BAZILION Ų MIESTELIO BENDRASIS PLANAS SPRENDINIAI195.182.85.232/failai/Bazilionu mstl BP SPRENDINIAI.pdfbendrasis planas. rengimo etapas. sprendini Ų konkretizavimo stadija v 2013

LIETUVOS

PROJEKTAVIMO ĮMONIŲ ASOCIACIJOS

NARYS

NARö

KOMPLEKSAS TOMAS METAI ATESTATO

Nr. 0428 U-1104

BENDRASIS PLANAS. RENGIMO ETAPAS.

SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMO STADIJA

V 2013

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBö

BAZILIONŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS

RENGIMO ETAPAS. SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMO STADIJA

SPRENDINIAI PLANAVIMO ORGANIZATORIUS:

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBöS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

BENDROJO PLANO RENG öJAS:

UAB „URBANISTIKA“

PAREIGOS PAVARDö PARAŠAS

DIREKTORö G. MINEIKIENö

PROJEKTO VADOVö G. RATKUTö SKAČKAUSKIENö


Rengimo etapas. Sprendini ų konkretizavimo stadija. Sprendiniai

UAB „Urbanistika“ 2013 m.

2

TURINYS

1. ĮVADAS .......................................................................................................................................................... 3

1.1. GYVENTOJŲ SKAIČIAUS IR BŪSTO RAIDOS PROGNOZöS.......................................................................................8

1.2. BAZILIONŲ MIESTELIO RAIDOS STRATEGIJA ..........................................................................................................11

2. IŠORöS STRUKTŪRA................................................................................................................................. 14

2.1. BAZILIONŲ MIESTELIS GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ SISTEMOJE................................................................................15

3. MIESTELIO VIDAUS STRUKTŪRA ............................................................................................................. 18

3.1. MIESTELIO STRUKTŪRA ............................................................................................................................................19

3.2. MIESTELIO TERITORIJOS FUNKCINöS ZONOS IR TVARKYMO REGLAMENTAI .....................................................19

3.3. CENTRŲ SISTEMA ......................................................................................................................................................22

3.4. URBANISTINöS STRUKTŪROS OPTIMIZAVIMAS......................................................................................................22

3.5. REZERVUOJAMOS TERITORIJOS..............................................................................................................................23

4. SPECIALIOSIOS BENDROJO PLANO TEMOS .......................................................................................... 24

4.1. KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA.....................................................................................................................................25

4.1.1. Gamtinio karkaso formavimas....................................................................................................................................25

4.1.2. Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin÷s įvairov÷s apsauga ...........................................................................................27

4.1.3. Žaliųjų plotų sistemos vystymas.................................................................................................................................27

4.2. NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGA.................................................................................................30

4.3. SOCIALINö IR EKONOMINö APLINKA........................................................................................................................31

4.4. AUKŠTYBINIŲ PASTATŲ STATYBOS NUOSTATOS ....................................................................................................33

4.5. DIDŽIŲJŲ PREKYBOS CENTRŲ STATYBOS NUOSTATOS........................................................................................33

4.6. SUSISIEKIMO SISTEMA..............................................................................................................................................33

4.6.1. Gatvių ir kelių tinklas ..................................................................................................................................................33

4.6.2. Susisiekimo tinklo kategorijos ....................................................................................................................................34

4.6.3. Dviračių ir p÷sčiųjų takų tinklas ..................................................................................................................................35

4.7. INŽINERINö INFRASTRUKTŪRA ................................................................................................................................36

4.7.1. Ekoinžinerin÷ infrastruktūra........................................................................................................................................36

4.7.2. Energetin÷s infrastruktūros vystymas.........................................................................................................................37

5. SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMAS.................................................................................................................. 39

PRIEDAI

GRAFINö DALIS

Reglamentų ir susisiekimo sistemos br÷žinys

Inžinerin÷s infrastruktūros br÷žinys

Urbanistinio ir gamtinio karkasų formavimo, architektūrin÷s erdvin÷s kompozicijos br÷žinys

Rekreacin÷s, pramon÷s, verslo teritorijų naudojimo ir tvarkymo, socialin÷s, kultūrin÷s

infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokyb÷s, ekologin÷s apsaugos zonų, teritorijų

rezervavimo br÷žinys




3

1. ĮVADAS




4

1. ĮVADAS BAZILIONŲ MIESTELIO BENDROJO PLANO RENGIMO PAGRINDAS IR TIKS LAI Bendrojo teritorij ų planavimo objektas – Bazilionų miestelio teritorija. Bendrojo planavimo organizatorius – Šiaulių rajono savivaldyb÷s administracijos direktorius. Miestelio teritorijos bendrasis planas rengiamas va dovaujantis šiais dokumentais:

� Bazilionų miestelio bendrojo plano rengimo darbų programa; � Šiaulių rajono savivaldyb÷s tarybos 2010 12 16 sprendimu Nr. T-352 „D÷l

bendrųjų planų rengimo Šiaulių rajone“; � Šiaulių rajono savivaldyb÷s administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus

2011 02 23 Planavimo sąlygų sąvadu Nr.PS-33(21.2); � Šiaulių rajono savivaldyb÷s administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus

2011 02 23 Planavimo sąlygomis; � Šiaulių visuomen÷s sveikatos centro 2011 01 12 planavimo sąlygomis Nr. PST-

7; � VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2011 01 21 planavimo sąlygomis Nr. 5-88(7.35); � AB LESTO 2011 01 13 planavimo sąlygomis Nr. TS-44030-11-0024; � TEO LT, AB TED Šiaulių tinklo eksploatavimo centro Tinklų resursų ir statybos

skyriaus planavimo sąlygomis Nr. 03-2-06-2/56; � AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo 2011 01 11 planavimo sąlygomis Nr(s25)15-

05-64; � Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio

padalinio 2011 01 11 planavimo sąlygomis Nr. 7.14.Š-2Š-21; � Šiaulių rajono savivaldyb÷s administracijos Žem÷s ūkio skyriaus Melioracijos

poskyrio 2011 01 17 raštu Nr. Z2-8(20.6); � UAB „Kurš÷nų vandenys“ 2011 01 17 raštu Nr.KV1-16; � Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono Aplinkos apsaugos

departamento 2011 01 20 planavimo sąlygomis Nr. 29; � Nacionalin÷s žem÷s tarnybos prie Žem÷s ūkio ministerijos Šiaulių žem÷tvarkos

skyriaus 2011 01 13 planavimo sąlygomis Nr. 31 SS-47; � UAB Kurš÷nų komunalinio ūkio 2011 01 20 raštu Nr.1-19; � Šiaulių rajono savivaldyb÷s administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2011 01

17 raštu Nr.SAA-11(22.9); � Šiaulių rajono savivaldyb÷s teritorijos bendruoju planu.

Bendrojo plano koncepcijos rengimo tikslai ir uždav iniai Planavimo dokumento rengimo tikslas – miestelio bendrojo plano – teritorijų kompleksinio planavimo dokumento teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemon÷ms nustatyti parengimas.




5

Bazilionų miestelio bendrojo plano uždaviniai: � Detalizuoti Šiaulių rajono teritorijos bendrajame plane numatytus Bazilionų miestelio teritorijos

sprendinius; � Suformuoti miestelio teritorijos darnaus vystymo koncepciją, nustatyti teritorijos tvarkymo,

naudojimo ir apsaugos prioritetus, teritorijų funkcines zonas, nurodančias teritorijos integruotumą ir ypatumus;

� Tobulinti istoriškai susiklosčiusią miestelio urbanistinę struktūrą, formuoti tūrinę erdvę, kompoziciją;

� Numatyti teritorijų gyvenimo ir aplinkos kokybę gerinančias priemones, formuoti bendrojo naudojimo želdinių bei apsauginių želdinių sistemą;

� Nustatyti miestelio teritorijas, kurioms privaloma rengti ar keisti detaliuosius planus, nustatyti šios teritorijos naudojimo, tvarkymo, apsaugos prioritetus ir veiklos juose apribojimus;

� Pl÷toti miestelio inžinerinę, susisiekimo ir kitą visuomen÷s poreikiams tenkinti reikalingą infrastruktūrą;

� Numatyti priemones, racionaliam gamtos išteklių naudojimui, kraštovaizdžio tvarkymui, ekologinei pusiausvyrai, gamtinio karkaso formavimui, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimui;

� Rezervuoti teritorijas komunikacinių koridorių ir kitų visuomen÷s poreikiams reikalingų objektų statybai;

� Nustatyti prioritetines teritorijų funkcines zonas ir jų pagrindines tikslines žem÷s naudojimo paskirtis, įvardinti veiklos pl÷tojimo ir apribojimų reikalavimus, žem÷s sklypų naudojimo būdą ir/ar pobūdį, numatyti teritorijas visuomen÷s poreikiams reikalingų objektų pl÷trai;

� Numatyti rekreacinių ir bioprodukcinio ūkio teritorijų vystymo galimybes; � Formuoti želdynų (miškų) sistemas, numatyti užstatytų teritorijų gyvenimo ir aplinkos kokybę

gerinančias priemones, numatyti teritorijas gyvenamųjų vietovių infrastruktūros ir kitų veiklos sričių pl÷trai;

� Patikslinti Bazilionų miestelio ribas. Bendrojo plano eiga, sudarymo principai Bendrojo teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai: parengiamasis; teritorijų planavimo dokumentų rengimo; sprendinių pasekmių vertinimo; baigiamasis. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro esamos būkl÷s analiz÷s stadija, koncepcijos rengimo stadija, sprendinių konkretizavimo stadija. Atlikus miestelio teritorijos bendrojo plano esamos būkl÷s analizę, buvo pereita prie antrosios rengimo etapo stadijos – teritorijos vystymo koncepcijos. Rengiant Bazilionų miestelio teritorijos bendrojo plano koncepciją buvo remiamasi Europos Sąjungoje visuotinai priimta tvaraus (tausojančio ir subalansuoto) vystymosi ideologija. Tam, kad nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas miestelio teritorijos vystymo koncepcijos įgyvendinimo pasekmes aplinkai, buvo atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo metu buvo konsultuotasi su tam tikromis valstyb÷s ir savivaldyb÷s institucijomis, visuomene. Atsižvelgta į šių konsultacijų ir kitų viešumą užtikrinančių procedūrų rezultatus. Šiaulių rajono savivaldyb÷s tarybos sprendimu buvo patvirtinta Bazilionų miestelio teritorijos koncepcija (II variantas). Ilgalaik÷ miestelio teritorijos subalansuotos




6

pl÷tros koncepcija buvo parengta 20-čiai metų. Ja vadovaujantis rengiami, detalizuojami bendrojo plano sprendiniai. Bazilionų miestelio teritorijos bendrojo plano sud÷tis:

� Procedūriniai dokumentai; � Esamos būkl÷s analiz÷ – byla „Bazilionų miestelio teritorijos bendrasis planas. Rengimo

stadija. Esamos būkl÷s analiz÷s stadija“, I tomas; � Koncepcija – byla „Bazilionų miestelio teritorijos bendrasis planas. Rengimo stadija.

Koncepcijos rengimo stadija“, II tomas; � Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) apimties nustatymo dokumentas – byla

„Bazilionų miestelio teritorijos bendrasis planas. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymas“, III tomas;

� Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita - byla „Bazilionų miestelio teritorijos bendrasis planas. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita“, IV tomas;

� Sprendini ų konkretizavimas – byla „Bazilion ų miestelio teritorijos bendrasis planas. Rengimo stadija. Sprendini ų konkretizavimo stadija“, V tomas;

� Sprendinių pasekmių vertinimas – byla „Bazilionų miestelio teritorijos bendrasis planas. Sprendinių pasekmių vertinimas“, VI tomas;

� Viešo svarstymo ataskaita – byla „Bazilionų miestelio teritorijos bendrasis planas. Viešo svarstymo ataskaita“, VII tomas.

Sprendinių konkretizavimo byloje teikiami aiškinamasis raštas ir šie br÷žiniai (vadovaujantis Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių 33 punkto reikalavimais / Valstyb÷s žinios, 2006-12-30, Nr.145-5559):

� teritorinių reglamentų, kuriuose nurodomi žem÷s naudojimo apribojimai planuojamai veiklai (įvardijamas pagrindinių (reglamentų) br÷žiniu);

� urbanistinio ir gamtinio karkasų formavimo; � architektūrin÷s erdvin÷s kompozicijos formavimo; � rekreacin÷s, pramon÷s, verslo ar kitokios paskirties teritorijų naudojimo ir tvarkymo; � socialin÷s, kultūrin÷s infrastruktūros teritorinio vystymo; � inžinerin÷s infrastruktūros vystymo, kuriame nurodomos esamos ir planuojamos geriamojo

ir vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų, šilumos, dujų ir elektros tiekimo tinklų komunikacijų trasos ir koridoriai, vandentiekio siurblin÷s, vandenviet÷s, vandens talpyklos, valymo įrenginiai, nuotekų siurblin÷s ir pak÷limo stotys, elektrin÷s, katilin÷s, dujų skirstymo stotys, transformatorin÷s pastot÷s ir kt.;

� susisiekimo komunikacijų, kuriose nurodomos esamos ir planuojamos gatv÷s, jų kategorijos, geležinkelio stočių, oro, jūros uostų ir paviršinių vandens telkinių prieplaukų ir kitų objektų išd÷stymo;

� teritorijų rezervavimo valstyb÷s poreikiams; � gyvenamosios aplinkos kokyb÷s gerinimo; � ekologin÷s apsaugos zonų nustatymo.

Bendrojo plano taikymas ir galiojimas Bendrojo plano sprendiniai yra parengti dešimties metų laikotarpiui (iki 2023 metų). Bendrojo plano sprendinius sudaro aiškinamasis raštas ir br÷žiniai.




7

Miestelio bendrasis planas taikomas: � priimant sprendimus d÷l miestelio pl÷tros prioritetų, teritorijos naudojimo prioritetų, ūkin÷s

veiklos pl÷tojimo sąlygų ir apribojimų; � derinant specialiojo ir detaliojo planavimo dokumentus, derinant ir nustatant projektavimo

sąlygas teritorinio planavimo ir statybos projektams miestelio teritorijoje; � nustatant savivaldyb÷s biudžeto l÷šų skirstymo prioritetus; � rengiant ir koordinuojant savivaldyb÷s bei valstyb÷s investicijų programas, reklamuojant

patrauklių investicinių sąlygų galimybes; � priimant sprendimus d÷l žem÷s ir kito nekilnojamojo turto pa÷mimo visuomen÷s poreikiams:

naujoms gatv÷ms, sankryžoms statyti, magistralin÷ms komunikacijoms tiesti, miestelio bendro naudojimo teritorijoms, želdynams, viešo naudojimo rekreacin÷ms teritorijoms įrengti savivaldyb÷s l÷šomis;

� sprendžiant nuosavyb÷s atkūrimo problemas miestelio teritorijoje; � ir kitais, teis÷s aktuose numatytais, atvejais. Bendrojo plano sprendiniai pagal vyraujančius požymius nurodo miestelio funkcines zonas ir nustato tose

zonose galimas žem÷s naudojimo paskirtis, būdus (kai kuriais atvejais ir pobūdžius), maksimalius užstatymo

intensyvumo ir aukštingumo reglamentus, kitas teritorijų naudojimo sąlygas. Funkcin÷s zonos ir šių zonų

reglamentai, taip pat tekstiniai reglamentai nurodyti bendrojo plano sprendinių Pagrindiniame br÷žinyje bei

reglamentų lentel÷je.

Bendrojo plano sprendiniai nekeičia Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimų. Miestelio bendrojo plano sprendiniai ir reglamentai po bendrojo plano patvirtinimo yra privalomi rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams. Nekilnojamojo turto savininkams, kurių turto esama naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis prieštarauja Bazilionų miestelio bendrojo plano sprendiniams, paliekama teis÷ naudotis nekilnojamuoju turtu be apribojimų, kaip jis buvo naudojamas iki sprendinių patvirtinimo datos, nekeičiant jo žem÷s naudojimo paskirties, būdo, pobūdžio. Keičiant min÷tų sklypų žem÷s naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį pastarieji keičiami, tikslinami ir papildomi vadovaujantis Bazilionų miestelio bendrojo plano sprendiniais. Bendrojo plano nagrin÷jamas minimalus segmentas - kvartalas ar teritorija, formuota skirtingų funkcijų pagrindu. Bendrojo plano sprendiniai pateikti mastelyje 1:2000 ir į tikslesnį netransformuojami. Rengiant detalesnius, žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus sprendinių funkcinių zonų ribos yra tikslinamos pagal gamtinius ir urbanistinius teritorijų požymius. Rengiant bendrojo plano sprendinius teritorijų rezervavimo visuomen÷s poreikiams procedūra neatliekama. Rezervuojamų teritorijų plotai yra preliminarūs ir juos reikia tikslinti rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus. Sanitarin÷s apsaugos zonos gali būti nustatomos ir tikslinamos specialiaisiais, detaliaisiais planais bei kitais teritorijų planavimo dokumentais nekeičiant bendrojo plano sprendinių.




8

1.1. GYVENTOJŲ SKAIČIAUS IR BŪSTO RAIDOS PROGNOZöS Demografin ÷ prognoz ÷ Atliekant gyventojų skaičiaus prognozę visuomet susiduriama su esmine problema – n÷ra ir negali būti jokio gyventojų kitimo d÷snio, nes žmonių populiacija yra veikiama labai daug socialinių, ekonominių, globalinių, gamtinių ir kitų veiksnių, kurių poveikio žmogaus elgsenai matematiškai aprašyti neįmanoma. Prognozuojant gyventojų skaičiaus kitimą tenka remtis empirin÷mis prielaidomis ir ieškoti matematin÷s funkcijos gyventojų skaičiaus kitimo aprašymui. Prognoz÷ atlikta visuotinai pripažintais ekstrapoliaciniais metodais iš anksto pasirenkant gyventojų skaičiaus prieaugio rodiklį ar numatomą jo kitimą. Prognozei panaudota eksponentin÷ funkcija. Prognozuojant išnagrin÷ti trys variantai:

• pesimistinis • labiausiai tik÷tinas • optimistinis.

Pesimistinio scenarijaus atveju pasirinkta, kad gyventojų prieaugis bus neigiamas ir 10 metų laikotarpyje sieks kiek daugiau, kaip pusę dabartinio vidutinio metinio tempo (-0,6 proc.) - 0,3 proc. lygį. Toks maž÷jimo rodiklis pasirinktas tod÷l, kad dabartinį gyventojų maž÷jimą lemia šio vystymosi laikotarpio sunkumai ir jų pasekm÷s. Ekonominis nuosmukis tur÷tų baigtis ir ekonomika, jeigu ir neaugs, tai bent stabilizuosis, tod÷l dabartinio trumpalaikio gyventojų kitimo -0,6 proc. rodiklio naudojimas ilgesnio periodo prognozei n÷ra pagrįstas. Pagal šį scenarijų 2023 m. Bazilionų miestelyje tur÷tų gyventi 425 gyventojai. Pesimistinio scenarijaus prognoz÷ gali būti vertinama tik kaip tam tikra teorinis įvertis, nes nuolatinio gyventojų maž÷jimo tendencija reikštų gyventojų smarkų sumaž÷jimą per tam tikrą, pakankamai ilgą, laiko tarpą. Pasaulin÷s kriz÷s vystymosi prognoz÷s dažnai nurodo bent penkerių, septynerių metų ekonomikos stagnaciją ar net recesiją. Lietuvos ūkis glaudžiai susijęs su pasaulio ekonomika ir tod÷l n÷ra priežasčių teigti, kad kriz÷s pasekm÷s bus likviduotos anksčiau. Labiausiai tik ÷tino scenarijaus pagrindu priimta, kad ateinančius šešerius metus gyventojų skaičius maž÷s vidutiniškai 0,6 proc. per metus, t. y. apytiksliai vidutiniu dabartinio laikotarpio tempu, o po šešerių metų gali prasid÷ti nežymus 0,3 proc. metinis augimas. Pagal šią kreivę, 2023 m. Bazilionų miestelyje tur÷tų būti apie 436 gyventojus.

Pagal optimistin į scenarijų galima būtų numatyti palaipsninį ekonomin÷s situacijos ger÷jimą ir nežymų 0,3 proc. metinį gyventojų did÷jimą. Pagal šį scenarijų 2023 m. numatomas 454 gyv. skaičius. Gyventoj ų užimtumo strukt ūros poky čių analiz ÷ Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s duomenimis, 2012 m. Šiaulių apskrityje užimtumo lygis buvo 58,1 proc. nuo visų gyventojų skaičiaus. Taikant prognozes, 2023 m. Bazilionų miestelio gyventojų užimtumo lygis pakils 2,2 proc. d÷l tik÷tinos ger÷siančios ekonomin÷s situacijos šalyje. Gyventojų skaičius: 2012 m. – 439 (255 užimti gyventojai)




9

2023 m. – 436 (263 užimti gyventojai) Užimtumo lygis: 2012 m. – 58,1 proc. 2023 m. – 60,3 proc. Remiantis labiausiai tik÷tina prognoze, 2023 m. Bazilionuose gyvens 436 gyventojas, iš jų 263 bus užimti, tai sudarys 60,3 proc. visų Bazilionų gyventojų. Užimtumo sektorius įtakoja tiek šalies, tiek regioninis stabilumas, tod÷l tik÷tina, kad did÷jant poreikiui, kuris atsiras d÷l ger÷jančios ekonomin÷s situacijos did÷s ir gyventojų poreikiai įvairioms paslaugų, prekybos sritims. Paslaug ų infrastrukt ūros poreikio prognoz ÷ Paslaugų infrastruktūros pagal tipą poreikio prognozes labiausiai lemia gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes. Paslaugų infrastruktūra apima švietimo, sveikatos priežiūros, socialines, kultūros įstaigų, mažmenin÷s prekybos ir kitų paslaugų teikiamą Bazilionų miestelyje. Paslaugų infrastruktūra pritaikoma miestelio ir aplinkinių teritorijų gyventojams. Kadangi paslaugų infrastruktūros pagal tipą poreikį lemia gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, prognozuojama, kad gimstamumas, atsižvelgiant į šalies ir Šiaulių rajono savivaldyb÷s tendencijas, Bazilionų miestelyje išliks toks pats arba nežymiai maž÷s. Taigi, daroma prielaida, kad ikimokyklinio ugdymo poreikis išliks nepakitęs. Bendrojo lavinimo įstaigų teikiamų paslaugų infrastruktūros poreikis 2023 m. išliks nepakitęs d÷l nesikeisiančios ar nežymiai maž÷jančios 7-18 metų amžiaus grup÷s gyventojų dalies bendroje gyventojų skaičiaus sud÷tyje. Sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigų teikiamų paslaugų poreikis Bazilionuose augs, d÷l bendro šalies ir rajono gyventojų sen÷jimo proceso. Jau dabar jaučiami gyventojų sergamumo rodiklių augimas, apsilankymų gydymo įstaigose skaičius kasmet did÷ja. Būsto pl ÷tros prognoz ÷ D÷l duomenų trūkumo Bazilionų miestelio gyventojui tenkantis naudingas gyvenamasis plotas buvo nustatytas apytiksliai apskaičiuojant naudingą gyvenamąjį plotą pagal turimus būsto tipo ir vidutinius būsto ploto, atsižvelgiant į tipą, duomenis. Gyvenamasis fondas Bazilionų miestelyje sudaro apytiksliai 12,24 tūkst. m2. Statistikos departamento 2011 m. duomenimis Šiaulių rajono vienam gyventojui tenkantis naudingas gyvenamasis plotas – 27,9 m2. Labiausiai tik÷tinu variantu daroma prielaida, kad Bazilionų miestelyje 2023 m., siekiant Europos Sąjungos miestų gyvenamojo fondo rodiklių, vienam gyventojui teks 31,6 m2. bendro naudingo ploto. Optimistiniu variantu prognozuojama, kad 2023 m. Bazilionų miestelyje vienam gyventojui teks 35,0 m2 bendro naudingo gyvenamojo ploto vienam gyventojui. Šiuo analizuojamu variantu gyvenamasis fondas sudarys 15,89 tūkst. m2.




10

1.1. lentel÷. Prognozuojamas gyvenamojo fondo poreikis Bazilionų miestelyje iki 2023 m.

Labiausiai tik÷tinas

variantas

Optimistinis

variantas

Gyventojų skaičius, 2012 m.

(tūkst. gyv.) 439

Bendras naudingas gyvenamasis fondas, 2011 m.

(tūkst. m2) 12,24

Vienam gyventojui tenkantis naudingas gyvenamasis plotas,

2011 m. (m2) 27,9

Prognozuojamas gyventojų skaičius, 2023 m.

(tūkst. gyv.) 436 454

Prognozuojamas naudingas gyvenamasis fondas, 2023 m. (tūkst.

m2) 13,78 15,89

Prognozuojamas vienam gyventojui teksiantis naudingas

gyvenamasis plotas, 2023 m. (m2) 31,61 35,0

Miestelio nauj ų teritorij ų poreikis Pagrindiniai miestelio teritorin÷s pl÷tros poreikiai siejami su gyvenamosios statybos, gatvių tinklo pl÷tra, did÷siančiu bendro naudojimo, visuomenin÷s, komercin÷s teritorijų poreikiu. Urbanizuotų teritorijų pl÷tra vyks d÷l prognozuojamo gyventojų skaičiaus augimo, gyvenimo kokyb÷s ger÷jimo. Skaičiuojant būsto pl÷tros poreikį buvo priimta, kad Bazilionuose pagrinde vyks mažaaukščio ir sodybinio užstatymo pl÷tra.. Labiausiai tik÷tinu variantu prognozuojama, kad 2023 m. Bazilionų miestelyje bus 436 gyventojai. Vertinant pagal dabartinius Bazilionų miestelio gyvenamojo fondo duomenis 2023 m. jo užteks 387 gyventojams (kai vienam gyventojui 2023 m. teks 31,6 m2 naudingo gyvenamojo ploto), tod÷l gyvenamoji mažaaukšt÷ statyba skaičiuojama papildomai 49 gyventojams. Taikant optimistinę prognozę, kur prognozuojama, kad gyventojų skaičius sieks 454. Priimant, kad 2023 m. žmogui teks 35,0 m2 naudingo gyvenamojo ploto, pagal dabartinius gyvenamojo fondo duomenis, gyvenamojo fondo užteks 350 gyventojams, tod÷l gyvenamoji mažaaukšt÷ statyba skaičiuojama 104 gyventojams. Preliminarus teritorijų poreikis skaičiuotas remiantis prielaidomis, kad mažaaukšt÷s statybos pastatuose, sodybiniame užstatyme gyvens apie 20-25 žmogus viename hektare. Tuomet vidutinis sklypas Bazilionų miestelyje 2033 m. sieks apie 15-20 arų. Labiausiai tik÷tinu variantu 2033 m. vien mažaaukšt÷s statybos ar sodybinio užstatymo teritorijai papildomai reik÷s apie 1,96 - 2,45 ha., taikant optimistinį variantą - gyvenamajai statybai papildomai reik÷s 4,16 – 5,2 ha naujų teritorijų.




11

1.2. BAZILIONŲ MIESTELIO RAIDOS STRATEGIJA Bendrojo plano sprendiniai rengiami vadovaujantis parengta Bazilionų miestelio bendrojo plano koncepcija (II variantas). Ši koncepcija patvirtinta Šiaulių rajono savivaldyb÷s tarybos sprendimu. Patvirtintame koncepcijos variante buvo numatytas Bazilionų miestelio teritorijos optimizavimas – miestelis pl÷tojamas kaip kompaktiška urbanizuota struktūra numatant kitos paskirties teritorijų pl÷trą, atsisakant žem÷s ūkio paskirties teritorijų bei teritorijų patenkančių į Kurtuv÷nų regioninį parką. Taip pat pl÷tojamas miestelio branduolys – miestelio centras. Siekiama jo gyvybingumo, fizin÷s aplinkos kokyb÷s gerinimo, ekonominio aktyvumo. Saugomi nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, teritorijos, siekiama jų vertyb÷s požymių išlaikymo ir perdavimo ateinančioms kartoms. Gerinant miestelio gyventojų gyvenimo kokybę, išskiriamos teritorijos želdynų sistemai. Numatoma ne tik nauja pl÷tra neužstatytose esamose mažinamose miestelio ribose bet ir esamų užstatytų miestelio teritorijų renovacija, modernizavimas. Koncepcijoje nustatyti miestelio teritorijos vystymo tikslai ir pagrindin÷s pl÷tros kryptys toliau konkretizuotos bendrojo plano sprendiniuose. Bazilionų miestelio teritorijos struktūrą sudaro miestelio planin÷ ir erdvin÷ struktūra, pagrindinių miestelio funkcinių zonų išsid÷stymas ir tarpusavio ryšiai bei charakteringos miestelio morfostruktūros elementų įvairov÷. Miestelio erdvinę struktūrą siekiama vystyti sudarant optimalų balansą tarp urbanizuotų ir laisvų erdvių, saugant vertingą kraštovaizdį. Pagrindiniai optimalios miestelio struktūros vystymo principai yra:

� miestelio centro formavimas, saugant esamą fizinę aplinką, pritaikant ją kintantiems poreikiams;

� funkcinis ir fizinis neefektyviai naudojamų centro teritorijų pertvarkymas, miestelio centro gyvybingumui skatinti;

� miestelio lokalaus centro kūrimas ir stiprinimas; � urbanistinių jungčių - miestelio pagrindinių gatvių tinklo formavimas, miestelio ryšių

funkcionavimo užtikrinimas; � gyvenamosios aplinkos, viešųjų erdvių ir kitų teritorijų modernizavimas; � polifunkciškumą skatinantis funkcinis ir fizinis neefektyviai naudojamų teritorijų

pertvarkymas (konversija); � nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga; � užstatymo struktūrizavimas; � gamtinio karkaso elementų saugojimas; � miestelio ir priemiesčių pl÷tros suderinamumas.

Miestelio teritorijos koncepcijos pagrindu parengti miestelio teritorijos bendrojo plano sprendiniai, kuriuose numatytos priemon÷s užtikrinančios gyvenimo kokyb÷s augimą, leidžiančios valdyti miestelio pl÷trą pagal darnios pl÷tros principus. Planuojamos Bazilionų miestelio urbanistin÷s struktūros įgyvendinimas yra ilgas miestelio pl÷tros rezultatas, o jos tolimesn÷ kaita priklausys nuo ateities visuomeninių, socialinių ir ekonominių procesų. Pagrindinis tikslas, vystant miestelį ir tobulinant miestelio struktūrą, yra sudaryti optimalias gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas miestiečiams, užtikrinant jų gyvenamosios aplinkos kokybę. Pagrindinio tikslo siekiama įgyvendinant darnaus vystymo principus: skatinant daugiafunkcinį žem÷s naudojimą; skatinant vidinę miestelio teritorijos pl÷trą, racionaliau urbanizuojant teritorijas; skatinant verslo, paslaugų infrastruktūros ir ūkin÷s veiklos vystymą, didinant gyventojų užimtumą.




12

1.1. pav. Bazilionų miestelio teritorijos bendrasis planas. Koncepcija. Erdvin÷ struktūra




13

1.2. pav. Bazilionų miestelio teritorijos bendrasis planas. Koncepcija. Funkciniai prioritetai




14

2. IŠORöS STRUKTŪRA




15

2. IŠORöS STRUKTŪRA 2.1. BAZILIONŲ MIESTELIS GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ SISTEMOJE Kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietov÷s yra gyventojų, socialin÷s ir ekonomin÷s veiklos koncentracijos ir kultūros židiniai, lemiantys rajono ir šalies socialinį ekonominį potencialą. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas įtvirtino šalies teritorijos erdvin÷s struktūros pl÷tros modelį, kuriame urbanistinę sistemą sudaro gana tolygus gyvenamųjų vietovių tinklas ir urbanistin÷s integracijos ašys. Toks modelis įgalina reguliuoti urbanizacijos procesą ir švelninti galimas urbanizacijos neigiamas pasekmes aplinkai. Gyvenamųjų vietovių tinklas remiasi hierarchinių miestų suskirstymu pagal jų dydį, potencialą ir vaidmenį administracinio suskirstymo sistemoje. Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendiniuose Bazilionų miestelis n÷ra išskirtas centru, tačiau patenka į urbanistinio karkaso centrų pl÷tros koncentracijos arealą, yra R (regionin÷s) kategorijos – stiprinamojo tipo regioninio rango metropolinio centro – Šiaulių gretimyb÷je.

2.1 pav. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano.




16

Šiaulių apskrities teritorijos bendrojo plano sprendiniai išlaiko Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatas ir lokalizuojami Šiaulių rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano sprendiniuose. Šiaulių rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrajame plane Bazilionai priskiriami nekategorizuojamam gyvenamųjų vietovių tinklui. Bendrojo plano sprendiniai numato, kad nekategorizuotų gyvenamųjų vietovių tinklo stiprinimas siejamas su naujų aptarnavimo ir paslaugų funkcijų steigimu, šviet÷jiška veikla, naujų darbo vietų kūrimu, gyventojų skaičiaus stabilizavimu, inžinerin÷s infrastruktūros sukūrimu, urbanizuotų teritorijų pl÷tra miesteliuose. Bazilionų miesteliui taikomas miestelių teritorijų urbanizacijos reglamentas U3 - stiprinamos ir pl÷tojamos administracin÷s, švietimo, aptarnavimo ir paslaugų funkcijos; pl÷tros zonų ribose galimas kitos tikslin÷s žem÷s paskirties ir visų naudojimo būdų/pobūdžių pl÷tojimas išsaugant ir plečiant esamą miestelių urbanistinę struktūrą.

2.2 pav. Ištrauka iš Šiaulių rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano Gyvenamųjų vietovių, socialin÷s ir

aptarnavimo infrastruktūros pl÷tojimo br÷žinio.




17




18

3. MIESTELIO VIDAUS STRUKTŪRA




19

3. MIESTELIO VIDAUS STRUKTŪRA 3.1. MIESTELIO STRUKTŪRA Bazilionų miestelio struktūra teikiama vadovaujantis patvirtinta miestelio koncepcija, detalizuojant urbanistinio vystymo bei ekologinio kompensavimo – gamtinio karkaso struktūras. Gamtinio karkaso elementai - teritorijos, kuriose dominuoja želdiniai, atskirieji želdynai, vandenys; palaikoma rekreacin÷ funkcija. Bendrojo plano sprendiniai analizuoja miestelio funkcin÷s struktūros – pagrindinių miestelio funkcinių zonų, aptarnavimo centrų, gatvių tinklo teritorinio išsid÷stymo pobūdį ir tarpusavio ryšius. Planuojamos miestelio urbanistin÷s struktūros, su nustatytomis funkcin÷mis zonomis bei žem÷s naudojimo reglamentais, įgyvendinimas yra ilgas miestelio pl÷tros rezultatas, o jos tolimesn÷ kaita priklausys nuo ateities visuomeninių, socialinių ir ekonominių procesų. Urbanistin÷s ir ekologinio kompensavimo – gamtinio karkaso struktūrų sprendiniai parengti atsižvelgiant į miestelio teritorijų specifiką bei skirstomi į:

� užstatomas teritorijas (esamas užstatytas ir/ar planuojamas užstatyti); � neužstatomas teritorijas (esamas neužstatytas ir/ar planuojamas neužstatyti).

Įvertinus augimo rodiklius bei poreikius iki 2023 metų numatoma, kad planuojamam laikotarpiui miestelio teritorija optimizuojama, numatoma pl÷toti kompaktišką miestelio struktūrą, mažinamos miestelio administracin÷s ribos. 3.2. MIESTELIO TERITORIJOS FUNKCINöS ZONOS IR TVARKYMO REGLAMENTAI Bendrojo plano sprendiniai nurodo miestelio teritorijos funkcines zonas, kuriose nustatyta galima žem÷s naudojimo paskirtis ir žem÷s naudojimo būdai bei užstatymo intensyvumo, tankumo ir aukštingumo reglamentai. Planuojamos funkcin÷s zonos ir nustatyti šių zonų tvarkomieji reglamentai pavaizduoti miestelio bendrojo plano sprendinių Reglamentų ir susisiekimo sistemos br÷žinyje. Planuojamos funkcin÷s zonos apima atskiras miestelio dalis, pasižyminčias gamtin÷s aplinkos ir urbanistinių sąlygų bei prioritetinių teritorijos funkcinių interesų panašumu. Sprendiniuose numatyti esminiai funkcinių zonų pl÷tros principai, formuojantys subalansuotą polifunkcinį miestelio atskirų kvartalų užstatymą. Bendrojo plano sprendinių Reglamentų ir susisiekimo sistemos br÷žinyje išskirtos funkcinio naudojimo prioriteto zonos pažym÷tos atitinkamomis spalvomis. Funkcinių zonų pagrindiniai tvarkymo, naudojimo ir apsaugos reglamentai nurodyti reglamentų lentel÷je. Nustatyti šie reglamentai:

� vyraujantys teritorijos (funkcin÷s zonos) požymiai; � galima pagrindin÷ tikslin÷ žem÷s naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas; � galimas maksimalus užstatymo intensyvumas; � galimas maksimalus užstatymo tankumas; � galimas maksimalus pastatų aukštingumas.




20

Miestelio užstatomos ir neužstatomos teritorijos Siekiant užtikrinti miestelio patvirtintoje koncepcijoje iki 2033 metų numatytą pl÷tros vystymą ir gamtinių bei kultūros paveldo teritorijų apsaugą, sprendiniuose iki 2023 metų numatytos miestelio teritorijos (funkcin÷s zonos) skirstomos į užstatomas ir neužstatomas teritorijas. Planuojamos neužstatomos teritorijos užtikrina miestelio gamtin÷s aplinkos apsaugą. Užstatomos teritorijos: � Miestelio centro teritorija. Teritorija, skirta centrinių funkcijų – valdymo, administravimo,

kultūrinių funkcijų koncentravimui, vyrauja visuomenin÷, komercin÷, rekreacin÷ ir gyvenamoji funkcija; siekiama labai geros architektūros erdvių ir užstatymo kokyb÷s.

� Miestelio lokalaus centro (pocentrio) teritorija. Teritorija, skirta miestelio dalies gyventojų

aptarnavimo funkcijų koncentracijai – kultūrinių funkcijų koncentravimui, vyrauja visuomenin÷, komercin÷, rekreacin÷ ir gyvenamoji funkcija, siekiama užstatymo kokyb÷s.

� Mišri teritorija. Teritorija, kurioje tur÷tų dominuoti darbo vietos bei skatinama komercinių objektų

statyba, nenumatoma gyvenamieji funkcija. � Specializuotos viešojo prioriteto objektų teritorijos. Tai teritorijos, kurios skirtos visuomen÷s

poreikiams, socialinei veiklai ir kitiems specialiems poreikiams realizuoti (t.t. parodų, sporto, mokslo ir studijų, sveikatos apsaugos, maldos namų).

� Gyvenamoji teritorija. Tai teritorija, kurioje dominuoja gyvenamoji veikla, kartu su jai aptarnauti

reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Pagal užstatymo intensyvumą ši zona diferencijuojama į didelio ir mažo užstatymo intensyvumo teritorijas.

� Rekreacin÷s teritorijos. Tai teritorija, skirta visuomen÷s poreikiams, turizmo ir rekreacin÷s

infrastruktūros pl÷tojimui. Šioje funkcin÷je zonoje ribojama gyvenamųjų teritorijų pl÷tra. Gyvenamosios teritorijos gali sudaryti ne daugiau 50% visos funkcin÷s zonos.

� Verslo, gamybos, pramon÷s, technin÷s infrastruktūros objektų teritorija. Funkcin÷ zona, kurioje

dominuoja verslas, gamyba, pramon÷, sand÷liai, infrastruktūros objektai. Ši teritorija skirta darbo vietų kūrimui. Šioje funkcin÷je zonoje gyvenamoji statyba negalima. Numatoma veikla neturi daryti neigiamo poveikio greta esančioms ir numatomoms žem÷s ūkio, vandens ūkio, gyvenamosioms, visuomenin÷ms, rekreacin÷ms, bendro naudojimo teritorijoms, žmonių sveikatai.

� Konservacin÷s teritorijos. Funkcin÷ zona išskiriama kultūros paveldo registre registruotiems

objektams. Neužstatomos teritorijos: � Atskirųjų rekreacin÷s paskirties želdynų teritorija. Tai teritorijos skirtos bendram viešam

naudojimui (viešos miestelio erdv÷s) – atskirieji rekreacin÷s paskirties želdynai (parkai, skverai ir žaliosios jungtys).




21

� Atskirieji apsaugin÷s ir ekologin÷s paskirties želdynai. � Kapinių teritorija. Numatoma esamų kapinių pl÷tra. � Technin÷s infrastruktūros koridorių (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių) teritorija. � Vandenviet÷. � Vandenys. 3.1. lentel÷. Teritorijos balansas

Teritorijos plotas Nr.

Teritorijos (funkcin ÷s zonos) pavadinimas ha %

1. Miestelio centras 3,43 2,34

2. Miestelio lokalus centras (pocentris) 1,45 0,99

3. Mišri teritorija 4,13 2,82

4. Specializuotos viešojo prioriteto objektų teritorijos 4,89 3,33

5. Rekreacin÷ teritorija (užstatoma) 1,49 1,02

6. Gyvenamoji teritorija 69,93 47,68

6.1. Didelio užstatymo intensyvumo teritorija 1,62 1,10

6.2. Mažo užstatymo intensyvumo teritorija 68,31 46,57

7. Verslo, gamybos, pramon÷s ir technin÷s infrastruktūros teritorija 17,22 11,74

8. Konservacin÷s teritorijos 0,03 0,02

9. Atskirieji želdynai 14,34 9,78

10. Kapin÷s 2,21 1,51

11. Technin÷s infrastruktūros koridorių teritorija 23,54 16,05

12. Vandenviet÷s 2,63 1,79

13. Vandenys 1,38 0,94

Viso: 146,67 100,00

Sprendiniuose išskirtos užstatomos teritorijos – miestelio centras, miestelio pocentris, mišrios teritorijos, gyvenamosios teritorijos, specializuotos viešojo prioriteto objektų teritorijos, rekreacin÷s teritorijos, verslo, gamybos, pramon÷s teritorijos, technin÷s infrastruktūros objektų teritorijos sudaro 69,93% planuojamos miestelio teritorijos. Neužstatomos teritorijos – atskirieji želdynai, kapin÷s, infrastruktūros koridorių teritorijos, vandenviet÷s, vandenys užima 30,07% planuojamos teritorijos. Teritorijų (funkcinių zonų) balanso rodikliai patvirtina, kad miestelis planuojamas kaip kompaktiška struktūra neužmirštant neurbanizuojamų teritorijų poreikio. Užstatymo aukštingumas ir intensyvumas. Bazilionų miestelio bendrojo plano sprendiniuose teikiami užstatomų teritorijų aukštingumo ir užstatymo intensyvumo ir tankumo parametrai, formuojantys miestelio erdvinę struktūrą. Įvertinus esamą miestelio užstatymą atskiruose kvartaluose, konvertuojamų ir planuojamų teritorijų specifiką, Bazilionų miestelyje numatomi maksimalūs užstatymo intensyvumo (UI) rodikliai svyruoja nuo 1 (taikomas specializuotoms viešojo




22

prioriteto objektų teritorijoms, didelio užstatymo intensyvumo gyvenamosioms teritorijoms) iki 0,4 (mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosioms ir rekreacin÷ms teritorijoms). UI rodiklis diferencijuojamas gyvenamiesiems ir negyvenamiesiems statiniams. Užstatymo tankumo maksimalūs rodikliai planuojami nuo 0,8 iki 0,4. Miestelio pastatų maksimalus aukštingumas svyruoja nuo 2 iki 3 aukštų, nuo 10 iki 15 metrų. Įvertinta, kad planuojamų statinių aukštis neužgožtų miestelio dominant÷s – bažnyčios. Bendrojo plano sprendiniuose numatyti rodikliai taikomi jei teis÷s aktuose nenumatyta kitaip. 3.3. CENTRŲ SISTEMA Bazilionų sprendiniuose išskiriama viena miestelio centro teritorija esamo centro pagrindu, kur numatoma socialinių, kultūros, švietimo, sveikatos bei kitų pobūdžių aptarnavimo objektų koncentracija. Miestelio atskirų dalių gyventojų aptarnavimo ir paslaugų koncentracija numatoma lokaliame miestelio centre prie Vytauto ir B. Majeryt÷s gatvių sankirtos. 3.4. URBANISTINöS STRUKTŪROS OPTIMIZAVIMAS Pagrindin÷ sprendiniuose numatyta vidin÷s miestelio struktūros tobulinimo kryptis yra esamų kvartalų renovacija ir neefektyviai panaudotų teritorijų modernizavimas bei konversija, siekiant gyvenamųjų, darbo, poilsio vietų darnos. Bendrojo plano sprendiniuose nustatytoms urbanizuojamoms teritorijoms taikomi strateginiai vystymo būdai:

� miestelio teritorijų saugojimas; � miestelio teritorijų modernizavimas; � miestelio teritorijų konversija; � miestelio naujų teritorijų įsisavinimas – nauja pl÷tra.

Saugojimas - pl÷tra, taikoma saugomoms ir kitoms teritorijoms, kai nustatomas saugojimo režimas, tikslu išsaugoti vertingąsias savybes, jų nekeičiant. Saugomoms teritorijoms pl÷tros bei tvarkymo sprendinius nustato šių teritorijų specialieji planavimo dokumentai. Bendrojo plano sprendiniai šioms teritorijoms galioja tik išlaikant šioms teritorijoms nustatytus specialiųjų planų apsaugos reglamentus. Modernizavimas. Šis būdas naudojamas tvarkant miestelio kvartalų teritorijas siekiant gyvybingumo, ekonominio aktyvumo didinimo, fizin÷s aplinkos kokyb÷s gerinimo, naujų funkcijų, estetinių savybių diegimo – kokybinių aspektų pl÷tojimo didinat teritorijų patrauklumą. Taip pat numatoma - kompleksinis užstatytų kvartalų pastatų, aplinkos ir inžinerin÷s infrastruktūros renovacija. Modernizuojant esamas urbanizuotas teritorijas, nauja statyba galima baigiant formuoti nebaigtas užstatymo struktūras miestelio kvartaluose, pl÷tojant socialinę, paslaugų, rekreacinę ir kitą infrastruktūrą. Miestelio teritorijų konversija – pl÷tra, kurios tikslas planavimo priemon÷mis gerinti esamų teritorijų aplinkos kokybę, keičiant esamą tikslinę žem÷s naudojimo paskirtį ir (arba) žem÷s naudojimo būdą. Neefektyviai naudojamų užstatytų teritorijų naujas panaudojimas pl÷trai - tai taršios bei




23

neefektyvios pramon÷s, komunalinių bei kitų užstatytų teritorijų naujas funkcinis panaudojimas. Tokiose miestelio pl÷tros zonose skatinamas teritorijos naudojimo daugiafunkciškumas, kuriant naujas darbo vietas bei palankią investicijoms aplinką, sudarant sąlygas taršos mažinimui, aplinkos, užstatymo, susisiekimo ir inžinerin÷s infrastruktūros atnaujinimui. Nauja urbanizuojamų teritorijų pl÷tra – tai naujų teritorijų įsisavinimas, keičiant žem÷s tikslinę paskirtį iš žem÷s ūkio paskirties į kitą paskirtį. Tai naujų, neužstatytų teritorijų urbanizavimas. Bendrojo plano sprendiniuose nustatytoms urbanizuojamoms teritorijoms taikant visus strateginius pl÷tros būdus, būtina išsaugoti gamtinio karkaso elementus suformuoti kokybišką urbanistinę struktūrą ir architektūrinius sprendinius. 3.5. REZERVUOJAMOS TERITORIJOS Konkretizuojamuose Bazilionų miestelio sprendiniuose išskiriamos teritorijos, rezervuojamos valstyb÷s poreikiams. Šios teritorijos reikalingos viešųjų erdvių sistemos tobulinimui, perspektyvinei miestelio pl÷trai ir kokybiškam technin÷s infrastruktūros funkcionavimui. Lokalizavus gamtinio karkaso teritorijas, įvertinus kitus planuojamos miestelio teritorijos gamtinius elementus išskiriamos šios atskirųjų želdynų teritorijos:

� atskirieji rekreacin÷s paskirties želdynai; � atskirieji apsaugin÷s ir ekologin÷s paskirties želdynai.

Visuomen÷s poreikiams taip pat rezervuojamos specializuotos viešojo prioriteto objektų teritorijos, kapinių teritorijos, vandenys. Technin÷s infrastruktūros funkcionavimui bei pl÷trai rezervuojamos teritorijos susisiekimo pl÷trai, energijos tiekimo sistemai, vandens tiekimo ir nuotekų sistemai, atliekų surinkimo sistemai. Rengiant bendrojo plano sprendinius teritorijų rezervavimo visuomen÷s poreikiams procedūra neatliekama. Bendrojo plano sprendiniuose visuomen÷s poreikiams rezervuojamų teritorijų tikslūs plotai bei konkrečios ribos detalizuojami žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose.




24

4. SPECIALIOSIOS BENDROJO PLANO TEMOS




25

4. SPECIALIOSIOS BENDROJO PLANO TEMOS 4.1. KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA 4.1.1. Gamtinio karkaso formavimas Bendrosios nuostatos

Bendroji šalies teritorijos gamtinio karkaso erdvin÷ koncepcija ir lokalizavimo modelis buvo nustatyti LR Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Šio modelio sudarymo principai remiasi 2001 m. priimtame LR Saugomų teritorijų įstatyme įteisinta gamtinio karkaso sampratos geoekologine koncepcija. Pagal ją - gamtiniu karkasu suprantamas vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritori jų tinklas, užtikrinantis ekologin ę kraštovaizdžio pusiausvyr ą, gamtinius ryšius tarp saugom ų teritorij ų, kitų aplinkosaugai svarbi ų teritorij ų ar buveini ų, taip pat augal ų ir gyv ūnų migracij ą tarp j ų. Gamtinio karkaso nustatymą formuoja siekiai:

• sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti;

• sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas;

• saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius; • didinti šalies miškingumą; • optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir žem÷s ūkio pl÷trą.

Gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologin÷s apsaugos zonas, taip pat miškų ūkio, gamtines rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas. Neaplenkia jis miestų ir miestelių (urbanizuotų ) teritorijų, tik šiuo atveju svarbiausioji jo paskirtis:

• reguliuoti kraštovaizdžio urbanizacijos ir technogenizacijos pl÷trą; • suformuoti mieste gamtinio – ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, kuris pad÷tų

užtikrinti aplinkos sveikumą, būtų susietas su priemiestyje esančiomis gamtin÷mis teritorijomis;

• sudaryti prielaidas esamos miesto biologin÷s įvairov÷s išsaugojimui ir gausinimui; • išsaugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius; • saugoti ir įveisti želdynus bei želdinius.

Būtina pabr÷žti, kad gamtinis karkasas, kaip ekokompensacin÷ sistema yra objektyvus teritorinis kompleksas, kuris funkcionuoja nepriklausomai nuo žmogaus ar jo sukurtų institucijų norų. Gamtinį karkasą sudaro: 1) geoekologin÷s takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą;




26

2) migraciniai koridoriai – sl÷niai, raguvynai bei dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtin÷s informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija. 3) geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuot÷kį ar kitus gamtin÷s migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologin÷s įvairov÷s požiūriu: želdinių masyvai ir grup÷s, natūralios pievos, pelk÷s bei kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtin÷ms geosistemoms; Pagal svarbą gali būti skiriamos europin÷s, nacionalin÷s, regionin÷s ir vietin÷s reikšm÷s gamtinio karkaso dalys.

Veiklos apribojimus gamtinio karkaso teritorijose nustato LR Saugomų teritorijų įstatymas (Žin. 2001, Nr.108-3902), Gamtinio karkaso nuostatai (Žin., 2010, Nr. 87 – 4619) bei visa eil÷ kitų, veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų. Gamtinio karkaso reglamentas teritoriškai diferencijuojamas pagal į jo sud÷tį patenkančių žem÷s naudmenų ūkines kategorijas. Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologin÷ pusiausvyra, saugomas natūralus kraštovaizdžio pobūdis, palaikoma ir didinama gamtin÷ įvairov÷, vykdomi rekultivacijos bei renatūralizacijos darbai. Jam priklausančiose rekreacin÷s, miškų bei žem÷s ūkio paskirties teritorijose draudžiama statyti pramon÷s įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s (TIPK) leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas ir yra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus. Konkretizuoti sprendiniai gamtiniam karkasui Bazili onų miestelio teritorijoje formuoti

Lokalizuojant gamtinio karkaso teritorijas planuojamoje Bazilionų miestelio teritorijoje, laikomasi Šiaulių apskrities ir Šiaulių rajono savivaldyb÷s teritorijos bendruosiuose planuose patvirtinto gamtinio karkaso modelio, nustatomos naujos gamtinio karkaso struktūros - vietin÷s svarbos gamtinio karkaso elementai, kurie d÷l mastelio smulkumo negal÷jo būti įvertinti apskrities bei rajoninio lygmens bendruosiuose planuose. Įvertinus planuojamos teritorijos pad÷tį regionin÷je gamtinio karkaso sistemoje, Bazilionų miestelio teritorin÷s sąrangos ypatumus, potencialių gamtinio karkaso teritorijų būklę, išskiriamas gamtinio karkaso teritorijas, turinčias kompensuoti urbanistinio – ūkinio vystymo poveikį planuojamos teritorijos ribose atstovauja:

• Vietin÷s svarbos Degl÷s migracinis koridorius (vakariniame Bazilionų miestelio pakraštyje).

Koncepcijos stadijoje lokalizuotos gamtinio karkaso teritorijos: nacionalin÷s svarbos Šiaur÷s Lietuvos geoekologin÷ takoskyra (į šiaur÷s vakarus, vakarus ir pietvakarius nuo Bazilionų miestelio) bei regionin÷s svarbos Dubysos migracinio koridoriaus atkarpa (rytiniame ir pietrytiniame Bazilionų miestelio pakraštyje) nepatenka į sprendinių konkretizavimo stadijoje planuojamas Bazilionų miestelio teritorijos ribas. Išskirtų gamtinio karkaso elementų ribos yra priderintos prie reljefo bei kitų kraštovaizdžio elementų ribų ir atitinka bendrą kraštovaizdžio erdvin÷s teritorin÷s struktūros elementų mastelį planuojamoje teritorijoje.




27

Planuojamos teritorijos ribose išskirtos gamtinio karkaso teritorijos užima labai nedidelį plotą - 2,69 ha (1,8% planuojamos teritorijos). Tai neilga ir gana siaura Degl÷s migracinio koridoriaus atkarpa, kuriai, įvertinant jos silpną geoekologinį potencialą, yra nustatoma tvarkymo kryptis - grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai (M3). Prioritetas teikiamas atskirųjų rekreacin÷s, apsaugin÷s ir ekologin÷s paskirties bei priklausomųjų želdynų įveisimui ir darniam tvarkymui, jų įtraukimui į formuojamą miestelio žaliųjų plotų sistemą. Konkrečios gamtinio karkaso teritorijų ( M3) tvarkymo priemon÷s turi būti nustatomos rengiant detaliuosius ar specialiuosius (atskirųjų rekreacin÷s, apsaugin÷s ir ekologin÷s paskirties želdynų) planus. 4.1.2. Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ÷s įvairov ÷s apsauga Bendrąją šalies teritorijos gamtinio kraštovaizdžio įvairov÷s (jo geogenetinio fondo) apsaugos sistemą užtikrina specialus, pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą įsteigtų instituciškai (turinčių administraciją) ir neinstituciškai organizuotų konservacin÷s apsaugos prioriteto (išsaugančių) bei kompleksinių saugomų teritorijų tinklas. Planuojamose Bazilionų miestelio ribose n÷ra gamtinio kraštovaizdžio įvairov÷s apsaugą vykdančių saugomų teritorijų, tame tarpe n÷ra įsteigtų vietinio lygmens - savivaldyb÷s saugomų draustinių ar gamtinio kraštovaizdžio objektų. Bazilionų miestelio teritorijos bendrajame plane neteikiami pasiūlymai d÷l naujų saugomų teritorijų ar objektų steigimo. Tai būtų specialaus aplinkosauginio planavimo dokumentų tikslas. Planuojamą Bazilionų miestelio teritoriją praktiškai iš visų pusių (išskyrus šiaurinę) supa kompleksin÷ saugoma teritorija – Kurtuv÷nų regioninis parkas. Bazilionų miestelio bendrojo plano sprendiniai n÷ra susiję su tiesiogine ar netiesiogine įtaka regioninio parko kraštovaizdžiui, saugomoms gamtos ir kultūros paveldo vertyb÷ms. Bendrąją šalies teritorijos biologin÷s įvairov÷s (genetinio fondo) apsaugos sistemą užtikrina speciali pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą įsteigtų saugomų teritorijų sistema bei su ja koordinuojamas ir jai subordinuojamas pagal Europos Sąjungos paukščių (EEC 79/409) ir buveinių (EEC 92/43) Direktyvas prad÷tas formuoti europinę biologinę svarbą turinčių Natura 2000 teritorijų tinklas. Planuojamoje Bazilionų miestelio teritorijoje n÷ra nustatytų europinę biologinę svarbą turinčių buveinių ar paukščių apsaugai svarbių Natura 2000 teritorijų. Bazilionų miestelio apylink÷se (į rytus nuo miestelio) yra išskirta buveinių apsaugai svarbi teritorija - Dubysos up÷s sl÷nis ties Bazilionais (LTSIA0007). Bazilionų miestelio bendrojo plano sprendiniai n÷ra susiję su tiesiogine ar netiesiogine įtaka buveinių apsaugai svarbiai teritorijai. 4.1.3. Žaliųjų plot ų sistemos vystymas Bendrosios nuostatos Žaliųjų plotų sistema yra svarbi ir neatskiriama miesto urbanistin÷s struktūros dalis, kuri yra formuojama tikslu išsaugoti visuomeniškai ir ekologiškai vertingo gamtinio kraštovaizdžio plotus, jų




28

visumą tvarkyti kaip teritorinę sistemą, siekiant gerinti ekologines bei rekreacines gyvenamosios aplinkos sąlygas, kuriant patrauklaus miesto įvaizdį.

Žaliųjų plotų sistema yra miesto teritorijos gamtinio karkaso dalis, pl÷tojama kaip funkciškai tikslinga ir kompozicijos požiūriu vieninga struktūra. Žaliųjų plotų sistemos pl÷tojimo, diferencijavimo ir tvarkymo reglamentavimas nustatomas įvertinant: 1) Gamtinio karkaso teritorijų lokalizaciją, kuri leidžia žaliuosius plotus vertinti sisteminiu požiūriu, pamatyti kiekvieno jų reikšmę visai sistemai ir ne tik kiek jie naudingi gyventojams, bet ir kaip jie palaiko viso gamtinio komplekso gyvybingumą; 2) Gamtosauginiu požiūriu reikšmingas ir (arba) vaizdingas gamtines teritorijas, išlaikiusias natūralaus arba sąlyginai natūralaus kraštovaizdžio pobūdį; 3) Esamus žaliuosius plotus – atskiruosius želdynus ir kitus saugotinus želdinius, jų estetines savybes ir tinkamumą rekreacijai; 4) Teritorijas, kuriose yra nepalankios ekogeologin÷s sąlygos užstatymo pl÷trai ir ūkinei veiklai

Vadovaujantis miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisykl÷mis (Žin., 2006, Nr. 145 - 5559), LR želdynų įstatymu (Žin., 2007, Nr.80-3215), Žem÷s sklypų pagrindin÷s tikslin÷s žem÷s naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija (Žin., 2006, Nr. 45-1633 ir v÷lesni pakeitimai), kaip savarankiški miesto struktūros elementai bendrojo plano lygmenyje iš visų žaliųjų plotų išskiriami: miškų ūkio paskirties žem÷je - rekreaciniai miesto miškai (IIB grup÷) – miesto miškų pogrupis (planuojamoje Bazilionų miestelio teritorijoje neišskiriami); kitos paskirties žem÷je - atskirieji želdynai, kurie pagal pagrindinę naudojimo paskirtį gali būti rekreacin÷s, apsaugin÷s ir ekologin÷s paskirties.

Bazilionų miestelio bendrojo plano sprendiniuose nustatytose žaliųjų plotų sistemos teritorijose veiklos ypatumus ir apribojimus nustato LR Želdynų įstatymas ( Žin., 2007, Nr. 80- 3215), LR Saugomų teritorijų įstatymas (Žin. 2001, Nr. 108-3902), Gamtinio karkaso nuostatai (Žin., 2010, Nr. 87-4619), LR aplinkos ministro įsakymas ,,D÷l atskirųjų rekreacin÷s paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 137-5624). Laikantis LR piliečių nuosavyb÷s teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 skirsnio nuostatų, atskirųjų želdynų teritorijos priskiriamos Valstyb÷s išperkamai žemei. Žaliųjų plot ų sistemos vystymo sprendiniai Bazilionų miestelio bendrojo plano sprendiniuose planuojama žaliųjų plotų sistema nustatoma:

1. Laikantis gamtinio pagrįstumo principo – miesto žaliųjų plotų sistemos pagrindas yra gamtinis karkasas bei kitos teritorijos, kurios yra išlaikiusios sąlyginai natūralaus kraštovaizdžio pobūdį;

2. Formuojant atskiruosius rekreacin÷s bei apsaugin÷s ir ekologin÷s paskirties želdynus naujai įsavinamose miestelio zonose ir įjungiant juos į bendrą miestelio žaliųjų plotų sistemą;

3. Reikiamą d÷mesį skiriant mažiausiai išvystytų žaliųjų plotų sistemos grandžių – žaliųjų jungčių nustatymui;

4. Planuojant funkciškai tikslingą ir kompoziciškai vieningą žaliųjų plotų sistemą, turinčią tenkinti miestelio bendruomen÷s poreikius, užtikrinti miesto aplinkos ekologinį stabilumą, formuoti ir gerinti Bazilionų miestelio įvaizdį bei patrauklumą.




29

Bazilionų miestelio bendrojo plano sprendiniuose, kaip savarankiški miestelio struktūros elementai, žaliųjų plotų sistemą formuoja atskirieji želdynai (kitos paskirties žem÷je):

- rekreacin÷s paskirties želdynai (parkai, skverai, žaliosios jungtys); - apsaugin÷s ir ekologin÷s paskirties želdynai.

Sprendiniuose fiksuojamas visų esamos būkl÷s analiz÷s ir vertinimo etape inventorizuotų ir lokalizuotų žaliųjų plotų teritorijų išsaugojimas. Bazilionų miestelyje planuojama žaliųjų plotų sistema užima 7,83 ha (5,3 % planuojamos teritorijos), tame tarpe atskiriesiems rekreacin÷s paskirties želdynams (parkams, skverams, miesto sodams, žaliosioms jungtims ir kitiems poilsiui skirtiems želdynams) tenka 5,7 ha (3,8 % planuojamos teritorijos ploto), apsaugin÷s ir ekologin÷s paskirties želdynams - 2,13 ha (1,5 % planuojamos teritorijos ploto). Vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymu ,,D÷l atskirųjų rekreacin÷s paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 137-5624) Bazilionų miestelyje (miestelių grup÷) vienam gyventojui tur÷tų tekti ne mažiau kaip 15 m2 atskirųjų rekreacin÷s paskirties želdynų. Privalomieji (t.y. normuojami) miestelio struktūros želdynai yra parkai, miesto sodai, skverai. Numatomas parkų ir skverų plotas tur÷tų tenkinti Bazilionų miestelio gyventojų poreikius. Atskirųjų rekreacin÷s paskirtie želdynų (parkų, skverų) įrengimo, želdinimo ir kiti tvarkymo klausimai yra sprendžiami žemesnio lygmens planavimo dokumentuose – specialiuosiuose, detaliuosiuose bei techniniuose projektuose. 4.1.1. lentel÷. Bazilionų miestelio atskirieji želdynai

Kategorija Plotas, ha Plotas, % (miestelio

ploto, 146,67 ha)

Atskirieji rekreacin÷s paskirties želdynai :

• Parkai 3,11 2,1 • Skverai 1,83 1,2 • Žaliosios jungtys ir kiti poilsiui

skirti želdynai 0,76 0,5

Viso : 5,7 3,8

Atskirieji apsaugin÷s ir ekologin÷s paskirties želdynai

2,13 1,5

Viso: 2,13 1,5

Iš viso: 7,83 5,3

Atskirieji apsaugin÷s ir ekologin÷s paskirties želdynai. Tai savarankiška atskirųjų želdynų grup÷, išskiriama 2,13 ha plote. Šių želdynų paskirtis tarnauti konkrečios apsaugos tikslams, priklausomai nuo atitinkamos teritorijos specifinių ypatumų. Šių želdynų formavimo ypatumai ir tvarkymo reglamentas nustatomas įvertinant kiekvienos konkrečios vietos gamtin÷s aplinkos ypatumus ir ekologin÷s apsaugos tikslus. Bazilionų miestelio teritorijos bendrojo plano rengimo lygmenyje sprendžiami žaliųjų plotų sistemos dalių teritorinio išd÷stymo, ribų, kiekio, funkcinio naudojimo klausimai. Detalesniam žaliųjų plotų sistemos dalių tvarkymo ir naudojimo reikalavimų suformulavimui būtina parengti specialų “žaliąjį planą” - esamų ir planuojamų atskirųjų želdynų tvarkymo, o taip pat detaliuosius ar




30

specialiuosius teritorinio planavimo dokumentus, kur būtų sprendžiami kiekvieno konkretaus želdyno naudojimo ir tvarkymo klausimai, užtikrinant jų apsaugą ir pilnavertį funkcionavimą. Bendrojo plano lygmenyje n÷ra sprendžiami priklausomųjų želdynų (tai želdynai, esantys kito objekto žem÷s sklype) plotų, teritorinio išd÷stymo principų ir kt. klausimai. Jokiu būdu negalima sumenkinti šių želdynų, kurie yra privalomi urbanizuotų teritorijų - gyvenamųjų, visuomeninių, pramon÷s ir sand÷liavimo objektų, komercin÷s paskirties ir kt. teritorijų aplinkos komponentai, reikšm÷s. Priklausomieji želdynai yra labai svarbūs siekiant gerinti aplinkos kokybę (tiek estetinę, tiek ekologinę), tenkinant visuomen÷s sveikos gyvensenos poreikius, palaikant teritorijos ekologinį stabilumą, sudarant galimybes formuoti įvairaus pobūdžio erdves, mažinant agresyvų pastatų poveikį ir t.t. Šie želdynai gali būti parodomi detaliuosiuose bei techniniuose projektuose, o jų plotai nustatomi vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymu ,,D÷l atskirųjų rekreacin÷s paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 137-5624). 4.2. NEKILNOJAMOJO KULT ŪROS PAVELDO APSAUGA Registruotų kultūros vertybių apsaugą ir jų tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin., 2004, Nr. 153-5571). Konkretūs nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių tvarkybos ir naudojimo reikalavimai nustatomi individualiais arba tipiniais apsaugos reglamentais (jei individualūs reglamentai nustatyti), apsaugos specialiaisiais planais, strateginiais planais, tikslin÷mis programomis ir tvarkomaisiais paveldosaugos darbų projektais. Kultūros paveldo objektų teritorijų ir apsaugos zonų ribos nustatomos arba tikslinamos apsaugos specialiaisiais planais arba individualiais apsaugos reglamentais. Bendrojo plano sprendinių pagrindin÷s kultūros paveldo apsaugos gair÷s: kultūros paveldo objektų apsaugos užtikrinimas, paveldo objektų patrauklumo didinimas, paveldo objektų vertybių, d÷l kurių šie objektai įtraukti į kultūros vertybių registrą, autentiškumo išlaikymas, paveldo išsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai Bazilionų miestelyje ir jo gretimose teritorijose:

1. Stogastulpis su Nukryžiuotojo skulptūra ( u.o.k. 2210) (miestelio administracin÷se ribose) 2. Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčia (u.o.k. 2331) (miestelio administracin÷se ribose) 3. Kl÷tis (u.o.k. 2367) (miestelio administracin÷se ribose) 4. Klebonija (u.o.k. 2367) (miestelio administracin÷se ribose) 5. Kanalo liekanos (u.o.k. 3073) (miestelio administracin÷se ribose) 6. Partizanų kapas (u.o.k. 3050) (miestelio administracin÷se ribose) 7. Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčios ir klebonijos pastatų ansamblis (u.o.k. 2332) (miestelio

administracin÷se ribose) 8. Volungių k. senosios kapin÷s (u.o.k. 4547) (už miestelio administracinių ribų) 9. Partizanų kapas (u.o.k. 3051) (už miestelio administracinių ribų) 10. Rygos - Tilž÷s kelio Volungių sargin÷s pastatas (u.o.k. 3333) (už miestelio administracinių

ribų). 11. Beinorišk÷s stačiatikių senosios kapin÷s (u.o.k. 4517) (už miestelio administracinių ribų).




31

12. Aleksandros ir Dmitrijaus Zubovų kapai (u.o.k. 25405) (už miestelio administracinių ribų). Visiems saugomų kultūros paveldo objektų sklypams ar jų dalims, kurie yra daiktin÷s teis÷s objektai, nustatoma konservacin÷ (saugojimo) paskirtis (LR Nekilnojamojo paveldo apsaugos įstatymas, 11 str. 5 dalis, Žin., 2004, Nr. 153-5571). Jei kultūros paveldo objektams ir teritorijoms nustatomas autentiškos paskirties ar tausojamo naudojimo režimas, konservacin÷ paskirtis gali būti nustatoma ne kaip pagrindin÷, o kaip papildoma. Kultūrinio ir pažintinio turizmo pl÷tra yra vienas pagrindinių kultūros paveldo viešojo naudojimo būdų. Kultūrinio turizmo pl÷tojimas, apimantis atitinkamų planų rengimą bei reikalingos infrastruktūros užtikrinimą, taip pat ir kraštovaizdžio kultūrinių vertybių išsaugojimo yra vieni pagrindinių Lietuvos teritorin÷s pl÷tros tikslų. (Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, I skyrius, 2 str., 33 dalis). Pl÷tojant Bazilionų miestą siekiama išsaugoti kultūros paveldo objektams būdingą architektūrinę, memorialinę ir kraštovaizdinę vertę sudarant kuo palankesnes sąlygas visuomenei kultūros vertybes pažinti, lankyti bei pritaikyti viešosioms reikm÷ms. Rekomenduojama skatinti su kultūrinio ir pažintinio turizmo pl÷tra bei kultūros paveldo tvarkyba susijusias veiklas ir tradicinius amatus. Plačiau įtraukti miestelio bendruomenę į kultūros paveldo apsaugos planavimą ir jos įgyvendinimą. Rekomenduojama numatyti priemones, reikalingas stiprinti vietos gyventojų kultūrinio tapatumo ir pasididžiavimo gyvenamąja aplinka nuostatas. Bendrojo plano kultūros paveldo apsaugos sprendinių įgyvendinimo steb÷sena (monitoringas) turi būti vykdomi pagal nekilnojamojo kultūros paveldo steb÷senos taisykles (Žin., 2005, Nr. 86-3242). Bendrojo plano kultūros paveldo apsaugos sprendinių įgyvendinimo steb÷sena (monitoringas) turi būti vykdomi pagal periodiškumo ir detalumo reikalavimus, nustatytus pagal objektų tipologiją, jų būklę, teisinę priklausomybę. Monitoringo rezultatai: steb÷jimo ir fiksavimo duomenys, vertingąsias savybes naikinančių ar žalojančių poveikių vertinimas, duomenų apibendrinimas ir prognozavimas, turi būti teikiami už kultūros paveldo vertybių apsaugą ir teritorijų planavimą atsakingoms institucijoms. Steb÷senos rezultatai turi būti naudojami rengiant kitų lygmenų Bazilionų miestelio teritorijos planavimo ir kultūros paveldo objektų tvarkybos dokumentus. 4.3. SOCIALINö IR EKONOMINö APLINKA Švietimo infrastrukt ūra. Valstybin÷s švietimo strategijos nuostatose numatyta valstyb÷s ir visuomen÷s pastangomis sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokyb÷s reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą. Švietimo įstatymas įpareigoja savivaldybes tur÷ti pakankamą pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo švietimo programų tiek÷jų tinklą, tod÷l pastarųjų metų savivaldybių tikslas švietimo srityje – švietimo įstaigų tinklo pertvarka racionalesnių l÷šų panaudojimo bei mokslo efektyvumo pagrindu. Remiantis bendraisiais urbanistiniais principais lopšelių-darželių pasiekiamumo zona yra 350 metrų, mokyklų-darželių – 500 metrų, bendrojo lavinimo mokyklų – 750 metrų. Esamo švietimo įstaigų tinklo prieinamumas yra pakankamas, tod÷l steigti naujų švietimo įstaigų 2013-2023 metų




32

periodu n÷ra siūloma. Be to, naujų švietimo įstaigų steigimo poreikį riboja ir neigiamos demografin÷s tendencijos miestelyje. Sveikatos infrastrukt ūra. Bazilionų miestelyje numatoma išlaikyti esamą asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Bazilionų mieste maž÷jantis natūralus prieaugis, rodo santykinai didesnį vyresnio amžiaus gyventojų skaičių. Tai sąlygoja sveikatos rodiklių pablog÷jimą. Ši priežastis lemia kuo efektyvesnių sveikatos apsaugos paslaugų teikimo priemonių užtikrinimo būtinybę, geresnes prieinamumo sąlygas:

• išlaikyti esamą sveikatos priežiūros įstaigą; • palaikyti pl÷tojamą elektronin÷s sveikatos integracijos ir pl÷tros procesą; • dalyvauti visuomen÷s sveikatos programose.

Kult ūros institucijos. Siūloma išlaikyti esamą kultūros įstaigą Bazilionų miestelyje, didinti teikiamų paslaugų kokybę. 2013-2023 metų periodu poreikiai kultūrin÷ms paslaugoms neženkliai augs, tačiau esama įstaiga sugeb÷s jį tenkinti. Rekreacija ir turizmas. Rekreacin÷ infrastruktūra – tai poilsio veiklai organizuoti reikalingi viešosios turizmo infrastruktūros ir kiti rekreacijos aptarnavimo objektai. Turizmo paslaugų infrastruktūra – tai turizmo paslaugoms teikti reikalingi objektai. Turizmo paslaugų infrastruktūra yra svarbi siekiant pritraukti miestelio lankytojus ir gerai išnaudoti kultūrinius ir gamtinius išteklius. Bazilionų miestelio ir jo pl÷tros rekreacinių teritorijų diferencijavimas, naudojimo kryptys bei tvarkymas remiasi šiais pagrindiniais veiksnias:

• gamtin÷s aplinkos ištekliais, • kultūros paveldo objektais, • vietos gyventojų ekonominių galimybių, • aplinkos sveikumo.

Rekreacijos pl÷tojimas sudaro sąlygas visuomenei susipažinti su Bazilionų miestelio gamtin÷mis ir kultūrin÷mis vertyb÷mis, padeda tenkinti gyventojų poreikius poilsiui. Bazilionų miestelio turizmo ir rekreacinį potencialą didina gretimyb÷je esantis Kurtuv÷nų regioninis parkas. Bazilionų miestelio bendrojo plano sprendiniai iki 2023 numato daugiafunkcinių teritorijų pl÷trą, kuriose, priklausomai nuo rekreacinių išteklių potencialo, galimas ir rekreacinių teritorijų vystymas. Bazilionų miestelio bendrasis planas miestelio teritorijoje numato pagrindinių dviračių ir p÷sčiųjų trasų tinklą, jungiantį pagrindinius miestelio traukos objektus bei sudarantį darnią miestelio planuojamų dviračių trasų sistemą. Paslaug ų infrastrukt ūros poreikio prognoz ÷. Paslaugų infrastruktūros poreikio prognozes labiausiai įtakoja gyventojų sud÷ties pagal amžių rodikliai. Paslaugų infrastruktūra apima švietimo, sveikatos priežiūros, socialines, kultūros administracines įstaigas, mažmenines prekybos, maitinimo, pramonines, aktyvaus poilsio, apgyvendinimo ir kitas paslaugas. Paslaugų infrastruktūra pritaikoma ne tik miestelio ir aplinkinių teritorijų gyventojams, bet ir iš toliau atvykstančiųjų lankytojų ir turistų spektrui.




33

4.4. AUKŠTYBINIŲ PASTATŲ STATYBOS NUOSTATOS Aukštybinių pastatų statyba Bazilionų mieste nenumatoma. Religinių pastatų ir technologinių įrenginių, priskiriamų aukštybiniams, statyba galimą gavus Šiaulių rajono savivaldyb÷s pritarimą. 4.5. DIDŽIŲJŲ PREKYBOS CENTRŲ STATYBOS NUOSTATOS Didžiųjų prekybos centrų statyba nenumatoma. Susiklosčius geresnei ekonominei bei demografinei situacijai nei prognozuojama bendrojo plano sprendiniuose dešimčiai metų, miestelyje galima didžiųjų prekybos centrų statyba verslo, gamybos, pramon÷s ir technin÷s infrastruktūros objektų teritorijose gavus Šiaulių rajono savivaldyb÷s pritarimą. 4.6. SUSISIEKIMO SISTEMA Bazilionų miestelio bendrojo plano susisiekimo sistemos sprendiniai rengiami įvertinus esamą transporto infrastruktūros būklę, atsižvelgiant į Šiaulių rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano sprendinius bei vadovaujantis patvirtinta Bazilionų teritorijos bendrojo plano koncepcija. Svarbiausi Bazilion ų susisiekimo sistemos vystymo tikslai:

� Siekti racionalaus ir rišlaus esamų bei numatomų gatvių tinklo vystymo. Gerinti esamų miestelio gatvių techninius parametrus, užtikrinti saugesnį ir patogesnį transporto, p÷sčiųjų bei dviratininkų susisiekimą, mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai.

� Gerinti esamų gatvių ir šaligatvių techninius parametrus, rekonstruoti nepakankamų parametrų gatvių ruožus bei sankryžas, gerinti gatvių ir p÷sčiųjų takų dangų kokybę, užtikrinant saugesnį ir patogesnį transporto, p÷sčiųjų bei dviratininkų susisiekimą.

� Užtikrinti reikiamas teritorijas susisiekimo ir techninei infrastruktūrai vystyti, nustatant gatvių kategorijas bei suformuojant ir įteisinant gatvių raudonąsias linijas, reglamentuojamas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“.

� Skatinti susisiekimą p÷sčiomis bei dviračiais, sudarant tam palankias sąlygas bendroje miestelio susisiekimo sistemoje. Vystyti p÷sčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, formuojant vientisą rišlią takų sistemą, jungiančią pagrindinius traukos objektus, lankytinas, rekreacines bei gyvenamąsias teritorijas.

� Miestelio susisiekimo infrastruktūrą pritaikyti žmonių su negalia reikm÷ms.

4.6.1. Gatvių ir keli ų tinklas Bazilionų miestelio susisiekimo sistemą numatoma vystyti esamų gatvių bei vietinių kelių pagrindu, juos rekonstruojant ar, esant poreikiui, įrengiant jų tęsinius. Esamas Bazilionų gatvių ir kelių tinklo tankis tenkina šiandieninius miestelio susisiekimo poreikius ir turi rezervą ateičiai, jeigu susisiekimo poreikiai augtų. Tolimesn÷ gatvių tinklo pl÷tra tur÷tų vykti pagal infrastruktūros tobulinimo scenarijų, rekonstruojant esamas prastos būkl÷s gatves, įrengiant asfaltbetonio dangas, šaligatvius, dviračių takus, apšvietimą bei lietaus nuotekų tinklus. Būtina




34

užtikrinti tolimesnę susisiekimo tinklo pl÷trą pagal STR „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ norminius reikalavimus. Bazilionų susisiekimo sistemoje svarbiausios susisiekimo bei struktūrin÷s ašys yra esamos Pageluvio, Vytauto, B. Majeryt÷s, Dubysos gatv÷s. Naujų gatvių trasos planuojamos maksimaliai panaudojant esamų vietinių kelių trasas, kas leidžia sumažinti rezervuojamų teritorijų poreikį bei investicijas gatvių tinklo pl÷trai. Naujų miesto gatvių poreikis planuojamu laikotarpiu labiausiai priklausys nuo teritorijų vystymo ir užstatymo pl÷tros. Miestelio pietin÷je bei šiaurin÷je dalyje, kur numatomos perspektyvin÷s užstatomos teritorijos, formuojamas naujų D2 kategorijos gatvių tinklas, maksimaliai prisiderinant prie esamų susisiekimo ašių bei sankryžų (žiūr÷ti susisiekimo sistemos br÷žinį). Naujai numatomų gatvių trasos turi būti tikslinamos rengiant teritorijų specialiuosius ir detaliuosius planus. Siekiant nuoseklaus susisiekimo tinklo vystymo bei užtikrinant jo tęstinumą po bendrojo plano galiojimo laikotarpio, susisiekimo sistemos pl÷tros sprendiniai rengiami ne tik sprendinių galiojimo laikotarpiui, bet ir tolimesnei perspektyvai. Tod÷l dalis jų gali būti realizuojami po sprendinių galiojimo laikotarpio, t.y. po 2023 metų. Beveik visos Bazilionų miestelio esamos gatv÷s yra susiformavusiose užstatytose teritorijose, kur svarbiausia susisiekimo tinklo problema yra neatitinkantis norminių reikalavimų sankryžų ir įvažiavimų į sklypus tankis, siauri koridoriai tarp užstatymo, prasta gatvių technin÷ būkl÷. Daugelyje gatvių reikia įrengti ar atnaujinti asfaltbetonio dangą, rekonstruoti nepakankamo pločio važiuojamąją dalį, įrengti šaligatvius, dviračių takus. Tod÷l artimiausioje ateityje svarbiausias uždavinys - esamos susisiekimo infrastruktūros tobulinimas, gatvių asfaltavimas, šaligatvių, apšvietimo bei kitų inžinerinių tinklų įrengimas. 4.6.2. Susisiekimo tinklo kategorijos Bazilionų miestelio gatvių kategorijos nustatomos atsižvelgiant į gatvių reikšmę urbanistin÷je ir susisiekimo sistemoje. Esamo, istoriškai susiklosčiusio miestelio gatvių ir kelių tinklo pertvarkymas pagal galiojančius normų reikalavimus yra neįmanomas. Bendrajame plane numatytos perspektyvin÷s gatvių kategorijos orientuotos į tolimesnį gatvių pl÷tros užtikrinimą pagal normų reikalavimus. Įgyvendinant ir tikslinant bendrojo plano sprendinius būtina atsižvelgti į esančias užstatymo ir sklypų ribas, inžinerines komunikacijas, želdynus ir jų pertvarkymo galimybes bei tikslingumą. Perspektyvin÷s gatvių kategorijos pateiktos žemiau esančioje lentel÷je.

4.6.1. lentel÷. Perspektyvin÷s Bazilionų gatvių kategorijos (pagal STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir

kaimų susisiekimo sistemos“)

Eil.

Nr.

Gatv÷s

pavadinimas Gatv÷s reikšm ÷

Gatv÷s

kategorija

Plotis tarp

raudon ųjų

linij ų, m

1 Pageluvio g. aptarnaujanti C2 20-40

2 Dubysos g. pagalbin÷ D1 12-20

3 Vytauto g. aptarnaujanti C2 20-40




35

4 B. Majeryt÷s g. pagalbin÷ D1 12-20

5 Beržyno g. pagalbin÷ D1 12-20

6 Parko g. pagalbin÷ D1 12-20

7 Degl÷s g. pagalbin÷ D1 12-20

8 Žalioji g. pagalbin÷ D2 12-20

9 Topolių g. pagalbin÷ D2 12-20

Pastabos: 1. Valstybin÷s reikšm÷s automobilių kelių infrastruktūros pl÷tra ir modernizavimas vykdomas

pagal 2006 m. patvirtintą „2002-2015 metų patikslintą Lietuvos Respublikos valstybin÷s reikšm÷s kelių priežiūros ir pl÷tros programą“. Sprendiniai, kurie susiję su valstybin÷s reikšm÷s keliais ir n÷ra numatyti šioje programoje, gali būti įgyvendinami tik patikslinus min÷tą programą bei finansavimą.

2. Valstybin÷s reikšm÷s kelių apsaugos zonų plotis miesto teritorijoje gali būti koreguojamas tik žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais (specialiaisiais, detaliaisiais planais);

3. Lentel÷je nurodyti pločiai tarp gatvių raudonųjų linijų yra rekomendacinio pobūdžio ir gali būti tikslinami žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais (specialiaisiais, detaliaisiais planais), įvertinant esamų sklypų ribas, užstatymą, želdynus bei perspektyvinį inžinerinių tinklų įrengimo poreikį;

4. C2 kategorijos gatvių raudonosios linijos gali sutapti su užstatymo linijomis; 5. D2 kategorijos gatvių sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio. Žemesnio lygmens

teritorijų planavimo dokumentuose gatvių trasos ir D2 kategorijos indeksas gali būti tikslinamas.

6. Prie valstybin÷s reikšm÷s kelių (rajoninis kelias Nr.2135) inžineriniai tinklai turi būti tiesiami pagal valstybiniams keliams taikomus reikalavimus.

4.6.3. Dviračių ir p÷sčiųjų takų tinklas Bazilionų miestelis palyginti nedideliu atstumu įsikūręs nuo Šiaulių (21 km), Kurš÷nų (25 km), Bubių (9 km), Kelm÷s (24 km). Vos už 6 km nuo miestelio, šalia magistralinio kelio A12 yra numatytos nacionalin÷s ir tarptautin÷s reikšm÷s dviračių trasos. Tod÷l yra galimyb÷s vystyti miestelio dviračių takų sistemą ir ateityje sujungti ją su nacionaline dviračių trasa Šiaulių ir Kelm÷s kryptimis. Bazilionų miestelio teritorija yra pakankamai kompaktiška, teritorijos vidiniai ryšiai n÷ra ilgi, tod÷l visas vidines keliones galima atlikti p÷sčiomis ir dviračiais. Šie du susisiekimo būdai tur÷tų būti prioritetiniai Bazilionų miestelio teritorijoje, tod÷l būtina užtikrinti saugų ir patogų susisiekimą p÷stiesiems bei dviratininkams. Pagrindinį miestelio dviračių ir p÷sčiųjų takų tinklą siūloma formuoti įrengiant juos Pageluvio, Vytauto, Dubysos, Beržyno, Parko gatv÷se. Susisiekimo sistemos br÷žinyje parodytos pagrindin÷s dviračių ir p÷sčiųjų trasos. Pastabos:

1. Dviračių-p÷sčiųjų takai šalia valstybin÷s reikšm÷s kelių rengiami už kelio juostos ribų. 2. Aptarnaujančiose gatv÷se dviračių takai rengiami atskirti nuo važiuojamosios dalies

apsaugine juosta.




36

4.7. INŽINERINö INFRASTRUKTŪRA Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijose prieš atnaujinat, remontuojant, tiesiant inžinerinius tinklus - vykdant žem÷s darbus - turi būti atlikti archeologiniai tyrimai. 4.7.1. Ekoinžinerin ÷ infrastrukt ūra Vandentiekis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu Bazilionų miestelio bendrajame plane numatoma, kad centralizuotą vandentiekį iki 2014 gruodžio 31 dienos tur÷s 95% Bazilionų miestelio gyventojų. Tuo tikslu turi būti plečiami vandentiekio tinklai numatomose pl÷tros teritorijose. Bazilionų miestelio bendrajame plane numatoma, kad visas tiekiamas vanduo atitiks dabar galiojančią higienos normą HN 24:2003 „Geriamo vandens saugos ir kokyb÷s reikalavimai“. Tuo tikslu turi būti renovuojama dalis eksploatuojamo skirstomojo vamzdyno. Norint įgyvendinti šiuos siekius Bazilionų miestelio bendrajame plane numatoma pl÷sti vandentiekio tinklus:

� Numatoma, kad visi plečiami vandentiekiai bus pritaikyti gaisrų gesinimui: sukurta žiedin÷ vandentiekio tinklų struktūra, parinkti reikiami vamzdynų diametrai, įrengti priešgaisriniai hidrantai. Teritorijose, kur n÷ra numatytas vandentiekis, pagal priešgaisrinius reikalavimus turi būti įrengti priešgaisriniai rezervuarai, privažiavimai prie atvirų vandens telkinių.

� Numatoma vykdyti tolesnį eksploatuojamų požeminių vandenų monitoringą. � Numatoma vykdyti tiekiamo vandens kokyb÷s kontrolę ir apie jos rezultatus sistemingai

informuoti vietin÷s savivaldos organizacijas bei visuomenę. Projekto grafin÷je dalyje vaizduojamos visos esamos ir numatytos naujos vandentiekio trasos. Tikslesn÷ numatomų inžinerinių tinklų vieta turi būti nustatoma rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus. Buitin ÷s nuotekos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu Bazilionų miestelio bendrajame plane numatoma, kad centralizuotus nuotekų tinklus iki 2014 gruodžio 31 dienos tur÷s 95% Bazilionų miestelio gyventojų. Tuo tikslu turi būti plečiami nuotekų tinklai numatomose pl÷tros teritorijose. Norint įgyvendinti šiuos siekius Bazilionų miestelio bendrajame plane numatoma pl÷sti buitinių nuotekų tinklus:

� naujų nuotekų surinkimo tinklų pl÷tra esamose ir naujai užstatomose teritorijose; � rekonstruoti apie 1 km esamų buitinių nuotekų tinklų; � vykdyti išleidžiamų į paviršinius vandenis nuotekų kontrolę, išleidžiamų nuotekų kokyb÷ turi

atitikti nuotekų tvarkymo reglamentą patvirtintą aplinkos ministro 2006 geguž÷s 17d. įsakymu Nr. D1 - 236 ( Žin. 2006 Nr. 59 – 2103).

Projekto grafin÷je dalyje vaizduojamos visos esamos nuotekų trasos, nuotekų siurblin÷s. Naujai numatomos nuotekų trasos ir siurblin÷s vaizduojamos schematiškai, tikslesn÷ šių inžinerinių tinklų vieta turi būti nustatoma rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus.




37

Lietaus nuotekos. Lietaus vandens surinkimo ir valymo sistema yra nepakankamai išpl÷tota miesto inžinerin÷s infrastruktūros sritis, n÷ra valymo įrenginių. Esamų tinklų būkl÷ prasta. Reljefo nelygumai kelia didelius reikalavimus lietaus vandens surinkimui. Nuo kalvų staigiai sub÷gantis didelis vandens kiekis atneša nuostolius statiniams ir gamtai. Reikalinga tinklų rekonstrukcija visame miestelyje. Surenkamas lietaus vanduo prieš išleidžiant į paviršinius vandenis turi būti apvalomas. Bazilionų miestelio bendrajame plane numatoma pl÷sti lietaus nuotekų tinklą:

� naujų nuotekų surinkimo tinklų esamose ir naujai užstatomose teritorijose; � įrengti devynis lietaus nuotekų valymo įrenginius; � įrengti devynis naujus išleid÷jus; � vykdyti paviršinių nuotekų išleidžiamų į atvirus vandens telkinius nuotekų kontrolę,

išleidžiamų nuotekų kokyb÷ turi atitikti paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą patvirtintą aplinkos ministro 2007 Balandžio 2d. įsakymu Nr. D1 - 193 ( Žin. 2007 Nr. 42 – 1594).

Projekto grafin÷je dalyje vaizduojamos visos esamos ir numatomos naujos lietaus nuotekų trasos, išleid÷jai ir numatomi lietaus nuotekų valymo įrenginiai. Tikslesn÷ šių inžinerinių tinklų vieta turi būti nustatoma rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus. Atliek ų tvarkymas. Bazilionų miestelyje jau funkcionuoja konteinerin÷ atliekų surinkimo sistema. Tai priimtiniausia atliekų surinkimo sistema, kuri diegiama visoje šalyje. Atliekų rūšiavimas pirmin÷je jų surinkimo stadijoje nepakankamas. Siekiant tinkamai tvarkyti atliekų srautus numatoma:

� buitines atliekas šalinti tik Šiaulių regioniniame sąvartyne; � biodegraduojančias (žaliąsias) atliekas atskirti nuo bendro komunalinių atliekų srauto; � pl÷sti konteinerinių atliekų surinkimo aikštelių tinklą; � rūšiuojamoms atliekoms naudoti specializuotus konteinerius.

Įgyvendinti 2002 04 12 Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 591 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano užduotis ir tikslus (Žin., 2007, Nr. 122-5003). Taip pat vadovautis 2012-2020 m. Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo planu. 4.7.2. Energetin ÷s infrastrukt ūros vystymas Elektros energijos tiekimas ir gamyba. Tam, kad patenkinti šiuos poreikius, miesto elektros tinklas yra prisijungęs prie bendro Lietuvos perdavimo tinklo per vieną transformatorių pastotę. Ši transformatorių pastot÷ turi pakankamą galios rezervą. Siekiant užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą esamiems ir būsimiems Bazilionų miestelio vartotojams numatoma pl÷sti elektros energijos tinklą:

� pl÷sti esamą elektros energijos paskirstymo tinklą; � naujus paskirstymo tinklus tiesti kabelin÷mis linijomis; � pagal poreikį rekonstruoti esamas transformatorines; � naujas elektros linijas tiesti bendrajame plane numatytuose infrastruktūros koridoriuose; � išlaikyti geram techniniam stovyje esamą elektros energijos skirstomąjį tinklą; � rekonstruoti pagal poreikį susid÷v÷jusias gatvių apšvietimo sistemas, numatant kabelines

požemines elektros perdavimo linijas; � numatyti elektros energiją tausojančią sistemų įdiegimą;




38

� naujai planuojamose gatv÷se, komunikacijų koridoriuose, numatyti vietą gatvių apšvietimui. Projekto grafin÷je dalyje nurodoma 10 kV kabelinių linijų ir preliminarios transformatorinių vietos. Rezervuojamos teritorijos naujoms 10kV linijoms. Atsiradus papildomam poreikiui prijungti naujus vartotojus prie skirstomųjų tinklų, numatyti papildomas vietas transformatorių pastot÷ms ir skirstomiesiems tinklams. Ryšiai. Ryšių infrastruktūros srityje Bazilionų miestelio bendrajame plane numatomi šie ilgalaik÷s perspektyvos prioritetai:

� internetinio ryšio pl÷tra; � mobilaus ryšio pl÷tra sudarant konkurencines sąlygas mobilaus ryšio operatoriams.




39

5. SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMAS




40

5. SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMAS Siekiant nuoseklaus Bazilionų miestelio teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo, reikalinga parengti sprendinius lokalizuojančius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus bei kitus projektus. Rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, būtina įvertinti ekologin÷s apsaugos zonas, kurios pagal apsaugos pobūdį miestelio teritorijos bendrajame plane yra: B

� Bendrosios ekologin÷s apsaugos - požeminių vandenų (vandenviečių sanitarin÷s apsaugos zonos steigiamos siekiant išsaugoti geriamojo požeminio vandens kokybę vandenviečių teritorijose ir jų apylink÷se pagal Lietuvos higienos normą HN 44:2006, Žin., 2006, Nr.81-3217), paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos. Miestelio paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugą reglamentuoja paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų nustatymo specialieji planai.

� Fizin÷s apsaugos – inžinerinių tinklų bei kitų infrastruktūros objektų fizin÷s apsaugos zonos.

� Sanitarin÷s apsaugos - gamybinių ir komunalinių objektų, ūkio ir infrastruktūros objektų sanitarin÷s apsaugos zonos. Rengiant specialiuosius arba detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus, siekiant išvengti galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai aplink esamus ar planuojamus stacionarius taršos šaltinius (gamybinius ir komunalinius objektus bei kitus ūkio ir infrastruktūros objektus), vadovaujantis „Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisykl÷mis“ (2004-08-19 LR SAM įsakymas Nr. V-586, Žin., 2004, Nr.134-4878) turi būti tvirtinamos, nustatomos ar tikslinamos sanitarin÷s apsaugos zonos.

Rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, miestelio bendrojo plano sprendiniai (funkcinių zonų ribos, susisiekimo ir inžinerin÷s infrastruktūros trasos) tikslinami pagal specifinius gamtinius ir urbanistinius teritorijų požymius. Susisiekimo sistemos įgyvendinimo prioritetai

� Parengti Bazilionų miestelio gatvių raudonųjų linijų specialųjį planą. � Tikslinti ir detalizuoti Bazilionų bendrojo plano susisiekimo sistemos sprendinius, rengiant

atskirų teritorijų bei gatvių specialiuosius ir detaliuosius planus. � Rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, būtina atsižvelgti į

bendrajame plane nustatytas gatvių kategorijas, rezervuoti reikiamų pločių zonas tarp raudonųjų linijų gatvių važiuojamųjų dalių įrengimui, šaligatvių, dviračių takų tiesimui, inžinerinių tinklų įrengimui bei apželdinimui.

Inžinerin ÷s infrastrukt ūros įgyvendinimo prioritetai

Ekoinžinerin÷s infrastruktūros srityje Bazilionų miestelio bendrajame plane numatomi šie ilgalaik÷s perspektyvos prioritetai:

� pl÷sti Bazilionų miestelio vandentiekį į naujai statomas ir užstatytas, tačiau vandentiekio tinklų neturinčias teritorijas;

� pl÷sti lietaus nuotekų tinklą, įrengnti naujus išleid÷jus bei valymo įrenginius; � pl÷sti Bazilionų miestelio buitinių nuotekų surinkimo sistemą, nukreipiant nuotekas į

esamus valymo įrenginius;




41

� buitinių nuotekų tinklai pirmiausia turi būti plečiami naujai užstatomose teritorijose; � pl÷sti konteinerinių aikštelių tinklą skirtą atliekų rūšiavimui.

Energetikos srityje Bazilionų miestelio bendrajame plane numatomi šie ilgalaik÷s perspektyvos prioritetai:

� pl÷sti esamą elektros energijos paskirstymo tinklą; � renovuoti daugiabučius pastatus ir šiluminius mazgus.

Ryšių infrastruktūros srityje Bazilionų miestelio bendrajame plane numatomi šie ilgalaik÷s perspektyvos prioritetai:

� internetinio ryšio pl÷tra; � mobilaus ryšio pl÷tra sudarant konkurencines sąlygas mobilaus ryšio operatoriams.

Rekomenduojamos rengti programos

� Naujų miestelio pl÷tros teritorijų įsisavinimo prioritetinių darbų pagrindimas. � Viešųjų ir privačių struktūrų bendradarbiavimo strategija (privataus ir visuomeninio kapitalo

projektai). � Kultūros infrastruktūros programos. � Gyvenamųjų teritorijų modernizavimo strategija ir pastatų energetinio modernizavimo

programos. Reikalingi atlikti planai:

� Atskirųjų želdynų teritorijų specialusis ir/ar detalieji planai siekiant suformuoti ir įteisinti želdynų teritorijas.

� Žem÷s gelmių registre n÷ra registruotas vandenviečių SAZ steigimas, kaip nurodyta higienos normose, tod÷l turi būti parengti atitinkami specialieji planai.

� Bazilionų miestelio antrinių žaliavų konteinerinių aikštelių išd÷stymo schema. � Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo

specialieji planai. � Kapinių pl÷tros planas. � Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus.




42

PRIEDAI




43

GRAFINö DALIS

Documents

BAZILION Ų MIESTELIO BENDRASIS PLANAS SPRENDINIAI195.182.85.232/failai/Bazilionu mstl BP SPRENDINIAI.pdfbendrasis planas. rengimo etapas. sprendini Ų konkretizavimo stadija v 2013