Dalia Berta Lijana Kazimiera Dubosien Osvalda …...Literat rinis - režis rinis scenarijus Tekstas Remarka 1.Muzikinis fonas (saksofonas). mokytojai. 1. akt sal renkasi renginio sve

1

2

Leidjas ir rmjas Kauno miesto savivaldybs administracijos Švietimo ir kultros departamento Švietimo ir ugdymo skyrius Sudarytojai Vida Kuiauskien Dalia Bertašien Lijana iarien Kazimiera Dubosien Osvalda Ivanauskien Laimis Jankauskas Ramnas Kazakeviius Vilija Kepežinskien Lina Navardauskien Rasa Rancien Grita Šukyt Leidiniui medžiag pareng Kauno miesto švietimo staigos Už pateikt tekst turin ir klaidas sudarytojai neatsako

3

KAUNO MOKYKL ŠVENI RENGINI SCENARIJ TURINYS

SCENARIJAI, SKIRTI LIETUVOS VARDO TKSTANTMEIUI

VISI KARTU. DAR SYK – LIETUVA LITERATIN-MUZIKIN KOMPOZICIJA

Kauno ,,Santaros” gimnazija, Vilniaus universiteto partner

7 K IŠIMSIM IŠ TAUTOS PRAEITIES SKRYNIOS?

LITERATIN-MUZIKIN KOMPOZICIJA Kauno ,,Aušros” gimnazija

13 LIETUVOS TKSTANTMEIO KELIAS

VASARIO 16-OSIOS MINJIMAS Kauno Juozo Urbšio vidurin mokykla

19 TKSTANTMEIO KNYGA

ISTORINIS RENGINYS Kauno Motiejaus Valaniaus pradin mokykla

24

SCENARIJAI, SKIRTI LIETUVOS VALSTYBINMS ŠVENTMS

LIETUVOS VALSTYBINS ŠVENTS: TSTINIS PROJEKTAS

I LIETUVOS ISTORIJA NUO ŽILOS SENOVS IKI MS DIEN

VAIDINIMAS 32 II

TVYN ŠNEKA – AŠ GIRDŽIU LITERATRIN KOMPOZICIJA

41 III

KAS GYVENA TAUTOSAKOS SKRYNIOJE RENGINI SAVAIT

46 IV

LIETUVOS VALSTYBINS ŠVENTS BAIGIAMASIS KONCERTAS

Kauno Juozo Grušo vidurin mokykla 51

ATMINTIS GYVA... LITERATRIN-MUZIKIN KOMPOZICIJA

Kauno Dainavos vidurin mokykla 54

ŠALIS TA LIETUVA VADINAS (P. VAIAITIS) POPIET, VIKTORINA

Kauno „Aušros“ gimnazija 58

TIKKIME LIETUVA KONCERTAS-MINJIMAS

Kauno Dainavos vidurin mokykla 71

4

SKELBIAME LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYB LITERATRIN KOMPOZICIJA

Kauno Kovo 11-osios vidurin mokykla 75

19-J METINI MINJIMAS VDU „RASOS“ GIMNAZIJOJE MUZIKIN KOMPOZICIJA

Vdu „Rasos“ Gimnazija 79

DVASIOS IR PROTO TVIRTYB ŠIMTMEIAMS NULMUSI DIENA LITERATRIN KOMPOZICIJA SU MUZIKINIAIS INTARPAIS

Kauno „Varpo“ gimnazija 85

PASKUTINIS POSDIS ISTORIN-LITERATRIN KOMPOZICIJA


KALENDORINI ŠVENI SCENARIJAI

KAIP KANAPINIS LAŠININ NUGALJO ETNOGRAFIN POPIET

Kauno Šani vidurin mokykla 99

SUPA MANE VELYKLS TEATRALIZUOTA POPIET

Kauno humanitarin pradin mokykla 104

PAVASARIO LINKSMYBS PAUKŠI SVEIKINIMO ŠVENT

Kauno jaunj turist centras 109

PAVASARIN PUOKŠT TRUPALAIKIS PROJEKTAS

Kauno „Ryto“ pradin mokykla 116

UŽDEKIME PASKUTIN ADVENTO ŽVAKUT POPIET

Kauno Petrašin vidurin mokykla 124

DVYLIKTOK ŠVENI SCENARIJAI

MES- LIETUVOS TKSTANTMEIO VAIKAI

TEATRALIZUOTAS RENGINYS Kauno „Atžalyno“ vidurin mokykla

134 DVYLIKTOK TEISMAS

ŠIMTADIENIO ŠVENT Kauno Rok vidurin mokykla

145 SAVOJO LOBIO BEIEŠKANT LITERATRIN KOMPOZICIJA


GYVENIMAS – TAI KNYGA LITERATRIN-MUZIKIN KOMPOZICIJA Kauno Martyno Mažvydo vidurin mokykla

159

5

ATEITIES KRANTAS PASKUTINIO SKAMBUIO ŠVENT

Kauno „Varpo“ gimnazija 166

REALYBS ŠOU ,,69 DANGUJE” PASKUTINIO SKAMBUIO ŠVENT

Kauno Stepono Dariaus Ir Stasio Girno gimnazija 173

BRANDOS ATESTAT TEIKIMO ŠVENT Kauno Stepono Dariaus Ir Stasio Girno gimnazija

181

KITI SCENARIJAI

MOKSLO IR ŽINI ŠALIES ŠVENT – RUGSJO I-OJI ŠVENT


KAS PRALINKSMINS SULTONAITES? KONKURSAS


SENOLI GODOS DAIN IR SCENINI VAIZDELI KONKURSAS

Kauno jaunj turist centras 196

GRAŽI MS ŠEIMYNL LITERATRIN-MUZIKIN VAKARON

Kauno „Ryto“ pradin mokykla 203

JAUSMAI SPALV JROJE TRUMPALAIKIS PROJEKTAS Kauno „Ryto“ pradin mokykla

211 GYVENIME, DOVANOK MAN SPARNUS

TSTINIS MENINIS PROJEKTAS „DOVANA MOKYKLAI“ Kauno Juozo Grušo vidurin mokykla

218 DOVANOJU SEKMADIEN

SKIRTA TARPTAUTINEI MOKYTOJO DIENAI Kauno „Varpo“ gimnazija

224 KOL DEGA KRTINJ ŠVENTA UGNIS TOJI

LITERATRIN KOMPOZICIJA Kauno Kovo 11-osios vidurin mokykla

228

6

SCENARIJAI, SKIRTI LIETUVOS VARDO TKSTANTMEIUI

7

KAUNO ,,SANTAROS“ GIMNAZIJA,VILNIAUS UNIVERSITETO PARTNER

VISI KARTU. DAR SYK – LIETUVA Justinas Marcinkeviius LITERATRIN-MUZIKIN KOMPOZICIJA

Nijol Gustien, direktors pavaduotoja

Danguol Zubkien, lietuvi kalbos mokytoja

8

Parengiamasis planas Renginio žanras – Literatrin - muzikin kompozicija. Renginio pavadinimas – ,,Visi kartu. Dar kart – LIETUVA“ (Just. Marcinkeviius). Paskirtis – Lietuvos vardo tkstantmeiui paminti. Auditorija – gimnazijos bendruomens nariai (mokytojai, gimnazijos moksleiviai, tveliai). Veikjai: (mokytojai ir mokiniai):

1. Baltasis metraštininkas - L.Baršukaitis, 4c kl. 2. Mažvydas - dails mokytojas J.Kvietinskas. 3. Mindaugas - chemijos mokytojas N.Špilkovas. 4. Daukantas - kno kultros mokytojas R.Chlebinskas. 5. Jaunasis knygnešys - Dovydas, 7d kl. 6. Knygnešio mama – mokytoja D. Zubkien 7. Pasakotojas, skaitovas - K.Šiugžda, 2a kl. 8. 1-j gimnazijos klasi mišrus choras (mokyt.L.Mickeviien). 9. Tautini šoki kolektyvas (vad.K.Kondrataviius). 10. Vokalinis mergin ansamblis (mokyt.D.Jurkonien)

Saksofonistas. Sveias – Gintautas Sinkeviius - Šilaini seninas. Rengino laikas – 2009-02-17. Renginio vieta – akt sal. Veiksmo vieta – suskirstyta dvi laiko erdves:

P.S. Tik Baltasis metraštininkas stovi scenoje.

Viena sals pus- praeities erdv. Prie aukuro sdintys istorijos liudininkai primena svarbiausius istorinius faktus. Veikjai: 1. Mažvydas. 2. Mindaugas. 3. Daukantas. 4. Jaunasis knygnešys.

Kita sals pus- dabarties erdv. Joje moksleiviai, kom-pozicijos dalyviai, kon-certiniu numeriu apiben-drina svarbiausias istori-jos siužetines linijas. Veikjai: 1.1-j gimnazijos klasi mišrus choras. 2. Tautini šoki kolek-tyvas. 3. Vokalinis mergin an-samblis. 4. Saksofonistas, solistas. 5.Pasakotojas, skaitovas.

Muzikinis apipavidalinimas:

1. Saksofonas (renginio pradžioje ir pabaigoje). 2. Gitaros (renginio intarpuose).

Atributika – aukuras, karpiniai (sauluts, vliavls), M.Valaniaus apsakymai, straipsnio ,,Saugios kaimynysts programa” medžiaga ( ,,Šilaini žinios”. 2009). Technins priemons – multimedia (projekto ,,Ms miesteliai”medžiaga - Švkšnos vaizdai). Panaudota literatra:

1. Just.Marcinkeviius. Trilogija ir epilogas. V., 2005. 2. J. Jonynait. Eilrašiai. V. 1990.

Literatrinis - režisrinis scenarijus

Tekstas Remarka 1.Muzikinis fonas (saksofonas).

1. akt sal renkasi renginio sveiai, moksleiviai,

mokytojai. Choras, šokjai užima vietas vienoje sals

erdvje. Skaitovai – kitoje sals erdvje, prie aukuro.

2. Baltasis metraštininkas. 2. Skaito Baltasis metraštininkas (iškilmingai).

9

Tuomet raš 1009 metus. Tai pirmasis Lietuvos vardo paminjimas rašytiniuose šaltiniuose.

3. Tu, Amžina Ugnie, bk maloni. O kaip ramiai, gražiai ji dega šiion, Taip ms širdyje tyliai valdys Mus amžina šventyb iš aukštybi.

3. eina šokjai laikydami dekoratyvines ugneles

ir susda puslankiu. Tekst deklamuoja viena šokja. Šokis ,,Protvi žem”(L. Kisieliens choreografija (šoka prietemoje). Po šokio ugnels padedamos ant aukuro.

4. Daina ,,Treiasis atsidusimas”

4. 1-j gimnazijos klasi mišrus choras ir solistai dainuoja dain.

5. Baltasis metraštininkas. 1253 met liepos 6 dien karnuotas suvienytos Lietuvos valdovas Mindaugas

5. Skaito Baltasis metraštininkas (iškilmingai).

6. Mindaugas. Esu valdovas ir darysiu visk, Kas mano Dievui - Lietuvai - naudinga. Kova su ordinu ir jo dievu Suvienys Lietuv, sujungs, sutelks j. O tai yra aukšiausias mano tikslas Ir mano pareiga.Aš j ir vykdau. Matai, jau ir žemaiiai pagaliau Suprato, jog vienybje galyb. Valdovas turi pavyzd parodyt.

6. Deklamuoja mokytojas (didingai kreipdamasis auditorij ).

7. Žemaii šokis ,,Kun sak” (D.Žilinsko choreografija).

7. Šoka 3-j gimnazijos klasi vaikinai.

8. Pasakotojas. Grup mokytoj dalyvauja projekte ,,Ms miesteliai”. Kelion Švkšn buvo pirmoji išvyka, skirta Lietuvos vardo tkstantmeiui. Švkšna minima jau nuo XIV amžiaus. Senus laikus mena Šv. Apaštalo Jokbo neogotikin bažnyia, senieji ,,Sauls” gimnazijos rmai, Laisvs paminklas. Ypa didingi Švkšnos dvaro parko vaizdai. Atkrus Lietuvos nepriklausomyb Švkšnos dvaras ir parkas gržintas Aleksandro Platerio žmonai Laimai Felicijai Platerienei. Savinink ir dabar vasaroja savo viloje. Park puošia ne tik sauls laikrodis, ,,Laisvs angelo” vaza, Dianos skulptra, bet ir retas ginkmedžio medis. Fotografijose liko amžinti Vilkno dvaro rmai, gražioji Rebekos skulptra, paminklas rašytojui S.Staneviiui, graf Plateri mauzoliejus apylinks kapinse. Švkšnos apylinks turtingos ne tik savo gamtos grožiu, bet ir istorija. Gržkime j.

8. Pasakotojas skaito tekst. Ekrane demonstruojamos pasakojimo tekst

atitinkanios nuotraukos (mokytoj projektas ,,Ms miesteliai”).

9. Baltasis metraštininkas. 1579 metais kurtas Vilniaus universitetas. Vilnius buvo daugelio moksleivi kelions tikslas. Simonas Daukantas - pirmojo istorijos veikalo ,,Darbai senj lietuvi ir žemaii” autorius - taip pat studijavo Vilniaus universitete


10. Simonas Daukantas. 10.

10

Maiau Vilni, šaun miest Sen moksl gyvenim Nuo žemaii beapsst Ir j tikr sutarim. Šlov visus sujudino Gera tviškei daryti Ir, k amžiai pagadino, sas yra pataisyti.

Man sako: Lietuva - užgesusi žvaigžd. Nra jos pasaulio skliaute. Bet aš regiu jos švies, užtat ir sakau: privalom visu savo gyvenimu pratsti, bent viena diena prailginti atmint. Tautos atmint.

Mokytojas Robertas ( dainingai dekla-muoja vaikšiodamas tarp auditorijos).

Mokytojas Robertas (iškilmingai).

11. Daina ,,Oi, neverk, motušle”

11. 1-j gimnazijos klasi mišrus choras

dainuoja dain. Po dainos šokjai pasiruošia šokiui ,,Santariei

polka” (susda sals viduryje ir klausosi mokytojo ir skaitovo žodži).

12.

Do-ne-lai-tis Klausykit, skamba kaip varpas. Do-ne-lai-tis Klausykit, skamba kaip arklas

12. Deklamuoja mokytojas Juozas (imituodamas varpo džius).

13. ,,Met” ištrauka. Jau saulel vl atkopdama budino sviet Ir žiemos šaltos trsus pargriaudama juoks. Šali pramons su ledais sugaišti pagavo, Ir putodams sniegs visur niek pavirto. Tuo laukus orai drungni gaivindami glost Ir žoleles visokias iš numirusi šauk. Krmai su šilais visais išsibudino keltis, O lauk kalnai su kloniais pamet skrandas. Vislab, kas rudens bjaurybj numir verkdams, Vislab, kas ežere gyvendams peržiemavojo Ar po savo keru buvo miegojs, Vislab tuo pulkais išlindo vasar sveikint.

13. Skaitovas deklamuoja ištrauk (išradingai žaisdamas tarp sdini šokj). Tuo metu choro dalyviai mojuoja saulutmis. Nuo žodži ,,Vislab…” tekst deklamuoja ir

skaitovas, ir šokjai. Po žodži šokjai keliasi ir ruošiasi šokiui

,,Santariei polka”.

14. Šokis ,,Santariei polka” (K.Kondrataviiaus choreografija”)

14. Šoka 3-j gimnazijos klasi šokjai.

15. Baltasis metraštininkas. 1904 met gegužs 7 dien pergalingai baigsi 40 met trukusi herojiška lietuvi tautos kova už lietuvišk žod.


11

16. Jaunasis knygnešys. Ir m knygel ir skait, Ant keli stropiai pasiklojs, Bernelis, mergait Ir gržs iš lauko artojas. Ir taip ta naktis nejuiom jiems trumpjo Kol ryto aušra danguj šviesti pradjo.

16. Mokytojas (Mažvydas) paduoda mokiniui

Valaniaus apsakym knygel. Mokinys (jaunasis knygnešys) pasidžiaugia

knyga, parodo visiems ir žaismingai deklamuodamas teksto žodžius pribga prie šokj. Šokjai jaunj knygneš pakelia ant rank ir

publikai plojant nuneša prie aukuro. Ten pat bdami pradeda šokti.

17. Šokis,,Gegužin”


18. Baltasis metraštininkas. 1918 met vasario 16 dien Vilniuje Lietuvos Taryba prim Lietuvos Nepriklausomybs Akt.


19. Daina ,,Lietuvai” 19.Skamba vokalinio ansamblio atliekama daina.

20. 1. Laikykims už rank tarsi broliai. (Mažvydas). 2. Laikykims už ištverms ir džiaugsmo (Daukantas). 3. Kaip laikosi už pasak vaikai: tai j svajons iš vis didžiausios (Mindaugas).

20. Dvi pirmosios choro eils pakelia rankas skaitant pirmuosius teksto žodžius.

Likusios choro eils pakelia rankas skaitant antruosius teksto žodžius.

Visi choro dalyviai pakelia rankas ir mojuoja saulutmis skaitant treiuosius teksto žodžius.

21. Baltasis metraštininkas. 1990 met kovo 11 dien atkurta Lietuvos nepriklausomyb


22. Skaitovas. Plazdk trispalve ms, Ant kalno,virš pilies. Nežsim, amžiais bsim Vaikai gimtos šalies.

22. Skaitovas deklamuoja žodžius. Ekrane plaukia Lietuvos vaizdai. Choristai mojuoja trispalvmis vliavlmis.

23. Daina ,,Pabudome ir kelkims”. 23. 1-j gimnazijos klasi mišrus choras dainuoja dain.

24. Šokis ,,Žygnas”.


25. Baltasis metraštininkas. ia sostas Gedimino, ia ms praeitis, Brangiausia nuo gimimo Lietuviška tartis.

25. Skaito Baltasis metraštininkas (iškilmingai) Tuo metu visi dalyviai, esantys prie aukuro,

pereina kit – dabarties erdv ir atsistoja sals

12

viduryje. Mokytojas ( Mažvydas) pasisuka choristus ir

kreipiasi juos. 26. Mažvydas.

Mginsime sudti pirm žod. Klausykits gerai…Širdim klausykit.

Kai tarsit šit žod, tai ant lp Pajusite medaus ir kraujo skon, Išgirsit volung prieš liet šaukiant, Užuosit šieno ir liepyn kvap, Regsit baug debesio šešl Per lauk bgant…taigi pamginkim.

Kartokite. Kartokit ir klausykit. Visi kartu. Dar syk – Lietuva.

26. Mokytojas (Mažvydas) skaito tekst. Skiemenuoja choristai

El-ie bus ,,Lie”, t-u bus ,,tu”, v-a bus ,,va”. Mokytojas tsia žodžius (Kartokite …

kreipdamasis auditorij Mokytojas tsia žodžius (Visi…) kreipdamasis

ir choristus, ir auditorij Visi renginio dalyviai skanduoja ,,Lietuva” Choras mojuoja trispalvmis

27. Daina.,,Laisv”

27. Dainuoja solist.

28. Baltasis metraštininkas. Jei supratai,sakyki žod Lietuva Neskubk, ne tik raid didžioji, Bet ir pareiga jai didel.


29. Gimnazijos muziejaus lankymas

29. Padkos ir sveikinimo žodžius taria gimnazijos direktor Violeta Gedgaudait, Šilaini seninas Gintautas Sinkeviius bei direktors pavaduotoja Nijol Gustien. Pastaroji kvieia mokinius ir sveius pasižvalgyti po gimnazijos muziej.

13

KAUNO ,,AUŠROS” GIMNAZIJA

K IŠIMSIM IŠ TAUTOS PRAEITIES SKRYNIOS LITERATRIN – MUZIKIN KOMPOZICIJA

Maryt Gustainien, lietuvi kalbos mokytoja ekspert,

jaunj literat ir žurnalist brelio vadov

14

Parengiamasis planas Renginio žanras – Literatrin – muzikin kompozicija. Renginio pavadinimas – ,,K išimsim iš tautos praeities skrynios?” Paskirtis – Literatrin-muzikin kompozicija, skirta Lietuvos vardo tkstantmeiui paminti. Ji bus atliekama gyvendinant mano organizuot projekt ,,Mz paunksmje”. Tai yra žangin viso renginio dalis. Juo siekiama atskleisti tautos praeities grož – ranka rašytus laiškus artimiems ir mylimiems žmonms, apie j reikšm žmoni dvasingumui, emocingumui. Norima parodyti, kad elektroninje terpje išnyksta jausmai, o egzistuoja tik negyvas žodis. Laiškai popieriuje – dvasingumo šaltinis. Auditorija – vidurini mokykl mokiniai, mokytojai (apie 100 dalyvi). Sveiai – Dalyvaus režisierius Gytis Padegimas, Valstybinio lli teatro aktoriai, UAB ,,Vera fortuna” vadov. Laikas – 2009 m. kovo 25 d., 14.00 val. Vieta – ,,Aušros” gimnazijos akt sal. Veiksmo vietos apipavidalinimas – sal papuošta pavasarinmis glmis. Pastatytas mažas stalelis, ant jo padti vairi spalv vokai. Dvi kds. Sdi merginos. Sals krašte, puslankiu stovi mergaits šokjos, pastatytos dvi kds – sdi gitaromis grojanios merginos. Fonas – švelniai sklindanti melsva šviesa, simbolizuojanti svajones, jaunyst, ilges. Sals kampe, didelje vazoje, pamerktos gls. Užkulisiuose pastatytos dar dvi kds, jas atsineš ateidamos kitos dvi merginos, atsiss prie jau sdinij prie stalelio. Veikjai:

1. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus mergaits šokjos; 2. Stefanija ir Indr groja gitaromis; 3. Melita, Paulina, Egl – merginos, kalbanios apie laiškus; 4. Deimant – svajonse matyta moteris; 5. Rokas – iš vaikysts prisimenamas berniukas.

Muzikinis apipavidalinimas – merginos pritaik melodij priedainiui (žodžiai mokytojos Maryts Gustainiens). Švelns akordai teikia jaukumo spd. Technins priemons – šviesos ranga; Panaudota literatra:

1. Degutyt J. Artumas: eilrašiai. Kaunas: Spindulys, 1995. - 118p. 2. Scenarijai// http://www.rasyk.lt/kuriniai/139238.html

Literatrin – muzikin kompozicija Tekstas Remarka Priedainis: Mes – tyros ir švelnios svajons, Ilgi vakarais parašyti laiškai. Mes – kupinos džiaugsmo idjos, Gitaros stygoj strig garsai.

Scenoje – pusraiu stovi mergaits, apsirengusios šviesiais drabužiais (rausvos, žalsvos, melsvos, baltos palaidinuks ar suknels, pasirišusios šviesias skareles ant kaklo). Jos lengvai šonus linguoja, susikibusios rankomis. Tyliai aidi gitar melodija.

Paulina: Vai, pasakyki, šile, k šinakt sapnavai, K sapnavai, Kad ant puš spygli – kaip ant blakstien - Lašai, lašai? Gal veltui sidabrini mnesien Tu ko prašei? Gal iš pavasarins laims pravirkai, Tu pravirkai?.. (J. Degutyt ,,Auštant“)

scen eina Paulina, apsižvalgo, atsisda ant kds prie stalelio, palieia pirštais vairiaspalvius vokus ir paklusi galv svajoja, šypsosi.

Melita: simyljau, kai buvau šešeri. Jis, šviesiaplaukis ir mlynakis, jo stipriai sikibs mamai rank (prisimerkia, šypsosi ir pasksta prisiminimuose). Jis jo…

jusi Melita prisda šalia, paima už rankos draug ir šypsodamasi sako:

Melita: Aš j kiekvienais metais vis maiau einant – tok išdid, vjas žaid jo plaukuose, saul užmigo

Iš scenos krašto išeina Deimant, už rankos vedasi šviesiaplauk berniuk (Rok). Praeina

15

veido raudonyje. O jis jo. Kiekvienais metais vis aukštesnis, dar išdidesnis. Ir šypsojosi. Aišku, tiktai man. Dar ir šiandien laukiu, kada jis praeis gatve, ežindamas po kojomis nukritusius rudenio lapus ar lengvai nužingsniuos pavasariu iškvpinta alja. Jis eina mano prisiminimais, mano svajonmis.

neskubdama scen ratu, mergaits šokjos linguoja ir tyliai dainuoja priedain, aidint gitaros melodijai. Išnyksta užkulisiuose.

Paulina: Ar jis tau rašo laiškus? Na, žinai, tokius šiltus ir pilnus ilgesio... Man kažkada mylimasis raš: Vl liepsnoja ramiai senos žvaks, Kambary viešpatauja tyla. Gaila tik, kad š vakar graž J liepsna tu grožiesi viena... O aš vis skaiiau jo laiškus, lieiau popieriaus kampel, kvpavau tuo pavasariu, kurio jis pripyl pilnas saujas. Ir griau t aromat save, o mano siela kvepjo žemuogm...

Merginos nuoširdžiai kalbasi, palinkusios viena prie kitos. Kalba šypsodamosios. Paulina paima vien vok ir skaito.

Melita: Ar laiškininkas tau neš tokius laiškus? Melita paima nuo stalo kit vok, apžiri j ir susidomjusi klausia.

Paulina: Taip. Jis sulinks nuo didelio krepšio vis pdino mano laiptin ir kelias minutes stovdavo prie dur, paskui spausdavo skambuio mygtuk ir, kai tik aš pasirodydavau duryse, ištiesdavo man laišk. Stebjo, kai jis tirpsta tarp mano piršt, kai vis dažniau plaka širdis, ir tyliai šypsodamasis leisdavosi laiptais žemyn. O aš skaiiau laišk, kurio niekada taip ir negavau…

Paulina nudžiugusi panyra prisiminimus, atsidususi šypsodamasi sako.

Melita: Kaip negavai? Laiškininkas atneš ir negavai?

Melita nustemba.

Paulina: Tai mano svajoni mylimasis raš ir teberašo tuos laiškus. O aš svajosiu, kad laiškininkas ateis prie mano dur, paskambins skambuiu ir teiks man laišk.

Paulina dar giliau susimsto. Atrodo, kad ji kažkur toli savo prisiminimuose braidyt. Ilgesingai sako.

Priedainis: Mes – tyros ir švelnios svajons, Ilgi vakarais parašyti laiškai. Mes – kupinos džiaugsmo idjos Gitaros stygoj strig garsai.

Mergaits šokjos dainuoja priedain, aidint gitaros melodijai.

Melita: Šilagl atnešei iš miško... Piln taur mlyno spindjimo, Su rasa dugne. ...Gal save tu man ia palikai? Piln šilo kvapo ir iulbjimo - Ir su ašara dugne... (J. Degutyt ,,Šilagl“)

Melita išima iš voko apipieštais kraštais popieriaus lap ir skaito.

Paulina: Atrodo, kad ranka rašyti laiškai šiandien – didel retenyb. Regis, senosios pašto džuts ms dienomis reikalingi tik sskaitoms ir reklaminiams lankstinukams. Vienoje parduotuvje radusi specifini kanceliarini preki: senovini raižyt plunksn, rašalo, gražaus ir kvapnaus popieriaus laiškams, stabi vok, anstpaud skyrel, nustebau. Nors visi šie dalykliai buvo išties gražs ir mieli, pamaniau,

Paulina, žirdama Melit, sako. Jos balse jauiamas nusivylimas.

16

kad pirkj jie turbt ilgokai nesulauks, XXI amžiuje karaliauja elektroninis paštas, trumposios telefono žinuts, faksai. Žinoma, juk taip greiiau, pigiau paprasiau. Egl: Syk savo pašto džutje, kurioje iki tol rasdavau tik sskaitas ir reklaminius lankstinukus, aptikau keist vok su savo vardu ir pavarde. Atplšusi pamaiau, kad tai laiškas nuo vaikysts draugo. Oi, kaip seniai j maiau... Keista, bet tas popieriaus gabaliukas mane nuoširdžiai nustebino, ne mažiau pradžiugino, be to, atvirlaišk skaiiau dar ir dar kart, kaskart vis sivaizduodama, kaip mano biiulis jautsi, kai š laiškut raš.

eina Egl, prisda šalia mergin ir kupinu emocij balsu sako.

Melita: K jis tau paraš?

Susidomjusi Melita palinksta prie Egls.

Egl: Kur akys, kur žvilgsnis, Kur žodžiai šilti? Gal rudenio vjai išdraik? Tik vakar prieš aušr Jie tau ištarti, Kodl niekas j nesulaik?

Egl atsikvepia, šypsosi ir labai nuoširdžiai ilgesingai deklamuoja. Atrodo, kad jos balsas plaukia kažkur iš labai toli.

Paulina: Kaip lidna... Žinoma, ne dl to, kad laiškas pilnas ilgesio, bet todl, kad aš juos gaunu tik svajonse. Ranka rašytas laiškas – tarsi rašiusiojo vizija, užrašytas mintis paverianti betarpišku, kone gyvu bendravimu. Prisiminkite, kada paskutin kart laikte rankoje tok tikr laišk? Seniai? Bet, manau, ir šiandien pamenate t virpul, ypa, jei raš mylimas ir labai brangus žmogus. Toks laiškas, rodos, turi net savo aur – juk j rašydamas, žmogus išties buvo su jumis – savo mintimis ir jausmais. Jis sivaizdavo, kaip nudžiugsite, gav jo laišk. Kaip j atplšite, kaip išvysite, k galvosite skaitydami.

Paulina lidnai kalba.

Melita: Skinsiu linksm, švieiant vdryn, Skinsiu lidn, mlyn varpel, Baltj kraujažols žvaigždyn... Dar pridsiu tyli, vsi mt. Kam paduoti šit maž puokšt, Kad mans pamiršti negalt? ...Aš pamesiu vidury to kelio... Tegu ras kas nors, paims kaip savo Ir vdryn švies, ir varpel... (J. Degutyt ,,Lankoje“)

Melita atsistoja, prieina prie šokj, paskui – prie sdini mergin ir švelniu balsu, šypsodamasi deklamuoja.

Paulina: Toks emociškai „pakrautas“ raštas turi kažk paslaptingo. Suvokiame, kad esame kažkam labai svarbs ir reikalingi, juk toks laiškas – visada asmeninis, net intymus. Be to, jei elektroninio pašto džutje laiškai dažnai tarsi ištirpsta kit gausoje, ranka rašytas laiškas turi išliekamj vert. Norint dar syk patirti praeities išgyvenimus, tereiks j išimti ir dar syk perskaityti! Prisiminkite, kiek stabi knyg parašyta, remiantis laiškais, vliau tapusiais istorijos,

Paulina atsistoja, laiko rankoje žali vok, apžirinja j ir kalba.

17

aistringos meils, ilgesio, karo, išsiskyrimo, ištikimybs metraštininkais. Egl: Mano moiut kraiio džje dar ir šiandien slepia senelio rašytus laiškus. Kai praveria vok, iš vieno jo pasklinda mt kvapas, kitas – prigirdytas pakalnui, o treias – vien roži žiedlapiais iškvpintas. Jau tie laiškai…

Egl sdi prie stalo, ranka ima vien kit vok ir ilgesingai kalba.

Priedainis: Mes – tyros ir švelnios svajons, Ilgi vakarais parašyti laiškai. Mes – kupinos džiaugsmo idjos Gitaros stygoj strig garsai.

Mergaits šokjos dainuoja priedain, aidint gitaros melodijai.

Melita: Kompiuterio spausdinamos raids niekuomet neprilygs žmogaus ranka rašytoms raidms. Elektroniniais veideliais reiškiamos emocijos nepasivys „tarp eilui“ plevenani jausm…

Melita prisda šalia Egls, paima už rankos draug ir švelniai sako.

Paulina: Aš kartais pagalvoju, ar gausiu kada nors iš savo svajoni vaikino toki laišk? Nors vien vienintel? Išsisvajojau baltaplauk berniuk kaip meils ideal, gal išpiešiu svajonse ir jo laišk?

Paulina irgi atsisda šalia kit mergin ir klausiamu tonu sako. Balse jauiamas graudulys, jaunatviška melancholija.

Egl: Manote, kad nemoktumte parašyti laiško popieriaus lape? O js pabandykite! Juk krybins kanios ne tik malonios, bet ir daro stebuklus – jas btinai vertins tas, kas savo pašto džutje, tarp marg reklam ir „saus“ sskait aptiks neprast vok, skirt tik jam.

Egl emocingai pataria.

Milda: Aš šiandien parašysiu laišk savo mamai. Šiaip sau, kad j nudžiuginiau. Paprasiausiai parašysiu, kad j labai myliu.

Iš šokj grups išeina Milda, nešdama rankoje išpuošt raid ,,L”, atsistoja prie stalelio, kur sdi merginos, ir sako.

Laura: Aš parašysiu sesei, kad linkiu jai gerai išlaikyti egzamin. Laiško pabaigoje priklijuosiu žibuokl. Jos šlaituose jau pražydo...

Iš šokj grups išeina Laura, nešdama rankoje išpuošt raid ,,A”, ir sako.

Ugn: Aš parašysiu trump laišk pirmajai mokytojai. Gal ji labai laukia? Gal niekas nerašo? Tik padkosiu už pirm kart mokykloje pamatyt jos šypsen...

Iš šokj grups prieina Ugn, nešdama rankoje išpuošt raid ,,I” ir sako.

Akvil: Sugalvojau... Šiandien parašysiu laišk savo didžiausiai svajonei. Prikvpinsiu j vis džiaugsmu, pripilsiu sauls spinduli ir išsisiu viso pasaulio vaikams, kurie laukia smagi žini.

Iš šokj grups prieina Akvil, nešdama rankoje išpuošt raid ,,Š” ir sako.

Kristina: Aš parašysiu laišk užmirštiems seneliams, kurie leidžia vienatvs valandas seneli namuose, šaltose gatvse. J sugrubusios rankos sunkiai atplš vok, bet jauiu, kaip šypsena nušvis veidas, skaitant pavasario kupin popieriaus lap. Akys sudrks, šiluma užpils krtin, o žem juoksis visomis dainomis, pievose šls drugeliai, smuikuos žiogai...

Iš šokj grups prieina Kristina, nešdama rankoje išpuošt raid ,,K”, ir sako.

18

Evelina: Viso pasaulio žmons šiandien laukia laišk. Iš šokj grups prieina Evelina, nešdama

rankoje išpuošt raid ,,” ir sako.

Mergaits: Laišk. Priedainis: Mes – tyros ir švelnios svajons, Ilgi vakarais parašyti laiškai. Mes – kupinos džiaugsmo idjos Gitaros stygoj strig garsai.

Visos mergaits kartu su Evelina sako: ,,Laišk”. Priartja prie pusraiu sustojusi mergaii likusios šokjos, atsistoja Paulina, Melita, Egl, iš užkulisi ateina Deimant su Roku, dainuoja priedain. Aidi gitar melodija.

19

KAUNO JUOZO URBŠIO VIDURIN MOKYKLA

LIETUVOS TKSTANTMEIO KELIAS VASARIO 16-OSIOS MINJIMAS

Lietuvi kalbos mokytojos: E.Bogatyriovien, V.Rimkien, I.Drsutyt

Istorijos mokytojos: V. Gulbinien, I.Sirvydien Muzikos mokytoja T.Vozbutien

20

Parengiamasis planas

Renginio žanras – Vasario-16 – sios minjimas Renginio pavadinimas– „Lietuva – tkstantmeio kelyje“ Paskirtis – Pri(si)minti Lietuvos valstybs iškiliausius istorinius vykius. Auditorija – 5-12 klasi mokiniai, mokytojai, Dainavos pilietins bendruomens „Dainava“ atstovai. Dalyviai – skaitovai, metraštininkas, Mindaugas, Mažvydas, Vilentas, folklorinis ansamblis „Botaglis“, kanklinink. Sveiai – Dainavos pilietins bendruomens „Dainava“ pirminink Daiva Valentait ir atstovai. Laikas – 2009 02 11 Vieta – Kauno Juozo Urbšio vidurins mokyklos akt sal. Veiksmo vietos apipavidalinimas – akt sals scenoje žvaki ratas, datos apšvieiamos žvakmis, sakykla, rašomoji plunksna (paukšio), Mažvydo knyga. Muzikinis apipavidalinimas – „Rag“, kankli muzika, varpo skambesys, Lietuvos himnas. Atributika – Lietuvos valstybin vliava, mokyklos vliava, lietuvi tautiniai rbai Technins priemons, ranga – scenos apšvietimas, garso ranga. Renginio reklama, informavimo priemons – skelbimai mokytoj kambaryje ir I a. foj, asmeniniai pakvietimai, informacija mokyklos internetinje svetainje. Naudota literatra:

1. J.Marcinkeviius „Tai gražiai mane augino“ 2. Ištrauka iš J.Marcinkeviiaus dramos – poemos „Mindaugas“ 3. Ištrauka iš J.Marcinkeviiaus poemos „Mažvydas“ 4. Ištrauka iš V.Mykolaiio – Putino romano „Sukilliai“ 5. Ištrauka iš V.Kudirkos 6. Vasario – 16 – sios aktas (kopija)

Literatrinis – režisrinis scenarijus

Tekstas Remarka 1. Skaitov Tai gražiai mane augino Laukas, pieva, kelias, up, Tai gražiai už rankos ved Vasaros diena ilga. Tai gražiai lingavo girios, Uog ir gegui pilnos, Tai gražiai saulut leidos, Atilsl nešdama. Tai gražiai skambjo žodžiai: Laukas, pieva, kelias, up. Tai gražiai iš j išaugo Vienas žodis: Lietuva.

Ant galins scenos sienos - istorins datos: 1009, 1253, 1547, 1863, 1889, 1918. Viduryje scenos dega žvaki ratas. Kairiajame scenos krašte sdi kanklinink. Grojant kankli muzikai scen eina vaikai liaudiškais drabužiais.

2. Balsas: 1009-ieji metai. Skaitovas: Lietuvos vardas pirm kart, rašytiniuose šaltiniuose, minimas 1009 m. Kvedlinburgo analuose. Ryt Vokietijos miesto Kvedlinburgo pilyje buvusiame moter vienuolyne parašytas mintasis tekstas apie šv. Brunono misij. „1009 metais šventas Brunonas, kuris vadinamas Bonifacijus, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktais savo atsivertimo metais, Rusios ir Lietuvos (Lituae) pasienyje, pagoni trenktas galv, su 18 saviški vasario 23 d. nukeliavo dang“. Brunonas vyko Balt žemes, skelbti krikšionybs, taiau kartu su

Kankli muzika. 4 žvakes vaikai padeda po data 1009.

21

palydovais buvo suimtas (už vietini statym pažeidim) ir 1009 metais kovo 9 d. (pagal kitus šaltinius – vasario 16 d. ) nubaustas mirties bausme. 3. Balsas: - 1253-ieji. Mindaugas: Kur metraštininkas? Metraštininkas: Aš ia valdove. Mindaugas (Baltajam metraštininkui): Tu tuos lapus, kuriuos liepiau išplšti, Iš naujo parašyk... Ir dar pridk, Kad Vismant aš nužudžiau... Jo brolius Medžioklje nudjau...Nužudžiau Ligeik, Višl, Edivil. Taip. Tašyk, rašyk, kad per vlu nebt. Rašyk, Vyžeik, Vilikail, Bikš Aš ištrmiau iš Lietuvos...Judik Aš palikau kovos lauke. Galjau Išgelbt j, išnešti. Palikau. Rašyk, kad gimines ir artimuosius Aš priveriau jga paklusti man. Rašyk, kad aš...kad nemyljau nieko... Taiau pridk, kad visa tai dariau Tiktai dl Lietuvos... tik dl Tvyns... Ir btinai pridk, kad jai ir man Turbt nebuvo kito...kito kelio... Kad aš buvau jos rankis...kad aš Tik j myljau...Lietuv...J vien... Galbt mane supras...galbt atleis... Metraštininkas: Visa tai vyko, Dievui leidus, 1253-iais metais.

Kankli muzika. Vaikai padeda 4 žvakes po data 1253. eina Mindaugas ir Metraštininkas. Mindaugas ir Metraštininkas išeina.

4. Balsas: 1547-ieji. Vilentas: Mielasis mano, tavo Katekizmas... Arba Giesmynas – pežirjau vis – Titano darbas! Mažvydas: , greiiau Sizifo... Vilentas: Tu žod iškirtai – kaip akmeny! Mažvydas: Taip, taip – dabar t akmen kaln Stumiu, ritu, keliu...o rankos silpsta. Paleisi – nugarms. Jei tas akmuo, Kur, kaip sakai, iškirtom savo žod, praraj nukris – tai ms darbas Ir ms gyvenimas neturi tikslo. Prasms neturi. Kad jau raides išmokot pavadinti, Pradsim skiemenuot, sbalsines Priddami prie kiekvienos balsins. Žirkite knyg ir kartokit Drauge su manimi. Mginsime sudti pirm žod. Klausykits gerai...Širdim klausykit! Kai tarsit šit žod, tai ant lp Pajusite medaus ir kraujo skon,

Skamba kankli muzika. Du vaikai uždega 4 žvakes po data 1547. eina Mažvydas ir Vilentas. Vilentas išeina. Mažvydas kreipiasi sdinius vaikus.

22

Išgirsit volung prieš liet šaukiant, Užuosit šieno ir liepyn kvap, Regsit baug debesio šešl Per lauk bgant...Taigi pamginkim. (skiemenuoja vienas) „El-ie“ bus „Lie“, „t-u“ bus „tu“, „v-a“ bus „va“. Kartokite! Kartokit ir klausykit. Ar girdit jau? Choras: „El-ie“ tai „Lie“, „t-u“, tai „tu“, „v-a“ bus „va“... Mažvydas: Ar girdit? Choras: Lii-eeet-uvvv-aaa... Mažvydas: Visi kartu! Dar syk!

5. Balsas: 1863 – ieji. Mokinys: Anksti ryt Sierakauskas keturi batalion priešakyje paliko Andrioniškio giri ir patrauk keliu šiaurs vakarus Subaiaus link. Gražiai atrod tas sukilli vaiskas. Guviai žingsniavo vyrai su pilkomis milinukmis, susiverž diržais, su juodomis kepurmis ir sauls spinduliuose žvilgiojaniais dalgiais. Pats Sierakauskas raitas ant juodbrio žirgo ved juos, be atodairos juo pasitikinius, jam atsidavusius. Šalimais jojo dalginink instruktorius Povilas Vivulskis, adjutantas grovas Kosakovskis, štabo viršininkas Laskovskis, Labanauskas, kapelionas Pža. Girdas apie lietuvišk vaisk ir ia tuojau pasklido visoje apylinkje. Žmons, met darbus, bgo pakel. Bažnytkaimiuose ir miesteliuose jo pasitikti lietuviško vaisko su kryžiais, vliavomis ir giesmmis. Tada Sierakauskas nussdavo nuo arklio, buiuodavo kryži ir prašydavo palaiminimo. Kapelionas Pža skaitydavo sukilimo manifest. Žmons su ašaromis klausydavo atsišaukimo žodži ir pažad. Sal miestely vaikai br Sierakauskaui po koj gles, o Skapišky žmons puol ant keli giedodami „Dievas – ms gelbtojas ir tvirtyb“. Jauni vyrai briais prašsi sukilli vaisk. Pakeliui, kur buvo galima, supirkinjo dalgius ir perdirbinjo ginklus. Tas triumfalinis Sierakausko žygis per Aukštaitij, tas egzaltuotas džiaugsmas matant ginkluotus savo snus, pasiryžusius guldyti galvas ne už ciesori, bet už savo žem ir laisv, akivaizdžiai rod, kokia juoda buvo t žmoni buitis ir koks didelis j širdyse išsikerojo geresnio gyvenimo troškimas.

Kankli muzika. Vaikai 4 žvakes uždega po data – 1863. Skaitovas išeina.

6. Balsas: 1889-ieji. Skaitovas: miau skubiai vartyti „Aušr“ ir neprimenu jau visko, kas su manim paskui darsi... Tik pamenu,

Skamba kankls. Du vaikai uždega 4 žvakes po data 1889.

23

kad atsistojau, nuleidau galv, nedrsdamas pakelti aki ant sien mano kambarlio... Rodos, girdjau Lietuvos bals, sykiu apkaltinant, sykiu ir atleidžiant: o tu, paklydli, kur iki šiol buvai? Paskui pasidar man taip graudu, kad apsikniaubs ant stalo apsiverkiau. Gaila man buvo t valand, kurios nesugržintai išbrauktos buvo iš mano gyvenimo kaip lietuvio, ir gda, kad taip ilgai buvau apgailtinu pagedliu... Paskui pripild mano krtin rami, smagi šiluma ir, rodos, naujos pajgos pradjo rastis... Rodos, užaugau išsyk, ir ta pasaul jau man per ankšta... Pasijutau didis, galingas: pasijutau lietuvis ess...

Skamba varpas

7. Balsas: 1918-ieji. Skaitovai: Lietuvos Taryba skelbia Lietuvos nepriklausomyb. Lietuvos Taryba savo posdyje vasario m. 16 d. 1918 m. vienu balsu nutar kreiptis: Rusijos, Vokietijos ir kit valstybi vyriausybes šiuo pareiškimu: Lietuvos Taryba, kaipo vienintel lietuvi tautos atstovyb, remdamos pripažintja taut apsisprendimo teise ir lietuvi Vilniaus konferencijos nutarimu rugsjo mn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausom, demokratiniais pamatais sutvarkyt Lietuvos valstyb su sostine Vilniuje ir t valstyb atskirianti nuo vis valstybini ryši, kurie yra buv su kitomis tautomis. Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybs pamatus ir jos santykius su kitomis valstybmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greiiau sušauktas Steigiamasis Seimas, demokratiniu bdu vis jos gyventoj išrinktas

Tyliai groja kankls. Piemenukai uždega 4 žvakes po data 1918.

Skamba Lietuvos valstybs himnas.

24

KAUNO MOTIEJAUS VALANIAUS PRADIN MOKYKLA

TKSTANTMEIO KNYGA ISTORINIS RENGINYS

Roma ebakovien, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Levut Dambrauskien, bibliotekos vedja

25

Parengiamasis planas Paskirtis – Lietuvos vardo tkstantmeiui ir Knygos dienai paminti Dalyviai – pradini klasi mokiniai, 7-10 met amžiaus vaikai Veikjai – Švents vedjas, 3 skaitovai, 4 vedjai, ansamblis, 4 inscenizacijos atlikjai Laikas – kovo mnesio paskutin savait Vieta – akt sal Apipavidalinimas – sal papuošta mokini rank darbo Lietuvos vliavlmis; scenos gilumoje pavaizduota giria (miškas) Muzikinis apipavidalinimas – muzikiniai rašai Technins priemons – garso stiprintuvas, mikrofonas, fortepijonas, CD grotuvas Literatra:

1. V. Baltutien. Švents mažiems ir dideliems. K., 2005 2. S. Ged. Moiuts dainos. Vilnius, 1991 3. domioji Lietuvos istorija. CD-ROM. V., 2004 4. V. Jonynien. Ms pasaulis (3kl.)K.,2003 5. Šveni scenarijai mokykloms. P., 2002 6. J. Vengelien. Klass vadovo knyga. K.,20

Literatrinis - režisrinis scenarijus

Tekstas Remarka Bibliotekos vedja Mieli mokiniai, gerbiami mokyklos sveiai! Šiandien susirinkome Knygos švent, skirt Lietuvos tkstantmeiui paminti. Jeigu js paklausiau, k js labiau mylite – knyg ar tvyn – manau, atsakytumte - Tvyn. Taiau aš noriu pasakyti, jog už tai, kad ms tvyn yra laisva ir nepriklausoma, kad šiandien kalbame sava kalba, kad ms šalyje skamba lietuviškos dainos, mes turime bti dkingi KNYGAI. Anot rašytojo J. Marcinkeviiaus, „niekas tiek nepasitarnavo žmogui, niekas neiškl taip aukštai jo dvasios ir niekas taip nekentjo kartu su žmogumi, kaip knyga“. Tad šiandien mes atversime Lietuvos Tkstantmeio knyg: pagerbsime Lietuvos vard , apžvelgsime Lietuvos istorij. I skaitovas Perskaitm mes Lietuvos istorijos marg knyg, Pribarstyt ašar lyg ras. Mes nupinsim tau gli vainik Ir uždsim ant gelsv kas.

Tu šiandien esi tikra princes, Tavo galv puošia karna. Ir gražesns kitos mes niekur nesurasime- Širdyje tu mums – viena. Daina „Saulele motule“ I vedjas Labai labai seniai, kai tirpo ir slinko ledynai, vanduo išgrauž slnius. Susidar ups, ežerai. Susikr kalvos. Prieš vienuolika tkstani met, atšilus orams, Lietuvos teritorijoje apsigyveno pirmieji žmons. Taiau Lietuvos dar nebuvo! II vedjas Žmons medžiojo, žvejojo, rinko uogas, grybus, šaknis, klajojo iš vienos vietos kit, vliau - augino gyvulius, dirbo žem. Dvjo kailius. III vedjas Prisijaukino ugn. Prisijaukino šun. Akmeninius, kaulinius rankius, ietis, ginklus keit titnaginiai - tvirtesni, patvaresni. ia gyveno klajokliai žmons, bet Lietuvos dar nebuvo, niekas apie j

Vliavlmis papuošta mokyklos akt sal. Prie scenos, tarp Vyio ir Lietuvos vliavos, atversta didel, mokini padaryta „Tkstantmeio knyga“, iliustruota mokini piešiniais, nuotraukomis, rašiniais, legendomis apie Lietuv, jos istorij. Švents vedjai ir skaitovai pasipuoš tautiniais ir kunigaikši drabužiais. Skambant muzikai mokyklos bendruomen ir sveiai renkasi sal. Per multimedia demonstruojami vaizdai apie pirmuosius ms krašto gyventojus.

26

nekalbjo ir niekas jos nežinojo. IV vedjas Pamažu toje žemje susikr balt gentys. Tai ms tikrieji protviai. O 1009 m. pirm kart RAŠYTINIUOSE šaltiniuose buvo pamintas Lietuvos vardas. II skaitovas Graži tvyn mano Graži ji savo kloniais, Nuo šimtmei sen- Giliaisiais ežerais- ia protviai gyveno Dainels ten malonios Ir aš ia gyvenu. Suskamba vakarais.

Ten žydi melsvas linas, Ten ups tarp kalv. Graži tvyn mano Nuo šimtmei sen.

I vedjas Prieš tkstant met pirm kart pamintas Lietuvos

vardas. Taiau valstybs dar nebuvo. Rimtas pavojus iškilo Lietuvos gentims, kai j m

ksintis kalavijuoiai ir kryžiuoiai. Jie 1202 m. kr Ordin. Nuo tada prasidjo lietuvi kovos už laisv prieš pavergjus. Jgos bdavo nelygios. Lietuvi gentys nebuvo vieningos, nes neturjo vieno valdovo. II vedjas

Tada žvalgesni geni valdovai, kunigaikšiai, suprato, kad visoms lietuvi gentims reikia susijungti. Apie 1230 metus visos Lietuvos žems ir valdžia pateko vieno valdovo, kunigaikšio MINDAUGO rankas. Siekdamas apsaugoti Lietuv nuo kryžiuoi, Mindaugas nusprend apsikrikštyti. Lietuvoje m plisti krikšionyb. I vedjas

Lietuvos kunigaikštis Mindaugas papraš popiežiaus globos ir karaliaus vainiko. Popiežius sutiko ir Mindaugas buvo iškilmingai karnuotas pirmuoju Lietuvos karaliumi. III skaitovas Esu valdovas ir darysiu visk,

Kas mano dievui Lietuvai – naudinga. Kova su ordinu ir jo dievu Suvienys Lietuv, sujungs, sutelks j. O tai yra aukšiausias mano tikslas Ir mano pareiga. Aš j ir vykdau.

( J.Marcinkeviius. Mindaugas) Daina „Aš pasjau žuol“

Aš pasjau žuol, Žalioj girioj žuol. Tegyvuoja, tegyvuoja Lietuva Kaip tas girioj žuolas.

Ir išdygo žuolas, Žalioj girioj žuolas. Tegyvuoja, tegyvuoja Lietuva Kaip tas girioj žuolas.

I vedjas Lietuva ypa sustiprjo valdant didžiajam kunigaikšiui Gediminui ir jo palikuonims gediminaiiams. II vedjas

Kunigaikštis Gediminas gyveno Kernavje – pirmojoje Lietuvos sostinje. Jis mgdavs medžioti. Kart bemedžiojant atrado labai graž kaln, apsupt žuolyn ir lygum. III vedjas

Gediminui taip patiko ši vieta, jog jis kr Trak miest ir pats

Filmas apie Brunon Demonstruojami vaizdai apie Mindaug. Skaitovas, apsirengs karaliaus drabužiais. Dainuoja mokyklos ansamblis.

27

persikl ten gyventi. Trakai - antroji Lietuvos sostin. IV vedjas

Kunigaikštis Gediminas buvo šviesus, išmintingas, išsilavins valdovas. Jis rpinosi krašto gerove, jo stiprinimu ir gražinimu. Stat mrines pilis, tiltus, plt miestus, ties kelius. Anot legendos, Gediminas krs ir Vilniaus miest su gražija pilimi. Autorius Joja Gediminas,

Lietuvos karalius, Aplink tiek žemi, Šun ir ereli.

Su tais šunimis Jis ima medžioti, Kai sutemo – girioje Rengiasi nakvoti.

Ir štai jam bemiegant Ateina toks vilkas Ir sako:

Vilkas: Karaliau, ruoškis, Karaliau, vilkis.

Autorius: Tankms gdumynai, Tamsios ups plaukia, Karalius dar miega, O vilkelis kaukia.

Tsyk ir nubudo, Akis prasikrapšt, Pasišauk žyn: Gediminas:

K tas sapnas reiškia? Žynys:

Ten kur susiglaudžia Sraunios upi vilnys Reik statyti miest, Reik supilti pil. Miest kuo gražiausi, Pil kuo aukšiausi...

Autorius: Akmenis jie vež, Žynio pasiklaus...

Paskui buvo karas, Krito Gediminas, Liko Vilniaus miestas Kaip jo atminimas. I vedjas

Algirdas ir Kstutis – kunigaikšio Gedimino sns. Algirdas gyn ms žemes nuo mongol, Kstutis nuo kryžiuoi. Kstutis mums paliko savo pdin Vytaut, kur mes vadiname DIDŽIUOJU LIETUVOS KUNIGAIKŠIU už jo nuopelnus Lietuvai. II vedjas

1410 metais liepos 15 d. vyko Žalgirio mšis. Vytauto Didžiojo vadovaujama kariuomen (padedant Jogailai) visiems laikams sutriuškino kryžiuoius. Daina „Oi neverk, motušle“ (Maironis).

Ved Vytautas ten didžiavyri pulkus Ir prieš sutraišk didyb, Už devynias marias, už tamsiuosius miškus Išvar kryžiuoi galyb.

I vedjas

Inscenizacija pagal S. Gedos eilrašt „Knyga apie Gedimino sapn“. Veikjai: autorius, Gediminas, Žynys, vilkas. Scenos gilumoje vaizduojama Lietuvos giria. Demonstruojami Žalgirio mšio vaizdai. Dainuoja mokyklos ansamblis.

28

Po Žalgirio mšio krašte siviešpatavo ramyb ir tvarka. Lietuva sutvirtjo. Žems drieksi nuo Baltijos iki Juodosios jros. Kunigaikši rm dvariškiai gyveno turtingai ir prabangiai. Sakoma, kad Vytauto žmona, kunigaikštien Ona, buvo laikoma puošniausia Ryt Europos moterimi. II vedjas

Vytauto laikais prie bažnyi ir vienuolyn buvo pradtos steigti mokyklos. III vedjas

Net 200 met po Vytauto Lietuvoje klestjo kultra. Buvo statomos pilys, bažnyios. Amatininkai varžsi su geriausiais Europos meistrais. IV vedjas

1547 metais išspausdinta pirmoji lietuviška knyga - Martyno Mažvydo „Katekizmas“.

Vilniuje vienuoliai jzuitai kr pirmj Ryt Europoje aukštj mokykl – Vilniaus universitet, kuriame ir šiandien studijuoja Lietuvos ir užsienio jaunimas. I vedjas

O didžioji meils istorija! Garsi ne tik Lietuvoje. Garsi Ryt Europoje. Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalaitis Žygimantas Augustas Vilniuje sutiko ir pamilo Barbor Radvilait. II vedjas

J vedyboms atkakliai priešinosi Lenk didikai. Jie bijojo, kad Lietuva pernelyg aukštai neiškilt. Žygimantui Augustui teko patirti daug nemalonum ir parodyti didel ryžt, siekiant mylim moter padaryti teista didžija kunigaikštiene ir karaliene. III vedjas

Taiau Barbora susirgo ir netrukus mir, taip ir nepalikusi valdovui snaus. Jos paskutinis prašymas buvo palaidoti j ne Krokuvoje, o mylimoje tvynje Lietuvoje. Žygimantas psiomis iš Lenkijos mirusi Barbor lydjo Lietuv. IV vedjas

Šiandien jos palaikai ir karna guli Vilniaus Katedros požemiuose. I vedjas

Su Žygimantu Augustu baigsi garsi Gediminaii dinastija. Lietuva jau buvo žinoma visoje Europoje. Daina „Aš pasjau žuol“.

Ir užaugo žuolas Žalioj girioj žuolas. Tegyvuoja, tegyvuoja Lietuva Kaip tas girioj žuolas.

Sulapojo žuolas, Žalioj girioj žuolas. Tegyvuoja, tegyvuoja Lietuva Kaip tas girioj žuolas.

I vedjas Kai Lietuva ir Lenkija tapo bendra valstybe, prasidjo ginai,

svarstymai, pykiai, nesutarimai. Priešai tuo netruko pasinaudoti. II vedjas

Lietuvoje prasidjo carins Rusijos okupacijos metai, o Mažj Lietuv, Klaipdos krašt, eng vokieiai. III vedjas

Net 120 met Lietuva supaniota ir surištomis rankomis stovjo ties išnykimo riba. Net 40 met buvo uždrausta lietuviška spauda, lietuviškas žodis, lietuviška knyga. IV vedjas

Atsirado drsi žmoni, kurie ragino sukilti ir kovoti už Lietuvos nepriklausomyb.

Demonstruojami vaizdai apie Žygimant ir Barbor. Dainuoja mokyklos ansamblis.

29

Tai Jonas Basanaviius, Vincas Kudirka, Simonas Daukantas, Motiejus Valanius ir daugelis kit šviesuoli. I vedjas

Atjo Knygneši gadyn. IV skaitovas

Šis eilraštis tau, knygnešy, Kurs knygel nešei ir neši, Nebijai nei nakties, nei tamsos – Tavo siela pavoj nebos...

Kas be jos btum tu ir tauta? Kas be knygos teisyb šventa? Kiek keleli keli prajai, Kol pas mus su knyga atjai...

Aš dkoju tau, knygnešy, Kad knygel nešei ir neši, Kad lietuvišk žod myli Ir su juo tu per žem eini.

( G. Dambrauskait. Tau, knygnešy.) II vedjas

Knygneši ir Tvyn mylini žmoni dka Lietuva išliko, išgyveno ir 1918 metais vasario 16 d. Vilniuje paskelbiama, kad Lietuva buvo, yra ir bus LAISVA NEPRIKLAUSOMA VALSTYB. Daina „Aš pasjau žuol“

Pilnas gili žuolas Žalioj girioj žuolas. Tegyvuoja, tegyvuoja Lietuva Kaip tas girioj žuolas.

Dang remia žuolas, Žalioj girioj žuolas. Tegyvuoja, tegyvuoja Lietuva Kaip tas girioj žuolas.

I vedjas Neilgai džiaugsi Lietuvi tauta laisve. 1939 m. vyko Stalino

ir Hitlerio sandris. Pasirašyti slaptieji protokolai. Nutarta Lietuv pasidalinti. vedama okupant kariuomen. Prasideda trmimai Sibir. IV skaitovas

O Lietuva, kiek daug kani paklei, Kai tavo žmones vež, trm. Juos kišo po ledu, marino. Kiek daug žmoni iššaud, nukankino. Kiek Sibire lietuvi šalo, mir, Kas pasakys kiek liko j tuos tyruos.

Kiek iškentjo mano Lietuva Ir liko, liko ji gyva. (R. Bujanauskien. Lietuvos kania.) Daina „Oi neverk motušle“ (Maironis). II vedjas

Po 50 met, 1990 m. kovo 11 d., Lietuva atkuria NEPRIKLAUSOMYB. Vl ms maža graži tauta laisva ir nepriklausoma! Džiaugsmas.... III vedjas

ir kania... VI skaitovas

Baisi atjo sausio tryliktoji, Naktis ta Vilniuj kruvinoji... Prieš tankus stojo žmons, gyn Tave, o mano Lietuva tvyne.

IV vedantysis.

Rodomas filmas apie Knygnešius (5 min.). Dainuoja mokyklos ansamblis. Demonstruojami vaizdai apie Sjd.

30

Ir apgyn... tveliai apgyn garsi protvi krašt, Lietuvos ir ms laisv. Daina „Aš pasjau žuol“.

Šventas medis žuolas, Žalioj girioj žuolas. Tegyvuoja, tegyvuoja Lietuva Kaip tas girioj žuolas.

I skaitovas Perskaitm mes apie Lietuv pasak, legend, padavim knyg. Džiaugsmo ir pasididžiavimo pribarstm lyg ras. Mes nupinsim tau žuolo vainik Ir uždsim ant tvirt pei.

Bibliotekos vedja Šiandien mes esame laisvi ir tuo didžiuojams. Šiandien mes

skaitome ne tik A. Lindgren, H.K. Anderseno, Š. Pero vaik knygeles. Šiandien mes skaitome lietuvi rašytoj lietuviškas vaik knygas ir tuo labai džiaugiams.

Dainuoja visi švents dalyviai. Skamba liaudies dain melodijos.

31

LIETUVOS VALSTYBINI ŠVENI SCENARIJAI

32

KAUNO JUOZO GRUŠO VIDURIN MOKYKLA

LIETUVOS VALSTYBINS ŠVENTS TSTINIS PROJEKTAS,

VYKDOMAS PRADINIO UGDYMO PEDAGOG I

LIETUVOS ISTORIJA NUO ŽILOS SENOVS IKI MS DIEN

VAIDINIMAS, SKIRTAS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS ATKRIMO DIENAI PAMINTI

Erika Gylien, pradini klasi mokytoja

KAUNAS, 2009

33

Parengiamasis planas Renginio žanras – vaidinimas. Renginio pavadinimas – „Lietuvos istorija nuo žilos senovs iki ms dien“. Paskirtis – skirtas Lietuvos nepriklausomybs atkrimo dienai paminti. Auditorija, amžiaus grup – 6 – 11 met vaikai, j tvai, pedagogai. Dalyviai, veikjai – 9 met mokiniai. Laikas – kovo 9 d. Vieta – mokyklos akt sal. Veiksmo vietos apipavidalinimas – Koridoriuje ant sienos pradini klasi mokini dails ir technologij darb kompozicija „Lietuvos istorija nuo žilos senovs iki ms dien“ (1-ok sukurtos viduramži pili ir karn kompozicijos; 2-ok darbai apie akmens amži: pirmykšiai žmons, mamut medžiokl; 4-ok nupiešti renesanso epochos mokslo atradimai, vairios mašinos, pakeitusios rank darb). Treiok sukurti tautiniais drabužiais vilkintys lietuvaiiai „keliauja“ per visas epochas, „nuveda“ sal ir puošia scenos galin užuolaid. [žr. priedas, 1 pav.] Scenos gilumoje pakabinti Lietuvos vliavos spalv audeklai, j galai pakelti šon ir pritvirtinti. Muzikinis apipavidalinimas – naudojami CD diskai: „Kenny G Best sollection“, „Play collection. Instrumental“, „The Sound Of The Mountains“, „Ger gitarren-sound von blonker“; dainuojama grups „Vairas“ daina „Gimiau paiu laiku“. Atributika:

1. I dalies veikjai apsireng pirmykšiais žmonmis, kailiais, oda, turi kuokas, akmenis, ietis, kirtiklius, pintines;

2. II dalies viduramži personažai: ponai (kilmingi drabužiai); fakyrai (ant lazdeli pritvirtintos popieriaus juostels - ugnis); žonglieriai (spalvingi drabužiai, daiktai žongliravimui); damos (kilmingos suknels, vduokls, galvos, kaklo papuošalai); riteriai (šarvai, šalmai, kardai, skydai); karalius (apsiaustas, karna, skeptras, valdžios obuolys); valstieiai (drobiniai rbai, nagins, pintins, dirbtins gls, vliavos, mediniai šaukštai ir dubuo, ugniakuras, sotis, puodelis, pastatai su vitražais).

3. III dalies, renesanso epochos personaž apranga (pstos berets, apsiaustai, pstos suknels, papuošalai). Kit personaž kauks ir atributai: bulvs, pomidoro, kukurzo, kakavos pupels kauks, laivas, mlynas audeklas, virdulys, didelis šaukštas, gaublys, molbertai, dideli teptukai, žironas.

Technins priemons – multimedia, mikrofonas, CD grotuvas. Renginio reklama, informavimo priemons – didelis kvietimas mokyklos koridoriuje, asmeniniai kvietimai administracijos atstovams, pedagogams, tveliams, informacija apie rengin mokyklos internetiniame puslapyje. Vazdin medžiaga – Power Point programa parengta vaizdin medžiaga - vaidinimo metu šalia scenos stoviniame dideliame ekrane rodoma informacija (nuotraukos, piešiniai, komentarai, grafiniai vaizdai) apie kiekvien epoch. Kita informacija – pilietinio ugdymo renginiai organizuojami rotaciniu principu – vaidinim kr ir mokinius pareng 3-iok mokytojos: Erika Gylien, Stas Didžgalvien, Gen Jonikien. Literatrinis – režisrinis scenarijus Tekstas Remarka žanga Mokytoja Sveiki, visi, Js ia švent susirinkot? Kovo 11 – labai svarbi data, Bet dingo Lietuvos vliava, O be jos švsti – nevalia. Vedjai Mokytoja, neskubkit, Kiek ia pagalbinink pažirkit. Mes visi keliausim Lietuvos istorijos keliu Ir tikrai surasim vliav – tikiu.

Scenos užuolaidos užtrauktos. Pasigirsta muzika. eina nusiminusi mokytoja su mikrofonu rankoje ir lidnai sako. Prie mokytojos prieina mokiniai (vedjai) ir pam iš jos mikrofon ryžtingai sako, rodydami ranka sal.

I dalis. Akmens amžius. [žr. priedas, 3 pav.] Vedjai Pasigirsta laukini šksniai, vairiausi garsai:

34

Žmonijos jaunyst truko Kelet milijon met. Jos žingsniai reikšmingi buvo, Bet j tebegaubia daug paslapi: Atsiskyr nuo pasaulio gyvn, Išmoko rankiais naudotis, Ir žmons tapo puikiais medžiotojais. Susidraugav jie su ugnimi Šalt veik Ir apsigyveno pasaulyje visame Ir šioje vietoje, Kur esame dabar mes – Lietuvoje Tikjimas seniausias atsirado – Gamtos, Vadinamos Didžija motina garbinimas. Pirmykštis žmogus Štai pamiau aš titnag Ir akmen ugnies – pirit. Skeliu taip stipriai, Kad kibirkštys tik žyra šalis. Žirkite – jau ima rkt plona gijel dm... O kibirkši lietuje Ji vis didja ir didja. Dar reik palenkti galv Ir psti palengva. Vedjai Štai plyksteli liepsna šviesi, karšta. Ir žmoni tuntas šlsta. Ugnis – tai šiluma, šviesa- Kaip saul antra – Tegu per amžius jus lydi ir saugo Geltona vliavos spalva.

trepsjimas, bržavimas... Per sal atbga pirmykšiai žmons. Jie škioja, vaidina, kad vejasi medžiojam žvr. Pribg atidengia scenos uždang ir nubga užkulisius. Pasigirsta muzika, ji garsja. Scenoje – pirmykši žmoni bendruomen: mergaits didelmis adatomis siuva kailius, od, berniukai krauna akmen krva (lauž), išdidžiai vaikšto po scen ir visus stebi berniukas su lazda. Muzika nutyla, vedjai pasakoja apie Akmens amži. Iš scenos gilumos su laimikiu gržta medžiotojai. Visi džiaugsmingai pasitinka iš medžiokls gržusius vyrus. Vienas berniukas daužo akmen akmen, vaidina, kad skelia ugn ir kalba. Puia ir kiti pirmykšiai žmons. Pasigirsta muzika – „sižieb“ ugnis ir visi šokinja iš džiaugsmo, kad sižieb ugnis, šoka aplink lauž. Muzika nutyla. Pasak žodžius vedjai nueina sals gilum ir nuleidžia geltonj audekl – pirmj vliavos spalv. Pirmykšiai žmons susirenka visus savo daiktus, nulipa nuo scenos.

II dalis. Viduramžiai. [žr. priedas, 4 pav.] Akmens amžiui keiiantis viduramžius visi dainuoja dain „Gimiau paiu laiku“.

Vedjai Viduramžiai – tai met visas tkstantis Juos ne tik Lietuva, bet visa Europa Su kryžiaus ženklu pražygiavo. Žmons kl ir gul su Dievo vardu. Stengsi taip gyventi, Kad aukšiausiajam nenusižengt, O atjus miriai Rojaus vartai kiekvienam atsivert. Taiau žirdami tik dangaus karalyst, Pamiršo viduramži žmons, Kad jie žemj gyvena. Niekas mokslu nesidomjo, naujoves ir išradimus nepatikliai žirjo, Taiksi su ligomis, badu, skurdu... Lietuvoje gyveno nedaug žmoni, Todl ir nebuvo dideli kaim - Dažniausiai apie dešimt sodyb. Valstieiai visk stengiasi padaryti patys –

Vedjams sakant žodžius, scenoje viduramži turgaus vaizdas: išdidžiai vaikštinja damos, joms lenkiasi riteriai, fakyrai žaidžia su „ugnimi“, žonglieriai žongliruoja su daiktais, visi jiems ploja, škioja, valstiets prekiauja – silo obuolius, gles. Minia išsiskirsto. Scenoje lieka tik valstieiai. Jie dirba. Vedjai pasakoja apie bsto statym. Valstieiai stato nam – imituoja, kad kelia rst, neša j, užkelia, kala. Moteris vaikšto, pasilenkia – renka žoleles, neša ir deda puod. Valstieiai pastato vidury pirkios ugniakur,

35

Štai pirki stato iš rst paprast, Šalia miškelyje rast. Jei medienos trksta, sienas supina iš žab Ir apkreia lietuvišku moliu. Namo stogas – iš skiedr, nendri ar šiaud. Bsto vidury – Ugniakuras iš akmen- Tik dm pilna, nes kamino nra, Reikia prakirsti skyl stoge, Arba atvert plaiau duris Ir dmai greit išsisklaidys... Valstiet Valgyt... Vedjai Kaip matot valgo - visa valstiei šeima Ant stalo daug ind nra. Iš bendro dubens molinio, Kabina koš kvietin Su šaukštais mediniais... Tuo laiku buvo baudžiava – Tai darbas pono dvare ir laukuose. Dar ponui mišk kirsti valstieiai privaljo, Priskaldyt malk, Tiest, taisyt kelius, Vaišinti pon ir jo tarnus... Štai valstiets muša sviest, Bet šeima šio gardsio negaus – Sviest tik ponas ragaus. Viduramžiais Europoje žmons buvo labai religingi. Karaliai, didikai aukojo bažnyioms Žemes ir turtus. Už valstyb galingesn bažnyia tapo. Šimtus met vienuoliai vieninteliai Skaityt ir rašyti mokjo. Štai vienuolis palinks Su paukšio plunksna ant pergamento Rankrašt perrašinja. Vienuolynai – svarbiausi to meto Žini saugojimo, kultros bei meno židiniai. O mokyklos taip pat tik vienuoli rankose. Vienuoliai Mes, vienuoliai - pranciškonai ir dominikonai krme pirmsias mokyklas. Prie Vilniaus Katedros ir Varniuose. ia buvo dvasininkai ruošiami. O moksl pradin teik parapijins bei mokyklos prie dvar. Žinomiausios –

užkelia didel puod. Valstiet maišo su didžiuliu šaukštu, ragauja. Visi pradeda vaidinti, kad springsta, kosti, kad trokšta nuo dm ir užsim už burn išbga iš pirkios. Kvepia gryno oro, padaužydami sau krtin... Moteris, kuri vir maist išeina priek, su šaukštu daužo dubens dugn ir kvieia šeimyn valgyti, paeina vien pus, tada kit. Valstieiai sulekia trob, susda aplink duben, srebia, kabina maist, vaidina, kad valgo. Vienas bando greiiau srbti, tai šeimininkas jam kerta kakt šaukštu, kad valgyt pagal eil. Valstiei šeimos berniukai susirenka visus daiktus ir išeina. Mergaits atsisda ant scenos krašto ir vaidina, kad muša sviest. Scenos gilumoje pasirodo 2 ponai. Jei eina išdidžiai, šnekuiuojasi. Iš kitos puss pasirodo valstieiai. Pamat ponus lenkiasi jiems, pila grimo, vaišina. Ponai nepatenkinti, grmoja, vienas išsitraukia botag, užsimoja, valstieiai išbga. Ponai prieina prie valstiei, mušani sviest. Jos pradeda lankstytis ponams, atiduoda savo sviest. Valstiets ir ponai nueina. scen išeina vienuoliai. Jie rankoje laiko didel plunksn, atsiveria didel knyg ir vaidina, kad rašo. Scenoje kaip mokiniai po du susirikiuoja viduramži mokiniai. Vienuoliai vaikšto prieš mokinius, pamokomai taria žodžius.

36

Tai Kauno ir Trak. Pirmiausia pasimelsime visi ne lietuvi, lotynu kalba, nes tik ji Dievui suprantama. ia mokysims vairi men – gramatikos, retorikos ir dialektikos, geometrijos ir aritmetikos. Susipažinsime su astronomijos bei muzikos gars paslaptimi. Vedjai Didžiausia vertyb buvo žem. Tad vald tie, Kas jos daugiausia turjo. Karalius - pats didžiausias žemvaldys. Jo simboliai trys – Karna, skeptras ir valdžios obuolys. Riteriai Mes esame žmons kilmingi, Bajorais mus vadino Lietuvoje, O riteriais kilniais vakar Europoje. Aš vertas mažiausiai vyr 10-ies, O treniruojuosi nuo pat vaikysts. Riteriai mokosi ne tik kautis, jodinti, Bet kiekvienam sakymui paklusti Ir kitiems sakinti. Šauklys Dmesio, dmesio, dmesio! Skelbiamas riteri turnyras! Kai kiekvienas turnyro dalyvis Sulaužys po ietis penkias, Princas nugaltoj paskelbs. Ir lieps jam teikti priz – Neregto grožio , neprilygstamo stiprumo žirg. Be šios dovanos, Nugaltojui ypatinga garb – Išrinkti meils ir grožio karalien.

Visi kartu su vienuoliu persižegnoja. Pasak žodžius vienuoliai pradeda giedoti religin giesm, visi prie j prisijungia ir pamažu tolsta scenos gilum. Scenoje pasirodo damos. Jos eidamos šnekuiuojasi, juokiasi. Joms iš paskos eina tarnaits – laiko suknel. Viena dama numeta vduokl, tarnait pakelia, nusilenkdama paduoda damai. Skamba iškilminga muzika. Visi prasiskiria šonus. Iš lto per scen eina karalius – vienoje rankoje laiko skeptr, kitoje – valdžios obuol. Visi jam lenkiasi – ir ponai, ir damos, ir valstieiai. Karalius ltai nulipa nuo scenos ir eina per sal kartais sustodama ir nužvelgdamas visus išdidžiu žvilgsniu. Scenoje priek išžygiuoja riteriai. Visi kartu sako žodžius. Vienas riteris iškelia kard virš ir išdidžiai, pasitikiniu balsu, taria žodžius. Kitas riteris taip pat ištiesia kard. Sako žodžius, iškelia kard virš, priglaudžia prie krtins, tada atsiklaupia ir nuleidžia galv. priek išbga šauklys su ritiniu rankoje. Kvieia visus riteri turnyr. scen subga ir valstieiai, ir ponai, ir damos, sustoja puslankiu. Merginos turi rankose gli, virš minios iškil vliavos. Šauklys išvynioja ritin ir paskelbia riteri turnyr, perskaito taisykles. Skambant muzikai vyksta riteri kova. Jiems atlikus veiksm, minia šlsta, ploja, mojuoja vliavomis. Vienas riteris nukrinta, merginos meta gles, ploja. Laimjs riteris eina pro mini sustoja prie gražiausios merginos, atsiklaupia ir nuleidžia galv. Ji uždeda nugaltojui vainik. Skamba muzika, riteris kvieia šokiui dam, šoka

37

Dama Riteriai moka ne tik kovos men, Bet laikosi kilnaus elgesio taisykli. Riteriai Ypa garbingai su damomis elgiams.... Turim savigarbos Ir priešus gerbiame. Vedjai Štai pažvelkite – paraudusi nuo kraujo, Bet spinduliuojanti lietuvi riteri garbe – Raudonoji vliavos spalva...

visi – ir valstieiai, ir damos, ir ponai. Muzika nutyla, dama su riteriu išeina priek ir taria žodžius. Prie šios poros prieina nugaltasis riteris. Abu riteriai suklaupia iš abiej damos pusi ir kartu sako žodžius. Vedjai sako žodžius, o riteriai nueina scenos gilum ir nuleidžia raudonos spalvos audekl.

III dalis Renesansas. [žr. priedas, 5 pav.] Viduramžiams keiiantis Renesans, visi dainuoja daina „Gimiau paiu laiku“.

Vedjai Renesansas – atgimimo laikas Neilgas, bet labai pažangus. Akl religij pakeiia mokslas, darbina žmogus mašinas, Ir susibr tautas Už laisv ir teises savas kovoja... Štai Kristupas Kolumbas. Jis keliavo per jras, vandenynus Ir atrado Amerikos žemyn. Prasidjo žmoni migracija ir sveika kultr Tai tsiasi iki ši dien. O lietuviams šiuo metu Ypa madinga ir aktualu – Išvykti padirbt nors mnesiui Iš Lietuvos svetur. Kolumbas Iš naujojo pasaulio gržtu Ir parvežu jums dovan. Bulv Aš bulv, atkeliavus iš Amerikos esu. Pradžioje mane kaip gl Europieiai augino, Bet su laiku Aš tapau kasdieniu, Tradiciniu lietuvi maistu. Pomidoras Mane nuodu palaik, Kai Europ patekau. Bet dabar viena svarbiausi daržovi Save laikau. Kukurzai Be kukurz Amerikos indnai N dienos nesivaizduoja, Kai atvykom Europ – Buvom didel keistenyb, O dabar dažnam lietuviui

Dainuodami sueina renesanso veikjai ir nueina užkulisius. Vedjai pasakoja apie Renesans. Scenos priekyje atsistoja du vaikai su mlynu audiniu ir judina j (banguoja). Scenos gilumoje „atplaukia“ Kolumbas. Jis gabena bulv, pomidor, kukurz, kakavos pupel. Kolumbas išlaipina pomidor. Kolumbas išlaipina kukurz. Kolumbas išlaipina kakavos pupel. Kolumbas išplaukia.

38

Esam tiesiog btinyb. Kakavos pupel Ar mgstate kakav, šokolad? Aš – kakavos pupel. Be mans – n vieno Šokoladinio saldainio Nebtumt ragav. Vedjai Mokslininkams daugyb klausim rpjo - Kokia gi visatoje Žems vieta? Lenk kunigas Kopernikas tik spjo, Bet rodyti negaljo, Kad ne žem, o Saul visatos centras yra. Italas Galileo Galiljus Iš žiron teleskop sukonstravo. Atidžiai žvaigždes stebjo Ir apie pasaul Daug nauj dalyk suprato. Galiljus Jergutliau. Kiek nauj žvaigždži matau. Ir štai – aš supratau – Kad žem apie Saul sukas. Bet kodl? Tai dar vienas klaustukas. O mnulis ne šviesulys – Jis – su krateriais, kalnais – Visai kaip žems kamuolys. Vedjai Štai auga obelis O po ja – Niutonas Izaokas, Angl mokslininkas žymus. Jis atrado dsnius labai svarbius. Niutonas Supratau, Kad obuolys ne dangun skrenda, O žemyn krenta, Nes veikia j žems trauka... Nes veikia j žems trauka... Tetul Džeimsai, aš gyvenime Didesnio tinginio už tave nemaiau. Paimk knyg Ar susiraski kit, Nauding užsimim... Štai jau visa valanda, Kai tu žaidi su verdania arbata. Keli dangteli, dedi lkštel, šaukšt Ir vis klausai – Kaip šnypšia kylantys garai...

Per scen eina Galiljus su žironu rankoje ir Kopernikas su gaubliu rankoje. Kopernikas atsisda ant scenos krašto, suka gaubl. Galiljus vaikštinja po scen ir stebi žvaigždes. Galiljus ir Kopernikas išeina. Ateina dvi mergaits. Jos sustoja nugaromis ir vaidina obel. Rankose laiko obuolius. bga Niutonas ir atsisda po obelimi. Mergaits numeta vien obuol, kit... Niutonas pašoka, surenka obuolius ir sušunka. Kartodamas paskutin eilut pasišokindamas išeina. Pasirodo Vatas su virduliu rankoje. Jis tai uždengia piltuvl šaukštu, tai atidengia – žaidžia su garais. Iš paskos scen bga tetul ir bara snn, vis susiimdama už galvos.

39

Gerai, kad škotas Džeimsas Vatas tetuls priekaištus nereagavo, Vis tyrinjo jis garus Ir garo varikl išrado. Taip atsirado garo mašina – Ir garlaivis, ir garvežys. Vedjai Šiuo laikotarpiu smarkiai pakito ir tapyba. Dailininkai išmoko perteikti perspektyv. Žmons tapytojams ir skulptoriams pozavo, Tad jie tikroviškiau visk vaizdavo. Da Vini - ital genijus garsus Paliko visam pasauliui dvasinius turtus. Kupini rimties ir maldingumo Mums Mikelandželo darbai kalbs, Apie žmogaus stipryb ir silpnum Rafaelio menas švies. Vokietis Johanas Gutenbergas Išrado nauj spausdinimo bd. Jis sugalvojo surenkamas raides – literas. Jas liejo iš švino formas specialias, Žodžius surinkdavo, dažais patepdavo Ir atspaudus darydavo. Tada išdžiti pakabindavo. Ir Lietuva neatsiliko ia: Martyno Mažvydo valia Pirma nedidel knyga Sau prasiskyn lietuvi širdis keli. Renesanso atradimai – Tai mums uždegta žalia šviesa, Kad pasaul reikia protu suvokti. Pasaulis tapo jaukesnis ir šviesus – Ir atgim jame stiprus ir tikintis gyvenimu žmogus. Iš Renesanso atkeliavo – minties ir laisvs galia, Štai žalia vliavos spalva – nauj laik pradžia.

Vatas išklauso tetul, linguoja galv. Tetul burbdama, mojuodama rankomis išeina. Vatas vl žaidžia su garais. Tada vaidindamas garvež išpuškuoja iš scenos. Scenoje pasirodo dvi renesanso damos, kartu su dailininkais. Jie eina, kalbasi. Pagalbininkai atneša molbertus ir teptukus. Dailininkai pastato, pasodina damas, jos pozuoja, jie tapo. Pro damas susirpins eina Gutenbergas. Jis užantyje nešasi didel knyg. Atveria parodo vienai damai, kitai. Prieina prie dailininko. Jie kartu atsuka molbert. ia didelm raidm užrašyta: „MARTYNAS MAŽVYDAS“. Damos nueina ir nuleidžia žalij audekl.

Pabaiga Dainuodami dain „Gimiau paiu laiku“ scen sueina visi veikjai.

Mokytoja Keliavom mes visi kartu Lietuvos istorijos keliu. Patyrm nuotyki Ir sužinojom apie savo gimt šal Daug dalyk svarbi ir domi. Vedjai Trispalv prieš akis jau plevsuoja, O ms širdys šventei pasiruoš – Džiaugiasi ir jau girdžiu..... dainuoja.

Išeina mokytoja ir kreipiasi veikjus ir žirovus. Visi atsistoja ir gieda Lietuvos himn.

40

1 pav. Dails ir technologij darb kompozicija.

2 pav. PowerPoint programa parengtavaizdin medžiaga apie epochas.

3 pav. Akmens amžius.

41


II TVYN ŠNEKA – AŠ GIRDŽIU

LITERATRIN KOMPOZICIJA

Zita Ragelien, pradini klasi mokytoja metodinink Vitalija Kuzmait, pradini klasi mokytoja metodinink

42

Parengiamasis planas Renginio žanras – literatrin kompozicija Renginio pavadinimas – „Tvyn šneka – aš girdžiu...“ Auditorija – mokyklos vadovyb, mokytojai, I- IV klasi mokiniai Dalyviai – vedjai III klasi mokiniai, personažai: Lietuva (baltai apsirengusi mergait, liemen ir galv susijuosusi tautinmis juostomis, pasipuošusi gintaro karoliais), lietuviai (tautiniais drabužiais apsireng 2 mergaits, 2 berniukai), skaitovai (3a klass mokiniai), koncertini numeri atlikjai (3 b kl mokiniai, folkloro klubo „Dzingulis“ nariai, vadovas A.Sinkeviius). Sveiai – S.Lozoraiio vidurins mokyklos Šv. Kazimiero kuopos ateitininkai ir j globja V.Zulonait Laikas – 2005 03 10 Vieta – mokyklos akt sal Veiksmo vietos apipavidalinimas – kairje akt sals pusje stovi Lietuvos trispalv ir Juozo Grušo vidurins mokyklos vliavos, ekranas, scenos gilumoje užrašas „Tvyn šneka – aš girdžiu...“, ant scenos laipteli stovi 3 klasi mokiniai. Muzikinis apipavidalinimas – Lietuvos Respublikos himnas, daina „Tvyn“(muzika M. Noviko, eils B.Barausko), „Mano žem“ (muzika V.Bagdono, eils E. Mieželaiio), lietuviu liaudies daina „Bernužli kareivli“ (smuiko melodija „Putinli raudonasai“), „Daina apie senov“( pritariama ddelmis). Atributika – mergait, simbolizuojanti Lietuv, rankose laiko tautiniais motyvais dekoruot skrynel, 4 tautiniais drabužiais apsireng mokiniai rankose laiko 2 baltus drobinius rankšluošius. Technins priemons, ranga – mikrofonai, pianinas, smuikas, muzikinis centras, ekranas, video rašas „Aukštaii žem“. Renginio reklama – visas pradines klases išrinkti atstovai iš 3 klasi atneša kvietimus, paklausinja mokini apie simintinas datas (Kovo 11-j), trumpai papasakoja apie senovs kovas su kryžiuoiais ir didvyrišk Piln žt. Mokytoj kambaryje pakabinamas kvietimas minjim Panaudota literatra:

1. „Lietuvi vaik poezija“ (rinktins sudarytojas V.Auryla. Vilnius. Vaga, 1980 2. E. Mieželaitis „Duona ir žodis“ Kaunas. Šviesa, 1986 3. S. Neris Raštai 3 t.1984 4. Mickeviius. Eilrašiai. Poemos. Vilniuas. Vaga, 1987

Literatrinis-režisrinis scenarijus Tekstas Remarka Pradini klasi mokytoja: Susirinkome paminti ypatingos datos - Kovo 11-osios - Lietuvos Nepriklausomybs atkrimo dienos. Vasario 16-j paminjome linksmu šokiu, skambia daina. Šiandien kvieiame susikaupus pamstyti apie Lietuvos praeit. Tai padaryti 3 klass mokiniams pads sveiai, S. Lozoraiio vidurins mokyklos ateitininkai ir j globja V.Zulonait. Tik atidžiai klausydami suprasime mini ir žodži gili prasm. 3 a klass mokiniai

Prašymas ar padka! Kas pirmiau? Ar maža gavome nepraš? Žydini žem ant kurios delno Dygstame, augame, brstame... Saul ir žvaigždt dang Ir mlyn erdv, kur amžinai veržiasi mintis. Gyvenim – teis gimti ,

Ekrane Lietuvos trispalvs vliavos fone užrašas „Kovo 11-oji“. Svei pristatymas. Pasigirsta Lietuvos Respublikos himno melodija. Visi minjimo dalyvaii atsistoja, giedamas himnas.

43

Bti keleiviu tarp grio ir blogio... Ypating Planetos lopinl, Kur vadiname Tvyne. Visa tai gavome nepraš... Bet argi neprivalome dkoti Aukšiausjam Krjui,Tvynei?... Ar už visk padkota? Ar visiems? O tiems, kas nelaisvj, Laikmeiu savo kanios Ir gyvybs kaina aukas sudjo Ant Tvyns laisvs aukuro. Ir tiems, kas drsiai jo priekyje Ir ved taip trokštam nepriklausomyb. Argi ne jiems šiandien meil Turi plakti ms širdys? Te nenutils viso pasaulio kalbomis Skambanios dainos, nenubluks paveikslai, Neišsitrins iš knyg gražiausi žodžiai, kvpti dkingumo Dangui, Motinai, Tvynei.

3b klass mokini daina „Tvynei“ 3a klass mokiniai

Man rodos, Vedasi Tvyn Mane už rankos takuiu. Karštai priglaudus Prie širdies, Tvyn šneka – Aš girdžiu. Po miestus, Miestelius mes vaikštom, Praeinam gatvi daug plai, ia tavo miestai, Tavo aikšts... Tvyn šneka – Aš girdžiu. Keliasi žem – Lietuva ms. Mes ia gyvenom, Esam ir bsim. Kuo man esi? Baltu parugs takeliu, Kuriuo išeiname, Kad vl gržtume. Kuo man buvai? Lžtaniu ledo keliu, Džtaniu ašaros krištolu...

Kuo man bsi? Mergait, Lietuvos simbolis

Motinos širdimi,

Ekrane demonstruojama filmo „Aukštaii žem“ fragmentas. 3a klass deklamuojantys mokiniai prasiskiria, scenos gilumoje pasirodo mergait, Lietuvos simbolis. Ji pamažu žingsniuoja priek, skambant smuiko melodijai, ir atsistoja prie scenos krašto,

44

Kurioje aš – visa Lietuva sutelpu... Mano kraiio skrynia turtinga, Tu man davei j, žalias kloni. Mano drobs baltai išbalintos, Js man išbalinote jas, žmons. Tavo ašaromis išbalinote... Tavo amži patirtimi Po lietumi Stovi mano skrynia ir žaliuoja. Po dangumi stovi mano skrynia ir dainuoja. 3b klass mokini daina „Mano žem“ 3a kl mokiniai Ms Tvyn – Žem šventoji. Kas tave gyn, Kryžiais sustojo. ia ms pilys ia ms sodžiai Širdys sušilo, Keliasi žodžiai. Vienuolikta Kovo išaušo – Vasario šešioliktos ses, Šiandien mes džiaugsm vl jausim, Juk nepriklausomi esam. Neleiskim užgesti vienybs ugnelei, Kuri Kovo laužu liepsnoja – gyva, Kai tiesinti ryžosi kreivint keli Sutraukiusi panius kani Lietuva! Tavo veid švent, šveln Regiu aš ups veidrody. Tu kaip ant karali delno Vl karališkai didi. Ak, žodžiai sparnuoiai, Ak, lietuvi senos kalbos Tarsi Nemunas. Žodžiai, Meldžiu, nepalikit dainos. Meldžiu, nepalikit mano nam. Nepalikit, meldžiu, Gyvos Lietuvos. Ji gyveno ir gyvu gyvens tik žodžiu. Per Daukanto žalias girias, Per Vaižganto rasotas pievas, Pro pilkapius maironiškos giesms Nuo pirmo sauls patekjimo Mes einam, einam prie versms, Kurios tkm – Iš motinos širdies Ir nepalžusio tikjimo.

rankose laiko skryni. Tautiniais drabužiais apsireng 4 vaikai per rankas ištiesia 2 baltus drobinius rankšluošius. Sako visi skaitovai.

45

Mes geriam iš versms, Kuri gaivina knygnešius Vidurnakiais klaidžiais. Kuri didžiuojas žuolais Tokiais kaip Mindaugas ir Vytautas Nuo negand j gynusiais. Kurios tyram skambjime Mes bendr meils ryš nešam Tautos ms gyvast ir dvasi. Ji liks gyva ir Žalgirio lauke, Nutilusiam Raini kalnely. Net aini ainiai eis prie jos. Per Daukanto žalias girias, Per Vaižganto rasotas pievas, Pro pilkapius maironiškos giesms Nuo pirmo sauls patekjimo. Pakelki galv o lietuviškas žodi, Pakelki galv, mylima Lietuva, Sunkias dmas dmojanti, Lietuviškas dainas dainuojanti.

3b klass mokiniai Lietuvi liaudies daina „Bernužli kareivli“ 3b klass mokiniai

Mus vlei protvi krauju krikštija istorija... Piln pelenai gyvi – Ir šneka Margiris, Tebeliepsnoja ryžtas. Kalba lyg paskutinis gurkšnis vandenio gaivina... Ir meil Tvynei, Mažai ms šalelei, Vis ta pati – gili ir didi.

3b klass mokiniai „Daina apie senov‘ Kalba mokyklos direktor Pradini klasi mokytoja Ai sveiams. Ai žirovams. Graži mini, prasmingos švents.

Visi. Visi. Skambant dainai, mergait, Lietuvos simbolis, pamažu leidžiasi žemyn, paskui j išeina visi 3 a klass mokiniai. Po dainos mokiniai išeina. Scenoje pasirodo Stasio Lozoraiio vidurins mokyklos ateitininkai. Prasideda vaidinimas „Pilnai“. Jam pasibaigus, teikiamos gls ateitinink globjai V.Zulonaitei, padkojama aktoriams ateitininkams.

46


III KAS GYVENA TAUTOSAKOS SKRYNIOJE

RENGINI SAVAIT

Zofija Šimkien, pradini klasi mokytoja metodinink

47

Parengiamasis planas Renginio žanras – projektas Renginio pavadinimas – „Kas gyvena tautosakos skrynioje“ Paskirtis – Lietuvos vardo tkstantmeiui paminti Auditorija – pradini klasi mokiniai Dalyviai – pedagogai Sveiai – istorijos mokytoja Laikas – vasario 09 - 14 dienomis Vieta – akt sal, mokyklos koridorius, kabinetai. Veiksmo vietos apipavidalinimas:

1. Muzikinis apipavidalinimas: liaudies muzika. 2. Atributika: vliavls, vliava 3. Technins priemons, ranga: ekranas, multimedia, grotuvas. 4. Renginio reklama, informavimo priemons: plakatai, skelbimai 5. Panaudota literatra: knyga „Msls“, „Lietuvi liaudies pasakos“, žaidim knyga. 6. Kita informacija: ekskursija Prezidentros muziej Vilniuje


Tekstas Remarka Pirmadienis - pirmok diena (smulkioji tautosaka). Antradienis - antrok diena (smulkioji tautosaka).

MSLS Žiba kaip šilkas, kanda kaip vilkas. (Dilgl) Msli tvas klane guli. (Liežuvis) Gale lauko katillis verda. (Skruzdlynas) Muša, muša, bet niekaip neužmuša. (Laikrodis) Kiekvienas j turi, bet niekas jo nemato. (Vardas) Moia pasislepia, tvas pasirodo. (Saul ir

mnulis) Be langeli, be dureli pilna troba žmoneli.

(Žirnis) Be rank, be koj tilt pastato. (Ledas) Su sparnais, bet ne paukštis. Su kailiu, bet ne žvris. (Bit) Aukso lenta praskilo, visas svietas sukilo. (Saul

patekjo) PATARLS

Devynis kartus pamatuok, dešimt kirpk. K darai, daryk gerai. Kas protingas, tas turtingas. Užsispyrs kaip ožys. Gris nugali blog. Išmintingam nepritinka pykti.

Visose pirmose klasse pravesta netradicin pamoka apie smulkij tautosak. Pamokos metu treij klasi mokiniai papasakojo apie Lietuvos nepriklausomybs atkrim. Buvo akcentuojama, kokia skambi ir graži yra lietuvi kalba. Buvo pravestas msli konkursas, pristatytos patarls, lietuvi liaudies posakiai, pajuokavimai, greitakalbs, lietuvi liaudies dainos, vaik žaidimai. Mokiniai mielai ir noriai kartojo ir išmoko kelet patarli, greitakalbi, dainavo, žaid.

48

Kaip dirba, taip turi. Geriau sunkiai dirbti, negu lengvai elgetauti. Linai nesti, o jau drobes audžia. Iš guolio nekepsi raguolio.

GREITAKALBS Rytas rytukas, rymo Rimukas. Rytas rytelis, rymo

Rimelis. Šimtametis šilas šis, šešiašak ši pušis. Raudo rop raudonšon, ryt Rimas rop rov.

PASAKOS BE GALO Buvo senis ir senut, susitar bulves skut, o kai

vakaras atjo, sekti pasakas pradjo. Buvo senis ir senut... Buvo vilkas senas, senas. Ne taip senas, kaip žilas. jo pro vartus, užkliuvo už varios. Ar pasakyt vl iš pradžios?...

LIETUVI LIAUDIES DAINOS „Ryt saulel tekjo“ „Senis pyko“

Treiadienis - Dails diena „Kas gyvena tautodails skrynioje“.

Pradini klasi mokiniams buvo pravesti pokalbiai apie lietuvi tautodail. Klasse mokiniai pieš piešinius, dar vairius darbelius, kuriais puoš koridori. Mokiniai pagilino savo žinias apie tautodail, dirbo bendraudami ir bendradarbiaudami.

Ketvirtadienis - ketvirtok diena – istorijos viktorina. ISTORIJOS VIKTORINA K js manymu reiškia žodis nepriklausomyb?

Parašykite. Kada buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomyb? Kuri iš ši valstybi pirmoji pripažino Lietuvos

nepriklausomyb? Ispanija, Suomija, Vokietija, Lenkija Vokietija ir toliau norjo valdyti Lietuv ir

pasirašyti amžinj sutart. Kas sukliud? Tam prieštaravo Rusija. Tais paiais metais lapkriio mnes Vokietijoje kilo revoliucija. Šiai sutariai prieštaravo Anglija. Kiek buvo Nepriklausomybs akto signatar?

17 20 18 Kas buvo Nepriklausomybs akto signatar

pirmininkas? A. Smetona, J. Basanaviius, A. Stulginskis Kuri šalis 1920 m. okupavo Vilniaus krašt?

Suomija, Vokietija, Lenkija Kuris miestas buvo laikinai paskelbtas Lietuvos

sostine užgrobus Vilni? Jei žinote, parašykite nuo kada šis miestas buvo LR sostin? Kas buvo pirmasis Lietuvos prezidentas?

A. Smetona, A. Stulginskis, K. Grinius Kuri valstyb pasiraš Taikos Sutart 1920 m. su

Lietuva? Izraelis, Rusija, Suomija

KLAUSIMAI KOMAND KAPITONAMS PASAKYKITE, KOKS VYKIS VYKO 1991

METAIS?

Vadovaujami mokytoj viktorin paruoš treij klasi mokiniai. Sveiuose buvo istorijos mokytoja Jadvyga Jablonauskien, kuri buvo vertinimo komisijos pirminink. Viktorin ved treiokai. Kiekviena ketvirta klas išsirinko savo klass komand, komandos kapiton. Buvo pateikta komandai bendra užduotis, praktin užduotis – sudlioti dlion „Lietuva“. Pateiktos užduotys komand kapitonams. Pristatyta nam darb užduotis – lietuvi liaudies daina. Kol komisija sumavo rezultatus, buvo dainuojamos dainos apie gimtin, mokiniai grojo ddelmis. Visi dalyviai apdovanoti vliavlmis, kurias padar treiokai. Mokiniai pagilino savo istorines žinias.

49

PASAKYKITE, KOKS VYKIS VYKO 1410 METAIS? KUO JONAS BASANAVIIUS NUSIPELN

LIETUVAI?

Penktadienis - lietuvi liaudies dain, žaidim diena. LIETUVI LIAUDIES ŽAIDIMAI „Bijnlis“ „Šiaud batai“ „Jurgelis“ „Silai, silai susivykit“ „Katinas ir pel“

ŠVENTINIS KONCERTAS Paukšiuko gimtin – lizdu vadini. Žuvyts gimtin – žaliam vandeny. Stirniuko gimtin – miškai ir kalva. O tavo - mažyt šalis – Lietuva. Lietuvi liaudies daina „Ant kalno mrai“. Kur Nevžis teka, Kur Dubysos žiotys, Ten lietuviai šneka, Ten jie mokos groti. Kankls skambios, švelnios Kur tokias surasi? Kur vis skamba dainos, Lietuv atrasi. Lietuvi liaudies daina „Bernužli kareivli“. Gimtasis kraštas žmogui – Kaip žem medžiui, kuri šaknis suleidžia, Gyvyb ir stipryb semia. Groja kanklmis treioks. Esu daina: einu aš ir dainuoju... Aš ia gimiau, esu ir gyvenu... Laukuos esu lietuvišku artoju... Degu ir žriu daugel dien Gimt sod ir plai keli Neužgesinamu žiburliu... Lietuvi liaudies daina „Apie senov“. Esu daina: einu, kur auga javas. Esu žem krintantis lietus. Esu giria suošus, sužaliavus. Esu ramuni kvepiantis medus Ir tarp sodyb ir žali lauk Upeliuku šnardama teku... Lietuvi liaudies daina „Valio Lietuva“.

Ilgosios pertraukos metu koridoriuje buvo žaidžiami vairs lietuvi liaudie žaidimai, šokami lietuvi liaudies rateliai. Mokiniai toliau turtino ir gilino žinias apie lietuvi liaudies tautosak.

Šventinio koncerto metu buvo prisiminta visos savaits veikla, paminti aktyviausiai dalyvavusieji mokiniai ir apdovanoti padkos raštais. Koncert pradjo treij klasi mokiniai, toliau meninje programoje dalyvavo visos pirmosios ir antrosios klass. Mokiniai kartu su tveliais buvo skatinami dalyvauti mieste vyksianiuose šventiniuose renginiuose. Groja kanklmis. Dainuoja antrokai. Dainuoja pirmokai. Dainuoja treiokai.

50

Esu daina: einu aš lietuvio namus, Kur kaista šiltas židinys... ia kraujo ups, ašaros ia sruvo, Bet neužgso protvi ugnis. Esu daina: aš amžina ugnis – Ir neužges lietuvio židinys... Šokis „Malnlis“. Daina „Žemj Lietuvos“.

Dainuoja ketvirtokai. Šoka 3a klass mokiniai. Dainuoja visi pradini klasi mokiniai.

Šeštadienis – ekskursija Prezidentros muziej Vilniuje.

kelion vyksta trei klasi moksleiviai ir j mokytojos.

51


IV LIETUVOS VALSTYBINS ŠVENTS

BAIGIAMASIS KONCERTAS

Vaida Gailiuvien, pradini klasi mokytoja

52

Parengiamasis planas Renginio žanras – tstinio projekto „Lietuvos valstybins švents“ baigiamasis koncertas. Renginio pavadinimas – „Lietuvos valstybins švents“. Paskirtis – projektas, skirtas Sausio 13 - os aukoms atminti, Lietuvos valstybs atkrimui (02 - 16) ir Lietuvos nepriklausomybs atkrimui (03 – 11) paminti. Auditorija, jos amžiaus grup – pradins mokyklos 1 – 4 klasi moksleiviai ir j tveliai, mokyklos administracija ir dalyk mokytojai. Dalyviai, veikjai – projekt organizuoja ir veda treij klasi moksleiviai. Projekte dalyvauja visi pradinio ugdymo pakopoje besimokantys mokiniai. Laikas – projektas vyksta trimis etapais nuo sausio 13 dienos iki kovo 11 dienos. Vieta – mokyklos akt sal. Veiksmo vietos apipavidalinimas – sal puošiama projekto metu atliktais darbais (piešiniais, krybiniais darbais, nuotraukomis, plakatais). Muzikinis apipavidalinimas – Lietuvos valstybs himnas, filmas “Skrydis per Lietuv“, Vangelis „Conquest of paradise“. Atributika – Trij spalv (geltonos, žalios, raudonos) audeklai. Technins priemons, ranga – ekranas, multimedia. Panaudota literatra:

1. V. Daugirdait – Sruogien. Lietuvos istorija. V., 1990 2. L. Klimka, R. Kazlauskas, Ž. Lazdauskait. Po tvišks dangum. V.,1997 3. Lietuvi vaik poezija. V., 1980 4. Vaik enciklopedija apie Lietuv. V., 2008 5. Kita informacija

Veiklos planas: I etapas. Sausio 13 – osios dienos paminjimas:

1. Literatrin muzikin kompozicija. 2. Dokumentinio filmo „Sausio 13 – osios naktis prie TV bokšto“ žirjimas, aptarimas ir

krybini darb šia tematika atlikimas. II etapas. Lietuvos valstybs atkrimo paminjimas (02 - 16):

1. Projektini darb krimas pasilytomis temomis. 2. I klass : krybinis darbas „Lietuvos gamta“; 3. II klass: piešini konkursas „Saugo tvišk karys“; 4. III klass: krybinis darbas „Lietuvos istorijai svarbs žmons“ (ant geltonos spalvos popieriaus

juost užrašomi Nepriklausomybs akto signatar vardai, ant žalios spalvos popieriaus juost - žyms Lietuvos kultros veikjai, ant raudonos spalvos popieriaus juost – senieji Lietuvos valdovai)

5. IV klass: rašini ir dailaus rašymo konkursas „Mano Lietuva“. III etapas. Lietuvos Nepriklausomybs atkrimo (03 – 11) paminjimas:

1. Eilraši konkursas. 2. Šventinis moksleivi koncertas:

Literatrin – menin kompozicija. Eilraši konkurso laureat pasirodymas. Mokyklos pradini klasi menini kolektyv šventin programa. Laureat ir pasižymjusi mokini apdovanojimas.

Literatrinis-režisrinis scenarijus Tekstas Remarka - Laba diena, mieli sveiai ir moksleiviai bei mokytojai. - Šiandien mes susirinkome pažymti Lietuvos nepriklausomos demokratins valstybs atkrimo 16 – j gimtadien. - Švent pradsime Lietuvos valstybs himnu. - Lietuva yra mano kraštas.. - Ir mano.. - Ir mano taip pat... - Kad Lietuva bt laisva, ji turjo praeiti sunk

kov, priespaudos ir okupacijos keli.

Švent veda du treij klasi mokiniai. Švent pradedama jiems pasirodžius scenoje. Skamba Lietuvos valstybs himnas.

53

- Daug svarbi dat turi ms valstyb, mes minjome Sausio 13 – j, Vasario 16 – j ir šiandien šveniame Kovo 11-j – Lietuvos Nepriklausomybs atkrimo dien.

- Visos šios švents yra valstybs. - O kas yra valstyb? - Tai aš. - Ir aš. - Ir mes. - Sveikinimo žod tarti pakviesime mokyklos

sveius. Kai saul pakyla Virš kloni, kaln, Mes laukiam prabylant Ger milžin.

- O k gi jie sako, Geri milžinai, Be kelio, be tako Atj ionai? - Jie sako, kad laukti Ilgiau nevalia, Kad reikia mums augti, Kol žem žalia. - O kur jie mus veda, Kas laukia kely? O k gi mums žada Galinai žili? - Prie žems krtins Žalios amžinai Mes bsim Tvyns Geri milžinai.

- Mes per maži ginti Tvyn, kaip t dar ankstyv Sausio 13 – osios ryt. Bet puošti Tvyn savo mažais darbeliais mes jau galime. - Dkojame Jums visiems už dalyvavim vairioje veikloje, skirtoje Lietuvos valstybs šventms paminti. - Už tai, kad rašte, piešte, krte vairius darbelius. Iki pasimatymo.

Skambant Vangelio „Conquest of paradise“ melodijai mergaits atlieka šokio kompozicij su geltonos, žalios ir raudonos spalvos audeklais -„Vliava“. Po svei kalb scenoje pasirodo moksleiviai. Fone pradedamas rodyti filmas “Skrydis per Lietuv“. Pradedamas moksleivi koncertas, konkurs laureat ir pasižymjusi mokini pasirodymas bei apdovanojimas.

54

KAUNO DAINAVOS VIDURIN MOKYKLA

ATMINTIS GYVA...

LITERATRIN-MUZIKIN KOMPOZICIJA

Aušra Kvederaitien istorijos mokytoja metodinink, Žydr Sipaviien lietuvi kalbos vyresnioji mokytoja Jolanta Urbonien lietuvi kalbos vyresnioji mokytoja

55

Parengiamasis planas Renginio žanras – literatrin-muzikin kompocizja. Renginio pavadinimas –„Atmintis gyva...“ Paskirtis – Laisvs gynj dienos minjimas. Auditorija – 7-10 klasi mokiniai. Dalyviai – 5A ir 11A klasi mokiniai. Laikas – 2009 m. sausio 13 d. Vieta – mokyklos akt sal. Technins priemons – nešiojamasis kompiuteris, „Multimedia“. Renginio reklama, informavimo priemons – skelbimas foje ir mokytoj kambaryje. Panaudota literatra – ištraukos iš knygos „Lietuva 1991.01.13 (dokumentai, liudijimai, atgarsiai). Kita informacija – video medžiaga iš LRT archyv „Sausio 13-oji“, „Sausio 13-osios kronika“ 2 ir 3 dalys. Literatrinis-režisrinis scenarijus

Tekstas Remarka Birbyne atlikamas krinys „Sugržimas“. Skaitovai penktokai Skaitovas: Vl Baltijos kelias - Slidus ir duobtas, Pravirksta šakels Lyg žmons iš lto: Skaitov: Per ašar skausm, Sukruvint snieg keli juodžiausi Takeliai subga... Skaitovas: Gyvenimo spalvos - Juoduos kaspinliuos, Pražilusios galvos, Kur Laisv prikl... Skaitov: Be Sausio, Vasario Ir Kovo nebt, - Nereikia fanfar, Vainik ar rt, Skaitovas: Tik bkime Laisvs Verti iškovotos; Tegul pasivaikšto Po Lietuv godos Skaitov: Per nuoskaud tol, Sukruvint snieg, Kur Ses ir Broliai Antakalny miega... Skaitov: - Niekas negali nugalti tautos, einanios Laisv, nepriklausomyb. Skaitovas: - 1989 – j met rugpjio 23 - j Baltijos kelias parod: MES ESAME! Skaitov: - 1990-j Kovo 11-oji paskelb: LIETUVOS VALSTYB YRA! Skaitovas: - 1991-j sausio 13-oji patvirtino: MES BSIME!

Skamba Lietuvos respublikos himnas. Apie Sausio 13-osios reikšm kalba mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Muzika V. Klovos Paryškintus žodžius sako visi. Rodomos Baltijos kelio skaidrs. Rodomos Kovo 11-osios Akto pasirašymo

56

Penktokai atlieka dain „Žem Lietuvos“. Du skaitovai vienuoliktokai: Skaitovas: Sausio 13-osios dienos vykiai: - 1 valanda 25 minuts: tankai Karoliniškse, važiuojantys televizijos bokšto link, pradeda šaudyti tušiais šoviniais. - 1 valanda 50 minui: tankai pradeda supti televizijos bokšt, prieš tankus einantys automatininkai koviniais šoviniais šaudo žem, o vliau ir aplink bokšt sustojusius žmones. Tankai ir desantininkai siautja apie 2 valandas. - 2 valanda: šarvuoiai ir tankai apsupa radijo ir televizijos pastat, pradeda šaudyti pastat ir budinius žmones, tankai trukdo paimti žuvusiuosius ir sužeistuosius. Per garsiakalb skelbiama, kad valdži pam „nacionalinio gelbjimo komitetas“. vedama komendanto valanda nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Vienuoliktokai atlieka dain „Lietuva“. Skaitovas: Sausio 14 d., 11 valanda: vis daugiau žmoni renkasi prie Aukšiausios Tarybos rm. Prie televizijos bokšto tvoros ir kitoje gatvs pusje prie televizijos ir radijo komiteto rm. Žmons neša gles, uždega žvakutes. Gatvse sutraiškytos mašinos, stiklo šuks, kraujo klanai. Karins akcijos metu daugiau kaip 500 žmoni sužeista, žuvo 13 žmoni. Skaitovas: Darius Gerbutaviius, 17-os met, moksleivis, nušautas. Skaitov: „Buvo doras ir ramus, iš t, kurie nemgsta išsiskirti ar išsišokti“, - taip apie Dari kalbjo jo aukltoja. Skaitovas: Loreta Asanaviit, 24-veri met, pervažiuota tanko. Skaitov: -Daktare, ar aš dar gyvensiu?- lpose sustingo paskutiniai Loretos žodžiai. Jos širdis ligoninje teplak vos kelet valand. Skaitovas: Rimantas Jukneviius, 25-eri met, nušautas. Skaitov: Rimas drsino draugus: nesitraukim n žingsnio. Jis liko stovti lyg žuolas. Paskui nuo pasalns kulkos palžo. Skaitovas: Ignas Šimulionis, 17-os met, nušautas. Skaitov: Vilniaus 34-osios vidurins mokyklos dvyliktokas. Netikjo, kad jaun kareivi pirštai gali nuspausti automato gaiduk ir paleisti savo bendraamž kulk. Skaitovas: Algimantas Petras Kavoliukas, 52-vej met, pervažiuotas tanko. Skaitov: „Lietuva turi bti laisva“, - nuolat kartojo Algimantas. Skaitovas:

skaidrs. Rodomos Sausio 13-osios nuotraukos. Muz. ir ž. K. Vasiliausko Rodoma video medžiaga iš LRT archyv „Sausio 13-osios kronika“ 2 dalis. Muz. ir ž. K. Mašanausko. Rodoma video medžiaga iš LRT archyv „Sausio 13-osios kronika“ 3 dalies ištraukos. Rodoma video medžiaga iš LRT archyv „Sausio 13-oji“, skamba D. Šostakoviiaus 7-osios simfonijos fragmentai.

57

Vidas Maciuleviius, 25-eri met, nušautas. Skaitov: „Netekau geriausio draugo, artimiausio žmogaus. Dabar gyvenimas atrodo toks tušias. Guodžia tik mažas snelis“, - sako žmona. Skaitovas: Alvydas Matulka, 31-eri met, plyšo širdis. Skaitov: „Nejaugi jie šaudo žmones?“, - paklaus ir susmuko... „Mirti už laisv viasai nebaisu“, - sak draugams. Skaitovas: Apolinaras Juozas Povilaitis, 54-veri met, nušautas. Skaitov: „Reikia bti tokiais, kaip ttis. Nedarykime jam gdos“, - sako broliams Apolinaro dukra. Skaitovas: Virginijus Druskis, 22-vej met, studentas, nušautas. Skaitov: „Nieko man neatsitiks. Jeigu visi bijosim, niekad Lietuva nebus laisva“, - tokiais žodžiais paguod Virginijus žmon, išbgdamas televizijos bokšto link. Skaitovas: Titas Masiulis, 29-neri met, nušautas. Skaitov: „Tte, važiuokit namo, o aš prie televizijos bokšto nulksiu“, - sak Titas. Skaitovas: Rolandas Jankauskas, 22-vej met, studentas, užmuštas sovietini desantinink. Skaitov: „Buvo švelnaus bdo, guvaus proto, sportiško sudjimo vaikinas“, - sako tvas. Skaitovas: Alvydas Kanapinskas, 39-neri met, nušautas. Skaitov: „Dar sjdžio nebuvo, o Alvydas jau kalbdavo, kad Lietuva bus nepriklausoma“, - prisimin žmona. Skaitovas: Vytautas Vaitkus, 48-neri met, nušautas. Skaitov: ...myljo žmon, sn, sodino obelis... Tik nespjo pastatyti namo. Skaitovas: Vytautas Konceviius, 50-ties met, peršautas centruotos kulkos, mir po mnesio. Skaitov: „Vis dar turjau vilties, kol gydytojai band išgelbti j nuo sužalojim, padaryt centruotos kulkos. Kankinosi daugiau kaip mnes, bet nebuvo lemta...“, - užlžta motinos balsas. Tylos minut. Birbyne atliekamas krinys „Prisiminimas“.

Muz. V. Klovos. Tyliai išeina choristai ir skaitovai. Baigiamasis direktoriaus pavaduotojos žodis.

58

KAUNO „AUŠROS“ GIMNAZIJA

ŠALIS TA LIETUVA VADINAS

P. Vaiaitis POPIET, VIKTORINA

Irena Lapienien, „Aušrels“ redakcijos vadov

Irma Šarkanait, „Jaunj herodot“ klubo vadov Justina Vitkut, pilietinio ir tautinio ugdymo projekt koordinator

59

Parengiamasis planas Renginio žanras – popiet, viktorina. Pavadinimas – ,,Šalis ta Lietuva vadinas“ (P.Vaiaitis). Paskirtis – paminti Valstybs atkrimo dien, Vasario 16 –j. Dalyviai – Gimnazijos mokiniai: klasi komandos. Literatrins kompozicijos dalyviai – mokiniai (15), Žynys; žyms Lietuvos žmons (Mindaugas, Vytautas, Mažvydas, Donelaitis, iurlionis), vaidinami mokini, renginio vedjas. Laikas – Vasario 16 – oji. Vieta – akt sal. Muzikinis apipavidalinimas – V. Kudirka „Tautiška giesm“, J. Žileviiaus kantata „Vytaute Didis“, M. K. iurlionio simfonin poema „Jra“. Apipavidalinimas – iškilmingai Valstybs atkrimo dienai papuošta akt sals scena ir sal. Valstybs vliava, herbas, kunigaikši skiriamieji ženklai ir emblemos, žymi žmoni, minim scenarijuje, portretai. Technins priemons – diaprojektorius, mikrofonas. Reklama – skelbimas, skatinantis klasi komandas pasirengti viktorinai, papildoma informacija per klasi aukltojas. Apranga – tautiniai drabužiai, senovs balt geni drabužiai. Literatra:

1. Baneviius A. 111 Lietuvos valstybs 1918-1940 m. politikos veikj. – V., 1991. 2. Bradnas K. augom Nemuno upyne. – V., 1990. 3. Eidintas A. Antanas Smetona. – V., 1990. 4. Jakimaviius N. Gimtoji šalis Lietuva. – V., 1999. 5. Jokimaitis R. Naujausij laik istorija 10 klasei. – V., 1999. 6. Kamuntaviius R., Kamuntaviien V., Civinskas R., Antanaitis K. Lietuvos istorija 11-12

klasms. – V., 2000. 7. Lietuvos diplomatija XX amžiuje. – V., 1999. 8. Lietuvos istorija 8-9 klasei. – V., 1995. 9. Lietuvos istorijos chrestomatija. – V., 1993. 10. Marcinkeviius J. Raštai T. I, T. III. – V., 1983. 11. Nekrašien A. Iš kur mes atjome. – K., 1990.

VASARIO 16 – OSIOS MINJIMO SCENARIJUS

Istorik brelio nariai (jeigu toks mokykloje yra) parengia pranešim apie valstybs atkrim.

Galima naudotis pateikiamu tekstu: Skamba V. Kudirkos „Tautiška giesm“

NACIONALIN ŠVENT – VASARIO 16-OJI

Lietuvos valstybs atkrimo diena, Vasario 16-oji, – nacionalin švent. 1918 m. Antano Smetonos vadovaujama Lietuvos Taryba, remdamasi pripažintja istorine JAV prezidento Vilsono paskelbta apsisprendimo teise, paskelb atstatanti nepriklausom, demokratiniais pagrindais sutvarkyt Lietuvos valstyb su sostine Vilniumi. Tarybos posdžiui pirmininkavo Jonas Basanaviius. Valstybs Atkrimo Aktas pasirašytas Vilniuje, Pilies gatvje, namo nr. 26.

Vasario 16-oji virto Lietuvos valstybs ir visur laisvajame pasaulyje gyvenani lietuvi tautine švente. 1918 m. vasario 16-osios aktu Lietuvos Taryba, vienintel to meto suverenumo reiškja, skelb pasauliui ne nauj Lietuvos valstybs krim, bet jos atstatym. Lietuvos Taryba galjo atsiremti lietuvi tautos smonje niekada galutinai nepražuvusias valstybingumo tradicijas, siekianias septynis amžius.

1917 metais m aktyviau reikštis lietuvi politin veikla Lietuvoje. Iš okupacini organ buvo gautas leidimas leisti „Lietuvos aid“ Vilniuje ir „Vienyb“ Kaune. 1917 m. sudarytas lietuvi organizacinis komitetas, kuris okupacinei valdžiai leidus, rugsjo mnes Vilniuje sukviet Lietuvi Konferencij, išrinkusi 20 asmen, priklausani vairioms politinms srovms. Tarybos pirmininku buvo išrinktas A. Smetona. Lietuvos Taryba stengsi palaikyti ryšius su lietuvi organizacijomis Rusijoje, Vakar Europoje, JAV ir kitose valstybse. Tokiu bdu Lietuvos Taryba Vilniuje tapo neabejotinas viso politins veiklos centras.

60

1918 m. vasario 16 d. Taryba vienbalsiai prim Lietuvos Nepriklausomybs Akt, kur pasiraš 20 Lietuvos Tarybos nari: Jonas Basanaviius, Saliamonas Banaitis. Mykolas Biržiška, Kazys Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Stanislovas Narutaviius, Vladas Mironas, Alfonsas Petrulis, Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Jurgis Šaulys, Jonas Vileišis, Jokbas Šernas, Jonas Smilgeviius, Justinas Staugaitis, Kazimieras Šaulys, Jonas Vailokaitis.

NUTARIMAS Lietuvos Taryba savo posdyje Vasario 16-j vienu balsu nutar kreiptis Rusijos, Vokietijos ir

kit valstybi vyriausybs šiuo pareiškimu: Lietuvos Taryba, kaip vienintel lietuvi tautos atstovyb, remdamasi pripažintja taut

apsisprendimo teise ir Vilniaus Konferencijos nutarimu Rugsjo mnes, skelbia atstatanti nepriklausom demokratiniais pamatais sutvarkyt Lietuvos valstyb su sostine Vilniumi. Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybs pamatus ir jos santykius su kitomis valstybmis privalo galutinai nustatyti, kiek galima greiiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu bdu vis jos gyventoj išrinktas.

Lietuvos Taryba pranešdama apie tai vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausom Lietuvos valstyb. Vilnius, 1918 m. vasario 16 d. Kyla klausimas, o k apie t Vasario 16-osios šventim galvoja Lietuvos jaunimas. Kalbinti jaunuoliai gana pasyviai kalbjo apie valstybines šventes. Daugumai tai nra išskirtin švent. Bet vis dlto jaunimas nra visiškai pamiršs Lietuvai svarbi dat. Pvz., mokiniai teig, jos didžiuojasi ms valstybs praeitimi. „Per istorij mes kuriame dabart“, - sak bendraamžiai. Šias dienas jie pamini savitai švsdami – varto vadovlius, dalyvauja minjimui skirtuose renginiuose. Literatrin muzikin kompozicija Tekstas Remarkos 1 mokin Šiandien Vasario 16 - oji - Lietuvos valstybs ir lietuvi tautos buvimo ženklas ir simbolis. Ji aplaistyta savanori, Lietuv gynusi kari krauju, tapusi Vliava rezistentams ir nujusi gil pogrind tarybiniais metai. Šiandien ji vl su mumis. Sveikiname visus, susirinkusius j pažymti. 2 mokin Medžio, kaip ir tautos, tvirtyb - šaknyse. Kiekviena nauja karta klausia, iš kur atjo, nes nori žinoti, kur eina. Šakotas Lietuvos istorijos medis, tvirtai po savo plaiomis šakomis saugo istorin atmint. 1 mokinys iš grups Ankstyvoje feodalizmo visuomenje valdovo gimins ženklas atitiko valstybs emblem. 2 mokinys iš grups Valdovo Mindaugo ženklas turjo apverstos M raids form su kryželiu viduryje. 3 mokinys iš grups Algirdo ženklas buvo kryžius, kurio viršutin ir apatin gal užbaig strli antgaliai. 4 mokinys iš grups Algirdo snaus Skirgailos ženklas – kypas kryžius. 5 mokinys iš grups Jogaila naudojo dvigub kryži 6 mokinys iš grups Kstutaii ženklai nepanašs Algirdo ir jo sn ženklus. Seniausieji, vadinamieji Gedimino stulpai, randami Vytauto antspauduose ir piniguose. Vytautas š ženkl naudojo kaip savo asmenin herb. Iš antspaudo jis pateko vliavas. 7 mokinys iš grups

Scenoje stovi mokini grup, rankose laikydama senuosius ms valstybs kunigaikši ženklus. Prieš juos išeina 2 mokins, apsirengusios tautiniais drabužiais.

eina 7 mokini grup, rankose laikydami Lietuvos kunigaikši ženklus ir emblemas. Jie apsireng senj balt geni stilizuotais drabužiais. Kalbj mokins atsistoja prie 2 jau kalbjusi mokini. Tekst kalbantys mokiniai iškelia klausytojams parodyti aptariam ženkl. Rodo ženkl. Rodo ženkl.

Rodo ženkl.

Rodo Gedimino stulp ženkl.

61

1440 m., kai LDK kunigaikšiais tapo Jogailaiiai, jie išm Gediminaii stulpus ir pakeit dvigubu kryžiumi, taiau po j Lietuvos valdovai vl susigržino stulpus, kurie virto LDK emblema. 1 mokinys iš grups Vienas svarbiausi ir garbingiausi valstybs atribut yra jos herbas. Viduramžiais raitelio simbol galime rasti vis Europos šali karali, kunigaikši antspauduose. 2 mokinys iš grups Pirmasis antspaud su raitelio ženklu 1366 m. prispaud kunigaikštis Algirdas. 3 mokinys iš grups Iš Algirdo raitel perm jo snus Jogaila, vliau Vytautas ir kiti Lietuvos valdovai. Raitelis, simbolizavs valdov – krašto gynj. Suprantama, kad tarp seniausi antspaud ir krašto herbo negali bti lygybs ženklo. 4 mokinys iš grups Tik XV a. pradžioje jis gavo herbui bding bendrin prasm ir Vyio vard, o išliko nepakits iki 3 Lenkijos – Lietuvos padalinimo. Juo, kaip ir antspaudu, naudojosi Vilniaus universitetas ir buvo paženklinti Lietuvos sostins Vilniaus ,, Aušros“ vartai. 5 mokinys iš grups XIX a. su Vyiu prieš nacionalin priespaud jo 1831 ir 1863 met sukilliai. 6 mokinys iš grups 1918 m. balandžio 19 d. buvo nusprsta , kad Lietuvos tautin vliava turi susidti iš 3 horizontali vienodo ploio juost – geltonos, žalios, raudonos. Ši vliav patvirtino Lietuvos Taryba. Geltona reišk šviesos simbol saul, žalia – krašto gamtos grož, raudona – už tvyn praliet krauj. 7 mokinys iš grups Prakalbinom istorij, jos simbolius ir ženklus, bet juk istorijoj svarbiausia – žmons. Literatros krini balsais per šimtmeius jie prakalba mus. Žynys: Mindaugas. MINDAUGAS Laimingas? Taip, turbt šiek tiek laimingas, Bet aš toliau žiriu – ir nematau, Koksai likimas ateity jos laukia. Aš nieko nematau… Akla tamsa. Galbt tenai neliks n menko ženklo Iš to, k aš per didel varg kriau. Tai kam tada tas vargas ir tos kanios? O, kad dar žmogui leista bt sugržti! Bent vien syk …gržt pasižirti… k išaugo jo kania…Bet ne. Just. Marcinkeviius ,,Mindaugas“ Žynys: Vytautas. VYTAUTAS Perkne, meldžiausi, vis diev dievaiti, padk man… Po šventuoju žuolu tau sukrausiu toki auk, kokios dar niekada negavai, o vyriausias žynys kasdien garbins tavo gali. Neišgirdo

Ženklai tyliai sudedami, centrinis mokinys laiko LR herb. Skamba M. K. iurlionio simfonins poemos „Jra“ ištrauka. Po muzikinio intarpo tekstas tsiamas. Rodomas Lietuvos herbas.

Skamba J. Žileviiaus kantatos „Vytaute Didis“

ištrauka.

Ateina nauja 6 mokini grup. Vienas j apsirengs kaip pagoni žynys. Jis rankose laiko puošni lazd. Beldžia grindis ir praneša žymi Lietuvos žmoni vardus: MINDAUGAS, VYTAUTAS, MAŽVYDAS, DONELAITIS, IURLIONIS. Žyniui pranešus žymaus Lietuvos žmogaus vard, projektoriumi rodomi ši žmoni portretai.

62

Perknas šit žodži: po 4 dien buvo nužudytas Kstutis. Palaidojo j Šventaragio slnyje, mane išgelbjo paprasta mergel: ,, Kunigaikšti, pasikeiskime rbais, bkite, tepasak“. Apsvaigs iš džiaugsmo, net nemokjau jai padkoti - galvojau tik apie save ir krašt.Tik vliau supratau, kad ši drsi mergel man net tik gyvyb išgelbjo, ji Lietuvai sugžino Žemaitij, atneš Žalgirio pergal. R.Masteika ,, Vytautas“ Žynys: Mažvydas. MAŽVYDAS Mginsime sudti pirm žod. Klausykits gerai…Širdim klausykit ! Kai tarsit šit žod, tai ant lp Pajusite medaus ir kraujo skon, Išgirsit volung prieš liet šaukiant, Užuosit šieno ir liepyn kvap, Regsit baug debesio šešl Per lauk bgant...Taigi pamginkim... ( Skiemenuoja vienas) El – ie bus LIE - , t – u bus ,,TU“, v – a bus ,,VA“ Kartokite! Kartokit ir klausykit! LIE – TU – VA! Just. Marcinkeviius ,,Mažvydas“ Žynys: Donelaitis DONELAITIS Sveks, svieteli margs! šventes pavasario švents; Sveiks ir tu, žmogau! Sulauks vasar miel; Sveiks kvietkelmis pasidžiaugs, sveiks prisiuosts; Sveiks, Dieve, duok! Sulauk dar daug pavasario šveni Irgi, sulauks jas, vis sveiks ir drts pasilinksmink. Taip, Dieve, duok kožnam, kurs ms Lietuv garbin <....> Tam, Dieve, duok! Sulaukt kasmet pavasarsveik, Ogi pabaigus t, po tam ir vasar linksm. K.Donelaitis ,,Metai“ Žynys: iurlionis IURLIONIS Pavasario spuokls supas ties bedugnm, Ledins žvaks dega speiguose šaltuos,- Matau aš šalt žydint ir kaitri ugn Fantastiškuose, užkertuose kraštuos. ia amžinasis kosmas sukas jroj laiko Ten rsiai msto milžino niri galva. Karalius perl rankoje iškls laiko – Tai mano tvišk, tai mano Lietuva! 4 mokin Mano gentainiai, broliai ir seserys! Kiek ms mažai beliko, Lietuva, gyv! Kaip mes paliudysime Diev savo Dvasioje? Jei nepaliudysime dvasios savo buvimu. Kas mus pažadins? Kaip mes prisikelt galsim, Jei sudaužytas ms Laisvs varpas nebegaus! Kaip mes, brangieji, Amžinybn sišviesim

Mokini grup, sakiusi 1-2 tekstus, pakartoja: LIE-TU-VA! Prieš visus sustojusius išeina 4 mokin.

63

Be savo žodžio sauls, be lietuviško dangaus?! K.Genys Istorins viktorinos vedjas: Dkojame literatrins kompozicijos dalyviams. Jie gali palikti scen, o aš skelbiu Didžiajai valstybs atkrimo šventei paminti skirt istorin viktorin. Prašau klasi komandoms užimti vietas.

eina viktorinos vedjas, skelbs mokykloje istorin viktorin , skirt Vasario 16- ajai paminti. Klasi viktorin komandos ateina susipažinti su viktorinos medžiaga. Jeigu yra rengin stebini ir jame nedalyvaujani mokini, jiems gali koncertuoti mokyklos ansambliai, o jeigu visi yra renginio dalyviai, tuomet gali skambti literatrinje muzikinje jau mint autori kriniai (J.Žileviiaus, M.K. iurlionio kriniai). Komisija surenka komand atsakymus ir peržiri atsakymus. Paskelbiami viktorinos nugaltojai. Jie apdovanojami skambant plojimams.

64

VIKTORINOS, SKIRTOS VASARIO 16-OSIOS MINJIMUI, UŽDUOTYS I UŽDUOTIS. Atpažinkite žymius žmones ir pastatus. I nuotrauka

1. Kas ia pavaizduotas? 2. Su kokiais istoriniais vykiais susijs šis asmuo? 3. Kokiais ryšiais jis siejasi su Kauno „Aušros“ gimnazija?

II nuotrauka

1. Kas ia pavaizduotas? 2. Su kokiais istoriniais vykiais susijs šis asmuo? 3. Kokiais ryšiais jis siejasi su Kauno „Aušros“ gimnazija?

65

III nuotrauka 1. Kas ia pavaizduotas? 2. Su kokiais istoriniais vykiais susijs šis asmuo? 3. Kokiais ryšiais jis siejasi su Kauno „Aušros“ gimnazija? IV nuotrauka

1. Kas ia yra pavaizduota? 2. Su kokiais istoriniais vykiais šis pastatas susietas? 3. Kokia šio pastato paskirtis dabar

66

V nuotrauka 1. Kas ia yra pavaizduota? 2. Su kokiais istoriniais vykiais šis pastatas susietas? 3. Kokia šio pastato paskirtis dabar? VI nuotrauka

1. Kas ia yra pavaizduota? 2. Su kokiais istoriniais vykiais šis pastatas susietas? 3. Kokia šio pastato paskirtis dabar?

67

VII nuotrauka 1. Kas ia yra pavaizduota? 2. Su kokiais istoriniais vykiais šis pastatas susietas? 3. Kokia šio pastato paskirtis dabar? II UŽDUOTIS. Atsakykite klausimus, pateiktus po žemlapiu.

1. K reiškia pirmasis legendos ženklas? 2. Kaip keitsi pirmuoju ženklu žymimos teritorijos priklausomyb 1920-1939 metais? 3. K reiškia antrasis legendos ženklas? 4. Kaip keitsi antruoju ženklu žymimos teritorijos priklausomyb 1920-1939 metais? 5. Nurodykite du laikotarpius, kai Lietuvos valstybei priklaus tik treiuoju legendos ženklu pažymta teritorija. Atsakym pagrskite. 6. Žemlapyje surašykite valstybi, kurios 1921-1938 metais ribojosi su Lietuva, pavadinimus. 7. Pažymkite laikinj Lietuvos sostin.

68

III UŽDUOTIS. Atsakykite klausimus, pateiktus po šaltiniais. ŠALTINIS A

Lietuvos Taryba savo posdyje <...> vienu balsu nutar kreiptis Rusijos, Vokietijos ir kit valstybi vyriausybes šiuo pareiškimu:

Lietuvos Taryba, kaipo vienintel lietuvi tautos atstovyb, remdamasi pripažintja taut apsisprendimo teise ir lietuvi Vilniaus konferencijos nu tarimu rugsjo 18-23 d. 1917 m., skelbia atstatanti nepriklausom demokratiniais pamatais sutvarkyt Lietuvos valstyb su sostine Vilniuje ir t valstyb atskirianti nuo vis valstybi ryši, kurie yra buv su kitomis tautomis.

Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybs pamatus ir jos santykius su kitomis valstybmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greiiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu bdu vis jos gyventoj išrinktas <...>

ŠALTINIS B

Lietuvos taryba <...> remdamasi pripažintja taut apsisprendimo teise <...> skelbia nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrim su sostine Vilniumi <...>

Šiai valstybei tvarkyti ir jos interesus ginti taikos derybose <...> prašo Vokietijos valstybs apsaugos ir pagalbos <...> 1. Kokie tai dokumentai? 2. Kada ir kur jie buvo pasirašyti? 3. Kas paskelb šiuos dokumentus? 4. Kur pirm kart viešai buvo paskelbti šie dokumentai? 5. Kas pirmininkavo posdžiams, pasirašant šiuos dokumentus? 6. Kuo skiriasi šie dokumentai? 7. Pirmoji Lietuv pripažino Vokietija 1918 m. kovo 23 d.. vardinkite, kurio dokumento pagrindu. IV UŽDUOTIS. Atsakykite klausimus. 1. kokias dvi pagrindines valstybes kreipsi Lietuvos Taryba savo posdyje vasario 16 d.? 2. Kada ir kur pirm kart buvo iškeltas Lietuvos nepriklausomybs klausimas? 3. Kelintais metais apyvart išjo stabili lietuviška valiuta? 4. Kada pasirod pirmosios lietuviškos monetos ir kur jos buvo išleistos? 5. Kas yra žems reformos statymo autorius? 6. Kada Steigiamasis seimas galutinai prim Lietuvos Respublikos Konstitucij? 7. Kada Klaipdos kraštas prijungtas prie Lietuvos?

69

ATSAKYMAI VIKTORINOS KLAUSIMUS

I UŽDUOTIS. Atpažinkite žymius žmones ir pastatus. 1. Saliamonas Banaitis, pasiraš 1918 m. vasario 16 d. akt, Kauno „Aušros“ gimnazijos krjas. 2. Mykolas Biržiška, pasiraš 1918 m. vasario 16 d. akt, Kauno „Aušros“ gimnazijos direktorius. 3. Pranas Dovydaitis, pasiraš 1918 m. vasario 16 d. akt, Kauno „Aušros“ gimnazijos direktorius. 4. Atidarytas Steigiamasis seimas 1920 m. gegužs 5 d., dabar Kauno muzikinis teatras. 5. Perto Vileišio namai, pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. aktas, dabar muziejus. 6. Istorin prezidentra, dabar muziejus. 7. Steigiamojo seimo rmai Kaune, dabar Kauno Maironio gimnazija. II UŽDUOTIS. Atsakykite klausimus, pateiktus po žemlapiu. 1. Vilniaus kraštas. 2. 1920-1939 m. priklaus Lenkijai, nuo 1939 m. spalio – Lietuvai. 3. Klaipdos kraštas. 4. Nuo 1920 m. iki 1923 m. kontroliavo Antants šalys, 1923-1939 m. priklaus Lietuvai. 5. 1920-1923 m.; 1939 m. kovo mn. – 1939 m. spalio mn. 6. Latvija, Rusija, Lenkija, Vokietija. III UŽDUOTIS. Atsakykite klausimus, pateiktus po šaltiniais. 1. Valstybs nepriklausomybs aktai. 2. A – 1918 m. vasario 16 d., Vilniuje; B – 1917 m. gruodžio 11 d., Vilniuje. 3. Lietuvos Taryba. 4. „Lietuvos aide“. 5. A – J. Basanaviius; B – A. Smetona. 6. B šaltinyje yra minimi konvenciniai ryšiai su Vokietija. 7. B šaltinio pagrindu. IV UŽDUOTIS. Atsakykite klausimus. 1. Rusij ir Vokietij. 2. Vilniaus konferencija 1917 m. rugsj. 3. 1922 m. spalio 1 d. 4. Anglijoje 1925 m. 5. Mykolas Krupaviius. 6. 1922 m. 7. 1923 m.

70

Gediminaii stulpai Mindaugo ženklas

Algirdo ženklas Skirgailos ženklas Jogailos ženklas

71

KAUNO DAINAVOS VIDURIN MOKYKLA

TIKKIME LIETUVA KONCERTAS - MINJIMAS

Augenija Diekut istorijos mokytoja metodinink

Albina Kalvinskait lietuvi kalbos mokytoja metodinink Rima Žvirblien direktoriaus pavaduotoja ugdymui

72

Parengiamasis planas Renginio žanras – koncertas - minjimas Renginio pavadinimas – „Tikkime Lietuva“ Paskirtis – Lietuvos Valstybs Nepriklausomybs dienos minjimas Auditorija – 8-11 klasi mokiniai Dalyviai - 10-j klasi mokiniai Sveiai – mokyklos direktorius Laikas – 2009 m. vasario 13 d. 12.00 val. Vieta – mokyklos akt sal Veiksmo vietos apipavidalinimas – dešimtok paruošti: plakatas „Vasario 16-oji“ akt salje, papuošimai iš medžio šak ir spalvoto popieriaus mokyklos I ir II aukšto foje, plakatai ir paveikslai II aukšto foje Technins priemons –garso aparatra, magnetofonas, „Multimedia“ Renginio reklama – skelbimai lentoje foje, mokytoj kambaryje, mokyklos internetiniame puslapyje Panaudota literatra – „Nupinsiu Lietuvai vainik“, I t., „Ramona“. 2004 Literatrinis-režisrinis scenarijus Tekstas Remarka Skaitovas: Jus sveikina mokyklos direktorius Skaitov: Gyvensiu tavy, Tikrai! Tavyje aš gyvensiu, Tik rank ištiesk: Spindul, šakn ar žol, Pasaul paduok man: žvaigžd, sapn ir truput duonos. Pradini klasi mokins šokis „Laikrodis“. Skaitovas: mokyklos kraštotyros brelio nariai išneša gles prie Laisvs paminklo. Skaitovas: XI a. pr. vokiei rašto šaltiniuose -Kvedlinburgo analuose yra toks rašas: „1009 metais šventasis Brunonas, Rusijos ir Lietuvos pasienyje pagoni trenktas galv, su 18 saviški kovo 6 dien nukeliavo dang”. Šiame sakinyje pirm kart pamintas Lietuvos vardas. gyti vard labai reikšminga. 1009 metais baigsi bevard epocha. Skaitovas: K jau sulipdo kraujas, To nei ugnis neperskirs, nei vanduo, Ir vis dlto, aš padariau Valstyb, Kuri šiandien jau gali atlaikyt Smgius kryžiuoi. Skaitovas: XIII a. Lietuvos Didysis Kunigaikštis Mindaugas suvienijo lietuvi žemes, apsikrikštijo, 1253 metais karnavosi ir tapo vieninteliu Lietuvos karaliumi. XIII-XVa. LDK Gediminas, Algirdas, Kstutis, Vytautas apgyn Lietuvos žemes, išplt teritorij. domus faktas - Lietuva, kaip valstyb, Europos žemlapyje pirm kart pažymta 1339 m., o teisingai užrašytas Lietuvos vardas ir tiksliai pažymta žemlapyje – XI a. Vaikin ansamblis atlieka dain „Kur lygs laukai“. Skaitov deklamuoja Vl. Burago eilrašt „Lietuvos pavasaris“. Skaitovas: Iš Vilniaus vyskupijos statuto, 1528 metai:

Skamba Lietuvos Respublikos himnas. Mokyklos direktoriaus sveikinimas. Rodomos skaidrs apie Lietuvos piliakalnius. Chor. E. Statkeviiens, muz. N. Kavaliauskaits Visi atsistoja, 2 vaikinai išneša gles. Rodomos skaidrs iš Kvedlinburgo kronik istorijos. Rodoma LDK karaliaus Mindaugo skaidr. Rodomi LDK kunigaikši paveikslai. Muz. J.Tallat-Kelpšos, ž. Maironio. Rodomos skaidrs apie senovines Lietuvos pilis.

73

„Trokšdami ir visa siela ryždamiesi išganingai pasitarnauti šios garsios valstybs LDK bendram reikalui ir garbei, dar nutariame ir pavedame, kad prie kiekvienos bažnyios bt mokytojai vaikams mokyti, kurie nuo pat mažens diegt vaikams ir jaunuomenei ger moksl, garbingus proius ir katalikiškas ir pagrindines dorybes...lygiai abiem, lietuvi ir lenk kalbom”. Dešimtj klasi mokini vokalinis ansamblis dainuoja dain „Lietuva – akmuo prie slenksio“. Skaitov skaito Z. epulyts eilrašt „Tvynei“. Skaitovas: „ Imkit mane ir skaitykit” - taip 1547 m. prabilo M. Mažvydas savo Katekizmo prakalboje. LDK didikai kaupia knygas, atsiranda bibliotekos, pirmieji orkestrai, rm teatrai, vis daugiau jaunuoli vyksta studijuoti užsien. Skaitovas: 1569 m. istorins aplinkybs susiklost taip, kad Unijos pasirašymas Liublino mieste tapo btinybe. Lietuva praranda savo vard. Europoje atsiranda Abiej Taut Respublika. Skaitovas: XVII Ia. pabaigoje Abiej Taut Respublika trei kart buvo padalyta kaimynini valstybi. Didžioji Lietuvos dalis atitenka Rusijos imperijai. Skaitov: Visoj Lietuvoj ne tik žodis ir raštas,- Lietuviškas vardas užginta: O Vytauto žem lyg Rusijos kraštas Šiaurs vakar pavadinta! Sustingo lietuvis, pabalo kaip drob: Kuo garbins jis Diev, kaip kels jis Tvyn? Maskolis jam kryži iš rank pagrob, Maskolis jam gimtj žod užgyn. Skaitovas: XIX a. - tai kovos už lietuvišk žod, lietuvišk mald, už savo Tvyn, laikotarpis.

... tamsij nakt, pelkynus išbraids, Drsus knygnešys atkeliauja pirki - Ir švieia kaip žvaigžds lietuviškos raids, Ir džiaugiasi širdys už skausm jas pirk. 2 skaitovs deklamuoja O. Dovidaviits-Puenios eilrašt „Kalbkime lietuviškai“. Pradini klasi mokini vokalinis ansamblis dainuoja dain „Žem Lietuvos“. Skaitovas: XXa. pradžia, Rusijos gniaužtai po truput atsileidžia; atgauna Lietuva savo spaud, gali rinkti atstovus Dm. 1914 m prasidjo I-asis pasaulinis karas, 1915 m. rusus iš Lietuvos teritorijos išstumia vokieiai. Karo skuriuose laisvs idja tik stiprja. Mergin duetas atlieka „Hiperbols“ dain „Aš net pats nustebau“. Skaitovas: 1918 vasario 16 dien Lietuvos taryba paskelb Lietuv laisva demokratine valstybe. Skaitov: šiandien, mindami 91- sias Nepriklausomybs paskelbimo metines, mes žinome, kad per prabgusius metus Lietuva daug iškentjo: patyr 3 okupacijas, neteko

Pogrindžio daina, ž. J. Strielkno. Rodomos skaidrs su „Katekizmo“, M. Mažvydo paminkl nuotraukomis. Rodomos skaidrs apie Liublino Unijos pasirašym. Rodomos skaidrs: knygneši keliai, knygneši nuotraukos, paminklas knygnešiui. Rodomos senovini knyg, rezistencijos atminimui skirt viet skaidrs. Muz. ir ž. K. Vasiliausko. Muz. ir ž. M. Garberio. Merginos ateina dainuodamos ir nešdamos rankose mažas žvakutes, po to po vien jas padeda ant scenos. Rodomos Vasario 16-osios akto paskelbimo skaidrs.

74

geriausi savo dukr ir sn, materialini vertybi, bet visos netektys tik sustiprina VASARIO 16-osios svarb.

Skaitovas: Tai švent, simbolizuojanti vieningos Lietuvos stipryb ir dvasi, Skaitov: Tai diena, kuri liudija - esame stipri tauta laisvoje valstybje. Skaitovas: Tikkime savo jgomis, Tikkime savo ateitimi. TIKKIME LIETUVA! (visi) Tegu ši švent gyvena ms širdyse. Visi atlieka dain „Laisv“. Pradini klasi mokini tautini šoki kolektyvas atlieka šok „Vidury pievels“, pradini klasi mokini vokaliniam ansambliui dainuojant. Skaitovas: Kiekvienas žmogus turi Tvyn. Kokia ji bus, priklauso nuo ms. Mes turime daug. Skaitov: Mylkime, saugokime ir vertinkime. Kad kova už Lietuvos laisv ir aukos nebt beprasms. Skaitovas: Tik laisvoje valstybje ir žmogus yra laisvas. Ištarkime garsiai: „Aš džiaugiuosi, kad esu lietuvis“. Skaitov: Aš džiaugiuosi, kad esu lietuv. Skaitovas: Aš džiaugiuosi, kad esu lietuvis. Pradini klasi mokini tautini šoki kolektyvas atlieka šok „Granksveras“.

Muz. ir ž. Eurikos Masyts. Rodomos Baltijos kelio, Kovo 11-osios akto pasirašymo, Lietuvos vliavos išklimo Gedimino pilies bokšte skaidrs. Chor. V. Gabenyts. Muz. A. Raudonikio, ž. I. Stravinskiens Rodomos skaidrs „Neregta Lietuva 2008“. Paduoda rank skaitovei. Paduoda rank skaitovui. Muz. lietuvi liaudies, chor. S. Pliupeliens

75

KAUNO KOVO 11-OSIOS VIDURIN MOKYKLA

SKELBIAME LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYB LITERATRIN KOMPOZICIJA

Jolanta Lastauskien, lietuvi kalbos vyresnioji mokytoja Rta Satkauskien, lietuvi kalbos vyresnioji mokytoja

76

Parengiamasis planas Renginio žanras – literatrin kompozicija. Renginio pavadinimas – „Skelbiame Lietuvos nepriklausomyb“. Paskirtis – skirta Vasario 16 – osios, Nepriklausomybs dienos, minjimui. Auditorija – 5-12 klasi moksleiviai, mokyklos bendruomen, „Girstos“ bendruomens nariai. Dalyviai – 7 signatar personažai, 2 skaitovai. Laikas – 2008 m. vasario 15 diena. Vieta – mokyklos akt sal. Veiksmo vietos apipavidalinimas – scenos gilumoje – Lietuvos vliava ir Laisvs statulos piešinys, ant scenos ilgas stalas, apdengtas žalia gelumbe, ant jo – kelios knygos ir senovin stalin lempa, šone prie scenos – ekranas. Muzikinis apipavidalinimas – dainos Maironio žodžiais: „Už Raseini ant Dubysos“, Lietuva brangi“. Technins priemons – garso aparatra, multimedia Renginio reklama, informavimo priemons – skelbimai. Panaudota literatra:

1. Vasario 16 – osios akto signatarai. Pareng Algimantas Liekis. Vilnius: Džiugas. 1996. 2. Laikas. Istorijos vadovlis 9 kl., II dalis. Vilnius: Briedis. 2006. 3. Kompaktin plokštel : Maironis. Lyrika. Skaito Laimonas Noreika

Literatrinis-režisrinis scenarijus Tekstas Remarka Skamba daina „Už Raseini ant Dubysos“ ( pirmas posmas). Skamba L. Noreikos rašas: Aš noriau prikelti nors vien senel Iš kap milžin Ir išgirsti nors vien, bet gyv žodel Iš senj laik! I vedja: Supaniota ir surištomis rankomis ties išnykimo riba stovjo Lietuva. J puol ir niokojo svetimi, už sotaus gyvenimo, valdžios iliuzij pardavinjo savi. II vedja: Audringi XX a. pradžios vykiai paskatino surengti lietuvi suvažiavim - seim, kurio metu seimo dalyvis J. Tumas -Vaižgantas sak: „Pilieiai m kankintis tuo paiu klausimu: kas dabar daryti, kad palengvt ant širdies, kad galt pasakyti: štai padariau, ko iš mans, apirusios valstybs pilieio, pareiga reikalavo, kad ta valstyb atgyt ir sustiprt“. I vedja: Vilniaus seimas pasmerk Rusijos priespaud, pareikalavo suteikti Lietuvai autonomij ir gyventojus kviet priešintis rus valdžiai. Žmones sujung bendras tikslas - tautos laisv. II vedja: 1914 m. Europoje kyla didysis karas, Lietuva tampa kautyni lauku. Rus okupantus keiia vokieiai. Nuo žmoni atimama beveik viskas, kas randama. Nors žmons išmoko vairi gudrybi, beslpdami valgius, mant ir net gyvulius (paslpdavo juos šiaud kgiuose, požemiuose), bet vis dlto sunku buvo išgelbti nuo vokiei. Gyvulius jau seniai atm, palikdami tik po vien karv šeimai; arklius paliko tik tuos, kurie sužeisti, niekam netinkami; jeigu kas laik karv, tai turdavo vokieiams pristatyti paskirt kiek sviesto, vis tiek, ar karv pieninga, ar užtrkus, žmons turdavo taip pat pristatinti kiaušini, ir net nebuvo klausiama, ar jie turi višt, ar ne; jei ko neturi – pirk, kur nori, ir atnešk. I vedja: 1917 m. rugpjio mnes vokiei kariams pralaimint, stengdamiesi išlaikyti krašt savo valdžioje, vokieiai Vilniuje leido surengti lietuvi konferencij, kurioje pareikštas škis atkurti nepriklausom demokratin Lietuvos valstyb. Buvo išrinkta 20 asmen – autoritetinga Lietuvos Taryba. Jai patikti visi lietuvi tautos galiojimai. II vedja: Lietuvos Taryb sudar: 1. Jonas Basanaviius, gydytojas, pirmojo lietuviško laikrašio „Aušra“ steigjas, 66 met amžiaus, nepartinis; 2. Saliamonas Banaitis, lietuviškos spaustuvs steigjas caro laikais, 31 met, krikšionis demokratas;

Ant scenos stovi ilgas stalas, uždengtas žalia gelumbe. Kelios knygos, stalin lempa. Už stalo sdi 6-7 vyresni klasi moksleiviai, apsivilk kostiumais, su kaklaraišiais (galima pasižirti signatar nuotraukas). Vedjos pakaitomis skaito sraš, ekrane rodomos signatar nuotraukos.

77

3. Mykolas Biržiška, teisininkas, 35 met, tada dar socialdemokratas; 4. Kazys Bizauskas, studentas teisininkas, 24 met, krikšionis demokratas; 5. Pranas Dovydaitis, teisininkas, 31 m., krikšionis demokratas; 6. Steponas Kairys, inžinierius, 40 m., socialdemokratas; 7. Petras Klimas, teisininkas, 26 m., nepartinis; 8. Donatas Malinauskas, agronomas, 48 m., nepartinis; 9. Vladas Mironas, kunigas 37 m., tautininkas; 10.Stanislovas Narutaviius, teisininkas, 56 m., nepartinis; 11.Alfonsas Petrulis, kunigas, 44 m., krikšionis demokratas; 12.Antanas Smetona, teisininkas, 43 m., tautininkas; 13.Jonas Smilgeviius, valstietis, 46 m., nepartinis; 14.Justinas Staugaitis, kunigas, 31 m., krikšionis demokratas; 15.Aleksandras Stulginskis, agronomas, 32 m., krikšionis demokratas; 16.Jurgis Šaulys, ekonomistas, 38 m., nepartinis; 17.Kazimieras Šaulys, kunigas, 45 m., krikšionis demokratas; 18.Jokbas Šernas, teisininkas, 29 m., nepartinis; 19.Jonas Vailokaitis, bankininkas, 31 m., krikšionis demokratas; 20.Jonas Vileišis, teisininkas, 45 m., liaudininkas J. Staugaitis: Lietuvi konferencija – svarbus ir spdingas žygis. Lietuvos žmons pirmkart renkasi tartis dl politinio savo šalies likimo. K. Bizauskas: Lietuvyb iš vis pusi apsupta galing priešinink. ia lenkinink išdkimas, ten ms dvasios ir bdo silpnybs ir liaunumas. Bet reikia tikti ir viltis! Reikia šventai tikti Lietuvos ateitimi! Tikkime ir vilkims, vilkims ir tikkime, ir visomis savo jgomis, visomis savo pastangomis statykime Lietuvos ateities rmus!.. J. Vileišis: Viso krašto likim gali nulemti ne viena kuri kad ir sigaljusi visuomens grup, ne vieni kurie iškil ant paviršiaus galingi savo taka vadai, bet pati liaudis per jos paios parinktuosius atstovus ir jos reikal užtarjus. Jeigu jau mes apsisprendme bti nepriklausoma valstyb, jeigu jau mes, kaip tauta, esame t žod tvirtai pasak, tai to ir gana. ia jau nebra ko kitus žirti – kaip tarta, taip ir turi bti. Seimo narys: Nors tarptautin bkl buvo dar labai miglota, Lietuvos ateitis labai neaiški, Lietuvos Taryba, susirinkusi 1918 m. vasario 16 d. posd Vilniuje, ryžosi pasirašyti Lietuvos Nepriklausomybs paskelbimo Akt, kuris tapt kertiniu nepriklausomos Lietuvos valstybs akmeniu. Akt pasiraš visi 20 Lietuvos Tarybos nari. Seimo narys: Galop atjo vasario 16 diena, kada visiems 20 Lietuvos Tarybos nariams susitarus, nusprsta paskelbti Lietuvos nepriklausomyb Vokietijai, Rusijai ir kitoms valstybms. Tai buvo šeštadienis, 12 val. 30 min. dienos, kada Tarybai pirmininkaujantis Jonas Basanaviius perskait akt. Tai atlikta visiems Tarybos nariams karštai delnais plojant.

Iš už stalo atsistoja I skaitovas, paskui kitas – jie turi vaidinti pokalb, bendrauti su žirovais. J.Basanaviiaus personažas paragina žirovus atsistoti ir iškilmingai perskaito Nepriklausomybs akto tekst.

78

J. Basanaviius: Stokits, ponai,

Skamba „Lietuva brangi“.

I vedja: Žygis buvo labai pavojingas, niekas nežinojo, kaip vokieiai j reaguos. Tarybos nariai rizikavo bti suimti. Laim, vokieiai turjo daug sav rpesi ir represij š kart nesigrieb. Tame pat posdyje paios Lietuvos Tarybos vardas buvo pakeistas Lietuvos Valstybs Taryb, priimtas Lietuvos valstybs ženklas – Vytis, vliava ir tautos himnas. II vedja: Tik 1918 m. ruden, Vokietijai galutinai pralaimjus kar, buvo sudaryta pirmoji vyriausyb, vadovaujama A.Voldemaro, priimta laikinoji konstitucija, kuriamos valdžios staigos, kariuomen. I vedja: Vasario 16 d. aktas žymjo nauj lietuvi tautos istorijos laikotarp. Šio milžiniško laimjimo dka pasaulio žemlapyje vl atsirado Lietuvos vardas. Taiau tai buvo tik valstybingumo pradžia.. Paskelbt nepriklausomyb dar reikjo tvirtinti ir apginti. Steponas Kairys: Tai teks padaryti jaunajai kartai tiek emigracijoje, tiek ir paioje Lietuvoje. Tau, jaunime, noriu palinkti, kad kur bebtum pasaulyje, visados bk ištikimas savo kraštui, ms Lietuvai. Jaunime paioje Lietuvoje! Mokk savo sieloje išlaikyti gyv ir veiksming laisvs troškim sau, savo tautai, savo Tvynei. Nenustok ryžto kovoti už tai iki pergals... Kovoje už ms laisv ateit bk ištvermingas ir nepalenkiamas. Tai yra tau, jaunime, mano testamentinis žodis. Skamba Lietuvos himnas.

79

VDU „RASOS“ GIMNAZIJA

LIETUVOS RESPUBLIKOS NEPRIKLAUSOMYBS ATKRIMO

19-J METINI MINJIMAS MUZIKIN KOMPOZICIJA

Renginio organizator ir vadov direktoriaus pavaduotoja Violeta Juškien

Scenarijaus autorius ir režisierius dramos brelio vadovas Arnas Žemaitaitis Rengin apipavidalino Robertas Songaila, 3b ir Karolina Grityt, 4c

80

Parengiamasis planas Renginio aktualumas – jau daugel met gimnazijoje yra rengiami Lietuvos Respublikos atkrimo dienos – Kovo 11 - osios iškilmingi minjimai, siekiant ugdyti mokini pilietiškum, puoselti Tvyns meil ir branginti nepriklausomos tautos vertybes. Šis minjimas organizuojamas tokiu bdu, kad jame dalyvaut visi 950 gimnazijos mokiniai. Gimnazijoje yra 32 klass, todl mokiniai švent kvieiami klasi koncentrais: pvz.: per 3-i pamok – 12 kl., per 4-t pamok- 11 kl., per 5-t pamok – 10 kl., per 6-t pamok – 9 kl.). Tikslai:

1. 1.Ugdyti mokini pilietiškum ir patriotizm. 2. 2.Skatinti suvokti valstybins švents svarb. 3. 3.Mokyti mokinius švsti valstybines šventes. 4. 4.Priminti tautos sovietmeio met istorij. 5. 5.Branginti tautos išsivadavimo keli.

Uždaviniai: 1. 1.Sudaryti krybin grup. 2. 2.Parašyti scenarij. 3. 3.Sukurti scenografij. 4. 4.Parinkti muzikinius rašus. 5. 5.Parengti didel skelbim apie rengin ir sukviesti žirovus.

Renginio gyvendinimo data – 2009 m. kovas 10 d. Renginio gyvendinimo vieta – VDU „Rasos“ gimnazijos akt sal. Veiksmo vietos apipavidalinimas – Scenos gilumoje pakabintas ekranas, šalia jo – senoviškas stalelis su radijo imtuvu „Latvija“. Prie scenos – choro laiptai, 2 vliavos – LR ir „Rasos“ gimnazijos, papuoštos pintinse esaniomis glmis (papariais). Auditorija – 9-j, 10-j, 11-j, 12-j klasi mokiniai (po 220 kiekviename sraute), mokytojai. Renginys kartojamas 4-is kartus. Dalyviai: Mokytoj krybin grup:

1. 1.Violeta Juškien – renginio organizator ir vadov. 2. 2.Arnas Žemaitaitis – renginio režisierius, dramos brelio vadovas. 3. Danut Šauinien ir Mindaugas Šikšnius – choro ir solist vadovai. 4. Jelena Kubrakovskaja – akompaniator. 5. 5.Rasa Pranulien – istorijos mokytoja. 6. 6.Jolita Mitruleviit – istorijos mokytoja. 7. 7.Sandra Paukštyt – technologij mokytoja.

Mokini krybin grup: 1. 1.Robertas Songaila 3b ir Karolina Grityt 4c – renginio vedjai. 2. 2.100-tas VDU „Rasos“ gimnazijos choro „Gaja“ dalyvi. 3. 2.Gabija Mekionyt, 3h, ir Gintar Paužait, 3h, – istorini skaidri krjos. 4. 3.Viktorija Ivaškeviit, 2c, ir Just Plytnikait, 1h, – solists. 5. 4.Marius Vta, 2b, ir Mantas Juodzeviius, 2h, Tomas Jonaviius – garso operatoriai ir garso

fonogram sudarytojai. 6. 5.Nemunas Tumaviius, 3b, – renginio fotografas ir filmo krjas.

Renginyje naudota muzika: 1. 1.Lietuvos Respublikos himnas. 2. 2.V. Kernagis „Šaukiu aš taut“, „Palaimink, Dieve, mus, Lietuvos vaikus“. 3. 3.G. Jautakait „Viešpaties lelija“. 4. 4.Ištraukos iš filmo apie Lietuvos stojim TSRS sudt 1940 m. 5. 5.M. Jovaiša. Fotoalbumas „Neregta Lietuva“. 6. 6.Ištraukos iš filmo G.Levkojevas „Taryb Lietuva“ 1954 m.

Renginio atributika: 1. 1.Lietuvos Respublikos vliava. 2. 2.VDU „Rasos“ gimnazijos vliava. 3. 3.Senas radijo imtuvas „Latvija“. 4. 4.Kambarins gls (papariai). 5. 5.Trispalvs vliavls.

Technins priemons: 1. 3 mikrofonai. 2. Šviesos prožektoriai.

81

3. Garso aparatra (garso grotuvas, stiprintuvai, kolonls). 4. Vaizdo aparatra (vaizdo projektorius - multimedia, 2 nešiojami kompiuteriai). 5. Nuleidžiamas ekranas.

Renginio informavimo priemons – Du dideli skelbimai ir plakatai (gimnazijos skelbim lentoje ir mokytoj kambaryje). Panaudota literatra:

1. 1.R. Kamuntaviius „Lietuvos istorija“, 2000, Šviesa. 2. 2.A. Geas „Lietuva ir pasaulis“, 2001, Spindulys.

Kita informacija – Prieiga internet http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_TSR 2009 m. kovas 1 d. Literatrinis-režisrinis scenarijus Tekstas Remarka Tarp daugybs neeilini dien yra itin didžios dienos. Šiandien ia minim Lietuvos Respublikos Nepriklausomybs atkrimo dien. Kad ši švent išties didinga, abejoni nra. Ši diena nulm tai, kad šiandien galime gyventi laisvoje Lietuvos Respublikoje. Kad turime galimyb ors stovti tarp kit taut ir šali. Kad esame laisvi, pripažinti… Ši diena lm tai, kad galime laisvai bendrauti tarpusavyje ir su kitomis tautomis, ji išvadavo nuo kasdienins baims bti persekiojamu, varžomu ir tarinjamu savo tautos žmogumi. Bet svarbiausia - šios dienos dovana – bti laisvu, bti savimi, o visiems kartu bti atskira ir niekieno nevaldoma tauta, valstybe. Jeigu paklaustume, k reiškia bti priklausoma tauta, bti koreguojamu, ir gyventi baimje… K atsakytumt? Manau bt nelengva, nes laisvam žmogui ne visad lengva suprasti nelaisv, o nelaisv veiks laisvje blaškos… todl šiandien pagalvokim, k galime padaryti, kad btume geresni pilieiai, labiau verti turti nepriklausomybs dovan… Esame laisvi, todl švsdami laisvs atkrimo dien, švent pradkime Lietuvos Respublikos himnu. Visus kvieiame atsistoti. Sekmadien, prieš devyniolika met, Lietuvos Aukšiausiosios Tarybos nariai pasiraš Lietuvos nepriklausomybs atkrimo akt. 1990 met kovo 11 dien apie 22 valand po ilgos pertraukos laisva Lietuvos žmoni valia išrinkta Lietuvos TSR Aukšiausioji Taryba, pakeitusi pavadinim Lietuvos Respublikos Aukšiausij Taryb, pradjo vardin balsavim dl nepriklausomos valstybs atstatymo. 22 val. 44 min. 124 deputatai pareišk savo ir savo rinkj vali - Aukšiausioji Taryba paskelb atstatanti Nepriklausom Lietuvos Respublik.

Renkasi žirovai, groja fonograma V. Kernagio „Šaukiu aš taut“. Gimnazijos choras „Gaja“ stovi akt salje prie scenos ant laipt. Vedjai išeina prieš chor. Vedj pasisveikinimas. Giedamas LR himnas. Visi žirovai salje atsistoja ir gieda kartu. Vedjai užlipa ant scenos, atsistoja prie radijo aparato. Vedjai

82

Savo džiaugsm išreikšti galime šimtais bd, taiau šiai šventei labiausiai tinkamas bdas – daina... Didumas to, kas mumyse Didumas to, kas mumyse iš meils auga ir gerumo! Aukšta liepsna lig raudonumo kaitinanti mus. Dvasia ir knas ms amžinumo. Ir tu, ateinanti su ja, esi šviesos atsiradimas. mylinias duris beldimas. Prisiglaudimas tamsoje. Prisiklimas. Nutolimas. Tai nuo tavs ia taip šviesu, Nuo žodžio šitaip pasakyto. Nuo pagalvojimo balsu: turbt ne dl savs esu - Esu turbt dl ko nors kito. Pabandykime šiandien prisiminti ir širdimi pajausti ms tautos istorijos kronik. Tegul ji pads dar labiau džiaugtis ir vertinti ms tautos turim laisv... Kaip iliustracij pasirinkome š sen radijo imtuv. Met metais jis skelb ir ties, ir mel, geras ir blogas naujienas. Met metais jis buvo langas pasaul. Langas, kur kartais uždengdavo storos langins... Po 1940 m. birželio mnesio TSRS karins invazijos Lietuvos valstybs teritorij Lietuvos TSR buvo kurta 1940 met liepos 21 dien pagal Maskvoje parengt scenarij: Lietuvos okupacijos slygomis išrinktas marionetinis Liaudies Seimas pirmojoje sesijoje pirmu klausimu, svarstydamas valstybins santvarkos pakeitim, Antanui Sniekui pasilius, prim nutarim „prašyti“ TSRS Aukšiausij Taryb priimti Lietuvos TSR TSRS sudt, nors rinkiminje programoje nei „Lietuvos darbo sjunga“, nei pavieniai kandidatai tokios nuostatos nedeklaravo. Tuo buvo siekiama formaliai teisinti Lietuvos Respublikos okupacij bei aneksij (prijungim) prie TSRS. Nuo 1940 m. rugpjio 3 dienos LTSR – TSRS sudtyje.

Vedjai pristato choro dainas. Choras dainuoja 2 dainas: Muz. G. Paškeviiaus, žodž. E.Drungyts, aranžuot R. Adomaiio, “Mano kraštas“; Muz. T. Leiburo ir V. Kernagio, žodž. P. Širvio ir D. Teršeskyts „Vilniaus mozaika“. Po choro dain skamba liaudies daina (rašas). Pirmos dvi choro eils sdasi ant laipt, kitos dvi sda ant kdži akt sals dešiniajame ir kairiajame pakrašiuose. Vedjai pakaitomis skaito Justino Marcinkeviiaus eilrašt. Vedjai. Vedjai jungia radij. Pasigirsta radijo derinimo garsas ir LTSR radijo signalas... Skamba radijo rašas su J. Paleckio kalba, Lietuvai stojant

83

Jau nuo kit met prasidjo masinis žmoni trmimas. Beveik kas treia Lietuvos šeima šiandien yra paliesta šio bandymo susidoroti su tauta. 1941-1944 m. – II pasaulinis karas. Lietuviai nespja atsidsti, hitlerinink ir Raudonosios armijos kariuomens pereina Lietuvos teritorij, žsta 10-tys tkstani Lietuvos gyventoj... Karo veiksmai prasidjo 1941 m. birželio 22 d., kai vokiei kariuomen praktiškai be pasipriešinimo užm vis Lietuv. Tuo pat metu vyko Lietuvi aktyvist fronto suorganizuotas sukilimas prieš TSRS valdži, paskelbta Laikinoji Vyriausyb, kuri nebuvo pripažinta naci. Lietuva tapo Ostlando dalimi – Lietuvos generaline sritimi. Organizuoto holokausto metu nužudyta ~ 95% Lietuvos žyd (195 000), taip pat 50 000 kit tautybi žmoni, dar 30 000 išvežta koncentracijos stovyklas. 1944 m. atsitraukdami vokieiai naudojo išdegintos žems taktik – sprogdino svarbias pramons mones, tiltus, geležinkelio statinius. 1944 m. liep sovietin armija pradjo veržtis Lietuv, užm Vilni, rugpjio 1 d. – Kaun. Dkui apvaizdai, kad to nepatyriau nei aš, nei js... 1944 – 1953m. išvežta ir sunaikinta Gulago stovyklose apie 517000 Lietuvos gyventoj. Baim ir nepasitikjimas tvyrojo lietuvi šeimose. Bijojome besibeldžianios duris rankos - gali išvežti. Norisi paklausti - už k?... Atsakyti nepaprasta... gal dl to, kad dirbau savo tautai, buvau pilietis, gal kad sjau grd, auginau duon arba siekiau mokslo ir kažkas nusprend, kad išprususiam lietuviui Lietuvoj ne vieta… Jam vieta Sibiro miškuose, jam btina patirti bad ir alinant darb… Daugiau nei pus milijono lietuvi buvo tiesiog išvežti “draugiškos” soviet sjungos gilumon… - žti… Tuo metu šis radijas vien po kitos skelbia geras žinias, kaip šaunu gyventi sovietinje Lietuvoje... Šis klastingas džiaugsmas turjo nuslpti tautos naikinim… Pasiilgtas tiesos jausmas buvo labai stiprus. Dažnuose namuose slapta ir tylomis ne vieno lietuvio ranka surasdavo švieži laisvo žodžio gurkšn. Dažniausiai iš vakar transliuojamas trumpas radijo laidas. ia padarykime trump pertraukl. Noriu jums pristatyti Viktorij Ivaškeviit, kuri dainuos dain „Bt gerai, jei gržtum namo...“. Tebna ši daina skirta užsienyje gyvenantiems tautieiams. Tegul suskamba kaip kvietimas gržti namo.

TSRS sudt 1940 m. Vedjai. Vedjai pristato solist. Kristina Urbonait, 1G klas. Muz. B. Dvariono, žodž. Stepanausko “Žvaigždut”. Vedjai. Radijo rašas apie tai, kaip gera gyventi sovietinje Lietuvoje. Vedjai. Dainuoja V. Ivaškeviit, 2c, dain “Bt gerai, jei gržtum

84

Turbt jau spjote pagalvoti, kad švents proga kalbame tik apie blogus, tragiškus ir skaudžius faktus. Atleiskite, manau, kad prisiminus, ko buvome netek, išgirdus, k paaukojome, šiandienin švent taps vertingesne. O viltingas naujienas jums praneš Gabija Mekionyt, 3H klass gimnazist. Ji papasakos, kas padjo ms tautai ištverti visas to meto nelaimes ir sunkumus. Taigi, šiandien galime džiaugtis ir dkoti vieni kitiems už laisv, kuri turime, už galimybes, kuriomis naudojams ir už žmones, kurie padjo ši laisv pasiekti. Pasveikinkime vieni kitus ir padkokime kartu su gimnazijos choru ir Marijono Mikutaviiaus daina.

namo...” Ekrane žirovai mato Lietuvos vaizdus iš fotoalbumo “Neregta Lietuva”. Vedjai. Gabijos Mekionyts skaidres apie Lietuvos Respublikos Nepriklausomybs atkrim komentuoja pati prezentacijos krja. Vedjai. Gimnazijos choras gržta scen iš sals pakraši ir dainuoja Marijono Mikutaviiaus dain – „Pasveikinkit vieni kitus“. Chormeisteris M. Šikšnius diriguoja visai salei, žirovai ploja ir dainuoja kartu. Direktoriaus pavaduotoja Violeta Juškien dkoja choro vadovams, solistams, režisieriui ir vedjams, pakvieia mokinius Kovo 11-j dalyvauti miesto renginiuose. Vedj atsisveikinimo žodis. Žirovams išeinant iš sals, groja fonograma „Palaimink, Dieve, mus, Lietuvos vaikus“.

85

KAUNO „VARPO“ GIMNAZIJA

DVASIOS IR PROTO TVIRTYB ŠIMTMEIAMS NULMUSI DIENA

LITERATRIN KOMPOZICIJA SU MUZIKINIAIS INTARPAIS

Grita Šukyt,rengini režisier, direktors pavaduotoja

86

Parengiamasis planas Renginio žanras – literatrin kompozicija su muzikiniais intarpais Renginio pavadinimas – Dvasios ir proto tvirtyb šimtmeiams nulmusi diena Paskirtis – Lietuvos valstybs atkrimo dienai paminti Auditorija, jos amžiaus grup – gimnazijos bendruomen (7 – 12 klasi mokiniai, mokytojai, mokini tvai) Dalyviai, veikjai:

1. Du vedjai (vaikinas ir mergina) 2. Šiuolaikinis jaunimas (10 žmoni – studentai ir gimnazistai), 3. Istoriniai veikjai (10 žmoni – 1918 – j met miestelnai, inteligentai, kaimo šviesuoliai.

Gali bti tokie personažai: kariškis, poetas, profesorius, daktaras, žemdirbys, kunigas, kanklininkas, mokytojas, menininkas, teisjas)

4. Pop muzikos solist, gitaristas 5. Mergin vokalinis duetas.

Laikas – 2008 m. vasario 15 d., popiet Vieta – akt sal Veiksmo vietos apipavidalinimas – iš scenos gilumos, per vis scen, avanscen, scenos laiptus iki žirov pirmosios eils nutiestas kelias (tapetas), ant kurio sudti senoviniai lietuvi rakandai (sviestamuš, lin šukavimo prietaisas, pintas krepšys, senovin mokinio knyg džut, varpas, smuikelis ir t.t.) Ant galins scenos sienos pakabintas ekranas, kuriame renginio metu rodomi istorins dokumentikos vaizdai, plazdanti Lietuvos vliava. Prie scenos padtos kds istoriniams veikjams sussti. Muzikinis apipavidalinimas:

1. Gatvs šurmulio rašas 2. K. Smoriginas „Apokalipsinis romansas“ 3. Varp rašas 4. K. Smoriginas „Tikkims“ 5. J. Naujalis, Maironis „Lietuva brangi“ 6. LR himnas 7. Daina apie Lietuv

Atributika – senoviniai lietuvi rakandai Technins priemons, ranga:

1. Garso stiprinimo aparatra 2. Prožektori apšvietimas

Panaudota literatra – Atmintinos lietuvi tautos švents ir dienos. „Vasario 16 – oji – Lietuvos Valstybs atkrimo diena“, straipsni ir dokument rinkinys. Sudar E. Manelis, R. Samaviius. Leidykla „Žaltvyksl“, 2007 m.


Tekstas Remarka

Iš scenos gilumos, per vis scen, avanscen, scenos laiptus iki žirov pirmosios eils nutiestas kelias (tapetas), ant kurio sudti senoviniai lietuvi rakandai (sviestamuš, lin šukavimo prietaisas, pintas krepšys, senovin mokinio knyg džut, varpas, smuikelis ir t.t.) Kelias su rakandais apšviestas prožektoriumi. Ant galins scenos sienos pakabintas ekranas. Ekrane – plazdanti Lietuvos vliava. raše gatvs šurmulys, kurio metu scen iš užkulisi skirting pusi atbga vedantieji (vaikinas ir mergina). Vedjus skiria kelias, ant kurio sudti senoviniai lietuvi rakandai. Vedjai nurenka daiktus nuo kelio ir sudeda juos ant scenos portalo krašto. Vedjams prisilietus prie senovinio daikto, raše skamba K. Smorigino „Apokalipsinio romanso“ pradžia pakartota daug kart, kol vedjai nurinks nuo kelio senovinius rakandus. Paskutin vedjai paima senovin varp. Vedjams,

87

Gims žmogus ne kažin kur toli tenueina. Iš gimtins išjs – gimtin sugržta. Aš galvoju, kad taip visada. Nes - kas yra Mano ir Tavo Lietuva ? Tai mes. Mes visi – tai Lietuva. Kokie mes - tokia ir Lietuva. Ir nesvarbu, kaip toli nueisime, kiek valstybini sien pereisime, mums niekada nepavyks nusimesti to, k atsinešme gimdami. Žmogus kiekvienu savo gyvenimo tarpsniu vis kitaip jauia Lietuv, jos bt. Ir neprašau, ir nesakau, galvokite taip, kaip 1918 – j vasar, ar taip kaip 1991 – j sausio 13 – j. Aš sakau ir prašau, galvokite apie Lietuv šiandien, gyvenkite joje šiandien, dirbkite, mokykits, mylkite, džiaukits, šypsokits, kurkite ir bkite laimingi šiandien, gyvendami savo Lietuvoje. Aš tai nežinau, kas ta Lietuva... Na, kas, kas? - Tai aš. - Tai mano draugas, mano tvai. Mano namai – žem irgi mano. O dangus? Dang irgi turiu. Na, žodžiu, kur tik pažvelgsi – viskas mano – viskas Lietuva... ... aš taip galvoju... * Lietuva – tai septynios raids žodyje. Kiekviena j slepia ms gyvenimus – nepagržintus, tikrus... sunkius, kartais laimingus... * Lietuva – tai rasotas sodas ankstyv pavasario ryt – gaivu ir vili tiek daug suteikia... * Lyja, vjas, kreia drebulys, šalta – tokia man Lietuva. Rodos, niekada pro tirštus debesis neprasiskverbs sauls spindulys..., bet taip tik atrodo. * Lietuva – kartais ji sutelpa maž jros bang išplaut akmenl ar žems sauj, kruopšiai suvyniot popieriuje... kartais, kai bni labai toli nuo jos... * Lietuva – kai eidama gatve matau tik savo šešl, niekieno kito – persekiojanio mano žingsnius ir mintis, supaniojanio mano kojas ir surišanio rankas... * Lietuva - kai žydi vyšnios ir kvepia obelys... *

pamus rankas senovin varp, raše skamba varp garsai, kuri fone iš publikos prie scenos sueina istoriniai veikjai, susda jiems skirtas vietas, o šiuolaikinis jaunimas iš žirov sals sueina scen. Vedjai tuo paiu metu suvynioja keli (tapet) ir padeda ant scenos portalo. Vedja: Vedjas: Pop muzikos solist scenoje gieda LR himn. Scenoje šiuolaikinis jaunimas tarpusavyje vienas po kito kalba:

88

kai glostau senols galv... * kai turiu kam paduoti rank... * kai man sako „myliu“ * kai girdžiu, kada juokiasi ar verkia vaikas - tada aš suprantu – tai Lietuva...

Septynmyliais žingsniais bgame per laik. T, k kitos tautos kadaise kr ir tvr šimtmeiais, mes veikme per por dešimtmei... Juozas Grušas raš: „Tvyn – tai ne milijonai žems valak, ne miškai, ne ups. Tvyn – svoka moralin. Žmogus širdy nešiojasi Tvyn. Tik tas jos nepraras, kas nenors...“ Devyniasdešimt met nuo Lietuvos Nepriklausomybs Akto paskelbimo, devyniasdešimt met, .... Už lang – vasario pga. XIX amžiaus pabaiga. Didieji Lietuvos džiovininkai Povilas Višinskis, Jonas Bilinas, Vincas Kudirka kr t pai Lietuv, kuri 1918 – aisiais, žvarb vasario vakar, užraš daktaras Jonas Basanaviius. 1915 m. rugsjo 18 d. vokiei kariuomens daliniai ženg Vilni. Sukurdami Militaerverwatung Litauen - Kurland krašt. Basanaviiaus raginami, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštysts gyventojai toliau kovojo už savo teises. 1916 m. Vokieiams pradjus persekioti Vilniaus Seimo veikjus, buvo sulaikytas ir J. Basanaviius. Paklaustas, koki politini pažir ess, jis atvirai pareišk priklauss tautiškajai lietuvi demokrat partijai ir sitikins, kad pagaliau Lietuvai pavyksi atstatyti savo nepriklausom valstyb su didžiuoju kunigaikšiu priešakyje. 1917 m. rugpjio mn. 1 d. likusiems Vilniaus Seimo nariams pasisek sušaukti negaus susirinkim iš 5 vilniei ir 16 apskrii atstov. Šie išrinko Vykdomojo Komiteto biur: A. Smeton, J. Šaul, kun. Stankevii, M. Biržišk, P. Klim. Šiam biurui pavyko išsirpinti leidim surengti Vilniaus konferencij. 1917 m. rugsjo 18 – 22 d. prasideda Vilniaus koferencija. j atvyksta 214 delegat. Konferencija tssi 5 dienas. Su pakilia nuotaika visa konferencija, Jonui Basanaviiui

Pop muzikos vokalist dainuoja apie Lietuv pritariant akustinei gitarai. Vedja: Ekrane istorin dokumentika (Kauno, Vilniaus vaizdai) Vedjai prie scenos, išvyniodami keli, kalba, vedjas: Vedja: raše skamba K. Smorigino „Apokalipsinio romanso“ pradžia, už vedj ištiesto „stalo“ (tas pats tapetas, kuris buvo naudojamas keliui) sueina istoriniai žmons, jie vienas po kito skaito (* tarp istorini veikj skaitym išgarsja K. Smorigino „Apokalipsinio romanso“ pradžia; * butaforinis „stalas“ ir istoriniai veikjai, prie jo apšviesti prožektoriumi), Kariškis: Poetas: Mokytojas: Daktaras:

89

pirmininkaujant, pareišk lietuvi tautos pasiryžim atgaivinti savarankišk nepriklausom Lietuvos valstyb. 1917 m. lapkriio 27 d. Vokietijoje buvo pripažinta politinio apsisprendimo teis Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos gyventojams. 1917 m. gruodžio 11 d. po sunki deryb su Vokietijos kanclerio atstovu ir karo vadovybe, Lietuvos Taryba paskelbia – Lietuvos valstybs atstatym su sostine Vilniuje ir jos atpalaidavim nuo vis valstybini ryši, kurie yra kada nors buv su kitomis valstybmis, pasižaddama bendradarbiauti su Vokietija. 1917 gruodžio 29 d. Vokietijos kancleris Grafas Hertling as Reichstage praneša apie Lietuvos Tarybos paskelbt Lietuvos valstybs atkrim, pridurdamas – Vilnius bus atkurtas Lietuvos Karalysts sostin. 1918 met pradžia. Lietuvos Taryba veda derybas su vokiei administracija, kuri pradžioje sutiko leisti skelbti Nepriklausomyb, taiau su slyga, kad Lietuva ir Vokietija sudarys tvirtas ir amžinas sutartis dl karinio bendradarbiavimo, dl muit, susisiekimo ir pinig. Vyksta aršs ginai ir pokalbiai Lietuvos taryboje, silomi ir priiminjami vairs kompromisiniai sprendimai. Taiau šie sprendimai dalies Tarybos nari netenkino. Pirmininkas A. Smetona pareišk atsistatydins. Ginai tssi iki vasario 15 dienos. 1918 sausio 4 d. Lietuvi Brastoje Vokieiai – Rusai pradeda taikos derybas. Trockis atsisako pripažinti Baltijos valstybi nepriklausomyb, reikalaudamas, kad tai bt patvirtinta visuotiniu gyventoj balsavimu. 1918 vasario 15 d. Lietuvos Taryba atsisako nuolaid Vokietijai, tada taryb sugržta iš jos išstoj nariai, buvo bendrai sutarta dl teksto. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba sostinje Vilniuje, Didžiojoje gatvje Nr. 30, 12 val. 30 min. vienbalsiai prim nutarim dl Nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrimo. NUTARIMAS Lietuvos Taryba savo posdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutar kreiptis Rusijos, Vokietijos ir kit valstybi vyriausybes šiuo pareiškimu: Lietuvos Taryba, kaipo vienintel lietuvi tautos atstovyb, remdamos pripažintja taut apsisprendimo teise ir lietuvi Vilniaus konferencijos nutarimu rugsjo mn. 18 – 23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausom demokratiniais pamatais sutvarkyt Lietuvos valstyb su sostine Vilniuje ir t valstyb

Menininkas: Kunigas: Žemdirbys: Teisjas: Kanklininkas: Poetas: Kariškis: Vedjai suvynioja „stal“ (tapet), dainininks duetu mormorando niniuoja dainos „Lietuva brangi“ melodij, vedjai tuo paiu metu kartu skaito NUTARIM.

90

atskirianti nuo vis valstybini ryši, kurie yra buv su kitomis tautomis. Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybs pamatus ir jos santykius su kitomis valstybmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greiiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu bdu vis jos gyventoj išrinktas. Lietuvos Taryba, pranešdama apie tai vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausom Lietuvos valstyb. Vilniuje, vasario 16 d. 1918 m. Taip buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybs aktas, garantavs mums nepriklausomyb ir naujo gyvenimo pradži, bet priešai nenurimo. Jie vl veržsi ms krašt, ilgas sovietins priklausomybs laikotarpis, bet ir tai nesunaikino ms, nesunaikino Lietuvos !!! -Kas esi tu? –Lietuvis. - Tavo ženklas? - Baltas Vytis. - Kur gimei tu? - Lietuvoj. - Kas ji tau? - Šalis gimtoji. - Kas tvai? - Jie darbštuoliai. - Tai nesi tu prašalietis? - Ne, aš - Lietuvos pilietis!

J. Naujalio ir Maironio dain „Lietuva brangi“ su tekstu dainuoja mergin duetas be akompanimento. „Istoriniai veikjai“ susda pirmsias eiles žirov salje, o „šiuolaikinis jaunimas“ sueina brel scenos viduryje. Vedjai, mergina: Vaikinas: Istoriniai veikjai atsistoja išeiti, šiuolaikinis jaunimas garsiai nušoka nuo scenos. Istorini žmoni ir šiuolaikinio jaunimo dialogas. Istoriniai žmons klausia, o šiuolaikinis jaunimas atsako: raše skamba K. Smorigino dainos „Tikkims“ pabaiga, ekrane šiandienins Nepriklausomos Lietuvos vaizdai, renginio dalyviai išeina.

91


PASKUTINIS POSDIS

ISTORIN – LITERATRIN KOMPOZICIJA

Nomeda Alijauskien, lietuvi kalbos mokytoja metodinink, scenarist brelio vadov

92

Parengiamasis planas Renginio žanras – istorin – literatrin kompozicija; Renginio pavadinimas – Gedulo ir vilties dienos minjimas; Paskirtis – renginys skirtas Gedulo ir vilties dienai paminti; Auditorija, jos amžiaus grup – patriotiškai ir pilietiškai nusiteik žmons, besidomintys Lietuvos istorija, mokytojai, vyresnij klasi mokiniai; Dalyviai, veikjai – vyresnij klasi mokiniai; Laikas – birželio 14 d.; Vieta – sal; Veiksmo vietos apipavidalinimas – scenos gilumoje ant sienos vaizduojami geležinkelio bgiai, šalia ekrane multimedia demonstruojamos paskutinio posdžio dalyvi nuotraukos; scenos viduryje stovi stalas, užtiestas žalia staltiese, ant jo žvakidje dega trys žvaks, šalia – tribna ir kds posdžio dalyviams (kds sustatytos trapecijos forma); Muzikinis apipavidalinimas – L. Bethoveno „Likimo simfonija“, A. Mocarto „Requiem“. Atributika – stalas, uždengtas žalia staltiese, žvakid, trys žvaks. Technins priemons – garso ir vaizdo aparatra, multimedia. Renginio reklama – skelbimas staigoje, kurioje vyks renginys, skelbimas spaudoje. Panaudota literatra:

1. Audnas Juozas. „Paskutinis posdis“. Vilnius, 1990. 2. Lietuvos TSR istorijos chrestomatija. Kaunas, 1972. 3. Naujausij laik istorijos chrestomatija 1918 – 1945. Vilnius, 1997. 4. Rimaviit Rima. Literatra X klasei. Vilnius, 2000


Tekstas Remarka – Pone ministeri, prašau skubiai atvykti posd prezidentroje!

–Kas atsitiko, koks reikalas? –Iš Maskvos gauta nemaloni telegrama.

SMETONA. Sveiki, ponai. Prašau sstis. 1940 birželio 14-oji, antra valanda nakties. Sušaukme neeilin posd dl labai rimt priežasi, kurios gali turti takos ms šalies likimui. Iš Maskvos, kur šiuo metu yra ms užsienio reikal ministeris ponas Juozas Urbšys ir ms atstovas ponas Natkeviius, gauta telegrama. Ponas Natkeviius mums t telegram ir prisiunt. Toje telegramoje išdstyti nauji soviet reikalavimai Lietuvai. Paprašysiu ministro pirmininko, gerbiamo pono Antano Merkio perskaityti gaut telegram.

MERKYS. Gerbiami ponai. Ši telegrama dar kart patvirtina, kad bolševikai ksinasi užimti ms krašt. Visi žinote per paskutines tris savaites pramanytus Maskvos kaltinimus dl raudonarmiei kankinim ir dingimo, kurie buvo gryniausia provokacija. Buvom priversti nusileisti Molotovui ir atleisti net pat vidaus reikal minister pon Sku ir jo artim bendradarb pon Povilait. Taigi telegramoje išdstyti nauji soviet reikalavimai yra labai dideli, juos Maskva laukia greito atsakymo. Perskaitysiu tik pagrindinius tris skirsnius, kuriuose išdstyti soviet reikalavimai:

1. Kad tuojau bt atiduoti teismui vidaus reikal ministras Skuas ir valstybs saugumo direktorius

rašas. L. Bethoveno V simfonija. Vyksta pokalbis telefonu (rašas). Scena apšviesta, j pakyla Lietuvos vyriausybs nariai. Pirmieji atvyk stoviniuoja senos gilumoje. Netrukus pro duris (arba laiptais iš sals scen) energingu žingsniu eina prezidentas A.Smetona. Visi susda.

Merkys eina tribn.

93

Povilaitis, kaip tiesioginiai kaltininkai provokacini veiksm prieš soviet gul Lietuvoje;

2. Kad tuojau bt suformuota Lietuvoje tokia vyriausyb, kuri sugebt ir bt pasiryžusi laiduoti garbing Soviet Sjungos ir Lietuvos savitarps pagalbos sutarties gyvendinim ir ryžtingai sutramdyti sutarties priešus;

3. Kad tuojau bt laiduotas laisvas perleidimas Lietuvos teritorij soviet kariuomens dalini jiems išsiskirstyti svarbesniuose Lietuvos centruose tokiame kiekyje, kurio pakakt, kad bt laiduotas Soviet Sjungos ir Lietuvos savitarps pagalbos sutarties vykdymas ir užkirsti provokaciniai veiksmai prieš soviet gul Lietuvoje.

Soviet Sjungos vyriausyb laukia Lietuvos vyriausybs atsakymo iki birželio 15 dienos 10 valandos ryto. Negavimas Lietuvos vyriausybs atsakymo iki to termino bus vertinamas, kaip atsisakymas nuo vykdymo aukšiau nurodyt Soviet Sjungos reikalavim. SMETONA. Gerbiami, ponai. Visi žinome, apie gegužs 25 dien Molotovo teikt not, kurioje buvo rašytos dviej raudonarmiei pavards: Nosov ir Šmargoniec. Es, pagal Pozdniakovo pranešim, tie du kareiviai buvo ding iš karini gul. Notoje buvo tvirtinama, kad kareivi dingimas buvs organizuojamas su Lietuvos vyriausybs organ žinia. Tatai buvs provokacinis žygis prieš sovietus iš Lietuvos vyriausybs puss. Ir jei Lietuva to nesutvarkysianti, tuomet sovietai gal imtis kit priemoni užkirsti keli tokiems reiškiniams. Tiek Molotovo tonas, kuriuo tuomet jis kalbjo su ponu Natkeviiumi, tiek notos turinys tuomet mus labai nustebino. Dabar tai jau nebestebina. Visi, gerbiamieji ponai, suprantame Maskvos ketinimus. Sovietai turi tiksl užgrobti ms krašt. Ir dabar viskas priklauso tik nuo ms, ar nusilenksime didžiajam kaimynui, ištroškusiam mus pavergti, ar atkakliai ir visokiomis priemonmis pasipriešinsime. Ponai, silau nepriimti ultimatumo. Sutinku svarstyti tik vien iš trij ultimatumo reikalavim, btent: naujos Lietuvos vyriausybs sudarym. Vyriausybs, kuri bt priimtina ne tik sovietams, bet ir Lietuvai. Niekada nesutiksiu patraukti teisman ponus Sku ir Povilait, nes jie Lietuvos valstybei niekuo nenusikalt. Jie abu labai sžiningai jo savo pareigas ir vis laik budjo Lietuvos vidaus gyvenimo sargyboje. Treias soviet reikalavimas, sileisti neribot Raudonosios armijos skaii, yra pats pavojingiausias. Tai sudaryt nepriklausomybei pat didžiausi pavoj. J tikrai turime atmesti. Lietuvos kariuomen sudaro daugiau nei 30 000 tkstani kari. Visiškai mechanizuota priešlktuvins apsaugos rinktin. Iš vis Baltijos valstybi Lietuva turi stipriausi aviacij. Tokia karin jga gali priešintis mažiausiai dvi savaites. Silau priešintis agresijai. Visi žinote, kad vokieiai jau užm Danij ir Norvegij. Danija nesipriešino vokieiams, bet Norvegija atkakliai gynsi nuo užpuolik. Gaila, jai teko pasiduoti. Per taikos derybas, prie žaliojo stalo, Norvegija, gerbiamieji ponai, užims garbingesn viet, negu Danija, nes ji pasipriešino, norjusiems j pavergti. Ir mes turime pasielgti taip, kaip pasielg Norvegija. Turime pasipriešinti ginklu. Blogiausiu atveju galim

siviešpatauja nyki tyla. Merkys atsissti pasirenka tolokai kampe stovint krsl ir jame giliai susmunka. Pagaliau prabyla prezidentas A. Smetona.

94

priešintis politiškai, tai yra, vyriausyb turi išvykti iš Lietuvos ir užsienyje organizuoti kov dl Lietuvos nepriklausomybs atkrimo. Sovietai neturi teiss kištis ms vidaus reikalus. Tokia mano pozicija. ia aš stoviu. Matau, nori pasisakyti ministro pirmininko pavaduotojas ponas Kazys Bizauskas. Prašom. BIZAUSKAS. Gerbiamieji, kad ir kaip bt skaudu, bet, manau, jog soviet ultimatum reikia priimti. Man kyla klausimas, kodl dar iki šiol neatsistatydins ministras pirmininkas Merkys. Manau tokioje padtyje tai bt visai suprantamas dalykas. Kas dl pon Skuo ir Povilaiio atidavimo teisman, tai jokios problemos aš ia nematau. Galime žirti tai, kaip paprast formalum, juos juk tardys ir teis Lietuvos teismas. MERKYS. Aš palaikau pono Bizausko nuomon. Maskvai reikia spektaklio, mes j surengsime. SMETONA. Aš, kaip Respublikos prezidentas, to niekada neleisiu. Pono Bizausko pasilymas, kad ministras pirmininkas atsistatydint, yra lengvapdiška pažira. Argi soviet ultimatum reikia vertinti, kaip pono Merkio vadovaujamos vyriausybs nevykusi politik? JUOZAS AUDNAS. Prašau žodžio. SMETONA. Paklausykime žems kio ministerio pono Audno. AUDNAS. Mano supratimu, svarbiausias soviet ultimatumo reikalavimas yra sileisti neribot Raudonosios armijos skaii. sileisti be pasipriešinimo – bus okupacija, nesutiksi sileisti – bus karas ir vis vien okupacija, nes kar laims sovietai. Per kar su sovietais Lietuva nepaprastai daug nukentt. Bt išnaikinta daugyb gyventoj, bt sugriauta daug kas, k per 22-us nepriklausomo gyvenimo metus esame pastat ir sukr. Kartu bt sunaikintas ir šimtmeiais kurtas lietuvi tautos kultros lobis. Juk apsiginti patiems nra jokios vilties. Gauti pagalbos iš svetur – dar labiau beviltiška. Krašto viduje turime didel svetimos kariuomens gul. Esame ne tik iš vis pusi priešo apsupti, bet ir krašto viduje priešo ginkluotosios pajgos yra pranašesns už mssias. Šiame didžij pasaulio galybi kariniame žaidime, ms pagrindinis uždavinys yra išsaugoti krašt nuo karinio sunaikinimo ir taut savoje žemje. Reikia skaitytis su visai aiškia ir labai žiauria sunaikinimo realybe, kuri ištiks Lietuv ir jos gyventojus, išjus žinomai pralaimtin kar, nors jis bus ir apsigynimo karas. Lietuvos pasienyje sutraukti dideli Soviet Sjungos kariniai telkiniai, ms krašto viduje svarbiausiose vietose yra sovietini gul didesns ginkluotos pajgos, negu mes turime savo kariuomens, Vokietijos kariuomen supa Paryži, tebeveikia Berlyno – Maskvos nepuolimo ir karo reikalams medžiag tiekimo „ašis“, ar tokiomis slygomis Lietuva gali ne tik pergalingai, bet bent šiek tiek efektingai gintis prieš Soviet Sjungos karin užpuolim? Aišku, kad ne, ir todl ultimatum reikt priimti be karinio pasipriešinimo. Juolab, kad šiurkštus buvo ir ultimatumo teikimas, kaip pasakojo ponas Natkeviius. Ultimatum teikdamas, Molotovas pabrž, kad nežirint to,

Po trumpos pertraukls.

Bizauskas eina tribn, Smetona sda prie stalo viduryje scenos.

Merkys, atsistodamas savo vietoje. Smetona staiga atsistoja ir sušunka. Stoja nejauki tyla. Audnas eina tribn.

95

koks atsakymas bus gautas, soviet kariuomen vis tiek žengsianti Lietuv. Lietuva ne tik galjo, bet ir turjo pasipriešinti 1939 met Vokietijos puolimui Klaipdos krašt atplšti. Tiesa, tuomet vokieiai galjo užimti vis Lietuv. Vadinasi, okupacija bt prasidjusi bent 15 mnesi anksiau. Bet tas pasipriešinimas prieš Vokietij, kol dar nebuvo prasidjs Antrasis pasaulinis karas, bt pasauliui padars nepaprastai didelio spdžio. Efektingesnis pasipriešinimas galjo bti ir 1939 met ruden prieš sovietini karini gul krašt leidim, atsisakius Kremliaus primetamos „savitarpins pagalbos“ sutarties, kol sovietai Lietuvos pasienyje neturjo sutelkt didesni savo karini pajg. O jei bent šiek tiek bt buvusi realesn vis Pabaltijo valstybi politika, pasipriešinimas sovietini gul vedimui galjo bti labai efektingas. Gaila, bet šiandien jau per vlu apie tai kalbti. SMETONA. Žodis suteikiamas krašto apsaugos ministeriui, generolui Kaziui Musteikiui. MUSTEIKIS. Mielieji, aš pritariu respublikos prezidento pono Antano Smetonos nuomonei. Jei raudonoji armija žengs per Lietuvos sien, turime gintis ginklu. SMETONA. Gerbiami ponai, paklauskime, k apie tai mano švietimo ministeris ponas Kazys Jokantas ir valstybs kontrolierius ponas Šakenis. JOKANTAS. Manau, kad reikia pasipriešinti. ŠAKENIS. Vis tiek reikia pasipriešinti. SMETONA. Kažk nori pasakyti susisiekimo ministeris ponas Jonas Masilinas. MASILINAS. Gerbiamieji, efektingai pasipriešinti nemanoma. Reikia sovietams pasisti protest dl sudarytj sutari laužymo ir visai vyriausybei pasitraukti iš Lietuvos. SMETONA. Nortume išgirsti kariuomens vado, generolo pono Vitkausko ir kariuomens štabo viršininko pono Pundzeviiaus nuomon. VITKAUSKAS. Esamomis slygomis pasipriešinti soviet kariuomenei negalima. SMETONA. Ponas Pundzeviiau, kaip js manote, ar pasipriešinimas technišku požiriu yra manomas? PUNDZEVIIUS. Kariuomens kiekis mažas, priešo gulos laiko užm vienus svarbesni Lietuvos teritorijos strategini punkt ir savo skaiiumi prašoka ms kariuomen. Mobilizaciniai planai suardyti ir mobilizacij vykdyti nemanoma. Be to, pasienyje didels Raudonosios armijos mass. Taigi priešinimosi pasekms tragiškos. SMETONA. Gauta telegrama iš Maskvos nuo užsienio reikal ministerio pono Juozo Urbšio ir pono Natkeviiaus. Ponas Mašalaiti, prašom j dešifruoti.

Audnas gržta savo viet. Musteikis atsistoja ir kalba iš savo vietos.

Jokantas ir Šakenis paeiliui atsistoja ir kalba iš savo viet.

Masilinas atsistoja ir kalba iš savo vietos.

Vitkauskas atsistoja ir kalba iš savo vietos. Pundzeviius atsistoja ir kalba iš savo vietos.

Iš užkulisi išeina Mašalaitis, prieina

96

MAŠALAITIS. Užsienio reikal ministeris ir ponas Natkeviius sutartinai ragina nedelsiant priimti ultimatum. MERKYS. Ponai, prašau žodžio. Reikia priimti pirmieji du ultimatumo punktai, o dl treiojo – prašyti Kremliaus, kad priimt naujj ministr pirminink pasitarti. SMETONA. Susidarius tokiai situacijai, silau pradti svarstyti naujos vyriausybs sudarymo klausim. BIZAUSKAS. Ponai, labai gerai atsimenu birželio 12 dienos posdyje girdtus pono Merkio žodžius, kad jam esant Kremliuje Molotovas priekaištavs, kodl generolas Raštikis buvo paleistas iš kariuomens vado pareig. Jis, anot Molotovo, buvs Maskvai palankus asmuo. Todl silau pono Raštikio kandidatr ministerio pirmininko post. SMETONA. Ar bus pasilyta kit kandidatr?.. Ne. Tuomet maloniai prašau pono Pundzeviiaus paskambinti generolui Raštikiui ir pakviesti j skubiai atvykti posd. SMETONA. Gerbiami ponai, tsiame posd. Atvyko generolas Raštikis. Mes su ministeriu pirmininku j supažindinome su gautuoju soviet ultimatumu ir nupasakojome pirmoje posdžio dalyje vykusias diskusijas. Pranešme, kad nusistatyta generol Raštik kviesti sudaryti nauj vyriausyb, nes, kaip visi supratome, pono Merkio vyriausyb atsistatydino. Maloniai prašome pono Raštikio sutikti sudaryti nauj vyriausybs kabinet ir pasisakyti dl paties ultimatumo. RAŠTIKIS. Gerbiamieji, suprantu susidariusios padties rimtum ir bsimosios vyriausybs darb sunkumus. Aš priimu prezidento ir vyriausybs pasilym sudaryti nauj vyriausyb. Dl ultimatumo manau, kad j reikia priimti. Atsižvelgdamas tai, jog krašto viduje turime stiprias soviet karines bazes, kad kariuomen nra paruošta pasipriešinti, kad laiko liko tik pora valand ir kad gynimo organizuoti jau negalima, aš manau, kad dabar jau ne laikas kalbti apie pasipriešinim ir mes ginkluotai negalime priešintis. Mano nuomon tokia, ponai. SMETONA. Žodžio prašo generolas Musteikis. MUSTEIKIS. Manau, kad visk be niekur nieko priimti bt negerai. Silau pasisti Soviet Rusijai protest dl tarpusavio pagalbos ir kit sutari laužymo, nors ultimatumas ir priimamas. SMETONA. Visiškai pritariu ponui Musteikiui. AUDNAS. Pritariu, kad bt pasistas protestas. SMETONA. Gerbiami ponai, labai sunku pripažinti, bet turime priimti soviet ultimatum, pareikšdami Maskvai protest dl sutari laužymo. Kas už tai, parašom balsuoti.

MOTERIS IR VAIKAS O Dieve, Dieve, didis Rpintojau,

prie Smetonos, paduoda telegram. Mašalaitis informuoja apie telegramos tekst. Atsistoja Merkys.

Bizauskas pakelia rank prašydamas žodžio, Smetona gestu leidžia jam kalbti.

Skamba Mocarto „Requiem“. Visi posdžio dalyviai atsistoja ir stoviniuodami kalbasi. scen pakyla Raštikis, sveikinasi su Smetona, jiedu kalbasi. Muzikai tylant, Smetona gestais parodo, kad posdis bus tsiamas.

Raštikis eina tribn.

Raštikis sda prie kit vyriausybs nari.

Musteikis atsistoja ir kalba iš savo vietos.

Tyliai skambant V. A. Mocarto „Requiem“, visi pakelia rankas. Skamba rašas: garvežio sirena, traukinio bildjimas. eina moteris vesdama už rankos vaik. Moteris su vaiku iššaukia A. Miškinio žodžius.

97

Išniekinti mes šaukiams Tavs – Parodyk mums prašvintant rytoj Ir iš vergijos tragiškos išvesk. SMETONA. Degu kaip žvak vidury nakties ir nežinau, o Viešpatie, kada ateisi Tu mans užpsti. Vidur nakties man Tavo veidas švies, o mano ašar nuskaidrinta malda nugins ir mano negales, ir mano prieš rst. Aš – kaip liepsnel, blaškoma audros,– bedugnn virs kalnai ir vandenys mauros, jei su manim nebsi. Jei bsi, tai akimirka audra nurims, žingsniuosiu jra ir kalbsiu vandenims, ir kaip baland prie širdies priglausiu vjo gs. Tikiu tavim vidur tamsios nakties: vidur nakties man Tavo Meil švies, vidur nakties viltis ramins ir kvies, ieškos Tavs Paties – aš kaip gl, kaip žiedas prie bedugns atviros. O neateiki, Viešpatie, ir nenuskinki jos, kol nebaigta pjtis, kol vandenys mauros, kol nesugršim savo žemn. Kai ligi dugno bus atlyginta skriauda ir kai užgis mel išdeginta žaizda, tiktai tada, o Viešpatie, O Tve, tik tada ateik užpsti žvaks. Amen.

Smetona išeina scenos priek ir deklamuoja K. Iniros psalm „Degu kaip žvak“.

Skamba V. A. Mocarto „Requiem“. Visi išeina.

98

KALENDORINI ŠVENI SCENARIJAI

99

KAUNO ŠANI VIDURIN MOKYKLA

KAIP KANAPINIS LAŠININ NUGALJO ETNOGRAFIN POPIET

Daiva Klimaviien, mokyklos teatro studijos „Fantazija“ vadov

100

Parengiamasis planas Renginio žanras: etnografin popiet Renginio pavadinimas: Užgavni švent Auditorija, jos amžiaus grup: 5-12 klasi mokiniai Dalyviai, veikjai: Kanapinis, Lašininis, igon, Ragana, Velnias, Giltin, Ožiukas, Vengras, 3 raganaits, 2 igonaits Laikas: Užgavns, po pamok Vieta: mokyklos kiemas Muzikinis apipavidalinimas: lietuvi liaudies muzika (kaimo kapel rašai) Atributika: Užgavni švents atributai (kauks, mor, sukrautas didelis laužas), puodyns, bulviniai maišai, virvs, pintins, bulvs Technins priemons, ranga: garso stiprinimo aparatra, mikrofonai, CD grotuvas Panaudota literatra:

1. Jonas Balys. Lietuvi kalendorins švents. V., „Mintis“, 1993 2. Pran Dundulien. Pagonyb Lietuvoje. V., „Mintis“, 1989 3. Juozas Kudirka. Užgavns. V., „Mokslas“, 1992

Literatrinis-režisrinis scenarijus

Tekstas Remarka RAGANA. Sveiki gyvi visi, Užgavni švent atvyk, namie neužsisdj ir su mumis užsigavti atj. O juk tiems, kurie nešvenia Užgavni, tais metais gali nesisekti: ar gyvulys parkrinta, ar namiškiai kokia liga limpama suserga, ar javams prasti metai bna, ar, neduok Dieve, viršininkas pareigose pažemina. IGON. Mes ia susirinkome išvaryti žiemos demonus, pažadinti sukaustyt žem, suteikti jai derlingumo gali. Šaltis – blogio, pykio simbolis. O juk blogio mumyse dar yra, todl vykime šalin blog, vykime triukšmu, daina, šokiu. RAGANA. Blogosios dvasios labai bijosi juoko ir triukšmo, todl šiandien garsiai juokims ir triukšmaukime, kad juokas žiem numarint, pavasar pažadint, žem prikelt naujam gyvenimui. Taigi, patriukšmaukime. Visi garsiai šaukime: šalin, žiema, bk iš kiemo. Dabar padarykime varžytuves, kurie gi garsiau šaukia? Pirmiausia šauks moterys ir vaikuiai: “šalin, žiema”, po to vyrai šauks “bk iš kiemo”. Prašom. LAŠININIS. Js k, jau visai išprotjote, ko ia dabar škaujat vidury žiemos? Nesimiega? Ot beproiai, ant peiaus sau miegotumt, lašinius sau maumotumt, žodžiu, ponais btumt, o dabar k ia visi veikiat? Greit namo visi. sijaut matai. RAGANA. Tu, Lašinini, per tuos savo lašinius paskutini naujien nežinai. Žmons, kol tu miegojai, jau prezident nauj išsirinko, sjung koki tai Europos stoti žada, taigi žiemos miegu miegoti visiems atsibodo, todl ir susirinko ia, žiem išvaryti ir naujo gyvenimo laukti. KANAPINIS. Lašinini, Lašinini, dar tu mažai lašini prisidei? Dar tau maža? Ko ia dabar padorias kompanijas lendi. Matai, žmons susirinko, žiem išvaryti ketina. Taigi, brolyti, tau galas. Aš ia karaliauti pradsiu. LAŠININIS. Nesmones kažkokias skiedi, niekas nenori t tavo blyn, visi tik lašini ištrošk. Kaip, mielieji (publikai), juk mgstate lašinius? Ar mgstate? Skanumlis. Gardumlis. Aš ir sakau, kad ia mano draugai susirinko. Ta proga išklausykit lašini ministerijos sakym: Lietuvos respublikos Lašini ministerija visos Lietuvos žmonms, tvams, vaikams sako: Neskriausti, nemušti ir visaip kitaip neniekinti Lašininio, bei teikti jam visokeriop pagalb, nes Lašininis yra tikrasis žiemos gelbtojas ir užtarjas. Draudžiama dainuoti visas žiem niekinanias dainas, žiem reikia

Muzika. Šurmulys. Kanapinis ir Lašininis šnekina žmones. Visiems beškaujant atbga Lašininis Ateina Kanapinis pasistumdo su Lašininiu

101

gerbti ir mylti. Mors nedeginti, Jei sudeginsite bsite nubausti už nykstani gyvn galabijim, juk Mor traukta Raudonj knyg. Žiemos neišvaryti, o visaip jai pasilikti padti. Pasirašo lašini ministras. KANAPINIS. Aš jau nebeištversiu. Netsyk ia nerv, Lašinini. Išnyk arba užmušiu. Kaip mat užmušiu. IGON. Na k js ia dabar, paioje švents pradžioje muštynes norite sukelti. Pabkit, pasižmonkit, nusiraminkit, o paskui ir išsiaiškinsim, k ia su jumis daryti. IGON. Js tik pažirkit, kas ia per procesija ateina, gal karnavalas koks? O koki ten dar bob atsitempia? RAGANA. Sakykit, kas js tokie, ko norit ir k ia nešat? RAGANAIT 1. Malonu susipažinti. Aš esu Raganait, o ia mano seserys raganaits. O jie kas tokie? RAGANA. ia žmons, jie žiem vyt susirinko. RAGANAIT 1. A, jeigu vyt, tai vyt. Na, tai visi smarkiai patrepskime. Smarkiai smarkiai. RAGANA. O, kaip gerai patrepsjom. Palaukit, palaukit, tai js gal mano giminaits? Ar tik ne nuo Razalimo bsit. RAGANAIT 1. Oi, pussesere, kaip mes tavs nepažinom, et Lietuva didelis kaimas, tik išeik pasivaikšiot ir btinai gimin sutiksi. K gi... Taigi va šveniame Užgavnes. Vežiojams ia po kaim toki bob – Mor ir norime j nužudyt. Norjome nešti Nemun ir nuskandint, bet užšals, tai dabar ieškome vietos, kur galtume j sudeginti. RAGANA. O ar negaila toki graži bob deginti? RAGANAIT 2. Pussesere, ar nežinai, Juk ji pernykšt, vadinasi, jau pasenusi. Kaip gerai, kad aš ne Mor, man jau 400 met ir mans nieks nedegina. O štai Mors toks likimas: kaip ir kiekvienais metais mes j sudeginsim, jos pelenlius išbarstysim, po visus laukus išpustysim. RAGANAIT 3. Kiekviena dulkel ls nauj daigel ir užaugs nauji gražs ir vešls javai, o ruden mes juos nupjausim ir nauj bob padarysim. RAGANA. Na jeigu jau taip, tai statykite j ia vidur kiemo ir mes j galsime iškilmingai sudeginti. RAGANA. O ia kas toks mažytis su jumis. Ožiukas. Daina “iuž, iužela” RAGANA. Oi, kokia graži dainel. Gal dar koki dain mokate? OŽIUKAS. Žinoma mokam. Visada, kai vežiojams Mor po kaim, dainuojam toki dain. IGON. Gera daina buvo. Na, o sakyk, kas tu toks? VENGRAS. Aš tai vergras iš Vengrijos žems. Turiu liekarstv iš Rymo dl kožno kiemo. Kas t liekarstv neužžyvos, tas gaidžio balsu giedos, o kas penki lit pagails, tas sauls mnulio neregs. Taigi kas pradeda knu sirgt ir nenori greitai mirt, tai tas turi mans paklaust ir laimingu save jaust. IGON. Oi, gerai, daktarli, gerai, kad tu ia pas mus atvykai, man atrodo per žiem jau daug paliegusi atsirado, o gal ir dabar jau sušalt suspjo, taigi tu eik žmones ir duok jiems t savo liekarstv. RAGANA. Man atrodo, kad jau visi sušalti baigia. Gal šok kok muzikantai užgrot visi apsišiltume, kojas pamiklintume, žiem pabaidytume. RAGANA. Na, kojas pamiklinome, o dabar žirim, koki ia dar svei turim. IGONAIT 1. Aš tai igonl. Galiu praeit išklot, galiu ateit išburt, taip sakant, kas dl tavs, dl nam, kas šird ramina. Na,

Pasigirsta triukšmas, muzika, triukšmaudami: - „Šalin, žiema“ Ateina persirengliai, atsineša Mor Persirengliai apeina kiem, ateina prie vedj.

Mor pastatoma centre Dainuoja dain Vaistininkui

Šokis - polka su raguiais

Buria iš rankos

102

ponia, duok rankel. IGONAIT 2. O, šiais metais ponia: Daugiau duosi karvs pieno. Žems vaisiai uždersi. Duonos msos daug tursi. Na ir svoiose bti nusimato. RAGANA. Tiesiog domu, kaip igon raganai ateit buria, na ai ir už tai. IGONAIT 1. O, ponia, už ai ir arklys arklio nekaso. Už darb duok msos bryz, pridk kok ryz, duok alaus ne arielkos, uždk sr ant torielkos. RAGANA.Tik prasidk su tomis igonmis, nuogas plikas gali likt. Gal js, igonls, eikit ir ms sveiams ateit išburkite. IGON. O apie igones gerai arba nieko. Aišku? Na, o dabar pažirkime, koki dar svei pas mus atvyko? Sakykit, kas gi js tokie? VELNIAS. O mane tur bt visi pažstat. Aš – velnias Belzebubas III-asis. Taigi tuoj savo popierius vis nuodmes surašysiu, visas suskaitysiu, o kas t nuodmi daugiausia turs, tuoj su šakm prismeigsiu ir dši pragar nusinešiu, paskui pei pakrensiu ir smaloj išvirsiu. O ia mano geriausia draug Giltin. GILTIN. Na, brangieji, jei jums gyvyb brangi, tai galite man k nors duot, pavyzdžiui lit, kok ar lašinio šmot. Kitaip... patys pagalvokit. IGON. Na, mielieji, laikykits, su tom nuodmm reikalas rimtas, ar tik neteks visiems tam pragare pasisveiuoti. Taiau galiu išduoti paslapt, jeigu js surašysit visas savo nuodmes lapel ir sudeginsit drauge su More, tai ir visi js griekai sudegs, taigi dar laiko yra. RAGANA. Na, man atrodo, jau visi sušalo, tai gal šok kok dar pašoktumm. RAGANA. Truputl sušilome, gal dabar laikas bt ir kokias varžytuves surengti. Skelbiu mis Užgavns rinkimus. Taigi dabar prašau muzikantus mums pagroti, o visus persirenglius sustoti apie Mor. Taigi prasideda kauki paradas. RAGANA. Ai visoms kaukms pretendentms. Taigi komisija pasitar ir aš nusprendžiau, kad Lietuva - tai "masi" kraštas ir apdovanojamos visos kauks, taiau teisingumas turi bti išlaikytas ir mis Užgavns skelbiama - Apdovanojimai, gls, fotografai. IGON. O dabar turbt laikas ir rimtesnse rungtyse pasirungti. Kvieiame varžybas “Daužk puod, kol jaunas” RAGANA. Dabar pakviesime vaikus Nuodming dši svaidymo katil empionat. RAGANA. O dabar kvieiu virvs traukimo varžybas. IGON. Kvieiame visus varžybas “Kai aš bulv buvau”. KANAPINIS. Na, žinote, mielieji, man jau atsibodo. Aš daugiau nebeištversiu. Arba tas Lašininis tegul nešdinasi iš ia, arba aš j užmušiu. Ei tu, baily, ar girdi mane? LAŠININIS. Džisna, tu ia man sakei? Žirk su kuo šneki? Tuoj kaulus gausi. RAGANA. Palaukit, mielieji, gal kaip nors bandykime be smurto ir kraujo praliejimo susitarti, kieno gi viršus bus. Taigi silau padaryti taip: trauksite virv. Kas nori, kad žiema greiiau išeit, pads Kanapiniui, kas nors, kad žiema amžinai likt, pads Lašininiui. Taigi kvieiu sijungti Lašinimo ir Kanapinio kov. RAGANA. Valio! Lašininis nugaltas. Artja paskutins Lašininio gyvenimo minuts. Kanapinis tuoj perskaitys nuosprend. KANAPINIS. Šis nusprendimas išduotas tada, kai kats šunis pjov, raganos su velniais vestuves kl, žydai su igonais visais po kaim vaikšiojo ir visi Mor deginti ruošsi. Susirinks šis garbingas

Velniui ir Giltinei Šokis “Lašini, Lašinini, mokyk savo vaikus” Muzika. Kauks žygiuoja apie Mor, išrenkamos gražiausios Prie Kanapinio grsmingai prieina Lašininis Puodyni daužymo varžybos Bulvi mtymas krepš Traukiama virv Šokinjimas maišuose Prie virvs rikiuojasi Lašininis ir Kanapinis ir j padjjai. Traukiama virv, laimini Kanapinis

Daina “Šalta Žiema šalin eina”

103

susirinkimas vieningai lašinius pasmerk idant gavnios pasninke pagund nekelt ir nuodm nevest. Todl šis garbingas susirinkimas tok nusprendim prim: Lašinin kartu su žiema iš kiemo išvyti. Mor kartu su visais žiemos demonais sudeginti. Paskelbti pavasario ir Kanapinio karaliavimo pradži. RAGANA. Taigi sudeginkime Mor. RAGANA. Tegul kartu su More sudega visas blogis, visi žiemos demonai, taigi švskime pavasario pradži. RAGANA. O dabar kvieiame visus gerai užsigavti. Nepamirškime, kad šiandien reikia valgyti 12 kart. Taigi visiems ger met, iki pasimatymo!

Uždegama laužas, drauge ir Mor

104

KAUNO HUMANITARIN PRADIN MOKYKLA

SUPA MANE VELYKLS TEATRALIZUOTA POPIET

Daina Girdzeviien, pradini klasi vyresnioji mokytoja, etnokultros brelio vadov

105

Parengiamasis planas Renginio žanras – teatralizuota popiet. Renginio pavadinimas – Supa mane velykls Paskirtis – supažindinti su Velyk paproiais, margui marginimo tradicijomis; plsti mokini žinias apie lietuvi liaudies paproius, tradicijas; mokyti švsti šventes, pajusti buvimo drauge džiaugsm; puoselti meil gamtai, ugdyti mokini nuoširdum, krybiškum. Auditorija – mokyklos bendruomen. Dalyviai – renginio vedja, Velyk, lalauninkai, mergaits ( I, II, III, IV, V, VI ). Laikas – atvelykis. Renginio vieta – mokyklos sal, netradicins aplinkos. Apipavidalinimas – sals gilumoje stovi Velyk medis. Muzikinis apipavidalinimas – muzikos rašai su liaudiška muzika. Atributika – loveliai margui ridenimui, marguiai, mediniai šaukštai, gaidžio plunksna, skara, duonos kepalas, rankšluostis, krepšelis, kailiniai, prizai. Literatra:

1. Baknait J. Auginu gyvybs med. V., 1998. 2. Bareikyt A. Met knygel. V., 1997. 3. epait J. Pas moiut augau. Kl., 1996. 4. Jakutien D., Antanaitien D. Prisiminkime tautos paproius. V., 1990. 5. Lietuvi tautosaka. T. 5. Smulkioji tautosaka žaidimai ir šokiai. Pareng K. Grigas. V., 1968. 6. Lietuvi liaudies paproiai. (Mokslins praktins konferencijos medžiaga, 1989m. Kovo 30 d.)

V.,1991. 7. Sauka D. Tautosakos savitumas ir vert. V., 1970.

Kita informacija šventei ruošiasi visi mokyklos mokiniai – renka medžiag apie Velyk apeigas ir paproius, dails ir darbeli pamokose margina marguius, nagrinja j rašt ir spalv reikšmes, mokosi msli ir minkli. Muzikos pamok metu mokosi velykini daineli. Kno kultros ir šokio pamokose žaidžia lietuvi liaudies žaidimus. Renginio planas:

1. Lietuvi liaudies daina „ Kas man supa“. 2. Velyk malda. 3. Lietuvi liaudies daina „ Lioj liepa“. 4. Velyk medelio puošimas. 5. Vedjos pasakojimas apie Velyk bobut. 6. Velyks pasakojimas. 7. Lalaunink oracija. 8. Laistymasis vandeniu. 9. Lietuvi liaudies žaidimas „Gaidžiukai“. 10. Msli minimas. 11. Vedjos kreipimasis lalauninkus. Kailiniai, j magiška galia. 12. Minkls. 13. Velyk tikjimai. 14. Lietuvi liaudies žaidimas „Gaidžio plunksna“. 15. Pasakojimas apie Žems dien. 16. Duonos ragavimas. 17. Lietuvi liaudies daina „Supkit meskit“. 18. Lietuvi liaudies žaidimas „Biiulis“. 19. Margui ridenimo varžytuvs. 20. Nugaltojo apdovanojimas.

Literatrinis - režisrinis scenarijus Tekstas Remarka Lietuvi liaudies daina „ Kas man supa?“ Vedja: Viešpatie, mes norim nešti Tavo taik. Velyk: Išmokyk nešti tavo sauls spindulius ten, kur tamsuma. Vedja: Viešpatie, skleisk savo meil ten, kur vyrauja neapykanta.

Sueina dainuodamos mergaits. Vedja ir Velyk skaito velykin mald.

106

Velyk: Skleisk savo šviesi vilt ten, kur lidesys. Vedja: Palaimink senelius! Juose ms šaknys ir išmintis. Velyk: Apglbk savo dieviška meile mus ir ms šeimas. Stiprink jas ir vesk. Lietuvi liaudies daina „Lioj liepa“

Lioj liepa, lioj egla Lioj kur tu augai? Liepela, eglala Kur tu augai, lylio. Lioj liepa, lioj egla Lioj šalia kelio Liepela, eglala Šalia kelio, lylio. Lioj liepa, lioj egla Lioj ne vietelj. Liepela, eglala Ne vietelj, lylio.

Velyk: Dailiai pasirdžiusi, apsigobusi raudona ar šaln skara, atvažiuoja pasikinkius vaško kumelait su deimanto nageliais; jos vadels iš voratinkli, botaglis iš sauls spinduli, o ledo rateliai pilni margui. Vos tik pirmasis sauls spindulys pasirodys, kumelait ir vaško rateliai ištirps. Belaukiant Velyks, mažieji dažnai tik paryiais užsnsdav. Tada ir paddavo geroji Velyk vaikams prie lovels, ant palangs ar darželyje, margui. Vedja: Seniau žmons taip tikjo Velyk bobuts vaikšiojimu, kad nakiai visam kaime šunis uždarydavo, kad vaikšiojanios bobuts neužpult. bga lalauninkai:

Aš esu mamaits vaikas Man kiaušinio margo reikia Kepurl turiu, kiaušin žiriu. Kas duos ponas bus, Kas neduos – ubags bus.

Velyk: O kodl js laistots? Lalauninkai: Ogi, kad visus blogumus nuplautume. Vedja: Labai gudrs esat! Margui norit? Norit! Bet taip lengvai j negausit. Pirmiausia msles minkit. O jei jie neatsps – js padkit. Margui gausit! Velyk:

1. Mažoj bakelj – dvejopas medus. (Kiaušinis) 2. Vasar nesušyla, žiem nesušla. (Akmuo) 3. Maža bakel trij lentyn. (Grikis) 4. Ponaiiukas be skrybls, o jo rbai be sils.

(Kiaušinis) 5. Pramuši led, randi sidabr, pramuši sidabr – randi

Dainuodamos ši dain, mergaits vaikšto ratel. Vaikšiojimo metu kabina marguius ant Velyk medelio. traukia švents dalyvius imdamos juos už rankos ir vesdamos kartu puošti Velyk med. Lalauninkai laistosi vandeniu. Kreipiasi švents dalyvius. Velyk mena msles.

107

auks. Kas? (Kiaušinis) Vedja: Oho, kiek margui prisirinkot! Imkit kailinius ir susisukit juos marguius. Seniau visi taip darydavo, nes tikjo, kad kiaušinis gaus magišk gali ir metai bus turtingi. Kailiniai – tai turtas. Velyk: O kai marguius suvalgysit, lukšt neišmeskit, o žemel užkaskit, kad piktžols neaugt. Vedja: O dabar pažaiskim sen Velyk žaidim „Gaidžiukai“. Velyk: Žaisti mokat, msles mint, o dabar pabandykit atsakyti kelet klausim.

1. Kaip senovje vadindavo viena spalva dažytus kiaušinius? (Vienaluomiai)

2. K simbolizuoja kiaušini dažyme ruda spalva? (Žem)

3. K simbolizuoja kiaušini dažyme raudona spalva? (Sauls jg, džiaugsm)

4. Kaip vadinami marguiai, kurie dažomi, sukant kiaušinius skudurlius? (Marmuriniai)

5. K simbolizuoja Velyk medis? (Gyvybs med) I mergait: Nuo Velyk medžio dovanotas margutis turjo lemti laim, sveikat, apsaugoti nuo neskmi. II mergait: Buvo tikima, kas pirmieji sugrš iš bažnyios, pirmieji sudauš marguius – tie pirmieji ir vasaros darbus nudirbs. III mergait: Didel reikšm buvo skiriama spuoklms. Kuo aukšiau sisupsi, tuo greiiau gamta nubus. IV mergait: Tikjo – jei pamatysi skrendant gandr, tai visus metus bsi greitas, o jei tupint, tai ir tupinsi visus metus. V mergait Jei pamatysi gandr, kai plauni indus, tai tais metais nesiseks. VI mergait: Velyk ryt reikia žirti, k pirmiau pamatysi – skruzd ar varl. Jei skruzd tai bsi darbštus kaip skruzd, o jei varl – tai ir tupinsi kaip varl. I mergait: Seniau tikjo, kad pramušus kiaušin atidaromas kelias gyvatei. O gyvat – gausumo ir vaisingumo simbolis. II mergait: Seniau tikjo, kad kiaušinis susiliets su žeme gauna magišk gali, todl kiaušinius ir ridena. Velyk: O kiek mergaits žino! Už tai jums po margut duosiu. Net aš tiek nežinojau! Vedja: Na, o dabar laikas pajudti ir pasivaržyti, nes priz mano krepšelyje dar daug. Pažaiskim žaidim „Gaidžio plunksna“. Paaiškinsiu taisykles.

Vedja kreipiasi lalauninkus ir duoda jiems kailinius. Aiškina žaidimo taisykles. Visi švents dalyviai žaidžia liet. liaud. žaidim „Gaidžiukai“ (žaidjai striksi ant vienos kojos sukryžiav rankas prieš save, laimi ilgiausiai išsilaiks žaidime). Nugaltojui teikiamas prizas. Už kiekvien teising atsakym duoda prizus. Mergaits sako Velyk tikjimus. Žaidimas varžytuvs „Gaidžio plunksna“ (žaidjai puia plunksn virš ir varžosi, kurio plunksna ilgiau išsilaikys ore).

108

Vedja: Šiandien ne tik atvelykis, bet ir Žems diena. Ši dien žmons apeidavo savo laukus ir namus, nešini duonos kepalu. Paskui t duon sulaužydavo tiek gabal, kiek yra šeimos nari ir visiems išdalindavo. Tai turjo suteikti šeimai laim, santarv ir vienyb. Velyk: Todl pabkime šiandien viena šeima. Pasidalinkime š duonos kepal, kad btume laimingi ir vieningi.

Lietuvi liaudies daina „Supkit meskit“.

Supkit, meskit mane jaun Kad išvysiau aukšt kaln. Aukšt kaln, žali giri Žali giri, žuolij.

Vedja: Duonels paragavom, visi susidraugavom, o dabar pažaiskim žaidim „Biiulis“. Liet. liaudies žaidimas „Biiulis“. Velyk: Skelbiamos margui ridenimo varžytuvs.

eina nešina duonos kepalu, padalintu tiek dali, kiek yra klasi. Kiekviena klas pasidalija savo gabal tiek dali, kiek yra mokini. Visi ragauja duon. Mokantys kvieia nemokanius. Nugaltojo apdovanojimas.

Toliau, švents metu, atrakcijas pasirenkam pagal aplinkybes. Galima žaisti žaidimus „Žvirblelis“, „Gaspadin“, „Kiaušinio nešimas šaukšte“, „Kanapyia“ ir kt.

109

KAUNO JAUNJ TURIST CENTRAS

PAVASARIO LINKSMYBS PAUKŠI SVEIKINIMO ŠVENT GAMTOJE

Laimut Nakutien, neformaliojo ugdymo mokytoja metodinink

\

110

Parengiamasis planas Renginio žanras – švent gamtoje Renginio pavadinimas – medži žadinimo ir paukši sveikinimo švent ,,Pavasario linksmybs“. Paskirtis – mokyti pavasario šveni tradicij ir paproi, sudaryti galimyb pasireikšti mokini krybiškumui, tvi34rtinti ekologines ir aplinkosaugines žinias Auditorija ir dalyviai – pradini klasi ir pagrindins mokyklos mokiniai Laikas – pavasaris kovo-gegužs mn. Vieta – miškas, parkas, mokyklos stadionas Atributika – paukši kauks Technins priemons – nešiojamas garsiakalbis Renginio reklama – kvietimas-skrajut, kvietimas-plakatas Panaudota literatra:

1. Libertas Klimka, Riardas Kazlauskas, Živil Lazauskait. ,Po tvišks dangum. V., Lietuvos pedagog kvalifikacijos institutas, 1997.

2. Irena epien. Etnin kultra ir edukologija. V., Šviesa, 1999. 3. V.Steponaitis. Lietuvi liaudies žaidimai ir pramogos, V., 1956. 4. B.Buraas. Lietuvos kaimo paproiai, V., Mintis, 1993 5. Mokyklin kraštotyra, V., Presvika, 2007.

Literatrinis- režisrinis scenarijus Tekstas Remarka Kai tik šaltis pykti liaujas, Kovui tuoj užverda kraujas! O balandy pats judrumas - Bunda varls, sprogsta krmas! Gegužj kaista oras. Pasigirsta paukši choras. Tulp kelia stamb žied. Dviraiai takeliais rieda.

Vedja pasveikina dalyvius A.Karosaits eilrašiu

Štai žygiuoja vieversiai. Vienas dažniausi šalies paukši . Vasario 24 - Vieversio diena. Tai – vienas iš pirmj paukši, pavasar sugržtani ms krašt iš šiltj krašt. Jis laikomas pavasario pranašu. Vieverslis yra lietuvi artoj draugas bei nuolatinis palydovas. Senoliai man, kad jei jis parskrenda anksiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta, o jei vliau nei vasario 24 d., pavasaris bus ankstyvas. Gyvena jie atvirame kraštovaizdyje, lizdus suka ant žems. Vieversys tautosakoje: Merginoms ši dien buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva vištos vasar iškapstys daržus ir nepatariama sijoti milt – bijota, kad pasli amaras neužpult. Iki šios dienos reikdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo gdijamos: „Skubkit verpt, nespsit – atlks vieversys, susisuks iš viln sau lizdel“.

Vedjas, užsidjs gandro kauk, visus kvieia paukši parad. Dalyviai eina su kaukmis pagal pakvietim. Parado dalyvius stato eil ir skaito tekst keli vedjai. Žygiuoja mokiniai su vieversi kaukmis.

Pasveikinkime varnnus kitaip vadinamus špokus. Štai kiek j ia susirinko. Balandžio mnuo išvilioja darb net ir tingiausius sodininkus. Ir ne tik mes, bet ir varnnai skuba "dirbti" savo pavasario darbus. Nesunkiai atpažstamas iš bdingo apdaro ir giesms. Patinas juodas su daug šviesi smulki dmeli, kurios labiausiai pastebimos nugaroje ir pilvo srityje. Snapas geltonas, o posnapio pamatas tamsesnis (neryškiai melsvo atspalvio). Akys tamsiai rudos. Patel gausiai išberta šviesiomis dmelmis. J yra ir priekinje kno dalyje bei galvoje. Snapas vienodai gelsvas. Akys šviesiai rudos ar balsvai rudos. Kovarni (Špok) diena- kovo 4-oji . Nuo stogo ledo žvakmis vidurdien jau tiek prilaša vandens, kad žsinas gali soiai atsigerti. Dar ši švent vadinama „kreivavžiu“. Jau pavasariškai šilti sauluts spinduliai it aštrs gržteliai išgraužia vptinius, ir viena rogi kelio pus patyžta. Išgirdus tdien vieversio giesmel, pernelyg džiaugtis neverta – tai pranašauja nederlinguss metus. Ryt Aukštaitijoje sakoma: „Kiek vieversys sniego užgiedos, tiek jo dar prids“.

Vedjas sveikina ir kvieia visus dalyvius su varnno kauke rikiuotis eisenoje.

111

Kovarni dien reikia nors trumpam praverti tvart duris, leisti vidun sauls spindull, pradžiuginti galvijus pirmaisiais pavasario garsais. Kovo 10-j dien liaudyje buvo siejama su paukši parskridimu. gimtin j parskrenda jau 40 rši. Žmons sakydavo: „Jei t nakt pašla, stiprios šalnos dar truks 40 par.“ Kad bt geras jav derlius Ryt Lietuvoje buvo paprotys šeimynai iškepti 40 bandeli. Žemaiiai per ši švent vengdavo kur nors toli nuo nam važiuoti, – dar su kaimynais, o gal ir su saviškiais teksi pyktis. Žygiuoja griežls. Ms krašte prastas ir gana plaiai paplits paukštis, taiau daugelyje Vakar Europos valstybi šiam piev paukšiui gresia išnykimas, todl griežl paskelbta globaliai nykstania ir saugoma ršimi. Kovai, kaip naktis juodi, užima viet parade. Jie gyvena žmogaus kaimynystje, dažnai kolonijomis, kurios sikuria kapinse, prie bažnyi, parkuose, skveruose. Dažnai sudaro mišrius brius kartu su varnomis ir kuosomis. Lankosi svartynuose, po laukus, pievas, dirvonus. Šaukia prikimusiu balsu „kraa". Štai krypuoja antys. Ar galite sivaizduoti, kad kadaise viskas buvo kitaip. Žiloje senovje jei nebt buv anties, pasaulis galjo bti visai kitaip sutvarkytas - sausuma nesipriešint vandeniui, o vanduo nesipriešint sausumai. O antis - taip pat, ta pati, paprasta didžioji šaukštasnap antis, kuri šiandien su pulku pralekia virš ms galv, tuomet skraid viršum pasaulio vienui viena ir nebuvo kur jai padti kiaušinio. Visame pasaulyje nieko nebuvo, be vandens, net nendrs stiebelio nebuvo, kur galt lizd susisukti. Ir tuomet antis nutp vandenyje, išsipeš plunksn iš savo krtins ir susisuko lizd. Štai iš šio plaukiojanio lizdo ir m darytis žem. Pamažle pltsi žem, pamažle atsirado žemje visokiausi gyvi. Pakvieskime gerves, dideles, ilgakojas, ilgakaklias, elegantišk spalv ir grakši judesi paukšius. Trikamps gervi voros ir melodingi veriantys balsai danguje – neatimama šiaurs ryt Europos rudens kalorito detal ir žmoni atmintyje nuo vaikysts siržs vaizdinys. Išskirtin elgsio ypatyb - reto grožio gervi "šokiai", pastebimi vairiu met laiku. Juos „šoka“ pavieniai paukšiai, poros, ištisi briai. Visa tai veik ištis kart vaizduot, atsispindjo folklore ir mitologijoje, profesionalioje literatroje ir mene. Plasnoja kartu su visais geguts, žvirbliai, lakštingalos.

Vedjas kvieia visas paukši kaukes ir sveikina juos.Visi paukšiai šoka rateliu.

Ar visi susirinkote ia. Vedjas apsidairo ir klausia.

,,Gyvi, gyvi, gyvi“, Mes- pemps gržtame tvyn kovo 19 d., esame gana guvs paukšiai, daug skraidome, vartoms ore, balsas ms labai skardus. „Gy-vi-gy-vi".

Atsiliepia brelis paukši. Vienas iš paukši prisistato. Visos ,,pemps“ šaukia.

Pemp – atbundanios gamtos, atšilimo pranašas. Pemps diena – gili tradicij pavasario švent. Senoliai tikdavo, kad, jei ši dien parskrenda pemps, prasids atšilimas. O jei ši dien giedra, tai bus pieningi metai. Ši dien merginos šluodavo kiemus, praddavo tvarkyti tradicinius savo gli darželius, supurenti žem. Kai kur ši dien jau bdavo sjamos vasarins gls.

Vedjas sako.

O kas nacionalinis ms krašto paukštis. Vedjas klausia dalyvi.

Gandras, gandras. Visi paukšiai, klegdami atsako.

Lietuvoje, Lenkijoje baltasis gandras laikomas nacionaliniu paukšiu. Nuo seno gerbiamas žmoni, laikomas sodybos, kurioje sikuria, globotoju, santarvs nešju. Taip pat folklore pasakojama, jog gandras atneša vaikus. Tik negarsiai šnypšia – paprastai prie lizdo. Vadinamasis gandro kalenimas nra jo tikrasis balsas- yra "sveikinimosi" elementas.

Vedjas kvieia pasirodyti ilgakojus gandrus.

112

Gandras lietuvi tautosakoje simbolizuoja gyvybes nešj, santarv, nes buvo tikima, kad gandrai suka lizdus tik prie t nam, kuriuose vyrauja tarpusavio šiluma ir geri santykiai. Garnys, garnys tur ilg snap. Lesiau, lesiau jei galiau, tok snap kad turiau. Ir t.t.

Vedjas pakvieia visus sušokti lietuvi liaudies šok ,,Garnys“. Visi dainuoja ir šoka.

Gandras ant sparno parskrenda su kiele. Tautosakoje baltoji kiel yra vienas iš pavasario simboli, siejamas su sniego, led tirpimu, kadangi atskrenda, anksti pavasar, dar tik pradjus tirpti sniegui. Liaudyje vadinama ledspira, kielele, žilja kiele.

Vedjas kvieia kieles.

,,Vieversiai“: iru viru, pavasaris, Dar neišjo pašalas, Aruoduliai dyki, O vaikeliai pliki. ,,Pemps“: Klyvis, klyvis, Kas mane padyvis Kiaušinlius dsiu Vaikelius persiu Kiaušinliai taškuoti Vaikeliai kuoduoti ,,Lakštingalos“: Jurgut, Jurgut, Kelk, kelk Kinkyk, kinkyk, kinkyk, Patepk, patepk, patepk, Važiuok, važiuok. ,,Geguts“: Kuk, kuk pagalvs pk, Kuk, kuk duos gegtauki, Pasitepsiu ratus, važinsiu metus. ,,Kiels“: Aš kiel, mano kojos kaip piestos. Aš t snieg sulesiu, O ledus išspardysiu.

Visi dalyviai žygiuoja ratu, plasnoja ,,sparnais“ ir bando pamgdžioti paukši balsus.

Visi dalyviai šoka: ,,Šarkel“ Šarkel dda groja, O tilviko basa koja. Aš tilvikui per pilvuk, Ir tilvikas kartu groja. Šarka šoka, varna šoka, O tilvikas vis nemoka, Aš tilvikui per pilvuk, Ir tilvikas kartu šoka. ,,Gegutl“ Gegutl tupi, tupi, Vanagliui rpi, rpi. Leiski, leiski, motinle, Pasigauti gegutl. Tai negreitas vanaglis, Nepagauna gegutls. Oi, tai greitas vanaglis Ir pagavo gegutl.

Vedjas kvieia visus ratel. ,,Šarkel“ žaidimas-ratelis, kuriame vaikai sutp vienas prieš kit pliaukši delnais. Per žodžius ,,aš tilvikui per...“ stengiamasi nugriauti draug. Nugriautas dalyvis iškrenta iš ratelio. Žaidimo ,,Gegutl“ metu visi eina rateliu, išrenkama mergait ,,gegutl“ ir berniukas ,,vanaglis“. ,,Vanaglis“ stengiasi pagauti gegutl. Žaidimas ,,Kanapyia“ žaidžiamas ratu.

113

,,Kanapyia“ Skrido žvirblis per ulyi, per ulyi Ir pamat kanapyi, kanapyi Kanapyia lesa, lesa, Savo vaikams neša, neša. ir............

Vidury stovi vienas žaidjas. Kada sakoma „ir“, vidurinysis iumpa sau por.

Geriau žvirblis rankoje negu briedis girioje. Tos avižos ne dl žsino . Žodis žvirbliu išlekia, jauiu sugržta. Ankstyvoji varna dantis rakinja, vlyvoji – akis krapštinja. Ir pelda savo vaikus giria. Nesikelk su gandrais: su varnomis nukrisi. Su gandrais išlksi, o su žvirbliais nukrisi. Gandras gaudo varlytes, o berniukai mergytes; gandras gaudo dl msos, o berniukai dl žmonos. Ir gandro lizdas nuo bd neapsaugo. Ir gandras ne kiekvienam laim žada. Stovi kaip busilas ant vienos kojos. Kur paukštis lekia, ten plunksnos krinta. Kur paukštis nenulekia, ten plunksn nepalieka. Gandras vanden peikia, kad plaukti nemoka. ia tik geguts pieno nra. irškia vis dien kaip kregžd. Dabar abu ulba kaip balandliu, o apsived pešis kaip katinliu. Dainuoja kaip varna egls viršnje. Dairosi kaip garnys ant stogo. Lekia kaip varna dausosna. Drss kaip žvirbliai erškiuose. Gaila gužo – gaila ir varli. Myli kaip gegul savo vaikus. Pešasi kaip kregžd su vanagu. Geriau žvirblis rankoje negu briedis girioje. Ir geguž pavirsta vanagu, kai badas prispiria. Lakštingala su varnomis nelekioja. Žiri kaip driežas geguž. Miško paukštis miškan žiri. Nakties paukšiai dien miega. Žiri kaip šarka baravyk. Žiri kaip velnias gegut. Koks paukštis, tokia ir giesm. Koks paukštis, toks ir lizdas. Kas gims varna – lakštingala neiulbs. Kaip paukšiai giedojo, taip ir paukšteliai gieda. Yra varli – rasis ir gandras. Bijo kaip kipšas varn. Ir gandras ne kiekvienam laim žada. Ir gandro lizdas nuo bd neapsaugo. Numyn žvirblis peldai koj. Laukia kaip gerv giedros. Laukia kaip peslys lietaus. Linksma kaip kregžds sesuo. Linksma lyg kregžds lizde gimusi. Myli kaip gegul savo vaikus. Miesto žvirblis ir nealkanas irškia.

Uždegamas laužas, visi susirenka prie laužo. Visos grups skaito iš anksto išdalintas patarles

Kazys Boruta VARNAS IR VARNIUKAI Kit kart vienas varnas nešs savo vaikus per jras. Vidury jr pavargs, apsisvarsts ir vaik paklauss: – Ar nešiosi mane per jras, kai tu užaugsi, o aš pasensiu?

Vedjas skaito pasak

114

Vaikas nusigands ir atsaks: – Nešiosiu! – Kam meluoji? – tars tvas ir mets varniuk vanden. Sugržs lizd, pams antr varniuk ir nešs per jras. Benešdamas pavargs, apsisvarsts ir vaik paklauss: – Ar nešiosi mane per jras, kai tu užaugsi, o aš pasensiu? Varniukas nusigands ir atsaks: – Nešiosiu! – Kam meluoji? – tars varnas ir mets antr varniuk vanden. Sugržs lizd, pasims trei varniuk ir nešs per jras. Benešdamas pavargs, apsisvarsts ir vaik paklauss: – Ar nešiosi mane per jras, kai tu užaugsi, o aš pasensiu? – Nenešiosiu! – atsaks treias varniukas. – Kodl? – nustebs tvas. – Man reiks savo vaikus auginti ir juos per jr nešioti. – Teisyb sakai, – tars tvas, visas jgas sukaups ir pernešs trei varniuk per jras, kad jis savo vaikus užsiaugint ir juos per jras nešiot. Ant dangaus ypia, Miške vypia, Ežere troškutis (Saul, varna ir žuvis) Šnara, barasi, vaitoja, Bga, skuba, nesustoja, O vis toj paioj vietoj (Upelis) lenda pro lang, n mietu neišvarysi. Ateina laikas, pats išeina (Saul) Pavasar linksmina, Ruden maitina, Vasar šaldo, Žiem šildo (Miškas) Koki medži miške daugiausia (Apvali, šakot) Sulopinta, sukurpinta – vanden mesta neskst (Antis) Balta neskalbta. Kas? (Gulb) Juodas nedažytas, margas nerašytas. Kas? (Genys) Viename gale šak, atrame všas, vidurys – kaip kamuolys, akys kaip ratai, sauls nemato (Tetervinas) Balta kaip sniegas, juoda kaip žem (Gandras) Pavasar geltonas, ruden baltas (Gulb) Ateina bajoras ant dviej kriuki, su msos barzda, su kaulo burna (Kurtinys) Plaios kojels, geltona nosel (Žsis) Be rank, o namus pastato (Kregžd) Ant lenteli vaikštinja, ragu žol skabinja ( Antis) Marga marginait šile baladojasi (Genys) Kas juodas nepaišytas? (Kovas) Vidury blido puta pldo (Antis) yrukas vyrukas, ore pasikabins, verkia (Vieversys)

Vedjas užmena msles. Kas atspja, gauna saldain.

Penki penki – penkiolika, Genys sak – šešiolika. Jeigu netiki, skaiiuok – Viens, du, trys. * * * Vaikai nori pabgioti, Bet nežino, kaip skaiiuoti. Viens, du, trys, Eina traukinys, Višta ir gaidys. * * * Vienas, dujai, triku traku, Gaidys gieda, višta kasa, Kuku jaku, stirna stukt. * * *

Visi vaikai sustoja ratu, o vienas skaiiuoja. Kam kliva paskutinis žodis, tas išeina. Vl skaiiuoja iš pradži.

115

Per viens, per du, Per tiku taku, jo gandras Ilgu snapu. * * * Anki anki ankenkiule, Gerv sak, kad penkiul. jo gerv paskaityt, Gervs koja knept. Trys savaits neprajo, Kai višiuk išperjo – Purpt. * * * Viens, du, trys, Gieda vakare gaidys. Lygiai šimt suskaiiau, Burtas krinta kaip tik tau.

GREITAKALBS Gerv gyrn gyrsi ger gir girioje grusi. Pasakyk septynissyk: šešios žsys su šešiais žsyiais. Pavalkai, pavalkai, pavalkapalaikiai, skrenda starkus pro pakap, neša kirv akmen. Blidas prde pldur, tame blide putra, ant tos putros pluta, ant tos plutos puta.

Vedjas pakvieia norinius dalyvauti greitakalbs konkurse.

Violeta Palinskait PAPRAŠYKIME PAUKŠI Lakštingalos, Kregžds, Varnnai, Balandžiai, Dagiliai, Maži gegužiukai, Kikiliai, Žalvarniai Ir zyls, - Lai erdv užpildo Nerimstantys Js balsai, Kai visas pasaulis Pražysta Baltai Ir rausvai. Griežlels, Kukuiai, Žvirbliukai, Apuokai, Peldos... Ir pemps, Prieš por dien Lizduose išpertos, – Pakelkit saul Šilkais siuvintus Sparnus, Atneškit ramyb atvirus Ms Namus.

Pabaigoje skaitovas deklamuoja eilrašt.

Apdovanojamos kauks ir gražiausi inkilai. Keliami inkilai medžius.

116

KAUNO „RYTO“ PRADIN MOKYKLA

PAVASARIN PUOKŠT

TRUMPALAIKIS PROJEKTAS

Rima Papievien, pradini klasi vyresnioji mokytoja Aušra Juškien, pradini klasi vyresnioji mokytoja

117


Renginio žanras – trumpalaikis projektas (1. Rytmetys ,,Kvietimas gli šal“ (projekto pristatymas). 2. „Gli karalystje“ (projektin veikla klasse). 3. Švent - „Gli paradas“ (projekto apibendrinimas). Renginio pavadinimas – „Pavasarin puokšt“. Paskirtis – skirtas Žems dienai paminti. Dalyviai – Kauno „Ryto“ pradins mokyklos I – IV klasi mokiniai, eilraši konkurso „Ir žydi žodžiai lyg žiedai...“ nugaltojai, šoki, dramos brelis. Personažas – Mažasis princas. Sveiai – Kauno mari regioninio parko vyriausiasis miškininkas, M.Petrausko muzikos mokyklos mokiniai. Laikas – 2007 m. kovo 19-30 d. Renginio vieta – akt sal. Veiksmo viet1os apipavidalinimas – scena papuošta mokini darbeliais: iš popieriaus pagamintais paukšiais, gli žiedais, ant sienos pakabintas projekto pavadinimas „Pavasarin puokšt“. Muzikinis apipavidalinimas – P.aikovskis. „Gli valsas“ iš baleto „Spragtukas“/ E.Velika. Muzika 4 kl.; J.Lyguto „Džiaugsmo švent“; L.Lapkauskait. Dainel paukšiui / Vaik pop choras „O lia lia“. „Stovi namelis“; Gamtos gars serija. Okeanas. Atributika – gli karnos, kortels su gls pavadinimu (tulp, hiacintas, ramun, pakalnut, narcizas, saulgrža, rugiagl, aguona, neužmirštuol, pien, žibuokl); kortels su vaistažols pavadinimu (iobrelis, vaistin ramun, melisa, pipirmt, paprastasis kmynas, vaistin medetka, eršktrož, aviet, jonažol, dilgl, paprastasis raudonlis); galvoskis I-II klasei „Sudk gls pavadinim“ (1 priedas); „Gli kryžiažodis“ III-IV klasei (2 priedas); jaunj gamtos myltoj olimpiados užduotys III-IV kl., padkos raštai, diplomai. Technins priemons – muzikinis centras, garso rašai. Panaudota literatra:

1. A. De Sent-Egziuperi. Mažasis princas. V., 2001. 2. V. E. Kaunien. Vaistingieji augalai. Kaunas.,1991. 3. Populiarioji enciklopedija. Gyvoji gamta. V., 1990. 4. A. Saks. Pasakos apie gles. V., 2003. 5. Vaik enciklopedija. V., 1994.

Literatrinis – režisrinis scenarijus I. Rytmetys ,,Kvietimas gli šal“

Tekstas Remarka Mažasis princas Labas rytas! Aš esu „Mažasis princas“ iš kitos planetos. Mano planeta labai maža. Užtenka pastumti kd por žingsni ir gali matyti saullyd. Paslenki kd atgal, apsisuki ir matai tekani saul. Labai man patinka stebti gles, gimstanias sykiu su saule. Mano planetoje auga tik labai paprastos gls. Jos pasipuošusios tik viena vainiklapi eile. Ms gls neužima daug vietos ir niekam nekliudo. Jos pasirodo kur nors ryt žolje, o vakare jau išblsta...

Bet šita išdygo vien dien ir nežinia nuo kur atneštos sklos. Aš taip atidžiai stebjau ši žol, nepanaši kitas žoleles... Ji augo, stiebsi dang. Kai keras liovsi augs, pradjo megzti žied. Krov milžinišk pumpur. Aiškiai nujauiau, kad ia pasirodys koks stebuklingas regjimas. Ji kruopšiai rinkosi spalvas, derino vien prie kito savo vainiklapius. Norjo atsiskleisti visu savo grožiu. Manau, kad tai koks naujos ršies baobabas...

Rankose laiko rož Anksti ryte klass duris pasibeldžia Mažasis princas, kuris prisistato ir kvieia visus aktyviai dalyvauti projekte „Pavasarin puokšt“. teikia krybines užduotis – I-II klasms „Sudk gls pavadinim“, III-IV klasms „Gli kryžiažod“, išsirenkama klass gl, vaistažol.

118

Ar tiesa, vaikai? Vaikai: Ne, tai rož. Mažasis princas: Js pažstate gles? Vaikai: Pažstame. Mažasis princas:

Girdjau, kad ši savait js savo Planetoje pasakosite vieni kitiems apie gles ir rišite didel pavasarini gli puokšt, kuri skirsite Žems dienai. O kokias gles js žinote?

Vaikai: Tulp, narciz, rož... Mažasis princas:

Oi, kiek j daug! Kiek daug js žinote! Tad visai bus nesunku visiems kartu išsprsti „Gli kryžiažod“ ir atlikti kitas krybines užduotis. Skms ir iki pasimatymo!

II. Projektin veikla klasse „Gli karalystje“

Tekstas Remarka

Pasaulio pažinimo pamokos: Gamtos pamokls „Vaistingieji augalai“, kurias veda Kauno mari regioninio parko vyr. miškininkas; Medžiagos apie pasirinkt vaistažol rinkimas, apibendrinimas ir pristatymas; „Gli kryžiažodžio“ sprendimas; Jaunj gamtos myltoj olimpiada.

Lietuvi kalbos pamokos: Galvoskis I-II kl. „Sudk gls pavadinim“; Eilraši apie gles krimas III-IV kl.; Konkursas „Ir žydi žodžiai lyg žiedai...“.

Dails ir technologij pamokos: „Gli kilimo“ gaminimas, klass dur puošimas.

Mokiniai gilins

žinias apie gles, vaistinius augalus, naudodamiesi vairiais informacijos šaltiniais, ieškos medžiagos, apibendrins j ir parengs stendin pranešim.

Gebs iš pabirusi skiemen sudti gls pavadinim, pagal gls požymius sukurti eilrašt. Iš popieriaus pagamins pasirinkt gl, papuoš klass duris bei mokyklos stendus.

III. Švent „Gli paradas“

Tekstas Remarka

Mažasis princas Girdžiu, kaip upeliai tarp savs jau kalbasi. Vjas iš toli atneša gržtani paukšteli šnek. Medži širdyse jau brinksta pumpurai. Pasirod pirmosios gls. Pavasaris. Jau pavasaris... Labiausiai pavasario laukia vaikai. Girdjau, ne vien dien plušjote, rašte eiles apie gles, išrinkote gražiausius posmus. Kam pasisek labiausiai, tuoj išgirsite. Eilraši krybos konkurso „Ir žydi žodžiai lyg žiedai...“ nugaltojai deklamuoja savo eiles.

Snieguol Balta, puiki, trapi, mažyt. Pati pirma pavasario glyt. Kas ryt, kai tik saul kelias.

Vaikšiodamas

tarp „gli“ Skamba muzika,

girdisi upelio iurlenimas. Scenoje ant žali kilimli sdi mergaits su gli karnomis. Pamato gles

119

Baltuoja naujas ši gli pulkelis. Kotelis stiebiasi virš, O žiedas vis žem žiri. Lyg dairosi, ar baigia tirpti, Žem dengianti kepur.

Mažasis princas:

Atverkime pavasariui duris. Tegul jos bna atviros vjams, žemei, žmogui... Lksiu laukus spalv ieškoti. Bet kas gi ia? Kiek gli! Raudonos, baltos gelsvos, melsvos... Visos jos tokios skirtingos ir tokios gražios. Kuri iš j gražiausia?

Visos gls: Aš aš aš aš... L. Lapkauskait „ Dainel paukšiui“ Mažasis princas: Js mokate kalbti? Visos gls: Mes mokame, jei tik atsiranda kas nors vertas pakalbti. Tulp Žinoma, pirmai pradti nemandagu, bet laukti ilgiau aš negaliu. Ne, nieko gražesnio nra, Juk aš – sauls dukra. Aš per vj, per liet, Jums šviest kaip saul galiau. Hiacintas: Ar pažstat hiacint Tartum soste pakabint? Matot žemje svogn? Toki soste irgi bna. Kas dar turi toki puri, Toki kvepiani kepur? Aš, karališkai augintas, Hiacint hiacintas. Mažasis princas: Šit gl aš pažstu, nebijau tikrai suklysti. Tai ramun – vis išdainuota, Tai ramun – baltai vainikuota, Lietuviško lauko gl. Ramun: Aš – smilgos balta sesel, Visur jums rodysiu keli. Žied žvaigždm prasiskleisiu, Visiems jums galvel nulenksiu. Pakalnut: Mes pavsyje išaugom, Pasakli pil saugom... Neregt, nematyt, Pakalnutm apkaišyt... Narcizas: Ant lanksios kojels Pumpurliai tuoj pabus. Ir išskleis graži glel Tarsi saul žiedlapius. Saulgrža: saul atsigržusi, degusi, graži. Išskleidusi didžiul skt Linguoju iš toli. Rugiagl:

Tarsi aidas Kreipiasi gles Tarsi aidas Atsistoja Atsistoja Rodo ramun Atsistoja Atsistoja

Atsistoja

Atsistoja

Atsistoja Mergaits teikia mokytojoms po gls žied. Atsistoja Atsistoja

120

Mlyna, mlyna Rugio vard nešdama. Aš dangaus ugnim švieiu, Sauls vals aš girdžiu. P.aikovskis. „Gli valsas“ iš baleto „Spragtukas“. Aguona: Aš vadinuosi lauko aguona. Mano spalva ryškiai raudona. Esu ugnel aš lauk, Eikš, jeigu nori – bk draugu. Neužmirštuol: Prie šaltinio mano guolis. Neužmiršk neužmirštuols. Kaip dangus – aš žydra. Kaip šaltinis – tyra. Mažasis princas: Pasakyk, kas tu esi? Ir iš kur tokia šviesi? Pien: Piens pkas – debeslis, Ant kojyts pasikls. Užsimerkei – ir papsi – Debes pily nubusi. Mažasis princas: Iš po sniego prieš saulut Žirk, šypsosi maža žibut. Ji veidel sukinja, Kai vjelis glamonja. Šviesiai mlynos akyts, Tyros, skaisios kaip mergyts. Kaip svaja tyra, gležnut, Lietuvos mišk žibut. Žibuokl: Žibuokls šlait pilkume... Aš pirm mlyn laišk rašau... Mažasis princas: Po laukus aš paskrajojau, Aplankiau šimtus gli. Glels man padovanojo Spalvot pasak žied. Ar matai, gls š kart, Nutar surengt koncert. Tai bent šokis, tai bent šoks. Kiaur nakt lyg aušros. Šokio kompozicija „Bundanios gls“. Visos gls: Žri žvaigžds, spindi saul, O dar daug, tiek daug tamsos. O mums reikia šiam pasauly Daug šilt širdži šviesos. Klestkite, gls, po ms dangum, Šypsokits gls tiems, kurie mok mus bti tikruoju žmogum. Mokytoja: siklausyk, k sako tau žiedai, kvpk gaivos, kuri ant žiedo virpa. Sakyk, ar pajutai, ar supratai, Kiek grio žied taures supilta? Spalv žaisme kiek daug gilios prasms. Išmok suprast, skaityti ar atspti.

Kreipiasi pien Atsistoja Rodo žibuokl Atsistoja

121

Nereikia žodži, žiedas lai kalbs: Kaip gera kartais tylint pakalbti.

Ms pasveikinti su šia gražia pavasario švente atvyko Miko Petrausko muzikos mokyklos jaunieji muzikantai. Kvieiame juos. J.Švedo pjesi cikl „Piev takais“: „Neužmirštuols“, „Ramunls“, „Žirniukai“.

Projekto dalyvi ir olimpiados nugaltoj apdovanojimas. Visoms klasms už aktyv dalyvavim projekte mokyklos direktor teikia padkos raštus, jaunj gamtos myltoj olimpiados nugaltojams – diplomus.

122

Scenarijaus ,,Pavasarin puokšt“ 1 priedas

Galvoskis „SUDK GLS PAVADINIM“

Teisingai sudj pabirusius skiemenis, gausite gli pavadinimus.

GUO SNIE L

L BUOK ŽI

CI NAR ZAS

RA N MU

LE JA LI

NA GUO A

LAI NAŠ T

GI JUR NAS

TUR TA NAS

RIE PU NA

DE KAR LIS

LI JA KA

N MU RA

PUS ŠAL NIS

J BI NAS

TAS HIA CIN

ZI FRE JA

DI KAS GVAZ

BE RA GER

TRO K ERŠ Ž

KAL PA T NU

ŽO RAK L TA

RU L GIA G

BE NI JA GO

SAU GR ŽA L

ZAN TE CHRI MA

123

Scenarijaus ,,Pavasarin puokšt“ 2 priedas

GLI KRYŽIAŽODIS

KLAUSIMAI Teisingai išsprend kryžiažod, paryškintuose langeliuose perskaitysite projekto pavadinim. 1. Vaistinis augalas, kurio pavadinimas sudarytas iš dviej žodži: šla ir pusnis (šalpusnis). 2. Augalas, ryškiaspalviais žiedais, kurio vaisius – džut su smulkiomis, juodomis sklomis (aguona). 3. Aštraus kvapo vienažied gl, kurios kotas sudarytas iš atskir nareli. Jas dažniau dovanoja vyrams

(gvazdikas). 4. Vandens augalas, dideliais plduriuojaniais žiedais (lelija). 5. Rudenin darželio gl, pilnaviduriais žiedais. Minima dainoje: „Aš nuskinsiu žied, puik ... žied“

(astra). 6. Rudenin darželio gl. vairi spalv, didžiuliais žiedais. Jos pavadinimas kils iš vardo Jurgis

(jurginas). 7. Rugsjo pirmosios gl, kardo formos lapais (kardelis). 8. Pavasarin darželio gl, geltonais, malonaus kvapo žiedais. Užšifruota veidrodiniu bdu: sazicran

(narcizas). 9. Daug balt varpeli ant vieno stiebelio (pakalnut). 10. Gli karalien (rož). 11. Augalas, kurio žiedas virsta pkeliais (pien). 12. Gl, tinkanti brimui (ramun). 13. Pirmoji pavasario gl. Auga pulkeliais (snieguol). 14. Miško gl, auganti šlaituose, dangaus spalvos žiedais (žibuokl). 15. Taip vadinama gl ir be tv likusi mergait (našlait). 16. Moters dienos gl (tulp). 17. Rugiuose auganti gl (rugiagl).

1.

2.

3.

4.

5

.

6.

7.

8.

9.

1

0.

1

1.

1

2. 1

3.

1

4.

1

5.

1

6. 1

7.

124

KAUNO PETRAŠIN VIDURIN MOKYKLA

UŽDEKIME PASKUTIN ADVENTO ŽVAKUT POPIET

Zita Šeinauskien, pradinio ugdymo mokytoja metodinink Ramun Žikien, pradinio ugdymo mokytoja metodinink

Dalija Šmarigien, etikos vyresnioji mokytoja, dramos brelio vadov

125

Parengiamasisi planas Popiets paskirtis – lavinti vaik nor pažinti senoli tradicijas ir paproius. Perjimas nuo paproi, kurie šiandien tebegyvuoja lietuvi šeimose, prie senesni, jau pamiršt arba visai išnykusi. Pleiamos etnokultros žinios, didinam pagarba lietuvi liaudies tradicijoms ir pritaikoma dabartiniame gyvenime. Popiets auditorija – Kauno miesto pradinio ugdymo mokytojos. Popiets dalyviai – IIA, III, IVB klasi mokiniai, dramos brelis ,,Šakar makar“, technologij brelis ,,Kvieiu prie stalo“, I – IV klasi mokini choras, kno kultros, pradini klasi mokytojos. Popiets sveiai – Dileta Tindžiulien, švietimo organizavimo poskyrio vyriausioji specialist. Laikas –2007 – 12 – 12 Vieta – Kauno Petrašin vidurins mokyklos akt salje. Veiksmo vietos apipavidalinimas – pridedamas I priedas. Muzikinis apipavidalinimas – lietuvi liaudies dainos. Priemons:

1. Tautiniai rbai 2. Žvaks 3. Muzikiniai rašai 4. Magnetofonas 5. Pintin su kiukais

Renginio reklama – lankstinukas, skrajut (pridedamas II priedas). Panaudota literatra:

1. Dainos ir eilrašiai ,,Žiemos valsas“. Š., 2001 2. Kalendorins dainos. Š., 1998 3. Tautos giesms ir dainos. R., 1998 4. P. Dundulien. Lietuvi švents: tradicijos, paproiai, apeigos. V.,1991 5. J. Balys. Lietuvi kalendorins švents. V., 1993 6. Lietuvi liaudies rateliai ir šokiai. V.,1991

Literatrinis režisrinis scenarijus Tekstas Remarka Žiemuž – tai balta pasaka, kuomet visk apdengia šaltas ir purus sniegas. Tai angel šokis medži viršnse, tai tylus snaigi šnabždesys vjo skuriuose. Su žiema atkeliauja ir vis ms laukiamos švents. Mažus ir didelius užburia Kald dvasia.

Ilga naktis, trumpa diena Varvekliais skambanti žiemos daina.

Daina apie žiem Spindi tvišks žiema, Užspuota, supustyta Egli kuorais apsupta Aukso tiltais nusagstyta. Saul bga per pusnis, Kiekvienoj pdoj – po rož. Gulbm plazdaniom baltom Už eglyno pgos ošia. Rogmis nuiuoš žiema Nuo didžiulio sniego kalno. Mlynu sparnu naktis Palyts tau maž deln. Atveria linksmai duris Mums namai baltakepuriai. ia - tvyn. ia – mama.

Pradinio ugdymo mokytoja Zita Šeinauskien pradeda popiet. Choro daina. Solist Indr Eimutyt. sal sukdamiesi aplink save sueina vaikai apsireng burbulais. jie puia muilo burbulus ir sustoj deklamuoja eilrašius.

126

ia pro lang žvaigžds žiri. Gruodis Išjau laukan iš ryto: Buvo juoda, bet prašvito. Sveikinu aš garsiai žiem, Kad atjo ji kiem. Gruodis, gruodis... Greit žvakuts Ant kaldins egluts Tartum akys kdiklio Sužibs iš prakartls!

Per baltas pasakas Snaus prie kelio berželio šakels pastir. bažnyi tvins žmons – pritvins kaip vandens. Sniegas kris tokis baltas, palaidas ir tyras Pernakt... Ir išvargint žem pridengs. Žeme, snarius tavo nevalioj išts... Tu dabar taip tyra, taip graži ir skaisti, Lygiai vyšnioms pražydus; kaip tsyk, Kai keliai ir keleliai žiedais apsnigti. gelm ir kraujas, ir ašaros sunkias, Kad vaisiai galt išgydyt ir užaugt. Ms didels naštos iškart nebesunkios – Mes galsime kelt ir panešti dar daug. Užgimimas atžengia žem ir taikos Žmogaus iškamuoto pažaist likimu – Žada meil, ramyb ir duon, ir taik, Reiškia, didel laim parnešt namus. Per pasakas baltas bažnyion atbrisim - Prakartlj Dievulis ant šieno šypsos. O snaigs... Js kriskite tyros ir skriskit, Idant bt skaistybs daugiau ir šviesos.

Adventas - tai susikaupimo ir rimtos atgailos metas. Tai laikotarpis, kuris kasmet pasikartoja, apima keturias savaites. Jas simbolizuoja žalias vainikas - tai amžinybs simbolis. Egls šakeli žaluma simbolizuoja nemarum. Keturios žvaks skirtos po vien kiekvienai advento savaitei.

Uždegama I žvak Štai mano rankose deganti žvakut. Tegul žvakuts liepsnel sušildo ms širdeles, tegul nelieka jose blog mini. Juk mes ruošiams Dieviškojo Kdiklio gimimo šventei, kuri privalome sutikti bdami geri, nuoširds ir draugiški. Daina „Ši namo“

Uždegama II žvak Prisimindami Dievo pasirinkt maž miestel, uždekime Betliejaus žvak. Pabkime kartu toj paioj žvaigždelj, toj paioj tyloj, toj paioj vilty – buvome, esame, bsime.

Kno kultros mokytojos Vida Miseviien ir Greta Šišien deklamuoja eilrašt ,,Per baltas pasakas“. Kno kultros mokytojos V. Miseviien ir G. Šišien kartu su „burbulais“ išeina iš sals. Kartu išeina ir choras. Pasipuoš tautiniais drabužiais du ketvirtokai sal neša adventin vainik. Kalba pradinio ugdymo mokytoja metodinink Zita Šeinauskien rankose laikydama žvak. sal dainuodami eina tautiniais drabužiais apsireng vaikai ir pradinio ugdymo mokytojos R.

127

Nuplš vejas paskutin lap. Žem sustingd gruodas. Adventas. Tai laukimo, paslaptingumo metas, tai vilties metas. Ar žinote, kad per advent nuvažiavus miškan malk, pasirodo žila moteris (miško dievyb), kuri pradjus žmogui medžius kirsti, pasislepia tankumyne, aimanuoja, verkia. Seniau žmons tikjo, kad per advent visur vaikšto dvasios, galinois pakenkti, todl vengdavo dirbti vairius darbus. Nepyl pagalvi, manydami, kad varnos žsiukus išnešios, nevijo botag, nes avys kvaituliu suksis. Taiau žmons be darbo nesdjo. Vyrai virves pyn, moterys – verp. O vakarais, kad bt smagiau, tai vienon, tai kiton pirkion susirinkdavo. Tai pašnekdavo, tai pagiedodavo… Jaunimas pažaisdavo ar pasakas sekdavo.

Adventins dainos ir žaidimai Vedja su vaikais dirba ir dainuoja ,,Tai genelio genumai” Tai genelio genumai, tai jo raibo raibumai, Genumai jo, raibumai jo. Vienu šaku šokin', kitu šalu lipin', Genumai jo, raibumai jo. Ir pakrypo šakel, ir nupuol genelis, Genumai jo, raibumai jo. Ir nukrito genelis, ir pabiro plunksnels, Genumai jo, raibumai jo. Ir atlk gegul, ir parinko plunksneles, Genumai jo, raibumai jo. Tu geneli, tu mano, raiba plunksna tai tavo, Genumai jo, raibumai jo. Tai mandrumas bemelio, tai puikumas jaunojo, Mandrumas jo, puikumas jo. Vienu žirgu jojo, kitu mandravojo, Mandrumas jo, puikumas jo. Ir suklupo žirgelis, ir nupuol kepur, Mandrumas jo, puikumas jo. Ir nupuol kepur, ir nukrito rtel, Mandrumas jo, puikumas jo. It atajo mergel, ir pam rtel, Mandrumas jos, puikumas jos. Vai berneli tu mano, žalia rta tai tavo, Mandrumas jo, puikumas jo. “Kam tavo vilkeli“ Kam tavo, vilkeli, akels šviesios, Kalda Pas karali buvau, ksionžkeles itojau, Kalda Kam tavo, vilkeli, uodegl ilga, Kalda Pas karali buvau, pakajlius šlaviau, Kalda Kam tavo, vilkeli, liežuvlis ilgas, Kalda Pas karali buvau, torielkles šluosiau, Kalda

Kam tavo, vilkeli, ausels staios, Kalda Pas karali buvau, vis karaliaus klausiau, Kalda

Žikien ir O.Kimbirauskien. Degdama II žvak kalba mokytoja O. Kimbirauskiene. I sal eina Kauno Petrašin mokyklos dramos brelio vadov Dalija Šmarigien. Pradinio ugdymo mokytoja Ramun Žikien kartu su vaikais dainuoja. Pradinio ugdymo mokytoja Ramun Žikien kartu su vaikais dainuoja.

128

Kam tavo, vilkeli, kojels greitos, Kalda Pas karali buvau, lakštelius nešiojau, Kalda lekia merginos ir žaidžia žaidim ,,Gili gili upel“. Prasideda pajuokavimai, sako patarles, mena msles. Ne šulinys gilus, o virv trumpa. Iš pel ir keval virvs nenuvysi. Girion eina, namo žiri. Namo eina ,girion žiri (Kirvis). Per kalnus bgioja kailiniai (Avys). Buvo vilkas senas senas. Ne kiek senas, o kiek žilas. Akys plaios, ausys staios, Su vienu duniu ir tuo klibaniu. jo pro vartus, užkliuvo už varios, Ir vl pradedama iš pradžios... Žaidžia žaidimus: „Snaudal“ Snaudal miegal vidury ratelio Kuodel verpia, silus gadina. Snaudale, miegale, kam lin kuodelis? Štai tau! „Kinku linku“ Kinku linku, kinku linku, Taip višta pyrag minko. Tekšt patekšt, taip apvalius Daro ji paplotlius. Kelia, tupdo juos ant ližs, Šlumšt pei atsigržus. Koja trept, krosnin šlept – Paskubk, pyrage, kept!

Pasakos ,,Tingin merga “ inscenizacija Uždegama III žvak Uždekime piemen žvak, kad prisimintume, jog turime elgtis kaip jie: turime visada budti ir bti pasireng daryti gera. Jau gražiai nusileido Saulut raudona. Jau moiuts pirkia Kvepia vaisiais ir duona. Stovi švelniai graudi Šalia stalo mama. Blaškos žvaks liepsnelj Jauki sutema. Šitoks vakaras geras Kai visi susirinko Gal jau nieko pasauly Nebra nelaimingo?

Scenoje pasirodo mokyklos dramos brelio nariai. Visi švents dalyviai žaidžia žaidimus. Žaidimams vadovauja pradinio ugdymo mokytoja O. Kimbirauskien Pasirodo mokyklos dramos brelis. Dramos brelio vadov D. Šmarigien neša III žvak.

129

Ms mintys ir žodžiai Švakar šventi Baltas stalas... Ant šieno... Paplotliai balti. Uždegama IV žvak Uždekime Angel žvak, kad prisimintume pasirodžiusius angelus ir ms angelus sargus.

Ki stalas (priedas III) Burtai Mokytoja Asta Bruzgien pasakoja: -Mesdavo bat, klausydavo, iš kurios puss loja šunys, traukdavo šiaud, atnešdavo glb malk, imdavo sauj riešut ir kt. Švents apibendrinimas Ms žem Miegokit, mano ups, Po tiltais krištoliniais, Sapnuokit aukštos egls, Pilis iš debes. Išdids briedžiai brenda Viduržiemio pusnynais. Geltonos zyls iulba – Ir man labai šviesu. Kad niekas nesutept Gimt balt berželi, Mes budim, kad saulut Gyvent ms namuos. Tegul netrksta niekam Nei duonos, nei daineli, Tegul vaikai ir paukšiai Pasaulyje dainuos. Lopšin. Vaikai dainuoja ,,Tyli naktis“ Tyli naktis, šventa naktis, Viskas miega, tik dar vis Motinl ten budi viena, Kdikis su meilia šypsena, Ilsisi miega ramiai, Ilsisi miega ramiai. Tyli naktis, šventa naktis, Pildos dieviška mintis. Viešpats taps mažu vaikeliu Žada sieloms maloni gausi Savo šventu gimimu, Savo šventu gimimu. Tyli naktis, šventa naktis, Vyksta meils paslaptis. Angel giesm skamba nakia,

Keturi vaikai deklamuoja. Salje pasirodo technologij brelio vaikai ir j mokytoja Asta Brzgien. Mokytoja klausinja vaik ir jiems aiškina apie Ki stal. Visi sveiai ir švents dalyviai vaišinasi prie Ki stalo. Praveda burtus. IV klass mokin deklamuoja eiles. Visi dalyviai kartu su savo mokytojomis dainuoja.

130

Nešdama piemenims žini ši: Jau Išganytojas ia! Jau Išganytojas ia.

Visiems belaukiantiems šv. Kald linkime:Tegul išsipildo visos Js svajons.

Tegul pradžiugina Jus mieli prisiminimai.

Tegul Jus lydi skm ir džiaugsmas.

Tegul kiekviena diena Jums bna laiminga.

Švent vedusios mokytojos: Z. Šeinauskien, R. Žikien, D. Šmaridien, O. Kimbirauskien, A. Brzgien atsisveikina ir išsiveda savo vaikus iš sals.

I priedas

131

KAUNO PETRAŠIN VIDURIN

MOKYKLA

Kaunas 2007

Maloniai kvieiame pradini klasi

mokytojus dalyvauti Adventinje šventje

„Uždekime paskutin Advento žvakut“,

kuri vyks 2007 12 12 dien 13 valand

Kauno Petrašin vidurinje mokykloje.

Programos sklaida:

1. Literatrin kompozicija

„Žiema“.

2. Adventins dainos ir žaidimai.

3. Pasakos „Tingin merga“

inscenizacija.

4. Ki stalo tradicijos.

5. Ki stalas.

6. Burtai.

7. Švents užbaigimas.

8. Mokyklos vadovo sveikinimas

ir švents apibendrinimas.

9. Paroda.

Informacijos teirautis telefonais: 45 57 48, 8 676 20552 Organizatoriai:

Z. Šeinauskien R. Žikien D. Šmarigien O. Kimbirauskien A. Brzgien

II priedas

Adventas – ikikaldinis laikotarpis, susikaupimo, pasiruošimo Kristaus atjimo š pasaul šventei – Kaldoms. Prieš prasidedant Adventui, pasibaigdavo piemenli darbo sezonas. Jie atsisveikindavo su savo šeimininkais ir iškeliaudavo namo pailsti, švsti Kald.

Advento pradžia prasta laikyti lapkriio 30-j, Šv. Andriejaus dien. Nuo seno t dien pagal or, dangaus kn padt buvo prasta spti, koks bus ateinani met derlius.

Advento simboliai – žalias vainikas ir keturios žvaks, reiškianios keturias Advento savaites. Vienos po kitos žvaki uždegimas reiškia atgimim, augani šviesos pergal prieš tams. Pagal labai paplitusi tradicij pirmoji žvak yra Pranaš, antroji – Betliejaus, treioji – Piemen, ketvirtoji – Angel. Taiau yra ir kit reikšmi.

Ar žinote, kad per Advent nuvažiavus miškan malk, pasirodo žila moteris (miško dievyb), kuri, pradjus žmogui medžius kirsti, pasislepia tankumyne, aimanuoja, verkia. Seniau žmons tikjo,

132

kad per advent visur vaikšto dvasios, galinios pakenkti, todl vengdavo dirbti vairius darbus. Nepyl pagalvi, manydami, kad varnos žsiukus išnešios, nevijo botag, nes avys kvaituliu suksis. Taiau žmons be darbo nesdjo: vyrai virves pyn, moterys verp. O vakarais, kad smagiau bt, tai vienon, tai kiton pirkion susirinkdavo. Linksmintis nevalia. Taiau... Reikt atsiminti, kad daina dainai nelygu. Žiemos atjimas, nuotakos, jaunikio rinkimasis, piršlybos, ruošimasis bsimoms vestuvms, senj met palydjimas — dominuojanti Advento ir Kald dain tema. Dain žodžiuose daug palyginim, metafor, epitet. Bernelis - pilkas žvirblelis, dagillis, vanaglis, sakallis, viliojantis mergel voverl savo lizdel. Mergel — darbšioji bitel, gegel, ilgais žiemos vakarais laukianti bernelio sakallio. Vakarais ne tik dainuodavo dainas, bet ir žaisdavo žaidimus, šokdavo ratelius, sekdavo pasakas...

III priedas Ki stalas Nešjas paima nuo stalo pintin su kiukais ir apneša aplink sal. Prieina ir pabeldžia. Tuomet vedja klausia:

- Kas ti aina? Nešjas atsako:

- Ponas Dievas! - K ti neša? - Geras dienas! - Kas gi yra tos geros dienos? - Šventos Kios! - O kas tos Kios? - Dievo pyragas! - O kas j valgys? - Geri žmons, prastiems neduos!

Visus popiets dalyvius apdalina kiukais. Stalas - šeimos jungtis. Prie jo dalijamasi duonos rieke, sutariamos ir atšveniamos vestuvs, apdainuojamas naujagimis ir apgiedama išleidžiant paskutin kelion. Ypatingas vaidmuo stalui tenka Ki vakar. Prie jo vien kart per metus renkasi visa gimin - gyvieji ir mirusieji. Kiek valgi ruošdavo Ki vakarienei? 12 valgi. Gal žinote, kodl 12? Nes metai turi 12 mnesi, norint, kad ateinantys metai bt sots, reikia kiekvienam mnesiui po atskir valg padti. Kitas aiškinimas, kad buvo 12 Kristaus apaštal. Pagrindiniai Ki valgiai turi simbolin prasm. Kartu su popiets dalyviais aptariama.

1. Grdai dedami ant stalo, kad visus ateinanius metus bt duonos. Tai skalsos simbolis. 2. Obuoliai yra Adomo ir Ievos išvarymo iš Rojaus ženklas. Tai vaisingumo simbolis. 3. Žirnius reikt valgyti tiems, kurie nenori kitmet verkti. 4. Kiukai - paskutins vakariens priminimas. 5. Medus - sveikatos simbolis. 6. Spanguols apsaugo nuo prieš - kad nesugaut ir nesutrint. 7. Žuvis - vaišingumo simbolis. 8. Aguonos simbolizuoja bsim gaus derli. 9. Riešutai - vaisingum: tiek bsimo derliaus, tiek ir žmoni. 10. Duona ir pyragas - stiprybs, proto, susivaldymo, gerumo, nuolankumo simbolis. 11. Apvals plokšti valgiai simbolizuoja po Ki gržtani saul.

Visi popiets dalyviai vaišinami Ki valgiais. Patiekiama 12 Ki patiekal. Paragaukime vis 12 valgi, kad kiekvienas ateinani met mnuo bt mums skmingas, kad gerai sektsi mokslas, kad btume sveiki, kad gerai sutartume su tveliais, broliais, sesmis ir draugais.

133

DVYLIKTOK ŠVENI SCENARIJAI

134

„KAUNO „ATŽALYNO“ VIDURIN MOKYKLA

MES - LIETUVOS TKSTANTMEIO VAIKAI

TEATRALIZUOTAS RENGINYS

Ona Lapnien, lietuvi kalbos mokytoja metodinink Dovil Žaunernait, lietuvi kalbos vyresnioji mokytoja,

poetins - muzikins kompozicijos brelio „Fantazija“ vadov Almant Šimkuvien, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, lietuvi kalbos vyresnioji mokytoja

135


Renginio žanras – teatralizuotas renginys. Renginio pavadinimas – abiturient Šimtadienis. Paskirtis – mokyklos tradicij tstinumas pristatant menins - krybins veiklos rezultatus, pagerbiant mokytojus, abiturientus ir j tvelius. Dalyviai, veikjai – abiturientai, vienuoliktokai, renginio vedjai, animacini film personažai, žinom vaik literatros krini veikjai. Sveiai – buvusieji mokyklos mokiniai.Auditorija: mokytojai, abiturient tvai, Laikas – vasario 6 diena. Vieta – akt sal. Veiksmo vietos apipavidalinimas – scenoje sukuriama kambario erdv. Svarbiausi erdvs objekai: langas su užuolaida, spinta, lova, televizorius ir lentyna su uogiens puodynmis, už lango, scenos gilumoje – žydinti obelis. Muzikinis apipavidalinimas – dainos, garso takeliai iš animacini film: „Na, palauk!“, „Klverstukas ir krokodilas Gena“ „Simpsonai“, „Vžliukai nindzs“, „Mik Pkuotukas ir Knysliukas“, „Tomas ir Džeris“, „Garfildas“, Tele bim bam daina „Televizorius“, instrumentins muzikos kriniai: „Hungarian dance“ (George Zmfir „Pan Fluit“) ir „Regata dei dogi“ (iš albumo „Fantasia di primavera“), daina „Ms Šimtadienis“, savos krybos daina „Jaunyst“, mokyklos himnas. Technins priemons, ranga – garso aparatra, kompaktini disk grotuvas. Panaudota literatra: A. Lindgrend „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“, J. Degutyts, J. Marcinkeviiaus eilrašiai. Literatrinis - režisrinis scenarijus – švent sudaro dvi dalys: oficialioji ir linksmoji. Oficialiojoje dalyje abiturientai dainuoja dain „Ms šimtadienis“ ir mokyklos himn, skaito eiles. Linksmojoje dalyje parodijuojami visiems gerai žinomi animaciniai filmai. Svarbu ne tiek tiksliai perteikti siužet, kiek sukurti panaši animacini film heroj išvaizd. Žirovai filmus atpažsta iš veikj išvaizdos, muzikos, frazi. Kiekvienas parodijuojamas filmas susijs su mokykloje dstomomis disciplinomis: lietuvi kalba, matematika, kno kultra, geografija, fizika, angl kalba, muzika. Visus filmus vien siužetin linij jungia du pagrindiniai personažai: Karlsonas ir Mažylis, kurie ir pristato siužetus, bendrauja su herojais, komentuoja j veiksmus.

I. Oficialioji dalis: 1. Iškilmingas abiturient ir aukltoj jimas. 2. Daina „Jaunyst“. 3. Poetin-muzikin kompozicija „Vaikysts - jaunysts keliu“:

a) eils, b) daina „Ms šimtadienis“, c) eils, d) mokyklos himnas, e) eils.

4. Gli teikimas.

II. Animacini film parodijos: 1. Mažylis ir Karlsonas. 2. Mik Pkuotukas ir Knysliukas - jaunieji geografai. 3. „Na, palauk!“. 4. Aniukas Donaldas – logopedas. 5. Krokodilas Gena ir Klverstukas švenia Mažylio gimtadien. 6. Pep Ilgakojin moko sportuoti. 7. simyljs muzikantas Tomas ir Džeris. 8. Alisa ir kiškis. 9. Simpson šeimynl. 10. Garfildas – choreografas. 11. Vežliuk nindzi šokis. 12. Baigiamoji daina „Televizorius“.

III. Švents uždarymas.

136

I. Oficialioji dalis Tekstas Remarka

1 mokinys Vakaras toksai, kad nr kur dtis: Ir toksai net neišreiškiamas pilnumas, ir lengvumas, mlynas kaip dmas, ir toli, labai toli girdti. Vakaras toksai, kad nr kur dtis. 2 mokinys Žvaigždži lietus, Žvaigdži daina, Žvaigždži tyljimas. Pažiri žvaigždes Ir, rodos, gteli truput. Širdyje tampa šviesiau... Stebuklas... 3 mokinys Liko 100 dien tarp mokyklos suol. Vienas šimtas dien ir svajoni graži. Vienas šimtas dien, kai jauties ia savu. Laiko jros banguos, dienos plauks kaip laivai, Aš moksleivio dalia džiaugsiuos jau neilgai. 4 mokinys Paskutin žiema...ir tiek nerimo, Kai širdis krtinje netelpa. Kam išverkti smaugianias ašaras, Kad mama nepravirkt? 5 mokinys Kokia gera balta tyljimo komunija, ištirpsta gomury. Nieko neišleidau, ir nieko nepasimiau, atrodo, bet...esu pilnas Tikjimo ir vilties. 6 mokinys Atverkim širdis angelams, žvaigždms ir dangui, sniego baltumui ir žmonms. Juk mes – Lietuvos tkstantmeio vaikai ir tkstaniai maž žingsneli, miel žodži prasmins ms gyvenim. 7 mokinys Noris šaukti, noris paukšiu skrist. Noris virsti vju ir daina. Netiesa, kad pasibaigs jaunyst – Amžina ji! Girdit? Amžina... 8 mokinys

Skambant instrumentins muzikos kriniui

„Hungarian dance“ (George Zmfir „Pan Fluit“), sal, sustoj po tris, iškilmingai eina dvyliktokai, lydimi klasi aukltoj. Visi abiturientai rankoje nešasi po žvakel, kuri padeda ant scenoje pastatyto dekoratyvinio skaiiaus „šimtas“. Visi sustoja ant scenos pakop.

Viena iš abiturieni dainuoja dain „Jaunyst“, akomponuodama pianinu, pritariant elektrinei gitarai.

Po dainos prasideda poetin – muzikin kompozicija „Vaikysts - jaunysts keliu“.

137

Tegul mokyklos rpest ir vali Kaip saul sugeria širdis. Juk ia pradžia didžiulio tavo kelio. Jga, kuri gyvenim statys. 9 mokinys Gražus tas žems laikymas per amžius, darb žydjimas, lietaus laukimas, žirjimas saul. Arba vl – tas pamimas artimo už rankos. 10 mokinys Bus daug dien su žydiniom alyvom. Bus daug nakt su mirksiniom žvaigždm. Bet ar bebus jaunyst, rymanti prie knyg, Bet ar bebus toks juokas kaip šiandien. 11 mokinys Eina metai. Už laiko dur lieka vaikyst. Laukiame kažko gero ir tikro. Norisi gerumo ir nuoširdumo. Ieškom savs, klystam, Džiaugiams, laukiam, klystam, mylim ir Nejuia nustembam, kad mes – jau suaug. 12 mokinys Mama, žydjo tavo rankos prie mans, Kažk saldaus, bet pamiršto kartojo, O aš, vjavaik, tolumas žvalgiaus Kažko gražaus padangse ieškojau. 13 mokinys Mama, aš tau atnešiu auksinius grdus, prisotintus žalzganos gyvybs. Parnešiu duon... Juk žem turtinga duona, kaip motina meile. Daina 14 mokinys Ji, pirmoji mokytoja – stovi mano smonje Kaip pirmutin raid raidyne, kaip didžioji A. Visuomet džiaugiuosi, kad sunki gyvenimo minut galiu nusitverti to tvirto A skersinio. 15 mokinys Js mums sakte, kad mažytis deimaniukas spindi ryškiau nei lkšts dydžio krištolas, kad veriau maž darbel atlikti geriau negu didel blogai. 16 mokinys Js iš pat pradži mokte mus pažinti grož. Js, mano mokytojau, teikte man žodžius, vaizdžius, idjas, kad galiau iš j kurti savo gyvenim. Js padjote kloti vis mano statini pamatus. 17 mokinys Js mokte gyvenim paliesti širdimi kaip neregio lazda ir pasilenkti prie meils rank, kur gyvybs lizd kantri ranka vis saugo. 18 mokinys Buvau akla, nesupratau, K man su baltumu gyvenime daryti. Gal trypti, mušti j, Kol pripažins, kad juodas. Likau vjavaik... 19 mokinys Sako, gyvenimas – nerimstanti giesm.

Dainuoja dain „Ms Šimtadienis“. Skaitomos eils.

138

Jis ir per skausm apie laim šneka. Sako, širdis – nerimstanti versm. Ji ir sausroj skambia srove iurlena. 20 mokinys Mano mokytoja, Keliaujant per gyvenim – tarsi per žali šil – Per sklidin gars, per sklidin tylos – Tu kaip vyšnia, pavasariais pražydus, Nakt pilkuos sapnuos gržti ir atgalios. 21 mokinys Gržti ne kart, rpestingom rankom Tu, rodos, laikai gelsvas rudens gles Jas tau ne užmaršiai vaikystj rinkom– Tikdami - ir šalnose žydt gals. 22 mokinys Tos gelsvos gls – šiluma vaikysts. Jos trumpalaiks, šviesios lyg sapnai, Tik Tavo rankose ilgai jos nenuvysta– Suskintos Tau ir skirtos Tau vienai. Mokyklos himnas 23 mokinys Mieli mokytojai, mes jums linkime dideli atradim ir mažyi kasdienini džiaugsm, nes svarbi kiekviena akimirka. 24 mokinys Dideli svajoni ir maž stebukl, nes maži dalykai yra dideli pradžia. 25 mokinys Didels meils ir maž susižavjim, kad pažintumte savo šird. 26 mokinys Daug draug ir šiek tiek prieš, nes jie reikalingi, kad tobultume. 27 mokinys Daug dain, bet mažai triukšmo, kad siela išlikt rami. 28 mokinys Daug skms, trupuio nerimo, kad nesustotume ieškoti. Daug „labas“ ir mažai „sudie“, nes „labas“ reiškia pradži. 29 mokinys Daug gyvenimo, bet mažai rpesi, nes gyvenimas duotas tik vienas. 30 mokinys Ai tau, mokytojau, už šilum, už draugyst, už kelius, kuriais vedte prie pagrindini ties, vienijani žmones - grožio, meno, draugysts, meils! Kas gi mes btume be Tavs, mokytojau? Renginio vedja Išplaukia jromis laivai, Išplaukia ir sugržta, Bet niekad, niekad negrš Išdykl vaikyst. Renginio vedjas Tu juk nepamirši vaikišk išdaig, Savo mokslo met ir sen draug, Kurie tartum mintys greitai išsisklaido, Nors širdy ir daros neapsakomai sunku. Renginio vedja Smurto, pykio ir godumo pasaulis grasina mus prarysis.

Atliekamas mokyklos himnas „Atžalynas – ms namai“.

Mokytojams teikiamos gls, skamba instrumentins muzikos krinys „Regata dei dogi“.

139

Taiau ia mes esame saugs. Šioje mokykloje mes mokoms vertinti vienas kit, galvoti, siminti, stebtis, rasti ramyb ir kurti... Renginio vedjas Js, mokytojai, sulaikote išorinio pasaulio tams, godum tol, kol mes pakankamai sutvirtsime, kad galtume prieš juos kovoti. Js atskleidžiate mums gerumo vert. Parodote, koki gali turi kantryb, drsa ir pasišventimas. Js atveriate mums duris gyvenim. Renginio vedja Kalbs mokyklos direktor... Renginio vedjas Vis maža žmogui. Jo meilei neužtenka ryto ir nakties, vakaro ir ryto, vasaros ir žiemos, duonos ir tvyns, netgi motinos meils... Renginio vedja Mums reikia laukimo, ilgesio ir maldos, netgi ir kanios, to šviesos filtro, kuris mus sustiprina. k mes atsiremsime, kai bus sunku, jei ne jus, tveliai. Tveli vardu kalbs..... Renginio vedjas Iš mokytojo reikalaujama, kad jis auklt vaikus, kuri nesugebjo suvaldyti tvai, j gydytojas, vienas ar du psichiatrai ir tuzinas socialini darbuotoj. Jam paprastai sakoma, kad reikia tik „normalios klass aplinkos“... Renginio vedja Mokytojas turi neklystam gebjim aptikti spuogus, rakštis, pakilusi temperatr, stuburo išvarž, kempinlig, utles ir dar blogesnius dalykus...ir raminamai šypsotis. Renginio vedjas Savo patirtimi pasidalins 12c klass aukltojas ... Renginio vedja Žmogus – lyg medis. Sunku jam vienam atlaikyti audras ir žaibus. Sunku neatsirmus kit med. Renginio vedjas Ir ms rankos – kaip medžio šakos. Sunki valand galime atsiremti jus, jaunieji ms draugai. Žodis vienuoliktokams. Renginio vedjas Sakoma, kad juokas gydo nuo vis lig. Tikims, kad ms programl „Vaikysts sapnas“ ir jus sugržins vaikyst, su kuria dar taip nesinori skirtis...

Direktors kalba. Deklamuoja renginio vedjai.

Kalba tveliai.

Kalba klass aukltojas.

Kalba vienuoliktokai, teikia abiturientams šimtadienio proga paruoštus kalendorius, atminimo ženklelius.

II. Animacini film parodijos „Vaikysts sapnas“ Tekstas Remarka

Karlsonas: Ku k. Karlsonas: K k Mažylis: Kas ia? Karlsonas: Kaip tai kas? ia miego kontrol. Trumpa mieganij apklausa. Ne per šalta? Nesapnuoji košmar? Nelaipioja joks vabaliukas? Gerai, miegok, kitas patikrinimas - po valandos!!! Mažylis: Sveikas, Karlsonai. K ia veiki? Karlsonas: Atjau tavs aplankyti. Ar tu vienas namie? Mažylis: Vienas. Karlsonas: O kas ia?

Kambaryje tylu, Mažylis guli lovoje ir miega. Karlsonas kyšteli galv per lang kambar ir linksmai kreipiasi Mažyl. Mažylis nereaguoja, todl antr kart Karlsonas kreipiasi piktai. Pakelia galv nuo pagalvs. Karlsonas lipa per lang. Rankoje laiko didžiul medin šaukšt, sen telefono ragel sikišs kišen. Prieina prie lovos. Mažylis džiugiai kreipiasi Karlson ir pašoka. Karlsonas rodo pirštu salje sdinius žmones.

140

Mažylis: Kaimynai. Nekreipk juos dmesio. Karlsonas. O ko jie visi tavo langus žiri? Mažylis: Labai smalss. Karlsonas: Klausyk, uogiens turi? Supranti, kol neužvalgau – nepaskrendu. Mažylis: Rsy yra. Karlsonas: Nešk greiiau rakt nuo rsio. Mažylis: Tai, kad negaliu. Karlsonas. Nešk greiiau. Kol aš ia, tu visk gali. Mažylis. Mama neleidžia. Karlsonas: Koks tu bjaurus. Aš taip nežaidžiu. Man bloga, aš sergu. Tu privalai mane gydyti. Bti man kaip tikra motina. Nešk uogien. Mažylis: Gerai. Imk. Karlsonas: Valio! Aš sveikas. Supranti, mažyli, kol neužvalgau uogiens, nepaskrendu. Klausyk, ar tu ko nors lauki? Mažylis: Ne. Karlsonas: Man atrodo - kažkas ateina. Slpk uogien, kad nereikt dalintis. Mik Pkuotukas: Sveikas, Mažyli, ar pažsti š žmog? Mažylis: Nežinau. Karlsonas. Man atrodo, kad ia koks nors sportininkas, nes jam už nugaros trispalv. Gal Alekna. Knysliukas. Tu atidžiau pasižirk. Juk ia Lietuvos prezidentas. Na, gerai. O kas ia? Mažylis: Žinau, ia elektroskydin. Karlsonas: K tu, Mažyli. Šitas stogas man kažkur matytas ia juk ms mokykla-žirk ir ms direktor su pavaduotojom vaikšto. Mik Pkuotukas: Js man abu nusibodot. Juk tai Eifelio bokštas Pranczijoje. Na, o kas ia? Mažylis: Nauja sporto sal Nemuno saloje. Knysliukas: ia Trak pilis. Tu ne Mažylis, o tikras nežiniukas. Einam, Pkuotuk, jis visai nesimoko geografijos. Karlsonas: Mokykloje aš nemgau geografijos. Vis dvejetus gaudavau. Nori – parodysiu savo kontrolin darb. Visus miestus išvardijau, papasakojau, k apie juos žinojau, bet vis tiek dvejet gavau. Mažylis: Tu parašei, kad Ignalina – Igno žmona, Labanoras - kuris labai nori, Raseiniai – einantys per ras, Rastinnai – Amerika, Rokiškis – rok mgstantis kiškis, Verkiai – verkiantys naujagimiai. Karlsonas: Mažyli, juk svarbiausia – krybinis mstymas. Štai Stambulas – stambus vyras, Murmanskas – mokinys, žinai kodl? Todl, kad Murmanskas – murmantis žmogus, o murma tik mokinys. Saratovas – miestas, kuriame gyvena Sara. Ir dar ne viena – su draugu. Kad gyvena su draugu supratau iš galns -as. K, blogai? Mažylis: Visai logiška. Man tai ne tik geografija, bet ir fizika nepatinka. Per pamok jauiuosi kaip kiškis, kur gaudo vilkas iš filmuko „Na, palauk!“ Karlsonas: O, vilk minim – vilkas ia! Mažylis: K tu darai? Neskriausk kiškelio. Mes turime gyventi draugiškai. Jei tu mus skriausi, Karlsonas gins. Jis – mano draugas.

Numoja ranka Mažylis. Karlsonas prieina prie scenos krašto ir atidžiai žiri salje sdinius žirovus. Paklausia ir mediniu šaukštu pasikaso galv. Apsimesdamas, kad blogai jauiasi, gulasi ant lovos, laiko deln pridjs prie kaktos.

Mažylis nubga uogiens ir po keli akimirk pasirodo su puodyne. Karlsonas užvalgo uogiens ir džiugiai pašoka nuo lovos.

Pasigirsta muzika iš animacinio filmo „Mik Pkuotukas“. Pasirodo Mik Pkuotukas ir Knysliukas (su savimi atsineša pluoštel nuotrauk: nori patikrinti Mažylio geografijos žinias). Rodo Lietuvos prezidento V. Adamkaus nuotrauk. Kalba valgydamas uogien. Rodo Eifelio bokšt. Susimsto, šaukštu pasikaso galv; po to nudžiunga. Ištraukia nuotrauk, kurioje nufotografuota Trak pilis. Knysliukas stveria Mik Pkuotuk už rankos ir išeina. Karlsonas, valgydamas uogien, kreipiasi Mažyl ir j ramina. Po to padeda šal puodyn su uogiene, ištraukia suglamžyt kontrolin darb. Abu atsisda ant lovos. Mažylis ima kontrolin darb, skaito miest pavadinimus ir stebisi.

Pasigirsta muzika iš filmuko „Na, palauk!“

Pirmas šokindamas pasirodo kiškis ir slepiasi; vilkas eina, kai kiškis jau bna pasislps. Vilko pasirodym lydi pasikeitusi muzika. Vilkas eina su cigarete dantyse, apsidairo, numeta j ant žems, demonstratyviai sutrina koja ir puola gaudyti kišk; nustveria už aus ir jau nori

141

Vilkas: Tai gal susitaikom? Kiškis: Ne. Mažylis: Klausyk, Karlsonai, o kaip taisyklingai sakyti – kiškis ar zuikis. Karlsonas: Mano lietuvi kalbos mokytoja sako, kad reikia tarti zuikiakiškis. Bet tu geriau aniuko Donaldo paklausk. Jis labai geras logopedas. O, žirk – ateina! Karlsonas: Nori padeklamuosiu eilrašt? Mane ms mokyklos logoped išmok. Mažylis: Taip. Karlsonas: Eilraštis (pauz). Einu fer fark, faukšiukai firfa, tik ferkšt fer kufr su fagaliu. Atsikeliu ryte–nei finigins, nei finig, nei friekini dant. Facan darbas! Nefasisek! Nu, kaip? Mažylis: Gražu. O tu gali man gimtadienio proga k nors padeklamuoti? Karlsonas: Koks tu bjaurus. Aš taip nežaidžiu. Kodl ankšiau nesakei, aš dovanos neturiu. Mažylis: Man ir nereikia. Karlsonas: Kaip nereikia, kaip nereikia. Tuoj skambinu: „Alio–ia eburaška? Ne, (susigsta) ia pavaduotoja?. Aš ia ne jums. Atsiprašau. Miegokit. Sveikas, „eburaška“, stverk krokodil Gen, užsakyk tort iš Gulbiniens ir 12 but - švsim gimtadien. Dain pakeliui išmoksi. Laukiu. Krokodilas Gena: Mažyli, sveikiname tave su gimtadieniu. Karlsonas: Mažyli, suskaiiuok, kiek ia žvakui. Mažylis: Yra tik keturios. Karlsonas: Turi bti šešios. Tai kur dar penkios? (isteriškai) Kur dar trys žvakuts? Greitai iuožiat dviej žvakui ieškot. Mažylis: Žinai, Karlsonai, tu blogai skaiiuoji. Geriau pažirim televizori. Gal k nors rodo. Karlsonas: Košmaras? Koks siaubas. Kažkokios baisios kalbanios galvos. ia kas? Valinskas? Mažylis: Tu k, nematei televizoriaus? Žirk, Pep Ilgakojin rodo? Karlsonas: Vaje, kokie panašs. Pep Ilgakojin: Sveikas, Mažyli. Gal nori pažaisti? Pabandyk pakelti svarsius. Mažylis: Tai kad negaliu. Mokykloj visuomet bgdavau iš

suvalgyti, bet kišk puola ginti Mažylis. Karlsonas pakyla nuo lovos ir prieina prie vilko, mgdžiodamas kultristo eisen; vilkas apsimeta, kad išsigsta ir sutinka taikytis. Vilkas draugiškai kreipiasi kišk, kur tebelaiko nutvrs už aus. Purto galv, smarkiai užmina ant kojos ir išbga, paskui j išlekia ir vilkas. Skamba muzika iš filmo „Na, palauk!“, Rodo pirštu akt sals duris. Mojuoja aniukui Donaldui. Aniukas Donaldas pasirodo skambant „Aniuk šokiui“, eina šokdamas, kvieia šokti aplinkinius, scen atsineša kelet plakat, kuriuose prirašyta vairi raidži kratini, pats kalba smarkiai švepluodamas (Karlson vaidinantis mokinys gali aniuko kalb versti „sugedusio telefono principu“ t.y. išversti visai ne tuos žodžius, kuriuos sako aniukas), prašo Mažyl perskaityti jokios prasms neturinius žodžius. Bara, kad Mažylis nemoka skaityti. Po to kreipiasi salje sdinius žmones ir prašo perskaityti jau taisyklingai užrašyt mokyklos pavadinim. Visus, kurie perskaito taisyklingai, bara ir susinervins išeina. Iškilmingai atsistoja scenos viduryje, nusilenkia. Atsisuka Mažyl. Karlsonas supyksta. Išsitraukia telefono ragel. Skambina iš naujo. Pasigirsta melodija iš filmuko „Klverstukas ir krokodilas Gena“. Pasirodo ir abu veikjai nešini dideliu tortu. Prieina prie Mažylio ir pasveikina. Visi dainuoja dain apie gimtadien. Karlsonas paragina dainuoti ir salje sdinius žirovus. Ant torto 3 žvakuts. Klverstukas ir krokodilas Gena išsigand išeina. Karlsonas jungia televizori. eina Pep Ilgakojin, kuri vaidina berniukas. Pep labai sportiška, kartu atsineša svarsius. Silo pažaisti – prašo Mažylio pakelti svarsius. Mažylis nepakelia.

142

kno kultros. Pep Ilgakojin: Gerai, pabandyk dar kart. Pakartok š gimnastikos pratim, tada žaisim. Mažylis: Ir Karlsonas kno kultros nemgo–figrai kenkia. Pep Ilgakojin: Kokie gi js niekam tik, einu sportiškesni žmoni ieškoti. Karlsonas: Klausyk, ia tikrai buvo Pep Ilgakojin? Man tai labiau buvo panaši Šarn iš 12a klass. Visai „pabldo“ prieš egzaminus. Mažylis: Geriau pažirkim filmuk „Tomas ir Džeris“. Tu angliškai moki? Karlsonas: Aišku. Praktiškai laisvai kalbu angliškai. Mažylis: Ar žinai, k reiškia „We are the champions?“ Karlsonas: Labai geras žodis, j sako, kai kas nors k nors laimi: „Mes esame pievagrybiai“. Marijonas irgi dainavo 3,5 milijono šampinjon. Pugaiova irgi kažk panašaus dainavo tik šampinjon buvo mažiau – milijonas. Mažylis: Na, šit tai tikrai turi žinoti: „To be or not to be“ ? Karlsonas: Šekspyras taip pasak apie mobiliuosius telefonus. Bitei ar ne bitei? Mažylis: Tu beviltiškas. Gerai, kai žirsim „Tom ir Džer“ aš tau išversiu.

Karlsonas: Man labai patinka tokios linksmos istorijos. Klausyk, gal ir tu pažsti koki graži pan. Nuobodu pasidar. Mažylis: Alis iš stebukl šalies. Karlsonas: Oi, koks grožis. Klausyk, mažyli, šampano turi? Nešk ia. O, madmuazele, leiskit prisistatyti. Aš taip nežaidžiu.

pagalb ateina Karlsonas, abu kelia ir nepakelia. Pep Ilgakojin viena ranka pakelia svarsius (nes jie popieriniai) ir padeda šal ir Pep supykusi išeina ieškoti nauj draug salje.

Ištaria išdidžiai.

Groja muzika iš animacinio filmo „Tomas ir Džeris“. Pasirodo katinas Tomas ir atsineša didžiul popierin dž (džje paslptas peliukas Džeris). Tomas, trindamas rankas, atidaro dž. Džeris skubiai šoka iš džs ir, pastvrs keptuv, spja nestipriai trinktelti Tomui per galv ir pabgti. Atsipeikjs po smgio, Tomas šiaip ne taip pagauna Džer ir kiša atgal dž. Tuo metu scenoje pasirodo daili katyt, ir Tomas j simyli. Ši koketiškai atsisda ant suoliuko ir žaidžia pkuotu šalikliu. Tomas, nordamas sužavti katyt, sugalvoja klast – leidžia muzik per patefon ir, pasims gitar, apsimeta, kad groja ir dainuoja pats. Tuo tarpu peliukas Džeris slapta pabga iš džs ir, prislins prie patefono, pasistengia padaryti taip, kad muzika grot kuo greiiau. Tomas iš vis jg stengiasi spti dainuoti pagal fonogram, bet muzika ima groti taip greitai, kad Tomas dainuoti jau nespja, todl meta gitar ir bga gaudyti neklaužados. Peliuko Džeris pralenda pro kojas ir taip vožia Tomui keptuve, kad šis kelias minutes stovi apsvaigs ir negali suprasti, kas vyksta. Tuomet peliukas užšoka Tomui ant nugaros ir abu išbga iš scenos. Katyt, nesulaukusi savo gerbjo, gžteli peiais ir išeina.

Vaidina nuobodžiaujant.

eina Alisa (vaidina berniukas), nešina veidrodžiu, atidžiai save žiri, žavisi. Karlsonas tai pat susidomi ir nedrsiai prieina ariau.

Paskubomis kreipiasi mažyl. Vl kreipiasi Alis. Nori pabuiuoti rank, nedrsiai prieina artyn.

143

Kur ji nujo? Karlsonas: Klausyk, Mažyli, man jau bloga nuo tos uogiens. Be to, aš nelaimingas. Geriau atnešk k nors iš tio baro. Mažylis: Man ttis neleidžia. Karlsonas: Na, koks tu niekam tiks. Aš taip nežaidžiu. Jei nieko neatneši, eisiu pas Simpson „berniok“. Jis tikrai k nors ras. Bartas: Karamba. Liza: Tveli, mes mokykloje rašome projekt, reikia tavo paramos. Aš jau gavau dešimtuk, bet galiu gauti dar vien. Bartas: Išdaužiau mokyklos lang. Nusukiojau kabinet rankenas. Užrakinau klass draug mokyklos rbinje. Mardž: Tu atkreipk dmes dukr. Simpsonas: Aha. Kada bus valgyt? Bartas: O aš pakoriau kaimyn kat. Karlsonas: Šaunuolis. Mano vaikas. Simpsonas: O tai kas aš? Bartas: Tu Simpsonas. Karlsonas: Na va, pasistiprinau, dabar nebt pro šal pasilinksminti – padainuoti, pašokti. Nu, linksmink mane. Mažylis: Gal geriau pasikvieiam Garfild. Karlsonas: Visai neblogai. Tik labai trumpai. Gal dar pažsti koki linksm kompanij. Mažylis: Gal nori pažirti vžliuk nindzi šok? Karlsonas: O kas tai. ia apie kar? Mažylis: Ne, ia šokantys vžliukai. Karlsonas: Bus baisu. Visi silpn nerv žmons, išeikite iš sals arba slpkits. Karlsonas: Kaip mano istorijos mokytojas sak: antrasis pasaulinis karas – tai jums ne vžliukai nindzs. Mama: K js ia darot? Mažylis: Mokoms. Mama: K mokots? Šunybes krsti? Mažylis: Mes...žaidžiam... Mama: Su kuo? Su šituo padaru? Karlsonas: Aš ne padaras. Aš Karlsonas, kuris gyvena ant stogo. Mama: Eik iš ia. Kad tavo n kvapo nelikt. Karlsonas: Ne tik kvapo, bet ir uogiens neliks. Mama:Tvai, a tvai! Kur tu? Ar nematt tvo? Visada taip – nei vaiko žiri, nei alimentus moka. Kalsonas: Mažyli, laikykis. Neleisk atimti vaikysts. Aš dar sugršiu (angliškai).

Taiau gražuol praeina pro j net neatsigrždama. Karlsonas j palydi akimis. Karlsonas nusimins prieina prie Mažylio ir atsisda šalia. Skambant muzikai iš animacinio filmo „Simpsonai“, pasirodo Simpson šeimyna: tvas Simpsonas, mama Mardž, sesuo Liza ir snus Bartas. Bartas važiuoja riedlente. Sesuo vis pasakoja, kaip jai puikiai seksi mokykloje. Snus tuo metu vaikšto aplinkui seser ir tv, seseriai tai žnybia, tai pastumia ir, nesulaukdamas dmesio, replikuoja. Mama tuo metu siurbia kambar. Po kiekvienos Barto replikos Karlsonas paspaudžia jam rank. Nustoja siurbti kambar ir kreipiasi vyr. Tuo metu Mardž atneša pyrag. Simpson šeimyna puola valgyti, prasideda peštyns, kas didesn pyrago gaball nustvers. Bartas stumdo seser, o tvai juos ramina, besistumdydama ir triukšmaudama šeimyna išeina. Karlsonas taip pat spja nugriebti gaball pyrago. Skambant muzikai iš filmo „Garfildas“, pasirodo Garfildas ir šoka. Kaip moka, kartu šoka ir Karlsonas, ir Mažylis. Baigs šokti, Garfildas išeina. Kalba gaudydamas kvap, nes po šokio pavargo. Užgsta šviesa, tamsoje, užsideg žiebtuvlius, Karlsonas ir Mažylis bga slptis: Karlsonas lenda po lova, Mažylis spint. scena bga vžliukai nindzs. Prieš lsdamas spint, kreipiasi žirovus. Vžliuk nindzi šokis su žaisliniais kardais ir žibintuvais. Pasibaigus šokiui, užsidega šviesa, Karlsonas ir Mažylis išlenda iš slptuvi, pasiima nuo žems kardus, špaguojasi ir kalba. Kovos karštyje eina Mažylio mama, kuri vaidina mokytoja. Rodo pirštu Karlson. Išdidžiai. Varo Karlson. Su kardu rankoje išbga. Klausdama žiri sal. Pasirodo tvas su diržu, bando auklti Mažyl, bet mama sulaiko. Užkulisiuose girdisi Karlsono balsas.

144

Visi veikjai išeina scen ir dainuoja Tele bim bam dain „Televizorius“. Tarp dainuojanij pasirodo Karlsonas ir jie su Mažyliu vl pradeda špaguotis, o tai pamaiusi mama Karlson nuveja. Skambat dainai, pro dainuojanius bga visi animacini film herojai. Pasibaigus dainai, scenos viduryje pasirodo Karlsonas ir dainuoja vienas be muzikos. J išneša vžliukai nindzs. Karlsonas sušunka: „Mes nepasiduosim!“ ir uždainuoja „Te visad švieia saul“.

III. Švents uždarymas.

Tekstas Remarka Renginio vedja: Gera matyti tiek miel veid, Gera girdti, kad mes ia tarp sav. Metai skubs ir laikas eis. Ar bematysime tokias geras akis? Renginio vedjas: Dkojame už buvim kartu. Šiandien dar nesakome „viso gero“. Iki pasimatymo. Mes jus mylime.

Po vaidinimo scen išeina renginio vedjai.

145

KAUNO ROK VIDURIN MOKYKLA

DVYLIKTOK TEISMAS

ŠVENT

Laima Zailskien, informacini technologij mokytoja. Jadvyga Jokubauskien, logoped direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui

146

Parengiamasis planas Renginio žanras – švent Renginio pavadinimas – šimtadienio švent „Dvyliktok teismas“. Paskirtis – dvyliktok, vyriausij mokyklos mokini, pagerbimui, likusi 100-to dien iki baigiamj egzamin prasminimui. Dalyviai – vienuoliktokai („prokuroras“, „prokuror“, „teisjas Litaširdis Geraširdis“, „teisja Ledi Griežtuma“, „ Amerikos teisjas Gangster Reperis 23 kapeikos“, „teismo apsauginiai“ , ,,užduoi pateikja“, „dainininkas Edmundas Kuinskas“, „Amerikos lietuv, 23 – j kapeik spec. šokja“, solist Gintar, dvi pranešjos), keletas dešimtok (stebtoj), abiturientai. Sveiai – abiturient tveliai bei kiti artimieji, mokyklos administracija, mokytojai, parapijos klebonas. Laikas – vasario 1-asis penktadienis, 18 val. Vieta – mokyklos II-jo aukšto foj. Vietos apipavidalinimas – ant mokyklos laipt, kuriais švent ateis abiturientai, sudliojamos mažos žvakuts, kurios uždegamos prieš rengin. II-ojo aukšto koridori langai papuošti baltais karpiniais (karpini tema – „Užšlusi kaldin muzika“, jie lik nuo kaldinio mokyklos papuošimo). Foj sienos pridengtos vienspalvmis, deraniomis spalvinmis gamomis, užuolaidomis. Lubos, sienos, viršlangiai puošiami vairiaspalviais balionais. Centriniai koridoriaus langai (dveji) užtamsinami, j centre prilipdomas didelio formato skaiius „100“ , iškirptas iš balto popieriaus. Aplink vienet, nulius lipinamos mažos baltos glyts. Muzikinis apipavidalinimas – disko jaunimo muzika, taip pat renginyje „gyvai“ grojo du muzikantai. Atributika – netoli centrins vietos, stovi stalas, kiek tolliau, kairje pusje – dvyliktok tortas. Užkulisuose paruoštas stalelis su 100-tu žvakui. Kitoje pusje matosi du dideli termometrai (1m 20cm aukšio – dovanos abiem dvyliktok klasms), smulkios dovanls bei pusatestaiai abiturientams. Technins priemons, ranga – garsinimo aparatra, bt gerai scenos apšvietimas, muzikinis centras, multimedia su ekranu. Renginio reklama, informavimo priemons – skelbimai mokyklos internetiniame puslapyje, kvietimai abiturient tveliams, mokytojams. Literatrinis – režisrinis scenarijus Tekstas Remarka VYR. APSAUGINIS. Stot! Teismas prasideda. PROKUROR. Sveiki mieli, dvyliktokai, tveliai, mokytojai, sveiai. Js susirinkote 2009-j met vasario 6-tosios dienos didj teism. PROKURORAS. teism yra pakviestas liudininkas, kuris 1997 met rugsjo 1- dien savo parašu dav leidim dvylika met sdti savo vadovaujamoje viešoje, švietjiškoje, globjiškoje, pompastiškai fantastiškoje staigoje. PROKUROR. Taigi, nortume pakviesti svarbiausi šio teismo liudinink – mokyklos direktori. Prašome tarti žod. PROKUROR. Dkojame direktoriui. PROKURORAS. Dabar pateiksime vaizdin medžiag, kaip atrod jauni ir dar visai nekalti šios dienos kaltinamieji. I PRANEŠJA. Gražios aukso garbanls raudonskruosts raganls. Štai jums maišas šypsen, gal nusišypsok ir tu? (...............) II PRANEŠJA. Aš mažiukas burundukas, ne žaislinis aš berniukas. Bet esu labai gražus, užkariausiu aš visus. (...................) I PRANEŠJA. Ant džuts pasodino ir šypsotis liep. Bet pamaius aš Mined, pamiršau net išsišiepti. (.................) II PRANEŠJA. Sdžiu galv pasirms ir svajoju apie fjas... Drtas vyras aš esu, nebijau joki velni. (....................)

Visi atsistoja. eina prokurorai ir teisjai. Kalba mokyklos direktorius. Direktoriui dovanojamos gls. Ekrane multimedijos pagalba demonstruojamos maž abiturient nuotraukos, pagal kurias, perskaiius pranešjai posm, visi turi atpažinti dabartinius dvyliktokus.

147

I PRANEŠJA. Lyg mamyt sušukavo, bet vjelis pajuokavo... Užlipau aš greit ant stalo, bet vjelis vl pagavo. (.............) II PRANEŠJA. Kaip gerai bt ant arkliuko, lyg svajoni modeliuko... Kai užaugsiu aš vyrukas, bsiu geras draiveriukas. (...............) I PRANEŠJA. Pasipuošus aš gražiai, sdžiu ia viena visai... Trksta man tiktai batuk, lkiau siaust „Siautuliuk“. (...........) II PRANEŠJA. Kiet „moc“ aš turiu, prie fontano aš esu... ia paneli daug graži, greit tursiu vien j. (...............) I PRANEŠJA. Aš mergyt kaip uogyt, stoviu šioj mažoj lovytj. Mama, tti, eikš greiiau, nes išlipsiu aš tuojau. (................) II PRANEŠJA. Lyg kaubojus iš lauk, ant balt balt arkli... Lkit, gražios panos, ia, jodinsime drauge. (...................) I PRANEŠJA. Balt sukni aš turiu, snieguolyte bt galiu... Bet gerai ir vasarl ant spyni gaudyt vj. (................) II PRANEŠJA. Stoviu „stoik“aš išmets, ir pozuoju lyg patraks... Fotkinkit mane greiiau, nes nukrisiu aš tuojau. (.....................) I PRANEŠJA. Nesvarbu, kad be dant, bet turiu aš daug draug... Šokam, džiaugiams, dainuojam, lyg pašl šokinjam. (.............) II PRANEŠJA. Velnio krsle aš sdjau ir visai aš nedrebjau... Vyras drtas aš esu, išbaidyt visus galiu. (......................) I PRANEŠJA. Va, paliko mane vien, šliaužtinuk karalien. Duokit js man triratuk, ir aš lksiu pas berniuk. (.................) II PRANEŠJA. Rimtas veidas, naglas žvilgsnis, bet nereiškia, kad aš piktas... Susikaupti man reikjo, nes pozuoti privaljau.(...............) I PRANEŠJA. Sauls zuik pamaiau ir pagauti sumaniau... Tas padauža greit nurko , pamanykit, neužtruko. (................) II PRANEŠJA. Aš turiu mašin maž, pastatysiu garaž, Kur norsiu, ten važiuosiu, k norsiu, t vežiosiu. (.....................) I PRANEŠJA. Nenoriu lituko, lls – taip pat ne... Aš noriu bernelio su gera mašina. (..........................) II PRANEŠJA. Gal be nuotaikos esu, bet labai visus myliu... Eikš, prisski ia, šalia, nusifotkinsim drauge. (.......................) I PRANEŠJA. Ddo, re, mi, fa, sol, la, si, bgau, sdau taksi... Sumokjau tris litus, atvažiavau Rokus. (..........................) II PRANEŠJA. Pirm raid parašiau ir galvoju: kas toliau? Ar skaniai pavalgyt gausiu, ar namui link keliausiu. (................) I PRANEŠJA. „Kapišon“ užsidjus, apie meil aš repuoju... Savo disk aš išleisiu, pop žvaigžde aš tapt svajoju.(.................) II PRANEŠJA. Nors kd man dar didoka, bet pozuot aš pasiruošs... Dviem žandukais papstais, ir plaukuiais netrumpais. (...............)

148

I PRANEŠJA. Balionl aš turiu, bet kažko vis dar geidžiu... Noriu didels lls, už save net didesns. (........................) II PRANEŠJA. Nors man dar tik trys metukai, bet klausau aš dviratuko... „Naiko“ kedus apsimovs, futbolistu bt svajoju. (....................) I PRANEŠJA. Balt bant aš turiu ir žvakut jau puiu... Ger bali „ apturjau“, net mamyt nelidjo. (...........................) II PRANEŠJA. Nors ir mažas aš pipiras, bet esu jau tikras vyras... Štai saldaini aš gavau ir draug susiradau. (......................) I PRANEŠJA. Vjas mano plaukus drasko. Ko jis nori? Ko jis prašo? Pikt rykl aš turiu ir bijoti negaliu. (.......................) II PRANEŠJA. Aš mergyt – kaip uogyt, mgstu džiaugtis ir lakstyti... Štai, kaip matot, nujau ir su pirkiniu gržau. (.........................) I PRANEŠJA. Išsižiojus aš sdjau, „kiet“ vyr pastebjau... Man nereikia t „kiet“, man tik reikia paprast. (................) II PRANEŠJA. Graži ll aš turiu, ir pati graži esu... Kai užaugsiu aš didut, bsiu dar labiau gražut. (................) I PRANEŠJA. Dar mažyt aš esu ir bijoti daug galiu... Jei tik gauiau batukus, bgiau, lkiau per laukus. (...............) II PRANEŠJA. Nors aš mažas dar esu, bet svajoni daug turiu... Mašinyt gaut noriau, pas mergyt lkt galiau. (................) I PRANEŠJA. Drtas vyras aš esu ir pozuoti daug galiu... Mašinyt dar turiu, mylimas labai esu. (........................) VYR. APSAUGINIS. Tylos, teismas tsiasi. PROKUROR. Dabar teisjas perskaitys byl nr. 20/1. Byl nagrins teisjas Litaširdis Geraširdis, vyras su dideliška gyvenimiška patirtimi. TEISJAS LITAŠIRDIS GERAŠIRDIS. Prašome atsistoti keturiems asmenims: dviem iš 12-osios a ir dviem iš 12 -osios b klasi atstovams. Ženkite priek ir atsistokite ia.

BYLA 20/1 „Nuniokotas pradini klasi korpusas.“

Nuo 1997m. rugsjo 1d. buvo pradtas pradini klasi korpuso išniekinimas. Koridoriuje nutrauktos užuolaidos, subraižytos medins grindys, nelaiku jungintas pertrauk skambutis, užkimšti tualetai, kuriuos teko pakeisti naujais. Ar prisipažstate padar š nusikaltim? DVYLIKTOKAI Taip! TEISJAS LITAŠIRDIS GERAŠIRDIS. Js per 100-t dien turite šveisti , lakuoti ir parketu pakeisti medines grindis. Pakabinti šilko užuolaidas ir po pamok linksminti mažuosius. DVYLIKTOKAI. Ne! TEISJAS LITAŠIRDIS GERAŠIRDIS. Js turite teis pasikviesti po vien advokat: tvel arba mamyt, arba nemokam mokyklos advokat mokytoj. VYR. APSAUGINIS. Tylos, teismas, teismas ia, ne turgus!

Neatspjus tikrojo asmens, juokaujama, spliojama, sivyrauja šurmulys. Vyr. apsauginis ramina, drausmina susirinkusiuosius. Teisjas, pakeits bals, nagrinja byl. Jei kaltinami dvyliktokai prisipažsta ir pasako „taip“, jiems skiriama bausm. Jei kiti dvyliktokai pasako „ne“, teisjas byl pakreipia kita linkme. eina užduoi pateikja, dvyliktoko advokatui (mamai, tiui ar mokytojui) liepia išsitraukti lapel su užduotimi ir atsakyti. Jei

149

TEISJAS LITAŠIRDIS GERAŠIRDIS. Bet mes dar visko nesame užfiksav, tad plaiau apie tai gali papasakoti pradini klasi mokytojos. Ateikite, mielosios, pakalbkite. PROKUROR. Dkojame pirmosioms mokytojoms. Pradins mokyklos baigimas yra labai svarbus kaltinamj tveliams. Jiems už kantryb ir rpest norime padovanoti muzikin dovan. Jus linksmins pats Edmundas Kuinskas! VYR. APSAUGINIS. Tvarkos teismo salje! PROKURORAS. Nagrinsime byl 20/2. Byl nagrins ponia Ledi Griežtuma. TEISJA LEDI GRIEŽTUMA. Kvieiame keturis asmenis iš 12-osios a klass. Stokite ia.

BYLA 20/2 „Nusiaubtas muzikos kabinetas“

Nuo 2001- met 12-osios a klass mokiniai persikl iš pradini klasi šiaurinio korpuso niokoti muzikos kabinet. Per šiuos 8-erius metus buvo padaryta tokia žala: nutrauktos žaliuzs , pianine palikti tik juodi klavišai, laikas nuo laiko gadinama kabineto spyna. Vislaik, kaip roži žiedlapiais, trupiniais nuklotos grindys. Dainavimo metu leisdavote neatpažstamus garsus. Ar prisipažstate? DVYLIKTOKAI. Taip! TEISJA LEDI GRIEŽTUMA JJs privalsite statyti užuolaidos rolet, nupirkti nauj pianin ar dar geriau fortepijon. Mokytojams ir valytojoms nupirkti naujausi dulki siurbl iš TOP SHOP. DVYLIKTOKAI. Ne! Js turite teis pasikviesti po vien advokat – tvel arba mamyt. Arba nemokam mokyklos advokat – mokytoj. TEISJA LEDI GRIEŽTUMA. Bet ar visa tai tiesa ir dar kiek „zbitk“ kaltinamieji yra prikrt, galt pasakyti geriausiai juos pažstantis žmogus – klass aukltoja ................................................... . PROKUROR. Dkojame aukltojai už palinkjimus. PROKURORAS. Aha, visi liudija kaltinink naudai!? VYR. APSAUGINIS. Tylos, teismas vyksta! PROKUROR. Nagrinsime byl 20/3. Byl nagrins pats gerbiamiausias Amerikos teisjas Gangster Reperis 23 kapeikos. TEISJAS GANGSTER REPERIS.

BYLA 20/3 Ateikit ia keturi žmogeliai, 12-osios b tikri ereliai. Ar js tokie, o gal ir ne, pasižirsim jus dabar iš ia. Aha, aha – ia Renata, aha, aha, ir Bronius. Oi, net a byla, persiprašau…

atsako teisingai, atsakymas vertinamas „10 bal“. Jei blogiau atsako, gauna žemesn vertinim. Pažymiai dovanojami dvyliktokams. Kalba pirmosios mokytojos, padovanoja buvusiems mokiniams atminimo dovanles. Dainuoja vienuoliktok mergina, parodijuojanti E. Kuinsk (skamba viena šio dainininko daina). Situacija kartojasi. Jei kaltinami dvyliktokai prisipažsta ir pasako „taip“, jiems skiriama bausm. Jei kiti dvyliktokai pasako „ne“, teisjas byl pakreipia kita linkme. Atliekamos užduotys. Kalba 12 a kl. aukltoja. Teisjas pakyla nuo stalo, byl „nagrinja“dainuodamas rep.

150

Ar prisimenat, kaip nešte rugsjy daug gli? Kaip gražu… Bet dabar spygliai išdyg vietoje žied. Kaip žuv kaul ašakos akvariume, Stende pranešimas apie lytin gyvenim. Ech, kiek juoko, mintys galvoje gauruotos, Biologijos kabinete pels marinuotos. O tie suolai, jie patys daug kani patyr, Grafiti piešiniai ant stalviršio gražiai prigij. Ir net kai js išeisit, tos paios raids liks, Kiti paišys, gal niekas nesupyks… Sakai, meluoju, o gal ne? K tu man sakysi dabar ir ia? Kaltas? Pasikviesk mažul vien ar graž tv, Išteisins jie tave šiandien. Bet apie visas “zbitkas” gali pasakyti tik viena panel, Ateikit ia , ženkite priek, nesigdinkit, ržkit kalb, ržkit. Tarkit žod, mokytoja……………………….. . PROKUROR. Dkojame už linksmus prisiminimus. PROKURORAS. Po tiekos tempt raumen, tai yra, byl, norime padaryti trump pauz. Dabar jus palinksmins pati Amerikos lietuv, 23 kapeik spec. šokja …………… VYR. APSAUGINIS. Gržome po pertraukos, tylos. Prašyiau tylos, teismas tsiasi! PROKURORAS. Byla 20/4. J nagrins Visi trys nenusakomi teisjai.

BYLA 20/4 TEISJA LEDI GRIEŽTUMA. Prašau atsistoti visiems susirinkusiems dvyliktokams! TEISJAS LITAŠIRDIS GERAŠIRDIS. Js esate kaltinami už 12 met darytus šiuos nusikaltimus:

Už išpaišytus ir papuoštus nelygiais reljefais suolus. Už sdimomis nutrintas mokyklos kdes. Už vogt kreid, kuri buvo panaudota nelegaliuose klass

susišaudymuose. TEISJA LEDI GRIEŽTUMA.

Už viršijam greit mokyklos koridoriuose. Už stalo etiketo nesilaikym mokyklos valgykloje. Už necenzrinius žodžius pamok ir pertrauk metu. Ir už nelegal puoduk daužym valgykloje.

TEISJAS GANGSTER REPERIS. Js kankinote mokykl 12 met, tad mes jums skaitysim Konstitucij, kurios js tursite laikytis. Po kiekvieno punkto turite sakyti “prisiekiu”: PROKUROR. O dabar, mieli dvyliktokai, atiduodame jums pusatestaius ir dovanles, kurias panaudosite pagal paskirt: kai reiks – nusimuilinsite arba prisimuilinsite prie ko nors. Be to, jums dovanojame pai sumeistrautus termometrus, kurie fiksuos js kno temperatr. Kaip pamatysite, artjant egzaminams, ji spariai dids. PROKURORAS. Suteikiame žod abiturient tveliams. PROKURORAS. Ai. Pasisakyti kvieiame parapijos klebon. PROKUROR. Dkojame už klebono laiminanius žodžius. Na, o dvyliktokus kvieiame pasisemti jg ir nauj krybini idj, klausantis Gintars dainos “Suteik man jg”.

Vl 12-okai kvieiasi tvus ar mokytojus: traukiamos užduotys ir atsakoma jas. Prisiminimais dalijasi aukltoja. Pasikeiiama suvenyrais. Šoka hip hopo šokja. 12-tokai atsistoja. Skaitoma „Konstitucija“ Dvyliktokai atsistoja. Jie prisiekinja. teikinjami pusatestaiai irdovanls – muiliukai. Dovanojami termometrai. Kalba mama. Kalba klebonas. “Gyvai” dainuoja 11-tok Gintar, gitara pritaria

151

PROKUROR. Beveik visk ir pasakme. Beveik…bet dar susitiksime. PROKURORAS. Žodis jums, mieli dvyliktokai. VYR. APSAUGINIS. Stot. Teismas baigtas. PROKUROR – VEDJA. Dmesio, vis prašome tylos. Kvieiame sals vidur aplink žvakutes susiburti dvyliktokus. PROKURORAS – VEDJAS. Šiandien laikas suskaiiavo ir pasak: Tik 100-tas. Tiktai 100-tas liko jums dien, Kada ištarsite: „Sudie, mokykla“... O j palikti jums baugu ir neramu... PROKUROR – VEDJA. Sako, jog mokslas - šviesa, o be mokslo – prieblanda.. Tad dar kart kvieiame išeit priek gerbiam mokyklos direktori , pirmsias mokytojas bei buvusias ir esamas dvyliktok aukltojas. Norime duoti Js rankas šiek tiek šviesos ir paprašyti, kad padtumte 12-tokams žiebti 100-t maž žvakui, kurios skaiiuoja likusias šimt mokslo dien. Žinokit, kad dienos prabgs taip greitai, kaip tirpsta žvaks...Muzika!

šeštok Edvina. Visi atsistoja. Sal palieka teisjai, sekretor, prokurorai. Dvyliktokai eina ruoštis savo pasirodymams, apsirengdami vaidybinius rbus. Per t laik salje tveliams, mokytojams, dešimtokams, vienuoliktokams ekrane rodomas pai dvyliktok sukurtas filmas apie prabgusias vaikysts ir jaunysts dienas darželyje, mokykloje, išvykose. Po filmo sek abiturient pasirodymas. Jie šmaikšiai suvaidino keturias mgstamiausias vaikysts pasakas: “Gryb kar”, “Raudonkepurait”, “Jonuk ir Grytut” bei “Pelen”. Padainuota atsisveikinimo daina, teikta atminimo dovana mokyklai…(dvyliktokai vl apsirengia šventinius rbus, gržta sal). stumiamas 100-tu žvakui išrašytas stalelis. VEDANTYSIS uždega didel žvak ir paduoda direktoriui. Nuo mokyklos direktoriaus žvaks prisidega mokytojos (pirmosios), aukltojos, o nuo j užsidega savo žvakes dvyliktokai. žiebiamas 100-tas maž žvakui! Plojimai, šksniai! Fotografuojamasi, linksminamasi, grojant gyvai muzikai. Valgomas dvyliktok tortas, einama lauk su fakelais, grožimasi fejerverk salvmis. PABAIGA

152


SAVOJO LOBIO BEIEŠKANT LITERATRIN KOMPOZICIJA

Nomeda Alijauskien, lietuvi kalbos mokytoja metodinink, scenarist brelio vadov

153


Renginio žanras – literatrin kompozicija; Renginio pavadinimas – Savojo lobio beieškant; Paskirtis – renginys skirtas Šimtadienio šventei; Auditorija, jos amžiaus grup – mokytojai, 12- klasi mokiniai, j tvai, 11- klasi mokiniai, sveiai; Dalyviai, veikjai – 12- klasi mokiniai; Laikas – vasario mn.; Vieta – sal; Veiksmo vietos apipavidalinimas – scena suskirstyta keturias erdves. Pirmoje erdvje, ariausiai žirov, kairje, stovi stalas, ant jo šachmat lenta su šachmatais. Toliau už stalo – antroji erdv. Ji, neprasidjus spektakliui, tušia. Treioji erdv – dešinje. ia stovi stalas, ant jo kelios krištolins vazos. Ketvirtoji erdv – scenos vidurys. ia neprasidjus spektakliui mtosi tik keletas knyg ir akmenuk. Scenos gilumoje ant sienos Multimedia demonstruojama Egipto piramidži nuotrauka. Vykstant spektakliui apšvieiama ta erdv, kurioje vyksta veiksmas. Muzikinis apipavidalinimas – muzik kiekviena dvyliktok laida gali pasirinkti pagal savo pageidavimus. Atributika – šachmatai, krištolins vazos, akmenukai, kauks, knygos. Technins priemons – garso ir vaizdo aparatra, multimedia, neono lempos. Renginio reklama – skelbimas staigoje, kurioje vyks renginys, asmeniniai kvietimai. Panaudota literatra – Paulo Coelho „Alchemikas“.Vilnius, 2004. Literatrinis – režisrinis scenarijus

Tekstas Remarka

MERGINA Labas. Kas tu? SANTJAGAS Kadaise aš buvau vaikas. MERGINA Vaikas visada gali išmokyti suaugus trij dalyk: džiaugtis be jokios priežasties, visuomet bti kuo nors užsimus ir iš vis jg reikalauti to, ko trokšti. Koks tavo vardas? SANTJAGAS Santjagas. MERGINA – Kaip tu išmokai skaityti? SANTJAGAS Kaip visi, mokykloje, pirmoje klasje. MERGINA Bet jei moki skaityti, kodl esi tik paprastas piemuo? SANTJAGAS Nuo pat vaikysts aš svajojau pažinti pasaul ir tai buvo daug svarbiau nei tapti kuo nors ypatingu ar pažinti žmoni nuodmes. Aš laimingas: maiau daug miest, sutikau daug žmoni, turiu knyg, kuri galiu iškeisti kit. Taiau, svarbiausia, kiekvien dien aš gyvendinu

Prasidjus renginiui jungiamas muzikinis rašas, kurio metu scen eina du vaikinai. Vienas apsisiauts baltu apsiaustu, kitas – juodu, jie sda prie šachmat stalo. Taip pat scen pakyla juodai ir baltai apsireng jaunuoliai, kuriems ant galv balto popieriaus kauks. Juodai apsirengusio jaunuolio kauk vaizduoja lidn veid, baltai – linksm. Kauks uždtos iš nugaros puss, todl sujusieji sustoja atsuk nugaras žirovus. Neonas apšvieia baltas kaukes. Stovjimo schem galima pasirinkti bet koki, taiau svarbu, kad visi „juodieji“ ir „baltieji“ išsidstyt antrojoje erdvje. Sujus „kaukms“ muzikinis rašas palaipsniui tildomas. scenos ketvirtj erdv eina baltai apsirengs vaikinas, vardu Santjagas, atsisda ir pradeda skaityti knyg. Muzika nutildoma. Šachmatininkai skelbia šachmat jim. Scenoje pasirodo mergina, kuri pradeda kalbinti vaikin.

Jis varto knyg.

154

savo didžij svajon – keliauti. Keliaudamas aš pažstu pasaul. Pasaulis didelis ir neišsemiamas. Tai aš keliausiu toliau... Po keli dien pasieksiu kit miest, ten galsiu iškeisti kit, storesn, savo knyg. Galimyb gyvendinti savo svajon – štai kas gyvenim daro dom. SANTJAGAS Laba diena . IGON Sveikas. Prissk.. domu... SANTJAGAS Aš atjau ia ne dl deln linij. IGON Tu atjai, kad išaiškiniau tavo sapnus. Jei jie byloja sielos kalba, tik tu pats gali juos suprasti. Ar šiaip, ar taip už apsilankym teks mokti. SANTJAGAS Aš du kartus sapnavau t pat sapn. Sapnavau, kad ganau avis, bet staiga atsirado kažkoks vaikas ir pradjo žaisti su gyvuliais. Vaikas truput pažaid su avimis, paskui pam mane už rankos ir nuved prie Egipto piramidži. (lukteli) Taigi priešais Egipto piramides vaikas man ir sako: „Jei ia ateisi, rasi paslpt lob“. IGON Tu man nieko nemoksi dabar, bet aš noriu dešimtosios lobio dalies, jei tu j kada rasi. SANTJAGAS Gerai, ir kaipgi js aiškintumt sapn? IGON Pirma tu turi prisiekti. Prisiek, kad už tai, k tau pasakysiu, tu man atiduosi dešimtadal lobio. SANTJAGAS Prisiekiu. IGON Tai pasaulio kalbos ženklas. O aiškinimas toks: tu turi eiti prie Egipto piramidži, O PIRAMIDES MES KIEKVIENAS SUSIKURIAM AR RANDAM PATYS, ten rasi lob, kuris padarys tave turtingu žmogumi. SANTJAGAS Tik tiek? IGON Na matai. Paprasti dalykai – ypatingiausi, bet tik išminiai sugeba juos pamatyti. O dabar gana, ir taip daug laiko sugaišau su tavim.

SENIS Kuo užsiima visi tie žmons? SANTJAGAS Dirba. SENIS Aš pavargau. Gal duotum gurkšn vandens? SENIS Koki knyg skaitai? Tai žymus krinys, bet labai nuobodus. Šioje knygoje kalbama apie tuos paius dalykus kaip beveik ir visose kitose. Apie žmoni nesugebjim pasirinkti savo likim. Gal gale ji veria patikti didžiausija pasaulio apgavyste. SANTJAGAS Kokia ta didžiausioji pasaulio apgavyst? SENIS. Ogi štai: tam tikr akimirk mes nebestengiame valdyti savo gyvenimo ir nuo tada j ima vairuoti likimas. Tai ir yra didžiausioji pasaulio apgavyst.

Vaikinui išjus, mergina pasišalina. Šachmatininkai skelbia šachmat jim. Scenoje pasirodo igon, atsisda treiojoje erdvje, prie stalo. eina Santjagas. Sen pradeda apžirinti vaikino rankas. igon išeina. Santjagas lieka sdti ir varto knyg. Tuo metu šachmatininkai skelbia nauj šachmat jim, po kurio „juodieji“ ir „baltieji“, atsisuk žirovus skaito anksiau abiturient parašytas mintis apie gyvenim. Gali bti demonstruojama filmuota medžiaga ar nuotraukos iš ankstesnio dvyliktok gyvenimo. Šachmatininkai skelbia nauj šachmat jim. Santjagas pasikeiia knyg storesn. Vaikinas atsisda vidury aikšts ir pradeda vartyti knyg. Pasirodo senas (nebtinai) žmogus, atsisda šalia ir pradeda kalbinti Santjag. Toliau varto knyg. Vaikinas paduoda seniui gertuv. Vaikinas paduoda seniui knyg, senis j pavarto.

155

SANTJAGAS Man taip neatsitiko. Mane norjo padaryti kunigu, bet aš nusprendžiau tapti piemeniu. SENIS Šitaip geriau, nes tu mgsti keliauti. SANTJAGAS Kas js? SENIS Aš – Salemo karalius. Kiek tu turi avi? SANTJAGAS Kiek reikia? SENIS Tuomet iškyla vienas keblumas. Aš tau negalsiu padti tol, kol tu manysi turs avi tiek, kiek reikia. SANTJAGAS Atiduokite knyg. Man reikia eiti pas avis ir keliauti toliau. SENIS Duok man kas dešimt savo av ir aš tau pasakysiu, k daryti, kad surastum paslpt lob. SANTJAGAS Kodl karalius kalbasi su piemeniu? SENIS Yra keletas priežasi. Bet tarkime, jog svarbiausioji ta, kad tu pajgus vykdyti savo Asmenin Legend. Ji yra tai, k tu visuomet norjai daryti. Kiekvienas ms ankstyvoje jaunystje žino savj Asmenin Legend. Tuo gyvenimo laikotarpiu viskas aišku, viskas atrodo manoma, nebijome svajoti ir kalbti apie tai, k nortume veikti gyvenime. Taiau laikui bgant atsiranda paslaptinga jga, kad jos, tos Asmenins Legendos, vykdyti nemanoma... Šios jgos, kurios atrodo blogos, iš tikrj mus moko, kaip gyvendinti Asmenin Legend. Btent jos paruošia dvasi ir vali, nes yra viena didel tiesa šiame pasaulyje: nesvarbu, kas tu esi ir k veiki, jei ko nors tikrai nori, šis tavo troškimas yra gims pasaulio sieloje. J vykdyti ir yra tavo misija žemje. SANTJAGAS Net jei nori tik keliauti? Arba vesti audini pirklio dukter? SENIS Arba surasti lob. Pasaulio siela minta žmoni laime. Arba j nelaimmis, pavydu, neišsipildžiusiais norais. Viena vienintel žmoni pareiga yra vykdyti savo Asmenin Legend. Tik tai. Ir kai tu tikrai ko nors trokšti, visas pasaulis slapta padeda tau gyvendinti š troškim. SENIS Kodl tu ganai avis? SANTJAGAS Todl, kad mgstu keliauti. SENIS Jei tu nori sužinoti k nors daugiau apie savj lob, turi man perleisti dešimtj dal savo bandos. SANTJAGAS O gal veriau dešimtj dal lobio? SENIS Jei tu pradsi dalinti tai, ko dar neturi, prarasi nor siekti. Šiaip ar taip, tau bus pravartu patirti, kad viskas gyvenime turi kain. Atsisveikindamas noriu tau padovanoti du akmenis. Jie primins tau mane ir pads gyvenimo kelionje. I SKAITOVAS: Santjagas parduoda avis, išplaukia kit žemyn, susiranda palydov, kuris j palydt iki Egipto piramidži, taiau vadinamasis palydovas pavagia visus už avis gautus Santjago pinigus. SANTJAGAS Ir visa tai tarp vieno saultekio ir

Senis pasišalina, Santjagas pasilieka sdti scenos viduryje, ant grind ir varto rankose akmenis.. Prie mikrofono eina „juodieji“ ir „baltieji“.

156

saullydžio... II SKAITOVAS Kartais gyvenimas apsiveria vienu mirksniu, neduodamas laiko net apsiprasti su pasikeitimais. III SKAITOVAS Vaikinas neturi n skatiko kišenje, taiau turi savj tikjim gyvenimu. SANTJAGAS Jei norite, aš galiu išvalyti šias vazas. Toki, kokios jos yra dabar, niekas niekada nepirks. Už tai man duosite pavalgyti, gerai? PIRKLYS Gerai. PIRKLYS Gerai padirbjai. Vazos tikrai buvo nešvarios, o tavo galv reikjo apvalyti nuo blog mini kaip ir manj. Aš noriau, kad dirbtum mano krautuvje. Šiandien tau valant krištol jo du klientai. Tai geras ženklas. SANTJAGAS Aš galiu dirbti likusi dienos dal. Iki aušros nuvalysiu vis parduotuvs krištol. Už tai noriau pinig, kad rytoj galiau nukeliauti Egipt. PIRKLYS Jei net visus metus valytum mano krištol, dar turtum skolintis pinig kelionei. SANTJAGAS Aš dirbsiu pas jus. Man reikia pinig nusipirkti keletui avi. Aš noriu kuo greiiau sugržti prie avi. Kai lydi skm, reikia j išnaudoti ir daryti visk, kad jai padtume – taip, kaip ji padeda mums. Tai vadinama Palankumo principu. Arba „debiutanto skme“. PIRKLYS Pranašas mums dav Koran ir paskyr penkias priedermes, kurias turime vykdyti vis gyvenim: tikti vienintel Diev, melstis penkis kartus per dien, laikytis Ramadano pasninko, teikti labdar vargšams... SANTJAGAS O kokia penktoji priederm? PIRKLYS Tu man sakei, kad aš nesvajoju apie keliones. Penktoji kiekvieno musulmono priederm yra atlikti vien kelion. Bent kart gyvenime mes privalome aplankyti šventj Mekos miest. SANTJAGAS Kodl nekeliaujate Mek dabar? PIRKLYS Todl, kad svajon apie Mek man padeda gyventi. Ji man suteikia jg ištverti visas tas viena kit panašias dienas, tas vaz prigrstas lentynas, tuos pusryius ir pietus apgailtinoje užeigoje. Aš bijausi j vykdyti, nes tada nebetursiu dl ko gyventi toliau. Žmoni svajons labai skirtingos.

Santjagas sdi scenos viduryje(ketvirtoji erdv), ant grind, apžirinja akmenis, varto knyg. Šachmatininkai skelbia kit šachmat jim. Gali bti rodoma filmuota medžiaga ar skaitomos dvyliktok mintys apie gyvenimo svajones. Šachmatininkai vl skelbia nauj šachmat jim. Treiojoje erdvje prie krištolini vaz pasirodo žmogus. Tai pirklys. Jis bando tvarkyti, dlioti vazas. Santjagas pakyla ir prijs prie pirklio pradeda pokalb. Vaikinas valo vazas. Santjagas ir pirklys lieka sdti prie vaz. Galima pakviesti kalbti mokyklos direktori,

157

SANTJAGAS Šiandien aš iškeliauju. Noriau js palaiminimo. Js man daug padjote. PIRKLYS Aš didžiuojuosi tavim. Tu mano krautuvei kvpei gyvybs. Tik aš, kaip ir tu, žinau, kad nebepirksi avi. SANTJAGAS Niekada neišsižadk savo svajoni. Bk atidus ženklams. Aš vl bsiu tas, kas buvau seniau. Šiame mieste aš išmokau ypatingos kalbos. Tai entuziazmo kalba, kai viskas daroma su meile ir kantriai, žinant, ko nori, ir tikint, kad tai pasieksi. Dabar šis miestas man jau nesvetimas, aš j užkariavau, taip galiau užkariauti ir kitk pasaulyje. Kai tikrai ko nors trokšti, visas pasaulis padeda gyvendinti t troškim, – sak senasis karalius. Vl tapti piemeniu galiau bet kada. Moku prižirti avis ir niekad neužmiršiu, kaip su jomis elgtis. Taiau nukeliauti prie Egipto piramidži gal nebetursiu kitos progos. Senasis karalius buvo tikras visažinis. Aš mokiausi iš avi, mokiausi iš krištolo, ne prasiau galiu mokytis ir iš dykumos. Man atrodo, kad ji dar senesn ir išmintingesn. SKAITOVAS Sprendimas tra tik ko nors pradžia. Darydamas sprendim, žmogus iš tikrj pasineria veržlion srovn, kuri j nuneša ten, kur sprendimo akimirk jis net nenujaut atsidursis. SKAITOVAS Kuo žmogus labiau priartja prie savo svajons, tuo tvirtesniu jo gyvenimo pagrindu tampa Asmenin legenda. SKAITOVAS Žmogus neturi bijoti nežinomybs, nes kiekvienas yra pajgus pasiekti visko, ko jis nori ir ko jam reikia. SKAITOVAS žengus dykumon, nemanoma savo pdomis gržti atgal. O kadangi gržti atgal nemanoma, telieka rpintis, kaip kuo skmingiau varytis priekin. SKAITOVAS Gal dievas ir sukr dykum tam, kad žmogus galt džiaugtis išvyds palmes. SKAITOVAS Jaunuolis svajoja apie lob. Kuo jis ariau svajons, tuo viskas darosi sudtingiau. Jau nebegalioja tai, k senasis karalius vadino „debiutanto skme“. Dabar –jis tai žino –atjo metas, kai bus išmginta ieškaniojo savo Asmenins Legendos drsa ir atkalumas. Jis turi neskubti, turi bti kantrus. SKAITOVAS Kiekvienas žems žmogus turi jo laukiant lob. Mes, širdys, apie tai kalbame retai, nes žmons nebenori ieškoti lobi. Mes apie juos pasakojame tik mažiems vaikams. Paskui leidžiame

dvyliktok aukltoj . Jei yra filmuotos medžiagos apie profesijos pasirinkimo sprendimus, kai dvyliktokai dar lank daržel ar pradin mokykl, galima demonstruoti j. Merginos galt šokti rytietišk šok. Šachmatininkai skelbia nauj šachmat jim. Santjagas pasiima savo kelionmaiš, iš kurio iškrenta du akmenukai. Laikydamas juos rankose kalba. Santjagas lieka sdti scenos centre, ant grind, Šachmatininkai skelbia nauj šachmat jim. Prie mikrofono eina „juodieji“ ir „baltieji“. Kalba Dvyliktok aukltojas arba tv atstovas. Šachmatininkai skelbia nauj šachmat jim. Prie mikrofono eina vienas iš „baltj“.

158

gyvenimui kiekvien vesti link jo likimo. Deja, maža žmoni eina jiems nubržtu Asmenins Legendos ir laims taku. Dauguma pasaul mato kaip kažk grsminga, ir dl to jis iš tikrj tampa grsmingas. Tuomet mes, širdys, kalbame vis tyliau ir tyliau, taiau visiškai nenutylame niekad. Tik linkime, kad ms žodžiai nebt išgirsti: mes nenorime, kad žmons kentt todl, kad njo ms nurodytu keliu. SANTJAGAS Kodl širdys neliepia žmonms sekti paskui savo svajones? NEPAŽSTAMASIS Tada labiausiai kentt pati širdis. O širdys nemgsta kentti. SANTJAGAS K aš turiu daryti dabar? NEPAŽSTAMASIS Tsk kelion link piramidži. Ir lik atidus ženklams. Dabar tavo širdis sugebs tau parodyti lob. Štai k tau dar reikia žinoti: prieš gyvendindama svajon Pasaulio Siela visuomet nori patikrinti, ko žmogus išmoko nueitame kelyje. Taip elgiasi ne linkdama blogo, o tik todl, kad kartu su svajone galtume geriau tvirtinti ir pamokas, gautas sekant paskui j. Tai momentas, kai didžioji dauguma žmoni pasiduoda. Dykumos kalba tai bt mirti iš troškulio, kai horizonte jau matyti oazs palms. Ieškojimas prasideda debiutanto skme. O baigiasi visuomet Nugaltojo rodymu. Pati tamsiausia valanda yra prieš aušr. NEPAŽSTAMASIS Kadaise ia buvo jra. SANTJAGAS Aš šitai pastebjau. NEPAŽSTAMASIS Pridk kriaukl prie ausies.(vaikinas prideda) Šios kriaukls viduje visuomet yra jra, nes tai – jos Asmenin Legenda. Ir jos neatsižads niekad – iki tol, kol dykum vl dengs bangos.

Šachmatininkai skelbia nauj šachmat jim. Prie Santjago prieina nepažstamasis. Nepažstamasis pasilenkia ir paima nuo žems kriaukl. Santjagas ir nepažstamasis lieka scenoje. Šachmatininkai skelbia paskutin šachmat jim. Laimi baltieji. Dvyliktokai visi sueina scen ir dainuoja dain. Daina gali bti apie mokykl, apie gyvenim, svajones ir pan.

159

KAUNO MARTYNO MAŽVYDO VIDURIN MOKYKLA

GYVENIMAS – TAI KNYGA LITERATRIN-MUZIKIN KOMPOZICIJA

Auks Petruševiien, lietuvi kalbos mokytoja ekspert

160

Parengiamasis planas Renginio žanras – literatrin-muzikin kompozicija. Renginio pavadinimas – „Gyvenimas – tai knyga“. Paskirtis – skirta dvyliktok Šimtadieniui (tekstai tikt ir Paskutinio skambuio šventei). Auditorija – mokytojai, 11-12 klasi mokiniai, j tvai. Dalyviai, veikjai – 12 kl. mokiniai – skaitovai, vokalinis ansamblis, solistai, šoki studija. Laikas – žiema (vasario mn.), vakaras. Vieta – mokyklos akt sal. Veiksmo vietos apipavidalinimas – kadangi renginio credo „Gyvenimas – tai knyga“, todl dmesio centre, aptemdytos scenos gilumoje – improvizuota didel knyga, apšviesta prožektoriais. Ant galins scenos sienos, virš knygos – multimedios ekranas, kuriame rodomos didels ryškios skaidrs, atitinkanios atskir montažo dali tem. Skaitovai vilki uniformas, bet, priklausomai nuo sakomo teksto, k nors laiko rankose. Literatrins kompozicijos vieta – scena. Muzikinis apipavidalinimas – populiarias estradines dainas (išvardintos scenarijuje) atlieka mokyklos vokalinis vyresnij klasi mokini ansamblis ir solistai, akomponuoja muzikos mokytoja, naudojamos ir fonogramos. Pagal t pai muzik šoka mokyklos šoki studijos merginos (choreografija – šoki mokytojos). Muzikins kompozicijos vieta – avanscena. Atributika – pai mokini pagamintos reikšmingos temins detals (išvardintos scenarijuje). Technins priemons – btinas kokybiškas apšvietimas (prožektoriai, kuri ryškumo intensyvumas reguliuojamas), radiomikrofonai, garso kolonls, stiprintuvai, CD grotuvas (kompaktinms plokštelms), multimedia (Power Point skaidri rodymui). Panaudota literatra:

1. B.Brazdžionio eil. rinkinys „Poezijos pilnatis“ (V., 1989); 2. Slavicko eil. rinkinys „Einu per žem“ (V., 1990); 3. „Gyvenimo saul“ (sudarytoja R.Mackeviit, K., 1987). 4. Prozos tekst autor – Auks Petruševiien.

Literatrinis-režisrinis scenarijus Tekstas Remarka I skaitovas (mergina): - Gyvenimas – giesm, gyvenimas – stebuklas. Jis mainosi, kinta, spindi visom vaivorykšts spalvom. Jis bna lengvas ir sunkus, bna tyras ir purvinas, pasakiškas ir niekingas. Gyventi – tai tarsi skaityti. Praeina diena – užverti puslap, prabga metai – perskaitai skyri. II skaitovas (vaikinas): - Kas rašo gyvenimo knygas, kurias skaityti bna ir linksma, ir lidna, ir nuobodu? Vieni žmons tik perskaito tai, kas paskirta Aukšiausiojo. Kiti – kuria ir patys rašo savo gyvenimo knyg, pripildydami j prasms, amžindami save. Tokias knygas skaito visas pasaulis. I skaitovas (mergina): - Ms knygos dar net nepustos. Prieš akis – daugyb tuši puslapi. K juos rašysime? Ar norsime dar kart perskaityti kok nors skyri? Ar ne gda bus leisti skaityti savo knyg kitiems? Kokia bus jos pabaiga? II skaitovas (vaikinas): - Kartais valandos šviesios ir tyros, Kaip šilkinio šaltinio malda, Kartais graudžios kaip ašaros byra, Lyg nebt šviesiau niekada. Kartais valandos sunkias lyg kraujas, Kartais laša lyg sunks lašai, Kartais j, kad sustot, maldauji, Kartais j, kad skubt, prašai. Kartais valandos bga lyg ups,

I dalis – žangin. Skamba Gyio Paškeviiaus daina „Šiam pasauly visko bna“ (atlieka vokalinis vyresnij klasi mokini ansamblis). Du skaitovai (mergina ir vaikinas) rankose laiko po stor knyg. Jiems kalbant, tyliai groja fonin muzika. B.Brazdžionio eil. „Valandos“ (rinkinys „Poezijos pilnatis“, 311 psl.) Tylant akompanimentui, jaunuoliai pasitraukia

161

Ir iš džiaugsmo netilpsta krantuos, Kartais ieškai, kaip vergas suklups, Nors vienos, nors vienos valandos.

scenos gilum, atsistoja prie didels improvizuotos knygos ir j atveria. Iš užkulisi scenos priek išeina kiti keturi skaitovai.

I skaitovas (mergina): - Atverskime pirm gyvenimo knygos puslap – žmogaus gimimas. II skaitovas (vaikinas): - T dien, kai atjau š pasaul, sužibo mano žvaigžd, o gyvenimas metraštyje raš mano vard. I skaitovas (mergina): - Kur mano pradžia? Už tkstanio myli. Prieš tkstant met. Motinos siose. Po širdim. Kur mano tsa? Ant motinos rank. Motinos akyse. Motinos mintyse. Tenai mano tsa. O kur mano pabaiga? Už tkstanio myli. Po tkstanio met. Motinos siose. Motinos akyse. Motinos mintyse. Pabaigos nra. Tra tik tsa. II skaitovas (vaikinas): - Iš lto pasisuko met ratas, Ir jo pirmasis stipinas Mane iš nebties iškl. Pirmoji mano ašara Ir pirmutinis šypsnys Sustingo tekanios to ryto sauls Blankioj šviesoj. Tai mano motinos dsningos krtys Man dav stebukling dovan, Kad aš, mažytis ir silpnutis, Lig šiolei nepalžs, Su degania širdim tolyn einu. Šios žems mano nesptai biai Nereikalingi buvo man karali Dovan likuiai. III skaitovas (mergina): - Žmogus, davs man pradži ir atveds gyventi, vadinamas šventu Motinos vardu. IV skaitovas (vaikinas): - Lenkiame galvas prieš savo Mamas, prieš j žylanius nuo rpesi smilkinius, nuo darb grumbanias rankas. Joms dkojame už gyvenimo knyg. III skaitovas (mergina): - Motin pasauli, Iš kurio palaiming si Ateina žol ir vaikas, Žaltys versm ir medis. Didysis Motin pasauli, Pilnas gimstani vj,

II dalis – „Gimimas“. Skamba Livetos ir Petro Kazlausk daina „Paimk mane, mama, už rankos“ (atlieka vokalinis vyresnij klasi mokini ansamblis). Choreografin kompozicija – šoki studijos. Ekrane – skaidrs su dvyliktok kdikysts nuotraukomis. Keturi skaitovai (dvi merginos ir du vaikinai) rankose laiko po gli puokšt. Jiems kalbant, tyliai groja fonin muzika. Eilrašiai iš knygos „Gyvenimo saul“: A.Baltakio eil. „Motina“ (124 psl.) V.Mykolaiio-Putino eil. „Mano mnesiai“ (11 psl.) J.Degutyts eil. „Motin pasaulis“ (103 psl.)

162

Lietaus ir ugnies artumo, Auksini šešli muzikos Sušvitusiam baltam vasario debesy. Didysis Motin pasauli, Sus aule vienam delne, Su mnuliu kitam, - Toks nesuprantamas ir teisus, Toks chaotiškas, vienišas ir amžinas, - Saugai savo gyvybs paslapt, Atsiskleisdamas – lyg netyia – Vienai akimirkai Artjanio pavasario kvapu, Mirštanio žvries ašara, Širdies tvinksiu, Kuris duoda pradži choralo skambjimui. Kurio vandenyno kriauklj Ši nakt gim perlas? Kokioms kryžkelms atiduotas Suriko pirm kart kdikis – Taip skaudžiai ir laimingai? IV skaitovas (vaikinas): - Augink mane, mama. Medinje pirkioj Šveniu savo pirm gimtadien. Pirm! Išdygo vaivorykšt mano pirmoji. Miške mano pirmosios uogos ir samanos. Miegojau, tik sapnas negeras kamavo: Degsiai ir miestai, ir kitos nesmons. Sapnavos minia – lyg šventykloj, lyg rinkoj. Augink mane, mama, man vard parink. Augink mane tok, kad medžiai aplinkui Braškt ir linkt. Teising augink. Švelniausiai migdyki ir bauski skaudžiausiai. Taip lengva ir paprasta viskas. Užaugsiu, Paimsiu kaip saul žaibuojant kard! O jei neužaugsiu – auginki dar kart.

V.Šimkaus eil. „Augink mane, mama“ (200 psl.) Akompanimentas garsja, jaunuoliai nulipa nuo scenos ir išdalina gles salje sdinioms savo mamoms. Po to gržta scen, atsistoja šalia kit skaitov prie knygos ir atveria nauj puslap. Iš užkulisi scenos priek išeina kiti du skaitovai. Akompanimentas nutyla.

I skaitovas (mergina): - Kitas puslapis atgrš ms veidus vaikystn, kur tebevingiuoja sidabražole užtiesti takai, švyti ramios auksins dms ant vasaros gluosni, šaudo pro langus tamsmls kregžds, kvepia šviežia duona. II skaitovas (vaikinas): - Amžinas vaikysts pasaulis – didelis, gaudus, paslaptingas, šiltas, besišypsantis, ramus, dvelkiantis saule... I skaitovas (mergina): - O, šiltas pasak pasauli, Po meils motinos sparnais, Ten karalait – ms saul Ir karalaiiai mes tenais. II skaitovas (vaikinas): - stiklo kaln aukso žirgu Nakia svajons ms jos, Ir smegens ragan kur mirga, Keliaut nieks vienas nebijos. Ten mes nykštukai ir karaliai, Ant gaidžio kojos ms dvarai, Ir šilko, aukso iki valiai

III dalis – „Vaikyst“. Skamba Viktorijos Perminaits daina „Vaikams“ (atlieka vokalinis vyresnij klasi mokini ansamblis). Choreografin kompozicija – šoki studijos. Ekrane – skaidrs su dvyliktok vaikysts nuotraukomis. Du skaitovai (mergina ir vaikinas) rankose laiko po didel žaisl. Jiems kalbant, tyliai groja fonin muzika. B.Brazdžionio eil. „Pasak pasaulis“ (rinkinys „Poezijos pilnatis“, 327 psl.)

163

Prineš gerieji aitvarai. I skaitovas (mergina): - Ten vaikšto Dievas geras geras Po vargšo rbais, be nam. Tenai stalelis, žod tarus, - Midum medum vaišina mus. O, šiltas pasak pasauli, Po meils motinos sparnais...

Tylant akompanimentui, jaunuoliai pasitraukia scenos gilum, atsistoja šalia kit skaitov prie knygos ir atveria nauj puslap. Iš užkulisi scenos priek išeina kiti keturi skaitovai.

I skaitovas (vaikinas): - Veriam nauj puslap. Mums – septyneri. Prisiminimuose ataidi pirmoko žingsneliai. Širdel tuksi, nerimsta, - taip baisu žengti mokykl. II skaitovas (mergina): - Rugsjo varpeliai glm pražysta. Mama už rankos veda vaikyst neregt didel keli, Kuris suskamba šimtais varpeli, Kuris vis šaukia, kuris vilioja Ir atradim medžiais lapoja. Nedrsta, dreba maža širdel, Mamyts rankos paleist negali. Ir šitaip eina švies krašt, O dienos pina varpeli rašt. tok krašt, kur knygos švyti, Mama pro klev vaikyst lydi... III skaitovas (mergina): - Pirmoji mokytoja – gera, graži ir pati protingiausia! Pirma kreivai parašyta raid, pirmas skiemenimis perskaitytas žodis... IV skaitovas (vaikinas): - Lydimas seneli pasakli Ir ger ger aki mamos Atjau, kad rodytum man keli Prie pirmosios raids, prie dainos. Nebijosiu, jei apglbsi savo rankom T pasaul plat ir mane – Eisime kartu per balt lauk Su pirmj raidži puokštele. Iki žodžio gimtojo, gaivaus šaltinio, Upi mlynbalsi pakrašiais, Kad žinoiau, kuo prasideda Tvyn, Kad suprasiau, kas yra taika. I skaitovas (vaikinas): - Ai Tau, pirmoji Mokytoja, ne tik už tai, kad moku skaityti, rašyti, kad šiandien esu dvyliktokas. Ai Tau ir už bemieges naktis prie mano ssiuvinio, ir už šiltai parišt šalik, užsegt neklusni sag, už atlaidži šypsen ir ger rank mano vaikiškame delne.

IV dalis – „Pirmoji klas“. Skamba Vaidos Genyts daina „Sparnuotosios supyns“ (atlieka solo vokalist). Choreografin kompozicija – šoki studijos. Ekrane – skaidrs su pirmok ir Rugsjo 1-osios švents nuotraukomis. Keturi skaitovai rankose laiko po didel vaikišk piešin su abcls raidmis ir balion. Jiems kalbant, tyliai groja fonin muzika. Z. Stunžiens eil. „Rugsjo varpeliai“ Kai tariami padkos žodžiai, gli puokšts teikiamos salje sdinioms pradini klasi mokytojoms. Tylant akompanimentui, jaunuoliai pasitraukia scenos gilum, atsistoja šalia kit skaitov prie knygos ir atveria nauj puslap. Iš užkulisi scenos priek išeina kiti keturi skaitovai.

I skaitovas (mergina): - Šviesiausias puslapis, nuplautas ašarom ir švieiantis laime, pats pats ryškiausias puslapis – pirmoji meil. Tyra ir švari, tikra ir vienintel, skaudi ir trapi – ji visada bus kažkur ia pat, greta... II skaitovas (vaikinas): - Tu neišeik Iš mano žodži,

V dalis – „Pirmoji meil, draugyst“. Skamba „Hiperbols“ daina „O aš taip myliu, aš taip myliu,/ Prieš šit jausm meil/ Tik aidas tolimo griaustinio…“ (atlieka solo vokalist, pritaria vokalinis vyresnij klasi mokini ansamblis). Choreografin kompozicija – šoki studijos. Keturi skaitovai dviese rankose laiko po didel

164

Iš atminties, Gyvos kalbos. Iš pirmo žvilgsnio, Man padovanoto, Pirm svajoni – Iš nakties trumpos... Ateik ir bk Žvaigžde šviesija!.. Lydk keliuos, Dainuok sode. Tavs aš lauksiu, Vien tau bsiu geras. Žinok, tiksiu Tavim visada. III skaitovas (mergina): - Dar bsim išduoti ir apgauti, dar verksim, pasislp nuo žmoni, dar labai norsim sugržti naivi praeit, prisišaukti t jausm, kuris nuskaidrint ir apvalyt supurvint siel. Pirmoji meile... IV skaitovas (vaikinas): - Tu ateik mano maž švent, Iš atminties ateik – be pažad... Nesakyk, kad jau pradjo šalti Dvasia, pavargus nuo tuši mini. Ateik tu vl per piev vs, Plakim man primink širdies. Nakties tyloj pabsim dviese, Tiktai nekaltink praeities. Tokia lemtis – keliai stoteln bga, Seniai ten ms jau nra. Ištirpo meil kaip pirmasis sniegas Senam mokykliniam kieme... Ir žinau, kad nieko nepakeisiu, Žiedai, skirti tau, liks nepaliesti... Aš vis lauksiu, tu ir vl ateisi... Prisiminim sauls nušviesta.

improvizuot šird. Jiems kalbant, tyliai groja fonin muzika. A. Slavicko eil. „Tikiu svajone“ (iš rinkinio „Einu per žem“, 42 psl.). A. Slavicko eil. „Tave šaukiu“ (iš rinkinio „Einu per žem“, 46 psl.). Tylant akompanimentui, jaunuoliai pasitraukia scenos gilum, atsistoja šalia kit skaitov prie knygos ir atveria nauj puslap. Iš užkulisi scenos priek išeina kiti trys skaitovai.

I skaitovas (mergina): - Tarp juodos lentos ir baltos kreidos trupinio, tarp kareiviškai išrikiuot suol ir didžiuli lang, tarp visagalio mokytoj žodžio ir išmintingos knyg tylos, tarp tangent ir abcls, tarp pirmosios meils ir skausmingo savs ieškojimo, tarp dvylikos rugsj išaugo didelis, tikras žodis – bendraklasiai. Ir gyvens šis žodis iki paskutinio – dvylikto pavasario, kuris išmgins ne tik ms žinias, bet ir draugyst. Likime draugais ne tik 100 dien, ne tik per egzaminus, bet vis gyvenim, nes nieko nra gražesnio už drauge išgyvent vaikyst.

II skaitovas (vaikinas): - Po šimto dien nuskambs paskutinis skambutis, prasids ir pasibaigs brandos egzaminai ir peržengsime svarbiausi gyvenimo slenkst dar nežinom sav pasaul.

III skaitovas (mergina): - Js – tvai, mokytojai ir klass draugai – iki šiol padjote mums rašyti gyvenimo knyg. Liko

VI dalis – „Abiturientai“. Skamba Vitos Rusaityts daina „Dar pabkim drauge, neskubkim išeit“ (atlieka solo vokalist, pritaria vokalinis vyresnij klasi mokini ansamblis). Choreografin kompozicija – šoki studijos. Ekrane – skaidrs su dvyliktok mokyklinio gyvenimo nuotraukomis. Trys skaitovai, sustoj greta, rankose laiko po didel skaii 1, 0, 0 (100). Jiems kalbant, tyliai groja fonin muzika. Visi scenoje esantys mokiniai sudeda rankose laikytus daiktus ant knygos ir prieina prie laikanij scenos centre „100“. Susikib rankomis

165

neparašytas dar vienas trumputis skyrelis – šimtas mokyklini dien. Parašykite ia gr ir meil, džiaugsm ir juok, ties ir gailest. Parašykite mums laim.

visi dainuoja šimtadienio himn „Šimtas mums liko mokytis dien“. Po to, skambant tai paiai melodijai, eina sal ir dovanoja gles visiems mokytojams.

Po dvyliktok montažo juos sveikina vienuoliktokai: dovanoja 100 dien kalendorius, „pusatestaius“, keramikinius šimtadienio medalius ir tort su 100 degani žvakui.

166


ATEITIES KRANTAS

ŠVENT

Grita Šukyt, rengini režisier, direktors pavaduotoja

167

Parengiamasis planas Renginio žanras – literatrin kompozicija Renginio pavadinimas – „Ateities krantas“ Paskirtis – paskutinio skambuio švent Auditorija, jos amžiaus grup – gimnazijos mokytojai, mokiniai Dalyviai, veikjai – studentai (vaikinas ir mergina), profesorius, seimo narys, led pardavja, tvas ir mama su kdikiu ant rank, senas žmogus. Penktokai, kurie atveda abiturientus ( penktok tiek, kiek yra abiturient klasi) Sveiai, sakantys sveikinimo kalbas – gimnazijos direktor, pirmoji abiturient mokytoja, abiturient aukltojai, abiturient tv atstovas Laikas – 2006 m. gegužs 12 d., popiet Vieta – akt sal Veiksmo vietos apipavidalinimas – scenoje ateities krantas, portalas papuoštas butaforinmis bangomis iš melsvos plvels, ant scenos grind smlis, akmenukai, butaforinis švyturys, ant kurio užrašytas abiturient laidos numeris Muzikinis apipavidalinimas – jros ošimo, laivo sirenos, laivo varp skambesio, vyro balso rašai. Gimnazijos pop choro dvi dainos. raše R. Lileikio daina „O žvaigžd puodynj“, dainuoja V.V. Landsbergis. raše R. Lileikio daina „Aš visai nežinau kodl“, dainuoja V.V. Landsbergis Atributika, naudojami daiktai – varpai, tikri valgomieji ledai, testamentas, abiturient atsisveikinimo varpai, kuriuos dovanoja gimnazijai Technins priemons, ranga – garso stiprinimo aparatra

Literatrinis – režisrinis scenarijus Tekstas Remarka Jau atplaukia ! Negali bti, kad taip greit. Na jau, greit!! Dvylika met šitas laivas plaukiojo mokykliniuose vandenyse. Dvylika met, tik pagalvok... Dvylika met, na kiek jau ia... Jie taip greitai prajo, taip greitai... Jau krantas, ia, plaukite krant, mes laukiame !!! (šaukia abiturientams) Kur js visi, greiiau, jau atplaukia. Kas atplaukia? Jra mums atplukdo mokyklin laiv, ar nematai?

Scenoje ateities krantas, portalas papuoštas butaforinmis bangomis iš melsvos plvels, ant scenos grind smlis, akmenukai, butaforinis švyturys, ant kurio užrašytas abiturient laidos numeris. Scenoje krsle miega senas žmogus, apklotas stora šilta antklode. Nugara ir pusiau profiliu žirovus stovi ateities kranto veikjai: studentai (vaikinas ir mergina), profesorius, seimo narys, led pardavja, tvas ir mama su kdikiu ant rank. raše jros ošimas, sal sueina abiturientai, juos atveda keturi penktokai. Kai visi abiturientai susda, raše pasigirsta laivo sirena, laivo varpo skambjimas. Varpeliais skambindami iš sals išeina abiturientus atlydj penktokai. žirovus atsisuka studentai. Student (vaikino ir merginos) dialogas: Studentai moja abiturientams: Studentai (atsisuk ateities kranto žmones): Mama: Tvas:

168

Kas ten parašyta? Ne, dar nežiriu. Greiiau, sukite krant. O, jau ia pat ! Palaukite, atsinešiu žironus. Jau matau! Š kart prie ateities kranto plaukia ................... laidos abiturientai. Iš kur? Iš Kauno „Varpo“ gimnazijos. Kiek laive žmoni? Matau vien, dvi, tris, keturias moteris – tokios rimtos, santrios. Ir daug linksm jaun žmoni, gal koks 100? Jie šypsosi, džiaugsmingi, škioja ! Gerai, tegul džiaugiasi, nes mato savo ateities krant... Nuleisti inkar! ...................... laidos abiturient mokyklinio gyvenimo laivas savo gyvenimo ateities krant pasiek. Išeikite visi laivo den! Klausyk, j tiek daug, domu, ar apsišaukli nra? Aš nežinau, kiek turi bti. O kas žino? Pakvieskim t, kuris ariausiai stovi. Kvieiame gerbiam pavaduotoj .................... pasakyti, kiek abiturient atplauk mokykliniu laivu, kiek j pasiruošusi žini patikrinimui – egzaminams. Kaip manai, ar nereikt sutikti su muzika? Gal tiks daina? Kvieiu, pop choras sveikina visus Dabar noriau, kad kalbt kapitonas. ia kapiton! Kur tai matyta, kad laivui vadovaut moteris? Tik mokykliniame laive taip gali bti! Gali, ir labai skmingai ateities krant atplukd jau daug abiturient laiv. Netrukus sitikinsite pats! Kvieiame gerbiam direktor tarti žod. Ledai – vaisiniai, gaivinantys, braškiniai, avietiniai! Plombyras, su šokoladu! Pirkite ledus,

Profesorius: Seimo narys: Studentai (abiturientams): Led pardavja: Profesorius (paima žironus iš led pardavjos): Tvai: Profesorius: Seimo narys: Studentai (pam žironus iš profesoriaus): Mama: raše griežtas vyro balsas: Seimo narys profesoriui: Profesorius: Seimo narys: Pavaduotojas.......................... perskaito sakym dl abiturient leidimo laikyti egzaminus. Studentai: Dainuoja pop choras vien dain. Profesorius: Studentai: Profesorius: Studentai: Sveikina direktor. Led pardavja:

169

jie puikiai atgaivina karšt vasaros dien! Jie atgaivina ir tada, kai apskritai tau karšta, nežinia nuo ko – moksl, rpesi, kyri mokytoj ar atsibodusi draug, nuo koki nors egzamin ar išgyvenim! Pirkite ledus! Visai prasta prekyba, tas pavasaris toks šaltas, saul visai neskuba sušildyti žems ir žmoni, prastai. Ot, prieš kokius 10 ar 12 met – viskas buvo kitaip – ir saul skaisiau šviet, ir šypsen daugiau buvo, ir vaik pilnas krantas, o dabar tik seniai (atsisukdama scenoje esanius). Nesakyk taip, led tetule... Štai pažirk – atpauk 100 jaun žmoni! Ar neprisimeni, jie su pasigardžiavimu laiž tavo parduodamus ledus? Jie ir dabar nort paragauti – gal nors taip sugržt vaikyst? Žinoma, ledai visada primena vaikyst, kuri atidžiai, nuoširdžiai globojo, augino ir neleido persišaldyti nuo led pirmosios mokytojos. Jos buvo ir mamos, ir draugs, ir užtarjos, ir žini nešjos – kaip dabar dažnai sakoma, viskas viename. Aš matau, laivo gale yra ir pirmosios mokytojos, bkite drsesns, ateikite priek. Js dar labai reikalingos ir užaugusiems vaikams. Kvieiame tarti žod pirmj mokytoj. Na, užteks linksmybi, laikas surimtti. Js ateities krante bus daug užduoi, kurias tursite veikti. Na, taip pripažstu, jus jau šiek tiek gyvenimas užgrdino, nes kiek girdjau, gimnazijoje, iš kurios js atplaukiate, dideli reikalavimai. Taip , Mokykla – ia daugelsyk išmatuota js kantryb ir jgos; Mokykla – ia teiktas nekainojamas žini ir tobuljimo turtas; Mokykla – ia patikta savo verte ir gebjimais; Mokykla – ia pamažu subrsta... Bet man vis tiek neramu. Aš noriau jog rimtesnis žmogus tikint, kad js savo ateities krante galsite tsti savo mokslus, kad rasite viet, kurioje sugebsite tobulinti savo žinias. Aš turiu sitikinti, kad js tam pasiruoš. Todl ir kvieiu abiturient aukltojas, kurios, manau, visk apie jus žino. Prašau, mielosios, raportuokite apie vaikus, kuriuos atplukdte mokykliniame laive. Na, kaip tu galvoji, kas mes tokie? (klausia abiturient)

Studentai: Led pardavja: Studentai: Sveikina pirmoji mokytoja. Po sveikinimo kalbos led pardavja teikia mokytojai krepš su ledais, kuriuos ji išdalina abiturientams. Kol mokytoja dalina abiturientams ledus, pop choras dainuoja apie vaikyst. Profesorius: Sveikina abiturient aukltojos. Pop muzikos grup dainuoja dain apie mam . Tvai su kdikiu ant rank:

170

Teisingai – mes ttis ir mama. Tai js ateityje. Jums atrodo, kad ši js ateitis toli? Klystate, mielieji, ji visai ia pat. Jums atrodys, kad js dar nespjote gyvenime tiek patirti ir suprasti, o štai jau reikia gyt patirt ir meil dalinti savo vaikams. Todl šiandien atidžiai, nepraleisdamas nei vieno gero žodžio, nei vieno šilt, mylini aki žvilgsnio, nei vienos auksins minties, nei vieno širdies virpteljimo - nieko nepraleisdamas klausyk savo tv. Jie su tavimi visuose tavo gyvenimo krantuose – ir praeities, ir ateities. Tvai visk sujungia graži visum – graž žmog. Kvieiame tarti žod tvelius. Neišsigsk, tai tu – senatvje...Sunku suprasti...Žinau, bet tai neišvengiamas žmogaus gyvenimo tarpsnis. Bet jeigu vis gyvenim pragyvenai išmintingai, tai ir senatv gali bti graži ir netgi žavi. Tik, kad taip atsitikt, daug suprasti ir patirti reikia širdimi. Padsiu tau. Keli pastebjimai, perspjimai tavo ateiiai. Pasistenk bent dal j siminti.

Mes skaiiuojame dienas ir nepastebim lekiani met.

Mes mieliau išklausome nepažstamj nei savo artim.

Mes dažniau kalbams virtualiai, nei žirdami vieni kitiems akis.

Mes kalbame per daug, o mylime per mažai. Mes rašome gudriausius projektus, bet

pamiršome svajoti. Mes daug kalbame ir mažai pasakome. Naršome po visat, bet pamiršome savo

sielas. Turime daug žini, bet mažai sveiko proto. Daugiau statym ir mažiau padorumo. Daugiau kompiuteri ir mažiau jausm. Išmokome meluoti nenusukdami aki šal, o

teisyb sakome pašnibždomis. Užsimerkiame, kai reikia matyti, ir tylime,

kai reikia šaukti. Daug tušios puikybs ir mažai paprastumo. Mes atidliojame gyvenim, o paskui

stebims – kodl jis prajo pro šal. Mes lekiame ir neturime kada sustoti. Mes lekiame ir neturime kada sustoti. Viskas, laiko postringavimams nebra. Abiturientai, lipkite pagaliau iš mokyklinio laivo ir skambinkite varpais atsisveikindami su mokykliniu gyvenimu. Kvieiu tvarkingai, nesigrskite, nes dar apversite

Sveikina tvai. raše muzika, visi scenoje esantys personažai pasiima nuo žems varpus, suskambina kartu, prabunda scenoje miegantis senas žmogus. Senas žmogus: raše muzika. Su kiekvienu varpo džiu raše ateities kranto personažai skaito po fraz, eidami avanscen: Paskutin fraz visi choru kartoja kelis kartus: raše muzikai nutilus, prieš užmigdamas, senas žmogus: Studentai:

171

savo mokyklin laiv. Taigi, iš mokyklinio laivo ateities krant savo klass varp atneša G IV A klass abiturientai. GIV B, G IV C, G IVD. Ai, visi skmingai išsilaipinote. Js mokslo metai gimnazijoje baigsi. Bet mokyklinis laivas kažkodl dar pilnas? Na taip, ten kiti mokiniai – penktokai, aštuntokai, vienuoliktokai ir t.t.... Abiturientai, vadinasi, turite kam perduoti savo patirt, testament. Kvieiu, perduokite testament vienuoliktokams. Vienuoliktokai, bkite pasiruoš priimti testament. ia trksta muzikos. Dainuoja pop grup. Kiekvienas žmogus turi savo žvaigžd, nesvarbu, kuo jis bt, nesvarbu, kur jis bt, nesvarbu, kada jis bt. Žvaigžd tiesiog švieia tau, tavo draugams, tavo bendrakeleiviams, tavo biiuliams – visiems, kuriuos sutikai savo kelyje. Ji sižieb tada, kai tu gimei, ir kuo daugiau ger žmoni sutikai savo gyvenimo kely, tuo ryškiau ir gražiau ji spindjo. Ar šiandien turi kam padkoti už savo žvaigžds spindes? Gal tvams, gal mokytojams, gal draugams ? Nežinau, kam. Tiesiog toki galimyb turi ia, šiuo metu, dabar laikas. Pasakyk ai už žvaigžd kam nori, bet btinai pasakyk! „O žvaigžd puodynj“ Palaukite, sustokite ratu. Susikabinkite rankomis, taip bus drsiau veikti paskutinius žingsnius. Aš nežinau, ar plaukiodamas mokykliniuose vandenyse suradai visus atsakymus vaikiškus „kodl?“ Aš nežinau, ar teisingai išsprendei visus uždavinius ? Ar išmokai visas formules, taisykles, gramatikas... aš nežinau... Ir tu nežinai ir dar ilgai nežinosi, kol gyvenimas neatš nauja rsia banga ir nepatikrins tavo stiprybs, ... tavo sžins, darnos, ... tavo žodžio, muzikos, tiesos... Turi turti ties ir mylti savo gyvenim.

Abiturientai teikia direktorei varpus, sako žodžius. Studentai: Seimo narys: Studentai: Profesorius : Abiturientai skaito testament ir perduoda j vienuoliktokams. Studentai: Dainuoja solist Senas žmogus išsitraukia iš užanties šviesel ir sako: Abiturientai teikia gles mokytojams. Visi scenoje esantys dainuoja kartu su raše skambania daina: Studentai: Mama: Profesorius: Seimo narys: Tvas: Led pardavja (pritardama): Mama: Senas žmogus:

172

Išlipai iš mokyklinio laivo, jau sekluma, laivas toliau neplaukia vandeniu, iki ateities kranto perbrisi pats – liko nedaug, tik keli egzamin purslai... „Aš visai nežinau kodl“ SKMS !!!

Studentai: Bendra daina (kartu su rašu): raše jros ošimas. Visi personažai:

173

KAUNO STEPONO DARIAUS IR STASIO GIRNO GIMNAZIJA

REALYBS ŠOU ,,69 DANGUJE” TEATRALIZUOTA MUZIKIN POPIET

Dalia Bertašien, direktors pavaduotoja ugdymui, Mokini tarybos kurator

174

Parengiamasis planas Renginio žanras – teatralizuota muzikin popiet Renginio pavadinimas – realybs šou ,,69 Danuge“. Skaiiai pavadinime nurodo mokyklos abiturient

laid. Paskirtis – Paskutinio skambuio švent. Auditorija – abiturientai, abiturient tvai, mokytojai, 3-ij gimnazijos klasi mokiniai. Dalyviai – 3-ij gimnazijos klasi mokiniai. Veikjai – Vedjas – Prodiuseris; šeši pirmokai – skaitovai; septyni personažai, reali gimnazijos mokini, kurie pasižymi ypatingomis asmeninmis savybmis ir mokykloje gerai visiems žinomi ir atpažstami, prototipai: Šokoladas, Tarškalas, I-oji draug, II-oji draug, Šokja, Bgikas, Dainininkas; Pirmoji mokytoja (reali mokytoja), Pavaduotoja (reali už prevencij atsakinga pavaduotoja). Šoka gimnazijos 3-ij klasi mokiniai, pasirink šoki pamokas – 20 mokini, jauni choras – 20 mokini. Laikas: gegužs 15 d. (paskutin abiturient mokymosi diena pagal ugdymo plan) Vieta – akt sal Veiksmo vietos apipavidalinimas – scena dekoruojama ryškiomis spalvomis, daug blizgesio, švies. Visa tai padeda sudaryti televizinio šou spd. Svarbiausios detals – abiturient laidos numeris ir simboliniai laiptai dang. Muzikinis apipavidalinimas:

1. Piano Favourites instrumentin muzika. 2. Lietuvos karini oro pajg orkestras. Maršai. 3. M. Džiaksono daina ,,O mes vaikai“ 4. TV3 televizijos realybs šou ,,Dangaus“ dainos priedainis. 5. Riaubiškyts ir V. Tarasavo daina ,,Aš tavo“ 6. Grups,,Antis“ daina ,,Bk arstistas“ 7. Muzika – žalias kompaktas 2 d. (mergin ir Pilypo šokis) 8. Village people daina ,,YMCA“ 9. M. Mikutaviiau ir I. Valinskiens daina ,,Pažadai“ 10. Keistuoli teatro daina ,,Ai, kad žirjot“

Atributika – scena – tai tarsi simbolin klas, kurioje vyksta veiksmas. Mokyklinis gyvenimas – tai realybs šou, kuris prasideda atjus mokiniui pirmj klas ir baigiasi tapus abiturientu. Scenoje stovi trys mokykliniai suolai ir kds mokiniams. Baro kd vedjui.

Technins priemons, ranga – trys mikrofonai, garso, šviesos ranga. Literatrinis-režisrinis scenarijus Tekstas Remarka I SCENA Fanfaros Prodiuseris: Laba diena ponai ir ponios, sveikinu Jus visus atvykus Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girno gimnazij. Šiandien 1995 metai ir šiandien prasideda 69 –asis ms realybs šou ,,69 Danguje“. Ms dalyviai dar maži, bet drss ir atkakls. ia jie žengs savo pirmuosius žingsnius didžij gyvenimo scen, ia juos mokys patys geriausi mokytojai, ia j lauks dideli išbandymai. Žirdami juos, galbt atpažinsite save. Ponai ir ponios, pasitikime ms realybs šou dalyvius – 69-osios laidos pirmokus. Maršas ( sal eina pirmokai ir šeši skaitovai)

(1 skaitovas) Labas rytas, varpeli, Ir vl nuskambjs, Labas rytas, mokykla, Apšviesta viltimi.

(2 skaitovas) Šiandien pirmkart žaisliukams Teko likti namuose, Parkeris, ssiuviniukai

Scenos užuolaidos uždarytos. Kairiajame scenos kampe stovi muzikos instrumentai (bgnai, gitaros, parengti groti mokykos grupei). Dešiniajame scenos kampe stovi baro kd, mikrofonas vedaniajam. Ant centrini laipt, vedani nuo scenos, stovi vienas mikrofonas atlikjams. Scenos apaioje - vienas mikrofonas kalbtojams. Skambant fanfaroms, pravrs scenos užuolaid išeina vedjas – prodiuseris. Atsistoja prie mikrofono ant laipt. Realybs šou prasideda Rugsjo 1-osios švente. eina pirmokai, sustoja ant laipt ir scenos apaioje. Pirmokai - tai jauni choras. Vaikai pasipuoš, mergaits su kaspinliais plaukuose. Šeši iš j-skaitovai atsistoja per žingsn priekyje nuo choro. Skaito eiles mokytojui, sveikina rugsj.

175

Vietoj j kuprinje. (3 skaitovas) Rodos, nieko nevyko, O vyko šitiek daug, Aš nuo šio saulto ryto Jau pirmokas, mokykl atjau (4 skaitovas) Susitikimo tiltus tiesiame visi, Gražiau nra kaip pirmj rugsjo Diena ši – švent nuostabi, Kiek daug nauj draug sujo… (5 skaitovas) Kas neša gl ir tyras mintis, Kas nuotaik rudens auksin. Pravr klasje duris, Išgirsim varpo stebukling žini. (6 skaitovas) Spalvotas vadovlis Taps man geru draugu. Knygos, skaiiai ir raidels Laukia ant suol. Mokslo duonos paragavs Tapsiu dideliu žmogum.

(daina) Mokyklinis skambutis Prodiuseris – ponai ir ponios, ms realybs šou prasideda! Dangaus muzika II SCENA Mokytoja - Sveiki. Aš esu js mokytoja. Mano vardas Jolanta Jankauskien. Aš mokysiu jus rašyti, skaityti, mokysiu draugauti ir gerbti kito nuomon, mokysiu laikytis taisykli ir stropiai atlikti jums užduotus darbus. Padsiu kai bus sunku, paguosiu, kai bus lidna - aš bsiu jums tarsi antra mama. Bgikas - Mokytoja, o tai jei yra dvi mamos, vadinasi jas abi reikia mylti? O varge, tai k reikt daryti jei skst laivas, nežinoiau, kuri pirmiausia gelbti – mam mokytoj ar mam mam? Mokytoja - Tikkims, Pauliau, kad tavo laivas, kuriuo tu plauksi, niekada nesks. Pasakyk mums, tu tikriausiai svajoji tapti keliautoju? Bgikas - Ne, aš bsiu bgikas ir apibgsiu vis žem šimt kart, ne du šimtus trisdešimt kart ir dar daugiau. Mokytoja - Šaunuolis, linkiu, kad tavo svajon išsipildyt. Kiti taip pat tikriausiai turi svajoni? I draug - O aš turiu geriausi draug. Jos vardas Urt. Mes draugausime amžinai. Tarškalas –O man moiut sak, kad aš esu velnio neštas ir pamestas. Mokytoja - kaip gerai, kad tas velnias tave pamet, o mes tave suradome. Dainininkas - Mokytoja, mokytoja, o aš moku dainuoti. Aš bsiu žvaigžd. Visi eis mano koncertus ir niekada nebus biliet. Bet gal dar bsiu daktaras, nežinau. Mokytoja – Labai domu, o gal gali mums dabar padainuoti? Vaikai paklausykime kaip dainuoja Mindaugas. (daina) Mokytoja - Tu labai gražiai dainuoji. Ir aš btinai ateisiu tavo koncert, tikiuosi, tu paliksi man rezervin biliet. Mokytoja - Dar Živil mums nepapasakojo apie savo svajon.

Jauni choras dainuoja M. Džiaksono dain ,,O mes vaikai“ Skambant Dangaus muzikai skaitovai teikia gles pirmoje sals eilje sdintiems direktorei, pavaduotojams. Choras išeina. Atsidaro užuolaida. Scenoje stovi trys mokykliniai stalai. Prie kiekvieno stalo po dvi kdes. Skaitovai-pirmokai bga klas, vaikai žaidžia: dvi mergaits žaidžia llmis, du berniukai žaidžia gaudyni, vienas berniukas valgo šokolad, viena mergait ramiai sdi suole ir žiri. klas eina J pirmoji mokytoja- tikra vienos iš abiturient klass pirmoji mokytoja.

176

Kuo tu nori bti užaugusi? II draug – mokytoja, js tiek daug klausinjate, js nieko pati nežinote? Mokytoja – Visko aš tikrai nežinau. Bet dabar noriu sužinoti, apie k js svajojate. Tai kuo nortum bti užaugusi? Šokja - Aš noriu bti geru žmogumi. Mano mama sako, kad gerumas kaip liga – jis plinta. Mano gerumu užsikrs visi žmons ir visi bus laimingi ir niekas nemirs. Mokytoja - Ai, vaikai. Ai, kad svajojate. Kad norite bti geri, kad norite savo gerum dalinti kitiems. Muzika Piano favorites 1 daina (pirmosios mokytojos palinkjimas) Mokytoja - Žinokite, kad n vienas geras poelgis, kad ir koks jis mažas bt, nra beprasmis. Didžiausia klaida iš vis klaid yra nedaryti nieko, kai gali padaryti daug.

Te skleidžiasi js troškimai, nerimstanios mintys, viltingi siekiai. Išmintingi ir ors ženkite nauj atradim keliu. Skms jums, vaikai.

Dangaus muzika III SCENA Prodiuseris - Sveiki, zuikuiai. Pertrauka baigsi - realybs šou tsiasi. Ketverius metus js bgiojote mokyklos koridoriais ir džiaugiats mokytoj nupieštomis saulutmis. Dar daugiau laiko bandte mokytoj kantryb ir savo sdynmis trynte suolus klasse... Tarškalas - Jei Jums neaišku, tai mes per t laik mokms. Prodiuseris - Labas Karoli, kaip malonu girdti tavo bals. Kokiu juokeliu pradžiuginsi mus š kart. Tarškalas - užsiiaupkit, užknisot. Prodiuseris - Vaikuti, nepamiršk, kad dabar kalbu aš. O kai aš kalbu, Js visi tylite. O jei ne, gauni raudon kortel ir sudie realybs šou. ,,69 Danguje“ tsiasi, bet be Karolio. Ar aišku? Tarškalas – Taip. Prodiuseris - Ar visiems aišku? Visi – Taip. Prodiuseris - Visi savo vietas. Kontrolinis. Tiksliau, mini apklausa – patikrinimas, ko Js išmokote.

Muzika piano favorites 2 d. Prodiuseris - Svajoti – tai didžiausia Dievo dovana žmogui. Neprarasti savo svajons geba nedaugelis. Tikiuosi, kad js esate iš to nedaugelio brio ir žinote, ko norite iš gyvenimo. Karoli, tau pirmasis žodis. Tarškalas - Mane neš velnias. Bgdamas užkliuvo už kelmo. Bum, aš iškritau, bet deja vis tiek nuriedjau pragar. Bet man pasisek, aš moku bti žavus. Kai pradedu pliurpti visi pragaro virjai netenka žado ir taip mans vis dar neiškep. Prodiuseris - domi interpretacija. Svarbiausia nepametei esms – gims taukšti niekus, tylti negali. Pylipai? Šokoladas - Man patinka, kai žmons šypsosi. Kai kuri žmoni šypsenos yra labai gražios. Žirdamas besišypsant žmog, pats tampi laimingesnis. Sako, kad šokoladas padeda gamintis laims hormonams. Todl aš statysiu šokolado – laims fabrik. Prodiuseris - Ar tik ne tave beria nuo šokolado? Gal vertt susirpinti sveikata? II draug - O man patiko, kaip pasak Pylipas. Bt gera, jei žmons daugiau šypsotsi. Džiaugtis smulkmenomis – tai galimyb didelei laimei prislinti prie tavs. I draug - Laim yra turti ger draug.

Merno Vitulskio daina ,,Su Tavim“.

Skambant foninei muzikai, mokytoja atsistoja scenos priekyje. Prie jos prieina visi pirmokliai, du iš j mokytoja paima už rankos. Mokytoja sako savo palinkjim. Baigusi kalb, kartu su vaikais nusileidžia nuo scenos. Pagarsinama muzika. Vaikai nueina atsissti. Mokytoj pasitinka jos abiturientai, teikia gli puokšt. Gli puokštes kiekviena abiturient klas teikia ir kitoms salje sdinioms savo pirmosioms mokytojoms. Skambant muzikai, sueina personažai. Tai šeši mokiniai knijantys realius abituientus, kurie savo veikla, išskirtiniais gebjimais ar elgesio manieromis mokykloje yra gerai žinomi ir lengvai atpažstami. Tai dvi neišskiriamos draugs: I-oji, II-oji draug. Dainininkas – mokyklos auksinis balsas. Tarškalas-mokykloje pasižymintis gebjimu pliurpti pamokose ir išvesti mokytojus iš kantrybs. Šokoladas – mokyklos filosofas, Šokja-ypating gebjim šokja choreograf ir Bgikas – nuolat bgantis iš pamok. Visi susda. Vaidinimo metu personažai vadinami savo tikraisiais vardais. Visi dalyviai atsistoja scenos priekyje. J skaitomas tekstas - j svajons leidžia žirovui atpažinti personažus - buvusius pirmokus.

177

Dainininkas – laim - padti žmonms. Šokja - Paddami kitiems nelaimje, tikims, kad jie atsimins ms gerum ir perduos j kitiems. Šis poelgis tarsi žaibo kurta ugnis išplis aplinkui. Daryti gera reikia kiekvien minut. Prodiuseris - Neblogai, neblogai pasakyta. Ypa man patiko paskutin mintis, kad dirbti reikia kiekvien miel minut. Nauja užduotis. Tema - laiškas.

Dangaus muzika (Šokolada ateina su I drauge priek ir atsisda ant laipt) IV SCENA Šokoladas - vakar parašiau tau žinut, skaitei? I draug - Skaiiau... Šokoladas - K manai apie tai, draugaujam? I draug - Draugaujam... (Šokoladas apkabina I-j draug, sdi svajodami) Muzika V. Riaubiškyts daina ,,Aš tavo“ Tarškalas - Tai k, burkuojat, balandliai? Burkuojat... Neklausyk jo, Urte, apsuks galv ir paliks. Šiame realybs šou galima pasitikti tik manimi Šokoladas – Aš tau paskambinsiu, Urte. (abu atsistoja ir nueina ssti savo suolus) I draug - Genijau, geriau silyk idj pasirodymui. Tarškalas - Turiu idj, parašom laišk Pauliui. Jis tradiciškai bga aplink pasaul. domu, kuriame „Akropolio“ skyriuje jis dabar ilsisi. I draug – Kvailys. Tarškalas - Indre, nesiparink, tuoj ateis Živil ir sugalvos, k reikia daryti. Dainininkas - Parašom laišk mamai, noriu pasakyti, kad myliu, kad pasiilgau. Tarškalas - Neišgyvenk, kai klifa surašys pažymius knygel, pasimatymas su tvais garantuotas. Tada ir galsi kalbti apie meil mamai... II draug – Ožys. Tarškalas – Ai, ai, ai. ( scen eina lidna Šokja)

Tarškalas - Živile, saule mano. Ko taip blankiai švieti? Prakišo vakar Žalgiris, prakišo. Neverk, mažute, neverk. Dirbti reikia. Nauj pasirodym sugalvoti reikia. Tema laiškas. Šokja – Parašykime laišk ms draugams.

(Grups,,Antis“ daina ,,Bk arstistas“) Groja gimnazijos muzikos grup V SCENA Prodiuseris - koks išsamus laiškas draugams. Tikiuosi jie suprato jo esm, nes nra laiko aiškintis. Realybs šou tsiasi. Nauja užduotis. Jausmai. Dangaus muzika (Personaž persiskirstymas. Scenoje lieka visi)

Tarškalas – Jausmai, banalu... Šokja - Patylk, Karoli.

Tarškalas - Einu einu. K daryt, kai tavs nemyli niekas, o tu taip visus myli. K daryt....

(Tarškalas išeina kartu su Šokja, šnekasi dvi draugs) II draug - Klausykit, o gal suvaidinam Romeo ir Džiuljetos meils istorij. Aš pavyzdžiui biau Džiuljeta. I draug - O kodl btent tu? Manau, aš ir sugebiau.

Skambant muzikai, vyksta personaž persigrupavimas: Šokja išeina, scenoje lieka Dainininkas. Šokoladas ir I-oji draug susda kartu scenos priekyje ant laipt. Tarškalas su II drauge stebi Šokolado ir I-osios draugs pokalbio scen.

Skambant muzikai, Tarškalas su II drauge parodijuoja porel, šoka improvizuot šok pagal V.Riaubiškyts ir V. Tarsavo dainos muzik (vienas stulpelis ir priedainis) Tarškalo fraz ,,Ai, ai, ai“ bdinga konkreiam gimnazijos mokiniui, kur Tarškalo personažas ir knija. Dainuoja gimnazijos mokini grup. Jie pasirinko grups ,,Antis“ dain ,,Bk artistas“. Dainuoti scen ateina ir pritariamieji vokalistai-keturios merginos. Personažai taip pat padeda dainuoti. Dainuodami šoka.

178

II draug - O tu irgi nori. Bet aš turiu t balt suknel. Ji labai tikt j pirmojo susitikimo scenai. I draug – T suknel aš juk tau skolinau. II draug – Bet jei tu jau man j paskolinai, tai ji jau mano. I draug – Tavo logikos nieks nesupras. II draug – O k, jei mano Romeo bus Pylipas (Šokis)

I draug - O Pylipas tai mano... II draug – Ne, Pylipas tai mano... Pylipas – Merginos, mans užteks abiems... II draug – Kam mums tie vyrai, geriausia turti ger draug... Iišeina) Dainininkas - Ko ia voliojasi prieš tas mergas, dangus tai žydros spalvos. (Vyr šokis. Šoka Šokoladas, Tarškalas, Dainininkas) Muzika Village people daina ,,YMCA“

(bda Šokja persirengusi šokiui) Šokja – Pakvaikiojom ir gana. Sugalvojau pasirodym. Šoksime. Šokis - ,,Pažadai“ (Šokis) Muzika M. Mikutaviiau ir I. Valinskiens daina ,,Pažadai“ Dangaus muzika (Personažai suneša stalus, kdes. Sustato visus krv, kaip valgykloje. Visi susda ratu) VI SCENA (Valgykla, visi sdi prie stalo) Šokoladas – !!! Nupirk man bandel su cinamonu t! Dainininkas –Taigi jau praeit kart pirkau! Šokoladas – O tau jau, girdi, gaila draugui bandels...Aš tai sau nupirkiau jeigu biau tu... I draug – Melu kvepia... (bga bgikas) Tarškalas – Oooooo !!!!! Kokie žmons! Kiek pasauli apibgai, k??? Girdjau vakar startavai iš angl... Bgikas – Ne...aš tik ssiuvin buvau namie paliks...tai žinai.. bgau pasiimti!!!!!:) Tarškalas – Aha...jo jo! (eina pavaduotoja ) Pavaduotoja – K aš matau...! K veikiat chebra? Kokia pamoka? Choru – Langas! Pavaduotja – taip taip!! Langas pasaul!!! Bet per j nieko nesimato, nes užuolaidls vien iš ,,N“ raidži. (pamato Bgik) O! Ir tu ia. Tu dar pas mus mokaisi? Tu vis dar gimnazistas? Marš visi pamok!!! Nes aš dar sugršiu. (pavaduotoja leidžiasi laiptais žemyn. Jai teikiamos gls)

Prodiuseris - Oho!!! Nepasisek, zuikuiai... Dar lengvai išsisukot. Visi žinom, kokios pasekms už nedarb.

Tarškalas – Tik nereikia ms gsdinti... Prodiuseris – Aš ir negsdinu. Tik noriu jums priminti, kad

ms realybs šou jau baigiasi. Šiandien paskutin js pamoka, šiandien - paskutinis skambutis.

Tarškalas – Ai Dievui, o aš galvojau, kad ši diena niekada neišauš... Bet kita vertus, gaila, velniai griebt...

II draug šoka kartu su Šokoladu. I-oji draug stebi, pavyduliauja. Tardama savo žodžius tarsi meta val Šokoladui ant kalo. Jis krypsta jos pus. II draug meta sivaizduojam val Šokoladui taip pat. Jis krypsta jos pus. Draugs tempia vaikin kiekviena savo pus. Nusilps nuo mergin konkurencins kovos, Šokoladas krenta ant keli. Šokis trunka vien posm ir priedain.

Prie klupanio Šokolado prieina Dainininkas.

Personažai patys greitai išneša stalus ir kdes iš scenos. Išeina iš scenos. Šoka gimnazijos vienuoliktokai. scen eina tikra pavaduotoja, atsakinga už prevencij. Jos tekstas-tai tradicins mokytojos frazs.

179

Muzika – piano fovarites 3 d. (Visi personažai sueina scenos priek)

Šokja – Man ia buvo tikrai gera. I draug –Aš pasiilgsiu ms vakar drauge... aš pasiilgsiu js vis... II II draug –Pasiilgsiu pamok rimties, pertrauk triukšmo, pasiilgsiu mokytoj, j pastab, j keist juokeli... Aš pasiilgsiu mokyklos... Bgikas – Jauiu tuštum. Netenku kažko, ko pats sau neleidau atrasti ir patirti. Regis, laiko buvo tiek daug, bet jis baigsi. Aš bijau. Dainininkas – Trumpam noriau sustabdyti laik, kad galiau padkoti Jums, mokytojai. Šokoladas – Dkojame už visk šiandien ir tikims dar susitikt. Priimkite dvyliktok gles, mokytojai.

(Scenos užuolaidos užsidaro. Toliau skamba muzika, dvyliktokai teikia gli mokytojams. Prodiuseris leidžiasi kampiniais laiptais žemyn. Toliau tekst skaito prie salje esanio mikrofono). Mokyklinis skambutis

VII SCENA (sveikinimai)

Prodiuseris - Paskutinis skambutis. Kaip Js jote ši dien: nedrsia pradinuko ranka tiesdami gl pirmajai mokytojai, gav pirmj pažym, patyr netikt nuoskaud, išgyven begalin džiaugsm, nusimet paauglio kauk, sisvajoj jaunysts erdvje... ši dien Js atnešte save... Paskutinis, padrsinimo žodis priklauso tiems, kurie šiame ilgame kelyje jus vis laik lydjo. scen kvieiu gimnazijos direktor ...................... (Kalba direktor)

Prodiuseris - Jeigu paklaustumte, kas yra gyvenimas, tai kiekvienas atsakyt skirtingai. Kartais, regis, jog gyvenimas – tai vienas sakinys. Pasveikinti abiturient vis klasi aukltoj vardu kviei ........................... (Kalba viena iš aukltoj)

Prodiuseris - Gls aukltojoms. Kaip gražu. Pasirodo, mes jus vis dlto kažko išmokme... Išeinanij laukia, sugržtanius paguodžia. Su virpania širdim klausia, kur kelias ves toliau, kokiu grindiniu jis bus grstas, kokio tikslo link eisite... Js tvai - didžiausia js kelio užuovja. Žodis tveliams. (Kalba vienas iš tv)

Prodiuseris - Mokytoj ir tveli sveikinim palyds graži moksleivi daina. Mokytoja - .......................... (Dainuoja gimnazijos jauni choras)

Prodiuseris – Draugyst – tai ryšys, kuris neleidžia pasauliui subyrti. Turti vien draug – tai jau daug. Turti du – labai daug. Turti tris – beveik nemanoma. Savo draugus sveikina Mokini taryba. (Mokini tarybos sveikinimas) Prodiuseris – Paskutinio skambuio proga savo mokinius sveikina muzikos mokytoja..................... (Muzikos mokytoja dainuoja kartu su mokiniu, kuris yra personažo „Dainininkas“ prototipas). Prodiuseris – Pasveikinti savo geriausius mokinius nori kno kultros mokytojas ........................... (Sveikina mokytojas, teikia ženklelius).

Sveikinimai abiturientams. Kalbtoj skaiius priklauso nuo mokykloje vyraujani tradicij.

180

Prodiuseris – Kada mstau apie gerum, Matau Js akis. Kada reikia švelnumo, jauiu js rankas. Nežinau, kodl taip atsitiko – Lyg btumt mano mama, O js tik mano mokytoja... Tarti padkos žod savo geriausiam mokytojui nori brelis dvyliktok. (Choro abiturientai sveikina savo vadov, dainuoja visiems mokytojams) Prodiuseris - Mokyklos erdvje subrandintas gausus derlius. Tai moksleiviškos išminties aruodai. Js, išeinantieji, dosniai, kaip duona, pasidalinkite savo išmintimi su ia pasiliekaniais. Abiturient testamentas. (Abiturient testamentas)

VIII SCENA Prodiuseris - Taškas. Viskas jau pasakyta. Ponai ir ponios, realybs šou ,,69 danguje“ finalas prasideda. (Scenos užuolaidos atsidaro. Šoki popuri). ( Finalin daina). Keistuoli teatrodaina ,,Ai, kad žirjot“ (Fejerverkai) Prodiuseris - Atjo laikas, bet nelidkite. Išdids ir drsus eikite. - Eikite ir mylkite, kaip Romeo ir Džiuljeta. - Svajokite, kaip romantiškasis Don Kichotas. - Ieškokite, kaip nerimastingas Faustas - Ir net paiose sudtingiausiose gyvenimo situacijose

atminkite ypating ties - Svajons turi gali išsipildyti. - Skms Jums.

Dain renkasi patys mokinai.

Šoki popur šoka gimnazijos vienuoliktokai, lankantys šoki pamokas. Muzik ir šokius parenka šoki mokytojas. Finalins dainos metu scen sueina visi veikjai. Dainos metu išaunami fejerverkai.

181

KAUNO STEPONO DARIAUS IR STASIO GIRNO GIMNAZIJA

BRANDOS ATESTAT TEIKIMO ŠVENT

Dalia Bertašien, direktors pavaduotoja ugdymui, Mokini tarybos kurator

182

Parengiamasis planas Renginio žanras – atestat teikimo švent Auditorija, jos amžiaus grup – abiturientai, abiturient tvai, mokytojai, sveiai. Dalyviai, veikjai – Vedjas - mokytojas ar direktoriaus pavaduotojas ugdymui, abiturient aukltojai, mokytojai. Sveiai – savivaldybs ar švietimo ir ugdymo skyriaus atstovai. Laikas – mokyklos sprendimu pasirinkta data ir laikas. Vieta – akt sal Veiksmo vietos apipavidalinimas – scena dekoruojama skrendani žuvdr grafiniais piešiniais, sals priekyje statomos vazos glms – kiekvienai klasei po vaz. Eidami atsiimti atestato abiturientai nešasi po gls žied, merkia j vaz. Muzikinis apipavidalinimas – fanfaros, maršai, fonin instrumentin muzika ,,More Piano Favourites“ Atributika – mokyklos vliava; Technins priemons – trys mikrofonai, garso, šviesos ranga. Panaudota literatra – Richardas Bachas ,,Džonatanas Livingstonas žuvdra“


Tekstas Remarka (Fanfaros) Labas vakaras, brangs tveliai, mokytojai, sveia ir ms abiturientai. Leiskite jus visus pasveikinti susirinkus 69 abiturient laidos atestat teikimo švent. Šiandien brandos atestatai bus teikti 150 Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girno gimnazijos abiturient. 18 iš j gaus atestat su pagyrimu. Dvylika mokyklini met prabgo kaip viena diena. Žirdami jus, brangs abiturientai, mes matome jaunus ir stiprius žmones, kurie savyje neša beribs laisvs idj, tobulybs siek, iššk kasdienybei ir tikrojo skrydžio siek. Alegorinis Richardo Bacho pasakojimas apie Džonatan Livingston Žuvdr – tai pasakojimas ir apie jus, apie js keli ateities link. Fone skamba Piano Favuorites instrumentin muzika. 6 daina- ,,FOGGY DAY” (Saitomas tekstas) T dien jis tušiai negaišo laiko kalboms su kitomis žuvdromis, tik skraid ir skraid, netgi nusileidus saulei Jis atrado sau skrydžio laisv. Kai Džonatanas Žuvdra pasiek krant ir gržo Br, jau buvo tamsi naktis. Jis buvo mirtinai nuvargs, jam šiek tiek svaigo galva. Kai jos apie tai išgirs, - paman jis, - kai žuvdros sužinos apie vykusi lž, iš džiaugsmo neteks galvos. Nuo šiol gyvenimas bus daug prasmingesnis! Pakaks diena iš dienos skristi prie laivo ir gržti atgal, - dabar jau bus dl ko gyventi! Tegul daugiau ms negaubia nežinios tamsa, mes galime tapti protingomis btybmis, siekianiomis tobulumo, išminties ir meistriškumo. Galime bti laisvi! Galime išmokti skraidyti! Prieš akis - viltinga ateitis. Š iškilming Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girno gimnazijos 69-osios laidos abiturient brandos atestat teikimo akt pradsime gimnazijos direktors sveikinimu. (Kalba direktor, teikiamos gl direktorei)

Abiturientai, tvai, mokytojai sdi salje. Sals priekyje stovi stalas, ant kurio išdlioti brandos atestatai. Prie stalo sdi Direktor, direktors pavaduotojai ugdymui, abiturient aukltojai, sveiai. Kairje sals pusje stovi sakykla ir vienas mikrofonas kviesti abiturientus, kalbtojams. Sals dešinje pusje stovi mikrofonas vedjui.

183

Atestatas - tai dokumentas, kur sudtas Js dvylikos met darbas. Kaip Jums seksi per šiuos paskutiniuosius metus mums papasakos direktors pavaduotoja

( Kalba pavaduotoja, teikiamos gls pavaduotojai) Kai Džonatanas nusileido ant kranto Jo lauk susirinkusi žuvdr taryba. Džonatanai Livingstonai Žuvdra, vien graži dien tu privalsi suvokti, kad elgdamasis neatsakingai neišgyvensi. Gyvenimas paslaptingas ir mums nepažinus. Js kalbate apie mano neatsakingum? Kas gali bti atsakingesnis už t, kuris atrads gyvenimo prasm ir aukšiausij tiksl, jais seka? Atsivr gyvenimo prasm – galimyb mokytis, atrasti ir bti laisviems! Suteikite man galimyb, leiskite parodyti, k atradau... atestatus, js skms biliet kelionei ateit. Pirmiausia atestatus teiksime geriausiems gimnazijos mokiniams. Atestatus teikia gimnazijos direktor ............................... ir direktors pavaduotoja ugdymui............................. Lietuvi kalbos mokytoj ................................. prašome perskaitys abiturient pavardes. (Teikiami atestatai su pagyrimu) Fone skamba maršo muzika Atestatai teikiami 4A gimnazijos klass mokniams. Auktoja

(Teikiami atestatai) Fone skamba maršo muzika (Klass aukltojo sveikinimas) Džnonatanas Žuvdra nuskrido netgi už Tolimj Uol ir likusias dienas praleido vienas. Jis sielojosi ne dl savo vienatvs, o dl to, kad kitos žuvdros atsisak skrydžio malonumo, kuris j lauk, kad jos nesutiko atsimerkti ir praregti. Jis sitikino, jog žuvdr gynim labiausiai trumpina nuobodulys, baim ir pyktis, ir kai pats viso to atsikrat, gyveno ilg ir piln spdži gyvenim. Atestatai teikiami 4B gimnazijos klass mokniams. Auktoja............................... (Teikiami atestatai) Fone skamba maršo muzika (Klass aukltojo sveikinimas)

Jos pasirod vakare, kai tik tuomet, kai Džonotanas pats sau vienas ramiai skland po savo numylt dang. Nakties tamsoje nuo j sklido romumas ir draugiškumas. Taiau didžiausi nuostab kl j neprilygstamas skraidymas.

- Kas Js? - Mudu esame iš tavo Brio, Džonatanai. Mes tavo

draugai. Atskridome palydti tave aukštybes,

Klass vaik pavardes skaito klass aukltojas. teikus atestatus klass aukltoja sako sveikinim savo mokiniams.

184

parsivesti tave namo. - Aš neturiu nam. N brio. Aš – atstumtasis. O mes

dabar skrendame ties paia Didžiojo Kaln Vjo viršne. Galiau š savo kn priversti pakilti dar kelis šimtus pd, bet ne aukšiau.

- Tu klysti, Džonatanai. Jau nemažai išmokai. Baigus vien mokykl, laikas pereiti kit.

Džonatono Žuvdros smegenis kaip žaibas pervr ši nauja ir nepaneigiama tiesa. Jie buvo teiss. Jis išties gali pakilti aukšiau. Džonatanas paskutin kart apžvelg dangaus platybes, - nuostabi sidabrin šal, kurioje tiek daug išmoko. Aš pasiruošs, - pagaliau tar jis.

Atestatai teikiami 4C gimnazijos klass mokniams. Auktoja .......................................... (Teikiami atestatai) Fone skamba maršo muzika (Klass aukltojo sveikinimas) Nuo kranto pakilo gal tuzinas žuvdr ir tylomis atskrido jo pasitikti. Džonatanas pasijuto ia laukiamas, pasijuto kaip namie. Tai buvo nepaprastai svarbi jo gyvenimo diena. Netrukus Džonatanas pamat, jog ia jo laukia ne mažesni mokslai už tuos, kuriuos jau buvo išjs. Bet mokymasis buvo kitoks. ionykšts žuvdros buvo jo bendramints. Kiekvienai iš j svarbiausia atrod skraidyti, - pakilti ir prisiliesti pai skraidymo meno aukštum. Tai buvo nuostabs paukšiai. Kasdien visi jie valand valandas praleisdavo ore tobulindami savo sugebjimus ir bandydami vis naujas aukštojo pilotažo figras.

Atestatai teikiami 4gD klass mokniams. Auktoja...........................

(Teikiami atestatai)

Fone skamba maršo muzika (Klass aukltojo sveikinimas)

Tai štai koks tikrasis dangus, - paman Džonatanas ir vienas sau nusišypsojo. Tik kažin ar dera šitaip apžirinti dang vos j pasiekus.

- Keista. Žuvdros, kurios numoja ranka tobuljim ir daugiau keliauja, iš tikrj tik labai ltai stumiasi priek. O tos, kurios apsisprendžia skirti savo laik tobuljimui, akimirksniu atsiduria ten, kur nori.

- sidmk, Džonatanai, tar mokytojas, kad dangus – tai visai ne erdv ir laikas, nes patys savaime jie nieko nereiškia. Pasieks tobul greit kartu priartsi ir prie dangaus. Bet tai nereiškia skrieti tkstanio ar milijono myli per valand greiiu, - netgi šviesos greiiu. Nes kiekvienas skaiius - tai riba, o tobulyb rib neturi.

Atestatai teikiami 4g klass mokiniams.

185

Auktoja......................... (Teikiami atestatai) Fone skamba maršo muzika (Klass aukltojo sveikinimas) Džonatanas apstulbs stebjo savo mokytoj.

- Ar galtumte ir mane išmokyti šitaip skraidyti? – paklaus jis, visas virpdamas naujos nežinomybs akivaizdoje.

- Žinoma, jeigu tik nori. - Labai noriu. Trokštu skraidyti kaip tu. Sakyk, k

turiu daryti. - Jei nori skristi greiiau už pai mint, skristi ten,

kur trokšta širdis, - m aiškinti mokytojas, -pirmiausia turi suvokti, ko jau esi pasieks...

Atestatai teikiami 4gF klass mokniams. Auktoja............................ (Teikiami atestatai) Fone skamba maršo muzika (Klass aukltojo sveikinimas) Džonatanas kuo atkakliausiai stengsi sismoninti ši ties, kasdien dirbo nenuilsdamas nuo aušros iki pai juodžiausi sutem. Ir vien graži dien, stovdamas ant kranto, užsimerks ir kiek galdamas sukaups mintis, jis akimirksniu suvok tai, k sak mokytojas.

- Na žinoma, kitaip ir bti negali! Aš esu tobula, joki rib nevaržoma žuvdra!

- Puiku – tar mokytojas, ir jo balse buvo justi pergals gaidel.

- Džonatan apm neapsakomas džiaugsmas. Ir jis klykte suklyk:

- Man pavyko! Mes džiaugiams, kad jums pavyko, mes džiaugiams ir Js ateities skme. Dar labiau tuo džiaugiasi Js tveliai. Tveli vardu pasveikinti vis abiturient kvieiu _________________________________

(Kalba tv atstovas) Atestatai jau Js rankose. Taiau mokts ne tik js. Kartu su jumis moksi tveliai ir mes mokytojai. jus sudjome savo meil ir rpest, pagarb ir pasitikjim, viltis ir lkesius. Už bendradarbiavim ir pagalb, sprendžiant kasdienes Js mokyklinio gyvenimo problemas, mes šiandien norime padkoti Js tveliams. Padkas teiks Gimnazijos direktor ................................... ir direktors pavaduotoja ..............................Mokytojos ....................... paprašysime perskaityti tveli pavardes.

186

(Teikiamos padkos tveliams)

Taiau svarbiausi padkos žod norime tarti Js aukltojoms. Jos lydjo jus visus tuos dvylika mokyklini met. Jos geriau nei kas kitas žinojo visas js skmes ir neskmes, visas praleistas pamokas. Jos paslaptyje nuo tv laik smulkias js nuodmes, ginijosi su mokytojais dl geresnio js pažymio. Aukltojos su nerimu stovjo už klass dur kai js laikte egzaminus. Už j didel darb ir pasiaukojim šiandien joms visoms skiriamas didžiasias ms vis Ai. Prašau direktor teikti padkas. Jai pads direktors pavaduotoja ................................................ (Teikiamos padkos aukltojoms) Tau mans daugiau nereikia, tar mokytojas. Turi ir toliau pažinti save, kasdien žengti mažyt žingsnel link tikrojo ir joki rib nevaržomo savs. Tai jis tikrasis tavo mokytojas. Turi išmokti j suvokti ir daryti tai, ko jis nori...

Mes tikime, kad Js svajons - bekrašts, o siekiai - kilns. Tikims, kad pasirinkim jroje rasite savj Aš. Js - ms pasididžiavimas, Js - ms ateities garb. Tarti žod abiturient vardu kvieiu.............................

(Kalba abiturientai)

Ilg laik Džonatanas n neprisimin pasaulio, iš kurio atskrido. Taiau jis visuomet prisimindavo savo mokytojo žodžius:

- Džonatanai, tu esi ypatingas paukštis. Tu esi tobula, joki rib nevaržoma žuvdra.

Tai atsisveikinimo akimirka. Toliau kiekvienas žingsniuosite savo pasirinktu keliu, savojo tikslo link. O mes lauksime js užeinani, sugržtani ms aplankyti. Lai prisiminimai apie mokykl skamba gražia melodija. Sudainuokime visi kartu ms gimnazijos himn.

(Skamba gimnazijos himnas) Atestat teikimo švent baigsi. Daugiau žodži nereikia. Dabar geriausiai gali kalbti gls, šypsenos, akyse paslpta lidnai džiugi ašara. Pasidalinkite jomis su savo tveliai ir mokytojais. Pasidžiaukite šia akimirka ir dar minut pabkime kartu. Gražios išleistuvi švents. Sudie ir iki pasimatymo. Skamba Piano Favourites instrumentin muzika.

187

KITI SCENARIJAI

188


RUGSJO I-OJI ŠVENT


189

Parengiamasis planas Renginio žanras – švent Renginio pavadinimas – Rugsjo I-osios švent Auditorija, jos amžiaus grup – 1-4 klasi mokiniai Dalyviai, veikjai – vedjas, šokio fja, muzikos fja, knyg fja – mokytojos, elfai ir nimfos – mokyklos šoki kolektyvo, dainavimo studijos, dramos brelio nariai. Laikas – Rugsjo I-oji Vieta – mokyklos kiemas Atributika – vjo malnliai, didžiulis tortas, gelton plyt kelias (suvyniotas rulon ilgas kiliminis takas) Technins priemons, ranga – garso stiprinimo aparatra, mikrofonai, CD grotuvas Literatrinis – režisrinis scenarijus

Tekstas Remarka VEDJAS:

Vasara prajo... dar viena. Vasara – kvepianti piev malda Per pat suls pakyljim. Vasara – atlapos durys juodai nusirpusi vyšni sod, švieiant jazmin vakar, Su rugpjio prakaito druska, Trumpa, Kaip tolimo delno prisilietimas vasara jo mane. (J.Degutyt)

VEDJAS: Taigi sveiki, vaikai, sugrž iš vasaros, sugrž iš pajrio vj, iš glt piev, iš ošiani pušyn. Sveiki sugrž ir vl sustoj prie mokslo ir žini šalies slenksio. Sveikiname jus su Rugsjo I-ja, Mokslo ir Žini šalies švente. Švent pradkime mokyklos himnu. VEDJAS: O dabar žod suteiksime mokslo ir žini šalies valdovei - mokyklos direktorei. DIREKTOR: Taigi, ar visi sugržo iš vasaros? Ar visi pasireng keliauti mokslo ir žini šalies keliais?

4a, 4b, 3a, 3b, 3c, 2a, 2b, 1a, 1b , 1c VEDJAS: Atrodo, tiek ms ia daug susirinko, taiau aš nematau gerj ms mokyklos fj - muzikos, šokio ir knyg globj, ir viso brio j pagalbinink, mažj elf ir nimf. VEDJAS: Štai ms pasitikti ir palydti kelion po mokslo ir žini šal atvyko tos stebuklingos šalies gyventojai: Šoki fja, Muzikos fja, Knyg fja ir visas pulkas j pagalbinink - mažj elf ir nimf. Taigi js dabar mums ir papasakokite apie t stebukling mokslo ir žini šal. Kokia gi ji, ta šalis? VAIKAI:

Ten už giri, toli, Aš girdjau kadais, Mlynuoja šalis Mlyna kaip linai,

Ten seneliai jauni, O tvai – kaip vaikai, Ten sueina visi Nukeliauti keliai.

Miega tavo žaislai

Skamba muzika Skamba mokyklos himnas “Džiaugsmo sala” Pristato klases ir mokytojas Direktor pristato klas, pristatyta klas sušunka klas šk, po to pristatomas visas pedagoginis personalas

Pasigirsta muzika. Ateina fjos ir vaikai, Fjos neša tort, Vaikai neša skambut ir vjo malnlius, apeina rat ir visi sustoja prie mikrofono

Pasigirsta muzika, ateina teatro studijos nariai, atsineša mlynos medžiagos juostas, eilraštis “TEN”

Juozas Erlickas. Bilietas iš dangaus. Eilrašiai. V., Vyturys, 1990

190

Ten toli palikti, Ir kas buvo seniai – Ten be galo arti,

Kai vaidenasi toliuos, Ko niekad nebus – Tai šalis mlynoji Tau siunia sapnus,

K seniai pamiršai, Ten surasti gali, – Nebuvau aš tenai, Bet yra ta šalis...

VAIKAI: Daina Paiam vidury nakties Man paukšt žydra pakuždjo, Kad aš paprašyiau vjo Nunešt debes keliu... Man sak iš ten matyti Kaip jra bekrašt plyti, Ir stkso žaib išvartyti Aukšiausi pasaulio kalnai! Aš paprašyiau vjo, Kad nunešt debes keliu... Tu papašytum vjo, Kad nunešt debes keliu... Man sak iš ten girdti, Kaip alma kaln upeliai, Ir žvanga žvaigždži varpeliai, Gilios paslapties pilni Aš paprašyiau vjo, Kad nunešt debes keliu... Tu papašytum vjo, Kad nunešt debes keliu...

VEDJAS: Taigi fjos kiekvienam pirmokui padovanojo po vjo malnl, kad js, ms mažieji pirmokuiai, malnlio sparnais galtumte pagauti troškim išsipildymo vj ir greiiau pasiektumte mokslo ir žini šal. KNYG FJA:

Toje šalyje Fjos gyvena Ir buria, vaikeli, tau nuostabi dali. Knygos istorijas nuostabias seka, Pasak ups ltai sau teka.

MUZIKOS FJA: Raids ir skaiiai tenai klajoja Natos ir žodžiai tenai dainuoja Vaikai ten visk gerai supranta Iš klaidaus miško sau tak randa

ŠOKIO FJA: Lietus ar vjas ar giedras oras Valso ritmu ten sukasi poros

VAIKAI:

Keistuoli teatro daina “Paršiuko dainel”

Dainuoja dainavimo studijos nariai, fjos tuo metu pirmokams dovanoja vjo malnlius

Vals šoka šoki kolektyvo

191

Šokis VEDJAS: Sakykite, o kodl js ia tok didel tort atsinešte. ŠOKI FJA: O todl, kad šiandien didel švent. Kokia, vaikai, šiandien švent? Teisingai. Mokyklos gimtadienis. Todl uždekime gimtadienio žvakeles ir švskime mokyklos gimtadien. MUZIKOS FJA: O koks gimtadienis be dain. Padainuokime mokyklai dain “Su gimimo diena”. DAINA “SU GIMIMO DIENA” KNYG FJA: Šiandien tikrai nuostabi diena. Šiandien,vaikai, prasids js kelion po mokslo ir žini šal. Taiau nuvesti t šal gali tik stebuklingas gelton plyt kelias. Todl šiandien mes jums ir dovanojame gelton plyt keli. VAIKAI: DAINA “GELTON PLYT KELIAS”

Jei nori tu iš tikro pasiekt svajon savo, Geltonas kelias veda keliaut ir nugalt. Duok, mielas drauge, rank, Kartu smagiau keliauti, Kartu klitis veiksim, kol kelias pasibaigs. Priedainis: Gelton plyt kelias Kiekvienam nutiestas, svajoni miest, kur smaragdai žri. Eiki juo, nesustoki. Kelio gal prijs, tu draugus pažinsi, Ir surasi gr.

ŠOK FJA: Taiau atverti vartus mokslo ir žini šal gali tik stebuklingas auksinis varpelis. Todl skambk, auksinis varpeli, atverk vartus mokslo ir žini šal. VEDJAS: Dabar susikibkite visi rankutmis ir visi pasiruoškime kelionn. 1a, 1b, 1c ir t.t. O paius mažiausius ms mokyklos mokinukus, ms pirmokus, kad jiems drsiau bt keliauti mokslo ir žini šal palyds gerosios fjos. VEDJAS: Skms visiems! Iki kit susitikim mokslo ir žini šalyje!

poros

Vaikai tiesia keli. Kelio pradžia prie pirmok, pabaiga prie mokyklos dur

Dainavimo studija atlieka dain Keistuoli teatro dain „Gelton plyt kelias”

Skamba skambutis. DAINA “GELTON PLYT KELIAS”. Visi žygiuoja mokslo ir žini šal.

192


KAS PRALINKSMINS SULTONAITES?

KONKURSAS


193

Parengiamasis planas Renginio žanras – konkursas Renginio pavadinimas – karnavalas Auditorija, jos amžiaus grup – 5-7 klasi mokiniai Dalyviai, veikjai – Juokdarys, Sultonas, I Ministras, II Ministras, 3 sultonaits (sultono dukterys), Švents dalyviai – vairi pasak personažai (kiekviena klas pasirenka pasak), mokyklos šoki kolektyvas. Laikas – mokini Kald atostogos Vieta – mokyklos akt sal Veiksmo vietos apipavidalinimas – scenoje sultono rm sosto sal, scenos centre stovi sostas, aplink primtyta ryškiaspalvi pagalvli. Muzikinis apipavidalinimas – rytietiškos muzikos rašai Atributika – skraidantis kilimas, Aladinio lempa, sapn pagalvl, septynmyliai batai, paslapi kriaukl, didžioji sapn knyga, stebuklingas veidrodlis, diplomai, tortai, prizai. Technins priemons, ranga – garso stiprinimo aparatra, mikrofonai, CD grotuvas Literatrinis – režisrinis scenarijus

Tekstas Remarka Juokdarys. Tirlim bam bam tralia lia lia, prisiekiu savo makaule, kiek susiriko ia svei, graži narsi ir apsukri, sultonui atneš jie dovan, turt bt išties smagu. Taigi bkite pasveikinti atvyk jo didenybs sultono Aben Salo rmus. Sultonas. Koks ia triukšmas dabar! Visai išprotjo! Košmaras, t radij taip garsiai paleidžia visai neina susišnekt. Ministras 1. Atleiskite Sultone, taigi šiandien švent. Sultonas. Kokia dar švent. Kokia dar švent kai šitaip šalta. Ministras 2. Taigi Sultonas pats sak suruošti rmuose puot Ministras 1. Sukviesti daug žmoni iš užjrio karalysi. Sultonas.Tai sakai, sakiau sukviest daug žmon iš užjrio karalysi. Ministras 2. Ne žmon, Sultone, o žmoni, svei. Sultonas. Žmonos gerai, žmonas aš mgstu. Ministras 1. Js šviesybe, susimildamas, paklausykite, štai ia susirinko daug svei iš užjrio karalysi. Ministras 2. Visi jie susirinko pasveikinti Js šviesybs su artjaniais Naujais Metais. Sultonas. A, tai tegul sveikina. Ministras 1. Pasakykite sveikinimo kalb. Sultonas. Pasakykite sveikinimo kalb. Ministras 2. Js, Sultone, pasakykite sveikinimo kalb. Sultonas. Ar tai ia aš turiu sakyti? Ministras 1. Taip, Sultone. Sultonas.Sveiki atvyk mano sultonij. Tikiuosi, kad mums visiems bus labai linksma. Ai. (Ministrui) O sakyk, kokia proga aš ia juos sukvieiau? Ministras 2. Taigi, Sultone, ar pamiršote, kad js dukros jau visi metai lidi. Ministras 1. Jau visi metai j skaisi veideli šypsena nenušvieia. Ministras 2. Niekas j širdeli negali pradžiuginti. Ministras 1. Tai js ir sakte Kald proga rmuose puot surengti. Svei daug sukviesti. Ministras 2. Galgi dovanos užjrins sultonaites pradžiugins. Sultonas. Palauk, palauk kaip ia yra pasirodo aš ir dukr turiu, negali bt. Kvieskite dukras. Sultonas. Tai ia mano dukros? Ale ir didels, ale ir gražios, ir iš kur jos tokios, iš karto matos, kad tv, tikros sultonaits. Na gerai, dabar visi vietose, galima švent ir pradti. Juokdary, pradk švent. Juokdarys. Tirlim bam bam tralia lia lia, tegul ir bus tokia pradžia. Taigi dabar kvieiu atstov iš kiekvienos šalies ar karalysts scen. ia bus ištraukti burtai kurie ir lems, kokia tvarka js prisistatysite sultonui

Scena tušia. Pasigirsta muzika. Ateina Juokdarys. Ateina sultonas su ministrais.

194

ir jo dukroms. Prašom. Juokdarys. Taigi burtai ištraukti, visi ruošiasi, o aš noriu jums priminti, kad tos karalysts, kuri prisistatymai ar dovanos pradžiugins ms sultonaites, bus dosniai apdovanotos. Taigi pirmieji prisistato:…………………….. II……………………………………………. III…………………………………………… IV……………………………………...........

V………………………………………......... VI…………………………………………… VII………………………………………….. VIII………………………………………….. Juokdarys. Tirlim bam bam tralia lia lia tik ia dar ne pabaiga. Kol ms ministrai ir sultonaits sprs, kurie gi pasirodymai tikrai pradžiugino šird, aš kvieiu visas karalystes pasirungti dar vienoje rungtyje. Štai ia yra keli ms karalystje gaminami daiktai: skraidantis kilimas, Aladinio lempa, sapn pagalvl, septynmyliai batai, paslapi kriaukl, didžioji sapn knyga, stebuklingas veidrodlis. Gaminti gaminame, o parduoti labai sunkiai sekasi. Kvieiu atstovus iš kiekvienos šalies ar karalysts padti ms pirkliams pareklamuoti šias prekes, nes be reklamos šiais laikais parduoti preki nemanoma. Kvieiu po atstov iš kiekvienos šalies ištraukti burtus, k teks reklamuoti. Js reklamas vertins komisija. Taškai už reklam bus pridti prie tašk gaut už pasirodymus. Dabar gržkite visi prie saviški ir jums skiriu por minui pamstymui. Juokdarys. O dabar, gerbiamieji, turiu jums pranešti, jog pas mus atvyko sveiai dar iš vienos karalysts, tai sveiai iš šoki karalysts. Jie irgi nori pasveikinti gerbiam sulton ir šokiu pradžiuginti žavisias sultonaites. Juokdarys. Ai šokjams. Na o kaip kitiems seksi kurt reklamas. Prašom reklamuoti prekes. Juokdarys. Ai už reklamas. Tokias reklamas išgird pirkjai tikrai pirks ms gaminius. Na, o dabar šokjai iš šoki karalysts vl nori mums pašokti. Sultonas. Ale ot šoka, ot šoka, ir aš taip noriu, na koks ia balius be šoki, greit visi einam senus kaulus pajudinti. Maestro, muzika. Sultonas. Ot prisišokau. Na, ar jau aišku, kas gi tas mano dukras labiausiai pradžiugino? Jeigu aišku, tai greitai sakykit, kam tas dovanas duoti. Juokdarys. Taigi Jo Didenyb Sultonas Aben Salas pareiškia, kad labai sultonaites pradžiugino ……………………………………………………………………. jie laimi III –j viet. Atstovai ateina atsiimti apdovanojimo. (Lieka ant scenos) Taigi Jo Didenyb Sultonas Aben Salas pareiškia, kad labai labai sultonaites pradžiugino ……………………………………………………………………. jie laimi II –j viet. Atstovai ateina atsiimti apdovanojimo. Taigi Jo Didenyb Sultonas Aben Salas pareiškia, kad vis labiausiai sultonaites pradžiugino ……………………………………………………………………. , jie laimi I –j viet ir teis dalyvauti kitos karalysts baliuje. Atstovai ateina atsiimti apdovanojimo. O dabar mes, t.y. mokyklos teatro studija ”Fantazija“ norime visus

Sultonas atsisda sost, ministrai atsistoja iš šon, skamba muzika, ateina sultonaits. Traukiami burtai, po to eils tvarka prisistato, t.y. dovanoja sultionaitms savo pasirodym visos atvykusios karalysts.

Traukiami burtai. Šokis. Preki reklama. Šokis. Sultonas ima visus už rank, nusileidžia nuo scenos ir kartu šoka ratel.

195

pasveikinti su Šventom Kaldom ir artjaniais Naujais Metais, Norime palinkti Jums šviesos, Norime palinkti Jums šilumos, Norime palinkti Jums grio, Norime palinkti Jums meils, Norime palinkti jums viso pasaulio šypsen, Norime palinkti jums vis svajoni išsipildymo, Norime palinkti jums Laiming Nauj met. O dabar susikibkime visi rankomis ir palinkkime vieni kitiems laims.

Daina džiaugsming Šv.Kald.

196

KAUNO JAUNJ TURIST CENTRAS

SENOLI GODOS DAIN IR SCENINI VAIZDELI KONKURSAS

Dalina Galskien, neformaliojo ugdymo mokytoja metodinink

197

Parengiamasis planas Renginio žanras – Dain ir scenini vaizdeli konkursas Renginio pavadinimas – ,,Senoli godos“. Paskirtis –mokini krybiškumui ugdymti, tautosakos mokymti. Auditorija – Kauno miesto ir aplinkini rajon bendrojo lavinimo mokykl mokiniai, Dalyviai – vedjaii, mokykl komandos. Sveiai – poet Nejol Lekaviien Laikas – spalio mn. Vieta – mokyklos sal. Atributika – plakatas Technins priemons – mikrofonas. Renginio reklama – kvietimas-skrajut, kvietimas-plakatas. Panaudota literatra:

1. V.Steponaitis. Lietuvi liaudies žaidimai ir pramogos. V., 1956. 2. Lietuvi sakms. V. „Vaiga“, 2003 3. Lietuvi padavimai. V. ,,Vaiga“, 2003 4. Lietuvi rašytoj surinktos pasakos ir sakms. V., „Vaga“, 1981

Literatrinis - režisrinis scenarijus Tekstas Remarka Vedja: Tautosaka gyva jos krj ir atlikj lpose. Deja, ms žinios apie juos gana skurdžios. Mokykloje sidmime literatros, muzikos klasik vardus, galime išvardinti nemažai talenting rašytoj, kompozitori, aktori, estrados daininink, taiau paklausti apie žymesnius pasak sekjus, „dain karalienes“, mažai k tegalime pasakyti. Vedjas: Pasakas saugo savo atmintyje vairiausi žmons. Vieni paseka koki pasak, kai prireikia, savo vaikui, ir tiek... Kiti moka j daugyb, ir pasakoja jas tiems, kas jomis domisi... Vedja: Bt labai gerai, jeigu js, šio konkurso žirovai ir dalyviai, susidomj senoli pasakojimais, išgird sekamas pasakas, susidomtumte pasakotojo gyvenimu, užrašytumte atsiminimus apie j. Vedjas: Pasakotojas yra sakytins, žodins krybos saugotojas, puoseltojas ir kartu perteikjas iš kartos kart. Vedja: Pasakos Lietuvoje užrašinjamos jau 200 met. Buvo manoma, kad pasakos kilusios iš mit, o turinio skirtumai atsiranda dl pasakotoj kalts. Nežinome, kas sek pasakas Simono Daukanto suburtiems tautosakos rinkjams, taiau žinome, kad pasakas užrašinjo Vincas ir Jonas Basanaviiai, pamindami ir pateikj – Ožkabali kaimo gyventoj pavardes. Vedjas: Šiuolaikinis skaitytojas gal ir nesusimsto, kiek daug energijos ir organizacini pastang djo J. Basanaviius, kad šios pasakos bt užrašytos. Gyvendamas toli nuo tvyns, jis aktyviai palaik ryšius su daugybe jo suburt tautosakos rinkj, paraš šimtus laišk su prašymais, paraginimais, padkomis. Vienas iš jo pagalbinink buvo brolis Vincas, kur jis rm materialiai, jo naudai atsisak savo dalies tviškje. "Užsirašyk tad mano dal ant savs dl vaiko (Vinco snaus, kurio aukljimu jis labai rpinosi.), kad nesakytum kitkart turs neger brol... Ale neužsimiršk, kad ir aš nog tavs atlyginimo lauksu, atlyginimo pasakomis! Tursi rinkt, rinkt ir rinkt, ir tavo darbas, kaip žinai, ais ant naudos ms tviškei", - raš J. Basanaviius broliui iš Varnos 1902 metais. Šis, siklauss tokius raginimus, dirbo kiek galdamas. Vinco Basanaviiaus užrašyta iš viso apie 700 sakytins tautosakos tekst, 150 dain, 134 msls ir kt.

Dalyviai ir žirovai – Kauno bendrojo lavinimo mokykl mokiniai. Vedjai: Greta Stundžnait ir Mantas Kazakeviius. Scenos gilumoje plakatas su renginio pavadinimu ,,Senoli godos“. Vedjai išeina scen prie mikrofono.

198

Vedja: Tai pažirkim, k mums šiandien parodys mažieji basanaviiukai kartu su mokytoja Janina Kraujutaitiene atkeliav iš Jono Basanaviiaus vidurins mokyklos. Vedjas: Dabar vairi žmoni – ms senoli – papasakotas istorijas vadiname lietuvi liaudies pasakomis. Kas pasakys, kas t pasak ar istorij, kuri mums parodo, pasakojo, to laukia specialus prizas. Vedja: Buvo senis ir boba, neturjo jiedu vaik. Nujo senis giri malkauti ir pamat medyje lizd. Senis lipo med, pam lizd su 12 kiaušini ir parsineš namo. Ir sako senei: - Dabar tu, boba, ssk ant t kiaušini ir sdk. Po 4 mnesi boba išperjo 11 vaik, o 12-tasis nebuvo išsiperjs. Tai senis senei liep dar sdt 4 mnesius. Boba sdjo dar 4 mnesius ir išperjo t vien kiaušin. Tai jie, senis ir sen, t paskutin vaik pavadino Pagramduku... Vedjas: O kas šito pasakojimo autorius? Vedja: Deja, tai nežinomas pasakotojas iš Garliavos apylinks Pajiesio kaimo, o pasaka užrašyta dar 1880 metais vokiei kalbininko Karolio Brugmano. Vedjas: Aišku, tas Pagramdukas ilgiausiai pertas buvo pats protingiausias... o 12 vaik tada Lietuvoje buvo prastas dalykas šeimoje. Vedja: Taip, neprasta tik tai, kad vaikai iš nežinia kur atsiranda... ar girdjai kad mergel gali bti iš uogels? Vedjas: Pasakose visoki stebukl gali atsitikti. Lietuvi liaudies pasakoje „Nykšiukas“ bevaiki senuk pora burt dka iš nupjauto ir užkrosnin užmesto senuts nykšio susilaukia nepaprasto vaiko. Stebuklingo virsmo bdu tampa ir mažieji liaudies pasak „Mergel Uogel“ ir „Trivainlis“ veikjai: berniukas Trivainlis – iš alksnio šakos, mergel Uogel – iš spanguols. Nors ir mažyiai, jie yra sumans, veikls, gerus darbus atliekantys ir visokiausi nuotyki patiriantys teigiami herojai. Vedja: Pasak apie Mergel Uogel šiandien seka Kauno jaunj turist centro komanda, vadovaujama mokytojos Gitanos Nevuliens. Vedjas: Aš iš savo vaikysts atsimenu pasakas apie slibinus ir karalaites, kurias turdavo išvaduoti koks karžygys. Tai norjau užaugs bti karžygiu, karaliaus dukter išvaduoti ir j paskui vesti. Vedja: Tikrai daug pasakojim prikurta apie karžygius, nes lietuviai senovje buvo drss ir narss vyrai. O kad dabar tokie karžygiai gyvent, tai sutikiau bti devyniagalvio slibino pagrobta... Vedjas: Vaikuiai, dabar pažirsime siaubo pasak apie Devyniagalv... gal ji nebenors bti pagrobta... Vaidina Jaunj turist centro brelis, vadovaujamas mokytojos Girmantos Levinskiens. Vedja: O tu girdjai pasak apie žsel, kuri ištikrj buvo mergel? Iš ties tai n viena mergel nenori bti žsimi. Nebent kokia ragana užburia... o paskui ji tik ir laukia kada bus išvaduota... Pažirkim pasak ,,Žsys gulbs“, kuri vaidina ,,Žiburio“ vid. mokyklos komanda, vadovaujama mokytojos Almons Miliauskiens. Vedjas: Buvo senis ir senut, turjo 4 avytes. Ir kalyt, ir dukryt. K dar? Katyt. Ir

Scenoje pasirodo Jono Basanaviiaus vid. mokyklos komanda -Jono Basanaviiaus ,,Suvalkiei godos”.

Scenoje pasirodo Jaunj turist centro komanda. Pasaka ,,Mergel uogel“ Scenoje pasirodo jaunj turist centro komanda. Pasaka ,,Devyniagalvis“, lietuvi liaudies daina ,,Oželis“ Scenoje pasirodo ,,Žiburio“ vid. mokyklos komanda. Pasaka ,,Žsys gulbs“

199

sužinojo vilkas, kad turi senis avytes. Ateina, barškina lang: - Senel senel, ginkim aveles – diena mnesiena, o žol kaip cukrus...

Vedja: Aišku, kad senis atiduos ir aveles, ir kalyt, ir dukryt, ir bobut... gal gale vilkas suris ir pat sen. Toki pasak pasakojo Salomja Krivickien, gimusi 1882 m., gyvenusi Gerui kaime, Žeimelio apylinkje. Tautosakins ekspedicijos dalyvius ji sutikusi maloniai: ,,Sakau, numirsiu – ir prapuls mano pasakos. O dabar gal bent tos, kurias papasakosiu, išliks“. Tai buvo 1965 metai, o po met senol mir. Ji tada papasakojo 40 pasak ir 10 sakmi. Sek visiems, kas paprašydavo... Vedjas: Šiandien pasak ,,Sen ir vilkas“ paseks Milikoni vid. mokyklos pradinukai, vadovaujami mokytojos Ramuns Pašiniens. Vedja: Klausyk, biiuli, dabar taip greitai tamsa ateina, gdus ruduo prasideda, kad man kartais baugu darosi. O ypa kai prisimenu, kad senovs žmons t laik siejo su vlmis... Gal ir dabar jos namus prašosi? Vedjas: Nra ko bijoti vli, jeigu net slibino nebijai... O vlms iš ties ms senoliai skirdavo spalio mnes. Bendravo su jomis, aukas aukodavo ir visai j nebijodavo. Paprotys išliko labai ilgai. Ir dabar dar Dzkijoje, Margioni kaime kapinse renkasi žmons, degina laužus mirusij atminimui ir gieda net dvi savaites prieš Vlines. Netrukus ir mes visi paminsime Vlini vakare savo mirusiuosius. Vedja: Šiandien prisiminti senuosius paproius pads Kauno humanitarins mokyklos pradinukai, vadovaujami mokytojos Vilijos Riaubiens. Vedjas: Buvo toks bernas. Jis, eidamas per lauk, pamat gulint zuik. Sako: - T zuik pagausiu, parduosiu – gausiu du auksinu. Už t por auksin pirksiu por paršiuk – kuiliuk ir kiaulait. Toji kiaulait atves man 12 paršeli. Tie paršiukai vl – po 12 paršiuk. Pasidarys didelis skaiius! Aš tuos meitlius nupensiu, paskersiu, ms išpardavinsiu, surinksiu daugel pinig. Už tuos pinigus pirksiu namus, vesiu pai. Toji pati man pagimdys du snus – Jon ir Juoz. Tie vaikai, kai užaugs, dirbs. O aš, per lang žirdamas, jei pamatysiu k negerai darant, parodysiu taip ir taip daryt: ,,Jonai, Juozai, k js ten dirbat? Šitaip dirbkit!“ Suriko iš džiaugsmo nesavu balsu. Zuikis, riksmo išsigands, pašoks kaip nubgo su visais turtais, o jis liko stovt vienui vienas. Vedja: Matyt lidna bernui, kad zuikis jo svajon ant uodegos nuneš… Tokia jau liaudies išmintis - veriau bt dirbs, užuot svajojs zuik žirdamas… O tu gal pasakysi kas ši pasak papasakojo? Vedjas: Taip, ta pasaka pasekta Juozo Šinkeviiaus iš Ožkabali kaimo, Vilkaviškio rajono. Vincas Basanaviius apie 1900 metus užraš 22 jo pasakas. Prajus daugiau nei šimtmeiui aš j jums seku. Vedja: Pasak apie Mik kvailut paseks Kauno rajono Mastaii pagrindins mokyklos mokinukai, vadovaujami mokytojos Biruts Jasinskiens. Vedjas: ,, ... bet senel užusndo, ir jos pasaka baigta“. Tik mes dar nebaigm, o skelbiam 15 min. pertraukl. PERTRAUKA Vedja: Senais laikais augo labai dideli miškai, o juose veissi daugyb žvri... Taip prasideda daug pasak. O sakms pasakoja apie dar senesnius laikus, paius seniausius, apie tai ko žmogus nesuprasto, bet norjo kažkaip sivaizduoti. tolimiausius laikus nukels ,,Sakm kaip atsirado Žem“, kuri parodys Kaišiadori rajono Rumšiški pagrindins mokyklos mokiniai, vadovaujami

Scenoje pasirodo Milikoni vid. mokyklos komanda. Pasaka ,,Sen ir vilkas“

Scenoje pasirodo Kauno humanitarins pradins mokyklos komanda. Muzikin literatrin kompozicija ,,Giri godos“

Scenoje pasirodo Kauno raj. Mastaii pagrindins mokyklos komanda. Pasaka ,,Mik kvailutis“, lietuvi liaudies daina ,,Saulele, patekk“ Scenoje pasirodo Kaišiadori raj. Rumšiški Vysk. A. Baranausko vid. mokyklos komanda.

200

mokytojos Vitos Braziuliens. Vedjas: Senovs lietuviai buvo labai narss ir drss. Kariaudami neskaiiuodavo prieš, net vienas ant dešimties puldavo, patys gal gaudavo, bet nesileisdavo veikiami. Tv tvai labai myljo laisv, kiekvienas greiiau laisvas, nors miške tarp žvri po lapais gyveno, nekaip aukso namuose vergavo. J nuomone, vergauti buvo ne žmogaus, bet velnio darbas, ir dažnai sakydavo: „ Velnias tau tevergauja, ne žmogus.“ Vedja: Ms proseneliai per ištis savo gyvenim, iš maž dien ligi mirdami, vargo kariavo be atilsio, grm kryžiuoius, lenkus ir rusus, vis kad Lietuva bt laisva, plati ir tvirta, kad j vaikai svetimiems nevergaut. J gyvenimas buvo viena auka, skirta Tvynei. Vedjas: Ne tik vyrai narss buvo. Legendos pasakoja apie gražuol kunigaikštyt Živil, kuri nudob savo mylimj, išdavus Tvyn. Apie narsi kunigaikštien Gražin, kuri nesutiko su savo vyru Litavaru eiti prieš brolius lietuvius ir kunigaikšt Vytaut, o išved karius prieš kryžiuoius ir pati žuvo nuo kryžiuoio rankos. Apie paprast mergel Laimut, tapusi kunigaikšio Margio žmona ir pasirinkusi kartu su juo mirt, o ne vergov. Vedja: Pasižirkime legend apie kunigaikštyt Baland, kuri paseks Jurbarko rajono Raudons pagrindins mokyklos mokiniai, vadovaujami mokytojos Elenos Elzbergiens. Vedjas: Žinau dar vien pasak – Apie karali iš vargš. Buvo du broliu išmintingu, o treias buvo kvailas. Na, ir karalius paskelb: kas prieis prie karalaits stiklo kalne, tas gaus puse karalysts ir liks jo žentu... Vedja: Aišku, kad tas kvailys ved karalait ir gyveno gerai. O karalius vis amži buvo nepatenkintas, kad tas vargšas, iš neturtingj, o ved jo dukter. Geriau pažirkime, koki pasakos ,,Apie karalait stiklo kalne“ versij papasakos Juozo Grušo vid. mokyklos komanda, vadovaujama mokytojos Kristinos Zakšauskiens. Vedjas: Man atrodo, atjo laikas gerai pasilinksminti, o tuo labiau, kad ,,Atžalyno“ vidurins mokyklos mokiniai atsivež visiems žinom linksm dain ,,Per Klausui ulytl“. Vedja: Senovje bemaž kiekvienas vaikas gaudavo gyvulius ganyti. Maži piemenukai ganydami aveles, ožkas, karves ar žsis prasimanydavo sau linksmybi, išmokdavo nauj daineli. Dažnai jos bdavo pai sukurtos. Atjus šalnoms, piemenukai prašydavo Sauls, kad sušildyt j kojeles, o per šv. Martyn vesdavo ož aplink berž, prašydami kad greiiau ateit žiema ir nebereikt ganyti. Vedjas: Kovo 11-sios vid. mokyklos komanda, vadovaujama mokytoj Rasos Krasauskiens ir Gražinos Stoniens parodys piemenuk prašymus saulelei, inscenizuodami lietuvi liaudies dain ,,Saulele sauluže”. Vedja: Daug dain sudainuota lietuvi vyr ir moter einant kar, laukiant sugržtanio kareivlio, dirbant darbus ir atjus šventei. Nors labai dažnai nesiskirdavo darbo dainos nuo šveni dain. Didesnius darbus pabaig, lietuviai švsdavo ir dainuodami skelbdavo darb pabaig. Vedjas: Šiandien paklausykime Žolins dainos, kuri padainuos Prien rajono Pakuonio pagr. mokyklos komanda, vadovaujama mokytojos Onuts Zmejauskiens. Vedja: Ten nuo seno, kur gyveno

Sakm ,,Kaip atsirado Žem“, lietuvi liaudies daina ,,Žvirblis al dar" Scenoje pasirodo Jurbarko raj. vid. mokyklos komanda. ,,Sakm apie kunigaikštyt Baland“. Scenoje pasirodo Juozo Grušo vid. mokyklos komanda. Pasaka ,,Karalait stiklo kalne“, lietuvi liaudies daina ,,Šaltyšius“. Scenoje pasirodo ,,Atžalyno vid. mokyklos mokiniai. Daina ,,Per Klausui ulytl“. Scenoje pasirodo Kovo 11-sios vid. mokyklos komanda. Lietuvi liaudies dainos ,,Saulele sauluže“ inscenizacija. Prien raj. Pakuonio pagr. mokyklos komandos pasirodymas. ,,Žolins daina“.

201

pasaka vaik, Milžinai ten karaliavo apsupti mišk. Laums raits ežeruos, baltus plaukus glost, saugojo kerus miškuos, tiršt rk sklaid. Vedjas: Kart pasakojo žvejas kaip paklyds laum rado... Stovi grožio karalien ežero rke, sklaido rk, moja žvejui, glosto bangeles. Apsisuks klaus žvejas: "Pas tave pabt sveiuos?" Vedja: "Ne,- laumel tyliai tar,- irkis atgalios. Ten kur tavo pirkioj laukia meil šilumos. Ten mama lopšin deda vaiko pataluos." Vedjas: Tyros akys meiliai šild, mat jis jose save, ir paklydlis sugržo saugot meils gelmse. Vedja: Supo girios rojaus skraist, laksto basos raganaits... Geros minkštos samanls, miega dailios raganls. Taip gyveno pa sa k l... Vedjas: Dabar jau visos pasakos baigsi… Vertinimo komisija eina pasitarti, o mes pažaisime. Kas atsps pasak, gaus apdovanojim. Vedja: Pasakykite kuri ištrauka iš kurios pasakos? Pasakos (neskelbiamos): Auksaplaukis ir auksažvaigžd Jauio trobel Egl žali karalien Dvylika broli juodvarniais lakstani Trys broliai Vilkas uodeg prišalo Ištraukos iš pasak: Ankstyv ryt išjo ir treias brolis mišk. Beeinant pasipainiojo po kojom užsižiopsojus vover. Vikrus brolis šast ir užmet ant vovers kepur - pagavo rudauodeg. - Paleisk mane, - žmogaus balsu prakalbo vover, - žinau, kad broli ieškai. Aš tau galiu pasakyti, kaip juos rasti. Parodysiu tau keli raganos lšn. Joje ragana ir laiko tavo brolius - užbr ji juos. Kad pats nepražtum ir savo brolius išvaduotum, duosiu aš tau sauj stebukling riešut.

- Ir iš kur tu tiek žuvies gavai? - stebjosi vilkas. - Ar aš? - maivsi lap. - Tu.

Vertinimo komisija tariasi dl laimtoj ir nominacij paskirstymo. Vedjai skiria užduotis žirovams. Žirovai spja pasak pavadinimus, kol kažkas atspja. Tam duodamas prizas – obuolys, riešutas, saldainis.

202

- Žvejoju aš. ia visai netoliese eketje. - Kaip? - Labai paprastai, - džiugiai pasakojo lap. - Vakare kiši uodeg eket, sakai: “Kibkite žuvels, didels ir mažos...”

...Taiau karaliaus motina labai marios nekent. Po kiek laiko naujoji karalien susilauk labai gražaus auksaplaukio snelio. Senoji karalien apsimet, kad deda j lopš, o iš ties met skrynel. O paskui nuneš t skrynel ir paleido upe plaukti. O vietoje auksaplaukio djo lopš katin. Visi labai stebjosi. Po met jos marti susilauk dukrels. Naujagims akys spindjo kaip žvaigžds.

Jautis apsidair ir tar žsinui: - Žsine, statoms namel. Žsinas tik uodeg pakraip ir nenorom atsiliep: - Mano plunksnos storos, šiltos. Aš vienu sparnu pasiklosiu, kitu užsiklosiu, taip ir peržiemosiu. - Ek tu, - atsiduso jautis. - Gaideli raibusis, gal tu man padsi trobel statyti? - Aš gal koki drev miške susirasiu, - m išsisukinti gaidys. - Aš neprapulsiu ir taip.

...ir atplauk kraujo puta. Ir pasigirdo balsas iš jros: - Tavo broliai mane dalgiais užkapojo, nes mane išdav ms mažoji Drebull... Ir pavirto trys broliai ir sesel medžiais. Broliai - žuolu, uosiu ir beržu, o pati jauniausioji ir pati bailiausioji mažoji sesut - drebule. Ir šiandien, net mažiausio vjelio puiama, pradeda ji drebti.

...O pamots raganos bta. m ji visur uostinti ir tar: - Kas ia dvokia? Te visi, kas ia yra nereikalingi, teišlekia! O jos posniai tada buvo lauke. Tuojau vienas po kito sumojavo juodais sparnais ir nuskrido. Ir liko tvui tik maža dukrel. Ji nieko nežinojo apie savo brolius - tvas neleido niekam apie juos pasakoti. Bet kart ji išgirdo dvi virjas šnekant...

------------------------------------------------------------------------------------------

Vedjas:

Vertinimo komisija jau suskaiiavo balus ir vertino kiekvien komand. Komisijos pirminink paskelbs laimtojus, kuriuos kvieiame finalin tautosakos konkurs, vyksiant Kauno valstybiniame lli teatre ši met lapkriio 7 d.

Vedja: Dkojame visiems, kurie dalyvavo dain ir scenini vaizdeli konkurse. Dkojame komisijai už vertinim. Iki pasimatymo kituose renginiuose. PABAIGA

Komisijos pirminink paskelbia laimtojus ir konkurso finalininkus. Direktorius apdovanoja juos prizais ir diplomais, kiti apdovanojami padkomis ir atminimo dovanlmis.

203


GRAŽI MS ŠEIMYNL LITERATRIN – MUZIKIN VAKARON

Dal Uleviien, pradini klasi mokytoja metodinink Adel Paukštien, pradini klasi mokytoja metodinink

204

Parengiamasis planas Renginio žanras – Literatrin – muzikin vakaron (1. Paruošiamasis projektinis darbas klasse. 2. Literatrins – muzikins vakarons pristatymas švents dalyviams). Renginio pavadinimas – „Graži ms šeimynl“. Paskirtis – traukti mokinius bei j artimuosius aktyvi, patraukli mokyklos projektin veikl; padti stiprinti dvasin ryš su savo artimaisiais, seneliais, praeitimi; žadinti teigiamas mokini emocijas ir išgyvenimus, estetin jausm per vairias meno ršis, lavinti saviraiškos poreik, ugdyti lankst ir krybing žmog. Dalyviai – Kauno „Ryto“ pradins mokyklos penkiasdešimt II–j klasi moksleivi, j seneliai, tveliai. Sveiai – Kauno tautos nam liaudies šoki kolektyvas „Ainiai“. Laikas – 2008 m. lapkriio 28 d. Renginio vieta – akt sal. Veiksmo vietos apipavidalinimas – sal papuošta vaik pieštais seneli portretais, karpiniais. Muzikinis apipavidalinimas – CD - Monika „Maži lietaus lašai“; Mino „Be meils mirt galiu“; ekišks kaimo kapela; H. Mancini „Rožin pantera“; Valsas, ia ia ia, polka; Ddels –Jimmie Dodd „Peliuko Mikio maršas“, lietuvi liaudies daina „O kai aš“; Fleita – „ek polka“, Pianinas – „Vilkas grikius sjo“, „Mažas piemenlis“, K. erni Etiudas C –dur; Lietuvi liaudies dainos „Moiute, motinle“, „Aš turjau gaid“; dainel „Anks prašymas“ (muzika L. Abariaus, žodžiai R. Skuaits); dainel „Moiut Saulel“ (muzika ir žodžiai I. Mažuikaits). Atributika – klumps, duonkubilis, gelda, medins tvorels, puoštos molinmis puodynmis, tautinmis juostomis, mediniai šaukštai, duonos kepalas, riestainiai, karnos, vairs piniginiai banknotai, mlyni ir rožiniai menins gimnastikos kaspinai, vairs minkšti žaislai, dirbtins gls, ddels. Technins priemons – muzikinis centras, pianinas. Renginio reklama: kvietim pagaminimas ir teikimas seneliams; reklaminis skelbimas mokyklos stende, trumpas švents pristatymas tveli susirinkimo metu. Panaudota literatra:

1. Aš turjau gaid: „Vyturiuko“ serija. V., „Vaga“, 1984. 2. K. Grigas. ir vir vir pavasaris. Smulkioji lietuvi tautosaka. V., „Vaga“, 1971. 3. Pavasarlis. Senovinis kalendorius mažiesiems. V., UAB „Rotas“, 2000. 4. Rudenlis. Senovinis kalendorius mažiesiems. V., Leidybos centras, 1993. 5. Z. Sadauskait. Labas labas labas. K.., „Naujasis lankas“, 2004. 6. Z. Sadauskait. Met laikai – mano draugai. K., „Naujasis lankas“, 2003. 7. L. Stankeviien. Vaik švents. Marijampol: Ramona, 1998. 8. Žiemuž. Senovinis kalendorius mažiesiems. V., Leidybos centras, 1993.

Literatrinis – režisrinis scenarijus I. Paruošiamasis projektinis darbas klasse, akt salje

Tekstas Remarka Dail ir technologijos. Seneli portret piešimas, kvietim, karpini, gli šokiui gaminimas. Muzika. Daineli apie senelius parinkimas, mokymasis. Pasiruošimas atlikti krinlius ddelmis, fleita, pianinu. Šokis. Choreografini kompozicij „Rožin pantera“, „Be meils mirt galiu“ bei aerobikos šokio su gimnastikos kaspinais krimas, j pristatymas. Žaidimo „Katinas ant peiaus“ mokymasis. Šoki polka, valsas, ia ia ia parengimas. Lietuvi kalba. Eilraši parinkimas, pasak be galo, msli ir kt. smulkiosios tautosakos krinli mokymasis. Pasak „Kodl šunys protingi“, „Žmogaus metai“ inscenizavimas.

Nutapyti seneli portretai, karpiniai, pagamintos gls naudojami sals apipavidalinimui. Kvietimai – vakarons reklamai. Parengtus meninius – krybinius darbus mokiniai pristatys vakarons metu.

II. Literatrins – muzikins vakarons pristatymas švents dalyviams.

Tekstas Remarka Švents sveiai renkasi sal Skaitovai: Rudenja... Voratinkliai ryt dar pastoja tau keli. Lapai gelsta ir krinta. Lyja vis lyja.

Su jumis eiiau rudenio lap surinkti,

Skamba ekišks kaimo kapelos rašai. Scenoje pasirodo skaitovai, rankose laikantys po skt bei saujel rudenišk lap.

205

Baloje pastoviau, pasislpus po skiu. Ir kaip mažas drugelis, - lipus didel glb, Js meils noriau noriau.

Pramoginis šokis „ia ia ia“. Skaitovai:

Sveiks, sveteli margas, ms mokykl atskubjs! Sveiki ir Js, seneliai, Pas savo ankus sveiuosna atbildj!

Js, moiuts sengalvls, Js, seneliai dobilliai, Sveikina – ankls šokjls, Ankliai gražuolliai.

Ir šiandien Jums visi visi Mes tariame: - Sveiki! Sveiki!

Mišrus antrok ansamblis dainuoja lietuvi liaudies dainel „Moiute, motinle“. Skaitovai:

Žili seneliai, Jums dkoju Už pasak takus žavius, Už meil, didel kaip saul, Už juok ir šypsnius šiltus...

Už kamarl slapt slapt – Su uogiene ir meduiu, Ir už riestain kiškio kept Po žuolu šimtameiu.

Už milžinus, kad jie palaukj Kepurm pyl kalveles, Už nykštukus, Kad šaukšte plauk Per jras ir marias gilias.

Numegzk man Marg pirštinl, Apklok glta skarele... Dar šimt met, Sengalvle,

Visi: Žydki mums – obelle!

Sals viduryje pasirodo mergaits ir pristato šok su gimnastikos kaspinais.

Skaitovai: Moiute sengalvle, Tai gražiai sukas Uosio ratelis!

Sukas sukutis Ir užsuka msl, Ant vaiko piršt Auksin sil.

Menamos msls švents sveiams: - Einu einu vienas, - Pasižiriu – dviese (Šešlis). - Dviejiems vartams atsivrus, arklys žvengia (Liežuvis). - Yra kalnas, bet ne kalnas. - Yra miškas, bet ne miškas. - Yra šaks, bet ne šaks (Žmogus). - Pats nieko nevalgo, o žmog maitina (Duona). - Aukštas žuollis, ant viršns burbullis (Linas).

Trys pramogini šoki kolektyv „Tvistas“ lankanios antrok poros atlieka nuotaiking šok „ia ia ia“. Visi antrokai garsiai pasveikina senelius, kitus švents sveius atsistoj. Mokiniams akomponuoja muzikos mokytoja. Atlikjai sals viduryje sustoj puslankiu. Antroki, aerobikos brelio nari, šokis „Maži lietaus lašai“ (atlikja Monika, muzika ir žodžiai V. Ivaškeviiaus) Septyni mokiniai išeina sals vidur su medaliais – riestainiais. Jie užmena msles seneliams. Kas mena msl, gauna priz – riestain.

206

- Už žirn mažesnis, už šun piktesnis (Pipiras). - Nei gimsta, nei auga, nei miršta, o yra (Akmuo).

Antrok pianist kartu su muzikos mokytoja skambina pianinu. Mišrus antrok ansamblis allieka krin su ddelmis. Scenos vidury, apsireng tautiniais rbais, pasirodo pasakoriai:

N vienas žmogus neužauga be pasakos. Pas vienus ji ateina su moiuts balsu, pas kitus – su sapnais. Ateina ji pas mus vaikystje; su ja mes tampame geresni, teisingesni. Augame mes, bet nesiskiriame su pasaka. Saln nešamas suolelis, ant kurio sitaiso pasakorius (senelis). Tuo metu kalba pasakor mergait (senel):

Drož iš klevo Senelis klumpait

Ir išvingiavo Vaikams pasakait.

Apie senel, Balt kaip drob, Apie moiut Ir aust jos drob.

Senelis papsjo Riest pypkait Senel sudjo Vaikams pasakait.

Aukšt kaip šaukšt Ilg kaip smilg Bkit, seneliai, prašau, dmesingi Ir sužinosit, kodl šunys protingi.

Taigi js dmesiui pristatome lietuvi liaudies pasak „Kodl šunys protingi?“ Pasakorius: Gyveno skurdžiai du seneliai. Vien kart senut užmaiš duon ir neturi milt atminkyti.

- Vaje, vaje, kas dabar bus? Kaip duonel iškepsiu? - Neraudok, bobut, k nors sugalvosim...

Ta Jiems bebdojant, mai ateina keistas seneliukas. - Na, ko js bdojat, seneliai? Ko jums maža, ko trksta? - Ogi matai, senutli, skurdžiai gyvenam. - maišm duon, o nra kuo atminkyti, nra milt... - Gerai, bus duonos jums iki valiai.

Senelis išjo, duonos atsirado kiek tik nori, soiai. Gyvena anys ir džiaugiasi...

- Tai bent gyvenimlis. Tik sdi sau ir valgai. Imk, senute. - Gardu... Bet žinai, seneliuk, nusibodo man vien tik duon

kimšti. Noriau gardesnio raguolio... Netiktai pasirodo vl tas pats seneliukas ir klausia:

- Na, ar dabar jums nieko netrksta? - Trksta, trksta. Duok mums pinig. - Pinig, pinig... - Gerai, bus,- tar senuiukas ir išjo.

Tuoj bematant atsirado jiems daug pinig. Džiaugiasi abu ir gyvena, raguolius kremta. Neilgai trukus pas juos vl ateina tas pats seneliukas ir vl klausia;

- Na, ko jums dabar trksta, ko norit? - Ogi mes norim bti karaliais. - Taip, taip, beprotiškai norim... - Gerai, bkite karaliais.

Ir seniai pasidar karaliais. Gyvenimas geriausias: senis - karalius, senel - karalien, gyvena ir džiaugiasi. Bet štai vl ateina tas pats senelis ir vl klausia:

- Ar js dar ko nors norit karaliais bdami?

Atliekama lietuvi liaudies daina „Vilkas grikius sjo“.

Atliekamas Jimmie Dodd krinys „Peliuko Mikio maršas“. Akomponuoja muzikos mokytoja. Pasakorius berniukas vaizduoja senel. Jis rankose laiko medin pypkut, drožia klumpait. Senut dvi skar, prijuost. Ruošiamasi inscenizuoti lietuvi liaudies pasak „Kodl šunys protingi“. Sals viduryje atsiranda duonkubilis su viduje paslptu duonos kepalu, riestainiais, piniginiais banknotais, duonos riekmis, išnešama gelda su mediniu šaukštu, karnos. Inscenizuojamos pasakos veikjai: senel, senukas, dievas bei du pasakoriai. Eils tvarka jie visi ir kalbasi tarpusavyje.

Senelis atlaužia ir duoda bobutei duonos rieks gaball. Ši kremta ir guodžiasi. Seneliai suklaup iš kubilo traukia popierinius banknotus, džiaugiasi, mto juos, valgo raguolius. Senel vikriai nusimeta skar, prijuost, senukas kepur ir vienas kito galvas padabina karnomis. Abu susikabina už paranki ir išdidžiai apsuka garbs rat.

207

- Norim, norim.., - Mes norim bti dievais. - Ak, taip. Tai tu, seni, bk šuo, o tu, bobute, bsi šuns pati...

Tai nuo to laiko ir atsirado šunys. O tas senelis buvo dievas. Tai va, kodl šuo yra toks protingas – mat iš žmogaus kils. Pramoginis šokis „Valsas“. Skaitovai:

Aš noriu paskirti Moiutei dainel. J myliu kaip mam: Ji mano saulel!

Supranta be žodži Moiut, nes myli. Kai skamba dainel, Ji šypsosi tyliai...

Vis guodžia ir džiaugias, Dain mane moko. Visur mes lyg draugs, Kur ji – pilna juoko.

Moiut – darbštuol, Jos akys svajingos. J myli senelis, Nes ji ypatinga.

Moiute, geroji, Džiaugiuos, kad esi! Tu mano saulel Šilta ir šviesi...

Mišrus berniuk ir mergaii choras atlieka dainel. Ddelmis groja krin. Sekama lietuvi liaudies pasaka „Žmogaus metai“. Pasakor: Seniai seniai ir žmons, ir gyvuliai gyveno vienod amži – po trisdešimt met. Taiau žmogui to neužteko. Klaus klaus arklys, kaip skundžiasi žmogus, ir tar:

- Užteks man ir dešimties met, o dvidešimt atiduosiu žmogui.

„Penkiasdešimt met taip pat maža“, - dejavo žmogus. Š kart j išgirdo šuo. Ištikimasis žmogaus draugas ir sako:

- Imk, žmogau, ir iš mans dvidešimt met, o man užteks dešimties. Pasiglemž žmogus ir šuns metus, o kartu su gyvuli amžiumi ir nedali. Štai kodl, kai žmogus gyvena savo paties amži, jam linksma, gera ir gražu. Kai žmogus persirita arklio metus – jam pasidaro kur kas sunkiau: sunkus darbas slegia peius. O kai ateina šuns metai – žmogui visai blogai: vis mažiau j myli, vis labiau j stumdo...

Dzk polka. Skaitovai:

Seneli akys šviesios ir geros, Nors kartais raustu nuo išdaig. Glaudžiuosi, kai jie mane bara Ar bnu iš laims apsvaigus.

J rankos ramina ir glaudžia, Ir pykti ant j nevalia! Man ašar tyli ir graudži Jie šluosto, kai bna šalia.

Jie darbšts lyg bits ant žiedo. Linksmi jie, kai bnu sveika. O ašaros skausmo jiems rieda, Kai bdos užgriva staiga.

Šoka trys pramogini šoki kolektyv „Tvistas“ lankanios antrok poros.

Skamba daina „Anks prašymas“ (muzika L. Abariaus, žodžiai R. Skuaits). CD.

Mišrus ansamblis ddelmis groja lietuvi liaudies dain „O kai aš“ . Pasakor apsivilkusi senele, segi prijuost, apsigobusi skar, avi klumpes.

Šoka aštuonios šokj poros. Jos sueina iš skirting sals pusi.

208

Seneliai – žvaigžduts virš namo, Lyg sauls karšti spinduliai. Geriausi jie man, nes jie mano! J meil – širdelj giliai… Šoka liaudies šoki kolektyvas „Ainiai“.

Skaitovai: Šviesioji saulyte, Pažerk spinduli! J reikia seneliams, O man tik keli.

Gražus piešinlis – Ten akys senels, Jos švyti lyg žiedas Melsvosios glels.

Moiut, senel Labai aš myliu, Priglaust prie širdels Abu juos galiu.

Širdels seneli Sušildo mane. Iš meils pražysta Jiems žiedas delne.

Skambinamas krinlis pianinu. Grojama fleita. Skaitovai:

Mano senel Kaime gyvena. Lesina gaid, Krosn krena.

Už kiemo vart Obelys žydi. Tarp j senel Tokia mažyt.

Dryža prijuost, Marga skarel... Kaip obell Mano senel.

Dainuojama ir inscenizuojama lietuvi liaudies daina. Erzinimai. Mokiniai sustoja poromis ir erzina vienas kit:

- Irka zacirka jo cirk. Pamat jaut Ir pradjo bliauti…

- Ak tu šitaip!... Martynas papartynas Gan vištas po karklynus. Vienos vištos nepargin, Gavo špyg, ne kiaušin!

- Ona, Ona – gera žmona, Dav duonos su smetona Ptnyios ryt, Kats aplaižyt.

- Jurgis papurgis Visas kaip spurgis Duonos prašinjo Vyžomis avjo…

- Barbora, šok per tvor Gausi pup por.

- Algis dalgis šepetys Visas kiaules išbaidys.

- Simai Simai, trys vežimai,

Sveiai mums pristato tris savo šokius: „Dirižablis“, „Senoli šokis“, Lelin kadrilis“. Vliau senolius pakvieia nuotaikingajai „Polkai su raguiais“. Pianinu skambinama lietuvi liaudies daina „Mažas piemenlis“. Fleita, akomponuojant muzikos mokytojai, atliekama„ek polka“. Visi mokiniai sustoja sals šonuose, laiko po minkšt žaisl (gaid, višt, ant, žs, kiaul, av, karv) ir dainuodami apie savo personaž vis išeina scen po kelis, išsinešdami po minkšt žaisl bei vairiai išsidsto (sutupia, klaupiasi, sustoja puslankiais). Dainuojama lietuvi liaudies daina „Aš turjau gaid“. Erzintojai linksmai improvizuoja.

209

Kai nuvirto – pusketvirto. - Rta tta suraityta Stovi kampe pastatyta.

Mokiniai atlieka choreografin kompozicij „Be meils mirt galiu”. Skaitovai:

Laimink, Dievuli, mano senel. Duok sveikatls, ilg amžel. Kad darbas sekts, varg mažt, Kad sengalvl laim lydt.

Mano mažuts dainos – Sauls anksti myluotos, Tarsi lauk purienos – Ryto rasa apklotos.

Dar vaikiškai neilgas Mano paios takelis. Aš – kaip lakštut – pilkas Mažas moiuts paukštelis.

Lai debesliai renkas, Lai nepiktai grmoja, Švelniai moiuts rankos Mano dienas globoja.

Mišrus berniuk ir mergaii choras dainuoja dainel. Skaitovai:

Moiute, seneli, Rankas Jums tiesiu. Ir noriu Jums bt Spindulliu šviesiu.

Seneli, Pakylk mane aukštai. Tu toks stiprus ir didelis Kaip žuolas. Tave aš myliu Taip karštai, Kai aš verkiu Nušluostai mano ašaras...

Seneli, Pakylki dar aukšiau: Taip noriu pamatyti Jr, vis žem... Aš apkabinsiu tave Dar tviriau, Ir vaikšiosim ilgai Linksmi, Kol saul dar, Kol nesutem.

Choreografin kompozicija „Rožin pantera“ Skaitovai:

Kai senel atvažiuoja Pasitinka j mama. Jiedvi pradeda kalbtis, O aš laukiu nelinksma.

- Na, paimk, mane ant keli, Aš prašau prieidama. - Tu nevarginki senels, Man prikaišioja mama. - Mama, leiski man ant keli Pasdt su senele. Aš nevarginu senels, Aš, mamyte, myliu j!

Pianinu skambinamas krinys.

Šoka aštuonios šokj poros. (Dainos atlikjas Mino, liet. tekstas G. Zdebskio).

Daina „Moiut Saulel” (muzika ir žodžiai I. Mažuikaits). Akomponuoja muzikos mokytoja. Šoka aštuonios šokj poros. Kompozicija atliekama, skambant H. Mancini muzikai „Rožin pantera“.

210

Pasakos be galo. Pasakoriai sustoja poromis ir kalbasi. - Ar jojai ant baltos kumels? - Jojau. - Tai gerai. - Nelabai. - Tai kodl? - Nupuoliau. - Tai blogai? - Nelabai. - Tai kodl? - Radau obuoli maiš. - Tai gerai? - Nelabai. - Tai kodl? - Supuv… - Atnešk vandens. - Su kuo? - Su puodu. - Puodas kiauras. - Užkimšk. - -Su kuo? - Su šiaudu. - Šiaudas per ilgas. - Nupjauk. - -Su kuo? - Su peiliu. - Peilis neaštrus. - Pagalsk. - Su kuo? - Su galstuvu. - Kad nr vandens. - Atsinešk. - Su kuo?... - Runce, Runce, kur buvai? - Kamarlj. - K veikei? - Pienel lakiau? - man palikai? - Palikau. - Tai kodl puodynl tušia? - Sugržau ir išlakiau. - A škac, a škac...

Žaidžiamas lietuvi liaudies žaidimas. Skaitovai:

Jeigu staiga dingt visi keliai, Tai kur tada eit žmons?

Kur bt kelio pradžia? Kur bt kelio galas?

Eit žmons vienas prie kito. Be kelio, be tako eit.

Žmogus bt kelio pradžia, Žmogus bt kelio galas.

Visi mokiniai sustoja ir dainuoja „Ilgiausi met“.

Atliekamas K. erni Etiudas C – dur. Pasakas seka šeši pasakoriai, sustoj poromis po du.

Mokiniai pristato žaidim „Katinas ant peiaus“. Jam naudojamas žiužis (juosta).

Sustojama kelet puslanki. Akomponuoja muzikos mokytoja. Pabaigoje nusilenkiant daroma banga.

211


JAUSMAI SPALV JROJE TRUMPALAIKIS PROJEKTAS

Nijol Balužyt, pradini klasi vyresnioji mokytoja

Ingrida sien, pradini klasi mokytoja metodinink

212


Renginio žanras – trumpalaikis projektas (1. Paruošiamasis projektinis darbas klasse. 2. Rytmetys „Jausm skulptros“. 3. Projektin veikla klasse „Jausmai spalv jroje“. 4. Švent „Spalvos šokis“). Renginio pavadinimas – ,,Jausmai spalv jroje“. Paskirtis –mokini emocinei savijautai ir psichinei sveikatai gerinti, integruojant formalj (pasaulio pažinimo, dails – technologij, muzikos, kno kultros ir šokio dalykus) ir neformalj ugdym. Dalyviai – Kauno „Ryto“ pradins mokyklos I–IV klasi mokiniai, aerobikos brelio mergaits, šoki brelio aukltiniai, literat brelio mokiniai. Veikjai – princas Žvyniukas, mergait, spalvos (balta, juoda, violetin, mlyna, geltona, žydra, oranžin, ruda, raudona, pilka, žalia). Laikas – 2008 m. kovo 7 d. Vieta – akt sal. Veiksmo vietos apipavidalinimas – jros dugnas - tinklas, vaik pagaminti vairi spalv jros gyventojai (žuvys, krabai, medzos, jros arkliukai, žvaigžds, kriaukls). Muzikinis apipavidalinimas – Grups Telebimbam daina „Mlyna spalva“; Bethoveno simfonija Nr.9; H. Mancini „Rožin pantera“; „Kregžduts“ - daina iš roko operos „Ugnies medžiokl su varovais“; Grups ŽAS daina „Mandarinai“; Tango; A.Vivaldi; Populiariausios vaikiškos dainels „Vijo lizd pelda“; Ink muzika, Pano fleita; E.Grieg „Rytas“; Instrumentin muzika „Bit rit”. Atributika – vienos spalvos apranga, plakatai, dlions detals, tinklas, teorins užduotys, kryžiažodžiai, piešiniai, „spalv“ kepurls. Technins priemons – muzikinis centras. Renginio reklama – mokyklos stend apipavidalinimas jros tema, kvietimas. Panaudota literatra:

1. L. Bobrova. Kno, proto ir jausm darna – mokinio sveikatos ugdymo(si) pagrindas. Mokymosi medžiaga.

2. R. Kuinskien. Dails terapija. Seminar užrašai. Š., „Kronta“, 2006. 3. E. Marcelionien. V. Plentait. Šaltinis. Vadovlis 3 kl. K., „Šviesa“, 2008. 4. O. Proisleris. Mažasis vandenis. V., „Viktorija“, 1992. 5. Spalv terapija. „Savait“ / http://www.alfa.lt/straipsnis4147673 6. A. Vaiiulis. Kryžiažodžiai, galvoskiai, msls. K. „Šviesa“, 2003. 7. A. Vaiiulis. Kryžiažodžiai ir galvoskiai pradinukui. K. „Šviesa“, 1998.

Literatrinis – režisrinis scenarijus I. Paruošiamasis projektinis darbas klasse Tekstas Remarka

Pasaulio pažinimas. Emocins bsenos skulptros pristatymas. Dail ir technologijos. Jausm jros gyventoj piešimas. Muzika, šokis. Kompozicij, išreiškiani spalvos nuotaik, vaik emocijas krimas. Kno kultra. Stendo „Sportas mano gyvenime“ paruošimas ir pristatymas. Lietuvi kalba. Eilraši apie spalvas krimas.

Surinkta medžiaga eksponuojama stenduose. Vaik darbeliai naudojami renginio reklamai ir sals apipavidalinimui. Sukurtus meninius – krybinius darbus mokiniai pristatys švents metu. Sukurti vaik eilrašiai bus panaudojami rašant scenarij.

II. Rytmetys „Jausm skulptros“ Tekstas Remarka

Mergait: Mergait sukr mažut pasaul Ir nupieš didel mlyn saul, Suaug sušuko: apgaul! Apgaul! Na, kurgi js matte mlyn saul? Mergait pravirko: maiau aš t šal,- Ten saul kaip nori, taip šviesti tau gali, Suaug – supraskit, Suaug – nepykit Ir tik netrukdykit jai, netrukdykit!

scen išeina mergait pasipuošusi jros bangos suknele. Ji rankose laiko pintinl.

213

Princas Žvyniukas:

žia, šniokšia, mlynuoja, Tai bang sparnai plasnoja. Jra, jra, motinle, Kur pasmei žydr ml?

Mergait: Kas tu? Ir iš kur atsiradai?

Žvyniukas: Aš princas – Sidabrin žuvyt. Skaidrij

Vanden Šalies Karalius!

Mergait: Kaip puiku – ir princas ir karalius kartu! O

kokia tavo karalyst?

Princas: Aš kvieiu jus aplankyti mano šal. Šal,

kurioje šiandien viešpatauja jausmai ir spalvos.

Mergait: Spalvos? O argi jroje yra daug spalv? Aš

maniau, kad jra mlyna, mlyna ir mlyna ir viskas.

Princas:

Kai paviešsite mano karalystje, patys pamatysite vis spalv žuvyi: raudon, mlyn, auksini ir kaitinani.

Vaikai:

Tai ko dar laukiam?

Princas: Prieš praddami kelion pasikvieskite: Vaizduots fj, Pasiimkite kvpimo žirkles, Susiraskite fantazijos adat, sidkite svajoni silus.

Mergait: Visk dedame krepšel ir keliaujame kartu.

Vaikas: Man linksma, linksma, linksma! Raudona muzikos spalva! Labai baisu bus supilkti, O be draug gyvent gdu. Ehei,- žirk, karaliau prince! Visiems mums linksma, linksma! Tad šokim, juokims kartu.

Aerobikos brelio ir šoki brelio šokis “Ugnis ir vanduo”.

Vaikas :

Linksma ? ! Linksma? ! Ak, mano mielieji! Bet ar yra vienatv ir lidesys, ir išdaigos…

Pasirodo jros valdovas princas Žvyniukas, kuris kalbasi su mergaite ir kvieia j apsilankyti savo karalystje.

Švents vedjai kreipiasi žirovus.

Princas paduoda mergaitei kvpimo žirkles, fantazijos adat, svajoni silus.

Mergait visk susideda pintinl ir su princu iškeliauja Jausm jros šal.

Mergaits šok atlieka su mlynais menins gimnastikos kaspinais ir raudonomis audinio skiautmis (pagal A.Vivaldi muzik)

214

Vaikas:

Tavo tiesa, tad skubiai eikime t jausm pasaul.

Žini tarnyba:

Juoko ssiauris. Š ryt Iš dangaus kepurs krito. O Smaliži žemj – badas. Nakt dingo šokoladas. Sako, Tinginli kaime Siauia didel nelaim Vargas, k ir bekalbti: Tingi tinginiai tingti. Nuotyki saloje - balius! Mažas vabal karalius Snui per gimimo dien Dovanojo drambl vien. O dabar – rimti darbai Reniam statin “Jausmai”.

Ia klas pristato jausm bsenos statul ,,Pyktis”. Ib - ,,Švelnumas”. 2a - ,,Džiaugsmas”. 2b - ,,Lidesys”. 2c - ,,Pyktis”. 3a - ,,Išgstis”. 3b - ,,Laim”. 3c - ,,Drsa”. 4a - ,,Pašlimas”. 4b -,,Gda”. 4c - ,,Baim”.

Mokytoja: Jausm jra mainysis ir darysis vis gražesn ir

gražesn. Ji žibs, žaižaruos, spinduliuos, keis savo spalvas. Ms vis jausmai kaip ta jros banga raibuliuoja, plevena, plazda, banguoja. O kad mes visi pamatytume kokia ta ms jra prieš išeidami pasiimkite užduotis, o kai sugršite, bandysime sudlioti “Jros dlion”.

scena bga po vien vaik, kurie pristato domiausias žinias.

Kiekviena klas pristato krybin darb ir naudoja savo pasirinkt atributik.

Mokytoja kiekvienai klasei išdalina po dlions detal ir kryžiažod.

III. Projektin veikla klasse „Jausmai spalv jroje“

Tekstas Remarka Pasaulio pažinimas. Kryžiažodžio „Sveikata” sprendimas. Dail ir technologijos. Jausm jros dlions detali spalvinimas. Emocij picos „kepimas” . Klasi kolektyvai spalvina mandalas.

Kiekviena klas atneša nuspalvint dlions dal ir sudeda iš j „Jausm jros“ dlion. Laivelius su išsprstais kryžiažodžiais paleidžia plaukti „Jausm jr“. „Picomis“ papuošia klasi duris.

IV. Švent „Spalvos šokis“

Tekstas Remarka Princas:

Vaikysts vardu – sal žengia princas Žvyniukas ir kvieia visus per spalvas, judes, muzik atskleisti savo jausmus.

215

Juokits spalvos, visos kartu. Tam, kad jausmai nepaliaujamai šviest.

Vaikas: Supa vjas Jros žrint ml. Ši akimirk spalvos Ims ia šokyje suktis.

Juoda spalva: Kur pažvelgsi, ten tamsa, Vis juoda juoda spalva… Ji mus persekios nakty Baim vl užmigs širdy…

Šokio kompozicija ,,Juoda”.

Rožin spalva: Rožin – kukli spalva, Ji lyg meil nekviesta. Tai romantika, žiedai… Paslapties spalva jinai…

Šokio kompozicija „Rožin”.

Ruda spalva: Rudi batai, rankinukas, Rudos kelns ir švarkiukas, Rudas knas nuo saulyts, Šokoladas nuo mamyts… Stipri kaul sistema – Tai suteiks ruda spalva!

Šokio kompozicija „Ruda”.

Oranžin spalva: Ši spalva – gyvybingumas, Dmesys ir išdidumas, Ji ryški tarsi morka Tai – oranžin spalva.

Šokio kompozicija „Oranžin”.

Geltona spalva: Džiaugsmas, žinios, supratimas, Kartais ir išsiskyrimas… Ši spalva tarytum saul Džiugina visus pasauly, Ji lyg pien geltona Ji tokia ryški, linksma!

Šokio kompozicija „Geltona”.

Violetin spalva: Violetin spalva Lyg svaja lengva lengva, Ji ir mistika, ir menas

Juodos spalvos personažas sal kvieia 1a klas.

Nerimas, baim, susikaupimas 1a klass kompozicijoje (Bethovenas simfonija Nr. 9) Rožins spalvos personažas sal kvieia 1b klas.

Salje pasirodo 1b klass ,,Rožins panteros“ (H. Mancini „Rožin pantera“)

Rudos spalvos personažas sal kvieia 2a klas.

Šoka 2a klas (Ink muzika, Pano fleita)

Oranžins spalvos personažas sal kvieia 2b klas.

Viskas nušvinta oranžine spalva, nes sal rieda 2b „oranžiniai mandarinai“ (ŽAS „Mandarinai“) Geltonos spalvos personažas sal kvieia 2c klas.

Pakvimpa medumi, nes po sal skraido 2c klass bituts. Šoka 2c klas (Instrumentin muzika „Bit rit“).

Violetins spalvos personažas sal kvieia 3a klas.

216

Dvasingumo penas geras…

Šokio kompozicija „Violetin”.

Balta spalva: Balta – tai sniegelis, Tyrumas, aiškumas, Ji dar atsargumas, Šviesa, nekaltumas… Lyg kalno viršn – ia pat… ir toli… Tarsi tobulyb, balta, Mums esi…

Šokio kompozicija „Balta”. Žalia spalva:

Žali medžiai ir žol, O žolj – žalia varl… Tai ramyb, atgimimas Ir pusiausvyros krimas…

Šokio kompozicija „Žalia”.

Raudona spalva: Ji energija užlieja Ir ambicijas pasja, Raudoniausia iš vis Tartum gaisras iš gelmi!...

Šokio kompozicija „Raudona”.

Mlyna spalva: Mlyna – ramyb ir pareigingumas, Mlyna – tai jra ir dangaus tyrumas, Tai prisiminimai, ilgesys, svajons, Mlynos žibuokls ir vandens klajons…

Šokio kompozicija „Mlyna”.

Žydra spalva: Žydra – tai atvirumas, laisv, Žydra – tai paslaptis slapta, Žydra – dangaus aukšti skliautai, Žydra – tai pasaka, tikrai!

Šokio kompozicija „Žydra”. Pilka spalva:

Tai gynybin spalva,- Nori slptis – tiks pilka. Nedrsi ji lyg pelyt Ir energija nešvyti…

Šokio kompozicija „Pilka”. Princas:

Štai Jums nepaprasta jausm jra. Barniai ir ginai neturi jos liesti. Jra ramybs ir jra taikos. Žri skrajojaniuos sauls spinduliuos!

3a klass kompozicija nuskraidina visus svajing rytmet (E. Grieg „Rytas“). Baltos spalvos personažas sal kvieia 3b klas.

Nuotaikinga ir vasariška 3b klass kompozicija apie ramunl (Grup „Bavarija“- „Ramun balta“). Žalios spalvos personažas sal kvieia 3c klas.

Kur pasislp 3c klas? Ar tik ne žalioje žolje? (L.Lapkauskait „Žol žalia“ Raudonos spalvos personažas sal kvieia 4a klas.

Šoka 4a klas (Tango).

Mlynos spalvos personažas sal kvieia 4b klas.

Šaun rokenrol sutrenk 4b klas (Telebimbam „Mlyna spalva“). Žydros spalvos personažas sal kvieia 4c klas.

Žydr dang karpo 4c klass kregžduts. ( „Kregžduts“ - daina iš roko operos „Ugnies medžiokl su varovais“). Pilkos spalvos personažas sal kvieia priešm. ugd. grup.

Šoka priešm. ugd. grup (Populiariausios vaikiškos dainels „Vijo lizd pelda“).

sal žengs princas rodo vaik sudliot „Jausm jr“.

217

Direktors apibendrinamasis žodis. Padka mokytojoms ir mokiniams.

Mokytoja: Negalime tiktis išmokyti jus bti fiziškai

sveikais, nekreipiant dmesio js emocinius bei socialinius poreikius. Kelion savo vidin pasaul yra vis jausm patyrimas. Jo rezultatas – savs stiprinimas ir naujas savs ir aplinkinio pasaulio suvokimas. Šv. Augustinas yra pasaks: „Išorn neik, gržk save. Tiesa gyvena žmoguje“.

Direktor teikia kiekvienam kolektyvui padkos raštus.

Švents organizators apibendrina švent.

218


GYVENIME, DOVANOK MAN SPARNUS TSTINIS MENINIS PROJEKTAS

DOVANA MOKYKLAI 2008 M. DAILS KRYBINI DARB PRISTATYMAS

Rasa Urbutien, lietuvi kalbos ir literatros mokytoja metodinink,

10-osios kryptingo meninio ugdymo klass aukltoja

219


Renginio žanras – Krybini dails darb pristatymas. Renginio pavadinimas – Gyvenime, dovanok man sparnus Paskirtis – 10 – oje klasje mokiniai baigia pagrindins mokyklos kryptingo meninio (dailinio – technologinio) ugdymo kurs. Ši dails darb pristatymo švent skirta sudaryti šiai mokini grupei slygas realizuoti savo krybinius sumanymus, mokini sukurtais darbais papuošti mokyklos interjer, praturtinti muziej, papildyti suvenyr fond. Auditorija – Mokytojai, mokiniai. Dalyviai – Visi dešimtokai, kurie mokosi dailinio ugdymo klasse. Sveiai – Mokini tvai, kit Kauno miesto mokykl mokytojai, Savivaldybs atstovai. Laikas – Balandžio mnuo. Vieta – Mokyklos akt sal, dails galerija, kurioje eksponuojami mokini darbai. Veiksmo vietos apipavidalinimas – Scena papuošta baltais žiedais, kurie primena sod žydjim, vidury supasi supyn. Šone supyni stovi molbertas, 7 spalv dažai, teptukai – paruošta piešti vaivorykšt. Atributika – Mokini apranga – atitinkam dails šak simbolizuojanios spalvos akcentai – kaklaraišiai. Parengtos mokini krybos (eskiz, miniatir) knygels-suvenyrai sveiams “Gyvenime, dovanok man sparnus”. Technins priemons, ranga – Tai septynspalv mokini baigiamj dails darb vaivorykšt - tapybos, grafikos, tekstils, grafinio dizaino, odos, keramikos , medžio skulptros darbai. Šie kriniai prieš rengin eksponuojami mokyklos skaitykloje, renginio metu rodomos j nuotraukos (btina multimedia ir didelis ekranas) Renginio reklama, informavimo priemons – informacija mokyklos internetiniame puslapyje (www.grusas.kaunas.lm.lt), skelbimai mokykloje, kvietimai.


Tekstas Remarka

Scenoje visi dails darb pristatymo dalyviai dainuoja TELE BIM BAM dain “ Mlyna spalva”

INDR. Mes, 2008 met dešimtokai, tstinio projekto “Dovana mokyklai” - 13 – oji laida. Šiandien mes pristatysime savo dails darbus, originalias idjas, kurioms kvpimo ieškojome literatroje. Tai jaunatviški bandymai sustabdyti akimirkas, per simbolius išreikšti mintis, iškylanius gyvenimo prasms klausimus. Pasirinkome septynias skirtingas dails sritis – tapyb, grafik, tekstil, grafin dizain, od, keramik, medžio skulptr. Mums šios sritys – tai lyg septyniaspalv vaivorykšt, nuo tamsos ir audr sauganti ms svajones. Savo šventin popiet “Gyvenime, dovanok man sparnus” pradedame ir kvieiame visus su ms svajonmis skristi kartu.

TAPYBA

SAULIUS. Mano darbas atliktas pastels technika. Jame žmogaus gyvenimo prasm, troškimas tobulumo, amžinas skubjimas ir nelygi kova su laiku.

Žmoni prigimiai bdingas žini troškimas, noras pažinti, pavergti visatos erdves. Geriausiai šis žmogaus troškimas atsispindi J.V.Gts „Fauste“. Taiau žmogaus gyvenimas per trumpas, nes „Ir šiaip ne taip pusiaukel pasieks / Matai, kad jau atjo laikas mirti“ („Faustas“).

Faustiškos mintys ir idjos tilpo mano dviej dali darbe. sižiebianios žvaigžds – tai lyg žmogaus gyvenimo pradžia, kuri daug žmogui žada. Taiau gyvenimas be visiems vienodai dosnus. Jis nuraško tas žvaigždes ir mala gyvenimo kavamalje. Tai lyg žmogus, einantis per savo gyvenim, mirštantis ir tampantis smlio dulke. Dl šio žvaigžds virtimo smlio dulke darb pavadinau „Virsmu“.

Evelinos tapybos darbas atliktas visai kita technika – tai aliejin tapyba.

Ekrane vis mokini nuotrauka. Pasipuoš juodai ir ryšintys vaivorykšts spalvos kaklaraišius. Padainav mokiniai susda ant scenos laiptuk. Scenoje tik besisupanios puoštos supyns, molbertas vaivorykštei piešti. Ekranas pakeltas šone, kad vaizd galt matyti visi salje. Scenoje pasirodo visi mokiniai, kurie tap. Saulius kalba, ekrane rodomas jo dviej dali darbas “Virsmas” (pastel).

220

EVELINA. Su aliejiniais dažais tapiau pirm kart. Mane žavjo j

galimybs, nors lengva nebuvo. Paveikslas „Paskutinis jimas“ sukurtas remiantis kontrasto principu. Tai spalvos juoda – balta, raudona – geltona. Idj savo darbui taip pat ieškojau literatroje.

Juozo Grušo „Barbora Radvilait“ – tai Žygimanto Augusto ir Barboros meils istorija. Šioje istorijoje mane žavjo Žygimantas Augustas, kuris pasielgia kaip garbingas vyras, bet ne karalius. Jo sprendimus lm ne politiniai išskaiiavimai, o jausmai. Taiau ši, pagal tikr istorij parašyta drama toli gražu neprimena pasakos, tai greiiau juodai balta šachmat lenta, kur ištisai vyksta kova tarp grio ir blogio, meils ir neapykantos, tiesos ir melo. Paveiksle „Paskutinis jimas“ pavaizduota šachmat lenta. Karalius ir karalien simbolizuoja ši istorini asmenybi didel meil, vedybas. Juoda ir balta spalvos – kani kupin kov, raudona – Barboros karnavim ir mirt.

Man patinka skaityti knygas, jos priveria susimstyti, o kartais net griebtis teptuko, juk ne visk gali išreikšti žodžiais, kartais reikia spalv. Klass draugei Indrei užtenka pažvelgti pro lang ir ji jau pasiruošus kurti. Gal dl to ir jos darbas atliktas mišria technika.

INDR. Man patinka stebti aplink. Kartais žmonms atrodo, kad aš žiriu vien tašk, taiau taip nra. Aš galiu valand valandas stebti sraig, kuri ankst pavasario ryt šliaužia obels šakele. Maloniai tyl sudrumsia bit, aplankiusi tos paios šakels žiedus. Atrodo, kas sraig ir bit viena kitos nepastebi, kad ant tos obels šakels - du skirtingi pasauliai. Aš pastebiu ir kit pasaul, kuris sudrumsia ši ramyb, Tai aukštakulni bateli kaukšjimas, j ryški raudona spalva tarsi griauna visk aplinkui. Mano mintys – tai mano darbas – suprasiu, jei ne visi j supras, nes tikriausiai neprivalau tikti, kad kiti pažvelg išgirst net gitaros skambjim.

Savo triptik atlikau gana paprasta technika – papje maše derindama su tapyba ir fotografija.

Tapyba nra vien tapymas ant popieriaus. Kristina ir Marija savo tapybos darb atliko ant medžio.

KRISTINA. Visi šie keturi nutapyti žmons simbolizuoja skirtingus žmogaus gyvenimo tarpsnius.

Žol man primena vaikyst. Tyliai vjo glostoma ji atrodo dar trapesn, liaunesn ir švelnesn.

Ugnis – jaunyst. Ji drsi, išdykus, nebijanti pavoj, kupina rizikos. Visuomet besiveržianti pirmyn, pasiryžus sudeginti visk, kas buvo praeityje.

MARIJA. Ledas – tai žmogaus branda. Iš ugningo avantiristo jis virsta tvirtu, pagrind po kojomis turiniu žmogumi. Jo vertybs pasikeiia: rpi stabilumas, karjera, materials dalykai. Taiau visi šie dalykai yra laikini, kaip ir ledas. Jis tirpsta, o su juo kartu ir žmogaus jgos, siekiai ir troškimai.

Smlio žmogus – tai senatv. Btent smlis simbolizuoja bgant laik. Jame mintas žmogaus pdas nuplauna vanduo. Vl viskas prasideda iš naujo. Vl dygsta žol ...

SKULPTRA (molis) ARTRAS. „Balt dievai“ – tai bendras trij mokini krybinis

darbas, kuriuos sieja bendra idja – nulipdyti senovs balt dievus. Pasirinkome tuos, kurie, ms nuomone, to meto žmogui turjo bti labai svarbs.

MANTAS. Tai mirties ir požemi dievas Pikulis bei ugnies deiv Gabija, Bangptys ir jo palydov Jumpira – vandenyn ir mari dievai. O baltams, kurie neatsiejami nuo žvejybos, jie labai svarbs. Perknas ir Žemyna – žems ir dangaus sergtojai, todl baltai juos ypatingai garbino.

MAŽVYDAS. Kaip šie dievai atrod, niekas nežino, todl tai ms fantazijos ir krybos vaisius.

Kol Evelina kalba, jos darbai “Laisvas”, “Paskutinis jimas” (aliejus) rodomi ekrane.

Kol Indr kalba, jos darbas “Nematau sniego” (mišri technika) rodomas ekrane.

Rodomas Kristinos darbas ekrane. “Žmogaus gyvenimo tarpsniai. Žol ir ugnis”(akrilas).

Rodomas Marijos darbas ekrane. “Žmogaus gyvenimo tarpsniai. Ledas ir žem”(akrilas). Kai Marija baigia pristatyti

savo darb, ji raudonos spalvos teptuku piešia

pirm vaivorykšts spalv.

Nupiešusi Marija kvieia kit vaivorykšts spalv – skulptr. Ekrane rodomos mokini skulptros. Artras “Bangptys. Jumpira” (molis). Mantas “Perknas. Žemyna” (molis). Mažvydas “Gabija”(molis).

221

Visus šiuos darbus mes darme virveline technika ir dekoravome gilintu reljefu. Taip pat, kad kriniai bt gyvesni, pagražinome juos pastels spalvomis.

KSTAS. Savo baigiamj darb norjau sukurti tok, kad jis bt ne tik puošmena, bet ir praktiškas daiktas. Iš vis kilusi idj labiausiai patiko šviestuvas – ugnikalnis.

Idj padjo gyvendinti molis. Iš jo sukriau šviestuvo gaubt, naudojau virvelin juosteli technik. Kad šviestuvas ne tik gražiai atrodyt, bet ir šviest, montavau elektros lemput. Šviestuv nuglazravau juoda spalva ir gelsvais atspalviais. Jo ertms skleidžia švies, o spalvos , primenanios lav, simbolizuoja amžin gyvenim.

ODA

BERNADETA. Tikriausiai daugelis žmoni moka pasveikinti pavasar Kristijono Donelaiio žodžiais: „Jau saulel vl atkopdama budino sviet/Ir šaltos žiemos trisus pargriaudama juoks“. Ir ne tik pavasar pasitinka ir palydi saul Kristijono Donelaiio „Metuose“. Skaitydami poem jauiame, kad to meto žmogui svarbs visi met laikai. Šiame paveiksle mes pavaizdavome skirtingus met laikus, kuriuos sukrme iš smulki gamtos grož ir spalvas atspindini odos detali. Kurdamos naudojome aplikacijos technik.

GRETA. Man patinka stebti žmones, einanius gatve. Aš nematau j veid – tik papuošalus. Ir jei papuošalas ypatingas, jei rank darbo, atsigržiu antr kart – tada pamatau ir žmog. Man visuomet gražs šie žmons, j veidai, nes jie žino, ko nori, jie moka save papuošti.

Mano sukurti papuošalai yra iš odos ir karoliuk. Jie išsiskiria iš kit, yra originals, saviti, jais pasipuošusi jausiuosi ypatingai, nes žinosiu, kad kit toki nra.

AKVIL. Kiekvienam iš ms pagerja nuotaika, kai bent mažytis spindullis išlenda apniukusi dien. Kai sauls spindullis švieia man veid, aš jauiu džiaugsm, gr, nes šviesa man asocijuojasi su gerais dalykais: gera nuotaika ir laime.

Savo darbe iš odos aš pavaizdavau saul. Mano darbo pavadinimas – „Aš tikiu“. Šis pavadinimas tarsi parodo paveiksle vaizduojamos sauls gali. Aš tikiu, kad pavasariui atjus, saul pabudins gamt, žiebs ugnel žmoni širdyse.

GRAFINIS DIZAINAS

GABIJA. Šiuo metu galima vairiomis kalbomis skaityti pagarb kelianias dideles visuotins literatros ir meno istorijas, kuriose bandoma aprpti taut literatrins krybos lobius. Tai labai plats didžij rašytoj veikalai, todl neišvengiamai tenka daryti atrank.

VYDMANT. Ms darbas – tai metodin priemon-konspektas, skirtas 5-12 kl. mokiniams mokyti meno istorijos ir literatros. Šiame darbe pristatomos meno ir literatros kryptys, pateikiami svarbiausi bruožai, bdingi konkreiai meno krypiai ir epochai.

Tikime, kad ši iliustruota mokymo priemon pads ms bendraamžiams lengviau suvokti vieno ar kito laikotarpio kultrin kolorit, pamokos bus domesns ir patrauklesns.

TEKSTIL

IEVA. Ant lengvuio, plazdanio šilko nutapyti didingi senojo Kauno pastatai – neprastas derinys, taiau puikiai atspindintis Juditos Vaiinaits kryb. Jos eilrašius galima sieti su vaizduojamuoju menu: su juodai balta grafika ar spalvine tapyba.

GODA. Ms tapyti šalikai, šilko paveikslliai – tai poets eilraši veiksmo vieta – vaikysts Kaunas, senamiesio stogai, išdživs fontanas, pro senamiesio bažnyi vitražus švieiantis mlynas dangus ir aidinti iurlionio muzika. Nerasime daug poet, kuri posmuose taip ritmingai plakt seno miesto širdis.

Rodomas Ksto šviestuvas “Vulkanas” (molis). Baigs kalbti, Kstas piešia orandžin vaivorykšts spalv. Baigs piešti, kvieia geltonais kaklaraišiais pasipuošusius, odos darbus pristatanius mokinius. Ekrane jau trys vaivorykšts spalvos. Treia geltona – oda. Ekrane – Bernadetos ir Egls darbas “ Met laikai” (oda).

Rodomi Gretos odiniai papuošalai.

Rodomas Akvils darbas “ Aš tikiu” (oda). Baigusi kalbti, Akvil piešia gelton vaivorykšts juost molberte ir kvieia grafinio dizaino darb atlikusias mokines. Ekrane jau keturios spalvos. Ketvirta – žalia (graginis dizainas).

Rodomos skaidrs iš Vydmants ir Gabijos pristatomo darbo “Istoriniai meno stiliai” (metodin priemon 5-12 kl.). Baig kalbti, merginos piešia žali vaivorykšts spalv ir kvieia tekstilininkes. Ekrane penkios vaivorykšts spalvos . Penkta šviesiai mlyna (tekstil).

222

Mes labai norjome š mums brangaus miesto širdies plakim, jo ritm ir spalvas perkelti ant šilko.

DOVIL. Pasirinkau baigiamj tekstils darb ne atsitiktinai. Nuo pat mažens mgau vairius tekstils darbus: puošiau lles, siuvau joms sukneles. Mano darb sudaro keturi austiniai paveikslai. Šie paveikslai yra dvipusiai: viena pus yra lygi ir glotni, o kitoje pusje sil iškilumas suteikia putlumo, minkštumo.

Šio paveikslo pavadinimas – „Bundantis pavasaris“, nes jame atsispindi pavasario pradžia, kai visa gamta bunda.

RITA. Šaltus žiemos vjus keiia šiltas ir malonus pavasario vjelis, balt ir rud žem – žaluma. Btent pavasar taip norisi lakstyti paskui vj ir liesti atgijusias žoleles, šalpusni noseles. Btent pavasar prasideda gamtos ir ms džiaugsmo metas. Aš labai jo laukiu, o kad laikas neprailgt , ilgais žiemos vakarais audžiau pavasario gobelen. J pavadinau „Pavasarinis ritmas“.

GRAFIKA

RUGIL. „Tragiška komedija“ – šitaip „Meils, džiazo ir velnio“ žanr nusak pats autorius. Ji mane ir kvp padaryti baigiamj dails darb btent tokia tema, nes šis krinys kupinas jaunatviško maksimalizmo bei azarto, kaip mano bei bendraamži gyvenimas. Mane sužavjo Beatri, jos nepalaužiamas siekis k nors gera duoti žmonms, patirti laim. Skaudu, kad velnio vaizdis, simbolizuojantis žmogaus prigimtyje suvešjus pykt ir žiaurum, nustelbia meil.

Vis darb sudaro trys skirting tem paveikslai. Jie atlikti tušu. Ši grafikos technik pasirinkau, nes man patinka jos kruopštumas ir subtilumas.

EGL. Nuo pat pirmos klass savo mokyklinje kuprinje nešioju pieštuk. Taiau tik laikui bgant supratau , kiek daug su juo galima nuveikti: surasti vairi linij, keisti ton, štrichuoti.

Šis mano darbas, pavadintas „Žvilgsniu“ ir atliktas grafika. Jame vaizduojama daug žvilgsni, nukreipt keli, plaukianius debesis, vjo spuojamus medžius ir skubanius žmones. Visa, k aš galiu pamatyti, yra mano pasaulis ir aš. O pamatyti juk galima tiek daug....

SKULPTRA (medis)

MARIUS. Mokantis dails šioje mokykloje teko susipažinti su

vairiomis meno šakomis: skulptra, tapyba, keramika, grafika ir išbandyti vairias technikas. Labiausiai patiko medžio darbai. Patiko todl, kad medžio skulptra leidžia suteikti prasm ir form paprastam medžio gabalui.

Nuo senj laik lietuviai stiprybs smsi iš medžio, gerb j, tikjo jo galia ir stiprybe. Gal todl lietuvi liaudies pasakoje „Egl žali karalien“ motina paveria vaikus medžiais, kad apsaugot juos nuo klastos, neteisybs ir melo – blogybi, kurios nepasitraukia iš žmogaus gyvenimo. Kai labiau sigilinau pasak, kilo idja pavaizduoti ošiani jros bang, kuri krant išmeta ne tik baltas jros putas.

Aš manau, kad man pavyko sustabdyti nuolat kintani ir pastovios formos neturini bang. Taiau ši pasakos banga kartu ir grsms simbolis tiems, kurie nusigržia nuo tiesos ir žmogiškumo, nesilaiko duoto žodžio.

ADOMAS. Nuo vaikysts mgau pasakas ir puikias j pabaigas, taiau tikjau tik viena – „Stebuklinga pupa“. Labai norjau pažirti, kas yra virš debes. Svajojau pats užsiauginti toki pup, kuri bt tvirta, stipri – mane išlaikyt.

Mano baigiamasis darbas – svajoni pupa – ieškojimas tobulybs. Darbas yra padarytas iš žuolo medžio masyvo .

Taip, kaip išauga pupa, taip išaugo ir šis mano darbas.

Rodomi Ievos ir Godos darbai “Mano svajoni miestas” (tapyba ant šilko).

Rodomi darbai. Dovils “Bundantis pavasaris” (gobelenas). Ekrane rodomas Ritos gobelenas “Pavasarinis ritmas”. Rita piešia šviesiai mlyn vaivorykšts spalv. scen kvieia grafikos darbus dariusius mokinius.

Ekrane jau šešios vaivorykšts spalvos. Šešta tamsiai mlyna – grafika. Rodomas Rugils grafikos darbas “Meil, velnias ir džiazas”. (tušas).

Rodomas Egls diptikas “Žvilgsnis” (grafitas).

Egl, baigusi kalbti, piešia šešt vaivorykšts spalv molberte ir kvieia medžio skulptras drožusius vaikinus.

Ekrane jau visos septynios vaivorykšts spalvos. Septinta violetin (medžio skulptra) Rodomas Mariaus darbas” Banga” ( medis).

Rodoma Adomo “Pupa” (medis).

223

ŽILVINAS. Man ledai neatsiejami nuo vaikysts. Prisiminus j skon, net širdis apsla. Braškiniai, vanilininiai, šokoladiniai... Vieni už kitus saldesni, skanesni. Jie man primena šiltas vaikysts vasaros dienas, kai gavs lit ar du, bgdavau j nusipirkti. Stovdavau prie šaldiklio ir negaldavau išsirinkti, o suvalgs nordavau dar ir dar...

Ši medžio skulptra man primena ledus. Pagaminta ji konstruktyvizmo stiliumi, kuriam bdingas tikslumas. Skulptroje vyrauja trikamps formos, kurias užbaigia du rutuliai.

KERNIUS. Mano mokykloje didel vairov meno šak. Kiekvienas, žengs ms mokykl, pasijauia ypatingoje erdvje – sienos išmargintos, tapytos, dekoruotos. Bandžiau savo jgas daug kur, bet labiausiai patiko medžio darbai.

Šis žiogas – tai metalo ir medžio derinys. Daug kam jis tikriausiai primins vasar, o man ruden. Nes žiog laikrodžiai visuomet tiksi paskutines vasaros sekundes, o paraud šermukšni uogos j sustabdo. Vl laikas mokykl.

Mokiniai savo švent baigia „Vaivorykšts“ daina

Mokinius sveikina mokyklos vadovai, j darbus aptaria dails mokytojai, dkoja tvai, renginio sveiai.

Ekrane Žilvino medžio skulptra “Ledai”.

Rodomas Kerniaus “Žiogas” (metalas ir medis).

Rodomas anomacinis filmukas “Vaivorykšt”, mokiniai dainuoja.

224


DOVANOJU SEKMADIEN LITERATRIN KOMPOZICIJA

Grita Šukyt, rengini režisier, direktors pavaduotoja

225

Parengiamasis planas Renginio žanras – literatrin kompozicija Renginio pavadinimas – „Dovanoju sekmadien“, Paskirtis –skirta tarptautinei Mokytojo dienai Auditorija, jos amžiaus grup – gimnazijos mokytojai, mokiniai. Dalyviai, veikjai:

1. Penki keleiviai (vyresnij klasi mokiniai) – 1) poetiškos sielos mergina, apsigobusi lengvu šaliu; 2) sportiškas vaikinas su rankšluosiu; 3) šventiškai apsirengs vaikinas; 4) mergina, pasipuošusi didele skryble; 5) vaikinas, biurokratins staigos tarnautojas.

2. Visi gimnazijos abiturientai, susd žirov salje prie sien. 3. Mokinys, grojantis violonele.

Sveiai, sakantys sveikinimo kalbas – gimnazijos direktor, mokini tv atstovai, mokini savivaldos nariai. Laikas – 2006 m. spalio 5 d., popiet Vieta – Akt sal Veiksmo vietos apipavidalinimas – scenoje autobuso stotel, suoliukas. Scenoje ir salje ant grind pribarstyta pageltusi medži lap. Sals viduryje sdi mokytojai, prie sals sien sdi abiturientai. Ant sienos šalia scenos pakabintas ekranas, kuriame rodomi relakso vaizdai su muzika (S. Dali) Muzikinis apipavidalinimas:

1. Gatvs gars, autobuso žesio, stabdymo rašai 2. Moters balso rašas 3. Lyriškos instrumentins muzikos rašai 4. Power Point programa „Relakso vaizdai su muzika (S. Dali)“ 5. Muzikinis krinys, atliekamas violonele

Atributika, naudojami daiktai – karšta kava puodeliuose kiekvienam mokytojui, gls mokytojams pasveikinti, žvaks, žibintai, maži, lininiai maišeliai, kuriuos pasiuvo mokiniai Technins priemons, ranga:

1. Garso stiprinimo aparatra 2. Prožektoriai 3. Kompiuteris, vaizdo demonstravimo aparatra

Panaudota literatra – tekstai - scenarijaus autors. Literatrinis – režisrinis scenarijus

Tekstas Remarka Labas rytas, gerbiami keleiviai. Šiandien spalio mnuo, paskutinioji savaits diena, auksinio rudens diena, šiandien sekmadienis! Nepamirškite laiku išlipti iš kasdienybs autobuso, nepraleiskite sekmadienio stotels! Sauls spindulys lyg aštriu pjviu atmerkia tavo akis. Nespji nieko pamatyti – šviesa apakina – vl užsimerki (žirovams: prašau visus užsimerkti) ir jauti, kažkas švelniai paglosto tau skruost. Neišsigsk, tai lapas krisdamas žemyn netyia

Scenoje - prožektoriumi apšviesta autobuso stotel, suoliukas. Ant grind pribarstyta pageltusi medži lap. Girdimas gatvs gars, autobuso žesio rašas. Iš ketvirto plano užkulisi scen sueina 5 keleiviai. Jie stovi „susigrd“, kaip autobuse, laikosi už menam turkl. raše girdimas moters balsas: raše girdimi autobuso stabdžiai. Mokiniai – keleiviai išlipa iš menamo autobuso sikuria autobuso stotelje. Rinkdama pageltusius medži lapus nuo žems ilgu plonu šaliu apsigobusi poetiškos sielos mergina:

226

prisiliet. Aus pasiek klykaujani žuvdr balsai ? Taip, jos ankstyvos ... O vjas atgin gaiv kvap, tikriausiai iš jros gelms. Iš toli atbga rytas pas tave... Tu dar nepasiruošs jo sutikti. Dar labiau sisupi šilt miego skar, bet jau nebeilgai. Kažkas atsikl anksiau už tave ir suskubo palengvinti tavo prabudim. ...užuodi kavos kvap? Vadinasi, turi draug, kuris rpinasi tavimi. Bk geras, atsimerk ir sileisk savo gyvenim dar vien sekmadienio ryt... Laikas praustis! vanden! Ne, jokiu bdu! Sekmadienio ryt prausiesi ne vandeniu, o švariais žodžiais, kurie gaivina it rasa. Jie nuoširds, jie tikri ir skirti tik Tau...! Žinau, dabar ir tu nori padkoti už vis darbing savait, už graž sekmadienio ryt, už draugus, už šypsenas, už visa, k gavai veltui. Už gyvenim tu nori padkoti... tik nežinai - kam? Aš tau padsiu. Turi nueiti save – giliai, labai giliai. Tavo mini gelmje gldi atsakymas. Ieškok , žinau, kad surasi... Muzikinis krinys Sekmadienis gražus ir tuo, kad turi laiko susitikti su žmonmis, pabendrauti, pamatyti j akis ir šird. Niekada nematei atsivrusios žmogaus širdies? Tai kokia problema! Džiaukis, toki, kurie tau atveria šird, dar yra, sutik, tave sveikina gimnazijos direktor.

Muzikinis krinys Kai žem apgaubia tamsa, o žmogaus vid nugrimzta melancholija, ateina vakaras... Žvaks šviesa padeda apmstyti prabgusi dien. Ji buvo nuostabi, bet per trumpa. Dabar tikrai žinai, kad per trumpa...

raše skamba lyriška instrumentin muzika, 12 – okai atneša mokytojams po kavos puodel. Mokytojams begeriant kav vienas iš keleivi, sportiškas vaikinas, iš sportinio krepšio išsitraukia rankšluost, kalba: Vienas iš keleivi, šventiškai apsirengs(su varlyte) vaikinas: raše skamba instrumentin muzika, 12–okai kiekvienas prieina prie mokytojo, padovanoja gl ir pasako graž linkjim. Pasipuošusi didele skryble mergina: Relakso vaizdai ir muzika „S. Dali“. Mokinys groja violonele: Vaikinas, biurokratins staigos tarnautojas: Sveikina direktor. Sveikina mokini tvai. Sveikina mokini savivaldos nariai. Mokinys groja violonele: Scenoje esantys „keleiviai“ sustoja nugara žirovus, klauso muzikos. Poetiškos sielos mergina: Tamsa, scenoje esantys „keleiviai“ atsisuka su žvakmis, žibintais rankose. Poetiškos sielos mergina:

227

Kaip sugauti maloni akimirk? Kaip išsaugoti švies? Kaip pratsti sekmadien? Kaip????????? Vien atsakym žinau – tik ar pads? Bet pabandyti verta. - Štai, mažas maišelis. Kažkas j pasiuvo,

vadinasi, kažkas dien, savait, mnes, o gal net metus galvojo apie Tave – kaip pradžiuginti, kaip padovanoti laims trupinl...

Šitame maišelyje – tavo sekmadienis su šviesiu rytu, kvepiania kava, su geru žodžiu ir šiltu rankos paspaudimu. Su melancholišku vakaru... Tavo sekmadienis ia... aš tau j dovanoju! Nuo šiol nereiks laukti šeši dien. Kai bus labai sunku, kai pavargsi, atrišk sekmadienio maišel – iš karto prašviess ! Bk pasveikintas, mielas mokytojau!

raše skamba instrumentin muzika, abiturientai dovanoja mokytojams pai pasitus lininius mažus maišelius, kuriuos dta po kašton.

228

KAUNO KOVO 11-OSIOS VIDURIN MOKYKLA

KOL DEGA KRTINJ ŠVENTA UGNIS TOJI LITERATRIN KOMPOZICIJA

Jolanta Lastauskien, lietuvi kalbos vyresnioji mokytoja Rta Satkauskien, lietuvi kalbos vyresnioji mokytoja

229

Parengiamasis planas Renginio žanras – literatrin kompozicija Renginio pavadinimas – „Kol dega krtinj šventa ugnis toji“ Paskirtis – skirta V.Kudirkos 150-osioms gimimo metinms Auditorija – 5-12 klasi moksleiviai, mokyklos bendruomen, „Girstos „ bendruomens nariai. Dalyviai – V.Kudirkos personažas, 11 skaitov Laikas – 2008 m.gruodžio 11 diena Vieta – mokyklos akt sal Veiksmo vietos apipavidalinimas – scenos šone kabo didelis pieštas varpas, ant kurio užrašyta: „Vincui Kudirkai 150“, scenos gilumoje – didelis ekranas Muzikinis apipavidalinimas – F.Šopeno valsas Atributika – scenos dešinje pusje stovi staliukas, apdengtas linine staltiese, ir kd – krslas, ant stalo guli smuikas, pagelts laikraštis Technins priemons – garso aparatra, multimedia Renginio reklama, informavimo priemons – buvo išleistas lankstinukas, skirtas V.Kudirkos jubiliejui, skelbimai. Panaudota literatra:

1. Koženiauskien Regina. Bkim šviesos ir tiesos vaikai. Vinco Kudirkos jubiliejin studija. Kaunas:Šviesa, 2007.

2. Kudirka Vincas. Raštai.T. I. Pareng A. Vaitieknien. Vilnius: Vaga, 1989. 3. Lietuvi rašytojai klasikai kompaktinje plokštelje.

Literatrinis-režisrinis sprendimas Tekstas Remarka I mergait:

Kad ryt saul spinduliu pirmiausiu Apreišk žemei tekjim savo, Užgaud varpas liepimu aiškiausiu, Tarytum jis žmogaus lpas gavo: Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...

I berniukas:

Vincas Kudirka gim 1858 gruodžio 31 d. Paežeriuose, Vilkaviškio apskrityje, tvarking ir pamaldži kinink Motiejaus ir Elžbietos Kudirk šeimoje. Vinco vaikysts meto dvasios grožis skleidsi ne iš pamokym, kaip gyventi ir kaip elgtis, bet iš pavyzdžio, iš dor, sžining, mylini tv laikysenos. Vincas jo dešimtus metus, kai mir motina. Iš jos Vincas perm švelnum, meilum, paveldjo meninius polinkius: gražiai pieš, dainavo, smuiku ir violanele griež, kr eiles ir dain melodijas.

V.Kudirka:

„Numir motina, ir daugiau niekad neatlank mans Velyk bobut.

Scenos dešinje pusje ant kds-krslo sdi V.Kudirkos personažas, vilkintis kostium. Šalia staliukas, ant kurio podtas smuikas ir pagelts laikraštis. 10 skaitov (5 mergaits ir 4 berniukai), apsivilk juodais drabužiais, sustoja ratu, pradeda skambti F.Šopeno valsas cis-moll, op. 64, Nr.2. Skaitovai sukasi valso žingsniu vien rat ir sustoja pusraiu nugara žirovus. Viduryje stovi I-oji mergait. Visi sinchroniškai linguoja, skaitovei deklamuojant „Varpo“ posm. I mergaitei tariant paskutin posmo eilut, skaitovai poromis staigiu judesiu atsisuka žirovus. 1-oji skaitov sujungia rat ir visi sukasi valso žingsniu, skamban tam paiam F.Šopeno valsui. Apsisuka du ratus ir išsiskirsto užkulisius. 1 berniukas eina ne užkulisius, o prie sdinio V.Kudirkos ir sako žodžius. Tuo metu rodomos skaidrs – nuotraukos iš V.Kudirkos gyvenimo.

230

Mano motina dav man, k apskritai motina lietuv gali duoti savo vaikams, o dagi daugiaus, nes pati daugiau turjo“ II mergait: Kaip pasakoja amžininkai, iš tvo Vincas paveldjo graži išvaizd, neeilin iškalb, gebjim patraukliai pasakoti, smojingai pasijuokti iš yd ir silpnybi, atkaklum, tvirt žod. Vincas buvo itin drausmingas, tvarkingas, be galo darbštus, šventai tesjo pažadus. Vinco siel augino dorybingi, pamalds Paežeri žmons, perdav jam tauri kaimo bendruomens laikysen, graž bd ir sutarim.

V.Kudirka:

„Iš mažens da atsimenu, kaip ms kaime šventomis dienomis, po piet, susirinkdavo pas vien ar kit kaimyn vyrukai ir merginos. Atsirasdavo smuikas ir, pažirint senesniesiems, eidavo šokiai, dainos, pasakojimai, juokai, o pavakare visi linksmi skirstydavosi namon. Atsimenu taipgi, kad tuomet kaime visi labai gerai pažinojo vienas kit, lyg viso kaimo žmons bt viena šeimyna...“

III mergait: Paežeri mokyklos laikais Vincas pasidirbino smuikel ir vis irpino lengvutes melodijas. Grojant, dainuojant, žvitr, pokštaujant – tok Paežeri Vinc atsimena amžininkai.

Smuiku groja IV mergait. III mergait: Pavyzdingai moksis Vincas per trejus

metus baig rusišk Paežeri pradin mokykl. Jam, vyriausiajam vaikui, vieninteliam

atsivr durys vien pai stipriausi mokykl – Marijampols gimnazij.

Gimnazijoje tvyrojo stipri lenkiškumo dvasia, dl kurios ne vienas lietuvis jautsi nevisavertis.

V.Kudirka: „Kas dedasi, numanyti ir išreikšti negaljau, tik jauiau, kad man gda atsiminti, kuomi aš buvau, o ypa bauginausi, kad draugai nepatirt, jogei aš moku lietuviškai“ II mergait: Gdijosi, kad niekas nepamatyt lietuviškai su juo kalbanio „mužiko“ tvo ar kito kokio saviškio. Syk Velyk atostog jam teko iš gimnazijos važiuoti drauge su Jonu Basanaviium ir kitais gimnazistais. Basanaviius, kreipsis biiulius lenkiškai, užtrauk graži lietuvišk dain, kviesdamas jam pritarti: Augin tvas du sneliu, Augindamas labai džiaugs, Labai džiaugs...

Sddamas kalba V. Kudirka Iš užkulisi išeina II, III, IV mergaits, sustoja scenos gilumoje, o kalbdamos paeina truput priek. IV mergait pasiima nuo stalelio smuik ir griežia liaudies dainos melodij. Prasiskiria II ir III mergaits ir skambant muzikai rodomos skaidrs. II mergait dainuoja liaudies dainos posm.

231

Nors Vincas turjo graž skard tenor, ger klaus ir pats daug lietuviška dain mokjo, tkart neuždainavo su kitais. Tik galv nunarino ir susigds lenkiškai pagalvojo apie daininink:chlop. II berniukas: Bdamas 5 klass gimnazistas Kudirka buvo paskirtas mažesni mokini globju bendrabutyje. Iš kaim suvažiav valstiei vaikai nemokjo nei gražiai valgyti, nei šakut ir peil laikyti. ia Vincas gražiai, švelniai ir mandagiai pamokydamas ved disciplin, pratino mokinius prie estetins kultros, mok etiketo.

V mergait:

„Ligi V. Kudirka buvo gimnazijoje, nebuvo jam lygaus piešjo. Rodosi, ir smuik valdyti niekas geriau už j nemokdavo. Dažnai paskui matydavau j sviedin mušant ir tai jam gerai sekdavosi. K darydavo, tai vis linksmai, juokaudamas, rodsi, be pastang – lengvai, vikriai, gražiai. Ir lenkiškai kalbjo kaip tikras ponaitis. Tokiu jis ir rengsi bti“ III berniukas: Veltui Vincas neleisdavo n minuts. Kol mokiniai ruošdavo pamokas, valand grieždavo smuiku. Išgirds koki melodij, tuoj pat j pagaudavo ir sugrodavo. Taip pamažu ir pats išmoko kurti melodijas. Vliau išmoko ir žodžius, ir gaid sudstyti.

IV mergait griežia smuiku vals. VI mergait:

Matyti vyriausi sn kunig buvo jo tvo ambicingas noras ir siekis. Kai Vincas baig šešias gimnazijos klases, tvas j išvež Seinus.

II berniukas:

Sein seminarija Vinco atmintyje liko kaip dvasios migla, kurioje niru, trošku ir sunku gyventi. Jam kaip oro trko šviesios Marijampols gimnazijos aplinkos, jos laisvos dvasios. Labiausiai šird gl tai, kad nejaut pašaukimo bti kunigu. Panašu – elgsi taip, kad bt pašalintas. Nors priežastys ne visai aiškios, bet oficialiai jis buvo pašalintas „dl stokos pašaukimo dvasiškajam luomui“.

IV mergait:

Pašalintas iš kunig seminarijos Vincas neteko materialins tvo paramos, bet per daug nenusimin ir gržo Marijampols gimnazij, kuri baig sidabro medaliu.

III berniukas:

V.Kudirka studijas pasirinko pagal pašaukim – Varšuvos universiteto Istorijos – filologijos fakultete. Po met perjo Medicinos fakultet.

Skaitovai ant scenos stovi puslankiu ir sibuoja pagal melodij. Skaitovai iki V.Kudirkos žodži „ miau skubiai vartyti „Aušr“...“ turi sustoti ratu. Vadinasi, prieš sakydami savo žodžius, paeis priek, šon ir pan.

232

IV berniukas: Varšuvos laikotarpis be galo reikšmingas ir kartu nelengvas biografijos lžio metas. Reikšmingas tuo, kad atvyks ia kaip lenkas, išvyko jau kaip tikras lietuvis. Nelengvas tuo, kad atvažiavo sveikas ir žvalus, o išvažiavo jau pajuts plaui ligos požymius. Varšuvos universitete sižieb tautinis Vinco Kudirkos smoningumas. Paklauss gimnazijos laik draugo J.Jablonskio, pam rankas J.Basanaviiaus leidžiamo lietuviško laikrašio „Aušra“ pirmaj numer.

V.Kudirka:

miau skubiai vartyti „Aušr“ ir... neprimenu jau visko, kas su manim paskui darsi... pamenu, kad atsistojau, nuleidau galv, nedrsdamas pakelti aki sienas mano kambarlio... rodos girdjau Lietuvos bals, sykiu kaltinant, sykiu ir atleidžiant: „O, tu paklydli, kur ikšiol buvai!“ Paskui pasidar man taip graudu, kad apsikniaubs ant stalo apsiverkiau. Gaila man buvo t valand, kurios nesugržinamai išbrauktos tapo iš mano gyvenimo, kaipo lietuvio, ir gda, kad taip ilgai buvau apgailtinu pagedliu... Potam pripild mano krtin rami, smagi šiluma it, rodos, naujos pajgos pradjo rastis... Rodos, užaugau išsyk, ir tas pasaulis jau man per ankštas... Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau lietuvis ess... Vl skamba Šopeno valsas.

III mergait: Varšuvoje kilo idja tiesti „takus dorybs“ Lietuv – leisti lietuvišk laikrašt. V.Kurdirkos peiams teko redaktoriaus krvis, o spausdinamas „Varpas“ buvo Mažojoje Lietuvoje, „Ragainje“. Rpesi ir trukdži bta daug. 1889 m. išjs pirmasis „Varpo“ numeris sukl didžiul jo sumanytoj džiaugsmo bang.

I berniukas: „Džiaugms mes lygiai, kaip džiaugiasi tvai pirmj sn sulauk. Ir buvo ko džiaugtis, juk tai buvo išsipildymas graži svajoni, vaisius ilg, sunki darb, pergaltj klii“. I mergait: Kol jaunas, o broli, sk paslio grdus Ir dirvos neapleiski! Tuomet, kada jausi, Kaip kns ima stingti, dvasia jau susndus, Vlu juk prie darbo: nessi – nepjausi. Kol dega krtinj šventa ugnis toji, Kur traukia prie darbo ir duoda tiek vieko, Jog menkas ir silpnas net milžinu stoji, O, dirbk, idant neit ugnis ta ant nieko!

V mergait:

Dešimt met V.Kudirka „Varpe“ skelb tautos atgimimo mintis, neturjo joki kit interes – tik Lietuv ir pareig jai.

Skaitovai stovi ratu. V. Kudirka pakyla nuo krslo, eidamas tarp priekyje stovini skaitov, kalba rankoje laikydamas pageltus laikrašt. Baigs kalbti, stoja rate jam palikt viet ir sukasi su visais to paties Šopeno valso ritmu du ratus. Baig šokti skaitovai sustoja puslankiu, V. Kudirka sdasi savo krsl.

233

Iš Varšuvos diplomuotas daktaras V. Kudirka gržo dirbti gimtaj krašt, gavo gydytojo viet Šakiuose. Šaki laikotarpiu Kudirka išaugo kaip žurnalistas, kaip puikus publicistas: „Tvyns varpuose“ spausdinami straipsniai išgarsino jaunj rašytoj.

IV berniukas:

Nors Vincas ir slp nuo vis, džiova Šakiuose jau rod savo nagus. Medicina tais laikais prieš džiov buvo bejg. Beveik nebegydytojavo, bet raš net karšiuodamas, deganiomis akimis, atkakliai ir nesustodamas. Paskutinius ketverius metus gyveno Naumiestyje. ia atšvent ir „Varpo“ dešimtmet: „Varpo“ sukaktuves nutarta pažymti jubiliejiniu numeriu, kuriame išspausdinta „Tautiška giesm“.

II berniukas ir V.Kudirka:

- Daktare, - tariau aš atsipeikjs iš susijaudinimo, - ar mes sulauksime, kad t himn giedos ms merginos kaip savo mgstamiausi giesm? - Aš manau, kad kada nors t himn visi giedosite, - atsak dr. V. Kudirka. Tuomet, žinoma, as nesupratau, k norjo pasakyti Vincas Kudirka.

I mergait:

Gyvenimo knyg skaityk laps lap, Nestodams, kad kartais, tinginius kliuvs, Tu nesupelytum ir neitum kap Be likusio ženklo, kad žmogumi buvs. V.Kudirka: O jeigu apilsi sunkiam darbe savo Ir, nykstant spkoms jau, nulisi, nerimsi, Ti žvilgtelk ant darbo jaun draug tavo – Vienoj akimirkoj iš naujo atgimsi.

VI mergait: Naumiestyje V.Kudirka labai daug vert. Rinkosi versti ne bet k, o daugiausia su Lietuva susijusi autori krinius, uždegusius jo siel Tvyns meils liepsna.

III berniukas:

Paskutinis V.Kudirkos literatrinis darbas – A.Mickeviiaus „Vaidilos sakms“ vertimas, paskutin pranašiški žodžiai „Jau užbaigiau dain“.

III mergait:

Paskutinei poilsio vietai V.Kudirka pasirinko Meišt kalnel, kur mgo pasivaikšioti prie jo prigludusiame pušynlyje.

I berniukas:

Kap artimieji apsodino Vinco mgstamomis radastomis. Po met buvo pastatytas akmens paminklas. Jame iškalti „Tautiškos giesms“ žodžiai:

V mergait:

Tegul saul Lietuvoj tamsumas prašalina,

II berniukas prieina prie V.Kudirkos, vyksta dialogas. V.Kudirka pakyla nuo krslo ir prijs prie pirmos mergaits deklamuoja.Pabaigs lieka stovti.

234

Ir šviesa, ir tiesa ms žingsnius telydi. Tegul meil Lietuvos dega ms širdyse, Vardan tos Lietuvos vienyb težydi!

II mergait: Caro žandarai bijojo Vinco Kudirkos net ir mirusio. Žandar viršininkas liep šaltkalviui iškapoti tuos „pavojingus“ žodžius.

II berniukas:

„Jaut caro valdininkai Vinc Kudirk svarb carizmo ir nelaisvs priešinink esant is stengte stengsi visokiais bdais jo dvasi likviduoti. Neišmanliai! Nesuprato, kad dvasia, idjos nei kaljimais, nei ištrmimais, nei kitokiomis represijomis nesustabdomos, nepergalimos“

I mergait: Tai skambink, „Varpe“!tegul gaudims tavo Išilgai, skersai eina per Lietuv! Budink ir šauki graudžiu balsu savo, O tas šaukimas perniek tenežva!

Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...

II mergait gieda Lietuvos himn

II berniukui sakant žodžius, visi skaitovai turi išsirikiuoti dvi eiles - antrieji tarpuose tarp pirmj. Žodžius „Kelkite...“ taria visi kartu. Tariant pirmj „kelkite“ pirmoji eil žengia žingsn priek, per antrj „kelkite“ – antroji eil, per trei ir ketvirt „kelkite“ pakartoja. Baigus giedoti himn, pirmoji eil pasisuka dešin, o antroji kair ir nueina užkulisius.

235

Documents

Dalia Berta Lijana Kazimiera Dubosien Osvalda …...Literat rinis - režis rinis scenarijus Tekstas Remarka 1.Muzikinis fonas (saksofonas). mokytojai. 1. akt sal renkasi renginio sve