Baudziamoji teise spec dalis

7/27/2019 Baudziamoji teise spec dalis

1/41

Valstybs paslapties atskleidimas (BK 125 str.)1.1

Objektas Pagrindinis objektas -Valstybs saugumasFakultatyvusis objektas mogaus sveikata, gyvyb

1.2

Dalykas Informacija esanti valstybs paslaptimi

1.3

Objektyviojipus

Informacijos, kuri yra valstybs paslaptis atkleidimas. Atskleista, kai j suinonors vienas asmuo.Veikimu pasakoma, paraoma ir t.t.Neveikimu asmuo, kuriam patikta valstybs paslaptis, nesilaiko jos saugumo,naudojimo taisykli. Formali nusikaltimo sudtis.

2.1

Subjektas 1 d. :1. Asmuo, kuriam patikta valstybs paslaptis2. Suinojo dl savo pareig vykdymo

2.2

Subjektyviojipus

Tiesiogine tyia siekiaNeatsargumas nesiekia, bet nesilaiko saugojimo taisykli.Motyvai ir tikslai vairs.

Nuudymo rys:1. Paprastas nuudymas. Tai nuudymas be nuudymo pavojingum didinani ar mainani

aplinkybi (BK 129 str. 1 d.)2. Kvalifikuotas nuudymas. Tai nuudymas, kai yra nuudymo pavojingum didinani

aplinkybi (BK 129 str. 2 d.).3. Privilegijuoti nuudymai. Tai nuudymas, kai yra aplinkybi, mainani nuudymo

pavojingum (BK 130 ir 131 str.)

Nuudymas 129 str.1.1

Objektas Asmens gyvyb

1.2

Dalykas

1.3

Objektyviojipus

Neveikimu

2.1

Subjektas Fizinis asmuo 14 met.

2.2

Subjektyviojipus

Tiesiogine tyia, kai kaltininkas supranta, kad jis savo veika ksinasi kitomogaus gyvyb, numato, kad gali atimti gyvyb kitam mogui, ir nori taipadaryti.Netiesiogin tyia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika ksinasi kitomogaus gyvyb, numato, kad gali atimti gyvyb kitam mogui, ir nors nenorikitam mogui atimti gyvybs, taiau smoningai leidia iems padariniamsatsirasti.

is straipsnis susideda i dviej dali. Pirmoje dalyje yra paprasta sudtis, o antroje kvalifikuota.Senajame BK buvo atskiri straipsniai.


2/41

Kaltininko veika pagal io straipsnio 1 dal yra kvalifikuojama, kai nra nei io straipsnio 2 dalyjenusikaltim kvalifikuojani, nei 130, 131 str. numatyt privilegijuojani poymi. Daniausiaipadaroma abipusi mutyni, buitini konflikt metu, i pavydo, kerto ir pan.Vienas i daugelio kvalifikavim pagal subjektyvij pus:

1. Nuudymai, padaryti dl negatyvi paskat (pavojingiausi paprasti nuudymai).2. Nuudymai, padaryti i altruistini paskat.3. Nuudymai i neutrali paskat. Perengiant btinosios ginties ribas, darant mokslin

eksperiment.

Subjektyvioji pus.

BK 129 str. 2 d.

Nuudym kvalifikuoja ioje dalyje nurodytos aplinkybs. Jas galima bt suskirstyti tris didelesgrupes:

1. Apibdina nukentjusj (objekt). Tai aplinkybs vardintos BK 129 str. 2 d. 1 - 5 punktuose.a) Pagal pirm punkt nuudymas kvalifikuojamas tada, kai nuudomas asmuo, nesulauks 14met amiaus. Bet ia svarbus ir subjektyvusis kriterijus: kai kaltininkas inojo ar pagal veikosaplinkybes turjo ir galjo suvokti, kad nukentjusysis dar neturjo 14 met. Asmuo turjo argaljo inoti pagal savo asmenines savybes, kad nukentjusiajam nra 14 met.

b) Pagal antr punkt: bejgikos bkls mogaus nuudymas. iuo atvejubejgikos bkls mogumi yra pripastamas asmuo, kuris dl fizini ar dl psichini savybiarba negali suprasti kaltininko veikos pobdio ir dl to negali gintis ar kitaip vengti pavojaus,arba negali aktyviai pasiprieinti kaltininkui. Bejgikumo bkl gali sukelti liga, invalidumas,senatv, stiprus apsvaigimas nuo alkoholio, narkotik ir pan. Kai asmuo miega, pagal dstytoj,nelabai gali bti bejgikumo poymis. Kaltininkas turi suvokti, kad udo bejgikos bklsmog. c) Pagal 3 punkt, savo motinos, tvo ar vaiko nuudymas. Nuudymasyra kvalifikuojamas pagal poym tada, kai kaltininkas nuudo savo motin, tv ar vaik,kurie tokie yra jam pagal kilm ir kaltininkas turi tai inoti. Ar tai tik pagal kraujo ry, ar pagal

teisin status? Lemiam reikm turi kraujo ryys (pagal kilm). Pagal konvencijas vaikas yraiki 18 met. Taiau iuo atveju terminas vaikas apima asmenis nepriklausomai nuo j amiaus.Svarbiausia, kad kaltininkui nukentjusysis bt vaikas pagal kilm. Pagal dstytoj, kad jeigunuudant asmen yra ir daugiau kvalifikuojani aplinkybi, tai jos visos turi bti nurodytos.Nuudomas vaikas pagal kilm, kuriam nra 18 met.

d) Pagal 4 punkt, nios moters nuudymas. Svarbiausia tai, kadkaltininkas turi inoti arba pagal bylos aplinkybes turi numanyti, kad nukentjusioji yra nia.Ntumo stadija nusikaltimo kvalifikavimui neturi.

e)Pagal 5 punkt, dviej ar daugiau moni nuudymas.

1. is poymis reikia, kad kaltininkas vienu metu nuudo bent

du asmenis. iuo atveju tyia prie pat nuudym gali ir neapimti dviej ar daugiau moninuudymo. 2. Pagal punkt kaltininko veika kvalifikuojamair tada, kai kaltininkas skirtingu laiku, taiau veikdamas tiesiogine tyia pagal bendrnusikalstam sumanym nuudo bent du asmenis. Reikia rodyti, kad kaltininko tyia apmtiksl nuudyti bent du asmenis. Pagal dstytoj pagal punkt nesvarbuvieninga tyia ar ne, tas pats nuudymo laikas ar ne, jei nuudo kaltininkas bent du asmenis, jamturi bti pritaikytas is punktas.

2. Apibdina objektyvij pus. Tai aplinkybs vardintos BK 129 str. 2 d. 6 ir 7 punktuose.a) Pagal 6 punkt, nuudymas kankinant ar kitaip itin iauriai.

2


3/41

Kankinimas tai tam tikr laik trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasineskanias nukentjusiajam. iuo atveju kankinimas gali bti susijs su tiesioginiu ar netiesioginiupoveikiu nukentjusiojo knui (deginant, marinant badu, panaudojamas aldytuvas ir kt. bdais).Nuudymas kitaip itin iauriai yra tada, kai gyvyb atimama itin skausmingu bdu (numetimas ididelio aukio ir kt.). is poymis inkriminuojamas tada, kai nukentjusiajam sukeliamos itindidels fizins ar dvasins kanios (udoma artimj akivaizdoje ir kt.). Kai po nuudymosudarkomas lavonas ir kaltininkas ino, kad mogus yra mirs, tai paskesni kaltininko veiksmainereikia nuudymo itin iauriai. Tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal 129 str. 1 ar2 dal ir 311 str. 1 dal.b) Pagal 7 punkt, nuudymas pavojingu kit moni gyvybei bdu. Tai tie atvejai, kaikaltininkas, siekdamas nuudyti nukentjusj, panaudoja tok bd, kuris pavojingas ne tiksiekiamo nuudyti mogaus, bet ir bent vieno kito mogaus gyvybei. Pavojus kito mogausgyvybei turi bti realus. Kai vienas asmuo nuudomas, o kitiems padaromi tam tikri sveikatossualojimai, tai veika kvalifikuojama kaip nuudymo ir atitinkam sveikatos sualojim sutaptis.

3. Apibdina subjektyvij pus. Tai aplinkybs vardintos BK 129 str. 2 d. 8 - 12 punktuose.a) Pagal 8 punkt, nuudymas dl chuliganik paskat. is nuudymas yra tada, kai nuudymaspadaromas dl aikaus mogaus ar visuomens negerbimo, elementari morals ir dorovsnorm paneigimo. Dstytojas teigia, kad is poymis galt bti inkriminuojamas, kai nuudomavisai be dingsties arba panaudojant savo veiksmams, kaip pretekst, maareikm dingst.b) Pagal 9 punkt, nuudymas dl savanaudik paskat. is nuudymas yra susijs su siekimugauti materialins naudos. Tas noras dl nuudymo gauti materialin naud yra akstinas atimtigyvyb kitam mogui. iuo atveju materialios naudos gali bti siekiama tiek sau, tiek ir kitamasmeniui. Galimi trys tokio nuudymo atvejai: a) Nuudymas u atlyginim. iuo atveju irorganizatorius, ir kurstytojas atsako u tokio nuudymo organizavim ar kurstym. b) Kainuudoma siekiant uvaldyti turt ar gyti turtines teises. c) Nuudymas siekiant ivengtimaterialini ilaid.iuo atveju reikms neturi, ar materialin nauda buvo gauta, ar nebuvo gauta.Anksiau buvo, kad jei nuudoma per plim ar per turto prievartavim, tai nuudymas buvokvalifikuojamas kaip paprastas nuudymas ir pagal atitinkamus straipsnius. Dabar tokiu atveju,kai per plim ar per turto prievartavim nukentjusysis yra nuudomas, tai kaltininko veikakvalifikuojama kaip nuudymo dl savanaudik paskat ir atitinkamo nusikaltimo nuosavybei

sutaptis.Galimi atvejai, kai nuudymo motyv formavimsi nulemia turtiniai interesai, bet iomisveikomis nesiekiama gauti materialins naudos. Tokiais atvejais savanaudik paskat poymioinkriminuoti kaltininkui negalima.c) Pagal 10 punkt, nuudymas dl nukentjusio asmens tarnybos ar pilieio pareig vykdymo.is kvalifikuojamasis poymis yra tada, kai mogus nuudomas dl tarnybos ar pilieio pareigvykdymo. 1) Kai yra kertaujama u asmens tarnybos ar pilieio pareigos vykdym. 2) Kaiasmuo nuudomas siekiant nutraukti toki veikl dabartyje. 3) Kai nuudoma siekiant ukirstikeli tokiai veiklai ateityje.Tarnybos pareig vykdymas tai ne tik valstybs tarnautojo veikla, bet ir kiekvieno asmens,vykdanio tarnybos pareigas, veikla. Nukentjusysis gali dirbti vairiose monse, staigose ir

organizacijose. Tiek valstybinse, tiek privaiose. iuo atveju svarbiausia yra tai, kadnukentjusysis nuudomas u tam tikrus savo teistus veiksmus. Jei nuudoma u neteistusnukentjusiojo veiksmus, tai ito poymio inkriminuoti kaltininkui negalima.Pilieio pareig vykdymas tai asmens veiksmai, tiek vykdant specialias jam pavestas pareigasvisuomens labui, tiek ir atliekant kitus visuomenei naudingus veiksmus. Pilieio svokavartojama plaija prasme, t.y. pilieio kaip mogaus pareig vykdymas.d) Pagal 11 punkt, nuudymas siekiant nuslpti nusikaltim. Siekis nuslpti nusikaltim reikia,kad nuudyta turint tiksl nuslpti anksiau padaryt, daroma ar rengiam padaryti nusikaltim.Nusikaltimo, kur siekiama nuslpti, sunkumas reikms neturi. Pagal punkt negali bti

3


4/41

kvalifikuojamos tokios veikos, kai siekiama nuslpti baudiamj nusiengim arbaadministracin teiss paeidim. ito poymio kvalifikavimui reikms neturi, ar siekiamanuslpti savo ar kito asmens padaryt nusikaltim.e) Pagal 12 punkt, nuudymas siekiant gyti nukentjusiojo asmens organ ar audintransplantavimui. Jeigu nukentjusysis nuudomas vien tik dl to, kad tik paimti tam tikrorgan. is kvalifikuojantis poymis bus tik tada, kai organas ar audinys yra gyjami siekiantjuos panaudoti transplantavimui. Kaltininko tyia panaudoti organ ar audin transplantavimuituri susiformuoti iki gyvybs atmimo kitam asmeniui.

Galimi atvejai, kai veika kvalifikuojama pagal kelis iuos punktus.

Nuudymas labai susijaudinus BK 130 str.1.1

Objektas Kito mogaus gyvyb. Nukentjusysis iuo atveju tai asmuo, kuris kaltininkoatvilgiu atliko neteistus veiksmus ar j itin eid. Jis savo neteistas veiksmai areidimu iprovokuoja kaltinink j nuudyti.

1.2

Dalykas

1.3

Objektyviojipus

is nuudymas pagal dstytoj gali bti padaromas tik veikimu. io nuudymospecifika yra ta, kad nukentjusysis nuudomas, kaltininkui esant didelio

susijaudinimo bsenoje. Didelis susijaudinimas tai tam tikru fiziologiniu afektu.Kaltininkas patiria tam tikr emocin stres, dlto jis gali ne visikai suvokti irvaldyti savo veiksmus. Vertinant tokios bsenos buvim ar nebuvim, didelisvaidmuo tenka ekspertams ir specialistams. Yra skiriamos vairios ekspertizs.Reikia nustatyti ar kaltininkas nebuvo patologinio afekto bsenoje, kai asmuo tieksusijaudina, kad gali visikai nevaldyti savo veiksm. Svarbu nustatyti, kas sukldidel susijaudinim. J turi sukelti paio nukentjusiojo neteistas poelgis ar itineidiantis poelgis kaltininko atvilgiu. BA pagal straipsn atsiranda tik tada,kai toki bsena sukelia pats nukentjusysis. Jei kaltininko toki bsen suklkiti veiksniai, tai jo veika nebus kvalifikuojama pagal straipsn. Neteistaspoelgis tai bet koks prie kaltinink ar jam artim mog nukreiptas prieingas

teisei nukentjusiojo elgesys. Tas elgesys gali bti ir tyinis ir neatsargus elgesys,gali pasireikti ir veikimu, ir neveikimu. Neteist poelg reikia suprasti plaiau.Tai ne tik teiss norm paeidimas, bet ir morals, dorovs norm paeidimas.Vertinant, ar tas nukentjusiojo poelgis yra eidiantis, reikia atsivelgti: kiek ieveiksmai esmingai prietarauja morals bei dorovs principams, kokiu laipsniu jiepaeidia mogaus garb ir orum (objektyvusis kriterijus) ir reikia atsivelgti tai, kaip is poelgis paveikia pat kaltinink (subjektyvus kriterijus). Itineidiantis poelgis gali bti atliekamas odiu, veiksmu, ratu. Santuokinneitikimyb nra laikoma savaime itin eidianiu poelgiu, taiau, jeigu tokianeitikimyb yra tyia liai, cinikai, demonstratyviai parodoma, yrapripastamas kaip aplinkyb, reikianti itin didel kito asmens eidim.

BK 130 str. yra inkriminuojamas ir tais atvejais, kai neteistas ar itin eidiantispoelgis nukreiptas ne tik pat kaltinink, bet ir kit jam artim asmen. Artimaskaltininkui asmuo tai asmenys, kurie gali bti eimos nariai, giminaiiai (jievisada patenka i svok) ir kiti asmenys, su kuriais kaltinink sieja glaudsryiai.itas nuudymas turi vykti staiga. Tokia bsena trunka tik neilg laiko tarp,todl tas nuudymas turi vykti gan greitai po neteist ar eidiani veiksmatlikimo. Sumanymas nuudyti nukentjusj turi bti realizuotas staiga.Pagal straipsn nebus kvalifikuojami kaltininko veiksmai, jeigu dideliosusijaudinimo bsena pas j atsirado dl teist nukentjusiojo veiksm.

4


5/41

2.1

Subjektas Asmuo nuo 16 met.

2.2

Subjektyviojipus

is nusikaltimas padaromas esant afektinei tyiai. Jei kaltininkas pats iprovokavonukentjusiojo neteistus ar eidianius veiksmus, tai is straipsnis netaikomas.Nuudymas labai susijaudinus, nors ir padarytas esant nuudym kvalifikuojanipoymi, bus kvalifikuojamas pagal BK 130 str.

Naujagimio nuudymas BK 131 str.1.1

Objektas Naujagimio gyvyb. Nukentjusysis (dalykas) yra naujagimis. iuo atvejumedicininiai naujagimio svokos kriterijai reikms neturi.

1.2

Dalykas

1.3

Objektyviojipus

Gali bti padaromas ir veikimu, ir neveikimu.

2.1

Subjektas Subjekto specifika leidia atskirti nuo kit nuudymo ri. Subjektu gali bti tiknukentjusiojo naujagimio motina, jei jai yra 16 met. Jei kartu su motinanaujagim nuudo kiti asmenys, tai j veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d.1 p. Anksiau galiojusiame BK i sudtis buvo suformuluota kitaip. Tadanusikaltimas buvo siejamas su tuo, kada nuudomas naujagimis: kai motinanaujagim nuudydavo gimdymo metu ar tuojau po gimdymo.Jeigu sumanymas nuudyti kilo i anksto iki gimdymo, tai visais atvejais jos veikakvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. atitinkam punkt.

2.2

Subjektyviojipus

Gali bti padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyia. nusikaltim reikiaskirti nuo naujagimio palikimo be pagalbos BK 158 str. jeigu motina siekdamaatsikratyti naujagimio, j palieka be prieiros, bet tokioje vietoje, kur jossupratimu j turt rasti ir juo pasirpinti, tai jai atsakomyb ikyla pagal BK 158

str. iuo atveju motina veikia be tyios nuudyti naujagim.

Neatsargus gyvybs atmimas BK 132 str.1.1

Objektas Kito mogaus gyvyb. Nukentjusysis yra mogus

1.2

Dalykas

1.3

Objektyviojipus

Praktikai nieko nesiskiria nuo nuudymo objektyviosios puss. Labai svarbunustatyti prieastin ry tarp veikos ir padarini.

2.1

Subjektas Fizinis 16 met asmuo. O pagal 132 str. 3 d. gali atsakyti ir juridinis asmuo.

2.2

Subjektyviojipus

Neatsarg gyvybs atmim nuo nuudym leidia atskirti subjektyvioji pus.Gali bti padaromas dl nusikalstamo pasitikjimo arba dl nusikalstamonerpestingumo. Neatsargus gyvybs atmimas dl nusikalstamo pasitikjimo yratada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito mogaus mirt, taiaulengvabdikai tikisi i padarini ivengti. iuo atveju yra tam tikras kaltininkotikjimas, kad kito mogaus mirtis nevyks. Kaltininko tikjimas iuo atveju turi

5


6/41

bti paremtos aplinkybmis, kurios jo manymu turi ukirsti keli kito mogausmiriai ir ios aplinkybs turi bti objektyvaus pobdio. Bet kaltininkas iaplinkybi nevertina arba jas pervertina. Jeigu kaltininkas, darydamas tokiveik, savo tikjim, kad ukirs keli kito mogaus gyvybs atmimui, grindiaabstrakiomis aplinkybmis (pranaysts, skm ir pan.), tai jo veikakvalifikuojama kaip nuudymas. Tikjimas konkreiomis aplinkybmis, kurioskaltininko manymu objektyviai gali padti ivengti kito mogaus mirties, yrapagrindinis poymis, leidiantis atskirti neatsarg gyvybs atmim nuonuudymo, padaryto esant netiesioginei tyiai.Neatsargus gyvybs atmimas dl nusikalstamo nerpestingumo yra tada, kaikaltininkas nenumat, kad jo veika gali atimti gyvyb kitam mogui, taiau pagalveikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turjo ir galjo tai padaryti.Turjimas numatyti padarinius yra objektyvus kriterijus, o galjimas subjektyvus. Jeigu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes matyti, kadasmuo nenumat galim padarini ir neturjo ar negaljo j numatyti, tai iuoatveju kaltininko veikoje nebus nusikaltimo sudties.

Pirmoje dalyje yra bendroji sudtis. Antroje ir treioje dalyse yra kvalifikuotossudtys.

Pagal antr dal kaltininkas atsakys, kai jis gyvyb atima dviem ar daugiaumoni. Tai atvejai, kai dl kaltininko neatsargumo na ne vienas mogus ir taiyra vienos, o ne keli veik padarinys.

Straipsnio treioje dalyje nustatyta BA u neatsarg gyvybs atmim,paeidiant teiss akt nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Reikianustatyti konkreias elgesio saugumo taisykles, kurias paeidus bent vienamasmeniui neatsargiai buvo atimta gyvyb. Kai kuriuose BK SD straipsniuose irgiyra numatyta BA u neatsarg gyvybs atmim, kai tai padaroma dl tam tikrspeciali teiss akt paeidim (278 str. 2 d. ir kt.). Kai yra specialus straipsnis,kuriame numatyta BA u neatsarg gyvybs atmim, paeidus konkreiusspecialius teiss aktus, tai kaltininkui turi bti taikomas ne BK 132 str. 3 d., betkonkretus straipsnis. Tai bendrosios ir specialiosios norm konkurencija

Sukurstymas nusiudyti arba privedimas prie saviudybs (BK 133 str.)1.1

Objektas Pagrindinis tiesioginis objektas kito mogaus gyvyb. Nukentjusysis yra betkuris fizinis asmuo. Taiau jei sukurstomas nusiudyti maametis arnepakaltinamas asmuo, tai kaltininkas atsako pagal BK 129 str. u tyinnuudym (nuudymas nukentjusiojo rankomis).

1.2

Dalykas

1.3

Objektyviojipus

J apibdina dvi alternatyvios veikos:1. Sukurstymas nusiudyti. Tai yra privedimo prie saviudybs ris, kai to

pasiekiama ne iauriu ir ne klastingu elgesiu, o kitais bdais: kalbinjimu,raginimu, vertimu, lenkimu ir pan. Taiau tie argumentai neturi taptigrasinimais. Kitu atveju tai bus privedimas prie saviudybs. Sukurstymasnusiudyti galimas tais atvejais, kai mint nusiudyti inicijuojanukentjusiajam pats kaltininkas, arba galimas ir tais atvejais, kai

6


7/41

kaltininkas tik paskatina nukentjusiojo ketinim nusiudyti. Sukurstymasnusiudyti yra materiali nusikaltimo sudtis ir nusikaltimas laikomasbaigtu nuo to momento, kai nukentjusysis pats sau atima gyvyb. Jeikaltininkas sukurst asmen nusiudyti, taiau tas asmuo dl kakokiprieasi nenusiud, tai tokiu atveju yra pasiksinimas padaryti nusikaltim. Taip pat kaip pasiksinim reikt laikyti nepavykussukurstym. Pagal dstytoj is nusikaltimas laikomas baigtu nuo tomomento, kai nukentjusysis realizavo savo ketinim nusiudytinepriklausomai nuo to, ar jam pavyko, ar nepavyko atimti sau gyvyb.Asmen sukurstyti nusiudyti galima tik veikimu;

2. Privedimas prie saviudybs. Pagal dstytoj sukurstymas nusiudyti yravienas i galim privedimo prie saviudybs atvej. Tai asmens veika, dlkurios kitas mogus atima sau gyvyb. Privedimu prie saviudybspripastamos tik veikos, kurios yra susijusios su iauriu ar klastingukaltininko elgesiu nukentjusiojo atvilgiu. iaurus elgesys tai muimai,kankinimai, sualojimai, vertimas dirbti nepakeliamus darbus, atliktineteistus ar eminanius veiksmus. Taip pat jis gali pasireikti ir tuo, kadnukentjusiajam ar jo artimiesiems yra grasinama. Klastingas elgesys taiiorikai neiaurus, taiau apgaulingas, skaudinantis, dvasikai lugdantiskit mog elgesys. Laikomas baigtu nusikaltimu, kai nukentjusysisatima sau gyvyb. Galimi atvejai, kai nukentjusiajam neigiama situacijasusidaro dl teist kito asmens veiksm.

Labai svarbu rodyti, kad btent kaltininko veikos nulm nukentjusiojoapsisprendim atimti gyvyb sau.

2.1

Subjektas Fizinis pakaltinamas 16 met asmuo.

2.2

Subjektyviojipus

Gali bti padaromas tik tyia. iuo atveju kaltininkas nukentjusiojo atvilgiuatlieka tam tikras veikas, jis suvokia ir numato, kad dl jo veik nukentjusysisgali nusiudyti ir tiesiogins tyios atveju to nori, o netiesiogins tyios atvejunors to nenori, taiau smoningai leidia tam atsirasti.

Privedimas prie saviudybs gali pasireikti tam tikru iauriu elgesiu. iauriaielgdamasis, kaltininkas nukentjusiajam gali padaryti vairaus masto sveikatossutrikdymus. Jei padaro sunk ar nesunk sveikatos sutrikdym, tai kaltininkoveika kvalifikuojama kaip ito nusikaltimo ir atitinkamo nusikaltimo mogaussveikatai sutaptis

Padjimas nusiudyti (BK 134 str.)

1.1

Objektas Kito mogaus gyvyb. Nukentjusiuoju yra beviltikai sergantis mogus.

1.2

Dalykas

1.3

Objektyviojipus

Pasireikia padjimu nusiudyti. iuo atveju padjimas nusiudyti gali btiintelektualus ir fizinis. Intelektualus tai patarimai, kokiomis priemonmis, kokiubdu, kur ir kaip bei kada nusiudyti. Fizinis padjimas tai tam tikr priemoniparpinimas, slyg sudarymas, klii paalinimas. Kaltininkui is straipsnis galibti taikomas tik tada, kai yra nukentjusiojo praymas. Jei asmuo atlieka tam

7


8/41

tikrus veiksmus, kurie atima nukentjusiojo gyvyb jo praymu, tai jam bustaikomas BK 129 str. Viena nuomon ta, kad nusikaltimas laikomas baigtu, kaikaltininkas atliko tam tikrus padjimo veiksmus. Antra nuomon ta, kadnusikaltimas laikomas baigtu, kai nukentjusysis nusiud. Dstytojas sutinka supirma nuomone.

2.1

Subjektas Fizinis pakaltinamas nuo 16 met.

2.2

Subjektyviojipus

Padaroma tyia. Asmuo suvokia, kad savo veika padeda nusiudyti. Motyvai irtikslai neturi reikms.

6 tema. Nusikaltimai mogaus sveikatai (BK XVIII sk.)

Samprata141 str. tiesiogiai nenustato BA, taiau iaikina svokas. Nusikaltimais sveikatai faktikai pripastamilabai vairaus laipsnio ir pobdio sveikatos sutrikdymai. Tik BK 140 str. BA numatyta ne tik u tamtikr sveikatos sutrikdymo r, bet ir u fizinio skausmo suklim. Pagal pavojingumo laipsn ir pobdiame skyriuje iskiriamos tris sveikatos sutrikdymo rys: sunkus, nesunkus ir neymus sveikatossutrikdymas. Jie skiriasi vienas nuo kito pagal sveikatos sutrikdymo mast. BK 141 str. nustatyta, kadsveikatos sutrikdymo poymius apibdina LR Vyriausybs ar jos galiotos institucijos patvirtintossveikatos sutrikdymo masto taisykls. Remiantis jomis yra nustatoma, kokio masto sveikatossutrikdymas buvo padarytas. 2003 05 23 sveikatos apsaugos, teisingumo ministro ir socialins apsaugosir darbo ministr sakymu patvirtintos ios taisykls. Visus sveikatos sutrikdymus galima suskirstyti tam tikras ris pagal kalts formas: tyiniai ir neatsargs. BA u neatsarg sveikatos sutrikdymatsiranda, kai padaromas sunkus arba nesunkus sveikatos sutrikdymas. BK 136 str. yra iskiriamassveikatos sutrikdymas labai susijaudinus.

Rin sudtisObjektasPagrindinis tiesioginis objektas kito mogaus sveikata. Sveikata mogaus organizmo fiziologinbsena. Ksinimasis savo sveikat nra nusikaltimas mogaus sveikatai. Bet tam tikrais atvejaisksinimasis savo sveikat gali bti laikomas kitos NV (vengimas atlikti karo tarnyb) poymiu.Nukentjusysis yra kitas mogus nepriklausomai nuo fizini, psichini savybi, amiaus ir t.t.

Objektyvioji pusi nusikaltim objektyvioji pus pasireikia i esms sveikatos sutrikdymu. O BK 140 str. ir fizinioskausmo suklimu. Sveikatos sutrikdymas tai mogaus sualojimas ar susargdinimas, paeidiant jokno audini, organ vientisum ar sutrikdant j funkcijas. Sualojimas tai mogaus kno audini arorgan anatominio vientisumo ar j funkcij paeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu.Susargdinimas tai mogaus organizmo funkcij sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniupoveikiu ar nesuteikiant btinos medicinos pagalbos. Minti sveikatos sutrikdymai gali bti padaromi irveikimu, ir neveikimu. Nusikaltimai sveikatai yra materialiosios nusikaltim sudtys. Btinaisiais inusikaltim poymiais yra tam tikri padariniai. Nusikaltimai laikomi baigtu nuo momento, kainukentjusiajam vienu ar kitu mastu sutrikdoma sveikata.

SubjektasTai fizinis asmuo. O u BK 137 str. 3 d. numatyt veik gali bti traukiamas ir JA. U visusnusikaltimus sveikatai, iskyrus tyin sunk sveikatos sutrikdym (nuo 14 met), BA asmeniuiatsiranda nuo 16 met.

8


9/41

Subjektyvioji pusDauguma nusikaltim mogaus sveikatai yra padaromi tyia. Sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymaigali bti padaromi ir neatsargiai.

Nusikaltimai mogaus sveikatai tai neteistas, be tyios atimti gyvyb alos padarymas kito mogaussveikatai, paeidiant mogaus kno audini vientisum ar j funkcijas.Kai nukentjusiajam jo sveikata sutrikdoma jam praant, tai BA neatsiranda tik tais atvejais, kainukentjusiajam jo praymu padaromas tik neymus sveikatos sutrikdymas (tokia vyraujanti nuomon).

Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)

Tai yra pats pavojingiausias nusikaltimas mogaus sveikatai ir btent, esant sunkiam sveikatossutrikdymui, nukentjusiajam pagal mast padaromi patys pavojingiausi sveikatos sutrikdymai. iamestraipsnyje statym leidjas apibria tuos padarinius, kurie atsiranda padarius sunk sveikatossutrikdym. Ir btent bent vieno, i iame straipsnyje nurodyt padarini, buvimas yra sunkus sveikatossutrikdymas.

Sunkiu sveikatos sutrikdymu yra pripastamas sualojimas ar susargdinimas, dl kurio:1. mogus neteko regos. Regos netekimas tai arba visikas aklumas, arba abiej aki regos

susilpnjimas. Kai asmuo praranda regjim viena akimi, tai (ne)gali(?) bti traktuojamas kaipsunkus sveikatos sutrikdymas, taiau kaip bendrojo ar profesinio darbingumo netekimas.

2. mogus netenka klausos. Tai visikas kurtumas arba abiej aus klausos susilpnjimas.3. mogus netenka kalbos. Tai negaljimas reikti mini suprantamais odiais.4. mogus netenka vaisingumo. Tai yra lytins veiklos sutrikimas, kuris atima gebjim natraliu

bdu apvaisinti, pastoti, ineioti ar gimdyti.5. moteris netenka ntumo. Ntumo trukm reikms neturi.6. mogus sunkiai suluoinamas. Tai yra labai sunks sualojimai, susargdinimai arba j sukeltos

komplikacijos. Tai tokie suluoinimai, kurie, nesuteikus skubios medicinins pagalbos, galibaigtis nukentjusiojo mirtimi.

7. mogus suserga sunkia nepagydoma ar ilgai trunkania liga, kuri realiai gresia gyvybei.

Pastarasis poymis apima tik ilgai trunkani lig. Sunkios nepagydomos ligos tai: IV, stablig,maras, raupai ir pan. Ilgai trunkanti liga yra: sifilis, narkomanija ir pan.

8. mogus susargdinamas ilgai trunkania liga, kuri stipriai sutrikdo mogaus psichik.9. mogus praranda didel dal profesinio ar bendro darbingumo. Tai atvejai, kai prarandama 30 ir

daugiau procent tokio darbingumo. Bendras darbingumas tai mogaus gebjimas dirbtidarbus, kuriems atlikti nereikia speciali gdi, kvalifikacijos. Profesinis darbingumas taimogaus gebjimas dirbti darbus, kuriems atlikti reikia speciali gdi, kvalifikacijos.

10. mogaus knas yra nepataisomai subjaurotas. T fakt, ar knas yra subjaurotas nepataisomai,sprendia medikai. O t fakt, ar knas yra subjaurotas, ar ne, sprendia asmuo, taikantis BKstraipsn. Vertinant tai, ar knas buvo subjaurotas, ar ne, reikia atsivelgti : 1) pat sualojimpobd ir laipsn ir 1) kaip tuos sualojimus vertina pats nukentjusysis.

BK 135 str. 2 d. nustato i veik kvalifikuojanius poymius. Jie identiki nuudymkvalifikuojaniams poymiams.9 punktas nustato sualojim dl savanaudik paskat. iuo atveju kaltininko veik, kai sunkussveikatos sutrikdymas padaromas plimo metu, reikia kvalifikuoti kaip plimo ir kaip kvalifikuotosunkaus sveikatos sutrikdymo sutaptis (LAT praktika).

Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus (BK 136 str.)

9


10/41

Poymiai tokie patys kaip ir nuudymo labai susijaudinus. Skiriasi tik padariniai.

Sunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo (BK 137 str.)

is straipsnis susideda i keturi dali.Pirmoje dalyje numatyta bendroji sunkaus sveikatos sutrikdymo dl neatsargumo norma. Nesant jokikitu poymi. Nuo tyinio sveikatos sutrikdymo skiriasi tik kalts forma.Kai yra nusikalstamas pasitikjimas, tai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kitam asmeniuisunk sveikatos sutrikdym, taiau lengvabdikai tikisi to ivengti.Kai yra nusikalstamas nerpestingumas, tai kaltininkas nenumato, kad dl jo veikos nukentjusiajamgali bti padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nors turi ir gali tai numatyti.Antroje dalyje numatyta grietesn BA tam, kas dl neatsargumo sualojo ar susargdino du ar daugiaumoni (gali bti vienas susargdintas, o kitas sualotas).Treioje dalyje yra numatyta pati grieiausia atsakomyb tam, kas padar sunk sveikatos sutrikdymdl neatsargumo, paeisdamas teiss akt numatytas elgesio saugumo taisykles. U toki veika gali btibaudiamas ir JA. Reikia surasti tok teiss akt, kurio reikalavimai buvo paeisti.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)1.1

Objektas Kito mogaus sveikata.

1.2

Dalykas

1.3

Objektyviojipus

mogaus sualojimas ar susargdinimas.Nuo sunkaus sveikatos sutrikdymo ir neymaus sveikatos sutrikdymo skiriasipagal padarinius. Lyginant su sunkiu sveikatos sutrikdymu, nesunkus sveikatossutrikdymas nesukelia BK 135 str. numatyt padarini. Nesunkus sveikatossutrikdymas paprastai nesukelia toki padarini, kurie yra pavojingi mogausgyvybei. Tai labai vairs sveikatos sutrikdymai, pvz. tai tam tikras regjimo,kalbos, klausos sutrikdymas arba tam tikras kno anatominio vientisumopaeidimas..Nesunk sveikatos sutrikdym reikia skirti nuo neymaus sveikatos sutrikdymo.

BA u neym sveikatos sutrikdym numatyta BK 140 str. Lyginant su neymiusveikatos sutrikdymu, nesunkus sveikatos sutrikdymas sukelia sunkesniuspadarinius. Neymus sveikatos sutrikdymas yra tada, kai nukentjusysis dl tokiosutrikdymo serga ne daugiau kaip 10 dien. Kai yra nesunkus sveikatossutrikdymas, sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dien laikotarpiui. Taip patnuo neymaus sveikatos sutrikdymo skiriasi pagal tai, kiek nukentjusysispraranda darbingumo. Kai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai prarandamanuo 5 iki 30 procent darbingumo. Kai yra neymus sveikatos sutrikdymas,prarandama iki 5 procent darbingumo. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymasnuo neymaus sveikatos sutrikdymo skiriasi pagal tai, kiek nukentjusysis sergadien ir koki dal darbingumo praranda.

Bendrai apibdinant nesunk sveikatos sutrikdym nusikaltim mogaus sveikataisistemoje, reikia paymti, kad pagal pavojingum, kur i esms lemia padariniai,is nusikaltimas yra maiau pavojingas u sunk sveikatos sutrikdym, taiaupavojingesnis u neym sveikatos sutrikdymGalimos situacijos, kai nukentjusiajam padaromas nesunkus sveikatossutrikdymas, taiau dl tam tikr prieasi atsiranda sunkaus sveikatossutrikdymo padariniai. Pvz. nesuteikimas skubios medicinins pagalbos. Tokiuatveju kaltininkui inkriminuojamas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas.Kai nesunkus sveikatos sutrikdymas dl komplikacij perauga sunk sveikatossutrikdym dvi nuomons:

10


11/41

1. turi bti kvalifikuojama atsivelgiant tik tyios kryptingum (atsako tiku nesunk sveikatos sutrikdym)

2. kaltininkas atsako u tyin nesunk sveikatos sutrikdym ir u sunksveikatos sutrikdym, padaryt neatsargiai. Taigi pagal sutapt.

A. Abramaviius laikosi pirmosios nuomons.

Straipsnio antroje dalyje numatyti nesunk sveikatos sutrikdym kvalifikuojantyspoymiai. Jie tokie patys kaip ir sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju.

2.1

Subjektas

2.2

Subjektyviojipus

Fizinio skausmo suklimas arba neymus sveikatos sutrikdymas (BK 141 str.)1.1

Objektas fizinio skausmo suklim irneym sveikatos sutrikdym.

1.2

Dalykas

1.3 Objektyviojipus Ji pasireikia tuo, kad kaltininkas, mudamas ar kitaip smurtaudamas sukeliamogui fizin skausm ar neymiai j sualoja arba trumpam susargdina. Taigiobjektyvij pus apibdina tam tikri veiksmai, padariniai ir prieastinis ryystarp veiksm ir padarini.is nusikaltimas pasireikia muimu ar kitokiu smurtavimu. Muimas ar kitokssmurtavimas tai poveikis mogaus kn siekiant sukelti fizin skausm. Galibti vienkartiniai ar daugkartiniai veiksmai. Pvz. smogimas ranka, kietu daiktu irkt. svarbu, kad ie veiksmai nesukelt nesunkaus ar sunkaus sveikatos sutrikdymopadarini.Veika padaroma tik veikimu.Btinas io nusikaltimo poymis yra tam tikri padariniai, kurie atsiranda dl

muimo ar smurtavimo. Gali atsirasti alternatyvs padariniai, kuri bent vienoatsiradimas leidia kaltininko veik kvalifikuoti pagal straipsn:1. Fizinio skausmo suklimas arba2. Neymus sualojimas ar trumpas susargdinimas. Nekentjusysis serga ne

ilgiau kaip 10 dien arba netenka iki 5 procent darbingumo.

Straipsnio antroje dalyje numatyti nusikaltim kvalifikuojantys poymiai.Nusikaltim kvalifikuoja tai, kad veika padaryta maameiui arba kankinant.Kankinimas smurtauta buvo ilgai, buvo sukeliamas ne tik fizins, bet irmoralins, dvasins kanios.

2.1 Subjektas Pakaltinimasv16 m. asm2.2

Subjektyviojipus

tyia

Neteistas abortas (BK 142 str.)1.1

Objektas Pagrindinis tiesioginis objektas yra sveikata ar gyvyb. Pavojingumas yra tas, kadpaeidiant aborto darymo taisykles padidja alos moters sveikatai ar gyvybeiatsiradimo grsm. Nukentjusiuoju yra nia moteris.

11


12/41

1.2

Dalykas

1.3

Objektyviojipus

Neteisti abortai gali bti daromi tik aktyviais veiksmais (veikimu). Btinuojupoymiu yra tam tikr padarini atsiradimas. Btent neteistas abortas yralaikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai yra dirbtinai nutraukiamasmoters ntumas.BA pagal straipsn atsiranda tik tada, kai abortas daromas nukentjusiosiospraymu. Jei daromas prie jos vali, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip

tyinis sunkus sveikatos sutrikdymas.

2.1

Subjektas Asmuo turintis lic. Bet negalintis darytiNeturintis licenc

2.2

Subjektyviojipus

Abortas padaromas tik tyia.Pirmoje dalyje BA numatyta gydytojui, turiniam teis daryti abortus, atsiranda,kai abortas padaromas ne sveikatos prieiros staigoje, arba buvokontraindikacij darant abort. Kontraindikacijos tai tam tikros prieastys,kurioms esant aborto operacija apskritai negalima. Paprastai tai tam tikrosnukentjusiosios ligos. Joms priskiriamas ir dvylik savaii virijantis ntumas.Pagal galiojanius teiss aktus gydytojas, turintis teis daryti abortus, yra asmuo,

baigs auktj medicinos moksl ir turintis akuerio ginekologo specializacij.Formuluot ne sveikatos prieiros staigoje reikia, kad aborto operacija gali btidaroma tik tam tikslui pritaikytose patalpose.Antroje dalyje BA numatyta sveikatos prieiros specialistui, neturiniam teissdaryti aborto operacij, kuris ias operacijas padar sveikatos prieiros staigoje.Tai vis kit, iskyrus akuerio ginekologo, specializacijos gydytojai. Tai irvidurinysis medicinos personalas (pvz. med. sesels). Jei minti asmenys abortooperacij padaro ne sveikatos prieiros staigoje, tai jie atsako pagal iostraipsnio treij dal.Treioje dalyje BA nustatyta asmeniui, kuris padaro aborto operacij ir tam neturiteiss.

Galimos situacijos, kai padarius neteist abort, nukentjusioji mirta arbasutrikdoma sunkiai sveikata, tai tada veika kvalifikuojama kaip neteisto aborto iratininkamo nusikaltimo sutaptis. Neteistas abortas apima neym ir nesunksveikatos sutrikdym, o sunk neapima.

Privertimas daryti neteist abort (BK 143 str.)1.1

Objektas Nios moters sveikata arba gyvyb. Kai darant nusikaltim ir naudojantpsichin prievart, grasinama paskleisti asmens orum ar garb eminaniinformacij, papildomu io nusikaltimo objektu yra mogaus garb ir orumas.

Nukentjusioji yra nia moteris.

1.2

Dalykas

1.3

Objektyviojipus

Ji pasireikia privertimu ni moter darytis neteist abort. Objektyvij pusapibdina veika, padariniai ir prieastinis ryys. Veika tai psichins prievartospanaudojimas nios moters ar jos artimj atvilgiu, siekiant priversti nimoter darytis neteist abort. Psichin prievarta iuo atveju naudojamanukentjusiosios ar jos artimj atvilgiu. Pabrtina, kad tokia psichine prievarta

12


13/41

siekiama ni moter darytis ne apskritai abort, o btent neteist abort, ukur baudiama pagal BK 142 str. Jei moteris veriama darytis apskritai abort, taipaprastai tokia veika kvalifikuojama kaip mogaus veiksm laisvs varymaspagal BK 148 str. Psichin prievarta ioje nusikaltimo sudtyje tai grasinimasreikalavimo darytis neteist abort nevykdymo atveju padaryti alosnukentjusiosios ar jos artimj interesams. is nusikaltimas laikomas baigtu nuoto momento, kai nia moteris dl psichins prievartos pasidaro abort. Jeipsichin prievarta buvo panaudota, taiau moteris nesutiko pasidaryti neteistabort, tai tokiu atveju bus pasiksinimas padaryt nusikaltim.

2.1

Subjektas Fizinis pakaltinamas asmuo nuo 16 met.

2.2

Subjektyviojipus

Tyinis nusikaltimas.

Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus mogaus gyvybei (BK 144 str.)1.1

Objektas Kito mogaus gyvyb. Pavojingumas tas, kad nukentjusysis paliekamas tokiojebsenoje, kai jo gyvybei kyla rimtas pavojus. Nukentjusiuoju yra toks mogus,kurio gyvybei gresia pavojus. Nukentjusysis turi bti pavojingoje gyvybeipadtyje. Pavojinga gyvybei padtis yra tokia kritin situacija, kai mogui gresiarealus mirties pavojus dl stichins nelaims, nelaimingo atsitikimo ir pan. ir jamaikiai reikalinga neatidliotina pagalba. iuo atveju pavojus gresia ne ateityje, odabar ir mogus negali jo paalinti savo jgomis.

1.2

Dalykas

1.3

Objektyviojipus

Padaromas neveikimu, t.y palikimu be pagalbos mogaus, kurio gyvybei gresiapavojus. is poymis BK 144 str. apibdinamas nepagelbjimo svoka.Nepagelbjimas pagal BK 144 str. tai pirmins, btinos ir neatidliotinospagalbos nukentjusiajam nesuteikimas. BA pagal straipsn atsiranda tik tada,

jeigu asmuo turi galimyb toki pagalb nukentjusiajam suteikti. Jeigu tokiosgalimybs nra, tai asmuo apie susidariusi padt privalo praneti atitinkamomsinstitucijoms. Jei jis nepranea, tai toks asmuo atsako pagal straipsn.Reikia nustatyti tai, kad asmuo nukentjusiajam suteikia pirm ir btin pagalb.Jeigu i pagalba nukentjusiajam nepadjo, asmuo, suteiks toki pagalb, negalibti traukiamas BA pagal straipsn. io nusikaltimo kvalifikavimui reikmsneturi tai, ar asmuo pagalb suteik tinkamai ar netinkamai. Bet reikia kiekviensituacij vertinti individualiai. Tai formali nusikaltimo sudtis. Laikomas jisbaigtu nuo to momento, kai kaltininkui atsiranda pareiga pagelbti, o is nevykdotokios pareigos. Jeigu dl ios veikos nukentjusiajam atsiranda tam tikripadariniai, tai kaltininko veika gali bti kvalifikuojama pagal keli straipsni

sutapt.

2.1

Subjektas Fizinis pakaltinamas 16 met asmuo. Taiau jis turi turti tam tikrus specialiuspoymius. Taigi subjektu gali bti tik asmuo, kuris arba turjo pareig rpintisnukentjusiuoju, arba pats sukl pavoj mogaus gyvybei. Pareiga rpintisnukentjusiuoju gali bti nustatyta statyme arba kilti dl asmens profesijos. ipareiga rpintis gali atsirasti ir dl tam tikr konkliudentini veiksm.

2.2

Subjektyvioji Padaromas tik tiesiogine tyia.

13


14/41

pus

Grasinimas nuudyti ar sunkiai sutrikdyti mogaus sveikat arba mogaus terorizavimas (BK 145str.)1.1

Objektas Kito mogaus gyvyb ir sveikata. Pavojingumas yra ir tas, kad darant nusikaltim nukentjusysis yra psichikai traumuojamas

1.2

Dalykas

1.

3

Objektyvioji

pus

J apibdina tam tikr aktyvi veiksm padarymas: grasinimas nuudyti mog

ar sunkiai sutrikdyti mogaus sveikat. Grasinimas tai kaltininko aktyvsveiksmai, kuriais praneama nukentjusiajam, kad jis bus nuudytas arba sunkiaisualotas ar susargdintas. Tai gali bti padaryta odiu, ratu, gestais ir kitaisvairiais bdais. Toks grasinimas gali bti isakytas nukentjusiajam tiesiogiai arper kitus asmenis, ar vieai pareikiant. BA atsiranda tik tada, kai grasinimas yrarealus. BA atsiranda tada, kai yra rimto pagrindo manyti, kad is grasinimas busrealizuotas. Tokiu atveju reikia atsivelgti kaltininko ir nukentjusiojo santykius,grasinimo motyvus ir tai, kaip tuos grasinimus suprato pats nukentjusysis.Grasinimas turi bti nukreiptas prie konkret asmen ar konkrei asmen grup.Tai formali nusikaltimo sudtis. Jis laikomas baigtu nuo grasinimo pareikimo.Kiti mano, kad baigtas yra tada, kai apie grasinim suino nukentjusysis.

Dstytojas nesutinka

2.1

Subjektas Fizinis pakaltinamas 16 met asmuo

2.2

Subjektyviojipus

Padaromas tiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai gali bti labai vairs.

Pagal senj BK mintos veikos buvo laikomos nusikaltimais visuomens saugumui ir vieajai tvarkai.BA numatyta iame straipsnyje u du skirtingus nusikaltimus, t.y. u grasinim nuudyti ir u mogausterorizavim.

Neteistas laisvs atmimas (BK 146 str.)1.1

Objektas Pagrindinis tiesioginis objektas yra mogaus laisv. Konkreiai iuo nusikaltimuyra paeidiama mogaus laisv pasirinkti savo buvimo viet. Nukentjusiuojugali bti tik asmuo nuo 14 met. Kitu atveju tai veika bus kvalifikuojama pagalBK 156 str. vaiko pagrobimas.

1.2

Dalykas

1.3

Objektyvioji

pus

is nusikaltimas pasireikia neteistu laisvs atmimu mogui. Neteistas laisvs

atmimas gali pasireikti labai vairiai: mogaus pagrobimu, sulaikymu,udarymu, laikymu apibrtoje vietoje ar kt. BA atsiranda tik u neteist laisvsatmim. Visi ie veiksmai bus neteisti, jei jie daromi prie asmens vali. Tamtikrais atvejais laisvs atmimas prie asmens vali negali bti pripastamasneteistu (areto, sumimo ir kt. atvejai).BA pagal BK 146 str. atsiranda tik tada, kai neteistas laisvs atmimas neturimogaus pagrobimo kaip kaito poymio. Jei mogui neteistai laisv atimamapagrobiant j kaip kait, tai kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 252 str.Kartais neteistas laisvs atmimas yra kit sunkesni nusikaltim poymis(plimas).

14


15/41

Neteistas laisvs atmimas gali bti atviras arba slaptas, gali bti panaudojamaapgaul, gali bti ir smurtinis neteistas laisvs atmimas.Bendra taisykl ta, kad neteistas laisvs atmimas yra laikomas baigtu, kainukentjusysis neturi galimybs laisvai pasirinkti savo buvimo vietos. Okiekvienu konkreiu atveju reikia atsivelgti tai, kokiu veiksmu buvo padarytasneteistas laisvs atmimas.Yra formali nusikaltimo sudtis.

2.1

Subjektas Gali bti privatus asmuo nuo 16 met, o taip pat valstybs tarnautojas ar jamprilygintas asmuo, veiks kaip privatus asmuo. Jei nusikaltim pastarieji padaropasinaudoj savo tarnybine padtimi, tai j veika kvalifikuojama kaippiktnaudiavimas.

2.2

Subjektyviojipus

Tai tyinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad jis kitam asmeniui neteistaiatima laisv.

Kvalifikuojantys poymiai

1. smurto panaudojimas. Jis reikia, kad neteistai atimant laisv prie pat nukentjusj, o tamtikrais atvejai ir prie kitus asmenis buvo panaudotas fizinis ar psichinis smurtas. Smurtas galibti naudojamas ir po to, kai asmuo yra pagrobtas. Jeigu naudojant smurt asmeniui yrapadaromas neymus sveikatos sutrikdymas, tai is straipsnis apims tok sutrikdym. O jei buspadaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai veika kvalifikuojama pagal sutapt.

2. pavojaus asmens gyvybei ar sveikatai suklimas. Jis gali kilti tiek dl asmens pagrobimo,sulaikymo bdo, tiek dl laikymo nelaisvje slyg. Jeigu dl neteisto laisvs atmimo bdoatsirado tam tikri padariniai nukentjusiojo sveikatai ar gyvybei, tai veika kvalifikuojama kaipsutaptis.

3. laikymas nelaisvje ilgiau nei 48 valandas. Kvailas poymis.4. neteistas nukentjusiojo udarymas i psichiatrijos ligonin ne dl ligos. Nukentjusiuoju iuo

atveju yra mogus arba apskritai nesergantis jokia liga, arba sergantis tokia liga, dl kurios neturibti apribota laisv. Psichikos ligoni hospitalizavimo tokiose ligonins pagrindus ir tvarknustato psichikos sveikatos prieiros statymas. Jame nustatyta, kad jei asmuo serga psichikosliga, tai j toki ligonin j galima udaryti tik su jo globjo sutikimu. Nusikaltimas baigtas nuoto momento, kai nukentjusysis neteistai udaromas psichiatrijos ligonin ir tsiasi tol, kol yralaikomas ioje ligoninje. Subjektu gali bti tik tas asmuo, kuris priima sprendim dl neteistoasmens udarymo psichiatrijos ligonin (gydytojas). O artimieji, globjai, kurie savo veiksmaisprisideda prie udarymo, turt bti laikomi organizatoriais arba kurstytojais. Padaromastiesiogine tyia. Visada reikia rodyti, kad gydytojas udar asmen ligonin smoningaisuvokdamas, kad tas asmuo neserga tokia liga, dl kurios j btina udaryti.

Iaginimas (BK 149 str.)1.1

Objektas Pagrindinis tiesioginis objektas yra moters ar vyro seksualinio apsisprendimolaisv. Tais atvejais, kai yra iaginamas maametis asmuo, pagrindiniu objektuyra maameio seksualinis nelieiamumas. Iaginimas gali pasireikti fiziniosmurto panaudojimu prie nukentjusj. Todl tam tikrais atvejais iaginimofakultatyviniu objektu gali bti kito mogaus sveikata. Visais atvejais darantiaginim ala padaroma asmens garbei ir orumui. Taigi papildomu objektu yramogaus garb ir orumas. Nukentjusiuoju iaginime gali bti vyras ir moteris.

15


16/41

Jei nukentjusysis nepilnametis, tai yra kvalifikuota sudtis. O jei maametis, taiitin kvalifikuota sudtis.Iaginimo atveju kaltininkas ir nukentjusysis paprastai yra skirting lyiu. Tuoiaginimas skiriasi nuo seksualinio prievartavimo, nes seksualinio prievartavimoatveju nukentjusysis ir kaltininkas gali bti ir tos paios lyties asmeniu.

1.2

Dalykas

1.

3

Objektyvioji

pus

Paprastai iaginimo objektyvij pus sudaro dvi stadijos. Pirma stadija, tai

fizinio smurto panaudojimas ar grasinimas tuoj pat j panaudoti, ar kitoksatmimas galimybs prieintis. Antra stadija, tai pats lytinis santykiavimas sunukentjusiuoju. Savarankika iaginimo forma, kur bt sunku iskirti iasstadijas, yra lytinis santykiavimas pasinaudojant bejgika asmens bkle.Iaginimas pasireikia lytiniu santykiavimu su nukentjusiuoju. Jis galimas tikaktyviais veiksmais. Lytinis santykiavimas tai vaginalinis lytinis aktas tarp vyroir moters. is lytinio akto bdas leidia nusikaltim atskirti nuo BK 150 str.numatyto nusikaltimo seksualinio prievartavimo. Esminis skirtumas tarpiaginimo ir seksualinio iprievartavimo yra lytins aistros tenkinimo bdas(vaginalinis bdas).

1. Fizinio smurto panaudojimas iaginimo atveju. is poymis pasireikia

tuo, kad kaltininkas nukentjusj mua, smaugia, sukelia kitok fizinskausm ar padaro tam tikrus sveikatos sualojimus ir btent tokiaisveiksmais siekiama nuslopinti nukentjusiojo asmens pasiprieinim.Iaginimo sudtis apima neym ir nesunk sveikatos sutrikdym (kitimano, kad apima tik neym sveikatos sutrikdym). Jeigu dl iaginimonukentjs asmuo mirta (yra nuudomas), tai bus nusikaltim sutaptis. Jeigyvyb iaginimo metu atimta neatsargiai, tai irgi bus sutaptis.

2. Iaginimas, kai grasinama tuoj pat panaudoti fizin smurt. Tai yra vienai psichinio smurto ri. io psichinio smurto tikslas yra nuslopintinukentjusiojo pasiprieinim. is poymis yra tik tada, kai fizinsmurt grasinama panaudoti tuoj pat, bet ne ateityje. Jeigu fizin smurt

grasinama pavartoti ateityje ir reikalaujama lytini santyki, tai iaginimonebus ir veika bus kvalifikuojama kaip privertimas lytikai santykiauti.Gali bti grasinama panaudoti smurt ne tik prie pat nukentjusj, bet irprie jam artim asmen. Jeigu yra grasinama tuoj pat panaudoti ne fizinsmurt, o kitok smurt (sudeginti nam ir kt.), tai kaltininko veikakvalifikuojama kaip privertimas lytikai santykiauti.

3. Iaginimas atimant nukentjusiajam galimyb kitaip prieintis. Tai tokiekaltininko veiksmai, dl kuri nukentjusysis praranda galimyb aktyviaipasiprieinti kaltininkui.

4. Iaginimas pasinaudojant bejgika nukentjusiojo asmens bkl. Taitokie atvejai, kai nukentjusysis dl savo fizins ar psichins bkls

ypatum negali suvokti jo atvilgiu atliekam veiksm prasms arbasuvokia, bet dl bejgikos bkls negali veiksmingai pasiprieintikaltininkui. Kaltininkas iuo atveju turi suvokti, kad nukentjusysis yrabejgikos bkls. Bejgik bkl gali lemti vairs veiksniai: liga,amius, fiziniai sveikatos sutrikimai ir kt. Tais atvejais, kai lytikaisantykiaujama su psichiniu ligoniu, visais atvejais turi bti skiriamapsichiatrin ekspertiz, kad bt nustatyta, ar asmuo tikrai nesuvokia priej atliekam veiksm prasms. Tais atvejais, kai lytikai santykiaujama sumaameiu asmeniu, reikia nustatyti, ar maametis dl savo isivystymo irpatirties suvokia lytinio santykiavimo prasm ir reikm. Visais atvejais

16


17/41

reikia atsivelgti partnerio ami.Iaginimas yra formali sudtis ir jis laikomas baigtu nuo lytinio aktopradios, t.y. nuo siskverbimo momento.Vien tik paio fizinio ar psichinio smurto panaudojimas dar nereikia, kadiaginimas yra vykdytas. Tokiu atveju bus pasiksinimas iaginti.Yra atveju, kai kaltininkas, pavartojs psichin ar fizin smurt, lytikai toliaunesantykiauja su nukentjusiuoju asmeniu, tai traktuojama kaip savanorikasatsisakymas pabaigti nusikaltim. Taiau u smurto veiksmus kaltininkas turibti traukiamas BA.Jeigu lytikai santykiaujama su kitu asmeniu panaudojant kitus bdus(apgaul, pasitikjimas: a tave myliu, tu aminai busi mano ir pan.), taiiaginimo nebus. Kai asmuo suvokia, kad vartodamas alkohol su kituasmeniu, pastatys save tokia padt, kad su juo bus lytikai santykiaujama, taiirgi nebus iaginimo.

2.1

Subjektas Fizinis pakaltinamas asmuo nuo 14 met.

2.2

Subjektyviojipus

Iaginimas padaromas tik tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia, kad lytikaisantykiauja prie asmens vali ir to nori. Galimos situacijos, kai kaltininkasnuoirdiai mano, kad pasiprieinimas yra tariamas, tokiu atveju iaginimonebus. Motyvai ir tikslai gali bti vairs. Daniausiai yra siekis patenkintisavo lytin aistr.

Kvalifikuojantys poymiai:Iaginimas padarytas bendrinink grups. is poymis yra tada, kai nusikaltim padaro du ar

daugiau asmen bendrai veikdami. Nusikaltimas laikomas padarytas bendrinink grups tiektais atvejai, kai lytikai santykiauja kiekvienas i bendrinink grups, tiek tais atvejais, kai taipadaro tik vienas asmuo, taiau kiti asmenys padeda palauti nukentjusiojo pasiprieinim.Tais atvejais, kai lytikai santykiaujama su asmeniu, kurio pasiprieinimas buvo palautaskit asmen veiksmais, irgi bus iaginimas padarytas bendrinink grups (dstytojas abejojadl io atvejo). Jeigu intelektiniu bdu sudaromos tik slygos iaginimui, tai io poymionebus ir asmuo atsakys u padjim padaryti paprast iaginim.

Nepilnameio asmens iaginimas. Tai kaltininkas turi inoti arba pagal vykio aplinkybes taituri ir gali numatyti.

Maameio asmens iaginimas. Atvejai, kai nukentjusysis neturi 14 met.

Seksualinis prievartavimas (BK 150 str.)1.1

Objektas Toks pats kaip ir iaginimo. Kaltininkas ir nukentjusysis gali bti ir t pai, irskirting lyi.

1.

2Dalykas

1.3

Objektyviojipus

Pagrindinis ir esminis io nusikaltimo skirtumas nuo iaginimo yra lytinsaistros tenkinimo forma. Iaginimo atveju lytin aistra tenkinama natraliu vaginaliniu bdu. O seksualinio prievartavimo atveju lytin aistra tenkinama nenatraliu bdu, o analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio slyio bdu.Analinis lytins aistros tenkinimas yra tada, kai vyro varpa dirginama moters arvyro ieinamojoje angoje. Oralinis yra tada, kai vyro varpa dirginama moters arvyro burnoje. Kitokio fizinio slyio bdu apima labai vairias seksualiniopasitenkinimo formas: kai fizikai kontaktuojama su lytiniais organais. Kai

17


18/41

lytiniais organais lieiamos vairios vyro ar moters kno dalys. Kitokio fizinioslyio bdas bus ir tada, kai moters ar vyro vairios kno dalys yra lieiamosvairiais dirbtiniais lytiniais organais siekiant lytinio pasitenkinimo. Tai tokieatvejai, kai imituojamas lytinis aktas.Kiti poymiai yra tokie patys kaip ir iaginimo: fizinis ir psichinis smurtas ir kt.Seksualinio pasitenkinimo siekimas nra btinasis poymis.Sudtis formali ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas pradeda tenkintisavo lytin aistr.Subjektas, subjektyvioji pus ir kvalifikuojantys poymiai yra tokie patys kaip iriaginimo.

2.1

Subjektas Gali bti ir tos paios lyties atstovas

2.2

Subjektyviojipus

Tiesiogin tyia

Privertimas lytikai santykiauti (BK 151 str.)1.1

Objektas iuo nusikaltimu yra ksinamasi mogaus seksualinio apsisprendimo laisv.Darant nusikaltim mogus veriamas lytikai santykiauti su kitu mogumi

prie savo vali. Nukentjusiuoju gali bti ir moterikos, ir vyrikos lyties asmuo.Nukentjusiuoju gali bti tik asmuo nuo 14 met. Jeigu priveriamas lytikaisantykiauti jaunesnis nei 14 met asmuo, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaipiaginimas arba kaip seksualinis prievartavimas.

1.2

Dalykas

1.3

Objektyviojipus

Bendriausia prasme io nusikaltimo objektyvioji pus pasireikia privertimu kitasmen lytikai santykiauti. Baudiamas asmuo, kuris lytikai santykiavo arbakitoks lytins aistros tenkinimas prie asmens vali, grasinant pavartoti smurt,panaudojant kitoki psichin prievart arba pasinaudojant asmens priklausomumu.

Dvi stadijos: smurto panaudojimas ir lytinis santykiavimas arba kitoks lytinsaistros tenkinimas. is nusikaltimas apima tiek natral lytins aistros tenkinim,tiek ir nenatral lytins aistros tenkinim. Nuo iaginimo ir seksualinioprievartavimo is nusikaltimas skiriasi pagal psichinio smurto pobd. Skirtingainuo i aginimo ir seksualinio prievartavimo grasinimas panaudoti smurt iojesudtyje reikia grasinim tai padaryti ne tuoj pat, bet ateityje. Privertimas lytikaisantykiauti yra ir tada, kai yra naudojama ir kitokia psichin prievarta. Skirtingainuo iaginimo ioje sutartyje kitokia psichin prievarta nra susijusi su grasinimupadaryti nukentjusiajam fizin al. Gali bti grasinama sunaikinti turt,augintin ir kiti. Tokiu atveju neturi reikms, ar grasinama atlikti tuos veiksmusdabar ar juos atlikti ateityje. Kai kaltininkas priveri nukentjusj lytikai

santykiauti pasinaudodamas asmens priklausomumu. Dvi pagrindinspriklausomumo formos: materialinis ir tarnybinis priklausomumas.Nusikaltimas laikomas baigtu nuo lytini santyki ar kitokios lytins aistrostenkinimo pradios.Kai daromas is nusikaltimas, nukentjusysis gali bti veriamas lytikaisantykiauti su paiu kaltininku arba su kitu asmeniu. Tas kitas asmuo neatsakys,jei jis nesuvokia, kad nukentjusysis lytikai santykiauti buvo priverstas. Jeiinojo arba suvok, tai atsakys kaip bendrininkas.

2. Subjektas Fiziniai abiej lyi asmenys nuo 16 met.

18


19/41

1

2.2

Subjektyviojipus

Padaromas tiesiogine tyia.

Vagyst (BK 178 str.)1.1

Objektas atitinkamo asmens konkreti nuosavyb. Nuosavyb ir privati, ir viea, ir t.t.darant vagyst kiti teisiniai griai nra paeidiami.

1.2 Dalykas svetimas turtas. Dalyk apibdina trys momentai:1. is turtas visada yra materialus.

2. Vagysts dalyku gali bti tik daiktas, turintis ekonomin vert(ekonominis vagysts dalyko poymis).

3. Teisinis poymis, kuris reikia, kad vagysts dalyku gali bti tiksvetimas turtas, t.y. esantis kito asmens nuosavybje ar kito asmensteistai valdomas. Kaltininkas gali bti traukiamas BA u savo turtopagrobim pagal sukiavimo sudt. Tais atvejais, kai asmuo paimaturt, kuris yra jo ir kito asmens bendroji nuosavyb, be bendraturioinios, tai byla keliama tik esant nukentjusiojo skundui.

Galima pagrobti dar kart jau pagrobt turt. Vagysts dalyku gali bti irnekilnojamieji daiktai.Vagysts dalyko vert turi reikms vagysts kvalifikavimui (vir 250 MGL,arba nuo 1 iki 3 MGL, iki 1 MGL, bus pagal ATPK 50 str., jeigu nra BK 178str. 2 d. numatyt kvalifikuojani poymi).

1.3

Objektyviojipus

Pasireikia svetimo turto pagrobimu. Pagrobimas tai slaptas ar atviras,neteistas ir neatlygintinas svetimo turto pamimas ir jo uvaldymas.Padaromas tik veikimu. Neteistumas reikia, kad vagyst yra padaroma ne tiktokiu bdu, kuris udraustas statymo, bet ir tai, kad kaltininkas iuo atvejuneturjo joki teisi turt. Neatlygintinumas reikia, kad kaltininkasekvivalentikai (pinigais ar kitu turtu) neatlygina pagrobto turto verts. Apie iopoymio nebuvim galima kalbti, kai pamus svetim turt yra vykdytos dvislygos:

1. u turt turi bti atlyginta jo pamimo metu ar arba ikart po pamimo.2. turi bti atlyginama visa jo vert.

Gali bti padaroma slaptai ar atvirai. Paprastai atviras svetimo turto pagrobimaslaikomas pavojingesniu vagysts atveju ir yra baudiamas grieiau. Vagystpadaromas slaptai tada, kai turtas yra pagrobiamas nematant turto savininkui arkitiems asmenims arba nors ir matant, taiau nesuvokiant, kad yra grobiamassvetimas turtas. O atviras yra tada, kai savininkas ar kiti asmenys mato arsuvokia, jog yra grobiamas turtas.Kalbant apie pagrobim kaip vagysts objektyvij pus apibdinant poym,tai pagrobimas pasireikia svetimo turto pamimu. Pamimas neteistassvetimo turto perklimas i vienos vietos kit.Uvaldymas neatlygintinas svetimo turto pasisavinimas, kai kaltininkas turigalimyb turt naudoti savo nuoira. Vagyst yra laikoma baigta NV nuoturto uvaldymo momento, kai kaltininkas gyja reali galimyb su tuo turtuelgtis savo nuoira.Paprastai teism praktikoje pats pamimo faktas yra vertinamas kaippasiksinimas padaryti vagyst.

2.1

Subjektas Fizinis pakaltinamas ar ribotai pakaltinamas asmuo nuo 14 met.

19


20/41

2.2

Subjektyviojipus

Padaroma tik tyia. Diskusija dl to, ar yra netiesiogin tyia, ar ne. Dstytojasnesutinka. Motyvai ir tikslai nra btinuoju poymiu.

3. Kvalifikuojantyspoymiai

1. BK 178 str. 2 d. kvalifikuoja pat pagrobimo bd. sibrovimas neteistas, atviras arba slaptas kaltininko patekimas patalp, saugyklar saugom teritorij.Iskiriami keturi daniausiai pasitaikantys sibrovimo atvejai:sibrovimas, pasireikiantis silauimu nugalint klitis, susijusias su

daikt naikinimu. Teism praktikoje toki sibrovim atvejukaltininko veika kvalifikuojama kaip vagysts ir turto sunaikinimoar sugadinimo sutaptis.

patekimu patalp nugalint moni pasiprieinim. Neturi virsti tokiusmurtu, kad bt kvalifikuojama kaip apiplimas.

patekimas patalp panaudojant apgaul.(diskutuotinas) kai svetimas turtas pagrobiamas panaudojant technines

priemones kai daiktai paimami, uvaldomi neeinant patalpas.

Vagyst tai slaptas ar atviras nesmurtinis svetimo turto pagrobimas.Vagyst yra tipin pagrindin svetimo turto uvaldymo forma.

Plimas (BK 180 str.)

1.1

Objektas Pagrindinis tiesioginis objektas yra konkreti nuosavyb. Papildomas objektasyra asmens sveikata, laisv ir orumas. Pagal dstytoj mogaus gyvyb nrapapildomas objektas.Dalyku yra svetimas turtas. Taip pat specifika dalyko poiriu yra ir ta, kaddarant plim yra pagrobiamas svetimas turtas, bet ir daroma alanukentjusiojo sveikatai. Todl plimo dalyku gali bti ir mogus, kuris iuoatveju yra vadinamas nukentjusiuoju.

1.

2Dalykas

1.3

Objektyviojipus

Plimas padaromas tam tikrais aktyviais veiksmais. Plim nuo kit NVnuosavybei skiria jo padarymo bdas. Konkreiai plimo atveju svetimasturtas yra pagrobiamas:

1. panaudojant fizin smurt. iuo atveju fizinio smurto panaudojimasplime gali pasireikti: smgio ar smgi sudavimu nukentjusiajam; kitais smurtiniais veiksmais, kuriais nukentjusiajam sukeliamas

fizinis skausmas; bet kokio sveikatos sutrikdymo nukentjusiajam padarymu. Kaip

kvalifikuoti plim, jeigu darant nusikaltim nukentjusiajampadaromas sunkus sveikatos sutrikdymas? iuo atveju yranusikaltim sutaptis pagal plimo ir kvalifikuoto sunkaus sveikatossutrikdymo sutaptis (BK 135 str. 2 d. 9 p.);

kaip fizinis smurtas plimo atveju suprantami ir tam tikri kitiveiksmai, kuriais tiesiogiai nukentjusiojo sveikatai alanepadaroma, bet atsiranda grsm tokiai alai kilti;

2. grasinant tuoj pat j panaudoti. Tai viena i psichinio smurto ri. iuoatveju gali bti grasinama panaudoti ir tok smurt, kuris yra pavojingasnukentjusiojo gyvybei. Tok smurt grasinama panaudoti ne ateityje, o

20


21/41

tuoj pat. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizin smurt gali btiireikiamas labai vairiai: odiais, gestais, smurtini veiksmimitavimu, ginkl rodymu ir kt. Nukentjusysis turi suprasti smurtorealum. Taigi grasinama panaudoti fizin smurt ir tuoj pat jpanaudoti.

3. kitaip atimant galimyb nukentjusiajam prieintis:kai nukentjusysis yra izoliuojamas;nukentjusiojo suriimas, prirakinimas antrankiais;kai prie nukentjusj panaudojamos stipriai svaiginaniai veikianios

tam tikros priemons.

Plimo nebus, jei alojamas nukentjusiojo turtas.Plimo esm yra ta, kad smurtas yra naudojamas tam, kad pasiekti tiksl pagrobti turt. Smurto panaudojimo tikslas yra palauti ar susilpnintinukentjusiojo pasiprieinim.Plimu nelaikomas toks turto uvaldymas, kai kaltininkas nugali tam tikrnukentjusiojo pasiprieinim ne smurtu, o tam tikrais netiktais veiksmais.Fizinis smurtas, grasinimai gali bti panaudoti ne tik prie pat turto savininkar jo valdytoj, bet ir prie kitus asmenis, kurie siek ar galjo sutrukdytikaltininkui pagrobti turt.Plimas yra materiali NV sudtis ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo tomomento, kai kaltininkas turi reali galimyb elgtis su pagrobtu turtu savonuoira.

2.1

Subjektas Gali bti tik fizinis pakaltinamas asmuo nuo 14 met.

2.2

Subjektyviojipus

Plimas padaromas tiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai kvalifikavimui reikmsneturi.

Plimo atveju labai svarbu nustatyti, kada svetimo turto pagrobimo procesepas kaltinink susiformavo ketinimas panaudoti smurt turto uvaldymui. Jeiguketinimas pagrobti turt atsirado po smurto panaudojimo, tai kaltininko veikakaip plimas paprastai negali bti kvalifikuojamas. Taigi plimo atvejusmurtas turi bti naudojamas kaip priemon turtui pagrobti.Tam tikrais atvejais vagyst gali peraugti plim.Jeigu asmuo pagrobia turt nenaudodamas smurto, o po to siekdamas turtilaikyti panaudoja smurt, tai kaltininko veika i vagysts perauga i plim.


Pagal straipsnio 2 d. plim kvalifikuoja svetimo turto pagrobimas sibrovus patalp, panaudojus neaunamj ginkl, peil ar kit specialiai mogui sualotipritaikyt daikt.Neaunamas ginklas tai vairs daiktai, kurie nepripastami aunamaisiais.Tai sprendia ekspertai.Kai naudojamas peilis (bet kokio dydio ir pan.), tai plimas visadakvalifikuojamas pagal 2 d.Kai naudojami kiti specialiai pritaikyti daiktai, skirti sualoti mog, tai reikianustatyti ar kaltininkas siek sualoti mog panaudodamas tok daikt.

Pagal straipsnio 3 d. plim kvalifikuoja tai, kad pagrobiamas didels verts

21


22/41

turtas arba apipliama dalyvaujant organizuotai grupei, arba panaudojamasaunamasis ginklas ar sprogmuo. Pagal BK aunamasis ginklas suprantamaskaip tam tikras veikiantis renginys ar daiktas. aunamasis ginklas plimometu turi bti panaudojamas pagal savo tikslin paskirt, tai tik tada galikaltininko veika bti kvalifikuojama pagal io straipsnio 3 d.

Lyginant plim su vagyste, tai plimas yra pavojingesnis nusikaltimas nei vagyst. Bendriausiaprasme plim galima bt apibrti kaip neteist, smurtin svetimo turto pamim ir neatlygintin jopasisavinim. Pagrindinis i veik skirtumas yra tas, kad plimas yra smurtinis svetimo turtopagrobimas.

Turto prievartavimas (BK 181 str.)

1.1

Objektas Tiesioginis nuosavyb. Papildomas asmens sveikata, garb ir orumas,laisv.

1.

2Dalykas Dalykas yra svetimas turtas (tiek kilnojamas, tiek nekilnojamas).

1.3

Objektyviojipus

Bendriausia prasme turto prievartavimas pasireikia dvejopo pobdioveiksmais:

1. vertimu nukentjusj atlikti tam tikrus turtinio pobdio veiksmus arnuo j susilaikyti. Turto prievartavimo atveju nukentjusysis yraveriamas: arba perduoti turt; arba suteikti turtin teis. iuo atveju kaltininkas gali reikalauti, kad

nukentjusysis perduotu tam tikras turtines teises; arba atleisti kaltinink nuo turtins pareigos;

arba atlikti kitus turtinio pobdio veiksmus ar nuo j susilaikyti.Vertimas nukentjusj atlikti aukiau ivardintus veiksmus ar nuo jsusilaikyti gali bti padaromas tik aktyviais veiksmais. Vertimas gali btiatviras (odin ar raytin forma, gestais, ginkl demonstravimas ir pan.),kuris gali bti pareikiamas tiek tiesiogiai savininkui ar jo artimiesiems,arba umaskuotas vertimas (nukentjusiojo ar jo artimj asmen, turtoapsauga, sutari sudarymas; bendriausia prasme iuo atveju vertimas galibti umaskuojamas tam tikr paslaug silymu). Svarbu nustatyti, kadaukiau pamintiems veiksmams nebuvo teisto pagrindo. Jeigu tokvertim lemia tam tikra esanti ar ginijama kaltininko teis, tai kaltininkoveika negali bti kvalifikuojama kaip turto prievartavimas. Bet tokiu atveju

kaltininko veika gali bti kvalifikuojama pagal kitus straipsnius(savavaldiavimas ir kiti.). Turto prievartavimas yra tik tada, kai kaltininkasneturi joki teisi reikalaujam turt.2. grasinimu, kad jeigu nukentjusysis nesielgs taip, kaip kaltininkas

reikalauja, tai jo atvilgiu bus panaudotas smurtas. Kaltininkas iuoatveju reikalauja atlikti tam tikrus turtinio pobdio veiksmus irprieingu atveju ada panaudoti prie nukentjusj panaudoti tam tikrprievart. Tuo atveju, jeigu nukentjusysis nevykdys kaltininkoreikalavimu, jam grasinama: prie j panaudoti fizin smurt (sumuti, sukelti fizin smurt ir

22


23/41

pan.); sunaikinti ar sugadinti nukentjusiojo turt; paskelbti nukentjusj ar jo artimuosius kompromituojani

informacij.

Taigi turi bti vertimas atitinkamai elgtis ir tas vertimas turi bti paremtasatitinkamu grasinimu.Turto prievartavimas yra formali nusikaltimo sudtis ir jis laikomas baigtu nuo

to momento, kai nukentjusiajam pateikiamas atitinkamas reikalavimas, kurisyra paremtas mintais grasinimais.2.1

Subjektas Fizinis pakaltinamas ar ribotai pakaltinamas asmuo nuo 14 met.

2.2

Subjektyviojipus

Gali bti padaromas tik tiesiogine tyia.


2 d.: Numatytas fizinio smurto panaudojimas kaip kvalifikuojantis poymis.

iuo atveju smurtas naudojamas kaip nukentjusiojo bauginimopriemon. Jeigu turto prievartavimo atveju naudojant fizin smurt bus

padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai bus kvalifikuoto sunkaussutrikdymo ir turto prievartavimo sutaptis. Turto prievartavimas sunaikinant ar sugadinant nukentjusiojo turt.

iuo atveju nesvarbu, ar tas turtas yra paio nukentjusiojo ar kit jamartim asmen.

Turto prievartavimas atimant asmeniui laisv. Tai visi neteisti laisvsatmimo atvejai.

Didels turtins alos padarymas.

3 d.: didels verts turto prievartavimas (pagal BK 190 str.). taip pat is

poymis apims ir tuos atvejus, kai reikalaujama perduoti teis didelsverts turt.

turto prievartavimas dalyvaujant organizuotoje grupje.

Turto prievartavimas tam tikra prasme yra artimas plimui, nes abu nusikaltimus sieja atitinkamaspanaus nusikaltimo padarymo bdas ir darant plim, ir darant turto prievartavim nukentjusiojoatvilgiu yra naudojama prievarta.

Turto prievartavimo ir plimo atskyrimas

1. Formalus pagrindas: plimas yra materiali nusikaltimo sudtis. O turto prievartavimas yraformali nusikaltimo sudtis.

2. Plimo atveju visada, kai yra grasinama panaudoti fizin smurt, smurt grasinama panaudotituoj pat. Turto prievartavimo atveju paprastai fizin smurt grasinama panaudoti ateityje.

3. Plimo atveju yra ymiai siauresnis psichins prievartos turinys, t.y. grasinama panaudoti tiknedelsiant fizin smurt, o turto prievartavimo atveju gali bti grasinama ne tik pavartoti fizinsmurt, bet ir paskleisti kit asmen kompromituojani informacij.

23


24/41

Turto prievartavimas panaudojant fizin smurt (kvalifikuojantis turto prievartavim poymis). Kai yrakvalifikuota turto prievartavimo sudtis, tai atskyrimo kriterijumi ilieka tai, kad turt reikalaujaperduoti ne tuoj pat, o ateityje.Turto prievartavimo atveju paprastai reikalaujama tam tikro apibrto turto dydio.Turto prievartavimo atveju bdinga tam tikra motyvacija, kodl reikalaujama tam tikro turto.

.

Sukiavimas (BK 182 str.)1.1

Objektas Pagrindinis tiesioginis objektas yra vis ri nuosavyb

1.2

Dalykas Dalykas svetimas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, kur apgaule gyjakaltininkas.

1.3

Objektyviojipus

Ji pasireikia tam tikr alternatyvi veiksm padarymu:1. Svetimo turto gijimu. Svetimo turto gijimas tai aktyvs kaltininko

veiksmai, kai jis panaudodamas apgaul paima ir pasisavina svetimturt. iuo atveju nukentjusysis pats paprastai perduoda kaltininkui turt. Sukiavimu nebus pripastamos tokios veikos, kai prie turto yrapatenkama panaudojant apgaul, tai yra turtas nra uvaldomas apgaule,

o tik patenkama prie jo panaudojant apgaul.2. Svetimos turtins teiss gijimu. Jis daniausiai pasireikia tuo, kad

kaltininkas apgaule gyja ir panaudoja vairius dokumentus, kuriuosetvirtinta teis kaltininkui gauti svetim turt, juo naudotis ir disponuoti.

3. Turtins prievols ivengimu ar panaikinimu. Daniausiai pasireikiatuo, kad kaltininkas apgaule gyja vairius dokumentus, kuri pagrinduyra ivengiama turtin prievol ar i turtin prievol yra panaikinama.Pagal BK 182 str. u sukiavim baudiama nepriklausomai nuo to, arbuvo ivengta paio kaltininko turtin prievol, ar kit asmen turtinsprievols.

Btinuoju sukiavimo poymiu yra io nusikaltimo padarymo bdas.Sukiavimo esm ta, kad gyjant svetim turt, teis, ivengiant ar panaikinantturtin prievol yra panaudojama apgaul.Btinuoju poymiu yra pagauls panaudojimas. iuo atveju apgaulpanaudojama turint tiksl suklaidinti turto savinink ar kit asmen, kurioinioje turtas, ir pastarieji savanorikai perleidia turt ar turtin teis. Apgaulgali pasireikti odiu, ratu arba konkliudentiniais veiksmais. Apgaulskirstoma aktyvij ir pasyvij apgaul. Aktyvioji apgaul bus tada, kai yrapateikiamai tam tikri apgaulingi duomenys. Pasyvi apgaul yra tada, kai yranutylimi tam tikri duomenys.Sukiavimas yra materiali arba tam tikrais atvejais formali (kai gyjama turtin

teis) NV sudtis ir yra susijs su turtins alos padarymu.2.1

Subjektas Fizinis arba juridinis asmuo. Fizinis asmuo tik niuo 16 met.

2.2

Subjektyviojipus

Padaromas tik tiesiogine tyia. Vyrauja nuomon, kad sukiavimo btinuojupoymiu yra savanaudikumas kaip sukiavimo tikslas.

Sukiavimo atveju turtas yra gyjamas panaudojant apgaul. Vienas i apgaulsgalim atveju yra tada, kai panaudojami suklastojami dokumentai. Kaip vertintikaltininko veik, kai jis svetima turt ar svetim turtin teis gyja

24


25/41

suklastodamas dokument, nes BK 300 str. yra numatyta BA u dokumentosuklastojim ir tokio dokumento panaudojim. Jei kaltininkas tik panaudojosuklastot dokument, tai BK 182 str. apima tok veiksm. O jei kaltininkaspats suklastojo dokument ir po to j panaudojo, tai bus BK 182 str. ir BK 300str. sutaptis.Kaip atskirti sukiavim, numatyt BK 182 str., nuo kreditinio sukiavimo,numatyto BK 207 str.?Galimo situacijos, kai kaltininkas panaudoja apgaul ir uvaldo turt i asmens,kuris dl amiaus ar tam tikr fizini ar psichini savybi, negali suvokti su juoatliekam veiksm. Tokiu atveju yra ne sukiavimas, o vagyst.Kaip kvalifikuoti kaltininko veik, kai svetimas turtas yra gyjamaspanaudojant netikrus pinigus? Pagal dstytoj, tokiu atveju yra sukiavimo irnetikrpinig realizavimo sutaptis.


2 d.: didels verts turto gijimas ir didels verts turtins teiss gijimas beididels verts turtins prievols ivengimas ar panaikinimas.3 d.: sukiavimas pripastamas baudiamuoju nusiengimu, kai yra gyjamasnedidels verts turtas ir t.t.

Sukiavim nuo kit NV veik nuosavybei skiria specifinis jo padarymo mechanizmas. Sukiavim nuokit NV nuosavybei skiria tai, kad darant nusikaltim svetimas turtas yra gyjamas panaudojantapgaul.

1998 12 28 LAT nutarimas.

Turto pasisavinimas (BK 183 str.)1.1

Objektas Vis form nuosavyb.

1.

2

Dalykas Dalykas tai svetimas turtas ar svetima turtin teis, kuri kaltininkui yra

patikta ar buvo jo inioje. Patiktas turtas ar patikta turtin teis taiuimam pareig, speciali pavedim bei sutari pagrindu teistamekaltininko valdyme esantis svetimas turtas arba turima svetima turtin teis,kuri atvilgiu kaltininkas turi teisikai apibrtus galinimus. Taigi yra tryspoymiai:

1. turto ar turtins teiss valdytoju yra kaltininkas;2. toks turtas valdomas ar turtin teis turima teistu pagrindu;3. asmuo, valdantis turt ar turintis turtin teis, turi ir tam tikrus

galiojimus io turto ar turtins teiss atvilgiu.

Patiktu turtu reikt pripainti ir tok turt, kur gauna tam tikrus galiojimus

turintys asmenys (policininkai surenka baudas, u stovjim surenka rinkliavasir pan.).

Buvs kaltininko inioje yra toks turtas, kai kaltininkas dl savo uimampareig turi teis pavaldiniams, kuriems patiktas tas turtas, duoti nurodymusdl io turto.Pagal dstytoj svokos kaltininkui patiktas turtas ir buvs kaltininko iniojeyra sinonimikos.

25


26/41

1.3

Objektyviojipus

Pasireikia - veika, kai kaltininkas jam patikt ar buvus jo inioje turt arturtin teis neteistai paveria savo turtu arba savo turtine teise.Pagal dstytoj tik aktyviais veiksmais. Bet yra nuomoni, kad turtopasisavinimas gali bti padaromas neveikimu.Tai materiali formali NV sudtis. Kai yra pasisavinamas turtas, tainukentjusiajam -padaroma turtin ala ir tai yra btinasis poymis, o kai yrapasisavinama turtin teis, tai yra formali NV sudtis, nes tai nereikia alosatsiradimo

2.1

Subjektas JA ir FA (16 m.)Specialiuosius poymius, kurie iplaukia i kaltininko santykio su pasisavintuturtu. Subjektu gali bti tik asmuo, kuriam svetimas turtas yra patiktas ar buvojo inioje.Jei kaltininkas jam patikt turt pasisavina kaip valstybs tarnautojas ir tais jispadaro vykdydamas savo tarnybines funkcijas, tai kaltininko veikakvalifikuojama kaip turto pasisavinimo ir piktnaudiavimo sutaptis.

2.2

Subjektyviojipus

Gali bti padaromas tik tiesiogine tyia.Galimi atvejai, kai kaltininkas tik laikinai gauna pasinaudoti tam tikru turtu, taitokiu atveju bus vagyst, o ne turto pasisavinimas.Kaip vagyst bus kvalifikuojami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobia tokturt, kuris perduotas kaltininkui tam, kad su tuo turtu bt atliktos tam tikrostechnins operacijos.


2 d.: didels verts svetimo turto ar didels verts turtins teiss pasisavinimas.3 d.: turto pasisavinimas bus baudiamuoju nusiengimu, jei turtas ar turtinteis bus nedidels verts.

Turto ivaistymas (BK 184 str.)1.1

Objektas Vis form nuosavyb

1.2

Dalykas Dalykas yra analogikas turto pasisavinimo dalykui.

1.3

Objektyviojipus

Pasireikia kaltininkui patikto ar jo inioje buvusio turto ivaistymu, arbaturtins teiss ivaistymu.Padaromas tikaktyviais veiksmais. Turto ivaistymas yra tada, kai kaltininkasjam patikt turt ar buvus joje inioje turt ar turtin teis neteistai parduoda,dovanoja ar kitaip neteistai perleidia tretiesiems asmenims.Tai materiali formali NV sudtis.Turto pasisavinimas nuo turto ivaistymo skiriasi tuo, kad turtas ivaistomasjo nepasisavinus, t.y. neuvaldius bent trumpam laikui. Jei turtas uvaldomasbent trumpam laikui, o po to jis yra ivaistomas, tai kaltininko veika

kvalifikuojama kaip turto pasisavinimas.Paprastai kai turtas yra ivaistomas, tai pas kaltinink turto nebelieka, o turtopasisavinimo atveju turtas pas kaltinink ilieka, taiau iuo atveju teistas turtovaldymas pakeiiamas neteistu turto naudojimu ir disponavimu.

2.1

Subjektas fizinis asmuo. Turi ir specialiuosius poymius. Jie tokie patys kaip ir turtopasisavinimo atveju.

2.2

Subjektyviojipus

Gali bti padaromas tyia arba neatsargiai.


Turto ivaistymas skiriasi nuo turto pasisavinimo objektyvija puse irsubjektyvija puse.

26


27/41

Turto sualojimas ar sunaikinimas tyia (BK 187 str.)

1.1

Objektas Nuosavyb, turtins teiss ir teisti interesai

1.2

Dalykas Dalykas kilnojamasis/ nekilnojamasis - svetimas turtas. Jeigu kaltininkassunaikina ar sugadina savo turt, taikvalif. (pagal kitas normas, sukiavimas...)Dalyku nra turtas, kurio sunaikinimas ar sugadinimas sudaro savarankik NVsudt (BK 127 str., 220 str., 280 str.).

Sunaikintas/sugadintas turtas turi turti: materiali vert ir savinink. ATPK 503str. padaroma neymi ala.

1.3

Objektyviojipus

Padaroma alternatyviomis veikomis:1.Svetimo turto sunaikinimas. Pasireikia: dl tam tikros veikos turtas netenkasavo ekonomins/kins verts/negalima naudoti pagal tikslin paskirt. Jovartojamosios savybs negali bti atkurtos. Fizikai sunaikinamas, kai jonebelieka, o kitas atvejis yra tas, kad jis fizikai ilieka, bet praranda savovartojamsias savybes.2.Svetimo turto sugadinimas. Savybi praradimo laipsnis, jo vert sumaja irjis dalinai tampa netinkamu naudoti pagal tikslin paskirt. Vartojamosiossavybs paprastai gali bti atkuriamos.

Pasireikia: tiek veikimu, tiek neveikimu.Neveikimas - tyia nesilaikoma tam tikr saugumo taisykli arba tyianesiimama reikiam turtui isaugoti veiksm.Btinuoju poymiu - padarini atsiradimas.materiali nusikaltimo sudtis. Nuo to momento, kai turtas sugadintas arsunaikintas, nusikaltimas laikomas baigtu.

2.1

Subjektas 1 d. atsako asmuo nuo 16 met.2 d. atsako asmuo nuo 14 met.

2.2

Subjektyviojipus

Padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyia.

3. Kvalifikuojantys

poymiai

1. nusikaltim kvalifikuoja turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai

pavojingu bdu. Tai toks bdas, kuris paprastai kelia grsm monisveikatai ar gyvybei. Jei sunaikinant ar sugadinant va mons, taipriklausomai nuo kaltininko santykio su atsiradusiais padariniais galimivairs BA u t veik variantai.

2. Sugadinami tam tikri daiktai, kuri sugadinimas kelia grsm monisveikatai ar gyvybei. Tai atvejai, kai iardomas ar sugadinamasrenginys ar agregatas, jeigu dl to galjo nukentti mons.

3. Didels verts svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas.4. Didels mokslins, istorins ar kultrins verts turto sunaikinimas ar

sugadinimas.

Nusikalstamu bdu gauto turto gijimas arba realizavimas (BK 189 str.)

1.1

Objektas Pagrindinis tiesioginis - nuosavyb.

1.2

Dalykas Dalykas (T) turtas (ne bet koks). Turtas gautas atitinkamu nusikalstamubdu. Ir nesvarbu dl kokios nusikalstamos veikos yra gautas tas turtas. Daiktaspagamintas nusikalstamu bdu t. p. gali bti dalykas.

1.3

Objektyviojipus

Pasireikia alternatyvi veiksm padarymu:1.Tokio T gijimu: perkant, dovanojant, mainant ir pan. gyjamas ir u atlyg irbe jo.

27


28/41

2.Tokio T naudojimas (disponavimas iuo turtu savo nuoira).3.Tokio T realizavimas. Tai atlygintinas ar neatlygintinas tokio turtoperdavimas tretiesiems asmenims. Kaltininkas neturi paadti t turt realizuotiiki nusikaltimo darymo.Formali sudtis. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bentvien i alternatyvi veiksm

2.1

Subjektas JA ir FA nuo 16 met.

2.2

Subjektyviojipus

Padaroma tiesiogine tyia. Kaltininkas turi inoti, kad jo gytas, naudojamas arrealizuotas turtas buvo gautas nusikalstamu bdu.


Didels verts turto gijimas, naudojimas ar realizavimas.Treioje dalyje yra numatytas baudiamasis nusiengimas.

199 str. - KontrabandaKontrabanda neteistas daikt, privalom pateikti muitins kontrolei gabenimas, per Lietuvos

valstybs sien.Neteistumas minti daiktai gabenamo per muitins post arba per muitins postus nuslepiant

juos nuo muitins kontrols ar neturint leidimo j gabenant.

1.1

Objektas Pagrindinis: mint daikt gabenimo per LR sienas tvarka;Papildomas: tokia veika yra paprastai daroma siekiant ivengti mokesi. Todlpapildomas objektas yra finans sistema.Gabenant tam tikrus daiktus (specifinius) grsm gali kilti ir kitiems teisiniamsgriams (pvz., visuomens saugumui)

1.2

Dalykas 199 str. 1 d. pagrindin sudtis199 str. 2 d. kvalifikuota sudtis

Pagrindin: dalykas yra privalomi pateikti muitinei daiktai, kuri vert virija250 MGL dydio sum. Problema: ar pinigai gali bti kontrabandos dalyku, nespagal LR CK jie nra priskirti daiktams? LAT: io straipsnio prasme daiktais yravisi materials objektai, kurie privalomi pateikti muitins tikrinimui.

Daikt vert turi viryti 250 MGL dydio sum. Jei ne tai neteistas toksdaikt gabenimas utraukia administracin atsakomyb pagal ATPK 210 str.Daikt verts apskaiiavimas: pagal j muitin vert. Apskaiiuojanti j vert tvert skaitomi ir privalomi apskaiiuoti (sumokti) mokesiai. Tai yra statyminnorma (nes iaip yra diskutuotinas dalykas).

Pagal 1 dal g. b. dalyku: kilnojamosios kultros vertybs ar antikvariniaidaiktai, nepriklausomai nuo j verts (tai 2007 met pakeitimas). Kultrosvertyb turi tam tikr kultrin reikm ir yra traukti sra. Antikvarinisdaiktas senesni nei 50 met (pvz., nuotrauka). Yra Vyriausybs patvirtintatvarka, kurioje nurodyta, kad leidimas reikalingas tik senesniems nei 100 metdaiktams (2004-11-09 Vyriausybs nutarimas)

1.3

Objektyviojipus

Formali sudtis pasireikia veikimu, t.y. mint daikt neteistu gabenimu perLietuvos valstybs sien bet kuriuo bdu. Gabenimo bdai gali bti vairs,kvalifikavimui reikms neturi. gabenimas mint daikt transportavimas perLietuvos valstybs sien bet kuriuo bdu. Baudiamoji atsakomyb atsiranda tiku neteist mint daikt gabenim.Neteistas:

1. minti daiktai gabenami nepateikiant j muitins kontrolei. T.y. atvejai kai

28


29/41

minti daiktai gabenami per muitins pat, taiau slepiami vietoseapsunkinaniose j aptikim. Gabenimas bus tada, kai kontrabandosdalykas yra gabenamas ne per muitines.

2. kai daiktai gabenami kitaip ivengiant muitins kontrols. Tai yra, kaigabenant prekes per Lietuvos valstybs sien pateikiami suklastotidokumentai, paprastai deklaracijos (pvz., tik dalis preki). Jei kaltininkas,gabendamas kontrabandos dalyk, tik panaudojo suklastotus dokumentus inkriminuojama tik pagal 199 str., o jei pats suklastojo ir panaudojo: 199str. ir 300 str. sutaptis.

3. kai per valstybs sien yra gabenamos kilnojamos kultros vertybs arantikvariniai daiktai, j gabenimas yra neteistas, kai jis yra neturtintleidimo. Iduoda Kultros paveldo departamentas prie Kultrosministerijos.

Nusikaltimas laikomas baigtu nuo tam tikr veiksm atlikimo momento.Kontrabandos baigtumas priklauso nuo to kokiu bdu kontrabandos dalykas yragabenamas per Lietuvos valstybs sien ir nuo to koki deklaravimo formpasirinko kaltininkas:

1. Gabenimas apeinant muitines: kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimunuo to momento, kai kontrabandos dalykas patenka Lietuvos valstybspasienio juostos ribas;

2. Sudtingiausia, kai kontrabandos dalykas yra gabenamas per muitinspostus dalyk nuslepiant nuo muitins patikrinimo. Priklauso nuo tokoki deklaravimo form pasirinko kaltininkas:

a) deklaravimas odiu nuo pasakymo momento;b) deklaravimas ratu kai suklastoti dokumentai yra pateikiami muitins

pareignui;c) veiksmu pvz., alias kanalas, kai yra atliekamas veiksmas, kuris reikia,

kad jis deklaruotin preki (daikt) neturi.2.1

Subjektas Ir pagrindins ir kvalifikuotos: fizinis (nuo 16 met) ar juridinis asmuo

2.

2

Subjektyvioji

pus

Tyinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyia. Siekiama materialios naudos.

Sutapties klausimai: jei is nusikaltimas padaromas kontrabandos dalyk gabenant ne per muitinspost, o j apeinant (neteistai kertant valstybs sien), tai kaltininko veika kvalifikuojama pagal 199 ir291 str. 1 d. kai yra neteistas valstybs sienos perjimas.

Kvalifikuota sudtis patys jos egzamino metu nebus, inoti bendr kontrabandos samprat ir

pagrindin sudt.199 - egzamine nebus

199 - bus atsirado dl to, kad nepavykdavo rodyti kontrabandos (muitins vengimo)

199 Neteistas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekmis

1.1

Objektas Pagrindinis: disponavimo akcizais apmokestinamomis prekmis tvarka;Papildomas: finans sistema (siekiama ivengti akciz mokjimo).

1.2

Dalykas Akcizais apmokestinamos preks, kuri vert virija 250 MGL dydio sum. Taietilo alkoholis, alkoholiniai grimai, apdorotas tabakas (cigarai, cigarils,cigarets), energiniai produktai (benzinas, ibalas, mazutas, gazolis ir pan.). ionusikaltimo dalyku yra tik j vertei virijus 250 MGL. O kai yra gabenamaskirting ri? i preki vert yra sumuojama: preks bna skirting ri,

29


30/41

svarbi yra vieninga tyia.

1.3

Objektyviojipus

Formali sudtis. Nusikaltimas laikomas baigtu atlikus bent vien veiksm.Tam tikri alternatyvs veiksmai:

1. mint preki sigijimas j gavimas bet kuriuo bdu (g. b. ir atlygintinasir neatlygintinas);

2. mint preki laikymas, t.y. j turjimas savo inioje;3. mint preki gabenimas, t.y. j transportavimas bet kuriuo bdu LR

teritorijoje;4. mint preki siuntimas;5. mint preki naudojimas j suvartojimas pagal paskirt;6. mint preki realizavimas perdavimas tretiesiems asmenims (tiek

atlygintinas, tiek neatlygintinas, pvz., pardavimas, dovanojimas, mainai irpan.)

Baudiamoji atsakomyb atsiranda tik kai minti veiksmai atliekami neteistai,t.y. paeidiant teiss aktuose nustatyt tvark.Pagrindinis teiss aktas Akciz statymas

2.1

Subjektas fizinis (nuo 16 met) ar juridinis asmuo

2.

2

Subjektyvioji

pus

Tyinis nusikaltimas, tiesiogin tyia

Motyvai, tikslai yra vairs (daniausiai siekiant pasipelnyti, savanaudikaistikslais)

Kas turi pastovi nuomon, daniausiai neturi pastovaus darboKuklumas mog puoia, bet kam kukliam mogui puomena

200 str. Neteistas preki ar produkcijos neiveimas i Lietuvos RespublikosTam tikr laik buvo laikomas vienu i kontrabandos padarymo bdu. Bet nuo jos skiriasi

esmingai (nes kontrabanda neteistas veimas ar iveimas i LR). O ia preks vetos teistai, turibti ivetos, bet neivetos preks lieka LR.1.1

Objektas Pagrindinis: Preki pagal tranzito ar eksporto dokumentus iveimo i LR tvarka;Papildomas: Finans sistema (paliekant prekes LR teritorijoje yra ivengiamamuito mokesio.

1.2

Dalykas Preks ar produkcija, kurios pagal tranzito ar eksporto dokumentus turjo btiivietos i LR teritorijos. Preks daiktai galintys bti usienio prekybosobjektu. Produkcija mons arba vieno darbuotojo per tam tikr laik pagamintprodukt visuma.

io nusikaltimo dalyku yra tik tokios preks ar produkcija, kuri vert virija250 MGL dydio sum.

Nustatoma pagal muitin vert1.

3Objektyviojipus

Specifika yra tame, kad is nusikaltimas padaromas neveikimu: mint daiktneteistu neiveimu i LR teritorijos, t.y. per sien.Yra du aikinimai:a) siaurinamasis i formuluot reikia, jog mintos preks ar produkcija

apskritai nebuvo ivetos i LR ir is str. g.b. taikomas tik tada kai nebuvoiveta. Teigia, kad baudiamosios atsakomybs nebus, jei preks arprodukcija yra iveami paeidiant nustatytus terminus.

b) pleiamasis baudiamoji atsakomyb pagal straipsn atsiras ir tuo atveju,kai minta produkcija ar preks yra iveama i Lietuvos paeidiant jiveimo termin.

30


31/41

Logikiausias yra 1 aikinimasTai formali sudtisBaigtumas: bendra taisykl: laikomas baigtu, kai sujus i preki iveimo

terminui jos dar nra iveamos i LR teritorijos.Galimas ir ankstesnis baigtumo momentas: iki mint termin sujimo

momento, jei kaltininkas atlieka tam tikrus veiksmus, patvirtinanius jo ketinimi preki neiveti i LR.

2.1

Subjektas fizinis (nuo 16 met) ar juridinis asmuo

2.2

Subjektyviojipus

Tyinis nusikaltimas, tiesiogin tyiaMotyvai, tikslai yra vairs (daniausiai siekiant pasipelnyti, savanaudikaistikslais)

201 str. Neteistas namini stipri alkoholini grim, nedenatruoto ardenatruoto etilo alkoholio, j skiedini (miini) ir aparat jiems gamintigaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas

201 str. 1 dalis. Pagrindin sudtis1.1

Objektas Pagrindinis: disponavimo alkoholio produktais ar alkoholiniais grimais tvarka.

Papildomas: Kartu yra paeidiama tam tikr kio subjekt monopolija gamintistiprius alkoholinius grimus (turi tam leidimus);.1.2

Dalykas 1. Stiprs naminiai alkoholiniai grimai:1.1. fizinio asmens pagaminti alkoholiniai grimai, kuri trin etilo alkoholio

koncentracija virija 18 procent;1.2. nedenatruotas etilo alkoholis narkotinio veikimo mediaga, galinti lemti

pripratim bei priklausomyb nuo jos ir neturintis organizm alingaiveikiani priemoni (pvz., medicininis spiritas);

1.3. denatruotas etilo alkoholis, tai denatruotas spiritas, turintis daugiau neileidiama fuzelio, metanolio ir kit organizm a

Documents

Baudziamoji teise spec dalis