14
2014 07 22 Nr. II VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA | TEISĖS SKYRIUS PRAKTIKOS APŽVALGA ALTERNATYVUS GINČŲ SPRENDIMAS ENERGETIKOS SEKTORIUJE

ALTERNATYVUS GINČŲ · civilinio proceso kodekso nuostatas, tuo tarpu ginčą išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi institucija tokiame

  • Upload
    others

  • View
    1

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: ALTERNATYVUS GINČŲ · civilinio proceso kodekso nuostatas, tuo tarpu ginčą išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi institucija tokiame

[Type text] Page 0

2014 07 22 Nr. II

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA | TEISĖS SKYRIUS

PRAKTIKOS

APŽVALGA

ALTERNATYVUS GINČŲ

SPRENDIMAS ENERGETIKOS

SEKTORIUJE

Page 2: ALTERNATYVUS GINČŲ · civilinio proceso kodekso nuostatas, tuo tarpu ginčą išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi institucija tokiame

1 VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA | PRAKTIKOS APŽVALGA

I. ĮŽANGA

Ginčų sprendimo būdai reiškia įstatymų nustatytą tam tikrų valstybės <...> institucijų veiklą, sprendžiant šalių ginčus ir ginant bei atkuriant pažeistas subjektines teises ir interesus1. Esminiai ginčo sprendimo bruožai yra visų pirma šalių ginčo išsprendimas, antra, pažeistų subjektinių teisių ir teisėtų interesų gynimas bei atkūrimas. Energetikos sektoriuje vartotojų ir energetikos įmonių ginčų sprendimo ne teisme tvarką reglamentuoja bendrasis energetikos sektoriaus įstatymas – Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas bei specialieji, atskiras energetikos sritis reguliuojantys įstatymai. Bendrasis energetikos sektoriaus įstatymas nustato bendrąją tvarką, pagal kurią nagrinėjami vartotojų ir energetikos įmonių ginčai energetikos sektoriuje, o specialių energetikos sektorių įstatymai numato specialiąsias taisykles. Pastebėtina, jog nuo 2012 m. sausio 1 d. galiojančioje Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo redakcijoje skiriami šie alternatyvūs ginčų sprendimo būdai: išankstinis privalomas skundų ir ginčų nagrinėjimas ne teisme bei taikinamasis tarpininkavimas. Išankstinis privalomas skundų ir ginčų nagrinėjimas ne teisme: Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Įstatymo leidėjas nustato tokius Komisijoje ikiteismine tvarka nagrinėjamų

1 Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. (2003).

Civilinio proceso teisė. I tomas. Vilnius: Justitia.

skundų ir ginčų požymius: visų pirma, minėto įstatymo nuostatos išskiria vartotojus ir energetikos įmones bei kitas energetikos įmones, kaip subjektus, tarp kurių kilusiems ginčams energetikos sektoriuje yra taikoma išankstinė privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka; antra, minėti teisės aktai įtvirtina Komisijoje nagrinėjamų skundų ir ginčų objektą, t. y. energetikos įmonių veikimas ar neveikimas, kuris ikiteisminio skundo ar ginčo nagrinėjimo metu yra vertinamas pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatytą Komisijos kompetenciją. Atsižvelgiant į tai, Komisijoje nagrinėjami ginčai, kylantys energetikos sektoriuje, skirstomi į dvi rūšis: a) Vartojimo ginčas – buitinio vartotojo, vartotojo ir skundžiamos įmonės2 konfliktas, kylantis iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, kuris grindžiamas pažeistais buitinio vartotojo ar vartotojo teisiniais interesais. Asmenys, besikreipiantys į Komisiją dėl vartojimo ginčo sprendimo, pateikia skundą; b) Ginčas – energetikos įmonės ir skundžiamos įmonės3 konfliktas, kylantis iš komercinių sutartinių teisinių santykių, kuris grindžiamas pažeistais energetikos įmonės teisiniais interesais. Asmenys, besikreipiantys į Komisiją dėl ginčo sprendimo, pateikia prašymą išspręsti ginčą. Komisijoje vartojimo ginčai ir ginčai yra nagrinėjami vadovaujantis Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos aprašu, patvirtintu Komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. O3-75. Vartojimo ginčas Komisijoje yra išnagrinėjamas per 30 dienų su galimybe nagrinėjimą pratęsti 20 dienų. Ginčas yra išnagrinėjamas per 4 mėnesius su galimybe nagrinėjimą pratęsti 2 mėnesiams.

2 Energetikos įmonė, vandens tiekimo ir (ar)

nuotekų tvarkymo įmonė. 3 Energetikos įmonė, vandens tiekimo ir (ar)

nuotekų tvarkymo įmonė.

Page 3: ALTERNATYVUS GINČŲ · civilinio proceso kodekso nuostatas, tuo tarpu ginčą išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi institucija tokiame

2 VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA | PRAKTIKOS APŽVALGA

Vartojimo ginčai ir ginčai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Komisijos sprendimu ar šalių prašymu vartojimo ginčas ar ginčas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Remiantis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi, ginčo šalys per 30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Taigi, ginčo šalims ar šaliai nesutinkant su ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimu, minėta įstatymo nuostata suteikia teisę perkelti ginčo nagrinėjimą į teismą. Tokiu atveju tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, tuo tarpu ginčą išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi institucija tokiame procese neįgyja atsakovo procesinės padėties. Būtent dėl to šalių kreipimasis į teismą po Komisijos sprendimo dėl skundo ar ginčo priėmimo nelaikomas Komisijos sprendimo apskundimu, nes šalys turi teisę iš naujo pradėti ginčo sprendimą. Komisijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus 30 dienų terminui, jeigu ginčo šalys nesikreipė į Vilniaus apygardos teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės.

Taikinamasis tarpininkavimas: Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 18 dalį, asmenys, veikiantys energetikos sektoriuje, turi teisę kreiptis į skundus ir ginčus nagrinėjančią instituciją, kad ji šiems

asmenims tarpininkautų ir (ar) juos taikintų. Taikinamuoju tarpininkavimu siekiama padėti ginčo šalims priimti susitarimą dėl ginčo išsprendimo bei išvengti privalomo skundų ir ginčų nagrinėjimo Komisijoje ar teisme. Taikinamojo tarpininkavimo procedūrą reglamentuoja Taikinamojo tarpininkavimo taisyklės, patvirtintos Komisijos 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. O3-308. Komisija, gavusi abiejų ginčo šalių sutikimą dėl taikinamojo tarpininkavimo vykdymo, sudaro Taikinamojo tarpininkavimo komisiją, kuri posėdžio metu nagrinėja šalių pateiktas pozicijas, išklauso šalių ir (ar) jų atstovų paaiškinimus dėl ginčo aplinkybių, nustato, įvertina ginčo šalių poreikius, interesus bei pasiūlymus dėl ginčo sprendimo, pateikia siūlymus šalims dėl galimų elgesio variantų ir padeda pasiekti abiem šalims priimtiną ginčo sprendimą.

Nors minėti alternatyvaus ginčų sprendimo būdai yra taikomi nuo 2012 m. sausio 1 d., Komisija nėra gavusi nė vieno prašymo pradėti taikinamojo tarpininkavimo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, taip pat vadovaujantis Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos aprašu, numatančiu, jog Komisijos sprendime dėl vartojimo ginčo ar ginčo išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos, šioje apžvalgoje aptariama Komisijos formuojama praktika, taip pat teismų praktika, susijusi tik su išankstinio privalomo skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme instituto taikymu 2014 m. pirmame pusmetyje.

II. KOMISIJOS PRAKTIKOS APŽVALGA DĖL VARTOJIMO GINČŲ NAGRINĖJIMO 2.1. Šilumos sektorius

Komisijoje 2014 m. I pusmetį buvo gauti 32 skundai, iš kurių 22 skundų reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais, 7 skundus atsisakyta priimti nagrinėti, 2 skundų nagrinėjamas nutrauktas, 1 skundas persiųstas pagal kompetenciją.

2.1.1. Dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo ir vartotojų pareigos mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą

Komisija, nagrinėdama vartojimo ginčus dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo ir aiškindama vartotojų pareigą mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą,

Page 4: ALTERNATYVUS GINČŲ · civilinio proceso kodekso nuostatas, tuo tarpu ginčą išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi institucija tokiame

3 VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA | PRAKTIKOS APŽVALGA

konstatavo, kad daugiabučiame name esant nuo centralizuotos šildymo sistemos nešildomoms patalpoms, kartu su taikomu šilumos paskirstymo metodu papildomai taikomas šilumos paskirstymo metodas, leidžiantis nustatyti šilumos dalį bendro naudojimo patalpų šildymui. Komisija nurodė, kad tuo atveju, jeigu daugiabučiame name yra nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtų arba nešildomų patalpų ir nėra taikomas šilumos paskirstymo metodas, leidžiantis apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, šilumos kiekis, kuris turėtų būti priskirtas bendro naudojimo patalpoms šildyti visiems namo gyventojams, priskiriamas tik nuo centralizuotos šildymo sistemos šildomų butų savininkams. Tokiu būdu nuo centralizuotos šildymo sistemos šildomų butų savininkams priskiriamas didesnis šilumos kiekis šildymui, nei jie faktiškai suvartojo.

2.1.2. Dėl su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio priskyrimo apmokėti vartotojams

Komisija, pasisakydama dėl su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio priskyrimo apmokėti vartotojams, konstatavo, kad, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis, pareiga sutvarkyti karšto vandens apskaitą įtvirtinta tik karšto vandens tiekėjų atžvilgiu. Atsižvelgdama į tai, Komisija pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu šilumos tiekėjas nevykdo karšto vandens tiekimo veiklos daugiabučiame name (tiekia tik šilumą daugiabučiam namui šildyti ir karštam vandeniui ruošti, o ne karštą vandenį), jam nėra įtvirtinta prievolė tvarkyti karšto vandens apskaitą pastate, o pastato gyventojams gali būti priskirtas apmokėti visas šilumos kiekis, apskaitytas pastato įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, taip pat ir su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis.

Komisija, nagrinėdama vartojimo ginčus dėl su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto

šilumos kiekio priskyrimo apmokėti buitiniams karšto vandens vartotojams, nustatė, kad vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Tačiau Komisija pažymėjo, kad poįstatyminiuose teisės aktuose iki šiol nėra reglamentuota, kokios procedūros, susijusios su karšto vandens apskaitos sutvarkymu, turi būti atliktos ir kas laikytina sutvarkyta karšto vandens apskaita. Komisija nurodė, kad, jos nuomone, tuo atveju, kai karšto vandens tiekėjas imasi aktyvių veiksmų karšto vandens skaitikliams daugiabučiame name įrengti, yra pasiruošęs įvykdyti savo prievolę sutvarkyti karšto vandens apskaitą daugiabučiame name ir apie tai raštu informuoja vartotojus, tačiau pastarieji sąmoningai nesudaro galimybės šią prievolę įvykdyti, teisės aktų nustatyta tvarka konstatavus karšto vandens vartotojo atsisakymą karšto vandens tiekimo įmonės atstovams sudaryti sąlygas įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus jam nuosavybės teise priklausančiame ar kitais teisiniais pagrindais valdomame bute, gali būti laikoma, kad karšto vandens tiekėjas įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą daugiabučiame name.

2.1.3. Dėl šilumos paskirstymo

Komisija gauna šilumos vartotojų skundus, kuriuose vartotojai teigia, kad šilumos paskirstymą daugiabučiuose namuose šilumos tiekėjai vykdo netinkamai, kadangi nevertina aplinkybės, kad dalis vartotojų butuose autonominiu būdu gaminamos šilumos energijos patenka į bendrojo naudojimo patalpas ir nepagrįstai nesumažina vartotojams mokėjimų už centralizuotai tiekiamą šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

Komisija, nagrinėdama tokio pobūdžio vartojimo ginčus, yra pažymėjusi, kad

Page 5: ALTERNATYVUS GINČŲ · civilinio proceso kodekso nuostatas, tuo tarpu ginčą išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi institucija tokiame

4 VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA | PRAKTIKOS APŽVALGA

Komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, tvirtina šilumos paskirstymo metodus centralizuotai tiekiamai šilumai paskirstyti, todėl Komisijos patvirtintuose metoduose nėra reglamentuojamas kitu būdu (autonomiškai) pagamintos šilumos energijos paskirstymas. Be to, teisės aktai nenumato centralizuotą šilumą tiekiančio subjekto – šilumos tiekėjo pareigos vertinti, koks faktinis šilumos kiekis yra sunaudojamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose ir kiek prie pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymo prisideda autonominiu būdu tam tikrame bute pagaminta šilumos energija, kadangi šilumos tiekėjas, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsniu, privalo gauti apmokėjimą už visą centralizuotai į pastatą patiektą šilumos energiją, nepaisant to, kad tam tikras Pastato savininkas papildomai šildo bendrojo naudojimo patalpas kitu būdu. Dėl šios priežasties centralizuotai tiekiamos šilumos tiekėjas ir skirstytojas neprivalo vertinti iš alternatyvių šaltinių į bendrojo naudojimo patalpas išskiriamos šilumos energijos ir mažinti vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą konkrečiam vartotojui tenkančią centralizuotai tiekiamos šilumos energijos dalį dėl to, kad vartotojas šildo jam priklausantį butą autonominiu būdu.

2.2. Elektros sektorius

Komisijoje 2014 m. I pusmetį buvo gauta 16 skundų, iš kurių 5 skundų reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais, 7 skundus atsisakyta priimti nagrinėti, 4 skundų reikalavimai išspręsti šalims sutikus dėl taikaus vartojimo ginčo sprendimo.

Komisijoje nagrinėti skundai dėl duomenų pateikimo sąskaitose faktūrose, energetikos objektų perkėlimo apmokėjimo tvarkos, elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos suteikimo.

2.2.1. Dėl duomenų pateikimo sąskaitose faktūrose

Nagrinėjant vartotojų skundus dėl sąskaitų faktūrų detalizavimo, pateikiant konkrečius duomenis, pagal kuriuos apskaičiuojamos vartotojų mokėtinos sumos, Komisija nurodo, jog operatoriaus pateikiamų sąskaitų detalumas priklauso nuo pastato administratoriaus operatoriui perduotų duomenų. Taip pat nurodoma, jog administratorius, suinteresuotiems asmenims pageidaujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, turi pateikti teikiamų prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimą, taip pat jų kiekį, teikiamos prekės arba teikiamos paslaugos vieneto kainą (be PVM), taip pat nuolaidas, neįtrauktas į vieneto kainą.

2.2.2. Dėl energetikos objektų perkėlimo apmokėjimo tvarkos

Atsakant į vartotojų skundus dėl energetikos objektų perkėlimo apmokėjimo tvarkos, Komisija nurodo, jog, vadovaujantis Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127, energetikos objektų perkėlimo darbus apmoka pageidavimą dėl tokio objekto perkėlimo pateikęs vartotojas, įskaitant ir tuos atvejus, kai energetikos objektais naudojasi keli vartotojai.

2.2.3. Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos suteikimas:

Komisija nurodo, jog vartotojo elektros įrenginiai prie elektros tinklų prijungiami tada, kai operatorius yra atlikęs (užbaigęs) prijungimo paslaugos teikimą, o vartotojas, vadovaudamasis teisės aktais, nustatančiais elektros įrenginių įrengimo reikalavimus, yra įrengęs savo elektros įrenginius, įvykdęs Apraše, prijungimo paslaugos sutartyje ir prijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus, pateikęs Valstybinės

Page 6: ALTERNATYVUS GINČŲ · civilinio proceso kodekso nuostatas, tuo tarpu ginčą išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi institucija tokiame

5 VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA | PRAKTIKOS APŽVALGA

energetikos inspekcijos išduotą Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą, visiškai atsiskaitęs su operatoriumi už suteiktas paslaugas prijungimo paslaugos sutartyje nustatytais terminais ir sudaręs su operatoriumi elektros energijos persiuntimo ar perdavimo paslaugos sutartį ir (ar) su tiekėju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį.

2.3. Gamtinių dujų sektorius

Komisijoje 2014 m. I pusmetyje buvo išnagrinėti 3 skundai, iš kurių 1 skundo reikalavimai buvo patenkinti ir 2 skundų reikalavimai buvo atmesti kaip nepagrįsti.

2014 m. I pusmetyje nagrinėti skundai dėl gamtinių dujų tarifų taikymo ir prijungimo prie dujotiekio atstumo nustatymo klausimas.

2.3.1. Dėl gamtinių dujų tarifų taikymo

Vadovaujantis Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 1-54, 44 punktu, buitiniam vartotojui atsiskaitymo terminas už per ataskaitinį laikotarpį sunaudotas dujas ir suteiktas paslaugas yra vienas kalendorinis mėnuo po ataskaitinio laikotarpio. Pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 17 dalį gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams yra nustatomi kas pusę metų. Remiantis Lietuvos Respublikos

energetikos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos. Todėl, tuo atveju, kai naujas tarifas įsigalioja sausio 1 d., atsiskaitymuose už suvartotas dujas jis pradedamas taikyti nuo vasario 1 d., t. y. apmokant už sausio mėn. suvartotas dujas. 2.3.2. Dėl prijungimo prie gamtinių dujų sistemos Naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų prijungimo įmokos apskaičiavimo principus, tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas, Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. įsakymu Nr. 1-261 (toliau – Aprašas), Gamtinių dujų naujų vartotojų, naujų gamtinių dujų sistemų ir biodujų jėgainių prijungimo įkainių nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. O3-187 (toliau – Metodika). Vadovaudamasi Aprašo 38 punktu, prisijungimo sąlygų aprašą rengia ir išduoda ta dujų įmonė, prie kurios sistemos bus prijungiama vartotojo dujų sistema.

III. KOMISIJOS PRAKTIKOS APŽVALGA DĖL GINČŲ NAGRINĖJIMO

Komisijoje 2014 m. I pusmetyje buvo gauti 6 prašymai išspręsti ginčą, iš kurių 4 prašymų reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, 1 prašymo reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti, 1 prašymo nagrinėjimas nutrauktas, šalims išsprendus ginčą taikiai. 3.1. Atsinaujinančių išteklių sektorius 3.1.1. Komisijos 2014-06-04 nutarimas Nr. O3-155 „Dėl BALTPOOL UAB ir UAB „Vėjų spektras“ ginčo sprendimo išankstine

privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka“ Komisija išnagrinėjo VIAP lėšų administratoriaus Baltpool UAB ir UAB „Vėjų

Page 7: ALTERNATYVUS GINČŲ · civilinio proceso kodekso nuostatas, tuo tarpu ginčą išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi institucija tokiame

6 VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA | PRAKTIKOS APŽVALGA

spektras“ ginčą dėl nepagrįstai išmokėtų VIAP lėšų grąžinimo. VIAP lėšų administratorius Baltpool UAB kreipėsi į Komisiją prašydamas pripažinti, kad UAB „Vėjų spektras“ elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių bandomosios eksploatacijos metu pagaminta elektros energija nėra remtina VIAP lėšomis ir įpareigoti grąžinti nepagrįstai gautas VIAP lėšas. Komisija, išnagrinėjusi ginčą, nusprendė tenkinti VIAP lėšų administratoriaus Baltpool UAB reikalavimą – įpareigojo UAB „Vėjų spektras“ grąžinti nepagrįstai gautas VIAP lėšas.

Dėl privalomos ikiteisminės tvarkos taikymo ir ginčo priskirtinumo Komisijos kompetencijai: vertinant ginčo laikotarpiu galiojusi teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams išmokamos VIAP lėšos yra priežastiniu teisiniu ryšiu susijusios su tinkamu fiksuoto tarifo ir rinkos kainos taikymu, todėl šiuo atveju tarp šalių kilusio ginčas objektą sudaro valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ginčai tarp VIAP lėšų administratoriaus ir energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojų dėl VIAP lėšų surinkimo, išmokėjimo ir administravimo yra nagrinėtini Komisijoje išankstine privaloma skundų ir ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, kaip tai numato Energetikos įstatymo 34 straipsnis.

Dėl elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams taikomo skatinimo objekto: <...> ginčo laikotarpiu taikyto skatinimo objektu yra laikytina nuo gamybos leidimo išdavimo momento energetikos objekte (šiuo atveju – vėjo elektrinėje) atliekama elektros energijos gamyba, vykdoma pagal gamybos leidimu reglamentuojamos veiklos energetikos objekto (šiuo atveju – vėjo elektrinės) kokybinius ir kiekybinius techninius reikalavimus. Atitinkamai šiuo atžvilgiu nėra pagrindo teigti, jog galiojančiuose teisės aktuose numatytas elektros energijos,

pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, skatinimo režimas yra taikomas visai gamintojo vėjo elektrinėje ar elektrinėse faktiškai pagamintai elektros energijai.

Dėl bandomosios eksploatacijos metu pagamintos elektros energijos apskaitos: <...> ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai nereglamentavo bandomosios eksploatacijos metu pagamintos elektros energijos apskaitos, todėl minėtu laikotarpiu nei Skundžiama įmonė, nei perdavimo sistemos operatorius neturėjo pareigos įrengti ir atskirti bandomosios eksploatacijos metu pagamintos elektros energijos bei gamybos metu pagamintos ir skatintinos elektros energijos apskaitos.

Dėl bandomosios eksploatacijos metu pagamintos elektros energijos skatinimo: <…> teisės aktai nenumato bandomosios eksploatacijos metu pagamintos elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių skatinimo, be to, tokia pagaminta elektros energija neatitinka <…> skatinimo objekto požymių, t. y. pagaminta ta apimtimi, kuriai nebuvo išduotas gamybos leidimas. Atsižvelgiant į tai, bandomosios eksploatacijos metu Skundžiamos įmonės pagamintai elektros energijai skatinimas nėra netaikomas;

Dėl bandomosios eksploatacijos metu pagamintos elektros energijos kiekio nustatymo: <...> tais atvejais, kai visi elektros energijos gamintojo iš atsinaujinančių išteklių elektrinių generatoriai yra prijungti prie vieno komercinės apskaitos prietaiso, o bandomosios eksploatacijos metu pagamintam elektros energijos kiekiui nustatyti nėra nei techninių, nei teisinių prielaidų, konstatuotina, jog turint gamybos leidimus pagamintas skatinamas elektros energijos kiekis ir bandomosios eksploatacijos metu pagamintas elektros energijos kiekis, kuris nėra laikomas skatinimo objektu, turi būti nustatomas proporcingai energetikos objektų, kuriais

Page 8: ALTERNATYVUS GINČŲ · civilinio proceso kodekso nuostatas, tuo tarpu ginčą išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi institucija tokiame

7 VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA | PRAKTIKOS APŽVALGA

buvo vykdoma elektros energijos gamyba bei bandomoji eksploatacija, instaliuotai galiai, nurodytai leidimuose gaminti elektros energiją.

3.1.2. Komisijos 2014-06-04 nutarimas Nr. O3-154 „Dėl UAB „Intergates“ ir AB LESTO ginčo sprendimo išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka“

Komisija išnagrinėjo UAB „Intergates" ir AB LESTO ginčą dėl nesupirktos elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių. UAB „Intergates", laimėjusi skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną ir gavusi leidimą gaminti elektros energiją, kreipėsi į Komisiją prašydama pripažinti, kad AB LESTO, nesupirkdama pagamintos elektros energijos, pažeidė elektros energijos iš atsinaujinančių energijos supirkimo sąlygas ir tokiais veiksmais UAB „Intergates" padarė žalą. Komisija, išnagrinėjusi ginčą, nusprendė iš dalies tenkinti UAB „Intergates" reikalavimus ir įpareigojo AB LESTO sudaryti su UAB „Intergates" elektros energijos supirkimo iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo sutartį bei supirkti elektros energiją iš gamintojo.

Dėl skatinimo priemonių taikymo sąlygų: Vadovaujantis ginčo laikotarpiu <...> galiojančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (AIEĮ) 20 straipsnio 1 dalimi, elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių ir šios elektros energijos balansavimas yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Remiantis AIEĮ 3 straipsnio 2 dalimi, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas skatinamas taikant nustatytą paramos schemą, kurią sudaro viena ar kelios skatinimo priemonės. Viena iš skatinimo priemonių yra laikomas fiksuotas tarifas, t. y. teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis gamintojui garantuojamos pajamos už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos iš atsinaujinančių

energijos išteklių vienetą (AIEĮ 2 straipsnio 27 dalis).

Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos skirtumą, kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip praėjusio mėnesio vidutinė rinkos kaina, apskaičiuojama Komisijos nustatyta tvarka (AIEĮ 20 straipsnio 2 dalis). Fiksuoti tarifai nustatomi ir skatinimo kvotos didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėms, atitinkančioms AIEĮ 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus uždavinius, paskirstomos aukciono būdu. Skatinimo kvotas ir aukcionų regionus, taip pat skatinimo kvotų paskirstymo tvarką ne didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėms nustato ir tvirtina Vyriausybė. Aukcionai organizuojami elektrinių prijungimo prie elektros tinklų regionuose atskirai kiekvienai gamintojų grupei Komisijos nustatytais terminais, bet ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo gamintojo prašymo organizuoti aukcioną konkrečiai gamintojų grupei jo nurodytame regione pateikimo dienos (AIEĮ 20 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju įstatymo leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai numato, jog nekintanti skatinimo priemonė (i. e. fiksuotas tarifas) taikoma 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos (AIEĮ 20 straipsnio 7 dalis). Elektros energijos gamyba, įskaitant ir elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, yra leidimais reguliuojama veikla elektros energetikos sektoriuje, kuriuos išduoda Energetikos ministerija (Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Leidimas gaminti elektros energiją išduodamas asmenims, pateikusiems dokumentus, įrodančius, kad pastatytas naujas ar rekonstruotas elektros energetikos objektas yra užbaigtas Lietuvos

Page 9: ALTERNATYVUS GINČŲ · civilinio proceso kodekso nuostatas, tuo tarpu ginčą išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi institucija tokiame

8 VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA | PRAKTIKOS APŽVALGA

Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis (Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Tai reiškia, elektros energijos gamintojo nuosavybės ar kita teise valdomo energetikos objekto, skirto elektros energijai iš atsinaujinančių išteklių gaminti ir susidedančio iš vieno ar daugiau tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energiją generuojančių įrenginių, prijungtų prie elektros tinklų (AIEĮ 2 straipsnio 14 dalis), užbaigimas teisės aktų nustatyta tvarka suponuoja gamintojo teisę vykdyti energijos gamybą ir gauti garantuojamas pajamas už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetą.

Taigi, sistemiškai taikant teisės aktų nuostatas, <...> gamintojo teisę pagamintai elektros energijai iš atsinaujinančių energetikos išteklių taikyti fiksuotą tarifą suponuoja kelios AIEĮ įtvirtintos imperatyvios sąlygos: (i) fiksuoto tarifo ir skatinimo kvotos taikymo patvirtinimas Komisijos sprendimu, ir (ii) leidimo elektros energijos gamybai išdavimas.

3.1.3. Komisijos 2014-04-23 nutarimas Nr. O3-108 „Dėl UAB „Stakliškių vėjas“ ir AB LESTO ginčo sprendimo išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka“

Komisija, išnagrinėjusi UAB „Stakliškių vėjas“ ir AB LESTO ginčą dėl taikomo mokesčio už elektros gamybos įrenginių prijungimo prie skirstomo tinklo, priėmė sprendimą atmesti UAB „Stakliškių vėjas“ prašymą kaip nepagrįstą.

UAB „Stakliškių vėjas“ prašė įpareigoti AB LESTO pataisyti parengtą gamintojo elektrinės prijungimo prie operatoriaus

elektros tinklų sutartį, taikant 60 proc. nuolaidą.

Komisija išnagrinėjusi ginčą atmetė UAB „Stakliškių vėjas“ reikalavimus ir konstatavo, kad: (i) vadovaujantis Energetikos ministerijos išaiškinimu, Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos skatinimo priemonės turėtų būti taikomos kompleksiškai, o gamintojai, kuriems netaikomos Įstatymo 20 straipsnyje numatytos skatinimo priemonės (skatinamasis tarifas), neturi teisės pretenduoti į kitas skatinimo priemones; (ii) vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcijos, kuri galiojo pareiškėjo Leidimo plėtoti išdavimo metu, 20 straipsnio 1 dalimi, elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais, išskyrus elektros energiją, pagamintą elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW ir kurių pagaminta elektros energija superkama už nustatytą fiksuotą tarifą vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis; (iii) vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, fiksuoti tarifai nustatomi ir skatinimo kvotos, atitinkančios šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus uždavinius, paskirstomos aukciono būdu. Gamintojas, kurio elektrinės įrengtoji galia viršija 30 kW, norėdamas gauti fiksuotą tarifą, privalo dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione. Pagal Atsinaujinančių išteklių įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausią galimą dydį aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams kiekvieniems kalendoriniams metams, atsižvelgdama į šiame įstatyme nustatytus fiksuotų tarifų nustatymo principus, nustato Komisija.

Page 10: ALTERNATYVUS GINČŲ · civilinio proceso kodekso nuostatas, tuo tarpu ginčą išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi institucija tokiame

9 VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA | PRAKTIKOS APŽVALGA

3.2. Šilumos sektorius

3.2.1. Komisijos 2014-03-21 nutarimas Nr. O3-79 „Dėl UAB Kauno termofikacijos elektrinės ir AB „Kauno energija“ ginčo sprendimo išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka“ Komisija išnagrinėjo UAB Kauno termofikacijos elektrinės ir AB „Kauno energija" ginčą ir priėmė sprendimą iš dalies patenkinti UAB Kauno termofikacijos elektrinės reikalavimus, pripažįstant, kad AB „Kauno energija" pažeidė šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką. UAB Kauno termofikacijos elektrinė kreipėsi į Komisiją prašydama pripažinti, kad AB „Kauno energija", atsisakydama supirkti dalį 2013 m. spalio ir lapkričio mėnesiais siūlytos supirkti šilumos energijos, nesilaikė šilumos supirkimo tvarkos. UAB Kauno termofikacijos elektrinė taip pat paprašė atlyginti nuostolius dėl 2013 metų spalio ir lapkričio mėnesiais nesupirktos šilumos energijos. Komisija, išnagrinėjusi ginčą, nusprendė pripažinti, kad AB „Kauno energija" pažeidė Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintus principus, numatančius nediskriminacines sąlygas ir veiksmingos konkurencijos skatinimą, bei nesilaikė Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše numatytos šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos. Komisija įpareigojo AB „Kauno energija" laikytis šilumos supirkimą iš nepriklausomų šilumos gamintojų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat viešai skelbti AB „Kauno energija" priklausančiuose šilumos gamybos šaltiniuose prognozuojamos gaminti ir į tinklą patiekti šilumos kiekį bei kainą. Dėl pareigos supirkti šilumą: Remiantis Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, šilumos supirkimas iš nepriklausomų gamintojų yra grindžiamas veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje

užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principais bei šilumos vartotojų teise gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis. Minėta nuostata įtvirtina, jog šilumos tiekėjai superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą, pagamintą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, deginant atliekas, iš iškastinio kuro, atitinkančią kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Atsižvelgiant į šią Šilumos ūkio įstatymo nuostatą, pažymėtina, kad šilumos tiekėjas turi supirkti visą nepriklausomų šilumos gamintojų pasiūlytą šilumos kiekį, jei pasiūlyta šilumos kaina yra mažesnė už šilumos tiekėjo viešai paskelbtas palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, t. y. šilumos gamybos pirmumo teisė yra suteikta nepriklausomam šilumos gamintojui. <...> darytina išvada, jog šilumos tiekėjas turi pareigą supirkti nepriklausomų šilumos gamintojų pagamintą šilumą. Minėta šilumos tiekėjo pareiga yra šilumos tiekimo, kaip licencijuojamos veiklos, sąlyga, kuri gali būti nerealizuojama tik minėtuose teisės aktuose įtvirtintas atvejais. Tai reiškia, jog šilumos tiekėjas gali nesupirkti nepriklausomo šilumos gamintojo pagamintos šilumos tik tais atvejais, kai nepriklausomų šilumos gamintojų pagamintą šiluma neatitinka kokybės, tiekimo patikimumo, aplinkosaugos reikalavimų ir yra parduodama didesne kaina negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Dėl Šilumos ūkio įstatymo principų taikymo: Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina šilumos tiekimo šilumos vartotojams mažiausiomis sąnaudomis principą. Tačiau tai nėra pagrindas sumažinti prognozuojamus superkamos šilumos kiekius iš vieno nepriklausomo šilumos gamintojo, nors

Page 11: ALTERNATYVUS GINČŲ · civilinio proceso kodekso nuostatas, tuo tarpu ginčą išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi institucija tokiame

10 VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA | PRAKTIKOS APŽVALGA

pasiūlymų dėl šilumos supirkimo procese dalyvauja keli nepriklausomi šilumos gamintojai, taip pat keisti nustatytą iš nepriklausomo šilumos gamintojo superkamos šilumos prognozuojamą kiekį dažniau nei vieną kartą per mėnesį ar vienašališkai nustatyti individualią šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas. Pabrėžtina, jog Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinti ir kiti šilumos ūkio sektoriaus reglamentavimo principai, tokie kaip pagrįstos konkurencijos šilumos ūkyje įteisinimas; šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumo didinimas bei kt. Pažymėtina, jog atsiradus teisės principų konkurencijai arba konfliktui <...> negalima iškelti vieno principo, ignoruojant ar pažeidžiant kitą. Esant tokiai kolizinei padėčiai, reikia vadovautis principų subordinacijos, hierarchijos kriterijais, remtis protingumo ir teisingumo, asmenų lygiateisiškumo principais. Tad, esant teisės principų konkurencijai, vieno principo įgyvendinimas negali paneigti kitų teisės principų. Dėl išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu, atlyginimo: Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 19 dalį (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. lapkričio 23 d.) vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, priimdama sprendimą dėl pareiškėjo skunde ar prašyme išspręsti ginčą pateiktų reikalavimų pagrįstumo ir jų patenkinimo <...> visais atvejais privalo įvertinti vartotojo patirtas ir prašomas grąžinti ir (ar) kompensuoti išlaidas ir, patenkinus šį reikalavimą, įpareigoti energetikos įmonę atitinkamai grąžinti ir (ar) kompensuoti vartotojo patirtas išlaidas ar jų dalį. Remiantis Energetikos įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi, vartotojas apibrėžiamas kaip asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie energetikos įmonių valdomų energetikos objektų ir kuris perka energiją vartojimo tikslams. Pareiškėjas yra nepriklausomas šilumos gamintojas, asmuo, gaminantis ir

parduodantis šilumą ir (ar) karštą vandenį šilumos tiekėjui, taigi nėra laikytinas vartotoju Energetikos įstatymo prasme, todėl Pareiškėjo atžvilgiu netaikytinas išlaidų atlyginimo institutas. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo reikalavimai dėl išlaidų atlyginimo nevertintini. Dėl šilumos supirkimo procedūrų: Pagal Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas nustato Komisija, o ne šilumos tiekėjas ex officio. <...> remiantis Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo 17 punkto nuostatomis, šilumos tiekėjas prognozuoja centralizuoto šilumos tiekimo sistemos galios balansą. Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos balanso prognozavimas privalo būti atliekamas atsižvelgiant į Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo 27 punkto nuostatą, kuri numato, kad šilumos tiekėjas privalo valdyti šilumos perdavimo tinklus taip, kad sudarytų objektyvias ir nediskriminuojančias veiklos sąlygas visiems šilumos gamintojams. Laikydamasi nuoseklios pozicijos nagrinėjamu klausimu, Komisija 2013 m. spalio 24 d. savo interneto svetainėje paskelbė išaiškinimą „Dėl galimybės šilumos tiekėjams sąžiningai konkuruoti savo šilumos gamybos įrenginiais”, kuriame išaiškino, kad šilumos tiekėjai turi teisę sąžiningai konkuruoti su nepriklausomais šilumos gamintojais. Tokiu atveju šilumos tiekėjui taikomi tie patys šilumos supirkimo reikalavimai, kaip ir nepriklausomiems šilumos gamintojams. Pažymėtina, kad šilumos tiekėjo sprendimas gaminti šilumą atskirais savo valdomais įrenginiais, kaip ir priimant sprendimą pirkti atitinkamus šilumos kiekius iš nepriklausomų šilumos gamintojų, turi būti priimtas vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais tikslais, Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka ir Šilumos supirkimo aprašo V skyriuje

Page 12: ALTERNATYVUS GINČŲ · civilinio proceso kodekso nuostatas, tuo tarpu ginčą išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi institucija tokiame

11 VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA | PRAKTIKOS APŽVALGA

nurodytais prioritetais. Šilumos tiekėjo nurodytai kainai už šilumą, pagamintą savo valdomuose šilumos gamybos įrenginiuose, taikomas reikalavimas siūlyti ne didesnę atskirų šilumos gamybos įrenginių gaminamos šilumos kainą (kintamąją dedamąją) nei naudota skaičiuojant palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas pagal Šilumos supirkimo iš nepriklausomų

šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo 10 punktą. Todėl šilumos tiekėjui, nusprendusiam konkuruoti savo valdomais šilumos gamybos įrenginiais, mutatis mutandis taikomi Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo 28 punkte nepriklausomiems šilumos gamintojams nustatyti šilumos supirkimo reikalavimai.

IV. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA Dėl kilusiam ginčui taikytinos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos:Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nagrinėtoje civilinėje byloje, ieškovė [energetikos įmonė] kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš vartotojo skolą už šilumos energiją. LAT pabrėžė, kad tam tikriems tarp šilumos energijos tiekėjo ir vartotojo kylantiems ginčams įstatymų leidėjas yra numatęs ikiteisminį ginčo sprendimo būdą, turint tikslą kilusius nesutarimus išspręsti taikiai, šalims nesikreipiant į teismą. Siekiant nustatyti, ar tam tikram energetikos srityje kilusiam ginčui taikytina išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, visų pirma reikia tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ir nustatyti ginčo dalyką. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką tais atvejais, kai vartotojas kreipiasi dėl inter alia netinkamos energijos apskaitos ir dėl to esančio nepagrįsto energetikos įmonės reikalavimo apmokėti už suvartotą energiją, bet ne tada, kai šilumos energijos tiekėjas kreipiasi dėl vartotojo skolos už suvartotą energiją priteisimo. Kitoks nagrinėjamos normos aiškinimas prieštarautų protingumo principui (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), nes reikštų, kad energetikos įmonė reikšdama reikalavimą dėl apmokėjimo už vartotojo sunaudotą šilumos energiją <...> pati kvestionuoja savo atliktos energijos apskaitos teisingumą (LAT Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013).

Minėtoje LAT pažymėjo, jog Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis nėra taikoma tais atvejais, kai energetikos įmonė kreipiasi dėl skolos už suvartotą energiją priteisimo, nes pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį Komisija nagrinėja vartotojų ar energetikos įmonių skundus dėl energetikos įmonių taikomų kainų ir tarifų, o ne dėl energetikos įmonės reikalavimo priteisti skolą iš vartotojo už tiektą šilumos energiją. Komisija negali įpareigoti vartotojo (atsakovės) sumokėti įmonei (ieškovei) skolą ar ją sumažinti. LAT pabrėžė, jog nustatant, ar taikytina išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, svarbu įvertinti ne tik ginčo dalyką, t. y. ar buvo atlikti kokie nors ginčytini šilumos ūkio veiksmai, bet ir ginčo šalių interesą. Minėtoje byloje ginčas kilo ne tik dėl skolos priteisimo, bet ir galimai neteisėtų energetikos įmonės veiksmų paskirstant šilumos kiekį, vedant suvartojamos šilumos energijos apskaitą ir kt., o tai yra techninio pobūdžio veiksmai, darantys įtaką ir paties mokesčio už suvartotą šilumos energijos dydžiui. Tokio pobūdžio ginčams spręsti turėtų būti taikoma Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, tačiau šilumos ūkio klausimai yra sprendžiami vartotojo, o ne energetikos įmonės iniciatyva, vartotojas, o ne energetikos įmonė, teigia, kad kita ginčo šalis atliko neteisėtus šilumos ūkio

Page 13: ALTERNATYVUS GINČŲ · civilinio proceso kodekso nuostatas, tuo tarpu ginčą išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi institucija tokiame

12 VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA | PRAKTIKOS APŽVALGA

veiksmus, todėl ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka taikytina tokių ginčų kontekste (LAT Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013). Taigi LAT akcentuoja, jog išankstinė privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, įtvirtinta Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje, nėra taikytina tais atvejais kai (i) ginčo šalis sieja vienintelis teisinis santykis – sutartinio įsipareigojimo nevykdymas, (ii) taip pat tais atvejais, kai techninio pobūdžio veiksmai, darantys įtaką ir paties mokesčio (t. y. civilinės turtinės prievolės) už suvartotą šilumos energijos dydžiui ginče yra keliami energetikos įmonės, o ne vartotojo. Tokiu būdu LAT sutiko, jog Komisijoje nagrinėjamų ginčų objektas yra būtent energetikos įmonių veikimas ar neveikimas. Priešingu atveju – t. y. energetikos įmonei kreipusis dėl vartotojo nevykdomos civilinės prievolės, taip pat dėl vartotojo nevykdomos civilinės prievolės, kuriai daro įtaką techninio pobūdžio veiksmai, – tai prieštarautų protingumo principui, nes reikštų, kad energetikos įmonė reikšdama reikalavimą dėl apmokėjimo už vartotojo sunaudotą šilumos energiją pati kvestionuotų savo veiksmų teisingumą. Kitoje byloje LAT pažymėjo, kad įstatyme nenustatyta <...> Komisijai teisės spręsti dėl vartotojo ir energetikos įmonės tarpusavio turtinių atsiskaitymų ir duoti privalomus nurodymus dėl nuostolių atlyginimo šaliai, kuri juos patyrė dėl kitos šalies netinkamo sutartinių prievolių vykdymo ar priverstinio nuostolių išieškojimo. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka taikoma tokiems ginčams, kurie kilo dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo ir priskirti <...> Komisijos kompetencijai; ginčams, kilusiems tarp vartotojų ir energetikos įmonių kitu teisiniu pagrindu, nurodyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka neprivaloma (LAT

2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2014). Dėl procedūrinių sprendimų teisėtumo: Analizuojant vartojimo ginčų nagrinėjimo praktiką, itin dažnai, ypač šilumos sektoriuje, susiklosto situacijos, kai energetikos įmonės kreipiasi į Komisiją, skųsdamos vartotojo veiksmus, susijusius su civilinių prievolių vykdymu, prašo įvertinti ir pačios energetikos įmonės veiksmų, tiekiant energetines paslaugas, teisėtumą (pvz., šilumos paskirstymo metodo pritaikymo teisėtumą. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio skundus yra atsisakoma nagrinėti. Pažymėtina, kad teisė spręsti dėl vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančių institucijų procedūrinių sprendimų teisėtumo įstatymų leidėjo suteikta būtent Vilniaus apygardos teismui (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalis). Vilniaus apygardos teismas yra pažymėjęs, jog esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu klausimu yra nusistovėjusi vienoda teismų praktika, nuo kurios bylą nagrinėjantis teismas neturėtų pagrindo nukrypti. Teismo vertinimu, pozicija, kad energetikos įmonė, prieš kreipdamasi į teismą dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, kiekvienu atveju (net nesant jos ir vartotojo ginčo) turėtų kreiptis į Komisiją dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo pagrįstumo įvertinimo, siekdama išvengti situacijos, kad vartotojui teisme pareiškus šiomis aplinkybėmis grindžiamus atsikirtimus, jos ieškinys nebūtų paliktas nenagrinėtas, neatitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatytos išankstinės ginčo sprendimo procedūros tikslų ir teisminės gynybos efektyvumo principo. Pagal bendruosius teisės principus ūkio subjekto veiklos neteisėtumas (šiuo atveju neteisingas šilumos paskirstymo metodų taikymas) nėra preziumuojamas, todėl klausimą dėl galimo energetikos įmonės veiksmų neteisėtumo taikant šilumos paskirstymo metodus gali iškelti tik suinteresuotas asmuo – vartotojas, kurio

Page 14: ALTERNATYVUS GINČŲ · civilinio proceso kodekso nuostatas, tuo tarpu ginčą išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi institucija tokiame

13 VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA | PRAKTIKOS APŽVALGA

teisės tokiais energetikos įmonės veiksmais galimai yra pažeidžiamos. <...> Kadangi ginčas dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo visais atvejais yra inicijuojamas vartotojo, o ne energetikos įmonės, pozicija, įpareigojanti energetikos įmonę prieš kreipiantis į teismą dėl skolos už šilumos energiją išieškojimo šiuo klausimu kreiptis į Komisiją, negali būti laikoma pagrįsta. (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-355-823/2014).

___________________________________________________________________________________

Praktikos apžvalgą parengė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyrius: Povilas Kazlauskas (Praktikos apžvalgos įžangos, III ir IV dalių autorius) El. p. [email protected] Tel. (8 5) 213 3441 Giedrė Devetinaitė (Praktikos apžvalgos II dalies autorė) El. p. [email protected] Tel. (8 5) 213 6454

*** Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – 1997 m. įkurta nepriklausoma nacionalinė reguliavimo institucija, reguliuojanti energetikos srityje veikiančių ūkio subjektų veiklą ir atliekanti valstybinę energetikos sektoriaus priežiūrą. Komisijos pirmininką ir keturis narius Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas. Komisijos misija – užtikrinti vartotojams energetinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, sudarant lygias veiklos sąlygas visiems rinkos dalyviams. Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje vartotojams ir interesantams informacija teikiama Bendrajame informacijos centre nemokamu bendruoju informacijos telefonu 8 800 20500, taip pat adresu Verkių g. 25C-1, LT-08223 Vilnius, faksu (8 5) 213 5270 arba elektroniniu paštu [email protected].