2017 metų vasaros priedas ir Lietuvos pajūris...– gi vasara! – viliuosi, kad mielai peržvelgsite mados žurnalistės ir dizainerės Ingos Šviesaitės vasaros madų foto reportažą

Palanga ir Lietuvos pajūris 2017 www.palangostiltas.lt 1

DAINA BOSAS akmenėlio nuo Palangos tilto niekada nesviedė, bet mergaitės pastrykčiojimai prie Baltijos išsipildė su kaupu

RIMVYDAS VALATKA:„Nemėgstu tujinančių ir mokančių, kaip turėčiau rašyti“

Su JURGA ŠEDUIKYTE ir VIDU BAREIKIU – atvirai apie meilę, silpnybes, dėmesį ir Palangą

ir Lietuvos pajūris

Palanga2017

KLAIPĖDOS MERAS VYTAUTAS GRUBLIAUSKAS:trimitininkas arba tiesiog Kongas

DĖMESIO VERTA Kretinga

Laikraščio

2017 metų vasaros priedas

www.palangostiltas.lt Palanga ir Lietuvos pajūris 2017 Palanga ir Lietuvos pajūris 2017 www.palangostiltas.lt 2 3

Kas pernai skaitė ar sklaidė mūsų pirmąjį leidinį „Palanga 2016“, sutiks, kad mes šiemet iš-augome iš mažylio kelnaičių. 124 puslapių, 10 tūkstančių tiražu išleisto blizgančio žurnalo baltu pavydu mums galėtų pavydėti ir didžiausi šalies žiniasklaidos lei-diniai ar jų grupės.

Mes, nepalyginamai mažes-ni, žurnalą išleidome triūsdami kaip viena stipri krepšinio ko-manda.

Tikiuosi, kad kiekvienas, pa-ėmęs žurnalą į savo rankas, ne tik paglostys jo blizgų viršelį, ne tik peržvelgs nuotraukas, bet ir ras laiko, siurbčiojant kavos puo-delį Vilniaus (taip, dalį tiražo išplatinsime ir sostinėje!) Nidos, Klaipėdos, Palangos ar Kretingos kavinėse, laukiant skrydžio Pa-langos tarptautiniame oro uoste ar tiesiog patogiai įsitaisius krėsle namuose, perskaityti mūsų pa-rengtus straipsnius ir interviu.

Jų – daug ir įvairių. Ne tik su įžymybėmis Daina

Bosas ar Jurgita Šeduikyte bei Vidu Bareikiu, bet ir darbščiais, savo profesijai ir veiklai pasi-šventusiais žmonėmis.

Pavyzdžiui, su uostamiesčio gydytoju Artūru Razbadausku, pajūrio karatė įžymybe Luku Kubiliumi, nuostabia Palangos mokytoja Kostancija Strikie-ne, pasišventusiu savo darbui Palangos komunalinio įmonės direktoriumi Konstantinu Skie-rumi ar fantastišku restorano „Armėniška virtuvė“ savininku Artur Arakelyan.

Kuo vasarą gyvena trys pajū-

Daug dirbus vasarą galima ir žvaigždes apgauti

Jūsų rankose – antrasis Palangos miesto laikraščio „Palangos tiltas“ vasaros leidinys, žurnalas „Palanga ir Lietuvos pajūris 2017“.

Redaktoriausžodis

rio savivaldybės, Neringa, Klai-pėda ir Palanga, ir jų merai?

Vasariškai nusiteikęs Nerin-gos meras Darius Jasaitis neįsi-žeidė pastebėjus, kad jis panašus į ispaną („Bet esu įsitikinęs, kad Tenerifės meras turi mažiau rū-pesčių dėl suvaržymų“, – juokėsi jis), Klaipėdos miesto merui Vy-tautui Grubliauskui priminėme jo seną gerą pravardę – Kongas, o didžiausio šalies kurorto, Pa-langos merą Šarūną Vaitkų žur-nalas „Palanga ir Lietuvos pajūris 2017“ įkalbėjo duoti interviu kar-tu su visa šeima!

Man asmeniškai – tikiu ir jums – šios vasaros atradimas yra Kretinga. Gyvendamas jos kaimynystėje, net nežinojau, kad joje yra tiek daug lankytinų įdomybių! Gal ir jūsų keliai šiais metais pasuks ir į Kretingą?

Jeigu rimtesniems ar ne to-kiems straipsniams skaityti jūs tiesiog neturite laiko ar nuotaikos – gi vasara! – viliuosi, kad mielai peržvelgsite mados žurnalistės ir dizainerės Ingos Šviesaitės vasaros madų foto reportažą – su komen-tarais ir vertinimais! – iš J. Basa-navičiaus gatvės.

O gal jame ir save rasite?Jeigu labiau pasikliaujate

astrologais, astrologės Lilijos Banaitienės vasaros horoskopas gali ir nuvilti: vasarą kai ku-riems Zodiako ženklams žada būti geresnė nei kitiems.

Bet daug ir kryptingai per me-tus dirbant, per atostogas – o jos, žinoma, geriausios Lietuvos pajū-ryje! – galima ir žvaigždes apgauti.

Aš tuo tikiu, o jūs?

Linas JEGELEVIČIUS„Palanga ir Lietuvos pajūris2017“ redaktorius


Verslas

D. Bosas: „Kartą per vasaros sezoną būtinai praeiname visa J. Basanavičiaus gatve“.

Ald

o Te

n nu

otr.

Mūsų pirmas puslapis

Linas JEGELEVIČIUS– Turbūt jau sėdite ant la-

gaminų? – Vyksime šįkart į Izraelį.

Mes daug keliaujame. Iki 12 kartų per metus, ačiū mano vy-rui Antanui už tokią galimybę. Pagalvoju, kad dėl intensyvaus gyvenimo ir kelionių namuose Palangoje praleidžiame ne tiek daug laiko, kaip norėtųsi.

– O Palangą laikote savo namais?

– Taip, Palanga – mūsų na-mai. Čia – mano vaikystės prisi-minimai, kur mes kiekvieną va-sarą su tėvais atostogaudavome. Esu gimusi Kaune, bet Palangoje – itin daug nostalgiškų prisimi-nimų. Atvirai pasakius, kai dabar vaikštau po Palangą, man truputį gaila žiūrėti į kai kuriuos kurorto paminklus. Pavyzdžiui, Jūratės ir Kastyčio – man ten viskas negra-žu, ypač tos lempos. Taip, mano vaikystės laikais buvo kitas lai-kmetis, bet jis, jo prieigos man buvo gražesnės.

Kita vertus, gyvename ir Klaipėdoje, o kadangi abu miestai greta, uostamiesty dir-bame, o vakare grįžtame į Pa-langą, kartais ir pati suabejoju,

kurį miestą derėtų laikyti mūsų namais.

– Prieš kelis metus „Baltic Sotheby’s International Realty“, prabangaus nekilnojamo turto agentūra, tikint žiniasklaidos pranešimais, pardavinėjo jūsų namus Palangoje. Tai tiesa?

– Ne. Tai – absoliuti netiesa. Mes savo namo Palangoje ne-pardavinėjome.

– O kaip skelbimas atsidū-rė „Sotheby“ tinklapy?

– Kai ta agentūra kūrėsi, mūsų draugų dukra joje įsidar-bino. O kadangi naujam ko-lektyvui buvo pavesta sukurti prestižinį katalogą, jie mūsų paprašė mūsų namo nuotraukų. Paprastam tikslui: pakelti kata-logo lygį, suteikti jam daugiau „svorio“. Sutikome. Jūsų kolegos žurnalistai viską „pasigriebė“, nors nebuvo nei kainos, nei aprašo... Namas Palangoje yra Antano (Boso) viso gyvenimo svajonė, į kurią jis yra sudėjęs daug lėšų, kūrybos. Man šis na-mas – kaip meno kūrinys.

– Ar dažnai apie save per-skaitote niekus? Ar daug mitų apie Bosus?

– Dažnai. Dabar rečiau. Ga-

lybė mitų apie mus buvo pa-skleista, kai Antanas buvo Sei-me (A. Bosas buvo Seimo narys 2004–2008 metais) ir kai mes tik susipažinome. Apskritai kalbant, mano santykiai su žurnalistais draugiški. Bet, prisipažinsiu, kad dukrai po penktos valandos neleidžiame vienai žiūrėti televi-zoriaus. Daug rodo laidų, kaip ta naujoji „Kalinių žmonos“, nela-bai tinkamų. Ar tikrai visai Lie-tuvai įdomu? Mano draugų ir pažįstamų rate šimto kilometrų spinduliu tai neįdomu.

– Skaitote komentarus apie save ir savo vyrą?

– Pradžioje skaičiau. Buvo smalsu. Nustojau juos skaityti, kai supratau, kad dažnai juos rašo ne itin adekvatūs žmonės. Sau pasakiau: „Daina, tu neno-ri būti su jais...“ Nuo to laiko komentarų neskaitau.

– Skaičiau, kad taip supy-kote dėl vieno „posto“ „Face-book“, kad įrašo autorę į teis-mą padavėte?..

– Kai susitikau su komen-tatore teisme, mano pirmoji mintis buvo ši: „Ką aš čia vei-kiu? Su kuo aš čia atėjau aiškin-tis?“ Liūdna patirtis. Neverta mano laiko.

– Toks įspūdis, kad savo įrašų sienoje „Facebook“ jūs viską tiesiai rėžiate.

– Aš – tokia. Nemoku būti saldi ar bandyti kam nors patik-ti. Ne visiems tai patinka. Mano pasisakymai, skirtingai nei kitų, nieko neįžeidžia. Aš – laisvas žmogus. Pirmiausia – pati sau.

– Jūs – kosmopolitai, ga-lintys sau leisti gyventi kur norite. Kur save matote gyve-nančią gyvenimo saulėlydyje po 50 metų?

akmenėlio nuo Palangos tilto niekada nesviedė, bet mergaitės pastrykčiojimai prie

Baltijos išsipildė su kaupu

Daina Bosas

Šio interviu galėjo ir nebūti. Daina BOSAS į laiškelį „Facebook“ neatsakė, o sutikusi prabangaus automobilio pristatyme viename Palan-gos viešbučių nepažįstamą žurnalistą, priminusį apie prašymą duoti inter-viu, nužvelgė abejingu žvilgsniu. Į pagalbą atėjo Antanas Bosas, Dainos vyras, žinomas verslininkas: „Palangoje gyvename, pasikalbėk, prašau...“ Kelionei į Izraelį su šeima besiruošusi žinoma Lietuvos moteris rado laiko pasikalbėti – tam skyrė dosniai laiko. Kaip visada žavi D. Bosas pribloškė

paprastumu, atvirumu, sąmoju ir išmintimi.

Palanga – mūsų namai. Čia – mano vaikystės prisiminimai, kur mes kiekvieną va-sarą su tėvais atostogaudavome. Esu gimusi Kaune, bet Palangoje – itin daug nostalgiškų prisiminimų.


– Po kiek metų?! Po 50 metų? Turbūt Lebartuose! (il-gai juokiasi). Jeigu rimtai – tur-būt užsienyje, gal net Danijoje, kurioje gyvenau 10 metų.

– Gerai kalbate daniškai?– Laisvai kalbu. Ir mano vai-

kai laisvai kalba. Mes – Danijos piliečiai. Visiems keista, kodėl mano pavardė – Bosas. Sako, jiems (Bosams) – kitokios tai-syklės taikomos... Man patin-ka Danijos taisyklės: ten nėra „ienių“ ir „aičių“ ar „yčių“. Ten moteriškų pavardžių galūnės nekaitomos, skamba vyriškai.

– Sutikite, jūs su vyru, ponu Antanu, esate mažai pastebimi Palangoje. Kodėl?

– Teisingai pastebėjote. Ne-galiu atsakyti į šį klausimą. Taip turbūt viskas susiklostė... Netu-riu atsakymo. Gal jūs turite?

– Gal kas nors jus čia erzi-na? Tai natūralu...

– Oi, ne – jokiu būdu ne

taip. Kas mane erzina, aš atsi-riboju nuo to. Manęs Palangoje niekas neerzina.

– Kaip dažnai išdrįstate vasarą pasivaikščioti J. Basa-navičiaus promenada? Viskas jums joje patinka?

– Kartą per vasaros sezoną būtinai praeiname visa J. Basa-navičiaus gatve (juokiasi). Kaip sakau, patikriname viską: ko-kie suoliukai, kokios lempos? Kokios spalvos šiukšliadėžės? Rimtai kalbu – be ironijos. Į muziką, ko gero, net neatkrei-piame tiek daug dėmesio, kiek į tokius paprastus dalykus...

– Ar Daina ir Antanas Bosai žingsniuoja Palangos žinomiausia promenada užsi-maukšlinę sportines kepurai-tes, o tamsius akinius „patup-dę“ ant nosių galų?

– Akinius nešioju nuo sau-lės, ne dėl to, kad slapstyčiausi. Neturiu dėl ko slėptis.

– Ar turite savo mėgstamų „užkaborių“ Palangoje, kur jūsų dvasia pakyla?

– Savo namų kieme ji paky-la (juokiasi)... Patinka lankytis „Ramybės“ galerijoje. Chm, kur dar ta dvasia pakyla? Kai geras oras, mėgstu pasivaikš-čioti, kur ramu ir žalia. Palan-ga – toks miestas, kad jame yra visko pakankamai. Palanga, apskritai kalbant, nuostabi.

– Palanga save pristato kaip šeimų miestą. Jūs spinduliuo-jate itin laisvos, nepriklauso-mos moters įspūdį. Naiviai nuskambėsiu: ne visi patikės,

kad jūs – daugiavaikė mama...– Taip, turiu tris vaikus. Sūnus

Lukas ir dukra Marija – jau su-augę, namuose – tik septynmetė Magdutė. Taip, dabartiniame gy-venimo etape esu tokia – nepri-klausoma ir galinti sau nemažai leisti. Bet mano gyvenime buvo įvairių etapų – ir kai daug bei sunkiai dirbau, buvo sunku, kai vaikai buvo maži, kai jie sirgo. Buvo nelengva, kai kartu ir dir-bau, ir mokiausi...

Vasarą įvyks sūnaus vestu-vės, o vyresniajai dukrai – 17 metų. Ji mokosi Vilniuje, kur gyvena su tėvu.

D. Bosas: „Man labiausiai Lietuvoje trūksta laimingų žmonių“.

Kai geras oras, mėgstu pasivaikš-čioti, kur ramu ir žalia. Palanga – toks mies-tas, kad jame yra visko pakankamai. Palan-ga, apskritai kalbant, nuostabi.

Kai augini trečią vaiką, daug ko išmoksti – įgyji nepakartoja-mą mamos patirtį. Išmoksti su-sidėlioti prioritetus, lengviau at-sispiri stresui. Jaunystėje dažnai pats prisikuri bėdų ir problemų, nes esi mažiau racionalus.

– O kada sunkiausia jums buvo gyvenime?

– Turbūt tada, kai auginau antrą vaiką, dukrą Mariją. Tuo metu kūrėsi mano verslas. Teko labai daug dirbti. Gimdyti Mari-ją praktiškai išvažiavau iš darbo, o ją pagimdžiusi, po dvejų mė-nesių, vėl grįžau į darbą ir vaiką teko padėti auginti auklei.

– Jūs esate pasakiusi: „Būti mama ir verslininke – nesu-derinami dalykai...“

– Šių žodžių neišsižadėjau. Pasakysiu liaudiškai: viena sėdyne dviejų suolų neapsėsi. Arba tu – mama, arba – versli-ninkė. Žinoma, gali būti mama ir dirbti versle. Bet jeigu tai tavo verslas, į kurį neri visa gal-va, reiškia, kad neturi absoliu-čiai laisvo laiko – nei šeštadie-nio, nei sekmadienio... Dirbi tiek, kiek reikia. Aišku, kad dėl to nukenčia šeima ir vaikai.

– Jūs pati sau dabar kas? Mama, žmona ar verslininkė?

– Aš dabar nesu verslininkė, pagal tą apibrėžimą, kurį aš tu-riu. Aš išdidžiai šiandien galiu pasakyti: „Aš nesu verslininkė šiandien“. Patikslinsiu: aš turiu kelis verslus, bet juose gan pa-syviai dirbu. Įsitraukiu į juos tiek, kiek pati noriu juose save matyti. Jeigu jie man trukdys, aš lengva sąžine jų atsikratysiu.

– O, beje, kokie jūsų dabar-tiniai verslai?

– Iš senesnių laikų su bro-liu valdome valymo įmonę „Top Clean“ – jai jau 18 metų. O kita – viešbutis ir pramogų kompleksas „Gamtos perlas“ Klaipėdoje, Karklėje. Pastarasis man didelių rūpesčių nesutei-kia – viskas „įbėgėta“, o sezo-nas, kaip ir Palangoje, jame trunka tris mėnesius.

– Lankiausi „Gamtos per-le“ – labai smagu.

– Restoraną esu išnuomoju-si. Restoranu tinkamai rūpintis – labai sunkus darbas.

– Jums teko aiškintis gam-tosaugininkams, kad neva

vilkai priversti po purvą brai-dyti voljere šalia restorano...

– Kažkodėl niekas nepara-šė, kad didžioji dalis teritori-jos – sausa. Kaip išvengsi balų po lietaus? Negi prašysiu vilko, kad jis negultų į balą? Dar pa-naši istorija buvo su briedyte. Ji buvo rasta be mamos Nerin-goje. Kai nebuvo kam ja rūpin-tis, „Gamtos perlas“ priėmė. O po penkerių metų gamto-saugininkai nubaudė Antaną (Bosą), kad nėra leidimo brie-dei laikyti. Absurdas, ar ne? Po to Antanas turėjo teismų slenksčius minti.

– Kokia jūs esate kaip bosė?– Visų pirma, teisinga. Bet ir

reikli. Aš ir pati sau esu reikli.– Lengvai darbuotojus at-

leidžiate?– Oi, ne. Priešingai: labai

nelengvai tai darau. Man gai-la žmonių. Ačiū Dievui, man dažniausiai pavyksta atsirinkti tinkamus darbuotojus.

– Daugelis su „juodu“ ar „baltu“ pavydu gali apie jus pasakyti: „Daina Bosas turi viską: yra graži, turi verslą, neskaičiuoja pinigų, maudosi populiarumo ir šlovės spin-duliuose...“

– Maudausi kame? Ką reiškia populiarumas ir šlovė Lietuvo-je?.. Manote, kad tai yra pliusas? Patikėkite, ne visais atvejais tai yra pliusas. Savo laimę matau visai kitur – tik ne šlovėje...

– Kame?– Šeimoje. Aš turiu puikią

šeimą: gerą vyrą, sveikus, sie-kiančius vaikus. Taip, pajamos – svarbu, jos suteikia laisvę. Ir ne tik keliauti, bet ir užsiimti gero-mis iniciatyvomis – duoti kažką kitiems, padėti. Ir aš tai darau.

– Ar galite paminėti kelias paskutines savo, kaip sakote, geras iniciatyvas?

Vikt

orijo

s Vai

švila

itės-

Skiru

tiesn

ė nuo

tr.

Kelionei į Izraelį su šeima besiruošusi Daina Bosas, žinoma Lietuvos moteris, rado laiko pasikalbėti – tam skyrė dosniai laiko

Ald

o Te

n nu

otr.


– Nenoriu. O kam? Bet pa-dedu, kiek galiu.

– Kaip atsirenkate: kam pa-dėti, o kam – ne?

– Išties, gaunu daug laiškų su pagalbos prašymais. Sten-giuosi įsigilinti į kiekvieną laišką. Stengiuosi padėti, visų pirma, vaikams, nes jie neturi pasirinkimo. Suaugusieji jį turi.

– Ko jums Lietuvoje trūksta?– Matyt, kaip ir daugumai čia

– stabilumo. Bet, ne, atsakymas turėtų būti toks: man labiausiai Lietuvoje trūksta laimingų žmo-nių. Nenoriu politikuoti: kas da-bar vyksta (politikoje), man yra juokinga ir baisu. Graudu. Pa-sižiūrėkime, kaip žmonės Lietu-voje gyvena. Nekalbu apie save ir savo artimuosius, aišku. Jūs man atsakykite: ar gerai žmonės gyvena Lietuvoje? Kaip gyvena mūsų tėvai? Našlaičiai? Žmonės kaimuose?

– Keliate jautrius klausi-mus...

– Sakiau gi: aš 10 metų gyve-nau Danijoje. Žinau, kaip žmo-nės gerai gyvena ten.

– Juk Danija – laimingiau-sia pasaulio šalis.

– Taip. Dėl to man tas gyve-nimo kontrastas čia ir ten – la-bai ryškus.

– Galėtumėte su tokiomis mintimis lengvai nukeliau-ti į Seimą ir daryti pokyčius jame, nors jūsų balse politikai skamba paniekos gaidelės...

– Aha, kai aš ką nors aštriau pasakau „Facebook“, kas nors būtinai parašys: „o, jau šita eis į politiką“. Man keista, kad ki-tiems politika – tarsi laimės žiburys. Seime aš jausčiausi siaubingai – nė kiek neperde-du. Džiaugiuosi, kad Antanas (Bosas) jau laisvas nuo visų politikų – buvo, matė ir patyrė tiek savo kailiu, kad ir priešams to nelinkėčiau. Jis Seimo patirtį bijo prisiminti. Politikai dėkin-ga tik už viena – per ją mes su Antanu susipažinome.

– Sakykime, stebuklinga laz-delė jūsų rankose...

– Oi, kokie sukti klausimai... Jeigu taip jau atsitiktų, siekčiau, kad žmonės būtų laimingesni Lietuvoje. Kad gyventų orų gy-venimą, kad... Bet nežinau, kaip tai be stebuklingos lazdelės (juo-

kiasi) padaryti. Dėl to, matyt, ir negalvoju apie aktyvią politiką. Nežinau, kaip tai padaryti.

– Jūs spinduliuojate stipraus žmogaus vibracijas. Ar turite silpnybių? Ar galite apsiverkti silpnumo akimirkomis?

– Aišku. Kaip ir visi žmo-nės... Mano stiprybė – mano Antanas. Sakau tai jums atvirai. Jis – mano stiprybė, užnugaris, tik su juo jaučiuosi tokia stipri. Jis palaiko, padeda, suteikia vi-sas galimybes. Mano stiprybė – mano vaikai. Sveiki, su savo užmojais, protingi, atviri, įdo-mūs. Dėl to aš stipri.

– Ar bent vienas jūsų sodo obuolių – vaikas – „nuriedėjo“ toliau nuo obels, jūsų? Cha-rakterio prasme, pomėgių?

– Dar sunku pasakyti. Jie tik pradėjo „ridentis“. Sūnui Lukui – 25, jis jau ridena savo verslą, aš didžiuojuosi juo, Marijai – 17. O mažoji Urtė Magdalena dar niekur „nesiridena“, aš jai neleisčiau to daryti (juokiasi)...

– Prieš 10 metų, jūsų drau-gystės pradžioje, ponas An-tanas atskleidė, kad jūs jam pasiūlėte pasirašyti ikivedy-binę sutartį. Kaip dabar esate apibrėžę savo santykius?

– Tai buvo seniai, šiai dienai ji neturi jokios galios ir pras-mės. Man tokia sutartis – na-tūralus dalykas. Ją turėjau ir ankstesnėje santuokoje. O jeigu jūs būtumėte labai turtingas ir jūsų gyvenime atsirastų jaunes-nė moteris? Ar apie tokią sutar-tį tikrai negalvotumėte?

– Manau, pasielgčiau kaip ponas Antanas prieš 10 metų.

– Na va, matote. Mūsų atve-ju, aš buvau tokios sutarties iniciatorė – pralaužiau ledus. Vyrams kartais apie tai sunku kalbėti. Man tokios sutartys – ikivedybinė, povedybinė – la-bai normalus dalykas.

– Ar būna jūsų šeimoje juodų dūmų?

– Visose šeimose jų būna. Bet ne tokių, kad dūmintu-mėme iki vakaro (juokiasi). Nekalbadienių nebūna – viską išsiaiškiname tą pačią dieną.

– Ko neatleistumėte Anta-nui?

– To paties, ko ir jis man ne-atleistų – neištikimybės.

– Kol kas nesamdote priva-taus detektyvo?

– (Juokiasi) Oi, ne. Tokiais dalykais, dėl kurių jo reikėtų, pas mus net nekvepia. Tokiems dalykams net detektyvų nerei-kia – moteris gi jaučia. Kaip ir vyras, aišku.

– Jūs tikite meile?– AIŠKU. Tai – visko esmė.

Jeigu meilės nėra, tai kas tada?..– Racionalumas, pavyzdžiui.– O ar žinote, kad visi racio-

nalumai gyvenime – ir šeimoje – labai svyruoja? Jis kartais tie-siog dingsta. Tai kas tada?

– Ar labai gerai jaučiate žmo-nes? Turite stiprią intuiciją?

– Patikėkite, (jaučiu) labai. Mano nuojautos manęs įprastai niekada neapgauna. Ir ankstes-niuose santykiuose taip pat.

– Žmonėms sunku jūsų ne-pastebėti ir nepažerti pagyrų jūsų išvaizdai. Daug laiko ryte prie veidrodžio praleidžiate?

– Kai mane pavadina gra-žia, noriu paklausti: ar kada nors atstovavau Lietuvai grožio konkurse? Ne. O gal kaip nors kitaip save pateikiu, kaip gra-žuolę? Irgi ne. Graži turiu būti tik savo vyrui.

– O sau?– Sau esu tokia, kokia esu, ko-

kia esu dėl savo genų. Kiekviena moteris savo išvaizdoje randa trūkumų. Ir aš – ne išimtis. Bet aš savimi patenkinta. Kiek laiko praleidžiu prie veidrodžio ryte? Paprastai – nė kiek. Šiandien užtrukau truputį ilgiau – ruo-šiausi jūsų fotosesijai (šypteli). Paprastai net nesidažau.

– Kiek laiko užtrunkate SPA, sporto klubuose?

– O, kiekvieną dieną. Bet ne SPA, o sporto klubuose: turime sporto klubą namuose Palan-goje, dar vieną – Klaipėdoje, Danės gatvėje, kur yra įsikūrusi Antano korporacija, nueinu ir į dar vieną. Sportas – neatsieja-

ma mano gyvenimo dalis.– Ar galima jus sutikti ris-

nojančią „Labryčio“ taku Pa-langoje?

– Ne. Lakstyti aš nemėgs-tu. Minu dviratį, bet dažniau-siai vietoje (stacionarų). Turiu sportuoti: visi stebuklai po 35-erių baigiasi ir prasideda juo-das darbas (juokiasi).

– Man susidarė įspūdis jus šnekinant, kad jūs žinote at-sakymus į visus klausimus. Jums abejonės nebūdingos?

– Išties, aš turiu atsakymus į visus klausimus.

– Ir į egzistencinius: apie būties prasmę taip pat, jūsų misiją?

– Filosofuoti aš nemėgstu... Mano misija – paprasta: mylėti savo vyrą, gražiai gyventi savo šeimoje, užauginti savo vaikus ir padaryti vieną kitą gerą darbą. Būtina daryti gerus darbus. Ži-noma, neskaudinti kitų žmonių.

– Esate tikinti?– Taip. Kaip minėjau, mes

po kelių dienų išvykstame trise (su vyru Antanu ir dukra Urte Magdalena) į Izraelį – eisime Dievo keliu, dukra labai laukia kelionės...

– Pabaikite, prašau, sakinį: „Man Palanga yra...?“

– Namai. Vaikystės vasarų miestas, į kurį – įsivaizduoki-te! – atskrisdavome su mama iš Kauno. Buvo toks skrydis. Mes nebuvome turtingi žmonės.

– Ar tuomet vaikystėje nuo tilto į jūrą įmetėte pinigėlį su slapta svajone?...

– Aš dariau kai ką kita... Šokinėdavau ant kranto žiū- rėdama į tolį ir mamos klaus-davau: „Mama, o kas kitoje pusėje?“ O ji man: „Švedija, dukryte“. Aš jai sakydavau: „Aš ten kada nors gyvensiu“. Mato-te, beveik nuspėjau – atsiradau Danijoje, o Palanga – mano na-mai...

Turiu puikią šeimą: gerą vyrą, svei-kus, siekiančius vaikus. Taip, pajamos – svarbu, jos suteikia laisvę. Ir ne tik keliauti, bet ir užsiimti geromis iniciatyvomis – duoti kažką kitiems, padėti. Ir aš tai darau.

VIEŠBUTIS „ALKA“ SIŪLO JUMS:• Apgyvendinimo paslaugas;• Salę konferencijoms, seminarams, pasitarimams;• Pirčių komplekso paslaugas;• Grožio procedūras bei masažus;• Rengiame banketus, šventinius ir verslo pietus.www.alka.lt

El. paštas [email protected] Tel. +370 460 41 433

S. Daukanto g. 21, Palanga


Dėmesio verta Kretinga

Garsėja kaip mažasis Lietuvos Vatikanas„Tokios vietos, kur galima pa-

būti ramybėje ar įkvėpti dvasin-gumo, tikrai niekur kitur mūsų šalyje nerasite“, – tikino Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika. Jo teigimu, Kretinga – lyg mažasis Lietuvos Vatika-nas, pirmiausiai traukiantis savo religiniais objektais. Čia – ne tik seniausia Žemaitijoje išlikusi baž-nyčia, šiemet švenčianti 400 metų jubiliejų, bet ir penki veikiantys vienuolynai. „Žymiausias – brolių pranciškonų. Vienuoliai Kretin-goje įsikūrė dar 1609 metais, čia gyveno iki tol, kol sovietmečiu turėjo palikti mūsų kraštą. Tačiau

1989 metais sugrįžo ir pratęsė savo misionierišką bei edukacinę veiklą, suaktyvino miesto gyve-nimą rengdami gražiausią miesto šventę – būrius tikinčiųjų pri-traukiančius Šv. Antano atlaidus, Kalėdų nakties mišias, poezijos vakarus. Broliai pranciškonai – neatsiejama Kretingos miesto ir viso mūsų rajono bendruomenės dalis. Jie turi unikalių gebėjimų suburti bendruomenę, nuostabiai dirba su jaunimu, – pasakojo Kre-tingos rajono vadovas. – Išgirsti Kretingos vienuolynų paslapčių ir jų atsiradimo istorijų, sužinoti įdomių faktų apie Dievui save pa-šventusių žmonių veiklą galima užsisakius ekskursiją Kretingos rajono turizmo informacijos cen-

tre, įsikūrusiame Kretingoje, Vil-niaus g. 2B (tel. +370 445 73102)“.

Turtingą miesto istoriją saugo muziejusKretingoje viešintys svečiai

iš kitų Lietuvos miestų, už-sienio turistai neaplenkia šio miesto pasididžiavimo – grafų Tiškevičių dvaro sodybos pas-

tatų komplekso, kuriame veikia Kretingos muziejus.

„Jame galima susipažinti su grafų Tiškevičių dvaro istorija, dvarų kultūrą reprezentuojan-čiais meno kūriniais, archeolo-gijos vertybėmis, numizmatikos, liaudies buities eksponatais, Kre-tingos krašto istorija, šiuolaiki-nio meno kūriniais.

Neatrastos vietos KRETINGOJE: kur verta apsilankyti ir įdomiai praleisti laiką?

Vieno nedidelių mūsų šalies rajonų centrų – Kretingos – patrauklumą kuria vaizdingos vietovės ir gamtos grožis, iš praeities atgimstanti dvaro kul-tūra, neatsiejama nuo garsios grafų Tiškevičių giminės, sakralinės aplinkos ištekliai. Palankiai Kretingos situaciją veikia ir itin patogi geografinė pa-dėtis: miestas įsikūręs vos 11 kilometrų nuo Baltijos pajūrio, tarp Klaipėdos ir Palangos kurorto. Būtent Kretingoje puikiai jaučiasi visi – čia prieglobstį suradę penki vienuolynai, vietiniai bei pasisvečiuoti atvykstantys žmonės, pasiilgę ramybės ir malonių pojūčių. Apie lankytinas vietas Kretingos ra-jone ir turizmo plėtros perspektyvas pasakojo jo vadovai – meras Juozas Mažeika ir Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas.

Kretingos rajono savivaldybės meras

J. Mažeika džiaugiasi, kad miestas tampa

vis labiau žinomas ir atpažįstamas

turistams iš Lietuvos bei užsienio

Pasižvalgyti yra kur ne tik pačio-je Kretingoje, bet visame rajone, kurio puošmena – neseniai sutvarkyti ir vieša-jam turizmui pritaikyti trys piliakalniai: Kartenos, Imbarės ir Senosios Įpilties.

Įstiklintoje oranžerijoje – Žie-mos sode – visais metų laikais žaliuoja ir žydi egzotiški įvairių kraštų augalai, o Tradicinių ama-tų centre organizuojamos įvai-rios edukacinės programos“, – visų pamėgtą muziejų aplankyti kvietė meras.

Kretingos dvarą supančiame 23 ha plotą užimančiame parke galima pasivaikščioti tarp išli-kusių šimtamečių parko ąžuolų, paklajoti liepų ir kaštonų alė-jomis, tvenkinių pakrantėmis. Parką papuošęs unikalus astro-nominis kalendorius su saulės laikrodžiu, pažyminčiu įvairias lietuvių metines šventes.

Rajoną puošiantys piliakalniaiPasižvalgyti yra kur ne tik

pačioje Kretingoje, bet visame rajone, kurio puošmena – ne-seniai sutvarkyti ir viešajam turizmui pritaikyti trys pilia-kalniai: Kartenos, Imbarės ir Senosios Įpilties. Nuo jų atsi-veria įspūdingi kraštovaizdžiai, menantys istoriją apie žemaičių kovas su priešais.O romantiški pasivaikščiojimai šalia nuties-tais apžvalgos takais – viskas, ko reikia, norint atitrūkti nuo kasdienybės ir pailsėti.

Galima išvysti pagonišką praeitį menančių objektųKretingos rajone, į kurią

pusę bevažiuotum, visur gali-ma rasti, ką pamatyti, kas pra-turtintų žinias apie šį Žemaiti-jos kraštą. „Rajono teritorijoje driekiasi Salantų regioninis parkas, kurio išskirtinumas– kultūros paveldo objektų gau-sa ir įvairovė, unikalūs rieduly-nai, saviti tvarkingi miesteliai. Čia auga didžiausias Lietuvoje kadagynas. Galima pasigėrėti storiausiu ir seniausiu kašto-nu“, – pasakojo J. Mažeika.

Dar vienas išskirtinis objek-tas – Baltų mitologijos parkas. Jame puoselėjamos senosios baltų kultūros vertybės ir gali-ma prisiliesti prie savo ištakų.

Yra ir puikių vietų pramogoms bei poilsiui su šeimomisKretingos rajone yra ir ke-

letas puikių vietų, kur galima stiprinti savo sveikatą, pramo-

Viena iš lankomiausių vietų Kretingoje – miesto muziejus su Žiemos sodu

gauti, poilsiauti. Aktyvaus lais-valaikio mėgėjai neaplenkia Žibininkuose įsikūrusio „Atos-togų parko“, kuriame semtis sveikatos galima visais metų laikais, „HBH“ pramogų kom-plekso bei kaimo turizmo sody-bų „Vienkiemis“, „Vyšnių dva-ras“. O Mažučių kaime įsikūręs Japoniškas sodas gali nukelti į visai kitą kultūrą, supažindinti su Japonų šintoizmo religijos dvasia, įkūnijančia pagarbą ir meilę gamtai.

Džiaugiamasi didėjančiais turistų srautaisMeras J. Mažeika džiaugėsi,

kad turistų srautai Kretingoje didėja ir ji tampa vis labiau žino-ma ne tik mūsų šalies žmonėms, bet ir atvykstantiems iš užsienio: „Vien Kretingos muziejuje pernai apsilankė per 124 tūkst., o Japo-

niškame sode – 30 tūks. turistų, iš kurių apie 30 proc. – iš kitų šalių. Kasmet Kretingos rajonas prista-tomas tarptautinėse turizmo ir laisvalaikio parodose, kontaktų mugėse. Šiemet prisijungėme prie Žydų kultūros paveldo kelio aso-ciacijos. Praėjusiais metais kartu su kitomis šalies savivaldybėmis įsteigėme šv. Jokūbo kelio savival-dybių asociaciją. Įsiliejimas į šią federaciją mūsų rajonui suteikė galimybių tapti Europos kultū-ros kelių tinklo sudėtine dalimi. Kretinga įtraukta į tarptautinio turizmo – pažintinio, kultūrinio, religinio – maršrutų schemas. Ateityje, tikimės, turėsime gali-mybių pasinaudoti Europos Są-jungos lėšomis informacijos apie juos sklaidai“.

Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Do-marko teigimu, Savivaldybės siekis – toliau aktyviai dalyvauti

bendruose projektuose su kito-mis šalies savivaldybėmis, pa-tenkančiomis į e. turizmo prio-ritetinius rajonus. „Artimiausiu metu įgyvendinsime keturis jungtinius projektus – „Bernar-dinų takais“, „Pažink Vakarų krantą“, „Žemaitijos istorinio – religinio kelio sklaida e. rin-kodaros priemonėmis“, „Že-maitijos regiono tradicijų sklaida elektroninėmis rinkodaros prie-monėmis“. Virtualioje erdvėje bus kuriami nauji turistiniai maršru-tai, pristatantys gamtos, kultū-ros ir istorinio paveldo objektus, skatinantys pažinti gyvenvietes, amatus, papročius bei tradicijas“, – kalbėjo administracijos direk-torius V. Domarkas. Tam, kad Kretinga taptų labiau žinoma ir atpažįstama, pasak Administraci-jos vadovo, planuojama sukurti ir dar šiemet pristatyti rajoną repre-zentuojantį reklaminį ženklą.

Savo stebuklinga galia garsėja Kretingos pranciškonų

vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei

Marijai bažnyčios pastatų kompleksas

Administracijos direktoriaus V. Domarko teigimu, Savivaldybė siekia aktyviai dalyvauti ben-druose turizmo projektuose su kitomis savivaldybėmis


Pinigai

Po reformos šalies kredito unijos – ir Palangos – taps stipresnės, siūlys daugiau paslaugų ir galimybių

Palangos kredito unijos (PKU) administracijos vadovė ir valdybos pirmininkė

Sandra Garjonytė

Ald

o Te

n nu

otr.

Šalies kredito unijos, ir Palangos kredito unija, gyvena reformų ir konsoli-dacijos nuotaikomis. „Pavienės unijos, susivienijusios į centrines kredito uni-jas, turės sukurti patikimą mokumo užtikrinimo sistemą, kurios pagalba bus užkirstas kelias unijų bankrotams, apsaugoti kredito unijų nariai ir sutau-pyti mokėtojų mokesčių pinigai. Konsolidavus kredito unijas taip pat būtų sukuriama masto ekonomija, o konsoliduotas tvarus kapitalas leistų kur kas plačiau kredituoti smulkų ir vidutinį verslą, žemės ūkį ir Lietuvos gyventojus. Tikiuosi, kad įteisinus struktūrinę kredito unijų reformą, sustiprėjusios unijos sudarys rimtą alternatyvą bankams finansuojant smulkaus bei vidutinio verslo projektus“, – tikisi Palangos kredito unijos (PKU) administracijos va-dovė ir valdybos pirmininkė Sandra GARJONYTĖ.

Linas JEGELEVIČIUS– Kokia yra Palangos kre-

dito unijos (PKU) vasara? – Kaip ir ankstesnės vasaros,

taip ir ši vasara unijai nusimato darbinga, laukia daug iššūkių dalyvaujant unijų reformoje, turime padaryti dar labai daug „namų darbų“.

– O kokios jūsų ir jūsų ko-mandos nuotaikos?

– Kadangi unijų sektoriuje vykstančios permainos nelau-kia, tiek man, tiek kolektyvui reikės dirbti ir vasarą, tačiau kaip ir visi svajojame ir planuo-jame atostogas.

– Lietuvos centrinis bankas (LCB) pastaraisiais metais atidžiau prižiūri kredito uni-jų veiklą. Dirbti tapo sunkiau ar lengviau dėl to?

– Kaip jau ne kartą minė-jome, Lietuvos bankas pasta-raisiais metais tikrai daugiau skiria dėmesio unijų sektoriui, todėl Lietuvos banko priežiūrą vertiname atsakingai.Siekiame laikytis visų teisės aktų ir vidi-nių reglamentų reikalavimų.

– Ar turto kokybės vertini-mas jau baigtas? Kaip jį įvei-kėte?

– Šiai dienai Palangos kredi-to unija neturi galutinių turto kokybės vertinimo rezultatų. Šiuo metu vis dar yra derinamos perimto už skolas turto vertės, analizuojami rinkoje įvykę san-doriai ir pasiūlos objektai.

– Jūsų prievaizdas LCB siūlo Palangos kredito unijai didinti kapitalą, pažymėjęs unijos pa-žangą kitose srityse. Kaip tai ketinate daryti?

– Unija planuoja atlikti ak-tyvius veiksmus, susijusius su

naujų paskolų suteikimu, ma-žins nuostolius, išieškodama nurašytas paskolas bei realizuo-dama už skolas perimtą turtą, taip pat neatmetama galimybė kreiptis į Lietuvos centrinę kre-dito uniją dėl paramos.

– Kaip vyksta Palangos KU reorganizacija?

– Deja, unijų reorganizavi-mo procesas nutrūko, kadangi vienai iš reorganizavimo pro-cese dalyvaujančių unijų iškel-tas bankrotas.

– Kaip vykstanti kredito unijų reforma padidins finan-sinių paslaugų prieinamumą regionuose, sustiprins finan-sų sistemos stabilumą ir leis išplėsti skolinimo galimybes smulkiam ir vidutiniam vers-lui, žemės ūkio verslui, Lietu-vos gyventojams?

– Unijų konsolidacija ir jun-gimasis – neišvengiama būtiny-bė. Pavienės unijos, susivieniju-sios į centrines kredito unijas, turės sukurti patikimą mokumo užtikrinimo sistemą, kurios pa-galba bus užkirstas kelias unijų bankrotams, apsaugoti kredito unijų nariai ir sutaupyti mokė-tojų mokesčių pinigai. Konso-lidavus kredito unijas taip pat būtų sukuriama masto ekono-mija, o konsoliduotas tvarus kapitalas leistų kur kas plačiau kredituoti smulkų ir vidutinį verslą, žemės ūkį ir Lietuvos gyventojus. Tikiuosi, kad įtei-sinus struktūrinę kredito unijų reformą, sustiprėjusios unijos sudarys rimtą alternatyvą ban-kams finansuojant smulkaus bei vidutinio verslo projektus.

– Ar galima tikėtis, kad re-forma bus baigta greitai?

– Reforma iš esmės tik star-tavusi, todėl jos pabaiga nusi-mato tik po kelių metų.

– Kodėl verta skolintis Pa-langos kredito unijoje?

– Vasaros laikotarpiu yra numatytos šiek tiek mažesnės palūkanų normos nei įprastai. Gana patraukliomis sąlygomis suteikiamos būsto, vartojimo paskolos. Dėl detalesnės infor-macijos prašome kreiptis į Pa-langos kredito uniją.

– O laikyti joje pinigus? Ar mokate palūkanas už indėlius? Kokios jos, palyginti su bankų?

– Šiuo metu nariui ap-sisprendus padėti indėlį nacio-naline valiuta 12 mėn. terminui, mokamos 0,80 proc. metinės palūkanos. Jei narys nuspren-džia pratęsti terminuoto indėlio sutartį 12 mėn. terminui, meti-nė palūkanų norma didinama dar 0,1 proc., taip pat unija siū-lo metinių palūkanų priedą, jei indėlio suma viršija 14481 Eur. Dėl smulkesnės informacijos kviečiame atvykti į uniją, kur Jums darbuotojai suteiks išsa-mią informaciją. Taigi, manau, kad palyginti su kitomis finansų įstaigomis, esame pakankamai patrauklūs savo nariams.

– Kokias finansines tenden-

cijas kaip Palangos KU valdybos pirmininkė pastebite Palango-je? Ar kurorto žmonės yra pasi-turintys?

– Galima sakyti, kad žmo-nės drąsiai skolinasi tiek vers-lui pradėti ar vystyti, tiek būs-tui įsigyti. O ar kurorto žmonės pasiturintys, tai kaip ir esu mi-nėjusi anksčiau, vienareikšmiš-kai atsakyti negaliu.

– Kаm dažniausiai yra sko-linamasi?

– Mūsų unijoje šiuo metu nariai daugiausiai skolinasi ne-kilnojamajam turtui įsigyti ir verslui plėsti, apyvartinėms lė-šoms. Vykstančių akcijų metu nariai labiau orientuojasi į var-tojimo paskolas.

– Ar galite paminėti sėkmin-gų verslo projektų, kuriems buvo panaudotos PKU paskolos?

– Kažkokio vieno projekto išskirti nenorėčiau, bet, manau, kad ne vienam smulkiajam verslininkui suteikėme laimės, ne vienas įgyvendino savo pla-nus ir svajones, ir sėkmingai plėtos savo sukurtą verslą bei džiugins tiek vietinius gyven-tojus, tiek poilsiautojus.

– Pabaikite, prašau, sakinį: „Palanga yra...“

– Palanga yra nuostabi...


Lenkiame galvą

Su Palangos komunaliniovadu apie neregėtą Palangą: pasiaukojantį komunalininkų triūsą, tualetų valytojų 1000 eurų algą ir radinius koposeGeresnio pašnekovo nei Palangos miesto įmonės UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas SKIERUS žurnalistai negali nė sapnuoti. Jis žodžių „nevynioja į vatą“, laikosi duoto žodžio, nebijo valdžios, o ši didžiausiame šalies kurorte, Palangoje, jį gerbia ir net tausoja: užteko Konstantinui – taip jį visi vadina Palangoje – septyniems mėnesiams palikti komunalinį ūkį, kad šis pradėtų trupėti... Kad Palanga – nepriekaištingai švari, graži ir tvarkinga – jo ir jo beveik 150 vasarą plušančių komunalinio žmonių nuopelnas. Neperdedu!

Lino

Jege

levi

čiau

s nuo

tr.

Linas JEGELEVIČIUS– Konstantinai, kelintą va-

saros sezoną atidarėte Palan-goje?

– Ar tik ne dvyliktas? Jis, vienareikšmiškai, man buvo pats ramiausias. Ne tik ta pra-sme, kad Palanga galbūt šie-met per vasaros sezono atida-rymo šventę (gegužės 26-28 d.) sulaukė šiek tiek mažiau nei įprastai žmonių. Bet todėl, kad jie buvo ramūs – nepadarė miestui, ir komunaliniam ūkiui – jokių nuostolių. Paprastai ža-liūkai sugadina čia inventorių, išvarto ką nors, o šiemet nieko panašaus! Nuostabu! Va, galbūt tik konfeti popieriukų šiemet daugiau sušlavėme nei papras-tai. Bet tai smulkmė.

– Vadinasi, žmonių gatvės kultūra keičiasi. Važiuojan-tieji į Palangą yra kitokie?

– Išties keičiasi. Žmonės tampa mažiau barbariški, la-biau atsakingi ir kultūringesni. Kas tai veikia? Sakyčiau, užsie-nis. Patys pagyveno, atostogų už sienos važiuoja. Prieš 12 metų Palangoje buvo daug Pa-nevėžio ir Kauno berniukų – tų su treningais, kuriems išgėrus, pasaulis atrodo nusilenkęs jiems po kojoms. Dabar jie – iš-važiavę, o atvažiavę čia atosto-gų elgiasi kaip savo Anglijoje ar Norvegijoje – pagal taisykles.

– Gal Palanga, kaip kuror-tas, per dešimtmetį tapo aukš-tėlesnio lygio?

– Yra tiesos. Aš apie Palangos veidą sprendžiu pagal J. Basana-vičiaus gatvės verslininkų elgesį ir požiūrį, o jis, deja, sakau atvi-rai, man neatrodo labai pasikei-tęs...Kai kurie iš jų dar naglesni tapo. Čia – mano požiūris ir aš jį galiu bet kam apginti.

– Ar Palanga, palyginti su kitais šalies kurortais, jums yra ypatinga tik dėl to, kad čia jūra skalauja krantus?

– Atvirai sakau: Palanga vis dar daugeliui lieka kaip atsipa-laidavimo vieta. Ne tik gerąja prasme, deja. Kitais žodžiais tariant, žmonės čia dažnai at-važiuoja ne pailsėti, o atsipalai-duoti. O tai – kas kita. Į Druski-ninkus ar Birštoną, pavyzdžiui, žmonės važiuoja ilsėtis. Tai – vi-siškai kas kita. Esu pabuvojęs ne

viename pasaulio kurorte, net Floridoje, galiu lyginti. Neretam atsipalaidavimas čia yra tolygu vadžių paleidimui iš rankų.

– Kitais žodžiais tariant, kiti kurortai dažnai yra labiau klasikiniai, akademiški?

– Išties taip. Palangos sve-čias dažnai – mažiau nuspėja-mas, nors, kaip sakiau, yra po-zityvių poslinkių.

– Ar po 12 metų prie Palan-gos komunalinio ūkio vairo jus dar kas nors, darbo pra-sme, stebina?

– Mane, ko gero, labiausiai stebina vis didėjanti biurokrati-ja, daugybė poįstatyminių aktų, kurie smaugia mus...Neretai jie prasilenkia su protingumu. Va, pastatėme dešimt kontei-nerinių tualetų paplūdimyje, gražiai, derančiai prie aplinkos nudažėme, į juos buvo nuvestas vandentiekis, įrengta kanaliza-cija, beveik dešimt mūsų žmo-nių, komunalininkų, jais vasarą rūpinsis, kad jie būtų neprie-kaištingos švaros, o kažkas pyst – parašė skundą Statybų ins-pekcijai. Girdi, neteisėtai pasta-tėme...Skundo autorius dėsto, kad paplūdimyje turi būti mė-lyni biotualetai, tie smirdantys... Keisčiausiai, kad valdininkai iš Statybų ir teritorijų planavimo inspekcijos jau pasiraitojo ran-koves – kibs į atlapus Palangos miestui. Vadinasi, be teismų, ko gero, neapsieisime. Nesąmonė! Tokie nonsensai mane labiau-siai stebina.

– Ginate miesto sprendimą paplūdimyje pastatyti kontei-nerinius tualetus?

– Be abejonės! Aš – už juos. Jūrmaloje ar Ventspilyje nėra kopų, ten gali bet kur tualetus statyti. Kol jų nebuvo Palangos paplūdimyje, kai kurie į tuale-tus kopinėjo per kopas, kurios yra vertybė. Tokia – kai kurių mūsų kultūra.

– Ar tiesa, kad tualetų prižiūrėtojams Palangoje ir Šventojoje mokate po tūks-tantį eurų per mėnesį?

– Taip. O kaip kitaip pa-samdyti žmogų? Dabar – daug išponėjusių, labai sunku ras-ti žmonių, net už tokią algą, norinčių tvarkyti tualetus čia. Laimei, kad, Šventosios atveju,

turėsime tuos pačius valytojus. Tūkstantį gaus abu „ant popie-riaus“. Į kišenę – po 800 eurų.

– Ar tikite, kad dėl pasta-tytų paplūdimyje tualetų ir Baltijos jūra taps švaresnė bi-ologinių teršalų prasme?

– Manau, kad einančių į jūrą atlikti gamtinių reikalų suma-žės iki 70 procentų. Tai – daug.

– Spėju, kad jūsų komuna-lininkai galėtų atidaryti uni-kalų muziejų – eksponuoti, ką jie surenka iš miesto erdvių ir, žinoma, paplūdimio...

– (Šypsosi). Būtų labai įdomi ir keista ekspozicija. Randame paplūdimyje, o ypač kopose, visko: nuo brangių laikrodžių, asmens dokumentų iki įvairiau-sių kontraceptinių priemonių – ir guminių, ir vaistų pakuočių. Švirkštų labai daug randame. Tokia tiesa. Pastarųjų radinių kiekiai prieš 12 metų ir dabar – panašūs. Tik didesnė įvairovė. Tai yra apie ką aš kalbėjau anks-čiau: Palanga kai kam – atsipa-laidavimo, aistrų ir lėbavimo vieta. Taip neturėtų būti.

– Palangai investicija į pa-plūdimio tualetus su vanden-tiekiu ir kanalizacija – nepigi. Ar nėra prasmės kai kurias paplūdimio paslaugas apmo-kestinti? Ar net miestui gal-voti apie didesnį „pagalvės“ mokestį?

– Paskaičiavome, kad tokia investicija atsipirks per du va-saros sezonus, o gal net per šį. Vandens dideli kiekiai bus su-naudojami juose – žmonės galės prisipildyti butelius vandens. Jis – puikios kokybės. Visus tualetų priežiūros darbus atliks komu-nalininkai. Tualetams spalvas parinko miesto architektas...Jos – labai gerai parinktos: pride-rintos prie aplinkos.

Vandentiekio atvedimo ir ka-nalizacijos įrengimo darbai buvo iš dalies finansuojami iš „pagal-vės“ mokesčio. Tegul miesto val-džia sprendžia, ar jį reikia didinti. Kol kas tokių signalų neišgirdau.

– Esate nemažai pasižval-gęs po užsienio kurortus. Ko Palangai dar trūksta?

– (Mąsto). Palangos paplū-dimyje turėtų būti nemokamų skėčių ir gultų. Jie užsienio ku-rortuose – įprasti. Pastebėkite,

kaip mūsų kai kurios jaunos šeimos pėdina į pliažą: tėtis įsi-rėžęs tempia paplūdimio skėtį, kėdutes, mama – po vaiką iš abejų pusių. To kitur nepama-tysi. Siūlyčiau miesto valdžiai pradžiai padaryti eksperimen-tą: kuriame nors ruože sudėti paplūdimio gultus, gal užstato prašyti. Žinoma, automatas juos „atkabintų“ monetą įme-tus ar kortelę tam galima būtų sukurti. Čia – ne kosminio lai-vo paleidimas.

– Kalbamės dar iki bal-savimo Seime dėl Alkoholio įstatymo pataisų. Pritariate joms? Ar prekybos alkoholiu uždraudimas paplūdimio pa-viljonuose „nesiūbtels“ į pa-plūdimį poilsiautojų su pre-kybos centrų krepšiais pilnais alkoholio butelių?

– Esu už griežtesnę preky-bą alkoholiu. Esu prieš tai, kad paplūdimio paviljonuose būtų prekiaujama alkoholiu. Daž-nai matau, kaip juose abu tėvai gurkšnoja alų, o vaikas aplink juos nuobodžiaudamas trina-si... Ar gi taip turi būti? Sakote, visi eis su celofaniniais krep-šiais į kopas? Geriau jau toks sąlyginis pragaras, kurį mes, komunalininkai, ištversime, nei kad vaikai regėtų Palangoje ge-riančius savo tėvus. Sakau tai, nors nesu abstinentas. Va, vasarį su žmona atostogavome Egipte. Bariukai yra toliau nuo jūros, ne už 50 metrų kaip pas mus...

– Jei mes čia, Palangoje, sugebėjome paplūdimyje pa-statyti tualetus su kanalizacija ir vandentiekiu, gal netrukus išauš ir ta diena, kai jame bus įrengti dušai kūnui ar nors pėdoms nusiplauti?

– Tai planuojame padary-ti jau kitais metais – juk van-dentiekis atvestas, tad liūto dalis padaryta. Turiu viziją, kad paplūdimio duše būtų ir šiltas vanduo – įrengti energi-jos kolektorių nesunku. Jį esu pats įsirengęs savo sode –viskas paprasta ir patogu. Jau, beje, šiemet esame „paleidę“ dvi eksperimentines vandens kolo-nėles paplūdimyje – kojoms ir rankoms nusiplauti. Paspaudi „knopkę“ ir vanduo bėga 15 se-kundžių, tiesa, šaltas.


– Pakalbėkime apie vien-pusį eismą Vytauto gatvėje. Jau beveik mėnesį jis toks. Ką pastebite?

– Vytauto gatvėje, atsiradus vienpusiui eismui, labai suma-žėjo eismo intensyvumas. Apie tris kartus, mano skaičiavimu. Kaip, beje, panašiai ir visoje kurortinėje zonoje. Jeigu pana-šus intensyvumas bus ir liepos viduryje, gal Palanga daugiau nesvarstys ir apie įvažiavimo į miestą mokesčio įvedimą. Džiaugiuosi dėl vienpusio eis-mo Vytauto gatvėje. Kad dvi-ratininkai būtų saugesni, o automobilių vairuotojai draus-mingesni, ant ištisinės baltos linijos, skiriančios dviratinin-kų ir automobilininkų juostas, sudėjome guminius stulpelius. Apie 600 jų. Jie kainavo miestui šiek tiek daugiau nei 10 tūks-tančių eurų.

– Kiek persirengimo kabinų šiemet paplūdimyje pastatėte?

– 80. Tiek jų užtenka. Mano manymu, ir 50 jų užtektų, bet savivaldybė nemažai surenka rinkliavos už reklamą ant jų.

– Kitiems ir persirengimo kabinų nereikia. Neringa šie-met atidarė nudistų pliažą, tokie pliažai veikia Klaipėdo-je. O Palangoje?

– Turime mes tokį paplūdi-mį Šventojoje. Vieno pakanka. Nesu didelis tokių pliažų pa-laikytojas. Gal esu „seno kir-pimo“? Nežinau. Tačiau esu už vyrų ir moterų atskirus paplū-dimio ruožus.

– Kaip dažnai jus galima iš-vysti Palangos paplūdimyje?

– Beveik kiekvieną dieną se-zono metu. Žiūriu į jį kitomis akimis: ką reikia patvarkyti, pataisyti, nuplauti? Tikrąjį Pa-langos grožį pamačiau, kai ne-dirbau septynis mėnesius. Kai dirbu, atsipalaiduoti nemoku.

– O kaip po darbų atsipa-laiduojate? Ne juokas tokiam komunalinio skruzdėlynui va-dovauti vasarą.

– Išties, vasarą įdarbiname arti 150 žmonių. Patikėkite, miegui tablečių negeriu. Ra-miai užmiegu. Jau pusę dešim-tos aš krentu į lovą, o penktą valandą ryte – jau gyvas. Ir taip žiemą ir vasarą. Geriausiai

atsipalaiduoju savo sodyboje Kretingos rajone. Pjaudamas žolę, ravėdamas labiausiai at-sipalaiduoju. Sodininko darbas – geriausi vaistai nuo streso. Ta-čiau kruopštumo reikalaujančio darbo – ką nors kalinėti – aš nemėgstu. Man nereikia televi-zoriaus – beveik nežiūriu jo.

– Turite būti laimingas, kad turite puikią komandą „Palan-gos komunaliniame ūkyje“...

– Esu labai patenkintas savo žmonėmis – su jais visais galiu dirbti.

– UAB „Palangos komuna-linis ūkis“ žinomas ir dėl to, kad pas jus darbuotojų kaita – itin nedidelė, ir įmonėje dar-buojasi daug veteranų. Tiesa?

– Mūsų įmonėje yra apie 70 procentų darbuotojų, kurie dirba pas mus daugiau nei de-šimt metų. Apie 10-15 procen-tų įmonėje darbuojasi daugiau nei 20 metų.

– Tai – įspūdinga.– Be to, mūsų, komunali-

ninkų, kolektyvas yra palyginti jaunas, amžiaus vidurkis – apie 45 metai. Pas mus darbuojasi ir tie, kuriems jau beveik 70. Ki-taip nei kitose įmonėse, jauni-mas pas mus „užsilaiko“. Mūsų alga – ne pati blogiausia: netoli tūkstančio eurų „ant popieriaus“. Daug darbuotojų pas mus – iš gretimų rajonų. Tiesa, neseniai vienas labai geras jaunas darbuo-tojas išvyko į Skandinaviją. Man buvo gaila: mes daug į jį inves-tavome, buvome apmokę, kaip dirbti specialia technika. Jis grą-žino, ką buvome į jį „įdėję“. Bet tokių, laimei, vienetai.

– Ar tikite, kad į komu-nalinį ūkį ateis tokia diena, kai nukritusius lapus rudenį rinks robotas, o medžių šakas karpys dronas?

– Žmonių visada tokiam darbui reikės. Joks robotas ne-pasodins taip gėlės, kaip tai padaro mūsų kruopščios ko-munalinio ūkio moterys. Beje, apie 70 procentų lapų jau su-renkame mechanizuotai.

– Kur semiatės gerosios pa-tirties savo darbe? Ar tik „Go-ogle“ naršote?

– Internetas man, ta prasme, – ne pagalbininkas. Mėgstu pa-sižvalgyti, kaip komunalinin-

kai tvarkosi kitur. Nors dukart per metus išvažiuoju kur nors ilgėliau Lietuvoje – visada at-kreipiu, kaip kitos savivaldybės tvarkosi. Su žmona nors dukart atostogaujame užsienyje. Ten vėl mano akys – neužmerktos. Pavyzdžiui, per atostogas Egip-te šiemet stebėjau, kaip egip-tiečiai prie viešbučio formuoja žiedynus. Man patiko, kad jie daug naudoja akmenėlių or-namentams – tą pritaikėme ir mes Meilės alėjoje: sudėjome pilkos spalvos granitinę skaldą. Gražu. Visiems patinka. Ir Flo-ridoje, kur kasmet atostogauju, nes dukra ten gyvena, ir Egipte, pastebėjau, yra labai populiari gėlė sprigis. Parvažiavau ir sa-kau mūsų pagrindinei miesto tvarkytojai Gražinai Kuleševi-čienei: „Gražina, pabandome ir mes sprigius?..“

– Sutikite, didelės užsienio komunalinio įmonės perka konsultantų, landšafto archi-tektų paslaugas...

– Taip ir yra. Mes Lietuvoje nelabai kartais galime sau to leis-ti – tiesiog tai yra brangu. Bet ge-rosios tradicijos formuojasi – ir specialistų rekomendacijos, pas-tabos tampa ir mums svarbios.

– Nuo ko prasideda jūsų dar-bo diena?

– Nepatikėsite: nuo apsilanky-mo „Facebook“ paskyrose „Mano Palanga“ ir „Myliu Palangą“. Kai pamatau postus, jau žinau, ko prašys man paskambinęs meras (Šarūnas Vaitkus) ar vicemeras (Rimantas Antanas Mikalkėnas). Žinoma, į kvailus, nerimtus, ne-pagrįstus įrašus nereaguoju. Į ko-mentarus neatrašau.

– Kai kurie palangiškiai prašo per „Facebook“ ir kur nors išlindusį vinį įkalti, tiesa?

– Gryna tiesa. Rašo daž-niausiai miesto merui dėl to

(šypsosi). Nebijau pasakyti: pa-langiškiai yra išlepę ir išlepinti. Aišku, ne visi.

– Kokių naujovių šį sezoną žada muzikinis fontanas?

– Prie grojaraščio pridėjome penkis papildomus kūrinius. Dabar pasirinkimas bus iš 45 melodijų. Mums siūlė ir dau-giau melodijų įtraukti, bet ne visi kūriniai, ypač tie „bumči-kai“ atitinka fontano ritmą.

– Ar muzikinis fontanas savo išlaikymui užsidirba?

– Pernai iš rinkliavų už fon-tano muzikinius kūrinius su-rinkome apie 6000 еurų. Dar tiek pat turėjome pridėti iš ko-munalinio ūkio kišenės. Mano įsitikinimu, fontanas niekada nebus pelningas, nors kai kas, net kai kurie politikai, fanta-zuoja, kad fontanas gali būti pinigų kalykla. Jo priežiūra ir eksploatacija yra brangūs.

– Ką jums reiškia vasara?..– Man ji reiškia, kad galiu iš-

eiti su marškinėliais ar šortais. Kai nedirbu, atvažiuoju čia ir pa-sivaikštinėju kaip poilsiautojas. Pernai su anūkėmis keliskart lan-kėmės vaikų žaidimų parke.

– Beje, šiam sezonui jį kar-dinaliai atnaujinote. Tiesa?

– Taip. Penkerius metus nieko jame nedarėme. Net nusistebė-jau, kad per tiek laiko jo įrengi-niai nesusidėvėjo, kai kurių net priliesti nereikėjo – visos kons-trukcijos labai tvirtos.

– Kokios atostogos jums yra tobulos?

– Išvažiuoti iš Lietuvos. Iš-jungti mobilų telefoną. Nesi-naudoti internetu.

– Kaip, sulaukęs 65-erių, sugebate būti toks energingas?

– (Šypsosi). Nesu jau toks. Nesu... Mano tėvai buvo kaip gyvsidabriai, matyt, jų genai ir mane veikia.

Atvirai sakau: Palanga vis dar daugeliui lieka kaip atsipalaidavimo vieta. Ne tik gerąja prasme, deja. Kitais žodžiais tariant, žmonės čia dažnai atvažiuoja ne pailsėti, o atsipalaiduoti. O tai – kas kita. Į Druskininkus ar Birštoną, pavyzdžiui, žmo-nės važiuoja ilsėtis. Tai – visiškai kas kita.


Pirmoji šeima

Dia

nos K

alug

inos

nuo

tr.

(Iš kairės) Vilma, Gabija, Domantas, Ieva ir Šarūnas Vaitkai

ŠARŪNAS, VILMA, GABIJA, DOMANTAS IR IEVUTĖ VAITKAI:

„Jeigu žemėje yra rojus, tai jis yra Palangoje“

Tokio interviu, ko gero, niekada Lietuvoje nebuvo. Jį davė ne tik draugiškai su žiniasklaida visada bendrau-jantis Palangos meras Šarūnas VAITKUS, bet ir dar keturi Vaitkų šeimos nariai: mero žmona Vilma, 12-metė jų du-kra Gabija, 9-metis Domantas ir – nepatikėsite! – į kelis klausimus, tiesa, labai paprastai – „mmmm“ – atsakė ir mažoji Ievutė, kuriai netrukus sukaks dveji. Pasakiškų pušų paunksmėje su Vaitkais kalbėjome apie vasarą, atosto-gas, kas gyvenime svarbiausia ir, žinoma, Palangą.

Linas JEGELEVIČIUS– Ievute, tau patinka, kai

saulutė šviečia?I.Vaitkutė: – Mmmmm. Ta-

aaaip.– Gabija, su kuo tau asoci-

juojasi atostogos?G. Vaitkutė: – Žinoma, su va-

sara, taip pat vandeniu – mėgstu plaukti. Taip pat su daug laisvo laiko – galėsiu su draugėmis dau-giau paplepėti.

– Jau žinai, ką vasarą veiksi?G. Vaitkutė: – Gal į stovyklą

keliausiu... Jeigu tėvai mane į ją išleis.

– Tėti Šarūnai, ar Gabiją į stovyklą išleisite?

Š. Vaitkus (juokiasi): – Ne-galiu dar pažadėti. Žiūrėsime, kokia stovykla, koks atstumas nuo Palangos.

– Gabija, gal dabar gali pa-aiškinti, į kokią stovyklą no-rėtum pakliūti?

G. Vaitkutė: – Labai norė-čiau į sukarintą stovyklą vai-kams ir paaugliams.

Š. Vaitkus: – O kodėl nori būtent į sukarintą? Kas ten tau patinka?

G. Vaitkutė: – Dėl to, kad noriu išbandyti save, išmėginti savo ištvermę.

– Bet tokioje stovykloje gali tekti berniukiškai šliauž-ti, sliuogti virve ar net maišą nešti?..

G. Vaitkutė: – Gal. Manęs tai visai nebaugina. Man patinka iššūkiai. Tikiuosi, tėvai mane į ją išleis.

– Domantai, ar tu prisi-jungsi prie sesės stovykloje?

(Juokiasi visi)D. Vaitkus: – Nenoriu į su-

karintą.... Noriu į futbolo sto-vyklą (D. Vaitkus lanko futbolo treniruotes). Kartais žaidžiu puolėju, kartais – gynėju.

– Koks tavo mėgstamiau-sias futbolininkas?

D. Vaitkus: – Kristijanas Ro-naldo (iš Madrido „Realo“).

– Ei, bet kiti sako, kad jis pasipūtęs ir labai išdidus...

D. Vaitkus: – Aš taip nema-nau. Man jis labai patinka.

– Noriu mamos paklausti, kodėl jūsų atžalos su savo to-kiais pomėgiais tolokai „nurie-dėjo“ nuo obels, tai yra jūsų?

V. Vaitkuvienė (susimąsto):

– Net nežinau (šypteli).Š. Vaitkus: – Gerai, kad vai-

kai turi savo pomėgius, aktyviai dalyvauja būreliuose. Svarbiau-sia, kad nesėdi namuose įnikę į technologijas ir internetinius žaidimus. Šeimoje draudimų tam nėra – vaikai suvokia, kad internetas nėra visas gyvenimas.

V. Vaitkuvienė: – Kad kom-piuteriui nelieka daug laiko, tiesą pasakius. Kai abu didieji prisėda prie kompiuterių, ateina mažiausioji sesė, ir jai smalsu, rankytes tiesia. Kur jau ten tada kompiuteris (šypsosi). Doman-tas dar ir lauko tenisą lanko. Ga-bija lanko šokius (dukra buvo ką tik grįžusi iš šokių konkurso Vilniuje) ir plaukimą. Užimtu-mas vaikų nemažas.

Š. Vaitkus: – Viskam svarbu saikas, ir viskas turi būti daroma su protu. Mano, kaip tėčio, po-zicija tokia: kuo daugiau vaikas visko išbando vaikystėje, tuo jis smalsesnis, ir jam bus lengviau apsispręsti pasirenkant studijas ar gyvenimo kelią. Man vaikystėje tėvai taipogi leido daug būrelių lankyti. Ko tik aš nelankiau – nuo karate iki šokių, baigiau muzi-kos mokyklą. Kaip sakau, vėliau

viskas susidėliojo į savo vietas. – Domantai ir Gabija, ar

padedate mamai ir tėčiui au-ginti sesę?

D. Vaitkus: – Mes su Gabija išsivedame Ievutę pažaisti į kie-mą.

Š. Vaitkus: – Gyvename dau-giabutyje – Ievutę su Gabija ir Domantu išleidžiame į lauką – didieji ją pasupa sūpynėse. Aiš-ku, pro langą pažiūrime, kaip vaikams sekasi (juokiasi).

– Vilma, galite didžiuotis, kad vaikai savarankiški auga!

V. Vaitkuvienė: – Tikrai visi savarankiški. Patys žino, ko nori, siekia savo tikslų, daro pasirinkimus.

– Sakoma, lenk medį, kol jaunas. Kokias savybes pirmiau-sia bandote įdiegti vaikams?

V. Vaitkuvienė: – Pirmiausia – atsakomybę. Be jos gyvenime nieko nepasieksi.

Š. Vaitkus: – Svarbiausia, kad būtų kultūringi. Kad būtų pavyzdys mažajai. Kad mokėtų bendrauti su visais žmonėmis ir kad suprastų juos, kad mokė-tų rodyti atjautą. Norime, kad vaikai būtų mandagūs. Didelių atradimų nedarome: to mus su

Vilma mokė mūsų pačių tėvai. – Vilma, ant jūsų pečių, su-

tikite, didžiausias krūvis: trys vaikai, itin užimtas vyras, visų akys nudelbtos į jus, kaip me-rienę. Sunku jums?

V. Vaitkuvienė: – Aš taip ne-sakau, kad man sunku. Šeimos gyvenime, ruošos darbuose, pagal galimybes, dalyvauja visi. Vyras – taip pat.

– Jūs, mere, visuomet ypač pabrėžiate šeimos svarbą jūsų gyvenime. Net atsisakėte kai kurių visuomeninių parei-gybių, kad galėtumėte skirti daugiau laiko savo šeimai.

Š. Vaitkus: – Žemėje gyve-name vieną kartą. Man šeima – pagrindinė vertybė, gyvenimo džiaugsmas ir visas gyvenimas. Pareigos, kokios jos bebūtų, tėra tik pareigos – šeimai noriu skir-ti kuo daugiau laiko. Šeštadienį ir sekmadienį stengiuosi visada būti kartu. Žinoma, ne visada tai pavyksta. Mėgstame daug vaikščioti, važinėti dviračiais.

– Bėgiojate abu?Š. Vaitkus: – Labai smagu va-

karais pasivaikščioti sveikatin-gumo taku „Labrytys“. Papras-tai nueiname 5–7 kilometrus.


Vaikštome greitu tempu. Ka-dangi mano žingsnis – didelis, tai Vilmai tenka bėgti (Šarūnas ir Vilma Vaitkai juokiasi).

– Vilma, atskleiskite pa-slaptį, kaip maitinate vyrą, kad jis tapo lieknas?

(Juokiasi)V. Vaitkuvienė: – Vaikščioja

daugiau, ir viskas.Š. Vaitkus: – Maisto itin ne-

apribojau, bet, žinoma, persival-gymų nėra. Svarbiausia, judėti – vaikščioti, važinėti dviračiu.

– Kiek per metus svorio nu-metėte? Spėju, apie 20 kilogra-mų?

Š. Vaitkus: – Numečiau ne-mažai – dabar sveriu 103 kilo-gramus, o esu svėręs net 119. Tačiau tuomet atėjo suvokimas, kad tai jau per daug, ir reikia keisti gyvenimo būdą. Dabar jaučiuosi visai kitaip – žymiai daugiau energijos ir puiki sa-vijauta.

– Be to, sutikite, labai svar-bu, kad siunčiate asmeninį pavyzdį miesto gyventojams ir svečiams: „Ei, čia – Palan-ga, sveikos gyvensenos ir ak-tyvumo miestas“.

V. Vaitkuvienė: – Žinoma. Asmeninis pavyzdys visada už-krečia.

Š. Vaitkus: – Man smagu sveikatingumo take „Labrytys“ sutikti daug palangiškių. Tiesa, neretai jie stebisi: „Mere, jūs ką – bėgiojate?! Šaunuoliai!“

– Gabija, atskleisk šeimos paslaptį: ką skaniausiai tėtis gamina? Moka picą iškepti?

G. Vaitkutė: – Ne, picos ne-kepa. Blynus moka kepti.

(Juokas)– Čia ne spaudai, mere?Š. Vaitkus: – Žinoma, kad

spaudai! Аnokia čia paslaptis, kad meras blynus namuose kepa. Ir kiaušinienę kepu, ir dar kai ką paruošiu.

G. Vaitkutė: – Mes patys picą pasigaminame.

V. Vaitkuvienė: – Domantas mėgsta picą gaminti. Ir visus į šį procesą įtraukia.

D. Vaitkus: – Tai nėra sun-ku. Svarbiausia, parinkti viską tinkamai.

V. Vaitkuvienė: – „Padą“ pi-cai parduotuvėje nusiperkame, o visa kita padarome patys.

– Domantai, ko gero, recep-to internete ieškai?

D. Vaitkus: – Ne. Viskas yra šaldytuve...

Š. Vaitkus: – Kai Dievas mums atsiuntė mažąją, tai irgi buvo impulsas daugiau laiko praleisti gamtoje, ir aktyviai. Labai mėgs-tame dviračiais važinėtis. Tiesa, dar sezonui dviračių neparuošė-me – reikės tai padaryti artimiau-siu metu (kalbėjomės su Vaitkais gegužės viduryje). Domantas su Gabija drąsiai važiuoja ir rie-džiais, ir riedučiais. Palangoje yra visos sąlygos sveikai ir ak-tyviai gyventi.

– Gabija, tau 12, bet pasva-jok, ką norėtum dirbti suau-gusi...

G. Vaitkutė: – Norėčiau savo ateitį sieti su televizija, organi-zuoti ir vesti renginius.

V. Vaitkuvienė: – Jau dabar Gabija yra aktyvi mokykloje, užsiima visuomenine veikla. Viešai kalbėti nebijo.

– Ar, Gabija, vaikai dažnai tavęs mokykloje teiraujasi apie tėtį merą?

G. Vaitkutė: – Jau nebeklau-sia... Anksčiau dažnai ką nors klausdavo. Net pabosdavo...

Š. Vaitkus: – Vaikams tėvų pareigos nėra joks privalumas. Džiaugiuosi, kad mūsų abu vy-resnieji – geri vaikai, kuklūs ir nuoširdūs.

– Vilma, ar jau pasigendate veiklos už namų sienų?

V. Vaitkuvienė: – Pasvajoju jau į darbą eiti. Man artima vi-suomeninė veikla, bet jai reikia laiko. Dabar svarbiausia – šei-ma, vaikai, ypač – mažoji.

Š. Vaitkus: – Mano žmona Vilma – veikli moteris. Galbūt galėtumėme, kaip ir kitos užim-tos šeimos, samdyti auklę. Bet, pasitarę abu su žmona, nuspren-dėme, kad patys prižiūrėsime ir auklėsime vaikus. Geriau dirb-siu vienas, kad tik vaikus au-gintų ir išaugintų mama, o ne

svetimas žmogus. Net geriausia auklė nepakeis mamos – toks mūsų įsitikinimas.

– Ar, mere, turėsite galimy-bę šeimą vasarą kur nors nu-vežti atostogų?

Š. Vaitkus: – Tolimų – tikrai ne. Vasarą Palangoje – pats darbymetis, tad negaliu sau leisti atostogauti. Aišku, prie ežerų savaitgaliui tikrai išvyk-sime. Žinoma, visa šeima.

– Gabija, idealios tau atos-togos kokioje šalyje būtų?

G. Vaitkutė: – Gal Ispanijoje ar Portugalijoje?

– O tavo, Domantai?D. Vaitkus: – Portugalijoje.– Nieko sau! Dėl to, kad ten

gimęs ir užaugęs Kristijanas Ronaldas?

(Visi juokiasi)– O kur jums tobulos atos-

togos būtų, Vilma?V. Vaitkuvienė: – Man – Palan-

goje. Vasarą – tik Palangoje, kitais metų laikais gali būti ir kitur.

Ei, ožy, oželi, nešk mus į pasakų šalį! Dianos Kaluginos nuotr.

– Jums lengva merienės po-puliarumo našta?

V. Vaitkuvienė: – Nejaučiu jokios naštos – niekas gatvėje į mane tikrai neatsisuka, tad slėptis po sportine kepuraite ar saulės akiniais tikrai nereikia (juokiasi). Palanga – nedidelis miestas, pažįstu nemažai gyven-tojų ir su jais mielai bendrauju.

Š. Vaitkus: – Mes esame pa-prasta šeima. Nenorime ir nesi-stengiame iš kitų išsiskirti.

– Gal tėtis meras man atleis, bet sugalvojau provokaciją... Gabija, pasakyk sąžiningai, ko tau Palangoje trūksta?

(Susimąsto)G. Vaitkutė: – Baseino.– Tėti, ar galite pasakyti

dukrai ir palangiškiams bei miesto svečiams, kad baseinas Palangoje bus?

Š. Vaitkus: – Bus! Jau greitai!– О tau, Domantai?D. Vaitkus: – Gal linksmųjų

karuselių?Š. Vaitkus: – Sūnus kalba

apie Disneilendą!– O jums, Vilma?

V. Vaitkuvienė: – Man atro-do, kad Palangoje visko – pa-kankamai. Ypač šeimoms su vaikais ir senjorams.

– Mere, rimtai kalbant, ko jums Palangoje trūksta? Š. Vaitkus: – Baseino!

(Visi kvatoja)Š. Vaitkus: – Juokais pasakiau.

Rimtai kalbant, Palanga labai sparčiai keičiasi, ir tik negera-noriški ar neinformuoti žmonės gali nepastebėti ar ignoruoti įvykusius ar vykstančius pasi-keitimus. Vis dėlto norėtųsi, kad pasikeitimų tempas būtų dar di-desnis. Kad greičiau sutvarkytu-mėme visą kurorto infrastruktū-rą – ir sporto, ir sveikatinimo, ir poilsio. Palanga yra unikali: nori ramiai pasivaikščioti ramybėje – prašome į Birutės parką, nori pabėgioti – prašome į „Labryčio“ sveikatingumo taką, nori pasi-važinėti dviračiu – kviečiame į beveik 40 kilometrų dviračių taką, nori treniruotis ar krepšinį pažaisti – prašome į universalų sporto kompleksą, nori kultū-rinio gyvenimo – pasirinkimas

taip pat didžiulis – nuo naujos Koncertų salės, Kurhauzo, iki muziejų ar renginių viešosiose miesto erdvėse.

Ko trūksta Palangoje, sa-kau atvirai: vandens pramogų. Po mėnesio pradėsime 4000 kvadratinių metrų baseino su pirčių kompleksu statybas. Jau kitais metais tikimės kurorto gyventojus ir svečius pakviesti išbandyti naująjį baseiną, o vai-kus – ir pasimokyti plaukti.

Laukiame ir privačių inves-ticijų. Šiais metais jau prasidės Palangai labai reikalingų objek-tų – tarptautinio tinklo „Mar-

Svarbiausia, kad būtų kultūringi. Kad būtų pavyzdys mažajai. Kad mokėtų bendrauti su visais žmonėmis ir kad supras-tų juos, kad mokėtų rodyti atjautą. Didelių atradimų nedarome: to mus su Vilma mokė mūsų pačių tėvai.

Šarūnas Vaitkus

riott“ viešbučio ir sanatorinių kompleksų – statybos.

– Pabaikite, prašau, sakinį: „Man Palanga yra...“

Š. Vaitkus: – Kaip šeima, taip ir Palanga man yra visas gyvenimas. Jeigu žemėje yra rojus, tai jis yra čia, Palangoje.

V. Vaitkuvienė: – Man Palanga yra ir namai, ir poilsis, ir darbas.

D. Vaitkus: – Man Palanga yra gimtinė.

G. Vaitkutė: – Man Palanga – mano draugai, jūra, mano šeima.

– O tau, Ievute, ką reiškia Palanga?

– Mmmmm... Aaa... (Linkteli)

Laikraštis

ISSN 1648-1844Vasaros priedas

„Palanga ir Lietuvos pajūris 2017“Leidėjas: UAB „Palangos tiltas“

Redaktorius ir direktoriusLinas Jegelevičius

[email protected]

Tel.: (8 460) 40 004, 8 620 53 440Žurnalistės:

Diana Jomantaitė, Viktorija Anužytė, Inga Šviesaitė

Korektorė: Rasa GedvilaitėDizainerė: Vilma Gudeikaitė

Fotografai: Diana Kalugina ir Aldas Ten

Viršelio nuotrauka: Aldo Ten

Buhalterė: Raimonda DanilevičienėInformacija, reklamaTel.: (8 460) 40 004,

8 620 53 [email protected]

[email protected] adresas:

Vytauto g. 85A, PalangaInterneto svetainė:

www.palangostiltas.lt

Facebook paskyrawww. https://www.facebook.

com/palangostiltasUž reklamos turinį ir jos kalbą

redakcija neatsakoSpausdino:

„Lietuvos rytas“ spaustuvėTiražas: 2 000 („Palangos tiltas“

ir 10 000 „Palanga ir Lietuvos pajūris 2017“), 2017 liepa

GYVENTOJAMS SU PRISTATYMU: 39 EurGYVENTOJAMS ATSIIMANT LAIKRAŠTĮ REDAKCIJOJE: 25 EurĮMONĖMS SU PRISTATYMU: 50 EurPDF FORMATU: 30 Eur

Prenumeratos akcija galioja iki rugpjūčio 31-osios.

UŽSISAKYK LAIKRAŠTĮ „PALANGOS TILTAS“ 2018-IESIEMS METAMS VASAROS KAINOMIS!

Kam delsti, jeigu gali ateiti pas savo seną draugą, „Palangos tiltą“, šiandien?

Jūsų „Palangos tiltas“

SOLIDŪS VYRAI RENKASI TRADICIJĄ


Linas JEGELEVIČIUS„Artur armėniškas svetin-

gumas ir dosnumas jau ir į mano kraują įaugo. Jeigu kas nors užeina, ir aš šviečiu visa pasitikdama. Man tai jau – na-tūralu, – sakė I. Drakšaitė. – Bendrąja prasme, armėnai yra gerokai šiltesni nei lietuviai“.

„Su žmogumi čia galiu šne-kėti atviriausia širdimi, o jis manęs neprileis prie savo šir-dies – priima tiek, kiek nori priimti. Pradžioje man dėl to buvo sunku, dabar suprantu, kad nuo kultūrinių skirtumų nepabėgsi – reikia juos tiesiog priimti“, – sakė A. Arakelyan.

Kelias į sėkmingai veikiantį ir labai gerą vardą gavusį armėniš-kos virtuvės restoraną abiems toli gražu nebuvo paprastas.

Ponui Artūrui teko išban-dyti septynis darbus, kol jis kartu su žmona, prasidėjus 2008–2009 ekonominei krizei, anot jų, „stipriai surizikavo“: kavinukė, kur dabar yra įsikū-ręs restoranas „Armėniška vir-tuvė“, bankrutavo – A. Arake-lyan ir I. Drakšaitė nusprendė ją išsinuomoti.

„Buvome verslo pirmakla-siai. Mūsų verslo strategija buvo paprasta: gaminsime taip skaniai, kaip patys sau namuo-se gaminamės, – prisiminė abu. – Dirbome labai daug, ką uždirbdavome, atidėjome, kad vėliau įsigytumėme kavinę“.

Armėniškas požiūris į vers-lą, žmonių santykius ir geriau-sių armėniškų šašlykų kepimo tradicijų taikymas Palangoje atsipirko – verslininkai šian-dien didžiuojasi esą „Armėniš-kos virtuvės“ savininkais.

Meilė nežino sienų

su armėniška meile, svetingumu ir filosofija

Ryškioje gyvenimo kelionėje

JEREVANAS-PALANGA –

Artur Arakelyan ir jo „Armėniškai virtuvei“ Palangoje reklamos net nereikia. Kai žmonės dar pakeliui į pajūrį ar Palangą svarsto, kur pietaus, būtinai kas nors pasiūlys ir šio armėno, kuriam Lietuva tapo antraisiais namais, resto-raną. Vis tik buvęs žinomas futbolo teisėjas, aktyvus vie-tos armėnų bendruomenės narys, o dabar tikrų armėniš-kų šašlykų paslapčių žinovas – ir labai svetingas žmogus – Artur ARAKELYAN nebūtų toks, koks yra, jei ne jo žmona Inga DRAKŠAITĖ. „Net po 27 metų drauge kai kada mūsų kultūriniai skirtumai „išlenda“, – juokėsi jis. – Aš save vis dar laikau 60 procentų armėnu, o 40 procentų – lietuviu“.

Artur Arakelyan ir Inga Drakšaitė kartu gyvenimo keliu žengia 27 metus

Ald

o Te

n nu

otr.

Anot jų, jų versle paslapčių nėra: „Laikomės tos pačios strategijos kaip ir prieš beveik 10 metų: visiems gaminti kaip sau. Ir žiūrėti į perspektyvą, o neieškoti vienos minutės ar vienos vasaros naudos“.

Kaip juokauja verslininkai, į kavinę atvežamai mėsai net nereikia šaldytuvų – skerdiena keliauja tiesiai į virtuvę, o iš jos – ant lankytojų stalo.

Ir A. Arakelyan, ir I. Drakšai-tė mėgsta prieiti prie staliukų ir pabendrauti su lankytojais.

„Geriausias komplimentas mums, kad pas mus skaniau nei kur nors kitur“, – šypsosi Inga.

„Jeigu šiame versle galvosi apie pinigus, o ne žmones – ir lankytojus, ir personalą, toli ne-važiuosi, – priduria A. Arake-lyan. – Padavėjai – mūsų vaikai“.

Daugelis padavėjų „Armė-niškoje virtuvėje“ dirba penke-rius ir daugiau metų. Kai koks karštakošis lankytojas kartą per pilnatį parodo nepagarbą padavėjams, kalbėtis su juo ar ja eina pats kavinės savininkas: „Man pagarba kitam – labai aukštai mano vertybių skalėje“.

Dvidešimt septintus bendro gyvenimo metus skaičiuojantys verslininkai noriai prisimena ir bendro gyvenimo pradžią.

18 metų ištekėjusi už aš-tuoniais metais vyresnio Artur („Kol Inga sutiko būti mano žmona, man ne vieną kartą teko atskristi iš Jerevano į Vilnių“, – šyptelėjo Artur, kuris, kaip at-ominės elektrinės specialistas, dažnai darbo reikalais vykdavo į Lietuvą) ir iš Palangos su vyru persikėlusi gyventi į Jerevaną, Armėnijos sostinę, Inga labai

greitai prisitaikė prie vietos pa-pročių, nors, ji neslepia, gyve-nimo pradžia svetimoje šalyje anaiptol nebuvo lengva.

„Buvo žmonių ir jo, ir mano giminėje, kurie šiaušėsi prieš mūsų vedybas. Net grasino, kad nepasirodysią vestuvėse. Atėjo į jas visi – ir Palangoje, tarpinėse Vilniuje ir galiausiai Jerevane. Tik Palangoje jose da-lyvavo 20 žmonių, o Jerevane – 200“, – prisiminė A. Arakelyan.

Svetimšalei moteriai nau-jame krašte padėjo ir vyras, ir didelė jo šeima.

„Armėnų kalbą aš greitai iš-mokau. Kai ėmiau armėniškai kalbėti, įsidarbinau sesele ligoni-nėje, nors jau turėjau pirmagimį ir vyro šeima nepritarė mano darbo paieškoms. Bet aš buvau užsispy-rusi“, – šypsojosi I. Drakšaitė.

Bet jaunavedžių laimę 1989 metais apkartino Armėnijos ekonominė blokada dėl Kalnų Karabacho.

Buvusio Sovietų Sąjungos

lyderio M. Gorbačiovo „peres-troika“ pažadino sovietų imperi-joje įkalintų tautų siekius gyventi laisvai ir nepriklausomai. Armė-nų tautos kelio į nepriklausomy-bę atstatymo pradžią galima sieti su prasidėjusiu judėjimu už Kal-nų Karabacho grąžinimą. 1988 metų žiemą Kalnų Karabacho autonominės srities liaudies ta-ryba kreipėsi į Armėnijos, Azer-baidžano ir Sovietų Sąjungos aukščiausiąsias tarybas su pra-šymu prijungti Kalnų Karabachą prie Armėnijos. Tačiau į prašy-mą buvo atsakyta represijomis: 1989 metų pabaigoje Armėnijos Aukščiausiajai tarybai paskelbus apie Armėnijos ir Kalnų Kara-bacho susijungimą, Armėnijai ir Kalnų Karabachui buvo įvesta ekonominė blokada – nutrauk-tas dujų, ūkio bei pramonės pro-duktų tiekimas, prieš armėnų bendruomenes kaimyniniame Azerbaidžane buvo pradėtas etninis valymas, kurį lydėjo žu-dynės ir deportacijos.

„Buvo Jerevane įvesta komen-danto valanda. Važiavau gimdy-ti, o mane sustabdė. Elektra tik vieną valandą per dieną visame mieste buvo, ligoninėje – su pro-trūkiais taip pat, – prisiminė Inga. – Neslėpsiu: jau gimus Armėni-joje trims vaikams, o jo tėvams sergant, vyrą kalbinau grįžti į Palangą, kur ramu ir gera. Jis ne-sutiko. Tik mirus tėvams čia atva-žiavome“.

Abu susilaukė dukrų Svetla-nos ir Lianos bei sūnaus Gevork.

„Tėčio genai juose stiprūs – visi yra užsispyrę, valingi ir darbštūs“, – šypteli I. Drakšaitė.

Abu tėvai šiandien didžiuoja-si, kad visi vaikai gyvena ir dirba Lietuvoje. Sūnus yra žinomas futbolo teisėjas („Dabar jis yra kandidatas gauti UEFA licenziją ir teisėjauti UEFA turnyruose“, – sakė A. Arakelyan), vyresnio-ji dukra Svetlana dirba Seimo nario padėjėja Seime, o Liana – orlaivių aptarnavimo agentė Pa-langos tarptautiniame oro uoste.

Armėniškų patiekalų kavinė „Armėniška virtuvė“ žinoma visame pajūryje

Kiekvienas yra laukiamas kavinėje


„Man Lietuva – jau antroji tėvynė. Aš savo vaikams nuo-lat kartoju: „Mylėkite abi savo tėvynes: pirmąją – Armėniją, ir antrąją, Lietuvą, kuri yra jūsų namai“, – įsiterpė A. Arake-lyan, kuris ne vienerius metus buvo Klaipėdos Armėnijos bendruomenės narys.

Kol abu tapo vieno geriau-sių J. Basanavičiaus gatvėje restorano savininkais, Artur suskaičiavo, jis turėjo pakeisti Lietuvoje septynias darbovie-tes. Pramokęs lietuvių kalbos, pirmiausia dirbo, kaip pats sako, „kioskely“ prie įvažiavi-mo į Palangą: „Pardavinėjau bilietus. Labai iš ko rinktis ne-galėjau – mano lietuvių kalba nebuvo gera“. Vėliau Palangos rusų mokykloje dėstė infor-matiką („Net naktimis nemie-gojau – vis mokiausi lietuvių kalbos, kurios labai reikėjo, kad gaučiau tam tikrą mokyto-jo kategoriją“, – prisimena). O kai Amerikos „Williams“ atėjo į Mažeikius, Palangos senoji gimnazija gavo penkis naujus kompiuterius viename konkur-se – Artur joje dirbo informa-tikos mokytoju ir sulaukė mo-kinių bei kolegų pripažinimo. Bet jo armėniška siela nerimo: turėdamas kišenėje futbolo tre-nerio diplomą, jis išdrįso pasi-belsti į Palangos sporto centro direktoriaus Romaldo Kazlaus-ko duris: „Noriu dirbti futbolo treneriu!“ Ir priėmė!

„Mano vaikai laimėjo ne

vieną pirmą vietą. Bet man buvo skaudu matyti, kad dėl ribotų finansinių galimybių ne-galėjome kopti kartu aukščiau“, – atvirai kalbėjo pašnekovas.

Kai 2002 metais gavo pakvie-timą išmėginti futbolo teisėjo duoną, A. Arakelyan nesvyra-vo: „Buvo įdomu!“ Per dešimt metų futbolo aikštėje, armėnas teisėjavo ne vienam tūkstančiui rungtynių, o 2013 metai teisėjo karjerą baigė kaip Lietuvos aukš-čiausios futbolo lygos teisėjas.

Jam teko daug kur teisėjauti Baltijos valstybėse.

Artur pėdomis pasekė sūnus Gevork – jis taip pat yra futbo-lo teisėjas. O A. Arakelian vis dar yra kviečiamas į įvairaus lygio futbolo rungtynes kaip rungtynių inspektorius.

Vėliau armėnui, apsigyve-

nusiam su šeima Palangoje, duonai teko užsidirbti įsidarbi-nus vyriausiuoju inžinieriumi Kretingos baldų fabrike.

Nors šiandien A. Arakelyan su žmona džiaugiasi sėkmingu verslu, abu sūpuoja kol kas vie-nintelį anūką, visuomeniškas A. Arakelyan – jis yra Socialdemo-kratų partijos Palangos skyriaus narys nuo šių metų pradžios, aktyvus miesto bendruomenės narys. Artur neatmeta galimy-bės, kad jis vieną dieną pasuks į politiką, nors verslas užima daug laiko.

„Visi mėgsta būti valdžioje, nes jiems tai patogu. Man tai – svetimas požiūris. Negalima niekam užmiršti, kad valdžią davė žmonės. Jeigu esi valdžio-je, esi žmonių tarnas“, – dėstė savo požiūrį A. Arakelyan.

Anot jo, Palanga – labai gra-ži ir keičiasi, bet trūksta dau-giau pramogų.

Kalbėtis apie verslą ir jo plė-trą jam – žymiai maloniau nei apie politiką. O svajonėse – ati-daryti armėniško maisto resto-raną Vilniuje.

„Jame – dideli žmonių srau-tai, Vilniuje dirba mūsų du-kra, būtų kam prižiūrėti mūsų naują kavinę“, – samprotavo A. Arakelyan.

Pakrypus šnekai apie atosto-gas, Artur ir Inga juokėsi: „Ko-kios gali būti atostogos – dabar pats darbymetis“.

Bet pasibaigus jam, abu skris pelnytų atostogų į Ispa-niją, Maljorką, ir pabandys pa-gyventi, kaip sako, be telefonų rankose. Nors, žinoma, visos mintys bus apie Palangą.

Šašlykai kepami pagal geriausias armėnų

tradicijasAldo Ten nuotr.

• Ypatingas trijų aukštų išplanavimas siūlo jaukių užkaborių – J. Basanavičiaus gatvės pasaulį stebėsite Jūs, o ne jis – Jus.• Jaukus pasisėdėjimas terasoje „Devintam Danguj Lounge“ trečiame aukšte.• Patogūs baldai atsinaujinusioje pirmo aukšto terasoje.• Nauja terasa antrame aukšte didelėms kompanijoms.• Visada šviežias karštas maistas nuo 12 iki 2 val. nakties.• Šio sezono naujienos: midijos, skumbrė, burgeriai ir kokteiliai.• Nemokamas Wi Fi.• Draugiški ir paslaugūs padavėjai.• Dienos pietūs – kitokie nei kitur.

kodėl „Devintam danguj“ visada daugiau palaimos

9 priežastys,

J. Basanavičiaus g. 14, Palanga, + 370 686 80 098, [email protected]

www.facebook.com/Devintam-Danguj-152062371496336

„Devintam Danguj“ – puikus sprendimas ir ramių, ir audringų atostogų norintiems Laukiame visų!!!D

iano

s Kal

ugin

os n

uotr.

Pasidalinkitežodžiu su kitais

apie žurnalą „PALANGA IR

LIETUVOS PAJŪRIS 2017“!


Uostamiestis

V. Grubliauskas. Klaipėdą jis girdi tarsi melodiją. „Originalią, su dau-gybe variacijų, išplaukiančių iš dau-gybės kultūrinių renginių bei reginių. Žinoma, draugišką bei muzikalią“, – sako jis. Turbūt nebe reikalo V. Gru-bliauskas buvo išrinktas uostamiesčio kultūros magistru – prieš 23 metus, jo rūpesčiu, gimė džiazo festivalis, dėl jo paprastumo ir tikros meilės Klaipė-dai, šis uostamiestis vis labiau ir la-biau traukia keliautojus. Būtent apie tai, kodėl svarbi Klaipėda, kokiomis natomis ji skamba, ką ji reiškia ir kal-bėjomės su V. Grubliausku.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas: skambančio uosto trimitininkas

arba tiesiog KONGASKlaipėdos miesto merą Vytautą

GRUBLIAUSKĄ, šias pareigas einantį jau antrąją ketverių metų kadenciją vis dar dažnai pavadina legendine jo pravarde – Kongas. Dėl jo ryžto,

užsispyrimo, valios, jėgos. O išsinėręs iš valdininkiškų marškinių ir nusviedęs kaklaraištį, V. Grubliauskas pastveria

trimitą ir improvizuoja džiazo melodi-jas – sau ir, kai paprašo, kitiems. „Ne-mėgstu nuolat būti tapatinanamas

su mero titulu ir visomis jo pareigomis. Visų pirma, esu tikras klaipėdietis, sa-vojo miesto, pajūrio regiono didelis ir

aistringas fanas“, – prisipažino

„Nemėgstu nuolat būti tapatinamas su mero titulu ir visomis jo pareigomis.

Visų pirma, esu tikras klaipėdietis, savojo miesto, pajūrio regiono didelis ir

aistringas fanas“, – prisipažino meras Vytautas Grubliauskas

Diana JOMANTAITĖ– Klaipėda jau sukasi ren-

ginių maratone, Jums, kaip miesto šeimininkui, reikalin-ga visur dalyvauti. Ar spėjate pasimėgauti uostamiesčiu ir tuo, ką jis siūlo, nors minutė-lei atsikvėpti?

– Šiemet Klaipėdai teko la-bai svarbus vaidmuo – Klaipė-da šiais metais yra paskelbta Lietuvos kultūros sostine. Tai reiškia, kad darbo apsukos yra didesnės negu įprasta, daug kur reikia spėti. Kaip merui, visur kaip ir reikia sudalyvauti, deja, nėra galimybių suspėti visur, kur norisi. Kur tik galiu, daly-vauju, gaila, ne visada galiu pa-būti pakankamai. Kai tiek daug renginių, į visus įsigilinti, visus pajausti yra neįmanoma. Kad ir kaip to noriu. Per septynerius metus, kuomet esu Klaipėdos miesto meras, išmokau atsi-kvėpti per trumpą minutę, pasi-semti energijos, dvasios per la-bai trumpą laiką. Kai dirbi tokį darbą, išmoksti vertinti kiekvie-ną minutę, per kurią galima pa-ilsėti, pabūti su šeima. Kuomet užimtumas didelis, laikas su artimais žmonėmis jau yra nebe aukso, bet deimanto vertės.

– Kokius vasaros akcentus Klaipėdoje labiausiai mėgstate?

– Man, kaip klaipėdiečiui, vienas svarbiausių vasaros ak-centų yra Jūros šventė. Rengi-nys, kuriame, nė kiek neper-dedant, dalyvauja visa Lietuva. Kaip muzikantui, mano sielai, gyvenimo filosofijai, svarbiau-sias akcentas yra Klaipėdos džiazo festivalis. Rengiamas jau 23-ąjį kartą. Jame dabar jau da-lyvauju tik kaip savanoris, įkū-rėjas, pagalbininkas. Žinoma, nepraleidžiu progos ir pagroti. Esu įsipareigojęs sau niekada nenutolti nuo muzikos. Dar vienas gražus akcentas Klaipė-doje – laivų paradas. Tokio da-lyko daugiau niekur Lietuvoje nėra. Labai džiaugiuosi kruizi-nių laivų gausa – tai reiškia ir turistų gausą. Be to Klaipėdos vasara neįsivaizduojama. Kal-bant apie Klaipėdos vasaros akcentus, turime didžiulį ren-ginių kaleidoskopą – svarbu tik rasti laiko juose pabūti.

– Šiltuoju metų laiku uosta-

miestis itin gyvas – kur mėgsta-te pasivaikščioti, išgerti kavos ar tiesiog praleisti laiką ne kaip meras, o kaip klaipėdietis?

– Esu tikras klaipėdietis, stengiuosi nebūti gretinamas su mero titulu. Esu tiesiog papras-tas žmogus, mėgstu leisti laiką su šeima. Todėl, kaip ir dauge-lis paprastų žmonių, su vaikais mėgstu apsilankyti kavinėse Klaipėdos senamiestyje. Mėgs-tu užsukti į vietas, kur galima užsisakyti kavos. Svarbu, kad pripiltų didžiulį puodelį. Tur-būt neturiu išskirtinai mėgsta-mos ir nuolat lankomos vietos. Man svarbiausia, kad aplinkui būtų malonu, kad galėčiau at-sipalaiduoti. Stengiuosi dėme-sio skirti ne vienai mėgstamai vietai – kad nesakytų po to, jog vieną ar kitą kavinę arba lais-valaikio vietą reklamuoju, my-liu labiau. Iš tiesų, kur šeima vedasi, ten ir einu. Esame taip jau sutarę, kad sekmadienis yra šeimos diena. Kiek įmanoma bandau to laikytis. Tad kur jau šeima vedasi ar ką jau šeima sugalvoja, aš nesipriešinu, nes tai yra mūsų kartu diena. Labai išmokau dėlioti, išnaudoti laiką ir mėgautis akimirkomis, ži-nant, kad, pavyzdžiui, už kele-tos minučių turėsi būti kažkur kitur. Mano gyvenimas sudė-liotas minučių tikslumu, todėl

stengiuosi mėgautis kiekviena laisva bei malonia akimirka.

– Gal Klaipėda šiemet sulauks kokių nors ypatingų svečių?

– Klaipėda kiekvienais me-tais sulaukia svečių, kurie vieši pirmą kartą. Šiemet labai svar-bus vizitas susijęs su džiazo sostine New Orlean. Į Klaipė-dos džiazo festivalį atvyks šio miesto tarybos narė. Tai labai aukšto rango diplomatinis as-muo, Lietuvos garbės konsulas New Orlean mieste. Tai iš tiesų išskirtinis žmogus. Ji dalyvaus džiazo festivalyje, šis vizitas la-bai svarbus investicinių planų kontekste. Šio vizito metu ap-tarsime, kaip iš Jungtinių Ame-rikos Valstijų pritraukti lėšų ne tik į Klaipėdą, bet ir visą Lie-tuvą. Kad galėčiau sudalyvauti visuose Klaipėdos džiazo fes-tivalio renginiuose bei padėti, pasiėmiau atostogų. Tačiau tai

bus trys labai darbingos die-nos, kadangi laukia svarbūs susitikimai, kurie atneš naudos ateityje. Kalbant apie ypatingus svečius, šią vasarą Klaipėdoje lankysis delegacija iš Baltarusi-jos. Per Jūros šventę Klaipėdoje lankysis didžiausias pasaulyje burlaivis. Tai – didžiulė garbė mūsų uostui, šis vizitas yra tar-si Klaipėdos pagerbimas. Taigi, atsakomybė yra didžiulė.

– Klaipėda šiemet matys rekordiškai daug kruizinių lai-vų. Ką Klaipėdai, be finansinės naudos, duoda šis didžiulis tu-ristų srautas?

– Finansinė nauda yra svarbi, bet man, kaip klaipėdiečiui, labai svarbu, jog iš kruizinių laivų po Klaipėdą pabirę turistai namo parsivežtų įspūdį, jog tai – tvar-kingas ir draugiškas miestas. Iš Klaipėdoje apsilankiusių turistų žinia iškeliauja po visą pasaulį.

Man, kaip klaipėdiečiui, labai svar-bu, jog iš kruizinių laivų po Klaipėdą pabirę turistai namo parsivežtų įspūdį, jog tai – tvar-kingas ir draugiškas miestas. Iš Klaipėdoje apsilankiusių turistų žinia iškeliauja po visą pasaulį. Todėl taip svarbu, kad toji žinia būtų gera, kad keliautojai išsivežtų gerą įspūdį.

Išsinėręs iš valdininkiškų marškinių ir nusviedęs kaklaraištį,

V. Grubliauskas pastveria trimitą ir improvizuoja džiazo melodijas –

sau ir, kai paprašo, kitiems

Ksa

vero

s Kas

para

viči

ūtės

nuo

tr.


Todėl taip svarbu, kad toji ži-nia būtų gera, kad keliautojai išsivežtų gerą įspūdį. Ir toji tu-ristų išsivežama žinia yra neį-kainojama, nauda milžiniška. Keliaujant, kai jau grįžti namo, turbūt ilgiausiai išlieka prisimi-nimuose tai, ką pamatei, pajau-tei. Nors iki kaulų smegenų esu klaipėdietis, nebijau pripažinti, kad Klaipėdos jėga yra regi-ono patrauklumas. Tai mūsų perlai. Todėl nė kiek neskauda širdies, kai turistai iš laivų ke-liauja į Palangą, Neringą, kitas vietoves. Svarbiausia, kad iš vi-sur keliautojai parsivežtų gerą įspūdį, kuris pasklis toliau po visą pasaulį. Mūsų regiono jėga yra mūsų vienybė.

– Kaip praleisite šią vasarą – visgi tai atostogų metas?

– Šeimoje savo atostogas de-rinu su moksleivių atostogomis. Stengiamės laisvą laiką per mo-kyklos atostogas praleisti kartu. Po Jūros šventės turėsiu porą savaičių atostogų. Ištaikysiu tar-pelį pailsėti. Kaip praleisiu šios vasaros atostogas, nulems mano

šeima. Kaip jau jie suplanuos, taip ir praleisiu atostogas. Atsi-duodu į šeimos rankas.

– Poetiškas klausimas – Klai-pėda neretai vadinama džiazuo-jančiu miestu. Kokiomis nato-mis, melodijomis Jums skamba uostamiestis?

– Man Klaipėda neskamba vien tik tomis pačiomis nato-mis. Kokia nata skamba uosta-miestis, nulemia vieta, kurioje esu, nuotaika, spalvos, įvykiai. Tik galiu pasakyti, kad Klaipėda man skamba nuolatos, visą laiką. Kartais labai energingai, kartais melancholiškai. Klaipėda skam-ba skirtingai, nes uostamiesčio jėga yra jo spalvingumas, išra-dingumas. Jeigu nuolatos su ma-nimi būtų trimitas ir reikėtų pa-groti miesto nuotaiką, melodija ir kūrinys kiekvieną kartą būtų vis kitoks. Viena žinau – kad ir ką gročiau, kad ir kokia melodija man skambėtų Klaipėda, pirmo-ji mano muzikos nata būtų Sol. Tai mėgstamiausia mano nata. O toliau improvizuočiau. Muzika man yra galingas variklis. Mėgs-

tu sakyti, kad džiazas padeda vi-sur – ir gyvenime, ir politikoje.

– Ką Jums reiškia Klaipėda?– Klaipėda man reiškia gyve-

nimą, meilę, emocijas, tikėjimą. Tai miestas su romantiška dva-sia, sukurtas rimtiems darbams. Klaipėda – uostas su daugybe krantinių. Tačiau daugybė kran-tinių yra vienas didelis mums visiems svarbus uostas.

– Tarkime, neišsirenku, kur praleisti kelias atostogų die-nas. Kodėl vertėtų pasirinkti Klaipėdą?

– Klaipėda yra tarsi centrinis

taškas, iš kurio galime pasiekti daugybę įdomių vietų, Baltijos pajūrį. Galų gale, iš Klaipėdos galime pasiekti ir visą Lietu-vą. Turime kuo didžiuotis, kuo džiaugtis. Galiu sakyti – visi ke-liai veda į Klaipėdą. Atvažiuoki-te į Klaipėdą, bet iš uostamies-čio būtinai nuvykite į Šilutę, Skuodą, Kretingą, kitas pajūrio regiono vietas. Iš Klaipėdos vi-sur patogu nuvažiuoti, tai yra miestas, kuris turi jūrą, pramo-gas, daugybę renginių, aplink graži gamta. Daugybė priežas-čių atostogoms rinktis Klaipėdą.

Esu tikras klaipėdietis, stengiuosi nebūti gretinamas su mero titulu. Esu tie-siog paprastas žmogus, mėgstu leisti laiką su šeima. Todėl, kaip ir daugelis papras-tų žmonių, su vaikais mėgstu apsilankyti kavinėse Klaipėdos senamiestyje. Mėgstu užsukti į vietas, kur galima užsisakyti ka-vos. Svarbu, kad pripiltų didžiulį puodelį.

Proktologijosklinika

HEMOROJAUS,vidurių užkietėjimo, storosios

žarnos vėžio ir kitų storojo žarnyno ligų diagnostika, gydymas, pacientų

paruošimas operacijai ir pooperacinė priežiūra.

www.hemarojus.infoVilnius, Didlaukio g. 80

Tel. (8 5) 210 1771

Klaipėda, Lietuvininkų a. 9Tel. (8 46) 313 788

TARPININKAUJA PERKANT, PARDUODANT,

NUOMOJANT NEKILNOJAMĄ TURTĄ.Tel. + 370 698 28 575

Važiuokite į Palangą, Kauną ir Vilnių su Palangos vežėja „Vlasava“!

Vakarinis greitasis ekspresas į Vilnių:18.20 val. – iš Šventosios AS18.50 val. – iš Palangos AS19.25 val. – iš Klaipėdos AS

Vieni pigiausių bilietų, veikia Wi-Fi. Nuomojame autobusus

Turime ekologiškų vietinio transporto autobusųDalyvaujame konkursuose vietinio

susisiekimo paslaugai teikti

IŠNUOMOJAMOS 16 KV. M patalpos Palangoje, Vytauto g.Netinka komercijai. KAINA – 170 EUR.

Teirautis tel. 8 620 53 440


Klaipėdosgeriausieji

Justina RAUDYTĖ– Ar pacientai vertina jūsų

pastangas, jūsų įstaigą?– Mūsų įstaigos stacionaruose

per metus gydosi per 19 tūkstan-čių pacientų, ligoninės ambula-torinių konsultacijų skyriuose pacientai apsilankė daugiau nei 145 tūkst. kartų. Ligoninėje pernai atlikta daugiau nei 5000 operacijų, iš jų – 508 širdies, o operacinis aktyvumas vidutiniš-kai siekė beveik 92 procentus. Pacientai iš tiesų mumis pasitiki, tad stengiamės jų nenuvilti. Sten-giamės, kad mūsų įstaigoje jiems laiku būtų suteikta moderniausia ir kvalifikuota pagalba. Kai kurias sritis Vakarų Lietuvos regione vystome vieninteliai, bet ir tai ne-leidžia mums užmigti ant laurų.

– Šiandienos gydymo stan-dartu tampa dienos staciona-ro paslaugos, kad pacientas kuo greičiau sulauktų pagal-bos ir neužsibūtų ligoninėje.

– Vystome ir šią sritį. Pasi-teisino 2015 m. pradėtos teik-ti intervencinės radiologijos dienos stacionaro paslaugos. 2016-aisiais, palyginti su 2015 metais, jų skaičius padidėjo beveik 8 kartus – atliktos 683 procedūros. Onkohematologi-jos dienos stacionaro paslaugų per metus suteikta 1045. Sten-giamės, kad pacientas proce-dūros, atsakančios į daugybę klausimų, gydymo, kuris rytoj jau gali būti pavėluotas, sulauk-tų nedelsiant.

– Vis dažniau ir garsiau kalbama ir apie tai, kad gy-dymo sėkmė daugeliu atvejų priklauso ne tik nuo medikų ir ligoninės parengties, bet ir nuo paciento. Ar tai tiesa?

– Jūs visiškai teisi. Šį kartą nekalbėkim apie ligų profilak-tiką, nors ir tuo mūsų ligoninės medikai užsiima rudenį kvies-dami klaipėdiečius į dviračių,

pėsčiųjų žygius, kuriuose savo pavyzdžiu rodo, kaip gyventi sveikai, stengiantis išvengti in-sulto ar infarkto. Šį kartą no-riu akcentuoti mūsų įstaigoje įsteigtų Insulto ir Infarkto gy-dymo centrų svarbą ir vadi-namąsias „auksines“ valandas,

per kurias ligonis turi būti pri-statytas medikams.

2,5–4 valandos nuo pirmų ligos požymių yra itin svarbios, per kurias medikai gali taikyti pačius moderniausius gydymo būdus, o liga palieka mažiausiai žalojantį poveikį. Šiandien galiu

drąsiai teigti, kad Jūrininkų ligo-ninėje įsteigto ūminio miokardo infarkto su ST segmento paki-limu diagnostikos ir gydymo centro veikla pasiteisino. Kas-met gydome vis daugiau tokių pacientų. 2016 metais jų gydyta 550, o pavyzdžiui 2013 m. – 380.

JŪRININKŲ LIGONINĖ visada turi ambicingų planų

Viena moderniausių Vakarų Lietuvoje gydymo įstai-gų – Klaipėdos jūrininkų ligoninė – nuolatos veiksme. Už kelių mėnesių ji išsiners iš pilko monolito rūbo ir akį trauks nauju moderniu šviesiu įvaizdžiu, tuoj prasidės vienintelio likusio nerenovuoto skyriaus remontas, pla-nuojama įsigyti modernios įrangos, skirtos stiprinti čia veikiančių insulto ir infarkto gydymo centrų galimybes, o svajonėse – ir Priėmimo – skubiosios pagalbos sky-riaus priestato statyba. „Viskas – dėl paciento“, – sako įstaigos direktorius prof. dr. Jonas SĄLYGA.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga sako, jog visi pokyčiai ligoninėje vyksta pacientų labui

Dar iškalbingesnė ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo centro veikla. Pernai gydyti 336 insultu sergantys pa-cientai, 2013 m. – 152, atlikta 149 sisteminių intraveninių trombo-lizių, 2013 metais – 14, trombek-tomijų pernai – 34, užpernai – 19, 2013 metais – 4.

Tai, kad taikoma vis daugiau šių modernių insulto gydymo būdų, rodo, kad pacientai į me-dikus kreipiasi laiku.

– Sėkminga įstaigos veikla ne kartą yra įvertinta. Paskli-do žinia, jog jūsų įstaiga atei-tyje gali tapti universiteto ligo-ninės statusą turinčia įstaiga.

– Tai nėra visiškai nauja. Klaipėdos jūrininkų ligoninė jau seniai siekė universiteto li-goninės statuso, kadangi čia teikiamos aukščiausio lygio universiteto ligoninės diagnos-tikos ir gydymo paslaugos, dir-ba aukščiausio lygio specialistai. Prieš keletą metų dėl to buvo kreiptasi į Vilniaus universi-teto rektorių, Seimo Sveikatos reikalų komitetą ir Sveikatos apsaugos ministrą dėl Vilniaus universiteto ligoninės statuso suteikimo Jūrininkų ligoninei. Tačiau atsakymo nesulaukta. Dėl to paties buvo kreiptasi ir į Klaipėdos universiteto rektorių. Tačiau, kadangi šis universitetas nevykdo trijų pakopų medici-nos studijų, tapti dalininku ne-galėjo. Šiuo klausimu bendrauta ir su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Nesenai buvo grįž-ta prie šio klausimo, tačiau jokių konkrečių sprendimų nėra.

– Tai turbūt vienas iš jūsų ambicingų planų?

– Planų mes visada turime daug, tarp jų yra ir labai ambi-cingų. Mes visada stengiamės judėti į priekį. Pernai sulau-kėme paskutinės subsidijos ir baigėme Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos investicinį projektą „VšĮ Klaipėdos jūrinin-kų ligoninės medicininių atlie-kų nukenksminimo įranga“.

Baigėme ir sveikatos apsau-gos srities valstybės investici-nį projektą „Viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės maisto paruošimo skyriaus pa-talpų remontas, siekiant, kad patalpos atitiktų higienos nor-mų reikalavimus, bei maisto

paruošimo įrangos įsigijimas“.Mūsų departamente Švėkš-

noje baigtas Lietuvos respubli-kos aplinkos apsaugos investi-cinis projektas, „VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamento biokuro katilinės įrengimas“, klimato kaitos spe-cialiosios programos lėšomis. Iš tos pačios programos lėšų pernai pradėti ligoninės pastato šiltinimo darbai, kuriuos pla-nuojama baigti šį rudenį.

Turime ambicingų tikslų ir ateičiai.

Vis dar neatsisakome sraig-tasparnių nusileidimo ir pa-kilimo aikštelės idėjos. No-rėtumėm statyti priestatą ir tūkstančiu kvadratinių metrų

Širdies operacijos, kasmet gelbstinčios šimtus gyvybių, Vakarų Lietuvoje atliekamos tik Klaipėdos jūrininkų ligoninėje

praplėsti Ligonių priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus patalpas. Tikiuosi, kad pastatę priestatą galėsime pagerinti bei išplėsti ir ambulatorinių kon-sultacijų skyriaus patalpas.

Šiemet planuojame įsigy-ti naujų hemodializės apara-tų, kompiuterinį tomografą, angiografą, atnaujinti širdies chirurgijos operacines ir in-tensyviosios terapijos įrangą. Pradėsime Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus remontą.

Su didžiule viltimi žiūriu į ateitį ir dėkoju darbuotojams, kad jie nuolatos siekia pažan-gos, naujovių, profesionalumo, kad yra ištikimi šiai įstaigai, savo profesijai ir pacientams.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje ligų diagnostikai ir gydymui taikomi moderniausi būdai ir įranga. Ligoninė turi ne vieną angiografą, kompiuterinį tomografą, magnetinio rezonanso įrangą, modernų skaitmeninį rentgeno aparatą


Linas JEGELEVIČIUS– Kaip visur spėjate, profe-

soriau? Kas nukenčia?– Ne kartą esu sakęs: svar-

biausia – laiko planavimas. Planuojant ir turint aiškią stra-tegiją ir tikslus, įmanoma vis-kas. Patikėkite, aš tiksliai žinau, kiek kiekvieną dieną skirsiu operacijai, kiek užtruksiu su studentais, kiek man laiko pri-reiks administraciniam darbui ar visuomeninėms pareigoms.

Ar kas dėl to nukenčia? Reiktų žmonių šalia manęs to klausti.

– Jūsų žmona ir šeima jums pretenzijų dėl didelio užimtu-mo nereiškia?

– Ne, neturi. Stengiuosi sa-vaitgaliais ir atostogų metu kompensuoti nebuvimą šeimo-je. Sekmadienius stengiamės su žmona aktyviai praleisti: kartu einame į sporto klubą, kadangi gyvenu Giruliuose, pasivaikš-čiojame prie jūros. Labai dažnai mano darbo diena prasideda nuo pasibėgiojimo pajūryje – ke-liuosi apie šeštą, kad suspėčiau ir prie jūros krosiuką nubėgti.

– Jūsų jaunystė – labai sportiška, smagu, kad ir per-kopęs 50-metį sporto neuž-miršote.

– Judėti – labai svarbu ir sten-giuosi mankštintis kiek galima daugiau. Jaunystėje neblogai se-

kėsi lengvoji atletika: bėgau 400 ir 800 metrų, buvau net įvykdęs kandidato į sporto meistrus nor-matyvą, žaidžiau už reprezenta-cinės uostamiesčio futbolo ko-mandos „Atlantas“ dublerius.

– Ir net baigėte muzikos mokyklą?

– Grojau nuo vaikystės – baigiau triūbos klasę. Taigi, užimtas esu nuo vaikystės, nors kartais pagalvoju, kad man gal-būt reikėtų jau pagalvoti, kaip tai palengva mažinti.

– Kokios jums tobulos atostogos?

– Man – Lietuvoje, bet šei-ma dažniausiai nori kur nors laikinai „pabėgti“. Paprastai

lankomės mažiausiai turistų mėgiamose vietose, pavyzdžiui, neseniai viešėjome Šiaurės Is-panijoje, Santjago deCompas-tella – ėjome piligrimų keliais. Pernai viešėjome Portugalijo-je, krikščionių itin lankomoje Fatimoje. Teikiu pirmenybę pažintinėms atostogoms, ne poilsinėms. Gulėti paplūdimy-je nepatinka. Beje, Fatimoje net dukart lankiausi.

–Esate tikintis?– Esu, nors kiekvieną se-

kmadienį bažnyčioje nesi-lankau. Mano tėvas yra gan religingas, mama, kuri, beje, mokytoja pagal profesiją, ne tokia tikinti.

Uostamiesčiogeriausieji

Žinomiausias Klaipėdos chirurgas prieš sudėtingą

operaciją pasimeldžia ir neatmeta ateivių

galimybėsKlaipėdietis Artūras RAZBADAUSKAS – lyg gyvsidabris: juokaujant galima pasakyti, jog jį galima tuo pačiu metu pamatyti skirtingose Klaipėdos ar visos Lietuvos vietose. Žinomas Lietuvos chirurgas – jis yra Klaipėdos Jūri-ninkų ligoninės Abdominalinės chirurgijos klinikų vedėjas, Klaipėdos univer-siteto (KU) Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, uostamiesčio savivaldybės

tarybos narys – nuo praėjusių metų nepartinis! – palankiau susiklosčius aplinkybėms, galėjo būti net sveikatos apsaugos ministru ar Seimo nariu, o gal Klaipėdos meru ar KU rektoriumi, bet žengti paskutinį žingsnį link naujo iššūkio jam vis iki šiol pritrūkdavo sėkmės. „O gal likimas toks? Gal likimas sako: „Daryk tai, ką išmanai geriausiai ir kaip geriausiai gali padėti ki-

tiems?“ – retoriškai klausė A. Razbadauskas.Iš

A. R

azba

daus

ko a

sm. a

rchy

vo

– Kai stojate prie operaci-nio stalo šešių valandų opera-cijai, pasakote maldelę?

– Būna, kad pasakau, ne-slėpsiu. Kreipiuosi į aukštesnes jėgas, bet nesakau, kad Biblijos tekstą priimu už gryną tiesą. Mes iki šios dienos nežinome daug savo būties paslapčių. Mokslininkai vis dažniau, net su įrodymais šneka, kad mūsų gyvenimas yra viso labo iliu-zija. Mes gyvename vienoje plokštumoje, nors jų gali būti gerokai daugiau.

– Ar jūs tikite į paralelinius pasaulius? Gyvybę kitur kos-mose? Ateivius?

– Kol nėra įrodymų, linkęs kiekvieną teoriją pasvarstyti. Aš kiekviena teorija dėl kitų pasaulių, gyvybės kosmose linkęs labiau tikėti nei neti-kėti. Man atrodo, kad tikėti kuo nors gyvenime – bent jau savimi – yra be galo svarbu. Blogiausia, kai žmonės netiki. Absoliučios tiesos nėra – nei Biblijoje, nei Korane, nei kitose religinėse knygose, nei kurioje nors filosofijoje.

– Ar kaip medikas tikite, kad giliai tikintys žmonės gyja sparčiau? Ar lengviau įveikia negandas?

– Nesu daręs tokių tyrimų. Medicinoje viskas grindžiama įrodymais, bet, kaip sakiau, ti-kėjimas – itin svarbu.

– Kokiam kolektyvui vado-vaujate Jūrininkų ligoninės Abdominalinės chirurgijos klinikose?

– Šiek tiek virš 60 žmonių. Bet Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto vienoje katedroje dirba apie 60 žmonių, o jų iš viso yra aštuo-nios. Visame fakultete – apie 300 žmonių.

– Kai ligonis „prasibrau-na“ prie jūsų ir pareiškia, kad nori tik pas jus operuotis, ar visada jo ar jos pageidavimui lemta išsipildyti?

– Tikrai ne visada. Žinoma, žmogaus pasirinkimas ir pasi-tikėjimas kiekvienam gydyto-jui yra milžiniškai svarbus, bet kartais tiesiog turiu žmogui pa-sakyti, kad aš, pilvo chirurgas, neatlieku, pavyzdžiui, kelio są-nario operacijų. Noriu pabrėž-ti, kad kiekvienam žmogui ski-riu daug laiko, paaiškindamas, kas, kaip ir kodėl. Man nepri-imtinas net kai kurių mūsų chirurgų požiūris, kad atlikus operaciją, nusiplauni rankas, o toliau su pacientu turi ben-drauti kiti. Taip negalima, nors tokia praktika itin paplitusi už-sienyje.

– Vadinasi, mūsų medicina yra humaniškesnė?

– Be abejonės, mūsų medi-cina yra labai humaniška. Mes, chirurgai, Lietuvoje su pacien-

tu bendraujame daug ir prieš operaciją, ir po jos. Kai kurie lietuviai, gyvenantys emigraci-joje, Norvegijoje ar Didžiojoje Britanijoje, grįžę čia operaci-jai, taip ir pasako: „Grįžau dėl to, kad čia daktarai su pacien-tais dar kalbasi...“ Man kartais skaudu, kad žiniasklaida pla-čiai nušviečia medikų klaidas ir nedėmesį, bet kartais nepastebi gerų dalykų.

Pasižiūrėjau šių metų stoji-mo į mediciną rezultatus: me-dicinos studijos – rekordiškai populiarios – ir Vilniuje, ir Kaune, į ją stoja geriausi mūsų protai. Jeigu būtų medicinos studijos Klaipėdoje, nė kiek ne-abejoju, kad ir čia tokios studi-jos būtų labai populiarios.

– Prieš metus Klaipėdos žiniasklaida trimitavo, kad iki medicinos studijų uosta-miesty telikęs vienas žingsnis. Kada jis bus žengtas?

– Aš tą žinią paskleidžiau, ir rašiau apie tai. Kada tas žings-nis bus žengtas? Dabar sunku pasakyti. Žinau, kad jis turėjo jau būti žengtas, bet dėl dide-lės vidinės konkurencijos tarp medikus ruošiančių mokyklų to kol kas neįvyko. Mes esame dabar pasiruošę, kaip sakau, „paleisti“ tokias studijas.

Pavyzdžiui, Kaliningrado universitete medicinos studijos buvo įkurtos, jeigu neklystu,

prieš septynerius metus, nors jų bazė tuomet buvo gerokai silpnesnė nei mūsų Klaipėdoje. Mūsų mokslinė bazė, kalbant apie medikų ruošimą, Klaipė-doje niekuo nenusileidžia Vil-niaus ar Kauno. Deja, pavydas ir užsispyrimas – neatsiejamos tradicinio lietuviško mentalite-to dalys. Vis tik tikiu, kad me-dicinos studijas anksčiau ar vė-liau Klaipėdoje turėsime. Mūsų medikai yra labai gerai verti-nami užsienyje. Vien iš mano kurso 15 žmonių dirba Vakarų Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Skandinavijoje.

Kai vasarį lankiausi vienoje medikų konferencijoje JAV, su-tikau Šarūną Dikinį, kuris dirba daktaru Danijoje, Olborge. Net aš nustebau, kai jis man pasakė, kad Olborgo ligoninėje net 44 gydyto-jai yra iš Lietuvos, net vyriausias gydytojas yra lietuvis. Beje, Olb-orgo universitetas tik prieš trejus metus įkūrė medicinos fakultetą. Mūsų medikai – labai aukšto pro-fesinio parengimo ir puikūs savo sričių specialistai.

Man Klaipėdoje teko kalbė-tis su Izraelio ambasadoriumi. Jis mane patikino, kad, esant medicinos fakultetui Klaipėdos universitete, Izraelis kiekvie-nais metais į jį atsiųstų po 50 studentų, norinčių už studijas mokėti 10 ūkstančių eurų per metus.

Klaipėdos universitete daugėja studentų iš užsienio Iš

A. R

azba

daus

ko a

ms.

arch

yvo


Tad reikia Lietuvai pinigų, ar ne? Dėl siaurų vidinių inte-resų darome viską, kad tokio fakulteto Klaipėdos universite-te nebūtų. Gaila.

Mes šnekame apie regioninę politiką, jos stiprinimą. Kokia gali būti regioninė politika už-darius universitetus? Pirmiau-sia Šiauliuose, o tada galbūt ir Klaipėdoje.

– Sutikite, kad geriausi abi-turientai nesiveržia mokytis Klaipėdos universitete. Vadi-nasi, ir pats universitetas turi prisiimti atsakomybę, ar ne?

– Taip yra, visų pirma, dėl tokio apie mus suformuoto įvaizdžio, kurį, beje, formuoja didžiausi mūsų universitetai. Vėl gi – dalis mūsų mentaliteto. Neginu mūsų universiteto: fa-kultetų populiarumas toli gra-žu nėra vienodas.

Pavyzdžiui, Sveikatos moks-lų fakultete studijuoja apie pu-santro tūkstančio studentų, tai yra beveik pusė viso universi-teto studentų. Mes nesunkiai surenkame studentus į visas specialybes. To negali pasakyti apie kitus fakultetus.

– Gaila, kad prieš šešerius metus jums nepavyko laimėti konkurso Klaipėdos universite-to rektoriaus pareigoms užimti. Turbūt būtumėte stvėręs jautį už ragų perorganizuodamas universitetą, ar ne?

– Neslėpsiu, būčiau daug ką daręs kitaip. Pirmiausia būčiau pakeitęs universiteto struktūrą – šiuo metu jame yra nemažai nerentabilių struktūrinių vie-netų, kurie neefektyviai suvar-toja daug lėšų.

Antra, reikia pritraukti daug jaunų dėstytojų. Pavyzdžiui, mūsų fakultete dauguma žmo-nių yra iki 50 metų, mano pro-dekanės yra vos 35 metų.

Tikiu jaunimu, bet netikiu, kad 75 metų sulaukęs žmogus gali imtis proveržio. Net ir 50 metų – daugoka proveržiui. Tre-čia, mūsų biblioteka, infrastruk-tūros prasme, nėra tinkamai sutvarkyta. Imčiausi radikalių pertvarkymų, jeigu man būtų suteikta teisė.

– Nebijote viešai kalbėti?– Jeigu bijočiau ko nors, ir chi-

rurgu nedirbčiau. Geras chirur-

gas nieko nebijo. Kaip chirur-gas kiekvieną dieną susiduriu su mirtimi, regiu trapų gyveni-mo ir mirties slenkstį.

– Jūs – unikalus žmogus, įvairiais savo gyvenimo tarps-niais „be penkių minučių“ ta-pęs Seimo nariu, rektoriumi ar net Klaipėdos miesto meru. Ko jums pritrūksta rinkimuose?

–Matyt, sėkmės, pirmiausia. Gal toks likimas? Nors dalyva-vau rinkimuose į Seimą, tie-sioginiuose mero rinkimuose ir konkurse užimti Klaipėdos universiteto rektoriaus parei-gas, noriu pabrėžti, kad į jokias pareigas nesiveržiu. Esu labai patenkintas, kad, kaip chirur-gas, galiu padėti žmonėms.

– Gal ne toje partijoje (A. Razbadauskas išstojo iš par-tijos „Tvarka ir teisingumas“ praėjusiais metais – aut.) vi-sus tuos metus buvote?

– Gali būti taip, kaip jūs sakote. Su partija „Tvarka ir teisingumas“ tikėjausi teisin-gumo, jaučiau simpatijas pre-zidentui Rolandui Paksui, ypač po jo nušalinimo. Iki šiol ma-nau, kad jis neteisėtai buvo pa-šalintas. Iki šiol esu šioks toks politikas kaip Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos narys.

Atvirai pasakius, esu nu-sivylęs partine veikla – visos partijos gan panašios. Tokių „eligijų masiulių“, patikėkite, yra kiekvienoje partijoje. Bet prisipažinsiu, kad man, kaip

Tarybos nariui, niekas niekada nesiūlė nei kyšio, nei priėjo su lobistiniais prašymais. Per an-trus ar trečius asmenis mane gąsdino, kai apribojome preky-bos alkoholiu laiką uostamies-tyje. Tuomet apie A. Verygą dar mažai kas buvo ir girdėjęs. Kad būnant ne partiniu galima daug ką nuveikti savam miestui ir bendruomenei, rodo Kauno pavyzdys – meras Visvaldas Matijošaitis labai sparčiai kei-čia miestą.

– Ar Klaipėdos meras Vytau-tas Grubliauskas gerai dirba?

– Mero pagrindinė funk-cija – reprezentuoti miestą. Tai jis daro labai gerai, tačiau Klaipėda neretai vis labiau pralaimi Kaunui. Kodėl? To-dėl, kad administravimas yra pagrįstas partiniais interesais. Klaipėdoje nėra pokyčių – li-beralai vadovauja čia jau daug metų. Palaikau prezidentės Dalios Grybauskaitės poziciją dėl vadovų rotacijos. Net Ru-sijoje Dmitrijus Medvedevas su Vladimiru Putinu pasikeitė

Artūras Razbadauskas yra Klai-pėdos Jūrininkų ligoninės Abdominalinės chirurgijos klinikų vedėjas, Klaipėdos uni-versiteto (KU)Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, uostamiesčio savivaldybės tary-bos narys.

postais penkiems metams.– Akivaizdu, kad dabartinis

sveikatos ministras Aurelijus Veryga proteguoja sveikatos sritis, susijusias su visuomenės psichine sveikata. Kokias sritis proteguos sveikatos ministras chirurgas Artūras Razbadaus-kas 2020–2024 metų vyriau-sybėje?

– Jeigu taip atsitiktų, nors dėl to labai abejoju, nereikštų, kad chirurgija taptų svarbiausia visoje medicinoje. Padėtis su chirurgija Lietuvoje yra tikrai labai gera. Net Skandinavijoje pacientai planinės operacijos laukia kelis metus,o Lietuvoje – vos dvi savaites. Milžiniškas skirtumas. Palaikau ministrą A. Verygą, kad jis labiau nei jo pirmtakai susirūpino visuo-menės psichine sveikata, vaistų kainomis, prevencijos progra-momis. Tikiuosi, kad jis imsis ir ligoninių pertvarkos – Klai-pėdai tikrai nereikia keturių ligoninių. Klaipėdai nereikia vaikų ligoninės, kai jos neturi net Kaunas.

Kodėl palangiškiai ir Palangos svečiai kurorte jaučiasi gerai?...todėl, kad Palangos asmens sveikatos priežiūros centras (ASPC) tei-

kia pirmines ir antrines ambulatorines, planines bei būtinosios pagalbos, nemokamas ir mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

...todėl, kad įstaigoje veikia:šeimos gydytojų su slaugos specialistais skyrius;pirminės ambulatorinės odontologinės pagalbos skyrius;psichikos sveikatos centras;antro lygio I etapo ambulatorinės reabilitacijos skyrius;akredituota laboratorinės diagnostikos laboratorija „Antėja“....todėl, kad pacientus konsultuoja: šeimos gydytojas, pediatras, tera-

peutas, chirurgas, ginekologas, psichiatras, fizinės medicinos ir reabilita-cijos gydytojas bei gydytojas odontologas;

...todėl, kad Palangos ASPC ambulatorines fizinės medicinos ir reabi-litacijos paslaugas teikia kineziterapeutas, ergoterapeutas, masažuotojas, atliekamos įvairios fizioterapinės procedūros;

...todėl, kad centre teikiamos kokybiškos akredituotos laboratorinės diagnostikos paslaugos;

...todėl, kad tai yra į individualius paciento poreikius orientuota, pa-traukli gyventojams ir darbuotojams sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti prieinamas, saugias ir kompetentingas asmens sveikatos priežiūros pas-laugas visoms amžiaus ir socialinėms grupėms.

Smagių, saugių ir sveikatingų akimirkų didžiausiame šalies kurorte, Palangoje!

Palangos APSC kolektyvo vardu direktorė Jūratė Mikutienė

„Sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas“ (Sokratas)


Vaikų sveikata

Diana JOMANTAITĖVaikų sanatorijos „Palangos

gintaras“ direktorius Kęstutis Speičys šį sezoną itin džiaugiasi vienu pasiekimu. Jau gegužės mė-nesį pradėjo veikti visiškai atnau-jinta trečiojo korpuso šiaurinė pusė. Šioje pusėje, visuose šešiuo-se aukštuose atlikta renovacija, vaikams ir juos atlydėjusiems tė-vams sukurta jauki, šilta aplinka.

Pasak K. Speičio, trečiojo kor-puso šiaurinėje dalyje remontas atliktas iš pagrindų. Kadangi vamzdynai buvo seni, įrengti vi-siškai nauji sanitariniai mazgai, pakabinti jaukumo kambariui suteikiantys roletai, šviesiomis spalvomis nudažytos sienos, spalvingai nudažytos ir grindys. Investuota ir į baldus – nupirkta naujų spintų,staliukų, spintelių prie lovų bei dalis kušečių.

Trečiojo korpuso šiaurinėje pusėje suremontuota laiptinė, įrengti 2 modernūs liftai. Jų keliamoji galia didesnė negu

senųjų – naujieji liftai gali pa-kelti aštuonis (vietoje šešių) žmones, yra pritaikyti pacien-tams su neįgaliojo vežimėliu ir kūdikių vežimėliams.

Tiesa, tai – tik dalis naujovių. K. Speičys tikisi, kad kita dalis re-monto darbų bus atlikta dar šie-met, pasibaigus vasaros sezonui.

„Praėję metai finansiškai nebuvo lengvi, todėl atlikome tik pusę planuotų darbų. Kitą pusę tikimės pradėti šių metų spalį. Remontui jau yra skirta kiek daugiau negu pusė mili-jono eurų. Šiaurinės dalies re-montui, kuris jau yra pabaigtas, buvome gavę šiek tiek daugiau lėšų, nes reikėjo keisti ir liftus“, – pasakojo K. Speičys.

Stengiasi dėl klientų patogumoVienu metu vaikų sanato-

rijoje „Palangos gintaras“ gali gydytis 425 pacientai, bet rea-bilitacijos įstaigoje yra gerokai daugiau lovų.

„Esame nusistatę, kiek paci-entų vienu metu galime gydyti. Tačiau patogumą privalome užtikrinti ne tik vaikams, bet ir juos atlydėjusiems. Daugiau kaip pusė pacientų atvyksta su slaugančiu asmeniu. Būna, kad mamos į sanatoriją atvyksta ne tik su sergančiu vaiku, bet ke-liomis atžalomis. Juk ne visada mamos turi kur palikti savo vai-kus. Todėl jei pacientą atlydėjusi mama atsiveža vaiką iki vienerių metų, jam lova sanatorijoje yra nemokama. Būna, kad atvyksta šeima net su trynukais. Pas mus veikia sanatorinė mokykla, tad sanatorijoje besigydantys vaikai nepraleidžia pamokų. Dar viena gera naujovė nuo šių metų yra ta, kad vaikus iki 7 metų slau-

gantiems tėvams yra išduoda-mi nedarbingumo lapeliai. Tai reiškia, kad į sanatoriją kartu su atžalomis vykstantys slaugantys tėvai nebeprivalo naudoti savo atostogų. Mums naujovė leis ti-kėtis sulaukti daugiau vaikų ne vasaros atostogų metu“, – sakė K. Speičys.

Kadangi sanatorija stacio-narines reabilitacijos paslaugas teikia 40-čiai procentų visų šias paslaugas gaunančių Lietuvos vaikų, judėjimas šioje įstaigoje išties didelis. Sanatorijos vado-vams ir darbuotojams svarbus kiekvieno paciento ir jį atlydė-jusio asmens patogumas bei ge-rovė. Todėl šioje įstaigoje nuolat atsiranda naujovių, pagerinan-čių buvimo joje kokybę.

„Palangos gintaras“– viskas vaikų sveikatai

ir patogumui

„Palangos gin-taras“ – vienintelė vaikų sanatorija nuo Kauno pajūrio link. Ir vienintelė Lie-tuvoje, galinti pasiūlyti dar daugiau negu profesionalų pa-galbą, patogią buitį bei turiningą laisvalaikį pacientams – sanatorija įsikūrusi netoli jūros, ją supa pušy-nai. Tai garantuoja neįkainojamą vaistą kiekvienam – tyrą bei pušų, jūros drėgmės ir jodo prisotintą orą. Jau 27 metus dirbančios sanatori-jos didelis profesionalus kolektyvas šiuos metus pasitinka su naujovėmis – kasmet tobulėjanti reabilitacijos įstaiga „Palangos gintaras“ ir šį se-zoną pasitinka atsinaujinusi bei dar patogesnė, patrauklesnė.

„Palangos gintaro“ direktorius Kęstutis Speičys džiaugiasi, kad kasmet sanatoriją pavyksta vis labiau tobulinti

„Naujovė yra relaksacijos kambarys, taip pat lauko tre-niruoklių aikštelė. Treniruojasi ne tik vaikai, bet ir mamos bei tėveliai. Laisvalaikiui pastatė-me lauko šachmatus. Kiek teko girdėti, mes tokius turime vie-ninteliai visoje Palangoje. Gal-vojame ir apie tas šeimas, kurios į sanatoriją atvyksta automobi-liais. Seniau mūsų klientai ma-šinas statydavo šalia sanatorijos esančiose gatvėse. Tačiau dabar parkavimas gatvėse yra apmo-kestintas. Todėl įrengėme dar vieną mūsų klientams skirtą automobilių stovėjimo aikštelę“, – džiaugėsi K. Speičys.

Susirgimų daugėjaVaikų sanatorijoje „Palan-

gos gintaras“ gydomos šešios patologijos. Pasak K. Speičio, ketvirtadalis pacientų serga plaučių ligomis. Antroje vieto-je – nervų sistemos sutrikimai.

Likusias vietas kone po lygiai dalijasi atramos-judėjimo apa-rato, psichikos ir elgesio sutriki-mai. Kiek retesni – virškinimo, ausų-nosies-gerklės susirgimai.

„Deja, daugėja psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių vaikų. Tai nulemia ne vienas veiksnys, kurių vienas – pa-tyčios mokykloje, artimoje aplinkoje. Darome viską, kad tokiems vaikams suteiktume pagalbą, stengiamės, kad infor-macija būtų skleidžiama ir to-kie dalykai nenutiktų namuo-se. Su visų patologijų grupių pacientais dirba profesionalai, kiekvienam vaikui parenka-mos atitinkamos ir būtent jam pritaikytos procedūros, užsi-ėmimai. Vaikų sanatorijų yra Kaune, Druskininkuose, Abro-miškėse, Utenoje, Vilniuje, tačiau mes vieninteliai esame įsikūrę prie jūros, pušynuose. Todėl čia daug gryno oro, pri-

sotinto jodu. Tai svarbu ne tik plaučių ligomis sergantiems vai-kams, bet visiems pacientams. Mane patį mama vaikystėje kie-kvienais metais dešimčiai dienų atveždavo prie jūros. Po pabuvi-mo pajūryje visus likusius me-tus nesirgdavau“, – sanatorijos „Palangos gintaras“ lokacijos svarbą akcentavo K. Speičys.

Klimatoterapija – nemokama procedūra kiekvienamPalangoje vyraujančio kli-

mato svarbą pažymi ir nuo 1995 metų vaikų sanatorijoje „Palangos gintaras“ dirbanti fizinės medicinos ir reabilita-cijos gydytoja Laima Baltmiš-kienė. Nuo apsilankymo šios gydytojos bei kitų gydytojų ka-binetuose prasideda kiekvieno paciento buvimas sanatorijoje. L. Baltmiškienė kiekvienam pacientui paskiria tam tikras

procedūras, reikalingas tam ti-kram ligos atvejui.

„Apie 50 procentų mūsų pa-cientų serga plaučių, kvėpavimo takų ligomis. Todėl jiems pa-grindinė procedūra, kurią, beje, rekomenduojame ir visiems likusiems pacientams, yra kli-matoterapija. Tiesiog rekomen-duojame kasdien eiti pasivaikš-čioti pušynais, parke, prie jūros. Kvėpuoti pajūrio oru yra labai svarbu. Taip pat visiems paci-entams yra skiriamos mankš-tos. Žinoma, jos paskiriamos atsižvelgiant į kiekvieno ligos profilį. Atsižvelgiant į kiekvieno paciento būklę, gali būti skiria-ma dietos terapija – yra vaikų, kuriems reikalingas kitoks mai-tinimas, yra pacientų, kuriems reikia padidinto kalorijų kiekio. Taip pat skiriamos fizioterapijos procedūros, druskų kambarys, inhaliacijos, šviesos terapija“, – vardino L. Baltmiškienė.

Dalė su septynmečiu anūku Kristupu atvyko iš Šiaulių

Medicinos psichologė Simona Kunigėlienė sako, jog atsipalai-davimas svarbus kiekvienam

Kineziterapeutė Nijolė Rupšienė – mylima ir tėvelių, ir vaikų

Nuo apsilankymo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos Laimos Baltmiškienės kabinete prasideda kiekvieno paciento buvimas sanatorijoje Laisvu laiku mažieji pacientai nenuobodžiauja


kurorte atvyksta dėl itin verti-namos kineziterapeutės Nijo-lės Repšienės. Ji ne tik puikiai atlieka su kineziterapija susi-jusį savo darbą, bet ir pritaiko pedagogines bei psichologines žinias, dirbdama su kiekvienu pacientu.

Anot N. Repšienės, klaidin-ga manyti, jog kineziterapija reikalinga tik pacientams, tu-rintiems judėjimo problemų. Atvirkščiai, kineziterapija gali padėti kone kiekvienam.

„Kineziterapija taikoma tu-rint neurologinių, ortopedinių sutrikimų, persirgus bronchitu, plaučių uždegimu. Kinezitera-pija yra gydymas judesiu. Bet tai gali būti ir kvėpavimas –tam ti-krais pratimais keliant vibraciją, atstatomas kvėpavimas. Papras-čiausias baliono pūtimas pade-da atsistatyti persirgus plaučių ligomis. Kiekvieno paciento, at-ėjusio į kineziterapijos kabinetą, aukščiausias tikslas yra pasveik-ti arba bent jau pagerinti savo savijautą“, – teigė N. Repšienė.

Ji atskleidė, kad ne visada vaikai nori atlikti jiems skiria-mus pratimus, ne visada pa-siduoda lankstomi, masažuo-jami. Tuomet tenka pasitelkti turimas pedagogines ir psicho-logines žinias.

„Turiu dar ir pedagoginį iš-silavinimą. Su vaiku reikia susi-tarti – pasikalbėti arba pritaikyti žaidimo formas. Kiekvienas už-siėmimas trunka pusę valandos. Reikia apie 16 procedūrų iš ei-lės, kad būtų tam tikras rezulta-tas“, – atskleidė N. Repšienė.

Į „Palangos gintarą“ dėl pro-cedūrų, taip pat ir dėl kinezite-rapeutės N. Repšienės vilnietė Julija su ketverių metų sūneliu Svetoslavu atvyksta net iš sosti-nės ir ne vieną kartą per metus.

„Mano sūnelis gimė neišne-šiotas, jam – cerebrinis paraly-žius. Į sanatorijas važinėjame nuo tada, kai Svetoslavui sukako dveji. Esame buvę ne vienoje, bet „Palangos gintare“ mums patin-ka labiausiai. Čia geresnis oras, pastebėjau, kaip čia būnant, sū-nus lengviau, geriau kvėpuoja. Šioje sanatorijoje procedūra veja procedūrą, veiklos labai daug, bet matau, kaip vaiko būklė ge-rėja, stiprėja jo raumenys.

Jei atvirai, du kartai per me-tus tokios diagnozės vaikui yra per mažai. Mums šiemet tai jau – trečioji sanatorija. Kad pakel-tum tokį vaiką, kaip mano, ant kojų, turi tuo gyventi. Todėl visą laiką skiriu jam ir džiau-giuosi, kad yra tokių vietų, kaip vaikų sanatorija „Palangos gin-taras“, – gerų žodžių reabilita-cijos įstaigai negailėjo vilnietė Julija, pasidžiaugusi, jog inter-viu jai teko duoti sūnui kaip tik minint ketvirtąjį gimtadienį.

Kineziterapeutė N. Repšienė neslėpė, kad vaikams jos proce-dūros ne visada būna malonios, ne visada paprastos, tačiau su kantrybe ir su tėvų pagalba ji moko vaikus taisyklingų judesių.

„Džiaugiuosi ir Svetosla-vo progresu – rezultatas tikrai matosi. Tam, ką darome šiame kabinete, reikalinga ir vaiko sti-prybė“, – atskleidė N. Repšienė.

Naujovė – relaksacijos kambarysJau praėjusiais metais pra-

dėjo veikti nauja procedūra, kurios pagrindinis tikslas – pa-dėti atsipalaiduoti, sumažinti nerimą, stresą, išmokyti valdyti jausmus bei emocijas ir pana-šiai. Tai – relaksacijų kambarys.

Medicinos psichologė Simona Kunigėlienė pasakojo, jog relak-sacijos kambarys yra procedūra, reikalinga visiems. Užsiėmimai šiame kambaryje rengiami skir-tingoms amžiaus grupėms. Čia atsipalaiduoti padedama pasi-telkiant šviesas, kvapą, garsus. Kambaryje skaitomos pasakos, atpalaiduojantys tekstai.

„Tai yra pusė valandos visiš-ko atsipalaidavimo. Pacientams užsiėmimas padeda išmokti susikoncentruoti į save, išlaiky-ti dėmesį, galų gale – atsipalai-duoti. Užsiėmimai relaksacijų kambaryje padeda sveikti, ma-žina nerimą, ypač, jei vaikas turi psichikos ar elgesio sutrikimų. Neretai mūsų pacientai per už-siėmimą ir užmiega. 15 minučių tokio atsipalaidavusio miego pri-lygsta dviem naktinio miego va-landoms“, – teigė S. Kunigėlienė.

Relaksacijos užsiėmimo tikslai yra mažinti nuovar-gį. Atsipalaidavimas mažina skausmą, gerina miegą, padeda

susidoroti su stresu. Atsipa-laidavimas padeda sumažinti streso poveikį, moko jį valdyti, didinti pasitikėjimą savimi.

Nėra laiko nuobodžiautiTarp procedūrų kiekvienas

pacientas „Palangos gintare“ turi ir laisvo laiko. Tam, kad šis būtų turiningas ir niekas ne-nuobodžiautų, sanatorijoje dir-ba nemažai laisvalaikio užim-tumo organizatorių, jų vadovė Toma Galinskaitė.

„Nemažai vaikų į sanatoriją at-vyksta be tėvelių. Jų amžius – nuo 8 iki 18 metų. Su vaikais einame kartu į miestą, prie jūros. Jiems organizuojamos krepšinio, tinkli-nio varžybos, vyksta talentų šou, madų, karaokės vakarai, spekta-kliai. Piešiame, darome rankdar-bius, kviečiamės įdomius pašne-kovus susitikimams. Skatiname ir pačius vaikus lipti į sceną, mo-tyvuojame, rengiame paskaitas socialinėmis, sveikatos temomis, kartu einame į miesto renginius. Esame 8, o vasaros sezono metu ir daugiau, darbuotojos, atsakingos už tai, kad laisvalaikį vaikai leistų turiningai ir nenuobodžiautų“, – pasakojo T. Galinskaitė.

Tai, kad nėra laiko nuobo-džiauti, patvirtino ir iš Skuodo į sanatoriją atvykusi trylikame-tė Kamilė. Trečią kartą profi-laktiškai dėl astmos į „Palangos gintarą“ atvažiuojanti paauglė sakė sanatorijoje visada susi-randanti draugų ir grįžtanti namo ne tik sveikesnė, bet ir pasisėmusi daug įspūdžių.

„Sanatorijoje labai daug užsi-ėmimų. Patinka ir padeda proce-dūros, o laisvalaikis irgi smagus. Žaidžiame tenisą, einame į dis-kotekas – sanatorijos darbuotojos prigalvoja daugybę įdomių daly-kų“, – pasakojo Kamilė.

Laukia pacientų ir dar daugiau naujoviųPasak K. Speičio, jo, kaip va-

dovo, pareiga yra nuolat ir kasmet gerinti sanatorijos sąlygas. Todėl jo planuose – net tik korpusų re-montas, bet ir gydyklų korpusas.

„Norėtume pastatyti ir įreng-ti didžiulį gydyklų korpusą su vandens terapijos skyriumi. Toks korpusas ne tik leistų iš-plėsti reikiamų reabilitacijos paslaugų spektrą, bet ir paska-tintų sveikatos turizmą“, – savo svajonę atskleidė K. Speičys.

Visą informaciją apie vaikų sanatorijoje „Palangos gintaras“ teikiamas paslaugas

galima gauti telefonu +370 460 40 103 arba el. p. [email protected]

ir internetinėje svetainėje www.PalangosGintaras.lt

Trylikametė Kamilė iš Skuodo į sanatoriją jau atvyksta savarankiškai

Ji papasakojo, kad ne taip seniai sanatorija „Palangos gin-taras“ pradėjo bendradarbiauti su cistinės fibrozės draugija. Jos nariai išreiškė norą bei pasiti-kėjimą gydytis būtent „Palan-gos gintare“. Šioje sanatorijoje yra sudarytos visos sąlygos gy-dytis vaikams, turintiems retą ir ypatingų sąlygų reikalaujantį susirgimą.

„Tai yra specifinė liga, jai reikalingas atskiras gydymas. Visų pirma, tokiems vaikams reikalinga kitokia negu kitų,

atskira dieta. Šia liga sergantys vaikai negali vienas šalia kito gyventi, kadangi negali pasigau-ti vienas kito bakterijų. Todėl sanatorijoje sudarėme sąlygas, reikalingas priimant cistinės fi-brozės pacientus. Jų šiuo metu yra trys“, – sakė L. Baltmiškienė.

Iš gydytojos kabineto ką tik išėję septynmetis Kristupas ir jį atlydėjusi močiutė Dalė džiau-gėsi L. Baltmiškienės dėmesin-gumu bei sanatorijoje teikiamų procedūrų gausa.

„Kristupas turi raidos sutri-

kimų. Sanatorijoje „Palangos gintaras“ praleisime 22 dienas. Iš pradžių Kristupą prižiūrėsiu aš, vėliau prisijungs jo mama. Esame iš Šiaulių ir atvykstame čia jau trečiąjį kartą. Mums čia patinka viskas. Gavome dar neremontuotą kambarį, jis ge-rokai kuklesnis už atnaujintus, bet tikiu, kad ateityje gražūs ir patogūs bus visi kambariai. Anūkas čia susiranda drau-gų, jam paskiriama daug nau-dingų procedūrų – masažai, mankštos kojoms, vandens

užsiėmimai. Kiekvieną kartą pasidžiaugiu labai maloniu ir draugišku kolektyvu – nė kar-to nesusidūriau su piktumu ar bloga nuotaika. Sanatorija turi gerą biblioteką – pasiimame daug knygų paskaityti“, – sa-natorijos patogumus vardino anūką atlydėjusi Dalė iš Šiaulių.

Kineziterapija svarbi visiems„Palangos gintaro“ admini-

stracija neslepia – nemaža da-lis pacientų į vaikų sanatoriją

„Esame buvę ne vienoje sanatorijoje, bet „Palangos gintare“ mums patinka labiausiai“,– sakė vilnietė Julija su sūnumi Svetoslavu

Laisvalaikio užimtumo organizatorė Toma Galinskaitė kartu su kolegomis užtikrina, kad sanatorijos pacientai turėtų įvairiapusį bei įdomų laisvą laiką


Rojus žemėje

Linas JEGELEVIČIUS– Ar tik dėl išskirtinės gam-

tos daug jaunavedžių amžiną meilę nori prisiekti Neringoje?

– Ne tik. Manau, kad dėl didelio vestuvių skaičiaus pas mus „kaltas“ yra ir mūsų kle-bonas, turintis puikią iškalbą ir retoriką. Kartais savivaldybėje juokaujame, kad nežinome, ar į Neringą važiuojama tuoktis dėl nuostabios gamtos, ar dėl mūsų klebono. Esu čia gimęs ir užaugęs. Jeigu man prireikia Vilniuje išbūti kelias dienas iš eilės, imu trokšti Neringos oro.

– Bet jūs, mere, gyvenate Juodkrantėje?

– Gyvenu Preiloje. Prieš tai su tėvais gyvenau Nidoje.

– Ar Nida turi būti elitinis kurortas, sunkiai pasiekiamas eiliniams mirtingiesiems, ar vis tik turėtų tapti atviresnis visiems?

– Jeigu mūsų teritorija būtų

didesnė negu dabar, galėtu-mėme sau leisti būti atviresni. Deja, esame miniatiūrinė vie-ta, o mūsų gamta – labai trapi. Pravažiavus mišku, vėžios išlie-ka matomos labai ilgai. Todėl vien dėl to negalime sau leisti būti atviri visiems. Mes gi net neturime –ir nenorime turėti – daug vietų parkavimui čia. Man patinka, kai žodis „eliti-nis“, „išskirtinis“ vartojamas apibūdinant mūsų gamtą.

– Paklausiu jūsų kaip Lie-tuvos kurortų asociacijos nau-jojo prezidento: ar Lietuvos vyriausybė visiems kurortams rodo vienodą dėmesį? Kaip siūlote pagerinti kurortų ir ku-rortinių teritorijų padėtį?

– Ši Vyriausybė nori rasti bendrą formulę visiems ku-rortams, kad susitikus kurortų merams, būtų išvengta baks-nojimo pirštais. Girdi jūs ten, Palangoje, nesiskųskite, nes ir

prie buvusios vyriausybės ga-vote kur kas daugiau nei kiti, ar panašiai. Nulėmė atskirų merų asmeninė įtaka ir asmeninės savybės, kad vieni šalies mies-tai, turintys kurortinių miestų statusą, gavo ar gauna iš vy-riausybės daugiau dėmesio nei kiti. Normalu, kad merai rūpi-nasi pirmiausia savo miestu.

Problema yra ta, kad kuror-tinėms teritorijoms biudžeto sandaros įstatymas yra visiškai nepalankus. Kurortams jis nu-mato šiek tiek daugiau pinigų, o kurortinėms teritorijoms – ne. Dėl to ir turime, kad taikant tokį įstatymą, vienodai gauna, pavyzdžiui, Plungė ir kurortas, kuris vasarą aptarnauja tūks-tančius svečių. Taip negali būti. Kurortinėms savivaldybėms, kurios sukuria didelę pridėtinę vertę, turi būti iš valstybės biu-džeto atriekta gerokai daugiau.

Ko reikia Neringai – kasmet

papildomų apie 4–5 milijonų eurų. Su tiek daugiau biudžeto pinigų mes per 10 metų visiškai sutvarkytumėme visą sulūžusią vietos infrastruktūrą.

– Kokios naujovės Nerin-goje šį sezoną?

– Džiaugiamės, kad baigiame tvarkyti Nidos keleivinį uostą. Jis tapo gerokai patogesnis visiems į Nidą atvykstantiems vandens transportu. Džiaugiamės užžie-dinę Juodkrantę – atsirado takas dviratininkams. Jis susijungia su pagrindiniu dviračių taku Smil-tynė-Nida. Tai padarėme euro-pinės paramos, skirtos Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, pagalba. Sporto mokykloje atsi-rado vasaros dienos buriavimo orientavimosi stovykla. Joje tėvai galės atvesti ir palikti 7–14 metų vaikus visai dienai, poilsiauto-jai taip pat. Perdien vaikas įgaus pirminių buriavimo, jachtos val-dymo ir orientavimosi įgūdžių.

Su Tenerifės meru lyginamas Neringos meras trokšta ir jo laisvės

Dar

ius J

asai

čio

nuot

r./15

min

.lt

Neringos meras Darius Jasaitis įsitikinęs, kad Tenerifės merui yra

lengviau tvarkytis nei jam. Ispani-jos kurortuose – gerokai mažiau

teritorijų planavimo ir gamtosau-ginių suvaržymų. Dėl jų galybės D.

Jasaičiui kartais tenka pakliūti į keblią padėtį. Atvykusiems žymios

madų pasaulyje lietuvių mane-kenės pasiuntiniams (jie norėjo iš paties mero išgirsti atsakymus dėl kai kurių įžymybės vestuvių

Neringoje pageidavimų kitąmet) meras turėjo purtyti galvą: „Ne, to negalima, o ano – taip pat

ne“. „Neringa jau pagarsėjo kaip populiari vestuvių vieta. Žmonės čia nori tuoktis. Kai kurie tiki, kad

sumainius vestuvių žiedus čia, ir gyvenimas klostysis geriau“, –

pradėjome pokalbį su D. Jasaičiu.

Džiaugiamės vėl gavę Mė-lynąją vėliavą tiek Nidos, tiek Juodkrantės paplūdimiams. Atsirado papildomas vandens maršrutas Šilutė-Nida.

Labai kviečiame visus atvyk-ti į Nidą ne automobiliu – čia jo tikrai nereikia. Tikimės, kad birželio pabaigoje (kalbėjo-mės birželio 9 d.)Nidoje veiks ir automobilių mainų progra-ma. Statistika rodo, kad vienas mainų automobilis pakeičia 12 įprastų automobilių.

Kviesčiau visus atvykti iki Kretingos nauju „Lietuvos ge-ležinkelių“ reisu, o čia persėsti į autobusą ir atvykti į Neringą. Sezonui atnaujinome savo vie-šuosius tualetus – juose atsira-do lentos kūdikių vystymui, jo-mis labai džiaugiasi šeimos, ne vienas viešbutis sezonui atliko renovaciją ir remontą.

Nidos pakraštyje visų lau-kia skulptoriaus ir dailininko Eduardo Jonušo namas-muzie-jus. E. Jonušo iniciatyva buvo

pastatytas kurėnas „Kuršis“ ir pirmąjį kartą nuleistas į marias.

–Vadinasi, pasiūlymai sta-tyti tiltą į Kuršių neriją ar platinti kelią, vedantį į Nidą, jums nėra priimtini?..

– Patikėkite, nėra taip. Daug kas klaidingai mano, kad jeigu tai būtų leista, mes nesugebėtu-mėme suvaldyti padėties. Man pasiekiamumo klausimas yra numeris vienas. Bet stebėda-mas, kaip vystosi dronai, kalbė-ti apie tilto tiesimą man atrodo gan kvailoka. Vis tik esu prieš Neringos teritorijos urbaniza-ciją. Svarbiausia – sutvarkyti esančią infrastruktūrą. Liūdna pripažinti, turime 30 metų valgyklos griuvėsius, jau apau-gusius mišku. Tokioms terito-rijoms, įsitikinęs, reikia išduoti statybos leidimus ir sutvarkyti. Pagrindinis kelias, prieš trejus metus ir tvarkytas bei platintas, užaugęs vešlia augmenija, nors saugesnis.

– Ar realu tikėtis, kad dėl

daugybės apribojimų Nido-je po 10 metų čia bus, pa-vyzdžiui, „Four Seasons“ ar „Kempinsky“ viešbutis?

– Apie tai mes savivaldybėje galvojame ir šiandien. Atva-žiuoja pas mane kai kurių jūsų minėtų ar kitų prabangių vieš-bučių atstovai ir tiesiai sako: „Norime statyti pas jus...“ Bet esmė, kad savivaldybė čia netu-ri savo žemės, viskas – valsty-bės. Be to, jūsų išvardinti ir kiti panašūs viešbučių tinklai turi savo aiškių aiškiausius reikala-vimus – gauti šešias žvaigždes turi būti tam tikras kambarių skaičius, tam tikras skaičius automobilių parkavimo aikšte-lėje šalia, tam tikros paslaugos ir taip toliau. Visi mano tokie susitikimai baigiasi panašiai: konstatavimu, kad užstatymo tankumas būtų per didelis, o teritorijų planavimo parame-trai neleidžia net galvoti apie tokias statybas. Kad čia atėjo „Radisson“, turime nulenkti galvą verslininkui Gintautui Bertašiui, kuris su savo koman-da įtikino jį čia ateiti, pažei-džiant savo griežtus kanonus. Neslėpsiu, dėl daugybės perte-klinių teritorijų planavimo apri-bojimų, Neringa tampa visiškai nekonkurencinga su kitomis pa-našiomis teritorijomis Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Turtingi žmonės tiesiog mus aplenkia.

– Kainos Nidoje stebina. Kai kurių kepsnių kainos čia – 100 eurų. Už kiek jūs perkate kepsnį Nidoje?

– Kadangi sulaukiu Nidoje svečių, galinčių sau leisti už-sakyti ir kitus pavaišinti 100 eurų kainuojančiu kepsniu, prisipažinsiu, ir man teko jo paragauti. Pasakyčiau, kad Ne-ringoje lankytojai gali papie-tauti su įvairia kišene – dienos pietūs Nidoje kainuoja mažiau nei penkis eurus. Vienos mūsų kavinės virėjas, neseniai daly-vavęs šefų konkurse Londone, įveikė pusę tūkstančio varžovų ir grįžo su pirmo laipsnio di-plomu. Nepatikėsite, dauguma kepsnių kavinėje, kurioje jis čia dirba, kainuoja iki 10 eurų. Va-dinasi, ne kepsnio kaina lemia jo skonį ir kokybę.

– Jeigu būtų įveikti teritorijų

planavimo ir gamtosauginiai reikalavimai, ar matote Nidoje kazino ar naktinį klubą?

– Esu už tai, kad Nidoje ar Neringoje rastumėme teritori-ją, kurioje jūsų paminėtos įstai-gos galėtų veikti. Manau, kad kurortui to reikia. Yra žmonių, kurie nori, proto ribose, pa-siausti, pašėlti, išlaisvinti savo polinkį azartui – nemanau, kad turėtume tai čia drausti. Svarbu, kad kazino ar naktinis klubas netrukdytų kitiems. Ti-kiu, kad tokios įstaigos iš dalies padėtų prailginti sezoną.

– Ar vėlai vakare, pastebė-jęs, kas jūsų akiai nepatinka, drįstate skambučiu apie tai informuoti atsakingų įmonių vadovus?

– Gerbiu savivaldybės įmo-nių vadovus. Jeigu tai nėra neatidėliotina situacija, jiems paskambinu ryte – vakaras yra ilsėtis. Nusiunčiu ir nuotraukų, pateikiu ir prašymų, kur, pa-vyzdžiui, pastatyti papildomą šiukšlių konteinerį, o kur kelyje yra duobė. Žinoma, jeigu kam pabėgo šuniukas, nėra labai tikslinga man skambinti, nors atsitinka visko (šypsosi).

– Kaip dažnai sekate, kas rašoma apie Neringą, sociali-niuose tinkluose?

– Dažniausiai tai darau ke-lyje, kai mane veža. Atsigulęs viena akimi paprastai žiūriu žinias, o kita – naršau „Facebo-ok“. Per parą valandą tam tikrai skiriu.

– Jūs man panašus į ispaną, tarsi būtumėte Tenerifės, o ne Neringos meras... Ar esu pir-masis pastebėjęs tai?

– (Šypsosi) Man yra žmonės sakę, kad esu panašus ir į čigo-ną, ir čečėną. Tai pasako man gan dažnai. Tuomet pastebiu, kad mes, lietuviai, prieš daug daug metų esame atkeliavę iš Indijos. Vadinasi, mano pro-tėviai galbūt buvo paskutinieji čia persikėlę (juokiasi), kad esu panašus į ką nors...

Beje, man atrodo, kad Te-nerifės merui yra paprasčiau dirbti nei man. Iš ten grįžę žmonės man nekart sakė, kad ten statybos leidimai yra išduo-dami paprastai ir viskas daro-ma daug paprasčiau...


Negalime gyventi nuosta-tomis, jog nepavyks, nesigaus ir panašiai. Gyvenimas eina į priekį – tik ieškojimuose slypi atradimai. Darysiu viską, jog Neringos savivaldybės gyven-tojams ir poilsiautojams mūsų įstaigoje teikiamos medicinos paslaugos kasdien būtų vis la-biau priartintos prie žmonių, ir būtų patogios. Nes visais gyve-nimo atvejais visų pirma turime matyti žmogų ir sugebėti ma-tyti jį visokį: ir besišypsantį, ir liūdną, ir sergantį, ir sveiką, su savo džiaugsmais ir rūpesčiais.

– Ką atsakytumėte tiems, kurie stebisi, kad dirbote vado-vu labai skirtingose įmonėse?

– Visų pirma norėčiau pasa-kyti, jog dirbti vadovu bet kokio-je įstaigoje yra didžiulė atsako-mybė, o ypač sveikatos sistemos sektoriuje. Tai – labai jautri sritis. Žmogus, besiruošdamas eiti į spektaklį, gali pasirinkti ir datą, ir laiką, o kreiptis į gydymo įstai-gą dažnai tenka net nežvilgtelė-jus nei į kalendorių, nei į laikrodį – pagalbos prireikia čia ir dabar. Visa komanda turi būti pasiren-gusi padėti, o suburti komandą, motyvuoti darbuotojus – vadovo uždavinys. Dirbti vadovu nėra tik galimybė duoti visiems nu-rodymus, reikalauti ir panašiai. Toks suvokimas yra stereotipiš-kas ir vis dar gajus. Vadovo dar-bas man pirmiausia – apie atsa-komybę. Už kiekvieno priimto sprendimo yra didžiulė atsako-mybė. Gerai suadministruoti

įstaigoje vykstančius procesus kiekvienam vadovui yra nelen-gvas uždavinys. Dažnai į vadovą vis dar žiūrima kaip į stebukla-darį, kuris lazdelės mostelėjimu gali pakeisti situaciją į vieną ar į kitą pusę. Deja, taip nėra. Geras vadovas turi turėti tinkamą teisi-nių, ekonominių, psichologinių žinių bagažą. Galiu pasakyti, kad turiu keturis magistro laipsnius, tarp jų – teisės ir sveikatos prie-žiūros vadybos.

– Ar vasarą Neringos PSPC sulaukia daugiau pacientų?

– Taip, vasaros sezono metu Neringos kurortą aplanko apie 600 tūkst. poilsiautojų, tad natūralu, kad iškyla pačių ne-

tikėčiausių situacijų, o mūsų pareiga būti pasirengusiems padėti žmogui bet kuriuo paros metu. Didžioji dalis poilsiauto-jų – užsienio valstybių piliečiai, tad bet kokia susidaryta nuo-monė apie mūsų įstaigoje tei-kiamas paslaugas yra išsivežama kaip nuomonė apie visą Lietuvos valstybę. Tad savo profesionaliu darbu turime prisidėti prie geros nuomonės formavimo apie savo šalį, o tai galime pasiekti sutelkto, darnaus darbo pastangomis.

– Kas jums yra svarbiausia gyvenime?

– Man gyvenime yra svar-biausi du dalykai – šeima ir svei-kata. Dar Sokratas yra pasakęs:

„Sveikata – tai dar ne viskas, bet viskas be sveikatos yra niekas“. Šeima yra mano gyvenimo pa-grindų pagrindas. Kažin ar gy-venime galėčiau nuveikti tiek daug darbų, jei kaip laivas po to-limo reiso neturėčiau galimybės užsukti į ramybės uostą, kurio pavadinimas – šeima.

– Kokios jums yra tobulos atostogos?

– Ne tiek svarbu, kur leisti atostogas, kur kas svarbiau – su kuo atostogauji. Jei yra galimybė kartu su visa šeima atostogau-ti, atostogos – jau nuostabios. Paskutinės atostogos šiemet Tenerifėje paliko neišdildomus įspūdžius.

(Iš kairės) Klaipėdos universiteto Medicinos technologijų katedros vedėjas profesorius dr. Arvydas Martinkėnas, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, profeso-rius Artūras Razbadauskas, Neringos PSPC vadovas Artūras Mažrimas, Neringos meras Darius Jasaitis ir Klaipėdos universieto dėstytojas, profesorius dr. Ramutis Klimas

Vadovauti – ne atstovauti

Linas JEGELEVIČIUS– Neringa žinoma dėl savo

unikalios gamtos. Kuo jums kitokie pasirodė neringiškiai?

– Aš pamilau Neringą iš pirmo žvilgsnio. Čia – unika-li gamta ir nuostabūs žmonės. Uždara, nedidelė bendruome-nė visada turi savo dešimtme-čiais susiformavusias tradicijas ir papročius. Jau įsitikinau, kad Neringoje vienas kitą pažįsta „kiaurai“. Nei gerų, nei blogų darbų čia nepaslėpsi – kitą die-ną visi viską žinos. Čia visi – kaip viena didelė, darni šeima. Todėl galimybę dirbti Neringos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovu priimu kaip di-džiulę atsakomybę. Stengsiuosi

visas sukauptas žinias bei patirtį išnaudoti maksimaliai ir pritai-kyti dirbant Neringos pirminės sveikatos priežiūros centre.

– Ar jau spėjote susipažinti su jo veikla? Ką pastebėjote? Kokių žingsnių jau ėmėtės naujose pareigose?

– Ką pastebėjau pirmiausia pradėjęs dirbti Neringos PSPC – tai, kad darbuotojai yra labai profesionalūs ir nuoširdūs, su tinkamu požiūriu į darbą. Tai padarė teigiamą įspūdį. Sten-giuosi per kuo trumpesnį laiką susipažinti su esama situacija, pamatyti vietas, kurios galbūt yra taisytinos, ir ieškoti opti-maliausių sprendimų būdų. Teko sudalyvauti Neringos sa-

vivaldybės tarybos posėdyje, prisistatyti tarybos nariams, pristatyti savo viziją ir įžval-gas dėl Neringos PSPC toles-nės veiklos. 2017-ųjų birželio 16-ąją pasirašėme jungtinės veiklos sutartį su Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetu. Sutarties tikslas – or-ganizuoti Neringos pirminės sveikatos priežiūros centro ir Klaipėdos universiteto Sveika-tos mokslų fakulteto specialis-tų mokslinį bendradarbiavimą, kurti naujus gydymo ir slaugos metodus bei fakulteto studen-tų parengimą pagal specialias mokymo programas. Neringos PSPC, be įprastų tokiems cen-trams teikiamų paslaugų, dar

yra teikiama greitosios medi-cinos pagalbos paslauga. Vasa-ros sezono metu dirba net trys greitosios medicinos pagalbos brigados vienu metu ir stacio-narinė palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga.

Norėčiau, jog paslaugų spek-tras Neringos PSPC plėstųsi ir Neringos gyventojai čia galė-tų gauti ne tik pirminio, bet ir antrinio lygio medicinos pas-laugas. Taip, suprantu, jog tam prireiks nemažai pastangų: juk kalbama ir apie medicinos įran-gos įsigijimą, specialistų paieš-ką, ir licencijos gavimą, antri-nio lygio medicinos paslaugų teikimą. Tačiau stovėti vietoje negalime.

„Žmonės pamilsta Neringą iš pirmo žvilgsnio – aš ne išimtis“Neringos miesto bendruome-

nė sulaukė energingo žmogaus – Artūro MAŽRIMO, kuris jau

daugiau kaip mėnesį darbuo-jasi Neringos pirminės sveikatos

priežiūros centro (PSPC) va-dovu. Anksčiau penkerius metus Jūrininkų ligoninės Švėkšnos de-

partamentui vadovavęs A. Mažrimas sako, kad žmo-

nės Neringą pamilsta iš pirmo žvilgsnio, tačiau išsyk tapti jos

dalimi nepavyksta niekam. „Už-dara, nedidelė bendruomenė

čia turi savo dešimtmečiais su-siformavusias tradicijas ir pa-

pročius“, – pastebėjo Neringos PSPC vadovas.

Artūras Mažrimas –Neringos pirminės

sveikatos priežiūros centro vadovas

Lino Jegelevičiaus nuotr.

w w w . k l a i p e d a i n f o . l t / e v e n t s - l i s t

Dia

nos K

alug

inos

nuo

tr.):

Ar ieškai daugiau Klaipėdos?


Linas JEGELEVIČIUS– Ką jums reiškia vasara?

Tik atostogas?– Tikrai ne atostogas. Per

visą ilgą savo gyvenimą tik du kartus atostogavau ilgiau kaip dvi savaites, ir tai buvo daugiau kaip prieš 30 metų. Vasara man yra tiesiog gražus metas – šilta, gyva, žmonės daugiau šypsosi, atrodo gražesni.

– Esate gimęs ir augęs Pa-langoje. Kokie ryškiausi jūsų vaikystės prisiminimai iš Pa-langos vasarų?

– Norėčiau, bet nesu gimęs Palangoje. Stalino sprendimu gimiau Sibiro taigoje, Šaman-kos kaime prie Irkuto upės, netoli Baikalo ežero. Iš ten mane vos 10 mėnesių amžiaus parvežė į gimtąjį tėvo Užpelkių kaimą, kuris tada dar priklausė Palangos valsčiui.

Bet Palanga, kaip ir Pagegu-žio miškas, Medvalakis, Kapa-liai ir kitos mano kaimo vietos, iš tiesų mano atmintyje yra pats ryškiausias failas. Kas jame blyk-si? Jūra, žmonių gausybė pliaže, ledai, parkas. Nereali šventė. Pa-sakų miestas kaimo vaikui.

– Sakoma, vaikai gims-ta prekeiviais Palangoje. Ar jums teko prekiauti ledais ar čeburekais Palangoje? Ar jų perkate iš paauglių vaikinų ir merginų, kurie šias prekes siūlo paplūdimyje?

– Ledais ir čeburekais nepre-kiavau. Tokioms pinigingoms vietoms reikėjo turėti „blatą“. Vieną vasarą prekybos bazė-je iškraudavau ir pakraudavau sunkvežimius, atvežančius alaus ir limonado bei išvežančius tai į prekybos vietas. Tampiau dėžes su alumi ir limonadu. Kitas vasa-ras dirbau kolchoze su šakėmis, tiesiogine to žodžio prasme.

Ledų ir ypač čeburekų ne-valgau ir kitiems nepatariu. Nesveika. Taigi, neperku.

– Turite aštrų protą, gerą sąmojį. Kam už tai dėkojate?

– Tokie dalykai paveldimi. Valatkos iki ateinant sovietų okupantams Užpelkiuose valdė 73 ha ūkį. Senelis iš motinos pusės, gyvenęs Skuodo rajone ir miręs pirmą žiemą Sibire, tu-rėjo 100 ha. Vaizdžiai kalbant, kvailiai tokių žemės plotų tais

laikais valdyti nebūtų sugebėję.Labai dažnai prisimenu savo

senelį Juozą Valatką, kuris po grįžimo iš Sibiro savo dieno-tvarkę dėliodavo pagal „Ameri-kos balso“, „Laisvosios Europos“ ir Vatikano radijo transliacijas. Pas jį bites laikė Palangos mo-kyklos anglų kalbos mokytojas Barakauskas. Kiek prisimenu iš vaikystės, mano senelis, beveik beraštis, su juo politikuoda-vo nėmaž nenusileisdamas nei įžvalgomis, nei žiniomis. Mano dėdės, tetos, tėvo pusbroliai ir pusseserės baigė matematikos, chemijos, energetikos ir pana-šius mokslus, kurių pagrindas – tikslieji mokslai. Mano paties tėvas Algimantas svajojo studi-juoti finansus. Stalinas nuspren-dė, kad jam užteks būti trakto-rininku. Bet net Stalinas iš jo

negalėjo atimti įgimto proto.– Kaip dažnai galima pa-

matyti Rimvydą Valatką Pa-langoje?

– Retai. Jau 26 metus sekma-dieniais rašau komentarus, o pastaruosius porą metų dar ir rengiu Žinių radijo laidą, tad esu pririštas prie Vilniuje esančios kėdės. Žinoma, kartais rašau ko-mentarus ir būdamas Palangoje, bet, sutikite, tai ne pats geriausias laiko leidimo būdas kurorte.

– O kai Palangoje esate, pa-plūdimyje saule dažnai lepina-tės?

– Kad lepintumeis saule Palangoje, joje reikia praleis-ti bent mėnesį. Jei praleidi tik dvi dienas, tai ir be papildomų paaiškinimų suprasite, kad abi dienas dangus būna apsiniau-kęs arba pučia suominis.

– Ar galite sau leisti atvi-rai kalbėti apie Palangą? Kas jums čia patinka, o kas ir er-zina? Kalbant apskritai ir se-zono metu?

– Daug kam pasirodys keis-ta, bet esu pozityvistas. Todėl manęs niekas nei Palangoj, nei Vilniuj, nei bet kuriame šalies mieste ir net kaime neerzina – vietos prasme. Man visur gerai, o jei dar yra vyno ir „kompas“ šalia, tai ko daugiau žmogui rei-kia? Erzina tik įkyrūs ir ypač fa-miliarūs žmonės. Nemėgstu tu-jinančių tipų ir žinančių, kaip aš turėčiau rašyti. Bet jų yra visur. Ir net jų nebandau iš karto pasiųsti toli. Suprantu, kad žmogus dėl to nekaltas. Mama jam vaikystėje dėmesio neskyrė, nemylėjo ir t. t.

– Kokias mintis jums kelia J. Basanavičiaus promenada?

– Nesu konservatorius ir nesu konservatyvus. Naujoji promena-da man patinka labiau nei senoji. Bet jei klausiate apie kavines ir ru-siškos arba idiotiškos lietuviškos muzikos kakofoniją, tai visa tai – tikrai ne man. Bet nesuku sau dėl to galvos. Aš jau seniai žinau, kad niekada nepriklausiau ir nepri-klausysiu jokiai daugumai. Taip ir čia – kokių žmonių Lietuvoje yra daugiau, tokia ir muzika. O antra, tai juk Palangoje tikrai yra ne ta viena gatvė.

– Kokių paslaugų, maisto pasigendate Palangoje?

– Klausimas yra iš turizmo pramonės srities ir jis turėtų skambėti maždaug taip: kas padėtų pritraukti daugiau po-ilsiautojų, ir ne tik vasarą. Ka-dangi manęs pritraukti nerei-kia ir net negaliu būti Palangoje taip dažnai, kaip norėčiau, tai aš nieko ir nepasigendu.

Bet, žinoma, jei būčiau mies-to meras ar „feisbukinis eksper-tas“, tai pasigesčiau gyvos galy-bės dalykų.

– Ar esate nuo Palangos til-to numetęs monetą su slaptu troškimu?

– Visas monetas, kurias nuo ketvirtos klasės iki dabar esu užsidirbęs sūriu prakaitu, o ir dabar rašydamas prakaituoju ne mažiau kaip žolę dalgiu jau-nystėje pjaudamas, man yra per daug kainavusios, kad jas mėty-čiau į vandenį.

R. Valatka: „Daug kam

pasirodys keista, bet esu

pozityvistas. Todėl manęs

niekas nei Palangoj, nei

Vilniuj, nei bet kuriame

šalies mieste ir net kaime ne-

erzina – vietos prasme.“

Žurnalistas

Aštrialiežuvis Rimvydas Valatka:

„NEMĖGSTU TUJINANČIŲ TIPŲ IR ŽINANČIŲ, KAIP AŠ TURĖČIAU RAŠYTI“

Iš R

. Val

atko

s asm

enin

io a

rchy

vo

graibstomas dėl savo nepriklau-somo požiūrio, aštraus liežuvio, iš kojų verčiančio sąmojo, toliaregiškų įžvalgų ir didelės inteligencijos. Vis tik Rimvydas Palangoje – gan retas svečias. Galbūt dėl to jam Palanga, jo paties žodžiais – ...didžiausias pasaulio miestas?

Pristatinėti Rimvydo VALATKOS nereikia. Tremtinių vaiko Sibiras

nesušaldė, o Palanga, į kurią šeima gavo leidimą atsikraustyti,

buvo tarsi rojus. Šiandien žymus Lie-tuvos žurnalistas, publicistas – jis

ir Nepriklausomybės akto signataras – žiniasklaidos

Rimvydas Valatka su žmona Ilma


Žuvims monetarinės poli-tikos tikrai nereikia, tad aš tas monetas mieliau palieku sun-kiai dirbančiai Palangos kavi-nės padavėjai, kuriai padorus lankytojas privalo duoti bent 10 proc. arbatpinigių nuo visos išleistos sumos.

– Ar pasižvalgote vasarą Pa-langoje į jaunas moteris, kai už-simaukšlinęs sportinę kepuraitę ir pakabinęs akinius nuo saulės ant nosies, kaip užsienietis bin-dzinate Vytauto gatve ar Botani-kos parke?

– Kepurių nenešioju net per žiemos speigus. Akinių nuo saulės neturiu, nes nuo septin-tos klasės reikia stiklų su diop-trijomis. O į moteris žiūriu – ir visiškai nesislėpdamas, steng-damasis pagauti jų žvilgsnį – taip pat nuo septintos klasės.

Ir, matyt, žiūrėsiu iki pat pa-skutinio atodūsio. Nes nieko gražesnio už moteris šioje že-mėje apskritai man nėra. Viskas žemėje vyksta tik dėl jų ir per jas. Net tai, kad Jūs dabar imate šį in-terviu iš manęs, o ne iš ko nors kito, yra tik dėl to, kad mano ke-lyje pasitaikė protingų ir gražių moterų, kurių dėmesį man norė-josi kaip nors patraukti.

– O dėmesys jus erzina? Kaip nuo jo jūs „ginatės“?

– Kiekvienam patinka kitų žmonių dėmesys – jei tik žmo-gus ne absoliutus autistas ir ne katalikų šventasis. Bet, žinoma, familiarus žmonių lindimas į akis vargina, gali užknisti. Ne todėl, kad jie nepažįstami, o to-dėl, kad kiekvienas iš mūsų tu-rim savo gyvybinę erdvę, kurią giname nuo įsibrovėlių. Galų gale, empatijos atsargos taip pat yra ribotos, nes kiekvienas tau parodytas dėmesys reika-lauja atsakomojo dėmesio.

Įsivaizduokite, kad atėjote į „Maxima“ pirkti bulvių, grieti-nės, mėsos, o per tą laiką kokie trys tipai tau prieina paaiškinti, ką tu neteisingai prieš dešimt metų esi parašęs. Tu juk nega-li prekybos centre praleisti visą dieną kalbėdamasis su visais – tu atėjai apsipirkti savaitei maisto.

O gintis? Gintis nuo žmonių nereikia. Jei norėtum gintis, išvažiuotum gyventi į mišką. Šiaip jau žmonėms yra įdo-

mūs tik kiti žmonės. Todėl net toks bendravimas yra vertybė. Įsivaizduokite, kiek žmonių Lietuvoje yra vieniši! Ir kiek jie atiduotų už tai, kad prie jų, perkančių mėsos ar duonos, kas nors lįstų pabendrauti!

– O kas jums geriau: Palan-ga ar Druskininkai?

– Druskininkai iš Vilniaus arčiau. Mažiau degalų sunau-doji, mažiau laiko sąnaudų. Kaip jau sakiau, man visur ge-rai. Bet tokios iš vaikystės atei-nančios auros, su kuria mane lydi Palanga, niekada neturės nei Vilnius, nei Paryžius, nei net miestų miestas Roma.

– Koks jūsų mėgstamiau-sias, geografine prasme, „už-kaboris“, jauki vietelė Lietu-voje? O Palangoje?

– Juodkrantė rugsėjį į pava-karę ar ryte. Ta absoliuti rudens ramybė. Palangoje spalio naktį, apie dvyliktą, beveik bet kuri gatvė. Nes esi vienas, ir bet kuri gatvė yra tavo. O jei dar sušalęs randi veikiantį barą, tai ko dau-giau žmogui reikia?

– Dalis lietuvių nė už ką ne-kels kojos į Palangą dėl aukštų kainų čia ir liaupsins komen-taruose pigų poilsį Turkijoje. Ar jie teisūs?

– Logikos nedaug, pavyz-džiui, man niekada neateitų į galvą keikti Sardinijos, Ibizos ar Maldyvų viešbučių tik todėl, kad man tai jau jie niekada ne-bus įkandami, aš tiek neuždir-bu. Bet kiekvienas žmogus turi savo tiesą, ir kuo žmogus turi mažiau pinigų, tuo jam labiau norisi pagrįsti savo tą vieninte-lę tiesą kokiu nors užmušančiu pavyzdžiu, kaip šiuo atveju Tur-

kijos. Tik Palanga čia niekuo dėta. Vokiečiams jų Baltijos jū-ros kurortai taip pat brangesni nei Turkijos ar Maljorkos. Bet jie nekaltina dėl to savo kurortų.

Taip lyginti yra labai vai-kiška. Tai lyg koks vaikiškas užkeikimas, kad, štai, Palanga paskaitys tą jos suniekinimą palyginti su Turkija, ir verkda-ma atbėgs pas tave prašyti, kad atvažiuotum pas ją ir dykai sa-vaitę geram viešbuty gulėtum.

Tai kodėl tada čia pat tie patys žmonės nori, kad Palangoje kam-barinės, padavėjai ir pardavėjai ne už minimalią algą dirbtų? Kodėl tada nereikalaujam, kad turkai uždirbtų bent tiek pat, kiek Pa-langoje dirbantys žmonės?

– Kokios jums yra tobulos atostogos?

– Tobulos? Būtų, jei nereikė-tų dirbti iš viso. Tada tik skaity-čiau. O dabar, kad išgyventum Lietuvoje oriai, ir dar būdamas kritišku bet kuriai valdžiai žurnalistu, turi dirbti keliuose darbuose, po darbo valandų, sekmadieniais, tad atostogoms dažniausiai laiko nelieka. Bet mano darbas labai panašus į hobi, tai negaliu skųstis – vienu metu ir sunku, ir malonu.

– Vasara, ir Palanga, ne vie-nam „atsuka“ moralinius varž-tus, verčia nusidėti... Ar turite patarimų, kaip to išvengti?

– O reikia vengti? Tai tada visi taps tokie pat nuobodylos ir davatkos, kaip koks Karbaus-kis (bet net ir tas šalia žmonos Seime turėjo savo Gretą). Žmo-gus yra silpnas, jis nuolat daro klaidas. Svarbiausia ne išvengti klaidų, o nelikti klaidoje.

Eretiškai pasakysiu: kartais

reikia sąmoningai eiti į klaidą, nes tas, kuris pirmas klaidą pa-darė, pirmas iš jos ir išeis. Bet kaip tada su morale? Mus turėtų riboti tai, ką aš vadinu pirmuo-ju liberalizmo postulatu – mano laisvė baigiasi ten, kur ji pradeda trukdyti kito žmogaus laisvei.

– Duokite Palangos val-džiai patarimų, kaip privilioti čia daugiau turistų ...

– Jau niekas nepadės. Da-bartinė Seimo dauguma, įve-dusi idiotiškus draudimus, iš Palangos į Liepoją, Papę, net Sopotą išvarys tuos poilsiau-tojus, kuriuos žemina valdžios nuostata, kad visi lietuviai yra potencialūs nusikaltėliai, alko-holikai, todėl sekmadienį ne-galėsim dabar net vyno bute-lio parduotuvėj gauti, negalėsi į vyno krautuvę užeiti net su savo sūnumi šauktiniu, žmonės filmuos ir kitaip terorizuos.

Argi tai poilsis? Ką tai ben-dro turi su poilsiu?

Paprastai tokie žmonės yra laisvi, o laisvi žmonės turi dau-giau pinigų už nelaisvus, todėl jie drauge yra ir laisvi savo sa-vaitgalio kurortams skirtus pini-gus išleisti Latvijoje ir Lenkijoje. Juolab, kad atstumai – tik kiek didesni nei iki Palangos ar Drus-kininkų.Tad mano patarimas jau po laiko: reikėjo padaryti viską, kad fanatikai neperimtų Seimo ir Vyriausybės kontrolės. Dabar nebe laikas šunis lakinti.

– Maža paslaptis – rusai niekur kitur Lietuvoje nėra taip laukiami kaip Palangoje. Ką jums tai byloja?

– Kaip čia kultūringiau atsa-kyti? Vienas šviesiausių Lietuvos filosofų Stasys Šalkauskis 1937 m. parašytame tekste „Lietuviai – istorinių paradoksų tauta“ tvir-tino, kad mes, lietuviai, esam la-biau rytiška nei vakariška tauta, ir tik istorinių kataklizmų metais kažkodėl tai renkamės vakarišką (vakarietišką) kelią.

– Jūsų gyvenimo credo?– Neturiu.– Hobi?– Neturiu. Sutampa su dar-

bu turbūt. – Pabaikite, prašau, sakinį

„Man Palanga yra....“– ...didžiausias pasaulio mies-

tas.

Ledais ir čeburekais Palangoje ne-prekiavau. Tokioms pinigingoms vietoms reikėjo turėti „blatą“. Vieną vasarą preky-bos bazėje iškraudavau ir pakraudavau sunkvežimius, atvežančius alaus ir limo-nado bei išvežančius tai į prekybos vietas. Tampiau dėžes su alumi ir limonadu. Kitas vasaras dirbau kolchoze su šakėmis, tie-siogine to žodžio prasme.

Palanga iš paukščio skrydžio

Vita

lijau

s Jan

ušon

io n

uotr.


Po drono inspektavimo mes duobes žymėsime specialiais plūdurais, ant kranto pastatysi-me ženklus, draudžiančius tose vietose maudytis, lietuvių, rusų ir anglų kalbomis.

– Naujovė yra ir tai, kad šie-met Palangos centrinis gelbėji-mo postas dirbs visą parą...

– Taip, ir Palangos, ir Šven-tosios centrinės gelbėjimo sto-tys dirbs visą parą. Paskambi-nus mūsų numeriu 1509, į jį bus atsiliepta bet kuriuo paros metu. Paskambinus bendruoju skubios pagalbos numeriu 112, skambučiai dėl nelaimės paplū-dimyje bus peradresuojami į mūsų trumpąjį telefoną – 1509. Kviesčiau visus jį įsidėmėti.

Paplūdimio patruliavimo gra-fike esame numatę, kad dukart per naktį pravažiuosime visą paplūdimio ruožą. Jeigu paste-bėsime, kad naktinėtojai geria alkoholį, kviesime policijos parei-gūnus – derybų nebus. Žinotina, kad maudytis draudžiama tamsiu paros metu. Dviračio mes čia ne-išrandame – tokios taisyklės ga-lioja visame pasaulyje.

– N-tajį kartą visiems pri-minkite, prašau, ką reiškia paplūdimio vėliavų spalvos?

– Raudona ir geltona reiškia, kad šalia budi gelbėtojai, esant iš-keltai raudonai vėliavai maudytis griežtai draudžiama. Geltona reiškia, kad maudytis pavojinga, žalia vėliava – kad galima. Tačiau žalios vėliavos mes nekabiname ir net neturime – Baltijos jūra dėl savo povandeninių srovių ir duobių visada yra pavojinga.

– Ar jus kas nors neramina?– Neramina oras. Kai kaitina

saulė, pučia stiprus vėjas, ir yra iškabinta raudona vėliava, da-lies žmonių tiesiog neįmano-ma sulaikyti – jie brenda į jūrą. Juos aš puikiai suprantu: juk jie įsigijo kelionių paketus, moka Palangoje už viešbutį ir maistą, o mes, gelbėtojai, tam tikra pra-sme, gadiname jų atostogas. Aš radau šioje situacijoje sprendi-mą: tokiems poilsiautojams siūlome gelbėjimo liemenes, su kuriomis neįmanoma paskęsti. Liemenes galima įsigyti centri-nėje gelbėjimo stotyje, o tokia maudymosi zona, kabant rau-donoms vėliavoms, bus įrengta prie centrinės gelbėjimo sto-ties. Mes būsime atsakingi už tokius besimaudančius.

Pernai viena moteris man reiškė pretenzijas, kad gelbėtojai

neleido jai maudytis esant rau-donai vėliavai. Ji aiškino man, kad Turkijos kurortuose gelbė-tojai dirba liberaliai. Jai daviau gelbėjimo liemenę ir pasakiau: „Eikite maudytis“. Išbridusi iš jūros ji man pasakė: „Jūs – tei-sus. Turkijoje bangos sviedžia į krantą, o čia traukia gilyn“.

– Ar gelbėjimo stočių tin-klas dengia visą 24 kilometrų paplūdimio ruožą?

– Ne. Dengia tik tas vietas, kur yra oficialios maudyklės su gelbėjimo postais. Didelė dalis teritorijos yra nesaugoma gel-bėtojų. Tokiuose laukiniuose paplūdimiuose būna įprastai daugiausiai skendimų.

– Jums šis gelbėjimo sezonas – jau tryliktasis. Jūs esate gerai vertinamas. Kokia jūsų ilgaam-žiškumo Palangoje paslaptis?

– Esu realistas: yra įvairių vertinimų. Svarbiausia, kad mus gerai vertina Palangos miesto savivaldybė, kuri perka gelbėjimo paslaugą. Paplūdi-mys labai pasikeitė per daug metų – mes, gelbėtojai, pagar-bą užsitarnavome, pasitelkę, be kita ko, ir technines priemones. Džiugu, kad, bendrai kalbant, poilsiautojai tapo sąmoninges-

ni. Jeigu yra konfliktinė situ-acija, iš 10 žmonių apie 8 yra mūsų pusėje, tas santykis buvo visai kitoks prieš septynerius ar aštuonerius metus.

– Ar pastebėjote, kad da-lis poilsiautojų renkasi poilsį prie centrinės gelbėjimo sto-ties, nes jie čia jaučiasi sau-giau, veikia kavinė su palygin-ti geromis kainomis, pirtis?

– Matyt, dauguma vietą pa-plūdimyje renkasi pagal gyve-namąją vietą. Visi gelbėtojai yra instruktuoti elgtis profesionaliai ir etiškai su visais žmonėmis–visuose paplūdimio ruožuose. Mano reikalavimai gelbėtojams – dideli, bet kitaip būti negali, nes jie atsakingi už žmonių gy-vybes. Žinoma, kitiems centrinė gelbėjimo stotis yra susitikimų ir pasimatymų vieta, ir išties kai kurie čia jaučiasi saugesni.

Kiekviena istorija turi savo pradžią. MANO pasakojimas gimė iš tikėjimo, kad rankomis pagaminti dalykai skleidžia gerą energiją, meilę ir šilumą. Kad galima savo gyvenimą gyventi kitaip – vietoj skubėjimo rinktis lėtą tempą, įsijausti į buvimą čia ir dabar, mylėti save ir supantį pasaulį.

MANO – daugiau nei rūbas, tai filosofija apie kokybiškesnį, vertingesnį gyvenimą. Rinkdamasi medžiagas didelį dėmesį kreipiu į jų sudėtį – man labai svarbu, kad prie žmogaus kūno liestųsi kuo natūralesni audiniai. Svarbus jų patogumas, kokybė ir iš-skirtinumas. Daugiau nei 3 vienetų to paties modelio ir spalvos rūbo niekada nedarau, todėl ramiai galima vaikščioti gatvėmis, nebijant sutikti antro savęs. Mėgstamiausias darbo procesas – individualūs užsakymai. Bendraujant su konkrečiu žmogumi ban-dau jį prisijaukinti, kad rūbas nebūtų vien rūbu, o taptų asmenybės išraiška. Norisi, kad kiekvienas kūrinys pasakotų savo istoriją, atspindėtų idealus – meilę gamtai, ap-linkiniams ir sau, lėto gyvenimo malonumą, pažinimo džiaugsmą, atvirumą aplinkai ir tikėjimą, kad mažiau yra daugiau.

Jūsų Inga Šviesaitė

MANO lėto gyvenimo laimingi pasakojimai

Susitikime Kaune, Laisvės alėja 51A-319.

1509Paplūdimiogelbėtojai

Sekite MANO istorijas „Facebook“ ir „Instagram“: mano.clothes

Linas JEGELEVIČIUS– Kas nauja Palangos gel-

bėjimo stoty šį sezoną?– Įsigijome hibridinį keturratį

motociklą – jį galėsime naudoti sausumoje ir vandenyje. Pasiekti tolimesnius mūsų stoties taškus, pavyzdžiui, Nemirsetą ar esant dideliam bangavimui – labai tiks. Paprastu vandens motoci-klu nelaimės ištiktą žmogų pa-siektumėme ne taip greitai. Šį motociklą įsigijome kaip paramą – jų kaina didelė.

– Žinau, kad jūs, Jonai, labai domitės paplūdimio gelbėtojų darbo naujovėmis. Kaip verti-nate dešimtbalėje sistemoje(10 – puikiai, 1 – labai blogai) Pa-langos gelbėjimo stoties techni-nį aprūpinimą ir pasiruošimą?

– Mūsų gelbėjimo stotis to-kioje skalėje neabejotinai būtų viršuje. Duočiau 8 balus – pa-gal mūsų technologijas, techni-nį pasiruošimą.

– Kiek šiais metais bus gel-bėjimo postų Palangos 24 ki-lometrų paplūdimio ruože? Kiek dirbs gelbėtojų?

– Postų šiais metais nepa-daugėjo – jų bus iš viso 17. Ga-lime pasidžiaugti, kad du jų yra visiškai renovuoti – prie tilto ir pietiniame paplūdimyje. Jie visiškai atitinka europietiškus standartus, elektros energija juos aprūpinti pastatysime saulės baterijas. Kiti postai taip pat ati-tinka bazinius Europos Sąjungos reikalavimus tokiems statiniams.

Palangoje ir Šventojoje piko metu šiemet dirbs 70 gelbė-

tojų. Kol kas tiek jų nereikia. Šiuo metu (kalbėjomės birželio viduryje – aut.) dirba per abi pamainas 40 gelbėtojų. Atsirin-kome komandą iš 80 norinčių-jų. Nemaža jų dalis dirbs jau antrą sezoną, bet yra ir tokių, kurie dirbs šeštą ar septintą sezoną. Tokiais itin džiaugia-mės, bet neturime problemų ir su naujokais – pas mus didelė atranka, apimanti psichologi-jos, fizinio pasirengimo ir kitus aspektus.

Jeigu gelbėtojas per atran-ką ar mokymus, inscenizavus nelaimę, išsigąsta ir sutrinka, kažin ar gali tikėtis, kad jis bus geras gelbėtojas.

– Ar gelbėjimo postuose bus įrengtos video kameros, kad jūs, vadovas, galėtumėte

stebėti, ką daro jūsų gelbėtojai?– Taip, internetines video

kameras esame užsakę ir jas pastatysime. Svarbu ir tai, kad kiekvienoje gelbėjimo stotyje bus fotokameros – jos fiksuoja viską automatiškai pagal jude-sio daviklio parodymus. Pavyz-džiui, jeigu ateis žmogus į stotį, toks įrenginys sureaguos – fo-tografuos jį ir gelbėtoją, o fo-tografijas centrinėje gelbėjimo stotyje mes, vadovai, matysime einamuoju laiku.

Kaip ir pernai, naudosimės dronu – jį pakelsime stebėti paplūdimio, jis padės nustaty-ti duobes. Vienas dronas dirbs Palangoje, kitas – Šventojoje. Jie labai palengvina gelbėtojų darbą, taupo mūsų laiką ir de-galų sąnaudas.

Paplūdimiogelbėtojai

Ne juokas: šimtatūkstantinę atostogautojų minią Palangos ir Šventosios paplūdimiuose tenka suvaldyti 70 gelbėtojų. Laimei, poilsiautojai tampa sąmoningesni, o gelbėtojai – labiau apsirūpinę modernia technika. Apie

vasaros iššūkius kalbėjomės su Palangos gelbėjimo stoties vadovu Jonu PIROŽNIKU. Jam šis sezonas – jau tryliktasis.

Jonas Pirožnikas: „Dešimtbalėje sistemoje Palangos gelbėjimo

stočiai duodu aštuonis“

Lino

Jege

levi

čiau

s nuo

tr.


Diana JOMANTAITĖ– Ar tiesa, kad šis kruizinių

laivų sezonas yra rekordinis?– Taip, šis sezonas Klaipė-

dai yra rekordinis. Sulauksime daugiau negu 60 laivų.

– Kokių laivų šiemet dau-giausiai – amerikiečių, vokie-čių, britų?

– Šiemet daugiausiai į Klai-pėdą atplauks amerikiečių. Vo-kiečių laivų šiek tiek mažiau, na, o britų bus tik keli. Yra lai-vų, kuriuose publika yra mišri. Juose plaukia ir vokiečiai, ir ita-lai, ir kitų tautybių atstovai.

– Ar turite šiemet laivų, kurie būtų išskirtiniai – pa-vyzdžiui, pirmą kartą čia, la-bai dideli, labai prabangūs?

– Šiemet pirmą kartą į Klai-pėdą atplaukia keli kruiziniai laivai: „SevenSeas Explorer“– vienas prabangiausių kruizi-nių laivų pasaulyje. „SevenSe-as Explorer“ yra erdviausias kruizinis laivas pasaulyje. Šio laivo pasididžiavimas – pačia-

Kurortas jūroje

Klaipėda, kaip ir Palanga, vasarą – itin gyvas, judrus ir šurmuliuojantis miestas. Ypač spalvinga ir gerąja pra-sme triukšminga Klaipėda tampa tomis dienomis, kai į vienintelį Lietuvos uostą įplaukia kruizinis laivas. Iš krui-zinių laivų terminalo pasileidžia autobusai, pilni keliau-tojų, į miesto širdį – senamiestį – pradeda plūsti šimtai užsienio poilsiautojų, norinčių pažinti mūsų kraštą. Be jokios abejonės, tarp visų gausiai su kruiziniais laivais dirbančių kompanijų siūlomų ekskursijų populiariausios yra į Palangą, Neringą, pačią Klaipėdą. Kruiziniai laivai Klaipėdos uoste dažniausiai stovi vos kelias valandas, todėl turistai turi ne taip daug laiko pažinti Lietuvą. Tačiau ir vos keturių-penkių valandų pakanka, kad ke-liautojai iš JAV, Britanijos, Vokietijos, Australijos ir daugy-bės kitų pasaulio šalių nuoširdžiai susižavėtų Lietuvos pajūriu. Po ekskursijų jiems tenka skubėti į besiruošiantį išplaukti laivą, bet pasaulio matę keliautojai apie mūsų šalį visada spėja atsiliepti su šypsenomis, komplimentais bei pagyromis. Geriausiai kruizinių laivų keleivių nuomo-nę žino su kruiziniais laivais dirbančios įmonės. Kruizinių laivų priėmime Klaipėdoje lyderiaujančios ir nuo 1992 metų šioje srityje dirbančios įmonės „MėjaTravel“ atsto-vė Monika Stirnaitė tik patvirtino, kad Lietuvos pajūris yra geidžiama pasaulio keliautojų stotelė.

me aukščiausiame laivo denyje įrengta kajutė, turinti nuosavą SPA. Pirmą kartą lankysis lai-vai „VisionoftheSeas“, „Thom-son Celebration“. Taip pat labai džiaugiamės, jog po daugelio metų pertraukos į Klaipėdą sugrįžta britų kruiziniai laivai „Braemar“ ir „Balmoral“. Šie-met turėsime galimybę orga-nizuoti ekskursijas keleiviams iš laivo „Astoria“, kurį valdo viena prancūzų kompanija ir šis laivas į Klaipėdą atplukdys net 431 prancūziškai kalbantį svečią. Šio laivo laukiame su ypatingu nekantrumu.

– Ko pageidauja laivų ko-mandos, kai renkasi Klaipėdą kaip sustojimo tašką?

– Kruizinėms kompanijoms, besirenkančioms sustojimo taš-kus, įtaką daro daug įvairių fak-torių. Kompanijos atsižvelgia į tai, kaip uostą vertino jų keleiviai (miestiečių draugiškumas, atstu-mas nuo laivo iki uosto, paslaugų ir pramogų pasiūla ir t.t), kokia

yra paslaugų kokybė uoste, uos-to ir šalies saugumo lygis, uosto mokesčių dydis. Dalis kruizinių linijų domisi, kokie renginiai vyks keleri metai į priekį, kartais derina savo kruizą prie didelių miesto švenčių. Didelis Klaipė-dos pliusas yra tai, jog įplauki-mas į uostą trunka trumpai (30 min.), jog mes turime daug pro-fesionalių gidų, gebame svetingai priimti savo svečius. Jie Klaipė-doje jaučiasi laukiami.

Kruizinių laivų turizmas yra „banguojantis“, nes kruizinių lai-vų turistas yra pasikartojantis tu-ristas, todėl kompanijos, norėda-mos išlaikyti savo klientą, privalo keisti savo maršrutus kiekvienais metais, į dalį maršrutų įtraukti mažiau žinomus uostus, kurių svečiai dar nėra matę ir lankę. Kai kurie uostai yra nepakeičiami, pavyzdžiui, Sankt Peterburgas. Šis uostas yra įtraukiamas į be-veik visus Baltijos jūros kruizus. „Bangavimo“ tendenciją galima pastebėti ir Klaipėdoje.

Šį sezoną Klaipėda sulauks 60 kruizinių laivų

Kur eisime?

Dia

nos K

alug

inos

nuo

tr.

Kruizų keleivius Lietuvos pajūryje žavi vešli žaluma, tyras oras ir stebuklai iš gintaro


Vienais metais yra sulaukia-ma labai daug laivų, kaip, pa-vyzdžiui, šiemet, kitais metais laivų būna žymiai mažiau, kaip pernai. Džiugu tai, jog paste-bima tendencija, kad Klaipė-dą renkasi vis daugiau laivų, o jeigu jų būna ir mažiau, jie at-plukdo daugiau svečių.

– Kokios ekskursijos yra po-puliariausios?

– Ekskursijų populiarumas labai priklauso nuo svečių tautybės. Amerikiečiai važiuo-ja į Palangą ar Raganų kalną, mielai lankosi Kretingoje ir vis labiau domisi Šaltojo karo isto-rija. O štai vokiečiams nepakei-čiama yra Nida, jie yra gamtos mylėtojai, kurie lankosi Negy-vosiose kopose, Ventės rage.

– Kokie atsiliepimai turis-tų, laivų atstovų apie Klaipė-dą, Palangą, Neringą?

– Visi svečiai būna sužavėti tuo, jog Klaipėda yra labai ža-lias ir švarus miestas. Mieste yra daug medžių, daug gam-tos, nėra didelių automobilių ir žmonių srautų.

Klaipėdoje jiems patinka tai, jog mūsų senamiestį yra labai lengva pasiekti, visi giria, jog miestiečiai yra labai draugiški ir paslaugūs. Taip pat Klaipėda gali didžiuotis puikiais gidais.Grįžę iš Nidos visi būna pa-kerėti neįprastu gamtos grožiu, išskirtine Nidos architektūra ir miesto ramybe, net ir sezono

įkarštyje.Palangos ekskursijoje pabuvę visuomet giria Palan-gos gintaro muziejaus ekspo-natų gausą, išpuoselėtą ir labai gražų botanikos parką.

– Iš ekskursijų paslaugas teikiančios pusės, ko Klaipė-dai, pajūriui dar trūksta? Ko-kių turistų poreikių kol kas negalime patenkinti?

– Trūksta vietos valdžios su-vokimo apie ekonominę krui-zinio turizmo naudą vietiniam verslui, nors yra daugybė tyri-mų, atliktų ES turizmo asocia-cijų, rodančių, jog vienas kru-izinis keleivis palieka apie 60 Eur, kuomet apsilanko uoste. Vietos valdžia deda nepakan-kamai pastangų, kad pristatytų švarų, gražų ir draugišką mies-tą kruizinių laivų svečiams, kurie praleidžia nuo 4 iki 8 valandų uoste. Muziejuose ir kituose lankomuose objek-tuose Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone labai trūksta informaci-jos užsienio kalbomis, muziejų darbuotojai nėra suinteresuoti paruošti interaktyvesnių eks-pozicijų, nes jų finansavimas nėra susijęs su klientų kiekiu ir jie neturi savęs išlaikyti. Teigia-mi pavyzdžiai yra tik Vandens malūno ekspozicija „Saulės ratu“, sukurta viename iš Kre-tingos muziejaus pastatų, taip pat visiškai renovuota Plate-lių raketinė bazė, tačiau net ir šiuose muziejuose kartais pri-

trūksta darbuotojų, galinčių papasakoti apie ekspozicijas užsienio kalbomis. Dar viena problema yra ta, jog kruizinių laivų programos yra tvirtina-mos metus ar dvejus į priekį. Didžiausias iššūkis mums yra valstybinių įstaigų nenoras pla-nuoti į ateitį ir nesugebėjimas suplanuoti, kas bus po metų. Pradedant miesto renginiais, remontais, muziejų remontais ir taip toliau. Lietuvoje trūksta transporto, atitinkančio aukš-čiausius reikalavimus už priei-namą kainą. Transportas kai-nuoja ketvirtadaliu brangiau negu Latvijoje, Estijoje.

Kol kas dar neturime restora-nų ir barų kultūros, kai barai atsi-

daro pusryčiams, tad kai atvyks-ta kruiziniai laivai, senamiestyje dirba vos keli restoranai.

– Jei turėtumėt galimybę, į kurį kruizinį laivą sėstumė-te ir išplauktumėte išsvajotų atostogų?

– Jeigu turėčiau galimybę, tikrai plaukčiau ekspediciniais kruiziniais laivais. Pavyzdžiui, rinkčiausi kruizinius laivus „Na-tional geographic Explorer“ arba „National geographicorion“ su kryptimi į Antarktiką. Su mie-lu noru rinkčiausi kruizą, kurio metu svečiai plaukia kartu su lektoriais, įvairių sričių profesi-onalais, kurie dalijasi savo žinio-mis,veda paskaitas, kartu važiuo-ja į specializuotas ekskursijas.

Į Klaipėdos uostą užsuka ir nauji laivai, ir jūras išraižę

„MėjaTravel“ atstovė Monika Stirnaitė

Dia

nos K

alug

inos

nuo

tr.

Suteiksiu Jums kokybiškas ir profesionalias paslaugas parduodant, perkant, nuomojant

Jūsų nekilnojąmąjį turtą.

Jolanta LimanauskienėLNTAA sertifikuota NT brokerė+370 690 08 [email protected] g. 52, PalangaTaikos pr. 22A, Klaipėda

Aš dirbu tam, kad būstas tarnautų Jums.


– Nakvynės vietų Palango-je, panašu, tikrai daug ir pa-gal kiekvieno kišenę. O kiek yra kavinių?

– Praėjusiais metais buvo 103 kavinės – tai yra, kavinės, barai, restoranai. Tačiau tai nėra galutinis skaičius – atėjus vasarai, maitinimo įstaigų visa-da atsiranda dar naujų.

– Atvykusiems pailsėti į Palangą, reikalinga ne tik na-kvynė ir maistas, bet norisi ir kažką aplankyti, pamatyti, patirti. Kokios yra populia-riausios vietos kurorte?

– Visų pirma, parkas. Ne-sigirdama ir labai nuoširdžiai galiu pasakyti – Lietuvoje tai turbūt pats gražiausias parkas. Kaip turizmo srities atstovei tenka nemažai keliauti, pama-tyti, todėl drąsiai galiu teigti, mūsų Palangos parkas tikrai labai gražus. Kiekvienas kam-pelis išpuoselėtas, sutvarkytas. Viena populiariausių lankytinų vietų yra Palangos gintaro mu-ziejus. Visi pasivaikšto J. Basa-navičiaus gatve, kurios pabai-gos akcentas – tiltas, kurį visi tai pat stengiasi aplankyti.

– Kokias pramogas siūlo Palanga?

– Palangą apžiūrėti galima išsinuomojus dviratį, ketur-rates transporto priemones, segvėjus, kitas ekologiškas transporto priemones. Turistai naudojasi riedučiais, riedlen-tėmis, J. Basanavičiaus gatvėje vaikams – daugybė atrakcionų. Palanga patraukli tuo, kad labai daug pramogų yra nemoka-mos. Vaikams įrengti įrenginiai parkuose, yra Pasakų parkas su interaktyviomis pramogomis, nuostabios kultūrinės erdvės projekte „I love Palanga“. Kone kiekvieną dieną vyksta nemo-kami koncertai, renginiai. Pa-siūlymų turistams tikrai daug.

– Turbūt ir Palangos turiz-mo informacijos centras neat-silieka?

– Tikrai taip – siekiame, kad Palangą aplankę keliautojai ne-nuobodžiautų ir kuo daugiau sužinotų apie mūsų miestą. Jau trečius metus rengiame nemo-kamas ekskursijas po Palangą. Jos vyksta kartą per savaitę rusų ir lietuvių kalbomis. Šiemet star-

tuosime nuo Joninių. Renkame grupes iki 30 žmonių, jie kartu su profesionaliu gidu dalyvauja trijų valandų trukmės ekskursi-joje, kurioje sužino daug įdomių dalykų. Iš mūsų siūlomų moka-mų paslaugų labai populiarios ekskursijos į Kuršių neriją, Klai-pėdą, delfinariumą. Siūlome eks-kursijas po Žemaitiją, į Telšius, Liepoją, Šilutę.

– Ką savo centre siūlote tiems, kurie domisi muziejais, iškiliomis asmenybėmis?

– Tai ir visuomenės bei po-litinio veikėjo, gydytojo Jono Šliūpo namas-muziejus, skulp-toriaus Antano Mončio namai, Kurorto muziejus, Šunų mu-

ziejus, Tremties ir rezistencijos muziejus. Kas domisi asmeny-bėmis, muziejais, Palangoje ti-krai yra, ką veikti.

– Turbūt užsukę į Palangos turizmo informacijos centrą ieško ir suvenyrų. Ką siūlote kurorto svečiams?

– Tradicinius ir mėgstamus suvenyrus – magnetukus, atvi-rutes, gintaro dirbinius. Pas mus geros kainos, nedidelis antkai-nis. Netrukus tik pas mus, nie-kur daugiau, bus galima įsigyti marškinėlius su užrašu „Myliu Palangą“. Turėsime įvairių dy-džių ir dviejų spalvų – juodus ir baltus. Su tokiu pačiu užrašu turėsime ir magnetukus.

– Kokių naudingų leidinių galima atrasti Palangos turiz-mo informacijos centre?

– Siūlome daug nemokamų leidinių, kurie padeda poilsiau-tojams susigaudyti, ką pamatyti, kur nuvykti. Vienas pagrindinių leidinių yra Palangos ir Švento-sios žemėlapiai. Leidinys „Svei-katos šaltinis“, konferencijų leidi-nys „Susitikime Palangoje“. Taip pat mūsų lankytojams rengiame leidinius apie keturis skirtingus maršrutus. Tai Palangos skulptū-ros, pramogos vaikams, vilos (jų istorijos labai įdomios ir vertos dėmesio), žydų kultūrinis pavel-das. Paskutiniu metu šia tema do-mimasi, o ir maršrutas įdomus.

Lino

Jege

levi

čiau

s nuo

tr.

Diana JOMANTAITĖ– Ko keliautojas, užsukęs į

Palangos turizmo informaci-jos centrą, gali tikėtis?

– Palangos turizmo infor-macijos centras – vieta, kur miesto svečiai gali gauti visą juos dominančią informaci-ją apie Palangos kurortą ir jo lankytinas vietas. Tai – infor-macija apie muziejus, parodas bei koncertų sales, apgyven-dinimo ir maitinimo įstaigas, pramogų centrus, turistines firmas. Čia taip pat galima su-žinoti apie organizuojamas ke-liones, apgyvendinimo kainas, automobilių nuomą, parodas, koncertus. Kad atostogos Pa-langoje būtų ne tik malonios, bet ir turiningos, Turizmo informacijos centro specia-listai organizuoja grupines ir individualias ekskursijas po Lietuvą. Taip pat siūlome gido paslaugas (lietuvių, anglų, vo-kiečių, prancūzų, rusų ir lenkų kalbomis), atliekame viešbučių kambarių rezervaciją, pade-dame užsakyti maitinimą. Jei yra poreikis, tarpininkaujame dėl autobusų ir automobilių nuomos. Centre galima įsigyti suvenyrų, atvirukų, informaci-nių leidinių. Mūsų pagrindinis, kaip įstaigos, tikslas – stiprinti Palangos miesto ekonominę sritį ir aplinkos gerovę per tu-rizmo informacijos skleidimą ir vietos rinkodarą.

– Šių metų turistų „der-lius“ dar tik auga, bus skai-čiuojamas vėliau. Tačiau kal-bant apie praėjusius metus, kiek žmonių apsilankė ir išsi-nešė informaciją iš Palangos turizmo informacijos centro?

– Praėjusiais metais į Palan-gos turizmo informacijos cen-trą užsuko 72 tūkstančiai žmo-nių. Didžioji jų dalis – daugiau negu 50 tūkstančių – apsilan-kė per tris vasaros mėnesius. Daugiausiai pas mus lankytojų būna liepos ir rugpjūčio mė-nesiais, kai oras yra geriausias. Tačiau turizmo centre apsilan-kančių žmonių skaičius neat-skleidžia tikrojo turistų masto Palangoje. Praėjusiais metais,

žiūrint į oficialius nakvynių skaičius, Palangą aplankė 275 tūkstančiai turistų. Šie turistai užsakė 1 milijoną nakvynių – ne visi Palangoje būna tik vieną dieną, nakvoja keletą naktų.

– Iš kokių šalių yra šie tu-ristai, kokių valstybių pilie-čiai dažniausiai renkasi atos-togas Palangoje?

– Didžioji dalis Palangos svečių – lietuviai. Kalbant apie užsienio šalis, atvyksta atostogautojai iš Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Izraelio ir taip toliau. Įvairovė iš tiesų labai didelė. Vertinant statistiką pagal užsakytų na-kvynių skaičių, dažniausi sve-čiai – iš Rusijos, Baltarusijos.

– Kas traukia būtent šių paminėtų šalių – Rusijos, Bal-tarusijos – piliečius. Ar gali tai būti nostalgija tam tikram laikmečiui?

– Konkrečiai baltarusius vi-

lioja atstumas. Jiems Lietuva su Palanga yra artimiausia šalis prie jūros. Be to, baltarusiams yra tinkamos paslaugos, priei-namas tų paslaugų ir kainų san-tykis. Rusus į Palangą traukia tradicijos – jie nuo seno mėgsta ilsėtis prie Baltijos jūros. Rusi-jos gyventojams mūsų klimatas yra tinkamas. Juk ne visiems patinka karštis, kaip užsienio kurortuose. Rusams patinka mūsų kultūra, galiu pasakyti, kad jie – išsilavinę turistai. Taip pat – smalsūs turistai, kurie dažniausiai ir užsisako mūsų siūlomas ekskursijas. Traukia ir pramogų gausa, įvairaus laisva-laikio galimybės. Šiuo požiūriu lenkiame kai kuriuos taip pat netolimus kurortus – Pernu, Jūrmalą. Tinkamos nakvynės kainos.

– Kiek kainuoja viena nak-tis Palangoje?

– Labai įvairiai. Nakvynės kaina gali svyruoti nuo 3 iki 700 eurų. Palangoje labai daug

privataus sektoriaus. Nakvynės vietų (lovų) skaičius svyruoja nuo 12 iki 15 tūkstančių. Šie skaičiai – iš įvairių šaltinių (in-ternetas, oficiali statistika), to-dėl ir skaičius taip stipriai svy-ruoja. Iš tų keliolikos tūkstančių lovų dalis yra viešbučiuose. Pa-langoje yra 32 klasifikuoti vieš-bučiai. Penkių žvaigždučių su pliusu turime du. Sanatorijose yra beveik 3 tūkstančiai nakvy-nės vietų. Turime vieną klasi-fikuotą kempingą. Jis įrengtas Nemirsetoje. Klasifikacija yra būtina. Pavyzdžiui, jei nakvy-nės paslaugas teikianti įstaiga nepraeina kvalifikacijos reika-lavimų, negali savo pavadinime naudoti žodžio viešbutis. Kie-kvienas viešbutis, kuris turi tam tikrą žvaigždučių skaičių, yra praėjęs kvalifikaciją ir atitinka tam tikrus reikalavimus. Žino-ma, nakvynės vietų privačiame sektoriuje yra daugiausiai. Tai butai, namai, nameliai ar tiesiog lova.

Apie Palangą žinome viską Palanga turi visa,

kas vilioja turistusPalanga vasarą tampa sostine – pramogų, atostogų,

pažinčių, atradimų, poilsio, atrakcijų ir taip vardinti būtų galima be galo be krašto. Palanga simboliškai tampa ir visos Lietuvos sostine – kadangi vasaros metu čia pabūna turbūt ne ką mažiau žmonių negu gyvena di-džiuosiuose miestuose. Gražiausias Lietuvos pajūrio ku-rortas tampa geidžiamiausiu galutiniu kelionės tašku ne tik lietuviams, bet ir užsienio svečiams.Nenuostabu, kad kurorto svečių keliai pirmiausia veda į Palangos turizmo informacijos centrą (TIC), įsikūrusį Vytauto ir Kretingos gatvių sankryžoje. Čia juos pasitinka įvairiomis užsienio kalbomis kalbantys darbuotojai, laukia gausybė nemo-kamų leidinių bei visa reikalinga informacija. „Ką veikti Palangoje, atras kiekvienas – ir trokštantis ramaus poil-sio, ir pramogų“, – neabejoja Palangos turizmo informa-cijos centro laikinoji direktorė Egidija SMILINGIENĖ.


– Kiek pernai ir šiemet buvo priskaityta baudų už nelegalius prisijungimus?

V. Beržanskis:–2016 m. UAB „Palangos vandenys“ sudaryta komisija priskaitė bendrovės patirtų nuostolių už savavališ-kus pasijungimus ir apskaitos prietaisų sugadinimo ar plom-bų nutraukimo atvejus už 40 624,37 Eur. 2017 metais – jau už 46 302,69 Eur.

– Gerbiamas Virgilijau, su jūsų atėjimu į UAB „Palangos vandenys“ bendrovė pradėjo rodyti stabiliai gerus ekonomi-nius rezultatus, tapo pelningai dirbanti. Kokie pagrindiniai jūsų sprendimai juos nulėmė?

V. Beržanskis: – Pirmiausia atlikome įmonės reorganizaciją – atsisakėme perteklinių ar ne-reikalingų, itin brangių ar abe-jotinos vertės paslaugų. Matyt, ir šiai dienai dar nėra viskas iki galo optimaliai sustyguota – re-zervų kiekvienoje įmonėje yra.

– Kur dar matote vidinių rezervų taupyti?

V. Beržanskis: – Mes daug vandens prarandame tiekimo trasose – apie 21 proc. nuo pa-tiekto miestui vandens kiekio. Taip pat esame priversti perdirb-ti žymiai daugiau nuotekų – apie 60 procentų – dėl infiltracijos, gruntinio ir kitokio vandens pa-tekimo į nuotekų tinklų sistemą.

I. Šatkauskienė: – Kitais žo-džiais tariant, tik 40 procentų viso išvalomų nuotekų kiekio yra apmokėta.

V. Beržanskis: – Arba pa-sitelksiu tokį pavyzdį: jei mes išvalome 1 milijoną kubinių metrų vandens nuotekų valy-kloje, tik 400 tūkstančių kubi-nių metrų yra mūsų, kitas yra gruntinis vanduo arba nuote-kos dėl nelegalių prisijungimų prie nuotekų tinklų. Infiltra-cijai sumažinti reikia keisti senus vamzdynus – mes tai ir stengiamės daryti, šiuo metu dalis vamzdynų yra keičiami Monciškėse. Kadangi mes ir toliau aktyviai dirbsime ieško-dami nelegalių prisijungimų prie mūsų vandens ir nuotekų tinklų, neapskaityto vandens kiekiai turėtų ir toliau mažėti.

– Ar yra atliekama darbų, kurių dalis finansuojama Eu-

ropos Sąjungos lėšomis?V. Beržanskis: – Padedant

Europos Sąjungai, mes dabar faktiškai jau baigiame rekons-truoti 4-ąją nuotekų siurblinę prie viešbučio „Auska“. Visus kitus darbus atliekame iš įmo-nės apyvartinių lėšų.

– Palangos vandens gręži-niuose, kaip ir kituose gręži-niuose pajūrio savivaldybėse, yra nemažai toksinių elemen-tų, ypač daug fluoro. Kiek nu-fluorinimo ir kitų sveikatai pavojingų elementų pašalini-mas padidina vandens kainą galutiniam vartotojui?

V. Beržanskis: – Išties, ypač fluoro kiekiai mūsų vandenvie-tėse yra nemaži – apie 2,8 mili-gramo 1 litre, o norma yra 1,5 miligramo. Palyginti su kitais miestais, jeigu mums nereikėtų nufluorinti vandens – tai yra nepigus procesas – mūsų van-dens kaina būtų viena mažiau-sių šalyje.

2016 metais dėl to vandens ruošimui buvo sunaudota apie 226 000 kubinių metrų van-dens – toks kiekis vandens ne-buvo patiektas į miestą, o buvo panaudotas gamybai ir išleistas į nuotekų tinklus.

I. Šatkauskienė: – Geriamo-jo vandens ruošimo sąnaudos 2016 metais iš viso sudarė apie 113 tūkst. eurų, tame skaičiuje vien technologinės medžiagos ir elektros sąnaudos – virš 65 tūkst. eurų.

– Ar jau žinote, kiek van-dens reikės į Palangą ateinan-čiam „Mariott“ viešbučiui, kuris, matyt, taps jūsų pa-grindiniu vartotoju?

V. Beržanskis: – „Mariott“ turėtų jungtis prie mūsų van-dens tinklų – techninėse pro-jekto sąlygose tai yra numatyta. Dar vienas stambus vandens vartotojas turėtų atsirasti pa-stačius poilsio namus ir SPA Vytauto g. 170. Augant var-tojimui, vieno kubinio metro vandens savikaina mažėja. Ne-abejoju, kad atsiradus keliems stambiems vartotojams, vidu-tinei vandens kainai Palangoje tai atsilieps teigiamai.

– Kas šiuo metu yra penki didžiausi vandens vartotojai Palangoje?

Šiuo metu UAB „Palangos vandenys“ dirba 98 darbuotojai.„Palangos vandenys“ 2017 metų birželio pradžioje turėjo

12322 vartotojus (butuose, individualiuose namuose) ir 881 abonentą (įmonių, bendrijų, smulkaus verslo įmonių).

2017 metų birželio pradžioje yra 2041 vartotoju ir 90 abonentų daugiau negu 2013 metais.

Nuotekų vamzdynas Palangoje siekia196,2 km.Vandens vamzdynai Palangoje yra 179,1 km.Palangos mieste yra 27 vandens gręžiniai.Fluoro kiekis yra padidintas visuose vandens gręžiniuose.Vandens dezinfekcijai naudojamas natrio hipochloridas.Tiek europinių lėšų buvo panaudota vandentvarkos ir

nuotekų darbams 2010–2017 metais:2010 m. – 489 746,25 Eur;2011 m. – 1 439 024,73 Eur;2012 m. – 747 439,31 Eur;2013 m. – 9 826,92 Eur;2016 m. – 52 366,50 Eur;2017 m. – 75 981,59 Eur;Iš viso: – 2 814 385,30 Eur.Tiek naujų vartotojų prisijungė 2015–2017 metais:2015 m. – 564;2016 m. – 607;2017 m.– 374.„Palangos vandenims“ vasara yra problematiškiausias

metų laikas: bene trigubai padidėja darbų dėl intensyvaus vartojimo, iškvietimų, sezoninių abonentų antplūdžio. Taip pat žiema – finansiniu požiūriu, nes gaunama mažiausiai pajamų.

Sausra vandens lygiui vandens gręžiniuose įtakos nedaro.Palangos mieste yra apie 2710 kanalizacijos šulinių.Nuotekose randama ir gyvūnų karkasų, ir metalo dirbinių.Per parą vienas Palangos daugiabutis vidutiniškai suvartoja

apie 2,5 kub. m vandens.Vandens vartojimo pikas – nuo 9 iki 11 val. Mažiausias

vandens vartojimas – nuo 2 iki 4 val.Kaip valomos kanalizacijos nuotekos? Pirmiausia

mechaniškai surenkamos stambios šiukšlės. Tai – mechaninis valymas. Po to nuotekos maišomos su dumblu, kur bakterijos skaido, „valgo“ nuotekas. Vėliau dumblas atskiriamas nuo vandens ir valytas vanduo išleidžiamas į aplinką.

2016 metais įvyko 35 vandentiekio tinklų avarijos, daugiausia – vamzdžių trūkimai. Nuotekų tinkluose – dažniausiai užsikimšimai, iš viso pernai registruoti 489 iškvietimai.

Vidutiniškas „Palangos vandenų“ darbuotojo atlyginimas 2017 m. pirmą ketvirtį buvo 796 eurai, neatskaičius mokesčių.

I. Šatkauskienė: – Didžiau-sias – UAB „Palangos šilumos tinklai“, kuri perka iš mūsų šaltą vandenį, jį pašildo ir parduoda gyventojams. Tarp didžiausių vartotojų yra vaikų sanatorija „Gintaras“, sveikatos centras „Energetikas“, kuris iš „Palangos vandenų“ perka nuotekų surinkimo paslaugą,

viešbutis ir SPA „Palanga“ ir reabilitacijos centras „Linas“.

– Ar Palangos vanduo yra geras ir skanus?

V. Beržanskis: –Tikrai – ir skanus, ir geras. Bendrovė tiekia tik geros ir labai geros kokybės geriamąjį vandenį, atitinkantį visus Geriamojo vandens sau-gos ir kokybės reikalavimus.

AR ŽINAI, KAD ?

Skanus vanduo –pigus

Linas JEGELEVIČIUS– Kiek ir kodėl Palangoje

pinga vanduo?V. Beržanskis: – Vidutinė

vandens kaina mažės 10 centų už vieną kubinį metrą. Kainų ir energetikos kontrolės komisija jau artimiausiu metu turi atsa-kyti, ar tvirtina tiek mažesnę kainą, bet neabejoju, kad su-lauksime teigiamo atsakymo. Tuomet eisime su sprendimo projektu dėl mažesnės kainos į miesto savivaldybės Tarybą.

I. Šatkauskienė: – Mažesnę vandens kainą nulėmė elektros energijos tarifo sumažėjimas, taip pat didesni parduoto van-dens kiekiai. Šiek tiek mažėjo medžiagų sąnaudos.

– Kaip pasikeitė UAB „Palan-gos vandenys“ vartotojų skai-čius per pastaruosius metus?

V. Beržanskis: – Vandens var-totojų skaičius Palangoje kasmet didėja – atsiranda naujų objektų, pirmiausia dėl priduodamų nau-jų gyvenamųjų namų. Nemaža dalis naujų vartotojų yra ne pa-langiškiai, o gyventojai, Palangoje įsigiję antrąjį būstą. Tačiau tikslių skaičių, kiek yra tokių vartotojų, neturime. Statistikos departa-mento duomenimis, oficialus gy-ventojų skaičius Palangoje, nors ir nežymiai, didėja.

– Ar, vandens kainos mažė-jimo prasme, Palangos mies-to savivaldybė yra išskirtinė? Kaip Palanga atrodo šalies van-dens kainų žemėlapy?

I. Šatkauskienė: – Mūsų žiniomis, labai nedaug šalies savivaldybių perskaičiuoja nu-statytas bazines vandens kai-nas. Ir apskritai, dar ne visos vandens įmonės savivaldybėse pasitvirtino bazines vandens kainas, vadovaujantis 2014 m. pabaigoje pakeista kainų nu-statymo metodika, kurioje nu-matyta kasmet perskaičiuoti trejų metų laikotarpiui nustaty-tas bazines kainas. Dėl to apie kainų pokyčius kitose savival-dybėse dabar sunku kalbėti. Aišku, kad mažiausios kainos yra didžiosiose savivaldybėse, kurios turi daug vartotojų. Ša-lies masteliu, Palangos vandens

kaina yra į mažesniąją pusę: didžiausia vidutinė vandens kaina šalyje yra 3,41 euro už 1 kubinį metrą, o Palangoje ji, dar nesumažinus – 2,10 euro.

– Žvelgiant iš didesnės laiko perspektyvos, kaip kiti įmonės sprendimai nulėmė UAB „Pa-langos vandenys“ ekonominius rezultatus?

V. Beržanskis: – Ekonomi-nius rezultatus nulemia ne vienas veiksnys, tačiau norėčiau išskirti vandens pardavimų augimą. Jis –

retas reiškinys tarp visų vandens įmonių. Augimą, be kita ko, nu-lėmė vandens skaitiklių kontrolė ir klaidingų rodmenų pateikimo prevencija bei aktyvi kova su ne-legaliais prisijungimais prie mies-to vandens ir nuotekų tinklų.

Mūsų kontrolieriai dirba efektyviai, ir jų turime daugiau.

Nuotolinių suvartoto vandens kiekio nuskaitymo prietaisų su-montavimas taip pat prisidėjo, kad stebime didesnius suvar-toto vandens kiekius mieste.

Dar vienas svarbus faktorius, kad bendrovė, bene trečius me-tus iš eilės, keisdama vandens skaitiklius, juos keičia aukštes-nio tikslumo apskaitos prietai-sais. Kalbant apie techninius dalykus, anksčiau mes naudo-davome B klasės skaitiklius, da-bar – C. B klasės vandens skai-tiklių parodymai – su didesne paklaida, kuri dažnai yra įmonės nenaudai. Esant mažesniam van-dens debetui, C klasės skaitikliai žymiai tikslesni.

Kai kainos visur ne vienam duria į paširdžius, UAB „Pa-langos vandenys“, Palangos vandens tiekėja ir nuotekų surinkėja, palangiškiams siunčia džiugią žinią: vandens kaina kurorte mažės. Ir jau ne pirmą kartą! Kaip tai pa-vyksta? Pelningos ir efektyviai dirbančios savivaldybės įmonės direktorius Virgilijus BERŽANSKIS ir ekonomistė Irena ŠATKAUSKIENĖ atsakė į klausimus.

Kai kainos visur stiebiasi aukštyn, geras ir skanus Palangos vanduo pinga!

UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis

UAB „Palangos vandenys“ ekonomistė Irena Šatkauskienė

Lino

Jege

levi

čiau

s nuo

tr.


Kretingos vanduo

Linas JEGELEVIČIUS„Išties, „Kretingos vande-

nys“ gali pavydėti kitoms Lietu-vos rajonų vandentvarkos įmo-nėms, kurios dėl savo vandens sudėties su tokiu rūpesčiu nėra niekada susidūrusios. Deja, fluoridų šalinimo įrenginiai bei jų eksploatacija yra labai bran-gūs“, – sako G. Valinevičius.

Kitoms vandentvarkos įmo-nėms Lietuvoje geriamojo vandens kokybę pagerinti iki higie-nos normos HN24: 2003 reika-lavimų, pakanka nesudėtingų vandens gerinimo įrenginių, kuriems nereikia tokių didelių in-vesticijų.

Vakarų Lietuvos vandentvar-kos įmonėse padėtis – kita.

Pavyzdžiui, penkiose „Kre-tingos vandenų“ vandenvietėse

„Kretingos vandenys“ – tarp šalies lyderių pagal investicijų įsisavinimą ir ...fluoro kiekį vandenyje

– Kretingos mieste, Salantuose, Vydmantuose, Kartenoje ir Kū-lupėnuose – yra sumontuotos atbulinio osmoso vandens va-lymo sistemos.

„Jos ne tik brangios –fluo-ridų pašalinimas iš vandens sąskaitas už vandenį vartoto-jams padidina iki 20 procentų. Naudojant fluoridų šalinimo sistemas, net apie 10 procentų vandens keliauja į nuostolius“, – sakė G. Valinevičius.

Anot jo, kitų nepageidauja-mų cheminių elementų, kaip, pavyzdžiui, vandenilio sulfido, geležies, amonio, boro ar man-gano koncentracijos kitose van-dentvarkos įmonėse taip pat yra dažnai mažesnės nei pajūrio sa-vivaldybių vandenvietėse.

Vandens gerinimo įrenginiai

„Kretingos vandenyse“ buvo pa-statyti panaudojant Europos Są-jungos lėšas.

„Tokių lėšų – net 95 procen-tai, tokia apimtimi Europa finan-savo vandens gerinimo projektus 2007–2013 metais. Dabartinia-me finansiniame laikotarpyje iki 2020-ųjų metų prisidėjimas prie geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcijos ir van-dens kokybės gerinimo yra vos 50 procentų. Tik prie inžinerinių tinklų tiesimo ES prisideda 80 procentų“, – sakė G. Valinevi-čius.

„ES lėšų panaudojimas buvo ir yra kritiškai svarbus gerinant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo bei valymo infrastruktūrą visoje Lietuvoje,

taip pat – ir Kretingoje“, – pa-brėžė jis.

Sumažėjus ES finansavimui, „Kretingos vandenys“ pasiėmė paskolą – įmonei tęsti vanden-tvarkos infrastruktūros gerini-mą rajone lygia dalimi padėjo ir savivaldybė.

Šiuo metu bendrovė planuo-ja statyti šešis vandens gerini-mo įrenginius Kretingos rajo-ne, dvi gyvenvietes –Laivius ir Erlėnus – ketinama prijungti prie Salantų miesto, o Padva-rius – prie Kretingos miesto vandens gerinimo įrenginių.

„Ekonomiškai naudingiau pri-jungti gyvenvietes prie jau esamų vandens gerinimo įrenginių Sa-lantuose, nei statyti naujus įren-ginius gyvenvietėse“, – tvirtino įmonės vadovas.

UAB „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius

Nors Kretingos rajono vandens įmonė UAB „Kre-

tingos vandenys“ yra šalies pakraš-

ty ir nedidelė, ši vandens bendro-

vė tarp beveik šimto šalies van-dens įmonių yra lyderių gretose

pagal investicijų įsisavinimą, naujų abonentų prisi-

jungimą, o taipo-gi ...pagal van-

dens fluoringumą: iš 43 rajone

esančių vanden-viečių 34-iose yra

padidinti fluoro kiekiai.

Lino

Jege

levi

čiau

s nuo

tr.

Nors bendras suvartojamo vandens kiekis rajone mažėja, tačiau vandens kaina Kretingos rajono gyventojams ir įmo-nėms nedidėja.

Čia gelbsti ir nauji prisi-jungimai prie centralizuotų vandens tiekimo ir buitinių nuotekų surinkimo tinklų – 2007–2014 metais sparčiai vyk-dant vandentvarkos infrastruk-tūros plėtrą rajone, ženkliai išaugo abonentų skaičius.

„Jis amortizuoja didesnes vandens gamybos sąnaudas dėl blogėjančios demografinės padėties rajone. Prieš 10 metų rajone buvo daugiau gyven-tojų nei jų yra dabar, – sakė G. Valinevičius. – Be to, prieš 10metų vieną šeimos ūkį vidu-tiniškai sudarė 3,7 gyventojo, o šiandien – 2,8. Vandens suvar-tojimas dėl to mažėja, bet dėl naujų prisijungimų pajamas išlaikome stabilias“.

Prieš beveik šešerius metus prie „Kretingos vandenų“ vairo stojęs G. Valinevičius stabiliza-vo bendrovę, o jos ekonominiai rodikliai ženkliai pagerėjo. Jam vadovaujant, „Kretingos van-denys“ penkerius metus dirba pelningai.

„Smagu, kad pavyko page-rinti įmonės rodiklius“, – ku-kliai sako G. Valinevičius.

Bendrovė papildomų paja-mų gauna iš geriamojo van-dens įvadų ir buitinių nuotekų išvadų projektavimo, geriamo-jo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų surinkimo tinklų klo-jimo darbų, gyventojų rezer-vuaruose kaupiamų buitinių nuotekų išvežimo.

Rajone yra palyginti mažai juridinių asmenų vandens var-totojų. Pajamos iš šios kategori-jos vandens vartotojų tesudaro apie 15–20 procentų nuo visų įmonės pajamų.

„Kitose savivaldybėse, ku-rios turi didelių gamybos objektų, tokios pajamos sudaro 50–60 procentų, – pabrėžė G. Valinevičius. – Jiems, žinoma, lengviau vykdyti veiklą ir pla-nuoti naują plėtrą“.

Tarp didžiausių „Kretingos vandenų“ klientų – UAB „Os-tseeFisch“, žuvies perdirbimo įmonė, kitos didelės rajono įmonės, pavyzdžiui, UAB „Kre-tingos grūdai“ vandens gamy-bai sunaudoja nežymiai.

Neseniai iš Liepojoje vy-kusios regiono vandentvarkos įmonių vadovams skirtos kon-ferencijos sugrįžęs G. Valinevi-čius pastebi, kad nors į vanden-tvarką Lietuvoje yra investuota daug europinių lėšų, vandens gerinimo ir buitinių nuotekų

valymo sritis išlieka problema-tiška.

„Vandentvarkos situacija to-kia yra visoje Rytų Europoje. Geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tvarkymo inf-rastruktūra nėra atstatoma taip sparčiai, kaip nusidėvi. Tai ir buvo pabrėžta konferencijoje“, – prisiminė G. Valinevičius.

Pavyzdžiui, konferencijoje minėta, kad pagal į vanden-tvarkos infrastruktūrą inves-tuojamas lėšas,Vengrija atnau-jinimo darbus galėtų baigti tik po 250 metų.

„Vadinasi, problema yra už-programuota ateities kartoms. Vandentvarkos sistema reika-lauja itin didelių investicijų, o mūsų teikiamos paslaugos, kainos atžvilgiu, yra socialiai orientuotos“, – sakė direktorius.

Pavyzdžiui, Olandija, kuri laikoma vandentvarkos infras-truktūros gerinimo lydere, savo geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų surinkimo tinklus ėmė naujinti iškart po antrojo pasaulinio karo.

„Olandai iki šiol labai daug investuoja į šią sritį“, – sakė pašnekovas.

Vis tik G. Valinevičius, kuris neseniai tapo Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidiumo nariu, pastebi, kad Lietuva pa-

gal investicijas į vandentvarką neatsilieka nuo pirmaujančių Vakarų Europos valstybių.

„Kai kurios mūsų naudoja-mos vandens gerinimo ar nuo-tekų valymo technologijos yra modernesnės nei, tarkime, kai kuriuose Vokietijos regionuo-se. Žinoma, dėl to turime dė-koti Europos Sąjungai“, – sakė G. Valinevičius.

Tam tikrą netikrumą direk-toriui kelia ir ne vienerius metus šalyje sklandanti vandentvar-kos įmonių stambinimo idėja. Aplinkos apsaugos ministerija šiuo metu yra užsakiusi atlikti šalies vandentvarkos ūkio mo-delio parengimo studiją. Ji turė-tų būti atlikta iki rudens.

Vyriausybės programa taip pat numato stambinti vandens įmones šalyje. Manoma, atlikus konglomeraciją, mažesnėse sa-vivaldybėse sumažėtų ir van-dens kaina.

„Lietuvos vandens tiekėjų asociacija taip pat rengia savo pasiūlymus dėl vandentvarkos įmonių reorganizacijos šalyje, – sakė G. Valinevičius. – Ma-nau, kad kiekvienoje savival-dybėje turi funkcionuoti viena vandentvarkos įmonė“.

Kai „Kretingos vandenys“ dir-ba stabiliai ir gerai, reformos pers-pektyva net neatrodo tokia niūri.

„Kai kurios mūsų naudojamos van-dens gerinimo ar nuotekų valymo techno-logijos yra modernesnės nei, tarkime, kai kuriuose Vokietijos regionuose. Žinoma, dėl to turime dėkoti Europos Sąjungai“, – sakė G. Valinevičius.

Bendrovės tinklų eksploatacijos inžinierius Saulius Garjonis turi apie ką pasikalbėti su direktoriumi Gediminu Valinevičiumi

Lino

Jege

levi

čiau

s nuo

tr.


Linas JEGELEVIČIUS– Кą jums, nepriklausomai

nekilnojamojo turto brokerei, reiškia vasara?

– Kadangi esu didžiausio ir gražiausio Lietuvoje Palangos kurorto NT brokerė, kur NT rinka yra dinamiška ištisus metus, o prieš vasarą ir sezono metu ji ypač suaktyvėja – dėl to vasara mums, NT brokeriams, yra pats veiklos metas tiek vyk-dant NT pirkimo-pardavimo

sandorius, tiek administruo-jant nuomojamą būstą į ku-rortą atvykstantiems ir laukia-miems poilsiautojams.

– Ar vasaros pradžia nekil-nojamojo turto (NT) rinkoje Palangoje žymi daugiau šur-mulio, gyvybės?

– Taip, jaučiamas klientų domėjimasis NT Palangoje, ku-ris tikėtina tęsis ir visos vasaros laikotarpyje. Tai juk atostogų metas, kuomet potencialūs,

orientuoti į NT pirkimą klien-tai gali skirti daugiau laiko ir dėmesio būsto apžiūroms, ana-lizuoti pačią NT rinką, kainas, vietą, būsto kokybę, visa tai įvertinti ir nuspręsti, ką ir kur įsigyti. O ir naujų objektų pa-siūla vasarą ypatingai išryškė-ja ir „sublizga“, kas patraukia pirkėjus. Poilsiautojai atsargiai pradeda rezervuoti apartamen-tus nuomai Palangoje dar žie-mos metu, bet vasaros pradžio-

je jie tampa gerokai ryžtingesni ir sprendimus priima greitai.

– Kokias šių metų NT ten-dencijas išskirtumėte? Kas jas lemia? Ir kas jas lems iki metų galo?

– Šių metų tendencijos neypa-tingai skiriasi nuo praėjusių, tačiau pastebima aiški žmonių „migracija“ į Palangą tiek iš di-džiųjų Lietuvos miestų, tiek iš pe-riferijos, taip pat užsienio lietuviai noriai investuoja į Palangos NT.

Nekilnojamasturtas

Vasara į Palangą atginė armiją kurorto svečių, kurie ne tik naudojasi vietos viešbučių ir privataus sektoriaus apgyvendinimo paslaugomis, vietos infrastruktūra, bet taip pat ir žvalgo-si čia įsigyti nekilnojamojo turto (NT). Kokios NT tendencijos Palangoje šią vasarą? Į ką verta atkreipti dėmesį ieš-kant ir perkant būstą? Kalbėjomės su nekilnojamojo turto agentūros „RE JŪRA“ brokere Jūrate Radzevičiūte.

Brokerė Jūratė Radzevičiūtė: „NT klientai vasarą tampa gerokai ryžtingesni ir sprendimus priima greitai“

Be abejo, negaliu nepaminėti, kad lietuviai jau priprato prie naujos valiutos euro ir elgiasi gerokai drąsiau investuodami į įvairų NT.

Dažnas įsigyjantis antrą būstą kurorte pasinaudoja šiuo metu palankia „pigių pinigų“ bankų paskolų teikimo situacija, o ne-pageidaujantys „nenaudingai“ laikyti lėšas bankuose – jas noriai investuoja į būstą Palangoje. Be abejonės, ir auganti šalies eko-nomika, ir pragyvenimo lygis, bendras optimizmas vartotojus taipogi skatina būti lankstesniems įsigyjant antrą būstą.

– Kai potencialūs pirkė-jai iš kitų šalies savivaldybių mąsto, kur įsigyti antrinį būs-tą – Klaipėdoje, Neringoje ar Palangoje, kokie svertai nule-mia? Kokie yra Palangos pri-valumai?

– Žmonės stebi ir mato ryš-kius, greitus pozityvius poky-čius: Palangos kurorto europinį pripažinimą, aktyvų kultūros plėtojimą, „Eglės“ prabangių apartamentų su sporto klubu ir poilsio kompleksu, prestižinių prekių ženklų viešbučių įžen-gimą ir plėtrą, visų rūšių kelei-vių pervežimo vystymąsi. Tai ženkliai gerina Palangos įvaizdį tiek Lietuvos, tiek tarptautinėse rinkose. Kita vertus, tai traukia ir skatina tautiečius kuo daž-niau atvykti bei daugiau laiko leisti nuolat atsinaujinančioje Palangoje. Perkantieji būstą supranta, kad tai visais laikais išliks vertinga investicija.

– Koks yra NT paklausos ir pasiūlos santykis Palangoje?

– Aš manau, kad NT paklau-sos ir pasiūlos Palangoje santy-kis 1:3. Nepaisant nežemų būsto kainų Palangoje, pirkimo-par-davimo sandorių vis daugėja, tačiau rinką vėsina tai, kad ban-kai taip lengvai kaip prieš de-šimtmetį paskolų nedalina, jie reaguoja ir riboja pernelyg ri-zikingą NT rinkos ir skolinimo raidą. O NT pasiūla yra tikrai didelė ir vis dar auganti.

– Koks būstas dabar „eina“? Koks nelabai populiarus?

– Šių metų pirmąjį pusmetį Palangoje naujos statybos būs-to rinka yra gerokai aktyves-nė nei prieš metus. Aktyvūs

ir laurus skinasi tie vystytojai, būstą segmentuojantys pa-gal pirkėjų gyvenimo būdą ir poreikius bei tie,kurie rinkai pasiūlė gerai informuotam ir vertę skaičiuojančiam pirkė-jui aukštesnę būsto kokybę su daugiau papildomų paslaugų. Tai naujos statybos namai bei butai tiek Palangos centre, tiek labai pamėgtose ir išpuoselė-tose ramiose Kunigiškėse. Čia NT būstą renkasi vertinantys ramybę, privatumą, jūros bei pušyno ošimą, suprantantys apie ypatingą aurą ir kokybiš-ką poilsį pirkėjai, dažniausiai atvykstantys iš šurmuliuojan-čių didmiesčių. Tiek kurorto centre, tiek Kunigiškėse labai svarbus NT paskirties aspektas, dominuojantis, be abejonės, yra gyvenamosios paskirties. Pirkėjai kreipia dėmesį į auto-mobilio statymo vietų buvimą komplekso teritorijoje, būsto šildymo rūšį (dujinis autono-minis dažnai tampa privalu-mu), bendrą statinio kokybę ir teikiamas garantijas, energinio naudingumo aukštą klasę bei aplinkos, poilsio zonų šiuolai-kišką įrengimą ir priežiūrą.Šie faktoriai dažnai veda prie sė-kmingų ir efektyvių NT parda-vimų. O kainą, už kurią perka klientas, jis renkasi pats. Tačiau populiariausias „judantis“ „ma-žiau kvadratų, daugiau privatu-mo“ 30-40 kv. m būstas kainuo-ja nuo 60 000 iki 80 000 eurų.

– Ką pasiūlytumėte klien-tams su ribotu biudžetu?

– Tokiais atvejais siūlau kli-entams įsigyti iš patikimų vys-tytojų naujai statomus objektus vos tik statyboms prasidėjus, t.y., kuomet parduodama iš būs-to planų ir vizualizacijų, kuomet pasiūlomos kainos pirmiesiems pirkėjams būna išties patrau-klios. Kitas variantas būtų įsi-gyti nenaujos statybos remon-tuotiną būstą, kurį savininkai nori parduoti greitai ir už žemą kainą. Tačiau kiekvienu atveju stengiuosi įsigilinti į kliento po-reikius ir pasiūlyti tik jam tinka-miausią būstą, nes ribotas biu-džetas kartais tampa ir lanksčiu, kuomet pirkėjai gerai perpranta Palangos NT rinką.

– O tiems, kurie nori in-

vestuoti Palangoje į NT pusę milijono ar miljoną?

– Kadangi visame pajūryje NT kaina labai priklauso nuo vietos – taigi, natūralu, kad NT arčiausiai jūros, smėlėtojo pa-plūdimio, pušyno, nuo kurio centras pasiekiams per kelias minutes, kainuoja daugiausiai. Tuomet siūlau ištaigingus er-dvius su žemės sklypu koted-žus S. Dariaus ir S. Girėno g., Birutės alėjoje ir išpuoselėtus būstus Meilės alėjoje. Pirkėjai su dideliu biudžetu dažnai ren-kasi skoningai įrengtus, erdvius nuosavus namus Kunigiškėse, šalia jūros, ošiančio pušyno ir laukinių kopų.

– Kokie vystytojų NT pro-jektai yra paklausūs pajūryje, Palangoje?

– NT vystytojai, kurie sten-giasi būti unikalūs ir pirmieji pristatyti klientams modernius, aukštos kokybės, patogius, funk-cionalius, patrauklioje vietoje būstus, atitinkančius jų porei-kius nuolatiniam gyvenimui ar poilsiui, yra sėkmingi ir jų būstai yra paklausūs. Norėčiau išskir-ti „Pajūrio terasų“ daugiabučių projektus Maironio ir Vana-gupės g., sėkmingai plečiamas „Malūno vilas“ Malūno g., ato-kiau Plaušėje Sermiesčio g. 30 vystomą unikalaus modernaus dizaino daugiabutį, Kunigiškėse Genio g. 59 kokybiškai pastatytą ir šiuolaikiškai įrengtą gyvena-mųjų namų kvartalą romantiš-koje vietoje šalia jūros.

– Kaip potencialiam NT pirkėjui nepermokėti Palan-goje? Į ką atkreipti dėmesį?

– Dažnai NT skelbimuose pastebime „parduodu be tarpi-ninkų“. Tai mano patarimas tokiu atveju būtų pirmiausia pasitikrin-ti, ar parduodamo būsto kaina nėra per didelė. Kadangi nemaža dalis savininkų bando individu-aliai parduoti būstą didesne nei rinkos kaina. Kaip jau minėjau, pajūryje didžiąją NT kainą lemia vieta, toliau seka būsto klasė, šil-dymo rūšis, statybos metai, įran-ga (dalinė ar pilna). Taigi,būtina įvertinti visą kompleksą kriterijų, kad susikurtum bendrą NT kai-nos vaizdą.

– Ar geriau būstą įsigyti tiesiai iš savininko, ar tai pati-

kėti NT agentūrai ar NT bro-keriui?

– Be abejonės, šį darbą reikė-tų pavesti ir patikėti atlikti pro-fesionalams – NT ekspertams. Štai keletas atgumentų (...kodėl) NT brokeris be kainos vertini-mo atliks visų NT dokumen-tų patikrinimą, preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties ruošimą, turto vertinimo ir no-tarinės sutarties organizavimą. Profesionalus NT ekspertas ne-bijos pasakyti pirkėjams tiesą apie jų perkamo turto rinkos vertę ir būklę. Beje, NT pirkė-jas niekada nepajus savininko (pardavėjo) neigiamų emocijų, kurias užmaskuos profesionalus brokeris esant reikalui.

– Kokias pastebite tenden-cijas nuomos sektoriuje Pa-langoje?

– Kadangi dažnas lietuvis vyksta atostogauti į Turkijos, Europos kurortus, suprantama, kad ten jie gauna puikų servi-są, kokybišką poilsį ir gerą orą. Galiu pasidžiaugti, kad ir Pa-langos NT vystytojai stengiasi neatsilikti ir net pranokti užsie-nio rinkas, patenkindami net įnoringiausių Palangos poil-siautojų poreikius, kad ištrūkus iš darbo ar namų rutinos,gera nuotaika, puiki kompanija, nuostabūs įspūdžiai ir prisimi-nimai lydėtų ištisus metus iki kitų atostogų. Rusijos, Baltaru-sijos, Ukrainos, Latvijos ir, ži-noma, mūsų šalies poilsiautojai Palangos kurorte vis daugiau renkasi apartamentus poilsiui su visiškais patogumais, kur jiems nereikėtų rūpintis auto-mobilio statymo vieta, dviračių laikymu ir kt. Šių apartamentų nuomos kaina, priklausomai nuo jų dydžio ir vietos, kainuo-ja 30-60 eurų už parą.

– Kokių principų ir nerašy-tų taisyklių jūs laikotės kaip NT brokerė?

– Na, kažkokių griežtų taisy-klių savo darbe nesilaikau, tie-siog natūraliai noriu atlikti savo pareigas kaip galima geriau, kad NT pardavėjai, pirkėjai, nuo-motojai ir nuomininkai liktų patenkinti galutiniu rezultatu. Mano kredo: mano tikslas – Jūsų rekomendacijos! Tai mane tikrai motyvuoja ir skatina...


Rasa GEDVILAITĖPalangos senoji gimnazi-

ja šiandien gyvena turtingą ir įdomų gyvenimą, nepamirš-dama to, į ką gali remtis ir kuo didžiuotis. Gimnazijos Garbės galerijoje pagerbti šią mokyklą baigę mokiniai, dabar Lietu-voje žinomi kultūros, mokslo, kūrybos žmonės: rašytojas Ro-landas Rastauskas, žurnalistai Rimvydas Valatka, Laimonas Tapinas, dainininkai Stasys Povilaitis, Jurga Šeduikytė, ak-torius Liubomiras Laucevičius, archeologas Vladas Žulkus ir daug kitų. Brangintina istori-nė atmintis yra ir šiuolaikinės gimnazijos pilnavertės asme-nybės ugdymo pavyzdys.

Investicija į mokytoją – investicija į ateitįPalangos senojoje gimnazi-

joje mokymosi kultūros puose-lėjimas suprantamas kaip žinių troškimo, pažinimo gebėjimų ugdymas per galimybę ekspe-rimentuoti, pažinti, tyrinėti, atrasti. Taip gimsta ir prasmin-ga, įdomi veikla, gražūs moki-nio ir mokytojo santykiai, taip formuojasi pomėgių saistoma bendrystė ir savęs atradimas.

Astronomijos, astrofizikos tyrinėjimai, filologų darbai,

miuziklo pastatymas, jaunųjų dizainerių darbai, dalykinės konsultacijos, konferencijos, VU docento Regimanto Tamo-šaičio paskaitos abiturientams, pranciškono br. Gedimino Numgaudžio biblinių siužetų aiškinimai, tyrimai prieš me-tus gimnazijoje įkurtoje tikroje biotechnologijų laboratorijoje tapo prasmingais, lyg ir sa-vaime suprantamais Senosios gimnazijos mokyklinio gyve-nimo reiškiniais. Naujovėms rastis Palangos gimnazijoje itin reikšmingą įtaką turi aukš-ta lietuvių kalbos mokytojų kultūra ir tradicija, ugdytinių

aukščiausi pasiekimai šalyje. Jų ugdymo kultūra, asmeni-nės vertybinės nuostatos ver-čia pasitempti ir kitus kolegas, suklusti mokinius ir jų tėvus ir nepaskęsti smulkmenose. Gamtos mokslų, anglų kalbos mokytojų solidi profesinė lai-kysena, dailės, muzikos moky-tojų išskirtinis kūrybiškumas – taip pat Senosios gimnazijos aukštos reputacijos ženklai. Negalima nepasidžiaugti, kad idėjas, inovacijas itin vertina ir šiandienos Palangos miesto sa-vivaldybės politinė vadovybė, kurių pastangų dėka šiandien Palangos miestas klesti.

Palangos senosios gim-

nazijos ištakos – 1886 metais grafo Juoza-

po Tiškevičiaus įsteigta pro-

gimnazija, kuri buvo jaunimo

lietuviškos tau-tinės savimonės

formuotoja ir ugdytoja. Ver-tybiniu pavyz-

džiu šiandienos mokiniams yra

ir Palangos progimnazijoje mokęsi Antanas

Smetona, Ste-ponas Kairys, Jurgis ir Kazi-mieras Šauliai, pasirašę1918 metų vasario 16-osios Ne-

priklausomybės deklaraciją. Gimnazijos

mokiniai– ir Vir-ginijus Pikturna, Rimvydas Va-

latka – LR Aukš-čiausios Tary-bos akto dėl

Lietuvos nepri-klausomos vals-tybės atstatymo

signatarai.

ŠvietimasPalangos senosios gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas

Atsvara humanitarinei tradicijai – mokiniai baltais chalatais

Mokyklos direktorius Le-onas Šidlauskas teigia: „Geras mokytojas – mokyklos turtas, kurio profesionalumą gerbiame ne tik žodžiais, bet ir aprūpin-dami jį šiuolaikinės edukacijos galimybėmis. Tik investuojant į mokytoją, galima padėti jam realizuoti savo talentą, kompe-tencijas ir sulaukti taip trokšta-mo atsako“.

Atsvara humanitarinei tradicijai – mokiniai baltais chalatais?Nuolat modernizuojant ir

atnaujinant mokyklą, neats-kiriama jos gyvenimo dalimi tapo biotechnologijų labora-torija ir mokiniai baltais cha-latais. Gimnazistai dirba su šiuolaikinėmis laboratorinėmis priemonėmis – klonuoja DNR specialiame aparate – termo-cikleryje, atlieka DNR elek-troforezę, naudojasi šiuolai-kinėmis svėrimo ir matavimo priemonėmis, terpėse augina mikroskopinius grybus ir bak-terijas, išskiria ir pamato vaisių ląstelių DNR, gamina bioplas-tiką, atlieka nesudėtingus DNR testus.Priemonės tokiai labora-torijai gabentos net iš JAV, Bri-tanijos, Kinijos ir kitų šalių.

Moksleivių tiriamieji darbai išauga iki brandžių konkursi-nių darbų: gimnazistai kasmet sėkmingai savo tyrimų idė-jas pristato respublikiniuose konkursuose. Šiemet net trys mokiniai buvo iškviesti į res-publikinę biologijos olimpiadą ir pasiekti geri rezultatai. Gim-nazija didžiuojasi net penkiais moksleiviais, tapusiais ES jau-nųjų mokslininkų konkurso finalų dalyviais. 2015 metais dviem mokytojos Danguolės Baranauskienės mokiniams te-ko garbė savo tiriamąjį darbą pristatyti Milane vykusiame ES jaunųjų mokslininkų konkurso finale, mokiniai buvo apdova-noti specialiu Europos Komi-sijos Jungtinių tyrimų centro prizu – vienos savaitės stažuote Jungtinių tyrimų centro institu-te Isproje, Italijoje. Kaip yra pa-stebėjusi gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė Daiva Urbš-tienė, „tokie pasiekimai tarsi užaugina mokiniams sparnus“.

Verti būti tarp geriausiųGimnazija – rimta konku-

rentė geriausioms Lietuvos mokykloms. Šiemet net de-vyni mokiniai buvo iškviesti į respublikinį Jaunųjų filologų

konkurso turą ir net šeši iš jų laimėjo prizines vietas. An-trus metus iš eilės gimnazistas Adomas Gudaitis respubliki-nėje geografijos olimpiadoje laimėjo bronzos medalį. Aukšti pasiekimai ir rusų kalbos, ma-tematikos, istorijos, gamtos mokslų, ekonomikos olimpia-dose, net trijų fizikos tiriamųjų darbų autoriai respublikiniame konkurse pelnė prizines vietas. Reikšmingi nuolatiniai laimė-jimai respublikiniuose anglų kalbos debatų konkursuose.

Paskui mokytoją – ir pajūrio taku, ir ant motociklo Mokytoja ekspertė Dalia Ra-

kauskienė, Lietuvos olimpinio komiteto akademijos pripažin-ta kūno kultūros metų moky-toja, pastebi, kad pajūrio vaikai turi unikalią galimybę mankš-tintis pajūrio pušynuose, rung-tyniauti paplūdimio smėlyje. Gimnazijos sportinę veiklą taikliai apibūdina pačių moki-nių paskelbtas šūkis: „Sportas netrukdo mokslui, mokslas ne-trukdo sportui“. Rudens tradi-cija – šventė „Palangos pajūris – Palangos vaikams“ su rung-timis, varžybomis ir smėlio pi-

limis po sezono ištuštėjusiame pajūryje. Pavasariop – unikali abiturientų atsisveikinimo su sporto sale fiesta ir analogų neturintis projektas vaikinams „Motorizuoti ir nepavojingi“.

Mokymasis gimnazijoje – ne vien tik „vaikų pamokymas“ Kalbėdama apie tai, kokią

mokyklą mato šiandien, tar-pusavio supratimo galimybę akcentuoja ir lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Jūratė Gali-nauskienė. Mokytojos žodžiais tariant, neretai visuomenėje švietimas tebelaikomas „vai-kų pamokymu“, užmirštama, kad kultūros, mąstymo ir do-rovinis lygis susijęs su asmens brendimu. Anot jos, Palangos senosios gimnazijos pedagogi-nė bendruomenė suvokia, kad mokykloje turi susiklostyti ga-limybės augti laisviems, meilę ir saugumo jausmą patirian-tiems žmonėms.

Aukšti moksleivių pasieki-mai, puoselėjami geri mokyklos bendruomenės santykiai, kuria-ma moderni ir šiuolaikiška mo-kyklos aplinka neleidžia abejoti, kad Palangos senoji gimnazija eina tinkama kryptimi.

ant tautinės savimonės pamatųPalangos senoji gimnazija – Paskui mokytoją – ir pajūrio taku, ir ant motociklo


Multisensoriniai užsiėmimai padės jiems nusiraminti, padės koncentruoti dėmesį“, – pasa-kojo D. Paulauskienė.

Jos planuose – ir interakty-vūs žaidimai. Tai yra žaidimai, kuriems naudojamas projek-torius – pavyzdžiui, ant grin-dų projektoriaus dėka keičiasi vaizdai, vaikas gali judėti, gau-dyti besikeičiančius vaizdus.

„Pasirūpinome, kad vaikai mūsų centre turėtų vaizduo-tę, logiką lavinančių žaidimų – kaladėlių, dėlionių, taip pat jie čia gali laipioti, landžioti, čiuožinėti. Kiekvienas gali pa-sirinkti pagal savo būdą – la-biau judresnį ar ramesnį užsi-ėmimą. Tam, kad vaikų laikas mūsų centre prabėgtų tikrai tu-riningai, rengsime kūrybinius užsiėmimus. Vyks rankdarbių gaminimas įvairioms progoms – mamyčių, tėvelių dienai“, – sakė D. Paulauskienė.

Nebe priežasties „Skruzdėly-nas“ įsteigtas kaip šeimos laisva-laikio centras. Centro įkūrėjos sumanymu, čia bus rengiami užsiėmimai ne tik vaikams.

„Ateityje rengsime bendrus užsiėmimus vaikams ir jų tėve-liams. Tai bus šokiai su leliukais, įvairios mankštos. Kokybiškas laikas kartu yra labai svarbu“, – įsitikinusi D. Paulauskienė.

Visa informacija apie šei-mos laisvalaikio centro „Skruz-dėlynas“ renginius bei užsiėmi-mus bus skelbiama „Facebook“

socialinėje paskyroje, taip pat ir internetiniame puslapyje.

Vienu metu centras gali priim-ti iki 15 vaikų – nuo visai mažiu-kų iki priešmokyklinio amžiaus.

„Mūsų centro lankytojų am-žius – nuo kūdikių iki besiren-giančių eiti į mokyklą. Iš tiesų, amžius ne taip svarbu, svarbu, kad vaikui čia būtų įdomu ir gera. Didesni vaikai jau eina į darželį, todėl tėvai nebėra taip pririšti prie savo atžalos. Tačiau tie, kurie turi kūdikius ar kurių vaikai į darželį neina, kartais tikrai susiduria su problemomis. Galų gale, ma-moms kartais reikia pabūti be vaikų, pakeisti aplinką, todėl jos ramiai galės palikti vaikus pas mus – jiems čia bus tikrai saugu, įdomu ir linksma“, – neabejoja D. Paulauskienė.

Vaikų laisvalaikis

Diana JOMANTAITĖ„Pati štai auginu mažą klecką

ir neturiu jo kam palikti, kai rei-kia išbėgti su reikalais. Tokia esu ne viena, todėl kilo mintis įkurti vietą, kurioje tėvai valandai ar daugiau galėtų palikti savo at-žalą. Juk auginant vaikus, reikia sutvarkyti ir daugybę kitų rei-kalų. Paprastas pavyzdys – ma-mai reikia į kirpyklą. O jei šalia nėra senelių, vyras darbe, auklės dviem valandoms staiga irgi ne-susirasi. Todėl pagalvojau, kad šeimos laisvalaikio centras yra puiki išeitis. Galų gale, net jei tėvai ir gali visą laiką skirti savo vaikui, jam reikia draugų, reikia kartais pakeisti aplinką“, – kal-bėjo D. Paulauskienė.

Aplinka šeimos laisvalaikio centre „Skruzdėlynas“ mažy-lių laukia tikrai smagi – galima siausti su balionais, erdvė išklota malonia danga, tad ant grindų galima dėlioti dėliones, kaladė-les, norintiems piešti sudėlioti nedideli staliukai bei maži pufiu-kai, o dėžutėse galima rasti dau-gybę žaidimų bei žaislų.

„Vaikus prižiūrėsiu bei ug-dysiu pati, kviesime prisijung-ti ir kvalifikuotus specialistus. Teiksime psichologo ir logope-do paslaugas. Mažyliai mėgsta ir turi judėti, todėl jiems su-kurta didelė žaidimų erdvė, sugalvota, ką jie gali veikti, kuo žaisti ir ką žaisti. Turime daug planų, bet kol neturime lėšų di-delėms investicijoms, plėsime ir tobulinsime aplinką pama-žu. Nebe reikalo sakoma, jog geras verslas yra tas, kuris auga pamažu. Artimoje ateityje šei-mos laisvalaikio centre įreng-sime multisensorinę aplinką. Tai yra aplinka, kurioje vaikas galės lavinti penkis savo pojū-čius – skonį, uoslę, regą, klausą, lytėjimą. Šiuos dalykus reikia lavinti, kad tinkamai vystytųsi vaiko smegenys. Tais pačiais multisensoriniais įrengimais, ar tiksliau, aplinka, galės nau-dotis ir tėveliai. Ši inovacija padės ir vaikams, ir jų tėvams atsipalaiduoti. Ne paslaptis, da-bar vis daugiau vaikų yra hiper aktyvūs.

„Skruzdėlynas“ – oazė vaikams, pagalba tėvams

Tie, kas augina vaikus, žino, kokią vertę turi valandos ir minutės. Neretai jų, kiek laisvesnių, dienoje tėvams pritrūksta, todėl tenka daug ko atsisakyti. Ir trupučio laiko sau, ir susitikimų su draugais. O ir daugelis reika-lų būna atidėti vien todėl, kad nėra kur ir kam palikti mažylio. Ši dilema puikiai pažįstama palangiškei Dan-guolei Paulauskienei. Pati augindama kūdikį, ji puikiai supranta, kaip tėvams, ypač mamoms, kartais reikalin-ga valanda kita laisvo laiko. Todėl moteris nusprendė Palangoje, Ganyklų g. 6, atidaryti šeimos laisvalaikio centrą „Skruzdėlynas“. Šis centras draugiškai tiesia pagalbos ranką tiems tėvams, kurie kelioms valandoms nori palikti savo atžalą arba tiems, kurie ieško, kaip turiningai praleisti laiką kartu su vaiku.


Linas JEGELEVIČIUSBet septintą valandą pir-

madienį į pasitarimą susirinkę įmonės vadybininkai ir direk-torius Konstantinas Skierus vienas kitą puikiai supranta net iš pusės žodžio. Pusei jų kartu dirbant ne vienerius metus, ki-taip ir būti, žinoma, negali!

„Kiek jis ten berniukų turi? Kas tą sarkofagą prie gelbėjimo

stoties pritvirtins? Ir Šventojoje?“ – beria vadybininkai klausimus. „Trizaką“ turit, viską padarot, o trečiadienį vyniojate meškeres – jau ketvirtadienį prasidės baike-rių šventė Šventojoje“, – įsakmiai paliepia K. Skierus.

„Reikia visus tuos krūme-liokus papešinėti ar visai išrau-ti“, – girdisi kitas balsas.

Akivaizdu, kad pirmosios birželio savaitės liūto darbų da-

lis bus būtent Šventojoje, kur sa-vaitgalį vyks antrasis Šventosios paplūdimio baikerių festivalis.

K. Skierus prisimena su-laukęs iš Palangos paplūdimio gelbėtojų vado Jono Pirožni-ko skambučio apie išlindusius „kažkokius keistus“ vamzdžius prie Palangos molo.

„Aš pasiveizėsiu, kas ten yra, bet ten, direktoriau, yra nuskendęs senas laivas. Apie jį

jau čia ne vienas pašneka“, – įsi-terpia bendrovės vadybininkas Raimondas Gricius.

„Tada viskas aišku. Reikia tuos vamzdžius jau dabar ap-tverti, kad niekas ten aplink nesimaudytų. Kitaip velniai žino, kas gali nutikti“, – įspėja direktorius.

„Kiekvienais metais ten tuos vamzdžius patys gelbėtojai už-kala“, – primena R. Gricius.

Kelios minutės po setynių pirmadienio rytmetį

Palangoje –tvarka ir švara

Tuoj į darbą...

Didžiausio šalies kurorto PALANGOS vienas komunalininkų vasaros rytmetis – darbus rikiuoja oras, baikerių armija ir feisbuko prietrankos

Į Palangos miesto tvarkytojų,

kurorto įmonės „Palangos ko-munalinis ūkis“,

rytinius pasitari-mus kalbininkams geriau niekada

nežengti – juose tiek daug pro-

fesinio ir buitinio žargono – ir dar atmiešto sodria žemaitiška šnek-ta, – kad juose

neįgudusiai klau-sai teks karpyti

ausimis: apie ką gi šnekama?

Lino

Jege

levi

čiau

s nuo

tr.


G. Kuleše-vičienė prie savo moterų šokinėjo su paruoštukais: „Tu, Danute, palergoni-jomis užsodinsi tą skverelį, o tu, Aure-lija, – kreipėsi į kitą, jai atkišdama ranka suskrebintą lapelį su instrukcijomis, – va, ten, šlamučius susodink...“

Trumpai žodžiu persimeta direktorius K. Skierus su vadybininku A. Mineikiu

Marius laimingas - jam patikėtos vadybininko pareigos

Visų palangiškių ir miesto savivaldybės vardu dėkojame šiems UAB „Palangos komunalinis ūkis“ veteranams, dėl kurių pasiaukojančio triūso, darbštumo ir meistriškų įgūdžių Palanga šiandien yra labai graži ir tvarkinga:

Faustinui Rimvydui Juozapaičiui – direkto-riaus pavaduotojui miesto tvarkymui ir viešiesiems pirkimams,

Robertui Ivanauskui – vyr. vadybininkui viešų-jų teritorijų ir gatvių apšvietimui,

Renatai Bučmienei – buhalterei-kasininkei,Petrui Lukui – komunalinių atliekų tvarkymo

skyriaus vairuotojui, Edmundui Petrauskui – komunalinių atliekų

tvarkymo skyriaus vairuotojui, Vygantui Petrauskui – apželdinimo, kapinių

priežiūros skyriaus vairuotojui, Stasiui Sabeckiui – mechaninių dirbtuvių

suvirintojui, Antanui Barisui – komunalinių atliekų tvarky-

mo skyriaus vairuotojui, Algimantui Gaigalui – rankinio mechanizuoto

pliažų ir žaliųjų plotų, šaligatvių valymo skyriaus vairuotojui,

Zenonui Gliožeriui – rankinio mechanizuoto pliažų ir žaliųjų plotų, šaligatvių valymo skyriaus valytojui ir visiems kitiems, kurie įmonėje dirba ilgus metus.

Ačiū Jums, mielieji!

...UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vasarą dirba 156 žmonės?

...kiekvieną dieną paplūdimį tvarko 21–30 komunalininkų?

...vasarą piko metu Palangoje surenkama iki 120 tonų šiukšlių, iš paplūdimių– 80–90 tonų?

...pernai iš Palangos buvo išvežta 917 tonų žaliųjų atlie-kų,birželį – 84 tonos, liepą – 51 tona, rugpjūtį – 77 tonos?

...Palangos paplūdimyje šiemet yra 80 persirengimo ka-binų, Šventojoje –36?

...Palangoje yra apie 2900 buitinių atliekų surinkimo konteinerių?

...komunalininkai tvarko 24 kilometrų paplūdimio ruožą?

...pernai birželį į Palangos autobusų stotį įvažiavo 266 autobusai? Liepą – 224? Rugpjūtį – 289?

...Kauno „Kautra“ į Palangą vykdo daugiausiai tolimojo susisiekimo reisų?

...Palangoje yrarenovuoti 37 daugiabučiаi?

...birželį vykdoma 9 daugiabučių renovacija?

...šildymo kaštai renovuotuose daugiabučiuose viduti-niškai sumažėjo 30–55 procentais?

...pernai Palangos laidojimo namuose buvo pašarvo-ti206 mirusieji? Mažiausia mirusiųjų buvo registruota praėju-sių metų liepos mėnesį, daugiausiai – lapkritį?

...pernai iš 206 pašarvotųjų Palangos laidojimo namuo-se 19 buvo kremuoti?

...vidutinis atlyginimas „Palangos komunaliniame ūkyje“ yra 782 eurai?

...komunalinio įmonės vadybininkai vasarą vidutiniškai nuvažiuoja darbo reikalais 110–130 kilometrų?

...pernai Palangos muzikinis fontanas vasarą „uždirbo“apie 6398 eurus?

...Muzikinis fontanas siūlo rinktis iš 37 melodijų?

AR ŽINAI, KAD... ?

žmonių, kuriems suformuoja trumpas komandas – dienai, kelioms ar net savaitei.

Akivaizdu, kad didžiausias sujudimas prie gėlių – jų sun-kvežimis į komunalinio kiemą atvežė ne vieną šimtą.

Kol vairuotojas jas, tarsi kre-minius pyragėlius, iškrovė, G. Kuleševičienė prie savo moterų

šokinėjo su paruoštukais: „Tu, Danute, pelargonijomis užso-dinsi tą skverelį, o tu, Aurelija, – kreipėsi į kitą, jai atkišdama ranka suskrebintą lapelį su ins-trukcijomis, – va, ten, šlamu-čius susodink...“

Jau – beveik aštuonios. Dar viena vasaros diena UAB „Palan-gos komunalinis ūkis“ prasidėjo!

Lino Jegelevičiaus nuotr.

Trumpam K. Skieraus veidu nubėga nekantrumo šešėlis.

„Iš esmės ši savaitė yra paskutinė prieš visą sezono „gazą“: vaikai baigia mokyklą, jau čia pat Joninės – turime vi-sus „galiukus“ surišti šią savai-

tę. Be išlygų“, – ant stalo dunks-teli direktoriaus delnas. „Dar kartą: dėmesys Šventajai, o čia – pliažui. O tu, Aleksai, – K. Skierus kreipiasi į Aleksą Mi-neikį, „Palangos komunalinio ūkio“ vadybininką, kaip sako

Aleksas MineikisGintautas Mackevičius

Apie ką šnekučiuojasi po pasitarimo direktorius K. Skierus su vadybininke G. Kuleševičiene..

patys komunalininkai, „pliažo reikalams“, – eini paskui visus ir tvarkai, ką randi sulaužytą“.

„Tokia pas mus situacija. Susiorientuosite visi?“ – dar perklausia didžiausios miesto įmonės direktorius.

Minutei įsivyrauja tyla.„Turėsime susiorientuoti –

kitos išeities nėra“, – ją suardo Gintauto Mackevičiaus, dar vieno komunalinio vadybinin-ko, atsakingo už atliekų išveži-mą Palangoje, balsas.

„Kaip tu, Gražina?“ – K. Skierus kreipiasi į pagrindinę miesto tvarkytoją Gražiną Ku-leševičienę.

„Dabar daugiausiai sodiname visur gėles, pjauname žolę Va-sario 16-osios gatvėje ir važiuo-jame prie vandentiekio aplinką sutvarkyti. Per dvi dienas turėtu-mėme viską pabaigti, – įsitikinu-si G. Kuleševičienė. – O rytoj jau Šventojoje sodinsime gėles“.

Į pastabą, kad jau Šventojoje reikėtų kai kurių beržų šakas pagenėti, K. Skierus atsako emocingai: „Duok Dieve, kad taip visą vasarą jos būtų. Neno-rėkime iš medžių Dievo rojaus sodo padaryti“.

O tada visų akys nukrypo į Marių Jocą, naująjį UAB „Pa-langos komunalinis ūkis“ va-dybininką mechanikai.

„Tavo šios savaitės tikslas – plauti stulpus J. Basanavičiaus gatvėje, paruošti juos dažy-mui. Pabendrauk su Aleksu,

su kitais, susižinok, kas ir kur nedega“, – patarimų negailėjo direktorius.

Dar viena rytmečio pasita-rimo tema – tualetai. Šį sezoną Palanga pasitiko su didele nau-jove paplūdimyje – jame buvo pastatyta 10 tualetų – su į mies-to tinklus pajungta kanalizacija ir vandentiekiu.

„Viskas yra labai neblogai. Visiems tualetams yra priskirti valytojai.

Šventojoje ir Kunigiškėse juos tvarkys vyras su žmona. Moteris ir pernai dirbo – ir sąžiningai, – sako G. Mackevi-čius. – Tik ar verta atidarinėti tuos tualetus prie kopų, kol toks nemalonus oras?“

Bet direktorius K. Skierus ryž-tingas: „Gyvename Facebook-o ir Twitter-io amžiuje: kas nors nufotografuos ir įdės ten mūsų tualetų nuotrauką. Dar ir „išlaz-davos“: girdi, pastatė ir užrakino. Daug yra prietrankų, kurie mėgs-ta skųstis, patys suprantate“.

Anot kurorto komunalinin-kų vado, reikia, kad tualetai „kiaurą vasarą“ gerai kvepėtų, „kaip savo namuose“. „Padė-kite tuos prancūziškus gaivi-klius – papa, ar kaip ten juos vadina? – aerozolius nušvilps ir parsineš pas savo bobutę, kur apartamentus nuomoja. Patys žinote, kokių yra žmonių“, – K. Skierus skamba įtikinamai.

O netrukus visi vadybi-ninkai skuba į lauką prie savo


Gaila, kad kartais gerus pla-nus sumenkina kai kurie as-menys, kaip ir siekis uždrausti pliažuose įrengti tualetus, kaž-kodėl žmonės nesupranta, jog tai būtinas dalykas kurortui“, – stebėjosi Tomas ir Jolita Vi-luckai.

Naujas takas atkreipia dėmesįAtnaujinto, neįgaliesiems pri-

taikyto tako privalumais džiau-gėsi ir sutiktos panevėžietės Al-dona su dukra Kristina. Moterys pripažino, jog iškart matyti, jog takas – naujas ir ganėtinai pato-gus sunkiai judantiems žmo-nėms.

„Tai, kad takas – atnaujintas, iškart pastebėjome, lentos dar nėra lietaus nugludintos, labai patogu eiti, nėra slidu. Džiu-gu, jog atvykus į Palangą, jauti,

kad esi laukiamas, atvykstame čia sveikatą gerinti, jūros oras tik padeda tą daryti, tad no-risi kvėpuoti šiuo grynu oru kuo daugiau, patogesni takai suteikia galimybę jūrą pajausti arčiau ir tam nereikia didelių pastangų“, – sakė panevėžietės Aldona Puronienė su dukra Kristina.

Jauna klaipėdietė Aistė Kasparavičiūtė, į Palangą atvy-kusi sveikatą pastiprinti, pri-pažino, jog tokių takų dar jai netekę nei prie vieno vandens telkinio regėti, tad tokį regėti Palangoje jai buvo didžiulė do-vana. „Čia geriausias priėjimas prie jūros, niekur dar taip nesu mačiusi, man labai patinka, kad galiu taip arti jausti jūrą, bangų ridenimąsi tiesiai į mane, tai – puiku“, – teigė saulės voniomis besimėgavusi mergina.

Klaipėdietė Aistė Kasparavičiūtė pripažino, kad Palangoje jai patogiausia

Medinis takas veda į paplūdimį

Jūra klaipėdietei – ne nau-jiena, tačiau ji pripažino, jog su malonumu mėgaujasi jūra, ypač Palangoje, kurioje iš viso tąsyk praleido tris savaites. „Ne-prailgsta ir laikas, kai galima be didelio vargo pasiekti jūrą.

Žinoma, džiaugiuosi, kad man draugiją palaiko ir mama, ji mano didžiausia pagalbininkė bet kurioje situacijoje, tačiau, manau, kad ir be pagalbos jau neįgaliesiems daug patogiau pa-simėgauti jūra“, – svarstė Aistė.

Raso

s Ged

vila

itės n

uotr.

Rasa GEDVILAITĖAtsižvelgta įvisų poreikiusDar pernai prasidėję Lino

tako atnaujinimo darbai baigė-si dar neprasidėjus šiųmetinei vasarai. Lino takas, Vanagupės gatvę jungiantis su pajūriu, yra populiarus ne tik tarp sveikų atostogautojų, bet ir tarp neį-galiųjų. Būtent jiems, apsisto-jusiems vienoje iš šioje kurorto dalyje esančių sveikatinimo įstaigų, tai yra patogiausias ke-lias iki paplūdimio.

Lino takas buvo ne tik pa-gražintas, bet ir pritaikytas ju-dėjimo ar regėjimo negalią tu-rinčių žmonių poreikiams.

Atnaujintas Lino takas tapo gerokai patogesnis: maždaug 800 metrų ilgio ir 4 metrų plo-čio, jis išilgai perskirtas į dvi juostas – viena skirta sveikiems žmonėms, kita – neįgaliesiems. Šias dvi juostas atskyrė aklie-siems ir silpnaregiams skirta iškilių, 30 centimetrų pločio

ryškios spalvos trinkelių vedi-mo linija. Judėjimo sutrikimų neturintiems skirta Lino tako dalis išgrįsta retro stiliaus spal-votomis betono trinkelėmis, o judantiems vežimėliais skirta dalis – lygaus, smulkios frakci-jos asfalto. Neįgaliesiems skirta tako dalis – 1,8 metro pločio (kad nesunkiai prasilenktų du vežimėliai) bei paženklinta specialiais ženklais.

Atnaujinant Lino taką ne tik pakeista tako danga, bet ir ap-švietimas, pasirūpinta mažąja architektūra – suolais, šiukšlių dėžėmis. Neįgaliųjų patogumui Vanagupės gatvėje įrengta apie 18 automobilių stovėjimo vie-tų, didžioji dalis jų skirta turin-tiems negalią.

Ateityje – dar patogiauKad neįgaliesiems būtų pa-

togu nukakti ne tik iki kopų, bet ir patekti į paplūdimį, iš-spręstas ir medinių takų, ve-dančių per kopas iki jūros, klausimas – takas veda beveik iki pat jūros. Priekopyje taip

pat planuojama pasirūpinti neįgaliesiems reikalinga inf-rastruktūra – įrengti specialias dušo kabinas, čiaupus smė-liui nusiplauti, bus pastatytas konteinerinis viešasis tualetas, skirtas ir neįgaliesiems.

Anksčiau jau buvo įrengti neįgaliesiems skirti patogūs privažiavimai prie jūros bei kita reikiama infrastruktū-ra ties Birutės parku. Ateityje patogią erdvę, skirtą neįgalie-siems, planuojama įrengti ir Šventojoje.

Neįgaliųjų lūpomis: ir pliusai, ir minusaiSutiktas palangiškis publicistas

Tomas Viluckas su žmona Jolita prisipažino, jog atnaujintu taku šiemet rieda tik antrą kartą, tačiau jau įžvelgė jo ir pliusų, ir minusų. Juk kas geriau išsakys visus paste-bėjimus, nei tie, kuriems ir buvo siekta pritaikyti šį taką.

„Kadangi mūsų vežimėlis juda mechanine pavara, tai nėra sunku įveikti ir didesnes kliūtis, tačiau mūsų draugai jau pastebė-

jo, kad pačiam neįgaliajam užva-žiuoti savo rankomis gana sudė-tinga, per statu, sunku išlaikyti pusiausvyrą. Tačiau, žinoma, jau ir tai, kad tokį taką sumanyta įrengti, jau gerai. O juk bet ko-kias klaidas galima ištaisyti“, – teigė Tomas ir Jolita.

Jiems kilo abejonių ir dėl sprendimo tako, vedančio link jūros, pabaigoje pastatyti persi-rengimo būdelę, tačiau nepagal-vota, jog reikėjo įrengti aikštelę.

„Labai gerai, kad pagalvota apie tai, kaip patogiau persi-rengti neįgaliajam, tačiau ten per mažai vietos, o kur dėtis tam žmogui, kuris laukia eilė-je, prasilenkti sunku. Netoliese yra likusi nuo buvusios lauko kavinės medinė aikštelė, kodėl gi ten nenutiesus tiltelio ir kuo puikiausiai žmonės su rateliais galėtų ten mėgautis saulės vo-niomis. Jūros teikiamais ma-lonumais išties nori mėgautis įvairių poreikių žmonės, tad smagu, jog Palangos valdžia tai supranta.

Palangoje gera visiems

Neįgaliųjų poreikius atitinkantį taką jau įvertino patys neįgalieji

Šiemet Palanga tapo daug drau-giškesnė negalią turintiems poilsiau-

tojams – jūrą nutiestais mediniais takais pasiekti tapo daug lengviau. Tokią galimybę suteikė atnaujintas

Palangos Lino takas, taip pat anks-čiau įrengtas takas ties Birutės parku.

Kalbinti taku riedantys judėjimo ne-galią turintys kurorto svečiai ir vieti-

niai džiaugėsi, jog skiriamas dėmesys būtent tokiems žmonėms, jie išsakė ir pastebėjimų, kaip būtų galima dar

labiau patobulinti nutiestą taką.

Tomas ir Jolita Viluckai pasidžiaugė valdžios

pastangomis, tačiau įžvelgė ir taisytinų dalykų

Rasos Gedvilaitės nuotr.


Palanga myli vaikus

Vaikų parkas įkurtas 25 arų ploto pajūrio miško proskyno-je, visai šalia jūros. Ši teritorija buvo apsodinta veja ir gėlėmis, įrengtas apšvietimas, pastatyti suoliukai. Kad žaisdami vaikai būtų saugūs, teritorija aptver-ta ažūrine tvora. Čia įrengti įvairių formų keleto metrų aukščio žaidimų kompleksai: sudėtingos laipynės, čiuožimo kalneliai, sūpynės, gimnastikos įrenginiai. Atsižvelgta ir į neį-galiųjų poreikius – Vaikų parke įrengtos ir vaikams, besinau-dojantiems neįgaliųjų vežimė-liais, skirtos sūpynės. Mažųjų saugumui visos įrenginių aikš-telės yra išpiltos pajūrio smėliu.

Šalia žaidimų komplekso pastatyta lauko kavinė vai-kams, prie jos įrengta scena vaikų kolektyvų koncertams. Kol mažieji pramogauja, ant suolų prisėdę tėvai gali nemo-kamai naršyti internete.

Tačiau pažvelgus į ant suo-liukų įsitaisiusius tėvus atrodė, kad jiems papildomų pramogų nė nereikia – jie tarsi patys pa-tirdami nuotykius su malonumu stebėjo savo mažuosius. Ir visi kalbinti pašnekovai pripažino, jog nebūna viešnagės Palango-je, kurios metu neaplankomos pamėgtos vaikų žaidimų vietos. Kalbinti tėvai pripažino, kad Palangoje poilsiauti kasmet vis patogiau – pramogų randa ne tik tėvai, bet ir vaikai, tad šeimos mielai į savo atostogų maršrutą įrašo ir Palangos vardą.

„Į Palangą atvykę su vaikais būtinai ateiname į Vaikų par-ką. Jis vaikams labai patinka, mažieji čia mielai dūksta, at-randa daug veiklos. Nuo tada, kai Vaikų parkas buvo įrengtas, nors kartą per metus atvažiuo-jame čia papramogauti“, – šyp-sojosi ponia Irena, kuri į Palan-gą ilsėtis atvyko su visa šeima.

Į Palangą papramogauti įpras-tai atvyksta daug klaipėdiečių. Jie apsilanko ir žaidimų parkuose. Kalbinti pašnekovai patikino, jog Klaipėdoje tokių pramogų vai-kams nėra, tad jie mielai lankosi didžiausiame kurorte, kuris, beje, klaipėdiečiams visai ranka pasie-kiamas. Su vaikaičiais Danieliu-mi ir Emile pramogavę Juozas ir Natalija Jaževičiai neslėpė, jog

Klaipėdoje tokios erdvės vai-kams niekur nėra. „Mes labai retai tesusitinkame su vaikai-čiais, o susitikę stengiamės juos pradžiuginti kuo įvairesnėmis pramogomis. Palangoje tą pa-daryti nesunku. Kai pati dukra su vaikais atvyksta į Palangą, būtinai apsilanko Vaikų parke. Mums ji ir parodė, kur mažie-siems patinka, – šypsojosi su

vaikaičiais laiką leidę Juozas ir Natalija. – Mums patinka, kad čia labai švaru, daug vai-kų, yra kur atsisėsti. O ir oras Palangoje kitoks“. Pašnekovai pripažino, kad Palanga išties gali vadintis šeimos kurortu, nes kituose miestuose sunkiau rasti pramogų, kurios taip pa-tiktų įvairaus amžiaus vaikams, ir būtų tiek daug erdvės.

Šeimoms draugiškoje Palangoje nestinga pramogų mažiesiems

Penktus metus pradėjęs skaičiuoti Vaikų parkas, esantis Šermukšnių g. ir Naglio al. sankirtoje, ir prieš metus ties Birutės parku įkurtas ir galimybe pasiklausyti lietuviškų pasakų bei pasimėgauti atraktyviomis pramogomis vi-liojantis Pasakų parkas nestokoja mažųjų dėmesio – ten nuolat klega vaikai. Kurorte atsirandant vis daugiau šeimoms skirtų pramogų, ne vienas poilsiautojas pripa-žįsta, kad Palanga pelnytai gali vadintis šeimos kurortu.

Rasos Gedvilaitės nuotr.

Vaikų parkas, ilsintis Palan-goje su mažaisiais, yra tapęs ne vienos šeimos kelrode žvaigžde.

Tai patvirtino ir ledais Vai-kų parke besimėgavusi Indrė su dukra Austėja. Dešimtmetė mergaitė sakė, kad ir jai pramo-gų čia netrūksta, bet, žinoma, trejų broliui dar smagiau.

Iš Pasvalio atvykę Kęstas ir Skaidrė Mužai teigė, jog į Pa-langą atvyksta kasmet ir net ke-lis kartus per vasarą, juk kokia čia toji Lietuva – kartais ir vie-nai dienai galima atvykti. Ka-dangi šeimoje auga dvi dukros – Liepa ir Gabrielė, tai papra-mogauti būtinai kaskart užsuka į Vaikų parką. „Palanga žengia į priekį, atsiranda vis daugiau pramogų. Su mažaisiais tikrai turime ką veikti, net ir patys atveda į Vaikų parką, žino kur jis yra. Mūsų dukros yra labai komunikabilios, netrunka su-sirasti draugų, tad kaskart po pramogų Vaikų parke drau-gų ratas tik didėja. Bet ir tėvai neliūdi, atrandame veiklos ir mes“, – šypsojosi pasvaliečiai.

O štai su mažosiomis Melisa ir Žemyna į Palangą atvykusios kaunietės Renata Zaleckienė ir Vida Kajackienė pasakojo, kad labai smagu su vaikais pabūti ir Pasakų parke, kuris įrengtas praėjusiais metais ir galbūt dar ne visų yra atrastas. Tačiau tie, kurie šį parką jau atrado, pa-sidžiaugė, jog vietų, kur vaikai galėtų pramogauti, kurorte at-siranda vis daugiau, tad ir atos-togas suplanuoti daug lengviau. Juk jeigu vaikai turės ką veikti,

smagiau laiką leis ir tėvai.Lietuviškų pasakų parkas

lankytojus vilioja ne tik itin jaukia aplinka, žaismingomis skulptūromis, bet ir netradi-ciniais sprendimais – pasakas čia galima ne tik „pačiupinėti“ (sukurtos skulptūros mažuo-sius vilioja galimybe ant jų pa-laipioti), bet ir išgirsti – šalia kiekvienos skulptūros įrengta speciali lentelė, kurioje galima perskaityti lietuvių liaudies pa-saką, kurią vaizduoja skulptūra, o paspaudus lentelėje įrengtą mygtuką – ir išgirsti šią pasa-ką sekamą. Kiekvieną vasaros šeštadienį Pasakų parke nuo 11 val. iki 13 val. rengiamos ir „Vėjo gaudymo valandos“, kurių metu mažieji parko lankytojai kviečiami pasinerti į spalvingas muilo burbulų pramogas. Tai – užsiėmimas vaikus auginan-čioms šeimoms, norinčioms laisvalaikį su mažaisiais praleisti aktyviai ir įdomiai.

Kalbinti Robertas ir Atalija Poškai neslėpė, jog Palangoje gera pabūti su vaikais – šeimo-je auga du sūnūs – pusantrų metukų Šajus ir ketverių Atas. „Palanga išties tvarkosi. O dėl pramogų – kuo jų daugiau, tuo geriau“, – sakė garsus uostamies-čio futbolininkas. Atalija pridū-rė, jog ir aktyvaus laisvalaikio ar kultūrinių renginių mėgėjams Palangoje yra ką veikti. „Kal-bant apie išorinį kurorto grožį, tikrai galima duoti dešimt balų“, – gerų žodžių Palangai negailėjo Atalija Mazuch-Poškus.

Palangos m. savivaldybės inf.

Renata ir Vida su Melisa ir Žemyna pasigedo daugiau pramogų pliažuose

Su anūkais papramogauti Palangą pasirinko Juozas ir Natalija

Atalija ir Robertas Poškai su mažaisiais Šajumi ir Atu mėgsta pramogauti Palangoje

Kęstas ir Skaidrė Mužai džiaugėsi, jog dukros puikiai leidžia laiką kurorte, o ir jiems pramogų netrūksta

Raso

s Ged

vila

itės n

uotr.


Pramogauti – kitaip

„Emocijos, kuriančios gyvenimą!“ – toks naujai atidaromo Palangos vasaros parko šūkis puikiai atspindi šios vietos dvasią. Dabar ši vieta pasikeitusi neat-pažįstamai ir laukia lankytojų tam, kad padovanotų neišdildomus įspūdžius“.

Palangos vasaros parke– teisingos emocijos

Didžiausio Palangoje pramogų parko vadovas Dainius Drungilas, prekinio ženklo „Kurortų pramogos“ savininkas, siekia, jog poilsiautojai ir miesto gyventojai naujai atrastų mūsų kurorto privalumus

Linas JEGELEVIČIUSVisai šalia Jūratės ir Kastyčio

skvero esančiuose keliuose skly-puose šią vasarą atsidaro naujas pramogų kompleksas, kuriame galite rasti pilną paslaugų spek-trą nuo apgyvendinimo ir mai-tinimo iki ramaus poilsio ar ak-tyvių pramogų.

Čia jau veikia vasaros ledo arena, Lietuvoje dar nematytas kliūčių ruožas – „Ninja warri-or“, didžiausias šalyje batutų parkas lauke, „Verocafe“ ka-vinė, unikalus vokiškų dešre-lių ir belgiškų bulvyčių mais-

to konceptas – „Van Wurst“, „Melt“ svečių namai, restora-nas „Pjazz“, „Nestlé Manhattan Ice Dream“ ledainė, kuri vei-kiausiai yra vienintelė firminė ledainė Palangoje, ir čia dar ne viskas – parke netgi atliekamos žuvyčių SPA procedūros (mane į Palangos vasaros parką vežęs pagyvenęs taksistas buvo gir-dėjęs būtent apie jas: „Sako, jos nugnaibo nesveiką odą, masa-žuoja taškus“), taip pat jau visai netrukus duris atvers dienos SPA centras „Provanso kvapai“ bei atnaujintas Palangos mini golfo aikštynas.

Didžioji šios teritorijos dalis priklauso Kauno arkivyskupi-jai. Pagrindinis operatorius ir Palangos vasaros parko įkūrė-jas bei vadovas Dainius Drun-gilas, prekinio ženklo „Kurortų pramogos“ savininkas, čia rū-pinasi viskuo, o ypač tuo, jog šioje vietoje būtų tiesiog gera būti ir norėtųsi sugrįžti atgal.

Kai lankiausi Palangos va-saros parke birželio viduryje, darbai dar virte virė, nes buvo ruošiamasi parko atidarymui, bet man pavyko pakalbinti Dainių apie šią vietą, vykstan-čius darbus ir kas šiemet lau-

kia palangiškių bei atvykstan-čių kurorto svečių. Pokalbį su Dainiumi pradėjome nuo šio sklypo istorijos, kai prieš še-šerius metus čia veikė nekaip pagarsėję olandų atrakcionai, o dabar čia stilinga ir jauki vieta, kurioje įsikūrę ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje žinomi prekių ženklai.

„Nuolat siekiu sukurti tai, kas nauja, tai, kam suteikiu iš-skirtinumo. Šio projekto visos dalys – tai keletą metų bran-dintų idėjų bei daug darbo pa-reikalavusio, visų su manimi dirbusių žmonių nuopelnas.

Vienas iš tikslų – sukurti vietą Palangoje, kur pramogau-ti galėtų visa šeima ir būtų tei-kiamos teisingos emocijos vi-siems apsilankiusiems“, – sakė D. Drungilas. Dainius nėra tra-dicinis Palangos verslininkas: kalbėdamas jis dažnai linksnia-vo žodžius „sistema“, „šeima“ ar „emocijos“, bet neišgirdau žodžių „pinigai“ ar „pelnas“.

„Noriu, kad visos mūsų siūlomos paslaugos „sueitų“ į vientisą sistemą, kuri apjungia iš pirmo žvilgsnio įvairias pra-mogas – aktyvumą, judėjimą ir geras emocijas. Ši vieta man – lyg širdis, lėtai ir ramiai pla-kanti iš ryto, o dieną ar vakare spurdanti dėl sveikų emocijų.

Mano tikslas – keisti J. Ba-sanavičiaus gatvės veidą ir įvaizdį. Deja, ši gatvė ilgą laiką nebuvo patraukli šeimoms, to-dėl tikiuosi, jog projektas bus pirmasis, pradėsiantis iš esmės keisti požiūrį į šią gatvę ir pa-daryti ją patrauklią tiems, ku-rie ieško sveikų ir džiuginančių pramogų ar ramios bei jaukios vietos pabūti su draugais ar šei-ma“, – kalbėjo verslininkas.

Anot jo, didžiausias iššūkis ir buvo sukurti objektą, kuris taptų ir emociškai patrauklus, ir įdomus, ir komerciškai efek-tyvus. „Manome, kad mums pavyko tai padaryti, pasitelkus architektų biurą iš Vilniaus „AKeturi architektai“, kūrybin-gai bendradarbiaujant su žemės

sklypų savininkais, pritraukus didelę patirtį turinčių nuo-mininkų ir išskaidžius veiklas objekte“, – teigė D. Drungilas.

Vienu metu Palangos vasa-ros parkas bus pajėgus priimti virš tūkstančio žmonių, ku-riuos aptarnaus apie 50 dar-buotojų. Parkas didžiuojasi šiemet padidinęs batutų zoną ir įsigijęs olimpinių batutų, leisiančių dar aukščiau pakilti į orą. Planuojama, jog ant šių batutų bus rodomi profesio-nalūs pasirodymai, kuriuos, ko gero, galima pamatyti tik pro-fesionaliose varžybose. „Mes veikiausiai būsime vienintelis pramogų parkas šalyje, turintis olimpinio dydžio batutus“, – teigė D. Drungilas.

Verslininkas tikisi, kad par-ko lankytojai pamėgs ir kliūčių ruožą „Ninja warrior“: „Tai bus intensyvi, daugiau jėgų reikalaujanti pramoga, atėju-si iš Amerikos. Tokio kliūčių ruožo nėra Lietuvoje, jis tikrai įdomus ir dar po atviru dan-gumi. Manome, kad batutus ir kliūčių ruožą pirmiausia pa-mėgs vaikai bei paaugliai, jau-nimas“.Taip pat čia bus didesnė nei praėjusiais metais laipynė, kuri, Dainius tikisi, pirmiausia vilios mažuosius – ji jau beveik sumontuota, bus įdėta keletas naujų čiuožyklų.

Palangos vasaros parkas kviečia išbandyti ir vasarą Pa-langoje dar neregėtą pramogą

– ledą. Tiesa, 200 kvadratinių metrų ledo čiuožykla čia bus įrengta ant specialios plastiki-nės dangos palapinėje su švie-sos efektais ir tinkama muzika – pasičiuožinėjimas joje bus tikrai įsimintinas.„Tokia vasa-ros ledo aikštelė Lietuvoje bus vienintelė – ji specialiai pritai-kyta vasarai. Ant jos čiuožiama tokiomis pačiomis pačiūžomis kaip ir ant tikro ledo. Karš-tą vasarą atvykę poilsiautojai, grįždami iš paplūdimio, galės pačiuožinėti trumpomis ran-kovėmis – tokia viena iš naujo-vių“, – pasakojo D. Drungilas.

Parke taip pat statomi speci-aliai parko teritorijai pagaminti golfo takeliai, kviesiantys visus smagiai praleisti laiką, o vers-lininkas tikisi, kad mini golfo aikštelė bus labai populiari ne tik vasaros sezono metu. Tai dar viena parko pramoga, atgai-vinsianti Palangos mini golfo tradiciją.

Parko teritorija ribojasi su Tiškevičių vila „Jūrapilis“, dar žinoma „Komodos“ vardu, Meilės alėjoje. Dainius tikisi ant tvoros, skiriančios parką nuo jos, padaryti senosios Pa-langos nuotraukų koliažą.

Žuvyčių kutenimas –

tai dar vienas dalykas, kurį būtina išmė-

ginti parke

Parkas didžiuojasi šiemet padidinęs batutų zoną ir įsigijęs du olimpinius batutus, leisiančius dar aukščiau pakilti į orąAldo Ten nuotr.


„Su nuotraukomis ir teks-tais, kad būtų kuriama tinkama emocija. Siekiame ne tik garsėti kaip šauni pramogų vieta, bet lankytojus supažindinti su seną-ja Palanga, atverti jos kultūrines erdves“, – pabrėžė D. Drungilas. Dar vienas sumanymas čia – hamakų parkelis, treniruokliai, įvairiausios sūpynės, poilsio vie-ta su lauko baldais. „Minčių yra labai daug, tikslas – tas pats: kad visos atrakcijos žadintų geras emocijas“, – tęsė Dainius.

Žuvyčių kutenimas – tai dar vienas dalykas, kurį būtina iš-mėginti parke. „Išties, žuvytės sulaukė nemažo susidomėjimo. „Funforfeet“ (džiaugsmas pė-dutėms – aut.) arba pėdų kute-nimas – tai visiškai nauja atrak-cija, kuri teikia visą gamą gerų emocijų“, – sakė verslininkas.

Atskirai verta paminėti ir ypatingą vietą išalkusiems – „Van Wurst“ yra tikrai unika-lus ir dar nematytas maisto konceptas Lietuvoje. Tai kelis metus brandinta idėja, kaip geriausi Vokietijos bei Belgijos greito maisto produktai dera kartu ir vienas kitą papildo. Tai visiškos laisvės ir atsipalai-davimo oazė pačioje Palangos širdyje. Verslininkas tikisi, kad

šis vokiškų dešrelių ir belgiškų bulvyčių derinys suburs ne tik tuos, kurie trykšta pažinti tai, kas šiuolaikiška ir nauja, bet ir prisidės prie kitokios greito maisto kultūros, kuri, tikimasi, kvies ne tik tuos, kurie nori su-sitikti su draugais bei maloniai padiskutuoti, pažiūrėti spor-to varžybų, bet ir tuos, kurie maistu mėgausis išsinešus. „Jau dabar galiu pasakyti, kad žmo-nės pastebėjo ir spėjo įvertinti šią vietą“, – teigė D. Drungilas.

Įsikūrę parke svečių namai „Melt“ irgi jau laukia svečių: kambariai, įsitikinau, yra mi-nimalistinio interjero, bet itin žavi šviesus ir ryškus dizainas, kiekvienas kambarys pavadintas pagal saulės sukeliamas emocijas dienos eigoje. Apgyvendinimo kainos – nuo 70 iki 150 eurų vasaros sezono metu.„Vienas iš tikslų – suteikti „Melt“ svečių namuose įsikūrusiam klientui nemokamas parko pramogas“, – patikino verslininkas.

Parko lankytojai, įsigiję die-nos bilietą už 20–25 eurus, nuo ryto iki vakaro pramogauti ga-lės neribotai. „Mes norime vei-klą parke pradėti anksčiau nei kiti J. Basanavičiaus gatvėje, o ją baigti – vieni paskutiniųjų. Jeigu

vėlų rudenį čia vis dar matysiu džiaugsmingų veidų, manysiu, kad verslo idėja pavyko“, – teigė UAB „Aktyvistas“ vadovas.

Savo vizijoje Dainius mato ir daugiau pramogaujančių žmo-nių iš aplinkinių miestų bei mies-telių. „Mes siekiame, kad viena iš žmonių atvykimo čia priežasčių būtų Palangos vasaros parkas, todėl stengiamės būti patrauklūs jaunuoliams, kad jie atvyktų čia dėl sveikų ir geras emocijas ke-liančių pramogų, kad parungty-niautų, kad pamėgę parką apie jį žinią paskleistų savo draugams iš visos Lietuvos ar dar toliau“, – at-skleidė Dainius.

Parke pilna tiek aktyvesnių, tiek ramesnių užsiėmimų, čia galima išsikrauti fiziškai ba-

tutuose arba ramiai atsipalai-duoti hamakuose įvairiausio amžiaus svečiams, tačiau tiems, kurie parke pasiges vandens pramogų, verslininkas atsako, kad visai šalia parko yra pats didžiausias baseinas – jūra.

D. Drungilas pripažįsta, kad Palangos vasaros parko įkū-rimo idėja brendo jau keletą metų. Čia porą metų veikė ba-tutų parkas, kas padiktavo aiš-kią parko viziją – visos pramo-gos čia turi patikti klientams ir kelti jiems teigiamas emocijas.

Tai buvo teikiantis daug po-zityvių emocijų apsilankymas parke ir tikrai malonus pokalbis su verslininku, kuriančiu emoci-jas ir siekiančiu, jog miestas būtų gražesnis kiekvienam mūsų.

Įsikūrę parke svečių namai „Melt“ irgi jau laukia svečių: kambariai yra minimalistinio interjero, bet itin žavi šviesus ir ryškus dizainas, kiekvienas kambarys pavadintas pagal saulės sukeliamas emocijas dienos eigoje

PALANGOS VASAROS RENGINIAILIEPA

1, 6, 7, 8, 13, 14, 15, 20, 21, 22, 27, 28, 29 d. – Pučiamųjų muzikos koncertų ciklas „Dūdų vasara“

6–14 d. – Tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis19–22 d. – „Eneos 1006 km“ lenktynės

20–24 d. – Barbekiu festivalisNuo 22 d. iki rugpjūčio 14 d. – Muzikos festivalis „Ave Maria“

29–30 d. – Socialinė akcija „Pasveikink jūrą Palangoje“

RUGPJŪTIS1-5 d. – Kamerinės muzikos koncertų ciklas „Nakties serenados“

3, 4, 5, 10, 11, 12, 17, 18, 19, 24, 25, 26 d. – Pučiamųjų muzikos koncertų ciklas „Dūdų vasara“

12 d. – Jaunimo diena

RUGSĖJIS1, 2, 3 d. – Pučiamųjų muzikos koncertų ciklas „Dūdų vasara“

15-17 d. – Europos paveldo dienos Palangoje

23 d. – Baltų vienybės diena

PALANGOS KURORTO MUZIEJUS IKI RUGSĖJO 30 d.Nuo 2 d. iki rugsėjo 30 d. muziejuje bus eksponuojama Aleksandro Vasiljevo paroda „Paplūdimio mada 150 metų“

RUGSĖJIS4 d. – mokslinė konferencija „Palangos žydai. Išnykusi bendruome-nės dalis“8-28 d. – paroda Baltų vienybės dienai „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“

ANTANO MONČIO NAMAI-MUZIEJUSRUGPJŪTIS2–5 d. – „Vilniaus aukcionas“Rugpjūčio 27 – rugsėjo 29 d. – galerijos „Meno parkas“ tarptauti-nio simpoziumo, skirto tarptautinės galerijų grupės „KaNiBal‘Ho-PoX“ menininkams paroda.


Gyva istorija

Lino

Jege

levi

čiau

s nuo

tr.

K. Strikienė: „Mielieji, skubėkite džiaugtis čia kiekviena akimirka!“

Kai man svečiuose pasiūlo nu-sirengti, aš pasakau, kad atsiprašau, aš nenusirengsiu, tik nusivilksiu, nes nusi-rengusi neturiu ko parodyti (juokiasi). Aišku, tai tik žodžių žaismas, juk supran-tama, ką žmogus norėjo pasakyti....

Rasa GEDVILAITĖMeilės visam pasauliui ne-

stokojanti moteris ir pati jos sulaukia, juk ji kasdien pasiry-žusi bet kam pagelbėti, jei tik tos pagalbos prireiks. Vieninte-lio ji besigailinti, kad laikas per daug greitai skuba: „Mielieji, skubėkite džiaugtis čia kiekvie-na akimirka!”

– Esate kilusi ne iš Palan-gos, kur praleidote vaikystę, kokie prisiminimai išlikę?

– Esu kilusi iš Šilalės rajono. Truputį galiu pašnekėti Mažo-sios Lietuvos– šišioniškių – tar-me. Tai yra Ievos Simonaitytės kalba. Skaitydama I. Simonai-tytės kūrinius ir suvokusi, kad vis dėlto turiu pajausti kalbą, kuria ji kalbėjo, tik tada viską supratau ir visai kitaip priė-miau. O ta tikroji lietuviška tarmė yra kiek kitokia.

– Kokie išlikę vaikystės pri-siminimai?

– Aš taigi visas valdžias re-gėjusi, išskyrus laikmetį, kai vyko Pirmasis pasaulinis karas. Mano vaikystė nebuvo lengva. Gyvenome neturtingai, tėvelio netekau, kai man tebuvo ke-tveri. Buvau vienturtė dukra. Tėveliai tebuvo septynerius metus kartu išgyvenę, daugiau vaikų sugyventi nespėjo. Tad

neturiu nei brolių, nei seserų, užtat man dabar visi yra broliai ir seserys, visa Lietuva, visas pasaulis – mano giminės.

Vienais metais mokiausi vienoje gimnazijoje, kitais – jau kitoje. Taip nutikdavo dėl to, jog tekdavo taikytis prie daugumos – kur važiuodavo mokytis mūsų kaimo labiau pasiturinčių tėvų vaikai, ka-dangi jie vykdavo vežimaičiu, traukiamu arklio, su jais ir aš kartu, kitaip nuvykti būtų buvę sunku. O tekdavo nukakti ne-menką kelio galą – artimiausia gimnazija buvo už 18 kilome-trų, Šilalėje, o progimnazija buvo už 14 kilometrų Vainute, Šilutės rajone. Galiu pasakyti, kad vaikystė buvo įdomi. Kas neįdomu vaikystėje, jaunystėje?

– Ar tada galėjote pagalvo-ti, jog kažkuomet teksią gy-venti Palangoje?

– Oi, ne, niekada nebūčiau pagalvojusi. Nors įsiminė man viena čigonė, kuri burdavo su-augusioms moterims. Aš tuo-met dar nėjau į mokyklą. Pasi-šaukė ji ir mane kartą. Ji man į rankas pasižiūrėjo ir pasakė: „Sutiksi savo gyvenimo žmogų prie didelių vandenų ir ten gy-vensi“. Tiek tik ir atsimenu. O Klaipėdoje pradėjusi mokytis

susipažinau su velioniu vyru (Vytautu Striku). Netrukus ir susituokėme. Tarsi ir išsipildė šios čigonės pranašystės, taigi, prie Baltijos jūros. O per mano gimtąjį kaimą teka upė Jūra, taigi, nuo Jūros iki jūros.

– Mokytoja, jūs visada su malonumu pasakojate apie savo vyrą, jūsų gražią meilę, kuri pasibaigė gerokai per anksti. Kokia buvo judviejų meilės istorija?

– Susipažinome besimoky-dami. Vyras mokėsi paskuti-niame kurse, nežiūrint, jog jis buvo jaunesnis amžiumi, o aš beveik subrendusi panelė įsto-jau į muzikos mokyklą. Kaip ir visos meilės, mūsų taip pat buvo labai graži, įdomi. Kad tai buvo tikroji meilė, galiu ranką ant šir-dies uždėjus tą pasakyt. Draugų daug turėjau, bet sutikus jį, pa-jaučiau kitokį jausmą. Tačiau tai buvo kitokia meilė nei šiais lai-kais. Dabar jauni žmonės skuba pažinti kitokią meilę. Prisime-nu, velionis vyras parvažiavęs iš Čekoslovakijos, kur vyko „Mu-zikos pavasaris“, stebėdamasis pasakojo, jog jauni žmonės nei kiek nesivaržydami ant suoliu-kų, gatvėse sustoję bučiavosi (juokiasi).Tarp mudviejų tikrai buvo labai stiprus ryšys, mums

matomai buvo skirta susitikti.– Visada tikėjote meile?– Tikrai taip, tikėjau ir da-

bar tikiu. Nes meilė tai turbūt yra gyvenimo pagrindas, kad ir kaip bebūtų. Bet tikra, ištikima meilė. Ne taip, kaip nusimauti pirštinę ar nusimest kepurę ir nueit. Tokia meilė, kuri ap-rašoma klasikų romanuose. Geriausi kūriniai visada būna sukurti iš meilės.

– Ar Palanga tinkama vieta meilei... Daug porų į Palangą atvažiuoja vienadienių nuoty-kių... Tas jus skaudina?

– Visais laikais Palangoje būdavo meilės paieškų. Pame-nu, kokia graži tradicija anks-čiau būdavo saulės palydos. Dabar gal tik vyresnieji nueina pažiūrėt, kaip saulė nusileidžia. O anksčiau būdavo tarsi priva-lomas dalykas „saulę nuleisti“. Po išgirsto šūksnio „jau“ visi žmonės apsisukdavo ir eidavo link namų. O žmonių būdavo gausybė, prasibrauti nebūdavo įmanoma. Va, šioje minioje, jeigu žinai, kad vieši tavo nusi-žiūrėtas asmuo, būtinai turėda-vai sutikti.

O būdavo tokių, kurie atva-žiuodavo su meilužėmis, slėpda-vosi. Ir tarp mūsų draugų tokių būdavo.

Visų mylima, energija ir gyvenimo išmintimi trykštanti 85-erių sulaukusi Palangos mokytoja Kostancija STRIKIENĖ puikiai mena Smetonos laikus, gūdų

sovietmetį ir džiaugiasi į 28-uosius nepriklausomybės metus įžengusia Lietuva. „Šiame mano amžiaus tarpsnyje labai blogi du dalykai. Kai paklau-

sia, kas čia tokio blogo, pasakau, kad veidrodžiai labai blogai rodo, ieškau etiketės ant baldo, kas pagamino, kad galėčiau pareikšti pretenzijas, ir nepaprastai užskuba laikrodis, nespėji nieko padaryt“, – šypsojosi ponia

Kostancija, kuri Palangoje vadinama paprastai – Mokytoja.

Palangos Mokytoja Kostancija: „Žodis „seksas“ mano laikais buvo didžiulis tabu – užtat dabar aš jį

vartoju labai dažnai“


Eini, iš tolo jau matai, kas per čiulbėjimas, kas per rankelių glostymas, o tik pamato mus ir nuleidžia rankas. Juokdavomės, aišku, nieko nesakydavome. Tai – kiekvieno kuriamas gyveni-mas, jų reikalas.

O ponios taigi eidavo vakare ant tilto sukneles parodyti.

– O žodį „seksas“ jaunystės laikais vartojote?

– Oi, tai buvo didžiulis tabu. O kadangi tuomet tokio žodžio nevartojome, tai da-bar aš jį vartoju labai dažnai: kaip gražiai atrodai, kaip tu čia gundai ir taip toliau. Kai man svečiuose pasiūlo nusirengti, aš pasakau, kad atsiprašau, aš nenusirengsiu, tik nusivilksiu, nes nusirengusi neturiu ko pa-rodyti (juokiasi). Aišku, tai tik žodžių žaismas, juk supranta-ma, ką žmogus norėjo pasakyti.

– Kokia buvo anuometinė paplūdimio mada? Labai pa-sikeitė?

– O kaip gi! Kaip privalomas atributas į pliažą buvo chala-tas. Pati namie radau nuotrau-ką, kurioje aš įamžinta sėdinti ant kopos su chalatu. Čia jau buvo būtinas dalykas. Vakarinės suknelės galėjai neturėti, bet chalatą – būtinai. Ir tie mau-dymukai, žinoma, visai kitokie būdavo. Nusipirkdavai kaip ste-buklą ir brangini. Dabartiniai maudymosi kostiumėliai atiden-gia daugiau nuogo kūno, anuo-met buvo gerokai uždaresni.

Beje, dar viena tradicija anuomet būdavo nusivesti sve-čius į „Jūros“ restoraną, kuris būdavo J. Basanavičiaus gatvė-je priešais dabartinį „Molinį ąsotį“. Tas restoranas veikdavo tik vasaromis. Galiodavo itin griežtas rūbų etiketas. Vyras be kaklaraiščio, o moterys be koji-nių neįeidavo, norėdami pava-karoti. O dieną galėdavai nueiti nesvarbu kaip apsirengęs, o va-kare jokiu būdu.

– Ar žmonės būdavo labai konservatyvūs?

– Visokių būdavo, tačiau, aišku, daug konservatyvesni būdavo. Visgi buvo jaučiama politinė priespauda. O ir nie-ko nematę žmonės buvo, juk niekur nekeliaudavo, pasau-lio nematę. Išsiskirti iš minios

būdavo įmanoma tik tokiomis drastiškomis priemonėmis, kaip padarė susideginęs Romas Ka-lanta.

– Ar mėgstate saulutei ke-pinant nulėkti į pliažą pasišil-dyti?

– Kai viena likau, nebemėgs-tu. Man sunku net pasivaikš-čioti išeiti vienai. Dabar jau truputį pripratau, bet ir tai retai teišeinu, turi būti šalia žmogus. Aš esu minios žmogus. Man nėra baisi toji vienatvė, kadangi aš išeinu ir užmirštu, kad namus turiu. Man viskas įdomu, man gera, aš noriu žinoti, kas vyksta. Net neįsivaizduoju kaip bus, jei-gu negalėsiu vaikščioti, o norai taigi miršta paskutinieji.

– Jus galima dažnai pama-tyti minant dviratį. Visada mėgot važinėti juo ar tai darot tik dėl to, jog greičiau nukak-tumėte į tam tikrą vietą?

– Aš gal nuo penkerių metų dviračiu važiuoju. Kaime ma-mytė užaugino bekoną, jį par-davė ir nupirko man dviratį. Man tai buvo palengvinimas, kai mokiausi gimnazijoje. Va-žiuodavau iki tol, kol sniegas kelio neužklodavo. Numinda-vau į mokyklą po 14 kilome-trų, o retkarčiais vykdavau ir į Šilalę, iki kurios būdavo 18 ki-lometrų kelio galas. Jeigu būtų buvę tokie keliai kaip dabar, tai aš būčiau ir žiemą važiavus. Pa-langoje tai ir žiemą važinėju.

– Ar turite kokią vietą Pa-langoje, kur širdis atsigauna?

– Ten, kur vyksta koks kul-

tūrinis renginys ir pilna žmo-nių. Kodėl aš ir į bažnyčią einu? Aišku, melstis einu, bet didelį malonumą pajaučiu, kai sutin-ku ir draugų. Išėjimas iš namų priverčia ir rūbą pakeisti, se-kmadienį visada iškeliu ką nors šventiškesnio apsirengti.

Kuo pastaruoju metu labai stebiuosi ir netgi, galima sakyti, tai mane piktina, kai inteligen-tai, nacionalinių premijų laure-atai renginiuose nesugeba ke-purės pasidėti. Ar tai rodymas, kad aš taip galiu, ar tai visiškas žmonių negerbimas. Kaimo žmogus, dar neįėjęs į trobą, jau nusiima kepurę. Arba kapi-nėse, pati esu mačiusi – lietus lyja, o žmogelis kepurę nusiė-męs vaikšto.

O buvimas tarp žmonių mane įkvepia, jaučiuosi stipri, energinga. Džiaugiuosi, jog esu reikalinga.

– Buvote muzikos mokyto-ja, kodėl būtent muzika?

– Aš gal muzikos pati ir ne-sirinkau. Gal tai buvo mano li-kimas. Mano mamytė buvo dai-nininkė, kaimo giedotoja, jeigu nesutikdavo dalyvauti laidotu-vėse ar kur kitur, tai kitos mo-terys irgi nenorėdavo eiti. Ir tė-velis buvo aktyvus, kūrybingas, dainingas. Tikriausiai kliuvo ir man šiek tiek tokių genų. Bet kadangi negyvenome turtingai, nebuvo galimybės studijuoti. Kai pradėjau dirbti, užsidirbau, tuomet ir įstojau mokytis muzi-kos, būdama 21-erių.

Gimnazijoje atlikdavau solo

partijas, giedodavau bažnyčioje. Kaimo moterėlės mane sutiku-sios sakydavo: „Kai tu užlipdavai ant viškų ir užgiedodavai, visa bažnyčia atsisukusi žiūrėdavo, kas čia gieda“. Turėjau talen-tą, buvo prognozuojama puiki mano muzikinė ateitis. Bet iš-tekėjau, vyras įstojo į konserva-toriją neakivaizdžiai studijuoti, abiem mokytis buvo per daug su-dėtinga. Suteikiau galimybę jam tęsti mokslus. O juk kaip sakoma, už gero vyro, kaip už pečiaus.

– Kaip vertinate vasaromis dažnai J. Basanavičiaus gatvę užliejančią įvairią muziką, apskritai lankotės jūs ten?

– Ji man per sunki, daug prisi-minimų kyla, ir per daug triukš-mo ten esama. Kai atvyksta sve-čiai, norisi nuvesti pasivaikščioti, bet nelabai įmanoma ir susikal-bėti, kas ten dedasi.

– Ar įsivaizduojate savo gyvenimą kur nors kitur, ne Palangoje?

– Jau kitur neįsivaizduoju. Dabar net apgailestauju gyven-dama savo namelyje, kad viskas per vėlu. Visiems sakau, kad šia-me mano amžiaus tarpsnyje la-bai blogi du dalykai. Kai paklau-sia, kas čia tokio blogo, pasakau, kad veidrodžiai labai blogai ro-do,ieškau etiketės ant baldo, kas pagamino, kad galėčiau pareikš-ti pretenzijas, ir nepaprastai už-skuba laikrodis, nespėji nieko padaryt. Mielieji, reikia džiaug-tis ne dienom, o akimirkom. Ji prabėgo ir nebegrįš.

Visų mylima, energija ir gyvenimo išmintimi trykštanti 85-erių sulaukusi Palangos mokytoja Kostancija Strikienė

ROMANAS (21 m.), Gargždai „Vilnius ir Lietuva – tai du skirtingi stiliaus suvokimo viene-tai, – tvirtina Romanas. – Juo labiau, kad Lietuvoje žmonės yra labiau madingi nei stilingi“. Kurdamas savo asmeninį įvaizdį vaikinas per daug nesistengia: „Kas papuola po ranka, tą ir deduosi. Tačiau visada atkreipiu dėmesį į situaciją. Tarkime, jei manęs laukia svarbus susitikimas, vilksiuosi baltus marškinius, įsisegsiu savo sidabrines sąsagas“. Romanas prasitaria, kad vis dėlto turi savo stiliaus ikoną. Tai Axl Rose, legendinės grupės „Guns N‘Roses“ vokalistas.

+ Labai patinka raudonų ananasų kojinės ir už „Metallica“ marš-kinėlius!

VIJAY, India„Man svarbu tiek stilius,

tiek mada – stengiuosi tai derinti tarpusavyje,

– pasakoja Vijay. – Žinoma, pats apsi-

rengimo stilius dažnai priklauso ir nuo aplinkos,

kurioje lankausi – ofici-alus renginys reikalauja

vieno aprangos kodo, laisvalaikis – kito“.

Paklaustas apie lietuvių stilių, Vijay tik gūžteli

pečiais: „Aš jo dar nelabai suprantu, tačiau įsitiki-

nau, kad Lietuvos žmonės labai draugiški“.

+ Už atostogų dvasią ir už spalvingus raštus.

ALGIS (20 m.), TOMA (21 m.)Abu labai skubėjo į koncertą. Tačiau sutikite, jauni, gražūs ir stilingi veidai.

SIMONA (34 m.) IR ŽANAS (38 m.), Klaipėda„Mūsų šeimoje – praktiškumas pirmoje vietoje, –

sutartinai tvirtina pora. – O paskui tik kreipiame dėmesį į mados tendencijas ir stilių“.

Jų nuomone, nemažai stilingų žmonių galima sutikti Vilniuje, visuo-se kituose Lietuvos miestuose žmonės labiau vaikosi madų

ar atrodo paprasčiau.

+ Už paprastą, bet stilingą poros įvaizdį.

Ir už Žano džemperį, kabantį ant peties.

Palangosmados


Jis džiaugiasi, kad vaikai jį myli.

„Pagal savo metus mano auklėtiniai – rimti. Tai – gerai. Formuojasi jų požiūris į gyve-nimą. Kad reikia siekti, dirbti, mokytis“, – sako treneris.

Jis su žmona Laura, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ specialiste, augina du sūnus, dešimtmetį Airik ir trylikametį Arian. Jie abu yra labai gabūs futbolininkai, sako tėtis. Juo netikėti negalima.

„Man atrodo, kad mano abu sūnūs už mane yra talentinges-ni“, – sako Marselis.

Tėčio galvos skausmas, kaip toliau pasirūpinti vyresniojo futbolininko karjera.

„Trylikamečių futbolo gru-pės FK „Gintaras“ neturi, o sū-nus – labai talentingas. Vežioju jį į treniruotes Kretingoje“, – sakė M. Balasanovas.

Būtent dėl tos priežasties jis dabar suka galvą, kur reikia „padėti“ jo išugdytus čempio-nus dešimtmečius ir vienuoli-kamečius.

„Svarbiausia, kad nenuken-tėtų vaikai ir jų jau pasiektas meistriškumas. Svarstau jiems Palangoje treniruoti pasamdyti gerą futbolo specialistą iš Klai-

pėdos ar kito miesto“, – teigė M. Balasanovas.

Jo „Gintare“ talentus ugdo ir puikus futbolo specialistas iš Čilės, Victor Munoz Rojas.

Kad vaikai kryptingai vysty-tųsi ir ugdytų savo talentus fut-bolo aikštėje, „Gintaro“ vado-vas samdo ne vieną specialistą, net dziudo, fizinio parengimo trenerius. Dabar treneris vai-kams ieškos aerobikos trenerio.

Vis tik „Gintarui“ skinant laurus, o Palangos vardą links-niuojant kaip vieną iš šalies jaunųjų futbolininkų ugdymo centrų, M. Balasanovas vis dažniau susimąsto.„Atvirai pa-sakius, truputį pavargau. Kas tolokai nuo futbolo, nesupras, kiek pergalės, net tokios, kai-nuoja“, – prisipažįsta talentų treneris.

Jis gali ilgai vardinti: jam ten-ka ne tik rūpintis klubo „Ginta-ras“ administraciniais dalykais, mokyti vaikus futbolo paslap-čių, bet ir pačiam rūpintis žolės pjovimu aikštėje ar vairuoti au-tobusą į varžybas.

O kur dar finansiniai dalykai?„Gintaro“ auklėtiniai moka

15 еurų mėnesinį mokestį, kai, pavyzdžiui, jaunųjų „žalgirie-čių“ tėvams jų atžalų futbolo

pamokos kainuoja 70 eurų per mėnesį.

„Didinti mokesčio neturiu teisės, daliai tėvų jis ir taip didelis. Man labai skaudu, kad kartais tėvai pasako, kad norėtų leisti savo sūnų pas mane treniruotis, bet negali to įstengti finansiškai. Manau, kad tokiu atveju valstybė turė-tų ateiti į pagalbą“, – sakė M. Balasanovas.

Laimei, kad „Gintaro“ reikalus tvarkyti padeda žmona Laura.

Marselis neslepia, kad dėl kultūrinių dalykų, kitąkart ten-ka ir su vienu ar kitu tėvu daž-niau padiskutuoti apginant savo futbolininkų rengimo strategiją.

„Pavyzdžiui, neslėpsiu, kai kuriems tėvams – laimei, jų ne-daug, atrodo kad apie futbolą daug išmano, ir aktyviai kišasi į treniruočių bei žaidimo pro-cesą, man toks požiūris sukelia tik šypseną. Armėnijoje moky-tojas ar futbolo treneris – itin gerbiamas. Lietuvoje mokytojo ar trenerio darbo prestižas ir požiūris į juos yra sumenkęs“, – atvirai kalba M. Balasanovas.

Armėnas, kuriam Lietuva tapo namais, tikina, kad Armė-nijoje žmonės labiau draugiš-kesni ir bendruomeniški.

„Pavyzdžiui, ten niekas ne-sistebės ir nepriekaištaus, jei-gu savo auklėtinio sportinius batelius paskolinsiu kitam ko-mandos draugui. Lietuvoje dėl to tėvai gali net supykti. Armė-nijoje vaikų tėvai labai aukštai vertina treneriu darbą, apie trenerį visi kalba tik pagarbiai, pasitiki treneriais. Čia situacija ne visada tokia. Nemanau, kad kaip treneris, turėčiau taikytis prie tėvų norų ar pageidavimų. Vėl gi, tai – kultūriniai dalykai“, – pastebėjo M. Balasanovas.

Į pagalbą privataus futbolo vadovui galėtų ateiti ir įstaty-mų leidėjai. Dabar savivaldybė be konkurso ar tarybos spren-dimo klubui negali skirti auto-buso arba futbolo aikštės.

Sulaukęs patrauklių pasiūly-mų treniruoti futbolo koman-das Vilniuje ir Latvijoje, M. Balasanovas vis tik Palangos nesiruošia palikti.

„Čia – mano šeima, čia – mano futbolininkai. Negalėčiau visko mesti ir juos palikti, – tvir-tino M. Balasanovas. – Kai kar-tais viskas atsibosta ir pavargstu, pakanka pamatyti savo auklėti-nių veidus, išgirsti jų kreipinį „treneri“, ir aš vėl, kaip ta pa-krauta baterija, atgyju“.

FK „Gintaras“ dešimtmečiai pakeliui į Lietuvos čempionų titulą įveikė Panevėžio futbolo akademijos bei Vilniaus „Geležinis Vilkas“ auklėtinius, o lemiamose rungtynėse net 6-1 paklojo Vilniaus „Žalgirį“

Ald

o Te

n nu

otr.

Čempionų kalvis

Linas JEGELEVIČIUSFK „Gintaras“ dešimtme-

čiaipakeliui į Lietuvos čempio-nų titulą įveikė Panevėžio fut-bolo akademijos bei Vilniaus „Geležinis Vilkas“auklėtinius, o lemiamose rungtynėse net 6-1 paklojo Vilniaus „Žalgirį“.

Neįtikėtinas pasiekimas jau-niesiems futbolininkams ir jų treneriui iš provincijos!

Marselis trauko pečiais. „Daug ir kryptingai dirbome. Pagal ge-riausias Armėnijos ir pasaulio futbolo tradicijas. Jeigu mano berniukų komanda Armėnijoje būtų laimėjusi šalies čempionate,

man gimtajame mieste, ko gero, jau būtų ir paminklą pastatę“, – juokauja M. Balasanovas.

Salės futbolo turnyrai vyksta penki prieš penkis, dabar fut-bolo specialistai salės futbolą aukštai vertina.

Anot trenerio, jo treniruo-čių procesas skiriasi nuo lietu-vių trenerių.

„Lietuvoje gajus mąstymas tarp jaunų futbolininkų tre-nerių, kad vaikiškų žaidimų komponentas yra labai svar-bus vaikų treniruočių procese. Aš į jį žiūriu rimčiau. Iš esmės kalbant, vaikai pas mane ateina

treniruotis, o ne pramogauti“, – šypteli M. Balasanovas.

Jis trumpam suabejoja: „Gal toks požiūris kaip mano ir nėra 100 procentų teisingas, bet ma-žame miestelyje kaip Palanga paprasčiausiai tiesiog nėra kito kelio išugdyti gerai komandai“.

Anot futbolo specialisto, dideliame mieste treneriai ga-biausius vaikus atsirenka iš ke-lių šimtų kandidatų.

„Aš „sulipdžiau“ čempionišką komandą iš 15 vaikų, kurie pas mane užsirašė prieš trejus metus. Tai – milžiniškas skirtumas, –sako M. Balasanovas. – Didžioji

dalis vaikų liko su manimi nuo pat treniruočių pradžios“.

Jis neslepia, kad tokį jo „kietą“ požiūrį į vaikų futbolo treniruotes jam suformavo tėvas Artiomas Balasanovas, Armėnijoje ir visoje buvusioje sovietų šalyje žinomas futbolo specialistas. Dabar Mar-selio tėvas gyvena ir futbolinin-kus treniruoja Klaipėdoje.

„Pradėjau rimtai treniruotis nuo trijų metų. Man tėvas vis į mažą galvelę „kaldavo“: „Turi daug dirbti, jeigu nori ką nors pasiekti futbolo aikštėje“, – pri-siminė jau 13 metų Palangoje gyvenantis M. Balasanovas.

Kaip vienas armėnas Palangoje subūrė čempionišką vaikų

futbolo komandą

Kažkuria prasme Marselis BALASANOVAS, jaunųjų Palangos čempionų futbolininkų ugdytojas, atsidūrė kryžkelėje. Prieš trejus metus suburtos septynmečių palangiukų futbolo komandos nariai šiais metais tapo šalies mažojo futbolo čempio-nais dešimtmečių grupėje,taip pat laimėjo ne vieną tarptautini turnyrą. Šiek tiek jaunesni devynmečiai ber-niukai taip pat skina pergales tarp-tautiniuose turnyruose Lietuvoje bei Latvijoje. Ką tik grįžus su nugalėtojų laurais iš tarptautinio turnyro Latvi-joje, futbolo klubo „Gintaras“ steigė-jui ir direktoriui M. Balasanovui iki šiol skambina latvių futbolo specialistai: „Kak vam udalosj sozdatj takuju su-mashedshuju komandu?“ („Kaip jums pavyko suburti tokią beprotiškai gerą komandą?“) – teiraujasi.

Marselis Balasanovas - jaunųjų Palangos čempionų futbolininkų ugdytojas

Ald

o Te

n nu

otr.


Linas JEGELEVIČIUSUž mokyklos vairo stovi Lu-

kas Kubilius, žinomas karatė pasaulyje sportininkas. Jis – dau-gkartinis Europos karatė čem-pionas, trečios vietos laimėtojas absoliučioje svorio kategorijoje 2015-ųjų pasaulio čempionate Japonijoje, o įvairiuose turny-ruose laimėtiems medaliams ir taurėms jo namuose sudėti jau reikia atskiros spintos.

„Čempionai neatsiranda iš karto – tam reikia didelio, nuo-seklaus ir kantraus darbo. Pa-slaptis – jame, taip pat požiūryje.„Shodan“treneriai į kiekvieną vaiką žiūri kaip į individualybę ir skiriame maksimaliai dėmesio. Siekiame, kad vaikai tobulėtų ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai“, – sė-kmingos mokyklos veiklos for-mulę atskleidė L. Kubilius.

Skirtingai nei kitose karatė mokyklose, „Shodan“ priima visus vaikus: „Mums nesvarbu, koks vaikas – aukštas, žemas, lieknas, pilnesnis ateina. Mano požiūris paprastas: bet kuris vaikas turi savo potencialą“.

Vis tik, anot Lietuvos karatė legendos, geriausia, kai vaikai treniruotis pradeda nuo pirmos klasės, būdami 6–7 metų, kartu pradedant eiti ir į mokyklą.

„Shodan“ auklėtinių Palan-goje – 70, Klaipėdoje – net 300, be to, turi savo filialus Kretin-goje, Plungėje, Telšiuose. Mo-kykloje treniruojasi vaikai nuo 6 metų, yra paauglių, jaunimo, didesnio meistriškumo spor-

Ninja vaikai

tininkų ir suaugusiųjų grupė.„Palangoje nuo pat pradžių

vaikus treniruoju kartu su labai patyrusiu treneriu Aivaru Bal-tmiškiu. Mes abu vaikus treni-ruojame ir Kretingoje“, – sakė L. Kubilius.

Jis didžiuojasi, kad „Sho-dan“ Palangoje yra pirmoji ka-ratė kyokushin mokykla.

„Mūsų tikslas nėra išugdyti čempionus– siekiame užimti vaikus, stiprinti juos fiziškai ir dvasiškai, kad jie mokėtų save apsiginti, išmoktų gerbti kitus ir save“, – pabrėžė treneris.

„Shodan“ vaikams vasarą organizuoja stovyklas, veža į varžybas Lietuvoje ir užsienyje, daro klubo renginius.

„Shodan“ mokyklos įkūrėjas

LUKAS KUBILIUS: „Čempionų turime daug,

bet mūsų tikslas kitas“

Klaipėdoje ir Palangoje yra ne viena kon-taktinių sporto šakų mokykla ar būrelis, bet pa-jūrio vaikai ver-žiasi į „Shodan“, karatė kyokushin mokyklą.

Lukas Kubilius – laimingas: pasaulio čempionate Japonijoje – trečia vieta

Aistė Jankauskaitė (kairėje su žaliu diržu) iškovojo kelialapį į Europos čempionatą Lenkijoje

„Vaikams ir jų tėvams tai patinka. Jau seniai karatė nėra tik sportas. Tai – ir gyvenimo būdas, tam tikra filosofija“, – pastebi L. Kubilius.

Kitąmet „Shodan“ mokykla Palangoje minės 10 metų jubi-liejų.

„Shodan“ žinoma ir dėl savo puikios organizacijos ir puikios komunikacijos.

Kitaip nei kitose sporto mo-kyklose ar klubuose, „Shodan“ kviečia vaikus ir visus norin-čius užsiimti karatė bet kuriuo metų laiku.

Į pastabą, kad vaikus į mokyklą vilioja ir dideli asmeniniai vieno mokyklos vadovų L. Kubiliaus pa-siekimai sporte, pašnekovas ku-kliai atsako: „Smagu, kad pavyks-ta asmeniniu pavyzdžiu vaikams rodyti, kad gali daug pasiekti“.

Nors dabar L. Kubilius ren-giasi vasarą Kazachstane įvyk-siančioms Pasaulio taurės karatė kyokushin varžyboms, jo mintys – apie savo auklėtinių startus Eu-ropos čempionate rudenį Len-kijoje, o pirmiausia (kalbėjomės birželio pradžioje – aut.)– apie „Baltijos taurės“ karatė turnyrą Klaipėdoje birželį.

„Jame tikimasi sulaukti apie tūkstančio dalyvių. Dalis rengi-nio metu surinktų lėšų bus pa-aukotos vaikams, sergantiems

onkologinėmis ligomis, – sakė L. Kubilius. – Jeigu ne kitų pa-galba, suspėti visur būtų sunku“.

Su vaikais dirbant jam ir jo treneriams tenka pasitelkti psi-chologijos ir pedagogikos žinias.

„Žaidimo komponentas mūsų treniruotėse yra labai svarbus. Galbūt dėl to, kad sugebame su-derinti rimtą požiūrį į treniruotes su pramogos elementais, labai mažai vaikų mūsų mokyklą palie-ka jos nebaigę, – atskleidė L. Ku-bilius. – Mes, treneriai, suvokia-me, kad tėvai mums patiki savo vaikus – bendras mūsų darbas yra itin svarbus, lavinant ir auklėjant vaikus“.

Vis tik viena taisyklė yra ne-ginčijama – pagarba kitiems: sau, treneriui, kitiems sporti-ninkams. Ir, žinoma, disciplina, bet, ir vėl gi, perlenkti lazdos negalima, pastebi čempionas.

„Svarbu, kad vaikai suvoktų, kad daug ką galima gyvenime – ne tik sporte – pasiekti, jei rodai pagarbą kitiems, jei esi darbštus, kantrus, disciplinuo-tas“, – sako L. Kubilius.

Mokykloje vaikai taip pat pramoksta elementarių japonų kalbos pradmenų, susipažįsta su Rytų kultūra.

„Žinoma, vaikams didžiausia pramoga – išmokti japoniškai su-skaičiuoti iki 10“, – šypteli Lukas.

Paklaustas apie ryškiausius Palangos sportininkų pasieki-mus, L. Kubilius vardijo: per visą karatė mokyklos „Sho-dan“gyvavimą į Palangą yra su-grįžę net 3 Europos čempionai, 3 vicečempionai ir 2 bronzos laimėtojai. O 2016 metais dvi palangiškės – Greta Bagdonai-tė ir Aistė Jankauskaitė – tapo Lietuvos karatė kyokushin čempionėmis ir dalyvavo Eu-ropos čempionate. Šiais metais Aistė tapo ir Lietuvos karatė kyokushin jaunimo čempione.

Lapkritį Lenkijoje įvyksian-čiame Europos jaunimo karatė čempionate vėlgi dalyvaus dvi palangiškės: Jūratė Milašiūtė ir Aistė Jankauskaitė. Dar viena palangiškė, Julija Balčiūtė,tapo čempione Lietuvos jaunučių amžiaus grupėje ir taip pat vyks į čempionatą Lenkijoje. Tarp palangiškių karatė vaikinų sportininkų L. Kubilius išskyrė

Beną Jankauską, jis yra šalies rinktinės narys. Šiais metais jis tapo Lietuvos karatė jaunių čempionu bei Europos čempi-onate pateko į ketvirtfinalį, iki tol įveikęs du savo varžovus.

Žymus treneris džiaugės ir Palangos bei Klaipėdos ir Kre-tingos savivaldybių pagalba privačiam klubui „Shodan“.

„Dalyvaujame savivaldybių projektinėje veikloje, turime geras treniruočių sąlygas“, – sakė L. Kubilius.

Tad jeigu norite būti drąsūs ir stiprūs, įsigyti naujų draugų ir patirti daug gerų įspūdžių spor-tuojant, verta praverti „Shodan“ treniruočių salės duris.

Susisiekti su Luku Kubiliu-mi galima telefonais: +370 600 27 030; +370 650 99 933, el. p. aš[email protected] per Facebook: www.facebook.com/groups/124641787757

„Shodan“ mokykloje rimtos treniruotės derinamos su

žaidybiniais elementais

Žaidimo komponentas mūsų tre-niruotėse yra labai svarbus. Galbūt dėl to, kad sugebame suderinti rimtą požiūrį į treniruotes su pramogos elementais, labai mažai vaikų mūsų mokyklą palieka jos ne-baigę, – atskleidė L. Kubilius


Sportuoti kasdien nereikia – už-tenka dvejų ar trijų kartų per savaitę. Judėjimas yra ne tik pratimai salėje. Jei vedžiojate šunį, einate pasivaikščioti su šeima ar pėsčiomis keliaujate į darbą – tai jau irgi labai gerai.

– Abu esate vietiniai, tad kokias tendencijas pastebite – ar palangiškiai yra sportiški žmonės?

Monika: – Sporto klube visa-da daug žmonių, bet ar visi yra vietiniai, sunku pasakyti. Spor-tuoti dabar yra tiesiog madinga.

Tomas: – Žmonių suprati-mas pamažu keičiasi. Europa diktuoja sąlygas – todėl kartais sunku atskirti, ar žmogus spor-tuoja todėl, kad tikrai to nori, ar tiesiog stengiasi neatsilikti nuo mados. Vis daugiau žmo-nių suvokia judėjimo naudą. Tiesa, sportuoja daugiau jau-nesni. Į klubą vaikštantys vy-resni žmonės paprastai būna visą gyvenimą sportavę ir ne-ketina sustoti.

– Jums, kaip treneriams, turbūt dažnai tenka susidurti su kūno kultu, perdėtu rūpi-nimusi savo kūnu?

Tomas: – Deja, kūno kultas tikrai yra įsigalėjęs. Žmonės sportuoja ne todėl, kad būtų sveiki, bet kad atrodytų tobuli. Taip, tie kurie rengiasi varžy-boms, jose dalyvauja, jie priva-lo atrodyti tobulai. Atletai pri-valo tuo gyventi, nes toks yra darbas. Tačiau visiems kitiems tokios taisyklės negalioja ir ne-reikia stengtis atrodyti tobulai.

Monika: – Yra žmonių, kurie galvoja, jog tobuli atletai nuo žurnalų viršelių taip atrodo ir realybėje. Nereikia norėti atro-dyti tobulai – visų mūsų kūnai yra skirtingi. Svarbiausia yra ju-dėti, sveikai maitintis. Problema tame, kad dėl televizijos, ma-dingų žurnalų įtakos žmonės, ypač jaunos merginos, norma-liai nebesuvokia savo išvaizdos. Yra daugybė atvejų, kai jos vei-drodyje mato iškreiptą vaizdą. Apgailėtina yra skaityti forumų diskusijas, kad „oi, suvalgiau obuolį, dabar tikriausiai gavau dozę cukraus, sustorėsiu“. Tai iš-kreiptas vaizdas. Reikia siekti ne tobulo, bet sveiko kūno.

Tomas: – Tobulai atletai at-rodo tik varžybų akimirkomis ir išlaikyti tokias formas nuolat, yra paprasčiausiai neįmanoma.

– Kalbant apie sveiką ir gražią išvaizdą – ar prieš pra-sidedant vasaros paplūdimio sezonui, dar yra laiko patobu-

linti per žiemą ir ilgą pavasarį kiek palepintą kūną?

Monika ir Tomas (juokiasi): – Tobulu kūnu vasarai reikia pradėti rūpintis kuo anksčiau. Beveik prasidėjus vasarai, įgau-ti formai – jau mažai laiko. Bet pradėti niekada nevėlu!

Tomas: – Judėti, sportuoti reikia ne tik prieš vasarą, po Kalėdų ar persivalgius per kitas šventes. Esame pastebėję, kad sportuojančių visada padaugė-ja po švenčių. Tačiau reikalin-gas nuolatinis judėjimas.

Monika: – Prieš vasarą ar bet kada, kuomet jau nuspręsi-te sportuoti ir sveikai gyventi, svarbiausia yra nedaryti drastiš-kų sprendimų. Viskas pamažu – ir mityba, ir sportas. Mityba yra itin svarbu – keisti ją reikia palaipsniui, po truputį. Svar-biausia taisyklė – saikas. Niekas nesako, kad nuo šiol, nusprendę gyventi sveikai bei sportiškai, nebegalėsite valgyti picos. Pi-cos galima, ir kitų mėgstamų gardumynų niekas nedraudžia. Tik nereikia piktnaudžiauti kas-dien. Pasilepinkit kartais. Nieko blogo dėl to nenutiks.

Tomas: – Ir sportuoti kasdien nereikia – užtenka dvejų ar trijų kartų per savaitę. Judėjimas yra ne tik pratimai salėje. Jei vedžio-jate šunį, einate pasivaikščioti su šeima ar pėsčiomis keliaujate į darbą – tai jau irgi labai gerai.

– Sportas – sveika, smagu, visi tai žino. Bet kaip prisiversti sportuoti? Juk visi mėgstam sa-kyti „nuo rytojaus“...

Tomas: – Nėra vieno būdo pakelti motyvacijai. Jei vis nu-kelsi treniruotę, taip ir nepra-dėsi. Tik pats savyje gali atrasti tą motyvaciją.

Monika: – Sportas padeda nuvyti blogas mintis. Spor-tuodamas pamiršti problemas, taigi, judėjimas svarbus ir psi-chologinei būsenai. Įrodyta, kad sportuojantys žmonės ma-žiau serga depresija. Visa tai ir turėtų būti motyvacija pradėti sportuoti šiandien.

Tomas: – Reikia atrasti savo sporto sritį. Nebūtinai vaikščioti į sporto salę – galima vaikščioti, važinėti dviračiu, daryti prati-mus namuose. Esmė yra judė-jimas. Reikia suvokti judėjimo

svarbą. Kai sportuoji, galima atsikratyti skausmų. Iš sporto salės visada išeini laimingas. O nuovargis visada tik malonus.

– Gerai, motyvaciją sportui jau radome. Kaip maitintis?

Monika: – Normaliai. Maitin-tis reikia normaliai. Nepamirški-te pusryčių! Daug kas sako – ryte nenoriu valgyti. Reikia. Tai iš-ugdomas įprotis. Aš asmeniškai pusryčiams valgau avižų košę, vaisius. Sveika ir maistinga.

Tomas: – Neprisivalgykite va-kare – ryte tikrai atsibusite alkani.

– Panašu, kad norint būti lieknam bei sveikam, dieta nereikalinga, atvirkščiai, rei-kia valgyti?

Monika: – Būtent! Reikia valgyti. Badauti negalima, rei-kia valgyti ne vieną kartą per dieną, saikingai. Mitas yra pa-tarimas nexvalgyti po šešių vakaro. Taip, jei einate miegoti devintą valandą, tuomet po še-šių valgyti nepatartina. Tačiau jei jūsų diena baigiasi vėliau, svarbiausia nevalgyti 2–3 va-landas iki miego. Mašina be kuro nevažiuoja, tiesa? Žmo-gaus kūnui maistas yra lyg ku-ras. Jei norime judėti pirmyn, būti sveiki, privalome valgyti.

Tomas: – Svarbiausia nepa-miršti – nereikia būti tobulam. Reikia būti sveikam. Tai mūsų visų užduotis.

Tomas Zubė: „Reikia atrasti savo sporto sritį.“

Lino

Jege

levi

čiau

s nuo

tr.

Judi – gyveni

Diana JOMANTAITĖ– Kaip patys pradėjote

sportuoti?Monika: – Anksčiau buvau

stambi. Todėl pradėjau spor-tuoti dėl savęs. Tai peraugo į savotišką priklausomybę. Iš pradžių tik sportavau, vėliau pradėjau domėtis mityba. Iš-bandžiau viską – nuo maisto ribojimo iki įvairių dietų, kol atsirado žinios apie tikrą, nor-malią, sveiką mitybą.

Tomas: – Kai man buvo 15 metų, mačiau sportuojantį vy-resnį brolį. Tai motyvavo, nuo jo ir „užsikrėčiau“ sportu. Po to sekė varžybos, užsiėmiau jė-gos sportu, kultūrizmu, fitnesu. Dveji metai esu treneris – ka-dangi turiu šeimą, mažą vaiką, varžybose laikinai nedalyvau-ju. Jos atima labai daug laiko.

– Kokia yra fitneso varžy-boms besiruošiančio atleto kasdienybė?

Tomas: – Pasiruošti varžy-boms reikia 4 mėnesių. Pasi-ruošimo laikotarpiu gyvenimo būdas yra labai griežtas. Per

Palangos sporto klubo treneriai Monika SEMČENKO ir Tomas ZUBĖ treni-ruoklių salėje nenustygsta: prieis, patars, patapšnos skatindami ar suskels juokelį, kad pirmąsyk – ar ne – gyvenime svarmenį regintis lankytojas „užsi-vestų“ – neišsigąstų geležies trinkčiojimo. Dar daugiau – ją pamiltų... „Tobu-lą išvaizdą turėti gali ne kiekvienas, užtat sportiškais gali būti daugelis. Tik

reikia pradėti šiandien. Neatidėlioti rytojui“, – įsitikinę Monika ir Tomas.

dieną – 5–7 valgymai, 6–7 kar-tai per savaitę treniruotės – iki poros valandų jėgos treniruo-tės, tada kardio pratimai.

– Turbūt po varžybų norisi valgyti viską iš eilės?

Tomas: – Po varžybų vieną ar dvi dienas leidi sau pasma-guriauti. Tuomet vėl turi grįžti į tam tikrą režimą. Renkiesi gerą maistą, po truputį didini mais-to suvartojimą. Kai ruošiesi

varžyboms, negalima valgyti jokių saldumynų. Tad kartais tiesiog uostai šokoladą. Jums sunku ir įsivaizduoti, koks nuostabus būna kvapas! Mais-tas tampa itin gardus.

Monika Semčenko: „Anksčiau buvau stambi. Todėl pradėjau sportuoti

dėl savęs“

Monika ir Tomas: svarbiausia

nepamiršti – nereikia būti tobulam, reikia būti sveikam!

Mon

ikos

Sem

čenk

o as

m. a

rchy

vo n

uotr.


Viktorija ANUŽYTĖ– Kodėl grįžai į Palangą?– Ar turėjau grįžti į Skuodą?

(Juokiasi). Mane čia traukė grįžti nuolat, kuo greičiau. Dar iki galo nebaigus kultūros vadybos stu-dijų aš jau grįžau į savo gimtąjį miestą ir studijas užbaigiau va-žinėdamas į sostinę. Šiandien jau šiek tiek daugiau nei metai, kai aš dirbu savo mylimą darbą, kai dirbu su jaunimu, o svarbiausia – dirbu Palangai. Kai grįžau po studijų, čia radau labai nedaug jaunimo – ir nieko neveikiančio, ir rezgusių mintis, ką čia gyveni-me nuveikti, ir norinčio kur nors pasireikšti. Šnekėjausi su visais – šiandien galiu pasakyti, kad užsiauginau stiprią komandą. Jau turiu net asmeninių patarė-

jų (juokiasi). Jei atvirai, džiugu matyti savo darbo rezultatus. Rašome projektus, kurie kuo labiau viešintų, garsintų Palangą. Tai – tik dalis veiklos.

– Kodėl neišlėkei į kokį Londoną? Ar nelikai Vilniuje, kur daugiau galimybių?

– Galėjau pasirinkti tris ke-lius – likti sostinėje, emigruoti iš Lietuvos ar grįžti į Palangą. Trečias variantas vis dėlto buvo arčiausiai širdies. Vilniuje – spūstys, nuolatinis skubėjimas, užkniso mane tai. Buvau pri-verstas belstis troleibusais, toks gyvenimas sostinėje – kasdie-nybė, o Palangoje jei iki darbo važiuoji dešimt minučių, tai jau yra ilgai. Čia net važiuoti nereikia – nebent dviračiu. Ži-noma, buvo ir minčių išvykti iš

Lietuvos, bet suvokiau, kad pas mus tikrai nėra blogai. Patikė-kite manim, mūsų miestas yra toks švarus, kad gali numesti spurgą ant šaligatvio ir, nenu-šluostęs, ją pakėlęs gali toliau ją žiaumoti nebijodamas mikrobų.

– Ar Palanga jaunam žmo-gui gali daug ką pasiūlyti?

– Esu kažkada sakęs, kad pir-miausia turi sukurti pats save, o tik tada ko nors imtis. Jeigu esi imlus žmogus, pasiimsi, kas tau duota gyvenimo – bet kur. Palangoje neturime kalnų, ne-galime slidinėti ar čiuožti, net paplaukioti ne jūroje iki šiol nėra kur – džiaugiuosi, kad ne-trukus pasistatysime baseiną! – bet apskritai Palanga turi... vis-ką. Jei tau, žmogau, vieną dieną pasirodo ko nors čia negana,

šalia yra Klaipėda, čia pat – Pa-langos tarptautinis oro uostas, tad drožk į juos pagal savo po-reikius. Paviešėti, žinoma!

– Galime išgirsti, kad Pa-langoje ne sezono metu, girdi, nėra ką veikti...

– Man labai keista, kai žmo-nės taip kalba. O ką kituose miestuose galima veikti žie-mą, ko negalima Palangoje? Daugiau šaligatvių pravaikš-čioti, daugiau kavinių aplan-kyti? Svarbu žinoti, ką nori gyvenime veikti, o ne tąsytis tik iš vieno miesto galo į kitą ir kartoti: ,,Nuobodu, nėra ką veikti...“ Visur, kur mes bebū-tume, galime rasti tiek veiklos, kad sunkiai spėsime pavežti.

– O kokią atsimeni Palangą iš vaikystės?

T. Lubys: „Pastaruoju metu esu itin laimingas, nes pagaliau įsigijau savo nuosavus namus būtent Palangoje.“

Tautvydas LUBYS, nuolat iš-sišiepęs 23-ejų palangiškis, ne tik kad neemigravo į kokią nors Angliją alaus bare pilstyti ar į Norvegiją lašišų gaudyti, bet net, kaip kiti jo bendraamžiai, „neuž-strigo“ Vilniuje, kur studijavo kultū-ros vadybą, bet sugrįžo gyventi į Palangą. Ir čia vaikinui labai neblogai sekasi: jis – Jaunimo studijos vadovas, tapo žinomas kaip renginių vedėjas, paėmė paskolą ir čia įsigijo būstą, o merginos apie energingą vaikiną sukasi kaip musės. Grįžus į gimtą miestą tik Tautvydo pomėgiai pasikeitė: „Studijuodamas labai mėgau žvejoti ir drožinėti medį, bet dabar esu pamišęs dėl dro-nų, bepiločių orlaivių“.

Dia

nos K

alug

inos

nuo

tr.Palanga – namai

Tautvydas Lubys: „Grįžti į gimtąją Palangą

buvo teisingiausias sprendimas“

Dia

nos K

alug

inos

nuo

tr.

T. Lubys: „Dar iki galo nebaigus kultūros vadybos studijų aš jau grįžau į savo gimtąjį miestą ir studijas užbaigiau važinėdamas į sostinę.“


– Chmm... Matau tokį vaiz-dą: sena J. Basanavičiaus gatvė. Asfaltas, sutrūkinėjęs nuo le-gendinių kaštonų šaknų, iškly-pusios šaligatvių plytelės.

Tai – vėlyvą rudenį. Vasarą vaikštai mieste – karšta, saulė šviečia tau į veidą, o vos įžen-gus į J. Basanavičiaus gatvę sau-lė dingsta, pasidaro net vėsoka –tiek žmonių... Prieini tiltą – vėl šviesa pliekia į akis (juokia-si). Šitą atsiminsiu visada.

– Ką norėtum, pamosavęs burtų lazdele, sugrąžinti iš vaikystės į šiandieną?

– Ne, grąžinti nieko neno-rėčiau. Man užtenka prisimi-nimų. Kad ir ta pati Vasaros estrada, kuri turėjo savo nuos-tabią aurą... Šiandien ji, kokia ji buvo prieš ją nugriaunant, tikrai nebūtų tokia funkcionali ir man nebūtų joje taip malo-nu sėdėti, kaip dabar naujoje Koncertų salėje... Kai mokiausi mokykloje, koncertų galėjome klausyti tiesiog lauke... Ne pa-slaptis, bandžiau su draugužiais – ir sėkmingai! – perlipti ne vieną tvorą, kad įsmuktume nepastebėti į Vasaros estradą ar prieitumėme kuo arčiau jos. Tik nerašyk to, gerai?

– O kokią Palangą matai po 50 metų?

– Kurortas sparčiai auga. Ti-krai. Tik reikia pasižiūrėti kas čia darosi. Bet manau, kad turė-tų atsirasti du Palangos traukos poliai. Senoji Palanga – visas jos centras, nuo Vytauto gatvės iki botanikos parko. Su Ana-pilio vila, Kurhauzu. O kitas polis – modernioji Palanga... Vis dažniau girdžiu kalbų apie vietą sraigtasparniui ant Palan-gos tilto arba apie kavinę ant jo. Pastaroji tikrai ten nepamaišytų – tai būtų milžiniškas traukos objektas, nes saulėlydį nori ma-tyti visi, o iš tokios kavinės jis, žiemą ar vasarą, būtų įspūdin-gas. Manau, kad infrastruktūra vystysis dar sparčiau. Ir dabar viskas keičiasi kone šviesos grei-čiu – kasmet atsiranda vis nau-jos pramogų, poilsio erdvės.

– Gal turi kokią itin myli-mą vietą Palangoje?

– Pastaruoju metu esu itin laimingas, nes pagaliau įsigijau savo nuosavus namus būtent

Palangoje. Man šis jausmas – kažkas tokio. Iki šiol buvo tėvų namai, bendrabutis, nuomo-jamas būstas, kur niekas nėra tavo, nieko negali daryti, kur galioja tam tikros taisyklės ir viskas lyg ir laikina. Visur bu-vau svečias. Tad savi namai man dabar yra ta vieta, kur no-risi grįžti. O pačiame mieste, turbūt niekas nepaneigs, nuos-tabiausia vieta yra jūra. Ir ne-būtina prie jos eiti tada, kai ge-ras oras, o horizonte šmėžuoja saulėlydis. Tikrai labai dažnai ten būnu ir tada, kai vėjas ti-krąją ta žodžio prasme išpučia visas dienos blogas mintis ir nuovargį, kai jūra šėlsta ir ban-gos semia tiltą.

– Esi vos 23-ejų, bet jau turi nuolatinį ir, svarbiausia, my-limą darbą, nuosavus namus. Tau pavydi bičiuliai?

– Nežinau, neklausiau (juo-kiasi). Tikri draugai – o jų daug – tikrai ne. Bet kokiu atveju esu įsitikinęs, kad pats žmogus kuria savo gyvenimą. Jau sa-kiau apie tai (juokiasi). Būna, žinoma, visokių sunkių atvejų gyvenime... Jei nerandi darbo savame mieste, verta pabandyti ieškoti kitur. Išeiti iš savo kom-forto zonos. Kažką ,,išpešti“ galima kiekviename Lietuvos kampelyje. Tarkim, gyventi ir dirbti pagal specialybę Palango-je baigus kokią inžineriją ar bio-mediciną gal ir nepavyktų, bet šalia, Klaipėdoje, matyt, taip.

– Koks tu esi? Strategas, planuotojas, o galbūt mėgsti spontaniškus sprendimus?

– Oi, oi, oi... Esu labai spon-taniškas žmogus, bet kas liečia darbą, tai kuo toliau, tuo labiau pastebiu, kad planavimas tikrai padeda ir net yra būtinas. Atro-do, kas tas renginys – paėmei ir padarei, bet kai esi suplanavęs, viskas tarsi klostosi savaime. Žinoma, gyvenime esu ne kar-tą pasielgęs spontaniškai ir nuo to nukentėjęs, bet juk nebūtų įdomu gyventi, jei nepatirtume apskritai jokių nusivylimų.

– Kokie Tautvydo Lubio ar-timiausio penkmečio planai?

– Žinau! Vienareikšmiškai: grąžinti būsto paskolą (juokia-si). O šiaip planuoju dviračiu iš Lietuvos pasiekti Romą. Tai bus kelionė vardan vėžiu sergančių vaikų, nes jei aš galiu įveikti tokį atstumą dviračiu, tai ir jie gali pasveikti. Reikia tik tikė-jimo ir nepasidavimo. Buvo planų važiuoti kitu maršrutu – Palanga-Lisabona, bet dėl tam tikrų aplinkybių teko šią min-tį apleisti... Na, galvojant apie penkmečio planus, tikriausiai teks jau turėti ir vaikų – būsiu labai griežtas tėtis (kvatoja). Visada sakiau, kad Palanga – geriausia vieta auginti vaikus.

– O turi silpnybių ar aistrų, kurioms niekaip negali atsi-spirti?

– Labai daug ko sau nelei-džiu vien tam, kad patikrin-

čiau, kiek turiu valios. Būna, sulaukiu kvietimo su draugais kur nors smagiai pabūti, bet tada save pagaunu mąstant: „Tautvydai, o gal geriau po sunkios dienos atsigauti ne siautulingam šurmuly, o na-mie, su knyga?“ Taip dažnai ir padarau, su piktdžiugišku savęs pagyrimu, kad galiu save kon-troliuoti. Tai – daug.

– Ar turi pomėgių, kuriems visada sugebi rasti laiko?

– Studijuodamas labai mė-gau žvejoti ir drožinėti medį, bet kažkaip viską užmečiau – reikia tam ir laiko, ir specialios įrangos ar net patalpos, tarkim, drožinėjimui. Šiandien esu at-radęs drono (bepilotis orlavis – aut.) valdymą. Tai kažkas tikrai tokio. Net neįsivaizduojate, ko-kių nuostabių vietų juo galima pamatyti! Aplink mus yra įspū-dingų objektų, apie kuriuos mes net nežinome. Tad dabar su savo drauge labai daug laiko praleidžiame gamtoje. Draugė ieško lankytinų vietų, tad, kaip aš sakau, keliaujame per rudus ženklus (nuorodos, žyminčios lankytinas vietas – aut.).

– O kur įsivaizduoji savo tobulas atostogas?

– Esu sugalvojęs tokį dalyką... Savaitę laiko praleisti mediniame namelyje šalia ežero, kur aplink daugiau nieko nėra – jokios gar-siai grojančios muzikos, neto-liese stovyklaujančių triukšma-darių, jokių mobiliųjų telefonų, kompiuterių ir interneto. Nieko – tik gamtos grožis, galbūt knyga ar meškerė ir laikas sau arba tau brangiam žmogui.

– Pabaik sakinį ,,Myliu Pa-langą, nes...“

– Myliu Palangą, nes ji vi-sada skirtinga. Vieną vakarą gali matyti ledą iki tilto galo, o kitą vakarą ateini – jo nebė-ra. Ta pati jūra – ji kasdien vis kitokia. Taip, Vilniuje yra daug visko ir viskas ten skirtingai, bet Palanga yra mažytė, bet čia viskas taip greitai keičiasi. Čia nėra vienodų saulėlydžių, nieko nėra tokio pat. Viską, ką Palanga duoda, turi pasiimti tą pačią akimirką, nes rytoj ji jau gali dovanoti visai ką kita. Žinoma, jeigu nori imti, turi kažką jai ir pats duoti.

Labai daug ko sau neleidžiu vien tam, kad patikrinčiau, kiek turiu valios. Būna, sulaukiu kvietimo su draugais kur nors smagiai pabūti, bet tada save pagau-nu mąstant: „Tautvydai, o gal geriau po sunkios dienos atsigauti ne siautulingam šurmuly, o namie, su knyga?“

Myliu Palangą, nes ji visada skir-tinga. Vieną vakarą gali matyti ledą iki tilto galo, o kitą vakarą ateini – jo nebėra. Ta pati jūra – ji kasdien vis kitokia.

EGLĖ (30 M.), ANDRIUS (30 M.), KAUNAS

„Stilius – tai gyvenimo būdas, – įsitikinusi kauniečių pora. – Viskas turi sietis savaime. Po daug metų pradedame save atrasti, suprasti, kas esame. Taip pat – kaip norime atrody-ti. Visa tai jungianti visuma ir yra stilius“.

+ Už tarpusavio harmoniją.

GINTARĖ (15 M.), KLAIPĖDA

„Palangiškių išvaizda man nuobodi“, –

įsitikinusi Gintarė.

+ Pliusas už Gintarės juodą chaosą.

LINA (31 M.), ŠAKIAI

Lina savo rūbus renkasi pagal nuotaiką ir patogumą. „Man labai svarbi avalynė – ji privalo būti komfortabili, – sako Lina. – Nevengiu ir ryškesnių derinių, mėgstu išsiskirti, vien mano plaukai ką reiškia!“

+ Už tai, kad būdama 31-erių, atrodo kaip 19-ikos!

VILNĖ (16 M.), KLAIPĖDA

Vilnė dažniausiai renkasi saugius, neiššaukiančius derinius. „Nors stilius ir mada – tai galimybė išreikšti save, tačiau rinkdamasi ką apsirengti, stengiuosi neišsišokti, prisibijau aplinkinių žvilgsnių“, – prisipažįsta mergina.

+ Už tai, kad stiliaus akcentas gali būti ir nuostabūs plaukai.

ALEKSAS (17 M.), ŠIAULIAI

Vaikinas didelį dėmesį skiria aksesuarams. „Nors dažnai sulaukiu kreivų žvilgsnių, mėgstu išsiskirti iš kitų“, – tikina Aleksas.

+ Už gėlėmis siuvinėtą švarką.

Palangosmados


Linas JEGELEVIČIUSVis tik iš tūkstančių A. Meš-

kio susitikimų vienas – su Nijo-le Tumėniene, menotyrininke, Lietuvos dailės istorikų drau-gijos nare – buvo ypatingas. Įvykęs beveik prieš 5 metus, jis ilgam nubrėžė verslininko santykį su menu, pavertė „Ga-mantą“ į viešbutį-dailės galeri-ją – tokią, kokia ji yra šiandien: panardinanti klasikoje, žavinti pasteliniais spalvų deriniais ir akį patraukiančiomis ryškio-mis paveikslų spalvų gamomis.

„Užaugau su Raimundu Sli-žiu. Dar buvau moksleivis, kai jis atvykdavo į Palangą, lėkda-vau pasižiūrėti jo darbų – gy-venau jo menu“, – A. Meškys prisiminė savo pirmuosius pri-silytėjimus prie meno.

Tačiau humanitariniams mokslams gabus vaikinas ne-griebė nei teptuko, nei pasirin-ko menų studijų – po moky-klos Palangoje baigimo stojimo dokumentus nuvežė į Vilniaus universiteto Filologijos fakul-tetą – tapo diplomuotu anglų kalbos ir literatūros specialistu.

Vis tik gyvenimas taip viską sudėliojo, kad ponas Alvydas, tapęs viešbučio „Gamanta“ savininku, šiandien valandų valandas skiria menui.Jo atra-ma versle, mene ir gyvenime – žmona Rita Meškienė, kuri nuoširdžiai palaiko vyrą.

„Po keturiasdešimties atsirado daugiau laiko, suvokiau, kad be meno negaliu: prieš 6 metus su-rengiau pirmąją Žemaitijos dai-lininkų miniatiūrų parodą vieš-butyje, – prisiminė A. Meškys. – Pirmasis bandymas neprisvilo. Atvirkščiai, patiko: pradėjau dar daugiau domėtis daile. Ir, matyt, aukštesnės jėgos mane suvedė su daktare Nijole Tumėniene“.

Ponia Nijolė linkteli: „Atsime-nu mūsų pirmąją pažintį labai ge-rai. Sutikęs vienoje parodoje Vil-niuje, ponas Alvydas, toks kuklus, paprašė manęs jam patarti, kaip tinkamiau užpildyti menu „Ga-mantos“ erdvę. Tiksliau kalbant, jis paprašė meno kritikos knygų parekomenduoti“.

Ją sutikome „Gamantoje“ ver-

Menas ir verslas – kartu

dant šių metų dailininkų plenero pasiruošimo darbams.

„Kaip pradedančiam kolek-cininkui, jam tuomet pradėjau vardinti knygų pavadinimus ir nustebau: jis viską žinojo! – juokėsi žinoma menotyrininkė. – Suvokiau, kad jam galėčiau labiau padėti tiesdama tiltus link įdomių dailininkų, atskirų jų dirbtuvių ar mokyklų“.

Šyptelėjęs A. Meškys kukliai pastebi, kad jis visada gyvenęs su menu, ypač tapyba ir teatru.

„Ir kai pats augau, ir kai savo vaikus auginau. Mūsų šeimos siekis, kad mes visi gyventu-mėme pakylėti meno. Kitaip

negaliu. Mano sūnus ir anūkė jau tęsia mūsų tradicijas – turi savo meno dirbinių kolekcijas“, – atskleidė A. Meškys.

Lietuvoje yra nemažai įvairių privačių kolekcininkų, bet toli gražu jų visų negalima „mauti ant to paties kurpaliaus“.

„Įprastai dauguma priva-čių kolekcininkų – pasiturintys žmonės, kuriems namuose rei-kalinga turėti gražių ir vertingų meno kūrinių. Jie paprastai pra-šalaičiams nerodo savo sukaup-to meno. Tarp tų, kurie atveria savo kolekcijas visuomenei, pir-miausia paminėtina advokato ir stambaus kolekcininko Rolando

Valiūno pavardė (A. Meškio tei-sininkas sūnus dirba būtent R. Valiūno teisinėje kontoroje „El-lexValiunas“) – Lietuvoje juristai yra stipriausi kolekcininkai, po jų seka medikai, – pasakojo N. Tumėnienė. – Tarp viešbučių verslo atstovų meno kolekcinin-kų nėra itin daug, ypač pajūryje“.

Ypač daug viešbučių savinin-kų – kolekcionierių-parodų ren-gėjų ji mačiusi pietų Prancūzijoje.

„Ten į bet kurį viešbutuką ar didelį viešbutį beužeitum ir akys raibsta – viešbučio erdvės yra paverstos ekspozicijų erdvėmis. Man tai – labai miela ir gražu“, – sakė menotyrininkė.

Kaip meilė menui Alvydą Meškį privertė

net savo viešbučio pavadinimą pakeisti

Nijolė Tumėnienė – menotyrininkė, Lietuvos dailės istorikų draugijos narė

Lino

Jege

levi

čiau

s nuo

tr.

Vienas pirmųjų Palangos meno kolekcininkų, surinkęs nemažos apimties meno darbų kolekciją, yra Vitalius Litvaitis,

buvęs ilgametis „Palangos van-denų“ direktorius, dabar mies-to aktyvus visuomenininkas. Kaip įmonės direktorius, jis

taip pat rengdavęs kasmetinius dailininkų plenerus.

„Kai kuriuose jų esu daly-vavusi – jie priviliodavo ir ne-mažai jaunimo, o tarp darbų būdavo ir nemažai tuometinio šiuolaikinio meno“, – prisiminė menotyrininkė.

„Man teko, kaip sakau, „pri-siliesti“ prie gerbiamo V. Litvai-čio kolekcijos ir ją nagrinėti“, – linkteli A. Meškys.

Senieji palangiškiai, ko gero, mena dar vieną praeityje žino-mą kultūros erdvę – jau nevei-kiantį restoraną-naktinį klubą „Birutė“ prie Botanikos parko.

„Anais laikais, sovietmečiu,

Pagrindinio šio straipsnio herojaus, Alvydo MEŠKIO, viešbučio „Gaman-ta Art“ savininko, įkalbėti fotografuotis nepavyko. Nors žodžiai „meno kolekcionierius“, „filantropas“ skamba patraukliai, kuklus Palangos verslinin-kas purtė galvą: „Ne!” Bet geriausiai apie A. Meškį kalba jo darbai: „Ga-mantos“ klasikinė erdvė jau tapo menininkų darbų ekspozicijų, atradimų ir susitikimų vieta, dailininkų tobulėjimo kalve. Apie A. Meškio kasmetinius plenerus čia žino ir dailininkai, prasibrovę į Nacionalinę dailės galeriją, ir tie, kurie link pripažinimo tik žengia. Apie pono Alvydo menišką prigimtį ir mentalitetą byloja jo sprendimas pakeisti viešbučio pavadinimą – iš „Gamanta“ į „Gamanta Art“. („Gamanta Menas“ – aut.)

tai buvo ryškiausias menų ar-chitektūros pavyzdys kurorte. Dabar samprata pasikeitusi – dizainas yra dizaineriškas, be menų. Nors gerėjant gyveni-mui, palaipsniui šis supratimas keičiasi – pasiturintys žmonės, verslininkai jau nemėgsta plikų sienų“, – pastebėjo N. Tumė-nienė.

Savo kolekcijoje A. Meškys turi beveik 50 darbų.

„Tikslas nėra vien ją kaup-ti ir didinti skaičių – kolekciją nuolat atnaujinu, „gryninu“, – sakė kolekcionierius. – Man tapybos darbai – tarsi gyvos, su sielomis būtybės, kurios erdvei suteikia gyvasties ir energijos“.

Paklaustas, ar labiau jaučiasi esąs meno žinovu, kolekcionie-riumi ar verslininku, ponas Al-vydas atsako nesuabejojęs:„Pir-miausia esu verslininkas. Toks, kuris jaučia menui stiprią trau-ką ir padeda menininkams per plenerus save išreklamuoti, iš-plaukti į platesnius vandenis“.

„Išties, pono Alvydo plenerai yra stiprūs, pritraukiantys vienus iš stipriausių dalyvių, tapytojus, – pastebi N. Tumėnienė. – Pono Alvydo tapybos darbų kolekcija yra aukšto meninio lygio. Jis ke-lia aukštesnio lygio uždavinius – rinkti ir propaguoti gerą meną. Tradiciniu kolekcininku pono Alvydo negaliu pavadinti“.

Kartu su savo patarėja ir mo-kytoja N. Tumėniene išanalizavęs visų šešerių metų plenerų patir-tį, verslininkas užsimena, kad „mąstąs“ keisti plenerų forma-tą – atrasti naujų krypčių, er-dvių ir naujų žadančių veidų.

„Kaip pradedančiam kolekcinin-kui, jam tuomet pradėjau vardinti knygų pavadinimus ir nustebau: ponas Alvydas Meškys viską žinojo! – juokėsi žinoma me-notyrininkė. – Suvokiau, kad jam galėčiau labiau padėti tiesdama tiltus link įdomių dailininkų, atskirų jų dirbtuvių ar mokyklų.“

Viešbutis „Gamanta Art“ tapo meno kūrinių ekspozicijos vieta


„Mes nuolat truputį paekspe-rimentuojame pasitardami“, – šypteli menotyrininkė.

„Viena maloniausių viso pro-ceso, vedančio link parodos, da-lių yra mano kelionės į Vilnių, kur susitikę su ponia Nijole ap-tariame naujausius dailininkų darbus, tariamės, ką pakviesti į mūsų plenerus, apsilankome dailininkų dirbtuvėse. Pastara-sis dalykas – neatsiejama dalis, bet ir bene maloniausia“, – pa-brėžė A. Meškys.

Išgirdęs klausimą, ar tarp dvie-jų meno žinovų iškyla skirtingų požiūrių, verslininkas kolekcio-nierius šypteli: „Visada ieškome kompromisų“.

O šįkart ponia Nijolė labiau atviresnė: „Žinau, kad jis yra tvir-

tas. Lengvai jo neperkalbėsi, bet ir užsispyrusiu negaliu pavadinti“.

Kai po plenero tenka paveiks-lus, liaudiškai kalbant, iškabinti visų akims, ponui Alvydui tenka ne tik išgirsti senos bičiulės pata-rimus, bet ir atsižvelgti į dailinin-kų pageidavimus.

„Regis, tai paprastas, techninis darbas, bet toli gražu taip nėra. Reikia daug ką žinoti ar net jausti. Iki šiol tai mokausi daryti“, – pri-sipažino A. Meškys.

„Gamantoje Art“ eksponuo-jami darbai yra mobilūs: po plenero praėjusiais metais jie iškeliavo žiūrovus žavėti į Rena-vo dvarą Mažeikių rajone.„Taip dailininkai įgauna daugiau ži-nomumo, o darbai – meninio svorio“, – sako A. Meškys. Meno kūrinius perveža pats ponas Al-vydas: „Kartais dailininkai net reikalauja, kad jų darbai juos transportuojant negulėtų šalia vieno ar kito kūrinio. Tokie rei-kalavimai – ne iš piršto laužti: skirtingomis technikomis atlik-ti darbai gali ir „susipjauti“, o nevienodų formatų darbai gali „sužaloti“ vienas kitą fiziškai“.

Vingrybės, kurių toli gražu ir dauguma meno mylėtojų ne-žino. Bet A. Meškiui, visa galva panirusiam į meno sūkurį, jos kasdienybė.

„Man svarbu, kad „Gaman-ta Art“ jau tapo žinoma kaip meno ekspozicijos vieta. Man malonu girdėti, kai man lanky-tojai sako, kad, net užbėgę čia

kavos puodeliui, paveikslų ap-suptyje jie jaučiasi tarsi pakylė-ti“, – sakė kolekcionierius.

Kai padavėjams trūksta žinių apie rodomus meno kūrinius, fojė išnyra besišypsantis ponas Alvy-das – jis visada pasirengęs atsakyti net į netikėčiausius klausimus.

O po kelių dienų po mūsų pokalbio į šeštąjį kartą rengiamą „Gamantos“ plenerą sugužėjo meno pasaulyje žinomi dailinin-kai: Aloyzas Stasiulevičius, Pranas Gudaitis ir Jonas Daniliauskas. Pirmasis yra vyriausybinės kul-tūros ir meno premijos laureatas.

Viešbučio lauko vidiniame kiemelyje eksponuojami daili-ninkų darbai pakvietė atsikvėp-ti nuo triukšmingo savaitgalio šurmulio, pasimėgauti ne tik geru oru, bet ir..., perfrazuojant parodos kuratorių A. Meškį, permąstyti Ledos mitą, pagal-voti apie rojaus sampratą ar pa-medituoti ties kaimo motyvais.

Dailininkas A. Stasiulevičius ne pirmą kartą pristatydamas savo darbus viešbučio „Gaman-ta Art“ erdvėse, atkreipė dė-mesį, kad Palangoje ypatingai trūksta vietų, kuriose tiek mies-to gyventojams, tiek kurorto svečiams būtų ne tik kur pilvą papenėti, tačiau ir sielą.

„Rūkytomis dešromis vo-kiečių nepralenksime, tačiau turėdami tiek puikių meninin-kų Lietuvoje, kurie savo darbais nenusileidžia likusiai Europai, dvasią pamaitinti tikrai turėtu-

mėme“,– savo įžvalgomis links-mai dalijosi A.Stasiulevičius.

Kaimo temą nagrinėjantis J. Daniliauskas parodoje pristatė poetiškos nuotaikos, emocingų spalvų darbus. „Kaimai pamažu nyksta, tačiau ten tiek tikrumo, natūralumo ir grožio“, – kalbėjo dailininkas, tarp kurio pristatytų darbų buvo ir jo mažosios anū-kės tapytas paveikslas.

Dailininko darbai, dar prieš plenerą atskleidė menotyrinin-kė N. Tumėnienė, sovietmečiu buvo siunčiami į prestižinius meno kūrinių aukcionus Vaka-ruose: „Neegzistuojanti valsty-bė tikrai iš jo daug uždirbo“.

Savo naujus ieškojimus ple-nere „Gamanta Art“ pristatė P. Gudaitis. Dailininkas neapsiri-bojo vienu žanru –jo darbuose buvo galima išvysti ir Palangos miesto impresionistinių spal-vų, ir abstrakčių bei geometri-zuotų kompozicijų.

„P. Gudaitis – labiau jaunes-nės kartos atstovas, bet jau gerai žinomas parodų kuluaruose. Net knygą yra išleidęs“, – paste-bėjo N. Tumėnienė.

Kreipdamasis į plenero da-lyvius A. Meškys sakė: „Mes neturime nei vienos savivaldy-bės įkurtos galerijos ar galeri-jos-muziejaus, kuri būtų atvira ir prieinama kūrėjams, todėl viešbutis „Gamanta Art“ tapo ta jungtimi, kuri su malonumu atveria savo erdves talentams ir prisideda prie miesto kultūros“.

Jono Daniliausko „Baltas tvartelis“ Svajūno Armono „Dama su lelija“

PALANGOS PLENERŲ GAMANTOS VIEŠBUTYJE DALYVIAI:

Svajūnas ArmonasJonas Daniliauskas

Pranas GudaitisValdas Gurskis

Algimantas Stanislovas KliaugaRičardas Filistovičius

Filomena Linčiūtė VaitiekūnienėAdelė Liepa Kaunaitė

Rūta KatiliūtėLiudvikas Pocius

Juozas PranckevičiusMindaugas Skudutis

Aloyzas StasiulevičiusGražina Vitartaitė

Lino

Jege

levi

čiau

s nuo

tr.

Vokietijos Bergeno mies-tas ir Palanga jau drau-gauja penkerius metus. Keičiamasi menininkų

parodomis, dalinamasi patirtimi, kaip paįvairinti kultūrinį miestų gyvenimą. Bergenas – Vokietijos Riugeno salos sostinė. Mieste-lyje gyvena apie 17 tūkst. žmo-nių. Valdininkams nerimo kelia tai, kad ateityje čia gyvens vien senjorai, nes dauguma jaunimo išvyksta iš salos. Tačiau vyresnio amžiaus žmonės – bene akty-viausi kultūrinio gyvenimo, kuris Bergene gana turtingas, dalyviai. „Vieni pagrindinių miestelio ren-ginių – vidurvasario ir Riuganos šventė, kuri vyksta rugsėjį. Mes sulaukiame apie 10 tūkstančių svečių. Atvyksta salos gyventojai, žmonės iš kitų miestų ar šalių“, – pasakojo Bergeno savivaldybės viešųjų ir tarptautinių ryšių specialistė. Miestelis žinomas dėl savo istorinių paminklų ir nuostabaus ežero.

Pernai Palanga užmezgė bendradarbiavi-mo ir draugystės ryšius su Eilatu, garsiu Izraelio kurortu prie Raudonosios jūros, netoli Egipto bei Jordanijos. Eilatas yra ge-

ografiškai patogioje vietoje. Iš čia patogu keliauti po šalį – galima aplankyti Tel Avivą bei Jeruzalę, Negyvosios jūros pakrantę. Taip pat patogu pa-siekti ir kaimynines šalis, pavyzdžiui, Jordaniją ir joje esantį archeologinį Petros miestą – vieną iš naujųjų septynių pasaulio stebuklų. Beje, Eilatas yra laikomas karščiausiu Izraelio miestu! Taip, taip – tai vieta, kur amžinai šviečia saulė – beveik visus metus. Čia labai gražus kraštovaizdis – nuostabaus grožio kalnai, dykumų ir oazių panoramos. Apie Eilatą mums papasakojo Shmulik Taggar, Eilato miestų-partnerių komiteto sekretorius.

BERGENAS IR PALANGA draugauja penkerius metus

Palangos naujas draugas – Eilatas

Palangos draugai


Rasa GEDVILAITĖ– Kai atsiranda vis daugiau

naujų veiklų, nekeičiat savo pri-oritetų?

– Pagrindinis mano darbas – fotografavimas. Aš esu fotogra-fas, priklausau Lietuvos fotome-nininkų sąjungai. Fotografuoju daug metų, nieko naujo. O štai su dronu fotografuoti man buvo labai nauja veikla. Mane visada labai domino įvairi technika, nuo mažumės. Man visada no-rėdavosi į rankas papuolusį nau-jesnį daiktą išardyti, pažiūrėti, iš ko padarytas. Man nesvarbu, kokios spalvos raištelis batuose įvertas, bet rūpi, pavyzdžiui, ge-resnis fotoaparato dangtelis. Čia, matyt, kaip kam. Ir man nepa-tinka tokie vyrai, kurie perdėtai rūpinasi savo išvaizda. Man tai neįdomu. Aišku, aš nesąmonių nesivilksiu, bet ribos turi būti...

– Kada supratot jūs, o ir aplinkiniai, jog jūsų papras-tais daiktais nenustebinsi?

– Atsimenu, kai dar vaikas bu-vau ir pas senelius gyvenau, visi kažką vasaromis dirbdavo: kas telegramas nešiodavo, aš pats vie-noj parduotuvėj tampiau dėžes. Ir uždirbau pirmąją algą. O tuo metu pasirodė juostiniai magne-tofonai, pavadinimu „Daina”. Nu ir viskas, gavau algą, aš jau nusi-teikęs pirkti magnetofoną, skubu namo, o grįžusiam močiutė sako: „Ne, mes tau treningus nupirk-sim”. Kokie treningai, aš tiek dir-bau, svajojau apie naują daiktą. Ir taip visą gyvenimą... Vis norisi kažką naujo išbandyti...

– O gal madų vaikotės tech-nikos srityje?

– Tam reikia labai „gerai“ gy-venti, kad spėtum pasivyti visas madas. Kai aš nusipirkau savo skraidyklę, po dviejų savaičių pa-sirodė naujas modelis. Bet svar-biausias dalykas ne tai, svarbiau yra suvokti, kad fotografuoja ne technika, fotografuoja fotogra-fas. Technika kasdien tobulėja, atsiranda vis daugiau naujovių, bet už jų yra fotografo akis. Kai išpopuliarėjo skraidyklės, juk visi puolė jas pirkti ir fotografuo-ti kas ką netingi. Bet kai foto-grafuoja profesionalas, fotografi-ja visai kitokia.

Gimęs su blykste

Aš pats pirkau skraidyklę ne dėl pramogos, ne dėl to, kad ga-lėčiau paskraidinti ją, aš ne avia-torius, man tai yra instrumentas, kuriuo galiu padaryti norimą kadrą. O pats skraidyklės palei-dimas dangun man šiurpą kelia, nes juk kainuoja ne dešimt ir ne

šimtą eurų. O gal jis į jūrą įkris ar dar kad atsitiks. Gali jos ir nebe-turėti. O visko gi būna.

– Galima sakyti, užsiaugi-not sparnus...

– Man tai patinka. Kitiems įdomu, pareplikuoja, kad senu-kas „duoda vaizdų“. Taip, kaip

keista kai kuriems, kaip aš gebu profesionaliai dirbti kompiu-teriu. Nesuprantu, kaip galima kažko nemokėti. O kaip dabar dauguma naudojasi internetu: filmą pasižiūri, lindi sociali-niuose tinkluose, muzikos pa-siklauso ir tiek.

FOTOGRA-FAVIMAS

Nuo

tr. iš

V. J

anuš

onio

asm

enin

io a

rchy

vo– liga, nuo kurios

vaistų nėra. Net virš žemės!

Seniau, kai tik kompiuteriai buvo atsiradę, žmona ant ma-nęs pykdavo, sakydavo, kiek tu gali žaisti. O dabar mes iš to ir gyvenam.

Buvo metas, kai kompiute-rius ir tvarkydavau, instaliuo-davau... Tai jau praėjęs etapas, daug ko išmokau. Nebėra pro-blemų susitvarkyti savo kom-piuterį, jei jis sugenda.

O ir programuoti tenka. Taip darau trimačius virtualius turus. Iš pradžių padarai 10-12 kadrų, paskui juos lipdai, reikia suvesti vienodą šviesos balan-są. Panorama turi būti vientisa, o ne iš skirtingų šviesos atžvil-giu gabalų. Daug kitų dalykų. Darbo labai daug.

– Tai darbo daug, o pelno? – Visaip būna, privatizuoti

Gintaro muziejaus tikrai nega-lėčiau (juokiasi, – aut). Mūsuose vyrauja lietuviškas mentalitetas: noriu gerai padaryto produkto, bet atitinkamai mokėti nenoriu. Dabar, tiesą sakant, daugiau dir-bu su valdiškomis institucijomis. Valstybė – ne privatus sektorius, čia didesnis saugumas, garantija, tik kad daugiau biurokratijos.

Trimačiai virtualūs turai – jau ne naujiena, žmonės prie to pri-prato ir nori parodyti savo erdves. Nei viena nuotrauka neatstos virtualaus turo, kurio metu gali-ma apžiūrėti erdves 360 laipsnių kampu. Dabar jau galima ir su specialiais VR akiniais žiūrėti, iš-vis esi panoramos viduje.

Džiaugiuosi tuo, kad pavy-ko sukurti virtualų turą apie Lietuvos policiją. Turėjome galimybę apsilankyti išimtų šaudmenų sandėlyje, buvo-me tose patalpose, kur saugomi konfiskuoti ginklai, kur indenti-fikuojami pirštų antspaudai, kiti

tyrimai. Dabar eilėje „laukia“ gelbėjimo tarnyba. Gal pavyks sukurti virtualų turą ir po Seimą. Kaip mano senelis sakydavo: ne-fantazuosi, progreso nebus. Tai tų darbų vis ir atsiranda.

– Ar žmona supranta jūsų užsidegimą?

– Dabar žmona juokiasi, jog kiek gali atsiprašinėti už tuos pasakytus žodžius, kad kiek gali žaisti. Bet aš suprantu, ji visai kitos srities žmogus. Būna porų, kur abu žmonės dirba tą patį darbą, pas mus taip nėra. Ji – kirpėja, jai rūpi įvairios šukuo-senos, o man tie plaukai nerūpi, kaip jai nerūpi mano fotogra-favimas. Kiekvienas domimės savo sritimi ir taip net geriau.

– Kada padarėt pirmąją fo-tografiją?

– Mokykloje pradėjau lan-kyti fotografijos būrelį, tuomet jam vadovavo chemijos moky-tojas Algimantas Želvys. Kiek žinau, mano tėvas buvo profe-sionalus fotografas, nors su juo aš nuo mažens nebendravau. Negaliu pasakyti, ar tai genai, jog taip traukė fotografija nuo vaikystės... Mane augino sene-liai. Seneliui taip pat labai pati-ko fotografija.

Pabaigęs mokyklą fotografi-ją kiek apleidau. Kariuomenė, mokslai. Vėliau vėl prie to su-grįžau ir jau nebeapleidau.

– Tad kuri veikla jums visgi mieliausia?

– Man patinka bet kas, kas susieta su technika. Man, pa-vyzdžiui, niekada nepatiko foto-grafuoti vestuvių šventes. Jeigu reikės draugui padėti, nueisiu ir padarysiu. Bet tai nėra mano pra-gyvenimo šaltinis. Jeigu padau-ginę švenčių dalyviai man ima aiškinti, kaip aš turiu fotografuoti,

man tai nepatinka, aš negaliu taip dirbti. Aš pats sprendžiu, kaip rei-kės atlikti man pavestą užduotį. Aišku, jeigu užsakote atlikti kokį darbą, tuomet ir kalbėsimės, ieš-kosim kompromiso, kad sprendi-mas tenkintų abi puses.

Tai štai, technika man pa-tinka, užsiimu viskuo, kas man įdomu. O su dronu pasiekiu aukščiausią kulminaciją.

– Ar tikėtina, jog po kurio laiko išvysime jus jau užside-gusį kitu technikos stebuklu?

– Nežinau. Bet aš toks žmo-gus, jog niekada nesakysiu, kad, ai, jau visko užtenka. Esu tokios nuomonės: niekada geros kū-rybos neparodys tas žmogus, kuris yra „sotus“. „Sotus“ yra tinginys, kam lakstyt, jeigu gali nelakstyt. Tik „alkanas“ yra agresyvus, trokštantis daug ką padaryti, daug naujo atrasti.

O mano charakteris toks, kad aš niekada nebuvau tingi-nys. Ir nors man jau nemažai metų, aš iki šiol kaip jaunuo-lis per du tris laiptelius žengiu iškart. Kartą su anūke nuva-žiavom į pliažą, anūkė paragi-no lėkti į jūrą, aš tik pirmyn – raumuo ir trūko. Mane sūnus nuvežė į greitosios pagalbos priimamąjį, gydytojai tuomet juokaudami klausė: kada pa-skutinį kartą pasižiūrėjau į savo pasą ir gimimo metus. Aš suprantu, kad man tiek metų, kad gimiau tada, bet aš to neįsi-

sąmoninu, aš to nejaučiu. Man iki šiol norisi šokinėti „per tvo-ras“. Tenka pačiam save stab-dyti, lyg ir nesolidu taip elgtis. Bet jau toks gimiau. Ir darbus aš darau tol, kol padarau – iki išnaktų, nesvarbu, kad manęs niekas neveja. Tik padaręs aš galiu ramiai miegoti.

– Panašu, kad jums šis dar-bas labai patinka...

– Taip, man išties labai pa-tinka tai, ką darau. Man teko padirbėti ir Anglijoje, paraga-vau statybininko duonos. Apie statybininko profesiją nieko nežinojau, tik tiek, kad, va, einu gatve ir matau, kad Palangoje kažkurioje vietoje stovi kranas. Pasirinkau staliaus profesiją, tai ėmiau dirbti ir, galiu pasa-kyti, kad visai neblogai. Nors tai tikrai nebuvo mano mėgs-tamiausias užsiėmimas. Grįžęs namo negalėdavau nieko pri-siversti namuose susiremon-tuoti, tiesiog bloga darydavosi. O fotografija – tai malonumas: arba užsikrėtei, arba ne. Jeigu nuo to nedrebi, tai nieko nebus. Kiekvienam savo. Įdomiausia tai, kad kartais „pirštą čiulpi“, bet niekada nekyla noras bėgti kur nors įsidarbinti. Net min-ties tokios nėra. Aš geriau ba-dausiu. O vėliau vis tiek darbų atsiranda. Ir darau tai, kas tei-kia didžiausią malonumą.

Žinomas kurorto fotografas Vitalijus JANUŠONIS pripažįsta: vasarą kas-met atsiranda daugiausiai darbų, bet jų kartais netrūksta ir kitais metų laikais. O jis ne tik fotografuoja, jis dar kuria trimačius virtualius turus, kurie tampa vis populiaresni, taip pat, kaip pajuokavom, užsiaugino sparnus tam, kad galėtų fotografuoti iš paukščio skrydžio ir juos tobulinti. Jo sparnais tapo išsvajotoji skraidyklė. Veiklus, jaunatviškas Vitalijus nenusėdi vietoje ir pats prisipažįsta, kad visuomet jaučiasi gerokai jaunesnis nei yra, norintis peršokti po tris laiptelius iškart. „Toks jau mano charakteris, nieko nepadarysi“, – šypsosi palangiškis.

Palangos fotografui Vitalijui Janu-šoniui darbų netrūksta bet kokiu oru: jis ne tik fotografuoja, bet ir kuria didelės sėkmės susilaukusius trimačius virtualius turus.

Pamatyti pono Vitalijaus foto darbų galima 47 puslapyje.


Baikeriai suvažiavo ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio: Vokietijos, Danijos, Olandijos, Anglijos, Airijos, Latvijos, Esti-jos, Skandinavijos šalių, buvo ga-lima sutikti net legendinio „Hell-sAngels“ klubo atstovų iš JAV.

Pirmieji „plieniniai žirgai“ Šventosios gatvėse pasirodė jau ketvirtadienį, birželio 8 d., ir galingieji motociklai netruko tapti bene didžiausia šiemeti-nio birželio atrakcija Švento-joje. Tai nestebina – vien jau galimybė vienoje vietoje išvysti tiek įspūdingų motociklų yra verta dėmesio. Įspūdį smal-suoliams daro ne tik plieniniai žirgai, bet ir patys specifine ap-ranga pasidabinę baikeriai.

Festivalio dalyvių amžius buvo labai įvairus. Kaip sako patys bai-keriai, norint suprasti, kodėl net-gi sulaukusieji solidaus amžiaus (beje, tarp baikerių – vis daugiau dailiosios lyties atstovių) sėda ant motociklo, reikia tai išbandyti pa-čiam. Tuomet daugiau klausimų nebekils, o ir noro nulipti nuo motociklo nebejausite.

Šventojoje nugriaudėjo antrasis paplūdimo baikerių festivalis

Paplūdimio baikerių festi-valis Šventojoje – nemokamas renginys, kuriam finansinę pa-ramą suteikė Palangos miesto savivaldybė.

Festivalio organizatorius Vai-das Šimaitis, kuris yra baikerių klubo „Saulė“ prezidentas, sakė, jog idėja surengti šį renginį kilo viešint Austrijoje vykstančiame nemokamame baikerių festivaly-je, kuriame net buvo užfiksuotas Gineso rekordas, kai į vieną kolo-ną išsirikiavo 70 tūkstančių mo-tociklininkų, o kasmet renginys privilioja apie 250 tūkst. baikerių.

„Visi kiti baikerių renginiai yra mokami. Todėl nusprendė-me Lietuvoje taip pat organi-zuoti vieną nemokamą, bet patį didžiausią baikerių suvažiavi-mą pajūryje. Šventąją pasirin-kome todėl, kad joje apsistoti gali visi: tiek mažas pajamas turintys, tiek turtingi svečiai. Paprastai birželio pradžioje dar sezonas neprasidėjęs, tad bai-kerių suvažiavimas džiugina ir kurorto verslininkus“, – sakė V. Šimaitis.

„Beach Bike Fest 2017“

Šventojoje birželio 8–11 dienomis riaumojo antrasis paplūdimio baikerių festivalis „Beach Bike Fest 2017“. Preliminariais skaičiavimais į Šventąją atvy-ko apie pusantro tūkstančio baikerių.

Ald

o Te

n nu

otr.

Keturias dienas trukusiame festivalyje buvo gausu pramo-gų. Baikeriai ne tik demons-travo savo plieninius žirgus ir rinko labiausiai perdarytą, eks-travagantiškiausią motociklą, gražiausią bagerį, gražiausią boberį, gražiausiai nudažytą motociklą bei daugiausiai žiū-rovų simpatijų pelniusį.

Motociklininkai surengė įspū-dingą paradą iš Šventosios į Pa-langą ir atgal. Norintiesiems buvo

surengta ekskursija į motociklų muziejų Telšiuose. Baikeriai var-žėsi paplūdimio tinklinio, futbolo varžybose, traukė virvę, vyko ga-liūnų varžybos.

Festivalio scenoje vyko gy-vos muzikos koncertai, kuriuose pasirodė Šarūnas Kizla& Auri-mas Kazlauskas su grupe „Man-nedSpacecraft”, „Old label“, „Fire it up“, „Over drive instinct“, „Štabas“, „Road Kill“, „Iron Wings“, „69 danguje“. Labiausiai laukiama fes-

tivalio viešnia – bliuzo pradininkė iš Čikagos GranaLouise& „Trou-bleMaker” surengė įspūdingą pa-sirodymą šeštadienio vakarą.

„Džiaugiamės, kad festivalis auga. Kitąmet ketiname jį dar la-

biau išplėsti, pastatyti dvi scenas. Nuoširdžiai tikimės, kad Šventoji taps Lietuvos baikerių sostine ir baikeriai išgarsins Lietuvos pajūrį pasaulyje“, – vylėsi V. Šimaitis.

„Palangos tilto“ inf.

Ald

o Te

n nu

otr.


Gražuolės renkasi Palangą

Linas JEGELEVIČIUS– Ką jums reiškia vasara?– Vasara man vienas iš lau-

kiamiausių sezonų. Gaila, kad Lietuvos vasaros klimatas kartais nelepina saule ir šiluma taip daž-nai, kaip norėtųsi. Juk net juo-kaujama, kad Lietuvoje devynis mėnesius būna ruduo, o likusius tris – nebūna vasaros. Mums, lie-tuviams, labai trūksta saulėtų die-nų. Jeigu jų būtų daugiau, galbūt tuomet ir šypsotumėmės daugiau ir būtume sveikesni. Vasarą sū-nūs daug daugiau laiko praleidžia lauke, džiaugiasi maudynėmis, važinėja dviračiais, riedučiais, riedlentėmis, žaidžia su kitais vaikais, kurie šaltuoju metų laiku rečiau apsilanko Palangoje.

– Kokie jūsų ryškiausi vaikys-

Jos gatvėje sunku nepastebėti. Nepriekaištingų linijų Rūta

LODIENĖ žavi podiumo mode-lio žvilgsniu, elegancija ir kartu ji

spinduliuoja kuklios, bet savimi pa-sitikinčios moters energiją. Ji – ma-

dos ženklo „Rūta rengia“ įkūrėja, kurorto grožio salonų „CUTi CUTi“ ir „CUTi CUTi 2” savininkė, o gyve-

nime – septynmečių dvynukų Gusto ir Kajaus mama ir žinomo Palangos vystytojo, UAB „Kauno būstai“ direk-toriaus Povilo Lodos žmona. „Grožis – laikinas, man svarbiausia – mano

šeima“, – sako R. Lodienė.

tės prisiminimai iš Palangos?– Vaikystėje gan dažnai va-

žiuodavome ilsėtis į Palangą, prisimenu net kelis restoranus, kioskelius, kurių dabar jau se-niai nebėra. Taip pat prisime-nu, kai pajūry galėdavai tuomet nusifotografuoti prie dekoraty-vinių laivelių. Atminty išlikęs ir atrakcionų parkas.

– O kaip planuojate atosto-gas? Kur jas renkatės?

– Atostogas dažniausiai pla-nuojame žiemą. Renkamės šil-tesnius kraštus, nes norisi tos šilumos ir geros saulės energi-jos. Pasirinkimui, kur važiuoti, didžiausią įtaką turi vaikai, nes turime galvoti, kad jiems būtų įdomu ir smagu.

Atostogas įsivaizduoju ir

Palangoje, nepaisant to, kad čia gyvename. Kadangi šiais metais neturėjome ilgesnių atostogų, tai planuojame skirti daugiau laiko poilsiui čia.

– Ko Palangai trūksta?– Gal nebūsiu populiari, bet,

mano įsitikinimu, Palanga – šiek tiek primirštas miestas, jai rei-kia atsinaujinti. Reikėtų daugiau pramogų, kurios priviliotų čia daugiau žmonių. Pažiūrėkime į Druskininkus: jie neturi jūros, tačiau sugeba pritraukti žmones visus metus. Matau, kaip sparčiai atgyja mano gimtasis Kaunas. Palinkėčiau to ir Palangai, nors čia, žinoma, yra ir daug labai gerų, gražių dalykų.

– Jūs žiniasklaidoje prista-toma kaip verslininkė, dizai-

nerė ar net modelis. Kas jūs pati sau pirmiausia?

– Mano pagrindinės parei-gos yra būti gera mama, žmo-na, seserimi ir dukra, ir tik toliau seka mano kitos pareigy-bės ir veiklos.

– Prašau, papasakokite apie savo mados ženklą „Rūta ren-gia“.

– „Tu esi tai, ką tu dėvi“ – turbūt girdėta ne vienam tokia J. Baum Gartner knyga. Išties, rūbai pasako daug apie mūsų skonį, piniginės storį, užima-mas pareigas ir panašiai, tad ne-nuostabu, kad tiek dėmesio, lai-ko ir pinigų skiriama aprangai.

Esu prekinio ženklo „Rūta rengia“ įkūrėja. Kuriu išskirti-nius rūbus moterims.

CUTi CUTi savininkei svarbiausia – dvynukai Gustas

ir Kajus bei vyras Povilas

Tai – artimiausia mano šir-džiai veikla. Mano rūbai skirti ieskančioms kažko išskirtinio, ryškesnio, įdomesnio, kartais netikėto. Toms, kurios neno-rėtų sutikti kitą moterį tokiu pačiu apdaru.

Kai kuriuos rūbus dekoruo-ju įvairiais karoliukais, aku-tėmis, lapeliais, kad jie būtų dar daugiau įspūdingesni ir unikalūs. Stengiuosi įdėti visą savo meilę ir geras emocijas į tą rūbą. Tikiu, kad tai turi įtakos

klienčių emocijoms juos bedė-vint.

– Ar „Ikra mada“ festivalis vyks ir šiemet? Kokia bus jūsų misija jame?

– „CUTi CUTi“ grožio salo-nas buvo „Ikra mada“ ambasa-dorius. Mūsų misija – pritrauk-ti kuo daugiau žmonių domėtis mada, menu, kultūra. Taip pat norime skatinti talentingus, veiklius, kuriančius žmones eiti pirmyn, generuoti ir įgy-vendinti savo idėjas, siekti savo

tikslų, tobulėti, atrasti savyje ryžto daryti tai, kas visada tei-kia malonumą. Šiemet mados savaitė planuojama spalį Klai-pėdoje, o „Ikra mada“ rengi-nys planuojamas rugsėjį. Labai kviečiu visus sudalyvauti.

– Išbandėte modelio duo-nos? Ar perkopus 30-mečio slenkstį, reiškia, kad modelio karjerą reikia užmiršti?

– Nesu profesionalus mo-delis, tai niekad nebuvo mano siekiamybė ar svajonė. Paau-glystėje visada buvau užsiėmu-si kita veikla, t. y. sportu, muzi-ka, šokiais. O amžius modeliui, žinoma, svarbus rodiklis, bet fotomodelių reikia įvairioms reklamoms, kurioms reikalin-gas solidumas, patirtis – tryli-kametė mergaitė kažin ar galė-tų tai atspindėti.

– Esate grožio salono „CUTi CUTi“ Palangoje savininkė. Kaip sekasi? Su kokiais iššūkiais jums tenka susidoroti?

– Šiemet SPA ir grožio salo-

nui „CUTi CUTI“ sueina vie-neri metai. Į jį įdėta tikrai daug meilės ir darbo. Manau, di-džiausias iššūkis buvo surink-ti gerus specialistus, suburti stiprią komanda tokiame ma-žame kurortiniame miestelyje kaip Palanga. Labai noriu pa-sidžiaugti, kad šiemet, gegužės 2-ąją, atidarėme antrąjį grožio saloną „CUTi CUTi 2“. Paste-bėjome, kad negalime sutalpinti visų norinčiųjų pasigražinti, kad negalime priimti klientų jiems tinkamu metu. Priėjome išva-dos, kad mums reikia plėstis.

– Jūsų grožio salone ir jūsų vyro statybvietėse triūsia daug kauniečių. Ar pasitikite kauniečiais labiau nei dar-buotojais iš kitų vietovių?

– Pastebėjome, kad palan-giškiai ne itin nori darbuotis, matyt, kurortinis miestas juos taip išlepino... Tad surasti dar-buotojų būtent čia yra nemaža problema, tad teko ieškotis jų kitur – ne tik iš Kauno...

Turiu puikius sūnus, Gustą ir Kajų, nuostabų vyrą Povilą, be kurių dabar neįsivaizduočiau savo gyvenimo. Pripažinsiu: būti gera mama nėra lengva ir tai labai greit supratau vos tik jiems gimus (šypsosi). Nėra juk vieno recepto, kaip būti gera mama...

R. Lodienė: „Rūbai pasako daug apie

mūsų skonį, piniginės storį, užimamas pareigas ir

panašiai, tad nenuostabu, kad tiek dėmesio, laiko ir

pinigų skiriama aprangai.“

Ievo

s Mic

el n

uotr.


– Dėl mažos paklausos jums teko uždaryti dienos vaiko už-imtumo centrą „Debesiukas“. Kodėl idėja nepasiteisino?

– Kodėl jis nepasiteisino, ne-galiu atsakyti... Manau, padarė-me tikrai nemažai ir įdėjome į jį daug savęs. Tiesiog manau, kad Palangai to nereikia, nors, jį ku-riant, atrodė kad tai – niša...

– Jūs – Palangoje žinomo vystytojo, UAB „Kauno būs-tai“ savininko ir direktoriaus P. Lodos žmona. Ką atsaky-tumėte piktiems liežuviams, kad be vyro pagalbos nebūtu-mėte nė pusės tiek pasiekusi?

– Piktų liežuvių buvo ir bus, tad neverta komentuoti pliurpalų. Mes su vyru jau 17 metų kartu, abu dirbame kaip komanda ir, ko gero, daug ko nebūtumėme padarę, jei nebū-tume kartu. Daug kas būtų ki-taip. Tam ir yra dvi puselės, kad papildytų viena kitą.

– Jūs – dvynukų mama. Ar sunkiausias darbas pasauly – būti gera mama?

– Turiu puikius sūnus, be kurių dabar neįsivaizduočiau savo gyvenimo. Pripažinsiu:

būti gera mama nėra lengva ir tai labai greit supratau vos tik jiems gimus (šypsosi). Nėra juk vieno recepto, kaip būti gera mama... Labai tikiuos, kad jie yra ir bus gyvenime laimingi.

– Ar viską sūnums leidžia-te? Ar yra kas nors, nuo ko bandote juos atpratinti?

– Sūnums leidžiame daug mažiau, nei tai daro kiti. Jie ne-turi planšečių ar mobilių tele-fonų, nežaidžia kompiuteriais, nors, žinoma, moka puikiai jais naudotis. To kol kas ir pa-kanka. Mes jų nelepiname, tad atpratinti nuo kažko ir nėra jo-kios būtinybės.

Pavyzdžiui, namuose stal-čiuje visada gali būti šokolado, tačiau neatsiklausę jie niekad jo slapčia nesuvalgys. Gali būti li-monado, bet jiems nekyla noro jo gerti, nes žino, kad gerti svei-kiausia yra vandenį.

Su vyru esame įsitikinę, kad geriau nelaukti, kol atsiras pro-blema – reikia nuo mažens vai-kus pratinti sveikiau maitintis, daugiau judėti, užsiimti mėgs-tama veikla.

Nepatikėsite, mokome, kad

norimam žaislui nusipirkti rei-kia patiems susitaupyti pinigė-lių, tada ir džiaugsmas didesnis, ir žaislas vertinamas labiau.

Kaip tėvai, manome, kad jeigu vaikams viską padėsime ant lėkš-tutės, vėliau jiems bus sunku gy-venti savarankiškai. Vaikus mo-kome atsakomybės, savigarbos.

– Kaip save apibūdinate?– Esu linksma, ramaus, tai-

kaus būdo, manau, kūrybinga, labai užsispyrusi, be galo kantri, kartais mėgstanti vienatvę, ku-kli. Domiuosi mada, interjerais, psichologija, sveika gyvensena.

– Ar šeimoje virtuvėje tik jūs sukatės?

– Taip, virtuvėje dažniausiai galima mane pamatyti...

– Be ko neįsivaizduojate savo gyvenimo?..

– Be savo šeimos.– Koks jums komplimentas

maloniausias? Kad esate gra-ži?..

– Man malonus bet koks komplimentas, ypač tas, kurio aš esu verta, kuris man sako-mas už mano pastangas. Grožis – nebūtinai nuopelnas, nors, žinoma, dėl jo taip pat reikia kažką paaukoti ar pasistengti, tačiau tai – laikinas dalykas... Nemėgstu būti dėmesio centre. Prisipažinsiu: ir dėl šio interviu ilgai dvejojau. Įsitikinusi, kad apie žmogų ar jo veiklą turi kal-bėti gerai kiti, bet ne jis pats. To ir siekiu gyvenime.

Pastebėjome, kad palangiškiai ne itin nori darbuotis, matyt, kuror-tinis miestas juos taip išlepino... Tad surasti darbuotojų būtent čia yra nemaža problema, tad teko ieškotis jų kitur – ne tik iš Kauno...

R. Lodienė: „Man svarbiausia būti gera mama, žmona ir tiesiog geru žmogumi.“

Dia

nos J

oman

taitė

s nuo

tr.Jūrmala – didžiausias Baltijos

valstybių kurortinis miestas ir antras pagal plotą La-tvijos miestas, esantis 25

km nuo Rygos. Jūrmalos mies-tas susideda iš smulkių kurortų juostos. Iš vakarų į rytus išsidėstę kurortai: Kemeriai, Jaunkeme-riai, Sluoka, Kaugurai, Vaiva-rai, Asarai, Melužai, Pumpurai, Jaundubultai, Dubultai, Majorai, Dzintarai, Buldurai ir Lielupė. Seniausioji Jūrmalos dalis yra Sluoka. Beje, „jūr“ latviškai reiškia jūrą, o „mala“ – jūros pakrantę. Įdomu, kad ji, kaip ir Palangoje, tęsiasi 24 kilometrus! Kaip ir tai, kad 87 procentai Jūrmalos gyven-tojų apklausoje praėjusiais metais teigė esą laimingi gyvendami Jū-rmaloje.

Informaciją suteikė Anda Racina, Jūrmalos

savivaldybės darbuotoja

Dar vienas Palangos miestas-partneris – Liepoja, (latviškai Liepāja), miestas

vakarų Latvijoje prie Baltijos jū-ros. Trečias didžiausias miestas Latvijoje ir svarbus uostas. Pir-mą kartą paminėtas 1253 me-tais. Miesto teisės gautos 1625 m. kovo 18 d. 1874 m. nutiestas Liepojos-Romnų geležinkelis. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu šalia Liepojos veikė karinis miestelis Karosta (da-bar – miesto rajonas). „Liepajai apibūdinti labiausiai tinka tokie žodžiai: harmoninga, protinga, įvairi, kūrybinga ir gerai admi-nistruojama“, – teigė Kristine Čabikina, Liepojos savivaldybės darbuotoja. Ji prašė pridurti, Lie-pojos gyventojai yra laimingesni ir turtingesni nei kitur Latvijoje.

Jūrmala – didžiausias Baltijos valstybių kurortas

Liepojos gyventojai – laimingesni ir turtingesni

Palangos draugai


Linas JEGELEVIČIUSViktorija ANUŽYTĖ– Kaip sekėsi koncertas Pa-

langoje?J. Šeduikytė: – Nuostabiai!

Kiekvieno atlikėjo svajonė pu-bliką priversti šokti, o koncerto gale – šėlioti. Man tai pavyko. Man toks įdomus etapas dabar gyvenime: susijungė mano šviesus liūdesys ir labai aktyvi būsena. Man tokia būsena labai patinka. Joje aš jaučiuosi AŠ.

V. Bareikis: – Labai gerai! Pačioje Kurhauzo salėje, kur koncertavau, jau buvau buvęs, kai grojau su Jurga (Šeduikyte – aut.). Važinėjant su ,,Auk-siniu turu“, salės būna labai skirtingos. Kartais labiau kla-sikinės, kaip šįkart Kurhauze. Dar išvis laimė, kad kokybiškas fortepijonas pasitaikė – atmos-fera „nunešė“ į visišką klasiką, į akustinį koncertą, atvirą, kur buvo bendravimo su publika.

– Kokia Palangos publika?J. Šeduikytė: – Ji – nenuspė-

jama. O jūs žinote, pavyzdžiui, kad palangiškiai prie jūros daž-niausiai po vieną vaikšto? Kas eina poromis, trise ar dar dau-

giau – ne iš Palangos. Palan-giškių žvilgsnis – dažniausiai nukreiptas į tolį. Dar palangiš-kiams būdingas svajingumas ir, ko gero, lėtesnis mąstymas.

V. Bareikis: – Na, užsivedę čia visi tokie (juokiasi). Ir la-bai matėsi, kad visi iš skirtingų miestų – mačiau keletą žmonių ir iš Vilniaus, mačiau poilsiau-jančių čia – visi labai atsipalai-davę. Džiugu, kad po televizinio projekto (,,Auksinis balsas“ – aut.) smarkiai prasiplėtė publi-kos ratas, ir į mano koncertus tikrai ateina tie žmonės, kurie

žino, kur eina – žino mano dai-nas, patinka tai, ką aš darau. Su tokia publika kur kas „fainiau“ – jie žino, ko nori iš manęs, aš žinau, ką aš galiu duoti.

– Jurga, paklausiu jūsų kaip palangiškės: gal žmonės Palan-goje – labiau išlepę? Čia lengviau galą su galu sudurti – išnuomoti palėpę ar apartamentus nereikia didelio talento, ar ne?

J. Šeduikytė: – (Juokiasi) Aš manau, kad palangiškiams yra žiauriai sunku, kad nereikia labai sunkiai dirbti. O dar tas išbandymas išgyventi žiemą po

vasaros, kuomet Palanga virsta į pagrindinį šalies didmiestį.

– Kaip dažnai jus galima pamatyti Palangoje?

J. Šeduikytė: – Per koncer-tus arba per šeimos šventes, dažniausiai Kalėdas. Ir, žino-ma, vasarą!

V. Bareikis: – Turime tradi-ciją, kad šeimos šventės – šven-tos Kalėdos ar Velykos visada būna čia. Bet vasarą mus čia taip pat galima dažnai išvysti. Daugelis žmonių į Palangą žiū-ri gana stereotipiškai – kad čia tik J. Basanavičiaus gatvė, tik

atvirai apie meilę, silpnybes, dėmesį ir Palangą

Su Jurga Šeduikyte ir Vidu Bareikiu –

Kas išaugs iš Jurgos ir Vido meilės vaisiaus,

Ado: karatistas ar dainininkas?

Jie abu – jauni, žavūs, velniškai kū-rybingi, nors dėl nesutaikomai skirtingų

kūrybos stilių abu galėtų laužyti ietis ar vienas iš kito pasišaipyti. Daininin-

kės Jurgos ŠEDUIKYTĖS, kuriai 10 metų Palanga buvo gimtasis miestas, tekstai

siunčia gilią žinią, o jos vyras Vidas BAREIKIS scenoje mėgsta ir padurniuo-

ti. Į Palangą abu atvyko koncertuoti atskirai, nors ateityje – abu linksi galva

– galbūt scenoje vėl siaus kartu. „Ko-kiam nors projektui“, – sakė J. Šeduikytė.

Abi įžymybes žurnalas „Palanga ir Lietu-vos pajūris 2017“ pokalbiui Palangoje „sumedžiojo“ atskirai, nors po pokalbio su Jurga kavinėje išdygo Vidas su ju-dviejų sūnumi Adu: „Tu dar ilgai čia?“

Alkani kūrybos

Ald

o Te

n nu

otr.

jos bardakas, kai alkūnėmis joje trinasi tūkstančiai žmonių. Po atostogų praėjusią vasarą galiu pasakyti, kad Palanga tikrai turi ir kitą veidą – nuostabų parką, „Labryčio“ bėgimo taką, nuostabų sporto centrą, kuria-me gali sportuoti kiek širdis geidžia, pajūrį, kurį gali matyti visai kitokį. Atvirai, aš iš naujo atradau Palangą. Praėjusią va-sarą čia prabuvome su šeima gal porą savaičių, ir labai norisi čia grįžti šiemet. Juo labiau, kad čia gyvena Jurgos namiškiai, tad kaip ir turime namus.

– Ar daug sulaukiate dėme-sio Palangoje? Ar jis erzina?

J. Šeduikytė: – Nesulaukiu daug dėmesio dėl paprastos priežasties: „nesimalu“ ten, kur labai daug žmonių. Dažniau-siai aš vaikštau prie tvenkinių Botanikos parke arba važiuoju dviračiu. Arba trise kur nors tarp Palangos ir Klaipėdos.

V. Bareikis: – Man atrodo, kad Lietuvoje žmonės yra pa-kankamai mandagūs ir išlaiko deramą atstumą. Žinoma, kiti ir įdėmiau nužvelgia, bet tik nedaugelis išdrįsta prieiti, pa-kalbinti ar nusifotografuoti. Gal šiek tiek sudėtingiau būna festi-valiuose, kur sunku net praeiti pro žmonių minią – tave ten visi pažįsta, kitaip ir negali būti... Teko būti Islandijoje, kur mus priėmė žinomas vietos žmogus.

Nusistebėjau, kad islandai – kaip pietiečiai ta prasme: ne-sidrovėjo prie įžymybės prieiti, apsikabinti, pasakyti, kad pa-tinka jo muzika ir panašiai.

Dėmesys tai manęs nė kiek neerzina – jį priimu kaip savo profesijos sudedamąją dalį. Man atrodo, būtų net šiek tiek nesąžininga nereaguoti į savo gerbėjus ar praeivius, užkalbinančius tave. Pasakysiu žvejo terminais: jei mėgsti žvejoti, tad mėk ir išdarinėti žuvį.

– Žinote ypatingų vietų Pa-langoje?

J. Šeduikytė: – Viena tokių – Palangos botanikos parkas, jame gimdavo mūsų, moksleivių, is-torijos ir legendos. Mano laikais (Jurgai – 37-eri) daug veiklos nebuvo – mes patys ją susigalvo-davome.

Dabar, kai lankausi, visada

bandau nueiti iki pat jūros, bet ne visada pavyksta. Arba už-stringu, arba sutinku ką nors, arba Botanikos parko niekaip negaliu palikti – taip gera jame. Man užtenka, kad aš jaučiu, jog ji yra – tokia didelė ir paslaptinga.

V. Bareikis: – Pirmiausia man tokia vieta – jūra, bet labai mėgstu ir Botanikos parką – pėdinu pro tvenkinius, rožyną. Labai mėgs-tu sportuoti, tad rytais tursenu į stadioną, o vakarais – krosiuko į parką.

– O kur Vido Bareikio ne-sutiksime Palangoje?

V. Bareikis: – Nenoriu sakyti, kad kažkur neičiau, kažko nepa-daryčiau… Galbūt nelabai mane išvysite „Laukinių vakarų salūne”. Aš šią vietą kažkaip labai atsime-nu iš paauglystės, kada atvykome su draugų kompanija ir mums buvo tarsi savotiškas iššūkis nueiti į tą legendinę naktinių pramogų vietą. Turbūt, kad ten ir buvau pa-skutinį kartą prieš gerus 15 metų. O šiaip stengiuosi iš gyvenimo imti viską, ką jis duoda – traukiu pilnais plaučiais... Man patinka pasakymas, kad nėra nei gerų, nei blogų dalykų – tai tik mūsų galvo-jimas paverčia juos tokiais...

– Jurga, o jūs J. Basanavi-čiaus gatvę mėgstate?

J. Šeduikytė: – Ji man asoci-juojasi su praradimais arba ne iki galo įgyvendintomis misijomis. Oi, ar man tai sakyti? (juokiasi). Mes kažkada, dar mokykloje, ja su draugėmis vaikščiodavome, kad susirastumėme vaikinų. Būdavo, kad tris kartus per-eini – ir nė vieno! Ta prasme, nė vienos užmegztos pažinties (juokiasi). Dabar J. Basanavi-čiaus gatvė – labai kitokia. Vi-sada laukiu, kada joje kaštonai sužydės. Ypač gražu, kai rudenį krenta kaštonai.

– Vidai, kokie jūsų ryškiau-si Palangos prisiminimai iš vaikystės?

V. Bareikis: – Iš vaikystės la-bai gerai atsimenu Šventąją – ten praleisdavom nemažai laiko. Atsimenu tokią teatro sąjun-gos stovyklavietę „Žaldokynė“. Ten namuką gaudavo ir mano tėvai. Iš to laiko įstrigęs atminty beždžionių tiltas, per kurį visada buvo baisu pereiti, atsimenu pačią upę, kurią jau ūgtelėjęs

Palangos publika yra nenu-spėjama. O jūs žinote, pavyzdžiui, kad palangiškiai prie jūros dažniausiai po vieną vaikšto? Kas eina poromis, trise ar dar daugiau – ne iš Palangos. Be to, palangiškių žvilgsnis – dažniausiai nu-kreiptas į tolį.

Jurga Šeduikytė


J. Šeduikytė: – Chm. Man atrodo, kad sportas?

– Suklydote. Jis pasakė, kad jo mirtina silpnybė – saldu-mynai.

J. Šeduikytė: – (Juokiasi) Įdo-mu, ypač turint omeny, kad jis man neleidžia nieko saldžiai valgyti. Šis mūsų pomėgis – ben-dras. Gal dėl to ir susipažinome? Bet jis gali saldumynų prisiryti, aš – ne... (juokiasi). Cukrus man nedaro gero poveikio.

– Kokia jūsų aistra be mu-zikos?

V. Bareikis: – Sudėliosiu taip: teatras, muzika bei sportas. Šiuo metu dar lankau karatė. Vaikys-tėje ją lankiau gal šešerius metus, po to „persimečiau“ į muziką. O prieš ketverius metus nuvedžiau į karatė užsiėmimus ir savo sūnų (aštuonmetį Adą – aut.). Turbūt kokius metus varvinau seilę žiū-rėdamas, kaip šia veikla užsiimi-nėja sūnus, tad nusprendžiau, kad pats laikas grįžti.

– O jūsų, Jurga?J. Šeduikytė: – Žinoma, pir-

miausia – muzika. Man aistra – mūsų su Vidu santykiai, man labai įdomu, kas išaugs iš mūsų

vaiko, kur nuves mus su Vidu mūsų kūrybos reikalai.

– Nepatikėsiu, kad jūsų šei-moje nebūna aikštingų aiški-nimųsi dėl buities...

J. Šeduikytė: – Neslėpsiu, būna ir jie kartais būna labai stiprūs. Būna bangavimų, au-drų. Kartais meti viską, išeini pasivaikščioti, o atvėsęs randi sprendimą. Netikiu šeimomis, kurios kalba apie amžiną idilę ir santarvę.

– Jurga, palangiškiai jus „savinasi“: man kažkas teigė, kad jūs gimusi Palangoje, o „Google“ teigia, kad jūs gimu-si Klaipėdoje. Kaip iš tiesų?

J. Šeduikytė: – Gimiau Klai-pėdoje, teko gyventi Šiluvoje, Telšių rajone, o nuo antros kla-sės – Palangoje. Čia gyvenau 10 metų.

– Kaip save kitiems prista-tote?

J. Šeduikytė: – Palangiške-vil-niete. Bet šiaip aš – pasaulio žmogus. Man būtų liūdna be kitų šalių. Man įdomu skirtingi žmonės, tradicijos.

– Jūs su savo vyru, Vidu Bareikiu, gan unikalūs – me-nininkų pora, žinomi. Kaip dažnai tariatės abu dėl savo kūrybinių planų, koncertų?

J. Šeduikytė: – Visada taria-mės! Netgi suteikiame vienas kitam laisvę – tokią, kad žino-me su kuo vaikas bus, pavyz-džiui, po 20-ojo koncerto. Bet kuo toliau, tuo mažiau varžome vienas kitą: Adas didelė Dievo dovana mūsų gyvenime. Kuo toliau, tuo dažniau mes jį pasi-imame į koncertus. Išvykstame visi kartu – jis žino visas mūsų programas, koncertų dienas. Jis auga scenoje!

– Kiek mažyliui?– Aštuoneri.– O jūs, Vidai, su Jurga ta-

riatės?V. Bareikis: – Oi ne... Turiu

savo kūrybinę grupę, yra pro-diuseriai, kurie dirba su mano dainomis ir panašiai. O su Jurga mūsų bendradarbiavimas labiau apsiriboja namų erdvėje. Bet, žinoma, to tarimosi būna – šne-kamės, guodžiamės. Vienas iš pavyzdžių, kai prieš porą metų Palangos klube „Ramybė“ kon-certavau šešiems žmonėms, pa-

perplaukiau – tai buvo didžiulis įvykis (juokiasi). Atminty įstri-gusios ir Šventosios kavinukės, kurios tada, žinoma, nebuvo taip išsiplėtusios, kaip šiandien. Net atsimenu Vytauto Kernagio kon-certą, vykusį Šventojoje, bet tada buvau labai mažas...

– Jurga, kai parvykusi į Pa-langą peržengiate namų slenks-tį, koks būna mamos pirmas pastebėjimas?

J. Šeduikytė: – Mes nesišne-kame viena kitą išvydusios – apsikabiname ir palinguojame ilgai. O tada susėdame. Mano mama įžengė į labai įdomų savo gyvenimo etapą – rašo prisiminimus apie tėtį... Kai ji skaito jo laiškus iš lagerio, iš jų judviejų pokalbių, labai jautru – džiaugiuosi, kad ji to ėmėsi. Labai laukiu mamos knygos.

– Jurga, jūsų paskutinis albumas „Perfect“ nebuvo tobulas – net teko koncertą „Compensa“ salėje atšaukti. Kaip jums, žinomai atlikėjai, toks šaltas dušas?

J. Šeduikytė: – Man patinka mokytis iš klaidų – savo ar kitų. Nesureikšminu, kas įvyko.

– O jūs not perfect, netobula?J. Šeduikytė: – Aišku, kad ne! – O kokie jūsų netobulumai?J. Šeduikytė: – Mano imper-

fections (netobulumai), kad aš nusišneku per koncertus. Klys-tu dainose ir panašiai.

– Nieko sau – nusišnekate? Kada paskutinį sykį nusišne-kėjote scenoje? Palangoje?

J. Šeduikytė: – Nu, buvo ir čia toks vienas dalykas – ne tą dainą pasakiau, pradėjau visai kitą.

– Nuovargio ženklas?J. Šeduikytė: – Ne, tikrai ne.

Jauniems pradedantiems muzi-kantams galiu pasakyti: tai, ką žmogus dainuoja, yra vienas pasaulis, o ką žmogus šneka scenoje – absoliučiai kitas pa-saulis. Reikia mokėti „persi-jungti“. Gal skirtingi pusrutu-liai dirba kiekvienu atveju?

– Vadinasi, klaidų nereikia bijoti?

J. Šeduikytė: – Ne! Klysti – žmogiška. Tik reikia jų nekarto-ti. Mes, lietuviai, kartais mąstau, bijome prisipažinti klydę, tarsi būtumėme didelės šalies gy-ventojai. Paskui mus eina mūsų

istorija – jaučiamės dėl to labai stiprūs. Pasakyčiau visiems pa-prastą dalyką: pasaulio įrodinėti ar jį išradinėti nereikia. Daryki-me, ką darome geriausiai – sti-prybė glūdi mūsų viduje.

– Vidai, o kokie jūsų neto-bulumai?

V. Bareikis: – Ką?! Mano ne-tobulumai? Ar yra jų? (juokia-si). Chm.

– O Vidas Bareikis turi sil-pnybių, kurioms negali atsi-spirti?

V. Bareikis: – Aš esu bai-sus, tiesiog žiaurus saldžiaval-gis, bet su sportu tai nelabai dera (juokiasi). Kai jau rimtai sportuoju, tai atsakingai prisi-žiūriu mitybą, bet tada aš save prievartauju. Tačiau kartais, tarkim, švenčių dienomis, aš leidžiu sau viską. Šv. Velykų proga, pavyzdžiui, sutaršiau pusę šokoladinio torto – buvo taip skanu, taip gera...

– Tuoj patikrinsiu, Jurga, kaip gerai jūs pažįstate Vidą. Jis anksčiau mums duotame interviu prisipažino apie savo didžiausią silpnybę. Įvardin-kite ją...

tyriau didelę nuoskaudą. Tiesą pasakius, dėl to šiandien gal ir bijau tos Palangos – gan nenu-spėjamos, bet, pasirodo, jau „iš-bridau“ iš tuščios salės periodo...

– Jūsų muzika laužo for-matus. O jūs gyvenime dažnai laužote formatus?

J. Šeduikytė: – Nesakyčiau, kad mano kūryba laužo for-matą. Ką darau, realiai yra te-atrui ir muzikai skirta muzika. Formatą laužau ta prasme, kad mano tekstai siunčia aiškią ži-nutę – labai nemėgstu banalių tekstų. Fantastika, jeigu žmo-gus pirmiausia paklauso dai-nos, o paskui įsigilina į tekstą jį atsivertęs kur nors.

V. Bareikis: – Esu iš meni-ninkų šeimos, tad augant bū-davo daug dalykų, apie kuriuos galvojau, kad juk galima daryti ir kiek kitaip nei įprasta. Mano tėtis yra pasakęs, kad žmogus gyvenime visada turi dary-ti tai, kas jam nepatinka ir tik retomis akimirkomis užsiimti tuo, kas jam teikia džiaugsmą. Ir aš, kaip dabar atsimenu tą momentą, kai labai supykau ir tuo metu galbūt paaugliškai ir lengvabūdiškai pasakiau: „Nesąmonė, tai man negalio-ja. Jeigu taip yra, tada gyveni-mas išvis yra nevertas gyveni-mo, ir mano gyvenimas toks nebus, nes darysiu tai, kas man patinka“.

Kol kas galiu pasakyti, kad man tai puikiai sekasi. Bet šian-dien aš suprantu, kad tėtis tai sakė iš savo laiko perspektyvos, iš perspektyvos, kur viską kaus-tė sistema... Tad mums labai pa-sisekė, kad turime visišką laisvę – aš galiu grįžti po darbo, nu-sipirkti bilietus ir skristi savait-galiui į užsienį. Laisvė viskam, nuostabūs laikai, tik reikia suge-bėti pasukti smegeninę.

– Vidai, savo dainose daž-nai juokiesi iš aplinkos, žmo-nių. Ar moki pasijuokti iš savęs ir ar tai reikalinga gyve-nime?

V. Bareikis: – Yra mano daina „Žmogus niekas“, kurią rašiau galvodamas apie save. Kartais tikrai būni žmogus niekas, kuris rūpinasi sąskaitomis, vaiko ge- rove ir dar daug kuo. Tada tampi tokiu lyg ir statistiniu

vienetu, todėl daugelyje dainų ir save įtraukiu į tą ironiją. Ir gyvenime, ir kūryboje labai vertinu tragikomizmą, bet la-bai nemėgstu sarkazmo, pašai-pos, kurių, manau, nėra mano dainose. Aš žiauriai nemėgstu patyčių, ir tikrai dainose iš nie-ko nesityčioju. Aš nebent kons-tatuoju faktą ir tarsi publikos klausiu, ar tikrai taip yra, kaip dainuoju...

– Jurga, ar galite, pridėjusi ranką prie širdies, pasakyti, kad visi Vido tekstai – labai gilūs ir siunčia prasmingą žinutę?

J. Šeduikytė: – Jūs mane pro-vokuojate! Bet pridėjusi ranką prie širdies galiu pasakyti, kad jį palaikau 100 procentų. Jis eina savo keliu, o jam jo tekstai – svarbiausi gyvenime.

– Ar esate susidūrusi su įkyriais gerbėjais?

J. Šeduikytė: – Buvo toks vienas etatinis, labai „prikibęs“ – džiaugiuosi, kad baigėsi tas etapas (juokiasi). Buvo gan su-dėtinga situacija – gavosi tarsi savotiškas persekiojimas.

V. Bareikis: – Nežinau, ar yra įkyrių ir ką laikyti įkyriu, o ką ne... Tikrai yra tokių žmonių, kurie gyvena kartu su mano dainomis. Ypač dabar, kai gy-vename tokiame interneto lai-ke, tai matau jų komentarus. Matome vieni kitus. Aš tokiais žmonėmis labai džiaugiuosi ir juos vertinu – prieinu, pasilabi-nu, pasakau, kad smagu matyti. Dar smagiau, kai jie pasidalina savo išgyvenimais, kodėl jie at-eina, ką jie randa mano kūry-boje ir pan. Nes visada nori ne tik duoti, bet ir gauti.

– Ar dažnai esate kviečia-ma į korporatyvinius vakarė-lius? Ką jaučiate linksminda-ma įkaušusius bičiulius?

J. Šeduikytė: – Tiesą pasa-kius, esu vestuvėse kažkada grojusi... Ir net gavusi mikrofo-nu skaudžiai į dantis, nes kaž-kas lipo ant scenos padainuoti savo mėgstamos dainos ir čiu-po mano mikrofoną... Seniai tai buvo. Bet korporatyviniai vakarėliai keičiasi. Į gerąją pusę. Firmos keičia savo no-rus, yra atviresnės, net leidžia atlikėjui daugiau improvizuoti. Korporatyvai jau nėra tik prisi-

J. Šeduikytė: „Man toks įdomus etapas dabar gyvenime: susijungė mano šviesus liūdesys ir labai aktyvi būsena.“

valgyti ir nusigerti, ir nusibaigti (juokiasi).

– Ar gyvenime viską pla-nuojate, ar mielai leidžiate ir spontaniškumui lietis?

J. Šeduikytė: – Jeigu nepla-nuosi, skaudės visą kūną... Bet man patinka kartais planus su-darkyti. Planuoji, pavyzdžiui, namuose vakare tvarkytis, o, pasitaikius progai, vakarą pra-leidi smagiai su draugais. Arba važiuoji į svetimą šalį be aiš-kaus plano, ką joje veiksi... Man tai patinka.

V. Bareikis: – Oi, aš – labai didelis tiksliukas, labai mėgstu viską atsakingai susidėlioti, su-siplanuoti ir tai labai praverčia gyvenime. Kartais gal šiek tiek baisoka apie tai pagalvoti, bet šiandien turiu prigalvojęs ką veikti gal penkiolikai metų į prie-kį. Turiu norimų pastatyti spek-taklių netrumpą sąrašą, gal 30, o gali spausti save kiek tik nori, bet per metus daugiau dviejų spek-taklių niekaip nepastatysi.

Turiu savotišką gyvenimo kredo: „Seek seek, never stop asking“ (Siek siek ir niekada ne-nustok klausęs – aut.). Manau, kad nėra gerai, jei manai, kad jau viską žinai – kaip reikia gyventi, koks turi būti mano vaikas, kokį automobilį noriu vairuoti ir pa-našiai... Gyvenime nuolat reikia kažko ieškoti, siekti.

– Kokia tikimybė pamaty-

ti jūsų šeimos duetą – Jurgą Šeduikytę ir Vidą Bareikį – ant scenos kartu?

J. Šeduikytė: – Jeigu bus koks nors specialus projektas, mes tai ir padarysime. Bet dabar mes esame specialiai atsiskyrę. Dėl to, kad norime kiekvienas savo kūrybinę ir koncertinę li-niją „išgryninti“. Manau, kad tai teisingas sprendimas.

V. Bareikis: – Esame koncer-tavę kartu, jei šaus kas nors rimta į galva, vėl lipsime į sceną kartu...

– Ar jūs laimingi?J. Šeduikytė: – Aš dažnai

būnu nelaiminga, bet dėl to puikiai žinau, ką reiškia laimė, nes tamsoje šviesa žymiai ge-riau matosi.

V. Bareikis: – Visiškai. Man labai pasisiekė, kad muzika ir te-atras yra ne tik mano darbas, bet ir hobis. Aš myliu tai, ką darau, ir dar gaunu pinigus (juokiasi). Nėra tos kasdieniškos mono-tonijos, kada kiekviena diena vienoda. O vieta, kur nuo viso to atsitrauki – šeima, laisvalaikis su ja. Persikraustėme su Jurga ir Adu į nuosavą namą, o prie namo visada yra kokių ūkinių reikaliukų, kurių aš nei moku at-likti, nei mėgstu.

Geriau randu žmogų, kuris nupjaus man šaką ar įkals vinį, nei aš ilgą laiką mokysiuosi tai atlikti. Kiekvienas tegu daro tai, ką išmano...

Ald

o Te

n nu

otr.


Diana JOMANTAITĖ– Kai jūs ne vienerius me-

tus dirbote Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoju, jums, be kita ko, tarsi Palangos užsienio reikalų ministrui, buvo pavesta užduotis puoselėti draugiškus santykius su Palangos miesto partneriais. Kokių draugų – miestų-partnerių keliai atveda į Palangos kurortą?

– Turime ne vieną Palangos kurorto draugą – miestą par-tnerį. Pirmasis mūsų partneris buvo Simrishamno miestas Švedijoje. Bendradarbiaujame su Frederiksbergu Danijoje, Piarnu Estijoje, Jūrmala ir Lie-poja Latvijoje, Lodze bei Ustka Lenkijoje, Svetlogorsku ir Pri-morje Rusijoje, Buča Ukrainoje ir Kobuleti Gruzijoje. Naujau-sias Palangos miestas partneris yra Eilatas, Izraelio kurortas. Neseniai užmezgėme santykius su Prancūzija, brandiname mintį ieškoti miesto – partne-rio Norvegijoje, kadangi ten labai daug lietuvių, palangiškių taip pat. Bendradarbiaujame su JAV ambasada ir tikimės

Palangos savivaldybės

geriausieji

netrukus turėti miestą-partnerį Jungtinėse Amerikos Valstijose. Miestų-partnerių Palanga turi net 13. Tai – labai daug, tiek pa-prastai turi ne maži miestai kaip Palanga, bet didmiesčiai.

– Kada gimė tradicija turė-ti miestus-partnerius?

– Tradicija turėti mies-tų-partnerių siekia 1991-uo-sius. Paskelbus Nepriklauso-mybę, Simrishamno mieste atsirado du lietuviai, kurie pa-skambino mūsų tuometiniam savivaldybės tarybos pirmi-ninkui ir pasakė: „Pas mus Simrishamne gyvena įdomūs žmonės, jiems esate įdomūs ir jūs. Gal norite bendradarbiau-ti?“ Taip 1991 metų gegužės 10 dieną Simrishamne buvo pasi-rašyta Simrishamno ir Palan-gos miestų tarybų tarpusavio draugystės ir bendradarbiavi-mo sutartis. Bendradarbiau-jama šiose srityse: dirbant su žmonėmis, turinčiais negalią, nevyriausybinių organizacijų veikloje, kultūroje ir švietime.

Visi miestai partneriai atsi-rado bendraujant tarptautinėse

konferencijose, susitikimuose. Vienas naujausių mūsų partne-rių yra Eilato miestas Izraelyje. Su šiuo miestu sutartį pasira-šėme šiemet per Stintų šventę, Palangos gintaro muziejuje. Mums tai – tryliktasis mies-tas-partneris. Jiems mes – taip pat tryliktasis miestas-draugas. Dar vienas gražus sutapimas: skaičius 13 Izraelyje simboli-zuoja meilę. Ir išties, toji ben-dravimo chemija, sklandumas, draugiškumas iš karto pasijautė.

– Kokios naudos, gerąja šio žodžio prasme, Palanga gau-na iš miestų-partnerių?

– Palangai mūsų miestai-par-tneriai yra tarsi draugai. Jų įvai-rūs paskatinimai mums labai svarbūs. Pavyzdžiui, paskatinti partnerių iš Vokietijos, pradėjo-me rašyti ataskaitas apie bendra-darbiavimą su miestais-partne-riais į Strasbūrą. To rezultatas:

2014 metais gavome Europos Garbės diplomą, dar po metų – Garbės vėliavą, šiemet – Gar-bės ženklą. Liko vienas žingsnis iki Europos prizo, kuris duos 30 tūkstančių eurų įvairioms jauni-mo iniciatyvoms.

Kartais bendradarbiavimas būna labai intensyvus ir, ga-lima sakyti, bendravimas yra labai periodiškas. Kasmet su miestais-partneriais darome bent po 4–5 projektus. Pačioje Nepriklausomybės pradžioje mūsų draugai mus rėmė mo-raliai, taip pat ir siuntė labdarą.

Rašydami įvairius projektus, bendradarbiaudami su savo partneriais, mes Palangos vardą darome atpažįstamą, žinomą vi-soje Europoje. O tai – nepaskai-čiuojama, neįkainojama nauda. Tos naudos gerąja prasme su-laukiame ne tik mes – patys taip pat stengiamės padėti.

Jis galėtų būti puikiu ir Lietu-vos valstybės diplomatu – toks yra išprusęs, žino kalbas, jo toliaregiškumas ir tolerancija – pavydėtini. Tiesą sakant, Robertas TRAUTMANAS ir YRA diplomatas, tikrų tikriausias už-sienio reikalų ministras. Tik Pa-langos miesto savivaldybės, kurioje jis nuo pavasario diri-guoja Kultūros skyriui, režisuoja miesto šventes, pagal protokolą pasitinka aukštus savivaldybės svečius – nuo Japonijos ar JAV ambasadorių iki brangių svečių iš13 Palangos miestų partne-rių – nuo Svetlogorsko, Kalinin-grado srityje, iki Eilato, Izraelyje. „Esu didelis Palangos miesto patriotas. Didžiausia mano sva-jonė yra, kad Palangos vardas būtų žinomas visame pasaulyje“, – prisipažino R. Trautmanas.

Ald

o Te

n nu

otr. Palangos užsienio reikalų ministras

Robertas Trautmanas:

Pavyzdžiui, siunčiame lab-darą į Ukrainą, stengiamės, kad vaikai iš Ukrainos galėtų atvyk-ti pas mus ir pailsėti. Ukraino-je vyko pasaulio pirčių ir SPA čempionatas. Vladas Jakubaus-kas pasiūlė tokį pat dalyką reng-ti Palangoje. Jau penktus metus Palangoje rengiame tarptauti-nio lygio pirčių ir SPA festivalį. Į jį atvyksta atstovai iš Japonijos, Rusijos, Ukrainos. Taip atsiran-da draugai. Galimybė bendrauti ir bendradarbiauti yra didžiau-sia nauda.

– Kuriame iš miestų partne-rių mėgstate pats labiausiai lan-kytis?

– Vokietijoje, Bergene, esan-tis Riugeno miestas yra mano mėgstamiausias. Jis mane labai traukia. Žmonės ten labai drau-giški. Riugenas, kur įsikūręs Bergenas, yra sala. Gamta ten įspūdinga, o skardžiai turbūt dešimt kartų didesni negu Lie-tuvoje. Į šį miestą yra numatyta mūsų Palangos fotoklubo 750 penkių narių išvyka. Jie Berge-ne fotografuos, surengs parodą. Rudenį, greičiausiai per Baltų vienybės dieną, ta pati paroda bus pristatyta ir čia, Palangoje.

– Kalbant apie kultūrinius renginius, susitikimus, ar bus šią vasarą jų, susijusių su mies-tais-partneriais?

– Jau minėta fotomenininkų išvyka į Bergeną, parodos pri-statymas vyks ten ir pas mus, Palangoje. Taip pat mūsų dele-gacija vyks į Svetlogorską, ku-ris švenčia jubiliejų. Per Stintų dienas pristatysime savo part- neriams kulinarinį paveldą. Kadangi laimėjome Europos

Garbės ženklą, bus surengtos jo gavimo iškilmės, susitiksime su bendruomenėmis, pasodinsi-me draugystės ąžuolą. Rugsėjo 23 dieną surengsime konferen-ciją. Šiemet švęsime nebe „Pa-langos stalą“, bet Baltų vienybės dieną, į kurią, tikimės, atvyks visi mūsų miestai-partneriai. Kadangi bendradarbiaujame su JAV ambasada, šį birželį Palan-goje lankysis lektorius iš Ame-rikos. Jis kalbės apie miesto infrastruktūrą, jaunimą, mies-to vystymąsi. Ši konferencija mums bus galimybė JAV pasiū-lyti turėti miestą-partnerį.

– Kultūrine prasme, kuo šį sezoną Palanga yra kitokia? Kuo vilioja svečius?

– Palangos vasaros sezonas prasideda gegužės pabaigoje. Tai reiškia, kad visą vasarą turė-sime daugybę renginių, parodų, koncertų. Tarptautinis pučia-mųjų festivalis gegužės pabai-goje buvo įžanga į 2019 metų Europos pučiamųjų festivalį Pa-langoje. Menininko A. Mončio namuose-muziejuje atidaroma Rembrandto piešinių iš archyvo paroda. Palangos gintaro mu-ziejuje bus ne viena pasaulinio lygio paroda. Vyks (kalbėjo-mės birželio pradžioje) 10-asis šokio festivalis „Ant bangos“. Kurhauze vyks įvairiausi kon-certai – nuo Montvydo iki Ge-niušo. Nuo pop muzikos iki aukščiausios kokybės klasikos. Vyks pučiamųjų instrumentų koncertų ciklas, tarptautinis li-nijinių šokių festivalis, švęsime Jonines prie jūros. Laukia Tarp-tautinis Mikalojaus Konstanti-no Čiurlionio muzikos festivalis

Palangos gintaro muziejuje. Jį pabaigs pats profesorius Vytau-tas Landsbergis. Pagreitį įgauna ir Palangos koncertų salės veikla – sulauksime daug žvaigždžių pasirodymų. Kultūrine prasme ši ne vasarą Palangoje bus tikrai įvairi ir labai įdomi.

– Vasara Palangoje – di-džiausias darbymetis. Ar pats galite vasarą pailsėti?

– Iš tiesų, vasara yra didžiau-sias mūsų darbymetis čia. Įtam-pos netrūksta, bet kai mėgsti savo darbą, sunku nėra. Kartais net nebežinai, šeštadienis šian-dien ar pirmadienis. Susitiki-mas veja susitikimą, prie kavos puodelio aptari daugybę reika-lų, bet tie darbiniai pokalbiai, idėjų generavimas yra savotiš-kas poilsis, kadangi veikla yra mėgstama. Kadangi gyvenu šalia pušyno – vos trys minutės iki miško, kopų, jūros – atsikve-piu namuose. Palangoje pažįstu daug žmonių, eini, žiūrėk, kas nors sustabdo paplepėti, kavos pakviečia. Taip ir atsipūti nuo darbų, perjungi „pavarą“.

– Kur ir kaip norėtumėte pra-leisti savo svajonių atostogas?

– Liepos mėnesį turėsiu dvi ar tris savaites atostogų. Labai mėgstu nuvykti į Nidą, Drus-kininkus. Įdomu pažiūrėti, kuo gyvena kiti kurortai – nesame konkurentai, reikia bendradar-biauti, žiūrėti, kokį produktą kurti poilsiautojui, kad nesidu-bliuotų. Labai mėgstu ištrūkti į Skandinaviją – atostogas norė-čiau praleisti ten. Na, o mano svajonių šalis atostogoms yra Naujoji Zelandija.

– Trys dalykai, dėl kurių

verta atvažiuoti į Palangą?– Visų pirma, gamta. Kai iš

toliau grįžtu į Palangą, juokau-ju, jog nuo Raseinių pradedu jausti jūros kvapą. Tai – kitas pasaulis. Jūra, pušynas, smėlis – tai, kas labai traukia, kuria ki-tokią nuotaiką. Palangoje tikrai gera aura. Tai – šeimų kurortas. Visa infrastruktūra kuriama taip, kad patogu būtų atosto-gauti visai šeimai, su mažais vaikais. Kultūriniai renginiai – ir pop, ir klasika. Didžiulė įvairovė, tereikia pasirinkti. Pa-vyzdžiui, kultūros pieva „I love Palanga“ – prancūzų kino fes-tivalis, alternatyvios muzikos koncertai. Tai – fenomenalus reiškinys. O kur dar daugybė koncertų, parodų, renginių?!

– Kas Jums yra Palanga?– Man tai yra gimtasis mies-

tas. Faktiškai nuo 1697 metų, remiantis surašymo duomeni-mis, pagal mano mamos liniją, mūsų šeima gyvena Palango-je. Tad esu tikras palangiškis. Džiaugiuosi, kad galiu būti naudingas savo miestui. Kai esi čia užaugęs, kitaip ir darbus dirbti – stipresnis atsidavimas miestui. Palanga man yra mies-tas, kuris dar neišsisėmė. Mano didžiausias noras, kad Palanga būtų žinoma visame pasaulyje.

Žurnalas „Palanga ir Lietu-vos pajūris 2017“ 110–115 pus-lapiuose puslapiuose pristato Palangos miestus-partnerius. Ačiū Robertui Trautmanui už didelę pagalbą gaunant infor-maciją iš jų. Įsitikinome, kad Roberto prašymai, priminimai ir paraginimai jų atstovams vei-kė magiškai!

„Mūsų giminė Palangoje – nuo 1697-ųjų“


Palangos draugai

Nuo 1336-ųjų iki An-trojo pasaulinio karo vadinosi Insterbur-gu. Po Antrojo pa-

saulinio karo buvo pervadintas į dabartinį pavadinimą, pager-biant Tarybų Armijos Trečiojo Baltarusijos fronto vadą Ivaną Danilovič Černiachovską.

Miestą verta aplankyti dėl to, kad jis yra Kaliningrado srities centre, turi labai įdomią istoriją su daugybe išlikusių istorinių objektų, neužmiršta-mą viduramžių ir modernybės persipynimą.

Tarp penkių įžymių vietų, kurias verta aplankyti yra Ge-orgenburgo pilis, Švento Mi-kalojaus soboras, žirgų veisly-nas „Georgenburg“, paminklas rusų generolui maršalui M. B.

Černiachovskas, Rusija: šviesus, istorinis, žalias, kultūringas ir geranoriškas

Barklajui-de-Toli, Piostryj Riad gatvė. Anhena iš Tarau, Simo-no Dacho dainos herojė, palai-dota Isterburge.

Norėtųsi, kad ryšiai su Pa-langa būtų labiau artimesni.

Informaciją suteikė Svetlana Nedosekina iš Černiachovsko

miesto savivaldybės

Laikrodžio bokštas

Paminklas gvardiečiams

Skveras už M. B. Barklajui-de-Toli

paminklo

Paminklinė lenta Petrui I-ajam

Lenino gatvė

Kurortą taip pat pui-kiai reprezentuoja Juodoji jūra, Kobu-leti valgiai, tradici-

jos ir folkloras. Miesto vardo kilmė nėra gerai žinoma, tarp populiariausių teorijų, kad vardas kilo iš senosios Lazis-tano kalbos, kurioje „Kobuli“ reiškia „kviečio grūdas“.

Kobuleti svečiai vertina poilsį prie jūros ir subtropinį klimatą, kuris gydo daug ligų, aplanko kalnus. Tarp penkių lankytinų vietų paminėtina Kobuleti muziejus, Petra tvir-tovė, Kobuleti Vyno namai, IspaniMire ir Kintrishi sau-gomos teritorijos.

Tarp įžymiausių Kobule-ti žmonių yra poetas Zurab Gorgiladze, dainininkas Nino Katamadze, kompozitorius-David Evgenidze, Mamia Kha-razi, kurio name-bibliotekoje sukaupta daugiau kaip 40 000 knygų.

Draugystė su Palanga su-teikia mums galimybę įgauti europietiškos patirties ir įgy-vendinti bendrus projektus įvairiose srityse.

Informaciją suteikė Nona Tsulukidze, Kobuleti turizmo

departamento vadovė

Šv. Georgo vienuolynas

Kobuleti Gruzijoje žymus dėl Mtirala Nacionalinio parko, Kintrishi ir Ispani Mire

TsikhisdziriPetra

Kintrishi

Kobuleti paplūdimys

Palangos draugai


Visi švedai yra laimingi, ir Simrishamno mies-to gyventojai – ne išimtis. Prieš beveik

900 metų pirmąkart paminė-tas Simrishamnas – tuomet jis buvo vadinamas „Svimraros“, kuris švedų kalboje reiškia lėtai tekančią upę – šiandien yra no-riai lankomas švedų, kurie ilgisi ramybės, kaimiško gyvenimo laiko tėkmės ir tradicijų.

Kiti mielai čia naudojasi 60 km palei Baltijos jūrą be-sidriekiančia dviračių trasa, ir retas lieka abejingas mies-to įžymybėms: viduramžių Glimmingehus tvirtovei, ku-rią 1499 pastatė riteris Jen-sas Holgersenas Ulfsandas (kas nori patirti viduramžių dvasią, gali vasarą apsigyven-ti pilyje!), Stenshuvud nacio-naliniam parkui – jame kyšo 97 metrų Stenshuvud kalno viršūnė, kitos dvi – mažesnės.

Be to, Simrishamne – ar pa-tikėsite? – yra didžiausias Šve-dijoje automobilių muziejus.

Geriausias būdas pasiek-ti Simrishamną – atskridus į Kopenhagą, sėsti į traukinį – ir per mažiau kaip valandą jau būsite čia!

Informaciją suteikė Jan-Erik Zandersson iš Si-

mrishamno turizmo centro

Simrishamnas, Švedija: visi švedai yra laimingi!

Tina Thornberg

Simrishamnas

Simrishamno uostas

Iki 1947-ųjų neturėjęs vie-nintelio vardo, šiandien Lenkijos kurortinis pajū-rio miestas Ustka žino-

mas dėl savo sveikatingumo krypties, mielos architektūros ir jau seniai tapo turistų trau-kos centru. Vietinių gyventojų pagrindinis pajamų šaltinis yra žvejyba ir apgyvendinimo pas-laugų teikimas.

Vis tik vietiniai žmonės yra labai aktyvūs ir noriai dalyvauja vietos bendruomenių veiklose.

Dažnai Ustka yra vadinama Lenkijos vasaros sostine, jos pa-

Lenkijos Ustkos kurortas žinomas ir dėl savo įžymių atletų

plūdimiai – vieni populiariausių visoje Lenkijoje.

Miestelis žinomas dėl dau-gybės renginių vasarą, kurią lydi daug saulėtų dienų. Sve-čiai mielai lankosi pirmajame Lenkijos Duonos muziejuje, kuriame daug sukaupta infor-macijos apie duonos kepimą, čia jos galima paragauti tiesiai iš krosnies. Mažas miestelis turi ir unikalų senamiestį, ku-ris pastaraisiais metais buvo restauruotas.

Tarp didžiausių Ustkos įžy-mybių – sportininkai. Čia gimęs

ir užaugęs futbolininkas Tomasz Iwan, kuris dabar yra nacionali-nės lenkų futbolo rinktinės direk-torius; Barbara Madejczyk – ie-ties metikė, ji atstovavo Lenkijai, ir taip pat ieties metikė Klaudia Mauruszewka, pasaulio jaunių čempionė.

Artimiausias oro uostas nuo Ustkos yra už maždaug dvejų šimtų kilometrų.

Informaciją suteikė Joanna Koza, Ustkos vietinio

vystymo ir Europinės integracijos inspektorė

Palanga Kaliningrado srityje turi net du mies-tus draugus – Černia-chovską ir Svetlogors-

ką. Pagal populiarią versiją, Svetlogorsko vardo kilmė iš vo-kiško žodžio „Rauschen“, kuris reiškia „jūros ošimą“. Mieste vyksta keli žinomi muzikos festivaliai, o pernai jame buvo atidarytas Didžiojo vandenyno muziejaus filialas. 2017-ųjų pa-vasarį Svetlogorskas pakliuvo į Rusijos populiariausių kurortų dešimtuką. „Pabuvęs čia kartą, būtinai grįši vėl“, – sakė Vladi-mir Bondarenko, Svetlogorsko municipaliteto atstovas.

SVETLOGORSKAS – populiariausiųjų Rusijos kurortų dešimtuke

Palangos draugai Palangos draugai


Danijos Frederiksbergas, su kuriuo Palanga draugauja, yra... Kopenhagos savivaldybėje. „Galima sakyti, kad mes esame viduryje Kopenhagos“, – sako miestelio savi-valdybės atstovė. Miestas pavadintas tokiu vardu, pager-

biant Danijos ir Norvegijos karalių Frederiką IV-ąjį, kuris valdė nuo 1699-ųjų iki 1730-ųjų. Susižavėjęs Italijos architektūra jis nusprendė pasistatyti vasaros rezidenciją ant kalvos už Kopenhagos.

Žinia, danai laikomi laimingiausiais žmonėmis pasaulyje, Fre-deriksberge gyvenantys danai yra vieni turtingiausių šalyje. Nekil-nojamojo turto kainos čia – didžiausios Danijoje. Aplankyti mies-tą verta dėl jo nuostabių sodų, žavių gatvių, kurios vilioja daugybe įvairiausių parduotuvių, puikaus maisto ir gilios miesto istorijos bei kultūros. Frederiksbergas taip pat žinomas dėl savo zoologijos sodo. Nors Palanga ir Frederiksbergas draugauja jau ne vienerius metus, pastaraisiais metais bendros veiklos būta nedaug.

Informaciją suteikė Helle Christoffersen iš Frederiksbergo turizmo ir verslo centro

Palangos miestas draugas – pačiame Kopenhagos centre Ukrainos Bučos mies-

telio kilmė, vietos istorikai teigia, gan aiški – pagal Bučos

upelį. Miestas žinomas Ukrai-noje dėl savo išvystytos sporto infrastruktūros: čia – viena ge-riausių visoje Ukrainoje futbolo aikščių, daug teniso kortų, čia vyksta daug kultūros festivalių, o miestelio infrastruktūrą pade-da vystyti ir Europos Sąjungos pagalba.

Vis tik didžiausia Bučos įžy-mybė – 52 hektarų parkas su rekreacinėmis žaliosiomis zono-mis, sporto įrenginiais. Čia esan-čiuose teniso kortuose vyksta Deviso teniso mačai tarp Ukrai-nos ir kitų šalių komandų. Tam tikru gyvenimo tarpsniu Bučoje gyveno ir kūrė legendinės kny-gos „Meistras ir Margarita“ auto-rius Mihailas Bulgakovas, visoje Ukrainoje žinomas dailininkas Mikola Muraško.

Bučoje gyveno ir kūrė „Meistro ir Margaritos“ autorius

Svarbiausia, Bučos žmonės – itin draugiški, tad jeigu apsilankysite šiame miestelyje, grįšite namo pilni geriausių įspūdžių.

Informaciją suteikė

Vasilijus Oleksiukas,

Bučos mero

adminis-tracijos

sekreto-rius

Susipažinkime su dar vienu Palangos draugu, Pernu (est. Pärnu), miestu pietų Estijoje, prie Pernu upės žio-čių. Tai– svarbus Estijos kurortas, turintis daug viešbu-čių, restoranų, ilgus paplūdimius, nuo 1996 m. miestas

vadinamas Estijos vasaros sostine. Pirmą kartą paminėtas 1251 m. kaip Hanzos miestas. Su

automobiliu Pernu iš Talino galima pasiekti per pusantros va-landos, o iš Rygos – per dvi. „Rami, graži vieta gyventi, stu-dijuoti ir ilsėtis“, – sakė GerliKoiv, Pernu savivaldybės viešųjų ryšių atstovas.

Pernu – Estijos vasaros sostinė

Palangos draugai Palangos draugai


INGA (32 m.), Palanga Šiuo metu dvynukų mama labiau-siai vertina patogumą, tačiau di-delę reikšmę teikia aksesuarams. „Tai gali būti skrybėlė, apyrankė, vė-rinys ar skara – svarbu, kad kitoks, neeilinis“, – atkreipia dėmesį Inga. Pati būdama palangiškė pastebi, kad kurorto svečiai aprangai skiria mažai dėmesio: „Jie atvyksta atos-togauti, pailsėti, todėl nekvaršina galvos dėl savo išvaizdos“.

+ Ingai pliusą dedu už raudoną spalvą. Ir už spygliuotą veltinio rankinę!

Mados

ROMAS (61 m.), Vilnius„Stilius – tai asmeninis

požiūris į save, – įsi-tikinęs Romas. – Man

svarbu, kaip aš jaučiuosi, tai atsispindi ir mano

išvaizdoje“. Vertindamas Palangos stilių, buvęs

fotografas šypteli: „Čia tiek stilių! Truputį per daug

rajono įtakos, bet gal tai nėra blogai“.

+ Už Romo raštuotus marškinius, stilingus

akinius ir pozityvą.

ŽIVILĖ (47 m.), VilniusŽivilė vertina bendrą visumą. „To labai trūksta kurorte. Šį savaitgalį prisižiūrėjau tokių derinių, kad tik Palangoje tai pama-tysi..., – su plačia šypsena veide kalbėjo vilnietė. – Manau, tai mamų klaida, kad ne-rodo tinkamo pavyzdžio, kaip rengtis ir kaip atrodyti“. Živilė, merkdama akį savo sūnui, atkreipė dėmesį, kad jaunimo tarpe vis dėlto stilingesni vaikinai.+ Didžiausias pliusas už pačios rankomis gamintus aksesuarus.

Inga ŠVIESAITĖDizainerė, mados kritikė, mados žurnalistė

Kai žurnalo „Palanga ir Lietuvos pajūris 2017“ redaktorius pasiūlė atvykti į Palangos sezono atidarymo šventę gegužės pabai-goje ir čia leistis į stilingų žmonių „medžio-klę“, apsidžiaugiau, kad patirsiu smagų nuotykį. Tačiau viskas pasirodė ne taip pa-prasta: tuos, kurie išsiskyrė iš minios ar atrodė tarsi iš Niujorko gatvių, tiesą pasakius, buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Net sau trinkelėjau per kaktą: ei, Inga, į kurortą žmonės važiuoja atostogauti bei atsipa-laiduoti. Gi dar ne vidurvasaris – Palanga tiesiog kol kas nevirto į mados podiumą. Dėl to neįpareigojantys marškinėliai, trumpi šortukai, džinsai ar tamprės, ilgos trikotaži-nės suknelės daugeliui kol kas – pats tas. J. Basanavičiaus gatvė, pasitikdama vasarą, tiesiog tokia: žmonės vengia įdomesnių raštų ir faktūrų audinių, renkasi ypatingai

PALANGOS SEZONO ATIDARYMO MADOS:

Palangosmados

violetiniai plaukai, spygliuota veltinio rankinė, gėlėtas vyriškas švarkas, plėšyti marškiniai ir džinsai... SIGITA (51 m.), Palanga

Drabužius Sigita renkasi pagal nuotaiką, kartais atsižvelgia ir į tendencijas. „Renkantis aprangą nereiktų pamiršti ir amžiaus. Mano metų moteris turėtų atkreipti dėmesį į spal-vas, drabužio ilgį, kirpimą. Man gražu, kai paliekama tam tikra paslaptis“, – įsitikinusi Sigita. Apie vyrų stilių moteris atsilie-pia kritiškai: „Jaunuoliai savo įvaizdį kuria kur kas geriau nei mano amžiaus vyrai. Stilingų teko matyti tik Vilniuje“.

+ Man Sigita – visiškas moteriškumo triumfas.

REGINA (43 m.), Klaipėda „Kuo nenormaliau – tuo ge-

riau“, – sako Regina. Jai stilius – saviraiškos būdas: „Visada

atkreipiu dėmesį į įdomius rū-bus, turinčius šarmo. Renkantis aprangą, svarbu – patogumas,

kokybė, išskirtinumas, ypač – detalės, kitoks nešiojimo,

užsidėjimo būdas“.

+ Reginą „laikinu“ už violetinius plaukus ir laisvę: sau,

gyvenimui ir aplinkai!

MINDAUGAS (26 m.), Klaipėda

„Visada stengiuosi atrodyti gerai – tiek atostogų metu, tiek kasdien“, – tvirtina Mindaugas.

Anot jo, jis savo stilių paįvairina gausiais aksesuarais.

+ Mindaugas man patiko dėl blogiuko rokerio įvaizdžio – su

daug keistų apyrankių, žiedų ir pakabukų.

saugias spalvas ir itin paprastus derinius. Tačiau per dvi dienas, praleistas kurorto

šurmulyje, sutikau ir ypatingai stilingų žmo-nių. Buvau maloniai nustebinta, kad tarp jų buvo nemažai vyresnio amžiaus moterų, kurios žino, kas joms tinka ir patinka bei nebijo savo asmenybės išreikšti per apran-gą. Gaila, kad kai kurių – tikrų perliukų! – neišvysite, nes buvo tokių, kurie pasikuklino mano pūpsančio fotoaparato. Ech...

Pastebėjau ir keistą, bet mano akiai malonią tendenciją – vyrai, o ypač jau-nesni vaikinai darosi kur kas stilingesni už savo bendraamžes moteris ir merginas.

You go, men!Smagu ir tai, kad kaip įsitikinau, jaunimas

vis dažniau aklai nesivaiko mados tendenci-jų, o renkasi vintažinį stilių, bando kurti savo asmeninį įvaizdį įdomiomis detalėmis, ieško būdų per aprangą reikšti poziciją ir papa-sakoti savo asmeninę istoriją pasauliui.

Nuostabu!Tad kviečiu pasižvalgyti foto galerijoje,

kokius veidus sutikau paskutinį pavasario savaitgalį Palangoje.

Atidžiai perskaitykite, kas parašyta po kiekvieno ženklo +. Po juo – mano subjek-tyvi nuomonė, kokia garderobo detalė, visa apranga, aksesuaras ar kita „pagavo“ mano įdėmų žvilgsnį ir privertė žengti prie sutiktojo ar sutiktosios: „Jūs – įdomiai atro-dote... Ar galite atsakyti į keletą klausimų?“

Sklaidykite puslapius, dalinkitės paste-bėjimais, ginčykitės. Mada valdo!


Janina (72 m.), JonavaJanina puoštis mėgsta kasdien. „Dažnai ne aš pasirenku rūbą, o jis mane, – juokiasi moteris. – Taip būna ir su spalvomis – vie-nu laikotarpiu norisi žemės spalvų, po to ateina, tarkime, mėlynos etapas“. Savo garderobo paieškoms Janina skiria nemažai laiko ir dėmesio. „Ypatingai vertinu geros kokybės rūbus. Mėgstu laisvus

drabužius, įvairiausius durtinius“, – atvirauja moteris.

+ Pati gražiausia Janinos puošmena – jos šypsena ir jaunatviška energija.

MONIKA (27 m.) ir JONAS (33 m.), VilniusAtostogautojai įsitikinę, kad stilius labai svarbus žmogaus gyvenime. „Tai tam tikra saviraiškos priemo-nė, – mano Monika. – Per atostogas mums irgi labai svarbu atrodyti gerai“.

+ „Laikinu“ Monikos kailinį šalikėlį, Jono kamufliažinę striukę ir, žinoma, šuniuką!

RAMUNĖ (28 m.) ir DOMANTAS (30 m.)Pora ypatingai vertina rūbų ko-kybę ir patogumą. „Nors kuriančių lietuvių dizainerių yra labai įdomių, tačiau lietuviams yra kur tobulėti“, – pastebi poilsiautojai. „Jų kūrybo-je pasigendu tautiškumo, gal net liaudiškų motyvų, norėtųsi, kad labiau išnaudotumėm lietuviškus audinius – liną, kanapes“, – paste-bėjimais dalijasi Domantas

+ Už visišką laisvę ir keliautojų įvaizdį.

GINTAUTAS ir IRMA (18 m.), Telšiai Ši porelė atkreipė mano dėmesį dėl merginos plaukų

spalvos ir tarpusavyje suderintos poros aprangos. „Specialiai nesirinkome panašaus derinio, tiesiog taip sutapo“, – bandė išsiginti Gintautas ir Irma.

Pastaroji pasakojo, kad daugumą drabužių siuvasi pati ir didelį dėmesį kreipia į rūbo audinio sudėtį. Paklausta, ar savo netradicine plaukų spalva

nešokiruoja telšiškių, Irma tik nusišypso: „Ne, viskas su Telšiais yra gerai“.

+ Mano simpatijos violetiniams plaukams ir raudoniems converse‘ams.

VILIJA (46 m.) ir ARVYDAS (49 m.), Kaunas„Palangoje vyrauja stiliaus chaosas, – nuo-mone dalijosi Arvydas. – Čia galima pamatyti įvairiausių stiliaus sluoksnių. Tačiau vertinti kitų apsirengimo nepuolame, kiekvienas turi teisę rinktis atrodyti taip, kaip jiems patinka“. Pati pora savo garderobą formuoja iš to, kas jiems tinka ir yra įsitikinusi, kad jų amžiaus žmonėms stilingų rūbų rasti nėra sunku. „Jei neturi skonio, tai ir stilingų drabužių bus sudėtingiau rasti“, – kalbėjo Arvydas.

+ Man Arvydas – lietuviškasis George Clooney!

JOVIDAS (23 m.), Gargždai„Mano drabužių stilius atitinka mano gyvenimo būdą – šoku breiką, klausau rap‘o, funk‘o, todėl renkuosi „old scho-ol‘inius“ drabužius“, – apie savo formuojamą įvaizdį pasakoja Jovidas. Lietuviams, kuriantiems savo stilių, vaikinas pataria būti paprastesniems, o svarbiausia – savimi.

+ Už tobulus mėlynus šortus!

JOLANTA (37 m.), KlaipėdaJolantos nuomone, pajūrio žmonės vengia išskirtinumo, stengiasi atrodyti kuo paprasčiau. „Stilingų žmonių Lietuvoje nemažai, tačiau galėtų būti ir daugiau“, – nuomo-ne dalijosi klaipėdietė.

+ Šortai su petnešomis – visada gera idėja!

MODESTAS ir JAKATERINA, VilniusPalangoje atostogau-jantys jaunuoliai tikino, kad stilingai svarbu atrodyti ir per atosto-gas. „Visada stengiamės atrodyti gerai, ypač kaip pora“, – kalbėjo vienodo-mis kepurėlėmis dėvintys jaunuoliai.

+ „Laikinu“ Modesto džinsus su petnešomis ir tas vienodas kepures!


IGNAS (28 m.), Kaunas„Žmogaus išvaizda – tai gyvenimo būdo ir mąstymo

atspindys, – įsitikinęs Ignas. – Ne visada yra reikalingi žodžiai – išorė gali daug pasakyti tiek apie tave patį, tiek

apie supančius žmones“. Nors kaunietis ir nesirenka ekstra-vagantiškų derinių, jam labai svarbi rūbo kokybė ir įvaizdžio

tarpusavio darna.

+ Už tai, kad nešioja savo moters siūtus rūbus!

MARTYNA (25 m.), MODESTAS (26 m.), VilniusPoros stilių dažniausiai padiktuoja nuotaika. „Žinoma, kartais reikia atsižvelgti ir į aplinką, kuri, būna, įpareigoja“, – pastebi Modestas. „Nors paprastai savo aprangos stiliaus tarpusavyje nederiname, tačiau kartais smagu kartu susiplanuoti bendrą įvaizdį“, – pasakoja Martyna. Paklausti apie Palangoje vyraujantį stilių abu nusišypso: „Yra, kaip yra“.

+ Pliusas už Modesto pakabuką ir Martynos rankinę.

DOVILĖ (34 m.), GABRIELĖ (6 m.), Palanga„Didmiestyje žmonės atrodo geriau, mažesniuose mieste-liuose – paprasčiau“, – mintimis dalijosi Dovilė. Rinkdamasi aprangą moteris stengiasi tiesiog atrodyti graži pati sau. „Svarbu pajausti, kas tinka ir patinka“, – kalbėjo Dovilė.

+ Dovilei pliusas keliauja už spalvas.

ARTNIS (21 M.), KAUNAS

„Kaip jaučiuosi, taip ir atrodau, – tikina Artnis. – Nebūsi nei stilin-gas, nei madingas, jei nebūsi savi-mi“. Vaikinas pastebi, kad Palangoje galima pamatyti visą Lietuvos stilių – nuo labai madingų žmonių iki derinių su trimis juostelėmis.

+ Visada neabejinga vienaragiams!

NERINGA (37 M.), ŠIAULIAI

Neringai svarbu išsiskirti iš minios. „Pati labiau vertinu stilių nei madą“, – pasakojo moteris, kuri pastebėjo, kad Palangos stilius nėra jau toks blogas, kaip apie jį atsiliepia dauguma.

+ Už šukuoseną. Ir už akinius!

AISTĖ (20 M.), ŠIAULIAI

Rinkdamasi aprangą Aistė kreipia dė-mesį į viską. „Man svarbu – unikalumas, savitumas, – tikina mergina. – O Pa-langos stilių vertinti labai sunku. Mano manymu, jie nei madingi, nei stilingi“.

+ Žinoma, už kelnes!

VIKTORIJA (20 M.), KLAIPĖDA

Šiai merginai svarbu „išeiti iš rėmų“

ir būti unikaliai. „Stilius – tai viskas, kas ateina iš vidaus, – pasakoja Viktori-ja. – Lietuvoje turime keistą situaciją: jei žmogus atrodo kitaip, aplinkiniai žiūri kreivai, tačiau po kurio laiko patys pradeda sekti kitaip atrodančių žmonių stilių, jį kopijuoja. Jiems reikia vedlio“.

+ „Laikinu“ plėšytus ir karpytus „Guns N‘Roses“ marškinėlius.

EDVINAS (26 M.), OSLAS

„Šiuo metu dar nematau stilingų žmonių Palangoje, – pastebėjimais dalinasi Edvinas.

– Tačiau tikiu, kad vasara ateis ir viskas pasi-taisys“. Pačiam stilių kurti nėra taip paprasta

– vaikinas guodėsi, kad jo ūgio žmogui ypač sunku rasti gražias ir tinkančias kelnes. „Gerai,

kad orai jau vasariški – galiu nešioti ir trumpes-nes kelnes“, – juokėsi Edvinas.

+ Pliusas už tas trumpesnes kelnes!


– Tad, ko reikėtų tikėtis šią vasarą, tikriausiai smalsu sužinoti kiekvie-nam iš mūsų.

– Ekonominė situacija šią vasarą Lie-tuvoje bus sudėtinga, tai stipriau pajusi-me birželį, todėl jeigu nuspręsite pradėti verslą, nusiteikite, kad lengva nebus. Ir versle, ir žmonių santykiuose birželį, ypač jo pradžioje bus jaučiama įtampa, dirglumas, padidės nelaimingų atsitiki-mų keliuose tikimybė, bus oro permainų. Šiuo laikotarpiu atsargiai investuokite į nekilnojamą turtą, nes jūsų lūkesčiai gali neišsipildyti.

Pirmoje birželio pusėje siūlyčiau atsargiai planuoti ke-liones arba jų visai atsisakyti. Kadangi šalies ekonominei situacijai prognozės nėra palankios, sėkmė lydės sąžinin-gai dirbančius, o nemalonumai lauks siekiančių pasipel-nyti apgaule. Kils pagundų nesąžiningai praturtėti, tačiau atminkite, kad nesąžiningu būdu sukurta materialinė ge-rovė bus laikina. Norėdami, kad likimas saugotų jūsų fi-nansus, aukokite likimo nuskriaustiems.

Antroji birželio pusė bus palanki dirbantiems transpor-to, ryšių, žiniasklaidos, prekybos srityse. Pareigingumas, darbštumas padės jums birželio, liepos, rugpjūčio mėne-siais pasiekti laimėjimų ir darbe, ir asmeniniame gyvenime.

Liepa bus vienas ramesnių mėnesių, jis palankus kelio-nėms, kūrybai, meilei ir prekybai.

Rugpjūtis bus kupinas prieštaravimų, šį mėnesį įvyks du užtemimai: pirmas – rugpjūčio 7 dieną, tai bus Mėnulio dalies užtemimas, antras – rugpjūčio 21 dieną, įvyks visiš-kas Saulės užtemimas. Todėl rugpjūtį vertėtų daugiau būti gamtoje, vengti konfliktų, atsargiai bendrauti, be reikalo neužgauti aplinkinių. Nuo rugpjūčio ir informaciniai reikalai judės lėčiau, be to, visiems ženklams patariama rugpjūtį saugoti stuburą, sąnarius, širdį. Taigi, kaip supratote, rug-pjūtį tęskite tai, ką pradėjote anksčiau, o svarbiausia, sau-gokitės agresyvumo ir per didelių ambicijų.

– Kuriems Zodiako ženklams ši vasara bus palan-kiausia, o kuriems teks susidurti su sunkumais?

– Šią vasarą labiausiai seksis oro ženklams (Dvyniams, Vandeniui ir Svarstyklėms). Su sunkumais birželio mėnesį susidurs Šaulio Zodiako ženklo atstovai, kadangi šis žen-klas yra patekęs į Juodojo mėnulio įtaką.

Didžiausios sėkmės šią vasarą gali tikėtis Svarstyklės, tad siūlau produktyviai išnaudoti šiuos mėnesius.Gera vasara bus Dvyniams, kuriuos nuo birželio vidurio globos Baltasis mėnulis. Tai bus intensyvios veiklos bei karjeros metas, todėl šiam ženklui atostogas siūlyčiau pasirinkti ne vasarą, o rudenį. Gera vasara bus Vandeniams, Jaučiams ypač gera iki birželio 9 d.

– Vasara – laikas, kai dažniausiai aplanko meilė.

Įdomu, kuriems Zodiako ženklams sek-sis meilėje, o kuriems nelabai?

– Norint tiksliai pasakyti, ar dviejų žmonių meilė bus stipri ir tikra, reikia sudaryti poros asmeninį horoskopą. Ge-riausios prognozės lauktų tų porų, kurių horoskopuose derėtų visų lygių mote-riškosios ir vyriškosios planetos. Tokių porų yra nedaug.

Tačiau kalbant apie bendras šios va-saros meilės prognozes, reikia pabrėžti, kad didžiausią tikimybę sutikti šią vasarą savo antrąją pusę turi Dvyniai, Svarsty-klės ir Jaučiai.

Sudėtingiau surasti antrąją pusę šią vasarą bus Šau-liams, o ir suradus nereikėtų dėti daug vilčių dėl tolesnių santykių. Tačiau tiksliausias prognozes galima pasakyti tik pažiūrėjus asmeninį horoskopą.

Meilei palanki šios vasaros liepos antroji pusė ir rugpjū-tis. Didžiausia tikimybė sutikti šią vasarą antrąją pusę bus atostogaujant, kultūriniuose renginiuose, komandiruotė-se, tad bendraukite „gyvai“, ne virtualioje erdvėje.

Norėdami pritraukti meilę, stiprinkite Veneros įtaką, puoš-kitės pastelinių spalvų drabužiais: rožine, kremine, žalsva, rausva, melsva, juk tai šių metų madingiausios spalvos.

Moterims pritraukti meilę padeda akmuo karneolis, šis akmenukas pritraukia tikrą meilę, o iliuzinius ir nesėkmin-gus santykius išardo. Karneolį reikia nusipirkti per jaunatį, o pradėti nešioti per pilnatį. Norint prišaukti meilę tinka ir visi raudonos spalvos akmenys, geriausia patiems nueiti į parduotuvę ir intuityviai išsirinkti akmenėlį. Pirmoji birže-lio pusė bus gana sudėtinga, venkite konfliktų, juk daug ką galime išspręsti siekdami rasti kompromisą, o ne konf-liktuodami vienas su kitu. Geresni bus liepos ir rugpjūčio mėnesiai.

O visiems norintiems tuoktis, siūlyčiau palaukti kitų metų.Nelaimingų atsitikimų tikimybė bus didesnė birželio pir-

moje pusėje, likusieji vasaros mėnesiai bus gana ramūs. Todėl birželio pirmoje pusėje atidžiai vairuokite, jeigu yra galimybė, apribokite keliones lėktuvais ir geležinkeliais.

Didesnį dėmesį savo sveikatai vasaros mėnesiais turė-tų skirti žmonės, turintys kraujotakos sistemos sutrikimų. Šią vasarą bus mažesnė traumų tikimybė, bet gali padau-gėti skrandžio, virškinamojo trakto ligų.

Verslui, kelionėms palanki paskutinė birželio dekada, produktyvios dienos – liepos 5–15 d. Nuo rugpjūčio 9 d. būkite atidūs tvarkydami dokumentus, jeigu pernelyg ne-skubate, atidėkite bet kokios technikos bei ryšių priemonių pirkimus. Taip pat atidžiai pasirašinėkite dokumentus, gali-mas nesusikalbėjimas, klaidos. Rugpjūtį venkite konfliktų.

Su Lilija Banaitiene galima susisiekti tel. 8 656 98 074 arba el. paštu [email protected]

Žvaigždės geriausią 2017-ųjų vasarą žada DVYNIAMS, VANDENIUI IR SVARSTYKLĖMS

Visada įdomu, kas mūsų laukia ateityje... Ne mažiau smalsu, koks bus ir artimiausias metas, jau atkeliavusi šių metų vasara. O gal žvaigždės ir jų išsidėstymas vasarą mums visiems net neturi įtakos. „Ne, nuo savo astrologinės

lemties nepabėgama“, – šypsosi žinoma sostinės astrologė Lilija BANAITIENĖ. Ji atsakė į keletą klausimų.

www.palangostiltas.lt Palanga ir Lietuvos pajūris 2017124

„Pušynas“ – arčiausiai jūros, „Pušynas“ – žalesnis, „Pušyne“ dirba patyrę specialistai, „Pušynas“ garsėja puikia virtuve, „Pušyne“ Jums visada bus skiriama daugiau dėmesio.

Dviviečio kambario kaina: Komercinio gydymo kelialapio kaina:

01 01–06 14 – 42 Eur 01 01–06 14 – 38 Eur06 15–08 19 – 36Eur 06 15–08 19 – 49 Eur

08 20–12 31 – 42 Eur 08 20–12 31 – 38 Eur

* Priemoka už vienvietį kambarį – 9 Eur. Papildoma vieta su pusryčiais – 12 Eur.

Centro numerio kainos nurodytos su pusryčiais.Vaikams nuo 3 iki 12 metų taikoma 30 proc. nuolaida.Maitinimas vienam asmeniui (pietūs-vakarienė) – 10 Eur.Konferencijų salės, kuriose 20, 30, 150 vietų.Centre poilsiautojams yra sudarytos geros sąlygos aktyviam po-

ilsiui. Poilsiautojai apgyvendinami jaukiuose vienviečiuose, dvivie-čiuose, triviečiuose, liukso klasės kambariuose bei apartamentuo-se, kuriuose yra WC, dušas, televizorius, šaldytuvas, balkonas.

IKI PASIMATYMO!

„Pušyne“ esate visada

laukiami, nes...

Telefonai: (8 460) 41 374 arba +370 612 52 545El. paštas: [email protected] ir reabilitacijos centras „Pušynas“

Žvejų g. 1, LT-00137 Palanga20, 30, 150 vietų konferencijų salės

„Pušyne“ dirba patyrę specialistai

Jūsų laukia jaukūs kambariai

https://www.palangapusynas.lt/kontaktai/

tel://(8-460)%2041%20374

tel://+370%20(612)%2052545

mailto:[email protected]

mailto:[email protected]

Documents

2017 metų vasaros priedas ir Lietuvos pajūris...– gi vasara! – viliuosi, kad mielai peržvelgsite mados žurnalistės ir dizainerės Ingos Šviesaitės vasaros madų foto reportažą