PIEŠINIO MENAS IR DAILIEJI AMATAISENOVĖS GRAIKIJOJE

TAPYBA ANT VAZŲ.VAZŲ PAVIDALŲ IR PASKIRČIŲ ĮVAIROVĖ

Gamintos vazos :

skysčiams laikyti (amfora, lagina, lekana, pelika, pitas, stamnas),

maišyti (deinas, krateras),

nešti (askas, hidrija),

pilti (oinochojė),

gerti (fiala, kantaras, kiatas, kilikas, ritonas, skifas),

šaldyti (psikteras),

tualeto reikmėms (alebastras, aribalas, lekitas, piksidė).

Vazos naudotos religinėse ir laidojimo apeigose (hidrija, kalpidė, kernas, lekitas, pitas, stamnas),

statytos ant kapų kaip paminklai (lekitas, krateras)

arba interjere ir eksterjere kaip puošmenos (kantaras).

Vazų gamyba

Pagrindinės vazų rūšys susiformavo Archainiame laikotarpyje.

Vazos buvo žiedžiamos (didesnės montuojamos iš kelių dalių), džiovinamos, dekoruojamos ir degamos krosnyje 800-1000˚ C temperatūroje. Puoštos molžemiu, turinčiu geležies priemaišų. Degant oksiduojančioje aplinkoje skirtingo storio geležingo molio sluoksniai įgaudavo įvairių raudonų atspalvių. Po to pakeitus aplinką į redukcinę, geležis tapdavo juoda. Trečią kartą aplinką keičiant oksiduojančia, plonesnis molžemio sluoksnis

vėl paraudonuodavo,

o storesnis likdavo

juodas.

Krateras su maža hidrija viršuje, VIII a. pr. Kr. vidurys, pagaminta Eubojoje arba Kikladuose, rasta Kourione (Kipras), h 114,91 cm, terakotaN. Y., Metropolitan Museum

Ankstyviausia fazė: Geometrinis periodas arba geometrinis stilius

(apie 900-700 m. pr. Kr.).

Būdingi nesudėtingi gyvulių motyvai geometrinių ornamentų fone, ištapyti ant įvairaus dydžio ir formų vazų.

Amfora, VIII a. pr. Kr., Eleuso archeologijos muziejus

Dipilono Meistras iš Atikos,

vėlyvojo geometrinio stiliaus

krateras, apie 750 m. pr. Kr. , h 58 cm. Paryžius, Luvras

Geometrinis periodas arba geometrinis stilius (apie 900-700 m. pr. Kr.).

Vėlyvoji geometrinio stiliaus fazė:

Reikšmingas raidos postūmis buvo pradėtos ant vazų tapyti žmonių figūros. Didelė dalis vaizdų ikonografijos sutelkta į pasirengimą laidojimo apeigoms ir mirusių karių gyvenimo ir šlovingos mirties tematiką .

Archainis laikotarpis (VII-V a. pr. Kr.)• VII a. pr. Kr. dailiųjų amatų raida buvo ypač

sparti, nes augo miestai-valstybės, vadovaujami autokratiškų valdovų, vadintų tironais, kurie gausiai rėmė meną. Sudėtingėjo siužetai, didėjo jų įvairovė, stiprėjo dėmesys detalei.

• VII a. pr. Kr. pabaigoje pradėtos kurti didelės apimties tapybos kompozicijos: ištapyti mitologiniai vaizdai metopose, atsirado sienų tapyba.

• Graikijoje plėtota tapyba ant molio, bronzos, akmens ir medžio plakečių. Jų paskirtis dažniausiai buvo votyvinė ir susijusi su laidosena. Atitinkamai parenkama buvo ir ikonografija. Šioje srityje pirmavo Korintas ir Atėnai.

Korintiečių votyvinė plokštė iš Pitso, netoli Sicyono, apie 540 m. pr. Kr., polichromuotas medis, 15 x 30 cm. Atėnai, Nacionalinis archeologijos muziejus

Priskiriama Sappo Tapytojui, Atėniečių palaidojimo plaketė, apie 500 m. pr. Kr., Atikos juodafigūrinė molio dekoravimo technika, 13,5 x 26,5 cm. Paryžius, Luvras

Priskiriama Sappo Tapytojui, Atėniečių palaidojimo plaketė, apie 500 m. pr. Kr.,Atikos juodafigūrinė molio dekoravimo technika, 13,5 x 26,5 cm. Paryžius, Luvras

Plaketė atlikta juodafigūrine technika, kuriai būdinga: tamsios figūrinės scenos natūralaus raudonai rudo ar gelsvo molio fone; tamsių figūrų ornamentai, plonos linijos įrėžtos arba tapytos baltais ir raudonais dažais.

Imtynių scena ant juodafigūrinės Panatėnajų amforos, V a. pr. Kr.N. Y., Metropolitan Museum of Art

Priskiriama Gelos Tapytojui. Atėnų juodafigūrinis lekitas, apie 500-480 m. pr. Kr. , h 32, 5 cm

Lekitas buvo skirtas laikyti aliejų arba kvepalus.

Vaizduojami du kariai ant žirgo, lydimo dviejų šunų. Kariai moteriškos lyties (vaizduojami be barzdų, oda padengta vos pastebimu baltu šydu, kurio išliko tik fragmentai) – greičiausiai amazonės (t. y. karinga moterų tauta, gyvenusi M. Azijoje, apie Trapezuntą.Amazonės - dažnos padavimų herojės).

Atikoje sukurta juodafigūrinė amfora, kurioje ištapytas Heraklis, kovojantis su amazonėmis, apie 520-510 m. pr. Kr. 2002 m. parduota Christies’ aukcione už $26,290.

• Juvelyrikai įtakas darė kultūriniai ir prekybiniai kontaktai su finikiečiais ir sirais. Importuota žaliava ir techniniai įgūdžiai, pati juvelyrika ir dramblio kaulo dirbiniai. Visa tai veikė kylantį vietinių gamintojų sluoksnį ir jų klientus.

Bojotiška fibula arba sąsaga, „Heraklio kova su Siamo dvyniais“, apie 700-675 m. pr. Kr., raižyta bronza, h 6 cm. Atėnai, Nacionalinis archeologijos muziejus

• Tikėtina, kad Graikijoje buvo audžiami ir siužetiniai kilimai. Manoma, kad turiniu jie buvo artimi įkapėms, kurias savo epuose mini Homeras (audė Penelopė ir kitos herojės). Tokie kilimai, manoma, puošė elito atstovų būsto sienas.

Klasikinio laikotarpio siužetinio drabužio fragmentas, vaizduojama nereidė Eulimenė, IV a. pr. Kr. pradžia. Tapytas vilnonis audinys, ilgis apie 27 cm (iš skitų palaidojimo Kryme). S. Peterburgas, Ermitažas

Klasikinis laikotarpis (479-323 m. pr. Kr.)

• Laikotarpį žymi persų sutriuškinimo 479 m. pr. Kr. ir Aleksandro Didžiojo mirties 323 m. pr. Kr. datos.

• Laikomas ryškiausiu graikų istorijos tarpsniu, kuomet klestėjo plastiniai menai, poezijos ir dramos kūryba.

• V a. pr. Kr. Atėnų vazų dekoruotojai atsisako juodafigūrinės technikos ir pasineria į subtilybėmis pulsuojančią raudonfigūrinę techniką, kuriai pakako teptuko: raudonos molio spalvos figūrinės scenos tamsiame fone; tam tikru mišiniu, kurio sudėtyje buvo geležingo molžemio, dengtas tik fonas, o paliktų neužteptų siluetinių figūrų detalės ryškintos plonu teptuku juoda spalva. Technika paplito Atėnuose.

Priskiriama Niobido Tapytojui, Atikos krateras, „Atėnė, Heraklis ir kiti herojai“, apie 455-450 m. pr. Kr., raudonfigūrinė tapyba ant molinės vazos, h 54 cm (iš etruskų palaidojimo netoli Orvieto Italijoje). Paryžius, Luvras

• Skiriami keli puošybos etapai:

griežtasis (530-500 m. pr. Kr.),

laisvasis (475-420 m. pr. Kr.),

puošnusis (V a. pr. Kr. pab.).

• Žymiausi dailininkai: Eufronijas, Eutimidas, Epiktetas, Dūris, Midijas.

• Dailininkai net eksperimentavo su baltu fonu, kuris, nors ir labai nepatvarus, iš tiesų priminė vaizdą „ant drobės“.

Priskirima Fialos Tapytojui, Atikos krateras, vaizduojantis Hermį, nešantį savo broliuką Dionisą nimfoms, kad šios jį užaugintų, apie 440-435 m. pr. Kr., Polichromija ant baltai dažyto molio pagrindo (iš etruksų palaidojimo Vulčyje Italijoje). Roma, Vatikano muziejus

Plaketės nuo palaidojimo gulto fragmentas, kuriame vaizduojamas Paris, skelbiantis Atėnei ir Afroditei su Erotu savo sprendimą dėl gražiausios deivės vardo, V a. pr. Kr. pabaiga. Raižytas polichromuotas dramblio kaulas, h 20 cm (iš skitų kapinyno Kul Oba Barov Kryme prie Kerčės). S. Peterburgas, Ermitažas

Fiala, kurioje vaizduojamos žirgų kinkinių lenktynės, V a. pr. Kr. pabaiga, raižytas ir paauksuotas sidabras, skersmuo 20,5 cm, svoris 428 gr. (iš Trakijų kapinyno Duvanlyje, Bulgarijoje). Plovdivas, Archeologijos muziejus

Antiphono Tapytojas, Atikos raudonfigūrinio stiliaus kylikas, 490–480 m. pr. Kr., h 12.7 cm, skersmuo 39.7 cmIzraelio bičiulių Amerikoje draugijos muziejus

Eretrijos tapytojas, V a. pr. Kr. pab. Vėlyvojo klasikos tarpsnio raudonfigūrinė keramikos pavyzdys – vilnos vynioklė, ilgis 29 cm. Atėnai, Nacionalinis archeologijos muziejusVaizduojama nuotaka Alcestis, deivės Afroditė, Tesalijos karalius Pelėjas, išsikovojantis sau į žmonas nereidę Tetidę ir kt. legendinės meilės istorijos.

Helenistinis laikotarpis (323-31 m. pr. Kr.)

• IV a. pr. Kr. Makedonija pasiekė pasaulinę šlovę dėka karaliaus Pilypo ir garsiojo jo sūnaus Aleksandro Didžiojo. Dvaro remiami klestėjo menai. Susiklostė vad. Helenistinis laikotarpis. Būdingas polinkis į puošnumą, dekoratyvumą, mėgti reljefai, kuriuose galima pasiekti didesnės dramatiškumo ekspresijos, nei dvimačiuose kūriniuose. Mozaikos ir tapyba ir toliau buvo populiarūs, nors šių kūrinių išliko vos vienas kitas.

• Helenistinė dailė ir architektūra plito senovės Graikijoje ir Aleksandro Makedoniečio užkariautose Šiaurės Afrikos ir Vidurio Rytų teritorijose.

• Helenizmo raida aprėpia laikotarpį nuo Aleksandro Makedoniečio mirties iki Egiptą valdžiusios Ptolemėjų dinastijos žlugimo.

• Helenizmo menas pasižymi graikų ir Rytų šalių meno tradicjų deriniu.

• Būdingos priešybės: monumentalumas ir smulkmeniškumas, racionalumas ir ekspresyvumas, idealizavimas ir natūralizmas. Ryški klasikinės harmonijos, saiko stoka.

Verginos palaidojimo I tapybos detalė „Hadas grobia Perseponę, IV a. pr. Kr. vidurys, freska, h apie 1 m. Vergina, in situ

Verginos palaidojimo II fasadas, vadinamas Pilypo palaidojimas, „Laukinių žvėrių medžioklė“, IV a. pr. Kr. II pusė, freska, 5,56 x 1,16 m. Vergina, in situ

Pasirašyta Gnosio (IV a. pr. Kr. paskutinis ketvirtis), mozaikinių grindų Elenos pagrobimo namuose Peloje detalė „Elnio medžioklė“, akmens mozaika. Pela, in situ

Pasirašytos Sofilo (apie 200 m. pr. Kr.) mozaikinės grindys „Aleksandrijos personifikacija“, Thmuis (Nilo deltoje). Mozaika opus vermiculatum, 85 x 86 cm. Aleksandrija, Graikų-romėnų muziejus

Sofilas mozaikos kūrė iš smulkių dailiai apdorotų akmenų, stiklo ir fajanso tesero.

Teserai (tesserae - skaldos gabalėlis, būna kvadrato, stačiakampio, trikampio, rombo pavidalo, nuo 1 mm iki kelių cm dydžio), jungiami į vad. opus vermiculatum (pasižymi tiksliu piešiniu, subtilia šviesokaita ir atspalviais). Tai technika, atsiradusi Aleksandrijoje ir paplitusi helenizme. Pasižymi puikiomis vaizdo kokybėmis ir padarė esminę įtaką mozaikos raidai.