Mokomoji medžiaga

Pagrindinis įstatymas reglamentuojantis civilinius teisinius santykius yra Lietuvos Respublikos

civilinis kodeksas (toliau – CK).

Į kokius šio įstatymo straipsnius būtina atkreipti dėmesį, nurodyta

mokomojoje medžiagoje

Civilinė teisė

Parengė: MRU TF Privatinės teisės institutas

Civilinės teisės samprataCivilinė teisė - tai teisės šaka, kuri reglamentuoja (veikia) laisvų ir

vienas kitam teisiškai nepavaldžių asmenų tarpusavio santykius.

Civilinės teisės reglamentuojami (veikiami) santykiai yra šie:1. Turtiniai santykiai. Paprastai šie santykiai atsiranda dėl

materialinių vertybių (pvz., įvairių daiktų) turėjimo (nuosavybės), jųnaudojimo (pvz., naudojimosi savo mobiliuoju telefonu), perėjimo išvienų asmenų kitiems (pvz., duodant pasinaudoti savo kompiuteriukitiems, parduodant, išnuomojant ir kt.), taip pat dėl darbų atlikimo(pvz., dėl sugedusio jūsų telefono remonto) ir paslaugų suteikimo(pvz., kabelinės televizijos paslaugų teikimo). Taip pat turtiniaisantykiai atsiranda dėl žalos atlyginimo (pvz., sugadinus mokyklosturtą teks atlyginti žalą).

2. Su turtiniais santykiais susiję asmeniniai neturtiniai santykiai.Tokie santykiai atsiranda sukūrus literatūros, mokslo ar meno kūrinį,padarius išradimą. Asmuo įgyja teises į savo sukurtą nematerialųrezultatą. Todėl niekas negali naudoti kūrybinio darbo produkto(muzikos, meno kūrinio, išradimo) be jo kūrėjo leidimo.3. Šeimos santykiai. Tai: santuokos sudarymas, pripažinimasnegaliojančia ir jos pabaiga, sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos, vaikųir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos (pvz., vaiko išlaikymas), įvaikinimo,kitų šeimos narių teisės ir pareigos, globa ir rūpyba, civilinės būklėsaktų (gimimo, įvaikinimo, santuokos, mirties) registravimas.4. Su turtiniais santykiais nesusiję asmeniniai neturiniai santykiai.Civiline teisine tvarka ginamos tokios asmeninės neturtinės vertybėskaip garbė ir orumas (CK 2.24 str.), teisė į vardą (CK 2.20 str.), įatvaizdą (CK 2.22 str.), į privatų gyvenimą (CK 2.23 str.), į kūnoneliečiamumą (CK 2.25 str.), fizinio asmens laisvės neliečiamumas (CK2.26 str.), teisė pakeisti lytį (CK 2.27 str.).

Asmenys kaip civilinės teisės subjektaiAsmenys, dalyvaujantys civiliniuose santykiuose kaip atskiri privatūs

asmenys, vadinami fiziniais asmenimis.Teisės nustatyta tvarka organizuotos žmonių grupės ar kolektyvai, kaip

civilinių santykių dalyviai, vadinami juridiniais asmenimis.

Fizinio asmens samprata

Fizinis asmuo – tai žmogus, kuris turi ir gali įgyti teisių ir pareigų. Jisgali teises įgyvendinti pats arba per atstovą (pvz., išduodamasįgaliojimą), o pareigas vykdyti pats arba tai padaro jo atstovai pagalįstatymą (tėvai, globėjai), pvz., pareigas už nepilnamečius iki 14 m.vykdo tėvai ar globėjai. Todėl, jeigu tokio amžiaus nepilnametissugadins mokyklos turtą, atsakyti civiline tvarka ir atlyginti žalą turėstėvai ar globėjai.

Susipažinkite su CK 2.1-2.32 straipsniais

Fizinio asmens sąvokos negalima priešinti artapatinti su žmogaussąvoka. Žmogus yra biologinė ir socialinė būtybė. Fizinis asmuo yrateisių ir pareigų turėtojas, civilinių teisinių santykių subjektas. Šiąteisinę savybę žmogui suteikia teisė. Antai, senovės pasaulyje buvovergų, kurie nebuvo laikomi teisės subjektais, o vertinti kaip daiktai.Tokia prekyba laikyta teisėta.

Fizinis asmuo, kaip civilinių santykių dalyvis, apibūdinamas tokiaisteisiniais bruožais kaip teisnumas ir veiksnumas.

a) Fizinio asmens teisnumasGalėjimas turėti civilines teises ir pareigas (civilinis teisnumas)

pripažįstamas visiems fiziniams asmenims (CK 2.1 str.), kad ir kokioamžiaus ar socialinės padėties jis bebūtų. Teisnumas - visuotina ir lygivisų galimybė turėti teises ir pareigas. Civilinis teisnumas atsirandaasmens gimimo momentu ir išnyksta jam mirus (CK 2.2 str.). Teisnumasįgyjamas nepriklausomai nuo jo turėtojo valios ir neatskiriamas nuoasmens.

Atkreipti dėmesį į CK 2.4 straipsnį

b) Fizinio asmens veiksnumasFizinio asmens civilinis veiksnumas - tai asmens galėjimas savo veiksmais

įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Visiškas veiksnumasatsiranda, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina 18metų (CK 2.5 str.), taip pat nepilnamečiui sudarius santuoką (CK 2.5(2)str.) arba jį teismui pripažinus veiksniu (emancipacija) (CK 2.9 str.).

Pagal veiksnumą skiriamos tokios fizinių asmenų grupės:1) Fiziniai asmenys, turintys visišką veiksnumą;2) Nepilnamečiai iki 14 metų (atkreipti dėmesį į CK 2.7 str.);3) Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų (atkreipti dėmesį į CK 2.8 str.);4) Fiziniai asmenys, kurių veiksnumas yra apribotas teismo

sprendimu (atkreipti dėmesį į CK 2.11 str.);5) Fiziniai asmenys, pripažinti neveiksniais teismo sprendimu (atkreipti

dėmesį į CK 2.10 str.).

Smulkus buitinis sandoris - tai sandoris, kuriuo nepilnametis patenkinasavo amžiui būdingus poreikius, tokius kaip kaip maisto produktų,kanceliarinių prekių, knygų, laikraščių įsigijimas, kai sandorio kainanedidelė ir atsiskaitoma grynaisiais pinigais iš karto.

Sutarties samprata

Sutartis - yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeistiar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai įsipareigojama atliktitam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo).

Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksniųšalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma,t. y. tam tikrais atvejais sutarties šalims nepakanka žodžiu susitarti, oturi būti laikomasi įstatyme numatytos sutarties formos (rašytinės arnotarinės).

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymogalią. Sutartis įpareigoja atlikti tai, kas joje numatyta.

Atkreipti dėmesį į CK 6.189, 6.192, 6.200 straipsnius

Pagrindiniai sutarčių teisės principai

Svarbiausias sutarčių teisės principas yra sutarties laisvės principas.Jis reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savonuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudarytiCK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kaipareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškasįsipareigojimas sudaryti sutartį.

Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtissąžiningai.

Vartojimo sutarties samprata (CK 2281 str.)

Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekesnuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojasįsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą.Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu arprofesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti arsudarantis sutartis.Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo savo prekybos,verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantis sudaryti ar sudarantissutartis.Vartotojai negali atsisakyti CK jiems nustatytų teisių, o verslininkuidraudžiama vykdyti vartotojams nesąžiningą komercinę veiklą.Kai verslininkas pažeidžia vartotojo teises, vartotojas turi teisę įstatymųnustatyta tvarka kreiptis dėl pažeistų jo teisių gynimo į vartotojų teisiųapsaugos institucijas ar teismą.

Atkreipti dėmesį į CK 2286 , 22813 , 22814, 22816 straipsnius

Vartotojo teisės į tinkamos kokybės prekes ar paslaugas

Visi produktai (gaminiai) ir paslaugos turiatitikti kokybės bei saugumo reikalavimus,kurių nesilaikant galimi vartotojų teisiųpažeidimai, už kuriuos prekių gamintojai,platintojai ir paslaugų teikėjai privaloatsakyti teisės aktų nustatyta tvarka.

Atkreipti dėmesį į CK 6.363 straipsnį

Daiktų kokybės garantijaGarantija – be papildomo mokesčio teikiamas prekėspardavėjo ar gamintojo įsipareigojimas vartotojui atlygintisumokėtą sumą ar pakeisti, pataisyti prekes, jei josneatitinka kokybės rodiklių, nurodytų prekės garantiniamedokumente ar prekės reklamoje

Daiktų kokybės garantijos rūšys: 1) komercinė (suteikia gamintojasar pardavėjas); 2) teisinė (reglamentuojama įstatymiškai).

Vartotojo teisės, įsigijus netinkamos kokybės maisto prekę, įgyvendinimas

Netinkamos kokybės maisto prekę nusipirkęs vartotojas savopasirinkimu turi teisę reikalauti, kad: prekė būtų pakeista į tokią pat tinkamos kokybės prekęarba

grąžinti prekę pardavėjui ir reikalauti grąžinti už prekęsumokėtus pinigus.

Netinkamos kokybės maisto prekės keičiamos ar grąžinamosprekės pirkimo vietoje ar kitoje pardavėjo nurodytoje, pirkėjuipatogioje vietoje.

Norėdamas pakeisti ar grąžinti prekę, pirkėjas pardavėjui turipateikti raštišką prašymą, kuriame būtų nurodyti prekėstrūkumai ir pasirinktas vienas teisėtas reikalavimas.

Prie prašymo pridedamas kasos aparato kvitas arba pirkimo–pardavimo kvitas, arba (!!) kitas prekės pirkimą–pardavimą iš šio pardavėjo patvirtinantis dokumentas(PVM sąskaita faktūra, sąskaita faktūra, mokėjimo kortelėssąskaitos išrašas, mokėjimo kortelės skaitytuvo čekis ir kt.).

Jei pirkėjas nepateikia kasos aparato kvito arba kito nustatytatvarka išduodamo prekės pirkimą ir pardavimą iš šiopardavėjo patvirtinančio dokumento, prekė keičiama ar kititeisėti pirkėjo reikalavimai vykdomi tik pardavėjui sutikus.

O jei prekės kokybė tinkama, bet vartotojas apsigalvojo...? Atkreipti dėmesį į CK 6.362 str.