KOKYBEI GERINTI GALIMYBĖS: II dalis“ - · PDF fileII dalis “ Nacionalinis ... dalis Lygis Matematika Patenkinamas ... dalis mokytojų kai kurių inovacijų esmės nesupranta ir

Vilnius, 2013 m., spalio mėn.

Seminaras švietimo vadybininkams

„STANDARTIZUOTŲ TESTŲ

PANAUDOJIMO UGDYMO

KOKYBEI GERINTI GALIMYBĖS:

II dalis“

Nacionalinis egzaminų centras

Naujausi standartizuotų testų

rezultatai. Ugdymo kokybės

tobulinimas naudojantis

standartizuotų testų rezultatais ir

mokinių apklausos duomenimis

Dr. Pranas Gudynas

Nacionalinis egzaminų centras

Aptariama tematika

Vienas iš naujosios švietimo strategijos prioritetų –

mokinių mokymosi pasiekimai

Aptarsime:

be ko negalima įgyvendinti šio prioriteto šalyje, savivaldybėje ar

mokykloje;

standartizuotų testų taikymo naujoves;

testavimo, vykusio 2013 m. pavasarį, patirtį;

mokinių ugdymo ir mokytojų darbo tobulinimo galimybes,

atsižvelgiant į 2012 m. nacionalinio mokinių pasiekimų tyrimo

rezultatus;

svarbiausias testavimo ir tyrimų išvadas.

3 Dr. Pranas Gudynas, NEC

Ką būtina padaryti, siekiant pagerinti

mokinių pasiekimus?

1. Visų pirma, reikia pakankamai išsamiai ir tiksliai žinoti (išmatuoti),

kokie yra mokinių pasiekimai. Galimi informacijos apie tai šaltiniai:

brandos egzaminai ir PUPP;

savivaldybių, mokyklų arba mokytojų administruojami standartizuoti

testai;

„namų gamybos“ testai (mokytojų parengti remiantis pasiekimų lygių

aprašais).

2. Toliau, reikia mokinių mokymosi pasiekimus stebėti (apibendrinti,

lyginti, analizuoti, modeliuoti).

3. Reikia efektyviai panaudoti surinktą nepigią stebėsenos

informaciją.


Kaip patirti sėkmę?

Darbo su standartizuotais testais (ST) patirties NEC jau sukaupė nemažai.

Žinome, kad savivaldybei / mokyklai nėra paprasta pasiekimus išmatuoti.

Dar sudėtingiau juos analizuoti, ir labai sunku – efektyviai panaudoti ir

pasidžiaugti rezultatais.

Entuziazmo ir jėgų turi užtekti visiems trims žingsniams.

Po metų (ar dviejų) standartizuotų testų šalininkai savivaldybėje / mokykloje

turi sudaryti daugumą. Rimtos paramos galima tikėtis iš tėvų ir iniciatyvių

mokytojų.

Šiuo metu NEC daug dirba, kad palengvėtų statistinė duomenų analizė.

Didžiąją duomenų apdorojimo dalį palaipsniui reikia automatizuoti.

„Standartizuotų įrankių“ projekte bandysime padėti švietimo konsultantams

pasirengti padėti mokykloms pasinaudoti vertinimo rezultatais, bet lengvos

sėkmės tikėtis neverta. Mąstymo ir problemų sprendimo išvengti

nepavyks.

Sėkmė daugiausiai priklauso nuo švietimo institucijų vadovų įžvalgumo ir

išradingumo.


Standartizuotų testų taikymo naujovės

Nauji mokinio, klasės ir mokyklos profiliai.

Kontekstinė pridėtinė vertė ir kiti rodikliai, apskaičiuoti naudojantis

mokinių klausimynų duomenimis.

Galimybės mokykloms pasilyginti su kitomis panašiomis mokyklomis

(ar palyginti mokyklas savivaldybėje), naudojantis stačiakampėmis ir

klasterinėmis juostinėmis diagramomis.

Mokyklų ir savivaldybių voratinklinės diagramos.


2012 m. „Trumpa mokinio ataskaita“, 4 kl. (1)

Surinktų taškų

dalisLygis

Matematika Patenkinamas

Rašymas Aukštesnysis

Skaitymas Pagrindinis

Matematika

RašymasSkaitymas

49%

89%

73%



Teksto esmės bei nuomonių/požiūrių supratimas

Teksto visuma ir detalės bei veikėjai/objektai

Kalbinė raiška

Turinys

Struktūra

Raiška

Raštingumas

Skaičiai ir skaičiavimai

Reiškiniai, lygtys, nelygybės

Geometrija, matai ir matavimai

Statistika

Komunikavimas ir bendrosios probl. sprend. strategijos

83%

83%

100%

100%

43%

50%

70%

100%

0%

75%

85%

40%

Surinktų taškų dalis pagal atskiras dalyko sritis:

Matematika Rašymas Skaitymas






2013 m. „Trumpa mokinio ataskaita“, 8 kl.


Klasės „profilis“


Mokyklos „profilis“

69%

60%

62%

62%

51%

68%

60%

51%

0% 25% 50% 75% 100%

Matematika Lietuvių kalba

Rašymas

Turinys (7)

Struktūra (3)

Raiška (5)

Raštingumas (5)

Skaitymas

Supratimas ir žinių taikymas (12)

Aukštesnieji mąstymo gebėjimais (13)

Turinio sritis

Skaičiai ir skaičiavimai (12)

Reiškiniai, lygtys, nelygybės,

sistemos, sąryšiai ir f-jos (8)

Geometrija, matai ir matavimai (11)

Stochastika (5)

Problemų sprendimas (10)

Kognit. gebėjimai

Žinios ir supratimas (17)

Taikymas (19)

Aukštesnieji mąstymogebėjimai (10)

8 klasės mokinių surinktų taškų dalis (proc.) pagal atskiras dalyko arba kognityvinių gebėjimų sritis

Mokykla

Turinio sritis

Istorinės raidos

supratimas (20)

Orientavimasis

istoriniame laike ir erdvėje (8)

Istorijos tyrimas ir interpretavimas(22)

Kognit. gebėjimai

Žinios ir supratimas (15)

Taikymas (26)

Aukštesnieji mąstymo

gebėjimai (9)

Istorija

49%

54%

47%

43%

69%

73%

0% 25% 50% 75% 100%

76%

68%

73%

80%

72%

66%

0% 25% 50% 75% 100%


Pridėtinė vertė (1)


Pridėtinė vertė (2)


Stačiakampė diagrama

Skirtingų mokyklų mokinių pasiekimų duomenims

palyginti patogu naudoti stačiakampes diagramas,

kurios susideda iš „dėžės“, perskirtos brūkšniu, bei

„ūsų“. „Dėžė“ – stačiakampis, braižomas nuo pirmojo

imties reikšmių kvartilio iki trečiojo kvartilio ir

dalijamas brūkšniu į dvi dalis ties mediana (tai

duomenų vidurys, bet ne vidurkis, t.y. taškas, nuo kurio

50 proc. visų pasiektų rezultatų yra – ne žemesni –

pirmam ir antram kvartiliui priskiriamų mokinių pasiekti

rezultatai, ir 50 proc. – ne aukštesni – trečiam ir

ketvirtam kvartiliui priskiriamų mokinių rezultatai).

„Dėžė“ atitinka lygiai pusę visų vaizduojamų duomenų

(25 proc. mokinių, priskiriamų antram ir 25 proc.

priskiriamų trečiam kvartiliui, pasiekimų). Nuo

stačiakampio žemyn ir aukštyn brėžiami „ūsai“ iki

mažiausios ir didžiausios duomenų reikšmės. Žemyn

brėžiamas „ūsas“ rodo pirmajam kvartiliui priskiriamų

mokinių, rezultatus (25 proc. prasčiausių rezultatų),

aukštyn brėžiamas „ūsas“ rodo ketvirtajam kvartiliui

priskiriamų mokinių, rezultatus (25 proc. aukščiausių rezultatų).


Mokyklų 4 klasės mokinių mokymosi pasiekimai (skaitymas

ir matematika)


Ar viskas gerai 51 ir 54 mokyklose?


Palyginimui, istorijos rezultatai


Voratinklinės mokyklų diagramos (1)

Būdinga kaimo mokyklos situacija


Paaiškinimas: standartizuoti taškai

Diagramoje mokyklos testų ir klausimynų

rezultatai lyginami su kitų šalies mokyklų

rezultatais. Lyginimo patogumo sumetimais,

visi rezultatai perskaičiuoti į taip vadinamus

standartizuotus taškus. Apskaičiuojant

standartizuotus taškus visų šalies mokyklų

rezultatai centruojami ir normuojami. Kitaip

tariant, perskaičiavus visų mokyklų rezultatus

į standartizuotus taškus, visose vertinimo

srityse jų vidurkiai lygūs 0, o standartiniai

nuokrypiai – 1. Apie konkrečios mokyklos

rezultatų lygį šalies mastu galima spręsti

pagal žemiau pateiktoje diagramoje aprašytą

teorinį mokyklų standartizuotų taškų

pasiskirstymą intervaluose tarp taškų -4, -3, -

2, -1, 0, 1, 2, 3 ir 4. Pavyzdžiui, jei mokyklos

rezultatas kurioje nors srityje (išreikštas

standartizuotais taškais) yra aukštesnis už 1,

tai mokykla yra tarp geriausių (šioje srityje)

16% šalies mokyklų.

Teorinis mokinių testų ir klausimynų

rezultatų, išreikštų standartizuotais

taškais, procentinis pasiskirstymas

intervaluose tarp taškų -4, -3, -2, -1, 0, 1, 2,

3 ir 4.



Z mokykla, 4 klasė (žemesni rezultatai, negera situacija dėl

patyčių)



Z mokykla, 8 klasė (kiek aukštesni rezultatai, bet yra

problemų su matematika ir istorija)



„Akademiškai gera“ mokykla, 8 klasė



Mokykla su geru „mokyklos klimatu“, 8 klasė


Mokyklos rezultatai gali ženkliai svyruoti N mokykla, matematika, 8 kl.

Palyginimas tarp 2012 ir 2013 metų


Mergaičių ir berniukų lietuvių kalbos pasiekimų

skirtumai, 4 kl., NMPT

Skaitymas Rašymas


Mergaičių ir berniukų lietuvių kalbos pasiekimų

skirtumai, 4 kl., ST

Skaitymas Rašymas


Kelios 2012 m. NMPT bendrosios išvados apie

mokyklos kultūros ryšį su mokinių pasiekimais

Mokinių savijauta ir akademiniai pasiekimai yra glaudžiai susiję.

Stebimas pernelyg silpnas ryšys tarp naujovių ir mokinių pasiekimų.

Yra požymių, kad neretai inovacijos gali būti tik imituojamos, todėl

reikia ieškoti efektyvesnių mokytojų kvalifikacijos tobulinimo būdų.

Nerasta pakankamai ženklaus ryšio tarp mokyklos vadybos ir

mokinių pasiekimų. Gali būti, kad vadybos inovacijos taip pat kartais

tik imituojamos.

Nustatytas gana stiprus koreliacinis ryšys tarp ketvirtokų ir aštuntokų

mokymosi pasiekimų ir jų asmeninių metakognityvinių gebėjimų

(kurie sudaro esminę mokymosi mokytis kompetencijos dalį)

įsivertinimų.


Mokinių savijauta ir akademiniai pasiekimai yra

glaudžiai susiję

Apie 10-15 procentų mokinių savijauta mokykloje yra bloga.

Norint pagerinti savijautą reikia keisti mokyklos kultūrą.

Kultūrai gali pasikeisti tik tada, kai mokiniai (ir mokyklos

bendruomenė) įgis naujų, atitinkamų mąstymo ir bendravimo

gebėjimų.

Nustatytas statistiškai reikšmingas teigiamas koreliacinis ryšys tarp

draugiškų tarpusavio santykių mokykloje ir mokinių pasiekimų.

Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp fizinės mokymosi

aplinkos ir pasiekimų.


Ryšys tarp mokinių saugumo mokykloje jausmo ir

mokymosi pasiekimų, 4 kl.


Ryšys tarp mokinių mokymosi pasiekimų ir

mokytojo požiūrio, 4 kl.


Kokios nuostatos ir gebėjimai padeda mokiniams

gerai jaustis mokykloje ir išvengti patyčių?

Pagal 2012 m. NMPT 4 kl. duomenis

1. Noras dirbti vienoje grupėje su klasės draugais.

2. Gebėjimas įveikti vienatvę ir atstūmimą.

3. Gebėjimas padėti kitiems įveikti bendravimo sunkumus.

4. Gebėjimas rišliai pasakoti, sklandžiai reikšti savo mintis.

5. Gebėjimas rasti išeitis iš keblių situacijų.

Koreliacija su geros savijautos mokykloje rodikliu – 0,46.

Koreliacija su patyčių pojūčio rodikliu – -0,22.


Ryšys tarp mokinių mokymosi pasiekimų ir

mokytojo skiriamo dėmesio, 4 kl.


Ryšys tarp mokymosi pasiekimų ir draugiškumo

klasėje, 4 kl.


Gana ženklus „tvanku, šalta, nesimato“ ryšys su

mokinių mokymosi pasiekimais


Namų darbai


Nustatytas pernelyg silpnas ryšys tarp inovacijų ir mokinių

pasiekimų.

Posakis „inovacija, ne imitacija“ – tampa aktualiu šūkiu

Daugeliui šalies mokyklų reikia sparčiau tobulinti mokymo ir mokymosi

kultūrą – sudėtinę mokyklos kultūros dalį.

Mokyme ir mokymesi yra tam tikrų proveržių, bet labai tikėtina, kad didelė

dalis mokytojų kai kurių inovacijų esmės nesupranta ir jas taiko netinkamai

(taikymas yra imitacinio pobūdžio). Probleminės inovacijų sritys:

„netikras“ individualizavimas;

„netikras“ grupinis darbas;

„netikras“ mąstymo ugdymas;

„netikras“ formuojamasis vertinimas.

Todėl reikia ieškoti efektyvesnių mokytojų kvalifikacijos tobulinimo būdų,

kad mokytojai tinkamai taikytų naujoves.

Gana gerai pasiteisino:

užduotys, kurias reikia atlikti kartu su vienu ar keliais klasės draugais;

namų darbai, skatinantys klausti, tyrinėti, ieškoti, bandyti, pritaikyti, analizuoti,

spręsti problemas, kurti;

„protingas“ testavimas.


Bet kuris metodas turi būti taikomas protingai, laiku

ir vietoje, 4 kl. (1)














Kontroliniai darbai ir mokinių savijauta, 8 kl.


Nenustatyta pakankamai ženklaus ryšio tarp

mokyklos vadybos ir mokinių pasiekimų

Labai tikėtina, kad mokyklos vadybos inovacijos kartais taip pat

būna tik imitacinio pobūdžio.

Galima kelti pagrįstą hipotezę, kad daugelyje mokyklų yra

neišspręstų vadybos problemų, kurios trukdo pasiekti geresnių

mokymosi rezultatų. Pavyzdžiui, gretinant pradinių klasių mokytojų

atsakymus ir jų mokinių pasiekimus, tarp mokytojų nuomonės apie

vadovų “lyderiškas” savybes ir mokinių pasiekimų ženklesnio ryšio

nerasta.

Taip pat galima kelti hipotezę, kad mokytojų savijauta mokyklose ne

visada yra gera.

Labai tikėtina, kad daugelį mokytojų kamuoja didelė konkurencija.


Mokinių mokymosi pasiekimų ir mokytojų

bendradarbiavimo skatinimo ryšys



nuomonės apie skyrimo į naujas pareigybes

pagrįstumą ryšys


Mokinių mokymosi pasiekimų ir profesinių diskusijų

tarp mokytojų ryšys



nuomonės apie administracijos aktyvų mokymąsi

ryšys


Nustatytas gana stiprus koreliacinis ryšys tarp ketvirtokų ir

aštuntokų mokymosi pasiekimų ir jų asmeninių

metakognityvinių gebėjimų (kurie sudaro esminę mokymosi

mokytis kompetencijos dalį) įsivertinimo.

NMPT rezultatai patvirtina, kad ketvirtokai ir aštuntokai jau neblogai

supranta, kokie metakognityviniai gebėjimai svarbūs mokėjimui

mokytis, ir gali gana patikimai įsivertinti savo metakognityvinių

gebėjimų stipriąsias ir silpnąsias puses.

Tai rodo, jog yra prasminga tikslingai ir sistemingai mokyti mokinius

mokytis, tačiau dar ne visus mokėjimo mokytis aspektus mokiniai

pajėgia suprasti vienodai gerai.


Apibendrinimas

Mokinių savijauta mokykloje yra svarbi ir jų asmenybių brendimui, ir

akademiniams pasiekimas.

Ne mažiau svarbi yra draugiška bendradarbiavimo aplinka

mokykloje .

Reikia inovacijų, bet ne imitacijų. Inovacijų imitavimas gali net

pabloginti mokinių pasiekimus ir savijautą.

Vienas iš būdų pasitikrinti, ar neimituojamos inovacijos, stebėti

mokinių pasiekimus ir savijautą. Jei pažangos nėra, tai nėra

prasmės kalbėti apie inovacijas arba reikia pasitikrinti, kaip jos

įgyvendinamos.

Mokymas mokytis – tikrai perspektyvus, tačiau reikia ieškoti būdų,

kaip tai geriau padaryti.


Ačiū!


Documents

KOKYBEI GERINTI GALIMYBĖS: II dalis“ - · PDF fileII dalis “ Nacionalinis ... dalis Lygis Matematika Patenkinamas ... dalis mokytojų kai kurių inovacijų esmės nesupranta ir