23 seminaras. VEŽIMAS. KROVINIŲ EKSPEDICIJA

Vežimo rūšys ir jo teisinis reguliavimas. Krovinio vežimo sutarties samprata. Keleivio vežimo sutarties samprata. Frachtavimo sutarties samprata. Vežimas viešuoju (bendro naudojimo) transportu. Vežimo sutarties šalių teisės ir pareigos. Vežimo sutarties šalys, dalykas, kaina ir terminai. Šalių atsakomybės ypatumai.

Atskirų vežimo rūšių ypatumai. Vežimas geležinkeliu, vidaus vandenų transportu, jūra, oru ir keliais. Buksyravimo jūra sutartis.

Krovinių ekspedijavimo ir krovinių ekspedicijos sutarties samprata. Sutarties šalys, dalykas turinys ir forma. Ekspeditoriaus atsakomybės ypatumai. Ekspeditoriui pateikiami dokumentai ir informacija. Sutarties nutraukimas.

Klausimai: 1. Pagal kokius kriterijus ir į kokias rūšis gali būti skirstomos vežimo sutartys? Kaip

suprantamas multimodalinis vežimas?2. Ar vežimo sutartis yra konsensualinė, ar realinė? Kokias funkcijas atlieka važtaraštis ir

kokia jo teisinė reikšmė? Ar galioja vežimo sutartis nesant važtaraščio? Kaip vadinamas krovinio vežimo jūra dokumentas ir kokie jo ypatumai lyginant su važtaraščiu?

3. Koks yra vežimo sutarties dalykas? Ar krovinio gavėjas yra laikomas vežimo sutarties šalimi? Kokias teises į krovinį jis turi? Kam priklauso disponavimo kroviniu teisė perdavus krovinį vežėjo žinion? Ar krovinio gavėjas privalo priimti krovinį?

4. Kokios yra Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) taikymo sąlygos? Ar CMR konvencija taikoma multimodaliniams vežimams / vežėjo ir subvežėjo tarpusavio santykiams / vežėjo atsakomybei už transporto priemonės nepateikimą?

5. Kas yra INCOTERMS 2000 (2010) taisyklės ir kokia jų paskirtis?6. Kokie yra vežėjo civilinės atsakomybės pagrindai, sąlygos ir atsakomybės dydis? Ar vežėjui

pažeidus vežimo sutartį taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas? 7. Nurodykite pagrindinius krovinio vežimo sutarties pažeidimų atvejus. Kurios šalies civilinė

atsakomybė yra preziumuojama už krovinio praradimą? Kaip ji gali būti paneigta? Paaiškinkite sąvoką „fiktyvus krovinio praradimas“ ir kokiais atvejais ji vartojama.

8. Ar gaisras transporto priemonėje, autoavarija, transporto priemonės gedimas, kelių blokada gali būti laikomos neišvengiamomis aplinkybėmis, atleidžiančiomis vežėją nuo atsakomybės už krovinio praradimą, sugadinimą ar pavėluotą pristatymą? Kaip teismų praktikoje aiškinama CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „kaltė, kuri prilyginama tyčiniams veiksmams“?

9. Kokie ieškinio senaties terminai taikomi reikalavimams, kylantiems iš vežimo santykių, ir nuo kada jie pradedami skaičiuoti? Atsakydami aptarkite visas vežimo rūšis.

10. Kokia yra krovinių vežimo jūra sutarties samprata ir ypatumai? Kokie teisės aktai reglamentuoja šią vežimo rūšį?

11. Ką reiškia terminas „bendroji avarija“? Koks yra buksyravimo jūra sutarties dalykas? 12. Kokie yra keleivio vežimo sutartį kvalifikuojantys požymiai? Kuriam iš subjektų (vienam iš

jų ar abiems) kyla atsakomybė keleivių atžvilgiu skrydžio atšaukimo atveju, jei bilietą skrydžiui pardavęs subjektas ir skrydį vykdantis oro vežėjas nesutampa? Ar skrydį vykdantis oro vežėjas gali išvengti atsakomybės, jei skrydį vykdančio oro vežėjo ir bilietus keleiviams pardavusios įmonės sudarytoje tarpusavio sutartyje yra įrašyta sąlyga, kad oro vežėjas dėl neįvykusio skrydžio keleiviams neatsako? Kokiomis teisėmis gali naudotis keleiviai, kai jų skrydis atšaukiamas?

13. Kaip atriboti krovinių ekspedicijos sutartį nuo krovinių vežimo sutarties?14. Kokiais būdais gali būti sudaroma krovinių ekspedicijos sutartis? Kokiais atvejais

ekspeditorius gali būti pripažįstamas vežėju?

15. Kaip gali būti kvalifikuojamos ekspeditoriaus patirtos išlaidos? Ar reikalavimas priteisti išlaidas yra tapatus reikalavimui atlyginti nuostolius?

Literatūra:

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybės žinios. 2000. Nr. 74;2. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas // Valstybės žinios. 1996. Nr. 119;3. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas // Valstybės žinios. 1996. Nr.

105;4. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas// Valstybės žinios. 1996. Nr. 101;5. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) // Valstybės žinios.

1998. Nr. 107;6. Konvencija dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo // Valstybės

žinios. 2004. Nr. 174;7. 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004,

nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) 295/91;

8. Ambrasienė, D., et. al. Civilinė teisė. Prievolių teisė. Vadovėlis: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, Vilnius, 2009, p. 486-506.

9. Ambrasienė, D.; Sinkevičius, E. Vežėjo civilinė atsakomybė pagal Ženevos tarptautinio krovinių vežimo konvenciją ir jos draudimas. Vadovėlis: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, Vilnius, 2005.

10. Sinkevičius, E. Disponavimo gabenamu kroviniu mechanizmas ir disponavimo kroviniu teisės perėjimo probleminiai aspektai // Socialinių mokslų studijos. 2009, Nr. 2(2), p. 263-282.

11. Sinkevičius, E. „Privilegijuoti“ vežėjo automobilių keliais atleidimo nuo atsakomybės pagrindai // Jurisprudencija. 2(80) 2006, p. 90-99.

12. Sinkevičius, E. Krovinių vežimo dokumentai, jų funkcijos ir teisinė reikšmė // Jurisprudencija. 1(103) 2008, p. 46-54.

Teismų praktika:

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“;

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–7–43/2008 (dėl oro vežėjo atsakomybės už skrydžio atšaukimą);

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–165/2009 (dėl CMR konvencijos taikymo sąlygų; dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio pagrindu; dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo);

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–177/2009 (dėl tarptautinio krovinių vežimo santykių kvalifikavimo ir jų dalyvių atsakomybės);

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–318/2009 (dėl neribotos civilinės atsakomybės taikymo pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį);

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–541/2009 (dėl keleivio vežimo sutarties kvalifikavimo; dėl keleivio patirtų nuostolių atlyginimo);

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–462/2010 (dėl papildomų išlaidų pagal ekspedijavimo sutartį prigimties ir ekspeditoriaus reikalavimo teisinio kvalifikavimo);

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–49/2011 (dėl vežimo sutarties šalių ir turinio nustatymo; dėl vežėjo civilinės atsakomybės (CMR Konvencijos 23 straipsnis)).

Uždaviniai:

1. Ieškovas UAB „XYZ” pareiškė ieškinį individualiai Vardenio Pavardenio įmonei dėl nuostolių atlyginimo už prarastą krovinį, vežtą iš Lietuvos į Graikiją (krovinys prarastas Lenkijos teritorijoje). Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nes krovinys buvo pavogtas iš vairuotojo plėšimo būdu, o nusikalstamos veikos aplinkybės rodo, kad vežėjas negalėjo jų numatyti ir išvengti pasekmių. Iš Lenkijos policijos gauta policijos medžiaga, kuri parodė, kad vežėjo vairuotojas krovinį prarado dėl nusikalstamos veikos, tai yra apie 19 val. vairuotoją eismo kontrolei sustabdė uniformuoti policininkai policijos automobiliu. Vairuotojui išlipus iš automobilio, prieš jį buvo pavartotas smurtas, jis įtrauktas į automobilį, ant veido užlipdyta juosta, uždėti antrankiai, jis buvo nuvežtas į mišką ir ten paliktas.

Ar pagrįstas ieškovo reikalavimas?

2. Siuntėjas UAB „Maistas“ sudarė su vežėju UAB „Transportas“ mėsos gaminių pervežimo iš Vilniaus į Maskvą per 10 dienų sutartį. UAB „Transportas“ krovinio pakrovimui pristatė furgoną pavėlavęs 3 dienas. Krovinys siuntėjo buvo pakrautas ir skubiai išvežtas, tačiau pristačius krovinį į Maskvą, krovinys buvo pradėjęs gesti. Krovinio gavėjas jį priėmė, tačiau dėl krovinio sugedimo patyrė nuostolių. UAB „Maistas“ kreipėsi į teismą reikalaudamas iš UAB „Transportas“ padengti krovinio vertės dydžio nuostolius bei baudą už pavėlavimą pakrauti krovinį. UAB „Transportas“ mokėti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad laiku pristatyti mašinos negalėjo dėl užsitęsusio potvynio. Taip pat UAB „Transportas“ nurodė, jog bet kuriuo atveju ieškovo nurodyta krovinio vertė nereali ir neatitinka krovinį lydėjusiuose dokumentuose nurodytos jų kainos, be to, krovinys gavėjo buvo priimtas ir realizuotas, ir jis jokių pretenzijų UAB „Maistas“ nebuvo pareiškęs.

Išspręskite tarp šalių kilusį ginčą. Ar keistųsi situacija, jeigu krovinys būtų gabenamas nepritaikyta mėsos gaminiams transportuoti mašina?

3. Vardenė oro uosto kasoje grąžino bilietą, kadangi lėktuvas, kuriuo ji turėjo skristi iš Vilniaus į Hamburgą, vėlavo dvi valandas ir ji jau būtų nespėjusi persėsti Hamburge į kitą lėktuvą skrydžiui į Lisaboną, kuriame jai buvo rezervuota vieta turistinei poilsinei kelionei į Portugalijos kurortą prie Atlanto vandenyno. Taip pat Vardenė pareikalavo grąžinti pinigus ne tik už bilietą skrydžiui iš Hamburgo į Lisaboną, bet ir sumokėti baudą, numatytą vežimo oru taisyklėse, bei atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad prarado galimybę pasinaudoti turistine kelione, taip pat neturtinę žalą. Oro uostas atlyginti nuostolius Vardenei atsisakė, motyvuodamas tuo, kad jų lėktuvas nepakilo ne dėl administracijos kaltės, bet dėl kuro mechanikų streiko.

Ar pagrįstas Vardenės reikalavimas? Ar keistųsi situacija, jeigu lėktuvas pakilti vėluotų dėl techninių lėktuvo gedimų ar dėl prastų oro sąlygų?

4. UAB „Egzotika“ užfrachtavo vienam reisui iš Maroko į Klaipėdą Jūrų laivininkystėje krovininį laivą apelsinų pervežimui. Pagal frachtavimo sutartį visi laivo triumai turėjo būti atlaisvinti ir paruošti apelsinų gabenimui. Laivas buvo paruoštas, tačiau kapitonas viename iš triumų pakrovė dvi tonas bananų pardavimui Lietuvoje. Dėl to kapitonas negalėjo pakrauti į laivą visų apelsinų. UAB „Egzotika“ nepakrautus apelsinus grąžino tiekėjui mažesne kaina ir dėl to patyrė nuostolių. Pargabenus apelsinų krovinį į Lietuvą, UAB „Egzotika“ padavė Jūrų laivininkystę į teismą, nurodęs, jog visas jo krovinys turėjo tilpti laivo triumuose ir pareikalavo atlyginti nuostolius dėl nekvalifikuotai atlikto krovinio pakrovimo/išdėstymo laive.

Ar teismas turi tenkinti tokį ieškovo reikalavimą?

5. UAB „Gėrimai“ su UAB „Ekspertai“ sudarė ekspedicijos sutartį dėl 400 dėžių raudonojo vyno pervežimo iš Kauno į Gardiną (Baltarusijoje) geležinkeliu. Pagal sutartį UAB „Ekspertai“ turėjo priimti krovinį, pakrauti jį į priekabas, iškrauti ir pakrauti į vagonus, sutvarkyti muitinės formalumus, sumokėti rinkliavas, iškrauti iš vagonų krovinį paskirties punkte, perduoti jį gavėjui bei garantuoti krovinio saugumą jo vežimo metu. Prie Baltarusijos sienos muitinėje patikrinus krovinį buvo rastos 56 dėžės su viskio buteliais be banderolių. Visas krovinys muitinėje buvo sulaikytas dėl kontrabandos. UAB „Ekspertai“ padavė ieškinį teismui dėl viso užmokesčio už suteiktas paslaugas pagal sutartį priteisimo iš UAB „Gėrimai“. Atsakovas apmokėti UAB „Ekspertai“ už paslaugas atsisakė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas pagal sutartį, ir turi atlyginti jam nuostolius dėl to, kad jis neturėjo galimybės realizuoti raudonojo vyno Baltarusijoje.

Kokį sprendimą turėtų priimti teismas?