KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

APSKAITOS KATEDRA

AB ,,Vilniaus baldai“ veiklos ekonominė analizė

Savarankiškas namų darbas

Kaunas, 2011

TURINYS

ĮVADAS...............................................................................................................................................3

1. AB „VILNIAUS BALDAI“ CHARAKTERISTIKA..................................................................4

2. AB “VILNIAUS BALDAI” IŠORINĖS IR VIDINĖS................................................................6

APLINKOS VEIKSNIŲ ANALIZĖ....................................................................................................6

2.1 Išorinių veiksnių analizė.........................................................................................................6

2.2 Vidinių veiksnių analizė........................................................................................................9

2.3 Bendrovės SWOT analizė....................................................................................................12

3. AB „VILNIAUS BALDAI” BALANSO IR PELNO/NUOSTOLIŲ ATASKAITŲ HORIZONTALIOJI IR VERTIKALIOJI ANALIZĖS.....................................................................12

3.1. AB ,,Vilniaus baldai” balanso horizontali ir vertikali analizė.............................................13

3.2 ,,Vilniaus baldai” pelno (nuostolio) ataskaitos.....................................................................21

horizontali ir vertikali analizė.....................................................................................................21

4. AB „VILNIAUS BALDAI” SANTYKINIŲ FINANSINIŲ.....................................................26

RODIKLIŲ ANALIZĖ......................................................................................................................26

4.1. AB ,,Vilniaus baldai“ pelningumo rodiklių analizė............................................................26

4.2 AB ,,Vilniaus baldai“ mokumo rodiklių analizė..................................................................33

4.3 AB ,,Vilniaus baldai“ veiklos efektyvumo analizė..............................................................38

IŠVADOS...........................................................................................................................................43

LITERATŪRA...................................................................................................................................45

PRIEDAI............................................................................................................................................46

ĮVADAS

Lietuvos įmonės per nepriklausomybės laikotarpį patyrė labai daug įvykių, turėjusių įtakos jų

finansinei būklei, veiklos rezultatams, stabilumui ir plėtrai. Neigiamą įtaką jų veiklai darė šalies

ekonominiai ir politiniai pokyčiai, infiacijos svyravimai, nestabili finansų ir mokesčių sistema,

komercinių bankų krizė ir kiti veiksniai. Be to, labai pasikeitė išorės aplinka ir daugelis įmonių

nesugebėjo prie jos prisiderinti, priimti reikalingų sprendimų pertvarkydami įmonės organizacinę

valdymo struktūrą, numatydami svarbiausius tikslus ir strategijas. Dėl nesugebėjimo persiorientuoti

ir atlaikyti vis didėjančią rinkos konkurenciją daug įmonių bankrutavo. Viena šio reiškinio svarbių

priežasčių buvo ta, kad įmonėse nebuvo atliekama jų veiklos ekonominė analizė. Šią analizę apima

įvairios ekonominės informacijos apie įmonės veiklą rinkimas, visapusis ir objektyvus jos tyrimas

ir vertinimas siekiant padėti įmonės vadovybei pasiekti numatytus tikslus.

Taigi įmonėje esanti sukaupta informacija turi būti objektyviai įvertinta, nes tik tokiu būdu

galima priimti tikslius ir optimalius valdymo sprendimus bei išlikti konkurencingiems rinkoje. Tam

tikslui naudojama finansinių rodiklių analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti

informaciją, ir tai yra jos didžiausia reikšmė bei privalumas. Ji padeda atsakyti į klausimą, ar įmonė

eina teisingu keliu ir ypač naudinga nustatant įmonės pelningumą, mokumą, veiklos efektyvumą bei

be abejo plėtros galimybes.

Įvertinus ekonominės analizės svarbą sėkmingai įmonės veiklai ir norint geriau susipažinti su

konkrečios įmonės veiklos rezultatais ir problemomis, mes pasirinkome analizuoti AB ,,Vilniaus

baldai”. Analizei atlikti naudosimes tiek išoriniais, tiek vidiniais informacijos šaltiniais.

Darbo tikslas:

Atlikti AB „Vilniaus baldai“ 2008 – 2010 m. pasirinktos įmonės veiklos ekonominę analizę.

Darbo uždaviniai:

susipažinti su AB „Vilniaus baldai“ veikla ir pateikti trumpą bendrovės

charakteristiką;

remiantis išorinių ir vidinių veiksnių analize atlikti bendrovės SWOT analizę;

atlikti AB ,,Vilniaus baldai” 2008-2010 metų balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos

horizontalią ir vertikalią analizę bei įvertinti jos rezultatus;

atlikti bendrovės 2008-2010 metų pelningumo, veiklos efektyvumo, trumpalaikio ir

ilgalaikio mokumo rodiklių analizę bei gautus rodiklius įvertinti lyginant juos su visos

baldų gamybos šakos rodikliais;

pateikti išvadas bei pasiūlymus.

1. AB „VILNIAUS BALDAI“ CHARAKTERISTIKA

Savo istoriją AB „Vilniaus baldai“ skaičiuoja nuo 1883 metų ir veiklą pradėjo kaip

Lentpjūvių gatvėje buvusi I. Vainikio lentpjūvė. Pramoninė baldų gamyba Vilniuje kūrėsi tik po

Antrojo pasaulinio karo kelių senųjų miesto lentpjūvių vietoje. Baldų gamybai 1941 metais buvo

pritaikytos buvusio odų fabriko patalpos Užupio rajone. Senasis baldų kombinatas 1960 turėjo tik

3900 kvadratinių metrų gamybinio ploto. 1963 metais gamykla įsikūrė naujojoje vietoje . Čia 1974

metais buvo pastatyta 31 tūkstančio kvadratinių metrų ploto gamybinių bei administracinių patalpų,

sumontuota daug modernių įrengimų. Šiose patalpose įmonės veikla vyksta iki šiol. 1993 m. įmonė

įregistravo akcinės bendrovės statusą. 2005 m. atidarytas naujas įmonės gamybinis padalinys.

Taigi savo veiklą pradėjusi kaip maža dirbtuvėlė, AB „Vilniaus baldai“ tapo viena

stambiausių pramonės įmonių Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kuri sėkmingai suderina ilgametes baldų

gamybos tradicijas bei novatoriškas verslo idėjas. Iki 2004 metų ji buvo žinoma kaip AB „Vilniaus

baldų kombinatas“.[1]

Bendrovė projektuoja, gamina ir prekiauja biuro, miegamojo, svetainės bei prieškambario

baldais. Produkcija gaminama iš drožlių plokštės, naudojama moderniausia ir populiariausia Vakarų

šalyse korinio užpildo technologija. Įmonėje sumontuota moderni įranga, įsigyta iš visame

pasaulyje žinomų gamintojų, tokių kaip Holzma, Homag, Burkle, Weeke, Wikoma, Biesse ir kt.

AB “Vilniaus baldai” eksportuoja beveik visą pagamintą produkciją į Europos ir kitas pasaulio

šalis. AB „Vilniaus baldai“ vykdo veiklą tarptautinėje korpusinių baldų rinkoje. Įmonė yra

išsikovojusi gerą vardą tarp baldais prekiaujančių ir gaminančių juos užsienio įmonių. Iš esmės

beveik visą produkciją "Vilniaus baldai" eksportuoja į Švediją, kur ją superka Švedijos koncernas

"Ikea" – pagrindinis bendrovės produkcijos pirkėjas ir partneris, o vietinėje rinkoje parduodama

mažiau nei 2 procentai pagaminamos produkcijos. AB „Vilniaus baldai“ veikia rinkoje, kuri

vertinama maždaug 270 milijardų JAV dolerių (apie 661,5 miljardų litų). Rinkoje pastebima

poslinkiai iš brangių baldų segmento į pigesnių bei visų baldų gamybos procesų apjungimo vienoje

įmonėje tendencija yra palanki AB „Vilniaus baldai“ tolimesnei veiklai. [3]

AB ,,Vilniaus baldai” kaip pagrindinius savo konkurentus jau ilgą laiką išskiria

AB ,,Klaipėdos baldai”, kuri taip pat vykdo prekybą su Švedijos koncernu ,,IKEA”. Šios įmonės

konkurentai taip pat yra AB ,,Kauno baldai” ir UAB ,,Dalios baldai”. [1]

Įmonėje sėkmingai dirbama pagal sertifikuotas kokybės vadybos (ISO 9001) ir aplinkos

apsaugos vadybos (ISO 14001) sistemas. Įmonei suteiktas FSC gamybos grandies sertifikatas.

Bendrovė strategiškai investuoja į gamybos plėtrą, nuosekliai auga kurdama naujas darbo vietas,

sistemingai dirba tirdama vartotojų poreikius bei ieškodama racionalių sprendimų jiems patenkinti.

Bendrovės vizija - tai modernaus žmogaus gyvenimo filosofija - amžinas, stilingas, jaukus. 

Įmonėje dirba virš 400 darbuotojų. AB „Vilniaus baldai“ dirbantys žmonės – pats svarbiausias

įmonės veiklos efektyvumą ir sėkmę lemiantis veiksnys. Todėl įmonė ypatingą dėmesį skiria darbo

sąlygų gerinimui bei darbuotojų mokymams, kvalifikacijos kėlimui: vykdomi įvairių sričių

specialistų vidiniai mokymai, naudojamasi išorės specialistų paslaugomis, darbuotojai stažuojasi

užsienyje. Kasmet atliekami darbuotojų pasitenkinimo darbu, mikroklimato tyrimai. Remiantis jų

rezultatais, rengiamos darbuotojų motyvavimo programos.

Ši viena didžiausių šalies baldų gamybos įmonė yra valdoma Investicijų bendrovės "Invalda",

kuriai priklauso 72,01% bendrovės akcijų. Bendrovės akcijos yra įtrauktos į Vilniaus vertybinių

popierių biržos sąrašus ir šiuo metu Vilniaus vertybinių popierių biržos oficialiajame prekybos

sąraše yra įtrauktos visos Bendrovės įstatinį kapitalą sudarančios 3 886 267 paprastųjų vardinių

akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 4 litai.

Taigi AB ,,Vilniaus baldai” strategiškai investuoja į gamybos plėtrą, nuosekliai auga kurdama

naujas darbo vietas, sistemingai dirba tirdama vartotojų poreikius bei ieškodama racionalių

sprendimų jiems patenkinti. Bendrovės vizija - tai modernaus žmogaus gyvenimo filosofija -

amžinas, stilingas, jaukus . [2]

2. AB “VILNIAUS BALDAI” IŠORINĖS IR VIDINĖS

APLINKOS VEIKSNIŲ ANALIZĖ

SWOT (SSGG) analizė skirta įvertinti esamą įmonės situaciją. Ši analizė leidžia pamatyti

silpnąsias bei stipriąsias puses, taip pat padeda suprasti kokios grėsmės laukia įmonės, ir kokiomis

galimybėmis būtų galima pasinaudoti. SWOT analizė padeda pamatyti pilną vaizdą, kokia kryptimi,

turėtų judėti įmonė ir į kokias rinkas jai neapsimoka įžengti. Tokia analizė dažnai naudojama

įmonių strateginių tikslų formavimui.

2.1 Išorinių veiksnių analizė

Išorinė aplinka – nuo verslo įmonės nepriklausantys veiksniai, darantys įtaką jos veiklai.

Nustatyti ir įvertinti organizacijos išorinę aplinką yra sunku. Tačiau šiuolaikinis organizacijos

valdymas – neatsiejamas nuo pastovaus išorinių faktų, veikiančių visą organizacijos veiklą,

vertinimo, tinkamo ir savalaikio sprendimo priėmimo. Išorinių veiksnių analizė padeda siekiant

išsiaiškinti verslo galimybes ir grėsmes.

Politiniai veiksniai.

Kadangi AB ,,Vilniaus baldai” savo veiklą vykdo ne tik Lietuvoje, o didžiąją dalį savo

produkcijos eksportuoja, todėl bendrovei didelę įtaką daro tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių politinė

situacija.

Esminiai pokyčiai verslo aplinkoje yra susiję su šalies mokesčių reformų ir sunkia padėtimi

versle. Pasaulio banko sudarytame 2011 metų verslo sąlygų reitinge (angl. Doing Business )

Lietuva yra 23-oje vietoje iš 183 vertintų valstybių - palyginti su 2010 metais, šalies vertinimas

pakilo per tris pozicijas. Tai rodo, Lietuvoje verslo vykdymo sąlygos gerėja. To priežastis yra

sustiprėjusi valstybės biudžeto išlaidų kontrolė, geriau subalansuojamos investicijos, greitėjantis ES

paramos gavimo procesas, geresnis mokesčių surinkimas.

Nuo 2009 metų sausio pirmos dienos įmonių pelnas pagal Lietuvos Respublikos pelno

mokesčio įstatymą apmokestintas 20 proc. tarifu, o pridėtinės vertės mokestis nuo 2009 metų

rugsėjo pirmos dienos pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą – 21 proc.

tarifu. Tai tiesiogiai įtakojo 2009 - 2010 metų AB ,,Vilniaus baldai” grynojo pelno dydį ir pinigų

srautus. Taigi bet kokie neapgalvoti mokesčių sistemos pasikeitimai gali neigiamai paveikti

nagrinėjamos bendrovės veiklą. Dėl didesnių mokesčių tarifų taikymo mažėja įmonių investicijos ir

plėtra, gaunama mažesnė darbo našumu sukuriamą pridėtinė vertė, mažesnis eksportas ir mažesnis

parduodamos produkcijos kiekis.

Kadangi 98% visų bendrovės pardavimų 2010 metais sudarė pardavimai Švedijos koncernui

IKEA, teigiamai vertinama tai, kad mūsų valstybė nėra nustačiusi jokių eksporto apribojimų

AB ,,Vilniaus baldai“ veiklai. Nustatyti apribojimai galėtų smarkiai paveikti bendrovės veikos

rezultatus.

Ekonominiai veiksniai.

Pastaruoju metu Lietuvos ekonomika išgyvena sunkų laikotarpį. 2007 metų liepos pabaigoje

JAV prasidėjusi finansų sumaištis tapo visuotinė 2008 metų rugsėjį ir sukėlė Lietuvos prekybos

partnerių ES ir kitose rinkose nuosmukį, sumažėjo lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa užsienyje.

Didelis padėties neapibrėžtumas ir išorinės paklausos smukimas paspartino BVP nuosmukį.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2008 m. Lietuvos BVP buvo 33377,116 mln. Lt, o

2009 m. sumažėjo iki 27524,103 mln. Lt. 2010 m. užfiksuotas nežymus BVP augimas – jis pasiekė

2896,086 mln. Lt. Taigi atsigaunant ekonomikai, turėtų augti vartojimas, o tai gali teigiamai

paveikti bendrovės pardavimų apimtis.

Nedarbo lygis Lietuvoje 2008 metais siekęs tik 5,8 procento, 2009 metais jau buvo 13,7

proc., arba net 2,4 karto didesnis nei 2008-aisiais. 2010 m. nedarbo lygis šalyje dar labiau pakilo iki

17,8 proc., todėl situacija darbo rinkoje tapo dar sudėtingesnė. Pagal statistikos departamento

2011m. III ketv. duomenis nedarbo lygis Lietuvoje sumažėjo iki 14,8 proc., o ateityje

prognozuojamas tolimesnis nedarbo lygio mažėjimas. Tačiau didelį nedarbo lygį bendrovės

atžvilgiu galima vertinti teigiamai, nes egzistuojant didelei darbo jėgos pasiūlai, yra galimybė

samdyti darbuotojus siūlant mažesnį darbo užmokestį.

Iki 2009 metų viena iš didžiausių Lietuvos ekonomikos problemų buvo gana aukšta infliacija.

Ji stipriai „apkarpydavo“ ypač tų gyventojų perkamąją galią, kurių pajamos buvo fiksuotos.

Spartaus ekonomikos kilimo laikotarpiu staigiai išaugus vidaus vartojimui infliacija Lietuvoje

viršijo net 10 proc. ribą. Tačiau viskas iš esmės pasikeitė 2009 metais, kai pasaulinis ekonomikos

nuosmukis ženkliai sumažino paklausą tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose. Sumažėjęs vidaus

vartojimas bei Lietuvos ėjimas vidinės devalvacijos keliu lėmė neigiamą metinį vartojimo prekių ir

paslaugų kainų pokytį nepaisant 2009 m. vyriausybės didintų mokesčių. Statistikos departamento

duomenimis 2010 m. vasario mėn., palyginti su sausio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos

sumažėjo 0,1 procento, o per metus (2010 m. vasario mėn., palyginti su 2009 m. vasario mėn.) jos

smuko 0,5 proc. 2011 metais vasario mėn. metinė infliacija Lietuvoje siekė 3%. Prognozuojama,

kad 2012 m. infliacija bus 2,0 proc., o 2013 m. - 2,5 procento. Didėjanti infliacija galėtų teigiamai

paveikti bendrovės pajamas.

2008 - 2010 metais Baltijos šalių namų ūkių finansinė padėtis blogėjo labiau nei Europos,o

tai rodo kasmet mažėjantis vartojimas. Tačiau planuojama, kad nuo 2011 metų namų ūkių pajamos

ir vartojimo išlaidos Baltijos šalyse gali šiek tiek padidėti, o tai gali teigiamai paveikti produkcijos

pardavimo apimtis Lietuvoje.

Nors dalis sektorių vis dar jaučiasi esantys dugne, daugybė ekonominių rodiklių rodo, kad

atsigauna į eksportą orientuota pramonė. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos prekių

eksportas 2009 m., palyginti su 2008 m., sumažėjo 55,5 mlrd. Lt iki 40,7 mlrd. Lt, o importas – nuo

73 mlrd. Lt iki 45,3 mlrd. Lt. Užsienio prekybos deficitas buvo rekordiškai mažas – 4,4 mlrd. Lt, ir

palyginti su 2008 m., smuko 75 proc. Tuo tarpu 2010 metais matomas tiek importo, tiek eksporto

padidėjimas: eksportas išaugo iki 54 mlrd. Lt, o importas iki 60, 9mlrd. Lt. 2011m. III ketv.

duomenimis tiek eksportas, tiek importas smarkiai sumažėjo: eksportas iki 18,2 mlrd. Lt, o importas

iki 19,9 mlrd. Lt. Kadangi didžioji dalis šios įmonės produkcijos yra eksportuojama, tokie rezultatai

turės neigiamos įtakos šios įmonės veiklos rezultatui.

Socialiniai veiksniai.

Pastaraisiais metais vis griežtėjantys aplinkos apsaugos reikalavimai įmones paskatino

atkreipti dėmesį į aplinkos apsaugą. AB ,,Vilniaus baldai” taip pat nuo 2003 metų savo veiklą

sertifikavo pagal standarto ISO 14001 reikalavimus. Aplinkos apsaugos priemones reglamentuoja

Lietuvos respublikos įstatymai, todėl už jų neislaikymą bendrovei gali būti skirtos baudos, o tai

neigiamai paveiktų bendrovės įvaizdį. Taip pat vykdydama baldų pirkimą, perkančioji organizacija

dažnai nustato aplinkosauginius kriterijus, kuriais prisidėtų prie baldų poveikio aplinkai

sumažinimo – baldams gaminti reikalingų medžiagų gamybos darnesniu būdu, mažesnio pavojingų

sveikatai medžiagų ir teršalų naudojimo, patvarių ir ilgaamžių baldų gamybos. O tai reiškia, kad dėl

neatitikimo aplinkosauginiams kriterijams galima prarasti galimybę realizuoti produkciją. Taigi

bendrovei būtina nuolat domėtis aplinkos reikalavimų pokyčiais, ir vykdyti aplinkosaugos politiką,

nenorint prarasti patrauklumo rinkoje.

Visuomenės darbo jėgos reprodukcija neįmanoma be intelektualinio ir dvasinio piliečių

ugdymo. Tai sąlygoja šiuolaikinė pasaulio raida, paremta naujų mokslinių idėjų ir išradimų

įdiegimu į visas veiklos sritis - ekonomiką, valdymą, švietimą, sveikatos apsaugą ir kitas. Į pirmą

vietą iškeliamos ne fizinės žmogaus galios, bet protinės, kultūrinės ir dorovinės savybės. Kitaip

tariant, moderniai visuomenei reikia apsišvietusių, kvalifikuotų, darbinei veiklai pasirengusių

darbininkų ir specialistų, sugebančių prisitaikyti prie mokslinės – techninės pažangos ir aštrėjančios

konkurencijos visose ekonominėse srityse. Kadangi švietimo sistema Lietuvoje turi daug trukūmų,

o dėl lėšų trūkumo mokslo įstaigos negali suteikti galimybę įsigyti išsilavimą išsilavinimą visiems

to norintiems, tai atsiranda galimybė, kad ateityje gali kilti problemų apsirūpinant reikiamos

kvalifikacijos darbuotojais ir dėl to gali atsirasti papildomų lėšų poreikis darbuotojų rengimui.

Technologiniai veiksniai.

Pokyčiai technologijų srityje yra sunkiai prognozuojami. Įmonėms būtina išanalizuoti naujų

technologijų atsiradimo galimybę bei jų poveikį įmonei. Konkurencinė aplinka taip pat priklausys

nuo to, kokia technologija toje ūkio šakoje yra prieinama, nes būtent kūrybingas naujausių

technologijų panaudojimas įmonėms užtikrina konkurencinį pranašumą. Ir tai apima ne vien tik

informacinio ryšio technologijų panaudojimą, kurios pastaraisiais metais susilaukė ypač daug

dėmesio. Technologijos poveikis ūkio šakoms yra didelis ir reikšmingas. Be to, technologinė

pažanga didina gamybos našumą. Iš kitos pusės, daugybė mažų įmonių egzistuoja tik dėl

technologinės pažangos. Todėl įmonės privalo sekti technologinės aplinkos pokyčius ir pritaikyti

juos pagal turimus finansinius išteklius. Įmonėje jau šiuo metu naudojama moderni įranga, įsigyta iš

visame pasaulyje žinomų gamintojų, tokių kaip „Holzma“, „Homag“, „Burkle“, „Weeke“,

„Wikoma“, leidžianti gerinti gamybos efektyvumą, užtikrinti reikalaujamų gamybos standartų

atitikimą[1]. Tačiau esant tokiems spartiems technologijų vystymosi tempams, bendrovė turi nuolat

domėtis naujomis veiklos bei produkcijos tobulinimo galimybėmis, kadangi nuo technologijų ypač

priklauso bendrovės gamybiniai pajėgumai ir jų dėka galima užtikrinti geresnę kokybę.

Konkurencija.

Šalies medienos ir baldų pramonė, sunkmečio šoką išgyvenusi 2009 m. pradžioje, 2010

metais skaičiuoja patirtas netektis ir pamažu stojasi ant kojų. Vis dėlto net ir tvirčiausiai

besilaikančios sektoriaus įmonės, tarp kurių ir AB ,,Vilniaus baldai” optimizmą reiškia santūriai,

kadangi beveik visos medienos perdirbimu besiverčiančios įmonės, taip pat dauguma baldininkų

kaip svarbiausią atsigavimo variklį šiuo metu įvardija eksportą. O tai reiškia, kad dėl per mažai

išvystytos vidaus rinkos, vis daugiau baldų gamintojų sieks savo produkciją pateikti užsienio

rinkoms ir dėl to AB ,,Vilniaus baldai“ ir kitos sektoriaus įmonės, kurios beveik visą savo

produkciją eksportuoja, susidurs su papildoma konkurencija. Ir nors bendrovė jau ilgą laiką vykdo

prekybą su Švedijos koncernu ,,IKEA“, pastarasis turėdamas didesnes pasirinkimo galimybes gali

išsiderėti geresnes prekybos sąlygas.

2.2 Vidinių veiksnių analizė

Vidaus veiksnių analizė įvertina įmonės vidinius pranašumus ir trūkumus, nagrinėjant

produktus, jų pardavimo galimybes, turimus įmonės gamybinius pajėgumus, finansiniai išteklius ir

organizacinę struktūrą.

AB „Vilniaus baldai“ yra pirmaujanti korpusinių baldų gamybos įmonė, taikanti

moderniausias korinio skydo technologijas. Daugiau nei 100 metų veikiančios įmonės puoselėjamos

vertybės, tai:

    ilgametės tradicijos;

    gyvenimo energija;

    modernios technologijos;

    siekimas geriausio;

    tobulas rezultatas.

Bendrovė gamina ir prekiauja miegamojo, svetainės ir jaunuolio kambario baldais. Produkcija

gaminama iš medienos drožlių plokščių, naudojama moderniausia ir populiariausia Vakarų šalyse

korinio užpildo technologija, kuri padeda masyvų 50 mm storio skydą palengvinti pusę karto.

Pagrindiniai korinio užpildo technologijos pranašumai yra tai, kad ji padeda tausoti gamtą.

Pavyzdžiui, pagaminame tokias pačias baldo duris, tokio pat stiprumo, atitinka visus reikalavimus,

tačiau žaliavos joms išnaudojama maždaug 50 procentų mažiau negu paprastai. Be to, toks baldas

sveria mažiau, tad jis yra lengviau perstumiamas, pernešamas ar pervežamas ir, kas labai svarbu

norint prisitaikyti prie aplinkosaugos normų, paprasčiau utilizuojamas. Bendrovė unikali šiuo

požiūriu Baltijos šalyse, tai jai padėjo pasiekti didžiulį realizavimo augimo pagreitį.

Kasmet kurdama naujus gaminius ir tobulindama esamų gaminių technologiją bendrovė vis

daugiau atsižvelgia į vartotojų poreikius ir tendencijas. Bendrovėje yra įdiegta gamybos planavimo

sistema.

Siekdama geriausių rezultatų bendrovė vykdo kokybės politiką, kuri padeda ištirti ir

panaikinti neatitiktinių produktų atsiradimo priežastis. Jos šalinamos, kad neatitikimai

nepasikartotų, visos pretenzijos dėl baldų kokybės registruojamos, analizuojamos, ieškoma

sprendimų, kontroliuojamas jų įgyvendinimas.

Bendrovė išskiria šiuos pagrindinius vykdomos kokybės politikos principus:

1) Ugdyti kiekvieno darbuotojo atsakomybę už savo darbo ir produktų kokybę.

2) Tobulinti darbuotojų atlyginimo sistemą, įvertinančią darbo rezultatus ir atsakomybę už

produktų kokybę.

3) Tobulinti baldų gamybos technologiją bei diegti technines naujoves.

4) Sistemingai kelti darbuotojų kvalifikaciją.

5) Sudaryti sąlygas darbuotojams našiai dirbti, užtikrinant socialines garantijas ir geranorišką

savitarpio supratimo atmosferą.

6) Reikalauti iš tiekėjų tiekti kokybiškus ir atitinkančius nustatytus reikalavimus produktus.

7) Nuolat gerinti kokybės vadybos sistemos rezultatyvumą pagal LST EN ISO 9001:2001

standarto reikalavimus[1].

AB ,,Vilniaus baldai“ yra įdiegta efektyvi žaliavų ir paslaugų pirkimo sistema. Bendrovė

pirkimo procesą yra išskaidžiusi į strateginius ir operacinius pirkimus. Ji siekia valdyti tiekimo

riziką, todėl pagrindinėms tiekiamoms paslaugoms yra pasirinkti pagrindiniai ir alternatyvūs

tiekėjai. AB ,,Vilniaus baldai“ įdiegta ir nuolat tobulinama tiekiejų vertinimo sistema, atliekami

tiekėjų auditai. Bendrovė su pagrindiniais tiekėjais sudaro ilgalaikes sutartis. Pagrindinės žaliavos

įsigyjamos iš Lietuvos, Čekijos, Lenkijos ir Švedijos tiekėjų. Lokalus žaliavų tiekimas sąlygotas

pigių transportavimo kaštų bei gerų santykių su pagrindiniais tiekėjais.

Kadangi AB „Vilniaus baldai" yra pirmaujanti korpusinių baldų gamybos įmonė, taikanti

moderniausias korinio skydo technologijas ir siekia išlaikyti savo pozicijas, keičiantis gaminių

asortimentui ir gamybos technologijoms nuolat ieško naujų ilgalaikių bei patikimų tiekėjų. Visi

naujų tiekėjų produktai privalo atitikti įmonės kokybės vadybos sistemos reikalavimus. Su

patikimais tiekėjais sudaromo ilgalaikės sutartys, užtikrinančios ilgalaikį ir nenutrūkstamą žaliavų

tiekimą[1].

AB ,,Vilniaus baldai“ bene labiausiai į eksporto rinkas orientuota įmonė. Ji beveik 99% savo

gaminamos produkcijos eksportuoja į Švediją, kadangi puoselėja ilgalaikius prekybos santykius su

Švedijos koncernu ,,IKEA“. Pozicijas Lietuvos rinkoje bendrovė yra apleidusi ir tik apie 1 % jos

produkcijos realizuojamas Lietuvoje.

Bendrovė daug lėšų ir dėmesio skiria darbo sąlygų gerinimui ir darbuotojų mokymams,

kvalifikacijos kėlimui. AB ,,Vilniaus baldai” nuolat investuoja į gamybinę įrangą, technologinių

procesų autimatizavimą, siekdama pagerinti savo darbo sąlygas, siekdama sumažinti darbuotojams

tenkantį fizinį krūvį. Investicijos į darbuotojų saugą ir sveikatą bendrovėje formuoja naują darbo

kultūrą, kuri leidžia siekti puikių darbo rezultatų ir konkuruoti tarptautinėje rinkoje.

Dėl darbo našumo didinimo bendrovėje sumažėjo darbuotojų skaičius ir dabar jis siekia 413.

Vidutinis bendrovės darbuotojų amžius 42 metai. Yra sudaryta kolektyvinė darbo sutartis, kuri

privaloma visiems bendrovės darbuotojams. Šios sutarties tikslas yra užtikrinti darnią kolektyvo

veiklą, garantuoti įvairių kategorijų darbuotojų darbo, darbo užmokesčio ir kitų darbo sąlygų aukštą

lygį bei suteikti papildomas, nei numatyta LR įstatymų, socialines garantijas bendrovės

darbuotojams.

Įmonė toliau tesia 2006 metais pradėtus pertvarkimus, kurie koncentruojami į kaštų

mažinimą, gamybos našumų, konkurencingumo, pardavimų užsakimų didinimą. Per 2009 metus,

optimizavus darbo procesus, darbo našumas padidėjo 35%, buvo pakoreguota bendrovės

organizacinė struktūra, siekiant sutvarkyti vadovavimo lygius bei aiškiai apibrėžti padalinių

funkcijas, bendradarbiavimą ir atsakomybę. Tikimasi, kad nauja organizacinė struktūra padės

įgyvendinti įmonės strategiją, o racionalus bendrovės resursų išnaudojimas, našumo didinimas

siekiant Europinių jo standartų ir griežta kokybės kontrolė užtikrins tolesnį veiklos rezultato

gerėjimą [8].

2.3 Bendrovės SWOT analizė

1 lentelėje pateikiamos AB „Vilniaus baldai“ stipriosios ir silpnosios pusės bei jos grėsmės ir

galimybės, išskirtos atlikus išorės ir vidaus veiksnių analizę.

1 lentelėAB „Vilniaus baldai“ SWOT analizė

Stiprybės Silpnybės- gerai žinomas bendrovės vardas;- užimama rinkos lyderio pozicija;- kokybės politikos vykdymas;- modernių technologijų taikymas;- ilgalaikės žaliavų tiekimo sutartys;- vykdomos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo

programos;- ilgalaikiai prekybos santykiai

- silpnėjanti pozicija vidaus rinkoje;- mažas produkcijos pirkėjų skaičius;

Galimybės: Grėsmės:- Europos Sajungos parama;- asortimento išplėtimas;- nauji produkcijos realizavimo pasiūlymai;- nauji technologinių sprendimų pasiūlimas;

- ekonomikos nuosmukis ir perkamosios galios smukimas gali sumažinti paklausą;

- naujų konkurentų galimybė;- nepalankių mokesčių sistemos pakitimų galimybė;- nepalankūs demografiniai pokyčiai;- didėjantys gamtosaugos reikalavimai;- potencialios darbo jėgos nepakankamos kvalifikacijos

galimybė;- eksporto mažėjimas;

3. AB „VILNIAUS BALDAI” BALANSO IR PELNO/NUOSTOLIŲ ATASKAITŲ HORIZONTALIOJI IR VERTIKALIOJI ANALIZĖS

Horizontalioji analizė apima finansinių ataskaitų dydžių lyginimą su praėjusio laikotarpio

duomenimis ir nukrypimų išreiškimą absoliučiais ir santykiniais dydžiais. Ši analizė rodo įvairių

rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių dėl kurių atsirado rodiklių pokyčiai.

Vertikaliosios analizės metu atitinkamas finansinės ataskaitos straipsnio rodiklis lyginamas su

bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais.

Analizuojant atskirų metų pokyčius matoma kaip keitės straipsnių struktūra ir kas turėjo esminės

įtakos.

3.1. AB ,,Vilniaus baldai” balanso horizontali ir vertikali analizė

AB ,,Vilniaus baldai“ balanso horizontalios ir vertikalios analizės lentelės dėl duomenų

apimties pateikiamos 1 – 4 prieduose.

1 paveiksle pateikiama svarbiausių balanso straipsnių – turto, nuosavo kapitalo ir

įsipareigojimų dinamika (žr. 1 ir 3 priedai). Visas bendrovės turtas, kuris 2008 m. buvo 91852

tūkst.Lt., 2010 – 2009 metais kito netolygiai. 2008 – 2009 metais jis sumažėjo 15,14%, o 2009 –

2010 metais padidėjo 39,42%. Bendras pokytis 2008 – 2010 metais siekė 18,31%. (žr. 1 priedas).

Tai rodo, kad bendrovė buvo pasiekusi gana neblogų rezultatų ir jai nereikėjo mažinti savo

gamybinių pajėgumų bei investicijų į asocijuotas įmones. Trumpalaikio turto padidėjimas 46,75%

lėmė viso turto teigiamą pokytį. Trumpalaikio turto padidėjimą nagrinėjamu laikotapriu lėmė per

vieneriu metus gautinų sumų augimas (43,48%). Nuosavas kapitalas per visą nagrinėjamą laikotarpį

didėjo. Jo augimas 2008 – 2009 metais siekė 52,23%, o 2009 – 2010 metais 62,07%.

Įsipareigojimai 2008 m. buvo 62570 tūkst.Lt. 2009 metus lyginant su 2008 metais jie sumažėjo

47,14% , o 2010 m. jie padidėjo 8,69%. Tai rodo, kad bendrovė, įvertinusi situaciją šalyje 2009 m.,

suprato, kad naudingiausia jai atsiskaityti su kreditoriais, tai yra stengtis veiklą finansuoti daugiau

nuosavomis, nei skolintomis lėšomis ir tai įgyvendino gana sėkmingai – sugebėdama grąžinti

ilgalaikes paskolas. O 2010 m. pagerėjus šalies situacijai bendrovė vėl nežymiai padidino savo

įsipareigojimus 8,69 %. Detalesnės šių balanso straipsnių analizės pagalba bus siekiama išsiaiškinti

šių kitimų priežastis.

1 pav. AB ,,Vilniaus baldai“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dinamika 2008-2010m.

2 paveiksle pateikiama AB ,,Vilniaus baldai“ balanso turto straipsnio pagrindinių dalių –

trumpalaikio ir ilgalaikio turto – dinamika. Iš jos matyti, kad balanso turto dalies sumažėjimą 2009

m. lėmė trumpalaikio turto sumažėjimas. 2009 metus lyginant su 2008 metais trumpalaikis turtas

sumažėjo nuo beveik 54 iki 43 mln. Lt, t.y. 18,4%, o štai 2010 metais trumpalaikiam turtui žymiai

padidėjus (79,85%), padidėjo ir balanso turto dalis, nepaisant to, kad ilgalaikis turtas vis dar išlaikė

mažėjančią tendenciją. Lyginant 2010 m. su 2009 m. trumpalaikis turtas išaugo 79%, o per visą

nagrinėjamą laikotarpį trumpalaikis turtas iš viso išaugo 47%. 2010 metus lyginant su praėjusiais,

bendrovės trumpalaikio turto didėjimą labiausiai lėmė net 158,74 proc. padidėjusios susijusioms

šalims suteiktos paskolos, taipogi ir išaugusios atsargos (38,37proc.) (žr. 1 priedą). Tokį greitą

susijusioms šalims suteiktų paskolų padidėjimą lėmė tai, kad 2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovė

pasirašė paskolos sutartį su AB „Invalda“. Padidėjęs trumpalaikis turtas, o konkrečiau išaugusios

per vienerius metus gautinos sumos gali reikšti įmonės produkcijos pirkėjų nemokumą arba blogų

atsiskaitymų politiką, o tai gali neigiamai atsiliepti įmonės veiklai.

2 pav. AB ,,Vilniaus baldai“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto dinamika 2008-2010m.

3 paveiksle ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų, kurie 2008 m. atitinkamai buvo

6623 tūkst. Lt. ir 55947 tūkst.Lt., kitimo dinamika pavaizduota grafiškai. Visi įsipareigojimai

sumažėjo 2009 metais gana smarkiai, lyginant su 2008 metais (ilgalaikiai 38,74%, o trumpalaikiai –

48,13%). Kadangi bendrovė laikotarpio pradžioje savo veiklą finansavo daugiausia skolintomis

lėšomis, o prasidėjus krizei tai ypač didino jos riziką, tai skolinto kapitalo dalies mažėjimas rodo,

kad bendrovė įvertino situaciją ir ėmėsi veiksmingų priemonių savo rizikai sumažinti.

2009 metų visų įsipareigojimų pokytį labiausiai lėmė trumpalaikių įsipareigojimų

sumažėjimas, tačiau mažėjo ir ilgalaikiai įsipareigojimai. Trumpalaikių įsipareigojimų dalies

mažėjimą 2009 metais lyginant su 2008 metais lėmė ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies ir kitų

trumpalaikių paskolų sumažėjimas apie 79% (2008 m. ši dalis buvo 37672 tūkst.Lt., o 2009 m. –

7750 tūkst.Lt.), o ilgalaikiuose įsipareigojimuose apie 40% sumažėjo tiek ilgalaikių paskolų, tiek

atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo dalys, kurios 2008 m. atitinkamai buvo 6261 tūkst.Lt. ir

362 tūkst.Lt (žr. 3 priedas). 2010 m. pastebimas nežymus tiek ilgalaikių tiek trumpalaikių

įsipareigojimų padidėjimas ( 5,40% ir 9,15% atitinkamai). Tokie rodikliai rodo pagerėjusią situaciją

šalyje ir tai, kad įmonės po truputį vėl bando skolintis lėšų savo veiklos plėtimui. Tačiau šis

prieaugis nebuvo toks didelis, kad atsvertų 2009 m. kritimą, todėl bendras rezultatas yra visų

įsipareigojimų sumažėjimas, kurį didžiąją dalimi lėmė ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų

grąžinimas.

3 pav. AB ,,Vilniaus baldai“ ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų dinamika 2008-2010m.

Trumpalaikis turtas 2009 metais lyginant su praėjusiais metais sumažėjo nuo 53,444 mln. Lt

iki 43,609 mln. Lt, t.y. 18,4 proc., o 2010 metais išaugo apie 80 proc.. Tokį šio turto nuosmukį

2009 metais lyginant su 2008 ( trumpalaikio turto kritimas siekė apie 18,40%) labiausiai lėmė per

vienerius metus gautinų sumų pokytis nuo beveik 41 mln. Lt 2008 metais iki 29 mln. Lt 2009 m.

( žr. 4 paveikslą ). Per vienerius metus gautinų sumų kritimą 2009 metais lėmė susijusioms šalims

suteiktų paskolų bei išankstinių apmokėjimų ir sukauptų pajamų sumažėjimas (44% ir 42%

atitinkamai). 2009 metais AB ,,Vilniaus baldai ir AB ,,Invalda” pasirašė tik vieną paskolos sutartį

15999 tūkst. Lt sumai. Nežymus atsargų padidėjimas 12,42% 2009 m. nepadarė didelės įtakos

trumpalaikio turto sumažėjimui.

Kaip jau minėta, 2010 metus lyginant su 2009 m. trumpalaikis turtas padidėjo net 79,85%.

Pagrindinės padidėjimo priežastys – per vienerius metus gaunamų sumų padidėjimas ( labiausiai dėl

susijusiems asmenims teikiamų paskolų ) bei pinigų ir pinigų ekvivalentų ryškus pokytis

nagrinėjamu laikotarpiu (nuo 10 tūkst. Lt 2009 m. iki 303 tūkst. Lt. 2010 m.) Tokį pinigų augimą

lėmė įmonės sprendimas kaupti lėšas dividendų išmokėjimui. (žr. 1 priedą ). Atsargos, kurios

sudaro taip pat didelę dalį trumpalaikio turto 2010 metais lyginant su praėjusiais taip pat išaugo –

pokytis siekė 38,87% (žr. 4 pav ir 1 priedą). Atsargų padidėjimą labiausiai lėmė išaugusios žaliavos

(2009 m. jos buvo 5672 tūkst. Lt, o 2010 m. - 9560 tūkst. Lt). Susijusiems asmenims suteiktų

paskolų 2010 metais lyginant su 2009 metais padaugėjo apie 158%. Kaip jau minėta anksciau, 2010

m. gruodžio 31 d. Bendrovė pasirašė paskolos sutartį su AB „Invalda“ 41396 tūkst. Lt sumai.

Taigi, nors ilgalaikis turtas lyginant 2010 ir 2009 metus sumažėjo apie 21%, tačiau

trumpalaikio turto stiprus padidėjimas ypač 2010m., kurį įtakojo 38,37 proc. padidėjusios atsargos

bei beveik 99 proc. išaugusi per metus gautinos sumos, atsvėrė šį kritimą ir lėmė viso turto

teigiamus pokyčius.

4 pav. AB ,,Vilniaus baldai“ pagrindinių trumpalaikio turto dalių dinamika 2008-2010m.

Atlikus balanso nuosavybės dalies horizontalią analizę galima teigti, kad bendrovė įvertino

šalyje nagrinėjamu laikotarpiu susidariusią sunkią ekonominę padėtį ir ėmėsi priemonių

finansavimo struktūrai keisti. Jai pavyko ne tik sumažinti savo finansinę riziką grąžinant didelę dalį

paskolų, bet ir gaunant pelną, padidinti savo nuosavo kapitalo dalį visoje nuosavybės ir

įsipareigojimų dalyje.

Atlikta AB „Vilniaus baldai“ balanso horizontali analizė parodė, kad daugeliui pagrindinių

balanso straipsnių nagrinėjamu laikotarpiu būdinga mažėjimo tendencija ir tai galima paaiškinti

sunkia ekonomine padėtimi šalyje.

Siekiant tikslesnės bendrovės veiklos analizės toliau bus atliekama bendrovės balanso

vertikali analizė, kuri padeda įvertinti kiekvieno straipsnio lyginamąjį svorį bendroje struktūroje,

kas leidžia pastebėti neigiamus įmonės veiklos pokyčius ir atlikti finansinės būklės įvertinimą

lyginamosios analizės būdu.

2 priede ir 5 paveiksle pateikiama AB ,,Vilniaus baldai” balanso turto dalies struktūra. Iš jos

matoma, kad 2008 - 2010 m. laikotarpiu trumpalaikis turtas sudarė didžiąją dalį bendrovės turto, tai

yra 58,18% - 2008 m., 55,95% -2009 m. ir 72,18% - 2010 m. Ilgalaikis turtas atitinkamai sudarė

41,82% , 44,05% ir 27,82% visos turto dalies. Tokia turto struktūra gali rodyti, jog atsargos yra

nemobilios, praradusios savo kokybines sąvybes, kadangi viena iš trumpalaikio turto augimo

priežasčių buvo didėjančios atsargos (2008 m. – 12458 tūkst.Lt, o 2010 m. – 19379 tūkst.Lt).

Taipogi didesnė trumpalaikio turto dalis bendroje turto struktūroje parodo, jog įmonė gali susidurti

su pirkėjų nemokumo rizika, kadangi didžiausią dalį trumpalaikio turto nagrinėjamu laikotarpiu

sudarė gautinos sumos. Taigi, dėl anksčiau paminėtų priežasčių tokia turto struktūra gali būti

vertinama kaip ne itin gera.

Ilgalaikis turtas 2008 ir 2009 metais išsilaikė panašiame lygmenyje, o 2010 m. jo gana ryškų

sumažėjimą nulėmė ilgalaikio materialaus turto dalies sumažėjimas (nuo 43,68% 2009m. iki

27,51% 2010m.) Ilgalaikio materialaus turto dalies sumažėjimo pagrindine priežastimi galima

įvardinti pastatų, mašinų bei įrengimų nusidėvėjimą, nes ilgalaikis nematerialus turtas visu

nagrinėjamu laikotarpiu sudarė nežymią viso turto dalį ( nesiekė 0,4%) .

Į trumpalaikį turtą įskaitomų atsargų dalis didėjo ir sudarė 2008 m. apie 13,56% viso turto,

2009 m. – apie 17,97%, o 2010 m. nežymiai sumažėjo ir sudarė apie 17,83% viso turto. Tai rodo,

kad laikotarpio pradžioje bendrovė susidūrė su atsargų netinkamo naudojimo problemomis. Per

vienerius metus gautinų sumų situacija 2008 - 2010 metais yra analogiška atsargų kitimui. 2009 m.

matomas jų sumažėjimas nuo 44,61% iki 37,97%, o 2010 m. didelis šuolis aukštyn iki 54,06%.

Kaip jau minėta anksčiau per vienerius metus gautinų sumų ženklų augimą 2010 m. lėmė

susijusioms šalims suteiktų paskolų padidėjimas (2009 m. jos buvo 15999 tūkst. Lt, o 2010 m. –

41396 tūkst.Lt). Trumpalaikiui turtui priskiriami pinigai ir pinigų ekvivalentai visu nagrinėjamu

laikotarpiu nesudarė 1% viso turto (žr 2 priedas), o kadangi pinigai yra likvidžiausias bendrovės

turtas, galima teigti, kad bendrovė dėl jo nepakankamumo gali susidurti su likvidumo problemomis

ir dėl to būti vertinama, kaip nepatikima. Taigi bendrovei rimtai reikėtų spręsti šią problemą.

5 pav. AB ,,Vilniaus baldai“ balanso turto dalies procentinė struktūra 2008-2010m.

Nagrinėjant AB ,,Vilniaus baldai“ kapitalo struktūrą, kuri pateikta 6 paveiksle ir 4 priede,

matoma, kad 2008 m. didžiąją kaipitalo struktūros dalį sudarė skolintas kapitalas (68,12 proc.).

2009 m. lyginant su 2008 m. kapitalo struktūra pasikeitė ir didžiąją dalį jau sudarė nuosavas

kapitalas (57,57 proc.). Nuosavo kapitalo padidėjimą lėmė išaugęs nepaskirstytas pelnas, kuris

2008 m. buvo 12315 tūkst. Lt, o 2009 m. – 27770 tūkst. Lt. Skolinto kapitalo dalies mažėjimą lėmė

nuo 6623 tūkst. Lt iki 4057 tūkst. Lt sumažėję ilgalaikiai įsipareigojimai, bei nuo 55947 tūkst. Lt

iki 29017 tūkst. Lt sumažėję trumpalaikiai įsipareigojimai. 2010 m. lyginant su 2009 m. nuosavo

kapitalo dalis padidėjo iki 66,92 proc., o skolinto kapitalo dalis sumažėjo iki 33, 08 proc.. Nuosavo

kapitalo augimą lėmė dar labiau padidėjęs nepaskirstytas pelnas, kuris 2010 m. siekė 30618 tūkst.

Lt.

Taigi dėl minėtų priežasčių bendrai per 2008 – 2010 m. laikotarpį Bendrovės kapitalo

struktūra pasikeitė: nuosavo kapitalo dalis padidėjo nuo 31,88 proc. iki 66,92 proc.,o skolinto

kapitalo dalis sumažėjo nuo 68,12 proc. iki 33, 08 proc..

6 pav. AB ,,Vilniaus baldai“ kapitalo struktūra 2008-2010m.

Iš 7 paveikslo matyti kad didžiąją dalį įsipareigojimų visu nagrinėjamu laikotarpiu sudaro

trumpalaikiai įsipareigojimai: 2008 metais – 89,42%, 2009 metais 87,73% ir 2010 metais 88,11%.

Trumpalaikiams įsipareigojimams priskiriamų prekybos paskolų procentinė dalis visuose

įsipareigojimuose nagrinėjamu laikotarpiu išaugo nuo 25 % 2008 metais iki 62 % 2010 metais.

Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies ir kitų trumpalaikių paskolų procentinis svoris

įsipareigojimuose sumažėjo labiausiai: 2008 metais siekė apie 60%, 2009 metais sumažėjo iki 23

%, o 2010 m. iki 7%. Kitos trumpalaikių mokėtinų sumų ir sukauptų įsipareigojimų dalis visuose

įsipareigojimuose per 2008 – 2010 m. laikotarpį išaugo nuo 3,17% iki 17,47%. Mokėtino pelno

mokesčio dalis visuose įsipareigojimuose didžiausia buvo 2009 m. (8,97%).

Ilgalaikiai įsipareigojimai 2008 metais sudarė 10,58%, 2009 m. – 12,27%, o 2010 metais

11,89% Didžiąją dalį ilgalaikių įsipareigojimų sudarė ilgalaikės paskolos. Ilgailaikių paskolų

procentinis svoris visuose įsipareigojimuose kito netolygiai, nors vertine išraiška jų suma nuolat

mažėjo. Tai lėmė 2009 metais dėl trumpalaikių paskolų smarkiai sumažėjusi bendra įsipareigojimų

suma. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo procentinė visų įsipareigojimų dalis nagrinėjamu

laikotarpiu nepasiekė 1 procentinio punkto (žr. 4 priedą). Tokia įsipareigojimų struktūra yra

vertinama blogai, nes trumpalaikius įsipareigojimus reikia padengti greičiau nei ilgalaikius, o tam

reikia turėti laisvų apyvartinių lėšų.

7 pav. AB ,,Vilniaus baldai“ įsipareigojimų struktūra 2008-2010 m.

8 paveiksle pateikiama balanso nuosavybės dalies procentinė struktūra. Kaip matoma

paveiksle, 2008 metais bendrovė savo veiklą daugiau finansavo skolintomis, o ne nuosavomis

lėšomis. 2009 m. tačiau nuosavo kapitalo dalis išaugo iki 57,57 % , o 2010 metais iki 66,92%

visos nuosavybės ir įsipareigojimų. Tokį nuosavo kapitalo dalies augimą galima paaiškinti taip, jog

2008 metais prasidėjus ekonominei ir finansinei krizei bendrovei buvo būtina sumažinti savo

finansinę riziką. Tą ji gana sėkmingai padarė.

8 pav. AB ,,Vilniaus baldai“ balanso nuosavybės dalies procentinė struktūra 2008 -2010 m.

Atlikus AB „Vilniaus baldai“ balanso vertikalią analizę galima pastebėti, kad nagrinėjamu

laikotarpiu kito tiek turto, tiek nuosavybės procentinė struktūra. Visu nagrinėjamu laikotarpiu

didžiąją turto dalį sudarė trumpalaikis turtas. Didžiausia trumpalaikio turto dalis buvo 2010 m.

72,18 proc. viso turto. Ilgalaikio turto dalis per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo nuo 41,82 proc. iki

27,82 proc..

Balanso nuosavybės ir įsipareigojimų dalies struktūroje, dėl vis mažėjančių ilgalaikių

įsipareigojimų ir augančio nepaskirstyto pelno, nuosavo kapitalo lyginamasis svoris kasmet sudarė

vis didesnę dalį ir 2009 metais didesnė dalis turto jau buvo finansuojama nuosavomis, o ne

skolintomis lėšomis, kas yra geriausia krizės atveju. Dar galima pastebėti, kad visu nagrinėjamu

laikotarpiu didžiąją dalį įsipareigojimų sudarė trumpalaikiai įsipareigojimai.

3.2 ,,Vilniaus baldai” pelno (nuostolio) ataskaitos

horizontali ir vertikali analizė

AB ,,Vilniaus baldai“ pelno (nuostolio) ataskaitos horizontalios ir vertikalios analizės lentelės

pateikiamos 5-6 prieduose.

Iš 9 paveikslo matyti, kad AB „Vilniaus baldai“ pardavimo pajamos nagrinėjamu laikotarpiu

visada viršijo pardavimų savikainą. 2009 metais pardavimai lyginant su 2008 metais padidėjo

8,32% ir siekė 148966 tūkst. Lt.. 2010 m. paradvimų pajamos dar labiau didėjo, lyginant su 2009 m.

jos išaugo 32,39%. Per visą 2008 – 2010 m. laikotarpį pardavimo pajamos išaugo 43,4%.

Pardavimų pajamų didėjimui įtakos turėjo didėjantis užsakymų kiekis iš Švedijos koncerno IKEA

Supply AG, kuris yra pagrindinis bendrovės pirkėjas. Pardavimų savikaina 2009 m. lyginant su

2008 m. sumažėjo 7,26%.. 2010 m. lyginant su praėjusiais metais savikaina išaugo 29,66% ir siekė

155748 tūkst.Lt.. Per visą nagrinėjamą pardavimų savikaina padidėjo 20,25%. Tai lėmė išlaidų

medžiagoms, darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui, nusidevėjimui bei pirkamiems baldams

ir medžiagoms padidėjimas.

Dėl anksčiau minėtų veiksnių nagrinėjamu laikotarpiu bendrovės bendrasis pelnas 2008

metais siekė 7999 tūkst.Lt.. 2009 metais, dėl padidėjusių pardavimo pajamų ir sumažėjusios

savikainos bendras pelnas išaugo net 260,57% ir buvo lygus 28842 tūkst. Lt., o 2010 metais dar

labiau išaugo ir siekė 41666 tūkst.Lt..

9 pav. AB „Vilniaus baldai“ pardavimo pajamų, savikainos ir bendrojo pelno dinamika 2008-2010 m.

10 pav. matoma, jog per visą nagrinėjamą laikotarpį AB „Vilniaus baldai“ veiklos sąnaudos,

kurios 2008 m. buvo 8450 tūkst. Lt, padidėjo 19,49%. Labiausiai šį padidėjimą lėmė išaugusios

sąnaudos transportavimo ir sandėliavimo paslaugoms (2008 m. jos buvo 136 tūkst. Lt , o 2010 m. –

2866 tūkst. Lt ). Augančios veiklos sąnaudos turi įtakos veiklos pelnui, t.y. jį mažina. Tačiau AB

„Vilniaus baldai“ atveju per nagrinėjamą laikotarpį didėjančios veiklos sąnaudos ženklios įtakos

veiklos pelnui neturėjo, jis dėl išaugusių pardavimų smarkiai padidėjo (2008 m. veiklos pelnas siekė

1106 tūkst. Lt , o 2010 m. – 31816 tūkst. Lt). Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos, kurios

2008 m. buvo 3618 tūkst. Lt , per tą patį laikotarpį sumažėjo 73,94%. Tai lėmė mažėjančios

palūkanų sąnaudos, kurios 2008 m. siekė 3509 tūkst. Lt, o 2010 m. – 776 tūkst. Lt. Sumažėjusios

finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos turėjo teigiamos įtakos bendrovės pelnui prieš

apmokestinimą bei grynojam pelno, t.y. jį didino.

10 pav. AB „Vilniaus baldai“ veiklos sąnaudų, finansinės veiklos

grynųjų sąnaudų dinamika 2008-2010 m.

11 pav. matyti, jog per 2008 – 2010 m. laikotarpį AB „Vilniaus baldai“ veiklos pelnas išaugo nuo

1106 tūkst. Lt. iki 31816 tūkst. Lt, t.y. 2777 proc.. Tokį veiklos pelno augimą lėmė smarkiai išaugęs

bendras pelnas (1 pav.) bei palyginus ne toks didelis veiklos sąnaudų padidėjimas (2 pav.). Kalbant

apie finansinės veiklos rezultatus per tą patį laikotarpį, matoma, jog 2009 m. bendrovės finansinės

veiklos sąnaudos viršijo pajamas, todėl ši patyrė 502 tūkst.Lt nuostolį. 2010 m. bendrovės finansinė

veikla atnešė pelną, kuris siekė 926 tūkst. Lt. Bendrovės grynasis pelnas per 2008 – 2010 m.

laikotarpį padidėjo 706,95%. Tokį bendrovės grynojo pelno augimą įtakojo jau aptarta bendro pelno

dinamika.

11 pav. AB „Vilniaus baldai“ veiklos pelno, finansinės veiklos rezultato

ir grynojo pelno dinamika 2008-2010 m.

Atlikus pelno (nuostolio) ataskaitos horizontalią analizę, galima pastebėti, kad nagrinėjamu

laikotarpiu padidėjo bendrovės pardavimų pajamos bei smarkiai išaugo bendras pelnas, kuris

įtakojo ir grynojo pelno augimą.

Kaip matoma iš 12 paveikslo pardavimų savikaina visu nagrinėjamu laikotarpių sudarė

didžiąją dalį pardavimų pajamų, tačiau ta dalis palaipsniui mažėjo. 2008 metais ji siekė apie 94%,

2009 – 81%, o 2010 metais 79% pardavimų dalies. 2008 metais savikainos dalį pardavimuose

galima vertinti kaip ganėtinai didelę ir tai rodo, kad bendrovė gali turėti kainodaros problemų, tuo

tarpu nuo 2009 m. padėtis jau gerėjo. Atitinkamai bendrasis pelnas buvo apie 6%, 19% ir 21%

pardavimo pajamų.

Veiklos sąnaudos didžiausią dalį pardavimų pajamų sudarė 2008 metais – 6,14%, o 2009 ir

2010 metais jos sudarė, atitinkamai 5,77% ir 5,12% pardavimų pajamų. Finansinės ir investivinės

veiklos sąnaudos didžiausią dalį taip pat sudarė 2008 metais (2,63%). 2009 metais ši dalis

sumažėjo iki 0,9%, o 2010 m. iki 0,48% pardavimo pajamų dalies. Kitos veiklos sąnaudos 2008 m.

sudarė 0,57% , 2009 m. padidėjo iki 1,21 %, o 2010 m. sumažėjo iki 0,41 % pardavimo pajamų

dalies. Pelno mokestis mažiausią dalį pardavimų pajamų sudarė 2008 metais ir siekė 0,85%, o

2009 ir 2010 metais atitinkamai sudarė 2,45% bei 2,48% pardavimo pajamų. Visa tai įvertinus

grynasis pelnas grynasis pelnas 2008 metais sudarė 2,51%, 2009 metais - 10,46%, o 2010 m. –

14,12% pardavimo pajamų (žr. 6 priedą).

12 pav. AB „Vilniaus baldai“ pardavimo pajamų struktūra 2008-2010 m.

13 pav. matoma, jog 2008 m. didesnę pelno prieš apmokestinimą dalį sudarė finansinės

veiklos rezultatas. Ši dalis 2008 m. siekė 2,55 proc.. 2009 m. pelno prieš apmokestinimą struktūra

pasikeitė. Tais metais didesnę jo dalį jau sudarė veiklos pelnas (13,25 proc.), o finansinės veiklos

rezultato dalis buvo neigiama (-0,34 proc.). 2010 m. veiklos pelno dalis dar labiau išaugi ir pasiekė

16,13 proc., o finansinės veiklos rezultatas įgijo teigiamą reikšmę (0,47 proc.).

13 pav. AB „Vilniaus baldai“ pelno prieš apmokestinimą struktūra 2008-2010m.

AB „Vilniaus baldai“ pelno (nuostolio) ataskaitos vertikali analizė parodė, kad nors

pardavimų savikaina vertine reikšme nuolat didėjo, tačiau jos lyginamasis svoris pardavimuose

mažėjo. Veiklos pelno lyginamasis svoris pardavimuose vis didėjo dėl didėjančių pardavimo

pajamų.

4. AB „VILNIAUS BALDAI” SANTYKINIŲ FINANSINIŲ

RODIKLIŲ ANALIZĖ

4.1. AB ,,Vilniaus baldai“ pelningumo rodiklių analizė

1 lentelėje pateikiami apskaičiuoti akcinės bendrovės „Vilniaus baldai“ bei viso baldų

gamybos sektoriaus svarbiausi pelningumo rodikliai.

1 lentelė

AB „Vilniaus baldai“ ir viso baldų gamybos sektoriaus pelningumo rodikliai

Rodikliai Skaičiavimas AB "Vilniaus baldai"Visas baldų gamybos

sektorius2008 2009 2010 2008 2009 2010

Bendrasis pardavimų pelningumas, proc.

Bendrasis pelnas/pardavimo pajamos

5,82 19,36 21,03 17,68 19,59 17,62

Grynasis pardavimų pelningumas, proc.

Grynasis pelnas/pardavimo pajamos

2,51 10,46 14,12 -0,14 0,65 5,38

Nuosavo kapitalo pelningumas (ROE), proc.

Grynasis pelnas/nuosavas kapitalas

9,85 34,74 38,29 -0,61 2,42 19,37

Turto pelningumas (ROA), proc.

Grynasis pelnas/viso turto vertė

3,47 20 25,63 -0,22 1,01 9,44

Pastoviojo kapitalo pelningumas, proc.

Grynasis pelnas/(nuosavas kapitalas+ilgalaikiai įsipareigojimai)

7,97 31,86 36,17 -0,37 1,67 13,63

Analizuojant pardavimų pelningumo rodiklius, galima pastebėti, kad 2008 – 2010 metų

laikotarpiu tiek bendrasis, tiek grynasis pardavimų pelningumas buvo teigiami ir su metais vis

didėjo. Atitinkamai lygūs 2008 metais 5,82% ir 2,51% , 2009 metais 19,36% ir 10,46%, 2010

metais 21,03% ir 14,12%, o tai rodo, kad bendrovė dirbo pelningai. Detalesnei šių rodiklių analizei

jų kitimas pavaizduotas 1 paveiksle.

Kaip matyti iš 14 paveikslo, bendrovės pardavimų rodikliai 2010 metais palyginti su 2008

metais smarkiai išaugo. Bendrasis pelningumo rodiklis 2008 metais buvo gan žemas – 5,82% , o

2009 smarkiai išaugo iki 19,36%, tai rodo, kad bendrovės veikla tapo labai efektyvi dėl to, kad 2009

m. įmonės pardavimai išaugo net 15% lyginant su 2008m. 2010 metais bendrasis pelningumas

išaugo iki 21,03%, kas reiškia, kad vienam pardavimo litui teko apie 0,21 lito bendrojo pelno ir

bendrovės veiklos efektyvumas lyginant su praėjusiais metais dar šiek tiek išaugo, nors ne taip

žymiai kaip 2009 m. Lyginant AB „Vilniaus baldai“ bendrojo pelningumo rodiklį su viso baldų

gamybos sektoriaus bendrojo pelningumo rodikliais tuo pačiu laikotarpiu, matoma, jog 2008 m. šis

viso sektoriaus rodiklis buvo žymiai geresnis negu bendrovės ir siekė 17,68%. 2009 m. sektoriaus

bendrojo pelningumo rodiklis išaugo iki 19,59 %, o 2010 m., priešingai negu AB „Vilniaus

baldai“, sumažėjo iki 17,62%.

Bendrovės grynojo pelningumo rodiklis 2008 metais buvo itin žemas ir nesiekė 3%. Kadangi

grynasis pelningumas apibūdina visos bendrovės veiklos (gamybinės, komercinės, investicinės,

finansinės) galutinį pelningumą, tai toks žemas šio rodiklio lygis parodo, kad būtinos naujovės ir

įspėja, kad prekių konkurencingumas smunka. 2009 metais grynasis pelningumas lyginant su 2008

metais išaugo daugiau nei keturis kartus, tačiau vis dar liko gan žemas – 10,46% (vienam

pardavimų litui teko apie 0,1 litą grynojo pelno). 2010 m. grynasis pardavimų pelningumas dar šiek

tiek padidėjo iki 14,12%. Kalbant apie viso baldų gamybos sektoriaus grynojo pelningumo rodiklį,

matoma, jog šis visu laikotarpiu buvo mažesnis negu AB “Vilniaus baldai”. 2008 m. viso sektoriaus

grynojo pelningumo rodiklis buvo neigiamas - -0,14 %. Šitokią rodiklio reikšmę lėmė tai, jog 2008

m. baldų gamybos sektoriuje gautas nuostolis (-4124 mln. Lt). 2009 m. šis rodiklis jau buvo

teigiamas, tačiau vistiek labai žemas (0,65 %). Tai rodo, kad visų baldų gamyba užsiimančių

bendrovių vidutinis grynasis uždirbamas pelnas buvo nedidelis. 2010 m. grynojo pelningumo

rodiklis išaugo iki 5,38%, tačiau lyginant su tų pačių metų AB „Vilniaus baldai“ grynojo

pelningumo rodikliu, buvo pakankamai žemas.

14 pav. AB „Vilniaus baldai“ bendrojo ir grynojo pardavimų pelningumo kitimas 2008-2010m.

15 paveiksle pateikiama AB „Vilniaus baldai“ nuosavo kapitalo, pastoviojo kapitalo ir turto

pelningumo dinamika. Turto pelningumo rodiklis parodo ar įmonė efektyviai naudoja savo turtą.

2008 metais šis rodiklis buvo labai žemas ir nesiekė 4%, tai rodo, kad bendrovės turtas naudojamas

labai neefektyviai. 2009 metais dėl didelio grynojo pelno augimo ir turto mažėjimo, šis rodiklis

išaugo iki 20% ir tapo gan aukštas, kas parodo, jog bendrovė rado efektyvių būdų spręsti turto

naudojimo problemoms. Nors 2010 m. įmonės turtas išaugo 39% lyginant su 2009 m., tačiau dar

didesnis grynojo pelno augimas (79%) lėmė tai, kad turto pelningumo rodiklis 2010 m. išaugo iki

25,63%. Viso baldų gamybos sektoriaus turto pelningumo rodiklis 2008 – 2010 m. laikotarpiu buvo

gerokai mažesnis negu AB „Vilniaus baldai“. 2008 m. šis rodiklis buvo neigiamas ir siekė -0,22

proc.. Tai rodo, kad bendrai baldų gamybos sektoriuje veikiančios bendrovės savo turtą naudoja

labai neefektyviai. 2009 m. šis rodiklis išaugo iki 1,01 proc., o 2010 m. iki 9,44 proc.. Grynojo

pelningumo rodiklio augimą lėmė didėjantis viso baldų gamybos sektoriaus grynasis pelnas, bei

mažėjanti viso turto vertė.

Bendrovės nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis 2008 - 2010 metais taip pat nuolat augo.

Nors 2008 m. šio rodiklio reikšmė siekė tik 9,85% ir gali būti vertinama kaip nepatenkinama, 2009

m. ir 2010m. situacija smarkiai pasikeitė. 2009 m. jis jau siekė net 31,86%, o 2010 m. – 38,29%.

Tai rodo, kad savininkų investuotų lėšų panaudojimo efektyvumas auga. Kadangi 2009 – 2010 m.

įmonės nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis viršija 20%, galima teigti, kad savininkų investuotos

lėšos panaudojamos efektyviai. Visame baldų gamybos sektoriuje nuosavo kapitalo pelningumo

rodiklis nagrinėjamu laikotarpiu buvo žemesnis negu AB „Vilniaus baldai“. 2008 m. jis buvo

neigiamas ir siekė -0,61 proc., 2009 m. padidėjo iki 2,42 proc.. Labiausiai šis rodiklis išaugo 2010

m. (19,37 proc.).

Pastoviojo kapitalo pelningumas analogiškai prieš tai aptartiems dviems pelningumams 2008

- 2010 m. laikotarpiu taip pat augo. 2008 m. šio pelningumo reikšmė vos siekė 8%, o 2010 m.

beveik 5 kartus padidėjo (36,17%). Tokius žymius pokyčius nulėmė smarkiai išaugęs grynasis

pelnas, kurio augimo tempai buvo didesni nei nuosavo kapitalo augimas, ir 2009 m. sumažėję

ilgalaikiai įsipareigojimai. Tai rodo, kad įmonė stengėsi kuo mažiau savo veiklą finansuoti

skolintomis lėšomis. Nors 2010 m. ilgalaikiai įsipareigojimai vėl šiek tiek padidėjo lyginant su 2009

m., tačiau smarkus grynojo pelno padidėjimas atsvėrė tiek nuosavo kapitalo tiek ilgalaikių

įsipareigojimų padidėjimą tais metais. Viso baldų gamybos sektoriaus pastoviojo kapitalo

pelningumo rodiklis analizuojamu laikotarpiu vėlgi buvo žemesnis negu AB „Vilniaus baldai“.

2008 m. bendrai sektoriuje patirtas nuostolis lėmė tai, jog šis rodiklis buvo neigiamas - -0,37 proc..

2009 m. jis padidėjo 1,67 proc., o 2010 m. iki 13,63 proc.. Nors ir ne itin sparčiai, tačiau augantis

pastoviojo kapitalo pelningumo rodiklis rodo, jog baldų gamybos sektoriaus bendrovės stengėsi

veiklą finansuoti labiau savomis, negu skolintomis lėšomis.

15 pav. AB „Vilniaus baldai“ nuosavo kapitalo, pastoviojo kapitalo ir turto pelningumo dinamika 2008-2010m.

Atlikus AB ,,Vilniaus baldai“ pelningumo rodiklių analizę ir palyginus ją su viso baldų

gamybos sektoriaus atitinkamais rodikliais galima pastebėti, kad AB „Vilniaus baldai“ pelningumo

rodikliai buvo geresni negu viso baldų gamybos sektoriaus. Tai reiškia, kad bendrovė „Vilniaus

baldai“ yra geresnė už savo konkurentes - kitas baldų gamybos įmones. AB „Vilniaus baldai“ yra

pelningai dirbanti, ir vis efektyviau panaudojanti tiek savo turtą, tiek savininkų investuotas lėšas,

bendrovė. Taipogi įmonė stengiasi kuo mažiau savo veiklą finansuoti skolintomis lėšomis.

4.1.1 Bendrovės grynojo pardavimų pelningumo piramidinė analizė

Apskaičiavus visus bendrovės pelningumo rodiklius paaiškėjo, kad visi jie 2008 – 2010 m.

laikotarpiu palaikė tik didėjančią tendenciją. Todėl detalesnei piramidės analizei pasirinkome

grynojo pardavimų pelningumo rodiklį, kad nustatyti, kodėl jis nagrinėjamu laikotarpiu palaikė

lėčiausią augimo tempą.

2008 metais grynasis pelningumas buvo lygus tik 2,51%. Kadangi tiek grynasis pelnas tiek

pardavimai buvo mažiausi per nagrinėjamą laikotarpį, norint nustatyti, kodėl šis rodiklis būtent

toks, reikėtų jį lyginti su praėjusių metų rodikliu ir tuomet aptarti jo pakitimą. Tačiau galima daryti

prielaidą, kad viena iš priežasčių gali būti gana nemaža pardavimų savikaina. Grynasis pelnas ir

pardavimai nagrinėjamu laikotarpiu turėjo vienodas kitimo tendencijas – didėjo. 1 paveiksle matyti,

kad grynasis pelnas 2009 metais lyginant su 2008 m. buvo beveik penkis kartus didesnis, ir nors

pardavimai taip pat augo, tokie grynojo pelno augimo tempai lėmė, kad grynasis pardavimų

pelningumas išaugo iki beveik 20%. Šį grynojo pelno augimą 2009 metais lėmė išaugusios

pardavimų pajamos ir sumažėjus savikaina (2009 m. sumažėjo bendrovės išlaidos medžiagoms,

darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui, nusidevėjimas bei kitos gamybos išlaidos). 2010m.

grynasis pelningumo rodiklis buvo dar didesnis nei 2009m. Nors pardavimai ir išaugo, grynojo

pelno augimo tempai buvo didesni. Atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. padidėjo pardavimų savikaina ir

pelno mokestis, galima teigti, kad grynojo pelningumo rodiklis galėjo būti dar didesnis. Tačiau

finansinės, investicinės ir kitos pajamas smarkiai viršijo sąnaudas, o tai davė teigiamą postūmį

bendrojo pelno padidėjimui.

Veiklos sąnaudos 2008 – 2009 metais augo, tačiau jų augimas nebuvo didelis, o štai 2010 m.

jos išaugo net 17%.

Taigi augantis grynasis pelningumas 2008 ir 2010 metais rodo, kad įmonė efektyviai vykdo

savo veiklą ir neturi jokių didelių problemų realizuojant savo produkciją. Pagrindinis veiksnys 2010

m. lėmęs lėtesnį grynojo pelno augimo tempą yra padidėjusi savikaina, kadangi išaugusi pardavimų

savikaina mažina bendrąjį pelną, o kartu turi įtakos ir grynojo pelno mažėjimui.

+

4.1.2 AB ,,Vilniaus baldai“ grynojo pardavimų pelningumo veiksnių vertinimas

grandininių pokyčių metodu

Nors pardavimų savikaina nagrinėjamu laikotarpiu išaugo, tačiau bendrovės grynasis

pardavimų pelningumas išaugo. Norint nustatyti kokią įtaką šiam rodikliui turėjo grynojo pelno ir

pardavimų pajamų kitimas atliekamas grynojo pardavimų pelningumo vertinimas grandininių

pokyčių metodu. Tam tikslui 2 lentelėje pateikiami veiksnių, darančių įtaką grynajam pardavimų

pelningumui, duomenys.

Bendras pelnas:2009m. - 28842000 Lt;2010m. – 4146600 Lt.

Grynasis pelnas:2009m. – 15587000 Lt;2010m. – 27848000 Lt.

Veiklos sąnaudos:2009m. – 8593000 Lt;2010m. – 10097000 Lt;Grynasis pardavimų

pelningumas:2009m. – 10,82%;2010m. - 14,12%.

Pardavimai:2009m. – 143966000 Lt;2010m. – 197214000 Lt.

Finansinės ir investicinės veiklos ir kitos pajamos:2009m. – 2137000 Lt;2010m. – 3126000 Lt.

Finansinės ir investicinės veiklos ir kitos sąnaudos:2009m. – 3144000 Lt;2010m. – 1753000 Lt.

Pelno mokestis:2009m. – 3655000 Lt;2010m. – 4894000 Lt.

Pardavimai:2009m. – 148966000 Lt;2010m. – 197214000 Lt.

Pardavimų savikaina:2009m. – 120124000 Lt;2010m. – 155748000 Lt.

Medžiagos:2009m. – 87073000 Lt;2010m. – 116837000Lt.

DU ir soc. Draudimas:2009m. – 15782000 Lt;2010m. – 16834000 Lt.

Nusidevėjimas:2009m. – 5512000 Lt;2010m. – 5818000 Lt.

Kitos gamybos sąnaudos:2009m. – 11757000 Lt;2010m. – 16259000 Lt.

2 lentelėAB „Vilniaus baldai“ veiksnių, darančių įtaką grynojo pardavimų

pelningumo pasikeitimui, duomenys

Rodiklis 2009 2010Pokytis

2010/2009

Pardavimo pajamos, tūks. Lt 148966 197214 48248Grynasis pelnas, tūkst. Lt 15587 27848 12261

Grynasis pardavimų pelningumas, proc . 10,46 14,12 3,66

Kaip matyti iš lentelės duomenų, grynasis pardavimų pelningumas 2009 metais lyginant su

2010 metais buvo 3,66 proc. didesnis. 2010 metais lyginant su 2009 padidėjo tiek grynasis pelnas

(12261 tūkst. Lt), tiek pardavimų pajamos (48248 tūkst. Lt).

3 lentelė

AB „Vilniaus baldai“ grynojo pardavimų pelningumo kitimo veiksnių įtaka 2008 – 2010 metais

Keitimai Grynasis pelnas

Pardavimo pajamos

Grynasis pardavimų pelningumas, proc.

Veiksnio įtaka

Baziniai metai

15587 148966 10,46 -

I keitimas (+GP)

27848 148966 18,69 8,23

II keitimas (+Pard. Pajamos)

27848 197214 14,12 -4,57

Bendras grynojo pardavimo pelningumopasikeitimas dėl abiejų veiksnių įtakos

3,66

Kaip matyti iš 2 ir 3 lentelės, kurioje pateikiama apskaičiuota grynojo pardavimų pelningumo

kitimo veiksnių įtaka, 2010 metais lyginant su 2009 m. nuo 15587 tūkst. Lt iki 27848 tūkst. Lt

išaugęs grynasis pelnas grynąjį pardavimų pelningumą padidino 8,23% , tuo tarpu 48248 tūkst. Lt.

padidėjusios pardavimų pajamos jį sumažino 4,57% , todėl bendras grynojo pelningumo pokytis

dėl abiejų veiksnių įtakos siekė 3,66 proc..

Galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu laikotarpiu grynojo pelno pokyčiai turėjo teigiamą

įtaką grynajam pardavimų pelningumui, o pardavimo pajamų pokyčiai neigiamą įtaką.

4.2 AB ,,Vilniaus baldai“ mokumo rodiklių analizė

1 lentelėje pateikiami AB ,,Vilniaus baldai“ ir viso baldų gamybos sektoriaus pagrindiniai

mokumo rodikliai, kurie labai svarbūs norint įvertinti analizuojamos bendrovės finansinį

patikimumą ir jos padėtį baldų gamybos šakoje, lyginant su konkurentais.

Bendrovės ,,Vilniaus baldai“ grynasis apyvartinis kapitalas 2008 metais buvo neigiamas ir

siekė -2503 tūkst. Lt. Tai reiškia, kad bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai tais metais viršijo jos

trumpalaikį turtą ir ji turėjo mokumo problemų. Tuo tarpu 2009 metais grynasis apyvartinis

kapitalas jau buvo teigiamas ir siekė apie 14592 tūkst. Lt, o 2010 m. dar labiau išaugo iki 46758

tūkst.Lt. Visu nagrinėjamu laikotarpiu grynasis kapitalo apyvartumas padidėjo 105%, o tai rodo,

kad mokumo problemos yra labai gerai sprendžiamos.

Lyginant AB „Vilniaus baldai“ ir viso baldų gamybos sektoriaus grynąjį apyvartinį kapitalą,

matome, kad pastarasis visą nagrinėjamą laikotarpį buvo teigiamas ir nuolat augo (2008 metais

siekė apie 103743 tūkst. Lt., o 2010 – 380256 tūkst.Lt). Tai reiškia, kad visas baldų sektorius, kitaip

nei bendrovė „Vilniaus baldai“ su mokumo problemomis 2008m. nesusidūrė.

1 lentelėAB „Vilniaus baldai“ ir viso baldų gamybos sektoriaus mokumo rodikliai

Rodiklis Formulė AB "Vilniaus baldai"Viso baldų gamybos

sektoriaus

2008 2009 2010 2008 2009 2010

Bendrasis trumpalaikio mokumo rodiklis

Trumpalaikis turtas / Trumpalaikiai įsipareigojimai 0,96 1,50 2,48 1,13 1,28 1,84

Greitasis trumpalaikio mokumo rodiklis

(Trumpalaikis turtas – Atsargos) / Trumpalaikiai įsipareigojimai 0,73 1,02 1,86 1,03 1,19 1,68

Labai greitas trumpalaikio mokumo rodiklis

(Grynieji pinigai + Trumpalaikiai vertybiniai popieriai) / Trumpalaikiai įsipareigojimai 0,0002 0,0003 0,0096 0,08 0,11 0,12

Grynasis apyvartinis kapitalas (tūkst. Lt)

Trumpalaikis turtas – Trumpalaikiai įsipareigojimai -2503 14592 46758 103743 165766 380256

Bendrasis skolos rodiklis Visi įsipareigojimai/Visas turtas 0,68 0,42 0,33 0,64 0,58 0,51

Ilgalaikio įsiskolinimo rodiklis

Ilgalaikiaiįsipareigojimai / Nuosavas kapitalas 0,23 0,09 0,06 0,65 0,45 0,42

Skolos ir pastoviojo kapitalo koeficientas

Visi įsipareigojimai / Pastovus kapitalas 1,74 0,68 0,47 1,10 0,96 0,74

Skolos ir akcinio kapitalo koeficientas

Visi įsipareigojimai / Akcinis kapitalas 4,03 2,13 2,31 4,29 3,22 3,41

1 paveikslėlyje pateikiamas AB „Vilniaus baldai“ bendrojo, greitojo ir labai greito

trumpalaikio mokumo rodiklių kitimas.

1 pav. AB „Vilniaus baldai“ bendrojo, greitojo ir labai greito trumpalaikio mokumo rodiklių kitimas

Kaip matome iš 1 paveikslėlio bendrasis ir greitasis mokumas nagrinėjamu laikotarpiu nuolat

augo. Bendrasis trumpalaikis mokumas 2008 buvo 0,96, o tai reiškia, kad bendrovė tais metais buvo

nepajėgi laiku įvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. 2009 metais bendrojo trumpalaikio

mokumo rodiklis viršijo taip vadinamąją saugumo ribą, kuri lygi 1,2 ir buvo lygus 1,5. 2010 m. šis

rodiklis dar labiau padidėjo iki 2,48. Taigi 2009 ir 2010 metais bendrovė jau buvo pajėgi vykdyti

savo trumpalaikius įsipareigojimus. Tuo tarpu viso baldų gamybos sektoriaus bendrojo trumpalaikio

mokumo rodiklis visu nagrinėjamu laikotarpiu, išskyrus 2008m. (1,13) viršyjo 1,2 ribą ir užtikrino

trumpalaikių įsipareigojimų vykdymą. 2009 metais jis buvo lygus 1,28, 2010 metais 1,84. Kadangi

pageidaujamos šio rodiklio ribos yra nuo 1,2 iki 2, tai tokie šio rodiklio duomenys vertinant visą

baldų gamybos sektoriaus padėtį atspinti gerą baldų įmonių mokumą. Tačiau žinant faktą, kad šiuo

metu šalies ekonominė padėtis nėra pati palankiausia įmonėms, galima teigti, kad įmonė turi kiek

per aukštą mokumo rodiklį kuris gali reikšti neefektyvią ir nelanksčią arba labai atsargią įmonės

finansinę politiką. Per didelis rodiklis parodo, kad įmonėje yra per daug trumpalaikio turto ir jis, ko

gero, naudojamas nepakankamai gerai. Bet skolininkai tada patenkinti, nes jų investicijos

saugesnės. Norint apskaičiuoti optimalų bandrąjį trumpalaikio mokumo rodiklį įmonėje, reikia

nagrinėti ir įvairius kitus veiksnius (trumpalaikio turto sudėtį, atsiskaitymus su tiekėjais, įmonėje

vykstančius procesus, ekonominę situaciją valstybėje). Kadangi analizuojant bendrąjį trumpalaikio

mokumo rodiklį neatsižvelgiama į trumpalaikio turto sudėtį, jis tik apytikriai rodo įmonės galimybę

laiku sumokėti skolas. Realesnę padėtį atspindi kitas rodiklis, vadinamas greitojo, arba kritinio

likvidumo rodikliu.

Investuotojų požiūriu įmonė saugi, jei mobilusis trumpalaikis turtas 2 kartus viršija jos

trumpalaikius įsipareigojimus. AB “Vilniaus baldai” investuotojų požiūriu yra saugi, nes jos

trumpalaikis turtas 2,4 kartus viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Priimtina, kad optimalus

greitasis trumpalaikio mokumo rodiklis yra 1, tačiau sėkmingai veikiančiose kompanijose jis gali

būti ir mažesnis už 1.

AB „Vilniaus baldai“ greitasis trumpalaikio mokumo rodiklis kito ta pačia kryptimi kaip ir

bendrasis trumpalaikis mokumas. 2008 metais jo reikšmė buvo žemesnės nei priimtina (0,73). Taigi

šis rodiklis taip pat patvirtina, kad bendrovė 2008 metais turėjo mokumo problemų. 2009 metais

greitojo trumpalaikio mokumo rodiklis truputį viršijo priimtiną reikšmę ir buvo lygus 1,02.

Skirtumas tarp bendrojo ir greitojo trumpalaikio mokumo rodiklių parodo atsargų panaudojimo

efektyvumą. 2008 metais šis skirtumas AB „Vilniaus baldai“ buvo 0,23, 2009 metais padidėjo iki

0,48, o 2010 metais jau buvo lygus 0,62. Didėjantis skirtumas rodo atsargų kaupimosi problemą.

Viso baldų gamybos sektoriaus greitasis trumpalaikio mokumo rodiklis visu nagrinėjamu

laikotarpiu nuolat didėjo (2008 metais – 1,03, 2009 metais -1,19, 2010 metais – 1,68) ir viršijo

pageidautiną reikšmę. O tai rodo, kad bendrai baldų gamybos įmones galima vertinti kaip

patikimas. Skirtumas tarp viso baldų gamybos sektoriaus bendrojo ir greitojo trumpalaikio mokumo

rodiklių 2008 metais buvo 0,1, 2009 m. – 0,09, o 2010 m. – 0,16. Toks šių rodiklių skirtumų

pokytis rodo, kad šiame sektoriuje atsargos yra naudojamos efektyviai.

Taigi, ištyrus greitojo trumpalaikio mokumo rodiklį ir apskaičiavus skirtumą tarp bendrojo

trumpalaikio mokumo rodiklio ir greitojo trumpalaikio mokumo rodiklio pasitvirtino spėlionės, kad

šie abu rodikliai yra per dideli ne todėl, kad įmonėje yra daugiau grynųjų pinigų, bet dėl to, kad joje

kaupiasi atsargos. Tai matome ir palyginę AB „Vilniaus baldai“ atsargų panaudojimo efektyvumo

rodiklį su viso baldų gamybos sektoriaus tuo pačiu rodikliu.

Žvelgiant į bendrovės labai greito trumpalaikio mokumo rodiklių kitimą, matoma, kad šis

rodiklis visu nagrinėjamu laikotarpiu išliko labai žemas (2008 m. – 0,0002, 2009 m. – 0,003, 2010

m. – 0,0096). Tai rodo, kad bendrovė turi per mažai grynųjų pinigų, kad reikalui esant galėtų

padengti tam tikrus trumpalaikius įsipareigojimus. Viso baldų gamybos sektoriaus šis rodiklis visu

nagrinėjamu laikotarpiu buvo didesnis nei AB ,,Vilniaus baldai” ir siekė 2008 m. – 0,08, 2009 m. –

0,11, o 2010 m. – 0,12. Taigi, iš to matyti, bendro baldų gamybos sektoriaus padėtis trumpalaikių

įsipareigojimų padengimo grynaisiais pinigais atžvilgiu yra žymiai geresnė, negu mūsų

nagrinėjamos bendrovės „Vilniaus baldai.

2 paveikslėlyje pateikiami AB „Vilniaus baldai“ ilgalaikių mokumo rodiklių kitimo dinamika.

Ilgalaikiai mokumo rodikliai nusako įmonės mokumo galimybes kelerių metų laikotarpiu.

2 pav. AB „Vilniaus baldai“ bendrojo skolos, ilgalaikio įsiskolinimo rodiklio, skolos ir pastoviojo kapitalo bei skolos ir akcinio kapitalo koeficientų kitimas.

2 paveiksle žvelgiant į bendrovės bendrąjį skolos rodiklį, matoma, kad per 2008 – 2010 m.

laikotarpį jis mažėjo. 2008 m. šis rodiklis buvo 0,68, 2009 m. – 0,42, o 2010 m. – 0,33. Mažėjantis

bendras skolos rodiklis rodo gerėjančią AB „Vilniaus baldai“ būklę, kadangi jos veikla vis mažiau

finansuojama skolintu kapitalu. Mažėjant šiam rodikliui bendrovė turi daugiau galimybių gauti

naujų kreditų. Žvelgiant į viso baldų gamybos sektoriaus bendrojo skolos rodiklio dinamiką,

matoma, jog šis rodiklis taip pat mažėjo (2008 m. - 0,64, 2009 m. - 0,58, 2010 m. - 0,51).

AB „Viniaus baldai“ ilgalaikio įsiskolinimo rodiklis taip mažėjo. 2008 metais siekęs 0,23,

2009 m. sumažėjo iki 0,09, o 2010 m. iki 0,06. Šis rodiklis sparčiai mažėjo dėl bendrovės

grąžinamų ilgalaikių paskolų dalių. Taigi, AB „Vilniaus baldai“ ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė

vis mažesnę dalį nuosavo kapitalo ir dėl to jos būklę galima vertinti gerai. Viso baldų gamybos

sektoriaus ilgalaikio įsiskolinimo rodiklis kito analogiškai bendrovės „Vilniaus baldai“ rodikliui -

visu laikotarpiu mažėjo (2008 m. – 0,65, 2009 m. – 0,45, 2010 m. – 0,42).

AB „Vilniaus baldai“ skolos bei pastoviojo kapitalo santykis per 2008- 2010 m. laikotarpį

taip pat turėjo mažėjimo tendenciją. 2008 m. šis santykis buvo 1,74. Tokią didelę šio rodiklio

reikšmę lėmė smarkiai sumažėję ilgalaikiai ir išaugę trumpalaikiai įsipareigojimai. 2009 metais

bendrovės padėtis žymiai pagerėjo, dėl smarkiai sumažėjusių trumpalaikių ir toliau mažėjančių

ilgalaikių įsipareigojimų. Skolos ir pastoviojo kapitalo koeficientas tais metais siekė 0,68 ir šio

rodiklio mažėjimas rodo, kad bendrovė sugeba finansuoti savo veiklą. 2010 m. šis rodiklis dar

labiau sumažėjo. Viso baldų gamybos sektoriaus šis rodiklis nagrinėjamu laikotarpiu taip pat

mažėjo. 2008 metais siekęs 1,10, 2010 metais buvo lygus 0,74. Lyginant bendrą šio rodiklio

sumažėjimą per visą 2008-2010m. laikotarpį matome, kad AB „Vilniaus baldai“ šį rodiklį sumažino

žymiai labiau negu visas baldų gamybos sektorius. Taigi, galima teigti, kad ši bendrovė turi tikrai

gerą finansinę būklę ir stabilumą.

AB „Vilniaus baldai“ skolos ir akcinio kapitalo koeficientas per 2008 – 2010 m. laikotarpį

kito netolygiai. 2008 m. buvęs 4,03, 2009 m. sumažėjo iki 2,13, o 2010 m. padidėjo iki 2,31. 2008

m. buvęs didžiausias skolos ir akcinio kapitalo koeficientas parodo, jog bendrovės įsipareigojimai

keturis kartus viršijo jos akcinį kapitalą, o tai reiškia, jog bendrovė turėjo gan didelių mokumo

problemų, ką galima buvo matyti ir iš anksčiau nagrinėtų mokumo rodiklių. Tačiau mažėjančios šio

koeficiento bei kitų mokumo rodiklių kitimo tendencijos rodo, kad bendrovė su šiomis

problemomis gana efektyviai kovojo. Viso baldų gamybos sektoriaus skolos ir akcinio kapitalo

koeficientas per šį laikotarpį taip pat kito netolygiai. 2008 m. buvęs 4,29, 2009 m. sumažėjo iki

3,22, o 2010 m. vėl padidėjo iki 3,41. Taigi, galima teigti, kad daugumoje baldų gamybos bendrovių

įsipareigojimai taip pat gana smarkiai viršijo akcinį kapitalą.

Visų AB „Vilniaus baldai“ ilgalaikių mokumo rodiklių mažėjimą galima susieti su tai, kad

2008-2010m. laikotarpiu smarkiai padidėjo visi įmonės pelningumo rodikliai. Bendrasis pardavimų

pelningumas išaugo 72%, grynasis pardavimų pelningumas – 82%, nuosavo kapitalo pelningumas –

74%, turto pelningumas – 86%, pastoviojo kapitalo pelningumas – 77%. Taigi, smarkiai išaugusios

bendrovės pajamos leido jai sumažinti tiek ilgalaikius tiek trumpalaikius įsipareigojimus ir taip

padidino įmonės stabilumą ir patikimumą, suteikė daugiau galimybių gauti naujus kreditus.

Atlikus AB ,,Vilniaus baldai“ mokumo rodiklių analizę ir palyginus ją su viso baldų gamybos

sektoriaus atitinkamais rodikliais galima pastebėti, kad AB „Vilniaus baldai“ rodiklių kitimo

dinamika yra labai artima visam baldų gamybos sektoriaus rodiklių kitimui. Galima netgi išskirti,

kad dauguma šios įmonės rodiklių rodo spartesnį bendrovės padėties pagerėjimą atskaitomuoju

laikotarpiu nei visamo baldų gamybos sektoriaus. AB „Vilniaus baldai“ yra moki bendrovė,

neturinti daug įsiskolinimų, gerai vykdanti savo įsipareigojimus. Kadangi ji sugebėjo sugrąžinti

didžiąją dalį savo ilgalaikių ir trumpalaikių skolų, tai rodo, kad bendrovė sėkmingai tvarkosi su

kilusiomis problemomis. Viena iš pagrindinių įmonės trūkumų yra tai, kad joje kaupiasi atsargos, o

tai rodo, kad įmonė neefektyviai išnaudoja savo trumpalaikį turtą.

4.3 AB ,,Vilniaus baldai“ veiklos efektyvumo analizė

AB ,,Vilniaus baldai” veiklos efektyvumui įvertinti 1 lentelėje pateikiami jos apyvartumo

rodikliai 2008 – 2010 metų laikotarpiu. Taip pat palyginimui, šioje lentelėje pateikiami ir viso baldų

gamybos sektoriaus apyvartumo rodikliai.

1 lentelė

AB „Vilniaus baldai“ ir viso baldų gamybos sektoriaus apyvartumo rodikliai

Rodiklis Formulė

AB "Vilniaus baldai"

Visas baldų gamybos sektorius

2008 2009 2010 2008 2009 2010

Viso turto apyvartumas, kartais

Pardavimai/visas turtas 1,50 1,91 1,81 1,6 1,6 1,8

Ilgalaikio turto apyvartumas, kartais

Pardavimai/ilgalaikis turtas 3,58 4,34 6,52 2,9 3,1 4,0

Trumpalaikio turto apyvartumas, kartais

Pardavimai/vidutinė metinė trumpalaikio turto vertė

3,49 3,07 3,23 3,53 2,81 3,27

Atsargų apyvartumas kartais Parduotų prekių savikaina /vidutinės metinės atsargos

10,77 9,08 9,33 6,9 6,9 8,7

Atsargų apyvartumas dienomis 365/atsargų apyvartumas kartais 34 40 39 53 53 42

Pirkėjų skolų apyvartumas kartais

Pardavimo pajamos/debitorinis įsiskolinimas

13,05 12,21 13,03 8,5 6,9 6,5

Pirkėjų skolų apyvartumas dienomis

Debitorinis įsiskolinimas*365/ pardavimai

27,97 29,90 28,00 43 53 56

Įsisikolinimų tiekėjams apyvartumas kartais

Pardavimo savikaina/kreditorinis įsiskolinimas

8,34 7,55 6,98 6,89 7,30 9,42

Įsisikolinimų tiekėjams apyvartumas dienomis

Kreditorinis įsiskolinimas*365/pardavimo

savikaina44 48 52 53 50 39

Kapitalo apytakos ciklas

Atsargų apyvartumas dienomis+Pirkėjų skolų apyvartumas dienomis- Įsiskolinimų tiekėjams apyvartumas dienomis

18 22 15 43 56 59

Parduotų prekių ir paslaugų savikaina vienam pardavimų

lituiPardavimo savikaina/pardavimai 0,94 0,81 0,79 0,823 0,804 0,824

1 paveikslėlyje pateiktas AB „Vilniaus baldai ilgalaikio, trumpalaikio ir viso turto

apyvartumo rodiklių kitimas.

1 pav. AB ,,Vilniaus baldai” ilgalaikio, trumpalaikio ir viso turto apyvartumo rodiklių kitimas

Kaip matyti 1 paveikslėlyje AB ,,Vilniaus baldai” viso turto apyvartumas, kuris parodo kaip

efektyviai įmonėje naudojamas turtas, nagrinėjamu laikotarpiu padidėjo 17%. Šį padidėjimą lėmė

išaugę įmonės pardavimai. 2008 metais turto apyvartumas buvo 1,5, o 2010 metais 1,81. Tokie šio

rodiklio pokyčiai rodo, kad turto naudojimo efektyvumas didėja. Visame baldų gamybos sektoriuje

turto apyvartumo rodiklis per šį laikotarpį taip pat padidėjo 11% (2008 m. jis buvo 1,6, o 2010 m. –

1,8).

Ilgalaikio turto apyvartumas nagrinėjamu laikotarpiu taip pat augo, tik žymiai sparčiau. 2008

metais siekęs 3,58 karto, 2010 metais jau siekė 6,52 karto. Šitokį bendrovės ilgalaikio turto

apyvartumo augimą lėmė išaugę pardavimai bei sumažėjęs ilgalaikis turtas. Visame baldų gamybos

sektoriuje šis rodiklis taipogi augo, bet ne taip sparčiai ( 2008 m. jis buvo 2,9 kartai, o 2010 m. – 4

kartai).

Tuo tarpu kai ilgalaikio turto apyvartumas nagrinėjamu laikotarpiu didėjo, trumpalaikio turto

apyvartumas sumažėjo 8% (2008 m. jis buvo 3,49, o 2010 m. – 3,23). Mažėjimą lėmė 44,4%

išaugusi trumpalaikio turto vertė. Tai rodo, kad dėl neefektyvaus trumpalaikio turto valdymo,

įmonėje kaupiasi atsargos. Lyginant AB „Vilniaus baldai“ trumpalaikio turto apyvartumo rodiklius

su viso baldų sektoriaus apyvartumo rodikliais, matoma, jog šio rodiklio reikšmės buvo labai

artimos viso sektoriaus rodiklio reikšmėms ir jo kitimo tendencijai.

2 paveikslėlyje pateikta AB ,,Vilniaus baldai” atsargų, pirkėjų skolų ir įsiskolinimų tiekėjams

apyvartumo rodiklių kitimas.

2 pav. AB ,,Vilniaus baldai” atsargų, pirkėjų skolų ir įsiskolinimų tiekėjams

apyvartumo rodiklių kitimas

Kaip matome 2 paveikslėlyje AB „Vilniaus baldai“ atsargų apyvartumas(kartais) nagrinėjamu

laikotarpiu mažėjo, o dienomis - ilgėjo (2008 metais 10,77 kartus ir 34 dienas, 2009 metais 9,08

kartus ir 40 dienų, 2010 metais 9,33 kartus ir 39 dienas ). Atsargų apyvartumo kartais mažėjimą

nagrinėjamu laikotarpiu lėmė 39% padidėjusios vidutinės metinės atsargos. Žvelgiant į viso baldų

gamybos sektoriaus atsargų apyvartumo rodiklio kitimo tendenciją, matoma, jog ši buvo priešinga

negu AB „Vilniaus baldai“ atveju. Visame baldų gamybos sektoriuje atsargų apyvartumas (kartais)

per 2008 – 2010 m. laikotarpį padidėjo, o dienomis – sutrumpėjo ( 2008 ir 2009 m. – 6,9 kartai ir 53

dienos, o 2010 m. – 8,7 karto ir 42 dienos). Tačiau nepaisant mažėjimo, viso baldų gamybos

sektoriaus atsargų apyvartumas dienomis išliko didesnis negu AB „Vilniaus baldai“. Kadangi šis

rodiklis apibūdina gamybos atsargų realizavimo galimybes bei atsargų valdymo efektyvumą, galima

teigti, kad AB „Vilniaus baldai“ atsargų valdymas yra geresnis negu viso baldų gamybos sektoriaus.

AB „Vilniaus baldai“ pirkėjų skolų apyvartumas (kartais) per nagrinėjamą laikotarpį nežymiai

sumažėjo ( 2008 m. – 13,05, o 2010 m. – 13,03). Didesnis pokytis matomas 2009 m. lyginant su

2008, kuomet šis rodiklis sumažėjo nuo 13,05 karto iki 12,21 karto. Šį sumažėjmą lėmė išaugęs

debitorinis įsiskolinimas. Pirkėjų skolų apyvartumo rodiklis dienomis taip pat beveik nepakito,

iškyrus 2009 m. lyginat su praėjusiais matomas 2 dienų padidėjimas. Visame baldų gamybos

sektoriuje pirkėjų skolų apyvartumas kartais sumažėjo nuo 8,5 iki 6,5, o dienomis – padididėjo nuo

43 iki 56. Taigi nors pirkėjų skolų apyvartumo atžvilgiu visame baldų gamybos sektoriuje situacija

per nagrinėjamą laikotarpį prastėjo, AB „Vilniaus baldai“ pirkėjų skolų apyvartumas dienomis

beveik nepakito, t.y lygus 28 d.

AB „Vilniaus baldai“ įsiskolinimo tiekėjams apyvartumas per nagrinėjamą laikotarpį vis

lėtėjo ( 2008 m. jis siekė 8,34 karto ir 44 dienas, 2009 m. – 7,55 karto ir 48 dienas, o 2010 m. – 6,98

karto ir 52 dienas). Šitokį skolų tiekėjams apyvartumo lėtėjimą lėmė beveik 44% padidėjęs

kreditorinis įsiskolinimas. Tuo tarpu pardavimo savikaina padidėjo tik 20%. Lyginant šį rodiklį su

pirkėjų skolų apyvartumo rodikliais, matoma, jog visu nagrinėjamu laikotarpiu pirkėjų atsiskaitymai

su AB „Vilniaus baldai“ įvykdavo greičiau nei šiai reikėdavo atsiskaityti su tiekėjais, t.y. pirkėjų

skolų apyvartumas dienomis visu laikotarpiu buvo mažesnis nei skolų tiekėjams apyvartumas.

Visame baldų gamybos sektoriuje, priešingai nei AB „Vilniaus baldai“, skolų tiekėjams

apyvartumas kartais didėjo ir atitinkamai dienomis mažėjo (2008 m. – 6,89 karto ir 53 dienos, 2009

m. – 7,3 karto ir 50 dienų, o 2010 m. – 9,42 karto ir 39 dienos). Tačiau nuo 2009 m. šio sektoriaus

bendras pirkėjų skolų apyvartumo rodiklis buvo didesnis už skolų tiekėjams apyvartumo rodiklį, o

tai reiškia, jog šiame sektoriuje įmonės greičiau atsiskaitydavo su savo tiekėjais, negu pirkėjai su

jomis.

Dėl tokių atsargų, pirkėjų skolų ir įsiskolinimų tiekėjams apyvartumo pokyčių AB „Vilniaus

baldai“ kapitalo apytakos ciklas 2008 – 2010 metais sutrumpėjo nuo 18 iki 15 dienos, nors 2009

metais jis buvo pailgėjęs iki 22 dienų. Šio apytakos ciklo trukmė tiesiogiai susijusi su turto

likvidumu, kurio dėka įmonė apsirūpina apyvartiniu kapitalu. Taigi nors bendrovėje atsargų ir

pirkėjų skolų apyvartumas sulėtėjo, tačiau įsiskolinimo tiekėjams apyvartumo spartesnis letėjimas

lėmė kapitalo apyvartos ciklo sutrumpėjimą, o tai yra vertinama teigiamai, nes mažinamas

apyvartinio kapitalo poreikis. Viso baldų gamybos sektoriaus kapitalo apyvartos ciklas pailgėjo nuo

43 iki 59 dienų. Tai lėmė pirkėjų skolų apyvartumo sulėtėjimas.

AB „Vilniaus baldai“ parduotų prekių ir paslaugų savikaina vienam pardavimų Lt. per 2008 –

2010 m. laikotarpį sumažėjo nuo 0,94 iki 0,79. Mažėjimą lėmė 43% išaugę pardavimai. Šio rodiklio

mažėjimas rodo, kad bendrovės veiklos efektyvumas gerėja ir ji sugeba sėkmingai kontroliuoti savo

išlaidų formavimąsi. Tuo tarpu visame baldų gamybos sektoriuje šis rodiklis per nagrinėjamą

laikotarpį išliko beveik toks pats.

Apibendrinant AB ,,Vilniaus baldai“ veiklos efektyvumo rodiklių analizę ir lyginant juos su

atitinkamais viso baldų gamybos sektoriaus rodikliais matoma, kad nors šios bendrovės turto

apyvartumo rodikliai daugeliu atveju buvo prastesni (jos turto panaudojimo efektyvumas buvo

mažesnis), tačiau jos kapitalo apytakos ciklas buvo trumpesnis dėl palankesnio atsiskaitymo su

tiekėjais termino bei greičiau atsiskaitančių pirkėjų.

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

1. AB „Vilniaus baldai“ – viena stambiausių pramonės įmonių Lietuvoje ir Baltijos šalyse ir gali būti

vertinama kaip puoselėjanti senas tradicijas, taikanti modernias technologijas ir stabiliai bei

nuosekliai auganti bendrovė. Šiuo metu AB „Vilniaus baldai“ yra pirmaujanti korpusinių baldų

gamybos įmonė, taikanti moderniausias korinio skydo technologijas, kurios padeda tausoti aplinką.

Bendrovė šiuo požiūriu yra unikali Baltijos šalyse ir tai jai padėjo pasiekti didžiulį realizavimo

augimo pagreitį;

2. Įmonė toliau tesia 2006 metais pradėtus pertvarkymus, kurie atliekami siekiant sumažinti kaštus,

padidinti gamybos našumą, bendrovės konkurencingumą ir pardavimų užsakymus. Bendrovėje

buvo koreguojama bendrovės organizacinė struktūra, tikintis, kad ji padės įgyvendinti įmonės

strategiją, o racionalus bendrovės resursų išnaudojimas, našumo didinimas siekiant Europinių jo

standartų ir vykdoma griežta kokybės kontrolė užtikrins tolesnį veiklos rezultato gerėjimą;

3. Horizontali balanso analizė parodė, kad bendrovė įvertino šalyje nagrinėjamu laikotarpiu

susidariusią sunkią ekonominę padėtį ir ėmėsi priemonių finansavimo struktūrai keisti. Jai pavyko

ne tik sumažinti savo finansinę riziką grąžinant didelę dalį paskolų, bet ir gaunant pelną, padidinti

savo nuosavo kapitalo dalį visoje nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje.

4. Bendrovės balanso struktūros analizė parodė, kad visu nagrinėjamu laikotarpiu įmonės trumpalaikis

turtas sudarė didesnę turto dalį, t.y 2008 m. 58,18%, 2009 m. – 55,95%, o ypač padidėjo 2010 m.

iki 72,18%. Tokius turto struktūros pokyčius daugiausia įtakojo 44,08% padidėjusios susijusioms

šalims suteiktos paskolos, o taip pat ir 56% išaugusios atsargos.

5. Pelno (nuostolio) ataskaitos horizontali analizė atskleidė, kad bendrovės pardavimų savikaina

2008-2009m. sumažėjo 7,26%, o tai lėmė gamybos ir administracinių išlaidų mažėjimas ir darbo

našumo didėjimas. Tuo tarpu 2010 m. savikaina išaugo net 30%. Pardavimų pajamos per visą

nagrinėjamą laikotarpį išaugo 43,4%, o tam įtakos turėjo didėjantis užsakymų kiekis iš Švedijos

koncerno IKEA Supply AG, kuris yra pagrindinis bendrovės pirkėjas. Šie pardavimo pajamų

pokyčiai labiausiai įtakojo bendrovės grynąjį pelną, kuris per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo net 8

kartus.

6. Pelno (nuostolio) ataskaitos vertikali analizė parodė, kad nors pardavimų savikaina vertine reikšme

2008-2010 m. išaugo 20,25%, tačiau jos lyginamasis svoris pardavimuose tuo pačiu laikotarpiu

sumažėjo 15,21%. Atitinkamai bendrasis pelnas visu nagrinėjamu laikotarpiu padidėjo 21%.

7. Atlikus pelningumo rodiklių analizę pastebėta, kad visi bendrovės pelningumo rodikliai 2008 m.

buvo gana žemi, tačiau nuo 2009 m. jie smarkiai išaugo ir buvo didesnis negu viso baldų gamybos

sektoriaus pelningumo rodikliai. Tai rodo, kad AB „Vilniaus baldai“ pelningumo atžvilgiu yra

geresnė už savo konkurentes. Vertinant įmonės mokumą, matoma, kad dauguma šios įmonės

rodiklių rodo spartesnį bendrovės padėties pagerėjimą atskaitomuoju laikotarpiu nei viso baldų

gamybos sektoriaus. AB „Vilniaus baldai“ yra moki bendrovė, neturinti daug įsiskolinimų, gerai

vykdanti savo įsipareigojimus.

8. AB ,,Vilniaus baldai“ veiklos efektyvumo rodiklių analizė parodė, kad šios bendrovės turto

apyvartumo rodikliai daugeliu atveju buvo prastesni (jos turto panaudojimo efektyvumas buvo

mažesnis) nei viso baldų gamybos sektoriaus, tačiau jos kapitalo apytakos ciklas visu nagrinėjamu

laikotarpiu buvo trumpesnis (pavyzdžiui 2010 m. net 4 kartus) dėl palankesnio atsiskaitymo su

tiekėjais termino bei greičiau atsiskaitančių pirkėjų ir tai sąlygojo mažesnį apyvartinio kapitalo

poreikį.

9. Išanalizavus šios įmonės finansinius rodiklius, buvo pastebėta, kad didžiausia įmonės problema yra

besikaupiančios atsargos, kurios per visą laikotarpį, kaip jau minėta anksčiau, išaugo net 56%. Toks

atsargų kaupimasis įmonėje parodo, kad ji neefektyviai išnaudoja savo trumpalaikį turtą. Taip pat

tokia situacija didina atsargų apyvartumą, kas apsunkina efektyvią įmonės veiklą.

10. Pastebėta, kad AB „Vilniaus baldai“ didžiają trumpalaikio turto dalį sudaro atsargos, o grynųjų

pinigų kiekis yra labai mažas. 2008-2010m. laikotarpiu jis nesudarė net 1% viso turto, todėl galima

teigti, kad bendrovė dėl jų nepakankamumo gali susidurti su likvidumo problemomis ir būti

vertinama kaip nepatikima.

11. Taip pat pastebėta, kad įmonės įsipareigojimų struktūroje didesnę dalį sudaro trumpalaikiai

įsipareigojimai (apie 90%), kurie turi būti padengti greičiau nei ilgalaikiai, o tam reikalingos

didesnės apyvartinės lėšos.

Atlikus AB „Vilniaus baldai“ ekonominę analizę matoma, kad įmonė yra moki, veikia

efektyviai ir pelningai, pagal daugumą rodiklių yra pranašesnė už viso baldų gamybos sektoriaus

vidutinius rodiklius. Pagrindiniai veiksniai neigiamai veikantys įmonės balansą yra per dideli

trumpalaikiai įsipareigojimai, per didelė atsargų ir per maža grynųjų pinigų dalis trumpalaikiame

turte bei per didelės debitorinės skolos. Trumpalaikiai įsipareigojimai reikalauja didesnių

apyvartinių lėšų. Per didelis atsargų kiekis mažina įmonės konkurencingumą, susiduriama su prekių

nuvertėjimu, fiziniu ir moraliniu susidėvėjimu, galiausiai prekės galiojimo laiko pasibaigimu ir jos

nurašymu. Atsargos yra nelikvidus turtas, jose įšaldyti pinigai negali greitai grįžti į įmonę. Gryni

pinigai, atvirkščiai, yra pats likvidžiausias turtas, jų trūkumas kelia nemažą riziką. Padidėjusios

susijusioms šalims suteiktos paskolos verčia suabejoti pirkėjų mokumu, kas savo ruoštu mažina ir

pačios įmonės patikimumą.

Todėl įmonei rekomenduotina likviduoti iš pirkėjų gautus avansus (jie virstų

pajamomis), todėl sumažėtų įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai. Pirkėjų dar nesumokėtos sumos,

išrašius sąskaitą, virs debitorinėmis skolomis, kurios didins įmonės trumpalaikį turtą. Įmonė turėtų

priimti sprendimus, kurie būtų susiję su efektyvesniu atsargų valdymu, nes tai sumažintų atsargų

laikymo kaštus, padidintų prekių apyvartą, sumažintų investicijas bei padidintų laisvų pinigų kiekį.

Taip pat laisvų pinigų kiekiui padidinti įmonė galėtų pasinaudoti faktoringo paslaugomis. Taikant

faktoringą, pirkėjų kreditavimo funkciją įmonė perteikia faktoringo bendrovei, o pati didžiąją dalį

pirkėjų mokėtinos pagal sutartį sumos gauna iš karto į sąskaitą. Kitaip tariant, faktoringo taikymas

leistų įmonei mažiau likvidų turtą (pirkėjų skolas) paversti likvidžiausiu turtu (grynaisiais pinigais)

per kelias dienas po operacijos įvykdymo. Taip pat, siekiant sumažinti trumpalaikius

įsipareigojimus, galima refinansuoti paskolas, suvienodinant jų poreikio laikotarpius ir grąžinimo

terminus. Įmonė ima trumpalaikes paskolas apyvartinėms lėšoms bei jas nuolat atnaujina, tokias

paskolas būtų galima refinansuoti ilgalaikėmis, tiesiog pratęsiant paskolos terminą nors vieneriais

metais. Balanse tai leidžia paskolintą sumą perkelti iš trumpalaikių skolų į ilgalaikes.

LITERATŪRA

1. AB ,,Vilniaus baldai internetinė svetainė, prieiga internetu: http://www.vilniausbaldai.lt/a

[žiūrėta 2011-12-05].

2. Vilniaus vertybinių popierių biržos internetinis tinklapis, prieiga internetu:

http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?

instrument=LT0000104267&list=2&pg=details&tab=company [žiūrėta 2011-12-05].

3. Lietuvos verslo paramos agentūros internetinis tinklapis [žiūrėta 2011-12-05], prieiga

internetu:http://www.esparama.lt/20072013/lt/lvpa/gautvertpar?

pro_id=7245&sparams=57361&order=&page=9&pgsz=10

4. Prieiga internetu: http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/pardavimai_I/116359.html

[žiūrėta 2011-12-04].

5. Lietuvos statistikos departamento internetinis puslapis, prieiga internetu :

http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1109 [žiūrėta 2011-12-05].

6. Strapsnis: „Eurostat“: vasarį metinė infliacija Lietuvoje siekė 3 proc. Prieiga internetu:

http://www.alfa.lt/straipsnis/10787687/Eurostat..vasari.metine.infliacija.Lietuvoje.sieke.3.pr

oc.=2011-03-16_12-53/ [žiūrėta 2011-12-05].

7. AB “Vilniaus baldai” konsoliduotos ir bendrovės 2008 m. finansinės ataskaitos. Prieiga

internetu: http://www.nasdaqomxbaltic.com/upload/reports/vbl/2008_ar_lt_ltl_con_ias.pdf

[žiūrėta 2011-11-05].

8. AB “Vilniaus baldai” konsoliduotos ir bendrovės 2009 m. finansinės ataskaitos. Prieiga

internetu: http://www.nasdaqomxbaltic.com/upload/reports/vbl/2009_ar_lt_ltl_con_ias.pdf

[žiūrėta 2011-11-05].

9. AB “Vilniaus baldai” konsoliduotos ir bendrovės 2010 m. finansinės ataskaitos. Prieiga

internetu: http://www.nasdaqomxbaltic.com/upload/reports/vbl/2010_ar_lt_ltl_con_ias.pdf

[žiūrėta 2011-11-05].

10. Straipsnis: „Vilniaus baldai“ uždirbo 20,9 mln. Litų. Prieiga internetu:

http://www.ekonomika.lt/naujiena/vilniaus-baldai-uzdirbo-20-9-mln-litu-15104.html

[žiūrėta 2011-12-06].

PRIEDAI

1. priedasAB „Vilniaus baldai“ balanso turto dalies horizontali analizė (tūkst. Lt)

  Pokytis

  Metai 2009/2008 metai 2010/2009 metai 2010/2008 metai

Balanso straipsniai 2008 2009 2010 Lt Proc. Lt Proc. Lt Proc.

Turtas                  

Ilgalaikis turtas                  

Ilgalaikis nematerialus turtas 270 270 323 0 0,00 53 19,63 53 19,63

Ilgalaikis materialus turtas                

Žemė ir pastatai 14090 13386 12682 -704 -5,00 -704 -5,26 -1408 -9,99

Mašinos ir įrengimai 23151 19700 15912 -3451 -14,91 -3788 -19,23 -7239 -31,27

Transporto priemonės 61 164 283 103 168,85 119 72,56 222 363,93

Kitas ilgalaikis materialus turtas 817 795 1016 -22 -2,69 221 27,80 199 24,36

Ilgalaikio materialaus turto iš viso 38119 34045 29893 -4074 -10,69 -4152 -12,20 -8226 -21,58

Ilgalaikis finansinis turtas            

Investicijos į subsidijas 17 17 17 0 0,00 0 0,00 0 0,00

Investicijos į asocijuotas įmones         0   0  

Kitas ilgalaikis finansinis turtas 2 2 2 0 0,00 0 0,00 0 0,00

Ilgalaikio finansinio turto iš viso 19 19 19 0 0,00 0 0,00 0 0,00

Ilgalaikio turto iš viso 38408 34334 30235 -4074 -10,61 -4099 -11,94 -8173 -21,28

Trumpalaikis turtas            

Atsargos 12458 14005 19379 1547 12,42 5374 38,37 6921 55,55

Per vienerius metus gautinos sumos            

Iš pirkėjų gautinos sumos 10538 12201 15131 1663 15,78 2930 24,01 4593 43,59

Susijusioms šalims suteiktos paskolos

28732 15999 41396 -12733 -44,32 25397 158,74 12664 44,08

Išankstiniai apmokėjimai ir sukauptos pajamos

474 271 195 -203 -42,83 -76 -28,04 -279 -58,86

Kitos gautinos sumos 1231 1123 2027 -108 -8,77 904 80,50 796 64,66

Per vienerius metus gautinų sumų iš viso

40975 29594 58749 -11381 -27,78 29155 98,52 17774 43,38

Pinigai ir pinigų ekvivalentai 11 10 303 -1 -9,09 293 2930,00 292 2654,55

Trumpalaikio turto iš viso 53444 43609 78431 -9835 -18,40 34822 79,85 24987 46,75

Turto iš viso 91852 77943 108666 -13909 -15,14 30723 39,42 16814 18,31

2. priedasAB „Vilniaus baldai“ balanso turto dalies vertikali analizė (tūkst. Lt)

  Pokytis

  Metai 2009/2008 2010/2009 metai 2010/2008 metai

metai

Balanso straipsniai 2008 2009 2010 Lt Proc. Lt Proc. Lt Proc.

Turtas                  

Ilgalaikis turtas                  

Ilgalaikis nematerialus turtas 270 270 323 0 0,00 53 19,63 53 19,63

Ilgalaikis materialus turtas                

Žemė ir pastatai 14090 13386 12682 -704 -5,00 -704 -5,26 -1408 -9,99

Mašinos ir įrengimai 23151 19700 15912 -3451 -14,91 -3788 -19,23 -7239 -31,27

Transporto priemonės 61 164 283 103 168,85 119 72,56 222 363,93Kitas ilgalaikis materialus turtas 817 795 1016 -22 -2,69 221 27,80 199 24,36Ilgalaikio materialaus turto iš viso

38119 34045 29893 -4074 -10,69 -4152 -12,20 -8226 -21,58

Ilgalaikis finansinis turtas           0   0  

Investicijos į subsidijas 17 17 17 0 0,00 0 0,00 0 0,00

Investicijos į asocijuotas įmones           0   0  

Kitas ilgalaikis finansinis turtas 2 2 2 0 0,00 0 0,00 0 0,00

Ilgalaikio finansinio turto iš viso 19 19 19 0 0,00 0 0,00 0 0,00

Ilgalaikio turto iš viso 38408 34334 30235 -4074 -10,61 -4099 -11,94 -8173 -21,28

Trumpalaikis turtas           0   0  

Atsargos 12458 14005 19379 1547 12,42 5374 38,37 6921 55,55

Per vienerius metus gautinos sumos

          0   0  

Iš pirkėjų gautinos sumos 10538 12201 15131 1663 15,78 2930 24,01 4593 43,59Susijusioms šalims suteiktos paskolos

28732 15999 41396-

12733-44,32 25397 158,74 12664 44,08

Išankstiniai apmokėjimai ir sukauptos pajamos

474 271 195 -203 -42,83 -76 -28,04 -279 -58,86

Kitos gautinos sumos 1231 1123 2027 -108 -8,77 904 80,50 796 64,66

Per vienerius metus gautinų sumų iš viso

40975 29594 58749-

11381-27,78 29155 98,52 17774 43,38

Pinigai ir pinigų ekvivalentai 11 10 303 -1 -9,09 293 2930,00 292 2654,55

Trumpalaikio turto iš viso 53444 43609 78431 -9835 -18,40 34822 79,85 24987 46,75

Turto iš viso 91852 77943 108666-

13909-15,14 30723 39,42 16814 18,31

3. priedas

AB „Vilniaus baldai“ balanso nuosavybės ir įsipareigojimų dalies horizontali analizė (tūkst. Lt)

  Pokytis

  Metai 2009/2008 metai 2010/2009 metai 2010/2008 metai

Balanso straipsniai 2008 2009 2010 Lt Proc. Lt Proc. Lt Proc.

Nuosavos kapitalas ir įsipareigojimai

                 

Nuosavas kapitalas                  

Kapitalas 15545 15545 15545 0 0 0 0 0 0

Privalomasis rezervas 1422 1554 1554 132 9,28 0 0 132 9,28

Nepaskirstytas pelnas (nuostoliai)

12315 27770 30618 15455 125,50 2848 10,26 18303 148,62

Nuosavas kapitalo iš viso 29282 44869 72717 15587 53,23 27848 62,07 43435 148,33

Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

                 

Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

                 

Dotacijos ir subsidijos - - - - - - - - -

Ilgalaikės paskolos 6261 3843 3469 -2418 -38,62 -374 -9,73 -2792 -44,59

Atidėjiniai darbuotojų išmokoms     771 0   771   771  

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas

362 214 36 -148 -40,88 -178 -83,18 -326 -90,06

Po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso

6623 4057 4276 -2566 -38,74 219 5,40 -2347 -35,44

Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

                 

Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis ir kitos trumpalaikės paskolos

37672 7750 2540-

29922-79,43 -5210 -67,23

-35132

-93,26

Prekybos paskolos 15530 15902 22325 372 2,40 6423 40,39 6795 43,75

Mokėtinas pelno mokestis 764 2966 527 2202 288,22 -2439 -82,23 -237 -31,02

Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir sukaupti įsipareigojimai

1981 2399 6281 418 21,10 3882 161,82 4300 217,06

Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso

55947 29017 31673-

26930-48,13 2656 9,15

-24274

-43,39

Įsipareigojimų iš viso 62570 33074 35949-

29496-47,14 2875 8,69

-26621

-42,55

Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso

91852 77943 108666-

13909-15,14 30723 39,42 16814 18,31

4 priedas

AB „Vilniaus baldai“ balanso nuosavybės ir įsipareigojimų dalies vertikali analizė (tūkst. Lt)

  2008 2009 2010

Balanso straipsniai Lt Bendras Dalinis Lt Bendras Dalinis Lt Bendras Dalinis

lyginamasis svoris, proc.

lyginamasis svoris, proc.

lyginamasis svoris, proc.

lyginamasis svoris, proc.

lyginamasis svoris, proc.

lyginamasis svoris, proc.

Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai

                 

Kapitalas 15545 16,92 53,09 15545 19,94 34,65 15545 14,31 21,38

Privalomasis rezervas 1422 1,55 4,86 1554 1,99 3,46 1554 1,43 2,14

Rezervas savų akcijų supirkimui

            25000 23,01 34,38

Nepaskirstytas pelnas(nuostoliai)

12315 13,41 42,06 27770 35,63 61,89 30618 28,18 42,11

Nuosavas kapitalas iš viso

29282 31,88 100 44869 57,57 100 72717 66,92 100

Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

                 

Dotacijos ir subsidijos

-     -     -    

Ilgalaikės paskolos 6261 6,82 94,53 3843 4,93 94,73 3469 3,19 81,13

Atidėjiniai darbuotojų išmokoms

            771 0,71 18,03

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas

362 0,39 5,47 214 0,27 5,27 36 0,03 0,84

Po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš

viso

6623 7,21 100 4057 5,21 100,00 4276 3,93 100,00

Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis ir kitos trumpalaikės paskolos

37672 41,01 67,34 7750 9,94 26,71 2540 2,34 8,02

Prekybos paskolos 15530 16,91 27,76 15902 20,40 54,80 22325 20,54 70,49Mokėtinas pelno mokestis

764 0,83 1,37 2966 3,81 10,22 527 0,48 1,66

Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir sukaupti įsipareigojimai

1981 2,16 3,54 2399 3,08 8,27 6281 5,78 19,83

Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš

viso

55947 60,91 100 29017 37,23 100,00 31673 29,15 100,00

Įsipareigojimų iš viso

62570 68,12   33074 42,43   35949 33,08  

Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš

viso91852 100 - 77943 100 - 108666 100 -

5 priedasAB „Vilniaus baldai“ pelno (nuostolio) ataskaitos horizontali analizė 2008-2010 metais (tūkst.

Lt)

 

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2009 - 2008 m. 2010 - 2009 m. 2010 - 2008 m.

Lt. proc. Lt. proc. Lt. proc.

Pardavimai 137523 148966 197214 11443 8,32 48248 32,39 59691 43,40

Savikaina 129524 120124 155748 -9400 -7,26 35624 29,66 26224 20,25

Bendras pelnas 7999 28842 41666 20843 260,57 12824 44,46 33667 420,89

                   

Veiklos sąnaudos 8450 8593 10097 143 1,69 1504 17,50 1647 19,49

Kitos veiklos pajamos 2347 1298 1257 -1049 -44,70 -41 -3,16 -1090 -46,44

Kitos veiklos (sąnaudos) 790 1803 810 1013 128,23 -993 -55,07 20 2,53

Veiklos pelnas 1106 19744 31816 18638 1685,17 12072 61,14 30710 2776,67

                   

Financinės ir investicinės veiklos pajamos 7128 839 1869 -6289 -88,23 1030 122,77 -5259 -73,78

Financinės ir investicinės veiklos (sąnaudos) 3618 1341 943 -2277 -62,94 -398 -29,68 -2675 -73,94

Finansinės veiklos rezultatas 3510 -502 926 -4012 -114,30 1428

-284,46 -2584 -73,62

                   Pelnas prieš apmokestinimą 4616 19245 32742 14629 316,92 13497 70,13 28126 609,32

                   

Pelno mokestis 1165 3655 4894 2490 213,73 1239 33,90 3729 320,09

Grynasis pelnas 3451 15587 27848 12136 351,67 12261 78,66 24397 706,95

6.priedas

AB „Vilniaus baldai“ pelno (nuostolio) ataskaitos vertikali analizė (tūkst. Lt)

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2008 m. lyginam. svoriai,

%

2009 m. lyginam. svoriai,

%

2010 m. lyginam. svoriai,

%Pardavimai 137523 148966 197214 100 100 100Savikaina 129524 120124 155748 94,18 80,64 78,97Bendras pelnas 7999 28842 41666 5,82 19,36 21,13 0,00 0,00 0,00Veiklos sąnaudos 8450 8593 10097 6,14 5,77 5,12Kitos veiklos pajamos 2347 1298 1257 1,71 0,87 0,64Kitos veiklos (sąnaudos) 790 1803 810 0,57 1,21 0,41Veiklos pelnas 1106 19744 31816 0,80 13,25 16,13 0,00 0,00 0,00Financinės ir investicinės veiklos pajamos 7128 839 1869 5,18 0,56 0,95Financinės ir investicinės veiklos (sąnaudos) 3618 1341 943 2,63 0,90 0,48Finansinės veiklos rezultatas 3510 -502 926 2,55 -0,34 0,47 0,00 0,00 0,00Pelnas prieš apmokestinimą 4616 19245 32742 3,36 12,92 16,60 0,00 0,00 0,00Pelno mokestis 1165 3655 4894 0,85 2,45 2,48Grynasis pelnas 3451 15587 27848 2,51 10,46 14,12