DaliaGRYBAUSKAITĖ,RespublikosPrezidentė„Turiu rasti balansą tarpto, ką valstybei būtinadaryti, ir to, kaip atremti įtakas iš išorės.“

LIETUVA

PASAULIS

POLITIKA

EKONOMIKA IR VERSLAS

ENERGETIKA

ŠVIETIMAS IR MOKSLAS

SVEIKATOS APSAUGA

TECHNOLOGIJOS

ŽINIASKLAIDA

KULTŪRA

SPORTAS

TURIZMAS

ISSN 1822-8860

Egidijus KŪRIS, Europos Žmogaus TeisiųTeismo teisėjas„Kreipimųsi skaičius yraneįsivaizduojamas: šiuo metunagrinėjimo laukia beveikaštuoniasdešimt tūkstančių.“

Giedrius VILIŪNAS,MRU studijųprorektorius„Mūsų politikai turisuprasti, kad aukštasismokslas – valstybėsvertybė ir nauda.“

2,03 EUR / 7 Lt 2015 m. Nr.1

HINC ITUR AD ASTRA

www.vu.lt

Respublikos Prezidentė: „Tektoniniai poslinkiai, kurievyksta geopolitinės energetikos srityje, lems ir galiųpasiskirstymą pasaulyje.“

8 p.

Kariuomenė46 p.Lietuvos kariuomenėsvadas gen. mjr. JonasVytautas Žukas:„Treniruosime savogreitojo reagavimopajėgas.“

Mokslas64 p.Dr. Vytautas Basys:„Už publikacijastarptautiniuosemokslo žurnaluoseLietuvoje skiriamamažai balų ir taipsavotiškaižlugdomimokslininkai.“

Merai 78 p.Tiesioginiai savivaldybėsgalvos rinkimai sukelsproblemų vieno asmenspartijoms ir visus politikusvers prisiminti jų ideologinestakoskyras.

2015-ŲJŲ POLITINIS KALENDORIUS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6

LIETUVA PASAULYJE

D.GRYBAUSKAITĖ: „Ekonomikos augimo sulėtėjimas

Europoje turės tam tikros įtakos mūsų ekonomikai“ . . . . . . . . . .8LIETUVOS EKONOMIKA įžengia į naują ekonomikos ciklą . . .12KODĖL ESAME labiausiai nykstanti ES valstybė . . . . . . . . . . .16ENERGETIKA: trejos reikšmingos pabaigtuvės . . . . . . . . . . . .20PERDAVIMO SISTEMA laukia dujų iš terminalo . . . . . . . . . . . .22LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS –

ekonominio gyvybingumo barometras . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .24TIKSINTI valstybės sektoriaus bomba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .26GERAS PAŽYMYS Lietuvai už pastangas,

vidutinis – už rezultatus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .30DAUG ŽADANTIS, bet vis neatsiperkantis mokslas . . . . . . . . .34KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS: sunkus

pirmeivių kelias . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .38MARGALAPĖ užsienio politika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .40KĄ LAIMĖTUME išsivadavę iš homofobijos gniaužtų . . . . . . . .44GINKLŲ PRAMONĖ 2015-aisiais nenuobodžiaus . . . . . . . . . . .46SPORTO FEDERACIJOS: plikos ir apsirengusios,

negirdėtos ir žinomos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .48

POZICIJA

R.ŠALAŠEVIČIŪTĖ: sveikatos apsauga –

su lengvesne skolų našta . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .52R.MEILUTYTĖ – 2017-ųjų vaikų žaidynių ambasadorė . . . . . . .55D.MIKUTIENĖ: farmacinė rūpyba labiausiai

reikalinga mažų miestelių ir kaimų teritorijose . . . . . . . . . . . . . .56D.PAVALKIS: nieko keista, kad visi universitetų

vadovai nori jais ir likti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .58ES INVESTICIJOS į švietimą 2014–2020 m. . . . . . . . . . . . . . . .61G.VILIŪNAS: šiuolaikinis studentas puikiai jaučia

naujausias tendencijas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .62V.BASYS: mokslo garsinimui trūksta geros vadybos . . . . . . . . .64Ž.PAVILIONIS: Jungtinių Valstijų vaidmuo pasaulyje –

išskirtinis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .68Z.BALČYTIS: naftos sektoriuje prasidėjo revoliucija . . . . . . . . .71E.KŪRIS: tarptautinio teismo iššūkiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .72S.DAILYDKA: geležinkeliu vežamų krovinių gausėjo . . . . . . . .76

LŪKESČIAI

MOKYSIMĖS merus rinkti patys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .78EURAS: virsmas, kuriam ruošėmės dešimt metų . . . . . . . . . . .80BALDŲ PRAMONĖS globalizacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .82UNIVERSITETAI: Judėti pirmyn be atskiro paraginimo . . . . . .84TURIZMO RINKA: kas triumfuos, o kas vilksis iš paskos . . . . .86KUO GYVAS Teatro metus išgyvenęs teatras . . . . . . . . . . . . . .90OŽKOS METŲ skaitiniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .92DIDŽIŲJŲ ARENŲ muzika 2015-aisiais . . . . . . . . . . . . . . . . . . .96

KOMENTARAI

REDAKTORIAUS LAIŠKAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4A.ŠINDEIKIS: atgal į TSRS? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .98

PROGNOZĖS 2015 M. NR.1

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

„BFL

“ N

UO

TR.

„BFL

“ N

UO

TR.

„SH

UTE

RS

TOC

K“

NU

OTR

.

VIRŠELIS: „VEIDO“ FOTOMONTAŽAS

PROGNOZĖS 2014

3

PROGNOZĖS 2014TURINYS

Balansas naujomis sąlygomis

PROGNOZĖS2015REDAKTORIAUS LAIŠKAS

Išklausius tokio teisingo linkėjimo, kylapagunda įprastu lietuvišku būdu paskirstytiatsakomybę: nekalti nei mes, nei Apvaizda, okalta aplinka. Tačiau bent jau prabėgomisapžvelkime reikalus pagal nurodytą tvarką –neišvengiamybės, keistinos aplinkybės ir kaipnesusipainioti.

Žinomas bent dviejų tikrai neatšaukiamųdalykų laikas: 2014-jų sausio 31 d. vidurnaktis –Naujųjų metų ir euro atėjimas.

Rašant nacionalinės valiutos virsmų istorijąteks pripažinti, kad nei tarp politinio elito, neitarp įtakingų verslo grupių nebuvo jėgų, kuriosnorėtų ir sugebėtų išsaugoti litą surandant tamlabai rimtą pagrindą. Argumentai prieš eurą,kiek jų išsakyta, buvo daugiausia populistiniai,tačiau telkiant šalininkų mases kitokių ir negalibūti.

Įspūdis 2015-ųjų išvakarėse – euras pasitin-kamas ramiai, netgi abejingai. Kai kas tikisi pra-mogai prilygstančio žaidimo su skaičiuokliais.Džiaugsmai bei pykčiai dėl pažymių už verslo irvalstybės namų darbus nukelti į sausį.

Kiti neišvengiamas dalykas – Lietuvos ūkioaugimas 2015-aisiais. Tempai ir apimtys šiuoatveju jaudina mažiau nei palyginimai. Jei yragreičiau augančių – apmaudu, jeigu yra smar-kiai smunkančių – džiugu, kad tai ne mes.

Rytuose driekiasi nelaimės zona, keliantiprieštaringus jausmus bei vertinimus. DėlRusijos veiksmų Ukrainos ūkio smukimas2015-aisiais gali būti ženklus, nors, tikėkimės,ne dviženklis. Revoliucijai Ukrainoje simpati-zuoja daugelis lietuvių, todėl jos reikalai keliarūpestį – juolab tos šalies Ekonomikos ministe-rija metus pasitinka vadovaujama Ukrainospiliečio Aivaro Abromavičiaus, lietuvio.

Rusijos ekonomikos nuosmukis neišvengia-

mas. Dėl tarptautinių sankcijų, pasaulinių naftoskai nų kritimo ir ilgamečių struktūrinių ūkio pro -blemų Rusija ritasi į politinę ir ekonominę duo -bę, kurios gylį 2014-ųjų pabaigoje rodė rubliokursas bei akcijų rinkos griūtis – Rusijos bendro -vės visos kartu buvo pigesnės už „Mic ro soft“.

Konfliktas Rytų Europos posovietinėjedalyje veikiausiai nesibaigs taikiu Rusijos atsi-traukimu. Prezidento Vladimiro Putino reži-mas sprendžia išlikimo klausimą, taigi liks agre-syvus net ir labai blogomis ekonominėmis sąly-gomis. O ES ir Jungtinės Valstijos 2015-ųjųišvakarėse nedviprasmiškai signalizavo, kadnepripažįsta Rusijos įvykdytos Krymo aneksijosir pasirengusios stipriau veržti sankcijų kilpą.2015-aisiais ES, kuri užsienio politikos srityjeveikia kaip spiečius – laikosi krypties, tačiauilgai ir padrikai rikiuojasi, – spręs, ar pratęsti 12mėnesių numatytas sankcijas, įvestas ankstes-niais metais. Amerikoje sankcijų klausimas pa -prastesnis – tai JAV prezidento kompetencija.

Nuo konflikto Ukrainoje, kuris tapo pasau-linis, priklausys Rusijos ir jos kaimynių raida nevienus metus ateityje. Nėra garantijų, kad busapsieita be karo tarp Rusijos ir NATO. Todėldarykime išlygą: Lietuvos ūkis augs, jei bustaika. Karas augimą garantuoja ne visuomet.

Keistini dalykai šiomis aplinkybėmis yradalies Lietuvos politikų bei aktyvių piliečių ribo-tumas, atsakomybės stoka ir iš to kylantis kvai-las karingumas, arba priešingai – bukaprotiškas„pragmatizmas“.

Ta proga verta prisiminti klausimą, kurisužduodamas priimant į vieną prestižinį klubą:ar jūs pasiryžęs išvysti savo didžiausią priešą?Atsakius „taip“, pretendentui pakišamas veid-rodis. Vargu ar pretendentas susipainios atpa-žindamas, ką turėtų įveikti. ■

Prognozės 2015 m.Kaina 2,03 EUR / 7 LtLeidžia UAB „Veido“ periodikos leidyklaISSN 1822-8860Steigimo liudijimas Nr. 1452Leidžiamas nuo 1992 m.

LEIDĖJASdr. Algimantas ŠindeikisDIREKTORIUSAndrius ValackaLaikinai einantis vyr. redaktoriaus pareigasArūnas Brazauskas

SKYRIAI:Vidaus politika – A.Lėka tel. 264 9432 Verslas – A.Pocienė Užsienis – R.JanužytėVisuomenė – K.Kanišauskaitė-Šaltmerė,V.Sapetkaitė, G.Sabaliauskaitė Kultūra – R.Baltru šai tytė, Fotoredaktorė – L.Gušauskienė Bendradarbiai – E.Labanauskas,D.Urbienė, V.Balsytė, A.Bukelis,V.Kasperavičienė, A.Lankaitytė, P.Paukštys,V.Stasiulionytė, R.Vaitkevičienė,S.ValentinaitėVyr. dizainerė L.Beatričė PaukštėDizaineriai K.Katkus, R.OstrouchKalbos redaktorė V.KundrotienėReklama R.Lukšienė, A.Papievienė, tel. 264 9422Platinimas ir prenumerataG.Strazdienė, tel. 264 9424REDAKCIJOS ADRESAS:A.Goštauto g. 8, (I a.), LT-01108 Vilnius

Telefonas 262 6813, Faksas 262 2407El. paštas mailv@veidas.ltSpausdino UAB „Spaudos kontūrai“, Vakarinė g. 1, Vilnius

Tiražas audituojamasVisos teisės saugomos © 2014 UAB„Veido“ periodikos leidykla. Žurnale„Vei das“ paskelbtą informaciją galimaplatinti ar naudoti kitose žiniasklaidospriemonėse tik gavus rašytinį UAB„Veido“ periodikos leidyklos sutikimą.Rank raščiai negrąžinami ir ne re cen -zuo jami. Už laiškų, reklaminių bei PRraidėmis pažymėtų straips nių turinį re-dakcija neatsako.Prenumerata 2014 m. „Veido“ prenu-merata internetu: www.veidas.lt, „Respublikos“ platinimo tarnybose;privačiose platinimo tarnybose ir re-dakcijoje; Lietuvos paštuose – iki mė-nesio 20 d.

Savaitinis iliustruotas žurnalas

SAVAITRAŠTIS „VEIDAS“ IŠEINA PENKTADIENIAIS

PROGNOZĖS ŽVELGIANT Į VEIDRODĮ

Populiarus ir kai kam nusibodęs linkėjimas: turėkitestiprybės priimti tai, kas neišvengiama, veržlumopakeisti aplinkybes, kurios jūsų valioje, ir įžvalgumoatskiriant viena nuo kita.

Arūnas Brazauskas

Lietuva ir pasaulis 2015-aisiaisPROGNOZĖS2015

6

SAUSIS● 1 d. Lietuva, atitikusi vadinamuosius Mastrichto kri-

terijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir sko-los, taps 19-ąja euro zonos valstybe.

● 1 d. įsigalios Eurazijos ekonomikos sąjungos (EES)sutartis. Dėl EES įkūrimo 2014 m. susitarė Rusija,Baltarusija, Kazachstanas, o vėliau ir Armėnija. Norssąjungoje nebus Ukrainos, kurią dar iki Euromaida-no įnirtingai prisijungti viliojo Maskva, mažesnės,nei planuota, sudėties EES vis tiek taps bendra rin-ka 171 mln. žmonių, o jos bendrasis vidaus produk-tas sieks 3 trln. JAV dolerių.

● 14 d. Vilniuje vyks ES institucijų vadovams ir kitiemsaukštiems pareigūnams, ES valstybių narių finansųministrams skirtas oficialus Lietuvos ministro pirmi-ninko rengiamas euro įvedimui skirtas renginys.

● 21–24 d. Davose (Šveicarija) vyks kasmetinis pa-saulio ekonomikos forumas. Jame pirmą kartą daly-vaus ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė,skaitysianti pranešimą sesijoje apie energetinę ne-priklausomybę bei geopolitines tendencijas.

VASARIS● 22 d. 87-ą kartą

bus išdalyti JAVkino meno irmokslo akademi-jos „Oskarų“ ap-dovanojimai. Čiagali būti atstovau-jama ir Lietuvai –sausį paaiškės, ar„Oskaro“ apdova-nojimui geriausioužsienio filmo ka-tegorijoje bus no-minuotas režisieriaus Igno Jonyno ilgametražis vai-dybinis filmas „Lošėjas“.

KOVAS● 1 d. vyks Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų

rinkimai, kuriuose pirmą kartą bus tiesiogiai renka-mi savivaldybių merai. Savo kandidatus į savivaldy-bių tarybas galės kelti 17 politinių partijų ir 58 visuo-meniniai rinkimų komitetai – būtent tiek politinėskampanijos dalyvių užregistravo Vyriausioji rinkimųkomisija.

● 1 d. vyks Estijos parlamento rinkimai. Dėl griežtostaupymo politikos krizės metais ir Reformų partijąsukrėtusio finansavimo skandalo nuo 2005 m. val-dančios Andruso Ansipo centro dešinės koalicijospopuliarumas yra smukęs, todėl politologai progno-zuoja, kad po 2015 m. rinkimų koalicija bus sudaro-ma su 19 vietų turinčiais socialdemokratais.

BALANDIS● 1 d. Didžiojoje Britanijoje įsigalios nauja pensijų

schema, pagal kurią pensinio amžiaus sulauku-siems ir bent dešimties metų darbo stažą turintiemsžmonėms bus mokama ne mažesnė nei 148,4 sva-ro sterlingų per savaitę pensija, o kaupiamajamefonde sukauptą pensiją per kelis kartus bus galimaišsiimti visą, priešingai nei anksčiau, kai iš kartobuvo išmokama tik 25 proc. sukauptos pensijos da-lis, o likę pinigai reguliariai mokami kasmet.

GEGUŽĖ● 5 d. Milane, Italijoje, prasidės paroda „EXPO 2015“,

kuri tęsis iki spalio 31 d. Tikimasi, kad parodoje Mi-lane dalyvaus daugiau nei 130 pasaulio valstybių, oją aplankys 30 mln. žmonių iš viso pasaulio. Pagrin-dinė parodos tema – „Pamaitinti planetą, energijagyvenimui“. Lietuvos paviljono projekto konkursepirmoji vieta paskirta projektui „Balansas“, kurio au-torė – Kauno architektų studija JAS.

● 7 d. Didžiojoje Britanijoje vyks visuotiniai rinkimai,kurių su nerimu laukia ne tik patys britai, bet ir kitosES šalys. Didėjant euroskeptiškos nepriklausomy-bės partijos (UKIP) spaudimui, dabartinio premjeroDavido Camerono konservatoriai pergalės atvejužada apriboti imigraciją iš kitų ES šalių. Vokietijoskanclerė Angela Merkel perspėja, kad tokiu atvejubūtų „pasiektas taškas, iš kurio kelio atgal nebėra“,ir kad tai smarkiai padidintų Didžiosios Britanijospasitraukimo iš ES riziką.

● 21–22 d. Rygoje vyks ES ir Rytų partnerystės šaliųvadovų susitikimas. Tikimasi, kad iki jo bus užbaig-tos Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių suUkraina, Moldova ir Gruzija ratifikavimo procedūrosvisose ES šalyse narėse, įgyvendintas vizų liberali-zavimo veiksmų planas su Ukraina ir Gruzija, pasi-rašytos vizų palengvinimo ir readmisijos sutartys suBaltarusija, pradėtas dialogas dėl vizų su Armėnijair Azerbaidžanu.

BIRŽELIS● 5 d. Vienoje įvyks OPEC narių susitikimas, kurio

metu bus sprendžiamas vienas svarbiausių klausi-mų, lemsiančių tolesnę naftos kainą, – naftos gavy-bos apimtys, kurios, jei naftos kaina ir toliau mažės,gali būti sumažintos net trečdaliu.

● 12–28 d. Azerbaidžano sostinėje Baku bus sureng-

„BFL“, „SHUTTERSTOCK“, „SCANPIX“ IR „VEIDO“ ARCHYVO NUOTR.

PROGNOZĖS 2014KALENDORIUS

7

tos pirmos istorijoje Europos žaidynės. Planuojama,kad jose dalyvaus apie 5400 sportininkų iš 49 Euro-pos valstybių. Atletai rungtyniaus 18-os sporto šakųvaržybose. Į žaidynių programą ketinama įtraukti netik olimpinių, bet ir keletą neolimpinių sporto šakų.Preliminariai planuojama, kad žaidynėse sportinin-kai varžysis šaudymo iš lanko, badmintono, krepši-nio (trys prieš tris), bokso, baidarių ir kanojų irklavi-mo, dviračių sporto (BMX, plento, kalnų dviračių),fechtavimosi, paplūdimio futbolo, gimnastikos(sportinės ir meninės), dziudo, karatė, šaudymo,stalo teniso, tekvondo, triatlono, tinklinio (salės irpaplūdimio) ir graikų-romėnų imtynių rungtyse.

● 2015 m. birželio 15 d. Jūrmaloje vyks Baltijos jūrosregiono strategijos metinis forumas.

● 30 d. vyks Lenkijos prezidento rinkimai, o spalio 31d. numatyta ir Lenkijos parlamento rinkimų data. Pošių rinkimų paaiškės, kas toliau vadovaus Lenkijai irar šalis artimiausiu metu įsives eurą, mat tam reikiane tik atitikti Mastrichto kriterijus, bet ir pakeisti kaikuriuos Lenkijos konstitucijos straipsnius.

LIEPA

● 1 d. tikimasi pagaliau užbaigti derybas dėl Iranobranduolinės programos. Tiesa, derybų pabaigosterminas buvo pratęstas jau du kartus, nes tarp Ira-no ir P5+1 valstybių (JAV, Kinija, Rusija, Didžioji Bri-tanija, Prancūzija ir Vokietija) vis dar tebėra daugesminių nesutarimų.

● 15 d. vyks Baltarusijos prezidento rinkimai. Nors ei-line 61 metų Aliaksandro Lukašenkos pergale nie-kas neabejoja, iššūkį jam bandys mesti nemažaipolitinių oponentų. Skelbiama, kad rinkimų vykdy-mui skirta biudžeto suma yra šiek tiek mažesnė nei9,5 mln. JAV dolerių.

RUGSĖJIS

● Tiksli data dar nepaskelbta, bet numatoma, kadrugsėjo mėnesį popiežius emeritas Benediktas XVIlankysis JAV.

● 5–20 d. vyks 2015 m. Europos vyrų krepšinio čem-pionatas. Jį iš pradžių turėjo organizuoti Ukraina,kuriai ši teisė atimta dėl karinio konflikto šalies ry-tuose. Vėliau teisės rengti čempionatą, paradoksas,tik per plauką negavo Rusija, o galiausiai krepšiniočempionatą rengs kelios Europos valstybės.

● Grupių rungtynės vyks Zagrebe (Kroatija), Monpeljė(Prancūzija), Berlyne (Vokietija) ir Rygoje (Latvija), obaigiamosios pirmenybių kovos – Lilio (Prancūzija)arenoje. Į D grupę su Latvija, Ukraina, Belgija, Estijair Čekija patekę mūsų šalies krepšininkai turi visasgalimybes iškopti į atkrintamąsias varžybas Lilyje,ypač jei pavyks surinkti stipriausią savo komandą, įkurią gali grįžti ne tik Mantas Kalnietis, bet ir Rober-tas Javtokas bei Linas Kleiza.

LAPKRITIS● 15–16 d. Antalijoje (Turkija) vyks G-20 vyriausybių

vadovų susitikimas. ● 30 d. Paryžiuje prasidės iki gruodžio 11 d. vyksianti

Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija. Pary-žiaus konferencijoje turi būti pasirašyta nauja klima-to sutartis, pakeisianti dabar galiojantį Kioto proto-kolą ir įsigaliosianti nuo 2020 m.

GRUODIS● 15 d. Europos Sąjungoje nebeliks tarptinklinio ryšio

(roumingo) mokesčio: Europos gyventojai keliaudamipo Europos Sąjungą galės naudotis mobiliaisiais tele-fonais, už pokalbius, trumpąsias žinutes bei duomenųperdavimą mokėdami tiek pat, kiek moka namie.

● 31 d. (data nepatvirtinta) numatomi Dūmos rinkimaiRusijoje.

„BFL“, „SHUTTERSTOCK“, „SCANPIX“ IR „VEIDO“ ARCHYVO NUOTR.

8

Atsakinėdama bemaž į kiekvieną „Veido“ klausimąPrezidentė Dalia Grybauskaitė neišvengiamaiminėjo tarptautinę padėtį. Tai Rusijos karinių mus-kulų demonstravimas Lietuvos pasienyje, nerimą keliantisituacija Rytų Ukrainoje, Sirijoje, kitose šalyse.

Prie nerimą keliančių geopolitinių veiksnių reikia pri-durti energetinės galios perturbacijas pasaulyje, Europosekonomikos augimo vangumą ir Rusijos ekonominį krytį.Visa tai diktuoja ir Lietuvos vidaus politikos darbotvarkę.Tokiomis aplinkybėmis labai svarbus stabilumas, net jeigutai kainuoja reformų greitį.

Apie tai – „Veido“ specialaus „Prognozių“ numerio inter-viu su Prezidente Dalia Grybauskaite.

PROGNOZĖS: Kaip vertinate Algirdo Butkevičiaus Vyriau-sybės per pusę kadencijos nuveiktus darbus? Ar jūsų lū-kesčiai ir buvo tokie, kokie yra rezultatai?D.G.: Visi puikiai žinome sudėtingą valdančiosios koalicijossudėtį Seime, todėl ir Vyriausybės darbas gerokai apsunkin-tas. Tokios sudėties Vyriausybė, manau, iš principo padarė,

ką galėjo padaryti.Ko aš tikėjausi, ko norėjau ir koks buvo mano pagrindi-

nis reikalavimas skiriant premjerą – tai, kad visų pirma būtųužtikrintas Lietuvos energetinis savarankiškumas, tai yraužbaigtas suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas irpasirengta euro įvedimui. Žodžiu, kad tai, ką pradėjo anks-tesnė Vyriausybė, šioji sėkmingai užbaigtų.

Galiu konstatuoti, kad per dvejus metus pasisekė taipadaryti, todėl toks stabilus politikos perėmimas ir tęstinu-mas yra sveikintinas. Tai rodo mūsų valstybės politinę bran-dą, ypač turint omeny tokią sudėtingą koaliciją. Taigi iš prin-cipo galiu Vyriausybę vertinti teigiamai. Didesnių uždaviniųtokiai koalicijai negalėjau net kelti. Manau, buvo atlikta tai,ką ir galėjo atlikti šios sudėties Vyriausybė.PROGNOZĖS: Tačiau šiai Vyriausybei dar liko pusė ka-dencijos. Ar nieko daugiau iš jos nebesitikite? Ar nesibai-minate, kad būsima Vyriausybė, kurią jums teks tvirtintipo 2016 m. Seimo rinkimų, neras jokio naujų ilgalaikiųstrateginių projektų ir reformų įdirbio?D.G.: Žinoma, darbų yra daug: reikia toliau mažinti sociali-

INTERVIU

Prezidentė: „Reikalaudama sprendimų turiuatsižvelgti ir į geopolitinę situaciją“Dalia Grybauskaitė pabrėžia, kad darydama sprendimus ir keldama reikalavimus valdančiajai daugumai turi rastibalansą tarp to, ką valstybei būtina daryti, ir to, kaip atremti įtakas iš išorės.Aušra Lėka

PROGNOZĖS2015„S

HU

TTE

RS

TOC

K“

NU

OTR

.

nę atskirtį, tęsti elektros, dujų jungčių projektus, turi būti stip-rinami mūsų valstybės gynybiniai pajėgumai. Tai tie darbai,kuriuos ir turės daryti ši Vyriausybė likusius dvejus metus.Bet puikiai žinome, kad politiniame cikle pirmieji dveji metaipatys svarbiausi: kas būna padaryta, tai per pirmuosius dve-jus metus, o vėliau labai sunku daryti kokius nors labiau stra-teginius žingsnius, nes prasideda rinkimų laikotarpis. O 2015m. kovą – savivaldos, 2016 m. – Seimo rinkimai. Tad, manau,tiesiog reikia tęsti būtinus veiksmus, o kažkokių strateginiųprojektų iš šios Vyriausybės, ko gero, nebesitikėčiau.PROGNOZĖS: Ar tikite, kad A.Butkevičiaus Vyriausybėbent jau išsilaikys visą kadenciją?D.G.: Manyčiau, tokia tikimybė didelė. Nors yra ginčų ir pasi-stumdymų, bet kai žinome geopolitinę situaciją, kokia yraaplink Lietuvą, aš tikrai nenorėčiau destabilizacijos šalyje irmanyčiau, kad ramiai, nors ir pabuksuodama, ši Vyriausybėturi šansų išlikti visą kadenciją. Nors, žinoma, politikoje ir persavaitę gali viskas apsiversti.PROGNOZĖS: Ar valstybėje mažėja oligarchinio valdymo,apie kurį esate ne kartą kalbėjusi, apraiškų?D.G.: Apie oligarchinius darinius ir oligarchinio valdymoapraiškas kal ba me visą laiką. Ma nau, tai kova, ku ri yra neiš-vengiama ir ją būtina vykdyti. Mū sų valstybė jauna, jai einatik 25-eri metai po sovietinės sistemos griuvimo. Būtent ši sis-

tema ir užauginotokius oligarchiniusdarinius bei už pro -gramavo jų egzista-vimą. Tokių dariniųyra visose mūsų

rytinių kaimynų ekonomikose. Ir mes tą patį išgyvename, betžingsnelis po žingsnelio darome, ką galime. Padaryta dauggerų sprendimų įvairiose srityse. Pavyzdžiui, skaidrinant poli-tinę sistemą buvo priimtas sprendimas drausti juridiniamsasmenims finansuoti partijas, tai yra partijos negali būti tie-siogiai finansuojamos jokių oligarchinių struktūrų. Skaidrėjaviešieji pirkimai: net triskart sumažinome neskelbiamų viešų-jų pirkimų dalį, perpus sumažėjo vidaus sandorių skaičius irviskas vyksta skaidriau. Per energetikos kainas buvo daromaįtaka ir šalies viduje, ir iš išorės, tad atsiradus suskystintų gam-tinių dujų terminalui išmušame vieną svarbiausių ginklų perenergetiką daryti spaudimą Lietuvos politinei sistemai.Santykinai mažėja korupcija: per pastaruosius metus iš 43vietos pakilome į 39-ą tarp 175 šalių, ir nors tai nėra ženklūsskaičiai, žengiame žingsnis po žingsnio. Matome ženklųKonkurencijos tarybos darbo matomumo padidėjimą, kai užmo nopolinius ar oligopolinius darinius sulaukiama didesniųbaudų, – tik 2014 m. jų jau skirta 217 mln. Lt.

Bet dar yra sričių, kuriose reikia daug ką padaryti: tai at -lie kų sektorius, šilumos ūkis, mažmeninė prekyba, transpor-tas. Ir čia ne metų, net ne penkerių ir ne dešimties darbas.Dau gelis valstybių tai darė šimtais metų ir, kaip Skan di na vi -jos šalys, pasiekė labai aukštų rezultatų. Mums atrodo, kadžen giame žingsnis po žingsnio, nors kai nuvažiuoju į mūsų ry -ti nes kaimynes, grįžtu labai laiminga, nes kai palygini, kiekpa siekė Lietuva per dvidešimt penkerius nepriklausomy bėsmetus, su tuo, kas vyksta Ukrainoje, Rusijoje, kai ku rio sekitose šalyse, iš tiesų atrodome santykinai gerai. Bet žiūrint,su kuo lyginiesi: jei su Skandinavija, dar daug reikia pa da ryti.PROGNOZĖS: Apskritai kaip vertinate stambaus kapitaloLietuvoje įtaką valstybės ekonomikai, politikai, pažangai?Ar jis jau pradeda suvokti ir savo misiją valstybei?D.G.: Savo misiją iš dalies pradeda suvokti, bet labiau nepats stambiausias kapitalas, o vidutinis. Jis labiau socialiaiorientuotas ir socialiai atsakingas. Pats stambiausias vers-las, ypač kuris atsirado iš karto po sovietinio laikotarpio,susikūrė gal ir ne visai skaidriai, ir toji inercija išlieka. Galtodėl daugiau vilčių dedu į naujai besikuriantį verslą, į

modernesnį verslą, kuris susikūrė ar kuriasi jau naujojegeopolitinėje aplinkoje, yra labiau susietas su aukštosiomistechnologijomis, nei į tą, kuris buvo sukurtas ir užaugo išsovietinių laikų ūkio.PROGNOZĖS: Ar nemanote, kad ir milžiniškos ES finansi-nės injekcijos į žemės ūkį formuoja monopolinį, gal net suoligarchiniais požymiais žemės ūkį?D.G.: Oligarchinių požymių atsiranda, kai ekonomikos arverslo grupė ima daryti įtaką politikai ir naudoja politiką pri-imdama sau naudingus sprendimus, prieštaraujančius vieša-jam interesui. Tokių didelių įtakų dar nematome, bet jūs teisi,kad ES žemės ūkio politikos iš principo ekonomine politikanepavadinsi. Aš tai sakiau dar tada, kai buvau skiriama Eu -ro pos Sąjungos komisare. ES žemės ūkio politika yra dau-giau socialinio rėmimo pobūdžio, todėl kai teikiamos išmo-kos pririšamos prie hektaro, o ne kokio kito parametro, kastų hektarų turi daugiau, gauna ir daugiau išmokų. Todėl kon-centracija yra bendras požymis beveik visose ES valstybėse ir,sakyčiau, žemės ūkio, kaip neefektyviausios ir silpniausiosbendros ES politikos, pasekmė visose šalyse.

Žemės ūkiui iš tiesų skiriama labai daug lėšų, ES skiria-mo biudžeto sandaroje tai sudaro vos ne 40 proc. Tai santy-kinai tikrai labai daug. Bet, deja, ES žemės ūkio politika yratokia, kad arba mes imame tai, ką sugebame gauti pagal bend rus sutarimus ir bendras europines sutartis, arba galimetų pi nigų atsisakyti. Tačiau, be abejonės, suprantame, kadtokių di delių pinigų niekas neatsisakys. O kaip juos skirstyti,iš princi po apspręsta bendrąja ES žemės ūkio politika, irvisose ša lyse jie skirstomi vienodai. Tik labai nedidelę dalįlėšų, skiriamų žemės ūkio infrastruktūrai ir kai kuriomskitoms sritims, galime paskirstyti patys, bet tai labai didelėsįtakos žemės ūkio politikai negali daryti. Ji daugiausiaapspręsta bendrais europiniais susitarimais, o mūsų Kon ku -rencijos ta ryba tegali stebėti, kad nebūtų piktnaudžiavimosavo padėtimi.PROGNOZĖS: Kaip didelę Lietuvos sėkmę įvardijote su-skystintų gamtinių dujų terminalą. Vis dėlto ar jums nekeliaabejonių, kad tai tik politinis, bet ne ekonominis objektas? D.G.: Man nekelia abejonių, kad energetika visuomet yrageopolitika, nes energetika nėra siaurai suvokiama ūkio šaka.Visame pasaulyje suvokiama, kad energetika – tai ekonomi-nio elemento ir įtakos į politinį gyvenimą susiliejimas. Oturint galvoje, kad energijos išteklių turi labai nedaugelispasaulio šalių, energetika tampa geopolitiniu faktoriumi.

Todėl ir mūsų suskystintų gamtinių dujų terminalas yrageopolitinis objektas. Tai visų pirma reiškia, kad terminalasužtikrina mūsų energetinį savarankiškumą, leidžia mumsturėti galimybę pasirinkti tiekėją, ir tai užtikrina ekonominįsaugumą. Antra, terminalas užtikrina mūsų politinį saugu-mą, nes visada vienintelis tiekėjas, kuris lig šiol buvo Rusijoskoncernas „Gazprom“, naudojo kainas kaip politinio spaudi-mo instrumentą, taip pat ir darydamas įtaką kai kuriemsmūsų politinių partijų veikėjams. Atsiradus terminalui gau-name ir politinį savarankiškumą: atimame politinio spaudi-mo įrankį, turime didesnį tiekimo pasirinkimą, turime dau-giau saugumo.

Bet ir tai dar ne viskas: šis terminalas užtikrina saugumąne tik Lietuvai, bet ir visoms Baltijos šalims, nes galimegarantuoti visų trijų Baltijos valstybių 90 proc. poreikio,jeigu toks būtų. Šiandien terminalas jau tampa regioninis,jau turime užsakymą ir iš Estijos. Suskystintų gamtinių dujųterminalo atsiradimas tiesiogiai ir netiesiogiai padarė įtakąkainų kritimui: terminalui beatsirandant jau 2014 m. vasarągavome iš „Gazpromo“ 20 proc. nuolaidą. „Gazpromas“tai galėjo padaryti ir prieš metus, ir prieš dvejus, trejus arpenkerius, bet padarė tik tuomet, kai pamatė, kad termina-las yra neišvengiamas, kad „Independence“ jau atplaukia įLietuvą.

9

�

„Reikia tęsti būtinus veiksmus, okažkokių strateginių projektų iš šios

Vyriausybės, ko gero, nebesitikėčiau.“

D.Grybauskaitė:„Viena yra žinoti, kąreikia daryti, kita –dabartinio lai ko tar -pio geopolitinėsaplinkybės, politiniųjėgų priešprieša,rinkimų ciklas“

➤

PROGNOZĖS 2014VALSTYBĖS VADOVĖS INTERVIU

10

Galima skaičiuoti terminalo ekonominę naudą: jei dėlvienos ar kitos priežasties būtų paskelbtas gamtinių dujųembargas, ekspertai yra suskaičiavę, kad terminalo projektosąnaudos atsipirktų per vienus metus. Beje, už laivo nuomąmokame tiek pat, kiek ir kitos valstybės – konkurencingomiskainomis.

Žinant, kad dvejų trejų metų laikotarpiu atsiranda visaikita pasaulinės dujų rinkos struktūra, kad ateina skalūnųdujos, kad šiuo metu krinta naftos kaina, o dujų kaina ateity-je tikrai turės tendenciją mažėti, mūsų terminas galės padėtine tik mums, bet ir regionui, nes jis didesnis nei mūsų porei-kiai. Jis turės tiesioginės ir netiesioginės įtakos visų energijosišteklių kainos kritimui, nes jei nors vienos rūšies – naftos ardujų – kaina krinta, tai daro įtaką ir kitų, pavyzdžiui, bioma-sės kainai, nes atsiranda konkurencija tarp energijos šaltiniųrūšių.

Aš didžiuojuosi Lietuva, kad sugebėjo suskystintų dujųterminalą pasistatyti pati, savarankiškai, nelaukdama, kadakas padės. Ypač dabar, esant tokiai geopolitinei situacijai, tailabai savalaikis projektas. Mus rodo kaip pavyzdį ne tikregione, bet ir pasaulyje, kad Lietuva tokiomis sudėtingomissąlygomis su palyginti kukliais resursais sugebėjo susitvarkytiir savarankiškai pasistatyti terminalą.

Beje, tai vysto ir gamtinių dujų rinką: jau dabar turimeišduotas 32 dujų tiekimo licencijas ir per Lietuvos dujųbiržą Estija bei kitos šalys pradeda pirkti dujas. Manau, tailabai greitas ir geriausias rezultatas, ko galėjome pasiekti.PROGNOZĖS: Esate pakviesta į prestižinį Davoso forumąviena pagrindinių pranešėjų energetikos klausimais. Kokiųsiūlymų, kaip toliau plėtoti šią svarbią sritį, pateiksite fo-rume dalyvausiantiems pasaulio politikos ir ekonomikoslyderiams?D.G.: Energetinės problemos labai sudėtingos. Europadabar labai nukenčia dėl to, kad yra nekonkurencinga. Tokiaji todėl, kad yra labai imli energijai, o energijos ištekliai labaibrangūs. Be to, Europa santykinai priklauso nuo tiekėjo, nuokurio ir mes šimtu procentų priklausėme dar prieš mėnesį:Europa apie 60 proc. dujų, taip pat ir didelį kiekį naftosgauna iš Rusijos. Energetika tampa vis sudėtingesniu geopo-litiniu veiksniu, kuris daro įtaką ne tik šiandien ir ne tik eko-nominei šalių ateičiai, bet ir politinės, karinės galios pasiskirs-tymui pasaulyje. Dabar du stambūs įtampų židiniai pasauly-je – Europoje, Rytų Ukrainoje, ir susiję su ISIS tarptautiniu

terorizmu, ir čia energeti-ka taip pat turi labai dide-lę įtaką vienų ar kitų šaliųtiek ekonominei, tiekkarinei galiai, priklauso-mai nuo energijos ištek-lių kainų pokyčių, nuo jųkiekio ir t.t. Energetika

visada buvo ne tik kuras, bet ir ginklas. Tai buvo pinigai, taibuvo ir politika, ir galia – viskas kartu, ir tokia išliks ilgai.Todėl labai svarbu, kaip regionas tvarkosi, kaip sugeba diver-sifikuoti grėsmes ir kaip užsitikrina tiekimo saugumą, kokiasužsitikrina kainas, nes nuo to priklauso ir regiono konkuren-cingumas, ir politinė, politinių sprendimų laisvė.

Davose kalbėsiu ir apie Lietuvos, ir apie europinę patir-tį. Europa kaip tik dabar siekia ir sieks, kad būtų sudarytabend ra energetinė erdvė, ką inicijavo Lietuva ir Lenkija,kad Europa pradėtų galvoti ir kalbėti vienu balsu, ginti savointeresus kartu, nes lig šiol atskiros šalys tai darė savaran-kiškai. Energetika artimiausią dešimtmetį išliks vienas svar-biausių veiksnių didinant Europos konkurencingumą, todėltam bus skiriamas didžiulis dėmesys ir Davoso forume, nestie tektoniniai poslinkiai, kurie vyksta geopolitinės energe-tikos srityje, lems ir geopolitinių galių pasiskirstymą pasau-

lyje, ir viso pasaulio gyventojų gerovę. Šie klausimai tikaštrės, darysis vis aktualesni.

Gerai, kad esame pakviesti į Davoso forumą: turime uni-kalią patirtį, susijusią su suskystintų gamtinių dujų terminalu,ir, manau, tai viena priežasčių, kodėl Lietuva pakviesta kal-bėti vienoje iš pagrindinių forume energetinės geopolitikossesijoje.PROGNOZĖS: Vis dėlto kodėl, jūsų manymu, pagal valsty-bės konkurencingumo, asmens gebėjimų tyrimus Lietuvaišsivysčiusių šalių kontekste – prie vidutiniokų ir dar blo-giau, nors pagal asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą,procentą esame tarp pirmaujančiųjų? Ar tai labiausiai le-mia švietimo sistemos brokas, ar kokios kitos priežastys?D.G.: Vien gero išsilavinimo neužtenka, kaip ir neužtenkavien labai greito interneto. Dar reikia mokėti išsilavinimą artą greitą internetą kokybiškai bei efektyviai panaudoti. Irčia prasideda daug problemų. Visų pirma mūsų konkuren-cingumas labai priklauso nuo to, kiek konkurencinga mūsųekonomika, o ji nėra labai konkurencinga dėl daugeliopriežasčių. Viena jų – mūsų ekonomika lig šiol labai ener-getiškai imli: vienetui produkcijos pagaminti mes panaudo-jame apie triskart daugiau energijos išteklių negu Europosvidurkis. Taip pat Lietuvoje labai nelankstūs darbo santy-kiai, labai didelis darbo jėgos apmokestinimas.

Dar vienas mūsų konkurencingumo stabdys – šešėlinėsekonomikos mastas, pasireiškiantis per tai, kad yra labaidaug neapskaitomo darbo, gaji atlyginimų vokeliuose siste-ma. O per biudžetą perskirstoma labai nedidelė BVP dalis.

Šie objektyvūs veiksniai yra tam tikras mūsų konkuren-cingumo stabdys, ką jau kalbėti apie tai, kad mūsų išsilavi-nimo sistema prasilenkia su ekonomikos ir šalies vystymosiporeikiais. Taip, bendras universitetinis išsilavinimas yraaukšto lygmens, bet rinkai darbo jėga praktiškai nėra ren-giama: paklausa ir parengimas visiškai prasilenkia.

Tai problemos, kurias žinome, bet iš tiesų jos sprendžia-mos lėtai. Problemos fundamentalios, daugelyje šalių jospanašios, o pasiūlymų, kur reikia kreipti dėmesį, kasmet gau-name iš Europos Komisijos, kitų tarptautinių institucijų. Bettokių problemų sprendimas reikalauja fundamentalesniųreformų, rimtos politinės valios ir žinių. Žinoma, tam reikiair galvojimo į priekį toliau nei ketveri metai – nei politinėkadencija.

Reguliariai grįžtame prie šių problemų, daromi įvairūsministerijų užsakyti tyrimai, tarp jų ir dėl darbo jėgos lanks-tumo ir kiti. Tačiau viena yra akademiškai žinoti, ką reikiadaryti, kita – dabartinio laikotarpio geopolitinės aplinkybės,politinių jėgų ir ideologinių pozicijų priešprieša, politinis rin-kimų ciklas: viskas daro įtaką tam, kaip valstybė sugeba grei-tai ir radikaliai keistis. Visada galima diskutuoti, kiek greitaiir drastiškai turime daryti reformas, bet po ekonominės kri-zės, po neišvengiamai sunkių reformų dabar aiškus didelispolitinis nenoras žengti svarbius, reikalingus, bet skausmin-gus žingsnius.

Todėl džiaugiuosi, kad padaryti du stambūs darbai, kuriebus didelis pagrindas ekonomikos stabilumui užtikrinti irkonkurencingumui didinti, – turiu omeny eurą ir suskystintųgamtinių dujų terminalą. Euras ir sudarys sąlygas pigiau sko-lintis, ir atpigins mūsų skolos aptarnavimą, ir pritrauks dau-giau investicijų, palengvins verslui darbą, sutaupys pinigų,nes prekiaujant su euro zonos šalimis nebereikės konvertuo-ti litų. Tai didžiulis bazinis strateginis dalykas, kuris užtikrinsstabilesnį šalies vystymąsi.

Be abejo, konkurencingumui užtikrinti reikia ir lanksčiosdarbo jėgos rinkos, būtina spręsti pajamų surinkimo į biudže-tą problemas, kovoti su šešėline ekonomika bei mažinti ener-getiškai imlią ekonomiką. Yra masė sričių, kurias reikia vys-tyti ir pertvarkyti. Jos žinomos tiek Vyriausybei, tiek man.

�

PROGNOZĖS2015

„Atsiradus suskystintų gamtinių dujųterminalui išmušame vieną iš svarbiausių

ginklų – per energetiką daryti spaudimąLietuvos politinei sistemai.“

PROGNOZĖS 2014VALSTYBĖS VADOVĖS INTERVIU

Tačiau dabar viskas vyksta truputį lėčiau, be didelio blašky-mosi, bet tai, matyt, atitinka laikmečio dvasią ir dabartinėsvaldančiosios koalicijos politinius bei intelektinius gebėjimus.PROGNOZĖS: Ar tikitės teigiamų permainų iš 2015 m.kovą pirmąkart vyksiančių tiesioginių merų rinkimų?D.G.: Tai pirmas bandymas demokratizuoti merų rinkimus.Daugelyje Europos valstybių merai renkami tiesiogiai. Betturėčiau ir pastabą šiai tvarkai: sutikome pereiti prie tiesiogi-nių merų rinkimų, tačiau nelabai pasikeitė jų funkcijos beigalios, tai yra ir rinkėjų galimybės reikalauti iš merų atsako-mybės ir, reikalui esant, pareikalauti jų keitimo. Bet mokysi-mės iš savo patirties, todėl, be abejonės, vėliau gali reikėtikeisti įstatymus, dar kažką adaptuoti, gal radikaliau, nes šįsykpokyčių bandyta imtis be Konstitucijos keitimo, gal todėlišėjo tokia pusinė, nepilna reforma.

Be jokios abejonės, turėsime ir gerų išrinktų merų, irpopulistų, ir visai keistų, bet nieko nepadarysi. Reikia pradė-ti atverti rinkimus, ypač savivaldos lygmens, žmonių sprendi-mui, o žmonėms reikia išmokti rinkti tiesiogiai.PROGNOZĖS: Atsakydama į daugelį klausimų vis minitegeopolitinę situaciją. Dabar ji iš tiesų diktuoja darbotvar-kę. Kaip vertinate saugumo padėtį mūsų regione?D.G.: Kaip ir visame pasaulyje, mūsų regione geopolitinėsituacija vertinama atsargiai. Turime dvi tendencijas. Pirma,tai rimtas ekonomikos augimo sulėtėjimas visame pasauly-je, taip pat ir Europoje, o mūsų kaimynystėje – Rusijoje.Rusijos centrinio banko prognozėmis, šios šalies ekonomi-ka 2015 m. kris iki minus 5 proc. Tai reiškia, kad mūsų kai-mynystėje tai ne tik ekonomikos ekonomikos augimo sulė-tėjimas, bet ir kritimas, ir Lietuvai ekonominiu požiūriu taidarys įtaką.

Antra, turime ir karinės įtampos židinius tiek prie mūsųsienų, tiek Rytų Ukrainoje. Sakydama „prie mūsų valstybėssienų“, turiu omenyje praktiškai kas mėnesį vykstančiaslabai didžiules karines pratybas Kaliningrado srityje,Baltijos jūros regione. Matome suaktyvėjusias karines pra-tybas ne tik prie Lietuvos sienų – visame Baltijos regione, ogrėsmingi skrydžiai prie Skandinavijos šalių kelia grėsmę ircivilinei aviacijai. Tad įtampos yra ne tik Ukrainoje, Sirijoje

ar kitose šalyse, bet ir Baltijos jūros regione. Todėl reikiakalbėti ne tik apie mūsų regiono problemas – kaip ir visaspasaulis, Europa veikiama šių dviejų pagrindinių veiksnių.

Mums atsistojus ant kojų po ekonominės krizės, mėgi-nant atkurti pensijas ir kitas socialines išmokas, siekiantsumažinti socialinę atskirtį, šie veiksniai tikrai darys įtakąmūsų ekonomikai ir šiek tiek apsunkins mūsų užduotis, ir taiturime turėti galvoje.

Aš, kaip prezidentė, šalia to, kad turiu įvertinti ir reaguo-ti į minėtus išorinius veiksnius, kartu su Vyriausybe ir valdan-čiąja dauguma, kad ir kokia ji būtų, turiu užtikrinti valstybėsstabilumą, kad galėtume garantuoti savo ekonomikos augi-mą, užtikrinti savo žmonėms atlyginimus, pensijas net esanttokiai sudėtingai situacijai iš išorės. Turiu užtikrinti ir šaliesapginamumą – tą intensyviai ir darome.

Laikmetis išties nėra lengvas. Tačiau mes atsistojome antkojų po labai sunkios ekonominės krizės, o dabar, tikrai esuįsitikinusi, turime visus pagrindus nuosaikiam, bet stabiliamekonomikos augimui. Nors ekonomikos augimo sulėtėjimasEuropoje turės tam tikros įtakos mūsų ekonomikai, nesdidžioji dalis mūsų prekybos yra su Europa, nuo Rusijos eko-nomikos ir prekybos kryčio mūsų verslas nukentės mažiau,nes tos sankcijos, kurias Rusija pritaikė visai ES, dar priešRusijos ekonomikos kritimą praktiškai mums leido iš šiosrinkos pasitraukti.

Vis dėlto, turint galvoje visus šiuos išorinius veiksnius,taip pat būtinybę išsaugoti politinį stabilumą šalies viduje,tai yra ir priimti biudžeto, kitus pagrindinius įstatymus, irišlaikyti koaliciją, tai yra tie veiksniai, į kuriuos turiu atsi-žvelgti priimdama sprendimus ar reikalaudama vienokių arkitokių sprendimų iš valdančiosios koalicijos. Tuos visusveiksnius matydama turiu rasti balansą tarp to, ką valstybeibūtina daryti, ir to, kaip atremti tas įtakas iš išorės, kuriosgalbūt bus šiek tiek mažiau pozityvios ar kažkiek ir negaty-vios.

Visa tai turime galvoje ir dirbame. O mūsų istorija rodo:kai žinome, ką daryti, kai esame vieningi, kai prisiimameatsakomybę už tai, kas vyksta, viską galime atlaikyti ir visadaviską, ką reikia, padarome. ■

11

Geopolitinėsituacija diktuojabendrą darbotvarkęir LietuvosprezidenteiD.Grybauskaitei, irNATO Generaliniamsekretoriui JensuiStoltenbergui

➤„S

CA

NP

IX“

NU

OTR

.

LIETUVA PASAULYJE PROGNOZĖS2015

12

Lietuvos ekonomika įžengia ne tik į Naujuosius me -tus, bet ir į naują ekonomikos ciklą. „Eko no mi kapa siekė prieškrizinį lygį, įstojame į euro zoną, prasi-deda naujo ES finansavimo laikotarpio projektų finansavi-mas, verslas atranda naujas eksporto rinkas, nes dėl geo-politinių priežasčių, susijusių su Rusija, ir dėl menko eurozonos atsigavimo buvo priverstas plėsti eksporto geografi-ją. Vyksta dideli struktūriniai pokyčiai, ir jie pozityvūs“, –vertina Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ana-litikas Aleksandras Iz go ro dinas.

Tačiau viena po kitos visos Lietuvos ir tarptautinės ins-titucijos (išskyrus Lietuvos finansų ministeriją) mažina2015 metų Lietuvos BVP augimo prognozes Tačiau juovėliau jos paskelbiamos, juo kuklesnės. Dabar BVP augi-mo diapazonas nuo 2,6 iki 3,4 proc. Europos Komisijos ru -dens prognozėmis – 3,1 proc. ir dar optimistiškesnio augi-mo tikimasi tik iš Airijos (3,6 proc.).

Bet spurtuoja ir kitos šalys, tad žengti lėtai ar juo labiautrypčioti vietoje rizikinga, juolab ir dabar konkurencinėjekovoje pralaimime net 40-iai pasaulio ir penkiolikai ESvalstybių. Kas stabdo mūsų proveržį?

Pažanga ženkli. Bet ar pakankama?SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda

pradeda nuo teigiamų skaičių: lyginant BVP gyventojuipagal perkamosios galios indeksą per dešimtmetį ESpadarėme didelį šuolį ir priartėjome prie ES vidurkio.Dabar lenkiame šešias šalis – Lenkiją, Latviją, Vengriją,Kro atiją, Rumuniją, Bulgariją, esame vienoje gretoje suEstija ir Graikija. Jei lyginsime kartu su Lietuva 2004 m.ES papildžiusį naujokių dešimtuką, mūsų BVP gyventojuiišaugo daugiausiai. Tiesa, tik skaičiuojant pagal perkamą-ją galią: atmetus kainų skirtumus, estų BVP gyventojuibeveik 30 proc. didesnis, o jo augimo tempai spartesni neimūsiškio. Sparčiausi BVP augimo tempai tarp baltijiečiųpastaruosius porą metų buvo Latvijoje.

Pagal kitą svarbų rodiklį – nedarbo lygį esame 20-i tarp28 ES šalių, užimdami prastesnę poziciją nei latviai ir estai.

Pagal valstybės skolą Baltijos šalys kitų europiečių kon-tekste atrodo labai pavyzdingos, bet jų trejetuke Lietuva,deja, trečioji. Tarp baltijiečių pagal daugelį parametrų (taippat ir galimybę įsivesti eurą) likome treti.

Pasaulio ekonomikos forumo Konkurencingumo in -dek se esame stabilūs vidutiniokai – dabar 41-i tarp 144 ša -lių. Su estais čia esame skirtingose „svorio kategorijose“ –

jie 29-i. Latviai šalia mūsų, 42-i, tačiau mums per porąmetų pavyko pasistūmėti keturiomis pozicijomis, o jiesugebėjo net trylika. Toks jų spurtas kelia abejonę, kad galir mums, kaip latviams, ištiktiems krizės reikėjo skolintis išTarptautinio valiutos fondo. Bet ir nesigręžiojant atgalatrodo, kad ir šiandien reformomis jų nelenkiame.

Vis dėlto, G.Nausėdos vertinimu, Lietuvos ir Latvijosekonomikos augimo tempai labai panašūs. O vis pirmavu-sių estų padėtis tarp baltijiečių šiuo metu sudėtingiausia,nes jie daugiausia prekiauja su nuosmukio ištiktais regio-nais, visų pirma Suomija.

Taigi galime didžiuotis, kad pagal BVP gyventojui jaupasiekėme beveik tris ketvirtadalius vidutinės europietiš-kos gerovės, nors akivaizdu, kad tai pavyko ne tik ar net netiek dėl mūsų pačių didelių pastangų. Stabilias autsaideriųpozicijas lietuviai ir latviai noriai perleido ES naujokamsrumunams, bulgarams, dabar dar ir kroatams. Beje, naujo-kai numušė ir ES vidurkio lygį, tad skaičiuojant procentiš-kai kitų šalių BVP rodikliai ES vidurkio atžvilgiu savaimepagerėjo. Dar viena mūsų gerėjimo be mūsų pačių pastan-gų priežastis – lėtas vakariečių ekonomikos atsigavimas,leidžiantis juos sparčiau vytis.

O pagal konkurencingumą aplenkėme per savo išlaida-vimą daug praradusias Pietų Europos šalis, kontroversiš-kais politiniais sprendimais sau kenkiančią Vengriją ir netSlovėniją, kuri buvo kartu su Lietuva į ES įstojusio dešim-tuko lyderė ir pirmoji priimta į euro zoną. Iš jos pavyzdžioturėtume pasimokyti, kad tvariai sėkmei palaikyti reikianuolatinių pastangų.

Tad nors galima teigti, kad darome pažangą, pagal dau-gelį svarbiausių rodiklių kitų šalių kontekste kylame arbent jau nekrintame, esminis klausimas kitas – ar to užten-ka ilgalaikei tvariai sėkmei?

Negalime sau leisti į priekį judėti lėtai„Taip, Lietuvos ekonomikos augimas pastaraisiais

metais buvo vienas sparčiausių ES ir jis buvo tvarus – netoks, koks prieš 2008 m. krizę. Tai Lietuvai leido ne tik įsi-vesti eurą, bet ir padidinti kredito institucijų pasitikėjimąLietuvos ekonomika ir pakelti skolinimosi reitingą, todėlgalime pasiskolinti su mažomis palūkanomis“, – mūsųekonomikos pranašumus vardija „Nordea“ banko vyriau-siasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Tačiau, kaip pabrėžia ekspertas, visa Europa supranta:kad ekonomika ir toliau augtų, neužtenka vien diržų verži-mosi – būtina vykdyti struktūrines reformas, modernizuotitam tikrus sektorius. Deja, šitame fronte per pastaruosiusporą metų nieko esminio nebuvo padaryta. Tai kelia nerimą,ypač turint omenyje padėtį Europoje. Pietų Europos valsty-bės, iš kurių dar neseniai pasišaipydavome, kad prastai susi-tvarko, kad įklimpusios į skolas, kad efektyvumas mažas,labai sparčiai kyla, modernizuojasi, atlieka reformas irtampa vis patrauklesnės užsienio investuotojams. O jukLietuva, pasak Ž.Maurico, turi konkuruoti ne tik suCentrinės ir Rytų Europos, bet ir su Pietų Europos regionu.

„Tačiau mes kol kas užsiliūliavę saviaupgaule, kad paro-dėme pasauliui mokantys vykdyti atsakingą finansų politiką,todėl buvome priimti į euro zoną, ir nieko daugiau nereikiadaryti. Toks kelias labai pavojingas, net gerokai pavojinges-nis nei vienu ar kitu procentiniu punktu didesnis biudžetodeficitas, jei jis liks ganėtinai žemas, o skolinti pinigai būtųne pravalgyti, o investuoti į pažangos projektus“, – mano„Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas.

Mokesčių sistemos, „Sodros“, darbo santykių ir kitų sri-čių reformos nevykdomos, kai kuriose srityse kažkiek juda-ma į priekį, bet per mažai ir per lėtai. „Negalime sau leistidaryti modernizacijas taip ilgai, nes kaip valstybė galimeprarasti labai svarbius metus. Dabar – esminis momentas:

EKONOMIKA

Rizikinga vidutinybėspozicija konkurencinėskovos ringeLietuva užsiliūliavusi saviaupgaule, kad parodėme pasauliuimokantys išbristi iš krizės, ir nieko daugiau nereikia daryti. Tokskelias labai pavojingas.

Aušra Lėka

„Nordea“ banko vyr. ekonomistas Ž.Mauricas:„Negalime sau leisti daryti modernizacijas

lėtai, nes galime prarasti labai svarbius metus.Dabar – esminis momentas: Rusija užsidaro, ir

galime tapti Europos užkampiu.“

LIETUVA PASAULYJEPROGNOZĖS 2015

13

atrodo, Rusija užsidaro, ir galime tapti Europos užkam-piu“, – įspėja Ž.Mauricas.

Grėsmės – ir Rytuose, ir Vakaruose, ir pačioje Lietuvoje

Nors BVP gyventojui pagal perkamąją galią artėjimoprie ES vidurkio procesas vyksta ir toliau, G.Nausėdosįž val gomis, jau artimiausiu metu Lietuvos ekonomikaigali kil ti didelių problemų. Ne veltui daugelis institucijųsumaži no ir lūkesčius dėl Lietuvos ekonomikos pažan-gos 2015 m.

Pagrindinė to priežastis, G.Nausėdos manymu, –nuviliantis euro zonos ekonomikos atsigavimo procesas.Žinoma, pakenkė ir praradimai Rusijos rinkoje. „Mūsųpadėtis delikati – tarp Vakarų ir Rytų, tad praradimus išabiejų pusių jaučiame skaudžiausiai. Todėl iškilo poreikisieškoti alternatyvių trečiųjų rinkų, kurios geriau padėtųdiversifikuoti eksporto srautus ir atsilaikyti šiuo neleng-vu laikotarpiu. Tačiau jei tai nepavyktų, kiltų klausimų irdėl vidaus rinkos tvarumo, nes dabartinės geopolitinėsaplinkybės nėra palankios vartojimui. Be to, žmonės darneįsitikino, ar sklandus bus euro įvedimo procesas, tad irtai gali mažinti vidaus vartojimą“, – visą neigiamų aplin-kybių, užgriuvusių ant Lietuvos, „paketą“ vardija SEBvyriausiasis ekonomistas.

Priešingai nei 2013 m., dabar esame padidintos rizikoszonoje, todėl ir LPK prognozės 2015 m., nors teigiamos(numatomas 2,6 proc. BVP augimas), yra daug kuklesnės

nei 2014 m. ir nei prognozuoja Finansų ministerija (3,4proc.). LPK taip pat visų pirma išskiria tai, kad euro zonosekonomikos augimas 2014 m., ko gero, neviršys nė 1 proc.,jis lėtėja net Vokietijoje, Prancūzijoje, kas mums labaiaktualu, nes čia tenka didelė dalis mūsų eksporto. Tai jauatsispindi Lietuvos eksporto rodikliuose 2014 m.: lietuviš-kos kilmės eksportas per aštuonis mėnesius didėjo 3,6proc., o 2013 m. per tą patį laikotarpį – 8,7 proc.

Lietuvos eksportą reikšmingai paveikė ir 2014 m. rug-pjūtį Rusijos įvesti importo apribojimai, pavyzdžiui,maisto produktų eksportas per tris mėnesius nuo šioapribojimo įvedimo sumažėjo per pusę. Nors rasta alter-natyvių rinkų, eksporto prieaugio jose nepakako ekspor-to į Ru siją nuosmukiui kompensuoti.

LPK analitikas A.Izgorodinas giria verslą, kad deda-ma daug pastangų iš abiejų pusių užgriuvusioms proble-moms spręsti – bandoma eksportą diversifikuoti ir užES, ir už NVS ribų. Jau 2014 m. ženklus proveržis įKiniją, Honkongą, Malaiziją, Indoneziją ir į arabų šaliųregioną. Tačiau įmonės patenka į žaliavų ir produkcijoskainų žirkles: skubiai ieškodamos alternatyvių rinkų, turitaikyti labai agresyvią kainodarą, tad produkcijos kainakrinta sparčiau nei žaliavų kaina, dėl to mažėja įmoniųpelno maržos ir pelningumas.

Ekonomikos augimo tempus mažina ir menkas inves-ticijų lygis pramonėje, maždaug penktadaliu atsiliekantisnuo prieškrizinio lygio. Investicijos didėja dukart men-kiau (vos 2 proc.) nei realus darbo užmokestis (2014 m.�

PAGAL KONKURENCINGUMĄ ATSILIEKAME NUO LYDERIŲ

Šaltinis: „The Global Competitiveness Index 2014-2015“ (World Economic Forum)L.B.P

AU

KŠ

TĖS

SC

HE

MA

Graikija81

Kroatija77

Slovakija75

Rumunija59

Italija49

Lenkija43

Čekija37

Vengrija60

Bulgarija54

Liuksemburgas19

Nyderlandai8

D.Britanija9

Švedija10

Danija13

Suomija4

Estija 29

Latvija 42

LIETUVA41

Prancūzija23

Belgija 18

Portugalija36

Ispanija35

Airija25

Vokietija5

Austrija21

Slovėnija70

Malta 47Kipras 58

1–20 vietos

21–40 vietos

41–60 vietos

61–81 vietos

ES šalių vieta indekse tarp144 pasaulio valstybių

– apie 5,2 proc., tiesa, iš dalies šį rodiklį nulėmė minima-laus darbo užmokesčio pakėlimas). Tai mažina ir Lietuvoskonkurencingumo rodiklius.

Kitos A.Izgorodino minimos grėsmės – vidinės. Pirma,negerėja verslo aplinka, nes laukiamų permainų mokesčių

sistemoje, liberalizuojant darbosantykius, mažinant biurokratinęnaštą, nė ra. O viena didžiausiųgrėsmių – valstybės biudžetas. Jisparemtas labai optimistinėmisprognozėmis, tačiau jei jo nepa-vyks įgyvendinti, teks imtis dras-tiškų priemonių – karpyti išlaidas,didinti mo kesčius arba dar labiauskolintis, nors tai sudėtinga, nesFis ka linės drausmės įstatymasšiek tiek suriša rankas. Tad esamanerimo, kad 2015 m. fiskalinėspolitikos srityje matysime nema-lonių staigmenų.

Kol kas eksporto praradimusatsvėrė vidaus vartojimas, tačiau,kaip prognozuoja LPK, ir šiorodiklio didėjimas 2015 m. buslėtesnis nei šiemet, nes sustiprėjovartotojų pesimizmas ir neapi-brėžtumas. Nestabili geopolitinėsituacija regione neabejotinaiturėjo įtakos, tad 2014 m. pradė-jome su minus devynių punktųvartotojų pasitikėjimo rodikliu, odabar jis siekia minus septynioli-ka. Tai nėra gera žinia ekonomi-kai, nes gali reikšti, kad dalisgyventojų labiau pasirinks taupy-mą, o ne vartojimą. Juolab darborinkoje LPK didelių pokyčių neį-žvelgia: nedarbas sieks apie 10proc., nes ekonomikos augimasnebus toks spartus, kad įmonės

imtų masiškai kurti darbo vietas.Tiesa, atlyginimai ir 2015 m. metais kils, nes darbo rin-

koje – įtampa ir akivaizdus disbalansas: laisvų darbo vietųskaičius ekonomikoje padidėjo 9,5 proc., o užimtų – 3,5proc. Nors tai, kad darbo užmokestis kyla spartesniais tem-pais nei investicijų ir darbo našumo, kerta per konkuren-cingumą, tai, LPK analitiko nuomone, teigiamas dalykas,nes didina gyventojų perkamąją galią.

Juolab palyginti su vakariečiais, esame visiški bėdžiai.„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė lygina:2013 m. vidutinės valandinės darbo sąnaudos 28 ES valsty-bėse siekė 23,7 euro, o Lietuvoje – 6,2 euro ir buvo trečiosmažiausios ES. „Skaičiuojant pagal pesimistinį scenarijų,kad Lietuvoje darbo sąnaudos didės po 5 proc. kasmet, oES po 2 proc., Lietuva ES darbo sąnaudų vidurkį pasivysdar negreitai – po 47 metų“, – konstatuoja V.Šečkutė.

Užtat algomis mus lenkia net kaimynai: latviai viduti-niškai už mus daugiau uždirba 80 eurų, estai – net 341 eu -ru, arba trečdaliu. Estų atlyginimų dydžiui turėjo įtakos irgana didelis užsienio kapitalo įmonių lyginamasis svoris,nes atlyginimai tokiose įmonėse paprastai didesni, be to,jose mažiau paplitusi šešėlinio verslo praktika. Reikia pri-pažinti, kad estams daugiau uždirbti leidžia ir tai, kad tenlabiau nei pas mus išsivystę kvalifikuotai darbo jėgai, o nekapitalui imlūs sektoriai.

Latvijoje ir vidutinis, ir minimalus atlyginimas sparčiaunei pas mus didėjo po krizės, nuo 2011 m. SEB vyriausio-jo ekonomisto G.Nausėdos manymu, jei Lietuva būtųradikaliau didinusi minimalią algą, gal būtų išjudinusi atly-ginimų hierarchiją, paskatindama kilti ir vidutinį darboužmokestį.

Reikia pripažinti, kad pas mus mažesnės ir kainos:Lietuvoje vartojimo prekių kainos 2013 m. buvo 20,6 proc.,o paslaugų – net 51 proc. mažesnės nei ES vidurkis. Tačiaujei lyginamės su kaimynais, V.Šečkutės skaičiavimais, mūsųpadėtis geresnė nei latvių, tačiau prastesnė nei estų. Taddidesnės algos gal lietuviams leistų dar bent kiek padidintividaus vartojimą, o tai savo ruožtu amortizuotų praradi-mus eksporto rinkose.

LIETUVA PASAULYJE PROGNOZĖS2015

14

PAGAL BVP GYVENTOJUI ESLENKIAME ŠEŠIAS ŠALIS(ES VIDURKIO PROC.)1. Liuksemburgas 2572. Nyderlandai 1313. Airija 1304. Austrija 1285. Švedija 1276. Danija 1247. Vokietija 1228. Belgija 1199. Suomija 11310. D.Britanija 10911. Prancūzija 10712. Italija 9913. Ispanija 9414. Kipras 8915. Malta 8616-17. Slovėnija 8216-17. Čekija 8218. Portugalija 7919. Slovakija 7520-23. Graikija 7320-23. Estija 7320-23. LIETUVA 7323. Lenkija 6724. Vengrija 6625. Latvija 6426. Kroatija 6127. Rumunija 5528. Bulgarija 45Šaltinis: Eurostatas, 2013 m.

�

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

Naujas ekonomikos ciklas atveria naujas galimybes

Ekspertai 2015 m. įžvelgia ir gerų žinių. Pavyzdžiui,Lietuvos ekonomika jau pasiekė prieškrizinį lygį: realu-sis BVP jau 0,4 proc. didesnis nei 2008 m., o 2015 m. turidar padidėti.

LPK analitikas A.Izgorodinas vardija ir kitas sėkmes.Kad ir kaip prieštaringai skambėtų, geopolitinės proble-mos Lietuvos įmonėms turėjo ir teigiamos įtakos: jospaskatino imtis labai drąsių sprendimų ieškant naujųeksporto rinkų, ir tai labai gerai, nes mūsų eksportogeografija buvo labai nediversifikuota (apie 30 proc. eks-porto teko NVS regionui, 60 proc. – ES ir tik 10 proc. –naujoms rinkoms). Pavyzdžiui, Kinija tesudaro 0,4 proc.

Lietuvos eksporto, o 2014m. eksportas į šią šalį augo11 proc., į Honkongą – 20proc., į Malaiziją – 64proc., didėjo srautai įarabų šalių regioną –Jungtinius Arabų Emy ra -

tus, Tunisą, Omaną.Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir

verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas įžvelgia darvieną galimybę verslui, tiesa, ko gero, dar ne 2015 m.: jeimūsų verslas įsitvirtintų naujose rinkose, kurias atradodėl problemų su Rusija, o situacija ten pagerėtų, tai būtųgera Lietuvos augimo perspektyva plečiant eksportąabiem kryptimis.

Galimybių padidinti Lietuvos konkurencingumą ir pa -ska tinti investicijas atvers ir pradėsiantys tekėti nau jo ESparamos laikotarpio pinigai. 2014–2020 m. finansavimolaikotarpiu Lietuva iš ES gaus 23,5 mlrd. Lt struktūrinėsparamos. Tai gera injekcija konkurencingumui didinti,

žinoma, jei tuos pinigus ne pravalgy-sime, o protingai panaudosime.

LPK nauja galimybe vadina euroįvedimą, nes bus galima pigiau sko-lintis finansų rinkose ar pasinaudotipaskolomis iš Europos stabilumomechanizmo fondo, be to, verslasišloš nebepatirdamas finansiniųpervedimų euro zonos šalims išlai-dų. Dar vienas pranašumas –suskystintų gamtinių dujų termina-las, kuris padidins konkurencijąenergetikos rinkoje, nors dujųkaina, tarptautinių ekspertų prog-nozėmis, ir bus gana didelė.

A.Izgorodinas įžvelgia, kad Lie -tuva 2015 m. patenka į naują ekono-mikos ciklą – su nauja valiuta, tu rė -dama didesnę energetinę nepriklau -somybę, geras finansines galimybesprasidėjus naujam ES finansiniamlaikotarpiui, galų gale, ekonomikaine tik grįžus, bet net ir kiek pralen-kus prieškrizinį lygį. Ir net geopoliti-nės problemos pasitarnavo tam, kąpadaryti buvo būtina – diversifikuotieksporto rinkas. Tad, A.Iz go rodinovertinimu, vyksta dideli ir teigiamistruktūriniai pokyčiai, tik reikia pasi-naudoti jų galimybėmis.

Kaip patys turime didintiprognozių optimizmą

Vis dėlto ekspertų ir įvairių insti-

tucijų viena po kitos mažinamos prognozės verčia topriežasčių ieškoti ne tik Rytuose ar Vakaruose, bet irmūsų pačių valstybėje. Tad ką mes patys turime daryti,kad optimizmo bent ilgesnio laikotarpio prognozėsebūtų daugiau?

Verslui, G.Nausėdos vertinimu, kažin ar galėtumereikšti pretenzijas: ypač eksportuojantysis parodė, kad galidaugiau, nei iš jo galima tikėtis, – sugebėjo lanksčiai iroperatyviai reaguoti į besikeičiančias aplinkybes. Tačiaukad įsitvirtintum naujose rinkose, reikia specialių investi-cijų į rinkodarą, prekės ženklo žinomumo didinimą, tadgerų finansinių rezultatų pradiniame etape tikėtis sunku –atvirkščiai, jie gali būti prastesni. O valstybės priedermė,pasak G.Nausėdos, padėti pradiniu laikotarpiu atidarytinaujas eksporto rinkas – pasirašyti būtinas tarpvalstybinessutartis, priimti būtinus įstatymus, kaip dėl ritualinio sker-dimo, sudaryti sąlygas verslui skverbtis į tas rinkas.

Pasak G.Nausėdos, verslas dabar stengiasi investuotine tiek į gamybos plėtrą, kiek į gamybos sąnaudų maži-nimą, produkcijos kokybės gerinimą, nes tai leidžia padi-dinti konkurencingumą ir sėkmingiau konkuruoti rinko-se. Tokią kryptį reikės tęsti ir 2015 m.

Sunku konkuruoti su kitomis šalimis, kai Lietuvosdarbo jėgos našumas sudaro vos trečdalį euro zonosvidurkio. Tad namų darbų verslas turi tikrai daug.Tačiau verslo reagavimas į krizę, dabar – į geopolitiniusiššūkius ir ekonomikos augimo sulėtėjimą VakarųEuropoje dar kartą parodė, kad valstybės valdžios ins-titucijos savo indėliu į valstybės pažangos ir konkuren-cingumo didinimą jam nė iš tolo neprilygsta. Reformųpažadai apaugo barzda, bet jokios krizės nepriverčia jųimtis.

O juk norint nepralaimėti konkurencinės kovos rei-kia imtis ne tik artimiausio, bet ir ilgesnio laikotarpioiššūkių. Štai septynių šalies aukštųjų mokyklų tarpdis-ciplininė mokslininkų komanda, vadovaujama Kaunotechnologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakul-teto profesoriaus R.Krušinsko, ką tik baigė dvejusmetus trukusį tyrimą „Lietuvos ekonomikos ilgalaikiokonkurencingumo iššūkiai“, ir vienas jų siūlymų –pagaliau imtis ne pavienių, o kompleksinių priemoniųšvietimo srityje ugdant verslumą. „Pradėti reikia nuodarželio, vidurinės mokyklos, kad vaikai nuo maženssuprastų, jog išleidžiami pinigai turi generuoti pinigus,jog reikia dirbti ir užsidirbti. Turime žmogiškųjų ištek-lių – daug išsilavinusių žmonių, bet juos reikia suorien-tuoti dirbti efektyviai ir siekti ekonominių tikslų“, – aiš-kina R.Krušinskas.

Kad ir toks pavyzdys: pabrėžiama, kad Lietuvai trūks-ta inžinierių, bet visi į juos žiūri kaip į skaičiuotojus, brai-žytojus. Tačiau mums reikia kuriančių inžinierių, irkuriančių rinkai, kurie galvotų, kaip sukurti tokį inžineri-nį sprendimą, kurio reikia rinkai ir kurį pirktų vartotojas.Nėra sinergijos tarp rinkos ir inžinerijos, tad verslumąugdančių modulių įdiegimas į inžinierių lavinimą galėtųbūti operatyvi priemonė imantis ilgalaikės verslumą ska-tinančios programos.

„Juk pagal įvairius reitingus Lietuva neatsilieka išsila-vinusių žmonių skaičiumi, skiria panašią kaip ES vidur-kis BVP dalį švietimui, mokslui. Užtat atsiliekame pagalverslo skiriamas lėšas moksliniams tyrimams ir inovaci-joms, pagal sukurtų mokslo produktų komercializaciją,žinių, kurias sukuriame, bet nesugebame paversti ekono-mine verte, kiekį“, – giluminę problemą, kodėl pralaimi-me konkurencinę kovą, atskleidžia R.Krušinskas.

Žinoma, keisti požiūrį – ilgalaikis procesas, tad juolabjį reikia pradėti neatidėliojant, jei nenorime būti nokau-tuoti konkurencijos ringe. ■

LIETUVA PASAULYJEPROGNOZĖS 2015

15

„Sunku konkuruoti su kitomis šalimis,kai Lietuvos darbo jėgos našumas sudaro

vos trečdalį euro zonos vidurkio.“

NEDARBAS LIETUVOJE VIS DAR DIDŽIULIS (PROC.)1. Vokietija 5,12. Austrija 5,33. Liuksemburgas 6,14. Malta 6,15. D.Britanija 6,26. Čekija 6,37. Danija 6,78. Nyderlandai 6,99. Rumunija 710. Estija 7,811. Švedija 7,912. Vengrija 813. Belgija 8,514. Suomija 8,615. Lenkija 9,516. Slovėnija 9,817. Prancūzija 10,418. Latvija 1119. Airija 11,120. LIETUVA 11,221. Bulgarija 1222. Italija 12,623. Slovakija 13,424. Portugalija 14,525. Kipras 16,226. Kroatija 17,727. Ispanija 24,828. Graikija 26,8Šaltinis: Europos Komisija (preliminarūs 2014 m. duomenys)

Lietuvosekonomikos kilimą2015 m. skirtingosinstitucijosprognozuoja nuo2,6 iki 3,4 proc.,tačiau juoprognozės vėliaupaskelbtos, juomažesnės

➤

LIETUVA PASAULYJE PROGNOZĖS2015

16

Dar prieš trejus metus Jungtinių Tautų beiEurostato ekspertai prognozavo, kad trijų mili-jonų gyventojų Lietuvoje neliks tik apie 2035-uosius. Vėliau patikslino, kad tai įvyks apie 2030-uosius.Deja, kad ir kaip gailėtume trijų milijonų, apie kuriuosdainuoja Marijus Mikutavičius, tenka pripažinti: kritinęgyventojų ribą peržengėme dar 2012 m., taigi šiandienmūsų telikę 2 mln. 945 tūkst.

Pasaulinės prognozės juolab neguodžia, priešingai, jau2040 m. mūsų šaliai žadama vos 2 mln. gyventojų. Taigikokios realios ir tikėtinos Eurostato prognozės Lietuvai?

Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geo -grafijos ir demografijos instituto vyresnysis mokslo dar-buotojas doc. dr. Vidmantas Daugirdas aiškina, kadLietuva dėl gyventojų mažėjimo šiuo metu pateko į itinnepavydėtiną padėtį. Remdamasis oficialia šalies statis-tika ir atliktu tyrimu „Lietuvos retai apgyventos teritori-jos ir gyventojai“ mokslininkas sako, kad tapome retai

apgyventu kraštu: „Devyniolikoje iš šešiasdešimtiesšalies rajonų savivaldybių gyventojų tankumas nesiekianė 12,5 gyventojo viename kvadratiniame kilometre. Šisrodiklis leidžia teritorijas priskirti prie itin retai apgy-ventų.“

Netolygus gyventojų pasiskirstymas Vakarų irVidurio Lietuvoje, mokslininko tvirtinimu, nulemtasemigracijos, o retai apgyventose teritorijose – neigia-mos natūralios kaitos. Būtent dėl šių priežasčių, jo aiš-kinimu, kasmet prarandame po didoką miestą gyvento-jų, o per pastaruosius 20 metų tokiu būdu atsisveikino-me su penktadaliu gyventojų. Negana to, vėl ūgtelėjomirtingumo rodikliai: nors pastaruosius trejus metus jienedidėjo (skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų), dabar vėlšoktelėjo lyg ant mielių. 2014 m. netekome 41 511 tau-tiečių, tai yra 573 daugiau nei 2012 m.

Jei tikėsime Higienos instituto Mirties priežasčiųregistro duomenimis, vis dar dažniausiai mirštame nuo šir-dies ir kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų, išori-nių mirties priežasčių – traumų, avarijų, savižudybių.

Pasilyginę su kaimynais estais (pagal Eurostatą)matome, kad jie šių problemų patiria kur kas mažiau:tarkime, 2010 m., skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, nuoširdies ir kraujotakos sistemos ligų mirė 416 estų (915lietuvių), nuo piktybinių navikų – 270 estų (287 lietu-vių), nuo išorinių mirties priežasčių – 48 estai (78 lietu-viai) ir pan. Taigi nieko keista, kad savo ilgaamžiškumugarsėjančius europiečius (ispanus ar italus) mirčių skai-čiumi 100 tūkst. gyventojų lenkiame vos ne dukart, o ESvidurkį – pusantro karto.

Pasilyginus kyla klausimas: kada mūsų valstybė ims

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

LIETUVA

Kodėl esame labiausiai nykstanti ES valstybėPer pastarąjį dvidešimtmetį emigracija iš Lietuvos „iškirpo“ konepenktadalį darbingo amžiaus gyventojų. Šiandien lietuviai sparčiausensta ir miršta, nei gimsta. Ką žada šaliai tokios niūriosdemografinės tendencijos? Ar sugebėsime išlipti iš menkosgimstamumo duobės?

Statistika rodo, kadLietuva – vienalabiausiaiemigruojančiųvalstybių Europoje:nuo 2004 iki 2014 m.emigravo 439,5 tūkst.šalies piliečių

�

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

LIETUVA PASAULYJEPROGNOZĖS 2015

17

taikyti veiksmingas sveikatos politikos priemones? Ardar ilgai pagal Europos šalių sveikatos politikos ver-tinimą Lietuva atrodys gėdingai (mus vis dar lenkiaLenkija, Albanija, Vengrija, Baltarusija)? Juk tai aki-vaizdžiai įrodo, kad daroma ne tai, kas iš tiesų reika-linga.

Lenkiame ES vidurkį ne iš geriausios pusės

Prastai atrodome ir pagal vieną svarbiausių visuo-menės gerovės rodiklių – vidutinę tikėtiną gyvenimotrukmę. ES šalių kontekste lietuviai ir latviai pagarsė-ję kaip gana anksti iškeliaujantys anapilin (pagal 2012m. Eurostato duomenis, mes gyvename 8,4 metųtrumpiau už ispanus). Vidutinė gyvenimo trukmė ESnuolat ilgėja ir šiandien siekia jau 79,2 metų, deja, lie-tuviai vidutiniškai tegyvena 74,1 metų.

Kaip atskleidžia tyrimai, gyventojų sveikatai dide-lės reikšmės turi išsilavi-nimas: kuo jis aukštesnis,tuo gyvenimo trukmėilgesnė. Tarkime, Lie -tuvoje aukštąjį išsilavini-mą turintys asmenys gy -vena vidutiniškai 11,3metų ilgiau, negu įgiję

vidurinį ar žemesnį išsilavinimą. Taip pat mūsų šalyje vis dar labai skiriasi vyrų ir

moterų gyvenimo trukmė (skirtumas – 11 metų), oišsivysčiusiose ES šalyje šis skirtumas siekia vos pen-kerius šešerius metus.

Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybos narys,Sveikatingumo metų iniciatorius Juozas Dapšauskasneabejoja, kad netrukus Lietuvos moterys savo mir-tingumu prisivys vyrus. Viena esminių to priežasčių –pastaraisiais metais itin išaugęs rūkalų ir alkoholiovartojimas. „Moterų alkoholio vartojimas per nepri-klausomybės laikotarpį smarkiai šoko. Prieš 10 ar 15metų alų geriančios moterys buvo retenybė, o šian-dien tai jau nieko nebestebina“, – sako J.Dapšauskas.

Kaip žinome, alkoholis Europoje laikomas vienusvarbiausių mirties veiksnių. Rytų Europoje su juo sie-jama 3,2 proc., o Rytų Europoje – 16 proc. visų mirčių.Kaip matyti iš EBPO sveikatos ataskaitos, pagal alko-

holio suvartojimą lietuviai šiandien nepralen-kiami (17,7 l), kaip, beje, ir estai (12,3 l) beiaustrai (12,2 l). Atrodytų, keista, bet italams(6,1 l), švedams (7,3 l) ir graikams (7,6 l) ikimūsų dar labai toli.

Pasaulinėse konferencijose ne kartą pabrėž-ta, kad norint sumažinti alkoholio vartojimąšalyje pakaktų padidinti jo kainą ir sumažintiprieinamumą, tačiau mes mieliau šiurpinametarptautinę bendruomenę ir nieko nekeičiame.Lyg to dar būtų maža, valstybė užsimoja užda-ryti vienintelę instituciją, veiksmingai veikian-čią alkoholio kontrolės srityje, – Narkotikų,tabako ir alkoholio kontrolės departamentą.

Ko gero, dėl situacijos nesuvokimo ir valsty-bės pasyvumo šiandien beveik tris kartus len-kiame ES vidurkį ir kaimynus estus pagal savi-žudybių skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų.Žinoma, jis nulemtas ne vien alkoholio vartoji-mo, bet ir streso, nedarbo, depresijos ir pan.

Kaip rodo Eurobarometro viešosios nuo-monės apklausų duomenys, antidepresantusper pastaruosius metus vidutiniškai vartojo 7proc. europiečių, o Lietuvoje šis rodiklis siekė

11 proc. (nuo 2000 m., kai 100 tūkst. gyventojų teko380 susirgimų depresija, 2012 m. jų padaugėjo iki856). Depresija sergančių žmonių Lietuvoje per dvyli-ka metų padaugėjo daugiau nei dukart. ES šiek tiekdaugiau už mus antidepresantų vartojo tik portugalai(15 proc.).

Taigi Europos kontekste išliekame kaip benelabiausiai į depresiją linkusi Senojo žemyno tauta, betnieko nekeičiame. Tarkime, Didžioji Britanija,Suomija ir JAV, pamačiusios, kad gydymas antidepre-santais nėra efektyvus, pasuko kitu keliu: ėmė akty-viau taikyti psichoterapiją, skatinti fizinį gyventojųaktyvumą, ir tai davė puikių rezultatų – psichikos ligųir savižudybių sumažėjo. O Lietuva kasmet antidepre-santams ir raminamiesiems vaistams kompensuoti ski-ria apie 16–19 mln. Lt (vien pernai Lietuvoje išrašyta314,5 tūkst. kompensuojamųjų raminamųjų vaistų ir424 tūkst. antidepresantų receptų).

„Pagal demografijos ir mirtingumo rodiklius atsi-dūrėme pačiame žemiausiame taške. Kur kas labiaunei kitose ES valstybėse Lietuvoje mažėja gimstamu-mas ir didėja mirtingumas. Šiandien esame labiausiainykstanti ES valstybė“, – vos prieš kelias savaitesnuskambėjusiais Lietuvos sveikatos ir demografijosrodikliais Kopenhagoje dalijasi Sveikatos apsaugosministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Tačiau ministrė neabejoja, kad labai daug priklau-so ir nuo pačių gyventojų noro bei dedamų pastangųišlikti sveikiems ir keisti gyvenimo būdą. RemiantisPasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kone 50proc. gyvenimo kokybės lemia pasirinktas gyvenimobūdas, 20 proc. priklauso nuo genetikos, tiek pat pro-centų – nuo aplinkos ir tik 10 proc. – nuo sveikatosapsaugos sistemos.

Deja, pagal visus šiuos parametrus lietuviai tebe-lenktyniauja su bulgarais, latviais ir rumunais, tik sva-jodami apie aukštesnes ES pozicijas. Šiandien ilgiau-sia gyvenimo trukme pasižymi Ispanija, Italija irPrancūzija.

Gimstamumas keičia ir geopolitinę situaciją

„Pagrindinės mažo gimstamumo priežastysLietuvoje gali būti visai ne ekonominės, esą sunkuišlaikyti ir užauginti vaikus, trūksta pajamų (tai benedažniausiai girdimas motyvas). Pasaulio praktika rodoką kita – kur mažiausios pajamos, ten vaikų dau-

„Demografų teigimu, iki 2014 m.pabaigos gimstamumas Lietuvoje

sumažės iki 1,29 ir taps vienumažiausių pasaulyje.“

ANTIDEPRESANTŲVARTOJIMAS ES:LIETUVA – TARPLYDERIŲ(gyventojų, per pastaruo-sius 12 mėnesių vartojusiųantidepresantus, proc.)1. Portugalija 152. LIETUVA 113. Prancūzija 108–12. Švedija 88–12. Latvija 8...

ES vidurkis 7...15–21. Estija 625. Bulgarija 4...26–27. Graikija 326–27. Vokietija 3Šaltinis: Eurobarometras, 2010 m.

Pagal pasaulines mokslininkų prognozes, ateitiesLietuva regima kaip senstanti, nykstanti ir vismažiau darbingo amžiaus piliečių turinti valstybė

�

�

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

LIETUVA PASAULYJE PROGNOZĖS2015

18

giausiai...“ – į pastaraisiais metais vis mažėjančiąvaikų dalį bendrame gyventojų skaičiuje dėmesįatkreipti siūlo docentas V.Daugirdas.

Kaip tai iliustruojantį pavyzdį šiuo atveju galimaminėti Airiją, Daniją ir Nyderlandus, kur minimalimėnesio alga (MMA) Lietuvą lenkia penkis ar šešiskartus (ES vidurkis – 4,2 karto), tačiau gimstamumasskiriasi labai nedaug.

Eurostato duomenimis, suminis gimstamumo koefi-cientas 2012 m. Lietuvoje siekė 1,60, Nyderlanduose –1,72, Danijoje – 1,73, Airijoje – 2,01 (ES vidurkis –1,58). Demografų teigimu, tokių skaičių nepakanka,kad būtų užtikrinta natūrali kartų kaita, ką jau kalbėtiapie augimą.

Kitose, labai turtingose valstybėse, suminis gimsta-mumo koeficientas taip pat mažesnis nei Lietuvoje:Vokietijoje – 1,38, Austrijoje – 1,44, Italijoje – 1,43.Mažesnis jis ir mus lenkiančioje Estijoje (1,56), irLatvijoje (1,44), ir Lenkijoje (1,30), tačiau, priešingainei Lietuvoje, minėtose šalyse gyventojų nemažėja,

vadinasi, ir demografinė grėsmė gerokaimenkesnė.

Taigi ES nesame vieninteliai ir išskirtiniai:šiandien beveik visa Europa gyvena tokiameregione, kai šeimoje vidutiniškai gimstamažiau nei du vaikai (iš bendro kontekstoišsiskiria tik Airija ir Prancūzija). Jei palygin-tume dabartinę vaikų gimstamumo padėtį su1970 m., pamatytume, kad tuo metu šeimaividutiniškai tekdavo 2,4 vaiko (ir to visiškaipakakdavo natūraliai kartų kaitai užtikrinti),tačiau po Lietuvos nepriklausomybės atkūri-mo gimstamumo rodikliai ima mažėti, o 2002m. vidutiniškai Lietuvos šeimai jau tenka 1,2vaiko. Demografų vertinimu, tai vienasžemiausių rodiklių per mūsų istoriją. O darturime prisiminti, kad nuo 1990 m. dėl emig-racijos mastų netekome 788 tūkst. gyventojų(šiuo rodikliu nuo tarpukario metų pirmau-jame drauge su airiais, nors gimstamumu irpragyvenimo lygiu jie gerokai lenkiaLietuvą).

Vis dėlto mažiausiu vaikų skaičiumi, tenkančiu vie-nai motinai, 2012 m. duomenimis, pasižymėjoPortugalija (1,28) ir Ispanija (1,3). Šias šalis, kaip irAiriją, šiuo metu gelbsti atvykstanti darbo jėga, taigiekonominių darbo rinkos problemų jos dar nepatiria.Tačiau sparčiai mažėjant gyventojų ir keičiantis jųamžiaus struktūrai senėjimo kryptimi, šalys neišvengia-mai susiduria su pernelyg didelėmis infrastruktūrospalaikymo sąnaudomis, kurios ilgainiui tampa sunkiaipakeliamos darbingo amžiaus mokesčių mokėtojams.

Pirmaujame pagal naujagimių mirtingumo mažėjimą

Demografijos specialistės Dovilės Krupickaitės teigi-mu, kelti klausimus ir nerimauti dėl to, kiek vaikų gimsateities Lietuvoje, šiandien dar laikas. Dabartinė padė-tis apgaulingai rami – vienai motinai tenkančių vaikųgimstamumo rodikliai lyg ir pagerėję (nuo 1,2 iki 1,5vaiko), tačiau juos sparčiai mažina emigracija. Iš šaliesišvykstant jauniems ir darbingo amžiaus žmonėms (norsišvykti jau, atrodytų, nebėra kam), demografinis šaliesžemėlapis vis traukiasi. Kita vertus, sąlygų gimdyti vai-kus (nepaisant to, kad nuo 2003 m. padėtis šiek tiekpagerėjo) idealiomis vėlgi nepavadinsi.

„Vyraujantis požiūris į vaikų gimimą mūsų valstybė-je yra toks, kad tai vis dar nėra suvokiama kaip vertybė,dauguma tai tebelaiko tėvų atsakomybe. Valstybė turė-tų būti suinteresuota padėti tėvams auginti atžalas irsudaryti sąlygas šiuolaikinėje visuomenėje jų susilauk-ti“, – apibendrina D.Krupickaitė.

Užtat galime pasidžiaugti, kad mūsų valstybė ne tikpasivijo, bet jau ir pralenkė daugumą Vakarų Europos irpasaulio šalių gebėjimu sumažinti naujagimių mirtingu-mą. Šį parametrą galime drąsiai vadinti vienu svarbiau-sių valstybės gerovės rodiklių. Lietuva prisivijo JAV,Japoniją, Skandinavijos šalis (jose naujagimių mirtingu-mo rodikliai patys mažiausi).

Kaip pastebi R.Šalaševičiūtė, tai bene vienintelė sri-tis, kurioje iš tiesų pirmaujame (1993 m. Lietuvoje išgy-vendavo vos 12 proc. neišnešiotų naujagimių, o šiandientas rodiklis ūgtelėjęs iki 95 proc.). Išsaugoti kūdikiųgyvybę pavyksta daugiausia dėl medikų pastangų orga-nizuoti darbą sukuriant visą sistemą, apimančią nėščių-jų ir kūdikių priežiūrą.

Taigi nepaisant to, kad Lietuvos ir turtingųjų ES vals-tybių BVP skiriasi kelis kartus (tarkime, Lietuvos išlai-dos sveikatos apsaugai nuo švedų atsilieka tris kartus),Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kaikuriais atvejais lenkiame savo kaimynus estus.

Vis dėlto didesnė pinigų suma dar negarantuojailgesnių gyvenimo metų: tarkime, estų vyrų gyvenimotrukmė mūsų vyrų lenkia trejais, o moterų – vienaismetais. Gal išties visai kaip tiems estams (jie investavo įprofilaktiką, visuomenės ir medikų bendruomenės moky-mus) būtų sveika atsigręžti į tarptautinėse konferencijosepavyzdine valstybe pristatomą Suomiją (ji, ilgą laiką pasi-žymėjusi itin prastais sveikatos rodikliais, išsiveržė tarpsveikatingumo srities lyderių) ir pakeisti šalyje vyraujan-čius įpročius. Išties, ko vertas ilgas gyvenimas, jei pasku-tinieji 25 metai prabėga ant patalo ir su vaistų maišeliu?

Kaip pavyzdį šiuo atveju galėtume minėti dar 95 metųsavarankiškai po Lietuvą keliavusį ir šimto metų sulaukusįLietuvos sveikuolių sąjungos ir Veiklios ilgaamžystės aka-demijos garbės narys Praną Skersį, kuris galėtų būti laiko-mas Sveikatingumo metų įkvėpėju.

Taigi, užuot leidusi pinigus vaistams, valstybė dau-giau dėmesio turėtų skirti gyventojų sveikatos profi-laktikai.

AKOHOLIO VARTOJIMASTARP GYVENTOJŲ,VYRESNIŲ NEI 15 METŲ(alkoholio vartojimas litraisvienam gyventojui)LIETUVA 12,7Estija 12,3Austrija 12,2...Prancūzija 11,8....ES vidurkis 10,1....Suomija 9,3...Malta 7,6Švedija 7,3Italija 6,1Šaltinis: „OECD Health Statistics“, 2014 m.

Šiandien beveikvisa Europa gyvenatokiame regione, kaišeimoje vidutiniškaigimsta mažiau neidu vaikai

� �

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

LIETUVA PASAULYJEPROGNOZĖS 2015

19

Estija ar Norvegija galėtų tapti Lietuvos kelrodžiais

Su „Veidu“ bendravusių onkologų tvirtinimu,Lietuvoje vykdomos širdies ligų ir onkologijos progra-mos jau duoda norimų rezultatų, deja, būtina pabrėž-ti, kad šiuo aspektu ES senbuvės šalys mus lenkiakeliomis dešimtimis metų.

Remiantis lapkričio mėnesį paskelbtais Eurostatoduomenimis, dažniausia ES šalyse mirties nuo vėžiopriežastis išlieka plaučių vėžys. 90 proc. ši liga nulem-ta rūkymo. Taip pat pirmauja storosios žarnos, krūtiesir priešinės liaukos vėžys. Remiantis 2010 m. duome-nimis, nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje mirė ketu-ris kartus daugiau lietuvių, nei yra ES vidurkis. O štaiItalijos ar Maltos regione mirštamumas nuo šio navi-ko nepalyginti mažesnis: miršta viena iš 100 tūkst.

moterų.SAM duomenimis, mirštamumo nuo minė-

tų vėžio atvejų rodikliai turėtų mažėti:Lietuvoje jau keleri metai vykdomos atranki-nės patikros programos dėl šių lokalizacijųvėžio, gyventojams sudaromos galimybės pasi-tikrinti ir tikėtis efektyvaus jo gydymo bei išgy-venamumo pailgėjimo.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomeni-mis, būtent tinkamai įgyvendintos profilaktikospriemonės (ankstyva diagnostika ir ankstyvasgydymas) galėtų sumažinti mirštamumą nuopiktybinių navikų 50 proc.

Higienos instituto Sveikatos informacijoscentro vadovas dr. Romualdas Gurevičiussako, kad pasaulyje jau sukurta itin efektyviantrinės profilaktikos sistema, kuri leido ESšalims praktiškai sunaikinti vėžį ir išsaugotigyvybes. Suomiai, italai ir Nyderlandų gyvento-jai vėžį jau diagnozuoja ikivėžinės stadijos,

tačiau kalbama apie įdirbį, kurio dar stokojame.Lietuvoje dar gana problematiška ir spindulinės tera-pijos padėtis: didelė dalis įrangos pasenusi, taigi keis-tina ir daliai gyventojų neprieinama.

Užtat Lietuva ES kontekste gana neblogai atrodopagal tūkstančiui gyventojų tenkantį medikų skaičių(4,4; estai susimažinę iki 3). Gal todėl bent kartą apsi-lankę Norvegijoje mūsų gydytojai nesiliauja stebėtis,kodėl ten gydytojai gali pacientui skirti kur kas dau-giau savo dėmesio ir laiko, nėra tokie apkrauti darbukaip Lietuvoje.

Atsakymas, R.Gurevičiaus teigimu, labiau nei aki-vaizdus: kitaip organizuotas medicinos sistemos dar-bas – šiuo atveju medikams kur kas labiau gelbsti slau-gytojos. Ši tendencija pastebima kone visose ES šaly-se, tik ne Lietuvoje. Slaugytojų santykis Lietuvoje sie-kia vos 1,7, o Europos vidurkis – 2,3, Danijos – 4,4,Suomijos – 4,3, Liuksemburgo – 4,3.

Vadinasi, tinkama sveikatos apsaugos sistemalemia kokybiškas paslaugas, prisideda prie ilgėjančiosgyvenimo trukmės, tačiau, kaip pabrėžia „Veido“pašnekovai, čia daug lemia ir istoriniai valstybių skir-tumai. Tarkime, estai, esminius sveikatos apsaugossprendimus priėmę dar nepriklausomybės pradžioje,sukūrė vieną tvariausių sistemų, o Lietuva išgyvenodidelę krizę ir tapo labiau politizuota bei korumpuo-ta valstybe.

Taigi, nepaisant kai kurių proveržių ir trumpų žyb-telėjimų ES kontekste, Lietuva šiandien dar negalididžiuotis mažėjančiu mirtingumu ir besitraukiančiusavižudžių skaičiumi, mažesniu alkoholio vartojimu.Turime pripažinti, kad daugeliu atvejų mūsų sergamu-mo ir mirtingumo rodikliai panašesni į NVS, o ne įEuropos šalių – matyt, tai ir yra viena didžiausių mūsųsveikatos sistemos silpnybių. Tik tai suvokę galėsimeatsispirti ir judėti pasirinkta kryptimi. �

PRAKTIKUOJANČIŲGYDYTOJŲ SKAIČIUS 1 TŪKST. GYVENTOJŲ ESGraikija 6,2Austrija 4,9LIETUVA 4,4Portugalija 4,1Vokietija 4...ES vidurkis 3,4... Prancūzija 3,3...Liuksemburgas 2,8Airija 2,7Lenkija 2,2Šaltinis: „OECD Health Statistics“, 2014 m.

Apmaudu pripažinti,bet daugeliu atvejųmūsų sergamumo irmirtingumo rodikliailabiau panašėja į NVS,o ne į Europos šalis

�„S

HU

TTE

RS

TOC

K“

NU

OTR

.

LIETUVA PASAULYJE PROGNOZĖS2015

20

IIš visų lietuviškų pranešimų, skaitytų rudenį Vilniuje vienapo kitos rengiamose tarptautinėse energetikos konferen-cijose, aktualiausia pasirodė „Lietuvos energijos“ gene-ralinio direktoriaus Daliaus Misiūno kalba Baltijos energe-tikos forume. Šis prelegentas taikliai akcentavo, kadLietuvoje, kaip ir visose Baltijos šalyse, labai mėgstama kal-bėti apie projektus, bet ne apie rinką. O kai mėginama kal-bėti apie rinką, tarsi nejučiomis sugrįžtama atgalios prie pro-jektų. Nes mes, lietuviai, labai jau mėgstame statyti, nors irne visada iki galo suvokdami, kaipgi čia viskas veiks, kaipastatysim.

Ir tuomet išeina kaip su SGD terminalu Klaipėdoje:dosniai beriamų skaičių įkvėpti laukėme, kad terminalas

garantuos Lietuvai pi -ge snes dujas, o pastatęsusigaudėme, jog bū -tent jis ir yra tvirčiausiagarantija, kad dujos arti-miausiu metu tikrai ne -

pigs. Ačiū mūsų pačių ankstesnėms permokoms ir avansumokėtam terminalo mokesčiui, kad dar nebrangsta.

Derybų su „Gazpromu“ klaustukai2015-ieji – metai, kai Lietuva turės derėtis su koncernu

„Gazprom“ dėl naujos dujų tiekimo sutarties, nes veikian-čiosios galiojimas baigsis šių metų pabaigoje. SGD termi-nalas – svarus argumentas, stiprinantis mūsų šalies pozicijąbūsimose derybose. Vis dėlto premjero AlgirdoButkevičiaus paskirtos derybininkų grupės entuziazmas,tryškęs optimizmu Vyriausybės kadencijos pradžioje, kaivisus žadėta pamokyti efektyvios derybų strategijos, šian-dien jau gerokai išsivadėjęs. Apie tai, kaip šiai grupei seka-si atsistatydinus buvusiam jos vadovui Jaroslavui Nevero vi -čiui, apskritai nėra jokių žinių.

Pagaliau iki šiol nėra aišku, dėl kokio dujų kiekioLietuvos pusė bus įgaliota derėtis: ar „Achemai“ su„Gazpromu“ pavyks pasirašyti tiesioginę dujų tiekimosutartį, ar ne. Kol kas akivaizdu, kad „Achemos grupės“akcininkai labiau užsiėmę savo įtakos koncerno valdybojestiprinimu, nei derybomis. Nuolat kaitaliojantis koncernoprezidentams, sunku tikėtis sėkmingos sutarties.

Lietuva, pasistačiusi 80 proc. dabartinio Baltijos valstybiųporeikio (beje, kasmet menkstančio) pajėgiantį tenkinti ter-minalą, nėra suinteresuota su „Gazpromu“ pasirašyti ilgalai-kės dujų tiekimo sutarties. Politikai ir energetikos įmoniųvadovai ne kartą buvo užsiminę, kad palankiausia mūsų var-totojams būtų ne ilgesnės nei vienų metų trukmės sutartis.

„Gazpromas“ savo ruožtu tose pačiose derybose nusi-teikęs svarstyti ir valstybiniu lygiu įtvirtinti dujų tranzito įKaliningradą klausimą, kurį mūsų pusė būtų linkusi perleis-ti perdavimo sistemos operatoriui „Amber Grid“. Matdabartinė dujų perdavimo į Kaliningradą Lietuvos vamzdy-nais sutartis irgi nustos savo galios finišuojant 2015-iesiems.Šioje sutartyje, kurią prieš penkiolika metų pasirašė„Gazpromas“ ir „Lietuvos dujos“, numatyta, kad ją pratę-siant arba sudarant naują, reglamentuojančią tranzito perLietuvos teritoriją vykdymą, tranzito paslaugos suteikimosąlygos turėtų galioti iki 2025 m. pabaigos.

Derybos greičiausiai vyks Lietuvos ieškinio „Gazpromui“nagrinėjimo Stokholmo arbitraže fone. Juo mūsų šaliesVyriausybė reikalauja grąžinti 1,5 mlrd. JAV dolerių siekian-čią permoką už rusiškas dujas, neteisinga kaina tiektasLietuvai 2004–2012 m., o arbitražo sprendimą žadama skelb-ti ne anksčiau kaip 2015-ųjų rudenį.

Dings du