6KL kalba naujienlaišk³_kalba... · 2017-08-24 · akmuo, duona, vanduo, į jokius gamtos garsus nepanašūs. 2.1. Surenkite konkursą – kurios eilės mokiniai pasakys daugiau

baltos lankos

k l a s e i6

Irena Smetonienė

LIETUVIŲ KALBAV a d o v ė l i s

ISBN 978-609-470-084-2

Įsivertinimo užduočių autorė Ugnė Trepėnaitytė-Byrė

RedaktorėViktorija Skliutaitė

DailininkasMarius Zavadskis

© Irena Smetonienė, 2017© Ugnė Trepėnaitytė-Byrė, 2017© Marius Zavadskis, 2017© Baltų lankų vadovėliai, 2017

Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai

prieinamais kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas parduo-

dant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn.

Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose mokslinių

tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiute-

rių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

Leidinio bibliogra:nė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos

Nacionalinės bibliogra:jos duomenų banke (NBDB).

3

Turinys

Pratarmė / 6

I. Kalba kaip visuomeninis kultūrinis reiškinys / 9§ 1. Kalba – pasaulio pažinimo priemonė. Žmonių ir gyvūnų

kalba / 10

§ 2. Kalbos kilmė / 12

§ 3. Daugiareikšmiai žodžiai / 14

§ 4. Žodžių vartojimas perkeltine reikšme / 17

§ 5. Vardų kilmė / 19

§ 6. Pavardžių kilmė / 23

§ 7. Vietovardžių kilmė / 27

§ 8. Standartinė kalba ir tarmės / 30

Įsivertinimas / 33

II. Kartojimas / 35

§ 9. Tartis ir kirčiavimas / 36

§ 10. Rašyba / 40

§ 11. Kalbos dalys / 46

Įsivertinimas / 52

III. Fonetika, kirčiavimas ir rašyba / 55

§ 12. Tarptautiniai žodžiai / 56

§ 13. -e ir -(i)a rašyba tarptautiniuose žodžiuose / 58

§ 14. Priebalsio [j] tarimas ir rašyba tarptautiniuose žodžiuose / 60

§ 15. Tarptautinių žodžių trumpasis [o] / 62

§ 16. Kaitomi ir nekaitomi tarptautiniai žodžiai, jų kirčiavimo ypatumai / 63

§ 17. Žodžio galo kirčiavimas / 65

§ 18. Ko išmokome? / 66

Įsivertinimas / 69

4

IV. Žodžių sandara ir rašyba / 71

§ 19. Paprastieji žodžiai ir dariniai / 72

§ 20. Žodžių darybos būdai / 74

§ 21. Vediniai / 77

§ 22. Dūriniai / 78

§ 23. Darybinė žodžio reikšmė / 80

§ 24. Giminiški žodžiai. Žodžių lizdas / 81


Įsivertinimas / 85

V. Kalbos dalys / 88

Daiktavardis / 90

§ 26. Tikrinių sudėtinių pavadinimų rašyba / 90

§ 27. Priesaginiai daiktavardžiai / 94

§ 28. Priešdėliniai daiktavardžiai / 99


§ 30. Galūnių vediniai / 104

Būdvardis / 107

§ 31. Kokybiniai ir santykiniai būdvardžiai / 107

§ 32. Būdvardžių laipsniai, jų rašyba / 109

§ 33. Įvardžiuotiniai būdvardžiai / 111

§ 34. Priesaginiai būdvardžiai / 114

§ 35. Priešdėliniai būdvardžiai / 117


§ 37. Galūnių vediniai / 121

Veiksmažodis / 122

§ 38. Bendrosios ypatybės / 122

§ 39. Pagrindinės veiksmažodžio formos / 125

§ 40. Veiksmažodžių šaknies balsių kaita ir rašyba / 126

§ 41. Nosinių raidžių rašyba veiksmažodžių šaknyse / 127

§ 42. Veiksmažodžio laikai / 130

§ 43. Veiksmažodžio nuosakos / 134

§ 44. Veiksmažodžių asmenavimas / 137

§ 45. Priesaginiai veiksmažodžiai / 140

5

§ 46. Priešdėliniai veiksmažodžiai / 145

§ 47. Sangrąžiniai ir beasmeniai veiksmažodžiai / 147

§ 48. Veiksmažodis sakinyje / 150


Įsivertinimas / 175

VI. Sintaksė ir skyryba / 181

§ 50. Veiksnio raiška sakinyje / 182

§ 51. Tarinio raiška sakinyje / 183

§ 52. Papildinio raiška sakinyje / 186

§ 53. Aplinkybių raiška sakinyje / 189

§ 54. Pažyminio raiška sakinyje / 192

§ 55. Sudėtinių sujungiamųjų sakinių skyryba / 194

§ 56. Sudėtinių prijungiamųjų sakinių skyryba / 197

§ 57. Tiesioginės kalbos skyryba / 199


Įsivertinimas / 212

6

Pratarmė

Mielieji šeštokai,šis vadovėlis parašytas pagal naują bendrojo ugdymo programą,

bet versdami jo puslapius jausitės drąsiai, nes praėjusiais metais iš-ties daug sužinojote apie kalbos dalykus. Norėčiau dar labiau paska-tinti jūsų pasitikėjimą savo jėgomis: tiems, kurie sąžiningai mokėsi pernai, šių metų kalbos kursas pasirodys gerokai lengvesnis. Klau-siate, kodėl? Ogi kalbos programa sudaryta taip, kad į gramatikos kalno viršūnę koptumėte laiptelis po laiptelio, o ne šuoliais per tris. Jūs pakartosite, įtvirtinsite, ko išmokote penktoje klasėje, ir papildy-site turimas žinias. Tai ir bus naujas laiptelis. Kokybiškas ir tvirtas.

Medžiaga vadovėlyje pateikiama visai taip pat kaip pernykščia-me. Ir šis vadovėlis skirtas jums, jūsų mokytojui ir tėvams. Į jį sudė-ta visa reikalinga teorinė medžiaga, kad nereikėtų nieko papildomai ieškoti po internetą. Jeigu praleisite pamoką, galėsite savarankiškai susipažinti su nauju turiniu ir atlikti užduotis. Užduočių nedaug, tik tiek, kiek reikia teorijai pritaikyti ir žinioms įtvirtinti. Kelių su-dėtingumo lygių užduotys bus išleistos atskiru sąsiuviniu ir elektro-niniu būdu.

Pirmas vadovėlio skyrius praplės jūsų akiratį. Sužinosite, kuo žmonių kalba skiriasi nuo gyvūnų kalbos, kokių yra kalbos atsira-dimo teorijų, kokia mūsų vardų ir pavardžių kilmė, ką reiškia mūsų gyvenamųjų vietų pavadinimai. Pažinsite didįjį Lietuvõs turtą – tarmes.

Antras skyrius padės pasikartoti beveik visą penktoje klasėje iš-eitą medžiagą.

Trečias supažindins su tarptautinių žodžių fonetika, kirčiavimu ir rašyba.

Eidami ketvirtą skyrių įtvirtinsite pernai įgytas žodžių sandaros ir rašybos žinias, išsamiau panagrinėsite žodžių darybos būdus. Su-žinosite, kas yra darybinė žodžio reikšmė ir žodžių lizdas.

Penktas skyrius skirtas kalbos dalims. Pagrindines daiktavardžio ir būdvardžio ypatybes aptarėte pernai, o šiais metais pasimokysite sudėtingesnių dalykų: kaip rašyti tikrinius sudėtinius pavadinimus,

7

pasidaryti reikiamą būdvardžio laipsnį ir vartoti įvardžiuotines for-mas. Gilinsitės į daiktavardžio ir būdvardžio darybą. Išmoksite ir naują kalbos dalį veiksmažodį – tiksliau, jo asmenuojamąsias for-mas. Sužinosite, kokios yra veiksmažodžio pagrindinės formos, kiek jis turi laikų ir nuosakų, kaip yra asmenuojamas, kas būdinga veiks-mažodžių darybai ir kitų įdomių dalykų.

Šeštas skyrius – apie sintaksę. Sintaksė kalbos sistemoje kietas riešutėlis, todėl šiemet verta pakartoti sakinio dalių raišką ir prie turimų žinių pridėti su veiksmažodžiu susijusių sintaksės dalykų. Be to, prisiminsite sudėtinių sakinių ir tiesioginės kalbos skyrybą.

O kad mokytis būtų smagiau, jus visus metus lydės jau pažįstami herojai.

Sėkmės!

Teorinė medžiaga

Klausimai ir

užduotys

Atskiras para-

grafas išmok-

tiems dalykams

pasikartoti

Įsivertinimo

užduotys

Papildoma infor-

macija tiems,

kurie nori

sužinoti daugiau

Skyriaus

pradžia

(turinys,

mokymosi

uždaviniai,

naujos sąvokos)

Iliustracijos

komentaras arba

su ja susijęs klau-

simas, užduotis

Kviečiame susipažinti su vadovėliu

Genys margas, Lietuvà dar margesnė: kone kas valandą nugirst vis kitokią šnektą.

Barbė parskrenda aplankiusi senelę Čepkẽlių raiste, Kvarkas gėrisi savo dvaru Pãvilnio

parke. Profesorė, tikra žemaitė, pasakoja Mikui apie savo vaikystės namus.

O kurgi taikosi nutūpti dzūkai ir suvalkiečiai?

Sava birbynė už svetimą triūbą garsesnė!

9

I I . F O N E T I K A I R K I R Č I AV I M A SI . K A L B A K A I P V I S U O M E N I N I S K U LT Ū R I N I S R E I Š K I N YS

W

EIDAMI ŠĮ VADOVĖLIO SKYRIŲ SUŽINOSITE, KOKIŲ YRA KALBOS

KILMĖS AIŠKINIMŲ, KUO SKIRIASI ŽMONIŲ IR GYVŪNŲ KALBA,

KAIP ATSIRADO VARDAI, PAVARDĖS IR VIETOVARDŽIAI, KOKIA JŲ

REIKŠMĖ. IŠMOKSITE SKIRTI LIETUVIŲ KALBOS TARMES. PAMATY

SITE, KAD ŽODIS GALI TURĖTI DAUG REIKŠMIŲ IR KAD VIENOS IŠ

JŲ TIESIOGINĖS, KITOS PERKELTINĖS.

PO TRUPUTĮ ĮGUSITE IEŠKOTI MEDŽIAGOS ŽODYNUOSE IR INTERNETE. IŠMOKSITE

JĄ SISTEMINTI, PASTEBĖTI SVARBIAUSIUS DALYKUS, KURIE REIKALINGI PAMOKAI. TO

LIAU PRATINSITĖS DIRBTI DRAUGE SU KITAIS, AIŠKIAI REIKŠTI MINTIS PER DISKUSIJĄ.

Mano pasaulis baigiasi ten, kur baigiasi mano kalba.

POETAS, DR AMATURGAS IR ŽURNALISTAS MINDAUGAS NASTAR AVIČIUS

9

Kalba kaip visuomeninis

kultūrinis reiškinys

9

§ 1. Kalba – pasaulio pažinimo priemonė.

Žmonių ir gyvūnų kalba

§ 2. Kalbos kilmė

§ 3. Daugiareikšmiai žodžiai

§ 4. Žodžių vartojimas perkeltine reikšme

§ 5. Vardų kilmė

§ 6. Pavardžių kilmė

§ 7. Vietovardžių kilmė

§ 8. Standartinė kalba ir tarmės

Įsivertinimas

10

1. Kalba – pasaulio pažinimo priemonė. Žmonių ir gyvūnų kalba

Pradėdami šį vadovėlio skyrių, atsakykite į klausimą: kaip

mes pažįstame pasaulį?

Jūs visiškai teisūs: stebėdami, liesdami, ragaudami, uosdami, klausydamiesi ir kalbėdami. Penktoje klasėje mokėmės, kad kalba yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Bendraudami pažįstame kitus žmones, jų kultūrą, papročius, istoriją ir daugybę kitų daly-kų. Todėl sakoma, kad kalba yra svarbiausia pasaulio pažinimo priemonė.

Smagu pasidalyti atostogų kelionių įspūdžiais.

Įsižiūrėkite į paveikslėlius ir savais žodžiais pasakykite, kas yra simbolis.

Iš tiesų per kalbą mes gauname labai daug informacijos. Dau-geliui tai svarbiausia kalbos ypatybė. Bet penktoje klasėje mokėmės, kad informacijos teikia ir įvairūs ženklai, be to, žmogaus žodžius papildo kūno kalba: judesiai, veido išraiška, žvilgsnis. Tyrimai rodo:

§ 1. K A L B A – PA S AU L I O PA Ž I N I M O P R I E M O N Ė . Ž M O N I Ų I R G Y V Ū N Ų K A L B A

11

I I . F O N E T I K A I R K I R Č I AV I M A SI I . F O N E T I K A I R K I R Č I AV I M A SI . K A L B A K A I P V I S U O M E N I N I S K U LT Ū R I N I S R E I Š K I N YS

tam tikrų žinių vienas kitam perduoda net gyvūnai. Ir dar taip su-dėtingai, kad žmonėms telieka stebėtis. Ar jie irgi kalba? Taip, jie „kalba“, bet ne žodžiais, o įvairiais regimais ženklais, pavyzdžiui, vizgindami uodegą, karpydami ausimis, plakdami sparnais. Arba balsu: lodami, riaumodami, urgzdami, čiulbėdami... Tokia „kalba“ gyvūnai praneša, kur yra maisto, kur tyko pavojus ir panašiai.

1.1. Papasakokite, kaip bendraujate su savo augintiniais. Ar su-

prantate, ką jie jums „sako“? O jie supranta, ką sakote jūs? Jei-

gu augintinio neturite, internete raskite informacijos apie ban-

ginių arba del>nų „kalbą“ ir papasakokite visai klasei.

Vis dėlto gyvūnų perduodamų ženklų mes nevadiname kalba. Žmonės kalbėdami ne tik keičiasi įvairiomis žiniomis, bet ir išsako mintis, jausmus, geba paveikti kitą: patarti, pakviesti, atkalbėti, sudraus-minti, sukurti nuostabių vaizdų, žaisti žodžiais ir jų reikšmėmis... Vadinasi, kalba mes galime infor-muoti, padaryti poveikį, sukelti pasigėrėjimą. Štai kodėl sakoma, kad žmogus nuo gyvūno skiriasi gebėjimu mąstyti ir kalbėti, o kalba ir mąstymas neatsiejami. Apie šiuos sudėtingus dalykus dar kalbėsime aukštesnėse klasėse.

1.2. Ar pastebėjote, kad pasakose kalba ne tik žmonės, gyvūnai,

bet ir įvairūs daiktai? Tad dabar pafantazuokite – parašykite ra-

šinėlį „Apie ką kalbėjo medžiai?“ (arba smilgos, ramunės, elek-

tros stulpai, automobiliai, kompiuteriai...).

Pagalvokite ir pasakykite, kaip mes mąstome –

žodžiais, vaizdais, garsais?..

12

2. Kalbos kilmė

Apie kalbą jau nemažai pasakyta, tad ar nekyla klausimas,

kada ir kaip ji atsirado? O gal tiksliau klausti, kada žmonės

pradėjo kalbėti? Kokia buvo ta pirmoji kalba ar kalbos?

Galima išskirti keturis kalbos kilmės aiškinimus.Įvairių tautų seniausiuose padavimuose, kurie vadinami mitais,

kalba paprastai laikoma arba dievų dovana, arba kokio nors išmin-čiaus išradimu. Vienuose sakoma, kad Dievas kūrėjas davęs pava-dinimus visiems daiktams. Kituose – kad Dievas parodęs žmogui įvairius gyvius, ir šis davęs jiems vardus. Yra ir toks pasakojimas: išminčius viręs vandenį ir tam pradėjus šnypšti, gurguliuoti liepęs sušaukti visas tautas; koks garsas buvęs tautai atėjus, tokia dabar jos kalba. Šventajame Rašte parašyta, kad žmonija prasidėjo nuo Adomo ir Ievos ir iš pradžių tebuvo viena kalba. Paskui žmonės nu-sprendė savo vienybei sutvirtinti pastatyti Babelio miestą ir bokštą iki pat dangaus. Tada Dievas sumaišė jų kalbą, žmonės ėmė nebe-suprasti vieni kitų, susikivirčijo, metė statybas ir išsisklaidė po visą žemę. Tačiau visa tai tik legendos...

Ar gali būti taip, kad visi visada sutartų ir susikalbėtų? Kodėl?

§ 2. K A L B O S K I L M Ė

13


Vienas populiaresnių aiškinimų – kalba atsira-do žmogui mėgdžiojant aplinkos garsus. Tokios nuomonės laikėsi senovės Grakijos filosofai: žmogus kalbą sukūrė pamėgdžiodamas vėjo ošimą, žvėrių staugimą, paukščių čiulbėjimą ir t. t. Iš tiesų visose kalbose yra žodžių, ku-riais perteikiami įvairūs garsai, pavyzdžiui, miaukti (miau), kukuoti (ku-ku), tiksėti (tik-

tik), dundėti (dun-dun). Įdomu, kad tokie žo-džiai giminingose kalbose labai panašūs. Ir be žodyno galime suprasti, kad anglų kalbos žodis cuckoo, prancūzų coucou, vokiečių Kuckuck reiškia gegutę, kuri ir lietuviams kukuo-

ja. Deja, toks kalbos kilmės aiškinimas nėra teisingas. Svarbiausi, kasdieniai žodžiai, pavyzdžiui, žmogus, tėvas, motina, žemė, saulė,

akmuo, duona, vanduo, į jokius gamtos garsus nepanašūs.

2.1. Surenkite konkursą – kurios eilės mokiniai pasakys daugiau žo-

džių, pasidarytų mėgdžiojant garsus.

Yra dar vienas aiškinimas: kalba atsirado iš jaustùkų – trumpų žodelių, kuriais reiškiamas džiaugsmas, nuostaba, išgąstis, skaus-mas, neapykanta ir kiti jausmai: oi!, ak!, mmm..., ačiū, deja, marš!, valio, brr..., fui! Stabdant arklį sakoma tpruūū!, varant – nuooo!, katę šaukiame kac kac kac, vištas vejame štiš! Tačiau tokių žodžių kalbo-se irgi nedaug ir jų kilmės aiškinimas netinka daugybei kitų žodžių.

Senosios graikų varlių kalbos Kvarkas

mokosi iš Aristofano komedijos „Varlės“.

Štai kokie naudingi senoviniai raštai!

Miko tolimas protėvis irgi buvo smaližius.

Kaip manote, ką jis čia šaukia? O Barbė?

14

2.2. Parašykite kuo daugiau jaustukų ir paaiškinkite, kokie jausmai

jais reiškiami.

Logiškiausias ir patikimiausias aiškinimas, kad kalba atsirado tada, kai žmonėms prireikė ką nors vienas kitam pasakyti. Juk ir kūdikis pradeda kalbėti tik būdamas tarp žmonių. Vadinasi, kalba yra visuomeninis reiškinys ir jai atsirasti reikėjo bendruomeninio gyvenimo, neįsivaizduojamo be dalijimosi žiniomis, jausmais ir mintimis, kasdiene patirtimi, iš kartos į kartą perduodamu pasaulio suvokimu. Kalba atsirado ne vienoje vietoje, antraip būtų sunku pa-aiškinti, kodėl pasaulyje yra tiek daug labai skirtingų kalbų.

2.3. Tikriausiai visi esate skaitę Radjardo Kiplingo „Džiunglių kny-

gą“ arba matę animacinį >lmą. Pasvarstykite, kaip kalbėjo

Mauglis. Savo nuomonę pagrįskite remdamiesi kalbos kilmės

aiškinimais.

3. Daugiareikšmiai žodžiai

Kiekvienas žodis ką nors reiškia. Ar skaitant knygas jums

teko susidurti su žodžiais, pavartotais nesuprantama reikš-

me?

Pagal tai, kiek turi reikšmių, žodžiai skirstomi į vienareikšmius ir daugiareikšmius.

Vienarekšmiais vadinami tie žodžiai, kurie turi tik vieną reikš-mę. Štai pavyzdys iš žodyno:

várn|a1. zool. paukštis pilkomis ir juodomis plunksnomis (Corvus co-

rone): Pilkoji v. ~os krankia, rėkia.

§ 3. D AU G I A R E I K Š M I A I ŽO D Ž I A I

15


Vienareikšmių žodžių lietuvių kalboje labai nedaug. Daug dau-giau žodžių turi po kelias ar net keliolika, keliasdešimt reikšmių. Juos vadiname daugiarekšmiais. Pavyzdžiui, iš pirmo žvilgsnio paprastas žodis mokykla turi net tris reikšmes:

mokyklà1. mokymo bei auklėjimo įstaiga: Pradinė, pagrindinė, vidurinė,

aukštoji m. Medicinos, muzikos, kultūros m. Į mokỹklą priimti,

eiti, leisti.

2. patalpa, pastatas, kur mokoma: Pastatė naują mūrinę mo-

kỹklą.3. mokslo, meno, literatūros pakraipa, srovė: Gerõs mokỹklos

paveikslas.

Pirmoji tokių žodžių reikšmė yra pagrindinė. Kitos, nors to-kios pat svarbios, atsirado vėliau. Kai kurie žodžiai turi labai daug reikšmių. Antai žodžio daryti „Dabartinės lietuvių kalbos žody-nas“ nurodo devynias, o „Lietuvių kalbos žodynas“ – aštuoniolika reikšmių. Būna ir dar daugiau: „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ veiksmažodis leisti turi dvidešimt vieną, o „Lietuvių kalbos žody-ne“ – net devyniasdešimt keturias reikšmes. Štai kodėl sakoma, kad mūsų kalbos leksika yra tikras lobis. Tik kai reikšmių tokia daugy-bė, kartais sunku susigaudyti, ką žodis reiškia skaitomame tekste.

3.1. Pažiūrėkite žodyne, kokių reikšmių turi žodžiai kasa, knyga, va-

karas, gražus, bėgti.

Naujų reikšmių žodžiai įgauna dėl dviejų priežasčių: prireikus pavadinti naujai atsiradusį dalyką, kuris arba panašus į jau esamą, arba su juo susijęs;

kai norima įprastą pavadinimą pakeisti vaizdingu.

16

Sukurkite hipotezę1, kaip kasdienėje kalboje radosi šios žodžių reikšmės.

1 Hipotèzė – spėjimas, kuriam dar trūksta tvirtų mokslinių įrodymų.

§ 3. D AU G I A R E I K Š M I A I ŽO D Ž I A I

17


3.2. Gal skaitydami knygas jau susidūrėte su daugiareikšmiais žo-

džiais? Papasakokite, kaip išsiaiškinote jų reikšmę.

4. Žodžių vartojimas perkeltine reikšme

Praėjusią pamoką kalbėjome, kokios dvi priežastys lemia

naujų žodžio reikšmių atsiradimą. Turbūt atkreipėte dėmesį

į antrąją – kai įprastas pavadinimas pakeičiamas vaizdingu.

Pavyzdžiui, gudrų žmogų pavadiname lape, bet jis dėl to ne-

tampa gyvūnu!

Be tiesióginės reikšmės (ką žodis žymi ir reiškia), dar gali būti ir pérkeltinė. Atlikdami 3.1. pratimą tikriausiai pastebėjote, kad žo-dyne kai kurios reikšmės žymimos prk. Taip rašoma tada, kai patei-kiama perkeltinė žodžio reikšmė. Perkeltinės reikšmės – viena gra-žiausių mūsų kalbos ypatybių, nes leidžia sulyginti du iš pažiūros nepalyginamus dalykus, vienų daiktų ypatybes perkelti kitiems. Tai pats tikriausias žaidimas kalba. Jį ypač mėgsta rašytojai ir poetai. Net minėtasis žodis varna turi ne tik tiesioginę, bet ir perkeltinę reikšmę:

várn|a2. prk. žioplys, išsižiojėlis.

4.1. Raskite ir aptarkite perkeltine reikšme pavartotus žodžius.

Raudoniems saulėlydžiams begęstant, baltų rožių sidabrinės

akys žiūri į mane pro langą...

Ir nuskyniau vieną baltą rožę, ir glaudžiu prie žiedo karštą

kaktą... Motin mano! Ar ne tavo rankos – baltos, meilios, kvapios

ir švelnutės – taip mane meilingai glamonėja?

18

Ar ne tavo tai rankelės brangios?

Ašaroms apsirasojo žiedas...

O pro langą sidabrinės akys žiūri vis. Ir jųjų kvapo bangos au-

džia seną seną aukso sapną. (Šatrijos Ragana)

§ 4. ŽO D Ž I Ų VA R TO J I M A S P E R K E LT I N E R E I K Š M E

Gražuolė, – sako Mikas.

Kaip manote, tai tiesioginė ar perkeltinė žodžio reikšmė?

Yra žodžių, kurie skamba vienodai, bet turi skirtingą reikšmę. Tai homonmai. Kai žodyne ieškojote žodžio kasa reikšmių, turbūt pastebėjote, kad šis žodis pateiktas du kartus:

1 kas|à1. ilgi, supinti plaukai: Juodos kãsos. Plaukai supinti į ~às. | prk.:

Gluosnio kãsos (nusvirusios šakos). Debesų kãsos (ruožai).2. svogūnų pynė, vainikas: Svogūnų tris ~às pripynėme.

3. anat. virškinimo liauka, padedanti reguliuoti medžiagų apykaitą.

19


2 kas|àdėžė, spinta pinigams laikyti; pinigai joje; patalpa, jos vieta, įstaiga ar jos padalinys, kur atliekamos piniginės operaci-jos; ten turimi pinigai: Gamyklos k. Teatro k. Mokėkit į kãsą

(~ojè). Patikrinti kãsą.

Kaip matote, vienu atveju kasa reiškia pynę, o kitu – dėžę pi-nigams arba įstaigą, kurioje dirbama su pinigais. Taigi antroji kasa neturi nieko bendra su pyne.

4.2. Sugalvokite sakinių, kuriuose žodžiai žiedas, greta, lapas, šak-

nis skambėtų taip pat, bet turėtų skirtingas reikšmes.

5. Vardų kilmė

Kiekvienas turime vardą. Vardus duodame gyvūnėliams,

žaislams, pastatams, vietovėms... O ką reiškia mūsų vardai?

Kodėl tėvai mus pavadino kaip tik šitaip, o ne kitaip?

Vieni duoda vaikams žinomus vardus, kartais tėvų, senelių ar pažįstamų žmonių. Kiti nori, kad vardas būtų išskirtinis, kuo ma-žiau girdėtas, todėl jį sugalvoja patys. Dar kiti perkuria esamus var-dus arba paima iš knygų, filmų. Dalis vardų perimama iš kitų kul-tūrų, taip vardynas nuolat pasipildo. Kuo senesnė ir sudėtingesnė tautos istorija, tuo įvairesnės kilmės vardynas.

5.1. Atverkite tinklalapį http://vardai.vlkk.lt ir pasidomėkite, kurie

vardai šiuo metu populiariausi, kokių įdomybių esama skyrely-

je „Ar žinote, kad...“. Raskite informacijos apie savo vardą.

Dabartinį lietuvių vardyną sudaro keletas skirtingos kilmės ir nevienodo senumo sluoksnių. Pirmiausia visus vardus skiriame į savus ir skolintus.

20

Iš savų turbūt įdomiausi senieji dvikamieniai baltiški var-dai, pavyzdžiui, Mindaugas (daug minimas), Vytautas (matantis

tautą), Tautginas (ginantis tautą), Viskantas (viską pakeičiantis). Tokiais taurios reikšmės vardais linkima vertingų ir svarbių būdo savybių.

Vardų pasidaroma iš bendrinių žodžių, jų reikšmė visiems su-prantama: Ąžuolas, Eglė, Rasa, Ramunė, Ugnė, Rytis, Audrius. Tiki-ma, kad taip pavadintas vaikas įgaus panašių savybių.

Vardais yra virtę kai kurie vandenvardžiai ir vietovardžiai: Ūlà, Nidà, Ventà, Rùsnė.

5.2. Iš Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kil-

mės žodyno“ išrinkite keturis penkis mūsų kunigaikščių vardus

ir savais žodžiais paaiškinkite, ką jie reiškia.

Skolinti vardai mūsų vardyną papildė ne vienu metu, todėl ski-riame dvi jų grupes.

§ 5. VA R D Ų K I L M Ė

Kur reikia pjauti, kad išeitų sveikas kamienas?

21


Profesorė klausia, kur kieno ženklas.

Patarkite Barbei, Kvarkui ir Mikui, kurį reikia rinktis ir kodėl.

Yra senųjų skolinių, pavyzdžiui, Jonas, Petras, Antanas, Mari-ja, Ona. Daugumos reikšmę galima atsekti, nes jie kilę iš bendrinių žodžių: Kotryna graikiškai tyra, švari, Jolanta graikiškai žibuoklė, Virginija lotyniškai mergelė, Eleonora hebrajiškai Dievas mano švie-

sa, Donatas lotyniškai dovanotas, Kunigunda senąja vokiečių kalba – kovotoja už giminę.

Naujųjų skolinių nusižiūrima iš knygų, filmų: Faustas, Anželi-ka, Lėja, Kajus, Nojus.

Kartais skirtingų tautų vardai atsitiktinai sutampa, bet jų reikš-mė vis tiek skiriasi. Pavyzdžiui, lietuviškas vardas Rūta (iš augalo pavadinimo) skamba visai kaip hebrajiškas, reiškiantis draugę. Sau-lius (iš Saulė) sutampa su hebrajų vardu Saulius, kurio reikšmė – išmelstas iš Dievo.

5.3. „Lietuvių vardų kilmės žodyne“ raskite savo šeimos narių var-

dus ir sužinokite jų reikšmę.

22

Vardyno sluoksnių yra daugiau, negu mokėmės per pamo-ką. Manau, jums tai bus įdomu.

SAVI VARDAI

1. Senieji lietuviški (baltiški): sudaryti iš dviejų kamienų – Vytautas, Gintautas, Tautvy-

das, Gedgaudas, Algimantas; jų trumpiniai – Vytas, Gintas, Algis, Tautis, Gedas; trumpinių priesaginiai vediniai – Vytenis, Vaidotas, Ra-

mūnas; vardais virtę bendriniai žodžiai – Eglė, Ąžuolas, Dobilas.

2. Naujieji lietuviški:

mitologiniai – Žemyna, Medeina, Gabija, Austėja, Vaiž-gantas;

vardai iš baltų genčių ir sričių pavadinimų – Jotvingis, Aistis, Notangas;

literatūriniai – Adomo Mickevičiaus Gražina, Juozapo Ignoto Kraševskio Nijolė ir Vitolis, Vydūno Daiva ir Grož-vyda, Vinco Krėvės Kunotas, Perlys, Šarūnas, Šviedrys, Šatrijos Raganos Živilė;

vardais virtę bendriniai žodžiai – Upė, Vėjas, Smiltė, Ban-ga, Viltė, Bruknė;

vardai iš vandenvardžių, kraštovardžių – Ūlà, Nẽmunas, Rùsnė, Préila, Vlnius, Mnija;

nauji jau esamų vardų deriniai – Bangimantas, Tautman-tas, Alginta, Audronė, Vėjūna.

SKOLINTI VARDAI

1. Krikštavardžiai (šventųjų vardai, duodami krikštijant): hebrajiškos kilmės – Adomas, Jokūbas, Dovydas, Marija,

Ona, Ieva;

§ 5. VA R D Ų K I L M Ė

23


6. Pavardžių kilmė

Praėjusią pamokoje sužinojome, kaip atsirado vardai, kokios

jų reikšmės. Turbūt kilo klausimas, kas tas antras mūsų var-

das, kurį vadiname pavarde? Kaip jis atsirado? Ar jis ką nors

reiškia?

Pats žodis pavardė (einanti po vardo) sako, kad pavardės at-sirado vėliau nei vardai. Net iki XIV amžiaus Lietuvojè dauguma žmonių buvo vadinami tik vardais, kai kurie dar turėdavo pravardę. Kilmingų, žymių žmonių pavardžių mokslininkai randa jau XII–XIV amžiuje: šalia vardo rašomas tėvo ar visos giminės vardas, ki-limo vietos pavadinimas, einamos pareigos ar profesija. Per krikš-tą gautas naujas krikščioniškas vardas iš pradžių buvo vartojamas kartu su senuoju. Ilgainiui kai kurie senieji vardai irgi virto pavar-dėmis, pavyzdžiui, Vladislovas Girdenis, Aleksandras Mingaila. Jau

graikiškos kilmės – Aleksandras, Elena, Sofija; lotyniškos kilmės – Julijus, Justinas, Regina, Viktorija; germaniškos kilmės – Henrikas, Karolis, Eduardas, Valde-

maras, Irma; slaviškos kilmės – Vladimiras, Česlovas, Stanislovas; kitаkilmiai – Artūras, Brigita, Ksaveras, Elvyra; trumpiniai – Vladas, Kostas, Stasys, Genė, Justė.

2. Naujieji skolinti:

vardais virtę tarptautiniai žodžiai – Alegra (iš allegro), Sa-fyra (iš safyras), Eteris;

vardai iš kraštovardžių – Dakotà, Jutà, Parỹžius; iš literatūros, kino filmų – Faustas, Kevinas, Leonelis,

Džuljeta, Izaura, Samanta, Selestė.

24

XV amžiaus pabaigos dokumentuose aiškiai vyrauja dvigubi vardai. Sakoma, kad lietuvių pavardės nusistovėjo XVIII amžiuje, o XIX amžiuje tapo oficialiomis.

6.1. Atsivertę interneto puslapį http://pavardes.lki.lt/?pg=pavar-

dziu_daznumas sužinokite, kurios pavardės Lietuvojè dažniau-

sios.

Lietuvių pavardyne, kaip ir vardyne, aiškiai matyti keli sluoks-niai. Juos pateikiu kiek kitaip negu vardyno sluoksnius – pagal kilmę.

1. Iš vardų kilusios pavardės: iš senųjų vardų – Rimgaila, Vidmantas, Gedvilas, Kybartas; iš krikščioniškų vardų – Jonaitis, Jonėnas, Jonauskas, Jony-

la, Jonynas; Petraitis, Petronis, Petrokas, Petrėnas, Petrauskas, Petravičius.

2. Iš vietovardžių kilusios pavardės: Kaunietis, Biržietis, Žemai-tis, Gudas (jų pavardyne nedaug).

3. Iš pravardžių kilusios pavardės: iš gyvūnų pavadinimų – Kiškis, Lapė, Stumbras, Karosas, Gai-

dys, Vilkas, Žiogas; iš augalų pavadinimų: Putinas, Kopūstas, Ridikas, Žirnis,

Garšva; iš amatų pavadinimų – Kubilius, Račius, Kalvelis; iš žmogaus savybių pavadinimų ir kitų bendrinių žodžių:

Aukštakojis, Didžgalvis, Kuprys, Šepetys, Žilius, Mažiulis.

Senovėje pravardė padėdavo skirti bendravardžius žmones. Pa-prastai ji rasdavosi ne iš bet kokio žodžio, o iš tokio, kuris tinka žmogui kuo tiksliau apibūdinti. Ilgainiui pravardę paveldėdavo to žmogaus vaikai, ir ji tapo tiesiog įvardijimu, visiškai nebesiejamu su konkrečiomis charakterio, išorės ar profesijos savybėmis.

§ 6. PAVA R D Ž I Ų K I L M Ė

25


6.2. „Lietuvių pavardžių žodyne“ arba interneto puslapyje http://

pavardes.lki.lt/ raskite savo pavardę ir išsiaiškinkite, kokia jos

kilmė, ką ji reiškia.

Ieškodami savo pavardės aiškinimo tikriausiai pastebėjote, kad ne visos pavardės lietuviškos. Net 70 procentų lietuvių pavardžių yra nelietuviškos kilmės. Didžiąją dalį sudaro kilusios iš krikščio-niškų vardų ir slaviškų žodžių (Žukauskas, Smalinskas, Kazlauskas). Taigi lietuviškos tik apie 30 procentų visų dabartinių pavardžių.

Bičiuliai sumanė pažaisti senovinį Vlnių.

Sugalvokite jiems pavardes ne tik pagal tautybę, bet ir pagal profesiją.

26

Vyrų pavardžių būdavo pasidaroma su lietuviškomis priesagomis.

Iš jų dažniausios -aitis, -ėnas, -onis, -ūnas -ininkas, -uitis, -elis, -ėlis,

-ytis, -ulis, -utis, -užis (Adomaitis, Juozėnas, Petronis, Morkūnas,

Meištininkas, Januitis, Jurgelis, Antanėlis, Kalytis, Matulis, Matutis,

Anužis). Nelietuviškos kilmės priesagos -auskas, -avičius, -evičius

(Petrauskas, Žukauskas, Janavičius, Dikavičius, Petkevičius, Januše-

vičius).

Įdomiausios yra mažybinės priesagos -aitis, -ytis, -utis, -elis, -ėlis

ir kitos. Kai dokumente reikėdavo paminėti dar neužaugusį Petro ar

Jurgio sūnų, taip ir įrašydavo: Petraitis, Jurgelis. Vaikai užaugdavo, o

pavardė ir likdavo su mažybine priesaga. Tokią ją paveldėdavo anū-

kai, proanūkiai. O mažybiškumo reikšmė išnyko.

Dukters pavardė daroma iš tėvo pavardės pridedant priesagą:

-aitė – iš pavardžių su galūnėmis -as, -a – Urbaitė (Urbas), Tal-

mantaitė (Talmantas), Girėnaitė (Girėnas), Antanauskaitė (Anta-

nauskas), Kirlaitė (Kirla), Montvilaitė (Montvila);

-ytė – iš pavardžių su galūnėmis -is, -ys, -ė, -(i)a (po minkštojo

priebalsio, taigi ir po j) – Laukaitytė (Laukaitis), Stanytė (Stanys),

Liogytė (Liogė), Stundžytė (Stundžia), Sajytė (Saja);

-utė – iš pavardės su galūne -us po kietojo priebalsio – Sutkutė

(Sutkus), Vaitiekutė (Vaitiekus);

-ūtė – iš pavardės su galūne -us po j – Zujūtė (Zujus), Motiejūtė

(Motiejus).

Žmonos pavardė daroma iš vyro pavardės pridedant priesagą:

-ienė – Urbonienė (Urbonas), Palionienė (Palionis), Mikšienė

(Mikšys), Liogienė (Liogė), Jovaišienė (Jovaiša), Stundžienė (Stun-

džia); Vaitiekienė (Vaitiekus);

-uvienė gali būti tada, kai vyro pavardė dviskiemenė su galūne -us –

Sutkuvienė (Sutkus), Rimkuvienė (Rimkus), Zujuvienė (Zujus).

Moteriškos pavardės gali būti daromos iš vyriškų ir su galūne -ė

be priesagos: Talmantė, Urbė, Laukaitė, Sutkė, Zujė, Naudžė.

§ 6. PAVA R D Ž I Ų K I L M Ė

27


Tarmėse dukterų pavardės būdavo daromos pridedant dar įvai-

resnių priesagų: -aičia, -yčia, -ūčia, -ikė, -(i)ūkė, -(i)otė, -alė, -ėlė, -očia,

-okė, -ėčia, – Morkūnaičia, Karaliūčia, Margikė, Rokalė, Gudonėlė,

Šinkūniotė.

7. Vietovardžių kilmė

Jau daug žinome apie savo vardus ir pavardes, tad pats lai-

kas pasidomėti vietovardžiais. Ar žinote, kaip atsirado jūsų

miesto, miestelio ar kaimo pavadinimas?

Vietovardžiai daug pasako apie tautos praeitį ir kultūrą. Iš vie-tovardžių galima atsekti svarbesnius istorinius įvykius, įvairius ūki-nius ir buitinius dalykus, sužinoti apie mūsų protėvių kilnojimąsi iš vienos vietos į kitą, bendravimą su kitų tautų žmonėmis.

Vietovardžiai skirstomi smulkiau:

gyvenviečių pavadinimai,

vandens telkinių pavadinimai,

miškų pavadinimai,

kalnų pavadinimai,

gatvių, aikščių, skverų, kitų miesto vietų pavadinimai,

pievų, kalvų, balų, griovų, miškelių pavadinimai.

Manoma, kad mūsų protėviai į dabartinės Lietuvõs teritoriją at-keliavo upėmis, tad seniausi yra vandens telkinių pavadinimai. Kai kurios upės, ežerai pavadinti bendriniais žodžiais ir šių vietovardžių kilmė aiški. Antai yra upės Daubà, Sraũtas, Lokystà, Akmenà, ežerai Gubis, Pašežeris, Ìlgis, Beržúonis. Dėl kitų pavadinimų ginčijama-si iki šiol, pavyzdžiui, dėl ežero Páltis vardo kilmės. Vieni moksli-

28

ninkai sako, kad šis pavadinimas gali būti kilęs iš bendrinio žodžio paltis, kiti – kad iš latviško žodžio, reiškiančio šoną.

7.1. Surašykite savo gyvenamosios vietovės vandens telkinių pava-

dinimus. Iš „Lietuvių hidronimų2 etimologinio3 žodyno“ sužino-

kite, kokia šių vardų kilmė.

Pirmieji gyvenviečių, kalnų, miškų ir mažesnių vietų pavadini-mai irgi atsiradę labai seniai.

Vieni iš jų vienaip ar kitaip sudaryti iš žmonių vardų, pavar-džių, pravardžių, kaip antai Bartãšiškė, Aleksandrãvas, Barõno kal-nas, Barbõros pieva, Silvestr miškas, Šimoni giria. Tokie pavadi-nimai teikia žinių apie toje vietoje gyvenusius žmones.

Kokių dar vietovardžių galima padaryti iš Miko vardo?

Dalis naujesnių vietovardžių padaryta iš senesnių, pavyzdžiui, iš vandens telkinių pavadinimų: Panevėžỹs (upė Nevžis), Pãlokys-tis (upė Lokystà), Pãdievytis (ežeras Diẽvytis).

2 Sąvoka hidronmas graikiškos kilmės, lietuviškai vandenvardis. 3 Etimològija – graikiškai žodžio kilmė, pradinė reikšmė.

§ 7. V I E TO VA R D Ž I Ų K I L M Ė

29


Dar kiti kilę iš bendrinių žodžių – Dukių Laũkas, Vilkỹškiai, Laũkuva, Barsùkalnis.

Lietuvojè yra vietų, pavadintų kitų šalių vietovardžiais – Švei-cãrija, Parỹžius, Lòndonas, Berlýnas, Varšuvlė.

Dalies vietovardžių reikšmė aiški, o dėl kai kurių mokslinin-kai vis dar nesutaria. Pavyzdžiui, vieni sako, kad vietovardis Kaũnas kilęs iš žmogaus vardo, o kiti – kad pirminė reikšmė galėjusi būti gilus, žemas, esantis slėnyje. Galbūt dėl nemokėjimo paaiškinti pava-dinimo apie vietovardžių kilmę prikurta daug įdomių, paslaptingų padavimų ir legendų.

7.2. Pasiskirstykite į kelias grupes ir susirašykite aplinkinius vieto-

vardžius (vieni kaimų, kiti kalvų, pievų, raistų ir t. t.). Jei gyve-

nate dideliame mieste, susitelkite į vieną kurią jo dalį ir susira-

šykite senuosius istorinius, mitologinius gatvių, aikščių, parkų,

kalnų, kitų vietų vardus (nepamirškite, kad pavadinimus turi

net kai kurie pastatai). Išsiaiškinkite vietovardžių reikšmę pasi-

telkę „Lietuvõs vietovardžių žodyną“, kitus šaltinius. Pasidomė-

kite, kokių yra pasakojimų apie šių pavadinimų kilmę. Su savo

darbo rezultatais supažindinkite kitas grupes ir parenkite ben-

drą aprašą su iliustracijomis.

Lietuviški vietovardžiai nesibaigia sulig Lietuvõs siena!

Jų esama Baltarusijos teritorijoje, pavyzdžiui, Ašmenà (Aš-

miany), Bókštas (Bakšty), Drùskininkai (Druskiniki), Grúodiškė

(Grodziški), Ilgáičiai (Ilgaicy), Pagiria (Pogiry), Smilgniai (Smil-

gini), Tróbos (Traby) ir kiti.

Lietuviškų vietovardžių yra Lenkijoje: Ašvnis (Oświn), Berž-

niai (Bierżynie), Didžiùliai (Dziedziule), Gilušiai (Giłujsze), Krei-

vnai (Krejwiany), Máuras (Mamry), Ožkniai (Oszkinie), Šaltnai

(Szałtany), Trãkiškė (Trakiszki).

30

§ 8. S TA N D A R T I N Ė K A L B A I R TA R M Ė S

Yra ir Latvijoje: Laukesà (Laucesa), Uodegnai (Odiģjāni), Nau-

jnis (Naujene), Šaukštẽliai (Šaukšteļi), Užválda (Izvalta).

Iš pavyzdžių matyti, kad lietuviškus vietovardžius kitos kalbos

pritaikė prie savo fonetikos, bet jie lengvai atpažįstami.

O Karaliáučiaus (Kaliningrãdo) krašte baltiški (lietuviški, prūsiš-

ki) vietovardžiai buvo pakeisti rusiškais: miestas Alnà virto Družba,

kaimas Šilgalia dabar Barchany, Skirvỹtė Borovoje, Žematkiemiai –

Bolotnikovo. Senieji vardai išliko tik istorinėse knygose, dokumen-

tuose ir literatūros kūriniuose.

8. Standartinė kalba ir tarmės

Visa Lietuvà kalba viena bendra kalba – lietuviškai. Bet jei

važiuodami iš Vlniaus į Pãlangą kas keliasdešimt kilome-

trų užsuksite į pakelės kaimus, išgirsite vis kitą kalbos ats-

palvį. Kodėl taip yra?

Penktoje klasėje jau mokėtės, kad kalba turi tam tikrų atmai-nų. Rašėte kelis laiškus ir supratote: su draugu kalbate vienaip, su Prezidente kitaip. Viešai mes bendraujame standartine lietuvių kal-ba, o tarpusavy – įprasta kasdiene. Standartinę kalbą suprantame kaip taisyklingą, norminę kalbą, vartojamą viešajame gyvenime (valstybės įstaigose, žiniasklaidoje, mokyklоje). Bet kalbai priklau-so ir atskirų vietovių tarmės, savita miestiečių kalba: čia yra vietos ir skoliniams, ir skirtingų grupių žargonui, nes tai mūsų kasdienė šnekamoji kalba.

Viena iš lietuvių kalbos sudedamųjų dalių yra tarmės. Nega-na to, standartinės kalbos pagrindas – viena iš aukštaičių patarmių, papildyta kitų tarmių ypatybėmis. Lietuvių kalba turi dvi tarmes, aukštačių ir žemačių.

31


Lietuvių kalbos tarmių medis.

Abi tarmės dar turi patarmių. Toks skirstymas remiasi tam ti-kromis ypatybėmis: aukštaičiai skirtingai taria dvigarsius am, an, em, en ir nosinius balsius ą, ę, žemaičiai – ie ir uo.

Aukštaičių tarmė skyla į tris patarmes: vakarų aukštaičių, pietų aukštaičių, rytų aukštaičių.

Žemaičių tarmė – irgi į tris patarmes: pietų žemaičių, vakarų žemaičių, šiaurės žemaičių.

32

§ 8. S TA N D A R T I N Ė K A L B A I R TA R M Ė S

8.1. Tarmių, patarmių skirtumų aprašymas išeitų sudėtingas, todėl

padarykime paprasčiau. Atsiverskite tinklalapį www.šaltiniai.

info. Skyriuje „Kalba“ išskleiskite temą „Lietuvių kalbos tar-

mės“. Pasirinkite „Aukštaičiai“ arba „Žemaičiai“ ir atsivėrusia-

me puslapyje iš dešinės pamatysite

visų patarmių pavadinimus. Spus-

telėkite akytę ir išgirsite ne tik

patarmės ypatybes, bet ir ta

patarme skaitomą tekstą

(„Siužetas“).

Kaip manote, kada tarmės ima nykti – kai mažiau ar daugiau bendraujama?

8.2. Jeigu mokate tarmiškai, pasekite pasaką savo tarme. Jei nemo-

kate, tame pačiame tinklalapyje išskleiskite temą „Lietuvių kal-

bos tarmės“ ir pasirinkę „Tarmių panašumai ir skirtumai“ pasi-

klausykite pasakos, sekamos skirtingomis patarmėmis. Paskui

pasakykite, į kuriuos tarimo skirtumus atkreipėte dėmesį.

33


Įdomu, kad beveik nėra kalbų, kurios neturėtų tarmių. Tik vienų

kalbų tarmės panašesnės viena į kitą, skirtumai menki, ir tų tarmių

žmonėms palyginti nesunku susikalbėti. Pavyzdys gali būti slavų

kalbų – baltarusių, rusų, lenkų – tarmės. Bet yra kalbų, kur tarmių

skirtumai net labai dideli. Antai sunkiai susišneka skirtingomis tar-

mėmis kalbantys vokiečiai, o kinai ir visai vieni kitų nesupranta.

8.3. Žemaičiai gana gerai supranta tarmiškai kalbančius aukštai-

čius, o aukštaičiai žemaičių kartais visai nesupranta. Paaiškin-

kite kodėl.

Įsivertinimas

Pasikartokite (pasirinkite teisingą atsakymą, pabaikite sakinius, užpildykite lentelę).

1. Pasaulį pažįstame:

stebėdami, liesdami, sapnuodami,

ragaudami, uosdami, mąstydami,

klausydamiesi, kalbėdami.

(Pasirinkite teisingus atsakymus ir pagrįskite savo nuomonę).

2. Kalba – tai ...

3. Kalbėtojo žodžius papildo:

judesiai, veido išraiška, žvilgsnis, apranga.

(Pasirinkite teisingus atsakymus ir pagrįskite savo nuomonę).

4. Žmogus nuo gyvūno skiriasi bent dviem gebėjimais: ...

5. Vienareikšmiais vadinami žodžiai, kurie ...

6. Daugiareikšmiais vadinami žodžiai, kurie ...

34

7. Pavardžių pavyzdžiai pagal kilmę

Pavardės

iš vardų

Pavardės

iš vietovardžių

Pavardės

iš pravardžių

8. Aukštaičių tarmė susideda iš trijų patarmių: ...

9. Žemaičių tarmė irgi turi tris patarmes: ...

MANO PATIRTIS

1. Man artimiausias kalbos atsiradimo aiškinimas: ...

Taip manau todėl, kad ...

2. Geriausiai pasaulį pažįstu ...

Taip manau todėl, kad ...

3. Esu pastebėjęs, kad gyvūnai kai ką praneša vieni kitiems tam tikrais

ženklais: ...

Tų ženklų reikšmė: ...

4. Ar man visuomet lengva suprasti, ką žodžiai reiškia tekste? Kodėl?

5. Ar buvo atvejų, kai nežinojau žodžio reikšmės? Kaip sužinoti (pasi-

tikrinti) žodžio reikšmę?

6. Mano vardo reikšmė – ...

Taip buvau pavadintas dėl to, kad ...

7. Ar man patinka mano vardas?

Kokį vardą rinkčiausi pats?

8. Mano gyvenamoji vietovė – ...

Manau, jos vardas kilęs iš ...

9. Mano šeimoje tarmę moka ...

§. Į S I V E R T I N I M A S

MAMANONO P PATATIRIRTITISS

Documents

6KL kalba naujienlaišk³_kalba... · 2017-08-24 · akmuo, duona, vanduo, į jokius gamtos garsus nepanašūs. 2.1. Surenkite konkursą – kurios eilės mokiniai pasakys daugiau