Civiline nauja 1 dalis

1

I skyrius. CIVILINË TEISË KAIP TEISËS ÐAKA

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

CIVILINË TEISËB E N D R O J I D A L I S

Antroji laida

Vilnius 2008

2

CIVILINË TEISË. Bendroji dalis.

© Mykolo Romerio universitetas, 2008

© Egidijus Baranauskas, Inga Karulaitytë-Kvainauskienë, Julija Kirðienë,Vytautas Pakalniðkis, Leonas VirginijusPapirtis, Daina Petrauskaitë, RamutëRuðkytë, Pranciðkus Vitkevièius

Recenzavo Lietuvos apeliacinio teismo teisëjas doc. dr. Vigintas Viðinskis irVilniaus universiteto Teisës fakulteto Darbo teisës katedros docentas dr. Gintautas

Buþinskas.

Vadovëlis apsvarstytas Mykolo Romerio universiteto Teisës fakulteto Civilinësir komercinës teisës katedros 2004 m. geguþës 26 d. posëdyje (protokolo Nr.1CKK–13) ir rekomenduotas spausdinti.

Mykolo Romerio universiteto moksliniø-mokomøjø leidiniø aprobavimospaudai komisija 2008 m. vasario 28 d. posëdyje (protokolas Nr. 2L–3) vadovëlá

patvirtino spausdinti.

UDK347(075.8) Ci287

Vadovëlio autoriai:

I skyriaus 1–8 poskyriø – prof. dr. Vytautas PakalniškisI skyriaus 9 poskyrio – prof. habil. dr. Pranciškus VitkevièiusII skyriaus 1 poskyrio – Ramutë RuškytëII skyriaus 2 poskyrio 2.1.–2.5. skirsniø ir 3 poskyrio – doc. dr. Julija Kiršienë2 poskyrio 2.6.–2.12. skirsniø ir 4 poskyrio – Ramutë RuškytëIII skyriaus 1 poskyrio – doc. dr. Leonas Virginijus PapirtisI skyriaus 2 poskyrio – dr. Egidijus BaranauskasIV ir V skyriaus – doc. dr. Julija KirðienëVI skyriaus 1 ir 2 poskyrio – doc. dr. Leonas Virginijus PapirtisVI skyriaus 3 poskyrio – Inga Karulaitytë-KvainauskienëVII skyriaus – Daina Petrauskaitë

Moksliniai redaktoriai – prof. dr. Vytautas Pakalniškis,doc. dr. Leonas Virginijus Papirtis

ISBN 978-9955-19-060-8

Visos leidinio leidybos teisës saugomos. Ðis leidinys arba kuri nors jo dalis negali bûti dauginami,taisomi arba kitu bûdu platinami be leidëjo sutikimo.

3


PRATARMË ............................................................................................................... 11

I skyrius. CIVILINË TEISË KAIP TEISËS ÐAKA ............................................. 13Literatûra .................................................................................................................... 14

1 poskyris. CIVILINËS TEISËS ESMË IR JOS TAIKYMO SRITIS ............. 16

1.1. Civilinës teisës reglamentavimo srities nustatymo reikšmë ......................... 161.2. Privatinë ir civilinë teisë ..................................................................................... 171.3. Viešoji ir privatinë teisë .................................................................................... 171.4. Viešosios ir privatinës teisës sàveikavimà lemiantys veiksniai

postindustrinëje visuomenëje .......................................................................... 201.6. Privatinës teisës sistemos .................................................................................. 241.7. Kontinentinës ir bendrosios teisës suartëjimo tendencija .......................... 261.8. Lietuvos civilinës teisës raidos apþvalga .......................................................... 27

2 poskyris. CIVILINËS TEISËS PASKIRTIS, TIKSLAI IRFUNKCIJOS .......................................................................................... 31

2.1. Civilinës teisës paskirtis ..................................................................................... 312.1.1. Civilinë teisë ir apyvarta .......................................................................... 332.1.2. Civilinë teisë – ekonominës veiklos planavimo priemonë ................. 33

2.2. Civilinës teisës ideologiniai pagrindai ir tikslai .............................................. 342.3. Civilinës teisës funkcijos .................................................................................... 37

2.3.1. Reglamentavimo funkcija ....................................................................... 372.3.2. Valstybës prievartos legalizavimo ir normavimo funkcija .................. 392.3.3. Informavimo funkcija .............................................................................. 39

3 poskyris. LIETUVOS CIVILINËS TEISËSREGLAMENTAVIMO OBJEKTAS ................................................. 41

3.1. Lietuvos civilinës teisës reglamentuojamø santykiø rûðys ........................... 413.2. Turtiniai santykiai ................................................................................................ 42

3.2.1. Turto samprata ir jo formos .................................................................. 423.2.2. Turtiniai santykiai – civilinës teisës reglamentavimo objektas ............. 46

3.3. Asmeniniai neturtiniai santykiai ....................................................................... 473.3.1. Asmeniniø neturtiniø santykiø samprata ............................................ 473.3.2. Asmeniniø neturtiniø santykiø rûðys .................................................... 48

3.4. Civilinës teisës taikymas kitø teisës šakøreglamentuojamiems santykiams .................................................................... 493.4.1. Civilinës teisës taikymas viešosios teisës

reglamentuojamiems turtiniams santykiams ....................................... 493.4.2. Civilinës teisës normø taikymas darbo santykiams ............................. 51

4 poskyris. CIVILINËS TEISËS REGLAMENTAVIMO METODAS ................ 54

4.1. Civilinës teisës reglamentavimo metodo sàvoka ir elementai ...................... 54

TURINYS

4


4.2. Civilinës teisës reglamentavimo metodo bruoþai .......................................... 554.2.1. Civilinës teisës subjektø autonomiškumas .......................................... 564.2.2. Civilinës teisës subjektø lygybë .............................................................. 564.2.3. Civilinës teisës reglamentavimo metodo raiška

teisës normø dispozicijose ..................................................................... 574.2.4. Teisës norminiø aktø spragø uþpildymas ............................................ 594.2.5. Civilinës teisës prezumpcijos ................................................................. 604.2.6. Civilinës teisinës atsakomybës ypatumai –

reglamentavimo metodui bûdingas poþymis ...................................... 63

5 poskyris. CIVILINËS TEISËS PRINCIPAI ....................................................... 65

5.1. Civilinës teisës principø samprata .................................................................... 655.2. Bendrøjø civilinës teisës principø samprata ................................................... 665.3. Bendrøjø civilinës teisës principø reikšmë ..................................................... 675.4. Civilinës teisës principø konkurencija ............................................................. 685.5. Civilinës teisës principø funkcijos .................................................................... 695.6. Civiliniø santykiø teisinio reglamentavimo principai ..................................... 70

5.6.1. Subjektø lygiateisiškumo principas ....................................................... 705.6.2. Nuosavybës nelieèiamumo principas .................................................... 715.6.3. Sutarties laisvës principas ...................................................................... 735.6.4. Nesikišimo á privaèius santykius principas ........................................... 745.6.5. Proporcingumo principas ...................................................................... 745.6.6. Teisëtø lûkesèiø principas ....................................................................... 745.6.7. Teisinio apibrëþtumo principas .............................................................. 755.6.8. Draudimo piktnaudþiauti savo teise principas ................................... 765.6.9. Visokeriopos civiliniø teisiø teisminës gynybos principas ................. 77

5.7. Civiliniø teisiø ágyvendinimo principai ............................................................. 78

6 poskyris. CIVILINËS TEISËS APIBRËÞIMAS IR JOS VIETALIETUVOS TEISËS SISTEMOJE ................................................... 83

6.1. Civilinës teisës apibrëþimo metodologinës prielaidos .................................. 836.2. Civilinës teisës atribojimas nuo kitø teisës šakø ............................................ 84

6.2.1. Civilinës teisës atribojimas nuo viešosios teisës .................................. 846.2.2. Civilinës teisës vieta privatinës teisës sistemoje .................................. 86

6.2.2.1. Civilinë ir komercinë teisë ............................................................ 866.2.2.2. Civilinë ir šeimos teisë .................................................................. 886.2.2.3. Civilinë ir darbo teisë .................................................................... 906.2.2.4. Civilinë ir tarptautinë privatinë teisë .......................................... 91

7 poskyris. LIETUVOS CIVILINËS TEISËS SISTEMA IRSTRUKTÛRA ...................................................................................... 93

7.1. Civilinës teisës sistemos samprata ................................................................... 937.2. Civilinës teisës institutai ir poðakës .................................................................. 93

7.2.1. Daiktinë teisë ............................................................................................ 947.2.2. Prievoliø teisë ......................................................................................... 100

7.3. Civilinës teisës struktûra .................................................................................. 100

5


7.3.1. Bendroji dalis ......................................................................................... 1027.3.2. Specialioji dalis ....................................................................................... 103

8 poskyris. CIVILINËS TEISËS ŠALTINIAI .................................................... 104

8.1. Civilinës teisës šaltinio samprata .................................................................... 1048.2. Civilinës teisës šaltiniai kontinentinëje ir anglosaksø teisëje ..................... 1048.3. Pirminiai ir antriniai civilinës teisës šaltiniai ................................................. 1058.4. Civiliniai ástatymai ir poástatyminiai aktai ...................................................... 108

8.4.1. Lietuvos Respublikos Konstitucija ..................................................... 1098.4.2. Civilinis kodeksas ................................................................................... 1098.4.3. Kiti civiliniai ástatymai ............................................................................ 1108.4.4. Poástatyminiai aktai ................................................................................ 111

8.5. Civiliniø ástatymø ir poástatyminiø aktø galiojimo sàlygos .......................... 1128.6. Tarptautinë privatinë teisë .............................................................................. 113

8.6.1. Kolizinës tarptautinës privatinës teisës normos ............................... 1148.6.2. Materialinës tarptautinës privatinës teisës normos ......................... 114

8.7. Civilinës teisës harmonizavimas ir unifikavimas .......................................... 1158.8. Europos Sàjungos teisë ................................................................................... 117

8.8.1. Europos Sàjungos teisës samprata .................................................... 1178.8.2. Europos Sàjungos teisës šaltiniai ....................................................... 117

9 poskyris. CIVILINIS TEISINIS SANTYKIS .................................................. 120

9.1. Civilinës teisës vaidmuo reglamentuojant visuomeniniussantykius ............................................................................................................ 120

9.2. Civilinio teisinio santykio sisteminio tyrimometodologiniai pagrindai ............................................................................... 121

9.3. Civilinio teisinio santykio samprata ............................................................... 1229.4. Civilinio teisinio santykio subjektai ir civilinis

teisinis subjektiškumas .................................................................................... 1239.4.1. Civilinio teisinio santykio subjekto atribojimo

nuo objekto klausimai .......................................................................... 1249.4.2. Civilinio teisinio santykio subjektai .................................................... 1259.4.3. Civilinis teisinis subjektiškumas .......................................................... 127

9.5. Civilinio teisinio santykio objektas ................................................................. 1309.6. Civilinio teisinio santykio turinys ir forma .................................................... 1339.7. Civiliniø teisiniø santykiø rûðys ....................................................................... 136

9.7.1. Turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai ....................................... 1369.7.2. Absoliutiniai ir santykiniai teisiniai santykiai ..................................... 1369.7.3. Daiktiniai ir prievoliniai teisiniai santykiai ......................................... 1379.7.4. Reguliaciniai ir apsauginiai teisiniai santykiai ................................... 1399.7.5. Bendrieji ir konkretieji teisiniai santykiai ........................................... 1399.7.6. Dvišaliai ir vienašaliai civiliniai teisiniai santykiai .............................. 140

9.8. Civiliniø teisiniø santykiø atsiradimo, pasikeitimo irpasibaigimo pagrindai ..................................................................................... 1409.8.1. Teisiniai faktai ......................................................................................... 1409.8.2. Veiksmai ir ávykiai ................................................................................... 142

Turinys

6


9.8.3. Teisëti ir neteisëti veiksmai ................................................................... 1439.8.4. Sandoriai ................................................................................................. 1439.8.5. Administraciniai aktai ........................................................................... 1449.8.6. Teisiniai poelgiai ..................................................................................... 1449.8.7. Teisiniai ávykiai ........................................................................................ 1449.8.8. Teisinës bûsenos .................................................................................... 1459.8.9. Teigiami ir neigiami teisiniai faktai ...................................................... 1459.8.10. Teisiniø faktø sudëtis ........................................................................... 1459.8.11. Sudëtingi teisiniai faktai ..................................................................... 146

II skyrius. ASMENYS ............................................................................................. 147Literatûra .................................................................................................................. 148

1 poskyris. FIZINIAI ASMENYS ........................................................................ 150

1.1. Fizinio asmens teisinio subjektiðkumo sàvoka ir elementai ....................... 1501.2. Fiziniø asmenø teisnumas ............................................................................... 1511.3. Fizinio asmens paskelbimas mirusiu ............................................................. 1541.4. Fizinio asmens pripaþinimas neþinia kur esanèiu ........................................ 1551.5. Fizinio asmens veiksnumas ............................................................................. 1561.6. Fiziniø asmenø civilinio veiksnumo apribojimas .......................................... 1581.7. Fizinio asmens pripaþinimas neveiksniu ....................................................... 1591.8. Fizinio asmens nuolatinë gyvenamoji vieta ir gyvenamoji vieta ................. 1591.9. Civilinës bûklës akto sàvoka ir rûðys .............................................................. 1611.10. Specifinës fiziniø asmenø civilinës teisës .................................................... 163

1.10.1.Teisë á vardà ........................................................................................... 1631.10.2.Teisë á atvaizdà bei teisë á privatø gyvenimà

ir jo slaptumà ........................................................................................ 1641.10.3. Asmens garbës ir orumo gynimas ..................................................... 1671.10.4. Teisë á kûno nelieèiamumà ir vientisumà ......................................... 1691.10.5. Neleistinumas apriboti fizinio asmens laisvæ ................................... 1701.10.6 Teisë pakeisti lytá ................................................................................... 171

2 poskyris. BENDROSIOS ÞINIOS APIE JURIDINIUS ASMENIS .............. 172

2.1. Juridinio asmens samprata ir poþymiai ........................................................ 1722.2. Pagrindinës juridinio asmens prigimties teorijos ........................................ 1752.3. Teisinis subjektiðkumas – fikcijos ir realybës dichotomija .......................... 1792.4. Civilinë atsakomybë pagal juridinio asmens prievoles ................................ 1822.5. Juridiniø asmenø rûðys .................................................................................... 1832.6. Juridiniø asmenø ásteigimas ........................................................................... 184

2.6.1. Juridinio asmens steigëjai ir dalyviai ................................................... 1842.6.2. Juridinio asmens steigimo pagrindas ................................................. 1852.6.3. Juridinio asmens steigimo tvarka ........................................................ 1862.6.4. Juridinio asmens steigimo dokumentai ............................................. 1882.6.5. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas,

registravimas ir apsauga ....................................................................... 1902.6.6. Juridinio asmens buveinë ..................................................................... 193

7


2.6.7. Juridiniø asmenø registras ................................................................... 1952.6.8. Juridiniø asmenø registravimo procedûra ........................................ 198

2.7. Juridinio asmens steigëjo civilinë atsakomybë pagaljuridinio asmens prievoles .............................................................................. 199

2.8. Juridinio asmens teisnumas ........................................................................... 2002.8.1. Teisnumo turinys ................................................................................... 2002.8.2. Teisnumo apribojimas ........................................................................... 203

2.9. Juridinio asmens organai ................................................................................ 2042.9.1. Juridinio asmens organo samprata ir jø sudarymas ........................ 2042.9.2. Juridinio asmens organø kompetencija ir funkcijos ........................ 205

2.10. Juridinio asmens filialai ir atstovybës .......................................................... 2092.10.1. Juridinio asmens filialai ...................................................................... 2092.10.2. Juridinio asmens atstovybë ................................................................ 211

2.11. Juridinio asmens reorganizavimas,pertvarkymas ir likvidavimas ........................................................................ 212

2.11.1. Juridinio asmens reorganizavimas .................................................... 2132.11.2. Juridiniø asmenø pertvarkymas ........................................................ 2162.11.3. Juridinio asmens likvidavimas ............................................................ 218

2.12. Juridinio asmens bankrotas .......................................................................... 220

3 poskyris. PRIVATIEJI JURIDINIAI ASMENYS .......................................... 228

3.1. Privaèiøjø juridiniø asmenø samprata .......................................................... 2283.2. Privaèiøjø juridiniø asmenø rûðys .................................................................. 2313.3. Neribotos civilinës atsakomybës juridiniai asmenys .................................... 232

3.3.1. Individualios ámonës ............................................................................. 2323.3.2. Ûkinës bendrijos .................................................................................... 234

3.3.2.1. Ûkinës bendrijos samprata ir paskirtis ................................... 2343.3.2.2. Ûkinës bendrijos steigimas ....................................................... 2353.3.2.3. Ûkinës bendrijos nariø turtinës teisës .................................... 2353.3.2.4. Ûkinës bendrijos nariø neturtinës teisës ............................... 2363.3.2.5. Ûkinës bendrijos vidiniai teisiniai santykiai ........................... 2363.3.2.6. Ûkinës bendrijos atsakomybë tretiesiems

asmenims pagal prievoles ......................................................... 2373.3.2.7. Ûkinës bendrijos veiklos nutraukimas .................................... 2383.3.2.8. Ûkiniø bendrijø teisinio reguliavimo

ypatumai kitose ðalyse ............................................................... 2393.4. Ribotos civilinës atsakomybës ámonës ........................................................... 240

3.4.1. Akcinës bendrovës ................................................................................. 2403.4.1.1. Akcinës bendrovës samprata ................................................. 2403.4.1.2. Akciniø bendroviø rûðys ......................................................... 2413.4.1.3. Akciniø bendroviø steigimas ir registravimas ..................... 2423.4.1.4. Bendrovës steigimo sutartis .................................................. 2433.4.1.5. Bendrovës ástatai ..................................................................... 2443.4.1.6. Steigiamasis susirinkimas ....................................................... 2443.4.1.7. Bendrovës registravimas ........................................................ 2453.4.1.8. Bendrovës turtas ..................................................................... 2453.4.1.9. Akcijos ir obligacijos ................................................................ 247

Turinys

8


3.4.1.10. Akcininkø turtinës ir asmeninës teisës ir pareigos .............. 2493.4.1.11. Teisë disponuoti akcijomis ....................................................... 2503.4.1.12. Teisë laiku ir reguliariai gauti reikiamà

informacijà apie bendrovæ ..................................................... 2523.4.1.13. Teisë dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose

akcininkø susirinkimuose ....................................................... 2553.4.1.14. Teisë rinkti bendrovës valdymo organus .............................. 2573.4.1.15. Teisë gauti bendrovës pelno dalá ........................................... 2573.4.1.16 Teisë kreiptis dël teisminës paþeistø teisiø gynybos ............. 2583.4.1.17. Akcinës bendrovës valdymo organai .................................... 2593.4.1.18. Bendrovës pabaiga .................................................................. 267

3.4.2. Kooperatinës bendrovës ...................................................................... 2703.4.2.1. Kooperatinës bendrovës (kooperatyvo) samprata ............ 2703.4.2.2. Kooperatinës bendrovës kapitalas ....................................... 2713.4.2.3. Kooperatinës bendrovës steigimas ........................................ 2723.4.2.4. Kooperatinës bendrovës valdymas ir

bendrovës nariø teisës ............................................................. 2723.4.2.5. Kooperatinës bendrovës likvidavimas

ir reorganizavimas .................................................................... 2733.4.3. Þemës ûkio bendrovës .......................................................................... 2733.4.4. Ámoniø junginiai .................................................................................... 273

4 poskyris. VIEŠIEJI JURIDINIAI ASMENYS ............................................... 279

4.1. Vieðøjø juridiniø asmenø samprata ir paskirtis .......................................... 2794.2. Vieðojo juridinio asmens steigëjo, vieðojo juridinio

asmens atsakomybë ir vieðojo juridinio asmensvaldymo organø atsakomybë .......................................................................... 283

4.3. Vieðøjø juridiniø asmenø rûðys ..................................................................... 2854.4. Valstybës ir savivaldybës kaip juridiniø asmenø ypatumai ......................... 2864.5. Valstybës ir savivaldybës ámonës .................................................................... 2904.6. Valstybës ir savivaldybiø ástaigos kaip juridiniai asmenys ........................... 2934.7. Asociacijos. Vieðosios ástaigos. Fondai ........................................................ 297

4.7.1. Asociacijos .............................................................................................. 2974.7.2. Vieðosios ástaigos ................................................................................... 3004.7.3. Labdaros ir paramos fondai ................................................................ 303

4.8. Politinës partijos ir profsàjungos ................................................................... 3074.8.1. Politinës partijos .................................................................................... 3074.8.2. Profesinës sàjungos ............................................................................... 309

4.9. Baþnyèia ir religinës bendruomenës .............................................................. 312

III skyrius. SANDORIAI ........................................................................................ 317Literatûra .................................................................................................................. 318

1 poskyris. SANDORIO SAMPRATA, FORMA IR RÛÐYS .......................... 3192 poskyris. SANDORIØ NEGALIOJIMAS ....................................................... 338

2.1. Sandoriø negaliojimo samprata ..................................................................... 3382.2. Niekiniai sandoriai ........................................................................................... 343

9


2.3. Nuginèijami sandoriai ...................................................................................... 3452.4. Sandoriø negaliojimo pagrindai .................................................................... 3482.5. Sandorio negaliojimo padariniai ................................................................... 369

IV skyrius. TERMINAI ........................................................................................... 373Literatûra .................................................................................................................. 374

1 poskyris. BENDROSIOS NUOSTATOS ......................................................... 3752 poskyris. IEÐKINIO SENATIS .......................................................................... 379

V skyrius. ATSTOVAVIMAS .................................................................................. 391Literatûra .................................................................................................................. 392

1 poskyris. ATSTOVAVIMO SAMPRATA ......................................................... 3932 poskyris. ATSTOVAVIMO SANTYKIØ SUBJEKTAI ................................. 3963 poskyris. ATSTOVAVIMO RÛÐYS ................................................................ 4044 poskyris. ÁGALIOJIMAS .................................................................................. 4075 poskyris. KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS IR PROKÛRA ..................... 410

VI skyrius. CIVILINIØ TEISIØ ÁGYVENDINIMAS IR GYNIMAS .............. 417Literatûra .................................................................................................................. 418

1 poskyris. CIVILINIØ TEISIØ ÁGYVENDINIMAS ...................................... 4191.1. Civiliniø teisiø ágyvendinimo samprata .......................................................... 4191.2. Subjektiniø civiliniø teisiø ágyvendinimo bûdai ............................................. 4251.3. Daiktiniø subjektiniø civiliniø teisiø ágyvendinimo bûdai ............................ 4281.4. Reikalavimo teisiø, kaip prievoliø elemento,

ágyvendinimo ypatumai .................................................................................... 4331.5. Asmeniniø neturtiniø teisiø ágyvendinimo ypatumai .................................. 4361.6. Civiliniø teisiø ágyvendinimo principai ........................................................... 440

2 poskyris. CIVILINIØ TEISIØ APSAUGA ...................................................... 443

2.1. Civiliniø teisiø apsaugos ir gynimo samprata ir reikðmë ............................. 4432.2. Civilinë teisinë atsakomybë ir sankcija ............................................................ 445

3 poskyris. CIVILINIØ TEISIØ GYNIMAS ...................................................... 451

3.1. Teisës á paþeistos teisës gynybà turinys ........................................................... 4513.2. Civiliniø teisiø gynimo bûdai ............................................................................ 4533.3. Asmeniniø neturtiniø teisiø gynimo ypatumai ............................................. 4593.4. Savigynos, kaip civiliniø teisiø gynimo bûdo, ypatumai ............................... 462

VII skyrius. PAVELDËJIMAS ................................................................................ 467Literatûra ................................................................................................................... 468

1 poskyris. BENDROSIOS NUOSTATOS .......................................................... 469

1.1. Paveldëjimo teisës raida ................................................................................... 4691.2. Paveldëjimo teisë. Samprata. Dalykas. Ðaltiniai. Principai ......................... 475

Turinys

10


1.3. Paveldëjimo samprata. Paveldëjimo dalykas ................................................. 4781.4. Paveldëjimo teisës subjektai ............................................................................ 4811.5. Juridiniai faktai, nulemiantys paveldëjimo teisiniø

santykiø atsiradimà ........................................................................................... 4841.6. Palikimo atsiradimas. Palikimo atsiradimo laikas ir vieta ........................... 485

2 poskyris. PAVELDËJIMAS PAGAL ÁSTATYMÀ ........................................... 488

2.1. Paveldëjimas pagal ástatymà. Juridiniai faktai,kuriems esant paveldima pagal ástatymà ....................................................... 488

2.2. Ápëdiniai pagal ástatymà ................................................................................... 4882.3. Vaikaièiø ir provaikaièiø teisë paveldëti. Paveldëjimas atstovavimo teise ....................................................................... 4912.4. Sutuoktiniø paveldëjimo teisë ........................................................................ 492

3 poskyris. PAVELDËJIMAS PAGAL TESTAMENTÀ .................................... 495

3.1. Testamento sàvoka. Testatorius. Ápëdiniai pagal testamentà .................... 4953.2. Testamentø rûðys .............................................................................................. 4983.3. Testamento formos ir sudarymo tvarkos reikalavimai ................................ 4993.4. Testamento turinys ........................................................................................... 5083.5. Teisë á privalomàjà palikimo dalá ..................................................................... 5113.6. Testamentinë iðskirtinë (legatas) .................................................................... 5153.7. Testamento pakeitimas ir papildymas. Testamento atšaukimas .................. 5183.8. Testamento panaikinimas ir negaliojimas. Testamento

nuginèijimas ....................................................................................................... 5203.9. Testamento skelbimas ...................................................................................... 5223.10.Testamento vykdymas ...................................................................................... 523

4 poskyris. PALIKIMO PRIËMIMAS.................................................................. 527

4.1. Palikimo priëmimas ir jo atsisakymas ............................................................. 5274.2. Terminas palikimui priimti ir jo atsisakyti ...................................................... 5304.3. Palikimo priëmimo bûdai ................................................................................. 5324.4. Teisës priimti palikimà perëjimas (paveldëjimo transmisija) ...................... 5354.5. Palikimo apsauga ir palikimo administravimas ............................................. 5354.6. Palikimo pasidalijimas ....................................................................................... 5364.7. Paveldëjimo teisës liudijimas ........................................................................... 539

5 poskyris. ATSKIRØ TURTO RÛÐIØ PAVELDËJIMOYPATUMAI .......................................................................................... 542

6 poskyris. ÁPËDINIØ ATSAKOMYBË UÞ PALIKIMO SKOLAS.ÁPËDINIØ TEISËS IR PAREIGOS ................................................ 554

7 poskyris. PAVELDËJIMO TEISIØ PERDAVIMAS .................................... 557

8 poskyris. PAVELDËJIMO TEISËS GINÈIJIMAS........................................ 558

9 poskyris. PAVELDIMO TURTO APMOKESTINIMAS .............................. 560

11


PRATARMË

Vadovëlis „Civilinë teisë. Bendroji dalis“ – tai papildytø ir pa-taisytø ankðèiau iðleistø vadovëliø „Civilinë teisë. Bendroji dalis I to-mas“ ir „Civilinë teisë. Bendroji dalis II tomas“ naujas leidimas vie-noje knygoje.

Vadovëlá sudaro sudaro septyni skyriai. Pirmajame skyriuje„Bendrosios civilinës teisës nuostatos“ civilinë teisë apibrëþiama kaipteisës ðaka, analizuojami jos ypatumai, atskleidþiami jos atribojimonuo kitø teisës ðakø kriterijai, bandoma glaustai apibûdinti pagrindi-nius civilinës teisës principus, jø funkcijas ir taikymo sàlygas. Ðiojedalyje pateikiamos svarbiausios teisës mokslo doktrinos apie civilináteisiná santyká, suformuluojamas civilinio teisinio santykio apibrëþi-mas, pateikiama civiliniø teisiniø santykiø klasifikacija ir atskirø ðiøsantykiø rûðiø charakteristika. Antrajame skyriuje išsamiai analizuo-jami civilinës teisës subjektø – fiziniø ir juridiniø asmenø – poþymiai,jø teisinio statuso klausimai. Daugiausia dëmesio skiriama juridinioasmens institutui. Apibûdinamos pagrindinës juridinio asmens dok-trinos, atskleidþiama jø átaka teisinio reglamentavimo raidai, išsamiaianalizuojami atskirø juridiniø asmenø rûðiø steigimo, veiklos organi-zavimo ir nutraukimo teisinio reglamentavimo klausimai. Treèiajameskyriuje nagrinëjami sandoriai ir jø negaliojimas. Ketvirtasis, penkta-sis ir ðeðtasis skyriai skirti civiliniø teisiø ágyvendinimo ir gynimo klau-simams, o septintasis – paveldëjimo santykiø teisiniam reglamentavi-mui.

Vadovëlio paskirtis – atskleisti civilinës teisës paskirtá ir jos tai-kymo sritá bei jos teisinio reglamentavimo metodo ypatumus, supa-þindinti su Lietuvos Respublikos civilinës teisës pamatiniais postu-latais: civilinës teisës principais ir šaltiniais, civiliniø santykiø dalyviais– fiziniais ir juridiniais asmenimis, atskleisti subjektiniø civiliniø teisiøir pareigø ágyvendinimo ir gynimo teisinio reglamentavimo pagrindi-

12


nes nuostatas. Vadovëlyje taip pat pateikiama trumpa Lietuvos civili-nës teisës istorinës raidos apþvalga ir jos santykis su kitomis pasaulyjeegzistuojanèiomis privatinës teisës sistemomis.

Ðio vadovëlio tikslas – iðmokyti pradedanèiuosius studijas su-vokti civilinës teisës esmæ, analizuoti ir vertinti civilinës teisës regla-mentuojamus visuomeninius santykius, atskirti juos nuo kitø teisiniøsantykiø, iðugdyti gebëjimus praktiðkai taikyti teisës normas sudarantsandorius, ávertinti sandoriø ir teisëtumà, parinkti tinkamus paþeistøciviliniø teisiø gynimo bûdus.

Ðiame vadovëlyje iðnagrinëtos temos yra bûtina prielaida studi-juoti specialiosios civilinës teisës – daiktinës ir prievoliø teisës – te-mas.

Vadovëlis skirtas aukðtosioms teisës mokykloms, bet gali pra-versti ir kitø universitetiniø studijø programø, pavyzdþiui, vadybos,vieðojo administravimo, finansø, studentams.

13


CIVILINË TEISË KAIP TEISËS ÐAKA

I SKYRIUS

14


Literatûra

1. Andriulis V., Maksimaitis M., Pakalniðkis V., Peèkaitis J. S., Ðenavièius A.Lietuvos teisës istorija: vadovëlis. – Vilnius: Justitia, 2002.

2. Berger V. Europos Þmogaus Teisiø Teismo jurisprudencija. – Vilnius,1997.

3. Binder J. Das Problem der juristischen Persönlichkeit. – Leipzig, 1907.4. Birmontienë T., Jaraðiûnas E., Kûris E. ir kt. Lietuvos konstitucinë teisë:

vadovëlis. – Vilnius, 2001.5. Buraèas A. Internetinë finansø ir investicijø informacija: enciklopedinis

finansø ir ekonomikos þinynas. – Vilnius: Mykolo Romerio universitetoleidybos centras, 2006.

6. Cairns W. Europos Sàjungos teisës ávadas. – Vilnius, 1999.7. Dambrauskienë G. Civiliniø ir darbo sutarèiø sàveika. Jurisprudencija:

mokslo darbai. Lietuvos teisës universiteto Leidybos centras, 2002. T.28(20).

8. Dauderis H. Finansø apskaita. Pirmas tomas. – Vilnius, 1993.9. Fedosiuk O. Nuosavybë ir turtas Baudþiamajame ir Civiliniame kodek-

suose. Jurisprudencija: mokslo darbai. Lietuvos teisës universiteto Lei-dybos centras, 2002. T. 28(20).

10. Grundzuge des deutschen Handels – und Wirtshaftsrechts. – Maskva,1995.

11. Hanke W. Rechsfähigkeit, Persönlichkeit, Handlungsfähigkeit. – Berlin,1928.

12. Hofmann P. Subjektives Recht und Wirtschaftsordnung. Untersuchun-gen zum Zivilrecht ir der Bundesrepublik Deutschland und der SBZ. –Stuttgart, 1968.

13. Hübner H. Allgemeiner Teil des bürgerlichen Rechts. – Berlin, New York,1985.

14. Hegel G. Teisës filosofijos apmatai. – Vilnius, 2000.15. Jaraðiûnas E. Aukðèiausioji ir ordinarinë teisë: poþiûrio á konstitucijà

pokyèiai // Jurisprudencija. 2002. T. 33(25). P. 32.

15


16. Larenz von K. Allgemeiner Teil des Deutschen bürgerlichen Rechts. –München, 1989 Lauþikas E., Mikelënas V., Nekroðius V. Civilinio proce-so teisë. T. I. – Vilnius: Justitia, 2003.

17. Leonas P. Kolektyvizmo pradai Lietuvos Respublikos civilinës teisësnovelose. Teisiø fakulteto darbai. 1924. Nr. 1.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bend-rosios nuostatos. – Vilnius, 2001.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. –Vilnius, 2002.

20. Kelsen H. Grynoji teisës teorija. – Vilnius, 2002.21. Êóçíåöîâà Î. À. Ïðåçóìïöèè â ãðàæäàíñêîì ïðàâå. – Ñàíêò Ïåòåð-

áóðã: Èçä-âî «Þðèäè÷åñêèé öåíòð Ïðåññ», 2004.22. Mikelënas V. Tarptautinës privatinës teisës ávadas. – Vilnius, 2001.23. Mikelënas V. Lietuvos Respublikos Konstitucija Lietuvos bendrosios kom-

petencijos teismø praktikoje. Konstitucijos aiškinimas ir tiesioginis tai-kymas. – Vilnius, 2002.

24. Mikelënas V. Prievoliø teisë. I dalis. – Vilnius, 2002.25. Nekroðius I., Nekroðius V., Vëlyvis S. Romënø teisë. – Vilnius, 1996.26. Pakalniðkis V. Daiktai civiliniø teisiø objektø sistemoje // Jurisprudencija:

mokslo darbai. Mykolo Romerio universitetas, 2005. Nr. 71(63). P. 76–85.

27. Puðkorius S. Vieðasis administravimas kuriant informacinæ (pilietinæ)visuomenæ (vadybinis aspektas): Vilnius, 2000. P. 102.

28. Savigny von F. System des heutigen Römischen Rechts. 2. – Berlin, 1840.29. Usher J. A. Bendrieji Europos Bendrijos teisës principai. – Vilnius, 2001.30. Vaišvila A. Teisës teorija. – Vilnius, 2000.31. Vaišvila A. Teisinis personalizmas // Teisës problemos. 2001. Nr. 4.32. Vadapalas V. Tarptautinë teisë. – Vilnius, 1998.33. Vitkevièius P., Vëlyvis S. ir kt. Civilinë teisë. – Kaunas, 1997.34. Zweigert K., Kotz H. Lyginamosios teisës ávadas. – Vilnius, 2001.

Literatûra

16


1 poskyris.CIVILINËS TEISËS ESMË IR JOS TAIKYMO SRITIS

1.1. Civilinës teisës reglamentavimo sritiesnustatymo reikðmë

Kiekviena teisës norma turi tik jai ástatymo leidëjo numatytàindividualià socialinæ paskirtá – reglamentuoti tam tikrà visuomeninásantyká. Teisës teorijoje ðis santykis vadinamas teisinio reglamentavi-mo objektu. Savo ruoþtu teisinio reglamentavimo objekto prigimtissàlygoja teisës normos turinio ir formos ypatumus. Todël praktikojetaikant teisës normas pirmiausia bûtina mokëti ávertinti konkreèiø san-tykiø prigimtá ir á tai atsiþvelgiant parinkti tinkamà, tik ðiems santy-kiams reglamentuoti ástatymø leidëjo skirtà teisës normà. Taigi tai-kant civilinës teisës normas pirmiausia reikia nustatyti, kuriai teisësðakai priskirtas atitinkamos santykiø rûðies reglamentavimas – civili-nei teisei ar kitai teisës ðakai. Be to, bûtina ne tik teisingai parinktitaikomas teisës normas, bet ir tinkamai jas interpretuoti atsiþvelgiantá jø sisteminius ryðius bei vietà teisës struktûroje. Svarbus ir teisëkûrosaspektas. Rengiant teisës aktus (ástatymus, poástatyminius aktus) bû-tina tiksliai suvokti kiekvienos teisës akto normos prigimtá, jos ryðiussu Civiliniu kodeksu (toliau – CK) ir kitais galiojanèiais civilinës teisësaktais. Pavyzdþiui, CK 1.3 straipsnyje nustatyta, kad jei kiti ástatymai,Vyriausybës nutarimai ar kitø valstybës institucijø teisës aktai prieðta-rauja CK, taikomos CK normos, iðskyrus atvejus, kai CK pirmenybæsuteikia kitø ástatymø normoms. Taigi rengiant ir priimant teisës aktusbûtina tiksliai nustatyti, kokiai teisës ðakai priskirtinas rengiamas tei-sës aktas ar atskiros jo normos1.

1 Šiuo atveju turima galvoje, kad daþniausiai atskirame teisës akte pasitaiko keliomsteisës šakoms priklausanèiø teisës normø, pvz., civilinei ir administracinei teisei, civilinio iradministracinio proceso teisei.

17


1.2. Privatinë ir civilinë teisë

Pradedant studijuoti civilinës teisinës literatûros ðaltinius gali-ma susidaryti áspûdá, kad privatinë teisë ir civilinë teisë yra sinonimai.Ið tikrøjø ðie terminai yra labai glaudþiai susijæ, bet atspindi to patiesreiðkinio skirtingus aspektus. Civilinës teisës raida prasidëjo nuo Ro-mos civilinës teisës. Pirmine prasme „civilinë“ (ius civile) reiðkë teisæ,kuri buvo taikoma tik Romos pilieèiams (lot. civis – pilietis, civilis –

pilietinis). Ius civile buvo priešinama ius gentium, kuri reglamentavone Romos pilieèiø santykius. Be to, susiformavo ius praetorium – tometo teisës taikymo praktika. Vëliau visos jos susiliejo á Romos teisæ,kuri savo ruoþtu buvo skirstoma á privatinæ teisæ (ius privatum), kurireglamentavo Romos gyventojø tarpusavio santykius, ir vieðàjà teisæ(ius publicum), taikomà Romos gyventojø santykiams su valstybës ins-titucijomis. Taigi jau senovëje pilietiðkumas, kaip civilinës teisës sub-jekto poþymis, iðnyko. Iðnyko ir pagrindinë termino civilinë teisë var-tojimo prielaida. Todël kurá laikà civilinës ir privatinës teisës terminaibuvo vartojami kaip sinonimai. Laikui bëgant, ekonominiø santykiøplëtra sudarë prielaidas privatinës teisës skaidymuisi – kaip savaran-kiðkos privatinës teisës ðakos susiformavo komercinë, o vëliau ir darboteisë. Todël civilinës teisës terminas vël tapo reikalingas naujoms civi-linës teisës funkcijoms ir jos normø taikymo riboms apibrëþti.

1.3. Vieðoji ir privatinë teisë

Privatinës teisës terminas teisinëje terminijoje ásitvirtino dël tei-sës skirstymo á vieðàjà ir privatinæ. Ði teisinë dichotomija siejama susenovës Romos teisininku Ulpijanu (170–228 m.), kuris pirmasis pa-grindë bûtinumà atriboti valstybës ir privaèiø santykiø teisinio regla-mentavimo sritis. Vieðosios teisës objektu laikomi santykiai, kurie uþ-simezga tenkinant vieðuosius (bendruosius), o privatinës teisës – pri-vaèiuosius (lot. privatus – atskiras) interesus. Esminis vieðøjø ir priva-èiøjø teisiniø santykiø skirtumas yra tas, kad privatûs santykiai – taisantykiai dël privaèiosios nuosavybës bei asmeninio pobûdþio gërybiø,kurie formuojasi tarp autonomiðkø ir laisvø asmenø, kuriø padëtisteisiðkai lygi. Vieðieji santykiai formuojasi tarp bendruomenës vieðie-

18


siems interesams atstovaujanèios bei juos ágyvendinanèios institucijos(valstybës ar savivaldybës) ir jai pavaldþiø privaèiø asmenø ar kitø ins-titucijø (organizacijø). Pagal CK 1.1. straipsná vieðoji teisë reglamen-tuoja santykius,

„[…] kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybës institucijos at-

lieka valdþios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba ástaty-

mø nustatytas asmenims pareigas valstybei, ar jos taiko ástatymø

nustatytas administracines ar baudþiamàsias sankcijas, áskaitant

valstybës mokesèiø, kitø privalomø rinkliavø ar ámokø valstybei ar

jos institucijoms, valstybës biudþeto santykius […]“.

Prie vieðosios teisës paprastai priskiriama administracinë, bau-dþiamoji, mokesèiø, aplinkos apsaugos teisë, taip pat procesinës –baudþiamojo, administracinio bei civilinio proceso – teisës ðakos. Prievieðosios teisës taip pat bûdavo priskiriama ir konstitucinë teisë. Ta-èiau ðis teisës ðakø skirstymas á vieðàjà ir privatinæ nëra tikslus. Pavyz-dþiui, ðiuolaikinë konstitucinë teisë reglamentuoja ne tik vieðuosius,bet ir privaèiuosius visuomeninius santykius tarp privaèiø, vienas ki-tam nepavaldþiø asmenø, t. y. santykius, susiklostanèius vadinamuojuhorizontaliuoju lygiu, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straips-nyje átvirtinta nuostata, kad „Kiekvienas savo teises gali ginti remdama-

sis Konstitucija“. Vadinasi, Konstitucija gali bûti traktuojama ne tikkaip kitø teisës ðakø formavimosi branduolys ir prielaida, bet ir kaiptiesioginio taikymo teisës aktas2. Ypaè reikšmingas veiksnys, pakeitæspoþiûrá á konstitucijos vietà teisinëje sistemoje, yra ðiuolaikinës kon-stitucinës jurisprudencijos susiformavimas. Prof. E. Jaraðiûnas paþy-mi, kad „Konstitucinio teismo galios slypi jo teisëje interpretuoti konsti-

tucijà. LR Konstitucija, kaip ir jos amþininkës, priklauso substantyvinës

konstitucijos modeliams, kuriems bûdingas ne tik siekimas nustatyti vals-

tybës valdþios institucijø kompetencijà ir galiø ribas, bet ir átvirtinti tei-

singos visuomenës principus, asmens teisinës padëties pagrindus. Tokia

Konstitucija iðkilusi virð ástatymø ir poástatyminiø aktø statuso, kreipia ir

teisës kûrimà, ir teisës praktikà“3 .Teisës moksle bûta visokiø poþiûriø á toká teisës sistemos skirsty-

2 Birmontienë T. , Jaraðiûnas E., Kûris E. ir kt. Lietuvos konstitucinë teisë: vadovëlis.Vilnius, 2001, p. 33.

3 Jaraðiûnas E. Aukðèiausioji ir ordinarinë teisë: poþiûrio á konstitucijà pokyèiai //Jurisprudencija. 2002. T.33(25). P. 32.

19


mà – nuo pritarimo ir diegimo teisëkûroje bei atitinkamos terminolo-gijos mokslinëje literatûroje ir teismø praktikoje (ypaè kontinentinëscivilinës teisës ðalyse) vartojimo iki ignoravimo ar visiðko neigimo. Pa-vyzdþiui, anglosaksø teisës doktrina ðiam skirstymui neteikia didesnësreikðmës, taèiau neabejotinai pripaþásta privatinës teisës teisinio reg-lamentavimo objekto ir metodo specifikà. Ypaè neigiamas poþiûris átoká teisës skirstymà buvo susiformavæs socialistinës teisës doktrinoje4.Todël Rusijoje, o ið dalies ir Lietuvoje, kuri ilgà laikà buvo veikiamaðios doktrinos idëjø, iki ðiol jauèiamas polinkis reglamentuojant pri-vaèius santykius taikyti imperatyviojo teisinio reguliavimo metodà. Ta-èiau ðiuolaikiniam privaèiam gyvenimui bûtina visiðkai kitokia teisinëaplinka, t. y. teisinio reglamentavimo decentralizavimas, dispozityvu-mas, asmens laisvë ir autonomiðkumas bei ið to plaukianti asmeninë(privati) iniciatyva ir kûryba.

Poþiûrá á vieðøjø ir privaèiø interesø ágyvendinimo ir jø apsau-gos santykiø teisinio reglamentavimo diferencijavimo bûtinybæ pakei-të XIX–XX a. susiformavusios ir teisëje átvirtintos bei iðplëtotos nau-jos socialinës gërybës, orientuotos á þmogaus, kaip privataus, nepri-klausomo, autonomiðko teisës subjekto, statuso átvirtinimà. Susifor-mavo þmogaus teisiø doktrina. Ji iðkëlë asmens teisiø apsaugos priori-tetà kaip naujà ideologiná teisës plëtros pagrindà. Asmens teisiø viso-keriopos apsaugos idëjos esmë – uþtikrinti kiekvienam þmogui jo tei-ses ne tik privaèiø santykiø, bet ir santykiø su valstybe bei jos instituci-jomis srityje.

Ðiuolaikinë teisë savo funkcijas gali atlikti ir nesiremdama vie-ðosios bei privatinës teisës atribojimu. Taèiau Lietuvos teisinës siste-mos reformavimo laikotarpiu ði teisës dichotomija turi ideologinæ pras-mæ5 – pabrëþia valstybës nesikiðimo á privaèius turtinius santykius prin-cipo esmæ, sudaro palankià atmosferà privatinës teisës prioritetiniam

4 Toks poþiûris ið esmës susiformavo dël ideologinio dogmatizmo ásigalëjimoproletariato diktatûros metais. Privatinë teisë iš esmës buvo nepriimtina socialistineiideologijai. V. Lenino teiginys, jog mes nieko privataus nepripaþástame, ûkio srityje viskasmums yra teisiðkai vieða, o ne privatu, pasakytas rengiant 1922 m. Rusijos civiliná kodeksà,atitinkamai nulëmë socialistinës civilinës teisës raidà.

5 H. Kelsenas taip pat teigë, kad vieðosios ir privatinës teisës dichotomija yradirbtinë – nuolaidþiavimas ideologijai (þr.: Kûris E. Grynoji teisës teorija, teisës sistema irgërybës: normatyvizmo paradigmos iššûkis // Kelsen H. Grynoji teisës teorija. – Vilnius.2002, p. 35, 231).

20


plëtojimui – ir metodologinæ reikðmæ – naudojama kaip turtiniø san-tykiø teisinio reglamentavimo diferencijavimo kriterijus.

1.4. Vieðosios ir privatinës teisës sàveikavimàlemiantys veiksniai postindustrinëje visuomenëje

Tradiciškai teisës doktrinoje ir praktikoje buvo laikomasi nuo-statos, kad vieðosios teisës reglamentuojamø santykiø subjektai savovalia negali nustatyti tø teisiniø santykiø, kuriuose jie dalyvauja, turi-nio, kad ðiø teisiniø santykiø turinys nustatomas tik valstybës valia,kurià ji iðreiðkia priimdama ástatymus. Þymus Rusijos mokslininkasprof. I. Pokrovskis 1924 m. savo veikale Romos teisës istorija raðë:„[…] vieðoji teisë gali bûti charakterizuojama kaip teisinio centralizavi-

mo sistema – viskas joje persmelkta subordinacijos bei valdþios ir paval-

dumo dvasia“6. Vieðieji santykiai formuojasi tarp bendruomenës vie-ðiesiems interesams atstovaujanèios ir ágyvendinanèios institucijos (vals-tybës arba savivaldybës) ir privaèiø jai pavaldþiø asmenø arba paval-dþiø kitø institucijø (organizacijø), o privatûs – tarp autonomiðkø irlaisvø asmenø, uþimanèiø teisiðkai lygià padëtá, t. y. vienas kitam ne-pavaldþiø, todël privatinëje teisëje vyrauja nuosavybës nelieèiamumoir sutaèiø laisvës principai, o vieðojoje teisëje – ásakymas ir paklusimasásakymui. Dël ðios prieþasties civiliniai teisiniai santykiai vadinami ho-rizontaliaisiais, o vieðieji – vertikaliaisiais visuomeniniais santykiais.Susidaro áspûdis, kad vieðoji ir privatinë teisë yra visiðkai izoliuotosviena nuo kitos. Socialinëje tikrovëje nëra nieko nekintanèio ir abso-liutaus, negali bûti ir absoliuèios, aiðkiai nubrëþtos, neperþengiamosribos tarp vieðosios ir privatinës teisës. Grieþtas vieðosios ir privatinësteisës atribojimas uþkirstø kelià bet kokiam vieðosios teisës kiðimuisi áprivaèius santykius, taèiau tarp visuomenës ir privaèiø interesø nuolatyra tam tikra kolizija, kurià valstybei reikia spræsti. Ði aplinkybë nevisada buvo vienodai vertinama. Prancûzijos civilinis kodeksas, priim-tas 1804 m. veikiant Prancûzijos revoliucijos iðkovojimø dvasiai, priva-tinës nuosavybës ir sutarèiø laisvës principus átvirtino kaip absoliuèiasir nelieèiamas gërybes. Ðios idëjos buvo tapusios visuotinai pripaþin-

6 Þr.: Ïîêðîâñêèé È. Èñòîðèÿ Ðèìñêîãî ïðàâà. – Ðèãà: Èçä-âî Äàâèäà

Ãëèêñìàíà, 1924. P. 281.

21


tais civilinës teisës principais. Jie pasklido visoje Europoje ir pasauly-je sudarydami teisines prielaidas ásitvirtinti naujai laisvos rinkos eko-nomikos sistemai. Ðiais principais grindþiama teisë skatino individoiniciatyvà, o individualizmui suteikë prioritetà prieð kolektyvizmà. Tokiateisë sudarë palankias prielaidas pramonës plëtrai ir sustiprino naujàsocialiná sluoksná – burþuazijà. Taèiau nuosavybës nelieèiamumo ir su-tarèiø laisvës principø suabsoliutinimas bei nekontroliuojamas jø ágy-vendinimas nuskurdino dirbanèiuosius, kurie neturëjo legaliø ir priei-namø civilizuotø priemoniø pasiprieðinti darbdaviø ekonominiamspaudimui. Prasidëjo perprodukcijos sukeltos krizës, visuotinë bedar-bystë, galiausiai karai ir socialistinës revoliucijos. Visa tai tiek politi-kus, tiek mokslininkus skatino nedelsiant ieðkoti bûdø ir keliø, kaiptokias reikðmingas civilizacijos socialines gërybes – privaèiosios nuosa-vybës nelieèiamumo ir sutarèiø laisvës principus iðsaugoti ir padarytivisuotinai naudingus. Savo ruoþtu taip pat ið naujo buvo ávertintaprivatinës ir vieðosios teisës atribojimo doktrina. Ðios doktrinos kriti-kos pagrindu tapo þinomo prancûzø teisininko Diugi socialiniø funk-

cijø teisës teorija. Jos esmë yra tai, kad ne subjektinës teisës, bet socia-linës funkcijos, kurias nustato socialinës normos, yra kiekvieno priva-taus santykio subjekto elgesio matas. „Individai neturi teisiø […], betvisi individai privalo paklusti socialinëms normoms, nes tik jos yrasocialinës esybës esmë“, – raðë Diugi. Taigi Diugi, neigdamas subjekti-nës teisës vaidmená teisinio reguliavimo mechanizme, sudarë prielai-das neigti ir teisës skirstymo á vieðàjà ir privatinæ pagrástumà. Kitaaplinkybë, privertusi atkreipti dëmesá á vieðosios ir privatinës teisëssàveikà, atsirado pasibaigus po Pirmojo pasaulinio karo Vokietijojekilusiai ekonominei suirutei. Vien tik privatinës teisës priemonëmisreglamentuojami turtiniai santykiai negalëjo teigiamai paveikti eko-nomikos plëtros ir uþtikrinti bent minimalias socialines garantijas vi-siems socialiniams sluoksniams. Tokiame civilinës teisës plëtros kon-tekste treèiajame deðimtmetyje Vokietijoje susiformavo „ûkinës tei-sës“ doktrina, kurios atstovai visiðkai arba ið dalies neigë teisës skirsty-mà á vieðàjà ir privatinæ, pagrásdami galimybæ privatiems santykiamsreglamentuoti taikyti ir vieðosios teisës normas. To laikmeèio sociali-niø realijø nevengë ir Lietuvos mokslininkai. Profesorius P. Leonas1924 m. raðë: „Kadangi kapitalistinës sistemos blogøjø vaisiø prieþastys

yra neribotos nuosavybës teisës ir sutarèiø laisvës valios dësniai – tai aið-

22


ku, jog jie neatitinka dabarties visuomeninëms gyvenimo sàlygoms; tad

reikia ástatymais daryti tø dësniø pataisas atatinkamoms gyvenimo sàly-

goms“.7 Jis atkreipë dëmesá: „... kad individualinë nuosavybë, tokia,

kokià sukûrë Prancûzijos civilinis kodeksas ir prancûzø revoliucija, jau

nyksta.“8

XIX ir XX a. sandûroje iðryðkëjo naujas poþiûris á privatinës irvieðosios teisës sàveikà, paveiktas Vakarø Europoje prasidëjusios pri-vatinës teisës doktrinos paradigmø kaitos – atsitraukimo nuo indivi-dualizmo ir priartëjimo prie kolektyvizmo, arba protingo individua-lizmo ir kolektyvizmo derinimo. Siekiant ágyvendinti pagrindines þmo-gaus teises, uþtikrinti visuomenës saugumà ir visuotinæ socialinæ gero-væ kaip visuomenës stabilumo pagrindà, teisës doktrina pagrindë, oástatymø leidëjai vieðosios teisës aktais laipsniðkai pradëjo reguliuotiprivaèius santykius (sàþiningos konkurencijos, vartotojø teisiø apsau-gos, monopolininkø kainø kontrolës ir kt.). Vokieèiø teisininkas prof.E. Niederleithingeris tiksliai apibrëþë ðiuolaikiná poþiûrá á vieðosios irkomercinës teisës sàveikà reglamentuojant turtinius santykius: „Yra

maþiausiai du svarbûs kiðimosi á privaèius santykius principai – vieðosios

tvarkos uþtikrinimo ir maþumos teisiø apsaugos“. Kalbant platesniu as-pektu, t. y. apie visà privatinæ teisæ, ðá teiginá dar reikëtø papildytibûtinybe vieðosios teisës priemonëmis apsaugoti vartotojà nuo jamteikianèio paslaugas ar prekes verslininko dominavimo.

Yra ir kitas, prieðingas nei anksèiau aptartasis, vieðosios ir pri-vatinës teisës sàveikos aspektas – tai civilinës teisës skverbimasis á vie-ðosios teisës reglamentavimo sritá. Vieðajame sektoriuje taip pat susi-klosto daug turtiniø santykiø, taèiau, kitaip nei civilinës teisës regu-liuojami turtiniai santykiai, tie santykiai formuojasi tarp vienas kitampavaldþiø subjektø. Tai santykiai dël mokesèiø á savivaldybiø ir valsty-bës biudþetus rinkimo, biudþeto lëðø skirstymo ir jø naudojimo sumo-këti uþ valstybës ir savivaldybiø ástaigø bei institucijø teikiamas vieðà-sias paslaugas ir kiti. Vieðosios teisës normomis reglamentuojamø tur-tiniø santykiø sàraðas dar labiau iðsiplëtë, kai susiformavo EuroposSàjungos teisë, kuri kartu su atskirø ðaliø Europos Sàjungos nariøvieðàja teise pradëjo reikðmingai riboti privatinës teisës taikymo sritá,

7 Leonas P. Kolektyvizmo pradai Lietuvos Respublikos civilinës teisës novelose.Teisiø fakulteto darbai. 1924. Nr. P. 4.

8 Ten pat. P. 8.

23


á vieðàjá sektoriø perimdama daug turtiniø santykiø (pvz., privaèiø þe-mës ûkio ir transporto sektoriaus ámoniø subsidijavimà ir pan.). Aktu-ali tapo vieðøjø finansø ir vieðosios nuosavybës panaudojimo raciona-lumo problema, nes vieðosios valdþios institucijø veikla, kurià regla-mentuoja administracinë teisë, pagrista biurokratiniais administravi-mo metodais, stokoja privaèiam verslui bûdingos motyvacijos ir lanks-èiø bei efektyviø vadybos metodø. Akivaizdu, kad administracinë tei-së, kuri reglamentuoja vieðojo administravimo subjektø, tvarkanèiøvieðuosius finansus ir kità vieðàjà nuosavybæ, negali prilygti privatinësteisës teikiamoms galimybëms. Ði problema sukëlë poreiká pertvarkytivieðàjá administravimà taip, kad vieðosios nuosavybës tvarkymui bûtøtaikomi verslo vadybos metodai arba kitaip tariant komercializuotivieðàjá ekonomikos sektoriø ir efektyvinti vieðojo administravimo sub-jektø veiklà apskritai. Vadybos mokslas spræsdamas ðià problemà su-kûrë vadinamàjà naujosios viešosios vadybos (new public menegement)

doktrinà.Vakarø Europoje naujoji vieðoji vadyba susiformavo ir pradëjo

funkcionuoti XX a. devintajame deðimtmetyje. Naujasis vieðosios va-dybos modelis iðstumia tradicinius vieðojo administravimo metodus.Pagrindinës naujosios viešosios vadybos paradigmos yra šios:

• daugiausia dëmesio skiriama veiklos rezultatams, o ne pa-èiai veiklai (procesui);

• taikomi privataus sektoriaus vadybos metodai.9

Ðiø dviejø paradigmø reikðmë yra ta, kad jos atveria naujà vie-ðosios vadybos plëtros erdvæ – valstybës tarnautojai turi tapti „dau-giau vadybininkai nei administratoriai“10. Vadybinio modelio taiky-mas vieðajame sektoriuje reikalauja vieðojo administravimo subjektø,esanèiø skirtinguose hierarchiniuose lygmenyse (tarp kuriø vertikalûssantykiai), modernesnio (liberalesnio) santykiø teisinio reglamentavi-mo, taip pat naujø veiklos finansavimo ir vadybos instrumentø, kuriesudarytø prielaidas siekti maksimaliai gerø rezultatø maþiausiomis sà-naudomis. Taigi naujosios vieðosios vadybos idëjø realizavimas prakti-koje suformavo poreiká vieðosios teisës reglamentuojamiems turtiniams

9 Puškorius S. Vieðasis administravimas kuriant informacinæ (pilietinæ) visuomenæ(vadybinis aspektas): – Vilnius, 2000. P. 102.

10 Ten pat.

24


santykiams taikyti ir civilinës teisës normas daugiau nei buvo áprasta.Siekiant optimaliai naudoti biudþeto lëðas, civilinei teisei bûdingusteisinio reguliavimo instrumentus (sutartá, nuostoliø atlyginimà, ne-tesybas ir kt.) reikëtø taikyti ir vieðosios teisës reglamentuojamiemssantykiams, kurie susidaro tarp biudþeto asignavimo tvarkytojo (pvz.,Ðvietimo ir mokslo ministerijos) ir tø asignavimø gavëjo (pvz., univer-siteto).

1.6. Privatinës teisës sistemos

Nagrinëjant civilinës teisës termino atsiradimà ir jo ðiuolaikinæprasmæ reikia trumpai apþvelgti laikui bëgant susiformavusià viso pa-saulio privatinës teisës sistemà.

Kaip jau minëjome, civilinës teisës raida prasidëjo nuo Romosprivatinës teisës. Þlugus Romos imperijai, iðliko pagrindinis rašytinisRomos privatinës teisës ðaltinis – Justiniano rinkinys „Corpus iuris ci-

vilis“. Jis viduramþiais kontinentinës Europos ðalyse buvo pritaikytasturtiniams santykiams reglamentuoti, o jo idëjos ir teisinës technikospriemonës – naujiems privatinës teisës aktams kurti. Romënø privati-nës teisës átaka Europos valstybiø privatinei teisei vadinama romënøteisës recepcija. Didþiausià poveiká Romos privatinë teisë padarë kon-tinentinës Europos ðalims XVIII–XIX a., pradëjus kodifikuoti Euro-pos ðaliø – Austrijos (1797 m.), Prancûzijos (1804 m.), Vokietijos (1896m.) privatinæ teisæ. Europos ðalys, perëmusios Romos privatinës teisësdvasià, suformavo kontinentinës privatinës teisës erdvæ, kuriai pri-klauso valstybës, turinèios kaip savarankiðkà teisës ðakà susiformavu-sià civilinæ teisæ, kurios normos reglamentuoja turtinius santykius, grin-dþiamus asmenø lygiateisiðkumu.

Uþ kontinento ribø – Anglijoje Romos privatinë teisë tokiosdidelës átakos neturëjo11. Ten privatinë teisë formavosi per teismø

11 Zweigert K. ir Kotz H. nurodo: „per visà anglø teisës istorijà tik vienà kartàromënø teisë turëjo progà ásitvirtinti dël politiniø prieþasèiø – XVI–XVII a. kai buvo kovojamadël parlamentinës valdþios átvirtinimo. Karaliaus valdþiai átvirtinti bandyta naudoti romënøprivatinæ teisæ, nes tik raðytinës teisës pagrindu buvo galima siekti valdovo valdþià padarytiabsoliuèià ir privalomà“. Jø nuomone, didesnæ átakà Romos privatinë teisë padarë tikprekybos ir jûrø teisei, nes tarptautiniams prekybos sandoriams bendroji teisë nebuvopriimtina, todël susikûrë specialûs prekybos teismai, kurie taikë ne bendràjà, bet „tarptautinæ“

25


sprendimais kuriamas tradicijas, todël svarbiausi jos bruoþai yra teis-minio precedento pripaþinimas teisës ðaltiniu ir nekodifikuota raðyti-në teisë. Taip atsirado kita privatinës teisës erdvë, kuriai bûdinga tai,kad civilinë teisë nesusiformuoja kaip vientisas teisës normø junginys.Privatinës teisës normø sisteminimo lygis yra þemesnis – jis vykdomastik institutø lygiu. Kadangi anglosaksø privatinë teisë nëra kodifikuo-ta, o Romos privatinës teisës átaka jai buvo nedidelë, á jà neperkelta irdaugelis Romos privatinëje teisëje iðplëtotø ir jos egzistavimui beiveikimui reikðmingø teisiniø terminø, tarp jø ir civilinës teisës termi-nas. Anglosaksø teisës struktûrà ir jos esmæ apibûdina atskirø institu-tø pavadinimai, pavyzdþiui, nuosavybës teisë, sutarèiø teisë, paveldë-jimo teisë, ámoniø teisë. Terminas „civilinë teisë“ daþniausiai vartoja-mas tik kontinentinës privatinës teisës sistemai apibûdinti.

Taigi istoriðkai pirmiausia susiformavo dvi svarbiausios civilinësteisës sistemos: kontinentinë, arba þemyninë (lot. continens – þemy-nas), ir anglosaksø, arba bendroji, teisë. Termino bendroji teisë (angl. –common law) vartojimas paaiðkinamas ta aplinkybe, kad Londono ka-raliðkojo teismo sprendimai galiojo visoje Anglijoje ir turëjo didesnægalià nei vietiniai paproèiai. Ilgainiui ásitvirtino uþdara teismø sukur-ta teisë, kuri nesugebëjo atsinaujinti ir prisitaikyti prie naujai susi-klostanèiø santykiø. Todël á teisiniø ginèø nagrinëjimà pradëjo kiðtislordo kanclerio teismas. Lordo kanclerio sprendimai buvo priimamine pagal bendrosios teisës suformuluotas taisykles, bet pagal teisin-gumo principus, kurie savo ruoþtu buvo grindþiami kanonø ir romënøteise. Todël lordo kanclerio priimti sprendimai buvo vadinami teisin-

gumo teise. Per 1873–1875 m. Anglijos teismø reformà teisingumo tei-së susiliejo su bendràja teise. Taèiau iki ðiø laikø teisingumo teisë visdar reikðminga reglamentuojant kai kuriuos nuosavybës (pvz., turtopatikëjimo teisës) ir sutarèiø teisës (pvz., privertimas prievolæ ávykdytinatûra) santykius.

Kontinentinës civilinës ir bendrosios teisës sistemos veikë dau-gelio kitø valstybiø civilinës teisës formavimàsi. Vienos valstybës sava-

– „lex mercatoria“ teisæ, o jûrø uostuose ásisteigë specialûs jûriniai teismai. Iki pat XIX a.tarp ðiø specialiøjø ir bendrosios teisës teismø vyko kova dël jurisdikcijos, kuri baigësibendrosios teisës naudai, o Law Merchant ásiliejo á bendràjà teisæ. Romënø teisës átakaanglø prekybos ir jûrø teisei iðliko. Þr.: Zweigert K., Kotz H. Lyginamosios teisës ávadas. –Vilnius, 2001. P. 171, 172.

26


noriðkai perëmë Prancûzijos (pvz., Japonija), Ðveicarijos (pvz., Turki-ja) ar Vokietijos privatinës teisës aktus ir ádiegë á savo teisinæ sistemà,kitos kurdamos savo kodeksus perëmë tik svarbiausias ðiø teisës ðalti-niø idëjas, o kai kurioms valstybëms viena ar kita privatinës teisës sis-tema buvo primesta jas okupavus. Ypaè didelës reikðmës vienø ar kitøteisiniø idëjø paplitimui turëjo XIX a. emigracija ið Europos á Ameri-kos þemynus. Ten daugiausia (ypaè JAV) ásitvirtino bendroji teisë. To-dël teisinëje literatûroje civilinës teisës sistemø klasifikacijose anglø-amerikieèiø teisë nurodoma kaip savarankiðka civilinës teisës sistema.Taèiau greta bendrosios teisës kai kuriose JAV valstijose galioja konti-nentinë civilinë teisë (pvz., Luizianos valstijoje galioja Prancûzijoscivilinis kodeksas).

1.7. Kontinentinës ir bendrosios teisës suartëjimo tendencija

XX a. globalizacijos procesai pamaþu ardë sienas tarp ðiø dvie-jø vyraujanèiø privatinës teisës teisiniø sistemø erdviø. Komerciniø,draudimo, transporto, konkurencijos, darbo ir socialinio draudimosantykiø sritys jau seniai Anglijoje, kaip ir kontinentinëje Europoje,reglamentuojamos raðytiniais ástatymais. Bendrosios teisës teisinësesistemose ástatymø vaidmuo ypaè pradëjo didëti po 1973 m., kai An-glija tapo Europos Bendrijos nare. Siekdama savo teisæ derinti suEuropos Bendrijos teise, ji 1965 m. ásteigë Teisës reformos komisijà,kurios tikslas – sukurti raðytinës teisës sistemos pagrindus.

Savo ruoþtu ðiuolaikinei kontinentinei teisei bûdingas siekis ko-voti su perdëtu formalizmu, pavyzdþiui, suteikiant prioritetà sutartiesðaliø susitarimui, bet ne sutarties formai, teismø praktikos vaidmensdidinimui ir pan. „Tai rodo, kad kadaise buvæs ryðkus skirtumas tarp

bendrosios ir kontinentinës teisës neteko dar XX amþiaus pradþioje turë-

tos reikðmës. Ir atvirkðèiai, kontinentinëje Europoje […] ástatymø leidë-

jas kurdamas naujas teisës normas jas plaèiai formuluoja, kartu teisës

kûrimo naðtà uþkrauna teisëjui“.12

Kontinentinës ir bendrosios teisës suartëjimo tendencija pada-rë átakos ir naujausioms civilinës teisës kodifikacijoms. Todël XX a.kodifikacijos, tarp jø ir Lietuvos, turi tiek kontinentinës, tiek anglo-

12 Zweigert K., Kotz H. Lyginamosios teisës ávadas. – Vilnius, 2001. P. 233.

27


saksø privatinës teisës bruoþø. Kai kuriose pasaulio ðalyse dël jø eko-nominiø ir religiniø sàlygø specifikos susiformavo savitos privatinësteisës sistemos. XX ir XXI a. sandûroje teisës tyrinëtojai iðskiria to-kias civilinës teisës sistemas: kontinentinæ (romanø-germanø), anglø-amerikieèiø, Ðiaurës ðaliø (skandinavø), islamo bei induizmo.

Per daugiaamþæ raidà visose privatinës teisës sistemose kito reg-lamentuojamø santykiø apimtis bei principai. Iðplëtojus prekybiniusryðius, kai kuriose ðalyse nuo civilinës teisës atsiskyrë komercinë teisë.Tokios privatinës teisës sistemos vadinamos dualistinëmis. Tos, kurio-se komercinës teisës normos átrauktos á civilinës teisës aktus, vadina-mos monistinëmis privatinës teisës sistemomis. Beveik visur kaip sava-rankiðka teisës ðaka nuo civilinës teisës yra atsiskyrusi darbo teisë.

Visø ðiuolaikiniø demokratiniø valstybiø teisiniø sistemø pa-grindinis bruoþas – siekis uþtikrinti visapusiðkà þmogaus teisiø ir lais-viø apsaugà, todël, skirtingai nei privatinës teisës iðtakose, dabar civi-linë teisë taikoma ne tik turtiniams, bet vis plaèiau ir asmeniniams,kuriø objektas yra nuo asmens neatskiriamos gërybës (sveikata, privatiinformacija, komercinë ir profesinë paslaptis, asmens duomenys ir kt.),bei ðeimos santykiams reglamentuoti.

1.8. Lietuvos civilinës teisës raidos apþvalga

Lietuvos civilinës teisës raida neatsiejama nuo Lietuvos valsty-bingumo raidos, kurios pradþia siekia dar XIII amþiø13. Lietuvos civi-linës teisës raida neatsiejama nuo Lietuvos valstybingumo raidos, ku-rios pradþia siekia dar XIII amþiø. To meto pagrindinës Lietuvos civi-linës teisës idëjos perimtos ið Vakarø Europos. Svarbiausi Lietuvosteisës ðaltiniai, kuriuose buvo átvirtintos ir civilinës teisës normos, bu-vo Kazimiero teisynas (1468 m.) ir Lietuvos Statutai (1529 m., 1566 m.ir 1588 m.). Ðie aktai buvo reikðmingi ne tik Lietuvos, bet ir gretimøRytø bei kai kuriø Vakarø ðaliø civilinës teisës raidai. Vëliau Lietuvaprarado savarankiðkumà, todël sustojo ir jos teisës sistemos savaran-kiðka plëtra. XX a. pirmojoje pusëje, atkûrus nepriklausomybæ, Lie-

13 Plaèiau apie Lietuvos civilinës teisës raidà þr.: V. Andriulis, M. Maksimaitis, V.Pakalniðkis, J. S. Peèkaitis, A. Ðenavièius. Lietuvos teisës istorija: vadovëlis. – Vilnius:Justitia, 2002. P. 513–526.

28


tuva neturëjo to laikmeèio poreikius atitinkanèiø civilinës teisës aktø,todël buvo receptuota kitø ðaliø civilinë teisë. Dël istoriðkai susiklos-èiusiø sàlygø atskiruose Lietuvos regionuose galiojo net keturios civi-linës teisës sistemos: pagrindinëje Lietuvos dalyje (Þemaitijoje ir Aukð-taitijoje) – Rusijos imperijos civiliniai ástatymai (Rusijos ástatymø sà-vado X t.), Suvalkijoje – Prancûzijos civilinis ir komercinis kodeksai,Klaipëdos kraðte – Vokietijos, o Palangoje ir nedidelëje Zarasø kraðtodalyje – kiekvienai ðiø teritorijø taip pat Rusijos valdþios pritaikytavadinamoji vietinë civilinë teisë. Buvo pradëti Lietuvos civilinës tei-sës kodifikacijos darbai, bet per dvideðimt nepriklausomybës metø jønespëta baigti. Praradus nepriklausomybæ, iki 1990 m., kol ji buvoatkurta, Lietuvoje galiojo Rusijos (RSFSR) civilinis kodeksas (194011 30). Vëliau, priëmus SSSR civiliniø ástatymø pagrindus, Lietuvoje,kaip ir kitose SSSR respublikose, buvo priimtas Civilinis kodeksas (1964m.). Taèiau ðis kodeksas nebuvo savarankiðkas lietuviðkos teisinës min-ties iðraiðkos aktas, o tik tuo metu naujai priimto Rusijos civiliniokodekso kopija. Socialistinio laikotarpio civilinës teisës funkcijos bu-vo labai susiaurintos – to meto civilinës teisës esmæ ir jos funkcijasnulëmë socialistinës doktrinos siekis sunaikinti kapitalizmà, todël uþ-draudus privaèiàjà nuosavybæ ir sutarèiø laisvës principo taikymà, bu-vo panaikintos visos laisvos rinkos veikimo prielaidos.

1990 m. atkûrus Lietuvos valstybës nepriklausomybæ, civiliniøsantykiø reglamentavimo srityje susiklostë panaði situacija kaip ir ponepriklausomybës atkûrimo 1918 m. – susikûrë valstybë, neturinti ða-lies ekonomikai ir ûkinei veiklai reglamentuoti bûtiniausiø ástatymø.Iškilo teisinio vakuumo grësmë. Panaðià problemà Lietuvai teko spræstiir 1918 m., kai ji pirmà kartà iðsivadavo ið Rusijos okupacijos. Kaip irprieð daugelá metø, 1990 m. Lietuvos ástatymø leidëjai ðá uþdaviná spren-dë pasirinkdami vienintelá realø bûdà: laikinai, kol bus sukurti saviástatymai, palikti galioti iki nepriklausomybës atkûrimo ðalies teritori-joje galiojusià kitos valstybës (SSRS) teisæ. Lyginant 1990 ir 1918 me-tø civiliniø santykiø reglamentavimo problemø sprendimà laikinai pa-likti galioti svetimà teisæ, matyti vienas esminis skirtumas: 1918 m.atkûrus Lietuvos valstybingumà Lietuvos kraðte atsikratyta svetimosvalstybës valdþios, bet ekonominë ir ûkio sankloda, kurios pagrindàsudarë privati nuosavybë ir sutarèiø laisvës principai, nebuvo keièia-ma. Atkûrus nepriklausomybæ 1990 m., pakeista ne tik okupacinë val-

29


dþia, bet ir tos valdþios primesta ekonominë ir teisinë sistema. Taigi1990 m. pirmiausias valstybingumo átvirtinimo uþdavinys buvo pertvar-kyti šalies ekonominæ sistemà ið socialistinës-administracinës, pagrás-tos socialistine nuosavybe, privaèios nuosavybës draudimu bei ûkioadministracinio valdymo sistema, á laisvos rinkos, pagrástos privaèiosnuosavybës ir sutarèiø laisvës principais. Taip siekta bent dviejø tikslø:pirmas – kuo greièiau sudaryti prielaidas efektyvesnei ûkio plëtrai,antras – integracija á Europos ir transatlantines ekonomines ir politi-nes struktûras, siekiant nutolti nuo buvusios metropolijos átakos irtaip uþsitikrinti valstybës ilgalaikio saugumo interesus.

Turint galvoje nepriklausomybës átvirtinimo tikslus ir pasirinktàlaisvos rinkos ekonomikos plëtros modelá, visiðkai aiðku, kad sovieti-niø civiliniø ástatymø pritaikymas naujai kuriamiems turtiniams santy-kiams galëjo bûti tik labai ribotas ir trumpalaikis, todël netrukus ponepriklausomybës atkûrimo (1990 m. rudená) buvo sudaryta ekspertøgrupë naujam Civiliniam kodeksui rengti. Ði grupë ne tik rengë nau-jojo Civilinio kodekso projektà, bet ir daug kuo prisidëjo prie paliktøgalioti sovietiniø ástatymø inventorizavimo ir modernizavimo. Ganagreitai buvo sukurtos laisvai rinkai veikti bûtinos teisinës prielaidos:atkurtas privaèiosios nuosavybës institutas, átvirtinta sutarèiø laisvë irnevarþoma ûkinës veiklos plëtojimo teisë. Tai padaryta tam tikrais eta-pais. Pirmiausia buvo priimti atskiri ástatymai, átvirtinantys privaèiànuosavybæ, sutarèiø laisvæ ir verslo ámoniø steigimà. Antrajame etapeið esmës perredaguotas 1964 m. sovietinis Civilinis kodeksas ir pradë-tas rengti naujas Civilinis kodeksas. Jis priimtas 2000 m. liepos 18 d.,o ásigaliojo 2001 m. liepos 1 dienà. Ðiame kodekse jau buvo átvirtintiðiuolaikinës civilinës teisës principai (subjektø lygiateisiðkumo, nuosa-

vybës nelieèiamumo, sutarties laisvës, nesikiðimo á privaèius santykius,

teisinio apibrëþtumo, proporcingumo ir teisëtø lûkesèiø, neleistinumo pikt-

naudþiauti teise ir visokeriopos civiliniø teisiø teisminës gynybos. CK 1.2str.) ir kitos svarbiausios nuostatos, jau pritaikytos prie Europos Sà-jungos teisës bei tarptautiniø turtiniø santykiø reglamentavimo stan-dartø.

30


Kontroliniai klausimai:

1. Ar privatinës ir civilinës teisës terminai yra sinonimai?2. Kas nustato privatinës ir vieðosios teisës atribojimo kriteri-

jus?3. Kas lemia CK normø taikymà vieðosios teisës reglamentuo-

jamiems santykiams?4. Ar visos teisës sistemos pagrástos teisës skirstymu á vieðàjà ir

privatinæ?5. Koks svarbiausias kontinentinës privatinës teisës poþymis?6. Ar romënø teisë turëjo átakos anglosaksø privatinës teisës

raidai?7. Kas bûdinga anglosaksø privatinei teisei?8. Kokios tendencijos bûdingos šiuolaikinei privatinës teisës rai-

dai?9. Kaip Lietuvos valstybingumo raida paveikë Lietuvos civili-

nës teisës turiná ir formà?

31


2 poskyris.CIVILINËS TEISËS PASKIRTIS, TIKSLAI IRFUNKCIJOS

Civilinës teisës paskirtis ir funkcijos ið esmës sutampa su ben-dràja teisës paskirtimi ir funkcijomis. Teisës teorijos atstovai daro tei-singà prielaidà, kad teisës funkcijas lemia socialinë teisës paskirtis, t.y. teisës paskirtis ágyvendinama teisës funkcijomis14. Taèiau konkreèiosteisës ðakos funkcijoms atskleisti nepakanka apibûdinti vien tik jospaskirtá, nes ji yra abstrakti ir nepakankamai atskleidþia atskiros teisësðakos funkcijø ypatumus. Konkreèios teisës ðakos, pavyzdþiui, civili-nës teisës, paskirtis turi bûti patikslinama atskleidþiant ir jos tikslus.

2.1. Civilinës teisës paskirtis

Civilinë teisë skirta reglamentuoti asmenø turtinius santykius.Pagal savo pobûdá ðie santykiai yra ávairûs. Vieni ið svarbiausiø – nuo-savybës santykiai. Jie uþtikrina turto turëjimà kaip asmens nuosavybæir sudaro prielaidas þmogaus, kaip laisvo ir nepriklausomo visuome-nës nario, saviraiðkai. Atsiþvelgiant á ðiuos santykius nustatoma, kasyra teisëtas konkretaus turto savininkas (valdytojas) ir naudotojas. Ta-èiau turto savininkas turtà daþnai naudoja ne tik savo asmeniniamsporeikiams tenkinti, bet ir pajamoms gauti. Siekdamas ðio tikslo savi-ninkas savo turtà naudoja civilinëje apyvartoje („iðleidþia á civilinæapyvartà“). (Ið daikto gaunamomis pajamomis laikomi pinigai ir kitos

materialinës gërybës, kurie gaunami naudojant pagrindiná daiktà civili-

nëje apyvartoje. CK 4.18 str.) Pavyzdþiui, turto savininkas ar jo ágalio-tas asmuo turtà perduoda (dovanoja ar parduoda) kito asmens nuo-savybën, iðnuomoja, suteikia naudotis neatlygintinai. Kiti santykiaikyla dël ásipareigojimø suteikti paslaugas, pagaminti daiktus, veþti kro-

14 Þr.: Vaišvila A. Teisës teorija. – Vilnius, 2000. P. 146.

32


vinius ar atlikti kitokius veiksmus kito asmens naudai. Turtiniø santy-kiø srityje nuolat kyla prielaidø interesø konfliktui, nes teisiniai (civi-liniai) reikalavimai vieno asmens kitam asmeniui daþniausiai ágyven-dinami kitos civilinio teisinio santykio ðalies veiksmais arba lëðomis.Pavyzdþiui, nuomininkas naudojasi nuomojama patalpa. Patalpos sa-vininkas turi interesà gauti nuompinigius ir tikisi, kad nuomininkastinkamai naudosis patalpomis ir jø negadins. Taèiau ne visada santy-kiai klostosi bûtent taip. Pasitaiko atvejø, kai laiku nesumokami nu-ompinigiai, kartais atsisakoma mokëti nuompinigius todël, kad, pa-vyzdþiui, nuomotojas negràþino nuomininkui ið jo skolintø pinigø.Interesø konflikto grësmë daþnai kyla ir ið nuosavybës santykiø ágy-vendinimo. Kiekvienas asmuo turi nuosavybæ. Vadinasi, jam rûpi, kadniekas jo turimo turto neatimtø bei netrukdytø juo naudotis. Taèiautoks asmuo neturi uþmirðti, kad naudodamasis savo nuosavybe neturiteisës paþeisti kito asmens teisiø ir teisëtø interesø. Pavyzdþiui, gyve-namojo namo savininkas sumanë aptverti savo sklypà aukðta tvora,taèiau kaimynui tai nepatinka – jis teigia, kad tvora yra per daug aukðtair jam trukdys tinkamai naudotis savo sklypu, t. y. paþeis jo teisëtusinteresus. Taigi matome, kad civilinë teisë reglamentuoja laisvø asme-nø, turinèiø prieðingus interesus, santykius. Todël tiek paprastus, tiekir sudëtingesnius turtinius santykius reikia sureguliuoti taip, kad tarpteisës subjektø, kurie yra laisvi ir savarankiðki savo valios reiðkëjai,bûtø galima pasiekti socialiná kompromisà, uþtikrinantá abiejø ðaliøinteresø ágyvendinimà. Prieðingu atveju iðkilæ ginèai dël ásipareigoji-mø vykdymo ar teisiø ágyvendinimo iðaugtø á atvirà ir nevaldomà kon-frontacijà, asmeniniø santykiø srityje pasireiðkianèià savivale, o visuo-menëje – anarchija.

Taigi galime daryti iðvadà, kad civilinës teisës paskirtis – sie-

kiant socialinio kompromiso sureguliuoti prekiø ir pinigø apyvartos

santykius ir uþtikrinti apyvartos dalyviø, taip pat turto ir kitokiø gë-

rybiø savininkø (valdytojø) galimybæ patiems tvarkyti savo reikalus,

uþtikrinti jø teisiø ir interesø apsaugà ir gynimà nuo kitø asmenø

nesàþiningø ir neteisëtø veiksmø þalingo poveikio.

33


2.1.1. Civilinë teisë ir apyvarta

Apyvarta pirmiausia yra ekonominis reiškinys. Ekonomisto po-þiûriu, apyvarta – tai subalansuotas prekiø, paslaugø ir pinigø srautastarp atskirose ûkio segmentuose veikianèiø subjektø (fiziniø arba juri-diniø asmenø) ágyvendinant turtiniø gërybiø mainus. Šis turtiniø gë-rybiø apyvartos srautas ámanomas tik tuo atveju, kai pinigø, prekiø irpaslaugø rinkos subjektai veikia tik kaip á apyvartà iðleistø gërybiøsavininkai arba jø ágalioti asmenys – atstovai. (Perduoti nuosavybës tei-

sæ gali tik pats savininkas arba savininko ágaliotas asmuo. CK 4.48 str.)Kitas svarbus apyvartos poþymis yra tai, kad apyvartos dalyviai (turto,iðleisto á apyvartà, savininkai) yra visiðkai laisvi, vienas nuo kito nepri-klausomi – visus sprendimus dalyvaudami apyvartoje jie priima laisvavalia, iðreikðdami savo interesus, todël teisei keliamas uþdavinys uþ-tikrinti laisvà (t. y. treèiøjø asmenø veiksmais neveikiamà) apyvartosdalyviø valios formavimà ir teisiðkai reikðmingà jos iðraiðkos formà.Veiksmai, kuriais apyvartos dalyviai iðreiðkia savo valià siekdami su-kurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, CK vadinamisandoriais. Be to, reikia pabrëþti, kad ástatymais gali bûti apribotatam tikrø objektø (daiktø arba kito turto) apyvarta, o kai kuriø daiktøapyvarta uþdrausta visai. Tai daroma stengiantis uþtikrinti visuomenëssaugumà arba kitus vieðuosius interesus. Taigi CK vartojamas civilinësapyvartos terminas apibûdina teisiðkai sunormintà ekonominæ apyvar-tà. Civilinë apyvarta – tai atlyginamas arba neatlyginamas turto perëji-

mas ið vieno teisës subjekto kitam civiliniø sandoriø pagrindu.

2.1.2. Civilinë teisë – ekonominës veiklos planavimopriemonë

Civilinës apyvartos dalyviams labai svarbu turëti pakankamaiveiksmingø priemoniø savo ekonominei veiklai planuoti. Socialisti-nëje ekonomikoje vyravo administracinis planavimas, t. y. naudojan-tis valstybës administracinëmis galiomis buvo sudaromi valstybiniai pla-nai, kurie turëjo privalomà galià ûkio subjektams. Jiems buvo konkre-èiai nustatyta, kà ir kiek gaminti, kam realizuoti bei teikti tam tikraspaslaugas ir kita. Ðiø planiniø ápareigojimø vykdymas buvo uþtikrina-

34


mas administracinëmis priemonëmis. Laisvos rinkos ekonomikoje to-kios ekonomikos planavimo priemonës tapo nepriimtinos. Þinoma,planavimas ir rinkos ekonomikoje yra neiðvengiamas, taèiau jis vykdo-mas paèiø rinkos dalyviø15. Planavimas prasideda nuo galimybiø studi-jø, verslo planø sudarymo ir uþbaigiamas sutarèiø sudarymu. Sutartys,kurios susieja jø dalyvius ilgalaikiais ásipareigojimais ir efektyviomissankcijomis uþ tokiø ásipareigojimø nevykdymà, uþtikrina apyvartosdalyviø teisëtus lûkesèius, sudaro prielaidas numatyti trumpalaikius irilgalaikius tiek atskiros ámonës, tiek ámoniø susivienijimø, tiek tarp-tautiniø ûkio subjektø planus. Laisvos rinkos ekonomikos valstybësecivilinë teisë privalo taip reglamentuoti turtinius santykius, kad rin-kos dalyviai, naudodamiesi civiliniø ástatymø teikiamomis galimybë-mis, galëtø sudaryti patikimus verslo plëtros planus. Todël Lietuvosástatymø leidëjas, remdamasis Vakarø Europos valstybiø patirtimi, CKátvirtino dvi svarbias nuostatas, uþtikrinanèias èia aptariamos civilinësteisës paskirties ágyvendinimà. Pirma, CK 1.2. straipsnis átvirtina tei-sëtø lûkesèiø principà, kuriuo turi bûti vadovaujamasi reglamentuo-jant turtinius santykius tiek norminiais teisës aktais, tiek sutartimis.Antra, CK 6.189 straipsnis nustato, kad teisëtai sudaryta ir galiojantisutartis jos ðalims turi ástatymo galià. Be to, CK 4.49 str. átvirtino gali-mybæ apyvartoje sudaryti sandorius dël nuosavybës ágijimo ir perleidi-mo á bûsimà daiktà (iðskyrus registruotinus daiktus), taip dar labiau su-stiprindamas sutarèiø instituto reikðmæ planuojant ûkinæ veiklà.

2.2. Civilinës teisës ideologiniai pagrindai ir tikslai

Civilinës teisës tikslai – tai civilinës teisës paskirties konkretiza-vimas, atsiþvelgiant á konkreèius valstybës ekonominës ir socialinës po-litikos uþdavinius, kuriuos ávykdyti savo valstybës pilieèiams (rinkë-jams) yra ásipareigojæ valstybës politikai – asmenys, tiesiogiai dalyvau-jantys ástatymø leidyboje. Taigi civilinës teisës tikslus lemia valstybësvykdoma politika ir jos suformuota teisinë ideologija.

15 Teiginys, kad „planavimas rinkos ekonomikoje (realiai) vykdomas paèiø rinkosdalyviø“, teisingas tik santykinai. Nëra valstybiø, kurios visiðkai nesikiðtø á rinkos dalyviøsantykius. Pagal kiðimosi laipsná ekonominiø santykiø sistemos gali bûti skirstomos á: a)planinës (maksimalus), b) absoliuèiai laisvos (minimalus) ir c) mišrios ekonomikos. Pastarajai,t. y. „c“, grupei priskiriamos vadinamosios „moderniosios“ valstybës mëgina rasti auksovidurá tarp „a“ ir „b“ variantø.

35


Per XIX ir XX a. pasaulyje buvo sukurta daug ávairiø sociali-niø-ekonominiø doktrinø ir jø pagrindu formuojama valstybiø politi-ka. Ðios sistemos buvo labai ávairios – nuo absoliuèiai liberaliø laisvosrinkos ekonominiø sistemø, kuriose vieðpatavo nuosavybës nelieèia-mumo ir nevarþomos sutarèiø laisvës principai, iki visiðku administra-ciniu planavimu pagrástos socialistinës socialinës-ekonominës siste-mos, kurioje tiek privaèioji nuosavybë, tiek sutarèiø laisvës principasbuvo ignoruojami16. Tad galima trumpai apibûdinti, kad liberalioji po-litika civilinei teisei kelia tikslà apsaugoti privaèiàjà nuosavybæ ir uþ-tikrinti sutarèiø laisvæ, o proletariato diktatûros valstybëje civilineiteisei, kaip ir to meto teisei apskritai, buvo iðkeltas tikslas slopintivadinamàjà „iðnaudotojø klasæ“ ir griauti jos egzistavimo pagrindà –privaèiàjà nuosavybæ. Taèiau bûtina pabrëþti, kad tai – kraðtutinës (de-ðiniàjà ir kairiàjà) politikos sferos paribius atstovaujanèios doktrinos.Todël protingos ir subalansuotos politikos poþiûriu netinkamos uþ-tikrinti nuoseklià visuomenës socialinæ-ekonominæ raidà.

XIX ir XX a. sandûrai buvo bûdinga socialiniø doktrinø gausa

16 Liberalioji ekonominë politika siekia skatinti individualià iniciatyvà versle, o ásocialinius klausimus kreipiama maþiau dëmesio. Klasikinës liberalios ekonominës raidosdoktrinoje valstybë neturi kištis á privaèius apyvartos reikalus, kiekvienas rinkos dalyvisprivalo pasikliauti tik savo sugebëjimais. Valstybë yra tik „naktinis sargas“, kuris saugoprivaèià nuosavybæ, bet nesikiða á savininko reikalus – tai plaèiai þinomas vaizdingasliberaliosios ekonomikos doktrinos kûrëjø valstybës vaidmens apibûdinimas ekonominiøsantykiø srityje. Ðios doktrinos kûrëjø poþiûriu, ið civilinës teisës nereikalaujama sunormintipaèios apyvartos, o tik apginti nuo bet kokiø paþeidimø privataus asmens nuosavybæ. Oturtinius santykius apyvartos dalyviai turëtø reglamentuoti patys – sutartimis. Jau þinome,kad socialiniø problemø ignoravimas sudarë prielaidas klasiniam susiskaidymui,antagonizmui, dideliems socialiniams sukrëtimams, revoliucijoms. Galiausiai Rusijoje buvosukurta vadinamoji realaus socializmo visuomenë, kurioje neliko vietos ne tik liberalizmui,bet ir privaèiai nuosavybei bei sutarèiø laisvei. Pagrindinis to meto Rusijos politikos tikslasbuvo sunaikinti burþuazijà kaip iðnaudotojø klasæ ir átvirtinti darbininkø diktatûrà. Ðiotikslo siekiant reikëjo sunaikinti ne tik tai klasei priklausiusius þmones, bet ir visà jø sukurtàteisinæ-ekonominæ sistemà. Visi pagrindinai ekonominës apyvartos santykiai taporeglamentuojami administracinës teisës priemonëmis. Tai reiškë, kad prekiø ir paslaugøgamintojai negalëjo savarankiðkai priimti jokiø ekonominiø sprendimø (pvz., kà gaminti,kam ir uþ kokià kainà savo gaminius parduoti ir kt.). Susiklosèius tokioms sàlygoms, civilinëteisë iš esmës prarado savo prigimtinæ paskirtá. Ðio socialinio eksperimento padariniai taippat þinomi. Tiek Rusijoje, tiek kitose šalyse, kuriose buvo bandoma diegti socialistinësideologijos suformuotà ekonominiø santykiø sistemà, buvo suþlugdyta normali socialinë-ekonominë raida ir teko sugráþti prie privaèios nuosavybës bei rinkos dësniais pagrástoturtiniø santykiø reglamentavimo teisës sistemos atkûrimo.

36


ir bandymai jas pritaikyti atskirø valstybiø socialinei-ekonominei rai-dai keisti. XX a. antrojoje pusëje teko sunkus uþdavinys – sukurtipriemones praeityje iðkilusioms problemoms spræsti ir prisitaikyti prienaujø socialiniø-ekonominiø postindustrinës visuomenës reiðkiniø, ku-rie ypaè iðryðkëjo praktikoje naujausius mokslo ir informaciniø tech-nologijø laimëjimus. Naujos, labai veiksmingos transporto, ryðiø prie-monës bei informacinës technologijos paspartino tarptautiniø eko-nominiø santykiø plëtrà. Prasidëjo globalizacijos procesai, tarptauti-në ekonominë ir politinë integracija. Ypaè ðie procesai paspartëjo poAntrojo pasaulinio karo. „XX a. savo technologijomis, politiniais ar

ekonominiais procesais mokë þmonijà bendradarbiauti, racionaliai spræsti

problemas ir konfliktus. Joks kitas civilizacijos tarpsnis taip nesuartino

þmonijos, kaip šis“17. XX a. tapo þmogiðkøjø gërybiø – prigimtiniøþmogaus teisiø ir laisviø visokeriopo puoselëjimo ir apsaugos amþiu-mi. Susiformavo þmogaus teisiø doktrina, kuria remiantis buvo sukur-ti tarptautinës teisës aktai, átvirtinantys ðiø teisiø ágyvendinimo ir ap-saugos garantijà (pvz., Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviøapsaugos konvencija), sukurtos atitinkamos institucijos, turinèios tai-kyti ðiø aktø normas (Europos Þmogaus Teisiø Teismas). Valstybës,ratifikavusios ðià Konvencijà, ásipareigojo ne tik jà taikyti, bet ir uþ-tikrinti, kad visi valstybëje priimami teisës aktai atitiktø konvencijosreikalavimus. Tad galime teigti, kad XX a. þmogaus teisiø doktrinatapo ideologiniu civilinës teisës pamatu, pakeitë civilinës teisës klasi-ná pobûdá, kai viena klasë vieðpatavo, o kita buvo slopinama. Civilinëteisë tapo þmogiðkøjø gërybiø puoselëtoja vadovaujantis bendraisiaissàþiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais.

Integraciniai procesai veikë ir tø valstybiø, kurios ásiliejo á ðiuosprocesus, civilinës teisës tikslà – uþtikrinti veiksmingà tarptautiniø eko-nominiø santykiø reglamentavimà. Kiekviena valstybë, siekdama eko-nominës ir politinës paþangos, turëjo savo nacionalinæ civilinæ teisæderinti su kitø valstybiø teise, kad teisë nedarytø kliûèiø investiciniø irprekybiniø santykiø plëtrai. Padidëjo tarptautinës privatinës teisës reikð-më. Daugelis turtiniø santykiø, kuriuose yra uþsienio elementas, reg-

17 Lakis J. Taikinamosios veiklos idëjos, patyrimas ir plëtotës perspektyvos //Jurisprudencija: mokslo darbai. Lietuvos teisës universiteto Leidybos centras, 2001. T.21(13).

37


lamentuojami ne nacionalinës teisës, bet tarptautiniø sutarèiø ir kon-vencijø normomis.

2.3. Civilinës teisës funkcijos

Civilinës teisës paskirtis ir tikslai ágyvendinami per civilinës tei-sës funkcijas, kurias nagrinëja teisës teorijos mokslas. Pasiremsime prof.A. Vaiðvilos vadovëlyje „Teisës teorija“ pateikta teisës funkcijø klasi-fikacija ir jø turinio apibûdinimu. Mûsø manymu, civilinei teisei bû-dingos dvi pagrindinës funkcijos – reglamentavimo (reguliavimo) irvalstybës prievartos legalizavimo ir normavimo. Be ðiø pagrindiniøfunkcijø, civilinei teisei bûdinga papildoma, pagalbinio pobûdþio in-formavimo funkcija. Ði funkcija laikytina papildoma todël, kad jospobûdis yra ne tik teisinis, bet ir technologinis. Teisinëje literatûrojepaplitusi nuomonë, kad civilinë teisë turi apsauginæ funkcijà. Taèiaureikëtø sutikti su A. Vaiðvila, kuris pagrástai teigia, kad tai nëra sava-rankiðka funkcija. Ji yra kitø pagrindiniø funkcijø sudedamoji dalis.Civilinës teisës paskirtis ir tikslai, kuriuos ið esmës sàlygoja jos regla-mentavimo objekto pobûdis, nulemia reikðmingus ðiø funkcijø ágy-vendinimo ypatumus civilinëje teisëje.

2.3.1. Reglamentavimo funkcija

Reglamentavimo funkcija ágyvendinama valstybës nustatytomiscivilinës teisës normomis, kurios nustato civiliniø teisiniø santykiø da-lyviø privalomo ir leistino elgesio ribas. Ðiuolaikinis poþiûris á teisæpakeitë ir civilinës teisës reglamentavimo priemones. Ðiuolaikinëmsdemokratinëms valstybëms bûdinga, kad teisinio reglamentavimo po-veikis civilinës teisës subjektams daromas pasitelkiant ne tik ástatymonormomis nustatytas visuotinai privalomas elgesio taisykles, bet irbendruosius teisës principus, teismø praktikà bei teisës doktrinà. Bû-tent toká poþiûrá á teisæ ir teisiná reglamentavimà átvirtina naujasisLietuvos CK. Civilinës teisës reglamentavimo funkcijos ypatumas yratas, kad ástatymø leidëjas suteikia galimybæ patiems teisinio santykiodalyviams neperþiangiant ástatymo nustatytø ribø savitarpio susitari-mu nustatyti patiems sau teises ir pareigas bei atsakomybæ uþ jø paþei-

38


dimà. Sutartis tampa reikðmingu civiliniø santykiø teisinio reglamen-tavimo mechanizmo elementu. Jà sudariusiems asmenims sutartis turitokià pat galià kaip ir ástatymas. CK 6.189 straipsnis nustato, kad:

„[…] teisëtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos ðalims turiástatymo galià. Sutartis ápareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiaijoje numatyta, bet ir visa tai, kà lemia sutarties esmë arba ástaty-mai“.Todël civilinei teisei bûdingas dispozityviøjø normø dominavi-

mas. Dispozityviosios normos nustato teisinio santykio dalyviø elge-sio taisykles, kurios taikomos tik tuo atveju, kai patys santykio daly-viai nenori savo santykiø sureguliuoti sutartimi arba kai sutartimi su-reguliuoti ne visi ðia sutartimi nustatomi santykiø aspektai. Civilinëteisë turi ir imperatyviøjø normø. Imperatyviosios teisës normos civili-nio teisinio santykio ðalims nustato privalomas elgesio taisykles, kuriøteisinio santykio ðalys negali pakeisti. Taèiau civilinëje teisëje impera-tyviosios normos nustatomos ir taikomos tik iðimtiniais atvejais, kaisiekis apginti vieno teisinio santykio subjekto teises ir interesus nuokitos ðalies neteisëtø veiksmø sutampa su vieðøjø interesø apsauga,taip pat siekiant uþtikrinti, kad privaèiuose santykiuose bûtø laiko-masi sàþiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimø, nebûtø pa-þeidþiama vieðoji tvarka. Todël civilinëje teisëje, skirtingai nei vieðo-joje, galioja principas, kad leidþiama viskas, kas neuþdrausta. Ðio prin-cipo esmæ ir jo ágyvendinimo sàlygas nustato CK 1.136 straipsnis. Ci-viliniø teisiø ir pareigø atsiradimo pagrindai nustato, kad:

„Civilinës teisës ir pareigos atsiranda ðio kodekso ir kitø ásta-tymø numatytais pagrindais, taip pat ið fiziniø asmenø ir organi-zacijø veiksmø, kurie, nors ir nëra ástatymø numatyti, bet pagalciviliniø ástatymø bendruosius pradmenis bei prasmæ sukuria civi-lines teises ir pareigas“.Civiliniø teisiniø santykiø dalyviø vaidmuo reglamentuojant jø

santykius átvirtintas ir CK 1.5 straipsnio 3 dalyje:„Kai ástatymai nedraudþia civiliniø teisiniø santykiø sub-

jektams ðaliø susitarimu nusistatyti tarpusavio teisiø ir pareigø,ðie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sàþiningu-mo principais“.Imperatyviøjø ir dispozityviøjø normø derinimo bûdas ir jø san-

39


tykis yra esminis civilinio teisinio reglamentavimo poþymis, skiriantiscivilinæ teisæ kaip teisës ðakà nuo vieðosios teisës. Ðis poþymis leidþiasuformuluoti vienà ið pagrindiniø civilinës teisës postulatø – civiliniøsantykiø srityje leidþiama viskas, kas neuþdrausta.

2.3.2. Valstybës prievartos legalizavimo ir normavimofunkcija

Valstybës prievartos legalizavimo ir normavimo funkcija civili-nëje teisëje ágyvendinama taip pat ypatingai, t. y. kitu bûdu nei vieðo-joje teisëje. Laisvos ekonomikos rinkos sàlygomis valstybë minimaliaikiðasi á privaèiø santykiø sritá. Civilinës teisës normomis reglamentuo-jamø santykiø paþeidëjui valstybë pasirengusi taikyti valstybës prie-vartos priemones. Taèiau tø prievartos priemoniø pobûdá ir mastà pa-prastai nustato patys teisiniø santykiø dalyviai, o valstybës institucijø,taikanèiø tas prievartos priemones, veikimas taip pat priklauso nuoteisinio santykio dalyvio, kurio teisës paþeistos, valios, iðreikðtos joieðkinio pareiðkime teismui. Prievartos priemoniø, taikomø paþeidë-jui, pobûdis ir tikslas taip pat yra specifiðki – prievartos priemonënukreipta ne á paþeidëjo asmenybæ, o tik á jo turtà. Pagrindinis prie-vartos priemoniø taikymo tikslas yra ne nubausti paþeidëjà, o atlygin-ti nukentëjusiajam padarytà þalà arba (ir) paskatinti ávykdyti savo ási-pareigojimus. Todël pagrindinës sankcijos civilinëje teisëje yra turti-nio pobûdþio – nuostoliø atlyginimas ir netesybos (bauda arba delspi-nigiai). Kadangi nukentëjusysis yra privatus asmuo, teismo priteistasnuostoliø atlyginimas ar netesybos sumokamos nukentëjusiajam, o nevalstybei, kaip bûna taikant sankcijas, kai paþeidþiami vieðosios teisësreglamentuojami teisiniai santykiai. Valstybës prievartos legalizavimoir normavimo ypatumai sàlygoja civilinio teisinio reglamentavimo me-todo ypatumà – paþeistø civiliniø teisiø gynimà pateikiant ieðkiná irturtiná civilinës teisinës atsakomybës pobûdá.

2.3.3. Informavimo funkcija

Ðios funkcijos bûtinybæ lemia kelios aplinkybës. Pirmiausia –teisës aktai turi bûti visiems vieðai prieinami. Visi teisës subjektai turi

40


turëti galimybæ susipaþinti su ástatymais, kad jø elgesys bûtø teisëtas irracionalus. Todël civilinëje teisëje nusistovëjusi imperatyvi norma, kadgalioja tik ástatymø nustatyta18 tvarka paskelbti civiliniai ástatymai irkiti civilinius santykius reglamentuojantys teisës aktai, o paskelbti ci-viliniai aktai neveikia atgaline tvarka (CK 1.7 str. Civiliniø ástatymøgaliojimas). Antra vertus, civilinëje teisëje daroma prielaida, kad visicivilinës teisës subjektai yra protingi ir rûpestingi, todël jie tvarkyda-mi savo reikalus turi susipaþinti su galiojanèiais ástatymais, o prireikuskreiptis á teisës ekspertus dël jø esmës iðsiaiðkinimo ir taikymo. TodëlCK 1.6 straipsnis nustato ástatymø þinojimo prezumpcijà:

„Ástatymø neþinojimas ar netinkamas jø nuostatø suvoki-mas neatleidþia nuo juose numatytø sankcijø taikymo ir nepatei-sina ástatymø reikalavimø nevykdymo ar netinkamo jø vykdymo“.


1. Kas lemia civilinës teisës tikslus?2. Ar civilinës teisës paskirtis ir tikslai kinta?3. Kokios vertybës sudaro ðiuolaikinës civilinës teisës ideologi-

ná pagrindà?4. Kuo pasireiškia civilinës teisës tikslø ir ideologijos ryšys?5. Kuo pasireiðkia civilinës teisës paskirties, tikslø ir funkcijø

ryšys?6. Kokie yra civilinës teisës reglamentavimo funkcijos ypatu-

mai?7. Kokie yra civilinës teisës valstybinës prievartos legalizavimo

ir normavimo funkcijos ypatumai?8. Kaip civilinë teisë taikoma planuojant ûkinæ veiklà (verslà)?

18 Apie ástatymø ir kitø norminiø aktø skelbimo tvarkà raðoma skyriuje „Civilinës

teisës šaltiniai“.

41


3 poskyris.LIETUVOS CIVILINËS TEISËSREGLAMENTAVIMO OBJEKTAS

3.1. Lietuvos civilinës teisës reglamentuojamø santykiø rûðys

Civilinës teisës reglamentavimo objektà, kaip tam tikrà visuo-meniniø santykiø sritá ir ðiai srièiai priskiriamø santykiø rûðis, apibûdi-na CK 1.1. straipsnio 1 dalis:

„Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja as-menø turtinius santykius ir su ðiais santykiais susijusius asmeni-nius neturtinius santykius, taip pat ðeimos santykius. Ástatymø nu-statytais atvejais ðis kodeksas taip pat reglamentuoja ir kitokiusasmeninius neturtinius santykius“.Remiantis ðiuo straipsniu galima teigti, kad civilinës teisës reg-

lamentavimo objektà sudaro trijø rûðiø visuomeniniai santykiai:• turtiniai santykiai;• asmeniniai neturtiniai santykiai, susijæ su turtiniais santykiais;• asmeninai neturtiniai santykiai, nesusi jæ su turtiniais santy-

kiais.Analizuojant 1.1. straipsná galima susidaryti nuomonæ, kad ket-

virtoji visuomeniniø santykiø rûðis kaip savarankiðkas civilinio teisinioreglamentavimo objektas yra ðeimos santykiai. Socialistinio laikotar-pio civilinës teisës doktrina ir teisëkûra, taip pat ir Lietuvos, ðeimossantykius laikë atskiru teisinio reglamentavimo objektu, o ðeimos tei-sæ savarankiðka teisës ðaka, nes turtiniai santykiai ðeimoje buvo laiko-mi iðvestiniais ið asmeniniø sutuoktiniø santykiø. Todël jie nebuvo lai-komi civilinës teisës reglamentavimo dalyku. Taèiau rinkos ekonomi-kos ðalyse sutuoktiniø ir kitø ðeimos nariø santykiams buvo teikiamadaugiau reikðmës. Suþadëtuviø ir vedybø sutartys, separacijos institu-tas, sutartys dël sutuoktinio atskiro turto tvarkymo ir kt. aiðkiai paro-

42


dë turtiniø santykiø ðeimoje reikðmæ, jø savarankiðkumà ir poreiká reg-lamentuoti juos civilinës teisës priemonëmis. Naujasis CK tiek asme-niniø, tiek turtiniø ðeimos santykiø reglamentavimà átraukë á CK reg-lamentavimo objektà, todël civilinës teisës reglamentuojamø santykiøklasifikacijoje, mûsø nuomone, jie nëra savarankiðka santykiø grupë,o ásilieja á anksèiau nurodytà trijø elementø klasifikacijà. Taèiau ne-galima neatsiþvelgti á ðeimos santykiø specifikà, todël ðeimos santykiøreglamentavimui skirta atskira CK Treèioji knyga, kurios normos ðei-mos santykiø srityje yra specialiosios (lex spacialis), palyginti su kitøCK knygø normomis. CK 3.1 straipsnis nustato, kad „Kitø Civiliniokodekso knygø ir kitø civiliniø ástatymø normos ðeimos santykiams tai-komos tiek, kiek jø nereglamentuoja ðios knygos normos“.

3.2. Turtiniai santykiai

3.2.1. Turto samprata ir jo formos

Turtinius santykius, kaip visuomeniniø santykiø rûðá, apibûdinaðiø santykiø objektas – turtas. Taèiau turto apibrëþimas CK nesufor-muluotas. Ekonomikos teorijoje vyrauja nuomonë, kad turtu laikyti-na bet kas, kas turi vertæ ir yra asmens nuosavybë. Toks turto apibûdini-mas yra tinkamas, taèiau teisæ studijuojanèiajam jis taps labiau suvo-kiamas tik tada, kai atskleisime þodþiø „bet kas, kas turi vertæ“ prasmæ.Pirmiausia, teisininkui tai reiðkia, kad tas, kas turi vertæ turi bûti suvo-kiamas kaip civilinës teisës objektas, nes tik tokiu atveju jis gali taptiapyvartos ir jà aptarnaujanèiø sandoriø objektu. Teisës aktai, kuriereglamentuoja turtinius santykius, siekdami efektyvaus reglamentavi-mo tikslo, pateikia savo turto, kaip teisø objekto charakteristikas ir jøklasifikacijas. Todël apibrëþiant turto sampratà reikia remtis ne tikekonomikos mokslo definicijomis, bet ir ástatymø apibrëþimais.

Turto terminas vartojamas tiek CK, tiek daugelyje kitø ástaty-mø. Taèiau tik kai kuriuose ið jø pateikiama, pavyzdþiui, Valstybës irsavivaldybiø turo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, Turto ver-tinimo pagrindø, Gyventojø pajamø mokesèiø ástatymuose pateikia-mi turto apibrëþimai ir jo formos. Turto prasmæ geriausiai atskleidþiaGyventojø pajamø mokesèiø ástatyme suformuluota turto sàvoka: „Tur-

43


tas – kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai ir iðves-tinës finansinës priemonës, kitas nematerialus turtas“. Remiantis ðiuoapibrëþimu galima padaryti dvi svarbias iðvadas: pirma, turtas yra netik daiktai, kurie naudojami þmogaus poreikiams tenkinti, bet ir tamtikros teisinës-finansinës priemonës, iðreiðkianèios jø savininko teisesir sukurianèios atitinkamà mechanizmà reikalauti kitø asmenø veiktijø naudai, antra, turtas gali bûti materialus ir nematerialus. Turtoskirstymas á materialø – „res corporales“ ir nematerialø – „res incorpo-rales“ buvo þinomas jau Romos privatinëje teisëje. Materialus turtas –tai þmogaus jutimo organais suvokiami daiktai, o nematerialus turtasyra iðreikðtas finansiniuose dokumentuose bei kituose intelektinës veik-los produktuose, ir todël suvokiamas ne pojûèiais, o tik ið sàvokø19.

CK 1.97 straipsnio 1 dalis turtà, kaip civiliniø teisiniø santykiøobjektà, taip pat apbûdina kaip materialø ir kaip nematerialø:

„Civiliniø teisiø objektai yra daiktai, pinigai ir gërybiniaipopieriai, kitas turtas bei turtinës teisës, intelektinës veiklos rezul-tatai, informacija, veiksmai ir veiksmø rezultatai, taip pat kitosturtinës ir neturtinës gërybës“.Pagal CK 4.1 straipsná materialus turtas – daiktai yra ið gamtos

pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio daly-kai, o nematerialus turtas iðreikðtas teisiniuose dokumentuose bei in-telektinës veiklos produktuose. Pavyzdþiui, kai komercinis bankas pa-skolina bendrovei tam tikrà pinigø sumà, sudarytos sutarties pagrindubankas ágyja teisæ reikalauti ið skolininko nustatytu laiku mokëti jampalûkanas ir gràþinti atitinkamas paskolintø lëðø sumas. Ðias teises ban-

19 Civilinës teisës doktrinos raidoje buvo laikotarpis, kai turto skirstymas á materialøjáir nematerialøjá buvo paneigtas. Kai kurie teisës mokslininkai Romos teisininkø daiktøskirstymà á res corporales ir res incorporales laikë „išsigalvojimu“, kuris šiuolaikiniamteisininkui nesuvokiamas. Taèiau Kauno Vytauto Didþiojo universiteto profesorius S.Beliackinas tokius teiginius grieþtai kritikavo ir tvirtino, kad civiliniø teisiø objektø skirstymasá kûniðkus ir nekûniðkus yra praktiðkas, gyvenimiðkas ir ðiuolaikinës paþangos sàlygomisneišvengiamas. Praktiškumo reikšmæ apibûdindamas ðià problemà pabrëþë ir sovietiniølaikø rusø mokslininkas O. Joffe. Jis teigë, kad ta aplinkybë, kad res incorporales daiktainebuvo materialaus pasaulio (gamtos) dalis, romënams nebuvo reikšminga. Jiems buvosvarbu surasti bûdà, kaip neáprastam reiðkiniui suteikti áprastà teisinæ formà. Ir jeigu tokábûdà pavykdavo surasti, tai ir problema bûdavo laikoma iðspræsta, neatsiþvelgiant á tai, artoks sprendimo bûdas atitinka tradiciná ir visø pripaþintà poþiûrá. Ðis romëniškas poþiûrisatsispindi ir ðiuolaikinëje civilinës teisës doktrinoje. Pvz., teigiama, kad á klausimà, kas yradaiktas (civiliniø teisiø objektas), atsako ne fizikos mokslas, bet apyvarta.

44


kas gali perleisti kitam bankui ir uþ tai gauti pinigø. Akivaizdu, kadbanko reikalavimo teisës yra turtas, nes jos gali bûti apyvartos sando-riø objektas.

Remdamiesi pliuralistine objektø doktrina, t. y. kai asmens tei-siø objektu gali bûti ne tik materialus daiktas, bet ir kitos turtinësgërybës, t. y. nematerialus turtas, bûtina tiksliai nustatyti materialausir nematerialaus turto santyká. Ið pirmo þvilgsnio gali susidaryti áspû-dis, kad visi cituotame CK 1.97 str. nurodyti civiliniø teisiø objektaiyra lygiaverèiai. Ið tikrøjø taip nëra, nes vieni objektai yra konkreèiosgërybës, kurios vartojamos þmoniø poreikiams tenkinti arba naudoja-mos kurti (gaminti) kitas gërybes, kiti – tik fikcijos arba juridinës tech-nikos priemonës, naudojamos tikrøjø gërybiø apyvartai aptarnauti.

Prie pirmøjø priskirtinas materialusis turtas (daiktai, daiktø kom-pleksai) ir intelektinis turtas – intelektinës veiklos rezultatai (meno,mokslo ir literatûros kûriniai, iðradimai, dizainas ir pan.) bei þmo-giškieji ištekliai. Apibendrintai ðis nematerialusis turtas gali bûti vadi-namas intelektine nuosavybe arba intelektiniais ištekliais, taèiau teisi-nëje literatûroje intelektinës nuosavybës terminas susiformavo dar ikiþiniø visuomenës atsiradimo, todël jis vartojamas apibûdinti tik auto-riø ir patentø teisës saugomus intelektinës veiklos rezultatus ir neap-ima ekonomikos ir socialinei plëtrai ypaè reikšmingø veiksniø kaipþmogiškøjø gebëjimø arba þmogiškojo kapitalo, nepatenkanèiø á inte-lektinës nuosavybës apsaugos sistemà. Þiniø visuomenës tyrinëtojaiteigia, kad, nepaisant to, kad pagrindinis turtas sukuriamas nebe ma-terialiniu, o intelektiniu kapitalu, intelektiniai iðtekliai kaip turto formanesulaukë visuotinio pripaþinimo20.

Kiti objektai, kurie sukuriami kaip juridinës technikos priemo-nës – nematerialus turtas (finansinis turtas) – atsirado siekiant pa-lengvinti ir suaktyvinti finansinius reikalavimus paþyminèiø dokumentøapyvartà ir siekiant palengvinti nuosavybës suvisuomeninimà, t. y. joskoncentravimà, valdymà ir disponavimà. Pavyzdþiui, keli asmenys nu-tarë ásteigti akcinæ bendrovæ, taèiau, jeigu jø ánaðø á bendrovës kapitalà

20 Intelektiniø iðtekliø pragmatiniam pritaikymui dar nëra abejoniø nekelianèiosmetodikos, todël ne ne visi intelektiniai iðtekliai gali bûti individualizuoti ir tapti apyvartossandoriø objektu. Plaèiau apie tai þr.: Buraèas Antanas. Internetinë finansø ir investicijøinformacija. – Enciklopedinis finansø ir ekonomikos þinynas. – Vilnius: Mykolo Romeriouniversiteto leidybos centras, 2006. P. 226.

45


nepakanka visavertei bendrovës veiklai, ásteigta bendrovë kaip juridinisasmuo gali pasirinkti keletà bûdø kaip padidinti savo kapitalà: išleistipapildomø akcijø, išleisti obligacijø arba pasiskolinti ið banko. Lëðos,kurias sumokës akcijø arba obligacijø pirkëjai, taip pat pagal paskolossutartá gautos lëðos taps akcinës bendrovës nuosavybe, o akcijø ir obliga-cijø pirkëjai bei lëðas paskolinæs bankas turës tam tik reikalavimo teises(gauti ið bendrovës dividendus arba palûkanas ir pan.). Ðios teisës turivertæ, todël jos vadinamos finansiniu kapitalu ir gali bûti perleistoskitiems, t. y. gali bûti civilinës apyvartos savarankiðkas objektas.

Nuo daiktø finansinis turtas skiriasi tuo, kad suvokiamas nejutimais, kaip daiktai, bet sàvokomis, kurios suformuluotos teisiniuo-se dokumentuose. Ðis turtas neturi kûniðkumo ir negali patenkintiþmogaus vartojimo poreikiø, tenkina tik apyvartos procedûrø porei-kius, todël daiktai ir intelektinë nuosavybë visada iðlieka svarbiausiasturtiniø santykiø objektas, nes tik jie turi savybes, dël kuriø gali bûti irmaterialiniø, ir dvasiniø poreikiø tenkinimo priemone ir taip repro-dukuoti þmogaus fizines ir kûrybines galias arba ásilieti á naujø pro-duktø vertæ. Finansinis turtas tokios funkcijos atlikti negali, nes jisyra tik priemonë ágyti daiktus, arba kalbant ðiuolaikine finansininkøkalba – civilinës apyvartos finansinis instrumentas. Nors ðiuolaikinëjecivilinëje apyvartoje vyrauja ne daiktai, bet nematerialusis (finansi-nis) turtas, jis niekada nepakeis daiktø21. Vadinasi, nematerialus tur-tas yra gërybë tik todël, kad jis ateityje gali bûti transformuotas á ma-terialøjá turtà (t. y. gali bûti panaudotas kaip priemonë turtinei nau-dai gauti bei ekonominëms gërybëms kurti). Be daiktø nebûtø neinuosavybës, nei kitokiø teisiniø santykiø, nes res incorporales prarastøsavo vertæ ir prasmæ, todël daiktai ir intelektinë nuosavybë laikytinipagrindiniu (pirminiu) turtiniø teisiø objektu, o nematerialøjá turtàgalima vertinti tik kaip iðvestiná (antriná) teisiø objektà, kurio paskir-tis aptarnauti pagrindiniø objektø apyvartà22.

21 Dël ðios prieþasties baudþiamoji teisë turto terminui suteikia kitokià, siauresnæ,reikðmæ – turtu laikomi tik daiktai. Apie tai plaèiau: Fedosiuk O. Nuosavybë ir turtasBaudþiamajame ir Civiliniame kodeksuose. Jurisprudencija: mokslo darbai. Lietuvos teisësuniversiteto Leidybos centras, 2002. Nr. 28(20). P. 80–87.

22 Plaèiau apie daiktus kaip civiliniø teisiø objektà þr.: Pakalniðkis V. Daiktaiciviliniø teisiø objektø sistemoje // Jurisprudencija. – Vilnius: MRU, 2005. Nr. 71(63). P.76–85.

46


3.2.2. Turtiniai santykiai – civilinës teisësreglamentavimo objektas

Turtiniai santykiai – tai santykiai, kurie susiklosto tarp asme-nø

23

dël vienos ar kitos formos turto. Beveik visi turtiniai santykiai yrateisinio reglamentavimo objektas, bet ne visi jie yra civilinës teisësreglamentavimo objektas. Skirtingà teisinæ turtiniø santykiø prigimtálemia ðiø santykiø dalyviø teisinis statusas. Vieni jø susiklosto priva-èiuose santykiuose, tarp teisiðkai vienas kitam nepavaldþiø asmenø,kiti – vieðosios teisës reguliuojamame visuomeniniø santykiø sekto-riuje. Nors visuomeniniø santykiø objektas taip pat yra turtas, bettarp ðiø santykiø subjektø yra tarpusavio teisinë priklausomybë – ad-ministracinis pavaldumas, pagrástas vieðosios teisës normomis. Taigiðiuo atveju vienas asmuo kitam asmeniui turi perduoti turtà, mokëtipinigus (pvz., mokëti mokesèius) ne savo laisva valia, o todël, kadtokià pareigà jam nustato ástatymas. Ði aplinkybë objektyviai reika-lauja specialaus ðiø santykiø reglamentavimo metodo. Todël pagal CK1.1. straipsná turtinius santykius, kurie pagrásti ástatymø nustatytu as-menø pavaldumu valstybës institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kaivalstybës institucijos atlieka valdþios funkcijas (realizuojamas pavaldu-mas) arba ástatymø nustatytas asmenims pareigas valstybei, ar jos taikoástatymø nustatytas administracines ar baudþiamàsias sankcijas, regu-liuoja ne civilinë, bet vieðoji teisë.

Taigi civilinë teisë reguliuoja ne visus turtinius santykius, o tiktuos, kurie susiklosto tarp laisvø, t. y. teisiðkai vienas kitam nepaval-dþiø asmenø.

23 Asmenys, tarp kuriø susiklosto civilinës teisës reglamentuojami santykiai, galibûti fiziniai asmenys (þmonës) arba juridiniai asmenys – išvestiniai, t.y. þmoniø sukurti ir jøarba visuomenës naudai veikiantys teisës subjektai (valstybë, savivaldybës, akcinës bendrovës,ûkinës bendrijos, ástaigos, visuomeninës, politinës ir kitos organizacijos). Apie asmenis þr.šio vadovëlio II skyriuje.

47


3.3. Asmeniniai neturtiniai santykiai

3.3.1. Asmeniniø neturtiniø santykiø samprata

Asmeniniai neturtiniai santykiai nuo turtiniø skiriasi savo ob-jektu. Turtiniø santykiø objektas yra daiktai ir kitas turtas, kuris nëraneatskiriamai susietas su jo savininku. Tai reiðkia, kad ðio turto savi-ninkas gali savo nuoþiûra ðiuos objektus kaip savo turtà perduoti ki-tiems asmenims. Perduodama ávairiais bûdais: parduodama, dovano-jama, iðnuomojama, investuojama, suteikiama panaudai ir kitaip. Ðiebûdai vadinami turto perdavimo teisiniu pagrindu. Visiðkai kitokiosyra asmeniniø neturtiniø santykiø objekto savybës. Asmeniniø netur-tiniø santykiø objektas yra ne turtas, o tam tikra asmens nuo jo neat-skiriama ágimta arba ágyta savybë. Ðio objekto ypatumas yra tai, kad jisneatskiriamas nuo jo turëtojo, nes jis yra jo substancija. Jis neturiekonominës vertës, t. y. jo negalima ávertinti pinigais, todël asmeni-niø neturtiniø santykiø objektas paprastai negali bûti perleistas neikitø asmenø nuosavybën, nei perduotas kitiems asmenims naudotispagal nuomos, panaudos sutartis arba kitaip.

Kiekviena asmens savybë yra jam paèiam reikðminga. Taèiau ci-vilinë teisë reglamentuoja tik tuos asmeninius santykius, kurie yra reikð-mingi ne tik paèiam asmeniui, bet ir visuomenei. Teisë paprastai netu-ri kiðtis á tuos asmeninius neturtinius santykius. Todël asmeniniø ne-

turtiniø santykiø reglamentavimas yra iðimtinis civilinës teisës regla-

mentavimo objektas, t. y. civilinë teisë reglamentuoja tik tuos asmeni-nius neturtinius santykius, kuriuos numato CK arba kitas ástatymas.Vadinasi, jei ástatymai nenustato, kad vieni ar kiti asmeniniai neturti-niai santykiai yra reglamentuojami civilinës teisës normomis, tai jie irnepatenka á civilinës teisës reglamentavimo sritá. Jeigu palyginsimeasmeniniø neturtiniø santykiø ir turtiniø santykiø priskyrimo prie ci-vilinës teisës reglamentavimo srities bûdus, tai pastebësime esminá skir-tumà – civilinë teisë reglamentuoja visus turtinius santykius, kuriø ne-reglamentuoja vieðoji teisë, o asmeninius neturtinius ne visus, o tik tuos,kuriuos nurodo CK arba kiti civiliniai ástatymai.

48


3.3.2. Asmeniniø neturtiniø santykiø rûðys

Civilinës teisës reglamentuojami asmeniniai neturtiniai santy-kiai skirstomi á dvi rûðis:

• asmeninius neturtinius, susijusius su turtiniais;• asmeninius neturtinius, nesusijusius su turtiniais.Pirmajai rûðiai priskiriamø santykiø objektas yra tokia asmeni-

në gërybë, kurios naudojimas gali sukurti turtinius santykius. Tokiosgërybës yra autorystë, juridinio asmens pavadinimas, prekës þenklas.Pavyzdþiui, literatûros kûrinio autorius pagal sutartá gali kitam asme-niui suteikti teisæ iðleisti ir platinti kûriná. Sudarius tokià sutartá tarpautoriaus ir kitø asmenø uþsimezga ne tik asmeninio pobûdþio, bet irturtiniai santykiai. Civilinë teisë privalo visus tokius santykius regla-mentuoti, kad uþtikrintø ne tik asmeniniø neturtiniø gërybiø apsau-gà, bet ir tø gërybiø turëtojo turtiniø interesø gynimà nuo paþeidimø.Todël CK 1.1 straipsnis nustato taisyklæ, kad civilinë teisë reglamen-tuoja „[…] asmenø turtinius santykius ir su ðiais santykiais susijusiusasmeninius neturtinius santykius […]“. Tokia ástatymo formuluotë reið-kia, kad ástatymø leidëjas ir turtinius santykius, ir asmeninius neturti-nius santykius, susijusius su turtiniais, kaip civilinës teisës reglamen-tavimo objektà traktuoja vienodai. Ið to darome iðvadà, kad asmeni-niai neturtiniai santykiai, susijæ su turtiniais, kaip ir kiti turtiniai san-tykiai, patenka á civilinës teisës reglamentavimo sritá.

Visiðkai kitaip nei civilinës teisës reglamentavimo objektas api-brëþiama antroji asmeniniø neturtiniø santykiø rûðis – asmeniniai san-tykiai, nesusijæ su turtiniais. Anksèiau nurodytame CK 1.1. straipsny-je formuluojama nuostata, kad „Ástatymø nustatytais atvejais ðis kodek-sas taip pat reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius.“Ði ástatymo nuostata reiðkia, kad tie asmeniniai santykiai, kurie nesu-sijæ su turtiniais, paprastai nëra civilinës teisës reglamentavimo daly-kas. Á civilinio teisinio reglamentavimo sritá tokie santykiai gali patek-ti tik pagal specialius ástatymo nustatytus pagrindus. Pavyzdþiui, gar-bës ir orumo bei kitø asmens specifiniø asmeniniø gërybiø (vardo, at-vaizdo, kûno ir patalpos nelieèiamumo, privaèios informacijos ir kt.)gynimas tampa civilinës teisës reglamentavimo objektu tik todël, kadjie CK 2.20–2.27 straipsniuose apibrëþti kaip civilinës teisës normomissaugomos gërybës. Labai akivaizdþiai asmeniniø neturtiniø santykiø,

49


kaip civilinës teisës objekto, iðskirtinumà rodo CK 6.250 straipsnio 2dalyje átvirtinta nuostata, kad „Neturtinë þala atlyginama tik ástatymønustatytais atvejais“.

3.4. Civilinës teisës taikymas kitø teisës ðakøreglamentuojamiems santykiams

3.4.1.Civilinës teisës taikymas vieðosios teisësreglamentuojamiems turtiniams santykiams

Poreiká taikyti civilinës teisës metodus turiniams santykiams, su-siklostantiems vieðajame sektoriuje (mokesèiø á savivaldybiø ir valsty-bës biudþetus rinkimas, biudþeto lëðø skirstymas ir jø naudojimas su-mokëti uþ valstybës ir savivaldybiø ástaigø bei institucijø teikiamas vie-ðàsias paslaugas ir kita) ávertino Lietuvos Respublikos ástatymø leidë-jai. Civilinës teisës santyká su kitomis teisës ðakomis – ir viešosios tei-sës (administracinës, baudþiamosios), ir privatinës (darbo ir kt.) nu-statytas CK 1.1. straipsnyje. Esminë ðio straipsnio nuostata yra ta, kadjame nustatyta, jog civilinë teisë reglamentuoja visus turtinius santy-kius, kuriø nereglamentuoja vieðoji teisë bei kitos privatinës teisësðakos, ir kartu nustato CK normø taikymo sàlygas ir tvarkà turtiniamssantykiams, kurie priskirti kitø teisës ðakø reglamentavimui. Jame nu-statyta ne tik tai, kad CK gali bûti taikomas „[...] turtiniams santy-kiams […], kuriuos reglamentuoja vieðosios teisës normos, […] tiek, kiekðiø santykiø nereglamentuoja atitinkami ástatymai, taip pat ðio kodeksoásakmiai nurodytais atvejais.“ Kas naujo ðioje teisinëje formuluotëje,palyginti su anksèiau galiojusio Lietuvoje Civilinio kodekso, priimto1964 m. analogiško straipsnio, t. y. straipsnio, nustatanèio CK taiky-mo ribas, formuluote? Senojo Civilinio kodekso (1964 m.) 2 str. buvonustatyta aiðki ir nedviprasmiðka, visiðkai to laikmeèio dvasià atitin-kanti „kieta“ taisyklë: „Turtiniams santykiams, pagrástiems administra-ciniu vienos ðalies pavaldumu kitai, taip pat mokesèiø ir biudþeto santy-kiams ðio kodekso taisyklës netaikomos.“ Akivaizdu, kad naujasis Lie-tuvos CK suformuoja naujà poþiûrá á vieðosios ir privatinës teisës di-chotomijà. Ji naudojama ne tik privatinës ir vieðosios teisës reglamen-tavimo sritims atriboti, bet ir joms suvienyti, t. y. kompleksiškai taikyti

50


skirtingus teisës reglamentavimo metodus. CK minëtas straipsnis nu-stato tiesioginá privatinës ir vieðosios teisës ryðá, taip sudarydamas prie-laidas ir ástatymø leidëjui, ir teisës taikymo subjektams vieðosios teisësreglamentavimo priemoniø arsenalà papildyti civilinës teisës teisinioreglamentavimo metodui bûdingais teisiniais instrumentais.

Taigi pagal CK Lietuvoje civilinës teisës taikymo ribas ið esmësapibrëþia vieðoji teisë. Tai daroma dvejopai. Pirma, vieðoji teisë nusta-to turtinius santykius, kuriuos ji reglamentuoja, nes, kaip jau minëta,vieðosios teisës reglamentuojamø santykiø subjektai savo valia negalinustatyti tø teisiniø santykiø, kuriuose jie dalyvauja, turinio. Šiø tei-siniø santykiø turinys nustatomas tik valstybës valia, kurià ji iðreiðkiapriimdama ástatymus. Taip nustatoma riba, uþ kurios esanèius visuskitus turtinius santykius reglamentuoja privatinë teisë. Antra, nusta-tomos sàlygos, kurioms esant civilinë teisë gali bûti taikoma ir uþ josreglamentavimo objekto ribø esantiems santykiams, t. y. santykiams,kuriuos reglamentuoja vieðoji teisë. Ðiuo atveju, kai vieðosios teisësreglamentuojamiems turtiniams santykiams taikomos CK normos, da-rytina iðvada, kad tø santykiø turinys jau nustatomas ne tik valstybësvalia, kuri buvo iðreikðta priimant ástatymà, bet ir tø santykiø dalyviøvalia.

Civilinës teisës normø taikymas vieðosios teisës reglamentuoja-miems turtiniams santykiams gali bûti dvejopas: subsidiarus, t. y. pa-pildomas ([…] tiek, kiek ðiø santykiø nereglamentuoja atitinkami ásta-tymai), arba tiesioginis ([…] ðio kodekso ásakmiai nurodytais atvejais“)(þr.: CK 1.1 str. 2 d.). Subsidiaraus civilinës teisës normø taikymo pa-vyzdþiai gali bûti Ðvietimo ir mokslo ministerijos ir universitetø suda-romos sutartys dël studijø programø finansavimo, mokesèiø administ-ratoriaus ir mokesèiø mokëtojo sutartys dël nesumokëtø mokesèiø ati-dëjimo sàlygø bei terminø ir kitos. Tiesioginio CK normø taikymovieðosios teisës reglamentuojamiems turtiniams santykiams taikymopavyzdþiø galime rasti mokesèiø teisës ðaltiniuose. Pavyzdþiui, tokieatvejai nustatyti Mokesèiø administravimo ástatymo

24

88 str., kai išmokesèiø mokëtojo, laiku nesumokëjusio mokestinës nepriemokos,gali bûti pareikalauta uþtikrinti atidëtos mokestinës nepriemokos su-

24 Þin., 2004 m. Nr. 63–2243.

51


mokëjimà uþtikrinti CK nustatyta tvarka (ákeitimu, hipoteka, laidavi-mu ar garantija). To paties ástatymo 92 str. nustatyta, kad mirusiofizinio asmens mokestinæ nepriemokà privalo padengti ðio asmens turtopaveldëtojai CK nustatyta tvarka.

Vadinasi, galima daryti iðvadà, kad civilinës teisës taikymo sritisyra platesnë nei tradiciðkai suvokiamas jos reglamentavimo objektas.

3.4.2. Civilinës teisës normø taikymas darbo santykiams

Darbo teisë, kaip ir civilinë teisë, yra savarankiðka teisës ðaka,atsiskyrusi nuo privatinës teisës ir iðlaikiusi daugelá privatinei teiseibûdingø bruoþø25. Darbo santykius reglamentuoja specialûs darbo tei-sës ástatymai (pvz., Darbo kodeksas ir kiti norminiai aktai). Taèiaudarbo teisë, kaip jau raðëme, yra buvusi civilinës teisës sudëtine dali-mi, todël jos reglamentuojami santykiai savo prigimtimi yra labai pa-naðûs á civilinës teisës reglamentuojamus santykius. Civilinës ir darboteisës ryðys iki ðiol yra iðlikæs. Kai kuriø civilinës teisës institutø (pvz.,terminø, ieðkinio senaties, asmenø, sandoriø) normos visiðkai tinka irdarbo santykiams reglamentuoti. Darbo teisei kurti ir á savo aktusátraukti normas ir institutus, kurie bûtø analogiðki civilinës teisës nor-moms, bûtø ir nelogiðka, ir neekonomiðka. Todël CK 1.1. straipsnio 3dalyje nustatyta, kad „Ðio kodekso normos darbo santykiams taikomostiek, kiek jø nereglamentuoja specialûs ástatymai“. Taigi darytina iðva-da, kad civilinës teisës normos darbo santykiams taikomos subsidia-riai, t. y. tiek, kiek jø nereglamentuoja darbo teisë. Þinoma, ástatymøleidëjas ðiuos santykius nesureguliuotus palieka sàmoningai, turëda-mas galvoje, kad tam tikrus santykius reglamentuoja civilinës teisësnormos. Pavyzdþiui, darbo ástatymai išsamiai reglamentuoja darbo su-tarties nutraukimo pagrindus ir tvarkà ir CK normø taikymui erdvësnepalieka, taèiau darbo ástatymuose nëra normø apie darbo sutartiesnegaliojimà, nors praktikoje kyla ginèø ir dël darbo sutarties negalio-jimo. Pavyzdþiui, iðkëlus UAB „XX“ bankroto bylà pagal Lietuvos Res-publikos ámoniø bankroto ástatymo 15 str. 4 d. 7 p. vykdant visø UAB

25 Reikia turëti galvoje, tai kad darbo teisë turi ir viešosios teisës poþymiø, todëlteisinëje literatûroje iðreikðiama nuomoniø, kad ji priklauso toms teisës šakoms, kurios yra„tarp“ privatinës ir viešosios teisës, t. y. negali bûti vienareiðmiðkai priskirtos në vienai iš jø.

52


„XX“ sandoriø patikrinimà paaiðkëjo, kad buvæs UAB „XX“ direktoriusiðkëlus bankroto bylà, atgaline data (nes po bankroto iðkëlimo jis jauneturëjo kompetencijos sudaryti sutartis) sudarë darbo sutartá su juristeA.G. Be to, nustatyta, kad darbo sutartyje pakeista darbo pradþia ið 2001m. geguþës 24 d. á 2001 m. geguþës 4 d. atsiþvelgus á tai, jog A. G. ðiuolaikotarpiu turëjo nedarbingumo paþymëjimà ir todël ágijo teisæ gauti so-cialinio draudimo iðmokas. Taip pat nustatyta, kad A. G. jokio darboUAB „XX“ nedirbo. Lietuvos Aukðèiausiojo teismo kolegijos nutartyje,kuri buvo priimta nagrinëjant A. G. kasaciná skundà konstantojama,„kad darbo teisë nereglamentuoja sandoriø negaliojimo klausimo, darboteisës normomis nereglamentuoti santykiai pagrástai teismø kvalifikuotipagal analogijà su civilinës teisës normomis. Ginèijamas sandoris (darbosutartis) yra tariamas, sudarytas tik dël akiø (neketinant sukurti teisiniøpasekmiø), dël to teismø pagrástai pripaþintas niekiniu CK 1.78 str. 1 d.,1.86 str. 1 d. pagrindu.(........). Ðios bylos atveju ginèo sutartis ir nebuvovykdoma, todël nëra poreikio spræsti restitucijos taikymo klausimà. Tokiuatveju teismas tik konstatuoja sandorio negaliojimà. Paþymëtina, kad san-doris, kuriuo siekiama neteisëtø tikslø, gali uþtraukti já sudariusiems as-menims teisinæ atsakomybæ, nes ðalys negali panaudoti fiktyvaus sando-rio prieð sàþiningus treèiuosius asmenis, kurie, patikëjæ esant sudarytàsutartá, pagal jà ágijo teises ir (ar) pareigas (pvz.: Socialinio draudimofondo pareiga apmokëti uþ nedarbingumo dienas ir kt.).“26


1. Kaip pagrásti teiginá, kad civilinës teisës taikymo sritis yraplatesnë nei jos reguliavimo dalykas?

2. Kuo skiriasi tiesioginis ir subsidiarus CK normø taikymas ki-tø teisës ðakø reglamentuojamiems turiniams santykiams?

3. Ar galima taikyti civilinës teisës normas vieðiesiems santy-kiams reglamentuoti?

4. Kokie visuomeniniai santykiai yra iðimtinis civilinës teisës reg-lamentavimo dalykas?

5. Kaip atskirti turtinius santykius nuo neturtiniø?

26 LAT nutartis Nr. 3K-3-914/2003 m.

53


6. Ar civilinë teisë reglamentuoja visus turtinius santykius?7. Kaip atskirti asmeninius neturtinius santykius, susijusius su

turtiniais, nuo asmeniniø santykiø, nesusijusiø su turtiniais?8. Kas yra asmeniniø neturtiniø santykiø objektas?9. Ar civilinëje teisëje daikto ir turto sàvokos yra sinonimai?10.Ar daikto ir turto sàvokos civilinëje ir baudþiamojoje teisëje

yra aiškinamos vienodai?

54


4 poskyris.CIVILINËS TEISËS REGLAMENTAVIMO METODAS

4.1. Civilinës teisës reglamentavimo metodo sàvokair elementai

Civilinio teisinio reglamentavimo metodas – tai valstybës nu-statytø ar leistinø poveikio bûdø ir priemoniø sistema, kuria siekiamapaveikti civilinio teisinio santykio dalyviø valià siekiant ágyvendinticivilinës teisës paskirtá ir tikslus konkreèiuose teisiniuose santykiuose.

Pagrindiniai teisinio reglamentavimo metodo elementai yra tei-

sinio reglamentavimo teisinio poveikio bûdai ir teisinio poveikio prie-

monës.

Poveikio bûdas iðreiðkia poveikio asmens valiai esmæ. Civilinëjeteisëje tai gali bûti draudimas, paliepimas, leidimas ir rekomendacija.Poveikio bûdo pasirinkimà sàlygoja valstybës teisinë ideologija ir poli-tikos pobûdis. Totalitarinëse valstybëse, kuriose vyrauja administraci-nis ekonomikos reglamentavimas, daugiausia pasirenkamas paliepi-mas ir draudimas. Demokratinëse valstybëse vyrauja leidimai ir reko-mendaciniai bûdai. Draudimai ir paliepimai suformuluoja privalomoelgesio taisykles, todël normos, kurios tokias taisykles nustato, vadina-mos imperatyviosiomis, o teisinio reglamentavimo poveikio bûdas – im-peratyviuoju. Leidimai ir rekomendacijos iðdëstyti dispozityviosioseteisës normose, kurios numato galimybæ teisinio santykio dalyviamspatiems nustatyti sau teisiø ir pareigø turiná ir atsakomybæ uþ jø pa-þeidimà. Ðis poveikio bûdas vadinamas dispozityviuoju. Pagal povei-kio bûdus civilinës teisës reglamentavimo metodas ið esmës nesiskirianuo kitø teisës ðakø metodo. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad laisvosrinkos valstybiø civilinëje teisëje vyrauja dispozityvusis metodas, o im-peratyviosios poveikio priemonës (draudimai ir paliepimai) civilinëje

55


teisëje taikomos iðimties tvarka, kai to reikalauja arba vieðojo interesouþtikrinimas, arba silpnosios teisinio santykio ðalies (pvz., prekiø arpaslaugø vartotojo santykiuose su verslininku) sustiprinta teisiø ir in-teresø apsauga.

Poveikio priemonë – tai teisinio poveikio bûdo (draudimo, pa-liepimo, leidimo arba rekomendacijos) iðraiðkos forma – konkretusteisinio reglamentavimo instrumentas, apraðytas civilinës teisës nor-mose. Poveikio priemonës labiau nei poveikio bûdai atskleidþia civili-nio teisinio reglamentavimo metodo ypatumus, jose atsiskleidþia reg-lamentuojamo santykio socialinë reikðmë, to santykio subjektø ir ob-jektø savybës. Poveikio priemoniø, kaip civilinio teisinio metodo ele-mento, studijavimas sudaro prielaidas geriau suvokti civilinës teisësesmæ ir jos skiriamuosius poþymius. Civilinëje teisëje vyrauja dispozi-tyvusis poveikio bûdas, todël ðio bûdo iðraiðkos formos civilinës teisësnormose ir jø taikymo procese geriausiai apibûdina civilinës teisës tei-sinio reglamentavimo metodà.

4.2. Civilinës teisës reglamentavimo metodo bruoþai

Svarbiausi civilinës teisës reglamentavimo metodo bruoþai yra ðie:• civilinës teisës subjektø autonomiðkumas;• teisinë nepriklausomybë vienas nuo kito (nepavaldumas);• civilinëje teisëje vyrauja teisës normos su santykinai apibrëþta

dispozicija;• civilinës teisës normose daug vertinamøjø sàlygø, todël teis-

mai spræsdami civilines bylas gali veikti savo nuoþiûra, atsi-þvelgdami á realias bylos aplinkybes, kuriø ástatymø leidëjasnegali numatyti;

• nustatyta galimybë uþpildyti teisës spragas ástatymo ar teisësanalogijos bûdu;

• civilinëje teisëje nustatyta daug prezumpcijø, kurios pateikiaiðankstiná kai kuriø standartiniø situacijø teisiná vertinimà;

• civilinë teisinë atsakomybë yra ne asmeninio, o turtinio po-bûdþio, civilinës teisinës atsakomybës funkcija – kompensaci-në, t. y. ja siekiama atlyginti nukentëjusiajam dël paþeidimopatirtus nuostolius.

56


4.2.1. Civilinës teisës subjektø autonomiðkumas

Civilinës teisës subjektø autonomiðkumas (autonomija – lot. ne-priklausomybë) yra prigimtinës þmogaus teisës bûti laisvam, átvirtini-mas civilinës teisës normose. Civiliniuose teisiniuose santykiuose taireiðkia, kad visi civilinës teisës subjektai yra vienas nuo kito teisiðkainepriklausomi tol, kol jie savo laisva valia neprisiima kito asmens naudaiásipareigojimø. Paprastai prisiimdami ásipareigojimø asmenys ágyja irteisiø, nes kiekvienas asmuo turtiniuose santykiuose veikia siekdamaságyvendinti savo interesus. Todël civilinës teisës reglamentuojamiemssantykiams bûdingas ekvivalentiðkumas, arba teisiø ir pareigø pusiau-svyros poþymis. Tai reiðkia, kad asmuo prisiima tiek ásipareigojimø,kiek jis tikisi gauti naudos ið prieðprieðiniø reikalavimø. Pavyzdþiui,namo savininkas iðnuomodamas patalpas nuomininkui ásipareigoja per-duoti savo turtà naudotis kitam asmeniui, bet savo ruoþtu nuominin-kas ásipareigoja mokëti nuompinigius, kurie paprastai padengia nuo-motojui ne tik nuomos sànaudas, bet ir duoda pelno. Civilinës teisëssubjektø autonomiðkumas yra pagrindiniø – subjektø lygiateisiðkumo,nuosavybës nelieèiamumo, sutarties laisvës, nesikiðimo á privaèius san-tykius, neleistinumo piktnaudþiauti teise, visokeriopos civiliniø teisiøteisminës gynybos – civilinës teisës principø prielaida. Civilinës teisëssubjekto autonomiškumas sàlygoja aktyvø jo paties veikimà savo inte-resais pasirenkant savo teisiø ir pareigø ágyvendinimo ir teisiø gynimonuo paþeidimo bûdus.

4.2.2. Civilinës teisës subjektø lygybë

Kad civilinës teisës subjektai galëtø realizuoti savo autonomið-kumà, t. y. laisvai reikðdami savo valià galëtø pasirinkti, kokias turti-nes teises ir pareigas jie nori turëti, civilinë teisë átvirtina jø lygiatei-siðkumà. CK 1.2 straipsnis nustato, kad: „Civiliniai santykiai regla-mentuojami vadovaujantis jø subjektø lygiateisiðkumo, […] principais“.Tai nereiðkia, kad visi civilinës teisës subjektai turi vienodà turtà. Taireiðkia tik tai, kad civilinës teisës subjektø santykiai nëra pagrásti ásta-tymø nustatytu asmenø pavaldumu. Jie yra lygûs teisine prasme, nesjie neturi vienas kitam jokiø teisiniø pareigø nei teisiø tol, kol jø ne-prisiima savo laisva valia ar savo kaltais veiksmais nepadaro kitam as-meniui þalos.

57


4.2.3. Civilinës teisës reglamentavimo metodo raiðkateisës normø dispozicijose

Civilinëje teisëje vyrauja dispozityvusis teisinio reglamentavi-mo metodas, todël dauguma civilinës teisës normø yra dispozityvio-sios. Tokiose normose vyrauja santykinai apibrëþtos dispozicijos, ku-riose suformuluojama elgesio taisyklë, bet paliekama galimybë santy-kio ðalims elgtis savo nuoþiûra. Pavyzdþiui, CK 6.332 straipsnyje nu-statyta:

„Kai pardavëjas perduoda pirkëjui daiktus, neatitinkanèiuspirkimo-pardavimo sutartyje numatyto asortimento, pirkëjas turiteisæ atsisakyti juos priimti ir uþ juos mokëti, o jeigu jau sumokëta,– pareikalauti gràþinti sumokëtà kainà, jei sutartis nenumato kokita“.Þodþiai „jei sutartis nenumato ko kita“ ðiai normai suteikia dis-

pozicinës normos prasmæ, o asmenims diskrecijos teisæ arba diskreci-næ valdþià, t. y. teisæ veikti savo nuoþiûra (pranc. a la dis cretion –veikiantis savo nuoþiûra). Naudodamiesi ðia valdþia teisinio santykiodalyviai turi teisæ sutartimi sukurti santykio teisinio reglamentavimopriemonæ, kuriai CK 6.189 straipsnis suteikia ástatymo galià. Þinoma,tokià galià sutartis turi tik jà sudariusiems asmenims. Ðiuo atveju CK6.332 straipsnyje numatyta civilinës teisës subjektø diskrecijos teisëpasireiðkia jø galimybe panaikinti visas ar tik kai kurias ðiame straips-nyje numatytas pirkimo-pardavimo sutarties paþeidimo teisines pa-sekmes arba nustatyti kitokias. Civilinës teisës subjektø diskrecijos teisëátvirtinta ir bendrosiose CK normose. Pavyzdþiui, CK 1.136 straipsny-je „Civiliniø teisiø ir pareigø atsiradimo pagrindai“ numatyta, kad:

„[…] civilinës teisës ir pareigos atsiranda ið ðio kodekso irkitø ástatymø numatytø sutarèiø ir kitokiø sandoriø, taip pat, norsástatymø ir nenumatytø, bet jiems neprieðtaraujanèiø sandoriø“.Taèiau naudodamiesi ðia, t. y. santykius reglamentuoti savo nuo-

þiûra, diskrecijos teise civilinës teisës subjektai negali paþeisti impera-tyviøjø teisës normø ir bendrøjø teisës principø, jø sudaromos sutar-tys negali prieðtarauti geros moralës normoms bei turi atitikti teisin-gumo, protingumo ir sàþiningumo kriterijus. CK 1.5 straipsnyje nu-statyta, kad:

58


„[…] kai ástatymai nedraudþia civiliniø teisiniø santykiøsubjektams ðaliø susitarimu nusistatyti tarpusavio teisiø ir parei-gø, ðie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sàþi-ningumo principais“.Kita civilinës teisës normø dispozicijø savybë – vertinamosios

sàlygos. Ástatymø leidëjas elgesio taisyklei apibrëþti daþnai vartoja va-dinamàsias vertinamàsias sàlygas, kuriø turinys kai kuriais atvejais galibûti suvoktas skirtingai. Panagrinësime keletà teisës normø su verti-namosiomis sàlygomis. CK 1.90 straipsnis suklydimà apibrëþia kaipsandorio negaliojimo pagrindà nurodydamas, kad:

„[…] suklydimas turi esminës reikðmës […], jeigu norma-

liai atidus ir protingas asmuo, þinodamas tikràjà reikalø padëtá,panaðioje situacijoje sandorio nebûtø sudaræs arba bûtø já sudaræsið esmës kitokiomis sàlygomis“.Ðiuo atveju sàvoka „normaliai atidus ir protingas asmuo“ yra

vertinamoji. Jos turiná turi atskleisti teismas atsiþvelgdamas á nusisto-vëjusià tokio tipo sandoriø sudarymo praktikà. CK 1.81 straipsnis nu-stato, kad „[…] gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis irnegalioja“. Geros moralës sàvokos turiná taip pat teks nustatyti pagalvisuomenëje visuotinai pripaþintà moraliniø gërybiø sistemà. Tokiønormø naujajame Lietuvos CK yra gana daug. Tai rodo, kad Lietuvoscivilinë teisë perëmë ðiuolaikiðkus civiliniø santykiø teisinio reglamen-tavimo metodus, kurie suteikia teismui galimybæ nagrinëjant bylas in-terpretuoti ástatymus, vertinti teisinius santykius atsiþvelgiant á realiasaplinkybes, kuriø ástatymø leidëjai formuluodami teisës normas nega-li numatyti. Tokiomis sàlygomis galima tikëtis, kad teismai priims neformalius, bet ið esmës teisingus sprendimus. Europoje ilgà laikà ga-liojusià formaliojo teisingumo vykdymo sistemà, pagrástà techniðkaitobulomis, iki smulkiausiø detaliø apraðytomis teisës normø dispozi-cijomis, pradëjo griauti Ðveicarijos CK. K. Zweigertas ir H. Kotzaspabrëþia, kad Ðveicarijos CK: „[…] pirmasis parodë ypatingà teisiniomàstymo stiliø, pakeitæs iki to Europoje (ypaè Vokietijoje) galiojusiø civi-liniø ástatymø kalbiná ir techniná sudëtingumà, iki detaliø iðtobulintàkazuistikà. Naujoji kodifikacija pasiþymëjo plaèia sistematika ir sàmo-ningu teisinio reglamentavimo nebaigtumu, daþnai nustatanèiu vien tik

59


iðorinius rëmus, kuriuos turi uþpildyti teisëjas, vadovaudamasis tinka-mumo, protingumo ir teisingumo kriterijais“27.

Taigi naujasis Lietuvos CK, ið Vakarø Europos perëmæs ðiuolai-kines teisës idëjas ir stiliø, atveria galimybes teismams veiksmingiautaikyti civilinius ástatymus ir tinkamai vykdyti teisingumà. Ágyvendi-nant ðià teismø misijà reikðmingas ir Lietuvos Respublikos teismø ásta-tymas, átvirtinantis Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo teisæ kurti kitiemsteismams bei institucijoms privalomas civiliniø ástatymø taikymo tai-sykles.

4.2.4. Teisës norminiø aktø spragø uþpildymas

Kaip jau buvo pabrëþta ðiuolaikiniai civiliniai ástatymai pasiþy-mi sàmoningu teisinio reglamentavimo nebaigtumu, daþnai nustatan-èiu vien tik iðorinius rëmus, kuriuos turi uþpildyti teisëjas, vadovauda-masis protingumo ir teisingumo kriterijais. Todël, kai susiduriame susantykiais, kuriø nereglametuoja konkretaus teisinio akto normos, sun-ku nustatyti ar tai teisës spraga, ar teisinio reglamentavimo ypatumas,kai ástatymø leidëjas sàmoningai palieka santykius reglamentuoti tei-sës taikymo subjektams (sutarèiø ðalims, teismams ir pan.). Taèiau prak-tiðkai tai neturi didesnës reikðmës, nes bet kokiø teisës aktø spragø

uþpildymas yra civilinës teisës metodo ypatybë, iðplaukianti ið civili-nës teisës viskà apimanèio pobûdþio. Civilinës teisës viskà apimantis

pobûdis pasireiðkia tuo, kad civilinë teisë yra pasirengusi reglamen-tuoti ir tuos turtinius bei asmeninius neturtinius santykius, susijusiussu turtiniais, kuriø tiesiogiai civiliniø ástatymø normos nereglamen-tuoja. Reikëtø turëti galvoje, kad ástatymø leidëjas negali numatytivisus ámanomus santykius ir jiems reguliuoti sukurti teisës normas.Todël ástatymas sukuria galimybæ sureguliuoti bet kokius santykius ásta-tymo nenumatytomis sutartimis, taip pat taikant teisës ar ástatymoanalogijà. CK 1.136 str. numato, kad civiliniai teisiniai santykiai galitiek kilti ið sandoriø, kuriuos numato civiliniai ástatymai, tiek ið ástaty-muose nenumatytø sandoriø. Vadinasi, civilinë teisë ið anksto numa-to, kad civilinë teisë turi bûti taikoma ir civilinës teisës normø nereg-

27 Zweigert K., Kotz H. Lyginamosios teisës ávadas. – Vilnius, 2001. P. 154.

60


lamentuojamiems santykiams, t. y. ið anksto nustato, kad tokiais atve-jais turi bûti taikomi panaðius santykius reglamentuojantys civiliniaiástatymai – ástatymo analogija28, o jeigu tokiø ástatymø nëra, taikomibendrieji teisës principai – teisës analogija (CK 1.8 str.). Neleidþiamapagal analogijà taikyti tik specialiø teisës normø, t. y. bendrøjø tai-sykliø iðimtis numatanèiø normø.

Taigi galima daryti iðvadà, kad ðiuolaikinei civilinei teisei dëljos prigimties ir teisinio reglamentavimo metodo ypatumø apskritainebûdingos spragos.

4.2.5. Civilinës teisës prezumpcijos

Teisinës prezumpcijos29 bûdingos ne tik civilinei, bet ir vieðajaiteisei. Tad civilinës teisës reglamentavimo metodà apibûdina ne patsprezumpcijø buvimas, bet jø pobûdis ir turinys. Civilinës teisës pre-zumpcija (lot. praesumptio – fakto pripaþinimas teisëtai patikimu, kolneárodyta prieðingai) pateikia iðankstiná kai kuriø standartiniø situa-cijø teisiná vertinimà. Taip ástatymas nustato galimybæ nenustaèius fak-to, o tik esant tam tikrai tikimybei, kad toks faktas gali egzistuoti,prielaidà vertinti kaip teisiná faktà, sukuriantá asmenims teises ir pa-reigas. Tokia prielaida gali bûti paneigta to asmens, kurio nenaudai

28 Pvz., ieškovë nurodë, kad ji 1987 m. geguþës 20 d. A. S. iki 1988 m. kovo 1 d.paskolino 5000 rubliø. Nurodytu laiku pinigai nebuvo sugràþinti, bet 1991 m. vasario 21 d.A. S. paraðë ásipareigojimà iki 1991 m. balandþio 25 d. gràþinti 5000 rubliø sumà rubliaisarba atitinkamà sumà kitais pinigais. Taèiau A. S. mirë. Jo turtà paveldëjo atsakovë J. St.Ieškovë prašë priteisti iš jos 28 875 Lt, kuri prilygsta 5000 rubliø perkamajai galiai 1987 m.Apylinkës teismas priteisë ieškovei 50 Lt, nes skolininkas ásipareigojo paskolà gràþintirubliais arba atitinkamà sumà kitais pinigais. Ávedus nacionalinæ valiutà, talonai buvo keièiamisantykiu 100:1, todël 5000 rubliø skola atitinka 50 Lt sumà. Apeliacinës instancijos teismaspritaikë Gyventojø santaupø atkûrimo ástatymà ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1997m. spalio 9 d. nutarimà Nr. 1109 „Dël gyventojø santaupø atkûrimo akcinëje bendrovëjeLietuvos taupomajame banke“, kurie vertintini kaip panašius santykius reguliuojantys teisësaktai atsiþvelgiant á teisingumo ir protingumo reikalavimus. Taigi teismai rëmësi teisësaktais, kurie tiesiogiai nereglamentuoja teisinio santykio, tai reiškia, kad buvo taikomaástatymo analogija. Ji taikoma, t. y. parenkamas panaðius santykius reguliuojantis ástatymas,kai nëra ástatymo, reguliuojanèio ginèo santyká. Þr.: Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002m. sausio 23 d. nutartis, civilinë byla Nr. 3K–3–151/2002.

29 Plaèiau apie prezumpcijø problemas ðiuolaikinëje civilinëje teisëje þr.: Êóçíåöîâà

Î. À. Ïðåçóìïöèè â ãðàæäàíñêîì ïðàâå. – Ñàíêò Ïåòåðáóðã: Èçä-âî «Þðèäè-÷åñêèé öåíòð Ïðåññ», 2004.

61


(t. y. kuriam sukuriamos pareigos) nustatyta prezumpcija, pastango-mis surinktais ir teismui arba arbitraþui, kuris nagrinëja civilinæ bylà,pateiktais árodymais. Pavyzdþiui, Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civili-niø bylø skyriaus teisëjø kolegija, nagrinëdama kasaciná skundà dël tur-to iðreikalavimo ið svetimo neteisëto valdymo, nustatë, kad ginèijamasturtas buvo ásigytas vieðose varþytinëse. Varþytiniø aktas pagal CK prilygi-namas notariðkai patvirtintai pirkimo–pardavimo sutarèiai, todël asmuo,nupirkæs daiktà varþytinëse, preziumuojamas esantis sàþiningu ágijëju.Ðià prezumpcijà galima paneigti tik nagrinëjant ginèà dël varþytiniø aktopripaþinimo negaliojanèiu, pateikus árodymus, kad varþytinës buvo ne-teisëtos ir kad pirkëjui apie tai buvo þinoma (civilinë byla Nr. 3K-3-237/2003 m.).

Civilinës teisës prezumpcija nustatoma vadovaujantis visuoti-nai pripaþintais protingo ir sàþiningo asmens elgesio standartais iratitinkamø ávykiø aplinkybiø vertinimo kriterijais. Atsiþvelgdamas áðiuos kriterijus ástatymø leidëjas suformuluoja tam tikrø situacijø ir átas situacijas patekusiø asmenø elgesio teisëtumo bei sàþiningumo ið-

ankstiná vertinimà. Kitoks tokiø aplinkybiø vertinimas turëtø bûti lai-komas iðimtimi ið bendros taisyklës. Todël asmuo, norëdamas teigti,kad jo atvejis yra priskirtinas prie iðimtiniø, tai turi árodyti paneigda-mas nustatytà prezumpcijà.

Taigi prezumpcijos civilinëje teisëje nustatomos kaip iðimtys iðbendrøjø nuostatø, siekiant supaprastanti ir taip pagreitinti ir sando-riø sudarymo, ir ginèø, kylanèiø tarp civilinio teisinio santykio ðaliø,nagrinëjimo tvarkà. Kilus teisiniam ginèui, pirmiausia siekiama teisin-gai paskirstyti tarp teisinio santykio ðaliø árodinëjimo naðtà. Taip turibûti garantuota, kad niekas negalëtø bûti be rimto pagrindo apkal-tintas ir priverstas teisintis dël to, ko nëra padaræs. Pagal LietuvosRespublikos civilinio proceso kodeksà (toliau – CPK) nustatyta ben-dra nuostata, kad kiekvienas turi árodyti aplinkybes, kuriomis grindþiasavo reikalavimus kitiems asmenims arba atsikirtimus á jam pareikðtusreikalavimus (178 str.). Nuostata, kad „árodinëjimo naðta tenka tam,kuris teigia, o ne tam, kuris neigia“, buvo átvirtinta romënø teisëje30. Iššios taisyklës gali bûti daromos iðimtys siekiant, kad nuo paþeidimo

30 Lauþikas E., Mikelënas V., Nekroðius V. Civilinio proceso teisë. T. I. – Vilnius:Justitia, 2003. P. 424.

62


nukentëjusi teisinio santykio ðalis turëtø palankesnes sàlygas apgintipaþeistas teises. Tos iðimtys padaromos naudojant prezumpcijas, kaipteisinio reglamentavimo techninæ priemonæ. CPK 182 str. nustatyta,kad nereikia árodinëti aplinkybiø, kuriomis grindþiami reikalavimaiarba atsikirtimai, kai jos preziumuojamos pagal ástatymus ir nepaneig-tos bendra tvarka. Pvz., CK 6.248 str. nustato þalà padariusio asmenskaltumo prezumpcijà: „1. Civilinë atsakomybë atsiranda tik tais atve-jais, jeigu ápareigotas asmuo kaltas, [...] Skolininko kaltë preziumuoja-ma, iðskyrus ástatymø numatytus atvejus. [...]“. Taigi ðiuo atveju asmuo,patyræs þalà ir reikðdamas ieðkiná dël þalos atlygimo, remiantis ben-drosiomis nuostatomis apie árodinëjimo pareigà turi árodyti tik tris iðketuriø bendrøjø atsakomybës sàlygø – þalà, atsakovo neteisëtus veiks-mus ir prieþastiná neteisëtø veiksmø ir þalos. ryðá Ketvirtosios atsako-mybës sàlygos – atsakovo kaltës árodyti nereikës, nes pagal ástatymusdaroma iðimtis ið bendrøjø nuostatø: preziumuojama, kad kaltu lai-komas tas, kas padarë þalà. Vadinasi, atsakovas, siekdamas iðvengtiatsakomybës, turi paneigti kaltës prezumpcijà, t. y. árodyti, kad jisnëra kaltas. Pavyzdþiui, árodyti, kad þala nukentëjusiajam atsirado dëljo paties kaltës, ir pan.

Nuo prezumpcijø, kurias nustato ástatymas, reikia skirti faktus,kuriuos teismas pripaþásta visuotinai þinomais, todël pagal CPK 182str. nereikalaujama árodinëjimo, jei tokiais faktais bylos šalys remiasi.Visuotinai þinomais faktais daþniausiai pripaþástami tokie faktai, ku-riuos turi þinoti kiekvienas protingas þmogus. Tai gali bûti istoriniaiávykiai, kalendorinës datos ir pan. Nuo prezumpcijø ðie faktai pir-

miausia skiriasi tuo, kad jie nepaneigiami. Kitas skirtumas yra tai, kadkas yra visuotinai þinomas faktas, sprendþia tik teismas, o ne ástaty-mas, ir tas faktas taikomas tik konkreèioje byloje.

Pagrindinës prezumpcijos yra suformuluotos civilinës teisës nor-mose. Pavyzdþiui, CK 2.2. str. nustato net dvi prezumpcijas: „[...]

3. Jeigu negalima nustatyti, ar vaikas gimë gyvas, ar negyvas,preziumuojama, kad jis gimë gyvas.

4. Jeigu tam tikrø civiliniø teisiniø pasekmiø atsiradimas priklau-so nuo to, kuris ið fiziniø asmenø mirë anksèiau, o nustatyti kiekvieno iðjø mirties momento negalima, preziumuojama, kad tie fiziniai asmenysmirë vienu metu“. Kai kurios prezumpcijos konkreèioje teisës normojenëra nustatytos, o iðplaukia ið civilinës teisës normø prasmës. Pavyzdþiui,

63


sàþiningumo prezumpcija konkreèiai nenustatyta, jos buvimas sieti-nas su bendràja visuomenëje susiformavusia vertybiø sistema, pagalkurià visuotinai pripaþástama, kad daþniausiai þmonës yra sàþiningi.

Pagal taikymo sferà civilinës teisës prezumpcijos gali bûti ben-

drosios, taikomos visiems civiliniams teisiniams santykiams, ir specia-

liosios, taikomos tik tam tikros rûðies teisiniams santykiams.Svarbiausios bendrosios prezumpcijos yra ðios: sàþiningumo, as-

mens, padariusio þalà, kaltumo ir ástatymø þinojimo. Specialiøjø pre-zumpcijø yra labai daug. CK ir kituose civiliniuose ástatymuose beiLietuvoje galiojanèiuose tarptautinës teisës aktuose jø nustatyta dau-giau ne septyniasdeðimt31. Jas galima suskirstyti á keletà rûðiø: fakto

buvimo (pvz., preziumuojama, kad turto apraðe nurodytas turtas aktosudarymo dienà yra tinkamos kokybës, 4.245 str.), þinojimo apie faktà

(pvz., preziumuojama, kad valios iðreiðkimas tapo þinomas kitai sando-rio ðaliai praëjus keturiolikai dienø nuo paskutinio vieðo paskelbimo die-nos, 1.65 str.), elgesio teisëtumo (pvz., daikto valdymas laikomas teisë-tu, kol neárodyta prieðingai, 4.23 str.), elgesio nesàþiningumo (pvz., pre-ziumuojama, kad kreditoriaus interesus paþeidusio sandorio ðalys buvonesàþiningos, jeigu: skolininkas sudarë sandorá su savo sutuoktiniu, vai-kais, tëvais ar kitais artimaisiais giminaièiais, 6.67 str.), prievolës ávyk-

dymo (pvz., jeigu kreditorius iðdavë pakvitavimà apie pagrindinës sumossumokëjimà, preziumuojama, kad skolininkas sumokëjo palûkanas irkitokias iðlaidas, 6.65 str.).

Taigi prezumpcijos suteikia civiliniams teisiniams santykiams pa-stovumà ir aiðkumà. Savo ruoþtu tai palengvina civiliniø teisiø ágyven-dinimà, o kilus ginèams, jø sprendimà daro paprastesná ir operatyves-ná.

4.2.6.Civilinës teisinës atsakomybës ypatumai –reglamentavimo metodui bûdingas poþymis

Civilinës teisinës atsakomybës sankcijos ir jø taikymo sàlygos –svarbiausias civilinio teisinio reglamentavimo metodo ypatumas, atri-bojantis jà nuo vieðosios teisës. Civilinë teisinë atsakomybë neturi rep-resiniø funkcijø, t. y. jos tikslas nëra nubausti asmená, paþeidusá kito

31 Þr.: Ten pat. P. 435–443.

64


asmens teises, o tik kompensuoti nukentëjusiajam padarytus nuosto-lius. Todël neigiamos civilinës teisës sankcijø pasekmës nukreiptos neá paþeidëjo asmenines gërybes (laisvæ, kûno nelieèiamybæ, orumà irkt.), o tik á jo turtà. Todël pagrindinës civilinës teisës sankcijos yranuostoliø atlyginimas ir netesybos (netesybos – tai ástatymu ar sutarti-mi nustatyta pinigø suma, kurià asmuo, paþeidæs savo ásipareigoji-mus, sumoka kitai teisinio santykio ðaliai). Tiek nuostoliai, tiek nete-sybos turi bûti tokio dydþio, kad kompensuotø patirtus nuostolius.Asmuo, kurio turtinës teisës buvo paþeistos, gali reikalauti visiðkaiatlyginti nuostolius, bet ne daugiau. Pavyzdþiui, jeigu sutartimi nu-matytos netesybos yra neproporcingai didelës, palyginti su padarytaisnuostoliais, ta ðalis, kuri privalo mokëti netesybas, gali reikalauti jassumaþinti iki protingo dydþio. Kompensacinë civilinës teisinës atsa-komybës funkcija sàlygoja kità jos ypatumà – sankcijos mokamos nevalstybei, kaip tai daroma taikant analogiðkas vieðosios teisës sankci-jas, o nukentëjusiajam nuo teisës paþeidimo.


1. Kas lemia civilinës teisës reglamentavimo metodo ypatumus?2. Ar civilinë teisë turi spragø?3. Koks yra svarbiausias privatinës ir vieðosios teisës teisinio reg-

lamentavimo metodo skirtumas?4. Kodël civilinëje teisëje vyrauja dispozityviosios teisës nor-

mos?5. Kokiais atvejais civilinë teisë vartoja imperatyviàsias teisës

normas?6. Kuo skiriasi prezumpcija ir visuotinai þinomas faktas?7. Kuo skiriasi civilinës teisës imperatyviosios normos nuo vie-

ðosios teisës normø?8. Ar analogija gali bûti taikoma bet kokiems civilinës teisës

reglamentuojamiems visuomeniniams santykiams, kuriø ne-reglamentuoja nei vieðosios, nei privatinës teisës normos?

65


5 poskyris.CIVILINËS TEISËS PRINCIPAI

5.1. Civilinës teisës principø samprata

Civilinë teisë, kaip ir teisë apskritai, yra grindþiama teisës prin-cipais, kuriø turiná lemia atitinkamos epochos ar laikmeèio socialinë-ekonominë santvarka. Todël teisës principø turinys yra kintantis. Tokiàprincipø savybæ lemia kintanti teisës paskirtis ir tikslai, atskleidþiantyskintanèius atitinkamo laikmeèio þmoniø interesus ir jø santyká.

A. Vaiðvila „Teisës teorijos“ vadovëlyje teisës principus apibû-dina „kaip teisës esmës konkretëjimo, reiðkimosi bûdà“, kuris gali bûti„suformuluojamas teisës normose-principuose arba iðvedamas apiben-

drinus kelias teisës normas“. Pagrindinius teisës principus átvirtina Kon-stitucija. Ji taip pat átvirtina ir pagrindines teises bei laisves. Konkre-èios teisës ðakos, reglamentuodamos jos reglamentavimo srièiai pri-skirtus santykius, iðplëtoja konstitucinius principus ir suformuoja sa-vo ðakos teisës principø sistemà. Remdamiesi ðiomis metodologinë-mis prielaidomis galime teigti, kad civilinës teisës principai – tai Kon-stitucijoje suformuluotos teisinës idëjos, apimanèios svarbiausias so-cialines gërybes, kuriomis remiasi ástatymø leidëjas civiliniais ástaty-mais reglamentuodamas privaèius santykius, o institucijos ir asmenystaikydami ir kitaip ágyvendinami ðiuos ástatymus.

Civilinës teisës principai neatsiejamu ryðiu susijæ su civilinës teisësobjektu ir metodu. Objektas parodo, kà reguliuoja civilinë teisë, me-todas – kaip reguliuojami santykiai, o principai – kodël pasirinktastoks reguliavimo bûdas ir priemonës. Toks metodo ir principø funkci-jø pasiskirstymas teisinio reglamentavimo mechanizme lemia tai, kadmetodas reikðmingesnis civiliniø teisiniø santykiø formai, o principai– jø turiniui.

66


5.2. Bendrøjø civilinës teisës principø samprata

Civilinës teisës principai, kaip ir teisës normos, veikia remda-miesi savitarpio sàveikos ryðiais. Be to, kiekvienas principas turi savofunkcijas. Pagal sàveikos ryðius ir funkcijas civilinës teisës principusgalima skirstyti á bendruosius ir institucinius. Pagrindinius civilinës teisësprincipus – nuosavybës teisës nelieèiamumo ir sutarties laisvës – sukû-rë Prancûzø revoliucijos iðplëtotø idëjø reiðkëjas – Prancûzijos civili-nis kodeksas. Plaèiai paplitæs teiginys: „Nors Prancûzijos kodeksas yraprancûzø tautos kûrinys, bet jis tinka visoms tautoms“. NeabejotinaPrancûzijos kodekso átaka kitø valstybiø civiliniø ástatymø raidai rodoðio posakio teisingumà. Taèiau tolesnë socialiniø santykiø ir sociali-niø doktrinø plëtotë këlë vis naujø uþdaviniø civiliniams ástatymamsdarydama átakà ir civilinës teisës principø kaitai. Civilinës teisës prin-cipø radosi vis daugiau, atsisakyta atskiro principo suabsoliutinimo, t.y. suformuluoti teisiniai bendrosios principø taikymo srities ir jø turi-nio apribojimo pagrindai.

Civilinës teisës principø raidos procesai neapsiribojo kokios norsvienos valstybës sienomis, nes idëjos sienø nepripaþásta, jos prigyjaten, kur yra tinkama ir palanki aplinka. Todël ðiuolaikiniø demokra-tiniø teisiniø valstybiø civilinës teisës principai suvienodëjo, dël savouniversalumo ágijo internacionaliná pobûdá. Prasidëjo civilinës teisëstarptautinio unifikavimo ir harmonizavimo

32

procesai. Jie ypaè sustip-rëjo XX a. antrojoje pusëje ir toliau plëtojami.

1990 m. atkûrus Lietuvoje valstybingumà, prasidëjo ðiuolaiki-nës civilinës teisës kûrimo procesas, kurio reikðmingiausias rezultatas– 2001 m. priimtas naujas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Nau-jasis kodeksas ypaè daug dëmesio skyrë principams, perimamiems iððiuolaikiniø demokratiniø valstybiø. Kadangi daugelis ðiø principø Lie-tuvos teisinëje aplinkoje nebuvo taikomi ar taikomi tik ið dalies, pa-

32 Unifikavimas – tai nacionalinës teisës aktø atitinkamoje srityje pakeitimas

tarptautinës teisës sutartimis ar konvencijomis, o Europos Sàjungos šalyse – Europos Sàjungosteisës aktais. Harmonizavimas – tai toks tam tikro regiono valstybiø teisës suderinamumolygis, kai nacionaliniuose ástatymuose sukuriamos vienodos teisinës prielaidos reglamentuotitam tikrus santykius (paprastai verslo srityje). Apie tai plaèiau rašoma poskyryje „Civilinësteisës šaltiniai“.

67


grindiniai civiliniai principai suformuluoti kaip CK teisës normos de-taliai apraðant jø turiná, o kartais ir taikymo sàlygas. Pagal turiná ben-drieji civilinës teisës principai gali bûti skirstomi á:

• teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2 str.) ir• civiliniø teisiø ágyvendinimo principus (CK 1.5 str.).Civilinës teisës principai atskleidþiami ne tik èia nurodytuose

CK straipsniuose. Normø-principø galime aptikti ir kituose CK straips-niuose, kurie detalizuoja vienà ar kità anksèiau minëtà principà.

5.3. Bendrøjø civilinës teisës principø reikðmë

Bendrieji civilinës teisës principai yra visuotinai privalomi ir tu-ri teisinës galios virðenybæ prieð kitas teisës normas, todël nei ástatymøleidëjas, nei poástatyminius aktus priimanèios institucijos negali jønepaisyti. Bendrieji civilinës teisës principai yra privalomi ir civilinësteisës subjektams, kai jie naudodamiesi suteikta teise patiems regla-mentuoti savo turtinius santykius sudaro sutartis ar kitokius regla-mentavimo aktus33.

Taèiau pasitaiko atvejø, kai tam tikrà santyká reglamentuojanticivilinës teisës norma prieðtarauja vienam arba keliems civilinës teisësprincipams. Tokia situacija vadinama teisës principø ir teisës normøkonkurencija. CK Pirmosios knygos komentaro autoriø nuomone, nu-staèius, kad kokio nors ástatymo arba kito teisës akto normos prieðta-rauja bendriesiems civilinës teisës principams, galima kelti klausimàdël tokio teisës akto atitikties Konstitucijai, nes bendrieji civilinësteisës principai yra ir konstituciniai principai. Jeigu tokio akto atitik-ties Konstitucijai kontrolë neáeina á Konstitucinio Teismo kompeten-cijà (pvz., valstybës arba savivaldos institucijø ir jø pareigûnø priima-mi aktai), toká teisës aktà negaliojanèiu gali pripaþinti administracinis

33

Pvz., šiais principais privalu vadovautis ir bendrovës ástatuose nustatant praneði-mo apie ðaukiamà visuotiná akcininkø susirinkimà tvarkà. Teismai, nagrinëdami ginèus dëlvisuotinio akcininkø susirinkimo suðaukimo tvarkos paþeidimo, negali apsiriboti formaliupraneðimo atitikties bendrovës ástatams konstatavimu, o turi aiðkintis, ar bendrovës ásta-tuose nustatyta praneðimo tvarka ið tikrøjø buvo racionaliai ágyvendinta ir sudarë realiasgalimybes visiems akcininkams nevarþomai, operatyviai ir be neprotingø papildomø pastangøgauti informacijà apie ðaukiamà susirinkimà (þr.: Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m.kovo 29 d. nutartis, civilinë byla Nr. 3K-3-383/2000).

68


teismas (CK 1.4 str.). Taèiau gali bûti ir kitoks teisës principo ir teisësnormos konkurencijos vertinimas. CK 1.2 straipsnyje ne tik átvirtintipagrindiniai civilinës teisës principai, bet nustatyti ir tø principø apri-bojimo pagrindai:

„Civilines teises gali apriboti tik ástatymai ar ástatymø pa-grindu – teismas, jeigu toks apribojimas bûtinas vieðajai tvarkai,geros moralës principams, þmoniø sveikatai ir gyvybei, asmenø tur-tui, jø teisëms ir teisëtiems interesams apsaugoti“.Todël, jei teisës principo ir teisës normos prieðtaravimas bus

pagrástas dël èia nurodytø aplinkybiø iðkilusia bûtinybe apriboti tamtikro principo taikymà vieniems arba kitiems civiliniams teisiniams san-tykiams, tokiu atveju turës bûti taikoma specialioji teisës norma, o neteisës principas.

5.4. Civilinës teisës principø konkurencija

Teisës principø konkurencija – tai tokia situacija, kai reglamen-tuojant arba ágyvendinant teisiná santyká susiduria keli principai. Ana-lizuojant ðá klausimà reikia atkreipti dëmesá á teisës principø sisteminápobûdá. Visi civilinës teisës principai iðplaukia ið konstitucijos ir yrakonstituciniø principø raiðkos civilinëje teisëje priemonë, todël nëvieno principo ágyvndinimas negali bûti pagrástas kito teisës principopaneigimu. Tokiu atveju turëtume konstituciná paþeidimà. LietuvosRespublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarime pa-brëþiama, kad:

„Konstitucijoje átvirtintos gërybës sudaro darnià sistemà, tarpjø yra pusiausvyra. Konstitucijos saugomø gërybiø sandûroje bûti-na rasti sprendimus, uþtikrinanèius, kad në viena ið tokiø gërybiønebus paneigta ar nepagrástai apribota. Kitaip bûtø paþeista Kon-stitucijos saugomø gërybiø pusiausvyra, konstitucinis atviros, dar-nios pilietinës visuomenës imperatyvas, konstitucinis teisinës vals-tybës principas“.Vadinasi, reglamentuojant civilinius santykius ir juos ágyvendi-

nant bûtina laikytis visø civilinës teisës principø, t. y. ieðkoti tokiosprendimo, kuriame bûtø maksimaliai atsiþvelgta á visø principø rei-kalavimus. Tokia situacija vadinama teisës principø pusiausvyra. Ðiuo-

69


laikinë civilinë teisë neapsiriboja vien tik nuosavybës nelieèiamumo irsutarties laisvës principais, kuriuos átvirtino Prancûzijos civilinis ko-deksas.Vëliau atsirado prielaidø suformuluoti ir átvirtinti teisëje nau-jus principus (sàþiningumo, teisingumo ir protingumo, proporcingu-mo, teisëtø lûkesèiø ir teisinio apibrëþtumo, nesikiðimo á privaèius rei-kalus ir kt.), kurie ið esmës detalizuoja pagrindinius – nuosavybës ne-lieèiamumo ir sutarties laisvës principus nustatydami jø taikymo sàly-gas ir ribas.

5.5. Civilinës teisës principø funkcijos

Teisinëje literatûroje bendrøjø civilinës teisës principø reikðmëatskleidþiama ir per jø funkcijø apraðymà. CK Pirmosios knygos ko-mentare nurodomos keturios civilinës teisës principø funkcijos: regla-

mentavimo, interpretavimo, teisës spragø uþpildymo bei kolizijø ðali-

nimo. Mûsø nuomone, pastarøjø dviejø funkcijø nereikëtø traktuotikaip savarankiðkø civilinës teisës principø funkcijø. Teisës spragø uþ-pildymas taikant teisës analogijà, kaip jau raðëme, yra civilinio teisi-nio reglamentavimo ypatumas. Todël teisës spragø uþpildymas yra su-dëtinë reglamentavimo funkcijos dalis. Kolizijø ðalinimas taip pat në-ra savarankiðka funkcija. Kolizijos nustatomos ir ðalinamos CK teisësnormø aiðkinimo bûdu, todël ir ðià kolizijø ðalinimo funkcijà, mûsønuomone, apima interpretavimo funkcija. Vadinasi, pakanka nurody-

ti dvi civilinës teisës principø funkcijas – reglamentavimo ir interpre-

tavimo. Taèiau ir ðiø funkcijø reikðmë yra nevienoda. Pagrindinë civi-linës teisës principø funkcija yra reglamentavimo. Jos esmæ jau at-skleidëme nagrinëdami civilinës teisës principø reikðmæ. Ði funkcijalaikytina svarbiausia todël, kad jà ágyvendinant uþtikrinamas civilinësteisës sistemos stabilumas, uþkertamas kelias formuotis nepagrástomsteisës normø kolizijoms priimant naujus civilinës teisës aktus. Inter-pretavimo poreikis atsiranda civilinës teisës taikymo procese, kai rei-kia parinkti konkretiems santykiams tinkamas normas, atskleisti jø tu-riná, kad jø taikymas neprieðtarautø civilinës teisës principø esmei.Interpretavimo funkcija pasireiðkia aiðkinant ne tik civilinës teisës nor-mas, bet ir jø pagrindu sudarytas sutartis, juridiniø asmenø ástatus irkitus teisinius dokumentus.

70


5.6. Civiliniø santykiø teisinio reglamentavimo principai

Civiliniø santykiø reglamentavimo principai sudaro civilinës teisësbendrøjø principø pagrindà. Jie suformuluoti CK 1.1 straipsnyje:

„Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jø sub-jektø lygiateisiðkumo, nuosavybës nelieèiamumo, sutarties laisvës,nesikiðimo á privaèius santykius, teisinio apibrëþtumo, proporcin-gumo ir teisëtø lûkesèiø, neleistinumo piktnaudþiauti teise ir viso-keriopos civiliniø teisiø teisminës gynybos principais“.

5.6.1. Subjektø lygiateisiðkumo principas

Civilinës teisës subjektø lygiateisiðkumas – tai bendrasis konsti-tucinis principas, draudþiantis bet kokià diskriminacijà, átvirtintas Kon-stitucijos 29 straipsnyje. Konstitucinis asmenø lygybës principas yraþmogaus prigimtinës teisës bûti traktuojamam vienodai su kitais kon-stitucinë garantija. Jis ápareigoja vienodus faktus teisiðkai vertinti vie-nodai ir draudþia ið esmës tokius pat faktus savavaliðkai vertinti skir-tingai (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas).

Civilinëje teisëje ðis principas turi labai platø turiná. Ið esmës jisdraudþia nevienodà elgesá panaðiais atvejais arba vienodà elgesá ne-vienodais atvejais, todël jis apima visà civiliniø santykiø teisinio regla-mentavimo procesà – nuo vienodo civilinio teisnumo visiems fiziniamsasmenims nustatymo iki sutarèiø sudarymo ir jø vykdymo. Ðis princi-pas garantuoja lygiateisiðkumà ne tik santykiuose tarp fiziniø asme-nø, bet ir jø santykiuose su valstybe, savivalda bei jø institucijomis. Beto, ðis principas uþtikrina civilinio teisinio santykio ðaliø interesø pu-siausvyrà ir uþkerta kelià vienos ðalies piktnaudþiavimui savo teisëmis.Kai susiduriama su standartinëmis situacijomis, kurios daþnai karto-jasi, CK specialiomis normomis konkretizuoja teisinio santykio ðaliølygiateisiðkumo principo ágyvendinimo sàlygas. Pavyzdþiui, CK 6.186straipsnis nustato, kad:

„Pagal kitos ðalies pasiûlytas standartines sàlygas sudariusisutartá prisijungimo bûdu ðalis turi teisæ reikalauti jà nutraukti arpakeisti, jeigu sutarties standartinës sàlygos, nors ir neprieðtaraujaástatymams, taèiau atima ið jos paprastai tokios rûðies sutarèiø su-teikiamas teises ar galimybes, panaikina ar apriboja sutarties stan-

71


dartines sàlygas parengusios ðalies civilinæ atsakomybæ arba nu-stato sutarties ðaliø lygybës bei jø interesø pusiausvyros principuspaþeidþianèias sàlygas, arba prieðtarauja protingumo, sàþiningu-mo ar teisingumo kriterijams“.Civilinës teisës subjektø lygiateisiðkumas neturëtø bûti sutapa-

tinamas su jø lygybe. Lygiateisiðkumas sudaro tik vienodas teisinesprielaidas veikti. Taèiau kiekvieno asmens sugebëjimai ir tikslai, taippat materialinës sàlygos yra skirtingi. Todël teisinis lygiateisiðkumasnegali garantuoti faktinës lygybës. Taèiau ir teisinis lygiateisiðkumasnëra absoliutus. Esant tam tikram pagrindui, ástatymø leidëjas galidiferencijuotai reglamentuoti atskirø subjektø teisiná statusà, pavyz-dþiui, nustatyti skirtingà civiliná teisnumà juridiniams asmenims (pvz.,vieðiesiems ir privatiesiems), numatyti galimybæ apriboti veiksnumà fi-ziniams asmenims, nustatyti privilegijuotà vienos teisinio santykio ða-lies padëtá (pvz., vartotojo). Tai neprieðtarauja Konstitucijos 29 straips-niui, nes ðio straipsnio 2 dalyje pateiktas iðsamus aplinkybiø sàraðas,kai varþyti teises ar teikti privilegijas draudþiama. Vadinasi, kitais at-vejais, kai yra pateisinama aplinkybë, asmens teisinio statuso diferen-ciacija yra leistina ir nelaikoma lygiateisiðkumo principo paþeidimu34.

5.6.2. Nuosavybës nelieèiamumo principas

Tai konstitucinis principas, Konstitucijos 23 straipsnyje átvirtin-tas tokiomis nuostatomis: „nuosavybë nelieèiama“, „nuosavybës teisessaugo ástatymai“, „nuosavybë gali bûti paimta tik ástatymo nustatyta tvarkavisuomenës poreikiams ir teisingai atlyginama“. Privaèiosios nuosavy-bës institutas sudaro demokratinës visuomenës pagrindà, nes tik ma-terialiai nepriklausomas asmuo gali bûti laisvos valios reiðkëjas ir visa-vertis demokratinës santvarkos kûrëjas. Nuosavybës nelieèiamumo prin-cipas ákûnija þmogaus teisiø apsaugos doktrinà ir yra visø þmogausteisiø uþtikrinimo pagrindas. Todël ðis principas yra iðdëstytas Konsti-tucijos II skirsnyje „Þmogus ir valstybë“. Tai reiðkia, kad ðis principas

34

Pagal ðá Konstitucijos straipsná þmogaus teisiø negalima varþyti ar teikti jam

privilegijø dël jo lyties, rasës, tautybës, kalbos, kilmës, socialinës padëties, tikëjimo, ásitiki-

nimø ar paþiûrø.

72


uþtikrina privaèiosios nuosavybës apsaugà nuo bet kokiø paþeidimø,t. y. tiek nuo privaèiø asmenø, tiek nuo valstybës ar savivaldos institu-cijø neteisëtø veiksmø. Asmens nuosavybës nelieèiamumà uþtikrinane tik Konstitucija ir kiti Lietuvos Respublikos ástatymai, bet ir Euro-pos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencija. Ratifi-kuota (1995 m.) ji tapo sudëtine Lietuvos teisinës sistemos dalimi.

CK Ketvirtosios knygos normos reglamentuoja nuosavybës san-tykius ir detaliau atskleidþia nuosavybës nelieèiamumo principo turi-ná nustatydamos savininko garantijas. Svarbiausia garantija yra tai,kad perduoti nuosavybës teisæ gali tik pats savininkas arba savininkoágaliotas asmuo (4.48 str.), taip pat draudþiama bet kam reikalauti,kad savininkas prieð savo valià sujungtø savo nuosavybæ su kito savi-ninko nuosavybe (4.93 str.). Ðios normos garantuoja galimybæ paèiamsavininkui savo valia tvarkyti savo nuosavybæ ir uþkerta kelià prieð jovalià kitiems asmenims, taip pat valstybës ir savivaldos institucijomskaip nors kiðtis á privaèiosios nuosavybës tvarkymo reikalus. Konstitu-cinis nuosavybës nelieèiamumo principas uþtikrinamas taip pat CK4.95 straipsnyje, kuriame átvirtinta savininko teisë iðreikalauti savo daik-tà ið svetimo neteisëto valdymo. Taèiau nuosavybës teisës nelieèiamu-mo principas nëra absoliutus. Tai patvirtina ir Konstitucijos 29 straips-nio nuostata, kad „Nuosavybë gali bûti paimta tik ástatymo nustatytatvarka visuomenës poreikiams ir teisingai atlyginama“. Detaliau ði nuo-stata atskleidþiama CK 4.93 straipsnyje. Èia nustatyta, kad nuosavybëið savininko prieð jo valià neatlygintinai gali bûti paimta „ástatymonustatytais atvejais“ ir „tik teismo sprendimu ar nuosprendþiu“. CK taippat nustato galimybæ valstybës institucijoms ástatymo nustatytais atve-jais prieð savininko valià, t. y. neatsiþvelgiant á savininko valià (sutiki-mà), laikinai pasinaudoti jo turtu, jei to reikia visuomenës poreikiams(4.94 str.). Tokiu atveju savininkui turi bûti atlygintos iðlaidos bei þa-la, kurios atsirado laikinai naudojantis daiktu. Kai nuosavybë paima-ma teismo nuosprendþiu, toks paëmimas yra sankcija uþ padarytà tei-sës paþeidimà, todël tokiu atveju nuosavybë paimama neatlygintinai.

Nuosavybës teisës nelieèiamumo principo esmæ atskleidþia ne tikCK ir kiti civiliniai ástatymai, bet ir Lietuvos Aukðèiausiojo bei LietuvosRespublikos Konstitucinio teismø praktika. Ypaè reikðmingi yra Kons-titucinio Teismo nutarimai, priimti nagrinëjant bylas dël kai kuriø ásta-

73


tymø ar Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimø, nustatanèiø nuosa-vybës paëmimà35, nacionalizuotos nuosavybës atstatymà36, valstybiniøsocialinio draudimo pensijø mokëjimà,37 atitikties Konstitucijai.

5.6.3. Sutarties laisvës principas

Sutarties laisvës principas iðplaukia ið Konstitucijos 46 straips-nio, átvirtinanèio rinkos ekonomikos teisinius pagrindus. Èia nustaty-ta, kad: „Lietuvos ûkis grindþiamas privaèios nuosavybës teise, asmensûkinës veiklos laisve ir iniciatyva“. Ðis principas átvirtina kiekvieno as-mens laisvæ apsispræsti sudaryti ar nesudaryti sutartá ir kokiomis sàly-gomis jà sudaryti. Sutarties laisvës principas yra civilinës teisës subjek-to autonomiðkumo iðraiðka, jis sudaro prielaidas tvarkant savo turti-nius santykius veikti iniciatyviai ir naudingai. Taèiau kiekvienas sub-jektas savo veikloje siekdamas kuo visapusiðkiau patenkinti savo inte-resus negali nepaisyti ir kitø asmenø bei visos visuomenës interesø.Nagrinëdami privatinës ir vieðosios teisës sàveikà mes jau raðëme, kadXX a. ásitvirtinusi þmogaus teisiø doktrina sureikðmino kolektyvizmoidëjas ir ðiek tiek nutolo nuo individualizmo absoliutinimo. Nuolatbuvo ieðkoma protingos individualiø ir visuomeniniø interesø derini-mo ir teisinës apsaugos pusiausvyros. Tad ir sutarties laisvës principaspastaraisiais deðimtmeèiais patyrë daug apribojimø. Ðis principas ri-bojamas imperatyviosiomis privatinës ir vieðosios teisës normomis. Sie-kiant, kad turtiniai santykiai bûtø teisingi, CK perëmë ðiuolaikiniødemokratiniø valstybiø bei Europos Sàjungos sutarèiø teisës nuosta-tas, átvirtinanèias principus, draudþianèius monopolizuoti rinkà ir ne-sàþiningà konkurencijà; áteisino privalomà vieðøjø sutarèiø sudarymà;á sutartis, sudaromas tarp komercine veikla uþsiimanèiø ámoniø ir var-totojø, privaloma tvarka átraukë sàlygas, apsauganèias vartotojo tei-siø gynimà, ir kita. Taèiau socialiniø problemø sprendimas apribojantsutarèiø laisvës principà negali bûti beatodairiðkas. Pernelyg didelisðio principo suvarþymas paþeistø privaèiosios nuosavybës nelieèiamu-mo principà, nes savininkas nebegalëtø panaudoti nuosavybës savo

35

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodþio 13 d. ir 1999 m.spalio 6 d. nutarimas.

36

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas.37

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkrièio 25 d. nutarimas.

74


interesams tenkinti. Kartu iðnyktø prielaidos ir Konstitucijos garan-tuotoms „visuomenei naudingoms ûkinëms pastangoms ir iniciatyvai“,kurios savo ruoþtu uþtikrina rinkos ekonomikos funkcionavimà ir ûkioefektyvumà.

5.6.4. Nesikiðimo á privaèius santykius principas

Nesikiðimo á privaèius reikalus principas átvirtina konstitucináasmens ir jo ðeimos privataus gyvenimo nelieèiamumo principà ir nu-stato civilines teisines ðio principo uþtikrinimo priemones. Ðis princi-pas pirmiausia saugo asmens neturtines gërybes – jo asmens ir buto,privaèios informacijos nelieèiamybæ ir kitas, kurios CK Antrojoje kny-goje nustatytos kaip specifinës fizinio asmens teisës. Taèiau ðis princi-pas galioja ir turtiniø santykiø srièiai – niekas negali kiðtis á asmensturtiniø reikalø tvarkymà, verslo srities pasirinkimà ir kita. Þinoma,tam tikri ðio principo teisiniai apribojimai leistini, kai to reikalaujavisuomeninës santvarkos ir asmenø saugumo uþtikrinimo poreikiai.

5.6.5. Proporcingumo principas

Proporcingumo principas kilæs ið Vokietijos teisinës sistemos,taèiau pripaþintas ir kitose ðalyse, átvirtintas Europos Sàjungos teisësðaltiniuose. Jo pagrindinë paskirtis yra uþtikrinti, kad valdþios institu-cijos iðlaikytø tinkamà proporcingumà tarp tikslø, kuriuos reikia pa-siekti, ir priemoniø, kurias galima panaudoti siekiant ðiø tikslø. Taigipirmiausia ðis principas reiðkësi teisëkûros srityje, o vëliau pradëtastaikyti ir sutartiniams santykiams tarp privaèiø subjektø. Ðio principotaikymas ir privatiems santykiams leidþia ágyvendinti civilinio teisiniosantykio ðaliø interesø pusiausvyrà.

5.6.6. Teisëtø lûkesèiø principas

Ðis principas taip pat kilæs ið Vokietijos teisinës sistemos ir átvir-tintas Europos Sàjungos teisëje. Jis reiðkia, jog tuomet, kai galiojan-tys ástatymai ir jø taikymo praktika suteikia prielaidas asmeniui tikëti,kad jis veikdamas vadovaudamasis galiojanèiais ástatymais gali siekti

75


tam tikrø tikslø, tokio asmens lûkesèiai turi bûti apsaugoti38

. Ðis, kaipir proporcingumo, principas ið esmës reglamentuoja valstybës ir priva-èiø asmenø santykius drausdamas valstybei panaudoti savo politinësvaldþios galià paþeidþiant privaèiø asmenø interesus. Lietuvos Kon-stitucinis Teismas teisëtø lûkesèiø apsaugos principo turiná atskleidþiakaip „valstybës, taip pat valstybës valdþià ágyvendinanèiø bei kitø valsty-bës institucijø pareigà laikytis valstybës prisiimtø ásipareigojimø“

39

. Eu-ropos Sàjungos Teisingumo Teismas yra suformulavæs nuostatà, kadðis principas taikomas, jei asmuo veikë „protingai ir nuovokiai“ (t. y.negalëjo ir neturëjo numatyti, kad bus priimtas aktas, prieðingas jolûkesèiams) ir jei lûkesèiai buvo teisëti. Nors ðio principo pirminë pa-skirtis yra apsaugoti privatø asmená nuo valstybës, ðis principas galibûti taikomas ir ágyvendinant civilinius teisinius santykius tarp priva-èiø asmenø.

5.6.7. Teisinio apibrëþtumo principas

Teisinis apibrëþtumas glaudþiai siejasi su teisëtø lûkesèiø prin-cipu bei jo ágyvendinimu. Teisinio apibrëþtumo principas remiasi kon-stituciniu teisinës valstybës principu, kuris, kaip nurodo KonstitucinisTeismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime, reiðkia valstybës pareigà uþtik-rinti teisinio reguliavimo tikrumà ir stabilumà, apsaugoti teisiniø san-tykiø subjektø teises, taip pat ágytas teises, gerbti teisëtus interesus irteisëtus lûkesèius. Ðio principo ágyvendinimui svarbus CK 1.7 straips-nis, átvirtinantis dvi principines nuostatas:

• galioja tik ástatymø nustatyta tvarka paskelbti civiliniai ásta-tymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisës ak-tai;

• civiliniai ástatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuo-jantys teisës aktai neveikia atgaline tvarka.

38

Pvz., legalizavus Lietuvoje azartinius þaidimus, verslininkø, investavusiø á ðá

verslà savo lëšas, lûkesèiai gauti pelnà yra teisëti, o verslininkai apsaugoti nuo nuostoliø,kuriuos galëtø patirti, jei ástatymø leidëjas Seimas vël juos uþdraustø, nenustatydamas

protingo laiko likviduoti ar reorganizuoti ásteigtas ámones.39

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas.

76


Ðios dvi nuostatos sudaro prielaidas visiems asmenims susipa-þinti su teisës aktais ir bûti garantuotiems, kad prieð juos nebus pa-naudoti tokie ástatymai ar kiti teisës aktai, kuriø jis negalëjo þinoti, arjo teisiniø santykiø turiná pakeis naujai priimti ástatymai, kurie, atsi-randant jo teisëms ir pareigoms, dar negaliojo. Kiekvienam rûpestin-gam ir protingam asmeniui sudaromos tinkamos sàlygos susipaþinti sutø santykiø, kuriuose jis dalyvauja, teisiniu reglamentavimu. Remian-tis ðiomis nuostatomis átvirtinama ástatymø þinojimo prezumpcija. CK1.6 straipsnyje nustatyta, kad:

„Ástatymø neþinojimas ar netinkamas jø nuostatø suvoki-mas neatleidþia nuo juose numatytø sankcijø taikymo ir nepatei-sina ástatymø reikalavimø nevykdymo ar netinkamo jø vykdymo“.Lietuvos Konstitucinio Teismo praktikoje pabrëþiama, kad tei-

sinio apibrëþtumo ir teisëtø lûkesèiø principai, kaip teisinës valstybësprincipo turiná formuojanèios teisinës gërybës, kelia tam tikrø ir teisi-nio reglamentavimo proceso reikalavimø. Konstitucinis Teismas 2001m. gruodþio 18 d. nutarime konstatavo, kad teisinio reguliavimo pa-taisomis turi bûti uþtikrinamas jurisprudencijos tæstinumas, o 2001 m.liepos 12 d. nutarime ðià nuostatà papildë teiginiu, kad pagal teisëtølûkesèiø principà teisiná reguliavimà galima keisti tik laikantis ið anks-to nustatytos tvarkos ir nepaþeidþiant Konstitucijos principø bei nor-mø, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisëtøinteresø ir teisëtø lûkesèiø. Teisinis apibrëþtumas uþtikrina teisiniøsantykiø stabilumà ir sudaro prielaidas planuoti ûkinæ veiklà.

5.6.8. Draudimo piktnaudþiauti savo teise principas

Civilinë teisë garantuoja ne tik civiliniø pareigø ávykdymà, betnustato ir civiliniø teisiø ágyvendinimo, t. y. asmens, turinèio teisæreikalauti ið kito asmens atlikti jo naudai tam tikrus veiksmus, elgesioribas ir sàlygas. Ðis principas siekia apsaugoti civilines pareigas turin-èià civilinio teisinio santykio ðalá nuo nesàþiningø ir nepagrástø reika-lavimø, kuriais kita ðalis siekia ne patenkinti savo interesà, o turi tiks-là sutrukdyti kito asmens normalià gyvenimo tëkmæ (pvz., buvæs su-tuoktinis be jokiø argumentø atsisako duoti sutikimà kitam buvusiam

77


sutuoktiniui su vaiku iðvykti á uþsiená atostogø), pakenkti verslo kon-kurentui siekdamas jo bankroto ar kita. Ðiuolaikinë teisë paneigë verg-valdinës Romos teisëje galiojusá principà: qui suo jure utitur, neminemlaedit (tas, kas naudojasi savo teise, niekieno interesø nepaþeidþia),todël pripaþásta ir gina tik tokius reikalavimo teisæ turinèio civilinioteisinio santykio ðalies reikalavimus, kurie atitinka ðios teisës sociali-næ paskirtá. Ðio principo turiná atskleidþia 1.137 straipsnis:

„[...] draudþiama ágyvendinti civilines teises tokiu bûdu irpriemonëmis, kurios be teisinio pagrindo paþeistø ar varþytø kitøasmenø teises ar ástatymø saugomus interesus ar darytø þalos ki-tiems asmenims arba prieðtarautø subjektinës teisës paskirèiai“.Taigi ðiuolaikinëje teisingumo sampratoje, net ir tuo atveju, kai

asmuo veikia remdamasis savo teise, jis gali bûti pripaþintas paþeidu-siu kito asmens teises ar interesus. Piktnaudþiavimo teise pasekmësgali bûti dvejopos. Pirma, jei pareigà turintis civilinio teisinio santy-kio subjektas atsisako vykdyti savo pareigà, remdamasis kitos ðaliespiktnaudþiavimu, o kita ðalis kreipiasi á teismà, reikalaudama prievar-ta priversti ágyvendinti jo teisæ, teismas, nustatæs piktnaudþiavimà,gali atsisakyti ginti ieðkovo teisæ. Tokiu atveju pati reikalavimo teisë(pvz., reikalavimas atlikti tam tikrà darbà, gràþinti skolà ir t. t.) pa-prastai neiðnyksta, ir galës bûti ágyvendinta iðnykus piktnaudþiavimoaplinkybëms. Taèiau jei piktnaudþiaujant teisëmis buvo padaryta þalakitiems asmenims, atsiranda pagrindas asmeniui, piktnaudþiavusiamsavo teise, taikyti civilinæ atsakomybæ.

5.6.9. Visokeriopos civiliniø teisiøteisminës gynybos principas

Tai konstitucinio teisinës valstybës principo, átvirtinto Konsti-tucijos 30 straipsnyje ir uþtikrinanèio kiekvienam asmeniui, „[…] ku-rio konstitucinës teisës ir laisvës paþeidþiamos […]“ teisæ kreiptis á teis-mà, detalizavimas ir pritaikymas civiliniø teisiø apsaugai ir gynimui.Ðio principo ágyvendinimo civilinëje teisëje ypatumus sàlygoja civili-niø teisiniø santykiø teisinio reglamentavimo metodo specifika – civi-liniø teisiø turëtojo autonomiðkumas ir veikimas savo valia (nesiki-

78


ðant á jo reikalus kitiems tiek privatiems, tiek vieðiesiems – valstybës arsavivaldos institucijø pareigûnams). Asmenys savo nuoþiûra laisvai nau-dojasi civilinëmis teisëmis, tarp jø ir teise á gynybà. Civiliniø teisiniøsantykiø subjektai savarankiðkai sprendþia, ar ginti savo paþeistas tei-ses, ar ne, ir koká gynimo bûdà pasirinkti. Todël subjekto teisë gintipaþeistas teises ágyvendinama pareiðkiant ieðkiná teisme. Civiliniø tei-siniø santykiø ðalys tarpusavyje susitarusios savitarpio ginèams spræsti(t. y. teisëms ginti) gali pasirinkti ir neteisminá bûdà, pavyzdþiui, tre-èiøjø teismà, komerciná arbitraþà arba kreiptis á valstybës ásteigtas iki-teisminio ginèo nagrinëjimo institucijas. Taèiau visais atvejais, kai rei-kia ávykdyti arbitraþo sprendimà ar netenkina ikiteisminio ginèo nag-rinëjimo rezultatai, asmenys gali pasinaudoti valstybës garantuota teis-mine gynyba.

Visokeriopo civiliniø teisiø gynimo principo esmë yra ta, kadteismas pagal savo kompetencijà turi pritaikyti veiksmingiausias prie-mones, kad asmens paþeistos teisës bûtø visapusiðkai atkurtos. Pavyz-dþiui, jeigu buvo paþeistos piniginës prievolës, nukentëjusiajam turibûti priteista ne tik pinigø suma, kurià asmuo buvo skolingas, bet irpriteistos negautos pajamos, kurias jis bûtø galëjæs gauti investavæstuos pinigus. Be to, asmuo, kurio teisës ginamos, gali reikalauti iðpaþeidëjo atlyginti patirtus nuostolius dël teismo iðlaidø bei prarastolaiko, o ástatymø numatytais atvejais gali reikalauti atlyginti ir netur-tinæ þalà.

5.7. Civiliniø teisiø ágyvendinimo principai

CK 1.5 straipsnis nustato, kad:„Civiliniø teisiniø santykiø subjektai, ágyvendindami savo

teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, pro-tingumo ir sàþiningumo reikalavimus“.Èia civilinio teisinio santykio ðaliø elgesio vertinimo kriterijai

apibrëþti vadovaujantis ne teisës normomis, bet gyvenimo praktikojenusistovëjusiais protingo, sàþiningo ir teisingo þmogaus elgesio stan-dartais. Taèiau ástatymas neatskleidþia nei sàþiningumo, nei teisingu-mo, nei protingumo sàvokø, palikdamas tai padaryti teismø praktikai.

79


Teisës normø interpretavimo priemonëmis uþtikrinama, kad nuolatbûtø aktualizuojamas teisës normø turinys ir jos nenutoltø nuo nuo-lat kintanèios tikrovës.

Teisingumas, protingumas ir sàþiningumas yra neatsiejami, vie-

nas kità papildantys asmens tinkamo elgesio poþymiai. Ágyvendinda-mi savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis ástatymø,gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralës principus bei veiktisàþiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principø. Elgesys, neati-tinkantis ðiø reikalavimø, yra neteisingas, nesàþiningas ir neprotingas.Teisingas elgesys atsiskleidþia atribojant gërá nuo blogio. Gërio, gerosmoralës pradai sudaro visø bendrøjø civilinës teisës principø pamatà,todël, interpretuojant teisës normas, gërio ir blogio atribojimo krite-rijus yra pagrindinis nustatant tai, kas yra nemoralu ir neteisinga. Ta-èiau socialistiniu laikmeèiu suformuota Lietuvos visuomenës, taip patir teisininkø, teisinë sàmonë daþnai nesugeba teisiðkai ávertinti nesà-þiningo elgesio, todël padaroma ne tik moralinë, bet ir materialinëskriauda asmenims, nukentëjusiems nuo nesàþiningo þmogaus poel-giø

40

.Teisingumo kriterijai vienodai taikomi visiems tiek teises, tiek

pareigas turintiems asmenims. Todël siekiant teisingumo galima rei-kalauti nukrypti nuo formaliø lygiateisiðkumo principo ar kitø teisësnormø reikalavimø. Pavyzdþiui, þalà padaræs asmuo pagal ástatymoreikalavimus turi jà visiðkai atlyginti, taèiau pagal teisingumo kriterijøþalos atlyginimo dydis gali bûti sumaþintas, jei þalà padaræs asmuo yraneturtingas, o nukentëjusiojo turtinë padëtis yra tokia gera, kad ðis

40

Pvz., Raseiniø rajono gyventoja S. V. savo santaupas – 7000 Lt perdavë pasaugotivaikaièiui A. A., o šis pinigus perdavë savo þmonai – J. A. Ji tuometinio AB „Lietuvostaupomasis bankas“ Raseiniø skyriuje savo vardu atidarë sàskaità, á kurià áneðë S. V. priklau-sanèius pinigus. Netrukus vaikaièio šeima iširo, o J. A. uþdarë sàskaità ir pasiëmë sau 7000Lt bei 72, 08 Lt palûkanø. Kai S. V. pranešë norinti atsiimti pinigus, J. A. pareiškë, kadpinigø neturi ir negràþins. S. V. kreipësi á teismà, kad priteistø ið J. A. 7000 Lt ir 72, 08 Ltpalûkanø. Raseiniø rajono apylinkës teismas 2002 m. geguþës 29 d. sprendimu ieškináatmetë motyvuodamas, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Teismas nurodë, jogtarp ieškovës ir atsakovës prievoliniai santykiai nesusiklostë, todël ji negali atsakyti uþ A. A.gautus ir ieškovei negràþintus pinigus. Akivaizdi teismo klaida – jis neávertino, kad J. A.elgësi nesàþiningai ir pasisavino jai nepriklausanèius pinigus. Apeliacinis teismas šià apylin-kës teismo klaidà ištaisë. Þr.: Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo 2003 m. vasario 3 d. nutartis,civilinë byla Nr. 3K–3–195/2003.

80


þalos padarymo faktas nesukelia realios grësmës jo turtinei padëèiai.Teisingas elgesys savo ruoþtu yra sàþiningumo poþymis, nes sà-

þiningu laikomas tas, kuris elgiasi teisingai, t. y. pagal teisës aktø,gerø paproèiø ir moralës reikalavimus. Civilinë teisë remiasi asmenssàþiningumo prezumpcija, visi asmenys laikomi sàþiningais tol, kol ne-atlieka teisei prieðingø veiksmø arba nesàþiningumas árodomas remian-tis suinteresuoto asmens surinktais árodymais. Pavyzdþiui, CK 1.82straipsnis numato, kad

„[...] sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdy-mo organø, paþeidþiant privataus juridinio asmens steigimo doku-mentuose nustatytà jø kompetencijà ar prieðtaraujantys juridinioasmens tikslams, gali bûti pripaþinti negaliojanèiais tik tais atve-jais, kai kita sandorio ðalis veikë nesàþiningai, t. y. þinojo ar turëjoþinoti, kad tas sandoris prieðtarauja privataus juridinio asmensveiklos tikslams“.Sàþiningumo prezumpcijos apribojimas galimas ir specialiomis

CK normomis nustatant prieðingà – nesàþiningumo prezumpcijà. Pa-vyzdþiui, CK 6.67 straipsnis nustato:

„[...] kreditoriaus interesus paþeidusio sandorio šalys buvo

nesàþiningos, jeigu:1) skolininkas sudarë sandorá su savo sutuoktiniu, vaikais,

tëvais ar kitais artimaisiais giminaièiais;2) skolininkas sudarë sandorá su juridiniu asmeniu, kurio

vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybës teise tie-siogiai ar netiesiogiai valdantis maþiausiai penkiasdeðimt procen-tø juridinio asmens akcijø (pajaus, ánaðø ir pan.), yra skolininkosutuoktinis, vaikas, tëvas (motina) ar kiti artimieji giminaièiai,arba kai jiems visiems kartu priklauso maþiausiai penkiasdeðimtprocentø to juridinio asmens akcijø (pajaus, ánaðø ir pan.);

3) skolininkas – juridinis asmuo sudarë sandorá su fiziniuasmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organonarys arba ðio asmens sutuoktinis, vaikas, tëvas (motina) ar kitasartimasis giminaitis;

4) ávykdymo, kurá pagal tà sandorá turëjo atlikti skolinin-kas, vertë gerokai virðija kitos sandorio ðalies pateiktà ávykdymà(prieðprieðiniø ásipareigojimø disproporcija);

81


5) sandoris sudarytas dël skolos, kurios mokëjimo terminasdar nebuvo suëjæs, mokëjimo; ir t. t.“Tais atvejais, kai asmuo neteisëtais veiksmais padaro þalà, sàþi-

ningumo prezumpcija tokiam asmeniui netaikoma. Tokiu atveju pra-deda galioti asmens kaltumo prezumpcija, pagal kurià asmuo, padaræsþalà, turi pareigà jà atlyginti, jei jis neárodys, kad þala atsirado ne dëljo kaltës. Kaltës prezumpcijà nustato CK 6.248 straipsnis: „Skolinin-ko kaltë preziumuojama, iðskyrus ástatymø numatytus atvejus“.

Tame paèiame straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas kaltu,jeigu „[…] atsiþvelgiant á prievolës esmæ bei kitas aplinkybes jis nebuvo

tiek rûpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sàlygomis buvo bûtina“.Vadinasi, norëdamas paneigti savo kaltæ asmuo privalo árodyti, kad jisveikë pakankamai rûpestingai ir apdairiai, kiek to reikalauja prievolësesmë, bet, nepaisant to, þala vis dëlto atsirado. Reikalavimas elgtisprotingai ir apdairiai átvirtina protingumo principà. Praktikoje kon-kretaus asmens veiksmø protingumas ávertinamas pagal áprastà apdai-raus ir protingo þmogaus (bonus pater familias) veikimo analogiðkojesituacijoje standartà Pvz., K. L. susitarë su kaimynu pasaugoti jo arklá.Arklio laikymo ir saugojimo sàlygos nebuvo specialiai aptartos. K. L.arklá nakèiai uþdarë tvarte kartu su savo gyvuliais ir uþrakino. Naktávagys iðplëšë tvarto duris ir pavogë arklá. Ðiuo atveju arklio saugotojaselgësi protingai ir apdairiai – jis ëmësi visø tokiomis aplinkybëmis bûtinøpriemoniø arkliui iðsaugoti, todël neturëtø atlyginti atsiradusius nuosto-lius arklio savininkui.

Teisingumas ir protingumas yra sàþiningumo esmë – sàþiningoelgesio matas, bet nëra pakankami visapusiðkai atskleisti sàþiningu-mà. Reikia atkreipti dëmesá á CK 6.248 straipsnio nuostatà, kad „Kal-të gali pasireikðti tyèia arba neatsargumu“. Vadinasi, nesàþiningam as-mens elgesiui kvalifikuoti nepakanka nustatyti vien tik tai, kad jis at-liko neprotingus ar neteisëtus veiksmus, o bûtina ávertinti ir asmenssubjektyvias savybes (jo intelekto ir psichikos bûklæ), t. y. ar jis galëjoir turëjo numanyti, kad jo veiksmai padarys þalos. Ðiuo atveju turibûti ávertinama asmens amþius, iðsilavinimas, patirtis ir kita. Taigi tiktokiu atveju, kai dël savo psichinës bûklës asmuo turëjo galimybæ áver-

82


tinti savo veiksmø teisëtumà ir protingumà bei numatyti jø pasekmes,jis laikomas nesàþiningu. Þinoma, kaltës prezumpcija reikalauja, kadárodymus dël nekaltumo surinktø ir teismui pateiktø asmuo, kuris kal-tinamas neteisëtø veiksmø atlikimu ir dël jø sukeltos þalos.

Teisingumo, protingumo ir sàþiningumo principø átvirtinimascivilinëje teisëje sudaro sàlygas teismui taikant teisæ nukrypti nuo for-maliø teisës normos reikalavimø, jei taikant jà bûtø priimtas aiðkiaineteisingas ir neprotingas sprendimas. Ðiø principø ágyvendinimas su-daro sàlygas teismams interpretuoti teisës normas ir formuoti teismøpraktikà kaip savarankiðkà teisës ðaltiná.


1. Kuo civilinës teisës principas skiriasi nuo civilinës teisës nor-mos?

2. Kokius teisinius padarinius sukelia civilinës teisës principopaþeidimas?

3. Kaip turëtø bûti taikoma teisës norma ar sutartis, jei tai prieð-tarautø vienam arba keliems CK nurodytiems teisinio regla-mentavimo principams?

4. Ar ástatyme numatytas imperatyvus ápareigojimas sudaryti su-tartá visada prieðtarauja sutarties laisvës principui?

5. Kaip vadinama situacija, kai vieno civilinës teisës principoágyvendinimas prieðtarauja kito principo reikalavimams?

6. Kokia situacija apibûdina civilinës teisës principø pusiausvy-rà?

7. Ar sàþiningumo principas gali bûti taikomas nepaisant pro-tingumo ir teisingumo principø reikalavimø?

8. Ar civilinës teisës principø turinys yra pastovus, ar kintantis?

83


6 poskyris.CIVILINËS TEISËS APIBRËÞIMAS IR JOS VIETALIETUVOS TEISËS SISTEMOJE

6.1. Civilinës teisës apibrëþimo metodologinës prielaidos

Pagrindiniai teisës teorijos postulatai apie teisës sistemà, ku-riais remdamiesi nustatysime civilinës teisës vietà joje, yra ðie:

• teisës sistema – tai teisës normø visumos egzistavimo ir veiki-mo bûdas;

• visos teisës normos susietos á junginius (institutus ir šakas);• teisës normos yra susijusios tarpusavio priklausomybe ir ga-

rantuoja viena kitos veiksmingumà;• baigiamoji teisës normø sisteminimo subordinacijos pagrin-

du riba yra teisës ðaka, kuri turi atskirà teisinio reguliavimoobjektà, principus ir metodà

41

.

Ankstesnëse vadovëlio dalyse jau iðnagrinëjome civilinës teisësreglamentavimo objektà ir metodà, atskleidëme civilinës teisës princi-pø sistemà, tad galime daryti iðvadà, kad Lietuvos civilinë teisë visið-kai atitinka savarankiðkos teisës ðakos kriterijus. Pirma, turime aiðkiaiapibrëþtà, t. y. pagal CK suformuluotus kriterijus atskirtà, teisinioreglamentavimo objektà. Antra, reglamentavimo objekto (visuomeni-niø santykiø) prigimtis yra socialinë ekonominë, dël to ðie santykiaifunkcionuoja kaip sistema. Ði aplinkybë savo ruoþtu objektyviai su-formuoja prielaidas rastis savitai ðiø santykiø reglamentavimo princi-pø sistemai. Ðie principai turi reikðmës ir civilinio teisinio reglamen-tavimo metodo, kaip specifinio poveikio bûdø ir priemoniø sistemos,susiformavimui.

Civilinë teisë – tai savarankiðka teisës ðaka, sudaranti visos priva-

41

Vaišvila A. Teisës teorija, p. 261.

84


tinës teisës, kurios normos sàveikauja su moralës normomis, pagrin-

dà; prioritetiðkai taikydamos dispozityvøjá teisinio reglamentavimo me-

todà ir iðreikðdamos bendruosius Lietuvos Konstitucijoje átvirtintus prin-

cipus, reglamentuoja laisvø, vienas kitam teisiðkai nepavaldþiø asme-

nø turtinius bei asmeninius, susijusius su turtiniais, santykius, o spe-

cialiai ástatymø numatytais atvejais ir kitus asmeninius (nesusijusius su

turtiniais) bei turtinius santykius, kuriuos reglamentuoja vieðosios

teisës normos.

Èia pateikëme objektyvios civilinës teisës apibrëþimà. Taèiau tei-sës doktrinoje ir teisës aktuose civilinës teisës terminas vartojamas irkitokia prasme, t. y. kaip asmens subjektinës teisës apibûdinimas. Sub-jektinë teisë – tai civilinio teisinio santykio elementas, kuris suteikiagalimybæ ðios teisës turëtojui atitinkamai elgtis ar reikalauti tam tikroelgesio ið kitø asmenø

42

.

6.2. Civilinës teisës atribojimas nuo kitø teisës ðakø

Jau nustatëme, kad civilinës teisës vieta teisës sistemoje grin-dþiama teisës skirstymu á vieðàjà ir privatinæ. Privatinës teisës pagrin-das yra civilinë teisë. Norint toliau studijuoti civilinæ teisæ ir jos taiky-mo praktikà bûtina iðsiaiðkinti kiekvienos teisës ðakos, tiek vieðosios,tiek privatinës, atribojimo nuo civilinës teisës kriterijus.

6.2.1. Civilinës teisës atribojimas nuo vieðosios teisës

Pagrindiniai vieðosios (administracinës, baudþiamosios, proce-sinës bei kitø teisës ðakø) ir privatinës teisës atribojimo kriterijai yrasuformuluoti CK 1.1 straipsnyje nustatant bendrà taisyklæ, kad civili-niai ástatymai netaikomi:

„Turtiniams santykiams, kurie pagrásti ástatymø nustatytu

asmenø pavaldumu valstybës institucijoms ir kurie tiesiogiai atsi-

randa, kai valstybës institucijos atlieka valdþios funkcijas (reali-

zuojamas pavaldumas) arba ástatymø nustatytas asmenims parei-

gas valstybei, ar jos taiko ástatymø nustatytas administracines ar

42

Apie subjektinæ civilinæ teisæ plaèiau ðio vadovëlio poskyryje „Civilinis teisinis

santykis“.

85


baudþiamàsias sankcijas, áskaitant valstybës mokesèiø, kitø priva-

lomø rinkliavø ar ámokø valstybei ar jos institucijoms, valstybës

biudþeto santykius bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamen-

tuoja vieðosios teisës normos […]“.

Èia pateikiami poþymiai, kurie bûdingi vieðosios teisës regla-mentuojamiems santykiams ir pagal kuriuos nuo jø atribojame civili-nius santykius. Svarbiausias ið jø yra tas, kad viena teisinio santykioðalis ástatymø nustatyta tvarka yra pavaldi kitai ðaliai – valstybës ins-titucijai. Ðiuo atveju ástatymas apibrëþia pavaldþiosios teisinio santy-kio ðalies pareigas, kurias ji turi vykdyti pagal valdþios institucijos rei-kalavimus. Kitas skiriamasis poþymis – vieðosios teisës reglamentuoja-mi teisiniai santykiai atsiranda tiesiogiai, kai valstybës institucijos atlie-

ka valdþios funkcijas. Taigi santykiai atsiranda ne laisva santykio ðaliøvalia, o ástatymo leidëjo valia nustaèius vienos teisinio santykio ðaliespavaldumà kitai ðaliai – valstybës institucijai ir pareigø vykdymà re-miantis ástatymu. Civilinë teisë yra viskà apimanèio pobûdþio. Vadi-nasi, ji reglamentuoja visus kitus turtinius santykius, kuriø neregla-mentuoja vieðoji teisë. Civiliniams teisiniams santykiams bûdinga, kadjie gali susidaryti tik tarp vienas kitam nepavaldþiø subjektø ir tik jiemslaisvai iðreiðkus savo valià. Atribojant vieðàjà ir civilinæ teisæ reikiaturëti galvoje, kad tarp subjektø ástatymu nustatytas pavaldumas ne-uþkerta galimybës jiems sudaryti civilinës teisës reglamentuojamus san-tykius tokioje srityje, kurioje jie nëra vieni kitiems pavaldûs. Pavyz-dþiui, ámonë kaip mokesèiø mokëtoja yra pavaldi valstybës instituci-jai. Ámonë privalo mokëti ástatymais nustatytus mokesèius, o mokes-èiø inspekcija turi teisæ kontroliuoti ámonæ, taikyti jai sankcijas uþmokesèiø nemokëjimà. Ðiuos santykius reglamentuoja vieðoji teisë.Taèiau tarp tø paèiø subjektø gali susiklostyti ir kitokie, t. y. civiliniai,teisiniai santykiai. Pavyzdþiui, mokesèiø inspekcija, kaip juridinis as-muo, perka ið ámonës savo veiklai bûtinà árangà, baldus. Ðiuose santy-kiuose ástatymas nenustato ámonës pavaldumo valstybës institucijai,todël baldø pirkimo santykiai gali atsirasti tik susitarimo pagrindu, one tiesiogiai ið ástatymo. Taigi baldø pirkimo santykiai, nors jie ir susi-klosto tarp valstybës institucijos ir ámonës, patenka á civilinës teisësreglamentavimo sritá.

Teisës ðakos skirstomos á materialines ir procesines. Civilinë teisë

86


glaudþiausiai susijusi su civilinio proceso teise. Civilinio proceso teisë– vieðosios teisës ðaka, kurios normos reguliuoja asmenø (teisës sub-jektø) ginèø, kylanèiø dël materialinës teisës ðakø (daþniausia privati-nës teisës) reglamentuojamø santykiø ágyvendinimo, nagrinëjimo irsprendimø priëmimo bei vykdymo tvarkà. Civilinio proceso teisës nor-mos atlieka pagalbines (apsaugines) funkcijas civiliniø santykiø teisi-nio reguliavimo mechanizme. Civilinæ ir civilinio proceso teisæ siejatai, kad, kilus ginèui tarp civilinio (materialinio) teisinio santykio ða-liø, jos tampa procesiniø santykiø subjektais (ðalimis).

6.2.2. Civilinës teisës vieta privatinës teisës sistemoje

Privatinës teisës sistema be civilinës teisës sudaro komercinë,ðeimos ir darbo teisë, kurios iðsirutuliojo ið civilinës teisës, todël iðlai-kë funkcinius ryðius su civiline teise ir faktiðkai nesiremdamos civilinësteisës normomis negali tinkamai funkcionuoti.

6.2.2.1. Civilinë ir komercinë teisë

Komercinës teisës43 iðtakos glûdi feodalinëje santvarkoje, kaipradëjo formuotis prekybininkø ir ámonininkø socialinis sluoksnis. Jietarpusavio verslo santykiams reglamentuoti pradëjo kurti savo taisyk-les, nes civilinës teisës normos dël tuometinës civilinës teisës perdëtoformalumo, ilgai uþsitæsianèio ginèø nagrinëjimo proceso netenkinojø poreikio greitai ir patikimai ágyvendinti verslo santykius. Verslinin-kø santykiai buvo grindþiami asmeniniu pasitikëjimu. Jø nebuvo daug,todël nesàþiningi verslininkai negalëjo piktnaudþiauti liberaliomis tur-tiniø santykiø reglamentavimo taisyklëmis. Iki ðiol komercinei teiseibûdinga liberali sutarèiø forma ir specialios tarpusavio ginèø sprendi-

43

Komercinës teisës terminas kartais sutapatinamas su prekybos teise. Toks sutapa-tinimas nepagrástas, nes prekybos teisë yra tik tam tikra teisinio reglamentavimo sritis,apimanti prekiø ir paslaugø apyvartà. Vadinasi, á ðià sritá patenka ne tik santykiai tarpverslininkø, bet ir jø santykiai su vartotojais. Komercinës teisës nereikëtø tapatinti ir suûkine teise. Ûkinë teisë apima viešosios teisës sritá, kuri reglamentuoja administracinæverslo prieþiûrà (sanitarijos, aplinkos ir darbo saugos uþtikrinimo srityse), taip pat vartoto-jui teikiamø prekiø ir paslaugø kokybæ, bei uþtikrina sàþiningà verslininkø konkurencijà.

87


mo taisyklës. Po Didþiosios revoliucijos Prancûzijoje buvo priimti pir-mieji naujus kapitalistinës gamybos poreikius atitinkantys Civilinis(1804 m.) ir Komercinis (1807 m.) kodeksai. Vëliau analogiðki teisësaktai buvo priimti ir kitose valstybëse. Taèiau specifinio teisinio ko-merciniø santykiø reglamentavimo poreikis gali bûti patenkintas netik sukuriant komercinius kodeksus, bet ir civiliniuose kodeksuose nu-matant specialias normas komerciniams santykiams reglamentuoti. To-kiu keliu pirmiausia nuëjo Ðveicarija44. Pagal tai, ar komercinë teisëyra atskirta nuo civilinës teisës, ar yra jos dalis, privatinës teisës siste-mos skirstomos á monistines ir dualistines. Dualistinëje privatinës tei-sës sistemoje komercinë teisë yra atskirta nuo civilinës teisës. Ðiojesistemoje komercinë teisë funkcionuoja savarankiðkai, turi savo teisi-nio reglamentavimo objektà ir principus, taèiau jos reglamentuoja-miems santykiams subsidiariai taikomos ir civilinës teisës normos, nescivilinës ir komercinës teisës reguliavimo objektas ir reglamentavimopriemonës daþnai sutampa, ir todël neracionalu kartoti tas paèias nor-mas abiejø teisës ðakø ðaltiniuose (pvz., normas, reglamentuojanèiassandoriø negaliojimà, terminus, ieðkinio senatá ir kt.). Monistinëjeprivatinës teisës sistemoje komercinë teisë integruota á civilinës teisëssistemà, todël laikoma civilinës teisës institutu arba poðake. Nors mo-nistinëje sistemoje komercinë teisë tarsi iðnyksta, taèiau komerciniaisantykiai, be abejonës, iðlieka, taip pat iðlieka ir specialaus jø regla-mentavimo poreikis. Todël, nors monistinëje sistemoje civilinës ir ko-mercinës teisës principai vienodi, komerciniams santykiams teisiðkaireglamentuoti sukuriamos specialios CK ir kitø civiliniø ástatymø nor-mos. Lietuvos Respublikoje átvirtinta monistinë privatinës teisës sis-tema – CK reglamentuoja visus turtinius, tarp jø ir komercinius, san-tykius. Poreikis atriboti komercinæ teisæ nuo civilinës iðlieka ir monis-tinëje sistemoje, nes tai bûtina norint pagrásti specialiøjø normø tai-kymà. Komercinës teisës (tiek savarankiðkos teisës ðakos, tiek institu-to) atribojimo kriterijus – reglamentuojamø santykiø subjektø teisinisstatusas. Civilinës teisës subjektai pagal savo teisiná statusà gali bûti

44

Nors ir èia visø pirma buvo kodifikuota prievoliø teisë, t. y. teisës normos,reguliuojanèios turto apyvartà.

88


skirstomi á verslininkus ir vartotojus. CK 2.4 straipsnis verslininkaislaiko fizinius asmenis, kurie verèiasi ûkine komercine veikla. Ûkinëkomercinë veikla – tai veikla, kuri vykdoma ne dël asmeniniø poreikiøtenkinimo, bet siekiant gauti pelno. Fizinis asmuo gali ne tik patsástatymø nustatyta tvarka verstis verslu, bet ûkinei komercinei veiklaiplëtoti gali ásteigti ámonæ (akcinæ bendrovæ, individualià ámonæ, ûki-næ bendrijà ar kt.), todël CK verslininko terminà vartoja ir juridinioasmens teisiniam statusui apibûdinti, kai juridinis asmuo yra teisinia-me santykyje su vartotoju45.

Vartotojo sampratà apibrëþia CK 1.39 straipsnis: vartotoju lai-komas fizinis asmuo, kuris su prekiø ar paslaugø pardavëju (tiekëju)sudaro prekiø arba paslaugø sutartá asmeniniams, ðeimos, namø ûkio,bet ne savo verslo poreikiams tenkinti. CK numatytos specialiosiosnormos, reglamentuojanèios verslininko ar jo ásteigtos ámonës ir var-totojo santykius, ir specialiosios normos, reglamentuojanèios tik ver-slininkø ar jø ásteigtø ámoniø santykius. Pastarieji santykiai ir yra ko-mercinës teisës ðakos (dualistinëje privatinëje teisëje) arba komerci-nës teisës instituto (monistinëje civilinëje teisëje) reglamentavimo ob-jektas.

6.2.2.2. Civilinë ir ðeimos teisë

Ðeimos teisë tiek dualistinëje, tiek ir monistinëje privatinës tei-sës sistemose paprastai yra civilinës teisës sistemos dalis. Tik socialisti-në teisë kategoriðkai nepritarë ðeimos teisës integravimui á civilinæteisæ. Ði doktrina rëmësi argumentu, kad turtiniai santykiai ðeimojenëra savarankiðkas teisinio reglamentavimo objektas, nes jie yra iðves-

45

Pvz., CK 6.161 str. nustato, kad vieðàja sutartimi laikoma sutartis, kurià sudarojuridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tikkreipiasi (transporto, ryðiø, elektros, ðilumos, dujø, vandentiekio ir kt. organizacijos). Ðia-me straipsnyje nustatyta, kad sudarydamas vieðàsias sutartis juridinis asmuo (verslininkas)neturi teisës kam nors suteikti privilegijø, iðskyrus ástatymø nustatytus atvejus, taip patástatymø nustatytais atvejais juridinis asmuo (verslininkas) privalo pateikti atitinkamai vals-tybës institucijai tvirtinti standartines viešosios sutarties sàlygas. Ástatymø nustatytais atve-jais vieðosios sutartys gali bûti sudaromos pagal abiem šalims privalomas standartines sàly-gas, patvirtintas atitinkamos valstybës institucijos.

89


tiniai ið asmeninio pobûdþio santykiø. Socialistinëje visuomenëje, kaiprivatinë nuosavybë buvo uþdrausta, o asmeniniam vartojimui leisti-no turto kiekis buvo grieþtai reglamentuojamas, pavyzdþiui, viena ðei-ma galëjo nuomoti tik vienà butà, kaip asmeninæ nuosavybæ buvo ga-lima turëti tik vienà ne didesnio kaip ástatymø nustatyto ploto gyve-namàjá namà ar jo dalá, taip pat ribotà naminiø gyvuliø skaièiø ir kt.,toks atsiribojimas nuo civilinës teisës nekëlë problemø. Taèiau rinkosekonomikos ðalyse turtiniø santykiø reikðmë ðeimoje yra labai didelë,todël beveik visose valstybëse ðeimos teisë yra civilinës teisës sudeda-moji dalis. Taèiau ðeimos santykiø savitumas objektyviai reikalauja tur-tiniø ir kitø ðeimoje susiklostanèiø santykiø specialaus reglamentavi-mo. Todël CK ðeimos santykiams reglamentuoti yra skirta atskira Tre-èioji knyga, kurios normos yra gana savarankiðkos ir daugeliu atvejøturi didesnæ galià nei kitø CK knygø normos. CK 3.1 straipsnis, api-brëþiantis reglamentuojamus santykius, nustato, kad „Kitø Civiliniokodekso knygø ir kitø civiliniø ástatymø normos ðeimos santykiams tai-komos tiek, kiek jø nereglamentuoja ðios knygos normos“. Tai reiðkia,kad Treèiosios knygos normos kaip lex specialis ðeimos santykiø srityjeturi didesnæ galià nei kitos CK normos, todël jø konkurencijos ðeimosteisës srityje atveju taikomos Treèiosios knygos normos, o kai Treèio-sios knygos normos tam tikrø santykiø nereglamentuoja, kitø CK kny-gø normos taikomos subsidiariai. Taigi labai svarbu CK Treèiosios kny-gos reglamentuojamus santykius atriboti nuo kitø civiliniø santykiø.CK 1.1 straipsnis, apibrëþdamas civilinës teisës reglamentavimo ob-jektà, ðeimos santykius mini atskirai:

„Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja as-menø turtinius santykius ir su ðiais santykiais susijusius asmeni-nius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Ástatymø nu-statytais atvejais ðis kodeksas taip pat reglamentuoja ir kitokiusasmeninius neturtinius santykius“.Remiantis ðiuo straipsnio tekstu galima daryti iðvadà, kad ðei-

mos teisës reglamentavimo objektas yra specialiai apibrëþtas ir yra ið-imtinis (specialus), palyginti su bendruoju civilinës teisës reglamenta-vimo objektu. Todël konkreèius visuomeninius santykius prie ðeimosteisiniø santykiø galime priskirti tik specialiai ástatyme juos apibûdin-dami. Tai nustato CK 3.1 straipsnis:

90


„CK Treèiosios knygos normos reglamentuoja santuokos su-darymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarkà, sutuok-tiniø turtines ir asmenines neturtines teises, vaikø kilmës nustaty-mà, vaikø ir tëvø bei kitø ðeimos nariø tarpusavio teises ir parei-gas, ávaikinimo, globos ir rûpybos, civilinës bûklës aktø registravi-mo tvarkos pagrindines nuostatas“.Taigi ðeimos teisës atribojimo kriterijus – teisiniø santykiø sub-

jektai, kuriuos sieja santuoka, tëvystë ar kiti ðeiminiai santykiai.

6.2.2.3. Civilinë ir darbo teisë

Darbo teisë, kaip ir ðeimos teisë, tiek dualistinëje, tiek ir mo-nistinëje privatinës teisës sistemose yra atskirta nuo civilinës teisës.Palyginti su komercine ir ðeimos teise, ji labiausiai nutolo nuo civili-nës teisës ir tapo savarankiðka teisës ðaka. Darbo teisës atsiskyrimàlëmë XIX a. pabaigoje XX a. pradþioje susiformavusi nauja socialinëpolitika, siekianti uþtikrinti dirbanèiø samdomàjá darbà þmoniø tei-ses. Darbo sutartis – svarbiausias darbo teisës institutas ir jai bûdingaspoþymis. Pagal darbo sutartá darbuotojas ásipareigoja vykdyti tam tik-rà darbo funkcijà – nustatytu laiku bûti darbo vietoje ir dirbti sutarty-je sulygtà darbà pagal darbdavio nurodymà. Ði sutartis glaudþiai sieja-si su civiline rangos sutartimi, pagal kurià rangovas taip pat dirba uþ-sakovo naudai. Taèiau rangovas dirba savarankiðkai. Uþsakovui svarbutik darbo rezultatas. Pagal darbo sutartá darbuotojas dirba vadovauja-mas darbdavio. Darbo teisës atribojimo nuo civilinës teisës kriterijusyra teisiniø santykiø objektas. Darbo teisiniø santykiø objektas – dar-binë funkcija, o civiliniø teisiniø santykiø objektas – konkreèiai api-brëþtos gërybës (daiktai, teisës, veiksmø rezultatai, kitos gërybës). Ro-manø-germanø teisës sistemos ðalyse darbo santykio samprata buvoanksti susisteminta ir darbo teisës sritis suvienodinta. Ðiuo metu jaubeveik neginèijamais darbo sutarties atribojimo nuo civilinës sutartiespoþymiais laikoma: a) darbo sutartyje apibrëþtas tæstinis darbo proce-sas, kuris nëra siejamas su konkreèiu rezultatu; b) pavaldumo santy-kiai tarp darbdavio ir darbuotojo; c) darbuotojo privalomas paklusi-mas vidaus darbo taisyklëms. Darbo sutartis tapo kriterijumi, apibûdi-

91


nanèiu ðios teisës taikymo sritá46. Darbo teisiniø santykiø atribojimasyra labai reikðmingas, nes atsiþvelgiant á santykiø priskyrimà vieniemsarba kitiems ið esmës skiriasi gaunamø pajamø apmokestinimas, skir-tingos atsakomybës uþ padarytà þalà sàlygos ir tvarka. Todël CK 1.1straipsnis aiðkiai atriboja civilinæ teisæ nuo darbo teisës nustatydamas,kad:

„Darbo santykius reglamentuoja specialûs ástatymai. Ðio ko-dekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jø neregla-mentuoja specialûs ástatymai“.Vadinasi, darbo santykiams civilinës teisës normos gali bûti tai-

komos tik subsidiariai. Taèiau teisës taikymo praktikoje pasitaiko at-vejø, kai teisininkai nesugeba atriboti darbo santykiø nuo civiliniø,todël ilgai nagrinëjamos teisminës bylos ir tik kasaciniame teisme ið-taisomos teisëjø ir advokatø teisiniø santykiø kvalifikavimo klaidos47.

6.2.2.4. Civilinë ir tarptautinë privatinë teisë

Tarptautinë teisë yra ypatinga teisinë sistema, nes jai ágyven-dinti susiformavo specifiðka sistema48. Taèiau ji, kaip ir nacionalinëteisë, skirstoma á vieðàjà ir privatinæ.

Tarptautinë vieðoji teisë yra tarptautinës teisës sinonimas. Josreguliavimo objektas – santykiai tarp suvereniø valstybiø, taip pat irtarp kitø tarptautinës teisës subjektø, kurie yra tarptautinës politikosiðraiðka. Pagal ðá kriterijø tarptautinë teisë atskiriama nuo tarptauti-nës privatinës ir nacionalinës civilinës teisës. Tarptautinës privatinës

46

Plaèiau þr.: G. Dambrauskienë. Civiliniø ir darbo sutarèiø sàveika. Jurisprudencija:mokslo darbai. Lietuvos teisës universiteto Leidybos centras, 2002. T. 28(20). P. 7–16.

47

Pvz., ieðkovas ÞÛB „Erþvilko ûkininkø agroservisas“ nurodë, kad atlikus revizijà1999 m. gruodþio 24 d. paaiškëjo, kad bendrovë 1994 m. vasario 25 d. pagal veisliniøtelyèiø pirkimo aktà Nr. 243 pardavë 13 gyvuliø ir gavo 11 374 Lt, taèiau á bendrovës kasàáneðta tik 1000 litø. Gyvulius pardavë tuometinis bendrovës vadovas – atsakovas A. B. Jis,ieškovo teigimu, pinigus pasisavino, todël prašo teismo iš jo pinigus priteisti. Apylinkësteismas priteisë ieškovui 10 374 Lt sumà remdamasis senojo CK 512 str., nustatanèiupareigà gràþinti be pagrindo ágytà ar sutaupytà turtà. Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas nuro-dë, kad buvo klaidingai pritaikytos materialinës teisës normos, nes turi bûti taikomosdarbuotojo materialinæ atsakomybæ reguliuojanèio akto – Darbo ástatymø kodekso, o neCK normos (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. sausio 16 d. nutartis, civilinë byla Nr.3K–3–106/2002).

48

Apie tai plaèiau: Vadapalas V. Tarptautinë teisë. – Vilnius, 1998. P. 22–35.

92


teisës paskirtis reglamentuoti santykius tarp privaèiø subjektø (fizi-niø ir juridiniø asmenø). Ðiø teisës normø ypatumas tas, kad jos reg-lamentuoja privaèius santykius, kuriuose yra uþsienio elementas. To-kie santykiai susiformuoja, kai Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenyssudaro sandorius su kitø valstybiø asmenimis arba kai Lietuvos ámo-nës vykdo darbus ir teikia paslaugas uþsienio valstybëse ar uþsieniosubjektai vykdo komercinæ ûkinæ veiklà Lietuvoje. Tarptautinës priva-tinës teisës normos skirstomos á kolizines ir materialines. Kolizinësnormos yra iðdëstytos CK Pirmosios knygos II skirsnyje „Tarptautinëprivatinë teisë“, o materialinës – tarptautinëse sutartyse ir konvenci-jose. Kolizinës normos tiesiogiai nereguliuoja santykiø, o tik nurodo,kurios valstybës civiliniai ástatymai jiems turi bûti taikomi. Pastarai-siais metais, plëtojantis tarptautiniams ekonominiams santykiams, ko-liziniø normø reglamentavimas tampa nepakankamai veiksmingas, to-dël daugelis privatiniø santykiø, kuriuose yra uþsienio elementas, reg-lamentuojami valstybiø sudaromomis dviðalëmis bei daugiaðalëmis tarp-tautinëmis sutartimis ir konvencijomis. Ratifikuotø tarptautiniø su-tarèiø ir konvencijø normos tampa kiekvienos ratifikavusios valstybësteisinës sistemos sudëtine dalimi. Ðios teisës normos, nors nepatenkanei á CK, nei á kitus civilinius ástatymus, yra Lietuvos civilinës teisësðaltinis ir tiesiogiai reglamentuoja civilinius santykius, todël ðios nor-mos vadinamos tarptautine privatine materialine teise49.


1. Kokià praktinæ reikðmæ turi civilinës teisës apibrëþimas?2. Pagal koká civilinës teisës apibrëþimo elementà galime at-

skirti civilinæ ir darbo teisæ?3. Kaip pagrásti teiginá, kad ðeimos teisë yra civilinës teisës su-

dedamoji dalis?4. Kodël Lietuvos Respublikos civilinë teisë priskiriama prie

monistinës privatinës teisës?5. Kuo skiriasi materialiosios tarptautinës privatinës teisës nor-

mos nuo CK ir kitø Lietuvos Respublikos ástatymø teisës nor-mø?

49

Apie tai plaèiau: Mikelënas V. Tarptautinës privatinës teisës ávadas. – Vilnius, 2001.

93


7 poskyris.LIETUVOS CIVILINËS TEISËS SISTEMAIR STRUKTÛRA

7.1. Civilinës teisës sistemos samprata

Civilinës teisës sistemos sàvokos apibrëþimas metodologiðkaigrindþiamas bendramoksline sistemos samprata. Sistema – tai savitar-

pio priklausomybës ryðiais susieti sistemos elementai, sudarantys santyki-

nai baigtinæ visumà. Sistemos sampratoje iðskirtini trys jà apibûdinan-tys komponentai – elementai, ryšiai ir visuma. Pritaikydami ðià siste-mos sampratà civilinës teisës sistemai galime teigti, kad svarbiausiascivilinës teisës sistemà formuojantis veiksnys yra priklausomybës ryðiai

tarp teisës normø kaip pirminio civilinës teisës sistemos elemento.Priklausomybës ryðiai yra dvejopi – objektyvûs, t. y. nuo þmoniø valiosnepriklausantys, ir subjektyvûs – nustatyti valiniais ástatymo leidëjosprendimais (funkciniai ryðiai). Objektyviuosius ryðius tarp normø le-mia reglamentuojamø santykiø pobûdis, todël teisinëje literatûrojejie vadinami “genetiniais ryðiais“. Laikoma, kad jie suformuoja vidinæ

civilinës teisës sistemà, t. y. iðoriðkai nepastebimà, o atskleidþiamà tiksisteminiu teisës normø aiðkinimo bûdu. Vidinë civilinës teisës siste-

ma – tai teisës mokslo kategorija, apimanti visà civilinës teisës normø

sistemà, atskleidþianti sisteminius ryðius tarp civilinës teisës normø,

nepriklausomai nuo jø iðdëstymo konkreèiuose CK skyriuose ar ki-

tuose civilinës teisës aktuose.

7.2. Civilinës teisës institutai ir poðakës

Dël civilinës teisës „genetiniø“ priklausomybës ryðiø formuoja-si santykinai savarankiðki civilinës teisës normø junginiai, kurie suda-ro antrinius civilinës teisës sistemos elementus – institutus. Institutas

94


– civilinës teisës sistemos elementas, susidedantis ið teisës normø, reg-lamentuojanèiø tam tikrà civilinës teisës reguliuojamø santykiø rûðá.Institutai skirstomi tik pagal reglamentavimo dalyko kriterijø, pavyz-dþiui, ieðkinio senaties, þalos atlyginimo, pirkimo-padavimo, nuomosir kitus. Konkreèios teisës normos priskyrimas vienam arba kitam ins-titutui priklauso nuo to, kokius santykius ji reglamentuoja, o ne nuoto, kokioje CK struktûrinëje dalyje ji yra áraðyta. Pavyzdþiui, tarp pir-kimà-pardavimà reglamentuojanèiø normø yra ir normø, reglamen-tuojanèiø ieðkinio senatá. Taèiau tai jokiu bûdu nereiðkia, kad ði nor-ma yra pirkimo-pardavimo instituto sudedamoji dalis. Todël visos ieð-kinio senatá reglamentuojanèios normos, kur jos bebûtø, sudaro ieðki-nio senaties institutà ir veikia tarpusavyje sàveikaudamos.

Antriniai civilinës teisës elementai savo ruoþtu turi savo vidinæsistemà, o kartu sàveikauja su kitais institutais, todël dël ðiø ryðiø su-siformuoja subinstitutai ir poðakës, kuriø visuma sudaro civilinæ teisæ,kaip savarankiðkà teisës sistemos – teisës ðakà.

Subinstitutas – tai santykinai savarankiðka instituto dalis, susi-dedanti ið teisës normø, numatanti specialø tam tikros dalies santykiøreguliavimà, t. y. turinti santykinai atskirà (neperþiangiant institutoribø) teisinio reguliavimo dalykà. Pavyzdþiui, þalos atlyginimo institu-te galime iðskirti þalos, padarytos dël kûno suþalojimo ar mirties, beineturtinës þalos atlyginimo subinstitutus. Tokiu atveju taip pat susi-duriame su bendrøjø ir specialiøjø normø taikymo taisyklëmis.

Poðakë – tai keliø institutø teisës normø sàveika reguliuojantkompleksinius vienodos teisinës prigimties santykius. Tai daiktinë, prie-voliø ir autoriø teisë. Poðakei bûdingas poþymis – jos normø skirsty-mas á bendràsias ir specialiàsias.

7.2.1. Daiktinë teisë

Daiktinë teisë yra svarbiausia civilinës teisës poðakë, jungianticivilinës teisës institutus, kuriø normos reglamentuoja daiktinius civi-linius santykius.

Daiktinë teisë, kaip ir teisës terminas apskritai, gali bûti suvo-kiamas dvejopai – subjektine ir objektyviàja prasmëmis. Istoriðkai kon-tinentinëje Europoje daiktinës teisës terminas pirmiausia susiforma-

95


vo kaip subjektinë daiktinë teisë, kurios gynimui, atsiþvelgiant á daik-tiniø santykiø ypatumus, Romos privatinëje teisëje buvo taikomi ypa-tingi ieðkiniai – actiones ad rem, o pati daiktinë teisë buvo vadinamaius in re. Ði daiktiniø subjektiniø teisiø specifika vëliau tapo prielaidakontinentinëje Europoje daiktinei teisei formuotis kaip objektyvio-sios civilinës teisës poðakei.

Daikto, kaip civiliniø teisiø bei civilinës apyvartos objekto, spe-cifiðkumas, suteikiantis jam prioritetinæ reikðmæ kitø objektø atþvil-giu, nulemia tai, kad daiktinë teisë, kaip civilinës teisës sistemos ele-mentas, iðlieka ir ðiuolaikinës civilinës teisës kodifikacijose.

CK daiktinës teisës normos iðdëstytos atskiroje IV knygoje„Daiktinë teisë“. Faktiðkai bet kurios ðalies civilinës teisës sistemà,priskirtinà kontinentinës privatinës teisës šeimai, sudaro du pošakiaidaiktinë teisë ir prievoliø teisë.

Taigi daiktinë teisë objektyviaja prasme – tai civilinës teisës po-ðakë. Jà sudaro civilinës teisës institutai, reglamentuojantys visuome-ninius santykius, kuriø objektas yra daiktai.

Subjektine prasme daiktinës teisës – tai tam tikram subjektuipriklausanèios teisës á daiktà. Jas galima skirstyti á pagrindines (pirmi-nes) ir iðvestines. Pagrindinës (pirminës) daiktinës teisës – tai valdymoteisë ir nuosavybës teisë. Kitos daiktinës teisës yra iðvestinio pobû-dþio, nes jas suteikia daikto savininkas savo valia kitam asmeniui arbaiðimtiniais ástatymo numatytais atvejais tokios iðvestinës daiktinës tei-sës nustatomos ir prieð jo valià teismo sprendimu. Tokiø daiktiniøteisiø gali bûti devynios. Tai – turto patikëjimo teisë, svetimo turtoadministravimas, servitutas, uzufruktas, uþstatymo teisë (superficies),lgalaikë nuoma (emphyteusis), hipoteka, ákeitimas, svetimo daikto su-laikymas

Kaip jau minëta, ðiuolaikinës daiktinës teisës iðtakos glûdi Ro-mos privatinëje teisëje, suformavusioje paþeistø daiktiniø teisiø (tei-sës valdyti ir naudoti savo daiktus) gynimo sistemà, kuri ið esmës sky-rësi nuo reikalavimo teisës, kylanèios ið prievolës, gynimo nuo paþei-dimo. Daikto kûniðkumo poþymis, t. y. jo buvimas erdvëje kaip sava-rankiðkos bûties, atskirtos ir nuo kitø daiktø, ir nuo jo turëtojo (savi-ninko), bet paþenklintos priklausomybës tam tikram subjektui þenklu,buvo prielaida susiformuoti ypaè vadinamøjø daiktiniø ieðkiniø rûðiai– actiones ad rem, o vëliau susiformuoti ir specifinëms civilinës teisës

96


normoms, reglamentuojanèioms daiktinius santykius, – daiktinei tei-sei. Actiones ad rem esmæ sudaro tai, kad daiktiniø teisiø savininkassavo reikalavimus nukreipia á tà asmená, kuris valdo daiktà, dël kuriokyla ginèas, ir tai nepriklauso nuo to, ar tas valdytojas yra jo teisiøpaþeidëjas ar ne, tuo tarpu kai ginèas dël paþeistø teisiø kyla ið prie-volinio teisinio santykio, ieðkinys vadinamas actiones ad personam, nesieðkinio reikalavimas nukreiptas á asmená (skolininkà), paþeidusá savoásipareigojimus ieðkovui. Pavyzdþiui, jeigu daiktas pavogtas, o jo savi-ninkas nustato, pas kà ðis daiktas yra, jis turi teisæ pareikðti to daiktovaldytojui ieðkiná dël daikto gràþinimo, ir tai nepriklauso nuo to, kaddabartinis daikto valdytojas tà daiktà ásigijo neþinodamas, kad daik-tas yra vogtas. Jei dël ástatyme numatytø aplinkybiø sàþiningo ágijëjoteisës bus ginamos ir dël to jo ieðkinys nebus patenkintas, pastarasisgalëtø pareikðti ieðkiná ad personem, t. y asmeniui, kuris padarë þalà,pavyzdþiui, vagiui, jeigu bus rastas, arba daikto saugotojui, jeigu daik-tas buvo perduotas pagal sutartá saugoti. Šiuo atveju daikto savinin-kas galës reikalauti tik atlyginti jo patirtus nuostolius.

Daiktinës teisës, kaip civilinës teisës sistemos, savarankiðko ele-mento susiformavimo objektyvus pagrindas yra daiktiniø santykiø pri-gimties ypatumai, pagal kuriuos jie atsiriboja nuo prievoliø ir sukuriaporeiká atskiram jø teisiniam reglamentavimui. Daiktinio teisinio san-tykio atribojimas nuo prievoliø, ypaè tø, kuriø objektas taip pat yradaiktas, iki ðiol yra aktualus ir ástatymø leidybos, ir teisës normø taiky-mo bei subjektiniø teisiø gynimo srityje. Daiktiniø santykiø ypatumai,kurie dar Romos privatinëje teisëje tapo daiktinës teisës, kaip civili-nës teisës sisteminio elemento, formavimosi pagrindu ir šiais laikaisyra kriterijus atribojant daiktinius teisinius santykius nuo prievoliø.Tokiais kriterijais reikëtø laikyti:

• daiktiniø santykiø absoliutumà;• daiktinio teisinio santykio turinio imperatyvø apibrëþtumà;• subjektinës daiktinës teisës ryðá su objektu (daiktu) arba se-

kimo teisæ;

• daiktiniø santykiø vieðumà.

Daiktiniø santykiø absoliutumas.

Absoliutinio (absolutus – lot. besàlyginis, neapibrëþtas) civili-nio teisinio santykio teises turintis subjektas jas ágyvendina pats savo

97


veiksmais (pvz., savininkas valdo ir naudoja savo daiktus savo porei-kiams tenkinti), o visi asmenys turi susilaikyti nuo bet kokiø veiksmø,trukdanèiø ðias teises ágyvendinti. Vadinasi, ápareigotieji asmenys turibûti pasyvûs, todël ápareigotø subjektø sàraðas konkreèiai neapibrëþ-tas, nes niekas neturi nieko konkreèiai padaryti.

Kalbant apie santykiná santyká yra kitaip – abi ðalys yra aiðkiaiapibrëþtos, o reikalavimo teises turinèio subjekto teisës ágyvendinimaspriklauso nuo ápareigoto subjekto veikimo.

Daiktiniam teisiniam santykiui tiesioginis teisinis konkreèiai api-brëþtø asmenø ryšys nebûdingas. Visi asmenys, kurie nëra daikto savi-ninkai, yra ápareigoti nepaþeisti daikto savininko ir daikto kûniðkojoryðio, t. y. savininko teisës daiktà turëti ir naudoti savo nuoþiûra. Va-dinasi, teisæ á daiktà turi konkretus asmuo, kuris daiktà valdo ir taippats savo veiksmais ágyvendina savo teisæ á daiktà, o visi kiti asmenysyra ápareigoti gerbti ðià teisæ ir susilaikyti nuo bet kokiø veiksmø, ku-riais daikto valdytojo teisës bûtø paþeistos. Taigi ápareigotøjø asmenøsàraðas nëra konkreèiai apibrëþtas, nes absoliuèiai visi, tiek tie, kuriekonkreèiu momentu palaiko tiesioginá ryšá su daiktu, tiek tie, kurie tikpotencialiai gali uþimti tokià pozicijà.

Daiktinio teisino santykio turinio imperatyvusapibrëþtumas

Daiktinio teisinio santykio turiná sudaro jo dalyviø tarpusavyjekoresponduojanèios subjektinës teisës ir subjektinës pareigos. Daikti-nio teisinio santykio absoliutumo poþymis suponuoja ir subjektinësteisës, ir subjektinës pareigos turinio nustatymo ypatumus. Ápareigo-tø asmenø sàraðas daiktiniame santykyje nëra apibrëþtas, todël nenu-statomas joks konkretus teisës turëtojo ir pareigas turinèiojo asmensteisinis ryðys. Ápareigotasis asmuo, neturëdamas realaus santykio suteisës turëtoju, pats nedalyvauja formuojant ðá santyká. Vadinasi, jampareigos atsiranda be jo valios, ástatymo pagrindu.

Sekimo teisë. Kitas daiktiniø santykiø iðskirtinis bruoþas yra tai,kad ðiø santykiø objektas yra daiktas, kuris priklauso tam tikram sub-jektui. Ðios priklausomybës teisinës formos – daiktinë subjektinë tei-së, kurià pripaþásta ir gina teisë, vadinama daikto valdymo teisiniutitulu (nuosavybë, nuoma, pasauga, panauda, ákeitimas ir t. t.). Svar-

98


biausia tai, kad ði subjektinë teisë – teisinis valdymo titulas – susijæsne tik su jos turëtoju – subjektu, bet ir su tos teisës objektu – daiktu.Tai pagrindinis daiktinio teisinio santykio poþymis, kuris dar Romosteisininkø buvo pavadintas sekimo teise. Tai reiškia, kad kur daiktasbebûtø – ar pas savininkà, ar pas kità asmená – pagal sekimo teisæ daik-tinë teisë pereina kartu su daiktu. Pavyzdþiui, iðnuomojus daiktà, nuo-savybës teisë, taip pat ir kitos daiktinës teisës, susijusios su daiktu(pvz., servituto arba ákeitimo teisë) neiðnyksta, todël Romos teisinin-kai daiktinæ teisæ vadino ius in re.

Daiktiniø santykiø vieðumas. Teisinei pareigai gerbti kito as-mens daiktines teises ir nepaþeisti jø bûtinas daiktiniø teisiø vieðu-mas, kad kiekvienas suvoktø daiktines teises á konkretaus daikto turë-tojà. Kiekvienas protingas þmogus þino, kokie daiktai priklauso jam,todël kiekvienam nebûtina þinoti, kam priklauso tie daiktai, kurie ne-priklauso jam. Vadinasi, jeigu kaþkas bando uþvaldyti jam nepriklau-santá daiktà, jis turi suvokti, kad paþeidþia kito asmens teises á tà daik-tà. Tiesa, bendroji taisyklë, kad kiekvienas daiktas turi savininkà, turivienà iðimtá. Gali bûti ir tokia situacija, kai daiktas neturi savininkoToks daiktas teisëje vadinamas beðeimininkiu, todël já gali pasisavintiir pradëti valdyti bet kas. CK 4.57 straipsnyje nustatyta, kad: „Bešei-

mininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio sa-

vininkas neþinomas“, taèiau beðeimininkiu daiktu nelaikomas „sàþi-

ningai ágytas ir teisëtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas ágyjamà-

ja senatimi dar nëra ágijæs nuosavybës teisës á daiktà.“ Beðeimininkiaisdaiktais gali bûti gyvûnai, negyvi kilnojamieji daiktai, kurie niekamdar nepriklausë arba kuriø savininkas atsisakë. Prie beðeimininkiø daik-tø priskiriami pamesti arba paslëpti daiktai, jeigu jø savininkas pagalástatymus yra praradæs teisæ á tuos daiktus. Vadinasi, tokio daikto pa-sisavinimas nebûtø laikomas kito asmens teisës á tà daiktà paþeidimu.

Pagrindinë subjektinë daiktinë teisë yra nuosavybës teisë. Ðiàteisæ savininkas, kaip autonomiðkas subjektas, ágyja tik savo valios pa-stangomis – daiktà pasisavindamas, já pagamindamas arba sandoriøpagrindu ásigydamas ið kito asmens. Lygiai taip pat ðià teisæ jis galiprarasti, t. y. tik savo valia – atsisakydamas nuosavybës teisës á daiktà(já iðmesdamas) arba pagal sandorá perleisdamas kitam subjektui.

99


Absoliutiniuose teisiniuose santykiuose ir santykio ir subjekti-nës teisës objektas yra tas pats. Taip yra todël, kad absoliutinis teisinissantykis ágyvendinamas paties teisës turëtojo veiksmais, o ne kitø –ápareigotøjø subjektø – veiksmais. Daiktinë teisë reglamentuoja san-tykius dël daiktø teisinës priklausomybës kuriam nors subjektui. Ðidaikto priklausomybë subjektui vadinama teise á daiktà.

Paþymëtina, kad Lietuvos civilinës teisës nuosavybës institutasapima ne tik „tikruosius“ daiktinius santykius, t. y. santykius, kuriøobjektas yra materialusis daiktas, atitinkantis anksèiau pateiktà CK4.1 straipsnio daikto apibrëþimà, bet ir kitokius objektus. Tokia išvadadarytina remiantis CK 4.38 straipsniu, kuriame nustatyta, kad „nuo-

savybës teisës objektu gali bûti daiktai ir kitas turtas“. Šiame straipsnyjevartojamas þodis „kitas turtas“ apima turtines teises, kurios nëra ma-terialûs daiktai, bet turi vertæ ir gali dalyvauti apyvartoje, pavyzdþiui,banko reikalavimo teisë gràþinti paskolà. Tokia reikalavimo teisë galibûti perleista kitam asmeniui. Daþniausiai toks perdavimas yra atly-gintinis. Vadinasi, reikalavimo teisës turëtojas – bankas ðiuo atvejusavo reikalavimo teisæ iðkeièia á kità civilinës teisës objektà – pinigus,daiktus ar kitokias gërybes. Kaip jau raðëme anksèiau, nuosavybës tei-sës objektø skirstymas á materialiuosius (res corporales) ir nemateria-liuosius (res incorporales) perimtas ið Romos privatinës teisës. Ðis skirs-tymas ið esmës tapo pagrindine prielaida civilinæ teisæ skirstyti á daik-tinæ ir prievolinæ. Romos privatinëje teisëje civiliniai teisiniai santy-kiai buvo skirstomi á daiktinius, kuriø objektas – res corporales, ir as-meninius, kuriø objektas – res incorporales. Asmeniniais santykiais lai-kytos prievolës, nes viena santykio ðalis (kreditorius) ágydavo teisæ,nukreiptà á asmená, bet ne á daiktà, todël daiktinës ir prievoliø teisësatribojimas bûdingas tik kontinentinës civilinës teisës sistemoms, pa-tyrusioms Romos privatinës teisës átakà. Anglosaksø teisë tokio skirs-tymo nenaudoja. Reikia pabrëþti, kad ðiuolaikinëje civilinëje apyvar-toje vyrauja ne daiktai, o turtinës teisës, todël ir kontinentinës teisësðalyse daiktinës ir prievoliø teisës atribojimas pamaþu praranda reikð-mæ. Apyvartos poreikiai reikalauja vienokiu arba kitokiu bûdu pripa-þinti, kad nuosavybës objektu gali bûti ne tik materialûs daiktai, bet irnematerialios gërybës, nes tiek vienas, tiek kitas gërybes perleisti ki-tam asmeniui gali tik pats savininkas arba jo ágaliotas asmuo.

100


7.2.2. Prievoliø teisë

Prievoliø teisë – tai civilinës teisës specialiosios dalies poðakë,reglamentuojanti santykius, vadinamus prievolëmis. Prievolë – tai toksteisinis santykis, kurio viena ðalis turi teisæ reikalauti (reikalavimo tei-sæ) kitos ðalies atlikti jos naudai tam tikrus veiksmus, o pastaroji turipareigà savo veikla ágyvendinti tà reikalavimo teisæ. Taigi prievolë dusubjektus susieja ásipareigojimais, kurie susidaro tarp fiziniø ir juridi-niø asmenø dël materialiniø ir kitokiø gërybiø perleidimo, darbø atli-kimo, kroviniø ir keleiviø veþimo, paslaugø suteikimo, padarytos tur-tinës arba neturtinës þalos atlyginimo ir kitais atvejais.

Prievoliø teisë apima daugybæ santykiø, todël ji skirstoma á ben-dràjà ir specialiàjà dalis. Bendroji dalis apima teisës normas, taiko-mas visoms prievoliø rûðims. Ðios dalies normos apibrëþia prievolëssampratà ir jø ðalis, nustato prievoliø atsiradimo pagrindus, jø vykdy-mo tvarkà, prievoliø pakeitimo ir pasibaigimo pagrindus. Prievoliøteisës bendrojoje dalyje suformuluoti ir prievoliø teisës principai, pri-taikantys bendruosius civilinës teisës principus prievoliø teisei.

Specialiosios prievoliø teisës dalies normos reglamentuoja at-skiras prievoliø rûðis. Jos sukonkretina bendrosios dalies normas, ben-drojoje prievoliø teisës dalyje suformuluotus principus pritaiko atski-roms prievoliø rûðims reglamentuoti. Pagrindinë prievoliø klasifikaci-ja pagrásta prievoliø atsiradimo pagrindø kriterijumi. Pagal ðá kriterijøprievolës skirstomos á keturias rûðis: sutartinës prievolës, prievolës,atsirandanèios dël padarytos þalos atlyginimo (ðios prievolës vadina-mos deliktinëmis; lot. delictum – nusiþengimas, kaltë), prievolës, atsi-randanèios tarsi ið sutarèiø (kvazisutarèiø), prievolës, atsirandanèiostarsi ið deliktø (kvazideliktø).

7.3. Civilinës teisës struktûra

Viskà apimanèio civilinës teisës reguliuojamojo poveikio visuo-meniniams santykiams pasiekiama suteikiant civilinei teisei tam tiikràformà, t.y. civilines normas, institutus, subinstitutus, poðakius sujun-giant á vienà visumà ir iðdëstant civilinës teisës aktuose. Pagal tai, kaiptai daroma, Europos valstybiø civilinës sistemos skirstomos á instituci-

101


nes ir pandektines. Pandektinë (gr. pandektes – viskà apimantis) susi-deda ið bendrøjø ir specialiøjø normø ir institutø. Institucinë sistemasusideda ið stambiø institutø, kurie pandektinëje sistemoje gali bûtitraktuojami kaip poðakës (nuosavybë, prievolës, paveldëjimas ir kt.).Pandektinë sistema yra istoriðkai vëlyvesnë (Vokietija). Institucinës sis-temos pavyzdys – Prancûzija.

Lietuvos civilinës teisës sistemai bûdingi pandektinës privati-nës teisës bruoþai. Ji turi iðplëtotà bendràjà dalá, kurios nuostatossuformuoja teisinius pagrindus ne tik paèiai civilinei, bet ir kitomsLietuvos privatinës teisës (darbo ir ðeimos) ðakoms funkcionuoti, irvadinamàjà specialiàjà dalá, kuri reglamentuoja atskiras civiliniø san-tykiø rûðis.

Civiliniø ástatymø struktûros formavimui esminës reikðmës tu-

ri funkciniai ryšiai tarp teisës normø. Civiliniø ástatymø struktûra at-spindi ástatymø leidëjo valià, kuris siekdamas teisinio reguliavimo me-chanizmo efektyvumo, derina bendràsias ir specialiàsias normas, uþ-tikrindamas jø tarpðakinæ integracijà sudaro skirtingos teisinës pri-gimties teisës normø junginius. Be to, teisës normos yra sistemina-mos, priimami tik tam tikrà santykiø rûðá reglamentuojantys ástatymaiarba sudaromi ástatymø rinkiniai, sàvadai ir kita. Aukðèiausia civiliniøteisës normø susisteminimo forma laikomas civilinis kodeksas. Tai ci-vilinës teisës ástatymas, parengtas kodifikavimo bûdu. Kodifikavimaspasiþymi tuo, kad jis apima visà civilinës teisës ðakà, o ne atskirà josinstitutà. Teisës normos CK iðdëstomos sistemiðkai, sugrupuojant jas áinstitutus ir poðakes, jungianèias kelis institutus, taip pat suskirstantjas á bendràjà ir specialiàjà CK dalis. Á CK átraukiamos normos ið ga-liojanèiø ástatymø, taip pat kuriamos naujos normos, ðalinamos nerei-kalingos teisës normø kolizijos, uþpildomos teisës spragos. PriëmusCK, netenka galios daugybë atskirø ástatymø, nes jie nebereikalingi,civilinës teisës normos tampa tikslesnës, suprantamesnës (ypaè papras-tam þmogui, neteisininkui), todël CK priëmimas kontinentinëje Eu-ropoje laikomas tobuliausiu civilinës teisës sisteminimo bûdu50. Taipsuformuojama iðorinë civilinës teisës sistema, kuri vadinama civiliniø

50

Anglosaksø ðalyse, kuriø civilinës teisës sistemoje vyrauja teisminis precedentas,

civiliniai kodeksai nepriimami.

102


ástatymø sistema51, arba civilinës teisës struktûra.

Civiliniø ástatymø sistema (civilinës teisës struktûra) – tai teisësnormø iðdëstymas norminiuose aktuose uþtikrinant jø tarpusavio funk-ciná suderinamumà reguliuojant civilinius santykius. Ði sistema ypaèreikðminga ástatymø taikymui, teisiniam ðvietimui, sisteminimui ir nor-miniø aktø rinkiniø leidybai.

Lietuvos civilinës teisës struktûrà apibûdina CK struktûra. Jásudaro ðeðios knygos, kurios savo ruoþtu skirstomos á dalis ir skyrius.Tiek vidinë civilinës teisës sistema, tiek jos struktûra yra vienodai svar-bios aiðkinant konkreèios teisinës normos turiná, jos taikymo sritá. CK1.9 straipsnyje nustatyta, kad

„Siekiant uþtikrinti ðio kodekso vientisumà ir atskirø struktûri-niø daliø suderinamumà, taikant jo normas jos aiðkinamos atsiþvel-giant á ðio kodekso sistemà bei struktûrà“.

7.3.1. Bendroji dalis

Bendrosios dalies normos iðdëstytos CK Pirmojoje ir Antrojojeknygose. Bendrosios dalies normø paskirtis trejopa. Pirma, jomis nu-statomas civilinës teisës reglamentavimo dalykas ir atvejai, kai civili-nës teisës taikymas iðpleèiamas ir vieðosios bei darbo teisës reglamen-tuojamiems turtiniams santykiams. Ðios normos labai svarbios kvalifi-kuojant konkreèius teisinius santykius, kai reikia taikyti teisæ. Antra,bendrosios dalies normos, apibrëþdamos civilinës teisës principus, ci-viliniø santykiø objektus ir subjektus bei ðiø santykiø atsiradimo pa-grindus (teisinius faktus – sandorius, deliktà ir kt.), suformuoja pa-grindinius civiliniø teisiniø santykiø elementus ir tø santykiø susidary-mo mechanizmà. Treèia, bendrosios dalies normos átvirtina civiliniøteisiniø santykiø ágyvendinimo pagrindus.Tuo tikslu nustato terminø(paprastøjø ir ieðkinio senaties) skaièiavimo ir taikymo tvarkà, atsto-vavimà, civiliniø teisiø ágyvendinimo bei gynimo bûdus ir kita.

51

Studijuojanèiajam šià temà rekomenduojame atkreipti dëmes á tai, kad mes

nesutapatiname teisës ir ástatymo. Ástatymas laikytinas tik teisës forma, todël vidinë civili-nës teisës sistema ir civilinës teisës sistema yra sinonimai. Tuo tarpu civiliniø ástatymø

sistema yra civilinës teisës sistemos išraiškos forma, todël civiliniø ástatymø ir civilinës teisës

struktûros terminai yra sinonimai.

103


7.3.2. Specialioji dalis

Specialiàjà civilinës teisës dalá sudaro keturios CK knygos (Tre-èioji knyga – ðeimos teisë, Ketvirtoji knyga – daiktinë teisë, Penktojiknyga – paveldëjimo teisë ir Ðeðtoji knyga – prievoliø teisë) bei daugy-bë specialiø ástatymø, kuriuose CK numatytais atvejais gali bûti regla-mentuojami tokie civiliniai santykiai, kuriø CK nereglamentuoja: me-no, mokslo ir literatûros kûriniø autoriø, iðradëjø santykiai, susijæ sukûriniø ir iðradimo apsauga ir naudojimu, taip pat santykiai, kuriøCK nereglamentuoja, bet CK numatytais atvejais specialiais ástaty-mais leidþiama papildyti nustatytà reglamentavimà arba sureguliuotikitaip, nei sureguliuota CK normomis. Toká CK ir kitø civiliniø ástaty-mø santyká nustato CK 1.3 straipsnio norma:

„Jeigu yra ðio kodekso ir kitø ástatymø prieðtaravimø, taikomosðio kodekso normos, iðskyrus atvejus, kai ðis kodeksas pirmenybæ su-teikia kitø ástatymø normoms“.

Pagal reglamentuojamø visuomeniniø santykiø objektà specia-lioji civilinës teisës dalis skirstoma á daiktinæ, prievoliø ir paveldëjimoteisæ.


1. Kuo skiriasi civilinës teisës sistema ir struktûra?2. Kokios aplinkybës sàlygoja civilinës teisës struktûrà?3. Kaip atskirti specialiàsias civilinës teisës normas nuo

bendrøjø?4. Kas turi didesnæ reikðmæ – daiktinë ar prievoliø teisë?5. Ar bendrosios CK normos yra tik CK Pirmojoje knygoje?

104


8 poskyris.CIVILINËS TEISËS ÐALTINIAI

8.1. Civilinës teisës ðaltinio samprata

Civilinës teisës ðaltinio apibrëþimas turi bûti grindþiamas teisësteorijos nuostatomis apie teisës ðaltiná apskritai. Taèiau teisës teorijo-je, kuri, beje, teisës ðaltinio sampratà, kaip ir daugelá kitø savo postu-latø, grindþia civilinës teisës doktrina, nëra vienos nuomonës. Teisësðaltinio termino atsiradimas siejamas su Romos istoriku Titu Livijum,kuris XII lenteliø ástatymà pavadino teisës ðaltiniu. Vëliau ðá terminàëmë vartoti ir teisininkai. Todël nusistovëjo daugiareikðmis ðio termi-no vartojimas. Istorijos mokslas teisës ðaltiná suvokia kaip þiniø apieteisæ ðaltiná – tam tikrà tekstà, teisës paminklà. Teisës mokslas ðiamterminui teikia kitokià – teisës normø formavimo prielaidø bei teisësnormø iðraiðkos formos prasmæ. Kaip matome, ir teisës moksle ðiamterminui teikiamos kelios reikðmës. Prof. A. Vaiðvila pagrástai kriti-kuoja teisës ðaltinio ir teisës formos sàvokø sutapatinimà ir teisës ðal-tinio termino daugiareikðmiðkumà. Teisës ðaltinio kaip teisës formossampratai susiformuoti didþiausià átakà turëjo normatyvistinë teisësdoktrina, kuri padarë reikðmingà poveiká keliø kartø teisininkø màs-tymui. Poþiûris á teisës ðaltiná kaip teisës formà tapo vyraujantis irsuformavo ðio termino vartojimo tradicijà nepaisant tokio vartojimonelogiðkumo. Todël ir naujajame Lietuvos CK ðis terminas vartojamastradicine (t. y. teisës formos) prasme, átvirtindamas tokio termino var-tojimo kituose teisës bei teisës taikymo aktuose, o ið dalies ir teisinëjeliteratûroje bûtinybæ.

8.2. Civilinës teisës ðaltiniai kontinentinëje iranglosaksø teisëje

Kontinentinëje Europoje ir anglosaksø ðalyse susiklostë skir-tingi civilinës teisës ðaltiniai. Kontinentinë civilinë teisë nuëjo Romos

105


teisës recepcijos keliu, kuris prasidëjo nuo Justiniano ástatymø sàvadoaiðkinimo ir civiliniø kodeksø, sudarytø ið abstrakèiø teisës normø,priëmimo. Todël kontinentinës teisës teisinëse sistemose pagrindiniuir vieninteliu teisës ðaltiniu ilgà laikà buvo laikomas norminis aktas(ástatymas ir poástatyminis aktas). Bendroji teisë formavosi apibendri-nant teismø sprendimus. Jos istorinës ðaknys glûdi anglosaksø màsty-mo ypatume: tai, jog teisë neuþraðyta popieriuje, anaiptol dar nereið-kia, kad ji neegzistuoja, todël teisëjas kas kartà, kai sprendþia, ir kuriateisæ. Todël bendrosios teisës teisinëse sistemose teisminis preceden-tas tradiciðkai tebeturi didesnæ reikðmæ nei kontinentinës teisës.

Pastaruoju metu pastebimas ðiø sistemø suartëjimas. Ðiuolai-kinei kontinentinei teisei bûdingas siekis kovoti su perdëtu formaliz-mu, suteikiant, pavyzdþiui, pirmenybæ susitarimui, bet ne sutarties for-mai, teismø praktikos vaidmens didinimui. Bendrosios teisës teisinësesistemose didëja ástatymø vaidmuo, ypaè po 1973 m., kai Anglija tapoEuropos ekonominës bendrijos nare. 1965 m. buvo ásteigta Teisës re-formos komisija. Nepaisant skirtingo poþiûrio á teisës ðaltinius, abie-jose sistemose pats teisës ðaltinio terminas traktuojamas vienodai,t. y. tradiciðkai, – teisës ðaltinis yra teisës forma.

8.3. Pirminiai ir antriniai civilinës teisës ðaltiniai

Ðiuolaikinë teisë netapatina teisës ir ástatymo, o ástatymo nebe-laiko vienintele teisës iðraiðkos forma. Precedento legalizavimas suda-ro prielaidas teisei reikðtis ir kitomis formomis, o ne tik oficialiaisnorminiais aktais. Todël, be norminio akto, teisës ðaltiniais (formo-mis) laikomi paproèiai, teismø precedentai bei teisës doktrina. Be abe-jo, ðiø ðaltiniø teisinë galia ir jø susiformavimo prielaidos yra skirtin-gos. Todël teisës doktrina civilinës teisës ðaltinius skirsto á pirminius(pagrindinius) ir iðvestinius (antrinius).

Pirminiai civilinës teisës ðaltiniai – tai ástatymø leidëjo priimtosar sankcionuotos visuotinai privalomos elgesio taisyklës52. Pirmajampogrupiui (ástatymø leidëjo priimtoms elgesio taisyklëms) priskirtini

52

Pagal visuotinio privalomumo kriterijø pirminius civilinës teisës šaltinius atribo-jame nuo individualaus taikymo aktø, pvz., Prezidento dekreto dël asmens apdovanojimomedaliu.

106


ástatymai plaèiàja ðio termino prasme53 – tai ástatymai ir poástatyminiaiaktai bei Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos ir ásigaliojusios tarp-tautinës sutartys ir konvencijos. Prie pirminiø civilinës teisës ðaltiniøtaip pat priskiriami ir bendrieji civilinës teisës principai. Antrajampogrupiui (ástatymø leidëjo sankcionuotoms) priskiriami paproèiai54,kuriø taikymà reglamentuoja CK 1.4 straipsnis. Šiame straipsnyje nu-statyta, kad paproèiai reglamentuojant civilinius santykius taikomi tiktais atvejais, kai tai numatyta ástatymuose ar sutartyse. Þinoma, nega-li bûti taikomi tokie paproèiai, kurie prieðtarauja imperatyvioms ásta-tymo normoms, sàþiningumo, protingumo arba teisingumo principams.Kita vertus, ðiø principø turiniui ir(arba) kriterijams nustatyti papro-èiai gali bûti taikomi ir tais atvejais, kai ástatyme arba sutartyje nëratiesioginës nuorodos á konkretø paprotá.

Antriniai civilinës teisës ðaltiniai – tai elgesio taisyklës, kuriossusiformuoja greta pirminiø ðaltiniø aiðkinant ir taikant pirminius tei-sës ðaltinius. Prie antriniø ðaltiniø priskiriama teismø (arbitraþø) prak-tika ir teisës doktrina. Antriniø civilinës teisës ðaltiniø pripaþinimàpatvirtina CK 1.5, 1.8 ir 1.9 straipsniai. Pavyzdþiui, CK 1.5 straipsnyjenustatyta:

„Jeigu ástatymai ar ðaliø susitarimas numato, kad tam tik-

rus klausimus teismas sprendþia savo nuoþiûra, teismas privalo tai

darydamas vadovautis teisingumo, protingumo ir sàþiningumo kri-

terijais. […] Teismas, aiðkindamas ástatymus ir juos taikydamas,

privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sàþiningumo princi-

pais“.

CK 1.8 straipsnis sudaro prielaidà teisës taikymo subjektamstaikyti ástatymo ir teisës analogijà:

„Civilinës teisës normø nesureglamentuotiems civiliniams

santykiams taikomi panaðius santykius reglamentuojantys civili-

niai ástatymai (ástatymo analogija). Jeigu nëra panaðius santykius

reglamentuojanèiø civiliniø ástatymø, taikomi bendrieji teisës prin-

cipai (teisës analogija)“.

53

Tam tikrais atvejais þodis „ástatymas“ vartojamas siauràja, arba tiesiogine, pras-me. Tokiu atveju ástatymø kategorijai priskiriami tik Lietuvos Respublikos Seimo priimtinorminai aktai – ástatymai.

54

Tai, kad paproèiai kaip teisës ðaltinis nepateko á CK 1.3 str. demonstruoja soviet-meèiu susiformavusá poþiûrá á paproèius kaip teisës ðaltiná.

107


CK 1.9 straipsnis nustato CK normø aiðkinimo principus, kurieleidþia interpretuoti CK normas atsiþvelgiant á ðio kodekso sistemàbei struktûrà, o nustatant taikomos normos tikràjà prasmæ turi bûti„atsiþvelgiama á ðio kodekso ir aiðkinamos normos tikslus bei uþdavi-

nius“. Èia nurodytos CK nuostatos suteikia teisës taikymo subjektams– visø pirma teismams galimybæ tikslinti pirminiø teisës ðaltiniø sufor-muluotas nuostatas. Teismø praktikos vaidmuo formuojant teisæ tei-sës taikymo aktais Lietuvoje tapo ypaè svarbus po to, kai Teismø ásta-tymas átvirtino Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo teisæ ir pareigà formuotivienodà teismø praktikà. Buvo nustatyta, kad visi kiti teisæ taikantyssubjektai turi atsiþvelgti á Aukðèiausiojo Teismo iðaiðkinimus. Siekiantskatinti teismø savarankiðkumà bei jø veiklos efektyvumà 1994 m. ge-guþës 31 d. priimtas Teismø ástatymas átvirtino Lietuvos AukðèiausiojoTeismo teisëjø senato aprobuotø sprendimø privalomumo principà, o1994 m. lapkrièio 8 d. buvo padarytas svarbus Civilinio proceso ko-dekso papildymas – nustatyta, kad teismas, spræsdamas civilinæ bylà,turi vadovautis teisingumo, protingumo ir kitais bendraisiais teisësprincipais. Taip buvo suformuotos teisinës prielaidos teismui inter-pretuoti ástatymø nuostatas, siekti, kad jø sprendimai civilinëse bylo-se bûtø ne formaliai, o ið esmës teisingi. Šiais esminiais Civilinio pro-ceso kodekso papildymais pradëtas keisti poþiûris á teismø veiklà. Iðteismo pareikalauta ne mechaniðko teisës normos taikymo, bet teisësnormø interpretavimo vadovaujantis gyvenimo praktika patvirtintaissàþiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais. Taigi suteikus teis-mui galimybæ interpretuoti teisës normas, o ástatymø nustatyta tvarkaaprobuotà teismo sprendimà pripaþinus privalomu kitiems teisës tai-kymo subjektams, Lietuvos civilinës teisës šaltiniø sistemoje faktiðkaibuvo átvirtintas teismo precedentas, kuris anksèiau buvo laikomas bû-dingu tik anglosaksø (bendrajai) teisei. Ði teismo funkcija átvirtinta irnaujajame CK bei Teismø ástatyme. Ðio ástatymo 23 str. nustato, kad:„Aukðèiausiasis Teismas formuoja vienodà teismø praktikà aiðkinant ir

taikant ástatymus ir kitus teisës aktus.“, o á „Aukðèiausiojo Teismo biule-

tenyje paskelbtose nutartyse esanèius ástatymø ir kitø teisës aktø taikymo

iðaiðkinimus atsiþvelgia teismai, valstybës ir kitos institucijos, taip pat kiti

asmenys, taikydami tuos paèius ástatymus ir kitus teisës aktus“.

Naujà impulsà teismø praktikos vaidmens plëtrai, kuri priarti-na teismø praktikà prie pirminiø ðaltiniø statuso, padarë Lietuvos Kon-

108


stitucinis Teismas. 2006 m. kovo 28 d. nutarime ne tik konstatuota,kad teismai saistomi savo paèiø sukurtø precedentø, bet ir nurodënaujø teismo precedentø kûrimo principus: „(...) nauji teismo prece-dentai tø kategorijø bylose gali bûti kuriami tik tada, kai tai yra neið-vengiamai, objektyviai bûtina; toks bendrosios kompetencijos teismøpraktikos koregavimas (...) visais atvejais turi bûti deramai (aiðkiai irracionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompeten-cijos teismø sprendimuose (...)“55.

Sureikðminus teisës taikymo ir teismø praktikos reikðmæ, gero-kai svarbesnis vaidmuo tenka ir teisës doktrinai. Teismas, interpretuo-damas teisës normas, taikydamas teisës ar ástatymo analogijà turi rem-tis teisës mokslo þiniomis apie teisës sistemà, teisës normø ir teisiniøsantykiø klasifikacijomis. Taigi tokiais atvejais teisinës idëjos, kuriasformuoja teisës mokslas, tampa teisæ, reiðkiamà teisës precedento for-ma, formuojanèiu veiksniu.

8.4. Civiliniai ástatymai ir poástatyminiai aktai

Civiliniai ástatymai ir poástatyminiai aktai, kurie priskiriami priecivilinës teisës ðaltiniø, apibrëþiami CK 1.3 straipsnyje:

„1.Civilinës teisës ðaltiniai yra Lietuvos Respublikos Kon-

stitucija, ðis kodeksas, kiti ástatymai, Lietuvos Respublikos tarp-

tautinës sutartys.

[…]3.Vyriausybës nutarimai ir kitø valstybës institucijø teisës

aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek ástatymø

nustatyta. Jeigu Vyriausybës ar kitos valstybës institucijos teisës

aktas prieðtarauja ðio kodekso ar kito ástatymo normoms, taikomos

kodekso ar kito ástatymo normos“.

Šiame straipsnyje civilinës teisës ástatymai ir poástatyminiai ak-tai sugrupuoti pagal jø teisinæ galià.

55

Þr.: Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 28 d.nutarimas„Dël Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo ástatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto,69 straipsnio 4 dalies (1996 m. liepos 11 d. redakcija), Lietuvos Respublikos teismø ástaty-mo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 96 straipsnio 2 dalies (2002 m.sausio 24 d. redakcija) atitikties lietuvos respublikos konstitucijai“ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=274704 Prisijungimo laikas 2006 m. lapkritis 21 d.

109


8.4.1. Lietuvos Respublikos Konstitucija

Lietuvos Respublikos Konstitucijos normos nustato civilinës tei-sës pagrindus. Dël ðios prieþasties CK 1.3 straipsnyje Konstitucija pri-skiriama ir prie civilinës teisës ðaltiniø. Lietuvos Konstitucija yra tie-sioginio taikymo aktas56, todël ja gali bûti remiamasi, kai reikia uþpil-dyti civilinës teisës spragas. Tais atvejais, kai taikant civilinës teisësnormas iðkyla klausimas, ar taikoma teisës norma neprieðtarauja Kon-stitucijai, teismas, nagrinëdamas konkreèià bylà, turi sustabdyti bylosnagrinëjimà ir kreiptis á Lietuvos Konstituciná Teismà dël iðaiðkinimo,ar konkretus ástatymas ar atskiros jo normos neprieðtarauja Konstitu-cijai.

8.4.2. Civilinis kodeksas

Civilinis kodeksas – po Konstitucijos svarbiausias ir didþiausiosteisinës galios civilinës teisës ástatymas. CK tokia reikðmë teikiamatodël, kad jis parengtas kodifikavimo bûdu. Kodifikavimas pasiþymituo, kad jis apima visà civilinës teisës ðakà, o ne atskirà jos institutà.Teisës normos CK iðdëstomos sistemiðkai, sugrupuojant jas á institu-tus ir poðakes, jungianèias kelis institutus, taip pat suskirstant jas ábendràjà ir specialiàjà CK dalis. Priimant CK, á já átraukiamos normosið galiojanèiø ástatymø, taip pat kuriamos naujos normos, ðalinamosnereikalingos teisës normø kolizijos, uþpildomos teisës spragos. Pri-ëmus CK netenka galios daugybë atskirø ástatymø, nes jie nebereika-lingi, civilinës teisës normos tampa tikslesnës, suprantamesnës57.

Lietuvoje CK priimtas 2000 m. rugsëjo 17 d., o ásigaliojo nuo2001 m. liepos 1 dienos. Iki tol Lietuva neturëjo savo CK, okupacijoslaikotarpiu Lietuvoje, kaip ir kitose SSSR respublikose, buvo priim-tas CK (1964 m.) pagal SSSR civiliniø ástatymø pagrindus.

56

Apie Konstitucijos tiesioginá taikymà þr.: V. Mikelënas. Lietuvos RespublikosKonstitucija Lietuvos bendrosios kompetencijos teismø praktikoje // Konstitucijos aiðkini-mas ir tiesioginis taikymas. – Vilnius, 2002, p. 131–165.

57

CK priëmimas Europoje laikomas tobuliausiu civilinës teisës sisteminimo bûdu.Taèiau anglosaksø ðalyse, kuriø civilinës teisës sistemoje vyrauja teisminis precedentas, civi-liniai kodeksai nepriimami. Seniausias CK yra Justiniano kodeksas (Corpus iuris civilis),susisteminæs Romos privatinæ teisæ (529–534 m.). Jis davë pradþià Romos privatinës teisësrecepcijai Europoje – Austrijos CK (1797 m.), Prancûzijos, arba Napoleono CK (1804 m.),Vokietijos CK (1900 m.).

110


1918–1940 m. nepriklausomybës laikotarpiu buvo pradëtas rengtiCK, bet 1941 m. karas ir okupacija ðá darbà sustabdë. Naujasis Lietu-vos CK yra plaèios apimties – já sudaro ðeðios knygos, kuriose yra 1994straipsniai. Pirmojoje knygoje suformuluotos bendrosios civilinës tei-sës nuostatos – reglamentavimo dalykas, principai, civiliniø teisiniøsantykiø atsiradimo pagrindai ir jø ágyvendinimo tvarka. Antroji kny-ga skirta civilinës teisës subjektams, treèioji – ðeimos santykiams, ket-virtoji – daiktiniams santykiams, penktoji – paveldëjimui ir ðeðtoji –prievoliniams santykiams reglamentuoti. Visas ðeðias CK knygas á vie-nà ástatymà sujungia specialus CK ástatymas „Dël civilinio kodekso pa-

tvirtinimo, ásigaliojimo ir ágyvendinimo“. Ðis ástatymas labai svarbus pir-muosius kelerius metus, ásigaliojus CK, nes ðiuo ástatymu nustatomasenojo ir naujojo CK normø taikymo tvarka santykiams, kurie atsira-do prieð ásigaliojant naujajam CK. Naujajame CK átvirtinti visi ðiuo-laikinëse demokratinëse valstybëse iðplëtoti civilinio teisinio reglamen-tavimo principai, o visi svarbiausi CK institutai pritaikyti prie Euro-pos Sàjungos teisës bei tarptautiniø turtiniø santykiø reglamentavi-mo standartø.

8.4.3. Kiti civiliniai ástatymai

CK paprastai neapima visø turtiniø santykiø, todël kartu su CKgalioja ir kiti specialûs civiliniai ástatymai, kurie tam tikrus santykiusreglamentuoja papildomai, t. y. papildydami CK reglamentavimà, ar-ba tiesiogiai, t. y. reglamentuoja tokius santykius, kuriø CK neregla-mentuoja.

Pirmajai ástatymø grupei priskiriami ámoniø, kitø rûðiø juridi-niø asmenø bei jø susivienijimø steigimà ir veiklà reglamentuojantysástatymai (pvz., Ámoniø, Akciniø bendroviø, Ûkiniø bendrijø, Indivi-dualiø ámoniø, Kooperacijos, Prekybos laivybos, Koncesijø ir kiti ásta-tymai).

Antrajai grupei priskirtini ástatymai, reglamentuojantys asme-ninius neturtinius ir su jais susijusius turtinius santykius dël mokslo,meno ir literatûros kûriniø, iðradimø ir kitø intelektinës nuosavybësobjektø apsaugos ir jø apyvartos. Ðie santykiai yra gana specifiðki, to-dël CK jø nereglamentuoja. Juos reglamentuoja specialûs ástatymai.

111


Svarbiausieji ið jø – Autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø, Patentø, Prekiøþenklo, Pramoninio dizaino ástatymai.

CK santyká su kitais civiliniais ástatymais nustato CK 1.3 straips-nio 2 dalis:

„Jeigu yra ðio kodekso ir kitø ástatymø prieðtaravimø, taiko-

mos ðio kodekso normos, iðskyrus atvejus, kai ðis kodeksas pirme-

nybæ suteikia kitø ástatymø normoms“.

Ðio straipsnio esmë yra ta, kad Lietuvos civilinës teisës ðaltiniøsistemoje CK suteikiama didesnë teisinë galia nei kitiems civiliniamsástatymams. Tokia CK prioritetinë padëtis sumaþina chaosà teisëkû-roje, suteikia stabilumo verslo ir kitiems turtiniams santykiams.

8.4.4. Poástatyminiai aktai

CK 1.3 straipsnis nustato, kad„Vyriausybës nutarimai ir kitø valstybës institucijø teisës ak-

tai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek ástatymø

nustatyta. Jeigu Vyriausybës ar kitos valstybës institucijos teisës

aktas prieðtarauja ðio kodekso ar kito ástatymo normoms, taikomos

kodekso ar kito ástatymo normos“.

Šia norma ribojama Vyriausybës ir kitø vykdomosios valdþiosinstitucijø kompetencija reglamentuoti civilinius santykius. Vyriausy-bë savo iniciatyva negali jø reglamentuoti. Priimti norminá civilinësteisës aktà vykdomosios valdþios institucijos gali tik tais atvejais, kaitai nustatyta ástatymu. Be juridinio pagrindo priimti aktai netaikomi.Be to, ðio straipsnio 4 dalis suteikia teisæ suinteresuotiems asmenimskreiptis á administraciná teismà dël pripaþinimo negaliojanèiu:

„Civiliniam kodeksui ar kitam ástatymui prieðtaraujantá tei-

sës aktà ar jo dalá, jeigu ðio akto ir Konstitucijos ar ástatymø atiti-

kimo kontrolë neáeina á Konstitucinio Teismo kompetencijà. Teis-

mas, pripaþinæs toká teisës aktà negaliojanèiu, sprendimo nuoraðà

per tris dienas privalo nusiøsti teisës aktà priëmusiai institucijai ar

pareigûnui. Ásiteisëjæs teismo sprendimas skelbiamas „Valstybës þi-

niose“.

CK Pirmosios knygos komentare nurodoma, kad remiantis ðiuostraipsniu gali bûti pripaþinti negaliojanèiais ne tik norminiai, bet ir

112


individualaus pobûdþio valstybës ir savivaldos institucijø bei jø parei-gûnø priimti aktai.

8.5. Civiliniø ástatymø ir poástatyminiø aktøgaliojimo sàlygos

CK 1.6 straipsnis átvirtina ástatymø þinojimo prezumpcijà:„Ástatymø neþinojimas ar netinkamas jø nuostatø suvoki-

mas neatleidþia nuo juose numatytø sankcijø taikymo ir nepatei-

sina ástatymø reikalavimø nevykdymo ar netinkamo jø vykdymo“.

Kad ði prezumpcija bûtø veiksminga ir nebûtø paþeisti civiliniøteisiniø santykiø dalyviø interesai, CK 1.7 straipsnis átvirtina pagrin-dinæ civiliniø ástatymø (ðiuo atveju ði sàvoka vartojama plaèiàja pras-me) galiojimo sàlygà:

„[…] galioja tik ástatymø nustatyta tvarka paskelbti civili-

niai ástatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisës

aktai“.

Tame paèiame straipsnyje nustatoma ir kita civiliniø santykiødalyviø garantija:

„Civiliniai ástatymai ir kiti civilinius santykius reglamen-

tuojantys teisës aktai negalioja atgaline tvarka“.

Ði nuostata reiðkia, kad civiliniai ástatymai negali bûti taikomitiems civiliniams santykiams, kurie atsirado iki to ástatymo paskelbi-mo, nes galimi atvejai, kad asmenys, þinodami, kad yra toks ástatymas,nebûtø sukûræ sau ðiø teisiniø santykiø. Reikia paþymëti, kad tuo po-þiûriu civilinë teisë ið esmës skiriasi nuo baudþiamosios ir administra-cinës teisës, kurios nustato, kad atsakomybæ ðvelninantis ar panaiki-nantis ástatymas veikia atgaline data. Civiliniai teisiniai santykiai susi-klosto tarp teisiðkai lygiø subjektø, kuriø teisës ir pareigos atspindi jøprieðprieðinius interesus, todël tai, kas naujame ástatyme vienam pa-gerina sàlygas, kitam paprastai pablogina. Taigi daþniausiai neámano-ma vienodomis sàlygomis proporcingai pagerinti abiejø ðaliø padë-ties. Todël kiekvienas norminis aktas taikomas tik tiems visuomeni-niams santykiams, kurie atsiranda aktui ásigaliojus. O santykiams, at-siradusiems iki norminio akto ásigaliojimo, taikomos anksèiau galio-jusio norminio akto taisyklës. Teismø praktikoje susiformavo nuosta-ta, kad:

113


„[...] tam, kad bûtø pateisinamas civilinës teisës normos

galiojimas iki jos priëmimo susiklosèiusiems santykiams reguliuo-

ti, bûtinas ðiuo klausimu ástatymo leidëjo aiðkus ir nedviprasmið-

kas pozicijos pareiðkimas. Tai galima padaryti tik ástatymo forma“.

(Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 1999 m. geguþës 3 d. nutartis AB

„Turto bankas“ prieð S. Kviklá byloje).

Civiliniø, kaip ir kitø, ástatymø paskelbimo tvarkà reglamen-tuoja specialus ástatymas „Dël Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitøteisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos“. Pagal ðá ástatymà visi tei-sës aktai turi bûti paskelbti „Valstybës þiniose“.

8.6. Tarptautinë privatinë teisë

Tarptautinë privatinë teisë – nacionalinës teisës sudedamoji da-lis. CK 1.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinës teisës ðaltiniaiyra ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija, CK ir kiti ástatymai, betir Lietuvos Respublikos tarptautinës sutartys. Jau raðëme, kad tarp-tautinë privatinë teisë reglamentuoja civilinius santykius, turinèius uþ-sienio elementà. Pagal Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo iðaiðkinimà, pa-darytà Lietuvos Respublikos teismø praktikos taikant tarptautinës pri-vatinës teisës normas apibendrinimo apþvalgoje, santykis pripaþásta-mas turinèiu tarptautiná (uþsienio) elementà, kai yra bent viena ðiøaplinkybiø: viena ið bylos ðaliø yra uþsienio asmuo (uþsienio valstybëspilietis ar asmuo, neturintis pilietybës, arba uþsienio juridinis asmuo);ginèo objektas yra uþsienyje (uþsienio valstybëje yra nekilnojamasis arkilnojamasis turtas, esantis ginèo objektu; uþsienio valstybëje buvoatliekami ginèo objektu esantys darbai ar teikiamos paslaugos ir kt.);juridinis faktas, kurio pagrindu atsirado, pasikeitë ar pasibaigë ðaliøteisiniai santykiai, ávyko ar buvo atliktas uþsienio valstybëje (uþsieniovalstybëje buvo sudaryta sutartis, iðduotas èekis, sudaryta ar nutrauk-ta santuoka, suraðytas testamentas, þalos padarymo vieta yra uþsieniovalstybëje ir kt.); teismo ar arbitraþo sprendimas, kurá praðoma ávykdy-ti Lietuvoje, priimtas uþsienio valstybëje; árodymai, reikalingi civilinë-je byloje, yra uþsienio valstybëje; teismo praneðimus ar ðaukimus rei-kia siøsti asmeniui, esanèiam uþsienio valstybëje, arba uþsienio valsty-bëje reikia atlikti kitus procesinius veiksmus58. Tokiø santykiø, plëto-

58

Þr.: Teismø praktika, 2000. Nr.14.

114


jantis tarptautinei prekybai ir kapitalo internacionalizacijai, vis dau-gëja, todël ir tarptautinës privatinës teisës vaidmuo vis auga. Tarptau-tinës privatinës teisës normos skirstomos á kolizines ir materialines.

8.6.1. Kolizinës tarptautinës privatinës teisës normos

Koliziniø (lot. collisio – susidûrimas) normø savitumas yra tai,kad jos paèios tiesiogiai bylos ðaliø santykiø nereguliuoja, o tik nuro-do uþsienio valstybës teisës sistemà, kurios teisës normos turi bûti tai-komos santykiams. Taigi koliziniø normø priemonëmis kitø valstybiøciviliniai ástatymai gali bûti taikomi Lietuvoje ir, atvirkðèiai, Lietuvosciviliniai ástatymai – uþsienyje. Paþymëtina, kad teisiniø santykiø sub-jektai patys savo nuoþiûra (susitarimu) gali pasirinkti, kokios valstybësástatymai turi bûti taikomi jø santykiams. CK 1.11 straipsnyje numaty-ti uþsienio teisës taikymo apribojimai:

„Uþsienio teisës normos netaikomos, jeigu jø taikymas prieð-

tarautø Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitø ástatymø átvir-

tintai vieðajai tvarkai“.

Kolizinës normos yra priimamos ta paèia tvarka kaip ir kitosnacionalinës teisës normos. Pagrindinës (bendrosios) kolizinës nor-mos yra iðdëstytos CK II skyriuje „Tarptautinë privatinë teisë“ (1.10–1.62 str.). Koliziniø normø yra ir kituose Lietuvos Respublikos ástaty-muose, pavyzdþiui, Autoriø ir gretutiniø teisiø, Prekybos laivybos, Kon-cesijø ir kituose ástatymuose. Ið to darytina iðvada, kad kiekviena vals-tybë pati kuria savo tarptautinës privatinës teisës kolizines normas.

8.6.2. Materialinës tarptautinës privatinës teisës normos

Skirtingai nei kolizinës, tarptautinës materialinës privatinës tei-sës normos tiesiogiai reguliuoja santykius, turinèius tarptautiná (uþ-sienio) elementà. Pavyzdþiui, Jungtiniø Tautø 1980 m. Vienos kon-vencija dël tarptautinio prekiø pirkimo-pardavimo sutarèiø tiesiogiaireguliuoja pirkimo-pardavimo sutarties ðaliø santykius, kai pirkëjas irpardavëjas yra skirtingose valstybëse. Kiekviena tarptautinë sutartis

115


pirmiausia yra tarptautinës teisës aktas, todël jà aiðkinant ir taikantreikia vadovautis bendraisiais tarptautinës teisës aiðkinimo principais,átvirtintais 1969 m. Vienos konvencijoje dël sutarèiø teisës59. PagalLietuvos ástatymus tarptautinës sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Res-publikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinës siste-mos dalis (Konstitucijos 138 str. 3 d.). Tarptautinës sutarties teisinægalià ir vietà teisinëje sistemoje nustato 1999 m. birþelio 22 d. Tarp-tautiniø sutarèiø ástatymas (11 str. 2 d.):

„Jei ásigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptauti-

në sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos ásta-

tymai, kiti teisës aktai, galiojantys ðios sutarties sudarymo metu

arba ásigaliojæ po ðios sutarties sudarymo, taikomos Lietuvos Res-

publikos tarptautinës sutarties nuostatos“.

Atkreiptinas dëmesys á ðio straipsnio þodþius „ásigaliojusi ratifi-

kuota“. Èia pabrëþiama, kad ne kiekviena ratifikuota sutartis yra ási-galiojusi, nes ratifikavimo ástatyme gali bûti nustatytas vëlesnis sutar-ties ar jos dalies ásigaliojimo terminas, taip pat ávairios iðlygos. Taèiautarptautiniø sutarèiø ásigaliojimo sàlygos ir tvarka gali bûti nustatytosir paèiose tarptautinëse sutartyse. Jeigu ði tvarka neatitinka Lietuvosvidaus ástatymø nustatytø tarptautiniø sutarèiø ásigaliojimo sàlygø (pvz.,iðvertimo á lietuviø kalbà bei paskelbimo ir kt.), tarptautinës sutartiesgaliojimas turi bûti nustatomas pagal tarptautinës sutarties sàlygas.Lietuvos teismø praktika irgi laikosi tokiø nuostatø60. Tarptautinësprivatinës teisës plëtra reiðkia turtiniø santykiø reglamentavimo vie-nodinimà tose valstybëse, kurios dalyvauja tarptautinëse sutartyse (kon-vencijose). Privatinës teisës vienodinimo bûdai yra teisës harmoniza-vimas ir unifikavimas.

8.7. Civilinës teisës harmonizavimas ir unifikavimas

Lietuvos Respublikos politikos strateginis uþdavinys yra integ-racija á Europos ir transatlantines organizacijas. Todël Lietuvai reikiaturëti tokià pat turtiniø santykiø reglamentavimo ir þmogaus teisiø

59

Mikelënas V. Tarptautinës privatinës teisës ávadas. – Vilnius, 2001. P. 67.60

Ten pat. P. 68.

116


uþtikrinimo garantijø sistemà, kokia yra Europos Sàjungoje ir jos vals-tybëse narëse bei kitose pasaulio valstybëse, su kuriomis jungiamasi áekonominio bendradarbiavimo sàjungas. Tuo tikslu Lietuvai reikia ási-traukti á regioniná ir pasauliná privatinës teisës harmonizavimo ir uni-fikavimo procesà. Ryðkiausias regioninio privatinës teisës harmoniza-vimo ir unifikavimo pavyzdys yra Lietuvos teisës derinimas su Euro-pos Sàjungos teise. Europos teisës departamentas prie Lietuvos Res-publikos Vyriausybës yra pateikæs Lietuvos teisës unifikavimo ir har-monizavimo apibrëþimus:

„Unifikavimas reiðkia, kad Europos Sàjungos teisës aktai

visiðkai pakeièia nacionalinës teisës aktus atitinkamoje srityje. To-

kio suderinamumo lygio paprastai reikalaujama srityse, kurios aið-

kiai priskiriamos iðimtinei Bendrijø kompetencijai, pavyzdþiui, ben-

dra þemës ûkio ar konkurencijos politika. Harmonizavimas – tai

toks Europos Sàjungos teisiniø priemoniø pagalba siekiamas su-

derinamumo lygis, kai Europos Sàjungos lygiu sukuriamos vieno-

dos teisinës prielaidos (pagrindai), kuriais remiantis vyksta toles-

nis reglamentavimas nacionaliniu lygiu“61.

Atsiþvelgiant á atskirose srityse siekiamus tikslus vienodinimolygis gali bûti skirtingas: nuo maksimalaus, kai nustatomos detaliosbendros taisyklës, pavyzdþiui, uþtikrinant pagrindiniø vidaus rinkoslaisviø ágyvendinimà, iki minimalaus, pavyzdþiui, kai nustatomi tamtikri minimalûs aplinkos ir darbuotojø apsaugos standartai. Ðios sàvo-kos tinka taip pat ir pasauliniam civilinës teisës harmonizavimui beiunifikavimui apibûdinti. Pasauliniam ir regioniniam privatinës teisësharmonizavimui steigiamos specialios tarptautinës institucijos. Svar-biausios ið jø – Jungtiniø Tautø tarptautinës prekybos teisës komisija(UNCITRAL); Romos tarptautinës privatinës teisës unifikavimo kon-ferencija (UNIDROIT ); Hagos tarptautinës privatinës teisës konfe-rencija; Europos sutarèiø teisës komisija.

61

Þr.: Europos teisës departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës meto-diniai nurodymai. http://www.etd.lt

117


8.8. Europos Sàjungos teisë

8.8.1. Europos Sàjungos teisës samprata

Byloje (transporto bendrovë „Z“ prieð Olandijos Vyriausybæ) Eu-ropos Teisingumo Teismas dar 1964 m. padarë iðvadà, kad EuroposBendrijø teisë62 yra taisykliø sistema, kurià galima vadinti nauja teisi-ne tvarka – sui generis (lot. – savitas), atskira nuo tarptautinës. Euro-pos Sàjungos teisë nuo tarptautinës teisës skiriasi pirmiausia tuo, kadðios teisës normos reglamentuoja ir vidinius Lietuvos santykius, o netik santykius su uþsienio elementu. Antra, Lietuvai tapus EuroposSàjungos nare, Europos Sàjungos teisës aktø Lietuvoje nereikës rati-fikuoti. Ðie aktai Lietuvoje ásigalios pagal Europos Sàjungos aktuosenumatytas taisykles, nes Lietuva pagal stojimo á Europos Sàjungossutartá kai kuriø santykiø reglamentavimo kompetencijà, perdavë Eu-ropos Sàjungos institucijoms.

8.8.2. Europos Sàjungos teisës ðaltiniai

Europos Bendrijos sutartys ir jø protokolai su pataisomis – pir-

minis Europos Sàjungos teisës ðaltinis. Pagal Europos Bendrijos su-tarties 189 straipsná Europos parlamentas, veikdamas kartu su Tarybabei komisija, leidþia antrinius šaltinius – reglamentus ir direktyvas,priima sprendimus, teikia rekomendacijas arba išvadas.

Reglamentas ðalims narëms privalomas visuotinai, o jo normostaikomos tiesiogiai. Vadinasi, jø nebûtina átraukti á nacionalinæ teisæ,kad Europos Sàjungos reglamentai bûtø taikomi vidiniams santykiamsreglamentuoti.

Direktyva kiekvienai valstybei narei privaloma tiek, kiek reika-linga joje nurodytam rezultatui pasiekti. Kiekviena valstybë – Euro-

62

Prieð sudarant Mastrichto sutartá (vadinama Europos Sàjungos sutartimi, kuribuvo pasiraðyta 1992 m. vasario 7 d.), buvo kelios Europos valstybiø bendrijos (Anglies irplieno, Europos ekonominë ir atominës energijos), kuriø sudarymo dokumentai ir kitiaktai, reglamentuojantys ðiø bendrijø nariø santykius, buvo vadinami Europos bendrijøteise. Šie dokumentai iki šiol galioja, todël vartojami ne tik Europos Sàjungos teisës, bet irEuropos Bendrijø teisës terminai.

118


pos Sàjungos narë tvarkydama savo teisës aktus (juos leisdama, keis-dama ir kt.) gali pasirinkti, kokius metodus ir formas reikia taikyti.Taigi direktyvø nuostatos átraukiamos á nacionalinës teisës aktus.

Rekomendacijos ir išvados neturi privalomosios galios.Teisingumo Teismo praktika – Europos Bendrijos teisës ðalti-

nis, nes Europos Bendrijos sutarties 220 straipsnis nustato, kad „Tei-

singumo Teismas uþtikrina teisës laikymàsi aiðkinant ir taikant ðià Su-

tartá“. Atlikdamas ðá uþdaviná Teisingumo Teismas suformavo vadina-màjà „nusistovëjusià teismo praktikà“, kuri turi didelæ átakà Bendri-jos teisei ir jos raidai. Teisingumo Teismo indëliu á Europos Sàjungosteisës plëtrà laikoma Europos Sàjungos teisës virðenybës, tiesioginioveikimo principø nustatymas, bendrøjø teisës principø ávedimas ir ið-plëtimas, Europos Sàjungos kompetencijos tarptautiniuose santykiuo-se átvirtinimas, atskirø Europos Sàjungos teisës aktø iðaiðkinimas irkita. Europos Teisingumo Teismas nepripaþásta precedentinës teisësdoktrinos, todël jis nëra suvarþytas savo paties sprendimø ir dël to,keièiantis aplinkybëms, gali patikslinti savo praktikà63.


1. Kodël Lietuvos Respublikos Konstitucija laikoma civilinësteisës ðaltiniu?

2. Kuo skiriasi pirminiai civilinës teisës ðaltiniai nuo antriniø?3. Kokios tarptautinës privatinës teisës normos vadinamos ko-

lizinëmis?4. Kas priima kolizines tarptautinës privatinës teisës normas?5. Nuo kokio momento materialiosios tarptautinës teisës nor-

mos tampa Lietuvos Respublikos civilinës teisës sudëtinedalimi?

6. Kuo skiriasi Europos Sàjungos teisës normos nuo tarptau-tinës privatinës teisës normø?

7. Kà reiðkia teiginys, kad Europos Sàjungos teisë yra sui ge-neris teisë?

63

Þr.: Europos teisës departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës meto-diniai nurodymai. http://www.etd.lt

119


8. Jeigu tarptautinës sutarties taisyklës prieðtarauja CK nor-moms, kas turi bûti taikoma – CK norma ar tarptautinësutartis?

9. Kodël reikia unifikuoti ir harmonizuoti civilinæ teisæ?10. Kuo skiriasi civilinës teisës unifikavimas nuo harmonizavi-

mo?11. Kuo civilinis kodeksas skiriasi nuo kitø civilinës teisës ðalti-

niø?12. Ar kiekvienas teismo sprendimas yra civilinës teisës ðalti-

nis?13. Kaip uþpildomos civiliniø ástatymø spragos?14. Kuo skiriasi civilinës ir vieðosios teisës spragø uþpildymas?15. Ar Vyriausybë gali priimti nutarimà, reglamentuojantá civi-

liná santyki, kurio CK nereguliuoja?

120


64

Kai kurie mokslininkai, pvz., rusø akademikas V. Nerseciancas, teigia, kad teisinissantykis gali atsirasti, nors ir nenumatytas ástatymø. Jis, mûsø nuomone, nepagrástai tapati-na teisës normas su teisiniu santykiu ir viskà laiko teise.

9 poskyris.CIVILINIS TEISINIS SANTYKIS

9.1. Civilinës teisës vaidmuo reglamentuojantvisuomeninius santykius

CK Pirmosios knygos I dalies 1.1 straipsnyje kalbama apie turti-niø ir kitø santykiø reglamentavimà, taèiau nereikëtø suprasti, kadcivilinës teisës normos reglamentuoja visuomeninius santykius tik su-kuriant civilinius teisinius santykius. Faktiðkai civilinës teisës normosdaro poveiká visuomeniniams santykiams (savo reguliavimo dalykui)paèiu savo buvimo faktu. Pavyzdþiui, sandoriø sudarymo ir jø negalio-jimo, juridiniø asmenø sukûrimo ir jø veiklos, paveldëjimo santykiøatsiradimo ir ágyvendinimo, daugybës sutarèiø sudarymo ir kitos teisësnormos nurodo, kaip vienos ar kitos rûðies santykiai turi bûti teisiðkaiáforminti ir ágyvendinti. Taigi civilinë teisë, kaip galiojanti teisës siste-ma, daro poveiká visuomenës nariams – þmonëms tada, kai jokie civi-liniai teisiniai santykiai dar neatsiranda. Ji sudaro bûtinà prielaidàþmonëms „pamatyti“ savo bûsimø civiliniø teisiniø santykiø modelá.Taèiau be civiliniuose ástatymuose suformuluotø teisës normø, teisi-niø paproèiø ir bendrøjø teisës principø, taikomø teisës analogijosmetodu, joks civilinis teisinis santykis atsirasti negali64.

Teisës normà daugelis teisininkø laiko teisinio santykio mode-liu (forma), kuris atsiranda ávykus tam tikriems teisiniams faktams.Bûtent teisës normos reglamentuoja faktinius visuomeninius santy-kius, bet reglamentuoja per jau sukurtus teisinius santykius. Teisiniaisantykiai reiðkiasi kaip tarpinë grandis tarp teisës normos ir tø visuo-meniniø santykiø, kuriuos teisës norma veikia kaip savo objektà. To-

121


dël ir teisës normos, ir teisiniai santykiai kaip tam tikri sisteminiaielementai civilinëje teisëje turi savo vietà, funkcijas, ir jø painioti ne-galima. Ið esmës tokios nuomonës laikosi ir prof. A.Vaiðvila. „Teisësteorijos“ vadovëlyje jis teigia, kad teisiniai santykiai atsiranda ir funk-cionuoja tik teisës normos pagrindu. Be teisës normos negali atsirastijoks teisinis santykis, nes teisinis santykis gali bûti tik toks visuomeni-nis santykis, kuriam pritaria valstybë ir ið kurio atsiradusios teisës irpareigos yra ginamos valstybës prievarta.

9.2. Civilinio teisinio santykio sisteminiotyrimo metodologiniai pagrindai

Teisinis santykis, taip pat ir civilinis, yra sudëtinga sistema. Ta-èiau teisinëje literatûroje ne tik anksèiau, bet ir dabar daþnai nagrinë-jami tik atskiri elementai. Pavyzdþiui, N. Matuzovas 2000 m. iðleistojeknygoje nurodo ðiuos teisinio santykio elementus: subjektus, objek-tus, subjektinæ teisæ ir teisinæ pareigà. Tuos paèius civilinio teisiniosantykio elementus gana plaèiai apraðinëja vokieèiø civilinës teisësbendrosios dalies vadovëlio (1989 m.) autorius prof. K. Larencas. Bû-tø galima nurodyti ir daugiau autoriø bei ðaltiniø, taèiau visi autoriaicivilinio teisinio santykio klausimus nagrinëja nesistemiðkai.

Civiliná teisiná santyká nagrinëjant sistemiðkai ypaè svarbus tei-sinio santykio formos ir turinio klausimas. Juk kiekvienas reiðkinysturi ne tik turinio elementus, bet ir formà. Taèiau teisinio santykioproblemø tyrinëtojai formà daþniausiai uþmirðta. Antai jau minëtasN. Matuzovas prie teisinio santykio elementø nepriskiria formos, betkitoje vietoje teisingai raðo, kad bet kokio reiðkinio forma ir turinysneiðskiriami.

Nagrinëjant ðá klausimà teisës sistemà reikëtø atskirti nuo tei-sës struktûros. Filosofijos enciklopedijoje sistema apibrëþiama kaipdaugelis elementø su jø santykiais ir ryðiais, kuriems bûdingas tamtikras vientisumas. Panaðiai sistemà apibûdina ir kitø mokslo srièiøatstovai, pavyzdþiui, austrø biologas L. Bertalamfi sistema laiko kom-pleksà tarpusavyje sàveikaujanèiø elementø. Taèiau struktûra, kaip dau-gelyje knygø teigiama, neturi jokiø elementø, sudëtiniø daliø, tai yravien tik ryðiai tarp elementø toje darnioje sistemoje. Struktûra yra tiksistemos funkcionavimo bûdas. Tai taip pat taikoma ir civilinio teisi-nio santykio funkcionavimui.

122


9.3. Civilinio teisinio santykio samprata

Paprasèiausias ir, ko gero, populiariausias civilinio teisinio san-tykio apibrëþimas, kuriuo ir mes vadovausimës, yra toks: civilinis teisi-

nis santykis – tai civilinës teisës normomis sureglamentuotas turtinis

arba asmeninis neturtinis santykis, kurio subjektai turi koresponduo-

janèias civilines subjektines teises ir subjektines pareigas, yra autono-

miðki, lygiateisiai ir savo poreikiams bei interesams tenkinti, þalai at-

lyginti ágyja tam tikrø daiktø ar kitø vertybiø.

Panaðiai teisinis santykis suprantamas ir vokieèiø civilinëje lite-ratûroje. Pavyzdþiui, D. Medicus teisiná santyká apibrëþia kaip teisið-kai sureglamentuotà gyvenimo santyká (Lebensverhältnis)65. Panaðiø api-brëþimø galima rasti ir kitø teisininkø darbuose. Anksèiau ir rusø lite-ratûroje buvo áprasta teisiná santyká apibûdinti kaip teisës normomissureglamentuotà santyká. Toks apibrëþimas buvo kritikuojamas, nespagal já teisës normomis sureguliuotas visuomeninis santykis neva ið-nykstàs. O jeigu reguliuojamasis santykis – ekonominis, teisë kaip ant-statas marksistiniu poþiûriu negalinti daryti didesnio poveikio ekono-miniams baziniams santykiams. Teisinis santykis esantis tik reguliuoja-mo visuomeninio santykio forma, o pats visuomeninis santykis – joturinys. Taigi teisës normomis sureglamentuotas visuomeninis santy-kis yra tarytum sluoksniuotas pyragas, susidarantis ið dviejø sluoksniø:virðutinio antstatinio ir apatinio ekonominio ar kito faktinio santykiosluoksnio. Dabar daugelis rusø teisininkø panaðaus poþiûrio atsisako.Pastaraisiais metais rusø mokslininkai teisiná santyká apibûdina kaip

ryðá tarp subjektø, kurie turi subjektines teises ir pareigas. V. Leuðèi-nas raðo: „Teisinis santykis – tai teisës normø pagrindu atsirandantisvisuomeninis ryðys, kurio dalyviai turi valstybës uþtikrintas teises ir pa-reigas.“

Teisinë materija, esanti civilinës teisës normose, per subjektinesteises ir pareigas prasiskverbia á faktinius visuomeninio santykio veiks-mus. Todël ðie veiksmai ið dalies tampa ir teisiniai, nes yra numatytiteisës normomis. Pavyzdþiui, pirkimo-pardavimo santykis. Pirkëjo irpardavëjo veiksmai dël daikto ir pinigø perdavimo, viena vertus, yraturtiniai, ekonominiai, objektyviai bûtini, nes tam tikras asmuo, no-

65

Allgemeiner Teil des BGB // Heidelberg, 1988.

123


rëdamas patenkinti savo poreikius, bûtinai turi pirkti. Kita vertus, tasekonominis bûtinumas pasireiðkia valiniais veiksmais, numatytais tei-sës normø. Ðie veiksmai konkretizuojami subjektinëmis teisëmis ir pa-reigomis, sudaranèiomis tø veiksmø struktûrà – jø vidinæ formà. Jiesudaro tam tikrà socialinæ vienovæ, kurioje nëra atskirø ekonominiøar kitø faktiniø veiksmø. Tie veiksmai vientisi, taèiau tas vientisumassusideda ið dviejø ið tikrøjø egzistuojanèiø, tarp savæs susijusiø ir vie-na kità persmelkianèiø prieðybiø: materialinës ar kitokios faktinës irteisinës. Ðias prieðybes kaip atskirus santykius galima iðskirti tik abst-rahavimo bûdu66.

9.4. Civilinio teisinio santykio subjektai ircivilinis teisinis subjektiðkumas

Prie civilinio teisinio santykio sistemos elementø priskiriami:civilinio teisinio santykio subjektai, objektas, subjektinës teisës ir pa-reigos, kaip vidinë teisinio santykio forma, bei teisiniø santykiø sub-jektø veiksmai, kaip to santykio turinys. Visi ðie elementai tarpusavyjesàveikauja, yra susijæ ir vykdo bendrà funkcijà – tenkina ðio santykiosubjektø poreikius

67

.

66

Dabar tokios nuomonës laikosi ir kai kurie þymûs rusø teisininkai, pvz., N.Matuzovas darbe, iðleistame 2000 m., pateikdamas teisinio santykio, kaip visuomeniniosantykio, sureguliuoto teisës normomis, apibrëþtá, raðo,kad reguliuojamieji santykiai ið prin-cipo nenustoja savo faktinio turinio (ekonominio, politinio, ðeimos, turtinio ir kt.), o tikpasikeièia ágydami naujà papildomà savybæ. Kitais þodþiais tariant, teisinis santykis neatsi-skiria nuo reguliuojamo realaus santykio, nebûna greta ar virð jo, o egzistuoja kartu su juo.Juk kiekvieno reiðkinio forma (mes patikslintume, kad vidinë – P. V.) ir turinys neatskiriami.

67

Mes anksèiau kalbëdami apie civilinës teisës normà kategoriðkai teigëme, kadnegalima sutapatinti civilinës teisës normos su civiliniu teisiniu santykiu. Civilinës teisësnormos sàvoka yra daug platesnë uþ civiliná teisiná santyká. Ji kaip teisës normø sistemapaèiu savo buvimo faktu daro poveiká turtiniams ir asmeniniams neturtiniams santykiams.Bet ji turi ir antrà, ko gero, ne maþiau svarbià funkcijà, tik, þinoma, siauresnæ – sudarytiprielaidà atsirasti daugeliui jos normose numatytø civiliniø teisiniø santykiø. Jau minëjome,kad daugelis teisininkø teisës normà laiko teisinio santykio modeliu. Taèiau priskirti teisësnormà prie civilinio teisinio santykio sudëtiniø elementø – jo sistemos bûtø neteisinga.Sistemos elementu gali bûti ne bet kuri tyrinëjimo objekto dalis, ne bet koks erdvës poþiû-riu iðskirtas objekto „kàsnelis“, o tik tam tikras jos esminis komponentas, turintis tam tikràreikðmæ ir vykdantis nustatytà funkcijà.

124


9.4.1. Civilinio teisinio santykio subjekto atribojimonuo objekto klausimai

Civilinio teisino santykio subjektai, arba dalyviai, yra tie fiziniaiir juridiniai asmenys, tarp kuriø atsiranda civilinis teisinis santykis.Taèiau teisës literatûroje teigiama, kad teisinis santykis yra galimas netik tarp asmenø, bet taip pat tarp asmens ir daikto. Pavyzdþiui, vokie-èiø teisininkas P. Hofmanas raðo, kad teisinis santykis yra teisiðkai reikð-mingas ir turi teisinæ galià santykiams tarp asmenø arba asmens sudaiktu. Apie asmens santyká su daiktu kalba ir kiti vokieèiø teisininkai– H. Avenarius ir H. Hübneris. Ðiai nuomonei pritaria ir rusø teisinin-kas L. Petraþickis. Panaðiai knygoje „Prievoliø teisë“ raðo ir prof.V. Mikelënas. Jis nurodo, kad: „[...] daiktinës teisës yra þmogaus teisi-nio santykio su daiktu forma. Jeigu yra daiktinës teisës, tai, be abejonës,yra ir jas atitinkanèios pareigos ir asmenys, kurie tas pareigas turi, pavyz-dþiui, nuosavybës teisiniame santykyje – visi tretieji asmenys“. Su tokianuomone sunku sutikti, juk daiktas tarp jø (subjektø) lieka tik objek-tu, ir visiðkai neaiðku, kodël daiktui suteikiama teisinio santykio sub-jekto reikðmë? Þymus vokieèiø teisininkas F. Savinji dar 1840 m. raðë,kad kiekvienas teisinis santykis reiðkiasi vieno asmens santykiu su ki-tais asmenimis. Teisiniame santykyje apibrëþtas asmuo yra santykyjesu kitu subjektu arba su visais kitais subjektais. Ðios nuomonës laikosiJ. Binderis (1907 m.), K. Larencas (1989 m.) ir daugelis kitø teisinin-kø. Jie daiktà laiko ne subjektu, bet objektu. Apie jokius daiktus,kaip teisës subjektus, visiðkai nekalbama ir negali bûti kalbama, nesdaiktas neturi teisnumo ir negali bûti teisinio santykio subjektu.

Tiesa, gali susiklostyti aplinkybës, kad tam tikras turtas nërapriskirtas jokiam subjektui. Net dabar kyla klausimas, kam priklausopaveldimas turtas po palikëjo mirties, kol yra priimamas. Romënai taivadino hereditas iacens – gulinèiu palikimu. Ið pradþiø jis buvo laiko-mas beðeimininkiu turtu, ir já paimti nebuvo vagystë. Vëliau ðie klau-simai buvo sureguliuoti. Toliau nesigilinant á tai ir net á kai kurias CKnormas dël paveldëjimo, palikimo ir kt., niekas neteigia, kad tas tur-tas ágyja kaþkoká teisiná subjektiðkumà. Pirmiausia tai yra turtinis ob-jektas, kuris anksèiau ar vëliau pereina asmenims – civilinës teisës sub-jektams.

Remiantis naujuoju CK galima patvirtinti, kad jokiø teisiniø

125


santykiø tarp asmens ir daikto negali bûti. Ðeðtosios knygos 6.126 straips-nyje pasakyta, kad prievolë baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius su-tampa. Teisinis santykis taip pat pasibaigia, kai ápëdinis – buvæs skoli-ninkas paveldi palikëjo, kuriam jis buvo skolingas, turtà. Niekam nepaslaptis, kad prievolë yra civilinis teisinis santykis. Todël jei prievolësskolininkas kartu tampa ir kreditoriumi arba ápëdinis – skolininkaspaveldi turtà, visi teisiniai santykiai dël tø skolø ir turto pasibaigia,nes skolininkas ar ápëdinis ágyja turtà, o antrojo subjekto nelieka. Liekabuvusio skolininko ar ápëdinio santykiai vien tik su daiktu ar daiktais(be subjekto), todël jokiø teisiniø santykiø dël daiktø nebegali bûti,nes daiktas nëra teisës subjektas.

9.4.2. Civilinio teisinio santykio subjektai

Fiziniai asmenys – tai individai, turintys civiliná teisiná subjek-tiðkumà. Pagal pilietybæ jie skirstomi á ðias kategorijas: 1. Lietuvospilieèius, 2. uþsienieèius ir 3. asmenis be pilietybës. Faktiðkai daugu-ma fiziniø asmenø, dalyvaujanèiø civiliniuose teisniuose santykiuose,yra Lietuvos pilieèiai. Taèiau civiliniuose teisiniuose santykiuose daly-vauja uþsienieèiai, uþsienio ðaliø juridiniai asmenys ir net uþsieniovalstybës.

Asmenys be pilietybës – tai asmenys, netekæ savo pilietybës irneágijæ jokios kitos pilietybës. Jie su nedideliais apribojimais naudo-jasi tokiomis pat civilinëmis teisëmis ir pareigomis kaip Lietuvos pilie-èiai.

Fiziniai asmenys ne visada patys dalyvauja civiliniuose teisniuosesantykiuose. Jie gali ásteigti juridinius asmenis, kurie savarankiðkai da-lyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose siekdami uþtikrinti savosteigëjø interesus. Pagal CK 2.33 straipsná juridinis asmuo yra savopavadinimà turinti ámonë, ástaiga, organizacija, kuri gali savo varduágyti ir turëti teises bei pareigas, bûti ieðkovu ar atsakovu teisme.

Civilinës teisës subjektais gali bûti Lietuvos valstybë ir savival-dybës. Pagal CK Antràjà knygà jos priskiriamos prie juridiniø asmenø.CK 2.36 straipsnyje nustatyta, kad valstybë ir jos institucijos yra civili-niø santykiø dalyvës lygiais pagrindais kaip ir kiti ðiø santykiø dalyviai.Tai neretai teigiama ir uþsienio teisinëje literatûroje. Bet tai, mûsø

126


nuomone, neatitinka tikrovës. Net Romos valstybëje Senato iþdas (aera-rium) ir imperatoriaus iþdas (fiskas) turëjo nemaþa privilegijø, lengva-tø, kuriø neturëjo kiti juridiniai asmenys. Nors ir nebuvo tiesiogiaireglamentuota, Romos valstybë kaip ypatingas civilinës teisës subjek-tas neretai laikësi ir pagrindiniø civilinës teisës normø.

Valstybës kaip civilinës teisës subjekto iðskirtinumas atsispindiir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Jos 47 straipsnyje nustatyta:

„Þemë, vidaus vandenys, miðkai, parkai nuosavybës teisegali priklausyti tik Lietuvos Respublikos pilieèiams ir valstybei.

Lietuvos Respublikai iðimtine nuosavybës teise priklauso:þemës gelmës, taip pat valstybinës reikðmës vidaus vandenys, mið-kai, parkai, keliai, istorijos ir kultûros objektai.“Be to, Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybë

gali bûti paimta tik ástatymo nustatyta tvarka visuomenës poreikiamsir teisingai atlyginama. Tai, þinoma, yra valstybës teisës. Jos susijusiossu civiline teise, juk valstybë yra ne tik tautos kaip suvereno atstovas,bet ir nuosavybës teisës subjektas. CK yra normø, kurios nebûdingoskitiems civiliniø teisiø subjektams. Pavyzdþiui, pagal CK 4.66 straipsnánetinkamai laikomas, turinèias visuomenei didelæ istorinæ, meninæ arkitokià reikðmæ vertybes, esant tam tikroms sàlygoms, teismo sprendi-mu ið savininko galima paimti uþ tam tikrà atlyginimà. CK 4.67 straips-nyje numatyta, kad visuomenës poreikiams teisingai atlyginant bei vals-tybei neatlyginant galima paimti daiktà kaip sankcijà uþ teisës paþei-dimà. Tai nebûdinga ir neleistina kitiems juridiniams asmenims. Todëlnegalima pamirðti, kad valstybë yra ne paprastas civilinis juridinis as-muo, o valdþios organizacija, kurios teisnumà ir veiksnumà galimalaikyti ne paprastu civiliniu, bet valdingu, bûdingu tai veiklai, kuriàvykdo valstybë. Taèiau tais nebûdingais civiliniais veiksmais, net val-dþios aktais valstybë galiausiai ágyja civilines teises, daþniausiai nuo-savybës teisæ. Todël valstybë yra ne paprastas juridinis asmuo, o ypa-tingas civilinës teisës subjektas, apie kurá uþuominø yra net senovësRomos teisëje. Tam patvirtinti bûtø galima pateikti ir kitø uþsieniovalstybiø normas, kurios taip pat nustato, kad prireikus valstybë pa-ima arba konfiskuoja kitø asmenø turtà daþnai tapdama savininke, t.y. civilinës nuosavybës teisës subjektu, nors ir ne civilinës teisës numa-tytais bûdais. Turbût teisingiau bûtø pasakius, kad valstybë yra ypatin-gas turtiniø santykiø subjektas, nes civilinëms teisëms, pavyzdþiui, nuo-

127


savybës teisei ágyti, perleisti ir ágyvendinti daþniausiai panaudoja necivilinës, bet ávairiø vieðosios teisës ðakø normas bei valdingus aktus.

9.4.3. Civilinis teisinis subjektiðkumas

Civilinis teisinis subjektiðkumas – tai civilinës teisës normos nu-statyta fiziniø ir juridiniø asmenø, tarp jø ir uþsienio juridiniø asme-nø, valstybës galimybë bûti civiliniø teisiø ir civiliniø teisiniø santykiøsubjektais. Kai kurie teisininkai civilinës teisës subjektà tapatina suciviliniø teisiniø santykiø subjektu. Bet tai neteisinga, nes vienas þmo-gus negali tuo pat metu bûti visø teisiniø santykiø subjektu.

CK 2.1 straipsnyje nustatyta, kad galëjimas turëti civilines tei-ses ir pareigas (civilinis teisnumas) pripaþástamas visiems fiziniams as-menims. Daugelis teisininkø teisnumà apibûdina kaip asmens teisinæsavybæ, kaip tam tikrà prielaidà ágyti konkreèias subjektines teises. Suprielaidos sàvoka dar galima sutikti, taèiau jokiø teisiniø savybiø teisëneteikia: ji paprastai teikia galimybes tam tikru bûdu elgtis arba drau-dþia atlikti tam tikrus veiksmus.

Jeigu teisnumas yra tik teisinë savybë arba net ir civiliniø sub-jektiniø teisiø atsiradimo prielaida, kurios ágyvendinimo apskritai nie-kas negarantuoja, niekas uþ jos ágyvendinimà neatsako, tai ið viso kamji reikalinga? Uþ jos ágyvendinimà pirmiausia turi bûti atsakinga vals-tybë. Dar prieð daugelá metø rusø prof. S. Bratusis raðë: „teisnumas –tai teisë bûti teisiø ir pareigø subjektu. Jeigu yra teisë, tai kaþkas turiturëti ir pareigà“. Gal kiek konkreèiau ir gana senokai á ðá klausimàatsakë J. Tolstojus: „Teisnumas sukuria santyká tarp jo turëtojo ir valsty-bës apskritai, o ne su atskiru valstybiniu organu“. Kad teisnumas yra neteisinë savybë, o teisinis santykis, teigia ir vokieèiø teisininkas K. La-rencas. Jis mano, kad tai yra teisinis santykis tarp teisnumà turinèioasmens ir visø kitø asmenø. Taèiau ðis teiginys kelia abejoniø. Visi kitiasmenys yra ápareigoti tik nedaryti kai kuriø kliûèiø, o pagrindinæ as-mens teisnumo uþtikrinimo naðtà turi neðti valstybë, nes ji tà teisnu-mà suteikë. A. Poliakovas 2001 m. iðliestoje knygoje teigia: „[…] teis-numas yra savotiðka teisë á teisæ, viena ið subjektiniø teisiø rûðiø. Norintárodyti, kad vienas ið tos subjektinës teisës, tiksliau – pareigø, subjektøyra valstybë, reikia prisiminti konstitucinæ teisæ bei konstitucinius teisi-nius santykiu“.

128


Konstitucinës teisës normø pagrindu, be abejonës, atsirandasubjektinës teisës. Jos yra teisinës sistemos hierarchijos aukðtutinë gran-dis ir ið dalies reglamentuoja administracinës, civilinës, darbo ir dau-gelio kitø teisës ðakø teisinius santykius. Tai neginèytina. Ar panaðøvaidmená galëtø atlikti teisnumas? Nuo senø laikø teisës literatûrojelaikomasi nuomonës, kad konstitucinës subjektinës teisës egzistuojabendruosiuose teisiniuose santykiuose, kuriø vienas ið dalyviø yra pativalstybë. Ðiuose santykiuose visiems suteikiamos vienodos teisës ir visituri vienodas pareigas. Ðios teisës priklauso bendrajam tø asmenø sta-tusui, kuris gali bûti keièiamas tik keièiant konstitucijos normas. CKkomentaro Antrojoje knygoje pasakyta, kad civilinis teisnumas yraneatskiriamas þmogaus teisinio statuso elementas, kuris negali bûtiatimamas ar perleidþiamas. Visa tai, be abejo, garantuoja valstybë.Taigi civilinis teisnumas yra bendro pobûdþio teisinis santykis, kurio

subjektams – fiziniams asmenims suteikiama galimybë ágyti ir turëti

civilinës teisës normomis nustatytas subjektines teises ir pareigas, o

valstybë prireikus turi uþtikrinti jø ágijimà ir turëjimà.

Pagal CK 22 straipsná fizinio asmens civilinis teisnumas atsiran-da asmens gimimo momentu ir iðnyksta jam mirus. Yra teisiø, kuriasástatymai pripaþásta pradëtam, bet dar negimusiam vaikui, þinoma,jeigu jis gimsta gyvas, pavyzdþiui, paveldëjimo atvejais. Teisnumas pa-sibaigia, kai fizinis asmuo, esant CK 2.31 straipsnyje numatytoms sàly-goms, paskelbiamas mirusiu. Taèiau jeigu asmuo, paskelbtas mirusiu,gráþta arba paaiðkëja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendimàpaskelbti asmená mirusiu.

Fiziniø asmenø teisnumas yra laikomas bendruoju. Juridiniaiasmenys taip pat turi teisnumà, bet jis tam tikrais atvejais gali bûtisiauresnis, t. y. specialus, – priklauso nuo ástatymø ir jø ástatø (nuo-statø) normø. Mes kalbëjome ir apie valstybës bei savivaldybiø teisnu-mà, kuris, mûsø manymu, yra ne tik specifinis, bet ir ypatingas – vals-tybës civilinës subjektinës teisës, pavyzdþiui, nuosavybës teisë, dauge-liu atveju yra ágyjamos kitiems civilinës teisës subjektams nebûdingaisbûdais.

Pagal CK 2.5 straipsná civilinis veiksnumas, kuris taip pat yracivilinio teisinio subjektiðkumo sudëtinë dalis, yra fizinio asmens ga-lëjimas savo veiksmais ágyti (að papildyèiau – ir ágyvendinti – V. P.)civilines teises ir pareigas. Taèiau kai kurie teisininkai, pavyzdþiui, W.

129


Hanke, mano, kad civilinis teisinis subjektiðkumas susideda vien ið veiks-numo. Taèiau tas teises ir pareigas, kurias gali ágyti teisnus asmuo, iðanksto turi numatyti ástatymas, o vien veiksnumas to padaryti negali.Tai, kà anksèiau raðëme apie civiliná teisnumà, bûdinga ir civiliniamsubjektiðkumui.

CK Antrosios knygos komentaro autoriai irgi teigia, kad civili-nis teisnumas ir veiksnumas yra neatsiejami ir neperleidþiami fizinioasmens statuso elementai. O jeigu mes kalbame apie bendràjá civilinësteisës statusà, manau, kad tai yra santykis su valstybe, kuri ástatymonustatytais atvejais, þinoma, gali riboti veiksnumà, o kai kuriais atve-jais ir teisnumà.

Visiðkas civilinis veiksnumas fiziniam asmeniui atsiranda nuopilnametystës, t. y. kai jam sueina 18 metø. Tais atvejais, kai ástatymaileidþia fiziniam asmeniui sudaryti santuokà anksèiau nei sueis 18 me-tø, jis ágyja visiðkà civiliná veiksnumà nuo santuokos sudarymo mo-mento.

Asmenys iki 14 metø laikomi neveiksnûs: gali savarankiðkai su-darinëti tik nedidelës vertës sandorius. Kitus sandorius uþ tokius ne-pilnameèius jø vardu sudaro tëvai ar globëjai.

CK 2.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnameèiai nuo 14iki 18 metø sandorius sudaro turëdami tëvø arba rûpintojø sutikimà.Sutikimo forma turi atitikti sandoriø formà. Sandoriai, sudaryti beatstovø pagal ástatymà sutikimo, galioja, jeigu toká sutikimà atstovaspagal ástatymà duoda sudarius sandorá. Nepilnameèiai nuo 14 iki 18metø patys atsako pagal sutartines prievoles. Taèiau pagal analogijàtaikant CK 6.276 straipsnio 2 ir 3 dalies normas galima nepilnameèioatstovø pagal ástatymà subsidiari civilinë atsakomybë.

Civiliná teisnumà ir veiksnumà vadiname civiliniu teisiniu sub-

jektiðkumu. Civilinio veiksnumo turiná apibrëþia teisnumas. Juk veiksnusasmuo gali sudaryti tik tokius sandorius, kuriuos leidþia teisnumo tu-rinyje numatytos potencialios teisës, kurioms ágyti jis pats ar per at-stovà gali ávykdyti tam tikrus veiksmus.

Taigi civilinis teisinis subjektiðkumas yra ne kaþkokios neapib-rëþtos teisinës savybës, o nuo þmogaus neatimamos bendrojo pobû-dþio subjektinës teisës santykyje su valstybe. Tai apskritai yra þmogausprigimtinës teisës, apie kurias kalbama Lietuvos Respublikos Konsti-tucijos 18 straipsnyje. Mes juk þinome, kad senovës Romoje teisës

130


poþiûriu vergai, neturëdami nei teisnumo, nei veiksnumo, buvo neteisës subjektai, o objektai – ypatingi daiktai.

Civilinës bendrojo pobûdþio teisës ir konkreèios subjektinës tei-sës santykis yra toks, kaip galimybës ir tikrovës santykis. Civilinis teisi-nis subjektiðkumo turinys tik leidþia ágyti ávairias civilinës teisës nor-mø numatytas teises.

Kai asmenys tas teises, paprastai esant tam tikriems teisiniamsfaktams, ágyja, jie ið civilinës teisës subjektø tampa civilinio teisinio

santykio subjektais: ágyja subjektines teises ir pareigas, kurios suteikiajiems civilines teisines galimybes veikti.

9.5. Civilinio teisinio santykio objektas

Filosofiniu poþiûriu objektas suprantamas kaip tai, kas prieði-nama subjektui, á kà nukreipta paþintinë ir kitokia þmogaus veikla.Filosofai ir kai kurie teisininkai mano, kad objektas nëra civilinio tei-sinio santykio sistemos elementas, t. y. jis yra uþ ðios sistemos ribø.Taèiau dauguma teisininkø mano kitaip.

Teisës teorijoje susiklosèiusios dvi civiliniø teisiniø santykiø ob-jekto sampratos. Pagal vienà ið jø teisinio santykio objektas yra tai, á kà

nukreiptos subjektinës teisës ir pareigos, nes tik jos gali daryti poveikáteisës subjektø veiksmams, jø elgesiui. Ði paþiûra vadinama monistine.Jos laikosi O. Joffë, J. Magazineris ir kai kurie kiti teisininkai. Betdauguma teisininkø laikosi daugybinës – pliuralistinës civiliniø teisiniøsantykiø objektø teorijos. Pliuralistinës teorijos objektà trumpai gali-me apibrëþti taip – tai, dël ko atsiranda civilinis teisinis santykis. Tai yratikslas, rezultatas, galintis patenkinti subjekto ar subjektø poreikiusbei interesus. Su objektu faktiðkai yra susijæ visi civilinio teisinio san-tykio elementai.

Veikiant pliuralistinei doktrinai suformuluotas ir CK 1.97 straips-nis. Jame iðvardyta daugelis ávairiø civiliniø teisiø objektø rûðiø:

„[…] daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtasbei turtinës teisës, intelektinës veiklos rezultatai, informacija, veiks-mai ir veiksmø rezultatai, taip pat kitos turtinës ir neturtinës ver-tybës“.Be abejonës, visi jie gali bûti ir civiliniø teisiniø santykiø objek-

131


tais68, iðskyrus, þinoma, veiksmus. Kai kas mano (tai, kaip matome,áraðyta ir á CK), kad yra tokiø atvejø, kai teisës subjekto poreikiai galibûti tenkinami vien skolininko veiksmu. Tam patvirtinti CK Pirmosiosknygos komentare pateikiama ávairiø pavyzdþiø: perveþimas, daiktopagaminimas ir kita. Mûsø manymu, skolininko veiksmai niekados ne-gali bûti teisinio santykio objektais. Jais panaðiais atvejais yra ne patysveiksmai, bet veiksmø rezultatai. Tik vienais atvejais veiksmai ágaunadaiktinæ formà, o kitais – ne. Tà rezultatà galima naudoti kartu suveiksmu ar jam pasibaigus. Juk visiems aiðku, kad kaip kiekviena prie-þastis sukelia koká nors padariná, taip ir kiekvienas veiksmas sukeliakoká nors rezultatà – naudingà efektà, pavyzdþiui, net rankos moste-lëjimas suvirpina orà, þinoma, jei mostelëjus nieko nesudauþoma. Tei-sinio ar apskritai apèiuopiamo rezultato neatsiranda, bet oro virpte-lëjimas yra ávykæs faktas. Perveþant svarbu ne pats veiksmas – veþimas,o tam tikro objekto perkëlimas ið vieno erdvës taðko á kità. O vienveþiojant praleidþiant terminus, prievolë nebus tinkamai ávykdyta. Taigiprievolë numatoma ne dël veiksmo, bet dël jo rezultato. Muzikan-tams koncertuojant nuo jø grojimo mes rezultato neatskirsime. Betrezultatas yra – mes tuo pat metu jauèiame estetiná pasigerëjimà, dva-sios pakilimà ir bûtent dël to einame á koncertà. Tai galima pasakyti irapie kitas paslaugas – yra veiksmai ir kartais nuo jø neatskiriami rezul-tatai. Panaðiø pavyzdþiø bûtø galima pateikti daugiau. Bet reikia darpaþymëti, kad pats veiksmas daþniausiai negali patenkinti teisës sub-jekto poreikiø, ypaè kai objektas yra perduodamas daiktas, nors ir nenuosavybës teise. Todël ginèytinas prof. V. Mikelëno teiginys, kad iðnuomos sutarties atsirandanèiø prievoliø dalykas yra ne pats nuomo-jamas daiktas, o nuomotojo pareiga já perduoti laikinai valdyti ir nau-dotis. Taèiau juk pats perdavimo veiksmas negali patenkinti nuomi-ninko poreikiø. Reikia paties perdavimo fakto, teisingiau pasakius,reikia paties daikto kaip objekto. Nuomos objekto perdavimà galimapavadinti ne objektu ir ne dalyku, o tik jø ágijimo bûdu. Nuomininkasgalës nuomojamu daiktu laikinai naudotis ir valdyti tik tuomet, kaitas daiktas jau bus jo rankose. Reikia perdavimo rezultato, o ne per-davimo veiksmo. Dël ðios prieþasties nepriimtina ir ðeimos teisës at-stovø, kurie prie objektø bando priskirti ir vaikus, nuomonë. Pavyz-

68

Apie atskiras civiliniø teisiø objektø rûðis plaèiau þr.: Lietuvos Respublikos civili-

nio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Vilnius, 2001, p. 213–241.

132


dþiui, jie vaikà laiko objektu, kai ginèas kyla dël vaiko gràþinimo. Bettai neteisinga. Ðiuo atveju objektas yra ne vaikas, bet vaiko naudaiatliekami veiksmai – siekiant jo auklëjimo, tinkamos prieþiûros ar ið-laikymo.

Manau, ypaè nepriimtinas veiksmo laikymas objektu absoliuti-niuose teisiniuose santykiuose. Pavyzdþiui, J. Magazineris teigia, kadsubjekto daiktinë teisë yra ne teisë á daiktà, o á kiekvieno treèiojoasmens veiksmus. Taèiau absoliutiniuose santykiuose visi tretieji as-menys yra pasyvûs ir tik retkarèiais paþeidþia savininko teises. Savoporeikius paprastai tenkina pats savininkas be jokiø vadinamøjø sko-lininkø veiksmø.

Vokieèiø teisininkai teisiniø santykiø objektais daugiausia lai-ko materialius (körperlicher) ir nematerialius (unkörperlicher) daiktus,t. y. teises, bet ne veiksmus. Tai numatyta ir Vokietijos BGB 90–103straipsniuose. Apie tai raðo ir vokieèiø teisininkai D. Medicus bei H.Hübneris.

Bet yra kitas svarbus dalykas, kuris neleidþia skolininko veiks-mø laikyti teisæ turinèio asmens objektu. Veiksmai yra valiniai. Valia irveiksmai neatskiriami nuo paties þmogaus. Kai mes teisës subjektuisuteikiame teisæ á skolininko valià ir jo veiksmus kaip objektà, ið esmësir patá skolininkà paverèiame ne teisës subjektu, bet objektu, o tai,þinoma, nepriimtina ir neleistina.

Yra mokslininkø (prof. N. Jegorovas. Civilinë teisë, I d. 1998m.), kurie dalá civilinio teisinio santykio subjektø veiksmø priskiriaprie teisinio santykio turinio, o kità dalá – prie civilinio teisinio santy-kio objekto. Pavyzdþiui, N. Jegorovas raðo, kad bûtina skirti civilinioteisinio santykio subjektø elgesá, kurá tarpusavio sàveikos procese nu-mato subjektinës teisës ir pareigos, bei jø elgesá, nukreiptà á materia-linæ gërybæ. Pirmasis elgesio modelis yra civilinio teisinio santykio tu-rinys, o antrasis – jo objektas. Elgesio tarpusavio sàveika sudarantiteisinio santykio turiná, atsirandantá ið rangos sutarties, o rangovo veiklavykdant sutartyje numatytus darbus – to teisinio santykio objektà. Betvisa abiejø subjektø veikla yra vykdoma remiantis sutartyje numatyto-mis subjektinëmis teisëmis bei subjektinëmis pareigomis ir jø iðskirtitiesiog neámanoma. Taigi tie patys veiksmai su teisëmis ir pareigomis

133


tuo pat metu yra ir turinys, ir objektas. Bet taip bûti negali: turinys irobjektas yra du atskiri teisinio santykio sistemos elementai ir turi at-likti atskiras savitas funkcijas. Civilinis teisinis santykis atsiranda dëlobjekto, reikalingo jo subjektø poreikiams ir interesams patenkinti.Todël objektai paprastai yra tam tikros vertybës, skirtos ðiam tiksluipasiekti. Be objekto civilinis teisinis santykis bûtø beprasmis.

Taèiau pasitaiko teisininkø (prof. R. Chalfina), mananèiø, kadgali bûti teisiniø santykiø, kurie neturi objekto. Mûsø manymu, teisusG. Ðerðenevièius – teisës be objektø beveik neámanomos, kaip ir teisësbe subjektø.

9.6. Civilinio teisinio santykio turinys ir forma

Filosofinëje literatûroje turinys apibûdinamas kaip tam tikramobjektui bûdingø aspektø, ryðiø, santykiø bei procesø visuma. Taèiauteisinio santykio turinys nëra toks platus. Mes manome, kad turinysyra vidiniai procesai – tam tikro reiðkinio egzistavimo pamatas.

Jau kalbëjome, kad teisinio santykio turiniu, ypaè anksèiau, dau-gelis teisininkø laikë subjektines teises ir pareigas, kurios tarytum ke-purë buvo uþmautos ant ekonominiø santykiø – bazës. Dabar ðios nuo-monës kartu su marksizmu nueina á praeitá. Kai kas dar ir dabar laiko-si nuomonës, kad reikia skirti subjektines teises ir pareigas kaip teisináturiná nuo faktinio santykiø turinio, kurá sudaro teisinio santykio sub-jektø veiksmai. Mes jau bandëme árodyti, kad visuomeninis santykis,sureglamentuotas teisës normomis, turi ir teisinius, ir faktinius regla-mentuojamø santykiø elementus, kurie tarpusavyje yra susipynæ ir su-daro tam tikrà vienovæ. Ðá teiginá patvirtina ir ástatymø nuostatos.Pagal CK 6.162 straipsná sutartis sudaroma pateikiant pasiûlymà (oferta)ir priimant pasiûlymà (akceptas) arba kitais ðaliø susitarimà pakanka-mai árodanèiais veiksmais. Pagal CK 6.181 straipsnio 4 ir 1 dalá, jeigusutartis neturi tam tikros privalomos formos ir pagal ástatymà nebûti-nas turto perdavimas, sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kaioferentas gauna akceptà. Taigi nuo to laiko atsiranda civilinio teisi-nio santykio ðaliø teisës ir pareigos. Taèiau jeigu ðalys jokiø veiksmøágyvendindamos ðias teises ir pareigas neatliks, civilinio teisinio santy-kio turinys liks tuðèias. Atrodo, niekas neginèija to, kad teisinio regla-

134


mentavimo dalykas yra visuomeniniai þmoniø santykiai, jø elgesys –veiksmai. Tie veiksmai sureglamentuoti teisës normomis, þinoma, ne-iðnyksta. Subjektinës teisës ir pareigos tiems veiksmams suteikia teisi-ná pobûdá bei kryptingumà á teisiniø santykiø siekiamà tikslà. Todëlteisinio santykio turiná sudaro veiksmai, sureglamentuoti subjektinë-mis teisëmis ir pareigomis, kurios sudaro tø veiksmø vidinæ formà, jøstruktûrà, susieja tuos veiksmus á tam tikrà visybæ – civilinio teisiniosantykio sistemà, siekianèià uþsibrëþto tikslo.

Kadangi subjektinës teisës ir pareigos yra civilinio teisinio san-tykio turinio vidinë forma, kartu ji yra ne tik turinio struktûra, bet irturinio sudëtinë dalis. Kai forma yra turinio iðraiðka, ji su juo susijusitaip glaudþiai, kad atskirti jà nuo turinio reiðkia sunaikinti patá turiná,ir atvirkðèiai – atskirti turiná nuo formos reiðkia sunaikinti formà. Pa-naðias mintis 1969 m. iðreiðkë Vilniaus universiteto prof. J. Þeruolis.Þymus filosofas G. Hëgelis taip pat raðë, kad materija turi turëti for-mà, o forma turi materializuotis. Todël forma sàlygoja materijà, omaterija sàlygojama formos.

Ið visø samprotavimø darytina iðvada, kad civilinio teisinio san-tykio turiná sudaro veiksmai, atliekami ágyvendinant subjektines teisesir pareigas.

Reikia paaiðkinti subjektiniø teisiø ir pareigø esmæ. Dar nuoRomos laikø ieðkiniai (faktiðkai tai prilygo teisëms) buvo skirstomi ádaiktinius ir asmeninius. Daiktinio teisinio santykio subjektui buvoatsakingi visi tretieji asmenys. Tai – absoliutiniai teisiniai santykiai,prie kuriø priskiriami nuosavybës ir kûrybinës veiklos santykiai (auto-rystë ir kt.).

Kai ginèo objektas (þinoma, pagal romënø teisæ) buvo konkre-tus veiksmas ar susilaikymas nuo veiksmo, ieðkinys buvo vadinamasasmeniniu (actio in personam). Tai – prievoliniai teisiniai santykiai.

Visuotinai pripaþinta, kad egzistuoja absoliutinës ir prievolinësteisës bei pareigos. Todël civiliniuose teisiniuose santykiuose bûtinaatskleisti jø turiná.

Absoliutinë teisë – tai teisës normø leidþiamas (nedraudþia-mas) ðios teisës turëtojo elgesys, susidedantis ið ávairiø ástatymø nu-matytø galimybiø, pavyzdþiui, nuosavybës teisëje turtà valdyti, juo nau-dotis ir disponuoti. Civilinës subjektinës pareigos tokiame santykyje –tai privalomas elgesys, susidedantis ið teisiniø bûtinybiø, kurios atitin-

135


ka teisæ turinèio asmens galimybes. Kiekvienas vadinamasis treèiasisasmuo privalëjo net Romos laikais ir privalo dabar susilaikyti nuo veiks-mø, trukdanèiø ágyvendinti savininko ar kito teisëto subjekto subjek-tines teises. Nesilaikantiems ðiø taisykliø daþnai buvo taikomos prie-vartos priemonës. Taèiau subjektinei teisei ginti buvo ir yra galimapanaudoti ne tik valstybës nustatytas gynimo priemones, bet ir kitas,pavyzdþiui, savigynà arba savipagalbà.

Kita subjektiniø teisiø rûðis suteikia galimybæ ðios teisës turëto-jui reikalauti ið kitø asmenø tam tikro elgesio, pavyzdþiui, nuomotojoir nuomininko santykiai. Nuomotojas privalo nuomojamà turtà per-duoti, o nuomininkas já priimti ir mokëti sutartà nuomos mokestá. Jeiðios pareigos nevykdomos, galima kreiptis á atitinkamas valstybës ins-titucijas dël ðaliø santykiø teisinio sureguliavimo prievarta.

Taigi matome, kad subjektiniø teisiø galimybes visiðkai atitinkasubjektiniø teisiø bûtinybës. Prof. A.Vaiðvilos nuomone, tai – subjek-tiniø teisiø ir pareigø vienovë. Visa tai aiðkiai rodo, kad subjektinëteisë negali egzistuoti be subjektinës pareigos. Subjektinë teisë ir pa-reiga kaip vienas kità ðalinantys ir kartu suvienijantys teisinio santykioelementai negali egzistuoti be teisinio santykio.Vieno asmens galimy-bës, kuriø negarantuotø kitø asmenø privalomas elgesys, nebûtø teisi-nës subjektinës teisës. Tai liktø vieno asmens paprastu pageidavimu arnoru, kurio kiti gali nepaisyti.

Be vidinës formos, teisinis santykis turi ir iðorinæ formà. Pavyz-dþiui, sutartiniø teisiniø santykiø iðorinë forma yra sutartis – dviejø ardaugiau asmenø susitarimas dël teisinio santykio. Taèiau tais atvejais,kai sutartis nesudaroma, o teisinis santykis vis tiek atsiranda, pavyz-dþiui, dël þalos atlyginimo, tokia teisinio santykio iðorinë forma yraatitinkama teisës norma, nes ji leidþia suvokti iðoriná civilinio teisiniosantykio pasireiðkimà, skirtingai nei vidinë jo turinio organizacija, jovidiniai ir tarpusavio ryðiai.

Kai kas gali manyti, kad ir civilinës teisës norma áeina á teisiniosantykio sistemà. Taèiau nors ðie reiðkiniai tarpusavyje ir susijæ, bet tikiðoriðkai. Civilinës teisës normos sudaro atskirà savarankiðkà sistemàsu savo posistemëmis ir institutais. Pagaliau þemiausià sistemos grandásudaro atskira civilinës teisës norma, susidedanti ið tokiø elementøkaip hipotezë, dispozicija ir daugeliu atvejø sankcija. Ðie elementaitarpusavyje susijæ ir vykdo atskiras, jiems bûdingas funkcijas teisinioreglamentavimo procese.

136


Ne visa tai, kas yra susijæ su civiliniu teisiniu santykiu, áeina á josudëtá. Pavyzdþiui, beveik nëra teisininkø, kurie teisinius faktus pri-skirtø prie teisinio santykio sudëties. Tai yra atskiri reiðkiniai, suku-riantys, pakeièiantys ar panaikinantys civilinius teisinius santykius. Jiepaprastai priskiriami prie teisiniø santykiø kaitos prielaidø.

Teisës literatûroje kartais iðorinë teisinio santykio forma tapa-tinama su civilinës teisinës sutarties forma. Bet tai ne teisinio santy-kio, o tik sutarties ar kitø sandoriø, t. y. teisinio fakto, kurio pagrinduatsiranda teisinis santykis, forma, nieko bendra neturinti su civilinioteisinio santykio iðorine forma.

9.7. Civiliniø teisiniø santykiø rûðys

Atsiþvelgiant á civiliniø teisiniø santykiø savybes jie skirstomi áávairias rûðis. Vienas ið tokiø skirstymo pagrindø yra civilinës teisësreglamentuojami visuomeniniai santykiai. CK normos reglamentuojateisinës lygybës pagrindu susiklostanèius turtinius ir asmeninius ne-turtinius santykius.

9.7.1. Turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai

Santykiai, atsirandantys dël daiktø ar kitokio turto, vadinamiturtiniais teisiniais santykiais, o á jø sudëtá áeinanèios subjektinës tei-sës ir pareigos – turtinëmis, nes ðiø teisiø galimybës, o ir teisiniø pa-reigø teisinës bûtinybës atlikti tam tikrus veiksmus susijusios su turtuir reiðkiasi jo valdymu, naudojimusi, disponavimu, perdavimu bei pri-ëmimu, pinigø mokëjimu ir kt. Teisiniai santykiai, atsirandantys dël þmo-gaus kûrybos rezultatø ar asmeniniø neturtiniø gërybiø, neatskiriamønuo asmens ar asmenø kolektyvo, yra neturtiniai teisiniai santykiai. Ati-tinkamai neturtinës yra ir tø teisiniø santykiø dalyviø subjektinës teisësbei pareigos, nes jos susijusios su neturtinëmis gërybëmis.

9.7.2. Absoliutiniai ir santykiniai teisiniai santykiai

Pagal subjektø apibrëþtumà ir teisinio santykio turiná visi civili-niai teisiniai santykiai skirstomi á absoliutinius ir santykinius. Toks skirs-

137


tymas pradëtas senovës Romos laikais. Jis priimtas ir vëlesnëse kitøvalstybiø teisinëse doktrinose. Pavyzdþiui, vokieèiø teisininkas K. Co-sack’as raðë, kad skiriamos absoliutinës teisës, kurios galioja kiekvie-no asmens atþvilgiu, ir reliatyvinës (santykinës) teisës, kurios ið esmësgalioja vieno asmens arba daugelio tiksliai apibrëþtø asmenø atþvil-giu. Toká ðiø teisiø, taip pat ir teisiniø santykiø skirstymà palaiko ir ðiølaikø vokieèiø teisininkas K. Larencas.

Absoliutiniuose teisiniuose santykiuose teisæ turinèiam subjek-tui, pavyzdþiui, autoriui, savininkui, ápareigoti visi vadinamieji tretie-ji asmenys, ið jø bet kas gali paþeisti teisæ turinèio asmens subjektinæteisæ. Santykiniø teisiø subjektui, pavyzdþiui, nuomos prievolëje, pa-prastai atsako tiksliai apibrëþti asmenys: nuomininkas arba nuomoto-jas – priklauso nuo to, kuris ið jø privalo vykdyti pareigas ar paþeidësubjektines teises. Taèiau tretieji asmenys taip pat negali paþeidinëtisantykiniø teisiniø santykiø subjektø teisiø.

Labai vaizdþiai absoliutiniø ir santykiniø teisiniø santykiø skir-tumà ir reikðmæ apibûdino rusø teisininkas V. Raicheris. Jis samprota-vo, kad kiekvienas teisinis santykis reiðkiasi þmoniø ryðiu. To ryðio tei-sinë energija santykiniuose teisiniuose santykiuose teka tik per tiesio-giná laidà, nutiestà tarp dviejø taðkø, nors iðsisklaido ir aplinkinëjeerdvëje (netiesioginis veiksmo atspindys kitø asmenø atþvilgiu). Ant-ruoju atveju (absoliutiniuose teisiniuose santykiuose) teisë bangø pa-vidalu skleidþia energijà ið vieno taðko tiesiogiai á visà socialinæ aplin-kà. Taikliai pabrëþta, kad santykiniø teisiniø santykiø subjektø teisesnuo treèiøjø asmenø taip pat gina valstybë. Taigi grieþtos ribos, ski-rianèios absoliutinius ir santykinius santykius, nëra. Tuo ásitikinsime,kai nagrinësime daiktinius ir prievolinius teisinius santykius.

9.7.3. Daiktiniai ir prievoliniai teisiniai santykiai

Teisës teorijoje turtiniai santykiai neretai buvo skirstomi ne ánuosavybës ir prievolinius teisinius santykius, bet á daiktinius ir prie-volinius, o subjektinës teisës – atitinkamai á daiktines ir prievolinesteises. Tokio skirstymo pagrindas – teisës subjekto intereso, vienaip arkitaip susijusio su daiktu ar daiktais, tenkinimo bûdas. Teisës subjek-tas savo interesà patenkina savo paties veiksmais, o visi kiti (tretieji

138


asmenys) turi pasyvià pareigà susilaikyti nuo veiksmø, kliudanèiø jamágyvendinti savo subjektinæ teisæ. Tokiems santykiams priskiriami nuo-savybës, patikëjimo teisës ir kiti daiktiniai santykiai.

Naujojo CK Ketvirtosios knygos II dalyje numatyta nemaþai iðromënø teisës perimtø ir, þinoma, kiek pakeistø daiktiniø teisiø. Kaikurios ið jø nevisiðkai atitinka mûsø ankstesniø daiktiniø teisiniø san-tykiø sampratà. Pavyzdþiui, servitutas – tai teisë á svetimà nekilnoja-màjá turtà (CK 4.11 str.), ir servituto subjektas yra vienaip ar kitaipsusijæs ne tik su treèiaisiais asmenimis, bet ir su savininku. Tiesa, CK4.20 straipsnyje daiktinë teisë apibûdinama kaip absoliuti teisë, pasi-reiðkianti teisës turëtojo galimybe ágyvendinti valdymo, naudojimo irdisponavimo teises ar tik kai kurias ið jø. Prie tokiø daiktiniø teisiø,þinoma, besàlygiðkai priskiriama nuosavybës bei turto patikëjimo tei-së, taip pat daugelis kitø romëniðko tipo daiktiniø teisiø: valdymoteisë, jau mûsø minëtas servitutas, uzufruktas, uþstatymo teisë (super-ficies), ilgalaikë nuoma (emphyteuzis), hipoteka, ákeitimas, turto ad-ministravimas.

Taèiau kai kurios ið ðiø romëniðkø „daiktiniø“ teisiø didele da-limi yra ne daiktinës, o prievolinës. Pavyzdþiui, pagal CK 4.139 straipsnátarnaujanèio daikto savininkas ið servituto turëtojo turi teisæ reika-lauti paðalinti bet kokius paþeidimus, net nesusijusius su valdymo ne-tekimu. Pagal ilgalaikæ nuomà (emphyteuzis) – taip jà vadina ir CK,nors priduria, kad tai yra daiktinë teisë, pagal kurià nuomininkas turimokëti nuomos atlyginimà, be nuomotojo sutikimo savo teisiø negaliperleisti kitam asmeniui arba padalyti ilgalaikes nuomos teises. To-kius samprotavimus galima pareikðti ir dël uþstatymo teisës (superfi-cies). Ði teisë atlygintina. Jà nustatant, atsiþvelgiant á savininko inte-resus, gali bûti apribota uþstatymo teisë statyti, naudoti ar griauti sta-tinius ir sodinti ar naikinti sodinius. Bet tai yra ne daiktiniø, o prievo-liniø teisiø santykiø elementai. Panaðø árodinëjimà bûtø galima tæsti.Romëniðkuose daiktiniuose teisiniuose santykiuose daiktiniai elemen-tai neretai susipynæ su prievoliniais.

„Grynuosiuose“ prievoliniuose teisiniuose santykiuose kredi-toriaus interesas bei jo subjektinë teisë taip pat daþniausiai yra susijæsu daiktais. Taèiau kreditoriaus interesui patenkinti reikia aktyviø ápa-reigoto asmens veiksmø. Pavyzdþiui, pirkëjui perduodamà daiktà pir-

139


miausia turi perduoti pardavëjas, nuomininkui – nuomotojas, tik ta-da kreditorius ágis galimybæ naudotis tuo daiktu ar kitaip patenkintisavo interesus.

9.7.4. Reguliaciniai ir apsauginiai teisiniai santykiai

Pagal teisës funkcijas teisiniai santykiai skirstomi á reguliaciniusir apsauginius. Reguliaciniai teisiniai santykiai yra tokie santykiai, ku-riais fiziniai ir juridiniai asmenys siekia ágyti civilines subjektines tei-ses, jas ágyvendinti, sudarinëti ástatymais leistas sutartis, jas vykdyti irkita. Ðiose normose, þinoma, yra ir apsauginiø elementø. Pavyzdþiui,neávykdþius sutarties prievolës numatytos tam tikros sankcijos.

Apsauginiai teisiniai santykiai atsiranda paþeidus pozityviosiosteisës normas, atsisakius vykdyti pareigas, kai reikia uþtikrinti regulia-ciniø santykiø pagrindu ágytas teises ir pareigas, susiaurinti paþeidëjoteises taikant tam tikras sankcijas, pripaþástant neteisëtus civiliniussandorius negaliojanèiais, atlyginant ne tik dël sutarèiø nesilaikymo,bet ir dël deliktø padarytà þalà.

9.7.5. Bendrieji ir konkretieji teisiniai santykiai

Santykiø su valstybe poþiûriu yra skiriami bendrieji ir konkre-tieji teisiniai santykiai. Bendrieji santykiai atsiranda ið ástatymo. Ásta-tymas paprastai yra lyg teisinis faktas, kurio pagrindu atsiranda teisi-niai santykiai. Vienas ið ðiø santykiø subjektø paprastai yra valstybë,pavyzdþiui, konstituciniai bei pilietybës teisiniai santykiai. Taèiau prieðio tipo teisiniø santykiø, mûsø manymu, priskirtini ir civilinio teisi-nio subjektiðkumo santykiai. Valstybë nuo þmogaus gimimo momentosuteikia teisnumà. Suteikdama teisnumà, o suëjus vyresniam amþiui,ir veiksnumà, valstybë turi rûpintis, kad jo ágyvendinimas bûtø uþtik-rintas. Pavyzdþiui, valstybë uþdraudë sudaryti sandorius, kuriais nori-ma atsisakyti teisnumo. Rusø teisininkas A. Poliakovas teisiná subjek-tiðkumà taip pat priskiria prie bendrøjø teisiniø santykiø, kuriø ápa-reigotais asmenimis yra visi tretieji asmenys, taip pat ir valstybë.

Konkretieji teisiniai santykiai apibûdinami kitais teisiniais ry-ðiais tarp subjektø. Juose paprastai nëra valstybës kaip vieno ið bûtinø

140


subjektø. Konkreèiaisiais ðie teisiniai santykiai vadinami todël, kad,skirtingai nei bendruosius santykius, juos uþmezga ne visi subjektai, otik tie, kurie remiasi atitinkamais teisiniais faktais. Be tokiø faktø kon-kretieji civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda. Civiliniuose teisiniuosesantykiuose tokie faktai daþniausiai yra sutartys ir kiti sandoriai.

9.7.6. Dviðaliai ir vienaðaliai civiliniai teisiniai santykiai

Kai kas ðià klasifikacijà vadina skirstymu á paprastus ir sudëtin-gus teisinius santykius. Paprastu, arba vienaðaliu, teisiniu santykiu lai-komas toks teisinis santykis, kai vienà subjektinæ teisæ atitinka vienateisinë pareiga, pavyzdþiui, paskolos sutartinis teisinis santykis. Sudë-tingu, arba dviðaliu, laikomas toks teisinis santykis, kai abu subjektaituri ir teises, ir pareigas, pavyzdþiui, gyvenamosios patalpos nuomossutartinis teisinis santykis.

9.8. Civiliniø teisiniø santykiø atsiradimo,pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai

9.8.1. Teisiniai faktai

Civiliniams teisiniams santykiams ir subjektinëms teisëms bei pa-reigoms atsirasti, pasikeisti ir pasibaigti, o kartais ir sukliudyti jomsatsirasti bûtinos tam tikros – norminës ir teisinio subjektiðkumo prie-laidos.

Teisinis subjektiðkumas fiziniam asmeniui neatsiranda ið kartovisa apimtimi. Tik kà gimusiam vaikui valstybë suteikia teisnumà. Mesjau bandëme árodyti, kad tai yra ne kaþkokia teisinë savybë ar gebëji-mas, o bendrojo pobûdþio teisinis santykis su valstybe, kuri suteikiagalimybæ ágyti civilinës teisës normomis numatytas subjektines teises irpareigas. Kartu su teisnumu vaikui atsiranda ir kai kurios subjektinësteisës, pavyzdþiui, teisë á iðlaikymà, auklëjimà ir kitos. Jei tëvai tuonesirûpina, tos pareigos tenka valstybei, globëjams arba átëviams, þi-noma, rûpinantis valstybei.

Vëliau, suëjus tam tikram amþiui, vaikams suteikiamas veiksnu-mas. Teisnumas ir veiksnumas vadinami civiliniu teisiniu subjektiðku-

141


mu. Ir suaugusiø fiziniø asmenø civilinis teisinis subjektiðkumas yrabendrojo pobûdþio valstybës nustatytas teisinis santykis, panaðaus po-bûdþio kaip ir konstituciniai teisiniai santykiai.

Taèiau teisës normos ir civilinis subjektiðkumas patys savaimepaprastai konkretaus teisinio santykio nesukuria.Civiliniam teisiniamsantykiui atsirasti bûtinas teisinis-faktinis pagrindas, vadinamas teisi-niu faktu. Civiliniu teisiniu faktu mokslinëje ir mokomojoje literatû-

roje laikomos konkreèios gyvenimo aplinkybës, kurios, remiantis civi-

linës teisës normomis, sukelia tam tikrus teisinius padarinius: suku-

ria, pakeièia arba nutraukia civiliná teisiná santyká, o kai kuriais atve-

jais sukliudo jam susikurti. Kaip matyti ið pateikto apibrëþimo, teisi-niams faktams bûdingi trys poþymiai. Teisinis faktas – tai realios tik-

rovës faktas, t. y. tam tikras materialus pasaulio reiðkinys. Asmensvalia, neágijusi iðorinës iðraiðkos jo veiksmuose ar poelgiuose, teisinësreikðmës neturi. Pavyzdþiui, þmogaus norai, siekiai nusipirkti koká norsdaiktà, jau ávykdytø veiksmø motyvai, jeigu jie nenurodyti kaip sutar-ties sàlyga, teisiniais faktais nelaikomi. Be to, teisiniams faktams pri-skiriami tik kà ávykæ arba vykstantys reiðkiniai. Teisinis faktas – toks

reiðkinys, kurá numato civilinës teisës normos.Teisiniai faktai yra nu-matyti vienos ar keliø teisës normø hipotezëse. Teisinis faktas – tai

gyvenimo reiðkinys, su kuriuo civilinës teisës normos sieja tam tikrusteisinius padarinius. Pavyzdþiui, dviejø ar daugiau asmenø susitarimaskartu nueiti á teatrà, vykti á medþioklæ teisinës reikðmës neturi ir nërateisinis faktas.

Paprastai teisës literatûroje nurodoma, kad teisiniai faktai su-kelia trejopus teisinius padarinius: civiliniø teisiniø santykiø bei jødalyviø subjektiniø teisiø ir pareigø atsiradimà, pasikeitimà ir pasi-

baigimà. Taèiau, manau, teisûs V. Danilinas ir S. Reutovas, kad yrajuridiniø faktø, kurie kliudo atsirasti ar keistis teisiniams santykiams.Jø nemaþai ðeimos teisiniuose santykiuose. Pavyzdþiui, CK 3.12 straips-nio nuostatos draudþia tuoktis tos paèios lyties asmenims, nors kaikuriose uþsienio valstybëse tokia santuoka leidþiama. Pagal CK 3.16straipsná santuokà sudaræs ir jos ástatymø nustatyta tvarka nenutrau-kæs asmuo negali sudaryti kitos santuokos. CK 3.17 straipsnyje iðvar-dyti artimi giminaièiai, kuriems draudþiama tarpusavyje tuoktis. Ðiuostraipsniu tokiø asmenø sàraðas padidintas. Pagal anksèiau galiojusioSantuokos ir ðeimos kodekso 17 straipsná buvo leidþiama tuoktis dë-

142


dëms su dukterëèiomis, pusbroliams ir pusseserëms, tetoms su sûnë-nais. Dabar pagal galiojantá CK 3.17 straipsná ðiems asmenims tuoktisdraudþiama. Ir anksèiau, ir dabar neleidþiama tuoktis átëviams su ávai-kiais. Labai bûdingas teisinio fakto, kliudanèio atsirasti teisiniams san-tykiams, pavyzdys numatytas CK 3.206 straipsnyje. Jame sakoma, kadteismas gali atleisti pilnameèius vaikus nuo pareigos iðlaikyti savo ne-darbingus tëvus, jeigu nustato, kad tëvai vengë atlikti savo pareigas.Antroje ðio straipsnio dalyje dar kategoriðkiau pasakyta: „jeigu vaikaibuvo atskirti nuo tëvø nuolatinai dël paèiø tëvø kaltës, tokie tëvai neturiteisës á iðlaikymà“. Teisiniams santykiams atsirasti kliudanèius faktustaip pat numato ir kai kurios kitos CK normos. CK 5.6 straipsnyje„Asmenys, neturintys teisës paveldëti“ iðvardytos keturios tokiø ne-galinèiø paveldëti asmenø grupës, pavyzdþiui, asmuo, kuris tyèia at-ëmë palikëjui ar jo ápëdiniui gyvybæ arba kësinosi á ðiø asmenø gyvybæ,slëpë, klastojo ar sunaikino testamentà.

CK 5.7 straipsnyje nustatytas sutuoktinio paveldëjimo teisës pra-radimas. Jis praranda teisæ paveldëti, jeigu iki palikimo atsiradimopalikëjas buvo kreipæsis á teismà, kad bûtø nutraukta santuoka dëlpergyvenusio sutuoktinio kaltës, ir teismas buvo nustatæs pagrindànutraukti santuokà; teismas buvo nustatæs gyvenimà skyrium (separa-cija) ar kt. Ðios aplinkybës, mûsø manymu, yra teisiniai faktai, kliu-dantys atsirasti teisiniams santykiams, kurie tikrai atsirastø, jeigu tei-sës normos nenumatytø tokiø kliudanèiø aplinkybiø.

Taigi, manau, prie teisiniø faktø, sukelianèiø teisinius padari-nius, reikëtø priskirti ne tik teisinius faktus, sukelianèius teisiniø san-tykiø atsiradimà, pasikeitimà ir pasibaigimà, bet ir kliudanèius jiemsatsirasti.

9.8.2. Veiksmai ir ávykiai

Teisiniai faktai labai ávairûs savo turiniu. Pagal turiná jie pa-prastai skirstomi á dvi dideles grupes: veiksmus ir ávykius.

Veiksmai yra þmogaus valios aktai. Þmogus veikia sàmoningai.Norëdamas ágyti tam tikras teises bei sukurti pareigas, jis ávykdo to-kius teisinæ reikðmæ turinèius veiksmus, kurie sukelia norimus padari-nius. Tai ávairiausi sandoriai ir sutartys.

143


Asmenys, nesuprantantys savo veiksmø reikðmës ir negalintys jøvaldyti, negali patys susikurti sau ir atitinkamø teisiniø padariniø, pa-vyzdþiui, vaikai. Uþ nepilnameèius iki 14-os metø sandorius jø vardusudaro tëvai arba globëjai, iðskyrus smulkius buitinius sandorius, susi-jusius su asmeninës naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius,susijusius su savo uþdirbtomis lëðomis. Fizinio asmens, pripaþinto ne-veiksniu, vardu sandorius sudaro jo globëjas.

Ástatymø numatytais atvejais kaip veiksmas suprantamas ir ne-veikimas. Pavyzdþiui, prievolës nevykdymas (skolos negràþinimas) uþ-traukia skolininkui atsakomybæ.

9.8.3. Teisëti ir neteisëti veiksmai

Veiksmai gali bûti teisëti ir neteisëti. Teisëti yra tokie veiksmai,kurie neprieðtarauja civilinës teisës normoms, o neteisëti tokie, kurieprieðtarauja konkreèioms teisës normoms arba bendriesiems civiliniøástatymø pradams, jø prasmei. Neteisëti veiksmai – tai ávairûs civilinësteisës paþeidimai (þalos padarymas, neteisëtas svetimo turto uþvaldy-mas ir kt.).

Pagal siekiamà tikslà teisëti veiksmai skirstomi á teisinius aktusir poelgius. Teisiniai aktai – tokie teisëti veiksmai, kuriais siekiamasukurti, pakeisti arba panaikinti civilinius teisinius santykius.

9.8.4. Sandoriai

Reikðmingiausi civiliniø teisiniø santykiø dinamikai yra teisi-niai faktai, kurie vadinami sandoriais. Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalásandoriais laikomi asmenø veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeistiarba panaikinti civilines teises ir pareigas. Naujajame CK asmenimislaikomi tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie savo atliekamaisveiksmais siekia sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Taigi sando-riai yra teisiniai faktai. Taèiau svarbûs yra ir vienaðaliai teisiniai veiks-mai, pavyzdþiui, teisiniai faktai priimti palikimà arba atsisakyti jo. Ma-nau, teisus V. Tolstojus, sandoriais laikantis ne tik paèiø sutarèiø su-

144


darymà, bet ir teisinius veiksmus, atliekamus vykdant sutartis, kuriejas pakeièia arba nutraukia. Juk visiðkai atitinka ástatyme suformuluo-tà sandorio apibrëþtá, pavyzdþiui, skolos gràþinimas. Tai yra teisinisveiksmas, kuris reiðkia paskolos sutarties pasibaigimà, o to tokiu grà-þinimu ir siekiama.

9.8.5. Administraciniai aktai

Prie teisiniø faktø, kuriais specialiai siekiama teisiniø padari-niø, priklauso ir administraciniai aktai. Taèiau jie civiliniams teisiniamssantykiams neturi didelës reikðmës. Bet pagal Vietos savivaldos ástaty-mà savivaldybës ir jø tarybos bei valdybos priima sprendimus dël bûstosuteikimo, savivaldybës gyvenamøjø patalpø nuomos ir kitus. O taisukuria ne tik administracinius, bet ir civilinius teisinius santykius.

9.8.6. Teisiniai poelgiai

Teisiniai poelgiai – tai tokie veiksnaus ar neveiksnaus civilinësteisës subjekto veiksmai, kuriais jis specialiai nesiekia sukurti civiliniøsubjektiniø teisiø bei pareigø, taèiau dël tokiø veiksmø atsiranda tei-siniai padariniai, nes tai numato teisës normos, pavyzdþiui, mokslo,meno, literatûros kûriniø sukûrimas, radinio, lobio suradimas ir kita.

9.8.7. Teisiniai ávykiai

Teisiniai ávykiai, skirtingai nuo teisiniø aktø, kuriais specialiaisiekiama teisiniø padariniø, atsiranda ar vyksta nepriklausomai nuoþmoniø valios (pvz., laiko tëkmë, þmogaus mirtis, stichinës gamtosjëgos, sunaikinusios apdraustà turtà, ir kt.).

Ávykiai skirstomi á absoliuèius ir santykinius (reliatyvinius). Ab-soliutûs ávykiai atsiranda ir plëtojasi nepriklausomai nuo þmogaus va-lios, pavyzdþiui, natûrali þmogaus mirtis, þemës drebëjimas, sunaiki-næs apdraustà turtà. Santykiniai ávykiai prasideda dël þmogaus valios,bet toliau vyksta nepriklausomai nuo jos ir netgi jai prieðtarauja (tro-besiø padegimas, þmogaus nuþudymas, vaiko gimimas ir pan.).

145


9.8.8. Teisinës bûsenos

Teisinës bûsenos kaip teisiniai faktai – tai daþniausiai jau egzis-tuojantys ir ilgai trunkantys visuomeniniai santykiai. Ðie teisiniai fak-tai ypaè bûdingi ðeimos teisei. Bûsenoms paprastai priklauso giminys-të, santuoka, ávaikinimas, globa ir rûpyba. Taèiau teisinës bûsenos në-ra skirtinga teisiniø faktø rûðis, palyginti su veiksmais ir ávykiais. Pa-vyzdþiui, kraujo giminystë priklauso ávykiams, santuoka, ávaikinimas –veiksmams. Teisiniø bûsenø ypatumas – tai ilgalaikiðkumas ir jos, pa-vyzdþiui, ðeimos teisëje, gali reikðtis kaip teisiø ir pareigø atsiradimopagrindai ne kartà (sutuoktiniø teisinæ reikðmæ turintys santykiai, ali-mentinës prievolës ir kt.).

9.8.9. Teigiami ir neigiami teisiniai faktai

Teigiami teisiniai faktai – tai gyvenimo aplinkybës, kuriø buvi-mas sukuria, pakeièia arba nutraukia teisinius santykius (pvz., tam tik-ro amþiaus suëjimas). Neigiami teisiniai faktai – tai tokios gyvenimoaplinkybës, kuriø nebuvimas yra sàlyga atsirasti, pasikeisti ar pasibaig-ti teisiniams santykiams (pvz., artimos giminystës ir kitos santuokosnebuvimas tarp asmenø yra teisinis faktas tarp ðiø asmenø sudarytisantuokà).

9.8.10. Teisiniø faktø sudëtis

Civiliniams teisiniams santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigtikartais neuþtenka vieno teisinio fakto, bûtini keli. Tokiø teisiniø fak-tø sistema, susidedanti ið dviejø ar daugiau susijusiø veiksmø ar ávy-kiø, daþniausiai vadinama faktine (teisine) sudëtimi, o jà turbût tiks-liau bûtø vadinti teisiniø faktø sudëtimi. Pavyzdþiui, nekilnojamo daik-to pirkimo-pardavimo sutartis turi bûti sudaroma notarine forma. Beto, ði sutartis gali bûti panaudota prieð treèiuosius asmenis ir jiemssukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji ástatymø nustatyta tvar-ka áregistruota vieðajame registre. Teisiniø faktø sudëtá sudaro ir vai-ko gimimas – pats gimimo faktas (biologinis aktas) ir gimimo áregistra-vimas ástatymø nustatyta tvarka. Panaðiai galima pasakyti ir apie mir-ties teisiná faktà.

146


9.8.11. Sudëtingi teisiniai faktai

Teisiniø faktø sudëtá reikëtø skirti nuo sudëtingo teisinio fak-to. Teisiniø faktø sudëtis yra keliø savarankiðkø faktø sistema, o sudë-tingas juridinis faktas – vieno fakto poþymiø sistema. Pavyzdþiui, civi-linës teisës paþeidimas, kai dël jo padaroma þala kitam asmeniui, yravienas teisinis faktas – prieðingas teisei veiksmas. Taèiau ið objektyvio-sios pusës ðá veiksmà apibûdina þala ir prieþastinis ryðys tarp to veiks-mo ir þalos,o ið subjektyviosios – þalà padariusio asmens kaltë.Visa ðio veiksmopoþymiø sistema sudaro vienà teisiná faktà.


1. Ar gali egzistuoti civiliniai teisiniai santykiai be juos regla-mentuojanèiø teisës normø?

2. Kuo pasireiðkia teisiø ir pareigø vienovë teisiniame santyky-je?

3. Kas yra civilinio teisinio santykio atsiradimo pagrindas?4. Ar kiekvienas faktas yra teisinis faktas?5. Ar visuomeniniai santykiai gali bûti teisës faktu?6. Kuo skiriasi sudëtingas teisës faktas nuo faktø sudëties?7. Ar neteisëti veiksmai gali bûti laikomi teisës faktu?

147

II skyrius. ASMENYS

ASMENYS

II SKYRIUS

148


Literatûra

1. Andenas M. Disciplining Auditors – Problems of Parallel Disciplinaryand Civil Proceedings. Developments in European Company Law. – Lon-don, 1996. Vol. 1.

2. Bourne N. Company Law. – London, 1995.3. Codice Civile. Editore Ulrico Hoepli. – Milano, 2002.4. Code Civil. Paris, 2004.5. Cheeseman H. R. Business Law: Ethical, International & E-commerce

environment. 4th ed. – New Jersey, 2001.6. Chiappetta L. Il Codice di diritto canonico, Commento giuridico –

pastorale. I. – Napoli, 1988. Edizioni Dehoniane.7. Davis E. P. Institutional Investors in the United Kingdom. – Oxford,

1993.8. Fourastie J., Laleuf A. Revolution à I’Quest. – Paris, 1957.9. Foster N. H. D. Company Law Theory in Comparative Perspective: En-

gland and France. The American Journal of Comparative Law. 2000.Vol. 48. P. 573–602.

10. Goldstein H. Trusts of Movables in the Conflicts of Law. A comparativestudy of the laws of the United States and Germany, with reference to thelaws of Belgium, France, Italy, and the Netherlands. – Köln, 1966.

11. Guidelines for Improved Corporate Governance in Canada. Report ofthe Toronto Stock Exchange Committee, December, 1994.

12. Human Rights in International Law. Council of Europe Press, 1992.13. Kelsen H. Grynoji teisës teorija / Vertë A. Degutis, E. Kûris. – Vilnius,

2002.14. Lane J. Viešasis sektorius. – Vilnius, 2001.15. Leonas P. Teisës enciklopedija. Kaunas: Vytauto Didþiojo universiteto

Teisiø fakultetas, 1931. – Vilnius, 1995. Fotogr. leid.16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga.

Bendrosios nuostatos. – Vilnius, 2002.17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga.

Asmenys. – Vilnius, 2002.18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Treèioji knyga.

Šeimos teisë. – Vilnius, 200319. Machovenko J. Lietuvos Didþiosios Kunigaikštystës teisës šaltiniai. –

Vilnius, 2000.

149

II skyrius. ASMENYS

20. Mykolo Riomerio mokslas apie valstybæ. – Vilnius, 1997.21. Meyssan M. Les droits des actionnaires et des autres porteurs de titres

dans les societes anonymes. – Paris, 1962.22. OECD Principles of Corporate Governance / Organisation for Economic

Co–operation and Development. – Paris, 1999.23. Paryþiaus konvencija dël pramoninës nuosavybës saugojimo. Þin. 1996,

Nr. 76.24. Pakalniškis V. Civilinës teisës paskaitos [interaktyvus]. http://www.ltu.lt25. Riomeris M. Valstybë. II tomas. – Kaunas: Vytauto Didþiojo universiteto

Teisiø fakulteto leidinys, 1935.26. Stoljar S. J. Groups and entities: an inquiry into corporate theory. –

Canberra, 1973.27. Toiviainen H. About the Liabilities and Duties of the Directors of an

Insolvent Company in the Finnish Law. – Helsinki, 200128. The Simplification of the Operating Regulations for Public Limited Com-

panies in the European Union: final report, December 1995 / Luxem-bourg, European Commision, 1996.

29. Vadapalas V., Joèienë D. Nevyriausybinës organizacijos tarptautinëje irEuropos Sàjungos teisëje. – Vilnius, 2001.

30. Þilinskas D. Ar lipsime á medá iš viršaus? Kai kurie probleminiai Lietuvosadministracinës teisës sampratos klausimai // Justitia. 2000. Nr. 1. P. 35–37.

31. Þmogaus teisës. Tarptautiniø dokumentø rinkinys. – Vilnius, 1991.32. Þmogaus teisës. Europos Tarybos ir Europos Sàjungos dokumentai. –

Vilnius, 2000.33. Ãóåâ À. Í. Ãðàæäàíñêîå ïðàâî. – Ìîñêâà, 2003.34. Èîôôå Î. Ñ. Èçáðàííûå òðóäû ïî ãðàæäàíñêîìó ïðàâó. – Ìîñêâà,

2000.35. Êàëèíèíà À. Ô., Ìàñëåâà À. È. Ãðàæäàíñêîå ïðàâî. ×àñòü ïåðâàÿ. –

Ìîñêâà, 1997.36. Êóëàãèí Ì. È. Èçáðàííûå òðóäû ïî ãðàæäàíñêîìó ïðàâó. – Ìîñêâà,

1997.37. Ïîêðîâñêèé È. À. Oñíîâíûå ïðîáëåìû ãðàæäàíñêîãî ïðàâà. –

Ìîñêâà, 1998.38. Ñóâîðîâ Í.Ñ. Þðèäè÷åñêîå ëèöî ïî ðèìñêîìó ïðàâó. – Ìîñêâà,

2000.39. Ñêëîâñêèé Ê. È. Ñîáñòâåííîñòü â ãðàæäàíñêîì ïðàâå. – Ìîñêâà,

2000.40. Ñåðãååâ À. Ï., Òîëñòîé Þ.Ê. Ãðàæäàíñêîå ïðàâî. – Ìîñêâà, 2000. Ò.

1.41. Çàëåññêèé Â. Â. Îñíîâíûå èíñòèòóòû ãðàæäàíñêîãî ïðàâà çàðóáåæ-

íûõ ñòðàí. – Ìîñêâà, 2000.

Literatûra

150


1 poskyris.FIZINIAI ASMENYS

1.1. Fizinio asmens teisinio subjektiškumo sàvoka

ir elementai

Civilinës teisës subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, daly-vaujantys civiliniuose teisiniuose santykiuose. Fiziniais asmenimis va-dinami þmonës, o juridiniais asmenimis þmoniø sukurti teisiniai dari-niai (organizacijos), turintys ástatymø tvarka suteiktà teisiná subjek-tiškumà.

Šiuolaikinë teisë teisiná subjektiškumà pripaþásta kiekvienamþmogui1.

Teisinëje literatûroje vyrauja nuomonë, kad fiziniø asmenø tei-siná subjektiškumà sudaro civilinis teisnumas ir civilinis veiksnumas.

Teisnumas – tai asmens galëjimas turëti civilines ástatymø sutei-kiamas teises ir pareigas. Teisnumas yra abstrakti teisinë kategorija,kuri nusako asmens teisiná statusà ir reiškia galimybæ bûti subjektu tøteisiø ir pareigø, kurias numato ástatymai. Tai kiekvieno fizinio as-mens bendra galimybë, pavyzdþiui, turëti turtà nuosavybës teise, t. y.bûti bet kokiø nuosavybës teisiniø santykiø subjektu – á namà, þemæ irkt. Ði galimybë nereiðkia, kad asmuo, esantis namo savininku, galiágyti ðio namo pardavëjo teises, o asmuo, neturintis namo nuosavybësteise, galimybës ágyti pardavëjo teisiø neturi. Kai asmuo parduodasavo turtà, jo teisnumo apimtis nepakinta.

Veiksnumas reiškia fizinio asmens galëjimà savo veiksmais sava-

rankiškai ágyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Net ir pasy-

1 Dar iki XIX a. antrosios pusës teisës subjektai buvo tik privilegijuotø luomø

þmonës. Civilizacijos pradþioje þmogaus padëtis priklausë nuo jo vietos genties, giminëshierarchinëje sistemoje. Vergovinëje santvarkoje teisës subjektai buvo tik privilegijuotø

luomø þmonës. Feodaliniu laikotarpiu padëtis ðiek tiek keitësi, baudþiauninkas ágijo apribotus

teisinio subjektiðkumo elementus.

151

II skyrius. ASMENYS

vus elgesys, toks kaip palikimo atsisakymas (CK 5.60 str.), laikytinasveiksnumo pasireiškimu.

CK (CK 2.6 str.) draudþia apriboti fiziniø asmenø civiliná teis-numà ar veiksnumà ástatymø nenumatytais pagrindais. Pavyzdþiui, sà-rašas objektø, kuriø asmuo negali ásigyti dël to, kad jie nëra civilinësapyvartos objektai, turi bûti numatytas ástatymu (CK 1.97 str.). As-mens teisnumo ar veiksnumo apribojimas gali bûti pateisinamas tikatitinkamais visuomenës poreikiais, kurie yra svarbesni uþ privatø in-teresà. Taèiau visi apribojimai turi bûti numatyti ástatyme, o ne po-ástatyminiuose teisës aktuose. Pavyzdþiui, Konstitucijos 23 straipsnyjenumatytas apribojimas disponuoti privaèia nuosavybe, nes leidþia jàpaimti visuomenës poreikiams. Panaši norma átvirtinta ir CK 4.100straipsnyje, o CK 4.79 straipsnyje numatytas savininko teisës parduotinuosavybës teisës objektà ribojimas, ta apimtimi, kad reikalaujamapranešti kitiems bendraturèiams apie ketinimà parduoti savo dalá nebendraturèiui. Civilines teises gali apriboti ir teismas, jeigu yra ástaty-muose nustatyti pagrindai.

1.2. Fiziniø asmenø teisnumas

Kaip minëta, CK teisnumu laiko asmens galëjimà turëti civili-nes teises ir pareigas. Fizinio asmens teisnumas atsiranda gimimo mo-mentu ir išnyksta, jam mirus (CK 2.2 str.). Pagal CK 2.3 straipsnio 1dalá gimimo momentu pripaþástamas pirmas savarankiškas naujagimioákvëpimas. Vaiko gimimo momento nustatymo ástatymo 6 straipsnis2

vaiko gimimo momento konstatavimo kriterijø apibrëþia kiek kitaip,tai – viso gyvybingo vaisiaus pasirodymas iš moters organizmo. Kadan-gi CK 2.3 straipsnio 3 dalis numato, kad gimimo ir mirties momentokonstatavimo kriterijus ir tvarkà nustato ástatymai, atsiþvelgiant á CK1.3 str. 2 d., šiuo atveju taikysime Vaiko gimimo momento nustatymoástatymo normà. Fizinio asmens gimimas reiškia jo teisnumo pradþià,todël vaiko gimimo momentas medicinos dokumentuose fiksuojamasnurodant kalendorinæ datà ir vietos laikà minuèiø tikslumu. Pradëtas,bet dar negimæs vaikas nepripaþástamas teisniu, taèiau ástatymas sau-go jo teises kaip galimo paveldëtojo (þr. CK 5.5 str.). Jeigu negalima

2 Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo ástatymas. Þin., 2002.Nr. 43–1602.

152


nustatyti, ar vaikas gimë gyvas ar negyvas, preziumuojama, kad jis gi-më gyvas (CK 2.2 str. 3 d.).

Tai, kad asmuo yra teisnus, dar nereiškia, kad jis turi konkreèiasteises ir pareigas. Konkreèias civilines teises ir pareigas teisnus fizinisasmuo ágyja esant atitinkamiems teisiniams faktams: sandoriams, ad-ministraciniams aktams, kitiems veiksmams bei ávykiams. (Pvz., asmuo,kurio sveikatai padaryta þala, ágyja teisæ iš paþeidëjo reikalauti atly-ginti padarytà þalà.) Taigi teisnumas yra prielaida, sàlygojanti konkre-èios subjektinës teisës atsiradimà.

Civilinio teisnumo turiná sudaro teisiø ir pareigø, kurias galiturëti Lietuvoje gyvenantys asmenys, visuma, numatyta ástatymuose.Pagrindinës teisës yra numatytos CK 2.4 straipsnyje. Tokioms teisëmspriskiriama: fiziniø asmenø teisë turëti turtà privaèios nuosavybës tei-se3 , teisë verstis komercine ûkine veikla, steigti ámones ar kitokiusjuridinius asmenis, paveldëti turtà ir palikti já testamentu, pasirinktiveiklos rûðá ir gyvenamàjà vietà, taip pat turëti kitokias turtines ircivilinës teisës saugomas asmenines neturtines teises. Kai kurias civili-nes teises ir pareigas, nustato ir Lietuvos Respublikos Konstitucija,ástatymai, tarptautiniai aktai: Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniølaisviø apsaugos konvencija4, Jungtiniø Tautø visuotinë þmogaus tei-siø deklaracija5, Jungtiniø Tautø tarptautinis pilietiniø ir politiniø teisiøpaktas6, Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencija7 ,Tarptautinis ekono-miniø, socialiniø ir kultûriniø teisiø paktas8 ir kiti. Fizinio asmens ly-tis, rasë, tautybë, kalba, socialinë padëtis, kilmë, tikëjimas, ásitikini-mai arba paþiûros pagal CK neturi átakos fizinio asmens teisnumui.Galioja bendra taisyklë, kad ir uþsienio pilieèiai ir asmenys be piliety-bës Lietuvos Respublikoje turi toká patá civiliná teisnumà kaip ir Lie-tuvos Respublikos pilieèiai, numatyta CK 1.15 straipsnyje. Šis straips-nis leidþia išimtis uþsienio pilieèiams ir asmenims be pilietybës nusta-tyti tik Lietuvos Respublikos ástatymuose.

3 Fizinio asmens teisë turëti turtà privaèios nuosavybës teise reiðkia teisæ turëti betkoká kilnojamàjá, nekilnojamàjá turtà, iðskyrus tuos objektus, kurie yra iðimti ið civilinësapyvartos (CK 1.97 str. 2 d.).

4 Human Rights in International Law. Council of Europe Press, 1992.5 Þmogaus teisës. Tarptautiniø dokumentø rinkinys. – Vilnius, 1991.6 Ten pat.7 Ten pat.8 Þmogaus teisës. Jungtiniø Tautø dokumentai. – Vilnius, 2000.

153

II skyrius. ASMENYS

Civilinio kodekso 2.4 straipsnyje neišvardytos fizinio asmens pa-reigos (išskyrus pareigà fiziniam asmeniui, kai jis yra civiliniø teisiniøsantykiø dalyviu ne kaip vartotojas9, bet kaip verslininkas10 arba ver-èiasi profesine veikla, pavyzdþiui, advokato, stomatologo, antstolio)11,taèiau šios pareigos numatytos ávairiose kituose CK straipsniuose, pa-vyzdþiui, CK 6.1, 6.154 bei kituose ástatymuose. Civilinës teisës ir pa-reigos fiziniam asmeniui gali atsirasti ne tik ástatymø numatytais pa-grindais, bet ir iš fiziniø asmenø ir organizacijø veiksmø, kurie, nors irnëra ástatymø numatyti, bet pagal civiliniø ástatymø bendruosius prad-menis bei prasmæ sukuria teises ir pareigas pagal CK 1.136 straipsnio1 dalá.

Nors teisnumas yra abstrakti teisiø visuma, apibrëþta konkre-èios valstybës ástatymø, taèiau civilinis teisnumas – þmogaus civiliniøteisiø visuma yra kartu ir valstybiø demokratijos raidos kûrinys. Kuoplatesnë ir tvirtesnë demokratinë santvarka valstybëje, tuo platesnësir civilinës asmens teisës, ir atvirkðèiai, kuo siauresnës civilinës asmensteisës, tuo maþiau demokratijos.

Teisnumas išnyksta fiziniam asmeniui mirus (CK 2.2 str. 1 d.).Mirties, taip pat ir teisnumo pabaiga nustatoma vadovaujantis CK 2.3straipsnio 2 dalimi bei Þmogaus mirties nustatymo ir kritiniø bûkliøástatymu12. CK 2.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinio asmensmirties momentu pripaþástamas jo kraujotakos ir kvëpavimo negráþta-mas nutrûkimas arba jo smegenø visø funkcijø visiškas ir negráþtamasnutrûkimas. Pagal Þmogaus mirties nustatymo ir kritiniø bûkliø ásta-

9 Pagal CK 1.39 str. 1 d. vartotojas yra fizinis asmuo, kai jis sudaro sutartá dëlprekiø ir paslaugø ásigijimo su prekiø ar paslaugø pardavëju (tiekëju) turëdamas su jo versluar profesija nesusijusá tikslà, t. y. jo asmeniniams, ðeimos, namø ûkio poreikiams tenkinti.

10 Pagal CK 2.4 str. 2 d. fiziniai asmenys, kurie ástatymø nustatyta tvarka verèiasiûkine komercine veikla, laikomi verslininkais. Fizinis asmuo gali verstis individualia veiklair neásteigæs ámonës. Pagal Gyventojø pajamø mokesèio ástatymo 10 str. 2 d. individualiosveiklos, kuria gali bûti verèiamasi turint verslo liudijimà, rûðiø sàraðà nustato Vyriausybë.Toks sàraðas nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m. lapkrièio 19 d. nutarimuNr. 1797 „Dël verslo liudijimø iðdavimo gyventojams tvarkos“ su vëlesniais pakeitimais irpapildymais.

11 CK 2.4 str. 3 d. nustatyta pareiga kiekvienam asmeniui, kuris verèiasi verslu arprofesine veikla, tvarkyti savo turtà ir visa kita, kas susijæ su jo verslu ar profesine veikla,taip, kad kiekvienas, turintis teisiná interesà, asmuo bet kada galëtø gauti visapusiðkàinformacijà apie to asmens turtines teises ir pareigas.

12 Lietuvos Respublikos þmogaus mirties nustatymo ir kritiniø bûkliø ástatymas.Þin., 1997. Nr. 30–712; 2002. Nr. 43–1601; 2002. Nr. 112–4992.

154


tymà negráþtamai nutrûkusi kraujotaka ir kvëpavimas yra nustatomiesant neabejotiniems mirties poþymiams. Neabejotinø mirties poþymiøsàraðà nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Ástatymas taip pat nu-mato, kad negráþtamai nutrûkusios visø þmogaus galvos smegenø struk-tûrø veiklos kriterijus, jø nustatymo metodikà tvirtina Sveikatos ap-saugos ministerija. Vadovaujantis Konstitucija ir Vyriausybës ástaty-mu, tai gali atlikti sveikatos apsaugos ministras.

1.3. Fizinio asmens paskelbimas mirusiu

Ilgas fizinio asmens nebuvimas jo gyvenamojoje vietovëje pa-lieèia daugelio asmenø (fiziniø ir juridiniø) interesus: nevykdomossutartys, nesprendþiami paveldëjimo klausimai, neágyvendinamos ki-tos teisës. Todël CK numato, kad teismo tvarka fizinis asmuo, kai jonëra gyvenamojoje vietovëje tam tikrà laikà, gali bûti paskelbiamasmirusiu, išskyrus tuos atvejus, kai mirusiu paskelbiamas asmuo, kurisdingo be þinios tokiomis aplinkybëmis, kurios sudaro mirties grësmæarba duoda pagrindà spëti já þuvus dël nelaimingo atsitikimo. Teismasgali pripaþinti šio asmens mirties data spëjamà jo þuvimo dienà. PagalCK 2.31 straipsná fizinio asmens paskelbimas mirusiu šio asmens civi-liniø teisiø ir pareigø atþvilgiu yra prilygintas asmens mirèiai. Vadina-si, nutrûksta ir jo teisnumas. Paskelbto mirusiu asmens mirties datayra laikoma ta diena, kurià ásiteisëja teismo sprendimas paskelbti jámirusiu (CK 2.31 str. 4 d.). Taèiau fizinis asmuo išsaugo teisnumà,jeigu paskelbtas mirusiu jis gráþta arba paaiškëja jo buvimo vieta. Šiuoatveju teismas panaikina sprendimà paskelbti asmená mirusiu. Gráþæsasmuo turi teisæ išsireikalauti tik tà turtà, kuris perëjo neatlygintinaitretiesiems asmenims, arba jo vertæ, be to, tais atvejais, kai asmuoneþinia kur buvo dël svarbiø prieþasèiø, jis turi teisæ reikalauti gràþintijo turtà, išlikusá pas ápëdinius (CK 2.32 str.). Reikia paþymëti, kadasmens paskelbimas mirusiu teismo tvarka tuo atveju, kai jis yra gyvas,nereiškia, kad jo teisnumas panaikintas visiškai. Asmuo skelbiamasmirusiu, kai jo gyvenamojoje vietoje nëra duomenø apie jo buvimovietà, taèiau galimas atvejis, kai gyvendamas kitoje vietoje jis dalyvau-ja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip kiekvienas fizinis asmuo,turintis teisnumà.

CK 2.31 straipsnyje išskirtos tokios aplinkybës, kurioms esantasmuo skelbiamas mirusiu:

155

II skyrius. ASMENYS

1) áprastinës aplinkybës, kurios nekëlë grësmës asmens gyvybei(CK 2.31 str. 1 d.);

2) aplinkybës, kurios këlë mirties grësmæ arba dël kuriø yra pa-grindas spëti asmená þuvus dël nelaimingo atsitikimo (CK 2.31 str. 1 d.);

3) karo veiksmø aplinkybës (CK 2.31 str. 2 d.).Pirmuoju atveju prielaida laikyti þmogø mirusiu yra, jei duome-

nø apie asmená nëra trejus metus, taigi ir tiek laiko jis nesirûpina savoturtu, nevykdo kitø civiliniø pareigø kreditoriams.

Antruoju atveju prielaida paskelbti þmogø mirusiu bûtø aplin-kybës, kurios këlë mirties grësmæ arba dël kuriø yra pagrindas spëti jáþuvus dël nelaimingo atsitikimo, jeigu apie asmená nëra duomenø šešismënesius.

Treèiuoju, t. y. karo veiksmø, atveju galima daryti prielaidà, kadþmogus pateko á nelaisvæ, gali bûti suþeistas ir gydomas karo ligoninë-se. Todël jis paskelbiamas mirusiu ne anksèiau kaip praëjus dvejiemsmetams nuo karo veiksmø pasibaigimo dienos.

Paskelbto mirusiu asmens mirties data yra laikoma ta diena, ku-rià ásiteisëja teismo sprendimas paskelbti já mirusiu. Jeigu asmuo din-go be þinios tokiomis aplinkybëmis, kurios këlë mirties grësmæ arbadël kuriø yra pagrindas spëti já þuvus dël nelaimingo atsitikimo, teis-mas gali pripaþinti asmens mirties data spëjamà jo þuvimo dienà. Pri-paþinto mirusiu mirties vieta laikoma teismo sprendime nurodyta kon-kreti vieta, kai konkreèios asmens mirties vietos nustatyti negalima, jomirties vieta laikoma paskutinë þinoma jo buvimo vieta.

1.4. Fizinio asmens pripaþinimas neþinia kur esanèiu

Ilgà laikà asmeniui nesant gyvenamojoje vietoje ir neturint þiniøapie jo buvimo vietà, iškyla bûtinybë apsaugoti neþinia kur esanèiofizinio asmens turtà, taip pat kreditoriø interesus, kitø asmenø teisesir interesus, pašalinti teisiná neapibrëþtumà. Neþinia kur esanèiu fizi-ná asmená pripaþásta teismas, jeigu to asmens gyvenamojoje vietojevienerius metus nëra duomenø, kur jis yra. Neþinia kur esanèiu fizinisasmuo pripaþástamas nuo dienos, kurià apie já gauti paskutiniai duo-menys. Jeigu tokios dienos nustatyti negalima, neþinia kur buvimopradþia laikoma ateinanèiø metø sausio pirmoji diena.

156


Suinteresuotø asmenø arba prokuroro pareiškimu teismas ski-ria asmens, kurio buvimo vieta neþinoma, turto laikinàjá administra-toriø. Laikinuoju administratoriumi teismas, asmená pripaþinus neþiniakur esanèiu, gali paskirti neþinia kur esanèiojo asmens sutuoktiná, ar-timus giminaièius arba asmenis, suinteresuotus išsaugoti jo turtà. Lai-kinasis administratorius valdo turtà, apmoka neþinia kur esanèio as-mens skolas, išlaiko asmenis, kuriuos neþinia kur esantysis privalo išlai-kyti. Pagal CK 2.29 straipsnio 2 dalá laikinasis administratorius dispo-nuoti neþinia kur esanèiojo turtu, já ákeisti ar kitaip suvarþyti teises áturtà gali tik teismo leidimu.

Jeigu neþinia kur esantysis gráþta arba paaiškëja jo buvimo vie-ta, teismas panaikina sprendimà pripaþinti asmená neþinia kur esan-èiu ir panaikina jo turto administravimà. CK 2.30 straipsnio 2 dalyjenumatytos tokios pasekmës panaikinus sprendimà pripaþinti fiziná as-mená neþinia kur esanèiu: pajamos, kurias iš neþinia kur esanèio as-mens turto gavo turto administratorius, gràþinamos gráþusiam turtosavininkui; gráþæs turto savininkas turi atlyginti visas su turto admi-nistravimu susijusias išlaidas.

1.5. Fizinio asmens veiksnumas

Tik gimæs þmogus yra teisnus, taèiau tuo momentu jis dar nëraveiksnus. Jis pats negali savo teisiø ágyvendinti – uþ já tai atlieka tëvaiarba globëjai (rûpintojai). Fizinio asmens civilinis veiksnumas atsiran-da visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystës, t. y. kai jam sueina 18metø (CK 2.5 str. 1 d.).

Fizinis asmuo gali ágyti visiškà civiliná veiksnumà ir neturëda-mas 18 metø. Šiuo atveju jis veiksnumà ágyja nuo santuokos sudarymomomento, kai vadovaudamasis CK 3.14 straipsniu teismas sumaþinasantuokiná amþiø. Jeigu vëliau ši santuoka nutraukiama arba pripaþás-tama negaliojanèia dël prieþasèiø, nesusijusiø su santuokiniu amþiu-mi, nepilnametis ágyto veiksnumo nenustoja (CK 2.5 str. 2 d.). Nepil-nametis gali ágyti visiškà veiksnumà ir emancipacijos bûdu, t. y. nepil-nametis asmuo gali bûti pripaþintas veiksniu tais atvejais, kai yra pa-grindas leisti nepilnameèiui, sulaukusiam šešiolikos metø amþiaus, sa-varankiškai ágyvendinti visas pilnameèio asmens teises ir vykdyti parei-gas. Pavyzdþiui, nepilnametis gauna darbo uþmokestá, turi pakanka-

157

II skyrius. ASMENYS

mai lëðø, iš kuriø gali ásigyti nekilnojamojo turto ar kitaip savaran-kiškai dalyvauti civilinëje apyvartoje. Tokio nepilnameèio asmens, no-rinèio ágyti visiškà veiksnumà, jo tëvø, globos (rûpybos) institucijø pa-reiškimu teismas, vadovaudamasis CK 2.9 straipsniu, gali nepilnametápripaþinti visiškai veiksniu (emancipuoti). Visais atvejais nepilname-tis gali bûti pripaþintas visiškai veiksniu tik esant paties nepilnameèiosutikimui. Taèiau jeigu emancipuotas nepilnametis ágyvendindamassavo teises ar vykdydamas pareigas daro þalos savo ar kitø asmenøteisëms ar teisëtiems interesams, teismas, remdamasis nepilnameèiotëvø, rûpintojo ar globos (rûpybos) institucijos pareiškimu, gali pa-naikinti toká visiško veiksnumo pripaþinimà.

Visiškas civilinis veiksnumas ágyjamas laipsniškai sulaukiamoamþiaus tarpsniais. Iki pilnametystës nepilnameèiai gali turëti tik da-liná civiliná veiksnumà, išskyrus anksèiau nurodytas išimtis.

Nepilnameèiai iki keturiolikos metø yra neveiksnûs. Uþ juos jøvardu sandorius sudaro tëvai arba globëjai. Taèiau ástatymas nustato,jog nepilnameèiai iki 14 metø gali sudaryti smulkius buitinius sando-rius, sandorius, susijusius su asmeninës naudos gavimu neatlygintinai,taip pat sandorius, susijusius su uþdirbtø lëðø panaudojimu, jeigu šiemssandoriams nëra nustatyta notarinë arba speciali forma (CK 2.7 str.3 d.). CK nenurodo, iki kokios vertës buitinis sandoris yra smulkus.Smulkiais buitiniais sandoriais laikytini tokie sandoriai, kuriais nepil-nametis patenkina savo amþiaus bûdingus poreikius, pavyzdþiui, per-ka sàsiuviniø, rašymo priemoniø ir kita.

Pagal tokio nepilnameèio sutartines prievoles atsako ne patsnepilnametis, o jo atstovai pagal ástatymà, jeigu neárodo, kad prievo-lë buvo paþeista ne dël jø kaltës.

Nepilnameèiai, sulaukæ 14 metø, ágyja daliná veiksnumà ir patysatsako pagal savo sutartines prievoles (CK 2.8 str. 5 d.). Sulaukæ šioamþiaus, turëdami tëvø arba rûpintojø sutikimà, jie ágyja teisæ sudary-ti bet kokius sandorius. Sandoriai, kuriuos šie nepilnameèiai sudarobe tëvø ar rûpintojø sutikimo, galioja, jeigu toks sutikimas gaunamassudarius sandorá. Taèiau jie jau turi teisæ savarankiškai disponuoti sa-vo pajamomis bei turtu, ágytu uþ šias pajamas, gali ágyvendinti autoriøteises á savo kûrinius, išradimus, pramoniná dizainà. Taip pat šie ne-pilnameèiai gali sudaryti sandorius, numatytus CK 2.7 straipsnio 3dalyje.

158


Tais atvejais, kai nepilnametis švaisto, neprotingai naudoja tu-rimas lëðas, vaikø globos (rûpybos) institucijos ar kiti suinteresuotiasmenys gali kreiptis á teismà, prašydami apriboti ar atimti iš tokionepilnameèio teisæ savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei tur-tu (CK 2.8 str. 3 d.).

1.6. Fiziniø asmenø civilinio veiksnumo apribojimas

CK 2.11 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo tvarka gali bûtiapribotas fizinio asmens veiksnumas, jeigu jis piktnaudþiauja alkoho-liniais gërimais, narkotikais, narkotinëmis ar toksinëmis medþiagomis.Piktnaudþiavimas suprantamas kaip fizinio asmens priklausomybë nuoalkoholio, narkotiniø ar toksiniø medþiagø. Prašymà apriboti asmensciviliná veiksnumà turi teisæ paduoti to asmens sutuoktinis, tëvai, pil-nameèiai vaikai, globos (rûpybos) institucija arba prokuroras. Pripaþinusasmená ribotai veiksniu, teismo sprendimu nustatoma rûpyba ir skiria-mas rûpintojas. Tokiam asmeniui ribojamas turtiniø teisiø ágyvendini-mas. Pagal CK 2.11 straipsnio 2 dalá jis gali sudaryti sandorius dispo-nuoti turtu, atsiimti darbo uþmokestá, pensijà ar kitø rûðiø pajamas irdisponuoti jais tik turëdamas rûpintojo sutikimà, išskyrus smulkiusbuitinius sandorius. Minëtame straipsnyje išsamiai išvardytos ir kitosribojamos turtinës teisës, pavyzdþiui, priimti arba atsisakyti priimti pa-likimà, sudaryti savo turto nuomos arba panaudos sutartá ir kt. Be to,teismas gali nustatyti, kad rûpintojo sutikimas bûtinas sudarant ir ki-tus sandorius (CK 2.11 str. 3 d.). Rûpintojas neatsako uþ pilnameèioribotai veiksnaus asmens sutartines ir nesutartines prievoles. Rûpin-tojo teises ir pareigas nustato ir CK Treèiosios knygos VII dalies nor-mos. Rûpintojas gali duoti sutikimà sudaryti sandorá ir já sudarius,jeigu sandoris yra naudingas asmeniui, kurio veiksnumas apribotas.Fizinio asmens, kurio veiksnumas apribotas dël piktnaudþiavimo al-koholiniais gërimais arba narkotinëmis medþiagomis, be rûpintojo su-tikimo sudaryti turto ar daiktinës teisës perdavimo sandoriai, išskyrussmulkius buitinius sandorius, yra nuginèijami (CK 1.85 str.). Teismastoká sandorá pripaþásta negaliojanèiu pagal rûpintojo ar prokuroroieškiná. Kreiptis á teismà dël veiksnumo apribojimo panaikinimo galiasmenys, nurodyti CK 2.11 straipsnio 6 dalyje pateiktame baigtiniamesàraše. Tokià teisæ turi ir asmuo, kurio veiksnumas apribotas.

159

II skyrius. ASMENYS

1.7. Fizinio asmens pripaþinimas neveiksniu

Fizinis asmuo, kuris dël psichikos ligos ar silpnaprotystës negalisuprasti savo veiksmø reikšmës ar jø valdyti, gali bûti teismo tvarkapripaþintas neveiksniu. Šiuo atveju tokio asmens sutuoktinis, tëvai,pilnameèiai vaikai, globos (rûpybos) institucija arba prokuroras galikreiptis á teismà prašydami pripaþinti toká asmená neveiksniu. Teismasskiria ekspertizæ ir remdamasis teismo psichiatrinës ekspertizës išvadagali pripaþinti toká asmená neveiksniu, jeigu asmuo serga psichikosliga ar yra silpnaprotis ir todël negali suprasti savo veiksmø reikšmësar jø valdyti13. Pripaþintam neveiksniu asmeniui nustatoma globa (glo-bos institutas reglamentuotas CK Treèiosios knygos VII dalyje). PagalCK 2.10 straipsnio 2 dalá neveiksnaus asmens vardu sandorius sudaroglobëjas. Taèiau CK 1.84 straipsnio 4 dalis numato galimybæ sandorá,kurá sudarë neveiksnus asmuo, jeigu jis yra naudingas neveiksniamasmeniui, patvirtinti14.

Kai pripaþintas neveiksniu asmuo pasveiksta arba jo sveikatalabai pagerëja, vieno iš CK 2.10 straipsnio 4 dalyje numatytø asmenøprašymu teismas pripaþásta toká asmená veiksniu. Ásiteisëjus teismosprendimui, nustatyta asmens globa panaikinama.

1.8. Fizinio asmens nuolatinë gyvenamoji vieta irgyvenamoji vieta

Fizinio asmens gyvenamoji vieta turi reikšmës nustatant paliki-mo atsiradimo vietà (CK 5.4 str.)15, taip pat nustatant asmens ar joskolininkø piniginiø bei kitø prievoliø ávykdymo vietà. Nuolatinë gyve-namoji vieta taip pat turi reikšmës nustatant paveldëjimo santykiamstaikytinà teisæ (CK 1.61 str.)16 ir ágyvendinant kitas civilines teises.

13 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosiosnuostatos. – Vilnius, 2001. P. 36–37.

14 Plaèiau apie tai þr.: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antrojiknyga. Asmenys. – Vilnius, 2001. P. 37.

15 Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinë nuolatinë palikëjo gyvenamoji vieta.16 CK 1.61 str. 2 d.: „Testamentas, jo pakeitimas ar panaikinimas taip pat galioja,

jeigu ðiø aktø forma atitinka testatoriaus nuolatinës gyvenamosios vietos valstybës teisësreikalavimus arba valstybës, kurios pilietis testatorius buvo ðiø aktø sudarymo metu, arba jogyvenamosios vietos valstybës ðiø aktø sudarymo ar mirties metu teisës reikalavimus.“

160


CK skiria: 1) fizinio asmens gyvenamàjà vietà; 2) jo pagrindinægyvenamàjà vietà; 3) nuolatinæ gyvenamàjà vietà. Asmens gyvenamojivieta yra vieta, kur asmuo bûna daþniausiai. Asmuo tuo paèiu metugyvenamàjà vietà gali turëti ir keliose vietose17. Pagal naujàjá CK, kaiasmuo gyvena keliose vietose, pavyzdþiui, keliuose miestuose turi gy-venamàjá bûstà, viena gyvenamoji vieta iš jø yra laikoma jo pagrindinegyvenamàja vieta. Tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijæs, – kuryra asmens turtas ar didþioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arbakur jis gyvena ilgiausiai. Prancûzijos CK 102 straipsnis gyvenamàjàvietà sieja su asmens pagrindine ásikûrimo vieta18. Fizinio asmens nuo-latinë gyvenamoji vieta pagal CK 2.12 straipsná, reiškianti asmens tei-siná santyká su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra valstybëje ar josteritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamastà valstybæ ar jos dalá savo asmeniniø, socialiniø ir ekonominiø intere-sø buvimo vieta. Fiziniø asmenø civiliniam teisiniam statusui taikyti-na teisë nustatoma vadovaujantis jo nuolatinës gyvenamosios vietosvalstybës teise. Nustatant asmens nuolatinæ gyvenamàjà vietà vado-vaujamasi objektyviais kriterijais. Tai yra: jo faktinë gyvenamoji vieta,jo darbo vieta, turto buvimo vieta, politiniø teisiø realizavimas, taippat ir subjektyvus asmens ketinimas nuolat gyventi konkreèioje valsty-bëje. Fizinis asmuo gali turëti tik vienà nuolatinæ gyvenamàjà vietà, irta vieta laikoma nepasikeitusia tol, kol jis ágyja kità nuolatinæ gyvena-màjà vietà (CK 2.12 str. 3 d. ir 4 d.).

Nors sutuoktinio nuolatinë gyvenamoji vieta nepriklauso nuokito sutuoktinio nuolatinës gyvenamosios vietos, taèiau vieno iš su-tuoktiniø nuolatinë gyvenamoji vieta yra faktas, á kurá gali bûti at-siþvelgiama nustatant kito sutuoktinio nuolatinæ gyvenamàjà vietà.Nepilnameèiø fiziniø asmenø nuolatine gyvenamàja vieta laikoma jøtëvø ar globëjø (rûpintojø) nuolatinë gyvenamoji vieta (CK 2.14 str.),o jeigu nepilnameèio tëvai neturi bendros nuolatinës gyvenamosiosvietos, tai nepilnameèio nuolatine gyvenamàja vieta laikoma to iš të-vø, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinë gyvenamojivieta, jeigu teismas nëra nustatæs nepilnameèio gyvenamosios vietos

17 Tokia norma numatyta ir Vokietijos CK Pirmosios knygos 75 str.18 Code Civil. Paris, 2004.

161

II skyrius. ASMENYS

su vienu iš tëvø. Paþymëtina, kad tuo atveju, kai asmens nuolatinëgyvenamoji vieta negali bûti nustatyta pagal CK 2.12 straipsnio nu-matytus kriterijus, laikoma, kad tokio asmens nuolatinë gyvenamojivieta yra jo gyvenamoji vieta (CK 2.16 str.).

1.9. Civilinës bûklës akto sàvoka ir rûðys

Civilinës bûklës aktais laikomi pagrindiniai fizinio asmens gy-venimo veiksmai ir ávykiai, turintys reikšmës fiziniø asmenø teisiø atsi-radimui, pasikeitimui ir pasibaigimui ir kuriems CK nustato privalo-mà registracijà. Þmogaus gimimas, santuoka, mirtis sukuria daugybæteisiniø pasekmiø, todël jas bûtina tiksliai uþfiksuoti. Registracijostikslas yra patvirtinti, kad šie teisiniai faktai ávyko, ir datà, kada ávyko.Taèiau teisines pasekmes daþnai sukelia ne registracija, árodanti, kadtam tikras teisinis faktas ávyko, o pats civilinës bûklës aktas. Pavyzdþiui,asmens teisnumas išnyksta jam mirus, o ne tuomet, kai áregistruojamamirtis. Priešingai yra nustatyta CK 3.7 straipsnyje: vyras ir moteris yrasutuoktiniai, kai áregistruoja santuokà, o ne nuo santuokos sudarymomomento. Tais atvejais, kai santuoka sudaryta ir áregistruota Baþny-èios (konfesijos) nustatyta tvarka, santuoka laikoma sudaryta nuo jos

áregistravimo Baþnyèios nustatyta tvarka dienos, jeigu per dešimt dienøpo santuokos sudarymo Baþnyèios nustatyta tvarka vietos civilinës met-rikacijos ástaigai yra pateikiamas pranešimas apie santuokos áregistra-vimà Baþnyèioje (konfesijoje). Jeigu per dešimt dienø nuo santuokosáregistravimo Baþnyèioje (konfesijoje) civilinës metrikacijos ástaigai pra-nešimas nëra pateikiamas, tai santuoka laikoma sudaryta nuo tos die-nos, kai ji buvo átraukta á apskaità civilinës metrikacijos ástaigoje. Vals-tybei dël ávairiø prieþasèiø svarbu þinoti ne tik tikslø jos gyventojøgimimo skaièiø, bet ir asmenø, esanèiø ir nesanèiø santuokoje, skai-èiø. Pavyzdþiui, nuo to, ar asmuo yra santuokoje, priklauso atitinka-mos garantijos ir lengvatos, kurias numato ir kitø teisës šakø nor-mos19.

19 Pavyzdþiui, pagal Darbo kodekso 166 str. 2 d. 2 p. nustatytos kasmetinësminimalios 35 dienø atostogos darbuotojams, vieniems auginantiems vaikà iki 14 metø.

162


Valstybë privalomai registruoja šiuos civilinës bûklës aktus: as-mens gimimà, asmens mirtá, santuokos sudarymà20, santuokos nutrau-kimà, ávaikinimà, tëvystës (motinystës) pripaþinimà ir nustatymà, var-do ir pavardës pakeitimà, asmens lyties pakeitimà, partnerystæ (CK2.18 str.), o pagal CK 3.280 straipsnio 1 dalá registruojamiems civili-nës bûklës aktams priskirtas ir tautybës pakeitimas.

Civilinës bûklës aktai registruojami vadovaujantis CK Treèio-sios knygos VIII dalies normomis bei laikantis Civilinës metrikacijostaisykliø, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 str.)21. Civili-nës bûklës aktø áraðø ir jø keitimo dokumentø saugojimo tvarkà nu-stato Teisingumo ministerija kartu su Lietuvos archyvø departamentu(CK 3.314 str.)22. Pagal CK 2.19 straipsná civilinës bûklës aktus, išsky-rus partnerystæ,23 registruoja civilinës metrikacijos ástaigos, padaryda-mos atitinkamà áraðà civilinës bûklës aktø áraðø knygose ir asmeniuiišduodamos atitinkamo akto árašo liudijimà. CK 3.280 straipsnis, reg-lamentuojantis, kokius civilinës bûklës aktus registruoja civilinës met-rikacijos ástaigos, nenumato lyties pakeitimo registracijos, taèiau nu-mato tautybës pakeitimo registracijà. Paþymëtina, kad CK 2.27 straips-nio 2 dalyje nustatyta, kad lyties pakeitimo sàlygas ir tvarkà numatoástatymas, todël lyties pakeitimo fakto registracija turëtø bûti jamenumatyta. Miestø, kuriuose nëra civilinës metrikacijos ástaigø, seniû-nijø (išskyrus savivaldybiø centrø seniûnijas) seniûnai turi teisæ regist-ruoti mirtá, taip pat Lietuvos Respublikos konsulinës ástaigos turi tei-

20 Gimimo, mirties ir santuokos registracija buvo ávesta Katalikø Baþnyèios. Tik1792 m. ði pareiga Prancûzijoje, o Vokietijoje –1874 m. buvo pavesta valstybës pareigûnams.Lietuvos Konstitucijos 38 str. nustato, kad Valstybë registruoja santuokà, ir taip pat nustato,kad Valstybë pripaþásta ir baþnytinæ santuokos registracijà. Taigi registracija civilinësmetrikacijos ástaigoje pakartotinai nëra atliekama, o tik Baþnyèioje áregistruota santuokaátraukiama á valstybinæ apskaità.

21 Civilinës metrikacijos taisyklës, patvirtintos teisingumo ministro 2006 m. geguþës19 d. ásakymu Nr. 1R-160. Þin., 2006. Nr. 65–2415.

22 Teisingumo ministro ir Lietuvos archyvø departamento prie Lietuvos RespublikosVyriausybës generalinio direktoriaus 2001 m. birþelio 28 d. ásakymas Nr. 126/44 „DëlCivilinës bûklës aktø áraðø ir jø keitimo dokumentø saugojimo tvarkos patvirtinimo“. Þin.,2001. Nr. 57–2063.

23 Partnerystæ reglamentuoja CK Treèiosios knygos IV dalies XV skyrius, partnerystësáregistravimo tvarkà reglamentuojantis ástatymas pagal Civilinio kodekso patvirtinimo,ásigaliojimo ir ágyvendinimo ástatymo 50 str. 1punkto f papunktá turëjo bûti parengtas iki2002 m. sausio 1 d.

163

II skyrius. ASMENYS

sæ registruoti Lietuvos Respublikos pilieèiø gimimà, santuokà ir mirtá(CK 3.280 str. 2 ir 3 d.).

CK (CK 3.313 str.) leidþia civilinës metrikacijos ástaigoms civili-nës bûklës aktø árašus atkurti, papildyti ir ištaisyti, jeigu tai padarytiyra pakankamas pagrindas ir nëra suinteresuotø asmenø ginèo. Civili-nës bûklës aktø árašai gali bûti nuginèyti tik teismo tvarka. Vadovau-jantis Lietuvos archyvø departamento prie Lietuvos Respublikos Vy-riausybës generalinio direktoriaus ásakymu24 gimimo, santuokos suda-rymo, santuokos nutraukimo bei mirties árašai saugomi nuolat.

1.10. Specifinës fiziniø asmenø civilinës teisës

CK reglamentuoja specifines fiziniø asmenø teises, kurios skir-tos asmeniui individualizuoti ir asmens nelieèiamumui uþtikrinti, taippat tokiø teisiø ágyvendinimà. CK Antrosios knygos II skyriuje numa-tytos šios specifinës fiziniø asmenø civilinës teisës: teisë á vardà, teisëá atvaizdà, teisë á privatø gyvenimà ir jo slaptumà, teisë á kûno nelie-èiamumà ir vientisumà, teisë pakeisti lytá, taip pat teisë á neleistinumàapriboti fizinio asmens laisvæ bei asmens garbës ir orumo gynimà. To-liau atskleistas šiø teisiø turinys ir gynimo bûdai.

1.10.1. Teisë á vardà

Kaip civilinës teisës subjektas, fizinis asmuo ágyja teises ir parei-gas savo vardu. Vardas skirtas asmeniui individualizuoti, todël pagalCK 2.20 straipsnio 1 dalá neleidþiama ágyti teisiø ir pareigø prisiden-giant kito asmens vardu. Kiekvienas fizinis asmuo turi teisæ á vardà.Teisë á vardà apima teisæ á pavardæ, vardà (vardus) ir pseudonimà.Vardas pagal CK 1.114 straipsná yra asmeninë neturtinë teisë ir verty-bë. CK 2.20 straipsnio 3 dalyje fiziniam asmeniui numatyta teisë pa-keisti vardà ir pavardæ. Vardo ir pavardës pakeitimo pagrindus nusta-to ir viešosios teisës aktai25. Vardo ir pavardës pakeitimas nepanaikina

24 Lietuvos archyvø departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës generaliniodirektoriaus 2001 m. gruodþio 28 d. ásakymas Nr. 86 „Dël Civilinës bûklës aktø áraðø ir jøkeitimo dokumentø saugojimo terminø rodyklës patvirtinimo“. Þin., 2002. Nr. 5–209.

25 Teisingumo ministro 2001 m. birþelio 26 d. ásakymu Nr. 111 patvirtintos Asmensvardo, pavardës, tautybës pakeitimo taisyklës. Þin., 2001. Nr. 56–2007.

164


ir nepakeièia tokio asmens ágytø teisiø ir pareigø, kurias jis turëjo ikivardo, pavardës pakeitimo. Vardo, pavardës pakeitimas vadovaujan-tis CK 3.307 ir 3.308 straipsniais registruojamas pareiškëjo gyvenamo-sios vietos civilinës metrikacijos ástaigoje Teisingumo ministerijos lei-dimu. CK (CK 2.20 str. 4 d.) numato pareigà fiziniam asmeniui, pa-keitus pavardæ ar vardà, pranešti savo skolininkams ir kreditoriams, ošios pareigos neávykdþius jam tenka su savo pavardës, vardo pakeiti-mu susijusiø neigiamø pasekmiø atsiradimo rizika. Paþeidus asmensteisæ á vardà, jis turi teisæ kreiptis á teismà ir reikalauti, kad teismasápareigotø kaltà asmená nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti tokiaisneteisëtais veiksmais padarytà turtinæ ir neturtinæ þalà.

1.10.2. Teisë á atvaizdà bei teisë á privatø gyvenimàir jo slaptumà

Atvaizdas, kaip ir vardas, individualizuoja asmená, yra asmensneturtinë teisë. Taèiau turi ir piniginæ išraiškà tuo atveju, kai asmuoduoda sutikimà panaudoti savo atvaizdà reklamai. CK 2.22 straipsnio1 dalis draudþia be fizinio asmens sutikimo atgaminti, parduoti, de-monstruoti, spausdinti jo nuotraukà, portretà ar kitoká atvaizdà. Taippat draudþia atlikti šiuos veiksmus ir su fizinio asmens nuotraukosdalimi. Þinoma, tokiu atveju iš nuotraukos dalies fizinis asmuo turibûti identifikuojamas. Fotografuoti galima taip pat tik gavus asmenssutikimà. Iš anksèiau nurodytø taisykliø yra trys išimtys: 1) jeigu fizi-nio asmens nuotraukos (jos dalies), portreto ar kitokio atvaizdo atga-minimas, pardavimas, demonstravimas, spausdinimas ar fotografavi-mas yra susijæs su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padëtimi;2) jeigu tai susijæ su teisësaugos institucijø reikalavimu; 3) jeigu foto-grafuojama viešoje vietoje.

Kada fotografavimà ar atvaizdo platinimà galima sieti su as-mens visuomenine veikla, CK neapibrëþia. Tokiais gali bûti laikomiasmenys, kuriais domisi didelë visuomenës dalis, pavyzdþiui, þymûsmenininkai, sportininkai ir kt., taip pat kitas asmuo, kuris dël kokionors konkretaus atlikto poelgio, pavyzdþiui, sudëtingomis sàlygomisišgelbëjæs skæstanèius ar deganèius þmones, kurá laikà susilaukia išskir-tinio visuomenës dëmesio. Fotografavimas ar atvaizdo platinimas, su-sijæs su asmens tarnybine veikla, bus tais atvejais, kai asmuo eina valsty-

165

II skyrius. ASMENYS

bës tarnautojo, valstybës politiko ar pareigûno pareigas. Fotografavi-mas laikytinas susijæs su teisësaugos institucijø reikalavimu tais atve-jais, kai fotografuojami asmenys, átariami padaræ nusikaltimus. Ta-èiau šiuo, kaip ir anksèiau nurodytais atvejais, asmens nuotraukos (josdalies) negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu taipaþemintø asmens garbæ, orumà ar dalykinæ reputacijà.

Teisë á atvaizdà yra ginama taip pat kaip ir teisë á vardà. CK2.22 straipsnio 3 dalis numato teisæ prašyti nutraukti veiksmus,paþeidþianèius teisæ á atvaizdà, bei atlyginti turtinæ ir neturtinæ þalà.Ieškiná teismui gali pareikšti tie patys subjektai, kaip ir dël teisës ávardà paþeidimo: pats fizinis asmuo, o po jo mirties sutuoktinis, tëvaiarba vaikai.

Teisë á atvaizdà yra susijusi su teise á privatø gyvenimà ir jo slap-tumà. Daþnai šios teisës paþeidþiamos vienu metu ir kartu yra gina-mos. Pavyzdþiui, ministro, teisëjo, aktoriaus ar kito viešojo asmensfotografavimas privaèioje aplinkoje bus ne tik teisës á atvaizdà, bet irteisës á privatø gyvenimà ir jo slaptumà paþeidimas.

Teisës á privatø gyvenimà ir jo slaptumà turiná sudaro: 1) drau-dimas skelbti turimà informacijà apie asmens privatø gyvenimà be josutikimo; 2) draudimas rinkti informacijà apie privatø asmens gyveni-mà paþeidþiant ástatymus; 3) draudimas skleisti surinktà informacijàapie asmens privatø gyvenimà, nebent, atsiþvelgiant á asmens einamaspareigas ir padëtá visuomenëje, tokios informacijos skleidimas atitin-ka teisëtà ir pagrástà visuomenës interesà tokià informacijà þinoti; 4)neteisëtas áëjimas á asmens gyvenamàsias ir kitokias patalpas, aptvertàprivaèià teritorijà, neteisëtas asmens stebëjimas, neteisëtas asmens arjo turto apieškojimas, asmens telefoniniø pokalbiø, susirašinëjimo arkitokios korespondencijos bei asmeniniø uþraðø ir informacijos konfi-dencialumo paþeidimas, duomenø apie asmens sveikatos bûklæ pa-skelbimas paþeidþiant ástatymø nustatytà tvarkà bei kitokie neteisëtiveiksmai. Visi nurodyti apribojimai, susijæ su informacijos apie asme-ná skelbimu ir rinkimu, netaikomi, kai tai daroma motyvuotu teismosprendimu (CK 2.23 str. 5 d.). Pagal CK 2.23 straipsnio 1 dalá infor-macija apie asmens privatø gyvenimà gali bûti skelbiama tik jo sutiki-mu. Kodeksas nenumato, kokia forma sutikimas šiuo atveju, kaip irdël asmens fotografavimo bei atvaizdo platinimo, turi bûti gautas,todël sutikimas gali bûti išreikštas ir konkliudentiniais veiksmais. Pa-vyzdþiui, jeigu asmuo pats viešai pasakoja apie savo privatø gyvenimà,

166


tai tokios informacijos paskelbimas kitiems asmenims nelaikytinas tei-sës á privatumà ir jo slaptumà paþeidimu. Pozavimas vaizduojamojomeno kûriniui þinant, kad jis bus spausdinamas þurnale, taip pat lai-kytinas ir pozuojanèio asmens sutikimu fotografuoti bei spausdintiatvaizdà. Taèiau, kaip paþymëjo Aukðèiausiasis Teismas, tuo atveju,kai atvaizdas panaudojamas reklamai, reikalingas specialus sutikimas,kurio turiná sudarytø ir tai, kad pozuotojui þinoma jo atvaizdo nau-dojimo reklamai sàlyga ir jis su tuo sutinka26.

Iš teisës á privatø gyvenimà ir jo slaptumo pateikto turinio pa-gal CK 2.23 straipsná matyti, kad privatus gyvenimas apima daugelásrièiø, ir baigtinio srièiø sàrašo ši norma nepateikia. Toks nebaigtinissrièiø sàrašas yra ir Konstitucijos 22 straipsnyje: asmens susirašinëji-mas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susiþinojimas27.Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime konstatavo, kadasmens teisë á privatumà apima privatø, šeimos ir namø gyvenimà,asmens fizinæ ir psichinæ nelieèiamybæ, garbæ ir reputacijà, asmeniniøfaktø slaptumà, draudimà skelbti gautà ar surinktà konfidencialià in-formacijà ir kita28. Teisë á privatø gyvenimà numatyta Europos þmo-gaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1dalyje: „Kiekvienas turi teisæ á tai, kad bûtø gerbiamas jo privatus iršeimos gyvenimas, bûsto nelieèiamybë ir susirašinëjimo slaptumas“29.Pagal Europos þmogaus teisiø teismo praktikà telefoniniø pokalbiøklausymasis taip pat yra teisës á privatø gyvenimà paþeidimas30.

26 Iðleistame „Cosmopolitan“ þurnale buvo iðspausdinta ieðkovo fotografija, nurodantjo vardà ir pavardæ. Ieðkovas savanoriðkai lankësi fotostudijoje, pozavo fotografui, jam buvoþinoma, kad skaidrës bus naudojamos montaþui þurnale. Taèiau nesant ieðkovo sutikimoant fotografijos buvo uþdëtas automobilio „Fiat“ logotipas.

Teismas pripaþino, kad asmens atvaizdas ieðkovo ir atsakovo santykiø poþiûriubuvo panaudotas reklamai be ieðkovo sutikimo, privatumas buvo paþeistas, todël irpatenkintas ieðkovo reikalavimas atlyginti moralinæ þalà. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismonutartis, civilinë byla Nr. 3K–3–91/2003.

27 Lietuvos Respublikos Konstitucija. – Vilnius, 1993.28 Konstitucinio Teismo aktai. 3 knyga. – Vilnius, 2002.29 Þmogaus teisës. – Vilnius, 2000.30 1978 m. rugsëjo 6 d. sprendimas byloje Klass ir kiti prieð Vokietijà. Publications

of the European Court of human rights. Series A: Judgments and Decisions. Vol. 28.1984 m. rugpjûèio 2 d. sprendimas byloje Malone prieð Jungtinæ Karalystæ. Publi-

cations of the Court of human rights. Series A: Judgmens and Decisions.Vol. 82.1997 m. birþelio 25 d. sprendimas byloje Halford prieð Jungtinæ Karalystæ. Publi-

cations of the European Court of Human Rights. Reports 1997–III. No. 39.

167

II skyrius. ASMENYS

Tiek Europos þmogaus teisiø teismo praktikoje, tiek LietuvosRespublikos CK 2.23 straipsnyje viešiesiems asmenims numatyta maþes-në teisës á privatø gyvenimà ir jo slaptumà apsauga. Pagal CK 2.23straipsnio 3 dalá leidþiama skleisti informacijà apie asmenis, kai dëleinamø pareigø ar padëties visuomenëje informacijos skleidimasatitinka teisëtà ir pagrástà visuomenës interesà tokià informacijà þinoti.Taèiau ir šiuo atveju ribojimais negali bûti paneigta teisës prigimtisbei jos esmë ir bûtina laikytis teisës á privatø gyvenimà bei visuomenësintereso þinoti apie vieðà asmens gyvenimà proporcingumo principo.Pavyzdþiui, jeigu dienraštyje bus paskleista informacija apie teisëjošeimos gyvenimà, tai ji atsiþvelgiant á jos turiná ir proporcingumoprincipo laikymàsi gali bûti pripaþinta kaip paþeidþianti teisæ á privatøgyvenimà. Teisë á privatø gyvenimà ir jo slaptumà ginama pagal CK2.23 straipsnio 4 dalá paduodant ieškiná dël tokiais veiksmais padarytosturtinës ir neturtinës þalos atlyginimo.

1.10.3. Asmens garbës ir orumo gynimas

Asmens garbës ir orumo gynimas yra specifinë fiziniø asmenøteisë, ginama ir civilinës teisës, ir viešosios teisës normø. Tai asmeninëneturtinë vertybë, ginama ir pagal Europos þmogaus teisiø ir pagrin-diniø laisviø apsaugos konvencijos 10 straipsná. Asmens garbë ir oru-mas yra skirtingos sàvokos. Asmens orumas suprantamas kaip patiesasmens savæs vertinimas, t. y. savo vertës pajautimas. Tuo tarpu as-mens garbë, priešingai nei asmens orumas, reiškia visuomenës jam pri-paþástamà gerà vardà bei pagarbà. Tikrovës neatitinkanèius duomenisapie asmenis galima paskleisti ávairiais bûdais: spaudoje, televizijoje,radijuje, skelbimø lentoje, knygoje, pareiškimuose, interneto tinkle irkitu bûdu, kai apie tai tapo þinoma bent vienam treèiajam asmeniui.

CK 2.24 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisæ reika-lauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, þeminanèius jo garbæir orumà ir neatitinkanèius tikrovës, taip pat atlyginti dël tokiø duo-menø paskleidimo jam padarytà turtinæ ir neturtinæ þalà. Taigi gyni-mo bûdas gali bûti realizuotas tuo atveju, kai nustatoma, jog paskleis-ti duomenys yra neteisingi, neatitinka tikrovës ir kad šiø netikrø duo-menø paskleidimas paþeidë asmens garbæ ir orumà. Kuo pasireiškëgarbës ir orumo paþeidimas, turi árodyti ieškovas. Tai, kad paskleisti

168


duomenys atitinka tikrovæ, turi árodyti atsakovas (CK 2.24 str. 1 d.:„preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovës, kol juos

paskleidæs asmuo neárodo priešingai“). Tuo atveju, kai visuomenës in-formavimo priemonë paskelbia apie asmená tikrovës neatitinkanèiusduomenis, CK 2.24 straipsnio 2 dalis numato ikiteisminá ginèo spren-dimà: asmuo, apie kurá buvo paskelbti tikrovës neatitinkantys duome-nys, turi teisæ surašyti paneigimà ir pareikalauti, kad ta visuomenësinformavimo priemonë toká paneigimà nemokamai išspausdintø ar ki-taip paskelbtø (CK 2.24 str. 2 d. numato vienà atvejá, kada visuome-nës informavimo priemonë gali atsisakyti spausdinti ar paskelbti pa-neigimà, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei). Paneigi-mo terminas yra dvi savaitës nuo paneigimo gavimo dienos. Anksèiauminëtas (CK 2.24 str. 1 d.) gynimo bûdas – reikalauti atlyginti dëltikrovës neatitinkanèiø duomenø paskleidimo padarytà turtinæ ir ne-turtinæ þalà šiuo atþvilgiu taip pat taikytinas, tik teisë kreiptis á teismàtaikant ðá bûdà atsiranda po to, kai asmuo kreipësi á visuomenës in-formavimo priemonæ reikalaudamas išspausdinti ar kitaip paskelbtipaneigimà, ir visuomenës informavimo priemonë to nepadarë per dvisavaites. Vadinasi, šiuo atveju gali bûti taikytini abu gynimo bûdai –teismas gali ápareigoti visuomenës informavimo priemonæ paneigtiieškovo garbæ ir orumà þeminanèius ir tikrovës neatitinkanèius duo-menis teismo nustatyta tvarka ir terminais bei priteisti atlyginti turti-næ ir neturtinæ þalà. Jeigu nevykdomas teismo sprendimas, ápareigo-jantis paneigti tikrovës neatitinkanèius duomenis, þeminanèius asmensgarbæ ir orumà, teismas nutartimi gali išieškoti iš atsakovo teismo nu-statytà baudà uþ kiekvienà teismo sprendimo nevykdymo dienà. Vi-suomenës informavimo priemonë privalo atlyginti asmeniui padarytàturtinæ ir neturtinæ þalà šiais atvejais: 1) kai ji þinojo ar turëjo þinoti,jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovës; 2) kai duomenis paskelbëjos darbuotojai; 3) duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenësinformavimo priemonë atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusá as-mená. Pirmuoju atveju visuomenës informavimo priemonës leidëjuisuponuota pareiga pasitikrinti skelbiamà informacijà. Pagal teismøpraktikà leidëjas neatsako tuo atveju, jeigu jis paskelbë nepatikrintàinformacijà, gautà iš valstybës ar savivaldybës institucijø, pavyzdþiui, išVyriausybës kanceliarijos spaudos tarnybos. Tokiu atveju iš Vyriausy-bës kanceliarijos gali bûti priteisiamas turtinës ir neturtinës þalos atly-

169

II skyrius. ASMENYS

ginimas, o visuomenës informavimo priemonës leidëjas ápareigojamaspaneigti paskleistus duomenis, kurie þemina asmens garbæ ir orumà irneatitinka tikrovës. Antruoju atveju, kai duomenis paskleidþia visuo-menës informavimo priemonës darbuotojas, jis, kaip paskleistø duo-menø, kurie þemina asmens garbæ ir orumà ir neatitinka tikrovës, au-torius gali bûti traukiamas atsakomybën kaip bendraatsakovis kartusu visuomenës informavimo priemone. Tokiu atveju nebûtina árodi-nëti, kad visuomenës informavimo priemonë þinojo, turëjo ar neturë-jo þinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovës, pakanka to fak-to, kad duomenis paskelbë visuomenës informavimo priemonës dar-buotojas. Treèiuoju atveju, neatsiþvelgiant á tai, ar visuomenës infor-mavimo priemonës leidëjas þinojo arba turëjo þinoti apie paskleistustikrovës neatitinkanèius duomenis, jis atsako, jeigu nenurodo duo-menis paskelbusio asmens.

Paskleidæs tikrovës neatitinkanèius duomenis asmuo atleidþia-mas nuo civilinës atsakomybës, jeigu tie duomenys yra paskelbti apievieðà asmená bei jo valstybinæ ar visuomeninæ veiklà, o juos paskelbæsasmuo árodo, kad jis veikë sàþiningai, siekdamas supaþindinti visuo-menæ su tuo asmeniu ir jo veikla. Árodinëjimo našta, kad veikë sàþi-ningai, neturëdamas tikslo paþeminti viešo asmens orumo, paþeisti joteisiø, tenka asmeniui, kuris paskleidë tikrovës neatitinkanèius duo-menis. Paþymëtina, kad teisë gauti ir skleisti informacijà ginama vieno-

dai kaip ir teisë á garbæ ir orumà31 .CK 2.24 straipsnyje numatyta specifinë fizinio asmens teisë, ta-

èiau šio straipsnio taisyklës taikomos ir ginant paþeistà juridinio as-mens dalykinæ reputacijà, pavyzdþiui, viešai pateikus klaidingà infor-macijà apie bendrovës finansinæ bûklæ. Dalykinë reputacija supranta-ma kaip viešoji nuomonë apie kieno nors ypatybes32 .

1.10.4. Teisë á kûno nelieèiamumà ir vientisumà

Fizinio asmens teisë á kûno nelieèiamumà ir vientisumà reiškia,kad be asmens laisvos valios, išreikštos raštu, negali bûti atliekamijokie moksliniai, medicinos bandymai ar tyrimai. Taip pat bûtinas as-mens sutikimas prieš atliekant intervencijà á jo kûnà (pvz., leidþiant

31 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartis, civilinë byla Nr. 3K–3–404/2003.32 Dabartinës lietuviø kalbos þodynas. – Vilnius, 1993. P. 655.

170


vaistus). Šiuo atveju pagal CK 2.25 straipsnio 2 dalá nereikalaujamasutikimo raštu, taèiau atliekant chirurginæ operacijà sutikimas turi bûtiišreikštas raštu, išskyrus atvejus, kai gresia realus pavojus asmens gyvy-bei (kai asmuo suþalotas nelaimingo atsitikimo, avarijos metu ir kt.),o pats asmuo negali išreikšti savo valios. Neveiksnø asmená kastruoti,sterilizuoti, nëðtumà nutraukti, operuoti, pašalinti jo organà bûtinasir teismo leidimas.

Asmuo turi teisæ raštu nustatyti savo kûno panaudojimo bûdàir po mirties, taip pat laidojimo tvarkà ir bûdà. Taèiau CK draudþiaþmogaus kûno, jo daliø ar organø ir audiniø pardavimà (CK 2.25 str.5 d: „Þmogaus kûnas, jo dalys ar organai ir audiniai negali bûti ko-merciniø sandoriø dalyku“). Tokie sandoriai, kaip prieštaraujantysviešajai tvarkai ir gerai moralei, yra niekiniai. Þmogaus audiniø ir or-ganø donorystës ir transplantacijos tvarkà nustato Þmogaus audiniøir organø donorystës ir transplantacijos ástatymas33.

Asmuo, kurio teisë á kûno nelieèiamumà ir vientisumà buvopaþeista, turi teisæ reikalauti iš kaltø asmenø atlyginti turtinæ ir ne-turtinæ þalà.

1.10.5. Neleistinumas apriboti fizinio asmens laisvæ

CK gina ne tik asmens teisæ á kûno nelieèiamumà, bet ir fizinioasmens laisvës nelieèiamumà. Pagal CK 2.26 straipsnio 1 dalá veiks-niam asmeniui taikyti bet kokià prieþiûrà ar apribojimus galima tikpaties asmens sutikimu, taip pat kitais ástatymø nustatytais atvejais.Asmeniui leidþiama teikti prieþiûrà be jo sutikimo šiais atvejais: 1) kaiasmens gyvybei gresia pavojus (pvz., CK 2.25 str. 2 d.); 2) kai asmenábûtina guldyti á stacionarinæ sveikatos prieþiûros ástaigà, kad bûtø ap-saugoti visuomenës interesai (pvz., nešioja uþkreèiamà pavojingà gy-vybei virusà); 3) neveiksnus asmuo gali bûti paguldytas á psichiatrijosástaigà be jo sutikimo, taèiau ne ilgiau kaip dviem parom tuo atveju,jeigu sutikimà duoda asmens globëjas; 4) veiksnus asmuo gali bûtipriverstinai hospitalizuojamas, jeigu yra dvi sàlygos: serga sunkia psi-

33 Lietuvos Respublikos þmogaus audiniø ir organø donorystës ir transplantacijosástatymas. Þin., 2000. Nr.1–2; nuo 2004 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos þmogausaudiniø, làsteliø ir organø donorystës ir transplantacijos ástatymas. Þin., 2004. Nr. 55–1886.

171

II skyrius. ASMENYS

chikos liga ir yra reali grësmë, kad jis savo veiksmais gali padaryti es-minæ þalà savo ir aplinkiniø sveikatai ar gyvybei bei turtui. Tokia pri-verstinë hospitalizacija negali trukti ilgiau kaip dvi paras (CK 2.26 str.4 d.). Visais atvejais priverstinë hospitalizacija gali bûti pratæsta tikástatymø nustatyta tvarka teismo leidimu.

Asmenys, neteisëtai apribojæ fizinio asmens laisvæ, privalo atly-ginti jam padarytà turtinæ ir neturtinæ þalà.

1.10.6. Teisë pakeisti lytá

Specifinë fizinio asmens teisë numatyta CK 2.27 straipsnyje.Tai pilnameèio asmens, kuris nëra sudaræs santuokos ir raštu pateikëprašymà, teisë pakeisti savo lytá, jeigu tai mediciniškai ámanoma. Šiosteisës šiuo metu Lietuvoje ágyvendinti negalima, nes nepriimtas lytiespakeitimo sàlygas ir tvarkà reglamentuojantis ástatymas.


1. Ar galima perleisti teisnumà kitam asmeniui?2. Ar pasikeièia asmens teisnumas, kai jis padovanoja savo tur-

tà?3. Kokios yra teisinës pasekmës, kai gráþta asmuo, kuris pa-

skelbtas mirusiu?4. Kokia nepilnameèio iki 14 m. veiksnumo apimtis?5. Ar neveiksnus asmuo turi civiliná teisnumà?6. Koks pagrindinis skirtumas tarp teisës á privatø gyvenimà ir

garbës bei orumo paþeidimø?7. Ar visuomenës informavimo priemonë privalo atlyginti as-

meniui turtinæ ir neturtinæ þalà tuo atveju, kai ji turëjo þino-ti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovës, bet nurodëanonimiškai paskleistus duomenis pateikusá autoriø?

8. Kuo skiriasi viešo asmens teisës á privatø gyvenimà bei jogarbës ir orumo gynimas nuo kitø asmenø tokiø turimø tei-siø gynybos?

9. Kokiais atvejais asmuo gali pakeisti savo vardà, pavardæ?10. Kas turi teisæ reikalauti þalos atlyginimo dël paþeistos teisës

á kûno nelieèiamumà?

172


2 poskyris.BENDROSIOS ÞINIOS APIE JURIDINIUS ASMENIS

2.1. Juridinio asmens samprata ir poþymiai

Civilinës teisës subjektø sistemos pagrindas yra þmogus – natû-

ralus subjektas. Juridinis asmuo34 yra iðvestinis (nenatûralus) civilinës

teisës subjektas. Jau Romos ðaltiniuose buvo teigiama, kad teisë eg-zistuoja tik dël þmogaus, kuris ir yra tikrasis bei natûralus jos subjek-

tas (hominum causa ius constitutum est), o visi kiti civilinës teisës sub-jektai yra sukurti þmogaus remiantis vieðosios ir privatinës (civilinës)

teisës normomis, t. y. jie gali bûti pripaþinti juridiniais asmenimis arba

tokiais nelaikomi (pvz., kol nebuvo priimtas CK, ûkinës bendrijos ne-buvo juridiniai asmenys, o já priëmus, tapo juridiniais asmenimis). Taigi

bendriausiais bruoþais juridinis asmuo civilinëje teisëje apibûdinamaskaip ámonë, ástaiga ar organizacija, kuri civiliniuose teisiniuose santy-

kiuose reiðkiasi kaip savarankiðkas subjektas. Ávairiø ðaliø civiliniai ko-

deksai arba visiðkai neapibrëþia juridinio asmens, arba apibrëþia labailakoniškai, bendrais bruoþais35. Lietuvos CK 2.33 straipsnyje juridinis

asmuo apibûdinamas kaip 1) savo pavadinimà turinti 2) ámonë, ástai-ga ar organizacija, kuri 3) gali savo vardu ágyti ir turëti teises bei pa-

reigas, bûti 4) ieðkovu ar atsakovu teisme. Daþniausiai juridinis asmuo

apibûdinamas per jo poþymius.Autoriai ávairiai klasifikuoja juridinio asmens poþymius. Anot

Lietuvos CK komentaro autoriø, juridinio asmens poþymiai gali bûti

pirminiai ir iðvestiniai. Pirminiais juridinio asmens poþymiais ávardija-mi: 1) organizacinis vieningumas (išvestiniai jo poþymiai: pavadinimas

34 Šis terminas angl. – legal person, pranc. – personne morale, vok. – juridische

Personen, rus. – þðèäè÷åñêîå ëèöî.35 Êóëàãèí Ì. È. Èçáðàííûå òðóäû ïî ãðàæäàíñêîìó ïðàâó. – Ìîñêâà,

1997. Ñ. 16.

173

II skyrius. ASMENYS

ir atskiras turtas), 2) civilinis veiksnumas ir teisnumas bei 3) civilinisprocesinis veiksnumas ir teisnumas; jie detalizuojami išvestiniais juri-dinio asmens poþymiais. Organizacinis vieningumas pasireiðkia vidi-ne juridinio asmens struktûra ir struktûriniø daliø sujungimu á vienàvisumà, esant vidinei funkcijø pasiskirstymo sistemai ir siekiant nusta-tyto tikslo, be to, juridinio asmens padaliniai veikia ne savo, o visojuridinio asmens vardu, t. y. formuojama savarankiðka, nuo jo dalyviøar kitø suinteresuotø asmenø valios nepriklausoma juridinio asmensvalia.

Pagal ðiuo metu galiojantá CK turto atskirumas reiškia, kadjuridinio asmens turtas visada apskaitomas atskirai nuo juridinio as-mens dalyviø turto. Daugeliu atvejø juridinio asmens steigimo tikslasyra turto personifikavimas siekiant sudaryti jam galimybæ dalyvauticivilinëje apyvartoje. 1964 m. CK buvo numatyta, kad juridinis asmuoturi „savo turtà“, ðiuo metu galiojantis CK apsiriboja dispozicine nor-ma – gali „turëti teises“, vadinasi, – ir nuosavybës teisæ. Taigi pagalðiuo metu galiojantá CK turto atskirumo laipsnis ávairiø rûðiø juridi-niuose asmenyse ið esmës skiriasi. Akcinës bendrovës, kooperatyvai,vieðosios ástaigos ir kt. turtà valdo nuosavybës teise, valstybës, savival-dybës ástaigos, ámonës – patikëjimo teise. CK Antrosios knygos ko-mentaro autoriø nuomone, juridinio asmens dalyvis iðsaugo nuosavy-bës teisæ á juridinio asmens turtà tik tada, kai juridinio asmens steigë-jas yra valstybë ar savivaldybë, kurie juridiniam asmeniui perduodaturtà ne nuosavybës, bet patikëjimo teise (CK 2.45 ir 2.48 str.). Pavyz-dþiui, Rusijoje juridinis asmuo, priklausomai nuo teisinës formos, ga-li turëti ðias daiktines teises á valdomà turtà: nuosavybës teisæ, patikë-jimo teisæ ir ûkinio valdymo teisæ, panaðià á patikëjimo teisæ (cho-

ziaistvenovo vedenija)36. Ið iðvardytø teisiø, mûsø nuomone, pastarojibûtø panaðiausia á individualios ámonës ir ûkinës bendrijos teisiø ávaldomà turtà prigimtá ir turiná.

Be to, iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusiame CK buvo aiðki ten-dencija ámonëms, kuriø turtinë atsakomybë neribota, nepriskirti ir ju-ridinio asmens teisiø37. Sistemiðkai paþvelgus á ðià nuostatà darytina

36 Ñåðãååâ À. Ï., Òîëñòîé Þ. Ê. Ãðàæäàíñêîå ïðàâî. – Ìîñêâà, 2000. T. 1.

C. 145.37 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (oficialus tekstas su pakeitimais iki 1998 m.

rugsëjo 10 d. Þin. 1964. Nr. 19–138, negalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.) 22, 23 str.

174


iðvada, kad senasis CK laikësi nuostatos, kad juridinis asmuo visaisatvejais yra ribotos turtinës atsakomybës. Naujasis CK grieþtai nebesi-laiko ðio principo, nes visoms ámonëms suteikia juridinio asmens sta-tusà38.

Juridinio asmens civilinis bei civilinis procesinis teisnumas ir

veiksnumas pasireiškia kaip materialinis-teisinis poþymis, reiðkiantisgebëjimà savarankiðkai veikti savo vardu civilinëje apyvartoje bei civi-liniuose procesiniuose santykiuose, ágyti, turëti ir ágyvendinti turtinesir asmenines neturtines teises ir prisiimti prievoles bei savarankiðkaiatsakyti turtu uþ savo prievoles, bûti ieðkovu ir atsakovu teisme. Skir-tingai nei fiziniø asmenø, juridiniø asmenø teisnumas ir veiksnumasatsiranda tuo paèiu metu, ásteigus juridiná asmená.

V. Pakalniškis nurodo šiuos juridinio asmens poþymius: 1) pa-vadinimas (firmos vardas), pagal kurá já galima atskirti nuo kitø juridi-niø asmenø; 2) atskiras turtas; 3) teisinis subjektiðkumas, kurá apibû-dina tokie elementai: a) organizacijos ástatai (statutas); b) galëjimassavo vardu turëti civilines teises ir pareigas; c) valdymo organai39.

Kvebeko CK nustato labai lakoniðkà juridinio asmens poþymá40:„teisës aktø nustatytos juridinës formos“. Tai reikðtø, kad konkreèiosteisinës formos juridinio asmens poþymius Kvebeke nustato atitinka-mi teisës aktai.

Paminëti juridinio asmens poþymiai yra santykiniai, nes juridi-nio asmens samprata iðsirutuliojo istoriðkai vystantis juridinio asmensdoktrinai, kurios plëtotæ labiausiai lëmë socialinë ir ekonominë bûti-nybë. Taigi juridinio asmens samprata yra iðvestinë ne ið paminëtøpoþymiø, bet ið socialinio ir ekonominio ðiø poþymiø tikslingumo, to-dël iðskirtos juridinio asmens poþymiø klasifikacijos viena kitai nepri-eðtarauja. Siekiant tinkamai suprasti tokio reikðmingo bei sudëtingoteisës fenomeno kaip juridinis asmuo prigimtá bei poþymius, bûtinaiðsiaiðkinti jo susiformavimà lëmusias teorijas.

38 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, ásigaliojimo ir ágyvendinimoástatymo (2000 m. liepos 18 d., Nr. VIII–1864) 13 str.

39 Pakalniðkis V. Civilinës teisës paskaitos [interaktyvus]. http://www.mruni.lt40 Civil Code of Quebec. 299 str. www.canlii.org/qc/sta/ccq/whole.html

175

II skyrius. ASMENYS

2.2. Pagrindinës juridinio asmens prigimties teorijos

Istoriniu aspektu nagrinëjant juridinio asmens klausimà paþy-mëtina, kad juridinio asmens sukûrimo poreikis atsirado ne privati-nës, bet vieðosios teisës veikimo srityje. Romos visuomenëje pirmiau-sia buvo siekiama átvirtinti bendruomenës (miesto, valstybës) turtinásavarankiðkumà, sudaryti sàlygas bendruomenei dalyvauti civilinëje apy-vartoje ir realizuoti bendruomeninius interesus. Romos jurisprudencija,siekdama áveikti ribotas atskiro þmogaus galimybes pasiekti savo tiks-lus, sukûrë dvi prieðingas iðvestiniø civilinës teisës subjektø teisineskonstrukcijas: 1) bendrijà (societas), kaip asmenø sàjungà, neatskirtànuo jos nariø ir negalinèià be jø egzistuoti bei neturinèià savarankiðkoteisinio subjektiðkumo; 2) korporacijà (universitas), kurios ásteigimoidëja ir tai idëjai ágyvendinti paskirtas (investuotas) turtas yra svar-biau nei paèiø korporacijos dalyviø (steigëjø) buvimas (iðlikimas arpasitraukimas) korporacijoje.

Romos laikais korporacijos buvo jus publicum (miestas, valsty-bë), t. y. vieðosios teisës subjektai, o jus privatum (privatinë teisë) sub-jektu pripaþino tik þmogø (fiziná asmená). Korporacijos privatinëjeteisëje atsirado viduramþiais. Pirmosios atskiro korporacijos subjek-tiðkumo uþuominos pasirodë Baþnyèios kontekste. Religinëms ben-druomenëms daþnai neatlygintinai buvo perleidþiamas turtas ir reikë-jo atrasti juridiná mechanizmà, kuris leistø joms tapti to turto savinin-këmis. Sprendimas buvo rastas kanonø teisëje, kuri baþnytinius dari-nius laikë fiktyviais asmenimis (lot. – Personae fictae). Ðià idëjà greitaiperëmë bendroji teisë, nes fiktyvaus asmens idëja tiksliai ir lakoniðkaiiðsprendë daugelio kitø grupiø (tokiø kaip ligoninës, municipaliniaidariniai ir kt.) problemà41. Paþymëtina, kad korporacijos ásigalëjo tiksusiformavus kapitalizmui.

Autoriai išskiria šiuos esminius juridinio asmens doktrinos rai-dos pasikeitimus 42: pirmiausia formavosi juridinio asmens atskirumonuo jo dalyviø (savininkø) idëja, vëliau, t. y. XVIII a. pabaigoje –XIX a. pradþioje atsirado pelno siekiantys naryste pagrásti juridiniai

41 Stoljar S. J. Groups and Entities: an Inquiry into Corporate Theory. – Canberra,1973. Ch. 9.

42 Daugiau apie tai: Tikniûtë A. Juridinio asmens ribotos atsakomybës problema:teisiniai aspektai, daktaro disertacija. – Vilnius, 2006.

176


asmenys – bendrovës, treèioji transformacija ávyko XIX a. pabaigoje –XX a. pradþioje, kai bendroviø akcijomis imta prekiauti birþose: ðápasikeitimà lydëjo ribotos atsakomybës kaip juridinio asmens kaip vienoið svarbiausiø poþymiø atsiradimas. Ketvirtasis etapas prasidëjo po Ant-rojo pasaulinio karo ir vyksta iki ðiol: juridinis asmuo jau nebëra tiknacionalinës teisës darinys, nes jo veikimo zona perþengia ásisteigimovalstybës teritorijà.

Juridinio asmens instituto raidà lëmë trijø pagrindiniø juridi-nio asmens teorijø, t. y. fikcijos, realinës (organinës) bei agregato áta-ka. Ðias teorijas trumpai aptarsime.

Fikcijos teorijos kûrëjai (F. Savinji, 1840 m.) ir ðalininkai (G.Puchta, 1848 m., E. Bierling, 1894 m.) teigë, kad juridinis asmuo – taiteisinës technikos priemonë, naudojama tik dël teisiniø tikslø ir tikprivatinëje teisëje. Ðiø doktrinø ðalininkø poþiûris á juridinio asmensatsiradimo pagrindus skirtingas. F. Savinji manë, kad juridinio asmensatsiradimo pagrindas – valstybës aktas (koncesijos koncepcija), ir taippagrindë leidiminæ juridinio asmens steigimo doktrinà.

G. Puchta ir kiti jo pasekëjai teigë, kad valstybë ástatymais ne-gali sukurti juridinio asmens bei pagrindë pareikðtinæ juridinio as-mens steigimo doktrinà. Taigi fikcijos teorijos pradininkai juridinioasmens kûrimo procese á pirmà planà iðkelia valstybæ.

Fiktyviai juridinio asmens prigimèiai pagrásti dauguma Didþio-sios Britanijos bendroviø teisës vadovëliø kaip pavyzdá pateikia þino-mà 1897 m. precedentà „Salomonas prieð Salomonà ir Co. Ltd“. Mi-nimo precedento faktai yra tokie: p. Salomonas perleido jam priklau-santá turtà savo paties ásteigtai kompanijai Salomon ir Co. Be jo pa-ties, tos kompanijos akcininkais buvo jo þmona ir penki jø vaikai. Ið2007 kompanijos Salomon ir Co. akcijø, kuriø nominali vertë buvo povienà svarà sterlingø, 2000 akcijø nuosavybën gavo pats Salomonas uþkompanijai perduotà turtà, likusios 7 akcijos buvo padalytos kitiemsðeimos nariams. Salomono nuomone, kompanijai perduotas turtas buvovertas daug daugiau nei gautos akcijos, todël jis savo vardu áformino10 000 svarø sterlingø paskolà kompanijai ákeisdamas visos kompani-jos turtà. Po metø kompanija dël nemokumo bankrutavo. Kreditoriaikreipësi á jà reikalaudami padengti skolas, taèiau Salomonas turëjopirmumo teisæ prieð kitus kreditorius, nes jam buvo ákeistas kompani-jos turtas. Tuomet kreditoriai kreipësi á teismà árodinëdami, kad kom-

177

II skyrius. ASMENYS

panija Salomon ir Co. bei atsakovas Salomonas yra tas pats asmuo,todël kompanijos skolos yra ir atsakovo skolos. Apeliacinis teismas,motyvuodamas tuo, kad kompanija Salomonui buvo tik árankis pasi-naudoti ribotos atsakomybës lengvatomis, patenkino kreditoriø ieðki-ná, taèiau Lordø rûmai pakeitë sprendimà. Teisëjas lordas HalsburyLC, motyvuodamas Lordø rûmø pozicijà, teigë: „Bet kokiam dirbti-niam teisës árankiui svarbu tik tai, kad teisë turi já pripaþinti nesigilin-dama á motyvus, kuriais vadovavosi steigëjai. Ákurta kompanija turibûti traktuojama kaip kiekvienas kitas savarankiðkas asmuo. Net jeidarytume prielaidà, kad Salomonas, steigdamas kompanijà, turëjo tikslàveikti pats kompanijos vardu, ið to negalima daryti iðvados, kad taiprieðtarauja bendroviø ástatymui“43.

Anot K. Sklovskio, fikcija yra juridinis instrumentas, bûdas su-reguliuoti tam tikrus reiðkinius, kurie susiformavo vëliau nei teisëssistema. Fikcijos tikslas – átraukti á teisinæ sritá tam tikrus visuomeni-nius santykius ir kartu iðsaugoti teisës sistemos stabilumà ir sveikumà.Fikcijos rodo teisinës ir ekonominës srities netapatumà. Faktiniai san-tykiai, sureguliuoti fikcijos, negali paaiðkinti ir atskleisti jø teisinësformos esmës ir, kaip dar 1819 m. nurodë JAV Aukðèiausiasis Teismas(teisëjas Marshallas): „Korporacija – tai dirbtinis darinys, nematomas,nejauèiamas ir egzistuojantis tik teisës poþiûriu“44. Taigi ðios fikcijosesmë yra ta, kad juridinis asmuo nagrinëjamas kaip kvazipersona, kva-zifizinis asmuo.

Beje, N. Foster nuomone, fikcijos teorija sunkiai gali bûti pa-vadinta teorija, nes ji tik nurodo, kà teisë daro, bet nenurodo, kaipdaro ir kodël turëtø bûti taip, o ne kitaip45 . Pasak autoriaus: „Tai tikidëja, kad fiktyvus asmuo pradeda egzistuoti per privilegijà. Ði idëjabuvo naudojama pateisinti valstybës kiðimàsi á kitus junginius, nesusi-jusius su valstybe“46. Vis dëlto pabrëþtina, kad daugumoje valstybiøinkorporacija vyksta tik valstybei ásikiðus, pavyzdþiui, Kvebeko civili-niame kodekse nurodyta, kad „juridiniai asmenys steigiami pagal ásta-

43 Bourne N. Company Law. – London, 1995. P. 9.44 JAV teismo byla: Trustees of Dartmouth_College v Woodward, 17U.S.4 Wheat.

636 (1819).45 Foster N. H. D. Company Law Theory – England & France // American Journal

of Comparative Law. 2000. P. 582.46 Ten pat.

178


tymus atsiþvelgiant á juridines formas, nurodytas ástatymø, o kartaistiesiogiai ástatymà“47, o kai kuriose valstybëse, kad ágytø juridinio as-mens teises, subjektas turi bûti áregistruotas (pvz., Lietuvoje). Kitavertus, juridinio asmens esmæ sudaro jo steigëjø teisëta valia, kuriàturi pripaþinti valstybë. Valstybë negali atsisakyti pripaþinti juridináasmená dël steigimo tikslingumo motyvø.

Realinës (organinës) teorijos atstovai O. Girkë, F. Maitlandas irkiti juridiná asmená laikë ne fikcija, o realiai egzistuojanèiu socialiniuorganizmu, t. y. organizuotu susivienijimu, visuomeniniu organizmusu visuomeniniais organais. Ði teorija apibûdintina taip: „kai asmenøgrupë susitaria veikti kartu tam tikru bûdu tam tikram tikslui pasiekti,jie sukuria asmená, kuris yra ne fikcija, o labai natûraliai skiriasi nuoasmenø, kurie já sukûrë“48. Ðis asmuo egzistuoja atskirai nuo já ástei-gusiø asmenø ir, anot O. Girkës, turi savo valià ir iðlieka net ir steigë-jams pasitraukus, pasikeitus ir pan., todël valstybë turëtø pripaþintijuridinio asmens realumà ir suteikti jam tokias paèias teises kaip irþmogui. Ði idëja buvo iðplëtota Vokietijoje ir atspindëjo kontinenti-nës teisës mokyklø asociacijø laisvës idëjas49. Pastaruoju metu jagrindþiama juridinio asmens baudþiamoji atsakomybë. Lietuvos CKtaip pat atsispindi realinës teorijos idëjos, nes juridinio asmens sàvo-kos apibrëþimas suponuoja iðvadà, kad juridinis asmuo yra atskiras,realus subjektas, o ne dirbtinis asmuo, o tai rodo, kad Lietuvos CKsusipynë ávairiø teorijø idëjos.

Realinæ teorijà originaliai kritikavo H. Kelsenas: „Tiesa, bûtapastangø árodyti, kad ir juridiniai asmenys yra „realûs“. Bet ðios pa-stangos yra bergþdþios, nes analizë rodo, kad net vadinamasis fizinisasmuo yra dirbtinis jurisprudencijos konstruktas, t. y. kad net vadina-masis fizinis asmuo ið tikrøjø tëra „juridinis asmuo“50.

Agregato teorija, kitaip nei realinë teorija, nepripaþásta juridi-nio asmens subjektiðkumo, o juridiná asmená vertina kaip áranká juri-dinio asmens dalyviø interesams patenkinti. Tai yra dominuojanti te-

47 Civil Code of Quebec. Chapter 299. www.canlii.org/qc/sta/ccq/whole.html48 Dicey, quoted in Dewey, supra n. 1, p. 673, mintis tekste Foster, „Company Law

Theory – England & France“ // American Journal of Comparative Law. 200. P. 584.49 Foster N. H. D. Company Law Theory – England & France // American Journal

of Comparative Law, 2000. P. 584.50 Kelsen H. Grynoji teisës teorija / Vertë A. Degutis, E. Kûris. – Vilnius, 2002. P. 159.

179

II skyrius. ASMENYS

orija JAV bendroviø teisëje, pripaþástanti akcininkø interesø pirme-nybæ visø kitø interesø turëtojø (pvz., darbuotojø, kreditoriø, visuo-menës ir kt.) atþvilgiu. Anot ðios teorijos ðalininkø, juridinio asmensvaldymo organai yra akcininkø ágaliotiniai ir turi pareigà veikti tikakcininkø naudai51.

Reikëtø sutikti su dr. Agnës Tikniûtës nuomone, jog „nepa-neigiant ðiø teorijø indëlio á juridinio asmens instituto susiformavi-mà, akivaizdus ir jø nepakankamumas – jø pagalba negalima paaið-kinti (o juo labiau – jomis grásti teisinio reguliavimo) ne tik teisiniøsantykiø besiklostanèiø tarp visø juridinio asmens nariø (akcininkø,direktoriø, darbuotojø ir kreditoriø) visumos, bet spræsti ir daug pa-prastesniø problemø – suderinti civilinës teisës nuosavybës doktrinàsu juridinio asmens, kaip savo turto savininko ir dalyvio, kaip juridi-nio asmens savininko idëja, apibrëþti, kurios organizacinës formos tu-ri turëti juridinio asmens statusà“52.

Taigi ðiø teorijø neiðsamumà paaiðkinsime aptardami minëtusjuridinio asmens poþymius.

2.3. Teisinis subjektiðkumas – fikcijos ir realybësdichotomija

Svarbiausias juridinio ir fizinio asmens skirtumas pasireiškia tuo,kad fizinio asmens veiksnumas grindþiamas jo paties valios savybëmis,o juridinis asmuo ðios savybës negali turëti, nes juridinis asmuo neturinei savo valios, nei intelekto. Jo veikla grindþiama (t. y. realizuojamasteisinis subjektiðkumas) juridinio asmens dalyviø bei jø paskirtø vady-bininkø valia ir intelektu. Taigi teisinis juridinio asmens subjektišku-mas, taip pat organizacinis vieningumas lemia tai, kad juridinio as-mens padaliniai veikia ne savo, o juridinio asmens vardu. Taigi juridi-nis asmuo civilinëje apyvartoje veikia savarankiðkai ir turi atskirà nuojo dalyviø valià. Juridinio asmens valios autonomiškumo problema

51 Blair M. M., Lynn A., Stout A. Team Production Theory of Corporate Law, 85Va.L Rev. 247. P. 253–254 apþvelgiama visa literatûra, teigianti, kad direktoriø pareigaveikti iðskirtinai akcininkø interesais. Blair M. M., Directors Duties in Post- Enron World:Why Language Matters // Wake Forest Law Review. Vol. 38. Fall 2003. P. 4.


180


ypaè iðryðkëjo realinës ir fikcijos teorijos dvikovoje. Realinë teorijajuridiná asmeniðkumà aiðkina kaip neatsiejamà nuo jos dalyviø orga-nizacijos, o fikcijos teorija juridiná asmeniðkumà vertina kaip fiktyviàapsaugà, suteiktà ástatymo leidëjo53.

Jeigu, anot realinës teorijos ðalininkø, juridinis asmuo turi savøinteresø, reikia iðsiaiðkinti, kokie tie interesai. Jeigu juridinis asmuoturi „savø“ interesø ir tikslø, atrodytø, kad jo interesai nepriklausonuo fiziniø asmenø, kurie turi interesø á juridiná asmená, interesø.Anglø teisininkas P. Daviesas paþymi, kad toks aiðkinimas yra toks patátikinamas kaip ásivaizdavimas, kad rankinë turi savo interesus nebûtisudeginta. Bet ar galima ásivaizduoti rankinës interesus be interesøasmens, kuriam ji priklauso54. Ið pirmo þvilgsnio atrodytø pagrástasanglosaksø poþiûris á korporacijà kaip turinèià siekti naudos dalyviams(agregato teorija), taèiau netgi turint omenyje toká primityvø pavyzdákaip rankinë ir jos sudeginimas, nekalbant, sakykime, apie savininko,kuris gali turëti interesà jà sudeginti, gali kilti dar svarbesnis interesas– jos nedeginti, kylantis, pavyzdþiui, dël aplinkos tarðos.

Taigi reikëtø klausti, ne kokius interesus turi juridinis asmuo, okokie interesai kyla ið jo. Tø interesø tenkinimas, jø prioritetai pri-klauso nuo susiklosèiusios situacijos. Ðiø interesø vienybë ir yra juridi-nio asmens interesas. Pavyzdþiui, akcininko, kaip investuotojo, inte-resas paprastai yra gauti pelno dividendo ar kita forma, darbuotojo –gauti teisingà atlyginimà, kreditoriaus – laiku atgauti skolà. Ðiø inte-resø tenkinimas kartu yra ir bendrovës interesø tenkinimas. Nustatytijø prioritetus yra sunku, ir tai priklauso nuo konkreèios situacijos:vienais atvejais svarbiausi yra bûtent akcininkø (pvz., skirstant pelnà),kitais – bendrovës darbuotojø, dar kitais – bendrovës kreditoriø inte-resai (pvz., bendrovei tapus nemokiai).

Kita vertus, gana ilgà laikà pagrindinë juridinio asmens funkci-ja buvo atskirø asmenø kapitalø telkimas, todël vienu pagrindiniø ju-ridinio asmens poþymiø buvo laikoma tai, kad tai yra bent keleto þmo-niø organizacija. Ðiuo metu toks juridinio asmens apibûdinimas su-lauktø rimtos kritikos. Esmë ta, kad visiðkai áprastu reiðkiniu tapo vie-no dalyvio juridiniai asmenys (one man company, la société uniperson-

53 Foster F. H. D. Company Law in Comparative Perspective: England and France.The American Journal of Comparative Law, 2000. P. 602.

54 Davies P. Institutional Investors in the United Kingdom, printed in ComtemporalyIssues in Corporate Governance. Oxford, 1993. P. 75.

181

II skyrius. ASMENYS

nelle, Einmanngesellschaft). Nors daugelis tradicinës teisës ðalininkøprieðtarautø vieno dalyvio juridiniam asmeniui motyvuodami tuo, kadjuridinio asmens esmë yra kolektyvinis susivienijimas, taèiau, verèiamistambaus kapitalo ekonominiø reikmiø, ið pradþiø teismø praktika,vëliau teisës doktrina, o dar vëliau ir ástatymas pripaþino vieno daly-vio akcines bendroves. Viena pagrindiniø juridinio asmens institutofunkcijø tapo verslo rizikos apribojimas, o ginèe tarp realinës ir fikci-jos teorijø apibrëþus bendrovæ kaip teisiná instrumentà buvo pasiektaskonsensusas55. Skirtinga juridinio asmens traktuotë iki ðiol atsispindiámoniø teisëje. Kaip pavyzdá galima paminëti, kad daugelio Europosðaliø teisë, sekanti realinës teorijos modeliu, nepripaþino vienanarësbendrovës. Ðià padëtá ið dalies pakeitë Dvyliktoji Tarybos direktyva56.

Taigi autoriø darbuose prieinama prie iðvados, kad ðiuolaiki-niam juridiniam asmeniui nebûtina atskira valia ar atskiri interesai,skirtingi nei jo dalyviø valia ar interesai57 . Uþtenka tik tam tikru bûduatskirto turto, todël ðiuolaikinæ juridinio asmens sampratà autoriai58

grindþia sutartine teorija, kuri juridiná asmená vertina ne kaip teisëssubjektà (nors jis toks formaliai lieka), bet kaip fiktyvø dariná. Jospoþiûriu juridinis asmuo – tai visø ámonës veikloje asmenø dalyvau-janèiøjø sutarèiø tinklas59: dalyviø (akcininkø, nariø, dalininkø ir t.t.), direktoriø ir kreditoriø60. Sutartinë teorija atmeta juridinio as-mens, kaip savarankiðko teisës subjekto, autonomijos idëjà. Juridinisasmeniðkumas yra sukurtas socialiniø santykiø dalyviø patogumui, ta-èiau jis nëra realybë61. Juridinis asmuo neturi jokiø savarankiðkø inte-

55 Foster N. H. D. Company Law Theory – England & France // American Journalof Comparative Law, 2000. P. 602.

56 Dvyliktoji bendroviø teisës 1989 m. gruodþio 21 d. direktyva dël vienanariøuþdarøjø akciniø bendroviø 89//667/EEB, OJ L 395, 1989.

57 Goldstein H. Trusts of Movables in the Conflicts of Law. A Comparative Studyof the Laws of the United States and Germany, with Reference to the Laws of Belgium,France, Italy, and the Netherlands. – Köln, 1966. P. 60.

58 Coase R. H. The Nature of the Firm, THE FIRM, THE MARKET, AND THELAW, 33-55 (1988), cituota ið: Tikniûtë A. Juridinio asmens ribotos atsakomybës problema:teisiniai aspektai, daktaro disertacija. – Vilnius, 2006.

59 Vermeulen E. P. M. The Evolution of Legal Business Forms in Europe and theUnited States

60 Hansmann H. and Kraakman R. The Essential Role of Organizational Law /Yale Law Journal 110. 2000. P. 5.60.

61 Easterbrook F. H. and Fischel D. R. The economic structure of corporate law1991. Vol. 12.

182


resø ir neatlieka veiksmø, atskirø nuo juridiniame asmenyje dalyvau-janèiø asmenø grupiø interesø ir veiksmø62. Kita vertus, ši teorija ne-paaiðkina juridiniø asmenø, kuriuose didelis dalyviø skaièius, santy-kiø prigimties63.

Apibendrinus juridinio asmens prigimtá pagrindþianèias teori-jas darytina iðvada, jog juridiniø asmenø atsiradimà ir raidà nulëmëprekiniø-piniginiø santykiø plëtotë (civilinë apyvarta) ir ðios pagrin-dinës prieþastys: 1) vieðosios nuosavybës (valstybës, miesto ir kt.) áfor-minimas; 2) vienam asmeniui priklausanèio turto suskaidymas á atski-rus turtinius vienetus, galinèius vykdyti ûkinæ veiklà, siekiant maþintikomercinæ rizikà ir greitinti apyvartà; 3) asociacijø laisvës idëjos; 4)vieno asmens ribotos galimybës ágyvendinti didelius investicinius pro-jektus. Atitinkamai vienos arba keliø ið minëtø prieþasèiø vyravimassteigiant juridiná asmená lemia bûtent tam asmeniui savybingus poþy-mius.

Apibendrinant reikëtø sutikti su H. Kelseno nuomone, kad ju-ridinis asmuo yra teisës mokslo konstruktas, jis nëra nei socialinë rea-lybë (kaip aiðkina realinë teorija), nei teisës kûrinys (anot fikcijos te-orijos). Jei teisinë sistema suteikia individui teisiná subjektiðkumà, taireiðkia, kad teisinë tvarka individo elgesá padaro teisiø ir pareigø ob-jektu64.

2.4. Civilinë atsakomybë pagal juridinio asmens prievoles

Juridinio asmens valios autonomiðkumo ir turto atskirumo klau-simai glaudþiai susijæ su juridinio asmens civiline atsakomybe pagalprievoles. Kaltë yra viena ið civilinës atsakomybës sàlygø. Juridinioasmens valios autonomiðkumo koncepcija pagrindþia ir juridinio as-mens kaltæ, o atskiras turtas suteikia galimybæ patenkinti prievoles,todël juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybës arpatikëjimo teise priklausanèiu turtu, taèiau jeigu prievolëms ávykdyti

62 Bainbridge S. M. Abolishing Veil Piercing, 26 J. Corp.L. 485 2001.63 Plaèiau apie juridinio asmens teorijas: Tikniûtë A. Juridinio asmens ribotos

atsakomybës problema: teisiniai aspektai, daktaro disertacija. Vilnius, 2006.64 Kelsen H. Grynoji teisës teorija. P. 170.

183

II skyrius. ASMENYS

neuþtenka neribotos civilinës atsakomybës juridinio asmens turto, uþjo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (individualios ámonës, ûki-nës bendrijos). Ribotos civilinës atsakomybës juridinis asmuo neatsa-ko pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o juridinis asmuo neatsa-ko pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, iðskyrus ástatymuose arbajuridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus (akcinësbendrovës, vieðosios ástaigos ir kt.). Taèiau ir ðios teisinës taisyklës ab-soliutus taikymas gali tapti prieðingas teisingumo reikalavimams, to-dël CK 2.50 straipsnio 3 dalis numato iðimtá – subsidiarinæ juridinioasmens dalyvio turtinæ atsakomybæ, kai juridinis asmuo negali ávykdy-ti prievolës dël nesàþiningø juridinio asmens dalyvio veiksmø. Ði ásta-tymo nuostata átvirtina dalyvio pareigà elgtis sàþiningai, o juridinioasmens dalyvio atsakomybë kyla esant ðioms sàlygoms: þalai (juridinisasmuo negali ávykdyti prievolës), neteisëtiems veiksmams (dalyvis el-gësi nesàþiningai), prieþastiniam ryðiui tarp þalos ir neteisëtø veiksmøbei kaltei. Paþymëtina, kad ðiuo atveju dalyvis neturi jokiø ásipareigo-jimø juridinio asmens kreditoriams. Þala, kurià padarë dalyvis, laiko-ma padaryta juridiniam asmeniui, taigi dalyvio atsakomybë juridinioasmens kreditoriams laikytina iðvestine atsakomybe65.

2.5. Juridiniø asmenø rûðys

Pirminës juridiniø asmenø klasifikacijos kriterijai yra: 1) atsa-komybës pagal prievoles ribos ir 2) teisnumo turinys. Pagal pirmàjákriterijø juridiniai asmenys skirstomi á ribotos ir neribotos civilinës atsa-

komybës (juos jau aptarëme), o pagal antràjá – á vieðuosius ir privaèiuo-

sius. Vieðøjø ir privaèiøjø juridiniø asmenø teisnumo ypatumai ir jørûðys aptarti tolesniuose skyriuose.


184


2.6. Juridiniø asmenø ásteigimas66

2.6.1. Juridinio asmens steigëjai ir dalyviai

Juridinio asmens steigëjais gali bûti fiziniai ir juridiniai asme-nys (tiek vieðieji, tiek privatieji). Juridiná asmená gali steigti ir vienasasmuo, pavyzdþiui, akcinæ bendrovæ67, individualià ámonæ. Ástatymaigali numatyti atvejus, kai vieðajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsa-komàsias priemones tam tikrø juridiniø asmenø steigëju ar dalyviunegali bûti uþsienio juridinis asmuo ar kita organizacija arba uþsienie-tis (CK 2.60 str.). Ástatymuose gali bûti numatyti tam tikri reikalavi-mai, kuriuos reikia ávykdyti steigiant juridiná asmená (bûti LietuvosRespublikos pilieèiu steigiant politinæ partijà, dirbti steigiant profe-sinæ sàjungà ir kt.).

Juridinio asmens steigëjas yra: asmuo, sudaræs sandorá ásteigtijuridiná asmená, valstybë, priëmusi atitinkamà ástatymà ar kità teisësaktà, jei ástatymas numato, taip pat savivaldybë, valstybës ir vietossavivaldos institucijos, jeigu ástatymai tai numato, priëmusios atitin-kamà teisës aktà, kuriuo remiantis ásteigiamas vieðasis juridinis asmuo.

Steigëjai, juridiná asmená áregistravus, tampa jo dalyviais, jeigukitaip nëra numatyta steigimo dokumentuose.

Juridinio asmens dalyvis pagal CK 2.45 straipsná yra asmuo (ak-cininkas, narys, dalininkas ir kt.), turintis nuosavybës teisæ á juridinioasmens turtà, arba asmuo, kuris, nors ir neiðsaugo nuosavybës teisiø ájuridinio asmens turtà, bet ágyja prievoliniø teisiø ir (ar) pareigø, susi-jusiø su juridiniu asmeniu. Specialiuosiuose ástatymuose, reglamen-tuojanèiuose atitinkamos teisinës formos juridinius asmenis, dalyviaiávardijami skirtingai. Akcininko apibrëþimas pateiktas Lietuvos Res-publikos akciniø bendroviø ástatymo 3 straipsnyje:

„Akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi ásigijæ

bendrovës akcijø“68.

66 Teksto 2.6–2.12 skirsniuose nuorodos á iki 2006 m. gruodþio 1 d. galiojusiusteisës aktus.

67 Pagal Europos Sàjungos teisæ (Dvyliktàjà bendroviø teisës direktyvà) bendrovëtaip pat gali bûti vienanarë, t. y. turëti vienà nará nuo tada, kai yra suformuojama, arba poto, kai visos jos akcijos pereina vienam asmeniui.

68 Lietuvos Respublikos akciniø bendroviø ástatymas. Þin., 2003, Nr. 123-5574 suvëlesniais pakeitimais ir papildymais, inter alia. Þin., 2006, Nr. 82-3252.

185

II skyrius. ASMENYS

Vieðøjø ástaigø ástatyme69 yra dalininko, o Ûkiniø bendrijø ásta-tyme – tikrojo nario, komanditoriaus sàvoka70. Pagal Valstybës ir savi-valdybës ámoniø ástatymà71 dalyvis yra laikomas savininku. Daþniausiaijuridinio asmens dalyvis neiðsaugo nuosavybës teisës á turtà. Prieðin-gas pavyzdys – kai steigëjas yra valstybë ar savivaldybë, jos turtas juri-diniam asmeniui perduodamas patikëjimo, o ne nuosavybës teise. Da-lyviø statusà, konkreèiø teisiø turiná nustato specialûs atitinkamos tei-sinës formos juridinius asmenis reglamentuojantys ástatymai72.

2.6.2. Juridinio asmens steigimo pagrindas

Juridinio asmens steigimo pagrindas yra juridinio asmens stei-gëjø valios iðreiðkimo aktas, kuriuo siekiama ásteigti juridiná asmená.Tai steigimo aktas, steigimo sutartis, ástatymas arba kitas teisës aktas,jei numato ástatymas.

Asmens sandoris ásteigti juridiná asmená yra juridinis faktas, ku-ris sukuria teisinius santykius: 1) tarp steigëjø, kai jø yra daugiau neidu; 2) tarp steigëjø ir valstybës institucijø, kontroliuojanèiø juridiniøasmenø steigimà; 3) tarp steigëjo(-ø) ir juridiniø asmenø registro. San-tykiai tarp steigëjø uþsimezga juridinio asmens steigimo laikotarpiupasiraðant steigimo sutartá, rengiant ir priimant juridinio asmens ásta-tus, formuojant juridinio asmens organus ir nustatant jø kompetenci-jà, sudarant sandorius dël juridinio asmens turto suformavimo, daly-viams sudarant sandorius73 juridinio asmens vardu ir dël jo interesø.Santykiai tarp steigëjø ir valstybës institucijø uþsimezga, kai valstybësinstitucijos turi kontroliuoti juridinio asmens steigimo teisëtumà. Pa-

69 Lietuvos Respublikos vieðøjø ástaigø ástatymas. Þin., 1996, nr. 68–1633 suvëlesniais pakeitimais ir papildymais, inter alia. Þin., 2004, Nr. 25-752.

70 Lietuvos Respublikos ûkiniø bendrijø ástatymas. Þin., 2003, Nr. 112-4990.71 Lietuvos Respublikos valstybës ir savivaldybës ámoniø ástatymas. Þin., 2004, nr.

4–24 su vëlesniais pakeitimais ir papildymais, inter alia. Þin., 2005, Nr. 122-4360.72 Personalinës (individualios) ámonës veikla nuo 1990 m. buvo organizuojama

vadovaujantis Ámoniø ástatymu. Individualiø ámoniø ástatymas, kuris ásigaliojo nuo 2004 m.sausio 1 d. ( Þin., 2003, Nr.112-4991), numato sudëtingesná individualios ámonës steigimovaldymà bei iðregistravimà. Taip pat numato draudimà fiziniam asmeniui bûti daugiau neivienos individualios ámonës savininku.

73 Tokius sandorius turi patvirtinti tam tikras juridinio asmens valdymo organas arkitas steigimo dokumente nustatytas organas.

186


vyzdþiui, steigiant draudimo ámonæ kontrolæ atlieka Prieþiûros komi-sija74. Santykiai tarp steigiamo juridinio asmens ir juridiniø asmenøregistro uþsimezga pateikus steigimo dokumentus juridiná asmená áre-gistruoti juridiniø asmenø registre. Visi juridiniai asmenys, iðskyrusnurodytus CK 2.35 straipsnyje, 2.37 straipsnio 1 dalyje, 2.38 straipsny-je bei 2.63 straipsnio 2 dalyje privalo pateikti steigimo dokumentusjuridiná asmená áregistruoti juridiniø asmenø registre.

CK 2.46 straipsnis numato, kad steigimo dokumentai, juridiniøasmenø registrui juridinio asmens nepateikti per ðeðis mënesius nuojø sudarymo, jeigu kiti ástatymai nenustato kitokio termino, netenkagalios. Ðiuos santykius reglamentuoja tiek vieðosios, tiek privatinësteisës normos.

2.6.3. Juridinio asmens steigimo tvarka

Atsiþvelgiant á tai, kiek valstybë dalyvauja juridiniam asmeniuiatliekant steigimo procedûras ir registravimà, galima skirti keturis ju-ridinio asmens ásteigimo bûdus (tvarkà): potvarkiná, leidiminá, pareikð-tiná, pareikðtiná-normatyviná.

Juridinius asmenis potvarkine tvarka administraciniu aktu arbaástatymu steigia valstybës institucijos, numatytos ástatyme. Pavyzdþiui,Nacionalinë teismø administracija ásteigta ástatymu. Valstybës turtofondo ástatymo75 4 straipsnis numato, kad Valstybës turto fondà stei-gia, jo ástatus tvirtina ir keièia Vyriausybë. Lietuvos Respublikos Vy-riausybë 1998 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 341 „Dël valstybës ámonësValstybës turto fondo steigimo“76 ásteigë Valstybës turto fondà. Po-tvarkine tvarka steigiami juridiniai asmenys taip pat turi bûti áregist-ruoti juridiniø asmenø registre ir nuo to momento ágyja juridinio as-mens teises, iðskyrus ástatymo numatytus atvejus, kai juridinis asmuolaikomas ásteigtu nuo teisës akto dël jo ásteigimo ásigaliojimo.

74 Pagal naujà Lietuvos Respublikos draudimo ástatymà. Þin., 2003, Nr. 94-4246su vëlesniais pakeitimais ir papildymais.

75 Lietuvos Respublikos valstybës turto fondo ástatymas. Þin., 1997, Nr. 104-2616su vëlesniais pakeitimais ir papildymais, inter alia. Þin., 2006, Nr. 108-4090.

76 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1998 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 341 „Dëlvalstybës ámonës Valstybës turto fondo steigimo“. Þin., 1998, Nr. 29-782.

187

II skyrius. ASMENYS

Juridinio asmens steigimas leidimine tvarka reiðkia, kad stei-giant toká juridiná asmená bûtina gauti ástatymo numatytos instituci-jos leidimà. Pavyzdþiui, pagal Konkurencijos ástatymà77 fizinis asmuo(asmenys), juridinis asmuo (asmenys) veikdami kartu susitarimo pa-grindu prieð ásteigdami naujà ûkio subjektà, kai koncentracijoje daly-vaujanèiø subjektø bendrosios pajamos per paskutinius metus virðijaástatymo nustatytà sumà, turi gauti leidimà. Paþymëtina, kad tokioleidimo paskirtis yra kita nei leidimas (licencija) uþsiimti tam tikrosrûðies veikla, numatyta CK 2.77 straipsnyje. Gavus leidimà steigti juri-diná asmená, bûtina sudaryti steigimo sandorá ar priimti teisës aktà iráregistruoti steigiamà juridiná asmená juridiniø asmenø registre.

Steigiant juridinius asmenis pareikðtine tvarka pakanka steigë-jo valios pareiðkimo. Tam, kad atsirastø juridinis asmuo, registracijajuridiniø asmenø registre nebûtina. Valstybë pripaþásta ypatingà ðiøjuridiniø asmenø autonomiðkumà. Profesinës sàjungos yra juridiniaiasmenys, kai ávykdo sàlygas, numatytas CK 2.38 straipsnio 2 dalyje(turi numatytà steigëjø skaièiø, profesinës sàjungos susirinkime yra pa-tvirtinti jos ástatai bei iðrinkti valdymo organai). Tradicinës religinës ben-druomenës, bendrijos yra juridiniai asmenys nuo to momento, kai pa-gal kanonus ar kitas normas jos yra ásteigtos (þr. CK 2.37 str. 1 ir 3 d.).Tradicinës religinës bendruomenës, bendrijos, norëdamos bûti átrauk-tos á juridiniø asmenø registrà, perduoda duomenis apie jø ásteigimà.Profesinëms sàjungoms CK numato pareigà pateikti juridiniø asmenøregistrui dokumentus, patvirtinanèius, kad yra ávykdyti CK 2.38 straips-nio 2 dalies nuostatø reikalavimai. Neregistruojamos juridiniø asmenøregistre ir savivaldybës bei valstybë (þr. CK 2.35 str. 1 ir 3 d.).

Juridinius asmenis steigiant pareikðtine-normatyvine tvarka ne-bûtinas leidimas, o registruojant juridiná asmená patikrinama, ar stei-gimo dokumentai atitinka ástatymø reikalavimus. Ðià funkcijà gali vyk-dyti ne tik juridiniø asmenø registro ástaiga, bet ir notaras ar Teisingu-mo ministerija78. Pareikðtine-normatyvine tvarka juridiniø asmenø Lie-tuvoje steigiama daugiausia.

77 Lietuvos Respublikos konkurencijos ástatymas. Þin., 1999, Nr. 30-856 suvëlesniais pakeitimais ir papildymais, inter alia. Þin., 2004, Nr. 63-2244.

78 Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2003 m. lapkrièio 12 d. nutarimu Nr.1407 patvirtintø Juridiniø asmenø registro nuostatø 36 punktà notarui pateikiamidokumentai, kai steigiami privatieji ir kai kurie vieðieji juridiniai asmenys, o pagal 41.3punktà Teisingumo ministerija tvirtina politinës partijos suraðytø duomenø tikrumà, steigimodokumentø atitiktá ástatymø reikalavimams.

188


2.6.4. Juridinio asmens steigimo dokumentai

Juridinio asmens steigimo dokumentai yra: ástatai, steigimo san-doris (steigimo aktas arba steigimo sutartis) arba ástatymø numatytaisatvejais – bendrieji nuostatai, steigiant ûkinæ bendrijà – jungtinës veik-los sutartis. Pagal CK 2.46 straipsnio 1 dalá ástatams prilygsta juridiniøasmenø nuostatai, statutai ar kiti jø steigimo dokumentai. Taigi juri-dinis asmuo gali neturëti ástatø79. Tokiu atveju jo funkcijas atliekasteigimo sutartis arba steigimo aktas, kurio forma gali bûti ávairi. Ju-ridiniø asmenø steigimo dokumentø normos galioja tiek, kiek jos ne-prieðtarauja imperatyviosioms ástatymø normoms.

Ástatymø numatytais atvejais juridiniai asmenys gali veikti ir pa-gal bendruosius nuostatus. CK Antrosios knygos komentare80 nuro-doma, kad

„[...] gali veikti tie juridiniai asmenys, kuriø veiklos tikslai

yra tapatûs ir atitinka ástatymo, reglamentuojanèio tokià juridinio

asmens teisinæ formà, nustatytus reikalavimus, taip pat nesiskiria

organø kompetencija ir jø veiklos tvarka, nurodyta CK 2.47 straips-

nio 1 dalyje. Tokie ástatai neturi prieðtarauti imperatyviosioms ásta-

tymo normoms, taèiau gali neatitikti bendrøjø nuostatø“.

Vieðieji juridiniai asmenys taip pat gali veikti neturëdami ásta-tø. CK 2.46 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vieðieji juridiniai asme-nys gali veikti pagal ástatymus ar, jei ástatymai numato, pagal valstybësar savivaldybiø institucijos priimtà teisës aktà dël vieðojo juridinio as-mens steigimo, jei toks aktas nenumato, kad vieðasis juridinis asmuoveikia pagal valstybës ar savivaldybiø institucijos patvirtintus ástatus.

Steigiamo juridinio asmens steigimo dokumentus rengia ir pa-siraðo steigëjai. Ástatus pasiraðo steigëjai arba ágaliotas tai padarytifizinis asmuo. Juos pasiraðiusiø fiziniø asmenø paraðø tapatumà turipatvirtinti notaras81, iðskyrus ástatymø numatytas iðimtis. Akciniø

79 Pagal Juridiniø asmenø registro nuostatø 54 punktà steigiant individualià(personalinæ) ámonæ numatyta steigëjo pareiga pateikti Registro tvarkytojui analogiðkusdokumentus kaip ir steigiant kità privatøjá juridiná asmená, iðskyrus steigimo sutartá.

80 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Vilnius,2002.

81 Lietuvos Respublikos notariato ástatymas. Þin., 1992, Nr. 28-810 su vëlesniaispakeitimais ir papildymais.

189

II skyrius. ASMENYS

bendroviø ástatymo 4 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad bendrovës ásta-tus pasiraðiusiø asmenø paraðø tapatumas notaro netvirtinamas.

Juridiniø asmenø steigimo dokumentai yra ne tik teisinis faktasbei santykiø tarp steigëjø reglamentavimas, bet jie atlieka ir informa-cinæ funkcijà, nes ðie steigimo dokumentai pateikiami juridiniø asme-nø registrui. Èia jie yra saugomi.

Steigimo dokumentuose – ástatuose, o tais atvejais, kai ástatøneturi, – steigimo sandoryje, bendruosiuose nuostatuose, teisës akteásteigti vieðàjá juridiná asmená turi bûti nurodyta: juridinio asmens pa-vadinimas; juridinio asmens teisinë forma; juridinio asmens buveinë;juridinio asmens veiklos tikslai; juridinio asmens dalyviø susirinkimokompetencija ir ðaukimo tvarka; juridinio asmens organai ir jø kom-petencija bei skyrimo ir atðaukimo tvarka arba, jei organai nesudaro-mi, o juridinis asmuo savo teises ágyvendina per juridinio asmens da-lyvá, – juridinio asmens dalyvis; juridinio asmens steigimo dokumentøkeitimo tvarka; juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;kitos ástatymø, juridinio asmens steigëjo ar dalyvio nustatytos nuosta-tos. Paþymëtina, kad nurodytos juridiniø asmenø dalyviø susirinkimokompetencijos ir ðaukimo tvarkos, kitø juridinio asmens organø kom-petencijos bei skyrimo ir atðaukimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu jinesiskiria nuo ástatymuose nustatytos, ir apie tai nurodoma paèiuoseástatuose (CK 2.47 str. 3 d.), taip pat nebûtina nurodyti, kad juridinisasmuo ásteigtas neribotam laikui. CK 2.51 straipsnio 2 dalyje nustaty-ta prezumpcija: jei juridinio asmens steigimo dokumentuose nenuro-dyta, kad juridinis asmuo ásteigtas ribotam laikui, laikoma, kad toksjuridinis asmuo yra ásteigtas neribotam laikui.

Privatieji juridiniai asmenys taip pat neprivalo nurodyti veiklosrûðiø, kurias jie ruoðiasi vykdyti. To nereikalauja ir Europos Sàjungosteisë. Antrosios Tarybos direktyvos dël apsaugos priemoniø, kuriø vals-tybës narës, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iðSutarties 58 straipsnio 2 dalyje apibrëþtø bendroviø, jø nariø ir kitøinteresø apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keièiant jø kapi-talà, koordinavimo 77/91/EEB82, 2 straipsnio b punktas numato rei-kalavimà bendrovës steigimo dokumentuose visada nurodyti bendro-vës veiklos tikslus (anglø k. – objects), bet nenumato reikalavimo nu-matyti rûðis.

82 OJ L 26, 1977.

190


2.6.5. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas,registravimas ir apsauga

CK 2.39 straipsnio 1 dalyje numatyta imperatyvi norma, kadjuridinis asmuo turi turëti pavadinimà, pagal kurá já bûtø galima at-skirti nuo kitø juridiniø asmenø. Juridinio asmens pavadinimas yraasmeninë neturtinë teisë (CK 1.114 str. 1 d.) ir intelektinës nuosavy-bës objektas. Jo apsauga numatyta Paryþiaus konvencijos dël pramo-ninës nuosavybës saugojimo83 8 straipsnyje. Juridinis asmuo gali nau-doti bet koká pavadinimà, jeigu: ðio pavadinimo nenaudoja kiti juri-diniai asmenys; pavadinimas sudarytas laikantis CK ir kitø teisës aktøreikalavimø (pvz., Komerciniø bankø ástatymas numato sàlygas, kadagalima pavadinime vartoti þodá „bankas“); pavadinimas nepaþeidþiakitø asmenø teisiø, pavyzdþiui, teisës á prekës þenklus. Kai juridinioasmens pavadinime norima vartoti Lietuvos vardà, bûtinas atitinka-mas leidimas, nes Lietuvos vardas yra valstybës nematerialusis turtas(Valstybës ir savivaldybiø turto valdymo, naudojimo, disponavimo juoástatymo 3 str. 3 d. 1 p.). Be to, jo vartojimas suteikia asmeniui iðskir-tines valstybæ reprezentuojanèias funkcijas. Norint firmos varde var-toti Lietuvos vardà reikia gauti leidimà., kurá iðduoda teisingumo mi-nistras, ágaliotas 2001 m. vasario 12 d. Vyriausybës nutarimo Nr. 155„Dël ágaliojimø, susijusiø su leidimo vartoti Lietuvos Respublikos ofi-cialøjá ir tradiciná (trumpàjá) valstybës pavadinimà, herbà, vëliavà arkitus valstybës heraldikos objektus ar juos mëgdþiojantá þymená, taippat garantinius ir prabos þenklus, anspaudus, pasiþymëjimo ar apdo-vanojimo þenklus prekiø þenkluose ir dizaine suteikimu“ 1 punktu.

Juridinis asmuo, jo steigëjas(-ai) pasirinkdamas(-i) pavadinimàturi laikytis ðiø taisykliø:

1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas ið þodþiø ar þo-dþiø junginiø, vartojamø perkeltine reikðme arba turinèiø tiesioginæreikðmæ, laikantis bendrinës lietuviø kalbos normø. Ðios taisyklës galibûti nesilaikoma tuo atveju, kai juridinio asmens pavadinimas suda-romas ið raidþiø, kurios negali bûti suprantamos kaip þodþiai, ir skait-menø arba jø deriniø tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovëjæsvisuomenëje. Taip pat juridinio asmens, susijusio su uþsienio juridi-

83 Paryþiaus konvencija dël pramoninës nuosavybës saugojimo. Þin., 1996, Nr. 76.

191

II skyrius. ASMENYS

niu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali bûti sudaromas taip,kad jis bûtø tapatus ar panaðus á uþsienio juridinio asmens ar kitosorganizacijos pavadinimà, jei yra ðiø sutikimas naudoti pavadinimà.Pavyzdþiui, Akcinë bendrovë bankas „NORD/LB Lietuva“.

2. CK 2.40 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas sudarytijuridinio asmens pavadinimà tik ið tiesioginæ veiklos daiktø ar paslau-gø rûðá nurodanèio bendrinio þodþio (þodþiø) arba tik ið vietovardþio,arba tik ið kitokio þodþio, neturinèio skiriamojo poþymio, pavyzdþiui,baldai, Klaipëda, technologinis.

3. Juridinio asmens pavadinimas neturi: prieðtarauti vieðajaitvarkai ar gerai moralei; klaidinti visuomenæ (dël juridinio asmenssteigëjo, dalyvio, buveinës, veiklos tikslo, teisinës formos, tapatumoar panaðumo á kitø juridiniø asmenø pavadinimus, þinomesniø Lietu-vos visuomenei uþsienio ámoniø, ástaigø ir organizacijø vardus, prekiøþenklus); klaidinti dël jo tapatumo ar panaðumo á anksèiau uþ juridináasmená Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, áregistruotus arpripaþintus þinomus prekiø þenklus.

CK leidþia juridiniø asmenø pavadinimui Juridiniø asmenø re-gistro nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyriausybë (CK 2.64 str. 4 d.),nustatyti ir papildomø reikalavimø. Pagal Lietuvos Respublikos Vy-riausybës 2003 m. lapkrièio 12 d. nutarimà Nr. 1407 „Dël juridiniøasmenø ásteigimo ir juridiniø asmenø registro nuostatø patvirtinimo“84

registras pradëjo veiklà nuo 2004 m. sausio 1 d. (Iki juridiniø asmenøregistro veiklos pradþios ámonës, jø filialai, atstovybës bei jø doku-mentai ir duomenys buvo registruojami ir kaupiami ámoniø rejestre.)

Juridinio asmens steigëjai gali kreiptis á juridiniø asmenø re-gistrà dël steigiamo juridinio asmens pavadinimo laikino átraukimo ájuridiniø asmenø registrà. Steigiamo juridinio asmens pavadinimasátraukiamas á juridiniø asmenø registrà ðeðiems mënesiams ir, jei juri-dinis asmuo per ðá terminà neáregistruojamas, ðiam terminui pasibai-gus, iðbraukiamas nepraneðus apie tai juridinio asmens steigëjams.

Steigiamo juridinio asmens pavadinimui taikomos tokios pa-èios taisyklës kaip ir juridinio asmens pavadinimui, iðskyrus tai, kad jisyra atskirai átraukiamas á juridiniø asmenø registrà ir neturi gynybospriemoniø, numatytø CK 2.42 straipsnyje.

84 Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas „Dël juridiniø asmenø registroásteigimo ir juridiniø asmenø registro nuostatø patvirtinimo“. Þin., 2003, Nr. 107-4810.

192


Juridinis asmuo pagal CK 2.43 straipsná turi teisæ keisti pava-dinimà. Prieð pakeisdamas pavadinimà juridinis asmuo privalo pra-neðti visiems juridinio asmens kreditoriams raðtu. Ði pareiga iðlieka irtuo atveju, kai keièiant steigimo dokumentus, pavyzdþiui, ástatus, kei-èiamas ir juridinio asmens pavadinimas. Paþeidus nurodytà pareigàpagal CK 2.43 straipsnio 2 dalá juridiniam asmeniui tenka su nepra-neðimu apie pavadinimo pakeitimà susijusiø neigiamø pasekmiø atsi-radimo rizika (pvz., jei kita ðalis dël pavadinimo pakeitimo negalëstinkamu laiku ávykdyti prievolës). Juridinio asmens pavadinimas yravienas ið juridiniø asmenø registro duomenø, ir pagal CK 2.66 straips-nio 5 dalá juridinio asmens pavadinimo pakeitimai ásigalioja tik áre-gistruoti juridiniø asmenø registre, iðskyrus ástatymø numatytas iðim-tis, todël pakeistà pavadinimà bûtina áregistruoti.

Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybë,taèiau jis negali bûti parduotas ar kitaip perduotas kito asmens nuo-savybën atskirai nuo juridinio asmens.

Juridinio asmens pavadinimas ðiuo metu atskirai neregistruoja-mas. (Firmø vardai steigiant juridinius asmenis, kurie uþsiima ûkinekomercine veikla, nuo 1991 m. gruodþio 1 d. buvo registruojami atski-rai Lietuvos Respublikos valstybiniame patentø biure, Firmø vardøregistre, kuris likviduotas nuo 2005 m. vasario 1 d. Lietuvos Respubli-kos Vyriausybës 2004 m. birþelio 14 d. nutarimu Nr. 727 „Dël firmøvardø registro likvidavimo“). Juridinio asmens pavadinimo registravi-mui prilyginamas praðymo juridiniø asmenø registrui áregistruoti juri-diná asmená pateikimas85. Pagal naujàjá CK juridinio asmens teisë ápavadinimà yra saugoma nuo tos dienos, kai juridiniø asmenø regist-rui pateikiamas praðymas áregistruoti juridiná asmená. Vieðøjø juridi-niø asmenø teisë á pavadinimà saugoma nuo teisës akto dël jø steigi-mo priëmimo, jei toks teisës aktas nenumato, kad vieðasis juridinisasmuo veikia pagal valstybës ar savivaldybiø institucijos patvirtintusástatus. Paþymëtina, kad ðiuo atveju teisë á pavadinimà atsiranda nenuo teisës akto ásigaliojimo, o nuo jo priëmimo.

CK 2.42 straipsnis numato tokias juridinio asmens teisës á pava-dinimà gynimo priemones:

85 Latvijoje firmos vardas registruojamas Komerciniame registre vadovaujantis Latvijoskomercinio ástatymo 26–33 straipsniais.

193

II skyrius. ASMENYS

1) reikalauti, kad teismas ápareigotø juridiná asmená nutrauktineteisëtus veiksmus;

2) ápareigoti pakeisti pavadinimà ir atlyginti tais veiksmais pa-darytà þalà (pvz., patirtà dël klientø praradimo);

3) jeigu teisës buvo ágytos prisidengiant kito juridinio asmenspavadinimu, reikalauti, kad asmuo perduotø viskà, kà gavo prisiden-gæs ar naudodamas pavadinimà be jo savininko sutikimo.

Teisë á juridinio asmens pavadinimà nuo paþeidimø ginama netik CK, bet ir konkurencijà reglamentuojanèiomis teisës normomis.Pavyzdþiui, Lietuvos Respublikos konkurencijos ástatymo 16 straips-nyje numatytas draudimas ûkio subjektams atlikti bet kuriuos veiks-mus, prieðtaraujanèius ûkinës veiklos sàþiningai praktikai ir geriemspaproèiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ûkio subjekto gali-mybëms konkuruoti, áskaitant savavaliðkà naudojimà þymens, kuris yratapatus ar panaðus á kito ûkio subjekto pavadinimà86.

Konkurencijos ástatymo 17 straipsnyje átvirtinta teisë ûkio sub-jektui kreiptis á teismà su ieðkiniu dël prekiø, jø pakuotës ar kitø prie-moniø, tiesiogiai susijusiø su nesàþiningos konkurencijos vykdymu, kon-fiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima paðalinti paþeidimø.

2.6.6. Juridinio asmens buveinë

Steigimo dokumentuose bei registruojant juridiná asmená turibûti nurodyta juridinio asmens buveinë. CK 2.49 straipsnis juridinioasmens buveinæ sieja su ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymoorganas, nurodant patalpø, kuriose yra buveinë, adresà. Nuolatiniuvaldymo organu reikëtø laikyti toká valdymo organà, kuris nuolat pri-ima sprendimus juridinio asmens vardu. Vieta, kurioje yra nuolatinisvaldymo organas, laikytina tokia vieta, kur valdymo organas daþniau-siai dirba, yra jo dokumentai, juridiniam asmeniui bûtina informacija.

86 Paþymëtina, kad Lietuvoje galiojusio 1932 m rugpjûèio 3 d. Kovos su nedoràjakonkurencija ástatymo 6 str. buvo numatyta, kad: „ Kas verslo reikaluose naudoja vardà,firmà ar koká ypatingà ámonës paþymëjimà tokiu bûdu, kuris gali duoti klientams pagrindopainioti ðità vardà, firmà ar ypatingà ámonës paþymëjimà su tokiu vardu, firma ar ypatinguámonës paþymëjimu, ið to galima reikalauti, kad nebenaudotø ir paðalintø susidariusià dël topadëtá. Jei jis þinojo ar turëjo þinoti, kad toks naudojimas gali klaidinti, tai ið jo galima darreikalauti atlyginti tuo padarytus nuostolius“. Þin., 1932, Nr. 392-2680.

194


Gali kilti klausimas, kaip bus nustatoma buveinë, jei valdymo organasnesuformuotas, o jo funkcijas atlieka dalyviø susirinkimas87. Matyt,ðiuo atveju reikëtø taikyti tà paèià taisyklæ ir kitam organui, kuris yraatsakingas uþ juridinio asmens valdymà ir atstovavimà jam turint san-tykiø su treèiaisiais asmenimis ir veikia juridinio asmens vardu be ága-liojimo. Kartais juridinio asmens tikroji buveinë nesutampa su regist-ruota buveine. Kaip sprendþiamas buveinës nustatymo klausimas to-kiu atveju? Atsiþvelgiant á tai, kad CK 2.49 straipsnio 4 dalyje sufor-muluota nuostata: „juridinis asmuo, pakeitæs buveinæ, privalo atitinka-

mai pakeisti steigimo dokumentus ir juos áregistruoti“ yra imperatyvi nor-ma, galima teigti, kad neleidþiama turëti kità buveinæ nei ta, kuri yraregistruota. Taèiau jei taip vis dëlto atsitinka, apsaugant treèiøjø as-menø interesus galioja CK 2.49 straipsnio 2 dalyje nustatyta taisyklë:

„Jeigu juridinio asmens buveinë, nurodyta juridiniø asme-

nø registre, steigimo dokumentuose ar sandoryje, ir jo nuolatinio

valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuo-

latinio valdymo organo buvimo vietà turi teisæ laikyti juridinio as-

mens buveine“.

Visas susiraðinëjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinka-mu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinës adresu á nuolatinio valdy-mo organo buvimo vietà, jeigu juridinis asmuo aiðkiai nenurodë ki-taip (CK 2.49 str. 3 d.).

Juridinio asmens buveinës nustatymas turi reikðmës juridinioasmens teisminiam bylø nagrinëjimui, juridinio asmens susiraðinëji-mui, juridinio asmens sudaromiems sandoriams, finansinei atskaito-mybei bei mokesèiams, rinkliavoms, kitoms privalomoms ámokoms ávalstybës biudþetà atitinkamoje teritorijoje, taip pat nustatant juridi-nio asmens, ásteigto uþsienio valstybëje, padaliniø, veikianèiø Lietu-voje, teisnumà, bankroto bylø jurisdikcijà. CK 1.19 straipsnio 3 dalyjenurodyta:

„Nesvarbu, kurioje valstybëje ásteigtas juridinis asmuo ar kita

organizacija, jo padaliniø civilinis teisnumas nustatomas pagal

Lietuvos Respublikos teisæ, jeigu Lietuvos Respublikoje yra pada-

linio buveinë, verslo arba kitos veiklos pagrindinë vieta“.

87 Pagal CK 2. 82 str. 2 d. atskiras juridiniø asmenø teisines formas reglamentuojantysástatymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyviø susirinkimas gali bûti vienu juridinioasmens organu.

195

II skyrius. ASMENYS

Buveinës perkëlimas pagal CK 1.19 straipsnio 4 dalá turi átakosir juridiniø asmenø civiliniam teisnumui, jeigu ðie veiksmai atlikti pa-gal abiejø valstybiø teisæ. (Ið ðios normos turinio darytina iðvada, kadgalimas juridinio asmens buveinës perkëlimas ið Lietuvos á kità valsty-bæ, nelikviduojant Lietuvoje ásteigto juridinio asmens, bei juridinioasmens ar kitos organizacijos buveinës ið kitos valstybës perkëlimas áLietuvà, nesteigiant naujo juridinio asmens ar kitos organizacijos Lie-tuvoje.) Taèiau specialûs ástatymai numato reikalavimà, kad buveinëbûtø Lietuvoje88.

Pareiðkimas dël veiklos tyrimo vadovaujantis CK 2.126 straips-niu yra paduodamas apygardos teismui pagal juridinio asmens buvei-næ. Pagal CK 1.22 straipsnio 2 dalá juridinis asmuo ar kita organizacijanegali reikalauti pripaþinti negaliojanèiu savo organo ar kito atstovo,virðijusio kompetencijà (ágaliojimus), sudarytà sandorá, jeigu jø ága-liojimø apribojimai nenustatyti kitos sandorio ðalies nuolatinës gyve-namosios ar buveinës valstybës teisëje, iðskyrus atvejus, kai kita sando-rio ðalis þinojo ar atsiþvelgiant á jos padëtá ar santykius su kita ðalimiturëjo þinoti tuos apribojimus.

Finansinës atskaitomybës ir mokesèiø mokëjimà su juridinio as-mens buveine sieja ir vieðosios teisës normos, kuriose nuolatinë buvei-në gali bûti apibrëþta vadovaujantis ir kitais kriterijais.

2.6.7. Juridiniø asmenø registras

Juridiniai asmenys yra steigiami steigëjø valia, taèiau tam, kadgalëtø dalyvauti civilinëje apyvartoje, tikrinami jø steigimo dokumen-tai ir steigimo procesas. Dël to juridiniai asmenys yra registruojami,iðskyrus CK, kitø ástatymø nustatytas iðimtis, ir nuo áregistravimo mo-mento jie tampa pripaþinti kaip juridiniai asmenys, ágyja teisnumà irveiksnumà. Juridiniø asmenø registravimà reglamentuoja CK 2.59–2.73 straipsniai, kai kurios kitos CK Antrosios knygos normos, Lietu-vos Respublikos juridiniø asmenø registro ástatymas89, Juridiniø as-menø registro nuostatai bei kiti teisës aktai.

88 Lietuvos Respublikos akciniø bendroviø ástatymo 2 str. 7 d. Þin., 2003, Nr. 123-5574 su vëlesniais pakeitimais ir papildymais.

89 Lietuvos Respublikos juridiniø asmenø registro ástatymas. Þin., 2001, Nr. 55-1940.

196


Juridiniø asmenø registro tvarkymo ástaiga (registro tvarkyto-jas) yra ástatymø nustatyta valstybës institucija (CK 2.62 str. 4 d.). Pa-gal Juridiniø asmenø registro ástatymo 3 straipsná Juridiniø asmenøregistro steigëja yra Vyriausybë, o Juridiniø asmenø registrà tvarkoTeisingumo ministerija. Taèiau Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2001m. gruodþio 21 d. nutarimo Nr. 1571 „Dël Lietuvos Respublikos juri-diniø asmenø registro ástatymo ágyvendinimo ir Lietuvos RespublikosVyriausybës 1997 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 742 „Dël þemës ir kitonekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybës ámonës ásteigimo“dalinio pakeitimo“90 4.8 punkte numatyta pareiga nurodytai ámoneiuþtikrinti Teisingumo ministerijos – Juridiniø asmenø registro tvarky-tojos funkcijø ágyvendinimà vykdant ástatymø nustatyta tvarka juridi-niø asmenø registravimà. Juridinis asmuo registruojamas juridiniø as-menø registre. Kokia yra juridiniø asmenø registro reikðmë? Juridinioasmens áregistravimas juridiniø asmenø registre suteikia jam vieðà pri-paþinimà. Juridiniø asmenø registras taip pat atlieka ir juridinio as-mens duomenø ir dokumentø saugojimo, jø naudojimo, kreditoriøinteresø apsaugos funkcijas. Kaip anksèiau minëta, atskiruose CKstraipsniuose (2.35 str., 2.37 str. 1 d., 2.38 str.) numatyti juridiniaiasmenys, kurie nëra registruojami juridiniø asmenø registre. Taip patkitas ástatymas arba ástatymø numatytais atvejais kitas teisës aktas, ku-riuo yra ásteigtas vieðasis juridinis asmuo, gali nustatyti, kad juridinisasmuo laikomas ásteigtu nuo teisës akto dël jo ásteigimo ásigaliojimo.Ðiais atvejais duomenys, kurie perduodami juridiniø asmenø regist-rui, turi bûti nurodyti teisës akte. Taèiau tokiø duomenø átraukimas ájuridiniø asmenø registrà nesiejamas su juridinio asmens ásteigimo mo-mentu.

CK nustato visø teisiniø formø juridiniams asmenims duome-nis, kurie turi bûti pateikti registruojant juridiná asmená. Juridiniøasmenø registre kaupiami ir jam turi bûti pateikti duomenys, nurodytiCK 2.64 ir 2.66 straipsniuose. Kitus papildomus dokumentus bei duo-

90 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2001 m. gruodþio 21 d. nutarimas Nr. 1571„Dël Lietuvos Respublikos juridiniø asmenø registro ástatymo ágyvendinimo ir LietuvosRespublikos Vyriausybës 1997 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 742 „Dël valstybës ámonësRegistrø centro ásteigimo“ dalinio pakeitimo“. Þin., 2001, Nr. 108-3933. Þemës ir kitonekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybës ámonës pavadinimas nuo 2003 m. balandþio1 d. pakeistas á valstybës ámonës Registro centrà.

197

II skyrius. ASMENYS

menis gali numatyti tik ástatymai. Ðie duomenys taip pat numatytiEEB Pirmojoje Tarybos direktyvoje dël apsaugos priemoniø, kuriøvalstybës narës, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones vi-soje Bendrijoje, reikalauja ið Sutarties 58 straipsnio antrojoje pastrai-poje apibrëþtø bendroviø, jø nariø ir kitø interesø apsaugai, koordi-navimo91 ir kitose Europos Sàjungos Tarybos direktyvose. Paþymëtina,kad Europos Sàjungos Tarybos vienuoliktosios bendroviø teisës di-rektyvos 89/666/EEB dël reikalavimø pateikti informacijà apie kai ku-riø bendroviø, kurioms taikoma kitos valstybës narës teisë, padalinius,ásteigtus valstybëje narëje, 2 straipsnio 1 dalies f punktas nustato pa-reigà, inter alia, pateikti informacijà apie likvidatoriø paskyrimà, jø

duomenis bei ágaliojimus. Taèiau CK 2.66 straipsnio 1 dalyje to nëranustatyta. Tai galëtø bûti numatyta ámoniø veiklà reglamentuojan-èiuose arba kituose ástatymuose.

Juridiniø asmenø registre esantys duomenys, dokumentai beikita informacija, pateikta juridiniø asmenø registrui apie juridinioasmens veiklà, yra vieða. Pagal CK 2.72 straipsnio 4 dalá juridiniø as-menø registro duomenys neatlygintinai teikiami: fiziniams asmenims,kuriø duomenys áraðyti registre, teisëtvarkos institucijoms – kiek jøreikia tiesioginëms funkcijoms atlikti, kitiems valstybës registrams irinformacinëms sistemoms – pagal keitimosi duomenimis sutartis. Ki-tiems asmenims ði informacija teikiama ástatymø, juridiniø asmenøregistro nuostatø, kitø teisës aktø nustatyta tvarka. Kiekvienas asmuouþ uþmokestá turi teisæ gauti bet kokius registro duomenis, registresaugomø dokumentø ar informacijos kopijas. Uþmokestis uþ juridiniøasmenø duomenø bei dokumentø kopijø teikimà neturi virðyti regist-ro administravimo iðlaidø. Nemokamai informacija kiekvienam asme-niui teikiama pagal CK 2.71 straipsnio 4 dalá ir Juridiniø asmenø re-gistro nuostatø nustatyta tvarka tuo atveju, kai bûtina nedelsiant gautiinformacijà apie juridinio asmens teisiná statusà ir veiklos apribojimusþodþiu. Tokia laikytina, pavyzdþiui, informacija apie tai, nuo kadajuridinis asmuo yra restruktûrizuojamas, likviduojamas, pertvarkomas,bankrutuojantis ir kita.

91 1968 m. kovo 9 d. Pirmoji Tarybos direktyva 68/151/EEB dël apsaugos priemoniø,kuriø valstybës narës, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje,reikalauja ið Sutarties 58 str. antrojoje pastraipoje apibrëþtø bendroviø, jø nariø ir kitøinteresø apsaugai koordinavimo. OJ L 65, 1968 su 2005 m. liepos 15 d. padarytu pakeitimu.

198


2.6.8. Juridiniø asmenø registravimo procedûra

Juridinis asmuo yra registruojamas juridiniø asmenø registre,kai pateikiami dokumentai, numatyti CK 2.64 straipsnio 2 dalyje, ið-skyrus atvejus, kai CK normos ar ðio kodekso numatytais atvejais kitiástatymai nenustato kitaip. Juridiniam asmeniui áregistruoti juridiniøasmenø registre turi bûti pateikti ðie dokumentai:

1) nustatytos formos praðymas áregistruoti juridiná asmená;2) juridinio asmens steigimo dokumentai;3) licencija, jei pagal ástatymus licencija turi bûti iðduota prieð

ásteigiant juridiná asmená;4) dokumentai, patvirtinantys registrui pateikiamø duomenø

tikrumà ir steigimo dokumentø atitiktá ástatymø reikalavimams, taippat dokumentai, patvirtinantys, kad juridiná asmená registruoti gali-ma, nes ástatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolës yraávykdytos ir atsirado ástatymuose ar steigimo dokumentuose numaty-tos aplinkybës. Registro tvarkytojui teikiamø duomenø tikrumà ir do-kumentø atitiktá ástatymø reikalavimams juridiniø asmenø registro nuo-statø nustatytais atvejais tikrina notaras, Teisingumo ministerija arregistro tvarkytojas;

5) registravimo rinkliavos sumokëjimà patvirtinantis dokumen-tas, iðskyrus atvejus, kai asmuo yra atleistas nuo registravimo rinkliavos;

6) kiti ástatymø nustatyti dokumentai.Steigëjas ar jo ágaliotas asmuo turi pateikti Teisingumo minist-

ro nustatytos formos praðymà áregistruoti juridiná asmená. Tokiamepraðyme reikia nurodyti duomenis, kurie vadovaujantis teisës aktaisturi bûti átraukti á juridiniø asmenø registrà. CK nenustato, ar juridi-niø asmenø registras (valstybës ámonë „Registrø centras“), notaro pa-tvirtintø duomenø tikrumà, steigimo dokumentø atitiktá ástatymamsturi tikrinti pakartotinai, ar jis tik turëtø patikrinti, ar numatytais ter-minais pateikti visi bûtini dokumentai, ar pateikti duomenys yra aið-kûs. CK taip pat nëra numatyta, kas atlieka teisiná duomenø ir doku-mentø tyrimà, kai keièiami juridinio asmens valdymo organø nariai,keièiasi juridinio asmens teisinis statusas, pateikiamos finansinës at-skaitomybës ataskaitos.

Juridinis asmuo turi bûti áregistruojamas per trisdeðimt dienønuo CK 2.64 straipsnyje ir kituose ástatymuose numatytø dokumentø

199

II skyrius. ASMENYS

pateikimo dienos. CK 2.68 straipsnis numato baigtiná sàraðà pagrin-dø, kuriems esant gali bûti atsisakoma áregistruoti juridiná asmená,taip pat registruoti juridinio asmens dokumentø ir duomenø pakeiti-mus. Taip pat numatyta pareiga registro tvarkytojui skirti terminà trû-kumams paðalinti tuo atveju, kai yra kliûèiø áregistruoti pateiktus re-gistrui dokumentus ar duomenis. Tuo atveju, kai trûkumai nepaðali-nami, pataisyti dokumentai registro tvarkytojui nepateikiami, juridi-niø asmenø registro tvarkytojas motyvuotu sprendimu atsisako regist-ruoti juridiná asmená.

Juridiná asmená áregistravæs registro tvarkytojas iðduoda juridi-nio asmens paþymëjimà ir juridiniam asmeniui suteikia juridinio as-mens kodà. Paþymëjimas yra juridinio asmens dokumentas, patvirti-nantis, kad juridinis asmuo yra áregistruotas juridiniø asmenø regist-re. Atsiþvelgiant á tai, kad paþymëjimas yra juridinio asmens doku-mentas, o pagal CK 2.44 straipsná juridinio asmens dokumentuoseprivalo bûti nurodyta: juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmensteisinë forma, juridinio asmens buveinë, juridinio asmens kodas, re-gistras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridiná asmená.Ðie duomenys turëtø bûti áraðyti juridiniam asmeniui iðduodamamepaþymëjime.

Kaip matyti ið pateikto duomenø sàraðo, juridinio asmens pa-þymëjime pateikiama ne visa informacija, reikalinga tretiesiems asme-nims. Todël sudarant sandorius su juridiniu asmeniu juridiniø asme-nø registre bûtina pasidomëti, kas turi teisæ sudaryti sandorá juridinioasmens vardu, koks yra juridinio asmens teisinis statusas, ar jis nërabankrutuojantis, likviduojamas ar restruktûrizuojamas, ar nëra sustab-dytas ar panaikintas licencijos (leidimo) galiojimas, kiti apribojimai.

Juridinis asmuo gali bûti iðregistruojamas ið juridiniø asmenøregistro tik tuo atveju, kai juridinis asmuo pasibaigia.

2.7. Juridinio asmens steigëjo civilinë atsakomybëpagal juridinio asmens prievoles

CK 2.61 straipsnyje numatyta, kad tam tikras juridinio asmensvaldymo organas ar kitas steigimo dokumente numatytas organas galipatvirtinti sandorius, kuriuos juridinio asmens vardu ir dël jo interesøsudarë kiti asmenys iki juridinio asmens ásteigimo. Ðioje normoje yra

200


numatyta teisë bet kuriam asmeniui, áskaitant ir steigëjà, sudaryti san-dorá iki juridinio asmens ásteigimo ir juridinio asmens valdymo ar kitojuridinio asmens steigimo dokumente numatyto organo teisë patvir-tinti toká sandorá. Sudarant toká sandorá turi bûti nurodoma, kad jissudaromas steigiamo juridinio asmens vardu ir dël jo interesø. Jeitokia nuoroda nepateikiama, steigëjas ar kitas sandorá sudaræs asmuoir juridinis asmuo, kurio valdymo organas patvirtino dël jo interesøsudarytà sandorá, turi solidarià pareigà ávykdyti prievoles. Tuo atveju,jei tokio sandorio vëliau ásteigto juridinio asmens organas nepatvirti-na, visos pagal sandorá atsiradusios prievolës tenka sandorá sudariu-siam asmeniui. Jeigu toká sandorá sudarë keli asmenys, juridiniam as-meniui jo nepatvirtinus, visi asmenys pagal atsiradusias prievoles at-sako solidariai. Paþymëtina, kad vieno ið solidariø skolininkø nemo-kumas nedaro átakos prievolei, nes uþ nemokø bendraskolá visà prie-volæ privalo ávykdyti mokus solidarusis bendraskolis. Visais atvejaissudarydamas sandorá asmuo turi veikti vadovaudamasis CK 1.5 straips-nyje numatytais principais: teisingumo, protingumo ir sàþiningumo.Jei ðie principai yra paþeisti, juridinis asmuo turi teisæ reikalauti atly-ginti nuostolius. CK nenumato termino, per kurá juridinis asmuo turipatvirtinti sandorá, sudarytà iki juridinio asmens ásteigimo.

2.8. Juridinio asmens teisnumas

2.8.1. Teisnumo turinys

Civilinis teisnumas yra vienas ið esminiø juridinio asmens poþy-miø. Juridinio asmens teisnumas – tai galëjimas turëti konkreèias civi-liniø ástatymø numatytas ar jø nedraudþiamas teises ir pareigas. Juri-dinio asmens veiksnumas – galëjimas savarankiðkai, savo veiksmais ágytiteises ir pareigas bei jas ágyvendinti. Juridinio asmens teisnumas atsi-randa kartu su veiksnumu, todël veiksnumo terminas juridiniø asme-nø atþvilgiu daþniausiai nevartojamas, kartais vietoj jo vartojamas ki-tas terminas – subjektiðkumas, apimantis ir teisnumo, ir veiksnumosàvokas. Juridinio asmens teisnumas atsiranda áregistravus juridiná as-mená, o kai CK numatytais atvejais registracija nebûtina, nuo juridi-nio asmens ásteigimo momento. Pagal CK nebëra numatytas privaèiø

201

II skyrius. ASMENYS

juridiniø asmenø teisnumo ribojimas, kuris buvo CK, galiojusiame iki2001 m. liepos 1 dienos. Ðiuo metu CK 2.74 straipsnyje nustatyta, kadprivatieji juridiniai asmenys gali turëti ir ágyti bet kokias civilines tei-ses ir pareigas, iðskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinioasmens savybës kaip lytis, amþius bei giminystë. Tai reiðkia, kad priva-tus juridinis asmuo gali uþsiimti bet kokia komercine ûkine veikla, josneávardijæs ástatuose, iðskyrus tà veiklà, kurià ástatymai draudþia. (Ko-mercinës ûkinës veiklos apibrëþimø galiojanèiuose teisës aktuose në-ra, komercine ûkine veikla laikoma tokia veikla, kuria siekiama pel-no.) Pavyzdþiui, uþdaroji akcinë bendrovë gali vykdyti ne tik bet kokiàástatymo neuþdraustà komercinæ ûkinæ veiklà, bei ir uþtikrinti savoakcininko prievolæ bankui laidavimo sutartimi, nors tokia teisë ir ne-bûtø numatyta bendrovës ástatuose, jeigu toks uþtikrinimas nëra þa-lingas bendrovei, siekianèiai pelno. Taigi privatieji juridiniai asmenysturi universaløjá (bendràjá) teisnumà, bet jiems ástatymai nedraudþianumatyti savo steigimo dokumentuose ir draudimà uþsiimti atitinka-ma veiklos rûðimi, pavyzdþiui, tokia veikla, kuri yra pernelyg rizikinga.Taèiau CK draudþia teisës aktuose diskriminacijos tikslais nustatytiskirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asme-nims.

Vieðieji juridiniai asmenys turi specialøjá teisnumà. Jie gali ágytitik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieðtarauja jø steigimodokumentams ir veiklos tikslams. Vieðøjø juridiniø asmenø specialu-sis teisnumas numatytas CK 2.34 straipsnio 2 dalyje. Jis taip pat nu-statomas ástatymuose, reglamentuojanèiuose konkreèias juridiniø as-menø teisines formas. CK 2.47 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad irsteigimo dokumentuose vieðøjø juridiniø asmenø veiklos tikslai bûtøapibûdinti aiðkiai ir iðsamiai, nurodant veiklos sritá bei rûðá. Vieðøjøjuridiniø asmenø sandoriai, prieðtaraujantys jø veiklos tikslams, galibûti pripaþástami negaliojanèiais. Kitaip tariant, toks sandoris galio-ja, kol nëra nuginèytas teisme. Taigi vieðøjø juridiniø asmenø atþvil-giu yra taikoma ultra vires (lot. – aukðèiau jëgø) doktrina. Pagal ultra

vires doktrinà kiekvienas juridinio asmens sandoris, nenumatytas joástatuose (neatitinkantis jo tikslø), yra ultra vires sandoris.

Juridiniams asmenims, neatsiþvelgiant á tai, ar jie turi universa-løjá, ar specialøjá teisnumà, veiklos sfera (t. y. ir sudaromi sandoriai)gali bûti apribota ástatymu nustatant atvejus, kai juridiniai asmenys

202


gali imtis atitinkamos veiklos tik gavæ ástatymø nustatyta tvarka iðduo-tà licencijà. Licencija yra dokumentas, suteikiantis teisæ verstis licen-cijoje nurodyta veikla. Yra licencijuojamos tos komercinës ûkinës veik-los sritys, kurios yra susijusios su padidëjusiu pavojumi þmogaus gyvy-bei, sveikatai, aplinkai, ginkluotës gamyba ir ásigijimu, taip pat prekë-mis ir paslaugomis, kurioms ástatymai gali nustatyti specialià prekiøpardavimo ar paslaugø teikimo tvarkà. Licencijavimo taisykles tvirti-na Vyriausybë arba kita institucija, jei tai numatyta ástatymuose. Taigiir tuo atveju, kai ástatymas numato, kad atitinkama ministerija turiteisæ iðduoti licencijà, ministras neturi teisës ásakymu tvirtinti licenci-jø iðdavimo tvarkos, jeigu teisë tvirtinti licencijavimo taisykles nesu-teikta ástatymu92. Licencijavimo taisykliø turinys nustatytas CK 2.78straipsnio 2 dalyje. Ðio straipsnio 3 dalis leidþia Licencijavimo taisyk-lëse nurodyti ir kitus reikalavimus bei sàlygas. Taèiau paþymëtina, kadlicencijuojamos veiklos rûðys vadovaujantis CK 2.78 straipsnio 1 dali-mi nustatomos ástatymu. Todël Lietuvos Respublikos sveikatos apsau-gos ministro 2002 m. birþelio 24 d. ásakymas Nr. 297 „Dël licencijuoja-mos asmens sveikatos prieþiûros veiklos rûðiø sàraðo patvirtinimo“93 neatitiko CK 2.78 straipsnio 1 dalies ir vadovaujantis CK 1.3 straips-nio 3 dalimi neturëjo bûti taikomas. Licencija iki CK ásigaliojimo 2001m. liepos 1 d. buvo iðduodama atitinkamam terminui, neretai dve-jiems trejiems metams. Pagal CK 2.79 straipsnio 1 dalá licencija yraiðduodama neterminuotam laikui. Juridiniam asmeniui teisë pradëtitokià veiklos rûðá, kuri yra licencijuojama, atsiranda nuo licencijosgavimo momento, ir ðià teisæ jis turi iki to momento, kol licencijosgaliojimas nëra sustabdytas ar panaikintas. Licencija iðduodama va-dovaujantis CK 2.79 straipsniu sumokëjus valstybës rinkliavà, kuriosdydis numatytas Vyriausybës nutarimu ir negali virðyti sànaudø, susi-daranèiø iðduodant licencijà bei vykdant licencijuojamos veiklos prie-þiûrà. Informacija apie licencijos iðdavimà, jos galiojimo sustabdymàir panaikinimà vadovaujantis CK 2.79 straipsniu bei 2.62 straipsnio3 dalimi turi bûti kaupiama juridiniø asmenø registre.

92 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. geguþës 29 d. sprendimasadministracinëje byloje Nr. I(5)–04/2003. Þin., 2003, Nr. 62-2831.

93 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birþelio 24 d. ásakymasNr. 297 „Dël licencijuojamos asmens sveikatos prieþiûros veiklos rûðiø sàraðo patvirtinimo“.Þin., 2002, Nr. 66-2730.

203

II skyrius. ASMENYS

2.8.2. Teisnumo apribojimas

Bendrieji civilinës teisës principai – nuosavybës nelieèiamumoir nesikiðimo á privaèius santykius – atsiskleidþia CK 2.75 straipsnyje.Èia nustatyta, kad juridiniø asmenø teisnumas gali bûti apribotas tikástatymø nustatytais pagrindais ir tvarka. Ði norma taikoma visø juri-diniø asmenø atþvilgiu, áskaitant ir valstybæ bei savivaldybes, kai josveikia kaip civilinës teisës subjektai. Paþymëtina, kad ne tik ribojimopagrindai, bet ir tvarka turi bûti numatyta ástatyme, o ne poástatymi-niuose teisës aktuose. Juridiniø asmenø teisnumo ribojimas gali bûtitaikomas atitinkamai veiklos rûðiai, visiems juridiniams asmenims aratitinkamai juridinio asmens teisinei formai, arba taikomas atitinka-miems subjektams. Pavyzdþiui, pagal Lietuvos banko ástatymo94 6straipsná pinigø emisijos teisæ turi tik Lietuvos bankas. Asociacijomsdraudþiama steigti juridiná asmená, kurio civilinë atsakomybë uþ juri-dinio asmens prievoles yra neribota, arba bûti jo dalyviu. (Asociacijøástatymo95 16 str.). Investicijø ástatymo96 8 straipsnis nustato, kur ne-leidþiamos uþsienio investicijos – valstybës saugumo ir gynybos uþtik-rinimo (iðskyrus investicijas ið Lietuvos pasirinktos europinës ir trans-atlantinës integracijos kriterijus atitinkanèiø ûkio subjektø, jei tampritaria Valstybës gynimo taryba) srityse. Galimas ir prieðingas teisnu-mo ribojimo reglamentavimas, kai nustatoma, kokie konkretûs sub-jektai gali vykdyti atitinkamà veiklà, ir tai reiðkia, kad kitiems subjek-tams tokia veikla draudþiama. Pavyzdþiui, Farmacijos ástatymo97 8straipsnyje nustatyta, kad áveþti ið EEE valstybës neregistruotus vais-tinius preparatus ar importuoti ið treèiosios ðalies vardinius vaistiniuspreparatus á Lietuvos Respublikà gali tik juridiniai asmenys, ðio ásta-tymo nustatyta tvarka gavæ didmeninio platinimo licencijà.

CK 2.76 straipsnyje átvirtinta norma draudþia teisës aktuose dis-kriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijaspavieniams juridiniams asmenims. Pavienio juridinio asmens teisnu-mà gali apriboti tik teismas.

94 Lietuvos Respublikos Lietuvos banko ástatymas. Þin., 1994, Nr. 99-1957; 2001,nr. 28–890 su vëlesniais pakeitimais ir papildymais.

95 Lietuvos Respublikos asociacijø ástatymas. Þin., 2004, Nr. 25-745.96 Lietuvos Respublikos investicijø ástatymas. Þin., 1999, Nr. 66-2127 su vëlesniais

pakeitimais ir papildymais.97 Lietuvos Respublikos farmacijos ástatymas. Þin., 2006, Nr. 78-3056.

204


Valstybës ar vietos savivaldos institucijoms draudþiama ástaty-muose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juri-diniø asmenø veiklà. Iðimtis ið ðios taisyklës galima tik tuo atveju, kaiástatymø nustatyta tvarka paskelbiama nepaprastoji, karo padëtis artam tikra teritorija nelaimës rajonu. Tuomet juridiniai asmenys priva-lo vykdyti Vyriausybës ar atitinkamos vietos savivaldos institucijos nu-rodymus. Ðiuos atvejus reglamentuoja Karo padëties98 ir Nepaprasto-sios padëties ástatymai99.

2.9. Juridinio asmens organai

2.9.1. Juridinio asmens organo samprata ir jø sudarymas

Juridiniai asmenys ágyja civilines teises, prisiima civilines parei-gas ir jas ágyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagalástatymus ir juridiniø asmenø steigimo dokumentus. Juridinio asmensorganas – tai teisinë kategorija, kuri reiðkia asmená ar asmenø grupæ,kuris (kurie) atstovauja juridinio asmens interesams santykiuose sukitais teisës subjektais be specialaus ágaliojimo. Juridinio asmens or-ganai vykdo ðias funkcijas: 1) formuoja ir iðreiðkia juridinio asmensvalià, 2) vadovauja juridinio asmens veiklai, 3) veikia juridinio asmensvardu be ágaliojimo. Juridinio asmens organus nustato CK, atitinka-mos teisinës formos juridinius asmenis reglamentuojantys ástatymai,taip pat juridiniø asmenø steigimo dokumentai. Juridinio asmens struk-tûra paprastai atsispindi jo steigimo dokumentuose, kai kada ástaty-muose. Taèiau kiekvienas juridinis asmuo pagal CK 2.82 straipsná turiturëti vienasmená ar kolegialø valdymo organà ir dalyviø susirinkimà,iðskyrus ástatymuose ir steigimo dokumentuose numatytas iðimtis. Ju-ridinio asmens organai gali bûti skiriami ar renkami, kai steigëjas (da-lyvis) yra ne vienas. Dalyviø susirinkimas yra aukðèiausias juridinio as-mens organas, laikytinas sprendimus priimanèiu organu. Juridinis as-muo daþniausiai civilines teises ir pareigas ágyja ir ágyvendina per val-dymo organus (ástatymø ar steigimo dokumentø nustatytais atvejaisjuridinis asmuo gali ágyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius).

98 Lietuvos Respublikos karo padëties ástatymas. Þin., 2000, Nr. 52-1482.99 Lietuvos Respublikos nepaprastosios padëties ástatymas. Þin., 2002, Nr. 64-2575.

205

II skyrius. ASMENYS

Pagal CK 2.81 straipsnio 4 dalá juridinio asmens valdymo organø na-riais gali bûti tik fiziniai asmenys, tai reiðkia, kad juridinis asmuo ágy-vendina civiliná teisiná subjektiðkumà per fizinius asmenis. Kitø orga-nø nariais gali bûti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Pagal Akciniø ben-droviø ástatymà akcininkø susirinkimà gali sudaryti tiek fiziniai, tiekjuridiniai asmenys, vadinasi, akcininkø susirinkimas jau vien dël ðiosprieþasties negali bûti laikomas valdymo organu, nors iki 2004 m. sau-sio 1 d. galiojæs Akciniø bendroviø ástatymas susirinkimà ávardijo kaipaukðèiausià valdymo organà. Individualià (personalinæ) ámonæ sudarovienas dalyvis – savininkas, kuris kartu gali vykdyti ir valdymo organofunkcijas. Tiek juridinio asmens valdymo organø nariai, tiek juridinioasmens dalyviai ágyja teises ir pareigas ne nuo jø iðrinkimo ar paskyri-mo dienos, bet nuo duomenø áregistravimo juridiniø asmenø registre(CK 2.66 str. 5 d.). Iðimtys gali bûti nustatytos tik ástatymuose100. To-dël labai svarbu visiems asmenims, dalyvaujantiems civilinëje apyvar-toje ir sudarantiems sandorius su juridiniais asmenimis, pasitikrinti,ar ðiø juridiniø asmenø valdymo organai turi teisæ sudaryti sandorius,ir jeigu turi teisæ, tai kokios jø teisiø ribos. Pagal CK 2.71 straipsnio3 dalá ið registro gautame iðraðe su þyma „iðraðas tikras“ esanti infor-macija turi prima facie galià.

2.9.2. Juridinio asmens organø kompetencija ir funkcijos

Juridiniø asmenø organø kompetencijà ir funkcijas nustato CK,atitinkamos teisinës formos juridinius asmenis reglamentuojantys ásta-tymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

Juridinio asmens dalyviø susirinkimo ir valdymo organø kom-petencija yra skirtinga. Juridinio asmens dalyviø susirinkimas yra juri-dinio asmens organas, kuris sprendþia esminius juridinio asmens veik-los klausimus. Jis daþniausiai sudaro valdymo organus, keièia steigi-mo dokumentus, tvirtina metinæ finansinæ atskaitomybæ, sprendþia

100 Tokia iðimtimi gali bûti laikomos ir CK normos, nustatanèios, kad savivaldybësir tradicinës religinës bendruomenës ir bendrijos yra juridiniai asmenys, vadinasi, jøregistracija, taip pat duomenø apie juridinio asmens valdymo organø narius, jø dalyvius,turinèius teisæ juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jø teisiø ribas nurodyti juridiniøasmenø registre neprivaloma, ir tokie valdymo organø nariai ágyja teises ir pareigas nuo tomomento, kaip numato vieðosios ar kanonø teisës normos.

206


kitus juridinio asmens veiklos klausimus: ástatinio kapitalo didinimo,maþinimo, juridinio asmens pabaigos ar jo pertvarkymo. Kasdienëjeveikloje juridinio asmens dalyviø susirinkimas nedalyvauja arba daly-vauja tik ypatingais atvejais, pavyzdþiui, kai reikia pritarimo sudarytididelës sumos sandorá ar uþtikrinti prievolës ávykdymà.

CK 2.82 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskiras juridiniø as-menø teisines formas reglamentuojantys ástatymai gali nustatyti, kadvaldymo organas ir dalyviø susirinkimas gali bûti vienu juridinio as-mens organu.

Valdymo organø paskirtis – spræsti kasdienës veiklos klausimus,atstovauti juridiniam asmeniui santykiuose su treèiaisiais asmenimis,áskaitant ir valstybës institucijas, sudaryti sandorius, vykdyti prievoles.Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalá valdymo organas atsako uþ finansinësatskaitomybës sudarymà, juridinio asmens dalyviø susirinkimo suðau-kimà, duomenø ir dokumentø pateikimà juridiniø asmenø registrui,praneðimà juridinio asmens dalyviams apie esminius ávykius, turinèiusreikðmës juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavi-mà, juridinio asmens dalyviø apskaità, veiksmus, nurodytus CK 2.4straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirø juridiniø asmenøveiklà reglamentuojanèiuose ástatymuose ar juridinio asmens steigi-mo dokumentuose. Nurodytos pareigos yra svarbios, ir uþ jø nevykdy-mà numatytos sankcijos, pavyzdþiui, metinës finansinës atskaitomy-bës nepateikimas juridiniø asmenø registrui ilgiau nei 24 mënesiusvadovaujantis CK 2.70 straipsnio 1 dalimi ir CK 2.106 straipsnio 4punktu yra pagrindas inicijuoti juridinio asmens likvidavimà. Paþymë-tina, kad Pirmosios Tarybos direktyvos 68/151/EEB 2 straipsnis taippat numato, kad privalo bûti pateiktas kiekvienø finansiniø metø ba-lansas ir pelno (nuostolio) ataskaita, bei 6 straipsnis ápareigoja valsty-bes nares numatyti atitinkamas nuobaudas, kai neatskleidþiamas ba-lansas ir pelno (nuostolio) ataskaita101.

Kreditoriams, siekiant apginti kreditoriø teises ar interesus, taippat juridiniø asmenø dalyviams, kitiems ástatymuose numatytiems as-menims, atitinkamam juridinio asmens valdymo organui CK 2.82

101 Pareigà teikti finansinæ atskaitomybæ numato ir Ketvirtoji Tarybos direktyva,78/660EEB,OJ L 222,1978 bei Septintoji Tarybos direktyva, 83/349/EEB, OJ L193,1983.

207

II skyrius. ASMENYS

straipsnio 4 dalyje numatyta teisë apskøsti juridiniø asmenø organøsprendimus. Ieðkiná jie gali pareikðti, kai sprendimas paþeidþia jø tei-ses ar interesus, prieðtarauja imperatyviosioms ástatymø normoms, ju-ridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sàþiningu-mo principams. Tokiems ieðkiniams nustatytas sutrumpintas trijø më-nesiø ieðkinio senaties terminas. Ilgesnio termino nustatymas, norsCK leidþia ástatymais nustatyti ir ilgesná ieðkinio senaties terminà, galineigiamai veikti juridinio asmens veiklà, jo dalyvavimà civilinëje apy-vartoje.

Kaip turi veikti juridinio asmens valdymo organo nariai ágyven-dindami savo teises, numatyta CK 2.87 straipsnyje. Tai – pareiga veik-ti sàþiningai ir protingai, bûti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytiskonfidencialumo, vengti situacijos, kai asmeniniai interesai gali prieð-tarauti juridinio asmens interesui. Minëtas straipsnis reguliuoja vidi-nius valdymo organo nario ir juridinio asmens santykius, todël nusta-èius atitinkamus paþeidimus tai neturëtø bûti pagrindas ginèyti kitusjuridinio asmens veiksmus, su treèiaisiais asmenimis sudarytus sando-rius. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje átvirtinta juridinio asmens valdymoorgano nario atsakomybë uþ pareigø nevykdymà arba netinkamà vyk-dymà neatsiþvelgiant á kaltës formà, jei ástatymai, steigimo dokumen-tai ar sutartis nenumato kitaip. Taèiau Darbo kodeksas102 darbuoto-jø, kurie dirba pagal darbo sutartis, materialinës atsakomybës sàlygasdauguma atvejø sieja su kaltës forma (tyèia ar neatsargumas), todëldispozytivi CK 2.87 straipsnio 7 dalies norma taikoma tuo atveju, kaiir atitinkamos teisinës formos juridinius asmenis reglamentuojanèiuoseástatymuose numatyta valdymo organø nariø civilinë atsakomybë uþjø veiksmais (neveikimu) padarytà þalà neatsiþvelgiant á jø kaltæ.

Ástatymø, steigimo dokumentø numatytais atvejais juridinis as-muo gali ágyti civilines teises ir pareigas ir per savo dalyvius, nors da-lyvis, kaip ir juridinio asmens darbuotojas, nëra laikomas juridinioasmens organu. CK 2.81 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad juridinioasmens dalyviai turi teisæ kreiptis á teismà su ieðkiniu, praðydami uþ-drausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sando-rius, prieðtaraujanèius juridinio asmens veiklos tikslams ar perþengian-èius juridinio asmens valdymo organo kompetencijà.

102 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 255 str. Þin., 2002, Nr. 64-2569.

208


Tais atvejais, kai sandoriai sudaryti paþeidþiant privaèiojo juri-dinio asmens valdymo organø kompetencijà, galioja taisyklë, kad to-kie sandoriai sukelia prievoles juridiniam asmeniui, iðskyrus atvejus,kai árodoma, jog sudarydamas sandorá treèiasis asmuo þinojo, jog san-dorá sudarë ðios teisës neturintis juridinio asmens valdymo organas, ardël susiklosèiusiø aplinkybiø negalëjo to neþinoti.

Anksèiau pateikta taisyklë netaikoma, jeigu nustatytas kiekybi-nis atstovavimas, t. y. juridinio asmens vardu gali veikti tik keli valdy-mo organo nariai kartu ar valdymo organo narys ir atstovas kartu, arvaldymo organo narys ir kito organo narys kartu, ar valdymo organo na-rys ir dalyvis kartu. Kiekybinis atstovavimas turi bûti numatytas juridinioasmens steigimo dokumentuose, nurodytas juridiniø asmenø registre irpaskelbtas Juridiniø asmenø registro nuostatø nustatyta tvarka.

Visiðkai prieðinga taisyklë suformuluota CK 2.84 straipsnyje dëlsandoriø, kuriuos vieðojo juridinio asmens valdymo organai sudarëpaþeisdami savo kompetencijà:

„Sandoriai, kuriuos sudarë vieðojo juridinio asmens valdy-

mo organai, paþeisdami savo kompetencijà, nesukelia prievoliø

juridiniam asmeniui“.

Vieðøjø juridiniø asmenø sudaryti sandoriai gali bûti pripaþás-tami negaliojanèiais, jeigu ðie sandoriai prieðtarauja vieðøjø juridiniøasmenø tikslams. (Sandoris pradeda galioti nuo jo sudarymo tik tuoatveju, jeigu juridinis asmuo vëliau pritaria tokiam sandoriui.) Tokiuatveju atsakomybë numatyta asmeniui, kuris sudarë sandorá paþeisda-mas savo kompetencijà ir kurio sudarytam sandoriui juridinis asmuonepritarë. Ðis asmuo privalo atlyginti nuostolius treèiajam asmeniui,jeigu neárodo, jog treèiasis asmuo sudarydamas sandorá þinojo ar dëlsusiklosèiusiø aplinkybiø negalëjo neþinoti, jog sandoris sudaromaspaþeidþiant juridinio asmens valdymo organo kompetencijà.

Siekiant uþtikrinti tinkamà juridinio asmens valdymà CK 2.124–2.131 straipsniuose numatyta teisë praðyti teismo paskirti ekspertus,kurie iðtirtø, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai arjø nariai veikë tinkamai, o nustaèius netinkamà veiklà taikyti vienà iððiø priemoniø: panaikinti juridinio asmens organø sprendimus, laiki-nai sustabdyti juridinio asmens valdymo organø nariø ágaliojimus arpaðalinti asmená ið valdymo organø nariø, paskirti laikinus juridinio

209

II skyrius. ASMENYS

asmens valdymo organø narius; leisti nevykdyti tam tikrø steigimo do-kumentø nuostatø; ápareigoti pakeisti tam tikras steigimo dokumen-tø nuostatas; laikinai perduoti juridinio asmens organo nario balsavi-mo teisæ kitam asmeniui; ápareigoti juridiná asmená atlikti tam tikrusveiksmus ar jø neatlikti; likviduoti juridiná asmená ar paskirti likvida-toriø. Asmenys (akcininkai, ûkinës bendrijos nariai, þemës ûkio ben-drovës, kooperatinës bendrovës nariai, kiti juridinio asmens dalyviai),turintys teisæ kreiptis á teismà dël veiklos tyrimo, numatyti CK 2.125straipsnyje103. Tokià teisæ taip pat turi prokuroras gindamas vieðuosiusinteresus.

2.10. Juridinio asmens filialai ir atstovybës

Juridinio asmens filialai ir atstovybës yra skirti plësti juridinioasmens vykdomà veiklos sritá. Nuo kitø juridinio asmens padaliniøfilialai ir atstovybës skiriasi tuo, kad jie yra registruojami juridiniøasmenø registre. Filialai ir atstovybës negali dalyvauti civilinëje apy-vartoje savo vardu, nes neturi juridinio asmens teisiø ir negali turëtidaugiau ar kitokiø funkcijø, nei jø turi pats juridinis asmuo. Filialai iratstovybës vykdo skirtingas funkcijas. Filialas pleèia juridinio asmenskomercinës ûkinës veiklos teritorijà, jis atlieka visas arba dalá juridi-nio asmens funkcijø, o atstovybë negali vykdyti visø juridinio asmensfunkcijø. Atstovybë turi teisæ atstovauti juridinio asmens interesamsir juos ginti ir, kiek su tuo susijæ, sudaryti sandorius bei atlikti kitusveiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operaci-jas tik tokiu mastu, kaip tai numatyta CK 2.56 straipsnio 2 dalyje.

2.10.1. Juridinio asmens filialai

Filialas yra steigiamas steigëjo valia tam, kad vykdytø visas arbadalá juridinio asmens funkcijø tam tikroje teritorijoje, pavyzdþiui, AB„Vilniaus banko“ Karoliniðkiø filialas. CK nenustato reikalavimø fi-lialo steigëjams, vadinasi, filialà gali steigti kiekvienas juridinis as-muo, taip pat ir uþsienio juridinis asmuo ar kita organizacija. Ðiuo

103 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartis, civilinë byla Nr. 3K–3–1233/2002.

210


atveju taikoma CK 1.21 straipsnio 2 dalies norma, numatanti, kadbent vienas ið asmenø, veikianèiø atstovybës ar filialo vardu, turi gy-venti Lietuvoje. Juridinio asmens filialas yra struktûrinis juridinio as-mens padalinys, turintis savo buveinæ. Buveinë104 gali bûti ir kitojevietovëje nei juridinis asmuo. Buveinës turëjimas yra vienas ið esminiøfilialo poþymiø.

Filialui juridinis asmuo perduoda atitinkamà turtà, taèiau nuo-savybës teise ðis turtas priklauso juridiniam asmeniui. Todël á ðá filialuiperduotà turtà gali bûti nukreipti kreditoriø reikalavimai pagal juri-dinio asmens prievoles neatsiþvelgiant á tai, ar skolos yra susijusios sufilialo veikla. Taip pat juridinis asmuo atsako pagal filialo prievolesneatsiþvelgiant á tai, kad prievolë atsirado filialui.

Filialo veiklai vykdyti nereikalinga pavedimo sutartis ar juridi-nio asmens ágaliojimas. Filialas veiklà organizuoja pagal juridinio as-mens patvirtintus nuostatus. Filialo nuostatuose turi bûti nurodytafilialo: pavadinimas, buveinë (adresas), veiklos tikslai, valdymo orga-nas ir jo kompetencija, veiklos laikotarpis, jei jis ribotas, kitos ástaty-mø ar juridinio asmens nustatytos nuostatos. Kadangi filialas yra tikstruktûrinis juridinio asmens padalinys, juridinio asmens nuostatuosevadovaujantis CK 2.54 straipsnio 2 dalimi turi bûti nurodyta ir infor-macija apie filialà ásteigusá juridiná asmená, nustatyta CK 2.44 straips-nyje, taip pat juridinio asmens valdymo organas, turintis teisæ skirti aratðaukti filialo valdymo organus, priimti sprendimus dël filialo teisi-nio statuso. Kituose filialo dokumentuose, kuriuos jis naudoja turë-damas santykiø su kitais subjektais (raðtuose, sàskaitose, prekybos do-kumentuose ir kt.), taip pat turi bûti nurodyta informacija apie juri-diná asmená, numatyta CK 2.44 straipsnyje. Tik tuo atveju, jeigu filia-lo steigëjas yra uþsienio juridinis asmuo ar kita organizacija, nebûtinanurodyti pridëtinës vertës mokesèio mokëtojo kodo (CK 2.44 str. 3 d.,CK 2.55 str.). Filialas yra registruojamas juridiniø asmenø registre tapaèia tvarka kaip ir juridinis asmuo. Taigi nors filialas ir neturi visøjuridiniams asmenims bûdingø poþymiø, jis turi buveinæ ir gali vykdytivisas ar dalá juridinio asmens funkcijø. Tie veiksmai, kurie tiesiogiaisusijæ su filialo funkcijomis, gali bûti atliekami ir nenurodant juridi-nio asmens buveinës, o tik filialo buveinæ.

104 Buveinë – tai tam tikra vieta, nurodoma paþymint patalpø adresà.

211

II skyrius. ASMENYS

2.10.2. Juridinio asmens atstovybë

Juridinio asmens atstovybë dalyvauja civilinëje apyvartoje jà su-dariusio juridinio asmens vardu, atstovauja jo interesams ir uþtikrinajø gynybà. Ji gali sudaryti sandorius, taèiau ji nevykdo komercinësûkinës veiklos, kurià vykdo juridinis asmuo, iðskyrus tuos veiksmus,kurie numatyti CK 2.56 straipsnio 2 dalyje:

„Atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eks-

porto ir importo operacijas tik tarp uþsienio juridiniø asmenø ar

kitø organizacijø, ásteigusiø atstovybæ, arba su ja susijusiø ámo-

niø, ástaigø ar organizacijø ir atstovybës“.

Juridinio asmens atstovybë veikia pagal juridinio asmens pa-tvirtintus nuostatus, kuriuose turi bûti nurodyta atstovybës: pavadini-mas, buveinë, veiklos tikslai, valdymo organas ir jo kompetencija, veik-los laikotarpis, jei jis ribotas, kitos ástatymø ar juridinio asmens nusta-tytos nuostatos, informacija apie atstovybæ ásteigusá asmená, juridinioasmens valdymo organas, turintis teisæ skirti ar atðaukti atstovybës val-dymo organus, priimti sprendimus dël atstovybës teisinio statuso.

Atstovybës dokumentuose, nurodytuose CK 2.44 straipsnyje,turi bûti pateikiama informacija apie juridiná asmená, iðskyrus infor-macijà apie pridëtinës vertës mokesèio mokëtojo kodà, jei atstovybëssteigëjas yra uþsienio juridinis asmuo ar kita organizacija.

Kai uþsienio juridinis asmuo ar kita organizacija áregistruojaatstovybæ, ji privalo informuoti ir juridiniø asmenø registrà apie pa-teiktø registrui juridinio asmens dokumentø ir duomenø pasikeitimusbei apie juridinio asmens teisiná statusà, pateikti juridinio asmens me-tinës finansinës atskaitomybës, taip pat ir konsoliduotos, dokumen-tus, jei tokia atskaitomybë bûtina pagal ástatymus, taikomus uþsieniojuridiniam asmeniui ar kitai organizacijai.

Juridinio asmens atstovybë nëra juridinis asmuo, todël jos atsa-komybë analogiðka kaip ir juridinio asmens filialo.

212


2.11. Juridinio asmens reorganizavimas,pertvarkymas ir likvidavimas

Juridiniai asmenys pasibaigia dviem bûdais: reorganizavimo ar-ba likvidavimo. Ðiø bûdø skirtumas yra tas, kad reogranizuojant per-leidþiamos teisës ir pareigos (prievolës). Teisiø ir pareigø (prievoliø)perëjimas reiðkia, kad ið vieno juridinio asmens teisës ir pareigos (prie-volës) perduodamos kitam (kitiems) juridiniam(-s) asmeniui(-ims), ku-ris(-ie) tæsia reorganizuoto juridinio asmens veiklà. Likviduojant tei-sës ir pareigos (prievolës) neperduodamos, iðskyrus ástatymo numaty-tus atvejus (CK 6.128 str. 3 d.), ir juridinio asmens veikla nutrûksta.Perduodant teises ir pareigas (prievoles) juridinio asmens veikla ir joturtas nelikviduojami.

Reorganizavimo institutas þinomas ir kitø valstybiø teisës siste-mose. Jis vykdomas siekiant efektyvesniø privaèiøjø ar vieðøjø juridi-niø asmenø veiklos rezultatø arba reorganizavimas vykdomas vietojlikvidavimo bankroto metu105. Tiesa, Lietuvos akciniø bendroviø ásta-tymas, paskelbtas 1925 m., nenumatë akcininkams teisës reorganizuo-ti akcinës bendrovës, taèiau kreditoriø interesai buvo saugomi, ástaty-mas numatë pareigà likviduoti akcinæ bendrovæ „sumaþëjus ligi pusëspagrindiniam kapitalui“106.

CK 2.95 straipsnyje numatyta, kad reorganizavimas – tai juridi-nio asmens pabaiga be likvidavimo procedûros. Ðiuo atveju atsirandanaujas juridinis asmuo (sujungimo bûdu), keli nauji juridiniai asme-nys (padalijimo bûdu) arba vienas ar keli juridiniai asmenys baigiasavo veiklà (iðdalijimo, prijungimo, sujungimo, padalijimo bûdu). Ju-ridinis asmuo pasibaigia nuo jo iðregistravimo ið juridiniø asmenø re-gistro. Vadinasi, juridinio asmens reorganizavimas ir likvidavimas bai-giamas, kai juridinis asmuo iðregistruojamas ið juridiniø asmenø re-gistro, o nauji juridiniai asmenys áregistruojami juridiniø asmenø re-gistre arba pakeièiami duomenys juridinio asmens, kuris tæsia veiklàreorganizavus.

105 Vokietijoje pastaruoju metu reorganizuojamø juridiniø asmenø skaièius auga,taèiau likvidavimas iðlieka dominuojantis. Bruce Leonard. Insolvency and restructuring.London, 2002.

106 Lietuvos Respublikos akciniø bendroviø ástatymas. Þin., 1925 m. sausio 17 d.,Nr. 179-1227.

213

II skyrius. ASMENYS

2.11.1. Juridinio asmens reorganizavimas

Teisæ priimti sprendimà dël juridinio asmens reorganizavimoturi juridinio asmens dalyviai ir teismas, kai tai numato ástatymas. Ju-ridinio asmens dalyviai sprendimà dël juridinio asmens reorganizavi-mo priima kvalifikuota balsø dauguma, kuri negali bûti maþesnë nei2/3 visø susirinkime dalyvaujanèiø dalyviø balsø. Konkretø balsø dydánustato steigimo dokumentai. Juridinio asmens valdymo organui leis-ti priimti sprendimà dël juridinio asmens reorganizavimo gali tik juri-dinis asmuo, prie kurio prijungiamas kitas juridinis asmuo, kai ávykdy-tos ðios trys sàlygos: juridiniø asmenø reorganizavimo sàlygos yra pa-skelbtos, kaip nustatyta CK 2.99 straipsnio 2 dalyje, ne vëliau kaiplikus trisdeðimèiai dienø iki prijungiamo juridinio asmens dalyviø su-sirinkimo; kiekvienam juridinio asmens dalyviui suteikta teisë susipa-þinti su CK 2.96 straipsnio 4 dalyje nurodytais dokumentais; juridinioasmens dalyvis(iai), turintys ne maþiau kaip 1/20 balsø juridinio as-mens dalyviø susirinkime, turi teisæ reikalauti, kad bûtø suðauktas ju-ridinio asmens dalyviø susirinkimas dël reorganizavimo prijungimo bû-du. Vykdant reorganizavimà gali nukentëti kreditoriai, nes jø atþvil-giu egzistuojanèios prievolës gali tekti tokiam juridiniam asmeniui,kuris nëra pajëgus jø ávykdyti, todël bûtina atlikti reorganizavimo pro-cedûras taip, kad kreditorius bûtø laiku áspëtas apie reorganizavimà,suteikti jam teisæ reikalauti nutraukti ar ávykdyti prieð terminà prievo-læ (pvz., pareikalauti nutraukti nuomos sutartá ir atlaisvinti patalpas),

taip pat teisæ reikalauti atlyginti nuostolius, kurie susidaro prieð ter-minà nutraukus sutartá, jei tai numatyta sandoryje ar yra pagrindasmanyti, kad prievolës ávykdymas dël reorganizavimo pasunkës, ir, kre-ditoriui pareikalavus, juridinis asmuo nesuteikë papildomo prievoliøávykdymo uþtikrinimo (pvz., kreditorius gali nerasti kliento, kuriamtomis paèiomis sàlygomis galëtø iðnuomoti patalpas). CK 2.101 straips-nyje nustatytas reikalavimas apie reorganizavimo sàlygø sudarymà pa-skelbti vieðai tris kartus ne maþesniais kaip trisdeðimties dienø inter-valais arba paskelbti vieðai vienà kartà ir praneðti visiems juridinioasmens kreditoriams raðtu. Todël reorganizuojant labai svarbu tinka-mai ávykdyti visus reikalavimus, numatytus CK. Ágyvendinant ðiuos rei-kalavimus visà reorganizavimà galima suskirstyti á tokius etapus:

1) reorganizavimo sàlygø (CK 2.99 str.), tarpinës finansinës at-

214


skaitomybës, naujai steigiamø juridiniø asmenø steigimo dokumentøprojektø parengimas (CK 2.96 str. 4 d.);

2) reorganizavimo sàlygø pateikimas reikiamà kvalifikacijà turin-èiam nepriklausomam ekspertui ir jo ávertinimo gavimas (CK 2.100 str.);

3) vieðas reorganizavimo sàlygø paskelbimas (CK 2.101 str. 1 d.)ir jø pateikimas juridiniø asmenø registrui (CK 2.99 str. 2 d.);

4) raðytinio praneðimo apie visus esminius pasikeitimus, ávyku-sius numaèius reorganizavimo sàlygas (CK 2.96 str. 5 d.), parengimasir pateikimas juridiniø asmenø dalyviams;

5) juridinio asmens dalyviø susirinkimo suðaukimas, sprendimodël juridinio asmens reorganizavimo priëmimas, reorganizavimo sàly-gø patvirtinimas, steigimo dokumentø priëmimas arba pakeitimas (CK2.96 str. 3–4 d.);

6) dokumentø pateikimas juridiniø asmenø registrui dël reor-ganizuojamo juridinio asmens iðbraukimo ið juridiniø asmenø registro(CK 2.95 str. 3 d.).

CK nenumato, kad turi bûti sudaromas priëmimo-perdavimoaktas, kuriame bûtø nurodytos visos teisës ir prievolës, kurios pereinakonkreèiam juridiniam asmeniui. Taèiau atsiþvelgiant á tai, kad CK2.99 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatytas reikalavimas numatytijuridinio asmens reorganizavimo sàlygose reorganizuojamo juridinioasmens dalyvio tapimo tæsianèio veiklà po reorganizavimo juridinioasmens dalyviu sàlygas bei to paties straipsnio 4 punkte reikalavimasnumatyti momentà, nuo kurio pasibaigianèio juridinio asmens teisësir pareigos pereina tæsianèiam veiklà po reorganizavimo juridiniamasmeniui, tikslinga bûtø apsaugant kreditoriø interesus ir siekiant ið-vengti ginèø ateityje sudaryti priëmimo-perdavimo aktà, kuriame aið-kiai bûtø nurodytos, kurios teisës ir pareigos (prievolës) pereina kon-kreèiam juridiniam asmeniui. Ðio akto projektas galëtø bûti pateikia-mas kreditoriams susipaþinti kartu su CK 2.96 straipsnio 4 dalyje nu-matytais dokumentais.

CK 2.102 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad visi reorganizuo-jant dalyvavæ juridiniai asmenys solidariai atsako tuo atveju, kai teis-mo sprendimu juridinio asmens reorganizavimas pripaþástamas nega-liojanèiu. CK 2.98 straipsnis taip pat numato, kad pasibaigus reorga-nizuojamam juridiniam asmeniui, kurio dalyviai pagal ástatymus ar

215

II skyrius. ASMENYS

juridinio asmens steigimo dokumentus atsako pagal juridinio asmensprievoles, nepaisant reorganizavimo sàlygø, pasibaigusio reorganizuotojuridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagalpasibaigusio juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teisiø ir parei-gø perëjimo tæsianèiam veiklà juridiniam asmeniui107. Juridinio asmensdalyvis nëra atleidþiamas nuo atsakomybës ðiuo atveju ir tuomet, kaijis netampa reorganizavus tæsianèio veiklà juridinio asmens dalyviu.

CK 2.97 straipsnis numato du reorganizavimo bûdus: jungimoir skaidymo. Kiekvienas ið ðiø bûdø yra skirstomas dar á du bûdus.Jungimo bûdas skirstomas á prijungimà (vieno ar daugiau juridiniøasmenø prijungimà prie kito juridinio asmens) ir sujungimà (dviejø ardaugiau juridiniø asmenø susivienijimà á naujà juridiná asmená). Pri-jungimo atveju visos reorganizuojamo juridinio asmens teisës ir pa-reigos pereina juridiniam asmeniui, prie kurio prijungiamas vienas arkeli juridiniai asmenys. Sujungimo atveju visos reorganizuotø juridi-niø asmenø teisës ir pareigos pereina naujam juridiniam asmeniui, ákurá susivienija du ar daugiau juridiniø asmenø. Skaidymo bûdas galibûti vykdomas iðdalijimo bûdu – tai reorganizuojamo juridinio as-mens teisiø ir pareigø iðdalijimas kitiems veikiantiems juridiniams as-menims. Padalijimo bûdas – tai vieno reorganizuojamo juridinio as-mens pagrindu ásteigimas dviejø ar daugiau juridiniø asmenø, kuriemstam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisës irpareigos. Vykdant juridiniø asmenø sujungimà ir padalijimà ásteigia-mi nauji juridiniai asmenys, o prijungiant ir iðdalijant nauji juridiniaiasmenys nëra ásteigiami.

Civiliniame kodekse numatyti atvejai, kai reorganizavimas nelei-

dþiamas. CK 2.97 straipsnio 8 dalis draudþia reorganizuoti juridináasmená, kuris yra likviduojamas ne juridinio asmens dalyviø sprendi-mu (CK 2.106 str. 2–4 d., 2.106 str. 6,7 d.), taip pat kai bent vienamjuridinio asmens dalyviui perduota dalis likviduojamo juridinio as-mens turto.

CK numato, kad juridiniø asmenø reorganizavimo ypatumusgali numatyti ir atskiras juridiniø asmenø teisines formas reglamen-

107 „Subsidiariai“ reiðkia, kad atsako pagal prievoles tuomet, kai nepakanka juridinioasmens turto.

216


tuojantys ástatymai (CK 2.97 str. 9 d.), taèiau reorganizavimo ypatu-mai neturëtø reikðti naujø, kitokiø nei numatyta CK, materialiniøteisës normø ávedimo.

2.11.2. Juridiniø asmenø pertvarkymas

Pertvarkymas – tai naujas institutas CK. (Iki naujojo CK ásiga-liojimo pertvarkymas buvo laikomas vienu ið reorganizavimo bûdø.)Pertvarkymo esmë yra ta, kad vykdant pertvarkymà juridinis asmuonepasibaigia. Tai tik juridinio asmens teisinës formos pakeitimas, kainaujos teisinës formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo ju-ridinio asmens teises ir pareigas. Tokios pat pertvarkymo teisinës pa-sekmës numatytos ir Prancûzijos civiliniame kodekse108. Pertvarkymasskiriasi nuo reorganizavimo tuo, kad reorganizavime dalyvauja ma-þiausiai du juridiniai asmenys ir sprendimà dël reorganizavimo priimakiekvieno reorganizuojamo juridinio asmens dalyviai, o pertvarkymoatveju yra pertvarkomas tas pats juridinis asmuo, kai kvalifikuota bal-sø dauguma, ne maþesne nei 2/3 visø susirinkimo dalyviø balsø, juridi-nio asmens dalyviø susirinkime buvo pritarta juridinio asmens per-tvarkymui. Pertvarkytos naujos teisinës formos juridinio asmens stei-gimo dokumentai, kiti dël pertvarkymo pakeisti duomenys pateikiamiáregistruoti juridiniø asmenø registre. Naujos teisinës formos steigi-mo dokumentai juridiniø asmenø registre áregistruojami ir juridinioasmens duomenys pakeièiami, kai sudaryti naujos teisinës formos ju-ridinio asmens valdymo organai, sudarytas pertvarkomos ámonës ba-lansas, ávykdytos kitos teisës aktuose nustatytos sàlygos ir juridiniøasmenø registrui pateikti CK numatyti dokumentai. Siekiant apgintikreditoriø interesus CK 2.104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad per-tvarkomo juridinio asmens dalyviai, kurie atsako pagal juridinio as-mens prievoles, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisi-nës formos, trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomojuridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinës formos ju-ridinio asmens áregistravimo juridiniø asmenø registre.

108 Pagal Prancûzijos CK 1844–3 str. reguliarus bendrijos (bendrovës, ámonës)pertvarkymas á kitos formos bendrijà , kaip ir bendrijos veiklos pratæsimas ar kitas jos ástatusatitinkantis pakeitimas, nereiðkia naujo juridinio asmens sukûrimo. Code Civil. Paris, 2004.

217

II skyrius. ASMENYS

Pertvarkymo ypatumus gali numatyti ir atskiras juridiniø asme-nø teisines formas reglamentuojantys ástatymai (CK 2.104 str. 5 d.).Atsiþvelgiant á tai, kad CK nenumato, á kokià naujà juridinio asmensteisinæ formà juridinis asmuo gali bûti pertvarkomas (numatytas tikvienas draudimas: vieðasis juridinis asmuo, iðskyrus valstybës ir savival-dybës ámones, negali bûti pertvarkomas á privatøjá juridiná asmená),todël anksèiau minëtuose ástatymuose gali bûti nurodyta, á kokias tei-sines formas juridinis asmuo gali bûti pertvarkomas. Individualiø ámo-niø ástatyme numatyta, kad individuali ámonë gali bûti pertvarkoma áakcinæ bendrovæ, uþdaràjà akcinæ bendrovæ, vieðàjà ástaigà109. Kai ku-rie ástatymai, reglamentuojantys vieðuosius juridinius asmenis, drau-dþia pertvarkymà, pavyzdþiui, Labdaros ir paramos fondø ástatymo 16straipsnyje nustatyta, kad fondas negali bûti pertvarkytas á politinæpartijà ar politinæ organizacijà.

Pertvarkymas gali bûti pripaþintas negaliojanèiu, esant baigti-niam aplinkybiø skaièiui, nurodytam CK 2.102 straipsnyje.

Ástatymai gali numatyti aplinkybes, kuriomis juridinis asmuo pri-valo pakeisti teisinæ formà, ir jei per ástatyme nustatytà terminà, kurisnegali bûti trumpesnis nei devyni mënesiai, juridinio asmens dalyviainepriima sprendimo pakeisti juridinio asmens formà, laikoma, kadjuridinio asmens teisinë forma yra pakeista ir juridinis asmuo veikiapagal steigimo dokumentus tiek, kiek jie neprieðtarauja ástatymams,reglamentuojantiems juridiniø asmenø, turinèiø teisinæ formà, á kuriàjuridinis asmuo privalëjo persitvarkyti, veiklà (CK 2.105 str.). Pavyz-dþiui, pagal Aukðtojo mokslo ástatymo110 67 straipsnio 5 dalá per vie-nerius metus nuo ðio ástatymo ásigaliojimo juridinio asmens teises tu-rintys valstybiniø universitetø padaliniai, ásteigti iki ásigaliojant CK,turi bûti reorganizuoti arba pertvarkyti. Mokslø ir studijø ástatymo111 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atitinkamoms institucijoms nusta-èius, kad valstybës moksliniø tyrimø ástaigos veikla neatitinka Vyriau-sybës nustatytø reikalavimø, sprendþiama dël moksliniø tyrimø ástai-gos pabaigos ar pertvarkymo. Tiesa, nurodyti ástatymai nenumato, á

109 Lietuvos Respublikos individualiø ámoniø ástatymas. Þin., 2003, Nr. 112-4991.110 Lietuvos Respublikos aukðtojo mokslo ástatymas. Þin., 2000, Nr. 27-715 (2002 m.

liepos 12 d. redakcija).111 Lietuvos Respublikos mokslo ir studijø ástatymas. Þin., 2002, Nr. 68-2758, su

vëlesniais pakeitimais ir papildymais.

218


kokià konkreèià juridinio asmens teisinæ formà juridinis asmuo turibûti pertvarkomas, todël ðiuo atveju neatsiranda ir pasekmës, numa-tytos CK 2.105 straipsnio 2 dalyje.

2.11.3. Juridinio asmens likvidavimas

Likvidavimas gali bûti savanoriðkas, kai sprendimà nutraukti ju-ridinio asmens veiklà priima juridinio asmens dalyviai, ir priverstinis.Pagrindø sàraðas, kuriems esant juridinio asmens veikla nutraukiama,yra baigtinis. Pagal CK 2.106 straipsná teismas ar kreditoriø susirinki-mas priima sprendimà likviduoti bankrutavusá juridiná asmená. Teis-mas taip pat gali priimti sprendimà likviduoti juridiná asmená ðiaisatvejais: 1) jeigu ekspertø ataskaitoje nurodyta, kad juridinio asmens(juridinio asmens valdymo organø ar jø nariø) veikla yra netinkama(CK 2.131 str.); 2) jeigu likvidavimà inicijuoja registro tvarkytojas va-dovaudamasis CK 2.70 straipsniu; 3) jeigu teismas pripaþásta juridinioasmens ásteigimà neteisëtu pagal CK 2.114 straipsná. Kiti du juridinioasmens priverstiniai likvidavimo pagrindai yra susijæ su laikotarpio,kuriam buvo ásteigtas juridinis asmuo, pabaiga bei dalyviø skaièiaussumaþëjimu maþiau nei ástatymø leidþiamas minimumas, jeigu juridi-nio asmens dalyvis per ðeðis mënesius po tokio sumaþëjimo nenutariajuridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti. Visi subjektai pagal CK2.108 straipsná: juridiniø asmenø dalyviai, kreditoriø susirinkimas, ju-ridiniø asmenø registro tvarkytojas, teismas, priëmæ sprendimà likvi-duoti juridiná asmená, privalo paskirti likvidatoriø. Ði taisyklë su iðlygataikoma juridiniø asmenø dalyviams, kurie gali ir neskirti likvidato-riaus, jeigu steigimo dokumentai ar ástatymai numato kitokias likvi-datoriaus skyrimo taisykles. Likvidatoriaus paskyrimo momentà reikë-tø sieti su CK 2.66 straipsnio 1 ir 5 dalimis. Nurodyto straipsnio 1dalyje numatyta, kad juridiniø asmenø registre, be ko kita, turi bûtinumatyta ir juridinio asmens valdymo organø nariai, dalyviai, turintysteisæ juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jø teisiø ribos, juridi-nio asmens teisinis statusas, o CK 2.66 straipnio 5 dalis numato, kadanksèiau iðvardyti duomenys ásigalioja tik áregistruoti juridiniø asme-nø registre. Taigi likvidatoriaus paskyrimo momentas yra anksèiau nu-

219

II skyrius. ASMENYS

rodytø duomenø áregistravimas juridiniø asmenø registre. Paskyrus lik-vidatoriø, juridinio asmens valdymo organai netenka ágaliojimø, ju-ridinio asmens dalyviø kompetencija dël sandoriø sudarymo taip patpereina likvidatoriui. CK 2.108 straipsnio numatytais atvejais juridinioasmens likvidatorius perima juridinio asmens valdymo organø teises irpareigas ásigaliojus sprendimui dël juridinio asmens likvidavimo.

Siekiant apginti kreditoriø interesus asmuo, priëmæs sprendi-mà likviduoti juridiná asmená, Juridiniø asmenø registro nuostatø nu-statyta tvarka turi apie tai vieðai paskelbti tris kartus ne maþesniaiskaip trisdeðimt dienø intervalais arba paskelbti vieðai vienà kartà irpraneðti raðtu visiems kreditoriams. CK 2.112 straipnio 2 dalis taippat numato pareigà praneðti juridiniø asmenø registrui ne vëliau kaippirmà vieðo paskelbimo dienà. Taèiau CK nenustato, kad nuo prane-ðimo áregistravimo juridiniø asmenø registre dienos (CK 2.66 str. 5 d.)juridinis asmuo ágyja likviduojamo juridinio asmens statusà. Todël duo-menø apie juridinio asmens teisinio statuso pakeitimà ásigaliojimà sietisu áregistravimu juridiniø asmenø registre galima tik tuo atveju, jei taibûtø nustatyta atskiras juridiniø asmenø teisines formas reglamen-tuojanèiuose ástatymuose. Toks reglamentavimas tikslingas apsaugantkitø asmenø teises ir interesus.

Likvidavimo laikotarpiu juridinis asmuo egzistuoja kaip civili-nës teisës subjektas, kurá valdo likvidatorius ar likvidavimo komisija.Likvidatorius turi nustatyti, koks yra juridinio asmens turtas, jo teisësir prievolës, ávykdyti sandorius, pareikðti reikalavimus juridinio asmensskolininkams, taip pat sudaryti sandorius, kurie yra susijæ su juridinioasmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduotijuridiná asmená, padalyti turtà kreditoriams pagal sudarytà likviduo-jamo juridinio asmens kreditoriø reikalavimø tenkinimo eilæ, ástaty-mø nustatytais atvejais likusá turtà atsiskaièius su kreditoriais perduo-ti dalyviui (dalyviams). Atsakomybæ uþ kreditoriø teisiø paþeidimà nu-mato ir vieðosios teisës, pavyzdþiui, Administraciniø teisës paþeidimøkodekso 50–6 straipsnio, normos112.

112 Pagal ðá straipsná uþ ámoniø ir ástaigø kreditoriø teisiø paþeidimà ámoniø irástaigø administracijø vadovams ar administratoriams numatyta nuo penkiø tûkstanèiø ikideðimties tûkstanèiø litø bauda.

220


2.12. Juridinio asmens bankrotas

Bankroto instituto kilmë. Bankroto113 (nemokumo)114 institu-tas jau seniai þinomas ávairiose valstybëse. Plëtojant prekinius, rinkossantykius, jis kito. Daugumoje valstybiø XVI–XVII a., o Lietuvoje ikiXX a. bankrotas buvo laikomas sunkiu nusikaltimu. Bausmës buvoávairios – nuo turto konfiskavimo iki laisvës bei teisës verstis prekybaatëmimo.

Ðiuo metu nemokumas (bankrotas) yra privatinës teisës daly-kas. Tik skolininkø apgaulingi, nesàþiningi ir kt. panaðûs veiksmai galibûti kvalifikuojami kaip nusikaltimas (tyèinis bankrotas).

Bankroto paskirtis. Rinkos ekonomikoje bankrotas yra neið-vengiamas reiðkinys. Paþymëtina, kad bankrotas atlieka ne tik ámonëseliminavimo ið ekonominio gyvenimo, bet ir skatinamàjà – ámonës verslopertvarkymo funkcijà, kuri gali bûti naudinga vartotojui. Kita vertus,jis sukelia ir neigiamas socialines bei kitas nepageidaujamas pasek-mes. Todël ástatymø leidëjai stengiasi bankroto santykius reglamen-tuoti taip, kad, esant galimybei, bûtø galima iðsaugoti asmens veiklà.

Todël labai svarbu laiku nustatyti bankroto bylos iðkëlimo pa-grindus ir bankroto procedûras reglamentuoti taip, kad kuo maþes-nius nuostolius patirtø visi procese dalyvaujantys asmenys: kredito-riai, savininkai, darbuotojai, verslo partneriai.

Bankroto procesas. Bankroto proceso tikslas – maksimalus ko-lektyvinis kreditoriø reikalavimø patenkinimas, kuris atliekamas su-kaupus nemokaus skolininko turtà, já priverstinai parduodant, likvi-duojant asmená, kai jis yra juridinis asmuo, ar nutraukiant fizinio as-mens verslà.

113 Þodis „bankrotas“ kilæs ið italø kalbos ir yra sudarytas ið dviejø þodþiø: banco –suolas, prekystalis, biuras, bankas ir rotta – sudauþytas, sulauþytas. Italø-lietuviø kalbøþodynas. Dizionaro Italiano–Lituano. Vilnius, 1993.

114 Nemokumas suprantamas kaip skolininko absoliutus negalëjimas sumokëti skolasdabar ir ateityje. Pagal Lietuvos Respublikos ámoniø bankroto ástatymo 2 str. ámonësnemokumas apibrëþiamas ámonës bûsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi(-iais) praëjustrims mënesiams po termino, nustatyto teisës aktø, taip pat kreditoriaus ir ámonës sutartyseásipareigojimams ávykdyti, arba praëjus tokiam pat terminui po kreditoriaus(-iø) reikalavimøávykdyti ásipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti ámonësásipareigojimai(skolos) virðija pusæ á jos balansà áraðyto turto vertës.

221

II skyrius. ASMENYS

Bankroto procedûrà, vykdytà iki XX a. pradþios, galima santy-kinai suskirstyti á ðiuos elementus: skolininkas nuðalinamas nuo turtovaldymo; paskiriamas ágaliotas asmuo valdyti turtà; sustabdomas kre-ditoriø reikalavimø tenkinimas; patikrinami bankrutuojanèio asmensgaliojantys sandoriai; kreditoriai pareiðkia reikalavimus; sukaupiamasvisas turtas; nustatomi kreditoriø reikalavimai ir jø tenkinimo eilë;pardavus visà bankroto proceso metu sukauptà skolininko turtà, pa-tenkinami kreditoriø reikalavimai. Ðios procedûros baigtis – ámonëslikvidavimas. Pritaikius toká bankroto modelá reikëjo likviduoti ir JAVgeleþinkelio kompanijà, nors JAV ekonomikai geleþinkelis buvo gyvy-biðkai svarbus. Tuomet bankroto proceso reglamentavime atsirado re-abilituojanèios nuostatos, kurios buvo skirtos padëti ámonëms, turin-èioms finansiniø sunkumø, iðsaugoti verslà.

Nemokumas ir bankrotas. Taigi nemokumo santykiai buvo regu-liuojami siekiant iðsaugotas prekiø gamintojà, paslaugø teikëjà, darb-davá, sumaþinti socialines neigiamas pasekmes. Buvo sudaromos sàly-gos skolininkui likviduoti dalá savo skolø, pertvarkyti veiklà, atkurti fi-nansiná pajëgumà. Kai pasiseka atkurti ámonës mokumà, padidëja tiki-mybë ir kreditoriams atgauti skolas. Ðiuos santykius Lietuvoje reguliuo-ja specialus Ámoniø restruktûrizavimo ástatymas115, kuris pakeitë anks-èiau galiojusius teisës aktus dël sanavimo procedûrø.Lietuvos Respub-likos ámoniø restruktûrizavimo ástatymas restruktûrizavimo bylos iðkëli-mo galimybæ sieja su teismo nutarties dël bankroto bylos iðkëlimo nebu-vimu ir árodymu, kad yra reali galimybë atkurti ámonës mokumà116, taippat bûtina sàlyga, kad ámonë nebûtø nutraukusi veiklos.

Lietuvoje bankroto ir su juo susijusius santykius reglamentuo-janèios normos yra keliuose ástatymuose: Lietuvos Respublikos civili-niame bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksuose, Lietu-vos Respublikos ámoniø bankroto117 ir Ámoniø restruktûrizavimo ásta-tymuose, taip pat atsakomybë uþ kreditoriø teisiø paþeidimà numaty-ta Lietuvos Respublikos administraciniø teisës paþeidimø kodekse, ouþ skolininko nesàþiningumà ir nusikalstamà bankrotà laisvës atëmi-

115 Lietuvos Respublikos ámoniø restruktûrizavimo ástatymas. Þin., 2001, Nr. 31-1012 su vëlesniais pakeitimais ir papildymais.

116 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartis, civilinë byla Nr. 3K–3–94/2003.117 Lietuvos Respublikos ámoniø bankroto ástatymas. Þin., 1992, Nr. 29-843;

1997, Nr. 64-1500; 2001, Nr. 31-1010.

222


mà numato Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas118. LietuvosRespublikos garantinio fondo ástatymas reglamentuoja atitinkamø ið-mokø skyrimà bankrutuojanèiø ir bankrutavusiø ámoniø darbuotojams,kai darbdavys jiems yra ásiskolinæs119.

Paþymëtina, kad pagal CK atitinkamø teisiø ir pareigø ágijimas,pasikeitimas asmeniui tapus nemokiu ne visuomet yra siejamas tik subankroto bylos iðkëlimo faktu, kaip antai, CK 6.345 str.2 d., CK 6.753str. 3 d.120ir kt.; kai kuriais atvejais nemokumas ir bankrotas tiesiogiaiyra ávardijamos kaip atskiroms, savarankiðkoms santykiø grupëms api-bûdinti skirtos sàvokos, pavyzdþiui, CK 6.35 str 4 d., CK 6.961 str. 2 d.121

Nemokumas nëra siejamas vien tik su bankrotu ir pagal Darbokodeksà bei kai kuriuos vieðajai teisei prisikriamus ástatymus.

Bankroto bylos iðkëlimas. Bankroto bylos iðkëlimas Lietuvojekol kas galimas tik atitinkamiems juridiniams asmenims, kurie nuro-dyti Ámoniø bankroto ástatyme. Kai kuriose valstybëse bankrotas galibûti keliamas visiems juridiniams asmenims,122 o kai kuriø valstybiø

118 Lietuvos Respublikos baudþiamojo kodekso 208 str. numato atsakomybæ tam,kas dël savo sunkios ekonominës padëties ar nemokumo, kai akivaizdþiai grësë bankrotas,neturëdamas galimybës patenkinti visø kreditoriø reikalavimø, patenkino tik vieno ar keletoið jø reikalavimus arba uþtikrino vieno ar keliø kreditoriø reikalavimus ir dël to padarëturtinës þalos likusiems kreditoriams arba paslëpë, iððvaistë, perleido, pervedë á uþsiená arnepateisinamai pigiai pardavë turtà, kuris galëjo bûti pateiktas skoloms padengti, ir dël topadarë turtinës þalos kreditoriams. Taip pat numatyta atsakomybë tam, kas sàmoningaiblogai valdydamas ámonæ nulëmë jos bankrotà ir dël to padarë didelæ turtinæ þalà kreditoriams.

119 Lietuvos Respublikos garantinio fondo ástatymas. Þin., 2000, Nr. 82-2478.120CK 6345 str. 2 d. – Kai pirkëjas tampa nemokus, pardavëjas negali iðreikalauti

daiktø, uþ kuriuos nesumokëta, jeigu per protingà terminà pirkëjo administratorius pasiûlosumokëti kainà ar pateikia ðios prievolës ávykdymo uþtikrinimà), CK 6.753 str. 3 d. – jeikelionës organizatorius dël savo nemokumo ar kitø prieþasèiø negali tinkamai ávykdytisutarties, jis privalo imtis priemoniø, kad jo pareigas perimtø kitas asmuo.

121 CK 6.35 str. 4 d. – skolininkas praranda su terminu susijusias lengvatas, kai jistampa nemokus, bankrutuoja arba be kreditoriaus sutikimo sumaþina ar sunaikina pateiktàprievolës ávykdymo uþtikrinimà, taip pat, kai skolininkas neávykdo sàlygø, su kuriomissiejamas lengvatø suteikimas; CK–6.961 str. 2 d. iðeðkoti pagal patikëtojo kreditoriø iðkiniusið turto, perduoto patikëjimo teise, draudþiama, iðskyrus atvejus, kai patikëtojui iðkeliamabankroto byla ar jis tampa nemokus. Iðkëlus patikëtojui bankroto bylà ar jam tapusnemokiam, turto patikëjimo teisë baigiasi, o turtas turi bûti gràþintas patikëtojui.

122 Tokios normos numatytos Austrijos 1914 m. bankroto akte, Ðvedijos 1987 m.bankroto akte. Bruce Leonard. Insolvency and Restructuring 2003. London, 2002, p. 22,258. Paþymëtina, kad Austrijos Aukðèiausiasis Teismas nustatë, kad ir savivaldybëms galibûti taikomos bankroto procedûros.

223

II skyrius. ASMENYS

ástatymai numato galimybæ kelti bankroto bylà ir fiziniams asmenims.Ðiuo atveju bankroto byla gali bûti keliama fiziniam asmeniui, netu-rinèiam individualios ámonës, fiziniam asmeniui, turinèiam individua-lià ámonæ, ir fiziniam asmeniui – valstieèio ûkiui esant ástatymo nu-matytoms sàlygoms. Sàlygas, kurioms esant bankroto byla gali bûtikeliama fiziniam asmeniui, kitø valstybiø ástatymai daþniausiai siejasu nustatymu atitinkamo termino, per kurá fizinis asmuo neávykdo sa-vo ásipareigojimø, bei su atitinkama ásipareigojimø nustatyta minima-lia suma (prievolës dydis), kuri virðija jam priklausantá turtà.

Lietuvoje, didëjant fiziniø asmenø paskolø skaièiui, ir nemaþaigyventojø daliai gaunant tik minimalias pajamas, darant átakà atitin-kamiems ekonominiams veiksniams, didëja rizika, kad visi paskolosgavëjai galës gràþinti paskolas sutartyte nustatytais terminais, todël,siekiant patenkinti kreditoriø reikalavimus, iðvengti neigiamø ekono-miniø, socialiniø padariniø, iðkils bûtinybë priimti fiziniø asmenø ban-kroto ástatymà.

Ámoniø bankroto ástatymas numato, kad bankroto ypatumus galinustatyti ir kiti ástatymai. Tokie ypatumai yra numatyti keliuose ástaty-muose, pavyzdþiui bankø ir draudimo ámoniø veiklà reglamentuojan-èiuose ástatymuose123.

Bankroto ir restruktûrizavimo bylos teismingos apygardos teis-mams. Pagal Ámoniø bankroto ástatymà pareiðkimà teismui dël ban-kroto bylos iðkëlimo ámonei turi teisæ pateikti: kreditorius(-iai), savi-ninkas(-ai), ámonës administracijos vadovas, iðkëlimo, esant bent vie-nai ið ðiø sàlygø: ámonë laiku nemoka darbo uþmokesèio ir su darbosantykiais susijusiø iðmokø; ámonë laiku nemoka uþ gautas prekes,atliktus darbus (paslaugas), negràþina kreditø ir nevykdo kitø sando-riais prisiimtø turtiniø ásipareigojimø; ámonë laiku nemoka ástatymønustatytø mokesèiø, kitø privalomø ámokø ir (arba) priteistø sumø;ámonë vieðai paskelbia ar kitaip praneða kreditoriui (-iams), kad nega-li arba neketina vykdyti ásipareigojimø; ámonë neturi turto ar pajamø,ið kuriø galëjo bûti iðieðkomos skolos ir dël ðios prieþasties antstolisgràþino vykdomuosius dokumentus.

123 Lietuvos Respublikos bankø ástatymas. Þin., 2004., Nr. 54-1832 su vëlesniaispakeitimais ir papildymais; Lietuvos Respublikos draudimo ástatymas. Þin., 2003, Nr. 94-4246 su vëlesniais pakeitimais ir papildymais.

224


Pareiðkimo pateikimas teismui bei bankroto bylos iðkëlimas yrasiejamas su atitinkamu ástatyme nustatytu laikotarpiu (iki 3 mënesiø),kurio pradþia yra pasibaigæs terminas, kai skolininkas neávykdë ásipa-reigojimø kreditoriui ir/arba ámonës nemokumu – ástatyme nustatytosantykio tarp pradelstø ámonës ásipareigojimø ir viso ámonës turto vertës(kai ásipareigojimai virðija pusæ á ámonës balansà áraðyto turto vertës).

Pareiðkimà teismui dël bankroto bylos bylos iðkëlimo privalo pa-teikti teismui ir likviduojamos ámonës likvidatorius, kai iðaiðkëja, kadlikviduojama ámonë negalës ávykdyti visø savo ásipareigojimø. Ámonësvadovas bei savininkas privalo pateikti pareiðkimà teismui dël bankro-to bylos iðkëlimo, kai ámonë negali atsiskaityti su kreditoriumi (kredi-toriais), ir jis (jie) nesikreipë á teismà dël bankroto bylos iðkëlimo arbaámonë yra vieðai paskelbusi ar kitaip praneðusi, kad kreditoriui (kredi-toriams), kad negali arba neketina vykdyti ásipareigojimø.

Teisinës pasekmës, iðkëlus bankroto bylà. Ásiteisëjus teismo nu-tarèiai iðkelti bankroto bylà, atsiranda ðios pasekmës: teisë valdyti,naudoti bankrutuojanèios ámonës turtà ir juo disponuoti suteikiamatik administratoriui124. Ámonës valdymo organai privalo perduoti ad-ministratoriui ámonës turtà pagal finansinæ atskaitomybæ ir visus do-kumentus per teismo nustatytus terminus. Paminëtina, kad ir tais at-vejais, kai ámonës turtas neatskirtas nuo ámoninko ar jos nariø turtosavininkas (savininkai) per tuos paèius terminus privalo pateikti ad-ministratoriui viso turimo turto sàraðà, áskaitant ir esanèio bendra jung-tine nuosavybe.

Ámonës valdymo organai netenka ágaliojimø ir su jais bei ámo-nës darbuotojais minëtame ástatyme nustatytais terminais yra nutrau-kiamos darbo sutartys. Darbuotojø, su kuriais bus sudarytos termi-nuotos darbo sutartys dirbti ámonës bankroto proceso metu, skaièiøpagal pareigybes nustato kreditoriø susirinkimas.

Ámonë gali verstis ûkine komercine veikla, jeigu ji maþina dëlbankroto patiriamus kreditoriø nuostolius. Teismas kreditoriø praðy-mu gali nustatyti ámonës ûkinës komercinës veiklos ir disponavimoámonës turtu, kurá be teismo leidimo draudþiama parduoti, iðnuomo-ti, ákeisti, juo laiduoti, garantuoti kitø subjektø prievoliø ávykdymà arkitaip já perleisti (perduoti), apribojimus.

124 Administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisæteikti bankroto administravimo paslaugas.

225

II skyrius. ASMENYS

Siekiant uþtikrinti vienodà kreditoriø apsaugà yra draudþiamavykdyti visas finansines prievoles, neávykdytas iki bankroto bylos iðkë-limo; nutraukiamas netesybø ir palûkanø uþ visas ámonës prievoles,tarp jø ir iðmokø, susijusiø su darbo santykiais, pavëluotà mokëjimà,skaièiavimas. Taèiau tais atvejais, kai ámonë vykdo komercinæ veiklà irdël to atsiranda mokesèiø ir kitø privalomø ámokø, ámonë mokesèiusir kitas ámokas moka. Siekiant teisingai patenkinti visø kreditoriø rei-kalavimus CPK nustatyta, kad nagrinëjant bylà, kurioje atsakovui yrapareikðti turtiniai reikalavimai, kai jam iðkeliama bankroto ar restruk-tûrizavimo byla. Tokia byla yra perduodama bankroto ar restruktûri-zavimo bylà nagrinëjanèiam teismui. Ðiam teismui yra persiunèiami irvykdomieji dokumentai, antstoliui sustabdþius vykdomàjà bylà dël ban-kroto bylos iðkëlimo skolininkui. Bankroto bylà nagrinëjanèiam teis-mui yra perduodami ir kreditoriaus civiliniai ieðkiniai, pateikti nagri-nëjamose baudþiamosiose bylose.

Kreditoriai. Ámonës savininkai. Kreditoriai gali priimti spren-dimà ástatymo nustatytais atvejais vykdyti bankroto procedûras ne teis-mo tvarka. Iðkëlus bankroto bylà, kreditoriui per teismo nustatytà lai-kotarpá turi teisæ perduoti administratoriui savo reikalavimus, kreip-tis á teismà dël tyèinio bankroto nustatymo, dalyvauti kreditoriø susi-rinkimuose ir ginti savo interesus. Kreditoriø susirinkimas turi teisæspræsti klausimà dël ámonës ûkinës komercinës veiklos tæstinumo, nu-statyti administravimo iðlaidas, áskaitant ir administratoriaus atlygini-mà, priimti nutarimà dël taikos sutarties sudarymo, siûlyti teismui tai-kyti ámonei likvidavimo procedûrà ir kita.

Ámonës savininkams Ámoniø bankroto ástatymas nenumato ak-tyvaus dalyvavimo valdant bankrutuojanèià ámonæ. Numatyta tik teisësavininkui ar jo atstovui gauti informacijà apie bankroto bylos eigà irteisë dalyvauti kreditoriø susirinkime.

Ámonës likvidavimas. Teismui priëmus nutartá patvirtinti kredi-toriø reikalavimus, bankroto bylà galima baigti taikos sutartimi arbaámonës likvidavimu. Jeigu per trijø mënesiø terminà nuo nutartiespatvirtinti kreditoriø reikalavimus ásiteisëjimo dienos nesudaroma tai-kos sutartis, kreditoriø susirinkimas nepraðo ðio termino pratæsti, teis-mas priima nutartá likviduoti ámonæ dël bankroto. Likvidavimo proce-dûras vykdo bankrutuojanèios ámonës administratorius. Likvidavimoprocedûra negali trukti ilgiau kaip 24 mënesius nuo teismo nutarties

226


pripaþinti ámonæ bankrutavusia ásiteisëjimo dienos (ðios normos vyk-dymas paspartins bankroto procedûras Lietuvoje – kai kuriais atvejaisjos vykdavo ilgiau nei penkerius metus). Administratorius organizuo-ja ámonës turto pardavimà vieðose varþytinëse ar turto perdavimà kre-ditoriams. Pirmiausia tenkinami ákeitimu ir (arba) hipoteka uþtikrintireikalavimai ið ákeisto turto. Likusios lëðos skiriamos kitø kreditoriøreikalavimams tenkinti pagal nustatytà kreditoriø reikalavimø tenki-nimo eilæ ir tvarkà, numatytà Ámoniø bankroto ástatyme. Jeigu nepa-siseka ámonës turto parduoti ir yra likæ nepatenkintø kreditoriø rei-kalavimø, turto nenori perimti kreditoriai, kreditoriai sprendþia dëlturto likimo (nuraðyti, sunaikinti, panaudoti ar kt.).

Administratorius ástatymø nustatyta tvarka sutvarko pavojingasgyventojams ir aplinkai atliekas, gràþina bankrutavusios ámonës savi-ninkui(ams), valstybës ar savivaldybës ámonës steigëjui turtà, likusá at-siskaièius su kreditoriais, pateikia teismui likvidavimo balansà ir liku-sio turto gràþinimo, nuraðymo arba perdavimo aktus. Teismas priimasprendimà dël juridinio asmens pabaigos. Ásiteisëjus teismo sprendi-mui dël juridinio asmens pabaigos, taip pat kreditoriø susirinkimuipriëmus sprendimà dël juridinio asmens pabaigos, kai bankroto pro-cedûros vykdomos ne teismo tvarka, juridiniø asmenø registrui patei-kiami dokumentai iðregistruoti juridiná asmená Juridiniø asmenø re-gistro nuostatø nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Aukðèiausiojo Teis-mo praktikà juridinio asmens registracija ar jos panaikinimas sukeliacivilinius teisinius padarinius. Todël ginèai, susijæ su juridniø asmenøregistracija ar jos panaikinimu, nagrinëtini bendrosios kompetencijosteisme125.

Europos Sàjungos teisë. Darbuotojø apsaugai skirta Tarybos di-rektyva, priimta 1980 m. spalio 20 d., dël valstybiø nariø ástatymø,susijusiø su darbuotojø apsauga jø darbdaviui tapus nemokiam, sude-rinimo126.

Tarybos reglamentas dël nemokumo bylø, priimtas 2000 m. ge-guþës 29 d., ásigaliojo 2002 m geguþës 31 d. su vëlesniais pakeitimais irpapildymais yra nuo Lietuvos ástojimo á ES dienos tiesiogiai taikomas

125 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartis, civilinë byla Nr. 3K-3-512/2002.126 Reikðmingos Europos Teisingumo Teismo bylos C-81/5, C-188/03.

227

II skyrius. ASMENYS

ir Lietuvai keliant nemokumo (bankroto ar restruktûrizavimo) bylas,nesvarbu, ar skolininkas yra fizinis, ar juridinis asmuo, prekybininkasar individualus asmuo. Vienas ið reglamento tikslø – siekti padidintitarpvalstybines pasekmes sukelianèiø bankroto bylø veiksmingumà127.

Paþymëtina, kad minëtas Tarybos 2000 m. geguþës 29 d. regla-mentas netaikomas draudimo ámonëms ir kitoms finansinëms institu-cijoms.Draudimo ámoniø reorganizavimui ir likvidavimui yra skirta Eu-ropos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001 m. kovo 19 d. Ði direktyvataikoma likvidavimo procedûroms nepriklausomai nuo to, ar tos pro-cedûros pradedamos dël nemokumo, ar jos yra savanoriðkos, ar pri-verstinës. Ðià direktyvà valstybës narës turëjo ágyvendinti iki 2003 m.balandþio 20 d.


1. Kokie juridiniai asmenys steigiami pareikðtine tvarka?2. Kokia ultra vires doktrinos esmë?3. Ar gali juridinis asmuo bûti individualios ámonës steigëju?4. Kokiais bûdais ginama teisë á pavadinimà?5. Kodël ne visiems juridiniams asmenims Lietuvoje keliama

bankroto byla?6. Kokiø teisiø netenka bankrutuojanti ámonë?7. Kada galima iðkelti bankroto bylà nenustaèius, ar neávykdyti

ásipareigojimai virðija juridinio asmens turto vertæ?8. Ar pakanka ástatymuose nustatytø teisiø bankrutuojanèio

juridinio asmens savininkams (dalininkams)?9. Kodël atskiri ástatymai atitinkamiems juridiniams asmenims

nustato ypatumus vykdant bankroto procedûras?10. Kokie yra restruktûrizavimo ir bankroto bylos skirtumai?

127 Svarbios ETT iðnagrinëtos bylos Nr. C-294/02, C-1/04, C-341/04.

228


3 poskyris.PRIVATIEJI JURIDINIAI ASMENYS

3.1. Privaèiøjø juridiniø asmenø samprata

Juridiniø asmenø registro duomenimis, iki 2006 metø liepos më-

nesio juridiniø asmenø registre buvo uþregistruota 135061 privatus

juridinis asmuo. Pagrindinis juridiniø asmenø skirstymo á vieðuosius ir

privaèiuosius kriterijus yra steigëjø interesas. Privatieji juridiniai as-

menys yra tokie, kuriø tikslas – tenkinti privaèius steigëjø interesus.

Vis dëlto privaèiøjø ir vieðøjø interesø atskyrimas nëra toks paprastas

kaip gali pasirodyti ið pirmo þvilgsnio. Sàvokoje „vieðasis interesas“

slypi tam tikras prieðtaravimas: „intereso“ sàvokoje slypi individualis-

tinis elementas, nes „interesas“ ið esmës nusako tai, ko geidþia ávairûs

þmonës, o sàvoka „vieðasis“ nurodo á tam tikrà kolektyvinæ visumà128.

Kai kurie mokslininkai mano, kad toks vieðojo intereso svarbos iðkëli-

mas yra nepagrástas, nes kiekvienas interesas, kuris yra legalus, yra ir

„vieðas“. Vytauto Didþiojo universiteto ordinarinis profesorius P. Le-

onas 1931 m. savo knygoje „Teisës enciklopedija“ teigia, jog „interesø

turi tik atskiri asmenys, nes tik jie yra realios visuomenës dalys“. Vie-

ðasis interesas yra privaèiø interesø sujungimas, ir todël galima pasa-

kyti, kad teisë saugoja tik atskirø þmoniø interesus129.

Egzistuoja ir prieðinga nuomonë, paneigianti grynai privataus

intereso egzistavimà. Jeigu laikysimës pozicijos, jog asmuo yra pir-

mesnis nei valstybë, jog valstybë egzistuoja ir veikia þmogaus labui,

atskiro þmogaus atþvilgiu vykstantys procesai, pavyzdþiui, teisingumo

vykdymas, konkreèios teisinës problemos sprendimas gali bûti laikomi

nebe privaèiu to þmogaus interesu, bet ið esmës – vieðu interesu130.

128 Lane J. E. Vieðasis sektorius, 2001. P. 18.129 Leonas P. Teisës enciklopedija. – Kaunas: Vytauto Didþiojo universiteto Teisiø

fakultetas, 1931. – Vilnius, 1995. P. 157. Fotogr. leid.130 Þilinskas D. Ar lipsime á medá ið virðaus? Kai kurie probleminiai Lietuvos

administracinës teisës sampratos klausimai // Justitia, 2000. Nr. 1. P. 35–37.

229

II skyrius. ASMENYS

Taigi ir tie interesai, kurie tradiciðkai bûtø vadinami „privaèiais“, pa-tektø á „vieðøjø interesø“ apsaugos sritá.

Nepretenduodami á galutiná ðios mokslinës problemos sprendi-mà, pateiksime privataus intereso apibrëþimà, paremtà naudos krite-rijumi. Mûsø nuomone, to pakanka, kad bûtø galima atriboti priva-èiuosius ir vieðuosius juridinius asmenis. Sàvoka „privatûs interesai“

reiðkia bet kokià materialià naudà (pelno dalies, turto prieaugio, pa-

slaugø, galimybiø padidinimà ir pan.), kurià gauna ar siekia gauti

privatûs asmenys – juridinio asmens steigëjai arba dalyviai.

Privaèiøjø juridiniø asmenø teisinës formos reglamentavimas pa-siþymi tam tikromis ypatybëmis: 1) jiems bûdingas bendrasis teisnu-mas, tai reiðkia, kad jie gali turëti ir ágyti bet kokias civilines teises irpareigas, iðskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio as-mens savybës kaip lytis, amþius bei giminystë (CK 2.74 str.), todël stei-gimo dokumentuose privaèiø juridiniø asmenø veiklos tikslai gali bûtiapibûdinti labai plaèiai (pvz., pelno siekimas, prekyba, gamyba ir kt.);2) sandoriai, kuriuos sudarë privataus juridinio asmens organai, pa-þeisdami savo kompetencijà, sukelia prievoles juridiniam asmeniui (CK1.82 str. 1 d. ir CK 2.83 str. 1 d.), t. y. netaikomas ultra vires principas.

Privaèiøjø juridiniø asmenø teisnumas negali bûti apribotas ki-taip, kaip tik ástatymø nustatytais pagrindais ir tvarka. Draudþiamateisës aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, parei-gas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims, o pavienio juridi-nio asmens teisnumà galima apriboti tik teismo sprendimu. Taèiauskirtingo teisnumo nustatymas tam tikros rûðies juridiniams asmenims,pavyzdþiui, ástatymø nustatyti draudimai tam tikros rûðies juridiniamsasmenims uþsiimti tam tikra komercine ûkine veikla, nelaikoma dis-kriminaciniu teisnumo apribojimu.

Veiklos licencijavimas. Ástatymø nustatytas tam tikros veiklos li-cencijavimas taip pat laikytinas juridiniø asmenø teisnumo apriboji-mu, pagrástu vartotojø teisiø bei kitø vieðøjø interesø apsaugos siekiu.Licencija – tai administracinis aktas, suteikiantis teisæ juridiniam as-meniui verstis licencijoje nustatyta veikla. Licencija paprastai neat-skiriama nuo juridinio asmens, t. y. teisës, kurios ágyjamos pagal leidi-mus (licencijas), gali bûti parduotos ar kitaip perduotos kitam subjek-tui tik tuo atveju, jeigu tokio perdavimo galimybë numatyta ástaty-muose ar leidime (licencijoje). Tik ástatymø leidëjas gali nustatyti veiklos

230


sritis, kuriose juridiniai asmenys gali veikti tik turëdami licencijà (lei-dimà). Kiekvienai ástatymø nustatytai licencijuojamai veiklos rûðiai(pvz., kredito ástaigø, draudimo ástaigø, finansinë veikla) Vyriausybëtvirtina licencijavimo taisykles. Licencija iðduodama, jei yra ávykdytoslicencijavimo taisyklëse nustatytos sàlygos, neterminuotam laikui ar-ba motyvuotas atsisakymas iðduoti licencijà. Informacija apie licenci-jos iðdavimà, jos galiojimo sustabdymà ir panaikinimà kaupiama juri-diniø asmenø registre. Beje, juridinio asmens steigëjai steigimo do-kumentuose gali numatyti juridinio asmens veiklos ar sandoriø suda-rymo apribojimus, taèiau tai nëra teisnumo, o tik juridinio asmensorganø kompetencijos apribojimas. Taigi asmuo, siekiantis verstis ko-mercine ûkine veikla, gali pradëti verslà savarankiðkai ar pasitelkda-mas verslo partnerius, pasirinkdamas ávairias teisines verslo organiza-vimo formas.

Teisës aktuose ir literatûroje daþnai vartojamos sàvokos: ámo-në, verslininkas bei komercinë ûkinë veikla, kurios yra svarbios norintatskleisti mûsø analizuojamà temà.

Ámonë. Ámonës terminas vartojamas dviem prasmëmis – subjek-

to ir objekto. Ámonë kaip subjektas – tai savo firmos vardà turintisûkinis vienetas, ásteigtas ástatymø nustatyta tvarka tam tikrai komerci-nei ûkinei veiklai, pavyzdþiui, individuali ámonë, uþdaroji akcinë ben-drovë, þemës ûkio bendrovë ir kt. Ámonæ kaip teisës objektà sudaromedþiaginiø – daiktiniø, finansiniø ir nematerialiø aktyvø, jos teisiøir pareigø kompleksas131.

Verslininkas pagal CK 2.4 straipsná yra fizinis asmuo, kuris ásta-tymø nustatyta tvarka verèiasi komercine ûkine veikla, nesteigdamasjuridinio asmens. Pavyzdþiui verslininko sàvoka naudojama CK 2.176straipsnyje, reglamentuojanèiame prokûros steigimà, bei CK 6.161straipsnyje dël vieðøjø sutarèiø. Verslininko sàvoka pabrëþia civilinësteisës subjekto veiklos pobûdá, pagal kurá visi subjektai skirstomi á ver-slininkus ir vartotojus.

Komercinë ûkinë veikla. Komercinei ûkinei veiklai bûdingi kelipoþymiai: 1) ji pasiþymi tæstinumu, nuolatiniu pobûdþiu; 2) jai bûdin-gas savarankiðkumas, t. y. veikimas savo vardu ir savo rizika; 3) ji pasi-

131 Plaèiau apie ámonës sampratà þiûrëti: Kirðienë J., Kerutis K. Verslo perleidimasakcijø ir ámonës pardavimo bûdu: teisinio reglamentavimo ir praktikos lyginamoji analizë //Jurisprudencija: mokslo darbai. – Vilnius, 2006. T. 3(81).

231

II skyrius. ASMENYS

þymi atlygintinumu, t. y. ja siekiama pelno. Tai reiðkia, kad komercineûkine veikla galima verstis steigiant juridiná asmená – ámonæ arba fizi-nis asmuo ástatyme numatytø rûðiø komercine ûkine veikla gali verstisnesteigdamas ámonës, o ástatymø nustatyta tvarka gavæs verslo liudiji-mà arba kitokiu bûdu áteisinæs savo komercinæ ûkinæ veiklà.

Valstybës institucijos neturi teisës tvarkyti ámoniø reikalø ar ásta-tymuose nenumatytais administraciniais metodais reguliuoti jø ûkinæveiklà, taèiau verslininkai, tarp jø asmenys, kurie verèiasi profesineveikla (pvz., auditoriai, advokatai, gydytojai, notarai ir kt.), privalotvarkyti komercinës ûkinës veiklos apskaità ir visus su ja susijusius ofi-cialius dokumentus taip, kad „kiekvienas turintis teisiná interesà as-muo“ (ði sàvoka aiðkinama siaurai ir apima tik teisësaugos ir kontrolësinstitucijas: policijà, prokuratûrà, valstybinæ mokesèiø inspekcijà, mui-tinæ ir kt. pagal jø kompetencijà) bet kada galëtø gauti visapusiðkàinformacijà apie ámonës turtines teises ir pareigas. Lietuvos Respub-likos ástatymø nustatyta tvarka neáregistravus ámonës komercine ûki-ne veikla ámonës vardu uþsiimti draudþiama, o asmenø pajamas, gau-tas ið komercinës ûkinës veiklos neteisëtai naudojantis ámonës vardu,valstybinës mokesèiø inspekcijos per teismà iðieðko á biudþetà (ATPK172(11) str.).

3.2. Privaèiøjø juridiniø asmenø rûðys

Privaèiuosius juridinius asmenis galima skirstyti á 1) pelno sie-

kianèius juridinius asmenis – ámones ir 2) pelno nesiekianèius priva-èiuosius juridinius asmenis, pavyzdþiui, daugiabuèiø namø savininkøbendrijos. Nors paprastai ne pelno organizacijos priskiriamos prie vie-ðøjø juridiniø asmenø, taèiau daugiabuèiø namø savininkø bendrijosturi esminá privaèiøjø juridiniø asmenø poþymá – tenkina privaèius josnariø interesus.

Prie privaèiøjø juridiniø asmenø priskirtinos ðiø rûðiø ámonës:individualios ámonës, tikrosios ir komanditinës ûkinës bendrijos, ak-cinës bendrovës, uþdarosios akcinës bendrovës, þemës ûkio bendrovësir kooperatinës bendrovës. Ámonës skirstomos á ribotos ir neribotos

civilinës atsakomybës juridinius asmenis. Ði klasifikacija aptarta vie-name ið ðio vadovëlio skyriø.

232


3.3. Neribotos civilinës atsakomybës juridiniai asmenys

3.3.1. Individualios ámonës

Individuali ámonë (toliau – IÁ) yra privatus neribotos civilinësatsakomybës juridinis asmuo, nuosavybës teise priklausantis vienamfiziniam asmeniui. Individualiø ámoniø steigimà, veiklà ir likvidavimàreglamentuoja Individualiø ámoniø ástatymas, CK ir IÁ steigimo doku-mentai132. Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas 2001 m. balandþio 11 d.nutartyje individualià ámonæ ávardijo kaip neinkorporuotà ámonæ, kuriasocijuojasi su fizinio asmens – komersanto, verslininko individualiakomercine ûkine veikla133.

IÁ privalo turëti firmos vardà, kuriame nurodomi jos teisinæ for-mà nusakantys þodþiai „individuali ámonë“ arba „IÁ“. Individualiosámonës vienas svarbiausiø steigimo ir veiklos dokumentø yra nuosta-

tai, kuriuos reikia registruoti Juridiniø asmenø registre. Nuostatus pa-siraðo ámonës savininkas, o jø atitiktá teisës aktø reikalavimams tvirti-na notaras.

Individualios ámonës organai yra savininkas ir vadovas. Individu-alios ámonës savininku gali bûti tik vienas fizinis asmuo, kuris nërakitos individualios ámonës savininkas. Savininkas laikomas individua-lios ámonës vadovu, taèiau savininkas gali nuspræsti individualios ámo-nës vadovu paskirti kità asmená, jei tai numatyta individualios ámonësnuostatuose. Apie individualios ámonës vadovo paskyrimà per 5 die-nas turi bûti praneðta Juridiniø asmenø registrui. Individualios ámo-nës vadovas ámonës vardu sudaro sandorius, veikia ámonës vardu ki-tuose santykiuose treèiaisiais asmenimis, yra atsakingas uþ kasdienináámonës veiklos organizavimà bei kitø teisës aktuose numatytø prievo-liø vykdymà.

Kitaip nei anksèiau, kai individualios ámonës turtas nebuvo at-skirtas nuo jos savininko turto, teisës aktai numato, jog turtas indivi-

dualiai ámonei priklauso nuosavybes teise. Ástatymas numato supapras-

132 Lietuvos Respublikos individualiø ámoniø ástatymas, 2003 m. lapkrièio 6 d. Nr.IX–1805. Þin., 2003. Nr. 112–4991.

133 Teismas pareiðkë nuomonæ, kad komersantas, verslininkas yra fizinis asmuo, one individuali (personalinë) ámonë. Pati ámonë ðiuo atveju yra tik fizinio asmens versloteisinë forma, tam tikra fizinio asmens komercinë ûkinë veikla.

233

II skyrius. ASMENYS

tintà pinigø ir kito turto judëjimo tarp ámonës ir jos savininko tvarkà.Ámonës savininkas turi teisæ paimti ámonës kasoje esanèius pinigussavo poreikiams kaip avansu iðmokamà pelnà, taip pat paimti arbaperduoti individualiai ámonei turtà, suraðydamas ir pasiraðydamas pi-nigø arba kito turto perdavimo (arba paëmimo) dokumentus, kurieprivalo turëti IÁ ástatyme nurodytus rekvizitus. Kita vertus, ði supap-rastinta turto perdavimo ámonei tvarka taikoma tada kai turtas pri-klauso savininkui asmeninës nuosavybës teise. Jeigu turtas priklausosavininkui bendrosios jungtinës nuosavybës teise, jis gali bûti perduo-damas individualiai ámonei patikëjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesu-sitaria kitaip. Beje, IÁ ir ið jos veiklos gaunamos pajamos pripaþásta-mos sutuoktiniø bendràja jungtine nuosavybe, jeigu verslu abu su-tuoktiniai pradëjo verstis sudaræ santuokà, taèiau jei IÁ nuosavybësteise priklausë vienam sutuoktiniui iki santuokos sudarymo, bendrojijungtinë sutuoktiniø nuosavybë yra ið ámonës veiklos gautos pajamosir ámonës vertës padidëjimas sudarius santuokà.

IÁ yra neribotos civilinës atsakomybës juridinis asmuo, todël uþ IÁprievoles ámonës savininkas atsako savo turtu subsidiariai. Beje, 2004m. birþelio 22 d. nutartyje, priimtoje iðplëstinës teisëjø kolegijos civ.byloje Nr. 3K-7-308/2004, LAT teismas pasisakë, jog kai individuali (per-sonalinë) ámonë likviduojama dël bankroto ir tos ámonës savininkasneturi turto, á kurá gali bûti nukreiptas iðieðkojimas tenkinant ðios ámo-nës kreditoriø reikalavimus, laikytina, jog ðios ámonës savininko (daly-vio) prievolës prieð ámonës kreditorius pasibaigia (CK 6.128 str. 3 d.).

Nepaisant to, kad Individualios ámonës, kaip verslo organizavi-mo árankio, pranaðumai yra tai, kad ástatymai nereikalauja jokio mini-malaus pradinio kapitalo, be to, IÁ gali tvarkyti supaprastintà buhal-terinæ apskaità, IÁ savininkas gali dirbti savo ámonëje pats vienas arbapadedamas ðeimos nariø ir jam nebûtina ádarbinti kitø darbuotojø,sudaryti su jais darbo sutartis, atsiþvelgiant á Valstybinio socialiniodraudimo ástatymo nuostatas, ápareigojanèias IÁ savininkus draustisne tik bazinei pensijai, bet ir papildomai pensijos daliai, taip pat pel-no ir gyventojø pajamø ástatymø nustatytas prievoles, IÁ teisinës for-mos nevertintume kaip labai patrauklios formos smulkiam verslui vyk-dyti, tuo labiau kad Gyventojø pajamø mokesèio ástatymas numatoitin plaèias fiziniø asmenø galimybes uþsiimti individualia veikla ne-steigiant ámonës.

234


3.3.2.Ûkinës bendrijos

3.3.2.1. Ûkinës bendrijos samprata ir paskirtis

Ûkinë bendrija yra privatus neribotos civilinës atsakomybësjuridinis asmuo, ásteigtas keliø fiziniø ar (ir) juridiniø asmenø jungtinësveiklos sutartimi vykdyti komercinæ ûkinæ veiklà (þr. 1 pav.). Tikrøjø irkomanditiniø (pasitikëjimo) ûkiniø bendrijø steigimà, veiklà irlikvidavimà reglamentuoja CK, Ûkiniø bendrijø ástatymas (toliau tekste– ÛBÁ) bei jungtinës veiklos, taip pat komanditoriaus sutartis.

Ûkinë bendrija gali bûti dviejø teisiniø formø (rûðiø): tikrojiûkinë bendrija (toliau tekste – TÛB) ir komanditinë (pasitikëjimo)ûkinë bendrija (toliau tekste – KÛB).

Bendrijoje turi bûti ne maþiau kaip du ir ne daugiau kaip dvi-deðimt nariø (KÛB ne maþiau kaip trys). Norint priimti naujà tikràjánará bûtinas visø bendrijos tikrøjø nariø pritarimas. Be to, bendrijosnariais gali bûti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Nariø áneðtas turtas bei produkcija, gauta uþsiimant bendra veik-la, pajamos ir vaisiai yra bendrijos nuosavybë. Bendrijoms draudþia-ma iðleisti vertybiniø popieriø. Jos gali skolinti tik nuosavo kapitalolëðas, taip pat skolintis piniginiø lëðø.

Ûkinës bendrijos kaip verslo organizavimo árankio pranaðumaiyra ðie: 1) ûkinei bendrijai nebûtina ádarbinti darbuotojus pagal dar-

Tikroji ûkinëbendrija

Tretiejiasmenys

Skolos ar ásipareigojimai

Narys Narys

Nariø ánaðai

Asmeninë atsakomybë uþ TÛB skolas ir ásipareigojimus

Narys

1 pav.

235

II skyrius. ASMENYS

bo sutartis, joje jungtinës veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ûkinësbendrijos tikrieji nariai; 2) ûkinë bendrija gali tvarkyti supaprastintàbuhalterinæ apskaità; 3) ástatymai nereglamentuoja ûkinës bendrijosminimalaus nuosavo kapitalo. Ûkinë bendrija yra neribotos civilinësatsakomybës juridinis asmuo, nario mirtis, likvidavimas, jungtinës veik-los sutarties atsisakymas ir kt. gali bûti pagrindas bendrijà likviduoti.Dël ðiø prieþasèiø ástatymais labai apribotos nario iðstojimo ið bendri-jos galimybës.

3.3.2.2. Ûkinës bendrijos steigimas

Steigiant bendrijà tarp steigëjø, kurie áregistravus bendrijà tampatikraisiais nariais, pasiraðoma jungtinës veiklos sutartis. Ji gali bûtiterminuota, sudaryta tam tikram jungtinës veiklos tikslui, arba neter-minuota. CK 2.47 straipsnis ir ÛBÁ ávardija nuostatas, kurios turi bûtinurodytos jungtinës veiklos sutartyje, taèiau nariai gali susitarti ir dëlkitokiø ástatymui neprieðtaraujanèiø nuostatø. Bendrosios jungtinësveiklos sutartá pasiraðo kiekvienas steigiamos bendrijos narys. Sutartistvirtinama notariðkai. Partneriø ánaðai, kuriais pripaþástama visa, kasáneðta á bendrijos veiklà – pinigai, kitoks turtas, profesinës ir kitosþinios, ágûdþiai, dalykinë reputacija ir dalykiniai ryðiai, visø partneriøsusitarimu ávertinami pinigais ir sudaro bendrijos nuosavà kapitalà.Ástatymai nereglamentuoja bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo dy-dþio. Bendrija turi savo pavadinimà (firmos vardà), kuriame turi bûtijos teisinæ formà nusakantys þodþiai „tikroji ûkinë bendrija“ arba „ko-mandinë ûkinë bendrija“ (KÛB).

3.3.2.3. Ûkinës bendrijos nariø turtinës teisës

Bendrijos dalyviø ánaðai priklauso bendrijai.Ið bendrijos tikrojo nario ánaðo negali bûti iðieðkoma pagal jo

kreditoriø reikalavimus, taèiau nario kreditoriai turi teisæ reikalautiatidalyti nario dalá ið bendro turto pagal atidalijimo ið bendrosios da-linës nuosavybës taisykles (CK 6.977).

Pelnas, gautas ið jungtinës veiklos, paskirstomas nariams pro-porcingai kiekvieno jø indëlio á bendrà veiklà vertei, jeigu ko kita

236


nenustato jungtinës veiklos sutartis. Uþ bendro turto apskaità yra at-sakingas vienas ið nariø, paskirtas visø nariø bendru sutarimu (CK 6.971str.).

3.3.2.4. Ûkinës bendrijos nariø neturtinës teisës

Kiekvienas tikrasis narys turi teisæ atstovauti bendrijai, jeigu ben-drosios jungtinës veiklos sutartyje nenustatyta kas kita. Komandito-riai neturi teisës atstovauti bendrijai. Jeigu komanditorius, nesilaiky-damas ðio reikalavimo, sudaro bendrijos vardu sandorá, jis atsako soli-dariai su tikraisiais nariais pagal prievoles, kurios atsirado ið tokiosandorio, visu savo turtu. Net ir esant partnerio teisiø veikti visø part-neriø vardu apribojimams, bendrijos vardu jos nario sudarytas sando-ris sukuria jai teises ir pareigas, iðskyrus atvejus, kai árodoma, kad san-dorio sudarymo metu treèiasis asmuo þinojo arba turëjo þinoti apietokius apribojimus. Be to, kiekvienas tikrasis narys turi teisæ kartu sukitais spræsti bendrijos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juobei kitus bendrijos veiklos klausimus. Priimant nutarimus kiekvienastikrasis narys turi vienà balsà neatsiþvelgiant á jo dalies bendrosiosnuosavybës teisëje dydá. Nariai komanditoriai nedalyvauja valdant ben-drijà, iðskyrus atvejus, kai toks dalyvavimas numatytas ástatyme ar jung-tinës veiklos sutartyje.

Kiekvienas narys turi teisæ á teisingà ir iðsamià informacijà, t. y.turi teisæ susipaþinti su bendrø reikalø tvarkymo dokumentais, nepai-sant to, ágaliotas jis ar ne tvarkyti bendrus reikalus. Kita vertus, esantpagrástam reikalavimui, kiekvienas narys turi pareigà tokià informaci-jà pateikti.

3.3.2.5. Ûkinës bendrijos vidiniai teisiniai santykiai

Bendrijos nariai turi ir pareigø bendrijai bei kitiems bendrijosnariams. Iðskirtinos tokios bendrijos nariø pareigos: 1) bûti lojaliems;2) laikytis jungtinës veiklos sutarties nuostatø ir bendrijos nariø nuta-rimø; 3) elgtis atidþiai ir protingai; 4) pateikti informacijà.

Narius sieja fiduciariniai (pasitikëjimo) santykiai. Narys turi veng-ti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieðtarauja ar gali prieðtarau-

237

II skyrius. ASMENYS

ti bendrijos interesams, be to, privalo praneðti apie tokias aplinkybeskitiems nariams. Bûti lojaliems pareigos nesilaikymas daþniausiai pa-sireiðkia tokiomis formomis: 1) sandoriø sudarymu su bendrija, kuriosnariu yra kita sandorio ðalis; 2) konkuravimu su bendrija (be visø ben-drijos nariø sutikimo bendrijos tikrasis narys neturi teisës turëti ardalyvauti ámonëje, uþsiimanèioje tokios pat rûðies komercine ûkineveikla); 3) konfidencialumo paþeidimu, t. y. nariai turi pareigà neat-skleisti tretiesiems asmenims bendrijos informacijos, tokios kaip ko-mercinës paslaptys, klientø, tiekëjø sàraðai ir kt.; 4) netinkamu bend-rijos turto naudojimu (pvz., asmeniniams poreikiams tenkinti).

Jeigu narys sudaro sandorá, virðydamas savo ágaliojimus, ir kitinariai dël tokio sandorio patiria nuostoliø, jie turi teisæ reikalauti,kad narys, sudaræs sandorá, ðiuos nuostolius atlygintø. Bendrijos na-rys privalo ne tik laikytis jungtinës veiklos sutarties nuostatø ir ben-drijos nariø nutarimø, bet ir elgtis apdairiai ir protingai, prieðinguatveju tampa atsakingas bendrijai uþ dël nerûpestingumo atsiradusiusnuostolius.

3.3.2.6. Ûkinës bendrijos atsakomybë tretiesiemsasmenims pagal prievoles

Kadangi bendrija yra neribotos civilinës atsakomybës juridinisasmuo, ji pagal savo prievoles atsako kaip savarankiðkas teisës subjektasjam priklausanèiu turtu (CK 2.50 str.), taèiau jei prievolëms ávykdytineuþtenka bendrijos turto, uþ jos tiek sutartines, tiek nesutartinesprievoles atsako bendrijos tikrieji nariai solidariai, tai yra kreditoriusturi teisæ reikalauti, kad kità prievolës dalá ávykdytø bet kuris ið nariøarba visi jie bendrai. Solidarià pareigà ávykdæs narys turi atgræþtiniusreikalavimus á visus kitus bendraskolius. Beje, á bendrijà ástojæs naujastikrasis narys yra asmeniðkai atsakingas tik uþ tas bendrijos prievoles,kurios atsirado, jam tapus nariu. Nariai komanditoriai atsako tik tasavo turto dalimi, kurià pagal sutartá perdavë KÛB.

238


3.3.2.7. Ûkinës bendrijos veiklos nutraukimas

Iðskirtinos dvi bendrijos veiklos nutraukimo pagrindø grupës dël:1) bendrijos nariø veiksmø;2) ástatyme numatytø aplinkybiø, nepriklausanèiø nuo jungtinës

veiklos sutarties dalyviø valios.Jungtinës veiklos sutartis gali numatyti ir kitus bendrijos veiklos

nutraukimo pagrindus.

Komandinëûkinë bendrija

Tretiejiasmenys

Skolos arba ásipareigojimai

Nariø ánaðai á bendrijos kapitalà

Asmeninë atsakomybë uþKÛB skolas ir ásipareigojimus

Naryskomandi-

torius

Tikrasisnarys

Tikrasisnarys

Dël nariøveiksmø

1) pasibaigus jungtinës veiklos sutarties termi-nui;

2) vienbalsiu tikrøjø bendrijos nariø nutarimu;3) vieno ið tikrøjø nariø reikalavimu, jeigu kiti

tikrieji nariai ignoruoja jiems jungtinës veik-los sutartyje numatytas pareigas arba nesu-geba jø vykdyti. Tokiais pat pagrindais ko-manditorius gali praðyti teismà já atleisti nuodalyvavimo bendrijos veikloje;

4) vienam ið tikrøjø nariø atsisakius toliau bûtijungtinës veiklos sutarties dalyviu ar paðali-nus já ið bendrijos, jeigu jungtinës veiklos su-

2 pav.

239

II skyrius. ASMENYS

Bendrijos veiklos nutraukimas turi bûti áregistruotas.Bendrija likviduojama CK, Ûkiniø bendrijø ástatymo ir jungti-

nës veiklos sutartyje nustatyta tvarka.

3.3.2.8. Ûkiniø bendrijø teisinio reguliavimo ypatumaikitose ðalyse

Ûkinë bendrija kaip verslo organizavimo forma yra naudojamadaugumoje demokratiniø valstybiø. Didþiojoje Britanijoje ir Jungti-nëse Amerikos Valstijose yra general partnership ir limited partnership,ið esmës atitinkanèios lietuviðkàsias TÛB ir KÛB, kol nebuvo ásigalio-jæs naujasis CK. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad bendrosios teisëssistemos ðalyse ðie dariniai nelaikomi juridiniais asmenimis, jø steigi-mas ir veiklos organizavimas yra labai menkai formalizuotas, jungti-nës veiklos sutartis gali netgi bûti sudaroma þodþiu, o mokesèiø mo-këtojas yra ne bendrija, bet kiekvienas jos narys.

Dël ástatymenumatytø ap-linkybiø, ne-priklausanèiønuo jungtinësveiklos sutar-ties dalyviøvalios

tartis ar vëlesnis likusiø tikrøjø nariø susi-tarimas nenustato iðsaugoti jungtinës veik-los sutartá tarp likusiø nariø.

1) bendrijai bankrutavus;2) pripaþinus bendrijà neteisëtai ásteigta;3) vienam ið bendrijos tikrøjø nariø mirus, jà

likvidavus ar reorganizavus, jeigu jungtinësveiklos sutartis ar vëlesnis likusiø tikrøjø na-riø susitarimas nenustato iðsaugoti jungtinësveiklos sutartá tarp likusiø nariø. Mirus ko-manditoriui bendrijos veikla nenutraukiama;

4) iðkëlus vienam ið tikrøjø nariø bankroto bylàar atidalijus vieno ið tikrøjø nariø dalá pagaljo kreditoriø reikalavimà ið bendrijos turto,iðskyrus treèiame punkte nustatytas iðimtis;

5) pripaþinus vienà ið tikrøjø nariø neveiksniu,ribotai veiksniu ar neþinia kur esanèiu, ið-skyrus treèiame punkte nustatytas iðimtis.

240


Kontinentinëje teisës sistemoje, pavyzdþiui, Prancûzijoje (so-

ciété) ir Ispanijoje, bendrija laikoma juridiniu asmeniu, nors Vokieti-joje (gesellschaft) ir Italijoje bendrija juridiniu asmeniu nelaikoma.Prancûzijoje ir Vokietijoje nariai komanditoriai gali dalyvauti valdantbendrijà, o Vokietijoje netgi jiems gali bûti suteikta teisë veikti ben-drijos vardu palaikant santykius su treèiaisiais asmenimis. Vokietijojedar iðskiriama nevieðos partnerystës forma, kai partneris (partneriai)negali bûti atskleisti tretiesiems asmenims. Tokià jungtinës veiklos su-tarties rûðá numato ir Lietuvos CK 6.982 straipsnis.

3.4. Ribotos civilinës atsakomybës ámonës

Pagal teisinæ formà iðskiriamos ðios ribotos civilinës atsakomy-bës ámonës: akcinës, kooperatinës ir þemës ûkio bendrovës.

3.4.1. Akcinës bendrovës

3.4.1.1. Akcinës bendrovës samprata

Akcinë bendrovë (toliau – bendrovë) yra vyraujanti verslo orga-nizavimo forma Lietuvoje. Bendrovë yra ribotos civilinës atsakomybësámonë, kurios ástatinis kapitalas padalytas á dalis, vadinamas akcijomis.

Bendroviø veiklà reglamentuoja CK, Akciniø bendroviø, Vertybiniøpopieriø rinkos ir kiti ástatymai bei poástatyminiai teisës aktai. Ben-drovei bûdingi ðie esminiai poþymiai, atribojantys jà nuo neribotoscivilinës atsakomybës ámoniø:

1. Ribota civilinë atsakomybë. Bendrovës turtas yra atskirtasnuo akcininkø turto. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Ak-cininkai (juridinio asmens dalyviai) pagal bendrovës prievoles atsakotik ta suma, kurià privalo ámokëti uþ akcijas.

2. Bendrovës akcijomis, kurios paþymi dalá bendrovës ástatinia-me kapitale, galima laisvai disponuoti, t. y. parduoti, dovanoti ar per-leisti kitu bûdu.

3. Bendrovë egzistuoja nepriklausomai nuo akcininko, kitø ben-drovës organø nariø bankroto, neveiksnumo ar mirties.

4. Ástatymo nustatytos sudëtingos bendrovës valdymo struktû-

241

II skyrius. ASMENYS

ros tikslas yra suformuoti autonomiðkà bendrovës, kaip juridinio as-mens, valià, skirtingà nuo jos dalyviø ar kitø asmenø, suinteresuotøjos veikla, valios.

3.4.1.2. Akciniø bendroviø rûðys

Akcinës bendrovës yra klasifikuojamos pagal organizavimo for-mà ir veiklos tikslà.

Pagal organizavimo formà akcinës bendrovës skirstomos á atvirotipo (AB) ir uþdaràsias akcines bendroves (UAB).

Akcinës bendrovës 1) ástatinis kapitalas negali bûti maþesniskaip 150 000 litø; 2) akcijos gali bûti platinamos bei jomis prekiauja-ma vieðai.

Uþdarosios akcinës bendrovës 1) ástatinis kapitalas negali bûtimaþesnis kaip 10 000 litø; 2) joje negali bûti daugiau kaip 250 akci-ninkø; 3) akcijos negali bûti platinamos bei jomis prekiaujama vieðai,jei kituose ástatymuose nenustatyta kitaip.

Bendrovës pavadinime privalomi þodþiai „akcinë bendrovë“ arba„uþdaroji akcinë bendrovë“, arba atitinkamos ðiø þodþiø santrumpos –„AB“ arba „UAB“.

Pagal veiklos tikslà iðskiriamos bendruoju teisnumu pasiþymin-èios bendrovës, galinèios uþsiimti bet kokia ástatymo nedraudþiamaûkine veikla, bei specialiu teisnumu, teisiniu reguliavimu bei ypatingaveiklos prieþiûra pasiþyminèios bendrovës. Ið jø kai kurios aptartinos.

Kredito ástaigos. Lietuvos banko ástatymas numato, kad be Lie-tuvos banko licencijos negalima teikti licenciniø finansiniø paslaugø.Kredito ástaiga – tai bankas, kitas juridinis asmuo ar uþsienio valstybëskredito ástaigos padalinys, kuriø veikla pagal teisës aktus priskiriamakredito ástaigø veiklai ir kurie turi Lietuvos banko iðduotà licencijàatlikti ástatymø numatytas operacijas. Licencijø suteikimo sàlygas irtvarkà nustato kredito ástaigø steigimà bei jø veiklà reglamentuojan-tys ástatymai bei Lietuvos banko leidþiami teisës aktai. Prie kreditoástaigø priskiriami komerciniai bankai ir kredito unijos.

Licencines finansines paslaugas nustato Lietuvos Respublikosástatymai. Draudþiama teikti licencines finansines paslaugas neturintlicencijos. Tik kredito ástaiga turi iðimtinæ teisæ: 1) priimti indëlius ir

242


kitas gràþintinas lëðas ið neprofesionaliø rinkos dalyviø; 2) skolintis iðneprofesionaliø rinkos dalyviø virðydama nuosavo kapitalo dydá; 3)atlikti pinigø pervedimus; 4) išleisti ir tvarkyti elektroninius pinigus.

Kredito ástaigø prieþiûrà vykdo Lietuvos bankas.Draudimo bendrovës. Draudimo, kaip ir kredito ástaigø, veikla

yra licencijuojama. Draudimo veikla – tai ûkinë komercinë veikla, ku-ria draudimo sutarties pagrindu uþ draudimo ámokà prisiimama kitøasmenø nuostoliø rizika arba kitaip siekiama apsaugoti fiziniø ir juri-diniø asmenø turtinius interesus, ávykus ástatymo arba draudimo su-tartyje nustatytiems ávykiams (draudþiamiesiems ávykiams).

Draudimo objektai gali bûti turtiniai interesai, susijæ su: 1) as-mens gyvenimo trukme, sutuoktuvëmis, gimimu, kapitalo kaupimu; 2)kûno suþalojimais, taip pat su nelaimingais atsitikimais ir ligomis; 3)turto valdymu, naudojimu ir disponavimu; 4) draudëjo padaryta þalafizinio asmens turtui ar tam fiziniam asmeniui, taip pat þala, padarytajuridiniam asmeniui.

Draudimo ámonës negali verstis jokia kita komercine ûkine veik-la, iðskyrus draudimo bei su ja susijusia veikla. Draudimo veiklos prie-þiûrà vykdo Valstybinë draudimo prieþiûros komisija.

3.4.1.3. Akciniø bendroviø steigimas ir registravimas

Bendrovës steigëjais gali bûti Lietuvos Respublikos ir kitø vals-tybiø fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybë ar savivaldybë, ástatymonustatyta tvarka sudaræ bendrovës steigimo sutartá (aktà).

Kiekvienas bendrovës steigëjas turi ásigyti bendrovës akcijø irtapti jos akcininku. Steigëjai veikia nuo steigimo sutarties sudarymoiki bendrovës steigiamojo susirinkimo sprendimø priëmimo: pasiraðosteigiamos bendrovës steigimo sutartá ir ástatus (iki steigiamojo susi-rinkimo), ðaukia steigiamàjá susirinkimà ir pateikia steigimo ataskaità,balsuoja steigiamajame susirinkime, prireikus steigiamos bendrovës var-du sudaro sandorius.

Akcininkai (dalyviai) yra Lietuvos Respublikos ar kitø valstybiøfiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat valstybë ar savivaldybë, kurieástatymø nustatyta tvarka turi ásigijæ bent vienà bendrovës akcijà.

243

II skyrius. ASMENYS

3.4.1.4. Bendrovës steigimo sutartis

Steigëjai pirmiausia turi sudaryti bendrovës steigimo sutartá (ak-tà). Jeigu bendrovæ steigia vienas asmuo, vietoj steigimo sutarties stei-gëjas pasiraðo bendrovës steigimo aktà, kuriam taikomi steigimo su-tarties reikalavimai.

Bendrovës steigimo sutarties (sandorio) ypatumai: 1) steigimosutartis (steigimo aktas) yra vieðas dokumentas; 2) pagal teisinæ pri-gimtá ji yra bendrosios jungtinës veiklos sutartis ir jai bûdinga sutar-ties ðaliø valios sutaptis.

Bendrovës steigimo sutartis (aktas) suteikia teisæ atidaryti kau-piamàjà steigiamos bendrovës sàskaità Lietuvos Respublikoje áregist-ruotame banke ir steigiant akcinæ bendrovæ registruoti akcijas Verty-biniø popieriø komisijoje.

Akcijø pasiraðymas (ásigijimas). Per steigimo sutartyje numaty-tà laikà bendrovës steigëjai privalo parengti ástatus ir iðplatinti akci-jas. Steigëjai atskiros akcijø pasiraðymo sutarties nesudaro. Laikoma,kad steigimo sutartis yra kartu ir akcijø pasiraðymo sutartis. Bendro-vës iðleistos akcijos turi bûti visiðkai apmokëtos per steigimo sutartyjenustatytà laikà, kuris negali bûti ilgesnis kaip 12 mënesiø nuo steigi-mo sutarties sudarymo dienos. Steigiant bendrovæ pradiniai ánaðai uþpasiraðytas akcijas mokami tik pinigais á kaupiamàjà steigiamos ben-drovës sàskaità. Ðioje sàskaitoje esanèias lëðas bendrovë gali naudotitik tada, kai ji áregistruojama. Kiekvieno steigëjo pradinis ánaðas ne-gali bûti maþesnis kaip visø jo pasiraðytø akcijø 1/4 nominalios vertësir viso nominalios vertës pervirðio suma, taèiau visø iki steigiamojosusirinkimo surinktø pradiniø ánaðø suma turi bûti ne maþesnë uþ ben-drovës minimalø ástatiná kapitalà. Jei steigëjas akcijas ið dalies apmo-ka nepiniginiu ánaðu, turtas, kuriuo apmokama, ir jo vertë turi bûtinurodyti bendrovës steigimo sutartyje. Nepiniginis ánaðas iki bendro-vës steigimo sutarties pasiraðymo turi bûti ávertintas turto vertintojo.Be to, dvejus metus nuo akcinës bendrovës áregistravimo kiekvienasjos sandoris dël turto ásigijimo ið bendrovës steigëjo, kai tokio sando-rio arba bendra tokiø sandoriø suma yra ne maþesnë kaip 1/10 ben-drovës ástatinio kapitalo, ásigalioja tik ásigyjamà turtà Lietuvos Res-publikos ástatymø ir kitø teisës aktø, reglamentuojanèiø turto vertini-mà, nustatyta tvarka ávertinus valdybos paskirtam turto vertintojui, ðá

244


sandorá (ðiuos sandorius) ne maþiau kaip 2/3 balsø dauguma patvirti-nus visuotiniam akcininkø susirinkimui ir ástatymø nustatyta tvarkaatskleidus turto vertinimo ataskaità.

3.4.1.5. Bendrovës ástatai

Ástatai yra teisës aktas, kuriuo bendrovë vadovaujasi savo veik-loje. Iðplëtota ástatymø bazë, reguliuojanti akciniø bendroviø veiklà,maþina steigiamøjø dokumentø (ástatø) reikðmæ, nes didþiàjà dalá ben-droviø veiklos reguliuoja imperatyviosios ástatymø ir poástatyminiø aktønormos (CK 2.47 ir 2.83 str.).

Steigiamos bendrovës ástatai iki steigiamojo susirinkimo turi bûtipasiraðyti visø steigëjø ar jø atstovø.

Steigiamos bendrovës ástatai netenka galios, jeigu jie nebuvopateikti juridiniø asmenø registro tvarkytojui per 6 mënesius nuo die-nos, kurià juos pasiraðë visi steigëjai.

Bendrovës ástatai bei jø pakeitimai galioja tik juos áregistravusástatymø nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos juridiniø asmenø re-gistre.

3.4.1.6. Steigiamasis susirinkimas

Kai visi pradiniai ánaðai yra ámokëti, steigëjai iki bendrovës áre-gistravimo privalo suðaukti steigiamàjá susirinkimà.

Balsavimo teisæ steigiamajame susirinkime turi steigëjai.Steigiamojo susirinkimo darbotvarkæ rengia steigimo sutartyje

steigëjø ágaliotas asmuo.Steigiamasis susirinkimas tvirtina akcinës bendrovës steigimo

ataskaità, kurioje turi bûti nurodyta: 1) steigimo iðlaidos; 2) apmokë-tas ástatinis kapitalas; 3) uþ akcijas gautø pinigø suma; 4) numatominepiniginiai ánaðai uþ pasiraðytas akcijas, ðiø ánaðø vertë ir nuorodos áturto vertintojø, ávertinusiø nepiniginius ánaðus, ataskaitas; 5) akcijø,kurias kiekvienas steigëjas pasiraðë ir ámokëjo pradinius ánaðus, skai-èius, taip pat jø skaièius pagal rûðis ir klases; 6) kompensuojamos stei-gimo iðlaidos, atlyginimas uþ steigimà. Taip pat steigiamasis susirinki-

245

II skyrius. ASMENYS

mas renka audito ámonæ, bendrovës valdymo organø narius, spren-dþia kitus visuotinio akcininkø susirinkimo kompetencijos klausimus.

3.4.1.7. Bendrovës registravimas

Bendrovë áregistruojama juridiniø asmenø registre. Bendrovëáregistruojama po to, kai sudaryta steigimo sutartis (aktas), pasiraðytisteigiamos bendrovës ástatai, ámokëti visi pradiniai ánaðai, ávyko stei-giamasis susirinkimas, ávykdytos kitos ástatymuose bei steigimo sutar-tyje nustatytos prievolës, taip pat juridiniø asmenø registro tvarkyto-jui pateikti ástatymø nustatyti dokumentai.

3.4.1.8. Bendrovës turtas

Akcininkai, perdavæ á bendrovës ástatiná kapitalà turtà, tampatik akcijø savininkais, o bendrovë, nors ir ásteigta akcininkø iniciatyva,o kapitalas sukauptas ið akcininkø ánaðø, teisës poþiûriu yra atskirasnuo akcininkø asmuo bei turto savininkë. Tuo tarpu bendrovës akci-ninkø teisës bendrovës atþvilgiu yra jø finansinis turtas. Ðiuos sam-protavimus patvirtina CK 2.48 straipsnis, nurodantis, kad juridiniaiasmenys turtà valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybës teise, oCK 2.45 straipsnis nustato, kad „juridinio asmens dalyvis yra asmuo,

kuris turi nuosavybës teisæ á juridinio asmens turtà, arba asmuo, kuris

nors ir neiðsaugo nuosavybës teisiø á juridinio asmens turtà, bet ágyja

prievoliniø teisiø ir (ar) pareigø, susijusiø su juridiniu asmeniu“. Ðiøteisës normø bei Akciniø bendroviø ástatymo nuostata, kad akcinin-kas neiðsaugo nuosavybës teisës á bendrovës turtà, leidþia daryti iðva-dà, jog Lietuvos ástatymø leidëjas akcininko ir bendrovës santykiusvertina kaip prievolinius. Akcinës bendrovës ástatiná kapitalà sudaroakcininkø investuotos lëðos. Europos Sàjungos direktyvos numatominimalø akcinës bendrovës ástatinio kapitalo reikalavimà134, todël iki

134 1976 m. gruodþio 13 d. Antroji Tarybos direktyva 77/91/EEB dël apsaugos

priemoniø, kuriø valstybës narës reikalauja ið ribotos turtinës atsakomybës akciniø bendroviø,apibrëþtø Sutarties 58 str. antrojoje pastraipoje, dël jø nariø ir kitø interesø apsaugos

bendroves steigiant, palaikant ir keièiant jø kapitalà, siekdamos tokias priemones suvienodinti,

koordinavimo. OJ L26/1, 6 str. 1977.

246


2001 m. Lietuvoje galiojæs minimalus atvirojo tipo akcinës bendrovësástatinis kapitalas – 100 tûkst. Lt buvo pakeistas. Remiantis ðiuo metugaliojanèiu Akciniø bendroviø ástatymu, ástatinis akcinës bendrovëskapitalas negali bûti maþesnis nei 150 tûkst. litø.

Bendrovës kapitalas skirstomas á nuosavà ir skolintà. Kapitalas –tai gamybos priemoniø visuma, arba turto kompleksas, kuris sufor-muojamas steigiant juridiná asmená ar pleèiant jo veiklà, siekiant jápanaudoti pajamoms gauti. Terminas „kapitalas“ daþnai vartojamasbendrovës sumariniø aktyvø reikðme (angl. – total assets).

Bendrovës nuosavà bendrovës kapitalà sudaro: 1) ástatinis ka-pitalas; 2) kitas kapitalas (akcijø priedai (nominalios vertës pervirðiji-

mas); perkainojimo rezervas; privalomasis rezervas ir kiti rezervai; nepa-

skirstytasis pelnas (nuostolis); dotacijos ir negràþintos subsidijos; atidëto-

sios iðlaidos). Ástatinis kapitalas – tai bendrovës kapitalo dalis, nuro-dyta ástatuose, atspindinti visø bendrovës dalyviø ánaðø bendrà nomi-nalià vertæ ir kiekvieno bendrovës dalyvio dalá, iðreikðtà procentais. Jodydis yra lygus visø bendrovës pasiraðytø akcijø nominaliø verèiø su-mai.

Bendrovës ástatinio kapitalo paskirtis (funkcijos) yra: • uþtikrinti bendrovës materialinæ bazæ (kapitalo rinkos ob-

jektas); • apibrëþti bendrovës atsakomybës uþ savo ásipareigojimus ri-

bas (finansinës kontrolës instrumentas); • priemonë kiekvieno akcininko daliai bendrovës kapitale nu-

statyti (akcininko(ø)) teisiø apimties matas ir bendrovës val-dymo instrumentas).

Pirma tradicinë ástatinio kapitalo funkcija yra uþtikrinti ben-drovës materialinæ bazæ ir dalyvauti kapitalo rinkoje. Investuoto irskolinto kapitalo apyvarta rinkoje priklauso nuo daugelio veiksniø,tarp jø kapitalo prieinamumo, jo kainos (palûkanø), administravimokaðtø, teisës aktø apribojimø ir kitø. Administruoti skolintà kapitalàdaþniausiai yra daug paprasèiau ir pigiau, taèiau jis yra maþiau priei-namas, ypaè tiems, kurie negali pasiûlyti prievoliø uþtikrinimo prie-moniø. Be to, teisës aktai, kuriø turi laikytis ribotos turtinës atsako-mybës juridiniai asmenys, nustato tam tikrà skolinto kapitalo santykásu juridinio asmens nuosavu kapitalu.

247

II skyrius. ASMENYS

Antra ástatinio kapitalo funkcija – uþtikrinti bendrovës ásipa-reigojimus. Ástatymai numato, kad akcinei bendrovei reikia iðlaikytitam tikro lygio kapitalà. Jei bendrovës nuosavas kapitalas tampa ma-þesnis nei 1/2 ástatuose numatyto ástatinio kapitalo, pagal Akciniøbendroviø ástatymà privaloma suðaukti akcininkø susirinkimà. Jameturi bûti sprendþiamas klausimas dël ástatinio kapitalo sumaþinimo,bendrovës likvidavimo ar skirtumo padengimo akcininkø papildomaisánaðais. Daþnai bendrovës kapitalas yra formalus, nei kreditoriams,nei akcininkams neatlieka jokios uþtikrinanèios funkcijos, todël Akci-niø bendroviø ástatymas numato, jog akcininkø, norinèiø prisidëti priebendrovës ástatinio kapitalo, nepiniginiai ánaðai turi bûti perþiûrëtikvalifikuotø turto vertintojø.

Treèia ástatinio kapitalo funkcija yra ta, kad ástatinis kapitalasyra priemonë, nustatanti kiekvieno bendrovës akcininko kapitalo, ið-skaidyto á nominaliàjà vertæ turinèias akcijas, dalá bendrovëje135. Pa-grindinis nominaliosios akcijos vertës tikslas yra uþtikrinti akcininkølygybæ. Manoma, kad bendrovës akcijø kaina turëtø bûti ne maþesnëir ne didesnë nei nominalioji akcijos vertë. Taip akcininkas bûtø uþtik-rintas, kad kitø akcininkø ánaðas á bendrovës kapitalà yra ne maþesnis.Remiantis Akciniø bendroviø ástatymu, akcijos emisijos kaina, t. y. ak-cijø apmokëjimas pinigais, turi bûti ne maþesnë uþ jos nominaliàjà ver-tæ. Akcininkø turtinës ir neturtinës teisës tiesiogiai priklauso nuo turi-mø akcijø skaièiaus, t. y. dalies bendrovës ástatiniame kapitale.

Bendrovës skolintà kapitalà sudaro lëðos, ágytos iðplatinus obli-gacijas ir ástatymø nustatyta tvarka, ir pasiskolinus pinigø ið kreditoástaigø, kitø ûkio subjektø ir savø akcininkø.

3.4.1.9. Akcijos ir obligacijos

Akcijos yra vertybiniai popieriai, paþymintys jø savininkø dalábendrovës ástatiniame kapitale, suteikiantys jiems turtiniø bei neturtiniøteisiø. Pagal iðraiðkos bûdà akcijos skirstomos á materialiàsias ir nemate-rialiàsias.

135 Akciniø bendroviø ástatymo 2 str. 1 d.: „Bendrovë yra ámonë, kurios ástatinis

kapitalas padalytas á dalis, vadinamas akcijomis“; 38 str. 2 d.: „Ástatinio kapitalo dydis yra

lygus visø bendrovës pasiraðytø akcijø nominaliøjø verèiø sumai“.

248


Uþdarøjø akciniø bendroviø akcijos gali bûti materialiosios (pagalLietuvos Respublikos Vyriausybës nustatytus reikalavimus atspausdintidokumentai) ir nematerialiosios (paþymimos áraðais vertybiniø popieriøsàskaitose). Atviro tipo akciniø bendroviø akcijos gali bûti tik nemate-rialiosios.

Visos bendroviø akcijos yra vardinës. Vardinës materialiosiosyra tokios akcijos, kuriø savininkas (akcininkas) nurodytas paèioje ak-cijoje. Kai vardinës materialiosios akcijos perleidþiamos kitiems as-menims, jose padaromas atitinkamas áraðas, vadinamas indosamentu.Indosamente áraðomi duomenys apie asmená, kuriam akcija perleidþia-ma, taip pat áraðo data, pasiraðo akcijà perleidþiantis ir ásigyjantis as-muo. Uþdarosios akcinës bendrovës ástatuose gali bûti nustatyta, kadvietoj materialiøjø akcijø akcininkams iðduodami akcijø sertifikatai.Vardinës nematerialiosios yra akcijos, kurios savininko vardu laiko-mos asmeninëje vertybiniø popieriø sàskaitoje. Toje sàskaitoje pada-ryti áraðai yra nematerialiøjø akcijø savininko nuosavybës teisës árody-mas. Akcinës bendrovës akcininkø asmeninës vertybiniø popieriø sà-skaitos tvarkomos vertybiniø popieriø rinkà reglamentuojanèiø teisësaktø nustatyta tvarka.

Pagal suteikiamas teises akcijos skirstomos á paprastàsias ir privi-

legijuotàsias. Paprastosios yra akcijos, kurios nesuteikia jø savininkamsjokiø iðimtiniø teisiø. Jos sudaro pagrindinæ bendrovës akcijø dalá.Privilegijuotosios yra akcijos, kurios suteikia jø savininkams tam tikrasiðimtines turtines (paprastai garantuojami nustatyto dydþio dividen-dai ir jø iðmokëjimas pirmumo tvarka) ir neturtines teises (ástatuosegali bûti nustatoma, jog privilegijuotøjø akcijø savininkai neturi bal-savimo teisës, negali bûti renkami á bendrovës valdymo organus ir kt.).Privilegijuotøjø akcijø bendra nominali vertë negali bûti didesnë kaip1/3 ástatinio kapitalo. Keisti paprastàsias akcijas á privilegijuotàsiasdraudþiama.

Obligacija – tai skolos vertybinis popierius, patvirtinantis josturëtojo teisæ gauti ið obligacijà iðleidusio asmens nominalià obligaci-jos vertæ, metines palûkanas ar kitoká ekvivalentà bei suteikiantis ki-tas teises, paprastai nurodomas paèioje obligacijoje ar nutarime jasiðleisti. Uþdarosioms akcinëms bendrovëms ástatymas draudþia platin-ti obligacijas viešai.

249

II skyrius. ASMENYS

3.4.1.10. Akcininkø turtinës ir neturtinës teisës irpareigos

Kiekvienas investuotojas, áneðantis lëðø á bendrovës ástatiná ka-pitalà, turi atitinkamas turtines ir neturtines teises. Kita vertus, akci-ninkai neturi jokiø turtiniø ásipareigojimø bendrovei, iðskyrus ásipa-reigojimà nustatyta tvarka apmokëti visas pasiraðytas akcijas emisijoskaina. Jeigu visuotinis akcininkø susirinkimas priima sprendimà pa-dengti bendrovës nuostolius papildomais akcininkø ánaðais, tai akci-ninkai, balsavæ „uþ“, privalo juos mokëti. Kiti akcininkai turi teisæpapildomø ánaðø nemokëti. Taèiau akcininkas savo veiksmais negalikenkti bendrovei, nes CK 2.50 straipsnis nustato:

„[...] kai juridinis asmuo negali ávykdyti prievolës dël juri-

dinio asmens dalyvio nesàþiningø veiksmø, juridinio asmens da-

lyvis atsako pagal juridinio asmens prievolæ savo turtu subsidia-

riai“.

Taigi iðimtiniais atvejais teisë leidþia padaryti iðimtis ir nukreip-ti reikalavimus á bendrovës akcininkus, o jei tai yra glaudþiai susijusiøjuridiniø asmenø grupë, – ignoruoti kiekvieno tos grupës dalyvio iden-tiðkumà pripaþástant tos grupës dalyviø ekonominá ir administracinávieningumà136.

Paprastàja akcija galima laisvai disponuoti, ji suteikia teisæ in-vestuotojui á bendrovës pelno dalá kartu apribodama investuotojo tur-tinæ atsakomybæ investicijos suma. Ji taip pat suteikia teisæ gauti in-formacijos apie bendrovæ ir daryti átakà bendrovës veiklai dalyvaujantvisuotiniuose akcininkø susirinkimuose balsavimo teisëmis.

Taèiau praktiðkai nebûtø ámanoma valdyti bendrovës, jei visaisbendrovës veiklos klausimais bûtø skelbiamas akcininkø referendu-mas. Akcininkais gali bûti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriø intere-sai, tikslai, investicinës perspektyvos ir galimybës nesutampa. Bendro-vës administracija privalo turëti galimybæ priimti sprendimus greitaibesikeièianèiomis rinkos sàlygomis, todël nesitikima, kad bendrovësakcininkai prisiims atsakomybæ uþ operatyviná bendrovës valdymà. Ðiospareigos paprastai tenka valdymo organams, kuriø nariai yra akcinin-kø renkami, skatinami, o prireikus – atleidþiami ir net gali bûti pa-


250


traukti atsakomybën, jei savo pareigas atlieka netinkamai.Pagrindinës akcininkø teisës, susijusios su akcininko nuosavy-

bës teisiø ágyvendinimu, yra teisë: 1) perleisti akcijà; 2) laiku ir regu-liariai gauti reikiamà informacijà apie bendrovæ; 3) dalyvauti ir bal-suoti visuotiniuose akcininkø susirinkimuose; 4) dalyvauti bendrovësvaldymo organø rinkimuose; 5) gauti bendrovës pelno dalá; 6) kreiptisá teismà dël paþeistø teisiø gynimo137.

3.4.1.11. Teisë disponuoti akcijomis

Viena ið akcininko nuosavybës teisiø – disponuoti akcijomis, t.y. jas parduoti, padovanoti, palikti palikimu ar kitaip perleisti, ið es-mës teisës aktø nëra ribojama. Nuosavybës teisës á akcijà, kaip ir á visus

daiktus, ágyjamos ir perleidþiamos su kai kuriais ypatumais. Akcininkuiteisës aktai leidþia perduoti netgi atskiras su akcija ágyjamas teises, obûtent balsavimo ir pirmumo teisæ – pirkti naujai iðleidþiamas akcijas.Akciniø bendroviø ástatymas numato, kad UAB akcijas ketinantis per-leisti asmuo privalo pranešti uþdarajai akcinei bendrovei138. Pirmeny-bæ ásigyti visas parduodamas uþdarosios akcinës bendrovës akcijas turiesami tos bendrovës akcininkai uþ kainà, ne maþesnæ nei akcininkasketino jas perleisti.

Akcijø perleidimo sandoriø apribojimai yra pagrásti tuo, kadakcininkams, ypaè tø bendroviø, kur maþas akcininkø skaièius, vis dël-to svarbu, kas yra kiti bendrovës kapitalo dalininkai. Kita vertus, akci-

ninkas gali pasitraukti ið akcinës bendrovës dalyviø tik parduodamas sa-

vo akcijas. Reikalauti gràþinti áneðtà á bendrovës kapitalà turtà jis negali.Akcininkas turi teisæ gauti tik likviduojamos bendrovës turto dalá, jei-gu jo dar bus likæ patenkinus visus kreditoriø reikalavimus.

Ástatymai taip pat numato apribojimus ásigijus atvirojo tipo ak-ciniø bendroviø akcijø kontrolinius paketus. Kontroliniu akcijø pake-tu laikomas toks akcijø kiekis, kuris jo savininkui suteikia teisæ tiesio-giai ar netiesiogiai kontroliuoti juridinio asmens finansinæ ir ûkinæveiklà. Teoriðkai jis lygus paprastai akcijø daugumai, taèiau praktiðkai

137 OECD Principles of Corporate Governance / Organisation for Economic Co-operation and Development. Paris, 1999.

138 Akciniø bendroviø ástatymo 47 str.

251

II skyrius. ASMENYS

jis gali bûti daug maþesnis. Vertybiniø popieriø rinkos ástatymo 19straipsnis numato, kad jeigu asmuo, veikdamas savarankiðkai ar kartusu kitais asmenimis, ágyja daugiau kaip 40 procentø balsø bendrovësakcininkø susirinkime, jis privalo perleisti vertybinius popierius, virði-janèius ðià ribà, arba pateikti privalomà oficialø pasiûlymà supirktilikusius bendrovës vertybinius popierius, suteikianèius balsavimo tei-sæ. Kita vertus, to paties ástatymo 19 str. numato, jog akcininkas, kurisásigyja akcijø paketà, kuris sudaro ne maþiau kaip 95 procentus balsa-vimo teisæ suteikianèio kapitalo, turi teisæ reikalauti, kad visi kiti ak-cinës bendrovës akcininkai parduotø jiems priklausanèias balso teisæsuteikianèias akcijas, o ðie privalo jas parduoti ástatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos teisës aktai taip pat numato apribojimus bendrovëms,superkanèioms savas akcijas139. Bendrovë visuotinio akcininkø susirin-kimo sprendimu turi teisæ ásigyti savø akcijø, bet ásigyjamø savø akcijønominalioji vertë kartu su kitomis jau turimomis akcijomis negali bûtididesnë kaip 1/10 ástatinio kapitalo. Bendrovë, ásigijusi savø akcijø,neturi teisës naudotis ðiø akcijø suteikiamomis turtinëmis ir neturti-nëmis teisëmis. Dar vienas teisës disponuoti akcijomis apribojimas nu-matytas Vertybiniø popieriø rinkos ástatyme: asmenys, kurie dël savotarnybinës padëties þino vieðai neatskleistà informacijà, negali suda-ryti sandoriø dël akcijø140. Šie draudimai taip pat taikomi kiekvienamasmeniui, kurio viešai neatskleistos informacijos tiesioginiais ar ne-tiesioginiais ðaltiniais galëjo bûti nurodyti asmenys arba kuris tokiàinformacijà iðgauna ástatymø draudþiamu bûdu.

Pagal Akciniø bendroviø ástatymà materialiosios akcijos savi-ninkas yra asmuo, nurodytas akcijoje, o nematerialiosios akcijos nuo-savybës teisë atsiranda nuo áraðo vertybiniø popieriø sàskaitoje pada-rymo momento141. Tik uþdarøjø akciniø bendroviø akcijos gali bûtimaterialiosios.

Nematerialiosios akcijos ir jø savininkai paþymimi áraðais verty-biniø popieriø sàskaitose. Uþdarøjø akciniø bendroviø nematerialiø-

139 Akciniø bendroviø ástatymo 54 str.140 Lietuvos Respublikos vertybiniø popieriø rinkos ástatymas. 1996 m. sausio 16 d.

Nr. I–1169. Þin., 1996. Nr. 16–412, 9 str.141 Akciniø bendroviø ástatymo 40 str.: 10. Materialiosios akcijos savininkas

(akcininkas) yra akcijoje nurodytas asmuo“. 9. Nematerialiosios akcijos savininkas(akcininkas) yra asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninë vertybiniø popieriø sàskaita.

252


jø akcijø sàskaitas tvarko jas iðleidusi uþdaroji akcinë bendrovë, o ak-ciniø bendroviø – Vertybiniø popieriø rinkos ástatyme nustatyti sà-skaitø tvarkytojai, kuriais gali bûti vertybiniø popieriø vieðosios apy-vartos tarpininkai ir Lietuvos centrinis vertybiniø popieriø depozito-riumas. Jeigu akcijas pasiraðæs asmuo per akcijø pasiraðymo sutartyjenustatytà terminà akcijø neapmoka, laikoma, kad akcijas ágijo patibendrovë, ánaðai uþ pasiraðytas akcijas negalioja. Ne vëliau kaip per12 mënesiø nuo akcijø pasiraðymo termino pabaigos bendrovë turiperleisti akcijas kitø asmenø nuosavybën arba sumaþinti ástatiná kapi-talà anuliuodama akcijas142.

3.4.1.12. Teisë laiku ir reguliariai gauti reikiamàinformacijà apie bendrovæ

Kalbant apie tinkamà akcininko nuosavybës teisiø ágyvendini-mà itin svarbus akciniø bendroviø teisinio reguliavimo ypatumas – in-formacijos apie bendrovës veiklà, áskaitant bendrovës finansinæ padë-tá, veiklos rezultatus, kapitalo nuosavybës struktûrà ir bendrovës val-dymà, absoliutumas, skaidrumas ir prieinamumas. Beje, ði informacijaturëtø bûti prieinama ne tik akcininkams, bet ir suinteresuotiems tre-tiesiems asmenims, t. y. kreditoriams, darbuotojams bei vartotojams,nes tai sudaro jiems sàlygas sëkmingiau pasirinkti verslo partneriusbei ávertinti veiklos rizikà.

Viena ið akcininkø neturtiniø teisiø, numatytø Akciniø ben-droviø ástatymo 18 straipsnyje, yra gauti informacijà apie bendrovæ.Taèiau Lietuvoje, kaip ir kitose ðalyse, akcininko teisës á informacijàgalimybë yra ribojama, atsiþvelgiant á jo kapitalo dalá bendrovëje. Vi-siems akcininkams prieinami metinës finansinës atskaitomybës doku-mentai, bendrovës veiklos ataskaitos, visuotiniø akcininkø susirinki-mø protokolai, akcininkø sàraðas. Akcininkas, kuriam nuosavybës tei-se priklauso akcijos, suteikianèios daugiau kaip 1/2 visø balsø, turiteisæ susipaþinti su visais bendrovës dokumentais. Taip pat siekianttinkamai ágyvendinti akcininkø teises akcininkø susirinkimuose, val-dyba ar bendrovës vadovas privalo pateikti akcininkams bendrovës me-tinæ finansinæ atskaitomybæ, pelno paskirstymo projektà, bendrovës

142 Akciniø bendroviø ástatymo 45 str. 12 d.

253

II skyrius. ASMENYS

veiklos ataskaità ir kità reikiamà informacijà darbotvarkës klausimamssvarstyti143. Bendrovës valdymo organams nevykdant pareigos pateiktiakcininkams reikiamà informacijà, akcininkø susirinkimo priimti spren-dimai teismo sprendimu gali bûti pripaþinti negaliojanèiais. Ástatymaitaip pat numato, kokia informacija turi bûti pateikiama juridiniø as-menø registrui, be to, bendrovës, kuriø akcijomis gali bûti prekiauja-ma vieðai vertybiniø popieriø birþoje, privalo pateikti dar iðsamesnæinformacijà. Vadovaujantis Vertybiniø popieriø rinkos ástatymo 7straipsniu, bendrovë, uþregistravusi akcijø emisijà Vertybiniø popie-riø komisijoje, kasmet visuomenei privalo pateikti metø prospektus-ataskaitas. Atsiþvelgiant á emitento ir jo iðleistø vertybiniø popieriøapyvartos dydá ir á tai, ar vertybiniai popieriai yra átraukti á vertybiniøpopieriø birþos prekybos sàraðus, nustaèius Vertybiniø popieriø komi-sijai, bendrovë turi pateikti ir ketvirèio bei pusmeèio ataskaitas. Pros-pekte emitentas turi pateikti finansinës atskaitomybës duomenis, in-formacijà apie savo veiklà, vertybinius popierius, vadovus bei sando-rius su asmenimis, susijusiais su emitentu ir veiklos partneriais. Infor-macijos turi bûti tiek, kad bûtø galima daryti pagrástas iðvadas apieemitento turtà, prievoles, finansinæ padëtá, pelnà ir nuostolius, taippat teises, sietinas su iðleidþiamais vertybiniais popieriais.

Grieþta informacijos atskleidimo tvarka yra itin svarbi akcinin-kams ágyvendinant savo teisæ balsuoti. Ðaliø, kuriose didelës ir akty-vios vertybiniø popieriø rinkos, patirtis rodo, kad informacijos atsklei-dimas yra svarbi priemonë, turinti átakos bendroviø veiklai ir inves-tuotojø apsaugai. Grieþta informacijos atskleidimo tvarka taip patpritraukia kapitalà ir didina pasitikëjimà vertybiniø popieriø rinka.

Kita vertus, reikalavimai, taikytini atskleidþiant informacijà, ne-turi sukelti bendrovëms pernelyg dideliø administraciniø sunkumø ariðlaidø, be to, informacijos atskleidimas neturi silpninti bendrovës kon-kurenciniø pozicijø, nebent jos nuslëpimas ið esmës klaidintø inves-tuotojà. Pateiktinos informacijos minimumui apibrëþti daugelyje ða-liø taikoma esminës informacijos koncepcija. Esmine laikoma tokiainformacija, kurios nuslëpimas arba iðkraipymas gali turëti átakos in-formacijos vartotojø priimtiems sprendimams.

Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organizacijos(OECD), prie kurios yra prisijungusios daug ðaliø, 1999 m. paskelb-


254


tuose Bendroviø valdymo principuose išvardyta informacija laikytinaesmine investuotojui:144 bendrovës operatyvinës ir finansinës veiklosrezultatai, finansinë bendrovës veiklos ataskaita, patvirtinta audito-riø, kuri laikoma labiausiai paplitusiu informacijos apie bendroves ðal-tiniu (jà reikëtø vertinti kartu su valdybos parengta bendrovës veiklosataskaita)145.

Beje, CK numato galimybæ akcininkams atlikti bendrovës veik-los tyrimà146, taèiau CK 2.125 straipsnyje ði teisë yra ribojama. Tikakcininkai, turintys ne maþiau kaip 1/10 bendrovës kapitalo, gali kreiptisá teismà reikalaudami atlikti bendrovës veiklos tyrimà. CK 2.127 str.numatyta, kad audito ámonæ skiria teismas ið abiejø ðaliø pateikto irsuderinto sàraðo.

144 OECD Principles of Corporate Governance / Organisation for Economic Co-operation and Development. – Paris, 1999.

145 Ataskaitoje turi atsispindëti:• Bendrovës uþdaviniai (átraukiant duomenis apie bendrovës politikà verslo etikos,

aplinkos apsaugos ir kitais visuomeninës politikos klausimais).• Stambiøjø akcijø paketø nuosavybë ir balsavimo teisiø pasiskirstymas.

Vertybiniø popieriø rinkos ástatymo 15 str. numato, kad asmuo, kuris veikdamassavarankiðkai ar kartu su kitais asmenimis, ágyja 1/10, 1/5, 1/3, 1/2, 2/3 ar 3/4balsø atskaitingo emitento visuotiniame akcininkø susirinkime, ne vëliau kaipper 7 dienas privalo praneðti Vertybiniø popieriø komisijai ir emitentui turimøbalsø skaièiø kartu pateikdamas duomenis apie vertybinius popierius,suteikianèius ateityje teisæ balsuoti arba turëti emitento akcijø. Tokia pat pareigayra ir tuo atveju, kai nurodytos ribos perþengiamos maþëjimo tvarka.

• Valdybos nariø ir svarbiausias pareigybes bendrovëje einanèiø asmenø sàrašas,duomenys apie juos ir gaunami atlyginimai. Investuotojams reikalinga šiinformacija, kad jie galëtø vertinti ðiø svarbiø bendrovei asmenø patirtá beikvalifikacijà, taip pat interesø konflikto atsiradimo galimybes. Akcininkamstaip pat svarbu, kokia forma ir dydþiu ðiems asmenims yra atsilyginama, kadgalëtø ávertinti atlyginimø politikos pranaðumus ir trûkumus bei tokios politikosátakà materialiniam bendrovës vadovø suinteresuotumui.

• Prognozuojami esminiai bendrovës veiklos rizikos faktoriai. Tokie rizikosfaktoriai gali bûti rizika, susijusi su konkreèios verslo ðakos sritimi, jos geografinepadëtimi, priklausomumu nuo tam tikrø medþiagø tiekimo, valiutø kursøpasikeitimo, finansø rinkø ir kt.

• Esminiai klausimai, susijæ su samdomais darbuotojais ir kitais ámonës veiklasuinteresuotais asmenimis. Informacija, susijusi su administracijos santykiaisbei politika samdomø darbuotojø, kreditoriø, tiekëjø, vietinës valstybinësvaldþios organø atþvilgiu, taip pat gali bûti naudinga.

• Valdymo struktûra ir politika. Informacijos apie bendrovës valdymo ágaliojimøpasiskirstymà tarp akcininkø, administracijos ir valdybos gali bûti labai svarbivertinant bendrovës valdymo kokybæ.

146 CK 2.124–2.131 str.

255

II skyrius. ASMENYS

3.4.1.13. Teisë dalyvauti ir balsuoti visuotiniuoseakcininkø susirinkimuose

Ágyvendindami savo nuosavybës teises akcininkai turi teisæ netik gauti informacijà, bet ir dalyvauti priimant sprendimus svarbiau-siais bendrovës veiklos klausimais. Akcininkams turi bûti suteikta tei-së dalyvauti visuotiniuose akcininkø susirinkimuose ir juose balsuoti.Uþ tai yra atsakinga bendrovës valdyba arba vadovas.

Visuotinis akcininkø susirinkimas organizuojamas ne reèiau kaipkartà per metus147. Susirinkimo iniciatyvos teisæ turi akcininkai, turin-tys ne maþiau kaip 1/10 visø balsø, stebëtojø taryba, valdyba (jei nesu-daroma – bendrovës vadovas)148. Svarbu ne tik praneðimo faktas irturinys, bet ir praneðimo bûdas. Praneðimà apie visuotiná akcininkøsusirinkimà bendrovës vadovas privalo paskelbti ástatuose nurodytojeperiodinëje spaudoje arba kiekvienam akcininkui áteikti pasiraðytinaiar iðsiøsti registruotu laiðku ne vëliau kaip likus 30 dienø iki visuoti-nio akcininkø susirinkimo dienos. Beje, visuotinio akcininkø susirin-kimo nutarimai pripaþintini negaliojanèiais, jeigu buvo paþeista susi-rinkimo organizavimo arba darbotvarkës sudarymo tvarka.

Visuotinio akcininkø susirinkimo darbotvarkës, dalyviø regist-

racijos sàraðo bei protokolo sudarymo, formos ir turinio reikalavimai.Ágyvendinant savo teisæ dalyvauti visuotiniuose akcininkø susirinki-muose akcininkui svarbu ne tik þinoti susirinkimo darbotvarkæ, bet irgalimybë dalyvauti jà rengiant. Darbotvarkës klausimai turi bûti su-formuluoti tiksliai, aiðkiai ir nedviprasmiðkai. Susirinkime dalyvaujantysakcininkai registruojami sàraðe nurodant akcininko vardà (pavadini-mà), akcininkui priklausanèiø akcijø rûðá ir skaièiø, balsø skaièiø, kurákiekvienam akcininkui suteikia jo turimos akcijos. Kiekviename visuoti-niame akcininkø surinkime turi bûti raðomas protokolas. Dalyviø re-gistracijos sàraðas ir dokumentai, árodantys, kad akcininkai buvo infor-muoti apie susirinkimà, turi bûti pridedami prie protokolo. Formaliosakcininkø susirinkimo organizavimo klaidos yra pagrindas naikinti ak-cininkø susirinkimo nutarimus bei jø pagrindu sudarytus sandorius.

147 Akciniø bendroviø ástatymo 24 str. 1 d.148 Ten pat.

256


Visuotinio akcininkø susirinkimo kompetencija ir balsavimo tvar-

ka. Visuotinio akcininkø susirinkimo kompetencija yra apibrëþiamaástatymu ir ástatais. Visuotinis akcininkø susirinkimas neturi teisës leistikitiems valdymo organams spræsti jo kompetencijai priklausanèiø klau-simø149. Taèiau jis turi teisæ spræsti ir kitus bendrovës ástatuose jo kom-petencijai priskirtus klausimus, jei pagal ástatymus tai nepriskirta kitøbendrovës organø kompetencijai ir jei pagal esmæ tai nëra valdymoorganø funkcija. Balsavimo susirinkimuose teisës suteikiamos akci-ninkams atsiþvelgiant á turimø akcijø, patvirtinanèiø jø kapitalo dalábendrovëje, skaièiø ir rûðá. Lietuvos, kaip ir daugelio ðaliø, teisës ak-tuose vadovaujamasi balsavimo akcijomis principu: „Viena akcija –vienas balsas“, taèiau yra ir iðimèiø. Ástatuose gali bûti nustatoma, jogprivilegijuotøjø akcijø savininkai neturi balsavimo teisës150, taèiau vi-sø paprastøjø akcijø savininkams balsuojant turi bûti uþtikrinamos vie-nodos teisës151.

Akcijø, kurios nëra iki galo apmokëtos, balsavimo teisës yra ap-ribotos152.

Visuotinis akcininkø susirinkimas gali priimti nutarimus, kai ja-me dalyvauja akcininkai, kuriems priklausanèios akcijos suteikia dau-giau kaip 1/2 visø balsø, pakartotinis susirinkimas turi teisæ priimtinutarimus, nesvarbu, kiek akcininkø besusirinktø. Beje, pakartotinia-me visuotiniame akcininkø susirinkime galioja tik neávykusiojo susi-rinkimo darbotvarkë153. Sprendimai, priimti visuotiniuose akcininkøsusirinkimuose, paþeidþiant jø suðaukimo, pravedimo ar balsavimo tvar-kà, akcininkø pareiðkimu gali bûti pripaþástami negaliojanèiais.

149 Akciniø bendroviø ástatymo 19 str. 5 d.150 Ten pat. 42 str. 7 d.151 Ten pat. 17 str. 2 d.: „Jei visos bendrovës akcijos, suteikianèios balsavimo teis¿,

yra vienodos nominaliosios vertës, kiekviena akcija visuotiniame akcininkø susirinkimesuteikia po vienà balsà“.

152 Ten pat. 17 str. 1 d.: „Balsavimo teisæ visuotiniuose akcininkø susirinkimuose,vykstanèiuose iki pirmosios akcijø emisijos apmokëjimo termino, nurodyto steigimo sutartyje,pabaigos, suteikia akcijos, uþ kurias ámokëti pradiniai ánaðai. Balsavimo teisæ kituosevisuotiniuose akcininkø susirinkimuose suteikia tik visiðkai apmokëtos akcijos“.


257

II skyrius. ASMENYS

3.4.1.14. Teisë rinkti bendrovës valdymo organus

Atstovaujamøjø bendrovës organø krizë, jø átakos bendrovësveiklai maþëjimas pastebimas daugelio ðaliø teisës aktuose. Akcinin-kø susirinkimo átakos bendrovës valdymui maþëjimas áteisintas CK 2.81straipsnyje. Jame numatyta, jog akcininkø susirinkimas jau nëra ben-drovës valdymo organas. Taip bendrovëse, ypaè atvirojo tipo, kurioseyra didelis akcininkø skaièius, valdymo funkcija atsiskiria nuo kapita-lo nuosavybës, nes akcininkø yra daug, jie yra neþinomi, o jø nuosavy-bës teisë tampa „tik juridine abstrakcija, o ne realybe“154. Taigi akci-ninkø átaka bendrovës valdymui pasireiðkia bûtent per galimybæ rinktiir atstatydinti valdymo organus.

Viena iš prieþasèiø, dël kuriø iðpleèiamos bendroviø valdymoorganø teisës suvarþant bendrovës atstovaujamuosius organus, yra tre-èiøjø asmenø, su kuriais valdymo organas bendrovës vardu sudaro san-dorius, interesø uþtikrinimas. Jei bendrovës valdymo organas sudarosandorá bendrovës vardu virðydamas savo kompetencijà, o kita sando-rio ðalis veikë sàþiningai, sandoris vis dëlto ápareigoja bendrovæ. Jituri teisæ iðsiieðkoti þalà ið sandorá sudariusio asmens bendraisiais pa-grindais155.

Visuotinis akcininkø susirinkimas renka ir atðaukia stebëtojøtarybos narius, jeigu ji nesudaroma, – valdybos narius, o jei nesudaro-ma ir ji – bendrovës vadovà.

3.4.1.15. Teisë gauti bendrovës pelno dalá

Dividendas yra akcininkui visuotinio akcininkø susirinkimo nu-tarimu paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybës teise pri-klausanèiø akcijø nominaliajai vertei. Dividendai negali bûti paskelb-ti ir iðmokëti akcininkams, jei bendrovës nuosavas kapitalas yra ma-þesnis arba iðmokëjus dividendus taptø maþesnis uþ ástatiná kapitalà,bendrovë yra nemoki ar iðmokëjusi dividendus taptø nemoki, ar fi-nansiniø metø rezultatas yra nuostolingas156. Visuotinio akcininkø su-

154 Fourastie J., Laleuf A. Révolution a I’Ouest. – Paris, 1957. P. 107.155 CK 2.83 str.156 Akciniø bendroviø ástatymo 60 str. 3 d.

258


sirinkimo paskelbti dividendai yra bendrovës ásipareigojimas akcinin-kams. Dividendus bendrovë iðmoka pinigais. Jeigu akcija nevisiðkaiapmokëta, akcininko dividendas maþinamas proporcingai neapmokë-tos akcijos kainos daliai, o jeigu yra pasibaigæs ir mokëjimo terminas,dividendas ið viso nemokamas.

3.4.1.16 Teisë kreiptis dël teisminës paþeistø teisiøgynybos

Vienas ið bûdø akcininkams ágyvendinti ir apsaugoti savo teisesyra galimybë inicijuoti teisminá procesà prieð bendrovës administraci-jà, valdybà, dominuojantájá akcininkà. Kaip rodo kitø ðaliø patirtis,svarbus akcininkø teisiø apsaugos lygá rodantis veiksnys yra veiksmin-gø paþeistø teisiø gynybos priemoniø, nereikalaujanèiø dideliø iðlai-dø ir laiko, egzistavimas. Iki 1998 m. Lietuvoje akcininkai ieðkiniusgalëjo teikti labai ribotai, nes bylose, kuriose buvo ginèijamas bendro-vës sandoris, akcininkas buvo laikomas netinkama ðalimi. 1995 m. gruo-dþio 20 d. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo apþvalgos „Dël ástatymøtaikymo teismø praktikoje nagrinëjant civilines bylas, kuriose pasko-los sutarèiø ávykdymas uþtikrintas ákeitimo, laidavimo bei garantijossutartimis“ 4 dalyje157 nurodyta, kad sandorius gali ginèyti tik mate-rialinio teisinio santykio dalyviai – sutarties ðalys. Akcininkai yra tikakcijø, o ne bendrovës turto savininkai. Akcininkas nëra bendrovësvardu sudaryto sandorio subjektas, ið ðio sandorio neatsiranda jo civi-linës teisës ar pareigos, todël jis teisës reikðti ieðkiná neturi. Savo tei-ses jis ágyvendina per visuotiná akcininkø susirinkimà.

1998 m. balandþio 17 d. ásigaliojus Lietuvos Respublikos akci-niø bendroviø ástatymo pakeitimams ir papildymams, iðplëstos akci-ninkø teisës ginèyti bendrovës veiksmus. Buvo átvirtinta bendrovës ak-cininko teisë skøsti teismui direktoriaus sudaromus sandorius, kurievirðija jo kompetencijà, normalià ûkinæ rizikà, bei reikalauti atlygintidël tokio sandorio patirtà þalà (1998 m. kovo 19 d. Nr. VIII–666 ABÁredakcijos 29 str. 11 d.). Ðiuo metu galiojanèio Akciniø bendroviø

157 </http://www.lat.lt>

259

II skyrius. ASMENYS

ástatymo 16 str.) numato akcininko teisæ kreiptis á teismà su ieðkiniudël neteisëtais vadovo arba valdybos nariø veiksmais bendrovei pada-rytos þalos atlyginimo, taip pat kitais ástatymø nustatytais atvejais.Ieðkiniai dël bendroviø organø priimtø sprendimø ar kitø veikø galibûti pareiðkiami per tam tikrà terminà. ABÁ 19 straipsnio 10 dalyjenustatytas 30 dienø terminas. CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato trijømënesiø ieðkinio senaties terminà skundþiant juridinio asmens orga-no sprendimus, taèiau ðioje teisës normoje taip pat nurodyta, kad ðisterminas taikomas tada, kai kiti ástatymai nenumato kitokio termino.Kadangi ABÁ yra specialusis ástatymas, laikytina, kad turi bûti laiko-masi jame nustatyto ieškininio senaties termino.

3.4.1.17. Akcinës bendrovës valdymo organai

Terminas „bendrovës valdymas“ Prancûzijoje verèiamas gouver-

nement d’enterprise, Italijoje – Governo dell’ impresa, Vokietijoje – Un-

ternehmensversfassung. Toronto vertybiniø popieriø komisijos nuomo-ne, bendrovës valdymas yra „procesas, kuriuo siekiama vadovauti irvaldyti akcinës bendrovës verslà akcininkø naudai kartu iðlaikant ben-drovës finansiná stabilumà. Ðiuo procesu siekiama nustatyti valdymogaliø pasidalijimà ir atskaitomybæ tarp akcininkø, direktoriø, valdy-bos ir administracijos. Direktoriai ir valdyba taip pat turi atsiþvelgti ákitø suinteresuotø grupiø, darbuotojø, vartotojø, tiekëjø, visuome-nës ir kt. interesus (stakeholders)“. Ðis apibrëþimas parodo anglosaksønuostatà, kad verslas pirmiausia turi atitikti investuotojø interesus158.

Bendrovës valdymo struktûra ávairiose ðalyse skiriasi, taèiau ga-lima iðskirti dvi pagrindines valdymo sistemas: 1) dviejø grandþiø sis-temà, apimanèià valdybà, kaip vykdantájá organà, ir tarybà, kaip pri-þiûrintájá organà; 2) vienos grandies sistemà, apimanèià tik vienà ben-drà valdymo organà.

158 Guidelines for Improved Corporate Governance in Canada. Report of theToronto Stock Exchange Committee. December, 1994.

260


10 lentelë. Bendrovës valdymo sistemos Europos Sàjungos ðalyse159

Lietuvos akciniø bendroviø ástatyme yra numatyti ðie bendrovësorganai: visuotinis akcininkø susirinkimas, stebëtojø taryba, valdyba irbendrovës vadovas. Pagal CK 2.81 straipsná juridinio asmens valdymoorganø nariai gali bûti tik fiziniai asmenys, o kitø organø nariai – irfiziniai, ir juridiniai asmenys. Taigi Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kito-se ðalyse, reikalaujama, kad bendrovës valdymo organai bûtø tik fizi-niai asmenys (Suomija, Airija, Italija, Ðvedija), kitur valdymo organaisudaromi tiek ið fiziniø, tiek ið juridiniø asmenø (Belgija, Prancûzija,Liuksemburgas, Ispanija). Niekur Europos Sàjungoje, iðskyrus Pran-cûzijà, nereikalaujama, kad jie bûtinai turëtø bendrovës akcijø. Re-miantis CK kiekvienas juridinis asmuo turi turëti vienasmená ar kole-gialø valdymo organà ir dalyviø susirinkimà, jeigu steigimo dokumen-tuose ir juridiniø asmenø veiklà reglamentuojanèiuose ástatymuosenenumatyta kitokia organø struktûra.

Bendrovëje privalomi organai yra visuotinis akcininkø susirin-kimas ir bendrovës vadovas. Bendrovëje gali bûti sudaromas kolegia-lus prieþiûros organas – stebëtojø taryba ir kolegialus valdymo orga-nas – valdyba. Jeigu bendrovëje nesudaroma stebëtojø taryba, jos funk-cijos kitiems bendrovës valdymo organams nepriskiriamos.

Vienos grandiesvaldymo sistema

Miðri vienos ir dviejøgrandþiø valdymo sistema

Dviejø grandþiøvaldymo sistema

DanijaGraikija

AirijaItalija

LiuksemburgasIspanijaÐvedijaAnglija

AustrijaVokietija

BelgijaSuomija

PrancûzijaNorvegija

PortugalijaLietuva

159 The Simplification of the Operating Regulations for Public Limited Companiesin the European Union: Final Report, December 1995 / European Commision. – Luxem-bourg, 1996. P. 21.

261

II skyrius. ASMENYS

Jeigu bendrovëje nesudaroma valdyba, akciniø bendroviø ásta-tymo nustatytas jos funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybæ perimabendrovës vadovas, iðskyrus tas funkcijas, teises ir pareigas, kurias pa-gal ástatymà perima stebëtojø taryba arba visuotinis akcininkø susirin-kimas.

CK 2.82 straipsnis numato, jog juridiniø asmenø organø kom-petencijà ir funkcijas nustato atitinkamos teisinës formos juridiniusasmenis reglamentuojantys ástatymai ir juridinio asmens steigimo do-kumentai.

Bendrovës valdymo organø fiduciariniø pareigø doktrina. Ben-drovës valdymo organø nariai atstovauja bendrovei palaikant santy-kius su treèiaisiais asmenimis. Beje, remiantis 1968 m. kovo 9 d. Euro-pos Sàjungos direktyva Nr. 68/151, atstovavimo bendrovei apriboji-mai, numatyti bendrovës ástatuose ar vietiniuose teisës aktuose, ne-ápareigoja treèiøjø asmenø, iðskyrus iðimtis, kai ástatymas arba ástatainumato kolektyviná atstovavimà. Lietuvos CK 2.83 straipsnio reikala-vimai ið esmës atitinka minëtàjà Europos Sàjungos direktyvà. Valdy-mo organo narys turi valdyti bendrovæ kaip protingas, atsakingas beisàþiningas savininkas ir atsakyti uþ netinkamà savo pareigø atlikimà.Árodinëti, kad valdymo organo narys nepaþeidë savo pareigø tyèia ardël neatsargumo, tenka valdymo organo nariui.

Tiek anglosaksø, tiek romanø-germanø teisinëse sistemose la-bai iðplëtota fiduciarinës valdymo organø atsakomybës doktrina. Pa-stebëtini tokie pagrindiniai jos bruoþai: 1) visose Europos Sàjungosðalyse egzistuoja individuali ar kolektyvinë valdymo organø nariø civi-linë, o kai kuriose ðalyse ir baudþiamoji atsakomybë; 2) árodinëti to-kiose bylose tenka valdymo organø nariams; 3) ieðkiniai dël valdymoorganø atsakomybës yra palyginti reti, taèiau pastaruoju metu jø dau-gëja; 4) plëtojama bendrovës valdymo organø civilinës atsakomybësdraudimo rûðis.

Bendrovës valdymo organai privalo veikti tik bendrovës ir josakcininkø naudai. Bendrovës valdymo organai neturi teisës priimtisprendimø ar atlikti kitø veiksmø, kurie paþeidþia bendrovës ástatus,yra prieðingi ástatuose nurodytiems bendrovës veiklos tikslams, aki-vaizdþiai virðija normalià gamybinæ-ûkinæ rizikà, yra akivaizdþiai nuos-tolingi (prekiø, paslaugø ar darbø pirkimas didesnëmis arba jø parda-

262


vimas maþesnëmis negu rinkos kainomis, bendrovës turto ðvaistymas),ar akivaizdþiai ekonomiškai nenaudingi.

Lietuvoje asmeninës valdymo organø nariø atsakomybës insti-tutas pradëtas plëtoti labai neseniai. Ðtai civilinëje byloje pagal Vil-niaus m. savivaldybës valdybos (akcininko) ieðkiná atsakovams UAB„Sangreta“ ir S. Jasiulionienei dël bendrovës patalpø pardavimo uþ100 000 Lt, nors jø rinkos vertë buvo 435 297 Lt, 2000 m. kovo 29 d.Aukðèiausiasis Teismas konstatavo, kad bendrovæ ir jos valdymo orga-

nus sieja fiduciariniai, t. y. tarpusavio pasitikëjimu grindþiami, santy-

kiai, todël visi bendrovës organai privalo veikti atsiþvelgdami iðimtinai á

bendrovës interesus. Vienokiø ar kitokiø asmeniniø interesø turëjimasneatleidþia bendrovës valdymo organo nario nuo jo fiduciarinës pa-reigos veikti atsiþvelgiant tik á bendrovës interesus. Jeigu jis to negali,apie tai informavæs kitus bendrovës valdymo organus privalo nebe-spræsti to klausimo, dël kurio kyla konfliktas. Ðioje byloje LietuvosAukðèiausiasis Teismas ápareigojo teismà, kuris nagrinës ðià bylà ið nau-jo, iðsiaiðkinti, kokia buvo tikroji parduotø patalpø rinkos vertë, kartunustatant, ar nebuvo konflikto tarp S. Jasiulionienës, kaip bendrovësakcininkës, ir jos, kaip bendrovës valdybos pirmininkës, interesø; ar jiatskleidë interesø konflikto faktà kitiems valdybos nariams ir akcinin-kams; ar tikrai ji veikë iðimtinai bendrovës interesais160.

ABÁ nustatytos tam tikros interesø konfliktø prevencijos prie-monës: 1) stebëtojø tarybos narys negali bûti bendrovës, antrinës ben-drovës ir ðià bendrovæ patronuojanèios bendrovës vadovas arba valdy-bos narys; 2) kiekvienas kandidatas á bendrovës valdymo organø na-rius privalo informuoti já renkantá valdymo organà, kur ir kokias pa-reigas jis eina, kaip jo kita veikla susijusi su bendrove ir su bendrovesusijusiais kitais juridiniais asmenimis.

Visuotinis akcininkø susirinkimas yra atstovaujamasis bendro-vës organas. Tik visuotinis akcininkø susirinkimas turi teisæ: 1) keisti irpapildyti bendrovës ástatus; 2) rinkti ir atðaukti audito ámonæ, stebë-tojø tarybos narius, jeigu stebëtojø taryba nesudaroma, – valdybosnarius, o jeigu nesudaroma valdyba, – bendrovës vadovà; 3) tvirtintimetinæ finansinæ atskaitomybæ, valdybos (jei ji nëra sudaryta, – bend-

160 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis, civilinë byla Nr.3K–3–383/2000. < /http://www.lat.lt>

263

II skyrius. ASMENYS

rovës vadovo) pateiktà bendrovës veiklos ataskaità; 4) priimti nutari-mà padidinti arba sumaþinti ástatiná kapitalà; 5) nustatyti bendrovësiðleidþiamø akcijø klasæ, skaièiø, nominalià vertæ ir minimalià emisijoskainà; 6) priimti nutarimà atðaukti visiems akcininkams pirmumo tei-sæ ásigyti bendrovës iðleidþiamø akcijø arba obligacijø; 7) priimti nuta-rimà iðleisti konvertuojamàsias obligacijas, keisti vienos klasës ben-drovës akcijas á kitos; 8) priimti nutarimà likviduoti ar reorganizuotibendrovæ ar atðaukti bendrovës likvidavimà; 9) dvejus metus nuo akci-nës bendrovës registravimo tvirtinti bendrovës sandorius dël turto ási-gijimo ið bendrovës steigëjo, kai atskiro sandorio arba bendra sando-riø suma yra ne maþesnë kaip 1/10 bendrovës ástatinio kapitalo; 10)priimti nutarimà dël pelno paskirstymo.

Visuotinis akcininkø susirinkimas gali priimti ir kitus nutari-mus, pagal Akciniø bendroviø ástatymà nenumatytus kitiems bendro-vës valdymo organams. Be to, visuotinio akcininkø susirinkimo nuta-rimai priimami paprasta dalyvaujanèiø susirinkime akcininkø balsø dau-guma, iðskyrus ástatyme numatytus atvejus.

Stebëtojø taryba yra kolegialus bendrovës veiklos prieþiûrà at-liekantis organas, kurio veiklai vadovauja jos pirmininkas.

Stebëtojø tarybos nariø skaièiø nustato bendrovës ástatai, ta-èiau nariø turi bûti ne maþiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15. Stebëtojøtarybà renka visuotinis akcininkø susirinkimas. Jos nariu negali bûtibendrovës valdybos narys, bendrovës vadovas bei asmuo, kuris pagalLietuvos Respublikos ástatymus neturi teisës eiti ðiø pareigø. Stebëto-jø taryba: 1) renka ir atðaukia ið pareigø valdybos narius (jei valdybanesudaroma, – bendrovës vadovà). Be to, jei bendrovë dirba nuosto-lingai, stebëtojø taryba privalo svarstyti, ar valdybos nariai (jei valdybanesudaroma, – bendrovës vadovas) tinka eiti pareigas; 2) priþiûri val-dybos ir bendrovës vadovo veiklà, kaip naudojami finansiniai iðtek-liai, rûpinasi gamybos ir valdymo organizavimu, kapitalo rentabilu-mu, darbo apmokëjimu, amortizaciniais atskaitymais, bendrovës fi-nansinës bûklës perspektyvomis; 3) pateikia visuotiniam akcininkø su-sirinkimui pasiûlymus ir atsiliepimus apie bendrovës metinæ finansinæatskaitomybæ, pelno paskirstymo projektà ir valdybos (bendrovës va-dovo) parengtà bendrovës veiklos ataskaità; 4) teikia siûlymus valdy-bai ir bendrovës vadovui atðaukti jø sprendimus, kurie prieðtaraujaLietuvos Respublikos ástatymams, bendrovës ástatams ar visuotinio ak-

264


cininkø susirinkimo nutarimams; 6) sprendþia kitus ástatuose, taip patvisuotinio akcininkø susirinkimo nutarimuose numatytus ir priskirtusbendrovës ir jos valdymo organø veiklos prieþiûros klausimus.

Stebëtojø taryba neturi teisës pavesti ar perduoti vykdyti savofunkcijø valdybai ar bendrovës vadovui.

Valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurio veiklai vadovau-ja jos pirmininkas.

Valdybos nariø skaièiø, kuris negali bûti maþesnis kaip 3, nusta-to bendrovës ástatai. Bendrovës valdybos nariu negali bûti bendrovës,dukterinës bendrovës ar jà patronuojanèios bendrovës stebëtojø tary-bos narys bei asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos ástatymus ne-turi teisës eiti ðiø pareigø. Valdyba: 1) tvirtina bendrovës veiklos stra-tegijà, bendrovës valdymo struktûrà ir pareigybes; 2) renka ir atðaukiabendrovës vadovà, tvirtina jo pareiginius nuostatus ir atlyginimà;3) tvirtina pareigas, á kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;4) tvirtina bendrovës filialø ir atstovybiø nuostatus; 5) analizuoja irvertina bendrovës vadovo pateiktà medþiagà apie bendrovës komerci-næ ûkinæ veiklà, finansinës atskaitomybës ir pelno paskirstymo pro-jektà; 6) priima sprendimus, kad bendrovë taptø kitø juridiniø asme-nø steigëja, dalyve, steigti filialus ir atstovybes; 7) priima sprendimusdël ilgalaikio turto, kurio balansinë vertë didesnë kaip 1/12 bendrovësástatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, ásigijimo, ákeiti-mo ir hipotekos bei prievoliø, kuriø suma didesnë kaip 1/20 bendro-vës ástatinio kapitalo, ávykdymo laidavimo ar garantavimo, taip patsprendimà restruktûrizuoti bendrovæ. Valdybos nariai privalo atlygin-ti bendrovei nuostolius, padarytus dël pareigø numatytø ástatymuosearba ástatuose nevykdymo.

Bendrovës vadovas yra vienasmenis bendrovës valdymo organas(prezidentas, generalinis direktorius, direktorius). Su juo sudaromadarbo sutartis. Bendrovës vadovas organizuoja kasdieninæ bendrovësveiklà, priima á darbà ir atleidþia darbuotojus, skatina juos ir skirianuobaudas, atstovauja bendrovei palaikant santykius su treèiaisiaisasmenimis ir teisme bei arbitraþe.

Akciniø bendroviø vadovø, kurie dirba bendrovëje pagal darbosutartá, teisinë padëtis yra specifiðka. Bendrovës vadovus ástatymai pri-paþásta bendroviø darbuotojais ir jiems yra taikomos kai kurios darboástatymø nuostatos. Kita vertus, akcinës bendrovës vadovo, kaip ben-

265

II skyrius. ASMENYS

drovës valdymo organo, teisiná statusà reglamentuoja civilinës teisësnormos, taikomos akciniø bendroviø organø veiklai reguliuoti. Akci-nës bendrovës vadovo, dirbanèio pagal darbo sutartá, teisinio statusodualistinæ prigimtá pabrëþë ir Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniøbylø skyriaus iðplëstinë teisëjø kolegija 2001 m. spalio 16 d. nutartyje,priimtoje byloje V. Paliûnas prieð Radviliðkio rajono savivaldybæ irkt.161 Anot teismo, ástatymø leidëjas, priimdamas ir paskelbdamas 1998m. kovo 19 d. ástatymà Nr. VIII–666, iðreiðkë valià nuo 1998 m. balan-dþio 17 d. atsisakyti Darbo ástatymø kodekso nuostatø taikymo akci-niø bendroviø vadovø ir asmenø, atliekanèiø jø funkcijas, atsakomy-bës uþ jø padarytà þalà bendrovei teisiniams santykiams reguliuoti:atsisakyta materialinës atsakomybës ribojimo vadovo darbo uþmokes-èiø sumomis ir bendrovës tiesioginiais nuostoliais principø, nustatytinauji materialinës atsakomybës taikymo pagrindai ir principai, kuriesavo pobûdþiu labiau atitinka klasikinius deliktinës atsakomybës civi-linio teisinio instituto, o ne darbuotojø materialinës atsakomybës darboteisinio instituto kriterijus. Ðiuos teisinius santykius reguliuojanèiøtaisykliø átraukimas á civilinës teisës ðaltiná – Akciniø bendroviø ástaty-mà – bei deliktinës atsakomybës principø pritaikymas rodo, jog ben-droviø vadovø atsakomybës uþ jø padarytà þalà bendrovei teisiniaisantykiai perkelti ið darbo teisës á civilinës teisës reguliavimo sritá.

Bendrovës vadovas atsako uþ: 1) bendrovës veiklos organizavi-mà bei jos tikslø ágyvendinimà; 2) metinës finansinës atskaitomybëssudarymà; 3) informacijos pateikimà visuotiniam akcininkø susirinki-mui, valdybai; 4) bendrovës dokumentø ir duomenø pateikimà juridi-niø asmenø registro tvarkytojui, kitø pareigø, numatytø ástatymuose,bendrovës ástatuose bei pareiginiuose nuostatuose vykdymà. Jei ben-drovës vadovas ar jo pavaduotojas sudarë sandorá virðydamas savo kom-petencijà, normalià ûkinæ rizikà ar atliko kitus neteisëtus veiksmus irdël to bendrovei padarë þalos (áskaitant ir negautà pelnà) arba dël toðie asmenys gauna tiesioginës ar netiesioginës naudos bendrovës arjos akcininkø sàskaita, bendrovë ir bendrovës akcininkas ar akcininkaituri teisæ teismine tvarka reikalauti atlyginti dël tokio sandorio arbatokiø veiksmø patirtà þalà (áskaitant ir negautà pelnà). Be to, bendro-vës vadovas, sudaræs sandorá virðydamas savo kompetencijà, yra subsi-

161 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartis, civilinë byla Nr. 3K–7–760/2001.

266


diariai atsakingas, jei treèiojo asmens reikalavimas nëra visiðkai pa-tenkinamas ið bendrovës (CK 2.83 str.).

Auditas ir revizija akcinëse bendrovëse. Vienas ið bûdø uþtik-rinti bendrovës valdymo efektyvumà yra patikima iðorinë kontrolë. Iðiðorës bendrovæ kontroliuoja auditoriai, kuriuos renka akcininkø su-sirinkimas, nors daþnai didþiausià átakà juos pasirenkant turi stebëto-jø taryba arba valdyba. Pastebima, ypaè Vakarø Europos ðalyse, kadstiprëja bendrovës kontrolinës funkcijos, kartais net varþant akcinin-kø ágaliojimus. Bendrovëse kontrolines funkcijas atlieka revizoriai(Prancûzija), kontrolieriai (Vokietija), auditoriai (Anglija, JAV). Pa-vyzdþiui, Prancûzijoje revizoriaus funkcijas turi teisæ atlikti tik toksfizinis ar juridinis asmuo, kuris yra átrauktas á specialø regioninës bu-halteriø komisijos sàraðà. Toks asmuo privalo pateikti savo nepriekaið-tingos reputacijos ir atitinkamos kvalifikacijos árodymus. Revizoriaiyra atsakingi bendrovei ir tretiesiems asmenims uþ klaidas ir nepaten-kinamà bendrovës veiklos kontrolæ. Auditoriø veiklà reguliuoja Að-tuntoji Europos Sàjungos Tarybos direktyva162 ir vidaus ástatymai.

Nei auditorius, nei revizorius Lietuvoje neávardijamas kaip vie-nas ið bendrovës organø, kaip yra Suomijoje, kur auditorius ávardija-mas kaip vienas ið trijø bendrovës organø. Revizorius ir auditoriuskontroliuoja bendrovës finansinæ veiklà ir teikia iðvadas dël finansi-nës atskaitomybës. Ðie duomenys pateikiami juridiniø asmenø registruiir yra informacinë bazë tretiesiems asmenims, turintiems reikalø su ben-drove, t. y. draudimo kompanijoms, kreditoriams, tiekëjams, klientams,investuotojams bei darbuotojams, vertinantiems bendrovës patikimu-mà. Minëtoje Europos Sàjungos direktyvoje nurodyta, kad Valstybiønariø ástatymai turi numatyti audito kompanijos atsakomybæ audituo-tai kompanijai, o normø, numatanèiø audito kompanijos atsakomybætretiesiems asmenims, nëra, taèiau joje pasakyta, kad Valstybës narëspaèios gali nustatyti audito kompanijø atsakomybæ akcininkams ir ki-tiems tretiesiems asmenims pagal bendrosios privatinës teisës princi-pus163. Lietuvoje auditoriaus atsakomybë aptarta Audito ástatyme164.

162 1984 m. balandþio 10 d. Aðtuntoji Tarybos direktyva 84/253/EEB dël asmenø,atsakingø uþ privalomo apskaitos dokumentø audito atlikimà, patvirtinimo. OJ L126/20. 1984.

163 Andenas M. Disciplining Auditors – Problems of Parallel Disciplinary and CivilProceedings // Developments in European Company Law. – London, 1996. Vol. 1.

164 Lietuvos Respublikos audito ástatymas. 1999 m. birþelio 15 d. Nr. VIII–1227.Þin., 1999. Nr. 59–1916, 36 str.

267

II skyrius. ASMENYS

Bendrovës vadovas ir valdyba privalo pateikti auditoriui jo rei-kalaujamus finansinius dokumentus. Auditorius paslaugas teikia pa-gal atlygintinø paslaugø teikimo sutartá (CK 6.716–6.724 str.) laikyda-masis auditoriaus profesijai keliamø reikalavimø ir atsako pagal su-tartinæ civilinæ atsakomybæ reglamentuojanèias normas.

3.4.1.18. Bendrovës pabaiga

Bendrovë pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo bûdu.Bendrovës likvidavimo pagrindas yra juridinis faktas, sukurian-

tis suinteresuotam asmeniui ar organui iniciatyvos teisæ ir(ar) teisæpriimti sprendimà likviduoti bendrovæ ir pradëti likvidavimo proce-dûrà.

Bendrovës likvidavimas – tai procedûra, kurià uþbaigus, iðnykstajuridinis asmuo. Iðskirtinos dvi bendrovës likvidavimo pagrindø gru-pës: 1) nepriverstinis bendrovës likvidavimas; 2) priverstinis bendrovëslikvidavimas dël ástatymø ágaliotø subjektø priimtø sprendimø:

Bendrovës likvidavimo procedûra prasideda priëmus sprendimàlikviduoti bendrovæ. Likviduojamos bendrovës statusas nustatomas

• Pasibaigæs ástatuose nurodytas bendrovës veiklos ter-minas;

• Visuotinio akcininkø susirinkimo nutarimaslikviduoti bendrovæ;(Visuotinis akcininkø susirinkimas negalipriimti nutarimo likviduoti nemokià bendrovæ.)

• Teismo ar kreditoriø susirinkimo sprendimas likvi-

duoti bankrutavusià bendrovæ;

• Teismo sprendimas likviduoti bendrovæ uþ Lietu-vos Respublikos ástatymø nustatytus teisës paþeidi-mus (pvz., remiantis veiklos tyrimo rezultatais (CK

2.131 str.), juridiniø asmenø registro tvarkytojo ini-ciatyva);

• Teismo sprendimas pripaþinti bendrovæ neteisëtai

ásteigta.

Nepriverstinis

Priverstinis

268


áraðu juridiniø asmenø registre. Prieð likviduojamos ámonës statusàágijusios bendrovës pavadinimà raðomas þodis „likviduojama“.

Visuotinis akcininkø, teismas arba juridiniø asmenø registro tvarkytojas,priëmæ sprendimà likviduoti bendrovæ, privalo paskirti likvidatoriø.Likvidatorius nuo paskyrimo dienos ágyja savo teises ir pareigas, obendrovës organai, iðskyrus visuotiná akcininkø susirinkimà, netenkaágaliojimø valdyti bendrovæ.

Likvidatorius turi bendrovës valdybos ir bendrovës vadovo tei-ses ir pareigas. Jis atstovauja likviduojamai bendrovei teisme, esantsantykiams su valstybës valdþios ir valdymo institucijomis, kitais juri-diniais ir fiziniais asmenimis. Likvidatoriui keliami tie patys reikalavi-mai kaip ir bendrovës vadovui. Bendrovës likvidatorius: 1) atlieka ma-terialiniø, finansiniø vertybiø inventorizacijà ir suraðo jø priëmimoaktà, sudaro likvidavimo laikotarpio pradþios bendrovës finansinæ at-skaitomybæ (likvidavimo balansà), suraðo bendrovës likvidavimo aktà;2) baigia sandorius su bendrovës kreditoriais ir skolininkais ir pagalsavo kompetencijà sudaro naujus sandorius; 3) parduoda bendrovësturtà; 4) nutraukia darbo sutartis su bendrovës darbuotojais ir atsi-skaito su jais; 5) paskirsto akcininkams likusá bendrovës turtà; 6) per-duoda likviduotos bendrovës dokumentus saugoti Archyvø ástatymonustatyta tvarka; 7) pateikia juridiniø asmenø rejestro tvarkytojui do-kumentus, reikalingus likviduotà bendrovæ iðregistruoti ið rejestro, at-lieka kitas teisës aktuose numatytas pareigas.

Likviduojama bendrovë gali sudaryti tik tuos sandorius, kurieyra susijæ su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatytisprendime likviduoti juridiná asmená.

Visuotinio akcininkø susirinkimo priimtas nutarimas dël ben-drovës likvidavimo negali bûti atðauktas, jei bent vienas akcininkasgavo dalá likviduojamos bendrovës turto.

Jeigu likviduojant bendrovæ iðaiðkëja, kad ji negalës ávykdytivisø savo ásipareigojimø, ámonës likvidatorius privalo nedelsdamas su-stabdyti visus mokëjimus ir pateikti pareiðkimà teismui dël bankrotobylos iðkëlimo ámonei.

Apie bendrovës likvidavimà turi bûti paskelbta ástatuose nuro-dytoje periodinëje spaudoje tris kartus ne maþesniais kaip 30 dienøintervalais ar vieðai paskelbta vienà kartà ir praneðta visiems kredito-riams raðtu. Apie likvidavimà ne vëliau kaip pirmà vieðo paskelbimo

269

II skyrius. ASMENYS

dienà taip pat praneðama juridiniø asmenø registrui. Likvidatoriuspraneða juridiniø asmenø registrui apie nutarimà likviduoti bendrovæir savo duomenis.

Likviduojamos bendrovës kreditoriø reikalavimai tenkinami CK2.113 straipsnio nustatyta tvarka. Po to iðmokamas sukauptas dividen-das privilegijuotøjø akcijø su kaupiamuoju dividendu savininkams.Likæs likviduojamos bendrovës turtas iki bendrovës iðregistravimo pa-dalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybës teise priklau-sanèiø akcijø nominaliai vertei. Bendrovës turtas akcininkams gali bûtidalijamas ne anksèiau kaip praëjus dviem mënesiams po to, kai buvotinkamai praneðta kiekvienam bendrovës kreditoriui.

Tokiu pat bûdu dalijamas ir vëliau nustatytas bendrovës turtas.Jei bendrovës akcijos suteikia nevienodas teises, dalijant turtà á jasturi bûti atsiþvelgta.

Bendrovës gali bûti reorganizuojamos jungiant arba skaidant.Bendroves jungti galima ðiais bûdais:1) prijungimo (ang. merger) – prie bendrovës, kuri tæsia veiklà,

prijungiamos viena ar kelios bendrovës, kurios kaip juridiniai asmenyspo reorganizacijos pasibaigia;

2) sujungimo (ang. consolidation) – ið bendroviø, kurios kaipjuridiniai asmenys po reorganizavimo pasibaigia, sukuriama naujabendrovë.

Bendroves skaidyti galima ðiais bûdais:1) iðdalijimo – bendrovë, kuri po reorganizavimo pasibaigia,

dalijama kitoms bendrovëms, kurios tæsia veiklà;2) iðskaidymo – ið bendrovës, kuri po reorganizavimo pasibaigia,

sukuriamos naujos bendrovës;3) atskyrimo – ið bendrovës, kuri tæsia veiklà, atskiriama dalis, ið

kurios sukuriama nauja bendrovë.

Bendrovë

A

Bendrovë

B

Bendrovë

C+ =

Bendrovë

A

Bendrovë

B

Bendrovë

A+ =

270


Reorganizavimo sàlygas siûlyti ir reorganizavimo procedûrà ini-cijuoti turi teisæ: 1) akcininkai, kuriems nuosavybës teise priklausan-èiø bendrovës akcijø nominali vertë ne maþesnë kaip 1/3 ástatinio ka-pitalo; 2) bendrovës organai; 3) valstybës institucijos.

Kiekviena reorganizuojama bendrovë apie numatomà reorga-nizavimà privalo paskelbti ástatuose nurodytoje periodinëje spaudojetris kartus ne maþesniais kaip 30 dienø intervalais arba paskelbti vieðaivienà kartà ir praneðti visiems kreditoriams raðtu. Be to, turi bûti pa-rengta ir pateikta bendrovei reorganizavimo sàlygø vertinimo ataskai-ta. Visa tai turi bûti atlikta ne vëliau kaip prieð 30 dienø iki visuotinioakcininkø susirinkimo, kurio darbotvarkëje numatyta svarstyti bendro-vës reorganizavimà. Patvirtinti reorganizavimo sàlygas ir priimti nuta-rimà reorganizuoti bendrovæ gali visuotinis akcininkø susirinkimas nemaþiau kaip 2/3 balsø dauguma. Reorganizuojamos bendrovës patvir-tintos reorganizavimo sàlygos turi bûti pateiktos juridiniø asmenø re-gistrui ne vëliau kaip pirmà vieðo paskelbimo apie reorganizavimo sà-lygø sudarymà dienà.

Likviduojama bendrovë negali bûti reorganizuojama. Bendro-vëms, kurios po reorganizacijos pasibaigia, likvidavimo procedûros ne-taikomos.

Nuo reorganizavimo uþbaigimo dienos visas baigianèiø veiklàbendroviø turtas, teisës ir pareigos yra po reorganizavimo veiksianèiøbendroviø turtas, teisës ir pareigos. Apie kiekvienos bendrovës reor-ganizavimo uþbaigimà ir reorganizuojant naujos bendrovës sukûrimàvieðai skelbiama ástatymø nustatyta tvarka.

3.4.2. Kooperatinës bendrovës

3.4.2.1. Kooperatinës bendrovës (kooperatyvo) samprata

Kooperatinë bendrovë yra privatusis ribotos civilinës atsakomy-bës juridinis asmuo, ásteigtas keliø fiziniø ar (ir) juridiniø asmenø,skirtas nariø ekonominiams, ûkiniams ir socialiniams poreikiams ten-kinti, veikiantis nariø iniciatyva ir rizika. Kooperatiniø bendroviø (to-liau tekste – KB) steigimà, veiklà ir likvidavimà reglamentuoja CK,Kooperatiniø bendroviø (kooperatyvø) ástatymas bei ástatai.

271

II skyrius. ASMENYS

Kooperatinë bendrovë yra ámonës teisinë forma, kuriai bûdingikai kurie ûkinës bendrijos bei uþdarosios akcinës bendrovës bruoþai,kuriuos dabar ir aptarsime.

Svarbiausias kooperatinës bendrovës bruoþas, skiriantis jà nuoûkinës bendrijos, yra tas, kad kooperatinë bendrija yra ribotos civili-nës atsakomybës ámonë, tai yra jos nariai atsako uþ KB prievoles tikánaðø á bendrovës kapitalà (pajø) dydþiu, o KB uþ savo prievoles atsa-ko tik savo turtu ir neatsako uþ savo nariø prievoles, nesusijusias sukooperatinës bendrovës veikla.

Kooperatinæ bendrovæ gali sudaryti ne maþiau kaip penki fizi-niai arba fiziniai ir juridiniai asmenys. Naujas narys priimamas KBástatuose nustatytomis sàlygomis ir tvarka, jei jis ámokëjo stojamàjámokestá ir jo pajinio ánaðo suma yra ne maþesnë uþ minimalø pajausdydá.

3.4.2.2. Kooperatinës bendrovës kapitalas

KB kapitalas yra nuosavas ir skolintas. Nuosavà kapitalà suda-ro bendrovës nariø stojamieji mokesèiai, pajiniai ánaðai, atskaitymai iðbendrovës pelno, kitø pajamø. KB nario áneðtas pajinis ánaðas paþy-mimas pajaus vardiniu dokumentu. Ástatymas nereglamentuoja koo-peratinës bendrovës nariø pajaus dydþio (jo dydis nurodomas ástatuo-se). Pajus gali bûti piniginis, intelektinis, turtinës ir neturtinës verty-bës, iðskyrus þemæ. KB narys turi teisæ perleisti pajø kitiems asmenims,taèiau pirmenybæ ásigyti pajø tomis paèiomis sàlygomis turi kitas KBnarys, todël apie ketinimà perleisti pajø KB narys privalo raðtu pra-neðti kitiems KB nariams ir valdymo organui ástatuose nustatyta tvar-

Tikroji ûkinëbendrija

Tretiejiasmenys

Skolos ar ásipareigojimai

Nariø ánaðai á bendrovës kapitalà

Narys Narys Narys Narys Narys

272


ka. Ðiais ypatumais KB yra panaði á uþdaràjà akcinæ bendrovæ. Kitavertus, KB narys turi teisæ iðstoti ið KB nariø ástatuose nustatytomissàlygomis ir tvarka ir gauti áneðtà pajiná ánaðà, iðmokà uþ nariui pri-skirtà turto dalá, apyvartai proporcingà iðmokà ir dividendà. Beje, KBnarys taip pat gali bûti paðalintas ið bendrovës, jei jis nevykdo nariopareigø ir kt., pavyzdþiui, nevykdo apyvartos su kooperatine bendro-ve ar netausoja KB turto.

KB nariai ið bendrovës pelno gauna iðmokas, proporcingas ko-operatinës bendrovës nariø prekiø ir paslaugø apyvartai su KB, beidividendus, t. y. pelno dalá, proporcingà kiekvieno nario turimo pa-jaus dydþiui, taèiau dividendams mokëti gali bûti skiriama ne daugiaukaip 10 procentø grynojo pelno.

3.4.2.3. Kooperatinës bendrovës steigimas

KB steigimo procedûra yra panaði á uþdarosios akcinës bendro-vës: pasiraðoma steigimo sutartis, sumokamas stojamasis mokestis iráneðamas pajinis ánaðas, steigimo sutartyje numatyta tvarka ir termi-nais parengiami ástatai, ðaukiamas steigiamasis susirinkimas bei steigi-mo procedûra uþbaigiama registravimu.

3.4.2.4. Kooperatinës bendrovës valdymas ir bendrovësnariø teisës

KB organai yra nariø susirinkimas, valdyba ir administracijosvadovas. KB, kurià sudaro ne daugiau kaip 50 nariø, valdyba gali bûtinesudaroma. KB valdymas yra panaðus á ûkinës bendrijos valdymà tuo,kad kooperatinës bendrijos nariai susirinkime turi vienà balsà nepai-sant pajaus dydþio. Santykiuose su treèiaisiais asmenimis KB atsto-vauja jos valdymo organai: valdyba ir administracijos vadovas. KB val-dymo organø nariai privalo veikti bendrovës ir jos nariø naudai. Jøveiklai taip pat taikytina fiduciariniø pareigø doktrina, o nuostoliai,padaryti KB dël valdybos arba administracijos vadovo sprendimø pa-þeidþiant KB ástatus bei jø veiklà reguliuojanèius teisës aktus, atlygi-nami administracijos vadovo ar valdybos nariø solidariai. KB ûkinæfinansinæ veiklà kontroliuoja revizijos komisija (revizorius).

273

II skyrius. ASMENYS

3.4.2.5. Kooperatinës bendrovës likvidavimas irreorganizavimas

KB reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo pagrindai ir tvar-ka numatyta KB ástatyme ir CK. Jie ið esmës atitinka jau anksèiauaptartus pagrindus ir tvarkà.

3.4.3. Þemës ûkio bendrovës

Þemës ûkio bendroves pagal jø teisiná reguliavimà apibendrin-tai bûtø galima laikyti kooperatiniø bendroviø porûðimi. Þemës ûkiobendrovë apibûdinama kaip privatus, ribotos civilinës atsakomybës ju-ridinis asmuo, kuriame pajamos per ûkinius metus uþ þemës ûkio pro-dukcijà ir suteiktas paslaugas þemës ûkiui sudaro daugiau kaip 50 pro-centø visø realizavimo pajamø. Þemës ûkio bendrovëje gali bûti dvie-jø rûðiø dalyviai – bendrovës nariai ir pajininkai. Minimalus þemësûkio bendrovës nariø skaièius yra du. Bendrovës pajininkai nuo ben-drovës nariø skiriasi tuo, kad jie neturi sprendþiamojo balso bendro-vës nariø susirinkime, be to, nariu gali bûti tik fizinis asmuo, o paji-ninku – fizinis arba juridinis asmuo. Visø dalyviø turtas yra atskirtasnuo bendrovës turto.

Þemës ûkio bendrovës nemoka pelno ir nekilnojamojo turtomokesèiø bei nedaro atskaitymø á keliø fondà. Be to, þemës ûkio veik-la besiverèiantys asmenys gali pretenduoti á finansinæ paramà ið spe-cialios Europos Sàjungos SAPARD programos.

3.4.4. Ámoniø junginiai

Ámonës, jei tai neprieðtarauja Konkurencijos ástatymui, gali jung-tis á koncernus, konsorciumus, asociacijas ir kitus junginius. Labiau-siai paplitæ ámoniø junginiai yra konsorciumai ir asociacijos.

Konsorciumas (lot. consortium – bendras dalyvavimas) – tai ga-mybinës partnerystës reiðkinys, t. y. laikinas savanoriðkas ámoniø jun-ginys konkretiems uþdaviniams spræsti, dideliems projektams ar pro-gramoms ágyvendinti. Konsorciumas formuojamas savanoriðkumo, eko-nominiø interesø bendrumo, dalyviø savivaldos pagrindu. Daþnai ámo-

274


nës jungiasi á konsorciumus, siekdamos sujungti savo kapitalà ar ga-mybiná potencialà, pavyzdþiui, dalyvaudamos privatizuojant valstybi-ná turtà arba pagal Vieðøjø pirkimø ástatymà skelbiamuose paslaugø irprekiø pirkimo konkursuose.

Konsorciumo dalyviai gali bûti Lietuvos Respublikos ir uþsie-nio valstybiø fiziniai ir juridiniai asmenys, neatsiþvelgiant á nuosavy-bës formas. Taèiau konsorciumas gali bûti sudaromas tik vienam uþsa-kymui ar projektui, o jeigu veikla pleèiasi (didëja uþsakovø arba pro-jektø skaièius) konsorciumas turi registruotis kaip ámonë (artimiau-sias statusas – ûkinë bendrija).

Asociacija. Asociacija – tai juridiniø ir fiziniø asmenø savano-riðkas susivienijimas, turintis juridinio asmens teises, vykdantis asocia-cijos nariø nustatytus ûkinius, ekonominius, socialinius, kultûros, ðvie-timo, mokslinio tyrimo uþdavinius ir funkcijas (plaèiau apie asociacijàposkyryje „Viešieji juridiniai asmenys“).

Koncernas. Koncernas – tai ûkio struktûra, jungianti savaran-kiðkas akcines bendroves, kurias sieja bendri interesai, patentø ir li-cencijø sutartys, bendros moksliniø tyrimø ir gamybinës technologi-nës programos, glaudi kooperacija. Koncernas ágyvendina vienà ga-mybinæ, techninæ ir ekonominæ politikà, telkia finansinius iðteklius,kuriø reikia investicijø politikai vykdyti, nustato savo nariø tarpusaviosantykius. Koncernai kuriasi dalyvavimo sistemos pagrindu. Ði sistemayra viena svarbiausiø akciniø bendroviø ryðiø formø, sudaranti sàlygaskapitalo savininkui, ásigijusiam kitø akciniø bendroviø kontroliniusakcijø paketus, valdyti svetimà kapitalà. Koncerno formavimas daly-vavimo sistemos pagrindu sudaro sàlygas vienai akcinei bendrovei su-pirkus kitø (antriniø) akciniø bendroviø, o ðioms – treèiøjø ir t. t.kontrolinius akcijø paketus sukurti visà bendroviø piramidæ.

Holdingas. Holdingas yra koncerno atmaina, bendrovë, valdantiantrines ámones.

Trestas (angl. trust – pasitikëjimas) holdingo porûðis, kai akci-jos valdomos patikëjimo teise.

Akcinë nuosavybë turi tendencijà kauptis ámoniø ir instituciniøinvestuotojø rankose, todël pastaruoju metu ûkinëje veikloje itin svar-bus tapo bendroviø grupiø vaidmuo. Jø reguliavimas ávairiose ðalyselabai skiriasi. Esant bendroviø grupei, kartais reikia paaukoti kurios

275

II skyrius. ASMENYS

nors ið grupës nariø kompanijos interesus pagrindinës kompanijos nau-dai. Tuomet iðkyla akcininkø maþumos problema. Atskirose ðalyse jisprendþiama skirtingai. Pavyzdþiui, Vokietijoje ástatymai pripaþásta ben-droviø grupes ir netgi antrinës kompanijos administraciná pavaldumàpagrindinei, taèiau, kai antrinë kompanija yra aukojama, smulkiesiemsakcininkams ástatymø nustatyta tvarka yra kompensuojama. Prancûzi-joje toks daugumos akcininkø sprendimas teisme bûtø pripaþintas „ne-tinkamu“, prieðtaraujanèiu bendrovës interesams. Á tai jau atsiþvel-giama ir Lietuvoje – teisës aktuose vartojamos pagrindinës ir antrinësbendrovës, susijusiø subjektø grupës ir kitos sàvokos165.

Europos Sàjungos teisëje taip pat pastebimos pastangos regu-liuoti ámoniø grupiø atsakomybæ. Devintoji bendroviø direktyva, kuridar nëra suderinta, kada nors turëtø detaliau reglamentuoti bendro-vës – dominuojanèiosios (valdanèiosios) akcininkës – pareigas antri-nës bendrovës kreditoriams, taip pat ðiame projekte numatoma kon-troliuojanèiojo subjekto civilinë atsakomybë uþ þalà aplinkai, padary-tà kontroliuojamojo subjekto166.

Kartelis (pranc. cartel – popierius, raštas) – draudþiamas mo-nopolinis susivienijimas. Karteliniais susitarimais siekiama riboti kon-kurencijà. Jie yra draudþiami ir negalioja nuo jø sudarymo momento,áskaitant susitarimus: 1) tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti)tam tikros prekës kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sàlygas; 2)pasidalyti prekës rinkà teritoriniu pagrindu, pagal pirkëjø ar tiekëjøgrupes ar kitu bûdu; 3) nustatyti tam tikros prekës gamybos ar parda-vimo kiekius, taip pat riboti techninæ paþangà ar investicijas; 4) pana-ðaus pobûdþio sutartyse taikyti nevienodas (diskriminacines) sàlygasatskiriems ûkio subjektams ir taip sudaryti jiems skirtingas konkuren-cijos sàlygas; 5) ið kitø ûkio subjektø reikalauti papildomø ásipareigo-jimø, kurie pagal savo komerciná pobûdá ar paskirtá nëra tiesiogiaisusijæ su sutarties objektu; 6) konkurentø susitarimus dalyvauti ar ne-dalyvauti arba pateikti suderintus pasiûlymus vieðajam pirkimui, kon-kursui ar kitiems panaðaus pobûdþio pirkimams.

165 Akciniø bendroviø ástatymo 5 str.166 Toiviainen H. About the Liabilities and Duties of the Directors of an Insolvent

Company in the Finnish Law. – Helsinki, 2001. P. 44.

276



1. Kaip suprantate neribotà atsakomybæ pagal ámonës prie-voles?

2. Ar neribota atsakomybë uþ ámonës prievoles reiðkia, kadkreditorius su savo reikalavimu visais atvejais gali kreiptistiesiogiai á ámonës savininkà?

3. Kokie yra neribotos atsakomybës ámoniø poþymiai? 4. Kokie individualios ámonës ir ûkinës bendrijos skiriamieji

poþymiai? 5. Kas gali bûti individualios ámonës savininkas? 6. Kokie reikalavimai keliami individualios ámonës pavadini-

mui ir kokia pavadinimo teisinë reikðmë? 7. Kokia tvarka valdoma individuali ámonë? 8. Kokios ypatybës sàlygoja individualios ámonës savarankið-

kumà? 9. Kokia tvarka steigiama ûkinë bendrija?10. Kas gali bûti ûkinës bendrijos steigëjais?11. Kokie yra ûkinës bendrijos steigimo ir veiklos pagrindai?12. Kokia tvarka yra sudaromi ûkinës bendrijos steigimo doku-

mentai?13. Kokiuose dokumentuose átvirtinamos ûkinës bendrijos na-

riø teisës ir pareigos?14. Kokios pagrindinës ûkiniø bendrijø nariø teisës?15. Kokia yra ûkiniø bendrijø nariø atsakomybë?16. Kokia tvarka bendrijos kreditoriai ið bendrijos nariø gali

reikalauti ávykdyti prievoles?17. Kas sudaro ûkiniø bendrijø turtà?18. Kaip organizuojamas ûkiniø bendrijø valdymas?19. Kokia tvarka skirstomas ûkiniø bendrijø turtas ir nuosto-

liai?20. Kokios yra ûkiniø bendrijø rûðys?21. Kokia yra ûkiniø bendrijø nariø atsakomybë uþ bendrijos

prievoles?22. Kas turi teisæ ûkiniø bendrijø vardu sudaryti sandorius?23. Kokia ðiø sandoriø sudarymo tvarka?24. Kokie narystës ûkinëje bendrijoje pasibaigimo pagrindai?

277

II skyrius. ASMENYS

25. Kokie yra ûkinës bendrijos veiklos nutraukimo pagrindai?26. Kokie ûkinës bendrijos likvidavimo pagrindai?27. Kokia tvarka yra dalijamas likviduojamos ûkinës bendrijos

turtas?28. Kokios tikrosios ûkinës bendrijos ir komanditinës ûkinës

bendrovës skiriamieji poþymiai?29. Koks komanditoriaus teisinis statusas?30. Kokios komanditoriaus atsakomybës ribos?31. Kokias teises ir pareigas turi komanditorius?32. Kokie skiriamieji uþdarøjø akciniø bendroviø poþymiai?33. Kokia uþdarosioms akcinëms bendrovëms nustatytø riboji-

mø esmë?34. Kokios uþdarosioms akcinëms bendrovëms nustatytø ribo-

jimø paþeidimo pasekmës?35. Kokia akcinës bendrovës kaip socialinio-ekonominio me-

chanizmo esmë?36. Kokie akciniø bendroviø steigimo etapai?37. Kokia akcinës bendrovës steigimo sutarties ir ástatø teisinë

reikðmë?38. Kokia steigimo sutarties sudarymo ir tvirtinimo tvarka?39. Kokia akcinës bendrovës ástatø tvirtinimo tvarka?40. Kas turi teisæ steigiamos bendrovës vardu sudaryti sando-

rius?41. Kokia tvarka tvirtinami steigiamos bendrovës vardu suda-

ryti sandoriai?42. Nuo kokio momento bendrovë laikoma ásteigta (ágyja juri-

dinio asmens teises)?43. Kokia akciniø bendroviø áregistravimo teisinë reikðmë?44. Kokia bendrovës veiklos tikslø nustatymo bendrovës ásta-

tuose teisinë reikðmë?45. Kokios akciniø bendroviø kapitalo rûðys ir jø sudëtis?46. Kam yra lygus bendrovës ástatinio kapitalo dydis?47. Kokia ástatinio kapitalo teisinë reikðmë?48. Kuo skiriasi akcinës bendrovës ástatinis kapitalas nuo kito

bendrovës kapitalo?49. Kokie yra akcijø poþymiai?

278


50. Kokios yra bendrovës akcijø rûðys ir kokia skirstymo á rûðisesmë?

51. Kokias teises turi akcinës bendrovës akcininkai?52. Kokias þinote akcininkø teisiø gynimo formas?53. Kokie bendrovës organai ir kokiais atvejais yra atsakingi uþ

akcininkø teisø apsaugà?54. Kokia akciniø bendroviø akcininkø atsakomybë?55. Kokios pagrindinës akcininkø pareigos bendrovei?56. Ar galima dvi akcines bendroves, kai viena turi visas kitos

bendrovës akcijas, laikyti vienu juridiniu asmeniu? Kokiapasaulinë praktika ðiuo klausimu?

57. Ar galima akcinæ bendrovæ traukti baudþiamojon atsako-mybën?

58. Kokie akciniø ir uþdarøjø akciniø bendroviø privalomai su-daromi valdymo organai?

59. Kokios bendrovës valdymo organø sprendimø, priimtø pa-gal ástatus bei ástatymà jø kompetencijai nepriskirtais klau-simais, teisinës pasekmës?

60. Kà reiðkia bendrovës atstovavimas?61. Kuo skiriasi bendrovës stebëtojø tarybos ir bendrovës val-

dybos kompetencija?62. Ar vienas akcinës bendrovës valdymo organas gali priimti

sprendimus kito valdymo organo kompetencijai priskirtaisklausimais?

63. Kokiais bûdais gali bûti reorganizuojama bendrovë?64. Kada bendrovë negali bûti reorganizuojama?65. Kokia akciniø bendroviø reorganizavimo sàlygø teisinë pras-

më?66. Kokiø tikslø gali bûti siekiama akcinës bendrovës likvidavi-

mu?67. Kokie akcinës bendrovës likvidavimo pagrindai?68. Kokia akcinës bendrovës likvidatoriaus skyrimo tvarka ir ko-

kie jam suteikti ágaliojimai?69. Kokias teises turi likviduojama akcinë bendrovë?70. Kokias pareigas turi likviduojama akcinë bendrovë?71. Kokia akcinës bendrovës nemokumo samprata?

279

II skyrius. ASMENYS

4 poskyris.VIEŠIEJI JURIDINIAI ASMENYS167

4.1. Vieðøjø juridiniø asmenø samprata ir paskirtis

Visi civilinëje apyvartoje dalyvaujantys juridiniai asmenys pagalCK yra skirstomi á privaèiuosius ir viešuosius juridinius asmenis. CKnenumato visø vieðøjø juridiniø asmenø teisiniø formø. CK 2.34 straips-nio 2 dalyje nustatyta, kad viešieji juridiniai asmenys yra valstybës arsavivaldybës, jø institucijø arba kitø asmenø, nesiekianèiø naudos sau,ásteigti juridiniai asmenys, kuriø tikslas – tenkinti viešuosius intere-sus. Šioje normoje átvirtinti du kriterijai, kuriais vadovaujantis atribo-jami privatieji ir viešieji juridiniai asmenys, tai – veiklos tikslas ir pel-no siekimas. Vieðøjø juridiniø asmenø veiklos tikslas – tenkinti viešuo-sius interesus168, privaèiøjø juridiniø asmenø – tenkinti steigëjø, daly-viø interesus. Vieðøjø juridiniø asmenø steigëjai, dalyviai nesiekia pel-no. Lietuvos Respublikos galiojanèiuose ástatymuose nëra atskleistanei sàvokos „nesiekia pelno“, nei sàvokos „pelno nesiekiantys“ sam-prata. „Nesiekia pelno“ CK prasme reikëtø aiškinti dvejopai: 1) viešasisjuridinis asmuo iš viso negauna pelno, nes nevykdo tokios veiklos, iškurios galëtø gauti pelno, kaip, pavyzdþiui, fondas; 2) viešasis juridi-nis asmuo siekia ir gauna pelno, bet šio gauto pelno neskirsto steigë-jams, dalininkams tiek jo veiklos, tiek pabaigos metu, pavyzdþiui,viešosios ástaigos. Taigi vieðøjø juridiniø asmenø dalyvavimas civilinë-je apyvartoje yra pagrástas tik materialiniu aprûpinimu pagrindinësveiklos, kurios tikslas yra tenkinti viešuosius interesus, o ne dalyvauticiviliniuose turtiniuose santykiuose. Todël viešieji juridiniai asmenys,priešingai nei privatieji, turi specialøjá teisnumà, t. y. jie gali turëti ir

167 Ðiame poskyryje pateiktos nuorodos á teisës aktus, galiojusius iki 2006 m.gruodþio 1 d.

168 Vieðojo intereso sàvoka nepateikta galiojanèiuose ástatymuose ir ji nëravienareikðmë. Neretai tenkinant privatø interesà galima patenkinti ir vieðàjá interesà.

280


ágyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jø stei-gimo dokumentams ir veiklos tikslams. CK 2.47 straipsnio 2 dalyjenumatyta, kad vieðøjø juridiniø asmenø veiklos tikslai turi bûti apibû-dinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritá bei rûðá. Vadinasi, šinorma draudþia viešajam juridiniam asmeniui vykdyti tokià veiklosrûðá, kuri nenumatyta jo veiklà reglamentuojanèiame ástatyme ir ásta-tuose. Jeigu tokià veiklà viešasis juridinis asmuo vykdo, jis paþeidþiaCK 2.47 straipsnio 2 dalyje átvirtintà nuostatà, ir sandoriai, kurie bussudaryti viršijant viešojo juridinio asmens specialøjá teisnumà, vado-vaujantis CK 1.82 straipsnio 2 dalimi gali bûti pripaþinti negaliojan-èiais. Paþymëtina, kad CK reglamentuoja tuos vieðøjø juridiniø asme-nø santykius, kai viešieji juridiniai asmenys veikia kaip civiliniø teisi-niø santykiø dalyviai, o kitus ypatumus gali nustatyti atitinkamos tei-sinës formos viešuosius juridinius asmenis reglamentuojantys ástaty-mai, taèiau jei šie ástatymai numatys normas, kurios prieštaraus CK,tai pagal CK 1.3 straipsnio 2 dalá bus taikomos CK normos.

Kita vertus, nors CK 1.5 straipsnio 2 dalies norma leidþia civili-niø santykiø subjektams šaliø susitarimu nusistatyti tarpusavio teisesir pareigas, taèiau ši norma viešiesiems juridiniams asmenims gali bûtitaikoma tik kartu su CK 2.74 straipsnio 2 dalimi, tai yra tiek, kieknustatomos teisës ir pareigos nepaþeidþia vieðøjø juridiniø asmenøsteigimo dokumentø ir veiklos tikslø. Ástatymai, reglamentuojantys ati-tinkamos teisinës formos viešuosius juridinius asmenis, dël tos prieþas-ties, kad viešasis juridinis asmuo turi specialøjá teisnumà, nenumatominimalaus ástatinio kapitalo dydþio, taip pat bankroto (išskyrus vie-ðøjø ástaigø, valstybës ir savivaldybës ámoniø).

Vieðøjø juridiniø asmenø teisinës formos gali bûti ávairios, nesCK 2.34 straipsnyje pateiktas nebaigtinis jø sàrašas: valstybë, savival-dybë, valstybës ir savivaldybës ámonës, ástaigos, valstybës ir savivaldy-biø institucijos, viešosios ástaigos, religinës bendruomenës ir bendri-jos, profesinës sàjungos ir kita. Ástatymai, reglamentuojantys atitinka-mos teisinës formos viešuosius juridinius asmenis, be anksèiau nuro-dytø, numato: biudþetines ástaigas, labdaros ir paramos fondus, aso-ciacijas, politines partijas ir politines organizacijas. Paþymëtina, jogtai, kad atitinkamo juridinio asmenø veiklà reglamentuoja atskirasástatymas, savaime nereiðkia, kad ðis juridinis asmuo turi naujà juridi-nio asmens teisinæ formà. Nereikëtø atskira teisine forma laikyti me-

281

II skyrius. ASMENYS

no kûrëjø organizacijø, nors jas reglamentuoja atskiras Meno kûrëjøir jø organizacijø ástatymas169. Tai yra tik asociacija pasiþyminti tamtikrais ypatumais (steigëjø skaièiø turi sudaryti ne maþiau kaip 25 me-no kûrëjai).

Pagal savo pobûdá asociacija reikëtø laikyti ir prekybos, pramo-nës ir amatø rûmus, nors jø veiklai reglamentuoti yra priimtas specia-lus ástatymas. Rûmai yra savarankiðkas juridiniø ir fiziniø asmenø, uþ-siimanèiø Lietuvos Respublikos ástatymø reglamentuojama ekonomi-ne veikla, susivienijimai, ne pelno organizacijos, ágyvendinanèios ver-slo savivaldos principus (2 ástatymo straipsnis).

Vieðøjø juridiniø asmenø steigëjais gali bûti valstybë ar savival-dybës, jø institucijos arba kiti asmenys. Ðiame kontekste paminëtina ir1948 m. Visuotinës Þmogaus Teisiø Deklaracijos170 20 straipsnis, ku-riame átvirtinta kiekvieno þmogaus teisë á asociacijø laisvæ, o tai ap-ima ir teisæ kurti nevyriausybines organizacijas, kurios pagal CK laiky-tinos viešaisiais juridiniais asmenimis.

CK nepateikia srièiø, kuriose viešasis juridinis asmuo galëtø veik-ti. Bûtø galima nurodyti tokias sritis: religinæ (CK 2.37 str.), darbosantykiø (CK 2.38 str.), socialinæ, švietimo, kultûros, mokslo, ekologi-næ, sveikatos apsaugos, sporto, teisinæ ir kitas.

Viešasis juridinis asmuo ágyja juridinio asmens teises, kai jis áre-gistruojamas juridiniø asmenø registre, išskyrus tuos atvejus, kai ásta-tymas ar ástatymø numatytais atvejais kitas teisës aktas, kuriuo remiantisásteigtas viešasis juridinis asmuo, nustato, kad juridinis asmuo laiko-mas ásteigtu nuo teisës akto dël jo ásteigimo ásigaliojimo. Šiuo atveju,vadovaujantis CK 2.63 straipsnio 2 dalimi, teisës akte bûtina nurodytiduomenis, numatytus CK 2.66 straipsnyje, kurie átraukiami á juridiniøasmenø registrà, toká teisës aktà perdavus registrui. Paþymëtina, jogCK numatyti ir kiti atvejai, kai viešojo juridinio asmens teisnumasnesiejamas su jo áregistravimu juridiniø asmenø registre. CK 2.35straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybë ir savivaldybë yra juridiniaiasmenys, o CK 2.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tradicinës religi-nës bendruomenës ir bendrijos yra juridiniai asmenys, bei CK 2.38

169 Lietuvos Respublikos meno kûrëjø ir jø organizacijø ástatymas. Þin., 1996. Nr.84–2002 su vëlesniais pakeitimais ir papildymais.

170 Þmogaus teisës. Tarptautiniø dokumentø rinkinys. – Vilnius, 1991. P. 41.

282


straipsnio 1 dalis numato, kad profesinës sàjungos yra juridiniai as-menys, jeigu ávykdyti šio straipsnio 2 dalies nuostatø reikalavimai. Mi-nëtos CK 2.38 straipsnio 2 dalies nuostatos nëra siejamos su juridinioasmens áregistravimu juridiniø asmenø registre.

Juridiniai asmenys turtà valdo, naudoja ir juo disponuoja nuo-savybës ar patikëjimo teise (CK 4.109 str.). Viešieji juridiniai asmenys,kuriø steigëjas yra valstybë ar savivaldybë, valstybës institucija turtàvaldo patikëjimo teise. CK 4.107 straipsnyje numatyta, kad turto pa-tikëjimo teisës subjektai yra ir valstybës ar savivaldybës ámonës, ástai-gos ir organizacijos. Pagal Valstybës ir savivaldybiø turto valdymo, nau-dojimo ir disponavimo juo ástatymo171 9 straipsná valstybës turtà pati-këjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja valstybës ámonë Valsty-bës turto fondas, o turtà, kuris Vyriausybës nutarimu neperduotasšiam fondui, – valstybës institucijos, Lietuvos bankas, valstybës ámo-nës, ástaigos ir organizacijos. Pagal Valstybës ir savivaldybiø turto val-dymo, naudojimo ir disponavimo juo ástatymo 10 straipsná savivaldy-bë patikëjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja: valstybës turtu, ku-ris pagal Valstybës turto perdavimo savivaldybiø nuosavybën ástaty-mà172 priskirtas savivaldybiø nuosavybei, bet dar joms neperduotas; vals-tybës turtu, kuris Vyriausybës nutarimais savivaldybëms perduodamasvalstybinëms funkcijoms atlikti, kitais ástatymo nustatytais atvejais. Vals-tybës turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ástatymo 13 straips-nyje numatyta, kad valstybës ir savivaldybiø turtas vadovaujantis Vy-riausybës nustatytais kriterijais gali bûti perduodamas ir panaudos pa-grindais (neatlygintinai naudotis) viešosioms ástaigoms, veikianèiomspagal Vieðøjø ástaigø ástatymà, kai bent vienas iš jø steigëjø yra valsty-bës ar savivaldybiø institucija, arba viešosioms švietimo ástaigoms, tu-rinèioms Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti,vieðosioms ástaigoms, tenkinanèioms visuomenës interesà muziejø sis-temoje, labdaros ir paramos fondams, asociacijoms, politinëms parti-joms, socialinës ámonës statusà turintiems juridiniams asmenims, ki-tiems subjektams, jei tai nustatyta ástatymuose.

171 Lietuvos Respublikos valstybës ir savivaldybiø turto valdymo, naudojimo irdisponavimo juo ástatymas. Þin., 1998. Nr. 54–1492 su vëlesniais pakeitimais ir papildymais.

172 Lietuvos Respublikos valstybës turto perdavimo savivaldybiø nuosavybënástatymas. Þin., 1998. Nr. 6–113.

283

II skyrius. ASMENYS

4.2. Viešojo juridinio asmens steigëjo, viešojo juridinioasmens atsakomybë ir vieðojo juridinio asmensvaldymo organø atsakomybë

Viešojo juridinio asmens, kaip ir privaèiojo juridinio asmens,steigëjas, taip pat kiti asmenys turi teisæ juridinio asmens vardu ir dëljo interesø sudaryti sandorius prieš steigiant juridiná asmená. Toká san-dorá tam tikras juridinio asmens valdymo organas ar kitas steigimodokumente nustatytas organas gali patvirtinti, jeigu minëtas sandorissudarytas steigiamo juridinio asmens vardu ir dël jo interesø. Kai san-doris patvirtinamas, iš tokio sandorio kylanèiø prievoliø sandorá su-daræs asmuo neturi pareigos vykdyti. Sandorá, kurá juridinio asmensvaldymo organas patvirtino, sudaræs asmuo turi solidarià pareigà ávyk-dyti prievoles tuo atveju, jeigu sandoryje nebuvo nuorodos, kad jissudaromas steigiamo juridinio asmens vardu ir dël jo interesø. Soli-darumas grindþiamas principu „vienas uþ visus, visi uþ vienà“. Todëlkreditorius turi teisæ reikalauti ávykdyti prievolæ tiek iš visø bendras-koliø kartu, tiek iš kiekvieno jø skyrium.

Jeigu sudaryto sandorio vëliau ásteigto juridinio asmens orga-nas nepatvirtina, visos pagal sandorá atsiradusios prievolës tenka san-

dorá sudariusiam asmeniui. Net ir tuo atveju, jei atskiras vieðøjø juridi-niø asmenø teisines formas reglamentuojantys ástatymai numatytø,kad visuotiniam susirinkimui nepatvirtinus sandoriø, sudarytø iki stei-giamojo juridinio asmens susirinkimo, uþ prievoles atsako steigëjaisolidariai, tokia norma nebûtø taikoma. Vadovaujantis CK 1.3 straips-nio 2 dalimi, bûtø taikoma CK 2.61 straipsnio 2 dalis, pagal kuriàsandorio, kurio vëliau ásteigto juridinio asmens organas nepatvirtina,visos pagal sandorá atsiradusios prievolës tenka sandorá sudariusiamasmeniui, o jeigu toká sandorá sudarë keli asmenys, tai juridiniam as-meniui jo nepatvirtinus visi asmenys pagal atsiradusias prievoles atsa-ko solidariai. Taigi atsako asmenys, kurie sudarë sandorá, bet ne stei-gëjai.

CK numato kitokià nei nustatyta privaèiajam juridiniam asme-niui viešojo juridinio asmens atsakomybæ dël sandoriø, sudarytøpaþeidþiant juridinio asmens valdymo organø kompetencijà. Sando-riai, kuriuos paþeisdami savo kompetencijà sudarë viešojo juridinioasmens valdymo organai, nesukelia prievoliø juridiniam asmeniui. Jeigu

284


juridinis asmuo vëliau pritaria sandoriui, sandoris pradeda galioti nuojo sudarymo. Kai sandoriui nepritariama, sandorá sudaræs asmuo pri-valo atlyginti treèiajam asmeniui nuostolius, jeigu neárodo, jog tre-èiasis asmuo, sudarydamas sandorá, þinojo ar dël susiklosèiusiø aplin-kybiø negalëjo neþinoti, jog sandoris sudaromas paþeidþiant juridinioasmens valdymo organo kompetencijà.

Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybës arpatikëjimo teise priklausanèiu turtu. Bendra taisyklë, nustatyta CK2.50 straipsnyje, yra ta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinioasmens dalyvio, o juridinio asmens dalyvis – pagal juridinio asmensprievoles. Taèiau ástatymai arba juridinio asmens steigimo dokumen-tai gali nustatyti ir priešingà taisyklæ. Taigi nors viešieji juridiniai as-menys yra ribotos atsakomybës asmenys, jeigu ástatyme ar steigimodokumente bus nustatyta juridinio asmens dalyviø atsakomybë pagaljuridinio asmens prievoles arba viešasis juridinis asmuo negalës ávyk-dyti prievolës dël juridinio asmens dalyvio nesàþiningø veiksmø, viešojojuridinio asmens dalyvis atsakys pagal juridinio asmens prievolæ savoturtu subsidiariai. Tuo tarpu išieškojimà iš valstybës, savivaldybës arbiudþetiniø ástaigø Civilinio proceso kodeksas leidþia nukreipti tik ájoms priklausanèias pinigines lëðas ir nenumato, kad kreditoriø reika-lavimai galëtø bûti tenkinami iš steigëjø – valstybës ar savivaldybësbiudþeto lëðø ar kito viešojo juridinio asmens turto. Pagal Civilinioproceso kodekso 668 straipsnio 4 dalá: „Vykdant išieškojimà iš valsty-bës, savivaldybës ar biudþetiniø ástaigø, išieškojimas gali bûti nukrei-piamas tik á joms priklausanèias pinigines lëðas“. Tais atvejais, kai vals-tybës ar savivaldybës ámonës neturi turto, iš kurio galima išieškoti,išieškotojø reikalavimai tenkinami atitinkamai iš valstybës ar savival-

dybës biudþeto, bet ne daugiau, negu yra valstybës ar savivaldybës ámo-nës patikëjimo teise valdomo turto, á kurá negalima nukreipti išieško-jimo, vertë (CPK 674 str.).

Paþymëtina, kad Civilinis kodeksas numato atsakomybæ uþ ne-tinkamà valdymà ne tik juridinio asmens, bet ir juridinio asmens val-dymo organo ar jø nariø. Netinkamas valdymas, kaip konkreti nesàþi-ninga ar panaši veikla, turi bûti nustatoma teisme, prieð tai kreipian-tis á patá juridiná asmená su praðymu nutraukti netinkamà veiklà. Teis-mas gali paskirti ekspertus atlikti juridinio asmens veiklos tyrimà ir

285

II skyrius. ASMENYS

pateikti raðytinæ ataskaità dël netinkamos veiklos bei pateikti reko-mendacijas dël taikytinø priemoniø, nurodytø CK 2.131 str.

Visi vieðojo juridinio asmens dalyviai, iðskyrus valstybæ, savival-dybæ, religines bendruomenes, kurie turi ne maþiau kaip 1/5 visø daly-viø balsø, turi teisæ kreiptis á teismà dël vieðojo juridinio asmens veik-los tyrimo. Tokià teisæ taip pat turi ir kiti asmenys, jeigu jiems ði teisësuteikta juridinio asmens steigimo dokumentuose, sandoriuose. Taigali padaryti ir prokuroras esant dviem sàlygoms: pirma, kai yra netin-kamas valdymas, antra – tokia veikla prieðtarauja visuomenës intere-sams.

4.3. Vieðøjø juridiniø asmenø rûðys

CK, kaip minëta, nëra baigtinio vieðøjø juridiniø asmenø sà-rašo. Kiekviena juridinio asmens teisinë forma, reglamentuota atski-ru ástatymu, turëtø svarbiausiais poþymiais skirtis nuo jau egzistuojan-èios juridinio asmens teisinës formos. Viešuosius juridinius asmenisgalima skirstyti á 6 pagrindines grupes pagal šiuos kriterijus: 1) pagalveiklos pobûdá (vykdantys gamybinæ veiklà, teikiantys paslaugas, kurieneturi atitinkamø valdingø ágaliojimø ir kita grupë – turintys atitinka-mus valdingus ágaliojimus); 2) pagal steigëjø, dalyviø sudëtá (á viešuo-sius juridinius asmenis, steigiamus tiktai pilieèiø, uþsienieèiø, nuolatgyvenanèiø Lietuvoje, arba steigiamus tiktai juridiniø asmenø, ir – áviešuosius juridinius asmenis, kurie gali bûti steigiami vieno arba ke-liø steigëjø); 3) pagal steigimo bûdà; 4) pagal galimybæ turëti narius;5) pagal vieðojo juridinio asmens teisnumo ribojimà; 6) pagal reikala-vimø steigëjams buvimà arba nebuvimà. Pirmàjà grupæ sudaro valsty-bës ir savivaldybës ástaigos – ministerijos, departamentai, turintys val-dingus ágaliojimus, ir kitos valstybës ir savivaldybës ástaigos, pavyzdþiui,švietimo ástaigos, mokslo ir studijø institucijos, valstybës ir savivaldy-bës ámonës, neturinèios valdingø ágaliojimø. Antrai vieðøjø juridiniøasmenø, kurie steigiami tiktai fiziniø asmenø, grupei priklauso politi-nës partijos, profesinës sàjungos, religinës bendruomenës. Kaip ant-ros grupës steigiamo tiktai vieno steigëjo pavyzdá galima nurodyti vals-tybës ámonæ, o keliø steigëjø – asociacijà. Visiems antros grupës nuro-dytiems viešiesiems juridiniams asmenims bûdingas vienas bendras

286


bruoþas – tenkinti fiziniø asmenø, ásteigusiø vieðàjá juridiná asmená,bei juridiniø asmenø, susijungusiø á asociacijà, bendrus nemateriali-nius poreikius, ágyvendinti ir ginti savo teises ir interesus. Treèià gru-pæ sudaro viešieji juridiniai asmenys, kurie gali bûti ásteigti tik potvar-kine tvarka, pavyzdþiui, Mokslo ir studijø departamentas, ir viešiejijuridiniai asmenys, ásteigti kitais ástatymø numatytais bûdais. Ketvirtàgrupæ sudaro viešieji juridiniai asmenys, neturintys narystës, ir kitiviešieji juridiniai asmenys, turintys narystæ, pavyzdþiui, politinë parti-ja. Penktai vieðøjø juridiniø asmenø grupei, kai gali bûti ribojamasvieðojo juridinio asmens teisnumas, priklauso asociacija (jai draudþia-ma steigti juridiná asmená, kurio civilinë atsakomybë uþ juridinio as-mens prievoles bûtø neribota, arba bûti jo dalyviu; kitas pavyzdys –vieðoji ástaiga, kuriai draudþiama uþtikrinti kitø asmenø prievoliø vyk-dymà. Šeštà grupæ sudaro tie viešieji juridiniai asmenys, kuriuos galisteigti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, pavyzdþiui, viešoji ástaiga, irtie viešieji juridiniai asmenys, kuriø steigëjams nustatyti reikalavimai,pavyzdþiui, politinës partijos nariu gali bûti tik Lietuvos Respublikospilietis, turintis 18 metø ir kitas reikalavimas – politinei partijai ásteig-ti bûtina, kad ji Lietuvoje turëtø ne maþiau kaip vienà tûkstantá stei-gëjø173, o profesinës sàjungos steigëjais pagal CK 2.38 straipsná galibûti Lietuvos Respublikos pilieèiai ar fiziniai asmenys, nuolat gyve-nantys Lietuvos Respublikoje, ne jaunesni kaip keturiolikos metø irdirbantys pagal darbo sutartá ar kitais pagrindais.

4.4. Valstybës ir savivaldybës kaip juridiniøasmenø ypatumai

CK pripaþásta ne tik valstybës ir savivaldybës dalyvavimà civili-niuose teisiniuose santykiuose lygiais pagrindais – CK 2.35 straipsnio

1 dalyje numatyta, kad valstybë ir savivaldybë yra juridiniai asmenys.

Tiesa, tiek valstybei, tiek savivaldybei taikoma tik Civilinio kodeksoAntrosios knygos 2.36 straipsnis (dalyvavimas civiliniuose santykiuoselygiais pagrindais), 2.74 straipsnis (viešojo juridinio asmens specialu-sis teisnumas), 2.76 straipsnis (draudimas teisës aktuose diskriminaci-

173 Politiniø partijø ir politiniø organizacijø ástatymo 1 ir 3 str. Þin., 1990. Nr. 29–692 su vëlesniais pakeitimais ir papildymais.

287

II skyrius. ASMENYS

jos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavie-niams juridiniams asmenims), 2.80 straipsnis (draudimas nenumaty-tais administraciniais metodais reglamentuoti juridiniø asmenø veik-là), 2.84 straipsnis (dël sandoriø, sudarytø paþeidþiant viešojo juridi-nio asmens valdymo organø kompetencijà) ir 2.85 straipsnis (juridiniøasmenø valdymo organø kompetencijos paskelbimas).

Valstybës kaip juridinio asmens ypatumas pirmiausia pasireiškiatuo, kad ji turi politinæ valdþià ir suverenitetà, dël to ji pati reguliuo-ja turtinius santykius priimdama ástatymus ir nustato civilinës teisëssubjektams privalomas taisykles bei ginèø sprendimo tvarkà. Kartu vals-tybë nustato savo teisiná subjektiškumà ir jo turiná. Valstybë taip patgali priimti administracinius aktus, o tai sukuria tam tikras civilinesteises ir pareigas, kurios nepriklauso nuo kitos šalies valios. Kita ver-tus, jeigu valstybë naudos savo valdingus ágaliojimus priimant civili-nës teisës normas, kurios išimtinai bûtø skirtos valstybës interesamstenkinti, negalës normaliai funkcionuoti civilinë apyvarta. Turtiniaisantykiai turi bûti taip reglamentuojami, kad bûtø uþtikrinta valstybësir privaèiø asmenø interesø pusiausvyra.

Nuosavybës nelieèiamumo principas, kaip paþymëjo Konstitu-cinis Teismas savo nutarime, garantuoja stabilià civilinæ turtinæ ir ne-turtinæ apyvartà ir uþtikrina privatø civilinës teisës pobûdá174.

Kaip minëta anksèiau, valstybë ir savivaldybës nëra registruoja-mos juridiniø asmenø registre, juridiniø asmenø registrui neperduo-dami ir jø duomenys. Valstybë ir savivaldybës steigiamos pagal viešosiosteisës, o ne pagal CK normas.

Valstybës, kaip juridinio asmens, dalyviø susirinkimu, o kartu iraukðèiausiu organu reikëtø laikyti Seimà, valdymo organu – Vyriausy-bæ. Valdymo organo funkcijos gali bûti pavedamos vykdyti ir kitiemssubjektams. Pati valstybë negali savo veiksmais ágyti ir ágyvendinti civi-lines teises ir pareigas, ji tai atlieka per valdymo institucijas (pvz.,ministerija, Vyriausybë). Pagal CK 2.36 straipsná:

„Valstybë ir savivaldybës ágyja civilines teises, prisiima civi-

lines pareigas ir jas ágyvendina per atitinkamas valstybës ir savival-

dybiø valdymo institucijas“.

174 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimas. Þin.,2000. Nr. 56–4669.

288


Valdymo institucijomis laikytinos tokios institucijos, kurios Kon-stitucijoje (Konstitucijos 95 str.: „Lietuvos Respublikos Vyriausybëvalstybës valdymo reikalus sprendþia posëdþiuose visø Vyriausybës na-riø balsø dauguma priimdama nutarimus“), Vyriausybës175, Apskritiesvaldymo176 Vietos savivaldos177 ir kituose ástatymuose nurodytos kaipvykdanèios valdymo funkcijas. Tai yra Vyriausybë, ministras, apskritiesviršininkas ir kt. Valstybë per savo valdymo institucijas dalyvauja civi-liniuose turtiniuose santykiuose tokiais atvejais: parduodama ar ki-taip perduodama valstybës turtà, išleisdama Vyriausybës vertybiniuspopierius178 (Lietuvos valstybës iþdo vekseliai, Lietuvos RespublikosVyriausybës obligacijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybës taupymolakštai), imdama paskolas tiek šalies viduje, tiek uþsienyje, ástatymonustatytais atvejais investuodama á akcines bendroves ir kt.

Valstybë dalyvauja daiktiniuose, paveldëjimo ir prievoliniuosesantykiuose. Valstybë ir savivaldybës gali ástatymo nustatytais atvejaispatikëti valstybës, savivaldybës turtà viešiesiems juridiniams asmenims,kuriø steigëja yra valstybë ar savivaldybë. Valstybë gali perduoti vals-tybës turtà pagal patikëjimo sutartá ir kitiems asmenims, kai ástatymaijiems priskiria valstybines funkcijas, o savivaldybës kitiems juridiniamsasmenims gali perduoti turtà patikëjimo teise savivaldybiø funkcijomságyvendinti. Valstybës vardu šiuo atveju veikia Vyriausybë, o savival-dybës – savivaldybës taryba179. Valstybë civiliniuose santykiuose pagalCK dalyvauja lygiais pagrindais su kitais civiliniø santykiø dalyviais.Daiktiniuose santykiuose pagal CK rastas lobis jau nëra valstybës, o

175 Lietuvos Respublikos Vyriausybës ástatymas. Þin., 1994. Nr. 43–772 su vëlesniaispakeitimais ir papildymais.

176 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo ástatymas. Þin., 1994. Nr. 101–2015772su vëlesniais pakeitimais ir papildymais.

177 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymas. Þin., 1994. Nr. 55–1049;2000. Nr. 91–2832 su vëlesniais pakeitimais ir papildymais.

178 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2001 m. lapkrièio 20 d. nutarimas Nr.1377„Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës vertybiniø popieriø iðleidimo tarptautinëse finansørinkose, kitø ásipareigojamøjø skolos dokumentø pasiraðymo ir uþsienio paskolø ëmimotvarkos patvirtinimo“, 2006 m. kovo 15 d. nauja redakcija, pavadinimas pakeistas á: „DëlLietuvos Respublikos Vyriausybës vertybiniø popieriø iðleidimo uþsienio rinkose, paskoløvalstybës vardu ëmimo ir kitø ásipareigojamøjø skolos dokumentø pasiraðymo taisykliøpatvirtinimo“.

179 Valstybës ir savivaldybiø turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ástatymo9 ir 11 str.

289

II skyrius. ASMENYS

radusio asmens nuosavybë. Valstybë gali ágyti turtà pagal testamentà(CK 5.5 str. 2 d.) kaip ir kiti asmenys. Taèiau valstybës ir savivaldybiøteisnumas ne visada yra toks, kaip kitø vieðøjø juridiniø asmenø, pa-vyzdþiui, kaip atskiras nuosavybës teisës á daiktà ágijimo išimtis galimanurodyti CK 4.58 straipsnyje numatytà bešeimininkio daikto nuosavy-bën perdavimà valstybei arba savivaldybëms teismo sprendimu, priim-tu pagal finansø, kontrolës arba savivaldybës institucijos pareiškimà,taip pat kultûros vertybiø paëmimà, kai jos netinkamai laikomos pa-gal CK 4.66 straipsná, ir daiktø ar kito turto, priklausanèio asmeniuiprivaèiosios nuosavybës teise, paëmimo visuomenës poreikiams (CK4.100 str.). CK draudþia ágyjamàja senatimi ágyti nuosavybës teisæ ávalstybei ar savivaldybei priklausanèius daiktus (CK 4.69 str.). CK 5.2straipsnio 3 dalis numato valstybei atskirà nuosavybës ágijimo pagrin-dà tuo atveju, jeigu nëra ápëdiniø nei pagal ástatymà, nei pagal testa-mentà arba në vienas ápëdinis nepriëmë palikimo, arba testatorius išvisø ápëdiniø atëmë teisæ paveldëti.

Valstybë, kaip jau minëta, dalyvauja ir prievoliniuose santykiuo-se, kai prievolës atsiranda iš sandoriø arba kitokiø juridiniø faktø.Pavyzdþiui, privatizavimo santykiuose valstybë kaip pardavëjas daly-vauja per valstybës ámonæ Valstybës turto fondà, vadovaujantis Valsty-bës ir savivaldybës turto privatizavimo ástatymu180 bei Valstybës turtofondo ástatymu181. Taèiau sudarydama ir vykdydama sandorius valstybënegali taikyti kitiems juridiniams asmenims administraciniø metodø.

Paþeidus kitø asmenø civilines teises ar neávykdþius savo civili-niø pareigø valstybei gali bûti taikomos áprastinës civiliniø teisiø gyni-mo priemonës.

Valstybë ir savivaldybës taip pat yra civiliniø santykiø subjek-tais, kai prievolës atsiranda iš neteisëtø veiksmø, kuriais padaromaþala. Pagal CK 6.271 straipsná, kai þalà padaro valstybës ar savivaldy-bës ágalioti asmenys, pareigà atlyginti turi valstybë iš valstybës biudþetonepaisydama valstybës tarnautojo kaltës. Valstybës ar savivaldybës at-sakomybë šiuo atveju atsiranda, jeigu valdþios institucijø darbuotojaineveikë taip, kaip pagal ástatymus šios institucijos ar jø darbuotojai

180 Lietuvos Respublikos valstybës ir savivaldybiø turto privatizavimo ástatymas.Þin., 1997. Nr. 107–2688 su vëlesniais pakeitimais ir papildymais.

181 Lietuvos Respublikos valstybës turto fondo ástatymas. Þin., 1997. Nr. 104–26162688 su vëlesniais pakeitimais ir papildymais.

290


privalëjo veikti. Valstybë taip pat turi atlyginti þalà, atsiradusià dëlikiteisminio tyrimo pareigûnø, prokuroro, teisëjo ir teismo neteisëtøveiksmø. Bylose dël þalos atlyginimo, kai þalà privalo atlyginti valsty-bë, valstybei atstovauja Vyriausybë arba jos ágaliota institucija, o bylo-se dël þalos atlyginimo, kai þalà privalo atlyginti savivaldybë, savival-dybei atstovauja savivaldybës institucija, dël kurios neteisëtø veiksmøatsirado þala.

4.5. Valstybës ir savivaldybës ámonës

Valstybë ir savivaldybës netiesiogiai dalyvauja civiliniuose san-tykiuose steigdamos valstybës, savivaldybës ámones bei ástaigas. Vals-tybës ir savivaldybës ámonës yra viešieji juridiniai asmenys, jø steigimà,veiklà ir pabaigà reglamentuoja Valstybës ir savivaldybës ámoniø ásta-tymas. Valstybës ar savivaldybës ámonës turi specialøjá teisnumà, todëlámonës steigimo akte, kurá priima Vyriausybë arba kitos ástatymø nu-statytos institucijos ar ástaigos, taip pat biudþetinës ástaigos steigëjopriimtame sprendime á valstybës ámonæ reorganizuoti biudþetinæ ástaigàbei vieðosios ástaigos steigëjo priimtame sprendime reorganizuoti vie-ðàjà ástaigà á valstybës ámonæ, išlaikomà iš valstybës biudþeto, turi bûtiaiškiai nurodyta veiklos tikslai, veiklos rûðis ir sritis. Valstybës ámonëásteigta iš valstybës turto, o savivaldybës ámonë – iš savivaldybei nuo-savybës teise priklausanèio turto. Valstybës ámonës savininkas yra vals-tybë, ámonei ámonës savininko perduotas ir ámonës ágytas turtas nuo-savybës teise priklauso ámonës savininkui. Ámonë turtà valdo, naudojabei disponuoja juo patikëjimo teise. Turto patikëjimo teisës turinysatskleistas CK 4.109 straipsnio 1 dalyje:

„Valstybës ar savivaldybës ámonës, ástaigos, organizacijos val-

do, naudoja atitinkamai valstybës ar savivaldybës joms perduotà

turtà, juo disponuoja savo ástatuose (nuostatuose), taip pat valsty-

bës ar savivaldybës ámoniø, ástaigø, organizacijø veiklà reglamen-

tuojanèiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sàlygomis,

nepaþeisdamos ástatymø ir kitø asmenø teisiø bei interesø“.

Valstybës ámonës savininko teises ir pareigas valstybë ágyvendi-na per Vyriausybæ arba jos ágaliotà valdymo institucijà. Tai atliekaviena valstybës valdymo institucija (neretai atitinkama ministerija).

291

II skyrius. ASMENYS

Paþymëtina, kad ámonë civilines teises ir pareigas pagal Valsty-bës ir savivaldybës ámoniø ástatymà ágyvendina per ámonës vadovà. Ámo-nës vadovas turi teisæ savarankiðkai sudaryti sandorius, jei ástatuosenëra numatyti sandoriai, kuriems sudaryti reikia turëti valdybos, o jei-gu valdyba nesudaroma – ámonës savininko teises ir pareigas ágyvendi-nanèios institucijos iðankstiná pritarimà.

Valdyba yra kolegialus organas, jos nariø pareigos, teisës, atsa-komybë nustatoma ástatyme ir ástatuose. Valdybos nariu negali bûtiadvokatas, nes ástatymas nustato imperatyvià normà, kad valdybos na-riais gali bûti tik ámonës vadovas valstybës tarnautojai.

Ámonei draudþiama bûti kitø juridiniø asmenø dalyve, taèiausavo prievolëms ávykdyti uþtikrinti ilgalaikio materialaus turto ákeiti-mas nëra ribojamas182. Ástatymas paèiai ámonei suteikia teisæ nustatytisavo produkcijos bei teikiamø paslaugø kainas ir tarifus, iðskyrus atve-jus, kai juos ástatymø nustatyta tvarka nustato Vyriausybë, savivaldy-bës taryba arba kita ástatymø nustatyta institucija. Vadinasi, nesanttokio ástatymo nuostatos ámonës savininko teises ir pareigas ágyvendi-nanti institucija negali nurodyti ámonei, uþ kokias kainas ir tarifus jiturëtø parduoti savo produkcijà arba teikti paslaugas.

Valstybës ir savivaldybës ámoniø ástatymas numato ámonei pa-reigà sudaryti privalomàjá rezervà, kuris kasmet didinamas, kol jo dy-dis pasiekia 1/10 nuosavo kapitalo vertës. Taèiau ástatymas nenumatoámonës savininko kapitalo minimalaus dydþio, termino, per kurá šiskapitalas turi bûti suformuotas

Valstybës ar savivaldybës ámonës vadovaujantis CK Antrosiosknygos VIII skyriaus bei Valstybës ir savivaldybës ámoniø ástatymo nor-momis gali bûti reorganizuojamos bei pertvarkomos. Reorganizuo-jant gali dalyvauti tik tos paèios teisinës formos juridiniai asmenys,išskyrus ástatymø, reglamentuojanèiø atskiras juridiniø asmenø teisi-nes formas, nustatytas išimtis. Tokiø išimèiø Valstybës ir savivaldybësámoniø ástatyme nenumatyta. Ámonë gali bûti reorganizuojama Civili-nio kodekso nustatytais jungimo bei skaidymo bûdais. Valstybës ámo-nës reorganizavimo procedûroms pradëti bûtina gauti Vyriausybës su-tikimà, nebent ámonei reorganizuoti priimamas ástatymas. Savivaldy-

182 Lietuvos Respublikos valstybës ir savivaldybës ámoniø ástatymas. Þin., 2004. Nr.4–24 su vëlesniais pakeitimais ir papildymais. Mûsø nuomone, tokia nuostata gali bûtikliûtis ágyvendinti valstybës (savivaldybës) ámonës tikslus (tenkinti vieðuosius interesus).

292


bës tarybos sutikimas reikalingas pradëti reorganizuoti savivaldybësámonæ. Sprendimà dël ámonës reorganizavimo, pertvarkymo, likvida-vimo priima ámonës savininkas per ámonës savininko teises ir pareigaságyvendinanèià valstybës valdymo institucijà. Reorganizavimas laiko-mas baigtu, kai juridiniø asmenø registre áregistruojamos po reorga-nizavimo veiksianti nauja ámonë arba ámonës.

Valstybës ámonë gali bûti pertvarkoma á savivaldybës ámonæ, ábiudþetinæ ástaigà, á akcinæ bendrovæ, á uþdaràjà akcinæ bendrovæ. Sa-vivaldybës ámonë – atitinkamai á visas minëtas teisines formas, taippat ir á valstybës ámonæ. Sprendimà pertvarkyti ámonæ priima ámonëssavininko teises ir pareigas ágyvendinanti institucija, iðskyrus ástatymonustatytas iðimtis. Nuo sprendimo pertvarkyti ámonæ priëmimo die-nos ámonë ágyja pertvarkomos ámonës statusà. Pertvarkymas laikomasbaigtu, kai juridiniø asmenø registre áregistruojami pertvarkyto juri-dinio asmens ástatai. Pertvarkius valstybës ámonæ á akcinæ bendrovæarba uþdaràjà akcinæ bendrovæ, visø akcijø savininkë turi bûti valsty-bë, o pertvarkius savivaldybës ámonæ á akcinæ bendrovæ arba uþdaràjàakcinæ bendrovæ, visø akcijø savininkë turi bûti savivaldybë.

Ámonë gali bûti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juri-diniø asmenø likvidavimo pagrindais po to, kai yra Vyriausybës nuta-rimas nutraukti ámonës veiklà arba savivaldybës tarybos sprendimasnutraukti savivaldybës ámonës veiklà, iðskyrus atvejus, kai sprendimàdël likvidavimo priima teismas arba kreditoriø susirinkimas, teismas,kurie priima sprendimà dël likvidavimo bankrutavusios ámonës. Likvi-duojamos ámonës kreditoriø reikalavimai tenkinami Civilinio procesokodekso, o iðkëlus bankroto bylà – Ámoniø bankroto ástatyme nustaty-ta tvarka. Patenkinus visus likviduojamos valstybës ámonës kreditoriøreikalavimus, likæs turtas perduodamas valstybës ámonës savininko teisesir pareigas ágyvendinanèiai institucijai, nebent Vyriausybë nuspren-dþia kitaip. Patenkinus visus likviduojamos savivaldybës ámonës kredi-toriø reikalavimus, likæs turtas savivaldybës tarybos sprendimu per-duodamas kitiems savivaldybës administravimo subjektams.

293

II skyrius. ASMENYS

4.6. Valstybës ir savivaldybiø ástaigos kaip juridiniaiasmenys

Valstybës ir savivaldybiø ástaigos paskirtis ir veikla. Valstybësar savivaldybës ástaigos teisinë forma – biudþetinë ástaiga. Tai tokiavalstybës ar savivaldybës institucija, kuri visiškai arba iš dalies išlaiko-ma iš biudþeto. Ðiø ástaigø steigimà, veiklà, finansavimà, pabaigà reg-lamentuoja Civilinis kodeksas ir vieðoji teisë, pavyzdþiui: Biudþetiniøástaigø, Vyriausybës, Apskrities valdymo, Vietos savivaldos, Švietimo183,Mokslo ir studijø184, Muziejø185, Bibliotekø186 ir kiti ástatymai.

Biudþetinë ástaiga yra valstybës arba savivaldybës institucija, kuriatlieka vieðosios valdþios, vieðojo administravimo, teismø funkcijas arbapaslaugø ðvietimo, kultûros, mokslo ir kitose srityse teikimo funkcijas.

Daugumos valstybës ir savivaldybës ástaigø, kurios nëra ásteig-tos ástatymu, teisnumas yra apibrëþiamas ir jø ástatuose arba nuosta-tuose. Šiø ástaigø veiklos pobûdis priklauso nuo steigëjo. Tais atve-jais, kai biudþetinæ ástaigà steigia Seimas, Vyriausybë, jos daþniausiaiatlieka tam tikras viešojo administravimo (valdymo) funkcijas, pa-vyzdþiui, Seimo ásteigta ministerija, Vyriausybës ásteigtas departamen-tas. Tais atvejais, kai jas steigia apskritis arba savivaldybë, jos daþniau-siai yra skirtos teikti tam tikras paslaugas, pavyzdþiui, švietimo ástaiga.Skiriasi ir ðiø ástaigø veiksnumas.

Visos valstybës ar savivaldybës ástaigos turi specialøjá teisnumà,todël gali ágyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios numatytosástatymuose ir neprieštarauja jø veiklos tikslams. Šiø ástaigø ástatuosearba nuostatuose veiklos tikslai turi bûti apibûdinti aiškiai ir išsamiai,nurodant veiklos sritá bei rûðá.

Nors visos valstybës ir savivaldybës ástaigos turi specialøjá teis-numà, atitinkamos teisinës formos juridinius asmenis reglamentuo-janèiais ástatymais nustatytas skirtingos apimties teisnumas. Pavyzdþiui,

183 Lietuvos Respublikos ðvietimo ástatymas. Þin., 1991. Nr. 23–593; 1998. Nr.67–1940.

184 Lietuvos Respublikos mokslo ir studijø ástatymas. Þin., 1991. Nr. 7–191; 2002.Nr. 68–2758.

185 Lietuvos Respublikos muziejø ástatymas. Þin., 1995, Nr. 53–1292; 2003. Nr.59–2638.

186 Lietuvos Respublikos bibliotekø ástatymas. Þin., 1995, Nr. 51–1245; 2004.Nr.120–4431.

294


Mokslo ir studijø ástatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad turtà, kurisásigytas iš nebiudþetiniø lëðø, gautas dovanø, priimtas kaip palikimasar ágytas kitu teisëtu bûdu, mokslo ir studijø institucijos valdo, nau-doja ir juo disponuoja nuosavybës teise pagal CK normas. PagalAukštojo mokslo ástatymà valstybinës aukštosios mokyklos lëðos, gau-tos kaip pajamos iš mokslinës ir ûkinës veiklos bei teikiamø paslaugø,Vyriausybës nustatyta tvarka átraukiamos á valstybës biudþeto apskai-tà, taèiau naudojamos šios aukštosios mokyklos specialiosioms pro-gramoms finansuoti. Aukštosios mokyklos jø statutuose nustatytiemstikslams ir uþdaviniams ágyvendinti specialiøjø programø lëðas valdo,naudoja bei jomis disponuoja savarankiškai.

Valstybës patikëtà turtà valstybës ir savivaldybës ástaigos valdo,naudoja ir juo disponuoja nuostatø, kuriuos tvirtina steigëjas, nusta-tyta tvarka, joms valstybës patikëtas turtas negali bûti ákeistas. Savi-valdybei nuosavybës teise priklausantis materialusis turtas gali bûtiákeistas ástatymø nustatytais atvejais savivaldybës tarybos sprendimutarybos nustatyta tvarka. Nematerialusis, finansinis ir materialusis trum-palaikis savivaldybiø turtas negali bûti ákeistas.

Paminëtina, kad biudþetinës ástaigos gali turëti nebiudþetiniølëðø. Pagal Biudþetiniø ástaigø ástatymo 11 straipsná ástaigoms, finan-suojamoms ið Lietuvos valstybës biudþeto, nebiudþetiniø lëðø sudary-mo ir naudojimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybë,o ástaigoms, finansuojamoms ið savivaldybiø biudþetø, – savivaldybiøvykdomosios institucijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybë 2001 m.geguþës 14 d. nutarimu Nr. 543187 nustatë, kad gaunamas pajamas uþteikiamas paslaugas biudþetinës ástaigos ámoka á biudþetà nuo 2002m. sausio 1 d., vieðojo administravimo ir kontrolës ástaigos bei institu-cijos, mokslo ir studijø institucijos – nuo 2001 m. sausio 1 dienos.Pajamos, kurias biudþetinë ástaiga gauna uþ teikiamas paslaugas pagalBiudþetinës sandaros ástatymo 13 straipsná, sudaro valstybës biudþetopajamas. Taigi tokiomis pajamomis biudþetinë ástaiga negali laisvaidisponuoti savo nuoþiûra.

Visos valstybës ir savivaldybës ástaigos yra ribotos turtinës atsa-komybës. Yra ribojamas iðieðkojimas ið jø turt. Pagal Civilinio proceso

187 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2001 m. geguþës 14 d. nutarimas Nr. 543„Dël Lietuvos Respublikos valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø sudarymo ir vykdymotvarkos patvirtinimo‘‘. Þin., 2001. Nr. 42–1455 su vëlesniais pakeitimais ir papildymais.

295

II skyrius. ASMENYS

kodekso 668 str. 4 d. išieškojimas iš valstybës, savivaldybës ástaigø galibûtu nukreiptas tik á joms priklausanèias pinigines lëðas.

Biudþetinës ástaigos steigëjai. Biudþetines ástaigas gali steigti Lie-tuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybë, ministeri-jos ministro aktu, apskrièiø virðininkai, kitos valstybinës institucijos. Biu-dþetiniø ástaigø ástatymas beveik visiems steigëjams numato reikalavimàsteigimo aktà suderinti su Finansø ministerija. Kai steigiama biudþeti-në ástaiga, kuri iðlaikoma ið savivaldybiø biudþetø, pavyzdþiui, ðvietimoástaiga, steigimo aktà priima vietos savivaldybiø tarybos.

Biudþetinës ástaigos valdymo organai. Biudþetinei ástaigai va-dovauja kolegialus arba vienasmenis vadovas, kurá skiria ir ið pareigøatleidþia steigëjas, nebent ástatymai numato kitaip.

Biudþetinës ástaigos reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavi-

mas. Biudþetinës ástaigos gali bûti reorganizuojamos, likviduojamos,pertvarkomos Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Paþymëtina, kad Biudþetiniø ástaigø ástatymas yra vienas ið dviejøástatymø, reglamentuojanèiø vienà ið vieðojo juridinio asmens teisinæformà, kuris nebuvo pakeistas priëmus Civiliná kodeksà 2000 m. liepos18 d. Tiek, kiek Biudþetiniø ástaigø ástatymas nenustato ypatumø, lei-dþiamø pagal Civiliná kodeksà, vadovaujantis CK 1.1. str. 2 d., ðiaiteisinei formai taikomos visos Civilinio kodekso normos, kuriomis su-reglamentuoti juridinio asmens reorganizavimo, pertvarkymo, likvi-davimo santykiai. Pavyzdþiui, Biudþetiniø ástaigø ástatymas visiškai ne-numato pertvarkymo, taèiau jame nëra ir nuostatø, draudþianèiø biu-dþetinës ástaigos pertvarkymà, todël, vadovaujantis CK 1.1 str. 2 d.,bûtina taikyti CK nuostatas, reglamentuojanèias pertvarkymà.

Biudþetiniø ástaigø ástatymas numato ypatumus atliekant biu-dþetiniø ástaigø reorganizavimà, t. y. tiesiogiai ávardija, á kokias teisi-nes formas (valstybës arba savivaldybës ámones, vieðàsias ástaigas) biu-dþetinë ástaiga gali bûti reorganizuojama (Biudþetiniø ástaigø ástaty-mo 4 str.). Ðis reguliavimas aiðkintinas atsiþvelgiant á tai, kad reorga-nizavimo bûdus numato CK, taip pat CK 2.98 str. yra imperatyvi nor-ma, nustatanti, kad reorganizavime gali dalyvauti tik tos paèios teisi-nës formos juridiniai asmenys. Ið to, kad Biudþetiniø ástaigø ástatymasreglamentuoja tik naujø juridiniø asmenø ásteigimà, darytina iðvada,kad reorganizavimas pagal ðá ástatymà reglamentuotu bûdu galimastik padalijant biudþetines ástaigas, nes tik tokiu bûdu vykdant reorga-nizavimà gali bûti ásteigiamas kitos (nei biudþetinës ástaigos) teisinës

296


formos juridinis asmuo. Prieðingu atveju naujos teisinës formos juri-dinio asmens atsiradimas galimas ne naujai steigiant juridiná asmená,o biudþetinæ ástaigà pertvarkant á vieðàjà ástaigà arba valstybës, savi-valdybës ámonæ.

Paminëtina, kad nors CK 2.106 straipsnyje kaip vienas ið likvi-davimo pagrindø nurodytas bankrotas, Lietuvos Respublikos ámoniøbankroto ástatymas nenumato bankroto bylos iðkëlimo valstybës ir sa-vivaldybës ástaigai, todël kreditoriø galimybës iðieðkoti ið ðiø ástaigøyra ribotos.


1. Ar vieðajam juridiniam asmeniui draudþiama gauti pelnà?2. Pagal kokius kriterijus viešasis juridinis asmuo atribojamas

nuo privataus juridinio asmens?3. Ar skiriasi atsakomybë vieðojo juridinio asmens steigëjo,

kai jis sandorá sudarë juridinio asmens vardu ir tokio san-dorio visuotinis susirinkimas nepatvirtina nuo atsakomybësprivataus juridinio asmens steigëjo, sudariusio toká patá san-dorá, kuris visuotinio susirinkimo nepatvirtinamas?

4. Kodël ne visø vieðøjø juridiniø asmenø valdymo organaigal atsakyti pagal CK 2.131 str.?

5. Kokie yra atskiriems viešiesiems juridiniams asmenims bû-dingi bruoþai, kurie lemia jø skirstymà á atskiras vieðøjø ju-ridiniø asmenø rûðis?

6. Kodël ne visos CK normos, reglamentuojanèios juridiniøasmenø veiklà, taikomos valstybei ir savivaldybei kaip juri-diniam asmeniui?

7. Kuo skiriasi valstybës teisnumas nuo kitø vieðøjø juridiniøasmenø teisnumo?

8. Kokie ástatymo nustatyti ribojimai valstybës ámonei, savi-valdybës ámonei disponuoti turtu?

9. Kodël tik á tam tikras vieðojo arba privataus juridinio as-mens teisines formas leidþiama pertvarkyti valstybës ámo-næ, savivaldybës ámonæ?

10. Kas gali bûti biudþetinës ástaigos steigëjas?11. Ar galima pertvarkyti biudþetinæ ástaigà á vieðàjà ástaigà?12. Ar galima valstybës ámonæ sujungti su biudþetine ástaiga?13. Ar ministerija gali bûti akcinës bendrovës steigëja?

297

II skyrius. ASMENYS

4.7. Asociacijos. Viešosios ástaigos. Fondai

4.7.1. Asociacijos

Asociacijos, kaip juridinio asmens, veikla reglamentuojama netik Civiliniame kodekse. Jos ypatumus nustato asociacijø veiklà regu-liuojantis ástatymas188. Paþymëtina, kad asociacija yra konstitucinë sà-voka, tiesiogiai átvirtinta Konstitucijos 35 straipsnyje, kuriame kartunurodyti ir kai kurie asociacijos steigimo ir veiklos principai189.

Asociacijos paskirtis ir veikla. Þmogaus teisiø ir pagrindiniølaisviø apsaugos konvencijos 11 straipsnis átvirtina asociacijø laisvæ190.Europos Þmogaus Teisiø Teismas bei Europos þmogaus teisiø komisi-ja yra pabrëþæ, kad asociacija yra kur kas formalesnë ir labiau organi-zuota nei susirinkimas. Komisija išaiškino, kad asociacija – tai „sava-noriškumo pagrindu sudaryta grupë, siekianti bendro tikslo“191. Šie duasociacijos poþymiai – savanoriškumas ir bendras tikslas – nustatyti ir Lie-tuvos Respublikos asociacijø ástatyme, reglamentuojanèiame asociacijossteigimà, veiklà, valdymà, pabaigà. Asociacijos tikslas, remiantis Asocia-cijø ástatymu, – koordinuoti asociacijos nariø veiklà, atstovauti asociaci-jos nariø interesams ir juos ginti arba tenkinti viešuosius interesus.

Paþymëtina, kad juridinis asmuo, kurio teisinë forma yra aso-ciacija, pavadinime gali turëti þodþius ir „visuomeninë organizacija“,„susivienijimas“, „konfederacija“, „sàjunga“, „draugija“. Šiais atve-jais visada bûtina asociacijos ástatuose nurodyti, kad juridinio asmensteisinë forma yra asociacija. Ðiuo metu joks ástatymas Lietuvoje ne-reglamentuoja iðvardytø institucijø, iðskyrus asociacijà, kaip atskiràjuridinio asmens teisiø formà. Paminëtina, kad iki nurodyto Asociaci-

188 Lietuvos Respublikos asociacijø ástatymas. 2004. Þin., Nr. 25–745.189 Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime yra konstatavæs, kad

Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse átvirtintose sàvokose „bendrija“, „politinë partija“,„asociacija“, taip pat ðio straipsnio 3 dalyje átvirtintoje sàvokoje „kitos politinës irvisuomeninës organizacijos“ yra iðreikðta susivienijimø, steigiamø savanoriðkumo pagrindujø nariø poreikiams politinëje, ekonominëje, kultûrinëje, socialinëje ir kitose gyvenimosrityse tenkinti, ávairovë (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodþio 21 d. nutarimas).

190 Human Rights in International Law. Council of Europe Press, 1992, Strasbourg.191 Vadapalas V., Joèienë D. Nevyriausybinës organizacijos tarptautinëje ir Europos

Sàjungos teisëje. – Vilnius, 2001.

298


jø ástatymo, ásigaliojusio 2004 m. vasario 14 d., galiojo Lietuvos Res-publikos visuomeniniø organizacijø ástatymas. Visuomeninës organi-zacijos, kurios buvo ásteigtos pagal Visuomeniniø organizacijø ástaty-mà, laikomos pagal minëtà Asociacijø ástatymà juridiniais asmenimis,kuriø teisinë forma yra asociacija be atskiro perregistravimo.

Asociacijai, prieðingai nei buvo nustatyta Asociacijø veiklà reg-lamentuojanèiame ástatyme, galiojusiame iki 2004 m. vasario 14 d.,nedraudþiama uþsiimti ûkine komercine veikla, tik ši veikla turi bûtireikalinga asociacijos tikslams pasiekti. Kaip ir kitiems viešiesiems ju-ridiniams asmenims, Asociacijø ástatymas nustato kai kuriuos (paly-ginti nedidelius) veiklos, taip pat gauto pelno, turto, lëðø perleidimo,taip pat lëðø ágijimo ribojimus. Asociacijai draudþiama:

– perduoti asociacijos turtà nuosavybën asociacijos nariui, val-dymo organo nariui arba kitiems asmenims. (Šis draudimasnetaikomas, jeigu tai atliekama labdaros ir paramos tikslais);

– gautà pelnà skirti asociacijos nariui, valdymo organø nariams.Šis draudimas netaikomas, jeigu pelnas skirstomas labdaros irparamos tikslais pagal Labdaros ir paramos ástatymà;

– teikti paskolas, skolintis pinigø ið asociacijos nario arba sujuo susijusio asmens ir mokëti palûkanas. Minëtas draudimasnetaikomas, kai skolinamasi ið kredito ástaigø;

– steigti juridiná asmená, kurio civilinë atsakomybë uþ juridinioasmens prievoles yra neribota, arba bûti jo dalyviu.

Asociacijos nariai. Asociacijos steigëjais gali bûti Lietuvos irkitø valstybiø juridiniai ir fiziniai asmenys. Fizinis asmuo turi bûti su-laukæs 18 metø, iðskyrus tas asociacijas, kuriø veikla susijusi su vaikø irjaunimo poreikiais. Asmuo gali bûti keliø asociacijø nariu. Minimalusasociacijos nariø skaièius yra trys. Taigi pagal CK 2.106 straipsná aso-ciacija, kuri turi tik du narius, turi bûti likviduojama, jeigu per šešismënesius po tokio sumaþëjimo nenutariama asociacijos reorganizuotiarba pertvarkyti.

Asociacijos steigimo sutartá turi pasiraðyti visi steigëjai. Steigë-jai taip pat privalo priimti ástatus ir sudaryti bent vienà valdymo orga-nà iki asociacijos áregistravimo juridiniø asmenø registre.

Asociacijos steigëjai nuo áregistravimo juridiniø asmenø regist-re tampa asociacijos nariais. Asociacijoje privalo bûti visuotinis nariøsusirinkimas arba kitas organas (konferencija, suvaþiavimas, kongre-

299

II skyrius. ASMENYS

sas ar pan.), turintis visas arba dalá visuotinio nariø susirinkimo teisiø.Jeigu minëtas organas (konferencija, suvaþiavimas, kongresas ir pan.)turi tik dalá visuotinio nariø susirinkimo teisiø, tai turi bûti ir visuoti-nis nariø susirinkimas, nes kitam organui jokiais atvejais negali bûtiperduodama teisë keisti asociacijos ástatus ir priimti sprendimà dëlasociacijos pertvarkymo arba pabaigos (reorganizavimo arba likvidavi-mo). Visuotinis nariø susirinkimas nustato asociacijos nariø ánaðø dy-dá, tvirtina asociacijos metinæ finansinæ atskaitomybæ, priima sprendi-mà dël kitø juridiniø asmenø steigimo arba tapimo jø dalyviu. Visuo-tinis nariø susirinkimas gali spræsti ir kitus klausimus, jeigu jie pagalesmæ nëra valdymo organo funkcijos.

Asociacijos valdymo organai. Asociacija ágyja civilines teises, pri-siima pareigas ir jas ágyvendina per savo valdymo organus. Asociacijo-je turi bûti valdymo organas (vienasmenis arba (ir) kolegialus. Kole-gialiais valdymo organo nariais gali bûti tik fiziniai asmenys. Uþ aso-ciacijos nario veiklà pagal Asociacijø ástatymà valdymo organo nariuigali bûti atlyginama.

Valdymo organas veikia asociacijos vardu, sudaro sandorius aso-ciacijos vardu.

Valdymo organas atsakingas uþ kiekvienø praëjusiø finansiniømetø asociacijos veiklos ataskaitos rengimà. Su ðia ataskaita gali susi-paþinti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo atitinkamos asociacijosbuveinëje arba kitais bûdais. Ðioje ataskaitoje pagal Asociacijø ástaty-mà bûtina atskleisti ne tik metinæ finansinæ atskaitomybæ, bet ir infor-macijà apie asociacijos veiklà, asociacijos nariø, darbuotojø skaièiø.

Asociacijos reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas. Aso-ciacijos pertvarkomos, pasibaigia (reorganizuojamos arba likviduoja-mos) Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Asociacijø ástatymas drau-dþia vienu metu asociacijà reorganizuoti ir pertvarkyti. Kai asociaci-joje lieka maþiau kaip trys nariai, per trisdeðimt dienø apie toká nariøsumaþëjimà asociacija turi praneðti juridiniø asmenø registrui.

Patenkinus visø kreditoriø reikalavimus, kai asociacija likviduo-jama ir yra likæ turto arba lëðø atidavus nariams turto dalá, lygià stoja-mojo nario ánaðui arba mokesèiui iki asociacijos iðregistravimo ið juri-diniø asmenø registro, perduodami tokiam arba tokiems vieðiesiemsjuridiniams asmenims, kurá (kuriuos) nustato visuotinis nariø susirin-kimas arba teismas, priëmæ sprendimà likviduoti asociacijà. Asociaci-

300


ja negali bûti likviduojama iðkëlus bankroto bylà, nes to nenumatoÁmoniø bankroto ástatymas.

4.7.2. Viešosios ástaigos

Viešosios ástaigos paskirtis ir veikla. Viešoji ástaiga yra tokiavieðøjø juridiniø asmenø teisinë forma, kuri veikia socialinëje, švieti-mo, mokslo, kultûros, sporto, sveikatos ar kitose panašiose srityse.Paþymëtina, kad sveikatos prieþiûros viešosioms ástaigoms Vieðøjø ástai-gø ástatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja Sveikatos prieþiûrosástaigø ástatymui192. Vieðosios ástaigos tikslas – tenkinti vieðuosius in-teresus. Ði ástaiga teikia paslaugas, atlieka darbus, gamina produkcijà;ji gali verstis tokia ûkine komercine veikla, kuri neatsiejamai susijusisu jos veiklos tikslais ir, jeigu tokios veiklos nedraudþia ástatymai. Jigali gauti valstybës ir savivaldybës biudþeto tikslinius asignavimus. Asig-navimai paprastai skiriami konkreèioms programoms ágyvendinti, pa-vyzdþiui, viešajai ástaigai – Vaikø dienos centrui, vykdanèiam vaikøuþimtumo programà.

Vieðoji ástaiga gali ágyti tokias civilines teises ir pareigas, kuriosneprieðtarauja jos veiklos tikslams, ástatymams ir ástaigos ástatams. Vie-ðøjø ástaigø ástatymas tiesiogiai draudþia:

– skolintis pinigø uþ palûkanas ið savo dalininko arba su juosusijusio asmens;

– uþtikrinti kitø asmenø prievoliø ávykdymà bet kuriuo bûdu;– neatlygintinai perduoti vieðosios ástaigos turtà nuosavybën

pagal patikëjimo arba panaudos sutartá vieðosios ástaigosdalininkui, (iðskyrus turto perdavimà dalininkams likvidavi-mo atveju proporcingai dalininkø ánaðø vertei) arba su juosusijusiam asmeniui;

– skirstyti ástaigos pelnà tokiems veiklos tikslams, kurie nëranumatyti ástatuose;

– ástaigos pelnà skirti dalininkams, valdymo organø nariams,darbuotojø premijoms;

– priimti lëðas, jei jas perduodantis asmuo nurodo ðias lëðas

192 Lietuvos Respublikos sveikatos prieþiûros ástaigø ástatymas. Þin., 1996. Nr. 66–1572 su vëlesniais pakeitimais ir papildymais.

301

II skyrius. ASMENYS

naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta vieðosios ástaigosástatuose.

Nurodyti ribojimai nustatyti tam, kad vieðoji ástaiga netaptøpriedanga vykdyti tik tokià ûkinæ komercinæ veiklà, kuria tenkinamivien dalininkø interesai; tokiu atveju ji taptø privaèiu juridiniu asme-niu, kurio tikslas – tenkinti privaèius interesus, gauti dividendus.

Vieðosios ástaigos dalininkai. Vieðosios ástaigos steigëjai gali bûtivalstybës, savivaldybës institucijos arba kiti ið ástaigos veiklos sau nau-dos nesiekiantys asmenys. Steigëjø pasiraðyti vieðosios ástaigos ástataipateikiami áregistruoti juridiniø asmenø registrui per ðeðis mënesiusnuo jø pasiraðymo dienos; prieðingu atveju jie netenka galios. Áregist-ruojant vieðàjà ástaigà, áregistruojami ir jos ástatai. Registruojant viešàjàástaigà juridiniø asmenø registrui, be ástatø, pateikiami steigimo su-tartis ir kiti dokumentai, nustatyti ástatymuose.

Vieðosios ástaigos dalininkais tampa steigëjai (fizinis arba juri-dinis asmuo), kuris Vieðøjø ástaigø ir ástatø nustatyta tvarka yra per-davæs ástaigai ánaðà arba asmuo, kuriam dalininko teisës yra perleistosástatymø arba ástatø nustatyta tvarka. Paminëtina, kad Vieðøjø ástaigøástatymas draudþia perleisti kitiems asmenims dalininko teises, kai da-lininkas yra valstybë arba savivaldybë.

Dalininkø ánaðai gali bûti ir pinigai, ir materialusis arba nema-terialusis turtas. Vieðøjø ástaigø ástatymas nenustato minimalaus ána-ðo dydþio. Dalininkø kapitalas gali bûti didinamas tik dalininkø ána-ðais. Taigi dalininkø ánašai sudaro viešosios ástaigos kapitalà, dalinin-kui išduodamas jo kapitalo dalá patvirtinantis dokumentas. Dalinin-kø kapitalas nëra skirstomas á akcijas. Viešosios ástaigos dalininkainegauna dividendø.

Visuotinis dalininkø susirinkimas yra vieðosios ástaigos aukðèiau-sias organas, kuris priima sprendimus svarbiausiais ámonës veiklos klau-simais:

– keièia vieðosios ástaigos ástatus;– nustato paslaugø, darbø, produkcijos kainas ir tarifus arba jø

nustatymo taisykles;– skiria ir atleidþia ástaigos vadovà, sudaro kolegialius organus,

jeigu tokie organai numatyti ástatuose;

302


– tvirtina metinæ finansinæ atskaitomybæ;– priima sprendimus dël ástaigai nuosavybës teise priklausanèio

ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panau-dos sutartá arba ákeitimo;

– priima sprendimus dël ástaigos reorganizavimo, pertvarkymo,likvidavimo, ástaigos audito;

– renka ámonës audità, sprendþia kitus ástaigos ástatuose ir Vie-ðøjø ástaigø ástatyme ástaigos kompetencijai priskirtus klausi-mus.

Pabrëþtina, kad vieðoji ástaiga negali ágyti civiliniø teisiø ir pa-reigø per savo dalininkus; ji ágyja civilines teises, prisiima civilines pa-reigas ir jas ágyvendina per valdymo organus.

Vieðosios ástaigos valdymo organai. Vieðoji ástaiga privalo turë-ti vienasmená valdymo organà – vieðosios ástaigos vadovà, kuris uþtik-rina kasdienæ ástaigos veiklà ir veikia vieðosios ástaigos vardu santy-kiuose su kitais asmenimis. Vieðosios ástaigos vadovas, be kita ko, at-sakingas uþ informacijos apie ástaigos veiklà pateikimà visuomenei,vieðos informacijos paskelbimà; jis turi parengti ir pateikti eiliniamvisuotiniam dalininkø susirinkimui praëjusiø finansiniø metø ástaigosveiklos ataskaità. Jam pareikalavus su šia ataskaita gali susipaþinti irbet kuris fizinis arba juridinis asmuo. Minëtoje ataskaitoje turi bûti at-skleidþiama informacija apie vieðosios ástaigos lëðas, jø ðaltinius, iðlai-das, ilgalaikio turto ásigijimà arba perleidimà, taip pat informacija apiedalininkus, jø pasikeitimà metø pradþioje ir pabaigoje, darbuotojø skai-èiø. Taip siekiama uþtikrinti vieðosios ástaigos veiklos vieðumà.

Vieðoji ástaiga gali turëti ir kolegialius valdymo organus, kurie(jeigu juos ástaigos steigëjai, dalininkai nori turëti) numatomi ástaigosástatuose.

Vieðosios ástaigos reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas.

Vieðoji ástaiga gali bûti reorganizuojama Civilinio kodekso nustaty-tais jungimo ir skaidymo bûdais. Turi bûti parengiamos vieðosios ástai-gos reorganizavimo sàlygos, kurias privalo rengti ástaigos vadovas arbakitas ástaigos valdymo organas. Ypaè svarbu ðiose sàlygose nurodytipasibaigianèios vieðosios ástaigos dalininko tapimo po reorganizavi-mo veiksianèios vieðosios ástaigos dalininku tvarkà, sàlygas ir termi-

303

II skyrius. ASMENYS

nus, taip pat momentà, nuo kurio pasibaigianèios vieðosios ástaigoskonkreèios teisës ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksianèiaivieðajai ástaigai tam, kad ateityje bûtø tinkamai vykdomi buvusios vie-ðosios ástaigos prisiimti ásipareigojimai, kreditoriø interesai.

Pagal Civilinio kodekso 2.104 straipsná draudþiama vieðàjá juri-diná asmená pertvarkyti á privatøjá juridiná asmená, iðskyrus valstybës irsavivaldybës ámones. CK leidþia atskiruose juridiniø asmenø teisinesformas reglamentuojanèiuose ástatymuose nustatyti ir kitus juridiniøasmenø pertvarkymo ypatumus. Vieðøjø ástaigø ástatymas numato, kadvieðoji ástaiga gali bûti pertvarkoma tik á labdaros ir paramos fondà,biudþetinæ ástaigà, jeigu biudþetinës ástaigos steigëjas (savininkas) yravalstybë arba savivaldybë.

Sprendimà pertvarkyti vieðàjà ástaigà patvirtinantis dokumen-tas turi bûti pateiktas juridiniø asmenø registrui. Informacija apie tai,kad vieðoji ástaiga yra pertvarkoma juridiniø asmenø registre skelbia-ma vieðai tam, kad visi civilinëje apyvartoje dalyvaujantys asmenys ga-lëtø þinoti, koks yra vieðosios ástaigos statusas.

Viešoji ástaiga likviduojama CK 2.106 straipsnyje nustatytais pa-grindais. Jeigu likvidavimo pagrindas yra teismo arba kreditoriø susi-rinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusià vieðàjà ástaigà, ji likvi-duojama Ámoniø bankroto ástatymo nustatyta tvarka.

Likviduojant vieðàjà ástaigà kreditoriø reikalavimai tenkinamiCK 2.113 straipsnio nustatyta tvarka, o tuo atveju, kai viešoji ástaigalikviduojama dël bankroto, – Bankroto ástatymo nustatyta tvarka. Su-mokëjus skolas, gràþinus dalininkams jø kapitalo dalá, likæs turtas per-duodamas kitiems juridiniø asmenø registre áregistruotiems vieðiesiemsjuridiniams asmenims, kuriuos nustato visuotinis dalininkø susirinki-mas arba teismas, priëmæ sprendimà likviduoti vieðàjà ástaigà.

4.7.3. Labdaros ir paramos fondai

Labdaros ir paramos fondø paskirtis ir veikla. Labdaros irparamos fondas (toliau tekste – fondas) yra viešasis juridinis asmuo.Fondo tikslas yra remti socialiai naudingà veiklà, kitus visuomeneireikšmingus projektus ir programas. Fondø veiklà reglamentuoja

304


Labdaros ir paramos fondø ástatymas193. Pagal ðá ástatymà fondo veiklostikslai yra labdara arba (ir) parama ir kitokios pagalbos teikimasvisuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripaþástamose,pavyzdþiui, mokslo, kultûros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatosapsaugos, srityse. Paþymëtina, kad fondui ðiuo ástatymu draudþiamateikti paramà politinëms partijoms.

Labdaros ir paramos fondas nëra tapatus fondams, kurie yrasteigiami specialiu ástatymu ar Vyriausybës nutarimu. Pavyzdþiui, Kul-tûros ir sporto rëmimo fondo ástatymas nustatë teisæ Vyriausybei steigti,reorganizuoti ir likviduoti Kultûros ir sporto rëmimo fondà. Šis fon-das yra atitinkama sukaupta lëðø suma, kuri skiriama profesionalia-jam ir liaudies menui bei kûno kultûrai ir sportui remti, taèiau jis nërajuridinis asmuo.

Labdaros ir paramos fondo veikla išimtinai yra skirta visuome-nës naudingiems tikslams, todël fondo veiklos sritys ir rûðys turi bûtinurodyti ástatuose. Tai ypaè svarbu ir dël to, kad minëtas ástatymasleidþia fondui nuosavybës teise arba kita teise valdomà turtà ir lëðasperleisti, uþtikrinti juo prievoliø ávykdymà tik tuo atveju, kai tuo sie-kiama ágyvendinti fondo ástatuose nustatytus veiklos tikslus.

Fondas turi specialø veiksnumà, jo veikla pagal Ástatymà riboja-ma ávairiais bûdais. Fondui draudþiama steigti juridiná asmená, kuriocivilinë atsakomybë uþ juridinio asmens prievoles yra neribota, arbabûti jo dalyviu; suteikti paskolas, uþtikrinti kitø asmenø prievoliø ávyk-dymà, nebent bûtø skolinamasi ið kreditø ástaigø; skolintis pinigø iðfondo steigëjo, dalininko arba su juo susijusio asmens, mokant palû-kanas, nebent skolinamasi ið kredito ástaigø.

Ástatyme numatyta pareiga fondui atsisakyti priimti ið poten-cialiø rëmëjø lëðas arba turtà, jeigu tuo naudodamiesi rëmëjai galidaryti átakà fondo veiklai savo arba kitø asmenø naudai. Kartu pami-nëtina, kad fondo dalininkams, valdymo organø nariams ið fondo lë-ðø leidþiama gauti ne tik darbo uþmokestá, autoriná atlyginimà, atlygi-nimà uþ suteiktas paslaugas arba parduotas prekes, bet ir kitas su dar-bo santykiais susijusias iðmokas, taip pat gauti labdarà ir paramà pa-gal Labdaros ir paramos ástatymà, kai jie yra šalpos subjektai.

193 Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondø ástatymas Þin., 1996. Nr. 32–787 su vëlesniais pakeitimais ir papildymais.

305

II skyrius. ASMENYS

Fondo dalininkai. Fondo steigëjais gali bûti fiziniai ir juridiniaiasmenys, kurie iki fondo áregistravimo ásipareigoja skirti fondui ánašuspinigais ar turtu, teikti fondui paslaugas. Fondo steigëjø skaièius ne-ribojamas, tik draudþiama fondo steigëjais bûti asmenims, kurie pagalLabdaros ir paramos ástatymà negali bûti paramos teikëjais. Visi fon-do steigëjai nuo fondo áregistravimo juridiniø asmenø registre tampajo dalininkais. Paþymëtina, kad pagal ástatymà fondo rëmëjams, ásipa-reigojantiems skirti fondui lëðø arba teikti fondui paslaugas, visuoti-nis dalininkø susirinkimas gali suteikti fondo dalininko teises.

Fondo valdymo organai. Fondas privalo turëti valdymo organà(vienasmená arba(ir) kolegialø), gali bûti sudaromi ir kiti organai.

Valdymo organai veikia fondo vardu, sudaro sandorius fondovardu. Kolegialaus fondo valdymo organo nariais gali bûti tik fiziniaiasmenys ir tik tokie, kurie yra arba fondo nariai, arba fondo dalininkø– juridiniø asmenø – pasiûlyti fiziniai asmenys.

Fondo reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas. Fondas pa-sibaigia arba pertvarkomas Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Atitin-kamus ypatumus nustato Labdaros ir paramos fondø ástatymas. Per-tvarkant fondà, galioja draudimas pertvarkyti fondà á politinæ partijà.Likviduojant fondà, jo likæs turtas ir pajamos, gautos pardavus turtà,iki fondo iðregistravimo ið juridiniø asmenø registro turi bûti perduo-tos kitam ar kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nusta-to dalininkø susirinkimas ar teismas, priëmæ sprendimà likviduoti fon-dà. Fondui pagal Bankroto ástatymà bankroto byla nekeliama.


1. Ar Asociacijø ástatyme átvirtinta asociacijos, kaip juridinioasmens, teisinë forma atitinka konstitucinæ asociacijossampratà?

2. Kokie ribojimai nustatyti asociacijai disponuojant savoturtu?

3. Kokios teisinës pasekmës atsiranda asociacijos nariø skaièiuisumaþëjus iki 2?

4. Kokiø teisiø asociacijos visuotinis nariø susirinkimas negaliperduoti kitam organui?

306


5. Ar gali Þemës ûkio bendrovës, kuri nëra asociacijos narys,vadovas susipaþinti su kiekvienø metø asociacijos finansineataskaita?

6. Ar galima kelti bankroto bylà vieðajai ástaigai, asociacijai,labdaros ir paramos fondui?

7. Ar gali vieðosios ástaigos dalininku tapti asmuo, kurio ánaðasyra vienas centas?

8. Kuo skiriasi UAB „Kalbø mokymo centras“ nuo vieðosiosástaigos „Kalbø mokymo centras“?

9. Kokius ribojimus numato ástatymas dël vieðosios ástaigosdalininkø teisiø perleidimo?

10. Kuo skiriasi labdaros ir paramos fondas nuo kitø fondø,steigiamø pagal kitus ástatymus?

11. Kokiais bûdais galima tapti labdaros ir paramos fondodalininku?

12. Kokie draudimai numatyti pertvarkant fondà á kitos teisi-nës formos juridiná asmená?

307

II skyrius. ASMENYS

4.8. Politinës partijos ir profsàjungos

4.8.1. Politinës partijos

Politinës partijos, kaip juridinio asmens, veikla reglamentuoja-ma Civiliniame kodekse, jos ypatumai nustatyti Lietuvos Respublikospolitiniø partijø ir politiniø organizacijø ástatymo pakeitimo ástatymo1 straipsniu patvirtintame Lietuvos Respublikos politiniø partijø ásta-tyme194. Paminëtina, kad kai kurie politiniø partijø ir politiniø organi-zacijø steigimo ir veiklos principai tiesiogiai átvirtinti Konstitucijos 35straipsnyje.

Politinës partijos paskirtis ir veikla. Pagal Politiniø partijø ásta-tymà politinës partijos jungia Lietuvos Respublikos pilieèius bendriemspolitiniams tikslams ágyvendinti. Politinës partijos tikslas – tenkintisavo nariø politinius interesus, padëti iðreikðti Lietuvos Respublikospilieèiø politinæ valià, siekti dalyvauti ágyvendinant valstybës valdþiàir savivaldos teisæ.

Politinës partijos gali steigti filialus, atstovybes ir kitus struktû-rinius padalinius; jie nëra juridiniai asmenys. Partijø organizacinë struk-tûra galima tik teritoriniu principu. Draudþiama steigti politiniø par-tijø padalinius darbovietëse. Paminëtina, kad tam tikrus apribojimusbûti politiniø partijø nariais leidþia numatyti ir Europos þmogaus tei-siø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos 11 straipsnio 2 dalis:

„Šis straipsnis nekliudo ávesti teisëtus apribojimus naudoji-muisi šiomis teisëmis asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose pa-jëgose, policijoje ar valstybës valdymo institucijose“.

Politinës partijos ástatuose numatytiems tikslams ágyvendinti galiturëti trumpalaikio ir ilgalaikio turto. Politinë partija yra ribotos atsa-komybës juridinis asmuo; ji neatsako pagal savo nariø prievoles, onariai neatsako pagal politinës partijos prievoles. Politinë partija pa-gal savo prievoles atsako jai nuosavybës teise priklausanèiu turtu.

Paþymëtina, kad politinës partijos nariams negali bûti skirsto-mas partijos turtas arba lëðos.

Politines partijas Lietuvos valstybë remia dviem bûdais: suteik-dama pagal panaudos sutartis patalpas pagal Valstybës turto valdy-

194 Lietuvos Respublikos politiniø partijø ir politiniø organizacijø ástatymas. Þin.,1990. Nr. 29–692 su vëlesniais pakeitimais ir papildymais.

308


mo, naudojimo ir disponavimo juo ástatymà bei teikdama dotacijas išvalstybës biudþeto pagal atskirà politiniø partijø finansavimà regla-mentuojantá ástatymà.

Kai politinëje partijoje lieka maþiau kaip vienas tûkstantis na-riø, per ástatymo nustatytà terminà partija turi praneðti juridiniø as-menø registrui.

Politinës partijos turi teisæ sudaryti politiniø partijø koalicijas,sàjungas.

Politinës partijos nariai. Politines partijas gali steigti tik fizi-niai asmenys. Be to, fizinis asmuo turi bûti Lietuvos pilietis, turintisaktyviàjà rinkimø teisæ.

Politinei partijai ásteigti bûtina turëti Lietuvoje ne maþiau kaiptûkstantá steigëjø, kurie savo arba atstovø suvaþiavime turi patvirtintiástatus, programà ir išrinkti valdymo organus.

Aukðèiausias politinës partijos organas yra suvaþiavimas (susi-rinkimas, konferencija).

Politinës partijos, vadovaujantis CK, kaip ir kiti viešieji juridi-niai asmenys, registruojamos juridiniø asmenø registre Juridiniø as-menø registro nuostatø nustatyta tvarka. Politiniø partijø ástatymasnustato vienà ypatumà, kuris pasireiðkia tuo, kad ne notaras, o Teisin-gumo ministerija tikrina politiniø partijø juridiniø asmenø registruiteikiamø duomenø tikrumà, ástatø, kitø dokumentø atitiktá ástatymams.

Politinës partijos valdymo organai. Politinës partijos valdymoorganai renkami ir atðaukiami ástatø nustatyta tvarka. Politinei parti-jai, kaip ir kitiems politinës partijos organams, taikomos CK antrosiosknygos VII skyriaus nuostatos, susijusios su vieðøjø juridiniø asmenøveikla, pavyzdþiui, CK 2.82 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad valdymoorganas atsako uþ finansinës atskaitomybës sudarymà, juridinio as-mens veiklos organizavimà ir kt.

Politinës partijos reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas.

Politinës partijos pertvarkomos, pasibaigia (reorganizuojamos, likviduo-jamos) CK nustatyta tvarka. Politiniø partijø ástatymas numato vienàypatumà – politinës partijos, vykdydamos reorganizavimà, turi pateiktidokumentus Teisingumo ministerijai dël iðregistravimo/áregistravimo. Nu-traukusi veiklà politinë partija iðregistruojama ir reorganizavimo metuásteigta nauja politinë partija áregistruojama vienu metu.

Politinë partija likviduojama, jeigu per ðeðis mënesius po nariøsumaþëjimo politinës partijos nariai nenusprendþia partijos reorgani-

309

II skyrius. ASMENYS

zuoti arba pertvarkyti. Reikia paminëti, kad politinës partijos gali bû-ti likviduotos ir pagrindais, numatytais CK 2.106 straipsnio 3, 4, 5, 7punktuose. Ámoniø bankroto ástatymas nenumato, kad partijai galëtøbûti keliama bankroto byla.

4.8.2. Profesinës sàjungos

Profesinës sàjungos, kaip juridinio asmens, veiklà reglamentuojane tik Civilinis kodeksas, bet ir specialus ástatymas – Lietuvos Respub-likos profesiniø sàjungø ástatymas195. Paminëtina, kad Konstitucijos50 straipsnyje yra nustatytas atskiras profesiniø sàjungø reguliavimas.

Profesinës sàjungos paskirtis ir veikla. Profesinës sàjungos yrasavanoriškos ir savaveiksmës organizacijos, atstovaujanèios ir ginan-èios darbuotojø profesines darbo, ekonomines, socialines teises beiinteresus. Profesinës sàjungos tikslas – atstovauti profesinës sàjungosnariams santykiuose su darbdaviu ir jo ágaliotuoju atstovu. Profesinëssàjungos gina savo nariø darbo ir ekonomines teises bei interesus,atstovauja savo nariams sudarydamos su darbdaviu kolektyvinæ ir ki-tokias sutartis; taip pat atstovauja savo nariams ástatymø nustatytatvarka valstybës organuose. Profesinës organizacijos turi teisæ vestiderybas ir sudaryti sutartis su darbdaviais, jø organizacijomis, susivie-nijimais dël darbuotojø uþimtumo, perkvalifikavimo, darbo organiza-vimo ir apmokëjimo, darbo ir gyvenimo sàlygø gerinimo bei kitø klau-simø. Profesinës sàjungos pagal Profesiniø sàjungø ástatymà gali turë-ti inspekcijas, teisinës pagalbos tarnybas ir kitas institucijas, kurios yraskirtos profesiniø sàjungø tikslams ágyvendinti.

Profesinës sàjungos, gindamos savo nariø teises ir teisëtus inte-resus, gali sudaryti susitarimus su valstybës valdþios ir valdymo organais.Profesinës sàjungos nuosavybæ sudaro statiniai, transporto priemonës,nariø, ámoniø, ástaigø, organizacijø ánašai, viešai paskelbtos aukos irkitas turtas. Valstybës institucijos, organizacijos profesinëms organiza-cijoms gali teikti paramà socialiniams ir kitiems tyrimams vykdyti. Pro-fesinës sàjungos savo lëðas tvarko savarankiškai; jos yra ribotos turtinësatsakomybës viešieji juridiniai asmenys. Profesinë sàjunga, neteisëtaisveiksmais padariusi þalà valstybei, fiziniams arba juridiniams asmenims,

195 Lietuvos Respublikos profesiniø sàjungø ástatymas. Þin., 1991. Nr. 34–933.

310


privalo jà atlyginti ið savo turto ástatymø nustatyta tvarka.Profesinës sàjungos nariai. Europos þmogaus teisiø ir pagrin-

diniø laisviø apsaugos konvencijos 11 straipsnis, suteikiantis teisæ kiek-vienam asmeniui jungtis á asociacijas, apima ir teisæ steigti ir stoti áprofesines sàjungas savo interesams ginti. CK teisæ burtis á profesinessàjungas numato ne kiekvienam asmeniui, o fiziniams asmenims, nejaunesniems kaip 14 metø, dirbantiems pagal darbo sutartá ar kitaispagrindais. Draudþiama darbdaviui, jo ágaliotam atstovui bûti jo ámo-nëje, ástaigoje, organizacijoje veikianèiø profesiniø sàjungø nariu.

Á profesinæ sàjungà asmuo ástoja ir ið jos iðstoja profesinës sà-jungos ástatuose nustatyta tvarka. Asmuo, ástojæs á profesinæ sàjungà,laikomas jos nariu.

CK 2.38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kokius reikalavimus turiatitikti profesinë sàjunga, kad jà bûtø galima laikyti ásteigta. Šie rei-kalavimai aiškiai išdëstyti Profesiniø sàjungø ástatymo 6 straipsnyje:

„Profesinei sàjungai ásteigti bûtina, kad ji turëtø ne maþiaukaip 30 steigëjø arba ámonëje, organizacijoje bûtø ne maþiau kaip30 steigëjø ar jie sudarytø ne maþiau kaip 1/5 visø darbuotojø,taèiau ne maþiau kaip 3 darbuotojai; susirinkime patvirtintus ástatus(statutà); išrinktus vadovaujanèiuosius organus“.

Profesinë sàjunga laikoma ásteigta ne nuo tos dienos, kai ji áre-gistruojama juridiniø asmenø registre, o kai yra ávykdytos nurodytossàlygos. Pagal CK 2.38 straipsná profesinës sàjungos turi tik pateiktijuridiniø asmenø registrui dokumentus, kurie patvirtina CK 2.38 straips-nio 2 dalyje nurodytø aplinkybiø buvimà.

Profesinës sàjungos gali steigtis profesiniu, pareiginiu, gamybi-niu, teritoriniu arba kitais paèiø profesiniø sàjungø nustatytais prin-cipais.

Profesinës sàjungos valdymo organai. Profesinës sàjungos va-dovaujantieji organai nurodomi kiekvienos profesinës sàjungos orga-nizacijos ástatuose. Paþymëtina, kad ástatymas numato, kad profesiniøsàjungø nariai, kurie iðrinkti á renkamuosius to juridinio asmens pro-fesinës sàjungos organus ir dël to nutraukæ darbo santykius, prilygi-nami ðio juridinio asmens darbuotojui ir jiems taikomos socialinësgarantijos visà renkamøjø pareigø ëjimo laikà.

Profesinës sàjungos reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas.

311

II skyrius. ASMENYS

Profesinëms sàjungoms taip pat taikytini juridinio asmens likvi-davimo pagrindai, numatyti CK 2.106 straipsnio 3, 4, 5, 7 punktuose.Paminëtina, kad tiek teisæ paduoti ieðkiná dël juridinio asmens ásteigi-mo pripaþinimo neteisëtu (CK 2.114 str.), tiek pareiðkimà dël veiklostyrimo, kurio rezultatas gali bûti juridinio asmens likvidavimas, gali irprokuroras gindamas vieðà interesà, vadovaudamasis CK 2.114 str.,2.126 str., 2.125 str., 2.131 str.

Profesiniø sàjungø ástatymas numato ypatumus dël profesinëssàjungos veiklos sustabdymo ir veiklos nutraukimo. Pagal ðá ástatymàorganizacijos veikla gali bûti sustabdyta, jeigu profesinë sàjunga, va-dovaujantys organai nepaðalina paþeidimø per nurodytà terminà. Teis-mo sprendimu profesinës sàjungos veikla gali bûti sustabdyta ne ilges-niam kaip 3 mënesiø laikotarpiui. Nurodytø paþeidimø nepaðalinus irper ðá laikotarpá, teismo sprendimu profesinës sàjungos veikla gali bû-ti nutraukiama. Tokiu bûdu veikla gali bûti teismo sprendimu nutrau-kiama ir tuo atveju, kai per vienerius metus nuo tos dienos, kai profe-sinës sàjungos veikla buvo sustabdyta, profesinë sàjunga vël paþeidþiaástatymus.

Profesinei sàjungai bankroto byla nekeliama.


1. Kokie reikalavimai taikomi steigiant politinæ partijà?2. Kokie ypatumai nustatyti atliekant politinës partijos regist-

ravimo procesà?3. Kas politinëje partijoje atsakingas uþ finansinæ atskaito-

mybæ?4. Ar galima politinæ partijà likviduoti vadovaujantis CK X

skyriaus nuostatomis dël partijos valdymo organø arba josnariø netinkamø veiksmø?

5. Kokius ypatumus profesinei sàjungai steigti numato Civili-nis kodeksas?

6. Kas negali bûti profesinës sàjungos nariu?7. Kas ir kaip atlygina profesinës sàjungos valstybei padarytà

þalà?8. Á kokius teisinës formos juridinius asmenis gali bûti per-

tvarkoma profesinë sàjunga?

312


196 Paþymëtina, kad Lietuvos Respublikos religiniø bendruomeniø ir bendrijøástatymas nebuvo suderintas. Toks su CK suderintas Religiniø bendruomeniø ir bendrijøástatymo naujos redakcijos projektas 2002 m. buvo pateiktas Seimui ir uþregistruotas,taèiau nepriimtas iki ðiol. Kai kurios ðiuo metu galiojanèio Ástatymo normos,reglamentuojanèios religiniø bendrijø registravimà, neatitinka Civilinio kodekso nuostatø,nustatanèiø, pavyzdþiui, tradiciniø religiniø bendruomeniø átraukimà á registrà arba kitøreliginiø bendruomeniø áregistravimà juridiniø asmenø registre ir kt.

197 Mykolo Riomerio mokslas apie valstybæ. – Vilnius, 1997. P. 171.198 Konstitucinio Teismo 2000 m. birþelio 13 d. nutarimas. Þin., 2000. Nr. 49–

1424. Konstitucinis Teismas 2000 m. birþelio 13 d. nutarime paþymëjo, kad „Konstitucijos43 straipsnio 1 dalies nuostata, jog yra tradicinës Lietuvoje baþnyèios bei religinësorganizacijos, yra tas konstitucinis pagrindas, kuriuo remiantis valstybëje gali bûti nustatomaskirtinga tradiciniø baþnyèiø bei religiniø organizacijø bûklë, palyginti su kitomisbaþnyèiomis ir religinëmis organizacijomis“.

4.9. Baþnyèia ir religinës bendruomenës

Religiniø bendruomeniø ir bendrijø veiklà reglamentuoja CK,kuriame, be bendrøjø nuostatø, yra CK 2.37 str., taip pat normos,reglamentuojanèios baþnytinæ santuokà, Lietuvos Respublikos religi-niø bendruomeniø ir bendrijø ástatymas196 bei atskiras Lietuvos Res-publikos Konstitucijos 43 straipsnis ir Konstitucijos 38 straipsnio nuo-stata dël valstybës pripaþinimo baþnytinës santuokos registracijos.

Religinës bendruomenës paskirtis ir veikla. CK numato skirtin-gà teisiná reguliavimà tradicinëms religinëms bendruomenëms ir ki-toms religinëms bendruomenëms. Toks reguliavimas yra pagrástas Lie-tuvos Konstitucija ir tradicija. Prof. Mykolas Riomeris raðë: „Lietuvosvalstybës 1922 m. Konstitucija skyrë dvi tikybiniø organizacijø katego-rijas: visas esamas Lietuvoje tikybines organizacijas ir naujai atsiran-danèias tikybines organizacijas, prie kuriø priskiriamos ir senos beinusistovëjusios baþnyèios, kurios Lietuvoje iki 1922 m. neveikë“197. Apietradicines bei kitas religines organizacijas savo nuomonæ išreiškë irLietuvos Konstitucinis Teismas198. Religines bendruomenes ir bendri-jas galima skirstyti á dvi grupes: 1) valstybës pripaþintas; jos savo ruoþtuskirstomos á tradicines ir netradicines ir sudaro Lietuvos istorinio, dva-sinio bei socialinio palikimo dalá ir 2) kitas religines bendruomenes irbendrijas. Lietuvoje yra devynios tradicinës religinës bendruomenësir bendrijos, ir visos jos nurodytos Religiniø bendruomeniø ir bendri-jø ástatyme: lotynø apeigø katalikø, graikø apeigø katalikø, evangeli-kø liuteronø, evangelikø reformatø, ortodoksø (staèiatikiø), sentikiø,

313

II skyrius. ASMENYS

199 Riomeris M. Valstybë. II tomas. – Kaunas: Vytauto Didþiojo universiteto Teisiøfakulteto leidinys, 1935.

200 Kanonø teisës indëlis á LDK civilinæ teisæ pabrëþtas leidinyje: Machovenko J.

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës teisës ðaltiniai. – Vilnius, 2000. (Per kanonus ápasaulietinæ teisæ ásiskverbë romënø teisës elementø, ypaè nuosavybës, sutarèiø ir paveldëjimoklausimais.)

judëjø, musulmonø sunitø ir karaimø. Valstybës pripaþinta religinëbendrija yra viena, tai – Lietuvos evangelikø baptistø bendruomeniøsàjunga, kuriai valstybës pripaþinimas suteiktas 2001 m. Seimo nutari-mu.

Religinë bendruomenë, kaip viešasis juridinis asmuo, savo tiks-lu panaši á asociacijà, nes ji skirta patenkinti atitinkamus jos nariøporeikius, ðiuo atþvilgiu – dvasinius. Religiniø bendruomeniø, ben-drijø, centrø ypatumas yra ir tas, kad jie vykdo panašias kaip ir valsty-bë funkcijas socialinëje, švietimo, sveikatos ir kitose srityse.

Analizuodamas baþnyèios teisinæ padëtá Lietuvoje profesoriusM. Riomeris atkreipë dëmesá á jos autonomijà ir dalyvavimà vykdantvalstybës funkcijas199. Konstitucinis Teismas savo nutarime konstata-vo: „Tai, kad Lietuvos valstybë ir jos institucijos yra pasaulëþiûros irreligijos poþiûriu neutralios, reiškia valstybës ir tikybos srièiø, valsty-bës ir baþnyèiø bei religiniø organizacijø paskirties, funkcijø ir veiklosatribojimà. Pabrëþtina, kad valstybës neutralumas ir pasaulietiškumasnegali bûti pagrindas diskriminuoti tikinèiuosius, varþyti jø teises irlaisves. Valstybës pasaulietiškumas suponuoja ir valstybës nesikišimà ábaþnyèiø bei religiniø organizacijø vidaus gyvenimà“. (Religijos laisværeikalauja uþtikrinti ir Europos þmogaus teisiø ir laisviø apsaugos kon-vencijos 9 str.). Konstitucijos 43 straipsnyje átvirtinta, kad religinësbendruomenës ir bendrijos (baþnyèios bei religinës organizacijos) lais-vai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus,200 todël joms ir CK VIIskyriaus, reglamentuojanèio juridinio asmens organus, normos netai-komos, išskyrus 2.84 straipsná dël sandoriø, sudarytø paþeidþiant viešojojuridinio asmens valdymo organø kompetencijà, pasekmiø bei 2.85straipsná dël kompetencijos paskelbimo.

Ágyvendindamos savo tikslus tradicinës religinës bendruomenës,bendrijos, centrai, taip pat kitos juridiniø asmenø registre áregistruo-tos religinës bendruomenës ir bendrijos gali nuosavybës teise turëtimaldos namus, gyvenamuosius namus ir kitus pastatus bei statinius,

314


gamybinius, socialinius ir labdaros objektus bei kitoká turtà, reikalin-gà religiniø bendruomeniø ir bendrijø veiklai. Religiniø bendruome-niø ir bendrijø ástatyme nustatyta teisë religinëms bendruomenëms,bendrijoms ir centrams steigti švietimo ir kultûros ástaigas, labdarosfondus ir kitokias organizacijas. Religiniø bendruomeniø ir bendrijøástatymas numato teisæ religinëms bendruomenëms, bendrijoms ásta-tymø nustatyta tvarka gauti iš valstybës paramà kultûrai, švietimui beilabdarai.

Minëtas ástatymas neriboja teisës religinëms bendruomenëms,bendrijoms, centrams uþsiimti gamybine-ûkine veikla, taèiau religinësbendruomenës, bendrijos arba religinio centro ásteigtas toks juridinisasmuo, jeigu jo teisinë forma nëra religinë bendruomenë, veikia pa-gal atitinkamos teisinës formos juridinio asmens veiklà reglamentuo-janèius ástatymus kaip ir bet kuris kitas privatus ar viešasis juridinisasmuo, vykdantis atitinkamà veiklà, išskyrus atitinkamus ypatumus,kuriuos nustato atitinkama religinë bendruomenë, bendrija arba cen-tras tokio naujai steigiamo juridinio, asmens steigimo dokumentuo-se, jeigu jie nedraudþiami pagal ástatymus.

Konstitucija numato, kad Baþnyèiø bei kitø religiniø organiza-cijø bûklë valstybëje nustatoma susitarimu arba ástatymu. Taigi ne tikástatymais, bet ir susitarimais religinëms bendruomenëms bei bendri-joms galima nustatyti ir kitas teises. Minëti susitarimai su valstybësinstitucijomis gali bûti sudaromi vadovaujantis viešosios ir civilinësteisës normomis, atsiþvelgiant á religiniø bendruomeniø, bendrijø, cen-trø kanonus bei statutus.

Religiniø bendruomeniø, bendrijø nariai. Religiniø bendruo-meniø ir bendrijø ástatymas numato minimalø kitai religinei bendruo-menei ir bendrijai steigëjø skaièiø – ne maþiau kaip 15 nariø. Tradici-nëms religinëms bendruomenëms steigëjø skaièius nenumatytas ir ne-bûtø ámanoma jo numatyti, nes jos steigiamos pagal religinës ben-druomenës kanonus, statutus ar kitas normas, kuriose nustatyti krite-rijai, kaip tapti juridiniu asmeniu. Pavyzdþiui, pagal Katalikø Baþny-èios kanonø teisës kodekso 114 kanonà kompetentinga baþnytinëvaldþia juridinio asmens statusà suteikia laikydamasi dviejø sàlygø:siekiamas tikslas turi bûti iš tiesø naudingas ir atitinkantis Baþnyèios,kaip institucijos, paskirtá, siekiant išvengti nuostolingo jëgø išskaidy-

315

II skyrius. ASMENYS

201 Chiappetta L. Il Codice di diritto canonico, Commento giuridico – pastorale, I,Edizioni Dehoniane. – Napoli, 1988. Nr. 677. P. 141.

202 Lietuvos Respublikos ir Ðventojo Sosto 2000 m. geguþës 5 d. sutartis dëlbendradarbiavimo ðvietimo ir kultûros srityje. Þin., 2000. Nr. 67–2024.

Lietuvos Respublikos ir Ðventojo Sosto 2000 m. geguþës 5 d. sutartis dël santykiøtarp Katalikø Baþnyèios ir valstybës teisiniø aspektø. Þin., 2000. Nr. 67–2022.

Lietuvos Respublikos ir Ðventojo Sosto 2000 m. geguþës 5 d. sutartis dëlkariuomenëje tarnaujanèiø katalikø sielovados. Þin., 2000. Nr. 67–2023.

203 Lietuvos Respublikos religiniø bendruomeniø ir bendrijø ástatymas. Þin., 1995.Nr. 89–1985 su vëlesniais pakeitimais ir papildymais.

mo, ir turi netrûkti priemoniø, pakankamø pasiekti tikslà201. Paþymë-tina, kad Katalikø Baþnyèia yra vienintelë religija, kurios santykiaivalstybëje reguliuojami ir tarptautinëmis sutartimis. Sutarèiø subjek-tas yra Šventasis Sostas202.

Bendrijà sudaro ne maþiau kaip dvi religinës bendruomenës,turinèios bendrà vadovybæ. Religiniai centrai – aukštesniosios religi-niø bendrijø valdymo institucijos taip pat yra viešieji juridiniai asme-nys.

Tradicinëms religinëms bendruomenëms ir bendrijoms skirta CK2.37 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad tradicinës religinës ben-druomenës ir bendrijos yra juridiniai asmenys, o CK 2.37 straipsnio 3dalyje numatyta, kad tradicinëms religinëms bendruomenëms ir ben-drijoms netaikomos CK V skyriaus nuostatos, reglamentuojanèios ju-ridiniø asmenø steigimà. Taigi tradicinëms religinëms bendruomenëmsir bendrijoms nebûtinas registravimas juridiniø asmenø registre, o ki-tos religinës bendruomenës ir bendrijos juridinio asmens teises ágyjanuo jø áregistravimo juridiniø asmenø registre. Paþymëtina, kad priešásigaliojant juridiniø asmenø registro nuostatoms, analogiškas regu-liavimas átvirtintas Religiniø bendruomeniø ir bendrijø ástatymo203 10straipsnyje – tradicinës religinës bendruomenës ir bendrijos, turinèiosjuridinio asmens teises, praneša apie tai Teisingumo ministerijai.

Religinës bendruomenës, bendrijos valdymo organai. Atsiþvel-giant á religiniø bendruomeniø autonomiðkumà valstybës atþvilgiu, spe-cialiu ástatymu negali bûti reglamentuojamas jø vidinis veiklos orga-nizavimas, todël religinei bendruomenei nëra taikomos CK VII sky-riaus normos, kurios nustato juridinio asmens valdymo reikalavimus.

Religinës bendruomenës, bendrijos pabaiga, pertvarkymas. Dëlminëtø prieþasèiø religinei bendruomenei nëra taikomos ir CK VIII

316


204 Codex Iuris Canonici. Libreria Editrice Vaticana, 1983. 373 kan.

skyrius, reglamentuojantis juridinio asmens pabaigà ir pertvarkymà.Paminëtina, kad CK nenumato religinës bendruomenës, kaip ir vals-tybës arba savivaldybës kaip juridinio asmens veiklos tyrimo, kurio re-zultatas galëtø bûti religinës bendruomenës likvidavimas dël netinka-mos valdymo organø veiklos, t. y. religinë bendruomenë negali bûtilikviduojama pagal CK 2.131 str. Religinës bendruomenës, bendrijoslikvidavimo pagrindu negali bûti ir bankrotas pagal Ámoniø bankrotoástatymà.

Religinës bendruomenës, bendrijos, centro veikla gali pasibaigtijø paèiø sprendimu – jos aukštesnës valdymo institucijos sprendimu,pavyzdþiui, Lietuvos katalikø bendrijà – vyskupijà gali steigti ir panai-kinti Šventasis Sostas204 .

Šiuo metu galiojantis Religiniø bendruomeniø, bendrijø ásta-tymas nustato, kad religinë bendruomenë, bendrija, centras gali bûtilikviduojama Teisingumo ministerijos iniciatyva teismo sprendimu, jeiper 6 mënesius nebuvo pašalinti teismo nurodyti paþeidimai. Pagalnurodyto ástatymo 20 straipsná nutraukus religinës bendruomenës, ben-drijos ar centro veiklà, likæs turtas pereina jø ástatuose ar juos atitin-kanèiame dokumente nurodytam turto perëmëjui. Jeigu turto perë-mëjas nenurodytas arba jo nëra, turtas atitenka valstybei.


1. Kodël Civiliniame kodekse numatytas ypatingas tradiciniøreliginiø bendruomeniø, bendrijø statusas?

2. Kokiomis Civilinio kodekso normomis vadovaujantis tradicinëreliginë bendruomenë, bendrija nëra registruojama juridiniøasmenø registre?

3. Kokiais pagrindais tradicinë religinë bendruomenë, bendrijaarba kita religinë bendruomenë, bendrija gali ágyti civilinesteises ir pareigas?

4. Kodël religinei bendruomenei, bendrijai nëra taikomosCivilinio kodekso normos, reglamentuojanèios valdymoorganø veiklà ir religinës bendruomenës, bendrijos pabaigà,pertvarkymà?

317

II skyrius. ASMENYS

SANDORIAI

III SKYRIUS

318


Literatûra

1. Ambrasienë D., Baranauskas E. ir kt. Civilinë teisë. Prievoliø teisë.Vadovëlis: Lietuvos teisës universiteto Leidybos centras, 2004.

2. Cases, Materials and Text on Contract Law. Beale H., Hartkamp A., KötzH., Tallon D. Portland: Hart Publishing, 2002.

3. Contract Law and Practice: The English System and Continental Com-parisons, Michael H. Whincup. Kluwer Law International, 2001.

4. Dambrauskaitë A. Sandoriø pripaþinimas negaliojanèiais ir sàþiningoágijëjo interesø apsauga. Jurisprudencija. 2002. T. 28(20).

5. Dambrauskaitë A. Restitucijos taikymo sandorio pripaþinimo negalio-janèiais bylose problemos. Jurisprudencija. 2003. T. 37(29).

6. Äçåãîðàéòèñ À. Ê âîïðîñó îá îäíîñòîðîííèõ ñäåëêàõ â ñîâåòñêîì

ãðàæäàíñêîì ïðàâå. Âèëüíþñ: Ïðàâî, 1978. Ò. 14.

7. European Contract Law. Formation, Validity, and Content of Contract;Contract and Third Parties. Kotz H., Weir T., Flessner A. Oxford:Clarendon Press, 2002. Vol. 1.

8. Kirðienë J., Pakalniðkis, V. Ruðkytë R., Vitkevièius P. Civilinë teisë.Bendroji dalis. I tomas. Vadovëlis: Lietuvos teisës universiteto Leidyboscentras, 2004.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga.Bendrosios nuostatos. Vilnius: Justitia, 2001.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga.Asmenys. Vilnius: Justitia, 2002.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Ðeðtoji knyga.Prievoliø teisë. Pirmas tomas. Vilnius: Justitia, 2003.

12. Mikelënas V. Prievoliø teisë. Pirmoji dalis. Vilnius, 2002.13. Mikelënas V. Sutarèiø teisë. Vilnius: Justitia, 1996.14. Mikelënas V. Tarptautinës privatinës teisës ávadas. Vilnius: Justitia, 2001.15. Principles of European Contract Law. Part III. Lando O., Clive E., Prum

A., Zimmerman R. The Hague, London, Boston: Kluwer Law Interna-tional, 2003.

16. Zweigert K., H. Kotz. Lyginamosios teisës ávadas. Vilnius: Eugrimas,2001.

319

II skyrius. ASMENYS

1 poskyris.SANDORIO SAMPRATA, FORMA IR RÛÐYS

Sandoris yra viena iš istoriškai seniausiø teisiniø konstrukcijø.Sandoriø sudarymo laikas ávairiuose pasaulio regionuose skaièiuoja-mas net ne šimtmeèiais, o tûkstantmeèiais. Taip yra dël to, kad dëllanksèios sandorio formos þmonës galëjo reguliuoti labai skirtingusvisuomeninius santykius. Sandoriai, geriausiai tai rodo dvišaliai ir dau-giašaliai sandoriai, yra asmenø dalyvavimo civilinëje apyvartoje for-ma, kartu ir aktyviausia bei veiksmingiausia jø saviraiškos priemonë.Civilinë apyvarta yra ne kas kita, o civilinës teisës veikimo sritis. Jospagrindà sudaro prievoliniai santykiai, uþtikrinantys turto judëjimà.Tai sudaro civilinës apyvartos turinio pagrindà. Laikui bëgant, nepai-sant ávairiausiø pokyèiø valstybiø socialinëje, politinëje ar ekonomi-kos srityje, kartu su ástatymais, sandoris buvo ir išliko veiksmingu re-guliatoriumi, ir ne tik išliko: laisvos rinkos sàlygomis jo panaudojimogalimybës Lietuvoje akivaizdþiai didëja. Beveik visuotinai priimta, kadpirminis civilinës teisës, ir ne tik civilinës teisës, sisteminimo rezulta-tas yra teisës institutas. Vienas iš tokiø yra sandoriø institutas, kurásudaro sistema civilinës teisës normø, nustatanèiø sandoriø sàvokà, jøsudarymo tvarkà ir formas, jø teisiná turiná, negaliojanèiø sandoriøpagrindus ir teisinius padarinius. Šis institutas tradiciškai skirstomas ádvi dalis – bendràjà ir specialiàjà.

Instituto bendrosios dalies normos taikomos visiems civiliniamssandoriams (CK 1.63–1.96 str.), o specialiosios dalies normos regla-mentuoja ir atskiras sutartines prievoliø rûðis, konkreèius sandorius(pvz., nuomos, dovanojimo, paskolos ir pan.), ir kitais pagrindais atsi-randanèias prievoles. Jø reguliavimui skirta CK Šeštoji knyga. Civili-niø santykiø subjektas per sandorius gali sukurti, pakeisti arba panai-kinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai yra labiausiai paplitæs pa-grindas turtiniams ir neturtiniams santykiams atsirasti.

III skyrius. SANDORIAI

320


Sandoriu laikomi asmenø veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pa-keisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Tokià sandorio sam-pratà pateikia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnis.Bûtent toks yra legalus – ástatymo nustatytas – sandorio apibrëþimas.Þodis sandoris palyginti neseniai pradëtas vartoti kaip teisinë sàvoka.Iki praëjusio amþiaus šeštojo dešimtmeèio teisinëje literatûroje ir ásta-tymø tekstuose Lietuvoje plaèiai buvo vartojamas þodis santoris. Bë-gant laikui, kinta kalba ir vartojama terminija, todël 1964 metais Lie-tuvoje priimtame Civiliniame kodekse imtas vartoti dabar jau dauge-liui ir ne teisininkams þinomas þodis sandoris.

Pirma, sandoris yra juridinis faktas. Su jo buvimu teisë sieja kon-kreèiø teisiniø santykiø sukûrimà, pakeitimà ir panaikinimà.

Antra, legalus sandorio apibrëþimas rodo, kad sandorio esmæsudaro teisiniai veiksmai, atliekami tikintis konkretaus teisinio rezul-tato […veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti ci-vilines teises ir pareigas CK 1.63 str. 1 d.].

Treèia, sandoryje bûtinas asmens valios veiksnys. Sandoryje veiks-mai visada yra sietini su asmens valia. Tik sàmoningas veiksmas beiaiškiai suvokiamas teisinis siekis leidþia sandorá vertinti kaip išskirti-nai tikslingà valiná aktà. Kodël þmogus pasirenka vienoká veiksmo bû-dà ar siekia kaþkokio konkretaus teisinio rezultato? Todël, kad tainulemia ávairiapusiai þmogaus poreikiai ir interesai. Paprastai tariant,þmogaus norai, vidinë valia susiformuoja dël þmogaus vienokiø ar ki-tokiø tikslø, grindþiamø tam tikrais motyvais. Pavyzdþiui, vienas mies-tietis nusipirks sodybà kaime, bëgdamas nuo miesto sumaišties irtriukšmo, poilsiui, kitas – norëdamas ûkininkauti. Ir vieno, ir antrosodybos ásigijimo motyvai skirtingi, taèiau abu savo valià išreiškia san-doriu, dël namo pirkimo (pirkimo-pardavimo sutartimi).

Svarbu, kad sandoris bûtø sudarytas laisva valia, t. y. fizinioasmens, esanèio normalios psichikos bûsenos ir adekvaèiai suvokian-èio savo veiksmø padarinius ir aplinkybes, valia, neveikiama iðoriniøaplinkybiø (apgaulës, prievartos, grasinimo ir pan.). Jeigu asmuo san-dorá sudaro bûdamas tokios bûsenos, kai negali adekvaèiai ávertintisudaromo sandorio aplinkybiø ir pasekmiø (pvz., apsvaigæs nuo alko-holio, narkotiniø medþiagø, sunkiai sirgdamas) arba jei jo valia buvonulemta iðoriniø aplinkybiø, toká sandorá galima pripaþinti negalio-janèiu.

321

II skyrius. ASMENYS

Jeigu sandorá sudaro juridinio asmens valdymo organas arbasandoris sudaromas per atstovà, laisvos valios buvimo faktas nustato-mas atsiþvelgiant á valdymo organo nario (nariø) arba atstovo valià(CK 2.133 str. 4 d.).

Ketvirta, veiksmai turi neprieštarauti imperatyvioms ástatymonormoms (CK 1.80 str.), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.).

Išvardyti poþymiai leidþia sandorius atriboti nuo kitø juridiniøfaktø – ávykiø, juridiniø poelgiø, teisës paþeidimø.

Jeigu sandorá lyginsime su ávykiais, akivaizdu, kad pastarieji vyks-ta be þmoniø valios, taèiau teisës poþiûriu jie gali bûti svarbûs irreikšmingi, nes vieniems teisës subjektams dël ávykiø gali atsirasti tei-sës, kitiems pareigos (pvz., natûrali þmogaus mirtis ir dël to atsiran-dantys paveldëjimo santykiai). Šiuo atveju ávykio – juridinio fakto nu-lemtas civiliniø teisiø ir pareigø atsiradimas, priešingai negu sandory-je, nëra sietinas su sàmoningais þmoniø veiksmais.

Sandorio, kaip teisinio akto, esminis poþymis, skiriantis já nuokitø juridiniø poelgiø, yra tas, kad sandoryje asmens teisëti veiksmaiyra sàmoningai, specialiai nukreipti civilinëms teisëms ir pareigomssukurti, pakeisti arba panaikinti. Juridiniai poelgiai yra tokios teisë-tos veikos, kuriø pagrindu atsiranda teisiniai padariniai, nors subjek-tai jø specialiai nesiekia. Juridiná poelgá gali atlikti visi þmonës, ne-svarbu, ar jie veiksnûs ar ne. Svarbus yra ne veiksmà atliekanèio þmo-gaus ketinimas, o veiksmo rezultatas. Pavyzdþiui, þmogus sukuria mu-zikiná kûriná arba parašo pjesæ, dël to atsiranda ástatymo nustatytosteisiniai padariniai – ginamos autoriø teisës. Jeigu þmogus pasigami-na daiktà, jis ágyja nuosavybës teisæ, o jeigu daiktà sunaikina (juridi-nis poelgis), nuosavybës teisë pasibaigia.

Þmoniø veiksmai, kaip sàmoningi elgesio aktai, teisës atþvilgiugali reikštis ir bûti vertinami kaip neteisëti. Tai yra teisës paþeidimai.Neteisëtø veiksmø pagrindu taip pat gali atsirasti civilinës teisës irpareigos (pvz., dël nusikaltimo asmeniui padaryta þala turi bûti ástaty-mo nustatyta tvarka atlyginta). Šiuo atveju akivaizdu, kad civilinësteisës ir pareigos kyla iš teisës paþeidimø – deliktø.

Sandoris yra viena iš privaèiø santykiø teisinio reguliavimo prie-monë. CK 1.136 straipsnis numato civiliniø teisiø ir pareigø atsiradi-mo pagrindus, o šio straipsnio 2 dalies 1 punkte konkreèiai nurodo-ma, kad civilinës teisës ir pareigos atsiranda iš šio Kodekso ir kitø


322


ástatymø numatytø sutarèiø ir kitokiø sandoriø, taip pat nors ástatymoir nenumatytø, bet jiems neprieštaraujanèiø sandoriø. Tokia ástatymoformuluote ástatymø leidëjas parodo ástatymø svarbà gyvenime ir to-kiu bûdu atskleidþia sandoriø reguliuojamàjà funkcijà. Net ne ástaty-mas, net ne ástatymo numatytas sandoris, o sandoris, nors ir ástatymonenumatytas, bet jam neprieštaraujantis, tuo paèiu lygmeniu su tais ki-tais „ástatymiškais“ sandoriais, civiliniø teisiniø santykiø dalyviams su-kuria teises ir pareigas. Èia glûdi gili prasmë, kuri tam tikru aspektuatskleidþia ir civilinës teisës, kaip privaèios teisës, esmæ. Legalizuoda-ma tokio sandorio sudarymà valstybë parodo, kad faktinius asmenøveiksmus pripaþásta teisiniais ir uþtikrina jø ágyvendinimà. Taigi teisëssubjektai skatinami imtis iniciatyvos aktyviai dalyvauti civilinëje apy-vartoje.

Sandorio šalys – subjektai gali bûti fiziniai ir juridiniai asme-nys. Sandorio esmë yra sàmoningas veiksmas, kuriuo siekiama teisiniøpadariniø, todël pagristai kyla klausimas, kas já gali atlikti, t. y. kas yrasandorio dalyviai, subjektai, savo veiksmais sukuriantys, pakeièiantysar panaikinantys civilines teises ir pareigas. Atsakymas glûdi sandoriosampratoje (CK 1.63 str. 1 p.), kurioje fiksuojama, kad sandoriais lai-komi asmenø veiksmai. Civilinëje teisëje sàvoka „asmenys“ pirmiausiasuprantama kaip fiziniai asmenys – þmonës ir juridiniai asmenys, t. y.þmoniø sukurti dirbtiniai dariniai. Bendràja prasme vartojant asmenssampratà, visada turima omenyje viskà apimantis šios sampratos po-bûdis civiliniø teisiniø santykiø dalyviø atþvilgiu. Tai reiškia, kad san-doriø dalyviai gali bûti visi civilinës teisës subjektai – fiziniai ir juridi-niai asmenys, kurie privalo turëti civiliná teisiná subjektiškumà. Sub-jektiškumas laikomas kompleksine sàvoka, sudaryta iš dviejø elemen-tø – teisnumo ir veiksnumo. Fiziniam asmeniui nuo pat jo gimimo ikimirties garantuojamas teisnumas – galëjimas turëti teises ir pareigas(CK 2.2 str.), taèiau dël savo nesubrendimo, fizinës arba psichinësnegalios, arba kitø prieþasèiø asmenys gali nesugebëti tinkamai teisiøir pareigø ágyti ir jomis naudotis. Fizinis asmuo gali bûti neveiksnusarba turëti tik ribotà veiksnumà1. Visiðkà civiliná veiksnumà turintis

1 Plaèiau apie fiziniø asmenø veiksnumà þr.: Kirðienë J., Pakalniðkis V. , Juðkytë R.,

Vaitkevièius P. Civilinë teisë. Bendroji dalis. 1 tomas. – Vilnius: Lietuvos teisës universiteto

Leidybos centras, 2004. P. 139–142.

323

II skyrius. ASMENYS

fizinis asmuo gali sudaryti bet kokius ástatymams neprieðtaraujanèiussandorius, tuo tarpu nepilnameèiai iki 18 metø (iðskyrus emancipuo-tus ir sudariusius santuokà ástatymø nustatyta tvarka anksèiau, neisuëjo 18 metø), asmenys pripaþinti neveiksniais ir asmenys, kuriø veiks-numas apribotas, savarankiðkai sandoriø, iðskyrus nedideles iðimtis,sudaryti negali. Juridiniam asmeniui dël paèios jo prigimties tokiøproblemø nekyla – nuo pat to momento, kai ágyja juridinio asmensstatusà, jis gali veikti visa turimo teisnumo apimtimi. Tai išplaukia išto, kad juridinis asmuo civilines teises ir pareigas ágyja per savo valdy-mo institutus. Asmuo visada veikia per veiksnius fizinius asmenis, to-dël skirti teisnumà bei veiksnumà šiuo atveju nëra reikalo. Šià nuosta-tà patvirtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas minitik juridinio asmens teisnumà, tuo tarpu apie veiksnumà neuþsimena-ma. Teisnumas atsiranda nuo juridinio asmens atsiradimo, o juridinisasmuo atsiranda áregistravus já á juridiniø asmenø registrà. Tik nuoásteigimo momento juridinis asmuo gali veikti savo vardu. Ásigaliojusnaujam Civiliniam kodeksui ir dël to pasikeitus Lietuvos Respublikosástatymams, juridinio asmens subjektiškumo apimtis smarkiai išsiplë-të. Nuo specialiojo teisnumo pereita prie bendrojo privaèiø asmenøteisnumo. Tai reiškia, kad privaèiajam juridiniam asmeniui garantuo-jamos tokios paèios teisës ir pareigos, kaip ir fiziniam asmeniui, išsky-rus teises ir pareigas, kurios sietinos grynai su þmogaus fizine prigim-timi. Vieðøjø juridiniø asmenø teisnumas išliko specialus. Reikalavi-mai, keliami asmenims kaip civiliniø santykiø dalyviams, nustatyti CKAntroje knygoje ir kituose ástatymuose. Taip pat bûtina pabrëþti, kadásigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, juridiniais asmenimis buvopripaþinti valstybë, savivaldybës, individualios ámonës ir kt.

Kai kalbame apie asmenis, sudaranèius sandorá, turime omeny-je tai, kad jais gali bûti visi be išimties fiziniai ir juridiniai asmenys.Kai kalbame apie sandorio šalis, suvokiame, kad atskirà sandorio šalágali sudaryti ne tik vienas, bet ir keli tiek fiziniai, tiek juridiniai asme-nys – sandorio dalyviai, kuriuos vienija teisinis reikalavimas kitai šaliai(dvišaliame sandoryje) arba kitoms šalims daugiašaliame sandoryje.

Sudarydamas sandorá asmuo gali turëti ávairiausiø tikslø. Ásta-tymai negali numatyti kiekvieno sudaromo sandorio tikslo. Teisë re-guliuoja santykius pagal vienarûðius santykius, todël yra nuomos, pa-


324


skolos, dovanojimo ir kitos sutartys. Teisinæ reikšmæ turi tik tiesioginisteisinis tikslas (išsinuomoti, pasiskolinti, dovanoti ir panašiai). Þmo-gaus valinio veiksmo prieþastis gali bûti ávairiausi motyvai – buitiniai,dvasiniai ir panašiai.

Þmogus, sudarydamas sandorá, vadovaujasi tam tikrais moty-vais. Kartais jie þinomi tik jam paèiam, kartais savo motyvus jis sakoartimiesiems ar net kitai sandorio šaliai. Motyvai yra þmogaus porei-kiø, minèiø, emocijø ar interesø kompleksas. Motyvas yra þmogauselgesá apibûdinantis veiksnys, tai, kas skatina þmogø sudaryti sandorá.Daugeliu atvejø motyvas neturi teisinës reikšmës sandorio sudarymui,t. y. siekiamam rezultatui. Juk pardavëjui bus nesvarbu, ar pirkëjomotyvas bus pirkti knygà sau ir jà skaityti, ar nupirktà knygà dovanoti.Teisiškai svarbu, kad pirkdamas knygà pirkëjas aiškiai pareikštø savovalià – tikslà sudaryti konkretø sandorá. Šiuo konkreèiu atveju jis nu-siperka knygà, t. y. sudaro pirkimo–pardavimo sutartá, uþmoka pini-gus ir gauna knygà. Jeigu sudaromas ástatymu nenumatytas sandoris,tai pagrindinis reikalavimas yra tas, kad toks sandoris neprieštarautøimperatyvioms ástatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Ki-taip tariant, pats sandorio sudarymo tikslas turi bûti teisëtas ir negaliprieštarauti moralës normoms. Sandorio turinys, jo tikslas, visuome-nëje vertinamas pagal vyraujanèià gërio ir blogio, sàþiningumo ir ne-sàþiningumo sampratà, padorumo suvokimà. Galima teigti, kad tie-sioginis sandorio tikslas (pvz., automobilio nuoma) yra sudaromo san-dorio pagrindas, o motyvas – sandorio šaliø ávairiausiø poreikiø ir in-teresø tenkinimas. Ir motyvas, ir sandorio tikslas skiriasi nuo sandoriopagrindo, to teisinio rezultato, kuris turi bûti pasiektas (pvz., nuosavy-bës ásigijimas bus pirkimo-pardavimo sutarties (o tai – dvišalis sando-ris) pagrindas). Kodël svarbu nustatyti sandorio pagrindà? Todël, kadþmogaus konkretus tikslas, kurá jis realizuoja per sandorá, gali nesu-tapti su sandorio pagrindu. Ástatymo leidëjas yra numatæs tokius atve-jus, todël, pavyzdþiui, tariamieji ir apsimestiniai sandoriai negalioja(CK 1. 86 str. ir 1. 87 str.). Sandorio pagrindas yra tiesioginis jo teisi-nis tikslas, tas teisinis rezultatas, kurio sandorio šalys siekia sudaryda-mos sandorá. Bûtent sandorio pagrindas gali padëti sprendþiant, ko-kio teisinio rezultato, tikslo, siekia sandorio šalys (šalis) mokëdamapinigus, teikdama paslaugas arba perduodama turtà. Sandorio pa-grindà daþniausiai sudaro pastovûs tam tikra prasme tipiniai tikslai,

325

II skyrius. ASMENYS

bûdingi konkreèioms sandorio rûðims (nuomai, paskolai ir pan.). Svar-bu, kad sandorio pagrindas bûtø ávykdomas ir teisëtas. Pavyzdþiui, jausudarymo metu sandoris gali bûti neávykdomas. Testatorius testamentupaskirs paveldëtoju asmená, kuris testamento sudarymo metu jau busmiræs, o testatorius apie tai neþinojo. Toks sandoris bus neávykdomas.Taip pat gali bûti, kad þmogus ásigis ginklà, tam neturëdamas teisës,t. y. paþeisdamas ginklø ásigijimo tvarkà. Toks sandoris bus neteisëtas.

Sandorio turinys suformuoja civilinio teisinio santykio turiná,t. y. šio santykio subjektines civilines teises ir pareigas. Jau Romënøteisëje sandoris buvo vertinamas kaip vienas civilinio teisinio santykioatsiradimo pagrindø. Tai átvirtinta ir CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1punkte, kuriame uþfiksuota, kad sandoris yra vienas iš pagrindø sub-jektinëms teisëms ir pareigoms atsirasti, o CK 6.2 straipsnyje nurody-ta, kad prievolës atsiranda iš sandoriø arba kitokiø juridiniø faktø,kurie pagal galiojanèius ástatymus sukuria prievolinius santykius. Iš toišplaukia, kad civilinio teisinio santykio atsiradimo pagrindas yra ásta-tyme numatyti ávairûs juridiniai faktai, áskaitant ir sandorius. Civilinisteisinis santykis yra sudaryto sandorio padarinys. Sandorio turinys, kurásudaro sandorio sàlygos, nulemia civilinio teisinio santykio subjektøkonkreèias teises ir pareigas.

Kad asmens veiksmai ágautø sandorio teisinæ reikšmæ, turi bûtinustatytos sandorio sàlygos, kitaip tariant, jo turinys. Šios sàlygos turibûti išreikštos viešai. Neišreikšta valia, kuri negali bûti suvokta treèiø-jø asmenø, nesukurs sandorio, todël sandoris suprantamas kaip valios– subjektyvaus elemento ir valios išraiškos – objektyvaus elemento,vienovë.

Išorinis valios išreiškimas turi atitikti þmogaus vidinæ valià, tiks-lus ir poelgius. Valios išreiškimas yra svarbus kiekvieno sandorio ele-mentas. Gyvenime bûna atvejø, kai išorinis valios išreiškimas neat-spindi þmogaus vidinës valios. Prieþastys gali bûti labai ávairios, todëlCK yra numatyti ir ávairûs sandoriø negaliojimo pagrindai, o tokiesandoriai gali bûti pripaþinti negaliojanèiais. Taigi kokiais bûdais galibûti išreiškiama sandorio subjektø valia? Priimta išskirti konfidencia-lø, vieðà ir áprastà valios išreiškimo bûdà. Konfidencialumas supranta-mas kaip slaptas, nepaviešintas valios išreiškimo bûdas. Pavyzdys galë-


326


tø bûti ir sudarytas testamentas, ir daugelis komerciniø sandoriø, nesjiems bûdingas konfidencialumo elementas. Tai reiškia, kad sandoriošalys paèios nenori arba ásipareigoja neviešinti sudaryto sandorio, ne-atskleisti sandorio sudarymo fakto, jo turinio ir kitokiø detaliø.

Viešas valios išreiškimo bûdas reiškia tai, kad apie savo ketini-mus asmuo paskelbia viešai ir apie tai suþino daug asmenø. Pavyzdþiui,pagal CK 1.65 straipsná asmens valia gali bûti išreikšta viešu skelbimu.Ástatymø arba sutarties nustatytais atvejais asmuo turi teisæ išreikštisavo valià viešu skelbimu minëto straipsnio nustatyta tvarka (viešaságaliojimas, viešas ágaliojimo panaikinimas ir kiti). Šiame straipsnyjenustatytos ir kitos aktualios viešo skelbimo sàlygos. Viešo valios skel-bimo pavyzdþiais galëtume laikyti pranešimà apie reikalavimo perlei-dimà, jeigu skolininko buvimo vieta neþinoma (CK 6.109 str. 2 d.),skelbimà apie viešo konkurso sàlygø pakeitimà arba atšaukimà (CK6.948 str.) ir panašiai.

Áprastas valios reiškimo bûdas yra toks, kai sandorio šalys (šalis),sandoryje áprastai, nekonfidencialiai ir þodþiu arba raštu – tai pri-klauso nuo ástatymo reikalavimo – išreiškia savo valià dël sudaromosandorio.

Sandorio forma. CK 1.71 straipsnis nustato, kad sandoriai su-daromi þodþiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliu-dentiniais veiksmais. Sudaryti sandorá þodþiu þmonës gali susitikæ „akisá aká“, kalbëdamiesi telefonu, taigi neáformindami sandorio jokiuosedokumentuose. Þodþiu gali bûti sudaromi tokie sandoriai, kuriemsástatymai arba susitarianèios šalys nenustato rašytinës formos (CK 1.72str.). Sandoriai, kuriuos ástatymas leidþia sudaryti þodþiu, gali bûtisudaromi paprasta rašytine arba notarine forma (CK 1.77 str.). Kitaiptariant, praktiškai kiekvienà sandorá, jei ástatymas nekelia sandorioformos reikalavimo, galima sudaryti paprasta rašytine forma.

Rašytinë sandorio forma ir po tam tikro laiko leidþia atskleistikaþkada sudaryto sandorio turiná, todël ši forma yra pranašesnë uþþodinæ. Sudarant sandorá þodþiu, jeigu jis nëra tuo pat metu vykdo-mas, dël jo sutartø sàlygø gali atsirasti ávairiø nesusipratimø. Rašyti-niam sandorio turiniui laikas neturi átakos, nes sàlygos yra uþfiksuo-tos popieriuje. Prireikus visada galima pasitikrinti rašytinio sandoriosàlygas. To negalësime padaryti sudaræ þodiná sandorá. Rašytinë san-dorio forma gali bûti paprasta ir notarinë. CK 1.73 straipsnyje išsamiai

327

II skyrius. ASMENYS

aptarta rašytinë sandorio forma ir išvardyti atvejai, kada konkretûssandoriai ir sutartys privalo bûti rašytinës formos. Galime paminëti,kad paprasta rašytine forma sudaromi fiziniø asmenø sandoriai, kaisandorio suma sudarymo metu yra didesnë kaip 5000 litø, išskyrussandorius, kurie ávykdomi sudarymo metu (CK 1.73 str. 1 d. 1 p.). Šispateiktas pavyzdys rodo, kad ávykdomas sudarymo metu sandoris galibûti ne tik raðytinës, bet ir þodinës formos.

Sudarant sandorius, labai svarbu laikytis raðytiniø sandoriø su-darymo tvarkos. Áprasta, kad raðytinës formos sandoriai sudaromi su-raðant vienà dokumentà, pasiraðomà visø sandoriø ðaliø arba ðalimsapsikeièiant atskirais dokumentais. Raðytinës formos dokumentui pri-lyginami ðaliø pasiraðyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimili-nio ryðio arba kitokiais telekomunikacijø galiniais árenginiais, jeiguyra uþtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti paraðà. Civiliniskodeksas numato ir papildomus reikalavimus raðytiniams sandoriams,tai gali bûti tam tikrø asmenø paraðø buvimas, dokumento antspau-davimas ir panaðiai. Kai ðalys ðiø reikalavimø nesilaiko, sandoris ðaliøsusitarimu gali bûti laikomas nesudarytu (CK 1.73 str. 2, 3 d.). Raðyti-nës formos sandoriø pasiraðymo tvarkà smulkiai reglamentuoja CK1.76 straipsnis. Pagrindinë nuostata, kad raðytinës formos sandoriusturi pasiraðyti juos sudaræ asmenys, taèiau jeigu dël tam tikrø ástatymenumatytø prieþasèiø asmuo to padaryti negali, ðiame straipsnyje ap-tarta tvarka, tai gali atlikti kitas asmuo. Uþ kità asmená pasiraðiusioasmens paraðà turi patvirtinti notaras arba ámonës, ástaigos ar organi-zacijos, kurioje jis dirba arba mokosi vadovas, jo pavaduotojas ir pa-naðiai. Priëmus Lietuvos Respublikos elektroninio paraðo ástatymà2,pripaþintas elektroninis parašas, t. y. duomenys, kurie áterpiami, pri-jungiami arba logiškai susiejami su kitais duomenimis pastarøjø au-tentiðkumui patvirtinti ir (arba) pasiraðanèiam asmeniui nustatyti. Pa-gal ðio ástatymo 8 straipsná saugus elektroninis paraðas, sukurtas sau-gia paraðo formavimo áranga ir patvirtintas galiojanèiu kvalifikuotusertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokià paèià teisinæ galià,kaip ir paraðas raðytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip árodi-nëjimo priemonë teisme.

Notarinë sandorio forma iðreiðkiama raðytiniu dokumentu, ku-

2 Valstybës þinios, 2000.07.26, Nr.: 61, Publ. Nr.: 1827


328


rá notaras patvirtina nustatytu uþrašu, parašu ir herbiniu antspaudu.Notarinæ sandoriø sudarymo formà nustato CK 1.74 straipsnis. Rei-kia paminëti, kad naujajame Civiliniame kodekse átvirtinta, kad tik šisKodeksas gali nustatyti privalomà notarinæ formà. Notarine forma tu-ri bûti sudaromi: 1) daiktiniø teisiø á nekilnojamàjá daiktà perleidimuir daiktiniø teisiø bei nekilnojamojo daikto suvarþymo, sandoriai; 2)vedybø sutartys (ikivedybinë ir povedybinë); 3) kiti sandoriai, kuriemsšis Kodeksas nustato privalomà notarinæ formà. Civilinis kodeksas nu-mato atvejus, kai notaro patvirtintiems sandoriams prilyginami ir kitøasmenø sudaryti sandoriai. Tai kariø ágaliojimai, patvirtinti kariniødaliniø, junginiø, karo ástaigø ir mokyklø vadø (viršininkø) ir kiti at-vejai, numatyti CK 2.138 straipsnio 2 dalyje. Šio straipsnio pirmojojedalyje nurodyta, kad 1) turi bûti notaro patvirtinti trijø rûðiø ágalioji-mai, tai ágaliojimas sudaryti sandorius, kuriems bûtina notarinë for-ma; 2) ágaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius sujuridiniais asmenimis, išskyrus ástatymø numatytus atvejus, kai leidþiamaduoti kitokios formos ágaliojimà; 3) ágaliojimas, kurá fizinis asmuo duo-da nekilnojamam turtui valdyti, juo naudotis arba disponuoti. Priekitø atvejø, kai CK nustato notarinæ formà, reikëtø paminëti CK6.183 straipsnyje reglamentuotà sutarties pakeitimo išlygà, kurioje nu-matyta, kad notarinës formos sutartis gali bûti nutraukta, pakeistaarba papildyta tik notarine forma. CK 6.125 straipsnis, kuris taip patnustato atskirais atvejais notarinës formos reikalingumà, pagaliau CK3.231 straipsnis, notarine forma nustato sugyventiniø bendrai naudo-jamo turto teisiná reþimà.

Ástatymo reikalaujamos notarinës formos nesilaikymas sandorádaro negaliojantá. Kai sandoriui sudaryti naudojama notarinë forma,jis laikomas sudarytu nuo to momento, kai sandorá patvirtina notaras,taèiau iš šios bendros taisyklës CK 1.93 straipsnio 4 dalis numato vie-nà išlygà, kai viena iš šaliø visiškai arba iš dalies ávykdë sandorá, ku-riam bûtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia áforminti san-dorá notarine tvarka, teismas, ávykdþiusios sandorá šalies reikalavimu,turi teisæ pripaþinti sandorá galiojanèiu. Šiuo atveju sandorio notari-ne tvarka áforminti nebereikia.

Naujajame Civiliniame kodekse ástatymo leidëjas plaèiau apta-ria konkliudentinius veiksmus. CK 1.71 straipsnio 2 dalyje nustatoma,kad sandoris, kuriam ástatymai nenustato konkreèios formos, laikomas

329

II skyrius. ASMENYS

sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorá (kon-kliudentiniai veiksmai). Iš šio straipsnio matome, kad šiais veiksmaisgalima sudaryti tik tokius sandorius, kuriems ástatymas nenustato kon-kreèios formos. Tai reiškia, kad konkliudentiniais veiksmais negalimasudaryti sandorio, kuriam ástatymas nustato rašytinæ formà, taèiau ne-draudþia sudaryti þodþiu sudaromø sandoriø, pavyzdþiui, álipæs ámaršrutiná taksi ir padavæs pinigus vairuotojui, keleivis iš jo gaus bilie-tà, suteikiantá teisæ vaþiuoti taksi. Vairuotojui aišku, kad keleivis norivaþiuoti ir uþ tai moka pinigus, nors keleivis nepratarë në þodþio.

Sandorio sudarymo tvarka. Galioja bendra nuostata, kad fizi-niai asmenys sandorá sudaro patys, taèiau kartais juos sudaryti gali peratstovus. Ástatymas draudþia sudaryti sandorá per atstovà, jeigu to po-bûdþio sandorá, kaip to sandorio šalis, gali sudaryti tik asmeniškaipats fizinis asmuo, taip pat ástatymu numatytø kitø sandoriø (CK 1.70str.). Per atstovà negalima sudaryti santuokos, surašyti testamento irpanašiai.

Kaip jau minëta, fiziniai asmenys, neturintys visiðko veiksnu-mo, patys negali sudaryti sandoriø. Nepilnameèiø iki 14 metø ir pri-paþintø neveiksniais asmenø vardu sandorius sudaro jø tëvai arba glo-bëjai. Jeigu sandorá sudaro pats nepilnametis iki 14 metø arba ne-veiksniu pripaþintas asmuo, já galima pripaþinti negaliojanèiu (CK 1.84str.). Nepilnameèiai iki 14 metø savarankiðkai gali sudaryti tik smul-kius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su asmeninës naudosgavimu neatlygintinai ir sandorius, susijusius su savo uþdirbtø lëðø,atstovø pagal ástatymà arba kitø asmenø suteiktø lëðø panaudojimu.

Nepilnameèiai nuo 14 iki 18 metø ir asmenys, kuriø veiksnumasapribotas, sandorius sudaro turëdami tëvø arba rûpintojø sutikimà,iðskyrus ástatymø nustatytas iðimtis. Jegu sandoris sudaromas be tëvøarba rûpintojø sutikimo, jis gali bûti pripaþintas negaliojanèiu (CK1.85 str., 1.88 str.)

Juridiniø asmenø vardu sandorius sudaro jø steigimo dokumen-tuose numatyti organai arba atstovai.

Aptariant sandoriø sudarymo tvarkà, tam tikrais atvejais bûtinapaminëti reikalingus leidimus sudaryti sandorius. Pavyzdþiui, teismoleidimas sudaryti sandorius, kai kitas sutuoktinis neduoda sutikimo(CK 3.93 str.); leidimai sudaryti sandorius turtui administruoti (CK4.240 str. 4 d.) ir kt.


330


Sandorio sudarymo vieta. Teisiškai svarbu nustatyti ir sandoriosudarymo vietà. Pavyzdþiui, sandorio sudarymo vieta reikšminganustatant taikytinà teisæ, taigi ir sandorio galiojimà (CK 1.38 str. 2 d.;1.40 str.; 1.61 str. 1 d.). Bendràsias sandorio sudarymo vietos taisyklesnustato CK 1.69 straipsnis. Taip vienašalio sandorio sudarymo vietalaikoma sandorio šalies valios išreiškimo vieta (pvz., testamentopatvirtinimo vieta), dvišalio arba daugiašalio sandorio sudarymo vietalaikoma oferento gyvenamoji arba verslo vieta, jeigu šaliø susitarimuarba ástatymuose nenumatyta kas kita.

Teisinë sandoriø registracija. Priëmus naujàjá Civiliná kodeksà,ypaè svarbi tapo teisinë sandoriø registracija. Lietuvoje yra ákurtijuridiniø asmenø, vedybø sutarèiø, testamentø, nekilnojamojo turto,hipotekos ir kiti registrai. Teisinæ sandorio registracijà reglamentuojaCK 1.75 straipsnis. Šiame straipsnyje nurodyta, kad ástatymas galinustatyti tam tikrø sandoriø teisinæ registracijà. Pagrindinë nuostatayra ta, kad sandoris galioja, nors nëra privalomai áregistruotas. Šaliøteisës ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio áregistravimo,kuris yra nustatytas ástatyme arba šaliø susitarimu, išskyrus atvejus, kaišis Kodeksas nustato, kad šaliø teisës ir pareigos atsiranda tik nuo sandorioáregistravimo. Naujajame Civiliniame kodekse minima nemaþai atvejø,kai paèiame Kodekse nustatyta kitokia sandoriø registracijos reikšmë.Kaip pavyzdá galima paminëti vedybø sutartá, kuri nors ir sudaryta ikisantuokos áregistravimo, ásigalios nuo santuokos áregistravimo dienos(CK 3.102 str.). Neáregistravusios sandorio šalys negalës panaudotisandorio fakto prieš treèiuosius asmenis ir árodinëti savo teisiø prieštreèiuosius asmenis remdamosi kitais árodymais (CK 1.75 str. 2 d.). Taspats straipsnis aptaria ir kitus atvejus, pavyzdþiui, jeigu tà patá daiktàarba daiktines teises ágijo keli asmenys, taèiau vienas asmuo sandorááregistravo, o kiti ne, laikoma, kad daiktà arba daiktines teises ágijosandorá áregistravæs asmuo. Jeigu në vienas asmuo sandorioneáregistravo, laikoma, kad teisæ ágijo pirmasis sandorá sudaræs asmuo.Svarbu atkreipti dëmesá á tai, kad ásigaliojus naujajam CK, nuosavybësteisë á nekilnojamàjá daiktà pirkëjui pereina nuo daikto perdavimo, one nuo sutarties áregistravimo momento, kaip buvo iki naujojo CKásigaliojimo (CK 6.393 str.). Daikto perdavimo faktas turi bûtiáformintas CK 6.398 straipsnio nustatyta tvarka.

331

II skyrius. ASMENYS

Sandoriø rûðys. Sandorius klasifikuoti á atskiras sandoriø rûðisgalima ávairiais pagrindais. Nëra vienø, visuotinai pripaþintø sandoriøklasifikavimo pagrindø, kurie apimtø visas sandoriø rûðis. Tradiciškaicivilinës teisës teorijoje sandoriai klasifikuojami pagal sandorio dalyviøvalios išreiškimo pobûdá, sandorio pagrindà, sandorio sudarymo bûdus,atlygintinumo poþymá, pagal tai, kad sandoriuose teisiø ir pareigøatsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas priklauso nuo tam tikrøsàlygø.

Sandoriø klasifikacija padeda geriau suprasti konkretaus san-dorio esmæ, áþvelgti jo specifikà, ypatumus. Ji suteikia galimybæ siste-miniu poþiûriu paþvelgti á sandorius, kaip visuomeniniø santykiø re-guliavimo priemonæ. Klasifikacija duoda galimybæ atskleisti ne tik skir-tingø rûðiø sandoriø (vienašaliø, dvišaliø, daugiašaliø), bet ir vienarû-ðiø sandoriø skirtumus. Pavyzdþiui, reikia nustatyti, kokià sutartá –nuomos ar panaudos – sudarë šalys. Atlygintinumo kriterijaus pritai-kymas gali padëti išspræsti kilusius neaiškumus, nes CK 6.629 straips-nis nustato, kad panaudos sutartis yra neatlygintina.

Sandoriø klasifikavimo reikðmæ atspindi ir teisinis reglamenta-vimas. Pavyzdþiui, pripaþástant dviðalá sandorá negaliojanèiu actio Pau-liana pagrindu (CK 6.66 str.), bûtina tokio pripaþinimo sàlyga yra ki-tos sandorio ðalies (kreditoriaus atþvilgiu – treèiojo asmens) nesàþi-ningumas. Neatlygintinis sandoris gali bûti pripaþintas negaliojanèiu,nepaisant treèiojo asmens sàþiningumo arba nesàþiningumo (CK 6.66str. 2 d.).

Atsiþvelgiant á tai, ar sandoryje reiškiama vienos šalies, ar kele-to šaliø valia, sandoriai skirstomi á vienašalius, dvišalius ir daugiašalius.Sandoris, kuriam sudaryti pakanka vienos šalies valios išreiškimo, va-dinamas vienašaliu. Bûtina prisiminti, kad sandorio šalies sàvoka ne-sutampa su sandorio dalyvio sàvoka, nes sandorio šalá gali sudaryti irkeli dalyviai su vienarûðiais reikalavimais. Vienašalio sandorio esmëyra ta, kad èia negalima išreikšti priešpriešinës valios. Kai sandorá su-daro vienas asmuo – sandorio dalyvis, šiuo atveju jis bus sandorá suda-ranti šalis. Pavyzdþiui, asmuo, sudarydamas testamentà arba ágalioji-mà, vienašališkai išreiškia savo valià. Kitaip tariant, ástatymo nustaty-tiems padariniams atsirasti uþtenka vienos šalies valios. Taip galimaatsisakyti palikimo, pagal sutarties sàlygas vienašališkai nutraukti su-


332


darytà sandorá. Vienašalá sandorá gali sudaryti ir daugiau sandoriodalyviø, jeigu jie dalyvauja sandoryje kaip viena šalis, t. y. turi viena-rûðius reikalavimus, vienarûðá tikslà. Pavyzdþiui, keli bendraturèiai (vienašalis) gali duoti bendrà ágaliojimà kitam asmeniui nekilnojamam tur-tui valdyti, juo naudotis arba disponuoti. Tie keli bendraturèiai šiuoatveju bus viena šalis. Jø teisinis tikslas bus bendras ir išreikštas suteik-tame ágaliojime atlikti tam tikrus veiksmus. Akivaizdu, kad vienašalásandorá sudaro viena teisiškai aktyvi šalis, kurios tam tikri veiksmaisukuria teisinius padarinius. Bûtent valios išreiškimu, kai šalis nesu-tinka su priešpriešiniu kitos šalies valios išreiškimu, pasiþymi vienašalissandoris. Gali kilti klausimas, ar visada uþtenka tik vienai šaliai par-eikšti valià, t. y. parodyti tam tikrà aktyvumà, kad bûtø sukurtos, pa-keistos arba panaikintos tam tikros teisës ir pareigos. Bûtina atkreiptidëmesá á tai, kad sandoriu, t. y. veiksmu, tam tikru juridiniu faktu,siekiama teisiniø padariniø. Kai kuriais atvejais bûtina, kad kita šalisgautø ir suvoktø vienos šalies ketinimus arba atliktø veiksmø procesà.Jeigu sutartyje (dvišaliame sandoryje) numatyta, kad viena šalis galivienasmeniškai nutraukti sutartá, daþniausiai bûna numatyta sàlyga,kad apie tai privalo bûti pranešta kitai šaliai. Sutarties nutraukimasbus vienašalis sandoris, bet bûtinas pranešimas kitai šaliai. Kitaip ta-riant, kad atsirastø iš vienašalio sandorio teisiniai padariniai, vienaisatvejais vienai šaliai pakanka tik pareikšti savo valià (pvz., sudarytitestamentà), o kitais atvejais, kad vienašalio sandorio pagrindu atsi-rastø teisiniai padariniai, reikia, kad ši valia kità šalá pasiektø, ji bûtøinformuota arba suprastø šalies ketinimus.3

Vienašaliø sandoriø, kaip ir bet kuriø kitø sandoriø civilinëjeapyvartoje, paskirtis yra sukurti, pakeisti ir panaikinti civilines teisesir pareigas. Vienašaliai sandoriai daugeliu atvejø padeda ágyvendintisutartyse numatytus ásipareigojimus, ginti ir ágyvendinti civilines tei-ses.

3 Prieš tris dešimtmeèius teisinëje literatûroje buvo išsakyta mintis, kad vienašaliussandorius galima klasifikuoti á pagrindinius ir pagalbinius. Prie pagrindiniø priskirtini tokie

sandoriai, kuriø pagrindu atsiranda nauji teisiniai santykiai. Klasikinis pavyzdys – testamentas.

Prie pagalbiniø priskirtini tokie vienašaliai sandoriai, kurie pakeièia arba panaikina jau

susiklosèiusius sandorio šaliø civilinius santykius. Äçåãîðàéòèñ À. Ê âîïðîñó îá

îäíîñòîðîííèõ ñäåëêàõ â ñîâåòñêîì ãðàæäàíñêîì ïðàâå // Ïðàâî. – Âèëüíþñ.1978. Ò. 14. C. 53–59.

333

II skyrius. ASMENYS

Sandoris, kuriam sudaryti reikia dviejø šaliø suderintos prieš-priešinës valios, vadinamas dvišaliu sandoriu. Kaip ir vienašaliuosesandoriuose, šalá gali sudaryti vienas arba keli dalyviai. Svarbu, kadšalis turëtø vienarûðá reikalavimà. Dvišaliame sandoryje viena šalisišreiškia bendrà priešpriešinæ valià (jei jà sudaro keli dalyviai) kitaisandorio šaliai. Sandoris laikomas dvišaliu todël, kad akivaizdþiai yradvišalis su priešpriešiniais reikalavimais, priešpriešinëmis teisëmis irpareigomis. Dvišaliai sandoriai daþniausiai vadinami sutartimis. Þo-dis „sutartis“ rodo, kad dvišaliame sandoryje yra tarpusavyje suderin-tos šaliø priešpriešinës valios. Be šio suderinamumo negali bûti suda-romas joks dvišalis sandoris, pavyzdþiui, nuomos, pasaugos, paskolosir kitokios sutartys.

Sandoris, kuriam sudaryti reikia trijø arba daugiau šaliø valiospareiškimo, kai jos siekia to paties rezultato, vadinamas daugiašaliu.Šiame sandoryje šaliø valios pareiškimai nëra priešpriešiniai. Civiliniskodeksas numato vienà daugiašalá sandorá – jungtinës veiklos (part-nerystës) sutartá CK 6.969 straipsnyje. Daugiašalio sandorio dalyvisyra savarankiška šio sandorio šalis, turinti teises ir pareigas visiemskitiems sandorio dalyviams.

Pagal tai, ar sandoryje reiškiamas jo pagrindas, sandoriai klasi-fikuojami á kauzalinius ir abstrakèius. Kauzaliniu laikome toká san-dorá, kuriame nurodytas jo pagrindas (lotynø kalboje – causa – prieþas-tis, pagrindas). Jeigu sandoryje pagrindas neišreiškiamas arba jisprieštarauja veikianèiai teisei, toks sandoris negali sukelti jokiø teisi-niø padariniø. Net jeigu kauzalinis sandoris atitinka visus kitus reika-lavimus, keliamus sandoriams, taèiau nenurodytas sandorio pagrin-das, toks sandoris bus negaliojantis. Kauzalinio sandorio teisinis pa-grindas nustatomas arba pagal sandorio turiná, arba pagal konkretaussandorio tipà (pvz., nuoma, pasauga ir kita). Sandoriai, kuriuose ne-nurodytas jø pagrindas, laikomi abstrakèiais, nes iš jø turinio negali-ma numatyti, kokio teisinio tikslo siekia šalis. Abstraktûs sandoriaibus galiojantys tik tada, kai pats ástatymas leis nenurodyti sandoriopagrindo. Tokio sandorio pavyzdys yra vekselis, jis išduodamas kaipatlygis, uþmokestis uþ prekes arba paslaugas. Vekselis išreiškia bendràásipareigojimà išmokëti konkreèià piniginæ sumà jo pateikëjui. Svarbutai, kad vekselis, vadovaujantis ástatymais, bûtø tinkamai áformintas ir


334


nesvarbu, kokiu pagrindu jis išduotas. Reikia pasakyti, kad pastaruo-ju metu pasikeitus ekonominei situacijai, vekseliø, èekiø, kaip abst-rakèiø sandoriø, reikšmë vis didëja, jie ágauna vis didesnæ apyvartà,taèiau apskritai tokio pobûdþio sandoriø nëra daug.

Atsiþvelgiant á sandoriø sudarymo bûdà, t. y. momentà, nuokurio sandoris laikomas sudarytu, sandoriai skirstomi á konsensuali-

nius ir realinius. Konsensualiniu (lotyniškai consensus – susitarimas)laikome toká sandorá, kuriam sudaryti pakanka abiejø šaliø susitari-mo. Kitaip tariant, sandoris laikomas sudarytu, kai šalys susitaria dëlesminiø ir kitokiø sutarties sàlygø ir tinkamai išreiškia savo suderintàvalià. Nuo valios suderinimo momento laikoma, kad sandoris yra su-darytas (pvz., pirkimo-pardavimo sutartis). CK 6.305 straipsnis nuro-do, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavëjas) ásiparei-goja parduoti daiktà (prekæ) kitai šaliai (pirkëjui) nuosavybës arba pa-tikëjimo teise, o pirkëjas ásipareigoja priimti prekæ (daiktà) ir sumo-këti uþ já nustatytà pinigø kieká (kainà). Akivaizdu, kad daiktas per-duodamas, pinigai sumokami jau sudarius pirkimo-pardavimo sutartá.Šiuo atveju svarbu nepainioti sandorio sudarymo momento ir sando-rio ávykdymo momento, kurie atskirais atvejais gali ir sutapti.

Realiniu vadiname toká sandorá, kai viena šalis perduoda kitaišaliai daiktà ir ástatymo nustatyta forma patvirtina šalims savo sude-rintà valià. Šiuo atveju nepakanka šaliø suderintos valios išreiškimo,bûtina perduoti daiktà (paskolos sutartis – CK 6.870 str.). Realiniamesandoryje daikto perdavimas yra bûtina sandorio sudarymo sàlyga. Pa-vyzdþiui, CK 6.870 straipsnio 2 dalis nustato, kad paskolos sutartispripaþástama sudaryta nuo pinigø arba daiktø perdavimo momento.

Pagal atlygintinumo poþymá sandoriai skirstomi á atlygintinus irneatlygintinus. Atlygintiniems sandoriams bûdinga tai, kad viena šalis,atlikdama koká nors veiksmà kitos šalies naudai, ágyja teisæ á kitos šaliespriešpriešiná naudingà veiksmà. Taip pagal pirkimo-pardavimo sutartápardavëjas perduoda daiktà, o pirkëjas sumoka jam sutartà arba nu-statytà pinigø sumà. Taigi atlygintini yra tokie sandoriai, kai vienašalis atlieka kitai šaliai tam tikrus veiksmus, gaudama iš jos tam tikràatlyginimà. Tai gali bûti pinigai, daiktai, paslaugos. Neatlygintinaisvadiname tokius sandorius, pagal kuriuos šalis, perduodanti kitai šaliaitam tikrà turtà ir atliekanti jos naudai tam tikrà veiksmà, iš jos atlygio

335

II skyrius. ASMENYS

negauna (pvz., dovanojimo arba panaudos sutartis). Atlygintinus irneatlygintinus sandorius sàlyginai galime suskirstyti ir á tam tikras gru-pes. Vienai iš jø priklausytø tik atlygintini sandoriai (pirkimo-parda-vimo, veþimo ir kitos sutartys), kitai grupei – tik neatlygintini (dova-nojimo, panaudos ir kitos sutartys). Pagaliau treèiàjà grupæ sudarytøtokie sandoriai, kurie konkreèiu atveju priklausytø tik nuo šaliø tar-pusavio susitarimo (pasaugos, pavedimo ir kitos sutartys).

Fiduciariniai (pasitikëjimo) – tarpusavio pasitikëjimu pagrástisandoriai. Paprastai tokie santykiai susiklosto tarpininkavimo santy-kiuose su treèiaisiais asmenimis, pvz. sudarant pavedimo sutartis. Ðiamsantykiui esmingai svarbus pasitikëjimo elementas, t. y. tai, kad ága-liotojas pasitiki ágaliotiniu, o ágaliotinis privalo ávykdyti jam duotàpavedimà sàþiningai ir rûpestingai, kad geriausiai atitiktø ágaliotojointeresus.

Sandoriai taip pat skirstomi á áprastinius ir sàlyginius. Áprasti-niais vadiname tokius sandorius, kuriuose teisës ir pareigos atsirandasandorio sudarymo metu arba per numatytà laikotarpá. Sàlyginiais va-diname tokius sandorius, kuriuose numatytos teisës ir pareigos atsi-randa, pasikeièia arba pasibaigia priklausomai nuo sandoryje numaty-tø aplinkybiø buvimo arba nebuvimo (CK 1.66 str.). Numatoma sàly-ga, t. y. aplinkybë, gali bûti ávykis (vaiko gimimas) arba veiksmas (do-vanojimo sutartis). Veiksmas gali bûti valingas, t. y. priklausantis nuosandorio dalyvio valios, ir nevalingas. Áprasta, kad sàlygos gali bûtinurodomos teigiama forma, pavyzdþiui, „jeigu nusipirksiu þemës, taistatysiu namà“, arba neigiama forma – „jei šiais metais nebus derliaus,tai parduosiu gyvulius“.

Áprasta laikyti, kad sàlyginio sandorio sàlygos yra tokios aplin-kybës, kurios atitinka šiuos poþymius:

1) aplinkybë turi atsirasti ateityje. Šiuo atveju svarbu, kad jeiguaplinkybë yra sandorio sàlyga arba sandorio sudarymo metu jau ji yraávykusi arba apskritai negali ávykti, ši sàlyga neturës teisinës reikšmësir toks sàlyginis sandoris negalioja.

2) šalims, kurios sudaro sandorá, turi bûti neþinoma, ar ši sàlygaateityje ávyks ar ne. Laikoma, kad jeigu aplinkybë yra sandorio sàlygair ji neišvengiamai turi ávykti, sandoris iš sàlyginio tampa terminuotu.


336


Sàlyga gali atsirasti arba neatsirasti, ávykti arba neávykti, tuo tarputerminas visada ateina, nesvarbu, kaip šalys já apibrëþë (ávykiu, data arpanašiai). Sandoryje terminas yra bûtinas jo turinio elementas ir san-doryje já nustato arba šalys, arba ástatymas. Sàlyga nëra sandorio bûti-nas elementas, nes sandoriai gali bûti sàlyginiai ir nesàlyginiai. Kaisudaromas sandoris, kuriam sàlyga yra bûtinas elementas ir jo sudarytibe sàlygos neámanoma, toks sandoris nëra sàlyginis, tai ne sàlyginissandoris, nes nenurodant sàlygos tokio sandorio apskritai nebûtø ga-lima sudaryti (pvz., gyvybës draudimo sutarties).

3) sandorio sàlygos turi bûti teisëtos. Jeigu teisiø ar pareigøatsiradimà, pasikeitimà arba pabaigà šalys padarë priklausomus nuoneteisëtos arba viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujanèios sàly-gos ávykdymo arba nuo neteisëtø veiksmø atlikimo, toks sandoris yraniekinis (CK 1.66 str. 4 d.).

4) sandorio sàlyga turi bûti objektyviai galima. Jeigu objektyviainegali bûti atidedamosios sàlygos, sandoris yra niekinis, o jeigu ob-jektyviai negali bûti naikinamosios sàlygos, sandoris yra besàlyginis(CK 1.68 str. 3 d.).

Sandoriai sudaromi su atidedamàja (CK 1.66 str. 2 d.) arba nai-kinamàja sàlyga (CK 1.66 str. 3 d.). Sandoriai, sudaryti su atidedamà-ja sàlyga, yra tokie, kai šalys sandoriu nustato teisiø ir pareigø atsira-dimà, priklausomai nuo tam tikrø aplinkybiø, kurios atsiras arba neat-siras. Šiuo atveju sudarant sandorá, šalims jokiø teisiø ir pareigø neat-siranda, jos atsiras tik tada, kai atsiras numatytos sandoryje sàlygos.Jeigu sàlygai ávykus sandorio šalis neatliks prisiimtø ásipareigojimø,jai atsiras visi iš sutarties arba ástatymø numatyti teisiniai padariniai.

Jeigu šalys sandoriu nustatomø teisiø ir pareigø pasibaigimàpadarë priklausomà nuo aplinkybës, apie kurià neþinoma, ar ji ávyks,ar ne, toks sandoris laikomas sudarytas su naikinamàja sàlyga. Esantnaikinamajai sàlygai, sandorio šalims teisës ir pareigos atsiranda nuosandorio sudarymo momento. Atsiradus sandoryje numatytai naiki-namajai sàlygai, sandoris pasibaigia, taèiau èia svarbus vienas momen-tas – šaliø teisës ir pareigos baigiasi tik dël prievolës ateities, nes išbuvusio sandorio kilæ teisiniai padariniai išlieka. Pavyzdþiui, nutrau-kiama naikinamosios sàlygos pagrindu sudaryta nuomos sutartis, ta-èiau uþ praëjusá nuomos laikà šalis privalo sumokëti nuompinigius.Gyvenime gali bûti atvejø, kad atsiradus naikinamajai sàlygai, šalys

337

II skyrius. ASMENYS

gràþinamos á pradinæ padëtá. Pavyzdþiui, sudarius pirkimo-pardavimosutartá su naikinamàja sàlyga, pirkëjas gali bûti priverstas gràþinti daiktàpardavëjui, o pardavëjas tokiu atveju gràþina pirkëjui pinigus.

Sàlyginius sandorius sudaro ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.


1. Kas yra sandoris?2. Kà atskleidþia sandorio apibrëþimas?3. Kokie poþymiai leidþia sandorius atriboti nuo kitø juridi-

niø faktø?4. Kas yra sandorio šalys?5. Kokià reikšmæ sudarant sandorá turi tikslai ir motyvai?6. Kas yra sudaromo sandorio pagrindas?7. Kokie yra sandorio elementai?8. Kokia forma sudaromi sandoriai?9. Kokia yra sandorio sudarymo tvarka?

10. Kokia yra sandorio sudarymo vietos reikšmë?11. Kokia yra sandoriø teisinës registracijos reikšmë?12. Kokios yra sandoriø rûðys?13. Kokia yra sandoriø klasifikavimo reikšmë?14. Apibûdinkite vienašalius, dvišalius ir daugiašalius sando-

rius.15. Kà reiškia kauzaliniai ir abstraktûs sandoriai?16. Kuo skiriasi konsensualiniai ir realiniai sandoriai?17. Apibûdinkite atlygintinius ir neatlygintinius sandorius.18. Apibûdinkite áprastinius ir sàlyginius sandorius.


338


2 poskyris.SANDORIØ NEGALIOJIMAS

2.1. Sandoriø negaliojimo samprata

Sudarydami sandorius asmenys siekia tam tikrø teisiniø padari-

niø, t. y. konkreèiø civiliniø teisiø atsiradimo, pasikeitimo ar pasibai-

gimo. Pavyzdþiui, sudarydamos pirkimo pardavimo sutartá, ðalys siekia

perduoti daiktà pirkëjui nuosavybës teise uþ sutartà pinigø sumà ir

pan. Ne visada šie padariniai atsiranda, o ir atsiradæ gali išnykti dël

to, kad sandoris pripaþintas neteisëtu – negaliojanèiu. Sandoriø ne-

galiojimo pagrindus ir padarinius ástatymø leidëjas reglamentavo ben-

drojoje civilinës teisës dalyje – CK 1.78–1.96 straipsniuose. Specialiø

sandoriø negaliojimo klausimams skirtø normø galime rasti ir kitose

CK dalyse, pavyzdþiui, CK 6.66 ir 6.67, 6.188, 6.986 ir kt.

Sandoriø negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuo-

se santykiuose bûtø uþtikrintas teisëtumas. Kita vertus, ástatymø lei-

dëjas, nustatydamas sandoriø negaliojimo pagrindus, siekia uþtikrinti

sandoriø ir jø pagrindu susiklosèiusiø civiliniø santykiø stabilumà. Taigi

sandoriø negaliojimo institutas turi ir kità paskirtá – uþtikrinti civili-

niø teisiniø santykiø stabilumà, ágytø teisiø ilgaamþiškumà ir jø gerbi-

mà.4

Sandorio galiojimo sàlygos

Sandoriu laikomi civiliniø teisiniø santykiø subjekto – fizinio

arba juridinio asmens veiksmai. Ne kiekvieno asmens veiksmai pripa-

þástami sandoriais. Pavyzdþiui, þmogus dël psichinës ligos gali nesu-

vokti savo veiksmø reikšmës ir tokiais veiksmais pakenkti sau, pa-

4 LAT CBS teisëjø kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3k-3-

905/2000, kat. 42.

339

II skyrius. ASMENYS

vyzdþiui, išmainyti vertingà daiktà á menkavertá, atiduoti savo turtàkitam neatlygintinai ir pan. Pripaþinimas tokiø veiksmø teisëtais so-cialiniu poþiûriu nebûtø teisingas. Nepriimtina bûtø ir, pavyzdþiui,tokia padëtis, kai valstybinës institucijos dalyvautø ûkinëje komerci-nëje veikloje ir siekdamos pelno sudarinëtø sutartis. Tokie veiksmaineatitiktø valstybiniø institucijø paskirties. Šie ir panaðûs klausimaisusijæ su asmens subjektiškumu, todël teisë nustato reikalavimus, ku-riuos turi atitikti sandorio subjektas – fizinis asmuo turi bûti veiksnus,o juridinis asmuo turi turëti atitinkamà teisnumà. Jeigu šiø reikalavi-mø nesilaikoma, sandoris negalioja. Pavyzdþiui, neveiksnaus fizinio as-mens sudarytas sandoris gali bûti pripaþintas negaliojanèiu (CK 1.84str.), negaliojanèiais gali bûti pripaþinti vieðøjø juridiniø asmenø suda-ryti sandoriai, prieštaraujantys jø veiklos tikslams (CK 1.82 str.) ir t. t.

Sandoris yra asmens valios aktas. Savaime asmens valia nesuke-lia jokiø teisiniø padariniø. Vidinis nusiteikimas, pavyzdþiui, paliktivisà savo turtà konkreèiam asmeniui, neturës jokios reikšmës, kol ne-bus sudarytas testamentas, t. y. valia ágaus išorinæ išraiškà. Bûtent dëlsavo išorinës išraiškos valia tampa þinoma aplinkiniams ir tik tada galibûti jø ávertinta. Tais atvejais, kai išorinë valios išraiška neatitinkatikrosios sandorio subjekto valios, sandoris gali bûti nuginèytas. Va-lios išraiškos ir tikrosios valios neatitikimai galimi dël ávairiø prieþas-èiø – tai gali bûti asmeninë klaida, klaida dël kito asmens veiksmø,sandoris, sudarytas prieš savo valià, kai asmens atþvilgiu naudojamigrasinimai, smurtas ar pan. Tokiais atvejais sandorio išraiškos sukelia-mi padariniai nesutampa su tais padariniais, kuriø nori sandorio daly-vis. Taigi kad sandoris bûtø laikomas galiojanèiu, valios išraiška turiatitikti sandorio dalyvio tikràjà valià. Sandoriai su valios ydomis galibûti pripaþinti negaliojanèiais. Pavyzdþiui, gali bûti pripaþintas nega-liojanèiu savo veiksmø reikšmës negalëjusio suprasti fizinio asmenssudarytas sandoris (CK 1.89 str.), dël suklydimo sudarytas sandoris(CK 1.90 str.) ir t. t.

Ne visi asmenø veiksmai pripaþástami sandoriais ir dël savo turi-nio. Vieni jø net negali bûti laikomi sandoriais dël to, kad jais nesie-kiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Pa-vyzdþiui, draugø susitarimas savaitgalá kartu iškylauti nëra teisiškaiápareigojantis, jo sulauþymas gali sukelti ne teisinæ atsakomybæ, o mo-raliná draugo pasmerkimà. Taigi tokio susitarimo negalima laikyti su-


340


tartimi, nes jis neatitinka esminio sandorio reikalavimo – juo nesie-kiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taisatvejais, kai susitarime aiškiai išreikšta šaliø valia teisiškai ásipareigoti,sandorio turiniui keliamas teisëtumo reikalavimas. Šaliø veiksmø ri-bas nustato, pavyzdþiui, CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas, nu-matantis, kad civilinës teisës ir pareigos atsiranda taip pat ir iš sando-riø, nors ástatymø nenumatytø, bet jiems neprieštaraujanèiø. Kai ku-riuos turinio reikalavimus sandoriams nustato ástatymas imperatyvio-mis normomis. Pavyzdþiui, testamento turinys turi bûti teisëta ir su-prantama (CK 5.16 str. 1 d. 3 p.), gyvenamojo namo, buto arba jødalies pirkimo – pardavimo sutarties sàlyga, kai parduodamame namear bute gyvena asmenys, kurie pagal ástatymus ar sutartis iðsaugo teisænaudotis gyvenamàja patalpa ir pasikeitus jos savininkui, yra ðiø as-menø iðvardijimas (sàraðas) ir jø teisës naudotis parduodama gyvena-màja patalpa turinys (CK 6.400 str.) ir pan. Sandoris taip pat neturiprieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei. Visi šie reikalavimai nu-lëmë ir kità bûtinà sandorio galiojimo sàlygà – sandorio turinys turineprieštarauti imperatyvioms ástatymo normoms, viešajai tvarkai argerai moralei.

Tam, kad sandoris galiotø, svarbi ir jo forma. Ástatymø nustaty-tais atvejais forma pripaþástama bûtinu sutarties elementu (CK 6.159str.). Sandoriø formos reikalavimai nustatomi ávairiais tikslais. Raštusudarytas sandoris patikimiau uþtvirtina ir atspindi tuos asmenø keti-nimus, kuriuos jie turëjo galvoje sudarydami sandorá, taip uþtikrina-mas sandorio turinio apibrëþtumas ir išvengiama galimø ginèø dël san-dorio sàlygø. Bûtent todël ástatymø leidëjas, atsiþvelgdamas á sando-riø sudëtingumà ir reikšmæ, nustato jø rûðis, kurioms privaloma rašyti-në sutarties forma. Pavyzdþiui, pagal CK 1.73 straipsná paprasta rašytineforma turi bûti sudaromi fiziniø asmenø sandoriai, kai sandorio sumadidesnë kaip penki tûkstanèiai litø, išskyrus sandorius, kurie ávykdomisudarymo metu; juridiniø asmenø steigimo sandoriai; prekiø pirkimo-pardavimo išsimokëtinai sutartys ir kt. Tada, kai sandoris yra itinreikšmingas ne tik jo dalyviams, taèiau dël savo padariniø gali turëtireikšmës ir tretiesiems asmenims, jo teisëtumas uþtikrinamas nusta-tant privalomà notarinæ formà. Pavyzdþiui, notarine forma turi bûtisudaromi absoliuèiø teisiø – daiktiniø teisiø á nekilnojamàjá daiktàperleidimo ir daiktiniø teisiø bei nekilnojamojo daikto suvarþymo san-

341

II skyrius. ASMENYS

doriai (CK 1.74 str.). Ástatymo reikalaujamos formos nesilaikymo pa-dariniai gali bûti dvejopi. Pirma, ástatymo reikalaujamos paprastosrašytinës formos nesilaikymas atima iš šaliø teisæ remtis liudytojø pa-rodymais ðá faktà árodyti, kai kyla ginèas dël sandorio sudarymo arbajo ávykdymo fakto5, o ástatymuose ásakmiai nurodytais atvejais sandorádaro negaliojantá (CK 1.93 str. 2 d.). Antra, ástatymø reikalaujamosnotarinës formos nesilaikymas sandorá daro negaliojantá (CK 1.93 str.3 d.).

Taigi galima išskirti šias sandorio galiojimo sàlygas:(1) fizinis asmuo turi bûti veiksnus, o juridinis asmuo turi turëti

atitinkamà teisnumà;

(2) valios išraiška turi atitikti sandorio dalyvio tikràjà valià;

(3) sandorio turinys turi neprieštarauti imperatyvioms ástatymo nor-

moms, viešajai tvarkai ar gerai moralei;

(4) sandoris turi bûti išreikštas ástatyme reikalaujama forma.

Negaliojanèiø sandoriø klasifikacija

Teisës teorijoje negaliojantys sandoriai klasifikuojami ávairiaispagrindais. Kai kurias jø rûðis išskiria ir ástatymai.

Pagrindinë sandoriø klasifikacija pagrásta teisiniø padariniø kri-terijumi. Pagal tai sandoriai skirstomi á niekinius ir nuginèijamus. Nors1964 metø Civiliniame kodekse ši klasifikacija nebuvo átvirtinta, ta-èiau ir teisës teorijoje, ir praktikoje ji buvo pripaþástama bei taikoma.2000 metø Civilinis kodeksas niekiniams ir nuginèijamiems sandoriamssuteikë teisinæ reikšmæ, átvirtindamas šiø sandoriø sampratas ir pa-grindines taisykles 1.78–1.79 straipsniuose.

Niekiniø ir nuginèijamø sandoriø klasifikacija pripaþástama irkitose teisinëse sistemose – Anglijoje (void; voidable), Prancûzijoje(nullités absolues, nullités relatives), Vokietijoje ir Austrijoje (nichtig,anfechtbare) ir kt. Visur niekiniam sandoriui suteikiama nullités abso-

lues reikšmë, t. y. jis nesukelia tø padariniø, kuriuos siekiama sukurtisandoriu, ir yra savaime negaliojantis.

Niekiniam sandoriui pripaþinti negaliojanèiu nëra bûtinas teis-mo sprendimas (CK 1.78 str. 1 d.). Niekinis sandoris negali bûti ir

5 Šios taisyklës išimtys numatytos CK 1. 93 straipsnio 6 dalyje.


342


šaliø patvirtintas, todël laikoma, kad patvirtinimas, kai jis teisiškaitampa galimas, reiškia ne sandorio patvirtinimà, o naujo sandoriosudarymà. Nuginèijamas sandoris pripaþástamas negaliojanèiu tik teis-mo sprendimu (CK 1.78 str. 2 d.), o tokio sandorio galiojimas priklau-so nuo teisæ já ginèyti turinèios šalies arba kito ástatymø nurodyto as-mens. Sandorio šalis gali sandorá patvirtinti, tada sandoris bus laiko-mas galiojanèiu. Tokiu atveju sandorá patvirtinusi šalis netenka teisësjá ginèyti (CK 1.79 str. 1 d.).

Pagal sandorio elementø ydingumà sandoriai gali bûti skirstomi á:1) sandorius, turinèius subjektø sudëties trûkumø;2) sandorius, turinèius subjektø valios trûkumø;3) sandorius, turinèius turinio trûkumø;4) sandorius, turinèius formos trûkumø.Subjektø sudëties trûkumø turintiems sandoriams priskiriami,

pavyzdþiui, sandoriai, kurie prieštarauja juridinio asmens teisnumui(CK 1.82 str.), sudaryti ástatymø nustatyta tvarka neáregistruoto arbalicencijos verstis tam tikra veikla neturinèio juridinio asmens vardu(CK 1.83 str.), neveiksnaus fizinio asmens (CK 1.84 str.), fizinio as-mens, kurio veiksnumas apribotas dël piktnaudþiavimo alkoholiniaisgërimais arba narkotinëmis medþiagomis (CK 1.85 str.), nepilnameèionuo keturiolikos iki aštuoniolikos metø (CK 1.88 str.).

Subjektø valios trûkumais pasiþymintiems sandoriams priskiria-mi, pavyzdþiui, savo veiksmø reikšmës negalëjusio suprasti fizinio as-mens sudaryti sandoriai (CK 1.89 str.), dël suklydimo sudaryti sando-riai (CK 1.90 str.), taip pat sandoriai, sudaryti dël apgaulës, smurto,ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, šalies atstovo piktava-liško susitarimo su antràja šalimi ar dël susidëjusiø sunkiø aplinkybiø(CK 1.91 str.).

Turinio trûkumø turinèiais sandoriais laikomi, pavyzdþiui, san-doriai, kurie prieštarauja imperatyvioms ástatymo normoms (CK 1.80str.), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 str.), tariami sandoriai(CK 1.86 str.), taip pat apsimestiniai sandoriai (CK 1.87 str.).

Sandorio negaliojimà dël ástatymo reikalaujamos formos nesi-laikymo reglamentuoja CK 1.93 straipsnis.

Ástatymø numatytais atvejais sandoriai taip pat gali bûti pri-paþinti negaliojanèiais ir kitais pagrindais. Pavyzdþiui, CK 6.66 straips-nis átvirtina vadinamojo actio Pauliana ieškinio institutà, kai kredito-

343

II skyrius. ASMENYS

rius turi teisæ ginèyti skolininko sudarytus sandorius, kuriø pastarasissudaryti neprivalëjo, jeigu šie sandoriai paþeidþia kreditoriaus teises,o skolininkas apie tai þinojo arba turëjo þinoti. Taikos sutartis galibûti pripaþinta negaliojanèia dël esminës jos šaliø nelygybës (CK 6.986str. 1 d.), taip pat negalioja taikos sutartis, sudaryta remiantis sando-riu, kuris taikos sutarties sudarymo metu negaliojo (CK 6.986 str. 1d.), ir kt.

2.2. Niekiniai sandoriai

Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis ástatymais,negalioja, nepaisant to, ar yra teismo sprendimas pripaþinti já nega-liojanèiu (CK 1.78 str. 1 d.). Civiliniame kodekse taip pat pateikiamair bendra niekiniø sutarèiø samprata. Niekinëmis (absoliuèiai nega-liojanèiomis) sutartimis laikomos sutartys, jeigu jas sudarant buvopaþeisti pagrindiniai sutarèiø teisës principai ir dël to paþeisti ne tiksutarties šalies, bet ir viešieji interesai (CK 6.225 str.).

Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalá niekinio sandorio teisinius pa-darinius ir niekinio sandorio faktà teismas konstatuoja savo iniciatyva(ex officio). Tai reiškia, kad šalis procese gali bûti nepareiškusi sava-rankiško reikalavimo pripaþinti sandorá negaliojanèiu, taèiau teismas,dël akivaizdaus sandorio negaliojimo fakto taiko niekinio sandorioteisinius padarinius6.

Kartais iš pirmo þvilgsnio gali atrodyti, kad sandoris yra galio-jantis arba dël ástatymo nuostatø tokiu preziumuojamas7, taèiau yrapagrindas manyti, kad bus surinkti árodymai, patvirtinantys jo priešta-ravimà imperatyvioms ástatymo normoms, ar toks sandoris bus pripaþin-tas negaliojanèiu kitais niekiniø sandoriø negaliojimo pagrindais. To-kiais atvejais, kai sandorio negaliojimas nëra akivaizdus, reikia par-eikšti ieškiná dël sandorio pripaþinimo negaliojanèiu.

Niekiniu sandoris gali bûti laikomas tik tada, kai yra ástatymø

6 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 rugsëjo 30 d. nutartis civilinëje byloje Nr.3K-3-1107/2002, bylø kategorija 15. 2. 1. 1, 31. 2, 31. 5, 45. 5, 87. 1, 94. 1, 117.

7 Pavyzdþiui, pagal Notariato ástatymo 26 str. 2 d. pripaþástama, kad notarineforma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neárodinëjami, kol šiedokumentai (jø dalys) ástatymø nustatyta tvarka nëra pripaþinti negaliojanèiais. Valstybësþinios. 1992. Nr. 28–810.


344


nustatyti pagrindai (CK 1.78 str. 3 d.). Sandoris priskiriamas nieki-niams arba tiesiogiai ástatyme nurodant, kad sandoris yra niekinis (pvz.,CK 1.80 str. 1 d. ir 1.81 str. 1 d.), arba tokià išvadà leidþia darytiástatymo normoje išreikšta imperatyvi ir aiški ástatymo leidëjo valianurodant, kad tam tikras sandoris tiesiog negalioja (CK 1.86 str.; 1.87str.; 1.93 str. 3 d.). Teisinë CK pirmosios knygos IV skyriaus analizëleidþia daryti išvadà, kad niekiniais laikomi šie sandoriai:

1) imperatyvioms ástatymo normoms prieštaraujantis sandoris(CK 1.80 str.);

2) viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris (CK1.81 str.);

3) tariamas sandoris (CK 1.86 str.);4) apsimestinis sandoris (CK 1.87 str.);5) sandoris, sudarytas nesilaikant ástatymø reikalaujamos nota-

rinës formos (CK 1.93 str. 3 d.).Dël 1964 metø Civilinio kodekso reglamentavimo ypatumø tei-

sinëje literatûroje galima rasti nuomonæ, kad prie niekiniø priskiria-mi juridinio asmens sandoriai, prieštaraujantys jo tikslams (CK 1.82str.), taip pat neveiksnaus fizinio asmens sudaryti sandoriai (CK 1.84str.)8. Šiuolaikinëje civilinëje teisëje ši nuostata visiškai pagrástai nërapalaikoma9. Sandoris, nors ir sudarytas prieštaraujant juridinio as-mens tikslams, savaime netampa negaliojanèiu, nes taip bûtø paþeidþia-mos sàþiningos kitos sandorio šalies teisës. Šiuo pagrindu sandorisgali bûti pripaþintas negaliojanèiu tik tada, kai kita sandorio šalis vei-kë nesàþiningai, t. y. þinojo arba turëjo þinoti, kad tas sandoris priešta-rauja privataus juridinio asmens tikslams (CK 1.82 str. 1 d.). Asmuo,siekiantis pripaþinti sandorá negaliojanèiu šiuo pagrindu, turi pareikštiieškiná teisme, taip pat paneigti kitos šalies bendràjà sàþiningumo pre-zumpcijà10. Neveiksnaus fizinio asmens sudarytas sandoris taip pat galibûti jam naudingas ir reikalingas, todël nuostata, kad toks sandorisyra per se negaliojantis, neatitiktø tokio asmens interesø. Dël to ásta-

8 Civilinë teisë / Vitkevièius P. ir kt. – Kaunas: Vijusta, 1997. P. 198.9 Þr., pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga:

bendrosios nuostatos. – Vilnius: Justitia. 2001. P. 192.10 Apie prezumpcijas civilinëje teisëje þr. Kiršienë J., Pakalniškis, V. Ruškytë R.,

Vitkevièius P. Civilinë teisë. Bendroji dalis. I tomas. Vadovëlis: Lietuvos teisës universitetoLeidybos centras, 2004. P. 51.

345

II skyrius. ASMENYS

tymø leidëjas numato, kad naudingà neveiksniam asmeniui sandorá joatstovas pagal ástatymà ástatymø nustatyta tvarka gali patvirtinti (CK1.84 str. 4 d.).

Niekiniai sandoriai daþnai paþeidþia ne tik sandorio šaliø, betir kitø asmenø teises arba teisëtus interesus, todël reikalavimà dëlniekinio sandorio teisiniø padariniø taikymo gali pareikšti bet kurissuinteresuotas asmuo (CK 1.78 str. 4 d.). Negalima pareikšti reikala-vimo tik dël visuomeninës arba moralinës pareigos. Suinteresuotumasturi turëti teisinæ reikšmæ, t. y. pripaþinus sandorá negaliojanèiu, buspašalinta kliûtis, trukdanti asmeniui ágyvendinti arba ágyti subjektinæteisæ. Pavyzdþiui, pripaþinus negaliojanèia neteisëtà valstybës turtoperleidimo privaèiam asmeniui sutartá, suinteresuotam asmeniui busatkurta nuosavybës teisë á nekilnojamàjá turtà11.

2.3. Nuginèijami sandoriai

Nuginèijamas sandoris nuo pat jo sudarymo sukuria tuos teisi-nius padarinius, kuriø siekë jo šalys. Toks sandoris galioja tol, kolástatymo nustatyta tvarka nepripaþástamas negaliojanèiu (CK 1.78 str.2 d.). Civiliniame kodekse pateikiama ir bendra nuginèijamø sutarèiøsamprata. Sutartis laikoma nuginèijama (santykinai negaliojanèia), jei-gu jà sudarant viena šalis veikë sàþiningai ir pripaþinti sutartá negalio-janèia bûtina tik dël to, kad bûtø apginti sàþiningos šalies privatûsinteresai (CK 6.225 str. 3 d.).

Nuginèijamø sandoriø ydingumo paprastai negalima nustatytipagal objektyvià sandorio išraiškà. Taip yra todël, kad sandoris galibûti ydingas, nes jo šalies sandoriu išreikšta valia neatitinka tikrosiosvalios (dël suklydimo, apgaulës ar kt.), arba, nors apie sandorio netei-sëtumà iš pirmo þvilgsnio galime spræsti pagal objektyvius poþymius,jo pripaþinimas negaliojanèiu bûtø nepateisinamas iš teisingumo po-zicijø, todël esant kitoms aplinkybëms galëtø bûti patvirtintas ir ga-liotø. Tokiais atvejais svarbu nustatyti visas sandorio galiojimui

11 Nuosavybës teisiø á nacionalizuotà nekilnojamàjá turtà atkûrimà reglamentuojaLietuvos Respublikos pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimoástatymas bei Lietuvos Respublikos religiniø bendrijø teisës á iðlikusá nekilnojamàjá turtàatkûrimo tvarkos ástatymas.


346


reikšmingas aplinkybes, o tai gali bûti padaryta bylà nagrinëjant pagalcivilinio proceso taisykles. Taigi nuginèijamas sandoris gali bûti pri-paþintas negaliojanèiu tik pareiškus ieškiná dël jo negaliojimo teismeir ðá klausimà išsprendus rezoliucinëje teismo sprendimo dalyje. Nu-ginèijamo sandorio teismas ex officio negali pripaþinti negaliojanèiu.

Nuginèijamais sandoriais laikomi:1) juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris (CK

1.82 str.);2) ástatymø nustatyta tvarka neáregistruoto arba licencijos vers-

tis tam tikra veikla neturinèio juridinio asmens vardu suda-rytas sandoris (CK 1.83 str.);

3) neveiksnaus fizinio asmens sudarytas sandoris (CK 1.84 str.);4) fizinio asmens, kurio veiksnumas apribotas dël piktnaudþia-

vimo alkoholiniais gërimais arba narkotinëmis medþiago-mis (CK 1.85 str.);

5) nepilnameèio nuo 14 iki 18 metø sudarytas sandoris (CK1.88 str.);

6) savo veiksmø reikšmës negalëjusio suprasti fizinio asmenssudarytas sandoris (CK 1.89 str.);

7) dël suklydimo sudarytas sandoris (CK 1.90 str.);8) dël apgaulës, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus gra-

sinimo, taip pat dël šalies atstovo piktavališko susitarimosu antràja šalimi ar dël susidëjusiø sunkiø aplinkybiø suda-rytas sandoris (CK 1.91 str.);

9) ágaliojimus viršijusio atstovo sudarytas sandoris (CK 1.92str.; 2.133 str.);

10) sandoriai, susijæ su bendràja jungtine sutuoktiniø nuosavy-be, sudaryti be kitos sutuoktinio sutikimo (CK 3.96 str.).

Asmenys, turintys teisæ kreiptis dël sandorio pripaþinimonegaliojanèiu

Ieškiná dël nuginèijamo sandorio pripaþinimo negaliojanèiu galipareikšti tik ástatymø nurodyti asmenys (CK 1.78 str. 4 d.). Daþnai jietiesiogiai nurodomi sandoriø negaliojimo pagrindus nustatanèiose nor-mose. Pavyzdþiui:

347

II skyrius. ASMENYS

• dël juridinio asmens teisnumui prieštaraujanèio sandorio ne-galiojimo teisæ pareikšti ieškiná turi pats juridinis asmuo, josteigëjas (steigëjai) arba juridinio asmens dalyvis (dalyviai) (CK1.82 str. 3 d.);

• dël neveiksnaus asmens sudaryto sandorio pripaþinimo nega-liojanèiu ieškiná gali pareikšti neveiksnaus asmens atstovai pa-gal ástatymà ir prokuroras (CK 1.84 str. 4 d.);

• asmens, kurio veiksnumas apribotas dël piktnaudþiavimo al-koholiniais gërimais arba narkotinëmis medþiagomis, sudary-tas sandoris gali bûti pripaþintas negaliojanèiu pagal rûpin-tojo arba prokuroro ieškiná (CK 1.85 str. 1 d.);

• nepilnameèio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metø suda-rytas sandoris gali bûti pripaþintas negaliojanèiu remiantis ne-pilnameèio tëvø arba rûpintojø ieškiniu (CK 1.88 str. 1 d.);

• ieškiná dël savo veiksmø reikšmës negalëjusio suprasti fizinioasmens sudaryto sandorio pripaþinimo negaliojanèiu gali par-eikšti šis asmuo (CK 1.89 str. 1 d.);

• ieškiná dël sandorio, sudaryto dël suklydimo, pripaþinimo ne-galiojanèiu gali pareikšti klydusioji šalis (CK 1.90 str. 1 d.);

• ieškiná dël sandorio sudaryto dël apgaulës, smurto, ekonomi-nio spaudimo ar realaus grasinimo arba dël vienos šalies at-stovo piktavališko susitarimo su antràja šalimi, taip pat san-dorio, kurá asmuo dël susiklosèiusiø aplinkybiø buvo privers-tas sudaryti labai nenaudingomis sàlygomis, gali pateikti nu-kentëjusysis (CK 1. 91 str. 1 d.);

• ágaliojimus viršijusio asmens sudarytas sandoris gali bûti pri-paþintas negaliojanèiu pagal atstovaujamojo ieškiná (CK 1.92 str.).

• ieðkiná dël sandorio, susijusio su su bendràja jungtine sutuok-tiniø nuosavybe, pripaþinimo negaliojanèiu gali pareikðti su-tikimo nedavæs sutuoktinis (CK 3. 96 str. 1 d.).

Nuginèijamo sandorio patvirtinimas

Nuginèijamas sandoris nuo jo sudarymo momento sukuria to-kius paèius padarinius, kaip ir neydingas sandoris. Skirtumas tas, kadšalis arba kitas ástatyme nurodytas asmuo išlaiko teisæ toká sandorá


348


nuginèyti. Nuginèijamas sandoris gali bûti naudingas asmeniui, kuristuri teisæ já ginèyti, todël jis gali atsisakyti tokios teisës patvirtindamassandorá. Toks patvirtinimas gali bûti pareikštas per kitos sandorio šaliesarba ástatymø nustatytà terminà (CK 1.79 str. 1 d.). Jeigu tokie termi-nai nëra nustatyti, šalis gali patvirtinti sandorá savarankiškai. Pavyzdþiui,CK 2.7 straipsnio 5 dalis numato, kad, jeigu nepilnameèio iki keturio-likos metø sudarytas sandoris nepripaþintas negaliojanèiu, šiam as-meniui tapus visiškai veiksniam, kita sandorio šalis gali raštu kreiptis átapusià veiksnià sandorio šalá ir prašyti per kreipimesi nustatytà ter-minà, kuris negali bûti trumpesnis nei vienas mënuo, patvirtinti san-dorá. Jeigu per nustatytà terminà asmuo neatsako, kad jis sandorionetvirtina, laikoma, kad jis sandorá patvirtino. CK 2.61 straipsnio 1dalis numato, kad tam tikras juridinio asmens valdymo organas arbakitas steigimo dokumente nustatytas organas gali patvirtinti sando-rius, kuriuos juridinio asmens vardu ir dël jo interesø sudarë kiti as-menys iki juridinio asmens ásteigimo.

Sandorá patvirtinusi šalis netenka teisës já ginèyti (CK 1.79 str.1 d.). Preziumuojama, kad šalis sandorá patvirtino, jeigu po to, kai jiágijo galimybæ sandorá patvirtinti arba nuginèyti:

1) sandorá visiškai arba iš dalies ávykdë;2) pareikalavo, kad kita šalis ávykdytø sandorá;3) uþtikrino kitai šaliai savo prievoliø ávykdymà;4) visiškai arba iš dalies perleido kitam asmeniui pagal tà san-

dorá ágytas teises (CK 1.79 str. 2 d.).Sandorio patvirtinimas savo prigimtimi taip pat yra sandoris,

todël asmuo, per klaidà arba dël kitø prieþasèiø patvirtinæs sandoránesiekdamas tokiø teisiniø padariniø, gali ginèyti patvirtinimà ben-draisiais sandoriø negaliojimo pagrindais.

2.4. Sandoriø negaliojimo pagrindai

Imperatyvioms ástatymo normoms prieštaraujanèiosandorio negaliojimas

Nors reglamentuojant privatinius santykius vyrauja dispozity-vusis metodas, valstybë nustato ir gana daug taisykliø, kurios asmensvalia negali bûti keièiamos. Tai imperatyvios teisës normos. Jos atpa-

349

II skyrius. ASMENYS

þástamos pagal ávairius poþymius: normoje reiškiamus draudimus, pa-vyzdþiui, CK 3.186 straipsnio 4 dalis numato, kad: […Nepilnameèio

vaiko tëvams draudþiama sudaryti reikalavimo perleidimo sutartá, pagal

kurià jie ágytø reikalavimo teisæ á savo nepilnameèio vaiko turtà ar jo

teises.]; aiškiai išreikštas vienintelio elgesio taisykles, pavyzdþiui, CK4.48 straipsnio 1 dalyje nustatyta: […Perduoti nuosavybës teisæ gali tik

pats savininkas arba savininko ágaliotas asmuo]; kartais ástatymas tie-siogiai nurodo, kad tam tikri veiksmai ar tam tikrø reikalavimø nesi-laikymas nulemia sandorio negaliojimà, pavyzdþiui, CK 4.170 straips-nio 2 dalis nustato: [… Susitarimas perduoti ákeièiamà ar ákeistà daiktà

kreditoriui negalioja.], CK 2.142 straipsnio 3 dalis numato, kad: […Ága-

liojimas, kuriame nenurodyta sudarymo data, negalioja.]. Kai normosprivalomumas tekste nëra aiškiai išreikštas, jos imperatyvø pobûdá ga-lima nustatyti atsiþvelgiant á ástatymo arba aiškinamos normos tikslusir uþdavinius.

Visose teisinëse sistemose pripaþástama, kad imperatyvioms ásta-tymo normoms prieštaraujantis sandoris negalioja. Tai nustato, pa-vyzdþiui, Vokietijos BGB § 134, Austrijos ABGB § 879, NyderlandøBW 3.40 straipsnio 2 dalis, Prancûzijos CC 1133 straipsnis ir t. t.

Lietuvoje sandorio, kuris prieštarauja imperatyvioms ástatymonormoms, negaliojimas nustatytas CK 1.80 straipsniu. Pagal šio straips-nio 1 dalá imperatyvioms ástatymo normoms prieštaraujantis sandorisyra niekinis ir negaliojantis.

Kai sandoris negalioja dël to, kad prieštarauja imperatyviomsástatymo normoms, viena jo šalis privalo gràþinti kitai sandorio šaliaiviskà, kà yra gavusi pagal sandorá (restitucija12), o kai negalima gràþin-ti to, kà yra gavusi, natûra, – atlyginti vertæ pinigais, jeigu ástatymainenumato kitokiø sandorio negaliojimo padariniø. Jeigu turtas, bu-væs negaliojanèiu pripaþinto sandorio dalyku, yra perleistas treèiajamasmeniui, jis negali bûti išreikalautas iš já sàþiningai ágijusio treèiojoasmens, išskyrus atvejus, kai kilnojamasis daiktas yra savininko arbaasmens, kuriam savininkas buvo perdavæs já valdyti, pamestas, arba iškurio nors iš jø pagrobtas, arba kitaip be jø valios nustojo bûti jøvaldomas, o nekilnojamàjá daiktà savininkas prarado dël kitø asmenøpadaryto nusikaltimo. Visais atvejais, nepriklausomai nuo ágijëjo sà-

12 Restitucijos taisyklës numatytos CK šeštosios knygos 6.145–6.153 straipsniuose.


350


þiningumo, turtas išreikalaujamas, jeigu tretysis asmuo já ágijo pagalneatlygintiná sandorá.

Viešajai tvarkai arba gerai moralei prieštaraujanèiosandorio negaliojimas

Viešajai tvarkai (angl. public policy, pranc. á l‘ordre public) argerai moralei (angl. good morals, pranc. bonnes moeurs) prieštarau-jantis sandoris negalioja (CK 1. 81 str. 1 d.).

Tai niekinis sandoris, todël jis negali bûti šaliø patvirtintas. Su-prantama, šio sandorio negali patvirtinti ir teismas.

Lietuvos ástatymai nenustato nei „viešosios tvarkos“, nei „ge-ros moralës“ sampratø. Tai teisës doktrinos ir teismø praktikos uþduotis.Kintantis yra ir šiø teisiniø vertybiniø kategorijø turinys. Ši dar XIXamþiuje Anglijos teismø atskleista taisyklë pripaþástama ir šiuolaiki-nëje Europos teisëje13.

„Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindþia-ma valstybës teisinë sistema. Šie principai átvirtinti ir Lietuvos Res-publikos Konstitucijoje bei ratifikuotose tarptautinëse sutartyse (pa-vyzdþiui, teisë laisvai pasirinkti darbà14, asmens laisvës ir nelieèiamy-bës15, jo asmeninio ir šeimos gyvenimo pagarbos16 ir kt.), ir EuroposSàjungos teisës aktuose (pavyzdþiui, Europos Sàjungos sutartyje ga-rantuotas laisvas prekiø, paslaugø ir asmenø judëjimas, rinkos konku-rencijos gynimas ir kt.).

Viešajai tvarkai prieštarauja, pavyzdþiui, susitarimas su valdi-ninku dël uþmokesèio uþ tam tikrà darbà, kuris yra šio asmens parei-ga17 ; atlyginimas uþ neteisëtus veiksmus, pavyzdþiui, nusikaltimo pa-

13 Evanturel prieš Evanturel (1874) LR 6 PC 1, 29. Þr. European Contract Law.Vol. 1: Formation, Validity, and Content of Contract; Contract and Third Parties. –Oxford: Clarendon Press, 2002. P. 155.

14 Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos 4 straipsnis,Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis.

15 Ten pat, 20 ir 21 straipsniai.16 Ten pat, 22 straipsnis.17 2002 m. balandþio 18 d. Lietuvos Respublika pasiraðë Civilinës teisës konvencijà

dël korupcijos, sudarytà Strasbûre 1999 m. lapkrièio 4 d. Ratifikuota Lietuvos Respublikosástatymu „Dël civilinës teisës konvencijos dël korupcijos ratifikavimo“, priimtu 2002 m.lapkrièio 12 d. Valstybës þinios. 2002. Nr. 126-5726. Konvencija skelbta: Valstybës þinios.2002. Nr. 126–5733.

351

II skyrius. ASMENYS

darymà; sutartys, kuriomis siekiama išvengti mokesèiø mokëjimo18, irpan.

Sandoris prieštarauja gerai moralei, jeigu neatitinka minimaliøvisuomenëje priimtinø moralës standartø. Sàvoka „gera moralë“ taippat yra vertinamoji ir, bëgant laikui, kinta. Bûtent teismai yra gerosmoralës sampratos interpretatoriai. Kai kyla geros moralës taikymoklausimas, teismas privalo taikyti bylos nagrinëjimo metu pripaþásta-mus moralës standartus vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kri-terijumi. Uþsienio teismø praktika liudija, kad laikui bëgant interpre-tuoti darosi vis sudëtingiau. Ádomi šiuo aspektu yra Armhouse Lee

prieš Chappell (1996) byla19. Palaikydamas ieškiná dël nuostoliø atlygi-nimo uþ sutarties paskelbti sekso linijos telefono reklamà paþeidimà,teisëjas aiškiai atsisakë bet kokio pagrindo laikyti sutartá niekine arbasutarties laisvës ribojimu iš esmës vadovaudamasis savo moraliniaisásitikinimais.

Pripaþinus viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantá san-dorá negaliojanèiu, restitucija netaikoma, jeigu abi šalys þinojo arbaturëjo þinoti, kad sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai mora-lei (CK 1.81 str. 2 d.). Vienašalë arba dvišalë restitucija galima, jeigujos taikymas neprieštarauja imperatyvioms ástatymø normoms arba geraimoralei, t. y. kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai arba geros moralësnormoms prieštaraujanèio sandorio tikslas, o viešosios teisës normosnenustato tokio sandorio šalims turtiniø sankcijø (CK 1.81 str. 3 d.).

Juridinio asmens teisnumui prieštaraujanèio sandorionegaliojimas

Juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris priskiria-mas prie sandoriø su šaliø subjektiškumo trûkumais. Pagal 1964 metøCK tokie sandoriai buvo pripaþástami pagal 49 straipsná kaip priešta-raujantys juridinio asmens tikslams, nurodytiems jo steigimo doku-mentuose ar bendruose tos rûðies organizacijø nuostatuose. Teisës teori-

18 Pavyzdþiui, Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2002 m. birþelio 5 d. nutartis civili-nëje byloje Nr. 3K-3-831/2002, bylø kategorija 15.2.1.2.

19 Contract Law and Practice: The English System and Continental Comparisons.Whincup M. H. – Kluwer Law International, 2001. P. 290.


352


joje šie sandoriai buvo laikomi niekiniais. Tokia nuostata galëjo gy-vuoti tik socialistinëje teisës sistemoje, pagrástoje privatinës nuosavy-bës neigimu ir tuometine viešojo intereso samprata. 2000 metø CKpakeitë ne tik šio pagrindo ribas, bet ir šio sandorio vertinimà. Pagaldabartiná teisiná reglamentavimà tai yra nuginèijamas sandoris.

Pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalá gali bûti pripaþinti negaliojan-èiais ir sandoriai, kurie prieštarauja juridinio asmens tikslams, ir san-doriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organø, paþeidþiantprivataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytà jø kom-petencijà. Pripaþástant negaliojanèiu sandorá pagal CK 1.82 straips-nio 1 dalá, sistemiškai taikomi CK 2.74 straipsnis, nustatantis juridi-niø asmenø teisnumo turiná, taip pat CK 2.83–2.85 straipsniai, regla-mentuojantys sandorius, sudarytus paþeidþiant juridinio asmens val-dymo organø kompetencijà, juridiniø asmenø kompetencijos paskel-bimo reikšmæ.

Privaèiøjø ir vieðøjø juridiniø asmenø teisnumas skiriasi (CK2.74 str.). Skiriasi ir jø sudarytø sandoriø negaliojimo taisyklës.

Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organø,paþeidþiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nu-statytà jø kompetencijà arba prieštaraujantys juridinio asmens tiks-lams, gali bûti pripaþinti negaliojanèiais tik tais atvejais, kai kita san-dorio šalis veikë nesàþiningai, t. y. þinojo arba turëjo þinoti, kad tassandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams arbasandoris sudaromas paþeidþiant juridinio asmens valdymo organø kom-petencijà (CK 1.82; 2.83 str.).

Tai, kad asmuo nëra kompetentingas sudaryti sandorá ámonësvardu, galima ávertinti ne tik iš bendros normos, nustatanèios, kadjuridiniai asmenys ágyja teises ir pareigas per valdymo organus, bet iriš juridinio asmens steigimo dokumentø. Pavyzdþiui, steigimo doku-mento, kuriame nustatyta sandorá sudariusio asmens kompetencija,turëjimas ir jo neávertinimas vertinamas kaip objektyvaus atidumopaþeidimas. Toks sandoris pripaþintinas negaliojanèiu20.

20 Þr. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 1998 m. rugsëjo 9 d. nutartis civilinëje bylojeNr. 3K-47/1998 metai, bylø kategorija 5. Šioje byloje atsakovui buvo pateikti ámonësástatai, pagal kuriuos pasirašiusio asmens kompetencija ribojama pagal sandorio sumà –valdybos reglamentu administracijos vadovui buvo leidþiama sudaryti sutartis tik iki 50 000litø. Sandoris viršijo šià sumà ir nebuvo valdybos sutikimo, todël sandoris buvo pripaþintasnegaliojanèiu.

353

II skyrius. ASMENYS

Vieðøjø juridiniø asmenø sudaryti sandoriai, prieštaraujantysjø veiklos tikslams, gali bûti pripaþástami negaliojanèiais (CK 1. 82 str.3 d.). Pavyzdþiui, teismas pripaþino negaliojanèia savivaldybës tarybossudarytà laidavimo sutartá, kuria ši buvo uþtikrinusi uþdarosios akci-nës bendrovës gautos 200 000 litø paskolos gràþinimà bankui laiku,kaip prieštaraujanèià savivaldybës tarybos veiklos tikslams21.

Sandoriai, kuriuos sudarë viešojo juridinio asmens valdymo or-ganai, paþeisdami savo kompetencijà, nesukelia prievoliø juridiniamasmeniui. Jeigu juridinis asmuo vëliau pritaria sandoriui, sandoris pra-deda galioti nuo jo sudarymo (CK 2.84 str. 1–2 d.).

Pripaþástant negaliojanèiais juridiniø asmenø sandorius, suda-rytus jø valdymo organø paþeidþiant kompetencijà, juridinio asmenssteigimo dokumentø paskelbimo faktas nëra pakankamai geras kitosšalies nesàþiningumo árodymas, todël juridinis asmuo turi árodyti, kadkita sandorio šalis tikrai veikë nesàþiningai.

Juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris yra nugin-èijamas. Ieškiná dël nuginèijamo sandorio pripaþinimo negaliojanèiugali pareikšti tik ástatymø nurodyti asmenys (CK 1.78 str. 4 d.). Tokiaisasmenimis laikomi pats juridinis asmuo, jo steigëjas (steigëjai) arbajuridinio asmens dalyvis (dalyviai). Ástatymai gali nustatyti ir kitus as-menis, turinèius teisæ pareikšti toká ieškiná, arba specialius reikalavi-mus, kuriuos turi atitikti tà ieškiná reiškiantys asmenys (pvz., tam tikroakcijø (balsø) skaièiaus turëjimas) (CK 1.82 str. 3 d.).

Pripaþinus juridinio asmens teisnumui prieštaraujantá sandoránegaliojanèiu, taikomos restitucijos taisyklës. Šalys privalo gràþinti vie-na kitai, kà yra gavusios pagal sandorá, o jeigu negalima gràþinti natû-ra, tai vertæ privalo atlyginti pinigais.

Ástatymø nustatyta tvarka neáregistruoto arba licencijosverstis tam tikra veikla neturinèio juridinio asmens vardusudaryto sandorio teisiniai padariniai

Šis sandorio negaliojimo pagrindas savo turiniu yra siauresnis,nei pateikiamas CK 1.83 straipsnio pavadinime. Ši norma nustato tik

21 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. geguþës 22 d. nutartis civilinëje bylojeNr. 3K-3-579/2000, bylø kategorija 15.


354


padarinius, kai sandoris pripaþástamas negaliojanèiu dël to, kad jissudarytas ástatymø nustatyta tvarka neáregistruoto juridinio asmensvardu. Licencijos klausimas susijæs su juridinio asmens teisnumo turi-niu, todël sandoriai, sudaryti licencijos tam tikra veikla neturinèioteisës verstis juridinio asmens vardu, pripaþástami negaliojanèiais pa-gal CK 1.82 straipsná.

Aptariamo sandorio negaliojimo pagrindo 1964 metø CKneišskyrë. Praktikoje tokie sandoriai vertinti kaip neatitinkantys ásta-tymø reikalavimø (1964 metø CK 47 str.) ir pripaþástami negaliojan-èiais. 2000 metø CK nustato, kad pagal ástatymø nustatyta tvarka ne-áregistruoto juridinio asmens vardu sudarytà sandorá teisës ir pareigosatsiranda já sudariusiam asmeniui, jeigu nëra kito pagrindo toká san-dorá pripaþinti negaliojanèiu (CK 1.83 str. 1 d.). Taigi taikant ðá straipsnápakeièiama teisinio santykio šalis, tiksliau tariant, nustatomas teisinisneregistruoto juridinio asmens vardu sutartá sudariusio asmens ir ki-tos šalies ryšys. Tokià taisyklæ galima taikyti tik tada, jeigu nëra kitopagrindo sandorá pripaþinti negaliojanèiu, pavyzdþiui, jeigu sandorissudaromas kaip juridinio asmens, turinèio licencijà verstis tam tikraveikla, vardu. Tokios licencijos fizinis asmuo neturi, todël jam negalibûti nustatomos naujo sandorio taisyklës.

Pagal sandorius, sudarytus juridinio asmens vardu iki juridinioasmens áregistravimo, šiuos sandorius sudaræ asmenys atsako bendrai,jeigu áregistruotas juridinis asmuo neprisiima prievoliø pagal tuos san-dorius (CK 1.83 str. 2 d. ir 2.61 str.).

Neveiksnaus fizinio asmens sudaryto sandoriopripaþinimas negaliojanèiu

Visiškà veiksnumà fizinis asmuo ágyja sulaukæs pilnametystës,t. y. aštuoniolikos metø (CK 2.5 str. 1 d.). Pagal veiksnumo apriboji-mus nepilnameèiai skiriami á dvi grupes: nepilnameèius iki keturioli-kos metø ir nepilnameèius nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metø.Pagal tai atskirai reglamentuojamas ir jø sudarytø sandoriø negalioji-mas. Nepilnameèiø iki keturiolikos metø sudarytiems sandoriams tai-komi CK 1.84 ir 2.7 straipsniai, o nepilnameèiø nuo keturiolikos ikiaštuoniolikos metø – CK 1.88 ir 2.8 straipsniai.

355

II skyrius. ASMENYS

Nepilnameèiai iki keturiolikos metø nëra pakankamai subren-dæ, kad galëtø suprasti savo atliekamø veiksmø prasmæ ir padarinius,todël jø veiksnumas labai ribojamas. Pagal bendrà taisyklæ sandoriusjø vardu sudaro tëvai arba globëjai (CK 2.7 str. 1 d.). Nepilnameèiaiiki keturiolikos metø turi teisæ savarankiškai sudaryti tik smulkius bui-tinius sandorius, sandorius, susijusius su asmeninës naudos gavimuneatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su savo uþdirbtø lëðø,atstovø pagal ástatymà arba kitø asmenø suteiktø lëðø panaudojimu,jeigu šiems sandoriams nëra nustatyta notarinë arba kita speciali for-ma. Ástatymai gali numatyti ir kitus sandorius, kuriose savarankiškaituri teisæ sudaryti šie nepilnameèiai. Kiti nepilnameèio iki keturioli-kos metø sudaryti sandoriai negalioja (CK 1.84 str. 1 d.).

Negalioja ir sandoris, sudarytas fizinio asmens, kuris ástatymønustatyta tvarka yra pripaþintas neveiksniu dël psichinës ligos arbasilpnaprotystës (CK 1.84 str. 2 d.). Neveiksniais asmenys pripaþástamiteismo sprendimu ypatingos teisenos tvarka pagal civilinio procesotaisykles, remiantis teismo medicinos ekspertø išvadomis.

Kai nepilnameèio iki keturiolikos metø arba neveiksnaus as-mens sudarytas sandoris pripaþástamas negaliojanèiu, taikoma dvišalërestitucija. Papildomai veiksnioji šalis turi atlyginti tiesioginæ þalà (tu-rëtas išlaidas, turto netekimà ar suþalojimà), jeigu ji þinojo arba turë-jo þinoti, kad antroji šalis yra neveiksni. Þalai atlyginti taikomos de-liktinæ atsakomybæ reglamentuojanèios normos.

Iki 2000 metø CK neveiksnaus asmens sudarytas sandoris teisi-nëje literatûroje buvo priskiriamas prie niekiniø. Pagal šiuolaikinæ teisætoks sandoris laikomas nuginèijamu, ir ieškiná dël tokio sandorio pri-paþinimo negaliojanèiu gali pareikšti prokuroras ir neveiksnaus as-mens atstovai pagal ástatymà. Jeigu sandoris yra naudingas neveiks-niam asmeniui, jo atstovas pagal ástatymà ástatymø nustatyta tvarkasandorá gali patvirtinti.

Alkoholiniais gërimais arba narkotinëmis medþiagomispiktnaudþiaujanèio fizinio asmens sudaryto sandoriopripaþinimas negaliojanèiu

Fizinio asmens veiksnumas teismo sprendimu gali bûti apribo-tas dël piktnaudþiavimo alkoholiniais gërimais arba narkotinëmis


356


medþiagomis. Toks asmuo savarankiškai turi teisæ sudaryti tik smul-kius sandorius (pvz., nusipirkti maisto produktø, asmens higienos prie-moniø).

Asmens, kurio veiksnumas apribotas dël piktnaudþiavimo alko-holiniais gërimais arba narkotinëmis medþiagomis, sandoriai dël tur-to arba daiktinës teisës perdavimo (pirkimo-pardavimo, mainø, dova-nojimo, nuomos, hipotekos, ákeitimo ir kt.), sudaryti be rûpintojo su-tikimo, gali bûti pripaþinti negaliojanèiais pagal rûpintojo arba pro-kuroro ieškiná (CK 1.85 str. 1 d.). Rûpintojas gali duoti sutikimà su-daryti sandorá ir po jo sudarymo, jeigu sandoris naudingas asmeniui,kurio veiksnumas apribotas (CK 1.85 str. 3 d.).

Tai nuginèijamas sandoris, todël jo negaliojimui patvirtinti bû-tinas teismo sprendimas.

Jeigu asmens, kurio veiksnumas apribotas, sudarytas sandorispripaþástamas negaliojanèiu, taikoma dvišalë restitucija. Papildomaikita šalis turi atlyginti tiesioginæ þalà (turëtas išlaidas, turto netekimàarba sugadinimà), jeigu ji þinojo arba turëjo þinoti, kad antroji šalisyra neveiksni. Þalai atlyginti taikomos deliktinæ atsakomybæ regla-mentuojanèios normos.

Tariamojo sandorio negaliojimas

Tariamuoju vadinamas sandoris, sudarytas tik dël akiø (CK 1.86str.). Tokiu sandoriu neketinama sukurti teisiniø padariniø, t. y. jissudaromas ne siekiant nustatyti, pakeisti arba panaikinti civilines tei-ses ir pareigas, taèiau kitais, ne su sandorio teisiniais padariniais susi-jusiais tikslais. Sudarydamos tariamà sandorá šalys supranta savo veiks-mø padarinius. Tokiu sandoriu gali bûti siekiama sudaryti išorinæ nuo-monæ, kad turtas priklauso kitam asmeniui, o ne tam, kuris já valdo.Pasitaiko, kad asmenys, siekdami išvengti baudþiamosios turto konfis-kavimo bausmës arba skolø išieškojimo nukreipimo á turtà, sudaro ta-riamus registruojamo turto sandorius su giminëmis ar paþástamais as-menimis.

Sudarydamos tariamà sandorá šalys nesiekia sandorio sukelia-mø padariniø, todël negalima pripaþinti ir jø atsiradimo. Dël šiosprieþasties tariamas sandoris laikomas niekiniu. Teismas, nustatæs aki-vaizdø tariamo sandorio faktà, konstatuoja já ex officio.

357

II skyrius. ASMENYS

Dël tokio sandorio teisiniø padariniø taikymo reikalavimà galipareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.78 str. 5 d.). Taria-miems sandoriams taikomi tie patys padariniai, kaip ir sandoriams,prieštaraujantiems imperatyvioms ástatymo normoms (CK 1.80 str. 2d.). Kai tariamas sandoris negalioja, viena jo šalis privalo gràþinti ki-tai sandorio šaliai viskà, kà yra gavusi pagal sandorá (restitucija), o kainegalima gràþinti to, kà yra gavusi, natûra, atlyginti to vertæ pinigais,jeigu ástatymai nenumato kitokiø sandorio negaliojimo padariniø.

Apsimestinio sandorio negaliojimas

Apsimestiniu laikomas sandoris sudarytas kitam sandoriui pri-dengti. Tada taikomos taisyklës sandorio, kurá šalys iš tikrøjø turëjogalvoje (CK 1.87 str. 1 d.).

Kitaip nei tariamo sandorio atveju, apsimestiniu sandoriu šalyssiekia sandorio padariniø. Apsimestiná sandorá sudariusiø asmenø va-lia sutampa, t. y. jos sàmoningai siekia, kad sandorio išorinë valiosišraiška neatitiktø jø tikrosios valios. Motyvai gali bûti ávairûs. Pa-vyzdþiui, iki hipotekos registro veiklos pradþios (1997 m. balandþio 1d.) ákeitimo teisiø registravimo sistema nebuvo pakankamai patikima,todël praktikoje gana daþnai pasitaikydavo, kad šalys sudarydavo tur-to pirkimo-pardavimo sutartá, siekdamos uþtikrinti paskolos gràþini-mà. Tokie sandoriai daþniausiai bûdavo pripaþástami apsimestiniaistaikant ákeitimo taisykles. Siekdamos išvengti mokëti mokesèius arbaturëdamos kitø tikslø, šalys kartais sudarydavo sutartis, kuriose nuro-dydavo neteisingà kainà. Sàlyga dël kainos tokioje sutartyje taip patgali bûti pripaþinta apsimestine22. Tokiu atveju taikomos ir CK 1.96straipsnio taisyklës, nustatanèios sandorio dalies negaliojimo padari-nius.

Jeigu apsimestiniu sandoriu paþeistos treèiøjø asmenø teisësarba teisëti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudotiapsimetimo faktà prieš apsimestinio sandorio šalis (CK 1.87 str. 2 d.).

22 Pvz., Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. lapkrièio 7 d. nutartis civilinëjebyloje Nr. 3K-3-1107/2001, bylø kategorija 157.1.


358


Nepilnameèio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metøsudaryto sandorio pripaþinimas negaliojanèiu

Nepilnameèiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metø turi tei-sæ savarankiškai sudaryti smulkius buitinius sandorius, sandorius, su-sijusius su asmeninës naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sando-rius, susijusius su savo uþdirbtø lëðø, atstovø pagal ástatymà arba kitøasmenø suteiktø lëðø panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nëra nu-statyta notarinë arba kita speciali forma, savarankiškai disponuoti sa-vo pajamomis bei turtu, ágytu uþ šias pajamas, ágyvendinti autoriøteises á savo kûrinius, išradimus, pramoniná dizainà. Ástatymai gali nu-matyti ir kitus sandorius, kuriuos gali sudaryti nepilnameèiai nuo ke-turiolikos iki šešiolikos metø. Pavyzdþiui, CK 2.8 straipsnio 4 dalisnumato šiø asmenø teisæ padëti á kredito ástaigas indëlius ir jais dis-ponuoti teisës aktø nustatytais atvejais.

Kiti sandoriai, sudaryti be tëvø arba rûpintojø sutikimo, galibûti teismo tvarka pripaþinti negaliojanèiais remiantis to nepilname-èio tëvø arba rûpintojø ieškiniu (CK 1.88 str. 1 d.).

Jeigu asmens nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metø sudarytassandoris pripaþástamas negaliojanèiu taikoma dvišalë restitucija. Pa-pildomai kita šalis turi atlyginti tiesioginæ þalà (turëtas išlaidas, turtonetekimà arba sugadinimà), jeigu ji þinojo arba turëjo þinoti, kad ant-roji šalis neturi teisës sudaryti sandorio. Þalai atlyginti taikomos de-liktinæ atsakomybæ reglamentuojanèios normos.

Nepilnameèio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metø sudarytassandoris nuginèijamas. Jis gali bûti patvirtintas nepilnameèio atstovøpagal ástatymà (tëvø, átëviø). Jeigu jie duoda sutikimà ir po sandoriosudarymo, t. y. pritaria sandoriui, dël to, kad sandoris naudingas nepil-nameèiui, toks sandoris galioja ir prarandama teisë já nuginèyti.

Savo veiksmø reikšmës negalëjusio suprasti fizinioasmens sudaryto sandorio pripaþinimas negaliojanèiu

Pilnameèiai fiziniai asmenys yra visiškai veiksnûs. Tai reiškia,kas jie gali sudaryti visus sandorius, jeigu ástatymai nenustato jiemsspecialiø su subjekto savybëmis susijusiø reikalavimø. Gali bûti, kadsudarydamas sandorá fizinis asmuo dël fizinës arba psichinës bûklës

359

II skyrius. ASMENYS

nesupranta savo veiksmø prasmës ir jø padariniø. Tokie atvejai priski-riami prie sandoriø, pasiþyminèiø subjektø valios trûkumais. Fizinioasmens, kuris, nors ir bûdamas veiksnus, sudarant sandorá buvo tokiosbûsenos, kad negalëjo suprasti savo veiksmø reikšmës arba jø valdyti,sudarytas sandoris gali bûti teismo tvarka pripaþintas negaliojanèiupagal šio fizinio asmens ieškiná (CK 1.89 str. 1 d.). Tuo atveju, jeiguasmuo mirë, teisæ pareikšti ieškiná šiuo pagrindu ágyja jo ápëdiniai23.

Šis sandoriø negaliojimo pagrindas panašus á CK 1.84 straips-nyje numatytà pagrindà – neveiksnaus asmens sudarytà sandorá. Ki-taip nei CK 1.84 straipsnyje, sandorá pripaþástant negaliojanèiu, pa-gal CK 1.89 straipsná teismo sprendimas pripaþinti asmená neveiksniunereikalingas. Jeigu toks sprendimas buvo sudarant sandorá, šis pripa-þástamas negaliojanèiu pagal CK 1.84 straipsná.

Šis pagrindas taip pat taikytinas tada, kai pripaþástama, kadfizinis asmuo dël apsvaigimo nuo alkoholio arba narkotikø negalëjosuprasti savo veiksmø reikšmës. Palyginti su CK 1.85 straipsniu, pagalsavo sudëtá panašiu á aptariamà negaliojimo pagrindà, taikant CK 1.89straipsná nereikia teismo sprendimo, ribojanèio asmens veiksnumà.

Jeigu sandoris pripaþástamas negaliojanèiu dël to, kad asmuonegalëjo suprasti savo veiksmø reikšmës, taikoma dvišalë restitucija.Papildomai kita šalis turi atlyginti tiesioginæ þalà (turëtas išlaidas, turtonetekimà arba sugadinimà), jeigu ji þinojo arba turëjo þinoti, kad ant-roji šalis nesupranta savo veiksmø reikšmës. Þalai atlyginti taikomosdeliktinæ atsakomybæ reglamentuojanèios normos.

Dël suklydimo sudaryto sandorio pripaþinimasnegaliojanèiu

Kai dël suklydimo išreikštoji šalies valia neatitinka tikrosios josvalios, toks sandoris yra ydingas ir gali bûti pripaþintas negaliojanèiupagal suklydusiosios šalies ieškiná. Dël suklydimo sudaryto sandorio pri-paþinimo negaliojanèiu sàlygos reglamentuotos CK 1.90 straipsnyje.

23 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 1999 m. rugsëjo 15 d. nutartis civilinëje bylojeNr. 3K-3-442/1999. Teismø praktika. 1999. Nr. 12. P. 106–110. Taip pat Lietuvos Aukð-èiausiojo Teismo 2001 m. spalio 3 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3K-3-894/2001, byløkategorija 15. 2. 2. 3; 94. 3.


360


Suklydimas gali bûti nulemtas ávairiø sandorio aplinkybiø. Ta-èiau šios aplinkybës turi bûti susijusios su sandorio turiniu. Jeigu su-klystama dël to, kas neáeina á sandorio turiná, pavyzdþiui, sandoriomotyvø, tai nebus pagrindo sandorá pripaþinti negaliojanèiu. Suklystagali bûti dël:

(i) paties sandorio esmës (error in negotio) (šis suklydimas pa-sireiškia tuo, kad sandorio šalis klaidingai suvokia sudaro-mo sandorio prasmæ, t. y. faktiškai sudaro kitos rûðies san-dorá, o ne tà, kurá norëjo, pavyzdþiui, sudarydama nekilno-jamojo daikto dovanojimo sutartá manë, kad sudaro išlai-kymo iki gyvos galvos sutartá24);

(ii) sandorio dalyko (error in corpore) (pvz., kai pirkëjas suklys-ta dël pirkimo-pardavimo sutarties objekto25);

(iii) kitø esminiø sàlygø (teismø praktikoje, pavyzdþiui, pripa-þástama, kad aplinkybë, kas taps buto savininku, yra esminësusitarimo privatizuoti sàlyga, todël suklydimas dël tokiosaplinkybës turi esminæ reikšmæ26);

(iv) kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso (error in per-

sona);(v) kitokiø aplinkybiø.Pats suklydimo faktas dël minëtø aplinkybiø dar nëra pagrindas

pripaþinti sandorá negaliojanèiu. Suklydimas turi bûti esminis, t. y. toks,kai normaliai atidus ir protingas asmuo, þinodamas tikràjà reikalø pa-dëtá, panašioje situacijoje sandorio nebûtø sudaræs arba bûtø já suda-ræs iš esmës kitokiomis sàlygomis27. Taigi jeigu nustatoma, kad šalis,þinodama tikràjà padëtá, vis tiek tomis aplinkybëmis bûtø sudariusisandorá, toks sandoris negali bûti pripaþintas negaliojanèiu. Pavyzdþiui,asmuo þema kaina nusiperka automobilá, kuris turi variklio defektà,apie kurá pardavëjas nutyli. Vis dëlto kaina tokia þema, kad pirkëjas

24 Pvz., Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 1999 m. lapkrièio 3 d. nutartis civilinëjebyloje Nr. 3K-3-751/1999, bylø kategorija 42; Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m.rugsëjo 6 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3K-3-673/2000, bylø kategorija 42.

25 Pvz., Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. vasario 23 d. nutartis civilinëjebyloje Nr. 3K-3-215/2000, bylø kategorija 36.

26 Pvz., Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2003 m. spalio 7 d. nutartis civilinëje bylojeNr. 3K-7-816/2003, bylø kategorija 20.8; 25.2; 46.

27 Analogiška esminio suklydimo samprata pateikiama UNIDROIT tarptautiniøkomerciniø sutarèiø principø 3.5 straipsnyje.

361

II skyrius. ASMENYS

bûtø pirkæs automobilá ir su šiuo ištaisomu defektu.Aplinkybë, ar bûtø sudaryta sutartis kitomis sàlygomis, nusta-

toma taikant protingo asmens taisyklæ. Nustatant suklydusio asmensvalià, taikomas ne tik objektyvusis kriterijus („normaliai atidus ir pro-

tingas asmuo“), bet ir subjektyvusis („þinodamas tikràjà reikalø padë-

tá“), todël turi bûti atsiþvelgiama ir á suklydusiojo asmens amþiø, svei-katos bûklæ, išsimokslinimà, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbiasaplinkybes28.

Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys, taippat kai vienà šalá suklaidino kita šalis nenorëdama apgauti, taip patkai viena šalis þinojo arba turëjo þinoti, kad kita šalis suklydo, o reika-lavimas, kad suklydusioji šalis ávykdytø sutartá, prieštarautø sàþinin-gumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.90 str. 4 d.).

Dël šalies valios išraiškos arba jos perdavimo ávykusi klaida lai-koma valià išreiškusios šalies suklydimu.

Suklydimas nelaikomas esminiu, jeigu šalis suklydo dël savo di-delio neatsargumo arba aplinkybiø, dël kuriø rizikà buvo prisiëmusi jipati, arba, atsiþvelgiant á konkreèias aplinkybes, bûtent jai tenka rizi-ka suklysti (CK 1.90 str. 5 d.). Pavyzdþiui, šalis negali remtis faktu, kadpasiraðë sutartá jos neskaièiusi, nes toks elgesys neatitiktø net mini-maliø atidumo ir rûpestingumo standartø.

Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esmi-nius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Jeigu šie faktai atsira-do po sandorio sudarymo, sandoris šiuo pagrindu taip pat negali bûtipripaþintas negaliojanèiu. Tokiais atvejais gali bûti taikomos kitos tei-sinës priemonës, pavyzdþiui, gali bûti pakeistos sutarties sàlygos, su-tartis gali bûti nutraukta (CK 6.204 str.).

Jeigu iš esmës suklydus sudarytas sandoris pripaþástamas nega-liojanèiu, taikoma restitucija. Be to, šalis, pagal kurios ieškiná sando-ris pripaþintas negaliojanèiu, turi teisæ reikalauti iš antrosios šaliesatlyginti turëtas išlaidas, taip pat dël savo turto netekimo arba sugadi-nimo patirtà þalà, jeigu árodo, kad suklydo dël antrosios šalies kaltës.Jeigu tai neárodyta, šalis, pagal kurios ieškiná sandoris pripaþintas ne-

28 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. rugsëjo 6 d. nutartis civilinëje byloje Nr.3K-3-673/2000, bylø kategorija 42; Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d.nutartis civilinëje byloje Nr. 3K-3-974/2000, bylø kategorija 42.


362


galiojanèiu, privalo atlyginti antrajai šaliai turëtas išlaidas, taip pat dëljos turto netekimo arba sugadinimo patirtà þalà (CK 1.90 str. 3 d.).

Dël apgaulës, smurto, ekonominio spaudimo arba realaus gra-sinimo, taip pat dël šalies atstovo piktavališko susitarimo su antràjašalimi arba dël susiklosèiusiø sunkiø aplinkybiø sudaryto sandorio pri-paþinimas negaliojanèiu

Sandoriø, asmens sudarytø contra voluntatem29, negaliojimo pa-grindai išdëstyti CK 1.91 straipsnyje. Dël apgaulës, smurto, ekonomi-nio spaudimo arba realaus grasinimo, arba dël vienos šalies atstovopiktavališko susitarimo su antràja šalimi sudarytas sandoris, taip patsandoris, kurá asmuo dël susiklosèiusiø aplinkybiø buvo priverstas su-daryti labai nenaudingomis sàlygomis, gali bûti teismo tvarka pripaþin-tas negaliojanèiu pagal nukentëjusiojo ieškiná.

Apgaule laikomas tyèinis asmens elgesys siekiant suklaidinti san-dorio šalá ir taip jà palenkiant sudaryti sandorá. Klaidinanèiu elgesiugali bûti laikomi ir veiksmai, ir neveikimas, kai asmuo neatskleidþiaaplinkybiø, kurias jis privalo atskleisti, jeigu, vadovaujantis protingu-mo, teisingumo ir sàþiningumo principais, tos aplinkybës turëjo bûtiatskleistos kitai šaliai. Klaidinantys veiksmai gali bûti dël sandorioesmës, jo esminiø sàlygø, sandorá sudaranèio asmens civilinio teisiniosubjektiškumo bei kitø esminiø aplinkybiø.

Pavyzdþiui, valstybinës þemës pirkimo-pardavimo sutartis buvopripaþintas negaliojanèia, nes pirkëja nuslëpë, kad jau yra pardavusinamø valdà kitam asmeniui ir taip praradusi teisæ pirkti valstybës þemæ.Toks faktas teismo buvo pripaþintas akivaizdþia apgaule30.

Apgaule gali pasinaudoti ne tik sandorio šalis, bet ir tretysisasmuo, suinteresuotas ar ne. Tokiu atveju sandoris pripaþástamas ne-galiojanèiu kaip sudarytas dël apgaulës, jeigu kita sandorio šalis þino-jo arba turëjo þinoti šiuos faktus (CK 1.91 str. 6 d.).

Pagal bendràjà taisyklæ dël apgaulës sudarytà sandorá pripaþinusnegaliojanèiu, sandorio negaliojimo faktas negali bûti panaudotas prieš

29 Lot. – prieš savo valià.30 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 1999 m. spalio 20 d. nutartis civilinëje byloje Nr.

3K-3-670/1999, bylø kategorija 42.

363

II skyrius. ASMENYS

sàþiningus treèiuosius asmenis (CK 1.91 str. 7 d.). CK gali numatytiišimtis. Tokios išimtys numatytos CK 4.96 straipsnyje. Pavyzdþiui, dëlbaudþiamojo nusikaltimo – sukèiavimo – nekilnojamàjá daiktà praradu-si šalis turi teisæ išreikalauti já ir iš sàþiningo ágijëjo (CK 4.96 str. 2 d.).

Smurtu laikomi aktyvûs asmens veiksmai siekiant fiziškai arbamorališkai (psichinis smurtas) paveikti asmená taip, kad šis sudarytøsandorá. Fizinis smurtas pasireiškia fizinës jëgos panaudojimu, pa-vyzdþiui, mušimas. Psichinio smurto formos gali bûti ávairios – þemi-nanèiø þiniø apie patá asmená arba jam artimus þmones paskleidimasir pan.

Nebûtina, kad smurtà panaudotø kita sandorio šalis, tai galipadaryti ir treèiasis asmuo, taèiau sandoris šiuo pagrindu bus pripaþintasnegaliojanèiu tik tada, jeigu kita šalis þinojo apie smurto faktà arbaturëjo þinoti (CK 1.91 str. 6 d.).

Realus grasinimas reiškia kitos sandorio šalies arba treèiojo as-mens nepateisinamus ir neteisëtus prieš sandorio šalá, jos tëvus, vai-kus, sutuoktiná, senelius, vaikaièius arba kitus artimuosius šalies gimi-naièius, arba jø turtà, reputacijà nukreiptus veiksmus, kurie suteikiapagrindà manyti, kad gali bûti padaryta þalos šiems asmenims, jø tur-tui arba reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus ati-tinkanèios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartá. Realiu grasinimu taippat laikoma kitos sandorio šalies arba treèiojo asmens grasinimas pa-naudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnæ ar-ba iš esmës ekonomiškai priklausomà sandorio šalá priversti, kad šisudarytø jai ypaè ekonomiškai nenaudingà sandorá. Nustatydamas, arbuvo, ar nebuvo realaus grasinimo faktas, teismas turi atsiþvelgti á šalies,kuriai buvo grasinta, amþiø, finansinæ bei ekonominæ bûklæ, lytá, veiks-mø pobûdá ir kitas turinèias reikšmës bylai aplinkybes (CK 1.91 str. 4d.). Taigi ekonominis spaudimas aiškinamas kaip vienas iš realaus gra-sinimo bûdø31. Daþniausiai ekonominis spaudimas naudojamas ko-merciniuose santykiuose. Pavyzdþiui, didelë kompanija grasindama su-maþinti rinkoje gaminamø produktø kainas ir taip priversti bankru-tuoti smulkøjá gamintojà, priverèia ðá pardavinëti jai prekes su mini-maliu pelnu, tuo tarpu pati parduoda jas didesne kaina.

31 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. – Vilnius:Justitia, 2001. P. 203.


364


Jeigu grasinimus panaudojo ne kita sandorio šalis, o treèiasis as-muo, sandoris gali bûti pripaþintas negaliojanèiu tik tuo atveju, jei kitasandorio šalis þinojo arba turëjo þinoti šiuos faktus (CK 1.91 str. 6 d.).

Atstovo piktavališkas susitarimas su antràja šalimi, kaip sandorionegaliojimo pagrindas, yra tada, kai sandoris sudaromas per atstovà irpaþeidþiamas uberrimae fidei32 principas. Turi bûti ne tik tyèinis atsto-vo paþeidimas, bet turi bûti konstatuotas ir kitos šalies nesàþiningu-mas, t. y. kita šalis þinojo arba turëjo þinoti, kad sudaromas sandorisneatitinka atstovaujamojo interesø. Jeigu antroji šalis neþinojo ir ne-turëjo þinoti apie tai, kad sandoris nepaþeidþia atstovaujamojo inte-resø, sandoris negali bûti pripaþintas negaliojanèiu. Tokiu atveju at-stovaujamasis turi teisæ reikalauti iš atstovo atlyginti nuostolius.

Dël susiklosèiusiø sunkiø aplinkybiø sandoris pripaþástamas ne-galiojanèiu, jeigu jos turëjo átakos asmens valios klaidingam susifor-mavimui. Tokiomis aplinkybëmis gali bûti pripaþástamos buities, dar-bo arba kitos sàlygos.

Jeigu sandoris buvo sudarytas komercinës veiklos subjekto ir šisvëliau ginèija sandorá kaip sudarytà dël susiklosèiusiø sunkiø aplinky-biø, turi bûti atsiþvelgta ir á komerciniø santykiø specifikà33.

Jeigu sandoris pripaþástamas negaliojanèiu dël apgaulës, smur-to, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dël šaliesatstovo piktavališko susitarimo su antràja šalimi arba dël susiklosèiu-siø sunkiø aplinkybiø sudaryto, antroji šalis privalo gràþinti nukentë-jusiajam viskà, kà yra gavusi pagal sandorá, o kai to gràþinti negalima,– atlyginti vertæ pinigais. Be to, kaltoji šalis turi atlyginti nukentëju-siajam visas turëtas išlaidas, t. y tiesioginius nuostolius. Nukentëjusy-sis taip pat turi teisæ reikalauti atlyginti tokiais veiksmais jam padary-tà neturtinæ þalà.

Ginèijant sandorá šiame skyriuje aptartais pagrindais, kai ginèi-jamas sandoris sudarytas per atstovà, sandorá negaliojanèiu daranèiøaplinkybiø faktas nustatomas atsiþvelgiant á atstovo valià (CK 2.133str. 4 d.).

32 Lot. – didþiausio pasitikëjimo.33 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinëje byloje Nr.

3K-3-16/2001, bylø kategorija 15. 2. 2. 7. Teismø praktika. Nr. 15. 2001. P. 110–113.

365

II skyrius. ASMENYS

Ágaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorionegaliojimas

Jeigu asmens atstovo ágaliojimus apribojo ástatymai arba sutar-tis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali bûti pripaþintasnegaliojanèiu pagal atstovaujamojo ieškiná, jeigu atstovaujamasis san-dorio nepatvirtino. Šis sandorio negaliojimo pagrindas átvirtintas CK1.92 straipsnyje, kuris nukreipia á CK 2.133 straipsná. Pastarajamestraipsnyje nurodytos šio pagrindo negaliojimo sàlygos.

Atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, kai at-skleidþiamas atstovavimo faktas tiesiogiai sukuria, pakeièia arba pa-naikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas, jeigu neviršydamasatstovui suteiktos teisës. Kitaip tariant, atstovas gali veikti neviršijantjam suteiktø teisiø ribø. Šios teisës gali bûti aiškiai apibrëþtos pavedi-mo sutartyje (ágaliojime).

Atstovo teisë taip pat gali bûti suprantama iš aplinkybiø, kurio-mis atstovas veikia (pardavëjas maþmeninëje prekyboje, kasininkas irpan.). Atstovaujamojo valia skirti atstovà gali bûti aiški ir iš jo elge-sio. Jeigu toks elgesys davë pagrindà tretiesiems asmenims manyti,kad atstovaujamasis paskyrë kità asmená savo atstovu, tai šio sudarytisandoriai privalomi atstovaujamajam. Pavyzdþiui, nuolat sudaromosšaliø sutartys dël prekiø tiekimo. Keletà metø jas pasirašinëjo ben-drovës vadovas, taèiau vëliau jas sudarydavo vadybininkas. Vadybinin-ko sudarytø sutarèiø vykdymas suteikia pagrindà manyti, kad tokiossutartys sudarytos bendrovës valia. Atsisakius tokià sudarytà sutartávykdyti, sutartis pripaþintina galiojanèia.

Galima situacija, kai atstovas, sudarydamas sandorá, neat-skleidþia atstovavimo fakto. Tokio sandorio padariniai atstovaujama-jam priklauso nuo to, ar kita šalis turëjo suprasti, su kuo sudaro san-dorá, ar sandorio šalis neturi jai reikšmës (CK 2.133 str. 3 d.). Ši tai-syklë išplaukia iš konsensualizmo doktrinos. Sutarties negalima laiky-ti sudaryta, jeigu asmuo, sudarydamas sutartá, mano, kad sudaro jà suvienu asmeniu, o ne su tuo, kuriam šis asmuo gali atstovauti.

Jeigu atstovas sandorá sudarë pagal atstovaujamojo nurodymus,tai atstovaujamasis negali ginèyti tokio sandorio motyvuodamas tuo,kad sudarydamas sandorá atstovas ignoravo tam tikras aplinkybes, jei-gu atstovaujamasis apie tas aplinkybes þinojo arba jas ignoravo dëlsavo paties neatsargumo (CK 2.133 str. 5 d.).


366


Sandorio sudarymà viršijant ágaliojimus reikia skirti nuo to at-vejo, kai sandorá sudaro neágaliotas asmuo. Pastaruoju atveju sando-rio šalies ir jo vardu sudariusio sandorá asmens nesieja nei sutartinioatstovavimo, nei atstovavimo pagal ástatymà santykiai. Kai sandorispripaþástamas negaliojanèiu dël to, kad buvo sudarytas neágalioto as-mens, jis pripaþástamas negaliojanèiu kaip prieštaraujantis imperaty-vioms ástatymo normoms (CK 1.80 str.).

Viršijusio savo ágaliojimus asmens sudarytas sandoris negali bû-ti pripaþintas negaliojanèiu, jeigu kita sandorio šalis turëjo pagrindàmanyti, kad sandorá sudaro su tokià teisæ turinèiu atstovu, išskyrusatvejus, kai ji þinojo arba turëjo þinoti, kad atstovas viršija savo teises(CK 1.133 str. 9 d.).

Sandorio negaliojimas dël ástatymø reikalaujamos sando-rio formos nesilaikymo

Konsensualizmo doktrina nepripaþásta nesvarbiø formaliø rei-kalavimø sureikšminimo. Tik tam tikrais atvejais, kai tai pateisinama,sandorio forma gali bûti laikoma vienu iš tokiø reikalavimø. Ástatymøreikalaujamos formos nesilaikymas taip pat pagal savo reikšmæ turidvejopø padariniø.

Visais atvejais negaliojanèiu pripaþástamas sandoris, sudarytasnesilaikant ástatymø reikalaujamos notarinës formos (CK 1.93 str. 3d.). Ir šiuo atveju teismas sandorá ávykdþiusios šalies reikalavimu turiteisæ pripaþinti sandorá galiojanèiu, jeigu viena iš šaliø visiškai arba išdalies ávykdë sandorá, kuriam bûtinas notaro patvirtinimas, o antrojišalis vengia áforminti sandorá notarine tvarka (CK 1.93 str. 4 d.).

Kitais atvejais ástatymø reikalaujamos formos nesilaikymas san-dorá daro negaliojantá tik tuo atveju, kai toks negaliojimas ásakmiainurodytas ástatymuose (CK 1. 93 str. 1 d.). Pavyzdþiui, 6. 79 straipsnisnustato, kad laidavimo sutartis turi bûti rašytinë, ir tokios formos ne-silaikymas laidavimo sutartá daro negaliojanèia.

Kai negaliojimà nustatanèios taisyklës nëra, taèiau normoje pa-reiškiamas reikalavimas sudaryti sandorá paprasta rašytine forma, to-kio reikalavimo nesilaikymas atima iš šaliø teisæ, kai kyla ginèas dëlsandorio sudarymo arba jo ávykdymo fakto, remtis liudytojø parody-

367

II skyrius. ASMENYS

mais ðá faktà árodyti (CK 1.93 str. 2 d.). Pavyzdþiui, CK 6.72 straipsnisnumato, kad susitarimas dël netesybø turi bûti rašytinis, taèiau nenu-stato taisyklës, kad formos nesilaikymas daro susitarimà dël netesybønegaliojanèiu. Vadinasi, net ir þodinis susitarimas dël netesybø galios,taèiau ginèo atveju šalys susidurs su árodinëjimo problemomis dël áro-dinëjimo priemoniø ribojimo pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalá.

Paþeidus ástatymø reikalavimus dël paprastosios rašytinës for-mos, liudytojø parodymø taikymo ribojimo taisyklës teismas gali ne-taikyti, jeigu tai prieštarautø sàþiningumo, teisingumo ir protingumoprincipams bûtent tada, kai:

1) yra kitokiø rašytiniø, nors ir netiesioginiø, sandorio sudary-mo árodymø;

2) sandorio sudarymo faktà patvirtinantys rašytiniai árodymaiyra prarasti ne dël šalies kaltës;

3) atsiþvelgiant á sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai ne-buvo ámanoma sandorio áforminti raštu;

4) atsiþvelgiant á šaliø tarpusavio santykius, sandorio prigimtábei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojø pa-rodymus prieštarautø sàþiningumo, teisingumo ir protingumo princi-pams (CK 1.93 str. 6 d.).

Kai sandoris pripaþástamas negaliojanèiu dël formos nesilaiky-mo, taikoma dvišalë restitucija.

Reikalavimo teisiškai áregistruoti sandorá nesilaikymoteisiniai padariniai

Naujasis CK teisinei sandoriø registracijai suteikë kiek kitokiàreikšmæ, nei iki jo galiojæs 1964 metø Civilinis kodeksas, pagal kurionuostatas su sandorio áregistravimu buvo siejamas teisiø pagal sando-rá ágijimo faktas, o vëlavimas áregistruoti per ástatymø nustatytà termi-nà darë sandorá negaliojantá. Pavyzdþiui, minëto Kodekso 149 straips-nio dalis numatë, kad jeigu sutartis, kuria perleidþiamas daiktas, turibûti áregistruojama, tai nuosavybës teisë atsiranda áregistravimo mo-mentu, o pagal 255 straipsná nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimosutartis turëjo bûti notariškai patvirtinta ir per tris mënesius áregist-ruota atitinkamoje turto registravimo ástaigoje. Šiø reikalavimø nesi-


368


laikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartá darë nega-liojanèià.

Pagal naujojo CK 1.94 straipsná ástatymø nustatyto reikalavimoteisiškai áregistruoti sandorá nesilaikymas sandorio nedaro negalio-janèio. Toks sandoris negalioja tik CK nustatytais atvejais. Pavyzdþiui,hipoteka ásigalioja tik áregistruota hipotekos registre (CK 4.187 str.).

Jeigu pagal CK nenumatyta, kad su sandorio áregistravimu sie-jamas jo galiojimas, toks sandoris galioja, taèiau tik já sudariusiomsšalims. Prieš treèiuosius asmenis toks sandoris negali bûti panaudotas(CK 1.75 str. 2 d.).

Momentas, nuo kurio pripaþintas negaliojanèiu sandorislaikomas negaliojanèiu

Pripaþintas negaliojanèiu sandoris laikomas negaliojanèiu ab

initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 str. 1 d.). Pagal tai sando-rio negaliojimas skiriasi nuo sutarties nutraukimo. Kai sutartis nu-traukiama, ji negalioja ex nunc (ateityje).

Teismo sprendimu sandoris gali bûti pripaþintas negaliojanèiunuo teismo sprendimo ásiteisëjimo, jeigu pagal turiná pripaþinti san-dorio negaliojanèiu ab initio negalima (CK 1.95 str. 2 d.).

Niekiniai sandoriai nesukelia jokiø sandoriu siekiamø padari-niø, todël jie visada negalioja ab initio, tuo tarpu nuginèijami sando-riai, kol jie nenuginèyti, sukuria teisinius padarinius, todël teismasgali juos pripaþinti negaliojanèiais ir ex nunc. Tokiu atveju sprendimeturi bûti nurodytas momentas, nuo kurio sandoris laikytinas negalio-janèiu34.

Sandorio dalies negaliojimo padariniai

Kartais gali bûti ydinga tik dalis sandorio, o dël likusios daliesišlikimo gali bûti suinteresuotos tiek sandorio šalys arba jos negalimapripaþinti negaliojanèia, nes nëra pagrindo. Ástatymas leidþia pripaþintinegaliojanèia tik sandorio dalá, o jos negaliojimas nedaro negaliojan-

34 Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 1999 m. gruodþio 6 d. nutartis civilinëje bylojeNr. 3K-3-876/1999, bylø kategorija 42.

369

II skyrius. ASMENYS

èiø kitø jo daliø, jeigu galima daryti prielaidà, kad sandoris bûtø bu-væs sudarytas ir neátraukiant negaliojanèios dalies (CK 1. 96 str.).

2.5. Sandorio negaliojimo padariniai

Daþniausiai sandorio negaliojimo padariniai aiškinami apsiri-bojant tik restitucija ir nuostoliø atlyginimu35. Tokio padariniø ávar-dijimo nepakanka, nes po sandorio pripaþinimo negaliojanèiu galimiir kiti padariniai, todël:

(i) sandoris nustoja galioti (ab initio arba ex nunc pagal CK 1.95 str.);

(ii) atkuriama pradinë šaliø padëtis arba restitucija netaikoma;(iii) pakeièiamas teisinis santykis (pakeièiama prievolë).(iv) šaliai, kaltai dël negaliojanèio sandorio sudarymo, kyla ci-

vilinë atsakomybë.(i) Sandoris nustoja galioti

Pripaþinus sandorá negaliojanèiu, šalis nustoja saistyti tokio san-dorio sàlygos. Jeigu sandoris pripaþástamas negaliojanèiu ab initio,taip konstatuojamas faktas, kad šaliø nesiejo prievoliniai santykiai(kai pripaþástama negaliojanèia sutartis) arba vienasmenis aktas netu-ri teisinës sandorio galios (kai pripaþástamas negaliojanèiu vienašalissandoris). Kai sandoris pripaþástamas negaliojanèiu ex nunc, konsta-tuojama, kad iki teismo sprendimo ásiteisëjimo šalis siejo teisinis san-tykis su visais iš to išplaukianèiais padariniais (atsakomybe ir pan.).

(ii) Restitucija

Net ir ydingà sandorá sudariusios šalys daþnai jau bûna já visàarba iš dalies ávykdþiusios – perdavusios pinigus, daiktus ir pan. Panai-kinus tokio perdavimo pagrindà, kyla gauto pagal sandorá turto gràþi-nimo problema. Sandorio pripaþinimu negaliojanèiu siekiama ne tikpanaikinti teisiná santyká, bet ir atkurti tà šaliø padëtá, kurioje josbuvo iki sandorio sudarymo. Šio rezultato pasiekiama taikant restitu-cijà (lot. restitutio – atstatymas, gràþinimas). Pagal restitucijos taikymànegaliojanèius sandorius galima skirstyti á tris grupes:

35 Civilinë teisë. Vadovëlis / Ats. redaktorius V. Staskonis. – Kaunas, 1997. P. 195–198.


370


(i) sandoriai, kuriuos pripaþinus negaliojanèiais taikoma dvišalërestitucija;

(ii) sandoriai, kuriuos pripaþinus negaliojanèiais taikoma vie-našalë restitucija;

(iii) sandoriai, kuriuos pripaþinus negaliojanèiais restitucija ne-taikoma.

Dvišalë restitucija taikoma pripaþinus negaliojanèiais: sandorá,kuris prieštarauja imperatyvioms ástatymo normoms (CK 1.80 str. 2d.); sandorá, kuris prieštarauja viešajai tvarkai arba gerai moralei, išsky-rus atvejus, kai šalys þinojo arba turëjo þinoti, kad sandoris priešta-rauja viešajai tvarkai arba gerai moralei (CK 1.81 str. 2 d.); sandorá,prieštaraujantá juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 str. 4 d.); ne-veiksnaus asmens sudarytà sandorá (CK 1.84 str. 4 d.); asmens, kurioveiksnumas apribotas dël piktnaudþiavimo alkoholiniais gërimais ar-ba narkotinëmis medþiagomis, sudarytà sandorá (CK 1.85 str. 2 d.);tariamà sandorá (CK 1.86 str. 2 d.); nepilnameèio nuo keturiolikos ikiaštuoniolikos metø sudarytà sandorá (CK 1.88 str. 2 d.); savo veiksmøreikšmës negalëjusio suprasti fizinio asmens sudarytà sandorá (CK 1.89str. 2 d.); dël suklydimo sudarytà sandorá (CK 1.90 str. 3 d.); sandorádël ástatymø reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo (CK 1.93 str.5 d.).

Nurodytais atvejais dvišalës restitucijos taikymas tiesiogiai átvir-tintas negaliojimà reglamentuojanèiose normose. Restitucija yra ben-dras sandoriø negaliojimo padarinys (CK 6.145 str. 1 d.). Ji gali bûtitaikoma ir kitais sandoriø pripaþinimo negaliojanèiais atvejais, jeigunegalima taikyti tokiais atvejais ástatymo normoje tiesiogiai ávardytøpadariniø. Restitucija bus taikoma, jeigu nebus galima nustatyti nau-jø sandoriø taisykliø apsimestinio sandorio atveju (CK 1.87 str.). Dvišalërestitucija taikoma ir tada, kai sandoris pripaþástamas negaliojanèiudël ágaliojimø viršijimo (CK 1.92 str.).

Vienašalës restitucijos taikymas yra išimtinis. Jos taikymas vienaiiš šaliø reikštø turto praradimà. Vienašalë restitucija taikoma pripaþinusnegaliojanèiu sandorá, sudarytà dël apgaulës, smurto, ekonominiospaudimo arba realaus grasinimo, taip pat dël šalies atstovo piktava-liško susitarimo su antràja šalimi arba dël susidëjusiø sunkiø aplinky-biø. Tokiu atveju gràþinti visa, kà gavusi pagal toká sandorá, o kai tonegalima gràþinti, – atlyginti vertæ pinigais privalo antroji šalis (CK

371

II skyrius. ASMENYS

1.91 str.). Toks vienašalës restitucijos taikymas iš esmës skiriasi nuovienašalës restitucijos pagal 1964 metø CK. Pagal šio Kodekso analo-giškà negaliojimo pagrindà numatantá 57 straipsná visas kaltosios šaliesperduotas pagal sandorá turtas buvo perduodamas á valstybës paja-mas. Tokia konfiskacinio pobûdþio sankcija neatitinka civilinës teisëspaskirties, todël nepriklausomos Lietuvos praktikoje taikyta retai36.

Restitucija netaikoma, jeigu në viena iš šaliø neperdavë kitaišaliai jokio turto. Tokiais atvejais šaliø padëtis po sandorio sudarymonepasikeitë, todël pagrindo taikyti restitucijà nëra.

(iii) Teisinio santykio pakeitimas

Teisinis santykis pakeièiamas tada, kai vietoje pripaþinto nega-liojanèiu sandorio nustatomas naujas sandoris arba pakeièiami atskirijo elementai. Naujo sandorio taisyklës nustatomos tada, kai negalio-janèiu pripaþástamas apsimestinis sandoris (CK 1.87 str.). Apsimesti-niu sandoriu gali bûti pripaþintas ne tik visas sandoris, bet ir jo dalis.

Negalioja sandoris, kuris sudarytas ástatymø nustatyta tvarkaneáregistruoto juridinio asmens vardu (CK 1.83 str.). Tokiu atveju su-daryto sandorio taisyklës taikomos asmeniui, kuris sudarë sandorá ne-egzistuojanèio juridinio asmens vardu.

Minëtais pagrindais pripaþinus sandorius negaliojanèiais, nau-jos taisyklës gali bûti nustatomos tik tada, jeigu nëra kitø pagrindøtokiam naujam sandoriui pripaþinti negaliojanèiu. Jeigu nustatoma,pavyzdþiui, kad šalys sudarë dovanojimo sutartá siekdamos pridengtipirkimo-pardavimo sutartá, kuri dël kokiø nors prieþasèiø prieštarau-tø ástatymo normoms, tokios sutarties taisyklës negalëtø bûti taiko-mos. Tokiu atveju bûtø taikomi kiti sandoriø negaliojimo padariniai,pavyzdþiui, restitucija.

(vi) Civilinë atsakomybës taikymas pripaþinus sandorá negaliojanèiu

Sandorio pripaþinimo negaliojanèiu padariniai priklauso ne tiknuo objektyviø prieþasèiø, bet ir nuo subjektyviø, pavyzdþiui, nuo as-mens kaltës sudarant negaliojantá sandorá. Kai viena iš sandorio šaliøyra nesàþininga ir dël to buvo sudarytas sandoris, dël to, be restituci-

36 Tokios praktikos pavyzdys gali bûti Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 1999 m.spalio 20 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3K-3-670/1999, bylø kategorija 42.


372


jos taikymo, kaltoji šalis gali patirti ir neigiamø civilinës atsakomybëspadariniø.

Jeigu kita sandorio šalis þinojo arba turëjo þinoti, kad kita šalisyra netinkama, kitaip tariant, kad sandoris bus ydingas, kaltoji šalisprivalo atlyginti antrajai šaliai šios turëtas išlaidas, taip pat þalà, pa-tirtà dël jos turto netekimo arba sugadinimo. Tai tiesioginiai nuosto-liai, jie gali bûti atlyginami, kai negaliojanèiu pripaþástami sandoriai,sudaryti neveiksnaus asmens (CK 1.84 str.), alkoholiniais gërimais ar-ba narkotinëmis medþiagomis piktnaudþiaujanèio fizinio asmens su-darytas sandoris (CK 1.85 str.), taip pat savo veiksmø negalëjusio su-prasti fizinio asmens sudaryto sandorio (CK 1.89 str.).

Nuostoliø atlyginimo pareiga nurodytais pagrindais yra delikti-në kaltosios šalies atsakomybë. Kaltosios šalies atsakomybë kyla dëlto, kad ji paþeidë bendro pobûdþio pareigà elgtis atidþiai ir rûpestin-gai (CK 6. 246 str. 1 d.).


1. Kur skelbiamos sandorio negaliojimà reglamentuojanèiosnormos?

2. Kokias sàlygas sandoris turi atitikti, kad galiotø?3. Kaip klasifikuojami sandoriai?4. Kokia niekiniø sandoriø esmë?5. Kokius niekinius sandorius galite paminëti?6. Kokia nuginèijamø sandoriø esmë?7. Kokius nuginèijamus sandorius galite paminëti?8. Kokie asmenys turi teisæ kreiptis dël nuginèijamo sandorio

pripaþinimo negaliojanèiu?9. Kà galite pasakyti apie imperatyvioms ástatymo normoms

negaliojantá sandorá?10. Kaip suprantama sàvoka „viešoji tvarka“?11. Kaip suprantama sàvoka „gera moralë“?12. Kokie yra juridinio asmens teisnumui prieštaraujanèio san-

dorio pripaþinimo negaliojanèiu ypatumai?

373

IV skyrius. TERMINAI

TERMINAI

IV SKYRIUS

374


Literatûra

1. Driukas A. Ieškinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai irprocesiniai aspektai // Jurisprudencija. 2003. Nr. 39(31).

2. Driukas A. Ieðkinio senaties taikymo problemos sprendþiant prievoliøávykdymo uþtikrinimo klausimus // Prievoliø ávykdymo uþtikrinimo tei-sinës problemos. Teminis straipsniø rinkinys. Vilnius: LTU Leidyboscentras, 2001.

3. Civilinë teisë. Kaunas: Vijusta, 1997.4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Vil-

nius: Justitia, 2001.5. Pakalniðkis V. Civilinës teisës paskaitos [interaktyvus]. Prieiga per inter-

netà http://www.mruni.lt5. Mikelënas V. Prievoliø teisë. Pirmoji dalis. Vilnius, 2002.6. Lietuvos Respublikos teismø praktikos, taikant ieðkinio senatá reglamen-

tuojanèias ástatymø normas, apibendrinimo apþvalga. Patvirtinta LAT

senato 2002 m. gruodþio 20 d. nutarimu Nr. 39.

375


1 poskyris.BENDROSIOS NUOSTATOS

Civiliniø teisiø ir pareigø atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigi-mas daþnai priklauso nuo tam tikro laiko momento arba laiko tarpo.Civilinëje teisëje terminas

1

– tai ástatymu arba sandoriu nustatytas arbateismo (arbitraþo) paskirtas laiko momentas, laiko tarpas, su kuriuosiejamas civiliniø teisiø ir pareigø atsiradimas, pasikeitimas, pasibaigi-mas arba ágyvendinamos civilinës teisës ir vykdomos civilinës pareigos.

Terminas suteikia stabilumo, aiðkumo civiliniams teisiniams san-tykiams, sudaro prielaidas planuoti verslà ir pan. Terminas yra nuoþmoniø valios nepriklausantis ávykis (kalendorinë data, tam tikro lai-ko tarpas, skaièiuojamas metais, mënesiais, savaitëmis, dienomis arbavalandomis, arba ávykis, kuris neiðvengiamai turi ávykti). Nors laikotëkmë nuo þmogaus valios nepriklauso, tik jo valia nustatoma, kadaatitinkamas laiko momentas arba laiko tarpas tampa juridiðkai reikð-mingu, t. y. tampa juridiniu faktu.

Termino nustatymas. Terminà gali nustatyti ástatymai, sandorisarba teismo sprendimas (CK 1.117 str. 1 d.). Pavyzdþiui, ástatyme yranustatytas trijø mënesiø terminas palikimui priimti (CK 5.50 str.), de-ðimties metø bendrasis ieðkinio senaties terminas (CK 1.125 str.), fizi-nio asmens visiško veiksnumo atsiradimo terminas (CK 2.5 str.) ir t. t.Teismas gali nustatyti duomenø, neatitinkanèiø tikrovës ir þeminan-èiø asmens reputacijà, paneigimo terminà (CK 2.24 str. 4 d.). Šalyssusitarimu gali nustatyti prekiø pristatymo, atsiskaitymo, garantiniusir kitus terminus. Jeigu ðalys susitarë nustatyti terminà ateityje arba jánustatyti buvo pavesta vienai ið ðaliø, taèiau tai nepadaryta, tai vienosið ðaliø reikalavimu terminà nustato teismas, atsiþvelgdamas á prievolëspobûdá ir bylos aplinkybes. Neatidëliotinais atvejais terminà gali nu-

statyti viena šalis, taèiau visais atvejais terminas turi bûti protingas(CK 6.35 str. 2 d.).

1

Lot. Terminus – riba, siena.

376


Terminas nurodomas kalendorine data (kalendorinis skaièiavi-

mas), metais, mënesiais, savaitëmis, dienomis arba valandomis skai-èiuojamais laiko periodais (natûralus skaièiavimas), taip pat nurodantávyká, kuris neiðvengiamai turi ávykti.

Kalendorine data terminas daþniausiai nurodomas ðaliø susita-rimuose, kai ðalys teisiø atsiradimà arba prievoliø ávykdymà sieja sukonkreèiu laiko momentu, pavyzdþiui, 2004 metø gruodþio 31 d. Ter-minas gali bûti nurodomas ne tik ástatyme (CK 1.117 str. 1 d.) nusta-tytais laiko periodais, t. y. metais, mënesiais, savaitëmis, dienomis arbavalandomis, bet ir dar trumpesniais periodais, pavyzdþiui, minutëmis,praktikoje pasitaikanèiais, pavyzdþiui, tarpbankinëse operacijose. Ter-mino nustatymas nurodant ávyká, kuris neiðvengiamai turi ávykti, ypa-tingas tuo, kad teisinio santykio ðalys ið anksto neþino tikslios ávykiodatos. Pavyzdþiui, iðlaikymo iki gyvos galvos prievolës pabaigà ástaty-mas sieja su rentos gavëjo mirties momentu (CK 6.464 str.).

Gana daþnai pasitaiko, kad terminas nustatomas vadovaujantisneapibrëþtais kriterijais, vartojant vertinamàsias sàvokas. Pavyzdþiui,CK 6.35 straipsnyje numatyta, kad terminas visais atvejais turi bûtiprotingas, CK 6.834 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pasaugos termi-nas baigiasi nuo pareikalavimo momento, tai saugotojas, pasibaigusáprastiniam tokiomis sàlygomis saugojimo terminui, turi teisæ pareika-lauti, kad davëjas atsiimtø daiktà. Ástatyme vartojamos ir tokios verti-namosios sàvokos kaip „tuoj pat“ arba „nedelsiant“ (pvz., CK 2.71 str.4 d., 5.73 str., 6.174 str. ir kt.). Ðiomis sàvokos apibrëþiamø terminøribos priklauso nuo konkreèios situacijos.

Termino skaièiavimo tvarka. Siekiant teisingai apskaièiuoti ter-minà, svarbu tinkamai nustatyti jo pradþià ir pabaigà. Pagal CK 1.118straipsná terminas prasideda rytojaus dienà nuo nulis valandø nulisminuèiø po tos kalendorinës datos arba to ávykio, kuriais apibrëþtatermino pradþia, jeigu ástatymø nenumatyta ko kita. Pavyzdþiui, jeigupalikëjas mirë 2005 metø vasario 15 d., tai trijø mënesiø terminas pa-likimui priimti arba jo atsisakyti prasideda 2005 metø vasario 16 d.nulis valandø nulis minuèiø. Analogiðkai termino pradþia turëtø bûtinustatoma ir tada, kai terminas skaièiuojamas valandomis ir minutë-mis. Terminas prasideda nuo sekanèio laiko vieneto.

Termino pabaigos skaièiavimo taisyklës pateikiamos CK 1.119–1.122 straipsniuose. Metais skaièiuojamas terminas pasibaigia atitin-kamà paskutiniø termino metø mënesá ir dienà dvideðimt ketvirtà va-

377


landà nulis minuèiø (CK 1.119 str. 1 d.). Pavyzdþiui, deðimties metøieðkinio senaties terminas, prasidëjæs 2005 metø geguþës 1 d., pasi-baigs 2015 metø geguþës 1 d. Mënesiais skaièiuojamas terminas pasi-baigia atitinkamà termino paskutinio mënesio dienà dvideðimt ketvir-tà valandà nulis minuèiø (CK 1.119 str. 2 d.). Jeigu metais arba mëne-siais skaièiuojamo termino pabaiga tenka mënesiui, kuris atitinkamosdienos neturi, terminas pasibaigia paskutinæ to mënesio dienà (CK1.119 str. 3 d.). Savaitëmis skaièiuojamas terminas pasibaigia atitinka-mà paskutinës termino savaitës dienà dvideðimt ketvirtà valandà nulisminuèiø (CK 1.120 str.). Oficialiø ðvenèiø ir ne darbo dienos (ðeðta-dieniai ir sekmadieniai) áskaitomos á terminà. Jeigu paskutinë termi-no diena tenka ne darbo ar oficialios ðventës dienai, termino pabai-gos diena laikoma po jos einanti darbo diena (CK 1.121 str.).

Jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, ðisveiksmas turi bûti atliktas iki paskutinës termino dienos dvideðimt ket-virtos valandos nulis minuèiø. Jeigu veiksmas turi bûti atliktas organi-zacijoje, terminas baigiasi tà valandà, kurià ðioje organizacijoje pagalnustatytas taisykles baigiasi darbo laikas. Visi raðytiniai pareiðkimai irpraneðimai, áteikti paðtui arba telegrafui arba perduoti kitomis ryðiopriemonëmis iki paskutinës termino dienos dvideðimt ketvirtos valan-dos nulis minuèiø, laikomi atliktais laiku (CK 1.122 str.).

Terminas turi svarbià teisinæ reikðmæ. Pagal CK 1.123 straipsnájeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, ne-galima reikalauti pareigà atlikti, kol baigsis tas terminas. CK 1.123straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad terminai nustatomi sko-lininko naudai. Ši prezumpcija netaikoma tada, kai skolininkui iške-liama bankroto byla arba skolininkas sunaikina pateiktà prievolës ávyk-dymo uþtikrinimà, arba skolininkas nepateikia prievolës ávykdymo uþ-tikrinimo, kurá jis privalëjo pateikti.

Termino praleidimo padariniai. Praleidæs terminà ávykdyti prie-volæ skolininkas laikomas paþeidusiu prievolæ (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.).Su termino praleidimu ástatymas sieja ávairiø teisiniø padariniø atsi-radimà, pavyzdþiui, praleidæs prievolës ávykdymo terminà skolininkasatsako kreditoriui uþ dël termino praleidimo padarytus nuostolius (CK6.260 str.), privalo sumokëti netesybas (CK 6.71 str.), ástatymo nusta-tyto dydþio palûkanas uþ sumà, kurià sumokëti praleistas terminas,jeigu ástatymai arba sutartis nenustato kitokio palûkanø dydþio (6.210

378


str.). Dël termino praleidimo ástatymo nustatytais atvejais gali pasi-keisti atsitiktinio daikto þuvimo arba sugedimo rizikos paskirstymasšalims (pvz., CK 6.649 str.).

Terminø rûðys. Pagal teisinius padarinius terminai skirstomi áatnaujinamuosius, ágyjamuosius ir naikinamuosius (CK 1.117 str.). At-

naujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismasgali já atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dël svarbiø prieþasèiø.Pavyzdþiui, senaties terminas (CK 1.131 str.), terminas palikimui pri-imti (CK 5.57 str.) yra atnaujinamieji terminai. Sunki asmens liga,árodymø neturëjimas, neraðtingumas, individualios asmens savybës, ga-lëjusios apsunkinti susidariusios padëties suvokimà (amþius, iðsilavi-nimas, profesinë veikla, teisinis statusas) ir kitos panaðios kliûtys teis-mo gali bûti pripaþintos svarbia prieþastimi terminui atnaujinti, jeigutai tikrai trukdë asmeniui laiku ágyvendinti savo teises ir pareigas. Ágy-

jamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus atsiranda (ágy-jama) tam tikra civilinë teisë arba pareiga. Pavyzdþiui, pagal CK 4. 68straipsná asmuo, kuris nëra daikto savininkas, bet sàþiningai ágijo daiktàbei sàþiningai, teisëtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savà valdë ne-kilnojamàjá daiktà ne maþiau kaip deðimt metø arba kilnojamàjá daik-tà ne maþiau kaip trejus metus, kai per visà valdymo laikotarpá daiktosavininkas turëjo teisinæ galimybæ ágyvendinti savo teisæ á daiktà, betnë karto nepasinaudojo ja, ágyja nuosavybës teisæ á tà daiktà. Naikina-

masis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus iðnyksta tam tikracivilinë teisë arba pareiga. Naikinamojo termino teismas arba arbitra-þas negali atnaujinti. Pavyzdþiui, pasibaigus terminui, ágaliojimas ne-begalioja ir termino atnaujinti negalima.

379


2 poskyris.IEÐKINIO SENATIS

Ieškinio senaties taikymo civiliniuose santykiuose prielaidos.Paþeidus civilines teises arba ástatymo saugomus interesus, suintere-suotas asmuo turi teisæ pareikðti ieðkiná. Jeigu asmuo su ieðkiniu nesi-kreipia labai ilgà laikà, atkurti paþeistus santykius teismui gali bûtisudëtinga dël to, kad yra prarasti árodymai, pagal kuriuos bûtø galimanustatyti reikalavimø pagrástumà ir teisëtumà; net ir esant galimybeisurinkti árodymus, paþeidimo padariniø likvidavimas (restitucija) potokio ilgo laiko sugriautø susiklosèiusius santykius ir paþeistø stabilu-mà visuomenëje; ieðkinio senaties termino praleidimas leidþia many-ti, kad teisës turëtojas prarado interesà jà ágyvendinti. Praëjus ieðki-nio senaties terminui, civilinë subjektinë pareiga, atitinkanti tokià teisæ,ið teisinës virsta prigimtine

2

.Kitaip tariant, civiliniø teisiniø santykiø dalyviams garantuoja-

ma, kad suëjus ástatymo nustatytam terminui, jø subjektinës teisës teis-mo tvarka negalës bûti nuginèytos ir jiems nebus paskirta tam tikrapareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, þinodamas arba turëdamas þi-noti apie savo teisës paþeidimà, per visà ieðkinio senaties terminà ne-sikreipë á teismà su ieðkiniu, kad apgintø paþeistà teisæ arba ástatymosaugomà interesà, prieðinga teisinio santykio ðalis gali pagrástai tikë-tis, kad ðis asmuo arba atsisako savo teisës, arba nemano, kad jo teisëyra paþeista.

Kita vertus, ieðkinio senaties terminø nustatymas skatina nu-kentëjusiàjà ðalá imtis priemoniø operatyviai ir tinkamai ginti savopaþeistas teises. Taigi ieðkinio senaties institutas sumaþina teisinio ne-apibrëþtumo, atsirandanèio kilus ginèui dël subjektinës teisës, neigia-mà poveiká civilinei apyvartai. Be to, ieðkinio senatis suteikia galimy-bæ paþeistas teises apginti. Teismø darbas tampa efektyvesnis, sudaro-mos objektyvios prielaidos nustatyti materialiàjà tiesà byloje, nes pra-

2

Plaèiau apie prigimtines prievoles þr.: Mikelënas V. Prievoliø teisë. Pirmoji dalis.Vilnius, 2002.

380


ëjus tam tikram laikui atskleisti faktines aplinkybes sudëtinga3

.

Ieðkinio senaties instituto tikslas – sudaryti realià galimybæ as-meniui apginti savo paþeistà teisæ, uþtikrinti civiliniø santykiø stabilu-mà ir uþkirsti kelià begaliniam bylinëjimuisi, skatinti asmená kuo grei-èiau ginti savo paþeistà teisæ, palengvinti árodinëjimo procesà.

4

Ieðkinio senaties institutas skatina teisiniø santykiø subjektø ak-tyvumà ágyvendinant jø tarpusavio teises ir pareigas, sutartinæ draus-mæ bei abipusæ prievoliø vykdymo kontrolæ. Teisës á teisminæ gynybàapribojimas terminais skatina dël teisës paþeidimo nukentëjusià ðalákreiptis á teismà kuo operatyviau, sudaro galimybæ lengviau árodytiteisës priklausymo bei paþeidimo faktus bei atkurti teisëtus interesus.Kita vertus, tokiais atvejais lengviau nuo ieðkinio gintis taip pat iratsakovui, nes, tikëdamasis galimo ieðkinio ástatymuose nustatytø ter-minø, jis yra suinteresuotas iðsaugoti gynimosi nuo potencialaus rei-kalavimo priemones. Nesant ieðkinio senaties, bûtø paþeistos atsako-vo teisës, nes skolininkas ne visada gali ið anksto ávertinti bûtinybæiðsaugoti arba surinkti tam tikrus árodymus.

Taigi ieðkinio senatis – pozityvus civilinës teisës institutas, ásta-tymø leidëjo nustatytas atsiþvelgiant á abiejø teisinio santykio ðaliøbei visuomenës interesus, siekiant civiliniø teisiniø santykiø stabilu-mo, jø subjektø teisiø ir pareigø turinio teisinio apibrëþtumo bei tei-singo faktiniø aplinkybiø nustatymo nagrinëjant civilines bylas.

5

Savo teisine prigimtimi ieškinio senatis yra miðrus teisës institu-tas, nes jis susijæs ir su materialinës teisës apibrëþtomis civiliniø teisi-niø santykiø subjektø teisëmis bei pareigomis, ir su paþeistø subjekti-niø teisiø gynyba tam tikra procesine forma. Lietuvoje pripaþástama,kad ieðkinio senatá reglamentuoja materialinës teisës normos, nors,suprantama, ieðkinio senaties taikymas visada neiðvengiamai susijæssu procesine iðraiðkos forma.

6

Pagal CK 1.124 straipsná ieðkinio senatis – tai ástatymø nustaty-tas laiko tarpas (terminas), per kurá asmuo gali apginti savo paþeistas

3

Lietuvos Respublikos teismø praktikos, taikant ieðkinio senatá reglamentuojan-èias ástatymø normas, apibendrinimo apþvalga. Patvirtinta Lietuvos Aukðèiausiojo TeismoSenato 2002 m. gruodþio 20 d. nutarimu Nr. 39. Teismø praktika. Nr. 18. 2002. P. 184.

4

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius: Jus-titia, 2001. P. 249.

5

Driukas A. Ieškinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniaiaspektai // Jurisprudencija. 2003. Nr. 39(31). P. 99.

6

Ten pat. P. 91.

381


teises pareikðdamas ieðkiná. Minëtoje normoje pateiktà ieðkinio sena-ties sàvokà reikia suprasti kaip laikà, per kurá asmuo priverstinai, t. y.valstybës padedamas, gali apginti savo paþeistas teises. Taigi ieðkiniosenatis atsiranda suëjus ieðkinio senaties terminui. Vadinasi, ieðkiniosenaties terminas yra juridinis faktas, o ieðkinio senatis – to juridiniofakto sukurtas teisinis padarinys.

Ieðkinio senatis nëra laikas, per kurá asmuo apskritai gali kreip-tis á teismà dël paþeistos teisës gynimo. Teisë á gynybà ir teisë kreiptisá teismà yra savarankiðkos, viena nuo kitos nepriklausomos teisës, to-dël net ir pasibaigus ástatymo nustatytam terminui asmuo gali kreiptisá teismà dël teisminës gynybos.

Ieðkinio senaties terminà gali nustatyti tik ástatymai (CK 1.124str.). Ieðkinio senatá reglamentuojanèios normos iðdëstytos CK pir-mosios knygos IV dalies VII skyriuje (CK 1.124–1.135 str.). Ieðkiniosenaèiai mutatis mutandis taikytinos ir terminus reglamentuojanèiosCK bendrosios nuostatos (CK pirmosios knygos IV dalies VI skyrius).

Ið anksto ðaliø susitarimu atsisakyti taikyti ieðkinio senatá drau-dþiama (CK 1.126 str. 3 d.). Tokie susitarimai yra niekiniai ir negaliojanuo jø sudarymo momento (CK 1.78 str. 1 d., 1.80 str. 1 d., 1.95 str. 1d.). Nustatæs, kad ðalys paþeidë minëtà draudimà, teismas ex officio

privalo konstatuoti niekinio sandorio faktà (CK 1.78 str. 5 d.). Jeinebûtø minëto CK 1.126 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo, iðanksto atsisakiusi taikyti ieðkinio senatá kita teisinio santykio ðalis ne-bûtø suinteresuota operatyviau ginti savo paþeistø teisiø, kontroliuo-ti ásipareigojimø vykdymo. Dël to turtiniai santykiai taptø nestabilûsir neaiðkûs, praëjus daug laiko bûtø sunkiau nustatyti faktines aplin-kybes, kartu sumaþëtø galimybiø apginti paþeistà teisæ

7

. Taigi ieðkiniosenaties institutas nevykdytø savo paskirties. Taip pat draudþiama ða-liø susitarimu pakeisti ieðkinio senaties terminus ir jø skaièiavimo tvarkà(CK 1.125 str. 12 d.).

Ieškinio senaties terminai. CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato,kad bendrasis ieðkinio senaties terminas yra deðimt metø. Ðio straips-nio 3–11 dalyse nustatyti sutrumpinti ieðkinio senaties terminai atski-roms reikalavimø rûðims. Pavyzdþiui, sutrumpintas vieno mënesio ieð-kinio senaties terminas taikomas ið konkurso rezultatø atsirandan-tiems reikalavimams (CK 1.125 str. 3 d.), sutrumpintas trijø mënesiø

7

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius: Jus-titia, 2001. P. 255–256.

382


ieðkinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripaþinti juridinioasmens organø sprendimus negaliojanèiais (CK 1.125 str. 4 d.), sutrum-pintas ðeðiø mënesiø ieðkinio senaties terminas taikomas ieðkiniams dëlnetesybø ir dël parduotø daiktø trûkumø (CK 1.125 str. 5 d.) ir kt.Sutrumpintus ieškinio senaties terminus nustato ir kitos CK normosbei ástatymai. Pavyzdþiui, CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato vieneriømetø ieðkinio senaties terminà actio Pauliana ieškiniui pareikšti, CK6.667 straipsnis nustato vieneriø metø ieðkinio senaties terminà reika-lavimams, kylantiems dël atliktø pagal rangos sutartá darbø trûkumø.

Jeigu CK 1.125 straipsnyje, kituose CK straipsniuose arba ki-tuose ástatymuose atskirø rûðiø reikalavimams pareikðti nenustatytassutrumpintas ieðkinio senaties terminas, taikomas bendrasis 10 metøieðkinio senaties terminas, iðskyrus tada, kai pagal CK 1.134 straipsnáarba kitais CK, kitø ástatymø numatytais atvejais ieðkinio senatis tamtikriems reikalavimams pareikðti apskritai netaikoma. Pagal CK 1.134straipsná ieðkinio senatis netaikoma ið asmeniniø neturtiniø teisiø pa-þeidimø kylantiems reikalavimams, iðskyrus ástatymø numatytus atve-jus; indëlininkø reikalavimams iðmokëti indëlius, padëtus á bankà ar-ba kitas kredito ástaigas; kitø ástatymø nustatytais atvejais (pvz., CK3.42 str.).

Ieškinio senaties taikymas. Pagal CK 1.126 straipsnio 1 dalá rei-kalavimà apginti paþeistà teisæ teismas priima nagrinëti nepaisant to,kad ieðkinio senaties terminas pasibaigæs. Tokios kodekso nuostatosnustatymà lëmë tai, kad nustatyti, ar ieðkinio senaties terminas pra-leistas daþnai, ámanoma tik tiksliai þinant jo pradþià, taip pat iðsiaið-kinus, ar ðis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas, o tam reikiaiðtirti visas bylos aplinkybes

8

.

Be to, CK 1.131 straipsnio 2 dalis leidþiateismui atnaujinti praleistà ieðkinio senaties terminà, o ieðkinio sena-tá teismas gali taikyti tik ginèo ðalies reikalavimu. Be to, draudþiama iðanksto atsisakyti taikyti ieðkinio senatá.

Taigi kreiptis á teismà su ieðkiniu suinteresuotas asmuo turi tei-sæ, ir tai nepriklauso nuo ieðkinio senaties termino pasibaigimo.

Kitaip nei 1964 metø redakcijos CK, kuris numatë galimybæ tai-kyti ieðkinio senatá tik skolininko praðymu, naujojo CK 1.126 straips-nio 2 dalyje nustatyta, kad ieðkinio senatá teismas taiko bet kurios

8

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius: Jus-titia, 2001. P. 255.

383


ginèo ðalies reikalavimu. Jeigu ginèo ðalis reikalavimo taikyti ieðkiniosenatá nepareiðkë, ieðkinio senatis negali bûti taikoma.

Ieðkinio senaèiai taikyti bûtinas ginèo ðalies reikalavimas, t. y.iðorinis ginèo ðalies valios pareiðkimas. Tylëjimas negali bûti laikomasreikalavimu taikyti senatá (CK 1.64 str.). Ginèo ðalis gali reikalautitaikyti ieðkinio senatá, pavyzdþiui, praðydama atmesti ieðkiná (prieðieð-kiná) dël ieðkinio senaties termino pasibaigimo, praðydama taikyti ieð-kinio senatá byloje arba kita forma iðreikðdama praðymà atmesti ieðki-ná dël reikalavimo teisës ásisenëjimo. Toks reikalavimas taip pat galibûti numanomas ið kokiø nors kitø ginèo ðalies veiksmø praðant at-mesti ieðkiná, jeigu teismui ir proceso dalyviams tokie veiksmai aiðkiaiparodo ginèo ðalies valià remtis teisës paþeidimo padariniø ásisenëji-mu. Jeigu ginèo ðalies (skolininko) vidinë valia dël ieðkinio atmetimotuo motyvu, kad teisës paþeidimo padariniai ásisenëjo, nëra aiðkiai irsuprantamai iðreikðta, pripaþinti, kad reikalavimas taikyti ieðkinio se-natá buvo pareikðtas, negalima, nes ir prieðingai ginèo ðaliai, ir teismuividinë skolininko valia dël ieðkinio senaties taikymo turi bûti supran-tama tam, kad prieðinga ginèo ðalis galëtø imtis veiksmø apsiginti nuoreikalavimo taikyti ieðkinio senatá, o teismas tinkamai iðspræstø reika-lavimà taikyti ieðkinio senatá.

Jeigu praðymo atmesti ieðkiná pagrindas nesiejamas su teisës pa-þeidimo padariniø ásisenëjimu, ðis praðymas nelaikytinas reikalavimutaikyti ieðkinio senatá

9

.

Pagal CK 1. 131 straipsnio 1 dalá ieðkinio senaties termino pa-baiga iki ieðkinio pareiðkimo, kai ginèo ðalis ieðkinio senatá reikalaujataikyti, yra savarankiðkas pagrindas ieðkiná atmesti.

Ieškinio senaties termino pradþios nustatymas. Bendràjà ieðki-nio senaties termino eigos pradþios skaièiavimo taisyklæ nustato CK1.127 straipsnio 1 dalis: ieðkinio senaties terminas prasideda nuo tei-sës á ieðkiná atsiradimo dienos, o teisë á ieðkiná atsiranda nuo tos die-nos, kurià asmuo suþinojo arba turëjo suþinoti apie savo teisës paþei-dimà.

Taigi teisës á ieðkiná atsiradimas, kartu ieðkinio senaties terminopradþia nusakoma ne objektyviu (teisës paþeidimo), o subjektyviu mo-

9

Lietuvos Respublikos teismø praktikos, sukauptos taikant ieðkinio senatá regla-mentuojanèias ástatymø normas, apibendrinimo apþvalga. Patvirtinta Lietuvos Aukðèiau-siojo Teismo Senato 2002 m. gruodþio 20 d. nutarimu Nr. 39. Teismø praktika. Nr. 18.2002. P. 248.

384


mentu (kada asmuo suþinojo arba turëjo suþinoti paþeidus jo teises),nes teisæ ginti savo paþeistas teises asmuo gali ágyvendinti tik þinoda-mas, kad jos paþeistos

10

. Suþinojimo apie teisës paþeidimà momentulaikytina diena, kai asmuo faktiðkai suvokia, kad jo teisë arba ástatymosaugomas interesas yra paþeisti arba ginèijami. Vidinis teisës paþeidimosuvokimas tiesiogiai susijæs su paèiu asmeniu, todël konkreti diena, kaiasmuo suþinojo apie teisës paþeidimà, nustatoma pagal to asmens nu-rodymà. Sprendþiant, kada apie paþeistà teisæ turëjo suþinoti apdairusir rûpestingas asmuo, bûtina nustatyti teisës paþeidimo pobûdá bei mo-mentà, nuo kurio bet koks vidutiniðkai apdairiai ir rûpestingai savoteisiø atþvilgiu besielgiantis asmuo analogiðkoje situacijoje turëjo iðsi-aiðkinti, kad jo teisë yra paþeista. Reikia atsiþvelgti á teisës paþeidimonustatymo sudëtingumà, atsakovo asmenines savybes, jo veiksmø arbaneveikimo átakà ieðkovo subjektyviam susiklosèiusios situacijos vertini-mui bei kitas reikðmës turinèias aplinkybes

11

.

Ieðkinio senatis tampa teisiðkai reikðminga tik tuo atveju, kai tei-së yra paþeista. Jeigu asmuo yra klaidingai ásitikinæs, kad jo teisë yrapaþeista, tokia situacija laikytina fakto klaida dël teisës paþeidimo, kurineturi juridinës reikðmës ieðkinio senaties termino eigos pradþiai. Sie-kiant tinkamai ávertinti ieðkinio senaties termino eigos pradþià, pirmiau-sia reikia nustatyti teisës paþeidimo momentà (objektyvøjá momentà),kuris ir yra pradinis iðeities taðkas nustatant konkreèià ieðkinio senatiestermino eigos pradþià pagal subjektyviuosius kriterijus.

Specialieji ieškinio senaties termino pradþios pagrindai. CK 1.127straipsnio 2–5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminø ei-gos pradþia tam tikriems reikalavimams pareikðti nustatoma remiantisobjektyviais kriterijais. Jeigu prievolei ávykdyti yra nustatytas termi-nas, tai ið tokios prievolës atsirandanèio reikalavimo ieðkinio senatiesterminas prasideda pasibaigus prievolës ávykdymo terminui (CK 1.127str. 2 d.). Jeigu prievolës ávykdymo terminas nenustatytas, ieðkiniosenaties terminas prasideda nuo reikalavimo ávykdyti prievolæ pareið-kimo momento (CK 1.127 str. 3 d.). Ið regresiniø prievoliø atsirandan-èiø reikalavimø ieðkinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinësprievolës ávykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.). Jeigu paþeidimas

10

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius:Justitia, 2001. P. 256.

11

2004 m. birþelio 28 d. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartis civilinëje bylojeNr. 3K-3-393/2004.

385


yra tæstinis, t. y. jis vyksta kiekvienà dienà, ieðkinio senaties terminasieðkiniams dël veiksmø arba neveikimo, atliktø tà dienà, prasideda tàkiekvienà dienà (CK 1. 127 str. 5 d.).

Jeigu apie asmens teisës paþeidimà suþinojo atstovas pagal pa-vedimà, laikoma, kad apie teisës paþeidimà per protingà terminà, rei-kalingà turimomis informavimo priemonëmis susiþinoti su atstovauja-muoju, turëjo suþinoti ir pats atstovaujamasis. Tokiu atveju ieðkiniosenaties termino eiga prasideda apie teisës paþeidimà suþinojus at-stovaujamajam arba pasibaigus protingam terminui, per kurá jis turëjosuþinoti apie teisës paþeidimà. Atstovavimo pagal ástatymà atveju ieð-kinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai apie teisës pa-þeidimà suþinojo arba turëjo suþinoti atstovas pagal ástatymà, iðskyrusatvejus, kai ieðkinio senaties termino eiga prasidëjo iki aplinkybiø,sudaranèiø pagrindà paskirti ástatyminá atstovà, atsiradimo

12

.

Konkreti ieðkinio senaties termino pradþios diena turi bûti nu-statoma pagal CK 1.118 straipsnio 1 dalyje iðdëstytà taisyklæ – ieðki-nio senaties terminas prasideda rytojaus dienà nuo nulis valandø nu-lis minuèiø po tos kalendorinës datos arba to ávykio, kuriais apibrëþtatermino pradþia.

Ieškinio senaties termino atnaujinimas. Ieškinio senaties ter-minas priskiriamas prie atnaujinamøjø terminø, nes CK 1.131 straips-nio 2 dalis nustato, kad praleistas ieðkinio senaties terminas turi bûtiatnaujinamas ir paþeistoji teisë ginama, jeigu teismas pripaþásta, kadieðkinio senaties terminas praleistas dël svarbios prieþasties. Taigi ieð-kinio senaties terminus bûtina skirti nuo naikinamøjø terminø, nes:

1) naikinamajam terminui pasibaigus, iðnyksta pati subjektinëteisë, tuo tarpu pasibaigus ieðkinio senaties terminui, sub-jektinë teisë neiðnyksta, iðnyksta tik teisë á priverstiná paþeis-tos teisës gynimà;

2) naikinamiesiems terminams netaikomos taisyklës, nustatytosieðkinio senaties terminams skaièiuoti, atnaujinti, nutrauktiir sustabdyti;

3) ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai as-muo suþinojo arba turëjo suþinoti apie savo teisës paþeidi-mà. Naikinamøjø terminø pradþia nëra siejama su subjekti-nës teisës paþeidimu.

12

2003 m. spalio 8 d. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartis civilinëje byloje Nr.3K-3-921/2003, kat. 15. 2. 1. 1; 18. 2.

386


Sunki asmens liga, trûkumas lëðø, norint kreiptis á teismà, áro-dymø neturëjimas, neraðtingumas, neþinojimas, kas yra atsakovas arkoks konkretus ieðkinio dydis, individualios ieðkovo savybës, galëju-sios apsunkinti susidariusios situacijos suvokimà (ieðkovo amþius, iðsi-lavinimas, profesinë veikla, teisinis statusas), kreipimasis á ávairias ins-titucijas, laikantis ikiteisminës ginèo sprendimo tvarkos, ir kitos pana-ðios kliûtys kreiptis á teismà gali bûti vertinamos sprendþiant ieðkiniosenaties termino atnaujinimo klausimà ir pripaþástant, ar ði kliûtis yrasvarbi prieþastis atnaujinti terminà

13

. Taip pat sprendþiant ðá klausimànustatytinas svarbiø aplinkybiø atsiradimo momentas, t. y. kada josatsirado: ar ieðkinio senaties termino pradþioje, ar pabaigoje, jø eg-zistavimo trukmë bei ar po to, kai ðios aplinkybës iðnyko, asmuo krei-pësi á teismà per protingà laiko tarpà. Ieðkinio senaties atnaujinimoklausimas sprendþiamas atsiþvelgiant ne tik á ieðkovo, bet ir á atsakovointeresus ir siekiant protingo vieðojo intereso uþtikrinti realià paþeis-tø subjektiniø teisiø apsaugà ir garantuoti teisiniø santykiø stabilumàbei pusiausvyros apibrëþtumà

14

.

Ieškinio senaties termino nutraukimas. Pagal CK 1. 130 straips-ná ieðkinio senaties terminà nutraukia ieškinio pareiškimas ástatymønustatyta tvarka, taip pat skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kadjis pripaþásta prievolæ. Skolininko neveikimas negali sukelti ieðkiniosenaties nutraukimo padariniø.

Dalyvavimas bankroto procedûroje prilyginamas ieðkinio pareið-kimui – nutraukia ieðkinio senaties terminà. Ieðkinio, kurá teismas pa-liko nenagrinëtà, pareiðkimas ieðkinio senaties termino nenutraukia,jeigu pareiðkimas buvo paliktas nenagrinëtas dël ieðkovo kaltës. Jeiguteismas palieka nenagrinëtà pareiðkimà baudþiamojoje byloje, tai prieðieðkinio pareiðkimà prasidëjæs ieðkinio senaties terminas eina toliaunuo nuosprendþio, kuriuo pareiðkimas paliktas nenagrinëtas, ásiteisë-jimo dienos. Ieðkinio senaties terminas taip pat nenutraukiamas, jei-gu buvo atsisakyta priimti ieðkinio pareiðkimà arba ieðkovas ieðkinioatsisakë.

Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo

13

2004 m. sausio 19 d. nutartis, Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo priimta civilinëjebyloje Nr. 3K-3-44/2004.

14

2004 m. kovo 15 d. nutartis, Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo priimta civilinëjebyloje Nr. 3K-3-203/2004.

387


to momento, kai iðnyko aplinkybës, kurios buvo pagrindas ieðkiniosenaties terminà nutraukti. Jeigu ieðkinio senaties terminà nutraukëieðkinio pareiðkimas, tai ieðkinio senaties terminas prasideda ið naujonuo teismo sprendimo ásiteisëjimo dienos, jeigu ið ginèo teisinio san-tykio galima pareikðti tapatø reikalavimà. Iki senaties termino nu-traukimo praëjæs laikas á naujà terminà neáskaièiuojamas. Ieðkinio se-naties terminas gali bûti nutrauktas tik tuo atveju, jeigu jis dar nërapasibaigæs.

Ieškinio senaties termino sustabdymas. Ieðkinio senaties sustab-dymo pagrindai numatyti CK 1.129 straipsnyje. Ieðkinio senaties ter-minas sustabdomas: 1) jeigu pareikðti ieðkiná trukdë nepaprastas ávy-kis, kuriam tomis sàlygomis nebuvo galima uþkirsti kelio (nenugalimajëga); 2) jeigu Vyriausybë nustato, kad prievoliø vykdymas atideda-mas (moratoriumas); 3) jeigu ieðkovas arba atsakovas tarnauja Lietu-vos Respublikos kraðto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinëpadëtis; 4) jeigu neveiksniam arba ribotai veiksniam asmeniui nepa-skirtas globëjas arba rûpintojas; 5) jeigu prievolës ðalys yra sutuokti-niai; 6) jeigu prievolës ðalys yra globëjas ir globotinis, rûpintojas irrûpintinis; 7) jeigu prievolës ðalys yra tëvai ir nepilnameèiai jø vaikai;8) jeigu sustabdomas ástatymo arba kito teisës akto, reglamentuojan-èio ginèo santykius, veikimas.

Ieðkinio senaties terminas sustabdomas tik tuo atveju, jeigu nu-rodytos aplinkybës atsirado arba buvo paskutiniuosius ðeðis ieðkiniosenaties termino mënesius, o kai tas terminas yra trumpesnis negu ðeðimënesiai, – visà ieðkinio senaties laikà. Nuo tos dienos, kurià iðnykoaplinkybë, kuri buvo pagrindas ieðkinio senaties terminà sustabdyti,senaties terminas tæsiasi toliau. Ðiuo atveju likusi termino dalis pail-ginama iki ðeðiø mënesiø, o jeigu ieðkinio senaties terminas buvo trum-pesnis negu ðeði mënesiai, – iki viso ieškinio senaties termino (CK1.129 str. 2 ir 3 d.).

Apibendrinus galima išskirti ðias pagrindines ieškinio senatiesnuostatas:

1) ieðkinio senaties terminai reglamentuojami tik ástatymais;2) pasibaigus ieðkinio senaties terminui, iðnyksta tik teisë á pa-

þeistos teisës ieðkinio gynybà, o pati teisë ir teisë kreiptis áteismà teisminës gynybos iðlieka;

388


3) ieðkinio senatis gali bûti taikoma tik kitos ðalies reikalavimu;4) ieškinio senaties terminams taikomos specialios jø atnauji-

nimo, nutraukimo, sustabdymo taisyklës;5) ieðkinio senaties terminus nustatanèios teisës normos yra

imperatyvios ir senaties terminø ðaliø susitarimu pakeisti ne-galima;

6) ieðkinio senaties terminø skaièiavimo nepakeièia asmenø prie-volëje pasikeitimas

15

.

Ieðkinio senaties reglamentavimo naujovës 2000 metø Civilinia-

me kodekse. Palyginti su 1964 metø redakcijos Civiliniu kodeksu, nau-jajame CK ieðkinio senatis reglamentuojama iðsamiau ir aiðkiau. Gali-ma iðskirti ðias pagrindines ieškinio senaties reglamentavimo naujo-ves:

1) Jei kitos teisës ðakos (darbo, finansø ir pan.) nereglamentuojaieðkinio senaties, subsidiariai taikomos CK normos (CK 1.1 str.).

2) Iki 10 metø pailgintas bendrasis ieðkinio senaties terminas(CK 1.125 str. 1 d.).

3) Objektyviais kriterijais papildomai reglamentuojama ieški-nio senaties termino pradþia (CK1. 127 str. 2–5 d.).

4) Iðsamiau reglamentuotas ieðkinio senaties termino nutrauki-mas, t. y. kai ieðkinys paliktas nenagrinëtu dël ieðkovo kal-tës, atsisakoma priimti ieðkinio pareiðkimà arba ieškovasatsisako ieškinio (CK 1.130 str.).

Naujasis CK, pailgindamas bendrojo ieðkinio senaties terminotrukmæ, diferencijuodamas ðio termino trukmæ atsiþvelgiant á atskirøreikalavimø specifikà, nustatydamas naujus ieðkinio senaties terminøsustabdymo pagrindus, iðsamiau ir palankiau ieðkovui apibrëþdamasðiø terminø skaièiavimo taisykles juos nutraukus, nustatydamas iðimtisið bendrosios ieðkinio senaties terminø eigos pradþios taisyklës bei uþ-pildydamas kitas ðio instituto teisinio reguliavimo spragas, susiaurinoieðkinio senaties taikymo ribas ir suteikë pirmenybæ ne teisiniø santy-kiø stabilumui, o teisës gynimui nuo paþeidimø

16

.

15

Driukas A. Ieðkinio senaties taikymo problemos sprendþiant prievoliø ávykdymouþtikrinimo klausimus // Prievoliø ávykdymo uþtikrinimo teisinës problemos. Teminis straips-niø rinkinys. Vilnius: LTU Leidybos centras, 2001. P. 5–6.

16

Driukas A. Ieðkinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniaiaspektai // Jurisprudencija. 2003. Nr. 39(31). P. 99.

389



1. Terminø klasifikavimo kriterijai ir jø rûðys.2. Terminø skaièiavimo tvarka.3. Ieðkinio senaties sàvoka ir funkcijos.4. Ieðkinio senaties termino pasibaigimo reikðmë materiali-

niams ir procesiniams teisiniams santykiams.5. Ieškinio senaties termino pradþia.6. Bendrieji ir specialieji ieškinio senaties termino nutrauki-

mo pagrindai.7. Kuo skiriasi garantinis terminas nuo ieškinio senaties ter-

mino?8. Ar ieškinio senaties termino pasibaigimas yra pagrindas ne-

patenkinti ieškinio?9. Ar kreipimasis á skolininkà su reikalavimu ávykdyti prievolæ

nutraukia ieðkinio senaties termino eigà?10. Ar teismas kreditoriui praðant gali atnaujinti praleistà ieð-

kinio senaties terminà?11. Kaip skaièiuojamas ieðkinio senaties terminas delspinigiams

mokëti?12. Ar taikomas ieðkinio senaties terminas savininko reikalavi-

mams gràþinti ið jo pavogtà daiktà?13. Kokia tvarka stabdomas ieškinio senaties terminas?

390


391


ATSTOVAVIMAS

V SKYRIUS

392


Literatûra

1. Zweigert K., Kotz H. Lyginamosios teisës ávadas. Vilnius, 2001. 2. Cheeseman H. R. Business law: ethical, international & e-commerce

environment. 4ted. New Jersey, 2000.

3. Pakalniðkis V. Civilinës teisës paskaitos [interaktyvus]. Prieiga per inter-netà http://www. mruni. lt

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Kn. 2: Asmenys.Vilnius, 2002.

5. Rasmusen E. Agency law and contract formation. Social Science Rese-arch Network Electronic Library [interaktyvus]. March, 2001 [þiûrëta2003 m. rugpjûèio 7 d.]. Prieiga per internetà: http://papers. ssrn. com/paper. taf?abstact_id

6. Cohen G. M. The collusion problem in agency law. Social Science Rese-arch Network Electronic Library [interaktyvus]. January, 2000 [þiûrëta2003 m. rugpjûèio 7 d.]. Prieiga per internetà: http://papers. ssrn. com/paper. taf?abstact_id

8. Civilinë teisë. Atsakingasis redaktorius Staskonis V. ir kt. Kaunas: Vijus-ta, 1997.

9. Ãðàæäàíñêîå ïðàâî. Òîì 1./Ïîä ðåä. À. Ï. Ñåðãååâà, Þ. Ê. Òîëñòîãî.

Ìîñêâà, 2002.10. Åôôå Î. Ñ. Ñîâåòñêîå ãðàæäàíñêîå ïðàâî. Ìîñêâà, 1967.11. Áåëîâ Â. Í. Êîììåð÷åñêîå ïðåäñòàâèòåëüñòâî è àãåíòèðîâàíèå

(äîãîâîðû).12. Çàëåññêèé Â. Â. Îñíîâíûå èíñòèòóòû ãðàæäàíñêîãî ïðàâà

çàðóáåæíûõ ñòðàí.

13. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 86/653/EEB „Dël valstybiø nariøástatymø, susijusiø su nepriklausomais komerciniais atstovais, suderini-mo“.

14. Report on the Application of Article 17 of the Council Directive on theCoordination of the Laws of the Member States relating to Self-Employ-ed Commercial Agents (86/653/EEC), COM (96) 364.

15. Áðàãèíñêèé Ì. È., Âèòðÿíñêèé Â. Â. Äîãîâîðíîå ïðàâî. Ìîñêâà:

Ñòàòóò, 2004.

393


1 poskyris.ATSTOVAVIMO SAMPRATA

Civiliniø teisiniø santykiø dalyviai daþnai sudarinëja ávairius san-dorius ir atlieka teisinius veiksmus ne patys asmeniðkai, bet per kitusasmenis – atstovus. Taip elgiamasi tada, kai asmuo asmeniðkai to ne-gali padaryti dël ávairiø prieþasèiø: ligos, ilgalaikës komandiruotës,didelio uþimtumo, teisinio neiðprusimo, neveiksnumo. Atstovavimoinstitutas ypaè svarbus verslo santykiuose. Verslu uþsiimantis asmuodaþniausiai negali atlikti visko pats; jis privalo perduoti tam tikrasfunkcijas atstovams, todël atstovavimas yra viena ið pagrindiniø ámo-niø teisës temø. Iðplëtota darbo pasidalijimo sistema ir prekiø bei pa-slaugø pasidalijimas negalimi be atstovavimo. Fabrikantas, didmeni-ninkas, paslaugø teikëjas kreipiasi á pagalbinius asmenis, kurie „uþjá“, „jo sàskaita“, „jo ágaliojimu“, „jo interesais“ sudaro sandorius sutreèiaisiais asmenimis. Ðiø asmenø veikla visur remiasi ta paèia funkci-ja: jie tarpininkauja treèiajam asmeniui dalyvaujant komercinëje apy-vartoje, ir tai daro ágalioti treèiojo asmens.

1

Profesorius E. Rasmuse-nas pabrëþë, kad be atstovavimo neapsieinama në vienoje ið pagrindi-niø teisës ðakø: deliktinëje teisëje atstovavimas pasireiðkia per netie-sioginæ atsakomybæ (uþ dël treèiøjø asmenø kaltës padarytà þalà, pa-vyzdþiui, samdanèio darbuotojo asmens atsakomybë uþ þalà, atsiradu-sià dël jo darbuotojø kaltës), sutarèiø teisëje – per atstovus sudarytøsutarèiø galiojimo temà, o baudþiamojoje teisëje – per bendrininkavi-mo institutà bei kt.

2

Romënø teisëje atstovavimo sàvoka nebuvo þinoma. Profeso-riai K. Zweigertas ir H. Kotzas paþymi, kad atstovavimas yra teisinisstebuklas, kuris tapo ámanomas tik XVII ir XVIII amþiuose, kai pri-

1

Zweigert K., Kotz H. Lyginamosios teisës ávadas. Vilnius, 2001. P. 365.2

Rasmusen E. Agency law and contract formation. Social Science Research Net-

work Electronic Library [interaktyvus]. March, 2001 [þiûrëta 2003 m. rugpjûèio 7 d.].

Prieiga per internetà: http://papers. ssrn. com/paper. taf?abstact_id. P. 1.

V skyrius. ATSTOVAVIMAS

394


gimtinës teisës teorijos mokytojai iðplëtojo atstovavimo teisës sàvokas

naujai pagrásdami sutarèiø teisæ ðaliø autonomijos principu3

. Beje, ir

prof. E. Rasmusenas, ir prof. G. M. Cohenas teigia, kad atstovavimo

institutas, nepaisant savo svarbos, sulaukia nepakankamai mokslinin-

kø dëmesio ir daþniausiai nagrinëjamas kaip sutarèiø, deliktinës, ben-

droviø arba kitos teisës ðakos dalis, o ne kaip atskiras institutas, todël

trûksta nuoseklios ir iðsamios ðio „teisinio stebuklo“ mokslinës anali-

zës bei pagrindimo atsiþvelgiant á verslo formø pasikeitimus bei plëtrà

ðiuolaikinëje visuomenëje4

.

Atstovavimo instituto taikymas ne visada bûna paprastas ir aið-

kus. Neretai ginèai dël atstovavimo teisëtumo ir per atstovà sudarytø

sandoriø padariniø sprendþiami teismuose.

Atstovavimo sampratai atskleisti bûtina analizuoti

tris sàvokas,

sudaranèias triadà: atstovavimà – pavedimà – ágaliojimà5

. Labiausiai

paplitæs atstovavimo pagrindas yra sutartis (pvz., pavedimo ir kt.), sie-

janti atstovà ir atstovaujamàjá, todël ðios sutarties tikslas – padaryti

veikimà kito asmens vardu sutartinës prievolës dalyku, o ágaliojimas

iðduodamas siekiant patvirtinti atstovo ágaliojimus.

Pagrindinis bei iðskirtinis atstovavimo bruoþas, kurá mini dauge-

lis autoriø, yra tas, kad atstovavimas yra triðalis teisinis, atstovaujamo-

jo (angl. principal), atstovo (angl. agent) ir treèiojo asmens (angl. third

party) santykis6

. Atstovavimo santykiai skiriami á:

1) atstovavimo vidinius santykius – tai atstovo (ágaliotinio) ir at-

stovaujamojo (ágaliotojo) santykiai, kuriems bûdingas lojalumas ir ða-

liø tarpusavio pasitikëjimas bei pagarba interesams, dar civilinës tei-

sës doktrinoje priskiriamus fiduciariniams (pasitikëjimo)7 santykiams.

Atstovas privalo elgtis sàþiningai, ginti atstovaujamojo teises ir inte-

3


Cohen G. M. The collusion problem in agency law. Social Science Research

Network Electronic Library [interaktyvus]. January, 2000 [þiûrëta 2003 m. rugpjûèio 7 d.].Prieiga per internetà: http://papers. ssrn. com/paper. taf?abstact_id. P. 3.

5

Øåðåøåâñêèé È. Â. Ïðåäñòàâèòåëüñòâî. Ïîðó÷åíèå è äîâåðåííîñòè.

Êîìåíòàðèé ê ñò. 38–40, 251–275 Ãðàæäàíñêîãî êîäåêñà. Ìîñêâà, 1925.6

Cohen G. M. The collusion problem in agency law. Social Science Research

Network Electronic Library [interaktyvus]. January, 2000 [þiûrëta 2003 m. rugpjûèio 7 d.].Prieiga per internetà: http://papers. ssrn. com/paper. taf?abstact_id. P. 3.

7

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Kn. 2: Asmenys. Vilnius,

2002. P. 256.

395


resus, neveikti prieðingai atstovaujamojo interesams, o atstovaujama-

sis taip pat turi pareigà bendradarbiauti su jo pavedimà vykdanèiuatstovu, suteikti visà tam bûtinà informacijà, atlyginti pavedimo vyk-dymo iðlaidas, sumokëti atlyginimà (jeigu buvo atlyginamas pavedimovykdymas).

2) atstovavimo išorinius santykius – tai atstovo, veikianèio atsto-vaujamojo vardu, ir treèiøjø asmenø santykiai.

Taigi atstovavimas – tai teisinis santykis, kuriame vienas asmuo –

atstovas, veikdamas pagal sandorio, teismo sprendimo, ástatymo arba ad-

ministracinio akto suteiktas teises, atskleisdamas atstovavimo faktà suda-

ro kito asmens (atstovaujamojo) vardu sandorá (sandorius), kuris tiesio-

giai sukuria, pakeièia arba panaikina teises ir pareigas atstovaujamajam.


396


2 poskyris.ATSTOVAVIMO SANTYKIØ SUBJEKTAI

Atstovavimo teisiniuose santykiuose dalyvauja trys subjektai:1) atstovaujamasis; 2) atstovas; 3) tretieji asmenys.

Atstovaujamasis (ágaliotojas)

Tai asmuo, kurio vardu ir interesais atliekami tam tikri teisiniaiveiksmai, remiantis jo paties, ástatymo, teismo sprendimo arba admi-nistracinio akto suteiktomis teisëmis (CK 2. 132 str.). Paþymëtina, kadatstovaujamuoju gali bûti bet kuris civiliniø teisiniø santykiø subjek-tas – veiksnus ir neveiksnus, fizinis ir juridinis asmuo.

Atstovaujamasis privalo bendradarbiauti su atstovu, priimti vis-kà, kà ðis ávykdë pagal pavedimo sutartá, aprûpinti ágaliotiná priemo-nëmis, reikalingomis pavedimui vykdyti, atlyginti atstovo turëtas iðlai-das, susijusias su pavedimo vykdymu, sumokëti atstovui atlyginimà,iðskyrus atvejus, kai sutartis arba ástatymai numato, kad atstovaujamaneatlygintinai.

Atstovas (ágaliotinis)

Atstovu gali bûti ne kiekvienas civilinës teisës subjektas. Atsto-vu laikomas atstovaujamojo, ástatymo, teismo sprendimo arba admi-nistracinio akto ágaliotas asmuo, veikiantis atstovaujamojo vardu, in-teresais ir sàskaita. CK 2.132 straipsnio 3 dalis nustato, kad atstovaigali bûti veiksnûs fiziniai ir juridiniai asmenys. Taigi atstovams – fizi-niams asmenims bûtinas veiksnumas. Atstovai negali bûti teismo ne-veiksniais pripaþinti fiziniai asmenys, taip pat fiziniai asmenys, kuriøveiksnumas apribotas. Ástatymai gali numatyti atvejus, kai ir veiksnûsfiziniai asmenys negali bûti atstovais (pvz., CK 2.134 str., Advokatû-

ros ástatymo 25 str.)8

.

8

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Vilnius: Jus-

titia, 2002. P. 257.

397


Juridiniø asmenø galimybë bûti atstovais priklauso nuo jø sta-tuso. Privatieji juridiniai asmenys gali turëti ir ágyti bet kokias civilinesteises ir pareigas, áskaitant ir teisæ bûti atstovais. Vienintelë iðimtis –tos teisës, kurioms atsirasti reikia tokiø fizinio asmens savybiø kaiplytis, amþius ir giminystë. Vieðiesiems juridiniams asmenims bûdingasspecialusis teisnumas, todël jie gali bûti atstovai tik tuo atveju, jeigutai neprieðtarauja jø steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.

Atstovo pareigos. Atstovavimo santykiai atsiranda iš sutarties, oatstovo pareigos daþniausiai yra apibrëþtos sutartimi, taèiau ir CK (pvz.,CK 6.760 str.), ir teisës teorija taip pat iðskiria bendràsias atstovo pa-reigas, jeigu jø nepakeièia arba nepanaikina sutartis. Ðios pareigoskyla ið pasitikëjimo ir konfidencialumo, kurie yra atstovavimo santy-kiø pagrindas. Atkreiptinas dëmesys á tai, kad fiduciarinës pareigosbûdingos atstovui net jei atstovavimas yra neatlygintinis. Taigi iðski-riamos ðios bendrosios atstovo pareigos atstovaujamajam:

1) lojalumo pareiga. Tai reiškia, kad atstovas veikia atstovauja-mojo interesais ir turi vengti interesø konflikto, pavyzdþiui,sudarinëti sandorius su savimi arba artimais giminaièiais. At-stovui taip pat draudþiama konkuruoti su atstovaujamuojuarba bûti abiejø sandorio ðaliø atstovu tuo paèiu metu. Kitavertus, atstovas negali atskleisti arba naudoti konfidencia-lios informacijos, gautos esant atstovavimo santykiø daly-viu.

2) pareiga laikytis atstovaujamojo nurodymø. Atstovas veikia at-stovaujamojo interesais, todël privalo laikytis protingø irsàþiningø atstovaujamojo nurodymø, taèiau tai nereiðkia,kad atstovas privalo laikytis neteisëtø arba neetiðkø nuro-dymø. Kita vertus, atstovas turi pareigà tiksliai iðsiaiðkintinurodymus, jei jie yra dviprasmiai, neaiðkûs arba klaidinan-tys.

3) pareiga veikti apdairiai ir kompetentingai, t. y. kaip vidutinið-kai apdairus ir protingas asmuo. Jeigu tai yra atstovavimas,teikdamas tam tikras atlygintines paslaugas (audito, teisi-nes, vadybos, kt.), atstovas privalo laikytis atitinkamos pro-fesijos standartø ir praktikos. Daþniausiai atlygintinio at-stovavimo atveju keliami aukštesni aptariamos pareigos stan-dartai, nei neatlygintinio atstovavimo.


398


4) pareiga informuoti. Atstovas privalo nedelsdamas informuoti

atstovaujamàjá visais svarbiais klausimais, susijusiais su pa-

vedimo vykdymu.

5) pareiga pateikti ataskaità bei perduoti viskà, kà gavo vykdyda-

mas pavedimà. Atstovo pareiga atsiskaityti uþ atliktus veiks-

mus atsiranda ið atstovavimo santykiø, o pareigos turinys,

atsiskaitymo tvarka ir sàlygos priklauso nuo pavestø atlikti

veiksmø9

.

Visà turtà, pinigus ir visa kita, kà gavo vykdyda-

mas pavedimà, atstovas privalo perduoti atstovaujamajam.

Be to, atstovaujamojo perduotas turtas bei lëðos privalo bûti

laikomos atskirai nuo atstovo turto.

Tretieji asmenys

Treèia subjektø, dalyvaujanèiø atstovavimo teisiniuose santykiuo-

se, grupë – tretieji asmenys. Tai asmenys, su kuriais atstovas atstovau-

jamojo vardu ir interesais sudarinëja sandorius arba atlieka kitus juri-

dinæ reikðmæ turinèius veiksmus10

. Atsiranda treèiøjø asmenø ir at-

stovaujamojo teisinis santykis dël atstovo veiksmø. Treèiaisiais asme-

nimis atstovavimo santykiuose gali bûti bet kuris civiliniø teisiniø san-

tykiø subjektas.

Pagal CK 2. 132 straipsnio 2 dalá atstovavimas atsiranda pagal

sandorá, ástatymà, teismo sprendimà arba administraciná aktà. Atsi-

þvelgiant á tai, kuo remiantis atstovui suteikiamos teisës veikti atsto-

vaujamojo vardu ir interesais, civilinës teisës doktrinoje skiriamos dvi

atstovavimo rûðys:

1) Savanoriškas (sutartinis) atstovavimas; atsiranda tada, kai at-

stovaujamasis, savanoriðkai iðreikðdamas savo valià, suteikia

teises atstovui pagal sandorá (pvz., pavedimo, darbo, jung-

tinës veiklos sutartis), o atstovui suteikiamos teisës apibrë-

þiamos ágaliojime (CK 2.137 str.) arba sutartyje.

2) Bûtinasis atstovavimas (atstovavimas pagal ástatymà) – atsto-

vavimo teisinis santykis ir atstovo ágaliojimai atsiranda ne-

9

LAT CBS teisëjø kolegijos 2004m. rugsëjo 6 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3K-

3-425/2004.10

Civilinë teisë. Kaunas: Vijusta, 1997. P. 208.

399


priklausomai nuo atstovaujamojo valios. Daþnai tokie san-

tykiai susiklosto tada, kai atstovaujamasis yra neveiksnus as-

muo, atstovaujamojo interesais veikia ne atstovaujamojo pa-

sirinktas atstovas, bet ástatymo nustatyta tvarka paskirtas at-

stovas. Taip atstovavimo santykiai papildo fiziniø asmenø

veiksnumo deficità, ir neveiksnûs arba ribotai veiksnûs as-

menys átraukiami á civilinius teisinius santykius. Bûtinasis

atstovavimas yra tada, kai tai numato ástatymas (pvz., tëvai

yra savo nepilnameèiø vaikø atstovai pagal ástatymà, iðsky-

rus tëvus, pripaþintus neveiksniais teismo sprendimu (CK

3.157 str.), vaiko globëjas (rûpintojas) yra vaiko atstovas pa-

gal ástatymà (CK 3.240 str., 3.272 str.), arba esant teismo

sprendimui (pvz., teismas, pripaþinæs asmená neveiksniu ar

ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti jo globëjà arba

rûpintojà (CK 3.242 str.), arba remiantis administraciniu aktu

(pvz., savivaldybës (mero) sprendimu, potvarkiu, kuriuo as-

muo skiriamas nepilnameèio laikinuoju globëju (rûpintoju)

(CK 3.262 str.).

Per atstovus leidþiama sudaryti visus sandorius, iðskyrus tuos,

kuriuos dël jø pobûdþio arba ástatymø reikalavimo civilinës teisës sub-

jektai gali sudaryti tik asmeniðkai, pavyzdþiui, testamentà, santuokà.


1 pav. Atstovo ir atstovaujamojo santykis

Sandoris su treèiuoju asmeniu

atstovaujamojo vardu

Atstovavimo sandoris

arba kitas pagrindas

Atstovaujamasis

Atstovas

Atstovaujamojo

ásipareigojimai

vykdyti sandorá

Treèiasis asmuo

400


Atstovavimà reikia skirti nuo panaðiø santykiø. CK 2.132 straips-nio 4 dalyje nustatyta, kad atstovais nelaikomi asmenys, kurie veikiasavo vardu dël kito asmens interesø. Prie tokiø asmenø priskiriamikomisionieriai, distributoriai (CK 6.796 str.), patikëtiniai (CK 6.953,6.955 str.), turto administratoriai ir kt. Nëra atstovavimo ir tada, kaiasmuo pasiraðo sandorá uþ kità asmená (CK 1.76 str. 1 d.). Pagrindiniaikriterijai, atribojantys atstovavimo santykius nuo panaðiø, yra ðie:

1) atstovas veikia kito asmens vardu, nors yra savarankiðkas va-lios reiðkëjas, todël tais atvejais, kai asmenys (1) veikia savovardu, nors ir kito asmens interesais (komisionierius, platin-tojas, kuris platina gamintojo prekes (paslaugas) ar patikë-tinis, veikiantis turto patikëjimo sutarties pagrindu, sudarosandorius savo vardu) arba (2) tarpininkauja, ðalina kliûtissudaryti sandoriams, bet valià sudarydamos sandorá pareiðkiapaèios ðalys (prekybos tarpininkas tik derasi iki sutarties pa-siraðymo, rûpintojo sutikimas ribotai veiksnaus asmens san-doriui, sandorio pasiraðymas uþ asmená, turintá fizinæ nega-lià), jie nelaikomi atstovais.

2) atstovas atlieka juridinius veiksmus (sandorius), todël part-neriø paieðka, tarpininkavimas, derybos nelaikytinos atsto-vavimo santykiais, nes ðie veiksmai lemia tik bûsimos ðaliøsutarties sudarymà, bet nesusieja ðaliø teisëmis ir pareigo-mis.

Diskutuotinas dalykas yra tai, ar juridinio asmens organo veiks-mai, kai jis juridinio asmens vardu sudaro sandorius, yra atstovavi-mas

11

. Šios diskusijos praktinë reikðmë yra nustatyti, ar galima taikyti

CK atstovavimo instituto normas ámonës ir jos vadovo bei kitø organøsantykiams. CK antrosios knygos 2. 132 straipsnio komentare teigia-ma, kad ið tam tikrø juridiná asmená ir jo organø narius siejanèiø san-

11

LAT CBS teisëjø kolegijos 2002 m. lapkrièio 25 d. nutartis civilinëje byloje Nr.3K-3-1457/2002. LAT teismas ðioje nutartyje konstatavo, kad CK 2. 134 straipsnio 2 dalyje

nustatytas apribojimas sudaryti sandorá su paèiu savimi netaikomas tada, kai asmuo veikia

kaip atstovas pagal ástatymà. Atsakovas ginèijamà sandorá sudarë su bendrove bûdamas ðios

bendrovës generaliniu direktoriumi, kuris pagal Akciniø bendroviø ástatymo 29 straipsnio

10 dalá turëjo teisæ sudaryti sandorius ámonës vardu. Atsakovas, sudarydamas ginèo sandorá,

veikë kaip ieðkovo atstovas pagal ástatymà, todël reikalavimas pripaþinti panaudos sandoránegaliojanèiu buvo atmestas.

401


tykiø poþymiø galima daryti iðvadà, kad juridiná asmená ir jo organàsieja civiliniai atstovavimo santykiai: „Juridiná asmená ir jo organà sie-ja pasitikëjimo santykiai: juridinio asmens organo narys juridinio as-mens ir kitø juridinio asmens organø nariø atþvilgiu turi veikti sàþi-ningai ir protingai, bûti lojalus juridiniam asmeniui, vengti savo as-meniniø ir juridinio asmens interesø konflikto, nenaudoti juridinioasmens turto savo ar treèiøjø asmenø naudai be juridinio asmens da-lyviø sutikimo“

12

. Juridinio asmens organø paskirtá reglamentuoja Ci-

vilinis kodeksas. Pagal CK 2.81 straipsná juridiniai asmenys ágyja civili-nes teises, prisiima civilines pareigas ir jas ágyvendina per savo orga-nus. Ði norma tiesiog apibrëþia, kad juridinio asmens organai vykdojuridinio asmens atstovavimo funkcijà ex officio – be atskiro ágaliojimo.Atstovavimo funkcija juridiniø asmenø doktrinoje vadinama iðorinejuridinio asmens organo funkcija, ir juridinio asmens organo veiksmaiprilyginami paties juridinio asmens veiksmams

13

. Pats „atstovavimo“termino vartojimas juridinio asmens organo veiklos kontekste yra dvi-prasmiškas, nes faktas, kad juridinio asmens organas veikia juridinioasmens vardu, nesuteikia pagrindo teigti, kad jis yra jo atstovas tradi-cine atstovavimo instituto prasme. Juridinio asmens organo veikla –tai paties juridinio asmens valios raiðka papildomai savo funkcijø ne-priskiriant ágaliotiniui. Atstovavimo instituto normos, jei ir gali bûtitaikomos ðiems santykiams, tai tik mutatis mutandis. Reikia pripaþin-ti, kad lietuviškoje jurisprudencijoje nëra skiriama pakankamai dë-mesio juridinio asmens organo teisiniam statusui, o juridinio asmensatstovavimo institutas daþnai tapatinamas su tradiciniu atstovavimu

14

. Tik sistemiðkai analizuodami juridinio asmens sandoriø negaliojimopagrindus randame, kad atstovavimo institutas tikràja to þodþio pras-me ir juridinio asmens organo atstovavimo institutas atskirti. Ðiuo


12

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Kn. 2: Asmenys. Vilnius,

2002. P. 259.13

Ãðàæäàíñêîå ïðàâî. Òîì 1. / Ïîä ðåä. À. Ï. Ñåðãååâà, Þ. Ê. Òîëñòîãî.

Ìîñêâà, 2002. C. 133.14

„Juridiná asmená ir jo organà sieja pasitikëjimo santykiai: juridinio asmens organo

narys juridinio asmens ir kitø juridinio asmens organø nariø atþvilgiu turi veikti sàþiningai ir

protingai, bûti lojalus juridiniam asmeniui, vengti savo asmeniniø ir juridinio asmens inte-resø konflikto, nenaudoti juridinio asmens turto savo ar treèiøjø asmenø naudai be juridi-

nio asmens dalyviø sutikimo“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji

knyga. Asmenys. Pirmasis leidimas. 2002. P. 259.

402


atveju ástatymø leidëjas vartoja dvi sàvokas: „atstovo ágaliojimø virði-jimas ir „juridinio asmens organo kompetencijos viršijimas“ (CK 1.82,1.92 str.). Atstovavimo vidiniuose santykiuose turëtø dalyvauti bentdvi ðalys: atstovaujamasis ir atstovas, ðiuo atveju – juridinis asmuo ir

jo organas yra tas pats asmuo15

, taigi juridinio asmens organai, áskai-

tant ir vadovà, nëra savarankiðki teisiniø santykiø dalyviai. Jie yra ju-ridinio asmens dalis, todël juridinio asmens organui paþeidus savokompetencijà, negali bûti taikoma taisyklë dël ágaliojimus virðijusioatstovo sudarytø sandoriø negaliojimo (CK 1.92).

Atstovo ir atstovaujamojo interesø konfliktas

Viena ið pagrindiniø atstovo pareigø atstovaujamajam veikti tikatstovaujamojo interesais, nes atstovaujamàjá ir atstovà sieja pasitikë-jimas. Prieðingu atveju kyla interesø konfliktas, kurio sprendimà pa-teikia CK 2.135 straipsnio 1 dalis: jeigu atstovas, paþeisdamas suteik-tas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieðtaraujantá sandorá,toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali bûti pripaþintas nega-liojanèiu, jeigu treèiasis asmuo apie toká interesø konfliktà þinojo ar-ba turëjo þinoti. Ði norma taip aiðkinama ir teismø praktikoje

16

.CK 2.134 straipsnis taip pat numato atstovo teisiø sudaryti san-

dorius apribojimus. Minëtas straipsnis numato, kad atstovas atsto-vaujamojo vardu negali sudaryti sandoriø, nes tokie sandoriai galibûti atstovaujamojo nuginèijami teisme:

1) su paèiu savimi (t. y. bûti kita sandorio ðalimi ir kartu atsto-vauti atstovaujamajam);

2) su asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra (t. y. bûti abiejøsandorio ðaliø atstovas ir veikti jø vardu), iðskyrus CK 2.135straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus: a) kai vykdoma prievo-lë; b) kai abi sandorio ðalys aiðkiai iðreiðkia savo valià, kadatstovas veiktø dël jø abiejø interesø;

15

Anot O. S. Joffe: „Juridinio asmens organo veiksmai yra paties juridinio asmens

veiksmai, o ne jo atstovo“. Éîôôå Î. Ñ. Ñîâåòñêîå ãðàæäàíñêîå ïðàâî. Ìîñêâà,

1967. Ñ. 204.16

LAT CBS teisëjø kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3K-3-3 5 3/2002. LAT teisëjø kolegija pabrëþë, kad esminis atstovavimo santykiø poþymis

yra jø fiduciarinis pobûdis, t. y. ðie santykiai grindþiami ðaliø abipusiu pasitikëjimu, atstovo

lojalumu atstovaujamajam, kruopðèiu atstovaujamojo nurodymø vykdymu.

403


3) su savo sutuoktiniu (taip pat ir sugyventiniu, su kuriuo, áre-gistravæ savo partnerystæ, bendrai gyvena ne maþiau kaip 1metus neáregistravæ santuokos (CK 3. 229 str.);

4) su savo tëvais (ne tik su tëvais pagal kilmæ, bet ir átëviais);5) su savo vaikais (ne tik su vaikais pagal kilmæ, bet ir ávaikiais);6) su kitais artimais giminaièiais, t. y. tiesiosios linijos giminai-

èiais iki antrojo laipsnio imtinai (tëvai ir vaikai, seneliai irvaikaièiai) ir ðoninës linijos antrojo laipsnio giminaièiais (bro-liai ir seserys) (CK 3. 135 str.).

Be to, CK 2. 134 straipsnio 3 dalis nustato, kad atstovas negali

atstovaujamojo vardu sudaryti tokio sandorio, kurio sudaryti neturi

teisës pats atstovaujamasis.


404


3 poskyris.ATSTOVAVIMO RÛÐYS

Pagal tai, kaip tretysis asmuo suvokia sudaràs sandorá su atstovu,iðskirtinos ðios atstovavimo rûðys: 1) atskleistas atstovavimas; 2) neat-skleistas atstovavimas; 3) numanomas atstovavimas; 4) tariamas atsto-vavimas.

Atstovavimo atskleidimas. Lietuvos CK nustatyta, kad atsto-vas, veikdamas atstovaujamojo interesais, turi atskleisti atstovavimofaktà bei veikti ágaliotojo vardu (CK 2.133 str. 1 d.). Ið reikalavimo,kad sandorá su treèiuoju asmeniu ágaliotinis bûtø sudaræs ágaliotojo„vardu“ iðplaukia, kad sandoris ágaliotojui nesukelia teisiniø padari-niø, jeigu ágaliotinis, nors ir laikydamasis savo ágaliojimo, veikë neágaliotojo vardu. Ðis apribojimas bendrosios teisës sistemoje netaiko-mas. Tai, kad kontinente skiriamas veikimas „savo vardu“ ir „kito var-du“, Anglijos teisininkui truputá neáprasta, ir jam neaiðku, kodël ága-liotinio veiksmai tik pirmuoju atveju ágaliotiniui gali sukurti teises irpareigas. Prieðingai, kontinente veikimà savo vardu linkstama grieþtaiskirti nuo veikimo svetimo vardu

17

.

Lietuvos CK taip pat numato, kad

jeigu atstovas, sudarydamas sandorá, neinformuoja, kad jis veikia at-stovaujamojo vardu ir interesais, tai ið sandorio teisës ir pareigos atsi-randa atstovaujamajam tik tuo atveju, (1) kai kita sandorio ðalis pagaljo sudarymo aplinkybes turëjo suprasti, kad sandorá sudaro su atsto-vu, arba (2) kai tai ðaliai jokios reikðmës asmuo, su kuriuo sudaromassandoris, neturëjo. Toks atstovavimas vadinamas neatskleistu (netie-sioginiu) atstovavimu.

Kai kurie teisininkai abejoja, ar ið tiesø yra pagrásta grieþtaiskirti veikimà svetimo vardu nuo veikimo savo vardu

18

. Bendrosios tei-sës poþiûriu abiem atvejais kalbama apie tà paèià reikalo esmæ, bûtentapie tai, kad kaþkas kito ágaliojimu ir interesais palaiko prievolinius

17

Zweigert K., Kotz H. Lyginamosios teisës ávadas. Vilnius, 2001. P. 365–366, 369–373.18

Ten pat.

405


santykius su treèiuoju asmeniu. Jeigu kas nors prekeivá meno dirbi-niais ágaliojo ágyti tam tikrà paveikslà ið treèiojo asmens, abi ðalys sie-kia, kad ágaliotojas bûtø paveikslo savininkas, ir tikslas pasiekiamasnepriklausomai nuo to, ar treèiajam asmeniui buvo nurodyta, kadprekeivis veikia uþ ágaliotojà. Taigi ekonominiu poþiûriu veikimas savovardu ir veikimas svetimo vardu neturi reikðmës

19

. Komercinio atstova-

vimo teisinis reguliavimas ið esmës parodo bendrosios ir kontinentinësteisës tradicijø integravimà, nes prekybos agentas laikomas atstovu.

Numanomas atstovavimas. CK 2.133 straipsnio 2 dalis nustato,kad atstovo teisës taip pat gali bûti suprantamos ið aplinkybiø, kurio-mis atstovas veikia (pardavëjas maþmeninëje prekyboje, kasininkas irpan.). Tai numanomas atstovavimas. Jeigu asmuo savo elgesiu davë rim-tà pagrindà tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrë kità asmenásavo atstovu, tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriaiyra privalomi atstovaujamajam. Taigi numanomo atstovavimo atvejureikia nustatyti aplinkybes, leidþianèias treèiajam asmeniui protingaimanyti, kad sandoris sudaromas su atstovu.

Tariamas atstovavimas. CK 2.133 straipsnio 9 dalis nustato, kadjeigu atstovas veikë virðydamas savo teises, taèiau taip, kad treèiasisasmuo turëjo rimtà pagrindà manyti, kad sudaro sandorá su tokià tei-sæ turinèiu atstovu, sandoris atstovaujamajam privalomas, iðskyrus at-vejus, kai kita sandorio ðalis þinojo arba turëjo þinoti, kad atstovasvirðija savo teises. Ši nuostata skirta tariamam atstovavimui, t. y. kaiatstovas veikë viršydamas savo teises, treèiasis asmuo turëjo pagrindomanyti sudaræs sandorá su kito asmens atstovu, ágaliotu veikti jo vardu.Tariamo atstovavimo atvejais bûtina tikrinti, ar atstovaujamojo veiksmaibuvo tokie, kad protingas þmogus analogiðkoje situacijoje patikëtø esantatstovavimo santykius, t. y. turi bûti aiðkinamasi, ar buvo objektyviø ap-linkybiø, leidþianèiø asmená laikyti kito asmens atstovu

20

.

Atstovavimas patvirtinus. Kai sandorá kito asmens vardu suda-ro asmuo, neturintis tam teisës, toks sandoris sukelia teisiniø padari-niø atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis toká sandorá patvir-tina. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galià, t. y. laiko-


19


Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Vilnius:

Justitia, 2002. P. 266.

406


ma, kad jis galioja nuo sudarymo21

. Kita vertus, kita sandorio šalis

(tretysis asmuo) sandorio gali atsisakyti, kol atstovaujamasis sandorionepatvirtino, iðskyrus atvejus, kai kita sandorio ðalis sandorio sudary-mo metu buvo nesàþininga, t. y. þinojo arba turëjo þinoti, kad sudarosandorá su neágaliotu asmeniu.

21

LAT CBS teisëjø kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3K-

3- 252/2003.

407


4 poskyris.ÁGALIOJIMAS

Ágaliojimas yra vienaðalis raðytinës formos sandoris, iðreiðkiantisatstovaujamojo asmens valià dël numatomo per atstovà sudaryti san-dorio turinio ir iðdavus já atstovui suteikia jam teisæ veikti atstovauja-mojo vardu santykiuose su treèiaisiais asmenimis. Kitaip nei sutarti-nio atstovavimo atveju, kurio atsiradimo pagrindas visada yra dviejøasmenø valios iðreiðkimas, t. y. dviðalis sandoris (pvz., pagal pavedimosutartá), pats ágaliojimas yra vienaðalis sandoris. Tai reiðkia, kad ága-liojimui sudaryti pakanka vieno asmens – atstovaujamojo (ágaliotojo)pareikðtos valios, o atstovo sutikimo nereikia. Tiesa, atstovas (ágalio-tinis) turi teisæ atsisakyti ágaliojimo. Ágaliojimas gali bûti iðduodamasir esant pavedimo sutarèiai, ir jos nesant. Jis gali bûti duodamas vienoarba keliø asmenø vardu (t. y. gali bûti keli ágaliotojai arba keli ágalio-tiniai), ir fiziniams, ir juridiniams asmenims. Jo negalima sudaryti peratstovà. Ágaliojimui taikomos sandoriø bendrosios normos. Iðdavæs ága-liojimà atstovaujamasis vadinamas ágaliotoju, o gavæs ágaliojimà at-stovas – ágaliotiniu. Atstovui suteiktas teises gali patvirtinti tik ágalio-jimo originalas arba jo dublikatas. Pasibaigus ágaliojimo terminui arbapanaikinus jo galiojimà prieð terminà, atstovas privalo gràþinti ágalio-jimà atstovaujamajam arba jo teisiø perëmëjams.

Ágaliojimo rûðys

Priklausomai nuo ágaliojime iðdëstytø ágaliojimø apimties ir tu-rinio, skiriami:

1) vienkartinis ágaliojimas – iðduodamas vienam konkreèiamveiksmui atlikti arba konkreèiam sandoriui sudaryti (pvz.,siuntiniui gauti);

2) specialusis ágaliojimas – iðduodamas keliems teisiniams tamtikros srities veiksmams atlikti arba vienarûðiams sandoriamssudaryti (pvz., atstovauti teisme);


408


3) generalinis (bendrasis) ágaliojimas – iðduodamas ávairiems san-doriams sudaryti ir kitiems veiksmams atlikti (pvz., ágalioto-jo turtui valdyti)

22

.

CK 2.137 straipsnio 2 dalyje grieþtai nustatyta, kad atstovas,kurio teisës ágaliojime nëra apibrëþtos, turi teisæ atlikti tik tuos veiks-mus, kuriø reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams iðsau-goti bei turto prieþiûrai atlikti.

Pagal tai, ar apibrëþtas ágaliojimo terminas, ágaliojimai skirsto-mi á terminuotus ir neterminuotus ágaliojimus.

Pagal ágaliojimo veikimo teritorijà ágaliojimai skirstomi á ágalio-jimus veiksmams uþsienyje ir Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pagal tai, ar ágaliotinis turi teisæ laisvai atsisakyti ágaliojimo,skiriami atðaukiami ir neatðaukiami ágaliojimai. Pagal bendrà taisyklæjeigu ágaliojimas yra atðaukiamas, tai ir ágaliotinis turi teisæ bet kadapanaikinti ágaliojimà, ir ágaliotojas turi teisæ bet kada ágaliojimo atsi-sakyti.

Ágaliojimo patvirtinimas

Ágaliojimu laikomas raðytinis dokumentas, ágaliotojo duodamaságaliotiniui atstovauti ágaliotojui nustatant ir palaikant santykius sutreèiaisiais asmenimis. Notarine tvarka tvirtinami ðie ágaliojimai: 1) ága-liojimas sudaryti sandorius, kuriems bûtina notarinë forma; 2) ágalioji-mas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais as-menimis; 3) ágaliojimas, kurá fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtuivaldyti, juo naudotis arba disponuoti. Notaro patvirtintiems prilygi-nami: 1) kariø ágaliojimai, patvirtinti kariniø daliniø, junginiø, karoástaigø ir mokyklø vadø (virðininkø); 2) asmenø, esanèiø laisvës atëmi-mo vietose, ágaliojimai, patvirtinti laisvës atëmimo vietø vadovø; 3)asmenø, esanèiø tolimojo plaukiojimo metu jûrø laivuose, plaukiojan-èiuose su Lietuvos valstybës vëliava, patvirtinti tø laivø kapitonø. Juri-dinio asmens duodamà ágaliojimà pasiraðo jo vadovas ir ant ágaliojimodedamas to juridinio asmens antspaudas, jeigu jis antspaudà privalo tu-rëti. CK 2.139 straipsnis numato supaprastintà ágaliojimo patvirtinimà,t. y galiojimà, kurá fizinis asmuo duoda korespondencijai (konkreèiai –siunèiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo uþmokesèiui

22

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Vilnius:

Justitia, 2002. P. 274.

409


ir kitoms su darbo santykiais susijusioms iðmokoms, pensijoms, paðalpoms,stipendijoms gauti. Toká ágaliojimà gali patvirtinti organizacija, kuriojefizinis asmuo dirba arba mokosi, daugiabuèiø namø savininkø bendri-jos, kurios name gyvena asmuo, pirmininkas arba esanèio tolimajameplaukiojime jûrø laivo kapitonas. Be to, CK 1.65 straipsnis numatovieðuosius ágaliojimus, kurie išduodami viešu skelbimu.

Ágaliojimo terminas

2000 metø CK, kitaip nei 1964 metø CK, nenustato maksima-laus ágaliojimo termino, taèiau CK 2.142 straipsnis nustato, kad ága-liojimas, kuriame galiojimo terminas nenurodytas, galioja vieneriusmetus nuo jo sudarymo dienos. Iðimtis ið ðios taisyklës yra notaro pa-tvirtintas veiksmams atlikti uþsienyje skirtas ágaliojimas, kuris galioja,kol já panaikina ágaliojimà iðdavæs asmuo. Ágaliojimas, kuriame nenu-rodyta sudarymo data, negalioja, nes ágaliojimo terminas, jeigu jisnenurodytas ágaliojime, skaièiuojamas nuo ágaliojimo sudarymo die-nos. Ágaliojimo terminas yra naikinamasis.

Perágaliojimas

Ágaliotinis turi pats atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis ága-liotas. Jis gali perágalioti juos atlikti kità asmená tik tuo atveju, kaijam tokià teisæ suteikia gautasis ágaliojimas arba kai jis dël susidariusiøaplinkybiø priverstas tai padaryti, kad apsaugotø ágaliotojo interesus.Ágaliotinis, perdavæs ágaliojimus kitam asmeniui, turi apie tai praneðtiágaliotojui ir pateikti jam reikiamus duomenis apie tà asmená. Jeiguágaliotinis ðios pareigos neávykdo, jis atsako uþ to asmens, kuriam per-davë ágaliojimus, veiksmus kaip uþ savo veiksmus. Perágaliotas asmuoturi tokias paèias teises ir pareigas, kaip ir atstovas tiek atstovaujama-jam, tiek tretiesiems asmenims.


410


5 poskyris.KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS IR PROKÛRA

Viena ið atstovavimo rûðiø yra komercinis atstovavimas. Komer-cinio atstovavimo teisinius santykius reguliuoja ne tik Civilinis kodek-sas, bet ir Europos Bendrijos Tarybos direktyva 86/653/EEB „Dël vals-tybiø nariø ástatymø, susijusiø su nepriklausomais komerciniais atsto-vais, suderinimo“. Lietuvoje komercinis atstovavimas vykdomas perprekybos agentus (2.152 str.). Prekybos agentas yra áregistravæs ámonæverslininkas, nuolat tarpininkaujantis kitiems verslininkams sudarantsandorius arba tokius sandorius sudarinëjantis jø vardu.

Komercinis atstovavimas skiriasi nuo paprastojo atstovavimo šiaispoþymiais:

1. Ið prekybos agento apibûdinimo matyti, kad prekybos agen-tas atlieka dviejø rûðiø funkcijas: 1) tarpininkauja atstovau-jamajam sudarant sutartis; 2) sudaro sutartis savo arba at-stovaujamojo vardu. Tai reiðkia, kad komercinio atstovavi-mo sutarties tikslas gali bûti ne tik juridiniai veiksmai (pvz.,sandoriø sudarymas), kurie sukuria, pakeièia arba panaikinaatstovaujamojo teises ir pareigas (CK 2.133 str. 1 d.), bet irfaktiniai veiksmai: sutarèiø rengimas, dalyvavimas derybose,galimø partneriø ieðkojimas. Atstovavimo tikslas visais atve-jais yra juridiniai veiksmai, nors ðio tikslo siekimas gali apim-ti ir faktiniø veiksmø atlikimà.

2. Komercinis atstovavimas yra profesinë veikla (verslas), todëljai bûdingas tæstinumas bei nuolatinis pobûdis, tuo tarpupaprastasis atstovavimas neretai yra vienkartinis, atsitiktinis,kuriuo siekiama atlikti vienà arba kelis juridinius veiksmus.

3. Atlygintinumas. Komercinio atstovavimo sutarties šalys yraverslininkai, todël sutartyje bûtina numatyti prekybos agen-to atlyginimo formà, dydá, mokëjimo tvarkà ir kt. Paprastasisatstovavimas daþnai bûna neatlygintinis.

4. Nors civiliniams teisiniams santykiams bûdingas ðaliø lygia-teisiðkumas, komercinio atstovavimo santykiuose galima

411


áþvelgti administravimo elementø: 1) agentas privalo sàþinin-gai ir rûpestingai vykdyti atstovaujamo nurodymus (CK2. 156str. 1 p.); 2) atstovaujamasis privalo aprûpinti agentà visaisreikalingais dokumentais ir informacija, t. y. sudaryti sàly-gas, kad atstovas galëtø tinkamai vykdyti savo pareigas (LRCK 2.157 str. 1p.); 3) agentas gauna atlyginimà uþ ávykdytàpavedimà (LR CK 2.157 str. 4 p.); 4) agentas privalo pateiktiatstovaujamajam ataskaità apie savo veiklà, finansinius ir ki-tus dokumentus (LR CK 2.156 str. 2 p.). Tuo ðie santykiaipanaðûs á darbo santykius. Neatsitiktinai kai kuriose ðalyse,pavyzdþiui, Belgijoje, atstovaujamojo ir atstovo – juridinioasmens – santykiai áforminami komercinio atstovavimo su-tartimi, o su agentu – fiziniu asmeniu – darbo sutartimi

23

.

5. Prekybos agentas savo funkcijas atlieka pagal pavedimo su-tartá. Atskiro ágaliojimo jam nereikia.

Prekybos agento teisës ir pareigos

Lietuvoje prekybos agentas su atstovaujamuoju nesudaro dar-bo sutarties. Jis yra nepriklausomas asmuo, ir komercinis atstovavimasyra pagrindinë ûkinë veikla, kuria jis uþsiima. Prekybos agento teisësir pareigos gali bûti áformintos raðtu arba þodþiu, taèiau agento arbaatstovaujamojo reikalavimu jø sutartis privalo bûti sudaryta raðtu. Pre-kybos agentas privalo:

1) savo pareigas vykdyti sàþiningai ir rûpestingai. Kita vertus,atstovaujamasis turi uþtikrinti sàlygas, bûtinas prekybos agen-tui sëkmingai vykdyti savo veiklà;

2) reguliariai praneðti atstovaujamajam apie sudaromas sutartis

ir teikti kità informacijà, susijusià su verslu, taèiau CK nenu-mato, kaip daþnai turi bûti pateikiamos ataskaitos, ir lei-dþia ðalims susitarti dël jø pateikimo terminø;

3) saugoti atstovaujamojo komercines paslaptis; paþeidæs ðià pa-reigà asmuo privalo atlyginti padarytus nuostolius (CK 1.116str. 3 d.);

4) nekonkuruoti su atstovaujamuoju, jei tokia sàlyga numaty-ta sutartyje;


23

Áåëîâ Â. Í. Êîììåð÷åñêîå ïðåäñòàâèòåëüñòâî è àãåíòèðîâàíèå (äîãîâîðû).

Ìîñêâà: Ôèíàíñû è ñòàòèñòèêà, 2001. C. 18.

412


5) prieð pradëdamas veiklà, apdrausti savo civilinæ atsakomybæ.Prekybos agentas turi teisæ:1) gauti atlyginimà. Priklausomai nuo susitarimo, prekybos

agentas ágyja teisæ á atlyginimà nuo: a) sandorio sudarymofakto; b) kai atstovaujamasis ávykdë sandorá arba turëjo ávyk-dyti sandorá; c) kai treèioji ðalis ávykdë sandorá. Jeigu sutar-tyje numatyta, kad komerciniam atstovui atlyginimas moka-mas, kai treèiasis asmuo ávykdo sutartá, prekybos agentas tu-ri teisæ á avansà, kuris negali bûti maþesnis nei keturiasde-ðimt procentø (CK 2.160 str. 2 d.). Be to, atlyginimas sutar-tyje gali bûti nurodomas konkreèia pinigø suma, sudarytosandorio vertës arba iðieðkotos sumos procentais. Jei preky-bos agentas garantuoja atstovaujamajam, kad kita tam tik-ro sandorio ðalis tinkamai ávykdys sutartá, prekybos agentasturi teisæ gauti papildomà atlyginimà (del credere).

2) sulaikyti turimus atstovaujamojo daiktus, dokumentus, kolatstovaujamasis su juo atsiskaitys. Tai yra imperatyvi ástaty-mo norma, kurios ðalys susitarimu negali atsisakyti.

3) reikalauti atlikti audità, jeigu kyla ginèas dël atlyginimo mo-këjimo (LR CK 2.160 str.).

4) priimti pretenzijas dël prekiø kiekio ir kokybës bei kitokiustreèiøjø asmenø pareiðkimus, susijusius su sutarties vykdy-mu (LR CK 2.162 str. 2 d.).

Pagal Austrijos24

teisæ komercinio atstovo ágaliojimø turinys átvir-tinamas ágaliojime. Italijoje, kaip ir Ðveicarijoje, komerciniø atstovøteisiø ir pareigø turinys nustatomas ið konkretaus atstovo ir atstovau-jamojo sandorio. Tai gali bûti komiso sutartis, agentavimo sutartis irekspedijavimo sutartis

25

.

Komercinio atstovavimo santykiø pasibaigimas

Atsiþvelgiant á komercinio atstovavimo teisiniø santykiø ypaty-bes, siekiant apsaugoti abiejø ðaliø interesus, CK numatyti ypatingiðiø atstovavimo santykiø pasibaigimo pagrindai bei tvarka.

24 Çàëåññêèé Â. Â. Îñíîâíûå èíñòèòóòû ãðàæäàíñêîãî ïðàâà çàðóáåæíûõ

ñòðàí. Ìîñêâà: Íîðìà, 1999. C. 45.25

Ibid. C. 8.

413


Neterminuota komercinio atstovavimo sutartis gali bûti nutrauk-ta: 1) vienos ið ðaliø iniciatyva tik áspëjus prieð ástatyme nustatytà ter-minà; 2) dël svarbiø prieþasèiø, apie kurias nedelsiant buvo praneðtakitai ðaliai. Terminuota komercinio atstovavimo sutartis gali bûti nu-traukta tik dël svarbiø prieþasèiø. Jeigu áspëjimo terminai yra paþeistiir kita ðalis prieštarauja sutarties nutraukimui, o prieþastys nëra „svar-bios“, toji ðalis, kurios iniciatyva sutartis nutraukiama, privalo atly-ginti savo veiksmais padarytus nuostolius (LR CK 2.165 str. 3 d.).Italijoje, Vokietijoje, Ðveicarijoje

26

ir kitose Europos valstybëse ko-mercinio atstovavimo santykiø nutraukimas reguliuojamas panaðiai.CK neatskleidþia sàvokos „svarbios prieþastys“ turinio. Anot CK ko-mentaro autoriø, svarbiomis prieþastimis laikytini atvejai, kai preky-bos agentas bankrutuoja, dirba konkurentui arba atstovaujamasis ne-sinaudoja prekybos agento paslaugomis, ir dël to pastarasis negaligauti atlyginimo.

27

Jeigu sutartis nutraukiama ne dël prekybos agentokaltës, jis turi teisæ á kompensacijà ir nuostoliø atlyginimà. Teisæ ákompensacijà prekybos agentas ágyja ir pasibaigus sutarèiai dël kitøprieþasèiø, jei atstovaujamasis turi esminës naudos ið dalykiniø ryðiøsu klientais, kuriuos rado prekybos agentas.

28

Kita vertus, CKá ginda-mas atstovaujamojo turtinius interesus, imperatyviai nurodo maksi-malià kompensacijos sumà – ji negali virðyti vidutinës metinës preky-bos agento atlyginimo sumos, taip pat nustato sutrumpintà – vieneriømetø ieðkinio senaties terminà iðieðkoti kompensacijà. Ðis terminasskaièiuojamas nuo sutarties nutraukimo dienos. Kompensacijø skai-èiavimo bei mokëjimo tvarkà apibendrino ir apraðë ES Komisija.

29


26

Çàëåññêèé Â. Â. Îñíîâíûå èíñòèòóòû ãðàæäàíñêîãî ïðàâà çàðóáåæíûõ

ñòðàí. Ìîñêâà: Íîðìà, 1999. C. 73.27

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Vilnius:Justitia, 2002. P. 322.

28

Kompensacija suprantama ne kaip sankcija, taikytina atstovaujamajam uþ netei-sëtà sutarties nutraukimà, o kaip jo gauta nauda, kuria jis turi pasidalyti su prekybos agentu(vokiðka kompensacijos mokëjimo sistema), arba kaip atstovo praradimai, patirti pasibai-gus santykiams su atstovaujamuoju (prancûziðka kompensacijos mokëjimo sistema). Pagal:LR CK komentaras. P. 325.

29

Report on the Application of Article 17 of the Council Directive on the Coor-dination of the Laws of the Member States relating to Self-Employed Commercial Agents(86/653/EEC), COM (96) 364.

414


Prokûra

Samprata

Prokûra yra ágaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas)suteikia teisæ savo darbuotojui arba kitam asmeniui atstovaujamojovardu ir dël jo interesø atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius sujuridinio asmens (verslininko) verslu (CK 2.176 str. 1 d.). Vokietijojepirmiausia buvo pripaþinta ir kodifikuota ði atstovavimo rûðis

30

. Lygi-nant teisinius santykius, atsirandanèius ið prokûros bei prekybos agentosutarties, matyti tokie skirtumai: 1) prokûra iðduodama tik fiziniamasmeniui, kai prekybos agentas gali bûti ir juridinis, ir fizinis asmuo(verslininkas); 2) prokûros tikslas – teisiniai veiksmai, o komercinioatstovavimo tikslas agento gali bûti ir faktiniai, ir teisiniai veiksmai.

Prokûros iðdavimas ir forma

Priklausomai nuo juridinio asmens rûðies, prokûrà daþniausiaiiðduoda atitinkamas valdymo organas (pvz., valdyba, direktorius). Ið-sami prokûros iðdavimo tvarka turi bûti numatyta juridinio asmenssteigimo dokumentuose

31

.

Prokûros suteikimas, kaip ir jos atðauki-mas, turi bûti registruojamas juridiniø asmenø registre. Prieðingu at-veju prokuristo santykiams su treèiaisiais asmenimis prokûra negalio-ja (LR CK 2. 181 str. 2 d.). Atstovaujamojo ir prokuristo santykiuoseprokûra ásigalioja nuo iðdavimo momento. Prokûra turi bûti raðytinësformos, taèiau raðytinës formos nesilaikymas nedaro prokûros nega-liojanèios. Kilus ginèui dël prokûros iðdavimo, ðalys negalës remtisliudytojø parodymais, siekdamos árodyti ðá faktà (CK1. 93 str.).

Prokuristo teisës

Asmuo, kuriam yra suteikta prokûra, pasiraðydamas atstovauja-mojo vardu dokumentus, privalo nurodyti, kad jis veikia kaip proku-ristas. Jis bûtinai turi prie savo paraðo áraðyti þodá „prokuristas“ arbajo sutrumpinimà „pp“ (per procura) (CK 2. 182 str.). Toká patá reikala-

30

Áðàãèíñêèé Ì. È., Âèòðÿíñêèé Â. Â. Äîãîâîðíîå ïðàâî. Ìîñêâà:

Ñòàòóñ, 2004. C. 452.31

LR CK komentaras. P. 342.

415


vimà numato ir daugelis Europos valstybiø: Vokietija, Ðveicarija, Ru-sija ir kt.

Prokuristas gali atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su at-stovaujamojo verslu, iðskyrus apribojimus. Tai gali bûti atitinkamosjuridinio asmens veiklos sritys, rûðys, laikas, teritorija, taèiau ðie apri-bojimai neturi átakos treèiøjø asmenø teisëms. Kita vertus, prokuris-tas negali perduoti savo ágaliojimø kitam asmeniui bei atlikti veiksmø,kurie gali suvarþyti ámonës veiklà, t. y. 1) perleisti atstovaujamojo ne-kilnojamàjá daiktà (ámonæ) arba suvarþyti teises á já; 2) pasiraðyti atsto-vaujamojo balansà ir mokesèiø deklaracijà; 3) skelbti atstovaujamojobankrotà; 4) duoti prokûrà; 5) priimti á ámonæ dalininkus.

Veiksmams, kurie atitinkamoje verslo srityje laikomi kasdieniaisir áprastiniais, atlikti prokûrà iðduoti nebûtina. Darbuotojai, dirban-tys parduotuvëje arba sandëlyje, turi teisæ parduoti, iðduoti arba pri-imti prekes, taip pat priimti pretenzijas dël prekiø kiekio ir kokybësbe specialaus ágaliojimo, taèiau ðie darbuotojai, pasiraðydami ámonësdokumentus, privalo nurodyti savo pareigas, vardà bei pavardæ.


1. Atstovavimo samprata. 2. Atstovavimo juridinës ir faktinës prieþastys. 3. Išvardykite atstovavimo teisinio santykio subjektus. 4. Vidiniai atstovavimo santykiai. 5. Išoriniai atstovavimo santykiai. 6. Kokiø sandoriø negali atlikti atstovas? 7. Kaip sprendþiamas atstovo ir atstovaujamojo interesø konfliktas? 8. Kokie yra atstovavimo atsiradimo pagrindai? 9. Kokia forma sudaromas ágaliojimas?

10. Kada ágaliojimas turi bûti tvirtinamas notariðkai?

11. Kieno patvirtinti ágaliojimai prilyginami notariðkai patvirtintiems

ágaliojimams?

12. Kaip ágaliojimas tvirtinamas supaprastinta tvirtinimo tvarka?

13. Kaip juridinis asmuo iðduoda ágaliojimà?

14. Kokios yra juridinio asmens duodamo ágaliojimo ribos?

15. Koks yra ágaliojimo terminas?

16. Ar gali bûti iðduodamas neatðaukiamas ágaliojimas?

17. Atstovavimo ir pavedimo sutarties santykis.


416


18. Kokius teisinius veiksmus atlikti gali pavesti ágaliotojas pagal pa-

vedimo sutartá?

19. Kokiu bûdu gali bûti iðreikðtas asmens sutikimas priimti jam duo-

tà pavedimà pagal pavedimo sutartá?

20. Kada pavedimo sutartis yra neatlygintinë?

21. Ar galima sulaikyti ágaliotojo daiktus, kol jis atsiskaitys su ágalio-

tiniu? Kokiais atvejais?

22. Ar gali nukrypti nuo nurodymø ágaliotinis? Kiek? Kokiais atve-

jais?

23. Kas yra prokûra?

24. Kas yra prekybos agentas?

25. Atstovavimo ir kito asmens reikalø tvarkymo panaðumai ir skir-

tumai.

26. Atstovo ir atstovaujamojo asmens valios sàveika sandoryje.

27. Neveiksnaus asmens atstovavimo ypatumai.

28. Per atstovà sudaryto sandorio padariniai.

29. Atstovavimo atribojimas nuo panaðiø teisiniø reiðkiniø: 1) Pa-

siuntinys; 2) Sandorio pasiraðymas uþ kità asmená; 3) Ribotai

veiksniø asmenø sandoriø sudarymo kontrolë; 4) Komiso sutar-

tis.

30. Tariamasis atstovavimas.

31. Treèiøjø asmenø teisiø ir interesø apsauga.

417


CIVILINIØ TEISIØ ÁGYVENDINIMAS

IR GYNIMAS

VI SKYRIUS

418


Literatûra

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. 2. Vaiðvila A. Teisës teorija. Vilnius: Justitia, 2000. 3. Ãðèáàíîâ Â. Ï. Ïðèäåëû îñóùåñòâëåíèÿ è çàùèòû ãðàæäàíñêèõ ïðàâ.

Ìîñêâà, 1992.

4. Åìåëÿíîâ Â. È. Ðàçóìíîñòü, äîáðîñîâåñòíîñòü, çëîóïîòðåáëåíèå

ãðàæäàíñêèìè ïðàâàìè. Ìîñêâà, 2002.

5. Ñêëîâñêèé Ê. È. Ñîáñòâåííîñòü â ãðàæäàíñêîì ïðàâå. Ìîñêâà, 2000.

6. Civilinë teisë. Kaunas: Vijusta, 1997. 7. Kirðienë J., Pakalniðkis V., Ruðkytë R., Vitkevièius P. Civilinë teisë.

Bendroji dalis. Lietuvos teisës universitetas. Vilnius, 2004. T. 1. 8. Civilinë teisë. Prievoliø teisë. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2004. 9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Ben-

drosios nuostatos. Vilnius: Justitia, 2001.10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. As-

menys. Vilnius: Justitia, 2002.11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Vil-

nius: Justitia, 2003. T. 1.12. Zweigert K., Kotz H. Lyginamosios teisës ávadas. Vilnius: Eugrimas, 2001.13. International Encyclopedia of Comparative Law / J. C. B. (Paul Siebek).

Tübingen, 1987. Vol. XVI. Ch. 4.14. Ñâåðäëûê Ã. À., Ñòðàóíèíã Ý. Ë. Çàùèòà è ñàìîçàùèòà ãðàæäàíñêèõ

ïðàâ. Ó÷åáíîå ïîñîáèå. Ìîñêâà: Ëåêñ-êíèãà, 2002.

15. Lucas D., von Buren R. Schweizerisches Immaterialguter– und Wettbe-werbsrecht. 2 Aufl. Bd. II Urheberrecht, Bd. II, Teilbd. 2. Urheberrechtim EDV–Bereich Basel. Genf. München: Helbing und Lichtenbahn, 1998.

16. Mikelënas V. Civilinës atsakomybës problemos: lyginamieji aspektai. Vil-nius: Justitia, 1995.

17. Mizaras V. Autoriø teisës: civiliniai gynimo bûdai. Vilnius: Justitia, 2003.18. Pakalniškis V. Valdymas ir valdymo gynimas Lietuvos Respublikos civi-

liniame kodekse // Jurisprudencija. 2004. Nr. 54(46).19. Pakalniðkis V. Nuosavybës teisës doktrina ir Lietuvos Respublikos civili-

nis kodeksas // Jurisprudencija. 2002. Nr. 28(20).20. Nekrošius V. Valdymo atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai Lietuvos ci-

vilinëje teisëje // Justitia. 2004. Nr. 6.21. Miðkinis P. A. Savigyna Lietuvos civilinëje teisëje // Jurisprudencija. 2002.

T. 28(20).22. Meškauskaitë L. Þiniasklaidos teisë. Vilnius: Teisinës informacijos cen-

tras, 2004.

419


1 poskyris.CIVILINIØ TEISIØ ÁGYVENDINIMAS

1.1. Civiliniø teisiø ágyvendinimo samprata

Teisës, priklausanèios civiliniø teisiniø santykiø subjektams, yrasubjektinës teisës. Subjektinë teisë suprantama kaip civilinës apyvar-tos subjektui ástatymu suteikta galimybë.

1) veikti atitinkamu bûdu arba2) kaip asmens galimo elgesio ribos.Subjektinës teisës ágyvendinimas gali pasireikðti1) veiksmais, atliekamais paties asmens, kuriam priklauso tokia

teisë, taip pat ir2) reikalavimu iš kitø atlikti (arba susilaikyti nuo atlikimo) tam

tikrus veiksmus. Bet kokia teisë, áskaitant civilinæ subjektinæteisæ, vertinga tik jeigu yra ágyvendinama.

Teisës ágyvendinimas – tai naudojimasis teisës normø suteiktais

ar neuþdraustais leidimais – subjektinëmis teisëmis, vykdant tas teisesáteisinanèias pareigas. Teisës ágyvendinimà sudaro du tarpusavyje su-sijæ veiksmai:

1) naudojimasis subjektinëmis teisëmis;2) tà naudojimàsi áteisinanèiø pareigø vykdymas

1

.

Pripaþástant, kad yra objektyvioji ir subjektyvioji teisë, o subjek-tyviosios teisës ágyvendinimas grindþiamas objektyviosios teisës pagrin-du, galima atskirai apibûdinti subjektyviosios teisës ágyvendinimà.

Subjektinës civilinës teisës ágyvendinimas – tai galimybiø, kuriassuteikia atitinkama subjektinë civilinë teisë, realizavimas. Ágyvendi-nant subjektines civilines teises, siekiama socialiniø ekonominiø ir tei-siniø tikslø, pavyzdþiui, ágyti turtà nuosavybës teise, uþsiimti ûkinekomercine veikla, sudaryti sandorius, ásigyti autoriø teises ir t. t. Civi-liniø teisiø ágyvendinimas yra procesas, kurio rezultatas tas, kad teisiø

1

Vaiðvila A. Teisës teorija. Vilnius: Justitia, 2000.

VI skyrius. CIVILINIØ TEISIØ ÁGYVENDINIMAS IR GYNIMAS

420


turëtojas tø teisiø pagrindu patenkina savo materialinius ir dvasiniusporeikius.

Civiliniø subjektiniø teisiø ágyvendinimas ir civiliniø pareigø vyk-

dymas yra vienas nuo kito neatsiejami veiksmai. Ágyvendinant absoliu-èias subjektines teises, esminæ reikðmæ turi asmens, turinèio teisæ, veiks-mai, atliekami realizuojant galimybes, sudaranèias tam tikros teisësturiná.

1) Pareiga vykdoma pasyviu bûdu (pareiga, iðplaukianti ið drau-dimø) susilaikant nuo aktyviø veiksmø, pavyzdþiui, neapib-rëþti asmenys privalo netrukdyti savininkui naudotis savonuosavybës teise.

2) Pareiga vykdoma aktyviu bûdu tada, kai asmuo aktyviai at-lieka tam tikrà veiksmà, pavyzdþiui, sumoka uþ ásigytas pre-kes.

Subjektinës civilinës teisës ágyvendinamos civilinio teisinio san-tykio struktûroje. Civilinis teisinis santykis yra civilinës teisës subjektøteisinis ryðys dël materialiniø (turto) arba asmeniniø vertybiø, susais-tantis juos (subjektus) tarpusavyje susijusiomis teisëmis ir pareigomis.Jø ágyvendinimas uþtikrinamas teisës normø nustatytomis valstybësprievartos priemonëmis.

Esant konkreèiam civiliniam teisiniam santykiui, subjektinë tei-së ágyvendinama reikalavimo teisës realizavimo forma. Konkreti sub-jektinë teisë faktiðkai ágyvendinama perduodant turtà, atliekant dar-bus, suteikiant paslaugas, sukuriant kûriná ir t. t. Taip pirkëjo teisëreikalauti perduoti daiktà ágyvendinama pardavëjui vykdant pareigàperduoti daiktà.

Civiliniø teisiø ágyvendinimo ir pareigø vykdymo realumas pri-klauso nuo ekonominiø, politiniø, organizaciniø garantijø lygmens.Teisinës valstybës ekonominës ir politinës visuomenës sistemos paskir-tis yra kuo visapusiðkiau uþtikrinti asmenø interesus ir poreikius, gali-mybes laisvai iniciatyvai, kûrybinei veiklai. Teisiø ágyvendinimo ir pa-reigø vykdymo garantijos priklauso nuo daugelio veiksniø sàveikos:ekonominës sistemos, þmoniø iðsilavinimo, iðsiauklëjimo, moralës ly-gio, atitinkamø teisiniø institutø, kurie maksimaliai prapleèia asmenøgalimybes civilinëje apyvartoje ir dvasinës kûrybos srityje, ir panaðiai.

Civiliniø teisiø ágyvendinimo ribos – tai ástatymais apibrëþtos as-mens veikimo ribos realizuojant galimybes, sudaranèias subjektinës ci-vilinës teisës turiná. Civiliniø teisiø ágyvendinimo ribos nustatomos

421


civiliniuose teisës aktuose: subjektyviomis ribomis (veiksnumas); laikoribomis (terminai); reikalavimu ágyvendinti subjektyvias civilines tei-ses pagal jø paskirtá; reglamentuojant teisës ágyvendinimo bûdus (nuo-savybës teisës realizavimo bûdai); asmeniui suteiktais prievartinio po-bûdþio savo teisiø ágyvendinimo arba gynimo bûdais (bûtinoji gintis irpan.).

Vertinant subjektines teises ágyvendinanèio asmens veiksmø tei-sëtumà, visada siekiama suþinoti subjektinës teisës nustatytas ribas.Beveik visuotinai priimta, kad subjektinë teisë yra leistino elgesio ma-tas. Ðis matas yra idealaus elgesio modelis, kurá taikant valstybës nei-giama reakcija neámanoma, atvirkðèiai, valstybë garantuoja tokiø veiks-mø gynybà.

Civilinës subjektinës teisës ágyvendinimas – tai realiø veiksmø,kurie atitinka civilinës teisës turiná, t. y. neiðeina uþ teisës leistinumoribø, atlikimas.

Civiliniø teisiø ágyvendinimo laisvë negali bûti neribota. Ji ri-bojasi su kitø asmenø interesais, taip pat su visuomenës interesais.Subjektiniø civiliniø teisiø apimtis nustatoma ne tik ribomis, nustaty-tomis teisës normø, bet ir civilinës teisës normomis, kurios nustatodraudimus ir nurodymus, ribojanèius subjektines civilines teises.

Yra nemaþai normø, ribojanèiø konkreèiø subjektiniø teisiø ap-imtá. Pavyzdþiui, nuosavybës teisë suteikia asmeniui teisæ valdyti, nau-dotis ir disponuoti savo turtu, tai nereiðkia, kad jis gali tvarkytis susavo turtu kokiu nori bûdu. Jis turi nepaþeisti ástatymø bei kitø asme-nø teisiø ir interesø (LR CK 4.37 str.).

Yra ávairiø ástatymø nustatytø reikalavimø, kuriø reikia laikytiságyvendinant savo teises. Pavyzdþiui, statybiniø medþiagø savininkasgali jas naudoti ir pastatyti namà, taèiau jam tam reikia þemës sklypo,leidimo statyti namà, projekto ir kitokiø leidimø. Taigi tam, kad rea-lizuotø teisæ naudotis statybinëmis medþiagomis, asmuo turi laikytisdaugybës jam nustatytø apribojimø.

Subjektinë teisë yra leistino elgesio matas, kurá nustato visumateisës normø, daranèiø átakos jos apimèiai. Subjektinës civilinës teisësnormos ágyvendinimo ribos sutampa su subjektinës civilinës teisës ri-bomis. Veiksmas gali bûti teisëtas tik tuo atveju, jeigu jis neperþengiaribø, nustatytø teisës normos, nustatanèios subjektinës civilinës teisësapimtá, taip pat ir visumà ápareigojanèiø ir uþdraudþianèiø teisës nor-mø, kurios apriboja tà civilinæ teisæ.


422


Terminas „civiliniø teisiø ágyvendinimo ribos“ nereiðkia niekokita, kas skirtøsi nuo subjektinës civilinës teisës ribø. Ástatymø leidëjasneátvirtino sàvokos „civiliniø teisiø ágyvendinimo ribos“ LietuvosRespublikos civiliniame kodekse.

Subjektiniø civiliniø teisiø ágyvendinimo ribos – ástatymais api-brëþtos asmenø veikimo ribos realizuojant galimybes, kurios sudarociviliniø teisiø turiná.

Civiliniø subjektiniø teisiø ágyvendinimas turi laiko rëmus – ter-

minus. Terminus, per kuriuos gali bûti apginta arba ágyvendinta tam tik-

ra teisë, nustatyti ástatymai, sandoriai, teismø sprendimai arba administ-

raciniai aktai, turintys civiliniø teisiniø padariniø.

Civiliniø subjektiniø teisiø ágyvendinimo ribos nustatomos tai-syklëmis, kurios

1) leidþia arba draudþia ágyvendinti teises tam tikrais bûdais (pvz.,verslininkai negali naudotis nesàþiningos konkurencijos bû-dais, negalima bet kaip elgtis su nuosavybe, kuri yra visuo-meninës istorinës vertës, draudþiama paþeisti bendraturèiopirmenybës teisæ pirkti bendràja nuosavybe esanèià parduo-damà dalá ta kaina, kuria ji parduodama).

2) Asmenys gali naudotis tik teisës normomis nustatytomis gy-nybos formomis ir priemonëmis.

3) Civiliniø teisiø ágyvendinimo ribas apibrëþia draudimas nau-doti teises turint tiesioginá tikslà padaryti þalos kitø asmenø

interesams. Ástatymas draudþia sudaryti sandorius tikslais,prieðtaraujanèiais vieðajai tvarkai ir moralei; sutartys, kurio-mis siekiama platinti narkotines medþiagas, ginklus ir pan.

4) Pagrindinis bûdas, nustatantis subjektiniø civiliniø teisiø ri-bas, yra ástatymø draudimai nenaudoti visuomenei nenaudin-

gø bûdø, priemoniø ir tikslø ágyvendinant tas teises. Dël ðiødraudimø tampa aiðkûs vienos arba kitos civilinës subjekti-nës teisës socialiniai tikslai bei uþdaviniai. Teisiø ágyvendini-mas vadovaujantis jø socialiniu tikslu yra specifinë teisëtu-mo forma.

Negalima apibrëþti visø nepageidaujamø civiliniø teisiø ágyven-dinimo bûdø, negalima jø visø uþdrausti, todël bendrasis principas,kad civilinës teisës turi bûti ágyvendinamos vadovaujantis jø socialiniutikslu, papildomas principiniu draudimu ágyvendinti civilines teisessiekiant pakenkti kitam asmeniui, taip pat piktnaudþiauti teise kito-

423


mis formomis (þr. LR CK 1.137 str. 3 d.). Ðio draudimo paþeidimaságyvendinant civilines teises yra civilinis teisinis paþeidimas net nesantspecialios normos, nurodanèios konkretø veiksmà, atsiradusá vykdantcivilines teises, neteisëtumo.

Dël to piktnaudþiavimas teise – savarankiðka, specifinë civiliniøteisiø ágyvendinimo paþeidimo forma. Draudimo piktnaudþiauti savoteise paþeidimo padariniai gali bûti dvejopi:

1) jeigu asmuo piktnaudþiauja subjektine teise, teismas gali at-sisakyti jà ginti;

2) þalos padarymas kitiems asmenims piktnaudþiaujant teise yrapagrindas taikyti civilinæ atsakomybæ.

Nustatyti subjektø elgesio teisëtumà (neteisëtumà), kai nëra kon-kreèiø normø, galima vadovaujantis normomis, nustatanèiomis civilinësteisës principus. LR CK 1.8 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinës teisësnormø nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panaðiussantykius reglamentuojantys civiliniai ástatymai (ástatymø analogija). LRCK 1.8 straipsnio 2 dalis teigia, kad jeigu nëra panaðius santykius regla-mentuojanèiø civiliniø ástatymø, taikomi bendrieji teisës principai.

Draudimo piktnaudþiauti savo teise principas jau seniai þino-mas civilinës teisës mokslui.

Vergvaldinës Romos teisëje galiojo principas, kad tas, kas nau-dojasi savo teise, niekieno interesø nepaþeidþia (qui suo jure utitur,neminem laedit). Kiekvienas þmogus galëjo veikti vadovaudamasis tiksavo interesais, pavyzdþiui, galëjo pastatyti savo sklype aukðtà namà,kuris uþstos ðviesà kaimynui, o kiti savo interesais tegul rûpinasi patys.Asmuo, net ir veikdamas tokiu bûdu, negalëjo perþengti jam suteik-tos teisës ágyvendinimo ribø. Vëliau nustatyta, kad asmuo, turintissubjektinæ teisæ, gali jà ágyvendinti nepatenkindamas savo interesø,bet padarydamas þalos kitam. Romënø teisininkai bandë iðspræsti ðiàproblemà ávesdami naujà terminà – „malitiis non est indulgendum“(piktnaudþiavimas yra neleistinas). XVII–XVIII a. valstybiø naciona-liniuose ástatymuose, t. y. Prûsijos, o vëliau ir Vokietijos, Ðveicarijosstatutuose, pradëtos reglamentuoti bendros normos dël piktnaudþia-vimo teise. XIX a. daugelyje pasaulio valstybiø vyko civilinës teisëskodifikacija, todël galima teigti, kad piktnaudþiavimo teise institutastapo ir dabar yra þinomas beveik visø valstybiø teisei, teisës doktrinaiir teismø praktikai. Ne visø valstybiø civiliniuose kodeksuose ðio insti-tuto turinys yra vienodas. Be to, reikia atkreipti dëmesá á tai, kad


424


kontinentinëje teisëje piktnaudþiavimo teise institutas labiau iðplëto-tas nei bendrojoje teisëje.

Piktnaudþiavimas teise ávairiai pasireiðkia per skirtingus teisi-nius santykius. Pagal piktnaudþiavimo tikslà tai galima suskirstyti á dvi

rûðis:

1) piktnaudþiavimas teise, kai išskirtinis tikslas – padaryti kitam

asmeniui þalos;

2) piktnaudþiavimas teise neturint tikslo padaryti þalos, bet ob-

jektyviai darant kitam asmeniui þalà.

Piktnaudþiavimas teise suprantamas kaip asmens teisiø paþei-dimas arba savo teisës realizavimas prieðtaraujant tos teisës prigimèiaiarba visuomenës moralës principams.

Reikia pasakyti, kad piktnaudþiavimo teise sàvoka Lietuvos tei-sëje ástatymuose nebuvo suformuluota iki dabartinio Civilinio kodek-so ásigaliojimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nu-statytas bendro pobûdþio draudimas piktnaudþiauti savo teise – ágy-vendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvëmis, þmogus pri-valo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir ástatymø, nevarþytikitø asmenø teisiø ir laisviø. 1964 m. Lietuvos Respublikos civiliniokodekso (1964 m.) 5 straipsnio 1 dalyje taip pat buvo reglamentuoja-ma, kad civilines teises saugo ástatymai, iðskyrus tuos atvejus, kai civi-linës teisës ágyvendinamos prieðtaraujant jø paskirèiai, visuomenës in-teresams ir geriems paproèiams. Taigi Lietuvos teisëje buvo ir yra nor-mø, kurios leidþia teismams taikyti piktnaudþiavimo teise institutà,taèiau toks taikymas nebuvo labai efektyvus, kol nebuvo ástatyme aið-kiai suformuluotos piktnaudþiavimo teise sampratos.

Dabartinis LR CK nustato, kad piktnaudþiauti teise reiðkia ci-viliniø teisiø ágyvendinimà tokiu bûdu ir priemonëmis, kurios be teisi-nio pagrindo paþeistø arba varþytø kitø asmenø teises, arba ástatymøsaugomus interesus, arba darytø þalos kitiems asmenims, arba prieðta-rautø subjektinës teisës paskirèiai (LR CK 1.137 str. 3 d.).

Lietuvos civiliniame kodekse nustatant piktnaudþiavimo teiseapibrëþimà buvo iðspræstas piktnaudþiavimo teise sampratos klausi-mas ir problema, su kuria susiduria valstybës, kuriø ástatymuose nërapiktnaudþiavimo teise sampratos ir kurios dël to patiria sunkumø tai-kant ðià normà praktikoje.

425



1. Kaip galëtumëte suformuluoti teisiø ágyvendinimo sampra-tà?

2. Kas yra subjektinës civilinës teisës ágyvendinimas? 3. Kas yra pagrindas subjektinëms civilinëms teisëms atsiras-

ti? 4. Kokiø tikslø asmuo siekia ágyvendindamas civilines teises? 5. Kas yra subjektinë civilinë pareiga? 6. Kokia yra subjektinës civilinës pareigos vykdymo sampra-

ta? Kokias þinote civiliniø teisiniø pareigø rûðis? 7. Kaip pasireiðkia teisiø ágyvendinimo ir pareigø vykdymo sà-

veika? 8. Kokios yra teisiø ágyvendinimo ir pareigø vykdymo garanti-

jos? 9. Kas yra subjektiniø civiliniø teisiø ágyvendinimo ribos?10. Kaip galima nustatyti civiliniø teisiø ágyvendinimo ribas?11. Kokios yra subjektinës civilinës teisës ribos ir civiliniø teisiø

ágyvendinimo ribos?12. Kas yra piktnaudþiavimas teise?13. Kokios yra piktnaudþiavimo teise rûðys?

1.2. Subjektiniø civiliniø teisiø ágyvendinimo bûdai

Subjektinës civilinës teisës gali bûti ágyvendinamos bet kokiaisástatymø nedraudþiamais bûdais. Civilinës teisës moksle iðskiriami fak-

tiniai ir teisiniai (juridiniai) civiliniø teisiø ágyvendinimo bûdai.Faktiniai civiliniø teisiø ágyvendinimo bûdai yra asmenø veiks-

mai, neturintys sandoriø, kitø teisiðkai reikðmingø veiksmø poþymiø.Pavyzdþiui, asmuo gyvena sau nuosavybës teise priklausanèiame bute,arba naudojasi nuosavu automobiliu perveþti asmeniniams daiktams.

Juridiniai civiliniø teisiø ágyvendinimo bûdai yra veiksmai, tu-rintys sandoriø poþymiø, arba kitokie teisiškai reikšmingi veiksmai.

Tai gali bûti ir vienašaliai, ir dvišaliai arba daugiašaliai sando-riai. Palikimo priëmimas arba jo atsisakymas paduodant pareiðkimànotarø biurui, mokëjimo reikalavimo priëmimas ir kiti panaðûs veiks-mai yra civiliniø teisiø ágyvendinimas atliekant vienaðalá sandorá. Ne-kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris ir jo perdavimas pagal


426


priëmimo-perdavimo aktà yra civiliniø teisiø ágyvendinimo pavyzdysdviðalio sandorio bûdu.

Kreditoriaus pasinaudojimas skolininko daikto sulaikymo teise –kitas teisiškai reikšmingo veiksmo pavyzdys.

Subjektiniø civiliniø pareigø vykdymo bûdai

Pasyvaus tipo pareigos vykdomos laikantis draudimø –neatliekant veiksmø. Draudimø laikymasis gali suteikti asmenims tei-sæ reikalauti kokiø nors teisiø tik ástatyme numatytais atvejais. Pavyz-dþiui, LR CK 6.482 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomininkas, tvar-kingai vykdæs pagal nuomos sutartá prisiimtas pareigas, pasibaigus su-tarties terminui turi pirmenybës teisæ, palyginti su kitais asmenimis,atnaujinti sutartá.

Aktyviø pareigø vykdymas visais atvejais yra juridinis faktas, su-teikiantis asmeniui teisæ patenkinti prieðprieðiná reikalavimà arba uþ-baigiantis atskirà prieðprieðinæ subjektinæ teisæ arba visà teisiná santy-ká. Daikto perdavimas suteikia pardavëjui teisæ reikalauti ið pirkëjosumokëti prekës kainà, rangovui baigus darbus, uþsakovas privalo su-mokëti uþ darbus, skolininkui gràþinus skolà baigiasi paskolos teisi-niai santykiai ir t. t.

Aktyvaus tipo pareigø vykdymas gali bûti savanoriškas ir privers-tinis. Savanoriškas vykdymas reiðkia, kad asmuo be iðorinës prievartospats savo noru ir valia ávykdo prievolæ. Priverstinis vykdymas reiškiaskolininko pareigø priverstiná vykdymà vadovaujantis vykdomaisiaisdokumentais. Pagal LR CPK (587 str.) vykdomieji dokumentai yra: 1)vykdomieji raðtai, iðduoti teismo sprendimø, nuosprendþiø, nutari-mø, nutarèiø pagrindu; 2) teismo ásakymai; 3) institucijø ir pareigûnønutarimai administraciniø teisës paþeidimø bylose tiek, kiek jie susijæsu turtinio pobûdþio iðieðkojimais; 4) kiti institucijø ir pareigûnø spren-dimai, kuriø vykdymà civilinio proceso tvarka nustato ástatymai. Ant-stoliui valstybë suteikia vykdomøjø dokumentø vykdymo funkcijas. Ant-stolis vykdomuosius dokumentus vykdo be skolininko valios, daþnaijam nedalyvaujant. Tam, kad antstolis galëtø realiai vykdyti savo funk-cijas, valstybë jam suteikia valdymo ágaliojimus.

Aktyvaus tipo pareigos vykdymas turi savo ypatumø, kai yra tei-sinio santykio ðaliø daugetas ir keièiasi ðalys teisiø perëmimo bûdu.Daugetas gali bûti dalinis arba solidarus, atitinkamai aktyvaus tipopareigos gali bûti dalinës arba solidariosios.

427


Dalinis aktyvios pareigos subjektø daugetas – kai keli subjektaituri aktyvià dalinæ pareigà – kiekvienas atlieka pareigà lygiomis dali-mis su kitais, jeigu ið ástatymo arba sutarties neiðplaukia kitaip. Tarki-me, keli draugai perka bendram naudojimui namà. Kiekvienas mokatà kainos dalá, kuri atitinka jo dalá bendrojoje dalinëje nuosavybëje.

Solidarus aktyvios pareigos subjektø daugetas – kai keli subjektaituri solidarià aktyvià pareigà. Asmuo turi teisæ reikalauti vykdyti pa-reigà ir ið visø solidariøjø subjektø, ir ið vieno pasirinktinai ávykdytipareigà visa apimtimi arba ið dalies. Jeigu kreditoriaus reikalavimovienas ið solidariøjø kreditoriø pilnai nepatenkina, kreditorius turiteisæ reikalauti, kad jo reikalavimà ávykdytø kiti solidarieji skolinin-kai. Savo ruoþtu solidariai atsakingas asmuo, ávykdæs solidariàjà prie-volæ, turi teisæ á atgræþtiná reikalavimà ið likusiø solidariøjø skolininkølygiomis dalimis, iðskaièius dalá, tenkanèià jam paèiam.

Pavyzdþiui, grupë asmenø pavagia automobilá. Jeigu tai padarëgrupë asmenø, automobilio savininkas turi teisæ reikalauti ið bet kurioið vagystës bendrininkø atlyginti jam þalà, padarytà dël automobiliovagystës (LR CK 6.279 str.). Atlyginæs þalà asmuo turi atgræþtiná rei-kalavimà ið savo bendrininkø (LR CK 6.260 str.). LR CK 6.265 straipsnisnumato, kad jeigu asmuo, kuris nëra darbuotojas, vykdydamas kitoasmens, kuris nëra jo darbdavys, duotà nurodymà padaro þalos, abuðie asmenys atsako solidariai. Atstovaujamas asmuo atsako uþ savoatstovo, vykdanèio pavedimà, padarytà þalà kartu su savo atstovu.

Keièiantis teisinio santykio dalyviø sudëèiai, perimant teises,pareigø vykdymo tvarka nustatoma specialiomis normomis (taisyklë-mis) – ápëdinio atsakomybë uþ palikëjo skolas, skolos perleidimas irpan. Daþniausiai perëjusi pareiga negali bûti didesnë uþ pirminæ. Per-eina ir pasyvios pareigos, kylanèios ið draudimo. Pavyzdþiui, LR CK4.207 straipsnis numato, kad ákeistojo daikto nuosavybës teisei per-ëjus ið ákaito davëjo kitam asmeniui, ákeitimo teisë lieka galioti, kaiákeitimo objektas buvo perduotas ákaito turëtojui arba kai ákeitimolakðtas buvo áregistruotas hipotekos registre, jeigu ástatymai nenusta-to kitaip. Ði taisyklë taip pat taikoma ir tais atvejais, kai ákeitimo ob-jektas yra turtinës teisës.

Pareigø perëjimà perdavus teises reikia skirti nuo treèiojo asmens

teisës ávykdyti prievolæ. Pavyzdþiui, aktyvià pareigà gali ávykdyti treèia-sis asmuo, iðskyrus atvejus, kai ðaliø susitarimas arba prievolës esmëreikalauja, kad skolininkas jà ávykdytø asmeniðkai (LR CK 6.50 str.).


428


Asmenys daþniausiai savarankiðkai ágyja ir ágyvendina subjektines tei-ses ir pareigas. Fiziniai ir juridiniai asmenys kai kuriais atvejais ágy-vendinti civilines teises ir vykdyti pareigas gali tik patys (ágaliojimoiðdavimas, testamento suraðymas, reikalauti atlyginti þalà, padarytàsveikatai, autoriniø sutarèiø vykdymas ir pan.). Ástatymas leidþia as-menims ágyvendinti teises ir vykdyti pareigas per atstovus, iðskyrus nu-rodytus ir panaðius atvejus. Teisiniø santykiø ðalys daþniausiai vienakitai turi vienokiø arba kitokiø pareigø: pavyzdþiui, vykdydamas pirki-mo-pardavimo sutartá pardavëjas privalo perduoti daiktà, o pirkëjas –sumokëti daikto kainà.


1. Kokias þinote civiliniø teisiø ágyvendinimo formas?2. Kokius þinote civiliniø teisiø ágyvendinimo bûdus?3. Kaip gali bûti vykdoma aktyvaus tipo pareiga?4. Kokie yra aktyvaus tipo pareigos vykdymo ypatumai esant

teisinio santykio ðaliø daugetui?

5. Kokie yra faktiniai civiliniø teisiø ágyvendinimo bûdai? Pa-teikite pavyzdþiø.

6. Kokie yra juridiniai civiliniai teisiø ágyvendinimo bûdai?Pateikite pavyzdþiø.

1.3. Daiktiniø subjektiniø civiliniø teisiøágyvendinimo bûdai

Daiktinë teisë – tai absoliuti teisë, pasireiðkianti teisës turëtojogalimybe ágyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises arba tikkai kurias ið ðiø teisiø (LR CK 4.20 str.). Daiktinëms teisëms bûdinga:

1) absoliutus pobûdis;2) ryðys su daiktu (sekimo teisë);3) pranaðumas prievoliø teisiø atþvilgiu;4) daiktinës teisës turiná nustato ne sutartis, bet ástatymas.Plaèiau apie tai – „Civilinës teisës“ vadovëlio „Daiktinës tei-

sës“ skyriuje.Daiktinë teisë ágyvendinama trimis pagrindiniais bûdais: naudo-

jant, valdant ir disponuojant.Bendriausiu poþiûriu daiktinæ teisæ galima apibûdinti kaip abso-

429


liuèià teisæ á daiktà. Daiktinës teisës tarpusavyje skiriasi savo turiniu.Plaèiausia savo turiniu daiktinë teisë yra nuosavybës teisë. Ji apimavisas teises, kurios ámanomos daiktinei teisei, t. y. daiktà valdyti, nau-doti ir juo disponuoti. Kitos daiktinës teisës (valdymas, turto patikë-jimo teisë, servitutas, svetnauda, uþstatymo teisë, ilgalaikë nuoma,hipoteka ir kt.) apima tik kai kurias teises, áeinanèias á valdymo, nau-dojimo teisiø, o kartais ir á disponavimo daiktu teisiø visumà.

Lietuvos teisës moksle ásitvirtino nuomonë, kad vadinamoji „tria-

da“ – nuostata, kad nuosavybës teisës turiná sudaro trys savininko tei-sës – teisë turtà valdyti ir naudoti bei juo disponuoti – yra netinkamaapibrëþti nuosavybës teisës turiná. Nuosavybës teisës turiniui apibrëþti„triada“ naudojama Rusijoje bei NVS ðalyse. Europoje vyrauja pri-gimtinës nuosavybës teisës doktrina. Ðiuolaikinëse civiliniø ástatymøkodifikacijose vengiama nuosavybës teisës turiná apibrëþti nurodantkonkreèias savininko teises, nes ástatymas jø nustatyti negali. Tai pri-gimtinë, absoliuti þmogaus teisë, todël ástatymas gali jà tik apriboti nu-statydamas nuosavybës teisës ágyvendinimo ribas. Nuosavybës teisës turi-nio atskleidimas yra teisës mokslo, o ne ástatymø leidëjo reikalas. Kaikurie autoriai laikosi nuomonës, kad nuosavybës turinio samprata ásta-tymuose apskritai nëra reikalinga, o jos buvimas neturi praktinës reikð-mës. Nuosavybës teisës turinys kinta. Mokslas ir informacinës technolo-gijos, civilinës apyvartos praktika sukuria vis naujas nuosavybës teisëságyvendinimo priemones, kurios negali bûti ribojamos ið anksto nusta-tytomis teisinëmis formomis. Anglosaksø teisës doktrina, kuriai sveti-mas kontinentinës teisës sistemos perdëtas formalizmas, nurodo dau-giau kaip deðimt savininko galimybiø ágyvendinant savo nuosavybës teisæ.

Kaip minëjome, nuosavybës teisë apima visas teises, ámanomasdaiktinei teisei, todël aptarsime nuosavybës teisës ágyvendinimo ypa-tumus, bûdingus ágyvendinant kiekvienà pagal kontinentinæ tradicijàjà sudaranèià teisæ.

Nuosavybës teisë – tai teisë savo nuoþiûra, nepaþeidþiant ástaty-mø ir kitø asmenø teisiø ir interesø, valdyti, naudoti nuosavybës teisësobjektà ir juo disponuoti (LR CK 4.37 str.).

Valdymo teisës ágyvendinimas – tai realizavimas ástatymu parem-tos galimybës turëti, laikyti pas save tam tikrà turtà (faktiðkai valdyti,turëti já savo balanse ir pan.).

Naudojimo teisës ágyvendinimas – tai daikto eksploatavimas, nau-dojimas jo ûkyje arba kitokiu bûdu siekiant gauti ið daikto naudà,


430


naudotis turto savybëmis. Ði teisë glaudþiai susijusi su valdymo teise,nes daugeliu atvejø naudotis daiktu galima tik já faktiðkai valdant.

Disponavimo teisës ágyvendinimas siejamas su galimybe nustatytiteisiná turto likimà keièiant jo paskirtá, teisinæ bûklæ arba priklauso-mumà (perdavimas palikimo bûdu, sunaikinimas ir pan.).

Turto savininkas, turintis visas tris „triados“ teises, gali jas ágy-vendinti savo nuoþiûra. Atskirais atvejais ðios teisës gali priklausyti irkitiems asmenims, ne savininkui, o kitam teisëtam valdytojui, pavyz-dþiui, nuomotojui. Pastarasis ne tik valdo ir naudojasi turtu, taèiausutartyje numatytais atvejais gali pernuomoti turtà kitam asmeniuiarba pagerinti turtà pakeisdamas pirminæ turto bûsenà, taigi nuomo-tojas turi teisæ disponuoti turtu neperþengdamas tam tikrø ribø. Taigiakivaizdu, kad „triados“ nepakanka tam, kad tinkamai apibrëþtumenuosavybës teisës turiná.

Nors savininkas turi teisæ ágyvendinti savo teisæ á nuosavybæ nau-dodamasis trimis pagrindiniais bûdais – valdydamas, naudodamas irdisponuodamas turtu, kai kuriais atvejais ástatymai riboja ir ðià jo ga-limybæ. Pavyzdþiui, þemës savininkas negali jos naudoti ne pagal nu-statytà paskirtá. Nekilnojamojo turto naudojimas daþnai susijæs ne tiksu kaimynais ar kitais aplinkiniais, bet ir turi didelæ socialinæ reikðmæ.Dël to tikslinës paskirties tam tikriems objektams nustatymas ir su tuosusijæ savininkø teisiø apribojimai apsaugo vieðà interesà. Savininkasnepraranda savo nuosavybës teisiø, nes ástatymas nustato nuosavybësteisës ágyvendinimo ribas.

Galimas ir ribotas nuosavybës teisës ágyvendinimas, nustatytas su-tartimi arba ástatymu. Pavyzdþiui, iðlaikymo iki gyvos galvos sutartiesatveju rentos mokëtojas gali perleisti, ákeisti arba kitokiu bûdu suvarþy-ti teisæ á perduotà jam mainais uþ iðlaikymà iki gyvos galvos nekilnoja-màjá daiktà tik turëdamas iðankstiná raðytiná rentos gavëjo sutikimà. Toksraðytinis sutikimas turi bûti patvirtintas notaro (LR CK 6.463 str. 1 d.)

Kaip minëjome, trijø pagrindiniø teisiø, sudaranèiø nuosavy-bës teisës turiná, ágyvendinimas netiksliai apibrëþia nuosavybës teisëságyvendinimà. LR CK numatyta, kad savininkas minëtas teises ágyven-dina savo nuoþiûra, t. y. jis pats sprendþia, kà daryti su jam priklau-sanèiu turtu, vadovaujasi savo interesais, atlikdamas su turtu bet ko-kius veiksmus, neprieðtaraujanèius ástatymams ir nepaþeidþianèius ki-tø asmenø teisiø ir teisëtø interesø.

Nuosavybës teisæ savininkas gali ágyvendinti pats tiesiogiai val-dydamas ir naudodamas jam nuosavybës teise priklausantá turtà bei

431


juo disponuodamas arba kitiems asmenims perduodamas kai kurias iðjam priklausanèiø teisiø á tà turtà. Lemiamas vaidmuo ágyvendinantnuosavybës teisæ tenka valdymo ir ypaè naudojimo teisiø realizavimui,nes sàvoka „ágyvendinimas“ reiðkia besitæsiantá procesà, o ne veiksmorezultatà.

Aiðku, negalima paneigti, kad disponuodamas turtu asmuo taippat ágyvendina nuosavybës teisæ, nes disponavimo teisë yra sudëtinënuosavybës teisës turinio dalis. Disponavimo turtu teisës realizavimasdaþniausiai tiesiogiai susijæs su nuosavybës teisës praradimu arba pa-sireiðkia ávairiø sandoriø sudarymu, kurie yra pagrindas atsirasti prie-voliniams teisiniams santykiams. Gana daþni atvejai, kai naudojimositurtu teisë negali bûti ágyvendinta nepasinaudojus disponavimo teise.Pavyzdþiui, norëdamas gauti ið turto pajamas jo tiesiogiai nenaudo-damas, savininkas gali uþ tam tikrà atlyginimà perduoti turtà naudo-tis kitam asmeniui, pats likdamas to turto savininku. Nuomos sutar-ties sudarymu baigiasi disponavimo teisës realizavimas. Konkreèiu at-veju tokia teise savininkas vël pasinaudos tiktai nutraukdamas nuo-mos sutartá arba jà pratæsdamas. Nuo sutarties sudarymo iki jos nu-traukimo arba pratæsimo turto nuomos bûdu savininkas ágyvendinaturto naudojimo teisæ.

Nuosavybës teisës ágyvendinimo bûdas priklauso nuo to, ar as-muo pats turtà valdo, naudoja bei juo disponuoja ir taip ágyvendinanuosavybës teisæ, ar perduoda dalá ðiø teisiø kitiems asmenims. Jeigujis dalá teisiø perduoda kitiems asmenims, tai nuosavybës teisës ágy-vendinimo bûdas priklauso dar ir nuo to, kokià dalá tø teisiø jis per-duoda.

Pavyzdþiui, steigdami ûkinæ bendrijà, asmenys vieni kitiems per-duoda dalá nuosavybës teisiø á turtà, kuris tampa bendrijos nariø ben-dràja daline nuosavybe. Ðie asmenys lieka turto savininkais, t. y. tam-pa bendraturèiais. Steigdami akcinæ bendrovæ, uþdaràjà akcinæ ben-drovæ, þemës ûkio bendrovæ arba kità privatø asmená, steigëjai per-duoda tam juridiniam asmeniui tiek daug jø nuosavybës teisës turinásudaranèiø teisiø á perduodamà turtà, kad to turto savininku tampapats juridinis asmuo, o perdavusiems turtà asmenims to turto atþvil-giu lieka tik reikalavimo teisës.

Nuosavybës teisës ágyvendinimo bûdø átvirtinimas ástatymuoseturi didelæ reikðmæ, nes nuo to priklauso gyventojø pajamø ðaltiniai,ðalies ekonomikos raidos tempai ir daugelis kitø veiksniø. Pavyzdþiui,asmenys gali gauti pajamø ið ámoniø arba kitokiø juridiniø asmenø


432


2 Plaèiau teismø praktika: LAT CBS 2002 m. lapkrièio 13 d. nutartis civilinëje byloje

Nr. 3K–3–1328/2002 m. kategorija 26.1, 45.1.

veiklos, kuriems jie yra perdavæ savo turtà, taip ágyvendinami á já nuo-savybës teises.

Bûdas, kurá fizinis asmuo pasirenka savo nuosavybës teisei ágy-vendinti, labiausiai priklauso nuo turto paskirties. Pavyzdþiui, indivi-dualios paskirties daiktais daþniausiai naudojasi tiesiogiai pats savi-ninkas savo kasdieniams poreikiams tenkinti.

LR CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad teisës á bendrosiosdalinës nuosavybës teisës objektus ágyvendinamos bendraturèiø sutarimu.Jeigu nesutariama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nusta-toma teismo tvarka pagal bet kurio ið bendraturèiø ieðkiná. Kol ginèasbus iðspræstas, teismas ginèo objektui gali skirti administratoriø.

LR CK 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas ið bendraturèiøproporcingai savo daliai turi teisæ á bendro daikto (turto) duodamaspajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias subendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokëti iðlaidas jam iðlaikytiir iðsaugoti, mokesèiams, rinkliavoms ir kitoms ámokoms. Jeigu vienasið bendraturèiø nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iðlaikyti bendrà daik-tà (turtà), kiti bendraturèiai turi teisæ á nuostoliø, kuriuos jie turëjo,atlyginimà.

Ástatymuose numatyti atvejai, kai tam tikri asmens veiksmai, ku-riais tiesiogiai nesiekiama pakeisti turtiniø ir teisiniø santykiø, nule-mia kitokio nuosavybës teisës ágyvendinimo bûdo atsiradimà. Pavyz-dþiui, santuokos sudarymas nulemia ir specialø nuosavybës teisës ágy-vendinimo á santuokoje ágytà turtà bûdà, jeigu jo nepakeièia vedybøsutartis.

Nuosavybës teisës á valstybinëms (savivaldybiø) ámonëms, ástai-goms bei organizacijoms perduotà turtà ágyvendinimo tikslais valstybë(savivaldybës) perduoda toms ámonëms, ástaigoms bei organizacijomsir daugumà nuosavybës teisës turiná sudaranèiø teisiø, kurios sudaroturto patikëjimo teisæ. Pagal CK 4.109 straipsnio 1 dalá, Valstybës irsavivaldybës ámoniø ástatymo 13 straipsnio 1 dalá bei Valstybës ir savi-valdybiø turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ástatymo 2straipsnio 7 dalá valstybei priklausanèio turto valdymas turto patikëji-mo teise reiðkia tai, kad valstybës ámonë gali valdyti ir disponuoti vals-tybës jai perduotu turtu nepaþeisdama ástatymø ir kitø asmenø teisiøbei interesø.

2

433


Pagrindinë prieþastis, dël kurios valstybë arba savivaldybës ámo-në kaip juridinis asmuo, kitaip nei privatus asmuo, jai perduotà turtàvaldo, naudoja ir disponuoja ne nuosavybës, o turto patikëjimo teise,yra ta, kad á pagrindinio jos valdymo organo sudëtá neáeina turtà per-davusieji ir reikalavimo teises á já iðsaugojusieji asmenys.

Dël valstybës ir savivaldybiø nuosavybës teisës ágyvendinimo á turtà,kurá sudaro tokie nuosavybës teisës objektai, kaip, pavyzdþiui, finansi-niai biudþetø iðtekliai arba materialiniai iðtekliai, skirti Lietuvos Res-publikos aukðèiausiosios valstybës valdþios ir vietinës valdþios bei vyk-domosioms tvarkomosioms funkcijoms ágyvendinti, nei teoriniø, nei prak-tiniø dideliø problemø nekyla. Ðá turtà daugiau arba maþiau tiesiogiaivaldo, juo naudojasi ir disponuoja aukðèiausiosios valstybës valdþios irvaldymo bei vietinës valdþios ir valdymo institucijos, remdamosi Lietu-vos Respublikos ástatymais bei kitais norminiais aktais.


1. Kokie yra pagrindiniai daiktinës teisës ágyvendinimo bûdai?2. Koks valdymo teisës turinys?3. Koks naudojimo teisës turinys?4. Koks disponavimo teisës turinys?5. Kas yra ribotas nuosavybës teisës ágyvendinimas?6. Kokios teisës ið nuosavybës teisës teisiø „triados“ bûdingiau-

sios nuosavybës teisës ágyvendinimui? Atsakymà pagráskite.7. Kaip priklauso valstybës ekonomika nuo nuosavybës teisiø

ágyvendinimo bûdø naudojimo?8. Kokius þinote bendrosios nuosavybës teisës ágyvendinimo

ypatumus?

1.4. Reikalavimo teisiø, kaip prievoliø elemento,ágyvendinimo ypatumai

Prievolë – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) pri-

valo atlikti kitos ðalies (kreditoriaus) naudai tam tikrà veiksmà arba nuo

jo susilaikyti, o kreditorius turi teisæ reikalauti, kad skolininkas ávykdytø

savo pareigà (LR CK 6.1 str.).


434


Teisinio santykio šalis, turinti reikalavimo teisæ, vadinama kredi-

toriumi. Santykio šalis, turinti pareigà, vadinama skolininku. Taigi prie-volë yra dviejø ðaliø teisinis santykis, kai viena ðalis – kreditorius – turiteisæ reikalauti ið kitos ðalies – skolininko – kà nors ávykdyti – atliktitam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo tam tikrø veiksmø. Prievoli-niø teisiø ágyvendinimas pasiþymi tuo, kad reikalavimo teisës ágyvendi-

namos kito asmens (skolininko) veiksmais. Kreditorius savo reikalavi-mo teisæ gali pareikðti ne bet kuriam, o tik konkreèiam asmeniui –skolininkui. Kita vertus, prievolæ gali paþeisti tik skolininkas, o ne betkuris kitas asmuo. Tuo prievoliø teisë ir kreditoriaus reikalavimo teisëskiriasi nuo daiktinës teisës, kurià gali paþeisti bet kuris asmuo, todëlsubjektas, atsakantis pagal prievolæ, yra þinomas.

Reikalavimo teisës ágyvendinimas priklauso nuo prievoliø rû-

ðies.LR CK iðskiria ðias prievoliø rûðis: 1) skolininkø ir kreditoriø

daugetà, 2) dalomàsias ir nedalomàsias prievoles, 3) alternatyviàsiasprievoles, 4) sàlygines prievoles, 5) terminuotas prievoles ir 6) pinigi-nes prievoles (plaèiau apie tai – Civilinës teisës vadovëlio prievoliøteisës dalyje).

Ypatingas atvejis yra tada, kai reikalavimo teisë ágyvendinama,nors skolininkas savanoriðkai prievolës nevykdo. Akivaizdu, kad savigy-na ðiuo atveju yra netinkamas gynybos bûdas, tai yra pardavëjas neturiteisës ið pirkëjo prieð jo valià prekes atimti arba nuomotojas negalibûti priverstinai iðkeldinamas, nes tokiø veiksmø ástatymas nenumatoir tokie veiksmai bûtø kvalifikuojami kaip savavaldþiavimas (LR BK294 str., ATPK 188 str.). Tokiu atveju sutarties ðalis, mananti, kad josteisës yra paþeistos dël to, kad kita ðalis nevykdo sutarties, turi kreip-tis á teismà dël paþeistø teisiø gynimo, ir tik priëmus teismo sprendimàjo vykdymas bus uþtikrintas valstybës prievarta.

Pavyzdþiui, Vokietijos teisinëje erdvëje teisë pareikðti ieðkiná pri-paþástama prievolës dalimi ir yra savaime suprantamas dalykas, nes tainiekur nëra aiðkiai átvirtinta ástatyme. Jeigu Vokietijos CK 241 straips-nyje raðoma, kad, remiantis prievoliniais santykiais, kreditorius yraásipareigojæs „ið skolininko pareikalauti atlikti tam tikrà veiksmà“, va-dinasi, veiksmas gali bûti iðreikalautas per teismà ir gali bûti paskelb-tas atitinkamas privalomas vykdyti sprendimas.

435


Reikalavimo teisë gali bûti ágyvendinama tik tada, kai jà ávyk-dyti yra ámanoma. Pavyzdþiui, natûra ávykdyti sutartá ne visada galibûti ámanoma, pavyzdþiui, jei nupirktas paveikslas sugadintas, iðnuo-motas laivas areðtuotas arba dainininkë kelias dienas prieð numatytàkoncertà persiðaldë taip, kad dël to ilgà laikà negali dainuoti.

Ávykdyti prievolæ gali bûti neámanoma ir tuo atveju, jeigu veiks-mas pagal sutartá turi bûti atliktas tam tikru laiku, taèiau ðio terminoskolininkas nesilaiko. Jei atvejis yra toks, kad veiksmas pagal savo pri-gimtá ir sutarties turiná gali bûti ávykdytas tik sutartu laiku, pavyzdþiui,iðkepti vestuviø tortà, solistui dalyvauti naujametiniame koncerte, pa-slauga, nesilaikant termino, tampa neámanoma, todël sprendimas, ápa-reigojantis ávykdyti prievolæ, negalimas.

Prancûzijos civilinio kodekso 1184 straipsnio 2 dalis nustato,kad kreditorius turi teisæ reikalauti arba nutraukti sutartá, arba atly-ginti nuostolius, arba „kità ðalá priversti ávykdyti susitarimà, jeigu taiyra ámanoma“.

Bendrojoje teisëje vadovaujamasi tokiu poþiûriu dël ieðkiniopareiðkimo dël prievolës ávykdymo natûra: jeigu nevykdomas sutarti-nis ásipareigojimas, sutarties ðalis ribojama tik galimybe pareikðti ieð-kiná dël sutarties paþeidimo (breach of contract), galima reikalauti tikatlyginti þalà pinigais.

Reikalauti ávykdyti sutartá natûra nëra patogu, nes nuostoliøatlyginimo uþtikrinimo taisyklës nepakankamai gerai uþtikrinakreditoriaus interesus, jo interesas ávykdyti sutartá sunkiai apskaièiuo-jamas pinigais. Dar vienà pavyzdá ið bendrosios teisës galima pateikti,kai pagal sutartá skolininkas kreditoriui privalo perleisti þemës sklypàarba teises á þemës sklypà: ðiuo atveju kreditoriaus interesas á esamàþemës sklypà daþniausiai jau vien todël adekvaèiai neperskaièiuoja-mas á piniginæ iðraiðkà, nes identiðko þemës sklypo nëra arba, norstoks ir yra, taèiau neparduodamas. Kitaip yra perkant sublokuotà na-mà arba atitinkamo dydþio þemës sklypelius ið naujai ásigytos statybosvietos. Ieðkinys dël sutarties ávykdymo tokio pobûdþio bylose visadapatenkinamas, net jeigu atskiru atveju uþtektø atlyginti nuostolius.

Taigi Vokietijos ir Prancûzijos teisëje (kontinentinëje teisëje)reikalavimas ávykdyti sutartá apibrëþiamas kaip bendro pobûdþio sank-

cija, o bendrojoje teisëje prieðingai – reikalavimas ávykdyti sutartá natû-ra vertinamas kaip iðimtinë aplinkybë.


436



1. Kas yra prievolë?2. Kuo pasireiðkia kreditoriaus reikalavimo teisës ágyvendini-

mas?3. Kokie reikalavimai keliami reikalavimo teisei?4. Kokios yra prievoliø rûðys?5. Kuo ypatingas atvejis, kai reikalavimo teisë ágyvendinama

skolininkui savanoriðkai prievolës nevykdant?6. Kokios yra reikalavimo ávykdyti prievolæ natûra ágyvendini-

mo galimybës?

1.5. Asmeniniø neturtiniø teisiø ágyvendinimo ypatumai

LR CK 1.114 straipsnyje iðvardytos asmeninës neturtinës teisës ir

vertybës, kurias saugo civilinë teisë. Tai yra vardas, gyvybë, sveikata,kûno nelieèiamybë, garbë, orumas, þmogaus privatus gyvenimas, au-toriaus vardas, dalykinë reputacija, juridinio asmens pavadinimas, pre-kiø (paslaugø) þenklai ir kitos vertybës, su kuriomis ástatymai sieja tamtikrø teisiniø padariniø atsiradimà.

LR CK 1.115 straipsnis nurodo, kad asmeninës neturtinës teisës,kaip civilinës teisës saugomas objektas, yra ekonominio turinio netu-rinèios ir neatskiriamai susijusios su jø turëtoju teisës.

Asmeninës neturtinës teisës ágyvendinamos tais paèiais principais,kaip ir kitos absoliutaus pobûdþio teisës. Asmuo neperþengdamas ásta-tymø arba sutarties nustatytø ribø savo nuoþiûra naudojasi asmeninë-mis teisëmis ir vertybëmis. Asmenys, kurie ið anksto nëra apibrëþti,turi susilaikyti nuo asmeniniø neturtiniø teisiø paþeidimø (pavyzdþiui,nuo kiðimosi á privatø gyvenimà). Asmeniniø civiliniø teisiø ágyvendi-nimas daþnai apibrëþiamas nustatant ne ágyvendinimo ribas, bet ribas,kuriø negali perþengti kiti asmenys, kiðdamiesi á asmeninæ sferà.

Asmenines neturtines teises ir vertybes galima perduoti arba pa-

veldëti. Perduoti arba paveldëti galima tik tokias asmenines neturtinesteises ir vertybes, kurios nëra neatskiriamai susijusios su jø turëtoju.Pavyzdþiui, galima perduoti teises á prekiø (paslaugø) þenklus, nes tainumato ástatymas (Prekiø þenklø ástatymo 43 straipsnis), taèiau nega-lima perduoti teisës á autoriaus vardà, nes tai prieðtarauja ðios teisës

437


prigimèiai (Autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø ástatymo 14 straipsnio 1dalies 2 punktas).

Teisës á vardà ágyvendinimas pasireiðkia tuo, kad asmuo turi teisæá pavardæ, vardà ar vardus, teisæ á pseudonimà. Asmuo turi teisæ var-toti savo pilnà arba sutrumpintà vardà. Pagal LR CK 3.166 straipsnio2 dalá asmuo gali turëti du vardus (dvigubà vardà). Tokiu atveju as-muo gali vartoti tik vienà ið jø arba abu. Asmuo, sudarydamas santuo-kà, taip pat gali ágyti dvigubà pavardæ (LR CK 3.31 str.). Tokiu atvejuteisë á vardà reiðkia teisæ vartoti vienà arba abi pavardes. Ágyvendinda-mas savo teisæ á vardà, asmuo turi teisæ pakeisti savo vardà arba pavar-dæ.

Asmens teisë á atvaizdà yra viena ið neturtiniø asmens teisiø (LRCK 2.22 str.). Ágyvendindamas ðià teisæ, asmuo turi teisæ uþ atlyginimàsuteikti teisæ naudoti savo atvaizdà reklamai. Ði teisë ágyvendinamaátvirtinant tam tikrus draudimus kitiems asmenims. Pagal bendrà LRCK 2.22 straipsnyje átvirtintà taisyklæ visais atvejais norint fotogra-fuoti, atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti arba kitokiu bû-du platinti asmens nuotraukos, jos dalies, portreto arba kitokio at-vaizdo dalá, reikalingas asmens sutikimas. Iðimtys numatytos LietuvosRespublikos CK 2.22 straipsnio 2 dalyje (vieðieji asmenys, teisësaugosinstitucijø reikalavimu, asmens fotografavimas (filmavimas) vieðoje vie-toje).

Ágyvendinti teisæ á privatø gyvenimà ir jo slaptumà asmeniui uþtik-rina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22, 24–25 straipsniai ir Euro-pos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos 8 straips-nyje átvirtintos þmogaus teisës á privatø gyvenimà gynimas civiliniaisteisiniais bûdais. Privataus gyvenimo nelieèiamumas reiðkia tai, kadinformacijà apie asmens privatø gyvenimà galima skelbti tik jo sutiki-mu. Ástatymas nustato draudimus asmenims áeiti á asmens gyvenamà-sias ir kitas patalpas, aptvertà privaèià teritorijà, asmená neteisëtaistebëti, neteisëtai apieðkoti asmená arba jo turtà, paþeisti asmens te-lefoniniø pokalbiø, susiraðinëjimo arba kitokios korespondencijos beiasmeniniø uþraðø informacijos konfidencialumà, draudþia paskelbtiduomenis apie asmens sveikatos bûklæ, rinkti informacijà apie privatøasmens gyvenimà, atlikti kitus neteisëtus veiksmus.

Lietuvos Respublikos visuomenës informavimo ástatymo 14straipsnio 3 dalis numato, kad informacija apie privatø gyvenimà galibûti skelbiama be þmogaus sutikimo tais atvejais, kai informacijos


438


3

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsëjo 19 d. nutarimas „DëlLietuvos Respublikos telekomunikacijø ástatymo (2000 m. liepos 11 d. redakcija) 27 straips-nio 2 dalies, Lietuvos Respublikos telekomunikacijø ástatymo 27 straipsnio pakeitimoástatymo 2 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos telekomunikacijø ástatymo (2002 m.liepos 5 d. redakcija) 57 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos operatyvinës veiklosástatymo (1997 m. geguþës 22 d. redakcija) 7 straipsnio 3 dalies 4 punkto, Lietuvos Respub-likos operatyvinës veiklos ástatymo (2002 m. birþelio 20 d. redakcija) 7 straipsnio 3 dalies6 punkto, Lietuvos Respublikos baudþiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalies (1961m. birþelio 26 d. redakcija) ir 75 straipsnio 1 dalies (1975 m. sausio 29 d. redakcija)atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Þin., 2002, Nr. 93–4000.

4

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas „DëlLietuvos Respublikos visuomenës informavimo ástatymo 8 straipsnio ir 14 straipsnio 3dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“// Þin., 2002. Nr. 104–4675.

paskelbimas nedaro þalos asmeniui arba kai informacija padeda at-skleisti ástatymø paþeidimus arba nusikaltimus, taip pat kai informaci-ja pateikiama nagrinëjant bylà atvirame teismo procese. Be to, infor-macija apie vieðojo asmens (valstybës politikø, valstybës tarnautojø,politiniø partijø ir visuomeniniø organizacijø vadovø bei kitø visuo-meninëje ir politinëje veikloje dalyvaujanèiø asmenø) privatø gyveni-mà gali bûti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ði informacija atskleidþiavisuomeninæ reikðmæ turinèias privataus ðio asmens gyvenimo aplin-kybes arba asmenines savybes. Kitais atvejais informacijà apie privatøgyvenimà galima skelbti tik gavus asmens sutikimà ir jeigu informaci-jos paskelbimas nedaro þalos asmeniui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. rugsëjo 19 d.nutarime yra pasisakæs, kad „Þmogaus teisë á privatumà nëra absoliu-ti. Pagal Konstitucijà riboti konstitucines þmogaus teises ir laisves, tai-gi ir teisæ á privatumà, galima, jeigu laikomasi ðiø sàlygø: tai daromaremiantis ástatymu; ribojimai yra bûtini demokratinëje visuomenëjesiekiant apsaugoti kitø asmenø teises bei laisves ir Konstitucijoje átvir-tintas vertybes, taip pat konstituciðkai svarbius tikslus; ribojimais nërapaneigiama teisiø ir laisviø prigimtis bei jø esmë; laikomasi konstitu-cinio proporcingumo principo“.

.3

Paþymëtina, kad Lietuvos Respubli-kos Konstitucinis Teismas 2002 m. spalio 23 d. nutarime

4

teigia, kadVisuomenës informavimo ástatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostata ne-gali bûti interpretuojama kaip leidþianti be asmens sutikimo skelbtibet kokià informacijà apie asmens privatø gyvenimà. Esama tokiø pri-vataus gyvenimo srièiø (pavyzdþiui, intymus gyvenimas), apie kurias

439


informacija be asmens sutikimo apskritai negali bûti renkama ir skel-biama, nebent (ir tik tuo mastu, kuriuo) tai padeda atskleisti to as-mens padarytà nusikaltimà.

Konstitucinis Teismas 2002 m. spalio 23 d. nutarime konstata-vo, kad informacija apie privatø asmens gyvenimà gali bûti skelbiamabe jo sutikimo tais atvejais, kai informacijos paskelbimas nedaro þalosasmeniui. Taigi riba, kurios negali perþengti kiti asmenys, kiðdamiesi áasmeniná vieðøjø asmenø gyvenimà, yra þalos darymas.

Autoriaus neturtiniø teisiø ágyvendinimas pasiþymi tuo paèiu, kaipir kitos asmeninës neturtinës teisës – jos ágyvendinamos ið esmës drau-dimais kitiems asmenims jas paþeisti. Autoriaus neturtinës asmeninësteisës turi savo ágyvendinimo ypatumø, jos ágyvendinamos neatsiþvel-giant á laikà, tai autoriaus neturtinës teisës pripaþástamos ir saugomosneterminuotai, neatsiþvelgiant á jo turtiniø teisiø perdavimà, jø ap-saugos termino pasibaigimà. Daugelis kitø asmeniniø neturtiniø tei-siø saugomos tik tol, kol egzistuoja tø teisiø turëtojas.

Dauguma asmeniniø neturtiniø teisiø, iðskyrus ástatymo numa-tytus atvejus, ágyvendinamos asmeniðkai, ne per atstovus. Tokios tei-sës pasibaigia mirus jø turëtojui (savininkui) ir negali bûti perduoda-mos palikimo bûdu.

Aplinkybë, á kurià bûtina atkreipti dëmesá, yra ta, kad ieðkiniosenatis netaikoma reikalavimams, atsirandantiems ið asmeniniø ne-turtiniø teisiø paþeidimø, iðskyrus ástatymø numatytus atvejus (CK 1.134str.).


1. Kaip nustatomos asmeniniø civiliniø neturtiniø teisiø ágy-vendinimo ribos?

2. Ar galima perduoti ir paveldëti asmenines neturtines tei-ses? Jei taip, kokias galima, kokiø negalima?

3. Kaip ágyvendinamos teisës á atvaizdà?4. Kaip ágyvendinamos teisës á þmogaus privatø gyvenimà?5. Kokie yra autoriaus asmeniniø neturtiniø teisiø ágyvendini-

mo ypatumai?6. Kokia yra ieškinio senatis ginant asmenines neturtines tei-

ses?


440


1.6. Civiliniø teisiø ágyvendinimo principai

Civiliniø teisiø ágyvendinimo principai yra civilinës teisës normoseátvirtinti teiginiai, nustatantys bendruosius reikalavimus subjektams,ágyvendinantiems civilines teises ir vykdantiems civilines pareigas.

Civiliniø teisiø ágyvendinimo principai nustatyti LR CK 1.5 ir1.137 straipsniuose. Civilinis kodeksas numato, kad civiliniø teisiø san-tykiø subjektai, ágyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, pri-valo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sàþiningumo reikalavimus.

CK 1.137 straipsnis nustato, kad asmenys savo nuoþiûra laisvai naudo-

jasi civilinëmis teisëmis, áskaitant ir teisæ á gynybà. Ágyvendindami savo

teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi bendradarbiauti, laikytis ásta-

tymø, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralës principus bei veikti

sàþiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principø.

Civiliniø teisiø ágyvendinimo principai reikšmingi dël keliø prie-þasèiø.

Pirma, civilinë teisë nustato tik bendras elgesio taisykles. Ásta-tymas arba sutartis negali nustatyti visø civiliniø teisiø ágyvendinimobûdø ir variantø. Dël to nustatomi bendrieji principai, kuriais vado-vaudamasis asmuo gali laisvai ágyvendinti savo teises.

Antra, principai padeda uþpildyti ástatymo spragas. Jeigu nëranumatytas konkreèios teisës ágyvendinimo bûdas, principai padeda uþ-pildyti ðià spragà.

Treèia, principai yra kolizijø ðalinimo priemonë ir jais vadovau-jantis paðalinamos ir teisës normø, ir ðaliø susitarimø tarpusavio koli-zijos.

Pagrindiniai civiliniø teisiø ágyvendinimo principai – teisingumo,protingumo ir sàþiningumo.

Teisingumas – tai teisës principas, reiðkiantis moralinæ þmogausnuostatà ir kriterijø, pagal kurá vertinami visi asmenø poelgiai (Lietu-vos Respublikos Konstitucijos 109 str.).

Protingumas yra teisës principas, reikalaujantis, kad asmuo elg-tøsi apdairiai, rûpestingai, atidþiai, teisingai ir sàþiningai. Asmuo, kuriselgiasi neatidþiai, nerûpestingai, neapdairiai, nesàþiningai, neteisin-gai, piktnaudþiauja savo teisëmis ir t. t., elgiasi neprotingai, todël joteisës neginamos (CK 1.90 str. 5 d.). Protingumo kriterijus reiðkia,kad asmens veiksmus konkreèiu atveju bûtina vertinti pagal apdai-

441


raus, rûpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus

pater familias) elgesio tam tikroje situacijoje etalonà.Sàþiningumas yra bendrasis civilinës teisës principas, átvirtintas

CK 1.5 straipsnyje. Sàþiningumo principas teisëje reikalauja, kad as-menys vykdytø prisiimtus ásipareigojimus. Preziumuojama, kad asmuo,ágyvendindamas savo teises ir vykdydamas pareigas, elgiasi sàþiningai.Sàþiningumas preziumuojamas atsiþvelgiant á bendràjà sàþiningumoprezumpcijà (CK 4.26 str. 2 d.). Prievolës ðalis aplinkybæ, kad kita ðalisbuvo nesàþininga, privalo árodyti. Tam tikrais atvejais siekiant apsau-goti kreditoriaus interesus, nustatoma prieðinga – nesàþiningumo –prezumpcija (LR CK 6.67 str.). Ði prezumpcija taip pat yra nuginèija-ma, todël skolininkas turi teisæ árodinëti, kad jis buvo sàþiningas.

87

Civiliniø teisiø ágyvendinimo protingai, sàþiningai ir teisingaiprincipai glaudþiai susijæ su ðaliø bendradarbiavimo ágyvendinant civili-

nes teises ir vykdant pareigas principu. Ágyvendindami teises ir vykdyda-mi pareigas, asmenys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Koope-

ravimosi, arba bendradarbiavimo, pareiga átvirtinta LR CK 6.38straipsnio treèiojoje dalyje. Be ðios normos, prievolës ðaliø pareigabendradarbiauti specialiai pabrëþiama LR CK 6.64 straipsnyje (kredi-torius laikomas paþeidusiu prievolæ, jeigu dël nepakankamo jo ben-dradarbiavimo skolininkas negali jos ávykdyti) ir kituose straipsniuo-se. Bendradarbiavimo, arba kooperavimosi, principas yra tiesioginissàþiningumo principo veikimo rezultatas. Elgtis sàþiningai reiðkia kre-ditoriui ir skolininkui bendradarbiauti, t. y. padëti vienas kitam ágy-vendinti savo teises ir vykdyti pareigas.

Laisvo naudojimosi savo civilinëmis teisëmis principas reiðkia nau-dojimàsi savo teisëmis ávertinant galimus savo elgesio variantus, ne-perþengiant turimø civiliniø teisiø ribø. Pavyzdþiui, asmuo turi teisænuspræsti, ginti savo paþeistà teisæ ar jos neginti, gali laisvai pasirinktiteisës á gynybà ágyvendinimo bûdà, nepaþeidþiantá ástatymø. Ginda-mas savo teises teismo tvarka, asmuo privalo laikytis kreipimàsi á teis-mà ir teismo procesà reglamentuojanèiø normø reikalavimø. Laisvasnaudojimasis civilinëmis teisëmis turi ribas, nes netinkamas teisiø ágy-vendinimas gali paþeisti kitø asmenø teises.


442



1. Kokius þinote civiliniø teisiø ágyvendinimo ir pareigø vyk-dymo principus?

2. Kam reikalingi civiliniø teisiø ágyvendinimo ir pareigø vyk-dymo principai?

3. Koks yra teisingumo principo turinys?4. Koks yra protingumo principo turinys?5. Koks yra sàþiningumo principo turinys?6. Kaip siejasi civiliniø teisiø reglamentavimo ir ágyvendinimo

principai (1.2 str., 1.5 str.)?7. Koks yra kooperavimosi (bendradarbiavimo) principo turi-

nys?8. Kà reiðkia „laisvas naudojimasis“ savo teisëmis?

443


2 poskyris.CIVILINIØ TEISIØ APSAUGA

2.1. Civiliniø teisiø apsaugos ir gynimo sampratair reikðmë

Civiliniø teisiø apsaugos sistema uþkerta kelià subjektiniø teisiøpaþeidimui.

Teisës funkcionavimo poþiûriu apsauga yra svarbiausias jos atri-butas. Visuomeniniø santykiø apsauga egzistuoja ir tada, kai yra kie-no nors teisiø arba ástatymo ginamø interesø paþeidimas arba nërajokiø paþeidimø. Civiliniø subjektiniø teisiø ir interesø apsauga ap-ima prevencijà, gynybà, atsakomybæ ir pan., kurie taikomi atskirai arbakartu.

Taigi „apsaugos“ kategorija civilinëje teisëje kur kas platesnë,negu samprata „gynyba“, ir apima pastaràjà kategorijà. Apsaugos vi-

suomeniniø civiliniø teisiniø santykiø ágyvendinimas – taikymas visø civi-linës teisës normø, uþtikrinanèiø normalø ðiø visuomeniniø teisiniøsantykiø egzistavimà ir raidà. Civiliniø teisiø apsaugos samprata ap-ima visumà bûdø, garantuojanèiø normalø teisiø realizavimà. Civili-

niø teisiniø gynimo santykiø ágyvendinimas – taikymas tik tø bûdø ir prie-moniø, kurios naudojamos padarius paþeidimà. Gynimas – tai ne kaskita, kaip ástatymø numatytas civiliniø teisiø apsaugos bûdas tuo atve-ju, kai jos paþeidþiamos arba egzistuoja realus paþeidimo pavojus.

Civiliniø teisiø gynimas – tai prievartos priemoniø taikymas pa-þeidëjui siekiant atkurti paþeistas teises arba/ir nutraukti paþeidimà.

Asmenys savo nuoþiûra laisvai naudojasi civilinëmis teisëmis,áskaitant ir teisæ á gynybà. LR CK 1.137 straipsnis reglamentuoja civi-

5

Iðsamus ðiø principø turinys iðdëstytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5straipsnio komentare (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga.Bendrosios nuostatos. Vilnius: Justitia, 2001.) ir Lietuvos teisës universiteto iðleistameCivilinës teisës vadovëlyje. Bendroji dalis. I tomas. 2004. Vilnius. P. 66–70.


444


liniø teisiø ágyvendinimà ir pareigø vykdymà. Ði CK nuostata atspindicivilinës teisës subjekto autonomiðkumà, kuris nulemia aktyvø jo patiesveikimà savo interesais, pasirenkant savo teisiø ágyvendinimo ir gynimobûdus, taip pat iðreiðkia nesikiðimo á privaèius reikalus principà.

Visuomeniniø santykiø apsaugos funkcijà atlieka visa teisinësistema. Apsauginë funkcija remiasi visu teisiniø normø ir teisinës veik-los kompleksu. Pagrindinë apsauginës funkcijos paskirtis – uþkirsti ke-lià teisës paþeidimams ir kitiems socialiniams nukrypimams.

Civiliniø teisiø gynimas nustato galimybæ apsaugoti teises ne tiknuo aktyvaus elgesio, bet ir nuo neveikimo. Gynyba gali nepriklausytinuo subjektyvios paþeidimo pusës (paþeidëjo kaltës), pavyzdþiui, nuosavarankiðkø veiksmø ginant savo teises bûtinojo reikalingumo atve-ju. Tai leidþia atriboti ðià sàvokà nuo bûtinosios ginties.

Apsaugos sampratos turinys yra platesnis negu gynybos turinysdël to, kad jis apima ir valstybës kitø institucijø veiksmus, taip patpaties ágalioto asmens veiksmus.

Civiliniø teisiø gynimo ir teisiø bei laisviø ágyvendinimo garantijø

sàvokos panaðios, taèiau civiliniø teisiø ágyvendinimo garantijos yrakitokios prigimties (daiktinis arba prievolinis teisinis reikalavimas). Pa-vyzdþiui, deklaruojama paþeistø civiliniø teisiø teisminë gynybos ga-rantija. Nepaisant to, kad pastaroji norma skirta civiliniø teisiø gyni-mui, ji yra bûdas, kurá naudodamas asmuo gali ágyvendinti savo teisæ ágynybà, nes tokiø priemoniø pasirinkimo teisë daþniausiai priklausojam.

Civilinës teisinës garantijos – tai priemonës, uþtikrinanèios nor-

malø civilinës teisinës apyvartos subjektø teisiø ir interesø realizavimà,

apsaugos ir gynybos bûdus. Tik tokiø priemoniø veiksmingumas teisinæ

gynybà daro garantuotà.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d.nutarime teigiama, kad „viena pagrindiniø þmogaus teisiø gynybosgarantijø yra jo teisë kreiptis á teismà. Ðios teisës ágyvendinimà lemiapaties asmens suvokimas, kad jo teisës arba laisvës paþeidþiamos. Nie-kas negali sutrukdyti jam kreiptis á teismà“.

6

Ši nuostata susijusi suvisomis þmogaus teisiø garantijomis: baudþiamosiomis, civilinëmis, ad-

6

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas „DëlLietuvos Respublikos baudþiamojo proceso kodekso 195 straipsnio penktosios dalies ir242 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Þin., 1997. Nr. 91–2289).

445


ministracinëmis. Taigi viena ið pagrindiniø civiliniø teisiø garantijø –galimybë ginti savo teises teisme, t. y. pasinaudoti ieðkinio gynyba,kuri yra esminis privatinës teisës metodo poþymis.


1. Kas yra civiliniø teisiø apsauga?2. Kas yra civiliniø teisiø gynimas?3. Koks yra civiliniø teisiø apsaugos ir civiliniø teisiø gynimo

santykis?4. Kas yra civiliniø teisiø garantija?5. Kokias þinote pagrindines civiliniø teisiø garantijas?

2.2. Civilinë teisinë atsakomybë ir sankcija

Civiliniame kodekse civilinë atsakomybë apibûdinama kaip prie-volë, kurios viena ðalis turi teisæ reikalauti atlyginti nuostolius (þalà)arba sumokëti netesybas (baudà, delspinigius), o kita ðalis privalo at-lyginti padarytus nuostolius (þalà) arba sumokëti netesybas (baudà,delspinigius) (LR CK 6.245 str.).

Civilinë atsakomybë yra dviejø rûðiø: sutartinë ir deliktinë (LRCK 6.245 str.).

Sutartinë atsakomybë yra turtinë prievolë, kuri atsiranda ne-ávykdþius arba netinkamai ávykdþius sutartá, kurios viena ðalis turi tei-sæ reikalauti nuostoliø atlyginimo arba netesybø, o kita ðalis privaloatlyginti sutarties dël neávykdymo arba netinkamo ávykdymo patirtusnuostolius arba sumokëti netesybas (baudà, delspinigius).

Deliktinë civilinë atsakomybë yra turtinë prievolë, atsirandantidël þalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, iðskyrus atvejus, kaiástatymai nustato, kad deliktinë atsakomybë atsiranda dël þalos, susi-jusios su sutartiniais santykiais (plaèiau apie civilinæ atsakomybæ skai-tykite Civilinës teisës vadovëlyje Prievoliø teisë, Vilnius, 2004, III sky-rius).

Tradiciðkai susiformavusi nuostata, kad represinës teisës ðakos(baudþiamoji, administracinë) baudþia paþeidëjus, nustatydamos nau-jas neigiamas poveikio priemones, nekyla jokiø problemø ir apibrë-


446


þiant, kas yra represinës sankcijos. Pagrindiniai prieðtaravimai kyla for-muluojant civilinës teisinës sankcijos sampratà.

Pagrindinë civilinës sankcijos funkcija – kompensacinë.Kompensacijos reikalavimas gali bûti nukreiptas ne á paþeidëjo asme-nines vertybes, o á jo turtà.

Civilinë teisë numato turtines sankcijas, kurios plëtojosi kitaipnegu represinës. Civilinës sankcijos buvo suprantamos kaip ávairiausiøir daþnai net ne turtinio, o asmeninio poveikio priemoniø pritaiky-mas paþeidëjui. Laikui bëgant civilinës teisës paþeidëjas buvo, galimasakyti, ápareigotas atlyginti dël savo veiksmø (kaltø, o tam tikrais at-vejais ir nesant jo kaltës) atsiradusià þalà.

Reikëtø atkreipti dëmesá á tai, kad pareiga atlyginti þalà yraviena ið daugelio teisiniø pareigø. Be to, ápareigojimas atlyginti þalàne ið karto tampa prievartinio pobûdþio.

Kiekvienas asmuo, turintis teisæ reikalauti ið kito asmens atliktiteisinæ pareigà, gali kreiptis á kompetentingas valstybines institucijasir reikalauti, kad valstybë priverstø teisinës pareigos turëtojà jà atlik-ti. Tai padaryti valstybinë institucija gali remdamasi teisiná imperatyvànustatanèia norma. Tokiu atveju valstybinë institucija patvirtina teisi-nës pareigos buvimo faktà ir apimtá ir garantuoja, kad pareiga (parei-ga gràþinti svetimà daiktà, pareiga atlyginti padarytà þalà), kurià ob-jektyviai galima priversti ávykdyti, bûtø atlikta.

Valstybë derina ir taiko ávairias papildomas reikalavimo prie-mones, turinèias paskatinti asmenis atlikti teisines pareigas. Prancûzi-joje teismø praktika iðplëtojo ypatingà prievartos institutà, vadinamàastreinte: teismas, ápareigodamas skolininkà ávykdyti pareigà, gali uþkiekvienà uþdelstà dienà paskirti pinigø sumà, kurià skolininkas pri-valo mokëti kreditoriui. „Taip ðis institutas ágijo aiðkiai baudþiamàjápobûdá: kalbama (…) apie atvirà privataus pobûdþio bausmæ“

7

.

Lie-tuvos Respublikos civiliniame kodekse taip pat átvirtinta teismo kom-petencija skirti baudà asmeniui, neávykdþiusiam teismo sprendimo,ápareigojusio atlikti sutartinæ pareigà natûra (6.215 str. 1 dalis).

Kitas teisinës pareigos atlyginti þalà aspektas susijæs su netin-kamu naudojimusi savo teisëmis. Kiekvienos ðiuolaikinës valstybës tei-sinë sistema nustato asmens pareigà atsargiai naudotis savo teisëmis,siekiant nepadaryti þalos kitam asmeniui, ir pareigà atlyginti þalà, jei

7

Zweigert K., Kotz H. Lyginamosios teisës ávadas. Vilnius, 2001. P. 402–404.

447


ji vis dëlto padaryta (LR CK 6.263 str.). Pareiga atlyginti þalà nuken-tëjusiam ðiandien yra vienintelë asmeniui, su kurio veika siejamas to-kios þalos atsiradimas. Pareigos atlyginti þalà savanoriðkas atlikimasskatinamas grasinant þalà iðsiieðkoti ypatingu ir þalà padariusiam as-meniui nenaudingu bûdu. Pirmiausia þalos dydá ir atlyginimo tvarkànustato jau ne turintis atlyginti þalà asmuo, o kompetentinga valsty-binë institucija, glaudþiai bendradarbiaudama su nukentëjusiuoju. An-tra, þalos nustatymo kriterijai yra bendro pobûdþio, ir tai leidþia áþvelgtipriverstinio þalos atlyginimo sunkesnës teisinës pareigos poþymius. Pri-verstinis þalos atlyginimas visais atvejais susijæs su papildomu þalà pa-dariusio asmens apsunkinimu: papildomomis iðlaidomis (pvz., teismoiðlaidos, teismo sprendimo vykdymo iðlaidos) plaèiais nukentëjusio beiteismo ágaliojimais nustatant paþeidëjo pareigos atlikimo bûdà.

Valstybë, átvirtindama pareigà atlyginti padarytà þalà, siekia pa-skatinti þalà padariusá asmená savanoriðkai jà atlyginti, prieðingu atve-ju grasindama jam atsiimti padarytos þalos ekvivalentà nenaudingubûdu. Taigi þalos atlyginimas – tai teisinë pareiga, o tais atvejais, kaiasmuo, padaræs þalà, atsisako savanoriðkai jà atlyginti, valstybë savoprievartiniu aparatu priverèia paþeidëjà ávykdyti naujo turinio teisinæpareigà.

Taigi pareiga atlyginti þalà tampa prievartinio pobûdþio tik ta-pusi pakaitine pareiga asmeniui, negalinèiam (vengianèiam) ávykdytisavo teisines pareigas, siekiant já paskatinti savanoriðkai jas ávykdyti.

Tokia nuostata gali paaiðkinti ir atvejus, kai pareiga atlygintiþalà atsiranda ne þalà padariusiam asmeniui. Daþniausiai teisinë sank-cija, kaip ypatingas teisiniø imperatyvø garantas, turi bûti adresuotatam paèiam asmeniui kaip ir imperatyvas, nes sankcija, kaip prievarti-në situacijos kûrimo priemonë, nukreipta á asmená, kurio elgesá vals-tybë siekia sureguliuoti. LR CK 6.275 straipsnis átvirtina nuostatà,kad uþ nepilnameèio iki keturiolikos metø þalà atsako jo tëvai arbaglobëjai, jeigu neárodo, kad þala atsirado ne dël jø kaltës. Taip patatlyginti þalà privalo kitus darbuotojus samdantis asmuo, jei dël jøkaltës padaroma þala kitiems asmenims. Be to, þalà padarius asme-niui pareiga jà atlyginti gali pereiti draudimo ástaigai, kurioje ðis as-muo apsidraudæs. Taigi daþniausiai valstybë nekuria prievartinës situ-acijos, panaudodama þalos atlyginimo mechanizmà (ir negali to pa-daryti).


448


Ypaè akivaizdus prievartinës situacijos kûrimas, kai asmuopriverèiamas atlyginti neturtinæ þalà. Ðiuo atveju civilinës teisësinstitutai pretenduoja atlikti jai nebûdingà asmens, paþeidusio teisæ,baudimo funkcijà. Ðtai LR CK 6. 250 straipsnis nurodo, kad „ne-turtinë þala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iðgyvenimai,nepatogumai, dvasinis sukrëtimas, emocinë depresija, paþemini-mas, reputacijos pablogëjimas, bendravimo galimybiø sumaþëji-mas ir kita, teismo ávertinti pinigais. (…) teismas, nustatydamasneturtinës þalos dydá, atsiþvelgia á jos pasekmes, ðià þalà padariu-sio asmens kaltæ, jo turtinæ padëtá, padarytos turtines þalos dydábei kitas turinèias reikðmës bylai aplinkybes, taip pat á sàþiningu-mo, teisingumo ir protingumo kriterijus“. Kalbant apie neturtinësþalos atlyginimà, ryðkus nubaudimo momentas – ir dël jos nusta-tymo kriterijø, ir dël procedûros – visais atvejais suprantamas kaiprepresinë teisinë sankcija (nubaudimas), taikytina asmeniui, sà-moningai ir tikslingai pasinaudojusiam savo teisëmis uþdraustu irkitiems pavojingu bûdu.Kiti grasinimai civilinëje teisëje, kurie formavosi sutartinëje sri-

tyje ir turi nubaudimo poþymiø, yra netesybos (bauda ir delspinigiai).Netesybos – tai ástatymø, sutarties arba teismo nustatyta pinigø suma,kurià skolininkas privalo sumokëti kreditoriui, jeigu prievolë neávyk-dyta arba netinkamai ávykdyta (bauda, delspinigiai) (LR CK 6.71 str.).Netesybø teisinë prigimtis yra dvejopa. Pirma, jos yra prievolës ávyk-dymo uþtikrinimo bûdas, nes skatina skolininkà ávykdyti prievolæ. An-tra, netesybos yra sutartinës civilinës atsakomybës forma (CK 6.258str.). Taigi netesybos neávykdþius prievolës padeda kompensuoti kre-ditoriaus interesà, taèiau jam nereikia árodyti savo patirtø nuostoliødydþio. Ðiuo atþvilgiu netesybos gali bûti laikomos ið anksto nustaty-tais bûsimais kreditoriaus nuostoliais, nereikalingais árodinëti. Tai kartuyra civilinës atsakomybës forma, todël netesybas galima taikyti tik jei-gu skolininkui galima taikyti civilinæ atsakomybæ, bûtent, kai yra civi-linës atsakomybës sàlygos, kai galima skolininko civilinë atsakomybënetesybø forma (prievolës neávykdymas arba netinkamas ávykdymas, oástatymø numatytais atvejais – ir skolininko kaltë dël prievolës neávyk-dymo)

8

.

Civilinës teisinës atsakomybës priemonës yra civilinës teisinës

8

6 CK knygos komentaras. P. 117.

449


sankcijos – ástatymo numatytos turtinës priverèiamojo pobûdþio prie-monës, teismo taikomos paþeidëjui (skolininkui) siekiant kompensuotiturtinius kreditoriaus nuostolius, sukelianèios skolininkui nepalan-kius turtinius padarinius dël paþeidimo.

Teisinëje literatûroje þinomi trys „civiliniø teisiniø sankcijø“ ir„civilinës teisinës atsakomybës“ santykio aiðkinimo bûdai:

– atsakomybë ir sankcija yra vienareikðmës sampratos;– civilinë atsakomybë apima civilines teisines sankcijas;– civilinës teisinës sankcijos apima civilinæ teisinæ atsakomybæ.Manytume, kad Civilinio kodekso nuostatos formuluoja civili-

niø teisiniø sankcijø sampratà plaèiau negu civilinës teisinës atsako-mybës, nes suteikia galimybæ pritaikyti sankcijas nepriklausomai nuoteisës paþeidimo subjektinës pusës (paþeidëjo kaltës). Kai sankcija yrabûtinas civilinës teisinës atsakomybës poþymis, be to, atsakomybë le-mia tai, kad paþeidëjui gresia papildomos neigiamos pasekmës, sank-cijos ne visada susijusios su papildomais neigiamais padariniais ir galiapsiriboti, pavyzdþiui, tik nustatymu prievolës paðalinti produkcijostrûkumus.

Dël to teisingiausias atrodo treèiasis poþiûris, nustatantis civili-niø teisiniø sankcijø ir atsakomybës santyká, ir nurodantis, kad civilinëteisinë atsakomybë yra viena ið sankcijø rûðiø. Civilinës teisës mokslepabrëþiama, kad ne kiekviena teisës normoje nustatyta sankcija (prie-varta) yra civilinë teisinë atsakomybë. Atsakomybë yra sankcija dëlteisës paþeidimo, bet sankcija ne visada yra atsakomybë“

9

.

Kaip minë-ta, daugiausia civiliniø teisiniø sankcijø yra kompensacinio pobûdþio,pavyzdþiui, nuostoliai. Baudinio pobûdþio sankcijos iðieðkomos ið tei-sës paþeidëjo nukentëjusiojo naudai nepriklausomai nuo patirtø nuos-toliø, pavyzdþiui, baudos arba delspinigiai (netesybos). Labai retai ci-vilinëje teisëje pasitaiko konfiskaciniø sankcijø, pavyzdþiui, Autoriøteisiø ir gretutiniø teisiø ástatymo 77 straipsnio 1 dalies 8 punktasnumato, kad asmuo, gindamas savo teises, ástatymø nustatyta tvarkaturi teisæ kreiptis á teismà ir reikalauti perduoti nukentëjusiajam jopraðymu arba sunaikinti paþeidëjo lëðomis jo turimas neteisëtas kûri-niø, kompiuteriø programø, audiovizualiniø kûriniø (filmø) ir fonog-ramø kopijas bei gamybos priemones arba árangà, kuri buvo naudoja-

9

Civilinë teisë: vadovëlis. Atsakingasis redaktorius Staskonis V. ir kiti. Kaunas:

Vijusta, 1997. P. 426.


450


ma platinimui skirtoms neteisëtoms kopijoms gaminti arba tiraþuoti.Civilinëje teisëje vyrauja reparacinës teisinës sankcijos (repara-

cinë teisinë sankcija bendriausia prasme reiðkia pirminës padëties at-kûrimà paþeidëjo sàskaita), suteikianèios teisiniams imperatyvams mi-nimalø garantà. Represiniai elementai, reiðkiantys intensyvesnæ teisi-niø imperatyvø apsaugà, bûdingi pareigai atlyginti neturtinæ þalà irbaudinëms netesyboms.


1. Kas yra civilinë atsakomybë?2. Kokias þinote civilinës atsakomybës rûðis?3. Kokias þinote civilines teisines sankcijas?4. Kuo pasiþymi civilinës sankcijos?5. Kokios yra civilinës sankcijos funkcijos?6. Kuo pasireiðkia kompensacinë civilinës teisës funkcija?7. Koks yra civilinës atsakomybës ir civiliniø sankcijø santykis?8. Kokios sankcijos vyrauja civilinëje teisëje?

451


3 poskyris.CIVILINIØ TEISIØ GYNIMAS

3.1. Teisës á paþeistos teisës gynybà turinys

Kiekviena teisë, áskaitant ir subjektinæ civilinæ teisæ, turi sub-jektui realià reikðmæ, jeigu jà galima apginti paties asmens arba vals-tybës, arba kitø ágaliotø institucijø veiksmais.

Teisë á gynybà yra elementas, áeinantis á bet kokios subjektinëscivilinës teisës sudëtá. Dël to subjektinë teisë á gynybà – tai ágaliotoasmens juridiðkai átvirtinta galimybë naudoti teisësauginio pobûdþiopriemones siekiant kurti paþeistà teisæ ir uþkertant kelià veiksmams,paþeidþiantiems teisæ. Teisinëje literatûroje reiðkiama nuomonë, kadteisë á gynybà yra atskira subjektinë teisë. Pastaruoju metu ði nuostatavis labiau plinta. Tokia teisinë galimybë realiai atsiranda tik tada, kaitam tikra teisë yra paþeista arba ginèijama, ir ágyvendinama ið to kilu-sio apsauginio civilinio santykio kontekste. Teisës á gynybà, kaip atski-ros subjektinës teisës, koncepcija grindþiama tuo, kad ði teisë átvirtintane tik civilinës teisës ðaltiniuose, bet ir konstitucinëje, civilinio proce-so teisëje bei tarptautiniuose þmogaus teisiø apsaugos norminiuoseaktuose.

Teisæ kreiptis á teismà numato Lietuvos Respublikos Konstitu-cijos 30 straipsnio 1 dalis: „asmuo, kurio konstitucinës teisës ar laisvëspaþeidþiamos, turi teisæ kreiptis á teismà“. LR CK I knygos 138 straips-nis nustato, kad civilines teises gina teismas. Apie teisæ á teisminæ gnybàkalba Teismø ástatymo 4 straipsnis bei LR CPK 4 straipsnis. Taigi teisæ ágynybà átvirtina ir viešosios, ir privatinës teisës normos, ir materialinës,ir procesinës.

Manytume, kad tikslinga laikyti, kad civiliniø teisiø gynimas yrasavarankiðka subjektinë teisë. Teisë á gynybà egzistuoja ir nesant teisi-nio santykio (pvz., veiksmai bûtinojo reikalingumo arba bûtinosiosginties atveju), dël to susieti jà su konkreèiu teisiniu santykiu ne visaiteisinga. Tai pasireiðkia abipuse pareiga nepaþeisti konkreèios teisës.Tai bûdinga visoms apsaugos normoms. Be to, teisës realizavimo procese


452


susiduriame su abipusëmis subjektø teisëmis ir pareigomis, kai asmuoágyvendina teisæ, o paþeidëjas arba kreditorius patiria neigiamø pada-riniø taikydamas tokias normas. Tokiu bûdu teisë á gynybà gali pasi-reikšti ir

1) kaip neatskiriamas teisinio santykio elementas, ir2) kaip absoliuti teisë.Teisinis santykis, susiklostæs dël paþeistø teisiø gynybos, yra sa-

varankiškas, taèiau jis persmelkia visus civilinius teisinius santykius,todël gynybos bûdø realizavimo ribos priklauso nuo konkreèiø gina-mø teisiø ir jø paþeidimo pobûdþio.

Civilinës teisinës gynybos objektas yra ne tik subjektinës teisës,bet ir civiliniai teisiniai interesai, kurie yra savarankiðka teisinë katego-rija. Civilinës teisës subjektø interesus reikia skirti nuo subjektiniøteisiø. Ðios kategorijos yra skirtingo lygmens. Vienà arba kità interesàpatenkinti galima ágyvendinant subjektines teises. Interesas yra tasvariklis, jëga, stumianti civilinës apyvartos dalyvá ágyvendinti tokiasteises. Interesas gali bûti ir materialaus, ir moralinio pobûdþio.

Ne kiekvienas interesas ginamas civiliniø ástatymø. Ginamas tikástatymo saugomas interesas, kitaip tariant, teisëtas interesas. Intere-sas gauti pelno, kuris patenkinamas uþimant vyraujanèià padëtá ati-tinkamø prekiø rinkoje ir konkurencijos apribojimai toje rinkoje ne-gali bûti ginami, nes taip subjektinë teisë ágyvendinama paþeidþiantkitø interesus.

Civilinës subjektinës teisës á gynybà turinys gali bûti iðreiðkia-mas tripakope galimybiø ir teisiø sistema.

Pirma, asmuo turi teisæ nustatyti paþeistos teisës gynimo bûdàir formà.

Antra, asmuo gali realizuoti pasirinktà bûdà neperþengdamasástatymo nustatytø ribø.

Treèia, teisë apskøsti teismine arba administracine tvarka veiks-mus, paþeidþianèius asmens teises.

Ði sistema yra sàlyginë, nes asmuo, kurio teisës yra paþeistos,gali ið karto kreiptis dël gynybos á teismà arba aukðtesnæ institucijà,nesinaudodamas savo teise á savigynà. Be to, nukentëjæs asmuo galiiðsirinkti bûdà, kuriuo jis pasinaudos kreipdamasis dël tokios gynybos.

Civilinës subjektinës teisës á gynybà turiná sudaro:1. Asmens veiksmai, kuriais siekiama uþtikrinti ginamos teisës

nelieèiamumà. Pavyzdþiui, signalizacijos árengimas ginantnuosavybës valdymo teisæ.

453


2. Asmens veiksmai paþeidus jo subjektinæ civilinæ teisæ, pa-vyzdþiui, susitarimas iðnagrinëti konkretø ginèà derybø ke-liu.

Taigi subjektinës teisës á gynybà turiná sudaro materialinës ir pro-cesinës normos.

Civiliniai ástatymai skiria civiliniø teisiø ir interesø ágyven-dinimà ir jø gynybà. LR CK 1.137 straipsnyje kalbama apie civili-niø teisiø ágyvendinimà ir ágyvendinimo ribas, o 1.138 straipsnyje– apie civiliniø teisiø gynimà. Civilinës teisës ágyvendinamos iki tomomento, kol kyla kokiø nors kliûèiø, jas ágyvendinti, ir tada tam-pa bûtina ginti teises. Tokios kliûtys gali pasireikðti pareigø nevyk-dymu; piktnaudþiavimu teise, trukdant ágyvendinti teises arba tei-sëtus interesus; ginèu dël teisës priklausymo ir pan.Veiksmai, nukreipti paðalinti tokias kliûtis ágyvendinant civili-

nes teises ir vykdant pareigas, sudaro civilinio teisinio santykio sub-jektø civiliniø teisiø ir teisëtø interesø gynimo turiná.


1. Kas yra teisë á gynybà?2. Ar civilinë subjektinë teisë á gynybà yra atskira savarankiðka

teisë?3. Ar egzistuoja civilinë subjektinë teisë á gynybà, jeigu nëra

teisinio santykio?4. Ar galima apginti kiekvienà civilinës teisës subjektø intere-

sà?5. Koks yra civilinës subjektinës teisës á gynybà (ágyvendinimo)

turinys?6. Kokios normos sudaro civilinës subjektinës teisës á gynybà

turiná?

3.2. Civiliniø teisiø gynimo bûdai

Teisinëje literatûroje kalbant apie civiliniø teisiø gynybà daþnaivartojamos sàvokos „gynimo bûdo“ ir „gynimo formos“. Nesileisdamiá ðiø sampratø turinio ávairovæ norime pabrëþti, kad civilinës teisës


454


gynimo bûdas yra materialinës reguliuojamosios teisës kategorija, tuotarpu civilinës teisës gynimo forma yra tam tikra ástatymuose numaty-ta kompetentingø institucijø veikla, vykdoma ginant teisæ.

LR CK 1.138 straipsnyje nurodyta, kad:„civilines teises ástatymø nustatyta tvarka gina teismas, nevirðy-

damas savo kompetencijos, ðiais bûdais:a. pripaþindamas tas teises;b. atkurdamas buvusià iki teisës paþeidimo padëtá,c. uþkirsdamas kelià teisæ paþeidþiantiems veiksmams arba uþ-

drausdamas atlikti veiksmus, kelianèius pagrástà grësmæ þa-lai atsirasti (prevencinis ieškinys);

d. priteisdamas ávykdyti pareigà natûra;e. nutraukdamas arba pakeisdamas teisiná santyká;f. iðieðkodamas ið paþeidusio teisæ asmens padarytà turtinæ arba

neturtinæ þalà (nuostolius), o ástatymø arba sutarties numa-tytais atvejais – netesybas (baudà, delspinigius);

g. pripaþindamas negaliojanèiais valstybës arba savivaldybiø ins-titucijø, arba pareigûnø aktus, prieðtaraujanèius ástatymams,ðio Kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais;

h. kitais ástatymuose numatytais bûdais“.

Akivaizdu, kad straipsnyje pateikiamø gynybos bûdø sàraðas nërabaigtinis.

Kiekvieno ið minëtø civiliniø teisiø gynimo bûdø turinys, jø tai-kymo tvarka sukonkretinta Civilinio kodekso normose, reglamentuo-janèiose sandoriø institutà, prievoliø, daiktinæ teisæ, ir kitur. Kiekvie-no civiliniø teisiø gynimo bûdø taikymo tvarka ir ribos priklauso nuoginamos subjektinës teisës ir jos paþeidimo pobûdþio.

Civilinëje teisëje daþni atvejai, kai naudojami ið karto keli civili-niø teisiø gynimo bûdai, jeigu ástatymai nenumato konkretaus tos civili-nës teisës gynimo bûdo. Tarkime, galima kartu naudoti pripaþinimo tei-sës ir atkûrimo buvusios iki teisës paþeidimo padëties bûdus, pavyzdþiui,restitucijà galima taikyti kartu su nepagrásto praturtëjimo mechanizmu.

Trumpai apibûdinsime LR CK 1.138 straipsnyje nurodytus civili-niø teisiø gynimo bûdus.

Teismas gina civilines teises ástatymø nustatyta tvarka jas pri-paþindamas. Pavyzdþiui, gali bûti pripaþinta asmens nuosavybës teisë ádaiktà (ágyjamoji senatis, LR CK 4.68–4.71 str.). Tam tikrais atvejaislaikomasi nuomonës, kad asmens civilinë teisë apginama jà pripaþás-

455


tant. Teigiama, kad kito asmens veiksmai, kuriais ðis atsisako pripaþin-ti pirmojo asmens teisæ, yra neteisëti.

Civilines teises ástatymø nustatyta tvarka gina teismas atkurda-mas buvusià iki teisës paþeidimo padëtá. Pavyzdþiui, teismas patenkinavindikaciná reikalavimà, ir savininkui gràþinamas iki teisës paþeidimoturëtas daiktas. LR CK 4.95 straipsnyje suformuluota norma civilisti-koje suprantama kaip vindikacinis reikalavimas. Tai reiðkia, kad savi-ninkas turi teisæ iðreikalauti savo daiktà ið svetimo neteisëto valdymo.Sprendþiant vindikacinius reikalavimus, vadovaujamasi prezumpcija,kad asmuo, valdantis turtà, yra teisëtas valdytojas, o ieðkovui tenkapareiga paneigti ðià prezumpcijà, árodant savo nuosavybës teisæ arbaankstesná turto valdymà. Reiðkiant vindikaciná reikalavimà, nuosavy-bës teisë ginama daiktinëmis teisinëmis gynimo priemonëmis, kuriosabsoliutus pobûdis leidþia savininkui vindikaciná reikalavimà pareikðtitiesiogiai daiktà valdanèiam asmeniui, neginèijant vindikuojamo daiktoágijimo pagrindo. Tokiu atveju savininkas privalo árodyti ástatymo nu-matytas sàlygas, kuriomis jis prarado daiktà, bei paneigti ástatyme átvir-tintà ágijëjo sàþiningumà, tada jis gali atgauti savo daiktà natûra. Jei-gu nereiðkiamas vindikacinis reikalavimas, o teisës ginamos reiðkiantprievoliná teisiná reikalavimà pripaþinus sandorá negaliojanèiu, turibûti taikoma restitucija, t. y. kai kiekviena ið sandorio ðaliø privalogràþinti antrajai ðaliai viskà, kà yra gavusi pagal sandorá (gràþinimas áankstesnæ padëtá, buvusià iki jo teisës paþeidimo (status quo)). Taireiðkia, kad pritaikius restitucijà asmuo negali gauti maþiau, negu iðjo neteisëtai buvo paimta. Kartu jis negali gauti ir daugiau, nei turë-jo. Taikant restitucijà, turtas gràþinamas natûra (restitutio in integum).Jeigu jo natûra gràþinti neámanoma, turi bûti gràþinta turto vertë.Kai restitucija natûra negalima, tokiu atveju restitucija atliekama su-mokant ekvivalentà pinigais (LR CK 6.145, 6.146 str.).

Civilinës teisës gali bûti ginamos uþkertant kelià teisæ paþeidþian-

tiems veiksmams arba uþdraudþiant atlikti veiksmus, kelianèius pagrástà

grësmæ, kad atsiras þala (prevencinis ieškinys). Prevencinio ieškinio nor-mos išsamiai aiškinamos CK 6.255 straipsnyje. Prevenciniu laikomas

ieškinys, kurio dalykas yra reikalavimas uþdrausti atsakovui atlikti tamtikrus veiksmus, kurie gali padaryti þalos. Taigi prevencinio ieðkiniotikslas – uþkirsti kelià potencialiai þalai, kuri gali bûti padaryta ateity-je. Pavyzdþiui, teismas gali apginti akcinës bendrovës civilines teises,jeigu pareiðkiamas prevencinis ieðkinys dël uþdraudimo akcininkui teiktiinformacijà, nes specifinio pobûdþio informacijos pateikimas akcinin-


456


kui, átariamam bendrovës atþvilgiu padarytu nusikaltimu, kelia pa-grástà þalos atsiradimo grësmæ.

10

Kalbant apie neteisëtø veiksmø nutraukimà pirmiausia pabrëþ-tina, kad ðis teisiø gynimo bûdas taikomas tada, kai jau atliekami ne-teisëti veiksmai, todël svarbu yra ne tik tai, kad taip bus sustabdomi(nutraukiami) teisæ paþeidþiantys veiksmai, taèiau ir tai, kad kartu busuþkirstas kelias neteisëtø veiksmø tàsai. Tai tarsi kvazipreventyvus tei-siø gynimo bûdas, apimantis ne tik esamø neteisëtø veiksmø nutrau-kimà, bet ir uþtikrinimo, kad jie nebus toliau vykdomi, funkcijà

11

.Teisiø gynimo uþkertant kelià teisæ paþeidþiantiems veiksmams pa-

vyzdys galëtø bûti negatorinis ieškinys. Negatorinis ieškinys pareiðkia-mas, jeigu savininkui trukdoma normaliai naudotis jam priklausanèiuturtu, nors ir neprarandant valdymo teisës (CK 4.98 str.). Negatoriniaireikalavimai pareiðkiami tada, kai savininkas turtà valdo, bet paþei-dþiamos kitos (naudojimosi, disponavimo turtu) teisës. Reikalavimàgalima pareikðti iki to laiko, kol tæsiasi teisiø paþeidimas. Negatorinioreikalavimo tikslas – nutraukti teisæ paþeidþianèius veiksmus ir uþ-drausti juos atlikti ateityje. Negatoriniams reikalavimams netaikomi ieð-kinio senaties terminai, nes teisës paþeidimas yra tæstinio pobûdþio.

Priteisimas atlikti pareigà natûra. Šiuo atveju teismas daþniau-siai priteisia turtà, kurá atsakovas turi gràþinti arba perduoti pagalsutartá. Teismø praktikoje ðis bûdas nëra plaèiai taikomas. Yra keletasprieþasèiø, kodël taip yra. Pirmiausia pareigos atlikimas natûra, kaipperdavimas prekiø, perveþimas krovinio ir pan., paþeidus ávykdymoterminus praranda prasmæ arba tampa ekonomiðkai nenaudingas. An-tra, tam, kad teismas priimtø sprendimà ápareigoti atlikti pareigà na-tûra, reikia nustatyti, ar paþeidëjas tokià galimybæ turi, pavyzdþiui,jeigu pagal pirkimo-pardavimo sutartá pardavëjas turi perduoti pirkë-jui individualiais bruoþais apibrëþtà daiktà, kurá jis jau pardavë kitamasmeniui, tai teismo sprendimo, ápareigojanèio já perduoti tà daiktà,pardavëjas negalës ávykdyti.

Civilines teises ástatymø nustatyta tvarka gina teismas, nutrauk-damas arba pakeisdamas teisiná santyká. Teismas priima sprendimà nu-

10

LAT CBS teisëjø kolegijos civilinëje byloje Nr. 3K–7–801/2002, bylø kat. 16.9,

19.3, 21.2.2.1.11

Lucas D., von Buren R. Schweizerisches Immaterialguter– und Wettbewerbs-

recht. 2 Aufl. Bd. II. Urheberrecht, Bd. II, Teilbd. 2. Urheberrecht im EDV–Bereich Basel.

Genf. München: Helbing und Lichtenbahn, 1998. S. 86.

457


traukti teisiná santyká daþniausiai dël to, kad viena ið santykio ðaliønevykdo sutarties, todël ðis teisës gynimo bûdas daþnai jungiamas sunuostoliø iðieðkojimu. Pavyzdþiui, pagal CK 6.324 straipsná pirkëjas,kuriam pardavëjas nepagrástai atsisako perduoti daiktus, turi teisæ at-sisakyti vykdyti pirkimo–pardavimo sutartá ir reikalauti atlyginti nuos-tolius.

12

Civilines teises ástatymø nustatyta tvarka gina teismas, iðieðko-damas ið paþeidusio teisæ asmens padarytà turtinæ arba neturtinæ þalà(nuostolius), o ástatymø arba sutarties numatytais atvejais – netesybas(baudà, delspinigius). CK 6.256 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, ne-ávykdæs arba netinkamai ávykdæs savo sutartinæ prievolæ, privalo atly-ginti kitai sutarties ðaliai ðios patirtus nuostolius, sumokëti netesybas(baudas, delspinigius).

Civilines teises ástatymø nustatyta tvarka gina teismas pripaþin-damas negaliojanèiais valstybës arba savivaldybiø institucijø arba parei-gûnø aktus, prieðtaraujanèius ástatymams, LR CK 1.3 straipsnio 4 dalyjenumatytais atvejais. CK 1.3 straipsnio 4 dalyje sakoma, kad teismasturi teisæ pripaþinti negaliojanèiu CK arba kitam ástatymui prieðta-raujantá teisës aktà arba jo dalá, jeigu to akto ir Konstitucijos arbaástatymø atitikimo kontrolë nepriskiriama Lietuvos Respublikos Kon-stitucinio Teismo kompetencijai. Pagal 2000 m. rugsëjo 19 d. Admi-nistraciniø bylø teisenos ástatymà praðymus nustatyti, ar valstybës arbasavivaldybiø institucijø, arba pareigûnø aktas neprieðtarauja ástaty-mams, nagrinëja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Taikant bet kurá ið civiliniø teisiø gynimo bûdø paaiðkëja, kadnaudojami padëties, buvusios iki teisës paþeidimo atkûrimo, bûdas iruþkirtimo kelio paþeidþiantiems veiksmams arba uþdraudimas atliktiveiksmus, kelianèius pagrástà grësmæ þalai atsirasti, bûdai. Pavyzdþiui,netesybø iðieðkojimas leidþia ágaliotam asmeniui likviduoti paþeidimopadarinius, priversti paþeidëjà atlikti pareigà ir uþkirsti kelià paþeidi-mui, taip pat yra bendra ir individuali prevencija.

Kiti civiliniø teisiø gynimo bûdai yra, pavyzdþiui, kreditoriausteisë ginèyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana), bûdai,iðvardyti kituose Civilinio kodekso straipsniuose arba kituose ástaty-muose (pavyzdþiui, Autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø gynimo ástatymo(Þin., 1999, Nr. 50–1598) 77 straipsnyje, Prekiø þenklø ástatymo (Þin.,

12

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios

nuostatos. Vilnius: Justitia, 2001. P. 273.


458


2000, Nr. 92–2844) 50 straipsnyje ir t. t.).Civiliniø teisiø gynimo bûdai ágyvendinami tam tikromis formo-

mis. Pagal subjektus gynimo bûdai skirstomi á:1) teisminæ formà (bendros jurisdikcijos teismas, arbitraþo teis-

mas) ir2) specialiàjà formà, ágyvendinama administraciniø institutø

(administracine tvarka).Ðioje klasifikacijoje nëra vietos civiliniø teisiø savigynai.Kitas pagrindas klasifikacijai yra teisës á gynybà ágyvendinimo

tvarka. Èia iðskiriamos ieškinio ir neieškinio civiliniø teisiø gynimo for-mos, priklausomai nuo procesiniø gynimo priemoniø. Neieškinio for-ma – administracine tvarka paduodant skundà. Ðiai klasifikacijai ne-priskiriamos gynimo priemonës, kai ginamasi nesikreipiant á kompe-tentingas institucijas, nes èia klasifikavimo pagrindas – procesinës prie-monës (ieðkinys, skundas ir pan.).

Dar išskirtinos jurisdikcinë ir nejurisdikcinë teisiø gynimo for-mos.

Jurisdikcinë gynybos forma – tai civiliniø teisiø gynimas valstybi-nëmis arba ágaliotø valstybës institucijø priemonëmis. Jurisdikcinë gy-nybos forma reiðkia galimybæ apginti civilines teises teismo arba admi-nistracine tvarka.

Teisminë civiliniø teisiø gynybos forma labiausiai atitinka ðaliølygybës civiliniuose teisiniuose santykiuose principà.

Civiliniø teisiø gynimas administracine tvarka kreipiantis á aukð-tesnæ institucijà arba pareigûnà nëra tipinis civilinei teisei. Kaipciviliniø teisiø atkûrimo administracine tvarka pavyzdá galima paminëtinuosavybës teisiø atkûrimà.

Ástatyme gali bûti numatyta pirmiausia administracinë proce-dûra, tada kreipimasis á teismà. Galima kreiptis arba á teismà, arba áadministracinæ institucijà.

Nejurisdikcinë civiliniø teisiø gynimo forma – ágalioto asmenssavarankiðki veiksmai, atliekami nesikreipiant á valstybines arba kitaságaliotas institucijas. Nejurisdikcine forma galima apginti civilines teisessavigynos bûdais, bûtinuoju reikalingumu, bûtinàja gintimi.

Savigyna yra savarankiðka civiliniø teisiø gynimo forma (LR CK1.139 str.). Savigynos atveju pats ágaliotas asmuo nustato faktines ap-linkybes, taiko materialines teisës normas, nustato gynimo bûdus irpriima sprendimà, todël logiðka savigynà laikyti civilinës teisës gyni-

459


mo forma. Panaudoti savigynà ginant savo civilines teises leidþiamatik Civiliname kodekso numatytais atvejais. Savigyna nukreipta á tei-sës nelieèiamumà, paþeidimø uþkardymà ir likvidavimà.

Teisës gynimo forma nurodo subjektà, ágyvendinantá ðià teisæ, irjà reikia skirti nuo teisës ágyvendinimo tvarkos, kuri atskleidþia, kaipteisë á gynybà yra realizuojama viena arba kita forma.


1. Kokius þinote civiliniø teisiø gynimo bûdus?2. Ar LR CK 1.138 straipsnyje išvardyti civiliniø teisiø gynimo

bûdai apima visus ámanomus civiliniø teisiø gynimo bûdus?3. Kas yra vindikacinis reikalavimas?4. Kas yra negatorinis ieškinys?5. Kas yra prevencinis ieškinys? Koks šio ieškinio tikslas?6. Kada gali bûti priteisiama atlikti pareigà natûra?7. Kaip pasireiškia kreditoriaus teisë ginèyti skolininkø suda-

rytus sandorius?8. Kokie yra uþkirtimo kelio teisæ paþeidþiantiems veiksmams

ypatumai?9. Kokias þinote civiliniø teisiø gynimo formas?

3.3. Asmeniniø neturtiniø teisiø gynimo ypatumai

Paþeistø asmeniniø neturtiniø teisiø gynimo ypatumas yra tas,kad jos ginamos bûdais, neturinèiais tikslo atkurti nukentëjusio as-mens paþeistus turtinius interesus.

Jeigu paþeidus asmenines neturtines teises padaroma turtinëþala, ji atlyginama pagal taisykles, reguliuojanèias atsakomybæ uþ pa-darytus nuostolius (LR CK 6.249 str.). Asmenys turi teisæ reikalautiatlyginti neturtinæ þalà (LR CK 6.250 str.). Neturtinë þala yra asmensfizinis skausmas, dvasiniai iðgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrë-timas, emocinë depresija, paþeminimas, reputacijos pablogëjimas, ben-dravimo galimybiø sumaþëjimas ir kita, teismo ávertinti pinigais. Ne-turtinë þala atlyginama tik ástatymø numatytais atvejais (Konstitucijos30 str., CK 6.250 str.2 d.). Neturtinë þala atlyginama visais atvejais,


460


kai ji padaryta dël nusikaltimo asmens sveikatai arba dël asmens gyvy-bës atëmimo bei kitais ástatymuose nustatytais atvejais. Teismas, nu-statydamas neturtinës þalos dydá, atsiþvelgia á jos padarinius, ðià þalàpadariusio asmens kaltæ, jo turtinæ padëtá, padarytos turtinës þalosdydá bei kitas turinèias reikðmës bylai aplinkybes, taip pat á sàþiningu-mo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Galime iðvardyti netradicinius asmeniniø neturtiniø teisiø gy-nimo bûdus, taip pat nukreiptus uþkirsti kelià tø teisiø paþeidimams,efektyviai jas ginti, kai tos teisës yra paþeistos.

Taip uþ atskirø teisiø paþeidimà neturtinë þala kompensuojamanepriklausomai nuo kaltës. Pavyzdþiui, jeigu þalà padarë visuomenësinformavimo priemonës darbuotojai, paskelbæ asmens reputacijà þe-minanèius ir tikrovës neatitinkanèius duomenis, duomenis pasklei-dusi visuomenës informavimo priemonë privalo asmeniui atlyginti tur-tinæ ir neturtinæ þalà nepriklausomai nuo to, ar þinojo visuomenësinformavimo priemonë, pavyzdþiui, vyriausiasis redaktorius, atsakin-gasis redaktorius, kad tie duomenys neatitinka tikrovës. Tokiu atvejuvisuomenës informavimo priemonës atsakomybë grindþiama netiesio-ginës atsakomybës principu.

Asmeniniø neturtiniø teisiø gynimo tinkamai neámanoma ágy-vendinti atlyginant faktinæ þalà, nes tradicinis þalos – sugadinto arbasunaikinto turto vertës, turëtø iðlaidø, negautø pajamø – atlyginimomechanizmas nepajëgus uþtikrinti, asmeninës neturtinës teisës bus tin-kamai atkurtos ir kompensuoti patirtus neigiamus padarinius. Dël toástatymuose numatyti neigiamø padariniø kompensavimo bûdai.

Asmeniniø neturtiniø teisiø paþeidimu gali bûti pakenkta ne tikasmens dvasiniams interesams, bet ir jo garbei, orumui ar vardui. Þala,padaryta ðioms vertybëms, nëra susijusi su tam tikrais turtiniais praradi-mais. Ji pasireiðkia dvasinio pobûdþio praradimais, kurie, ávertinti pini-gais, gali bûti bent ið dalies kompensuoti.

Neturtinës þalos atlyginimu turëtø bûti siekiama dviejø tikslø:kompensuoti patirtà neturtinæ þalà ir atlyginti skriaudà. DabartiniameLR CK neturtinës þalos dydþio ribos nenustatytos. Neturtinë þala ásta-tymø numatytais atvejais turi bûti atlyginama tokio dydþio, kad kiekámanoma teisingiau bûtø kompensuota nukentëjusiam asmeniui pa-daryta skriauda.

Pagal tai, ar ástatymuose ribojamas atlygintinos neturtinës þalosdydis, galima skirti dvi valstybiø grupes. Vienose valstybëse neturtinës

461


þalos dydis ribojamas ástatymu. Tokiø valstybiø yra maþuma. Kitosevalstybëse neturtinës þalos dydis neribojamas. Ðiuo metu Lietuvojeneturtinës þalos dydis kai kuriais ástatymais yra ribojamas (pvz., Lietu-vos Respublikos pacientø teisiø ir þalos sveikatai atlyginimo ástaty-mas).

Konkretø neturtinës þalos dydá turi nustatyti teismas. Bendrikriterijai, kuriais remiantis gali bûti nustatomas neturtinës þalos dy-dis, nëra numatyti; pripaþástama, kad neturtinës þalos dydis visadaturi atitikti teisingumo reikalavimus. Ðiuo atveju galëtume remtis Lie-tuvos Aukðèiausiojo Teismo praktika kaip antriniu civilinës teisës ðal-tiniu.

Asmeniniø neturtiniø teisiø paþeidimo faktas dar nereiðkia, kadnukentëjusiajam padaryta neturtinë þala. Ir turtinës þalos, ir neturti-nës þalos atsiradimo faktas ir jos dydis turi bûti árodomas. Árodinëjimopareigà turi nukentëjusysis. Neturtinë þala ypatinga tuo, kad ji pasi-reiðkia nukentëjusiojo vidiniais iðgyvenimais ir kanèiomis, ne visadaatsiskleidþianèiais iðorinëje aplinkoje, todël jie bûna dar didesni irskausmingesni. Nei teismas, nei kas nors kitas negali adekvaèiai áver-tinti þmogaus emocijø ir juolab pajusti bei ávertinti individo psichikosbûsenos ypatybiø. Nei ástatymø leidëjas, nei teismas negali ið kartopasakyti, kokia suma gali bûti ávertinama neturtinë þala. Ið pradþiøsavo dvasinius ir fizinius iðgyvenimus dël padaryto teisiø paþeidimoturi ávertinti pats nukentëjusysis. Teismas taip pat turi vertinti visasaplinkybes, siekdamas kiek ámanoma teisingiau nustatyti piniginæ kom-pensacijà uþ paþeistas vertybes, nors absoliuèiai teisingo ekvivalentonesant paþeistos vertybës turtinës vertës apskritai neámanoma nusta-tyti. Turi bûti nustatoma tai, kà nukentëjusysis prarado dël paþeistøjo vertybiø.

Atlyginti neturtinæ þalà uþ asmeniniø neturtiniø teisiø paþeidi-mà bûtinos visos civilinës atsakomybës sàlygos, t. y. pripaþástamas sub-jektyvus teisiø paþeidimas.

Reikalavimui atlyginti neturtinæ þalà taikytinas trejø metø ieðki-nio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 8 dalis). Nukentëjusysis þalosatlyginimo gali reikalauti per trejus metus nuo teisës á ieðkiná atsiradimodienos, o teisë á ieðkiná atsiranda tada, kai nukentëjusysis suþino apiesavo teisës paþeidimà (CK 1.125 str. 8 d., 1.127 str. 1 d.).


462



1. Kuo pasiþymi asmeniniø neturtiniø teisiø gynimas?2. Ar gali bûti atlyginta turtinë þala, padaryta paþeidus asme-

nines neturtines teises?3. Kokie yra neturtinës þalos atlyginimo pagrindai?4. Ar Lietuvoje nustatytos neturtinës þalos dydþio ribos?5. Kokiais atvejais atlyginama neturtinë þala?6. Kas turi reikðmës nustatant neturtinës þalos dydá?7. Koks yra ieðkinio senaties terminas reikalavimui atlyginti ne-

turtinæ þalà?

3.4. Savigynos, kaip civiliniø teisiø gynimo bûdo,ypatumai

LR CK 6.253 straipsnio 8 dalis numato, kad savigyna – tai as-mens veiksmai, kuriais jis teisëtai priverstinai ágyvendina savo teisæ,kai neámanoma laiku gauti kompetentingø valstybës institucijø pagal-bos, o nesiëmus savigynos priemoniø ágyvendinti teisæ bûtø negalimaarba sunku. Asmuo, pasinaudojæs savigynos teise neteisëtai arba bepakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytà þalà.

LR CK 1.139 straipsnis numato, kad pasinaudoti savigynos tei-se ginant savo civilines teises leidþiama tik Civilinio kodekso numaty-tais atvejais. Savigynos bûdai ir priemonës turi atitikti teisës paþeidi-mo pobûdá ir kiekvienu konkreèiu atveju neperþengti savigynos ribø.Naudojantis savigynos teise, bûtina gerbti þmogaus teises ir laisves beilaikytis ástatymø reikalavimø.

Savigyna nuo bûtinosios ginties skiriasi tuo, kad bûtinoji gintisyra gynimasis nuo uþpuolimo, bûtinasis reikalingumas – gynimasis ar-ba kito asmens gynimas nuo gresianèio pavojaus, o savigyna – savosubjektinës teisës ágyvendinimas vienokiomis arba kitokiomis prievar-tos priemonëmis, pavyzdþiui, sustabdomas prievolës vykdymas, sulai-komas daiktas.

Savigyna yra ástatymø numatyti vienaðaliðki teisinio arba fakti-nio pobûdþio veiksmai, kuriuos atlieka subjektas ir kurie yra nukreiptiuþkirsti kelià veiksmams, paþeidþiantiems turtines arba asmenines ne-turtines teises.

463


Ástatymas nenumato asmenø, turinèiø teisæ naudotis savigyna,taigi ja turi teisæ naudotis ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, kuriø teisësyra paþeistos.

Savigynos bûdo pasirinkimas priklauso ir nuo to, kokia konkreèiaicivilinë teisë yra paþeista. Civilinë teisë fiziniams ir juridiniams asmenimssuteikia teisæ ginti bet kokias savo civilines teises be apribojimø.

Savigyna gali bûti ágyvendinama tik veikimu. Savigynos realiza-vimui bûdinga tai, kad savigyna gali bûti apskøsta teismui arba kitaikompetentingai institucijai. Tai yra tam tikra garantija uþtikrinti pa-þeidusio svetimà teisæ asmens teisëtas teises ir interesus ir leidþia at-baidyti asmenis nuo savavaldþiavimo atvejø.

Apibendrinant galima nurodyti šiuos savigynos bruoþus:1) teisë á savigynà ágyvendinama tada, kai paþeidþiama asmens

civilinë teisë arba yra reali tokio paþeidimo galimybë;2) savigyna ágyvendinama vienašališkai (t. y. savigynà ágyvendi-

na asmuo, kurio teisës yra paþeidþiamos, nesikreipdamas ákompetentingas institucijas);

3) savigyna ágyvendinama tik veikimu;4) galimybë realizuoti konkretø savigynos bûdà turi bûti nu-

matyta ástatyme arba sutartyje;5) savigynos veiksmais siekiama uþtikrinti teisës nelieèiamumà,

uþkirsti kelià nusikaltimui, likviduoti paþeidimo padarinius;6) galimybë apskøsti asmená, savarankiðkai ginantá savo civili-

nes teises kompetentingai institucijai.Kartu išskirtinos šios savigynos realizavimo teisëtumo sàlygos:1) asmuo gali savarankiškai ginti tik savo galiojanèià teisæ;2) þala, padaryta realizuojant savigynos teisæ, neturi akivaiz-

dþiai neatitikti realiai arba galimai ateityje atsirasianèiai þa-lai, kurià padarë arba padarys paþeidëjas;

3) savigynos bûdai neturi perþengti ribø, bûtinø jiems reali-zuoti.

Ástatymas savigynos bûdø nenustato ir neapriboja.Savigynos bûdai priklausomai nuo konkreèiø aplinkybiø gali at-

likti skirtingas funkcijas. Vienas bûdas gali atlikti keletà funkcijø, kaipir keletas bûdø gali bûti nukreipti atlikti vienà funkcijà.

Pagrindinë savigynos funkcija yra civiliniø teisiø gynyba nuo pa-þeidimø (teisësauginë funkcija). Skirtingi savigynos bûdai gali atlikti irkitas funkcijas, kylanèias ið pagrindinës, pavyzdþiui, prevencijos funk-


464


cijà, uþkertanèià kelià teisës paþeidimams, funkcijà, uþtikrinanèià prie-volës ávykdymà; funkcijà, uþtikrinanèià teisës nelieèiamumà, garantinæ(pvz., daikto sulaikymas) funkcijà, atstatomàjà ir kt.

Paþymëtina, kad kai kurie savigynos bûdai, priklausomai nuofunkciniø ypatybiø, konkreèiose situacijose gali bûti vertinami kaipvisai kito pobûdþio priemonës (daikto sulaikymas, kuris vienu atvejubus savigyna, kitu – prievolës ávykdymo uþtikrinimo priemonë). Dël tolabai svarbi funkcijos reikðmë siekiant atskirti kai kuriø priemoniø tu-riná.

Institucijos, á kurias nesikreipiama savigynos atveju, nëra api-brëþtos. Tai turëtø bûti institucijos, á kurias kreipiamasi kitais civiliniøteisø gynimo atvejais – t. y. teismai, administracinës institucijos. Á ki-tas organizacijas – visuomenines, pavyzdþiui, vartotojø teisiø gynimoorganizacijas, asmuo gali kreiptis ágyvendindamas savo teisæ á savigynà.

Civiliniø teisiø savigynos bûdai turi bûti realizuojami:1) atsiþvelgiant á tikràjà asmens padëtá,2) atsiþvelgiant á ástatymo reikalavimus.Pirmas punktas leidþia nustatyti savigynos bûdà, kuris leistø

veiksmingiausiai realizuoti teisæ á savigynà. Antras punktas leidþia at-riboti asmens savigynos veiksmus nuo civiliniø teisiniø ir kitø paþeidi-mø rûðiø.

Savigynos bûdo ir priemoniø pasirinkimas priklauso nuo paþei-dimo laipsnio ir pobûdþio. Ástatyme neámanoma numatyti visø teisëspaþeidimo bûdø, neámanoma nustatyti visø savigynos bûdø. Dël toástatymø leidëjas suteikia teisæ asmeniui, savarankiðkai ginanèiam sa-vo teises, pasirinkti savigynos bûdà, neperþengiant atitinkamø teisësnormø ribø ir ágyvendinti já pagal ástatymà.

Be ástatyme numatytø savigynos bûdø, asmuo turi teisæ naudotitokius bûdus, kurie, nors ir nenumatyti ástatyme, jam neprieðtarauja.Tokios priemonës turi atitikti savigynos poþymius ir teisëtos realizaci-jos sàlygas.

Savigynos bûdas turi bûti pasirinktas teisingai, nes nesilaikantnustatytø kriterijø, galimas piktnaudþiavimas teise, savavaldþiavimas,kitoks teisës paþeidimas.

Civiliniø teisiø savigynos bûdø realizavimo teisëtos sàlygos:1) gali bûti ginama tik reali teisë;2) þala, padaryta realizuojant teisæ á savigynà, neturi ryðkiai

neatitikti realios arba galimai atsirasianèios þalos;

465


3) savigynos bûdai neturi perþengti veiksmø, bûtinø jiems rea-lizuoti, ribø.

Naudojantis savigynos teise ginti paþeistas civilines teises, áskai-tant ir turtines, leidþiama pasitelkti ávairias technines priemones (pvz.,ávairiø tipø signalizacijà). Ir èia turi bûti atsiþvelgta á pasirinkto savi-gynos bûdo specifikà, kurià nulemia tokios priemonës.

Taigi kas bûdinga savigynai?1) savigynos veiksmai realizuojami esant civiliniø teisiø paþei-

dimui arba esant realiai tokio paþeidimo grësmei; kai ðiøaplinkybiø nëra, taikant iðoriðkai analogiðkus veiksmus, nor-malios civilinës apyvartos metu.

2) daþniausiai realizuojant savigynos bûdus nereikalaujama ant-ros ðalies sutikimo. Realizuojant veiksmus normalioje civili-nëje apyvartoje, kitos ðalies sutikimas bûtinas, pavyzdþiui,kreditorius turi teisæ atsisakyti suteikti paskolà skolininkui,jeigu aiðku, kad skolininkas laiku negràþins paskolintos su-mos. Tai yra savigyna. Jeigu kreditorius atsisako suteikti pa-skolà skolininkui ir ðis tam neprieðtarauja, nes paskola jaunetikslinga, arba kitais sutartyje numatytais atvejais, kai rei-kia abiejø ðaliø sutikimo, tokiu atveju tai bus normali civili-në apyvarta.


1. Kas yra civiliniø teisiø savigyna?2. Kokia yra pagrindinë savigynos funkcija?3. Kuo savigyna skiriasi nuo bûtinosios ginties?4. Kuo savigyna skiriasi nuo bûtinojo reikalingumo?5. Kokie yra savigynos bûdai?6. Kokie yra savigynos bruoþai?7. Kokios yra savigynos realizavimo teisëtumo sàlygos?


466


467


PAVELDËJIMAS

VII SKYRIUS

468


Literatûra

1. Andriulis V., Maksimaitis M., Pakalniðkis V., Peèkaitis J. S., ÐenavièiusA. Lietuvos teisës istorija. Vilnius: Justitia, 2002.

2. Butkys È. Suvalkijos civiliniai ástatymai. Kaunas, 1935. 3. GaivenisV., Valiulis A. Turto paveldëjimas. Klausimai ir atsakymai.

Vilnius: Justitia, 2002. 4. Robberts G. An Introduction to German Law. Baden-Baden: Nomos,

Ver.-Ges., 1998. 5. Lietuvos ástatymai. Iðleido A. Merkys ir V. Petrulis. Kaunas, 1922. 6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga.

Bendrosios nuostatos. Vilnius: Justitia, 2001. 7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga.

Asmenys. Vilnius: Justitia, 2002. 8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Ðeðtoji knyga.

Prievoliø teisë (1). Vilnius: Justitia, 2003. 9. Lietuvos valstybës teisës aktai (1918.II.16–1940.VI.15). Vilnius, 1996.10. Nekroðius V. Notariato teisë. Kaunas: Dangerta, 1997.11. Nekroðius I., Nekroðius V., Vëlyvis S. Romënø teisë. Kaunas: Vijusta,

1996.12. Ðalkauskis K. ir kt. Civiliniai ástatymai (T. X. I dalis). Kaunas: „Literatû-

ros“ knygyno leidimas, 1933.13. Çàëåñêèé Â. Â. (ðóêîâîäèòåëü àâòîðñêîãî êîëëåêòèâà). Îñíîâíûå

èíñòèòóòû ãðàæäàíñêîãî ïðàâà çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ñðàâíèòåëüíî-

ïðàâîâîå èññëåäîâàíèå. Ìîñêâà: Íîðìà, 1999.

14. Ûsonienë J. Autoriø teisiø paveldëjimas. Jurisprudencija. 2003. T. 46(38).15. Vileita A. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Penktoji

knyga. Paveldëjimo teisë (1). Vilnius: Justitia, 2003. Nr. 1–2.16. Vileita A. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Penktoji

knyga. Paveldëjimo teisë (2). Vilnius: Justitia, 2003. Nr. 3–4.17. Vileita A. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Penktoji

knyga. Paveldëjimo teisë (3). Vilnius: Justitia, 2003. Nr. 5.

469


1 poskyris.BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Paveldëjimo teisës raida

Paveldëjimo teisë reglamentuoja visuomeninius santykius, susi-jusius su mirusio asmens turtiniø teisiø, pareigø ir kai kuriø asmeni-niø neturtiniø teisiø perëjimu jo ápëdiniams. Lietuva, kaip ir kitoskontinentinës teisës sistemos valstybës, perëmë daugelá romënø pa-veldëjimo teisës institutø. Toliau juos trumpai aptarsime.

Jau XII lenteliø ástatyme, seniausiame Senovës Romos raðyti-niame ðaltinyje, buvo nurodyti du paveldëjimo bûdai: pagal ástatymàir pagal testamentà. Pirmieji testamentai buvo þodinës formos. Jiebuvo sudaromi arba per tautos susirinkimà, arba palydint á mûðá iðsi-ruoðusius karius. Pavyzdþiui, ikirespublikiniu ir ankstyvuoju respubli-kiniu laikotarpiais romënø kariai, prieð vykdami á karo þygá, iðeidavoprieð legionà ir vieðai paskelbdavo savo valià dël turto patvarkymomirties atveju. Tai buvo vieði testamentai, nes buvo sudaromi dalyvau-jant daugybei liudininkø. Vëliau, vystantis privaèiai nuosavybei, as-muo buvo suinteresuotas, kad kuo maþiau asmenø þinotø jo valià dëlturto perëjimo mirties atveju. Taip pamaþu atsirado ir raðytiniai testa-mentai. Ið pradþiø testatoriaus valios duoti patvarkymus dël savo tur-to mirties atveju niekas neribojo, taèiau vëliau testamentinë laisvëbuvo pradëta riboti, t. y. atsirado privalomasis paveldëjimas (teisë áprivalomàjà palikimo dalá).

Bene svarbiausia testamento galiojimo sàlyga per visà testamentoistorijà buvo reikalavimas paskirti ápëdiná (institutio heredis). Kartu suinstitutio heredis romënø teisë numatë ir substitutio, t. y. antrojo ápë-dinio paskyrimà tuo atveju, jeigu pirmasis ápëdinis dël kokiø nors prie-þasèiø nepriims palikimo (mirs anksèiau uþ testatoriø).

1

VII skyrius. PAVELDËJIMAS

1

Ìàêèåâ Â. Â., Ãîëîâêî À. Ã. ×àñòíîå ïðàâî äðåâíåãî Ðèìà. Ó÷åáíûé êóðñ.Ðîñòîâ íà Äîíó: Èçäàòåëüñêèé öåíòð „MarðÒ“, 2002. Ñ. 97–98; Nekroðius I., Nekro-ðius V., Vëlyvis S. Romënø teisë. Kaunas: Vijusta, 1996. P. 198–207.

470


Nesant testamento arba negalint jo ávykdyti, atsirasdavo pavel-dëjimas pagal ástatymà. Romënø teisëje gali bûti iðskiriamos trys pa-grindinës paveldëjimo pagal ástatymus (ab intestato) sistemos:

Pirmoji – senosios ius civile paveldëjimas – pagal ástatymø siste-mà, kurios pagrindas buvo agnatinë giminystë

2

.Antroji – pretorinë paveldëjimo pagal ástatymà sistema, kurios

pagrindas buvo ir agnatinë, ir kognatinë3

giminystës.Treèioji – Justiniano paveldëjimo pagal ástatymà sistema, kuri

rëmësi tik kognatinës giminystës principais.Paveldëjimas, kaip universalus mirusiojo turtiniø teisiø ir parei-

gø perëmimas, buvo átvirtintas jau Justinijano digestø penkiasdeðim-tosios knygos ðeðiasdeðimt antrajame fragmente. Be universalaus tei-siø perëmimo, romënø paveldëjimo teisëje egzistavo ir singuliarinisteisiø perëmimas, kuris atsispindëjo tokiuose paveldëjimo teisës insti-tutuose kaip legatas (legata) ir fideikomisas (fideicommissa).

Testamentu testatorius galëjo atimti ið ápëdinio tam tikras tei-ses arba teisæ paveldëti tam tikrà daiktà kito asmens (asmenø) naudai,kartu ápareigodamas ápëdiná ávykdyti to asmens (asmenø) naudai tamtikrà prievolæ. Toks testamentinis patvarkymas vadinosi legatu, o as-muo, kurio naudai ápëdinis turëjo atlikti tam tikrus veiksmus, vadin-tas ne ápëdiniu, bet legatarijumi.

Fideikomiso institutas þinomas pirmiausia paveldëjimo pagalástatymà atveju. Jis neturëjo tokios teisinës galios kaip legatas, todëlfideikomiso vykdymas priklausydavo nuo ápëdinio geros valios (fideicommissum). Fideikomiso objektas galëjo bûti bet kuris palikimo daik-tas, taip pat kitam asmeniui priklausæs daiktas. Fideikomiso dalykasgalëjo bûti ir laisvës suteikimas vergui (libertas fideikommisaria). Nuolegato fideikomisas skyrësi tuo, kad:

– galëjo bûti taikomas ápëdiniui pagal ástatymà, taip pat lega-tarijui bei paèiam fideikomisarijui;

– galëjo bûti nustatytas prieð ir po testamento sudarymo, kaipjo priedas,

– daþniausiai bûdavo nustatomas ápëdiniui adresuotu raðtu(condicillus),

2

Agnatine vadinama ðeima, pagrásta pater familias valdþia. Kraujo ryðys teisinësreikðmës neturëjo. (Nekroðius I., Nekroðius V., Vëlyvis S. Romënø teisë. Kaunas: Vijusta,1996. P. 173).

3

Kognatine vadinama ðeima, pagrásta kraujo giminyste. (Nekroðius I., NekroðiusV., Vëlyvis S. Romënø teisë. Kaunas: Vijusta, 1996. P. 174).

471


– galëjo bûti ir þodinis.Legato ir fideikomiso institutai vëliau susiliejo, t. y. ir legatas,

ir fideikomisas suteikë asmeniui, kurio naudai jie padaryti, prievoli-nio reikalavimo ápëdiniui teisæ. Fideikomisui pradëti taikyti riboji-mai, panaðûs kaip ir paveldëjimui pagal testamentà. Ið esmës liko tikdu skirtingi pavadinimai.

Romënø teisei buvo þinomas ir paveldëjimas pagal atstovavimoteisæ (ius repreasantationis), kai anksèiau mirusiojo arba iðëjusiojo iðpalikëjo valdþios ápëdinio palikuonys gaudavo tà palikimo dalá, kuriàbûtø paveldëjæs gyvas jø tëvas (motina)

4

.

Romënø teisë darë didelæ átakà teisës raidai Europoje. Dauge-lis Europos valstybiø perëmë ið romënø teisës pagrindinius paveldëji-mo teisës institutus. Dauguma, kaip ir paveldëjimo teisës esmë, maþaipasikeitë.

Atkûrus nepriklausomybæ Lietuvoje 1918 m., reikëjo spræsti klau-simà, kokie ástatymai turi bûti taikomi, kol bus priimti Lietuvos ástaty-mai. 1918 m. lapkrièio 2 d. Laikinosios Konstitucijos pamatiniø dës-niø 24 straipsnyje buvo nustatyta, kad „srityse, kuriose Lietuvos vals-tybës nëra iðleistø naujø ástatymø, laikinai pasilieka tie, kurie yra buvæprieð karà, kiek jie neprieðtarauja Laikinosios Konstitucijos pamati-niams dësniams“. Paveldëjimo teisinius santykius 1940 m. birþelio 15d. didþiojoje Lietuvos dalyje reglamentavo Rusijos imperijos civiliniaiástatymai. Suvalkijoje galiojo Napoleono kodeksas. Palangoje ir nedi-delëje Zarasø kraðto dalyje veikë Kurðo teisë ir vietiniø civiliniø ásta-tymø (Ñâîä ìåñòíûõ óçàêîíåíèé ãóáåðíèé Îñòçåéñêèõ – çàêîíû

ãðàæäàíñêèå) treèiosios dalies bendrieji nuostatai. Susigràþinus Klai-pëdos kraðtà, priimta Vokietijos civilinë teisë, kurios pagrindà sudarëVokietijos civilinis kodeksas (BGB – Burgerliches GesetzBuch)

5

.Paveldëjimà reglamentavo Rusijos imperijos civiliniø ástatymø

X tomo 1 dalies 1010–1338 straipsniai. Paveldëti buvo galima ir pagaltestamentà, ir pagal ástatymà. Buvo nustatytos dvi testamentø rûðys:notarinis ir naminis. Notarinis testamentas buvo sudaromas dalyvau-jant trims liudytojams. Namuose testamentà galëjo suraðyti pats tes-

4

Nekrošius I., Nekrošius V., Vëlyvis S. Romënø teisë. Kaunas: Vijusta, 1996. P.198, 208, 210, 227, 228; Äîæäåâ Ä. Â. Ðèìñêîå ÷àñòíîå ïðàâî. Moñêâà, 1996. Ñ.

603–608.5

Lietuvos valstybës teisës aktai (1918. II. 16–1940. VI. 15). Vilnius, 1996. P.XXV–XXVI.


472


tatorius savo ranka arba jo papraðytas kitas asmuo. Testamentas turë-jo bûti pasiraðytas testatoriaus ir liudytojø. Naminiai testamentai tu-rëjo bûti pateikti tvirtinti vykdyti taikos teisëjui. Ástatymas taip patnumatë ypatingus testamentus – sudarytus karo þygyje, tarnaujanèiø-jø armijoje, plaukiojanèiøjø prekybos laivu ir pan., nustatë jø sudary-mo tvarkà. Pagal ástatymà teisæ paveldëti turëjo giminaièiai. Pirmiau-sia teisæ paveldëti turëjo þemutinës eilës giminaièiai (vaikai, jø nesant– vaikaièiai ir t. t.), o jø nesant – ðalutinës eilës giminaièiai. Gimineipriklausë tik tie vaikai, kurie buvo gimæ teisëtoje santuokoje, t. y.sudarytoje pagal tikëjimo apeigas. Tëvai negalëjo paveldëti savo vai-kø turto. Jei miræs vaikas buvo bevaikis, mirusiojo turtas atitekdavo jotëvams naudoti iki gyvos galvos. Mirusá sutuoktiná pergyvenusiam su-tuoktiniu pagal ástatymà priklausë 1/4 dalis mirusiojo turto nuosavy-bën, o jeigu ápëdiniø nebuvo – ir likusios 3/4 dalys iki gyvos galvosarba iki sudarys naujà santuokà. Jei buvo sudarytas testamentas, gyva-jam sutuoktiniui priklausë privalomoji dalis tik ið to turto, kuris nebu-vo niekam paskirtas testamentu. Ápëdinis turëjo teisæ atsisakyti paliki-mo. Ápëdiniai atsakë uþ palikëjo skolas proporcingai gautai palikimodaliai paveldimu turtu, o jei jo nepakako – ir savo turtu. Ápëdiniøteises turëjo patvirtinti teismas – jie turëjo bûti „ávedami á nekilnoja-mojo turto turëjimà“. Tokio ávedimo tikslas – paskelbti, kad pasikeitëturto savininkas.

Pagal Napoleono kodeksà, turtas taip pat galëjo bûti paveldë-tas ir pagal ástatymà, ir pagal testamentà. Ápëdiniai pagal ástatymàbuvo: teisëti ápëdiniai, jø nesant, vaikai ne ið santuokos; paskui – su-tuoktinis ir valstybë. Teisëtais ápëdiniais laikyti þemutinës, aukðtuti-nës ir ðalutiniø eiliø giminaièiai. Jie galëjo paveldëti iki dvyliktojolaipsnio imtinai. Pagal pirmàjà eilæ paveldëdavo vaikai. Palikimas, ku-rá gaudavo aukðtutiniø ir ðalutiniø eiliø giminaièiai, bûdavo dalijamasá dvi lygias dalis: vienà pusæ paveldëdavo tëvo, antrà – motinos gimi-naièiai. Kai dël pergyvenusio sutuoktinio teisës paveldëti, tai tais at-vejais, kai sutuoktiniai nebuvo sudaræ prieðvedybinës sutarties ir popalikëjo mirties likdavo teisëti vaikai, likæs gyvas sutuoktinis neágyda-vo nuosavybës teisës á mirusio sutuoktinio turtà paveldëjimo bûdu,bet ágydavo teisæ iki gyvos galvos valdyti tiek, kiek gaudavo kiekvienasvaikas. Sutuoktinis gaudavo vienà ketvirtàjà palikimo dalá nuosavy-bën tik tuo atveju, kai nelikdavo vaikø, ir buvo mirusiojo giminaièiø

473


iki ketvirtojo laipsnio. Jeigu likdavo tolimesniø giminaièiø, sutuokti-nis vietoje ketvirtosios dalies nuosavybën gaudavo pusæ palikimo. Tiknelikus giminaièiø, turinèiø teisæ paveldëti pagal ástatymà, sutuokti-nio nuosavybën pereidavo visas turtas, taèiau ðiuo atveju sutuoktinisturëdavo praðyti teismà „ávesti á turto valdymà“.

Napoleono kodeksas numatë trijø rûðiø testamentus: savo ran-ka paraðytus, vieðuosius ir slaptuosius. Vieðàjá testamentà suraðydavodu notarai, dalyvaujant dviems liudytojams arba vienas notaras, daly-vaujant keturiems liudytojams. Testamentu buvo galima uþraðyti ap-lenkiant kitus ápëdinius ne visà savo turtà, o tik vadinamàjá leistà lais-vai tvarkyti turto dalá. Ði dalis bûdavo nevienoda. Jei po palikëjo mir-ties likdavo vienas vaikas – testamentu laisvai buvo galima uþraðyti nedaugiau kaip pusæ turto, jei du vaikai – 1/3 dalá turto, o jei 3 ir dau-giau vaikø – 1/4 dalá turto.

Legatas buvo trijø rûðiø: bendras (kai testamentu paliktas visasmirusiojo turtas), dalinis (kai testamentu paliktas tik kilnojamasis ar-ba tik nekilnojamasis turtas, arba tam tikra turto dalis), atskirasis (kaitestamentu paliktas tam tikras daiktas arba pinigø suma).

Priimti palikimà buvo galima dviem bûdais: oficialiu raðtu arbafaktiniu palikimo priëmimu (711, 723, 767–773, 778 straipsniai)

6

.Paveldimo turto apmokestinimà tarpukario Lietuvoje reglamen-

tavo Valstybinio palaikø mokesnio ástatymas7

.

Pagal ðá ástatymà turtopaveldëtojas turëjo mokëti valstybiná palaikø mokestá. Mokesèio ne-reikëjo mokëti, jeigu:

– turtas pereidavo valstybës, mokslo arba labdaros ástaigø, taippat baþnyèiø ir vienuolynø nuosavybën arba ðios ástaigos ágy-davo teisæ naudotis turtu;

– palikimà sudarydavo namø apyvokos daiktai, kurie patys pel-no neduodavo ir nebuvo palikti pramonës arba prekybostikslams;

– paveldëto turto suma nevirðydavo 10 000 auksiniø.Jeigu turtà paveldëjimo bûdu nuosavybën ágydavo vienas arba

keli asmenys, o kiti ágydavo teisæ naudotis tuo turtu iki gyvos galvos,turtà nuosavybën ágijæs asmuo turëdavo sumokëti visà paveldimo tur-

6

Butkys È. Suvalkijos civiliniai ástatymai. Kaunas, 1935. P. 17–22;Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2001 m.

rugsëjo 24 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3K–839/2001, kat. 25.3,108.6.7

Lietuvos ástatymai. Iðleido A. Merkys ir V. Petrulis. Kaunas, 1922. P. 390–394.


474


to mokestá, o gavæs turtà naudotis asmuo – pusæ to mokesèio. Ðiaisatvejais turtà nuosavybën ágijæs asmuo turëjo sumokëti palaikø mo-kestá po to, kai jam buvo perduodamas valdyti paveldëtas turtas arbamirus asmeniui, kuris turëjo teisæ naudotis palikimà sudaranèiu turtuiki gyvos galvos. Palaikø mokesèio, kurá turëjo sumokëti paveldëjimobûdu nuosavybën turtà ágyjantis asmuo, suma buvo áraðoma á ipotekosarba notaro knygas, veikiant uþtikrintai, kad nurodytas mokestis bûtøsumokëtas.

Ákainojant paveldimà turtà buvo atsiþvelgiama ir á paskolintàjáar ginèijamà turtà. Palaikø mokestis nuo paskolintojo turto buvo mo-kamas tik tada, kai skola gràþinama, o nuo ginèijamo turto – ginèuipasibaigus. Ástatymas taip pat nustatë turtà, kurio vertë turëjo bûtøatskaityta nuo paveldimo turto vertës – nesumokëtas darbo uþmokes-tis, neapmokëtos sàskaitos gydytojams, nesumokëti valstybës, miestøir savivaldybiø mokesèiai su baudomis ir delspinigiais iki palikimo at-siradimo dienos, skolos vekseliais ir pan.

Vietos mokesèiø inspektorius turëjo kontroliuoti, kad ápëdi-niai laiku sumokëtø palaikø mokestá. Ðis mokestis turëjo bûti sumo-këtas per mënesá nuo mokesèiø inspektoriaus praneðimo sumokëti pa-laikø mokestá gavimo dienos.

Nurodyti teisës aktai galiojo Lietuvoje iki 1940 m. birþelio 15 d.LTSR iki 1964 m. civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) ásigaliojimogaliojo 1922 m. RTFSR civilinis kodeksas. Jis numatë paveldëjimà irpagal ástatymà, ir pagal testamentà. Pagal ástatymà mirusiojo turtàgalëjo paveldëti jo vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tëvai, mirusiojo ið-laikytiniai, jo vaikaièiai ir provaikaièiai, o ðiø asmenø nesant arba jiemspalikimo nepriëmus – darbingi tëvai, jø nesant – mirusiojo broliai irseserys. Tiesa, pagal 1922 m. RTFSR civilinio kodekso redakcijà, ga-liojusià 1940 m. lapkrièio 15 d., paveldëti ir pagal ástatymà, ir pagaltestamentà galëjo tik mirusiojo vaikai, vaikaièiai, provaikaièiai, ávai-kiai, pergyvenæs sutuoktinis ir asmenys, kurie faktiðkai buvo mirusiojovisiðkai iðlaikomi ne maþiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Be to,testamentu turtà buvo galima palikti valstybei, jos ástaigoms ir organi-zacijoms, partinëms ir profesinëms organizacijoms, visuomeninëms or-ganizacijoms ir kai kurioms kooperatinëms organizacijoms.

Testamentas turëjo bûti palikëjo pasiraðytas ir notaro patvirtin-tas. Grieþtai nebuvo nurodyta, kad tokios formos nesilaikymas darotestamentà negaliojantá, taèiau teismø praktika notariðkai nepatvir-

475


tintø (naminiø) testamentø nepripaþino, laikë juos negaliojanèiais.Ápëdinis buvo laikomas priëmæs palikimà, jeigu per tris mënesius nuopalikimo atsiradimo dienos nepraneðë notarui, kad atsisako paliki-mo. Jeigu ápëdinis palikimo atsiradimo dienà nebuvo palikimo atsira-dimo vietoje, jis galëjo atsisakyti palikimo per ðeðis mënesius (416,418, 425, 429, 430 straipsniai)

8

.

1964 metø Civilinis kodeksas ásigaliojo 1965 metø sausio 1 die-nà. Jis galiojo iki ásigaliojant 2000 m. CK, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, ásigaliojimo irágyvendinimo ástatymo

9

38 straipsnyje nustatyta bendra taisyklë, kad2000 m. CK penktosios knygos „Paveldëjimo teisë“ normos taikomospaveldëjimo santykiams, kai palikimas atsiranda ásigaliojus ðiam ko-deksui.

Toliau paveldëjimo teisë nagrinëjama atsiþvelgiant á 2000 m.CK (toliau – CK) nuostatas. Atskiruose skyriuose nurodoma, kuo CKnormos skiriasi nuo 1964 m. CK normø, taip pat pateikiamas kai ku-riø Lietuvos paveldëjimo teisës normø palyginimas su tuos paèius san-tykius reglamentuojanèiomis uþsienio valstybiø CK normomis.

1.2. Paveldëjimo teisë. Samprata. Dalykas. Ðaltiniai. Principai

Kaip jau minëta, mirusiojo asmens turto perëmimà reglamen-tuoja civilinës teisës poðakë – paveldëjimo teisë. Kaip ir kiekvienakita teisë, paveldëjimo teisë gali bûti apibûdinta kaip teisë objektyvi-àja ir subjektyviàja prasmëmis.

Paveldëjimo teisë objektyviàja prasme – teisës normø visuma,reguliuojanti mirusio fizinio asmens turtiniø teisiø, pareigø ir kai ku-riø asmeniniø neturtiniø teisiø perëjimà jo ápëdiniams pagal ástatymàarba (ir) pagal testamentà.

Paveldëjimo teisë subjektyviàja prasme – paveldëjimo teisës sub-jektø galimybë ágyvendinti savo teises ir pareigas, susijusias su mirusiofizinio asmens turtiniø teisiø ir pareigø perëjimu.

8

RTFSR civilinis kodeksas, išleistas LTSR liaudies komisariato. Kaunas, 1941.Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2001 m.

sausio 17 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3K–3–57/2001, kat. 25.3, 30.4.9

Þin., 2000. Nr. 74–2262.


476


Paveldëjimo teisës objektas yra tie visuomeniniai santykiai, ku-riuos reguliuoja paveldëjimo teisë, kitaip tariant, paveldëjimo teisësobjektas yra paveldëjimo visuomeniniai santykiai arba paveldëjimas.

Paveldëjimo teisës ðaltiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitu-cija, CK (penktoji knyga, kitø knygø straipsniai arba jø dalys, regla-mentuojantys paveldëjimà). Paveldëjimo teisës ðaltiniams galima bûtøpriskirti ir Notariato ástatymà, taip pat Nekilnojamojo turto registroástatymà, Autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø ástatymà, Draudimo ástaty-mà, Pensijø kaupimo ástatymà, Paveldimo turto mokesèio ástatymà irkitus ástatymus, kiek jie reglamentuoja teisinius paveldëjimo santykius.

Be to, paveldëjimo teisës ðaltinis yra 1972 m. Europos TarybosBazelio konvencija dël testamentø registravimo schemos sukûrimo

10

.

Prie paveldëjimo teisës ðaltiniø taip pat galima bûtø priskirtiJungtiniø Tautø Visuotinæ Þmogaus Teisiø Deklaracijà, kiek tai susijæsu visø þmoniø lygybës principu, diskriminacijos draudimu, nuosavy-bës apsauga (1, 2, 6, 7, 17 straipsniai), Europos þmogaus teisiø ir pa-grindiniø laisviø apsaugos konvencijà, kiek tai susijæ su nuosavybësapsauga, diskriminacijos, piktnaudþiavimo teisëmis uþdraudimu, tei-siø apribojimo ribø nustatymu (14, 17, 18 straipsniai, pirmojo proto-kolo 1 straipsnis, septintojo protokolo 5 straipsnis), Europos konven-cijà dël nesantuokiniø vaikø teisinio statuso (9 str.), Lietuvos Res-publikos dviðales sutartis su Azerbaidþanu, Baltarusija, Kazachstanu,Lenkija, Rusija, Ukraina ir kitomis valstybëmis dël teisinës pagalbos irteisiniø santykiø civilinëse, ðeimos ir baudþiamosiose bylose.

Kaip tarptautinius teisës aktus, reglamentuojanèius paveldëji-mo teisinius santykius, dar reikëtø paminëti:

– 1961 m. Hagos konvencijà dël koliziniø normø, susijusiø supaveldëjimu pagal testamentà,

11

10

Lietuvos Respublikos Seimas konvencijà ratifikavo 2004 m. balandþio 1 d. BeLietuvos, Konvencijà yra pasiraðiusios, ratifikavusios arba prie jos prisijungusios ðios valsty-bës: Belgija, Danija, Estija, Ispanija, Italija, Jungtinë Karalystë, Kipras, Liuksemburgas,Olandija, Portugalija, Prancûzija, Turkija, Vokietija. http://conventions. coe. int; þiûrëta2004 m. balandþio 9 d.

11

Konvencijà yra pasiraðiusios, ratifikavusios arba prie jos prisijungusios ðios vals-tybës Hagos konferencijos narës: Airija, Australija, Austrija, Belgija, Bosnija ir Hercogovi-na, Danija, Estija, Graikija, Honkongo specialus administracinis regionas, Ispanija, Italija,Izraelis, Japonija, Jungtinë Karalystë, Kinija, Kroatija, Liuksemburgas, Lenkija, Makedoni-ja (kaip viena ið buvusios Jugoslavijos respublikø), Norvegija, Olandija, Pietø Afrika, Por-tugalija, Prancûzija, Serbija ir Juodkalnija, Slovënija, Suomija, Ðvedija, Ðveicarija, Turkija,Vokietija. http://www. hcch. net/e/status/stat11e. html; þiûrëta: 2004 m. geguþës 3 d.

477


– 1973 m. Hagos konvencijà dël mirusiø asmenø palikimo ad-ministravimo;

12

– 1973 m. UNIDROIT Vaðingtono konvencijà dël bendro ásta-tymo, nustatanèio tarptautinio testamento formà;

13

– 1989 m. Hagos konvencijà dël teisës, taikytinos paveldëji-mo santykiams

14

.

Paveldëjimo teisës principai

Lietuvos, kaip ir daugumos uþsienio kontinentinës teisës siste-mos valstybiø, paveldëjimo teisës pagrindiniai principai yra ðie:

1) universalaus teisiø perëjimo;2) testatoriaus laisvës;3) ðeimos paveldëjimo.Universalaus teisiø perëjimo principas reiðkia, kad tuoj pat po

palikëjo mirties visas jo turtas (aktyvas ir pasyvas) pereina jo ápëdi-niams ástatymø nustatyta tvarka. Palikimas pereina ápëdiniams nepa-kitæs, t. y. tokios bûklës, kokios jis buvo palikëjo mirties momentu,kaip vientisa teisiø ir pareigø visuma. Be to, palikimas pereina ápëdi-niams visas tuo paèiu metu, t. y. palikimo negalima priimti dalimis.

Testatoriaus laisvës principas reiðkia, kad testatorius gali laisvavalia, savo nuoþiûra palikti visà jam priklausantá turtà bet kuriam fizi-niam arba juridiniam asmeniui. Testatoriaus laisvës principas yra ið-vestinis ið nuosavybës nelieèiamumo principo.

Ðeimos paveldëjimo principas reiðkia, kad po asmens mirties pagalástatymà teisæ á jo paliktà turtà ágyja jo ðeimos nariai: giminaièiai ikiástatymo nustatyto giminystës laipsnio ir sutuoktinis. Giminaièiai – tai

12

Konvencijà yra pasiraðiusios, ratifikavusios arba prie jos prisijungusios ðios vals-tybës Hagos konferencijos narës: Èekija, Jungtinë Karalystë, Italija, Liuksemburgas, Olan-dija, Portugalija, Slovakija, Turkija. http://www. hcch. net/e/status/stat21e. html; þiûrëta:2004 m. geguþës 3 d.

13

Konvencijà yra pasiraðiusios, ratifikavusios arba prie jos prisijungusios ðios vals-tybës: Èekoslovakija, Belgija, Bosnija ir Hercogovina, Ekvadoras, Iranas, Italija, JungtinësAmerikos Valstijos, Jungtinë Karalystë, Jugoslavija (buvusi), Kanada (kai kurios provinci-jos), Kipras, Laosas, Libija, Nigerija, Portugalija, Prancûzija, Rusijos Federacija, Siera Leo-në, Slovënija, Ðventasis Sostas. http://ww. unidroit. org/english/implement/i–73. htm; þiûrë-ta: 2004 m. balandþio 26 d.

14

Konvencijà yra pasiraðiusios ðios valstybës Hagos konferencijos narës: Argentina,Liuksemburgas, Olandija, Ðveicarija. Konvencija dar nëra ásigaliojusi. http://www. hcch. net/e/status/stat32e. html; þiûrëta: 2005 m. kovo 1 d.


478


kraujo ryðiais susijæ asmenys, kilæ vienas ið kito arba ið bendro protë-vio. Nereikëtø pamirðti, kad paveldëjimo teisëje, kaip ir civilinëje tei-sëje apskritai, ávaikiai ir átëviai turi tas paèias teises kaip ir kraujogiminaièiai. Ástatymas taip pat nustato ðeimos nariø hierarchijà pavel-dëjimo teisëje – pirmumas teikiamas vaikø, o jø nesant – tëvø ir vai-kaièiø teisei paveldëti. Sutuoktinio teisë á palikimà priklauso nuo pa-likëjo vaikø, tëvø ir vaikaièiø skaièiaus.

Paveldëjimo teisës principai nëra absoliutûs. Kaip ir romënøteisë, ðiuolaikinë paveldëjimo teisë þino testamentinæ iðskirtinæ (lega-tà), t. y. be universalaus teisiø perëjimo, egzistuoja ir singuliarinis tei-siø perëjimas.

Testatoriaus laisvës principà riboja ðeimos paveldëjimo princi-pas, nes ástatymas nustato privalomojo palikimo dalá, kurià paveldireikalingi iðlaikymo testatoriaus ðeimos nariai, nepriklausomai nuotestatoriaus valios. Kita vertus, ðeimos paveldëjimo principà ribojatestatoriaus laisvës principas, nes testatorius gali laisvai disponuotisavo turtu ir savo nuoþiûra spræsti, kam palikti turtà po mirties (iðsky-rus prieð tai nurodytà atvejá). Tik tuo atveju, jei testatorius nenu-sprendþia kitaip, jo turtà po mirties paveldi jo ðeimos nariai.

15

1.3. Paveldëjimo samprata. Paveldëjimo dalykas

Paveldëjimo sàvoka átvirtinta Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1dalyje. Paveldëjimas – tai mirusio fizinio asmens turtiniø teisiø, parei-gø ir kai kuriø asmeniniø neturtiniø teisiø perëjimas jo ápëdiniamspagal ástatymà arba (ir) ápëdiniams pagal testamentà. Taigi paveldëji-mas atsiranda tik mirus fiziniam asmeniui – turto savininkui.

Paveldëjimo dalykas yra palikimas – mirusio asmens turtas, per-einantis paveldëjimo bûdu jo ápëdiniams. Paveldimas tik tas turtas,kuris palikëjo mirties momentu priklausë jam nuosavybës teise.

Palikimà sudaro turtiniø teisiø ir pareigø, taip pat kai kuriøasmeniniø teisiø visuma. Paveldimi tie materialûs ir nematerialûs da-lykai, kurie gali bûti nuosavybës teisës objektas. Paveldimi yra ir nekil-nojamieji (þemë, pastatai, jø priklausiniai, butai, negyvenamosios pa-talpos ir pan.), ir kilnojamieji (automobilis, baldai, buitinë technika ir

15

Robberts G. An Intoduction to German Law. Baden-Baden: Nomos, Ver.-Ges.,1998. S. 286, 287; Oñíîâíûå èíñòèòóòû ãðàæäàíñêîãî ïðàâà çàðóáåæíûõ ñòðàí.Ñðàâíèòåëüíî – ïðàâîâîå èññëåäîâàíèå. Moñêâà: Norma, 1999. C. 485.

479


kt.) objektai. Be to, paveldimi ne tik daiktai, bet ir kitas turtas: pini-gai, indëliai banko ástaigose, vertybiniai popieriai, prekiø þenklai irpan. Paveldëjimo dalykas yra ir turtinës, ir daiktinës (uþstatymo teisë,valdymo teisë ir kt.), ir prievolinës teisës (teisës ir pareigos pagal nuo-mos, pirkimo-pardavimo, paskolos sutartá ir pan.). Ástatymø numaty-tais atvejais paveldima ir intelektinë nuosavybë: autoriø turtinës teisësá literatûros, mokslo ir meno kûrinius, gretutinës teisës bei teisës ápramoninæ nuosavybæ.

Daiktai, kuriø apyvarta yra ribota, taip pat gali bûti paveldimi.Paveldint tokius daiktus, bûtina laikytis ástatymuose nustatytø taisyk-liø (þr. V skyriø „Atskirø turto rûðiø paveldëjimo ypatumai“).

Jeigu daiktinës teisës á daiktà yra suvarþytos (nustatyta hipote-ka, servitutas, uþstatymo teisë ir pan.), tokio daikto paveldëtojas kar-tu su daiktu privalo perimti ir su juo susijusius ásipareigojimus (daik-tinës teisës suvarþymus), nes daiktinë teisë „seka“ paskui daiktà. Jei-gu daiktinës teisës suvarþymai turi bûti registruojami, daikto paveldë-tojas perima tik áregistruotus suvarþymus (CK 4.9 straipsnis).

Paveldëjimo dalykas yra ne tik pagrindiniai, bet ir antraeiliaidaiktai (pagrindinio daikto svarbiausios dalys, ið pagrindinio daiktogaunami vaisiai, produkcija ir pajamos, pagrindinio daikto priklausi-niai). Antraeilá daiktà iðtinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14straipsnis), todël pagrindinio daikto paveldëtojai (ápëdiniai) turi tei-sæ reikalauti, kad jiems bûtø perduotas ir antraeilis daiktas, jeigu ne-bus árodyta, kad antraeilis daiktas nepriklausë palikëjui nuosavybësteise.

Paveldimas visas mirusiojo turtas nepriklausomai nuo to, kur jisyra. Jeigu mirusiojo turtas yra pas kitus asmenis, ðie privalo tà turtàgràþinti ápëdiniams jiems to pareikalavus. Ðiuo atveju reikëtø atkreip-ti dëmesá á tai, kad paveldimas ne tik turtas, bet ir teisës bei pareigos,susijusios su turtu. Pavyzdþiui, jeigu paveldimas iðnuomotas turtas, taiið nuomos sutarties atsiradusios teisës ir pareigos lieka galioti ápëdi-niams, jeigu nuomos sutartis buvo áregistruota vieðame registre (CK6.494 str.).

Nepaveldimos asmeninio pobûdþio teisës ir pareigos glaudþiaisusijusios su palikëjo asmenybe (pareigos pagal darbo sutartá, autori-nes sutartis, pareiga mokëti alimentus ir pan.). Jos negali bûti pavel-dëjimo dalykas, todël neáeina á palikimo sudëtá. Ápëdiniams pereinapalikëjo pareiga mokëti iðlaikymà ið paveldëto turto, taip pat ir parei-


480


ga iðmokëti skolà alimentø forma (CK 3.194 str. 5 d., 3.72 str. 12 d.).Ápëdiniai turi teisæ á palikëjui priklausiusias, bet neiðmokëtas sumas (dar-bo uþmokestá, pensijà ir t. t.), t. y. reikalavimai dël palikëjui priklausiu-siø, bet neiðmokëtø sumø, iðieðkojimo áeina á palikimo sudëtá

16

.

Asmeninës neturtinës teisës (garbë ir orumas, teisë á privatøgyvenimà ir kt.), su asmeniu neatsiejamai susijusios kitos nemateria-lios vertybës (teisë pasirinkti gyvenamàjà vietà ir kt.) taip pat nepavel-dimos. Tiesa, ði taisyklë gali turëti iðimèiø – asmeninës neturtinës tei-sës gali bûti paveldimos ástatymø numatytais atvejais arba jei tai ne-prieðtarauja ðiø vertybiø prigimèiai bei geros moralës principams, arbanëra apribota ástatymø (CK 1.114 str. 2 d.). Nuo asmeniniø teisiø pa-veldëjimo reikia skirti paþeistø mirusiojo teisiø gynimà. CK 2.21 straips-nio 2 dalyje nustatyta mirusiojo sutuoktinio, tëvø ir vaikø teisë pa-reikðti ieðkiná dël paþeistos mirusio fizinio asmens teisës á vardà. Miru-siojo ðeimos nariai turi teisæ ginti mirusiojo teises, nes asmens vardasyra neatsiejama jo ðeimos, privataus gyvenimo dalis

17

.

Kita vertus, tainereiðkia, kad mirusiojo ðeimos nariai paveldi mirusiojo teisæ á vardà.

Ástatymuose taip pat gali bûti nurodytos ir kitos teisës, kuriosnepaveldimos. Pavyzdþiui, CK 3.44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kadteisë pareikðti ieðkiná dël santuokos pripaþinimo negaliojanèia negalibûti perduodama asmeniui paveldëjimo arba kitokiu bûdu.

Jeigu turtas priklausë palikëjui bendrosios dalinës nuosavybësteise, paveldëjimo dalykas yra palikëjui priklausiusi turto dalis. Jeigupalikëjas kartu su kitais bendraturèiais buvo susitaræs dël naudojimosiatskiromis nekilnojamojo daikto dalimis ir tokia sutartis buvo áregist-ruota vieðame registre, turto dalá paveldëjæs ápëdinis ágyja teises irpareigas, atsirandanèias ið nurodytos sutarties.

Jeigu turtas priklausë palikëjui bendrosios jungtinës nuosavy-bës teise, paveldëjimo dalykas yra tik palikëjui priklausiusi turto dalis.Bendrosios jungtinës nuosavybës savininkø (bendraturèiø) dalys ben-drojoje nuosavybëje nëra nustatytos. Jeigu turtas bendrosios jungti-nës nuosavybës teise priklausë sutuoktiniams, preziumuojama, kad jødalys lygios. Tokia prezumpcija átvirtinta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje.

16

Þr., pavyzdþiui, Darbo kodekso 206 str. // Þin., 2002, Nr. 64–2569; Nelaimingøatsitikimø darbe ir profesiniø ligø socialinio draudimo ástatymo 18 str. // Þin., 1999. Nr.110–3207; 2003. Nr. 114–5114.

17

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys.Vilnius: Justitia, 2002. P. 53.

481


Mirus vienam ið sutuoktiniø, bendroji jungtinë sutuoktiniø nuosavy-bë pasibaigia (CK 3.100 str. 1 p.). Likæs gyvas sutuoktinis iðsaugo savoturëtas nuosavybës teises á turto dalá, todël mirus vienam ið sutuokti-niø, paveldëjimo dalykas yra ne visas turtas, priklausæs sutuoktiniamsbendrosios jungtinës nuosavybës teise, o tik bendrosios jungtinës nuo-savybës tokio turto dalis. Pavyzdþiui, jeigu sutuoktiniams bendrosiosjungtinës nuosavybës teise priklauso gyvenamasis namas, tai mirus vie-nam ið sutuoktiniø paveldimà turtà sudaro tik 1/2 gyvenamojo namo,o kita 1/2 gyvenamojo namo priklauso nuosavybës teise likusiam gy-vam sutuoktiniui. Norëdamas áforminti jam priklausanèià nuosavybæ,kaip savo asmeninæ nuosavybæ, likæs gyvas sutuoktinis turi kreiptis ánotarà dël nuosavybës teisës liudijimo á jam priklausanèià gyvenamo-jo namo dalá iðdavimo. Tas faktas, kad likæs gyvas sutuoktinis nesikrei-pia á notarà dël nurodyto nuosavybës teisës liudijimo iðdavimo arbaatsisako tokio liudijimo, savaime nereiðkia, kad jis neteko savo nuosa-vybës teisës á dalá gyvenamojo namo

18

.

1.4. Paveldëjimo teisës subjektai

Asmuo, po kurio mirties atsiranda palikimas, vadinamas pali-këju. Jeigu asmuo buvo sudaræs testamentà, jis dar vadinamas testato-riumi. Palikëjas gali bûti tik fizinis asmuo. Palikëjas gali bûti ir veiks-nus, ir neveiksnus arba ribotai veiksnus asmuo. Testatorius gali bûtitik veiksnus asmuo.

Asmuo, kuris paveldi mirusiojo turtà, vadinamas ápëdiniu. Pa-veldëjimas gali atsirasti pagal ástatymà arba testamentà, todël ápëdi-niai gali bûti pagal ástatymà ir pagal testamentà.

Paveldint pagal ástatymà, ápëdiniai gali bûti tik fiziniai asmenysir Lietuvos valstybë. Juridiniai asmenys, iðskyrus Lietuvos valstybæ, ne-gali paveldëti pagal ástatymà. Fiziniai asmenys gali bûti ápëdiniais pa-gal ástatymà tik tuo atveju, jei jie buvo gyvi palikëjo mirties momentu.Jeigu palikëjas teismo sprendimu paskelbtas mirusiu, palikëjo mirtiesmomentu laikoma ta diena, kurià ásiteisëja teismo sprendimas paskelbtijá mirusiu. Jeigu mirusiu paskelbiamas asmuo, dingæs be þinios tokio-mis aplinkybëmis, kurios sudarë mirties grësmæ arba leidþia spëti as-

18

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2003 m.rugsëjo 10 d. nutartis civilinëje byloje Nr. K–3–854/2003, kat. 25.3; 30. 1; 30.3.


482


mená mirus dël nelaimingo atsitikimo, palikëjo mirties momentu lai-koma jo spëjama þuvimo data, nurodyta teismo sprendime, jei teis-mas tokià datà nurodë (CK 2. 31 str. 4 d.).

Ápëdiniai pagal ástatymà taip pat gali bûti palikëjo vaikai, gimæpo jo mirties (CK 5. 5 str. 1 d. 1 p.).

Paveldint pagal testamentà ápëdiniai gali bûti ir fiziniai, ir juri-diniai asmenys, taip pat viena arba kelios valstybës bei savivaldybës,tarptautinës organizacijos. Fiziniai asmenys gali paveldëti pagal tes-tamentà, jei jie buvo gyvi palikëjo mirties momentu. Ápëdiniai pagaltestamentà gali bûti ir fiziniai asmenys, kurie buvo pradëti palikëjuiesant gyvam ir gimë po jo mirties, taip pat testamente nurodyti darnepradëti asmenys jiems gimus.

Juridiniai asmenys gali paveldëti pagal testamentà, jeigu jie buvopalikëjo mirties momentu, taip pat tie juridiniai asmenys, kurie stei-giami vykdant palikëjo testamente iðreikðtà valià (CK 5.5 str. 1 d. 2–3p. ir 2 d.).

Ir pagal ástatymà, ir pagal testamentà gali paveldëti ir veiksnûs,ir neveiksnûs bei ribotai veiksnûs asmenys. Svarbi sàlyga bûti ápëdiniu– bûti teisniam, tuo tarpu veiksnumo turëjimas arba neturëjimas ne-trukdo bûti ápëdiniu. Fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda jogimimo momentu ir iðnyksta jam mirus.

Vaikø, gimusiø nesusituokusiems tëvams, ir vaikø, gimusiø susi-tuokusiems tëvams, teisës yra lygios, todël jie turi lygias teises pavel-dëti tëvø turtà.

Plaèiau apie reikalavimus testatoriui ir testamentiniams ápëdi-niams raðoma III skyriuje „Paveldëjimas pagal testamentà“.

Ápëdiniø teisë paveldëti gali bûti apribota. Neturi teisës pavel-dëti nei pagal ástatymà, nei pagal testamentà asmenys, kurie netinka-mai elgësi su palikëju arba jo ápëdiniais arba atliko veiksmus, priešta-raujanèius paskutinei palikëjo valiai. Asmenys netenka teisës pavel-dëti, jei dël jø kaltës, kuri pasireiðkë tyèia atliktais veiksmais, atsiradoástatyme nurodytos aplinkybës ir ðiø aplinkybiø buvimas yra nustatytasteismo tvarka. Asmenys netenka teisës paveldëti, jei jie teisei prieðin-gais tyèiniais veiksmais, nukreiptais prieð palikëjà, prieð kurá nors ið joápëdiniø arba prieð testamente pareikðtos palikëjo paskutinës valioságyvendinimà, siekë tapti ápëdiniais:

1) tyèia atëmë palikëjui arba jo ápëdiniui gyvybæ arba kësinosiá ðiø asmenø gyvybæ;

483


2) tyèia sudarë tokias sàlygas, kad palikëjas iki pat savo mirtiesneturëjo galimybës sudaryti testamento, já panaikinti arbapakeisti;

3) apgaule, grasinimais, prievarta privertë palikëjà sudaryti, pa-keisti arba panaikinti sudarytà testamentà, privertë ápëdináatsisakyti palikimo;

4) slëpë, klastojo arba sunaikino testamentà (CK 5.6 str.).Ápëdinio ir testatoriaus santykiai gali keistis, todël jeigu iki pa-

likimo atsiradimo momento testamentas arba jo atitinkamos atskirosdalys nustojo galioti nepaisant ápëdinio veiksmø (testatorius savo laisvavalia pakeitë testamentà ir pan.), ápëdinis nepraranda teisës paveldë-ti, nors ir yra 3 arba 4 punkte nurodytos aplinkybës.

Ápëdinis netenka teisës á palikimà, jei nurodytus veiksmus atlie-ka jis pats arba jo praðymu arba reikalavimu kitas asmuo. Ápëdinisnetenka teisës á palikimà, jei tokiais veiksmais jis siekë ágyti teisæ pa-veldëti, taip pat jei siekë gauti didesnæ palikimo dalá. Jeigu nurodytiveiksmai atlikti dël kitø prieþasèiø (pvz., susiginèijus), ápëdinis teisëspaveldëti nepraranda.

Nurodytais atvejais teisæ á palikimà gali prarasti bet kuris ápëdi-nis – ir fizinis, ir juridinis asmuo.

CK taip pat nustato specialius teisës á palikimà praradimo pa-grindus mirusiojo tëvø ir sutuoktinio atþvilgiu.

Tëvai praranda teisæ paveldëti savo vaikø turtà po vaikø mir-ties, jeigu teismo sprendimu jø valdþia buvo apribota ir ðis sprendimaspalikimo atsiradimo momentu nebuvo pasibaigæs arba panaikintas (CK5.6 str. 3 d.). Vaikai turi teisæ paveldëti tëvø turtà mirus tëvams, kuriøvaldþia buvo apribota.

Jeigu santuoka nutraukiama iki palikimo atsiradimo momento,likæs gyvas sutuoktinis neturi teisës pagal ástatymà paveldëti mirusiosutuoktinio turto. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendi-mo nutraukti santuokà ásiteisëjimo dienos (CK 3.66 str.). Jeigu pali-këjas mirë teismui priëmus sprendimà nutraukti santuokà, bet teismosprendimas dar nëra ásiteisëjæs, likæs gyvas sutuoktinis turi teisæ pagalástatymà paveldëti mirusio sutuoktinio turtà. Taèiau kai kuriais atve-jais likæs gyvas sutuoktinis neturi teisës pagal ástatymà paveldëti miru-sio sutuoktinio turto ir iki santuokos nutraukimo. Taip yra tada, kaiiki palikëjo mirties atsiranda CK 5.7 straipsnyje nurodytos aplinkybës:

1) palikëjas buvo kreipæsis á teismà, kad bûtø nutraukta san-tuoka dël pergyvenusio sutuoktinio kaltës ir teismas buvo


484


nustatæs pagrindà nutraukti santuokà;2) teismas buvo nustatæs gyvenimà skyrium (separacijà);3) buvo pagrindas santuokà pripaþinti negaliojanèia, jeigu bu-

vo pareikðtas ieðkinys dël santuokos pripaþinimo negalio-janèia. Ðis punktas netaikomas sutuoktiniui, nekaltam dëlsantuokos pripaþinimo negaliojanèia.

Nurodytos aplinkybës gali bûti nustatytos teismo sprendimu iriki palikëjo mirties, ir jam mirus (CK 5.7 str.).

Jeigu asmenys, netekæ teisës paveldëti, jau buvo pradëjæ valdytivisà palikimà arba jo dalá, jie privalo ðá turtà, taip pat ið jo gautaspajamas gràþinti kaip bendro palikimo dalá, kaip ágijæ turtà be teisiniopagrindo (nepagrástai praturtëjæ).

Teisës paveldëti gali netekti ir tie asmenys, kurie pagal ástatymàturi teisæ á privalomà palikimo dalá.

Paveldëjimo teisës atëmimo institutas þinomas ir kitose ðalyse.Vokietijoje negali paveldëti ápëdinis, jei jis netinkamai elgësi ir kësi-nosi arba tyèia nuþudë palikëjà, padarë þalà jo sveikatai arba privertësudaryti testamentà. Vengrijoje negali paveldëti ápëdinis, kuris kësi-nosi á palikëjo gyvybæ arba atliko neteisëtus veiksmus, nukreiptus prieðkurá nors ápëdiná pagal ástatymà

19

.

1.5. Juridiniai faktai, nulemiantys paveldëjimo teisiniø santykiø atsiradimà

Paveldëjimas gali atsirasti dviem pagrindais: pagal ástatymà irpagal testamentà. Jeigu palikëjas yra sudaræs testamentà teisës aktønustatyta tvarka, ápëdiniai paveldi turtà testamente nustatyta tvarka.Jei testamentu paliktas ne visas turtas arba galioja tik dalis testamento,tai paveldima ir pagal testamentà, ir pagal ástatymà. Ðiuo atveju pa-veldima pagal ástatymà tiek, kiek tai nëra nustatyta testamentu. Tuoatveju, kai palikëjas nëra sudaræs testamento arba testamentas nugin-èijamas, paveldima pagal ástatymà. Gali bûti, kad po asmens mirtiesnëra ápëdiniø nei pagal testamentà, nei pagal ástatymà. Taip gali atsi-tikti tada, kai:

– asmuo nesudarë testamento arba sudarytas testamentas pri-paþintas negaliojanèiu, o palikimo atsiradimo momentu nëra

19

Îñíîâíûå èíñòèòóòû ãðàæäàíñêîãî ïðàâà çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ñðàâíè-

òåëüíî–ïðàâîâîå èññëåäîâàíèå. Moñêâà: Íîðìà, 1999. Ñ. 490–492.

485


në vieno ápëdinio, nurodyto CK 5.11–5.13 straipsniuose;– testatorius ið visø ápëdiniø atëmë teisæ paveldëti (nuðalino

ápëdinius nuo palikimo);– në vienas ápëdiniø palikimo nepriëmë;– ápëdiniai neteko teisës paveldëti, atsiradus CK 5.6–5.7

straipsniuose nurodytoms aplinkybëms.Tokiais atvejais, kai nëra ápëdiniø nei pagal ástatymà, nei pagal

testamentà, visas mirusio asmens turtas pereina Lietuvos valstybei.

1.6. Palikimo atsiradimas.Palikimo atsiradimo laikas ir vieta

Palikimo atsiradimas – tai paveldëjimo teisiniø santykiø atsira-dimas. Palikimas atsiranda mirus fiziniam asmeniui – palikëjui. As-mens mirèiai prilyginamas ir asmens paskelbimas mirusiu ástatymø nu-statyta tvarka. Mirties faktà patvirtina mirties liudijimas, kuris iðduo-damas áregistravus asmens mirtá mirusiojo gyvenamosios vietos arbamirimo vietos civilinës metrikacijos ástaigoje, seniûnijoje (iðskyrus sa-vivaldybiø centrø seniûnijas) arba Lietuvos Respublikos konsulinëjeástaigoje, remiantis medicininiu mirties liudijimu arba ásiteisëjusiu teis-mo sprendimu paskelbti asmená mirusiu arba nustatyti asmens mirtiesfaktà.

20

Palikimo atsiradimo momentas yra palikëjo mirties momentas,kuris gali bûti nustatomas ne tik dienomis, bet ir valandomis bei mi-nutëmis. Ði bendroji taisyklë turi iðimtá. Jeigu asmuo paskelbiamasmirusiu, palikimo atsiradimo laiku laikoma diena, kurià ásiteisëja teis-mo sprendimas paskelbti palikëjà mirusiu. Jeigu asmuo dingo be þi-nios esant tokioms aplinkybëms, kurios leidþia spëti já þuvus dël nelai-mingo atsitikimo, palikëjo mirties diena yra teismo sprendime nuro-dyta diena, jei teismas tokià dienà nurodë.

Nustatyti palikimo atsiradimo momentà labai svarbu tam, kadbûtø galima nustatyti mirusio asmens teisiø perëmëjus – ápëdinius.Kartais svarbu nustatyti ne tik palikimo atsiradimo dienà, bet ir valan-dà ar net minutæ. Pavyzdþiui, avarijoje þuvus tëvui ir jo vieninteliamsûnui, svarbu nustatyti, kuris ið jø þuvo pirmiau, kad bûtø galima nu-

20

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birþelio 29 d. ásakymas Nr.129 „Dël civilinës metrikacijos taisykliø patvirtinimo“ // Þin., 2001. Nr. 60–2156.


486


statyti, kada ir á kieno turtà atsirado palikimas. Jei pirmas mirë tëvas,paveldëjimo teisæ á jo turtà ágijo jo ápëdiniai, taip pat ir jo sûnus,patekæs su juo á avarijà, bet miræs keletu valandø, o gal minuèiø vë-liau, ir atvirkðèiai, jei pirmas mirë sûnus, paveldëjimo teisæ á jo turtàágijo jo ápëdiniai.

Ne visada galima nustatyti, kuris ið dviejø arba daugiau asmenømirë pirmiau. Pavyzdþiui, lëktuvo katastrofoje þûsta tëvai ir vaikai.Ðiuo atveju daþniausiai nëra jokiø galimybiø nustatyti, kuris ið jø mirëpirmiau. Tokiais atvejais, kai negalima nustatyti, kuris ið dviejø arbadaugiau asmenø, kurie vienas po kito paveldi, mirë pirmiau, visi jielaikomi mirusiais tuo paèiu metu ir teisiø perëmimo tarp jø neatsiranda.

Palikimo atsiradimo laikà svarbu nustatyti dar ir dël to, kad nuopalikimo atsiradimo momento:

– prasideda terminas priimti palikimà;– prasideda terminas palikëjo kreditoriø pretenzijoms pareikð-

ti;– nustatomas paveldëjimo teisës liudijimo iðdavimo terminas;– nustatomos teisës normos, taikytinos atsiradusiems pavel-

dëjimo teisiniams santykiams21

.

Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinë nuolatinë palikë-jo gyvenamoji vieta. Fizinio asmens nuolatinë gyvenamoji vieta reið-kia asmens teisiná santyká su valstybe arba jos teritorijos dalimi. Nu-statyti palikëjo gyvenamàjà vietà svarbu siekiant suþinoti, kokios vals-tybës ástatymai taikomi paveldëjimui. Asmuo gali turëti tik vienà nuo-latinæ gyvenamàjà vietà. Palikëjo nuolatinë gyvenamoji vieta nustato-ma laikantis CK 2.12–2.14 straipsniuose nustatytø taisykliø. Paveldë-jimo teisës santykiams, iðskyrus veiksnumui pagal testamentà, testa-mento formai ir santykiams, susijusiems su nekilnojamøjø daiktø pa-veldëjimu, taikoma valstybës, kurios teritorijoje buvo nuolatinë pali-këjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisë. Nekilnojamojo daiktopaveldëjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietosvalstybës teisë (CK 1.62 str.).

Atsiradus palikimui, svarbu nustatyti ir palikëjo gyvenamàjà vie-tà, nes nuo to priklauso, kokiam pareigûnui turi bûti pateiktas pareið-kimas dël palikimo priëmimo. Taip ápëdinis, norëdamas pareikðti savo

21

Vileita A. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Penktoji knyga.Paveldëjimo teisë (1). Vilnius: Justitia, Nr. 1–2. P. 19.

487


valià dël palikimo priëmimo, turi kreiptis á palikimo atsiradimo vietosapylinkës teismà arba palikimo atsiradimo vietos notarà.

Be to, palikimo atsiradimo vieta turi reikðmës skiriant palikimoadministratoriø (5.55 str.), imantis priemoniø palikimui iðsaugoti (5.64str.), kreditoriams reiðkiant ieðkiná teisme dël paveldimo turto (5.63str.).

Nuo palikimo atsiradimo vietos priklauso ir paveldëjimo santy-kiams taikytina teisë. Taip visi kilnojamøjø daiktø paveldëjimo klausi-mai (ápëdiniai, jø eilë, atsakomybë uþ palikimo skolas ir t. t.) spren-dþiami pagal palikëjo nuolatinës gyvenamosios vietos jo mirties mo-mentu valstybës teisæ. Nekilnojamasis daiktas visais atvejais paveldi-mas pagal jo buvimo vietos valstybës teisæ (CK 1.62 str. 1 d.).

Fizinio asmens gyvenamàja vieta laikoma vieta, kurioje jis fak-tiðkai daþniausiai gyvena (CK 2.16–2.17 str.). Palikimo atsiradimo vie-ta nelaikoma ligoninë, sanatorija, ákalinimo ástaiga ir pan. vieta, ku-rioje palikëjas mirë. Palikimo atsiradimo vieta tokiais atvejais bus tavieta, kurioje palikëjas paskutinius ðeðis mënesius prieð mirtá faktiðkaigyveno. Jeigu palikëjas faktiðkai paskutinius ðeðis mënesius prieð mirtágyveno keliose vietose, tai palikimo atsiradimo vieta laikoma ekono-miniø arba asmeniniø interesø vyraujanti vieta (CK 5.4 str. 2 d.). Kilusginèui, palikimo atsiradimo vietà suinteresuotø asmenø praðymu nu-stato teismas.

Paskelbto mirusiu asmens mirties vieta laikoma teismo sprendi-me nurodyta konkreti vieta. Jeigu nëra þinomos konkreèios mirtiesaplinkybës ir nëra duomenø, kur asmuo þuvo, jo mirties vieta laikomapaskutinë þinoma jo buvimo vieta (CK 2.31 str. 5 d.).

Mirties vieta pati savaime negali bûti laikoma palikimo atsiradimovieta, taèiau ji gali turëti reikðmës nustatant palikimo atsiradimo vietàpagal CK 5.4 straipsnio taisykles.


488


2 poskyris.PAVELDËJIMAS PAGAL ÁSTATYMÀ

2.1. Paveldëjimas pagal ástatymà. Juridiniai faktai,kuriems esant paveldima pagal ástatymà

Paveldima pagal ástatymà tada, kai:– palikëjas nebuvo sudaræs testamento;– palikëjo testamentas pripaþintas negaliojanèiu;– testamentiniai ápëdiniai palikimo nepriëmë arba atsisakë já

priimti;– testamentiniai ápëdiniai negali paveldëti, nes yra CK 5.6

straipsnyje nurodytos aplinkybës;– ápëdinis pagal testamentà mirë prieð atsirandant palikimui,

o antrinis ápëdinis nepaskirtas.Jeigu yra testamentas, paveldima pagal ástatymà – tada ir tiek,

kiek nepalikta testamentu. Gali bûti, kad testamentu palikta tik dalisturto, dalis testamento pripaþinta negaliojanèiu ir pan. Tokiais atve-jais ápëdiniai pagal ástatymà paveldi tà turto dalá, kuri lieka testa-mentu nepakeista, arba dël kurios testatoriaus pavedimas negali bûtiágyvendintas.

2.2. Ápëdiniai pagal ástatymà

Ástatyme nurodyti ápëdiniai, kurie paveldi pagal ástatymà, vadi-nami ápëdiniais pagal ástatymà. Ápëdinius pagal ástatymà nustato CK.Ðios jo normos yra imperatyvios, todël jokiame kitame ástatyme ápëdi-niai negali bûti nurodyti. Ápëdiniai pagal ástatymà paveldi ne visi kar-tu, bet laikantis ástatyme nustatytos tvarkos.

Paveldint pagal ástatymà, ápëdiniai lygiomis dalimis yra:1) pirmos eilës – palikëjo vaikai (iðlaikant ir ávaikius) ir palikë-

jo vaikai, gimæ po jo mirties;

489


2) antros eilës – palikëjo tëvai (átëviai), vaikaièiai;3) treèios eilës – palikëjo seneliai ir ið tëvo, ir ið motinos pusës,

palikëjo provaikaièiai;4) ketvirtos eilës – palikëjo broliai ir seserys, proseneliai ir pro-

senelës ir ið tëvo, ir ið motinos pusës;5) penktos eilës – palikëjo brolio ir sesers vaikai (sûnënai ir

dukterëèios), taip pat palikëjo tëvo ir motinos broliai ir se-serys (dëdës ir tetos);

6) ðeðtos eilës – palikëjo tëvo ir motinos broliø ir seserø vaikai(pusbroliai ir pusseserës) (CK 5. 11 str. 1 d.).

CK nustato, kad aukðtesnës eilës ápëdiniai paveldi pagal ástaty-mà tik kai:

1) nëra þemesnës eilës ápëdiniø;2) þemesnës eilës ápëdiniai nepriëmë palikimo arba jo atsisakë;3) ið visø þemesnës eilës ápëdiniø atimta paveldëjimo teisë.Visi vienos eilës ápëdiniai paveldi lygiomis dalimis. Pavyzdþiui,

jei yra 3 ápëdiniai, kiekvienas ið jø turi teisæ á 1/3 palikimo.Kaip jau buvo minëta, CK nustato, kad pirmiausia pagal ástaty-

mà teisæ paveldëti ágyja palikëjo vaikai. Visi palikëjo vaikai, ir gimæsantuokoje, ir nesantuokiniai, kuriø tëvystë nustatyta pagal ástatymus,turi lygias teises paveldëti. Tokias paèias teises paveldëti kaip ir vaikaituri mirusiojo ávaikiai, kurie buvo ávaikinti ástatymo nustatyta tvarka irteismo sprendimas dël ávaikinimo ásiteisëjo iki palikëjo mirties. Ávai-kinti asmenys neturi teisës paveldëti po jø tëvø ir kitø aukðtutinëslinijos giminaièiø pagal kilmæ mirties, taip pat po savo broliø ir seserøpagal kilmæ mirties, nes ávaikinimas panaikina ávaikio ir jo tëvø beikitø giminaièiø pagal kilmæ tarpusavio teises ir pareigas. Asmenys,kurie buvo ávaikinti po savo tëvø pagal kilmæ mirties, nepraranda tei-sës paveldëti jø turto, nes palikimo atsiradimo metu jø santykiai sutëvais pagal kilmæ nebuvo pasibaigæ.

Jeigu vaikai nebuvo ávaikinti ástatymo nustatyta tvarka iki fak-tiðkø átëviø mirties, jie neturi teisës paveldëti pagal ástatymà savo fak-tiðkø átëviø turto. Ði taisyklë turi iðimtá. Pagal 1964 m. Civilinio proce-so kodekso 272 straipsnio 11 punktà teismai nagrinëjo bylas dël ávai-kinimo fakto nustatymo, kai faktiðki átëviai ávaikinimo nebuvo juridið-kai áforminæ, jeigu ðio fakto nustatymas buvo susijæs su nuosavybësteisës á þemës sklypà arba miðkà atstatymu. Toks ávaikinimo juridiniofakto nustatymas buvo skirtas vieninteliam tikslui – nuosavybës tei-


490


sëms á þemæ ir miðkà atkurti. Savo teisiniais padariniais jis skyrësi nuoávaikinimo ir ávaikinimo áregistravimo juridinio fakto nustatymo. Fakti-nio ávaikinimo nustatymas nesukuria ávaikinimo teisiniø santykiø, ávaikisgali pretenduoti ágyti nuosavybës teises á átëviø þemæ arba miðkà atku-riant nuosavybës teises á þemæ arba miðkà. Kito turto atþvilgiu jis yrasavo tëvø ir kitø giminaièiø pagal kilmæ turto paveldëtojas

22

.

Paveldi tie palikëjo vaikai ir ávaikiai, kurie yra gyvi palikëjo mir-ties momentu, taip pat palikëjo vaikai, gimæ po jo mirties.

Vaiko kilmë patvirtinama civilinës metrikacijos ástaigoje áraðytugimimo áraðu ir gimimo áraðo pagrindu iðduotu gimimo liudijimu. Jei-gu vaiko gimimo áraðe nëra duomenø apie motinà arba jeigu motinys-të nuginèyta, motinystæ gali nustatyti teismas pagal moters, laikanèiossave vaiko motina, pilnameèio vaiko, vaiko tëvo, globëjo (rûpintojo)arba valstybinës vaiko teisiø apsaugos institucijos ieðkiná (CK 3. 139str. 4 d.). Vaiko kilmë ið tëvo pusës nustatoma pagal CK 3. 140 straips-nyje nustatytas taisykles.

Paveldëti pagal ástatymà turi teisæ ir palikëjo vaikai, gimæ po jomirties.

Pagal ástatymà nepaveldi vaikai mirus jø tëvams, jeigu tëvystënenustatyta ástatyme nurodyta tvarka, nors ið tam tikrø aplinkybiø þi-noma, kad palikëjas buvo vaiko tëvas (motina).

Palikëjo tëvai (átëviai) yra antrosios eilës ápëdiniai. Abu palikë-jo tëvai turi lygias teises paveldëti. Palikëjo tëvai yra asmenys, kuriøtëvystë patvirtinta civilinës metrikacijos ástaigoje padarytu áraðu ir re-miantis juo iðduotu gimimo liudijimu. Jei palikëjas buvo ávaikintas,po jo mirties teisæ paveldëti ágyja jo átëviai ir jø giminaièiai, nes jieprilyginami tëvams ir kitiems giminaièiams pagal kilmæ.

Antrosios eilës ápëdiniai taip pat yra vaikaièiai. Tai palikëjo vaikø(ávaikiø) vaikai (ávaikiai). Vaikaièiai taip pat gali paveldëti kartu supirmos eilës ápëdiniais atstovavimo teise (þr. toliau „Paveldëjimas at-stovavimo teise“).

Treèia eile paveldi seneliai – tëvo arba motinos tëvai, ir provai-kaièiai – vaikaièiø vaikai. Provaikaièiai taip pat gali paveldëti su ant-ros eilës ápëdiniais atstovavimo teise.

Ketvirta eile paveldi palikëjo broliai ir seserys, taip pat prose-

22

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø kolegijos 2000 m. sausio 11 d.nutartis civilinëje byloje Nr. 3K–7–16/2000, kat. 13.

491


neliai ir prosenelës. Paveldi tik tie broliai ir seserys, kuriuos su palikë-ju sieja kraujo giminystë, kurie turi su palikëju abu bendrus tëvus arbakuriø bendras vienas ið tëvø – tëvas arba motina. Suvestiniai broliai irseserys nepaveldi vienas po kito mirties. Suvestiniai broliai ir seserys –tai asmenys, kurie neturi në vieno bendro tëvo.

Penktosios eilës ápëdiniai – palikëjo brolio ir sesers vaikai (sû-nënai ir dukterëèios), palikëjo tëvo ir motinos broliai ir seserys (dëdësir tetos). Suvestinio brolio ir sesers vaikai nepaveldi. Taip pat pagalástatymà nepaveldi palikëjo tëvo ir motinos suvestiniai broliai ir sese-rys.

Prie ðeðtosios eilës ápëdiniø priskiriami palikëjo tëvo ir motinosbroliø ir seserø vaikai (pusbroliai ir pusseserës).

Tolimesnës eilës giminaièiai, nei ðeðtosios eilës ápëdiniai, negalipaveldëti palikëjo turto pagal ástatymà.

Jeigu ðeðtosios eilës ápëdiniø nëra, palikimas pereina Lietuvosvalstybei.

2.3. Vaikaièiø ir provaikaièiø teisë paveldëti.Paveldëjimas atstovavimo teise

Vaikaièiai ir provaikaièiai gali paveldëti pagal ástatymà dviembûdais:

– kartu su pirmosios arba antrosios eilës ápëdiniais pagal ásta-tymà, kaip savo tëvø atstovai;

– kaip tiesioginiai ápëdiniai. Vaikaièiai yra antros eilës, o pro-vaikaièiai – treèios eilës ápëdiniai pagal ástatymà.

Vaikaièiai gali paveldëti kartu su pirmosios eilës ápëdiniais at-

stovavimo teise, jeigu jø tëvai yra miræ ir dël to negali paveldëti. Pa-vyzdþiui, palikëjas turëjo sûnø Jonà ir dukrà Onà. Duktë Ona mirë1999 m. Ji turëjo du vaikus – Vytà ir Marytæ. Po palikëjo mirties 2002m. teisæ paveldëti pagal ástatymà ágyja jo sûnus Jonas, kaip pirmoseilës ápëdinis, ir mirusios dukters vaikai (palikëjo vaikaièiai). Nurody-tu atveju vaikaièiai paveldi atstovavimo teise. Paveldëdami atstovavi-mo teise, vaikaièiai turi teisæ á tokià palikimo dalá, á kokià turëjo teisæjø miræs tëvas (motina). Mirusiam palikëjo vaikui turëjusi tekti dalisatitenka jo vaikams (palikëjo vaikaièiams) lygiomis dalimis. Nurodytuatveju palikëjo sûnus paveldëtø 1/2 dalá tëvo turto, o vaikaièiai (duk-ters Onos vaikai) po 1/4 dalá.


492


Palikëjo provaikaièiai paveldi atstovavimo teise kartu su antroseilës ápëdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebëra gyvo to ið jøtëvø, kuris bûtø buvæs ápëdiniu (palikëjo vaikaièio). Jie, kaip ir vaikai-èiai, paveldi tà dalá, kuri bûtø priklausiusi mirusiam jø tëvui arba mo-tinai paveldint pagal ástatymà.

Paveldëjimas atstovavimo teise galimas tik esant paveldëjimuipagal ástatymà. Asmenims, kurie atsisakë palikimo, negali bûti atsto-vaujama.

Vaikaièiai paveldi tiesiogiai, kaip antros eilës ápëdiniai, nesantnë vieno pirmos eilës ápëdinio. Pavyzdþiui, palikëjo vaikai – sûnusJonas ir duktë Ona – mirë atitinkamai 1999 m. ir 2000 m. Jonas turëjosûnø Petrà, o Ona dukterá Marytæ ir sûnø Vytà. Palikëjui mirus 2002m., paveldës jo vaikaièiai lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 (jeigu nebusgyvo palikëjo sutuoktinio). Provaikaièiai paveldi kaip treèios eilës ápë-diniai, jeigu nëra vaikaièiø.

Paveldëjimo atstovavimo teise institutas þinomas ir kitose ðaly-se, taèiau kai kur skiriasi asmenys, kuriems gali bûti atstovaujama.Kvebeko CK 660 straipsnyje nustatyta, kad atstovavimo teisë pagalástatymà atsiranda tada, kai artimesnis giminaitis mirðta anksèiau arbatuo paèiu metu arba jis negali paveldëti dël to, kad yra ástatyme nu-statytos aplinkybës. Atsisakiusiam palikimo asmeniui negali bûti at-stovaujama (664 str.).

2.4. Sutuoktiniø paveldëjimo teisë

CK 5.13 straipsnis nustato specialià sutuoktiniø paveldëjimotvarkà. Pergyvenusio sutuoktinio paveldëjimo teisë priklauso nuo to,ar yra pirmos ir antros eilës ápëdiniø. Jeigu jø yra, sutuoktinis paveldikartu su pirmos arba antros eilës ápëdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldisu pirmos eilës ápëdiniais, jis turi teisæ pagal ástatymà á 1/4 palikimo,jeigu pirmos eilës ápëdiniø yra ne daugiau kaip trys. Kai pirmos eilëspalikëjo ápëdiniø yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomisdalimis su kitais ápëdiniais. Pavyzdþiui, jeigu palikëjas turëjo du vai-kus, sutuoktinis paveldës 1/4 dalá turto, o kita turto dalis (3/4) atiteksápëdinio vaikams lygiomis dalimis (po 3/8). Jeigu palikëjas turëjo ke-turis vaikus, tai kiekvienas ápëdinis (vaikai ir sutuoktinis) paveldës po1/5 palikëjo turto.

Jeigu palikëjo mirties momentu nëra pirmos eilës ápëdiniø, tai

493


sutuoktinis paveldi su antros eilës ápëdiniais. Ðiuo atveju, nepriklau-somai nuo antrosios eilës ápëdiniø skaièiaus, sutuoktinis paveldës pu-sæ palikimo.

Jeigu nëra pirmos ir antros eilës ápëdiniø, sutuoktinis paveldësvisà palikimà. Ðiuo atveju palikëjo treèios, ketvirtos, penktos arba ðeð-tos eilës ápëdiniai nebus ðaukiami paveldëti.

Sutuoktinis yra asmuo, kuris buvo sudaræs santuokà su palikëjuástatymø nustatyta tvarka.

Santuokos sudarymà patvirtina santuokos akto áraðas ir jo pa-grindu iðduotas santuokos liudijimas. Pagal Konstitucijos 38 straips-nio 4 dalá valstybë pripaþásta baþnytinæ (konfesinæ) santuokà. Tokiasantuoka sukelia tokius paèius teisinius padarinius, kaip ir santuokossudarymas civilinës metrikacijos ástaigoje, jeigu:

– jà sudarant nebuvo paþeisti ástatymai,– ji buvo sudaryta pagal valstybës pripaþintos religinës orga-

nizacijos vidaus (kanonø) teisës nustatytà procedûrà ir– jeigu ji átraukta á apskaità civilinës metrikacijos ástaigoje.

(CK 3.24 str.).CK 3.24, 3.25 ir 3.304 straipsniuose nustatytos normos dël baþ-

nyèios (konfesijø) nustatyta tvarka sudarytø santuokø oficialios ap-skaitos taikomos tik toms santuokoms, kurios sudarytos ásigaliojus 2000m. liepos 18 d. CK

23

.

Jos netaikomos baþnytinëms santuokoms, suda-rytoms nuo 1999 m. lapkrièio 2 d. iki 2001 m. liepos 1 d.

Derëtø atkreipti dëmesá á tai, kad nuo 1940 m. rugpjûèio 15 d.,kai buvo ávesta civilinë santuokø sudarymo tvarka, iki 1992 m. Konsti-tucijos ásigaliojimo valstybë nepripaþino baþnytiniø santuokø. Asme-nys, nurodytu laikotarpiu sudaræ baþnytinæ santuokà, taèiau jos ne-áregistravæ civilinës metrikacijos ástaigoje, negali paveldëti vienas pokito mirties

24

.Nutraukus santuokà, buvæ sutuoktiniai nepaveldi vienas po ki-

to mirties. Santuoka nutraukiama teismo sprendimu. Santuokos nu-traukimas ásigalioja nuo teismo sprendimo jà nutraukti ásiteisëjimodienos. CK 5.7 straipsnyje nustatytais atvejais sutuoktinis netenka tei-sës paveldëti pagal ástatymà dar iki santuokos nutraukimo momento.

23

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, ásigaliojimo ir ágyvendini-mo ástatymo 21 straipsnis // Þin., 2000. Nr. 74–2262.

24

Vileita A. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Penktoji knyga.Paveldëjimo teisë (1). Vilnius: Justitia, 2003. Nr. 1–2. P. 29–30.


494


2 pav. Ápëdiniø pagal ástatymà paveldëjimas

Visà palikimà X Nëra X X X X X

Jei jø < 3– 3/4 X Jei vaikø X X X X Xpalikimo, o < 3 – 1/4jei > 3 – ly- palikimo,giomis dalimis jei > 3 –su sutuoktiniu lygiomis

dalimissu vai-kais

X Visàpalikimà Nëra X X X X X

X Pusæ Pusæpalikimo palikimo X X X X X

X X X Visà X X X Xpalikimà

X X X X Visà X X Xpalikimà

X X X X X Visà X Xpalikimà

X X X X X X Visàpalikimà X

X X X X X X X Visàpalikimà

ValstybëVaikai(jø atstovai)

Tëvai,vaikai-èiai (jøatsto-vai)

Sutuok-tinis

Seneliai,provai-kaièiai

Broliai ir

seserys,prosene-

liai irprose-nelës

Broliø irseserøvaikai,tëvo ir

motinosbroliai irseserys

Tëvo irmoti-nos

broliø irseserøvaikai

495


3 poskyris.PAVELDËJIMAS PAGAL TESTAMENTÀ

3.1. Testamento sàvoka. Testatorius.Ápëdiniai pagal testamentà

Testamentas – tai asmeninis vienaðalis ástatymo nustatyta tvar-ka ir forma testatoriaus sudarytas sandoris dël jo turto (turto dalies)paveldëjimo po mirties, kurá testatorius gali bet kada pakeisti, papil-dyti arba panaikinti (atšaukti) ir kurio teisiniai padariniai atsirandatestatoriui mirus.

Testatoriumi vadinamas asmuo, sudaræs testamentà. Testato-riaus nurodyti testamente ápëdiniai vadinami ápëdiniais pagal testa-

mentà.CK pirmenybæ teikia paveldëjimui pagal testamentà, be to, átvir-

tina testamento laisvës principà. Kiekvienas asmuo turi teisæ pats sa-vo valia nuspræsti, kam turi atitekti jo turtas arba dalis turto po jomirties. Jeigu testamentu testatoriaus valia iðreikðta tik dël dalies tur-to, likusi turto dalis paveldima pagal ástatymà. Ðiuo atveju ápëdiniaispagal ástatymà laikomi CK 5. 11, 5. 12 ir 5. 13 straipsniuose nurodytiasmenys, nepriklausomai nuo to, ar jiems turto dalis palikta testa-mentu, ar ne.

Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreikšta testatoriausvalia. Testamentas turi atitikti sandoriams keliamus reikalavimus dël:

– testatoriaus veiksnumo,– jo valios tikrumo,– turinio teisëtumo,– testamento formos.Jeigu nëra bent vieno sandorio elemento, sandoris gali bûti pri-

paþintas negaliojanèiu.Testamentà gali sudaryti tik visiðkai veiksnus fizinis asmuo. Du

asmenys gali sudaryti kartu vienà testamentà tik tuo atveju, jei yra


496


sudaræ santuokà. Toks testamentas vadinamas bendruoju sutuoktiniøtestamentu.

Testamentas, kaip vienašalis sandoris, sukelia teises ir pareigastik vienai ðaliai – ápëdiniams pagal testamentà. Paties testatoriaus tes-tamentas nevarþo. Tai reiðkia, kad testatorius gali bet kada sudarytàtestamentà pakeisti arba panaikinti. Be to, testatorius gali sudarytine vienà, o kelis testamentus.

Bendrasis sutuoktiniø testamentas turi dviðalio sandorio poþy-miø, nes ðiuo testamentu sutuoktiniai iðreiðkia jø bendrà suderintàvalià.

Testamentas yra asmeninis sandoris, todël testatorius gali suda-ryti testamentà tik pats. Draudþiama sudaryti testamentà per atstovà.

Testamento negali sudaryti:1) asmenys, teismo pripaþinti neveiksniais;2) asmenys, teismo pripaþinti ribotai veiksniais dël piktnau-

dþiavimo alkoholiu, narkotinëmis arba toksinëmis medþia-gomis;

3) nepilnameèiai, iðskyrus atvejus, kai jie yra ágijæ visiðkà veiks-numà (yra emancipuoti arba sudarë santuokà).

Testatorius turi turëti visiðkà veiksnumà testamento sudarymomomentu. Jeigu jis pripaþástamas neveiksniu po testamento sudary-mo, tai neturi átakos testamento galiai.

Testatorius sudaro testamentà laisva valia niekieno neverèia-mas, neklysdamas – tai bûtinos testamento, kaip ir bet kurio kito san-dorio galiojimo sàlygos. Niekas negali versti asmená sudaryti testa-mentà kieno nors naudai arba já panaikinti. Jeigu asmuo yra prisiëmæstokiø ásipareigojimø, jie laikomi negaliojanèiais. Ástatymas nedrau-dþia kitiems asmenims praðyti, kad testatorius sudarytø testamentà.Jei testamentas sudarytas kam nors papraðius, bet laisva valia, be prie-vartos ir apgaulës, tai nedaro testamento negaliojanèio.

Testamento laisvë reiðkia ir tai, kad testatorius testamentu galipalikti bet koká jam priklausantá turtà, taip pat turtà, kurá ágis ateity-je. Paveldimas gali bûti tik tas turtas, kuris priklausë palikëjui nuosa-vybës teise palikimo atsiradimo momentu.

Testatoriaus galëjimas sudaryti, pakeisti arba panaikinti testa-mentà nustatomas pagal testatoriaus nuolatinës gyvenamosios vietosteisæ. Jeigu asmuo, turintis nuolatinæ gyvenamàjà vietà Lietuvoje, testa-mentà sudarys kurioje nors uþsienio valstybëje, jo testamentinis veiks-

497


numas bus nustatomas pagal Lietuvos teisæ. Jeigu asmuo nuolatinësgyvenamosios vietos neturëjo arba jà nustatyti neámanoma, tai galëji-mas sudaryti testamentà nustatomas pagal jo sudarymo vietos teisæ(CK 1.60 str.).

Paþymëtina, kad testamentinis veiksnumas uþsienio ðalyse yraskirtingas. Pavyzdþiui, Bulgarijoje – 18 metø, Vokietijoje – 16 metø,Ispanijoje – 14 metø. Prancûzijoje neemancipuotas nepilnametis, su-laukæs 16 metø, gali sudaryti testamentà dël pusës savo turto

25

.

Pagalislamo teisæ asmuo ágyja testamentiná veiksnumà sulaukæs lytinës bran-dos, o jei neþinoma, kada jis sulaukë lytinës brandos, laikoma, kadtestamentiná veiksnumà ágijo sulaukæs 15 metø

26

.

Ápëdiniu pagal testamentà gali bûti bet kuris fizinis asmuo, ne-priklausomai nuo to, ar jis veiksnus, ar ne, ar jo veiksnumas apribotas.Niekas negali varþyti testatoriaus laisvës paskirti ápëdiná pagal testa-mentà. Ápëdiniu pagal testamentà gali bûti paskirtas ir asmuo, kurisgali paveldëti pagal ástatymà, ir bet kuris kitas asmuo. Testamentuturtas gali bûti paliktas ir dar negimusiam asmeniui. Toks asmuo galitapti ápëdiniu tik gimæs.

Ápëdiniu pagal testamentà gali bûti ir bet kuris juridinis asmuo,taip pat bet kuri valstybë, savivaldybë, tarptautinë organizacija.

Testatorius testamente gali nurodyti visuomenei naudingà tiks-là, kuriam ágyvendinti jis paskiria ápëdiná pagal testamentà – juridináasmená, kurio nëra, bet kuris turi bûti ásteigtas atsiradus palikimui.Toká juridiná asmená ásteigti testatorius gali ápareigoti ápëdiná arbatestamento vykdytojà. Testatorius gali ápareigoti atlikti nurodytus veiks-mus ir fiziná, ir juridiná asmená.

Jeigu testamente nurodyti asmenys nevykdo testatoriaus valiosásteigti juridiná asmená, suinteresuoti asmenys gali kreiptis á teismàpraðydami palikimui tvarkyti paskirti administratoriø ir ápareigoti pas-taràjá ásteigti testamente numatytà juridiná asmená. Visuomenei nau-dingas tikslas, kuriam ágyvendinti paliekamas testatoriaus turtas, turibûti teisëtas ir ávykdomas. Tai gali bûti ápareigojimas uþtikrinti tamtikrø asmenø ðvietimà, sveikatos prieþiûrà, atlikti tam tikrus moksli-nius tyrimus ir pan.

CK 5.26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu visuomenës


25


òåëüíî-ïðàâîâîå èññëåäîâàíèå. Moñêâà: Íîðìà, 1999. Ñ. 509–527.26

The Islamic Law of Wills. http://www. islam101. com/sociology/wills. htm

498


poreikis, kuriam buvo skirtas turtas, pasibaigë ir nëra testatoriaus nuro-dymø, kà tokiu atveju daryti su turtu, tokio turto tolesnio panaudoji-mo klausimà sprendþia palikimo atsiradimo vietos teismas. Toks turtasturi bûti panaudotas panaðiems tikslams, kuriuos nurodë testatorius.

Taigi visais atvejais, kai testatorius davë patvarkymà dël jo turtopanaudojimo visuomenei naudingiems tikslams, kiti asmenys yra ápa-reigoti gerbti testatoriaus valià. Nurodytas turtas negali atitekti ki-tiems asmenims ir negali bûti panaudotas kitiems tikslams.

Testatorius, paskyræs testamentu ápëdiná (ápëdinius), gali testa-mente nurodyti ir kità ápëdiná tam atvejui, jeigu jo paskirtas ápëdinismirtø prieð atsirandant palikimui arba nepriimtø palikimo, arba atsi-sakytø já priimti (substitucija). Toks ápëdinis dar vadinamas antriniu

ápëdiniu. Kitø ápëdiniø paskyrimø eilë neribojama, todël testatoriusgali antriniam ápëdiniui paskirti kità ápëdiná, pastarajam ápëdiniui –dar kità ápëdiná ir t. t. Antriniam ápëdiniui pereina visos ápëdiniopagal testamentà teisës ir pareigos, jei testatorius testamente nenu-stato kitaip.

Antrinis ápëdinis ðaukiamas paveldëti, jei yra viena ið CK 5.21straipsnyje nurodytø sàlygø:

– pirminis ápëdinis mirë iki palikimo atsiradimo;– pirminis ápëdinis palikimo nepriëmë.Antrinio ápëdinio teisë paveldëti nëra iðvestinë teisë ið pirminio

ápëdinio teisës paveldëti. Ji yra savarankiðka teisë ir priklauso nuo tes-tatoriaus valios bei ástatyme nurodytø juridiniø faktø buvimo. Antrinisápëdinis nepraranda teisës paveldëti tuo atveju, kai pirminis ápëdinispalikimo nepriima esant CK 5.6 straipsnyje nurodytoms aplinkybëms

27

.

3.2. Testamentø rûðys

Testamentai pagal sudarymo bûdà gali bûti:– oficialieji,– asmeniniai.Oficialieji testamentai – tai testamentai, kurie sudaryti raðtu

dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikoskonsulinio pareigûno atitinkamoje valstybëje (CK 5.28 str. 1 d.).

27

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2002 m.geguþës 27 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3K–3–656/2002, kat. 30.4.

499


Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka suraðytas testa-mentas, kuriame nurodyti testatoriaus vardas, pavardë, testamentosudarymo data (metai, mënuo, diena), vieta ir kuris iðreiðkia testato-riaus valià ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 str. 1 d.).

Pagal tai, kas yra testatorius, testamentus galima skirstyti á:– vieno asmens sudarytus. Jie gali bûti asmeniniai ir oficialieji.– bendruosius sutuoktiniø. Jie gali bûti tik oficialieji.Bendrasis sutuoktiniø testamentas – sutuoktiniø sudarytas tes-

tamentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kità paskiria savo ápëdiniu,patvirtintas notaro arba kito asmens, ágalioto tvirtinti testamentus.

Testamentas pradeda galioti ne nuo jo sudarymo arba áformini-mo, bet atsiradus paveldëjimo santykiams, t. y. testatoriui mirus. Kitatestamento galiojimo sàlyga – ápëdiniø nustatymas palikimo atsiradi-mo momentu. Jeigu palikimo atsiradimo momentu ápëdiniø nëra, tes-tamentas neásigalioja.

3.3. Testamento formos ir sudarymo tvarkos reikalavimai

Testamentas gali bûti sudarytas paprasta raðytine forma arbanotarine forma. Testamento formos ir sudarymo tvarkos reikalavimaipriklauso nuo testamento rûðies. Testamentas turi bûti pasiraðytas tes-tatoriaus. Nepasiraðytas testamentas negalioja.

Þodiniai testamentai negalioja.Testamento formos ir sudarymo tvarkos reikalavimai priklauso

nuo testamento rûðies.Oficialieji testamentai turi bûti sudaryti raðtu ir patvirtinti no-

taro. Jeigu oficialusis testamentas sudaromas uþsienio valstybëje, játuri patvirtinti Lietuvos Respublikos konsulato pareigûnas atitinka-moje valstybëje.

Oficialøjá testamentà gali sudaryti vienas asmuo arba abu su-tuoktiniai kartu kaip bendràjá sutuoktiniø testamentà (CK 5.44 str. 2d.). Sudarant bendràjá sutuoktiniø testamentà, abu sutuoktiniai yratestatoriai.

Oficialøjá testamentà gali suraðyti ir pats testatorius, ir notaras.Jei testamentà suraðo notaras, jis turi bûti perskaitomas testatoriuivienam arba dalyvaujant liudytojams. Vëliau já pasiraðo testatorius irjo akivaizdoje testamentas patvirtinamas notaro. Prieð tvirtindamas


500


testamentà, notaras privalo nustatyti testatoriaus asmens tapatybæ pa-gal pateiktus asmens dokumentus – pasà, asmens tapatybës kortelæ irkt. Jis taip pat turi ásitikinti testatoriaus veiksnumu ir tai nurodytitestamente. Notaras negali tvirtinti testamento, jei testatorius neda-lyvauja.

Tvirtinant testamentà, gali dalyvauti ir asmenys, kuriems palie-kamas turtas, jei to praðo testatorius

28

.Testamentas sudaromas dviem egzemplioriais. Vienas testamento

egzempliorius lieka já patvirtinusioje ástaigoje, o kitas atiduodamastestatoriui. Kilus ginèui dël oficialaus testamento turinio, pirmenybëteikiama pas notarà saugomam testamentui, jeigu jame nëra nustaty-ta tvarka neaptartø iðtaisymø, iðbraukymø arba iðtrynimø.

Testamente turi bûti nurodyta testamento sudarymo data ir vieta.Testamento sudarymo data bent vienà kartà turi bûti nurodyta þodþiais.

Jeigu testatorius dël fiziniø trûkumø, ligos arba kitokiø prie-þasèiø negali pats pasiraðyti testamento, jo praðymu testamentà uþ jágali pasiraðyti notaro arba kito teisæ patvirtinti testamentà turinèiopareigûno ir ne maþiau kaip dviejø liudytojø akivaizdoje kitas fizinisasmuo. Liudytoju gali bûti tik visiðkai veiksnus fizinis asmuo. Juo ne-gali bûti ápëdinis pagal testamentà. Testamente turi bûti nurodyta,kodël testatorius negalëjo pats pasiraðyti testamento. Tokiame testa-mente taip pat privalo pasiraðyti liudytojai, nurodydami, kad jie pasi-rašo kaip liudytojai (CK 5.29 str.).

Notaras negali tvirtinti savo testamento, taip pat savo sutuok-tinio ir giminaièiø – tëvø, átëviø, vaikø, ávaikiø, vaikaièiø, seneliø, bro-liø ir seserø – testamentø. Notaras taip pat negali tvirtinti testamento,kuriuo turtas paliekamas jam, jo sutuoktiniui arba giminaièiams arbajam skiriama testamentinë iðskirtinë

29

.

Oficialiems testamentams prilyginami:1) asmenø, kurie gydosi ligoninëse, kitose stacionarinëse gy-

dymo–profilaktikos ástaigose, sanatorijose arba gyvena se-neliø ir invalidø namuose, testamentai, patvirtinti tø ligo-niniø, gydymo ástaigø, sanatorijø vyriausiøjø gydytojø, jøpavaduotojø medicinos reikalams arba budinèiøjø gydyto-jø, taip pat ðiø seneliø ir invalidø namø direktoriø ir vyriau-siøjø gydytojø;

28

Lietuvos Respublikos notariato ástatymo 48 straipsnis // Þin., 1992. Nr. 28–810.29

Ten pat.

501


2) asmenø, esanèiø plaukiojanèiuose jûrø laivuose arba vidausplaukiojimo laivuose, plaukiojanèiuose su Lietuvos valsty-bës vëliava, testamentai, patvirtinti tø laivø kapitonø;

3) asmenø, esanèiø þvalgomosiose, mokslinëse, sportinëse irkitose ekspedicijose, testamentai, patvirtinti tø ekspedicijøvirðininkø;

4) kariø testamentai, patvirtinti daliniø, junginiø, ástaigø ir karomokyklø vadø (virðininkø);

5) asmenø, esanèiø laisvës atëmimo vietose, testamentai, pa-tvirtinti laisvës atëmimo vietø virðininkø;

6) testatoriaus gyvenamosios vietos seniûnø patvirtinti testa-mentai (CK 5.28 str. 6 d.).

Testamentà gali patvirtinti tik tie pareigûnai, kurie nurodytiástatyme. Tuo atveju, kai testamentà patvirtina ástatyme nenurodytaspareigûnas, laikoma, kad testamentas neatitinka ástatymo nustatytosformos. Pavyzdþiui, jeigu testamentà patvirtina ne testatoriaus gyve-namosios vietos seniûnas, o jo pavaduotojas, laikoma, kad testamentasnebuvo patvirtintas nustatyta tvarka

30

.Oficialaus arba jam prilyginto testamento sudarymo, pakeitimo

ir panaikinimo faktai registruojami Testamentø registre, kurá tvarkoCentrinë hipotekos ástaiga

31

, vadovaudamasi Lietuvos RespublikosVyriausybës 2001 m. geguþës 22 d. nutarimu Nr. 594 patvirtintais Testa-

30

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø kolegijos 1999 m. birþelio 21 d.nutartis civilinëje byloje Nr. 3K–3–307/1999 m., kat. 13.

31

Pagal Lietuvos Respublikos ástatymo dël Konvencijos dël testamentø registravi-mo sistemos sukûrimo 2 straipsná Centrinë hipotekos ástaiga taip pat yra paskirta atsakingaástaiga uþ Konvencijoje nustatytà testamentø registravimà, praðymus dël informacijos irtarptautiná bendradarbiavimà. Konvencijoje nenumatyta, kad reikia sukurti testamentøregistrà. Ðalys konferencijos dalyvës prisiima ásipareigojimà registruoti ir teikti informacijàapie:

– oficialiuosius testamentus (formal wills), t. y. testamentus, sudarytus pas notarà arbakitoje viešojoje institucijoje, taip pat perduotus saugoti notarui arba kitai viešajai institucijai;

– asmeninius testamentus (holographic wills), perduotus saugoti notarui arba kitaivieðajai institucijai ne pagal nustatytà oficialø perdavimo saugoti aktà, jei ðalies ástatymaitoká perdavimà saugoti leidþia.

Ðalys gali nustatyti, kad registracijos sistema galioja ir kitiems testamentams. Re-gistruojant testamentus netaikomos jokios testatoriaus pilietybës arba gyvenamosios vietossàlygos. Registravimas testatoriui esant gyvam laikomas paslaptyje. Testatoriui mirus, infor-macijà apie testamentà gali gauti kiekvienas asmuo, pateikæs mirties liudijimo iðraðà arbabet kurá kità tinkamà mirties árodymà.


502


mentø registro nuostatais32

. Testamentø registrui pateikiama informa-cija tik apie testamento sudarymo (pakeitimo, pripaþinimo negaliojan-èiu) faktà, nurodant testatoriaus vardà, pavardæ, asmens kodà, gyvena-màjà vietà ir jo saugojimo vietà. Testamento turinys nenurodomas.

Informacija apie testamento sudarymà ir jo turiná yra konfi-denciali. Tai reiðkia, kad negalima skleisti informacijos nei apie testa-mento sudarymà, nei apie jo panaikinimà arba pakeitimà. Taip patnegalima niekam atskleisti testamento arba jo pakeitimo turinio. Nu-rodytos informacijos paslaptá privalo saugoti:

1) notaras;2) liudytojai, dalyvavæ perskaitant testamentà;3) liudytojai, dalyvavæ kitam asmeniui pasiraðant uþ testato-

riø;4) asmuo, pasiraðæs uþ testatoriø;5) asmuo, kuris supranta gestø kalbà, jeigu testamentà jam da-

lyvaujant sudarë kurènebylys;6) Testamentø registrà tvarkantys asmenys.Nurodyta taisyklë turi vienà iðimtá – notaras ir konsulato parei-

gûnai privalo pateikti duomenis apie sudarytà testamentà Testamentøregistro tvarkytojui.

Draudimas atskleisti informacijà apie testamento sudarymà irjo turiná nustoja galios atsiradus palikimui. Testamentø registro duo-menys po testatoriaus mirties taip pat tampa vieði – jie gali bûti per-duoti teismui, notarui ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

Testamento dublikatas gali bûti iðduotas jo ápëdiniams tik potestatoriaus mirties, pateikus testatoriaus mirties liudijimà

33

.Oficialieji testamentai saugomi notarø biuruose, o jei testamentà

patvirtino Lietuvos Respublikos konsulato pareigûnas, testamentassaugojamas konsulate. Kiti pareigûnai, kuriems suteikta teisë tvirtintitestamentus (prilyginamus oficialiesiems testamentams), privalo kiekgalint greièiau perduoti saugoti jø patvirtintus testamentus notaruiteisingumo ministro nustatyta tvarka.

Notaras, priimdamas saugoti oficialiajam testamentui prilygi-namà testamentà, privalo nustatyti testamentà perduodanèio asmenstapatybæ. Jeigu testamentà perduoda ágaliotas asmuo, notarui taip

32

Þin., 2001. Nr. 44–1547.33

Lietuvos Respublikos notariato ástatymo 39 straipsnio 2 dalis // Þin., 1992. Nr.28–810.

503


pat turi bûti pateiktas asmens, patvirtinusio oficialiajam testamentuiprilyginamà testamentà, ágaliojimas. Notaras privalo patikrinti, ar per-duodamame saugoti testamente yra ðie duomenys: testamento suda-rymo vieta ir laikas, testatoriaus arba testatoriø, jeigu perduodamassaugoti bendrasis sutuoktiniø testamentas, vardas, pavardë, Gyvento-jø registro suteiktas asmens kodas, jeigu asmens kodo nëra – gimimodata, gyvenamoji vieta, testatoriaus paraðas, testamentà patvirtinusioasmens vardas, pavardë, pareigos, paraðas, testamento registravimodata ir numeris, antspaudas

34

.

Nurodyta testamentø perdavimo saugoti tvarka ásigaliojo nuo2001 m. liepos 1d. Iki ðios datos ið trijø asmens sveikatos prieþiûrosástaigose patvirtinto testamento egzemplioriø, vienas buvo palieka-mas testatoriui, vienas – perduodamas Notarø rûmams, o dar vienaslikdavo já patvirtinusioje ástaigoje

35

.

Testatorius gali bet kada atsiimti perduotà saugoti testamentà.Tai jis turi padaryti pats asmeniðkai arba per atstovà, turintá ágaliojimàatsiimti konkretø testamentà. Testamento atsiëmimas áforminamas ati-tinkamu aktu. Apie testamento atsiëmimà turi bûti informuotas Tes-tamentø registro tvarkytojas.

Bendrasis sutuoktiniø testamentas gali bûti atsiimtas tik abiejøsutuoktiniø reikalavimu.

Testamentai saugojami neribotà laikà. Praëjus 30 metø nuo tes-tamento priëmimo saugoti, notaras arba konsulatas turi visomis jiemsprieinamomis priemonëmis patikrinti, ar testatorius gyvas. Pavyzdþiui,galima praðyti Gyventojø registrà pateikti duomenis apie atitinkamàasmená. Paaiðkëjus, kad testatorius miræs, testamentas turi bûti pa-skelbiamas ástatymø nustatyta tvarka. Jeigu testamente nurodytà tur-tà yra paveldëjæ kiti asmenys, nei nurodyti testamente, ápëdiniai pa-gal testamentà, neþinojæ arba negalëjæ þinoti apie sudarytà testamentàir jo turiná, turi teisæ ginèyti palikimo priëmimà. Jie turi pareikðti teis-mui ieðkiná per vienerius metus nuo tada, kai suþinojo apie testa-mentà

36

.

34

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birþelio 20 d. ásakymu Nr.105 patvirtinta Oficialiems testamentams prilyginamø testamentø perdavimo saugoti nota-rams tvarka // Þin., 2001. Nr. 55–1970.

35

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 12 d. ásakymasNr. 322 „Dël asmens sveikatos prieþiûros ástaigose patvirtintø testamentø registravimo irsaugojimo tvarkos“ // Þin., 1999. Nr. 67–2171.

36

Vileita A. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Penktoji knyga.Paveldëjimo teisë (2). Vilnius: Justitia, 2003. Nr. 3–4. P. 42.


504


Asmeninis testamentas sudaromas paprasta raðytine forma. Jisturi bûti suraðytas testatoriaus ranka kaip vientisas dokumentas. CKnustato bûtinus testamento rekvizitus: testatoriaus vardas, pavardë,testamento sudarymo data (metai, mënuo, diena), vieta ir testato-riaus paraðas. Jeigu asmeninis testamentas sudarytas ið keliø lapø, tes-tatorius turëtø pasiraðyti kiekvienà jø. Asmeninis testamentas gali bû-ti suraðytas bet kokia kalba. Negalioja akivaizdþiai nebaigtas arba ne-pasiraðytas testamentas. Testatorius testamente gali nurodyti, kad jisvëliau testamentà papildys, taèiau jeigu jis to nepadarë, testamentasgalioja.

Asmeniná testamentà testatorius gali perduoti saugoti notarui,o jei testatorius yra uþsienio valstybëje – Lietuvos Respublikos konsu-lato pareigûnui atitinkamoje valstybëje. Perduotas saugoti asmeninistestamentas prilyginamas oficialiajam, jei perduodant laikytasi CK 5.31straipsnio 2 dalyje nustatytø reikalavimø:

1) testamentà perdavë pats testatorius, pareikðdamas, kad tes-tamente pareikðta jo paskutinë valia. Pareigûnai, priimda-mi saugoti testamentà, privalo patikrinti testamentà per-duodanèio saugoti asmens tapatybæ.

2) testamentas perduotas uþklijuotame voke, vokas antspau-duotas priimanèios ástaigos antspaudu ir ant voko pasiraðëtestatorius bei testamentà priimantis asmuo;

3) apie testamento priëmimà saugoti suraðytas aktas, kuriamenurodyta, kad nepaþeisti 1 ir 2 punktuose nurodyti reikala-vimai, taip pat apraðyta voko iðvaizda, antspaudai, nurodytitestatoriaus vardas, pavardë, asmens kodas, gyvenamoji vie-ta, testamento sudarymo data, vieta bei rûðis, priëmëjo pa-reigos, vardas ir pavardë. Toká aktà turi pasiraðyti testato-rius ir testamentà saugoti priëmæs pareigûnas. Akto kopijaiðduodama testatoriui.

Notaras ir konsulinë ástaiga privalo praneðti apie perduotà sau-goti testamentà Testamentø registro tvarkytojui.

Jeigu testatorius neperduoda testamento saugoti nurodyta tvar-ka, toks testamentas ásigalioja tik teismui já patvirtinus. Testamentasturi bûti pateiktas teismui patvirtinti per vienerius metus po testato-riaus mirties (CK 5.31 str. 4 d.). Ðis terminas yra naikinamasis. Taipsiekiama uþtikrinti civiliniø santykiø stabilumà. Testamentas tvirtina-mas supaprastinto proceso tvarka.

505


Pagal 1964 m. CK testamentai turëjo bûti tvirtinami notarinetvarka. Testamentai, nepatvirtinti notarine tvarka, negaliojo. Tiesa,Notariato ástatymo 48 straipsnio 2 dalyje nuo 1992 m. spalio 10 d. iki1998 m. liepos 1 d. buvo átvirtinta norma, kad notaro nepatvirtintàtestamentà po testatoriaus mirties gali patvirtinti teismas pagal ápëdi-niø ieðkiná. Tai buvo procesinë norma. Jai galiojant, jokia materialinënorma, reglamentuojanti namuose sudarytø testamentø sudarymo tvar-kà, nebuvo priimta, todël teismai ðiø testamentø netvirtino

37

.Ásigaliojus naujajam CK, jo penktosios knygos normos dël tes-

tamento formos ir turinio taikomos tiems testamentams, kurie suda-romi ásigaliojus ðiam kodeksui

38

.

Testamentai, sudaryti paprasta rašytineforma iki 2001 m. liepos 1 d., negalioja.

Jeigu testamentas sudarytas uþsienyje, pagal CK 1.61 straipsnátestamento sudarymui, jo pakeitimui ir panaikinimui taikoma ðiø ak-tø sudarymo vietos teisë. Pavyzdþiui, jei asmuo, iðvykæs á Ispanijà, tensudarë testamentà, tokio testamento sudarymui bus taikoma Ispani-jos teisë.

Testamentas, jo pakeitimas arba panaikinimas taip pat galioja,jei ðiø aktø forma atitinka:

– testatoriaus nuolatinës gyvenamosios vietos valstybës teisësreikalavimus;

– valstybës, kurios pilietis testatorius buvo ðiø aktø sudarymometu, teisës reikalavimus;

– testatoriaus gyvenamosios vietos valstybës ðiø aktø sudary-mo arba mirties metu teisës reikalavimus.

Jeigu testamentu duotas pavedimas dël nekilnojamojo daikto,tai testamentas (jo pakeitimas arba panaikinimas) galioja, jei jo for-ma atitinka nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybës teisæ. Pa-vyzdþiui, jei asmuo, iðvykæs á Ispanijà, sudarë ten testamentà dël Lie-tuvoje esanèio nekilnojamojo daikto, tokiam testamentui bus taiko-ma Lietuvos teisë. Jeigu tokiu testamentu bûtø paliktas ir kilnojama-sis, ir nekilnojamasis turtas, testamento formai bûtø taikoma ir Ispa-nijos, ir Lietuvos teisë, t. y. testamento daliai dël kilnojamojo turtobûtø taikoma Ispanijos teisë, o testamento daliai dël Lietuvoje esan-èio nekilnojamojo turto – Lietuvos teisë.

37

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 1999 m.gruodþio 8 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3K–3–892/1999 m., kat. 13.

38



506


Jeigu galiojanti Lietuvos tarptautinë sutartis nustato kitokiaskolizines normas, taikomos tarptautinës sutarties taisyklës

39

.

Kitø valstybiø teisëje yra ávairiø testamentø rûðiø ir formø. Bul-garijoje, kaip ir Lietuvoje, testamentai turi bûti patvirtinti notaro ar-ba suraðyti testatoriaus ranka. Vengrijoje testamentai gali bûti vieðie-ji, asmeniniai raðytiniai ir þodiniai.

Vokietijoje þinomos dvi testamentø rûðys: asmeniniai, kurie tu-ri bûti suraðyti testatoriaus ranka (privates Testament), ir viešieji testa-mentai (öffentliches Testament). Ástatyme nurodytais atvejais (asmuoyra vietovëje, su kuria dël ypatingø aplinkybiø nëra susisiekimo, plau-kioja vokieèiø laivu) testamentas gali bûti sudarytas supaprastinta tvarka(Nottestament). Tokie testamentai gali bûti sudaryti raðtu arba þodþiu,dalyvaujant trims liudytojams.

Notaro patvirtintiems testamentams prilyginami burmistro patvir-tinti testamentai, sudaryti dalyvaujant dviem liudytojams. Toká testamentàgalima sudaryti kilus realiam pavojui, kad palikëjas gali mirti anksèiau,nei notaras patvirtins testamentà. Jei asmuo per 3 mënesius sudarius tokátestamentà nemirðta, testamentas laikomas negaliojanèiu.

Be nurodytø testamentø, Vokietijoje fizinis asmuo turtà galipalikti sudarydamas vedybø sutartá (Erbvertrag) arba bendràjá sutuok-tiniø testamentà (gemeinschaftliches Testament).

Ispanijoje þinomi tokie testamentai:– holografinis. Tai testatoriaus ranka suraðytas testamentas, tu-

rintis ástatymo nurodytus rekvizitus. Jis turi bûti áregistruo-tas pirmos instancijos teisme per 5 metus po testatoriausmirties.

– atviras (vieðas). Jis sudaromas pas notarà, dalyvaujant 3 liu-dytojams. Jeigu palikëjo gyvybei kyla realus pavojus, testa-mentas gali bûti sudarytas ir be notaro, dalyvaujant 5 liudy-tojams. Epidemijos atveju pakanka 3 liudytojø, taèiau as-muo turi bûti sulaukæs 16 metø.

– uþdaras. Toká testamentà suraðo pats testatorius arba kitasasmuo ástatyme nustatyta tvarka. Testamentas ádedamas ávokà, kuris uþantspauduojamas dalyvaujant notarui ir 5 liu-dytojams, testatoriui paskelbus, kad tai yra jo testamentas.

39

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosiosnuostatos. Vilnius: Justitia, 2001. P. 154–155.

507


– specialus. Toká testamentà gali sudaryti asmuo, einantis ka-ro tarnybà. Já gali patvirtinti karininkas, turintis ne maþesnákaip kapitono laipsná, o esant ástatyme nurodytoms aplin-kybëms – ir kapelionas arba bûrio vadas dalyvaujant liu-dytojams.

– þodinis. Jis gali bûti sudarytas karo veiksmø metu, kilus rea-liai grësmei palikëjo gyvybei. Praëjus pavojui, jei testatoriusliko gyvas, testamentas turi bûti sudarytas raðtu.

Be to, atviras arba uþdaras testamentas gali bûti sudarytas lai-ve. Jis perduodamas saugoti laivo kapitonui, kuris turi pareigà pirma-me uoste perduoti já konsulatui.

Jeigu Ispanijos pilietis sudaro testamentà uþsienyje, jo formaigali bûti taikoma testamento sudarymo vietos valstybës teisë

40

.Kvebeko CK 712 straipsnis nustato, kad testamentai gali bûti:

patvirtinti notaro, holografiniai, taip pat sudaryti dalyvaujant liu-dytojams. Holografiniai testamentai yra tokie testamentai, kurie su-raðyti testatoriaus ranka be jokio mechaninio proceso ir jo pasiraðyti(726 str.). Testamentai, kurie sudaromi dalyvaujant liudytojams, galibûti suraðyti ir paties testatoriaus ranka, ir kito asmens, taip pat galibûti ir suraðyti mechaniniu bûdu (727 str.).

Prancûzijos CK 969 straipsnyje nustatyta, kad testamentai galibûti holografiniai, viešieji ir slapti. Holografiniai testamentai – taitokie testamentai, kurie surašyti testatoriaus ranka, jo pasirašyti irkuriuose nurodyta surašymo data. Viešieji testamentai sudaromi da-lyvaujant dviem notarams arba vienam notarui ir dviem liudytojams.Slaptieji testamentai – tai testatoriaus ádëti á vokà, kuris uþklijuoja-mas ir antspauduojamas, testamentai, perduodami notarui dalyvau-jant dviem liudytojams. Testatorius, perduodamas testamentà saugo-ti, turi pareikðti, kad tai jo testamentas. Toks testamentas gali bûtisuraðytas ir testatoriaus, ir kito asmens, taip pat gali bûti suraðytasmechaniniu bûdu (970, 971, 976 str.).

Tam, kad ásigaliotø, holografiniai testamentai taip pat turi bûtiperduoti notarui. Testatoriui mirus, vokà su holografiniu arba slaptutestamentu notaras atplëðia ir suraðo apie tai memorandumà. Per më-nesá nuo memorandumo suraðymo notaras turi nusiøsti memorandu-

40


òåëüíî – ïðàâîâîå èññëåäîâàíèå. Moñêâà: Íîðìà, 1999. Ñ. 509–518.


508


mo ir testamento kopijà teismui, kad bûtø patvirtintas ðiø dokumentøgavimas ir jie bûtø áraðyti á registrà (1007 str.).

Be to, Prancûzijoje ribojama tam tikrø asmenø teisë tapti ápë-diniais pagal testamentà. Prancûzijos CK 909 straipsnyje nustatyta,kad gydytojai ir kitas medicinos personalas, farmacininkai, sveikatosástaigø darbuotojai, kurie priþiûrëjo asmená jo ligos, dël kurios jis mi-rë, metu paprastai negali bûti jo ápëdiniais pagal testamentà remian-tis testamentu, sudarytu ligos metu.

3.4. Testamento turinys

Testamento turiná sudaro testatoriaus pavedimai dël jo turtomirties atveju.

Testamentu testatorius gali:1) paskirti ápëdiná;2) paskirti antriná ápëdiná (kità ápëdiná);3) nurodyti, koká turtà palieka visiems ápëdiniams bendrai ar-

ba kiekvienam ápëdiniui. Taip pat gali nustatyti, kaip turtasturi bûti naudojamas;

4) nustatyti daiktines teises á paliekamus daiktus (uzufruktà,uþstatymo teisæ ir kt.) arba kitaip suvarþyti ápëdiniø nuosa-vybës teises;

5) atimti paveldëjimo teisæ ið bet kurio arba ið visø ápëdiniø;6) ápareigoti ápëdiná pagal testamentà atlikti tam tikrus veiks-

mus;7) ápareigoti ávykdyti kokià nors prievolæ;8) paskirti testamento vykdytojà.Kaip jau minëta, testatorius gali paskirti ápëdiniu pagal testa-

mentà bet kurá fiziná arba juridiná asmená. Teisë paskirti ápëdiná pagaltestamentà yra iðimtinë testatoriaus teisë. Niekas negali nurodyti tes-tatoriui, kurá asmená jis turi skirti ápëdiniu. Testatorius turi testamentosudarymo laisvæ, kuri reiðkia ne tik teisæ paskirti ápëdiná, bet ir teisæatimti paveldëjimo teisæ ið bet kurio ápëdinio arba ið visø ápëdiniø.Tiesa, ði jo laisvë ribojama teisës normomis, nustatanèiomis privalo-màjà palikimo dalá (þr. „Teisë á privalomàjà palikimo dalá“). Jeigu tes-tatorius atima paveldëjimo teisæ ið visø ápëdiniø, kurie gali bûti ápëdi-niais pagal ástatymà, jo turtas atitenka Lietuvos valstybei. Ástatymasnenustato reikalavimo, kad testatorius turëtø nurodyti teisës pavel-dëti atëmimo motyvus.

509


Sudarant bendràjá sutuoktiniø testamentà, kiekvienas sutuok-tinis kitam palieka visà savo turtà, t. y. abu sutuoktiniai paskiriamiápëdiniais pagal testamentà. Tai yra bûtina bendrojo sutuoktiniø tes-tamento galiojimo sàlyga. Tokiu testamentu taip pat gali bûti paskir-tas ápëdinis, kuris paveldës turtà mirus likusiam gyvam sutuoktiniui.Tokiu ápëdiniu gali bûti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo. Taip patbendruoju sutuoktiniø testamentu turtà galima palikti dar negimu-siam asmeniui arba juridiniam asmeniui, kuris turës bûti ásteigtas vyk-dant testamentà. Sudarant bendràjá sutuoktiniø testamentà, testato-riø laisvë taip pat ribojama privalomàja palikimo dalimi.

Ápëdinis pagal testamentà gali bûti paskirtas be sàlygø arba susàlyga. Testatorius gali testamente nurodyti, kad konkretus asmuo ski-riamas ápëdiniu, jeigu ávykdys tam tikrà sàlygà (sàlygas). Jeigu priëmæspalikimà ápëdinis nevykdo testamente nustatytø sàlygø, suinteresuo-tieji asmenys gali kreiptis á teismà ir reikalauti, kad sàlygos bûtø vyk-domos. Jeigu testamente sàlyga nustatyta kaip palikimo priëmimo sà-lyga, ápëdinis negali priimti palikimo, kol neávykdys sàlygos.

Testatorius negali nustatyti neteisëtø sàlygø. Negalioja tokiossàlygos, kurios prieðtarauja konstitucinëms þmogaus teisëms ir lais-vëms. Pavyzdþiui, negaliotø testamento sàlyga, kuria ápëdiniui drau-dþiama pakeisti gyvenamàjà vietà. Testatorius negali nustatyti sàlygø,prieðtaraujanèiø visuomenës paproèiams arba paþeidþianèiø geros mo-ralës reikalavimus. Pavyzdþiui, testatoriaus sàlyga, kad dukteriai atiteksvisas turtas, jei ði iðtekës uþ jo nurodyto asmens, bûtø negaliojanti.

Testatorius negali nustatyti sàlygos, kuri darytø testamento ga-liojimà priklausomà nuo kito asmens valios. Testatorius negali testa-mentu ápareigoti ápëdiná palikti jam paliekamà turtà kuriam nors kon-kreèiam asmeniui, t. y. negali suvarþyti ápëdinio laisvës sudaryti testa-mentà.

Testatorius gali palikti testamentu ne tik tà turtà, kuris jam pri-klauso nuosavybës teise testamento sudarymo momentu, bet ir turtà,kurá ásigis ateityje. Paveldëti galima tik á tà turtà, kuris priklausë pali-këjui mirties momentu nuosavybës arba valdymo teise. Ðiuo atvejuvaldymo teisæ reikia suprasti valdymà kaip savarankiðkà daiktinæ teisæ(CK 4.22 str.), o ne kaip kitam asmeniui priklausanèios nuosavybësteisës sudëtinæ dalá. Testatorius gali palikti turtà, priklausantá jam irasmeninës nuosavybës teise, ir bendrosios dalinës arba jungtinës nuo-savybës teise. Þinoma, palikimo dalykas yra tik testatoriui priklausiusibendrosios nuosavybës dalis.


510


Testatorius gali vienam ápëdiniui palikti daiktus, o kitam asme-niui nustatyti teises á juos. Pavyzdþiui, galima palikti gyvenamàjá namàvaikams, o sutuoktiniui nustatyti uzufrukto teisæ á ðá namà. Sutuokti-nis uzufrukto gavëjas galëtø tapti tik ástatymo nustatyta tvarka, jeigupareikðtø sutikimà juo bûti, jà nustatant ir jeigu po testatoriaus mir-ties uzufruktas bûtø áregistruotas Nekilnojamojo turto registre (CK4.147 str. 2 ir 4 d.).

Testatorius testamentu gali palikti skolas vienam ápëdiniui, ke-liems arba visiems ápëdiniams. Tai yra, testatorius gali nustatyti, ko-kias skolas turi sumokëti kiekvienas ið ápëdiniø pagal testamentà.Ápëdinis paveldi skolas, jeigu priima palikimà. Teoriðkai testatoriusgali palikti vienam ápëdiniui turtà, o kitam – skolas. Ápëdinis, kuriampaliktos tik skolos, gali atsisakyti tokio palikimo (apie palikimo atisa-kymà plaèiau þr. „Palikimo priëmimas ir jo atsisakymas“). Jeigu testa-torius turëjo skolø, bet nenurodo, kas jas turi iðmokëti, tai nedarotestamento negaliojanèio. Ðiuo atveju ápëdiniai pagal testamentà tu-rës iðmokëti testatoriaus skolas bendraisiais pagrindais (þr. „Ápëdiniøatsakomybë uþ palikimo skolas. Ápëdiniø teisës ir pareigos“).

Testatorius gali testamentu palikti ir asmenines teises, susiju-sias ir nesusijusias su turtinëmis. Kaip jau buvo minëta, ne visos asme-ninës teisës gali bûti palikimo dalykas. Pavyzdþiui, testatorius negalipalikti testamentu tokiø teisiø, kaip teisë á darbo uþmokestá, pensijàir pan. Testamentas toje dalyje, kurioje nustatytas testatoriaus pa-tvarkymas dël teisiø, kurios negali bûti palikimo dalyku, negalios.

Testatorius gali testamente ávardyti konkretø kiekvienam ápëdi-niui paliekamà turtà arba atskiras turto rûðis. Pavyzdþiui, jis gali nuro-dyti, kad vienam ápëdiniui palieka gyvenamàjá namà, o kitam – auto-mobilá. Tuo atveju, kai testatorius paliekamo turto nenurodo, o kon-kreèiam ápëdiniui (ápëdiniams) palieka visà turtà, sàvoka „turtas“ aiðki-nama plaèiàja prasme, t. y. ðiuo atveju paveldimà turtà sudaro viskas,kas testatoriui mirties momentu priklausë nuosavybës teise ir gali bûtipaveldima (materialûs ir nematerialûs dalykai, turtinës teisës ir kt.)

41

.Testatorius testamente gali nurodyti kiekvieno ápëdinio paliki-

mo dalá. Jeigu yra keli ápëdiniai pagal testamentà, o testatorius nenu-rodë daliø, kurias kiekvienas jø paveldi, laikoma, kad jø dalys yra ly-

41

Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo Civiliniø bylø kolegijos 1999 m. geguþës 19 d.nutartis civilinëje byloje Nr. 3K–3–151/1999 m., kat. 13.

511


gios. Jeigu nurodydamas dalis testatorius suklydo ir bendras nurodytødaliø, iðreikðtø trupmena, dydis virðija vienetà, testamentas nëra ne-galiojantis. Tokiu atveju kiekvieno ápëdinio dalis maþinama propor-cingai jam tenkanèio palikimo daliai. Jeigu testamente ápëdiniamsnustatytos dalys nesudaro vieneto, o testamente pasakyta, kad visasturtas paliekamas ápëdiniams pagal testamentà, kiekvieno ápëdiniopagal testamentà dalis didinama proporcingai jo paveldimai palikimodaliai. Jeigu testamente nëra nurodyta, kad visas turtas paliekamasápëdiniams pagal testamentà, likusià testatoriaus nepaskirtà dalá pa-veldi ápëdiniai pagal ástatymà

42

.

Jeigu testatorius nurodë konkretødaiktà, kuris neturi atitekti jo paskirtam ápëdiniui, toks daiktas taippat paveldimas pagal ástatymà.

Testamente gali bûti ir neturtinio pobûdþio patvarkymø, pavyz-dþiui, palaidoti testatoriø tam tikroje vietoje.

Testatorius testamente gali nurodyti testamento vykdytojà. Juogali bûti ir fizinis, ir juridinis asmuo. Testatorius gali paskirti ne vienà,o kelis testamento vykdytojus. Taip pat testatorius gali paskirti ir ant-riná testamento vykdytojà tam atvejui, jeigu jo paskirtas testamentovykdytojas (vykdytojai) negalëtø vykdyti savo pareigø (plaèiau þr. „Tes-tamento vykdymas“).

3.5. Teisë á privalomàjà palikimo dalá

Privalomosios palikimo dalies institutas atsirado dar romënøteisëje. Ðio instituto paskirtis – uþtikrinti ástatyme nurodytø asmenø,reikalingø iðlaikymo, interesus. Tokie asmenys pagal CK 5. 20 straips-ná yra vaikai (ávaikiai), sutuoktinis, tëvai (átëviai), kuriems palikëjomirties dienà reikalingas iðlaikymas.

Lietuvos Respublikos konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kadvalstybë saugo ir globoja ðeimà, motinystæ, tëvystæ ir vaikystæ. Nuro-dytame Konstitucijos straipsnyje átvirtinta tëvø teisë ir pareiga iðlaiky-ti vaikus iki pilnametystës. Vaikai taip pat turi pareigø tëvø atþvilgiu –turi juos globoti senatvëje, tausoti jø palikimà. Ðios konstitucinës tei-sës ir pareigos iðplëtotos CK 3. 43, 3. 47, 3. 72, 3. 192, 3. 194 ir kituosestraipsniuose. Tëvø pareiga iðlaikyti vaikus átvirtinta ir tarptautiniuo-

42



512


se dokumentuose. Pavyzdþiui, Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvenci-jos 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybës dalyvës ásipareigojateikti vaikui tokià apsaugà ir globà, kokios reikia jo gerovei, atsiþvelg-damos á jo tëvø, globëjø arba kitø asmenø, atsakanèiø uþ já pagal ásta-tymà, teises ir pareigas, ir tam tikslui imasi atitinkamø teisiniø ir ad-ministraciniø priemoniø

43

.

Privalomosios palikimo dalies institutas padeda valstybei ágy-vendinti Konstitucijoje ir tarptautinëse sutartyse (konvencijose) jainustatytas pareigas. Iðlaikymo reikalingø asmenø materialinis aprûpi-nimas neturi bûti perkeltas ant visos visuomenës peèiø, jeigu uþ iðlai-kymà atsakingas ir tam turintis turto asmuo mirðta. Testamento laisvësapribojimas privalomàja palikimo dalimi, kuris gali bûti vertintinas irkaip nuosavybës teisës apribojimas, pagrástas konkreèiu visuomenësporeikiu ir bûtinas demokratinëje visuomenëje.

Privalomoji palikimo dalis skiriama iðlaikymo reikalingiems ásta-tymo nustatytiems asmenims, kuriems testatorius nieko nepaliko arbaskyrë turto maþiau, nei jiems priklauso pagal ástatymà, kaip privalo-moji palikimo dalis. Taigi privalomoji palikimo dalis skiriama pagalástatymà, kitaip tariant, tai yra paveldëjimas pagal ástatymà. Privalo-moji palikimo dalis skiriama tik tuo atveju, kai yra galiojantis palikëjotestamentas.

Sàvoka „reikalingas iðlaikymo“ turi bûti aiðkinama atsiþvelgiantá privalomosios palikimo dalies instituto paskirtá. Reikalingas iðlaiky-mo negali bûti bet kuris ástatyme nurodytas asmuo – vaikas (ávaikis),sutuoktinis arba tëvai (átëviai). Reikalingais iðlaikymo gali bûti pripa-þinti tik tokie asmenys, kurie neturi arba turi nepakankamai pajamøpragyventi. Daþniausiai reikalingais iðlaikymo pripaþástami nedarbin-gi asmenys: nepilnameèiai vaikai, pilnameèiai vaikai invalidai, sutuok-tinis ir tëvai senatvës pensininkai arba turintys invalidumà. Tiesa, teismøpraktikoje pareikðta nuomonë, kad invalidumo turëjimas ne visadareiðkia, kad asmuo nedarbingas. Ápëdinis paprastai laikomas nedar-bingu, jeigu jis turi tokià negalià, dël kurios negali dirbti bei tenkintisavo materialinius poreikius. Be to, iðlaikymo reikalingumas ne visadasiejamas su asmens nedarbingumu. Nedarbingas asmuo gali turëti pa-jamø, pavyzdþiui, gauti didelæ pensijà arba pajamø ið kapitalo (akcijø,nekilnojamojo turto ir pan.). Visais atvejais nustatant, ar asmuo yra

43

Þin., 1995. Nr. 60–1501.

513


reikalingas iðlaikymo, svarbu ávertinti asmens gebëjimà patenkinti sa-vo materialiná apsirûpinimà

44

.

Reikalingais iðlaikymo gali bûti pripaþinti ir darbingi asmenys,jeigu jie palikimo atsiradimo dienà dël objektyviø prieþasèiø negalëjopatys materialiai apsirûpinti tokiu mastu, kad bûtø patenkinti jø bûti-niausi poreikiai.

Iðlaikymo reikalingumà nustato notaras arba teismas. Ginèai dëliðlaikymo reikalingumo sprendþiami teismo tvarka.

Nustatant, ar asmuo reikalingas iðlaikymo, turi bûti atsiþvelgia-ma á CK nustatytas prezumpcijas. Pavyzdþiui, pagal CK 3.194 straipsnánepilnameèiai vaikai visada laikomi asmenimis, reikalingais iðlaikymo.Tas pats pasakytina apie pilnameèius vaikus, kurie buvo pripaþinti in-validais iki 18 metø ir kurie yra nedarbingi palikimo atsiradimo mo-mentu.

Nustatant sutuoktinio reikalingumo išlaikymo faktà, reikëtø va-dovautis CK 3.72 straipsnio 2 dalyje átvirtinta prezumpcija, kad su-tuoktiniui reikalingas iðlaikymas, jeigu jis augina bendrà savo ir buvu-sio sutuoktinio nepilnametá vaikà, yra nedarbingas dël savo amþiausarba sveikatos bûklës.

Palikëjo tëvai turi teisæ á privalomàjà palikimo dalá tik tada,jeigu nëra pirmos eilës ápëdiniø pagal ástatymà arba ðie negali pavel-dëti. Taip yra todël, kad palikëjo tëvai yra antros eilës ápëdiniai pagalástatymà, o teisæ á privalomàjà palikimo dalá jie ágyja taip pat pagalástatymà. Testamento sudarymo faktas nepakeièia tëvø, kaip antroseilës ápëdiniø pagal ástatymà, statuso, jeigu jie nepaskiriami ápëdi-niais pagal testamentà.

Teisæ á privalomàjà palikimo dalá turi tik CK 5. 20 straipsnyjenurodyti asmenys. Palikëjo iðlaikytiniai neturi ðios teisës nepriklauso-mai nuo to, kiek laiko palikëjas juos iðlaikë

45

.

Išlaikytiniai turi teisægauti iðlaikymà ið ápëdinio, kuris paveldi asmens, ið kurio buvo priteis-tas iðlaikymas, turtà tiek, kiek leidþia jø paveldimas turtas (CK 3. 194str. 5 d.).

Palikëjo vaikai (ávaikiai), sutuoktinis, tëvai (átëviai), kuriems pa-likëjo mirties dienà reikalingas iðlaikymas, paveldi pusæ tos turto da-

44

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2002 m.lapkrièio 25 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3K–3–1403/2002, kat. 30.4.

45

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Penktoji knyga. Paveldëji-mo teisë (2). Vilnius: Justitia, 2003. Nr. 3–4. P. 28.


514


lies, kuri kiekvienam ið jø tektø paveldint pagal ástatymà (privalomojidalis). Pavyzdþiui, testatorius turëjo du nepilnameèius vaikus ir savoturtà paliko vienam nepilnameèiui vaikui ir savo draugei lygiomis da-limis (po 1/2). Vaikai yra pirmos eilës ápëdiniai. Jeigu, be vaikø, kitøápëdiniø pagal ástatymà nebûtø, tai abiejø vaikø paveldimas pagal ásta-tymà turtas sudarytø vienetà, o kiekvienam vaikui tektø po 1/2 paliki-mo dalá. Ðiuo atveju privalomosios palikimo dalies dydis nepilnameèiuivaikui, kuriam testamentu turtas nepaliktas, sudarytø 1/4 palikimo, oápëdiniø pagal testamentà dalys atitinkamai sumaþëtø ir kiekvienam iðjø tektø 3/8 palikimo (ið vieneto atimama 1/4 ir dalijama ið 2).

Pergyvenæs sutuoktinis paveldi pagal ástatymà specialia tvarka:jo paveldimo pagal ástatymà turto dalis priklauso nuo to, ar yra pir-mos ir antros eilës ápëdiniø pagal ástatymà ir kiek jø yra. Jam skiria-mos privalomojo palikimo dalies dydis taip pat priklauso nuo to, aryra pirmos ir antros eilës ápëdiniø ir kiek jø yra. Pavyzdþiui, jeigu pa-likëjas turi du vaikus, tai likusiam gyvam sutuoktiniui tenkanti priva-lomoji palikimo dalis bûtø 1/8 palikimo (1/4 dalijama ið 2). Jeigu potestatoriaus mirties nëra nei pirmos, nei antros eilës ápëdiniø pagalástatymà, tai likusio gyvo sutuoktinio privalomoji palikimo dalis bûtøpusë palikimo.

Iðlaikymo reikalingi asmenys turi teisæ á CK nustatyto dydþioprivalomàjà palikimo dalá, nepaisant testamento turinio, tai yra tes-tatorius negali ið jø atimti teisës paveldëti, taip pat ir teisës á privalo-màjà palikimo dalá arba ðià dalá sumaþinti. Testatorius gali nurody-tiems asmenims testamentu paskirti didesnæ, nei ástatyme nurodyta,dalá palikimo.

Nustatant privalomosios dalies dydá, á paveldimo turto vertæáskaitoma ir áprastinio namø apstatymo ir apyvokos reikmenø vertë.Kitais atvejais áprastinio namø apstatymo ir apyvokos reikmenys per-eina ápëdiniams pagal ástatymà, jeigu jie gyveno kartu su palikëju ikijo mirties ne maþiau kaip vienerius metus (þr. „Namø apyvokos daiktøpaveldëjimas“ V skyriuje „Atskirø turto rûðiø paveldëjimo ypatumai“)Prireikus prieð nustatant privalomosios palikimo dalies dydá, atlieka-mas palikimo vertinimas.

Ápëdiniai privalomàjà palikimo dalá paveldi pagal ástatymà, to-dël jie turi tokias paèias teises kaip ir kiti ápëdiniai pagal ástatymà. Jiegali priimti privalomàjà palikimo dalá ir gali atsisakyti jà priimti. Jeiguápëdiniai yra nepilnameèiai asmenys, jø atstovai pagal ástatymà gali jø

515


vardu priimti privalomàjà palikimo dalá arba jos atsisakyti esant ið-ankstiniam teismo leidimui (CK 3. 188 str. 1 d. 1 p.).

CK saugo Lietuvoje gyvenanèiø ápëdiniø, turinèiø teisæ á priva-lomàjà palikimo dalá, kai palikëjas buvo Lietuvos pilietis, teises. Ne-svarbu, kurios valstybës teisë taikoma paveldëjimo santykiams, Lietu-voje gyvenantys palikëjo – Lietuvos pilieèio – ápëdiniai privalomàjàpalikimo dalá paveldi pagal Lietuvos teisæ. Nekilnojamasis daiktas vi-sais atvejais paveldimas pagal jo buvimo vietos valstybës teisæ (CK1.62 str. 2 d.).

3.6. Testamentinë iðskirtinë (legatas)

Testamentinë iðskirtinë – taip pat paveldëjimo teisës institutas,atsiradæs dar romënø teisëje, vëliau priimtas kontinentinës teisës sis-temos valstybiø.

Testamentinë iðskirtinë – tai testatoriaus testamente nustatytaprievolë ápëdiniui, kurià jis privalo ávykdyti vieno arba keliø asmenø(iðskirtinës gavëjø) naudai. Testamentinë iðskirtinë gali bûti paskirtair bendruoju sutuoktiniø testamentu.

Ápëdinis, priëmæs palikimà, prisiima pareigà ávykdyti testa-mentinæ iðskirtinæ. Atsiranda ápëdinio ir testamentinës iðskirtinës ga-vëjo prievoliniai teisiniai santykiai. Ápëdinis tampa skolininku, o tes-tamentinës iðskirtinës gavëjas – kreditoriumi. Jeigu ápëdinis nevykdotestamentinës iðskirtinës, asmenys, kuriø naudai ji nustatyta, turi tei-sæ reikalauti, kad ji bûtø vykdoma.

Testatorius gali ápareigoti ávykdyti testamentinæ iðskirtinæ betkurá ápëdiná pagal testamentà, ir fiziná, ir juridiná asmená. Tokio ápëdi-nio veiksnumas neturi reikðmës. Jei testatorius ápareigoja neveiksnøarba ribotai veiksnø asmená, tai testamentinæ iðskirtinæ uþ já vykdo joatstovas pagal ástatymà

46

.

Iðskirtinës gavëjai gali bûti:– ápëdiniai pagal ástatymà;– ápëdiniai pagal testamentà.Iðskirtinës gavëjas taip pat gali bûti ir veiksnus, ir neveiksnus

arba ribotai veiksnus fizinis asmuo. Testamentinës iðskirtinës gavëjainegali bûti CK 5.6 straipsnyje nurodyti asmenys.

46



516


Jeigu ápareigotas ávykdyti testamentinæ iðskirtinæ ápëdinis mirð-ta prieð atsirandant palikimui arba palikimo nepriima, jo prievolë ávyk-dyti testamentinæ iðskirtinæ pereina kitiems ápëdiniams, gavusiems ðioápëdinio dalá. Taip prievolë ávykdyti testamentinæ iðskirtinæ yra neat-siejamai susijusi su palikimo dalimi, priklausanèia ápëdiniui, kuris ápa-reigotas ávykdyti ðià iðskirtinæ. Niekas negali priimti tokio palikimo beprievolës ávykdyti testamentinæ iðskirtinæ. Testatoriui nenurodþius tes-tamentinës iðskirtinës vykdytojo, testamentinë iðskirtinë iðskiriama ið pa-veldëto turto. Tik tai padarius, galima nustatyti ápëdiniø paveldimoturto dalis. Taigi testamentinë iðskirtinë reiðkia tai, kad tam tikra paliki-mo dalis iðskiriama ið viso palikimo ir ji negali atitekti ápëdiniams. Jietarsi nuðalinami nuo tam tikros palikimo dalies paveldëjimo.

Testamentinë iðskirtinë vykdoma nevirðijant paveldimo turto ver-tës ribø, taèiau jeigu testatorius turëjo kreditoriø, jiems teikiama pir-mumo teisë patenkinti savo reikalavimus ið testatoriaus turto testa-mentinës iðskirtinës gavëjo atþvilgiu. Ðiais atvejais testamentinë ið-skirtinë vykdoma ið tos palikimo dalies, kuri lieka patenkinus kredito-riø reikalavimus.

Tais atvejais, kai ápëdinis, ápareigotas ávykdyti testamentinæ ið-skirtinæ, turi teisæ ir á privalomàjà palikimo dalá, jis vykdo testamentinæiðskirtinæ nevirðydamas savo paveldimo turto vertës, kuri yra didesnëuþ jo privalomàjà dalá. Taip yra todël, kad testatorius, kaip jau minë-ta, neturi teisës sumaþinti privalomosios palikimo dalies.

Taigi testamentinës iðskirtinës gavëjo reikalavimai vykdomi iðpalikimo treèiàja eile.

Testamentinë iðskirtinë gali bûti paskirta bet kokios rûðies tes-tamentu: ir asmeniniu, ir oficialiuoju.

Testamentinë iðskirtinë gali bûti paskirta ir bendruoju sutuokti-niø testamentu. Ðiuo atveju ji paskiriama arba ið vieno kurio sutuok-tinio turto po jo mirties, arba ið bendro sutuoktiniø turto po likusiogyvo sutuoktinio mirties (CK 5.45 str. 3 d.). Bendruoju sutuoktiniøtestamentu paskirta testamentinë iðskirtinë turi bûti suteikta ir tuoatveju, jeigu likæs gyvas sutuoktinis atsisakë priimti palikimà. Testa-mentinæ iðskirtinæ ðiuo atveju privalo iðduoti ápëdinis pagal ástatymà(CK 5.49 str. 2 d.).

Testamentinës iðskirtinës dalykas gali bûti:– kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai;– reikalavimai pagal prievoles;

517


– teisë naudotis nekilnojamuoju daiktu arba jo dalimi;– teisë á nekilnojamojo turto duodamas pajamas arba jø dalá;– teisë á iðlaikymà;– veiksmai, kuriuos galima atlikti palikimo sàskaita.Testamentinës iðskirtinës gavëjas gali realizuoti savo teisæ á tes-

tamentinæ iðskirtinæ priimdamas jà per 3 mënesius. Ðiuo atveju termi-no pradþia skaièiuojama ne nuo palikimo atsiradimo dienos, bet nuotos dienos, kai jis suþinojo arba turëjo suþinoti, kad turi teisæ á testa-mentinæ iðskirtinæ (CK 5.24 str. 1 d.).

Testamentinës iðskirtinës gavëjas priima testamentinæ iðskirtinæ,susijusià su nekilnojamuoju daiktu, paduodamas praðymà notarui.

Kitais atvejais testamentinës iðskirtinës gavëjas priima testa-mentinæ iðskirtinæ pranešdamas apie tai vienam iš CK 5.24 straipsnio2 dalyje nurodytø asmenø:

– testamento vykdytojui (palikimo valdytojui);– ápëdiniui, priëmusiam palikimà ir ápareigotam ávykdyti tes-

tamentinæ iðskirtinæ;– palikimo atsiradimo vietos notarui.Testamentinë iðskirtinë turi bûti registruojama vieðame regist-

re, jeigu jos dalykas yra vieðame registre registruojami daiktai arbateisës á juos. Testamentinës iðskirtinës gavëjas, neáregistravæs testa-mentinës iðskirtinës registre, negali panaudoti testamentinës iðskirti-nës buvimo fakto treèiøjø asmenø atþvilgiu.

Testamentinës iðskirtinës ávykdymo bûdai priklauso nuo testa-mentinës iðskirtinës dalyko. Jeigu testamentinës iðskirtinës dalykas yrapagal individualius poþymius apibrëþtas daiktas (nekilnojamasis arbakilnojamasis), testamentinës iðskirtinës gavëjo nuosavybës teisë á já at-siranda nuo palikimo priëmimo momento, t. y. kai já priima ápëdinis,privalantis ávykdyti testamentinæ iðskirtinæ. Testamentinës iðskirtinësgavëjui daiktas gali bûti perduotas ir vëliau, taèiau tai neturi átakosnuosavybës teisës atsiradimo momentui. Taigi testamentinës iðskirti-nës priëmimo sandoris galioja atgaline data

47

.

Jeigu testamentinës iðskirtinës dalykas yra rûðies poþymiais api-brëþti kilnojamieji daiktai, tokia testamentinë iðskirtinë turi bûti ávyk-dyta perduodant testatoriaus nurodytos rûðies daiktus. Jeigu tokiødaiktø palikime nëra, tai nedaro testamentinës iðskirtinës negaliojan-

47



518


èia. Tokiais atvejais ápëdinis turi tuos daiktus ágyti ir perduoti testa-mentinës iðskirtinës gavëjui.

Jeigu testamentinës iðskirtinës gavëjas turi teisæ á pagrindiná daik-tà, jis turi teisæ ir á to daikto priklausinius, jeigu testamente nenusta-tyta kitaip.

Jeigu testamentinës iðskirtinës dalykas yra reikalavimai pagalprievoles, jam priklauso ir visi papildomi reikalavimai, taip pat ir tie,kurie turëjo bûti ávykdyti iki palikëjo mirties momento.

Testatorius gali testamente nustatyti, koká iðlaikymà turi teiktiápareigotas ávykdyti testamentinæ iðskirtinæ ápëdinis, pavyzdþiui, mo-këti tam tikras iðmokas, rentà ir kt. Jeigu testamentu skirtas iðlaiky-mas, bet nenurodytas jo teikimo bûdas, tai testamentinës iðskirtinësgavëjas turi teisæ á jam bûtinà materialiná iðlaikymà – maistà, bûstà,drabuþius ir medicininá aptarnavimà, o jeigu jis mokosi, – á mokymosiiðlaidø padengimà per visà mokymosi laikà, bet ne ilgiau, nei jam su-eis dvideðimt ketveri metai. Ginèus dël iðlaikymo dydþio sprendþiateismas. Iðlaikymas teikiamas tik ið paveldëto turto ir ið ðio turto gau-namø pajamø.

Testamentinë iðskirtinë netenka galios, jeigu jos gavëjas mirðtaprieð atsirandant palikimui (CK 5.23 str.).

3.7. Testamento pakeitimas ir papildymas.Testamento atšaukimas

Testamento sudarymo laisvës principas reiðkia, kad testatoriusne tik gali bet kada sudaryti testamentà, laisva valia, be prievartos, betir turi teisæ bet kada anksèiau sudarytà testamentà pakeisti arba pa-pildyti. Testatorius taip pat bet kada gali panaikinti anksèiau sudarytàtestamentà. Testamento pakeitimo, papildymo ir panaikinimo moty-vai neturi teisinës reikðmës.

Testamento pakeitimas, papildymas ir panaikinimas yra vienašalistestatoriaus sandoris, todël jam taikomos sandoriø sudarymo taisyk-lës. Testamentà pakeisti, papildyti arba panaikinti gali tik visiðkai veiks-nus fizinis asmuo.

Testamentas negali bûti pakeistas, papildytas arba panaikintasþodþiu.

Testamentas pakeièiamas arba papildomas sudarant naujà tes-tamentà, kuriuo pakeièiamos arba papildomos ankstesnio testamento

519


nuostatos. Testamento pakeitime gali bûti nurodyta, kokie ankstes-niame testamente iðdëstyti patvarkymai keièiami. Jeigu tai nenurodo-ma, testamento pakeitimas galios nenustoja. Galioja bendroji taisyk-lë – vëlesnis testamentas pakeièia ankstesná testamentà arba tà jo da-lá, kuri prieðtarauja vëliau sudarytam testamentui. Jeigu buvo sudary-tas bendrasis sutuoktiniø testamentas, kiekvieno sutuoktinio sudary-tas testamentas negalioja, kol nepanaikintas bendrasis sutuoktiniø tes-tamentas.

Jeigu negalima nustatyti, kuris testamentas sudarytas anksèiauir abu testamentai naikina vienas kità, negalioja abu testamentai.

Asmeninis testamentas gali bûti papildomas ir áraðant papildo-mus testamentinius patvarkymus anksèiau sudarytame testamente. Tes-tamento papildymas turi bûti padarytas testatoriaus ranka. Taip pa-pildytame testamente turi bûti nurodyta testamento papildymo datair vieta, papildymas turi bûti testatoriaus pasiraðytas. Testamentas ne-gali bûti keièiamas braukant anksèiau sudaryto testamento tekstà.

Testatorius gali pakeisti asmeniná testamentà sudarydamas naujàoficialøjá testamentà, ir atvirkðèiai, testatorius gali pakeisti oficialøjáarba jam prilygintà testamentà asmeniniu testamentu.

Kaip jau minëta, sutuoktinis negali pakeisti arba papildyti ben-drojo sutuoktiniø testamento. Bet kuris ið sutuoktiniø gali iki paliki-mo atsiradimo atðaukti savo valios testamente iðreiðkimà ta paèia tvar-ka, kokia buvo sudarytas testamentas, t. y. atvykæs pas notarà ir iðreið-kæs savo valià notaro akivaizdoje. Notaras, priëmæs sutuoktinio pa-reikðtà bendrojo testamento atsisakymà, paþymi apie tai bendrajametestamente, testamentø registre ir praneða kitam sutuoktiniui, kadbendrasis sutuoktiniø testamentas nebegalioja, nes vienam sutuokti-niui atðaukus savo valià, netenka galios kito sutuoktinio valia

48

.

Mirus vienam sutuoktiniui, likæs gyvas sutuoktinis turi teisæ pa-veldëti pagal bendràjá sutuoktiniø testamentà. Jis neturi teisës pa-keisti bendrojo sutuoktiniø testamento. Kita vertus, jis gali atsisakytipriimti palikimà. Tokiu atveju likæs gyvas sutuoktinis netenka teisëspaveldëti mirusiojo sutuoktinio turto, o ðá turtà paveldi ápëdiniai pa-gal ástatymà

49

.

48

Vileita A. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Penktoji knyga.Paveldëjimo teisë (3). Vilnius: Justitia, 2003. Nr. 5. P. 25.

49

Ten pat. P. 26.


520


3.8. Testamento panaikinimas ir negaliojimas.Testamento nuginèijimas

Testatorius bet kada gali panaikinti testamentà. Ástatymas ne-nustato asmeninio testamento panaikinimo tvarkos. Testatorius galipanaikinti testamentà savo nuoþiûra ávairiais bûdais: testamentà su-naikinti, perbraukti testamento tekstà, padaryti jame áraðà ir pan. Vi-sais atvejais, kai apie testamento panaikinimà paþymima testamentotekste, toks paþymëjimas turi bûti testatoriaus pasiraðytas ir nurodytajo padarymo data.

Jeigu buvo sudarytas oficialusis testamentas arba jam prilygin-tas oficialusis testamentas (áskaitant ir perduotà saugoti notarui arbakonsulato pareigûnui asmeniná testamentà), toks testamentas gali bûtipanaikintas tik laikantis ástatyme nustatytos tvarkos. Testatorius, no-rëdamas panaikinti testamentà, turi paduoti pareiðkimà notarui arbakonsulato pareigûnui, kuris tvirtino testamentà arba kuriam perduo-tas saugoti testamentas, arba bet kuriam kitam notarui arba konsula-to pareigûnui. Testatoriaus paraðas pareiðkime turi bûti paliudytas no-taro arba konsulato pareigûno. Visais atvejais turi bûti ásitikinamatestatoriaus veiksnumu.

Bendrasis sutuoktiniø testamentas netenka galios, jeigu iki pali-kimo atsiradimo momento atsiranda kuri nors CK nurodyta aplinkybë:

– nutraukiama santuoka. Šiuo atveju testamentas netenka ga-lios ne tik kai teismo sprendimas nutraukti santuokàpriimamas ir ásiteisëja iki atsirandant palikimui, bet ir kaiteismo sprendimas nutraukti santuokà priimamas prieð atsi-randant palikimui, o ásiteisëja ðiam atsiradus. Taip yra todël,kad santuokos nutraukimas sutuoktiniø turtinëms teisëmsteisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylosiðkëlimo (CK 3.67 str.).

– pareiškiamas ieškinys (paduodamas prašymas) nutraukti san-tuokà. Pats ieðkinio pareiðkimas bendrojo sutuoktiniø tes-tamento dar nedaro negaliojanèio. Testamentas negaliojatik tuo atveju, jei palikimas atsirado po ieðkinio pareiðkimodar neiðnagrinëjus bylos.

– sutuoktinis davë sutikimà iðsituokti. Bendrasis sutuoktiniøtestamentas netenka galios, jei davæs sutikimà iðsituokti su-tuoktinis mirðta iki bylos iðnagrinëjimo. Jei davæs sutikimàiðsituokti sutuoktinis iki atsirandant palikimui susitaiko su

521


kitu sutuoktiniu, laikoma, kad taip jis savo sutikimà iðsi-tuokti atðaukë ir bendrasis sutuoktiniø testamentas lieka ga-lioti

50

.

Testamentà panaikinus, ápëdiniai paveldi pagal ástatymà. Pa-naikinus vëliau sudarytà testamentà, ankstesnis testamentas neprade-da galioti.

Testamentas arba jo dalis gali bûti nuginèyti teismo tvarka. Ieð-kiná dël testamento arba jo dalies pripaþinimo negaliojanèia gali pa-reikðti tik ápëdiniai, kurie paveldëtø, jeigu testamentas arba jo atskir-tos dalys bûtø pripaþintos negaliojanèiomis. Ieðkiná gali pareikðti irápëdiniai pagal ástatymà, ir pagal testamentà.

Sudarant testamentà, jo sudarymo motyvai neturi teisinës reikð-mës. Kilus ginèui, teismas, aiðkindamas testamento turiná, atsiþvelgiaá testatoriaus motyvus. Jeigu testamento turinys leidþia já ávairiai aið-kinti, abejonës turëtø bûti aiðkinamos testamento galiojimo naudai.Vieno ið testatoriaus patvarkymø negaliojimas nedaro negaliojanèioviso testamento, nebent yra pagrindas manyti, kad be negaliojanèiopatvarkymo testatorius nebûtø padaræs kitø patvarkymø.

Testamentas gali bûti nuginèytas, jeigu testatorius klydo dël joturinio arba visai nenorëjo padaryti tokio pobûdþio patvarkymo ir jei-gu bûtø tai supratæs, nebûtø tokios valios iðreiðkæs (nebûtø padaræstokio pobûdþio patvarkymo). Testamentas gali bûti nuginèytas ir tuoatveju, jei testatorius sudarë testamentà klaidingai manydamas, kadatsiras arba neatsiras konkreti aplinkybë.

Kaip jau minëta, jeigu buvo sudaryti keli testamentai, vëliausudarytas testamentas panaikina anksèiau sudarytà testamentà arbatà jo dalá, kuri prieðtarauja vëliau sudarytam testamentui. Testamentàpripaþinus negaliojanèiu, anksèiau sudarytas testamentas netampa ga-liojanèiu. Jeigu teismas nustato, kad vëliau sudarytas testamentas yraniekinis, tai galioja anksèiau sudarytas testamentas, nes niekinis san-doris laikomas negaliojanèiu nuo jo sudarymo momento ir nesukeliateisiniø padariniø. Testamentas pripaþástamas negaliojanèiu kaip nie-kinis sandoris esant CK 5.17 straipsnio 2 dalyje ir 1. 80, 1. 81, 1. 86straipsnio 1 dalyje, 1.87 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Taigi nie-kiniai yra testamentai:

– sudaryti dël smurto arba realaus grasinimo;


50

Vileita A. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Penktoji knyga.Paveldëjimo teisë (3). Vilnius: Justita, 2003. Nr. 5. P. 25.

522


– sudaryti neveiksnaus asmens;– sudaryti asmens, kurio veiksnumas teismo apribotas dël

piktnaudþiavimo alkoholiniais gërimais, narkotikais,narkotinëmis arba toksinëmis medþiagomis;

– prieðtaraujantys imperatyvioms ástatymo normoms;– prieštaraujantys viešajai tvarkai arba gerai moralei.Bendrasis sutuoktiniø testamentas taip pat negalioja, jei jis ne-

patvirtintas notaro (CK 5.44 str. 2 d., 1.93 str. 3 d.).Apie testamento pakeitimà, papildymà, panaikinimà arba pri-

paþinimà negaliojanèiu turi bûti praneðta Testamentø registrui.Praneðimà apie testamento pakeitimà notarai ir konsuliniai pa-

reigûnai pateikia Testamento registro tvarkytojui ta paèia tvarka, kaipir apie testamento patvirtinimà arba priëmimà saugoti. Notaras arbakonsulato pareigûnas taip pat privalo informuoti Testamentø registrotvarkytojà apie testatoriaus pareiðkimo dël testamento panaikinimo,vieno ið sutuoktiniø valios iðreiðkimo atðaukimo, ásiteisëjusio teismosprendimo pripaþinti testamentà negaliojanèiu gavimà. Praneðime turibûti nurodytas testamento identifikavimo kodas registre. Testamentøregistro tvarkymo ástaiga, gavusi praneðimà, testamentà iðregistruojair apie tai informuoja praneðimà pateikusá asmená.

3.9. Testamento skelbimas

Visi pas notarà esantys testamentai turi bûti paskelbti po testa-toriaus mirties. Pareigà paskelbti testamentà turi palikimo atsiradimovietos notaras, suþinojæs apie testatoriaus mirtá. Daþniausiai notarasapie testatoriaus mirtá suþino tada, kai á já kreipiasi ápëdiniai dël pali-kimo priëmimo. Testatoriaus mirties faktas patvirtinamas mirties liu-dijimu, kuris turi bûti pateiktas notarui. Gali bûti, kad ápëdiniai nesi-kreipia á notarà todël, kad ápëdiniai pagal testamentà neþino apietestamento sudarymà, o ápëdiniø pagal ástatymà nëra arba jie paliki-mo nepriima. Tokiais atvejais testamentas po testatoriaus mirties galilikti nepaskelbtas. Notaras ir konsulato pareigûnas turi pareigà, pra-ëjus 30 metø nuo testamento saugojimo pradþios, patikrinti, ar testa-torius gyvas. Jeigu jie gauna informacijà, kad testatorius mirë, testa-mentas nedelsiant turi bûti paskelbtas.

Testamento paskelbimas – tai palikimo atsiradimo vietos nota-ro atliekami veiksmai, susijæ su jam þinomø ápëdiniø supaþindinimusu testamento turiniu.

523


Notaras, suþinojæs apie testatoriaus mirtá, pirmiausia privalonustatyti testamento paskelbimo dienà. Apie testamento paskelbimodienà turi bûti informuoti visi notarui þinomi ápëdiniai bei kiti suinte-resuoti asmenys (turintys teisæ á privalomàjà palikimo dalá ir pan.).

Jeigu turi bûti paskelbtas perduotas notarui saugoti uþdaramevoke esantis asmeninis testamentas, notaras vokà atplëðia dalyvaujantápëdiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Prieð paskelbdamastestamentà, notaras turi ásitikinti, ar nepaþeistas vokas arba antspau-das. Apie tai suraðomas protokolas. Suinteresuotø asmenø pageida-vimu, notaras turi parodyti jiems testamentà, padaryti testamento nuo-raðus.

Jeigu paskelbiant testamentà dalyvavo ne visi ápëdiniai, nota-ras turi kuo greièiau informuoti juos apie testamento turiná

51

.

Jeigu buvo sudarytas bendrasis sutuoktiniø testamentas, mirusvienam sutuoktiniui ápëdiniams skelbiama tik ðio sutuoktinio valia.Likusio gyvo sutuoktinio valia neskelbiama (CK 5.48 str.). Suintere-suotiems asmenims ðiuo atveju gali bûti iðduotas paskelbto testamentodalies nuoraðas. Patá testamentà toliau saugo notaras.

3.10. Testamento vykdymas

Testamentà gali vykdyti:– ápëdinis;– testamento vykdytojas;– teismo paskirtas palikimo administratorius.Testamentà vykdanèio asmens paskyrimà, jo teises ir pareigas

nustato CK 5.37–5.42 straipsniai.Testamentà vykdo ápëdinis, jei testatorius nëra paskyræs testa-

mento vykdytojo. Testamento vykdytojas daþniausiai skiriamas tais at-vejais, kai tai bûtina palikimui iðsaugoti (ápëdinis nepilnametis ir pan.),siekiant uþtikrinti, kad bus vykdoma testamente pareikšta testatoriausvalia.

Testamento vykdytoju gali bûti skiriamas asmuo, kuris yra ápë-dinis pagal ástatymà, nepriklausomai nuo to, kurios eilës ápëdinis jisyra, ápëdinis pagal testamentà, bet kuris kitas fizinis asmuo, taip pat

51

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Penktoji knyga. Paveldëji-mo teisë (2). Vilnius: Justitia, 2003. Nr. 3–4. P. 41–42.


524


juridinis asmuo. Skiriant testamento vykdytojà, testamente reikia aið-kiai nurodyti jo vardà, pavardæ, gimimo datà, gyvenamàjà vietà ir pan.Jei skiriami keli testamento vykdytojai, turëtø bûti aiðkiai nurodomoskiekvieno jø pareigos arba nurodoma, kad jie turi veikti kartu vykdy-dami testamentà. Jei testamento vykdytoju skiriamas ne ápëdinis, betkitas asmuo, jis turi pareikðti sutikimà raðtu bûti testamento vykdyto-ju. Niekas negali bûti paskirtas testamento vykdytoju prieð jo valià,taèiau asmuo, prisiëmæs vykdytojo pareigas, negali jø atsisakyti be svar-biø prieþasèiø (CK 5.37 str. 2 d.). Asmens sutikimas bûti vykdytoju yrasandoris ir jam taikomos sandoriø sudarymo taisyklës. Jeigu asmuonedavë sutikimo bûti testamento vykdytoju testamento sudarymo me-tu, bet po testatoriaus mirties pradëjo faktiðkai eiti testamento vykdy-tojo pareigas, laikoma, kad jo sutikimas pareikðtas konkliudentiniaisveiksmais.

Testatorius gali paskirti antriná testamento vykdytojà, jei pir-masis negalëtø vykdyti savo pareigø. Antrinis vykdytojas privalo pa-reikðti savo sutikimà juo bûti. Jo valia pareiðkiama padarant áraðà pa-èiame testamente arba prie testamento pridedant pareiðkimà (CK 5.37str. 3 d.).

Testamento vykdytojas negali bûti asmuo, pasiraðæs testamentàuþ testatoriø (CK 5.37 str. 4 d.).

CK 5.37 straipsnio 5 dalyje, 5.55 straipsnio 1 dalyje, 5.65 straips-nyje nustatytais atvejais teismas skiria palikimo administratoriø. Daþ-niausiai palikimo administratorius skiriamas tada, kai nëra paskirtastestamento vykdytojas, palikimo atsiradimo vietoje nëra ápëdiniø ar-ba testamento vykdytojas arba ápëdinis negali vykdyti testamento dëlkokiø nors prieþasèiø, pavyzdþiui, ligos. Kaip ir testamento vykdyto-jas, palikimo administratorius, pradëjæs vykdyti testamentà, neturi teisësbe svarbiø prieþasèiø atsisakyti ðiø pareigø (CK 5.37 str. 6 d.). Apieatsisakymà vykdyti savo pareigas ir to prieþastis palikimo administra-torius turi praneðti palikimo atsiradimo vietos teismui.

Testamentà vykdantis asmuo atlieka visus veiksmus, reikalingustestamentui ávykdyti:

– valdo palikimà;– sudaro palikimo apraðà;– išmoka palikimo skolas;– iðieðko palikëjo skolininkø skolas;– teikia iðlaikytiniams priklausantá iðlaikymà;

525


– ieðko ápëdiniø;– aiðkinasi, ar ápëdiniai priima palikimà;– atlieka kitus veiksmus, reikalingus testamentui ávykdyti.Jeigu yra paskirtas testamento vykdytojas, jis pradeda vykdyti

testamentà, kai tik prisiima jam paskirtas pareigas (paduodamas pa-reiðkimà notarui, praneðdamas ápëdinimas, faktiðkai pradëdamas tvar-kyti palikimà ir pan.). Kad bûtø iðvengta ginèø dël palikimo sudëties,testamento vykdytojas turi kuo skubiau sudaryti palikimo apraðà. Ja-me nurodomas palikimà sudarantis turtas, taip pat ir skolinës palikë-jo teisës ir pareigos (palikëjo kreditoriai, skolininkai ir skolø sumos).Sudarant palikimo apraðà, teisæ dalyvauti turi ápëdiniai. Testamentovykdytojas gali, o ápëdiniui reikalaujant, privalo praðyti, kad teismaspalikimo apraðo sudarymà perduotø teismo antstoliui.

Jeigu yra keletas ápëdiniø, testamento vykdytojas padalija pali-kimà, jei testamente nenustatyta kitaip. Jis turi tartis su ápëdiniais dëlpalikimo padalijimo.

Testamento vykdytojas turi tvarkyti palikimà taip pat rûpestin-gai kaip savo turtà. Jis negali piktnaudþiauti savo teisëmis, turi vengtiápëdiniø ir savo interesø konflikto. Testamento vykdytojas turi laikytistestatoriaus nurodymø dël palikimo valdymo bûdo. Jeigu testatoriusyra pavedæs testamento vykdytojui tvarkyti dalá palikimo, o konkre-èius daiktus perduoti ápëdiniui, testamento vykdytojas privalo vykdytiðá nurodymà. Jei yra palikimo skolø, kurios turi bûti iðmokamos iðápëdiniui perduodamo turto, ápëdinis turi ásipareigoti jas iðmokëti.Testamento vykdytojas negali perþengti testamentinio patvarkymo ri-bø. Testamento vykdytojui gali bûti pavesta ávykdyti testamentinæ ið-skirtinæ, kontroliuoti, kad ápëdiniai pagal testamentà vykdytø testa-toriaus ápareigojimus, iðreikalauti ápëdiniams priklausanèias sumas irpan.

Testamento vykdytojas negali naudoti palikimo savo interesais,iðskyrus atvejus, kai testatorius yra testamente nustatæs jam atlygini-mà ið palikimo, taip pat negali ásigyti paveldimo turto savo nuosavy-bën, iðskyrus atvejus, kai jis pats yra ápëdinis. Testamento vykdytojasturi atlyginti ápëdiniams ir kitiems asmenims savo padarytà þalà. Jeigutestatorius uþ testamento vykdymà gauna atlyginimà, jis atsako ir uþneatsargiais veiksmais padarytus nuostolius.

Jeigu paskirti keli testamento vykdytojai, jie veikia bendru su-tarimu ir atsako uþ savo veiksmus, iðskyrus atvejus, kai testamente yra


526


tiksliai apibrëþtos kiekvieno jø pareigos.Testamento vykdymo išlaidos padengiamos iš palikimo.Testamento vykdytojas ir palikimo administratorius privalo ápë-

diniø reikalavimu pateikti jiems ataskaità apie testamento vykdymà irpalikimo valdymà. Jeigu testamentas vykdomas arba palikimas admi-nistruojamas ilgiau nei vienerius metus, tokios ataskaitos turi bûti tei-kiamos kasmet.

Vykdydamas testamentà, testamento vykdytojas tariasi su ápë-diniais. Testamento vykdytojas vykdo testamentà ne tik ápëdiniø, betir kitø asmenø interesais (palikëjo kreditoriø, testamente nurodytøasmenø ir pan.). Ápëdiniai neturi teisës kiðtis á testamento vykdytojoveiklà ir duoti jam privalomus nurodymus.

Testamento vykdytojas valdo palikimà iki ápëdiniai já priima,iðskyrus atvejus, kai testamente yra nustatyta kitokia palikimo valdy-mo trukmë. Palikimo valdymo terminas gali bûti apibrëþtas konkreèiuterminu arba tam tikru ávykiu, taèiau visais atvejais jis negali bûti il-gesnis kaip dvideðimt metø nuo palikimo atsiradimo dienos.

Ginèai dël testamento vykdymo sprendþiami palikimo atsiradi-mo vietos teisme. Jei testamento vykdytojas arba palikimo administ-ratorius savo pareigas atlieka netinkamai, paþeidþia ápëdiniø ir kitøsuinteresuotø asmenø interesus, jie gali bûti teismo nuðalinti. Nuðali-næs testamento vykdytojà, teismas paskiria palikimo administratoriø.Nuðalinæs palikimo administratoriø, teismas paskiria kità palikimo ad-ministratoriø. Ápëdinis taip pat gali praðyti teismà nuðalinti testamentovykdytojà nuo pareigø ir paskirti palikimo administratoriø, jei testa-mento vykdytojas dël kokiø nors prieþasèiø negali vykdyti testamento.

527


4 poskyris.PALIKIMO PRIËMIMAS

4.1. Palikimo priëmimas ir jo atsisakymas

Turto paveldëjimas yra vienas ið nuosavybës teisës ágijimo pa-grindø. Palikimas atsiranda palikëjui mirus, taèiau palikëjo turtas au-tomatiðkai nepereina ápëdiniø nuosavybën. Palikimo atsiradimo die-nà ápëdinis tik ágyja subjektinæ teisæ. Kad ápëdinis (pagal ástatymàarba testamentà) ágytø nuosavybës teisæ á palikimà, jis turi palikimàpriimti.

Palikimas nuo palikëjo mirties momento iki jo priëmimo yraturtas, neturintis apibrëþto subjekto. Tik ápëdiniui priëmus palikimàatsiranda ðio turto subjektas. Ápëdinis, priëmæs palikimà, teises á jáágyja nuo jo atsiradimo, o ne nuo jo priëmimo momento

52

.

Palikimo priëmimas yra vienaðalis sandoris. Jam taikomos visossandoriø sudarymo taisyklës. Sandoriui sudaryti nepakanka asmensvidinës valios, ðiuo atveju noro ágyti nuosavybës teisæ á palikimà. Kadbûtø sudarytas sandoris, asmens valia turi bûti iðreikðta ástatymo nu-statyta forma ir terminais. Tik toks valios išreiškimas sukelia civiliniøteisiniø padariniø.

Palikimo priëmimas nëra asmeninis ápëdinio sandoris. Ápëdinisgali priimti palikimà ir per atstovà.

Taigi palikimo priëmimas – ástatymo nustatyta tvarka ir termi-nais atliekami ápëdinio veiksmai, kuriais patvirtinamas jo sutikimaságyti nuosavybës teises á palikimà.

Tik priëmæs palikimà ápëdinis tampa palikëjo turto savininku.Paveldëjimas yra universalus teisiø ir pareigø perëjimas, todël ápëdi-nis turi priimti visà palikimà. Negalima priimti palikimà ið dalies arbasu sàlyga arba iðlygomis. Pavyzdþiui, negalima priimti palikimo su sàly-

52

Vileita A. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Penktoji knyga.Paveldëjimo teisë (3). Vilnius: Justitia, 2003. Nr. 5. P. 27.


528


ga, kad palikëjo kreditoriams bus iðmokëta tik dalis skolø arba su iðly-ga, kad priimamas tik neákeistas palikëjo turtas. Priëmæs palikimà ápë-dinis tampa ir jam þinomo, ir neþinomo palikëjo turto savininku (pvz.,priimdamas palikimà ápëdinis gali neþinoti visø palikëjo reikalavimøir skolø).

Jeigu yra keli ápëdiniai, jie paveldi turtà bendrosios dalinës nuo-savybës teise, jeigu testamente nenustatyta kitaip. Ápëdiniai gali pasi-dalyti palikimà bendru sutarimu (þr. „Palikimo pasidalijimas“). Iki pa-likimo pasidalijimo kiekvienas ápëdinis turi teisæ disponuoti savo pa-likimo dalimi neiðskirdamas savo dalies palikimà sudaranèiuose daik-tuose ir kitame turte, t. y. ápëdinis gali disponuoti tik idealiàja jamtenkanèia palikimo dalimi paveldëjimo teisëmis. Ápëdiniui parduo-dant savo palikimo dalá, kiti ápëdiniai, kaip palikimo bendraturèiai,turi pirmumo teisæ jà pirkti.

Esant keletui ápëdiniø, iki palikimo padalijimo palikëjo skoli-ninkas gali ávykdyti prievolæ tik visiems ápëdiniams kartu.

Ðaukiamas paveldëti ápëdinis turi ne tik teisæ priimti palikimà,bet ir teisæ jo nepriimti arba atsisakyti. Neleidþiama atsisakyti su sàly-gomis arba iðlygomis arba dalies palikimo. Palikimo nepriëmimas irpalikimo atsisakymas turi tuos paèius teisinius padarinius: ápëdinisneágyja nuosavybës teisiø á palikëjo turtà, o jam priklausanti palikimodalis tenka kitiems ápëdiniams lygiomis dalimis (CK 5.60 str. 1 ir 2 d.).Negalima atsisakyti palikimo kieno nors naudai. Jeigu palikimo atsi-sako visi ápëdiniai pagal testamentà, palikimas atitenka palikëjo ápë-diniams pagal ástatymà, o jeigu jø nëra arba jie taip pat atsisako pali-kimo arba jo nepriima, – visas palikëjo turtas atitenka valstybei.

Jeigu buvo sudarytas bendrasis sutuoktiniø testamentas, ir mi-rus vienam sutuoktiniui, likæs gyvas sutuoktinis atsisako priimti pali-kimà, mirusiojo sutuoktinio turtà paveldi jo ápëdiniai pagal ástatymà,o bendruoju testamentu paskirtas ápëdinis, kuris turëjo paveldëti popergyvenusio sutuoktinio mirties, netenka teisës paveldëti pagal ben-dràjá sutuoktiniø testamentà.

Priëmæs palikimà ápëdinis gali jo atsisakyti per tris mënesiusnuo palikimo atsiradimo dienos tik tuo atveju, jeigu jis priëmë paliki-mà, faktiðkai pradëdamas turtà valdyti. Ápëdinis, kuris priëmë paliki-mà kitais bûdais arba padavë praðymà palikimo atsiradimo vietos no-tarui iðduoti jam paveldëjimo teisës liudijimà, neturi teisës atsisakytipalikimo (CK 5.60 str. 4 d.).

529


Ápëdinis, kuris atsisako palikimo, turi paduoti pareiðkimà pali-kimo atsiradimo vietos notarui. Atsisakymo motyvø nurodyti nerei-kia. Ápëdiniui atsisakius palikimo, notaras apie tai praneða kitiemsápëdiniams, kurie pagal testamentà arba ástatymà ágyja teisæ paveldëtiatsisakiusiems ápëdiniams priklausiusià palikimo dalá.

Palikimo atsisakymo negalima atðaukti, nes atsisakymas yra san-doris ir sukelia teisiniø padariniø. Palikimo atsisakymà galima nugin-èyti bendrais sandoriø negaliojimo pagrindais.

Palikimà priimti ir jo atsisakyti gali tik visiðkai veiksnus ápëdinispats arba per savo atstovà.

Neveiksniø asmenø vardu palikimà priima ir jo atsisako jø atsto-vai pagal ástatymà. Jeigu turtà paveldi teismo pripaþintas neveiksniuasmuo, jo vardu palikimà priima arba atsisako já priimti jo globëjas.

Ribotai veiksnûs asmenys negali sudaryti sandoriø savarankið-kai, taigi ir priimti palikimo. Jei turtà paveldi nepilnameèiai nuo 14iki 18 metø (iðskyrus, kurie visiðkà veiksnumà ágijo iki 18 metø), jie galipriimti palikimà arba atsisakyti já priimti tik tëvams sutikus. Asmenys,kuriø veiksnumas apribotas teismo sprendimu, gali priimti palikimàtik rûpintojui sutikus.

Priimant palikimà arba atsisakant palikimo neveiksnaus asmensvardu, reikalingas iðankstinis teismo leidimas, jeigu yra CK 3.244straipsnio 3 dalyje nurodytos sàlygos: jei dël tokio sandorio globoti-nio turtas sumaþëtø arba bûtø suvarþytos globotinio daiktinës teisës.Tokios paèios taisyklës taikomos ir rûpintojui, kuris ketina duoti suti-kimà ribotai veiksniam asmeniui priimti palikimà arba atsisakyti já pri-imti. Nepilnameèiø vaikø vardu palikimà priima arba atsisako já pri-imti tëvai, gavæ iðankstiná teismo leidimà (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.).

Civilinëje teisëje galioja bendra taisyklë – turtu, kuris yra ben-droji jungtinë sutuoktiniø nuosavybë, sutuoktiniai naudojasi, já valdoir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3. 92 str.). Palikimui priimti iratsisakyti priimti palikimà kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas.Sutuoktinio paveldëtas turtas priklauso jam asmeninës nuosavybës tei-se, iðskyrus atvejá, kai testamente nustatyta, kad jame nurodytas tur-tas perduodamas bendrojon jungtinën sutuoktiniø nuosavybën. To-kiu atveju savo valià dël palikimo priëmimo turi pareikðti abu sutuok-tiniai, o paveldëtas turtas priklauso jiems bendrosios jungtinës nuo-savybës teise (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).

Jeigu ápëdiniø nëra, jiems palikimo nepriëmus arba jo atsisa-


530


kius, palikimas atitenka Lietuvos valstybei, kuri negali atsisakyti jopriimti. Jeigu paveldëjimo santykiams taikoma kitø valstybiø teisë, Lie-tuvos valstybës nuosavybën pereina ir tas turtas, kuris yra Lietuvoje irkuris pagal paveldëjimo santykiams taikytinà teisæ negali pereiti uþ-sienio valstybei, kai kitø ápëdiniø nëra (CK 1.62 str. 3 d.).

4.2. Terminas palikimui priimti ir jo atsisakyti

Ápëdinis turi priimti palikimà per tris mënesius nuo palikimoatsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Per ðá laikà jis turi atlikti ástaty-mo nustatytus veiksmus, kuriais bûtø iðreikðta jo aiðki laisva valia ágytinuosavybës teises á palikimà.

Jeigu palikimà priima ápëdinis, gimæs po palikimo atsiradimo,trijø mënesiø terminas palikimui priimti skaièiuojamas nuo jo gimimodienos.

Ápëdinis gali laisva valia savo nuoþiûra nuspræsti, ar priimti pa-likimà, ar ne. Gali bûti, kad ápëdinis palikimo nepriima arba jo atsisa-ko. Tokiais atvejais palikimà gali priimti kiti ápëdiniai. Pavyzdþiui, jeipaveldint pagal ástatymà pirmos eilës ápëdiniai palikimo nepriima, pa-veldëti ðaukiami antros eilës ápëdiniai. Tokiais atvejais trijø mënesiøterminas palikimui priimti skaièiuojamas nuo teisës priimti palikimàantrosios eilës ápëdiniams atsiradimo dienos.

Palikimas gali bûti priimtas ir pasibaigus trijø mënesiø termi-nui, jei su tuo sutinka visi palikimà priëmæ ápëdiniai. Be to, nurodytastrijø mënesiø terminas gali bûti pratæstas, jeigu jis praleistas dël svar-biø prieþasèiø (CK 5.57 str. 1 d.). Ápëdinis, pageidaujantis, kad termi-nas palikimui priimti bûtø pratæstas, turi kreiptis á teismà su atitinka-mu praðymu, nurodydamas termino praleidimo prieþastis. Teismas kiek-vienu konkreèiu atveju nagrinëja termino praleidimo prieþastis ir áver-tina, ar jos buvo svarbios, ar ne.

Tais atvejais, kai palikimas priimamas, praleidus trijø mënesiøterminà palikimui priimti (kitiems ápëdiniams su tuo sutikus arba teis-mui pratæsus palikimo priëmimo terminà), ápëdinio teisës á palikimàyra ribojamos ástatymo. Jis turi teisæ gauti ið kitø ápëdiniø arba valsty-bës (kai nesant kitø ápëdiniø, palikimas perëjo valstybei) tik tai, kasiðliko natûra, taip pat lëðas, gautas realizavus kità jam priklausanèioturto dalá (5.57 straipsnio 2 dalis). Nustatant tokiam ápëdiniui per-

531


duotino turto dalá, jam priklausiusi palikimo dalis maþinama atsiþvel-giant á prievoliø palikëjo kreditoriams ávykdymà.

Notaras arba teismas per 3 darbo dienas nuo palikimo priëmi-mo dienos privalo praneðti Centrinei hipotekos ástaigai apie palikimopriëmimà (CK 5.50 str. 6 d.). Notaras arba teismas informuoja tik apiepirmàjá gautà pareiðkimà priimti to paties palikëjo palikimà arba pir-màjá kreipimàsi dël turto apraðo sudarymo

53

.

Ápëdinis gali atsisakyti palikimo per tris mënesius nuo palikimoatsiradimo dienos (CK 5.60 str. 1 d.). Vëliau atsisakyti palikimo ne-leidþiama.

CK numato trumpesná terminà palikimui priimti, nei 1964 m.CK, kurio 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad ápëdinio veiksmai, bûti-ni palikimui priimti, turi bûti atlikti per ðeðis mënesius nuo palikimoatsiradimo dienos. Ðeðiø mënesiø terminas buvo skirtas ne visiems ápë-diniams. Asmenys, kuriems paveldëjimo teisë atsirado tuo atveju, kaikiti ápëdiniai palikimo nepriima, galëjo pareikðti savo sutikimà priim-ti palikimà per likusià palikimui priimti termino dalá, o jeigu ta dalisbuvo trumpesnë nei trys mënesiai, ji buvo pailginama iki trijø mëne-siø.

Termino palikimui priimti pakeitimas susijæs su perëjimu prierinkos ekonomikos, kurioje bûtina sudaryti kuo palankesnes sàlygasspartesnei civilinei apyvartai.

Kai kurios uþsienio valstybës numato kiek kitoká terminà paliki-mui priimti. Kvebeko CK 632 straipsnyje nustatyta, kad ápëdinis galipriimti palikimà per 6 mënesius. Per ðá terminà negali bûti iðkelta jo-kia byla prieð já, kaip prieð ápëdiná.

Vokietijos CK palikimo priëmimo terminas nenustatytas, nesápëdinis laikomas palikimà priëmusiu, jei jis jo neatsisakë. Palikimogalima atsisakyti per 6 savaites nuo suþinojimo apie savo teisës pavel-dëti atsiradimà. Jeigu palikëjo paskutinë gyvenamoji vieta buvo tikuþsienyje arba prasidëjus terminui ápëdinis yra uþsienyje, palikimo ga-lima atsisakyti per 6 mënesius. Pareiðkimas dël palikimo atsisakymopaduodamas palikimo atsiradimo vietos teismui (1942, 1943, 1944,1945 str.).

53

Testamentø registro nuostatø, patvirtintø Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2001m. geguþës 22 d. nutarimu Nr. 594, 32 punktas // Þin., 2001. Nr. 44–1547.


532


4.3. Palikimo priëmimo bûdai

Faktiškas palikimo valdymas

Kad ágytø nuosavybës teisæ á palikimà, ápëdinis turi pareikðtivalià dël palikimo priëmimo. Savo valià jis gali pareikðti paduodamaspareiðkimà notarui dël palikimo priëmimo arba praðymà teismui dëlturto apraðo sudarymo. Savo valià ápëdinis taip pat gali iðreikðti kon-kliudentiniais veiksmais – pradëdamas valdyti palikimà. Ðiuo atvejupalikimo atsiradimo pagrindas yra ne paveldëjimo teisës liudijimas, ovienaðalis ápëdinio sandoris – palikimo priëmimas.

Palikimo negalima priimti valià pareiðkiant tylëjimu. Ápëdinislaikomas priëmusiu palikimà, jeigu jis faktiðkai valdo palikimà – atlie-ka aktyvius veiksmus, kuriais siekia ágyti nuosavybës teises á paliki-mà

54

.

Tokie veiksmai gali bûti apsigyvenimas palikëjo gyvenamajamename, paveldimo turto prieþiûra, jo remontas, mokesèiø mokëjimas irt. t. Palikimo negalima priimti dalimis. Ápëdinis laikomas priëmusiuvisà palikimà, nors jis pradëjo valdyti ne visà, o tik dalá turto arba bentvienà daiktà.

Pradëjæs valdyti palikimà ápëdinis, jeigu yra kitø ápëdiniø, ne-turi teisës disponuoti paveldimu turtu, kol sueis trys mënesiai nuopalikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldëjimo teisës liudi-jimà. Iki sueis nurodytas terminas, ápëdinis turi teisæ atlikti tik CK5.59 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus:

1) apmokëti palikëjo gydymo ir slaugymo ligos metu iðlaidas,taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo iðlaidas;

2) iðlaikyti fizinius asmenis, kurie buvo palikëjo iðlaikomi;3) uþtikrinti normalø ámonës (ûkio) funkcionavimà;4) patenkinti reikalavimus, kylanèius ið darbo santykiø;5) apsaugoti ir tvarkyti paveldimà turtà.Jeigu priëmæs palikimà ápëdinis jo atsisako, laikoma, kad jis

palikimà valdë dël kitø ápëdiniø. Tokiu atveju palikimo atsisakæs ápë-dinis privalo perduoti kitiems ápëdiniams ne tik visà turtà, kurá jisbuvo pradëjæs valdyti, bet ir vaisius bei pajamas, gautus ið ðio turto,taip pat lëðas, gautas pardavus turtà (jei jis buvo parduotas). Toksasmuo turi teisæ á bûtinø turto iðlaikymo iðlaidø atlyginimà.

54

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2002 m.rugsëjo 24 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3K–7–829/2002, kat. 15. 1; 27. 5 ir kt.

533


Palikimo priëmimas pagal apraðà

Norintis priimti palikimà ápëdinis gali kreiptis su praðymu á pa-likimo atsiradimo vietos teismà dël paveldimo turto apraðo sudarymo(CK 5.53 str.). Tai yra naujas palikimo priëmimo bûdas, átvirtintas CK,nes 1964 m. CK tokio palikimo priëmimo bûdo nenustatë. Ápëdi-niams naudinga pasirinkti ðá palikimo priëmimo bûdà, jeigu palikëjasturëjo skolø arba ápëdiniams nëra þinoma, ar palikëjas jø turëjo. Taipyra todël, kad priëmæs palikimà pagal apraðà, ápëdinis atsako uþ pali-këjo skolas tik paveldëtu turtu. Jeigu yra keli ápëdiniai ir bent vienasjø priima palikimà pagal apraðà, laikoma, kad visi ápëdiniai priëmëpalikimà pagal apraðà.

Patenkinæs ápëdinio praðymà, teismas paveda antstoliui sudary-ti paveldimo turto apraðà, nustatydamas apraðo sudarymo terminà,kuris negali bûti ilgesnis nei vienas mënuo. Tik iðimtiniais ástatymonustatytais atvejais, kai per vienà mënesá neámanoma sudaryti pavel-dimo turto apraðo, nes paveldimas turtas yra keliose vietose arba yradaug palikëjo kreditoriø, teismas gali nustatyti ir ilgesná terminà, ta-èiau visais atvejais ne ilgesná kaip trys mënesiai.

Turto apraðas sudaromas laikantis CK 5.53–5.54 straipsniuose,CPK 677 straipsnyje ir Sprendimø vykdymo instrukcijoje, patvirtinto-je Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. ásakymu Nr. 1R–352,

55

nustatytø taisykliø.Apraðe nurodomi visi palikëjo daiktai, jø skiriamieji poþymiai

ir vertë arba jai nustatyti reikalingos aplinkybës, taip pat nurodomosvisos þinomos skolinës palikëjo teisës ir pareigos.

Ápëdinis privalo pateikti antstoliui visus duomenis, reikalinguspalikëjo turto apraðui sudaryti. Sudarant palikëjo turto apraðà, daly-vavæs ápëdinis apraðo gale turi paliudyti, kad apraðe nurodytas visasjam þinomas palikëjo turtas, visi palikëjo skoliniai reikalavimai ir sko-linës pareigos. Toks ápëdinio paliudijimas tolygus priesaikai.

Jeigu ápëdinis po apraðo sudarymo suþino apie á apraðà neátrauk-tà turtà, jis per 3 dienas nuo ðiø aplinkybiø suþinojimo dienos turipraneðti apie tai teismui, kad antstolis papildytø apraðà.

Jeigu ápëdinis yra nesàþiningas, t. y. dël savo kaltës nepateikëduomenø apraðui sudaryti arba pateikë ne visus duomenis, nurodë ne

55

Þin., 2005. Nr. 130–4682.


534


visà jam þinomà palikëjo turtà, nuslëpë palikëjo skolininkus, jo ini-ciatyva á palikimo sudëtá buvo áraðyta nesanti skola, taip pat jeigusuþinojæs apie á apraðà neáraðytà turtà neinformuoja apie tai teismo,kad bûtø papildytas apraðas, jis uþ palikëjo skolas atsako visu savoturtu (CK 5.54 str. 1 d.). Ápëdinio kaltë preziumuojama. Kilus ginèui,ápëdinis turi árodyti, kad jo kaltës nëra.

Palikimo apraðas sudaromas ir ápëdinio, ir palikëjo kreditoriø in-teresais. Palikëjo kreditorius taip pat gali kreiptis á teismà dël palikimoapraðo sudarymo. Jis gali dalyvauti sudarant palikimo apraðà arba pa-vesti tai daryti savo atstovui. Palikimo apraðo sudarymas naudingas kre-ditoriui, nes tokiu bûdu nustatoma palikimo sudëtis. Kreditoriui pa-reiðkus reikalavimus, palikimo sudëties nustatyti nebereikia.

Su palikimo apraðu gali susipaþinti kiekvienas asmuo, árodæs,kad jis turi teisëtà interesà susipaþinti su turto aprašu.

Pareiðkimo apie palikimo priëmimà padavimaspalikimo atsiradimo vietos notarui

Norëdamas priimti palikimà, ápëdinis gali paduoti pareiðkimàapie palikimo priëmimà palikimo atsiradimo vietos notarui. Pareiðki-mas turi bûti pateiktas raðtu. Kartu su pareiðkimu ápëdinis turi pateik-ti dokumentus, árodanèius jo teisæ paveldëti (palikëjo mirties liudiji-mà, santuokos liudijimà ir pan.). Notaras turi priimti ápëdinio pareið-kimà apie palikimo priëmimà ir tuo atveju, kai ápëdinis neturi doku-mentø, árodanèiø jo teisæ paveldëti, kitaip ne dël ápëdinio kaltës galibûti praleistas terminas palikimui priimti

56

.

Pareiðkimà priimti paliki-mà gali pateikti kiekvienas ápëdinis atskirai arba visi bei keli ápëdiniaikartu.

Priëmæs palikimà ðiuo bûdu, ápëdinis atsako uþ palikëjo skolasne tik paveldëtu turtu, bet ir visu savo turtu, nes palikimà priimantðiuo bûdu, palikimo sudëtis nenustatoma ir nefiksuojama jokiame ofi-cialiame dokumente. Tai sudaro sàlygas nesàþiningiems ápëdiniamsiððvaistyti palikëjo turtà neatsiskaièius su kreditoriais.

56

Gaivenis V., Valiulis A. Turto paveldëjimas. Klausimai ir atsakymai. Vilnius:Justitia, 2002. P. 61.

535


4.4. Teisës priimti palikimà perëjimas (paveldëjimotransmisija)

Jeigu ápëdinis, paveldintis pagal testamentà arba ástatymà, mirðtapo palikimo atsiradimo, nespëjæs priimti palikimo per nustatytà ter-minà, teisë priimti palikimà pereina jo ápëdiniams. Toks teisiø paliki-mui priimti perëjimas vadinamas paveldëjimo transmisija. Mirusio ápë-dinio teisæ paveldëti jo ápëdiniai gali ágyvendinti per tris mënesiusnuo teisës á palikimà jiems atsiradimo dienos, t. y. nuo palikëjo ápëdi-nio mirties dienos.

Paveldëjimo transmisijos negalima painioti su paveldëjimu at-stovavimo teise. Ðie du paveldëjimo institutai labai skiriasi:

– paveldëjimas atstovavimo teise atsiranda tada, kai palikëjoápëdinis mirðta anksèiau uþ palikëjà (pvz., vaikaitis paveldinuosavybës teise senelio turtà, jeigu jo mama mirë anksèiauuþ jos tëvà (senelá)), o paveldëjimo transmisija galima tada,kai palikëjo ápëdinis mirðta vëliau nei palikëjas, taèiau jisnespëja priimti palikimo per ástatymo nustatytà laikà (pvz.,anûkas paveldi senelio turtà jo mamai mirus po jos tëvo(senelio) mirties, t. y. jau atsiradus palikimui);

– paveldëti atstovavimo teise galima tik paveldint pagal ásta-tymà, o paveldëjimo transmisija galima paveldint ir pagalástatymà, ir pagal testamentà;

– paveldëti atstovavimo teise gali tik palikëjo vaikaièiai ir pro-vaikaièiai, o pagal paveldëjimo transmisijà paveldi visi ne-spëjusio priimti palikimà ápëdinio ápëdiniai pagal ástatymàeilës tvarka arba ápëdiniai pagal testamentà, jei nespëjæspriimti palikimo ápëdinis buvo sudaræs testamentà.

4.5. Palikimo apsauga ir palikimo administravimas

Daþniausiai palikimo apsauga rûpinasi palikëjo ápëdiniai arbatestamento vykdytojas. Jeigu testamento vykdytojas nepaskirtas, o ápë-diniai palikimo apsauga nesirûpina arba negali pasirûpinti, suintere-suoti asmenys kreipiasi á palikimo atsiradimo vietos teismà, kad bûtøimtasi priemoniø palikimui apsaugoti. Teismas imasi tokiø priemo-niø, jeigu ápëdiniai neþinomi arba jø nëra palikimo atsiradimo vieto-je, taip pat tais atvejais, kai:


536


1) ápëdiniai nenori arba negali priimti palikimo;2) nors vienas ápëdiniø yra neveiksnus;3) þinoma, kad palikëjas turi dideliø skolø;4) yra kitø aplinkybiø, lemianèiø palikimo apsaugà.Paveldimam turtui saugoti skiriamas turto saugotojas arba tur-

to administratorius. Paveldimas turtas saugomas, kol já priims visi ápë-diniai arba, jeigu ápëdiniai palikimo nepriima arba atsisako já priimti,– kol pasibaigs terminas, nustatytas palikimui priimti (CK 5.64 str.).

Teismas paskiria palikimo administratoriø, jeigu yra CK 5.55 ir5.65 straipsniuose nurodytos aplinkybës:

– á palikimà áeina turtas, kurá reikia tvarkyti (individuali ámo-në, ûkininko ûkis, vertybiniai popieriai ir kt.) ir to negaliatlikti testamento vykdytojas arba ápëdinis, pavyzdþiui, kaiápëdinis yra neveiksnus, arba nei testamento vykdytojas, neiápëdinis neturi reikiamos kvalifikacijos, kad galëtø bûti in-dividualios ámonës vadovu;

– palikëjo kreditoriai pareiðkia ieðkiná prieð ápëdiniams pri-imant palikimà;

– palikëjo skolos virðija palikimo vertæ.Palikimo administratorius gali bûti paskirtas paveldint ir pagal

ástatymà, ir pagal testamentà, ir esant ápëdiniams, ir tais atvejais, kaijie neþinomi arba nesirûpina palikimu.

Palikimo administratoriumi gali bûti paskirtas fizinis arba juri-dinis asmuo, kuriam teisës aktai leidþia teikti turto administravimopaslaugas. Jis turi tokias paèias teises, kaip testamento vykdytojas.

Palikimo administratorius neskiriamas, o paskirtasis gali bûti at-ðauktas, jeigu palikimo administravimo iðlaidos virðija palikimo vertæ(CK 5.55 str. 3 d.).

4.6. Palikimo pasidalijimas

Jeigu yra keli ápëdiniai, jie paveldi palikëjo turtà bendrosiosdalinës nuosavybës teise, jei testamente nenustatyta kitaip (CK 5.68str.). Tuo atveju, kai testatorius testamentu yra paskyræs konkretø tur-tà konkreèiam ápëdiniui arba nurodæs, kaip turtas turi bûti padalytas,turi bûti vykdoma testatoriaus valia, ir ástatymo nustatytos palikimopasidalijimo taisyklës netaikomos.

Ápëdiniams priklausanèios palikimo dalys nustatomos pagal tes-

537


tamentà, o jei testamente jos nenurodytos, laikoma, kad visø ápëdi-niø dalys lygios.

Kaip ir kiti bendraturèiai, paveldëjæ turtà bendrosios dalinësnuosavybës teise ápëdiniai, ðá turtà valdo, naudoja, juo disponuojabendru sutarimu. Kiekvienas ápëdinis gali reikalauti, kad jam priklau-santi turto dalis bûtø atidalyta ið bendro turto (CK 4.80 str.). Niekonegalima priversti atsisakyti teisës á jam priklausanèios dalies iðskyri-mà. Palikimas pasidalijamas bendru ápëdiniø sutarimu (CK 5.69 str.).

CK nustato ir ápëdiniø teisës pasidalyti palikimà ribojimus. Pa-gal CK 5.69 straipsná palikimo negalima dalyti:

1) iki ápëdinio pagal ástatymà arba pagal testamentà gimimo;2) jeigu testatorius testamentu nustatë terminà, per kurá ápëdi-

niai paveldëtà turtà valdo bendrai. Ðis terminas negali bûti ilgesnisnei penkeri metai nuo palikimo atsiradimo dienos, iðskyrus tuos atve-jus, kai ápëdiniai yra nepilnameèiai. Tokiu atveju palikëjas gali uþ-drausti dalyti palikimà tol, kol ápëdiniui sueis aðtuoniolika metø.

Ápëdiniai gali susitarti dël paveldëto turto dalijimo bûdo:1) padalyti turtà natûra bendru sutarimu;2) visà palikimà arba atskirus daiktus parduoti aukcione ir gautà

sumà pasidalyti;3) surengti varþytynes dël atskirø daiktø ir daiktà perduoti tam,

kuris ið ápëdiniø pasiûlys uþ já didþiausià kainà;4) pavieniø daiktø perdavimo ápëdiniui klausimà iðspræsti bur-

tais (CK 5.70 str.).Natûra gali bûti padalyti tik dalûs daiktai, t. y. tokie daiktai,

kuriø, fiziðkai juos padalijus, nepasikeièia tikslinë paskirtis ir kiekvie-na dalis gali bûti savarankiðkas daiktas. Negali bûti padalyti natûra irtie pagal prigimtá dalûs daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripaþásta ástaty-mas (CK 4.6 str.).

Nedalûs daiktai perduodami vienam ið ápëdiniø, kuris privalokitiems ápëdiniams kompensuoti tokio daikto vertæ. Kompensuoti ga-lima iðmokant pinigus arba perduodant kitus daiktus.

Jeigu ápëdiniai nesusitaria dël palikimo padalijimo, ginèà spren-dþia teismas. Jeigu palikimà sudaro nedalûs daiktai, paskiriant vie-nam ið ápëdiniø konkretø daiktà atsiþvelgiama á tai, kuris ápëdinis daiktàvaldo, á to daikto pobûdá, ápëdinio, kuriam daiktas perduodamas, po-reikius.

Ápëdiniai paveldëtà turtà gali pasidalyti bendru sutarimu ir iki


538


jø teisiø á daiktus áregistravimo vieðame registre. Tai yra ápëdiniø tei-së, bet ne pareiga. Paveldëtà turtà ápëdiniai gali pasidalyti ir po to,kai jø teisës á paveldëtà turtà bus áregistruotos vieðajame registre. Re-gistruojant teises á nepadalytà palikimà, vieðajame registre ápëdiniainurodomi kaip turto bendraturèiai, taip pat nurodomos jø dalys ben-drojoje nuosavybëje.

Šeimos ir paveldimo turto dokumentai ne pasidalijami, o per-duodami saugoti vienam ið ápëdiniø, jeigu ápëdiniai nesusitarë kitaip.Jeigu nesusitariama, kuriam ápëdiniui turi bûti perduoti dokumentai,jie perduodami tam ápëdiniui, kuris gavo didþiausià palikimo dalá, ojei dalys vienodos – vyriausiajam ápëdiniui.

Nekilnojamojo daikto dokumentai, taip pat kito vieðame re-gistre registruojamo daikto dokumentai perduodami visais atvejais tamápëdiniui, kuriam paskirtas registruojamas daiktas. Jeigu toká daiktàpaveldi keli ápëdiniai bendrosios nuosavybës teise, tai jø bendru suta-rimu dokumentai saugomi pas vienà ið jø (CK 5.74 str.).

Palikimo priëmimo tvarka Lietuvoje kiek skiriasi nuo kitø vals-tybiø civiliniuose kodeksuose átvirtintos palikimo priëmimo tvarkos.Vokietijos civiliniame kodekse nereikalaujama aktyviø ápëdinio veiks-mø. Ápëdinis laikomas priëmusiu palikimà, jei jis jo neatsisakë

57

.

Kve-beko CK 637 straipsnyje nustatyta, kad palikimo priëmimas laikomasnumanomu, kai ápëdinis atlieka veiksmus, kurie rodo jo valià priimtipalikimà. 641 ir kituose straipsniuose nurodoma, kokie faktai rodo,kad palikimas yra priimtas arba jo atsisakyta (pvz., paveldëjimo teisiøperleidimas rodo, kad asmuo priëmë palikimà). Toks teisinis regla-mentavimas leidþia lengviau spræsti ginèus dël palikimo priëmimo fak-to. Daþniausiai pripaþástama, kad asmuo palikimà priëmë, jei jis joneatsisakë paduodamas pareiðkimà notarui

58

.

Islamo teisëje palikimoneatsisakymas taip pat laikomas palikimo priëmimu

59

.

Prancûzijos Civilinis kodeksas nustato, kad palikimas yra priim-tas faktiðkai (angl. by condact), jei asmuo atlieka tokius veiksmus, ku-riuos gali atlikti tik ápëdinis, ir tai rodo jo valià priimti palikimà. Tur-

57

Roberts G. An Introduction to German Law. Baden-Baden: Nomos, Verl.-Ges.,

1998. S. 292–293.58

Justice Quebec. Succesions. http://www. justice. gouv. qc. ca/english/publica-tions/generale/success–a. htm; þiûrëta: 2003 m. lapkrièio 3 d.

59

The Islamic Law of Wills. http://www. islam101. com/sociology/wills. htm; þiûrë-

ta: 2003 m. lapkrièio 3 d.

539


to saugojimas, prieþiûra ir administravimas nëra laikomi veiksmais,kuriais priimamas palikimas, jeigu tokiais veiksmais nëra prisiimamosápëdinio teisës (778, 779 str.).

4.7. Paveldëjimo teisës liudijimas

Ápëdinio nuosavybës teisë á palikimà atsiranda nuo palikimopriëmimo dienos. Jeigu ápëdinis paveldi vieðame registre registruoti-nà turtà, jis savo nuosavybës teisæ á palikimà treèiøjø asmenø atþvilgiugali panaudoti tik jà áregistravæs vieðajame registre (CK 1.75 str.). Tam,kad ápëdinis galëtø áregistruoti savo nuosavybës teisæ á palikimà, jisturi pateikti vieðojo registro tvarkytojui jo nuosavybës teisæ patvirti-nantá dokumentà. Toks dokumentas yra paveldëjimo teisës liudijimas.Dël paveldëjimo teisës liudijimo iðdavimo ápëdinis turi kreiptis á pali-kimo atsiradimo vietos notarà, nepriklausomai nuo to, kokiu bûdu jispriëmë palikimà.

Paveldëjimo teisës liudijimas – notaro išduotas oficialus doku-mentas, patvirtinantis ápëdinio teises á palikimà.

Paveldëjimo teisës liudijimas iðduodamas ápëdiniams ir pagalástatymà, ir pagal testamentà, priëmusiems palikimà. Praðymas dël pa-veldëjimo teisës liudijimo iðdavimo turi bûti pateiktas raðtu. Já galipateikti ápëdinis asmeniðkai arba per atstovà.

Paveldëjimo teisës liudijimas gali bûti iðduotas visiems ápëdi-niams kartu arba kiekvienam atskirai jiems papraðius. Taip pat pavel-dëjimo teisës liudijimas gali bûti iðduotas visam palikimui arba atski-rai jo daliai.

Iðduodamas paveldëjimo teisës liudijimà, notaras:– patikrina palikëjo mirties faktà, palikimo atsiradimo laikà

ir vietà;– patikrina palikimo sudëtá ir buvimo vietà, taip pat patikri-

na, ar paveldimas turtas priklausë palikëjui nuosavybës tei-se, kiek yra turto bendraturèiø, kokie yra nuosavybës teisiøsuvarþymai ir kitas aplinkybes, remdamasis vieðøjø registrøir kitais oficialiais dokumentais ir duomenimis;

– patikrina asmenø, padavusiø praðymà iðduoti paveldëjimoteisës liudijimà, giminystës ar kitokiø ryðiø su palikëju, ku-riø pagrindu asmuo ágyja teisæ paveldëti, buvimà;

– patikrina, ar yra testamentas, ar jis nepanaikintas;


540


– nustato, ar yra asmenø, turinèiø teisæ á privalomàjà paliki-mo dalá;

– ásitikina, kad sumokëtas paveldimo turto mokestis, iðskyrusatvejus, kai savivaldybës taryba yra atidëjusi mokesèio mo-këjimo terminus.

Norint patikrinti nurodytas aplinkybes, notaras reikalauja, kadápëdiniai pateiktø árodymus

60

.

Paveldëjimo teisës liudijimas ápëdiniams iðduodamas pasibai-gus palikimo priëmimo terminui – praëjus trims mënesiams nuo pali-kimo atsiradimo dienos. Fiziniams asmenims paveldëjimo teisës liudi-jimas gali bûti iðduotas ir anksèiau, jeigu notaras turi duomenø, kadbe asmenø, praðanèiø iðduoti paveldëjimo teisës liudijimà, daugiauápëdiniø nëra (CK 5.67 str.).

Jeigu kilo ginèas dël palikimo, notaras iðduoda paveldëjimo tei-sës liudijimà esant ásiteisëjusiam teismo sprendimui. Jeigu ginèo dëlturto, esanèio palikimo dalyku, nëra, bet palikimà sudarantis turtasyra areðtuotas, notaras gali iðduoti paveldëjimo teisës á toká palikimàliudijimà, paþymëdamas apie turto areðto buvimo faktà paveldëjimoteisës liudijime

61

.

Turto savininko pasikeitimas ðiuo atveju nëra pagrin-das panaikinti areðtà.

Paaiðkëjus, kad palikëjui priklausë daugiau turto, nei áraðytaiðduotame paveldëjimo teisës liudijime, ápëdiniams gali bûti iðduotaspapildomas paveldëjimo teisës liudijimas, nesvarbu, kiek laiko praëjonuo pirmojo paveldëjimo teisës liudijimo iðdavimo

62

.

Pagal CK 5.66 straipsnio 1 dalá ápëdiniai gali praðyti palikimoatsiradimo vietos notarà iðduoti paveldëjimo teisës liudijimà. Taigipraðyti iðduoti paveldëjimo teisës liudijimà yra ápëdinio teisë, o nepareiga. Ápëdinis, priëmæs palikimà, tampa paveldëto turto savininkunepriklausomai nuo to, ar jis turi paveldëjimo teisës liudijimà. Jeigupalikimà sudaro registruojami vieðame registre daiktai, ápëdinis nega-lës jø áregistruoti vieðame registre neturëdamas jo nuosavybës teisespatvirtinanèio oficialaus dokumento (paveldëjimo teisës liudijimo, teis-mo sprendimo).

60

Nekroðius V. Notariato teisë. Kaunas: Dangerta, 1997. P. 87–91.61

Gaivenis V., Valiulis A. Turto paveldëjimas. Klausimai ir atsakymai. Vilnius:Justitia, 2002. P. 73–75.

62

Ten pat.

541


Valstybës paveldëto turto perëmimà, perimto turto apskaità,ákainojimà, saugojimà, realizavimà bei gràþinimà organizuoja ir vykdoapskaitos valstybinë mokesèiø inspekcija, kurios aptarnaujamojeteritorijoje atsirado palikimas. Kai turtas valstybës nuosavybën perei-na paveldëjimo teise, kompetentingos valstybës (savivaldybës)institucijos atstovas privalo informuoti mokesèiø inspekcijà pagal turtobuvimo vietà apie numatomà palikimo perëjimà valstybei. Ðiais atvejaispalikimas priimamas pagal apraðà. Praðymà apylinkës teismui dëlvalstybës paveldimo turto apraðo sudarymo ir palikimo apsaugospaduoda mokesèiø inspekcija. Ðios inspekcijos pareigûnas privalodalyvauti sudarant apraðà. Mokesèiø inspekcijos pareigûnas privalokreiptis á palikimo atsiradimo vietos notarà dël paveldëjimo teisësliudijimo valstybei iðdavimo

63

.

Paveldëjimo teisës liudijimas taip pat iðduodamas testamentinësiðskirtinës gavëjui per tris mënesius nuo tos dienos, kai asmuo suþino-jo arba turëjo suþinoti, kad jis turi teisæ á testamentinæ iðskirtinæ. Tes-tamentinës iðskirtinës paveldëjimo teisës liudijimas iðduodamas pagaltestamentà. Ðis paveldëjimo teisës liudijimas yra pagrindas registruotitestamentinæ iðskirtinæ Nekilnojamojo turto registre

64

.

Paveldëjimo teisës liudijimas yra oficialus dokumentas, todëlpalikëjo kreditoriaus prievolës ávykdymas ápëdiniui, remiantis pavel-dëjimo teisës liudijimu, laikomas tinkamu prievolës ávykdymu, t. y.laikoma, kad prievolë ávykdyta asmeniui, turinèiam teisæ priimti josávykdymà.

Paveldëjimo teisës liudijimas gali bûti pripaþintas negaliojan-èiu tik teismo tvarka, nes jo iðdavimas sukelia teisinius padarinius.Notaras negali atðaukti iðduoto paveldëjimo teisës liudijimo net irtuo atveju, jei visi ápëdiniai su tuo sutinka.

Jeigu yra paskirtas testamento vykdytojas, jo papraðytas, nota-ras turëtø iðduoti jam liudijimà apie jo paskyrimà testamento vykdy-toju. Jeigu testamento vykdytojui pavesta tvarkyti tik dalá turto, apietai turëtø bûti paþymima jam iðduodamame liudijime.

63

Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2004 m. geguþës 26 d. nutarimas Nr. 634 „Dëlbeðeimininkio, konfiskuoto, valstybës paveldëto, á valstybës pajamas perduoto turto, daiktiniøárodymø ir radiniø perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, gràþinimo ir pripaþinimoatliekomis patvirtinimo“ // Þin., 2004. Nr. 86–3119.

64

Gaivenis V., Valiulis A. Turto paveldëjimas. Klausimai ir atsakymai. Vilnius:Justitia, 2002. P. 78–79.


542


5 poskyris.ATSKIRØ TURTO RÛÐIØ PAVELDËJIMO YPATUMAI

Palikimà gali sudaryti ávairiø rûðiø turtas: kilnojamieji ir nekil-nojamieji daiktai, individuali ámonë, ûkininko ûkis, turtinës teisës irpan. Atsiþvelgiant á paveldimo turto ypatumus (turtas reikalingas nuo-latinës prieþiûros, valdymo, administravimo, kurá gali vykdyti tik ati-tinkamà kvalifikacijà turintis asmuo, ir pan.), ástatymas nustato atski-rø turto rûðiø paveldëjimo ypatumus. Keletà jø aptarsime.

Ûkininko ûkio paveldëjimas. Pagal Ûkininko ûkio ástatymo65

2straipsnio 3 dalá ûkininko ûkis – ûkininko turtiniø ir asmeniniø netur-tiniø teisiø bei prievoliø visuma. Ûkininkø ûkiai registruojami ûkinin-kø ûkiø registre. Ûkininkas yra fizinis asmuo, kuris vienas arba su part-neriais verèiasi þemës ûkio veikla ir miðkininkyste, o jo ûkis yra áregist-ruotas Ûkininkø ûkiø registre. Taigi ûkininko ûkis paveldimas po ûki-ninko mirties.

Jeigu ûkininkas su partneriais verèiasi þemës ûkio veikla arbamiðkininkyste, sudaroma jungtinës veiklos (partnerystës) sutartis CKðeðtosios knygos LI skyriaus nustatyta tvarka. Pagal nurodytà sutartápartneriø áneðtas turtas, buvæs jø nuosavybe, taip pat jungtinës veik-los metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visø partneriø ben-droji dalinë nuosavybë, jeigu ko kita nenustato ástatymas arba jungti-nës veiklos sutartis. Tuo atveju, kai ûkininkas kartu su kitais asmeni-mis buvo sudaræs jungtinës veikos sutartá, po ûkininko mirties pavel-dima ûkininkui priklausiusi turto dalis bendrojoje nuosavybëje.

Jeigu jungtinës veiklos sutartyje nenustatyta, kad vienam ið part-neriø mirus jungtinës veiklos sutartis iðsaugoma arba dël to nesusita-ria likæ partneriai, jungtinës veiklos sutartis pasibaigia (CK 6.978 str.1 d. 3 punktas). Turtas, esantis bendràja partneriø nuosavybe, padali-jamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles, o mirusiojoápëdiniai paveldi jo turto dalá bendra tvarka.

65

Þin., 1999. Nr. 43–1358; 2002. Nr. 123–5537.

543


Jeigu po vieno ið partneriø mirties jungtinës veiklos sutartis ne-pasibaigia, jo turto dalis paveldima atsiþvelgiant á CK 5.71 straipsnionuostatas. Ðiuo atveju palikimas turi bûti padalytas taip, kad ûkinin-kas galëtø tæsti veiklà ir padalijus palikimà. Po palikëjo mirties toliauverstis þemës ûkio veikla arba miðkininkyste gali vienas arba keli pali-këjo ápëdiniai. Jeigu jie nesusitaria ir jeigu ûkininko ûkio padalijimasgali suardyti ûká, pirmenybës teisæ gauti ûká ir jam priklausantá inven-toriø turi tas ápëdinis, kuris daugiausia dirbo paveldimame ûkyje iryra pasiryþæs bei pasiruoðæs pats ûkininkauti. Ûkininko ûká paveldëjæsnatûra ápëdinis turi iðmokëti kitiems ápëdiniams kompensacijas, ati-tinkanèias jø palikimo dalá. Kilus ginèui, jeigu ûkininko ûká paveldë-jæs ápëdinis yra nepajëgus ið karto iðmokëti kompensacijas kitiems ápë-diniams, teismas gali iðdëstyti kompensacijos iðmokëjimà iki 10 metø,priimdamas sprendimà nustatyti priverstinæ hipotekà visiems tokio ápë-dinio nekilnojamiesiems daiktams.

Jeigu kuris nors ápëdinis arba testamento vykdytojas (jei jis pa-skirtas) negali tvarkyti ûkininko ûkio arba jeigu kreditoriai pareiðkiaieðkiná prieð priimant ápëdiniams palikimà, teismas skiria palikimo ad-ministratoriø, kuris tvarko ûkininko ûká tol, kol paveldëjæs ûká ápëdi-nis (ápëdiniai) priims palikimà (CK 5.65 str.).

Individualios ámonës paveldëjimas. Pagal Individualiø ámoniøástatymà

66

individuali ámonë – tai neribotos civilinës atsakomybës pri-vatusis juridinis asmuo, ásteigtas vieno fizinio asmens. Individualiosámonës steigëjas, kuris po ámonës ásteigimo vadinamas ámonës savi-ninku, perduoda jam priklausantá nuosavybës teise turtà ámonës nuo-savybën. Taigi individualiai ámonei steigëjo perduotas turtas, taip patturtas, ágytas ámonës vardu, priklauso nuosavybës teise, o pati ámonë,kaip nekilnojamasis turtas, priklauso nuosavybës teise jos steigëjui (sa-vininkui). Jeigu individualiai ámonei perduodamas individualios ámo-nës savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinës nuosavybës tei-se priklausantis turtas, ðá turtà individuali ámonë valdo patikëjimoteise, jei sutuoktiniai nesusitarë kitaip.

Mirus individualios ámonës savininkui, atsiranda paveldëjimas ájam nuosavybës teise priklausiusià individualià ámonæ, kaip nekilno-jamàjá daiktà (CK 1.110 str. 1 d.). Jà gali paveldëti vienas arba kelipalikëjo ápëdiniai. Tuo atveju, kai individualià ámonæ paveldi keli as-

66

Þin., 2003. Nr. 112–4991.


544


menys, paveldima individuali ámonë turi bûti reorganizuota arba per-tvarkyta á kitos teisinës formos juridiná asmená, arba likviduota, nesindividualios ámonës savininkas gali bûti tik vienas asmuo. Ápëdiniamssusitarus, visà individualià ámonæ natûra gali paveldëti vienas ápëdi-nis, kuris kitiems ápëdiniams iðmoka kompensacijas. Pirmenybës teisegauti natûra individualià ámonæ turi tas ápëdinis, kuris pats nori ir galitvarkyti paveldëtà ámonæ. Ðiuo atveju taip pat atsiþvelgiama á gau-nanèiojo ámonæ natûra galimybæ atsiskaityti su kitais ápëdiniais (CK5.72 str.).

Individuali ámonë turi bûti pertvarkyta, reorganizuota arbalikviduota ir tuo atveju, kai jà paveldi vienas asmuo, jeigu jis pagalástatymà negali bûti individualios ámonës savininkas.

Kaip ir ûkininko ûkio paveldëjimu atveju, teismas suinteresuo-tø asmenø praðymu gali skirti palikimo administratoriø, kol ápëdinispriims palikimà. Individualios ámonës palikimo administratorius turiindividualios ámonës savininko bei vadovo teises ir pareigas. Taigi jisgali priimti sprendimus dël individualios ámonës reorganizavimo, lik-vidavimo, pertvarkymo, pardavimo. Tokius sprendimus jis gali priimtitik esant ápëdiniø sutikimui ir teismo leidimui.

Þemës paveldëjimas. Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniaiasmenys þemæ paveldi tokia paèia tvarka, kaip ir kità turtà. Ástatymainustato þemës paveldëjimo ypatumus, kai ápëdiniai yra uþsienio sub-jektai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje nu-statyta, kad þemæ, vidaus vandenis ir miðkus ásigyti nuosavybën Lietu-vos Respublikoje uþsienio subjektai gali pagal konstituciná ástatymà.Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies ágy-vendinimo konstituciná ástatymà

67

, skiriamos dvi uþsienio subjektø gru-pës. Uþsienio subjektai, kurie gali ágyti þemæ Lietuvoje nuosavybësteise, ir uþsienio subjektai, kurie tokios teisës neturi. Þemæ nuosavy-bës teise gali ágyti tik tie uþsienio subjektai, kurie atitinka Lietuvos pa-sirinktos europinës ir transatlantinës integracijos kriterijus, t. y. uþsie-nio juridiniai asmenys, taip pat kitos uþsienio organizacijos, ásteigti:

1) valstybëse Europos Sàjungos narëse arba valstybëse, suda-riusiose Europos sutartá (Asociacijos sutartá) su Europos ben-drijomis bei jø ðalimis narëmis;

2) valstybëse Ekonominio bendradarbiavimo ir plëtros orga-

67

Þin., 1996. Nr. 64–1503; 2003. Nr. 34–1418.

545


nizacijos, Ðiaurës Atlanto sutarties organizacijos narëse beivalstybëse Europos ekonominës erdvës susitarimo dalyvëse.

Lietuvos pasirinktos europinës ir transatlantinës integracijos kri-terijus taip pat atitinka nurodytø valstybiø pilieèiai ir ðiø uþsienio vals-tybiø nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolati-niai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybës.

Kiti uþsienio subjektai negali turëti þemës Lietuvos Respubli-koje nuosavybës teise, todël negali jos ágyti ir paveldëjimo bûdu.

Be to, þemës ûkio paskirties ir miðkø ûkio paskirties þemës ne-gali turëti nuosavybës teise ir nurodytus kriterijus atitinkantys uþsie-nio subjektai iki Lietuvos Respublikos stojimo á Europos Sàjungà su-tartyje apibrëþto 7 metø pereinamojo laikotarpio pabaigos, iðskyrustuos uþsienieèius, kurie ne maþiau kaip 3 metus Lietuvoje nuolat gy-veno ir vertësi þemës ûkio veikla, ir uþsienio juridinius asmenis beikitas uþsienio organizacijas, ásteigusius Lietuvoje atstovybes arba fi-lialus.

Asmenys, negalintys turëti þemës nuosavybës teise Lietuvos Res-publikoje, paveldi þemæ CK 5.75 straipsnyje nustatyta tvarka – jie turiteisæ á pinigø sumà, gautà pardavus paveldëtà þemæ. Ápëdinis, gavæspaveldëjimo teisës liudijimà, kreipiasi á apskrities virðininkà praðyda-mas parduoti paveldëtà þemës sklypà jo nurodytam pirkëjui arba auk-cione. Þemës sklypas parduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybës1996 m. balandþio 18 d. nutarimo Nr. 475 „Dël þemës sklypø, kuriuospaveldëjo ápëdiniai, pagal Lietuvos Respublikos ástatymus negalintysturëti nuosavybës teisiø á þemæ, pardavimo taisykliø patvirtinimo“

nu-statyta tvarka

68

. Atskaièius pardavimo arba aukciono organizavimo ið-laidas, gauta suma pervedama á mirusio þemës savininko ápëdiniosuraðytà sàskaità“.

Teisiø ir pareigø pagal franðizës sutartá paveldëjimas. Franðizëssutartimi viena ðalis (teisiø turëtojas) ásipareigoja perduoti uþ atlygi-nimà kitai ðaliai (naudotojui) tam tikram terminui arba neterminuo-tai teisæ naudotis verslo tikslais iðimtiniø teisiø, priklausanèiø teisiøturëtojui, visuma (teise á firmos vardà, teise á prekiø ir paslaugø þen-klà, teise á saugomà komercinæ (gamybinæ) informacijà ir kt.), o kitaðalis ásipareigoja uþ tai mokëti sutartyje nustatytà atlyginimà (CK 6.766

68

Þin., 1996. Nr. 36–914; 2005. Nr. 113–4122.


546


str. 1 d.). Ið franðizës sutarties atsiranda turtinës teisës ir prievolës,kurios gali bûti paveldimos. Jø paveldëjimas ribojamas ástatymu – tei-sës ir pareigos pagal franðizës sutartá pereina tik tiems mirusiojo ápë-diniams, kurie uþsiima verslu. Taip yra todël, kad franðizës sutartiesðalis (teisiø turëtojas ir naudotojas) gali bûti tik verslininkas (CK 6.766str.). Jeigu ápëdinis nëra verslininkas ir per 6 mënesius po palikimoatsiradimo nepradeda verslo, franðizës sutartis baigiasi. Tokie patyspadariniai atsiranda ir tuo atveju, kai ápëdinis verslininkas netæsiapalikëjo verslo. Jeigu á palikimo sudëtá áeina teisës ir pareigos pagalfranðizës sutartá, teismas turi paskirti turto administratoriø, kuris vyk-dys mirusiojo teises ir pareigas pagal franðizës sutartá, iki ápëdinis pri-ims palikimà ir pradës tæsti verslà (CK 6.777 str.).

Pramoninës nuosavybës paveldëjimas. Teisës á pramoninæ nuo-savybæ paveldimos ástatymø numatytais atvejais (CK 5.1 str. 2 d.). Pa-likëjo ápëdiniai paveldi:

– palikëjo teisæ gauti iðradimo patentà;– palikëjo teisæ gauti pramoninio dizaino liudijimà;– pramoninës nuosavybës apsaugos dokumentø suteikiamas

teises;– teises ir pareigas pagal palikëjo sudarytas licencines sutar-

tis;– teises á gamybines ir komercines paslaptis (know – how);– teises ir pareigas pagal gamybiniø ir komerciniø paslapèiø

perdavimo sutartis, jeigu ðios paslaptys nëra neatskiriamosnuo palikëjo asmenybës.

Jeigu ápëdinis paveldi ámonæ, jam kartu su ámone pereina teisëá ámonës pavadinimà ir prekiø þenklus (CK 5.76 str.).

Pagal Paryþiaus konvencijos „Dël pramoninës nuosavybës sau-gojimo“

69

1 straipsná pramoninës nuosavybës apsaugos objektais lai-komi iðradimø patentai, naudingieji modeliai, pramoninis dizainas,prekiø þenklai, paslaugø þenklai, firmø vardai ir kilmës nuorodos arbakilmës vietos pavadinimai, taip pat apsauga nuo nesàþiningos konku-rencijos. Konvencijoje pramoninë nuosavybë suprantama paèia pla-èiausia prasme ir apima ne tik pramonæ ir prekybà tiesiogine prasme,bet ir þemës ûkio gamybos sritis, kalnakasybos pramonæ ir visus pro-

69

Þin., 1996. Nr. 75–1796.

547


duktus – ir gaminamus, ir gamtinës kilmës, pavyzdþiui: vynà, grûdus,tabako lapus, valgius, gyvulius, iðkasenas, mineralinius vandenis, alø,gëles, miltus.

Patentas yra iðradimø apsaugos forma. Patentø iðdavimo tvarkàir iðradimø teisinæ apsaugà Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Res-publikos patentø ástatymas

70

.

Asmuo, norintis gauti iðradimo patentàLietuvoje, turi paduoti patentinæ paraiðkà Lietuvos Respublikos valsty-biniam patentø biurui. Iðduotas patentas registruojamas Lietuvos Res-publikos patentø registre. Palikëjo ápëdinis paveldi ir patentà, ir teisæá patentinæ paraiðkà. Ðiø teisiø nepaveldi valstybë

(Lietuvos Respubli-kos patentø ástatymo 26 str.).

Pramoninio dizaino teisinæ apsaugà reglamentuoja LietuvosRespublikos dizaino ástatymas

71

.

Dizainas – viso gaminio arba jo da-lies vaizdas, sudarytas ið gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifiniøsavybiø – linijø, kontûrø, spalvø, formos, tekstûros ir (arba) medþia-gos. Dizaineris, sukûræs dizainà, turi asmenines neturtines teises irteisæ registruoti dizainà savo vardu. Ir teisë á dizainà, ir teisë regist-ruoti dizainà gali bûti paveldëta arba perduota tretiesiems asmenims– teisiø perëmëjams (Lietuvos Respublikos dizaino ástatymo 12 str.).

Prekiø þenklø teisinæ apsaugà reglamentuoja Lietuvos Respub-likos prekiø þenklø ástatymas

72

.

Prekiø þenklas (toliau – þenklas) – betkoks þymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba pa-slaugas nuo kito asmens prekiø arba paslaugø ir kurá galima pavaiz-duoti grafiðkai. Prekiø þenklai Lietuvoje taip pat registruojami Vals-tybiniame patentø biure. Áregistruoto þenklo savininkui iðduodamasprekiø registracijos liudijimas. Teisë á pareikðtà registruoti arba áre-gistruotà þenklà gali bûti perduota pagal sutartá visa arba ið dalies,kartu su kitomis teisëmis, susijusiomis su ámonës veikla, arba atskirai(Lietuvos Respublikos prekiø þenklø ástatymo 43 str.). Ámonës pavel-dëjimo atveju teisë á þenklà pereina kartu su ámone.

Puslaidininkiø gaminiø topografijø teisinæ apsaugà reglamen-tuoja Lietuvos Respublikos puslaidininkiø gaminiø topografijø teisi-nës apsaugos ástatymas

73

.

Fizinis asmuo, sukûræs topografijà, yra ðiostopografijos autorius. Autoriui priklauso autorystës teisë, teisë á au-

70

Þin., 1994. Nr. 8–120.71

Þin., 2002. Nr. 112–4980.72

Þin., 2000. Nr. 92–2844.73

Þin., 1998. Nr. 59–1655.


548


toriaus vardà ir teisë á topografijos nelieèiamybæ. Iðimtinës teisës dis-ponuoti topografija autoriui suteikiamos áregistravus topografijà Vals-tybiniame patentø biure. Iðimtinës teisës á topografijà paveldimos (Lie-tuvos Respublikos puslaidininkiø gaminiø topografijø teisinës apsau-gos ástatymo 16 str.).

Autoriø teisiø paveldëjimas. Autoriø teisës paveldimos ástaty-mø nustatytais atvejais (CK 5.1 str. 2 d.). Autoriø teises ir gretutinesteises, jø apsaugà Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos au-toriø teisiø ir gretutiniø teisiø ástatymas

74

.

Autoriø asmeninës neturtinës teisës neperduodamos kitiems as-menims, taigi ir nepaveldimos, taèiau jos nesibaigia autoriui mirus.Autorius turi teisæ ta paèia tvarka, kaip skiriamas testamento vykdyto-jas, nurodyti asmená, kuriam jis paveda saugoti asmenines neturtinesteises. Jeigu autorius nëra davæs tokiø nurodymø, autoriø asmeninesneturtines teises saugo jo ápëdiniai. Kai ápëdiniø nëra, taip pat kaipasibaigia Autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø ástatymo nustatyti auto-riø turtiniø teisiø galiojimo terminai, autoriø asmeniniø neturtiniøteisiø apsaugà Vyriausybës nustatyta tvarka ágyvendina Vyriausybëságaliota institucija (Autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø ástatymo 49 str.).

Autoriø turtinës teisës (teisë iðleisti kûriná, platinti kûrinio ori-ginalà, teisë á autoriná atlyginimà ir kt.) paveldimos pagal ástatymà irpagal testamentà (Autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø ástatymo 38 str.).Kai paveldima pagal ástatymà, autoriø turtinës teisës pereina jo ápë-diniams kartu su visu paveldimu turtu. Testamentu autoriaus teisësgali pereiti ir kaip paveldimo turto sudëtinë dalis, ir atskirai nuo visopalikëjo turto. Autoriaus teises paveldëjimo pagrindu ágijæs asmuojomis gali naudotis 70 metø po autoriaus mirties

75

.

Atlikëjø turtinës teisës, tokios kaip teisë leisti arba uþdraustitransliuoti, retransliuoti ir kitaip vieðai skelbti neáraðytà (neuþfiksuo-tà) atlikimà, áraðyti neáraðytà (neuþfiksuotà) atlikimà, atgaminti atli-kimo áraðà, padaryti atlikimo áraðà vieðai prieinamà, taip pat gali bûtiperduodamos paveldëjimo tvarka (Autoriø teisiø ir gretutiniø teisiøástatymo 60 str.).

Paveldëjimo tvarka taip pat perduodamos duomenø baziø ga-mintojø teisës uþdrausti bet kokiu bûdu arba forma visam laikui arbalaikinai perkelti visà duomenø bazës turiná arba esminæ jo dalá á kità

74

Þin., 1999. Nr. 50–1598; 2003. Nr. 28–1125.75

Ûsonienë J. Autoriø teisiø paveldëjimas // Jurisprudencija. 2003. T. 46(38). P. 83.

549


laikmenà, bet kokiu bûdu padaryti vieðai prieinamà visà duomenø ba-zës turiná arba esminæ jo dalá platinant duomenø bazës kopijas, jasnuomojant, perduodant visà duomenø bazës turiná arba esminæ jodalá kompiuteriø tinklais (internetu) arba kitais perdavimo bûdais (Au-toriø teisiø ir gretutiniø teisiø ástatymo 61 str.).

Pensininkui priklausanèiø sumø paveldëjimas. Ámokos, sumo-këtos á Valstybinio socialinio draudimo fondà, nëra paveldimos. Pen-sininkui paskirtos valstybinio socialinio draudimo pensijos paveldëji-mà reglamentuoja Valstybiniø socialinio draudimo pensijø ástatymo

76

41straipsnis. Jame nustatyta, kad pensininkui mirus, to mënesio pensijaiðmokama já palaidojusiems asmenims, jeigu ji dar nebuvo iðmokëta.Be to, papildomai ðiems asmenims iðmokama palikëjui paskirtos pen-sijos dviejø mënesiø dydþio suma.

Kitaip yra, kai palikëjas buvo sudaræs pensijø kaupimo sutartáarba tokia sutartis buvo sudaryta treèiojo asmens palikëjo naudai pa-gal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriðko pensijø kaupimo ásta-tymà. Pagal ðià sutartá sukaupta pensijø turto dalis yra palikëjo, kaippensijø fondo dalyvio, nuosavybë, todël ji gali bûti paveldima ir pagalástatymà, ir pagal testamentà. Kai mirusiam pensijø fondo dalyviuipriklausiusià pensijø turto dalá paveldi to paties pensijø fondo daly-vis, pensijø sàskaitoje áraðytai paveldimai turto daliai tenkantys ap-skaitos vienetai á pinigus nekonvertuojami, jeigu pensijø fondo daly-vis raðtiðkai nereikalauja ko kita

77

.

Draudimo iðmokø paveldëjimas. Draudimo veiklà, taip pat drau-dëjø teises ir pareigas, draudimo iðmokø mokëjimà reglamentuoja Lie-tuvos Respublikos draudimo ástatymas

78

.

Draudimo išmoka – pinigøsuma, kurià ávykus draudþiamajam ávykiui draudikas privalo iðmokëtidraudëjui arba kitam asmeniui, turinèiam teisæ á draudimo iðmokà,arba kita draudimo sutartyje nustatyta iðmokos mokëjimo forma. Jeidraudëjas arba gyvybës draudimo sutartyje nustatytais atvejais apdraus-tasis nepaskyrë naudos gavëjo, dël apdraustojo mirties mokëtinos drau-dimo iðmokos paveldimos ástatymø nustatyta tvarka (Draudimo ásta-tymo 101 str.). Taigi asmuo gali testamentu nustatyti, kam palieka jam

76

Þin., 1994. Nr. 59–1153; 2005. Nr. 71–2555.77

Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijø kaupimo ástatymo 26 straips-nio 1 dalies 6 punktas, 31 straipsnio 5 dalis // Þin., 1999. Nr. 55–1765; 2003. Nr. 75–3473.

78

Þin., 2003. Nr. 94–4246.


550


priklausanèias draudimo iðmokas po savo mirties. Jei draudëjas testa-mente nurodë, kaip po jo mirties paveldimos draudimo iðmokos, ðisdraudëjo nurodymas prilyginamas naudos gavëjo paskyrimui arba pa-keitimui, taèiau tik tuo atveju, jei apie tai draudikui yra raðtu prane-ðæs draudëjas arba po draudëjo mirties jo ápëdiniai ir yra ávykdytosDraudimo ástatyme nurodytos sàlygos (Draudimo ástatymo 102 str.).

Akcijø ir pajø paveldëjimas. Tuo atveju, kai paveldëjimo objek-tu yra akcinës arba uþdarosios akcinës bendrovës akcijos, paveldëjæsakcijas ápëdinis tampa bendrovës akcininku ir akcijø savininku nuopalikimo atsiradimo dienos. Ápëdinio nuosavybës teises á akcijas pa-tvirtina paveldëjimo teisës liudijimas. Tik ðio liudijimo pagrindu galibûti padaryti áraðai apie akcijø savininko pasikeitimà vertybiniø po-pieriø sàskaitoje. Nuo palikimo atsiradimo dienos iki paveldëjimo teisësliudijimo iðdavimo dienos ápëdinio teisës ágyvendinti visas akcijø su-teikiamas teises yra apribotos. Vadovaujantis CK 5.65 straipsniu, jei-gu á palikimà áeina turtas, kurá reikia tvarkyti, gali bûti skiriamas pali-kimo administratorius. Kreiptis á teismà dël palikimo administrato-riaus skyrimo turi ápëdinis. Jeigu ápëdinis nesikreipia á teismà dël pa-likimo administratoriaus skyrimo, o apie akcininko mirties faktà akci-nei bendrovei yra þinoma, kreiptis á teismà dël palikimo administrato-riaus skyrimo turi pati akcinë bendrovë. Paskyrus palikimo administ-ratoriø, kuris privalo veikti iðimtinai akcininko interesais, garantuoja-ma akcijø paveldëtojo – akcininko teisiø apsauga, uþtikrinama gali-mybë realizuoti visas jo teises (dalyvauti visuotiniame akcininkø susi-rinkime, jame balsuoti ir pan.)

79

.

Ir pagal testamentà, ir pagal ástatymà paveldimos ir akcinës (uþ-darosios akcinës) bendrovës iðleistos obligacijos. Obligacijos savinin-ko ápëdinis tampa obligacijos savininku ir ágyja visas obligacijos savi-ninko teises nuo palikimo atsiradimo dienos, taèiau, kaip ir akcijøpaveldëjimo atveju, laikotarpiu iki paveldëjimo teisës liudijimo iðda-vimo, jo teisës ágyvendinti obligacijø savininko teises yra ribotos. Ðiuoatveju taip pat gali bûti skiriamas palikimo administratorius.

Kiek kitaip paveldimi kooperatinës bendrovës arba þemës ûkiobendrovës pajai.

Fiziniam asmeniui – kooperatinës bendrovës nariui mirus, bai-

79

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus iðplëstinës teisëjø kolegi-jos 2001 m. spalio 4 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3K–7–653/2001, kat. 18. 4; 21. 2. 2. 1;30.8.

551


giasi jo narystë kooperatinëje bendrovëje. Tokio asmens ápëdiniai au-tomatiðkai netampa kooperatinës bendrovës nariais. Jie turi teisæ ápajø, taèiau neturi kitø kooperatinës bendrovës nario teisiø (pvz., tei-sës balsuoti kooperatinës bendrovës nariø susirinkime). Jeigu mirusiokooperatinës bendrovës nario ápëdinis per metus nëra priimamas ákooperatinës bendrovës narius, jam gràþinamas pajus, kurá buvo áne-ðæs palikëjas, atlyginama mirusiam nariui priskirta turto dalis, iðmoka-mi apyvartai proporcinga iðmoka ir dividendai

80

.

Þemës ûkio bendroviø ástatymas skiria bendrovës nariø ir paji-ninkø sàvokas. Asmuo tampa þemës ûkio bendrovës nariu, kai já á ben-drovës narius priima bendrovës nariø susirinkimas, todël ir ápëdinis,paveldëjæs bendrovës nario pajø, netampa automatiðkai bendrovës na-riu. Paveldëjæs pajø ápëdinis privalo per 15 dienø raðtu apie tai pra-neðti bendrovei. Bendrovë, gavusi paveldëjimo teisës liudijimo kopi-jà, per 3 darbo dienas privalo áregistruoti naujàjá pajininkà. Buvusiopajininko turtines teises ir pareigas pajø paveldëjæs pajininkas perimanuo pajaus áregistravimo bendrovës dokumentuose momento

81

.

Banko indëlio paveldëjimas. Banko indëlis gali bûti paveldëtasir pagal ástatymà, ir pagal testamentà ta paèia tvarka, kaip ir kitasturtas. Ápëdinio teises á palikëjo banko indëlá patvirtinantis dokumentasyra notaro iðduotas paveldëjimo teisës liudijimas. Banko indëliai pa-veldimi nurodyta tvarka nuo 1994 m. birþelio 10 d., kai buvo pakeistas1964 m. CK 602 straipsnis. Iki tol 1964 m. CK nustatë specialià indë-liø paveldëjimo tvarkà. Indëlis nebuvo átraukiamas á palikimo sudëtá,jei dël jo buvo padarytas palikëjo testamentinis patvarkymas. Toksindëlininko testamentinis patvarkymas galëjo bûti paraðytas jo asme-ninëje sàskaitoje arba bankui paduotame pareiðkime. Be to, asmuo,sudarydamas notariðkai tvirtinamà testamentà, galëjo áraðyti atskirànuorodà dël banke esanèio indëlio. Indëlininkui mirus, indëlis buvoiðduodamas asmenims, nurodytiems banke esanèiame testamentiniamepatvarkyme

82

.

80

Lietuvos Respublikos kooperatiniø bendroviø (kooperatyvø) ástatymo 9–11straipsniai // Þin., 1993. Nr. 20–488; 2002. Nr. 57–2296.

81

Lietuvos Respublikos þemës ûkio bendroviø ástatymo 2 ir 15 straipsniai // Þin.,1991. Nr. 13–328; 2001. Nr. 45–1574.

82

Gyventojø indëliø operacijø Lietuvos Respublikos bankuose taisyklës, patvirtin-tos Lietuvos banko valdybos 1993 m. rugsëjo 21 d. nutarimu (protokolo Nr. 31) // Þin.,1993. Nr. 50–988.


552


Banko indëlis gali bûti paveldimas pagal palikëjo testamentinápatvarkymà, padarytà iki 1994 m. birþelio 10 d., ir ðiuo metu, jeigutoks testamentinis patvarkymas nebuvo palikëjo panaikintas. Pagal tes-tamentiná patvarkymà gali bûti paveldëta tik ta indëlio suma, kuribuvo sàskaitoje iki 1994 m. birþelio 10 d.

83

Daiktø, kuriø civilinë apyvarta ribota, paveldëjimas. Daiktai,kuriø civilinë apyvarta ribota, yra nurodyti ástatymuose. Ðie daiktaigali bûti paveldimi, taèiau paveldint turi bûti laikomasi ástatymo nu-statytø taisykliø. Pavyzdþiui, jeigu á palikimà áeina medþioklinis ðautu-vas, tai pagal Ginklø ir ðaudmenø kontrolës ástatymà toks ginklas irðaudmenys turi bûti perduodami á teritorinæ policijos ástaigà laikinaisaugoti, kol bus iðspræstas turto paveldëjimo klausimas. Ápëdinis, ga-væs paveldëjimo teisës liudijimà, turi pateikti praðymà teritorinei po-licijos ástaigai iðduoti leidimà neðiotis arba leidimà laikyti ginklà, lei-dimà já parduoti arba perdirbti. Ápëdiniui negavus leidimo neðiotisarba leidimo laikyti ginklà arba atsisakius ginklà perdirbti, iðduoda-mas leidimas já parduoti. Ðiuo atveju ápëdinis negali paimti paveldëtodaikto natûra, taèiau turi teisæ á kompensacijà (lëðø sumà, gautà par-davus ginklà)

84

.

Namø apyvokos daiktø paveldëjimas. Pagal CK 5.14 straipsnááprastinio namø apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina ápëdiniamspagal ástatymà, nesvarbu, kokia yra jø eilë ir paveldima dalis, jeigu jiegyveno kartu su palikëju iki jo mirties ne maþiau kaip vienerius metus.Gyvenimas kartu – tai gyvenimas viename bute arba viename vienbu-èiame name. Bendras gyvenimas turi bûti faktinis. Gyvenamosios vie-tos tame paèiame bute arba name deklaravimas nelaikytinas bendrugyvenimu su palikëju, jeigu ápëdinis ið tikrøjø negyveno kartu.

Nurodytas CK straipsnis taikomas tik tada, kai paveldima pagalástatymà, t. y. jeigu nëra testamento arba testamentu namø apyvokosdaiktai niekam nepaskirti.

Nustatant privalomàjà palikimo dalá, atsiþvelgiama ir á áprastonamø apstatymo ir apyvokos reikmenø vertæ (CK 5.20 str. 2 d.). Ápras-

83

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2003 m.rugsëjo 22 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3K–3–762/2003 m., kat. 30.1.

84

Ginklø ir ðaudmenø kontrolës ástatymas // Þin., 2002. Nr. 13–467.

553


to namø apstatymo reikmenys, niekam nepalikti testamentu, paveldi-mi pagal ástatymà CK 5.14 straipsnio nustatyta tvarka, o á privalomàjàpalikimo dalá áskaitoma tik jø vertë

85

.

Pagal CK 4.8 straipsná namø apyvokos daiktais laikomi visi na-mø ûkyje naudojami kilnojamieji daiktai, baldai ir dekoracijos, iðsky-rus knygø rinkinius (bibliotekas), meno kûriniø ir kitas vertingas ko-lekcijas, taip pat mokslinës arba istorinës reikðmës daiktus.


85


554


6 poskyris.ÁPËDINIØ ATSAKOMYBË UÞ PALIKIMO SKOLAS.ÁPËDINIØ TEISËS IR PAREIGOS

Ápëdinis atsako uþ palikimo skolas. Jas sudaro palikëjo skolos irápëdiniø pareigos, susijusios su palikimo priëmimu, pavyzdþiui, parei-ga ávykdyti testamentinæ iðskirtinæ. Jeigu yra keli ápëdiniai, jie atsakouþ palikimo skolas bendrai. Terminas „palikëjo skolos“ turi bûti su-prantamas plaèiàja prasme, t. y. kaip bet kuri palikëjo prievolë, kurigali bûti vykdoma palikëjo turto sàskaita

86

.

Ápëdinio atsakomybës uþ palikëjo skolas ribos priklauso nuo pa-likimo priëmimo bûdo. Jeigu ápëdinis priëmë palikimà pagal apraðà,jis atsako uþ palikëjo skolas, kurios negali virðyti tik paveldëto turtovertës. Jeigu ápëdinis palikimà priëmë kitais bûdais – pradëdamas pa-likimà faktiðkai valdyti arba paduodamas pareiðkimà palikimo atsira-dimo vietos notarui – jis atsako palikëjo kreditoriams visu savo turtu.Tai reiðkia, kad jeigu paveldëto turto neuþtenka visø palikëjo kredito-riø reikalavimams patenkinti, tokie reikalavimai tenkinami ið kito ápë-dinio turto.

Kitos ápëdinio pareigos, sudaranèios palikimo skolas, vykdo-mos tik ið paveldëto turto. Pavyzdþiui, CK 5.23 straipsnio 2 dalyjenustatyta, kad ápëdinis turi ávykdyti testamentinæ iðskirtinæ nevirðyda-mas savo paveldimo turto vertës, patenkinus palikëjo kreditoriø rei-kalavimus.

Atsiþvelgiant á tai, kad ápëdinio atsakomybës uþ palikëjo skolasribos skiriasi priklausomai nuo to, koks palikimo priëmimo bûdas, ápë-dinis, prieð apsispræsdamas, ar priimti palikimà, turëtø iðsiaiðkinti pa-likimo sudëtá. Paaiðkëjus, kad palikëjo skoloms apmokëti palikimo ne-

86

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2001 m.lapkrièio 28 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3K–3–1219/2001 m., kat. 15. 2. 2. 7; 30.6.

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2002 m.birþelio 5 d. nutartis civilinëje byloje Nr. 3K–3–815/2002 m., kat. 69. 7; 30.4; 30.6.

555


pakanka, ápëdinis gali nepriimti palikimo arba atsisakyti. Niekas ne-gali reikalauti, kad ápëdinis bûtinai priimtø palikimà.

Palikëjo kreditoriai turi pareikðti priëmusiems palikimà ápëdi-niams reikalavimus per tris mënesius nuo palikimo atsiradimo dienos.Tokius reikalavimus jie taip pat gali pareikðti testamento vykdytojuiarba palikimo administratoriui. Kreditoriai taip pat gali pareikðti ieð-kiná teisme dël paveldimo turto. Kreditoriø reikalavimai pareiðkiamineatsiþvelgiant á jø patenkinimo terminø suëjimà. Sutrumpintas ieð-kinio senaties terminas yra nustatytas ápëdiniø naudai. Kaip ir betkuris kitas ieðkinio senaties terminas, ðis terminas gali bûti teismo at-naujintas, jeigu kreditorius já praleido dël svarbiø prieþasèiø. Teismasne tik gali atnaujinti nurodytà ieðkinio senaties terminà, bet taip patgali pratæsti ir terminà kreditoriaus reikalavimams palikimà priëmu-siems ápëdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administrato-riui pareikðti. Visi nurodyti terminai gali bûti atnaujinti (pratæsti) tiktokiu atveju, jeigu nuo palikimo atsiradimo dienos nepraëjo daugiaukaip 3 metai.

Nurodyta palikëjo kreditoriø reikalavimø pateikimo tvarka netai-koma reikalavimams, kuriø ávykdymas uþtikrintas hipoteka arba ákeiti-mu, nes ir hipoteka, ir ákeitimas yra daiktinës teisës ir iðlieka pasikeitusdaikto savininkui. Ði tvarka taip pat netaikoma reikalavimams, susiju-siems su paveldimos individualios ámonës arba ûkininko veikla. Jie per-eina ápëdiniams ir realizuojami pagal palikëjo sudarytus sandorius (CK5.63 str.).

Ápëdinio atsakomybë uþ palikëjo skolas visu turtu átvirtinta tikCK. Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojæs 1964 m. CK nustatë, kad priëmæspalikimà ápëdinis visais atvejais atsako tik paveldëtu turtu (CK 594str.). Jeigu palikimas atsirado iki 2001 m. liepos 1 d., ápëdinis atsakopalikëjo kreditoriams tik paveldëtu turtu, nepriklausomai nuo paliki-mo priëmimo bûdo

87

.

Jeigu turtà paveldi ne vienas, o keli ápëdiniai, jie atsako palikë-jo kreditoriams solidariai. Paþymëtina, kad pagal 1964 m. CK ápëdi-niai atsakë uþ palikëjo skolas proporcingai savo gautai daliai.

Ástatymas gali numatyti iðimtis, kai ápëdinis, faktiðkai pradëjæspalikimà valdyti arba priëmæs palikimà, paduodamas pareiðkimà pali-

87



556


kimo atsiradimo vietos notarui, uþ palikëjo skolas atsako tik paveldë-tu turtu, pavyzdþiui, palikëjo vaikø ir buvusio sutuoktinio iðlaikymopareiga pereina ápëdiniams, nesvarbu, koks palikimo priëmimo bû-das, kiek leidþia paveldimas turtas (CK3. 72 str. 12 d., 3.194 str. 5 d.).

Valstybë visais atvejais atsako uþ palikëjo skolas, nevirðydamajai perëjusio paveldëto turto tikrosios vertës (CK 5.62 str. 3 d., 4.193str. 4 d.). Kreditoriams pareikalavus, valstybës institucija, ágaliota pri-imti palikimà valstybës vardu, turi juos informuoti apie perëjusio vals-tybei palikimo sudëtá.

Ástatymas gali nustatyti ir kitus atvejus, kai ápëdinis atsako ne-virðydamas paveldëto turto vertës. Pavyzdþiui, CK 4.193 straipsnio 4dalyje nustatyta ne tik valstybës, bet ir savivaldybës, paveldëjusios ákeistàdaiktà, pareiga patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimus. Ðiereikalavimai tenkinami ne daugiau, nei yra ákeisto daikto vertë.

Pareigø nebûna be teisiø, ir atvirkðèiai. Ápëdinis turi ne tik supalikimo priëmimu susijusias pareigas, bet ir teises. Jeigu asmuo, ne-turëdamas teisës, gavo kà nors ið palikimo, ápëdinis turi teisæ reika-lauti gràþinti viskà, kà gavo. Turtu, gautu ið palikimo, laikomas ir tur-tas, ágytas ið palikimo paimtomis lëðomis. Ápëdinis taip pat turi teisæpareikðti vindikaciná ieðkiná – iðreikalauti palikëjui jo mirties momen-tu priklausiusá turtà ið já neteisëtai valdanèio asmens.

Reikalavimo perëjimo ápëdiniui regreso tvarkà pagal ástatymusreglamentuoja CK ðeðtosios knygos normos, reglamentuojanèios su-brogacijà. Regreso tvarka reikalavimas pagal ástatymà pereina ápëdi-niui, kuris savo turto sàskaita ávykdo palikëjo prievolæ, kurios vykdytineprivalëjo.

Ápëdinio atsakomybës ribø diferencijavimas, atsiþvelgiant á pa-likimo priëmimo bûdà, þinomas ir kitose valstybëse. Prancûzijos civili-nio kodekso 802 straipsnis nustato, kad palikimo apraðo sudarymas:

– ápareigoja ápëdiná mokëti palikimo skolas nevirðijant tik pa-veldëto turto;

– leidþia ápëdiniui nesulieti jo asmeninës nuosavybës su pali-kimu ir neleisti nukreipti iðieðkojimà ið asmeninës nuosavy-bës pagal palikimo skolas.

557


7 poskyris.PAVELDËJIMO TEISIØ PERDAVIMAS

Ápëdinis tampa paveldëto turto savininku já priëmæs nuo paliki-mo atsiradimo dienos. Paveldëjimo teisës yra turtinës teisës. Jomisgalima disponuoti, t. y. priëmæs palikimà ápëdinis jas gali parduotiarba kitu bûdu perduoti kitø asmenø nuosavybën.

Ápëdinis, parduodantis paveldëjimo teises, turi garantuoti pir-këjui savo, kaip ápëdinio, teisiná statusà. Tik tada jis gali bûti laiko-mas tinkama paveldëjimo teisiø pirkimo-pardavimo sutarties ðalimi.CK tiesiogiai nenurodyta, ar ápëdinis gali parduoti paveldëjimo tei-ses, jeigu yra paskirtas testamento vykdytojas. Ápëdinis, kaip ir betkuris kitas asmuo, gali bûti pardavëjas, jeigu jis yra parduodamo turtosavininkas ir pagal ástatymus turi teisæ parduoti ðá turtà (CK 6.307 str.1 d.). Remiantis CK penktosios knygos normomis, reglamentuojan-èiomis testamento vykdymà, galima daryti iðvadà, kad ápëdinis galiparduoti paveldëjimo teises, jei jo paveldëjimo teisës nëra ribotos tes-tamento vykdytojo paskyrimu.

Paveldëjimo teisiø pirkimo-pardavimo sutarties objektas yra pa-veldëjimo teisës á ápëdiniui – pardavëjui priklausanèià palikimo dalá.Palikimo sudëtis paveldëjimo teisiø pirkimo-pardavimo sutartyje galibûti nenurodyta, nes palikimo priëmimo metu ápëdiniui gali bûti ne-þinoma visa palikimo sudëtis. Pardavëjas turi perduoti pirkëjui visàpalikimà sudarantá turtà – daiktus, reikalavimo teises, taip pat ið pali-kimo gautus vaisius ir pajamas, lëðø sumas, gautas uþ parduotus daik-tus, áeinanèius á palikimo sudëtá (kai dalis palikimo daiktø parduotaiki paveldëjimo teisiø pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo). Pir-këjas privalo atlyginti pardavëjui palikimo priëmimo iðlaidas, apmo-këti palikimo skolas, atlyginti pardavëjui ðio turëtas iðlaidas, susiju-sias su palikëjo skolø gràþinimu.

Paveldëjimo teisiø pardavimà reglamentuoja CK 6.333 straips-nio 9 dalis ir 6.426 straipsnis.

Pardavæs paveldëjimo teises, ápëdinis apie tai turi informuotipalikëjo kreditorius ir palikimo atsiradimo vietos notarà, o jei paliki-mas priimamas sudarant palikimo apraðà palikimo atsiradimo vietosteismà.


558


8 poskyris.PAVELDËJIMO TEISËS GINÈIJIMAS

Asmuo, pretenduojantis á palikimà, gali ginèyti:– palikimo priëmimo teisëtumà;– iðduotà paveldëjimo teisës liudijimà.Ginèyti palikimo priëmimo teisëtumà arba iðduotà paveldëjimo

teisës liudijimà gali asmuo, laikantis save ápëdiniu pagal ástatymà arbapagal testamentà. Paveldëjimo teisë ginèijama pareiðkiant ieðkiná pa-likimà priëmusiam asmeniui. Ieðkinio pareiðkimui pareikðti nustatytassutrumpintas ieðkinio senaties terminas – 1 metai nuo palikimo atsi-radimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo suþinojo arba turëjosuþinoti apie tai, kad palikimà priëmë kitas asmuo (CK 5.8 str.).

Iðnagrinëjæs bylà, teismas asmená, pretenduojantá á palikimà,gali pripaþinti arba nepripaþinti ápëdiniu.

Teismui priëmus sprendimà nepripaþinti asmens ápëdiniu, as-muo laikomas nepriëmusiu palikimo. Jeigu asmuo buvo priëmæs pali-kimà – pradëjæs faktiðkai valdyti palikimà, kreipæsis á teismà dël pali-kimo apraðo sudarymo arba padavæs pareiðkimà priimti palikimà no-tarui, palikimo priëmimas laikomas negaliojanèiu. Toks asmuo laiko-mas tariamuoju ápëdiniu. Jis privalo gràþinti visà turtà, kurá priëmëkaip palikimà, kaip gautà be teisinio pagrindo, teisëtiems ápëdiniamsir su jais atsiskaityti. Tariamasis ápëdinis gali bûti sàþiningas ir nesàþi-ningas. Sàþiningu laikomas toks ápëdinis, kuris neþino ir negali þinoti,kad nëra ápëdinis (neþino, kad palikëjas turëjo vaikà, ir pan.). Nesàþi-ningas yra toks tariamasis ápëdinis, kuris þino arba turëjo þinoti, kadnegali paveldëti, bet priima palikimà (nuslëpë testamentà ir pan.).Nesàþiningas tariamas ápëdinis privalo gràþinti teisëtiems ápëdiniamsne tik visà turtà, kurá priëmë kaip palikimà, bet ir visas ið palikimogautas pajamas ir vaisius bei sumokëti palûkanas uþ gautà palikimosumà. Jis privalo atlyginti ir atsitiktinai sunaikinto daikto, kuris buvopalikimo dalykas, vertæ. Sàþiningas ápëdinis turi gràþinti ið palikimo

559


gautas pajamas ir mokëti palûkanas tik nuo to momento, kai suþinojoarba turëjo suþinoti, kad jis nëra teisëtas ápëdinis. Be to, jis turi teisæreikalauti ið teisëtø ápëdiniø atlyginti jo bûtinas iðlaidas, susijusias supalikimo prieþiûra

88

.

Palikimà vietoj tariamojo ápëdinio turi teisæ pri-imti kiti ápëdiniai ir pagal ástatymà, ir pagal testamentà per tris mëne-sius nuo teismo sprendimo ásiteisëjimo dienos (CK 5.9 str. 4 d., 5.3str.).

Teismui priëmus sprendimà pripaþinti asmená ápëdiniu, asmuolaikomas palikimà priëmusiu, nes jis, pareikðdamas ieðkiná, jau pareið-kë valià priimti palikimà. Ieðkinio pareiðkimas nelaikytinas palikimopriëmimo aktu, jei ieðkovas pats nepretenduoja á palikimà, o ieðkinápareiðkë dël kitø ápëdiniø interesø.

Asmenims, teismo tvarka pripaþintiems ápëdiniais, palikimas lai-komas atsiradusiu nuo palikimo atsiradimo momento (CK 5.9 str. 4d.), t. y. jiems pereina visas turtas, buvæs atsirandant palikimui, taippat ir ðio turto padidëjimas (vaisiai, pajamos). Ið palikimo turi bûtikompensuojamos bûtinosios iðlaidos jam iðlaikyti, susidariusios atsi-radus palikimui

89

.

Paveldëjimo teisës ginèijimas numatytas ir kitø valstybiø CK,taèiau skiriasi ðios teisës ágyvendinimo tvarka. Kvebeko CK 626, 627straipsniuose nustatyta, kad ápëdinis turi teisæ reikalauti, kad bûtøpripaþintos jo teisës paveldëti 10 metø nuo palikimo atsiradimo arbanuo jo tokios teisës atsiradimo dienos. Teismui patenkinus ieðkiná,tariamasis ápëdinis yra ápareigotas gràþinti viskà, kà gavo ið palikimoneteisëtai pagal prievoliø teisës taisykles. Jei asmuo per deðimt metønesuþino apie teisæ paveldëti arba nepraneða apie save, jis laikomasatsisakiusiu palikimo (650 str.).

Vokietijos CK 1954 straipsnyje nustatyta, kad palikimo priëmi-mas arba jo atsisakymas gali bûti uþginèytas per ðeðias savaites nuosuþinojimo apie tokios teisës atsiradimà momento, o jei palikëjo pas-kutinë gyvenamoji vieta buvo tik uþsienyje arba ápëdinis, pradëjus eititerminui, buvo uþsienyje, – per ðeðis mënesius. Teisë uþginèyti paliki-mo priëmimà ir atsisakymà pasibaigia praëjus 30 metø nuo palikimopriëmimo arba atsisakymo.

88

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Ðeðtoji knyga. Prievoliøteisë (1). Vilnius: Justitia, 2003. P. 322.

89

Vileita A. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Penktoji knyga.Paveldëjimo teisë (1). Vilnius: Justitia, 2003. Nr. 1–2. P. 24–26.


560


9 poskyris.PAVELDIMO TURTO APMOKESTINIMAS

Paveldimo turto apmokestinimà reglamentuoja Lietuvos Res-publikos paveldimo turto mokesèio ástatymas

90

.

Paveldimo turto mo-kestá pagal ðá ástatymà moka ápëdiniai – fiziniai asmenys.

Mokestis skaièiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamo-sios vertës taikant tokius tarifus:

– jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertë ne didesnëkaip 0,5 mln. litø – 5 proc.;

– jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertë virðija 0,5 mln.litø – 10 proc.

Paveldimo turto apmokestinamoji vertë apskaièiuojama remian-tis Komisijos privalomam registruoti turtui ávertinti nustatytomis ir„Valstybës þiniose“ paskelbtomis turto vidutinëmis rinkos kainomis,akcinës bendrovës Vilniaus vertybiniø popieriø birþos teritorinësvalstybinës mokesèiø inspekcijos mokesèio administratoriui teikiamainformacija, asmenø pateiktomis paþymomis apie paveldimo turto ver-tæ, kitais dokumentais, árodanèiais paveldimo turto vertæ Lietuvos Res-publikos Vyriausybës 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 „Dël pa-veldimo turto apmokestinamosios vertës apskaièiavimo taisykliø pa-tvirtinimo“

91

nustatyta tvarka.Paveldimo turto mokesèiu neapmokestinamas pergyvenusio su-

tuoktinio paveldimas turtas, vaikø, tëvø, globëjø, rûpintojø, globoti-niø, rûpintiniø, seneliø, vaikaièiø, broliø, seserø paveldimas turtas,taip pat paveldimas turtas, kurio apmokestinamoji vertë nevirðija 10tûkst. litø. Savivaldybës taryba savo biudþeto sàskaita gali sumaþintiápëdiniams fiziniams asmenims priklausantá mokëti mokestá arba visainuo jo atleisti, taip pat atidëti mokesèio sumokëjimo terminus neilgesniam kaip vieneriø metø laikotarpiui po paveldëjimo teisës liudi-jimo iðdavimo.

90

Þin., 2002. Nr. 123–5531.91

Þin., 2003. Nr. 5–194; 2004. Nr. 109–4082.

561


Ápëdinis sumoka paveldimo turto mokestá prieð paveldëjimo tei-sës liudijimo iðdavimà, iðskyrus atvejus, kai savivaldybës taryba atidëjomokesèio sumokëjimo terminus. Jeigu fizinis asmuo paveldëjo turtàuþsienio valstybëje, jis privalo apie tai praneðti vietos mokesèio admi-nistratoriui pateikdamas mokesèio deklaracijà ir sumokëti mokestá ásta-tymo nustatytu terminu. Mokëdamas paveldimo turto mokestá Lietu-voje, asmuo gali atskaityti paveldimo turto mokesèio sumà, sumokëtàuþsienio valstybëje nuo paveldimo turto, esanèio toje valstybëje, jeiguta valstybë átraukta á finansø ministro tvirtinamà sàraðà.


1. Kokià átakà romënø teisë turëjo Lietuvos paveldëjimo tei-sei?

2. Kokie ástatymai reglamentavo paveldëjimà Lietuvoje 1918–1940 ir 1940–1990 metais?

3. Kas yra „paveldëjimo teisë“ ir „paveldëjimas“? 4. Kas yra paveldëjimo teisës objektas? 5. Kokius þinote paveldëjimo teisës ðaltinius? 6. Kokie yra pagrindiniai paveldëjimo teisës principai? Ar jie

gali bûti ribojami? 7. Kas yra paveldëjimo dalykas? 8. Koks turtas gali bûti palikimas? 9. Ar antraeiliai daiktai gali bûti paveldimi atskirai nuo pa-

grindiniø?10. Ar paveldimi nuompinigiai?11. Kas yra paveldëjimo dalykas, mirus vienam ið sutuoktiniø?

Kas yra paveldëjimo dalykas mirus vienam ið sugyventiniø?12. Kas gali bûti palikëjas? Testatorius?13. Kokie fiziniai asmenys gali bûti ápëdiniai pagal ástatymà ir

ápëdiniai pagal testamentà?14. Ar gali bûti ápëdiniu juridinis asmuo?15. Ar uþsienio valstybë gali paveldëti turtà Lietuvoje?16. Kokie asmenys negali bûti ápëdiniai?17. Ar galima palikti testamentu turtà asmenims, nurodytiems

CK 5.6 straipsnyje?


562


18. Kokiais atvejais pergyvenæs palikëjà sutuoktinis prarandateisæ paveldëti mirusio sutuoktinio turtà pagal ástatymà irpagal testamentà?

19. Kokiais atvejais tëvai praranda teisæ paveldëti savo vaikøturtà?

20. Kokie juridiniai faktai nulëmë paveldëjimo atsiradimà?21. Kada atsiranda palikimas?22. Kà þinote apie palikimo atsiradimo laikà ir vietà?23. Kada atsiranda paveldëjimas pagal ástatymà?24. Kokias þinote ápëdiniø pagal ástatymà eiles?25. Kas ir kada paveldi atstovavimo teise?26. Kokià palikimo dalá paveldi likæs gyvas sutuoktinis?27. Ar gali paveldëti provaikaitis, jei yra gyvas mirusiojo sutuok-

tinis?28. Kokias þinote testamento galiojimo sàlygas?29. Kokia forma gali bûti sudaromas testamentas?30. Ar testamentas yra negaliojantis, jei jis neatitinka ástatymo

nustatytos formos?31. Kokias þinote testamentø rûðis?32. Ar galioja Lietuvoje uþsienio valstybëje sudarytas testa-

mentas?33. Ar gali namo bendraturèiai vienu testamentu palikti namà

vienam ápëdiniui?34. Kas yra Testamentø registro objektas? Kokiais atvejais ir kam

gali bûti teikiami ðio registro duomenys?35. Koks testamentas vadinamas holografiniu? Ar holografinis

testamentas galioja Lietuvoje?36. Kaip suprantate testamento sudarymo laisvæ? Ar ji gali bûti

ribojama?37. Koks turtas gali bûti paliktas testamentu?38. Kaip uþtikrinamas testamento sudarymo slaptumas?39. Kada ir kokiu bûdu testamentas gali bûti pakeistas?40. Ar oficialusis testamentas gali bûti pakeistas asmeniniu tes-

tamentu?41. Kaip gali bûti pakeistas bendrasis sutuoktiniø testamentas?42. Kokiais bûdais testamentas gali bûti panaikintas?43. Koks yra testamento aiškinimo principas?

563


44. Kokie yra testamento pripaþinimo negaliojanèiu teisiniai pa-dariniai? Kokie yra niekinio testamento teisiniai padariniai?

45. Kokia yra testamentø skelbimo tvarka?46. Ar gali paveldëti ápëdinis, neávykdæs testamente nustatytø

sàlygø?47. Kada skiriama privalomoji palikimo dalis? Kas jà nustato?48. Ar asmuo gali gauti privalomàjà palikimo dalá, jei testato-

rius testamentu atëmë ið jo teisæ paveldëti?49. Kada likæs gyvas sutuoktinis ágyja teisæ á privalomàjà paliki-

mo dalá?50. Kas yra testamentinë iðskirtinë?51. Ar gali bûti ápareigotas ávykdyti testamentinæ iðskirtinæ ápë-

dinis, turintis teisæ á privalomàjà palikimo dalá?52. Kokiais bûdais testamentinës iðskirtinës gavëjas gali priimti

testamentinæ iðskirtinæ?53. Kada ásigalioja testamentinë iðskirtinë?54. Kada paveldi Lietuvos valstybë?55. Kas gali bûti testamento vykdytojas? Kokios jo teisës ir pa-

reigos?56. Kada skiriamas palikimo administratorius?57. Kas yra palikimo priëmimas?58. Ar galima priimti dalá palikimo?59. Ar galima atsisakyti palikimo kito ápëdinio naudai?60. Ar ápëdinis privalo priimti palikimà?61. Kada ápëdinis gali atsisakyti priimti palikimà?62. Kokia tvarka neveiksnus asmuo gali atsisakyti priimti paliki-

mà?63. Nuo kada skaièiuojamas 3 mënesiø terminas palikimui pri-

imti?64. Ar palikimo priëmimo terminas yra naikinamasis?65. Kokius þinote palikimo priëmimo bûdus?66. Kas yra paveldëjimo transmisija?67. Kaip palikimas padalijamas keliems ápëdiniams?68. Kaip ribojama ápëdiniø teisë pasidalyti palikimà?69. Kas yra paveldëjimo teisës liudijimas? Kokia tvarka jis ið-

duodamas?70. Kada ir kokia tvarka paveldimas ûkininko ûkis?71. Kokia tvarka keli ápëdiniai paveldi individualià ámonæ?


564


72. Ar individualios ámonës turtas áeina á palikimo sudëtá mirusindividualios ámonës savininko sutuoktiniui?

73. Kas gali paveldëti þemæ?74. Ar gali bûti paveldimos teisës ir pareigos pagal franðizës

sutartá?75. Kada paveldimos teisës á pramoninæ nuosavybæ?76. Kokios autoriø teisës gali bûti paveldimos?77. Ar galima testamentu palikti atlikëjø teises?78. Ar paveldima pensija?79. Kokia tvarka paveldimos draudimo išmokos?80. Kada ápëdinis, paveldëjæs akcijas, ágyja visas akcininko tei-

ses?81. Kokias teises turi asmuo, paveldëjæs kooperatinës bendro-

vës pajø?82. Ar visada banko indëlis átraukiamas á palikimo sudëtá?83. Kas paveldi namø apyvokos daiktus?84. Kokia yra ápëdinio atsakomybë uþ palikëjo skolas? Nuo ko

priklauso atsakomybës uþ palikëjo skolas ribos?85. Kokia tvarka gali bûti parduotos paveldëjimo teisës?

565


Civilinë teisë. Bendroji dalis. – Vadovëlis. Vilnius: Mykolo Romeriouniversiteto Leidybos centras, 2008 – p. 568.

Bibliogr. 14, 148, 318, 374, 392, 418, 468 p.

ISBN 978-9955-19-060-8

Vadovëlis „Civilinë teisë. Bendroji dalis“– tai papildytø ir pataisytø anksèiau

iðleistø vadovëliø „Civilinë teisë. Bendroji dalis, I tomas“ ir „Civilinë teisë. Bend-roji dalis, II tomas“ naujas leidimas.

Vadovëlá sudaro septyni skyriai. Vadovëlyje apibûdinama civilinë teisë kaip

teisës ðaka, analizuojami jos ypatumai, glaustai aptariami civilinës teisës principai

ir jø funkcijos, pateikiamos svarbiausios teisës mokslo doktrinos apie civiliná teisi-

ná santyká ir civiliniø teisiniø santykiø klasifikacijos. Nagrinëjami civilinës teisës

subjektø – fiziniø ir juridiniø asmenø – poþymiai, jø teisinio statuso klausimai,sandoriai ir jø negaliojimas, civiliniø teisiø ágyvendinimo ir gynimo klausimai bei

paveldëjimo santykiø teisinis reglamentavimas.

Vadovëlis skirtas aukðtosioms teisës mokykloms, bet gali praversti ir kitø

universitetiniø studijø programø, pavyzdþiui, vadybos, vieðojo administravimo,

finansø, studentams.

UDK 347(075.8)

Ci 287

566


Egidijus Baranauskas, Inga Karulaitytë-Kvainauskienë, Julija Kirðienë,Vytautas Pakalniðkis, Leonas Virginijus Papirtis, Daina Petrauskaitë,

Ramutë Ruðkytë, Pranciðkus Vitkevièius

CIVILINË TEISËBENDROJI DALIS

Vadovëlis

Virðelio dailininkë Stanislava Narkevièiûtë

Maketavo Auðrinë Ilekytë

SL 585. 2008 08 30. 26,2 leidyb. apsk. l.Pap. tir. Tiraþas 500 egz. Uþsakymas

Iðleido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras,Ateities g. 20, LT–08303 VilniusPuslapis internete www.mruni.lt

Elektroninis paðtas [email protected] UAB „Baltijos Kopija“, Kareiviø g. 13b, Vilnius

Puslapis internete www.kopija.ltElektroninis paðtas [email protected]

Documents

Civiline nauja 1 dalis