FARMACIJA IR LAIKAS, 2005 aðtuntas numeris 13

Hematogenas – bene pirmasis Lietuvojeregistruotas maisto papildas, kuris nuoseno buvo þinomas, vertinamas ir pla-èiai vartojamas kaip organizmà stiprinan-èios kompleksinës terapijos dalis, taippat kaip geleþies ir kitø maisto medþia-gø ðaltinis. Dël hematogeno sudëtyjeesanèiø gyvûninës kilmës baltymø: albu-mino, hemoglobino (hemo geleþis) ir kt.jo gamyba, pagrindiniø medþiagø parin-kimas bei technologiniai þaliavos apdir-bimo procesai yra grieþtai reglamentuo-jami ES produktø gamybos ið gyvuliniømedþiagø taikymo direktyvø ir LR tei-sës aktø (HN 15:2003 ,,Maisto higiena“(V.Þin., 2003, Nr. 70-3205).

LR Valstybinës maisto kontrolës ins-

Lietuviðkas hematogenas – produktas, visiðkai atitinkantis

ES ir LR teisës aktø reikalavimus maisto produktams ir

maisto papildamstitucijos, vadovaudamosi galiojanèiomisES direktyvomis, pabrëþia, jog maistopriedø, maisto medþiagø ir maisto pa-pildø gamyboje galima naudoti gyvûni-nës kilmës baltymus (albuminà ir kt.), pa-gamintus tik ið kiauliø maistinio kraujo.Tik tokiu bûdu uþtikrinama kai kuriø,pvz., didelá rezonansà sulaukusios kem-pinligës, ar kitø su ðiomis galvijø biologi-nëmis medþiagomis perduodamø ir pla-tinamø ligø kontrolë ir prevencija.

Lietuvoje hematogenà su ávairiaispriedais gamina UAB „Mogemas“. Lie-tuviðkojo hematogeno gamyboje naudo-jami baltymai (albuminas, hemoglobi-nas) ir kt., kurie gaminami pagal ÁST175818756-04:2005 ið kiauliø maistinio

kraujo, tuo atitikdami pagrindines ES Ve-terinariniø normø direktyvas (1992 m.gruodþio 1 d. Europos Tarybos direkty-va 92/118/EEB ir kt.).

Dabar Lietuvoje gaminamas ir par-duodamas visus ES reikalavimus atitin-kantis 3 rûðiø hematogenas: klasikinishematogenas, hematogenas su linø së-menimis ir vitaminais, hematogenas surieðutø skonio glaistu.

Hematogenas nuo seno vartojamaskaip sveikas saldumynas, natûralus ele-mentinës geleþies ðaltinis anemijos pro-filaktikai vaikams, nëðèiosioms arba kaipenergijos ðaltinis aktyvø gyvenimà gyve-nantiems þmonëms, paaugliams, taip patbesilaukianèioms moterims.

Didþiausia Lietuvos generiniø vaistø ga-mybos bendrovë „Sanitas“ numato su-maþinti ámonës akcijos nominalià ver-tæ nuo 5 iki 1 lito, nekeièiant bendro-vës ástatinio kapitalo dydþio. Dël tobendrovës akcininkai balsuos lapkrièio

„Sanitas“ numato sumaþinti ámonës akcijos nominalià

vertæ nuo 5 iki 1 lito8 dienà rengiamame akcininkø susirinki-me. Ðiuo metu „Sanito“ ástatinis kapita-las siekia 11 mln. litø.

Bendrovës nominalià akcijos vertæbuvo ketinama sumaþinti ðiemet birþe-lio viduryje vykusiame „Sanito“ akcinin-kø susirinkime. Tuomet buvo priimtassprendimas nekeisti akcijø nominaliosvertës, nes prieð susirinkimà gautasValstybinës mokesèiø inspekcijos (VMI)iðaiðkinimas sukëlë abejoniø dël Gyven-tojø pajamø mokesèio ástatymo kai ku-riø nuostatø (mokestiniø lengvatø par-duodant naujos nominalios vertës akci-jas) taikymo.

Ðiemet „Sanitas“ skelbë planuojantispasiekti 38 mln. litø pardavimus ir uþdirb-ti apie 6 mln. litø grynojo pelno. Kartu suðiemet ásigyta Slovakijos „Hoechst-Bio-

tika“ ir antrine ámone „Altisana“ tikimasipasiekti 49 mln. litø pardavimus ir uþdirb-ti 7,2 mln. litø grynojo pelno.

Per aðtuonis mënesius „Sanitas“ gavo3,865 mln. litø neaudituoto grynojo pel-no – 6,4 proc. maþiau nei pernai tuo patmetu (4,13 mln. litø). Bendrovës trijø ket-virèiø pardavimai siekë 26,365 mln. litø– 19,7 proc. maþiau nei tuo paèiu 2004-øjø laikotarpiu (32,831 mln. litø).

Didþiausia „Sanito“ akcininkë yra in-vesticijø bendrovë „Invalda“, bendro-vës akcijos kotiruojamos Vilniaus ver-tybiniø popieriø birþos Einamajame sà-raðe. Birþoje „Sanito“ akcijos pirmadie-ná kainavo 60,98 lito, ðia kaina visosámonës vertë siekia 134,16 mln. litø.

ELTA2005 m. spalio mën. 5 d.

FARMACIJA IR LAIKAS, 2005 aðtuntas numeris 21

Galvos skausmà kasdien kenèia daugybëþmoniø. Paðëlæs darbo tempas, nesibai-giantys rûpesèiai ir juos lydinti rudeninëdepresija sukelia daþnesnius galvos skaus-mus. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad95 proc. jaunø moterø ir 91 proc. vyrøper metus bent kartà patiria galvos skaus-mà, 18 proc. ðiø moterø ir 15 proc. vyrødël to kreipiasi á gydytojus. Vien migrenavargina 9 proc. vyrø ir 25 proc. moterø.Átampos galvos skausmu skundþiasi net29–71 proc. gyventojø.

Rudená padaugëja þmoniø, besiskundþian-

èiø galvos skausmaisGalvos skausmai daro didþiulæ átakà

ðiø þmoniø ir jø ðeimos nariø gyvenimui,nemaþa dalis jø dël to tam tikrà laiko dalájauèiasi nedarbingi. Paskaièiuota, kad dëlmigreniniø galvos skausmø vienas þmogusper metus bûna nedarbingas nuo keturiøiki ðeðiø dienø, todël tai ne tik medicininë,bet ir ekonominë bei socialinë problema.Nors galvos skausmai esti smarkiai papli-tæ ir siûloma ávairiø gydymo galimybiø, darir ðiandien galvos skausmas nepakankamaidiagnozuojamas ir gydomas.

Vaistinëje vieni daþniausiai perkamøvaistø esti nuo galvos skausmo. Pacientuirenkantis vaistà, ypaè svarbu, kad jis bûtøefektyvus ir veiktø greitai. Tokiomis savy-bëmis pasiþymi bereceptis vaistas nuogalvos skausmo Solpadeine soluble. Svar-bu, kad ðis vaistas nedirgina skrandþio,kurio jautrumà daþnai sàlygoja stresas beijo iðprovokuotas padidëjæs skrandþiorûgðtingumas.

Vaistø kompensavimo politikos priorite-tas – ne brangiø patentiniø vaistø, kuriegali bûti pakeisti tokios pat kokybës ge-neriniais preparatais, priemokø maþini-mas, o ypaè brangiø, bet efektyviø vaistø,kurie gali iðgelbëti sunkiomis ligomis ser-ganèiø þmoniø gyvybes, asortimento plë-timas. Centralizuotam ypaè brangiø vais-tø pirkimui ðiemet numatyta 20 mln. litødaugiau nei 2004-aisiais.

Sergantiesiems ðlapimo pûslës vëþiu

E. Vaitkus: ypaè brangiems, bet efektyviems vaistams

pinigø gailëti nereikiapirmà kartà bus kompensuojami nauji,apie 70 procentø efektyvesni, vaistai, ku-riems skirta 2,5 mln. litø. Uþ 2 mln. litø ikiðiol nekompensuotø vaistø bus nupirktamoterims, kurioms diagnozuotas agresy-vios eigos krûties vëþys. Papildomai apie2 mln. litø skirta vaistams lëtinei limfoleu-kozei, tiek pat mielominei ligai – kauløiðretëjimui gydyti. Limfomos gydymui2004-aisiais buvo skirtas 1 mln. litø. Pa-sak E. Vaitkaus, ðiemet onkohematologi-jai reikalingo modernaus gydymo porei-kis beveik bus patenkintas, nes centrali-zuotam vaistø pirkimui skirta kur kas dau-giau lëðø – 3,5 mln. litø. E. Vaitkaus teigi-mu, pinigø ypaè brangiems patentiniamsvaistams, kurie gali esmingiau pakeistisunkios ligos eigà, nereikia gailëti. Vis dël-to centralizuotai retoms ligoms gydytiperkamiems vaistams, kurie pacientamsskiriami komisijos sprendimu, numatytø3 mln. litø visiems nepakaks.

Naujame Kompensuojamøjø vaistøbaziniø kainø kainyne, kurá patvirtino

sveikatos apsaugos ministras, – per1400 vaistø kainø eiluèiø. Dalis beveik500 kompensuojamøjø vaistø – neturin-tys analogø, naujai sukurti patentiniaipreparatai. Kita dalis – pigesni generi-niai vaistai. „Sudarydami kompensuoja-møjø vaistø baziniø kainø kainynà parei-kalavome, kad generinius vaistus gami-nanèios firmos nepiktavaliautø ir parda-vinëtø juos 30 procentø pigiau uþ paten-tinius“, – sakë E. Vaitkus. Pasak jo, dau-guma Lietuvoje kompensuojamøjø vais-tø – turintys generinius analogus. Prepa-ratø bazinë kaina skaièiuojama pagal pi-gesnius, bet analogiðkos kokybës ir vei-kimo generinius vaistus, taigi norintie-siems vartoti toká pat, bet brangesná pa-tentiná vaistà teks mokëti didesnes prie-mokas. Pacientams, kurie negali mokëtipriemokø uþ kompensuojamuosius vais-tus, E. Vaitkus patarë aktyviai klausti me-diko ir vaistininko, ar iðraðytam vaistuiyra analogø, uþ kuriuos nereikëtø primo-këti arba priemoka bûtø maþesnë.

Pasaulinë panika dël paukðèiø gripo ábau-gino ir Lietuvà. Ðalies ûkininkai ir medþio-tojai veterinarijos laboratorijas uþvertëpraðymais iðtirti nugaiðusius paukðèius.Mirtinos ligos uþkrato nenustatyta, taèiautikimybë, kad uþsikrëtusiø paukðèiø Lie-tuvoje yra, iðlieka.

Lietuvoje – taip pat

panika dël paukðèiø

gripo

58 2005 aðtuntas numeris, FARMACIJA IR LAIKAS

Sveikatos apsaugos ministro Þilvino Pa-daigos ásakymu patvirtintas 2005 m. Kom-pensuojamøjø vaistø baziniø kainø kainy-nas. Pacientø priemokos kompensuojamie-siems vaistams sumaþintos 30-iai proc. vi-sø naujajame kainyne esanèiø vaistø. Maþ-meninës kainos padidëjo 2 proc. kompen-suojamøjø vaistø. Vaistus, kuriø priemokospacientams bus nepriimtinos, pasitarus sugydytoju, bus galima keisti pigesniais – t. y.generiniais vaistais.

Naujame kainyne yra 1400 vaistø pa-vadinimø, papildomai áraðyti 256 vaistai,ið kainyno iðbrauktas 281 prekinio pava-dinimo vaistas. Lyginant 2005 ir 2004 m.kainynus, ið viso maþmeninës kainos su-maþintos 294 vaistams. Daugiau nei 5 Ltkainos sumaþëjo 179 vaistams, maþiaunei 5 Lt – 115 vaistø. Maþmeninës kainosnesikeitë 820 vaistø, o padidëjo 30-iaivaistø, ið jø 20-ies kaina – padidëjo iki 5

Patvirtintas naujas Kompensuojamøjø vaistø baziniø

kainø kainynasLt, 10-ies – daugiau nei 5 Lt. Pacientøpriemokos nepasikeitë 148 prekiniø pa-vadinimø vaistams. Kompensuojant vais-tus 100 proc. lygiu, priemokos sumaþëjo418 vaistø (ið jø 116 – daugiau nei 5 Lt ir302 vaistams – maþiau nei 5 Lt).

Naujajame kainyne 45 vaistams prie-mokos padidëjo daugiau nei 5 Lt. Daugu-mà ðiø vaistø bus galima pakeisti kito ben-drinio pavadinimo vaistais, kuriems prie-mokos nepadidëjo arba padidëjo iki 5 Lt.Remiantis sveikatos apsaugos ministro ása-kymu, iðraðydamas kompensuojamøjø vais-tø pacientui, gydytojas turi já informuotiapie baziniø kainø kainyne áraðytø to pa-ties bendrinio pavadinimo vaistø kainas beijiems nustatytas priemokas. Kiekvienojevaistinëje turi bûti pigiausiø to paties ben-drinio pavadinimo vaistø, be to, iðduoda-mas kompensuojamøjø vaistø, farmacijosspecialistas turi informuoti pacientà apiebaziniø kainø kainyne áraðytø to paties ben-drinio pavadinimo vaistø kainas bei jiemsnustatytas priemokas, atsiþvelgiant á iðra-ðyto vaisto stiprumà, ir pasiûlyti jam pi-giausià to paties bendrinio pavadinimo irstiprumo vaistà, uþ kurá baziniø kainø kai-

nyne yra nustatyta maþiausia priemoka. 2005 m. á Ligø ir kompensuojamøjø

vaistø joms gydyti sàraðà átraukta naujø,anksèiau nekompensuotø vaistø: ðirdiesir kraujagysliø, onkologiniø ligø, Parkin-sono ligos, cukrinio diabeto, epilepsijos,opaligës, prostatos hiperplazijos, atopi-nio dermatito, reumatoidinio artrito gy-dymui bei imunosupresantø, vartojamøpo inkstø transplantacijø. Numatoma,kad iðlaidos ðiems vaistams 2005 m. sieks16 mln. Lt. Be to, ðiais metais skirta 20mln. Lt daugiau lëðø siekiant aprûpinti gy-ventojus centralizuotai ásigyjamais vaistais.Ðie vaistai skiriami agresyvios eigos krû-ties vëþio, ðlapimo pûslës vëþio, lëtinës lim-foleukemijos, ne Hodþkino limfomos gy-dymui, mielominës ligos gydymui. Skyrusdaugiau lëðø centralizuotai perkamiemsvaistams, ðiuo metu yra ásigyjami vaistaidializuojamø pacientø antrinei hiperpara-tireozei ir hiperkalcemijai gydyti.

Ið viso 2006 m. kompensuojamie-siems vaistams numatoma skirti daugiaunei 500 mln. Lt. Naujas Kompensuoja-møjø vaistø baziniø kainø kainynas ásiga-lios ð. m. lapkrièio 19 d.

Iki ðiol galiojanèius du – Vaistø ir Farmaci-nës veiklos – ástatymus pamëginta sudë-lioti á vienà Farmacijos ástatymà. Farmaci-jos ástatymo projektas svarstomas itin gy-vai. Dël ástatymo nuostatø vyksta ne vienatviri debatai Seimo komitete, bet ir uþku-lisinë kova. Sveikatos reikalø komiteto pir-mininkë Dangutë Mikutienë pripaþino, kadfarmacijos verslo atstovai mëgina teikti sa-vo siûlymus per Seimo narius.

Kai kurie parlamentarai savo varduregistruoja pataisas, ápirðtas suintere-

Skaidri farmacinë veikla – valdininkø

gniauþtuosesuotø grupiø.

Þmogaus teisiø stebëjimo instituto val-dybos narys, advokatas Kæstutis Èilins-kas, analizuodamas ástatymo projektà, pa-stebëjo ydingà reiðkiná. Farmacijos ásta-tymà turës vykdyti kelios vykdomosiosvaldþios institucijos: Sveikatos apsaugosministerija, Valstybinë vaistø kontrolëstarnyba, Farmacijos departamentas, Bio-etikos komitetas, Maisto ir veterinarijoskontrolës tarnyba. Taèiau kartu sveika-tos apsaugos ministrui suteikiama ir ásta-tymø leidëjo funkcija. Vadinasi, uþ jo nu-garos stovintys valdininkai gali patys saunustatyti (ir nustato!) esmines nuostatas.Daþnas projekto skirsnis uþbaigiamasmagiðka fraze: „Sveikatos apsaugos mi-nistro nustatytais atvejais ir tvarka“. K.Èilinsko nuomone, daug galiø sutelkiamavaldininkø rankose.

Ámonë „Tamro“ ásigijo „Ramuèiø vaisti-næ“. Bendrovë buvo pateikusi Konkuren-cijos tarybai praðymà leisti ásigyti iki 100proc. „Ramuèiø vaistinës“ akcijø.

„Ramuèiø vaistinës“ direktorius Gin-tautas Viskaitis nekomentavo sandorio.„Ramuèiø vaistinës“ tinklui priklauso 18vaistiniø, daugiausia – kaimo vietovëse.

„Tamro“ ðiø metø vasará–liepà Lie-tuvoje pasiekë 41 mln. eurø (141,6 mln.litø) apyvartà – 8 proc. didesnæ nei tuopaèiu 2004-øjø laikotarpiu (38 mln. eu-rø). „Tamro“ finansiniai metai praside-da mënesiu vëliau nei daugelio kitø ámo-niø. „Tamro“ uþima apie 21 proc. ða-lies didmeninës prekybos vaistais rin-kos ir dël lyderës pozicijø konkuruojasu „Limedika“.

„Tamro“ Lietuvoje uþsiima ne tik did-menine prekyba, bet ir investuoja á vaistines.

„Tamro“ ásigijo „Ra-

muèiø vaistinæ“

FARMACIJA IR LAIKAS, 2005 aðtuntas numeris 59

Lietuvoje vieðëjæs uþ sveikatà ir vartotojøapsaugà atsakingas Europos Komisijos(EK) narys Markos Kyprianou teigë, kadeuropieèiai be reikalo panikuodami pasi-tinka þinias apie paukðèiø gripà, taèiau pri-sipaþino, kad nëra aiðku, kada gali virusoatmaina pradëti plisti tarp þmoniø.

„Europos Sàjungos (ES) visuomenë yralabai sutrikusi, todël kiekvienàkart kalbë-damas kartoju, kad paukðèiø gripas ir pan-demija yra du skirtingi dalykai“, – sakë M.Kyprianou, paklaustas, koks pavojus lietu-viams uþsikrësti paukðèiø gripo atmainosvirusu ir kaip yra pasirengta ligà uþkardyti.„Paukðèiø gripas – gyvûnø liga, praþûtingatik paukðèiams. ES institucijos susirûpi-nusios, nes ði liga gali stipriai paveikti paukð-tininkystæ“, – sakë komisaras. Anot jo, mili-joninius nuostolius patyrë Nyderlandai, kaiten 2003-iais metais paukðtynuose laikomipaukðèiai susirgo ðiuo virusu. Tada ligos pli-timui sustabdyti ir kompensuoti nuostoliamsbuvo iðleista per 150 mln. eurø. Nyderlan-dø patirtis buvo svarbi dabar kuriant apsi-saugojimo nuo ðio viruso strategijas. Paukð-

ES komisaras: þmonës turi atskirti

pandemijà ir paukðèiø gripàèiø gripà platina migruojantys paukðèiai, to-dël EK kas savaitæ svarsto priemones, kaipnuo tiesioginio kontakto su jais apsaugotinaminius paukðèius. EK narys teigë, kad vi-siðkai skirtinga viruso atmaina, nei sergapaukðèiai, gali uþsikrësti þmonës. „Gripopandemija – skirtingas dalykas, ji susijusi sugripo atmainos mutavimu, taèiau toks viru-sas gali mutuoti nebûtinai ið paukðèiø gri-po“, – sakë M. Kyprianou. Anot jo, ES –geriausiai pasirengæs regionas gripo pan-demijai tiek visos ES, tiek nacionaliniu lyg-meniu. Nors Europoje dar nebuvo uþre-gistruotas në vienas susirgimas tokio tipovirusu, taèiau daugelis Vyriausybiø jau yrapasirûpinæ antivirusiniø vaistø rezervais irkitomis reikalingomis priemonëmis.

Sveikatos ministras Þ. Padaiga patiki-no, kad Lietuva taip pat, kaip ir kitos ESnarës, yra parengusi Europos pandemi-jos planà. „Lapkrièio mënesá vyks pirmo-sios pratybos, per kurias bus imituoja-mas pandemijos atvejis. O pirmoji antivi-rusiniø vaistø siunta Lietuvà turi pasiektigruodþio pradþioje“, – sakë Þ. Padaiga.

Parengta pagal SAM, VVKT, FD, Elta, Delfi, „Lietuvos ryto“, „Lietuvos þiniø“ informacijà.

“Eurofarmacijos vaistinës” Konkurencijos

tarybai apskundë konkurentæ “Camelia”Vilnius, spalio 20 d. (ELTA). “Vilniaus pre-kybos” grupei priklausanti didþiausià vais-tiniø tinklà Lietuvoje valdanti bendrovë“Eurofarmacijos vaistinës” Konkurenci-jos tarybai apskundë savo konkurentæ -vaistiniø tinklà “Camelia”.

”Eurofarmacijos vaistinës” á Konku-rencijos tarybà kreipësi dël vaistiniø tin-klo “Camelia” reklaminiuose stenduosenaudojamo ðûkio: “Vaistinë CAMELIA.Pigu. Pigiau? Pigiausia!”.

”Camelia” praneðime spaudai teigia-ma, jog ði reklama teuþkliuvo “Vilniausprekybos” ámonei.

”Plakate nurodyta informacija yra tei-singa, nes “Camelia” vaistinës vykdo þe-mø kaðtø strategijà, vaistai parduodamisu itin maþu antkainiu - tai leidþia teigti,kad mes siûlome vartotojams palankiau-sias kainas”, - teigë “Camelia” vaistiniøtinklui atstovaujanèios bendrovës “Ne-

Artëjant þiemai þmonës raginami per lap-kritá pasiskiepyti nuo gripo. Gripo viru-sas sklinda 60 kilometrø per valandà grei-èiu, todël, prasidëjus protrûkiui, juo gali-ma uþsikrësti visur, kur yra ligoniø. „Kuodaugiau asmenø kiekvienais metais pasi-skiepija nuo gripo, tuo didesnë tikimybësulëtinti viruso plitimà ir atidëti progno-zuojamos gripo pandemijos pradþià“, –Eltai sakë Uþkreèiamøjø ligø profilaktikosir kontrolës centro direktoriaus pavaduo-toja Nerija Kuprevièienë. Abejojantiemsgripo vakcinos veiksmingumu gydytojapriminë, kad ðios infekcijos virusas labaigreitai kinta, todël skiepø tikslas nëra su-stabdyti patá infekcijos plitimà. Vakcinospirmiausia rekomenduojamos siekiant ap-sisaugoti nuo gripo komplikacijø. Gripovirusui bûdinga jo antigeninës sudëties kai-ta, todël Pasaulio sveikatos organizacijakasmet prognozuoja labiausiai paplitu-sias viruso padermes ir rekomenduojavis kità gripo vakcinos antigeninæ sudëtá.Pasak N. Kuprevièienës, 2005–2006metø gripo sezono vakcinos sudëtis pa-tvirtinta dar vasaros pradþioje. Ji yra vi-sur tokia pati nepriklausomai nuo to, ku-rioje ðalyje ir kokios farmacijos kompa-nijos pagaminta.

Pasaulio sveikatos organizacija ir Eu-ropos Komisija siekia, kad nuo gripo pa-siskiepytø 60 procentø þmoniø. Taèiau,kitaip nei kitose Europos Sàjungos vals-tybëse, Lietuvoje vakcinos nuo gripo ne-kompensuojamos, todël paprastai nuoðios infekcijos apsisaugo tik apie 4 pro-centai gyventojø.

Patariama skiepytis

nuo gripo

muno vaistinë” direktoriaus pavaduoto-ja Virgilija Beèelytë.

Pasak jos, tai, kad á ðià reklamà su-reagavo tik “Eurofarmacijos vaistinës”,rodo, kad “mes palietëme skaudþiàðiam tinklui vietà”. “Vaistinë “Camelia”rûpinasi vartotoju ir mano, kad varto-tojas turi teisæ þinoti ir rinktis”, - tikinoV. Beèelytë.

”Eurofarmacijos vaistiniø” valdybospirmininkas Ignas Staðkevièius sakë, kad áKonkurencijos tarybà buvo kreiptasi dariki jo paskyrimo á ðias pareigas - maþ-daug prieð dvi savaites.

”Konkurencijos tarybos reikalasspræsti ðiuos klausimus (dël reklamos -ELTA). Ðio dalyko tikrai nesureikðmina-me”, - Eltai teigë I. Staðkevièius.

Per 190 vaistiniø valdanèios “Euro-farmacijos vaistinës” anksèiau skelbë2005 metais planuojanèios pasiekti 350

mln. litø apyvartà. Pernai tinklo apyvartaLatvijoje ir Estijoje buvo 328,6 mln. litø -74,4 proc. didesnë nei 2003 metais(188,4 mln. litø), ið jø vien Lietuvoje -296,7 mln. litø.

”Eurovaistinës” ðiuo metu taip patveikia Lenkijoje, Èekijoje, Slovakijoje,Rumunijoje.

2004 metais “Camelia vaistinës” pa-siekë 96 mln. litø apyvartà - 57 proc. di-desnæ nei 2003 metais (61 mln. litø). Ðiømetø pradþioje “Camelia vaistiniø” tin-klui priklausë 107 vaistinës.