ALYTAUS RAJONO TRUMPALAIKIS SRATEGINIS PL ...Strateginio planavimo metodika nustato, kad strateginis pl ėtros planas yra detalus institucijos, kurios vadovas yra asignavim ų valdytojas,

ALYTAUS RAJONO TRUMPALAIKIS SRATEGINIS

PLĖTROS PLANAS 2010 – 2012 METAMS

2010, Alytus

Alytaus rajono trumpalaikis strateginis plėtros planas 2010 – 2012 metams

2

TURINYS Įžanga...................................................................................................................................................4

1.1. SAVIVALDYBĖS APIBŪDINIMAS IR PADĖTIS LIETUVOS KONTEKSTE ......... 5 2. EKONOMINĖ APLINKA ................................................................................................... 6

2.1. Verslo vystymas ................................................................................................................................................. 6 2.2. Žemės ūkis ....................................................................................................................................................... 13 2.3. Turizmas .......................................................................................................................................................... 21 2.4. Būstas .............................................................................................................................................................. 29 2.5. Investicijos ....................................................................................................................................................... 30

3. SOCIALINĖ APLINKA .................................................................................................... 45 3.1. Demografinė situacija ..................................................................................................................................... 45 3.2. Darbo rinka ..................................................................................................................................................... 51 3.3. Socialinė apsauga ........................................................................................................................................... 52 3.4. Sveikatos apsauga ........................................................................................................................................... 59 3.5. Švietimas ir ugdymas ...................................................................................................................................... 63 3.6.Sportas ...............................................................................................................................................................69

4. INŽINERINĖ APLINKA ................................................................................................... 70 4.1. Urbanistika ...................................................................................................................................................... 70 4.2. Kraštotvarka .................................................................................................................................................... 72 4.3. Susisiekimo sistema......................................................................................................................................... 73 4.4. Vandentvarka ir vandenvala ........................................................................................................................... 76 4.5. Elektros energijos tiekimas ............................................................................................................................. 79 4.6. Atliekų tvarkymas ............................................................................................................................................ 81 4.7. Šilumos ūkis .................................................................................................................................................... 82 4.8. Dujų tiekimas .................................................................................................................................................. 84 4.9. Telekomunikacijos ir ryšiai............................................................................................................................. 84

5. GAMTINĖ IR KULTŪRINĖ APLINKA .......................................................................... 87 5.1. Vanduo ............................................................................................................................................................ 87 5.2. Žemės paviršius ............................................................................................................................................... 89 5.3. Saugomos teritorijos ....................................................................................................................................... 93 5.4. Oro kokybė ...................................................................................................................................................... 96 5.5. Biologinė įvairovė ........................................................................................................................................... 97 5.6. Gamtiniai rekreaciniai ištekliai ...................................................................................................................... 99 5.7. Kultūra ir kultūros vertybių apsauga ........................................................................................................... 102

6. TIESIOGINĖ ŽEMĖS ŪKIO GAMYBA ........................................................................ 107 6.1. Tikslinė žemės naudojimo paskirtis .............................................................................................................. 107 6.2. Žemės naudojimo intensyvumas ................................................................................................................... 110 6.3. Darnaus ūkininkavimo principai ................................................................................................................. 112 6.4. Agrarinė aplinkosauga ................................................................................................................................. 113

II. ALYTAUS RAJONO STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ ........................... 116

III. ALYTAUS RAJONO PLĖTROS VIZIJA ............................................................................................................ 121

IV. PRIORITETAI IR TIKSLAI ................................................................................................................................. 122

V. LĖŠŲ POREIKIS ..................................................................................................................................................... 122

VI. UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS .......................................................................................................................... 123

I. prioritetas: VERSLO, TURIZMO IR ŽEMĖS ŪKIO PLĖTRA ................................. 123 Tikslas 1.1: Didinti rajono verslo įmonių konkurencingumą ................................................................................ 123 Tikslas 1.2. Kurti palankią aplinką turizmo paslaugų plėtrai .............................................................................. 128 Tikslas 1.3. Vystyti subalansuotą žemės ūkio ir kaimo plėtrą ............................................................................... 132

II prioritetas: INFRASTRUKTŪROS IR APLINKOS PLĖTRA ........................................ 135 Tikslas 2.1. Modernizuoti rajono transporto infrastruktūrą, siekiant užtikrinti saugų ir patogų susisiekimą ...... 135 Tikslas 2.2. Gerinti vandentvarkos, šilumos ūkio, atliekų tvarkymo ir viešąją infrastruktūrą .............................. 136

III prioritetas. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ UGDYMAS BEI TOBULINIMAS, GYVENIMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS ........................................................................................................ 142


3

Tikslas 3.1. Tobulinti ugdymo procesą ir gerinti gyventojų informacinį aprūpinimą ........................................... 142 Tikslas 3.2. Išsaugoti ir plačiau panaudoti regiono kultūrinį savitumą ................................................................ 148 Tikslas 3.3. Optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir gerinti paslaugų kokybę ....................................... 155 Tikslas 3.4. Užtikrinti socialinių paslaugų prieinamumą ir plėtotę bei socialinę integraciją .............................. 156

VII. ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TRUMPALAIKIO STRATEGINIO PLĖTROS PLANO MONITORINGO (STEBĖSENOS) SISTEMA....................................................... 159


4

Alytaus rajono trumpalaikis strateginis plėtros planas buvo parengtas įgyvendinus Europos Socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą. Plano parengimas įgyvendino 2009-02-12 Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. K-16 „Dėl pritarimo projekto rengimui“. Priemonės VP1-4.2-VRM-02-R-11-002 projektu „Alytaus rajono trumpalaikio strateginio plėtros plano parengimas” buvo siekiama nustatyti Alytaus rajono vietą ir reikšmę šalies ekonominiame ir socialiniame gyvenime, įvertinti nuolat kintančias plėtros tendencijas, išanalizuoti jų reikšmę savivaldybės vykdomai politikai ir suformuluoti alternatyvias plėtros perspektyvas. Strateginio planavimo metodika nustato, kad strateginis plėtros planas yra detalus institucijos, kurios vadovas yra asignavimų valdytojas, veiklos planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į aplinkos ir išteklių analizę, suformuluoti institucijos vizija ir strateginiai tikslai, priemonės, numatomi finansavimo šaltiniai joms įgyvendinti. Strateginiai plėtros planai rengiami trims metams ir atnaujinami kasmet. Vadovaujantis šias principais buvo parengtas ir Alytaus rajono trumpalaikis strateginis plėtros planas. Plėtros plano parengimas apėmė: 1. Rajono ekonominės - socialinės būklės analizės atlikimą, identifikuojant ir suformuluojant rajono savivaldybės strategines plėtros kryptis. 2. Rajono vizijos, plėtros prioritetų ir tikslų, uždavinių identifikavimą ir priemonių plano tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, parengimą. 3. Planui įgyvendinti orientacinio lėšų poreikio nustatymą. 4. Monitorinio sistemos parengimą. 5. Plano tvirtinimą. Turėdama trumpalaikį strateginį plėtros planą savivaldybė galės rekomenduoti nacionalinių ir ES struktūrinių fondų lėšų išdėstymo schemas, subalansuoti investicijas, kurios būtų naudingiausios rajonui. Alytaus rajono trumpalaikiam strateginiam planui rengti buvo įtraukta visuomenė, bendruomenės, verslo atstovai - sudarytos darbo grupės: verslo, turizmo ir žemės ūkio plėtros, infrastruktūros ir aplinkos plėtros, žmogiškųjų išteklių ugdymo bei tobulinimo, gyvenimo kokybės užtikrinimo. Joms suinteresuoti rajono gyventojai teikė pasiūlymus tolimesnei rajono plėtrai bei investicijų paskirstymui rajone, į kuriuos buvo atsižvelgta rengiant trumpalaikį strateginį plėtros planą. Projekto vertė yra 73587 litai, iš jų ES paramos dalis - 62548 litai, rajono savivaldybės biudžeto lėšos – 11039 litai. Projekto trukmė nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Projekto vadovas Alytaus rajono savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Albinas Venčkauskas. Alytaus rajono trumpalaikį strateginį plėtros planą rengė VšĮ Lietuvos savivaldybių asociacijos mokymo ir konsultavimo centras.


5

I. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

1.1. Savivaldybės apibūdinimas ir padėtis Lietuvos kontekste

Alytaus rajono savivaldybės užima teritorija – 1404 kv. km. Žemės ūkio naudmenos užima 58 proc., vandenys - 5,3 proc., gyvenvietės ir miestai - 2,6 proc. teritorijos, 2 proc. - keliai, 21,8 proc. - miškai, 10,3 proc. - kitos paskirties plotai. Rajone gyvena 32,1 tūkst. gyventojų, 98 proc. lietuvių, 1 proc. lenkų, 1 proc. kitų tautybių gyventojų. 12,5 proc. gyventojų gyvena miestuose , 87,5 proc. - kaimuose.

Alytaus rajono savivaldybė yra viena iš 5 Alytaus apskrities savivaldybių. Alytaus rajonas ribojasi pietryčiuose su Varėnos, pietuose – su Druskininkų, pietvakariuose

ir vakaruose – su Lazdijų, vakaruose – su Marijampolės, šiaurėje – su Birštono, rytuose – su Trakų, šiaurės vakaruose – su Prienų savivaldybėmis.

Alytaus rajono geografinė padėtis palanki susisiekimui su kitais Lietuvos regionais ir didžiausiais miestais bei užsienio valstybėmis, t. y. Lenkija ir Baltarusija. Alytaus rajono teritoriją kerta 7 krašto keliai: Nr.128 (Valkininkų g.st. – Daugai – Alytus); Nr.129 (Antakalnis – Jieznas – Alytus – Merkinė); Nr.130 (Kaunas –Prienai – Alytus); Nr.131 (Alytus – Simnas – Kalvarija); Nr.132 (Alytus – Seirijai – Lazdijai); Nr.181 (Seirijai – Simnas – Igliauka); Nr.220 (Trakai – Rūdiškės – Pivašiūnai – Alytus).

Rajono administracijos centras įsikūręs Alytaus mieste. Rajone yra 2 miestai – Simnas ir Daugai, bei 3 miesteliai – Butrimonys, Krokialaukis ir Nemunaitis. Alytaus rajono teritorija suskirstyta į 11 seniūnijų: Alytaus, Alovės, Butrimonių, Daugų, Miroslavo, Krokialaukio, Nemunaičio, Pivašiūnų, Punios, Raitininkų ir Simno.

Alytaus rajono savivaldybės administracija yra viešojo administravimo savivaldybės

įstaiga, turinti juridinio asmens statusą. Alytaus rajono savivaldybės administracija savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos

Konstitucija; vietos savivaldą ir jos teisinę priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais, savivaldybių ekonominius klausimus reglamentuojančiais teisės aktais, Alytaus rajono savivaldybės Tarybos sprendimais, mero potvarkiais, administracijos direktoriaus įsakymais bei administracijos nuostatais.

Alytaus rajono savivaldybės administracija, vykdo šias funkcijas: rengia savivaldybės biudžetą; organizuoja vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrąjį lavinimą, vaikų ir jaunimo papildomą ugdymą bei užimtumą, profesinį mokymą, ikimokyklinių vaikų ugdymą ir jaunimo teisių apsaugą; teikia pasiūlymus savivaldybės Tarybai steigti, reorganizuoti ir likviduoti viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas ir t.t.

Organizaciniu požiūriu Alytaus rajono savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai, struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos (filialai) ir į struktūrinius padalinius neįeinantys viešojo administravimo valstybės tarnautojai. Alytaus rajono savivaldybės administracijos organizacinė struktūra pateikta 1.1. paveiksle.

Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių mero teikimu tvirtina arba keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracijos įgaliojimai nesusiję su savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga. Savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės administracijos vadovas – įstaigos vadovas, pavaldus savivaldybės tarybai ir atskaitingas merui.


6

1.1. pav. Alytaus rajono savivaldybės administracijos struktūra

Šaltinis: Alytaus rajono savivaldybė

2. EKONOMINĖ APLINKA

2.1. Verslo vystymas Verslas – vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių, turintis esminį poveikį bendrai

šalies ūkio plėtotei, naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui, todėl jo plėtra yra viena iš svarbiausių Alytaus rajono ekonominės raidos krypčių.

Savivaldybės administracijos direktorius

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas

Administracijos skyriai: Buhalterinės apskaitos Civilinės metrikacijos

Dokumentų ir personalo valdymo Ekonomikos

Finansų ir strateginio planavimo Komunalinio ūkio

Kultūros ir paveldosaugos Ryšių su užsieniu ir investicijų

Socialinės paramos Švietimo ir sporto

Teisės Žemės ūkio

Administracijos tarnybos: Architekto

Centralizuota vidaus audito Informacinių technologijų

Ūkio Vaiko teisių apsaugos

Viešųjų ryšių

Administracijos strukt ūriniai teritoriniai padaliniai:

Alytaus seniūnija; Alovės seniūnija;

Butrimonių seniūnija; Daugų seniūnija;

Krokialaukio seniūnija; Miroslavo seniūnija;

Nemunaičio seniūnija; Pivašiūnų seniūnija;

Punios seniūnija; Raitininkų seniūnija;

Simno seniūnija.


7

Statistikos departamento duomenimis 2010 m. pradžioje Alytaus rajone buvo registruoti 342 veikiantys ūkio subjektai. Iš jų: 121 individuali įmonė (I.Į.); 107 uždarosios akcinės bendrovės; 56 asociacijos (Asoc.), 22 savivaldybės biudžetinės įstaigos (Sav.B); 1 tikroji ūkinė bendrija (TŪB), 6 viešosios įstaigos, 4 žemės ūkio bendrovės (ŽŪB), 2 kooperatinės bendrovės (KB), 3 religinės bendruomenės (R.B.), 12 sodų bendrijų (S.B.) ir kt. (2.1.1. pav.)

2.1.1. pav. Veikiančių įmonių struktūra, 2010 m.

SĮ 1

UAB 107

SB 12

Asoc 56

TŪB 1

Valst.BĮ 3

I.Įm. 121

Sav.B 22ŽŪB 4

R.B. 3K.B. 2

Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas

Didžiausią dalį Alytaus rajone veikiančių ūkio subjektų sudaro individualios įmonės - 35

proc. (2005 m- buvo 71 proc.) ir uždaros akcinės bendrovės - 31 proc. (2005 m. – buvo 23 proc.). Todėl galima konstatuoti, jog per pastaruosius 5 metus Alytaus rajono verslo erdvėje įvyko struktūrinis įmonių persiskirstymas, kurio pasekmėje sumažėjo individualaus verslo subjektų ir padaugėjo įsteigtų UAB.

2010 m. Alytaus rajone veikiančios įmonės sudarė 13,2 proc. visų Alytaus apskrityje (2004 m. šis rodiklis siekė 11 proc.) ir 0,51 proc. šalyje veikiančių įmonių (2004 m.- 0,5 proc.). Didžiausią dalį, t.y. beveik 30 proc. Alytaus rajone veikiančių įmonių sudarė didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės ir 14,3 proc. pramonės įmonės.

2007-2009 m. laikotarpyje buvo pastebimas ženklus veikiančių įmonių skaičiaus didėjimas, tačiau 2010 m. šis rodiklis vėl beveik pasiekė į 2006 m. lygį. (žiūr. 2.1.2 pav.)


8

2.1.2. pav. Veikiantys ūkio subjektai (vnt.) 2006-2010 m.

Analizuojant savivaldybėje veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičiaus kitimo tendencijas pastebėtina, jog nuo 2006 m. šios rūšies įmonių skaičius išliko stabilus. Tik 2010 m. duomenimis, ekonominio sunkmečio metu, lyginant su 2009 m. pradžia skaičius šiek tiek sumažėjo. Regiono mastu pagal šį rodiklį Alytaus savivaldybė yra priešpaskutinė, lenkdama tik Lazdijų savivaldybę, o aiškus lyderis yra Alytaus miestas, kuriame įmonių skaičius 2010 m. siekia 1048 (Alytaus raj.- 236). Procentine išraiška Alytaus rajono savivaldybėje veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius sudaro 11,3 proc. nuo bendro regione esančių įmonių kiekio.

2.1.1. lentelė. Bendras veikiančių mažų ir vidutini ų įmonių skaičius 2006-2010 m.

2006 2007 2008 2009 2010 Pagal visas ekonomines veiklos rūšis Alytaus apskritis 2 036 2 085 2 185 2 193 2 080

Alytaus m. sav. 1 024 1 068 1 112 1 104 1 048

Alytaus r. sav. 262 250 263 257 236

Druskininkų sav. 314 332 367 382 372

Lazdijų r. sav. 184 191 192 185 165

Varėnos r. sav. 252 244 251 265 259 Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas

Analizuojant pačią aktyviausią ekonominės veiklos rūšį Alytaus rajone - didmeninės ir mažmeninės prekybos (įskaitant variklinių transporto priemonių prekybą) apyvartos apimtis 2004-2009 m. pastebėtina, jog Alytaus rajono savivaldybėje jos nuolat augo, tačiau 2010 ėmė mažėti. 2004 m. apyvarta siekė 76 mln. litų, o 2009 m. jau siekė 243 mln. Lt. Taipogi pastebėtina, jog apyvartos tempai ekonomikos pakilimo laikotarpiu augo ir kitose Alytaus regiono savivaldybėse.

Pagal šiuo metu veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių (užsiimančių didmenine ir mažmenine prekyba) skaičių Alytaus rajono savivaldybė dalinasi 3-4 vietomis su Varėnos savivaldybe ir bendrame regiono kontekste atrodo pakankamai konkurentabiliai. Analizuojant šio rodiklio kitimo tendencijas, galima konstatuoti, jog 2006-2010 m. šių įmonių skaičius keitėsi nežymiai ir išliko ganėtinai stabilus: 2006 m.- 109 įmonės; 2007 – 108 įm.; 2008- 109 įm.; 2009- 104 įm. ir tik 2010 m. dėl ekonominės krizės šis rodiklis sumažėjo iki 97 įmonių (2.1.3. pav.)


9

2.1.3. pav. Veikiančių mažų ir vidutini ų įmonių (didmeninės ir mažmeninės prekybos srityje) skaičius 2006 – 2010 m. (vnt.)


Stebint savivaldybės teritorijoje veikiančių mažų ir vidutinių pramonės įmonių kitimo dinamiką (2.1.4.) matome, jog 2006- 2010 m. šios sferos įmonių skaičius tendencingai mažėjo (išskyrus nedidelį pakilimą 2008 m.). Tačiau analizuojant kitų Alytaus regiono savivaldybių pramonės įmonių skaičius (2.1.5. pav.) pastebėsime, jog įmonių mažėjo visur, ir pagal šį rodiklį Alytaus rajono savivaldybė nusileidžia tik Alytaus miestui. 2.1.4. pav. Alytaus rajone veikiančių mažų ir vidutini ų pramonės įmonių skaičiaus kitimo dinamika 2006-2010 m.(vnt.)


10

2.1.5. pav. Alytaus regione Veikiančių mažų ir vidutini ų pramonės įmonių skaičiaus kitimo dinamika 2006-2010 m.(vnt.)


Kaip jau pastebėta anksčiau, Alytaus rajone per keletą paskutinių metų verslo erdvėje įvyko struktūrinis įmonių persiskirstymas, kurio pasekmėje sumažėjo individualaus verslo subjektų ir padaugėjo įsteigtų UAB. Ši tendencija atsispindi ir 2.1.7. paveiksle, kuriame galime stebėti įmonių pajamų kitimo dinamiką pagal statstikos departamento pateikiamus duomenis už 2007-2010 metus. Pateiktame grafike matome, jog 2007 m. daugiausia rajono įmonių (ir savo skaičiumi beveik dvigubai lenkė visas kitas) generavo pajamas, siekiančias iki 20.000 litų per metus. Nuo 100.000 iki 100.000.000 lt. pajamų gaunančių subjektų buvo gerokai mažiau. Tačiau paskutiniais metais aktyviau vystėsi stambesnis verslas, generuojantis didesnes pajamas. Ekonominio sunkmečio laikotarpiu rinkoje geriau adaptavosi stambesnio kapitalo kompanijos. 2010 m. pradžios duomenimis lyderio pozicijas perėmė įmonės, kurių metinės pajamos siekė nuo 500.000 iki 1 mln. lt. 2.1.6 pav. Alytaus rajono savivaldybės mažos ir vidutinės įmonės pagal pajamas 2007-2010 m.



11

Vertinant individualios veiklos vystimosi 2007-20010 m. Alytaus rajone dinamiką pastebėtina, jog individualios veiklos verslo liudijimų išdavimo intensyvumas nuolat mažėjo. O 2010 m. išduotų liudijimų skaičius (428) buvo net 5 kartus mažesnis nei 2007 m. (2208): 2.1.2. lentelė. Individualios veiklos verslo liudijimų išdavimo dinamika 2007-2010 m. Metai 2007 m. 2008 m. 2009 m.

2010-10-01

Išduota individualios veiklos verslo liudijim ų (vnt)

2208

1791

428

430

Šaltinis : Alytaus rajono savivaldybės administracija

Vienos iš didesnių veikiančių įmonių Alytaus rajone užsienio kapitalo įmonės: anglų kapitalo įmonė UAB "Vita Baltic International", gaminanti poroloną, Lietuvos ir Prancūzijos UAB "Danimeda", užsiimanti karkasinių namelių gamyba, Norvegijos kapitalo įmonė UAB ,,Lom Baltic“ gaminanti baldus. Sėkmingai dirba lietuviško kapitalo įmonė UAB "Riamona" gamina tradicinius lietuviškus mėsos gaminius, superka iš ūkininkų kalakutus, antis, žąsis, turi europinio lygio skerdyklą. UAB ,,Daugų žuvis“ augina ir parduoda žuvis, UAB ,,Stamita“ gamina duris, langus, stiklines konstrukcijas, UAB "Jundos stalių gaminiai" gamina ir eksportuoja medžio gaminius, UAB ,,Kopainė“ gamina karstus, naujai įsikūrė UAB “Tarzanija” - laisvalaikio ir pramogų parkas.

Sėkmingai rajone veikia paukštynai. Butrimonyse esančiame paukštyne per kelerius ateinančius metus numatyta plėtra, UAB „Domantonys“ numačiusi rekonstruoti pastatus, padidinti auginamų paukščių kiekį. Savivaldybė palaiko glaudžius ryšius su verslininkais, skatina jų veiklą, skiria lėšų veiklai, gerina infrastruktūrą – kelius. Rajono savivaldybė verslo plėtrą rajone organizuoja bendradarbiaudama su verslo paramos institucijomis: VšĮ Alytaus verslo konsultaciniu centru, VšĮ „Verslo angelas“, Alytaus apskrities Europos informaciniu centru, VšĮ Alytaus turizmo informacijos centru ir kt.

Siekiant pagerinti Alytaus rajono verslo aplinką, skatinti naujų darbo vietų steigimą, remti smulkaus ir vidutinio verslo įmones savivaldybėje 1999 metais buvo įkurtas Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondas. Kasmet iš savivaldybės biudžeto ir privatizavimo fondo numatomos lėšos skatinti ir remti rajono įmones. Fondo parama yra skiriama naujų darbo vietų steigimui , įmonių darbuotojų mokymui, konsultavimui, kvalifikacijos kėlimui, įmonėms dalyvaujančioms parodose ir mugėse. Stebint lėšų, skirtų iš SVV fondo dinamiką 1999- 2009 m. ( 2.1.3. lentelė ir 2.1.7. pav.) galime išskirti du etapus : 1) 1999 – 2003 m., kada SVV parama nuolat augo ir 2003 m. siekė 85.000 lt. 2) 2004- 2009 m., kada SVV parama mažėjo, 2009 m. siekė vos 24600 lt., o tai buvo net 20 proc. Mažiau nei 1999 m. Todėl galima daryti išvadą, jog pradedant 2004 m. buvo stebimas ekonominio pakilimo laikotarpis, kurio metu nuolat gerėjo Alytaus rajono verslo aplinka. Nuosekliai mažėjant apyvartinių lėšų trūkumui, įmonės pačios sėkmingai veikė ir vis rečiau kreipėsi išorinės finansinės pagalbos į savivaldybę. 2.1.3. lentelė Alytaus rajonos savivaldybės skirta parama iš SVV fondo 1999-2009 m. 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Iš SVV fondo skirta lėšų suma (tūks. Lt)

42,4 54,4 78,5 85 59,5 50,1 56,7 32,8 44,7 24,6



12

2.1.7. pav. Alytaus rajono savivaldybės skirta parama iš SVV fondo 1999-2009 m.

30,8

42,4

54,4

78,585

59,5

50,156,7

32,8

44,7

24,6

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Iš SVV fondo skirta lėšų suma (tūks. Lt)

Šaltinis : Alytaus rajono savivaldybės administracija Atitinkamai analizuojant rajono įmonių, pasinaudojusių SVV fondo parama ( 2.1.4. lentelė ir 2.1.8. pav.) skaičių galime pastebėti , jog pradedant 2004 m. šių įmonių skaičius nuosekliai mažėjo - 2004 m. 14 įm., o 2009- vos 6 vnt. 2.1.4. lentelė. Įmonių pasinaudojusių SVV fondo parama skaičius (vnt.) 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Įmonių pasinaudojusių parama skaičius

3 5 7 13 14 14 13 10 9 6 6

Šaltinis : Alytaus rajono savivaldybės administracija 2.1.8. pav. Įmonių pasinaudojusių SVV fondo parama skaičius (vnt.)

3

5

7

13

14 1413

109

6 6

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Įmonių pasinaudojusių parama skaičius



13

Išvados: trumpai apibendrinant verslo aplinką Alytaus rajone butų galima išskirti tai, kad per paskutiniuosius kelerius metus rajone mažėjo individualia veikla užsiimančių verslininkų, o daugėjo didesnių įmonių (UAB) skaičius. Šios tendencijos taip pat atsispindi ir rajono įmonių pajamų mastuose, kur pastebimos vidutinių metinių pajamų didėjimo tendencijos ( daugumos įmonių, metinės pajamos siekė nuo 500.000 iki 1 mln. Lt.). Savivaldybės įkurto SVV fondo parama 2004-2009 m. naudojosi vis mažiau įmonių, o tai indikavo verslo aplinkos gerėjimą rajone ir įmonių pajėgumą pačioms be išorinės finansinės pagalbos vykdyti savo ūkinę veiklą. Tačiau įvertinant sunkmečio laikotarpį yra nemaža tikimybė, jog besikreipiančių į savivaldybę įmonių skaičius vėl augs ir SVV fondo parama taps ypač aktuali. Taip pat didelę reikšmę verslo plėtrai turi ir turės rajono savivaldybės pritraukiamos lėšos iš įvairių išorinių šaltinių - tarptautinių projektų paramos ir bendradarbiavimo programų, ES struktūrinių fondų (projektų sąrašai pateikiami skyriuje „Investicijos“).

2.2. Žemės ūkis

Bendras Alytaus rajono žemės plotas, skaičiuojant hektarais yra 140394. Tai sudarė 25,9 proc. Alytaus apskrities ir 2,1 proc. šalies bendro žemės ploto.

Žemės ūkio naudmenos Alytaus rajone sudaro pagrindinę žemės fondo dalį. 2.2.1 lentelė. Žemės ūkio naudmenų struktūra 2005-2008 m., (ha)

Teritorija Statistiniai rodikliai 2005 2006 2007 2008

Alytaus apskritis Žemės ūkio naudmenos 158296 146652 136442 135799

Alytaus apskritis Sodai ir uogynai 2311 2218 1995 1761

Alytaus apskritis Pievos ir natūralios ganyklos 72631 69772 64927 61401

Alytaus apskritis Ariama žemė 83256 74586 69477 72601

Alytaus r. sav. Žemės ūkio naudmenos 69725 64688 60125 59311

Alytaus r. sav. Sodai ir uogynai 1335 1338 1230 1084

Alytaus r. sav. Pievos ir natūralios ganyklos 32631 29002 29172 26240

Alytaus r. sav. Ariama žemė 35710 34313 29707 31971

Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas Didžiąją dalį žemės ūkio naudmenų Alytaus rajone užima ariama žemė – 53,9 proc. Pievos ir natūralios ganyklos sudarė 44,2 proc., sodai ir uogynai – 1,8 proc. žemės ūkio naudmenų ploto. Lietuvoje ir Alytaus apskrityje žemės ūkio naudmenų struktūra buvo panaši. Taip pat nagrinėjant pateiktus duomenis, galime padaryti išvadą, jo žemės ūkio naudmenų plotai, nuo 2005 m. nuosekliai mažėjo tiek Alytaus rajone, tiek ir visoje Lietuvoje.


14

2.2.1. pav. Žemės ūkio naudmenų kitimo dinamika (ha.) 2005- 2008 m.

Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iš esmės keitėsi nuosavybės santykiai ir kūrėsi nauji

ūkiniai žemės naudojimo subjektai: ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir įmonės, bei žemės naudotojai asmeninėms reikmėms. 2009 m. Alytaus rajono savivaldybėje esantis ūkių skaičius ir jų naudojami žemės plotai pateikti 2.2.2 lentelėje.

2.2.2. lentelė. Ūkių skaičius ir jų naudojami žemės plotai 2009 m. Ūkinink ų ūkių registre įregistruota Eil. Nr.

Savivaldybė ūkių skaičius

bendras žemės plotas, ha

Iš jo žemė, priklausanti ūkininkui nuosavybės teise bendras žemės plotas, ha žemės ūkio

naudmenų plotas, ha

Alytaus rajono savivaldybė

3139

24836,43

20804,83

-

Šaltinis:Alytaus rajono savivaldybės administracija

Remiantis Statistikos departamento pateikiamais duomenimis, 2005 m. vidutinis ūkio dydis Lietuvoje buvo 11,1 ha., Alytaus regione- 7,7 ha., o Alytaus rajono savivaldybėje- 8,0 ha. (2.2.3.lentelė). Tačiau stebint ūkių dydžių kitimo dinamiką (2.2.2. pav.) galima pastebėti, jo Lietuvoje buvo pastebimos ūkio stambėjimo tendencijos ( vidutinis ūkis 2007 m. – 11,6 ha.), o Alytaus rajone atvirkščiai- mažėjimo tendencijos – vidutiniškai iki 7,6 ha. Imant už pagrindą regioninę dimensiją patebėtina, jog Alytaus rajono savivaldybėje vidutinis ūkis yra didesnis nei vidutinis ūkis visame Alytaus regione. 2.2.3. lentelė. Vidutinis ūkio dydis 2005-2007 m. Ūkio tipas Administracinė teritorija 2005 2007

Visi ūkiai Lietuvos Respublika 11.1 11.6

Visi ūkiai Alytaus apskritis 7.7 7.3

Visi ūkiai Alytaus r. sav. 8.0 7.6 Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas


15

2.2.2.pav. Vidutinio ūkio dydžio (ha.) kitimo dinamika 2005-2007 m.

Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas Lentelėje 2.2.4 yra pateikiamas Ūkininkų ūkių žemėnaudų grupavimas pagal bendrą plotą, ha, 2010 m. pradžioje. Galima pastebėti, jog beveik pusė (45 proc.) Alytaus rajono ūkininkų ūkių dalį sudarė ūkiai valdantys nuo 3 iki 10 ha žemės. Ekonominiu požiūriu tokio ūkio negalime laikyti perspektyviu, kadangi jis neduoda pakankamai pajamų. Tokie ūkiai daugiausiai apdirbami savo šeimos jėgomis, derliui nuimti pasisamdant kelis padienius darbininkus. Susumavus tokio ūkio pajamas ir išlaidas, jos dažniausiai sutampa. Ekspertų vertinimu, perspektyvų prekinį ūkį gali sukurti tas ūkininkas, kuris turi 30 ha ir daugiau apdirbamos žemės. Tokių ūkių Alytaus rajone yra 79 vienetai arba vos 2,5 procentai nuo bendro rajono ūkių skaičiaus. Todėl ateityje siekiant efektyvinti žemės naudojimą rajone reikėtų laikytis ūkių stambinimo krypties. 2.2.4. lentelė. Ūkinink ų ūkių žemėnaudų grupavimas pagal bendrą plotą, ha, 2010m.

Alytaus rajono savivaldybės 0kininkų ūkių žemėnaudų

grupavimas pagal bendrą plotą, ha

Iš viso ūkių

Iki 0,5

0,5-1 1-3 3-10 10-20

20-30

30-50

50-80

80-100

100-150

150-200

≥200 Ūkių sk.

Ūkių žemė naud. plotas

vienam ūkiui

71 148 745 1402 567 127 56 14 4 3 1 1 3139 24836,4 7,9

Šaltinis:Alytaus rajono savivaldybės administracija Analizuojant bendrosios žemės ūkio produkcijos pardavimo tendencijas (2.2.3. pav.), galima pastebėti, jog parduodamos produkcijos apimtys 2005-2008 m. nuosekliai didėjo.


16

2.2.3 pav. Bendroji žemės ūkio produkcija ( t ūkst. litų) 2005-2008 m.


Augalininkystė 2008 m. žemės ūkio augalų pasėlių plotas Alytaus rajone buvo 29373 ha, o tai sudarė 44

proc. Alytaus apskrities žemės ūkio augalų pasėlių ploto. Stebint pasėlių plotų kitimo dinamiką 2005-2008 m. pastebėtina, jog iki 2007 m. plotai ženkliai mažėjo tačiau jau 2008 m. vėl ėmė didėti ( 2.2.4. pav).

2.2.4. pav. Pasėlių plotų dinamika Alytaus rajono savivaldybėje 2005-2008 m. (ha.)



17

Vertinant žemės ūkio augalų pasėlių struktūrą (2.2.5. lentelė) galime pastebėti, jog didelę dalį užima grūdinių augalų pasėlių plotai. Be to 2005- 2008 m. rajone nuolat mažėjo pasėlių plotai nuo 322266 ha (2005 m.) iki 26913 ha ( 2007 m.) . Tik 2008 m. apsėta kiek daugiau – 29373 ha. 2.2.5 lentelė. Žemės ūkio augalų pasėlių struktūra Alytaus rajono savivaldybėje (ha.), 2005-2008 m.

Teritorija R ūšis 2005 2006 2007 2008

Alytaus r. sav. Pasėliai, iš viso 32266 31436 26913 29373

Alytaus r. sav. Grūdiniai augalai 17760 16749 17090 16229

Alytaus r. sav. Cukriniai runkeliai (perdirbimui) 148 135 125 92

Alytaus r. sav. Bulvės 2439 2196 1744 1657

Alytaus r. sav. Lauko daržovės 630 399 371 355

Alytaus r. sav. Daugiametės žolės iki 5 metų 8026 9398 5140 7763

Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas Stebint žemės ūkio augalų derlingumo tendencijas ( 2.2.5 pav), galime matyti, jog šis rodiklis pradedant 2005 m. nuolat augo visose augalininkystės sektoriuose. 2.2.5 pav. Žemės ūkio augalų derlingumas, 2005 - 2008m. (100 kg/ha)



18

Grūdų derlingumas Alytaus rajone 2008 m. buvo 2970 kg iš hektaro. Alytaus apskrityje vidutinis grūdų derlingumas minėtais metais buvo 2400 kg/ha, arba 20 proc. mažesnis nei Alytaus rajone.

Statistikos departamento duomenimis 2006-2008 m. Alytaus rajone grūdų derlingumas šoktelėjo nuo 1790 kg iš hektaro net iki 2970 kg. Taigi, lyginat su 2006 metais, 2008 buvo derlingesni net 40 procentinių punktų.

Cukrinių runkelių (perdirbimui) derlingumas Alytaus rajone 2006 m. buvo 41610 kg iš hektaro, o 2008 m. - 13 proc.didesnis t.y. – 47510 kg.

Atitinkamai bulvių derlingumas 2006 m. Alytaus rajone buvo 8100 kg iš hektaro, o štai 2008 derlius padvigubėjo ir siekė net 15220 kg/ha. Tai yra 7 proc. didesnis derlingumas nei Alytaus apskrityje.

Lauko daržovių derlingumas Alytaus rajone 2006 m. buvo 14780 kg iš hektaro, o tai buvo 34 proc daugiau nei vidutiniškai Alytaus apskrityje. 2008 m. derlingumas padidėjo iki 15450 kg iš ha ( Alytaus apskrityje- 14760 kg).

Gyvulininkyst ė Iš viso 2009 m. pradžioje Alytaus rajone buvo 18083 galvijai. Tai sudarė 47 proc. Alytaus

apskrities ir 2,35 proc. šalies galvijų skaičiaus. Alytaus rajono ūkiuose ir šeimos ūkiuose buvo auginama 17258 galvijų. Karvių buvo

auginama 9365 vienetai. Jos sudarė 45,3 proc. Alytaus apskrities visų karvių skaičiaus. Kiaulės Alytaus rajone sudarė 45,01 proc. Alytaus apskrities ir 3,63 proc. šalies visų kiaulių skaičiaus. 2.2.6. lentelė. Gyvulių skaičius ūkinink ų ir kit ų gyventojų ūkiuose, 2009 m. (vnt.)

Rūšis Lietuvos Respublika

Alytaus apskritis

Alytaus r. sav.

Galvijai, iš viso 664616 36859 17258 Karv ės (melžiamos 2 metų ir vyresnės)

346311 20678 9365

Kiaul ės 338620 27295 12294 Avys ir ožkos 62397 4467 1492 Arkliai 52937 6274 2559

Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas Alytaus rajone ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose 2009 m. buvo auginamos 1492 avys ir

ožkos. Tai sudarė 33,3 proc. Alytaus apskrityje ir 2,4 proc. šalyje auginamų avių ir ožkų. Arkliai Alytaus rajone sudarė 40,2 proc. Alytaus apskrities ir 4,83 proc. šalies visų auginamų arklių skaičiaus.


19

2.2.6. pav. Gyvulių skaičiaus dinamika Alytaus rajono ūkiuose 2006 – 2009 m. (vnt.)


2006 – 2009 m. Alytaus rajone sumažėjo visų gyvulių skaičius, avių ir ožkų skaičius, kurių

2009 m. palyginus su 2006 m. padaugėjo 42 proc. Karvių 2009 m. sausio 1 d. Alytaus rajone buvo 11,9 proc., kiaulių – 40 proc., galvijų- 10,3; arklių – 10,5 proc. mažiau nei 2006 m. sausio 1 d. Panašios tendencijos buvo būdingos tiek Alytaus apskričiai, tiek ir visai šaliai, išskyrus avis ir ožkas, kurių skaičius šiek tiek didėjo ir Alytaus apskrityje, ir šalyje. 2.2.7. lentelė. Gyvulininkystės produktų gamyba visuose ūkiuose, 2006-2008 m. (tonos) Teritorija Statistiniai rodikliai 2006 2007 2008

Lietuvos Respublika Gyvulininkystės produktai perskaičiuoti pienu, tonos

3754001 3873241 3539889

Alytaus r. sav. Gyvulininkystės produktai perskaičiuoti pienu, tonos

84536 90138 92752

Alytaus apskritis Gyvulininkystės produktai perskaičiuoti pienu, tonos

177300 178471 177958

Lietuvos Respublika Primelžta pieno, tonos 1891295 1936612 1883764 Alytaus r. sav. Primelžta pieno, tonos 48955 45995 42624 Alytaus apskritis Primelžta pieno, tonos 101286 95581 91547

Lietuvos Respublika Realizuota skersti gyvulių ir paukščių gyvuoju svoriu, tonos

335272 348809 295399

Alytaus r. sav. Realizuota skersti gyvulių ir paukščių gyvuoju svoriu, tonos

6862 8610 9821

Alytaus apskritis Realizuota skersti gyvulių ir paukščių gyvuoju svoriu, tonos

14191 16030 16767



20

2008 m. gyvulininkystės produkcija, perskaičiuota pienu, Alytaus rajone sudarė 92752 t. , o tai sudare 52 procentus visos Alytaus apskrities analogiškos produkcijos.

Alytaus rajone 2008 m. buvo primelžta 42624 kg pieno, kas sudarė beveik 46,6 proc., visoje apskrityje primelžto pieno. Tai vienas aukščiausių rodiklių ne tik Alytaus apskrityje, bet ir visoje Lietuvoje. Tačiau lyginant su 2006 m., bendras primelžto pieno kiekis Alytaus rajone krito apie 13 procentinių punktų.Realizuota skersti gyvulių ir paukščių gyvuoju svoriu rajone siekė 9821 t. Tai sudaro 58,5 procentus nuo paskersto svorio visoje Alytaus apskrityje.

Apibendrinant būtų galima teigti, jog Alytaus rajonas savo apskrityje užimė tvirtas lyderio pozicijas tiek primelžto pieno, tiek skerdienos tiek ir surinktų kiaušinių apimtimis ( 2.2.7 ir 2.2.8 pav.): 2.2.7 pav. 2008 m. pagal primelžtą pieną Alytaus apskrityje (procentai)


2.2.8 pav. 2008 m. pagal kiaušinių kiekį Alytaus apskrityje (procentai)


2010 m. Alytaus rajono savivaldybės duomenimis, Alytaus rajone yra 44 sertifikuoti

ekologiniai ūkiai.Sertifikuotas 1481 ha plotas. Pastaruoju metu didėja ekologiškai švarių produktų


21

poreikis. Taigi, šiuo metu ir ypač artimoje ateityje, bus siekiama plėsti tiek rajono, tiek apskrities, tiek visos šalies perspektyvius ekologinius ūkius, mažintis aplinkos taršą, kurti, skatinti ir palaikyti uždarus biologinius ciklus, pagaminti pakankamai geros kokybės, didelės maistinės vertės ekologiškai švarių žemės ūkio produktų.

Išvados: Trumpai apibendrinant žemės ūkio situaciją būtų galima akcentuoti tai, kad Alytaus rajone žemės naudmenų struktūra mažai skiriasi nuo Alytaus apskrities ir Lietuvos. Pastebėtina tai , kad vidutinis ūkio dydis rajone ( 2007 m. – 7,6 ha) gal ženkliai atslieka nuo vidutinio šalyje ( 11,6 ha). Beveik pusė (45 proc.) Alytaus rajono ūkininkų ūkių dalį sudarė ūkiai valdantys nuo 3 iki 10 ha žemės. Ekonominiu požiūriu tokio ūkio negalima laikyti perspektyviu, kadangi jis neduoda pakankamai pajamų. Perspektyvaus ūkio dydis turėtų siekti 30 ir daugiau ha, todėl ateityje siekiant efektyvinti žemės naudojimą rajone reikėtų laikytis ūkių stambinimo politikos. Kadangi rajone yra pakankamai geros salygos žemės ūkio vystymui, vertinant gyvulininkystės augimo tempus, Alytaus rajonas 2008 m. duomenimis savo apskrityje užimė lyderio pozicijas tiek primelžto pieno, tiek skerdienos tiek ir surinktų kiaušinių apimtimis

2.3. Turizmas Gera geografinė padėtis, išplėtotas automobilių tinklas, vaizdingos vietos sudaro pakankamai

geras turizmo plėtros sąlygas tiek Lietuvoje, tiek ir Alytaus rajone. Remiantis statistikos departamento duomenimis, 2008 m. Alytaus rajone savo veiklą vykdė

vos dviejų tipų apgyvendinimo įstaigos: 1 viešbutis (vienintelis Alytaus rajone esantis viešbutis „Nemunas Park Residence Hotel“ yra įsikūręs 16 km nuo Alytaus, Nemunaičio kaime) bei 2 kolektyvinio apgyvendinimo įmonės (2.3.1 lentelė).

2.3.1 lentelė. Apgyvendinimo įmonių veikla Alytaus rajone 2006-2008 m. Apgyvendinimo įstaigos tipas Statistiniai rodikliai 2006 2007 2008 2009 Iš viso pagal apgyvendinimo įstaigas

Apgyvendinimo įstaigų skaičius

3 3 3 3

Iš viso pagal apgyvendinimo įstaigas

Suteikta nakvynių 9565 9182 5502 4926

Iš viso pagal apgyvendinimo įstaigas

Apgyvendinta svečių 7059 6724 2908 2772

Viešbučiai Apgyvendinimo įstaigų skaičius

1 1 1 1

Viešbučiai Suteikta nakvynių 2640 2028 1725 601 Viešbučiai Apgyvendinta svečių 1812 1524 1104 432

Poilsio namai (nameliai) Apgyvendinimo įstaigų skaičius

2 2 2 2

Poilsio namai (nameliai) Suteikta nakvynių 6925 7154 3777 4325 Poilsio namai (nameliai) Apgyvendinta svečių 5247 5200 1804 2340 Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas

2009 m. Alytaus rajono savivaldybėje iš viso buvo suteiktos 4926 nakvynės ir

apgyvendinta 2772 svečiai. Stebint svečių srautų dinamiką 2006-2009 m., pastebimas tendencingas lankytojų skaičiaus mažėjimas visose apgyvendinimo įstaigose. 2009 m. stipriai ( beveik 3 kartus) mažėjo apgyvendintų svečių skaičius viešbutyje, palyginti su 2008 m., tačiau daugėjo poilsio namuose. Juose buvo suteikta 14,5 % daugiau nakvynių ir apgyvendinta beveik 30 % daugiau svečių nei 2008 m.


22

2.3.1. pav. Apgyvendinimas Alytaus rajono apgyvendinimo įstaigose 2007-2009 m. (vnt.)

Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas Vertinant Alytaus rajono savivaldybės padėtį pagal apgyvendinimo įstaigų skaičių, apskrities mastu galime pastebėti, jog daugiausia svečių gali priimti Druskininkų savivaldybė – net 59,68 %. Alytaus rajono savivaldybėje apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų skaičius 2009 m. buvo pats mažiausias ir sudarė vos 4,84% (2.3.2. pav.). 2.3.2. pav. Apgyvendinimo įstaigų skaičius Alytaus apskrityje 2009 m. (proc.)



23

Atitinkamai 2009 m. duomenimis Alytaus rajone buvo apgyvendintas ir beveik pats mažiausias svečių kiekis (mažiau- tik Lazdijų savivaldybėje) visoje Alytaus apskrityje, kuris sudarė 1,49% (2008 m. - 1,34%) nuo bendrai regione apgyvendinto žmonių kiekio. Beveik 92,4 procento lankytojų sulaukė Druskininkai, kur ypač išplėtota apgyvendinimo infrastruktūra. ( 2.3.3.pav.)

2.3.3.pav. Apgyvendinta svečių 2009 m. (proc.)


Kaimo turizmas – sparčiausiai plečiama apgyvendinimo infrastruktūros sritis, ne tik

Lietuvoje, bet ir Alytaus rajone. 2009 m. duomenimis kaimo turizmo paslaugas Lietuvoje siūlė 588 sodybos (12230 vietų). Vidutinis vietų skaičius vienoje sodyboje buvo 21. Šių sodybų skaičius nuo 2005-2009 m. nuosekliai augo , atitinkamai kaimo turizmo plėtra vyko ir Alytaus apskrityje (2.3.4.pav.). 2008 m. Alytaus apskrityje priskaičiuojama 102 kaimo turizmo sodybos (2320 vietos), kas sudarė 18,97 proc. visų apskrities sodybų. Vidutinis vietų skaičius siekė 23.


24

2.3.4.pav. Kaimo turizmo sodybų skaičiaus dinamika Lietuvoje ir Alytaus apskrityje 2005-2009 m. (vnt.)


Didėjant kaimo turizmo sodybų skaičiui , atitinkamai augo ir apgyvendintų poilsiautojų skaičius tiek Lietuvoje tiek ir Alytaus apskrityje iki 2008 m. Tačiau 2009 m. kaip ir visame apgyvendinimo sektoriuje, apgyvendintų svečių skaičius mažėjo. Alytaus apskrities kaimo turizmo sodybose buvo apgyvendinta beveik 30000 poilsiautojų (2006 m.-26 000, 2008 m. - 42000). (2.3.5. pav.) 2.3.5. pav. Apgyvendintų poilsiautojų skaičius 2006-2009 m. (tūkst.)


Vertinant kaimo turizmo plėtrą Alytaus rajono mastu pastebėtina, jog kaip ir visoje apskrityje sodybų skaičius pastaruosius metus nuolat augo. (2.3.6.pav.). Kaimo turizmo verslui plėtotis Alytaus rajone situacija yra palanki pirmiausiai gamtinių išteklių prasme.


25

2.3.6. pav. Kaimo turizmo sodybų skaičius 2003-2009 m. (vnt.)

Šaltinis: Alytaus turizmo informacijos centras 2009 m. Alytaus rajone buvo registruotos 24 kaimo turizmo sodybos ir 2 turistinės

stovyklos. Alytaus turizmo informacijos centro duomenimis, kaimo turizmo sodybose buvo 176 kambariai, jos galėjo pasiūlyti 820 nakvynės vietų. Dauguma kaimo turizmo sodybų turi pobūvių sales (nuo 18 iki 120 vietų), t. y. jos orientuotos į savaitgalinį turizmą. Didžioji dalis sodybų turi pirtį, siūlo poilsiautojams valčių, žvejybos priemonių nuomą, sportinių žaidimų aikšteles.

Panašią veiklą Alytaus rajone vykdo ir patalpų nuomos paslaugų teikėjai, kurie neturi pažymėjimo, suteikiančio teisę teikti kaimo turizmo paslaugas.

Iki 2004 m. turizmo veiklą Alytaus rajone koordinavo tik Alytaus rajono savivaldybė. 2004 m. rugsėjo mėn. 10 d. tarybos sprendimu Nr.K/ 243 tapo VšĮ Alytaus turizmo informacijos centro dalininke. Nuo tada turizmo rinkodarą Alytaus rajone vykdo turizmo informacijos centras. Alytaus turizmo informacinis centras teikia informaciją apie apgyvendinimą, lankytinas vietas, renginius, ekskursijas, poilsį kaime, keliones ir kt. turizmo paslaugas, leidžia informacinius ir kartografinius leidinius, dalyvauja turizmo parodose Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, rengia įvairius maršrutus po Alytaus kraštą ir organizuoja užsakomas ekskursijas. TIC sukurta ir palaikoma internetinė svetainė www.alytus-tourism.lt sulaukia virš 100 tūkst. lankytoju per metus. Kaip rodo statistika, didžiausias srautas svetainės lankytojų yra iš Kauno ir Vilniaus.

Turizmo centro lankytojų dinamika per pastaruosius 8 metus pavaizduota 2.3.7. paveiksle.


26

2.3.7. pav. Alytaus TIC lankytojų srautai 2002 - 2009 m.

Šaltinis: Alytaus TIC

2009 m. Alytaus turizmo informacijos centro paslaugomis pasinaudojo 5596 lankytojai, t.y.

13 procentų mažiau nei 2008 m. Tai lėmė bendras turistų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje. 2001 - 2005 m. Alytaus TIC lankytojų skaičius buvo maždaug vienodas, o 2006 m. išaugo 44 procentais. Lyginant su didžiaisiais Lietuvos miestais, lankytojų iš užsienio skaičius Alytaus TIC nedidelis. 2009 m. informacijos centre ieškojo 1214 užsienio turistų (2.3.8.pav.), t.y. 13 procentų daugiau nei 2008 m. Manoma, kad įtakos gali turėti ir tai, kad trūksta reklaminių stendų ir ženklų, aplink Alytų išdėstyti kelio ženklai, nurodantys apvažiavimą aplink miestą vykstant į Vilnių, Kauną, Lazdijus. Todėl daugelis pravažiuojančių turistų į miestą neužsuka. Be to, didelė dalis pravažiuojančių turistų mieste sustoja tik pavalgyti ir turizmo informacijos centre neapsilanko.

Tam įtakos galėjo turėti gana išsamus informacijos pateikimas internete, nes vis daugiau turistų pirmiausiai informacijos ieško naudodami informacines technologijas.


27

2.3.8 pav. Alytaus TIC Lietuvos ir užsienio lankytojai 2001 - 2009 m.

Šaltinis: Alytaus turizmo informacijos centras

Pastebėtina, kad regiono turizmui didelę įtaką turi sezoniškumas ( 2.3.9. pav.) 2.3.9. pav. Alytaus TIC 2009 m. lankytojų srautai pagal sezoniškumą


Lankytojų skaičius kasmet išauga vasaros turistinio sezono metu (gegužės – rugpjūčio mėn.)

ir mažiausias žiemą. Toks lankytojų srauto pasiskirstymas atspindi bendrą turizmo sezoniškumo problemą Lietuvoje ir yra suprantamas. Kol kas pramogų ir didesnių renginių, galinčių pritraukti ne tik vietinius (savo miesto ir rajono gyventojus) dalyvius ir žiūrovus, nėra. Gegužės ir rugsėjo mėnesiais didesnis Lietuvos lankytojų skaičius registruojamas dėl užsakomų moksleivių ekskursijų.


28

2.3.10 pav. Alytaus TIC 2009 m. užsienio lankytojų pasiskirstymas pagal šalis


Alytaus turizmo informacijos centre (2.3.10. pav.) 2009 metais lankėsi 1214 turistų iš užsienio. Daugiausia turistų atvyko iš Lenkijos – 23 %, Prancūzijos – 12 %, Vokietijos – 10 %, Rusijos – 6 %, Latvijos ir Čekijos – po 4 %, Olandijos - 3 %, Baltarusijos, Italijos, , Šveicarijos – po 2 %, Slovakijos - 1 %. Kitus 27 % sudaro turistai iš Austrijos, Danijos, Belgijos, Švedijos, Suomijos, Australijos, JAV ir kitų užsienio šalių. Lankytojų pasiskirstymas pagal šalis praktiškai išliko panašus, kaip ir 2006-2008 metais. Didelį skaičių atvykusiųjų iš Lenkijos galėjo įtakoti aktyvesnė rinkodarinė veikla Lenkijoje. Didelis Vokietijos turistų skaičius atspindi bendrą tendenciją Lietuvoje. Tikėtina, kad lankytojai iš Prancūzijos – Alytaus mokyklų bendrų su Prancūzija projektų dalyviai. Pagrindiniai turizmo industrijos komponentai, traukiantys turistus į Alytaus rajoną, - tai sporto ir laisvalaikio pramogos gamtoje, nacionalinė virtuvė, šviežių ir ekologiškai švarių produktų naudojimas.

Svarbiausi Alytaus rajono turistiniai ištekliai: • ežerų, upių, parkų, draustinių, rezervatų gamtinė aplinka; • istorinis paveldas: piliakalniai, pilkapiai, bažnyčios, etnografinės sodybos; • kultūrinis paveldas: amatai, festivaliai, muziejai, literatūra, poezija, muzika, šokis, tautosaka.

Alytaus rajone yra daug neužterštų, kaimiškos aplinkos vietų su savomis tradicijomis, papročiais, savitu gyvenimo būdu. Šie objektai patogūs rekreacijai ir sudaro turizmo plėtros, ypač kaimo turizmo, potencialą.

Alytaus rajone siūlomos pramogos ir paslaugos: plaukimas plaustais, baidarėmis, vandens dviračiais, valtimis (jų nuoma), tinklinio, krepšinio aikštelės, skraidymas oro balionu, važinėjimas, jodinėjimas arkliu, žvejyba, medžioklė, dažasvydis, važinėjimas kartingais, visureigiais. Ypatingai didelio lankytojų susidomėjimo sulaukė 2009 m. Alytaus rajone įrengtas pramogų parkas „Tarzanija“, siūlantis įvairaus sudėtingumo tarp medžių įrengtas trasas.


29

Alytaus rajono turistinės zonos yra idealios pėsčiųjų ar dviračių žygiams turistinėmis trasomis bei maršrutai automobiliais. Šiuo metu Alytaus rajone siūlomi įvairūs maršrutai, 1-2 dienų ilgumo, aplankant gražiausias miesto ir rajono gamtos, istorijos, kultūros, sakralinio meno vertybes. Alytaus rajone maitinimo įmonių skaičius nedidelis, be to maitinimo paslaugos dažnai teikiamos tik vasaros sezono metu arba tik pagal užsakymus. Nėra maitinimo įmonių, siūlančių kulinarinio paveldo patiekalus. Alytaus rajono savivaldybė siekia kurortinės teritorijos statuso suteikimo Daugų miesteliui. Šis siekis yra įtrauktas atskira priemone į rajono savivaldybės trumpalaikio strateginio plėtros plano priemonių planą. Išvados:

- Alytaus rajone nėra pakankamai išplėtota turizmo infrastruktūra, neišnaudojami gamtiniai ištekliai vandens turizmo pramogoms, poilsiavietėms ir kitoms paslaugoms;

- Didesnė dalis kaimo turizmo sodybų pritaikytos pobūviams nei poilsiautojams; - Turizmo paslaugų pasirinkimas nėra didelis, ypatingai maitinimo, pramogų, aktyvaus

poilsio; - Trūksta turizmo objektų ženklinimo; - Turizmo rinkodara vykdoma Lietuvoje bei artimose užsienio rinkose: Lenkijoje, Latvijoje.

2.4. Būstas

Alytaus rajone gyventojai pagal statistinį rodiklį yra geriau apsirūpinę būstu (31,5 m2/1 gyv.) nei vidutiniškai Lietuvoje (25 m2/1 gyv.) ir Alytaus apskrityje (27 m2/1 gyv.). Tai naujų būstų statybos 2001 – 2009 metais (pastatyta 5,2 % būstų fondo) ir rajono gyventojų skaičiaus mažėjimo pasekmė.

2.4.1 pav. Gyventojų apsirūpinimas gyvenamuoju plotu.

22,8 23 23 23,4 23,8 24,1 24,4 24,9 2524,6 24,8 2525,4 25,9 26 26,4 27,1 27

27,9 28,3 28,4 28,7 29,1 29,730,3 30,8 31,5

05

101520253035

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Lietuvos Respublika Alytaus apskritis Alytaus r. sav.


Pagal nuosavybės formą gyvenamojo fondo dinamika Alytaus rajone pateikta 2.4.1. lentelėje.


30

2.4.1. lentelė. Gyvenamasis fondas Alytaus rajone, 2001-2009 m.

4561 4537,2 4565,7 4634,6 4604,5

910,9 917,6 926,9 939,2 961,8

115,3 112,5 111,6 110,7 73,814,7 14,7 14,7 14,5 6,50

1000

2000

3000

4000

5000

2005 2006 2007 2008 2009

Privati nuosavybëAlytaus apskritis

Privati nuosavybëAlytaus r. sav.

Valstybės, savivaldybiųnuosavybë Alytausapskritis

Valstybės, savivaldybiųnuosavybë Alytaus r.sav.


Gyvenamasis fondas Alytaus rajone nuolat po truputį didėjo ir 2009 m. palyginus su 2001 m. jis padidėjo 12,9 proc. Tai palyginti geras rodiklis, kadangi Alytaus apskrityje per tą patį laikotarpį gyvenamasis fondas padidėjo 9,8, o Lietuvoje – tik 9,6 proc. 98,4 proc. gyvenamojo fondo sudarė privati nuosavybė ir tik 1,6 – valstybės, savivaldybės nuosavybė.

Bendrame būstų skaičiuje savivaldybės būstų dalis yra labai maža. 2010 sausio 1 d. savivaldybės socialinio būsto fonde yra 79 butai, todėl savivaldybė turi mažai galimybių padėti apsirūpinti socialiniu būstu gyventojams, turintiems mokumo ar kitų problemų, benamiams ir pan. Be to didelė dalis butų yra nusidėvėję daugiau kaip 60 proc.

2009 m. butų statyba Alytaus apskrityje sudarė tik 2,4 proc. butų statybos visoje Lietuvoje. Butų statyba Alytaus rajone nelabai atsiliko nuo butų statybos Alytaus mieste, rajone pastatyta tik 3 butais mažiau.

Butų kainos Alytaus rajono vietovėse yra 3 – 5 kartus, namų – 1,5-3 kartus vidutiniškai mažesnės negu Alytaus mieste. Remiantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2003 m. liepos 24 d. Nutarimu Nr. 4, Alytaus rajone 1 kvadratinis metras nekilnojamojo turto įvertintas 141 litu. Vienam Alytaus rajono gyventojui tenkančio nekilnojamojo turto vertė yra 5 kartus mažesnė už šalies vidurkį – 4,7 tūkst. litų. Toks kainų skirtumas yra pagrindinis veiksnys, stabdantis laisvą darbo jėgos ir vidutinio, vyresnio amžiaus gyventojų šeimų migraciją į kitas Lietuvos vietoves, ypač į miestus.

2.5. Investicijos Tiesioginių užsienio ir materialinių investicijų pritraukimas yra viena iš pagrindinių

priemonių, skatinančių Alytaus rajono ekonominį augimą. Esant ribotiems kapitalo ištekliams, tiesioginės užsienio investicijos yra labai efektyvios, skatinant gamybos augimą, keliant prekių ir paslaugų kokybę ir padedant įmonėms sėkmingiau konkuruoti laisvos rinkos sąlygomis. 2.5.1. lentelėje pateikiama tiesioginių investicijų 2006-2009 m. dinamika šalyje, Alytaus apskrityje ir Alytaus rajone.


31

2.5.1. lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos 2006-2009 m. (mln.lt)

Administracin ė teritorija 2006 2007 2008 2009

Lietuvos Respublika 23895.8 28924.6 35503.9 31591.3

Alytaus apskritis 396.6 417.2 445.4 370.3

Alytaus r. sav. 40.9 37.7 94.4 88.3


Iš lentelės duomenų galime matyti, jog tiek šalyje , tiek rajone, didžiausias užsienio investicijų šuolis buvo 2007-2008 m. Vėliau rodikliai šiek tiek krito , tačiau vis tiek pvz. 2009 m. tiesioginės užsienio investicijos Alytaus rajone buvo daugiau kaip du kartus didesnės nei 2006 m. Vis dėlto, įvertinant ekonominės krizės padarinius mažai tikėtina, jog dar šiemet bus sulauktas ženklesnis investicijų kiekio padidėjimas.

Žvelgiant į tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui dinamikos rodiklius, galima akcentuoti tai, kad Alytaus apskrityje Alytaus rajono gyventojai (dėl objektyvių priežasčių išskyrus Alytaus miestą) “gavo” ženkliai didesnį investicijų kiekį nei kaimyninės Druskininkų, Lazdijų ar Varėnos savivaldybės. Pvz. Lazdijų savivaldybę Alytaus rajonas pagal šį rodiklį aplenkė daugiau nei 10 kartų. (2.5.1. pav.) 2.5.1. pav. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui 2009 m. (Lt.)

Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas Vertinant materialinių investicijų kitimo 2006-2008 m. tendencijas (2.5.2. lentelė) pastebėtinas jų tendencingas augimas Alytaus rajone ir apskrityje iki 2008 m.


32

2.5.2. lentelė. Materialin ės investicijos 2006-2008 m. (lt.) Administracin ė teritorija 2006 2007 2008

Lietuvos Respublika 19893325 26533580 26123516

Alytaus apskritis 640101 690122 802923

Alytaus r. sav. 64593 65231 75401 Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas

Pagal materialines investicijas vienam gyventojui 2008 m, Alytaus rajonas, skirtingai nei pagal tiesiogines užsienio investicijas atsiliko nuo visų kitų apskrities savivaldybių ( 2.5.2. pav.). Čia aiškus „lyderis“ buvo Druskininkų savivaldybė (40,1 proc.), kuri pagal šį rodiklį net dvigubai aplenkė antroje vietoje likusią Alytaus miesto savivaldybę (20,1 proc.). 2.5.2. pav. Materialinės investicijos vienam gyventojui 2008 m. (proc.)


Alytaus rajono savivaldybė siekdama gerinti ekonominės padėties sąlygas, rūpindamasi verslo plėtros klausimais bei išorinių finansavimo šaltinių pritraukimu ruošia įvairius investicinius projektus, galimybių studijas, techninius dokumentus, teikia paraiškas įvairiems Europos Sąjungos fondams. Savivaldybė yra įgyvendinusi : 2.5.3. lentelė. Įgyvendinti projektai 2003- 2009 m.

Projekto pavadinimas Paramos šaltinis Projekto vertė, Lt

Savivaldybės įnašas

Įgyvendinimo terminai

Turizmo informacinio tinklo ir

PHARE 2002 BAS, savivaldybės biudžetas

56.691 2.800 2003.11-2004.11


33

bendradarbiavimo vystymas Nemuno euroregione Krokialaukio kaimo vandentiekio įrenginių ir vandens tinklų statyba

SAPARD, savivaldybės biudžetas

923.212 194.446 2003-2004

Alytaus rajono Verebiejų kaimo vandens tiekimo įrenginių ir vandentiekio tinklų statyba


902.936 257.890 2004-2005

Alytaus rajono Praniūnų kaimo vandens tiekimo įrenginių ir vandentiekio tinklų statyba


930.950 220.476 2004-2005

Tarptautinės svarbos paukščiams vertingos šlapžemės, saugomos teritorijos ir kultūrinis kraštovaizdis kaip šaltinis subalansuotai plėtrai kaimo vietovėse

INTERREG III B, savivaldybės biudžetas

13.781.685 160.106

2004.08 –2007.07

Pietų Lietuvos regionų ir šiaurės rytų Lenkijos regiono bendradarbiavimo stiprinimas


1.065.341 227.520 2004.12-2005.09

Kempingų plėtra Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione


254.313 5.498 2004.12-2005.12

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas Simno vaikų darželio pastate

ERPF, savivaldybės biudžetas

561.808

1151.689

2005.09– 2007. 01

Rinkodaros veiksmų planas – Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų turizmo ir ekonominės plėtros perspektyvos


197.431 20.000 2005.12-2006.09

Plačiajuosčio duomenų perdavimo tinklo sukūrimas Lazdijų ir Alytaus rajonų savivaldybėse

ERPF, savivaldybės biudžetas

6.591.276 112.500

2005 – 2008

Lietuvos savivaldybių darbuotojų gebėjimų ir kvalifikacijos strateginio planavimo

ESFA, savivaldybės biudžetas

551.000 2.000 2006 - 2008


34

srityje stiprinimas Simno gimnazijos rekonstrukcija

VIP, savivaldybės biudžetas

4000000 600000 2006-2007

Alytaus r. S. Kudirkos centrinės ligoninės Dantų protezavimo patalpų rekonstrukcija, pritaikant jas Alytaus r. viešosios bibliotekos reikmėms


988.311 250000 2006-2007

Alytaus rajono Punios seniūnijos melioracijos griovių, jų hidrotechninių statinių ir drenažo rinktuvų renovacija

EŽŪOGF, savivaldybės biudžetas

1.902.228 190.224 2006.01-2006.12

Europos kultūrų bendradarbiavimas per liaudies dainas ir šokį

INTERREG III A, savivaldybės biudžetas

351.895 87.138 2006.03 –2007.01

Alytaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojų mokymai ir kvalifikacijos tobulinimas, siekiant sukurti modernų, dinamišką, konkurencingą ir profesionalų personalą

ESF, savivaldybės biudžetas

320.459 87.517 2006.05-2008.04

Piligrimų kelias Lenkija-Lietuva

INTERREG III A, savivaldybės biudžetas

304.854

74.581

2006.07– 2008.01

Žuvinto biosferos rezervato taršos mažinimas sukuriant Ąžuolinių kaimo vandentvarkos infrastruktūrą

BPD 2004-ERPF-1.3.0-03-05/0036, savivaldybės biudžetas

3.448.369

689.674 2007.01 – 2007.12

Vaikų futbolo rungtynių organizavimas – puikus visuomenės abipus sienos integracijos pavyzdys

INTERREG III B, savivaldybės biudžetas

1.003.190

41.143 2007.02 – 2007.10

Daugų slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės rekonstravimas

Energijos taupymo programos lėšos, savivaldybės biudžetas

4.374.659 874.932 2007.02-2007.12


35

Butrimonių seniūnijos vaikų dienos centras

Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programos lėšos, savivaldybės biudžetas

369.545

123.545 2007.07-2007.12

Mobiliųjų prieplaukų statyba plėtojant Nemuno turistinę trasą

Ūkio Ministerijos Specialiosios investicijų skatinimo programa, savivaldybės biudžetas

3.912.656 85.280 2007.08-2008.12

Daugų vaikų darželio rekonstrukcija


1.900.000 190000 2007-2008

Miroslavo mokyklos rekonstravimas


5.516.000

1000000 2007-2009

Alytaus rajono mokyklų sporto aikštelių įrengimas ir renovavimas (investicinio projekto parengimas)

EEE ir Norvegijos finansinio mechanizmo parama, savivaldybės biudžetas

77608 15521 2008.02-10

Miroslavo globos namų plėtra

Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programos lėšos, savivaldybės biudžetas

4500000 3550000 2008-2009

Daugiabučio gyvenamojo namo statyba Pivašiūnuose

Socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programos lėšos, savivaldybės biudžetas

4 427 609 117 371 2007-2009

Šaltinis : Alytaus rajono savivaldybės administracija Šiuo metu Alytaus rajono savivaldybė įgyvendina: 2.5.4. lentelė. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietu vos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos bei Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojami projektai Projekto numeris

Pavadinimas Tikslas Projekto vertė (Lt) *

Savivaldybės įnašas (Lt)

Trukm ė

LT-PL/022

„Abipus sienos aktyvaus turizmo paslaugų plėtra abipus Lietuvos ir Lenkijos sienos“

Išvystyti Lietuvos bei Lenkijos regionuose vandens turizmo paslaugas, išpopuliarinant neprofesionalų irklavimą, kaip aktyvaus turizmo rūšį

748082 112212 2009-02 2010-05


36

LT/PL-047

“Pasienio jaunimo bendradarbiavimas“

Organizuoti bendras projekto partnerių jaunimo sporto varžybas, susitikimus, keitimąsi gerąja patirtimi, dalį projekto investicijų skirti projekto partnerių sporto infrastruktūrai gerinti.

1074894 161234 2009-01 2011-02

LT/PL-065 „Europos kultūrų bendradarbiavimo stiprinimas išsaugant kultūrinį tapatumą”

Skatinti pasienio kultūrinį tapatumą per bendrus renginius

615672 92351 2009-06 2011-04

LT/PL-067

„Pasienio turizmo plėtra – palikimas ateities kartoms“

Skatinti pasienio bendradarbiavimą pritraukiant turistus, sudominant juos kultūros paveldo objektų išsaugojimu Simne ir Olecke

1106629 165994 2009-09 2011-03

LT/PL-081

„K ūrybinės industrijos – Lietuvos-Lenkijos pasienio regionų darnaus vystymosi galimybės“

Padidinti Lietuvos-Lenkijos regiono konkurencingumą įgyvendinant kūrybinių ir kultūrinių industrijų modelį tokiose srityse kaip kultūra bei turizmas

1492335 223850 2009-10 2011-09

LT/PL-083 „Jungtinė viešųjų priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo paslaugų plėtra Lietuvos - Lenkijos pasienyje“

Padidinti jungtinių savivaldos lygmens priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo paslaugų teikimo efektyvumą Lietuvos-Lenkijos pasienyje.

756915 113537 2009-10 2010-09

LT/PL-091 „Aktyvi veikla pasienio ežeruose“

Suvienodinti aktyvaus turizmo paslaugų paketus, kuriuos teiks Pišo sporto centras ir Daugų irklavimo bazė

3 314 367,06

497 155,07 2010-08 2012-05


37

SPF/PL/2009/47 „Upės jungia tautas. Bendros problemos, bendri sprendimai - vandens kelių populiarinimas Lietuvoje ir Lenkijoje”

Populiarinti pasienio upių vandens maršrutus

130 540,00

19581,01 2010-06 2010-12

SPF/PL/2010/82 “Lietuvos-Lenkijos partnerių kulinarijos ir meno apžvalga”

Sukurti naują tarptautinę partnerystę tarp projekto dalyvių, skatinant regioninį kultūrinį ir kulinarinį identitetą

54 502,45

8 175,37 2010-09 2010-12

*Šie projektai įgyvendinami kartu su partneriais, todėl pateikiama tik ta projekto investicijų vertė, kuri tenka rajono savivaldybei Šaltinis : Alytaus rajono savivaldybės administracija 2.5.5. lentelė. Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės bei Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotini regiono būdu projektai Priemonė Pavadinimas Tikslas Projekto

vertė (Lt) Savivaldybės įnašas (Lt)

Trukm ė

VP3-3.4-ŪM-04-R-11-002

„Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus vidurinės mokyklos energijos vartojimo efektyvumo didinimas”

Viešosios infrastruktūros pastato energijos vartojimo taupymas.

2289302 0 2009-04-20 2010-04-21

VP3-2.4-SADM-01-R-11-002

„Daugų socialinės priežiūros centro įkūrimas“

Sukurti socialinės priežiūros paslaugų infrastruktūrą Alytaus rajone suaugusiems asmenims su negalia, siekiant didinti paslaugų gavėjų skaičių, tenkinti jų poreikius ir gerinti socialinių paslaugų kokybę.

635408 112130,82 2009-07-01 2010-06-30

VP3-2.4-SADM-01-R-12-001

„Simno neįgaliųjų dienos centro įkūrimas“

Sukurti socialinės priežiūros paslaugų infrastruktūrą Alytaus rajone suaugusiems asmenims su negalia, siekiant didinti paslaugų gavėjų skaičių, tenkinti jų

760863,63 114129,55 2008-09 2011-06


38

poreikius ir gerinti socialinių paslaugų kokybę.

VP2-4.4-SM-02-R-11-002

„Alytaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelio Alovė – Ilgai rekonstrukcija“

Rekonstruoti ir modernizuoti Alytaus rajono kelių transporto infrastruktūrą, o vietinės reikšmės kelią Alovė – Ilgai pritaikyti augančiam eismo intensyvumui.

3282370,44 147706,67 2009-09-18 2011-04-30

VP1-4.2-VRM-04-R-11-002

„Daugų miesto bendrojo ir detaliųjų planų parengimas“

Užtikrinti sistemingą Daugų miesto darnų vystimąsi bei racionalų teritorijos, lėšų ir kitų išteklių panaudojimą, atsižvelgiant į šios teritorijos plėtros ilgalaikius poreikius.

417509 62627 2009-09 2011-11

VP1-4.2-VRM-02-R-11-002

„Alytaus rajono trumpalaikio strateginio plėtros plano parengimas“

Tobulinti savivaldybės valdymą optimizuojant strateginio planavimo sistemą.

73587 11039 2009-09 2010-12

VP3-1.3-ŪM-05-R-11-001

„Rekreacinės teritorijos įrengimas Pivašiūnuose“

Paplūdimio prie Ilgio ežero Pivašiūnuose sutvarkymas ir įrengimas.

704796 105720 2009-08 2010-07

VP3-1.3-ŪM-05-R-11-002

„Rekreacinės teritorijos įrengimas Dauguose“

Sukurti aktyvaus ir sportinio turizmo infrastruktūrą prie Daugų irklavimo bazės.

920499 138075 2010-06 2011-05

VP3-1.2-VRM-01-R-11-003

„Kompleksinė Simno miesto plėtra“

Sudaryti sąlygas diversifikuoti kaimo gyventojų veiklą ir gerinti bendruomeninę infrastruktūrą Alytaus rajone.

9369803 702736 2008-09 2012-02

VP3-1.2-VRM-01-R-11-002

„Kompleksinė Daugų miesto plėtra“

Sudaryti sąlygas diversifikuoti kaimo gyventojų veiklą ir gerinti bendruomeninę infrastruktūrą Alytaus rajone.

6913770 518533 2009-08 2011-12

VP3-1.4- „Praeities taršos Išvalyti ir sutvarkyti 470056 70508,4 2009-08


39

AM-06-R-11-001

likvidavimas Krokialaukio seniūnijoje“

Krokialaukio seniūnijoje Čiurlionių II k. buvusio pesticidų sandėlio teritoriją, siekiant sumažinti požeminių ir paviršinių vandenų taršą aplinkai pavojingomis medžiagomis (pesticidais).

2011-03

VP2-3.1-IVPK-05-R-11-001

„Elektroninių priemonių, skirtų įtraukti gyventojus į demokratijos procesus, diegimas Alytaus rajono savivaldybėje“

Didinti savivaldybės veiklos skaidrumą ir atskaitomybę diegiant elektroninius sprendimus.

210305 0 2009-12 2011-05

VP3-3.4-ŪM-04-R-008

„Daugų vidurinės mokyklos energijos vartojimo efektyvumo didinimas”

Modernizuoti fiziškai ir morališkai pasenusios Daugų vidurinės mokyklos išorės atitvaras, siekiant efektyviai vartoti energijos išteklius ir energiją.

571649 0 2009-03 2010-08

VP3-3.4-ŪM-04-R -009

„Pivašiūnų vidurinės mokyklos energijos vartojimo efektyvumo didinimas”

Modernizuoti fiziškai ir morališkai pasenusios Pivašiūnų vidurinės mokyklos išorės atitvaras, siekiant efektyviai vartoti energijos išteklius ir energiją.

482517 0 2009-07 2010-08

VP1-4.1-VRM-04-R-11-004

„Alytaus rajono savivaldybės politikų bei administracijos darbuotojų kvalifikacijos kėlimas“

Patobulinti ir sustiprinti Alytaus rajono savivaldybės politikų ir administracijos darbuotojų gebėjimai savivaldybės valdyme ir valstybės tarnyboje.

169288 25393,20 2010-01 2011-03

VP3-2.2-ŠMM-06-R -001

„Butrimonių vaikų darželio infrastruktūros atnaujinimas”

Atnaujinti ikimokyklinio ugdymo programas teikiančios ikimokyklinio ugdymo įstaigos – Butrimonių darželio - patalpas ir įrangą.

346645,86 51996,88 2009-12 2010-12


40

VP3-3.1-AM-01-V-01-014

„Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Simne“

Šio projekto esmė – vandentvarkos infrastruktūros Alytaus rajone, Simno mieste gyvenamųjų namų kvartalui tarp Žaliosios, Ežero, Saulėtekio ir Alytaus gatvių sukūrimas. Numatyta pakloti kvartalinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje pastatyti lokalią nuotekų siurblinę ir slėginę nuotekų linij ą. Įrengti siurblinei lauko elektros tinklus ir įrenginius iki apskaitos skydo. Pagrindiniai darbai: - vandentiekio tinklų statyba apie 3,792 km; - buitinių nuotekų tinklų statyba apie 3,951 km; - nuotekų siurblinių statyba 1 vnt.; - lauko elektros tinklų ir įrenginių iki apskaitos skydo įrengimas. Kvartaliniai vandentiekio tinklai aptarnaus apie 190 individualių gyvenamųjų namų su 738 gyventojais, o nuotakynas – apie 184 namus su 678 gyventojais.

8767847 1680847 2008-08 2011-04

VP3-1.4-AM-04-R-11-006

„Talokių ežero išvalymas“

Išvalyti ežerą, pritaikant jį gyvenamosios aplinkos poreikiams, rekreaciniams

1127766 169164,90 2011-02 2012-03


41

tikslams VP3-3.4-ŪM-04-R-11-015

„Nemunaičio pagrindinės mokyklos energijos vartojimo efektyvumo didinimas“

Modernizuoti fiziškai ir morališkai pasenusios mokyklos išorės atitvaras, siekiant efektyviai vartoti energijos išteklius ir energiją.

271707 0 2010-04 2010-09

VP2-4.4-SM-02-R-11-005

„Alytaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelio Pivašiūnai – Eigirdonys rekonstrukcija

Rekonstruoti ir modernizuoti Alytaus rajono kelių transporto infrastruktūrą.

3206978,94 242150,96

2010-06 2011-06

VP3-2.2-ŠMM-06-R-11-008

„Simno vaikų darželio infrastruktūros atnaujinimas“

Atnaujinti ikimokyklinio ugdymo programas teikiančios ikimokyklinio ugdymo įstaigos patalpas ir įrangą.

298117,67 44717,67 2010-08 2011-02

VP1-4.2-VRM-02-R-11-002

„Alytaus rajono transporto sektoriaus studijų parengimas

Parengti 4 studijas ir atnaujinti planą.

26702 4005,30 2010-09 2011-07

VP3-1.4-AM-06-R-11-004

„Praeities taršos likvidavimas Nemunaičio seniūnijoje“

Išvalyti ir sutvarkyti užterštą teritoriją, siekiant sumažinti požeminių ir paviršinių vandenų taršą aplinkai pavojingomis medžiagomis.

608728

97310

2010-02 2011-08

VP3-2.2-ŠMM-04-R-11-001

„Daugiafunkcio centro įrengimas Krokialaukyje“

Gerinti švietimo ir socialinių paslaugų kokybę, pasiūlą ir prieinamumą Krokialaukio miestelyje, nenaudojamose kultūros namų patalpose įkuriant UDC ir pritaikant jį įvairaus amžiaus gyventojų grupėms ir jų poreikiams

900000 135000 2010-04 2011-08

VP3-2.2-ŠMM-04-R-11-001

„Daugiafunkcio centro įrengimas Punioje“

Gerinti švietimo ir socialinių paslaugų kokybę, pasiūlą ir prieinamumą Punios

1298745 194811,75 2010-04 2011-08


42

kaime, nenaudojamose kultūros namų patalpose įkuriant UDC ir pritaikant jį įvairaus amžiaus gyventojų grupėms ir jų poreikiams

Šaltinis : Alytaus rajono savivaldybės administracija 2.5.6. lentelė. Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo, Norvegijos finansinio mechanizmo, Lietuvos Respublikos valstybės bei Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojami projektai Projekto numeris

Pavadinimas Tikslas Projekto vertė (Lt)

Savivaldybės įnašas (Lt)

Trukm ė

2004-LT0099IP-2EEE

„Sporto aikštelių šalia mokyklų įrengimas ir renovavimas Alytaus rajono savivaldybėje“

Įrengti ir renovuoti sporto aikštynus Krokialaukio, Simno, Miroslavo, Butrimonių, Pivašiūnų ir Daugų vidurinių mokyklose

2704077 540815 2009-07 2011-01

2004-LT0008-NVO-1EEE/NOR-02-058

“Daugų bendruomenės iniciatyvos atgaivinant Alytaus krašto senuosius amatus”

Sukurti palankią veiklai aplinką, tyrinėjant ir saugant senųjų amatų paveldą Alytaus krašte.

84440 8444* 2009-06 2010-08

2004-LT0009-TES-1NOR-02-018

„Lietuvos ir Norvegijos savivaldos asociacijų ir savivaldybių bendradarbiavimas diegiant regionines atliekų tvarkymo sistemas ir tvarkant biologiškai skaidžias atliekas“

Stiprinti bendradarbiavimo ryšius tarp vietinio, regioninio ir euroregioninio lygio partnerių Lietuvoje ir Norvegijoje

134707 8000* 2009-10 2010-08

2NOR/TES-045 Lietuvos ir Norvegijos vietos savivaldos bendradarbiavimo skatinimas

Stiprinti bendradarbiavimo ryšius tarp vietinio, regioninio ir euroregioninio

149220 8000 2010


43

nestacionarių socialinių paslaugų teikimo srityje

lygio partnerių Lietuvoje ir Norvegijoje

2EEE/NOR/SAC-058

Alytaus regiono vietinės ir regioninės valdžios darbuotojų administracinių gebėjimų tobulinimas

Stiprinti bendradarbiavimo ryšius tarp vietinio ir regioninio lygio partnerių Lietuvoje

178075 8000 2010

Šaltinis : Alytaus rajono savivaldybės administracija 2.5.7. lentelė. Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės bei Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojami planavimo būdu projektai Priemonė Pavadinimas Tikslas Projekto

vertė (Lt) Savivaldybės įnašas (Lt)

Trukm ė

VP1-4.3-VRM-01-V-01-010

„Kokybės vadybos sistemų diegimas Alytaus rajono savivaldybės administracijoje, gerinant piliečių aptarnavimą”

Gerinti viešųjų paslaugų kokybę Alytaus rajono savivaldybėje, sukuriant ir įdiegiant „vieno langelio“ principo valdymo sistemą ir bendrojo vertinimo modelį.

994923,64 150000 2008-08 2011-04

VP1-4.2-VRM-03-V-01-026

“Alytaus rajono savivaldybės administracijos vidaus administravimo ir valdymo tobulinimas”

Patobulinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos vidaus administravimą ir veiklos valdymą.

1250000 187500 2010-01 2011-08

ES EŽŪFKP paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir

„Vandens gerinimo ir geležies šalinimo sistemų įrengimas Eičiūnų ir Kumečių kaimuose“

Užtikrinti gyventojams kokybišką geriamojo vandens tiekimą įrengiant naujas

616554 123311 2009-08 2011-01


44

plėtra“ sistemas, siekiant padidinti kaimo gyvenamosios aplinkos patrauklumą.

ES EŽŪFKP paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“

„Viešųjų erdvių sutvarkymas Miklusėnų ir Punios kaimuose“

Sustiprinti silpnąsias viešųjų kaimo viešųjų erdvių grandis, kuriant patrauklią gyvenimo kokybę.

455513 94981 2009-09 2010-12


„Jono Pauliaus II piligrimų kelio viešosios infrastruktūros Pivašiūnuose plėtra”

Gyvenamosios Pivašiūnų aplinkos patrauklumo didinimas sutvarkant viešąją infrastruktūrą.

446420 89284 2009-09 2010-12


“Butrimonių kultūros namų pritaikymas bendruomenės poreikiams“

Pritaikyti Butrimonių kultūros namus bendruomenės poreikiams

849145 169829 2010-08 2011-03


“Daugų mokyklos bendrabučio pritaikymas bendruomenės poreikiams

Įrengti Daugų bendrabutį pritaikant jį bendruomenės poreikiams

810959 163245 2010-09 2011-04

ES EŽŪFKP paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo

„Viešosios infrastruktūros sutvarkymas Alovės kaime“

Įrengtos viešosios erdvės. Gatvė link mokyklos AL7125 Mokyklos g.– rekonstruoti

344254,68 68850,94 2010-09 2011-07


45

atnaujinimas ir plėtra“

šaligatvį, kurio ilgis 180 m, plotis 1,5 m (270 m2). Gatvė link mokyklos AL7123 Kalno g. – įrengti šaligatvį, kurio ilgis 940 m, plotis 1,20 m (1128 m2). Gatvė link bažnyčios – įrengti šaligatvį, kurio ilgis 100 m, plotis 1,2 m (120 m2) (gatvė pavadinimo neturi).


Išvados: galima teigti, 2006-2010 metais tiek tiesioginės užsienio investicijos, tiek materialinės investicijos Alytaus rajone nuolat augo, tik po 2008 prasidėjus ekonominei krizei ėmė mažėti. Imant už pagrindą ES 2007-2013 metų struktūrinius fondus, galima pastebėti, jog rajonas buvo tarp pirmaujančių pagal tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui, tačiau nuo savo kaimynų atsiliko pagal materialinių investicijų kiekį vienam asmeniui. Todėl artimiausiu laikotarpiu reikėtų atkreipti dėmesį į aktyvesnį materialinių investicijų konsolidavimą, siekiant suteikti stipresnį impulsą bendram rajono ekonomikos atsigavimo procesui.

3. SOCIALINĖ APLINKA

3.1. Demografinė situacija Gyventojų skaičius ir pokyčių dinamika

Alytaus rajono savivaldybės statistikos departamento duomenimis, 2007 metų pradžioje Alytaus rajone gyveno 31420 gyventojų. Lyginant su pastarųjų metų duomenimis, Alytaus rajone sumažėjo gyventojų skaičius (Žr. 3.1.1. lentelę).

3.1.1. lentelė. Gyventojų skaičius Alytaus apskrityje 2008-2010 m.

Rodiklio pavadinimas

Metų pradžioje

Vidutinis metinis

2008 m.

2009 m. 2010 m. 2008 m.

2009 m.

2010 m.

Alytaus apskritis, iš viso: Iš to skaičiaus:

177040 175149 173426 176094 174287 ---

Alytaus miesto savivaldybė 68304 67505 66841 67904

Documents

ALYTAUS RAJONO TRUMPALAIKIS SRATEGINIS PL ...Strateginio planavimo metodika nustato, kad strateginis pl ėtros planas yra detalus institucijos, kurios vadovas yra asignavim ų valdytojas,