9-OJO VERSLO APSKAITOS STANDARTO „ATSARGOS” METODINĖS REKOMENDACIJOS

© VšĮ LR apskaitos institutas

9/9

9-OJO VERSLO APSKAITOS STANDARTO „ATSARGOS”

METODINĖS REKOMENDACIJOS

Paryškintu šriftu spausdinamas verslo apskaitos standarto tekstas. Po standarto

straipsniais pateiktos rekomendacijos nėra standarto dalis. Jų tikslas – parodyti, kaip

apskaitoje registruojamos ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje atsargos.

Pavyzdžiai ir rekomendacijos nepakeičia standarto nuostatų, tik paaiškina, kaip jos

taikomos praktiškai.

Pastaba: pavydžiuose naudojamos pavyzdinio sąskaitų plano sąskaitos.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šio standarto tikslas – nustatyti atsargų apskaitos ir pateikimo finansinėjeatskaitomybėje tvarką.

2. Standartas nustato atsargų registravimo apskaitoje, jų įsigijimo savikainos nustatymo,sunaudotų (parduotų) atsargų ir jų likučių įkainojimo, atsargų apskaitos ir pateikimofinansinėje atskaitomybėje tvarką.

3. Standartas netaikomas įtraukiant į apskaitą:

3.1. nebaigtus darbus pagal statybos rangos sutartis, tarp jų paslaugas, kurios tiesiogiaisusijusios su statybos rangos sutartimis;

3.2. finansines priemones;

3.3. biologinį turtą, susijusį su žemės ūkio veikla;

3.4. mineralines iškasenas.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Atsargos – trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigtagamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonėsunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklosciklą.

Balansinė atsargų vertė – vertė, kuria atsargos yra parodytos balanse.

Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, esant įprastomsverslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir galimas pardavimoišlaidas.


9/10

Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina – sumokėta (mokėtina) pinigų ar pinigų ekvivalentųsuma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto, kuris naudojamas įsigyjant argaminant turtą, vertė.

Prekės – turtas, pirktas perparduoti, ir įmonės pagaminta produkcija, skirta parduoti.

Veiklos ciklas – laikotarpis nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jųrealizavimo už pinigus arba už lengvai pinigais paverčiamą priemonę.

III.ATSARGŲ ĮVERTINIMAS

4. Registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarantfinansinę atskaitomybę – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimorealizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė.

Įsigytos (pasigamintos) atsargos registruojamos apskaitoje įvertinus jas įsigijimo(pasigaminimo) savikaina.

Sudarant finansinę atskaitomybę, duomenys apie atsargas pateikiami balanse pagal 2–joverslo apskaitos standarto “Balansas” reikalavimus ir įvertinamos įsigijimo (pasigaminimo)savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, ta, kuri iš jų yra mažesnė.

Atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikaina palyginama su tų pačių atsargų grynąja galimorealizavimo verte finansinės atskaitomybės sudarymo dieną. Jeigu grynoji galimo realizavimovertė yra mažesnė už įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, atsargos nukainojamos iki jųgrynosios galimo realizavimo vertės, o skirtumas nurašomas į ataskaitinio laikotarpio veiklossąnaudas.

Pavyzdys

A atsargų įsigijimo savikaina – 1 000 Lt, B atsargų įsigijimo savikaina – 2 000 Lt, grynoji galimo realizavimo vertė -A – 1 500 Lt, B – 1 700 Lt. Finansinėje atskaitomybėje bus parodomos A atsargos įsigijimo savikaina (1 000 Lt), oB atsargos – grynąja galimo realizavimo verte (1 700 Lt).

IV. ATSARGŲ ĮSIGIJIMO SAVIKAINA

5. Atsargų įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina, pakoreguota atlikto pirktųatsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis. Pirkimo kainos koregavimai, atliktipo atsargų užregistravimo apskaitoje ir susiję su atsargų nukainojimais irnuolaidomis, apskaitoje parodomi taip:

Perkamų atsargų įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina, nurodyta įsigijimodokumentuose, atskaičius pirkimo metu gautas nuolaidas.


9/11

Atsargų įsigijimo savikaina koreguojama tik po prekių pirkimo suteiktomis nuolaidų irnukainojimo sumomis, t.y. tuomet, kai nuolaidos ar nukainojimo faktas ir suma išaiškėjaužregistravus pirkimo operaciją.

Dažniausiai nuolaidos suteikiamos pirkėjams, per tam tikrą laikotarpį nupirkusiems daugprekių, todėl jos vadinamos apyvartos nuolaidomis. Pvz., pirkimo pardavimo sutartyjenumatyta, kad pirkėjai, per mėnesį nupirkę prekių už 50 000 Lt, gaus 5 procentų tą mėnesįnupirktų prekių kainos nuolaidą.

Nuolaidos gali būti suteikiamos kaip kompensacija už ne laiku ar nekokybiškai įvykdytuspardavėjo įsipareigojimus. Prekės gali būti nukainojamos, jei jos brokuotos, nekokybiškosar nesukomplektuotos. Pvz., įmonė pirko medžiagas, kurias parsivežus ir išpakavuspaaiškėjo, kad dalis jų - brokuotos. Pareiškus pretenzijas, pardavėjas brokuotas medžiagasnukainojo 20 procentų.

Pardavėjas, norėdamas greičiau gauti iš pirkėjo pinigus, gali suteikti nuolaidą, skatinančiąpirkėją greičiau atsiskaityti. Pvz., sutartyje numatytas atsiskaitymo terminas - 30 d. nuosąskaitos išrašymo dienos. Tačiau jei pirkėjas už prekes sumokės per 10 d. nuo sąskaitosišrašymo dienos, prekių pirkimo kaina gali būti sumažinta 2 procentais.

Pirkėjas, kurio įsigytoms prekėms suteiktos nuolaidos ar nukainojimas, buhalterinėsesąskaitose turi padaryti atsargų įsigijimo savikainą patikslinantį įrašą.

5.1. jeigu atsargos parduotos – koreguojama parduotų prekių savikaina, mažinantją nuolaidų ir nukainojimo suma;

Jeigu nuolaida (atsargų nukainojimas) įmonei pirkėjai suteikiama po to, kai ši įmonė pirktasatsargas jau pardavė, gautų nuolaidų ar nukainojimo suma mažinama parduotų prekiųsavikaina tą laikotarpį, kai nuolaida gauta.

Pavyzdys

20X4m. sausio 5 d. pirktų prekių įsigijimo savikaina – 5 000 Lt. Šios prekės buvo parduotos sausio mėnesį. Vasario mėnesįšių prekių pardavėjas taikė sutartyje numatytą 5 procentų apyvartos nuolaidą. Kadangi pirkėjas prekes jau pardavė, jis turikoreguoti sausio mėnesį parduotų prekių savikainą.

Jeigu už prekes tiekėjui nesumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą:

D 443 Skolos tiekėjams 250K 6000 Parduotų prekių savikaina 250

Jeigu už prekes tiekėjui sumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą:

D 2434 Kitos gautinos sumosarba 250D 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjamsK 6000 Parduotų prekių savikaina 250


9/12

5.2. jeigu atsargos dar neparduotos – koreguojama atsargų įsigijimo savikaina,mažinant ją nuolaidų ir nukainojimo suma, tenkančia neparduotoms atsargoms.Tačiau jei to padaryti neįmanoma arba netikslinga ir jei sumos reikšmingaineiškraipytų finansinės atskaitomybės, koreguojama parduotų prekių savikaina,kaip nurodyta 5 punkto 1 papunktyje.

Jeigu nuolaida (atsargų nukainojimas) įmonei pirkėjai suteikiama tuomet, kai ši įmonėįsigytų atsargų dar nepardavė, gautų nuolaidų ar nukainojimo suma mažinama šių atsargųįsigijimo savikaina.

Pavyzdys

20X4m. sausio 5 d. pirktų atsargų įsigijimo savikaina – 5 000 Lt. Vasario mėnesį šių atsargų pardavėjas taikė sutartyjenumatytą 5 procentų apyvartos nuolaidą. Kadangi pirkėjas atsargų nesunaudojo veikloje, jis turi nuolaidos suma koreguotiatsargų įsigijimo savikainą.

Jeigu už atsargas tiekėjui nesumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą:

taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą:

D 443 Skolos tiekėjams 250K 201 Atsargos 250

taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą:

D 443 Skolos tiekėjams 250K 609 Nuolaidos, grąžinimai 250

Jeigu už prekes tiekėjui sumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą:


D 2434 Kitos gautinos sumosarba 250D 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjamsK 201 Atsargos 250


D 2434 Kitos gautinos sumosarba 250D 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjamsK 609 Nuolaidos, grąžinimai 250

Jeigu nuolaida (atsargų nukainojimas) įmonei pirkėjai suteikiama tuomet, kai ši įmonėpardavė tik dalį įsigytų atsargų, gautų nuolaidų ar nukainojimo suma turi būti paskirstomaparduotų prekių savikainai ir atsargų įsigijimo savikainai, proporcingai sumažinantparduotų ir likusių neparduotų atsargų vertę.


9/13

Pavyzdys

20X4 m. sausio 5 d. pirktų atsargų įsigijimo savikaina – 5 000 Lt. Sausio mėnesį dalis šių atsargų parduota. Parduotųatsargų įsigijimo savikaina – 3 000 Lt. Sausio 5 d. pirktoms atsargoms vasario mėnesį pardavėjas taikė sutartyje numatytą5 procentų apyvartos nuolaidą. Kadangi pirkėjas dalį atsargų pardavė, o dalis jų liko neparduota, jis turi koreguoti irparduotų, ir sandėlyje likusių atsargų įsigijimo savikainą. Nuolaidos suma proporcingai paskirstoma parduotų ir likusiųneparduotų atsargų įsigijimo savikainai.

Jeigu už atsargas tiekėjui nesumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą:


D 443 Skolos tiekėjams 250K 6000 Parduotų prekių savikaina 150K 201 Atsargos 100


1) jeigu Pirkimų sąskaita neuždaryta:

D 443 Skolos tiekėjams 250K 609 Nuolaidos, grąžinimai 250

2) jeigu Pirkimų sąskaita uždaryta:

D 443 Skolos tiekėjams 250K 6000 Parduotų prekių savikaina 150K 201 Atsargos 100

Jeigu už atsargas tiekėjui sumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą:


D 2434 Kitos gautinos sumosarba 250

D 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjamsK 6000 Parduotų prekių savikaina 150K 201 Atsargos 100


a) jeigu Pirkimų sąskaita neuždaryta:

D 2434 Kitos gautinos sumosarba 250D 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjamsK 609 Nuolaidos, grąžinimai 250

b) jeigu Pirkimų sąskaita uždaryta:

D 2434 Kitos gautinos sumosarba 250D 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjamsK 6000 Parduotų prekių savikaina 150K 201 Atsargos 100


9/14

________________________________________________________________________________

Jeigu parduotų ir sandėlyje likusių atsargų kiekio ir įsigijimo savikainos neįmanoma tiksliainustatyti arba tai per brangu ir jei nuolaidų ar nukainojimo sumos reikšmingai neiškraipytųfinansinės atskaitomybės duomenų, pirktų atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomiskoreguojama parduotų prekių savikaina.

Atsargos gali būti ne tik perparduodamos, bet ir sunaudojamos įmonėje produkcijai gaminti.Jeigu nuolaida (atsargų nukainojimas) įmonei pirkėjai suteikiama po to, kai ši įmonė pirktasatsargas (žaliavas, medžiagas) sunaudojo produkcijai gaminti (paslaugoms teikti), gautųnuolaidų ar nukainojimo suma mažinama gamyboje sunaudotų žaliavų (medžiagų) vertė.

Pavyzdys

Sausio 5 d. pirktų žaliavų įsigijimo savikaina – 5 000 Lt. Jos sunaudotos gamybai sausio mėnesį. Vasario mėnesį šių žaliavųpardavėjas taikė sutartyje numatytą 5 procentų apyvartos nuolaidą. Kadangi pirkėjas žaliavas jau sunaudojo, jis turi koreguotisausio mėnesį produkcijai gaminti sunaudotų žaliavų vertę.

Jeigu už žaliavas tiekėjui nesumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą:

D 443 Skolos tiekėjams 250K 2012 Nebaigta gamyba (jeigu produkcija nebaigta gaminti) 250K 2013 Pagaminta produkcija (jeigu produkcija baigta gaminti, bet neparduota)K 6000 Parduotų prekių savikaina (jeigu produkcija parduota)

Jeigu už žaliavas tiekėjui sumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą:

D 2434 Kitos gautinos sumos arba 250

D 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjamsK 2012 Nebaigta gamyba (jeigu produkcija nebaigta gaminti) 250K 2013 Pagaminta produkcija (jeigu produkcija baigta gaminti, bet neparduota)K 6000 Parduotų prekių savikaina (jeigu produkcija parduota)

6. Nustatant atsargų įsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos pridedami visi supirkimu susiję mokesčiai bei rinkliavos (išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti),gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimuišlaidos. Atsargų gabenimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos gali būti pripažintossąnaudomis (pardavimo savikaina) tą patį laikotarpį, kai buvo patirtos, jei sumosyra nereikšmingos.

Atsargų įsigijimo savikainą sudaro:

- pirkimo kaina, atėmus pirkimo metu žinomas bei taikytas nuolaidas;

- importo muitai, akcizai bei kiti negrąžintini mokesčiai;


9/15

- pristatymo išlaidos (krovimas, vežimas, draudimas pervežimo metu ir pan.);

- atsargų paruošimo naudoti išlaidos (išpakavimas ir kiti darbai, atliekami, kad atsargasbūtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį).

Pavyzdys

Sausio 12 d. įmonė įsigijo skolon atsargų už 20 000 Lt. Už šių atsargų atvežimą į įmonę gauta sąskaita iš transportoįmonės – 180 Lt. Už atsargų išpakavimą apskaičiuota darbuotojams 200 Lt darbo užmokestis ir 62 Lt įmokos jų socialiniamdraudimui. Apskaitoje šios atsargos bus registruojamos įsigijimo savikaina – 20 442 Lt darant tokį buhalterinį įrašą:

D 201 Atsargos 20 442K 443 Skolos tiekėjams 20 000K 4486 Kitos mokėtinos sumos 180K 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 200K 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos 62

Jeigu neįmanoma arba per brangu tiksliai nustatyti atskirų rūšių atsargų gabenimo,sandėliavimo ir pan. išlaidas ir jei šių išlaidų sumos yra mažareikšmės, jos gali būtiįskaitomos į prekių, parduotų per ataskaitinį laikotarpį, savikainą. Įmonės apskaitospolitikoje turi būti nustatyti kriterijai, kuriais ji vadovaujasi, nustatydama minėtų išlaidųreikšmingumą.

Pavyzdys

Sausio 12 d. įmonė įsigijo skolon A atsargų už 15 000 Lt ir B atsargų už 5 000 Lt. Minėtų atsargų atvežimo samdytutransportu išlaidos – 200 Lt, iškrovimo išlaidos – 180 Lt. šios atsargos apskaitoje registruojamos taip:

A atsargų įsigijimo savikaina – 15 000 Lt;B atsargų įsigijimo savikaina – 5 000 Lt.Atvežimo ir pakavimo išlaidos priskiriamos sausio mėnesį parduotų prekių savikainai.

Buhalterinis įrašas:D 201 Atsargos 20 000D 6000 Parduotų prekių savikaina 380K 443 Skolos tiekėjams 20 000K 4486 Kitos mokėtinos sumos 200K 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 137K 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos 43

________________________________________________________________________________

7. Į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtas pridėtinės vertės mokestis,išskyrus tuos atvejus, kai šis mokestis negrąžintinas, o jo pripažinimas ataskaitiniolaikotarpio veiklos sąnaudomis reikšmingai iškraipytų įmonės veiklos rezultatus.


Įmonės apskaitos politikoje turi būti nustatyti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, arįskaičius negrąžintiną PVM sumą į veiklos sąnaudas bus reikšmingai iškraipomasįmonėsveiklos rezultatas.

________________________________________________________________________Pavyzdys

Įmonė, ne PVM mokėtoja, gruodžio 20 d. įsigijo atsargų, kurių pirkimo kaina – 50 000 Lt, PVM – 9 000 Lt. Šiosatsargos skirtos užsakymui, kuris bus vykdomas kitais finansiniais metais. PVM, sumokėtą perkant šias atsargas, neteisingaįtraukti į apskaitą kaip gruodžio mėnesio veiklos sąnaudas, nes jos nebus susijusios su gruodžio mėnesio pajamomis ir šisuma įmonei yra reikšminga, nes sudaro palyginti didelę dalį įmonės ataskaitinio laikotarpio pardavimo pajamų. Todėlįmonė PVM suma turės padidinti atsargų įsigijimo savikainą (50 000 Lt + 9 000 Lt = 59 000 Lt).

8. Atsargos, įsigytos užsienio valiuta, apskaitoje registruojamos pirkimo dienągaliojančiu oficialiu Lietuvos Respublikos nacionalinės valiutos ir užsienio valiutoskeitimo kursu ar santykiu.

Kai įmonė už įsigytas atsargas atsiskaito užsienio valiuta, šių atsargų savikainaapskaičiuojama pagal pirkimo dieną galiojantį oficialų Lietuvos Respublikos nacionalinėsvaliutos ir užsienio valiutos keitimo kursą ar santykį, neatsižvelgiant į atsiskaitymo datą.Pirkimo diena nustatoma pagal sutarties sąlygas, kurias pirkėjas ir pardavėjas dažniausiainustato vadovaudamiesi Tarptautinių prekybos rūmų priimtomis taisyklėmisINCOTERMS, kai visa nauda ir rizika, susijusi prekėmis, perduodama pirkėjui.

Pavyzdys

Sausio 15 d. įmonė nusipirko skolon atsargų už 5 000 JAV dolerių. Pirkimo dieną oficialus lito ir JAV dolerio kursasbuvo 3,00 Lt už 1 JAV dolerį. Įmonė už atsargas atsiskaitė vasario 4 d., kai oficialus lito ir JAV dolerio kursas buvo 3,20 Ltuž 1 JAV dolerį. Apskaitoje registruojamos 15 000 Lt vertės atsargos.

Atsargų įsigijimo operacija apskaitoje registruojama darant tokį buhalterinį įrašą:


D 201 Atsargos 15 000K 443 Skolos tiekėjams 15 000


D 6002 Pirkimai 15 000K 443 Skolos tiekėjams 15 000

Sumokėjus skolą už atsargas, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 443 Skolos tiekėjams 15 000D 636 Neigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka 1 000K 271 Sąskaitos bankuose 16 000

9/16


Pavyzdys

Įmonė sausio 15 d. sumokėjo avansą - 5 000 JAV dolerių. Avanso mokėjimo dieną oficialus lito ir JAV dolerio kursasbuvo 3,00 Lt už dolerį. Prekių pirkimas įformintas vasario 4 d. Pirkimo dieną oficialus lito ir JAV dolerio kursas buvo 3,20Lt už dolerį. Apskaitoje registruojamos 16 000 Lt vertės atsargos.

Avanso sumokėjimo operacija apskaitoje registruojama darant tokį buhalterinį įrašą:

D 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams 15 000K 271 Sąskaitos bankuose 15 000

Atsargų įsigijimo operacija apskaitoje registruojama darant tokį buhalterinį įrašą:


D 201 Atsargos 16 000K 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams 15 000K 536 Teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka 1 000


D 6002 Pirkimai 16 000K 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams 15 000K 536 Teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka 1 000

9. Kai atsargų judėjimo ir jų likučių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje traukti įapskaitą faktine įsigijimo savikaina netikslinga arba neįmanoma, gali būti taikomikiti įvertinimo būdai. Pavyzdžiui, mažmeninių kainų būdas, kuris dažnai taikomasmažmeninėje prekyboje vertinti dideliam kiekiui greitai kintančio asortimento atsargų,kurių pelningumas yra panašus. Šiuo atveju atsargų savikaina nustatoma iš atsargųlikučių, įvertintų pardavimo kainomis, atimant bendrojo pelno dalį, kuri dažniausiaiapskaičiuojama naudojant vidutinį kiekvienos prekių rūšies bendrojo pelno procentą.

Prekybos įmonėse atsargoms įvertinti gali būti taikomas mažmeninių kainų būdas. Šiobūdo esmė tai, kad ataskaitinio laikotarpio pradžioje turėtos ir per ataskaitinį laikotarpįpirktos prekės apskaitoje parodomos mažmenine kaina arba įsigijimo ir mažmeninekainomis. Pagal šiuos duomenis apskaičiuojama visų parduoti skirtų prekių bendrojopelno norma:

Vertė mažmeninėmis kainomis – Įsigijimo savikaina

Vertė mažmeninėmis kainomis

Šioje formulėje vertė mažmeninėmis kainomis yra ataskaitinio laikotarpio pradžioje turėtųparduoti prekių ir per ataskaitinį laikotarpį pirktų prekių vertė, jas įkainojus mažmeninėmiskainomis ir atskaičius per ataskaitinį laikotarpį pirkėjams suteiktų nuolaidų bei

9/17

x 100 procentų


nukainojimo sumas, o įsigijimo savikaina – ataskaitinio laikotarpio pradžioje turėtųparduoti prekių ir per ataskaitinį laikotarpį pirktų prekių vertė įsigijimo savikaina.

Šia pelno norma sumažinus atsargų likutį, įvertintą mažmenine kaina, nustatoma atsargųlikučio įsigijimo savikaina.

Pavyzdys

Ataskaitinio laikotarpio pradžioje turėtų parduoti skirtų prekių įsigijimo savikaina buvo 10 000 Lt, o jų vertė mažmeninėmiskainomis – 14 500 Lt;

per ataskaitinį laikotarpį pirktų prekių įsigijimo savikaina – 41 000 Lt, o jų vertė mažmeninėmis kainomis – 47 950 Lt;per ataskaitinį laikotarpį pirkėjams suteikta nuolaidų ir nukainojimų už 2 500 Lt;prekių likučio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje vertė mažmeninėmis kainomis – 14 460 Lt.Bendrojo pelno norma:

(14 500 Lt + 47 950 Lt – 2 500 Lt) – (10 000 Lt +41 000 Lt)

14 500 Lt + 47 950 Lt – 2 500 Lt

Prekių likučio įsigijimo savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje:14 460 Lt – (14 460 Lt x 14,93 procentų) = 12 301 Lt

________________________________________________________________________________

V. ATSARGŲ (PRODUKCIJOS) PASIGAMINIMO SAVIKAINA

10. Pagamintų per ataskaitinį laikotarpį atsargų (produkcijos) savikainą sudarotiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.

Pagamintos atsargos (produkcija) – visiškai pagamintos, bet dar neparduotos prekės,skirtos pajamoms uždirbti. Pagamintos atsargos (produkcija) apskaitoje registruojamosfaktine pasigaminimo savikaina, kurią sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.Su gamyba nesusijusios išlaidos (t.y. bendrosios administracinės ir pardavimo išlaidos)įtraukiamos į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas ir į atsargų pasigaminimo savikainąneįskaitomos.

Jeigu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje produkcija nėra visiškai baigta gaminti, t.y.netinkama parduoti ar naudoti įmonės reikmėms, ji vadinama nebaigta gamyba. Nebaigtagamyba apskaitoje registruojama faktine iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos jai priskirtųtiesioginių ir netiesioginių gamybos išlaidų suma.

Gamybos išlaidų skirstymas į tiesiogines ir netiesiogines yra gana sąlygiškas, todėl taituri prasmę tik siejant su konkrečiu savikainos kalkuliavimo ar išlaidų apskaitos objektu.Išlaidos į tiesiogines ir netiesiogines paprastai grupuojamos atsižvelgiant ne į atskirasprodukcijos rūšis, o į išlaidų apskaitos objektus.

9/18

x 100 procentų = 14,93 procentų


11. Tiesioginės gamybos išlaidos – išlaidos, kurias be žymių sąnaudų galima tiesiogiaipriskirti gaminamai produkcijai. Tiesioginėmis gamybos išlaidomis paprastailaikomos pagrindinių žaliavų (medžiagų), komplektuojamųjų gaminių ir tiesioginiodarbo užmokesčio išlaidos.

Tiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos visos išlaidos, tiesiogiai susijusios sugaminama produkcija arba su kuriuo nors kitu išlaidų apskaitos objektu (pavyzdžiui,padalinio atliekamais darbais). Tam tikros tiesioginės gamybos išlaidos gali būtiįskaičiuojamos tik į vieno išlaidų objekto savikainą.

Pavyzdys

Viename ceche iš A siūlų mezgami vyriški, o iš B siūlų – moteriški megztiniai. A siūlų vertė bus tiesioginės gamybosišlaidos vyriškiems, o B siūlų – moteriškiems megztiniams. Taigi A siūlų vertė bus įskaičiuojama tik į vyriškų, o B siūlų –tik į moteriškų megztinių savikainą. Siūlų vertė bus tiesioginės išlaidos ir tuomet, kai vyriški ir moteriški megztiniai busmezgami iš tų pačių siūlų, jeigu galima nustatyti, kiek siūlų sunaudota mezgant vyriškus ir kiek – moteriškus megztinius.

12. Pagrindinių žaliavų (medžiagų) išlaidos apima produkcijos gamybos metusunaudotas žaliavas (medžiagas) ar komplektuojamuosius gaminius, kurie sudaromaterialųjį produkcijos pagrindą arba įeina į gaminių sudėtį ir be žymių sąnaudųgali būti priskirti konkretiems gaminiams ar jų grupėms.

Žaliavų (medžiagų) išlaidų skirstymas į pagrindines ir pagalbines yra glaudžiai susijęs sutechnologijos ypatumais ir gamybos organizavimu. Pagrindinės žaliavos (medžiagos)sudaro materialų pagamintos produkcijos pagrindą ir į produkcijos savikainą įskaitomostiesiogiai.

Žaliavų išlaidų vertė, įskaitoma į gaminamos produkcijos savikainą, nustatomaatsižvelgiant į pasirinktą atsargų apskaitos būdą (periodinį arba nuolatinį).

Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, pagrindinių žaliavų (medžiagų) vertė,įskaitoma į pagamintos produkcijos savikainą, apskaičiuojama iš perdirbti skirtų žaliavų(likutis laikotarpio pradžioje, pridėjus per ataskaitinį laikotarpį nupirktą žaliavą) įsigijimosavikainos atimant žaliavų (medžiagų) likutį laikotarpio pabaigoje. Likutis nustatomasatlikus inventorizaciją ir įkainojamas taikant įmonės pasirinktą atsargų įkainojimo būdą(žr. 35 – 39 p.).

Pavyzdys

Ataskaitinio laikotarpio pradžioje žaliavų likutis buvo 14 000 Lt. Per ataskaitinį laikotarpį įsigyta žaliavų už 23 000 Lt.Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonėje buvo žaliavų už 13 000 Lt. Tiesioginėms gamybos išlaidoms bus priskirta 24 000 Ltpagrindinių žaliavų (14 000 Lt + 23 000 Lt – 13 000 Lt).

9/19


Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, sunaudotų pagrindinių žaliavų (medžiagų)vertė apskaičiuojama per visą ataskaitinį laikotarpį nuolat registruojant, kiek žaliavų(medžiagų) sunaudojama produkcijai pagaminti. Jos įkainojamos tada, kai sunaudojamos,taikant pasirinktą atsargų įkainojimo būdą (žr. 35 – 39 p.).

13. Tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos apima darbuotojų, tiesiogiai dalyvaujančiųprodukcijos gamyboje, atlyginimų bei socialinio draudimo įmokų sumas, kurios bežymių sąnaudų gali būti priskirtos konkretiems gaminiams ar jų grupėms.

Tiesioginio darbo užmokesčio išlaidoms priskiriamos tik gaminant konkrečią produkcijątiesiogiai dalyvaujančių darbuotojų darbo užmokesčio bei kitų priemokų už darbą (užviršvalandinį darbą, už darbą kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, už produkcijoskokybę ir pan.) ir darbdavio už šių darbuotojų socialinį draudimą mokamų įmokų sumosbei įmokos į garantinį fondą.

14. Netiesioginės gamybos išlaidos – netiesiogiai su produkcijos gamyba susijusiosišlaidos. Tai pagalbinių žaliavų (medžiagų), netiesioginio darbo užmokesčio,nusidėvėjimo bei kitos gamybos išlaidos, kurių neįmanoma be žymių sąnaudųpriskirti konkretiems gaminiams ar jų grupėms.

Netiesioginės gamybos išlaidos patiriamos gamybos ir gamybos procesąaptarnaujančiuose padaliniuose, kurie sudaro sąlygas gamybos procesams vykti, pvz.,katilinė, elektrinė, remonto cechas ir pan. Tokioms išlaidoms priskirtinos darbuotojų,tiesiogiai negaminančių produktų, bet sudarančių sąlygas gamybai vykti, darboužmokesčio išlaidos, darbdavio už šių darbuotojų socialinį draudimą mokamų įmokųsumos bei įmokos į garantinį fondą, įvairios gamybos metu sunaudojamos pagalbinėsmedžiagos ir žaliavos, kurios į produkto sudėtį apskritai neįeina arba įeina labai nedideliusantykiu, gamybos patalpų bei gamybos įrengimų nusidėvėjimo, eksploatavimo ir panašiosgamybos padaliniuose patiriamos išlaidos.

15. Pagalbinių žaliavų (medžiagų) išlaidos apima produkcijos gamybos metusunaudotas žaliavas (medžiagas), kurios siejasi su gamyba, bet į gaminio sudėtįtiesiogiai neįeina, arba, nors ir yra gaminio sudedamoji dalis, nėra tokiosreikšmingos, kad galėtų būti priskirtos prie pagrindinių.

Žaliavos (medžiagos), kurios nesudaro materialaus gaminamos produkcijos pagrindoir / arba sunaudojamos tos produkcijos gamybos procese, bet neįeina į produkcijossudėtį, vadinamos pagalbinėmis žaliavomis. Pvz., gaminant stalą sunaudoti varžtai iršlifavimo medžiagos bus pagalbinės žaliavos, nes varžtų, kaip gaminio sudedamosiosdalies, išlaidos nėra reikšmingos nustatant stalo savikainą, o šlifavimo medžiagos bussunaudotos gamybos procese ir į gaminio sudėtį tiesiogiai jos neįeis.

16. Netiesioginio darbo užmokesčio išlaidos apima tiesiogiai su produkcijos gamybanesusijusių, bet sudarančių sąlygas gamybai vykti darbuotojų atlyginimų ir socialiniodraudimo įmokų sumas.9/20


Netiesioginio darbo užmokesčio išlaidų pavyzdys galėtų būti gamybą aptarnaujančiopersonalo bei produkciją gaminančių darbininkų, kurių darbo užmokesčio negalima arbanetikslinga tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai, darbo užmokesčio ir jų socialiniodraudimo įmokų sumos bei įmokos į garantinį fondą.

17. Kitos netiesioginės gamybos išlaidos apima išlaidas, kurių ryšys su gaminamomisprekėmis negali būti tiesiogiai nustatytas. Apskaitoje jos pripažįstamos taikantpaskirstymo būdus.

Prie kitų netiesioginių gamybos išlaidų priskirtinos visos netiesioginės gamybos išlaidos,susijusios su atsargų gamyba, išskyrus pagalbinių žaliavų (medžiagų) ir netiesioginio darboužmokesčio išlaidas. Tokių išlaidų pavyzdys galėtų būti gamybos patalpų bei gamybosįrengimų nusidėvėjimo, eksploatavimo ir panašios gamybos padaliniuose patiriamos išlaidos.

18. Konkrečių gamybos išlaidų priskyrimo tiesioginėms ar netiesioginėms beinetiesioginių gamybos išlaidų paskirstymo kriterijus įmonė pasirenka atsižvelgdamaį gamybos specifiką. Apie tai, kokios išlaidų grupės įtraukiamos į gaminamosprodukcijos savikainą, turi būti atskleista aiškinamojo rašto bendrosiose pastabose.

Įmonė, atsižvelgdama į gamybos specifiką ir jos organizavimą, nustatydama apskaitospolitiką nurodo kriterijus, pagal kuriuos išlaidos priskiriamos tiesioginėms irnetiesioginėms gamybos bei bendrosioms ir administracinėms įmonės išlaidoms.

Netiesioginės gamybos išlaidos paskirstomos gaminamiems produktams, remiantisįmonės apskaitos politikoje nustatytais kriterijais.

19. Gamybos procesą gali nulemti tai, kad vienu metu gaminama daugiau neivienas gaminys (pavyzdžiui, kai gaminami sudėtiniai gaminiai arba vienas išgaminių yra pagrindinis, o kitas – šalutinis). Kai išlaidos kiekvienam gaminiuinegali būti nustatytos atskirai, jos turi būti racionaliai ir tinkamai paskirstomos.Išlaidų paskirstymas gali būti atliekamas remiantis, pavyzdžiui, galima kiekvienogaminio pardavimo kaina tiek tame gamybos proceso etape, kuriame gaminiaitampa atskiri, tiek gamybai pasibaigus.

Vykstant gamybai dažnai gaunama pagrindinė ir šalutinė produkcija.

Atskyrimo taškas – tai technologinio proceso momentas, kai galima individualiaiidentifikuoti pagrindinius ir šalutinius produktus.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, būtina pasirinkti tinkamus kompleksinės gamybosišlaidų paskirstymo būdus. Šalutinių produktų gamyba paprastai neturi įtakospriimamiems sprendimams gaminti pagrindinį produktą ar jo negaminti, nes gamybostechnologiniai procesai lemia tai, jog gaminant pagrindinius produktus neišvengiamaigaunama šalutinė produkcija. Todėl netikslinga skaičiuoti šalutinės produkcijossavikainą.

9/21


Atsargų pasigaminimo savikainai skaičiuoti dažniausiai taikomi šie būdai:

· likusių išlaidų;

· vertinis (proporcingai pardavimo kainoms);

· koeficientinis;

· normatyvinis.

Likusių išlaidų būdas taikomas tuo atveju, kai gaunama vienos rūšies pagrindinė ir šalutinėprodukcija. Įvertinus šalutinę produkciją pasirinktu būdu (žr. 20 p.) ir jos vertę atėmusiš atitinkamo gamybos išlaidų apskaitos objekto išlaidų sumos, likusi išlaidų sumapriskiriama pagrindinei produkcijai.

Pavyzdys

Gaminant A produkciją, gaunama šalutinė B produkcija.Per ataskaitinį laikotarpį pagaminta: A produkcijos – 20 000 vnt., B produkcijos – 4 000 vnt.

Faktinės abiejų rūšių produkcijos gamybos išlaidos – 60 000 Lt.B produkcija įkainojama įmonės pasirinktu įkainojimo metodu, pvz., nustatant normatyvinę kainą.

B produkcijos normatyvinė kaina – 0,90 Lt / vnt. Taigi B produkcijos vertė nustatoma taip:0,90 Lt / vnt. x 4 000 vnt. = 3 600,00 Lt

Savikainą skaičiuojant likusių išlaidų būdu, A produkcijai tenkančios išlaidos apskaičiuojamos taip:60 000,00 Lt – 3 600,00 Lt = 56 400,00 Lt

A produkcijos vieneto savikaina:56 400,00 Lt : 20 000 vnt. = 2,82 Lt.

Vertinio būdo esmę sudaro tai, kad tam tikros gamybos pagrindinės produkcijos rūšysįkainojamos pagal faktines arba galimas pardavimo kainas ir, susumavus gautassandaugas, sužinoma visos produkcijos vertė. Dalijant visas atitinkamos produkcijosgamybos išlaidas (be šalutinės produkcijos vertės) iš visos produkcijos vertės,apskaičiuojamos vienam produkcijos vertės litui tenkančios išlaidos. Pastarąjį rodiklįdauginant iš atskirų rūšių produkcijos vertės, nustatoma atskirų rūšių produktų faktinėsavikaina. Vertinis būdas grindžiamas prielaida, jog išlaidas lemia pardavimo pajamos.Šis būdas pasaulinėje praktikoje plačiausiai taikomas.

Pavyzdys

Chemijos gamykloje iš tos pačios žaliavos gaunama dviejų rūšių produkcija: A produkcija ir B produkcija.Per ataskaitinį laikotarpį pagaminta A produkcijos – 1 000 litrų, B produkcijos – 500 litrų.Faktinės abiejų rūšių produkcijos gamybos išlaidos – 900 Lt.Taikant vertinį būdą, abiejų rūšių produkcija įkainojama galima pardavimo kaina: A produkcija – po 0,55 Lt / l, B

produkcija – po 0,90 Lt / l.A ir B produkcijos faktinė savikaina apskaičiuojama taip:

9/22


9/23

Rodikliai A produkcija B produkcija Suma, Lt

Produkcijos vertė pardavimokainomis 0,55 x 1 000 = 550,00 0,90 x 500 = 450,00 1 000,00

Išlaidų suma vienam lituiprodukcijos vertės pardavimokainomis 900,00 : 1 000,00 = 0,90

Išlaidų paskirstymas produkcijos rūšims 0,90 x 550,00 = 495,00 0,90 x 450,00 = 405,00 900,00

Produkcijos vieneto savikaina 495,00 : 1 000 = 0,495 405,00 : 500 = 0,81 x

Koeficientinio būdo esmė yra tai, kad taikomi išlaidų paskirstymo koeficientai. Juosrekomenduojama nustatyti atsižvelgiant į produkcijos (pavyzdžiui, cukraus, melasos irišspaudų) naudingumą, kuris turi būti išreiškiamas vienodais mato vienetais. Nustatytikoeficientai taikomi kiekvienos rūšies produkcijai perskaičiuoti į sąlyginį produkcijoskiekį. Dalijant tam tikros rūšies produkcijos gamybos išlaidas iš viso sąlyginės produkcijoskiekio, sužinoma sąlyginės produkcijos kalkuliacinio vieneto savikaina ir taip išlaidospaskirstomos atskiroms produkcijos rūšims.

Pavyzdys

Išlaidos paskirstomos A ir B produkcijai taikant tokius koeficientus: A – 1, o B produkcijai – 0,2.Per ataskaitinį laikotarpį pagaminta 1 440 vnt. A produkcijos ir 560 vnt. B produkcijos.Faktinės abiejų rūšių produkcijos gamybos išlaidos – 7 760,00 Lt.Taikant koeficientinį būdą savikaina apskaičiuojama taip:

Rodikliai A produkcija B produkcija Iš viso

Sąlyginis produkcijos kiekis 1 440 x 1 = 1 440 560 x 0,2 = 112 1 552

Išlaidų suma, tenkanti vienamsąlyginės produkcijos vienetui 7 760,00 : 1 552 = 5,00

Išlaidų paskirstymas produkcijos rūšims 5,00 x 1 440 = 7 200,00 5,00 x 112 = 560,00 7 760,00

Produkcijos vieneto savikaina 7 200,00 : 1 440 = 5,00 560,00 : 560 = 1,00 x

Normatyvinio būdo esmę sudaro tai, kad įmonėje, atsižvelgiant į gamybos technologijąir tam tikrai produkcijai nustatytas darbo ir materialių sąnaudų normas, skaičiuojamaatskirų rūšių produkcijos vieneto normatyvinė savikaina. Dauginant pagamintosprodukcijos kiekį iš produkcijos vieneto normatyvinės savikainos, nustatoma viso kiekionormatyvinė savikaina. Atitinkamos gamybos išlaidos atskiriems produktamspaskirstomos proporcingai pagamintos produkcijos normatyvinei savikainai.


9/24

Normatyvinis būdas yra tam tikra vertinio būdo atmaina, tik čia vietoj pardavimo kainųnustatoma normatyvinė savikaina.

Pavyzdys

Chemijos gamykloje iš tos pačios žaliavos gaunama dviejų rūšių produkcija: A produkcija ir B produkcija.Per ataskaitinį laikotarpį pagaminta 1 000 litrų A produkcijos ir 500 litrų B produkcijos.Faktinės abiejų rūšių produkcijos gamybos išlaidos – 900 Lt.Taikant normatyvinį būdą, nustatoma abiejų rūšių produkcijos normatyvinė savikaina: A produkcijos – 0,45 Lt / l, B

produkcijos – 0,70 Lt / l.A ir B produkcijos faktinė savikaina apskaičiuojama taip:

Rodikliai A produkcija B produkcija Suma, Lt

Produkcijos normatyvinė savikaina 0,45 x 1 000 = 450,00 0,70 x 500 = 350,00 800,00

Išlaidų suma vienam lituiprodukcijos normatyvinės savikainos 900,00 : 800,00 = 1,125

Išlaidų paskirstymas produkcijosrūšims 1,125 x 450,00 = 506,00 1,125 x 350,00 = 394,00 900,00

Produkcijos vieneto savikaina 506,00 : 1 000 = 0,506 394,00 : 500 = 0,788 x

20. Jei gaminant produkciją atsiranda atliekų ar kitų šalutinių produktų, kuriųvertė nereikšminga, tačiau juos galima parduoti, jie įvertinami grynąja galimorealizavimo verte. Ši vertė atimama iš pagrindinio gaminio savikainos.

Gamybos procese gali susidaryti atliekų ir / arba gali būti gaunama šalutinė produkcija.Šalutinė produkcija paprastai turi didesnę rinkos kainą nei atliekos, be to, atliekas nevisas ir ne visada galima parduoti.

Jeigu šalutinė produkcija parduodama arba naudojama įmonės veikloje, ją reikia įkainotigrynąja galimo realizavimo verte.

Gamybos atliekos – medžiagų (žaliavų), pusgaminių ir kitų materialių išteklių,susidarančių gaminant produkciją, likučiai, visiškai arba iš dalies praradę pirminesvartojimo savybes.

Gamybos atliekos gali būti grįžtamosios arba negrįžtamosios.

Grįžtamosios gamybos atliekos – tokios atliekos, kurios ateityje gali būti naudojamosgamyboje, parduodamos arba naudojamos kitoms įmonės reikmėms. Jei gamybos atliekasgalima parduoti, jos įkainojamos grynąja galimo realizavimo verte. Jei atliekosnaudojamos įmonės viduje, jos įkainojamos pagal įmonės pasirinktą metodiką, pvz.,nustatant faktinę ar normatyvinę savikainą. Gamybos procese gautų grįžtamųjų atliekųverte mažinamos pagrindinės produkcijos gamybos išlaidos.


Negrįžtamosios atliekos – gamybos procese susidarančios atliekos, kurių nebegalimanei panaudoti įmonėje, nei parduoti. Šios atliekos įmonės apskaitoje parodomos kiekiniaismato vienetais, todėl faktiškai jos nedaro įtakos pagrindinės produkcijos savikainai.

________________________________________________________________________________Pavyzdys

Baldų gamybos įmonėje gaminami stalai. Išpjovus iš vientisos plokštės reikalingas detales, lieka plokščių atliekų. Dalisjų gali būti panaudojama kitų baldų, pvz., knygų lentynų, gamybai, todėl jos yra grįžtamosios atliekos. Kita dalis – netinkamanaudoti, t.y. lieka kaip negrįžtamosios atliekos.

Į cechą stalų gamybai atvežta plokščių, kurių vertė – 250 000 Lt. Iš jų pagaminus stalus liko plokščių atraižų, kurių dalisbuvo perduota į kitą cechą knygų lentynoms gaminti (jų vertė, nustatyta pagal faktines plokštės įsigijimo išlaidas, lygi 35000 Lt). Kita dalis nebetinka jokiems gaminiams gaminti ir yra negrįžtamosios atliekos.

Skaičiuojant stalų gamybos faktinę savikainą, išlaidos žaliavoms apskaičiuojamos taip:250 000 Lt – 35 000 Lt = 215 000 Lt.

21. Kai atsargų (produkcijos) judėjimo ir jų likučių ataskaitiniu laikotarpiu trauktiį apskaitą faktine pasigaminimo savikaina netikslinga arba neįmanoma, gali būtitaikomi kiti įvertinimo būdai, pavyzdžiui, normatyvinės savikainos būdas, kurisgali būti taikomas, jeigu gaunami skaičiavimai yra artimi savikainai. Taikant šįbūdą, įvertinamas normalus žaliavų ir medžiagų, darbo, įrengimų našumo irpajėgumų naudojimo lygis ir nustatoma normatyvinė produkcijos vienetosavikaina. Ji yra reguliariai peržiūrima ir, jeigu reikia, keičiama atsižvelgiant įpasikeitusias sąlygas.

Kai faktinės produkcijos gamybos išlaidos atitinka technologinius normatyvus arba yrajiems artimos, arba kai ataskaitiniu laikotarpiu netikslinga nustatyti faktinę savikainą,pagaminta produkcija apskaitoje gali būti registruojama, įvertinant ją normatyvinesavikaina, o ataskaitinio laikotarpio pabaigoje koreguojant iki faktinės savikainos.

22. Kai atsargų (produkcijos) judėjimas ir jų likučiai ataskaitiniu laikotarpiuįtraukiami į apskaitą faktine pasigaminimo savikaina, ypač mažos gamybosapimties laikotarpiais (palyginti su įmonės gamybos apimtimi normaliomis verslosąlygomis) dalis netiesioginių gamybos išlaidų nepriskiriamos pagamintų atsargųsavikainai, o yra iš karto pripažįstamos veiklos sąnaudomis. Tai daroma tam, kadskirtingais laikotarpiais pagamintos produkcijos savikaina reikšmingai nesiskirtų.

Kai gamybos apimtis atskirais laikotarpiais reikšmingai skiriasi, palyginti su įprastosgamybos apimties laikotarpiu, gamybai smarkiai sumažėjus netiesioginės gamybos išlaidosgali iškreipti faktinę gaminių savikainą. Tokiu atveju netiesioginių išlaidų suma,apskaičiuota proporcingai gamybos apimties sumažėjimui, palyginti su įprasta arnumatoma gamybos apimtimi, bus pripažįstama veiklos sąnaudomis. Pvz., gamybospastato nusidėvėjimo išlaidos yra vienodos kiekvieną ataskaitinį laikotarpį. Jeiguataskaitinį laikotarpį gamybos apimtis buvo 20 procentų įprastinės gamybos apimties,

9/25


tai į produkcijos savikainą bus įskaitoma tik 1/5 nusidėvėjimo išlaidų. Likusi nusidėvėjimosuma bus pripažįstama veiklos sąnaudomis.

23. Neatsižvelgiant į tai, kokie įvertinimo būdai buvo taikyti, finansinėjeatskaitomybėje atsargų (produkcijos) likučiai įvertinami faktine savikaina arbagrynąja galimo realizavimo verte.

VI.GRYNOJI GALIMO REALIZAVIMO VERTĖ

24. Atsargų savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje gali būti didesnė už jųgrynąją galimo realizavimo vertę, jeigu atsargos buvo sugadintos, visiškai arba išdalies paseno, jų pardavimo kaina nukrito ar išaugo įvertintos gamybos baigimoarba pardavimo išlaidos. Atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimovertės atliekamas tam, kad turto balansinė vertė neviršytų sumos, kurią tikimasigauti pardavus arba sunaudojus šį turtą įprastinio įmonės veiklos ciklo metu.

Įsigytos arba pasigamintos atsargos įkainojamos faktine įsigijimo ar pasigaminimosavikaina. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonė turi pateikti kuo patikimesnius irtikresnius duomenis apie turimų atsargų vertę. Šis reikalavimas grindžiamas nuostata,kad atsargų vertė įmonės balanse neturi būti didesnė už naudą, kurios tikimasi pardavusarba sunaudojus šias atsargas. Atsargų nukainojimas atliekamas vadovaujantis atsargumoprincipu. Pagal šį principą, renkantis vieną iš kelių įmonės atsargų įkainojimo būdų,pirmenybė teikiama tam, kurį taikant įmonės rezultatai bus nepalankiausi, t.y. apskaitosinformacijoje numatomos blogesnės veiklos perspektyvos.

Šiame verslo apskaitos standarte nustatyta, kad atsargų savikaina ataskaitinio laikotarpiopabaigoje negali būti didesnė už jų grynąją galimo realizavimo vertę. Grynoji galimorealizavimo vertė gali būti mažesnė už atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, kai:atsargos sugenda arba yra sugadinamos; pasensta morališkai; jas parduoti įmoneinuostolinga dėl pasirinktos įmonės pardavimo politikos; išauga jų gamybos užbaigimoir / arba pardavimo išlaidos; sumažėja šių atsargų rinkos kaina ir pan.

25. Atsargos paprastai nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės pagalkiekvieną atsargų vienetą. Tam tikrais atvejais gali būti tikslinga sugrupuotipanašius ar susijusius atsargų vienetus (pavyzdžiui, kai tai pačiai gaminių grupeipriklausantys panašios paskirties ar naudojimo atsargų vienetai yra pagaminti irpateikiami į rinką toje pačioje geografinėje zonoje ir atskirai juos įvertintipraktiškai neįmanoma). Atsargos negali būti nukainojamos tokiomis grupėmiskaip, pavyzdžiui, visa pagaminta produkcija arba visos atsargos, kurios skirtostam tikrai pramonės šakai ar laikomos tam tikroje geografinėje zonoje.

Teisingiausia informacija gaunama nukainojant kiekvieną atsargų vienetą. Jeigu,vadovaujantis apskaitos optimalumo principu, netikslinga arba neįmanoma įvertinti

9/26


kiekvieną atsargų vienetą, atsargos gali būti nukainojamos vienarūšių atsargų grupėmis.Tam būtina atsargas sugrupuoti pagal jų vartojamąsias savybes, vartotojus, pagaminimoir / ar pardavimo vietą. Grupės negali sudaryti visa tam tikroje geografinėje zonojepagaminta produkcija arba visos atsargos, skirtos vienai ūkio šakai. Atsargos turi būtiskirstomos į smulkesnes grupes, atsižvelgiant į anksčiau minėtus reikalavimus.Nukainojant atsargas grupėmis, gauti duomenys gali nesutapti su duomenimis, gautaisnukainojant atskirus atsargų vienetus.

Vadovaujantis šio standarto nuostatomis, negalima iš karto nukainoti visą atsargųstraipsnį.

________________________________________________________________________________Pavyzdys

Atsargų vienetai ir jų grupės nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės taip:

Atsargų vertė, Lt Atsargų vertės nustatymas, Lt

Įsigijimo Grynoji Atskiri AtsargųRodikliai (pasigaminimo) galimo realizavimo vienetai grupės savikaina vertė

Azoto trąšos

Amonio salietra t 360,00 380,00 360,00

Amonio sulfatas t 330,00 305,00 305,00

Karbamidas t 580,00 550,00 550,00

Iš viso azoto trąšų 1 270,00 1 235,00 1 215,00 1 235,00

Kalio trąšos

Kalio chloridas t 450,00 510,00 450,00

Kalio sulfatas t 850,00 950,00 850,00

Kalio druska t 360,00 280,00 280,00

Iš viso kalio trąšų 1 660,00 1 740,00 1 580,00 1 660,00

Iš viso atsargų 2 930,00 2 975,00 2 795,00 2 895,00

Kai atsargos nukainojamos pagal kiekvieną atsargų vienetą, pateiktame pavyzdyje ikigrynosios galimo realizavimo vertės reikės nukainoti amonio sulfatą, karbamidą ir kaliodruską. Jeigu atsargos būtų nukainojamos pagal atsargų grupes, šiame pavyzdyje ikigrynosios galimo realizavimo vertės bus nukainojamos tik azoto trąšų grupės atsargos.Šiame pavyzdyje didesnė atsargų vertė gaunama vertinant trąšas grupėmis nei kiekvienąjų vienetą.

9/27


Atsargų nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės sumų registravimasapskaitoje aptariamas šio standarto 31 p.

26. Grynoji galimo realizavimo vertė nustatoma remiantis patikimais įrodymais,kuriuos galima gauti tuo metu, kai įvertinamos atsargos. Nustatant grynąją galimorealizavimo vertę, įvertinami ir kainos ar savikainos svyravimai, tiesiogiai susijęsu įvykiais, kurie vyksta pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui iki finansinėsatskaitomybės sudarymo ir patvirtina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvusiassąlygas.

Grynosios galimo realizavimo vertės pagrindą sudaro finansinės atskaitomybės dienąžinoma atsargų vieneto pardavimo kaina.

Pardavimo kaina gali būti nustatoma atsižvelgiant į tuo metu galimas pardavimo kainasrinkoje. Jeigu įmonė gali parduoti atsargas keliose skirtingose rinkose, kuriose kainosyra skirtingos, grynajai galimo realizavimo vertei nustatyti naudotina kaina tos rinkos,kurioje tikimasi parduoti.

Nustatydama pardavimo kainą, įmonė gali atsižvelgti į paskutinių rinkos sandorių kainą,jeigu nuo sandorio sudarymo dienos iki finansinės atskaitomybės sudarymo labainepasikeitė ekonominės aplinkybės, pvz., nebuvo staigaus kainų kitimo. Jei įmonė turiduomenų apie keletą paskutinių sandorių, gali būti apskaičiuojama vidutinė pardavimokaina.

Įmonė gali atsižvelgti ir į panašių atsargų rinkos kainas finansinės atskaitomybės sudarymometu. Šios kainos turi būti patikslinamos, atsižvelgiant į galimus vertinamų ir į jas panašiųatsargų skirtumus, pvz., kai vertinamų trąšų rinkos kaina nežinoma, nustatomasveikliosios medžiagos kiekis vertinamose ir į jas panašiose trąšose.

Nustatant grynąją galimo realizavimo vertę, būtina atsižvelgti į visas sąlygas ir aplinkybesfinansinės atskaitomybės sudarymo metu, darančias ar galinčias daryti įtaką atsargųįkainojimui. Būtina atsižvelgti ir į įvykius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui ikifinansinės atskaitomybės sudarymo. Pvz., jei paskutinę finansinių metų dieną atsargųkaina rinkoje sumažėja, o vėliau vėl padidėja, reiškia, kad kainos sumažėjimas yra laikinasir šių atsargų nukainoti iki grynosios galimo realizavimo vertės, sudarant finansinęatskaitomybę, nereikia. Ir priešingai, jeigu paskutinę ataskaitinių metų dieną atsargųpardavimo kaina, palyginti su apskaitos duomenimis, sumažėja ir mažėja toliau, atsargasreikia nukainoti iki grynosios galimo realizavimo vertės, nes kainų pasikeitimas yrailgalaikis.

27. Nustatant grynąją galimo realizavimo vertę, reikia atsižvelgti į tikslą, dėl kurioatsargos laikomos. Pavyzdžiui, atsargų, laikomų pardavimo ar paslaugų sutartimsvykdyti, grynoji galimo realizavimo vertė pagrįsta sutartine kaina, numatytapasirašytose sutartyse. Jeigu pardavimo sutartyse numatyti mažesni atsargų

9/28


kiekiai, perviršio grynoji galimo realizavimo vertė nustatoma remiantis vidutinepardavimo kaina arba palyginamąja rinkos kaina.

Teisingiausiai grynąją galimo realizavimo vertę galima nustatyti pagal atsargų laikymoįmonėje tikslą.

Įmonė gali laikyti atsargas iš anksto pasirašytoms pirkimo–pardavimo sutartims vykdyti.Tokioje sutartyje numatyta kaina gali būti naudojama atsargų grynajai galimo realizavimovertei nustatyti.

Jeigu atsargų yra daugiau nei numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje, perviršio daliesgrynoji galimo realizavimo vertė nustatoma pagal vidutinę (žr. 26 p.) arba palyginamąjąkainą, jeigu tokia nustatyta.

28. Žaliavos ir kitos medžiagos, laikomos produkcijai gaminti, negali būtinukainojamos žemiau negu jų savikaina, jeigu produkciją, kurią gaminant josnaudojamos, tikimasi parduoti už savikainą ar didesne kaina, nebent įmonė turididelį perteklinį šių žaliavų ar kitų medžiagų kiekį, palyginti su reikiamuįprastinėmis įmonės veiklos sąlygomis.

Įmonė gali laikyti atsargas, kurių prireiks produkcijai gaminti ateinančiais laikotarpiais.Jeigu sumažėja žaliavų ar produkcijai gaminti naudojamų medžiagų įsigijimo kaina, o išjų pagamintą produkciją tikimasi parduoti už savikainą arba brangiau, šių žaliavųperkainoti nereikia.

Jeigu įmonė turi didelį žaliavų ar medžiagų perteklių, palyginti su tuo kiekiu, kurisreikalingas įmonei įprastinėmis veiklos sąlygomis, ji turi nukainoti atsargų perteklių ikigrynosios galimo realizavimo vertės.

29. Tuo atveju, kai žaliavų kainų kritimas parodo, kad iš jų pagamintos produkcijossavikaina viršys grynąją galimo realizavimo vertę (pavyzdžiui, kai mažėja paklausatiek konkrečiai pagamintai produkcijai, tiek žaliavoms, naudojamoms josgamyboje), žaliavos nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės.Tokiomis aplinkybėmis tiksliausias grynosios galimo realizavimo vertės matas galibūti vertė, už kurią galima įsigyti tokias pat žaliavas.

Paprastai žaliavų ir iš jų pagamintos produkcijos vertė kinta proporcingai, t. y. mažėjantžaliavų įsigijimo kainai turėtų mažėti ir produkcijos pardavimo kaina.

Žaliavos, medžiagos, komplektuojamieji gaminiai ir kitos atsargos, naudojamosprodukcijai gaminti, gali būti nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės tiktada, kai baigtos gaminti produkcijos, į kurios sudėtį įeina šios atsargos, tikėtinapardavimo kaina tampa mažesnė nei šios produkcijos pagaminimo savikaina. Kitaipsakant, į gaminamą produkciją įeinančias atsargas galima nukainoti iki grynosios galimorealizavimo vertės tik tuomet, kai pagamintą produkciją tikimasi parduoti nuostolingai.

9/29


Šiuo atveju žaliavų grynosios galimo realizavimo vertės pagrindas gali būti vertė, užkurią tikimasi įsigyti tokias pat žaliavas.

30. Kai pasikeičia aplinkybės, dėl kurių atsargos turėjo būti nukainotos žemiau negusavikaina, nukainojimo suma atstatoma taip, kad nauja balansinė vertė būtų lygiatsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikainai arba patikslintai grynajai galimorealizavimo vertei, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Tačiau atstatytoji atsargųvertė negali būti didesnė už atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.

Kiekvieną kartą, sudarant finansinę atskaitomybę, reikia nustatyti, kaip pasikeitėaplinkybės, dėl kurių atsargos buvo nukainotos praėjusio ataskaitinio laikotarpiofinansinėje atskaitomybėje. Pvz., kaip pakito atsargų pardavimo kaina, jų vartojamosiossavybės, kokios atsirado naujos jų pardavimo ar panaudojimo gamyboje sąlygos ir pan.Išaiškėjus tokiems pokyčiams ir įvertinus jų poveikį atsargų pardavimo kainai finansinėsatskaitomybės sudarymo dieną, apskaičiuojama nauja šių atsargų grynoji galimorealizavimo vertė. Ši vertė palyginama su faktine anksčiau nukainotų atsargų įsigijimo(pasigaminimo) savikaina ir atliekamas naujas šių atsargų įvertinimas ta verte, kuri yramažesnė.

Pavyzdys

Nukainotų atsargų patikslinta grynoji galimo realizavimo vertė nustatoma ir jų vertė koreguojama taip:

Amonio sulfatas t 330,00 305,00 305,00 310,00 310,00

Karbamidas t 580,00 550,00 550,00 585,00 580,00

Kalio druska t 360,00 280,00 280,00 280,00 280,00

Iš pateikto pavyzdžio matyti, jog per ataskaitinį laikotarpį pakitus grynajai galimorealizavimo vertei pakinta ir atsargų įkainojimas finansinėje atskaitomybėje. Kaipatikslinta grynoji galimo realizavimo vertė yra mažesnė už faktinę įsigijimosavikainą, atsargos finansinėje atskaitomybėje įkainojamos pagal patikslintą grynąjągalimo realizavimo vertę. Kai faktinė atsargų įsigijimo savikaina yra mažesnė užpatikslintą grynąją galimo realizavimo vertę, praėjusį ataskaitinį laikotarpį nukainotosatsargos įkainojamos ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje faktinesavikaina.

9/30

Atsargos

Įsigijimosavikaina,Lt

Grynojigalimorealizavimovertėpraėjusįataskaitinįlaikotarpį,Lt

Atsargų vertėpraėjusioataskaitiniolaikotarpiofinansinėjeatskaitomy-bėje, Lt

Patikslintagrynojigalimorealizavimovertėataskaitinįlaikotarpį,Lt

Atsargųvertėataskaitiniolaikotarpiofinansinėjeatskaitomy-bėje, Lt


31. Visų atsargų nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės suma irvisi atsargų nuostoliai turi būti pripažįstami to laikotarpio, kuriuo buvo atliekaminukainojimai ir (ar) susidarė nuostoliai, veiklos sąnaudomis.

Nukainojus atsargas, skirtumas tarp grynosios galimo realizavimo vertės ir atsargųįsigijimo (pasigaminimo) savikainos pripažįstamas to laikotarpio, kuriuo buvoatliekami nukainojimai, veiklos sąnaudomis.

Atsargų vertės sumažėjimas registruojamas kontrarinėje sąskaitoje, skirtoje parodytiapskaitoje atsargų įsigijimo savikainos sumažėjimą. Šios kontrarinės sąskaitosanalitinės sąskaitos turi būti suderintos su atsargų apskaitos sąskaitomis.

Pavyzdys

Amonio sulfato įsigijimo savikaina – 330,00 Lt / t, galima jo pardavimo kaina finansinės atskaitomybės sudarymodieną – 310,00 Lt / t, pardavimo išlaidos – 5,00 Lt / t. Grynoji galimo realizavimo vertė – 310,00 Lt / t – 5,00 Lt / t =305,00 Lt / t, todėl sudarant balansą amonio sulfatas turi būti įkainotas grynąja galimo realizavimo verte, nes jimažesnė už faktinę įsigijimo savikainą. Nukainojimo suma (330,00 Lt / t – 305,00 Lt / t = 25,00 Lt / t) pripažįstamaataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis. Apskaitoje nukainojimas registruojamas darant tokį buhalterinį įrašą:

D 6131 Atsargų vertės sumažėjimo sąnaudos 25K 20149 Pirktų prekių, skirtų perparduoti, vertės sumažėjimas

(analitinė sąskaita “Amonio sulfatas”) 25

________________________________________________________________________________

Atsargų laikymo metu gali susidaryti atsargų nuostolių, t.y. gali natūraliai sumažėti atsargųsvoris nudžiūvus, išgaravus, nubyrėjus ir pan.; atsargos gali sugesti, dingti dėl nežinomųpriežasčių, žūti stichinės nelaimės metu. Pagal šio standarto nuostatas tokie nuostoliaipriskiriami ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jie susidarė, veiklos sąnaudoms.

Pavyzdys

Rugpjūčio mėnesį perdirbimo įmonė supirko 200 tūkst. t grūdų. Grūdų įsigijimo savikaina –300,00 Lt / t. Dėl perdidelės drėgmės 10 t grūdų sugedo. Sugedę grūdai nurašomi darant tokį buhalterinį įrašą:

D 6131 Atsargų vertės sumažėjimo sąnaudos 3 000K 201 Atsargos 3 000

32. Bet kokio atsargų nukainojimo atstatymo, atliekamo dėl grynosios galimorealizavimo vertės augimo, suma turi būti mažinamos to laikotarpio veiklossąnaudos.

9/31


Kai padidėja nukainotų atsargų grynoji galimo realizavimo vertė, šių atsargųnukainojimo atstatymo iki naujos grynosios galimo realizavimo vertės arba iki faktinėsįsigijimo (pasigaminimo) savikainos, kai ji mažesnė už naują grynąją galimo realizavimovertę, suma mažinamos to laikotarpio, kurį buvo atliekamas nukainojimo koregavimas,veiklos sąnaudos.

Pavyzdys

Amonio sulfato įsigijimo savikaina – 330,00 Lt / t, grynoji galimo realizavimo vertė praėjusio ataskaitinio laikotarpiofinansinėje atskaitomybėje – 305,00 Lt / t, nauja grynoji galimo realizavimo vertė – 310,00 Lt / t. Kadangi grynojigalimo realizavimo vertė padidėjo, tačiau yra mažesnė už įsigijimo savikainą, sudarant ataskaitinio laikotarpio balansąamonio sulfatas turi būti įkainotas nauja grynąja galimo realizavimo verte, t.y. 310,00 Lt / t. Nukainojimo atstatymosuma (310,00 Lt / t – 305,00 Lt / t = 5,00 Lt / t) mažinamos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudos. Apskaitojenukainojimo atstatymas registruojamas darant tokį buhalterinį įrašą:

D 20149 Pirktų prekių, skirtų perparduoti, vertės sumažėjimas (analitinė sąskaita “Amonio sulfatas”) 5

K 6131 Atsargų vertės sumažėjimo sąnaudos 5

33. Atsargos, kurių grynoji galimo realizavimo vertė nustatyta užsienio valiuta,turi būti parodytos taikant grynosios galimo realizavimo vertės nustatymo metugaliojantį oficialų valiutos keitimo kursą ar santykį.

Jeigu įmonės prekių pardavimo rinka yra užsienio šalyje (-se), grynoji galimorealizavimo vertė sudarant finansinę atskaitomybę sudarymo metu gali būti nustatomaužsienio valiuta. Šiuo atveju atsargų vertė nustatoma pagal finansinės atskaitomybėssudarymo dieną galiojantį oficialų Lietuvos Respublikos nacionalinės valiutos iružsienio valiutos keitimo kursą ar santykį.

Pavyzdys

Atsargos parduodamos užsienio rinkoje, galima jų pardavimo kaina – 250 JAV dolerių už vienetą, pardavimo išlaidos– 5 JAV doleriai už vienetą. Grynoji galimo realizavimo vertė bus 245 JAV doleriai. Atskaitomybės sudarymo dienąoficialus lito ir JAV dolerio keitimo kursas – 3,20 Lt už dolerį, todėl finansinėje atskaitomybėje šių atsargų vertė bus784,00 Lt.

________________________________________________________________________________

VII. PASLAUGŲ TEIKĖJO ATSARGŲ SAVIKAINA

34. Jeigu pagal įmonės veiklos pobūdį būtina, paslaugų teikėjai gali kaupti supaslaugų teikimu susijusias išlaidas atsargose. Paslaugų teikėjo atsargų savikainądažniausiai sudaro darbo ir kitos tiesiogiai su paslaugų teikimu susijusios išlaidosbei joms priskiriamos netiesioginės išlaidos.

9/32


Kai pagrindinė įmonės veikla yra paslaugų teikimas, dažnai pasitaiko, kad sunaudojamosmedžiagos, apskaičiuojamas darbo užmokestis ir darbdavio įmokos už darbuotojųsocialinį draudimą bei į garantinį fondą, patiriamos pridėtinės išlaidos, nors paslaugosdar nesuteiktos, t. y. pajamos dar neuždirbtos. Tokių paslaugų teikimo išlaidos (tiesioginiųmedžiagų, tiesioginio darbo užmokesčio, priskirta netiesioginių gamybos išlaidų dalis)gali būti registruojamos kaip atsargos. Bendrosios ir administracinės bei pardavimoišlaidos negali būti įskaitomos į paslaugų teikimo išlaidas – jos turi būti pripažįstamosataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis.

Pavyzdys

Pvz., įmonė teikia medienos pjovimo paslaugas iš užsakovo žaliavos. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje darbai nebaigti,darbų priėmimo aktas nepasirašytas ir įmonė neturi garantijos, kad paslaugų pajamos bus gautos, todėl negalima pripažintipajamų. Negalima apskaičiuoti ir paslaugų savikainos, o už šias paslaugas apskaičiuotą darbo užmokesčio ir mokėtinąsocialinio draudimo sumą bei kitas išlaidas reikia įrašyti į atsargų sudėtį darant tokį buhalterinį įrašą:

D 2012 Nebaigta gamyba 5 840K 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 4 000K 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos 1 240K 6004 Netiesioginės gamybos išlaidos 600

VIII. ATSARGŲ ĮKAINOJIMO BŪDAI

35. Apskaičiuodama sunaudotų gamyboje ar parduotų atsargų savikainą, įmonėgali taikyti FIFO būdą (darant prielaidą, kad pirmiausiai sunaudojamosanksčiausiai įsigytos ar pagamintos atsargos), LIFO būdą (darant prielaidą, kadpirmiausiai sunaudojamos vėliausiai įsigytos ar pagamintos atsargos), svertinio(slenkančiojo) vidurkio, konkrečių kainų arba kitus atsargų įkainojimo būdus,atsižvelgdama į atsargų judėjimą įmonėje bei kitas sąlygas.

Atsargų kainos nuolat keičiasi. Be to, tos pačios atsargos tuo pačiu metu gali būtiperkamos (pagaminamos) už skirtingą kainą. Norint kuo tiksliau nustatyti parduotųprekių ir gamybai sunaudotų atsargų bei sandėlyje likusių vertybių savikainą, reikiažinoti, kokia tvarka jos buvo parduotos (sunaudotos). Įmonė gali sugrupuoti atsargaspagal jų pobūdį bei tikslinę paskirtį ir kiekvienai grupei parinkti atsargų įkainojimo būdą,atsižvelgiant į atsargų judėjimą įmonėje.

Pavyzdys

Jeigu pagal žaliavų kokybės charakteristiką pirmiausiai būtina sunaudoti anksčiausiai įsigytas atsargas, žaliavoms įkainotitikslinga taikyti FIFO, o rezervuaruose laikomo kuro, kuris susimaišo ir negalima nustatyti jo sunaudojimo eiliškumo,įkainoti – svertinio (slenkančiojo) vidurkio būdą. Atsargų įkainojimo būdai neturi būti keičiami kiekvieną ataskaitinį laikotarpįar pagal tai, kokiame įmonės padalinyje šios atsargos parduodamos ar sunaudojamos.

9/33


36. Taikant FIFO būdą, daroma prielaida, jog pirmiausiai parduodamos arbasunaudojamos atsargos, kurios buvo įsigytos anksčiausiai, – tai reiškia, kadlaikotarpio pabaigoje likusios atsargos buvo vėliausiai įsigytos ar pagamintos. Šįbūdą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kuriosatsargos buvo sunaudotos pirmiausiai.

FIFO būdo esmė yra tai, kad anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikainaapskaičiuojama pagal anksčiausiai įsigytų atsargų kainą. Ataskaitinio laikotarpio pabaigojelikusios atsargos įkainojamos paskutinių įsigijimų (pasigaminimo) savikaina. Taiplaikotarpio pabaigoje balanse pateikiama reali atsargų likučio vertė. Todėl šį metodąrekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvosunaudotos pirmiausiai.

Pavyzdys

Atsargų įkainojimas FIFO būdu:

Vienetai Kaina Suma

Likutis laikotarpio pradžioje 100 2,10 210,00

Parduota 75

Pirkta 150 2,80 420,00

Parduota 100

Pirkta 50 3,00 150,00

Likutis laikotarpio pabaigoje 125

Vienetai Kaina Suma

Parduotų prekių savikaina 100 2,10 210,00 75 2,80 210,00

175 420,00

Atsargų likutis laikotarpiopabaigoje 50 3,00 150,00 75 2,80 210,00

125 360,00

37. LIFO būdas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai pirmiausiai parduodamosarba sunaudojamos vėliausiai įsigytos ar pagamintos atsargos, – tai reiškia, kadlaikotarpio pabaigoje liekančios atsargos yra pirmiausiai įsigytos ar pagamintos.

LIFO būdo esmė yra tai, kad anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikainaapskaičiuojama pagal vėliausiai įsigytų atsargų kainą. Šį būdą galima taikyti tik tuomet,

9/34


kai tiksliai žinoma, kad vėliausiai įsigytos atsargos sunaudojamos (parduodamos)pirmiausiai. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos įkainojamos pirmųjųįsigijimų (pasigaminimo) savikaina. Taigi laikotarpio pabaigoje balanse pateikiama atsargųlikučio vertė neparodo realios atsargų kainos.

Pavyzdys

Atsargų įkainojimas LIFO būdu:

Vienetai Kaina Suma


Parduota 75

Pirkta 150 2,80 420,00

Parduota 100

Pirkta 50 3,00 150,00


Vienetai Kaina Suma

Parduotų prekių savikaina 50 3,00 150,00 125 2,80 350,00

175 500,00

Atsargų likutis laikotarpiopabaigoje 25 2,80 70,00 100 2,10 210,00

125 280,00

38. Jeigu atsargos sumaišytos ir neįmanoma atskirti, kurios įsigytos ar pagamintospirmiau, jos gali būti įkainojamos taikant svertinio vidurkio būdą. Taikant šįbūdą, atsargų savikaina nustatoma pagal atsargų vienetų laikotarpio pradžioje irper visą laikotarpį įsigytų ar pagamintų panašių atsargų vienetų kainų svertinįvidurkį. Vidurkis gali būti apskaičiuojamas periodiškai arba gavus kiekvieną naująatsargų partiją (pagal aplinkybes kiekvienoje įmonėje, atsižvelgiant į atsargųnaudojimo būdą).

Svertinio vidurkio būdo esmė yra tai, kad parduotų (sunaudotų) atsargų savikainaapskaičiuojama šių atsargų kiekį dauginant iš ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvusiųir per laikotarpį įsigytų atsargų kainų svertinio vidurkio. Vidutinė atsargų vieneto kainaapskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvusių ir per laikotarpį įsigytų atsargųvertę dalijant iš jų kiekio. Ta pačia vidutine kaina įkainojamos ir ataskaitinio laikotarpiopabaigoje likusios atsargos. Taigi laikotarpio pabaigoje balanse pateikiama atsargų likučiovertė parodo vidutinę tą laikotarpį įmonėje turėtų atsargų kainą. Šis būdas taikytinas,

9/35


kai atsargos yra sumaišytos ir negalima nustatyti, kurios jų įsigytos ar pagamintosanksčiau. Taikant svertinio vidurkio būdą, lengviau tvarkyti apskaitą, nereikiakontroliuoti, kokiu nuoseklumu įsigytos (pasigamintos) atsargos sunaudojamos arparduodamos.

Pavyzdys

Atsargų įkainojimas svertinio vidurkio būdu:

Vienetai Kaina Suma


Parduota 75

Pirkta 150 2,80 420,00

Parduota 100

Pirkta 50 3,00 150,00


Vienetai Kaina Suma

Svertinio vidurkio (vidutinės kainos) apskaičiavimas 100 2,10 210,00 150 2,80 420,00 50 3,00 150,00

300 2,60 780,00

Parduotų prekių savikaina 75 100

175 2,60 455,00

Atsargų likutis laikotarpio pabaigoje 125 2,60 325,00

39. Konkrečiam tikslui gaminamų stambių vienetinių atsargų, prekių ir teikiamųpaslaugų savikaina gali būti nustatoma taikant konkrečių kainų būdą. Taikant šįbūdą, konkretūs atsargų vienetai turi būti įvertinami jų savikaina. Konkrečiųkainų būdas gali būti taikomas konkretiems projektams skirtoms atsargoms. Šisbūdas netaikomas, jeigu yra daug atsargų vienetų, kurie gali būti lengvai keičiamivieni kitais.

Taikant konkrečių kainų būdą, parduotų (sunaudotų) prekių savikaina nustatomakiekvieną parduotą (sunaudotą) atsargų vienetą įkainojant būtent to vieneto įsigijimo arpagaminimo savikaina. Būdas pasiteisina įtraukiant į apskaitą brangias atsargas, pvz.,automobilius, nes reikia tiksliai žinoti kiekvieno pirkinio naudojimo paskirtį. Taikant šįbūdą, atsargų judėjimas sutampa su jų kainų judėjimu.

9/36


Pavyzdys

Sausio mėn. pirkti du automobiliai po 35 000 Lt ir trys – po 27 000 Lt. Vasario mėnesį parduotas vienas automobilis,kurio įsigijimo savikaina – 35 000 Lt ir du automobiliai, kurių įsigijimo savikaina po 27 000 Lt. Taigi vasario mėnesįparduotų prekių savikaina bus 89 000 Lt, o atsargų likutis vasario mėnesio pabaigoje – 62 000 Lt.

IX.ATSARGŲ SUNAUDOJIMO (PARDAVIMO) APSKAITOS BŪDAI

40. Atsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje gali būti registruojamasnuolat arba periodiškai. Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, buhalterinėsapskaitos sąskaitose registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu arbapardavimu susijusi operacija. Jeigu nuolat apskaitomų atsargų būdą taikytiekonomiškai netikslinga, gali būti taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas,kai atsargų likučių savikaina ir parduotų prekių savikaina buhalterinės apskaitossąskaitose užregistruojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atlikus atsargųlikučių inventorizaciją.

Nuolat apskaitomų atsargų būdo esmė yra tai, kad gautos ir parduotos (sunaudotos)atsargos nuolat registruojamos buhalterinėse sąskaitose, įrašant kiekvieną atsargų gavimoir pardavimo (sunaudojimo) operaciją. Atsargų likutis gali būti nustatomas po kiekvienosoperacijos.

Periodiškai apskaitomų atsargų būdui būdinga tai, kad buhalterinėse sąskaitoseregistruojamos tik atsargų pirkimo operacijos, o atsargų likučiai nustatomi pagalinventorizacijos duomenis. Parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojamaataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal pirkimų ir atsargų likučių duomenis.

Parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina = atsargų likutis laikotarpio pradžioje + perlaikotarpį įsigytų atsargų vertė – atsargų likutis laikotarpio pabaigoje.

FIFO, LIFO, konkrečių kainų ir svertinio vidurkio atsargų įkainojimo būdai gali būtinaudojami, tiek taikant nuolat apskaitomų, tiek periodiškai apskaitomų atsargų būdus.

Pavyzdžiai

Atsargų sunaudojimo (pardavimo) ūkinių operacijų registravimas apskaitoje, atsargų apskaitai taikant nuolat apskaitomųatsargų būdą:

1) pardavus atsargas registruojama parduotų prekių savikaina:

D 6000 Parduotų prekių savikainaK 201 Atsargos

9/37


2) sunaudojus gamyboje:

D 2012 Nebaigta gamybaarbaD 6003 Tiesioginės gamybos išlaidos, 6004 Netiesioginės gamybos išlaidosK 201 Atsargos

Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą parduotų prekių savikaina registruojama apskaitoje tik ataskaitinio laikotarpiopabaigoje įmonės pasirinktu vienu galimų būdų:

I būdas (kai atsargų sąskaitoje registruojamas jų likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje ir likučių pokyčioapskaitai atskira sąskaita neskiriama)

D 6000 Parduotų prekių savikaina (pradinio likučio suma)K 201 Atsargos

D 201 Atsargos (likučio laikotarpio pabaigoje suma)K 6000 Parduotų prekių savikaina

D 6000 Parduotų prekių savikaina (visa per laikotarpį užregistruotų pirkimų suma)K 6002 Pirkimai

D 390 Suvestinės sąskaitos (uždaroma parduotų prekių savikainos sąskaita)K 6000 Parduotų prekių savikaina

II būdas (kai atsargų sąskaitoje registruojamas jų likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei likučiųpokytis; likučių pokyčių apskaitai skiriama atskira sąskaita)

D 6005 Atsargų padidėjimas / sumažėjimas (atsargų likučių sumažėjimo suma)K 201 AtsargosarbaD 201 AtsargosD 6005 Atsargų padidėjimas / sumažėjimas (atsargų likučių padidėjimo suma)

D 6000 Parduotų prekių savikaina (visa per laikotarpį užregistruotų pirkimų suma)K 6002 Pirkimai

D 6000 Parduotų prekių savikaina (uždaroma atsargų padidėjimo /sumažėjimosąskaita)K 6005 Atsargų padidėjimas / sumažėjimasarbaD 6005 Atsargų padidėjimas / sumažėjimasK 6000 Parduotų prekių savikaina (uždaroma atsargų padidėjimo / sumažėjimo sąskaita)

D 390 Suvestinės sąskaitos (uždaroma parduotų prekių savikainos sąskaita)K 6000 Parduotų prekių savikaina

X. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE

41. Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti atskleista:

41.1. atsargoms vertinti taikyta apskaitos politika ir savikainos nustatymo būdas;

Aiškinamajame rašte aprašant įmonės apskaitos politiką, turi būti nurodoma:

9/38


- turto priskyrimo atsargoms kriterijai;

- įmonės pasirinktas atsargų grupavimo būdas, atitinkantis įmonės veiklos pobūdį;

- atsargų vertinimo apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje tvarka, nurodant, kaipbuvo pasirinktas apskaitos būdas ir kiekvienai atsargų grupei taikyti įkainojimo būdai;

- atsargų (žaliavų ir komplektuojamųjų gaminių, nebaigtos gamybos, pagamintosprodukcijos, pirktų prekių skirtų perparduoti) įsigijimo (pasigaminimo) savikainosapskaičiavimo tvarka;

- sąlygos ir aplinkybės, į kurias buvo atsižvelgta, atliekant atsargų nukainojimą ikigrynosios galimo realizavimo vertės;

- atsargų apskaitos politikos pakeitimai per ataskaitinius metus bei jų įtaka įmonėsveiklos rezultatams.

41.2. bendroji balansinė atsargų vertė ir balansinė vertė pagal atsargų rūšis;

Įmonės balanse atsargos parodomos sugrupuotos pagal atsargų rūšis, pvz., žaliavos,pagaminta produkcija, pirktos prekės, skirtos perparduoti ir pan. Atsargų balansinė vertėparodo atsargų faktinę įsigijimo (pasigaminimo) savikainą arba grynąją galimo realizavimovertę, tą, kuri yra mažesnė. Aiškinamajame rašte nurodoma kiekvienos atsargų rūšiesbalansinė vertė.

41.3. grynąja galimo realizavimo verte įtrauktų į apskaitą atsargų balansinė vertė;

Aiškinamajame rašte įmonė turi atskirai nurodyti grynąja galimo realizavimo verteįvertintų atsargų balansinę vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal įmonėjenustatytas atsargų grupes ir iš viso.

41.4. nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės suma;

Nukainojus atsargas iki grynosios galimo realizavimo vertės, aiškinamajame rašte turibūti nurodomos kiekvienos nukainotų atsargų grupės vertės sumažėjimo sumos ir bendraįmonės atsargų vertės sumažėjimo po minėto nukainojimo suma.

41.5. bet kurio nukainojimo atstatymo suma, aplinkybės ar įvykiai, dėl kurių buvoatstatytas atsargų nukainojimas;

Jeigu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonė atliko praėjusį ataskaitinį laikotarpįnukainotų atsargų perkainojimą iki faktinės savikainos arba patikslintos grynosios galimorealizavimo vertės, aiškinamajame rašte turi būti aptartos tokio perkainojimo sąlygos iraplinkybės bei nurodytos kiekvienos perkainotų atsargų grupės vertės atstatymo sumosir bendra įmonės atsargų vertės atstatymo po minėto perkainojimo suma.

9/39


41.6. įkeistų atsargų balansinė vertė;

Jeigu įmonės atsargos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra įkeistos kaip įsipareigojimųįvykdymo garantija, aiškinamajame rašte nurodoma jų balansinė vertė pagal įmonėjenustatytas atsargų grupes ir iš viso.

41.7. atsargos, esančios pas trečiuosius asmenis;

Jeigu įmonės atsargos parduodamos komiso pagrindais ir ataskaitinio laikotarpiopabaigoje yra pas trečiuosius asmenis, aiškinamajame rašte nurodoma tokių atsargųbalansinė vertė pagal įmonėje nustatytas atsargų grupes ir iš viso.

41.8. jei apskaitoje buvo taikomas LIFO būdas, atsargos turi būti pateikiamosįkainotos LIFO būdu ir FIFO būdu arba grynąja galimo realizavimo verte(atsižvelgiant į tai, kuri yra mažesnė), taip pat parodomas šių verčių skirtumas.

Jeigu atskiroms atsargų grupėms apskaitoje buvo taikomas LIFO būdas, įmonėaiškinamajame rašte turi nurodyti tokių atsargų vertę, apskaičiuotą FIFO būdu, arbaįvertintą grynąja galimo realizavimo verte, ta, kuri iš jų yra mažesnė. Įmonė turiapskaičiuoti ir parodyti aiškinamajame rašte skirtumą tarp balansinės vertės, apskaičiuotosLIFO būdu, ir FIFO būdu arba grynąja galimo realizavimo verte įvertintos atsargų vertės,tos, kuri iš jų mažesnė.

Pavyzdys

Įmonės atsargų balansinė vertė, jų apskaitai taikant LIFO būdą, yra 1 700,00 Lt. Apskaičiavus šių atsargų likutį FIFObūdu, jų vertė būtų 2 062,50 Lt. Finansinės atskaitomybės sudarymo dieną apskaičiuota šių atsargų grynoji galimo realizavimovertė - 2 200,00 Lt. Aiškinamajame rašte įmonė turi pateikti skirtumą tarp atsargų balansinės vertės (LIFO) ir jų vertės,nustatytos FIFO būdu, nes ši vertė yra mažesnė už grynąją galimo realizavimo vertę. Šiame pavyzdyje šis skirtumas -362,50 Lt.

Pavyzdys

Įmonės atsargų balansinė vertė, jų apskaitai taikant LIFO būdą, yra 1 700,00 Lt. Apskaičiavus šių atsargų likutį FIFObūdu, jų vertė būtų 2 062,50 Lt. Finansinės atskaitomybės sudarymo dieną apskaičiuota šių atsargų grynoji galimo realizavimovertė - 2 000,00 Lt. Aiškinamajame rašte įmonė turi pateikti skirtumą tarp atsargų balansinės vertės (LIFO) ir jų vertės,įvertinus šias atsargas grynąja galimo realizavimo verte, nes ji yra mažesnė už FIFO būdu apskaičiuotą savikainą. Šiamepavyzdyje šis skirtumas - 300,00 Lt.

XI.BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

42. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliauprasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę.

9/40

Documents

9-OJO VERSLO APSKAITOS STANDARTO „ATSARGOS” METODINĖS REKOMENDACIJOS