ELEKTR ĖNŲ SAVIVALDYB ĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

ELEKTR ĖNŲ SAVIVALDYB ĖS GYVENTOJŲ

ALKOHOLIO POVEIKIO SVEIKATAI VERTINIMAS

SVEIKATOS NETOLYGUM Ų MAŽINIMAS

(REKOMENDACIJOS)

2017 m.

TIKSLAS: įvertinti su alkoholio vartojimu siejamą Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligotumą ir mirtingum ą.

ĮVADAS

Alkoholio vartojimas Lietuvoje sąlygoja daugiau kaip dešimtadalį visų mirčių ir

sukelia sunkias socialines pasekmes. Siekti visiškos blaivybės yra nerealu; alkoholio vartojimą ir jo

pasekmes sumažinti reikia keičiant alkoholio vartojimo įpročius, išmokinant gyventojus alkoholį

vartoti be rizikos sveikatai.

Visos šalys, kuriose alkoholio vartojimas yra įprastas ir laikomas normaliu reiškiniu,

susiduria su alkoholio vartojimo medicininėmis, socialinėmis bei ekonominėmis pasekmėmis. Jų

mastas proporcingas suvartojamo alkoholio kiekiui, kuris Europos šalyse svyruoja nuo kelių iki

keliolikos litrų gryno alkoholio vienam gyventojui per metus. Lietuvai, kaip ir kitoms posovietinio

regiono šalims, būdingas žymus alkoholio suvartojimo padidėjimas, kuris kartu su kitais veiksniais

žymiai pablogino šalies gyventojų sveikatą. Su alkoholiu siejama 4000 mirčių per metus, ir pagal

pasekmes visuomenės sveikatai jis užima antrą vietą po tabako.

Pagal oficialią statistiką, Lietuvoje alkoholio suvartojama panašiai kaip ir daugumoje

Vakarų Europos šalių (8-10 litrų), o priklausomų nuo alkoholio asmenų skaičius per pastaruosius

keliolika metų žymiai nepasikeitė. Tačiau keleriopai padidėjęs alkoholinių psichozių skaičius

leidžia spėti, kad ir alkoholikų gali būti kelis kartus daugiau, o išaugęs mirtingumas nuo išorinių

priežasčių, spirito kontrabanda, nusikalstamumo lygis ir kiti netiesioginiai požymiai patvirtina

alkoholio vartojimo problemos aktualumą.

Lietuvos statistikos departamentui paskelbus atnaujintus alkoholio suvartojimo

Lietuvoje duomenis, legalus vartojimas 2015 m. sudaro 14 litrų absoliutaus alkoholio 15 metų ir

vyresniam gyventojui. Šis rodiklis apskaičiuotas pagal atnaujintą metodiką, kurioje įtrauktas

atvykusių turistų ir išvykusių iš Lietuvos gyventojų įsigytas alkoholis. Nors metodikos pokytis

įdomus mokslo prasme ir skatina prasmingą diskusiją apie vis tikslesnę alkoholio vartojimo

statistiką, tačiau esmė nepasikeitė – lietuviai ir toliau vieni iš daugiausiai geriančių pasaulyje.

Aukštą alkoholio vartojimą patvirtina ir Lietuvos visuomenės sveikatos rodikliai.

Alkoholis sukelia daugiau kaip 50 įvairių ligų ir gausybę įvairiuose valstybės

gyvenimo srityse matomų neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių. Žalos rodiklių gausa verčia

mokslininkus šiuos rodiklius grupuoti, atskirti kurią ligų dalį sukelia išimtinai alkoholis.

Pavyzdžiui, visas sergamumas alkoholinėmis psichozėmis arba alkoholine kepenų liga yra

sukeliami išimtinai tik alkoholio vartojimo ir laikomi vienais geriausių rodiklių, kuomet norima

greitai pažvelgti į alkoholio vartojimo žalos lygį (ar jo pokytį) valstybėje. Taip pat dažnai bendresnė

diagnozė – kepenų cirozės ir fibrozės gali būti panaudojamos tarptautiniuose šalių palyginimuose.

Svarbiausios alkoholio vartojimo pasekmės sveikatai neapsiriboja vien tik kepenų

ciroze ar alkoholinėmis psichozėmis. Alkoholio vartojimas padidina riziką susirgti šiomis ligomis ir

mirti nuo jų, rizika auga didėjant suvartojamo alkoholio kiekiui: alkoholis įtakoja burnos, gerklės,

stemplės, žarnyno, krūties, kepenų ir kitų vėžio tipų atsiradimą. Daugumos šių piktybinių navikų

atveju, vėžio rizika didesnė alkoholį vartojantiems asmenims, kurie dar ir rūko. Dažnai girtaujančio

žmogaus organizme trūksta naudingų medžiagų, kurios padeda apsisaugoti nuo onkologinių

susirgimų, skatina neurologinių, virškinimo ir kitų organų susirgimus.

Neigiamas ryšys tarp alkoholio vartojimo ir mirtingumo nuo išeminės širdies ligos

egzistuoja, jis ryškiausias kai suvartojama iki 1 SAV (standartinis alkoholio vienetas) per dieną;

tačiau pabrėžtina, kad vartojant alkoholį kasdien žymiai padidėja kitų problemų rizika

(priklausomybės atsiradimas, hipertenzija, insultas, depresija, piktybiniai navikai, nelaimingi

atsitikimai, teisėtvarkos pažeidimai ir kt.) ir nuostoliai daugeriopai viršija abejotiną naudą.

Alkoholio vartojimas yra svarbiausias daugelio socialinių problemų veiksnys; su juo

siejama žymi dalis nusikalstamumo, savižudybių, nelaimingų atsitikimų, ištuokų, prievartos

šeimoje. Pravaikštos, darbo traumos, nepagaminta produkcija, blogesnė jos kokybė bei kitos

alkoholio vartojimo pasekmės padidina ekonominius nuostolius, kurie Lietuvos tipo šalyse gali

sudaryti 10% bendro nacionalinio produkto ir viršyti 4 milijardus litų per metus.

Alkoholio vartojimas sąlygojamas daugelio kultūrinių, socialinių ir psichologinių

veiksnių, tačiau jo pagrindu yra specifinis alkoholio poveikis į nervų sistemą ir psichiką.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja šias keturias strategines

poveikio priemones alkoholio vartojimo pasekmėms mažinti:

1. Nacionalinė alkoholio politika, koordinuojanti įvairių žinybų veiksmus ir numatanti kainų

politiką, reklamos ribojimą, prekybos apribojimus ir kt.

2. Sveikatos mokymas, skirtas visuomenės informavimui apie alkoholio vartojimo pasekmes ir

būdus joms išvengti;

3. Rizikingo ir žalingo alkoholio vartojimo sąvokų pripažinimas bei jų įdiegimas sveikatos

priežiūros sistemoje;

4. Trumpo individualaus poveikio įdiegimas pirminėje sveikatos priežiūros grandyje.

Nuoseklus šių rekomendacijų įgyvendinimas padėtų palaipsniui keisti gyventojų

alkoholio vartojimo įpročius ir sumažinti žalingas jo pasekmes (1 lentelė)

1 lentelė. Alkoholio vartojimo pasekmės sveikatai. MIRTIES PRIEŽASTIS

% dėl alkoholio vartojimo

Alkoholinė psichozė 100 Alkoholinės priklausomybės ir abstinencijos sindromas 100 Alkoholinė kardiomiopatija 100 Ūmus alkoholinis hepatitas 100 Alkoholinė kepenų cirozė 100 Ūmus alkoholinis hepatitas 100 Alkoholinė kepenų cirozė 100 Kepenų cirozė nealkoholinės kilmės 50 Ūmus pankreatitas 42 Lėtinis pankreatitas 60 Apsinuodijimas alkoholiu 100 Alkoholinė polineuropatija 100 Burnos ertmės, lūpos, ryklės vėžys 40 -50 Stemplės vėžys 75

Skrandžio vėžys 20

Kepenų vėžys 15

Gerklų vėžys 40-50

Esencialinė hipertenzija 8

Smegenų kraujagyslių ligos 7

Plaučių tuberkuliozė 25

Diabetas 5

Autoavarijos 42

Dviračių ir vandens sporto nelaimingi atsitikimai 20

Mirtys gaisruose 45

Nuskendimai 38

Oro transporto nelaimės 16

Kritimai iš aukštumos 35

Kiti nelaimingi atsitikimai 25

Savižudybės 28

Žmogžudystės 46

Šaltinis: Evaluation and monitoring of action on alcohol. WHO Regional publications, European

series No 59.

ELEKTR ĖNŲ SAVIVALDYB ĖS GYVENTOJŲ ALKOHOLIO VARTOJIMO

POVEIKIO SVEIKATAI VERTINIMAS

Alkoholio vartojimo daroma žala sveikatai tradiciškai skiriama į tris bendras grupes (1

priedas)

1 grupė. Tokios diagnozės kaip alkoholinės psichozės (F10), alkoholinės kepenų ligos (K70) ir

apsinuodijimai alkoholiu (X45) yra sutinkamos daugelio šalių statistikoje kaip alkoholio vartojimo

daromos žalos indikatoriai. Šalia to yra dar daugiau siauresnių TLK-10 diagnozių, kurios priskiriamos

tik alkoholio vartojimo pasekmėmis. Iš viso, visiškai (100 proc.) alkoholio sąlygojamoms priežastims

priskiriami apie 19-11 TLK-10 kodai ( 1 pav., 2 pav.)

1 paveikslas. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligos ir būklės visiškai sąlygojamos alkoholio

vartojimo 100 000 gyv. 2011-2015 metais.

Šaltinis: Higienos institutas. Lietuvos sveikatos rodiklių sistema (LSRS)

0 5 10 15 20 25

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojantalkoholį (F10)

Polineuropatijos ir kiti periferin ės nervų sist.sutrikimai (G60-G64)

Kardiomiopatija (142-143)

Gastritas ir duodenitas (K29)

Alkoholin ė kepenų liga (K70)

Kasos ligos (K85-K87)

Psichikos ir elgesiosutrikimai, vartojant

alkoholį (F10)

Polineuropatijos irkiti periferinės nervų

sist. sutrikimai(G60-G64)

Kardiomiopatija(142-143)

Gastritas irduodenitas (K29)

Alkoholinė kepenųliga (K70)

Kasos ligos (K85-K87)

2011 m. 0,8 0,68 0,12 12,5 0 0,88

2012 m. 0,24 0,29 0,16 11,73 0,04 1,43

2013 m. 5,35 0,66 0,12 20,28 0,25 2,67

2014 m. 7,31 1,12 0,21 19,34 0,17 2,64

2015 m. 6,61 0,79 0,12 21,49 0,25 3,03

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

2 paveikslas Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligos ir būklės visiškai sąlygojamos alkoholio

vartojimo 100 000 gyv. 2011-2015 metais pagal lytį

Šaltinis: Higienos institutas. Lietuvos sveikatos rodiklių sistema (LSRS)

0

5

10

15

20

25

30

35

40

2011 m.2012 m.

2013 m.2014 m.

2015 m.

1,110,52

9,22 12,58

10,09

0

0,68

1,38

0,7

1,4

0,97

0

0,09 0,17

0,17

0,26

0,18

0

11,5110,44

10,44

17,12

20,8

0

0

0,09

0,26

0,17 0,44

0

0,94 1,9

2,78

3,233,25

0

VyraiKasos ligos (K85-K87)

Alkoholin ė kepenų liga (K70)

Gastritas ir duodenitas (K29)

Kardiomiopatija (142-143)

Polineuropatijos ir kitiperiferin ės nervų sist.sutrikimai (G60-G64)

Psichikos ir elgesio sutrikimai,vartojant alkohol į (F10)

0

5

10

15

20

25

30

2011 m.2012 m.

2013 m.2014 m.

2015 m.

0,530 1,87

2,593,47

0,68 0,46 0,62

0,860,63

0,15

0,150,08

0,16

0,08

13,38

12,88

22,7721,33 22,1

0

0

0,230,16

0,08

0,84

1

2,572,12

2,84

Moterys Kasos ligos

Alkoholin ė kepenų liga

Gastritas ir duodenitas

Kardiomiopatija

Polineuropatijos ir kitiperiferin ės nervų sist.sutrikimai

Psichikos ir elgesiosutrikimai, vartojantalkoholį

2 grupė. Ligos ir būklės, kurioms išsivysti turi įtakos alkoholinių gėrimų vartojimas, tačiau šiomis

ligomis galima susirgti ir nevartojant alkoholio. Tokiomis ligomis, įvairių tyrimų duomenimis,

priskiriama dalis onkologinių ligų, širdies ir kraujotakos ligos, su virškinimo sistema susijusios

ligos (3 pav., 4 pav.)

3 paveikslas. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligos ir mirties priežastys iš dalies sąlygojamos

alkoholio vartojimo 100 000 gyv. 2011-2015 metais

Šaltinis: Higienos institutas. Lietuvos sveikatos rodiklių sistema (LSRS)

Kolorektaliniai

piktybiniai navikai

(C18-C21)

Storosios(gaubtinės) žarnosnavikai(C18)

Krūtiespiktybiniai navikai

(C50)

Epilepsija,

epilepsinėbūklė(G40-G41)

Hipertenzinės ligos(I10-I15)

Širdiesišeminės

ligos(I20-I25)

Cerebrovaskulinės(smegenųkraujagyslių) ligos((I60-I69)

Lėtinishepatitas,neklasifikuojamas

kitur(K73)

Kepenųcirozė irfibrozė(K74)

Tulžiespūslės

akmenligė (K80)

Kasosligos(K85-K87)

Psoriazė(L40)

2011 m. 2,05 1,13 3,62 8,12 216,27 37,1 44,49 0,44 1,29 6,67 2,85 6,87

2012 m. 2,32 1,26 3,75 8,55 243,73 43,75 51,49 0,65 1,59 8,72 3,95 7,78

2013 m. 2,39 1,19 3,45 9,58 251,24 44,25 53,88 0,86 1,36 7,07 5,02 7,81

2014 m. 2,77 1,36 3,97 8,84 260,42 41,28 54,34 0,58 1,28 8,26 4,46 8,72

2015 m. 2,41 1,12 3,78 8,35 253,81 37,45 51,45 0,75 1,79 9,02 4,74 8,77

0

50

100

150

200

250

3002011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

4 paveikslas. Elektrėn

ų savivaldybės gyventojų pagrindinės ligos ir būklės, kuriom

s išsivysti

turi įtakos alkoholinių gėrimų vartojim

as, tačiau šiomis ligom

is galima susirgti ir nevartojant

alkoholio 2011 -2015 m. (pagal lytį)

Šaltinis: H

igienos institutas. Lietuvos sveikatos ro

dikli ų sistema (LS

RS

)

77,16

6,84

7,3

257,39

36,56

59,37

6,39

9,2

2,74

79,85

6,94

7,56

286,67

44,74

68,27

7,33

11,42

3,32

84,62

6,55

8,35

293,57

46,48

72,38

7,25

9,75

4,45

93,88

7,53

6,98

301,48

42,19

70,98

8,08

10,82

3,69

95,52

7,1

6,63

296,98

36,87

68,76

7,26

12,79

4,26

Moterys

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

41,96

0

9,04

170,14

37,7

27,8

7,42

3,84

2,98

42,98

0,17

9,67

195,68

42,64

32,71

8,29

5,7

4,66

47,77

0

10,96

204,03

41,76

33,24

8,44

4,09

5,66

49,96

0

10,92

214,7

40,27

35,81

9,43

5,42

5,33

52,31

0,09

10,27

205,81

38,09

32,21

10,44

4,83

5,27

Vyrai

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

3 grupė. Priskiriamos išorinės sužeidimų ar mirties priežastys, kurių dalį taip pat sąlygoja

alkoholinių gėrimų vartojimas (5 pav.)

5 paveikslas. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų priskiriamos išorinės sužeidimų ar mirties

priežastys, kurių dalį taip pat sąlygoja alkoholinių gėrimų vartojimas 2011 – 2015 m.

Šaltinis: Higienos institutas

12,06

28,13

0

20,18,04

4,02

36,17

8,04

12,06

24,11

0

36,66

0

16,2924,44

4,07

32,59

12,2216,29

8,15

0

45,24

8,23

12,34

37,01

0

28,79

8,23

16,454,11

4,13

49,59

8,15

4,13

20,66

4,13

20,66

8,26

4,13

16,53

0

41,56

0

12,47

8,31

8,31

33,25

24,94

4,16

12,47

0

50

100

150

200

250

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

IŠVADOS

I. Elektrėnų savivaldybės gyventojų alkoholio vartojimo per analizuotą laikotarpį (2011 – 2015 m.)

sąlygoto ligotumo analizė parodė, kad daugiausia susirgimų tik alkoholio sukeliamomis ligomis

buvo pasiekta 2014 ir 2015 metais.

2014 metai.

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį (F-10) – 177 (7,31/1000 gyv.)

gyventojų, iš jų 33 moterys, 144 vyrai;

polineuropatijos ir kiti periferinės nervų sistemos sutrikimai (G60-G64) – 27

(1,12/1000gyv.) gyventojų, iš jų 11 moterų, 16 vyrų;

kardiomiopatija (142-143) – 5 (0,21/1000 gyv.) gyventojai, iš jų 2 moterys, 3 vyrai.

2015 metai.

Gastritas ir duodenitas (K-29) – 570 (21,49/1000gyv.) gyventojų, iš jų 280 moterų, 237

vyrų;

alkoholinė kepenų liga (K-70) – 6 (0,25/1000gyv.) gyventojai, iš jų 1 moterys, 5 vyrai;

(2013 m.- 3 moterys, 3 vyrai);

kasos ligos (K85-K87) – 73(3,03/1000gyv.) gyventojai, iš jų 36 moterys, 37 vyrų.

II. II grupei priskiriamos ligos ir mirties priežastys iš dalies sąlygojamos alkoholio vartojimo.

Didžiausias ligotumas Elektrėnų savivaldybėje buvo pasiektas:

2013 metai.

Epilepsija, epilepsinė būklė (G40-G41) – 233 (9,58/1000 gyv.) gyventojai, iš jų 107

moterys, 126 vyrų;

širdies išeminės ligos (120-121) – 1070 (44,25/1000 gyv.) gyventojai, iš jų 596

moterys, 480 vyrų;

lėtinis hepatitas, neklasifikuojamas kitur (K73) – 21 (0,86/1000 gyv.), iš jų 9 moterys,

12 vyrų;

kasos ligos (K85-K87) – 122 (5,02), iš jų 57 moterys, 65 vyrų;

2014 metai.

Kolorektaliniai piktybiniai navikai (C18-C22) – 67 (2,77/1000 gyv.), iš jų 30 moterų,

37 vyrai;

storosios (gaubtinės) žarnos piktybiniai navikai (C18) – 33 (1,36/1000 gyv.), iš jų 13

moterų, 20 vyrų;

hipertenzinės ligos (I10-I15) – 6302 (260,42/1000gyv.), iš jų 3844 moterys, 2458

vyrai;

cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos (I60-I69) – 1315 (54,34/1000 gyv.), iš

jų 905 moterys, 410 vyrų;

stemplės ligos ((K20-K23) – 609 (25,17/1000 gyv.), iš jų 356 moterys,253 vyrai.

2015 metai.

Navikai (C00-D48) – 1806 (75,06/1000gyv.), iš jų 1210 moterų, 596 vyrai;

kepenų cirozė ir fibrozė (K74) – 43 (1,79/ 1000 gyv.), iš jų 12 moterų, 31 vyras;

tulžies pūslės akmenligė (K80) – 217 (9,02/1000 gyv.), iš jų 162 moterys, 55 vyrai;

psoriazė (L40) – 211 (8,77), iš jų 92 moterys, 119 vyrų.

III. Analizuojant III grupei priskiriamos išorinės sužeidimų ar mirties priežastys, kurių dalį taip

pat sąlygoja alkoholinių gėrimų vartojimas, galima konstatuoti, kad

2011 metais Elektrėnų savivaldybėje 2011 – 2015 metų laikotarpyje daugiausia

užfiksuota pasikėsinimų (nužudymų) (X85-Y09) - 12,06/100 tūkst. gyventojų ir mirusiųjų nuo

alkoholio sąlygotų priežasčių atvejų – 36,17/100 tūkst. gyventojų.

2013 metais užfiksuota didžiausias skaičius mirusiųjų dėl natūralaus šalčio poveikio

(X31) – 37,01/100 tūkst. gyventojų ir mirusiųjų nuo alkoholinės kepenų ligos (K70) skaičius –

16,45/100 tūkst. gyventojų.

2015 metais stebimas didžiausias mirusiųjų nuo atsitiktinių paskendimų (W65-W74)

skaičius – 8,31/100 tūkst. gyventojų, mirusiųjų dėl apsinuodijimo alkoholiu sk. (X45) – 24,95/100

tūkst. gyventojų.

PAGRINDINIAI EPIDEMIOLOGINIAI FAKTAI

1. Lietuvoje didžiausi alkoholinio vartojimo netolygumai yra tarp vyrų ir moterų. Vyrai

alkoholio suvartoja 2,5 karto daugiau nei moterys.

2. Lietuvoje daugiau rizikingai alkoholį vartoja asmenys, turintys aukštesnį socioekonominį

statusą, tačiau žemesniam socialiniam sluoksniui priklausantys asmenys linkę jį vartoti

dideliais kiekiais, be to, jie dažniau patiria alkoholio vartojimo žalą.

3. Lietuvoje pagal gyvenamąją vietovę – mirtingumas dėl alkoholio vartojimo sukeltų

pasekmių yra didesnis kaime nei mieste. Tačiau sergamumas lėtiniu alkoholizmu didesnis

mieste.

4. Lietuvos paaugliai dažniau pirmą kartą pasigeria, būdami jaunesni nei 13 metų, lyginant su kitų

Europos šalių paaugliais. Berniukai alkohol į vartoja dažniau nei mergaitės.

REKOMENDACIJOS

Šios rekomendacijos parengtos remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO),

nacionalinio sveikatos ir klinikinės kompetencijos instituto (NICE) ir Kochrano sisteminių apžvalgų

bazėje pateiktais įrodymais ir priemonėmis, kurių taikymas leidžia mažinti alkoholinių gėrimų

vartojimą ir jo daromą žalą nacionaliniu ir vietos lygmeniu.

Alkoholio kontrol ės politikos priemonės:

1. Alkoholinių gėrimų kainos didinimas.

2. Alkoholinių gėrimų pardavimo laiko ir vietų ribojimas.

3. Alkoholinių gėrimų reklamos draudimas.

4. Neigiamo alkoholinių gėrimų vartojimo ir apsinuodijimo juo pasekmių mažinimas.

5. Vairavimo išgėrus kontrolės stiprinimas.

6. Sveikatos sektoriaus intervencijų taikymas.

Nacionalinis lygmuo:

1. Alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas. Tikslinė grupė: visa populiacija.

2. Alkoholinių gėrimų rinkodaros reguliavimas. Tikslinė grupė: visa populiacija.

3. Alkoholinių gėrimų kainų reguliavimas. Tikslinė grupė: visa populiacija.

4. Vairavimo išgėrus kontrol ės stiprinimas. Tikslinė grupė: vairuotojai.

5. Monitoringo ir prieži ūros gerinimas. Tikslinė grupė: politikai, sveikatos profesionalai.

6. Neigiamo alkoholio vartojimo poveikio ir apsinuodijimo alkoholiu pasekmių mažinimas.

Tikslinė grupė: politikai, sveikatos profesionalai.

7. Licencijavimo griežtinimas. Tikslinė grupė: įmonės, prekiaujančios alkoholiniais gėrimais ir

licencijas teikiančios įstaigos.

8. Atrankin ės politikos ir trump ųjų konsultacijų taikymas. Tikslinė grupė: sveikatos ir kiti

profesionalai, kurie teikia pirminės asmens sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas 16 metų ir

vyresniems asmenims.

9. Intervencijų mokiniams ir jų aplinkai (šeimai, bendruomenei) taikymas. Tikslinė grupė:

mokiniai, šeima, bendruomenė.

REKOMENDACIJ Ų ĮGYVENDINIMO VERTINIMO RODIKLIAI

2 lentelė. Savivaldybės lygmuo

Šaltinis: Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas. Sveikatos netolygumų mažinimo praktinės rekomendacijos.

Rodikliai ir matavimo vienetai Už rodiklio pasiekimą atsakinga institucija (duomenų žaltinis)

1. Taikytų investicijų (universalios programos, motyvacinis interviu ir kt.) mokyklose skaičius (vnt.)

Visuomenės sveikatos biuras

2. Taikytų intervencijų (motyvacinis interviu ir kt.) suaugusiems skaičius (vnt.)

Visuomenės sveikatos biuras

3. Konsultavimo paslaugų vaikams, gyvenantiems girtaujančių tėvų šeimose, ir jų tėvams skaičius

Visuomenės sveikatos biuras

4. Konsultavimo paslaugų nėščioms moterims, turinčioms alkoholio problemų skaičius (vnt.)

Visuomenės sveikatos biuras

5. Apribojimų prekyba alkoholiniais gėrimais švenčių, masinių renginių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių metų skaičius

Savivaldybių taryba

LITERAT ŪRA, DUOMENŲ ŠALTINIAI

1. Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas. Sveikatos netolygumų praktinės rekomendacijos. Kaunas, 2017 m.:

2. Valstybinis Psichikos sveikatos centras. Alkoholio kontrolės projekto vertinimas, alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimas. Vilnius, 2013 m.

3. Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas. Sveikatos netolygumų stebėsena ir vertinimas. Vilnius, 2016 m. 4. Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas. Sveikatos netolygumai. Patirtis ir perspektyvos. Kaunas, 2017 m. 5. Lietuvos statistikos departamentas. 6. Higienos institutas. 7. Lietuvos sveikatos rodiklių sistema (LSRS).