cmyk

�

cmyk

“Respublikos” leidinys Nr.25 (862) 20�� m. birželio 23 d.

Per kiekvienas Jonines dainininkas ir kompozitorius Jonas Sakalauskas su žmona dainininke Agne Sabulyte puoselėja gražią tradiciją: prieš atvažiuojant svečiams, dainininkas nuskabo keletą žiedelių ir juos su žole pririša prie kieme augančių paparčių. “Kai kurie svečiai vis dėlto neabejoja, kad tai yra tikras paparčio žiedas,

o jį suradusieji jaučiasi nepaprastai laimingi”, - pasakoja Jonas.

2

Dainininkai Jonas ir agnė Jau suraDo paparčio žieDą

ŠVENTĖrasa per pievas braiDys basa

Kai skelbiama, kad koncertuos grupė “Rasabasa”, ne kiekvienas suvokia, kas toji Rasa ir kodėl ji basa. Taip jau atsitiko, kad lietuvaitė Rasa Bubulytė tapo tarptautinės muzikinės grupės vokaliste. Kai rinko grupei pava-dinimą, labai jau tiko trumpas ir žaismingas žodžių derinys.

3

PASIRINKIMASMarTyną aTraDo ne Tik LieTuva

21 metų Martyno Levickio rankose akordeonas tampa kone orkestru. Grįžęs atostogų iš muzikos mokslų Londone, jaunasis talentas neketina tinginiauti. Jo laukia koncertai. O laisvalaikiu susitikimai su draugais ir merginomis, kurios savo dėmesiu baigia išlepinti.

4

AISTRAĮsiMyLėJėLių Laiškai s.piLinkui neĮDoMūsNors į senienų rinkėjo Sauliaus Pilinkaus rankas dažnai pakliūna įvairių laikotarpių dienoraščiai ir įsimylėjėlių meilės laiškai, vyras prisipažįsta, kad jam mažiausiai įdomu, kas ten juose yra rašoma...

5

SPORTO ŽMONĖSLieTuviai veržiasi Į nba

Talentingiausi Lietuvos krepšinin-kai beldžiasi į NBA duris. Progno-zuojama, kad bent du lietuviai bus pašaukti NBA naujokų bir-žoje, o jaunasis vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas pateks į pirmąjį dešimtuką.

7

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

2

cmykcmyk2

VIeTOJ KOdeKSO

MINTyS trupmenosj/b laikas

Nesu kunigas. Ką jau ten - ne-su net šventuolis, net siekiantis juo tapti. Deja, nesu netgi mora-listas, mat visuomet atlaidžiai, filosofiškai, kartais netgi su susi-žavėjimu žvelgiu į žmonių ydas, blogus jų įpročius, nuodėmes, paklydimus...

Koks nors griežtesnis scho-lastas, be abejo, mane už tai bartų, gėdydamas pavadintų žmogumi, neturinčiu moralės. Gal ir nesmagu būtų sutikti su juo, tačiau tikrai nesijausčiau su-gėdytas. Išties nors didžiojo De-kalogo kiek įmanydamas sten-giuosi laikytis, tačiau vargu ar daug suskaičiuočiau savo prabė-gusių gyvenimo dienų, per kurias nebūčiau sulaužęs bent vieno iš dešimties Dievo įsakymų. Nes nekintančiomis tiesomis ir punk-tais mano smegenyse instaliuoto moralės kodekso nesama. Kaip ir iš prigimties ar auklėtojų pa-galba įgytų pavojaus lempučių, užsidegančių pernelyg priartėjus prie nuodėmės. Kaip ir akimirks-niu užputojančios dantytosios sąžinės reakcijos, duriančios, stabdančios, draudžiančios, pa-dedančios vairuoti savo gyvastį gyvenimo greitkeliu, it nuo klai-dų ir pavojų sauganti autopiloto sistema...

Bet aš turiu savo sostinę. Mirksinčią jaukiais margaspal-viais žiburiais, dūzgiančią jaus-mais ir emocijomis, stiprinan-čią, guodžiančią ir palaikančią. Visada man linkinčią gero. Ji man iš esmės ir atstoja mora-lės kodeksą, nes būtent sosti-nės žemės nenoriu pripėduoti nei savo darbais, nei žodžiais, nei mintimis. Noriu sąžiningai dirbti, kad ji klestėtų. Noriu, kad manyje esantis švelnumas, iš-mintis ir dvasios ramybė paimtų viršų prieš viduje tūnančius de-monus, tamsą ir kvailybę. Nes noriu lygiuotis į savo sostinę, kuri pernelyg maža, kad joje dar tilptų nors lašas purvo, nors smiltis šlako.

Kaip tik dėl to stengiuosi neleisti sau išsitepti kalte. Ne iš įstatymų, bausmių ar dieviš-kosios skaistyklos baimės. Tie-siog savo sostinėje turiu jaustis visiškai saugus - juk ten ganosi baikščios mano svajonių kai-menės, keroja trapūs krištoliniai sapnai...

Belieka pasakyti, kaip ta sosti-nė vadinasi. Ją sudaro mano besi-šypsančių tėvų veidai, kvepiantys mano žmonos plaukai, šventas kalėdinis jausmas ir begalinis vai-kiškas nuoširdumas bendraujant su pasauliu. Nuo žemiškų dulkių išvaduotos meilės ir maldų eksta-zės akimirkos, mažorinė pavasa-rinė šviesa, nužerianti kambarius, tirpinanti varveklius nuo stogų ir sieloje. Krintančios, pildančios norus žvaigždės, medžiai, vėjo taršomais plaukais, kryželis ant knygų lentynos ir kraujo grandi-nė, jungianti mane su dar Žalgirio mūšyje už mane galvas pagul-džiusiais vyrais.

To pakanka, nors klumpant, nors pavargstant, be perstojo vis žengti ir žengti geryn.

Rimvydas STANKEVIČIUS Parengė giedrė MiLKeViČiŪTė

Kas Ką matuoja

Justas Vincas PALECKIS

Europarlamentaras Justas Vincas PALECKIS nuo pat jaunystės mėgs-ta keliauti, o pastaruoju metu ska-tina publicistus, kurie rašo kelionių įspūdžius ar kuria apie jas filmus. Jo įsteigta žinomo keliautojo Mato Šalčiaus premija - nemaža paskata rašantiems apie keliones. Ir pats po-litikas yra vaikščiojęs su kuprine po kalnus, važinėjęs po žymias Europos ir kitų žemynų vietas automobiliu. Pastaruoju metu J.V.Paleckis stengia-si kuo mažiau naudotis automobiliu ir kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis. “Pajutau, kad sėdimas darbas ne į sveikatą, todėl nutariau žingsniuoti. Stengiuosi per dieną nupėdinti apie �0 kilometrų. O skaičiuoti tuos kilo-metrus man padeda žingsniamatis, kurį prisisegu prie juosmens”, - aiš-kina politikas.

Kas Kur švenčia

Kęstutis JAKŠTAS

Joninės aktoriui ir Kauno muzikinio teatro vyriausiajam režisieriui Kęstu-čiui Jakštui - dviguba, jeigu ne triguba šventė. Tai pirmiausia jo ir jo mylimos moters taip pat aktorės Viktorijos Strei-čos vestuvių diena, taip pat tądien švenčiamas jo uošvio, žinomo Latvijos kino ir teatro režisieriaus Janio Streičo, vardadienis. Tad jau antrus metus pa-skelbta laisva šventinė diena šeimynai tik į naudą. Visi šios gražios šeimynos nariai, kurie tik gali, suvažiuoja į so-dybą Dzūkijoje sveikinti Janio, pinti vainikų, deginti laužų ir švęsti. Žinoma, neapsieinama be kalbų apie ūkį, bites, vaikus, kurių pulkelis padidėjo, kai Viktorija padovanojo Kęstui dar vieną dukrą, ir, žinoma, apie teatrą.

Kas Kur sugrįžta

Valda BIČKUTĖ

Aktorei Valdai Bičkutei - atostogų metas. Ji nebelaksto lėktuvais tarp Vilniaus, kur vaidina Mažojo teatro spektakliuose, ir Maskvos, kurioje režisieriai ją jau spėjo įvertinti kaip gabią ir perspektyvią kino aktorę. Valda baigė filmuotis ir LNK seriale “Pavogta laimė”, kuriame jai teko suvaidinti ypač sudėtingą epizodą - šokti, o veikiau kristi nuo tilto. Šis eks-tremalus šuolis, kurį jai padėjo atlikti prityrę kaskadininkai, jai įstrigo visam gyvenimui. “Važiuodama per tiltus stabteliu ir pati netikiu, kad turėjau tiek drąsos šokti. Nors mane prilaikė virvė, kritimo jausmas buvo nerealus. Tad tiltai mane traukia nejučiom, kaip kokį nusikaltėlį nusikaltimo vieta”, - šypsosi Valda. Aktorei prasidėjo tikros atostogos, kurių metu mergina ketina tik ilsėtis ir keliauti.

Kas su Kuo Keliauja

Brigita JOVAIŠIENĖ

Vilnietė Brigita Jovaišienė, parašiusi knygą vaikams “Šuniuko Vinco kelio-nė aplink pasaulį”, Vilniuje, Kaune, Pa-nevėžyje ir Šiauliuose surengė nuo-taikingus ir žaismingus susitikimus su mažaisiais skaitytojais ir jų tėveliais. Knyga su puikiomis Mariaus Jovai-šos fotografijomis ir britų dailininko Danielio Hovarto piešiniais pasakoja apie šunelio nuotykius egzotiškuose kraštuose, o tai vaikams be galo įdo-mu. “Esu laiminga, matydama vaikų besišypsančius veidus ir smalsias akeles, - prisipažįsta knygos autorė. - Todėl vasarą ne tik atostogausiu, bet ir rašysiu Vinco kelionių tęsinį. Šį kartą po Lietuvą, nes į svečius šunelis yra pasikvietęs bičiulę iš Prancūzijos ka-laitę Mimi. Manau, kad bus ir įdomu, ir naudinga sužinoti apie gražiausias mūsų krašto vietas”.

T aip likimas lėmė, kad dainininkės Agnės

SABULyTĖS vyru tapo atlikėjas, kompozitorius ir vaikinų grupės “el Fuego” narys Jonas SAKALAUSKAS, todėl nieko nuostabaus, kad jauna moteris Joninių šventei ruošiasi labai kruopščiai, apgalvodama kiekvieną detalę, nepamiršdama pasirūpinti ir ąžuolų vainiku.

Deimantė ZaiLskaiTė

Dainininkei A.Sabulytei Jo-ninės labai ypatinga šventė dar nuo vaikystės. “Kadangi taip at-sitiko, kad gyvenime susiradau mylimą Joną, tai šventė tapo dar artimesnė, romantikos joje netrūksta, - šypsosi dainininkė. - Nuo pat pirmų mūsų pažinties metų Jonines pradėjome švęsti mano tėvų sode ant Neries sen-vagės kranto kartu su Jono sese-rimi ir broliais. Jas švenčiame iki šiol. Taip visai atsitiktinai susifor-mavo mažutė Joninių šventimo tradicija kiekvienais metais vi-siems ten pat susirinkti prie lau-žo, su ąžuolų vainiku papuošti Joną”. Bet gali būti, kad šiais me-tais Sakalauskų šeima sulaužys šią gražią tradiciją ir Jonines švęs kitoje ne mažiau gražioje Lietu-vos vietovėje.

Tuo tarpu J.Sakalauskas per Jonines tiesiog atsipalaiduoja ir mėgaujasi šeimos narių dėmesiu.

Tiesa, per kiekvienas Jonines dai-nininkas ir kompozitorius puose-lėja labai gražią tradiciją: prieš at-važiuojant svečiams, dainininkas nuskabo keletą žiedelių, kad ir braškių, ir juos su žole pririša prie kieme augančių paparčių. “Kai kurie svečiai vis dėlto neabejoja, kad tai yra tikras paparčio žiedas, o jį suradusieji jaučiasi nepapras-tai laimingi”, - pasakoja Jonas. Ir šįkart jis neatsisakys šios gražios tradicijos.

“Į Joninių šventę žiūriu tru-putėlį dviprasmiškai, - sako jis. - Kadangi tai yra ir dar viena man labai svarbi Rasos šventė. Nors savo šeimoje Rasų neturime, į Jo-nines žiūriu ne tik kaip į savo var-dadienį, bet ir kaip į labai svarbią gamtos šventę. Mūsų šventėje akcentuojamas Jonas, todėl gau-nu sveikinimų, paprastai kažkas

nupina ąžuolų vainiką - arba žmona, arba broliai atveža. Jis būna padarytas nepaprastai gra-žiai, tikrai visa šeima labai pasi-stengia. Tai būna kaip savotiškas gimtadienis, tik daug ramesnis, toks labiau vasariškas. Bet atsi-minkite, kad tai yra mūsų tradi-cija, tai yra viena iš svarbiausių bent jau mūsų regione švenčių ir vienas labiausiai pasaulyje papli-tusių vardų. Todėl neužmirškite šito vardo ir neužmirškite mūsų tradicijų”.

Jonas dėl savo archajiško var-do niekad nesijautė nesmagiai. Jis net svarsto, kad ir savo sūnų, kai tokio susilauks, pavadintų ne kaip kitaip, bet Jonu. “Šitas var-das turi kažką ypatingo - ir kon-kretumo, ir senumo, ir jaunumo. Kartu šitas vardas yra ir popu-liarus, ir išlaikytas. Buvo laikas,

kai panašūs šventųjų vardai tarp jaunų žmonių buvo įgavę savo-tišką neigiamą atspalvį, sakytu-me, netgi komišką. Bet dabar žmonės grįžta prie tų vardų. O Jonas, mano nuomone, nieka-da nebuvo toksai, nes jis visame pasaulyje yra labai populiarus, jis kartu skamba ir gražiai, ir šiek tiek neutraliai, todėl dėl jo nieka-da neturėjau problemų. Širdimi jaučiu, kad šitas vardas yra la-bai geras, todėl juo nepaprastai džiaugiuosi”.

Beje, gausioje savo šeimoje dainininkas yra tas trečias brolis Jonas ir turi seserį Eleną. Neži-no, ar tai buvo sąmoningas tėvų pasirinkimas, ar visiškas atsitik-tinumas. Šiaip ar taip, analogijų su pasaka apie našlaitę Elenytę ir Joniuką jo gyvenime, kaip pats sako, nemažai būta.

Žmona Jonui nupina ąžuolų vainikąIrmanto Sidarevičiaus nuotr.

Dainininkė Agnė Sabulytė džiaugiasi atradusi savo mylimą Joną

cmyk

3

cmyk / 3

prisipažinimaiJ/b žmonės

K ai skelbiama, kad koncertuos grupė “Rasabasa”, ne kiekvienas suvokia,

kas toji Rasa ir kodėl ji basa. Tiesiog taip atsitiko, kad lietuvaitė Rasa BUBULyTĖ, tik ką baigusi Liverpulio scenos meno institutą, su keliais bičiuliais norvegais susibūrė į muzikinį kolektyvą. Jam reikėjo pavadinimo. Kadangi mergina populiariame internetiniame tinklalapyje yra užsiregistravusi kaip Rasa Basa, tokiu vardu šovė į galvą mintis pavadinti ir grupę. Ir štai jau daugiau kaip pusmetis visi muzikantai gyvena Vilniuje ir koncertuoja po visą Lietuvą.

giedrė MiLkevičiūTė

šventė - prie ežerų

Smagi bendraminčių muzikantų kompa-nija su kitais bičiuliais iš jos gimtosios Ute-nos Jonines švęs prie vieno iš gražiųjų Aukš-taitijos ežerų. Ir ne tik švęs laikydamiesi visų tradicijų - prie grupės prisijungusi Vaida Bra-

žiūnaitė, Norvegijoje studijuojanti vizualinę antropologiją ketina šią šventę įamžinti kino juostoje, o vėliau, ko gero, parodyti tarptau-tiniuose dokumentinių filmų festivaliuose.

Ką merginai, kuri dažnai įvairiuose pasi-rodymuose buvo siejama su moderniu liau-dies dainų atlikimu ir kurios vardas siejasi su pagoniška Rasų švente, reiškia trumpiausia metų naktis? “Man visada buvo ir yra sma-gu švęsti Rasas (Jonines). Pas mus krikščio-niškos ir pagoniškos švenčių tradicijos vie-na su kita yra glaudžiai susipynusios, - sako R.Bubulytė. - Mano senelis buvo Jonas. Jis norėjo, kad anūkė būtų Aušra, tačiau tėveliai iš kelių vardų išrinko trumpą ir skambų var-dą Rasa. Tad Rasų bei Joninių tradicijos man gerai žinomos ir mielos iš pat mažens. Antal-gėje, Utenos rajone, prie ežerų visada degė ir dega laužai, ieškoma paparčio žiedo, šoki-nėjama per laužą, pinami ir plukdomi vaini-kėliai su žvakėmis, ir dainos dainuojamos”.

grįžo į lietuvą ne viena

Retas atvejis: šiuo metu, kai gabūs muzi-kantai tik ir taikosi dirbti ir užsidirbti užsieny-je, R.Bubulytė su kompanija padarė atvirkš-čiai - grįžo į Lietuvą. Daug kas, sužinoję, kad grupėje “Rasabasa” yra keturi norvegai, smal-sauja, kaip jai pavyko “prisijaukinti” muzika-lius vaikinus. “Žmonės mano, kad iš Liverpu-lio patraukiau į Norvegiją ir ten su jais susipa-žinau. Bet buvo visai kitaip. Visi tie vaikinai - Snorė, Sindrė, Nilsas - mano kurso draugai, o į smagią ir draugišką komandą vėliau įsijun-gė ir Bjornas. Mes susibūrėme tuomet, kai aukštojoje mokykloje reikėjo rengti diplomi-nį darbą muzikinį šou. Vaikinams egzaminui taip pat reikėjo rimto kūrinio. Taip gimė kūry-binė draugystė. O vėliau - ir meilė”.

Pastaraisiais metais grupė stebina origi-nalia norvegiškų elementų prisodrinta mu-zika, jau turinčia nemažą būrį gerbėjų. “Ra-sabasa” jau kelios vasaros iš eilės koncerta-vo Lietuvoje. Publikai patiko jų muzikavi-mas. Tuo galima buvo įsitikinti ir per nese-niai praūžusius renginius “Tebūnie naktis!”, kai didžiulis būrys norinčiųjų pasiklausyti grupės “Rasabasa” užtvindė Lietuvos teat-ro, muzikos ir kino muziejaus kiemelį.

universali muzikos kalba

Norvegijoje penketukas užsibuvo neil-gai. Ten, anot Rasos, buvo tarpinė stotelė iki atvykstant į Lietuvą. Ir štai pusmetis, kai jie Vilniuje intensyviai dirbdami parengė naują programą. Jos vizualine dalimi pasirūpino audiovizualinių menų kūrėja V.Lažinskaitė.

Kokia tai muzika? “Lietuviškai norvegiš-ka”, - apibūdina Rasos bičiuliai, kurie ją pri-simena kaip liaudies dainų atlikėją. O pati mergina sako, kad jų kuriama ir atliekama muzika netelpa į jokius rėmus: “Tai, ką mes darome, sunku priskirti kažkuriam vienam žanrui, į muziką telpa viskas, ką gali sukurti penkios skirtingos sielos ir dešimt rankų”.

Šiais laikais nemažai dainininkų ar gru-pių stengiasi iš Lietuvos išvažiuoti svetur. “Nesuprantu, kodėl atrodo, kad užsienyje muzikantams yra geriau, lengviau - tai mi-tas, - svarsto dainininkė. - Jaunimui sveika išmėginti viską paprasčiausiai dėl smalsu-

mo, o paskui sugrįžti. Mano draugai norve-gai įsitikino, kad Lietuva graži šalis, kad mer-ginos, ko gero, dar gražesnės negu kitur. (Šypsosi). Ar pasiliks jie čia ilgam, parodys laikas. Bet juk muzikantai gali kurti bet kur.

Diplomatinė misija

Rasa džiaugiasi, kad Anglijoje nereikė-jo aiškinti naujiems draugams, kad Baltijos valstybės yra skirtingos, o pagrindiniai jų gy-ventojai - lietuviai, latviai ir estai. To juos mo-ko mokykloje. Tačiau R.Bubulytės nuomone, Lietuva visiškai nesireklamuoja pasaulyje, o apmaudžiausia, kad vietos gyventojai iš vie-tos laikraščių daugiausiai sužino apie nusikal-timus, kuriuos padarė lietuviai. Norvegijoje bijomasi lietuvių, nes jie vagia. Bet iš Lietu-vos į užsienį atvyksta ir daug gerų ir darbščių žmonių, kurie užsidirba ir grįžta į gimtinę. Taip pat čia nemažai artistų, muzikantų, teatrų re-žisierių, jie stato vietos teatruose spektaklius. Gerų žodžių šiems kūrėjams kritikai negaili. Tad, pasak jos, muzikams, dailininkams ir ki-tiems menininkams būtina koncertuoti, reng-ti parodas ir taip garsinti mūsų šalies vardą. Blogiausia, kai patys lietuviai mano, kad jų už-sienyje nemėgsta, ir dėl to patys nesistengia, o kartais ir slepia savo tautybę. “O mes tikrai turime kuo pasididžiuoti”, - sako pašnekovė, kuri neretai pakviesta į kokį šventinį renginį padainuoja lietuvišką liaudies dainą. Ją girdė-

jome ir koncerte per Gedulo ir vilties dieną.Rasa svarsto, kad Lietuva galėtų savo

ekonomiką pagerinti, priimdama daugiau užsienio turistų, kurie čia paliktų nemažai pi-nigėlių vien tik dėl civilizacijos nesugadintos egzotikos. “Jūs neįsivaizduojate, kaip mano bičiuliai buvo nustebę, pamatę lankose besi-ganantį arklį supančiotomis kojomis, stebė-josi grybautojais, iš miško nešančiais pilnus krepšius grybų. Jiems įspūdį daro ir maži miesteliai, nors ten ir yra nemažai apšiurusių medinių namų. Jie nori žvejoti, plaukti bai-darėmis siauromis mūsų upėmis. O jau Nida su savo kopomis, mariomis ir jūra jiems bu-vo be galo graži!” - aiškina dainininkė, visą tą grožį jau spėjusi aprodyti draugams.

meilė ir muzika

Ne paslaptis, kad Rasos širdies draugas gitaristas ir grupės prodiuseris Snorė... Tad klausiu, kiek muzika padeda meilei ir kiek meilė - muzikai. “Kai esi su širdžiai mielu žmo-gumi ir eini kartu ta pačia kryptimi, viskas at-rodo lengva. Ir darbas neatrodo esąs darbas, o malonumas. Snorė įrašinėja mūsų dainas. Beje, neseniai įrengėme savo įrašų studiją, kurioje įrašinėsime ne tik savo, bet ir kitų gru-pių dainas”, - kūrybiniais planais dalijasi Rasa.

Kuo ją sužavėjo norvegai? “Manau, tau-tybė čia niekuo dėta. Paprasčiausiai man svarbus žmogus, jo charakteris, bendravi-mo būdas. Snorė - optimistas, turi subtilų humoro jausmą, niekada neniurzga, kad jam blogai, o susiklosčius nepalankiai si-tuacijai visada suras būdų išsisukti”. Ir dar svarbu, kad jiedu abu sutaria, jog ne pinigai gyvenime svarbiausia. “Mes tuos pinigus uždirbame maloniu širdžiai darbu, todėl ir gyventi mums smagu”, - sako mergina.

Rasa basa braidys po Joninių

rasą

Nedidukė, į mokinukę panaši liau-dies ir populiariosios muzikos atlikėja R.Bubulytė - viena iš tų, kurios nemėgs-ta sukiotis vakarėliuose, nesiveržia į te-levizijos duetus ar šokių projektus. Kar-tą dalyvavusi realybės šou “Dangus” ji įrodė, ko verta, ir laimėjo studijas viena-me garsiausių Didžiosios Britanijos mu-zikų rengimo aukštųjų mokyklų, kurią globoja žinomas pasaulyje muzikantas, vienas iš legendinių “bitlų” Polas Ma-kartnis (Paul McCartney). Tai, anot jos, buvo tramplinas, padėjęs apsispręsti vi-sam gyvenimui būti dainininke.

TRAMPlINAS

Sauliaus Venckaus nuotr.

Rasa Bubulytė prie kiemo, kuriame grupė “Rasabasa” koncertavo renginių maratone “Tebūnie naktis!” vartų

nesuprantu, KOdėL ATROdO, KAd užsienyje

MuzIKANTAMS yRA GeRIAu, lengviau - TAI MITAS

�

cmykcmyk�

pasirinkimasJ/b žmonės

giedrė MiLkevičiūTė

- Nuo tada, kai išvykai studi-juoti į Angliją, atrodo, nebuvai grįžęs į tėviškę ilgesniam laikui.

- Taip. Vasaromis vykdavau koncertuoti į JAV, o šiais metais turėjau galimybę vykti į Majamį, bet - tikėsite tuo ar ne - pasirinkau Lietuvą. Koncertuoti ir keliauti po pasaulį man patinka, bet kartais reikia suvokti, kada ateina laikas ra-miai ir stabiliai savarankiškai tobu-lėti. Manau, kad Lietuva, nepaisant atostogų planų ir koncertų, bus tinkama vieta, kur galėsiu ramiai padirbėti. Lietuva yra mano namai.

- Ko labiausiai pasiilgsti būda-mas svetur?

- Anksčiau pasiilgdavau daug ko. Žodis “namai” turėjo tam tikrą reikšmę ir besąlygiškai buvo sieja-mas su Lietuva. Dabar, kai nuolat keliauju, ši sąvoka tampa vis labiau abstraktesnė, nes nebėra suvokimo, kur tie namai yra... Ilgainiui žmogus išmoksta namus atrasti savyje.

- Kodėl pasirinkai muzikos mokslus Londone, o ne Lietuvoje?

- Niekada nesvajojau mokytis kitur, o ne Lietuvoje. Tačiau taip atsi-tiko, kad gavau galimybę išvykti ir išvykau. Esu dėl to labai paten-kintas. Gyvenimas svetur yra viso-keriopa mokykla, kurioje išmoksti pažinti save, savo aplinką, suvokti savo prasmę ir misiją šitame gyve-nime. Konkrečiau kalbant, muzikos mokslas Vakarų šalyse, kur klasiki-nės muzikos tradicijos yra seniai įsišaknijusios, yra daug pranašesnis galimybių ir pačios studijų kokybės atžvilgiu. Nelaikau savęs “nutekėju-siu protu” ar pabėgėliu... Didžiuo-juosi atstovaudamas Lietuvos var-dui svetur. O Lietuvai savęs pamirš-ti neleidžiu, kaip jau ir sakiau, daž-nai koncertuodamas ar dar kokia menine veikla užsiimdamas.

- Ar pritari posakiui, kad savo-je šalyje pranašu būti sunku?

- Pranašu būti apskritai yra sudėtinga. Lietuva - netikrų pra-našų kraštas, nes mes, jos pilie-

čiai, esame per daug tolerantiški, o gal apatiški dalykams, kuriuos reikia nedelsiant keisti, tobulinti. Norėtųsi, kad tie pranašai jaustų daugiau atsakomybės ir daugiau veiktų. Apskritai norėčiau daugiau laisvės jaunimui Lietuvoje. Tačiau mano siekis nėra tapti pranašu nei savoje šalyje, nei svetur.

- Ar pats pasirenki repertuarą koncertams, ar turi patarėjų?

- Studijuojant Londone, ten-ka nemažai diskutuoti repertuaro klausimais. Iki tol per daug net nesvarstydavau, kas būtų tinkama groti akordeonu, o kas ne. Dabar kruopščiai aptariame su profe-soriumi galimus opusus mano repertuare, dažnai ir pasiginčija-me. Aš mėgstu ne tik moderniąją akordeono muziką, bet ir senesnę, kaip sakoma, “naftalinu” dvelkian-čią. O ir klasikinės transkripcijos mane žavi, nors, pripažinsiu, šioje srityje nesijaučiu toks laisvas kaip grodamas originalią muziką. Bet sudarydamas koncertines progra-mas pirmiausia galvoju apie klau-sytoją. Mano užduotis - neužbom-barduoti žmogaus moderniausia akordeono technologiją atspin-dinčia programa. Noriu, kad klau-sytojas išeitų iš mano koncertų gavęs pilną dozę įvairiausių stilių ir žanrų, juolab kai akordeonas yra toks universalus instrumentas.

- Kaip pasisekė egzaminai Londono karališkoje muzikos aka-demijoje? O gal tokiems gabiems kaip tu dėstytojai įskaito dalyvavi-mą koncertuose ir konkursuose?

- Tokių dalykų čia tikrai nebū-na. Už kiekvieną praleidimą reikia atsiskaityti pagal griežtą tvarką. Jiems visai nesvarbu, ką tu veiki, tad nėra jokių išlygų, ar dalyvau-ji tarptautiniuose konkursuose ir laimi prizines vietas. O egzaminai pasisekė gerai, nors didžiąją dalį šių metų teko praleisti lėktuvuose. Bet ten ir išmokau esė rašyti, ir mo-kiausi naujus kūrinius, ir net kūriau.

- Akordeonas tavo rankose - kaip visas orkestras. Kodėl pasi-rinkai būtent šį instrumentą?

- Norėjau groti fortepijonu, bet jo taip niekada ir negavau. Tačiau mano krikšto tėvas, ypač skatinęs mano muzikinį potencialą, pado-vanojo man akordeoną, tad juo aš ir pradėjau čirpinti savo malonu-mui. Rimtų mokytojų neturėjau iki aštuonerių, vėliau įstojau į Sauliaus Sondeckio konservatoriją Šiauliuo-se ir ten prasidėjo mano rimtas mokymosi etapas, mano mokytoja buvo Marytė Markevičienė.

- Jeigu ne paslaptis, kur išlei-dai talentų konkurse laimėtą pi-niginį prizą?

- Laimėtas prizas yra investi-cija į mano studijas ir ateitį, nors iš esmės tai nėra tokie dideli pi-nigai. Mano kolegos akademijoje tokias stipendijas kasmet gauna iš savo šalių vyriausybių, kurios rūpestingai puoselėja savo šalies kūrėjus ir atlikėjus. Man tokios malonės sulaukti iš Lietuvos ne-teko, tad džiaugiuosi, kad pavy-ko kitokiu, daug linksmesniu ir

įdomesniu būdu gauti šiokią to-kią paramą.

- Ar jaunam žmogui daug jų reikia, kad galėtų padoriai gyven-ti tokiame brangiame mieste kaip Londonas?

- Jaunam žmogui, norin-čiam pradėti savarankišką gyvenimą,visur reikia nemažų pinigų, ir visiškai nesvarbu, ar tai Londonas, ar Vilnius. Tačiau, ži-noma, gyvenimas Londone yra labai brangus. Kiekvienas žings-nis, regis, tuština kišenę. Nepa-sitvirtino pranašystės, kad man nepavyks pragyventi iš muzikos, juolab dar grojant tokiu nepo-puliariu instrumentu. Tai buvo tik paistalai, nes čia, Londone, nedirbu ir nedirbau jokio darbo, nesusijusio su muzika. Stabilias pajamas šiuo metu man teikia mokymas, kuriuo mėgaujuosi ne mažiau nei grojimu.

- Tavo repertuare yra labai su-dėtingų, sakyčiau, su filosofiniu užtaisu kūrinių. Kokia gyvenimo filosofija vadovaujiesi?

- Aš stengiuosi į viską pažvelg-ti iš kelių pusių, apsvarstyti visas įmanomas galimybes. Tačiau, ma-nau, reikia klausyti ir savo širdies, nes remdamasis racionalumu ne visada galiu priimti tinkamus sprendimus. Mėgstu patirti gyve-nimo akimirkas iki galo.

- Esi minėjęs, kad Karališkoje akademijoje mokosi, regis, šeši lietuviai. Kaip sekasi jiems, gal rengiate bendrus koncertus?

- Mūsų, lietuvių, palyginti su visa akademijos bendruomene, nėra daug. Tiesą sakant, retai juos matau, todėl nedaug ir bendrauja-me. Nerengiame jokių bendrų su-siėjimų, o galėtume, man patiktų. Nors lietuviškos veiklos Londone turiu apsčiai, nuolat aktyviai daly-vauju bendruomeninėse šventėse.

- Ką manai apie populiarumo naštą? Ar tau žvaigždžių liga ne-gresia?

- Populiarumo našta yra malo-ni. Smagu bendrauti su daug ne-pažįstamų žmonių, kurie apie tave jau šį tą žino. Manau, man žvaigž-džių liga negresia. (Šypsosi.)

- O ar lieka laiko merginoms?- Lieka. Juk groti daug dar ne-

reiškia visą dieną. Per paroje esan-čias 2� valandas žmogus patenki-na savo būtinas reikmes, tarp jų - ir bendravimą. Meilės prisipažinimų būta tikrai nemažai... Ir iniciatyvos sulauksiu iš merginų dažniau, nei pats jos imuosi. (Šypsosi.) Manau, išlepins mane greit toks dėmesys.

- Kokią įsivaizduoji savo gyve-nimo meilę? Ar ji turi būti graži ir dar groti kokiu nors instrumentu?

- Jokių portretų nepaišau, lei-džiu sau tiesiog plaukti pasroviui. Įsivaizduoju, kad kai sulauksiu tos meilės, neberūpės, ar ji tokia, ko-kią įsivaizdavau...

- Ką manai apie tuos, kurie be jokių skrupulų išvyksta iš Lietuvos?

- Vieni išvyksta neturėdami pa-sirinkimo, kiti - turėdami per daug pasirinkimo... Teko sutikti čia ne-mažai žmonių, išvis nežinančių, ko nori. Todėl jie ir važiuoja, bando suvokti, atrasti save... Negalime imti ir uždrausti jiems rinktis. Jei Lietuvoje jie nemato ateities, ren-kasi gyvenimą svetur. Atsakymo į klausimą, ar matau save Lietuvoje, neturiu. Kai tik grįžtu į Lietuvą, vi-sada save įsivaizduoju Londone įli-pantį į lėktuvą su daugybe spalvo-tų didelių balionų. Išlipu Lietuvoje, ir tie balionai, tos viltys ir tikėjimas, kad viskas bus taip, kaip susikūrei mintyse, pradeda bliūkšti. ypač susidūrus su piktais, nepatenkin-tais žmonėmis ar tiesiog pamačius paprasčiausią profesionalumo trū-kumą. Tada parsivelki susprogusių ir purvinų balionių skiautes atgal į Londoną. Ir taip yra nuolat.

- Ko trūksta Lietuvai, kad iš jos nebėgtų jauni ir talentingi?

- Jaunų žmonių ir trūksta... Jaunas žmogus, pradedant nuo studento iki jauno profesionalo, Lietuvoje nėra ganėtinai gerbia-mas ir įvertinamas. Taip, reikia, labai reikia, pajusti tą jausmą, kad esi reikalingas, bet to ilgai-niui nebepakanka.

Martyną Levickį atrado ne tik lietuva

T ik ką grįžęs į gimtinę iš Londono, kuriame

mokosi Karališkoje muzikos akademijoje, Lietuvos talentų konkurso nugalėtojas akordeonistas 2�-erių Martynas LEVICKIS neketina vien tik ilsėtis kur nors paežerėje ar prie jūros. Jo laukia soliniai koncertai, iš kurių svarbiausi - sostinėje vyksiančiame Kristupo vasaros festivalyje. Tačiau Martyno laukia ir susitikimai su draugais, o merginos, pasak jo, pačios limpa ir gali jį savo dėmesiu išlepinti.

nelaiKau SAVęS “NuTeKėJuSIu PROTu” AR pabėgėliu... dIdŽIuOJuOSI atstovauDamas LIeTuVOS VARduI svetur. O LIeTuVAI SAVęS pamiršti NeLeIdŽIu, KAIP JAu IR saKiau, dAŽNAI KONceRTuOdAMAS AR dAR KoKia MeNINe VeIKLA užsiimDamas

Lilos Polak nuotr.

Martynas Londone

cmyk

5

cmyk

aistraJ/b žmonės

Deimantė ZaiLskaiTė

namai pilni daiktų

Per tiek metų S.Pilinkus yra susikaupęs nemažai senienų, todėl paklaustas, kaip atrodo Žvėryne esantys jo šeimos namai, paslaptingai šypsosi: “Blogai atrodo, todėl ir nereikia jų matyti... (Juokiasi.) Jie netvar-kingi, nes juose yra kiek per daug daiktų. Tai reiškia, kad dalis tų daiktų jokios funk-cijos neatlieka, jie atima erdvę iš mano šeimos. Bet dabar viskas šiek tiek keičiasi: daugumą daiktų, kurių su metais darosi negaila, esu linkęs atiduoti kitiems”.

Kad ir kaip ten būtų, iš šių seniai aktua-lumą praradusių daiktų jis vis tiek nesiims daryti asmeninio muziejaus. “Neseniai su savo draugu, labai rimtu kolekcionieriumi, šnekėjomės apie tai, ką pasiimsi į kapą, o ko ne, - prisimena vyras. - Jis man papasa-kojo, ko aš nebuvau žinojęs, bet tai tikrai labai įspūdinga: kažkokie bibliofilai buvo apskaičiavę, kiek į karstą galima įsidėti bib-liofilinių retenybių. Susidarė apie �0 kny-gų. Ačiū Dievui, kad man nesinorės, kaip tam lietuvių raiteliui ar karžygiui, aname pasaulyje turėti savo kalaviją, papuošalų ar pentinų su kinkais... Tikrai ne”.

Senienų rinkėjas savo sukauptiems daiktams atskiro kambario neturi. Visi jo eksponatai išrikiuoti kambarių lentyno-se, spintelėse, slepiasi viename slaptame sandėliuke, dalis daiktų glaudžiasi Vilniu-je esančiuose tėvų namuose ir užmiestyje esančioje jų sodyboje. Beje, galbūt jo šei-mos nariai - žmona ir trys jųdviejų vaikai - turi fobiją iš namų lauk šveisti nebereika-lingus daiktus? “Ne, kaip tik yra atvirkščiai, - sako vyras. - Žinoma, yra bičiuliškas susita-rimas, kad nelendame į vienas kito erdvę, o žmona jau seniai nebepuola valyti dulkių nuo mano parsitemptų senienų”. (Šypsosi.)

Konteineryje - vertingos knygos

Šių daiktų atsiradimo istorijos kuo įvairiausios, kai kurios tokios paslaptin-gos, kad net gniaužia kvapą. Po kontei-nerius S.Pilinkus, kaip pats juokauja, dar nesirausia, bet yra kelis kartus iš ten iš-traukęs labai vertingų daiktų - puikias

�8-ojo šimtmečio knygas. Buvo ir vienas išskirtinis atvejis, kai netyčia išgelbėjo iš Vilniaus bažnyčios pavogtą vertingą sa-kralinį daiktą. “Esu radęs daugybę įvai-riausių dokumentų, kurie galbūt niekam nebebuvo naudingi, nors yra su iškilių mūsų tautos asmenybių autografais”, - toliau stebina jis.

O kaip su meilės laiškais, kurie taip pat pakliūna į senienų rinkėjo rankas? Negi skaityti įsimylėjėlių meilės laiškus - ne šven-tvagiška? “Nei šventa, nei ne, jeigu atvirai, man tai visai neįdomu, - prisipažįsta jis. - Ir rasti įvairių laikotarpių dienoraščiai, tarki-me, �9-ojo šimtmečio II pusės rusiškai ar lenkiškai rašyti, man irgi nėra labai įdomūs. Bet užtat koks džiaugsmas apima, kai ko-kioje apleistoje palėpėje randi tokį objektą, kuris priklauso tavo gero draugo tėvui. Jis, pasirodo, būdamas studentu, gyveno tame rajone ir toje palėpėje. Va, yra buvęs toks atvejis, kai aptikau dabar jau mirusio labai garbingo mūsų tautos žmogaus - moksli-ninko ir valstybės pareigūno, su kurio vaiku man teko studijuoti, karo meto asmeninius popierius”. Kai S.Pilinkus apie tai papasako-jo draugui, šis negalėjo patikėti tokiu neįti-kėtinu sutapimu ir labai apsidžiaugė atga-vęs tėvui priklausiusį daiktą.

Tarp S.Pilinkui priklausančių daiktų - ir nemažą materialinę vertę turinčių objektų: stalo sidabras, juvelyrikos dirbiniai, dailės, grafikos, tapybos kūriniai. “Žinoma, niekada neplėšiau senkapių, bet turiu archeologijos vertingiems objektams priskirtinų daiktų, juos gavau kaip dovanas. Jie man primena asmenis, iš kurių juos esu gavęs, o kad tai, pvz., yra koks antrojo tūkstantmečio prieš Kristų juvelyrikos dirbinys, man tikrai nėra svarbiausia. Tokių turiu, ir ne vieną”.

Bet S.Pilinkus jau seniai suprato, kad nenori būti kolekcininkas, todėl prašo-si vadinamas kaip kitaip. “Kolekcininkai labai solidūs, rimti žmonės, kiek sauso-ki, labai kryptingai dirbantys ir turintys konkretų tikslą, tarkime, surinkti vieno tipo objektus, pagamintus nuo vieno iki kito laikotarpio, - skirtumus vardija jis. - Bet iš tikrųjų kolekcininkai niekada negali pasisotinti dėl vienos priežasties - tada prapuola jų darbo įdomumas. Kol tu nežinai, kad esi vienintelis, viską tu-

rintis, o sieki to tikslo, tada ir jauti malo-numą kolekcionuoti”.

vilniaus panoramos kolekcija

Senienų rinkėjui įdomiausi ir mieliau-si tie daiktai, kurie tarsi jau nugyvenę savo gyvenimą arba iš dalies praradę aktualumą. Tų daiktų rinkimo sričių bemaž susidarys daugiau nei keturiasdešimt. Jam labai įdo-mūs visokie popieriniai objektai, kaip kny-gos, dokumentai, saldainių ar arbatos pa-kuotės, o kur dar plytos, kurių turi sukaupęs šimtus, o gal ir tūkstančius. O pats mėgsta-miausias užsiėmimas, kaip ne kartą yra pri-sipažinęs, - saldainių popieriukų rinkimas.

“Dabartiniai irgi puikūs, bet jie man ne tokie įdomūs. Man įdomūs tie, kurie ne “jaunesni” kaip 90 metų. Specialiai jų neieš-kau. Pirkti popieriuko irgi neteko, tik buvo tokių žmonių, kurie man jį bandydavo par-duoti, manydami, gal esu kolekcionavimo maniakas. Esu maniakas, bet ne beprotis. Džiaugsmas iškart prapuola, kai reikia pirk-ti. Visada toks daiktas yra kokios nors istori-jos gyvenimo dalis. Pastebėjau, jeigu gau-nu ką vertinga ir gražaus, tai nebūna taip miela, kaip pačiam tą daiktą rasti. Kaip jau

sakiau, man gaila daiktų. Žinau, jeigu jie liks palėpėje ar pas kokį asocialų asmenį, jie paprasčiausiai išnyks. Bet jie yra per gra-žiai padaryti, per įdomiai sugalvoti, galbūt per daug turintys vertingos informacijos, kad jiems būtų galima leisti sunykti”.

O jeigu dar priskaičiuotume ir tokius objektus, kurių negalima realiai apčiuopti... “Kas yra mūsų Vilnius, - retoriškai klausia jis, - primityviai galima sakyti, kad tai yra statinių, želmenų, žmonių įvairios skirtingos kolekcijos. Čia pasakiau labai jau paprastai, bet panašiai ir yra. Juk tas Vilnius dėl tų savo “rinkinių” visu-mos yra patrauklus ir įdomus ne tik mums, čia gimusiems, gyvenantiems ar atvažiavusiems, bet ir daugybei žmonių iš viso pasaulio. Jis iš tikrųjų turi savo keistą ir nepakartojamą veidą, kurio ir mes patys dažnai nepastebime. Taigi galima rinkti kokią Vilniaus panoramos kolek-ciją - galima tai daryti varstant akis, spaudant mygtuką arba filmuojant, arba galima turėti mėgstamų Vilniaus vietų rinkinį, aš jį tokį irgi turiu. Turiu draugų būrį arba niekad nematytų turistų, keliauninkų ir man yra smagu juos kur nors pavežioti. Tai yra mano asmeninė neuž-fiksuotų vaizdų kolekcija. Matote, turiu sukau-pęs sau mielų vietų rinkinį ir su man mielais žmonėmis juo galiu pasidalyti”.

Didžiulis senovinis padėklas duonai ar pyragui Tarp senienų rinkėjo radinių - ir įdomios saldainių ar arbatos dėžutės

Sauliaus Venckaus nuotr.

Senienų rinkėjas Saulius Pilinkus su originaliu XIX a.pab. sustumiamu iš šilko pagamintu cilindru

Vaistinėse laikytas didelės talpos spirito butelis

S enienų rinkėjo Vilniaus rotušės ceremonmeisterio Sauliaus PILINKAUS (�9) žmona jau seniai nesibara, kad sutuoktinis nepaliauja į namus tempęs įvairias senienas, ir jau seniai nustojo valyti dulkes nuo

šių daiktų. “Jeigu žmonės, gyvenantys kartu, vienas kitą gerbia, tai jie ir toleruoja vienas kito pomėgius. Aišku, kiek tai netrukdo gyvybinėms funkcijoms”, - šypsosi S.Pilinkus.

Senienų rinkėjas meilės laiškų neskaito

6

cmykcmyk6

pokyčiaij/b mada

- Pone de Živanši, Čarlzas Bodleras (Charles Baudelaire), kuris buvo ne mados kūrėjas, o poetas, kartą pasakė: “Mylėjau savo mamą už jos eleganciją. Todėl tapau anksti subrendusiu dendžiu”.

- Ne, dendžiu nebuvau. Mano šeima yra protestantai, todėl mama mane taip ir auklėjo - labai griežtai. Vien dėl to dendžiu netapau.

- O kada pirmąkart pajutote troškimą tapti mados kūrėju?

- Ak, labai anksti. Esu net įsitikinęs, kad aiškų pašaukimą įmanoma pastebėti tuoj po gimimo. Kaip užsiminiau, mano mama buvo labai labai graži, ji sugebėjo rengtis ne brangiai, bet labai elegantiškai, o tai visuo-met atidžiai stebėdavau. Aš augau tarp dau-gybės pusseserių. Trumpai tariant, visi mūsų šeimoje daug dėmesio skyrė drabužiams.

- O kitokių sektinų pavyzdžių neturė-jote?

- Viską lėmė, kad susižavėjau vieno aukš-tosios mados meistro kūryba, nors su juo su-sipažinau gerokai vėliau, bet žaviuosi iki šiol - Kristobaliu Balensjaga (Cristobal Balenciaga).

Todėl vieną dieną pareiškiau šeimai, kad noriu vykti į Paryžių ir ten dirbti mados srityje.

Septyniolikametis �9�5 m. sausį stojau dirbti pas Ž.Fatą. Tai buvo mano didysis šansas, nes Fatas buvo vienas aukštosios mados šulų, kūrė Evai Peron ir Ritai Hei-vort (Hayworth). Nepaisant to, jis man mo-kėjo elgetišką atlyginimą. Po metų perė-jau pas Robertą Pikė (Robert Piguet), kuris

mokėjo daug daugiau, o jo kūriniai, pasi-žymėję paprasta elegancija, man buvo la-biau prie širdies. Mokslus Paryžiuje baigiau pas Elsą Skjapareli (Elsa Schiaparelli).

- Ko madoje ieškojote ar tikėjotės rasti?- Labiausiai mane traukė kūrybinis as-

pektas. Kitas buvo žaliava, iš kurios kuria-ma mada - audiniai. Jie mane nepaprastai žavėjo, nes kiekvienas audinys yra savitas. Kiekvienas reaguoja visai kitaip, pasižy-mi būdingu tamprumu ir, kaip mes sako-me, kritimu. Balensjaga visada sakydavo, kad audinių negalima prievartauti, juos būtina mylėti, rūpestingai apdoroti ir su-drausminti. Šiai taisyklei šiandien dažnai nusižengiama. Audiniai kankinami, jų ma-terialumas negerbiamas. Kad suknia pa-vyktų, turi atsiskleisti natūralios audinio ypatybės.

- Tikriausiai moterys, kurioms dirbote, sugebėdavo tai įvertinti.

- Žinoma, nes kai moteris vilki tokią suknią, audinys atkartoja jos kūno jude-sius, išryškina, jei norite, tikrąjį siluetą.

- Vadinasi, visuomet būtina tiksliai iš-laikyti tam tikro audinio savybių ir suknios fasono pusiausvyrą. Rezultatas yra kla-sikinis paprastumas, kuriuo garsėja jūsų kūriniai.

- Na, stilius sukuriamas, kai sieki ele-gancijos idealo. Visuomet sunkiausia įgy-vendinti paprastus dalykus. Tai akivaizdžiai rodo vadinamoji maža juoda suknutė. Ji

todėl yra ypač sunki, kad, viena vertus, yra niekas, o kita vertus, viskas. Todėl visada bandydavau atsisakyti viso, kas nereikalin-ga, ir sutelkti dėmesį į esmę, grynumą be papuošalų. Balensjaga mane išmokė, kad madoje mažiau visad yra daugiau.

- Kaip tai suprasti?- Pavyzdžiui, modeliuojamos suknelės

nereikia puošti gėle vien tam, kad būtų gražiau. Suknelės grožį visada lemia ele-mentarūs dalykai, ne aksesuarai.

- Balzakas (Balzac) kartą sakė: “Svar-biausias elegancijos principas yra vienovė.”

- Tai tikrai tiesa. yra dviejų rūšių ele-gancija - mados ir asmens. Kas nors yra elegantiškas arba ne visu savo elgesiu ar-ba apranga. Tačiau svarbiausia elegancija yra širdies; jos esmė - gerus darbus daryti kuo diskretiškiau, tiesiog anonimiškai. Ele-gancija visuomet yra nepastebima, neįkyri, niekad nesimaudo prabangoje. Ji visada yra rafinuotas paprastumas, bemaž nema-toma. Moteris gali būti elegantiška, nevil-kėdama madingos suknelės, o tiesiog savo maniera laikytis, judėti, kalbėti.

- Jūsų moteriškumo idealas?- Žinoma, kai kuri drabužius, turi įsi-

vaizduoti idealią moterį. Paprastai būtinai regime ją aukštą ir liekną, jos judesiai yra elegantiški, jos graži laikysena. Todėl vaka-rinė suknia turėtų suteikti jai galimybę dar aiškiau pademonstruoti visas šias savybes. Tikrai elegantiška moteris tai iškart supras ir stengsis daryti viską, kad dėvimas mode-lis pabrėžtų jos grožį.

- Ar nors kartą sutikote moterį, atitin-kančią šį idealą?

- Taip, turėjau šią didžiulę, neįkaino-jamą laimę. Pirmiausia turiu omeny Odri Hepbern (Audrey Hepburn). Jos spindintis žavesys, natūrali elegancija daug prisidėjo prie mano kūrinių pripažinimo. Nuo “Sab-rinos” kūriau jai visus kostiumus, kuriuos ji vilkėjo filmuose. Mūsų intensyvus ben-dravimas, kurį nutraukė jos mirtis �993 m. sausį, tam tikra prasme buvo labai laimin-gas meilės ryšys, palaikomas kūrybiškumo, simpatijos ir abipusio supratimo.

- Elegancijos, kuria pasižymėjo jūsų kū-ryba, dabartinėje madoje nebematyti. Su-tinkate?

- Taip, ji baigėsi, nes laikai labai pasi-keitė. Tai pastebima ne tik madoje. Nebe-

liko rafinuotumo. Firmos, kurios dar kuria aukštąją madą, savo kūrybines ambicijas pirmiausia sieja su rankinių ar kitokių ak-sesuarų kūrimu.

- Ką turite prieš rankines?- Nieko, bet madų namai pirmiausia tu-

rėtų pretenduoti kurti aukštąją madą. Ji ma-nęs šiandien nebeįtikina ir nebežavi. Galbūt priežastis yra ta, kad mano kūrybinė branda sutapo su laiku, kai madas diktavo Dioras ar Balensjaga. Jų tikslas buvo kurti sukne-les, kurios moteris pagražintų. Kai šiandien pavartau madų žurnalus, pasibaisiu tuo, ką juose matau. Viskas yra be formos, o į audi-nius niekas nebekreipia dėmesio. Elegancija yra nebepaklausi, nebeturi reikšmės, mados prestižas galutinai smuko.

- Gal dabartinė mada yra pernelyg įky-ri, stačiai vulgari?

- Ne, taip nepasakyčiau. Visas dėmesys yra skiriamas aksesuarams, ypač rankinėms. Tuo tarpu suknelės pasižymi neišmoningu-mu, kuris juo labiau krenta į akis, kai tarp drabužių ir aksesuarų nėra harmonijos. Gy-vename kitokiame pasaulyje, kuriame ver-tinamos kitokios vertybės. Kas buvo, nebe-grįš. Elegancijos laikas galutinai praėjo.

- Gal esate pernelyg pesimistiškas, nes juk gali atsitikti, kad sunki finansinė ir eko-nominė krizė, kurią dabar patiriame, vėl reabilituos eleganciją?

- Ne, esu įsitikinęs, kad bus priešin-gai. Dabartinė krizė dar sustiprins pada-rinius, kurių turėjo elegancijos dingimas. Apsidairykite, kaip bjauriai atrodo mūsų gatvės jau šiandien, kaip atsainiai žmo-nės rengiasi. Ir visa tik blogės, nes nebėra kitokių pavyzdžių. Ką atitinkami žurnalai siūlo savo skaitytojams, yra neįprasta ir ne-harmoninga.

Parengė Milda KunsKaitė

H uberas de Živanši (Hubert de Givenchy)

gimė �927 m. Bovė, pasiturinčioje šeimoje, kuriai titulą �7�3 m. suteikė Liudvikas XIV. �9�5 m. jis pradėjo mokytis profesijos Žako Fato (Jacques Fath) ateljė. �952 m., būdamas vos 25-erių, H.de Živanši atidarė savo ateljė ir iškart sukėlė didelį susidomėjimą. Šiandien jis yra pensininkas ir visą laiką skiria rinktinių baldų ir meno kūrinių kolekcijai.

LAIKAI PRAėJO”

ePA-eltos nuotr.

Huberas de ŽivanšiLegendinės aktorės O. Hepbern daiktai aukcione parduoti už beveik 300 tūkst. eurų

“Sotbeys” aukcionų namuose Paryžiuje eksponuojami britų aktorės Odri Hepbern drabužiai ir aksesuarai

cmyk

7

cmykcmy

10

cmyk

�

cmyk

Pastaruosius trejus metus Lietuvos

krepšininkai būdavo ignoruojami NBA naujokų biržoje. Patekti į stipriausią pasaulio lygą mūsų šalies žaidėjams nepavyksta dar ilgiau - nuo 2005 m. Tačiau šiemet padėtis kitokia. Neabejojama, kad šiandien naujokų biržoje savo pavardes išgirs du lietuviai.

Arūnas ABROMAITIS

Lietuvos krepšiniui 2005-ieji buvo išskirtiniai. Naujokų biržoje buvo pakviesti Linas Kleiza ir Mar-tynas Andriuškevičius. Sutartis su NBA klubais pasirašė ir patyrę krepšininkai - Šarūnas Jasikevičius bei Arvydas Macijauskas. Deja,

pirmoji lietuvių invazijos banga nuvylė ir klubus, ir pačius žaidė-jus. Tik L.Kleiza įsitvirtino NBA. Kiti mūsiškiai karjeros anapus Atlanto nepadarė ir grįžo į Europą.

Nuo to laiko lietuviška pavar-dė naujokų biržoje nuskambėjo tik kartą. 200� m. buvo pašauk-tas Renaldas Seibutis. Sutarties su “Dallas Mavericks” jis nepasira-šė. Stipriausioje lygoje žaidė tik jos senbuviai - Žydrūnas Ilgaus-kas, Darius Songaila, L.Kleiza.

AukščiAu už ž.ilgAuską

Šiandien Naujajame Džersy-je įvyks naujokų birža ir ji mūsų krepšininkams tikrai bus ypa-tinga, dar geresnė nei 2005 m. Į NBA ateina naujoji lietuvių banga, o jos viršūnėje yra Jonas Valančiūnas. Neabejojama, kad 19-metis vidurio puolėjas įsira-šys į istoriją. Iki šiol aukščiausiai iš lietuvių - 20-uoju numeriu -

buvo pašauktas Ž.Ilgauskas. J.Valančiūnas tikrai bus aukščiau.

Prognozių yra daugybė. Tink-lalapio “draftexpress.com” eks-pertai manė, kad lietuvis bus pašauktas ketvirtas - aukščiau-siai iš europiečių, bet prieš porą dienų nustūmė jį į aštuntą vietą. Tinklalapis “nbadraft.net” dar ne-seniai skyrė J.Valančiūnui penk-tą šaukimą, tačiau irgi pakeitė nuomonę. Lietuvis kilstelėtas į ketvirtą vietą. “Tai yra nenuspė-jamas dalykas”, - pabrėžė agen-tūros “East Players”, kurios klien-tas yra ir J.Valančiūnas, vadovas. Jis nepanoro, kad jo pavardė bū-tų minima. J.Valančiūno atveju NBA komandų entuziazmą kiek šaldė išpirkos klausimas. Pasak JAV žiniasklaidos, Vilniaus “Lie-tuvos ryto” klubas už aukštaūgį norėtų 3 mln. dolerių. NBA ko-mandos gali mokėti tik 0,5 mln.

Nuspėti biržos rezultatus iš tiesų sunku. 2005 m. mažai kas ti-kėjosi, kad L.Kleiza bus pašauktas aukščiau nei M.Andriuškevičius. Niekas nežino, ko pageidaus klu-bai - krepšininko artimiausiam sezonui ar perspektyvai. Eksper-tai pripažįsta, kad galingo su-dėjimo turkas Enesas Kanteras dabar yra geriau pasiruošęs nei J.Valančiūnas. Kita vertus, lietu-vis yra pranašesnis tuo, kad turi daug didesnį potencialą ateičiai. Aišku tik tai, kad aukštas šauki-mas garantuotas. J.Valančiūnas gavo kvietimą biržą stebėti vadi-namajame žaliajame kambaryje. Į jį pakviesti tik 15 labiausiai pa-geidaujamų krepšininkų.

Kritusios AkcijosJ.Valančiūnas į JAV išvyko tik

stebėti biržos ir sulaukti savo šau-kimo. Kitoks yra 20-mečio Dona-to Motiejūno kelias. Universalus aukštaūgis dar prieš metus bu-vo vertinamas ne ką prasčiau už J.Valančiūną. Jam irgi prognozuo-tas šaukimas pirmajame dešimtu-ke. Nors sezonas Trevizo koman-doje “Benetton” buvo neblogas, Donato akcijos nukrito. “Nbadraft.net” prognozuoja 12-ąjį, o “draftex-press.com” - 18-ąjį šaukimą.

Lietuvis giriamas už platų puolimo arsenalą ir gerą metimą, tačiau peikiamas dėl jėgos trūku-mo ir nenoro grumtis po krepšiu. D.Motiejūno agentai neplanavo treniruočių NBA klubų stovyklo-se, bet planai buvo pakeisti ir aukštaūgis išvyko į JAV. Donatas treniravosi “Houston Rockets”, “San Antonio Spurs”, “Philadel-phia �6ers” ir “New York Knicks” bazėse. Filadelfijoje D.Motiejūnas padarė gerą įspūdį. Šio miesto klubui priklauso 16-as šaukimas.

Yra dar vienas potencialus kandidatas iš Lietuvos. Kauno

“Žalgirio” puolėjui Mindaugui Kuzminskui nereikėjo pateikti paraiškos, kad galėtų dalyvauti biržoje. 1989 m. gimę krepšinin-kai į sąrašus įtraukti automatiškai. M.Kuzminskas puikiai pasirodė krepšinio talentų stovykloje Trevi-ze. “Be abejo, jo šansai išaugo. Ne vieno klubo atstovai buvo priėję ir klausinėjo apie Mindaugą”, - tei-gė “East Players” vadovas. Vis dėl-to ir po pasirodymo Trevize JAV ekspertai neįtraukė M.Kuzminsko tarp 60 žaidėjų, kurie turėtų iš-girsti savo pavardes biržoje.

lokAuto šešėlisNors du lietuviai tikrai bus pa-

šaukti biržoje, dar neaišku, kada jie galės debiutuoti NBA. Birželio 30 d. baigsis kolektyvinė žaidėjų sąjungos ir klubų sutartis. Reikės pasirašyti naują, bet dialogas be-veik nevyksta. Kol kas galimybės pratęsti sutartį atrodo labai miglo-tos. Lygai gresia lokautas. Sezonas

gali prasidėti vėliau arba visai ne-prasidėti. D.Motiejūnas tokiu atve-ju liktų “Benetton” komandoje. J.Valančiūnas norėtų likti Vilniuje.

Tačiau būtent lokauto grės-mė didina europiečių galimybes sulaukti aukšto šaukimo. Biržo-je dalyvavęs amerikietis neten-ka galimybės žaisti universiteto komandoje. Jei bus lokautas, jis liks ir be pinigų. Europiečiai bet kuriuo atveju turės kur žais-ti. Šiemet jiems reikia išnaudo-ti šansą. “Ši birža labai palanki žaidėjams iš užsienio. Manoma, kad kitų metų naujokų birža bus labai stipri. Tie europiečiai, kurie neatsiėmė paraiškų šiais metais, pasielgė tikrai apgalvotai”, - pa-brėžė “East Players” vadovas.

Be lietuvių ir E.Kantero, pir-mojo rato šaukimai prognozuo-jami čekui Janui Veselui ir latviui Daiviui Bertaniui. Šansų turi ir juodkalniečiai Nikola Vučevičius bei Nikola Mirotičius.

invAzijA į nBA - Antroji BAngA

(nbadraft.net prognozė)

1. “Cleveland Cavaliers” - Kyrie Irving (JAV, įžaidėjas); 2. “Minnesota Timberwolves” - Derrick Williams (JAV, puolėjas); 3. “Utah Jazz” - Brandon Knight (JAV, gynėjas); 4. “Cavaliers” - Jonas Valančiūnas (Lietuva, vidurio puolėjas); 5. “Toronto Raptors” - Enes Kanter (Turkija, vidurio puolėjas); 6. “Washington Wizards” - Jan Vesely (Čekija, puolėjas); 7. “Sacramento Kings” - Kawhi Leonard (JAV, puolėjas); 8. “Detroit Pistons” - Kemba Walker (JAV, įžaidėjas); 9. “Charlotte Bobcats” - Marcus Morris (JAV, puolėjas); 10. “Milwaukee Bucks” - Alec Burks (JAV, gynėjas); 11. “Golden State Warriors” - Klay Thompson (JAV, gynėjas); 12. “Jazz” - Donatas Motiejūnas (Lietuva, puolėjas); 13. “Phoenix Suns” - Jimmer Fredette (JAV, įžaidėjas); 14. “Houston Rockets” - Tristan Thompson (JAV, įžaidėjas); 15. “Indiana Pacers” - Marshon Brooks (JAV, gynėjas).

Pirmasis šaukimų 15-ukas

1986 m. - Arvydas Sabonis (24 šaukimas, “Portland Trail Blazers”);1987 m. - Šarūnas Marčiulionis (127*, “Golden State Warriors”);1995 m. - Eurelijus Žukauskas (54, “Seattle SuperSonics”);1996 m. - Žydrūnas Ilgauskas (20, “Cleveland Cavaliers”);2001 m. - Robertas Javtokas (56, “San Antonio Spurs”);2002 m. - Darius Songaila (50, “Boston Celtics”);2005 m. - Linas Kleiza (27, “Blazers”, iškeistas į “Denver Nuggets”);

Martynas Andriuškevičius (44, “Orlando Magic”, iškeistas į “Cavaliers”);

2007 m. - Renaldas Seibutis (50, “Dallas Mavericks”).*1987 m. naujokų biržoje buvo ne du (kaip dabar), o septyni šaukimų ratai.

NBa Naujokų Biržose Pašaukti lietuviai

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Jonas Valančiūnas į NBA bėga greičiausiai - jis tikrai bus pašauktas tarp dešimties pirmųjų

Per metus krito Donato Motiejūno akcijos - jam prognozuojamas šaukimas antrajame dešimtuke

Aistė LABINAITĖMačo su tituluotais ispanais re-

zultatas nebuvo džiuginantis. Lietu-viai Vilniuje pralaimėjo 16:25 ir pra-rado šansus patekti į 2012 m. Euro-pos čempionatą. Vis dėlto treneris Gintaras Savukynas nepeikė savo vyrų, o daugiausiai jo pagyrų sulau-kė A.Pažemeckas. Pakeisti ilgametį komandos lyderį A.Vaškevičių -sunki užduotis, bet jaunasis varti-ninkas su ja susidorojo puikiai. At-slūgus atrankos varžybų aistroms, A.Pažemeckas pasidalijo įspūdžiais su “Sporto žmonių” skaitytojais.

PrAdžiA

- Kaip viskas prasidėjo?- Esu kilęs iš Molėtų, kur po-

puliariausia sporto šaka buvo rankinis (gal dabar po truputį at-eina krepšinis): ten jei ne visi, tai dauguma žaidžia rankinį ar bent jau pabando jį žaisti. Aš “užsika-binau” nuo dešimties.

- Kaip pabaigtum sakinį: jei nebūčiau rankininkas...

- Dirbčiau ką nors, susijusio su istorija. Man visada labai patikda-vo istorija, ja labai domėdavausi. Bet dabar apie tai negalvoju, la-biau orientuojuosi į sportą.

- Ar turi kokį mėgstamiausią rankinio žaidėją, kuriuo žaviesi? Galbūt koks žmogus ir pastūmė-jo užsiimti šiuo sportu, o dabar į jį lygiuojiesi?

- Dabar mano mėgstamiau-sias - A.Vaškevičius. Kaip galima to-kiu žmogumi nesižavėti? Ir žmogus, ir asmenybė, ir puikus žaidėjas - vis-kas viename. Lygiuojuosi į jį.

MAčAs su isPAnijA

- Kaip reagavai, kai suži-nojai, kad pakeisi traumuotą A.Vaškevičių, kuris dar yra ir tavo mėgstamiausias rankininkas?

- Buvo didelis jaudulys - juk

tokia atsakomybė. Buvo akcen-tuojama, kad tai lemiamos varžy-bos, taigi reikia bent jau bandyti laimėti. Žinoma, su ispanais yra labai sunku žaisti ir išplėšti per-galę, bet vis tiek reikia stengtis. O kai dar reikia pakeisti tokį žaidė-ją, kaip A.Vaškevičius - jausmas tikrai įdomus, net sunku jį apsa-kyti. Jaudinausi, ir nemažai.

- Ar buvo daugiau baimės, ar didžiavaisi savimi, kad pakeisi geriausią 2010 m. Lietuvos ran-kininką?

- Iš pradžių net nebuvo aišku, kuris iš mūsų, dviejų jaunų varti-ninkų, pirmas eis žaisti. Kai prieš pat varžybas pasakė, kad tai bū-siu aš, apėmė malonus jausmas. Paskui pasimiršti, nesvarbu, su kuo žaidi, nors ir matai visas tas žvaigždes, ispanus, kuriuos tik per televizorių matei.

- Ar teko prieš ar po var-žybų bendrauti su pačiu A.Vaškevičiumi?

- Ne. Negirdėjau jokių jo ko-mentarų.

- Kokios varžybos tavo gyve-nime buvo įsimintiniausios?

- Tikriausiai šios su ispanais. Šiais metais Europos čempionų lygoje finale žaidė dvi ispanų komandos, o šios rinktinės visą pagrindą sudarė tų komandų žaidėjai.

- Nebuvo po varžybų su Ispa-nija pasiūlymų iš kitų klubų?

- Konkrečių pasiūlymų šian-dien tikrai nėra. Dar turiu sutartį su Vilniaus “Šviesa”, jei viskas taip bus ir toliau, dar metus būsiu čia.

- Kas būna sunkiausia per varžybas?

- Varžybos varžyboms nely-gios. Žinoma, viskas priklauso nuo varžovų. Nors jauduliukas prieš rungtynes visada būna.

- Koks būni po pralaimėjimų ir pergalių?

- Piktas, nuliūdęs, apima nemalonus jausmas. Juk pralai-mėti niekas nemėgsta. Manau, kiekvienas sportininkas nori tiktai laimėti, kad ir kokios tai būtų varžybos. Po pralaimėtų varžybų grįžti namo, apgalvoji viską, išeini kažkur prasiblaš-kyti, kad trumpam galėtum pabėgti nuo rankinio. O po pergalių ir su komanda gali su-sitikti, ir visą vakarą ta pačia te-ma kalbėtis.

lAisvAlAikis

- Koks tau yra tobulas laisva-laikis, poilsis?

- Dabar, kai vasara, grįžti į Mo-lėtus, važiuoti prie ežero, degintis, žaisti tinklinį (šiaip patinka ir fut-bolas, bet vasarą daugiau žaidžiu tinklinį), pabėgti nuo visko. Nerei-kia nei telefono, nei kompiuterio, tiesiog pabūti gamtoje.

- Rankinis tau laisvalaikis ar darbas?

- Laisvalaikiu jau nepavadin-si, nes truputį ir pinigų gauni, bet dar nėra visiškai ir darbas. Ti-kiuosi, ateityje jau galėsiu sakyti: “Taip, tai yra mano darbas”.

žAidiMAs užsienyje

- Ar kaip dauguma nesvajoji palikti Lietuvą ir laimės ieškoti svetur?

- Tiesą sakant, tik dėl to ir dirbu, to ir siekiu. Aišku, galima svajoti apie geriausias užsienio komandas, bet reikia žiūrėti re-aliai. Noriu išvažiuoti, sportuoti ir už tai gauti pinigų. Žinoma, jei kviestų į rinktinę - visada atvyk-čiau. Kalbant apie užsienį, didelis rodiklis yra pinigai. Manau, nėra nė vieno lietuvio rankininko, ku-ris nenorėtų išvykti. Jei Lietuvoje tiek mokėtų, kiek moka užsieny-

je, manau, visi lietuviai, žaidžian-tys svetur, iškart sugrįžtų.

- Ar būna dienų, kai nepritari trenerio nurodymams, atrodo, kad viską reikėtų daryti priešingai?

- Būna dienų lyg tyčia, kai at-rodo, kad viską sako atvirkščiai. Niekas nesiseka, būni piktas. Dažniau taip būna per treniruo-tes, o ne per varžybas. Bet atei-na kita diena ir vėl viskas gerai.

- Ko reikia geram rankinio žaidėjui?

- Didelio noro. O kalbant apie fizines savybes tai, žinoma, kuo geresnius duomenis turi, tuo lengviau, galbūt ir mažiau dirbti tenka.

- Ar turi kokių nors prietarų prieš varžybas?

- Ypatingų - ne. Turbūt, kaip ir dauguma sportininkų, varžybų dieną nesiskutu ir nesikerpu nagų.

sirgAlių stokA

- Ar į varžybas susirenka daug sirgalių? Kokie Lietuvos rankinio gerbėjai?

- Sirgalių trūksta. Teko girdė-ti, kad atkūrus Nepriklausomybę rankinis, krepšinis ir futbolas bu-vo pasiekę aukštumą, susirinkda-vo pilnos salės. O dabar žmonių trūksta. Pasitaiko, kad kituose miestuose susirenka nemažai sir-galių, bet Vilniuje ateina mažai. Didelis miestas, čia daug rengi-nių, daug pasirinkimo. Norisi, kad rankinis būtų populiaresnis. Labai geras pavyzdys - Varėna. Mažas miestelis, bet sirgaliai yra dideli rankinio gerbėjai. Taip pat Alytus, ten susirenka daug žmonių.

rinktinė

- Kuo skiriasi žaidimas Vil-niaus “Šviesoje” ir žaidimas na-cionalinėje rinktinėje?

- Skirtumas yra. Žaidžiant rinktinėje mintis, kad žaidi už Lie-tuvą, dar labiau padidina norą laimėti. Kalbant apie Vilniaus ko-mandą, tai per sezoną būna daug varžybų, todėl jas nelabai akcen-tuoji. O žaidžiant už rinktinę, var-žybų daug nėra, todėl kiekvienos varžybos - išskirtinės, ypatingos.

- Kaip rinktinėje vyresnieji priima jaunus žaidėjus?

- Jaunimo rinktinėje mažiau, bet vyresnieji juos labai palaiko, priima. Rinktinės atmosfera labai puiki, visi kaip vienas kumštis. Vienas už visus, visi už vieną. At-važiavus į rinktinę užsimiršti, o grįžę į klubus vėl būname prie-šininkai.

A.PAžeMeckAs: “norisi, kAd rAnkinis Būtų PoPuliAresnis”

23 metų Vilniaus

“Šviesos” vartininko Aisčio PAžemeckožvaigždė sužibo per europos rankinio čempionato atrankos varžybas, kai Lietuvos rinktinė susitiko su Ispanijos komanda. Jaunajam žaidėjui teko pakeisti traumuotą Arūną Vaškevičių. Rankininkas sako, kad tai buvo kol kas įsimintiniausios varžybos jo gyvenime.

Martyno Ambrazo (ELTA) ir Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Jaunasis vartininkas atrėmė ne vieną

tituluotų ispanų smūgį

Vilniaus klube žaidžiantis Aistis Pažemeckas svajoja ateityje pradėti legionieriaus karjerą

Tel.: (8-5) 212-33-32el.p. sportas@respublika.net

Leidinys Nr. 48 (114)2011 m. birželio 23 d., ketvirtadienis

4 sporto žmonės

2 0 1 1 b i r ž e l i o 2 3 sportožmonės

8

cmykcmyk

98

cmyk

27-ajame Lietuvos vyrų žo-lės riedulio sezone savo prana-šumą įrodė daugkartiniai ša-lies čempionai Vilniaus miesto sporto klubo “Ardas” komanda “Ardas-Rudamina”. Vilniečiai re-guliariajame sezone surinko 29 taškus ir antroje vietoje likusius jaunuosius sostinės SŽK “Žuvė-dra-Tauras” žolės riedulininkus aplenkė septyniais taškais. Va-dovaujatis Lietuvos žolės riedu-lio varžybų nuostatais, jei po re-guliaraus sezono pirmą ir antrą komandas skiria mažiau nei 8 taškai, čempionas išaiškinamas superfinalo serijoje iki dviejų

pergalių. Šioje serijoje savo pra-našumą įrodė vyresni “Ardas-Ru-damina” žolės riedulininkai, iš-kovoję dvi pergales (5-0 ir 2-0). Trečią vietą užėmė Širvintų “In-ta-Baltic Champignons” ekipa, “bronzinėje” serijoje 4-1 ir 2-0 nugalėjusi Kėdainių ŽRK “Kėdai-niai” komandą.

Absoliučia 34-ojo Lietuvos moterų žolės riedulio sezono nugalėtoja tapo Šiaulių “Gintra-Strektė-Universitetas”. Dvyliktą kartą iš eilės čempionėmis ta-pusios šiaulietės laimėjo visas 18 rungtynių, pelnė net 104 įvarčius, o varžovėms leido pasi-

žymėti vos 3 kartus. Surinkusios 46 taškus jos devyniais taškais aplenkė antroje vietoje likusias Vilniaus “HFTC-Tauras” žolės rie-dulininkes ir čempionėmis ta-po be superfinalų serijos. Bene didžiausią staigmeną pateikė Kelmės “Kelmė”, pirmą kartą komandos istorijoje iškovoju-si bronzos medalius. Kelmiškės kovoje dėl trečios vietos 2-1 ir 3-2 (po pratesimo) įveikė Širvin-tų “Intos” žolės riedulininkes.

ŠiAulietės veržiAsi į elitą

Vis dėlto didžiausias dėme-sys uždarymo šventėje buvo skirtas pajėgiausioms moterų čempionato komandos Šiaulių “Gintros-Strektės- Universiteto” sportininkėms. Dvyliktą kartą iš eilės Lietuvos čempionėmis tapusios šiaulietės į sezono pa-baigtuves atskubėjo pakilios nuotaikos.

Be didesnės konkurencijos Lietuvoje triumfavusios čem-

pionės sezoną baigė skambiu akordu. Šiaulių žolės riedulinin-kės žaidė Italijoje vykusiame Europos klubų žolės riedulio čempionų pirmojo diviziono (“EuroHockey Club Champions Challenge I”) turnyre ir iškovojo teisę kitais metais kovoti antra-me pagal pajėgumą (“Trophy”) divizione. Kaip “Sporto žmones” patikino “Gintros-Strektės-Uni-versiteto” komandos vyriausia-sis treneris Vaidotas Vaičeliū-nas, šiaulietės į turnyrą keliavo nusiteikusios siekti pergalių. “Europos žolės riedulio turny-rų sistema gana paprasta. Yra penki divizionai - Eurolygoje žaidžia 12 komandų. Antrajame - “Trophy” - aštuonios. Ir trys “Challenge” divizionai, kuriuose taip pat žaidžia po 8 komandas. Iš kiekvieno diviziono į aukš-tesnį patenka po 2 komandas, - aiškino V.Vaičeliūnas. - Pernai mes jau dalyvavome “Challenge I” turnyre. Tada buvome įsitiki-nę, kad esame pajėgūs jį laimė-ti, bet likome tik penkti. Šiais

metais komandų lygis dar paki-lo, pagerėjo ir fizinis, ir techni-nis pasirengimas. Bet, pasirodė, ir mūsų įdirbis buvo solidus. Šį sezoną specialiai pasikvietėme fizinio pasirengimo specialistą, daug dėmesio skyrėme ištver-mei ir greičio savybėms ugdyti”.

V.Vaičeliūno teigimu, Šiaulių komanda kitais metais sieks pra-sibrauti į aukščiausią divizioną. Tiesa, tik tuo atveju, jei pavyks išsaugoti pagrindines komandos žaidėjas.

“Po sėkmingo pasirodymo Italijoje merginos sulaukė už-sienio klubų dėmesio. Kai ku-rie klubų atstovai tiesiai manęs klausė, ar nebūtų galima pasi-kviesti vieną ar kitą sportininkę. Neabejoju, kad jie kreipėsi ir į merginas. Iš tikrųjų mes netu-rime jokių galimybių sulaikyti sportininkių. Nors treniruoja-mės beveik kaip profesionalai, mūsų finansinės galimybės la-bai menkos. Sutarčių mes ne-turime. Jei merginos išvažiuo-ja mokytis ar dirbti, mes joms

negalime ir neturime teisės trukdyti”, - konstatavo Lietuvos čempionių strategas.

Miglotos PersPektyvos

Pasiūlymo iš Prancūzijos klu-bo sulaukė ir Šiaulių komandos kapitonė Donata Dildaitė. “Man sutartį siūlė Paryžiuje įsikūręs žolės riedulio klubas, bet šiuo metu nesiruošiu išvykti į užsie-nį. Lietuvoje yra daug pradėtų darbų, čia mano šeima, tad apie išvykimą negalvoju. Žinau, kad pasiūlymų sulaukė dar kelios merginos, bet tikrai ne pusė ko-mandos, - pabrėžė D.Dildaitė. - Manau, kad mūsų komandai di-džiausią pavojų kelia tas faktas, jog studijas universitete baigu-sios merginos yra priverstos ieš-koti darbo. Po kelerių metų bent 70 proc. mūsų komandos baigs studijas, atsiras darbų, bus ku-riamos šeimos. O Lietuvoje yra tokia neigiama tendencija, kad sukūrusios šeimas, susilaukusios

vaikų merginos palieka žolės riedulį ir į jį jau negrįžta. Iš žolės riedulio mūsų šalyje pragyven-ti neįmanoma, tai tiesiog mūsų pomėgis. Žaidėjas pavyktų išlai-kyti, jei atsirastų galimybė mo-kėti bent 800-1000 litų dydžio stipendijas. Bet kol kas apie tai galime tik pasvajoti”.

Pasak V.Vaičeliūno, per 12 metų jo vadovaujamos koman-dos branduolys pasikeitė bent tris kartus. “Komandos pagrin-dą sudaro studentės, yra viena dirbanti ir viena moksleivė. Am-žiaus vidurkis siekia 22-23 me-tus. Didžiausia mūsų baimė, kad baigusios universitetą merginos pakels sparnus ir paliks Šiaulius. Ir ta baimė yra reali, nes mer-ginos turi ir pasiūlymų, ir gali-mybių. Taip ir sukasi užburtas ratas: auginame merginas, for-muojame komandą, o kai pasie-kiame tam tikrą meistriškumo lygį, tenka viską pradėti iš nau-jo”, - apgailestavo V.Vaičeliūnas.

Parengė Evaldas GELUMBAUSKAS

sostinėje susPindo žolės riedulio žvAigždėsGeriausi vartininkai

Tomas Mozura(Vilniaus SŽK “Žuvėdra-Tauras”)

Rasa Čepienė(Vilniaus “HFTC-Tauras”)

Geriausi puolėjaiGiedrius Adomavičius

(Širvintų “Inta-Baltic Champingnons”)Simona Grubliauskaitė

(Šiaulių “Gintra-Strektė-Universitetas”)

Geriausi gynėjaiAlbertas Kušlevičius

(Vilniaus SK “Ardas-Rudamina”)Karolina Jakaitytė

(Kelmės “Kelmė”)

rezultatyviausi žaidėjaiArnoldas Gasperovič

(Vilniaus SŽK “Žuvėdra-Tauras”)

11 įvarčiųEvelina Malyševa

(Šiaulių “Gintra-Strektė-Universitetas”)

22 įvarčiai

Geriausi žaidėjai

Vyrai

1. Vilniaus “Ardas-Rudamina” SK 2. Vilniaus SŽK “Žuvėdra-Tauras” 3. Širvintų “Inta-Baltic Champignons” 4. Kėdainių ŽRK “Kėdainiai” 5. Širvintų SM 6. Vilniaus SŽK “Žuvėdra” 7. Šiaulių SM “Klevas” 8. Joniškio SC 9. Vilniaus r. SM-ŽRK “Vilnius”

Lietuvos vyrų žolės riedulio čempionate dalyvavo 9 ko-mandos, buvo sužaistos 48 rungtynės ir įmušti 168 įvar-čiai (vidutiniškai 3,5 įvarčio per rungtynes).

Moterys

1. Šiaulių “Gintra-Strektė-Universitetas” 2. Vilniaus “HFTC-Tauras” 3. Kelmės “Kelmė” 4. Širvintų “Inta” 5. Šiaulių SM “Klevas” 6. Vilniaus “Žuvėdra-Tauras” 7. Šiaulių “Lidvija” 8. Šiaulių SM “Šiauliai” 9. Širvintų SM 10. Kauno “Tauras-Veršvai”

Lietuvos moterų čempionate dalyvavo 10 komandų, buvo su-žaista 74 rungtynės, įmušti 275 įvarčiai (vidutiniškai 3,71 įvarčio per rungtynes).

turNyro leNtelės

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Praėjusį ketvirtadienį Vilniuje buvo oficialiai nuleista Lietuvos žolės riedulio

sezono uždanga. Taurėmis ir medaliais apdovanotos geriausios vyrų ir moterų žolės riedulio komandos, individualiais prizais pagerbti geriausi ir rezultatyviausi sezono žaidėjai ir žaidėjos.

Aukso medaliai bei čempionų taurės atiteko tradiciniams Lietuvos žolės riedulio lyderiams - Šiaulių “Gintros-Strektės-Universiteto” ir...

Lietuvos čempionių taurė - Šiaulių “Gintros-Strektės-Universiteto” kapitonės Donatos Dildaitės rankose

Šiaulietė Evelina Malyševa tapo rezultatyviausia moterų čempionato žaidėja

“Gintros-Strektės-Universiteto” vyriausiasis treneris Vaidotas Vaičeliūnas dvyliktą kartą iš eilės pasipuošė aukso medaliu

Vicečempionių taurė ir sidabro medaliai atiteko veteranėms - Vilniaus “HFTC-Tauro” sportininkėmsPirmą kartą per savo istoriją bronzos medalius iškovojo jaunosios Kelmės “Kelmės” žolės riedulininkės

... Vilniaus “Ardo-Rudaminos” žolės riedulininkams

3sporto žmonės2 sporto žmonės

2 0 1 1 b i r ž e l i o 2 3 sportožmonės

cmyk

9

cmyk

98

cmyk

27-ajame Lietuvos vyrų žo-lės riedulio sezone savo prana-šumą įrodė daugkartiniai ša-lies čempionai Vilniaus miesto sporto klubo “Ardas” komanda “Ardas-Rudamina”. Vilniečiai re-guliariajame sezone surinko 29 taškus ir antroje vietoje likusius jaunuosius sostinės SŽK “Žuvė-dra-Tauras” žolės riedulininkus aplenkė septyniais taškais. Va-dovaujatis Lietuvos žolės riedu-lio varžybų nuostatais, jei po re-guliaraus sezono pirmą ir antrą komandas skiria mažiau nei 8 taškai, čempionas išaiškinamas superfinalo serijoje iki dviejų

pergalių. Šioje serijoje savo pra-našumą įrodė vyresni “Ardas-Ru-damina” žolės riedulininkai, iš-kovoję dvi pergales (5-0 ir 2-0). Trečią vietą užėmė Širvintų “In-ta-Baltic Champignons” ekipa, “bronzinėje” serijoje 4-1 ir 2-0 nugalėjusi Kėdainių ŽRK “Kėdai-niai” komandą.

Absoliučia 34-ojo Lietuvos moterų žolės riedulio sezono nugalėtoja tapo Šiaulių “Gintra-Strektė-Universitetas”. Dvyliktą kartą iš eilės čempionėmis ta-pusios šiaulietės laimėjo visas 18 rungtynių, pelnė net 104 įvarčius, o varžovėms leido pasi-

žymėti vos 3 kartus. Surinkusios 46 taškus jos devyniais taškais aplenkė antroje vietoje likusias Vilniaus “HFTC-Tauras” žolės rie-dulininkes ir čempionėmis ta-po be superfinalų serijos. Bene didžiausią staigmeną pateikė Kelmės “Kelmė”, pirmą kartą komandos istorijoje iškovoju-si bronzos medalius. Kelmiškės kovoje dėl trečios vietos 2-1 ir 3-2 (po pratesimo) įveikė Širvin-tų “Intos” žolės riedulininkes.

ŠiAulietės veržiAsi į elitą

Vis dėlto didžiausias dėme-sys uždarymo šventėje buvo skirtas pajėgiausioms moterų čempionato komandos Šiaulių “Gintros-Strektės- Universiteto” sportininkėms. Dvyliktą kartą iš eilės Lietuvos čempionėmis tapusios šiaulietės į sezono pa-baigtuves atskubėjo pakilios nuotaikos.

Be didesnės konkurencijos Lietuvoje triumfavusios čem-

pionės sezoną baigė skambiu akordu. Šiaulių žolės riedulinin-kės žaidė Italijoje vykusiame Europos klubų žolės riedulio čempionų pirmojo diviziono (“EuroHockey Club Champions Challenge I”) turnyre ir iškovojo teisę kitais metais kovoti antra-me pagal pajėgumą (“Trophy”) divizione. Kaip “Sporto žmones” patikino “Gintros-Strektės-Uni-versiteto” komandos vyriausia-sis treneris Vaidotas Vaičeliū-nas, šiaulietės į turnyrą keliavo nusiteikusios siekti pergalių. “Europos žolės riedulio turny-rų sistema gana paprasta. Yra penki divizionai - Eurolygoje žaidžia 12 komandų. Antrajame - “Trophy” - aštuonios. Ir trys “Challenge” divizionai, kuriuose taip pat žaidžia po 8 komandas. Iš kiekvieno diviziono į aukš-tesnį patenka po 2 komandas, - aiškino V.Vaičeliūnas. - Pernai mes jau dalyvavome “Challenge I” turnyre. Tada buvome įsitiki-nę, kad esame pajėgūs jį laimė-ti, bet likome tik penkti. Šiais

metais komandų lygis dar paki-lo, pagerėjo ir fizinis, ir techni-nis pasirengimas. Bet, pasirodė, ir mūsų įdirbis buvo solidus. Šį sezoną specialiai pasikvietėme fizinio pasirengimo specialistą, daug dėmesio skyrėme ištver-mei ir greičio savybėms ugdyti”.

V.Vaičeliūno teigimu, Šiaulių komanda kitais metais sieks pra-sibrauti į aukščiausią divizioną. Tiesa, tik tuo atveju, jei pavyks išsaugoti pagrindines komandos žaidėjas.

“Po sėkmingo pasirodymo Italijoje merginos sulaukė už-sienio klubų dėmesio. Kai ku-rie klubų atstovai tiesiai manęs klausė, ar nebūtų galima pasi-kviesti vieną ar kitą sportininkę. Neabejoju, kad jie kreipėsi ir į merginas. Iš tikrųjų mes netu-rime jokių galimybių sulaikyti sportininkių. Nors treniruoja-mės beveik kaip profesionalai, mūsų finansinės galimybės la-bai menkos. Sutarčių mes ne-turime. Jei merginos išvažiuo-ja mokytis ar dirbti, mes joms

negalime ir neturime teisės trukdyti”, - konstatavo Lietuvos čempionių strategas.

Miglotos PersPektyvos

Pasiūlymo iš Prancūzijos klu-bo sulaukė ir Šiaulių komandos kapitonė Donata Dildaitė. “Man sutartį siūlė Paryžiuje įsikūręs žolės riedulio klubas, bet šiuo metu nesiruošiu išvykti į užsie-nį. Lietuvoje yra daug pradėtų darbų, čia mano šeima, tad apie išvykimą negalvoju. Žinau, kad pasiūlymų sulaukė dar kelios merginos, bet tikrai ne pusė ko-mandos, - pabrėžė D.Dildaitė. - Manau, kad mūsų komandai di-džiausią pavojų kelia tas faktas, jog studijas universitete baigu-sios merginos yra priverstos ieš-koti darbo. Po kelerių metų bent 70 proc. mūsų komandos baigs studijas, atsiras darbų, bus ku-riamos šeimos. O Lietuvoje yra tokia neigiama tendencija, kad sukūrusios šeimas, susilaukusios

vaikų merginos palieka žolės riedulį ir į jį jau negrįžta. Iš žolės riedulio mūsų šalyje pragyven-ti neįmanoma, tai tiesiog mūsų pomėgis. Žaidėjas pavyktų išlai-kyti, jei atsirastų galimybė mo-kėti bent 800-1000 litų dydžio stipendijas. Bet kol kas apie tai galime tik pasvajoti”.

Pasak V.Vaičeliūno, per 12 metų jo vadovaujamos koman-dos branduolys pasikeitė bent tris kartus. “Komandos pagrin-dą sudaro studentės, yra viena dirbanti ir viena moksleivė. Am-žiaus vidurkis siekia 22-23 me-tus. Didžiausia mūsų baimė, kad baigusios universitetą merginos pakels sparnus ir paliks Šiaulius. Ir ta baimė yra reali, nes mer-ginos turi ir pasiūlymų, ir gali-mybių. Taip ir sukasi užburtas ratas: auginame merginas, for-muojame komandą, o kai pasie-kiame tam tikrą meistriškumo lygį, tenka viską pradėti iš nau-jo”, - apgailestavo V.Vaičeliūnas.

Parengė Evaldas GELUMBAUSKAS

sostinėje susPindo žolės riedulio žvAigždėsGeriausi vartininkai

Tomas Mozura(Vilniaus SŽK “Žuvėdra-Tauras”)

Rasa Čepienė(Vilniaus “HFTC-Tauras”)

Geriausi puolėjaiGiedrius Adomavičius

(Širvintų “Inta-Baltic Champingnons”)Simona Grubliauskaitė

(Šiaulių “Gintra-Strektė-Universitetas”)

Geriausi gynėjaiAlbertas Kušlevičius

(Vilniaus SK “Ardas-Rudamina”)Karolina Jakaitytė

(Kelmės “Kelmė”)

rezultatyviausi žaidėjaiArnoldas Gasperovič

(Vilniaus SŽK “Žuvėdra-Tauras”)

11 įvarčiųEvelina Malyševa

(Šiaulių “Gintra-Strektė-Universitetas”)

22 įvarčiai

Geriausi žaidėjai

Vyrai

1. Vilniaus “Ardas-Rudamina” SK 2. Vilniaus SŽK “Žuvėdra-Tauras” 3. Širvintų “Inta-Baltic Champignons” 4. Kėdainių ŽRK “Kėdainiai” 5. Širvintų SM 6. Vilniaus SŽK “Žuvėdra” 7. Šiaulių SM “Klevas” 8. Joniškio SC 9. Vilniaus r. SM-ŽRK “Vilnius”

Lietuvos vyrų žolės riedulio čempionate dalyvavo 9 ko-mandos, buvo sužaistos 48 rungtynės ir įmušti 168 įvar-čiai (vidutiniškai 3,5 įvarčio per rungtynes).

Moterys

1. Šiaulių “Gintra-Strektė-Universitetas” 2. Vilniaus “HFTC-Tauras” 3. Kelmės “Kelmė” 4. Širvintų “Inta” 5. Šiaulių SM “Klevas” 6. Vilniaus “Žuvėdra-Tauras” 7. Šiaulių “Lidvija” 8. Šiaulių SM “Šiauliai” 9. Širvintų SM 10. Kauno “Tauras-Veršvai”

Lietuvos moterų čempionate dalyvavo 10 komandų, buvo su-žaista 74 rungtynės, įmušti 275 įvarčiai (vidutiniškai 3,71 įvarčio per rungtynes).

turNyro leNtelės

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Praėjusį ketvirtadienį Vilniuje buvo oficialiai nuleista Lietuvos žolės riedulio

sezono uždanga. Taurėmis ir medaliais apdovanotos geriausios vyrų ir moterų žolės riedulio komandos, individualiais prizais pagerbti geriausi ir rezultatyviausi sezono žaidėjai ir žaidėjos.

Aukso medaliai bei čempionų taurės atiteko tradiciniams Lietuvos žolės riedulio lyderiams - Šiaulių “Gintros-Strektės-Universiteto” ir...

Lietuvos čempionių taurė - Šiaulių “Gintros-Strektės-Universiteto” kapitonės Donatos Dildaitės rankose

Šiaulietė Evelina Malyševa tapo rezultatyviausia moterų čempionato žaidėja

“Gintros-Strektės-Universiteto” vyriausiasis treneris Vaidotas Vaičeliūnas dvyliktą kartą iš eilės pasipuošė aukso medaliu

Vicečempionių taurė ir sidabro medaliai atiteko veteranėms - Vilniaus “HFTC-Tauro” sportininkėmsPirmą kartą per savo istoriją bronzos medalius iškovojo jaunosios Kelmės “Kelmės” žolės riedulininkės

... Vilniaus “Ardo-Rudaminos” žolės riedulininkams

3sporto žmonės2 sporto žmonės

2 0 1 1 b i r ž e l i o 2 3 sportožmonės

�0

cmykcmykcmy

10

cmyk

�

cmyk

Pastaruosius trejus metus Lietuvos

krepšininkai būdavo ignoruojami NBA naujokų biržoje. Patekti į stipriausią pasaulio lygą mūsų šalies žaidėjams nepavyksta dar ilgiau - nuo 2005 m. Tačiau šiemet padėtis kitokia. Neabejojama, kad šiandien naujokų biržoje savo pavardes išgirs du lietuviai.

Arūnas ABROMAITIS

Lietuvos krepšiniui 2005-ieji buvo išskirtiniai. Naujokų biržoje buvo pakviesti Linas Kleiza ir Mar-tynas Andriuškevičius. Sutartis su NBA klubais pasirašė ir patyrę krepšininkai - Šarūnas Jasikevičius bei Arvydas Macijauskas. Deja,

pirmoji lietuvių invazijos banga nuvylė ir klubus, ir pačius žaidė-jus. Tik L.Kleiza įsitvirtino NBA. Kiti mūsiškiai karjeros anapus Atlanto nepadarė ir grįžo į Europą.

Nuo to laiko lietuviška pavar-dė naujokų biržoje nuskambėjo tik kartą. 200� m. buvo pašauk-tas Renaldas Seibutis. Sutarties su “Dallas Mavericks” jis nepasira-šė. Stipriausioje lygoje žaidė tik jos senbuviai - Žydrūnas Ilgaus-kas, Darius Songaila, L.Kleiza.

AukščiAu už ž.ilgAuską

Šiandien Naujajame Džersy-je įvyks naujokų birža ir ji mūsų krepšininkams tikrai bus ypa-tinga, dar geresnė nei 2005 m. Į NBA ateina naujoji lietuvių banga, o jos viršūnėje yra Jonas Valančiūnas. Neabejojama, kad 19-metis vidurio puolėjas įsira-šys į istoriją. Iki šiol aukščiausiai iš lietuvių - 20-uoju numeriu -

buvo pašauktas Ž.Ilgauskas. J.Valančiūnas tikrai bus aukščiau.

Prognozių yra daugybė. Tink-lalapio “draftexpress.com” eks-pertai manė, kad lietuvis bus pašauktas ketvirtas - aukščiau-siai iš europiečių, bet prieš porą dienų nustūmė jį į aštuntą vietą. Tinklalapis “nbadraft.net” dar ne-seniai skyrė J.Valančiūnui penk-tą šaukimą, tačiau irgi pakeitė nuomonę. Lietuvis kilstelėtas į ketvirtą vietą. “Tai yra nenuspė-jamas dalykas”, - pabrėžė agen-tūros “East Players”, kurios klien-tas yra ir J.Valančiūnas, vadovas. Jis nepanoro, kad jo pavardė bū-tų minima. J.Valančiūno atveju NBA komandų entuziazmą kiek šaldė išpirkos klausimas. Pasak JAV žiniasklaidos, Vilniaus “Lie-tuvos ryto” klubas už aukštaūgį norėtų 3 mln. dolerių. NBA ko-mandos gali mokėti tik 0,5 mln.

Nuspėti biržos rezultatus iš tiesų sunku. 2005 m. mažai kas ti-kėjosi, kad L.Kleiza bus pašauktas aukščiau nei M.Andriuškevičius. Niekas nežino, ko pageidaus klu-bai - krepšininko artimiausiam sezonui ar perspektyvai. Eksper-tai pripažįsta, kad galingo su-dėjimo turkas Enesas Kanteras dabar yra geriau pasiruošęs nei J.Valančiūnas. Kita vertus, lietu-vis yra pranašesnis tuo, kad turi daug didesnį potencialą ateičiai. Aišku tik tai, kad aukštas šauki-mas garantuotas. J.Valančiūnas gavo kvietimą biržą stebėti vadi-namajame žaliajame kambaryje. Į jį pakviesti tik 15 labiausiai pa-geidaujamų krepšininkų.

Kritusios AkcijosJ.Valančiūnas į JAV išvyko tik

stebėti biržos ir sulaukti savo šau-kimo. Kitoks yra 20-mečio Dona-to Motiejūno kelias. Universalus aukštaūgis dar prieš metus bu-vo vertinamas ne ką prasčiau už J.Valančiūną. Jam irgi prognozuo-tas šaukimas pirmajame dešimtu-ke. Nors sezonas Trevizo koman-doje “Benetton” buvo neblogas, Donato akcijos nukrito. “Nbadraft.net” prognozuoja 12-ąjį, o “draftex-press.com” - 18-ąjį šaukimą.

Lietuvis giriamas už platų puolimo arsenalą ir gerą metimą, tačiau peikiamas dėl jėgos trūku-mo ir nenoro grumtis po krepšiu. D.Motiejūno agentai neplanavo treniruočių NBA klubų stovyklo-se, bet planai buvo pakeisti ir aukštaūgis išvyko į JAV. Donatas treniravosi “Houston Rockets”, “San Antonio Spurs”, “Philadel-phia �6ers” ir “New York Knicks” bazėse. Filadelfijoje D.Motiejūnas padarė gerą įspūdį. Šio miesto klubui priklauso 16-as šaukimas.

Yra dar vienas potencialus kandidatas iš Lietuvos. Kauno

“Žalgirio” puolėjui Mindaugui Kuzminskui nereikėjo pateikti paraiškos, kad galėtų dalyvauti biržoje. 1989 m. gimę krepšinin-kai į sąrašus įtraukti automatiškai. M.Kuzminskas puikiai pasirodė krepšinio talentų stovykloje Trevi-ze. “Be abejo, jo šansai išaugo. Ne vieno klubo atstovai buvo priėję ir klausinėjo apie Mindaugą”, - tei-gė “East Players” vadovas. Vis dėl-to ir po pasirodymo Trevize JAV ekspertai neįtraukė M.Kuzminsko tarp 60 žaidėjų, kurie turėtų iš-girsti savo pavardes biržoje.

lokAuto šešėlisNors du lietuviai tikrai bus pa-

šaukti biržoje, dar neaišku, kada jie galės debiutuoti NBA. Birželio 30 d. baigsis kolektyvinė žaidėjų sąjungos ir klubų sutartis. Reikės pasirašyti naują, bet dialogas be-veik nevyksta. Kol kas galimybės pratęsti sutartį atrodo labai miglo-tos. Lygai gresia lokautas. Sezonas

gali prasidėti vėliau arba visai ne-prasidėti. D.Motiejūnas tokiu atve-ju liktų “Benetton” komandoje. J.Valančiūnas norėtų likti Vilniuje.

Tačiau būtent lokauto grės-mė didina europiečių galimybes sulaukti aukšto šaukimo. Biržo-je dalyvavęs amerikietis neten-ka galimybės žaisti universiteto komandoje. Jei bus lokautas, jis liks ir be pinigų. Europiečiai bet kuriuo atveju turės kur žais-ti. Šiemet jiems reikia išnaudo-ti šansą. “Ši birža labai palanki žaidėjams iš užsienio. Manoma, kad kitų metų naujokų birža bus labai stipri. Tie europiečiai, kurie neatsiėmė paraiškų šiais metais, pasielgė tikrai apgalvotai”, - pa-brėžė “East Players” vadovas.

Be lietuvių ir E.Kantero, pir-mojo rato šaukimai prognozuo-jami čekui Janui Veselui ir latviui Daiviui Bertaniui. Šansų turi ir juodkalniečiai Nikola Vučevičius bei Nikola Mirotičius.

invAzijA į nBA - Antroji BAngA

(nbadraft.net prognozė)

1. “Cleveland Cavaliers” - Kyrie Irving (JAV, įžaidėjas); 2. “Minnesota Timberwolves” - Derrick Williams (JAV, puolėjas); 3. “Utah Jazz” - Brandon Knight (JAV, gynėjas); 4. “Cavaliers” - Jonas Valančiūnas (Lietuva, vidurio puolėjas); 5. “Toronto Raptors” - Enes Kanter (Turkija, vidurio puolėjas); 6. “Washington Wizards” - Jan Vesely (Čekija, puolėjas); 7. “Sacramento Kings” - Kawhi Leonard (JAV, puolėjas); 8. “Detroit Pistons” - Kemba Walker (JAV, įžaidėjas); 9. “Charlotte Bobcats” - Marcus Morris (JAV, puolėjas); 10. “Milwaukee Bucks” - Alec Burks (JAV, gynėjas); 11. “Golden State Warriors” - Klay Thompson (JAV, gynėjas); 12. “Jazz” - Donatas Motiejūnas (Lietuva, puolėjas); 13. “Phoenix Suns” - Jimmer Fredette (JAV, įžaidėjas); 14. “Houston Rockets” - Tristan Thompson (JAV, įžaidėjas); 15. “Indiana Pacers” - Marshon Brooks (JAV, gynėjas).

Pirmasis šaukimų 15-ukas

1986 m. - Arvydas Sabonis (24 šaukimas, “Portland Trail Blazers”);1987 m. - Šarūnas Marčiulionis (127*, “Golden State Warriors”);1995 m. - Eurelijus Žukauskas (54, “Seattle SuperSonics”);1996 m. - Žydrūnas Ilgauskas (20, “Cleveland Cavaliers”);2001 m. - Robertas Javtokas (56, “San Antonio Spurs”);2002 m. - Darius Songaila (50, “Boston Celtics”);2005 m. - Linas Kleiza (27, “Blazers”, iškeistas į “Denver Nuggets”);

Martynas Andriuškevičius (44, “Orlando Magic”, iškeistas į “Cavaliers”);

2007 m. - Renaldas Seibutis (50, “Dallas Mavericks”).*1987 m. naujokų biržoje buvo ne du (kaip dabar), o septyni šaukimų ratai.

NBa Naujokų Biržose Pašaukti lietuviai

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Jonas Valančiūnas į NBA bėga greičiausiai - jis tikrai bus pašauktas tarp dešimties pirmųjų

Per metus krito Donato Motiejūno akcijos - jam prognozuojamas šaukimas antrajame dešimtuke

Aistė LABINAITĖMačo su tituluotais ispanais re-

zultatas nebuvo džiuginantis. Lietu-viai Vilniuje pralaimėjo 16:25 ir pra-rado šansus patekti į 2012 m. Euro-pos čempionatą. Vis dėlto treneris Gintaras Savukynas nepeikė savo vyrų, o daugiausiai jo pagyrų sulau-kė A.Pažemeckas. Pakeisti ilgametį komandos lyderį A.Vaškevičių -sunki užduotis, bet jaunasis varti-ninkas su ja susidorojo puikiai. At-slūgus atrankos varžybų aistroms, A.Pažemeckas pasidalijo įspūdžiais su “Sporto žmonių” skaitytojais.

PrAdžiA

- Kaip viskas prasidėjo?- Esu kilęs iš Molėtų, kur po-

puliariausia sporto šaka buvo rankinis (gal dabar po truputį at-eina krepšinis): ten jei ne visi, tai dauguma žaidžia rankinį ar bent jau pabando jį žaisti. Aš “užsika-binau” nuo dešimties.

- Kaip pabaigtum sakinį: jei nebūčiau rankininkas...

- Dirbčiau ką nors, susijusio su istorija. Man visada labai patikda-vo istorija, ja labai domėdavausi. Bet dabar apie tai negalvoju, la-biau orientuojuosi į sportą.

- Ar turi kokį mėgstamiausią rankinio žaidėją, kuriuo žaviesi? Galbūt koks žmogus ir pastūmė-jo užsiimti šiuo sportu, o dabar į jį lygiuojiesi?

- Dabar mano mėgstamiau-sias - A.Vaškevičius. Kaip galima to-kiu žmogumi nesižavėti? Ir žmogus, ir asmenybė, ir puikus žaidėjas - vis-kas viename. Lygiuojuosi į jį.

MAčAs su isPAnijA

- Kaip reagavai, kai suži-nojai, kad pakeisi traumuotą A.Vaškevičių, kuris dar yra ir tavo mėgstamiausias rankininkas?

- Buvo didelis jaudulys - juk

tokia atsakomybė. Buvo akcen-tuojama, kad tai lemiamos varžy-bos, taigi reikia bent jau bandyti laimėti. Žinoma, su ispanais yra labai sunku žaisti ir išplėšti per-galę, bet vis tiek reikia stengtis. O kai dar reikia pakeisti tokį žaidė-ją, kaip A.Vaškevičius - jausmas tikrai įdomus, net sunku jį apsa-kyti. Jaudinausi, ir nemažai.

- Ar buvo daugiau baimės, ar didžiavaisi savimi, kad pakeisi geriausią 2010 m. Lietuvos ran-kininką?

- Iš pradžių net nebuvo aišku, kuris iš mūsų, dviejų jaunų varti-ninkų, pirmas eis žaisti. Kai prieš pat varžybas pasakė, kad tai bū-siu aš, apėmė malonus jausmas. Paskui pasimiršti, nesvarbu, su kuo žaidi, nors ir matai visas tas žvaigždes, ispanus, kuriuos tik per televizorių matei.

- Ar teko prieš ar po var-žybų bendrauti su pačiu A.Vaškevičiumi?

- Ne. Negirdėjau jokių jo ko-mentarų.

- Kokios varžybos tavo gyve-nime buvo įsimintiniausios?

- Tikriausiai šios su ispanais. Šiais metais Europos čempionų lygoje finale žaidė dvi ispanų komandos, o šios rinktinės visą pagrindą sudarė tų komandų žaidėjai.

- Nebuvo po varžybų su Ispa-nija pasiūlymų iš kitų klubų?

- Konkrečių pasiūlymų šian-dien tikrai nėra. Dar turiu sutartį su Vilniaus “Šviesa”, jei viskas taip bus ir toliau, dar metus būsiu čia.

- Kas būna sunkiausia per varžybas?

- Varžybos varžyboms nely-gios. Žinoma, viskas priklauso nuo varžovų. Nors jauduliukas prieš rungtynes visada būna.

- Koks būni po pralaimėjimų ir pergalių?

- Piktas, nuliūdęs, apima nemalonus jausmas. Juk pralai-mėti niekas nemėgsta. Manau, kiekvienas sportininkas nori tiktai laimėti, kad ir kokios tai būtų varžybos. Po pralaimėtų varžybų grįžti namo, apgalvoji viską, išeini kažkur prasiblaš-kyti, kad trumpam galėtum pabėgti nuo rankinio. O po pergalių ir su komanda gali su-sitikti, ir visą vakarą ta pačia te-ma kalbėtis.

lAisvAlAikis

- Koks tau yra tobulas laisva-laikis, poilsis?

- Dabar, kai vasara, grįžti į Mo-lėtus, važiuoti prie ežero, degintis, žaisti tinklinį (šiaip patinka ir fut-bolas, bet vasarą daugiau žaidžiu tinklinį), pabėgti nuo visko. Nerei-kia nei telefono, nei kompiuterio, tiesiog pabūti gamtoje.

- Rankinis tau laisvalaikis ar darbas?

- Laisvalaikiu jau nepavadin-si, nes truputį ir pinigų gauni, bet dar nėra visiškai ir darbas. Ti-kiuosi, ateityje jau galėsiu sakyti: “Taip, tai yra mano darbas”.

žAidiMAs užsienyje

- Ar kaip dauguma nesvajoji palikti Lietuvą ir laimės ieškoti svetur?

- Tiesą sakant, tik dėl to ir dirbu, to ir siekiu. Aišku, galima svajoti apie geriausias užsienio komandas, bet reikia žiūrėti re-aliai. Noriu išvažiuoti, sportuoti ir už tai gauti pinigų. Žinoma, jei kviestų į rinktinę - visada atvyk-čiau. Kalbant apie užsienį, didelis rodiklis yra pinigai. Manau, nėra nė vieno lietuvio rankininko, ku-ris nenorėtų išvykti. Jei Lietuvoje tiek mokėtų, kiek moka užsieny-

je, manau, visi lietuviai, žaidžian-tys svetur, iškart sugrįžtų.

- Ar būna dienų, kai nepritari trenerio nurodymams, atrodo, kad viską reikėtų daryti priešingai?

- Būna dienų lyg tyčia, kai at-rodo, kad viską sako atvirkščiai. Niekas nesiseka, būni piktas. Dažniau taip būna per treniruo-tes, o ne per varžybas. Bet atei-na kita diena ir vėl viskas gerai.

- Ko reikia geram rankinio žaidėjui?

- Didelio noro. O kalbant apie fizines savybes tai, žinoma, kuo geresnius duomenis turi, tuo lengviau, galbūt ir mažiau dirbti tenka.

- Ar turi kokių nors prietarų prieš varžybas?

- Ypatingų - ne. Turbūt, kaip ir dauguma sportininkų, varžybų dieną nesiskutu ir nesikerpu nagų.

sirgAlių stokA

- Ar į varžybas susirenka daug sirgalių? Kokie Lietuvos rankinio gerbėjai?

- Sirgalių trūksta. Teko girdė-ti, kad atkūrus Nepriklausomybę rankinis, krepšinis ir futbolas bu-vo pasiekę aukštumą, susirinkda-vo pilnos salės. O dabar žmonių trūksta. Pasitaiko, kad kituose miestuose susirenka nemažai sir-galių, bet Vilniuje ateina mažai. Didelis miestas, čia daug rengi-nių, daug pasirinkimo. Norisi, kad rankinis būtų populiaresnis. Labai geras pavyzdys - Varėna. Mažas miestelis, bet sirgaliai yra dideli rankinio gerbėjai. Taip pat Alytus, ten susirenka daug žmonių.

rinktinė

- Kuo skiriasi žaidimas Vil-niaus “Šviesoje” ir žaidimas na-cionalinėje rinktinėje?

- Skirtumas yra. Žaidžiant rinktinėje mintis, kad žaidi už Lie-tuvą, dar labiau padidina norą laimėti. Kalbant apie Vilniaus ko-mandą, tai per sezoną būna daug varžybų, todėl jas nelabai akcen-tuoji. O žaidžiant už rinktinę, var-žybų daug nėra, todėl kiekvienos varžybos - išskirtinės, ypatingos.

- Kaip rinktinėje vyresnieji priima jaunus žaidėjus?

- Jaunimo rinktinėje mažiau, bet vyresnieji juos labai palaiko, priima. Rinktinės atmosfera labai puiki, visi kaip vienas kumštis. Vienas už visus, visi už vieną. At-važiavus į rinktinę užsimiršti, o grįžę į klubus vėl būname prie-šininkai.

A.PAžeMeckAs: “norisi, kAd rAnkinis Būtų PoPuliAresnis”

23 metų Vilniaus

“Šviesos” vartininko Aisčio PAžemeckožvaigždė sužibo per europos rankinio čempionato atrankos varžybas, kai Lietuvos rinktinė susitiko su Ispanijos komanda. Jaunajam žaidėjui teko pakeisti traumuotą Arūną Vaškevičių. Rankininkas sako, kad tai buvo kol kas įsimintiniausios varžybos jo gyvenime.

Martyno Ambrazo (ELTA) ir Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Jaunasis vartininkas atrėmė ne vieną

tituluotų ispanų smūgį

Vilniaus klube žaidžiantis Aistis Pažemeckas svajoja ateityje pradėti legionieriaus karjerą

Tel.: (8-5) 212-33-32el.p. sportas@respublika.net

Leidinys Nr. 48 (114)2011 m. birželio 23 d., ketvirtadienis

4 sporto žmonės

2 0 1 1 b i r ž e l i o 2 3 sportožmonės

cmyk

��

cmyk / ��

katastrofosj/b pasaulis

Kas būtų, jei rytoj į Žemę trenktųsi asteroidas? Jei naujas kompiuterinis virusas paralyžiuo-tų internetą? Jei dėl vulkano iš-siveržimo būtų užtvenkta Reino vaga? Jaudintis neverta, bet kuris iš šių įvykių yra labai mažai tikėti-nas. Antra vertus, kas prieš 3 mė-nesius būtų patikėjęs, kad žemės drebėjimas prie Japonijos krantų sukels cunamį ir branduolinę ka-tastrofą, kuri, pavyzdžiui, Vokieti-jos Vyriausybę privers kardinaliai keisti energetikos politiką?

Mažiausiai tikėtini įvykiai daž-nai paveikia labiausiai. Metų pra-džioje buvo bandyta prognozuo-ti, kokie netikėti įvykiai 20�� m. galėtų pakeisti pasaulio istoriją. Bet pačios drąsiausios progno-zės šiandien atrodo tiesiog mielai naivios. Su tikrove nespėja net pačios drąsiausios fantazijos. Jei ko ir galima pasimokyti iš Fuku-šimos tragedijos, tai to, kad ne-reikėtų tikėtis “normalumo”. Ne tik todėl, kad reaktoriaus avarija dar ilgai neleis visiems atsikvėpti. Krizė Japonijos rytų pakrantėje prikišamai rodo kai ką daug es-mingesnio: atskirų nelaimių su-siliejimas į vieną yra anaiptol ne vienintelis atvejis. Kaip teigia rizi-kos tyrinėtojai, mes susiduriame su naujo tipo katastrofomis: jų jėga kyla iš labai neįtikėtinos, bet visiškai įmanomos grandininės reakcijos, kuri glaudžiais ryšiais susijusiame pasaulyje sukelia vi-suotinį atsakomąjį poveikį. Kiek-viena iš šių krizių sukelia naują situaciją, o instrukcijos, kaip ją įveikti, nėra. Specialistai ją stebi kaip gydytojas naują ligą, nežino-dami, ką daryti.

Tai panikos kėlimas? Pastarųjų katastrofų istorija rodo, kad yra priešingai: Rugsėjo ��-oji, SŪRS pandemija, cunamis Indijos van-denyne, uraganas Katrina, sugrio-vęs Naująjį Orleaną, pasaulinė finansų krizė, Islandijos vulkano pelenų debesis, naftos platfor-mos “Deepwater Horizon” avarija, Fukušima yra šokiruojantys įvy-kiai, krizių štabams ir gelbėtojų komandoms keliantys klausimus, kurių anksčiau jiems nekildavo.

Filosofas Nasimas Nikolas Talebas (Nassim Nicholas Taleb) tokius už lūkesčių horizonto esančius įvy-kius pavadino “juodosiomis gul-bėmis”. Mes manome, kad jų būti negali, kol staiga susiduriame su jų egzistavimu. Manoma, kad yra milijonas ekstremaliai retų įvykių, kurių tikimybė yra �:�000 000. Tai reiškia, kad kasmet įvyksta bent vienas iš jų. Mes nežinome koks. O kai neįtikėtini dalykai, to-kie kaip Fukušima, tampa tikrove, pasimokyti iš to galima tik sąly-giškai. Rizikos tyrinėtojo Ortvino

Reno (Ortwinn Renn) manymu, pavienis neįtikėtinas įvykis nebe-pasikartos lygiai taip pat. Stichi-nių nelaimių skaičius, tiesa, nedi-dėja. Žemės drebėjimai, vulkanų išsiveržimai arba cunamiai šian-dien vyksta ne dažniau kaip anks-čiau, bet sunkėja jų padariniai (pramoninėse šalyse padaroma didesnė materialinė žala, tankiai gyvenamose besivystančiose ša-lyse auga aukų skaičius), nes dau-gėja “antrinių katastrofų”, kurioms įvykus trikdžiu tampa pati tech-ninė infrastruktūra ir krizių vady-ba. Kad ir kaip cunamis nusiaubė Japoniją, dėl reaktoriaus avarijos nelaimės mastas neregėtai išau-go. Panašiai buvo po didžiulio že-mės drebėjimo Kobėje �995 m., kuomet mieste susprogo dujų vamzdynai, kilo didžiuliai gaisrai. Ši techninė katastrofa pražudė dar daugiau žmonių nei pats že-mės drebėjimas.

Šiame kontekste prancūzas krizių tyrinėtojas Patrikas Laga-dekas (Patrick Lagadec), “senas katastrofų vilkas”, kalba apie “megakrizes”. Jau �98� m. pa-rašytoje knygoje “Rizikos civili-zacija” jis pabandė identifikuoti atskirus pavojus, įvertinti jų tiki-mybę, suvokti dėsnius ir sukur-ti būdus jiems įveikti. Šiandien jis beveik ilgisi “Senųjų gerųjų 9-ojo ir �0-ojo dešimtmečių kri-zių”. Jų poveikio sritis buvo ribo-ta, o taisyklės gana paprastos. Šiuolaikinės megakrizės sukrečia visą pasaulį, o tradiciniai rizikų scenarijai vis pasirodo nenau-dingi. “Kokia yra naujo teroristų puolimo tikimybė? - retoriškai klausia P.Lagadekas. - Ar dažnai įvyksta netikėta virusų mutacija? Kaip šalyje, kurioje nėra vyriau-sybės, įgyvendinti išsamų krizės įveikimo planą?”. Esant tokiems iššūkiams, įprastos specialistų žinios gali netgi kliudyti, nes jos pirmiausia paremtos ankstesne patirtimi. O netikėtos, naujos kri-zės akivaizdoje visas tiesas reikia “mesti per bortą”. P.Lagadeko ma-nymu, didžiausias priešas tokiose situacijose yra “barjeras mūsų pa-čių galvose”. Keliaudamas po įvai-rius krizių regionus, prancūzas analitikas pastebėdavo vis tą pa-tį: kai sukurti krizių štabai, katas-trofų scenarijai ir operacijų planai dėl netikėtos įvykių eigos tap-

davo nebetinkami, krizių vady-bininkai ir pagalbininkai visiškai pamesdavo galvas. Pavyzdžiui, 2005 m. rugpjūtį Naujajame Orleane buvo pasiruošta artėjan-čiam uraganui Katrina. Kompiu-teriai apskaičiavo Katrinos kelią, buvo numatyta potvynio gali-mybė, evakuacijos planuose nu-matyta, kaip gyventojus autobu-sais išvežti iš miesto, o sugedus telefono tinklui buvo parengtos � atsarginės telefono stotys. Ta-čiau Katrina nesilaikė scenarijaus. Užuot prasiveržęs pro užtvankas, kaip planuota, vanduo jas tiesiog nušlavė, Naująjį Orleaną užpylė dumblo ir šiukšlių masė ir užblo-kavo taip pat užtvindytas atsargi-nes telefono stotis. Nebeveikė ir mobilieji bei palydoviniai telefo-nai, dėl komunikacijos blokados kilo panika, o autobusų vairuo-tojai, išgąsdinti panikuojančių minių, paliko autobusus ir pabė-go. “Visi, taip pat tie, kurie turėjo priimti sprendimus, buvo ištikti šoko, - konstatavo P.Lagadekas savo ataskaitoje. - Daugiau kaip pusė visų gelbėtojų patys sunkiai nukentėjo: dingo jų mylimi žmo-nės, buvo sugriauti namai”. Su-

byrėjo įprasta socialinė struktūra, kontaktų ir kolegų tinklas. Tai ra-dikaliai pakeitė ir krizių vadybos sąlygas - tokiems pasikeitimams niekas akivaizdžiai nebuvo pasi-rengęs.

Tokiose situacijose ankstesni gelbėjimo planai gali pasirody-ti neproduktyvūs. Kas atkakliai įsikimba jau beprasmių tapusių instrukcijų, užkerta kelią kūry-biškų išeičių paieškoms. Anot P.Lagadeko, žlugti pagal planą dažnai būna patogiau, negu siek-ti sėkmės netradiciniais sprendi-mais - tada bent jau galima tvir-tinti, kad buvo veikiama pagal instrukcijas, nors įvykiai klostėsi kitaip. Tai nereiškia, kad neberei-kia kurti gelbėjimo planų. Turime tik įsisąmoninti, kad rimtu atveju jų gali nepakakti. Kaip formuluoja P.Lagadekas, būtina nusiteikti ne-tikėtumams. Taigi jis pasisako už kūrimą specialių greitojo reagavi-mo pajėgų, kurios būtų rengiamos neaiškiose situacijose ieškant kū-rybiškų ir naujoviškų sprendimų. Pirmiausia P.Lagadekas reikalauja treniruočių ir seminarų tiems, ku-rie priima sprendimus. “Svarbiau-sia ne išmokti praeities pamokas, o išugdyti vykdytojų gebėjimus kelti teisingus klausimus, ypač si-tuacijose, kai net neaišku, kokie yra tie teisingi klausimai”.

Ekspertai sutaria pirmiausia dėl to, kad piliečiai turi būti akty-vesni. Vien valstybė negali garan-tuoti saugumo, pernelyg kom-pleksiška yra rizika. Taigi planuo-tojai ir politikai turi nusiteikti, kad juos nuolatos nustebins kas nors nauja. O mes, piliečiai, turime atsi-sveikinti su naiviu tikėjimu, kad to-kiame technikos kupiname pasau-lyje apskritai gali būti saugu. Taip pat atgyveno viltis, kad šiuolaiki-nės megakrizės yra tik normalaus gyvenimo sutrikimas. Priešingai, jos pačios tampa vystymosi vari-kliu. Kaip susitaikyti su tokiu nuo-latiniu nesaugumu? P.Lagadekas rekomenduoja nusiteikti kaip Fer-dinandas Magelanas, �5�9 m. iš-siruošęs į pirmąją kelionę aplink pasaulį: “Svarbu ne užsitikrinti, kad jūra bus rami, o nusiteikti, kad teks plaukti į nežinomus, audringus vandenis”. Šiuo metu mes visi ke-liaujame terra incognita kryptimi.

Parengė Milda KunsKaitė

į NEŽINOMuS VANdENISKElIONĖGlobaliajam pasauliui gresia

naujo tipo katastrofos. Kaip jas atlaikyti? Tik kitaip mąstant!

Kas būtų patikėjęs, kad žemės drebėjimas prie Japonijos krantų sukels

cunamį ir branduolinę katastrofą

Uraganas Katrina

Islandijos ugnikalnis

Rugsėjo 11-oji

Naftos platforma “Deepwater Horizon”

�2

cmykcmyk�2

xxxxx+žžžj/b xxxxx galvosūkiaiJ/b žaidimai

KRyŽIAŽOdIS

Praėjusios savaitės prizą - Hip - Hopo šokių pamokų dviems DVD ir "Obuolio" leidyklos išleistą Koji Suzuki romaną "Spiralė: skambutis II" laimėjo Gabrielė Daukinytė (Klaipėda).

(Dėl prizo prašome skambinti tel. 26� 09 ��)

Spręskite kryžiažodį ir laimėkite: Laurio Reinikio kompaktinę plokštelę "Aš bėgu" ir "Obuolio" leidyklos išleistą Koji Suzuki knygą "Kilpa: skambutis III".

Vertikaliai: Banditas. Lakišius. Uta. Navoji. Bak. JTO. Kenija. Kima. Sekina. Balas. Taloną. Marina. Arnika. Taranas. Intakas. Pakels. „Akai“. Pakalikas. Iksas. Gerusija. Salonas. Sasna.

Horizontaliai: Jaunikis. UT. Neto. Atas. Trakas. Iš. Sankasa. Keliai. Nekoks. Go. Slanina. PEN. Aviną. Para. Koja. Takus. Sija. Makas. Ši. Barelis. Karalija. Kubilinskas. Samana. N. Kasas. Spa.

pažymėtuose langeliuose: L A U K I N U K A S .

PRAĖJuSIOS SAVAITĖS KRyŽIAŽOdŽIO ATSAKyMAI

KAKuRO

PRAĖJuSIOS SAVAITĖS GALVOSŪKIO ATSAKyMAI

Kakuro tikslas - užpildyti visus tuščius langelius skaičiais nuo 1 iki 9 taip, kad jie sudarytų atitinkamų “raktiniuose” kvadratėliuose nurodytų skaičių sumą. Kai užpildomi visi langeliai, galvosūkis laikomas išspręstu.

Parengė : “Galvosūkių klubas”

Pagalbinės skaičių sumų reikšmės3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

VĖŽyS

Kryžiažodžio atsakymą siųskite SMS žinute numeriu 1390 iki liepos 4 d.

Pavyzdys: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

Žinutės kaina - 1 Lt.Laimėtoją paskelbsime kitame numeryje.

Stasio Žumbio nuotr.

Aktorė gražina balanDytė(birželio 27 d.)

Solistas, profesorius eduardas Kaniava(liepos 1 d.)

Aktorė virginija KochansKytė(liepos 3 d.)

Avinui prasideda nepapras-tai palankus laikotarpis - visi jo sumanymai bus sėkmingai

įgyvendinti. Neturėsite didelių problemų, plėsdamas gamybą ir steigdamas naujas įmones. Visi projektai duos pelno. Jūsų idėjos susilauks pritarimo verslo pasau-lyje.

Jaučiai turėtų laikytis savo darbo grafiko ir dėl menknie-kių neatitrūkti nuo svarbių rei-

kalų. Jeigu darbe iškiltų problemų, būtų geriau nekomplikuoti situacijos, veikti ra-miai ir spręsti jas įprastu būdu. Šitaip jūs greičiau pasieksite užsibrėžtus tikslus ir nepabloginsite santykių su vyresnybe.

Dvynių laukia daugybė darbų, susijusių su svarbaus projekto realizavimu. Reikės

kuo greičiau užbaigti tai, kas pradėta. Jums labai padės kolegos ir bičiuliai, bet laiko kitiems reikalams vis tiek neliks. Pi-nigų pakaks skoloms grąžinti ir skubiems mokesčiams sumokėti. Išplėsti verslą pini-gais padės artimieji.

vėžys gali surizikuoti ir im-tis projektų, keliančių tam tikrų abejonių. Studentams reko-

menduojama daugiau mokytis. Vedę Vė-žiai ateinančią savaitę turės mažiau laiko bendravimui su savo antrosiomis pusėmis. Bet savaitgalį atsiras galimybė surengti va-karėlį, per kurį sutuoktiniai tiesiog sužavės visus svečius.

Liūtų padėtis ateinančią savaitę bus tokia unikali ir pri-vilegijuota, kad jie galės imtis

visko, ko tik panorės. Tik reikėtų vengti problemų santykiuose su aplinkiniais. Jū-sų pavaldiniai gali pasiūlyti naudingą idėją.

MergeLė visą dėmesį turės skirti įprastam darbui ir įvairių įpareigojimų vykdymui. Entu-

ziazmas jums padės sėkmingai ir laiku at-likti užduotį. Planetos jau sudarė sąlygas imtis naujo verslo projekto, kurio realiza-vimas pareikalaus daug lėšų. Bet negalvo-kite apie pinigus. Jų rasite. Dailiosios lyties atstovėms atsiras laiko pasirūpinti savimi.

svarstykLės bus labai patenkintos savo planų reali-zavimu. Žmogus, kuris buvo

vienas iš jūsų nedraugų, dabar pasirengęs tapti jūsų pagalbininku ir bičiuliu. Finan-siniai laimėjimai pranoks visus lūkesčius. Kai kurių Svarstyklių laukia kelionė į užsie-nį kartu su šeima. Jos metu bus galima ir pailsėti, ir sutvarkyti verslo reikalus.

skorpionas negalės at-sisakyti kelionės į užsienį. Rei-kia pasirašyti svarbią sutartį,

todėl teks leistis į kelią. Susitikimas su se-nu verslo partneriu leis atnaujinti ankstes-nius ryšius. Astrologo nuomone, savaitė nepašykštės įvairių įvykių. Gausite gerų žinių, tiesiogiai susijusių su jūsų tolesne karjera.

ŠAuliAi visus aplinkinius nustebins savo optimizmu ir tikėjimu būsima sėkme. Sąjun-

gininkais netikėtai taps tie, kurie anksčiau abejojo jūsų laimėjimais. Savaitė bus ne-paprastai tinkama finansiniams reikalams tvarkyti.

ožiaragis turėtų visas jėgas skirti svarbiai užduočiai, kadangi dabar jis atsilieka nuo

grafiko. Dėl vėlavimo patirsite nemalonu-mų darbe ir turėsite didelių bei nereika-lingų išlaidų, teigia žinomas astrologas. Netikėtai teks leistis į kelionę, kuri dar la-biau sutrikdys jūsų verslo planus.

vanDenių laukia trumpa kelionė, kadangi reikės įfor-minti svarbų projektą. Naujas

sutartis pasirašys tie, kurie dirba krovinių pervežimo sferoje. Valstybės tarnautojai gali susikivirčyti su kolegomis, bet astro-logas jiems nepataria ieškoti naujos dar-bovietės. Netrukus problemos bus sure-guliuotos, ir jūsų autoritetas išaugs.

žuvys netikėtai iškeliaus į pietus arba pietryčius, teigia ast-rologas. Kai kurie po šiuo ženklu

gimę žmonės važiuos į užsienį dirbti arba mokytis. Kiti turės vykti į kitą miestą atida-ryti naujo biuro. Jaunos Žuvys, svajojančios apie prestižinį mokslo diplomą, pravers už-sienio aukštosios mokyklos duris.

BIRŽeLIO 27 - LIePOS 3 d. hOROSKOPAS

cmyk

�3

cmyk / �3

elektronikaj/b mokslas

Parengė Milda KunsKaitė

Kembridžo universitete su-kurtas naujas radaras, pavadin-tas “Prism 200c”, kuris geba “ma-tyti” kiaurai betoną, medines pertvaras, plytų sieną ir cemen-to skiedinį. Prietaisas yra pakan-kamai kompaktiškas, jį ant nu-garos specialioje kuprinėje gali nešioti vienas žmogus. Norėda-mas pasinaudoti įrenginiu, ope-ratorius turi priglausti jį prie pa-viršiaus, įjungti ir nešiojamuoju kompiuteriu ar kitu elektroni-kos prietaisu įrašinėti, kas vyks-ta. “Prism 200c” įtaisyta aku-muliatorinė baterija užtikrina 8 valandų darbą. Toks prietaisas kuprinėje ant nugaros tiks vyk-dyti slaptoms operacijoms, tarp jų ir prieš teroristus. Juo, tarki-me, policija galės nustatyti, kiek žmonių yra patalpoje. Bet tuo Kembridžo mokslininkai neap-siriboja: dabar jie pradėjo kurti dar vieną panašų modelį, ku-riuo bus įmanoma aptikti negy-vus daiktus, pvz., narkotikus ar-ba ginklus ir sprogmenis.

Vis realesnis tampa ir “ne-matomas apsiaustas”, siuvamas

iš vadinamosios metamedžia-gos - ji laužia šviesos spindulius taip, kad po ja esančio daikto nematyti. Po tokiu apsiaustu pasislėpęs žmogus stebėtojams tampa tarsi permatomas, maty-ti tik neryškūs jo kontūrai. Ap-siausto nugaroje įmontuotos miniatiūrinės vaizdo kameros perduoda vaizdus į apsiausto priekinę pusę. Japonų sukurtas apsiaustas atrodo efektingai, bet yra viena problema: jį vil-kintis žmogus yra nematomas žiūrint tik vienu rakursu. Vos pasisukus, efektas dingsta. Bet artimiausioje ateityje fantasti-nis sumanymas gal tapti tikro-ve: jau kuriama metamedžiaga su neigiamu šviesos lūžio koe-ficientu, kuri ne atspindi švie-są, kaip visos natūralios me-džiagos, o tiesiog nukreipia ją aplinkui. Objektas, uždengtas ta medžiaga, dingsta. Metame-džiagų kūrėjai eiliniams varto-tojams žada revoliuciją elek-tronikoje - nepaprastai plonus telefonus ir neregėtą duomenų perdavimo spartą.

Matyti kiaurai sieną - jau ne fantastika

Liukas Montanjė (Luc Mon-tagnier), 2008 m. pelnęs medi-cinos Nobelio premiją už ŽIV at-radimą, ne per seniausiai atliko sensacingą eksperimentą - elek-tromagnetinėmis bangomis per-kėlė bakterijų DNR iš vieno mė-gintuvėlio į kitą, tai yra iš esmės atliko teleportaciją. Mokslininkas tvirtina: perkelti pavyko dėl to, kad mikroorganizmai patys sklei-džia žemo dažnio elektroma-gnetines bangas ir sugeba taip keistis informacija. Mokslininkų bendruomenė į Nobelio laureato ir jį palaikančių kolegų iš Prancū-zijos, Italijos ir Vokietijos teiginius sureagavo labai skirtingai. Vieni L.Montanjė pritarė, kiti apkalti-no jį šarlatanizmu. Ir štai dabar amerikiečiai fizikai iš Šiaurės Va-karų universiteto Bostone patei-kė dar vieną įtikinamą įrodymą, kad L.Montanjė gauti rezultatai anaiptol ne fantastika - bakte-rijos išties “transliuoja” 0,5, � ir �,5 kHz dažniais. Be to, bakterijų generuojamos bangos gali būti

moduliuojamos, t.y. keičiamas jų dažnis arba amplitudė, vadinasi, “radijo transliacija” gali perduoti tam tikrą informaciją. Seniai nu-statyta, kad kai kurios bakterijos keičiasi signalais, vienos kitoms tiesdamos nanolaidus. Prieš keletą metų šį fenomeną apra-šė mikrobiologė Gema Regera (Gemma Reguera) iš Mičigano universiteto. Tai kodėl prielaida, kad galimas ir belaidis ryšys, at-rodo beprotiška? Jei bakterijos išties bendrauja tarpusavyje ra-dijo bangomis, medicinai čia at-siveria labai didelės galimybės: žinant bendravimo principus, į jį galima kištis ir transliuoti ką nors savo, griaunant kenksmingų mi-kroorganizmų planus. Tada būtų įmanoma atsisakyti antibiotikų, kuriems daugelis bakterijų tam-pa atsparios. Ir tai ne fantastika. Būdus klaidinti bakterijas moks-lininkai tiria jau keletą metų, bet kol kas tik cheminėmis priemo-nėmis. O gal pavyks pasinaudoti radijo bangomis?

Bakterijos bendrauja radijo bangomis

�0%NuOLAIdA

NAuJAS PARTNeRIS - dRABuŽIų PARduOTuVė ”cOqueTTe”.Su SeB ”Laisvalaikio” kortele - 10% nuolaida prekėms.Laisvės al. 118/Savanorių pr. 2, Kaunas. Tel. (8 612) 41886, (8-37) 211 861, www.forplay.lt

SuTAuPyKITe

��

cmykcmyk��

koordinatėsJ/b žūklė

N uo Joninių, panemunės meškeriotojų teigimu,

upių tėvas visiškai sugrįžta į savo vagą ir prasideda geriausias metas meškerioti unikaliose vietose, kurios per daugelį metų susiformavo Nemuno žemupyje prie upės vagoje supiltų, žabais apipintų ir akmenimis išgrįstų dambų.

iš kur atsirado pylimai?

Panemunių gyventojams visa-da kėlė grėsmę potvyniai, kurie bu-vo sutramdyti tik tada, kai Nemuno vagą pertvėrė Kauno hidroelektri-nė. Tačiau keblumų kėlė ne tik di-džiulius plotus užliejantis vanduo, bet ir potvynių padariniai. Griau-nanti vandens jėga dažnai nuplau-davo krantus, o lėkštose pakrantėse šluote nušluodavo ganyklų ir laukų dirvožemį. Pristabdyti šį poveikį bu-vo galima tik statant specialius įren-ginius - dambas. Jos buvo suręstos taip tvirtai, kad dauguma išliko iki šių dienų. Į Nemuno vagą kelias-dešimt metrų įsibridusios dambos sukarpo upės srovę kaip batsiuvio žirklės odą ir vandens srautą krei-pia į vagos vidurį. Todėl palei šiuos pylimus, kurie buvo išgrįsti daugiau kaip prieš šimtą metų, susiformavo įlankos, užtakiai, duburiai ir sietuvos lygiu dugnu, o ties dambų smai-galiais stipri tėkmė išpjovė vagoje griovas. Visos šios vietos - idealios slėptuvės taikioms žuvims ir puikūs medžioklės plotai plėšrioms.

žuvų bendrijos

Dambų zona kaip magne-tas traukia karšių, sterkų, kuojų,

ešerių būrius, nuolat ieškančius grobio salačius, šapalų ir meknių būrelius, o ankstyvais rytais čia atsidangina medžioti šamai. Beje, lydekos, priešingai nei daugelis Nemuno žuvų, migruoja nedaug ir nuolat gyvena ties dambomis susiformavusiuose duburiuose, o mažesnės jų giminaitės glaudžiasi užtakiuose. Bet teisingiausia ver-sija tokia: kas sezoną prie kiekvie-nos dambos susiformuoja savita žuvų bendrija, kuri gerokai pra-retėja iki rudens, o jos likučiai per šalčius persikrausto į žiemavietes.

Kas kimba? Pasak pamėgu-sio žūklę Nemuno dambų zonoje meškeriotojo Silvestro Kaminsko, meškerioti prie Nemuno dambų ypač smagu bolonijos stiliaus ir ilgomis sudurtinėmis plūdinėmis meškerėmis, nes čia gali tikėtis stambaus laimikio, tačiau mobi-liausias įrankis - spiningas. Norint išbandyti laimę, nereikia jokio pasirengimo, o kelių kilogramų lydeka - įprastas laimikis, klum-piniai ešeriai, kurie paprastai su-siburia tuntais, - taip pat ne rete-nybė. Minėti laimikiai prieinami kiekvienam spiningininkui, kuris turi tinkamų masalų, tačiau giles-nio meškeriojimo dambų zonoje išmanymo reikia, jei vilioji salatį arba šapalą.

geriausias metas

Joninės - atskaitos taškas, nuo kurio kiekviena išvyka prie Nemu-no dambų - nuotykis, nes prasi-deda geriausias meškeriojimo lai-kas: vanduo Nemune nuskaidrėja, žuvys geriau ir iš toliau mato spi-ningo masalus, todėl salatis gali atsivyti intriguojančią blizgę iš di-delio atstumo, o lydeka apetitišką guminuką persekioja iki pat kran-to. Tačiau skaidresnis vanduo - ne tik spiningininko talkininkas, bet ir priešininkas. Mat plėšrūnai gali įdėmiau apžiūrėti masalus ir atskir-ti dirbtinį grobį nuo tikro. Todėl, ki-lus menkiausiam įtarimui, šapalas, salatis ar meknė masalą ignoruo-ja ir antrą kartą prie jo nesiartins. Tokiais atvejais tenka žingsniuoti

prie kitos dambos, tikintis, kad te-nykštė žuvų bendrija ne tokia įtari. Tiesa, galima pabandyti išsklaidyti žuvų įtarimą pačiu paprasčiausiu būdu - reikia pasiūlyti kitą masa-lą. Todėl spiningininko masalinėje turi būti nemaža atsarga įvairių masalų. Kita vertus, reikia susitai-kyti su tuo, kad ties dambomis - daug kliuvinių, teks atsisveikinti ne su viena blizge ar vobleriu. Todėl meškerioti geriausia paprastais masalais - blizgėmis ir guminukais. Vieni spiningininkai teigia, kad ge-riausia blizgių spalva sidabrinė, o guminukų balta. Bet tai tik hipote-zė - praktika kur kas įvairesnė. Gali būti net taip, kad vartiklės ir gu-minukai pasirodys neveiksmingi. Tada pabandykite gundyti šapalus sukrėmis, o salačius - vobleriais.

Užtakiuose su duburiais, susifor-muojančiuose žemiau dambų, ge-riausias lydekų ir ešerių masalas - sukrė, bet labai dažnai minėtos žu-vys mielai atakuoja ir guminukus. Geriausiai tinka modeliai, prime-nantys aukšles, kuojas, bet pamar-ginti raudona spalva. Ne pro šalį išbandyti ir hibridinius spiningo masalus, pvz., sukres ir voblerius, kurių trišakiai dekoruoti kirmėlai-tės formos guminukais, sukrių ir blizgių tandemus, blizgių ir gu-minukų montažus. S.Kaminsko žodžiais, ypač tinkamas spininga-vimo metodas - “drop shot” arba meškeriojimas guminukų kinki-niais. Tai labai nuoseklus metodas, leidžiantis patikrinti kiekvieną už-dambio kampelį.

produktyviausias metas

Geriausias meškeriojimo dam-bų zonoje laikas - ankstyvas rytas, brėkštant, nes kartais šapalai ar salačiai kimba labai trumpai. Jei jų kibimas baigėsi, patartina vilioti ly-dekas ar ešerius. Šie plėšrūnai būna aktyvūs iki �0-�� val., kartais net iki pusiaudienio. Dažniausiai tokios sėkmingos dienos, kai oras apniu-kęs. Tada pasitaiko, kad po neilgo pietų pogulio kibimas vėl atsinauji-na jau trečią dienos. Tačiau šie atve-jai reti, todėl planuokite meškerioti ankstyvą rytą.

geriausias laikas žūklei PAGAL KIBIMO KALeNdORIų š.M.

birželio 25 d.

birželio 26 d.

ŽŪKLėS PROGNOzė: 50 PROc. TEISybĖS

5.00-10.30, 13.00-13.30,

20.30-23.30 val.

3.30-8.00, 14.00-14.30.

20.00-22.00 val.

bridkelnių nauda

Ne visos Nemuno dambos išliko sveikos kaip ridikai iki šių dienų - van-duo dalį jų gerokai apardė, o kai kurias vietomis net pragraužė. Todėl, norint pasiekti dambos smaigalį, kur dažniau-siai būna geriausia šapalų, salačių ir sterkų meškeriojimo vieta, neretai reikia perbristi vandens srautą, kartais siekian-tį vos ne iki juosmens. Beje, dalis Nemu-no dambų - po vandeniu, tad jas galima pasiekti tik briste. Žodžiu, praktiškas patarimas: nepamirškite pasiimti brid-kelnių. Su jomis jausitės drąsiai, galėsite netgi įsibristi į srovę už dambos smaiga-lio, o tada nusviesite masalą iki pat upės farvaterio, kur dieną dažniausiai bazuo-jasi stambūs šapalai ir salačiai. Tačiau nepamirškite, kad bridkelnės turi būti lengvos, nevaržyti judesių, kaip “Vision Rapidor” modelis, pasižymintis dar tuo, kad į išorę išgarina prakaituojančio kū-no drėgmę, o tai labai svarbu, jei reikia vilkint bridkelnėmis praleisti pusdienį. Per parą kvadratinis metras audinio su membrana, iš kurio pasiūtos “Rapidor” bridkelnės, išgarina iki 20 kg kondensa-to, o į vidų nepraleidžia nė lašo.

ARSENAlAStriukšmo kapsulė

Kai vanduo drumstokas ar kai masalai gramzdinami į dide-lę gelmę, veiksmingesni triukš-mingi masalai, skleidžiantys garsą, provokuojantį plėšriąsias žuvis ir atkreipiantį jų dėmesį. Tokios kapsulės, padidinančios masalų veiksmingumą, montuo-jamos dažniausiai į voblerius, bet jos labai praverstų ir gumi-nukuose. Tokia galimybė atsira-do šį sezoną - pasirodė “Runos”

triukšmo kapsulės, kurių forma primena kulką. Kapsulės nulie-tos iš plastiko, o jų viduje pri-klausomai nuo dydžio - nuo 3 iki 8 šratelių. Smailianosę kap-sulę lengva įsmeigti į minkštą guminuko korpusą. Masalui ju-dant kapsulėje esantys šrateliai ima barkšnoti. Ekspertai teigia, kad tinkamiausia kapsulės mon-tavimo vieta - uodegos mentė. Plukdant masalą uodega plačiai viksnoja, o joje įmontuota kap-sulė skleidžia toli girdimą garsą.

VyNIOK ANT ūSO

Nemuno kalendorius

Viktoro Armalio nuotr.

Dalis Nemuno dambų - po vandeniu, o ten meškerioti galima tik įsibridus

Šis šapalas susigundė srovės nešamu “Shark” guminuku - aukšlės imitacija

cmyk

�5

cmyk / �5

HumorasJ/b žaidimai

ISTORIJA

“Tai atsitiko, kai dirbau Juozo Tiškaus vadovaujamame “Estradinių melodijų” kolekty-ve, - pasakoja J.Zavaliauskas. - Prestižinis Lietuvos filharmo-nijos orkestras tuomet turėjo ir prabangius kostiumus, kurie buvo skirtingų spalvų pirmai ir antrai koncerto dalims. Taigi viename Lietuvos mieste vyko smagus mūsų pasirodymas. Vi-si buvome gerai nusiteikę. Per pertrauką atlėkęs dainininkas Jurgis Žukauskas atsinešė tik ką parduotuvėse pasirodžiu-sį naują gaminį: � litrą pieno polietileniniame maišelyje, o iki tol pienas buvo parduoda-mas tik stikliniuose buteliuo-se. Jis džiaugsmingai sušuko: “Matote, kokia technikos pa-žanga! Per televiziją mačiau, kaip žmogus užsilipo ant to

maišelio, ir nieko. Patvarus. Ir mažiau sveria”. Norėdamas įro-dyti maišelio tvirtumą, kolega mestelėjo paketą aukštyn ir paspyrė koja kaip kokį futbo-lo kamuolį. Ir ką jūs manote, maišelis plyšo, o pienas ištiško į visas puses, aptaškydamas purslais mūsų gražiuosius kos-tiumus”.

Orkestrantai pašiurpo po tokio “krikšto”, Juozas, pamena, supyko ne juokais, bet paskui visi prapliupo kvatotis. Gera buvo juoktis iš reklamos aukos, kai turėjo kuo persirengti. Tik publika, laukdama užsitęsusios pertraukos pabaigos, nerimavo ir plojimais ragino greičiau pra-dėti. J.Zavaliauskas visą nepa-sitenkinimo šurmulį sugebėjo greitai nuraminti, suskeldamas anekdotą.

Juozas Zavaliauskas apie reklamos aukas

Vieno žyMiausių huMoristų, tiKsliau Kalbant, artistų, Kuris soVietMečiu ilgą laiKą linKsMino publiKą, Kartais pasitelKdaMas ir ezopo Kalbą, Vardas KieK priMirštas. daugiau Kaip 30 Metų jis dirbo lietuVos estrados KoleKtyVų Konferansjė, juoKino publiKą ir sKolintoMis iš Kitų Kalbų, ir saVo suKurtoMis huMoresKoMis bei taiKliais juoKingais pastebėjiMais iš to Meto gyVeniMo. o tos juoKingos situacijos, anot j.zaValiausKo, nelabai daug Kuo sKiriasi nuo šiandienyKščių. Kad ir ši juoKinga, KieK paMoKanti istorija.

JuoZo ZavaLiausko aneKdotas:Jonas, gydytojo paprašytas, susiruošė nunešti į polikliniką ištirti šlapimo ir išmatų. Tais laikais dar specialių indelių vaistinėse nebuvo, tad vieną “daiktą” įpylė į buteliuką, o kitą, žmonos patartas, įkrovė į degtukų dė-žutę.Išėjo vyras iš namų ir dingo. Nėra jo valandą, dvi, tris. Nerimaujanti žmona nubėgo į polikliniką ieškoti, bet ten vyro nebūta. Tuomet neliko nieko kito, kaip skambinti į greitąją pagalbą.- Jūsų vyras ligoninėje, - išgirdo atsakymą.Nubėgusi į ligoninę, pamatė Joną, visą sutvarstytą gulintį palatoje.- Kas atsitiko?- Na, ėjau į polikliniką, o du vyrai sustabdė ir paprašė degtukų. Aš jiems ir ištiesiau dėžutę...

Užrašė giedrė MiLKeViČiŪTė

Mažo nominalo monetos, už ku-rias nieko nenupirksi, egzistuoja tam, kad fontanų valytojai galėtų nusipirkti automobilį.

15 procentų pirmūnų, įstojusių į Lomonosovo MVU, nesugebėjo iš-šifruoti aukštosios mokyklos pava-dinimo.

Žemesnėse klasėse berniukai port-feliais daužo gražių mergaičių gal-vas, o paskui stebisi, kodėl visos gražios merginos - kvaišos.

- Ei, tu! Būsi trečias? Neužtenka 30 rublių.- Šekit!- Zina, Zinule! Butelį “Hennessy XO”, prašytume...

Nestabilios psichikos žmonės dėk-le po pažastimi nešiojasi pistoletą. Stabilios - nešiojasi po abiem.

Silikono grobiu šiemet tapo dar keli milijonai moterų.

Meilė - tai kai neklausia, kur dings-ta pinigai.

Priimti vyrą tokį, koks jis yra, gali tik karinis komisariatas.

Jei į autobusą įlipa moteris su gilia iškirpte, vyrai užleidžia vietą ne iš mandagumo, o todėl, kad iš vir-šaus geriau matyti.

ANEKdOTAI

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

�6

cmykcmyk�6

K ai turi laiko, operos solistė Marta Lukošiūtė mėgsta sukiotis virtuvėje. Tačiau, užuot gaminusi ką nors įmantraus, ji mieliau renkasi paprastus ir, ko gero, visų lietuvių mėgstamus patiekalus.

Štai ruošdamasi Joninių iškylai ji pasišovė gaminti kibinus ir sutiko pasidalyti daug kartų išbandytu receptu.

maistasj/b saVitarna

vištos krūtinėlės kepsniaiJums reikės (4 asmenims):

4 vištos krūtinėlės filė gabalų,pipirų,šviežių vaisių (slyvų, ananasų, braškių, mandarinų)marinatui:šalto spaudimo aliejaus,gabaliuko imbiero,1 mažos aitriosios paprikos ankšties,maltų kvapiųjų pipirų,citrininės melisos,šviežių mėtų.Visas marinato sudedamąsias dalis

susmulkinkite ir sumaišykite, palikite pa-stovėti mažiausiai dvi valandas. Vištieną pabarstykite pipirais, įdėkite į marinatą ir palaikykite dar dvi valandas šaldytu-ve. Paskui nubraukite marinato likučius nuo filė ir dėkite mėsą ant grotelių. Vai-sius apibarstykite cukrumi (pagal skonį) ir taip pat pakepkite ant grotelių (galite supjaustyti mažesniais gabaliukais). La-biausiai tinka patiekti su kukurūzų pa-plotėliais arba makaronų salotomis.

makaronų salotosJums reikės (4 asmenims):

300 g makaronų (pvz., spiralių),1 indelio konservuotų kukurūzų,1 indelio konservuotų mandarinų,1 mažo svogūno,1 pomidoro,druskos, aliejaus, acto.

Makaronus išvirkite, kaip nurodyta ant pakuotės, nuvarvinkite. Kol virs, gabaliu-kais supjaustykite pomidorą ir svogūną. Nuvarvinkite kukurūzus ir mandarinus, vis-ką sumaišykite ir pagardinkite. Geriausia salotas pagaminti iš vakaro, kad pastovėtų.

kepti įdaryti pomidoraiJums reikės:

4 mėsingų pomidorų,500 g šviežių arba 300 g šaldytų špinatų,1 svogūno,1 česnako skiltelės,150 g mocarelos,2 šaukštų saulėgrąžų sėklų,1 šaukšto alyvuogių aliejaus,druskos, baltųjų pipirų, muskato.

Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir jame pa-kepinkite saulėgrąžas, kol taps aukso spal-vos. Suberkite smulkiai supjaustytą svogū-ną ir dar pakepkite. Sutrinkite česnaką ir

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

taip pat sukrėskite į keptuvę, sudėkite špi-natus ir viską patroškinkite 3 min. Pagar-dinkite druska, pipirais, muskatu. Nuplau-kite pomidorus ir nupjaukite jų viršūnėles, šaukštu išskobkite, minkštimą susmulkin-kite ir sumeskite į špinatų masę. Taip pat sudėkite mažais gabaliukais supjaustytą sūrį. Tada į pomidorų vidų pridėkite špina-tų ir sūrio masės ir uždenkite nupjautais “dangteliais”. Po vieną suvyniokite į aliumi-nio foliją ir apie �0 min. (dažnai vartyda-mi) pakepkite ant grotelių (karštis turi būti nedidelis).

kepsnių padažasJums reikės:

250 g pomidorų,1 žaliosios paprikos ankšties,1 svogūno,1 ryšelio petražolių,3 šaukštų kečupo,druskos, baltųjų pipirų, maltos aitriosios paprikos, cukraus.

Nuplikykite pomidorus verdančiu van-deniu ir nulupkite odelę, išpjaukite prie kotelio esančią kietą dalį, supjaustykite į � dalis ir pertrinkite per sietelį. Svogūną su-pjaustykite mažais gabaliukais, o papriką - didesniais. Petražoles susmulkinkite. Viską sumeskite į pomidorų tyrę ir gerai išmaišy-kite, pagardinkite kečupu ir prieskoniais.

sūrio ritinėliai su kumpiuJums reikės:

350 g riekelėmis pjaustyto edamo (ar panašaus) sūrio,150 g pjaustyto virto kumpio.įdarui:120 g sviesto arba margarino,3 virtų kiaušinių,1 mažo svogūno,2 marinuotų agurkų,gabalėlio minkšto sūrio,3 šaukštų garstyčių.

Įdaro sudedamąsias dalis smulkiai supjaustykite ir gerai sumaišykite. Sūrio riekeles išdėliokite ant folijos ir aptepki-te puse įdaro masės. Ant viršaus uždėki-te kumpio ir aptepkite likusia mase. Vis-ką atsargiai suvyniokite. Vyniotinis turi per naktį pastovėti šaldytuve. Aštriu pei-liu supjaustykite riekutėmis ir uždėkite ant baltos duonos riekės.

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

Parengė deiManTė ZaiLSKaiTė ir MiLda KUnSKaiTė

Joninėms pasirūpinkime vaišėmis gamtoje

kibinų receptasJums reikės (20 vnt.):

500 g miltų,200 g sviesto,100 g grietinės,2 kiaušinių,druskos ir pipirų pagal skonį,600 g faršo (400 g jautienos ir 200 g kiaulienos),200 g svogūnų.

Į miltus įberkite druskos, sudėkite sviestą ir viską kapokite dideliu peiliu. Ta-da sudėkite grietinę, įmuškite du kiauši-nius ir toliau kapokite, kol susidarys vien-

●

●

●

●

●

●

●

tisa masė. Ją padalykite į 20 rutuliukų (vienas rutuliukas - �2 g) ir vienai ar dviem valandoms padėkite į šaldytuvą.

Dabar paruoškite įdarą: į faršą įberki-te druskos ir pipirų, sudėkite pjaustytus svogūnus ir viską gerai išmaišykite. Iš šal-dytuvo išimkite tešlos rutuliukus, kiekvie-ną jų iškočiokite, įdėkite įdaro, perlenki-te per pusę ir užlenkite šonus. Įkaitinkite skardą ir 30-�0 minučių kibinus kepkite 250 laipsnių temperatūroje. Dar nebaigus kepti, maždaug po 20 minučių, kibinus iš-tepkite plakto kiaušinio baltymu ir toliau kepkite. Skanaus!

Operos solistė Marta Lukošiūtė mėgsta

gaminti kibinus

Prie patiekalų nepašykštėkite daržovių

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Operos solistės Martos Lukošiūtės

vaišės