47-oji Lietuvos mokinių UŽDUOTYS miestų rajonų etapas 11-12 klasei … · 2014 m. Lietuvos mokinių biologijos olimpiada. Miestų-rajonų etapas, 2014 m. sausio 17 d. UŽDUOTYS

Visi atsakymai privalo būti pateikti atsakymų lapuose! puslapis 1 iš 16

47-oji Lietuvos mokinių biologijos olimpiada

miestų-rajonų etapas 2014 m. sausio 17 d.

UŽDUOTYS 11-12 klasei

Užduotims išspręsti Jums yra skirtos 3 valandos (180 min.). Užduotis sudaro A, B ir C dalys. VISI ATSAKYMAI BUS VERTINAMI TIKTAI ATSAKYMŲ LAPUOSE! Juose atsakymus juodu arba

mėlynu rašikliu rašykite aiškiai ir tik tam skirtose vietose – linija apvestuose baltuose langeliuose. Brėždami grafikus galite naudoti pieštuką.

Taip pat leidžiama naudotis skaičiuotuvais. Atiduodami užduotis vertintojams leiskite jiems patikrinti, ar tinkamai užpildėte atsakymų

lapus. Jiems turite pateikti tik atsakymų lapus, tad nepamirškite pasilikti laiko jiems užpildyti.

Užduočių atsakymus ir visą kitą informaciją, susijusią su biologijos bei kitomis olimpiadomis,

rasite tinklalapiuose www.olimpiados.lt bei www.lmnsc.lt. Net jei užduotis pasirodys neįveikiama – nesustok! – tikrai rasi įdomių ir tavo pastangų vertų

klausimų. Neskubėk pabėgti – protingiausios mintys yra kantrios. SĖKMĖS!

Kovok dėl galimybės atstovauti Lietuvai:

2014 m. Lietuvos mokinių biologijos olimpiada. Miestų-rajonų etapas, 2014 m. sausio 17 d. UŽDUOTYS 11-12 klasei


A DALIS

Šioje dalyje pateikiama 40 testinių užduočių, įvertintų 40 taškų. Kiekvienas klausimas turi tik vieną teisingą atsakymą. Kiekvieno teisingo atsakymo vertė – 1 taškas. Pasirinkto varianto raidę turite perbraukti kryželiu (X) atsakymų lapuose skirtoje vietoje. Jei norite keisti atsakymą, senąjį variantą apibraukite, o naująjį – perbraukite kryželiu. Vertinamas tik vienas paliktas kryželiu perbrauktas atsakymas. Jei klausimas neatsakytas, atsakytas neteisingai ar palikti keli pažymėti (perbraukti, bet neanuliuoti apibraukiant raidės) variantai, tokiu atveju už klausimą skiriama 0 taškų. SĖKMĖS!

A1. Kuriame iš šių ląstelinių procesų NEDALYVAUJA

endoplazminis tinklas?

A. Fosfolipidų sintezėje;

B. Baltymų sintezėje;

C. Glikolizės reakcijose;

D. Pūslelių susidaryme;

E. Medžiagų pernašoje.

A2. Kuris iš pateiktų teiginių apibūdina

rekombinantinius baltymus?

A. Panašios funkcijos baltymai, atsiradę dėl RNR

splaisingo;

B. Sinonimas restrikcinėms endonukleazėms;

C. Išgryninti natūralūs baltymai;

D. Biotechnologiškai modifikuoti baltymai;

E. Baltymai, susidarę po genų krosingoverio.

A3. Kurioje ląstelinio dalijimosi fazėje

chromosomos prijungiamos prie dalijimosi verpstės,

bet dar nesudaro vienos plokštumos?

A. Interfazėje; D. Anafazėje;

B. Profazėje; E. Telofazėje.

C. Metafazėje;

A4. Kurio iš šių fermentų substratas yra DNR?

A. Katalazės; D. Lipazės;

B. Restriktazės; E. Tripsino.

C. Serino proteazės;

A5. Kodėl dažnai viduląstelinių signalų kaskados

baigiasi tuo pačiu efektoriumi ar gali būti indukuotos

dviejų skirtingų signalų?

A. Jos evoliucionavo iš bendro protėvio ir dėl to

persipina;

B. Baltymai šiose kaskadose labai nespecifiški;

C. Tai leidžia griežčiau reguliuoti ląstelinį atsaką;

D. Prokariotinėm ląstelėm svarbu gerai atpažinti

aplinką;

E. Nes viršląstelinis matriksas turi prisitaikyti prie

aplinkos.

A6. Apoptozė yra griežtai reguliuojama natūrali

ląstelės mirtis, apibūdinama kaip „mirtis iš vidaus“. Kuris

variantas NETURI nieko bendro su apoptoze?

A. Kaspazės baltymai;

B. Chromatino kondensacija;

C. Branduolio fragmentavimas;

D. Ląstelės lizė;

E. Mitochondrijų suirimas.

A7. Arkliai turi 64 chromosomas, o asilai 62, tačiau gali

susilaukti palikuonio – mulo. Kodėl mulai visada būna

nevaisingi?

A. Nes turi nelyginį chromosomų skaičių;

B. Nes neturi reprodukcinių organų;

C. Nes visi mulai yra vyriškos giminės;

D. Nes niekada tarpusavyje nesiporuoja;

E. Nes yra visada kastruojami žmonių, kad būtų

stipresni.

A8. Yra žinoma, jog pelėžirnio genas su dviem aleliais

A/a paklūsta Mendelio dėsniams. Dominantiniai

homozigotai bei heterozigotiniai organizmai turi

violetinius žiedlapius, tuo tarpu recesyviniai homozigotai

turi baltus. Kas vyksta ląstelėje, kurios genotipas yra Aa?

A. Vyksta tik dominantinio alelio transkripcija;

B. Vyksta tik recesyvinio alelio transkripcija;

C. Nevyksta nė vieno alelio transkripcija;

D. Vyksta tik A alelio transliacija;

E. Vyksta abiejų genų transkripcija, tačiau tik A

baltymas yra funkcionalus.

A9. Diušeno raumenų distrofija pasireiškia raumenų

atrofija. Ši liga berniukams pasireiškia dažniau negu

mergaitėms. Kokiu būdu paveldima Diušeno raumenų

distrofija?

A. Autosominiu recesyviniu;

B. Autosominiu dominantiniu;

C. Su lytimi sukibusiu dominantiniu;

D. Su lytimi sukibusiu recesyviniu;

E. Su Y chromosoma sukibusiu recesyviniu.



A10. Koks yra pats pirmas substratas glikolizės

reakcijų grandinėje?

A. Acetil-CoA; D. Gliukozė;

B. Piruvatas; E. Krakmolas.

C. CO2;

A11. Tėjaus-Sakso liga yra autosominiu

recesyviniu būdu paveldimas sutrikimas.

Sergantys šia liga vaikai dažniausiai miršta

nesulaukę penktojo savo gimtadienio. Šios

ligos nešiotojų dažnis žydų aškenazių

populiacijoje yra 3 %. Jei du sveiki šios

populiacijos individai susilaukė vaiko,

sergančio Tėjaus-Sakso liga, kokia tikimybė,

kad jų antrasis vaikas bus šios ligos nešiotojas?

A. 50 %; C. 3 %; E. 0,09 %.

B. 25 %; D. 100 %;

A12. Patekęs į bakterinę ląstelę virusas gali pradėti

daugintis (lizės ciklas) arba ilgam integruotis į genomą

(lizogeninis ciklas). Integracijai į genomą reikalingos

labai speficinės DNR sekos. Kodėl jos neišnyko

evoliucijos metu?

A. Virusų fermentai stabdo integracijos sekų

mutacijas;

B. Virusai įsiterpdami patys sukuria specifines

sekas;

C. Nes šios sekos yra labai konservatyvios;

D. Organizmui naudinga, kad virusas galėtų

integruotųsi į genomą;

E. DNR sekos evoliucijos metu išnykti negali.

A13. Gametogenezės metu dalis genų būna

metilinami ir taip paverčiami neaktyviais – tai

vadinama genetiniu imprintingu. Genetinis

imprintingas tėvo ir motinos organizmuose vyksta

skirtingai, t.y. ne tie patys genai yra slopinami. Kodėl

šių genų mutacijos gametose palikuonių fenotipą

veikia stipriau, nei paprastų genų?

A. Nes organizme vienu metu būna aktyvi tik

viena geno kopija;

B. Nes mutacijos gametose paveikia ir tėvų

fenotipą;

C. Nes mutacijos negali būti pašalintos evoliucijos;

D. Nes jos paveikia visas organizmo ląsteles;

E. Nes palikuonių gametose imprintingas negali

būti pakeistas.

A14. Paveikslėlyje pavaizduota, kaip tam tikras

baltymas išlenkia DNR. Kokiai ląstelės funkcijai padeda ši

sąveika?

A. DNR vijos lengviau atsiskiria

ir palengvėja transkripcija;

B. DNR vijos sunkiau atsiskiria ir

transkripcija laiku sustoja;

C. Prie tokios DNR lengviau

prisijungia ribosomos;

D. Palengvėja išlenkto geno

transliacija;

E. Chromatidės taip yra

paruošiamos mitozei.

A15. Kuris iš variantų yra organizmo X- X- W+W-

fenotipo apibūdinimas? Pliusas virš geno pavadinimo

žymi dominantinį alelį, o minusas recesyvinį.

A. X-W+;

B. X-W+ ir X-W-;

C. Diploidas;

D. Heterozigota;

E. Recesyvinė homozigota.

A16. Jei bakterijos būtų auginamos terpėje su

radioaktyvia siera (35S), o po to užkrėstos bakteriofagais,

kur būtų aptiktas stipriausias radioaktyvumas?

A. Bakterijų sienelėse;

B. Bakterijų RNR molekulėse;

C. Virusų DNR molekulėse;

D. Virusų RNR molekulėse;

E. Virusų apvalkaluose.

A17. Kuris iš šių augalo požymių yra pats

primityviausias?

A. Smulkūs redukuoti žiedai;

B. Žiedadulkės pernešamos vėjo;

C. Žiedai pritaikyti gaudyti vabzdžius;

D. Didelis, aukštas, sumedėjęs kamienas;

E. Augalas vienmetis.

A18. Kokiu būdu yra apdulkinami beržo žiedai?

A. Žiedadulkės pernešamos vėjo;

B. Žiedadulkes išnešioja bitės;

C. Tiesioginiu kontaktu per vandenį;

D. Žiedadulkės plinta per gyvūnų išmatas;

E. Beržai yra vienanamiai augalai, jiems nereikia

apdulkinimo.



A19. Kuris iš šių teiginių apibūdina meristemą?

A. Mezenchimos ląstelės kamiene;

B. Augalo kamieninės ląstelės;

C. Sinonimas tiflozoliui;

D. Naujas klasifikacijos vienetas;

E. Augalo jungiamasis audinys.

A20. Kokį bendrą bruožą turi ylvaisūnai

(Anthocerophyta), lapsamanės (Bryophyta) ir

kerpsamanės (Hepatophyta)?

A. Sporofitas yra dominuojanti gyvenimo ciklo

karta;

B. Visų sporofitas turi šaknis;

C. Bent vienoje gyvenimo ciklo stadijoje gamina

sėklas;

D. Difuzija ir osmosas yra pagrindiniai jų medžiagų

pernašos būdai;

E. Sporofito karta neturi chlorofilo.

A21. Į augalų augimo hormoną auksiną stiebo ir

šaknies audinio ląstelės reaguoja skirtingai, ir reakcija

priklauso nuo auksino koncentracijos. Kuris iš žemiau

pateiktų grafikų geriausiai parodo auksino poveikį

šiems audiniams?

A22. Kodėl grybai nepriskiriami augalams?

A. Nes neturi chlorofilo;

B. Nes neturi plastidžių;

C. Nes nežydi;

D. Nes nenaudoja atmosferinio CO2;

E. Nes nesidaugina sporomis.

A23. Kuris iš šių gyvūnų organų NĖRA naudojamas

azotinėms atliekoms pašalinti?

A. Malpigijaus vamzdeliai; D. Pulpa;

B. Metanefridijos; E. Inkstas.

C. Liepsninės ląstelės;

A24. Kodėl nariuotakojų (Arthropoda) atstovams

reikalingas egzoskeletas?

A. Nes jis atlieka ramstinę funkciją;

B. Nes mažesnius gyvius labiau slegia sunkio jėga;

C. Tokiu būdu jie negalės išaugti per dideli;

D. Nėra kito būdo pritvirtinti sparnus prie kūno;

E. Evoliucijos eigoje jis atsirado iš endoskeleto.

A25. Kuo svarbus celomas sliekui?

A. Reikalingas hidrostatinio slėgio palaikymui;

B. Tai slieko imuninės sistemos organas;

C. Lubrikuoja virškinamąjį traktą ir padeda judėti

maistui;

D. Apsaugo gametoforas nuo fizinių pažeidimų;

E. Tai rudimentinis organas, netekęs savo funkcijos.

A26. Adisono liga pasireiškia aldosterono trūkumu, taip

pat dantenų, odos ir žando gleivinių hiperpigmentacija

dėl sutrikusios antinksčių funkcijos. Kuris iš šių pigmentų

kaupiasi mūsų odoje dėl Adisono ligos?

A. Bilirubinas; D. Hemoglobinas;

B. Melaninas; E. Nitrofenolis.

C. Citochrominas;

A27. Kuri iš šių ligų yra autoimuninė?

A. I tipo diabetas; D. Šizofrenija;

B. Akromegalija; E. Gastritas.

C. Hantingtono liga;

A28. Kurios iš šių ląstelių formuoja mielino apvalkalą?

A. Oligodendrocitai; D. Adipocitai;

B. Mastocitai; E. Osteoblastai.

C. Knupflerio ląstelės;

A29. Kuris iš šių žmogaus raumenų NĖRA valdomas

valingai?

A. Krumplyno raumuo;

B. Pūslės raukas;

C. Didysis sėdmens raumuo;

D. Kramtyno raumuo;

E. Deltinis raumuo.



A30. Žmogaus organas, atsakingas už kraujo

filtravimą ir mirusių eritrocitų šalinimą, yra:

A. Kaulų čiulpai; D. Riebalinis audinys;

B. Henlės kilpa; E. Blužnis.

C. Langerhanso salelės;

A31. Koks žmogaus organas didžiausias pagal

užimamą paviršiaus plotą?

A. Embrionas; D. Burna;

B. Skrandis; E. Oda.

C. Hipofizė;

A32. Kuris iš šių veiksnių NESKATINA evoliucijos?

A. Paveldimas kintamumas;

B. Izoliacija tarp populiacijų;

C. Mutacijos;

D. Natūrali atranka;

E. Visi išvardinti skatina.

A33. Grafike pavaizduotas paukščių populiacijos

dydžio (N) kitimas. Kaip galima paaiškinti matomą

dėsningumą?

A. Periodiškai padidėja plėšrūnų populiacija ir

sumedžioja paukščius;

B. Dėl šalto oro atsiranda sezoninės ligos;

C. Nauja vaikų vada atsivedama tik kartą per

metus, tą patį sezoną;

D. Daug individų žūva per sezoninį migravimą;

E. Tik dalis individų išgyveną atšiaurų žiemojimą.

A34. Iešmutis – primityviausias gyvūnas, turintis

chordą, žiaunas ir nugarinį nervinį vamzdelį. Kokiam

gyvūnų tipui jis priklauso?

A. Echinodermata; D. Gastropoda;

B. Chordata; E. Diptera.

C. Artropoda;

A35. Kuriam gyvūnų elgsenos tipui priskirtumėte šuns

seilių išsiskyrimą, kai jis pamato maisto pakuotę?

A. Klasikinė habituacija; D. Imitacija;

B. Sąlyginis refleksas; E. Imprintingas.

C. Nesąlyginis refleksas;

A36. Iš kur žuvies širdyje išteka veninis kraujas?

A. Iš kairiojo prieširdžio; D. Iš aortos;

B. Iš dešiniojo prieširdžio; E. Iš skilvelio.

C. Iš žiaunų kapiliarų;

A37. Kuris iš šių variantų yra partenogenezės pavyzdys?

A. Kiškiakopūstis apdulkina pats save;

B. Vienaląsčio grybo, priskiriamo moteriškam

poravimosi tipui, dauginimasis;

C. Iš neapvaisinto bitės kiaušinėlio išsivysto tranas;

D. Tigras ir liūtas susilaukia palikuonio ligro;

E. Katės vadoje jaunikliai yra nuo dviejų skirtingų

patinų.

A38. Po gaisro praėjus porai metų jo paliktoje

plikvietėje ataugo krūmynai. Kaip vadinamas šis

procesas?

A. Genų dreifas; D. Sukcesija;

B. Evoliucija; E. Eutrofikacija.

C. Kryptinga atranka;

A39. Kuris iš šių augalo požymių NĖRA prisitaikymas

apsisaugoti nuo kenkėjų?

A. Žiotelių varstymasis;

B. Priliesto lapo suglaudimas;

C. Chinino kaupimas lapuose;

D. Sumedėję spygliai ant šakų;

E. Silicio karbonato kristalų kaupimas vakuolėse.

A40. Organizmas J. vermiansis yra 2–5 cm ilgio, plėšrus,

gyvena jūroje. Kraujotakos sistema išdėstyta nugaros

pusėje, o nervinė – pilvelio. Kuriai grupei iš šio aprašymo

priskirtumėte J.vermiansis?

A. Pirminiaburnių;

B. Antriniaburnių;

C. Diploblastinės sandaros organizmų;

D. Blakstienuotųjų pirmuonių;

E. Ameboidinių pirmuonių.

- A DALIES PABAIGA -



B DALIS

Šioje dalyje pateikiamos užduotys, įvertintos 60 taškų. Kiekvieno atsakymo vertę rasite atsakymų lapuose prie atsakymui įrašyti skirto laukelio. Atsakymų lape įrašykite raidę, skaičių ar kitokį atsakymą, kaip nurodyta kiekvienos užduoties sąlygoje. Neteisingi ir nepateikti atsakymai vertinami 0 taškų. SĖKMĖS!

1. ŽIURKĖNO KVĖPAVIMAS

Vienas fundamentaliausių gyvybės procesų yra ląstelinis kvėpavimas. Tačiau norint detaliai tirtį šį procesą, pirma

turime išgryninti dar funkcionalias mitochondrijas, dažniausiai iš gyvulinių audinių. Išgrynintų mitochondrijų

aktyvumą galima stebėti matuojant deguonies koncentracijos pokyčius uždaroje sistemoje. Jonukas Smalsenis atliko

tokį tyrimą su savo žiurkėno mitochondrijomis ir nubraižė apačioje pavaizduotą grafiką. Deja, jis nespėjo visko

užrašinėti.

Jonukas žino tiek:

Mitochondrijas ir anglies šaltinį įdėjo praėjus

ketvirtadaliui bandymo;

Deguonies kiekis nuolat mažėja baziniu lygiu (nuo

pradžios iki A);

Eksperimento pradžioje aplinkoje nebuvo ADP;

Mitochondrijos visada turi pakankamai deguonies;

Vandenilio cianidas slopina elektronų pernašos

grandinę.

B1.1. (3,6 t.) Nurodykite, kuriuo momentu įvyko tokie įvykiai (kiekvienam priskirkite raidę A-C):

1. Įdėtos mitochondrijos;

2. Įdėtas vandenilio cianidas;

3. Įdėtas ADP;

4. Mitochondrijos nustoja naudoti deguonį;

5. Prasidėta sparti ATP gamyba;

6. Mitochondrijos nebegali panaudoti protonų

gradiento.

B1.2. (2,5 t.) Kuriuos junginius išgrynintos mitochondrijos gali naudoti kaip energijos šaltinį ATP gamybai?

Tinkamus žymėkite T, netinkamus – N.

1. Krakmolą;

2. Gliukozę;

3. Fruktozę;

4. Piruvatą;

5. NADH.

Žinoma, kad, nesant slopiklių, šios mitochondrijos per 30 sekundžių sunaudojo 20 µL ADP tirpalo (koncentracija 50

mM), tuo pat metu deguonies kiekis nukrito per 0,4 µmol.

B1.3. (1 t.) Kiek molių ATP pagamintų šios mitochondrijos iš 0,02 mol O2?

B1.4. (1 t.) Kiek laiko tai užtruktų?



Į klausimus B1.5-1.7 atsakykite naudodamiesi pateiktais atsakymų variantais A-H:

A. Vertikali genų pernaša

B. Centrinė vakuolė

C. ATP sintazė

D. Chloroplastas

E. Endosimbiozė

F. Kristos

G. Branduolys

H. Konvergentinė evoliucija

B1.5. (1 t.) Mitochondrijos nėra vienintelės organelės, gebančios ATP gamybai naudoti protonovaros jėgą. Kokia

organelė dar taip daro?

B1.6. (1 t.) Minėtos organelės yra prokariotinės kilmės – tai atskleidžia jose esanti DNR. Kokio evoliucijos proceso

metu išsivystė mitochondrijos?

B1.7. (1 t.) Dalis ląsteliniame kvepavime dalyvaujančių baltymų yra koduojami pačių mitochondrijų DNR. Kur

ląstelėje yra laikoma genetinė medžiaga, reikalinga likusiems baltymams sintetinti?

2. DUMBLIŲ PASLAPTYS

Vystantis primityviems dumbliams, genetinė medžiaga keliavo labai neįprastu būdu. Dumbliai, gebantys

fotosintetinti (A), buvo praryti plėšrių pirmuonių (B) ir juose apsigyveno, taip leisdami plėšrūnuose išsivystyti

naujoms organelėms – plastidėms. Toliau evoliucijos eigoje skirtingų organizmų plastidės kiek pakito ir išsivystė

šiuolaikiniai dumbliai (X, Y).

B2.1. (1 t.) Remdamiesi schema, nustatykite, kuri dumblių pora yra giminingesnė (atsakymų lape kiekvienam

atvejui įrašykite gimingesnę porą):

1. A su X, ar B su Y? _________

2. A su B, ar X su Y? _________

B2.2. (1 t.) Koks pakitimas tarp X ir Y organizmų plastidžių MAŽIAUSIAI tikėtinas?

A. Jie kaupia skirtingus polisacharidus;

B. Skiriasi fotosintezės pigmentų savybės;

C. Jų plastidžių spalva skiriasi;

D. Skiriasi optimalios fotosintezės sąlygos;

E. Jie gamina ATP skirtingais mechanizmais.



Jeigu X tipo dumblį vėl asimiliavo B tipo dumblis, susidaro dar vieno naujo tipo plastidė ir tuo pačiu nauja rūšis. Jos

ląstelės schematiškai atrodo taip:

B2.3. (0,8 t.) Kuria raide pažymėta plastidės vidinė membrana?

B2.4. (1 t.) Nm ir Nu raidės žymi redukuotus branduolius (nukleomorfus). Kiek membranų skiria DNR, saugomą

nukleomorfoje Nu, nuo ląstelės išorės?

B2.5. (1 t.) Kiek skirtingų organizmų genomų (tiek pilnų, tiek redukuotų) yra šioje ląstelėje (jie nebūtinai

pavaizduoti paveikslėlyje)?

B2.6. (2 t.) Gyvūnų ląstelėse gausiausi fosfolipidai yra fosfatidilcholinas (FD), o bakterijose fosfatidiletanolaminas

(FE). Nurodykite (dviejų raidžių santrumpa), kurio iš šių fosfolipidų bus daugiausia A-D raidėmis pažymėtose

membranose.

A: _____ B: _____ C: _____ D: ______

3. GYVŪNŲ MATEMATIKA

B3.1. (3 t.) Duotas grafikas vaizduoja populiacijos

prieaugio kitimą per laiką (dN/dt), populiacijos

dydžiui artėjant prie ekologinės nišos aplinkos

talpos (K). Pažymėkite, kurie teiginiai teisingi (raide

T), o kurie klaidingi (raide N):

1. Populiacijos dydis taške K yra 0;

2. K/2 taške populiacija buvo sparčiausio augimo

fazėje;

3. Populiacijos dydis taške K yra mažesnis, nei buvo

taške K/2;

4. Taške K populiacijai gresia išnykimas;

5. Taške K gimstamumas lygus mirtingumui;

6. Didelis ligos potrūkis gali pastūmėti populiaciją iš taško K/2 į tašką K.



B3.2. (4 t.) Sunumeruotoms vietoms tekste parinkite tinkamus variantus A-P. Turėkite omenyje, jog linksniai ir

skaičiai variantuose nėra suderinti su tekstu.

Bendruomeniniai vabzdžiai, kaip bitės arba skruzdės, turi griežtą hierarchiją, kuri galioja ir reprodukcijai. Daugintis

gali tik motinėlės, bet ne darbininkės. Toks ekologinis ryšys vadinamas__1__. Tačiau genetiniu požiūriu viskas yra

sudėtingiau. Skruzdėlių bei bičių patinai yra haploidiniai, o patelės (karalienė bei darbininkės) – diploidiniai

organizmai. Jeigu darbininkių tėvas yra tas pats, tai iš jo paveldėta genetinė informacija tarp visų dukrų yra _2__ ir

sudaro __3__ viso dukrų genomo. Tačiau jeigu karalienė poravosi su keletu patinų, skirtingus tėvus turinčios

darbininkės yra giminingesnės _4__ nei __5__, todėl tuo pačiu ir ___6___ labiau nei __7____. Skruzdėlynuose ir

aviliuose yra vykdoma darbininkių priežiūra, kuri pasireiškia agresyviu sterilių darbininkiu elgesiu prieš fertilias

darbininkes. Karalienės padėti kiaušinėliai, padengti chitinu, turi specialių __8__, kurie leidžia juos atskirti nuo

darbininkių ir pastaruosius suėsti.

A. Altruizmas

B. Mutualizmas

C. Identiška

D. Patinėlis

E. 50%

F. Motinėlė

G. Simbiozė

H. Polisacharidai

I. Viena kitai

J. 100%

K. Kita darbininkė

L. Vektorius

M. Skirtinga

N. Kitų darbininkių vaikas

O. Parazitizmas

P. Pektinas

4. ORAS IR KRAUJAS

Jonukas Smalsenis jaukų Kūčių vakarą praleido pas senelius. Kartu su jais pietavo Jonuko pusbrolis Adomas,

studijuojantis mediciną. Žinoma, atostogos nėra metas medicinos studentui ilsėtis, todėl Adomas su savimi turėjo

šūsnį užrašų ir knygų. Jonukas, būdamas smalsus, prieš pietus pradėjo vartyti Adomo užrašus. Štai ką jis rado:

2,3-bisfosfoglicerato koncentracija yra didesnė eritrocituose. Ten jis rišasi su hemoglobinu, taip sumažindamas jo

giminingumą deguoniui. Jonukas be galo susidomėjo šia negirdėta sistema, bet jau kvietė prie Kūčių stalo, todėl jis

pamatė tik dalį likusių Adomo užrašų.

B4.1. (3 t.) Pasirodo, jog 2,3-BPG mutazės veikla skatinama mažos H+ koncentracijos. Išdėstykite žemiau

išvardintus organizmo pokyčius eilės tvarka, kai žmogui pradeda trūkti deguonies:

A. 2,3-BPG koncentracijos padidėjimas;

B. Hipoksija;

C. 2,3-BPG mutazės veikimas;

D. Hiperventiliacija;

E. O2 atpalaidavimas nuo hemoglobino;

F. Grįžimas į homeostazę.



Audinių kapiliaruose, kur daug CO2 ir mažai O2, pH lemia

deguonies atsipalaidavimą nuo hemoglobino. Tai vadinama

Boro poslinkiu. Tačiau jei trūkstant O2 padažnėja

kvėpavimas, pH padidėja dėl iškvėpto CO2. Tada Boro

poslinkį kompensuoja 2,3-BPG mutazės veikla. Dešinėje

matote hemoglobino deguonies įsisotinimo priklausomybę

nuo anglies dioksido koncentracijos (išreikštos slėgiu).

Įprasta įsisotinimo kreivė (esant pakankamai deguonies)

parodyta ištisine linija.

B4.2. (0,8 t.) Kuri kreivė (A-D) būdinga hemoglobinui

audinių kapiliaruose?

B4.3. (0,8 t.) Kuri kreivė būdinga hemoglobinui, kai

sustiprėja 2,3-BPG mutazės veikla?

B4.4. (0,5 t.) Eritrocitai yra itin svarbūs ne tik deguonies pernašoje. Kokios dujos taip pat yra pernešamos

eritrocitų?

B4.5. (2 t.) 2,3-BPG reguliacinė sistema ypač svarbi nėštumo metu. Kadangi motinos vaisius negali kvėpuoti per

plaučius, jis gauna reikalingą deguonį iš motinos. Nurodykite, kurie iš žemiau pateiktų teiginių yra teisingi

(žymėkite raide T), o kurie – ne (žymėkite N):

1. Motinos ir vaisiaus kraujotakos sistemos yra tiesiogiai sujungtos, t.y. kraujas maišosi;

2. Iš placentos į širdį deguonies prisotintą kraują neša virkštelės arterija;

3. Motinos kraujyje yra 30 % mažiau 2,3-BPG;

4. Vaisiaus hemoglobine vietoje histidino yra serinas, dėl kurio 2,3-BPG prasčiau jungiasi prie hemoglobino.

B4.6. (1 t.) Žmonės gali apsinuodyti medžiagomis, kurios itin stipriai rišasi su hemoglobinu. Įvardinkite vieną

tokios medžiagos pavyzdį.

5. MITYBA

Gyvūnams, o ypač ne tokiems dideliems kaip stuburiniai, privalu ne tik gebėti sukramtyti maistą, bet jį ir

suvirškinti. Žemiau pateikti 3 modeliai, vaizduojantys, kaip kinta substrato (tai įvairios į virškinimo traktą patekusios

medžiagos) ir produkto (tai jau suvirškintos ir pasisavintos medžiagos) koncentracijos keliaujant gyvūno virškinimo

traktu nuo burnos.

B5.1. (1 t.) Vienas iš šių modelių yra neteisingas ir gamtoje neegzistuoja. Kuris?



B5.2. (1,5 t.) Kurių kairėje parodytų gyvūnų (1-3) virškinimo traktas uždaras

(žymėkite raide U), kurių – atviras (žymėkite A)?

1: ___ 2: ___ 3: ___

B5.3. (1,5 t.) Priskirkite kairėje parodytiems gyvūnams (1-3) jų virškinimo

trakto veikimą apibūdinančius modelius (A-C).

1: ___ 2: ___ 3: ___

Deja, stuburiniams maisto paieškos yra sudėtingesnės – vis tik žemių mes

nevalgome... Atitinkamai pagal chordinių gyvūnų mitybą prisitaikė ir jų dantys,

specializuoti vieno ar kito maisto valgymui.

B5.4. (4 t.) Žemiau pavaizduotos 8 įvairiai besimaitinančių stuburinių kaukolės. Išanalizuokite jų struktūrą ir

priskirkite kiekvienai kaukolei (1-8) mitybos tipą (A-C).

A. Žolėdis; B. Mėsėdis; C. Visaėdis.

B5.5. (2 t.) Iš kaukolių lengva pažinti ir pačius gyvūnus. Priskirkite kaukolėms 2, 3, 4, 5, ir 7 jų savininką iš pateiktų

variantų (A-J):

2: ___ 3: ___ 4: ___ 5: ___ 7: ___

A. Pingvinas

B. Ežys

C. Triušis

D. Lapė

E. Jautis

F. Antis

G. Bebras

H. Dramblys

I. Barsukas

J. Gorila

6. SUVALDYKITE GENUS

Daugumos organizmo genų raiška yra valdoma – tai yra, jų koduojamo baltymo sintezė gali būti įjungta, išjungta,

susilpninta arba sustiprinta. Paprasčiausiu atveju tai vyksta tokiu principu: molekulė, kuri ląstelę „domina“ (pvz.,



maisto medžiaga), ląstelėje susijungia su specialiu baltymu. Tada šis jungiasi prie DNR ir aktyvina arba slopina iRNR

nurašymą (pvz., įjungia virškinimo fermento gamybą).

Už cukraus arabinozės skaidymą bakterijose atsakinga DNR atkarpa, vadinama ara. Ji susideda iš trijų sričių,

vadinamų araA, araB, araC. Yra sukurti bakterijų kamienai, kuriuose šios sritys pažeistos mutacijomis. Tokie kamienai

žymimi, pavyzdžiui, ΔaraA, jei pažeista araA sritis. Gliukozė slopina arabinozės virškinimo fermentų gamybą, bet jums

teks išsiaiškinti, kaip tai vyksta.

Lentelėje žemiau pateikti eksperimento su trimis kamienais duomenys. „+“ reiškia, kad bakterijos arabinozę

suvirškino.

Kamienas ΔaraA ΔaraB ΔaraC

Į terpę pridėta gliukozės - - +

Į terpę pridėta baltymo araC + - +

Į terpę pridėta gliukozės ir baltymo araC

- - -

B6.1. (3 t.) Kurios išvados teisingos (žymėkite T), kurios – ne (žymėkite N)?

1. Atlikti mutacijos eksperimentus su diploidais sunkiau, nes jie gali turėti ir pažeistą, ir sveiką geno

kopiją;

2. Genų valdymas svarbesnis bakterijoms, kurios tiesiogiai sąveikauja su aplinka, o ne daugialąsčiams

eukariotams;

3. Sritis araC koduoja baltymą, kuris valdo kito geno raišką;

4. Sritis araA nėra reikalinga arabinozės skaidymo valdymui;

5. Sritis araA nekoduoja baltymo;

6. Sritis araB koduoja arabinozės skaidymo fermentą.

B6.2. (1 t.) Pabaikite svarbiausią išvadą įrašydami teisingas raides:

Gliukozė jungiasi su baltymu ara__ ir įjungia geno ara__ raišką.

Įvairios trumpos DNR sekos gali būti atpažintos skirtingų baltymų ir taip leidžia genetinei medžiagai funkcionuoti.

Dauguma šių sekų yra konservatyvios, t.y. dažnai panašią funkciją atlieka tam tikri nukleotidai (nors gali būti ir

nukrypimų). Žemiau yra pateikta vieno iš Neisseria gonorrhoeae genų valdymo sritis.

B6.3. (4 t.) Jūsų užduotis – atpažinti šiuos funkcinius DNR elementus. Kiekvienam atvejui priskirkite tinkamiausią

raidę A-F.

1. Ribosomos prisijungimo vieta (konservatyvi seka: AAGGGAA).

2. -10 sigma faktoriaus (RNR polimerazės subvienetas) jungimosi vieta (konservatyvi seka: TATAAT).

3. -42 palindrominė seka transkripciją reguliuojančio baltymo prisijungimui (t.y. seka, kuri nuo abiejų

DNR grandžių skaitosi vienodai – pvz. ATTCGAAT).

4. Baltymą koduojančios sekos pradžia (START kodonas ATG).



7. KO NORI AUGALAS?

Iliustracija dešinėje vaizduoja augalo šaknies morfologiją skirtingame dirvos gylyje. Gylis sužymėtas pėdomis

iliustracijos šone. Ją išanalizavę atsakykite į klausimus.

B7.1. (2,5 t.) Nustatykite įvairiame gylyje randamos dirvos tipą (smėlį žymėkite raide

S, molį raide M) ir santykinį drėgnumą (didelį drėgnumą žymėkite raide D,

mažą M):

Gylis,

pėdomis

Dirvos tipas Dirvos

drėgnumas

2-7

7-9

10-12

12-13

13-17

B7.2. (2,5 t.) Kurie iš žemiau pateiktų teiginių yra teisingi (žymėkite raide T), kurie

neteisingi (žymėkite N)?

1. Šaknis užauga trumpesnė juodžemyje, nei smėlyje, nes per juodžemį

sunkiau augti;

2. Atšakų skaičius šaknyse yra nustatomas vien genetiškai;

3. Pavaizduotas augalas skurdo, nes ne visos jo šaknų atkarpos yra stipriai

šakotos;

4. Net jeigu dirva derlinga ir drėgna paviršiuje, augalo šaknis toliau augs gilyn,

nes jos ilgis visada yra vienodas;

5. Rūgštus dirvožemis trukdo mineralinių medžiagų pasisavinimui.

Vienas iš būdų augalams padidinti mineralinių medžiagų absorbciją yra sudaryti

mikorizinius ryšius su grybais.

B7.3. (4 t.) Lentelėje žemiau pažymėkite (kryžiuku X), ar mikorizės metu vyksta kiekvienos pateiktos medžiagos

(1-5) apykaita, ir, jei vyksta, kuris organizmas tą medžiagą gauna.

Medžiaga Nevyksta Augalas->grybas Grybas->augalas

1. H2O

2. Gliukozė

3. O2

4. PO4

5. N2

- B DALIES PABAIGA -



C DALIS Šioje dalyje pateikiamos užduotys, įvertintos 20 taškų. Klausimams atsakyti pravers ne tik teorinės žinios, bet ir patirtis iš praktinių darbų. Vertinimas toks pat, kaip ir B dalyje. SĖKMĖS!

Šįkart Jonukas Smalsenis gavo aparatą baltymų elektroforezei atlikti. Šis metodas leidžia išskirstyti baltymus pagal

jų masę (įprastai matuojama kilodaltonais, kDa): tam paruošiamas į želę panašus gelis, kurio gale padaromi šulinėliai.

Į šulinėlius supilami tiriami baltymų mėginiai ir per gelį leidžiama elektra. Didesni baltymai gelio porose užstringa ir

juda lėčiau, o maži greitai nukeliauja per visą gelį. Taip galima pamatyti, kiek skirtingų baltymų yra kiekviename

mėginyje, ir kokio jie dydžio.

Jonukas tirs šešis mėginius, o jūsų darbas – jį prižiūrėti:

Mėginys B – bendras baltymų mišinys iš bulvės stiebagumbio.

Mėginys D – bendras baltymų mišinys iš daigintų kviečių.

Mėginys P – bendras baltymų mišinys iš pieno.

Mėginys I – žmogaus medicininio insulino tirpalas.

Mėginys V – vaistai virškinimui gerinti. Sudėtis: žmogaus amilazė, lipazė, tripsinas, nebaltyminiai priedai.

Mėginys S – pramoninis mišinys sūriui brandinti. Sudėtis: 80 % chimozino, 20 % galvijų pepsino.

Taip pat Jonukas internete rado tokių fermentų mases: katalazė (augalų) – 56 kDa, amilazė (žmogaus ir augalų) –

43 kDa, tripsinas – 26 kDa, lipazė – 79 kDa.

C1. (1 t.) Kokiu būdu gauti žmogaus fermentai, įeinantys į vaisto sudėtį?

A. Iš mikroorganizmų, kuriems įterpti žmogaus genai;

B. Iš kraujo donorų serumo;

C. Iš persodinimui skirtų organų prieš operaciją;

D. Iš organizmų, kurių fermentus sudėtis panaši į žmogaus.

Toliau jums reikės baltymus paruošti pagal tokį aprašą: „Po 0,5 mL tiriamo mėginio sumaišoma su 0,1 mL natrio

dodecilsulfato (NDS) tirpalo. 50 µL gauto mišinio įnešama į baltymų elektroforezės gelio takelį.“ NDS formulė pateikta

žemiau.

C2. (1 t.) Apibraukite molekulės dalį, kuri leidžia NDS prisijungti prie hidrofobinių baltymo dalių.



C3. (3 t.) Kaip NDS prisijungimas paveikia baltymus? Teisingus variantus žymėkite T, neteisingus – N.

1. Baltymai įgyja teigiamą krūvį;

2. Baltymai įgyja neigiamą krūvį;

3. Baltymų krūvis nepakinta;

4. Baltymai susilanksto į kompaktiškas globules;

5. Baltymai praranda struktūrą, pasidaro tirpūs;

6. Baltymų fermentinis aktyvumas prarandamas.

C4. (3 t.) Jonuko laboratorijoje nėra nei NDS, nei kai kurių kitų reagentų. Patarkite, kokiomis namie randamomis

priemonėmis galima pakeisti trūkstamus reagentus.

1. NDS;

2. Izopropanolis;

3. Smulkių peptidų mišinys;

4. pH indikatorius;

5. Indikatorius jodui aptikti;

6. Aminorūgščių mišinys;

A. Želatina;

B. Šampūnas;

C. Rankų dezinfekcijos skystis;

D. Pigmentų turinčių uogų sultys;

E. Maisto papildai sportininkams;

F. Mišinys kisieliui virti.

C5. (1 t.) Susidūrėte su problema: pamatavus koncentracijas paaiškėjo, kad bulvės mėginyje baltymų koncentracija

yra triskart mažesnė, nei daigintų kviečių. Ką daryti, kad gelyje abiejų baltymų kiekis būtų vienodas?

A. Į mėginį iš bulvės pripilti triskart mažiau NDS, paskui 50 µL nešti į gelį;

B. Į mėginį iš bulvės pridėti 0,1 mL NDS, paskui triskart praskiesti ir 50 µL nešti į gelį;

C. Į mėginį iš kviečių pridėti triskart daugiau NDS, paskui 50 µL nešti į gelį;

D. Į mėginį iš kviečių pridėti 0,1 mL NDS, paskui triskart praskiesti ir 50 µL nešti į gelį;

E. Į mėginį iš kviečių pridėti 1 mL vandens, tada 0,1 mL NDS ir 50 µL nešti į gelį.

O matavo Jonukas taip: sutrynęs bulvę ir be jokių nuostolių išgryninęs baltymus, gavo 300 mL baltymų tirpalo. 100

μL šio tirpalo sumaišė su 900 μL matavimo reagento ir įstatė į spektrofotometrą, kuris matuoja tirpalo skaidrumą.

Spektrofotometras nustatė, kad matuoto tirpalo baltymų koncentracija yra 60 μg/mL.

C6. (1 t.) Kiek baltymų (gramais) buvo bulvėje?

C7. (1 t.) Kiek mikrogramų bulvės baltymų Jonukas

užneš į gelį?

Dešinėje parodytas baltymų elektroforezės

aparatas. Gelis įstatomas tarp dviejų talpų su skysčiu, į

gelio kiekvieną viršuje esantį šulinėlį įnešama po mėginį

ir prijungiama elektros srovė.

C8. (1 t.) Kurioje vietoje (nurodykite rodyklės raidę A-

C) reikės prijungti srovės šaltinio:

Teigiamą elektrodą? ___

Neigiamą elektrodą? ___



C9. (6 t.) Po 3 valandų gelis išimamas ir nudažomas – išryškėja baltymai. Gautas vaizdas pateiktas paveiksle žemiau.

Tačiau Jonukas pamiršo užsirašyti, kurį mėginį supylė į kurį gelio takelį. Žino tik tiek, kad 7 takelyje įnešė keletą

žinomos masės baltymų palyginimui (jų masės nurodytos dešinėje). Pabandykite atsekti – kiekvienam takeliui

priskirkite jame buvusį mėginį (įrašykite atitinkamo mėginio raidę iš sąrašo, pateikto užduoties pradžioje).

1: ___ 2: ___ 3: ___ 4: ___ 5: ___ 6: ___

C10. (1 t.) Nustatykite chimozino molekulinę masę.

C11. (1 t.) Kokio fermento vaistų virškinimui gerinti sudėtyje yra daugiausia?

- C DALIES PABAIGA -

47-oji Lietuvos mokinių biologijos olimpiada, miestų-rajonų etapas, 2014 m. sausio 17 d.

VERTINIMO INSTRUKCIJA 11-12 klasei

A1. A B C D E

A2. A B C D E

A3. A B C D E

A4. A B C D E

A5. A B C D E

A6. A B C D E

A7. A B C D E

A8. A B C D E

A9. A B C D E

A10. A B C D E

A11. A B C D E

A12. A B C D E

A13. A B C D E

A14. A B C D E

A15. A B C D E

A16. A B C D E

A17. A B C D E

A18. A B C D E

A19. A B C D E

A20. A B C D E

A21. A B C D E

A22. A B C D E

A23. A B C D E

A24. A B C D E

A25. A B C D E

A26. A B C D E

A27. A B C D E

A28. A B C D E

A29. A B C D E

A30. A B C D E

A31. A B C D E

A32. A B C D E

A33. A B C D E

A34. A B C D E

A35. A B C D E

A36. A B C D E

A37. A B C D E

A38. A B C D E

A39. A B C D E

A40. A B C D E

A D

ALI

S B

DA

LIS

2.

6,8 t.

B1.5 1

B1.6 1

B1.7 1

1.

11,1 t.

B2.6: Kodas

A. 0,5

B. 0,5

C. 0,5

D. 0,5

B1.3 1

B1.4 1

B1.1: Kodas

1. 0,6

2. 0,6

3. 0,6

4. 0,6

5. 0,6

6. 0,6

B1.2: Kodas

1. 0,5

2. 0,5

3. 0,5

4. 0,5

5. 0,5

B2.1.1 0,5

2 0,5

B2.2 1

B2.3 0,8

B2.4 1

B2.5 1

3.

7 t.

B3.1: Kodas

1. 0,5

2. 0,5

3. 0,5

4. 0,5

5. 0,5

6. 0,5

B3.2: Kodas

1. 0,5

2. 0,5

3. 0,5

4. 0,5

5. 0,5

6. 0,5

7. 0,5

8. 0,5

VERTINTOJAMS:

A dalyje teisingų atsakymų raidės

patamsintos.

B dalyje teisingi atsakymai ir jų

vertės nurodytos. Keli galimi

atsakymai atskirti pasviru

brūkšniu “/”, pvz. “magnis/Mg”.

Skaičavime kai kur leidžiamos

paklaidos. Pateiktos ribos, pvz.,

“5-6”, o didesni ar mažesni

atsakymai verti 0 taškų.

Jeigu nenurodyta kitaip, smul-

kesni taškai už dalinius atsa-

kymus neskiriami.

A

C

B

C

B

C

N

N

N

T

T

0,05 mol

400-430 val.

D

E

G

B su Y

X su Y

E

D

3

4-5

FD

FD

FD

FE

N

T

N

N

T

N

A

C

E

F

I

K

N

H

47-oji Lietuvos mokinių biologijos olimpiada, miestų-rajonų etapas, 2014 m. sausio 17 d.

VERTINIMO INSTRUKCIJA 11-12 klasei

B D

ALI

S

6.

8 t.

C3: Kodas

1. 0,5

2. 0,5

3. 0,5

4. 0,5

5. 0,5

6. 0,5

C

20 t.

B5.3: Kodas

1. 0,5

2. 0,5

3. 0,5

B5.4: Kodas

1. 0,5

2. 0,5

3. 0,5

4. 0,5

5. 0,5

6. 0,5

7. 0,5

8. 0,5

B5.1 1

B4.1 3

B4.5: Kodas

1. 0,5

2. 0,5

3. 0,5

4. 0,5

4.

8,1 t.

B5.5: Kodas

1. 0,4

2. 0,4

3. 0,4

4. 0,4

5. 0,4

C4: Kodas

1. 0,5

2. 0,5

3. 0,5

4. 0,5

5. 0,5

6. 0,5

C5 1

C6 1

C7 1

C8.1:

2: 1

C10 1

C D

ALI

S

B7.1: Tipas Drėg-

numas

2-7

0,5

7-9

0,5

10-12

0,5

12-13

0,5

13-17

0,5

5.

10 t.

B4.2 0,8

B4.3 0,8

B4.4

0,5

B4.6

1

B5.2: Kodas

1. 0,5

2. 0,5

3. 0,5

B6.1: Kodas

1. 0,5

2. 0,5

3. 0,5

4. 0,5

5. 0,5

6. 0,5

B6.2 baltymas: 0,5

genas: 0,5

B6.3: Kodas

1. 1

2. 1

3. 1

4. 1

B7.2: Kodas

1. 0,5

2. 0,5

3. 0,5

4. 0,5

5. 0,5

B7.3: Ne-

vyksta G->A A->G

1. 0,8

2. 0,8

3. 0,8

4.

0,8

5.

0,8

7.

9 t.

C1 1

C2

1

C11 1

C9: Kodas

1. 1

2. 1

3. 1

4. 1

5. 1

6. 1

N

N

N

T

B

C

CO2

CO/cianido jonai

B D C A E F

U

A

A

A

C

C

B

B

B

A

A

C

A

A

A

D

E

G

J

B

E

C

A

F

T

N

T

T

N

T

C

B

S

M

S

M

S

M

D

M

D

M

N

N

N

N

T

X

X

X

X

X

A 0,18 (0,018-0,5t.)

25 (2,5-0,5 t.)

C

A

N

T

N

N

T

T

B

C

A

D

F

E

D

43-53 kDa

Lipazės I

S

V

P

B

D

Documents

47-oji Lietuvos mokinių UŽDUOTYS miestų rajonų etapas 11-12 klasei … · 2014 m. Lietuvos mokinių biologijos olimpiada. Miestų-rajonų etapas, 2014 m. sausio 17 d. UŽDUOTYS