LRS

2016-05-23

Vilniaus ir Kauno miestų kogeneracinių jėgainių projektai

TURINYS

I. PROJEKTŲ APLINKA IR PRISTATYMAS

II. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO VIETA IR ĮTAKA KURO RINKAI

2

I. PROJEKTO APLINKA IR PRISTATYMAS

4

Projekto aplinka (elektros energetikos sektorius) • Lietuva - vienas iš didžiausių elektros

energijos importuotojų tarp Europos Sąjungos narių (~ 70% nuo poreikio)

• Esamos kogeneracinės jėgainės, naudojančios iškastinį kurą, nėra konkurencingos elektros energijos rinkoje, neatitinka aplinkosauginių reikalavimų (turi atidėjimus atitikčiai iki 2020 m.) ir jų amžius artimas techniniam darbo resursui

• Vietinės atsinaujinančios elektros energijos dalis tesiekia ~<20% nuo šalies poreikio

Elektros energijos tiekimo balansas

12%

2016-04-09 10:35

SE LV

RUS

PL BY

5

STRICTLY PRIVATE AND CONFIDENTIAL

I. COUNTRY ENERGY OUTLOOK

Šilumos gamyba CŠT ~ 8,3 TWh Vilniaus miestas ~ 2,6 TWh (~30%) Kaunos miestas ~ 1,3 TWh (~15%)

Šaltinis: LŠTA (2015 preliminarūs duomenys)

Projekto aplinka (šilumos sektorius)

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Biokuras ir komunalinės atliekos Gamtinės dujos Kitas kuras

Vyriausybės tikslas iki 2021 metų

6

21

%

8%

7%

64

%

28

%

17

%

54

%

2%

19

%

13

%

42

%

25

%

33

%

16

%

50

%

1%

RECYCLED COMPOSTED INCINERATED LANDFILLED

Lithuania Denmark Finland Sweden

Šaltinis: Eurostat (2013)

• Neracionali atliekų tvarkymo sistema - 60% atliekų, turinčių energetinę vertę, vis dar šalinama sąvartyne

• Trūksta atliekų deginimo pajėgumų, siekiant sutvarkyti (sudeginti) po rūšiavimo MBA likusias, energetinę vertę turinčias, komunalines atliekas (KAK)

• Europos Komisijos ambicingi tikslai – kad 2030 metais ne daugiau kaip 10% atliekų pasiektų sąvartynus

Rūšiuojama Kompostuojama Deginama Šalinama sąvartynuose

Projekto aplinka (atliekų tvarkymo sektorius)

Suomija Lietuva Danija Švedija

7

Europos Sąjungos strategija šildymui ir vėsinimui

Ji (strategija) turi padėti sumažinti energijos importą ir priklausomybę, sumažinti kaštus gyventojams ir verslui ir prisidėti prie Europos Sąjungos tikslų sutartų COP 21 Paryžiaus konferencijoje dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo.

Šia Strategija siekiama maksimizuoti šildymo ir vėsinimo sistemų efektyvumą ir darnumą – vienas iš EK skatinamų įrankių didelio efektyvumo kogeneracija

Communication on 2016.02.16

8

Projekto struktūra ir statusas

LR Vyriausybė pripažino šį projektą valstybei svarbiu ekonominiu projektu;

Projekto įgyvendinimą LR Vyriausybė pavedė „Lietuvos energijai“;

Valstybė kontroliuos objekto statybą ir eksploatavimą turėdama ne mažiau kaip 51 proc. akcijų, taip užtikrindama griežtų aplinkosauginių, techninių ir organizacinių reikalavimų laikymąsi;

Projekto įgyvendinimui numatyta pritraukti ES paramos lėšas.

Biokuro jėgainė

MWe MWš

~70 ~174

Atliekų deginimo jėgainė

MWe MWš

~18 ~53

Didelio efektyvumo kogeneracinė jėgainė

MWe MWš

~88 ~227

CAPEX ~325 MEUR

Energetikos ministerija Aplinkos ministerija Finansų ministerija

Finansų ministerija

100%

Didelio efektyvumo atliekų deginimo kogeneracinė jėgainė

MWe MWš

~24 71

CAPEX ~ 147 MEUR

Atliekų kiekis ~ 200 tūkst. tonų

51% 49% (5% Kaunui) Gautas EK leidimas veiklos koncentracijai

Atliekų kiekis ~ 140 tūkst. tonų /metus

Biomasės kiekis ~ 500 tūkst. tonų /metus

ES parama

Vilniaus projektas

Kauno projektas

iki 164mEUR iki 69mEUR

~150 mEUR ~69 mEUR

9

Įgyvendinimo grafikas Vilniuje

Parengiamieji darbai

Partnerių pasirinkimas

Rangos darbai

2015 2016 2017 2018

Finansavimo užtikrinimas

Projektavimas ir EPC rangos darbai Darbų pirkimas

Atranka, derybos

Finansavimo struktūros sukūrimas ir įgyvendinimas

Poveikio aplinkai vertinimas

Teritorijų planavimas (teritorijos leistino

aukštingumo tikslinimas)

Valstybės pagalba / ES parama

\

Darbas statybvietėje

Galutinis užbaigimas

Testavimo paleidimo darbai

Atranka, derybos

2014 Geg.

2015 2018

Pradžia 2014.05.28

Išsinuomotas sklypas

2015.05.22

2016 2017 2018

Pabaiga EPC sutartis (apie 24 mėn. ranga + min. 4 mėn. užbaigimas )

2016. II ketv.

Paleidimo - derinimo darbai

2017.12.15

Saus. Saus. Saus. Saus. Birž. Birž. Birž.

Patvirtinta PAV ataskaita 2015.09.02

Užbaigimas

10

Įgyvendinimo grafikas Kaune

2016-05-23

Parengiamieji darbai

Partnerių pasirinkimas

Rangos darbai

2015 2016 2017 2018

Finansavimo užtikrinimas

Projektavimas ir rangos , paleidimo-derinimo darbai

Darbų pirkimas (EPCm)

Atranka, derybos

Finansavimo struktūros sukūrimas ir įgyvendinimas

Poveikio aplinkai korekcija (jei reikia)

Teritorijų planavimas (jei bus)

Valstybės pagalba / ES parama

\

Darbas statybvietėje

Galutinis užbaigimas

2014 Geg.

2015 2018

Pradžia 2014.05.28

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis 2015.05.20

2016 2017 2018

Pabaiga Rangos sutartys 2016 m. III ketv.

Paleidimo - derinimo darbai

2018.11.01

Saus. Saus. Saus. Saus. Birž. Birž. Birž.

Pasirašyta akcininkų sutartis 2015.10.15

2015-12-11

EK leidimas veiklos koncentravimui

2015.11.23

Užbaigimas

11

Laukiami rezultatai Vilniuje Kaune

Elektros energijos gamyba, GWh (rinkos dalis)

400 (3,7%)

175 (1,2%)

Šilumos gamyba, GWh (rinkos dalis)

1 240 (~50%)

500 (~40%)

Šilumos gamybos kainos mažėjimas*

>20 % >20 %

CO2 išmetimų mažėjimas, t/metus

~230 000 ~70 000

Pirminių energijos išteklių sutaupymas

~40 % ~46 %

* - šilumos gamybos kainos sumažėjimas apskaičiuotas įvertinus 2013 metų kuro kainas ir perspektyvines elektros energijos, biokuro rinkos kainas bei atliekų sutvarkymo alternatyvius/socialinius kaštus (reguliuojama veikla).

12

Laukiami rezultatai Vilniuje (šilumos gamybos balansas)

Atliekų elektrinė Bio elektrinė

Bio katilinės

Esama situacija AEI ~ 40-45%

Situacija po projekto įgyvendinimo AEI+KAK ~ 75-80%

Iškastinis kuras

Iškastinis kuras

Bio katilinės

Bio elektrinė

Nauja BioElektrinė

13

Naudos

Mažesnės šilumos kainos (Vilniuje šilumos kainos didžiausios tarp 5 didžiųjų šalies miestų)

Atliekų šalinimo problemos sprendimas (į sąvartynus ateityje bus galima šalinti tik iki 10% atliekų)

Vietinės, konkurencingos elektros energijos gamyba iš vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių (bendras Lietuvos ir visos ES siekis klimato kaitos, energetinio saugumo ir prieinamumo kontekste)

II. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO VIETA IR ĮTAKA KURO RINKAI

15

Vilniaus jėgainės teritorinė schema

MBA Energijos

gamybos zona

Biokuro paruošimo zona

Transporteris

16

Kauno jėgainė

Jėgainės vieta Kauno LEZ

17

Kauno jėgainė

18

Biokuras ~450.000 tonų per

metus (~97 000 tae)

Komunalinės atliekos (KAK) - iki 160.000 tonų per metus

(~41 000 tae)

~30%

~70%

Apsirūpinimas kuru

~100% (Kaune)

19

Vilniaus atliekų tvarkymo grandinė

Netinkamų perdirbimui ar antriniam panaudojimui atliekų (liekančių po MBA) sudeginimas kogeneracinėje jėgainėje reikalingas atliekų tvarkymo grandinės uždarymui

Perdirbtos

atliekos

Iki 2016 2016-

2018 Nuo 2018

Kompostas

22%

70%

8%

20%

32%

8%

6% 4%

Vilnius 2020

Surenkamos komunalinės atliekos

Perdirbtos arba kitaip panaudotos

komunalinės atliekos

Komunalinės atliekos į MBA

Kompostuota

Inertinės atliekos

Kietasis atgautas kuras

Kogeneracinė atliekų deginimo

jėgainė

Pelenai iš kogeneracinės atliekų deginimo jėgainės

Šalinama sąvartyne

MBA 32%

130.000 – 180.000 tonų per metus

20

80 MW

90MW

270MW

145 MW

152MW

50MW 30 MW

240 MW

100 MW 120MW

100 MW

110MW 115 MW

80 MW

90MW

410MW

160 MW

36 MW

Šaltinis: Baltpool, 2015

Instaliuoti biokuro pajėgumai 2015

Instaliuoti biokuro pajėgumai 2018

TWh

0,00

0,20

0,40

0,60

0,80

1,00

1,20

Biofuel demand inVilnius CHP

Amount of biofuelreplaced by waste

Kaunas WtE

Vilnius WtE

0,28 TWh

Biokuro poreikis Vilniaus kogeneracinei jėgainei

Biokuro poreikis pakeistas atliekomis

(KAK)

~4,5 TWh biokuro buvo sunaudota centralizuotai tiekiamam šildymui, 2015 m.

Metinis Lietuvos biokuro potencialias siekia 17 TWh (LEKA)

Numatoma, jog Vilniaus kogeneracinėje jėgainė biokuro poreikį padidins tik ~0,3 TWh biokuro (~6% biokuro sunaudojimo centralizuotai tiekiamam šildymui 2015 m)

Įtaka biokuro rinkai

21

Biokuro birža turi daugiau nei 235 registruotų narių

Vilniaus kogeneracinė jėgainė teiktų pirkimo pavedimus iki ~ 2,6 mln. EUR (jei biokuro kaina būtų 15EUR/MWh)

2 1 3 4 6

11 9 10 13 11 10

7 7 10 14

13

11

19

23

29

44 48

37

59

31 27

20 26 26

49

0

20

40

60

80

Total order volume M EUR

Mėnesinė pateiktų pasiūlymų vertė biokuro aukcionuose 2015-2016 m. (mln. EUR)

Sell orders Buy orders

mln. EUR

Pardavimo pavedimai Pirkimo pavedimai

2015 2016

Įtaka biokuro rinkai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 1 2 3

Projekto viešasis interesas Europos Sąjungos

• Direktyvoje 2012/27/ES didelio naudingumo kogeneracija ir centralizuotas šilumos tiekimas išskiriami kaip neišnaudotos pirminės energijos taupymo priemonės, kurių galimybių išsamų vertinimą buvo įpareigota atlikti kiekviena valstybė narė;

• Direktyvoje 2008/98/EC numatytas atliekų šalinimo į sąvartynus sumažinimas iki ne daugiau kaip 10 proc. iki 2030 m.

• Europos komisijos komunikate „2020 m. Konkurencingos, darnios ir saugios energetikos strategija“ (COM(2010)639) numatyta iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, 20 proc. padidinti naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą;

Projekto viešasis interesas Nacionalinis

Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“;

2014–2020 metų Nacionalinės pažangos programos, patvirtintos 2012 m. lapkričio 28 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1482, 3 prioriteto „Ekonominiam augimui palanki aplinka“ uždaviniuose;

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje;

Nacionalinio saugumo strategijoje;

Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijoje;

Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane;

Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros 2014–2020 metų programoje;

Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje;

Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje.

DĖKOJAME UŽ DĖMESĮ!