BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ UŽ SVETIMO PREKIŲ AR …...naudojimą, siekiama ištirti kai kuriuos diskutuotinus BK 204 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymius

ISSN 2029-4239 (online)Teisės apžvalga

Law review No. 2 (14), 2016, p. 229-249

BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ UŽ SVETIMO PREKIŲ ARPASLAUGŲ ŽENKLO NAUDOJIMĄ1

Justyna Levon2

DOI: http://dx.doi.org/10.7220/2029-4239.14.14

SANTRAUKA

Straipsnyje analizuojama baudžiamoji atsakomybė už svetimo prekių ir paslaugų ženklonaudojimą, siekiama ištirti kai kuriuos diskutuotinus BK 204 straipsnio 1 dalyje įtvirtintonusikaltimo sudėties požymius..

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI

Baudžiamoji teisė, baudžiamoji atsakomybė, svetimo prekių ar paslaugų ženklonaudojimas, nusikaltimo sudėties požymiai, kvalifikavimas.

ĮVADAS

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje teigiama, kadnuosavybė yra neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymas3. Šio Konstitucijos straipsnioapsauga apima ir intelektinę nuosavybę. Intelektinės nuosavybės4 tematika teisės mokslo

1 Straipsnis buvo publikuotas recenzuojamame mokslinių straipsnių rinkinyje „Baudžiamoji justicijair verslas“.

2 Justyna Levon yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros lektorė,Socialinių mokslų (teisės) daktarė .

3 Lietuvos Respublikos Konstitucija (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios, 1992, Nr. 33-1014.

4 Intelektinės nuosavybės teisė apima įvairių objektų apsaugą, o pastarųjų teisinis reguliavimas išesmės skiriasi, dėl to teismams kyla intelektinės nuosavybės sąvokos apibrėžimo problema. Bendriausiaprasme sąvoka „intelektinė nuosavybė“ reiškia žmogaus intelektinės veiklos rezultatą (plačiau žr.:BIRŠTONAS, R., et al. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius: Registrų centras, 2010; KIŠKIS, M.Intelektinės nuosavybės teisių doktrinos. Teisė, 2009, Nr. 73, p. 24−37; KIŠKIS, M.; KRIKŠČIONAITIS,

229

Justyna Levon„Baudžiamoji atsakomybė už svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimą“


Law review No. 2 (14), 2016, p. 229-249

literatūroje yra itin populiari, vis dėlto darbų, kuriuose būtų analizuojama būtent baudžiamojiatsakomybė už nusikalstamų veikų, susijusių su intelektine nuosavybe, padarymą, tėra vos keli.Pavyzdžiui, 2007 m. A. Nevera išanalizavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau− ir BK) 192 straipsnio 1 dalyje nustatytos baudžiamosios atsakomybės už literatūros, mokslo,meno ar kitokio kūrinio neteisėtą atgaminimą, neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymąribas nacionaliniu ir tarptautiniu aspektais5. 2009 m. D. Stasiulis Lietuvos Respublikosbaudžiamojo kodeso komentare vienas iš pirmųjų išanalizavo BK 204 straipsnyje įtvirtintųnusikalstamų veikų sudėčių požymius6. Tais pačiais metais G. Ivoška išnagrinėjo BK XXIVskyriuje „Nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei“ įtvirtintas sudėtis7. 2011 m. P.Švedas publikavo disertacijos apimties tyrimą, kuriame atskleidė baudžiamosios atsakomybėsuž literatūros, mokslo, meno kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtą atgaminimą, neteisėtųkopijų platinimą, gabenimą ar laikymą teisinį reglamentavimą, jo istorinę raidą, privalumus irtrūkumus, bei pateikė pasiūlymų, kaip galima būtų tobulinti baudžiamąjį įstatymą8. 2013 m. A.Nevera ir D. Klimkevičiūtė išsamiau analizavo tam tikrus, autorių nuomone, svarbesnius subaudžiamąja atsakomybe už svetimo prekių ir paslaugų ženklo naudojimą susijusiusklausimus9.

Mokslinėje literatūroje intelektinės nuosavybės objektai sąlygiškai yra skirstomi į dvidideles grupes: 1) autoriaus ir gretutines teises bei 2) pramoninę nuosavybę10. Prekių ir paslaugųženklai yra priskiriami prie pramoninės nuosavybės objektų. Kaip nustatyta LietuvosRespublikos prekės ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 2 straipsnyje, prekių ženklas yra bet koksžymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekiųarba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Šiame įstatyme prekių ženklui prilyginamasir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti, o to paties įstatymo 53 straipsnyje teigiama, kadbaudžiamąją atsakomybę už ženklo savininko teisių pažeidimą nustato Lietuvos Respublikos

M. Intelektinės nuosavybės teisių ir pažeidimų tyrimas: metodologiniai aspektai. Teisė, 2008, Nr. 68, p.37−50; NEVERA, A. Baudžiamosios atsakomybės už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimusproblemos: nacionalinis ir tarptautinis aspektai. Jurisprudencija, 2007, Nr. 8(98), p. 48–53; MIZARAS, V.Europos Sąjungos teisės įgyvendinimas Lietuvos autorių teisėje. Iš: Europos Sąjungos teisės įtakaLietuvos teisinei sistemai. Vilnius: Vilniaus universiteto teisės fakultetas, 2014, p. 211−243).

5 NEVERA, A. Baudžiamosios atsakomybės už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimusproblemos: nacionalinis ir tarptautinis aspektai. Jurisprudencija, 2007, Nr. 8(98), p. 48–53.

6 STASIULIS, D. 204 straipsnio analizė. Iš: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeksokomentaras. Specialioji dalis (99−212 straipsniai). Vilnius: Registrų centras, 2009, p. 483−486.

7 IVOŠKA, G. 191−195 straipsnių analizė. Iš: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeksokomentaras. Specialioji dalis (99−212 straipsniai). Vilnius: Registrų centras, 2009, p. 395−415.

8 ŠVEDAS, P. Baudžiamoji atsakomybė už literatūros, mokslo, meno kūrinio ar gretutinių teisiųobjekto neteisėtą atgaminimą, neteisėtų kopijų platinimą ar laikymą. Daktaro disertacija. Socialiniaimokslai, teisė (01 S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011. Taip pat žr.: ŠVEDAS, P. Prieštaringi LietuvosRespublikos baudžiamojo kodekso 192 straipsnio interpretavimo aspektai. Teisė, 2009, Nr. 73, p.137−148.

9 NEVERA, A.; KLIMKEVIČIŪTĖ, D. Criminal aspects of infringement of trademark rights[interaktyvus. Žiūrėta 2015 m. lapkričio 20 d.],<http://www.journals.uab.ro/index.php/auaj/article/viewFile/72/92>.

10 ŠVEDAS, P. Baudžiamoji atsakomybė už literatūros, mokslo, meno kūrinio ar gretutinių teisiųobjekto neteisėtą atgaminimą, neteisėtų kopijų platinimą ar laikymą. Daktaro disertacija. Socialiniaimokslai, teisė (01 S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011, p. 119.

230



Law review No. 2 (14), 2016, p. 229-249

baudžiamasis kodeksas11. Šio straipsnio objektas ir yra baudžiamoji atsakomybė už svetimoprekių ir paslaugų ženklo naudojimą.

BK 204 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklupažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženkluir dėl to padarė didelės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimuiki dvejų metų.“12 To paties straipsnio 2 dalyje teigiama: „tas, kas neturėdamas leidimo svetimuprekių ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimupaslaugų ženklu ir dėl to padarė žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamasviešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu.“13 Atkreiptinas dėmesys, kad BK 204straipsnio formuluotė nėra vienareikšmė, todėl šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti kaikuriuos BK 204 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties probleminius (diskutuotinus)požymius, nustatyti reglamentavimo problemas ir pateikti siūlymų. Be to, atliekama istorinė BK204 straipsnio analizė.

Dar 2007 m. A. Nevera teigė, kad „intelektinės nuosavybės apsaugos tema nėra vienistorijon nuėjusio XX amžiaus ar prasidėjusio XXI amžiaus problema <...> sparčiai daugėjaintelekto produktų, bet ir įvairėja veikos, kuriomis kėsinamasi į intelektinę nuosavybę“14.Manytina, kad šis teiginys šiuo metu yra dar aktualesnis. Lietuvos Respublikos generalinėsprokuratūros duomenimis, 2013 m. pagal BK 204 straipsnį buvo pradėta 90 ikiteisminių tyrimų;2014 m. – 95 ikiteisminiai tyrimai15. Kaip teigiama Nacionalinės teismų administracijosataskaitose, per pastaruosius metus Lietuvos pirmosios instancijos teismuose pagal BK 204straipsnį nuteisiama vis daugiau asmenų: 2012 m. – 63 asmenys, 2013 m. – 66 asmenys, 2014m. – 83 asmenys16. Taigi baudžiamosios atsakomybės už svetimo prekių ir paslaugų ženklonaudojimą tema yra aktuali tiek turint omenyje itin skurdžią mokslinę analizę šiuo klausimu,tiek praktiniu požiūriu, nes nagrinėjamas straipsnis teismų praktikoje taikomas dažnai. Be to,BK 204 straipsnyje įtvirtinti taip pat ir vertinamieji nusikalstamų veikų sudėčių požymiai. Kaipteigia kai kurie Lietuvos baudžiamosios teisės mokslininkai, „įstatymų leidybos prasmevertinamųjų požymių teorijos nesuvokimas arba netinkamas suvokimas gali turėti įtaką teisėsspragų atsiradimui baudžiamajame įstatyme, taip pat naujų normų neatitikimui konstituciniamsteisėtumo ir nullum crimen sine lege principams“17.

Kaip teigia G. Švedas, BK „buvo rengiamas beveik 10 metų. Galutiniam jo rengimoetapui didžiausią įtaką darė Europos Tarybos konvencijos, Europos Sąjungos (toliau – ES)

11 Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios,2000, Nr. 92-2844. plačiau apie prekės ženklų funkcijas žr.: TŪBAITĖ-STALAUSKIENĖ, A. Prekiųženklo funkcijų raida ir jos perspektyvos Europos Sąjungos teisingumo teismo praktikoje. Iš: SvarbūsEuropos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos aspektai (2004−2014). Leidinys, skirtas Lietuvos įstojimoį Europos Sąjungą dešimtmečiui paminėti. Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2015, p.131−147.

12 Žiūrėta 2015 m. lapkričio 28 d.13 Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (su papildymais ir pakeitimais). Valstybės žinios,

2000, Nr. 89-2741.14 NEVERA, A., supra note 3, p. 48.15 2015 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros duomenys.16 2015 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos duomenys. 17 VERŠEKYS, P. Vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Daktaro disertacija.

Socialiniai mokslai, teisė (01S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013, p. 11.

231



Law review No. 2 (14), 2016, p. 229-249

teisės aktai, taip pat Rusijos, Lenkijos ir Vokietijos baudžiamieji įstatymai“18. Pabrėžtina, kadšis pirmas tokio pobūdžio tyrimas originalus dar ir tuo, kad jame ne tik sisteminami iki šiolLietuvos baudžiamosios teisės mokslininkų parašyti darbai minėta tema, bet ir atliekama teismųpraktikos apžvalga, kurios pasigendama aukščiau paminėtų autorių, analizavusių šiąnusikalstamą veiką, darbuose, taip pat ji lyginama su Lenkijos baudžiamajame kodekse (toliau− Lenkijos BK) nustatytu reglamentavimu.

Straipsnio tyrimui taikyti keli moksliniai metodai. Aptariant BK 204 straipsnyje įtvirtintųnusikalstamų veikų sudėčių pakeitimus, kurie atsirado nuo 2003 m., pasitelktas istorinismetodas. Lingvistinis, sisteminis ir lyginamasis metodai buvo taikyti analizuojant konkrečiusminėtų nusikalstamų veikų sudėčių požymius, pavyzdžiui: „didelė žala“, „didelis kiekis“ ir kt.Lyginamuoju metodu remtasi lyginant BK 204 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėtissu Lenkijos BK nustatytu reglamentavimu. Darbe taip pat analizuota Lietuvos teismų praktika irsurinkta tyrimui aktuali statistika.

1. BK 204 STRAIPSNIO ISTORINĖ ANALIZĖ

Nuo BK įsigaliojimo iki 2015 m.19 BK 204 straipsnis buvo pakeistas du kartus. BK XXXIskyriuje nustatytų nusikalstamų veikų kontekste šis straipsnis yra vienas iš dažniausiaikeičiamų. Daugiau kartų buvo keičiamas tik BK 201 straipsnis, numatantis baudžiamąjąatsakomybę už neteisėtą naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etiloalkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimą, laikymą, gabenimą arrealizavimą.

2003 m. BK 204 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad „tas, kas neturėdamas leidimokitos įmonės prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ir pateikė jas realizuoti arbapasinaudojo kitos įmonės paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos, baudžiamas teisėsdirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvėsapribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“20. Tačiau 2004 m., atsižvelgiant į tai, kadneteko galios Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, atsisakyta įmonės sąvokos vartojimo irnustatyta: „tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar<...> baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“21 Taigi išesmės buvo išplėstas šios nusikalstamos veikos galimų dalykų sąrašas, nustatant, kad tai galibūti ne tik kitos įmonės prekės ženklu pažymėtos prekės.

Pagal 2003 m. BK 204 straipsnio redakciją, baudžiamoji atsakomybė kildavo tik už didelioprekių kiekio pažymėjimą kitos įmonės prekės ženklu ir pateikimą realizuoti arbapasinaudojimą kitos įmonės svetimu prekės ženklu, jei tuo buvo padaroma didelė žala. Vis dėlto2004 m. buvo išplėstas alternatyvių veikų, kuriomis gali pasireikšti nagrinėjama nusikalstama

18 ŠVEDAS, G. Europos Sąjungos baudžiamoji teisė ir jos įtaka Lietuvos baudžiamosios teisėsbendrosios dalies institutams. Iš: Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos teisinei sistemai. Vilnius:Vilniaus universiteto teisės fakultetas, 2014, p. 135.

19 Turima omenyje − iki 2015 m. lapkričio 28 d.20 Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Valstybės žinios, 2000, Nr. 89-2741.21 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20, 42, 63, 67, 68, 72, 75, 77, 82, 90, 91, 92, 95, 97,

128, 144, 148, 150, 178, 182, 194, 195, 201, 204, 205, 210, 211, 212, 220, 221, 222, 223, 230, 236, 246,248, 260, 263, 287, 306 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 2281 straipsniuįstatymas. Valstybės žinios, 2004, Nr. 108-4030.

232



Law review No. 2 (14), 2016, p. 229-249

veika, sąrašas22. Atsisakydamas jungtuko „ir“ įstatymų leidėjas nustatė, kad baudžiamojiatsakomybė kyla tais atvejais, kai svetimu prekės ženklu yra pažymimas didelis prekių kiekis,pateikiamas realizuoti didelis prekių kiekis, pažymėtas svetimu prekės ženklu, arpasinaudojama svetimu prekės ženklu ir tuo padaroma didelė žala.

2011 m. teisės užsiimti tam tikra veikla ar dirbti tam tikrą darbą atėmimas buvo perkeltasiš bausmių į baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą, atitinkamai ši bausmė buvo išbraukta ir išuž BK 204 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą galimai taikomų bausmiųsąrašo23. Minėtosios bausmės perkėlimas į baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą buvomotyvuojamas tuo, kad „teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla esmė yrakiek kitokia nei kitų bausmių: jos pagrindinis tikslas – ne nubaudimas, o užtikrinimas, kadkaltas asmuo neturėtų galimybių daryti tokias nusikalstamas veikas ateityje. Taigi, ši bausmėlabiau atitinka vieną pagrindinių baudžiamojo poveikio priemonių tikslų − padėti įgyvendintibausmės paskirtį, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos“24. Atkreiptinasdėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtam įstatymo pakeitimui nepritarė irpabrėžė, kad „sprendžiant tokios bausmės kaip teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tamtikra veikla atėmimas skyrimo problemą, reikėtų numatyti daugiau alternatyvų terminuotamlaisvės atėmimui“25. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad panaikinus teisę užsiimti tam tikraveikla ar dirbti tam tikrą darbą kaip vieną iš bausmių, taikomų už BK 204 straipsnyje numatytųveikų padarymą, jokių kitokių bausmių numatyta nebuvo, taigi galima teigti, kad nuo 2011 m.baudžiamoji atsakomybė už minėtame straipnyje nustatytų veikų padarymą sugriežtinta.

2011 m. įstatymų leidėjas, taip pat papildydamas BK 212 straipsnį 3 dalimi, nustatė, kaduž BK 204 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų (ir kitų BK XXXI skyriuje nustatytųnusikalstamų veikų) padarymą gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn bet kokiejuridiniai asmenys, išskyrus valstybę, savivaldybę, valstybės ir savivaldybės instituciją ir įstaigąbei tarptautinę viešąją organizaciją26.

Darytina išvada, kad BK 204 straipsnis yra vienas iš dažniausiai keistų BK XXXI skyriausstraipsnių. Pataisos buvo susijusios su minėtame straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikųsudėčių požymių pakeitimais bei su už BK 204 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų

22 Ibid.23 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 42, 67, 68, 74, 1231, 125, 126, 134, 142, 144, 176,

177, 204, 205, 210, 211, 213, 220, 223, 225, 226, 227, 228, 2281, 229, 230, 2531, 255, 257, 263, 268, 278,281, 297, 3081 straipsnių pakeitimo ir papildymo, kodekso papildymo 681, 682 straipsniais ir 44, 45straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas. Valstybės žinios, 2011, Nr. 81-3959.

24 2010 m. spalio 15 d. Baudžiamojo kodekso 7, 42, 67, 68, 74, 123(1), 125, 126, 134, 142, 144,176, 177, 204, 205, 210, 211, 213, 216, 220, 223, 225, 226, 227, 228, 228(1), 229, 230, 253(1), 255, 257,263, 268, 278, 281, 297 ir 308(1) straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 68(1) ir 68(2)straipsniais bei 44 ir 45 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIP-2562aiškinamasis raštas [interaktyvus. Žiūrėta 2015 m. lapkričio 20 d.],<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=383472>.

25 2011 m. gegužės 27 d. Pagrindinio komiteto išvados „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojokodekso 7, 42, 67, 68, 74, 1231, 125, 126, 134, 142, 144, 176, 177, 204, 205, 210, 211, 213, 216, 220, 223,225, 226, 227, 228, 2281, 229, 230, 2531, 255, 257, 263, 268, 278, 281, 297 ir 3081 straipsnių pakeitimoir papildymo, kodekso papildymo 681 ir 682 straipsniais bei 44 ir 45 straipsnių pripažinimo netekusiaisgalios įstatymo projekto“ (xip-2562) [interaktyvus. Žiūrėta 2015 m. lapkričio 20 d.],<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=399977>.

26 Supra note 21.

233



Law review No. 2 (14), 2016, p. 229-249

padarymą taikomomis sankcijomis. Daugeliu atvejų BK 204 straipsnio pataisų priežastis buvokitų teisės aktų arba kitų BK straipsnių pakeitimai.

234



Law review No. 2 (14), 2016, p. 229-249

2. OBJEKTAS

BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Teigiama,kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojoįstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį27.

Priimta, kad nusikalstamos veikos sudėtį sudaro keturi elementai: objektas, objektyviojipusė, subjektas ir subjektyvioji pusė28. Dar 1970 m. A. Klimka teigė, kad „kvalifikuojant visadareikia nustatyti, koks objektas yra pažeistas tam tikru nusikaltimu, vis dėlto nusikaltimo objektokategorija iki šiol teisės moksle nėra pakankamai išgvildenta“29. Manytina, kad šis teiginys yraaktualus ir šiuo metu. Teisės teorijoje vertybes ir gėrius, kuriuos siekiama apsaugoti konkrečiuBK straipsniu, siūloma nustatyti remiantis skyriaus, kuriame yra dominantis BK straipsnis,pavadinimu ir jo gramatiniu aiškinimu30. Baudžiamoji atsakomybė už svetimą prekių irpaslaugų ženklo naudojimą nustatyta BK XXXI skyriuje „Nusikalstamos veikos ekonomikai irverslo tvarkai“. Kaip teigia D. Stasiulis, šios nusikalstamos veikos rūšinis objektas yra „normaliteisės aktais sureguliuota ekonomikos ir verslo tvarka“, tiesioginis – „prekių ir paslaugų ženklonaudojimo tvarka“, o kaip papildomą šios nusikalstamos veikos objektą šis autorius nurodė kitoasmens turtinius interesus (nuosavybė) ir neturtinius interesus (prestižas), taip pat vartotojų,klaidinamų dėl įsigyjamų prekių ar paslaugų kokybės, kilmės ar kitų svarbių aplinkybių,interesus31. Tas pats yra atkartojama ir teismų praktikoje32. Pastebėtina, kad ne visi Lietuvosbaudžiamosios teisės mokslininkai pritaria nagrinėjamos nusikalstamos veikos priskyrimui prienusikalstamų veikų būtent ekonomikai ir verslo tvarkai. Pavyzdžiui, A. Nevera ir D.Klimkevičiūtė primena, kad intelektinės nuosavybės objektai yra skirstomi į autorių teisių irpramoninės nuosavybės objektus. Prekių ir paslaugų ženklai priskiriami prie pramoninėsnuosavybės objektų. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad BK yra atskiras 195 straipsnis„Pramoninės nuosavybės teisių pažeidimas“, todėl nesuprantama, kodėl baudžiamojiatsakomybė už svetimą prekių ir paslaugų ženklo naudojimą yra nustatyta atskirai nuobaudžiamosios atsakomybės už kitų pramoninės nuosavybės teisių pažeidimus33.

P. Švedo teigimu, kai gramatinis aiškinimas nepadeda tiksliai išsiaiškinti konkrečiu BKstraipsniu siekiamo apsaugoti teisinio gėrio, turėtų būti pasitelkiami kiti baudžiamojo įstatymoaiškinimo būdai, − pavyzdžiui, loginis, sisteminis metodai34. Atkreiptinas dėmesys, kad BKXXIX skyriuje „Nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei“ nustatyta baudžiamojiatsakomybė už šių nusikalstamų veikų padarymą: autorystės pasisavinimas (BK 191 straipsnis);literatūros, mokslo, meno kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtas atgaminimas, neteisėtųkopijų platinimas, gabenimas ar laikymas (BK 192 straipsnis); informacijos apie autorių teisiųar gretutinių teisių valdymą sunaikinimas arba pakeitimas (BK 193 straipsnis); neteisėtas

27 Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (su papildymais ir pakeitimais). Valstybės žinios,2000, Nr. 89-2741.

28 APANAVIČIUS, M.; PAVILONIS, V. Nusikaltimų kvalifikavimo teoriniai pagrindai. Vilnius,1980, p. 56.

29 KLIMKA, A. Nusikaltimų kvalifikavimas. Vilnius, 1970, p. 48.30 PIESLIAKAS, V. Lietuvos baudžiamoji teisė. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2009, p. 225.31 STASIULIS, D., supra note 4, p. 483−486.32 Žr., pvz., 2015 m. balandžio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.

1a-143-309/2015.33 NEVERA, A.; KLIMKEVIČIŪTĖ, D., supra note 7. 34 ŠVEDAS, P., supra note 8, p. 118.

235



Law review No. 2 (14), 2016, p. 229-249

autorių teisių ar gretutinių teisių techninių apsaugos priemonių pašalinimas (BK 194 straipsnis);pramoninės nuosavybės teisių pažeidimas (BK 195 straipsnis). Taigi pasitelkus ne tik gramatinįaiškinimą, bet ir sistemiškai įvertinant BK galėtų būti keliamas klausimas, kodėl baudžiamojiatsakomybė už svetimo prekių ir paslaugų ženklo naudojimą nustatyta BK XXXI skyriuje„Nusikalstamos veikos ekonomikai ir verslo tvarkai“, o ne BK 195 straipsnyje ar atskirame BKXXIX skyriaus straipsnyje, turint omenyje, kad prekių ir paslaugų ženklai priskiriami priepramoninės nuosavybės objektų?

Be to, nagrinėjant, koks yra BK 204 straipsnyje reglamentuojamos nusikalstamos veikosobjektas, svarbu susipažinti su tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisėsaktais, susijusiais su nagrinėjama tema. Kaip pastebi P. Švedas, „tarptautinių sutarčių, kuriosbūtų skirtos reglamentuoti baudžiamuosius teisinius santykius, susijusius su intelektinenuosavybe, iki šiol nėra, o visos ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartysintelektinės nuosavybės srityje yra skirtos civiliniams teisiniams santykiams“35, be to, autoriuspamini, kad „Europos Sąjungos direktyvos intelektinės nuosavybės srityje tiesiogiainereguliuoja baudžiamosios atsakomybės klausimų, todėl baudžiamosios atsakomybėsnustatymas už tam tikras veikas išlieka išskirtinė šalių narių prerogatyva. Europos Sąjungosįtaka šalių narių baudžiamajai teisei iki šiol pasireiškia nebent tuo, kad rekomenduojamaapskritai nustatyti teisinę atsakomybę ir vienokias ar kitokias sankcijas už tam tikras veikas“36.Pabrėžtina, kad pramoninės nuosavybės objektus įvardija 1994 m. Paryžiaus konvecija dėlpramoninės nuosavybės saugojimo37. Jos 1 straipsnyje, be kita ko, pramoninės nuosavybėsapsaugos objektais laikomi prekių ženklai ir paslaugų ženklai. Be to, Pasaulio prekybosorganizacijos sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba38,teigiama: „Valstybės narės numato, jog bent tyčinio prekės ženklo suklastojimo ar autoriniųteisių piratavimo komerciniu mastu atvejais turi būti taikomas baudžiamasis procesas irbausmės. Galimas žalos atlyginimo priemones sudaro laisvės atėmimas ir (ar) piniginės baudos,pakankamos, kad atgrasintų nuo pažeidinėjimo, ir atitinkančios bausmes, skiriamas už panašaussunkumo nusikaltimus.“ Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/48/EB dėlintelektinės nuosavybės teisių gynimo39 minima, kad „sukūrus Vidaus rinką, panaikinamijudėjimo laisvės apribojimai bei konkurencijos iškraipymai ir sukuriama naujovėms beiinvesticijoms palanki aplinka. Tokiomis aplinkybėmis intelektinės nuosavybės apsauga yraesminis Vidaus rinkos sėkmės elementas. Intelektinės nuosavybės apsauga svarbi ne tiknaujovių ir kūrybingumo skatinimui, bet ir užimtumo plėtrai bei konkurencijos tobulinimui<...> Valstybių narių intelektinės nuosavybės teisių gynimo sistemų skirtumai neleidžiatinkamai veikti Vidaus rinkai ir užtikrinti vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visojeBendrijoje. Tokia padėtis neskatina laisvo judėjimo Vidaus rinkoje ir nesukuria palankiosaplinkos sveikai konkurencijai“. 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybosdirektyvoje 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais,

35 ŠVEDAS, P., ibid., p. 59.36 ŠVEDAS, P., ibid., p. 64.37 1994 m. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo. Valstybės žinios, 1996, nr.

75-1796. 38 1994 m. balandžio 15 d. Pasaulinės prekybos organizacijos sutartis dėl intelektinės nuosavybės

teisių aspektų, susijusių su prekyba. Valstybės žinios, 2001, Nr. 16-1620.39 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2004/48/EB dėl

intelektinės nuosavybės teisių gynimo Oficialusis leidinys L 157, 30/04/2004, p. 0045–0086.

236



Law review No. 2 (14), 2016, p. 229-249

suderinti40 nustatyta, kad „apsauga, suteikiama įregistruotu prekių ženklu, kurio funkcija visųpirma yra prekių ženklu garantuoti kilmę, turėtų būti absoliuti esant tapatumui tarp ženklo iržymens bei tarp prekių ar paslaugų. Apsauga taip pat turėtų būti suteikiama ir esant ženklopanašumui į žymenį ir prekių arba paslaugų panašumui. Būtina pateikti panašumo sąvokosišaiškinimą, siejant tai su klaidinimo galimybe“. Atsižvelgiant į paminėtą reglamentavimą beitarptautinės teisės ir ES teisės aktų analizę galima teigti, kad baudžiamosios atsakomybės užsvetimo prekių ir paslaugų ženklo naudojimą nustatymą galima sieti su verslo ir ekonomikostvarkos apsaugos siekiu. Vis dėlto tuose teisės aktuose neįžvelgta priežastis (pagrindimas),kodėl baudžiamoji atsakomybė už išimtinių patento savininko, dizaino savininko teisių arbajuridinio asmens teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimą yra nustatyta kitame BKskyriuje (BK 195 straipsnis) negu baudžiamoji atsakomybė už svetimo prekių ir paslaugųženklo naudojimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lenkijoje baudžiamoji atsakomybė už svetimo prekės ženklonaudojimą yra nustatyta Pramoninės nuosavybės įstatymo 305 straipsnyje. Šiame straipsnyjeteigiama, kad „tas, kas siekdamas įvesti į rinką (lenk. w celu wprowadzenia do obrotu) pažymiprekes suklastotu prekės ženklu ar registruotu prekės ženklu, kurio neturi teisės naudoti, arbaprekiauja (lenk. dokonuje obrotu) daiktais, pažymėtais tokiais ženklais, baudžiamas bauda,laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“41. To paties straipsnio 3 dalyjenustatyta, kad tas, kas „užsitikrina nuolatines pajamas“ darydamas minėtą nusikaltimą (lenk.uczynił sobie z popełnienia przestępstwa określonego w ust. 1 stałe źródło dochodu) arba„padaro nusikaltimą, susijusį su didelės vertės prekėmis“ (lenk. dopuszcza się tegoprzestępstwa w stosunku do towaru o znacznej wartości), yra baudžiamas laisvės atėmimu nuošešių mėnesių iki penkerių metų42. Kaip teigia M. Kucharska-Derwisz, pagrindinis šiosnusikalstamos veikos objektas yra asmens, kuriam priklauso prekės ženklas, interesai. Autorėsnuomone, šia nusikalstama veika taip pat „kėsinamasi į verslo sandorių saugumą ir teisingumą,nes bet koks prekės ženklo apsaugos pažeidimas kelia grėsmę tinkamam verslofunkcionavimui“. Be to, mokslininkės teigimu, saugomi yra ir prekių gavėjo, t. y. vartotojointeresai, nes pastarasis rinkdamasis prekes ar paslaugas dažnai vadovaujasi įsitikinimu, kadtam tikra prekė, pagaminta arba atlikta įgalioto subjekto, atitinka jai keliamus kokybėsreikalavimus43.

Apibendrinant galima tvirtinti, kad Europos Sąjungos direktyvos intelektinės nuosavybėssrityje tiesiogiai nereguliuoja baudžiamosios atsakomybės klausimų, todėl baudžiamosiosatsakomybės nustatymas už tam tikras veikas lieka išskirtinė šalių narių prerogatyva.Gramatinis BK aiškinimas suponuoja, kad BK 204 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikųobjektas yra ekonomikos ir verslo tvarka, bet vis dėlto, pasitelkus ir sisteminį to paties teisėsakto vertinimą, kyla klausimas, ar neturėtų baudžiamoji atsakomybė už svetimo prekių irpaslaugų ženklo naudojimą būti nustatyta BK XXIX skyriuje.

40 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/95/EB valstybiųnarių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti. Oficialusis leidinys L 299,08/11/2008, p. 0025–0033.

41 Ustawa z dnia 30 czerwca 2000 r. Prawo własności przemysłowej. Dz.U. 2001, nr 49, poz. 508.42 Ibid. 43 KUCHARSKA-DERWISZ, M. Prawnokarna ochrona prawa do znaku towarowego. Prokuratura i

Prawo, nr. 3, 2006, p. 72−73.

237



Law review No. 2 (14), 2016, p. 229-249

Pritartina P. Švedo nuomonei, kad BK XXIX skyriaus pavadinimas „Nusikaltimaiintelektinei ir pramoninei nuosavybei“ yra perteklinis, nes iš esmės jame du kartus minimapramoninė nuosavybė: vieną kartą kaip sudėtinė sąvokos „intelektinė nuosavybė“ dalis, o antrąkartą – atskirai. Manytina, kad tikslumo dėlei reikėtų atsisakyti sąvokos „pramoninėnuosavybė“ kartojimo ir BK XXIX skyriaus pavadinimą suformuluoti taip: „Nusikaltimaiintelektinės nuosavybės teisei“44. Be to, manytina, kad mąstant apie BK XXIX skyriauspavadinimą taip pat reikėtų sistemiškai įvertinti ir BK 195 straipsnio „Pramoninės nuosavybėsteisių pažeidimas“ sąveiką su BK 204 straipsniu „Svetimas prekių ir paslaugų ženklonaudojimas“. Siūlytina keisti 195 straipsnio pavadinimą arba baudžiamąją atsakomybę užsvetimo prekių ir paslaugų ženklo naudojimą reglamentuoti tame pačiame BK skyriuje, nesprekių ir paslaugų ženklai taip pat yra pramoninės nuosavybės objektai.

3. DALYKAS

Nusikaltimo dalykas − tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai, kuriuos veikiant daromažala teisiniams gėriams ar keliama tokios žalos grėsmė45.

BK 204 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šią dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimosvetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojosvetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelę žalą. BK 204 straipsnio 2 dalis numato, kadpagal šią dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo nedidelįprekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarėžalos46. Kaip teigia D. Stasiulis, galėtume daryti išvadą, kad BK 204 straipsnyje nustatytųnusikalstamų veikų dalykas yra „kitam asmeniui priklausantis (svetimas) prekės ar paslaugųženklas bei tokiu ženklu pažymėtos prekės“. Be to, autoriaus nuomone, tik panašus į saugomąprekių ar paslaugų ženklą, tačiau jam netapatus (nors gali ir klaidinantis) prekės ir paslaugųženklas negali būti minėtų nusikalstamų veikų dalykas ir tokio ženklo naudojimas neužtraukiaanalizuojamame straipsnyje numatytos baudžiamosios atsakomybės47.

A. Nevera ir D. Klimkevičiūtė teigia, jog BK 204 straipsnyje expressis verbis nėraįtvirtinta baudžiamoji atsakomybė, taikoma išimtinai tapataus prekės ar paslaugų ženklo atveju,todėl, šių autorių nuomone, baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma ir tada, kai kalbama apiepanašius prekės ir paslaugų ženklus. Mokslininkai pabrėžia, kad ES nėra susiformavusiosvienodos praktikos, o kai kuriose šalyse expressis verbis netgi įtvirtinta, kad baudžiamojiatsakomybė taikoma ne tik už tapačių, bet ir panašių prekės ar paslaugų ženklų naudojimą48.

Lenkijoje baudžiamoji atsakomybė taikoma ne tik tais atvejais, kai suklastotas prekėsženklas yra identiškas originalui, bet ir tada, kai padirbtas prekės ženklas yra panašus įįregistruotą prekės ženklą (t. y. jo imitacija) ir „normaliomis sąlygomis sunkiai atskiriamas nuoužregistruoto ženklo“49.

44 ŠVEDAS, P., supra note 8, p. 119.45 ABRAMAVIČIUS, A., et al. Baudžiamoji teisė. Trečiasis pataisytas ir papildytas leidimas.

Vilnius: Eugrimas, 2001, p. 166.46 Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (su papildymais ir pakeitimais). Valstybės žinios,

2000, Nr. 89-2741.47 STASIULIS, D., supra note 4, p. 483−484.48 NEVERA, A.; KLIMKEVIČIŪTĖ, D., supra note 7.

238



Law review No. 2 (14), 2016, p. 229-249

Lietuvos teismų praktikoje terminas „svetimas prekės ženklas“ taip pat yra nagrinėjamas.Pavyzdžiui, teismas konstatavo, kad „BK 204 straipsnyje numatytų nusikaltimo beibaudžiamojo nusižengimo dalykas – kitam asmeniui priklausantis (svetimas) prekės ar paslaugųženklas bei tokiu ženklu pažymėtos prekės. Šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimodalykas yra tie prekių ir paslaugų ženklai, kurie saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Tokiaissaugomais prekių ir paslaugų ženklais yra laikomi: a) teisės aktų nustatyta tvarka LietuvosRespublikos kompetentingoje institucijoje įregistruoti prekių ir paslaugų ženklai; b) ženklai,kurie yra kompetentingai institucijai (Valstybiniam patentų biurui) paduotos paraiškosregistruoti ženklą objektas; c) ženklai, kurie yra Lietuvos Respublikos galiojančios tarptautinėsženklo registracijos objektas; d) ženklai, kurie Lietuvos Respublikoje yra pripažinti plačiaižinomais (saugomi net neįregistruoti) <...> Atlikus Lietuvos Respublikos prekių ženklųįstatymo normų analizę matyti, kad tik nustatyta tvarka įregistruoti prekių ženklai yra saugomiir jų panaudojimas be savininko ar jo atstovo leidimo yra neteisėtas <...>“. Apeliacinėsinstancijos teismo teisėjų kolegija, „atsižvelgdama į tai, kad BK 204 straipsnio 1 dalyjenumatytos nusikalstamos veikos sudėtis įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeksoXXXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai“, į tai,kad tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė apsaugoti ekonomiką ir verslo tvarką beiprekių ženklų savininkus ar jų atstovus nuo galimos patirti žalos, taip pat apsaugoti vartotojusnuo svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių, kad BK 204 straipsnio 1 dalies dispozicijojenurodyta, jog tik svetimo prekių ar paslaugų ženklo panaudojimas užtraukia baudžiamąjąatsakomybę, kad svetimu prekių ar paslaugų ženklu pažymėtų prekių ar paslaugų patekimas įrinką yra aiškiai pavojingesnis už pažymėtų panašiu ar klaidinamai panašiu prekių ar paslaugųženklu patekimą į rinką, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog specialiosios teisėsnormos negali būti aiškinamos ir taikomos plečiamai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismojurisprudencijoje teigiama, jog baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojonenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme“, padarė išvadą, kad baudžiamojiatsakomybė pagal BK 204 straipsnio 1 dalį kyla tik už didelio kiekio prekių pažymėjimąsvetimu, tapačiu prekių ženklu, pateikimą jas realizuoti ar pasinaudojus svetimu, tapačiupaslaugų ženklu ir tuo padarius didelę žalą50. Šiame darbe pritartina minėtajam Šiauliųapygardos teismo požiūriui, kad nesant BK expressis verbis nurodyta, jog baudžiamojiatsakomybė taikoma ne tik identiško prekės ženklo atveju, ji negali būti išplėsta aiškinantkaltinamojo nenaudai. Be to, kaip minėta, iki šiol nėra tarptautinių sutarčių, skirtųreglamentuoti baudžiamuosius teisinius santykius, susijusius su intelektine nuosavybe. Taiaktualu ir kalbant apie Europos Sąjungos direktyvas intelektinės nuosavybės srityje, nes jostiesiogiai nereguliuoja baudžiamosios atsakomybės klausimų51. Taigi pareigos nustatyti

49 Plačiau žr.: MISZTAL-KONECKA, J; KONECKI, J. Przestępstwo wprowadzania doobrotu wyrobów oznaczonych podrobionymi znakami towarowym. Prokuratura i Prawo, nr. 2,2007, p. 149−158.

50 2015 m. balandžio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1A-143-309/2015.

51 Plačiau apie ES teisės įtaką Lietuvos baudžiamajai teisei žr.: ŠVEDAS, G., supra note 16, p.135−159; PRAPIESTIS, J. Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos baudžiamosios teisės Specialiosiosdalies institutams. Iš: Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos teisinei sistemai. Vilnius: Vilniausuniversiteto Teisės fakultetas, 2014, p. 161−190.

239



Law review No. 2 (14), 2016, p. 229-249

baudžiamąją atsakomybę už naudojimąsi ne tik tapačiu prekės ženklu, bet ir panašiu (netapačiu)į saugomą prekių ar paslaugų ženklą, nekyla nei iš ES, nei iš tarptautinės teisės aktų.

Kalbant apie BK 204 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo dalyką, taip pat trumpaipaminėtina, kad jis yra susijęs su didelio kiekio požymiu, o BK 204 straipsnio 2 dalyjenustatytas baudžiamasis nusižengimas – su nedidelio kiekio požymiu. Kaip teigia P. Veršekys,ne paslaptis, kad baudžiamojo įstatymo tekstą sudaro ne tik formalūs požymiai, bet ir tokie,kurie teoriškai kelia nemažai abejonių dėl savo atitikimo teisėtumo principui, pavyzdžiui,vertinamieji52. Pastarieji yra įtvirtinti daugiau nei pusėje visų BK specialiosios dalies straipsnių,be kita ko, ir BK 204 straipsnyje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentare tiktrumpai paminima, kad „didelis prekių kiekis ir nedidelis prekių kiekis yra vertinamiejikriterijai“53. P. Veršekys minėtuosius požymius nagrinėja plačiau ir teigia, kad pavyzdiniaikriterijai didelio kiekio požymio turiniui atskleisti yra šie: apyvarta; prekyvietės dydis; prekiųasortimentas; atitinkamų prekių santykinė dalis prekyvietėje ir pan. Autorius taip pat nurodo,kad pastarojo požymio turinį reikia vertinti integraliai ir negalima jo sieti su kitais požymiais,pavyzdžiui, didele žala, nors jie ir yra susiję. Teoriškai įmanomas didelis prekių kiekis,nesukėlęs didelės žalos54.

Taigi manytina, kad BK 204 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų dalykas yrakitam asmeniui priklausantis (svetimas) prekės ar paslaugų ženklas bei tokiu ženklu pažymėtosprekės. Panašus į saugomą prekių ar paslaugų ženklą, tačiau jam netapatus (nors gal irklaidinantis) prekės ir paslaugos ženklas negali būti minėtų nusikalstamų veikų dalykas.

4. PADARINIAI

BK 204 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šią dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimosvetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojosvetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelę žalą. Šio nusikaltimo objektyvioji pusėpasireiškia viena ar keliomis iš šių alternatyvių veikų: didelio prekių kiekio pažymėjimusvetimu prekių ženklu neturint leidimo, ir (arba) tokių prekių pateikimu realizuoti, ir (arba)pasinaudojimu svetimu paslaugų ženklu, neturint leidimo. Šio nusikaltimo sudėtis yramaterialioji, t. y. iš BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kalbinėskonstrukcijos matyti, kad šio nusikaltimo sudėtis apima ne tik pačią veiką, bet ir šios veikos(veikų) sukeltus padarinius55. Todėl straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai – dėlnusikaltimo atsiradusi didelė žala − yra būtinas šio nusikaltimo, padarius bet kurią (tiek vieną,tiek kelias, tiek visas minėtas) iš alternatyvių veikų, požymis.

52 Kaip teigia P. Veršekys, vertinamasis požymis − tai baudžiamajame įstatyme ir jurisprudencijojeuniversaliais kriterijais neapibrėžtas nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurio kintantis norministurinys išgaunamas remiantis ne vien jį nustatančio įstatymo tekstu ir (ar) jurisprudencija, bet ir vertinamųfaktų kontekste ad hoc jį interpretuojančio subjekto teisine sąmone (VERŠEKYS, P., supra note 15).

53 STASIULIS, D., supra note 4, p. 485.54 VERŠEKYS, P. Abstrakčių požymių traktuotė nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai

sudėtyse. [interaktyvus. Žiūrėta 2015 m. lapkričio 20 d.], <http://www.tf.vu.lt/mokslas/seminarai-ir-

konferencijos>, p. 30−31.55 2012 m. liepos 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-418/2012.

240



Law review No. 2 (14), 2016, p. 229-249

Didelės žalos požymis mokslo literatūroje aiškinamas nevienareikšmiškai. Pavyzdžiui,kaip teigia D. Stasiulis, didelės žalos požymio vertinimas priklauso nuo to, kokia žala yrapadaryta – turtinė ar neturtinė. Jei žala turtinio pobūdžio, tai reikia vadovautis BK 212straipsniu, kuriame nustatyta, kad ji yra didelė, jei viršija 150 MGL56 dydžio sumą. Jei žala −neturtinio pobūdžio (prestižas, reputacija ir kt.), tai ji turi būti įvertinama kiekvienu konkrečiuatveju atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes: nukentėjusiojo asmenybę, ženklo ir jo savininkožinomumą, prekių ir paslaugų pobūdį, neteisėto ženklo naudojimo apimtį ir kt. A. Nevera ir D.Klimkevičiūtė nepritaria požiūriui, kad neturtinė žala turi būti vertinama atskirai nuo turtinėsžalos. Autoriai pastebi, jog PŽĮ 50 straipsnio 1 dalis nustato, kad „prekių ženklo savininkas,gindamas savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: 1)pripažinti teises; 2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; 3) uždrausti atlikti veiksmus, dėlkurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; 4) atlyginti turtinę žalą, įskaitantnegautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas; 5) taikyti kitus šio įstatymo (PŽĮ, – aut.) ir kitų

56 Paminėtina, kad 1998 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmėnutarimą Nr. 382 ,,Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio,valstybės socialinio draudimo bazinės pensijos ir minimalių dydžių didinimo“, kurio 2 punktenustatė: ,,Patvirtinti nuo 1998 m. gegužės 1 dienos: <...> taikomąjį minimalų gyvenimo lygį −125 litus per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui“ (Valstybės žinios, 1998, Nr. 32-869). MGL buvo apibrėžiamas kaip šeimos mėnesinių pajamų suma, tenkanti vienam žmoguiper mėnesį ir garantuojanti visiems minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį,atitinkantį organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat minimalius drabužių,avalynės, baldų, ūkinių, sanitarijos ir higienos reikmenų, buto, komunalinių, buitinių,transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų poreikius (Lietuvos Respublikos gyventojųpajamų garantijų įstatymas. Valstybės žinios, 1990, Nr. 30-711). 2008 m. Seimas priėmėLietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų irbazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymą (Valstybės žinios, 2008, Nr. 83-3294). Įsigaliojus šiam įstatymui, rodiklis MGL pasidarė tapatus ir lygus bazinei socialineiišmokai (toliau − BSI), o teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų iradministracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą, bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą irapskaičiavimą, taikkomas rodiklis MGL − tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudųdydžiui (toliau – BBND). Įstatymo įsigaliojimo dieną BSI bei BBND buvo prilygintas tą dienągaliojusiam MGL dydžiui, t. y. 130 Lt. 2008 m. taip pat buvo panaikintas Gyventojų pajamųgarantijų įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta MGL sąvoka. Kaip vėliau išaiškino LietuvosRespublikos Konstitucinis Teismas, ,,tiek bazinė socialinė išmoka, tiek bazinis bausmių irnuobaudų dydis yra tam tikri rodikliai, skirti socialinės apsaugos išmokoms ir kitiems teisėsaktų nustatytiems dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti bei nusikalstamoms veikoms iradministraciniams teisės pažeidimams kvalifikuoti, bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti irapskaičiuoti, tačiau jie nėra siejami su MGL instituto samprata, kuri buvo įtvirtinta Gyventojųpajamų garantijų įstatyme“ (2008 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismosprendimas dėl teisenos byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo narių grupėsprašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetofinansinių rodiklių patvirtinimo Įstatymo 8 straipsnis neprieštarauja Lietuvos RespublikosKonstitucijai, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 382‚,Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio, valstybės socialiniodraudimo bazinės pensijos ir minimalių dydžių didinimo“ nuostata neprieštarauja Lietuvos

241



Law review No. 2 (14), 2016, p. 229-249

įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus“, – taigi šiame įstatyme neturtinės žalos atlyginimasvisai nėra minimas. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia ir tai, jog Europos Parlamento ir Tarybosdirektyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo57 13 straipsnyje įtvirtinta, kad„nustatydamos nuostolių dydį, teismo institucijos atsižvelgia į visus atitinkamus aspektus,tokius kaip neigiamos ekonominės pasekmės, įskaitant negautas pajamas, kurių neįgijonukentėjusioji šalis, neteisėtai gautą pažeidėjo naudą ir atitinkamais atvejais kitus neekonominius veiksnius, tokius kaip dėl pažeidimo teisių turėtojo patirtą moralinę žalą“, −vadinasi, „moralinė žala yra vienas iš faktorių, nustatančių turtinės žalos dydį“58.

Kaip teigia P. Veršekys, didelė žala yra kiekybinis vertinamasis nusikalstamos veikossudėties požymis. Nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis gali būti labai įvairus, tačiaubaudžiamajame procese esminę reikšmę turi žalos skirstymas į turtinę ir neturtinę. Be to,autorius atkreipia dėmesį, kad Kostitucijos 30 straipsnyje vartojami kitokie terminai žalaiapibūdinti, t. y. materialinė ir moralinė žala. Neturtinė žala yra kiek platesnė sąvoka negumoralinė žala, nes apima ne tik moralinę, bet ir fizinę ar kitokią neturtinio pobūdžio žalą59.Mokslininko nuomone, BK 204 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos požymis apima ir turtinę, irneturtinę žalą. Didelės žalos atveju vertinama aplinkybių visuma, kurioje turtinės žalos dydistėra vienas iš požymio turinio atskleidimo kriterijų60.

Pastebėtina, kad LAT BK 204 straipsnio taikymo praktika šiuo metu yra itin negausi irpagrindinis dėmesys skiriamas vien kaltės klausimui, o apie didelės ar nedidelės žalospožymius nekalbama61. Žemesniųjų instancijų teismuose didelės žalos požymis traktuojamasįvairiai. Neturtinės žalos nustatymo kriterijų visai nėra suformuota, o ir turtinė žalaskaičiuojama skirtingai. Štai teismas byloje teigė, kad „teismų praktikoje didelės žalosvertinamasis požymis siejamas su prekių dideliu kiekiu <...> bei turtinė žala galėtų būti laikomaleidimo realizuoti garsių įmonių prekių ženklais pažymėtas prekes išdavimo vertė“62. Teismųpraktikoje taip pat teigiama, kad žalos dydį sudaro ir nesumokėti privalomieji mokesčiai63.Esama ir tokio teismų požiūrio, kad „turtinės žalos dydis negali būti tapatinamas su originaliųprekių mažiausia vidutine rinkos kaina“64.

Respublikos konstitucijai, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymui,nutraukimo. Valstybės žinios, 2008, Nr. 110-419). Šiuo metu 1 BBND sudaro 37,66 euro(Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m.spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“pakeitimo. TAR, 2014, Nr. 12127). Plačiau apie MGL žr: LEVON, J. Įmoka į nukentėjusių nuonusikaltimų asmenų fondą kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Daktaro disertacija.Socialiniai mokslai, teisė (01S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015, p. 134−146.

57 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2004/48/EB dėl intelektinėsnuosavybės teisių gynimo. Oficialusis leidinys L 157, 30/04/2004, p. 0045–0086.

58 NEVERA, A.; KLIMKEVIČIŪTĖ, D., supra note 7. 59 VERŠEKYS, P., supra note 15, p. 205. 60 VERŠEKYS, P., supra note 52, p. 33−38.61 2015 m. balandžio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-

788/2015.62 2013 m. sausio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-39-

282/2013.63 2015 m. balandžio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-143-

309/2015.64 Supra note 60.

242



Law review No. 2 (14), 2016, p. 229-249

Manytina, kad atskleidžiant didelės žalos turinį, kai taikomas BK 204 straipsnis,problemų kelia nebuvimas vienareikšmio sutarimo dėl to, kas vis dėlto yra nusikalstamosveikos objektas, kitaip tariant, kokiam saugomam teisiniam gėriui yra padaroma žala minėtanusikalstama veika. Kaip teigta pirmojoje šio straipsnio dalyje, pirmiausia siūlytina dar kartą,pasitelkus kitų teisės šakų žinias, sistemiškai įvertinti BK XXIX ir BK XXXI skyriuosenustatytas nusikalstamas veikas, nustatyti BK 195 straipsnio „Pramoninės nuosavybės teisiųpažeidimas“ ir BK 204 straipsnio „Svetimas prekių ir paslaugų ženklo naudojimas“ sąveiką irtik tada spręsti didelės žalos klausimą BK 204 straipsnio kontekste.

5. KALTĖ

BK 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimąarba baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo65. Kaip teigiaD. Stasiulis, BK 204 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų subjektyviosioms pusėmsbūdinga tiesioginė ir netiesioginė tyčia66. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent kaltės klausimasbuvo išsamiausiai analizuojamas LAT praktikoje, susijusioje su BK 204 straipsniu. Pavyzdžiui,R. S. buvo nuteista už tai, kad pateikė parduoti dvi neteisėtai svetimu prekės ženklu pažymėtasprekes, t. y. „DIOR“ akinius ir „LOUIS VUITTON“ vyriškus batus. LAT pabrėžė, kadpatikrinimo metu iš kaltinamosios buvo paimta daugiau kaip 400 prekių, o klastotėmis pripažintostik dvi, todėl aktualus klausimas, ar R. S. jai inkriminuotą veiką padarė tyčia, t. y. suvokdama, jogpateikė realizuoti neoriginalias prekes, ir norėdama taip veikti. Teismas pabrėžė, kad nustatanttyčią tokio pobūdžio nuskalstamose veikose negalima vadovautis kaltės nustatymo principais,kurie yra taikomi nustatant pardavėjo civilinę atsakomybę. LAT nuomone, „žemesnių instancijųteismai savo sprendimus dėl R. S. kaltės pagrindė bendrojo pobūdžio pareiga įsitikinti dėlparduodamo daikto originalumo. Tačiau toks kaltės pagrindimas tiktų nustatant civilinępardavėjo atsakomybę už žalą, padarytą prekių ženklų savininkams, tačiau neatitinka kaltėsnustatymo baudžiamojoje byloje standartų. Įrodinėjant ir pagrindžiant nusikalstamos veikossudėties požymius, negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl asmensnesugebėjimas įtikinti teismą dėl savo nekaltumo nėra pakankamas jo kaltumui nustatyti.Teismo išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, daromos tik tada, kaiišvadai pagrįsti pakanka įrodymų, o dėl to kilusios abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai“67.Teismas atkreipė dėmesį, kad įvertinus šioje byloje esančių duomenų visumą galima teigti, jog„neabejotinai nustatyta tik tai, jog R. S. pateikė realizuoti dvi prekes, neteisėtai pažymėtas„DIOR“ ir „LOUIS VUITTON“ prekės ženklais, tačiau nepašalintos abejonės dėl to, kad ji taipadarė tyčia, o ne suklydusi dėl jų originalumo. Šios abejonės vertintinos R. S. naudai“68. Taigibyloje teismas pabrėžė kelis dalykus: 1) kaltės nustatinėjimo principai, kurie yra taikomi nustatantasmens civilinę atsakomybę, nėra tapatūs kaltės nustatymo standartams, taikomiemsbaudžiamojoje teisėje; 2) įrodinėjant asmens kaltę negali būti pažeidžiami nekaltumoprezumpcijos ir in dubio pro reo principai. Manytina, kad tokiu sprendimu LAT dar kartą

65 Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (su papildymais ir pakeitimais). Valstybės žinios,2000, Nr. 89-2741.

66 STASIULIS, D., supra note 4.67 2015 m. balandžio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-

788/2015.68 Ibid.

243



Law review No. 2 (14), 2016, p. 229-249

„priminė“, kad Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, jog baudžiamoji atsakomybė yrakraštutinė priemonė (ultima ratio) ginant visuomenę nuo įvairių teisinės tvarkos pažeidimų.Baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės idėja traktuotina kaip teisinis principas,kurio privalo laikytis įstatymų leidyba, o esant įstatymo skirtingo interpretavimo galimybei, – irteismų praktika69.

IŠVADOS

1. Nuo įsigaliojimo dienos BK 204 straipsnis yra vienas iš dažniausiai keistų BKXXXI skyriaus straipsnių. Pataisos buvo susijusios su minėtame straipsnyjenustatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymių pakeitimais bei už BK 204straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą taikomomis sankcijomis.Daugeliu atvejų BK 204 straipsnio pataisų priežastis buvo kitų teisės aktųarba kitų BK straipsnių pakeitimai.

2. Gramatinis BK aiškinimas suponuoja, kad BK 204 straipsnyje įtvirtintųnusikalstamų veikų objektas yra ekonomikos ir verslo tvarka, vis dėlto,pasitelkus ir sisteminį to paties teisės akto vertinimą, kyla klausimas, arbaudžiamoji atsakomybė už svetimo prekių ir paslaugų ženklo naudojimąneturėtų būti nustatyta BK XXIX skyriuje. Tikslumo dėlei reikėtų atsisakyti„pramoninės nuosavybės“ sąvokos dvigubo pakartojimo ir BK XXIX skyriauspavadinimą formuluoti taip: „Nusikaltimai intelektinės nuosavybės teisei“.Keičiant BK XXIX skyriaus pavadinimą taip pat reikėtų sistemiškai įvertintiir BK 195 straipsnio „Pramoninės nuosavybės teisių pažeidimas“ bei BK 204straipsnio „Svetimas prekių ir paslaugų ženklo naudojimas“ sąveiką. Siūlytinakeisti BK 195 straipsnio pavadinimą arba baudžiamąją atsakomybę užsvetimo prekių ir paslaugų ženklo naudojimą reglamentuoti tame pačiame BKskyriuje.

3. BK 204 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų dalykas yra kitam asmeniuipriklausantis (svetimas) prekės ar paslaugų ženklas ir tokiu ženklu pažymėtosprekės. Panašus į saugomą prekių ar paslaugų ženklą, tačiau jam netapatusprekės ir paslaugos ženklas negali būti minėtų nusikalstamų veikų dalykas.

4. Didelis prekių kiekis ir nedidelis prekių kiekis yra vertinamieji kriterijai.Pavyzdiniai kriterijai didelio kiekio požymio turiniui atskleisti yra šie:apyvarta, prekyvietės dydis, prekių asortimentas, atitinkamų prekių santykinėdalis prekyvietėje ir pan.

5. Problemų, kylančių atskleidžiant didelės ar nedidelės žalos turinį BK 204straipsnio kontekste, priežastis yra nebuvimas vienareikšmio sutarimo dėl to,kas vis dėlto yra minėtosios nusikalstamos veikos objektas. Siūlytinapasitelkus kitų teisės šakų žinias sistemiškai įvertinti BK XXIX ir BK XXIXskyriuose įtvirtintas nusikalstamas veikas, nustatyti BK 195 straipsnio„Pramoninės nuosavybės teisių pažeidimas“ ir BK 204 straipsnio „Svetimas

69 Plačiau žr.: FEDOSIUK, O. Baudžiamoji atsakomybė kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio):teorija ir realybė. Jurisprudencija, 2012, 19(2), p. 715–738.

244



Law review No. 2 (14), 2016, p. 229-249

prekių ir paslaugų ženklo naudojimas“ sąveiką ir tik tada spręsti didelės irnedidelės žalos klausimą BK 204 straipsnio kontekste.

6. BK 204 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos gali būti padaromos irtiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nustatant asmens kaltę negalima vadovautiscivilinėje teisėje taikomais kaltės nustatinėjimo standartais. Taip pat svarbuatsižvelgti į esminius baudžiamosios teisės principus: nekaltumo prezumpcijąbei in dubio pro reo, ir turėti omenyje, kad baudžiamoji teisė yra priemonėultima ratio.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

I. Teisės aktai

1. 1994 m. Paryžiaus konvecija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo. Valstybės žinios,1996, Nr. 75-1796.

2. 1994 m. balandžio 15 d. Pasaulinės prekybos organizacijos sutartis dėl intelektinėsnuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba. Valstybės žinios, 2001, Nr. 16-1620.

3. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėlintelektinės nuosavybės teisių gynimo. Oficialusis leidinys L 157, 30/04/2004, p.0045–0086.

4. 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/95/EB valstybiųnarių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti. Oficialusis leidinys L 299, 08/11/2008, p. 0025–0033.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucija (su pakeitimais ir papildymais). Valstybės žinios,1992, Nr. 33-1014.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (su papildymais ir pakeitimais). Valstybėsžinios, 2000, Nr. 89-2741.

7. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymas. Valstybės žinios, 1990, Nr.30-711.

8. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybėsžinios, 2000, Nr. 92-2844.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20, 42, 63, 67, 68, 72, 75, 77, 82, 90, 91,92, 95, 97, 128, 144, 148, 150, 178, 182, 194, 195, 201, 204, 205, 210, 211, 212, 220,221, 222, 223, 230, 236, 246, 248, 260, 263, 287, 306 straipsnių pakeitimo ir papildymobei kodekso papildymo 2281 straipsniu įstatymas. Valstybės žinios, 2004, Nr. 108-4030.

10. Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugosišmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymas. Valstybės žinios,2008, Nr. 83-3294.

11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 42, 67, 68, 74, 1231, 125, 126, 134, 142,144, 176, 177, 204, 205, 210, 211, 213, 220, 223, 225, 226, 227, 228, 2281, 229, 230,2531, 255, 257, 263, 268, 278, 281, 297, 3081 straipsnių pakeitimo ir papildymo,

245



Law review No. 2 (14), 2016, p. 229-249

kodekso papildymo 681, 682 straipsniais ir 44, 45 straipsnių pripažinimo netekusiaisgalios įsta t ymas. Valst ybės ž in ios, 2011, Nr. 81-3959.

12. Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 382 „Dėl biudžetinių įstaigų irorganizacijų darbuotojų darbo užmokesčio, valstybinės socialinio draudimo bazinėspensijos ir minimalių dydžių didinimo“. Valstybės žinios, 1998, Nr. 32-869.

13. Ustawa z dnia 30 czerwca 2000 r. Prawo własności przemysłowej. Dz.U. 2001, nr 49,poz. 508.

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžiopatvirtinimo“ pakeitimo“. TAR, 2014, Nr. 12127.

I. Specialioji literatūra1. ABRAMAVIČIUS, Armanas, et al. Baudžiamoji teisė. 3-iasis pataisytas ir papildytas

leidimas. Vilnius: Eugrimas, 2001.2. APANAVIČIUS, Martynas; PAVILONIS, Vladas. Nusikaltimų kvalifikavimo teoriniai

pagrindai. Vilnius, 1980.3. BIRŠTONAS, R., et al. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius: Registrų centras, 2010.4. FEDOSIUK, Oleg. Baudžiamoji atsakomybė kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio):

teorija ir realybė. Jurisprudencija, 2012, 19(2), p. 715–738.5. IVOŠKA, Girius. 191−195 straipsnių analizė. Iš: Lietuvos Respublikos baudžiamojo

kodekso komentaras. Specialioji dalis (99−212 straipsniai). Vilnius: Registrų centras,2009, p. 395−415.

6. KIŠKIS, M. Intelektinės nuosavybės teisių doktrinos. Teisė, 2009, Nr. 73, p. 24−37.7. KIŠKIS, M.; KRIKŠČIONAITIS, M. Intelektinės nuosavybės teisių ir pažeidimų

tyrimas: metodologiniai aspektai. Teisė, 2008, Nr. 68, p. 37−50.8. KUCHARSKA-DERWISZ, Marzena. Prawnokarna ochrona prawa do znaku

towarowego. Prokuratura i Prawo, Nr. 3, 2006, p. 72−73.9. MIZARAS, Vytautas. Europos Sąjungos teisės įgyvendinimas Lietuvos autorių teisėje.

Iš: Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos teisinei sistemai. Vilnius: Vilniausuniversiteto Teisės fakultetas, 2014, p. 211−243.

10. KLIMKA, Antanas. Nusikaltimų kvalifikavimas. Vilnius, 1970.11. LEVON, Justyna. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą kaip

baudžiamojo poveikio priemonė. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (01S).Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015.

12. MISZTAL-KONECKA, Joanna; KONECKI, Janusz. Przestępstwo wprowadzania doobrotu wyrobów oznaczonych podrobionymi znakami towarowym. Prokuratura i Prawo,Nr. 2, 2007, p. 149−158.

13. NEVERA, Andrius. Baudžiamosios atsakomybės už intelektinės nuosavybės teisiųpažeidimus problemos: nacionalinis ir tarptautinis aspektai. Jurisprudencija, 2007, Nr.8(98), p. 48–53.

14. NEVERA, Andrius; KLIMKEVIČIŪTĖ, Danguolė. Criminal aspects of infringement oftrademark rights [interaktyvus. Žiūrėta 2015 m. lapkričio 20 d.],<http://www.journals.uab.ro/index.php/auaj/article/viewFile/72/92>.

15. PIESLIAKAS, V. Lietuvos baudžiamoji teisė. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2009.

246



Law review No. 2 (14), 2016, p. 229-249

16. PRAPIESTIS, Jonas. Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos baudžiamosios teisėsSpecialiosios dalies institutams. Iš: Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos teisineisistemai. Vilnius: Vilniaus universiteto teisės fakultetas, 2014, p. 161−190.

17. STASIULIS, Dainius. 204 straipsnio analizė. Iš: Lietuvos Respublikos baudžiamojokodekso komentaras. Specialioji dalis (99−212 straipsniai). Vilnius: Registrų centras,2009, p. 483−486.

18. ŠVEDAS, Pranas. Baudžiamoji atsakomybė už literatūros, mokslo, meno kūrinio argretutinių teisių objekto neteisėtą atgaminimą, neteisėtų kopijų platinimą ar laikymą.Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (01 S).Vilnius: Vilniaus universitetas,2011.

19. ŠVEDAS, Pranas. Prieštaringi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 192straipsnio interpretavimo aspektai. Teisė, 2009, Nr. 73, p. 137−148.

20. ŠVEDAS, Gintaras. Europos Sąjungos baudžiamoji teisė ir jos įtaka Lietuvosbaudžiamosios teisės bendrosios dalies institutams. Iš: Europos Sąjungos teisės įtakaLietuvos teisinei sistemai. Vilnius: Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2014, p.135−159.

21. TŪBAITĖ-STALAUSKIENĖ, Asta. Prekių ženklo funkcijų raida ir jos perspektyvosEuropos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje. Iš: Svarbūs Europos SąjungosTeisingumo Teismo praktikos aspektai (2004−2014). Leidinys, skirtas Lietuvos įstojimoį Europos Sąjungą dešimtmečiui paminėti. Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidiniųbiuras, 2015, p. 131−147.

22. VERŠEKYS, Paulius. Abstrakčių požymių traktuotė nusikalstamų veikų ekonomikai irverslo tvarkai sudėtyse [interaktyvus. Žiūrėta 2015 m. lapkričio 20 d.],<http://www.tf.vu.lt/mokslas/seminarai-ir-konferencijos>, p. 30−31.

23. VERŠEKYS, Paulius. Vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Daktarodisertacija. Socialiniai mokslai, teisė (01S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013.

II. Teismų praktika

1. 2008 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas dėlteisenos byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymąištirti, ar Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetofinansinių rodiklių patvirtinimo Įstatymo 8 straipsnis neprieštarauja LietuvosRespublikos Konstitucijai, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d.nutarimo Nr. 382 ‚,Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio,valstybės socialinio draudimo bazinės pensijos ir minimalių dydžių didinimo“ nuostataneprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos gyventojųpajamų garantijų įstatymui, nutraukimo“. Valstybės žinios, 2008, Nr. 110-419.

2. 2015 m. balandžio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-199-788/2015.

3. 2012 m. liepos 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-418/2012.

4. 2013 m. sausio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1A-39-282/2013.

247



Law review No. 2 (14), 2016, p. 229-249

5. 2015 m. balandžio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1a-143-309/2015.

III. Kita

1. 2010 m. spalio 15 d. Baudžiamojo kodekso 7, 42, 67, 68, 74, 123(1), 125, 126, 134, 142,144, 176, 177, 204, 205, 210, 211, 213, 216, 220, 223, 225, 226, 227, 228, 228(1), 229,230, 253(1), 255, 257, 263, 268, 278, 281, 297 ir 308(1) straipsnių pakeitimo irpapildymo, Kodekso papildymo 68(1) ir 68(2) straipsniais bei 44 ir 45 straipsniųpripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIP-2562 aiškinamasis raštas[interaktyvus. Žiūrėta 2015 m. lapkričio 20 d.],<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=383472>.

2. 2011 m. gegužės 27 d. Pagrindinio komiteto išvados Dėl Lietuvos Respublikosbaudžiamojo kodekso 7, 42, 67, 68, 74, 1231, 125, 126, 134, 142, 144, 176, 177, 204,205, 210, 211, 213, 216, 220, 223, 225, 226, 227, 228, 2281, 229, 230, 2531, 255, 257,263, 268, 278, 281, 297 ir 3081 straipsnių pakeitimo ir papildymo, kodekso papildymo681 ir 682 straipsniais bei 44 ir 45 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymoprojekto (xip-2562) [interaktyvus. Žiūrėta 2015 m. lapkričio 20 d.],<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=399977>.

3. 2015 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros duomenys.4. 2015 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos

duomenys.

SUMMARY

Article 23 of the Constitution of the Republic of Lithuania (hereinafter referred to as theConstitution) establishes that property is inviolable and the rights of ownership are protectedby laws. This article of the Constitution is also applicable in terms of protection of intellectualproperty. Objects of intellectual property are categorized in the scientific literature into thefollowing two large groups: 1) copyright and related rights, and 2) industrial design rights.Trademarks of goods and services fall under the category of industrial design rights.Paragraph 1 of Article 204 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania (hereinafterreferred to as the CC) sets forth as follows: “the one, who without holding an authorisation,identifies a large quantity of goods with another’s trademark or presents them for handling ormakes use of another’s service mark and thereby causes major damage shall be punished with afine, restriction of freedom or imprisonment for a term of up to two years”. It should be noted that even though intellectual property is a popular topic in scientificliterature, the number of works analyzing criminal liability for the criminal acts related tointellectual property is considerably scarce in Lithuania. The objective of this article is toanalyze the debatable features of crime established in Paragraph 1 of Article 204 of the CC. The article is comprised of several parts. The analysis showed that Article 204 of the CC is oneof the most controversial articles of Chapter XXXI. More often than not, the amendments of

248



Law review No. 2 (14), 2016, p. 229-249

Article 204 of the CC were triggered by amendments of other articles of the CC or other legalacts. The analysis of the CC raises the question of whether the criminal liability for the use ofanother’s trademark should rather be regulated in Chapter XXIX of this legal act. Moreover,the title of Chapter XXIX of the CC should be changed. In case of rewording the mentionedChapter, the interrelation between Article 195 (Violation of Industrial Property Rights) andArticle 204 (Use of Another’s Trademark or Service Mark) should also be assessedsystematically.A failure to reach a unanimous understanding of what is the object of crime regulated inParagraph 1 Article 204 of the CC is the reason causing problems in terms of defining theconcept of major damage in the sense of Article 204 of the CC. It is recommended to rely ondifferent branches of law to systematically assess the criminal acts regulated in Chapters XXIXand XXXI of the CC. Firstly, the interrelation between Article 195 (Violation of IndustrialProperty Rights) and Article 204 (Use of Another’s Trademark or Service Mark) of the CCshould be determined, and only then the question of the definition of large damage in the senseof Article 204 of the CC should be addressed.The final part of the article discusses the issue of guilt. The criminal acts established in Article204 of the CC may be committed by either direct or oblique intention. When determining theguilt of the accused, the culpability determination standards prevalent in civil law should not beapplied. It is also important not to “forget” about the key principles of criminal law, i.e.presumption of innocence, in dubio pro reo and to keep in mind that criminal law is a measuredefined as ultima ratio.

Keywords: criminal law, criminal liability, the use of another’s trademarks or services mark;features of corpus delicti, qualification

249

Documents

BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ UŽ SVETIMO PREKIŲ AR …...naudojimą, siekiama ištirti kai kuriuos diskutuotinus BK 204 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymius