Pilietinės visuomenės sąlyga

- atsakingas žmogus

Doc. dr. Rasa Pocevičienė

Šiaulių valstybinė kolegija,

“Epale” ekspertė Šiaulių regionui

2

Pilietis

Atsakomybė

Pilietinė visuomenė

3

Piliečio samprata

Pilietis - asmuo, turintis valstybėje tam tikras teises ir pareigas.

Piliečio sąvoka atsirado miestuose (miesto pilietis).

Susidarant respublikoms piliečio sąvoka iš miesto piliečio lygio transformavosi į šalies piliečio sąvoką.

Šiais laikais formuojasi ir dar platesnė piliečio sąvoka - pvz., Europos Sąjungos pilietis.

4

Piliečio pareigos

Piliečio pareigos jo valstybei priklauso

nuo valstybės:

pareiga mokėti mokesčius;

pareiga tarnauti šalies

ginkluotosiose pajėgose ir ginti

tėvynę;

pareiga paklusti įstatymams ir kt.

5

Etinės piliečio pareigos

rodyti atsidavimą valstybei;

konstruktyviai kritikuoti politinio ir

socialinio gyvenimo blogybes;

dalyvauti gerinant gyvenimo kokybę;

gerbti kitų teises;

ginti vienas kito teises;

naudotis teisėmis ir kt.

6

Pilietinės visuomenės

samprata

KLAUSIMAS:

Kaip žmonės gali sukurti socialinę

vienovę, kuri skatina, o ne griauna

unikalų visų savo narių orumą bei savęs

realizavimą?

7

Pilietinė visuomenė

klasikiniame mąstyme

Valdymas ir bendruomenė

Solidarumas ir bendruomenė

Subsidiarumas (pagalbinis,

atsarginis) ir bendruomenė

8

Pilietinė visuomenė

moderniajame mąstyme

Laisvė kaip pasirinkimas;

Pilietinė visuomenė ir moralinis

jausmas ir kt.

Būtina pilietinės visuomenės

sąlyga - atsakingas žmogus

9

Atsakomybė visada susijusi su:

subjektu

(tai, kas yra

atsakingas)

objektu

(tai, už ką subjektas

yra atsakingas)

taip pat kitu subjektu

(tai, kam subjektas

yra atsakingas)

10

Atsakingo žmogaus bruožai

Geba apsispręsti savarankiškai ir laisva valia,

Pirmiausiai yra atsakingas pačiam sau,

Veikia iš anksto apgalvojęs,

11

Jau ieškodamas problemos sprendimo,

suvokia, kad pats ir atsakys už savo

pasirinkimo ir veiklos padarinius,

Rinkdamasis sprendimą, numato galimas

tokio sprendimo pasekmes ir,

atsižvelgdamas į jas, priima arba

koreguoja savo sprendimą,

Geba realizuoti pasirinktą sprendimą.

12

Ką reiškia būti atsakingu?

Vykdyti pareigas

Atsiskaityti už

veiklos rezultatus

Tai asmenybės

brandos požymisBūtinybė atsakyti už

savo pareigas,

įpareigojimus

Veiksmų pagal

taisykles kontrolė

13

Tradicinė atsakomybės samprata

Atsakomybė – tai kažkas:

duota iš šalies, iš išorės,

primesta mums kitų,

duota be mūsų sutikimo ir dalyvavimo,

Tačiau mes esame atsakingi už tai ir

turime atsiskaityti kitiems.

14

Atsakomybė kaip išorinė įtaka,

kažkieno primesta valia, kitų

deleguoti įpareigojimai, už

kuriuos mes privalome

atsakyti ir atsiskaityti.

15

Pokyčiai atsakomybės

sampratoje

Atsakomybė kitiems atsakomybės sau;

Išorinė vidinė,

Kolektyvinė individualizuota,

Kaip kontrolė kaip savikontrolė,

Už praeitį už ateitį.

16

Kaitos kryptis – į individualizuotą,

vidinę, įsisąmonintą, asmeninę

atsakomybę, kuri prisiimama dar

prieš priimant sprendimą.

17

Šiuolaikinė atsakomybės

samprata

Atsakomybė sau, kaip iš anksto

apgalvotas veikimas, kai asmuo, dar

tik ieškodamas problemos sprendimo

varianto, jau suvokia, jog pats ir

atsakys už savo pasirinkimo ir

veiklos padarinius.

18

Moderni atsakomybės

samprata

Atsakomybė kaip:

gebėjimas spręsti, veikti ar neveikti

apgalvotai, savarankiškai ir laisva valia

apsisprendus ir

gebėjimas tą savo pasirinkimą realizuoti.

19

Būtina tokios vidinės, prisiimtos,

asmeninės atsakomybės sąlyga

yra asmenybės laisvė ir laisvas

jos apsisprendimas.

Kuo asmenybė yra laisvesnė, tuo

didesnė yra jos atsakomybė už

savo veikimą.

20

Atsakingumo svarba

asmeniui ir visuomenei

Kodėl šiandien reikia kalbėti

apie laisvę ir atsakomybę?

21

Didėjantis visuomenės doros nuosmukis, keliantis grėsmę normaliam asmens ir valstybės funkcionavimui;

Pliuralistinei visuomenei būdingų reliatyvistinių nuotaikų atsiradimas;

Didėjantis etinis, ypač vaikų ir jaunimo, neraštingumas ir negatyvus elgesys, nukreiptas į save ir kitus;

22

Susilpnėjęs nemažos dalies šeimų

domėjimasis vertybiniu jaunosios

kartos ugdymu;

Negatyvaus elgesio pavyzdžių gausa

televizijoje ir žiniasklaidoje;

Perdėtas rūpinimasis tik savo

teisėmis, pamirštant pareigų, pažadų,

įsipareigojimų vykdymo svarbą ir kt.

23

Už ką, kiek ir kada galime būti

atsakingi?

Kokios yra kiekvieno iš mūsų

atsakomybės ribos ir

galimybės?

24

Už ką galime būti atsakingi?

už visus savarankiškai ir laisva valia

priimtus sprendimus.

25

Kiek galime būti atsakingi?

Tai priklauso nuo amžiaus, gebėjimų,

situacijos ir pan.

26

Atsakomybės ribos

Netgi vaikas gali būti atsakingas už savo

laisva valia priimtus sprendimus, kurie

atitinka jo amžiaus ir individualias

galimybes, ir kurie yra iš vaiko veiklos

srities.

27

Kokio amžiaus vaikas gali

būti atsakingu?

Net ir labai maži vaikai, padedant

suaugusiems, sugeba rinktis,

apsispręsti, suprasti savo veiksmų

pasekmes (vaiką orientuoto ugdymo

samprata), t.y. gali būti atsakingi

28

Kada būtų galima pradėti

ugdyti atsakingumą?

Pradėti ankstyvoje vaikystėje, toliau

ugdymą tęsiant ugdymo įstaigoje,

darbovietėje, šeimoje, visuomenėje, visur

taikant spiralės principą .

29

Atsakingumo ugdymo(si)

strategijos

30

Kaip atsakingumas gali būti

ugdomas?

Ugdant problemų sprendimo gebėjimus

Šiuos gebėjimus galima pradėti ugdyti

jau ankstyvoje vaikystėje, tik tam būtina

atitinkama aplinka ir atmosfera.

31

Ribojimo atmosfera(E.Stærfeldt, Ch.R.Mathiasen, 1999)

Duodant iš anksto

sugalvotą patarimą,

vertinant,

tikrinant,

teisiant,

perkalbinėjant,

kontroliuojant,

reguliuojant,

baudžiant.

atsiranda

priklausomybė,

prastas rezultatas,

siauras akiratis,

neimlumas,

neigimas,

slėpimasis,

nedrąsa.

32

Rėmimo atmosfera

(E.Stærfeldt, Ch.R.Mathiasen, 1999)

Kartu sprendžiant

problemas,

pritariant,

įsijaučiant,

pasitikint,

suprantant,

išklausant,

išsiaiškinant.

gaunamas augimas,

neslepiami jausmai,

eksperimentai,

supratimas,

pritarimas,

įsijautimas,

imlumas,

iniciatyva,

platus akiratis.

33

Atsakingumo ugdymo sąlygos

Aplinkos, kupinos tarpusavio

supratimo, lygiateisiškumo, pagarbos,

pasitikėjimo ir besąlygiško priėmimo,

sukūrimas.

34

Reikia, kad besimokantysis visoje

savo veikloje jaustųsi esąs žmogus ir

kiekvienąsyk galėtų:

1) įsisąmoninti save;

2) savarankiškai apsispręsti, ką ir kaip toliau

daryti;

3) išgyventi atsakomybę dėl savo

pasirinkimo ir pasekmių;

4) jaustis reikšmingu žmogumi, siekiančiu

įprasminti save gyvenime.

35

Dorinės bendruomenės grupėje

sukūrimas: – padedant besimokantiesiems geriau pažinti

vienas kitą (kas sąlygoja ir gilesnį savęs

pažinimą),

– mokant gerbti ir rūpintis vienas kitu,

– padedant ugdytis ar įtvirtinti narystės ir

atsakingumo grupei ir už grupę jausmus.

Sąmoninga drausmė.

36

Aktyvus besimokančiųjų dalyvavimas

šiame procese:

– turiningos veiklos organizavimas,

– tarpusavio pagalba ir bendradarbiavimas,

– draugiški tarpusavio santykiai,

– Įsitraukimas ir įgalinimas.

Veikloje susidariusios ir sukurtos

probleminės situacijos, kuriose reikia

pasirinkti tam tikrą elgesio variantą, t.y.

mokymasis iš patirties ir per patirtį.

37

Mokymasis spręsti realias ir

įsivaizduojamas problemas.

Mokymasis taikiai spręsti konfliktus.

Mokymasis atsakingai įsipareigoti ir

tuos įsipareigojimus vykdyti

savarankiškai, kokybiškai ir laiku.

Valios ugdymas(is).

38

Pačios ugdymo įstaigos dorinė kultūra.

Ugdymo įstaigos, besimokančiųjų ir visuomenės partnerystė ugdyme, taip pat ir vertybiniame.

Pedagoginis psichologinis švietimas.

39

Ugdytojas ir atsakomybė

Kokybiškas ir efektyvus

atsakingumo ir problemų

sprendimo gebėjimų ugdymas yra

įmanomas tik tuo atveju, jei pats

ugdytojas turės šias

asmenybės savybes ir

gebėjimus.

40

Literatūra

Duoblienė L., (2006). Šiuolaikinė ugdymo filosofija: refleksijos ir dialogo link. Vilnius: Tyto alba.

Linkaitytė G., Širvaitytė V. (2000). Nuolatinio mokymosi gebėjimai ir juos veikiančios sąlygos // Suaugusiųjų švietimas dabarčiai ir ateičiai. Straipsnių rinkinys. Red. kolegija: V.Dienys ir kt. Kaunas. P. 52-57

McLaughlin T.H. (1997). Šiuolaikinė ugdymo filosofija: demokratiškumas, vertybės, įvairovė. Kaunas.

Mokymosi visą gyvenimą memorandumas (2001). Europos Bendrijų komisija. Vilnius: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija.

Pocevičienė R. (2013). Atsakomybės ugdymas(is) į asmenį orientuoto ugdymo paradigmoje: laisvės, sąmoningo pasirinkimo ir aktyvaus dalyvavimo dermės aspektas // Mokslo darbų apžvalga. ISBN 978-609-430-190-2. Šiauliai, p. 91.

Ramsden, P. (2000). Kaip mokyti aukštojoje mokykloje. Vilnius: Aidai.

Ranonytė A. (2008). Lietuvos mokinių pilietiškumo nuostatų formavimasis ir raiška // Jaunimas ir šiuolaikinis pasaulis: socialinių patirčių įžvalgos: mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius: VPU leidykla

Richardson G. (1985). Education for Freedom. Sydney.

Staerfeldt, E., Mathiasen, CH. R.,(1999) Pedagogika ir demokratija. Vilnius. Aidai.