Bendrosios mokyklos nelankymo prevencijos priemonių rengimo nuostatos

• Bendrosios mokyklos nelankymo prevencijos priemonių rengimo nuostatos

• Veiksmingų programų charakteristikos

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas

– Lietuvos Respublikoje privalomas ir garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas

– Pradinio ugdymo pirmąją klasę vaikas pradeda lankyti, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 7 metai

– Mokinys privalo mokytis pagal privalomojo švietimo programas iki 16 metų

Vietos savivaldos įstatymas

7 straipsnis. Priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos– Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo

lavinimo organizavimas– savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16

m. mokymosi bendrojo lavinimo ar kitoje švietimo sistemos mokykloje užtikrinimas

31 straipsnis. Seniūnijos ir seniūno funkcijos– Seniūnija renka ir savivaldybės administracijos

direktoriui teikia duomenis, reikalingus mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai

Kodėl vaikai nelanko mokyklos

Pagrindinės nelankymo priežastys– Mokymosi turinio neįsisavinimas, “spragos” žiniose,

laiku nesiteikta individuali mokytojų ar specialistų pagalba (specialioji pedagoginė, psichologinė, specialioji ar kt.)

– Psichologiniai asmenybės ypatumai, emocijų ir elgesio sutrikimai ir konfliktiški santykiai su mokytojais

– Nepatenkinamos socialinės – ekonominės mokinio ir jo šeimos sąlygos

– Nepakankama pedagogų kompetencija ugdyti neturinčius motyvacijos, nereguliariai mokyklą lankančius mokinius bei neigiamos nuostatos į juos

Kas yra mokyklos nelankantis vaikas

• “Prarastieji ir nerastieji mokiniai”– Nesantys LR gyventojų registre– Išvykę su tėvais į užsienį, tačiau esantys LR

gyventojų registro sąrašuose– Neatėję į pirmąją klasę– Palikę mokyklą (“iškritę”)

• Įsakyme „Dėl mokyklinio amžiaus vaikų iki 16 metų apskaitos tvarkos patvirtinimo“ suformuluotas apibrėžimas yra abstraktus, tad mokyklose, kurių surinkti duomenys apie iškritusius iš švietimo sistemos asmenis patenka į LR švietimo ir mokslo ministerijos vedamą iškritusiųjų iš švietimo sistemos apskaitą, interpretuojami skirtingai. Tai apsunkina problemos mastų ir prielaidų supratimą.

• Valstybinėje vaikų grąžinimo į mokyklas programoje, pasiūlyta nauja mokyklos nelankančių vaikų apibrėžtis:

• nelankantis mokyklos vaikas – tai vaikas, kuris nesimoko pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas ir yra iki 16 metų amžiaus;

• nereguliariai mokyklą lankantis vaikas – tai vaikas, kuris yra mokyklos sąrašuose ir per tris mėnesius praleido daugiau kaip trečdalį pamokų be pateisinamos priežasties.

• Taigi koncentruojamasi ties privalomojo mokymosi amžiumi, o ne į pagrindinių žinių ir įgūdžių įgijimą.

• Programos įgyvendinimo ir vertinimo kriterijuose lieka tik mokyklos nelankančių vaikų skaičius, o nereguliariai mokyklą lankančių vaikų skaičius kaip vertinimo kriterijus lieka nepaminėtas.

Tikslinės grupės susiaurinimo iki 16 metų trūkumai

• Europos Sąjungos švietimo ir ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencinėje politikoje dėmesys skiriamas visiems asmenims iki 25 metų, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą ir toliau nesimokantiems.

• Vaiko teisių konvencija numato, jog vaikas yra asmuo iki 18 metų.

• Kursą kartojantys asmenys sulaukę 16 metų, tačiau neįgiję pagrindinio išsilavinimo nebelaikomi prevencinės politikos objektais.

• Daugelis profesinio mokymo programų reikalauja pagrindinio mokslo atestato.

• Profesinėse ir jaunimo mokyklose daugelis mokinių, besimokančių pagal pagrindinio išsilavinimo programą, yra vyresni nei 16 m.

Problemos sprendimo kryptys

Socialiniai pedagogai ugdymo įstaigoseValstybės parama vaikamsMokinių pavėžėjimasUgdymo sistemos, pedagogų kvalifikacijos

tobulinimasUgdymo įstaigų įvairovėDuomenų bazių, registrų tvarkymas Tyrimai, leidiniai Projektai, akcijosES struktūrinių fondų lėšų naudojimas

Socialinių pedagogų etatų įvedimas ugdymo įstaigose

• 2001–2005 m. Socialinių pedagogų etatų steigimo programa

• Įgyvendinant 2003 m. rugpjūčio 12 d. LRV nutarimą Nr. 1016, nuo 2004 m. sausio 1 d. socialinių pedagogų etatų finansavimas vykdomas iš Mokinio krepšelio lėšų, o įstaigose, kuriose netaikomas moksleivio krepšelis, etatus finansuoja steigėjas

• Lietuvoje dirba daugiau kaip 1000 socialinių pedagogų

Mokinių pavėžėjimas

• Mokiniai sugaišta mažiau laiko, geriau lanko mokyklą

• 2000-2002 m. m. - 149 mokykliniai autobusai• 2006-2007 m.m. - 390 mokyklinių autobusų • Savivaldybių duomenimis į mokyklas yra

vežiojama apie 99 tūkst. mokinių iš jų – daugiau kaip 15 tūkst. – geltonaisiais autobusais

Ugdymo sistemos ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimas

• Ugdymo turinio kaitos strategija ir priemonių planas

• Krūvio mažinimo priemonių planas • Ugdymo pasiekimų vertinimo tobulinimas• Psichologinio mikroklimato gerinimo projektai

mokyklose• Jaunimo mokyklų koncepcijos įgyvendinimo

priemonių planas• Pedagogų kvalifikacijos kėlimas ir pagalba

pedagogams

Ugdymo įstaigų įvairovė

• nuo 1993 m. šalyje veikia jaunimo mokyklos, skirtos praradusių mokymosi motyvaciją ir nelankančių mokyklos vaikų problemoms spręsti

• Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. ĮSAK-2549 patvirtinta Jaunimo mokyklų koncepcija

• Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr., ISAK-1388 patvirtintas Jaunimo mokyklų koncepcijos įgyvendinimo priemonių planas

Tyrimai• "Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos

prevencija" (Viešosios politikos ir vadybos institutas)

• Pedagoginių psichologinių tarnybų veiklos veiksmingumas (Šiaulių universiteto socialinių tyrimų mokslinis centras)

• Absolventų, baigusių edukologijos krypties studijas, pasirengimas dirbti švietimo sistemoje ir jų įsidarbinimo analizė (UAB Factus Dominus)

• Prevencinių darbo grupių mokyklose ir koordinavimo grupių savivaldybėse veiklos vertinimas (UAB Factus Dominus)

• Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams (tyrėjų grupė)

• Jaunimo mokyklų veiksmingumas (tyrėjų grupė)

Tyrimų išvados

Pagrindinės rekomendacijos šiomis kryptimis:– Anksti pasitraukusiųjų bei rizikos grupės apskaita;– Tinkamas viso mokymo proceso organizavimas ir gera

psichologinė atmosfera mokykloje;– Pagalbos teikimas laiku tiems, kam jos reikia;– Vaikų popamokinis užimtumas;– Darbas su šeima ir tėvų švietimas;– Daugiau finansuoti “prevenciją”, o ne pasekmių

šalinimą; finansuoti tik veiksmingas priemones;– Mokytojų kompetencija tinkamai mokyti, suprasti

vaikus, padėti jiems, dirbti su šeima.

Tyrimų išvados

Mokyklos nelankymo prevencijos veiksniai :• „mokyklos lygio“ moksleivių lankomumo politika;• moksleivių lankomumo registracija, (sisteminė) stebėsena,

kontrolė (ypač didelėms mokykloms); • mokyklos nelankymo problemos sprendimo organizavimas

(individuali atsakomybė, koordinavimas);• bendradarbiavimas tarp mokyklos ir specialiųjų tarnybų;• mokymo ir ugdymo procesų stebėsena bei kaita;• palankus mokyklos klimatas bei mokyklos lankomumo

skatinimo priemonės; • individualus socialinis darbas su vaikais, mentorystė; • tėvų informavimas; tėvų dalyvavimas ir jo skatinimas.

Tyrimų išvados

Mokyklos nelankymo prevencijos reglamentavimas :

• moksleivių lankomumo registracija, stebėsena, kontrolė bei atsakomybė už jos vykdymą turėtų būti griežčiau reglamentuota (nepalikta vien mokyklai spręsti);

• Kitoms prevencijos priemonėms (kuriant rajonų ar mokyklos nelankymo problemų sprendimo strategijas) turėtų būti didesnė laisvė; reikėtų siūlyti gaires bei principus, tuo tarpu modelius (politiką) bei priemones turėtų rinktis pačios mokyklos.

Akcija “Mokyklon? Pakeliui!”

• Tikslas - paskatinti visuomenę prisidėti pritraukiant į mokyklą jos nelankančius arba nepastoviai lankančius vaikus.

• Esmė - skambinant nemokamu telefono numeriu 8-800-10118, pranešama apie nelankančius mokyklos vaikus, priežastis, trukdančias noriai lankyti mokyklas, teikiama informacija, gauti duomenys persiunčiami savivaldybių atsakingoms tarnyboms.

ES struktūrinių fondų finansuojami projektai

• Švietimo ir mokslo ministerija ir Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras ES struktūrinių fondų lėšomis nuo 2005 m. vykdo valstybinės svarbos projektą „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“

• Per dvejus metus buvo vykdoma per 20 projektų, skirtų iškritimo iš nuosekliojo švietimo sistemos prevencijai bei “antrosios galimybės” suteikimui už 19,5 mln. Lt.

• Nuo 2008 m. pradėtas įgyvendinti projektas “MTP plius”, turintis komponentą “Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas”, jam įgyvendinti numatoma skirti 10 mln. Lt.

Mokymo ir mokymosi veiksmingumo didinimo, atitinkančio rinkos poreikius (MTP +), programa

12 komponentas: Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas (SPPC)Planuojama, kad 2012 m. bus:1. Sukurta mokyklos nelankančių mokinių apskaitos sistema ir

įdiegta visose savivaldybėse;2. 20 savivaldybių sukurta ir tobulinama nauja alternatyvi

ugdymo forma - užimtumo grupė - iškritusiems iš švietimo sistemos vaikams;

3. Paruošta ir apmokyta 120 konsultantų, kurie galės teikti metodinę pagalbą mokykloms, kaupti prevencines programas sprendžiant iškritusių iš mokyklos vaikų grąžinimo problemą;

4. Parengta, įgyvendinta ir patobulinta 20 prevencinių programų;5. 100 mokyklų ir visos šalies pedagoginės psichologinės

tarnybos aprūpintos prevencinėmis programomis ir metodine medžiaga;

6. Patobulinta 1000 švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacija, darbui su rizikos grupės mokiniais ir šeimomis.

Vaikų sugrąžinimo į mokyklas gairės

(2005 m. gruodžio 14 d. Įsakymas Nr. ISAK-2571)

• Paskirtis – numatyti veiksmų kryptis, grąžinant į mokyklas jas palikusius vaikus ir numatant prevencines priemones problemai išvengti

• Uždaviniai– Bendradarbiavimo skatinimas– švietimo formų įvairovė ir mokymosi aplinkos

pritaikymas– Pagalbos sistemos tobulinimas– Tėvų atsakomybės didinimas– Specialistų kompetencijos tobulinimas

Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programa

• LRV 2006 – 2008 metų programos įgyvendinimo priemonių plano priemonė “Parengti mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programą”

Terminas – 2008 m. I ketvirtisAtsakingi vykdytojai – ŠMM, SADM,

VRM• Švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo

27 d. įsakymas Nr. ISAK-1897 dėl darbo grupės sudarymo programos projektui parengti

• Programos tikslasMažinti mokyklos nelankančių ir nereguliariai mokyklą lankančių vaikų skaičių

Programos uždaviniai

• Stiprinti savivaldybių atsakomybę už jos teritorijoje gyvenančių vaikų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas

• Koordinuoti švietimo pagalbos teikimą, didinti jos prieinamumą, plėtoti socialinių paslaugų ir paramos šeimai teikimą

• Tobulinti mokytojų ir kitų specialistų rengimą ir jų kvalifikaciją

• Didinti mokyklos ir tėvų (globėjų, rūpintojų) atsakomybę už vaikų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas

Laukiami programos rezultatai

• Padidės savivaldybių atsakomybė už jos teritorijoje gyvenančių vaikų mokymąsi

• Pagerės pedagoginių, psichologinių ir socialinių paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumas ir jų kokybė

• Mokytojai ir kiti specialistai bus geriau pasirengę dirbti su įvairių mokymosi sunkumų turinčiais vaikais

• Pagerės bendradarbiavimas tarp mokyklos ir tėvų sprendžiant mokyklos nelankymo ar nereguliaraus jos lankymo problemą

Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai

• Mokyklos nelankančių vaikų skaičius• Nereguliariai mokyklą lankančių vaikų

skaičius• Kvalifikaciją tobulinusių mokytojų ir kitų

specialistų skaičius darbo su mokyklos nelankančiais ar nereguliariai ją lankančiais vaikais ir jų tėvais temomis

• Informacijos priemonių, renginių ir pan. skaičius

Tęstinės ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos priemonės

• Krūvių mažinimas; • Psichologinio klimato gerinimas (įvairios

programos, vykdomos pačių mokyklų bei savivaldybių);

• Socialiniai pedagogai mokyklose; • Psichologai mokyklose; • Prevencinio darbo grupės mokyklose ir

koordinavimo grupės savivaldybėse;• Pavėžėjimas (geltonieji autobusiukai);

Prevencinio darbo koordinavimo grupės bendradarbiavimas

Prevencinio darbo grupė

Vaikų teisių apsaugos

tarnyba

Pedagoginė- psichologinė

tarnyba

ApskritisVaikų globos

namai

Bendrojo lavinimo mokyklos

Profesinės mokyklos

Policija

Psichikos Sveikatos centras

Šeimos ir vaiko

gerovės centras

ProkuratūraNeformaliojo

švietimo įstaigos

PREVENCINIO DARBO GRUPĖ PREVENCINIO DARBO GRUPĖ

Mokyklos prevencinio darbo grupės paskirtis – spręsti prevencinio darbo klausimus mokykloje vykdant teisės

pažeidimų, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, nusikalstamumo prevenciją,

įgyvendinti šios srities prevencines programas, organizuoti švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui ir vaiko

atstovams pagal įstatymą.

(Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, 2007 m. birželio 28 d. Nr. X-1238).

PREVENCINIO DARBO GRUPĖS PREVENCINIO DARBO GRUPĖS ATSAKOMYBĖSATSAKOMYBĖS

• rengia prevencinio darbo planus, nagrinėja prevencinio darbo klausimus, įgyvendina teisės pažeidimų, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, nusikalstamumo ir kitus prevencinius projektus;


• vykdo mokyklos bendruomenės švietimą vaiko teisių apsaugos, teisės pažeidimų prevencijos, mokinių užimtumo ir kitose srityse;

• organizuoja švietimo pagalbą mokiniui, mokytojui ir teisėtiems vaiko atstovams;


• kasmet rengia prevencinio darbo ataskaitas ir mokyklos vadovui teikia siūlymus dėl šio darbo tobulinimo;

• teikia siūlymus savivaldybės administracijos prevencinio darbo koordinavimo grupei dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių tobulinimo

PDG FUNKCIJOS TURĖTŲ BŪTI PDG FUNKCIJOS TURĖTŲ BŪTI REALIZUOJAMOS:REALIZUOJAMOS:

1. Institucijos lygmeniu 2. Grupės lygmeniu3. Individualiu lygmeniu

INSTITUCIJOS LYGMENIU MOKYKLOS PDG:INSTITUCIJOS LYGMENIU MOKYKLOS PDG:

• Vertina ir stebi situaciją. PDG atlieka tyrimus, susijusius su tesės pažeidimais, psichotropinių ir narkotinių medžiagų vartojimo, mokyklos nelankymo ir kitais klausimais tyrimus, numato prevencines priemones rizikos veiksniams šalinti, jas įgyvendina bei atlieka vertinimą;

• Inicijuoja ir įgyvendina įvairius prevencinius projektus, susijusius su teisės pažeidimų, alkoholio, tabako, narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, prekybos žmonėmis, nusikalstamumo, ŽIV ir AIDS;

INSTITUCIJOS LYGMENIU MOKYKLOS PDG:

• Vykdo mokyklos bendruomenės švietimą ir vaiko teisių apsaugą: rengia paskaitas, seminarus, diskusijas, konferencijas; rengia ir leidžia šviečiamąją medžiagą mokinimas, mokytojams ir tėvams; rengia ugdymo priemones, metodinę literatūrą, atskleidžiančią šių neigiamų reiškinių priežastis; formuoja sveikos gyvensenos nuostatas; parengia ir numato socialinių įgūdžių ugdymą integravimą į mokomuosius dalykus;

• Organizuoja laisvalaikio užimtumo veiklas: renginius, sporto šventes ir pan.

GRUPĖS LYGMENIU PDGGRUPĖS LYGMENIU PDG

• organizuoja savipagalbos, atvejų analizės, socialinių įgūdžių ugdymo ar konsultacines grupes.

• prevencijos formos gali būti labai įvairios, jų įvairovė priklauso nuo konkrečių specialistų, jų žinių apie problemą, jų kūrybiškumo, išradingumo.

INDIVIDUALIU LYGMENIU PDGINDIVIDUALIU LYGMENIU PDG: :

• Teikia individualias konsultacijas bei organizuoja pagalbą mokiniui, šeimai, mokytojui.

• Individualios prevencijos formos yra orientuotos į individualių atvejų analizę, problemų sprendimą. Tai gali būti asmeninės konsultacijos, tarpininkavimas kreipiantis į atsakingas institucijas ar specialistus ir kt.

PREVENCINPREVENCINIOIO DARBO GRUP DARBO GRUPĖĖS S KŪRIMO IR KŪRIMO IR VEIKLOS ETAPAIVEIKLOS ETAPAI

Iniciatyvinės grupės sutelkimas

Prevencinio darbo grupės narių atranka

Prevencinio darbo grupės narių mokymai

Prevencinio darbo grupės veiklos planavimas

Prevencinio darbo grupės veiklos organizavimas

Prevencinio darbo grupės veiklos vertinimas ir įsivertinimas

INICIATYVINĖS GRUPĖS SUTELKIMASINICIATYVINĖS GRUPĖS SUTELKIMAS

• Kokia šios grupės vieta mokyklos sistemoje?• Kam ši grupė bus pavaldi?• Kokia galima šios grupės struktūra?• Koks galimas grupės valdymas?• Kokie reikalavimai keliami grupės nariams?• Kokius gebėjimus ir įgūdžius turi turėti grupės

nariai?• Kokios pagrindinės galimos veiklos kryptys?• Koks turėtų būti grupės dydis?

GRUPĖS NARIŲ ATRANKAGRUPĖS NARIŲ ATRANKA

Grupės narys Pagrindimas

PDG NARIŲ ATRANKAPDG NARIŲ ATRANKA

PDG narių atrankos kriterijai: žinios ir specifiniai gebėjimai

motyvacija (noras veikti)

idėjų turėjimas

emocinis priimtinumas

PDG NARIŲ ATRANKAPDG NARIŲ ATRANKA (Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, 2007 m. birželio 28 d. Nr.

X-1238)

Mokyklos prevencinio darbo grupė sudaroma iš:• mokyklos vadovo pavaduotojo ugdymui, • mokytojų, • klasės auklėtojų, • psichologo, • socialinio pedagogo, • kitų asmenų (mokinių, vaiko atstovų, mokyklos

savivaldos atstovų, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, pedagoginės psichologinės tarnybos atstovų ir kitų asmenų, kurie gali prisidėti prie prevencinės veiklos organizavimo mokykloje)

PDG NARIŲ ATRANKAPDG NARIŲ ATRANKA (Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, 2007 m. birželio 28

d. Nr. X-1238).

• Mokyklos prevencinio darbo grupei vadovauja mokyklos vadovo pavaduotojas ugdymui.

• Mokyklos prevencinio darbo grupė veikia pagal mokyklos vadovo patvirtintą darbo reglamentą

PDG SUDĖTIS IR ATSAKOMYBĖSPDG SUDĖTIS IR ATSAKOMYBĖS Kiekvienas grupės narys atlieka konkretų

vaidmenį bendrai užduočiai atlikti

Grupės narių bruožai, padedantys komandai geriau įvykdyti duotą užduotį

Vaidmenys grupėje nėra griežtai nustatyti ir statiški

Vienas asmuo gali turėti ne vieną vaidmenį grupėje

PDG DYDISPDG DYDIS

Grupės efektyviai veikia, kai jas sudaro optimalus narių skaičius užduočiai atlikti

Labai mažose grupėse(2–3 žmonės) trūksta nuomonių įvairovė

Didelėse (daugiau nei 13 narių) grupėse neįmanoma efektyvi sąveika, dalyvavimas, sudėtingesnis veiklų koordinavimas

Optimalus grupės narių skaičius yra 5–9 žmonės

PDG NARIŲ KOMPETENCIJOSPDG NARIŲ KOMPETENCIJOS

Prevencinės darbo grupės narys turi turėti:• profesinių žinių, gebėjimų ir įgūdžių atlikti

grupės užduotis, taikyti tinkamus metodus; • atsakomybės jausmą, pagarbos kitiems jausmą,

siekdamas grupės darbo efektyvumo vadovaujasi moralinėmis vertybėmis,

• gebėjimą kritiškai vertinti save, • tobulėjimo siekį,• grupės organizavimo ir valdymo pagrindų.

PDG NARIO POREIKIŲ ANALIZĖPDG NARIO POREIKIŲ ANALIZĖ

• Kokie poreikiai skatina dalyvauti mokyklos PDG veikloje?

PDG NARIŲ POREIKIAIPDG NARIŲ POREIKIAI

• Užduotis: • IŠVARDINKITE jūsų mokyklos PDG

narius; • APTARKITE, kokios naudos kiekvienas

grupės narys gali gauti iš dalyvavimo prevencinės darbo grupės veikloje.

MOKYKLŲ PREVENCINIO MOKYKLŲ PREVENCINIO DARBODARBO

GRUPIŲ VEIKLOS GRUPIŲ VEIKLOS LYGMENYSLYGMENYS

Institucinė

Tarpinstitucinėseniūnijos socialinis darbuotojas

vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovasnepilnamečių reikalų policijos pareigūnas

nevyriausybinių organizacijų atstovaspsichikos sveikatos centro atstovas

pedagoginės psichologinės tarnybos atstovas ir t.t.

PARTNERIŲ ĮTRAUKIMAS Į PDG PARTNERIŲ ĮTRAUKIMAS Į PDG VEIKLĄVEIKLĄ

Užduotis: Išvardinkite jūsų mokyklos socialinius partnerius ir nurodykite socialinės partnerystės uždavinius

BENDRADARBIAVIMAS SU PARTNERIAIS – BENDRADARBIAVIMAS SU PARTNERIAIS – VERTYBINIS ASPEKTASVERTYBINIS ASPEKTAS

I etapas

• Prioriteto tvarka užrašykite po tris gero bendravimo su partneriais požymius ir tris požymius lemiančius blogą bendravimą.

• II etapas

• Išrinkite tris geriausius ir tris blogiausius požymius

III etapas

• Peržiūrėkite blogą bendradarbiavimą lemiančius požymius ir:– Paanalizuokite kas lemia bendradarbiavimo

nebuvimą (priežastys) – Priežastis logiškai sugrupuokite– Identifikuokite kas už tai atsakingas.

IV etapas

• Kiekvieną veiksnių derinį apsvarstykite ir nuspręskite galimus problemos sprendimus

BENDRADARBIAVIMAS SU BENDRADARBIAVIMAS SU PARTNERIAIS – VERTYBINIS PARTNERIAIS – VERTYBINIS

ASPEKTASASPEKTAS

PDG NARIŲ MOKYMAIPDG NARIŲ MOKYMAI• Mokymų tikslas – parengti grupės narius dirbti kartu

• Veiksmingiausia mokymų forma - grupės formavimo renginiai (užduotys, kurių neįmanoma išspręsti nesuderinus veiksmų, nemokant susitarti, įsiklausyti į kito nuomonę, nesugebant pasitikėti savo grupe)

• Atsižvelgus į grupės veiklos tikslus, tokiuose renginiuose gali būti akcentuojama komandos atmosfera (bendrumas, sutelktumas ir pan.) arba bendradarbiavimo metodologija

GRUPGRUPĖS NARIŲ KONFLIKTŲ ĖS NARIŲ KONFLIKTŲ PRIEŽASTYSPRIEŽASTYS

1.Nevienodai suvokiami grupės tikslai

2. Resursų stygius2. Ignoruojami žmogaus poreikiai 3. Žmonių vertybių skirtumai

PDG VEIKLOS PLANAVIMASPDG VEIKLOS PLANAVIMAS

Grupės veiklos planas rengiamas ir derinamas su mokyklos taryba

• Planavimas – tai procesas, kuris remiasi ne vien plano rašymu, bet nuolatiniu apmąstymu, savo veiklos derinimu su visos organizacijos veikla

• Rezultatai gerėja planuojant bet kokią veiklą - suplanuotos veiklos rezultatai visuomet yra geresni

• Planavimas, skatinantis suprasti ir užsibrėžti aiškius ir pasiekiamus tikslus, gerina visų grupės dalyvių veiklos rezultatus

• Bet kuri veikla bus sėkminga tik tuo atveju, jei aiškiai bus žinoma, ko siekiama

PDG VEIKLOS PLANAVIMO ETAPAIPDG VEIKLOS PLANAVIMO ETAPAI

Mokyklos situacijos ir poreikių analizė PDG veiklos tikslų formulavimas PDG veiklos uždavinių formulavimas PDG veiklos plano sudarymas

PROBLEMŲ SPRENDIMO ŽEMĖLAPISPROBLEMŲ SPRENDIMO ŽEMĖLAPIS

I etapas

Įvardijama problema Surašomos galimos

pasekmės Pasirenkama ta

problema, kurios pasekmės svarbiausios

pasekmės

pasekmės

pasekmės

pasekmės

pasekmės

pasekmės

problema

PROBLEMŲ SPRENDIMO ŽEMĖLAPISPROBLEMŲ SPRENDIMO ŽEMĖLAPIS

II etapas Įvardijama problema Aplink surašomos

galimos priežastys Aplink priežastis

surašomi veiksniai, sukėlę priežastis

III etapas Nustatomas ir

aptariamas priežasčių ir veiksnių ryšys PROBLEMA

VeiksniaiPriežastys

Dažniausiai PDG sprendžiamos Dažniausiai PDG sprendžiamos problemosproblemos

Aktualiausios mokinių problemos:

• Pervargimas• Nenoras mokytis• Netinkamas mokinių

elgesys• Mokinių ir mokytojų

konfliktai• Bėgimas iš pamokų ir

mokyklos nelankymas

Aktualiausios klasės auklėtojų problemos:

• Pervargimas• Mokinių nenoras mokytis• Netinkamas mokinių

elgesys• Mokinių emocinė

prievarta, patiriama iš kitų mokinių

• Mokinių fizinė prievarta, patiriama iš kitų mokinių

Tyrimai rodo, kad egzistuoja reikšmingi ryšiai tarp:• mokinių pasitikėjimo savimi ir emocinės prievartos,

patiriamos iš kitų mokinių.

• mokinių ir mokytojų konfliktų bei pasitikėjimo mokytojais ir jų kvalifikacija.

• mokinių ir mokytojų konfliktų bei mokinių poreikių tenkinimo.

• pasitikėjimo mokytojais ir jų kvalifikacijos bei mokinių poreikių.

• lošimų ir kompiuterinių žaidimų problemos aktualumas priklauso nuo mokinio pasitikėjimo savimi.

TIKSLŲ FORMULAVIMASTIKSLŲ FORMULAVIMASGrupinis darbas vyksta tada, kai dera darbo turinys, apimantis

tikslą ir uždavinius, ir darbo procesas, parodantis, kaip grupė siekia savo tikslo arba kaip vykdo konkrečią užduotį.

Tikslų numatymas svarbus dėl mažiausiai keturių priežasčių:

• Tikslai suteikia krypties pojūtį.• Tikslai sutelkia grupės pastangas.• Tikslai orientuoja planus ir sprendimus.• Tikslai padeda įvertinti pažangą (Stoner ir kt., 1999).

PDG VEIKLOS PLANAVIMASPDG VEIKLOS PLANAVIMAS

Priežastys lemiančios planavimo būtinumą:• planavimas pats savaime negarantuoja

sėkmės, tačiau veda į ją;• būtinybė susidoroti su permainomis;• neplanuodami darbuotojai atlieka savo darbą

nematydami rezultato vertės;• planas disciplinuoja dirbančiuosius;• planavimas svarbus kaip socialinis veiksnys,

įtraukiantis personalą į valdymą (Stoškus, Beržinskienė, 2005, p. 98).

PLANO ĮGYVENDINIMO TRIKDŽIAIPLANO ĮGYVENDINIMO TRIKDŽIAI

• planai nėra integruoti į mokyklos valdymo sistemą;• planavimas neapima visų organizacijos narių, kurie

turės įtakos planams įgyvendinti;• planuojama atsitiktinai;• planuose numatoma viską padaryti iš karto;• per mažai reikalingos ir objektyvios informacijos;• per daug pabrėžiama kuri nors viena plano dalis;• netinkamai planuojamas darbo laikas.

PDG VEIKLOS EFEKTYVUMASPDG VEIKLOS EFEKTYVUMAS

Veiklos efektyvumą lemia:

- PDG veiklos atitikimas mokyklos bendruomenės poreikiams;

- orientacija į kompleksinį socialinių pedagoginių problemų sprendimą;

- kompetentingi komandos nariai; - aiškus socialinių partnerių vaidmuo; - konkretūs veiklos įsivertinimo kriterijai;- mokyklos bendruomenės ir administracijos parama.

Documents

Bendrosios mokyklos nelankymo prevencijos priemonių rengimo nuostatos