LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, SIGALIOJIMO IR GYVENDINIMO

STATYMAS2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimas iuo statymu Seimas patvirtina Lietuvos Respublikos civilin kodeks. 2 straipsnis. Civilinio kodekso sigaliojimas Civilinis kodeksas sigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d., iskyrus tas Kodekso normas, kurioms is statymas nustato kitus sigaliojimo terminus. 3 straipsnis. Kit statym ir teiss akt galiojimas Kiti statymai ir teiss aktai, galioj Lietuvos Respublikoje iki Civilinio kodekso sigaliojimo, galioja tiek, kiek neprietarauja Civiliniam kodeksui, iskyrus atvejus, kai is kodeksas pirmenyb suteikia kit statym normoms. 4 straipsnis. Civilinio kodekso taikymas civiliniams teisiniams santykiams 1. Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam sigaliojus, iskyrus iame statyme nustatytas iimtis. 2. Esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso sigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisms ir pareigoms bei teisinms situacijoms, kurios atsiranda jam sigaliojus, taip pat toms teisms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki io kodekso sigaliojimo, bet gyvendinamos jam sigaliojus. 3. Iki Civilinio kodekso sigaliojimo pradtoms administracinms ir teisminms procedroms taikomos tuo metu galiojusi statym materialins teiss normos, iskyrus iame statyme nustatytas iimtis.

4. Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje tvirtinti siningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendiant ginus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsirad civiliniai santykiai, i kuri yra kils ginas. 5 straipsnis. Civilinio kodekso taikymas koliziniams santykiams ir taikytinos teiss nustatymas Teis, taikytina civiliniams santykiams, nustatoma pagal bylos nagrinjimo ar kitokio veiksmo, kai reikia nustatyti taikytin teis, atlikimo metu galiojanias Civilinio kodekso kolizines normas. 6 straipsnis. Civilinio kodekso 1.34, 1.36, 1.44 straipsni sigaliojimas Civilinio kodekso 1.34, 1.36, 1.44 straipsni normos sigalios nuo to momento, kai sigalios iuose straipsniuose nurodytos Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys. 7 straipsnis. Civilinio kodekso norm slyginiams sandoriams taikymas Kiekvienai iki Civilinio kodekso sigaliojimo nevykusiai slygai, kuri numato iki io kodekso sigaliojimo sudarytas sandoris, taikomos Kodekso normos, jeigu i slyga vyksta ar vykdoma sigaliojus iam kodeksui. 8 straipsnis. Civilinio kodekso norm taikymas sandorio formai 1. Sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioj statymai. Civilinio kodekso 1.711.76 straipsniuose numatytos normos dl sandori formos reikalavim taikomos tiems sandoriams, kurie buvo sudaryti sigaliojus iam kodeksui, iskyrus io straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas iimtis. 2. Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojus statym sandoriui buvo nustatyta privaloma teisin registracija, bet sandoris nebuvo registruotas ir, sigaliojus Civiliniam kodeksui, registravimo terminas dar nepasibaigs, tai tokio sandorio teisinei registracijai taikomos io kodekso taisykls. 3. Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojus statym sandoriui buvo nustatyta privaloma teisin registracija, bet jis per statymo nustatyt termin nebuvo registruotas, tai toks sandoris negalioja, iskyrus atvejus, kai dl svarbi prieasi praleist registravimo termin atnaujina teismas.

2

9 straipsnis. Civilinio kodekso norm dl sandori negaliojimo taikymas 1. Civilinio kodekso 1.781.96 straipsniuose nustatytos normos dl sandori negaliojimo taikomos tiems sandoriams, kurie sudaromi sigaliojus iam kodeksui. 2. Civilinio kodekso nustatytos taisykls dl sandori negaliojimo pasekmi taikomos sandoriams, pripaintiems negaliojaniais iam kodeksui sigaliojus, nepaisant to, kada jie sudaryti. 3. Civilinio kodekso 1.79 straipsnio normos dl nuginijamo sandorio patvirtinimo taikomos ir tiems sandoriams, kurie buvo sudaryti iki io kodekso sigaliojimo, o patvirtinami jam sigaliojus. 4. Sandoriai, sudaryti iki Civilinio kodekso sigaliojimo ir galj bti pripainti negaliojaniais pagal anksiau galiojusius statymus, negali bti pripainti negaliojaniais sigaliojus iam kodeksui, jeigu iame kodekse nra numatyta tokio sandori negaliojimo pagrindo. 10 straipsnis. Iekinio senaties termin taikymas 1. Civilinio kodekso nustatyti iekinio senaties terminai taikomi, jeigu iekinio senaties terminas prasidjo sigaliojus iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikti iekinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius statymus, nepasibaig iki io kodekso sigaliojimo. Iki io kodekso sigaliojimo prajusi iekinio senaties termino dalis skaitoma io kodekso nustatyt iekinio senaties termin. 2. Jeigu Civiliniame kodekse nustatomas trumpesnis iekinio senaties terminas, jis ir taikomas, taiau pradedamas skaiiuoti nuo io kodekso sigaliojimo dienos, iskyrus atvejus, kai iekinio senaties terminas yra pasibaigs ir pagal io kodekso normas. 11 straipsnis. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio ir taisykli, susijusi su neturtins alos atlyginimu, taikymas Civilinio kodekso 2.24 straipsnio normos dl asmens garbs ir orumo gynimo bei iame kodekse nustatytos taisykls dl neturtins alos atlyginimo taikomos tiems civiliniams teisiniams santykiams, kuri faktinis pagrindas atsiranda sigaliojus iam kodeksui. 12 straipsnis. Civilinio kodekso 2.27 straipsnio sigaliojimas Civilinio kodekso 2.27 straipsnio norma dl teiss pakeisti lyt sigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d. 3

13 straipsnis. Civilinio kodekso norm, susijusi su juridini asmen teisiniu statusu, taikymas 1. Juridiniai asmenys, kurie buvo steigti ir registruoti iki Civilinio kodekso sigaliojimo galiojusi statym nustatyta tvarka, laikomi juridiniais asmenimis ir sigaliojus iam kodeksui. 2. Individualios mons ir kins bendrijos, kurios buvo steigtos ir registruotos iki Civilinio kodekso sigaliojimo galiojusi statym nustatyta tvarka, sigaliojus iam kodeksui, laikomos neribotos atsakomybs juridiniais asmenimis be atskiro perregistravimo. 3. sigaliojus Civiliniam kodeksui, io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyt juridini asmen steigimo dokumentai galioja tiek, kiek neprietarauja io kodekso normoms. 14 straipsnis. Civilinio kodekso norm, susijusi su juridinio asmens pavadinimu, taikymas Civilinio kodekso antrosios knygos IV skyriaus normos, susijusios su juridinio asmens pavadinimu, taikomos nuo juridini asmen registro veiklos pradios. 15 straipsnis. Civilinio kodekso norm, susijusi su juridinio asmens steigimu ir registravimu juridini asmen registre, taikymas ir sigaliojimas 1. Civilinio kodekso antrosios knygos V skyriaus normos, reglamentuojanios juridini asmen steigim, iskyrus io straipsnio 2 dalyje nustatytas iimtis, taikomos tiems juridiniams asmenims, kurie steigiami sigaliojus iam kodeksui. 2. Civilinio kodekso 2.62 straipsnyje, 2.63 straipsnio 1 dalyje, 2.72 straipsnyje bei kituose Civilinio kodekso antrosios knygos V skyriaus straipsniuose nustatytos taisykls dl juridinio asmens registravimo juridini asmen registre bei duomen atskleidimo sigalioja nuo juridini asmen registro veiklos pradios. Iki juridini asmen registro veiklos pradios juridiniai asmenys registruojami ir j duomenys atskleidiami galiojani statym nustatyta tvarka. 16 straipsnis. Civilinio kodekso 2.70 straipsnio ir antrosios knygos VIII skyriaus norm taikymas ir sigaliojimas 1. Civilinio kodekso antrosios knygos VIII skyriaus normos, reglamentuojanios juridini asmen pasibaigim ir pertvarkym, taikomos juridini asmen pasibaigimo ir pertvarkymo procedroms, pradtoms sigaliojus iam kodeksui. Jeigu juridini asmen 4

likvidavimo ar reorganizavimo procedros pradtos iki Civilinio kodekso sigaliojimo, ios procedros yra baigiamos pagal galiojusius statymus. 2. Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje ir 2.106 straipsnio 4 punkte numatytos normos dl juridinio asmens likvidavimo juridinio asmens registro tvarkytojo iniciatyva sigalioja nuo juridini asmen registro veiklos pradios. 17 straipsnis. Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 4 dalies norm sigaliojimas Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 4 dalies normos sigalioja nuo juridini asmen registro veiklos pradios. 18 straipsnis. Civilinio kodekso antrosios knygos norm dl atstovavimo taikymas 1. Civilinio kodekso antrosios knygos III dalies normos dl atstovavimo taikomos atstovavimo santykiams, kurie atsiranda sigaliojus iam kodeksui, taip pat ir tiems atstovavimo santykiams, kurie atsiranda iki io kodekso sigaliojimo ir tsiasi po jo sigaliojimo. 2. Civilinio kodekso 2.178 straipsnio 2 dalies normos dl prokros registravimo taikomos nuo teiss akto, reglamentuojanio prokros registravim, sigaliojimo. 19 straipsnis. Civilinio kodekso norm taikymas eimos santykiams 1. Civilinio kodekso normos taikomos eimos santykiams, atsirandantiems jam sigaliojus. 2. Esant eimos santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso sigaliojimo, is kodeksas taikomas toms teisms ir pareigoms, kurios atsiras jam sigaliojus, bei i i teisi ir pareig atsirandanioms pasekmms. 20 straipsnis. Civilinio kodekso 3.14 straipsnio 2, 3, 4, 5 dali norm taikymas Civilinio kodekso 3.14 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytos normos dl santuokinio amiaus sumainimo tvarkos netaikomos tais atvejais, kai iki io kodekso sigaliojimo asmenys yra pateik praymus pagal galiojusius eimos statymus. 21 straipsnis. Civilinio kodekso nustatyt norm, susijusi su banyios (konfesij) nustatyta tvarka sudaryt santuok apskaita, taikymas 5

1. Civilinio kodekso 3.24, 3.25, 3.304 straipsniuose nustatytos normos dl banyios (konfesij) nustatyta tvarka sudaryt santuok oficialios apskaitos taikomos toms santuokoms, kurios sudaromos sigaliojus iam kodeksui. 2. Nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo iki Civilinio kodekso sigaliojimo banyios (konfesij) nustatyta tvarka sudaryt santuok registravimo duomenis religins bendruomens ir bendrijos perduoda civilins metrikacijos staigoms Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir religini organizacij susitarimo nustatyta tvarka. 22 straipsnis. Civilinio kodekso treiosios knygos norm dl santuokos negaliojimo taikymas 1. Civilinio kodekso treiosios knygos III skyriaus normos dl santuokos negaliojimo pagrind ir tvarkos taikomos toms santuokoms, kurios sudaromos sigaliojus iam kodeksui. 2. Civilinio kodekso treiosios knygos III skyriaus normos dl santuokos negaliojimo pasekmi taikomos santuokoms, pripaintoms negaliojaniomis iam kodeksui sigaliojus, nepaisant to, kada jos sudarytos. 23 straipsnis. Civilinio kodekso norm dl santuokos nutraukimo taikymas Civilinio kodekso treiosios knygos IV skyriaus normos dl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedros pradedamos sigaliojus iam kodeksui. Iki Civilinio kodekso sigaliojimo pradtos santuokos nutraukimo procedros baigiamos pagal galiojusius statymus. 24 straipsnis. Civilinio kodekso norm dl sutuoktini turto pagal sutart nustatyto teisinio reimo taikymas 1. Civilinio kodekso 3.83, 3.1013.108 straipsniuose nustatytos normos dl sutuoktini turto pagal sutart nustatyto teisinio reimo taikomos nuo vedyb sutari registro veiklos pradios. 2. Iki Civilinio kodekso sigaliojimo sutuoktini gyto turto teisinis reimas negali bti pakeistas vedyb sutartimi. 25 straipsnis. Civilinio kodekso treiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio norm taikymas

6

1. Civilinio kodekso treiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktini turto pagal statymus nustatytu teisiniu reimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas gytas iki io kodekso sigaliojimo, ar jam sigaliojus. 2. Civilinio kodekso treiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktini sandori sudarymu, taikomos sandoriams, kurie sudaromi sigaliojus iam kodeksui. 3. Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalies normos dl bendrosios jungtins nuosavybs pripainimo taikomos, kai turtas registruojamas sigaliojus iam kodeksui. 26 straipsnis. Civilinio kodekso treiosios knygos norm, susijusi su nepilnameio vaiko turto tvarkymu, taikymas Tvai tvarko nepilnameio vaiko turt uzufrukto teismis, nepaisant to, ar tas turtas gytas iki Civilinio kodekso sigaliojimo, ar jam sigaliojus. 27 straipsnis. Civilinio kodekso treiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio norm sigaliojimas Civilinio kodekso treiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio normos dl valstybs ilaikymo nustatymo vaikams, kurie ilgiau kaip mnes negauna ilaikymo i tvo (motinos) ar i kit pilnamei artimj giminaii, turini galimybes juos ilaikyti, sigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d. 28 straipsnis. Civilinio kodekso treiosios knygos XV skyriaus norm sigaliojimas Civilinio kodekso treiosios knygos XV skyriaus normos dl bendro gyvenimo neregistravus santuokos sigalioja nuo statymo, reglamentuojanio partnerysts registravimo tvark, sigaliojimo momento. 29 straipsnis. Civilinio kodekso norm, susijusi su globa ir rpyba, taikymas Nepilnameiams, kuriems buvo nustatyta globa ir kuriems sukanka keturiolika met, sigaliojus Civiliniam kodeksui, globa pasibaigia, o j globjai tampa rpintojais be papildomo sprendimo. 30 straipsnis. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos norm, susijusi su atskiromis daiktinmis teismis, sigaliojimas 7

1. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise, kaip savarankika daiktine teise, servitutu, uzufruktu, ustatymo teise (superficies), ilgalaike nuoma, kaip savarankika daiktine teise (emphyteusis), sigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., iskyrus tuos atvejus, kai i teisi nustatymo pagrindas yra statymas. 2. Teisi daiktus suvarymai, nustatyti iki Civilinio kodekso sigaliojimo, galioja ir sigaliojus iam kodeksui. 31 straipsnis. Civilinio kodekso 4.40 straipsnio 1 dalies taikymas 1. Iki Civilinio kodekso sigaliojimo ant kito savininko ems pastatyti statiniai nelaikomi jo ems priklausiniais, jeigu galioj statymai ar sutartis nenustat ko kita. 2. Jeigu tam paiam asmeniui nuosavybs teise priklausantis ems sklypas ir ant jo esantys statiniai iki Civilinio kodekso sigaliojimo buvo registruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, statiniai laikomi ems sklypo priklausiniais, kai savininko praymu padaromi specials pakeitimai iame registre. 32 straipsnis. Civilinio kodekso 4.49 straipsnio norm taikymas Civilinio kodekso 4.49 straipsnio normos dl nuosavybs teiss daikt (turt) gijimo momento taikomos, kai sandoriai dl daikto (turto) gijimo sudaromi sigaliojus iam kodeksui. 33 straipsnis. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus treiojo skirsnio norm taikymas Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus treiojo skirsnio normos dl gyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidjo iki io kodekso sigaliojimo ir tsiasi jam sigaliojus. 34 straipsnis. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos norm, susijusi su bendrosios nuosavybs teiss gyvendinimu, taikymas Bendraturi teisms ir pareigoms gyvendinti taikomos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, nepaisant to, ar tos teiss ir pareigos atsirado iki io kodekso sigaliojimo, ar jam sigaliojus. 35 straipsnis. Civilinio kodekso 4. 100 straipsnio 4 dalies norm taikymas

8

Civilinio kodekso 4.100 straipsnio 4 dalies normos dl nuosavybs teiss visuomens poreikiams paimam nuosavyb perjimo taikomos, kai nuosavyb paimama visuomens poreikiams sigaliojus iam kodeksui. 36 straipsnis. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos norm, susijusi su servitutais, taikymas Asmeniui nustatyti servitutai, kurie buvo registruoti iki Civilinio kodekso sigaliojimo, lieka galioti ir jam sigaliojus, taiau sigaliojus iam kodeksui servitutams mutatis mutandis taikomos io kodekso ketvirtosios knygos normos, reglamentuojanios uzufruktus. 37 straipsnis. Civilinio kodekso 4.171 straipsnio ir 4.1754.178 straipsni norm sigaliojimas Civilinio kodekso 4.171 straipsnio normos dl bendrosios dalins nuosavybs dalies keitimo ir 4.1754.178 straipsni bei kitos io kodekso normos dl priverstins hipotekos sigalioja nuo 2001 m. spalio 1 d. 38 straipsnis. Civilinio kodekso taikymas paveldjimo santykiams 1. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldjimo santykiams, kai palikimas atsiranda sigaliojus iam kodeksui. 2. Civilinio kodekso 5.8 straipsnis taikomas, jeigu, sigaliojus iam kodeksui, dar nebuvo pasibaigs io kodekso 5.8 straipsnyje nustatytas vieneri met iekinio senaties terminas. 39 straipsnis. Civilinio kodekso 5.32 ir 5.50 straipsni norm sigaliojimas Civilinio kodekso 5.32 straipsnio ir 5.50 straipsnio 6 dalies normos sigalioja nuo testament registro veiklos pradios. 40 straipsnis. Civilinio kodekso taikymas testamento formai ir turiniui Civilinio kodekso penktosios knygos normos dl testamento formos ir turinio taikomos tiems testamentams, kurie sudaromi sigaliojus iam kodeksui.

41 straipsnis. Civilinio kodekso taikymas prievoliniams santykiams 9

1. Civilinis kodeksas taikomas prievoliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems po Kodekso sigaliojimo, iskyrus iame statyme nustatytas iimtis. 2. Jeigu prievoliniai teisiniai santykiai, atsirado iki Civilinio kodekso sigaliojimo, is kodeksas taikomas toms teisms ir pareigoms, kurios atsiras jam sigaliojus. 3. Jeigu sutartin prievol vykdoma sigaliojus Civiliniam kodeksui, jos vykdym reglamentuoja io kodekso normos. io kodekso normos taip pat taikomos perleidiant reikalavimo teis, perkeliant skol, atsiskaitymams bei kitokiems veiksmams, kurie atliekami sigaliojus iam kodeksui. 4. Civilinio kodekso normos, reglamentuojanios prievoli pabaig, taikomos, nepaisant j atsiradimo momento, toms prievolms, kurios pasibaigia sigaliojus iam kodeksui. 42 straipsnis. Civilinio kodekso 6.666.68 straipsni taikymas 1. Civilinio kodekso 6.66 ir 6.67 straipsni normos dl kreditoriaus teiss ginyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) ir nesiningumo prezumpcijos taikomos ir ginijant sandorius, sudarytus iki io kodekso sigaliojimo, jeigu nepasibaig iekinio senaties terminai, nustatyti iekiniui pareikti. 2. Civilinio kodekso 6.68 straipsnio normos dl netiesioginio iekinio taikomos ir priverstiniam reikalavimo teiss, atsiradusios iki io kodekso sigaliojimo, gyvendinimui. 43 straipsnis. Civilinio kodekso taikymas sutari sudarymo tvarkai ir formai Civilinio kodekso etosios knygos normos dl atskir ri sutari sudarymo tvarkos, formos reikalavim, taip pat dl j teisins registracijos taikomos toms sutartims, kurios sudaromos sigaliojus iam kodeksui. 44 straipsnis. Civilinio kodekso etosios knygos X skyriaus norm taikymas Civilinio kodekso etosios knygos X skyriaus normos dl restitucijos taikomos ir sprendiant ginus, kilusius i civilini santyki, atsiradusi iki io kodekso sigaliojimo, jeigu restitucija taikoma sigaliojus iam kodeksui. 45 straipsnis. Civilinio kodekso norm dl sutari aikinimo taikymas Civilinio kodekso etosios knygos XIV skyriaus normos dl sutari aikinimo, nepaisant j sudarymo momento, taikomos ir toms sutartims, kurios galioja sigaliojus iam kodeksui. 10

46 straipsnis. Civilinio kodekso etosios knygos XVI, XVII, XVIII skyri norm taikymas Civilinio kodekso etosios knygos XVI, XVII, XVIII skyri normos dl sutari vykdymo, nevykdymo teisini pasekmi, sutari pabaigos, nepaisant j sudarymo momento, taikomos sutartims, kurios galioja ir pasibaigia sigaliojus iam kodeksui. 47 straipsnis. Civilinio kodekso etosios knygos XXII skyriaus norm taikymas 1. Civilinio kodekso etosios knygos XXII skyriaus antrojo skirsnio normos dl sutartins civilins atsakomybs taikomos, jeigu sutartins prievols paeistos sigaliojus iam kodeksui. Jeigu alys iki io kodekso sigaliojimo sudarytoje sutartyje numat kitoki sutartin atsakomyb u sutartini prievoli nevykdym ar netinkam vykdym, taikomos ali sutartyje numatytos atsakomybs slygos, iskyrus Civilinio kodekso 6.252 straipsnyje nurodytus atvejus. 2. Civilinio kodekso etosios knygos XXII skyriaus treiojo skirsnio normos dl deliktins atsakomybs taikomos, kai ala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda sigaliojus iam kodeksui. Jeigu ala asmeniui, turtui buvo padaryta iki Civilinio kodekso sigaliojimo, taiau ala atsiranda ir nukentjs asmuo kreipiasi dl alos atlyginimo sigaliojus iam kodeksui, ala atlyginama pagal io kodekso normas, iskyrus atvejus, kai iki Civilinio kodekso sigaliojimo padaryti veiksmai, dl kuri atsiranda ala sigaliojus iam kodeksui, pagal j padarymo metu galiojusius statymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti. 3. Civilinio kodekso etosios knygos XXII skyriaus ketvirtojo skirsnio normos dl atsakomybs u al, atsiradusi dl netinkamos kokybs produkt ar netinkamos kokybs paslaug, taikomos, kai ala padaroma sigaliojus iam kodeksui. 48 straipsnis. Civilinio kodekso etosios knygos norm taikymas atskiroms sutartims 1. Pirkimopardavimo isimoktinai sutartims, taip pat lizingo (finansins nuomos) sutartims taikomos teiss normos, galiojusios j sudarymo metu, iskyrus io statymo nustatytas iimtis. Civilinio kodekso 6.572 straipsnio 1 ir 2 dali normos sigalioja nuo registro, kuriame registruojamos lizingo sutartys, veiklos pradios. 2. Civilinio kodekso 6.465 straipsnio 2 dalies norma taikoma tik po io kodekso sigaliojimo duotiems paadams padovanoti turt ar turtin teis.

11

3. Civilinio kodekso normos, imperatyviai nustatanios, kad tam tikros sutari slygos negalioja, taikomos ir sutartims, numatanioms tokias slygas, kurios buvo sudarytos iki io kodekso sigaliojimo, jeigu ios slygos dar nra vykdytos. 49 straipsnis. Civilinio kodekso etosios knygos XXXVII skyriaus norm sigaliojimas Civilinio kodekso 6.767 straipsnio 2 dalies normos dl franizs sutarties sudarymo fakto registravimo juridini asmen registre sigalioja nuo juridini asmen registro veiklos pradios. 50 straipsnis. Pasilymai Vyriausybei Pasilyti Vyriausybei: 1) parengti iuos statym projektus: a) iki 2001 m. gegus 1 d. 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dl valdios institucij teisi ir taikytinos teiss nepilnamei teisi gynimo srityje ratifikavimo statymo, b) iki 2001 m. gegus 1 d. 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencijos dl ilaikymo prievolms taikytinos teiss ratifikavimo statymo, c) iki 2001 m. gegus 1 d. 1971 m. gegus 4 d. Hagos konvencijos dl eismo vykiams taikytinos teiss ratifikavimo statymo, d) iki 2002 m. gegus 1 d. dirbtin apvaisinim reglamentuojanio statymo, e) iki 2003 m. sausio 1 d. lyties pakeitimo slygas ir tvark reglamentuojanio statymo, f) iki 2002 m. sausio 1 d. partnerysts registravimo tvark reglamentuojanio statymo; 2) patvirtinti iuos teiss aktus: a) iki 2001 m. gruodio 1 d. juridini asmen registro nuostatus, b) iki 2001 m. gruodio 1 d. vedyb sutari registro nuostatus, c) iki 2001 m. birelio 1 d. testament registro nuostatus; 3) nustatyti: a) iki 2001 m. gruodio 1 d. paskelbimo apie juridinio asmens registravim, registro duomen pakeitim tvark, b) iki 2001 m. gruodio 1 d. praneimo apie licencijos idavim, galiojimo sustabdym ar panaikinim juridini asmen registro tvarkymo staigai tvark, 12

c) iki 2001 m. gegus 1 d. daikt pardavimo ne iai veiklai skirtose patalpose taisykles, d) iki 2001 m. gegus 1 d. daikt pardavimo ir paslaug teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryio priemones, taisykles, e) iki 2001 m. gegus 1 d. moni, staig, organizacij ir fizini asmen nuomojam gyvenamj patalp nuomos umokesio maksimalius dydius; 4) parengti iki 2001 m. rugsjo 1 d. Vyriausybs nutarim, reglamentuojant valstybs teikiamo ilaikymo nepilnameiams vaikams dyd, tvark ir slygas; 5) patvirtinti Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt, kuriuos reikia suderinti su Civiliniu kodeksu, projekt parengimo priemoni plan; 6) steigti valstybs registrus, btinus Civiliniam kodeksui gyvendinti: a) iki 2001 m. liepos 1 d. testament registr, b) iki 2002 m. sausio 1 d. juridini asmen registr, c) iki 2002 m. liepos 1 d. vedyb sutari registr; 7) pertvarkyti valstybs registrus, btinus Civiliniam kodeksui gyvendinti: a) iki 2003 m. rugsjo 1 d. Nekilnojamojo turto registr, b) iki 2001 m. spalio 1 d. hipotekos registr; 8) parengti ir patvirtinti Civilinio kodekso gyvendinimo priemoni finansavimo program ir finansavimo las numatyti valstybs biudeto projekte. 51 straipsnis. Teiss akt pripainimas netekusiais galios sigaliojus Civiliniam kodeksui, netenka galios ie teiss aktai: 1) Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (in., 1964, Nr.19-138; 1966, Nr.9-65, Nr.33-237; 1967, Nr.36-348; 1969, Nr.6-61, Nr.15-132; 1970, Nr.24-177; 1972, Nr.30-241; 1973, Nr.12-107, Nr.36-332; 1974, Nr.12-107, Nr.30-310, 311; 1975, Nr.9-72; 1976, Nr.19-167; 1977, Nr.6-69, Nr.15-182, Nr.30-396; 1980, Nr.3-33; 1983, Nr.34-363; 1985, Nr.8-73; 1986, Nr.18-184; 1987, Nr.36-429; 1990, Nr.20-511, Nr.35-838; 1991, Nr.5-134, Nr.23-603, Nr.33-891; 1992, Nr.29-840, Nr.32-977, 979; 1994, Nr.8-120, Nr.44-805, Nr.91-1765; 1995, Nr.3-39, Nr.7-141, Nr.55-1357, Nr.59-1467, Nr.61-1535, Nr.103-2300; 1996, Nr.73-1745, Nr.93-2185, Nr.1052394; 1997, Nr.17-363, 364, Nr.65-1535, Nr.67-1657, Nr.99-2502, Nr.104-2620, Nr.1183043; 1998, Nr.9-200, Nr.16-378, Nr.20-503, Nr.29-763, Nr.57-1582, Nr.59-1651, Nr.115-3233; 1999, Nr.36-1064; 2000, Nr.54-1556);

13

2) Lietuvos Respublikos santuokos ir eimos kodeksas (in., 1969, Nr.21-186; 1973, Nr.31-275; 1976, Nr.6-55, Nr.28-248; 1980, Nr.33-473; 1983, Nr.30-322; 1984, Nr.6-68; 1985, Nr.8-73; 1989, Nr.19-213; 1991, Nr.13-333; 1993, Nr.16-403, Nr.56-1077; 1994, Nr.89-1715; 1995, Nr.55-1359; 1997, Nr.19-409, Nr.99-2507; 1999, Nr.33-944; 2000, Nr.1-1, Nr.58-1713); 3) Lietuvos Respublikos ems nuomos statymas (in., 1994, Nr.3-41; 1998, Nr.32-855, Nr.47-1293; 1999, Nr.64-2074); 4) Lietuvos Respublikos vaiko globos statymas (in., 1998, Nr.35-933; 2000, Nr.58-1702). Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo priimt statym.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

VALDAS ADAMKUS

14

PATVIRTINTAS 2000 m. liepos 18 d. statymu Nr.VIII-1864 LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS PIRMOJI KNYGA BENDROSIOS NUOSTATOS I DALIS CIVILINIAI STATYMAI IR J TAIKYMAS I SKYRIUS CIVILINIAI STATYMAI IR J REGLAMENTUOJAMI SANTYKIAI 1.1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentuojami santykiai 1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmen turtinius santykius ir su iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat eimos santykius. statym nustatytais atvejais is kodeksas taip pat reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. 2. Turtiniams santykiams, kurie pagrsti statym nustatytu asmen pavaldumu valstybs institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybs institucijos atlieka valdios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba statym nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko statym nustatytas administracines ar baudiamsias sankcijas, skaitant valstybs mokesi, kit privalom rinkliav ar mok valstybei ar jos institucijoms, valstybs biudeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja vieosios teiss normos, io kodekso normos taikomos tiek, kiek i santyki nereglamentuoja atitinkami statymai, taip pat io kodekso sakmiai nurodytais atvejais. 3. Darbo santykius reglamentuoja specials statymai. io kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek j nereglamentuoja specials statymai.

1.2 straipsnis. Civilini santyki teisinio reglamentavimo principai 15

1. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis j subjekt lygiateisikumo, nuosavybs nelieiamumo, sutarties laisvs, nesikiimo privaius santykius, teisinio apibrtumo, proporcingumo ir teist lkesi, neleistinumo piktnaudiauti teise ir visokeriopos civilini teisi teismins gynybos principais. 2. Civilines teises gali apriboti tik statymai ar statym pagrindu teismas, jeigu toks apribojimas btinas vieajai tvarkai, geros morals principams, moni sveikatai ir gyvybei, asmen turtui, j teisms ir teistiems interesams apsaugoti. 1.3 straipsnis. Civilins teiss altiniai 1. Civilins teiss altiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, is kodeksas, kiti statymai, Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys. 2. Jeigu yra io kodekso ir kit statym prietaravim, taikomos io kodekso normos, iskyrus atvejus, kai is kodeksas pirmenyb suteikia kit statym normoms. 3. Vyriausybs nutarimai ir kit valstybs institucij teiss aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek statym nustatyta. Jeigu Vyriausybs ar kitos valstybs institucijos teiss aktas prietarauja io kodekso ar kito statymo normoms, taikomos kodekso ar kito statymo normos. 4. Teismas turi teis pripainti negaliojaniu Civiliniam kodeksui ar kitam statymui prietaraujant teiss akt ar jo dal, jeigu io akto ir Konstitucijos ar statym atitikimo kontrol neeina Konstitucinio Teismo kompetencij. Teismas, pripains tok teiss akt negaliojaniu, sprendimo nuora per tris dienas privalo nusisti teiss akt primusiai institucijai ar pareignui. siteisjs teismo sprendimas skelbiamas Valstybs iniose. 1.4 straipsnis. Paproiai 1. statym ar sutari nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal paproius. 2. Paproiai netaikomi, jeigu jie prietarauja imperatyvioms statymo normoms arba siningumo, protingumo ar teisingumo principams. 1.5 straipsnis. Teisingumo, protingumo ir siningumo princip taikymas 1. Civilini teisini santyki subjektai, gyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir siningumo reikalavimus.

16

2. Kai statymai nedraudia civilini teisini santyki subjektams ali susitarimu nusistatyti tarpusavio teisi ir pareig, ie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo principais. 3. Jeigu statymai ar ali susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendia savo nuoira, teismas privalo tai darydamas vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo kriterijais. 4. Teismas, aikindamas statymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo principais. 1.6 straipsnis. statym neinojimas ar netinkamas j nuostat suvokimas statym neinojimas ar netinkamas j nuostat suvokimas neatleidia nuo juose numatyt sankcij taikymo ir nepateisina statym reikalavim nevykdymo ar netinkamo j vykdymo. 1.7 straipsnis. Civilini statym galiojimas 1. Galioja tik statym nustatyta tvarka paskelbti civiliniai statymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teiss aktai. 2. Civiliniai statymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teiss aktai negalioja atgaline tvarka. 1.8 straipsnis. statymo ir teiss analogija 1. Civilins teiss norm nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panaius santykius reglamentuojantys civiliniai statymai (statymo analogija). 2. Jeigu nra panaius santykius reglamentuojani civilini statym, taikomi bendrieji teiss principai (teiss analogija). 3. Neleidiama pagal analogij taikyti speciali teiss norm, t. y. bendrj taisykli iimtis numatani norm. 1.9 straipsnis. Civilinio kodekso norm aikinimo principai 1. Siekiant utikrinti io kodekso vientisum ir atskir struktrini dali suderinamum, taikant jo normas jos aikinamos atsivelgiant io kodekso sistem bei struktr. 2. iame kodekse vartojami odiai ir j junginiai aikinami pagal j bendrin reikm, iskyrus atvejus, kai i konteksto matyti, kad odis ar odi junginys vartojamas 17

specialija teisine, technine ar kitokia reikme. Jeigu bendrin ir specialioji odio reikms nesutampa, pirmenyb teikiama specialiajai odio reikmei. 3. Nustatant taikomos normos tikrj prasm, atsivelgiama io kodekso ir aikinamos normos tikslus bei udavinius. II SKYRIUS TARPTAUTIN PRIVATIN TEIS PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1.10 straipsnis. Usienio teiss taikymas 1. Civiliniams santykiams usienio teis taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys, ali susitarimai ar Lietuvos Respublikos statymai. 2. Nuoroda usienio teis aprpia visas teiss normas, taikytinas bylos faktams pagal t teis. Negalima atsisakyti taikyti usienio teis remiantis vien ta aplinkybe, kad taikytina teiss norma priskiriama vieajai teisei. 3. Nuoroda taikytin usienio teis reikia nuorod atitinkamos valstybs vidaus materialin teis, o ne ios valstybs tarptautin privatin teis, iskyrus io kodekso numatytas iimtis. 4. Jeigu usienio valstybs, kurios teis turi bti taikoma pagal io kodekso normas, atskirose teritorijos dalyse egzistuoja skirtingos teiss sistemos, tai nuoroda taikytin usienio teis reikia nuorod atitinkamos teritorijos teiss sistem, nustatom pagal tos usienio valstybs teiss numatytus kriterijus. 5. Jeigu usienio valstybje, kurios teis turi bti taikoma pagal io kodekso normas, egzistuoja kelios teiss sistemos, taikomos skirtingoms asmen kategorijoms, tai taikytina teiss sistema nustatoma pagal tos valstybs teiss numatytus kriterijus. 6. Jeigu io straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyt kriterij taikytina usienio teis nenustato, taikoma tos teiss sistemos teis, su kuria byla yra glaudiausiai susijusi. 1.11 straipsnis. Usienio teiss taikymo apribojimas 1. Usienio teiss normos netaikomos, jeigu j taikymas prietaraut Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kit statym tvirtintai vieajai tvarkai. Tokiais atvejais taikomi Lietuvos Respublikos civiliniai statymai. 18

2. Lietuvos Respublikos ar kitos valstybs, su kuria ginas labiausiai susijs, imperatyvios teiss normos taikomos nepaisant to, kad alys savo susitarimu yra pasirinkusios kitoki usienio teis. Sprsdamas iuos klausimus, teismas turi atsivelgti i norm prigimt, tikslus bei j taikymo ar netaikymo pasekmes. 3. Pagal kodeks taikytina usienio teis gali bti netaikoma, jeigu atsivelgiant visas bylos aplinkybes ta teis aikiai nra susijusi su byla ar jos dalimi, o su ja labiau yra susijusi kitos valstybs teis. i taisykl netaikoma, kai taikytina teis pasirinkta sandorio ali susitarimu. 1.12 straipsnis. Usienio teiss turinio nustatymas 1. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari ar statym numatytais atvejais usienio teis taiko, aikina bei jos turin nustato teismas ex officio (savo iniciatyva). 2. Jeigu usienio teiss taikym numato ali susitarimas, visus su taikomos usienio teiss turiniu susijusius rodymus, atsivelgdama tos teiss oficial aikinim, jos taikymo praktik ir doktrin atitinkamoje usienio valstybje, pateikia gino alis, kuri remiasi usienio teise. Gino alies praymu teismas gali padti jai surinkti informacij apie taikytin usienio teis. 3. Jeigu teismui ar gino aliai, kuri remiasi usienio teise, nepavyksta vykdyti io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teis. 4. Iimtiniais atvejais, kai btina imtis skubi laikin asmens teisi ar jo turto apsaugos priemoni, kol bus nustatyta ginui taikytina teis ir jos turinys, teismas gali isprsti neatidliotinus klausimus taikydamas Lietuvos Respublikos teis. 1.13 straipsnis. Tarptautins sutartys 1. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse nustatytos kitokios taisykls negu tos, kurias numato is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos statymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautini sutari normos. 2. Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys civiliniams santykiams taikomos tiesiogiai, iskyrus atvejus, kai tarptautin sutartis numato, jog jos taikymui btinas Lietuvos Respublikos vidaus teiss aktas. 3. Tarptautini sutari normos turi bti taikomos ir aikinamos atsivelgiant j tarptautin pobd ir btinum utikrinti vienod j aikinim bei taikym.

19

1.14 straipsnis. Atgaliniai nukreipimai ir nukreipimai treiosios valstybs teis (renvoi) 1. Jeigu taikytina usienio teis numato atgalin nukreipim Lietuvos Respublikos teis, Lietuvos Respublikos teis taikoma tik io kodekso arba usienio teiss numatytais atvejais. 2. Jeigu taikytina usienio teis numato nukreipim treiosios valstybs teis, treiosios valstybs teis taikoma tik io kodekso arba treiosios valstybs teiss numatytais atvejais. 3. Jeigu nustatant asmens civilin teisin status taikytina usienio teis nukreipia atgal Lietuvos Respublikos teis, taikoma Lietuvos Respublikos teis. 4. io straipsnio 1, 2 ir 3 dalys netaikomos, jeigu taikytin teis yra pasirinkusios sandorio alys, taip pat nustatant sandorio formai taikytin teis ir nesutartinms prievolms taikytin teis. 5. Jeigu pagal io skyriaus normas turi bti taikoma tarptautin sutartis (konvencija), atgalini nukreipim ir nukreipimo treiosios valstybs teis klausimai sprendiami pagal taikytinos tarptautins sutarties (konvencijos) nuostatas. ANTRASIS SKIRSNIS FIZINI ASMEN CIVILINIAM TEISINIAM STATUSUI TAIKYTINA TEIS 1.15 straipsnis. Usienio piliei ir asmen be pilietybs civilinis teisnumas 1. Usienio pilieiai Lietuvos Respublikoje turi tok pat civilin teisnum kaip ir Lietuvos Respublikos pilieiai. ios taisykls iimtis gali nustatyti Lietuvos Respublikos statymai. 2. Usienio piliei gimimo ar mirties momentas nustatomas pagal valstybs, kurioje buvo nuolatin j gyvenamoji vieta (io kodekso 2.12 straipsnis) gimimo ar mirties metu, teis. 3. Asmenys be pilietybs Lietuvos Respublikoje turi tok pat civilin teisnum kaip ir Lietuvos Respublikos pilieiai. ios taisykls atskiras iimtis gali nustatyti Lietuvos Respublikos statymai. 4. Asmen be pilietybs gimimo ar mirties momentas nustatomas pagal valstybs, kurioje buvo nuolatin j gyvenamoji vieta gimimo ar mirties metu, teis.

20

1.16 straipsnis. Usienio piliei ir asmen be pilietybs civilinis veiksnumas 1. Usienio piliei ir asmen be pilietybs civilinis veiksnumas nustatomas pagal valstybs, kurioje yra j nuolatin gyvenamoji vieta, teis. 2. Jeigu ie asmenys neturi nuolatins gyvenamosios vietos arba j nustatyti sunku, j veiksnumas nustatomas pagal valstybs, kurios teritorijoje ie asmenys sudar atitinkam sandor, teis. 3. Jeigu asmuo gyvena keliose valstybse, taikoma valstybs, su kuria asmuo labiausiai susijs, teis. 4. Usienio pilieiai ir asmenys be pilietybs, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, pripastami neveiksniais ar ribotai veiksniais Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka. 5. Nuolatins gyvenamosios vietos pakeitimas nedaro takos veiksnumui, jeigu veiksnumas jau buvo gytas iki nuolatins gyvenamosios vietos pakeitimo. 1.17 straipsnis. Draudimas remtis neveiksnumu 1. Asmuo negali remtis savo neveiksnumu pagal nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis, jeigu pagal sandorio sudarymo vietos valstybs teis jis buvo veiksnus, iskyrus atvejus, kai kita sandorio alis inojo arba turjo inoti apie to asmens neveiksnum pagal jo nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. 2. io straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos eimos ir paveldjimo teisei, taip pat daiktinms teisms. 1.18 straipsnis. Usienio piliei ir asmen be pilietybs pripainimas neinia kur esaniais ar paskelbimas mirusiais Usienio pilieiai ir asmenys be pilietybs pripastami neinia kur esaniais ir paskelbiami mirusiais pagal valstybs, kurios teritorijoje buvo paskutin inoma j nuolatin gyvenamoji vieta, teis. TREIASIS SKIRSNIS JURIDINIAMS ASMENIMS AR KITOMS ORGANIZACIJOMS TAIKYTINA TEIS 1.19 straipsnis. Usienio juridini asmen ar kit organizacij civilinis teisnumas 21

1. Usienio juridini asmen ar kit organizacij civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybs, kurioje ie juridiniai asmenys ar organizacijos yra steigti, teis. 2. Jeigu juridinio asmens ar kitos organizacijos steigimo tvarka buvo paeista, jo civilinis teisnumas nustatomas pagal faktins jo veiklos vietos valstybs teis. 3. Nesvarbu, kurioje valstybje buvo steigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, jo padalini civilinis teisnumas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos teis, jeigu Lietuvos Respublikoje yra padalinio buvein, verslo arba kitos veiklos pagrindin vieta. 4. Juridini asmen ar kit organizacij, kuri viena yra Lietuvos Respublikoje, o kita usienio valstybje, susijungimas, prijungimas arba buveins perklimas turi takos j civiliniam teisnumui Lietuvos Respublikoje tik tuo atveju, jeigu ie veiksmai buvo atlikti pagal abiej valstybi teis. 1.20 straipsnis. Klausimai, reglamentuojami pagal taikytin teis 1. Pagal io kodekso 1.19 straipsnyje numatyt taikytin teis reglamentuojama: 1) juridinio asmens ar kitos organizacijos teisin forma ir statusas; 2) juridinio asmens ar kitos organizacijos steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas; 3) juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimas; 4) juridinio asmens ar kitos organizacijos organ sistema ir j kompetencija; 5) juridinio asmens ar kitos organizacijos civilin atsakomyb; 6) juridinio asmens ar kitos organizacijos atstovavimas; 7) statym ir steigimo dokument paeidimo teisins pasekms. 2. Lietuvos Respublikoje registruoto juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimas ginamas pagal Lietuvos Respublikos teis. 1.21 straipsnis. Usienio juridini asmen ar kit organizacij atstovybms ir filialams taikytina teis 1. Usienio juridini asmen ar kit organizacij atstovybms ir filialams, registruotiems Lietuvos Respublikoje, taikoma Lietuvos Respublikos teis. 2. Bent vienas i asmen, veikiani atstovybs ar filialo vardu, turi gyventi Lietuvos Respublikoje. 3. Asmen, veikiani Lietuvos Respublikoje registruotos atstovybs ar filialo vardu, teises ir pareigas (kompetencij) nustato Lietuvos Respublikos teis.

22

1.22 straipsnis. Juridini asmen ar kit organizacij atstovams ir j civilinei atsakomybei taikytina teis 1. Jeigu pagal usienio teis steigtas juridinis asmuo ar kita organizacija veikia Lietuvos Respublikoje, tai asmen, veikiani to juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu ir interesais, civilin atsakomyb nustatoma pagal Lietuvos Respublikos teis. 2. Juridinis asmuo ar kita organizacija negali reikalauti pripainti negaliojaniu savo organo ar kito atstovo, virijusio kompetencij (galiojimus), sudaryt sandor, jeigu j galiojim apribojimai nenustatyti kitos sandorio alies nuolatins gyvenamosios ar buveins valstybs teisje, iskyrus atvejus, kai kita sandorio alis inojo ar atsivelgiant jos padt ar santykius su kita alimi turjo inoti tuos apribojimus. 1.23 straipsnis. Valstybei ir jos institucijoms, savivaldybms ir j institucijoms kaip civilini teisini santyki subjektams taikoma teis Valstybs ir jos institucij, savivaldybi ir j institucij civilinis teisnumas nustatomas pagal atitinkamos valstybs teis. KETVIRTASIS SKIRSNIS EIMOS TEISINIAMS SANTYKIAMS TAIKYTINA TEIS 1.24 straipsnis. Susitarimui tuoktis taikytina teis 1. Susitarim tuoktis ir jo teisines pasekmes nustato susitarimo ali nuolatins gyvenamosios vietos teis. 2. Jeigu susitarimo tuoktis ali nuolatins gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybse, tai susitarim tuoktis ir jo teisines pasekmes nustato susitarimo sudarymo vietos valstybs arba vienos alies nuolatins gyvenamosios vietos valstybs arba valstybs, kurios pilietis yra viena alis, teis, atsivelgiant tai, su kurios valstybs teise ginas yra glaudiausiai susijs. 1.25 straipsnis. Teis, taikytina santuokos sudarymo slygoms 1. Santuokin veiksnum ir kitas santuokos sudarymo slygas nustato Lietuvos Respublikos teis.

23

2. Santuoka registruojama Lietuvos Respublikos civilins metrikacijos staigose, jeigu bent vieno santuok sudaranij nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvoje arba bent vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis santuokos sudarymo metu. 3. Usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs, neturini nuolatins gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, santuokinis veiksnumas ir kitos santuokos sudarymo slygos gali bti nustatomos pagal abiej norini tuoktis asmen nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis, jeigu sudaryta santuoka bus pripastama bent vieno noriniojo tuoktis nuolatins gyvenamosios vietos valstybje. 4. Usienio valstybje teistai sudaryta santuoka pripastama Lietuvos Respublikoje, iskyrus atvejus, kai abu sutuoktiniai, kuri nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, santuok sudar usienio valstybje turdami tiksl ivengti santuokos pripainimo negaliojania pagal Lietuvos Respublikos statymus. 1.26 straipsnis. Santuokos sudarymo tvarkai taikytina teis Santuokos sudarymo tvarka nustatoma pagal santuokos sudarymo vietos valstybs teis. Santuoka taip pat pripastama galiojania, jeigu jos sudarymo tvarka atitinka bent vieno sutuoktinio nuolatins gyvenamosios vietos valstybs arba valstybs, kurios pilietis jis buvo santuokos sudarymo metu, teiss reikalavimus. 1.27 straipsnis. Asmeniniams sutuoktini santykiams taikytina teis 1. Sutuoktini asmeniniams santykiams taikoma j nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. 2. Jeigu sutuoktini nuolatins gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybse, j asmeniniams santykiams taikoma paskutins j bendros nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. Jeigu sutuoktiniai neturjo bendros nuolatins gyvenamosios vietos, taikoma valstybs, su kuria sutuoktini asmeniniai santykiai yra glaudiausiai susij, teis. Jeigu negalima nustatyti, su kuria valstybe sutuoktini asmeniniai santykiai yra glaudiausiai susij, taikoma santuokos sudarymo vietos valstybs teis. 1.28 straipsnis. Turtiniams sutuoktini santykiams taikytina teis 1. Sutuoktini turto teisin status nustato j nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. Jeigu sutuoktini nuolatins gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybse, taikoma valstybs, kurios pilieiai yra abu sutuoktiniai, teis. Jeigu sutuoktiniai yra skirting

24

valstybi pilieiai ir niekada neturjo bendros nuolatins gyvenamosios vietos, taikoma santuokos sudarymo vietos valstybs teis. 2. Sutuoktini turto teisin status pagal sutartis nustato sutuoktini susitarimu pasirinktos valstybs teis. iuo atveju sutuoktiniai gali pasirinkti valstybs, kurioje yra ar ateityje bus nuolatin gyvenamoji vieta, teis arba valstybs, kurioje buvo sudaryta santuoka ar kurios pilietis yra vienas sutuoktinis, teis. Sutuoktini susitarimas dl taikytinos teiss galioja, jeigu jis atitinka j pasirinktos valstybs arba susitarimo sudarymo vietos valstybs teiss reikalavimus. 3. Susitarimu pasirinkta taikytina teis gali bti panaudota prie treiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu tretieji asmenys fakt inojo ar turjo inoti. 4. Sutuoktini susitarimu pasirinkta taikytina teis gali bti panaudota sprendiant gin, susijus su daiktinmis teismis nekilnojamj daikt, tik tais atvejais, kai buvo laikomasi nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybje nustatyt io turto ir daiktini teisi j vieo registravimo reikalavim. 5. Sutuoktini susitarimui dl turto teisinio statuso pakeitimo taikoma tokio pakeitimo metu buvusios sutuoktini nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. Jeigu sutuoktiniai turto teisinio statuso keitimo metu gyveno skirtingose valstybse, taikoma paskutins j bendros nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis arba, jos nesant, teis, kuri nustato turtinius sutuoktini santykius. 1.29 straipsnis. Gyvenimui skyrium (separacijai) ir santuokos nutraukimui taikytina teis 1. Gyvenim skyrium (separacij) ir santuokos nutraukim nustato sutuoktini nuolatins gyvenamosios vietos teis. 2. Jeigu sutuoktiniai neturi bendros nuolatins gyvenamosios vietos, taikoma paskutins j bendros nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis, o kai tokios bendros vietos nra, byl nagrinjanio teismo valstybs teis. 3. Jeigu valstybs, kurios pilieiai yra abu sutuoktiniai, teis draudia nutraukti santuok arba nustato specialias santuokos nutraukimo slygas, santuoka gali bti nutraukta pagal Lietuvos Respublikos statymus, kai vienas sutuoktinis taip pat yra ir Lietuvos Respublikos pilietis arba turi nuolatin gyvenamj viet Lietuvos Respublikoje. 1.30 straipsnis. Santuokos pripainimo negaliojania, jos nutraukimo ir gyvenimo skyrium (separacijos) byl jurisdikcija 25

Santuokos pripainimo negaliojania, jos nutraukimo ir gyvenimo skyrium (separacijos) bylos priklauso Lietuvos Respublikos teism jurisdikcijai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytais atvejais. 1.31 straipsnis. Vaik kilms nustatymui (legitimacijai) taikytina teis 1. Vaiko kilm (tvysts ar motinysts pripainimas, nustatymas ar nuginijimas) nustatoma arba pagal valstybs, kurios pilieiu tapo vaikas gimdamas, arba pagal valstybs, pripastamos kaip vaiko nuolatin gyvenamoji vieta jo gimimo momentu, arba pagal vieno i vaiko tv nuolatins gyvenamosios vietos ar valstybs, kurios pilieiu jis buvo vaiko gimimo momentu, teis, atsivelgiant tai, kurios i i valstybi teis yra palankesn vaikui. 2. Vaiko kilms nustatymo pasekmes nustato vaiko nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. 3. Vaiko kilms klausimus sprendia Lietuvos Respublikos teismai ar kitos Lietuvos valstybs institucijos, jeigu vaiko ar vieno i jo tv nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. 4. Vaiko tvo (motinos) veiksnumas pripastant tvyst (motinyst) nustatomas pagal valstybs, kurioje yra jo (jos) nuolatin gyvenamoji vieta tvysts (motinysts) pripainimo metu, teis. Tvysts (motinysts) pripainimo formai taikoma tvysts (motinysts) pripainimo vietos arba vaiko nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. 5. io straipsnio nuostatos taip pat taikomos nesusituokusiems tvams gimusio vaiko kilms nustatymui (legitimacijai). 1.32 straipsnis. Vaik ir tv tarpusavio santykiams taikytina teis 1. Vaik ir tv asmeniniams ir turtiniams santykiams taikoma vaiko nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. 2. Jeigu n vienas i vaiko tv neturi nuolatins gyvenamosios vietos valstybje, kurioje yra vaiko nuolatin gyvenamoji vieta, o vaikas ir abu jo tvai yra tos paios valstybs pilieiai, taikoma valstybs, kurios pilieiai jie visi yra, teis. 1.33 straipsnis. vaikinimo santykiams taikytina teis 1. vaikinimo santykiai nustatomi pagal vaiko nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis.

26

2. Jeigu yra aiku, kad vaikinus pagal vaikinamo vaiko nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis vaikinimas nebus pripastamas tvi (tvio) nuolatins gyvenamosios vietos valstybje ar valstybje, kurios pilieiai jie (jis) yra, gali bti vaikinama pagal i valstybi teis, jeigu tai nepakenks vaiko interesams. Jeigu neaiku, ar vaikinimas bus pripaintas kitoje valstybje, vaikinti draudiama. 3. vaikio ir tvi bei j giminaii tarpusavio santykiams taikoma tvi (tvio) nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. 4. Bylos, susijusios su vaikinimu, priklauso Lietuvos Respublikos teism jurisdikcijai, jeigu vaiko ar jo tvi (tvio) nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. 1.34 straipsnis. Nepilnamei gynimui, j globai ir rpybai taikytina teis Nepilnamei gynimui, j globai ir rpybai taikytina teis nustatoma pagal 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencij dl valdios institucij teisi ir taikytinos teiss nepilnamei teisi gynimo srityje. 1.35 straipsnis. Pilnamei eimos nari globai ir rpybai taikytina teis 1. Pilnamei eimos nari glob ir rpyb nustato i asmen nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. 2. Bylos, susijusios su pilnamei asmen globa ar rpyba, priklauso Lietuvos Respublikos teism jurisdikcijai, jeigu tokio asmens nuolatin gyvenamoji ar turto buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. 1.36 straipsnis. eimos nari tarpusavio ilaikymo (alimentiniams) santykiams taikytina teis eimos nari tarpusavio ilaikymo (alimentiniams) santykiams taikytina teis nustatoma pagal 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencij dl ilaikymo prievolms taikytinos teiss. PENKTASIS SKIRSNIS SUTARTINMS PRIEVOLMS TAIKYTINA TEIS 1.37 straipsnis. Sutartinms prievolms taikytina teis

27

1. Sutartinms prievolms taikoma prievols ali susitarimu pasirinkta teis. Toks ali susitarimas gali bti numatytas pagal ali sudarytos sutarties slygas arba gali bti nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. alys savo susitarimu gali pasirinkti tam tikros valstybs teis, kuri bus taikoma visai sutariai arba atskirai jos daliai ar atskiroms dalims. 2. alys savo susitarimu bet kada gali pakeisti anksiau pasirinkt sutartinei prievolei taikytin teis kita teise. Taikytinos teiss pakeitimas galioja atgaline tvarka, taiau negali bti panaudotas prie treiuosius asmenis ir nepadaro sutarties negaliojanios. 3. Aplinkyb, kad alys susitarimu pasirinko sutariai taikytin usienio teis, nra pagrindas atsisakyti taikyti Lietuvos Respublikos ar kitos valstybs imperatyvias teiss normas, kuri alys savo susitarimu negali pakeisti ar j atsisakyti. 4. Jeigu alys nepasirinko taikytinos teiss, taikoma valstybs, su kuria sutartin prievol yra labiausiai susijusi, teis. Tokiu atveju preziumuojama, kad labiausiai su prievole pagal sutart yra susijusi valstyb, kurios teritorijoje yra: 1) alies, kuri turi vykdyti pareig, labiausiai bding tai sutariai, nuolatin gyvenamoji vieta ar centrin administracija. Jeigu prievol yra labiau susijusi su prievols alies verslo vietos valstybs teise, taikoma verslo vietos valstybs teis; 2) nekilnojamojo daikto buvimo vieta, kai sutarties dalykas yra teis nekilnojamj daikt ar teis naudoti nekilnojamj daikt; 3) vejo pagrindin verslo vieta veimo sutarties sudarymo metu, jeigu toje pat valstybje, kur yra vejo pagrindin verslo vieta, buvo pakrauti kroviniai ar yra krovinio siuntjo pagrindin buvein arba krovinio isiuntimo vieta. 5. io straipsnio 4 dalis netaikoma, jeigu sutariai labiausiai bdingos pareigos vykdymo vietos nustatyti negalima ir toje dalyje nustatytomis prezumpcijomis negalima remtis, nes i bylos aplinkybi matyti, kad sutartis yra labiau susijusi su kita valstybe. 6. Draudimo sutartims taikoma valstybs, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatin gyvenamoji ar verslo vieta, o nekilnojamojo daikto draudimo atveju valstybs, kurios teritorijoje yra daiktas, teis. 7. Arbitrainiam susitarimui taikoma teis, reglamentuojanti pagrindin sutart, o jei i negalioja, arbitrainio susitarimo sudarymo vietos teis, o kai sudarymo vietos nustatyti nemanoma, arbitrao vietos valstybs teis. 8. Sutartims, sudarytoms biroje ar aukcione, taikoma biros ar aukciono vietos valstybs teis. 1.38 straipsnis. Sandorio formai taikytina teis 28

1. Sandorio formai taikytina teis nustatoma pagal io kodekso 1.37 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2. Jeigu sandorio alys susitarimu nepasirinko taikytinos teiss, sandorio formai taikoma sandorio sudarymo vietos teis. Skirtingose valstybse esani ali sudaryta sutartis taip pat galioja, jeigu jos forma atitinka bent vienos i t valstybi tokio sandorio formai taikomus teiss reikalavimus. 3. Sandori, kuri dalykas yra nekilnojamasis daiktas ar teiss j, forma turi atitikti nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybs teiss reikalavimus. 4. Vartojimo sutari, sudaryt io kodekso 1.39 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, formai yra taikoma vartotojo nuolatins gyvenamosios vietos teis. 1.39 straipsnis. Usienio teiss taikymo vartojimo sutartims ypatumai 1. iame ir kituose io kodekso straipsniuose minima vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dl preki ar paslaug sigijimo, kuri fizinis asmuo (vartotojas) su preki ar paslaug pardavju (tiekju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, eimos, nam kio poreikiams tenkinti. 2. io kodekso 1.37 straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties ali teis pasirinkti sutartinei prievolei taikytin teis neatima ir neriboja vartotojo teiss ginti savo interesus priemonmis ir bdais, kuriuos nustato jo nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis, jeigu: 1) vartojimo sutartis buvo sudaryta jo nuolatins gyvenamosios vietos valstybje pagal speciali ofert ar reklam toje alyje; 2) vartotojas buvo kitos sutarties alies paskatintas vykti usienio valstyb sudaryti sutarties; 3) kita alis ar jos atstovas gavo usakym i vartotojo io nuolatins gyvenamosios vietos valstybje. 3. Jeigu vartojimo sutarties alys nepasirinko taikytinos teiss, taikoma valstybs, kurioje yra vartotojo nuolatin gyvenamoji vieta, teis. 4. io straipsnio nuostatos netaikomos veimo sutartims, taip pat paslaug sutartims, pagal kurias vartotojui paslaugos teikiamos tik kitoje valstybje, o ne Lietuvos Respublikoje.

1.40 straipsnis. galiojimo formai, galiojimo terminui ir turiniui taikytina teis 29

galiojimo formai taikoma valstybs, kurioje jis iduotas, teis. galiojimo galiojimo terminas, jeigu nenurodytas galiojime, taip pat atstovo teiss ir pareigos, atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio atsakomyb bei j atsakomyb tretiesiems asmenims yra nustatoma pagal valstybs, kurioje atstovas veikia, teis. 1.41 straipsnis. Dovanojimo sutartims taikytina teis 1. Dovanojimo sutartims taikoma dovanotojo nuolatins gyvenamosios ar verslo vietos valstybs teis, iskyrus nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, ioms sutartims taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos teis. 2. Dovanojimo sutartis negali bti pripainta negaliojania, jeigu jos forma atitinka dovanojimo sutarties sudarymo vietos arba dovanotojo nuolatins gyvenamosios ar verslo vietos valstybs teiss reikalavimus. 1.42 straipsnis. Reikalavimo perleidimui ar skolos perklimui taikytina teis 1. Su reikalavimo perleidimu ar skolos perklimu susijusiems santykiams taikoma ali susitarimu pasirinkta teis. 2. ali pasirinkta teis perleidiant reikalavim negali bti panaudota prie skolinink, jeigu nebuvo gautas jo sutikimas dl pasirinktos taikytinos teiss. 3. Jeigu alys nepasirinko taikytinos teiss, su reikalavimo perleidimu ir skolos perklimu susijusiems santykiams taikoma teis, reglamentuojanti pagrindin prievol, dl kurios atsirandantis reikalavimas (skola) yra perleidiamas (perkeliama). 4. Reikalavimo perleidimo ar skolos perklimo formai taikoma reikalavimo perleidimui ar skolos perklimui taikytina teis. ETASIS SKIRSNIS PADARYTOS ALOS (DELIKTINMS) PRIEVOLMS TAIKYTINA TEIS 1.43 straipsnis. Dl padarytos alos atsirandanioms prievolms taikytina teis 1. ali teiss ir pareigos pagal prievoles, atsirandanias dl padarytos alos, nukentjusiojo pasirinkimu nustatomos pagal valstybs, kurioje padarytas veiksmas ar buvo kitoki al suklusi aplinkybi, teis arba pagal alos atsiradimo vietos valstybs teis. 2. Jeigu veiksmo padarymo ar kitoki aplinkybi arba alos atsiradimo vietos valstybs nustatyti nemanoma, taikoma valstybs, su kuria yra labiausiai susijusi ta alos atlyginimo byla, teis. 30

3. Po alos padarymo alys gali susitarti, kad alos atlyginimui bus taikoma byl nagrinjanio teismo vietos valstybs teis. 4. Jeigu abiej ali nuolatin gyvenamoji vieta yra toje pat valstybje, alos atlyginimui taikoma ios valstybs teis. 5. Prievolms, atsirandanioms dl netinkamos kokybs produkt padarytos alos, taikoma alos padarymo vietos valstybs teis, jeigu ioje valstybje yra nukentjusiojo nuolatin gyvenamoji vieta ar atsakingo u al asmens verslo vieta arba ioje valstybje nukentjusysis sigijo produkt. Jeigu nukentjusiojo nuolatins gyvenamosios vietos valstybje yra atsakingo u al asmens verslo vieta arba ioje valstybje nukentjusysis sigijo produkt, tai taikoma nukentjusiojo nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. Jeigu pagal ioje dalyje ivardytus kriterijus taikytinos teiss nustatyti negalima, taikoma atsakingo u al asmens verslo vietos valstybs teis, iskyrus atvejus, kai iekovas savo reikalavim grindia alos padarymo vietos valstybs teise. 6. Remiantis prievolms, atsirandanioms dl alos padarymo, taikytina teise nustatomos civilins atsakomybs slygos, jos mastas, atsakingas asmuo, atleidimo nuo civilins atsakomybs slygos. 1.44 straipsnis. Eismo vykio metu padarytos alos atlyginimui taikytina teis Reikalavimams atlyginti al, padaryt eismo vykio metu, taikytina teis nustatoma pagal 1971 m. gegus 4 d. Hagos konvencij dl eismo vykiams taikytinos teiss. 1.45 straipsnis. Reikalavimams atlyginti asmeninms neturtinms teisms padaryt al taikytina teis 1. Reikalavimams atlyginti asmeninms neturtinms teisms visuomens informavimo priemoni veiksmais padaryt al taikoma nukentjusiojo pasirinkimu nukentjusiojo nuolatins gyvenamosios ar verslo vietos arba alos atsiradimo vietos valstybs teis, arba al padariusio asmens nuolatins gyvenamosios ar verslo vietos valstybs teis. 2. Replikai (paneigimui) taikoma valstybs, kurioje buvo paskelbta publikacija ar i kurios buvo transliuojama radijo ar televizijos laida, teis. 1.46 straipsnis. Reikalavimams atlyginti nesininga konkurencija padaryt al taikytina teis

31

Reikalavimams atlyginti nesininga konkurencija padaryt al taikoma valstybs, kurios rinkoje atsirado nesiningos konkurencijos neigiamos pasekms, teis. Jeigu nesininga konkurencija paeid tik pavienio asmens interesus, taikoma valstybs, kurios teritorijoje yra nukentjusiojo verslo vieta, teis. 1.47 straipsnis. Skolinink daugetas Jeigu al padar keli asmenys, taikytina teis nustatoma atskirai kiekvienam i j pagal io kodekso 1.43 straipsnio nuostatas. SEPTINTASIS SKIRSNIS DAIKTINMS TEISMS TAIKYTINA TEIS 1.48 straipsnis. Nuosavybs teisiniams santykiams taikytina teis 1. Nuosavybs teis ir kitos daiktins teiss nekilnojamj ir kilnojamj daikt nustatomos pagal valstybs, kurioje buvo tas daiktas jo teisins padties pasikeitimo metu, teis. Daiktas pripastamas nekilnojamuoju ar kilnojamuoju pagal jo buvimo vietos valstybs teis. 2. Nuosavybs ir kit daiktini teisi oficialiai registracijai taikoma valstybs, kurioje yra daiktas jo registravimo metu, teis. 3. Nuosavybs teis ir kitos daiktins teiss veam daikt (krovin) nustatomos pagal io daikto paskyrimo vietos valstybs teis. 4. Nuosavybs teis nekilnojamj daikt, kai yra gyjamoji senatis, nustatoma pagal daikto buvimo vietos valstybs teis. 1.49 straipsnis. ali teis pasirinkti kilnojamajam daiktui taikytin teis 1. Kaip taikytin teisi kilnojamj daikt atsiradimui ir pabaigai teis alys susitarimu gali pasirinkti daikto isiuntimo ar paskyrimo vietos valstybs teis arba sandoriui taikytin teis. 2. Aplinkyb, kad alys pasirinko toki taikytin teis, negali bti panaudota prie treiuosius asmenis. 1.50 straipsnis. Teiss kilnojamj daikt suvarymams taikytina teis 1. Jeigu teis daikt, kuris veamas Lietuvos Respublik, yra suvarytas usienyje, tai pripastama, kad i teis yra suvaryta ir Lietuvos Respublikoje. 32

2. Usienyje atsiradusi daikto sulaikymo teis galioja ir vetam Lietuvos Respublik kilnojamajam daiktui, taiau ji negali bti panaudota prie siningus treiuosius asmenis. 3. Daikto sulaikymo teis eksportuojamam kilnojamajam daiktui nustato daikto paskyrimo vietos valstybs teis. 1.51 straipsnis. keitimui taikytina teis 1. Teisi, vertybini popieri ir reikalavimo teiss keitim nustato ali susitarimu pasirinkta teis, taiau taikytinos teiss pasirinkimas negali bti panaudotas prie treiuosius asmenis. 2. Jeigu alys nepasirinko taikytinos teiss, reikalavimo teis ir vertybini popieri keitim nustato kreditoriaus nuolatins gyvenamosios ar verslo vietos valstybs teis, o kit teisi keitim ioms teisms taikytina teis. ATUNTASIS SKIRSNIS INTELEKTINEI NUOSAVYBEI TAIKYTINA TEIS 1.52 straipsnis. Su intelektins nuosavybs teise susijusioms sutartims taikytina teis 1. Jeigu alys nepasirinko taikytinos teiss (io kodekso 1.37 straipsnis), su intelektins nuosavybs teismis susijusioms sutartims taikoma ias teises perleidianios ar suteikianios teis jomis naudotis alies nuolatins gyvenamosios ar verslo vietos valstybs teis. 2. Darbdavio ir darbuotojo sutartims dl intelektins nuosavybs objekto sukrimo darbo metu taikoma darbo sutartims taikytina teis. 1.53 straipsnis. Intelektins nuosavybs teiss ir j gynimui taikytina teis 1. Intelektins nuosavybs teisms ir j gynimui taikoma valstybs, kurioje praoma apginti ias teises, teis. 2. Jeigu yra paeistos intelektins nuosavybs teiss, alys po alos padarymo savo susitarimu kaip taikytin teis gali pasirinkti byl nagrinjanio teismo vietos valstybs teis.

33

DEVINTASIS SKIRSNIS KITOKIOMS PRIEVOLMS TAIKYTINA TEIS 1.54 straipsnis. Dl turto nepagrsto gijimo ar sutaupymo atsirandanioms prievolms taikytina teis 1. I prievols, vykdytos be teisinio pagrindo, atsirandantiems reikalavimams taikoma valstybs, pagal kurios statymus nustatytinas prievols teisinis pagrindas, teis. 2. Dl turto nepagrsto gijimo neteistais veiksmais atsirandantiems reikalavimams taikoma valstybs, kur buvo atlikti neteisti veiksmai, teis. 3. Jeigu turtas buvo nepagrstai gytas ar sutaupytas egzistuojant ali teisiniam santykiui, taikoma t teisin santyk nustatanti teis. 1.55 straipsnis. Vienaaliams sandoriams taikytina teis Vienaaliams sandoriams taikoma valstybs, kurioje jie buvo sudaryti, teis. 1.56 straipsnis. Vertybiniams popieriams taikytina teis 1. ekiams ir vekseliams taikomos 1931 m. kovo 19 d. enevos konvencija dl statym kolizij naudojant ekius sprendimo ir 1930 m. birelio 7 d. enevos konvencija dl statym kolizij naudojant sakomuosius ir paprastuosius vekselius sprendimo. 2. Kitiems vertybiniams popieriams taikoma j ileidimo (idavimo) vietos valstybs teis. 1.57 straipsnis. Atsiskaitym valiutai taikytina teis 1. Atsiskaitym valiuta nustatoma pagal valstybs, kurioje turi bti atliktas mokjimas, teis, jeigu alys savo susitarimu nra pasirinkusios atsiskaitym valiutos. 2. Visais kitais atvejais valiutai taikoma valiutos valstybs teis. 1.58 straipsnis. Kitais pagrindais atsirandanioms prievolms taikytina teis Dl kito asmens reikal tvarkymo atsirandanioms prievolms ir kitais iame skyriuje nenumatytais pagrindais atsirandanioms prievolms taikoma valstybs, kurioje buvo prievoli atsiradimo pagrindas, teis. 1.59 straipsnis. Iekinio senaiai taikytina teis

34

Iekinio senatis nustatoma pagal teis, kuri taikoma civilini teisini santyki dalyvi teisms ir pareigoms nustatyti. DEIMTASIS SKIRSNIS PAVELDJIMO SANTYKIAMS TAIKYTINA TEIS 1.60 straipsnis. Veiksnumas pagal testament Testatoriaus galjimas sudaryti, pakeisti ar panaikinti testament nustatomas pagal testatoriaus nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. Jeigu asmuo nuolatins gyvenamosios vietos neturjo ar j nustatyti nemanoma, tai galjimas sudaryti testament nustatomas pagal jo sudarymo vietos valstybs teis. 1.61 straipsnis. Testamento forma 1. Testamento, jo pakeitimo ar panaikinimo formai taikoma i akt sudarymo vietos valstybs teis. 2. Testamentas, jo pakeitimas ar panaikinimas taip pat galioja, jeigu i akt forma atitinka testatoriaus nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teiss reikalavimus arba valstybs, kurios pilietis testatorius buvo i akt sudarymo metu, arba jo gyvenamosios vietos valstybs i akt sudarymo ar mirties metu teiss reikalavimus. Testamentas dl nekilnojamojo daikto, taip pat tokio testamento pakeitimas ar panaikinimas galioja, jeigu j forma atitinka nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybs teis. 1.62 straipsnis. Kitiems paveldjimo teiss santykiams taikytina teis 1. Kitiems paveldjimo teiss santykiams, iskyrus su nekilnojamj daikt paveldjimu susijusius, taikoma valstybs, kurios teritorijoje buvo nuolatin palikjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teis. Nekilnojamojo daikto paveldjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybs teis. 2. Jeigu palikimas atsirado po Lietuvos Respublikos pilieio mirties, tai nepaisant taikytinos teiss jo pdiniai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir turintys teis privalomj palikimo dal, paveldi i dal pagal Lietuvos Respublikos teis, iskyrus nekilnojamuosius daiktus. 3. Jeigu pagal paveldjimo santykiams taikytin teis turtas negali pereiti usienio valstybei, kai kit pdini nra, o turtas yra Lietuvoje, tai is turtas pereina Lietuvos Respublikos nuosavybn. 35

II DALIS SANDORIAI III SKYRIUS SANDORI SAMPRATA IR FORMA 1.63 straipsnis. Sandori samprata ir rys 1. Sandoriais laikomi asmen veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. 2. Sandoriai gali bti vienaaliai, dvialiai ir daugiaaliai. 3. Vienaaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti btina ir pakanka vienos alies valios. 4. I vienaalio sandorio atsiranda pareigos j sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims i vienaalio sandorio pareigos atsiranda tik statym nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka. 5. Vienaaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojanios teiss normos taikomos tiek, kiek tai neprietarauja statymams ir vienaalio sandorio esmei. 6. Dvialiu laikomas sandoris, kuriam sudaryti btina dviej ali suderinta valia. 7. Daugiaaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti reikalinga suderinta trij ir daugiau ali valia. 1.64 straipsnis. Valios ireikimo forma 1. Sandor sudaranio asmens laisva valia gali bti ireikta odiu, ratu, veiksmu ar kitokia valios ireikimo forma. 2. Asmens valia gali bti numanoma atsivelgiant konkreias sandorio sudarymo aplinkybes. 3. Tyljimas laikomas asmens valios iraika tik statym ar sandorio ali susitarimo numatytais atvejais. 1.65 straipsnis. Valios ireikimas vieu skelbimu 1. statym ar sutarties nustatytais atvejais asmuo turi teis ireikti savo vali vieu skelbimu io straipsnio nustatyta tvarka (vieas galiojimas, vieas galiojimo panaikinimas ir kt.). 36

2. Vieas skelbimas skelbiamas paskutins inomos kitos sandorio alies gyvenamosios ar verslo vietos arba vieai ireikianio savo vali asmens gyvenamosios ar verslo vietos laikratyje ir pagrindiniuose Lietuvos Respublikos dienraiuose Civilinio proceso kodekso nustatyta vieo teismo praneim ir aukim skelbimo tvarka. Teismas prireikus gali nustatyti ir kitoki asmens valios vieo skelbimo tvark. 3. Preziumuojama, kad valios ireikimas tapo inomas kitai sandorio aliai prajus keturiolikai dien nuo paskutinio vieo paskelbimo dienos. Taiau i prezumpcija netaikoma, jeigu savo vali vieai paskelbs asmuo neatliko vis manom ir jam prieinam veiksm kitos sandorio alies gyvenamajai ar verslo vietai nustatyti. 4. Apie asmens vali vieai skelbiama vali reikianiojo lomis. 1.66 straipsnis. Slyginis sandoris 1. Teisi arba pareig atsiradim, pasikeitim ar pabaig sandoris gali padaryti priklausomus nuo tam tikr slyg buvimo ar nebuvimo. 2. Sandoris laikomas sudarytu su atidedamja slyga, jeigu alys sandoriu nustatom teisi ir pareig atsiradim padar priklausom nuo tokios aplinkybs, kurios buvimas ar nebuvimas neinomas. 3. Sandoris laikomas sudarytu su naikinamja slyga, jeigu alys sandoriu nustatom teisi ir pareig pasibaigim padar priklausom nuo aplinkybs, kurios buvimas ar nebuvimas neinomas. 4. Jeigu teisi ar pareig atsiradim, pasikeitim ar pabaig alys padar priklausomus nuo neteistos arba vieajai tvarkai ar gerai moralei prietaraujanios slygos vykdymo arba nuo neteist veiksm atlikimo, tai toks sandoris yra niekinis. 1.67 straipsnis. Nesiningo sukliudymo ar padjimo slygai atsirasti pasekms 1. Jeigu slygai atsirasti nesiningai sukliud alis, kuriai ta slyga nenaudinga, tai pripastama, kad slyga buvo. 2. Jeigu slygai atsirasti nesiningai padjo alis, kuriai ta slyga naudinga, tai pripastama, kad slygos nebuvo. 1.68 straipsnis. Kitos slyginio sandorio pasekms 1. Jeigu slyga sandorio sudarymo metu jau buvo, tai sandoris laikomas beslyginiu, kai ta slyga atidedamoji, arba niekiniu, kai ta slyga naikinamoji.

37

2. Jeigu sandorio sudarymo metu buvo aiku, kad slygos neatsiras, tai sandoris laikomas beslyginiu, kai ta slyga atidedamoji, arba niekiniu, kai ta slyga naikinamoji. 3. Jeigu atidedamosios slygos objektyviai negali bti, tai sandoris yra niekinis, o jeigu objektyviai negali bti naikinamosios slygos, sandoris yra beslyginis. 4. Jeigu atidedamosios slygos buvimas iimtinai priklauso tik nuo skolininko valios, tai sandoris yra niekinis. 1.69 straipsnis. Sandorio sudarymo vieta 1. Vienaalio sandorio sudarymo vieta laikoma sandorio alies valios ireikimo vieta (galiojimo sudarymo, testamento patvirtinimo vieta ir t. t.). 2. Dvialio ar daugiaalio sandorio sudarymo vieta laikoma oferento gyvenamoji ar verslo vieta, jeigu ali susitarimo ar statym nenumatyta kas kita. 3. Jeigu sandoriui sudaryti nebtina, kad oferentas gaut praneim apie akcept, tai sandorio sudarymo vieta laikoma akceptanto gyvenamoji ar verslo vieta arba akceptanto faktini veiksm atlikimo vieta. 1.70 straipsnis. Sandori sudarymo tvarka 1. Fiziniai asmenys sandorius sudaro patys arba per atstovus. Neleidiama sudaryti sandorio per atstov, jeigu to pobdio sandor kaip to sandorio alis gali sudaryti tik asmenikai pats fizinis asmuo, taip pat statym numatyt kit sandori. 2. Juridini asmen vardu sandorius sudaro j steigimo dokumentuose numatyti organai arba atstovai. 1.71 straipsnis. Sandori forma 1. Sandoriai sudaromi odiu, ratu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. 2. Sandoris, kuriam statymai nenustato konkreios formos, laikomas sudarytu, jeigu i asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandor (konkliudentiniai veiksmai). 1.72 straipsnis. odin sandori forma 1. Sandoriai, kuriems statymai ar ali susitarimas nenustato raytins formos, gali bti sudaromi odiu. 2. Su raytins sutarties vykdymu susij sandoriai gali bti sudaromi odiu, jeigu tai neprietarauja statymams ar sutariai. 38

1.73 straipsnis. Raytin sandori forma 1. Paprasta raytine forma turi bti sudaromi: 1) fizini asmen sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesn kaip penki tkstaniai lit, iskyrus sandorius, kurie ir vykdomi sudarymo metu; 2) juridini asmen steigimo sandoriai; 3) preki pirkimo pardavimo isimoktinai sutartys; 4) draudimo sutartys; 5) arbitrainiai susitarimai; 6) kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vieneri met terminui sutartys; 7) preliminarins sutartys; 8) asmens ilaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys; 9) taikos sutartys; 10) kiti sandoriai, kuriems is kodeksas ar kiti statymai nustato privalom paprast raytin form. 2. Raytins formos sandoriai sudaromi suraant vien dokument, pasiraom vis sandorio ali, arba alims apsikeiiant atskirais dokumentais. Raytins formos dokumentui prilyginami ali pasirayti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryio ar kitokiais telekomunikacij galiniais renginiais, jeigu yra utikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti para. 3. alys susitarimu gali nustatyti papildom raytins sandorio formos reikalavim (tam tikr asmen para buvimas, dokumento antspaudavimas, specialios formos dokumento suraymas ir t. t.) bei numatyti toki papildom reikalavim nesilaikymo teisines pasekmes. Kai alys i reikalavim nesilaiko, sandoris laikomas nesudarytu, jeigu ali susitarimu nenustatyta ko kita. 1.74 straipsnis. Notarin sandori forma 1. Notarine forma turi bti sudaromi: 1) daiktini teisi nekilnojamj daikt perleidimo ir daiktini teisi bei nekilnojamojo daikto suvarymo sandoriai; 2) vedyb sutartys (ikivedybin ir povedybin); 3) kiti sandoriai, kuriems is kodeksas nustato privalom notarin form. 1.75 straipsnis. Teisin sandori registracija 39

1. statymas gali nustatyti privalom tam tikr sandori teisin registracij. alims sandoris galioja, nors ir nra privalomai registruotas. ali teiss ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio registravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas statyme ar ali susitarimu, iskyrus atvejus, kai is kodeksas nustato, kad ali teiss ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio registravimo. 2. Neregistravusios sandorio alys negali panaudoti sandorio fakto prie treiuosius asmenis ir rodinti savo teisi prie treiuosius asmenis remdamosi kitais rodymais. 3. Jeigu t pat daikt ar daiktines teises gijo keli asmenys, taiau vienas asmuo sandor registravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daikt ar daiktines teises gijo sandor registravs asmuo. Jeigu n vienas asmuo sandorio neregistravo, laikoma, kad teises gijo pirmasis sandor sudars asmuo. 4. Jeigu tas paias teises daikt ar daiktines teises registravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises gijo pirmasis sandor registravs asmuo. 5. Privalom sandori teisin registracij atliekani valstybs institucij ar kit organizacij darbuotoj neteistais veiksmais asmenims padaryt al atlygina valstyb. 1.76 straipsnis. Raytins formos sandori pasiraymas 1. Raytins formos sandorius turi pasirayti juos sudar asmenys. Jeigu fizinis asmuo dl fizinio trkumo, ligos ar kitoki prieasi negali pats pasirayti, jo pavedimu sandor gali u j pasirayti kitas asmuo. U kit asmen pasiraiusio asmens para turi patvirtinti notaras arba mons, staigos ar organizacijos, kurioje jis dirba ar mokosi, vadovas ar jo pavaduotojas, arba stacionarins gydymo staigos, kurioje jis gydosi, vyriausiasis gydytojas ar jo pavaduotojas, arba karinio dalinio vadas ar jo pavaduotojas, kai sandor sudaro karys, arba tolimajame plaukiojime esanio laivo kapitonas, kartu nurodydami prieast, dl kurios sudarantis sandor asmuo pats negaljo pasirayti. 2. Jeigu sandoris buvo sudarytas panaudojant telekomunikacij galinius renginius, tai visais atvejais privalo bti pakankamai duomen sandorio alims nustatyti. Jeigu toki duomen nra, alys, kilus ginui, negali remtis liudytoj parodymais sandorio sudarymo faktui rodyti. 1.77 straipsnis. Kitokios, negu statymo leidiama, formos sandori sudarymas 1. Sandoriai, kuriuos statymas leidia sudaryti odiu, taip pat gali bti sudaromi paprastos raytins formos ar notarins formos.

40

2. Notarins formos gali bti ir tie sandoriai, kuriems sudaryti statymas nustato paprast raytin form. IV SKYRIUS NEGALIOJANTYS SANDORIAI 1.78 straipsnis. Niekiniai ir nuginijami sandoriai 1. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis statymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripainti j negaliojaniu. alys negali niekinio sandorio patvirtinti. 2. Sandoris, kur pripainti negaliojaniu btinas teismo sprendimas, yra nuginijamas sandoris. 3. Niekiniu sandoris gali bti laikomas tik tada, kai yra statym nustatyti pagrindai. 4. Iekin dl nuginijamo sandorio pripainimo negaliojaniu gali pareikti tik statym nurodyti asmenys. 5. Reikalavim dl niekinio sandorio teisini pasekmi taikymo gali pareikti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio fakt teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). 1.79 straipsnis. Nuginijamo sandorio patvirtinimas 1. alis, turinti teis sandor nuginyti, gali j patvirtinti per kitos sandorio alies arba statym nustatyt termin. Patvirtinusi sandor, alis netenka teiss j ginyti. 2. Preziumuojama, kad alis sandor patvirtino, jeigu po to, kai ji gijo galimyb sandor patvirtinti arba nuginyti: 1) sandor visikai ar i dalies vykd; 2) pareikalavo, kad kita alis vykdyt sandor; 3) utikrino kitai aliai savo prievoli vykdym; 4) visikai ar i dalies perleido kitam asmeniui pagal t sandor gytas teises. 1.80 straipsnis. Imperatyvioms statymo normoms prietaraujanio sandorio negaliojimas 1. Imperatyvioms statymo normoms prietaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

41

2. Kai sandoris negalioja, viena jo alis privalo grinti kitai sandorio aliai visa, k yra gavusi pagal sandor (restitucija), o kai negalima grinti to, k yra gavusi, natra, atlyginti to vert pinigais, jeigu statymai nenumato kitoki sandorio negaliojimo pasekmi. 3. Restitucijos taisykles nustato io kodekso etosios knygos normos. 4. Turtas, buvs pripainto negaliojaniu sandorio dalyku, negali bti ireikalautas i j siningai gijusio treiojo asmens, iskyrus io kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. 1.81 straipsnis. Vieajai tvarkai ar gerai moralei prietaraujanio sandorio negaliojimas 1. Vieajai tvarkai ar gerai moralei prietaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. 2. Jeigu sandoris negalioja dl io straipsnio 1 dalyje numatyt prieasi, io kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisykls netaikomos, kai abi alys inojo ar turjo inoti, jog sandoris prietarauja vieajai tvarkai ar gerai moralei. 3. Vienaal ar dvial restitucija galima, jeigu jos taikymas neprietarauja imperatyvioms statym normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas vieajai tvarkai ar geros morals normoms prietaraujanio sandorio tikslas, o vieosios teiss normos nenustato tokio sandorio alims turtini sankcij. 1.82 straipsnis. Juridinio asmens teisnumui prietaraujanio sandorio negaliojimas 1. Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organ, paeidiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatyt j kompetencij ar prietaraujantys juridinio asmens tikslams, gali bti pripainti negaliojaniais tik tais atvejais, kai kita sandorio alis veik nesiningai, t. y. inojo ar turjo inoti, kad tas sandoris prietarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokument paskelbimo faktas tokiais atvejais nra pakankamas kitos alies nesiningumo rodymas, todl juridinis asmuo turi rodyti, kad kita sandorio alis tikrai veik nesiningai (io kodekso 2.74, 2.832.85 straipsniai). 2. Viej juridini asmen sudaryti sandoriai, prietaraujantys j veiklos tikslams, gali bti pripastami negaliojaniais. 3. Iekin dl sandorio pripainimo negaliojaniu iame straipsnyje numatytais pagrindais turi teis pareikti pats juridinis asmuo, jo steigjas (steigjai) arba juridinio asmens dalyvis (dalyviai). statymai gali nustatyti ir kitus asmenis, turinius teis pareikti 42

tok iekin, arba specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti t iekin reikiantys asmenys (pvz., tam tikro akcij (bals) skaiiaus turjimas). 4. Tokiems sandoriams yra taikomos io kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. 1.83 straipsnis. statym nustatyta tvarka neregistruoto ar licencijos verstis tam tikra veikla neturinio juridinio asmens vardu sudaryto sandorio teisins pasekms 1. Pagal statym nustatyta tvarka neregistruoto juridinio asmens vardu sudaryt sandor teiss ir pareigos atsiranda j sudariusiam asmeniui, jeigu nra kito pagrindo tok sandor pripainti negaliojaniu. 2. Pagal sandorius, sudarytus juridinio asmens vardu iki juridinio asmens registravimo, iuos sandorius sudar asmenys atsako solidariai, jeigu registruotas juridinis asmuo neprisiima prievoli pagal tuos sandorius (io kodekso 2.61 straipsnis). 1.84 straipsnis. Neveiksnaus fizinio asmens sudaryto sandorio pripainimas negaliojaniu 1. Nepilnameio iki keturiolikos met sudarytas sandoris negalioja, iskyrus smulkius buitinius sandorius, kuriuos pagal kodeks ir kitus statymus nepilnameiai iki keturiolikos met gali sudaryti savarankikai. 2. Fizinio asmens, kuris statym nustatyta tvarka yra pripaintas neveiksniu dl psichins ligos ar silpnaprotysts, sudarytas sandoris negalioja. 3. io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais, be io kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyt pasekmi, veiksnioji alis privalo atlyginti antrajai aliai ios turtas ilaidas, taip pat jos turto netekim ar sualojim, jeigu veiksnioji alis inojo arba turjo inoti, kad antroji alis yra neveiksni. 4. Iekin dl tokio sandorio pripainimo negaliojaniu gali pareikti neveiksnaus asmens atstovai pagal statym ir prokuroras. Jeigu sandoris yra naudingas neveiksniam asmeniui, jo atstovas pagal statym statym nustatyta tvarka sandor gali patvirtinti. 1.85 straipsnis. Alkoholiniais grimais arba narkotinmis mediagomis piktnaudiaujanio fizinio asmens sudaryto sandorio pripainimas negaliojaniu 1. Fizinio asmens, kurio veiksnumas apribotas dl piktnaudiavimo alkoholiniais grimais arba narkotinmis mediagomis, be rpintojo sutikimo sudarytas turto ar daiktins 43

teiss perdavimo sandoris, iskyrus smulkius buitinius sandorius, gali bti teismo tvarka pripaintas negaliojaniu pagal rpintojo ar prokuroro iekin. 2. Jeigu toks sandoris pripastamas negaliojaniu, taikomos io kodekso 1.84 straipsnio 3 dalies nuostatos. 3. Rpintojas gali duoti sutikim sudaryti sandor ir po jo sudarymo, jeigu sandoris yra naudingas asmeniui, kurio veiksnumas apribotas. 1.86 straipsnis. Tariamojo sandorio negaliojimas 1. Tik dl aki (neketinant sukurti teisini pasekmi) sudarytas sandoris negalioja. 2. Tokiems sandoriams taikomos io kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. 1.87 straipsnis. Apsimestinio sandorio negaliojimas 1. Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kur alys i tikrj turjo galvoje, taikytinos taisykls. 2. Jeigu apsimestiniu sandoriu yra paeistos treij asmen teiss ar teisti interesai, ie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo fakt prie apsimestinio sandorio alis. 3. Apsimestinio sandorio alys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prie treiuosius asmenis, kurie siningai gijo teises apsimestinio sandorio pagrindu. 1.88 straipsnis. Nepilnameio nuo keturiolikos iki atuoniolikos met sudaryto sandorio pripainimas negaliojaniu 1. Nepilnameio nuo keturiolikos iki atuoniolikos met be tv ar rpintoj sutikimo sudaryt sandor, iskyrus sandorius, kuriuos toks nepilnametis pagal kodeks ar kitus statymus turi teis sudaryti savarankikai, gali bti teismo tvarka pripaintas negaliojaniu pagal to nepilnameio tv ar rpintoj iekin. 2. Jeigu io straipsnio 1 dalyje nurodytas sandoris pripastamas negaliojaniu, taikomos io kodekso 1.84 straipsnio 3 dalies nuostatos. 3. Nepilnameio atstovai pagal statym gali duoti sutikim sudaryti sandor ir po jo sudarymo, jeigu sandoris naudingas nepilnameiui. 1.89 straipsnis. Savo veiksm reikms negaljusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripainimas negaliojaniu 44

1. Fizinio asmens, kuris nors ir bdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bsenos, kad negaljo suprasti savo veiksm reikms ar j valdyti, sudarytas sandoris gali bti teismo tvarka pripaintas negaliojaniu pagal io fizinio asmens iekin. 2. Jeigu io straipsnio 1 dalyje nurodytas sandoris pripastamas negaliojaniu, tai, be io kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyt pasekmi aliai, kuri sandorio sudarymo metu negaljo suprasti savo veiksm reikms ar j valdyti, tos alies turtas ilaidas, taip pat jos turto netekim ar sualojim atlygina antroji alis, jeigu i antroji alis inojo ar turjo inoti, kad su ja sandor sudars asmuo buvo tokios bsenos. 1.90 straipsnis. Dl suklydimo sudaryto sandorio pripainimas negaliojaniu 1. I esms suklydus sudarytas sandoris gali bti teismo tvarka pripaintas negaliojaniu pagal klydusios alies iekin. 2. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. 3. Jeigu i esms suklydus sudarytas sandoris pripastamas negaliojaniu, tai taikomos io kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Be to, alis, pagal kurios iekin sandoris pripaintas negaliojaniu, turi teis reikalauti i antrosios alies atlyginti turtas ilaidas, taip pat savo turto netekim ar sualojim, jeigu rodo, kad suklydo dl antrosios alies kalts. Jeigu tai nerodyta, alis, pagal kurios iekin sandoris pripaintas negaliojaniu, privalo atlyginti antrajai aliai turtas ilaidas, taip pat jos turto netekim ar sualojim. 4. Suklydimas turi esmins reikms, kai buvo suklysta dl paties sandorio esms, jo dalyko ar kit esmini slyg arba dl kitos sandorio alies civilinio teisinio statuso ar kitoki aplinkybi, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, inodamas tikrj reikal padt, panaioje situacijoje sandorio nebt sudars arba bt j sudars i esms kitokiomis slygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi alys arba vien al suklaidino kita alis, neturdama tikslo apgauti, taip pat kai viena alis inojo ar turjo inoti, kad kita alis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi alis vykdyt sutart, prietaraut siningumo, teisingumo ar protingumo principams. 5. Suklydimas negali bti laikomas turiniu esmins reikms, jeigu alis suklydo dl savo didelio neatsargumo arba dl aplinkybi, dl kuri rizik buvo prisimusi ji pati, arba, atsivelgiant konkreias aplinkybes, btent jai tenka rizika suklysti. 6. Dl alies valios iraikos ar jos perdavimo vykusi klaida laikoma vali ireikusios alies suklydimu. 45

7. Suklydusi alis neturi teiss reikalauti pripainti sutart negaliojania, jeigu ji savo teises ir interesus adekvaiai gali apginti kitais gynimo bdais. 1.91 straipsnis. Dl apgauls, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dl alies atstovo piktavaliko susitarimo su antrja alimi ar dl susidjusi sunki aplinkybi sudaryto sandorio pripainimas negaliojaniu 1. Dl apgauls, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dl vienos alies atstovo piktavaliko susitarimo su antrja alimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kur asmuo dl susidjusi aplinkybi buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis slygomis, gali bti teismo tvarka pripaintas negaliojaniu pagal nukentjusiojo iekin. 2. Jeigu sandoris pripaintas negaliojaniu dl vienos i io straipsnio 1 dalyje nurodyt prieasi, tai antroji alis privalo grinti nukentjusiajam visa, k ji yra gavusi pagal sandor, o kai to negalima grinti, atlyginti to vert pinigais. Be to, kaltoji alis turi atlyginti nukentjusiajam visas turtas ilaidas. 3. Jeigu sandoris pripaintas negaliojaniu dl apgauls, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar dl alies atstovo piktavaliko susitarimo su antrja alimi, tai nukentjusysis taip pat turi teis reikalauti atlyginti tokiais veiksmais jam padaryt neturtin al. 4. iame straipsnyje vartojama samprata realus grasinimas reikia kitos sandorio alies ar treiojo asmens nepateisinamus ir neteistus prie sandorio al, jos tvus, vaikus, sutuoktin, senelius, vaikaiius arba kitus artimuosius alies giminaiius, arba j turt ar reputacij nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrind manyti, kad gali bti padaryta alos iems asmenims, j turtui ar reputacijai, ir aliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkanios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutart. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio alies ar treiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomikai silpnesn ar i esms ekonomikai priklausom sandorio al priversti, kad i sudaryt jai ypa ekonomikai nenauding sandor. Nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsivelgti alies, kuriai buvo grasinta, ami, finansin bei ekonomin bkl, lyt, veiksm pobd ir kitas turinias reikms bylai aplinkybes. 5. Apgaul taip pat gali bti sandorio alies tyljimas, t. y. aplinkybi, kurias inodama kita sandorio alis nebt sudariusi sandorio, nuslpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir siningumo principais, tos aplinkybs turjo bti atskleistos kitai aliai, arba aktyvs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kit sandorio al dl 46

sandorio efekto, jo esmini slyg, sandor sudaranio asmens civilinio teisinio subjektikumo bei kit esmini aplinkybi. 6. Jeigu apgaul, smurt ar grasinimus panaudojo ne kita sandorio alis, o treiasis asmuo, sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu tik tuo atveju, jei kita sandorio alis inojo arba turjo inoti iuos faktus. 7. Dl apgauls sudaryto sandorio pripainimo negaliojaniu faktas negali bti panaudotas prie siningus treiuosius asmenis, iskyrus io kodekso numatytas iimtis. 1.92 straipsnis. galiojimus virijusio atstovo sudaryto sandorio negaliojimas Jeigu asmens atstovo galiojimus apribojo statymai ar sutartis ir atstovas iuos apribojimus virija, toks sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu pagal atstovaujamojo iekin, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (io kodekso 2.133 straipsnis). 1.93 straipsnis. Sandorio negaliojimas dl statym reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo 1. statym reikalaujamos formos nesilaikymas sandor daro negaliojant tik tuo atveju, kada toks negaliojimas sakmiai nurodytas statymuose. 2. statym reikalaujamos paprastos raytins formos nesilaikymas atima i ali teis, kai kyla ginas dl sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto, remtis liudytoj parodymais fakt rodyti, o statymuose sakmiai nurodytais atvejais sandor daro negaliojant. 3. statym reikalaujamos notarins formos nesilaikymas sandor daro negaliojant. 4. Jeigu viena i ali visikai ar i dalies vykd sandor, kuriam btinas notaro patvirtinimas, o antroji alis vengia forminti sandor notarine tvarka, teismas vykdiusios sandor alies reikalavimu turi teis pripainti sandor galiojaniu. iuo atveju san