BIOLOGIJA - Egzaminaiegzaminai.weebly.com/uploads/7/3/8/4/7384989/2006... · 2018-10-02 · 062BIVU1 2006 m. BIOLOGIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UÞDUOTIS 4 6. Kaip pasikeitë

LIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA N A C I O N A L I N I S E G Z A M I N Ø C E N T R A S

BIOLOGIJA

2006 m. valstybinio brandos egzamino uþduotis Pakartotinë sesija

2006 m. birželio mėn. 15 d. Trukmė – 3 val. (180 min.)

062BIVU1 2006 m. BIOLOGIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UÞDUOTIS

2

ŽODYNĖLIS

A anglies dioksidas – диоксид углерода – dwutlenek wægla

apdulkinimas – опыление – zapylenie apytaka – круговорот, циркуляция – kràþenie, obieg atranka – отбор – dobór atsarginë – запасная – zapasowa audinys – ткань – tkanka auka – жертва – ofiara

B briedragë – эверния – porost (màkla tarniowa) bûrys – отряд – rzàd burnos ertmë –полость рта – jama ustna

D deguonis – кислород – tlen dirvoþemis – почва – gleba, ziemia uprawna dribsniai – хлопья – pùatki druskos rûgðtis – соляная кислота – kwas solny dujø apykaita – газообмен – obieg gazu dumbliai – водоросли – glony, algi

E eikvoti – тратить, расходовать – zuýywaã

G gaubtasëklis – покрытосемянное – okrytonasienny geltonkerpë – ксантория – porost gentis – род – rodzaj grobis – добыча – ùup

I inkstai – почки – nerki intensyvumas – интенсивность – intensywnoúã ásiurbimas – всасывание – wchùanianie iðsisklaidyti – рассеяться – rozproszyã siæ iðtirpti – раствориться – rozpuúciã siæ

K karalystë – царство – królestwo karta – поколение – pokolenie kaspinuotis – ленточный червь – soliter, tasiemiec keitimasis – смена, изменение, обмен – wymiana kepenys – печень – wàtroba kerpës – лишайники – porosty keþas – пармелия – porost kirmëlës – черви – robaki kokonas – кокон – kokon kryþmadulka – перекрестное опыление – zapylanie

krzyýowe

L laidumas – проводимость – przewodnictwo lapas – лист – liúã làstelë – клетка – komórka latakas – проток – kanaù lekanora – леканора – porost liaukinë (làstelë) – железистая (клетка) – gruczoùowa

(komórka) limfmazgis – лимфатический узел – wæzeù limfatyczny liûtas – лев – lew lytis – пол – pùeã

M maisto medþiagos – питательные вещества – substancje pokarmowe

maitinimas – питание, кормление – karmienie. odýywianie

mëgintuvëlis – пробирка – probówka mezginë – завязь – zalàýnia

N nuskaidrëti – проясниться – staã siæ przezroczystym

P palikuonys – потомки – potomki papartis – папоротник – paproã paplitimas – распространение – rozpowszechnianie siæ

paveldëti – унаследовать – odziedziczyã pavirðius – поверхность – powierzchnia perneðimas – перенос – transport, przenos piestelë – пестик – sùupek pjûvis – сечение, разрез – przekroj platuþë – лобария – porost (granicznik pùucnik) plauèiø vena – легочная вена – ýyùa pùucna plazma – плазма – plazma (osocze) plëðrûnas – хищник – drapieýnik poþymis – признак – cecha, oznaka priklausomybë – зависимость – zaleýnoúã prisijungti – присоединиться – przyùàczyã siæ prisitaikymas – приспособление – przystosowanie siæ

R riebalai – жиры – tùuszcze

S saldumynas – сладость, сласть – sùodycz santykiai – отношения – stosunki sausuma – суша – suchoúã, làd savidulka – самоопыление – samozapylanie sëkla – семя – nasienie sëklapradis– семяпочка – zalàýek siera – сера – siarka skaidytojai – расщепители – reducenci skystis – жидкость – ciecz sliekas – дождевой червь – robak smiltkirmis – пескожил (червь) – robak morski smulkus – мелкий – drobny spora – спора – zarodnik stambus – крупный – wielki storoji (þarna) – толстая (кишка) – jelito grube stuburiniai – позвоночные – krægowce sudygti – прорости – zakieùkowaã sukibæs – сцепленный – sprzæýony sukryþminti – скрестить – skrzyýowaã surenkamasis kanalëlis– собирающий каналец – kanalik

zbiorczy

Ð ðalinimas – выделение – wydalenie ðilkmedis – шелковица, тутовое дерево – morwa ðilkverpis – шелкопряд – jedwabnik ðlapimas – моча – mocz

T tirpalas – раствор – roztwór trukmë – продолжительность – czas trwania tulþis – желчь – ýóùã tuðèioji vena – полая вена – ýyùa czcza tvirtumas – крепость, прочность – siùa, trwaùoúã

V vabzdys – насекомое – owad veiksnys – фактор – czynnik vikðras – гусеница – gàsienica virkðtelë – пуповина – pæpowina virðkinimas – пищеварение – trawienie

Z zylë – синица – sikorka

Þ þarna – кишка – jelito þiedadulkë – цветочная пыльца – ziarnko pyùku þiedinis augalas – цветковое растение – roúlina

kwiatowa þieduotosios (kirmëlës) – кольчатые (черви) –

pierúcienice(robaki)

2006 m. BIOLOGIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UÞDUOTIS 062BIVU1

3

I dalis

1. Paveiksle pavaizduotas lapo* pjûvis*. Kokià funkcijà atlieka raide F paþymëtas audinys*?

2. Koks procesas vyksta raide E paþymëtoje làstelës* struktûroje? E

3. Kokios medþiagos þmogaus organizme gali kauptis kaip atsarginës* maisto medþiagos*?

A Baltymai ir angliavandeniai. B Angliavandeniai ir riebalai*. C Tik angliavandeniai. D Tik riebalai.

4. Su kokia azotine baze komplementarià porà sudaro timinas?

A Su adeninu. B Su citozinu. C Su guaninu. D Su uracilu.

Atsakydami á 5 ir 6 klausimus remkitës paveikslu, kuriame pavaizduotas bandymas virðkinimui* tirti.

5. Kokia hipotezë tikrinama ðiuo bandymu?

A Kiauðinio baltymas virðkinamas vandenyje. B Kiauðinio baltymas virðkinamas pepsino ir druskos rûgðties* tirpale*. C Kiauðinio baltymas virðkinamas pepsino tirpale. D Kiauðinio baltymas virðkinamas druskos rûgðties tirpale.

F A Apsaugo lapo pavirðiø*. B Suteikia lapui tvirtumo*. C Gamina organines medþiagas. D Vykdo vandens apytakà*.

A Baltymø sintezë. B Angliavandeniø sintezë. C DNR sintezë. D Lipidø sintezë.


4

6. Kaip pasikeitë tirpalai mëgintuvëliuose* po 30 min. nuo bandymo pradþios?

Tirpalo pokyčiai mėgintuvėliuose po 30 min. 1 mėgintuvėlis 2 mėgintuvėlis 3 mėgintuvėlis 4 mėgintuvėlis

A Tirpalas nuskaidrëjo* Susidarë dribsniø Susidarë dribsniø Susidarë dribsniø B Tirpalas nuskaidrëjo Tirpalas nuskaidrëjo Susidarë dribsniø Susidarë dribsniø C Susidarë dribsniø* Tirpalas nuskaidrëjo Tirpalas nuskaidrëjo Tirpalas nuskaidrëjo D Susidarë dribsniø* Susidarë dribsniø Susidarë dribsniø Tirpalas nuskaidrëjo

7. Þema temperatûra, kofeinas ir kiti veiksniai maþina inkstø* surenkamojo kanalëlio* laidumà vandeniui. Kokià átakà ðie veiksniai turi ðlapimo* susidarymui?

A Ðlapimo kiekis padidëja, o druskø koncentracija jame sumaþëja. B Ðlapimo kiekis ir druskø koncentracija jame padidëja. C Ðlapimo kiekis ir druskø koncentracija jame sumaþëja. D Ðlapimo kiekis ir druskø koncentracija jame nepakinta.

8. Paveiksle pavaizduota placentos dalis ir virkðtelës* kraujagyslës. Vena kraujas teka ið placentos,

o arterija – á placentà.

Kokiø medþiagø koncentracija virkðtelës arterijoje yra didesnë negu venoje?

A Deguonies*. B Anglies dioksido*. C Gliukozës. D Aminorûgðèiø.

9. Suvalgius saldumynø* þmogaus kraujyje padidëja gliukozës koncentracija. Kokià iðvadà apie gliukozës ðalinimà* ið sveiko þmogaus organizmo su ðlapimu galima padaryti remiantis grafiko duomenimis?

.

A Kuo didesnë gliukozës koncentracija kraujyje, tuo daugiau jos paðalinama su ðlapimu. B Kuo didesnë gliukozës koncentracija kraujyje, tuo maþiau jos paðalinama su ðlapimu. C Gliukozës ásiurbimo greitis nepriklauso nuo jos koncentracijos kraujyje. D Tarp gliukozës ásiurbimo ir paðalinimo nëra jokios priklausomybës*.

Gliukozės šalinimas

Gliukozės įsiurbimas*

Gliukozės koncentracija kraujyje, mg/100 cm3

Gliu

kozė

s įsi

urbi

mo

arba

pa

šalin

imo

grei

tis, m

g/m

in.

Placenta

Virkðtelë


5

10. Deguonis kraujyje perneðamas*:

A iðtirpæs* eritrocitø citoplazmoje; B iðtirpæs kraujo plazmoje*; C eritrocituose prisijungæs* prie hemoglobino; D kraujo plazmoje prisijungæs prie hemoglobino.

11. Kokioje þiediniø* augalø* dalyje prieð apdulkinimà yra spermiø?

A Mezginëje*. B Sëklapradyje*. C Þiedadulkëje*. D Piestelëje*.

12. Daug deguonies turintis kraujas á ðirdá atiteka:

A aorta; B tuðèiàja vena*; C plauèiø vena*; D plauèiø arterija.

13. Kodël „su lytimi* (X chromosoma) sukibæs*“ recesyvinis poþymis vyrø organizme pasireiðkia daug daþniau negu moterø?

A Vyrai paveldi du poþymá nulemianèius alelius, o moterys – tik vienà. B Vyrø làstelëse visi recesyviniai poþymiai visada pasireiðkia daþniau negu moterø làstelëse. C Vyrai paveldi tik vienà tà poþymá nulemiantá alelá, o mergaitës – du alelius. D Moterys su X chromosoma visada paveldi tik dominuojanèius alelius.

14. Ið pradþiø buvo sukryþminti* AA ir aa genotipø organizmai. Vëliau ðiø organizmø pirmos kartos* palikuonys* (F1) buvo sukryþminti tarpusavyje. Kokià dalá antroje palikuoniø kartoje (F2) sudarë heterozigotiniai organizmai?

A 1/8 B 1/4 C 1/2 D 1

15. Ultravioletiniai spinduliai gali sukelti mutacijø þmogaus organizmo làstelëse. Ðios mutacijos bus perduodamos palikuonims, jeigu ávyks:

A eritrocituose; B leukocituose; C spermatozoiduose; D neuronuose.

16. Paveiksle pavaizduotas paparèio* vystymosi ciklas. Apveskite raidæ, þyminèià stadijà, kurios

metu paparèiuose formuojasi gametos.

A

B C

D


6

17. Ðilkverpio* vikðrai* skirtingà laiko tarpà buvo maitinami ðilkmedþiø* lapais.

Kuris teiginys apie diagramomis pateiktus tyrimo rezultatus yra teisingas?

A Kokonø susidarymo greitis priklauso nuo vikðrø maitinimo trukmës. B Maitinimo trukmë neturi átakos kokonø susidarymo greièiui. C Trumpiau maitinti vikðrai greièiau virsta kokonais. D Ilgiau maitintø vikðrø kokonai formuojasi ilgiau.

18. Kuris ið ðiø pavyzdþiø rodo aukos* ir plëðrûno* santykius*?

A Hiena* maitinasi liûto* grobio* liekanomis. B Kaspinuotis* maitinasi þarnø* turiniu. C Kerpës* grybo hifai apraizgo dumbliø* làsteles. D Zylë* lesa vabzdþius*.

19. Kuris teiginys apie energijos ir maisto medþiagø judëjimà ekosistemoje yra teisingas?

A Energija judëdama iðsisklaido*, o maisto medþiagos juda ratu. B Energija juda ratu, o medþiagos – nejuda ratu. C Maisto medþiagos judëdamos ekosistemoje iðsisklaido. D Nei energija, nei maisto medþiagos nejuda ratu.

20. Paveiksle pavaizduoti keturi ðviesoje laikomi mëgintuvëliai. Kuriame mëgintuvëlyje bus daugiau-

sia vandenyje iðtirpusio anglies dioksido (apveskite raidę)?

A B C D

Vanduo Vanduo

Augalas

Vandenssraigė

Vikðras iðsirito

Kokonas* susiformavo

23 dienos

Kokonas susiformavo

Vikðras iðsirito

Vikðras iðsirito

Kokonas susiformavo

24 dienos

34 dienos

Maitinimo* trukmë*

Nemaitinta


7

II dalis

1 klausimas. Paveiksle pavaizduota tulþá* gaminanèios làstelës dalis.

1.1. Kokio tipo – eukariotinë ar prokariotinë – làstelë pavaizduota paveiksle?

............................................... (1 taškas)

1.2. Pagal kokius du paveiksle matomus poþymius làstelæ priskyrëte ðiam tipui?

.................................................................................................................................. (1 taškas)

2.1. Kokio organo làstelë pavaizduota paveiksle?

............................................... (1 taškas)

2.2. Paveiksle raide D paþymëtos polisacharido granulës*. Koká polisacharidà kaupia ðios làstelës?

................................................ (1 taškas)

2.3. Paaiðkinkite ðio polisacharido vaidmená reguliuojant cukraus kieká kraujyje?

..................................................................................................................................

.................................................................................................................................. (2 taškai)

3. Kuria raide paþymëta struktûra rodo, kad paveiksle pavaizduota liaukinë* làstelë?

.......... (1 taškas)

4. Kokie organoidai paþymëti raidëmis A ir B?

A – ..........................................................................

B – .......................................................................... (1 taškas)

5. Kas paveiksle rodo, jog ði làstelë savo veiklai eikvoja* daug energijos?

..................................................................................................................................

.................................................................................................................................. (2 taškai)

1 KLAUSIMO TAÐKØ SUMA

Čia rašo vertintojai I II III


8

2 klausimas. Paveiksle schemiðkai pavaizduota, kaip susijæ kraujas, limfa ir audiniø skystis*.

1.1. Paveiksle strëlyte ir raide A nurodykite vietà, kur susidaro audiniø skystis.

(1 taškas)

1.2. Paveiksle strëlyte ir raide B nurodykite vietà, kur audiniø skystis gráþta á kapiliarà.

(1 taškas)

2. Nurodykite dvi medþiagas, kurias kraujas atneða á audinius.

............................................. ir ......................................................... (1 taškas)

3. Paaiðkinkite limfos vaidmená organizme.

..................................................................................................................................

..................................................................................................................................

..................................................................................................................................

(3 taškai) 4.1. Kaip pasikeièia per limfmazgius* tekanèios limfos sudëtis?

..................................................................................................................................

.................................................................................................................................. (2 taškai)

4.2. Kuo ðis pasikeitimas svarbus þmogaus organizmui?

........................................................................ (1 taškas)

5. Nurodykite vienà kraujo ir audiniø skysèio sudëties skirtumà.

..................................................................................................... (1 taškas)



Limfagyslë

Kraujagyslë

Audiniø làstelës


9

3 klausimas. Paveiksle pavaizduoti þmogaus organai.

1. Kokia raide paþymëtos kepenys*?

.............. (1 taškas)

2. Paaiðkinkite, koks kepenø vaidmuo virðkinime.

..................................................................................................................................

.................................................................................................................................. (2 taškai)

3. Uþpildykite lentelæ áraðydami virðkinime dalyvaujanèiø fermentø susidarymo vietà, fermentø pavadinimus ir fermentinës reakcijos produktus.

Susidarymo vieta Fermento pavadinimas Fermentinës reakcijos produktai Burnos ertmë* Maltozë Pepsinas Kasa Glicerolis ir riebalø rûgðtys

(3 taškai)

4. Á koká organà atsiveria kasos latakas*?

....................................................................... (1 taškas)

5. Nurodykite, kas vyksta storojoje þarnoje*.

1 – .................................................................

2 – ................................................................. (2 taškai)

6. Remdamiesi vienu pavyzdþiu, paaiðkinkite, kaip uþsikreèiama virðkinimo trakte

parazituojanèiomis kirmëlëmis*.

..................................................................................................................................

.................................................................................................................................. (2 taškai)



Kasa

B

C

A


10

4 klausimas. Paveiksle pavaizduotas gaubtasëklio* augalo þiedas.

1. Kokia þiedø reikðmë augalø dauginimuisi?

1 – ............................................................................................................................

2 – ............................................................................................................................

3 – ............................................................................................................................ (2 taškai)

2. Þiediniams augalams bûdinga savidulka* ir kryþmadulka*. Kodël kryþmadulka lemia didesnæ tos paèios rûðies individø ávairovæ?

..................................................................................................................................

.................................................................................................................................. (2 taškai)

3. Apraðykite tris sëklø* plitimo* bûdus ir kokiø prisitaikymø* jos turi, kad iðplistø.

..................................................................................................................................

..................................................................................................................................

.................................................................................................................................. (3 taškai)

4. Kaip paruoðti dirvoþemá*, kad kultûriniø augalø sëklos sudygtø* greièiau?

....................................... ir ................................... (1 taškas)

5.1. Kaip dar, be sëklø, dauginami kultûriniai þiediniai augalai?

.................................................................................................................................. (1 taškas)

5.2. Ávardykite vienà þiediná augalà ir nurodykite, kaip jis dauginamas be sëklø.

.................................................................................................................................. (1 taškas)

6. Nurodykite du augalus, kurie dauginasi sporomis*.

........................................................ ir ........................................................ (1 taškas)




11

5 klausimas. Þieduotosios kirmëlës* yra ávairaus dydþio. Vienos labai smulkios, siekia kelis mili-metrus, o paveiksle pavaizduotas jûrose gyvenantis smiltkirmis* yra apie 20 cm ilgio. Þieduotojø kirmëliø kvëpavimo bûdas labai priklauso nuo jø dydþio.

1. Remdamiesi paveikslu apraðykite, kaip smiltkirmio þiaunos yra pritaikytos efektyviai vykdyti dujø apykaità.

..................................................................................................................................

.................................................................................................................................. (3 taškai)

2. Paveiksle matome, kad kraujas þiaunø kapiliarais teka kita kryptimi negu þiaunas skalaujantis vanduo. Paaiðkinkite, kaip toks prisitaikymas* veikia smiltkirmio dujø* apykaitos* efektyvumà.

..................................................................................................................................

.................................................................................................................................. (2 taškai)

3.1. Smulkios* þieduotosios kirmëlës þiaunø neturi ir kvëpuoja visu kûno pavirðiumi. Kodël stambûs* smiltkirmiai negali apsirûpinti deguonimi tokiu bûdu?

..................................................................................................................................

..................................................................................................................................(2 taškai)

3.2. Sausumos* þieduotoji kirmëlë – sliekas* kvëpuoja kûno pavirðiumi. Paaiðkinkite, kodël sliekas, bûdamas panaðaus dydþio kaip smiltkirmis, deguonimi gali apsirûpinti per kûno pavirðiø.

.................................................................................................................................

................................................................................................................................. (2 taškai)



*

Þiaunas skalaujanèio vandens tekëjimo

kryptis


12

6 klausimas. Visi organizmai skirstomi á penkias karalystes*. 1.1. Pabraukite þodþius, kurie nurodo karalystës pavadinimus:

autotrofai, skaidytojai*, augalai, stuburiniai*, grybai, heterotrofai, kerpës (2 taškai)

1.2. Pasirinkite vienà pabrauktà karalystæ ir nurodykite du jos poþymius.

.............................................................................

............................................................................. (2 taškai)

2. Áraðykite trûkstamus taksonominius rangus taip, kad jie sudarytø nuoseklià sekà.

............................., tipas*, ........................, bûrys*, ..........................,

gentis*, ........................... (2 taškai)

3. Kodël organizmai klasifikuojami ir jiems duodami moksliniai pavadinimai?

..................................................................................................................................

..................................................................................................................................

(2 taškai)

6 KLAUSIMO TAÐKØ SUMA 7 klausimas. Gëlininkas sukryþmino tos paèios rûðies, bet skirtinga spalva (raudona ir balta)

þydëjusias gëles. Po to surinko jø subrendusias sëklas. Kitais metais ið sëklø iðaugo tik rausvai þydintys augalai.

1. Uþraðykite gëlininko kryþminamø gëliø ir ið jø sëklø iðaugintø augalø genotipus simboliais. Alelius þymëkite raidëmis A ir a.

P ............... × ................

F1 ............... (1 taškas)

2. Gëlininkas sukryþmino rausvai þydinèius augalus, tikëdamasis gauti sëklø, ið kuriø iðaugtø kiek galima ávairesniø spalvø þiedus turintys augalai. Genetiniais simboliais uþraðykite ir paaiðkinkite, kodël gëlininkas pasirinko rausvai þydinèius augalus.

..................................................................................................................................

..................................................................................................................................

.................................................................................................................................. (3 taškai)




×P

F1


13

8 klausimas. Paveiksle pavaizduotas eþero keitimasis* per daugelá metø.

A B C D 1.1. Koks procesas vyko eþere per daugelá metø?

.................................... (1 taškas)

1.2 Remdamiesi paveikslu nuosekliai apraðykite ðá procesà.

..................................................................................................................................

..................................................................................................................................

..................................................................................................................................

.................................................................................................................................. (4 taškai)

2. Kuriame eþere – A ar C – mitybos tinklas yra sudëtingesnis?

....... (1 taškas)

3. Kokia þmogaus veikla gali pagreitinti eþero keitimàsi?

..................................................................................................................................

.................................................................................................................................. (2 taškai)


II DALIES (1–8 KLAUSIMŲ) TAŠKŲ SUMA



14

III dalis

9 klausimas. Kerpës yra biologiniai indikatoriai, pagal kuriuos galima spræsti apie oro uþterðtumà sieros* dioksidu. Lentelëje nurodyta, kaip keièiasi kerpiø rûðiø skaièius tolstant nuo pramonës miesto centro.

Atstumas nuo pramonės miesto centro, km Kerpių rūšių skaičius 0 1 2 4 4 8 6 14 8 20 10 12 12 20 14 29

1. Remdamiesi lentele nubraiþykite grafikà, rodantá kerpiø rûðiø skaièiaus priklau-somybæ nuo atstumo iki pramonës miesto centro.

(3 taškai)

2. Kaip keièiasi kerpiø rûðiø skaièius tolstant nuo miesto centro iki 8 km?

.......................................... (1 taškas)

3.1. Aplink miestà nutiesta automobiliø magistralë. Remdamiesi grafiko duomenimis apytiksliai nustatykite magistralës atstumà nuo miesto centro.

.............................

(1 taškas)

3.2. Paaiðkinkite, kodël nurodëte toká atstumà.

..................................................................................................................................

..................................................................................................................................

(2 taškai)



15

Lentelëje nurodyti penkiø kerpiø pavadinimai ir didþiausia sieros dioksido koncentracija, kuriai esant tos kerpës gali augti.

Kerpës pavadinimas Sieros dioksido koncentracija, µg/m3

Platuþë* 30 Briedragë* 35

Keþas* 60 Geltonkerpë* 70

Lekanora* 150

4.1. Miesto centre gali augti tik viena ið lentelëje nurodytø kerpiø. Kuri?

............................ (1 taškas)

4.2. Sieros dioksido koncentracija ore ðalia automobiliø magistralës buvo 50 µg/m3. Nurodykite, kurios kerpës gali augti ðalia magistralës.

.................................................................................................................................. (1 taškas)


10 klausimas. Paveiksle pavaizduotos priemonës, skirtos bandymui, kurio metu tiriama, kaip foto-sintezës greitis priklauso nuo apðvietimo intensyvumo*.

1. Paaiðkinkite, kodël elodëjos ðakelë buvo pamerkta á sodos tirpalà, o ne á paprastà vandená.

..................................................................................................................................

.................................................................................................................................. (2 taškai)

2. Nurodykite tris sàlygas, kuriø negalima keisti atliekant ðá bandymà.

.....................................................

.....................................................

.....................................................

(2 taškai)

3. Kokià sàlygà bûtina keisti, kad bûtø pasiektas ðio bandymo tikslas?

......................................................

(1 taškas)



Elodėja

Sodos* tirpalas


16

4. Apraðykite, kaip buvo nustatyta fotosintezës greièio priklausomybë nuo apðvie-timo intensyvumo.

..................................................................................................................................

.................................................................................................................................. (3 taškai)

5. Kokia galëtø bûti ðio bandymo hipotezë ir iðvada?

Hipotezë ..................................................................................................................

Iðvada ...................................................................................................................... (2 taškai)

10 KLAUSIMO TAÐKØ SUMA 11 KLAUSIMAS. Rašinys. Pasirinkite tik vieną ið dviejø pateiktø temø. Raðydami raðiná nenukrypkite

nuo pateikto struktûrinio plano.

Vieta rašiniui 17 puslapyje I tema. NEFRONAS – SVARBIAUSIA ÞMOGAUS INKSTØ DALIS.

A Kraujo filtracija nefronuose. (4 taškai) B Galutinio šlapimo susidarymas. (4 taškai) C Galutinio šlapimo sudėties pakitimas sutrikus nefronų veiklai. (Apraðykite vienà pavyzdá.)

(2 taškai)

II tema. GAMTINË ATRANKA* – EVOLIUCIJOS VEIKSNYS*. A Kas sąlygoja gamtinę atranką. (3 taškai) B Gamtinės atrankos rūšys. (4 taškai) C Gamtinės atrankos reikšmė organizmų požymių įvairovei. (3 taškai)



17

Vieta rašiniui


III DALIES (9–11 KLAUSIMŲ) TAŠKŲ SUMA


18

JUODRAŠTIS

Documents

BIOLOGIJA - Egzaminaiegzaminai.weebly.com/uploads/7/3/8/4/7384989/2006... · 2018-10-02 · 062BIVU1 2006 m. BIOLOGIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UÞDUOTIS 4 6. Kaip pasikeitë