2013 m. vasario 8 d. / Penktadienis / Nr. 32 (13 457)

ORAI

Debesuota, vietomis snyguriuos,kris šlapdriba.Temperatūra dienąsvyruos nuo 1laipsnio šalčio iki 1 šilumos.

19p.

Parlamentarai, su Seimo nariomandatu įgiję teisę įdarbinti savo pagalbininkus, mielai naudojasi proga pasitelkti papildomų darbo rankų. Kai kuriems jų pakanka ir dviejųtalkininkų, o kitų poreikiai didesni tris ar net keturis kartus.

Kiekvienam parlamentarui galitalkinti valstybės biudžeto lėšomis iš-laikomi padėjėjai, taip pat pagalbi-ninkai, dirbantys visuomeniniais pa-grindais. Vis dėlto, kaip nurodoparlamento narių darbą reglamen-tuojantis Seimo statutas, visu etatuleidžiama įdarbinti iki trijų iš mokes-

čių mokėtojų kišenės išlaikomų pa-dėjėjų-sekretorių. Tokio talkininkoalga be įvairiausių priedų gali siekti2225 litus neatskaičius mokesčių. Ta-čiau šia teise pasinaudojo mažiau neipusė iš trečią mėnesį dirbančių nau-jos kadencijos parlamentarų.

3p.

Dosniausi parlamento darbdaviai

UŽSIENIS

Šnipas, mėgstamas savų

Prezidento Baracko Obamos pasi-rinktu naujuoju CŽV vadovu Joh-nu Brennanu nepaprastai žavisižvalgybininkai, nors jo proteguoja-ma nepilotuojamų lėktuvų panau-dojimo programa gali nuvesti šiąorganizaciją nauja kryptimi. Ame-rikiečiams jis tapo žinomas poOsamos bin Ladeno nužudymo.Pats J.Brennanas B.Obamos spren-dimą patikėti jam CŽV vairą vadi-na “didžiausia garbe, didžiausiaprivilegija ir didžiausia atsakomy-be”. Ją prisiimdamas “vyriausiasisšnipas” pažadėjo padaryti viską,kad Amerika jaustųsi saugi.

7p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

DIENOS TEMOS

Smūgis laisvajai prekybai - per automobilius 4p.

VERSLAS

Astravo atominė jėgainė pradėskilti vasarą 9p. 14p.

KELIONĖS

Abu Dabis: Dubajaus užgožtas gražuolis

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

+ TV programos

Už nuopelnusvalstybei

JURGA TVASKIENĖ

Valstybės turto fondas atsisakėprekiauti Krašto apsaugos mi-nisterijos tarnybiniais butais,kuriuose tebegyvena karinin-kai, prieš 20 metų gavę valstybėspažadą aprūpinti juos gyvena-muoju plotu. Turto bankasrengs tokių butų aukcionus. Kas laukia jų gyventojų? “Iškeldinsime”, - toks Turtobanko atsakymas.

“Metų pradžioje gavau Kraštoapsaugos ministerijos (KAM) raštą“Dėl tarnybinio buto perdavimo sa-vivaldybei”. Man buvo nurodyta ikivasario 10-osios kreiptis į Vilniaussavivaldybę dėl teisės į socialinįbūstą nustatymo. Taip pat praneš-ta: jei neatitiksiu reikalavimų, ma-no butą bus siūloma perduoti Tur-to bankui”, - LŽ pasakojo 56 metųatsargos kapitonas Jonas Jurkonis.

Jis - vienas iš kelių dešimčių kari-ninkų, prieš 20 metų atsiliepusių įvalstybės kvietimą prisidėti kuriant

nepriklausomos Lietuvos kariuome-nę. Tuomet 30-40-mečiai vyrai, atsi-sakę turėtų darbų, namų, kai kurie -ir aukštų pareigų sovietų kariuome-nėje teikiamų garantijų, taip pat gali-mybių ateityje pradėti savo verslą, da-lyvauti politikoje, tikėjo vienintelejiems žadėta garantija: baigus tarny-bą likti gyventi tarnybiniame bute.

Tačiau tokią galimybę numatę tei-sės aktai 2000 metais buvo pakeisti,o 2009-aisiais krašto apsaugos mi-nistrė Tėvynės sąjungos-Lietuvoskrikščionių demokratų (TS-LKD)

partijos atstovė Rasa Juknevičienėpaskelbė, kad KAM atsisako tarny-binių butų fondo.

Jau ne pirmus metus iš tarnybiniųbutų vejami karininkai, juose įsikūręprieš 20 metų, nuomos sutartis suKAM sudarė pagal 1992-aisiais priim-tą ir iki 2000-ųjų birželio 15 dienos ga-liojusį Civilinį kodeksą. Jis numatė,kad tarnybinės gyvenamosios patal-pos nuomininkas, išėjęs į senatvėspensiją, gali būti iškeldinamas tik su-teikiant kitą gyvenamąją patalpą.

5p.

J.Jurkonis - vienas iš kelių dešimčių karininkų, prieš 20 metų atsiliepusių į valstybės kvietimą prisidėti kuriant

nepriklausomos Lietuvos kariuomenę.

Rom

o Ju

rgai

čio

ir O

rest

o G

urev

ičia

us n

uotr

auko

s

2013 02 08Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

ZIGMANTAS BALČYTIS

Pastaraisiais mėnesiais Europos Są-jungoje (ES) priimta nemažai svarbiųsprendimų ir susitarta dėl konkrečiųpriemonių finansinės drausmės, eko-nomikos valdymo stiprinimo, griež-tesnės bankų priežiūros srityse, tačiaukol kas bendra situacija nedžiugina.

Per metus bedarbių ES padaugėjo2 mln. ir jau viršija 25 milijonus. Ofi-cialus nedarbo lygis ES siekia 10,6proc., o euro zonos valstybėse - 11,6procento. Padaugėjo ilgalaikių bedar-bių - beveik kas antras jų neturi darbojau ilgiau kaip metus. Ypač nukentėjojaunimas. Nedarbo lygis tarp jaunų,iki 25 metų, žmonių kai kuriose šaly-se yra didesnis nei 50 procentų.

Šiemet visoje ES prognozuoja-mas 0,3 proc. bendrojo vidaus pro-dukto sumažėjimas, o euro zonoje- 0,4 procento.

Kaip pažymima neseniai EuroposParlamente pristatytoje ES 2013 me-tų augimo apžvalgoje, prastos augimoperspektyvos ir situacija darbo rinko-je reiškia, kad su užimtumu susijusipadėtis greitai arba automatiškai ne-pagerės. Būtinos veiksmingos ir ope-ratyvios priemonės, o valstybės narėsturi koordinuoti savo sprendimus, ku-rie leistų steigti arba atkurti prarastasdarbo vietas.

Viena svarbiausių sričių, kuriojejau priimta ir bus priimta svarbiųsprendimų, - mažų ir vidutinių įmo-nių (MVĮ) veiklos skatinimas. Kosmulkusis ir vidutinis verslas gali ti-kėtis artimiausiu metu? Kokie spren-dimai jau priimti? Ne paslaptis, kadMVĮ yra ES ekonomikos ramstis, il-galaikio ekonomikos augimo ir tva-rių darbo vietų kūrimo varomoji jė-ga. MVĮ sudaro per 98 proc. visų ESįmonių, jose darbuojasi daugiaukaip du trečdaliai dirbančių Bendri-jos gyventojų. MVĮ sukurta vertė sie-kia net iki 60 proc. ES bendrojo vi-daus produkto.

Bankų paskolos buvo ir tebėra pa-grindinis MVĮ finansavimo šaltinis.Tačiau netinkamas finansų sektoriausveiklos reglamentavimas, taip pat fi-nansų, ekonomikos ir skolų krizės pa-dariniai lėmė, kad prireikus gauti fi-nansavimą MVĮ susiduria sudidžiulėmis problemomis. Bankaismarkiai sugriežtino smulkiajam ir vi-dutiniam verslui teikiamų paskolų rei-kalavimus: dabar iš MVĮ prašoma ne

tik įprastų banko, bet ir papildomų as-meninių garantijų, laidavimo asmeni-niu turtu. Verslininkams tai tapo ne-maža kliūtimi įsteigti savo įmonę arinvestuoti į jau turimą verslą, plėtoti jį.Bankai buvo nesuinteresuoti teikti pa-skolas MVĮ, tad dalis jų bankrutavo.

Nuspręsta sudaryti įmonėms sąly-gas naudotis alternatyviais finansavi-mo šaltiniais, mažinti įprastą versli-ninkų priklausomybę nuo bankųfinansavimo. Šiuo tikslu Europos in-vesticijų bankui (EIB) jau skirta pa-pildomai 10 mlrd. eurų. EIB sudary-tos galimybės per kitus 3-4 metussuteikti smulkiajam ir vidutiniam vers-lui iš viso 60 mlrd. eurų finansavimą.Lietuvos įmonės, norinčios kurti nau-jas darbo vietas, taip pat galės pasinau-doti šiuo finansiniu mechanizmu. Beto, bankams, kurie padidins ilgalaikįskolinimą mažoms ir vidutinėms įmo-nėms, lengviau suteiks joms pigesniuskreditus, bus leidžiama skolintis sumažesnėmis palūkanomis.

Šias priemones numatyta labiausiaitaikyti tuose sektoriuose, kuriuose ga-lima sukurti daug darbo vietų: statybų,verslo paslaugų, logistikos, turizmo irdidmeninės prekybos, taip pat energi-jos taupymo sektoriuose - pastatų re-novacijos, atliekų tvarkymo, antriniožaliavų perdirbimo programose.

Be kita ko, valstybėms narėms, ku-riose darbo pajamų apmokestinimasyra palyginti didelis, rekomenduo-jama palengva jį mažinti, nes taitrukdo kurti naujas darbo vietas. Sie-kiant užtikrinti, kad mokesčių refor-mos neturėtų poveikio biudžeto pa-

jamoms, siūloma didinti vartojimo,turto, aplinkosaugos mokesčius. Pa-pildomų pajamų valstybės galėtųgauti ne keldamos mokesčių tarifusar kurdamos naujus mokesčius, oplėsdamos apmokestinimo bazes.

Mokesčių priemones, kurios ne tiksuteiktų daugiau galimybių kurti arišsaugoti darbo vietas, bet ir mažin-tų socialinę atskirtį, didintų visuome-nės solidarumą, planuoja ir LietuvosVyriausybė. Taigi šiuo atveju ji žengiakoja kojon su Europos Komisija, prii-mančia vis daugiau sprendimų kurtinaujas darbo vietas ir solidaresnę vi-suomenę. Kita vertus, mokesčių sri-tis - labai jautri. Prieš priimant kokįnors sprendimą reikia viską labai ge-rai apskaičiuoti, devynis kartus pa-matuoti ir tik dešimtą - kirpti.

Europos Komisija vis aktyviau sie-kia, kad valstybės narės, tarp jų ir Lie-tuva, kuo sparčiau naudotų ES struk-tūrinių fondų lėšas smulkiajam irvidutiniam verslui skatinti. Be to, ša-lys raginamos nacionalinėse reformųprogramose nurodyti, kaip jos per ki-tą finansinį laikotarpį, 2014-2020 me-tais, ketina naudoti struktūrinių fon-dų lėšas su ekonomikos augimususijusiems prioritetams.

Akivaizdu, kad ES didina paramąsmulkiajam ir vidutiniam verslui. Visdėlto tos paramos efektyvumas prik-lausys nuo kiekvienos šalies spren-dimų. Manau, valstybėms narėmsskirtų konkrečių rekomendacijų įgy-vendinimo stebėjimas ir prižiūrėji-mas visos ES lygmeniu tikrai nebū-tų perteklinis.•

Rekordinis nedarbas verčia padėti verslui

ES didina paramąsmulkiajam ir

vidutiniam verslui. Tačiau tos paramos

efektyvumas priklausysnuo kiekvienos šalies

sprendimų.

RAMŪNAS TERLECKAS

Kiekvieną penktadienį “Lietuvosžinias” pradedu skaityti nuo AroLukšo publikacijų. Manau, jis šiuometu yra daugiausia ir profesiona-liausiai Lietuvos istorijos temomisrašantis žurnalistas. Gal klystu, betman atrodo, kad kokį dešimtmetį vi-suomenėje formuojasi ar formuoja-ma nuomonė, jog girti Antano Sme-tonos prezidentavimo laikus nelabaipolitiškai korektiška, kaip ir di-džiuotis Lietuvos partizanų kova suokupantais. Be abejo, tai nėra abso-liutu, tačiau žiniasklaidoje pasigen-du daugiau dėmesio šioms temoms.Juolab kad istoriją turėtume išma-nyti ir iš jos mokytis, nes ciklišku-mas būdingas daugelio valstybių rai-dai, tam tikri procesai nuolatkartojasi. Skaitydamas praėjusios sa-vaitės A.Lukšo straipsnį apie Lietu-vos valdžios skaudų smūgį, suduotąprieš 79 metus suįžūlėjusiems Klai-

pėdos krašto nacistams, ketinusiemsgimtadienio proga padovanoti uos-tamiestį Adolfui Hitleriui, nejučialyginau to meto ir dabartinę Lietu-vą. Turiu pripažinti, kad ir šiandiengalime pasimokyti drąsos iš 1934-ųjų valstybės tarnautojų.

Naudodamiesi tuomet ką tik iš-leistu Tautai ir valstybei saugoti įsta-tymu, Lietuvos saugumo pareigūnaisulaikė kelis šimtus provokiškų or-ganizacijų narių, o 126 jų metų pa-baigoje stojo prieš teismą.

Lietuvos valdžia, ilgai kentusi ne-varžomą Berlyno remiamų Klaipė-dos krašto nacių siautėjimą, nepa-būgo akistatos su Trečiuoju reichu.Toks žingsnis nustebino pasaulį - ikitol Senajame žemyne mesti iššūkioA.Hitleriui neišdrįso nė viena Euro-pos valstybė.

Atskiro dėmesio nusipelno ir 1934metų vasario 8 dieną išleistas Tautai irvalstybei saugoti įstatymas. Jame už-drausta slaptų kredito įstaigų veikla,naudojama politinei įtakai prieš Lietu-vos valstybę. Įstatymas nurodė baustiasmenis, vadovavusius tokioms kredi-to įstaigoms ir užsienio lėšomis kreipu-sius partijų veiklą priešinga Lietuvosvalstybės ir tautos interesams linkme.

Įstatymas taip pat numatė baustivisus, kurie niekins ir įžeidinės lie-tuvių tautą, Lietuvos Vyriausybę,valstybės simbolius, vėliavą, be Lie-tuvos Vyriausybės leidimo derėsis susvetimos valstybės vyriausybe, jos įs-taigomis ar agentais, priklausys už-sienio organizacijoms, dirbs jų nau-dai, naudos ekonomines priemones

prieš Lietuvą ar lietuvių tautos inte-resus, skleis tendencingas žinias, už-sienio lėšomis plėtos savo veiklą, ne-šios uždraustą uniformą ar ženklusarba be leidimo laikys ginklus.

Šiandien Lietuvos įstatymai irgi nu-mato panašių sankcijų, tačiau ne visuo-met laikomasi įstatymo raidės, - galbūtdėl sunkiai pasveriamos ramybės.

Stebina ir tarpukario valstybės tar-nautojų darbštumas - per beveik pen-kis mėnesius byloje apklausti 1327žmonės, 142 asmenys patraukti atsa-komybėn. Kaip čia neprisiminsi Dar-bo partijos juodosios buhalterijos by-

los. Sunku net suskaičiuoti, prieš kiekmetų ji pradėta narplioti. Turbūt nuotada Darbo partijos lyderis nesitrau-kia iš komercinių televizijų ekranų:ir gyvenimo patirtimi dalijasi, ir šokė-jus vertina, ir dainuoja.

Kartais sulaukiu klausimo, kodėlšiurkščiai įstatymus pažeidęs Seimonarys turi kalėti specialiame kalėji-

me, kur sąlygos daug švelnesnės, one su paprastais nusikaltėliais. Ne-turiu atsakymo į šį klausimą.

Nors buvo mėginama paslėptiįkalčius ir atsikratyti liudytojų, 1935metų kovo 26 dieną Kariuomenėsteismas paskelbė hitlerininkamsgriežtus nuosprendžius. Jie nebuvoįvykdyti, tačiau ir po 79 metų galimedidžiuotis, kad nepabijojome dides-nių pykčio protrūkių, nesvarbu, ar išBerlyno, ar iš Maskvos, ar iš Briuse-lio jie sklistų. Galime didžiuotis, kadgynėme savo valstybę, savo tiesą irlaikėmės įstatymo.•

Drąsa ir tėvynės meilė

Turiu pripažinti, kad ir šiandien galime pasimokyti drąsos iš 1934-ųjų

valstybės tarnautojų.

Liet

uvo

s ži

nio

s

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)

G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Trumpai

Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, skirdamas 40 tūkst. litų. Šiandien - 12, 13 p.

LANKYSIS EP DELEGACIJOS

Kelių Europos Parlamento (EP) ko-mitetų delegacijos atvyks į Lietuvąaptarti pirmininkavimo Europos Są-jungos Tarybai prioritetų. Apsilan-kyti Vilniuje ir išsamiau aptarti Lie-tuvos pirmininkavimo prioritetusnusprendė septyni EP komitetai. Ba-landį atvyks Moterų teisių ir lyčių ly-gybės komiteto delegacija ir Vidausrinkos ir vartotojų apsaugos komite-to bei Pramonės, mokslinių tyrimųir energetikos komiteto delegacijos.Gegužę lankysis Užimtumo ir socia-linių reikalų komiteto delegacija beiTarptautinės prekybos komiteto ats-tovai. Liepą Lietuvoje lankysis Teisėsreikalų komiteto delegacija, vėliau -Biudžeto komiteto delegacija.

APSKUNDĖ NUOSPRENDĮ

Kauno apygardos prokuratūra ap-skundė teismui nuosprendį, kuriuosukčiavimo byloje buvo išteisintašvietimo ir mokslo ministro žmonaarchitektė Edita Pavalkienė. Proku-rorai ją siūlė įkalinti trejiems me-tams. Apeliacinį skundą nagrinėsLietuvos apeliacinis teismas. Sausio18 dieną Kauno apygardos teismaspaskelbė, kad prokurorų kaltinimodėl didelės vertės turto iššvaistymo irklastojimo nepatvirtina įrodymai,kuriais tas kaltinimas grindžiamas.Kartu su ministro žmona išteisinti irkiti du byloje kaltinti asmenys. Buvotiriamas sankryžos rekonstrukcijosir naujo viaduko statybos projektas.Konkurse dalyvavo tik E.Pavalkienėsvadovaujama bendrovė “Miestpro-jektas”. Prokurorai tvirtino, kadšimtatūkstantinę sąskaitą išrašiusibendrovė neatliko darbų. Savo kaltęvisą laiką neigusi E.Pavalkienė sakėnesutinkanti su prokurorų pozicijair tikino, jog darbai buvo atlikti.

DAIROSI NAUJO VADOVO

Lietuvos nacionalinio radijo ir televi-zijos (LRT) taryba paskelbė viešąjįkonkursą nacionalinio transliuotojoLRT generalinio direktoriaus parei-goms eiti. Pretendentams keliami rei-kalavimai turėti aukštąjį universitetinįarba jam prilygintą išsilavinimą (ma-gistro kvalifikacinį laipsnį), mokėtilietuvių kalbą ir dar bent vieną iš Eu-ropos Sąjungos oficialių kalbų, turėtine mažesnę kaip 5 metų vadovauja-mo darbo patirtį, išmanyti Konstitu-ciją ir įstatymus, Lietuvos kultūrospolitiką ir strategiją, LRT valstybinęprogramų strategiją. Į LRT vadovopostą gali pretenduoti tik nepriekaiš-tingos reputacijos asmenys. Norin-čiųjų dalyvauti konkurse dokumentaipriimami 30 kalendorinių dienų nuokonkurso paskelbimo dienos. Kovo26 dieną ketinama pakviesti reikalavi-mus atitinkančius kandidatus į pokal-bį. Balandžio 1-ąją baigiasi dabarti-nio LRT generalinio direktoriausAudriaus Siaurusevičiaus kadencija.

BNS, LŽ

RAIMONDA RAMELIENĖ

Prieš ketverius metus iš Seimokanclerio kėdės išmestas Gintautas Vilkelis tikisi, kad artimiausiu metu išmuš jo teisin-gumo valanda. KonstitucinisTeismas (KT) greičiausiai jau kitą mėnesį imsis aiškinimo, ar Seimas, atleisdamas šį aukštorango valdininką, nepažeidė trijų įstatymų.

Su nerimu teismų verdikto laukiaSeimo kanceliarija. Nuo jo priklausys,ar ir taip ne itin kupinas jos iždas pa-tuštės dar labiau, kai buvusiam kanc-leriui teks sumokėti šimtatūkstantinę

kompensaciją. Į KT kreipėsi Vilniausapygardos administracinis teismas,prašydamas išaiškinti, ar Seimo nuta-rimas dėl G.Vilkelio atleidimo ne-prieštarauja Konstitucijai, Seimo sta-tutui ir Valstybės tarnybos įstatymui.Šiuo metu M.Romerio universitetedėstytojaujantis G.Vilkelis neatmetagalimybės kreiptis į teismą ir dėl mo-ralinės kompensacijos.

Suma nesuskaičiuota“Tikiuosi teisingumo. Labai jau il-

gai jo laukiu. Konstituciniame Teismebyla gulėjo daugiau kaip trejus me-tus”, - LŽ tvirtino G.Vilkelis. Paklaus-tas apie finansinę bylos dalį, sakė ma-nąs, kad kompensacija jam turėtųpriklausyti už 2,5 metų (nuo atleidimodienos iki penkerių metų jo kadenci-jos pabaigos). “Galiu tik spėlioti, ko-kia tai gali būti suma, nes 2009 metųgruodį vidutinis darbo užmokestisbuvo sumažintas 30 procentų. Be to,buvo mokami įvairūs priedai, prie-mokos”, - aiškino G.Vilkelis. Jo skai-čiavimais, būtų galima pretenduoti į130-150 tūkst. litų.

Paklaustas, ar grįžtų vadovauti Sei-mo kanceliarijai, jei teismas priimtų

tokį sprendimą, G.Vilkelis sakė, kadpirmiausia reikia sulaukti KT žodžio.Pasak jo, grįžimas į tokį postą negalibūti vienašališkas, jis priklauso nuodaugybės aplinkybių. Tačiau neturti-nės žalos atlyginimo, jei teismas priim-tų palankų sprendimą, G.Vilkelis teigėsieksiantis. “Vienus metus gydžiausikoją, turėjau nemažų išlaidų, o paja-mų negaudavau”, - teigė jis.

2009 metų pradžioje Seimo kanc-lerio atlyginimas su priedais, neats-kaičius mokesčių, siekė beveik 10tūkst. litų. Vėliau kanclerio, kaip ir vi-sų valdininkų, darbo užmokestis dėlsunkmečio buvo sumažintas. Šiuometu su visais priedais iki mokesčiųšio valdininko atlygis yra maždaug 7tūkst. litų.

Samdė brangiausiusSeimo kancleris Jonas Milerius va-

kar LŽ sakė, kad tūkstantinė kompen-

sacija kanceliarijos biudžete nenuma-tyta, todėl reikėtų gerokai pasukti gal-vą, kaip ją išmokėti. “Bet neskubinki-me įvykių, palaukime, ką pasakysteismai”, - ramino J.Milerius.

Beje, bylinėdamasi su G.VilkeliuSeimo kanceliarija lėšų negailėjo.Dviejuose teismo posėdžiuose, kurievyko 2009-ųjų vasarą, Seimui ir jokanceliarijai atstovavo ne Teisės de-partamento, o privatūs teisininkai. Irne bet kokie, o vieni brangiausių šaliesadvokatų - buvęs teisingumo ministras

Gintautas Bartkus ir jo kolegė Dan-guolė Bublienė. Jiems atseikėta apie10 tūkst. litų.

Neįtiko A.Valinskui2009-ųjų balandį G.Vilkelis iš pa-

reigų buvo atleistas tuometinio Sei-mo pirmininko Arūno Valinsko ini-ciatyva. Valdininkui priekaištauta dėlper didelio dosnumo dalijant priemo-kas bei priedus Seimo kanceliarijosdarbuotojams, konkursų į laisvas kan-celiarijos darbuotojų vietas skaidru-mo, parlamentą maitinusios “Gre-mintos” įmonės veiklos ir kitų dalykų.Tuomet G.Vilkelis turėjo nedarbin-gumo pažymėjimą, nes buvo susilau-žęs koją, ir Seimo posėdyje, kuriamebuvo balsuojama dėl jo atleidimo, ne-dalyvavo. Priimtas sprendimas įsiga-liojo pirmą darbo dieną, pasibaigusvaldininko nedarbingumo laikotar-piui. Seimo Etikos ir procedūrų ko-misija vėliau konstatavo, kad atlei-džiant kanclerį buvo pažeistas Seimostatutas.

Parlamento etikos sargų padrąsintasG.Vilkelis apsisprendė ieškoti tiesos.Jis kreipėsi į Vilniaus apygardos admi-nistracinį teismą prašydamas nuo priė-mimo pripažinti negaliojančiu Seimonutarimą, kuriuo buvo atleistas iš pa-reigų, sugrąžinti į darbą ir išmokėti ne-gautą atlyginimo dalį.

Seimo kanclerį skiria ir iš pareigųatleidžia parlamentas Seimo pirminin-ko siūlymu. •

Dienos temos 32013 02 08Lietuvos žinios

TADAS VALANČIUS

Parlamentarai, su Seimo nariomandatu įgiję teisę įdarbinti savo pagalbininkus, mielai naudojasi proga pasitelkti papildomų darbo rankų. Kai kuriems jų pakanka ir dviejų talkininkų, o kitų poreikiai didesni tris ar net keturis kartus.

Kiekvienam parlamentarui gali tal-kinti valstybės biudžeto lėšomis išlai-komi padėjėjai, taip pat pagalbininkai,dirbantys visuomeniniais pagrindais.Vis dėlto, kaip nurodo parlamento na-rių darbą reglamentuojantis Seimo sta-tutas, visu etatu leidžiama įdarbinti ikitrijų iš mokesčių mokėtojų kišenės iš-laikomų padėjėjų-sekretorių. Tokio tal-kininko alga be įvairiausių priedų galisiekti 2225 litus neatskaičius mokesčių.

Tačiau šia teise pasinaudojo mažiaunei pusė iš trečią mėnesį dirbančių nau-jos kadencijos parlamentarų. Visiemskitiems tautos išrinktiesiems labiau prieširdies įvairios variacijos, leidžiančiosišskaidyti etatus ir padėjėjų-sekretoriųskaičių išpūsti dukart ar net daugiau.Nors politikų primygtinai prašoma eta-tų neskaidyti smulkiau nei perpus, šiosrekomendacijos paiso ne visi.

Skiriasi keturis kartusŠiuo metu Seime plušantiems 138

parlamentarams, Valstybės tarnybosdepartamento duomenimis, talkina534 padėjėjai-sekretoriai. Taigi vie-niems pakanka vos dviejų pagalbinin-kų (įstatymas leidžia ir tai, nes vienaspadėjėjas gali dirbti ne daugiau kaip 1,5etato), o kitiems reikia ir penkių, šešiųar net aštuonių papildomų porų rankų.

Maksimalų rekomenduojamą skai-čių - šešis padėjėjus-sekretorius - įdar-bino konservatoriai Arvydas Anušaus-kas, Arvydas Vidžiūnas, “darbietis”Kęstutis Daukšys, jo kolega frakcijojePetras Narkevičius, Liberalų sąjūdžio

atstovas Algis Kašėta, socialdemokrataiGintautas Mykolaitis, Vytautas Saulis irMilda Petrauskienė bei “Drąsos kelio”frakcijos lyderė Neringa Venckienė.

Rekomenduojamą ribą peržengėTėvynės sąjungos-Lietuvos krikščioniųdemokratų (TS-LKD) frakcijos narysNaglis Puteikis ir socialdemokratas Va-lerijus Simulikas. Jiems talkina net poaštuonis padėjėjus-sekretorius.

Tuo metu “tvarkiečiui” Remigijui Že-maitaičiui, “Drąsos kelio” atstovams Val-dui Vasiliauskui, Vytautui Antanui Ma-tulevičiui, socialdemokratams EduarduiŠablinskui, Artūrui Skardžiui, Jurui Po-želai, Dariui Petrošiui, Darbo partijosfrakcijos nariui Petrui Čimbarui ir kon-servatoriams Vidai Marijai Čigriejieneibei Audroniui Ažubaliui pakanka irdviejų padėjėjų.

Komandas laiko apygardoseSocialdemokratas V.Simulikas ne-

neigia turimus etatus išskaidęs į aštuo-

nias dalis. Tačiau dauguma parlamen-taro pagalbininkų dirba kitus darbus, obedarbių - vos keletas. Beveik visi pa-dėjėjai atstovauja politikui jo rinkimųapygardoje Šiauliuose. “Daugelis jų dir-ba pas mane septintus ar aštuntus me-tus, bent jau dvi kadencijas. Taigi jei susavo komanda laimiu, vadinasi, pluša-me tikrai neblogai. Tiems, kurie netu-ri kitų darbų, skyriau didesnę dalį eta-to, o visi kiti yra dirbantys, patikimi,darbštūs ir pareigingi žmonės”, - LŽpabrėžė seimūnas.

Su kitu didžiausiu Seimo “darbda-viu” konservatoriumi N.Puteikiu LŽsusisiekti nepavyko. Tačiau šešis padė-jėjus įdarbinęs socialdemokratas Vy-tautas Saulis taip pat tvirtino, kad visą“stipriausią savo brigadą” yra palikęsrinkimų apygardoje Rokiškyje. “Eta-tus esu padalijęs ir po pusę, ir po ketvir-tį. Įvairiai. Tačiau limitas tikrai nevir-šytas. Visa mano komanda paliktaRokiškyje, o Vilniuje neturiu nė vienopadėjėjo. Čia man nelabai reikia pagal-bos, nes Seime esu jau ketvirtą kaden-ciją, tad išsiverčiu savomis jėgomis”, -LŽ teigė politikos veteranas.

Kompensuoja aktyvumuSocialdemokratas J.Požela tvirtino

du savo padėjėjus įdarbinęs po 1,5etato. “Kartais žmonėms tenka dirb-ti nuo 8 iki 22 valandos. Tai jauni,magistro išsilavinimą turintys žmo-nės. Jų darbu tikrai esu patenkintas.Tačiau sunku įsivaizduoti, kad kam

prireikia net aštuonių padėjėjų”, -stebėjosi politikas.

Darbo partijos atstovas P.Čimbaras,išrinktas vienmandatėje Molėtų-Šven-čionių apygardoje, teigė su dviem padė-jėjais išsiverčiantis tik dėl savo aktyvumo.“Gavau mandatą šioje apygardoje, tadman reikia turėti po patarėją Molėtuo-se, Švenčionyse ir Seime - iš viso tris. Ta-čiau dabar dirba du, nes pats esu ganaaktyvus. Visur stengiuosi nuvažiuoti, iš-siaiškinti padėtį ir taip galbūt kompen-suoju trūkstamą skaičių padėjėjų”, - dės-tė parlamentaras.

TS-LKD atstovė V.M.Čigriejienėbuvo kategoriška: jei moki tinkamai or-ganizuoti darbą, nesvarbu, kokia pro-blemiška būtų tavo apygarda, galimaišsiversti ir su dviem etatiniais pagalbi-ninkais. “Be jų, dar turiu ir visuomeni-niais pagrindais dirbančių padėjėjų. Jeidarbas organizuojamas gerai, užtenkatiek padėjėjų, kiek jų yra”, - LŽ tvirti-no Seimo narė.•

Dosniausi parlamento darbdaviai

Šiuo metu Seime plušantiems 138 parla-mentarams, Valstybės

tarnybos departamentoduomenimis, talkina

534 padėjėjai-sekretoriai.

V.Simulikas padėjėjų etatus išskaidė į aštuonias dalis. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

V.M.Čigriejienė kategoriška: “Jei moki organizuoti darbą, pakanka ir dviejų pagalbininkų.” / Romo Jurgaičio nuotrauka

Teismo žodis gali patuštinti Seimo kišenę

Į KT kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, prašydamas išaiškinti, ar Seimo nutarimasdėl G.Vilkelio atleidimo neprieštarauja Konstitucijai,

Seimo statutui ir Valstybės tarnybos įstatymui.

G.Vilkelis iš pareigų buvo atleistas tuometinio Seimo pirmininko A.Valinsko iniciatyva. / Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotrauka

2013 02 08Lietuvos žinios4 Dienos temos

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Rusijos Vyriausybė parengė nutarimo projektą, kuriuo vadovaujantis šios šalies valstybinės įstaigos, įmonės ir organizacijos galės pirkti tikrusų ir baltarusių pagamintą techniką. Tačiau Lietuvos verslininkai teigia, kad dėl tokio sprendimo nuostolių patirs nebent mūsų šešėlinisautomobilių verslas.

Šiuo metu, kaip to reikalauja Rusi-jos įstatymai, atliekama vietos Pramo-nės ir prekybos ministerijos parengtonutarimo ekspertizė. Ją baigus vasa-rio 16 dieną dokumentas bus atiduo-tas svarstyti Rusijos Dūmai. Neabejo-jama, kad jau artimiausiais mėnesiaisnutarimo projektas taps įstatymu.

Projekte numatoma visiškai už-drausti Rusijos valstybei priklausan-čioms įstaigoms, įmonėms ir organiza-cijoms pirkti ne Rusijoje ir Baltarusijojepagamintus lengvuosius, komerciniusir specialiuosius automobilius, taippat autobusus, troleibusus, specialią-ją techniką. Nebus draudžiama vie-šųjų pirkimų būdu pirkti tik transpor-to priemones, kurių negamina neirusai, nei baltarusiai.

Rusijos žiniasklaida skelbia, kad nu-tarimas galios iki 2014-ųjų pabaigos.Šis terminas nustatytas todėl, kad kitųmetų pabaigoje įsigalios specialus su-sitarimas dėl transporto priemoniųpirkimo savo šalių reikmėms tarp Ru-

sijos, Baltarusijos ir Kazachstano, tuo-met rusų viešajam sektoriui bus lei-džiama pirkti techniką visose trijoseminėtose valstybėse, kurios kartu yra irvadinamosios Muitų sąjungos narės.

Laisvoji prekyba nelaisva? Rusijos Pramonės ir prekybos mi-

nisterija teigia, kad draudimas kaimynėsšalies vidaus rinkoje įsigyti ne Rusijojeir Baltarusijoje pagamintas transportopriemones esą reikalingas tam, kad bū-tų apginti Muitų sąjungai priklausan-

čių valstybių automobilių gamintojai.Greičiausiai jau šių metų vasaros pa-baigoje Rusija taps visateise Pasaulioprekybos organizacijos (PPO) nare.Pasibaigus stojimo dokumentų ratifi-kavimo procedūroms Rusija įsiparei-gos laikytis tarptautinių prekybos tai-syklių, nediskriminuoti kitų valstybiųprekių ir paslaugų, negalės vienašališ-kai pakeisti prisiimtų įsipareigojimų.Daugeliui importuojamų prekių rusaiturės sumažinti importo muitus ir ne-tarifinius prekybos barjerus. Tiesa, ža-

dama, kad draudimas nebus taikomastai užsienio gamintojų produkcijai, ku-ri riedės nuo konvejerių Rusijoje vei-kiančiose gamyklose.

Rusijos automobilių gamintojai nė-ra vieninteliai, kuriuos kaimynės šaliesvaldžia yra pasišovusi proteguoti, kaišalis bus įstojusi į PPO. Jau oficialiaipaskelbta, kad Rusijos sveikatos apsau-gos įstaigos negalės pirkti užsienyje pa-gamintų vaistų, jei vietos vaistų registrebus įregistruotas daugiau nei vienasvietinis analogas. Rusų žiniasklaidataip pat prabilo apie esą parengtą sąra-šą 20 maisto produktų, kurie turės pir-mumo teisę prieš pagamintuosius už-

sienyje tada, kai bus įsigyjami perRusijos vardu skelbiamus viešuosiuspirkimus. Sąraše neva minima dešra,jautiena, kiauliena, vištiena, mėsos irpieno subproduktai.

Smūgis šešėliniam versluiPetras Ignotas, Lietuvos autovers-

lininkų asociacijos (LAA) preziden-tas, įsitikinęs, kad Rusijos nutarimas,jei jis bus priimtas, niekaip nepaliesmūsų šalies naujų automobilių verslo.“Lietuva negamina nei automobilių,nei jų atsarginių dalių, todėl mumsnuo to, ką Rusija nutaria dėl automo-bilių pirkimo savo viešajame sektoriu-je, nėra nei šilta, nei šalta. Galbūt yra“perekupų” (mašinas perpardavinė-jančių verslininkų - aut.), kurie į Ru-

siją atitempia automobilių iš Vakarų,ir net gali būti, kad kai kurie iš jų da-lyvauja ir net laimi kaimynių šalių skel-biamus viešuosius pirkimus. TačiauLietuva nė mažiausio nuostolio tikrainegali patirti. “Perekupai” paprastaiužsiima tik naudotų automobilių vers-lu ir nuo savo sandorių mokesčių mū-sų valstybei nemoka. O dėl to, kad tiespekuliantai turės mažiau galimybiųlupikauti, didelės problemos neįžvel-giu”, - teigė LAA vadovas.

P.Ignoto teigimu, nerimauti reikė-tų tik tokiu atveju, jei Rusija ir jos va-dovaujama Muitų sąjunga pradėtųtaikyti apribojimus toms prekėms, ku-rios gaminamos Lietuvoje. “Jei Rusi-jos viešajam sektoriui būtų uždraus-ta pirkti baldus, maisto produktus,tekstilę ar dar kai kurią mūsų šalyje

gaminamą produkciją, mūsų ekono-mikai būtų smogtas rimtas smūgis. Odabar mums, Lietuvos piliečiams, jo-kio skirtumo, ar Rusija tranzitu permūsų šalį įsiveš šimtą automobilių artūkstantį. Juk nuo to mūsų biudžetastikrai nepapilnės arba papilnės tikcentais už didesnį tranzitą”, - sakėasociacijos prezidentas.

LŽ šaltinių teigimu, “neoficiali val-džios (Baltarusijos ir Rusijos - aut.)nuostata nepirkti užsienyje pagamin-tų automobilių, kuriuos jie vadina“inomarkomis”, galioja jau seniai ir bespecialaus nutarimo”. Pasak Lietuvosverslininkų, jie jau seniai yra puikiaiprisitaikę prie Rytų kaimynių rinkųypatumų, todėl “vargu ar dar kas norsgalėtų verslui sutrukdyti”.•

Smūgis laisvajai prekybai - per automobilius

Draudimas kaimyninės šalies vidaus rinkoje įsigyti ne Rusijoje ir Baltarusijoje

pagamintas transporto priemones esą reikalingas tam, kad būtų apginti Muitų

sąjungai priklausančių valstybių automobilių gamintojai.

TrumpaiATSISAKYS SGDTERMINALO MOKESČIOPremjeras Algirdas Butkevičius pa-reiškė, kad Vyriausybė ketina keistidabartinį suskystintų gamtinių dujų(SGD) finansavimo modelį, atsisa-kant vadinamojo terminalo priedo,kuriuo iš dalies finansuojama termi-nalo statyba. Jis teigė manantis, jogpokyčių gali atsirasti jau nuo liepos,kai Kainų komisija nustatys gamtiniųdujų kainas antrajam pusmečiui. “Ti-kimės, kad nuo liepos mėnesio galiįvykti tam tikrų pokyčių. Šiuo metu

jokių pakeitimų staiga negalėjomepadaryti, nes yra numatytas tam tik-ras skolinimasis iš komercinių bankųir kaip finansinis užstatas yra tos įmo-kos, kurias moka verslas ir žmonės.Tikimės, kad artimiausiu metu ban-kas galutinai pateiks ir savo požiūrį,kad mes galėtume panaudoti kaip fi-nansinį garantą kitas lėšas ir atsisakytišio mokesčio”, - ketvirtadienį sakėA.Butkevičius. Prieš kurį laiką prem-jeras pareiškė, jog gali būti peržiūrėtasir SGD terminalo finansavimo mode-lis, pagal kurį dujų vartotojai termina-lui šiemet sumokės 114 mln. litų.

Oficiali statistika skelbia, kad ir dabar apie 90 proc. Rusijos valstybinių įstaigų, įmonių ar organizacijų nuperkamųtransporto priemonių yra arba rusiškos, arba baltarusiškos. / Wikipedia.org nuotrauka

P.Ignoto nuomone, Lietuvos naujųautomobilių pardavėjams Rusijojepriimami norminiai aktai jokio poveikio nedaro. Gintaro Savickio (ELTA) nuotrauka

Dienos temos 52013 02 08Lietuvos žinios

Atkelta iš•1 p.

Tuo metu galiojo ir 1993 metų rugsė-jo 14 dieną priimtas Vyriausybės nuta-rimas Nr. 702 “Dėl Lietuvos Respublikoskrašto apsaugos karininkų tarnybosnuostatų patvirtinimo”. “Atleidžiant tik-rosios krašto apsaugos tarnybos karinin-kus į atsargą (dimisiją), neiškeldinama išKAM tarnybinių gyvenamųjų patalpųnesuteikus kitų gyvenamųjų patalpų, jei-gu jie ištarnavo krašto apsaugos sistemo-je ne mažiau kaip 10 metų”, - buvo nu-matyta šiame teisės akte. Tokios patnuostatos išdėstytos ir KAM tarnybų beidalinių tarnybų ir dalinių tarnybinių gy-venamųjų patalpų poreikio, skyrimo irapskaitos tvarkoje, patvirtintoje tuome-tinio krašto apsaugos ministro AudriausButkevičiaus 1993 metų kovo 8-osios įsa-kymu Nr. 201.

“Tarnybiniai butai krašto apsaugossistemos darbuotojams buvo suteiktiįvairiose Lietuvos vietose, bet daugu-ma vis dėlto Vilniuje. Tuo metu tarnau-ti sostinėje iš viso krašto kvietė labiau-siai kvalifikuotus, geresnį išsilavinimąturinčius karininkus, galinčius rengtigynybos planus, įvairius dokumentus.Visi buvome apgyvendinti viename na-me”, - LŽ pasakojo atsargos pulkinin-kas Arūnas Dudavičius, pirmasis Aly-taus apskrities teritorinės gynybosrinktinės vadas, nuo 1991-ųjų balan-džio organizavęs Seimo apsaugą.

Tačiau 2000-aisiais teisės aktai, ga-rantavę senatvę po stogu, buvo pakeis-ti, o nauji įstatymai numatė, kad į atsar-gą išėję karininkai privalo iš tarnybiniobuto išsikelti per 30 dienų. 2009-aisiaistarnybinių butų fondo atsisakyti numa-čiusi R.Juknevičienės vadovaujamaKAM nutarė, kad teisės aktų pakeiti-mai turi būti taikomi ir tiems, kurie su-tartis su KAM sudarė iki jiems įsigalio-jant, taigi atsargos karininkai taponeteisėtais nuomininkais.

Prikiša tarnybą sovietamsAtsargos karininkams atsisakant

kraustytis iš jiems pažadėtų butų, KAMvadovybė pradėjo skaičiuoti jų “nuodė-mes”. Praėjusią vasarą krašto apsaugosviceministrė, šiuo metu parlamentarėsR.Juknevičienės padėjėja-sekretore dir-banti Indrė Pociūtė-Levickienė viešaipareiškė, kad iš tarnybinių butų nesik-raustančių karininkų nemaža dalis įLietuvos kariuomenę atėjo po 1991metų, ne pačiu sunkiausiu Lietuvai me-tu, po tarnybos sovietų kariuomenėje.Be to, tarp jų yra tokių, kuriems nuo-mojamas tarnybinis butas nėra vienin-

telis gyvenamasis būstas, jie turi sau arsavo šeimos nariams priklausantį kitąnekilnojamąjį turtą.

“KAM bandė mus viešai šmeižti, -LŽ sakė ats. plk. A.Dudavičius. - Ji skel-bė, kad esame prikaupę turtų, kitų bu-tų, o dabar norime valdišką turtą užval-dyti. Tapo labai skaudu. Ir tai sakauvardu visų žmonių, kurie tarnavo nuopat kariuomenės atkūrimo, savo pasiau-kojamu darbu turtų nesusikrovė, bet ti-kėjosi, kad valstybė išlaikys pažadą ir iš-ėjus į atsargą pasirūpins bent kur mumsgyventi. Žinoma, kai kas siūlo - eikite irišsipirkite tuose butus. Tačiau mes netu-rime tokių pinigų, juk tarnaudami nega-lėjome užsiimti jokia kita veikla - buvo-me ne “biznieriai”, o kariškiai.”

Karininko teigimu, toli gražu ne ge-riausios būklės name, kuriame gyvenajo likimo broliai, yra įvairių nuominin-kų - ir vyresnio amžiaus, ir ligonių, jauvisiškai nevaikštančių, ir tėvų su nepil-namečiais vaikais. “Valstybė, o ypačKAM vadovybė, turėtų vienaip ar ki-taip jais pasirūpinti arba bent jau kartubandyti spręsti tą klausimą. O dabaržmonės sutrikę: štai vienas karininkassu nepilnamečiais vaikais, kiek žinau,persikėlė į neapšiltintą sodo namelį, ki-ti gal net pas senukus tėvus bandys grįž-ti, kai kurie apskritai neturi kur eiti”, -pasakojo pulkininkas.

KAM duomenimis, iš 60 apgyven-dintų tarnybinių butų net 51-amežmonės įsikūrę nepagrįstai, ir tik 9butų nuomininkai turi tam teisę. Visdėlto tuometinė ministerijos vadovybėtvirtino esanti pasirengusi ginti vargin-giausiai tarnybiniuose butuose gyve-nančių asmenų interesus. KAM viešaipaskelbė ketinanti tarnybinius butus,kuriuose gyvena asmenys, atitinkantyssocialiniam būstui gauti nustatytus rei-kalavimus, perduoti savivaldybėms,taip pat siekti, kad gyventojai iš jų ne-būtų iškraustomi ir galėtų butus nuo-motis jau kaip socialinį būstą.

Savivaldybė kratosi“KAM Personalo skyrius man pata-

rė, kad pagal socialinę padėtį galėčiaupretenduoti į socialinį būstą. Pasiūlė tar-tis su Vilniaus savivaldybe dėl socialiairemtino asmens statuso ir galimybės lik-ti savo bute jau kaip socialiniame būs-te. Tačiau tokiu atveju turėsiu išeiti išdarbo, kuriame prisiduriu prie šiuo me-tu gaunamos 414 litų kario valstybinėspensijos, moku mokesčius, duodu šio-kią tokią naudą Lietuvai. Ir tada visi -jūs, kiti žmonės, pats ministras - turėsmane išlaikyti”, - LŽ sakė ats. kpt. J.Jur-konis, kariuomenės kūrimo metu dir-

bęs Transportavimo tarnyboje, rūpinę-sis sovietinės armijos išlydėjimu, bran-duolinio kuro pergabenimu, vadovavęsGinkluotos palydos būriui, buvęs Vy-riausybės įgaliotiniu kariniams pavo-jingiems vežimams.

Ar savivaldybės apsiims spręsti kraš-to apsaugos sistemos problemas, darneaišku. Vilniaus miesto savivaldybėsSocialinių reikalų ir sveikatos departa-mento Socialinio būsto skyriaus vedė-jas Vidutis Bareikis LŽ teigė, kad KAMpastaruoju metu nesiūlė jiems perimtitarnybinių butų.

Vilniaus miesto savivaldybės Ekono-mikos ir investicijų departamento Tur-to valdymo skyriaus vedėja Laura Jo-gusinskienė taip pat tvirtino pirmą kartągirdinti apie tokias peripetijas. “Yra so-cialinio būsto nuomos tvarka, bet atsar-gos karininkai, manau, gal nelabai ati-tiks keliamus kriterijus. Stebina irkalbos, kad tie žmonės galėtų su mu-mis tartis - juk esame ne kokia uždaro-ji akcinė bendrovė”, - sakė ji.

Iki šiol KAM geriau tartis sekėsi suvalstybės turto pardavėjais. Tiesa, Vals-tybės turto fondas, užsiimantis valstybėsturto realizavimu, šiame procese daly-vauti atsisakė. “Iš tikrųjų mes nelabainorime imti butų su gyventojais, nes iš-kyla problema dėl jų iškeldinimo ir par-davimo aukciono organizavimo. Ne-norime veltis į tuos dalykus ir sakome,kad butai pirmiausia turi būti atlaisvin-ti, o tada KAM galėtų perduoti juos

mums privatizuoti”, - tvirtino Valsty-bės turto fondo direktorės pavaduoto-jas Jonas Niaura.

Buvusio konservatorių dominuotosVyriausybės ūkio viceministro ArnoldoBurkovskio vadovaujamas Turto ban-kas, vykdantis panašias funkcijas, pro-blemų prekiauti butais su nuominin-kais nemato. “Kol kas parduodamebutus, kurie yra laisvi. Iš kitų gyvento-jus keldinsime - beveik visi jie, kiek ži-nau, ten gyvena nelegaliai”, - LŽ tvirti-no A.Burkovskis.

KAM bėda ir nuodėmėPraėjusią vasarą, prieš Seimo rinki-

mus, iš butų metamų karininkų intere-sų gynimo ėmėsi grupė Liberalų sąjū-džiui atstovaujančių parlamentarų. Jųparengtame įstatymo projekte siūlyta įt-

virtinti išimtį, kad atsargos kariai, su ku-riais tarnybinių gyvenamųjų butų nuo-mos sutartys buvo sudarytos iki pakei-čiant įstatymus, turėtų teisę juosprivatizuoti lengvatinėmis sąlygomis,kaip anksčiau padarė kitų jėgos struk-tūrų institucijų atstovai, arba jei karių

materialinė padėtis itin sunki, - toliaujuos nuomotis.

Tačiau šis projektas nenukeliavo to-liau kaip iki parlamentinio Nacionali-nio saugumo ir gynybos komiteto.“Tuometinė krašto apsaugos ministrėR.Juknevičienė ten pristatė duomenis,dėl kurių iš esmės projektui buvo ne-pritarta. Buvo nurodyta, kad kai kuriekarininkai turi ir kitą gyvenamąjį plotą,kitos nuosavybės”, - LŽ sakė viena pro-jekto iniciatorių Dalia Kuodytė.

Politikė, mananti, jog Seimas turėtųgrįžti prie įstatymo pataisų, ir žadantidėl to kalbėtis su valdančiosios daugu-mos atstovais, įsitikinusi, kad su atsar-gos karininkais elgiamasi nesąžiningai.“Mano supratimu, nepriklausomai nuoto, turi jie ką nors ar neturi, jeigu buvožadėta, valstybė žodžio turi laikytis. Dėl

to, jog keli žmonės turi ir kito turto, da-bar norima nuskriausti visus, o kai ku-rių iš jų situacija tokia, kad nors eik įmišką vilku kaukti. Tai vis dėlto KAMbėda ir nuodėmė, kad šitaip su žmonė-mis elgiasi”, - kalbėjo ji.

Panašios pozicijos laikosi ir eksprem-jeras, anksčiau KAM vadovavęs Ge-diminas Kirkilas. “Tuos butus jauanksčiau siūlėme leisti gyventojams pri-vatizuoti, bet Seimas tada nesutiko. Bu-tus tiems žmonėms reikia palikti. Jieneturi kitos išeities, o valstybei, manau,didelio nuostolio nebūtų. Valstybė tamtikra prasme tuos žmones apgavo, to-dėl dabar reikia tartis konkrečiai sukiekvienu ir ieškoti sprendimo”, - sakėG.Kirkilas.

Individualiai tartis su tarnybinių bu-tų nuomininkais žada naujasis kraštoapsaugos ministras Juozas Olekas. “Rei-kia žmonėms padėti. Manau, dalis jųtikrai turi teisę ten gyventi - ir dėl svei-katos būklės, ir dėl kitų dalykų. Taip patkalbamės su savivaldybėmis dėl galimy-bės dalį patalpų perduoti kaip sociali-nius būstus. Kita vertus, negalime visųtarnybinių butų privatizuoti, atiduoda-mi juos tiems, kurie pateko į pirmumoeilę. Matyt, bus visokių variantų - dalisžmonių liks ir laimingai toliau gyvens,daliai teks tuos butus apleisti. Esu pave-dęs išanalizuoti situaciją - tada priimsi-me sprendimus”, - kalbėjo mi-nistras.•

“Kai kas siūlo - eikite ir išsipirkite tuos butus.Bet mes neturime tokių pinigų, juk tarnaudaminegalėjome užsiimti jokia kita veikla - buvome

ne “biznieriai”, o kariškiai.”

Karininkų orumas parduodamas aukcione

Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė:“Pažado palikti tarnybinius butus į atsar-gą išėjusiems karininkams niekada ne-buvo - tiesiog anksčiau veikė kitokie ko-deksai. Be to, tie teisės aktai baigėgalioti 2000-aisiais, ir nuo tada tie žmo-nės gyvena nelegaliai.

Naujasis krašto apsaugos ministras irnauja Seimo dauguma turi apsispręsti,ar tęsti mūsų pradėtą darbą, ar ne. Beto, Seime yra pateiktas grupės praėju-sios kadencijos parlamentarų pareng-tas projektas dėl tarnybiniuose butuo-se gyvenančių atsargos karininkų -jeigu dabartinė Seimo dauguma jįpriimtų, tie žmonės galėtų už 30 proc.vertės butus nusipirkti. Bet ką tada sa-kys tie, kurie butų negavo, nors lygiaitaip pat kovojo už Lietuvos nepriklau-somybę? Jie irgi galės reikalauti bentpiniginės kompensacijos.Manau, iš dabar pretenzijas reiškiančiųkarininkų dalis turi kur išsikelti, tiesiogpuoselėja kitokias viltis. Tų žmonių, ku-rie sunkiai verčiasi, iš butų niekas neme-ta. Bet dalis gyventojų tuo spekuliuoja,dalis yra atėję į Lietuvos kariuomenę jaupo 1991-1992 metų. Jei pasižiūrėtumė-te, iš tų, kurie kelia šitą klausimą, mažu-ma yra tokių, kurie iš tikrųjų atėjo į ka-riuomenę pakviesti Lietuvos valstybės.Didžioji dalis sugrįžo iš sovietinės ka-riuomenės. Jie sugrįžo po to, kai jau vis-kas Lietuvoje buvo aišku, 1993 metais.Jie neatvyko tada, kai reikėjo ginti Lietu-vos valstybę.

Pirmasis krašto apsaugos ministrasAudrius Butkevičius:Pradėjus kurti nepriklausomos Lietuvoskariuomenę, KAM gavo nebaigtą statytinamą. Jis buvo įrengtas ministerijos lė-šomis, ir žmonėms, dirbusiems sistemo-je, ten suteikti tarnybiniai butai. Kadangituo metu galioję įstatymai neleido jiemsdirbti ir kitur, krašto apsaugos sistemojeatlyginimai nebuvo dideli, o nemaža da-lis žmonių buvo suvažiavę iš kitų vieto-vių, buvo pažadėta, kad, ištarnavę nemažiau kaip 10 metų, išėję į atsargą ga-lės tuose butuose gyventi ir toliau. Tai, kas vyksta dabar, vadinu krašto ap-saugos sistemos ardymu. Juk jeigu tu rei-kalauji iš žmogaus, kad jis kriziniu metuaukotų gyvybę (o tik tokia kariuomenėsprasmė ir yra), tokiais veiksmais, kokiusdarė ministrė R.Juknevičienė, ardomaspats svarbiausias dalykas - kario pasitikė-jimas valstybe. Juk tie žmonės, jei būtųžinoję, kad susitarimai negalios, galėjoeiti į kitą darbą, gauti didesnį atlyginimą,leidžiantį įsigyti butą, galėjo galų galeemigruoti. Tokį elgesį laikau vagyste.

Atsargos kapitonas J.Jurkonis tikina norintis, kad valstybė laikytųsi žodžio, o ne siūlytų tapti visuomenės išlaikytiniu. / Romo Jurgaičio nuotraukos

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

2013 02 08Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Kartu su bananais iš LotynųAmerikos šalių laivais į Europąkeliauja milžiniški kiekiai narkotikų. Pastarąjį kartą jiepakliuvo į vieno didžiausių Belgijos prekybos tinklų parduotuves.

Šešios Belgijos maisto parduotu-vės, gavusios dėžes bananų iš LotynųAmerikos, jose aptiko kokaino siun-tų. Šios narkotinės medžiagos pake-liai buvo sudėti tarp bananų kekių.Krovinys buvo išvežiotas po “Col-ruyt” prekybos tinklo parduotuvesįvairiose Belgijos dalyse nuo Flandri-jos iki Valonijos. Bananų pirkėjų ko-kainas nepasiekė, policija konfiska-vo iš viso 66 kilogramus narkotikų,kurių vertė - 3,2 mln. eurų. Šiuos ba-nanus iš Kolumbijos į Antverpenouostą atplukdė viena Belgijos trans-porto įmonė. Policija tikrina, ar ji nė-ra susijusi su Kolumbijos narkotikųmafija. Tyrėjai aiškinasi, kaip siunta,skirta vietos kriminalinėms organi-zacijoms, o ne maisto parduotuvėms,pateko ne į tas rankas.

2012 metais konteineriuose, kuriuosebuvo bananai, policija aptiko 8 tonaskokaino. Krovinys buvo iškrautas taippat Antverpene, jo vertė - 500 mln.eurų. Tai rekordinė konfiskuota ko-kaino siunta ne tik Belgijoje, bet ir vi-soje Europoje. Narkotikai atplaukėlaivu iš Ekvadoro, krovinio gavėja bu-vo Olandijos įmonė “Zoetermeer”.

Naujausioje Europolo ataskaitojeapie Europos narkotikų rinką sako-ma, kad Belgijos jūrų uostai yra pa-grindiniai kokaino ir marihuanosvartai į Vakarų Europą. Tuo metu ka-

napės iš Maroko dažniausiai keliau-ja per Airiją, kuri yra viena daugiau-sia kokaino suvartojančių Europosšalių. Europolas teigia, kad vis dau-giau Lenkijos ir Lietuvos nusikaltė-lių veža narkotikus iš Olandijos į Ai-riją. Daug kanapių pačioje Airijojeužaugina vietnamiečių ir kinų nusi-kaltėlių gaujos.

Europolo duomenimis, be Airijos,Ispanija, Jungtinė Karalystė, Italija irDanija yra didžiausios kokaino varto-tojos. Šiose penkiose šalyse gyvena 1,7mln. vartotojų (žmonių nuo 15 iki 34metų, prisipažinusių, kad pastaruojumetu vartojo kokainą). Visoje Euro-poje tokių yra 2,7 milijono. Kokainasyra antras po kanapių populiariausiasnarkotikas Europoje. Maždaug 5proc. nuo 15 iki 64 metų europiečiųyra bent kartą uostę kokaino. Lietuvapriskiriama prie šalių, kuriose kokai-no vartojama mažiausiai.

Europolas įspėja, kad kadaise nar-kotikų šampanu dėl didelės kainos irpaplitimo tarp turtingųjų vadintaskokainas tampa vis prieinamesnis.

Kasmet Europos Sąjungos šalyseir Norvegijoje suvartojama 2755,8tonos kanapių už 18 - 30 mlrd. eurų.

Nauja tendencija - vis daugiaunarkotikų perkama internetu ir pris-tatoma paštu, vartotojams nebereikiaturėti reikalų su konkrečiais narko-tikų prekeiviais. Tokiu būdu narkoti-kų įsigyjama naudojantis anonimi-niais kompiuterių tinklais. Europoloteigimu, internetu galima nusipirkti išesmės bet kokių narkotikų, ir pirkė-jas jaučiasi daug saugesnis. Dėl globa-lizacijos ir naujų ryšių technologijųplėtros susekti narkotikų kelius da-rosi vis sunkiau. •

Bananai su kokainu

Europos Komisija nutarė, kad atėjo laikas prispausti nusikaltėlius, padirbinėjančiuseurų banknotus ir monetas.Ketinama priimti griežtesniusįstatymus, kuriais remiantisklastotojus bus galima patup-dyti į kalėjimą net 8 metams.

2002-aisiais įvesta bendra Euro-pos valiuta vadinama geriausiu in-tegracijos simboliu. Tačiau dėl šių pi-nigų klastojimo Bendrija nuo 2002metų jau patyrė 500 mln. eurų nuos-tolį. “Euras yra antra pagal svarbąpasaulyje valiuta, todėl turime imtisvisų priemonių, kad apsaugotume jąnuo nusikaltėlių. Europos gyventojaiir verslininkai nori būti tikri, jog nau-dojasi tikrais pinigais. Paprastai eu-rų klastojimo imasi organizuotas nu-sikalstamas pasaulis, o tai pakertavisuomenės pasitikėjimą bendra Eu-ropos valiuta. Dėl to nukenčia vy-riausybės, verslininkai ir atskiri as-menys”, - kalbėjo Europos Komisijosviceprezidentė ir teisingumo komisa-rė Viviane Reding. Ji taip pat pabrė-žė, kad pinigų klastotojus būtinagriežtai bausti. “Atėjo laikas užkam-šyti skyles, kuriomis naudojasi pa-dirbinėtojai visoje Europoje”, - pri-dūrė V.Reding.

Už mokesčius, muitų sąjungą, au-ditą ir kovą su sukčiavimu atsakin-gas komisaras Algirdas Šemeta ma-no, kad reikia darnesnio požiūrio įbausmes ir glaudesnio valstybiųbendradarbiavimo. “Tai, jog eurą tu-ri 17 šalių ir juo naudojasi 330 mln.Europos gyventojų, yra patraukluskąsnelis nusikaltėliams. Privalomepasiekti, kad jiems neapsimokėtų pa-dirbinėti eurų”, - sakė A.Šemeta.

Europos Komisija nori, kad kiek-viena Bendrijos narė nuodugniai iš-tirtų, kokiomis priemonėmis naudo-jasi organizuoti nusikaltėliai, ir tadasuduoti šiems stiprų smūgį. Už eurųklastojimą ir platinimą ji siūlo nusta-tyti minimalią bent 6 mėnesių įkali-nimo bausmę, o maksimali būtų 8metai. EK taip pat rekomenduoja vi-sos Europos teisėsaugos pareigū-nams glaudžiau bendradarbiautigaudant pinigų padirbinėtojus. Nau-jojoje direktyvoje valstybės narės ra-ginamos užtikrinti, kad nacionali-niai analizės centrai ir nacionaliniaimonetų analizės centrai būtų pajė-gūs ištirti padirbtus eurus vykstantteismo procesui, - tada juos būtų ga-lima greitai išimti iš apyvartos.

Šiuo metu cirkuliuoja beveik 913mlrd. eurų banknotų ir apie 16 mlrd.eurų monetų. Vien 2012 metų antrą-jį ketvirtį buvo rasta 280 tūkst. suklas-

totų eurų banknotų. Esant tokiampadirbinėjimo mastui šio reiškinionegalima įveikti kitaip, kaip tik kovo-jant drauge visos Europos mastu.

Europos centrinis bankas pranešė,kad dažniausiai padirbinėjami 20 ir50 eurų banknotai. Monetos klasto-jamos kur kas rečiau, bet jei tai daro-ma, paprastai renkamasi 2 eurų mo-netą. Daugiausia padirbtų eurų - net97,5 proc. - antrąjį praėjusių metųpusmetį aptikta euro zonos valstybė-se ir vos 2 proc. - bendros valiutos ne-įsivedusiose šalyse. Dar 0,5 proc. visųpadirbtų eurų rasta kitose pasauliovalstybėse.

Lietuvos nusikaltėliai buvo laiko-mi ypač talentingais eurų banknotųklastotojais, tačiau po 2004-ųjų lapk-ričio, kai pareigūnai Kaune likvida-vo šiuolaikinę eurų spaustuvę, ku-rioje aptikta net 9 mln. padirbtųeurų, apie lietuvius beveik negirdėti.

Sausio 10 dieną Frankfurte prieMaino esančiame Archeologijos mu-ziejuje Europos centrinio banko va-dovas Mario Draghi pristatė naują 5eurų banknotą. Šie naujos serijosbanknotai, kurie Europoje bus pa-leisti į apyvartą gegužės 2 dieną, yraapsaugoti dar geriau negu ankstesni,todėl juos sunkiau bus padirbti. •EK, LŽ

Prieš eurų klastojimą

Europos centrinio banko prezidentas M.Draghi jau pristatė naują 5 eurų banknotą. Kitus europiečiai pamatysgegužės 2 dieną, kai jie bus paleisti į apyvartą. / AFP/AP/Scanpix nuotraukos

Europos vartotojai mėgsta bananus...

Lietuvos mokiniai turi kur kasdaugiau pilietinės galios negu visa visuomenė. 2012 metais jųpilietinės galios indeksas siekė47,6 punkto iš 100 galimų, o visosvisuomenės - tik 35 punktus.

Viena galimų priežasčių, kodėl taip nu-tinka, - palyginti su visa visuomene, moki-niai turi daugiau pilietinio aktyvumo po-tencialo, tačiau, deja, palikus mokyklossuolą jis pamažu išblėsta.

„Jeigu Lietuvoje kiltų rimta politinė, eko-nominė ar vietinės svarbos problema, ak-tyviausiai ją spręsti imtųsi jaunimas - moks-leiviai ir studentai, - tyrimo rezultatuskomentuoja Pilietinės visuomenės institu-to direktorė Ieva Petronytė. - Labiausiaimoksleivius paskatintų veikti vietinės reikš-mės problema, būdų jai spręsti ieškotų 53proc. mokinių, prie jų prisidėtų dar 25 pro-

centai. Tuo metu šalyje kilusi ekonominėproblema bendrai veiklai sutelktų 64 proc.,o politinė - 48 proc. moksleivių.“

Anot I.Petronytės, kuo labiau mokiniaitiki, kad jų veikla sulauks palaikymo užmokyklos sienų, tuo didesnis jų potencia-lus aktyvumas. Deja, suaugusieji nerodopavyzdžio jaunajai kartai: jie daug pasy-viau dalyvauja pilietinėje veikloje, rečiautiki galintys daryti įtaką valstybėje priima-miems sprendimams.

Pilietinės visuomenės instituto ekspertėMarija Šupa atkreipia dėmesį, kad šeimosenėra pilietinės veiklos tradicijų, kurias jauni-mas galėtų perimti ir puoselėti visą gyveni-mą. Jaunuolių pilietinis potencialas, jų nuo-mone, taip pat slopsta, nes baigus mokslusir pradėjus kurti šeiminį gyvenimą, įsidarbi-nus ar imantis verslo keičiasi prioritetai.

Šiai minčiai antrina Lietuvos mokslei-vių sąjungos prezidentas Vygintas Eidėnas:„Dažnas jaunuolis, užvėręs mokyklos du-

ris, išvyksta studijuoti, todėl turi priprastiprie naujos aplinkos, žmonių, gyvenimosąlygų, iš naujo surinkti informaciją, kur irkaip gali veikti. Jis ne tik įsitikina, kad dau-gelis dalykų yra kitokie, negu jam atrodėmokykloje, bet ir įsilieja į visuomenę, slo-pinančią jo motyvaciją ir aktyvumą.“

Lietuvos moksleivių potencialaus pi-lietinio aktyvumo indeksas, kuris yra vie-na iš keturių sudėtinių pilietinės galiosindekso dalių, siekia 48,6 punkto. Visosvisuomenės šis indeksas gerokai mažes-nis ir sudaro 34,3 punkto. Moksleivių po-tencialus pilietinis aktyvumas yra maž-daug tokio pat dydžio kaip ir mokytojų,kuris 2009-aisiais siekė 47,5 punkto.

Pilietinės visuomenės instituto eksper-tas Darius Kuolys pastebi, kad gana dide-lis jaunimo ir mokytojų pilietinis poten-cialas teikia vilties, tik svarbu, kad jisnebūtų išbarstytas. Jis atkreipia dėmesį,kad būtina imtis valingų veiksmų švieti-

mo srityje ir viešojoje erdvėje, kitaip šibūklė negerės.

Pilietinės visuomenės institutas Lietuvospilietinę galią pagal mokslininkų dr. AinėsRamonaitės, dr. Rūtos Žiliukaitės ir dr. Min-daugo Degučio parengtą metodiką po dve-jų metų pertraukos įvertino penktą, o mo-kinių, kaip atskiros grupės, - pirmą kartą.Pernai reprezentatyvias Lietuvos gyventojųir mokinių apklausas atliko visuomenės nuo-monės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.

2012 metais pilietinės galios indekso ty-rimas atliktas kaip viena iš pilietiškumo ug-

dymo projekto „Kuriame Respubliką: visuo-menės pilietinio veikimo kompetencijų ug-dymas“ veiklų. Pustrečių metų trukmės pro-jektą įgyvendina Pilietinės visuomenėsinstitutas kartu su partneriais: Ateitininkų fe-deracija, Lietuvos švietimo centrų darbuo-tojų asociacija, VšĮ Pilietiškumo, demokrati-jos ir teisės programų centru, VšĮ „Darom“ irdaugeliu kitų. Jį finansuoja Europos socialinisfondas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtrosveiksmų programos 2 prioriteto „Mokyma-sis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojošvietimo paslaugų plėtra“. ML-2186

Mokyklos telkia pilietinę galią, o visuomenė ją barsto

Pasaulis 72013 02 08Lietuvos žinios

Tuniso premjeras pažadėjo suformuoti technokratų vyriau-sybę prieš naujus rinkimus.Šiuo pažadu jis siekė nuramintikruvinų protestų ir išpuoliųprieš valdančiosios partijos biurus bangą, kurią išprovokavoopozicijos lyderio Chokri Belaido nužudymas.

Ch.Belaidas trečiadienį buvo nu-šautas prie savo namų sostinėje. Ki-lus protestams islamiškai partijai“Ennahda” priklausantis premjerasHamadi Jebali per televiziją prane-šė, kad suformuos naują nepolitinęadministraciją ir surengs naujus rin-kimus. “Nusprendžiau suformuotivyriausybę iš kompetentingų nepar-tinių piliečių”, - teigė H.Jebali.Premjeras konkrečiai nepasakė, arpaleidžia dabartinę vyriausybę, taippat nepaskelbė, kada bus atliktas jospertvarkymas, kurį dar turėtų pat-virtinti Nacionalinė asamblėja.

Tuniso prezidentas MoncefasMarzouki pareiškė, kad griežtai vy-riausybę kritikuodavęs Ch.Belaidastapo “įžūlaus nužudymo” auka. Ke-

turi opozicijos judėjimai dėl jo mir-ties apkaltino partijai “Ennahda”priklausantį vidaus reikalų ministrąAli Laraydeh ir pareikalavo, kad jisbūtų pašalintas iš posto. Vieno iš šiųblokų lyderis Nejibas Chebbi teigė,jog A.Laraydeh “žinojo, kad Ch.Be-laidui grasinama, bet nieko nedarė”.

Ch.Belaido brolis Abdelmajidas beužuolankų rėžė, kad partijos “En-nahda” vadovas Rachedas Ghan-nouchi kaltas dėl 48 metų kairiųjųpažiūrų opozicijos lyderio, vadova-vusio “Liaudies fronto” aljansuipriklausančiai Demokratų patrio-tų partijai, nužudymo. “KaltinuR.Ghannouchi dėl mano brolio nu-žudymo”, - pareiškė AbdelmajidasBelaidas. Ch.Belaido žmona teigė, jogvyras kasdien sulaukdavo grasinimųir galiausiai buvo nužudytas jos aki-vaizdoje. “Mačiau, kaip teka jo krau-jas, mačiau, kad jie nori nužudyti de-mokratiją”, - sakė Basma Belaid.

Po Ch.Belaido nužudymo “Liau-dies frontas” ir kitos opozicijos par-tijos kvietė žmones surengti visuo-tinį streiką, per kurį galėtų pareikštiprotestą dėl opozicijos lyderio nu-žudymo ir valdančiųjų politikos.

Tunisiečiai paklausė opozicijos ra-ginimų ir užplūdo sostinės bei ki-tų miestų gatves. Sidi Bu Zido sau-gumo pajėgos paleido ašarinesdujas, kai apie 200 žmonių mėginošturmuoti policijos būstinę. Protes-tuotojai padegė partijos “Ennahda”biurą Sidi Bu Zide ir šiaurės rytinia-me Kefo mieste, taip pat nusiaubėjos būstinę Gafsoje. Kaserino mies-te, esančiame prie Alžyro sienos,šimtai žmonių gatvėse reikalavo“keršto”. Ch.Belaido žūties išpro-vokuoti audringi protestai atgaivinoprisiminimus apie sukilimą, per ku-rį prieš dvejus metus buvo nuvers-tas veteranas Tuniso diktatorius Zi-ne’as El Abidine’as Ben Ali.

Tuniso prezidentas M.Marzouki,sakydamas jausmingą kalbą Euro-pos Parlamente, pasmerkė Ch.Be-laido nužudymą. “Šis politinio ly-derio, kurį pažinojau ir kuris buvomano draugas, įžūlus nužudymasyra grėsmė valstybei, jos politineisistemai bei demokratijai”, - tvirti-no prezidentas. Ir pridūrė, kad iš-puolis nenugramzdins Tuniso įsmurtą. Jungtinės Amerikos Valsti-jos ir kitos Vakarų šalys taip pat pa-

smerkė Tuniso opozicijos lyderionužudymą, o žmogaus teisių orga-nizacija “Human Rights Watch”pareiškė, jog Tuniso valdžia turėtų

pasirūpinti, kad kaltininkai stotųprieš teismą.•AFP, BNS, LŽ

Tunise gilėja krizė

H.Jebali nori nuraminti dėl opozicijos lyderio nužudymo įsiaudrinusiustunisiečius. / SIPA/Scanpix nuotrauka

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Prezidento Baracko Obamospasirinktu naujuoju CŽV vado-vu Johnu Brennanu nepaprastaižavisi žvalgybininkai, nors joproteguojama nepilotuojamųlėktuvų panaudojimo progra-ma gali nuvesti šią organizacijąnauja kryptimi.

Vakar Kongrese J.Brennanas su-laukė nemažai kritikos, nes jo kandi-datūros tvirtinimo išvakarėse pasi-rodė pranešimų apie amerikiečiamsnežinomą nepilotuojamų lėktuvųbazę Saudo Arabijoje, o visi žino, kadbūtent J.Brennanas yra laikomas vy-riausybės nepilotuojamų lėktuvųprogramos, kuri turi suvaidinti svar-bų vaidmenį slaptųjų tarnybų darbe,architektu. Šio 25 metus CŽV dirbu-sio žvalgybos veterano vardas glau-džiai siejamas ir su Osamos bin La-deno nužudymu.

Tiesus ir nešališkasPats J.Brennanas B.Obamos spren-

dimą patikėti jam CŽV vairą vadina“didžiausia garbe, didžiausia privi-legija ir didžiausia atsakomybe”. Jąprisiimdamas “vyriausiasis šnipas”pažadėjo padarysiantis viską, kadAmerika jaustųsi saugi.

J.Brennano žvalgybinio darbo pa-tirtis - didžiulė. Jis vadovavo Nacio-naliniam antiterorizmo centrui perpirmąją George’o W.Busho kaden-ciją, o kai senatorius B.Obama nu-sitaikė į Baltuosius rūmus, tapo jovyriausiuoju patarėju žvalgyboskausimais. Šiuo žmogumi nepap-rastai žavisi žvalgybininkai, o Kong-rese jis yra pelnęs gerą vardą dėl sa-vo tiesmukumo ir nešališkumo.

Į CŽV direktoriaus postą J.Bren-nanas taiko jau antrą kartą. 2008metais jis buvo įrašytas į kandidatųeiti šios organizacijos vadovo pa-reigas sąrašą, bet paskui pats papra-šė, kad jo pavardė būtų išbraukta,nes paaiškėjo, kad jis parėmėJ.W.Busho leistą teroristų kankini-mą. Vis dėlto J.Brennanas gerą var-dą greitai susigrąžino, nes ėmėsi

įgyvendinti nepilotuojamų lėktuvųnaudojimo programą norėdamas,kad CŽV juos naudotų kaip robo-tizuoto karo įrankį.

Sėkminga karjera Šiuo metu J.Brennanui - 57 me-

tai. Jis užaugo šalia Niujorko iš Ai-rijos kilusių amerikiečių šeimoje.Baigęs mokyklą studijavo politikosmokslus Fordhamo universitete, čiaišmoko arabų kalbą, kuri jam labaipalengvino kilimą karjeros laiptais,kai suaktyvėjo teroristai. Magistrolaipsnį J.Brennanas apsigynė Osti-ne esančiame Teksaso universitete,paskui atėjo į CŽV. Kurį laiką jisdirbo Saudo Arabijos sostinėje Ri-jade, o 2008 metais trumpam metėžvalgo darbą ir tapo konsultantu.

J.Brennanas anksti prisidėjo prieB.Obamos rinkimų kampanijos irtapo vienu iš jo patarėjų, tačiau bū-tent juo būsimasis prezidentas pasi-tikėjo labiausiai. Jau 2008 metais

B.Obama norėjo jį skirti nacionali-nės žvalgybos agentūros direktoriu-mi, bet praėjus vos kelioms dienomspo prezidento rinkimų J.Brennanuiteko šio posto atsisakyti. Tuometlaiške būsimam prezidentui jis para-šė, kad minėtasis postas “per daugbaugina” ir jame “nebus jokių pra-mogų”, tačiau kartu ir rimtai paaiš-kino savo poelgio priežastis. J.Bren-nanas rašė, kad nors jis dažnai buvoG.W.Busho administracijos veda-mos politikos oponentas ir pasisakėprieš teroristų kankinimą imituo-jant skandinimą, jis palaikė “stip-resnės apklausos technikos” naudo-jimą siekiant išgauti iš teroristųinformaciją, nes tai “leido išgelbėtidaugybę gyvybių”. Vis dėlto “skan-

dinimą” ir kitus panašius kankini-mus jis visuomet vadino “tamsiąjažvalgybos puse”.

J.Brennano autoritetas tarp poli-tikų smarkiai išaugo per pirmąjąB.Obamos kadenciją, kai jis tapoprezidento patarėju vidaus saugu-mo ir antiterorizmo klausimais, ovisuomenės dėmesio centre jis at-sidūrė 2011 metų gegužės 2 dieną,kai buvo nužudytas O. bin Ladenas.J.Brennanas yra įamžintas ir toje is-torinėje nuotraukoje, kur nufotog-rafuotas prezidentas su savo patarė-jais, stebintis Pakistane vykdomąoperaciją. Jau kitą dieną J.Brenna-nui teko eiti į televiziją ir pasakotiapie šią operaciją, tiesa, tuomet jispamelavo, kad užpultas teroristas

bandė prisidengti viena iš savožmonų, nors vėliau paaiškėjo, kadjis buvo nušautas tuo metu, kai pa-sirodė laiptų viršuje.

Po kurio laiko kritikos sulaukė irJ.Brennano nepilotuojamų lėktuvųprograma, nes jis pats kalbėdamasJohnso Hopkinso universitete pri-pažino, kad naudojant “dronus”pasitaiko ir atsitiktinių mirčių. Jienėra labai tikslūs, todėl juos dar rei-kia tobulinti.

Nežinoma bazė Saudo ArabijojeJau prieš dvejus metus CŽV Sau-

do Arabijoje pradėjo rengti nepilo-tuojamų lėktuvų bazę, skirtą “Al-Qae-dos” nariams Arabijos pusiasalyjenaikinti. Apie tai sužinojo keli JAVdienraščiai, tačiau jie buvo paprašy-ti nieko nerašyti, bijant, kad nesuž-lugtų prieš “Al-Qaedos” teroristusnukreipta operacija. Vis dėlto 2011metais agentūra AP pranešė, kadJAV baigia įrengti ArtimuosiuoseRytuose esančią nepilotuojamų lėk-tuvų bazę, tačiau nenurodė kur. Šįtrečiadienį “The New York Times”jau parašė konkrečiai. Dienraštis tei-gė, kad bazė Saudo Arabijoje pradė-ta įrengti 2009-ųjų gruodį, kaiB.Obamos nurodymu sparnuotomisraketomis buvo apšaudytas Jeme-nas. Tačiau tai buvo nesėkmingaoperacija, nes žuvo daug taikių gy-ventojų, tarp jų moterų ir vaikų.

Baze Saudo Arabijoje amerikie-čiai pirmą kartą pasinaudojo praė-jusį rugsėjį, kai buvo sunaikintasįtakingas “Al-Qaedos” veikėjas,Jungtinėse Valstijose gimęs Anwa-ras al Awlaki. Jis buvo laikomasideologiniu šios teroristų grupuotėslyderiu Arabijos pusiasalyje, o poO.bin Ladeno mirties amerikiečiai jįpaskelbė “teroristu Nr.1”. Nors JAVvaldžia teigia, kad nepilotuojamilėktuvai laikosi tarptautinės teisėsnormų, kritikai jų panaudojimą va-dina “bausme be teismo ir tyrimo”,nes per atakas žūsta ir civilių. VakarKongrese tvirtinant J.Brennanokandidatūrą į CŽV vadovo postą,jam teko daug aiškinti apie bazęSaudo Arabijoje ir nepilotuojamųlėktuvų smūgius.•

Vyriausiasis šnipas, mėgstamas savų

B.Obama su J.Brennanu Baltuosiuose rūmuose. / Baltųjų rūmų/Scanpix nuotrauka

“Skandinimą” ir kitus panašius kankinimusJ.Brennanas visuomet vadino

“tamsiąja žvalgybos puse”.

2013 02 08Lietuvos žinios8 Pasaulis

Trumpai

RAGINA DERĖTIS

Irano prezidentas MahmoudasAhmadinejadas Egipte pareiškėnorintis, kad jo sąjungininkai Siri-jos valdžioje pradėtų derybas suopozicija dėl laisvų rinkimų orga-nizavimo. M.Ahmadinejado nuo-mone, abi stovyklos turėtų “susės-ti prie derybų stalo ir taikiaiišspręsti krizę”. Irano lyderis sakėpageidaujantis, kad tokį procesąužbaigtų “laisvi rinkimai ir kadSirijos žmonės patys spręstų savošalies likimą”. Iranas yra pagrin-dinis Sirijos prezidento Basharo alAssado režimo sąjungininkas Ar-timųjų Rytų regione, o daugelisarabų valstybių palaiko opoziciją.Siriją jau ilgiau nei 22 mėnesiuskrečia pilietinis karas, kuris, kaipnurodo Jungtinės Tautos, nusine-šė apie 60 tūkst. žmonių gyvybių.M.Ahmadinejadas tapo pirmuojuIrano prezidentu, aplankiusiuEgiptą po 1979 metų, kai abi šalysnutraukė ryšius dėl Irane įvyku-sios islamo revoliucijos.

ŽUVO POLICININKAIMeksikos pietvakarinėje Gererovalstijoje, kurioje siaučia smurtastarp narkotikų kontrabandos kar-telių, ginkluoti užpuolikai surengėpasalą ir nukovė devynis polici-ninkus. Šis išpuolis įvyko Apastlosmieste, kuris dėl žiaurių gaujų ka-rų žinomas kaip “Tierra Calien-te” (“Karštoji žemė”). Dėl domi-navimo Gerero valstijoje kovoja“Caballeros Templarios” (Tamp-lieriai), “La Familia Michoaca-na” (Mičoakano šeima) bei kitinarkotikų karteliai. Meksikojekaras tarp prekeivių gaujų ir sau-gumo pajėgų vyksta jau aštuone-rius metus. Nuo 2006 metų per jįžuvo daugiau nei 70 tūkst. žmo-nių. Ginkluotos gaujos kovoja tieksu saugumo pajėgomis, tiek tarpu-savyje.

AVARIJA GREITKELYJE

Daugiau kaip du tuzinai lengvųjųautomobilių, pikapų ir vilkikų su-sidūrė Jungtinių Amerikos Valsti-jų Džordžijos valstijos greitkelyje,kuriame matomumą tuo metu ri-bojo rūkas. Per incidentą žuvomažiausiai keturi žmonės, o dardevyni buvo nuvežti į ligoninę.16-osios magistralės priežiūroskomandos valė apdegusias nuo-laužas. Susidūrusių automobiliųeilė tęsėsi apie pusę kilometro.Džordžijos valstijos eismo prie-žiūros pareigūnai dar aiškinasi,kaip prasidėjo šie 27 automobiliųsusidūrimai. Pareigūnai mano,kad milžiniška avarija įvyko dėlprasto matomumo.

AFP, BNS, LŽ

Azijos valstybė Mongolija ilgusmetus išgyveno ekonomikosnuosmukį, tačiau rasti naudin-gųjų iškasenų telkiniai prikėlėšalį naujam gyvenimui.

Kol Europos Sąjungos valstybėsgrumiasi su euro zoną stingdančiarecesija, Azijos valstybės Mongoli-jos ekonomika auga kaip ant mie-lių. 2011 metais Mongolijos bendra-sis vidaus produktas (BVP) pasiekėstulbinamą augimą ir padidėjo 17,3proc., o 2012 metais jis išaugo dar12,7 procento. Šiais metais Tarptau-tinis valiutos fondas (TVF) progno-zuoja tolesnį Mongolijos ekonomi-kos augimą. TVF duomenimis, šiosvalstybės BVP išaugs 15,7 procento.Nors ir tvirta ekonomika, Mongo-lija susiduria su didelėmis sociali-nėmis problemomis. Beveik treč-dalis jos gyventojų skursta, valdžiossluoksniuose vyrauja korupcija, oaplinkos būklė šioje Azijos šalyjenuolat blogėja.

Pabudino ekonomikąMongolijos ekonomika XX am-

žiaus dešimtame dešimtmetyje paty-rė didelį krachą. Žlugus Sovietų Są-jungai, nutrūko prekybiniai ryšiai sukomunistinio bloko šalimis ir suma-žėjo Maskvos subsidijos šiai Azijosvalstybei. Siekdama išvengti ekono-mikos žlugimo Mongolija kreipėsipagalbos į TVF ir kitas tarptautinesfinansines agentūras. Jos rekomen-davo valstybei taikyti “šoko terapiją”.Tačiau “šoko terapija” tik paaštrinoMongolijos ekonomines problemas.Greita valstybinių įmonių privatiza-cija, sumažėjęs vyriausybės vaidmuoekonomikoje, subsidijų panaikini-mas, prekybos liberalizavimas irgriežtos taupymo priemonės įstūmėMongoliją į didelę ekonomikos krizę,kuri truko kelis dešimtmečius.

Mongoliją išgelbėjo naudingiejiištekliai. Joje rasti dideli vario, auk-so, akmens anglių, urano, alavo irvolframo telkiniai prikėlė ekono-miką iš gilaus letargo miego ir lėmėstulbinamą šalies BVP augimą. Ta-čiau kol naudingųjų išteklių gavyba

Mongolijoje klestėjo, kitos pramo-nės šakos merdėjo. Šios valstybėsekonomika šiuo metu yra priklau-soma nuo pasaulinės mineralų irrūdų paklausos. Jeigu pasauliui ne-reikės Mongolijos naudingųjų iš-kasenų, šalies ekonomika gali pa-tirti dar vieną krachą.

Milžiniškas pelnasMongolijos naudingosios iškase-

nos labiausiai domina Kiniją. Di-džiausia Azijos valstybė yra svar-biausia Mongolijos gamtos ištekliųimportuotoja. Be Kinijos kompani-jų, šalyje įsikūrusios ir Vakarų beiRusijos kalnakasybos kompanijos.Joms Mongolijos naudingosios iška-senos - aukso gysla. Šių telkinių eksp-loatacija nebrangiai atsieina, o pasau-linės aukso, urano ar volframo kainos -

didžiulės. Tai lemia milžinišką pelnądaugeliui užsienio kompanijų.

Naudingųjų iškasenų žvalgybaMongolijoje pradėta visai neseniai.Naujojo tūkstantmečio pradžiojefinansininkas Robertas FriedlandasMongolijoje surado aukso gyslą.Toksiškuoju Bobu už jo kompanijųsukeltas ekologines katastrofas pra-mintas kalnakasybos bendrovės savi-ninkas Mongolijoje aptiko dideliusaukso ir urano telkinius. 2003 me-tais jo bendrovė “Ivanhoe Mines”(šiuo metu ji vadinasi “TurquoiseHill Resources”) gavo Mongolijosvaldžios leidimą eksploatuoti šiuostelkinius. Toksiškojo Bobo pėdomispasekė ir kitos kalnakasybos kom-panijos.

Išteklių gavybos problemosNors išteklių gavyba atgaivino

Mongolijos ekonomiką, ji sukėlėnemažai ekologinių, socialinių irkriminalinių problemų. Daugelisbendrovių mažai tesirūpino Mon-golijos oru, vandeniu ir žeme. Jostoksinus pylė tiesiai į upes ir eže-

rus, o nuodingos išmetamosios du-jos teršė orą. Kalnakasybos sekto-rius taip pat sukrovė turtus Mon-golijos elitui ir užsieniečiams. Kolpaprasti šalies gyventojai skurdo,naujieji turtuoliai galėjo mėgautisprabanga ir keliauti po užsieniovalstybes.

Rastos naudingosios iškasenos pa-skatino ir nelegalią jų žvalgybą. Dau-gybė metalų ir gamtos išteklių ieško-tojų, vadinamų “nindzėmis, pradėjoraustis Mongolijos žemėje. 100 tūkst.tokių “nindzių” ne tik nemokėjomokesčių valstybei, bet ir vykdė nu-sikalstamą veiką. Jie organizuodavoprostituciją, azartinius lošimus, pre-kiaudavo ginklais, žudydavo žmo-nes. Nors Mongolijos policija sten-gėsi su jais kovoti, “nindzių” armijosjai nepavyko pažaboti iki šiol.

Klesti korupcijaAptikti gamtos išteklių klodai pa-

skatino ir Mongolijos valdžios parei-gūnų korupciją. Vienas jos pavyzdžių -sandoris su Didžiosios Britanijos irAustralijos kalnakasybos kompanija“Rio Tinto”. Šiai bendrovei korum-puoti Mongolijos valdininkai už di-delius kyšius bei brangias dovanasatidavė 66 proc. pelningos vario iraukso kasyklos “Oyu Tolgoi” akcijų.Šis sandoris ilgą laiką buvo slepia-mas nuo visuomenės, tačiau po 2012metų Mongolijos parlamento rinki-mų keli parlamentarai nusprendė išnaujo peržiūrėti sutarties su “RioTinto” detales. Peržiūrėjus sutartįpaaiškėjo, kad ji nenaudinga Mon-golijos valstybei, o iš jos pasipelnėkeli aukšti valdžios pareigūnai. Par-lamentarai pasiūlė iš naujo derėtissu “Rio Tinto”, bet tai papiktinobendrovės atstovus, ir šie apkaltinoparlamentarus “išteklių nacionali-zavimu”.

Korupcija - viena didžiausių Mon-golijos problemų. 2011 metais pagalorganizacijos “Transparency Inter-

national” sudarytą korupcijos su-vokimo indeksą Mongolija užėmė120 vietą tarp 182 šalių. Praėjusiaismetais didžiulis korupcijos skanda-las sudrebino šią Azijos valstybę -dėl kaltinimų korupcija buvo tei-siamas, nuteistas ir įkalintas buvęsšalies prezidentas ir ministras pir-mininkas Nambarynas Enkhbaya-ras. Po teismo verdikto jis teigė, kadsu juo buvo “politiškai susidorota”ir kad Mongolijos valstybę valdomafija.

Skurdas ir migracijaDidelė korupcija neleidžia išspręs-

ti ir skurdo problemos. Nacionali-nės statistikos tarnybos duomenimis,2011 metais 39 proc. šalies gyvento-jų kentė skurdą. Dėl skurdo Mongo-lijoje aštrėjo ir socialinė nelygybė.Geriausias to pavyzdys - elgetaujan-tys mongolai ir alkstantys vaikai prieprabangios “Louis Vuitton” parduo-tuvės centrinėje Ulan Batoro aikštė-je. Jie prašydavo iš parduotuvės išei-nančių turtuolių kelių tugrikų, nesneturėjo pinigų maistui.

Kaimo gyventojų migracija įUlan Batorą - dar viena Mongolijosproblema. 1990 metais Mongolijossostinėje gyveno tik 25 proc. šaliesgyventojų, o 2012 metais - jau iki40 procentų. Kelis dešimtmečiustrukęs ekonomikos nuosmukis pa-blogino žmonių gyvenimą kaime,jie buvo priversti keltis į miestą. Ne-turėdami pinigų būstui mongolaiįsikūrė palapinių miestelyje aplinkUlan Batorą. Šis palapinių mieste-lis - ne rojus. Jame trūksta vanden-tiekio, elektros ir kitų patogumų, odėl prastų sanitarinių sąlygų daž-nai kyla įvairių ligų epidemijos. Ap-link Ulan Batorą krūvos šiukšlių, okad nesušaltų žvarbią žiemą, žmo-nės skurdžius būstus šildo anglimis.

Taigi Mongolijos ekonominis au-gimas - ne vien rožėmis klotas. Norsnaudingosios iškasenos išvedė šaliesekonomiką iš sąstingio, skurdas, ko-rupcija, pajamų nelygybė, nuolatinėgyventojų migracija ir gamtos nio-kojimas - Mongolijos kasdienybė.•Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Irano prezidentas nori B.al Assadorežimo ir opozicijos derybų.

Mongolijos ekonomiką išgelbėjo iškasenos

Nors naudingosios iškasenos išvedė šalies ekonomiką iš sąstingio, skurdas, korupcija

ir pajamų nelygybė - Mongolijos kasdienybė.

Mongolijos gamtos ištekliai padėjo šaliai išbristi iš du dešimtmečius trukusio ekonominio nuosmukio. / AFP/Scanpix nuotraukos

Verslas 92013 02 08Lietuvos žinios

ARVYDAS JOCKUS

Baltarusijos atominės elektri-nės statybos Astrave, netoliVilniaus, pagrindiniai darbaiprasidės vasaros pradžioje.

Lietuvos pašonėje, 20 km nuo ryti-nės valstybės sienos ir 45 km nuo Vil-niaus, įsisuka naujos Baltarusijos ato-minės elektrinės (AE) statyba. Pirmąjįbetoną Astrave, Gardino rajone, pla-nuojama išlieti jau birželio mėnesį.

Iš viso šiemet Rusijos valstybinei ato-minės energijos korporacijai “Rosa-tom” priklausanti Žemutinio Naugar-do inžinerinė kompanija planuojaatlikti beveik milijardo litų vertės dar-bų. Ta pati kompanija stato ir kitą ato-minę jėgainę - Kaliningrado srityje, 11km nuo pietinės Lietuvos sienos.

Planas pirma laiko2013 metais Baltarusijos AE gamy-

bos bazei sukurti iš viso planuojama iš-leisti 11,252 mlrd. Rusijos rublių (apie900 mln. litų). Apie tai Rusijos valsty-binės korporacijos “Rosatom” genera-linio direktoriaus Sergejaus Kirijenkosdarbo vizito Astrave išvakarėse vasariopradžioje pranešė jėgainę statanti Že-mutinio Naugardo inžinerinė kompa-nija “Atomenergoprojekt” (NIAEP).

Baltarusiai, regis, apsėsti spartuoliš-ko darbų vykdymo karštligės. “Vy-riausybė mums davė užduotį šiemet

įvykdyti trigubai daugiau darbų neipraėjusiais metais ir įsisavinti 11,252mlrd. Rusijos rublių”, - pareiškė Bal-tarusijos energetikos viceministrasMichailas Michadiukas.

Parengiamieji darbai Astravo AEjau dabar vykdomi 4 mėnesiais anks-čiau, nei planuota. Apie tai vasario 1

dieną pranešta “Rosatom” generali-nio direktoriaus S.Kirijenkos ir Balta-rusijos premjero Michailo Miasniko-vo susitikime. Anksčiau planuota1-ojo bloko aikštelėje betoną lieti spa-lio mėnesį, tačiau tam bus pasirengtajau birželio 15 dieną. Tuo pat metubus pradėta kloti armatūra būsimojo

2-ojo bloko vietoje, o betonu ją keti-nama užpilti iki metų pabaigos.

Kaip teigia Baltarusijos AE staty-bų direktorius Jurijus Pustovojus, nu-matytas darbų grafikas statybinin-kams šiemet neleis atsikvėpti. Kovomėnesį Astravo AE architektūrosprojektas turėtų būti perduotas vals-tybinei ekspertizei, o ši turi būti baig-ta gegužės mėnesį.

J.Pustovojus pripažįsta, kad licen-cija statyti atominę elektrinę iš Rusi-jos ir Baltarusijos reguliuotojų darnegauta ir kad jos “gavimą būtina pa-spartinti”.

Iki šių metų rugsėjo iš viso planuo-jama baigti 60 gamybos bazės objek-tų, nutiesti elektros tinklus ir kitaskomunikacijas šalia pagrindinės AEstatybos aikštelės.

Pavyzdys azijiečiamsPer darbo vizitą Baltarusijoje S.Ki-

rijenka pareiškė, kad jeigu darbaiAstravo AE vyks taip pat sėkmingai,2-ojo bloko statyba irgi gali būti pa-ankstinta puse metų. “Rosatom” va-dovas pažymėjo, kad Baltarusijos AEstatyba Rusijos korporacijai yra paro-domoji ir pavyzdinė. “Norime čia pa-kviesti kolegas iš Bangladešo ir Vietna-mo, kur taip pat statome pirmąsiasatomines jėgaines. Baltarusija rodopavyzdį, kaip reikia statyti infrastruk-tūrą, automobilių kelią, geležinkelį,statybininkų miestelį”, - kolegas gyrė“Rosatom” vadovas.

Rusija šiuo metu iš viso stato 28 ato-minius reaktorius: 9 - savo šalyje, 19 -užsienyje. Rusija ir Baltarusija 2012 me-tų lapkritį pasirašė tarpvalstybinį susi-tarimą suteikti 10 mlrd. JAV dolerių(apie 25 mlrd. litų) Rusijos valstybinįeksporto kreditą Minskui. Paskola busišmokėta per 25 metus. Praėjusių me-tų gruodį Rusijos “Vnešekonom” ban-ko valdyba pritarė planui skirti Baltaru-sijos finansų ministerijai 500 mln. JAVdolerių (apie 1,2 mlrd. litų) kredito AEstatybos avansiniams mokėjimams.•

VIDA BORTELIENĖ

Jūrų prekybos pagyvėjimo pasaulyje tikimasi sulaukti ne anksčiau kaip 2015 metais, tačiau tuo metu mūsų šalis turės vieną mažiausių laivynųEuropoje.

Toks staigus laivų sumažėjimas Lie-tuvos laivų registre per vienus metuskaip užpernai - iškart neliko 20, nuo141 iki 121 laivo, - nemalonus, betprognozuotas. Anksčiau sparčiau ny-ko žvejybos laivynas, Europos Sąjun-gai (ES) pareikalavus mažinti žvejy-binių laivų kiekį ir 2005 metaissuteikus paramą jiems pjaustyti ir ati-duoti į metalo laužą. Vėliau, nuo2008-ųjų, užsitęsus pasaulinei ekono-mikos krizei pradėjęs mažėti preky-bos laivynas mažėja iki šiol.

Šiuo metu jame yra 110 laivų. At-siskleidusios įmonių sunkmečio pa-sekmės dar nesibaigė, laukiama darvienos įmonės laivo pardavimo išvaržytynių.

Gera žinia bent ta, kad Lietuvos jū-rininkų skaičius per pastaruosius 3metus išliko stabilus, pagal 2012 me-tais išduotus dokumentus į jūrą plau-kia 6743 žmonės. Dauguma dirbaužsienio laivuose. Profesija tampa pa-klausi, nes Klaipėdos jūrininkų pa-rengimo kokybė pasaulyje labai ge-rai vertinama.

Liks baltajame sąrašeLietuvos saugios laivybos admi-

nistracijos (LSLA) vadovas EvaldasZacharevičius tikisi, kad mūsų šalieslaivynas ir šiemet išliks baltajame lai-vų sąraše, į kurį iš pilkojo pateko 2009metais. Jį kasmet sudaro ir skelbia ge-gužės mėnesį Paryžiaus memorandu-mo šalių organizacija. Manoma, kadsprendimą lemiantys trejus metus išeilės regione fiksuojami Lietuvos lai-

vų sulaikymo atvejai, vidutiniškai po 2per metus, arba mažiau nei vidurkis,rodo gerą šalies laivyno saugumo lygį.

Tiesa, pernai registruoti 3 tokieatvejai Europoje, o visame pasauly-je sulaikyti iš viso 5 Lietuvos laivai:kompanijos “DFDS Seaways” laivas“Liverpool Seaways”, įmonės “Balt-nautic Shipping” laivas “Lyrika” irLietuvos jūrų laivininkystės laivai“Romuva” bei “Deltuva” (2 kartus).

“Laivai sensta, laikytis visų kon-vencijų reikalavimų kasmet vis sun-kiau. O sulaikymo atvejų pernai pa-stebimai padaugėjo nuo pusantro iki5 proc. tik dėl to, kad mažėjo bend-ras šalies laivų skaičius”, - pažymiE.Zacharevičius.

Laivybos kontrolės skyriaus vedėjasLinas Kasparavičius mano, kad kelei-viniam keltui “Liverpool Seaways” tai-kyta sankcija, kai laivas buvo sulaiky-tas 2 paroms, kol atgabenti ilgesniavariniai trapai, buvusi per griežta. Bet,ko gero, turėjo įtakos dar neužmirštaskelto “Lisco Gloria” gaisro atvejis. “Dėlkiekvieno iš trijų nustatytų konvenci-jų pažeidimų atskirai nebūtų buvę pa-grindo laivą sulaikyti, bet kai jie rastitrys ir dar paskelbti pasikvietus žurna-listų, priimtas griežčiausias sprendi-mas”, - aiškina L.Kasparavičius.

Būti baltajame sąraše valstybei yraprestižo reikalas, o laivų savininkams

tai reiškia, kad laivai bus tikrinamirečiau, ir jie patirs mažesnes išlaidas.Anot L.Kasparavičiaus, vertinant lai-vo saugumo komponentus, be tech-ninių dalykų, atsižvelgiama į kompa-nijos patikimumą ir šalies laivyboskontrolės institucijų reputaciją.

Grįžta “Margiris”2005 metais, kai laivyba išgyveno

pakilimą, Lietuva turėjo 175 laivus.Tarp jų prekybinių, rodančių šalies jū-rinę galią, - 70, o jų bendra talpa (BT)sudarė 390 420 tonų. Dabar tokių - tik48, BT sumažėjusi iki 354 316 tonų.

Laivų registre, 2013 metų vasario1 dienos duomenimis, belikę tik 110laivų. Nuo pasaulinės ekonomikoskrizės pradžios iki šių dienų Lietuvos

įmonės jau išregistravo per pusšimtįlaivų, įregistravo vos kelis. Šiuo metulaukiama sugrįžtant į šalies registrąžvejybinio laivo “Margiris”, pernaiįregistruoto Australijoje ir visame pa-saulyje sukėlusio “Greenpeace” akty-vistų pasipriešinimą dėl jo žvejybinio

galingumo ir žvejybos kvotų. Vienumetu jis gali sugauti 18 tūkst. tonų žu-vų ir jas apdoroti. Reikalaujant neiš-duoti laivui kvotų panikuota, neva“Margiris” žuvis “siurbs kaip siurb-lys”. Lietuvos bendrovė “AtlanticHigh Sea Fishing” pernai skelbė, kadlaivą “Margiris”, dėl kurio “Green-peace” aktyvistai rengė protesto akci-jas, pardavė. Bet, rodos, sandoris bai-gėsi nesėkmingai.

Pasak LSLA Laivų registravimoskyriaus vedėjos Eglės Petrauskienės,tokių atvejų, kai laivai registruojamikitose šalyse dėl ekonominių priežas-čių, pastaruoju metu nedaug. Daž-niausiai seni laivai parduodami į kitasvalstybes arba pjaustomi ir atiduoda-mi į metalo laužą Lietuvoje.

LSLA, kontroliuojanti į Klaipėdosuostą atplaukiančius laivus, jau kele-rius metus nebetiria laivų avarijų. Pa-gal ES reikalavimus ši misija perduo-ta Susisiekimo ministerijai. Jūrosspecialistai džiaugiasi, kad mūsų šalieslaivai 2012 metais nepatyrė rimtų ava-

rijų. Pats garsiausias nagrinėtas įvy-kis nesusijęs su mūsų laivynu.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvosekonominėje zonoje nuskendo rusųdokas, tempiamas vilkiko su Estijos vė-liava. Hidrografijos specialistai nusta-tė, kad 100 metrų ilgio ir 30 metrų plo-čio dokas guli 30 metrų gylyje. Norskitiems laivams jis netrukdo, E.Zacha-revičius raštu kreipėsi į Rusijos tarny-bas, kad jis būtų iškeltas. Tai padarytinėra lengva, todėl doko gelbėjimo ope-racija kol kas nevykdoma.•

Lietuvos jūrininkų skaičius per pastaruosius 3 metus išliko stabilus, pagal 2012 metais

išduotus dokumentus į jūrą plaukia 6743 žmonės.

1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,5524 +0,0901%

10 000 Baltarusijos rublių 2,9474 +0,0916%

1 Šveicarijos frankas 2,8032 +0,3460%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,0944 +0,0782%

10 Čekijos kronų 1,3616 +1,3293%

10 Danijos kronų 4,6285 -0,0022%

1 DB svaras sterlingų 3,9972 +0,1926%

100 Japonijos jenų 2,7294 +0,4067%

100 Kazachstano tengių 1,6960 +0,0943%

1 Latvijos latas 4,9337 +0,0263%

10 Norvegijos kronų 4,6414 +0,0065%

10 Lenkijos zlotų 8,2635 -0,0871%

100 Rusijos rublių 8,4904 -0,1661%

10 Švedijos kronų 4,0179 +0,0025%

1 Turkijos naujoji lira 1,4429 -0,2356%

10 Ukrainos grivinų 3,1343 +0,0925%

2013 02 08, LB

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

Astravo atominė jėgainė pradės kilti vasarą2400 MEGAVATŲBaltarusijos AE Astrave, Gardino srity-je, sudarys du energijos blokai, kuriųbendra galia 2400 megavatų (kiekvie-nas po 1200 megavatų). Statybaipasirinktas Sankt Peterburgo instituto“Atomenergoprojekt” sukurtas pro-jektas AES-2006, pagal kurį šiuo metuRusijoje statomos Leningrado AE-2 irBaltijos AE Kaliningrado srityje. Astra-vo AE statybos sutartį Baltarusija irRusija pasirašė 2011 metų spalį. Pir-mieji darbai Astrave pradėti 2012metų balandžio viduryje. Jėgainėsprojektuotoja ir generalinė rangovėyra Rusijos valstybinės atominės ener-gijos korporacijos “Rosatom” 2012metų kovą įsteigta jungtinė kompani-ja NIAEP - “Atomstroieksport”. AstravoAE 1-ąjį bloką planuojama pradėtieksploatuoti 2018 metų lapkritį, 2-ąjį -2020 metų liepą.

Baltarusijos AE parinktas rusų inžinierių sukurtas eksperimentinis projektasAES-2006, pagal kurį statoma Leningrado AE-2. / Arvydo Jockaus nuotrauka

Jūrininkams darbo daugėja užsienyje

Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius E.Zacharevičius tiksi, kad Lietuvos laivai išliks baltajame sąraše. / Vidos Bortelienės nuotraukos

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Nuošaliame Kalvarijos savival-dybės Sūsninkų kaime įsikūrusinedidelė pieno perdirbimoįmonė, priklausanti žemės ūkiobendrovei “Šaltekšnis”, yra voskelias dešimtis sodybų turinčiokaimo gyvavimo ramstis.

Būtent pieninėje triūsia nemažaidarbingų kaimo žmonių, iš kitų kai-mo ūkininkų pieno perdirbimo įmo-nė superka pieną.

Pienas - aplinkinių ūkiųLŽ kalbinta žemės ūkio bendrovės

“Šaltekšnis” direktorė Aldona Astraus-kienė neslėpė - jau 18 metų ši bendro-vė nei karves augina, nei jas melžia, neipašarais rūpinasi - tik superka pieną irjį perdirba bei parduoda iš jo pagamin-tus produktus.

“Pieną daugiausia perkame iš mū-sų kaimo ir kitų aplinkinių kaimų ūki-ninkų. Dažniausiai jie yra smulkieji,laiko 2-3 ar iki 10 karvių”, - pasakojoA.Astrauskienė. Pasak jos, jau ne vienusmetus grupelė ūkininkų pieną parduo-ta tik jiems, o ne kam nors kitam. Matyra daug pageidaujančiųjų jį pirkti. At-važiuoja stambios pieno perdirbimoįmonės ir vilioja ūkininkus sutartis pa-sirašyti būtent su jais, žadėdamos dides-nes pieno supirkimo kainas. Tačiau ūki-ninkai tokias viliones vertina ganaatsargiai, kai kurie jų pieną “Šaltekšniui”tiekia jau beveik porą dešimtmečių.

“Žiemą, kai daugelio ūkininkųkarvės yra užtrūkusios, kasdien su-perkame ir perdirbame apie 10 tonųpieno. Iš jo pagaminame 2-3 tonasįvairių pieno produktų. Vasarą su-perkamo pieno kiekis beveik padvi-gubėja, todėl ir produkcijos prigami-name kur kas daugiau”, - pasakojobendrovės vadovė.

Lemia natūralumasKaip teigė A.Astrauskienė, jau beveik

du dešimtmečius bendrovė gamina tąpačią produkciją - sviestą, varškę, grie-tinę, saldžią grietinėlę, pieną. Savo pro-

duktus ji tiekia ne tik kai kurioms Ma-rijampolės parduotuvėms - didžiausiądalį produkcijos išveža Kauno, Vilniaus,Tauragės, Alytaus užsakovams. Tai irprekybininkai, ir konditerijos cechai.Jiems visiems produkcija keliauja vie-noda, tik supilstyta į skirtingą tarą. Kon-diterijos cechams varškę fasuoja į 5-10kilogramų kibirus, pavieniams pirkė-jams - po 250-500 gramų. Panašiai ir susaldžia grietinėle, grietine. “Prieš kele-tą metų daugiausia produktų parduo-davome Kaune, dabar ir Vilniaus pirkė-jai atrado mūsų produkciją”, - džiaugėsiA.Astrauskienė.

Tiesa, ji tuoj pažymėjo, kad, pavyz-džiui Tauragėn produkciją veža tik į ke-letą konditerijos cechų, Kaune ir Vil-niuje - ne tik konditerijos cechams, betir mažmeninei prekybai. Daugiausia josparduodama turgavietėse, smulkioseparduotuvėse. Tačiau jų produkcijosnėra didžiuosiuose prekybos tinkluo-

se. Mat Sūsninkų pieninė neprigaminatiek produkcijos, kiek pageidautų pre-kybos tinklai, be to, ir pati produkcijakažin ar būtų patraukli prekybos tink-lams - jos vartojimo laikas gana trum-pas, nes į ją nededama jokių priedų, ku-rie pailgintų produkcijos vartojimolaiką, neįmaišoma ir augalinių riebalų.“Stengiamės gaminti natūralų produk-tą, kokį gamindavo ūkininkai savo na-muose prieš keletą dešimtmečių. Jukžmonės dabar kaip tik ir ieško kuo na-tūralesnių maisto produktų. Tokius irgaminame. Nors trumpas vartojimolaikotarpis sukelia papildomų rūpes-čių”, -kalbėjo ŽŪB “Šaltekšnis” direk-torė. Plėtrą, anot jos, riboja menki su-perkamo pieno kiekiai. Jei jo pavyktų

supirkti daugiau, ir produkcijos būtųdaugiau, tačiau pastaraisiais metais ūki-ninkų tvartuose karvių tik mažėja.

Norėtų plėstiŽŪB “Šaltekšnis” vadovė LŽ teigė,

kad numatyta plėsti gaminamos pro-dukcijos asortimentą - bendrovė norė-tų gaminti ir natūralų jogurtą, nebran-dintą lydytą sūrį, įvairesnes pasukas,yra sukūrę naują pieno gėrimo iš išrū-gų receptūrą. Tačiau ji pripažįsta, kadnorint plėtoti gamybą reikalingos dide-lės investicijos, o kol kas įmonė sau toleisti negali. Todėl po truputį naudoja-si Europos Sąjungos (ES) struktūriniųfondų lėšomis. Šitaip įmonė nusipir-ko naują pieno separatorių, pasteriza-torių, atnaujino šaldytuvų ūkį, įsiren-gė naują vandens gręžinį, atnaujinovalymo įrenginius, rekuperacinę vėdi-nimo ir šildymo sistemą. PasakA.Astrauskienės, be ES paramos įmo-nė to nebūtų galėjusi padaryti.

“Dabar laukiame, kokios bus nau-jojo ES finansinio laikotarpio preroga-tyvos, žinosime, kokiems projektamsgalime tikėtis paramos. Bandysime juosrengti”, - prisipažino įmonės vadovė. Jineslėpė, kad ir ateityje jie nenumatękeisti savo generalinės linijos - gaminstik natūralius pieno produktus.

Nepaleidžia vadelių iš rankųDabartinė “Šaltekšnio” veikla išsi-

rutuliojo iš vienos šeimos pomėgio -pajininko Algirdo Pranciškaus Juciošeimoje nuo seno buvo spaudžiamisūriai. Ne tik varškės, bet ir saldūs.Pastarųjų žmonės užsisakydavo ves-tuvėms ir kitokiomis progomis. Sū-rius spausti sekėsi, todėl į šį verslągreitai įsitraukė artimieji. Net pasis-tatė sodybos kieme nedidelį pienoperdirbimo cechą. Sumanė sūriusdar ir parūkyti. Visą produkciją par-duodavo turguje. Pamačius, kadverslas sekasi ir sūriai turi didžiulę

paklausą, nuspręsta verslą perkelti įbendrovę, joje atsisakant augalinin-kystės ir dėmesį sutelkiant į pienoperdirbimą.

Pieno perdirbimo cechui įrengtilabai tiko tuščia buvusi kolūkio kon-tora. Joje įmonė dirba iki šiol. “Tarp76 mūsų darbuotojų daugumą suda-ro Sūsninkų ir kitų aplinkinių kaimųgyventojai. Yra keletas važinėjančių-jų iš Kalvarijos, Marijampolės, bet taitik vienetai. Pagrindiniai darbuoto-jai - mūsų kaimo žmonės”, - tvirtino“Šaltekšnio” direktorė, neslėpdama,kad prie gamybos linijų triūsia ištisosšeimos - motinos, dukros, marčios,sūnūs, žentai. Būtent rūpinimasiskaimo žmonėmis, siekis išlaikytijiems reikalingas darbo vietas suteikiastiprybės atsilaikyti prieš kur kas ga-lingesnių verslininkų siūlymus par-duoti įmonę. Tačiau bendrovės paji-ninkai - kaimo žmonės į tokias kalbasnet nesileidžia.•

JONAS AUGULIS

Vakar Briuselyje vykstant Europos Sąjungos (ES) vadovųsusitikimui, Lietuvos ūkininkaikartu su kolegomis iš Latvijos irEstijos surengė protesto akciją.

Šiuo metu ES sostinėje vieši gausiLietuvos jaunųjų ūkininkų ir žemdir-biškų specialybių studentų delegaci-ja. Protestuotojai iki vėlyvo ketvirta-dienio vakaro stovėjo priešais ESbūstinę su plakatais, reikalaujančiaisvienodų konkurencinių sąlygų nau-jųjų ir senųjų ES šalių žemdirbiams.Nuo 14 val. išsirikiavo apie 100 jaunų-jų ūkininkų bei studentų iš Baltijosšalių. Apie 60 iš jų atvyko iš Lietuvos.

Pasak renginyje Briuselyje dalyvau-jančio Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pir-mininko Andriejaus Stančiko, norsoras buvo prastas, šiltą įspūdį palikoBriuselio policininkai. “Iš pradžių at-vykome ne į tą gatvę, kurioje turėjo-me piketuoti. Tačiau priėjęs garbausamžiaus policininkas pasakė: “Paga-liau jūsų sulaukėme.” Jis mandagiaipalydėjo mus į numatytą akcijos vie-tą”, - pasakojo ŽŪR pirmininkas. Ak-cijos dalyvius nuvylė tai, kad ES šalių

vadovų susitikimo laikas vakar buvodviem valandomis atidėtas.

Ūkininkų akcija - pagalba derybose

“Mūsų reikalavimai išlieka tie patys -kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos žem-dirbiams būtų sudarytos vienodos kon-

kurencinės sąlygos kaip ir senųjų Eu-ropos šalių ūkininkams. Mes norime,kad ES tiesioginių išmokų dydis būtųkuo labiau priartintas prie ES vidurkio.Galbūt tai nėra realu, tačiau manome,jog prasidėjus Europos Vadovų Tary-bos posėdžiui dėl būsimos finansinėsperspektyvos skaičiai pasikeis į gerąją

pusę. Mes žinome Lietuvos preziden-tės poziciją ir manome, kad mūsų pro-testo akcija padės šalies vadovams dery-bose”, - “Lietuvos žinioms” telefonu išBriuselio komentavo A.Stančikas.

Žemės ūkio rūmų pirmininkui už-vakar vykęs išplėstinis COPA-CO-GECA prezidiumo posėdyje, į kurį

buvo susirinkę ES žemdirbių orga-nizacijų vadovai, vartotojų, perdir-bėjų atstovai, paliko gerą įspūdį, nesšio solidaus forumo dalyviai Baltijosšalių ūkininkų reikalavimus palaiko.

Laiko laukti nėra“Teko kalbėtis ir su Vokietijos žem-

dirbių organizacijų vadovais. Jie pri-taria mums, tik mano, jog reikia šiektiek laiko, kad išmokos senbuvėms irnaujosioms ES narėms būtų suvieno-dintos. Tačiau mes laiko neturime.Jeigu dar 10 metų lauksime, Lietuvoskaime ūkininkaujančių ir dirbančiųžmonių paprasčiausiai gali nebelikti.Konkurencinėje kovoje neišsilaikysi-me. Jeigu Lietuvos kaime neliks jau-nimo, neliks ir kaimo. Čia, Briusely-je, mes akcentuojame, kad jaunimasnori dirbti Lietuvoje. Siekiame, kadnereikėtų samdyti darbininkų iš už-sienio ar patiems vykti į užsienį užsi-dirbti. Tad turi būti visiems sudaro-mos vienodos konkurencinės sąlygos.Mes neprašome jau dabar tokių patišmokų, kokias gauna Prancūzijos arVokietijos ūkininkai. Mes norime jųdidesnių, priartinkime jas bent prievidurkio, - sakė A. Stančikas. - Priva-lome padaryti viską, kad mūsų ryto-jus būtų šviesesnis.”•

2013 02 08Lietuvos žinios10 Žemės ūkis

Dėl didesnių išmokų kaunasi Briuselyje

Kaimo pieninė - ir pragyvenimo šaltinis, ir verslas

“Šaltekšnio” pieninėje daugiausia triūsia Sūsninkų ir aplinkinių kaimųžmonės. / Kazio Kazakevičiaus nuotraukos

A.Astrauskienės teigimu, išlikti rinkoje padeda tai, kad gaminamanatūrali produkcija.

A.Stančikas: “Reikalaujame vienodų sąlygų, tokių, kokias turi kitų ES šalių ūkininkai.” / Žemės ūkio rūmų nuotrauka

A.Astrauskienė: “Pienądaugiausia perkame iš

mūsų kaimo ir kitųaplinkinių kaimų

ūkininkų. Dažniausiaijie yra smulkieji, laiko

2-3 ar iki 10 karvių.”

Žemės ūkis 112013 02 08Lietuvos žinios

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Ūkininkų kooperacija - Europojeplačiai paplitęs modernus veiklos būdas, padedantis greičiau pasiekti galutinį vartotoją ir spręsti įvairias suprodukcijos realizavimu susijusias vadybos problemas.

Lietuvoje žemės ūkio kooperacijasunkiai įsibėgėja, tačiau pradėję tokįkelią ūkininkai neabejoja jos prana-šumais. Be to, šalies narystė EuroposSąjungoje (ES) suteikė kooperaty-vams galimybę pretenduoti į paramąpagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones.

Keliems vidurio Lietuvos ūkinin-kams idėja kurti kooperatyvą „Savasderlius“ kilo todėl, kad, anot jų, taippatogiau dirbti su mažmeninės pre-kybos tinklais. „Puikiai žinote, kokieyra prekybos tinklų reikalavimai. Tu-ri būti išlaikyta produkcijos kokybė,reikalingi dideli tiekiamų bulvių irsvogūnų kiekiai. Būtent šiomis dar-žovėmis ir prekiaujame. Tam, kadprekyba su mažmeniniais tinklais ne-nutrūkstamai vyktų ištisus metus,mes ir susijungėme“, - pasakojo Pa-nevėžio rajono Perekšlių kaime ūki-ninkaujantis Gintautas Dominas.

Iš pradžių kooperatyvą „Savasderlius“ įkūrė du ūkininkai - G.Do-minas ir Saulius Račkauskas. Pradė-jęs veiklą 2006 metais kooperatyvasįsigijo pirmą fasavimo liniją. Šie duūkiai ir dabar užaugina bei parduo-da apie pusę Lietuvos rinkoje par-duodamų vietinių bulvių. Tam, kadbūtų užtikrinti didesni pardavimokiekiai, prie kooperatyvo vėliau pri-sidėjo ir daugiau ūkininkų. Šiuo me-tu kooperatinė bendrovė vienija darketuris ūkininkus - Paulių Spiečį,Ugnę Tuminskaitę, Mantą Župerkąir Valdą Dominaitę. Pagrindine koo-peratyvo produkcija ir toliau likobulvės bei svogūnai.

Iš viso kooperatinėje bendrovėjedirba 6 žmonės. Per metus joje sufa-suojama 330 tonų daržovių, o per me-tus parduodama apie 7000 tonų bul-vių ir svogūnų. Ūkininkų užaugintąprodukciją „Savas derlius“ parduo-da visiems pagrindiniams Lietuvojeveikiantiems mažmeninės prekybostinklams, kavinėms,restoranams, da-lį produkcijos eksportuoja.

Investuos į bulvių skutimąBendrovės investicijos į ūkio mo-

dernizavimą 2012 metais siekė pusęmilijono litų. Kooperatyvas teikė pa-raišką gauti paramą pagal Lietuvoskaimo plėtros 2007-2013 metų pro-

gramą. Parama skirta projektui „Že-mės ūkio produkcijos prekinio pa-ruošimo modernizavimas“, kurisbuvo įgyvendinamas pagal Lietuvoskaimo plėtros 2007-2013 metų pro-gramos priemonę „Žemės ūkio pro-duktų perdirbimas ir pridėtinės ver-tės didinimas“ ir siekė 1,1 mln. litų.

Pasak ūkininko G.Domino, pro-jekto veiklos bus pradėtos vykdytišių metų pabaigoje, kai suplauksvisi pinigai už parduotą praėjusiųmetų derlių, nes skolintis iš bankųneplanuojama.

Ūkininko teigimu, naujų investi-cijų poreikį padiktavo rinka. Viešojomaitinimo įstaigoms, restoranams,kavinėms yra nustatyti reikalavimaibulves ir svogūnus skusti atskirosepatalpose, o tai susiję su papildomo-mis sąnaudomis. „Todėl iš restoranųir kavinių gavome prašymą tiektiskustas bulves. Per krizę tokie resto-ranų poreikiai buvo sumažėję, dabarjų vėl atsiranda. Tikimės, jog dar la-biau atsigaunant restoranų versluiskustų bulvių poreikis tik didės. Nu-matoma investicija, naudojant Lie-tuvos kaimo plėtros 2007-2013 metųprogramos paramą, būtent ir skirtabulvių skutimo bei gruzdintų bulvių„free“ pusgaminių gamybos linijaiįsigyti“, - pasakojo ūkininkas.

Dalį naujųjų gamybos linijų koo-peratinė bendrovė planuoja įsigytišių metų rudenį, o visas veiklas pa-gal šį projektą planuoja baigti iki2014 metų vidurio.

Tiesa, anksčiau kooperatinei ben-drovei jau teko įgyvendinti nedidelįprojektą pagal Lietuvos kaimo plėtros2007-2013 metų programos investici-jų į žemės ūkio valdas priemonę. Pa-rama siekė 300 tūkst. litų. Tuomet bu-vo įsigyta sandėliavimo įranga.

Bendrovė nekaupia pinigųŪkininkas mano, jog visuomenė-

je trūksta informacijos apie koope-racijos esmę. Jo teigimu, esmė ta,kad kooperatinė bendrovė nekau-pia pinigų. Kooperatyvas ūkinin-kams nėra dar viena biurokratinė įs-taiga, kurią reikia išlaikyti. Tai -pelno nesiekianti organizacija. Nuoapyvartos jai atitenka tik 5 proc. lė-šų tam, kad išlaikytų nedidelį admi-nistracinį aparatą. Kooperatinėjebendrovėje „Savas derlius“ šiuo me-tu dirba direktorius, administrato-rius, du buhalteriai ir du darbinin-kai prie fasavimo linijos. Ūkininkaipatys gauna savo pinigų dalį už par-duotą produkciją. Be to, jie per koo-peratyvą parduoda tik apie 80 proc.savo užauginto derliaus. Taip patūkininkai į prekybos tinklus pro-dukciją veža savo transportu, neskooperatyvas neteikia jokių vežimopaslaugų. „Kooperatyvo esmė nėralogistika, o tik pardavimas ir vady-ba. Pardavęs bulves ar svogūnuskooperatyvas iš karto pinigus sumo-ka konkrečiam ūkininkui, kurioprodukcija buvo parduota“, - sakėPanevėžio rajono ūkininkas.

Tačiau jis prisipažįsta, jog ne vis-ką fasuoja su kooperatyvo prekėsženklu. „Mes nedarome spaudimoniekam, kaip kam išeina, taip tas irparduoda. Prekybos tinklams nėrajokio skirtumo, kas veža bulves,jiems tik svarbu gauti kuo pigiau.Derybos su jais vyksta kiekvienądieną“, - pasakojo G.Dominas.

Partneriai turi būti lygiaverčiai

Pasak ūkininkų kooperatyvo„Savas derlius“ valdybos pirmi-ninko G.Domino, ar priimti nau-ją narį į kooperatyvą, sprendžia tikjo nariai. „Jeigu sugebėsime par-duoti naujojo nario produkciją, taijį priimsime. Norėtume į koope-ratyvą priimti tik lygiaverčius part-nerius. Mums svarbu kokybė irkooperatyvo įvaizdis. Produkcijąparduodame bendrai, tačiau užkokybę kiekvienas atsako asmeniš-kai, ir bulvių į vieną krūvą nemai-šome. Svarbiausi kokybės kriteri-jai išlieka prekės išvaizda, skonis.Taip pat svarbu, kaip mūsų pro-dukciją vertina prekybos tinklaibei kontroliuojančios institucijos“, -sakė G.Dominas.

Be bulvių ir svogūnų, kitomis dar-žovėmis, pavyzdžiui, morkomis,kooperatinė bendrovė prekiauti ne-ketina. Anot ūkininko, geriau yraspecializuotis vienoje srityje, neguimtis daug ir nepadaryti nieko. „Ge-ras daržovių derlius - tik 30 proc.sėkmės. Nemažai šis verslas priklau-so nuo prekės paruošimo parduoti,sandėliavimo ir mokėjimo derėtis“, -teigė ūkininkas.

Jo nuomone, jeigu Lietuvos ūki-ninkai burtųsi į didesnius koopera-tyvus, jie galėtų sudaryti rimtą kon-kurenciją eksporto į Rytus kryptyje.Šiuo metu danų ar norvegų ūkinin-kai, kurie yra įsteigę didelius koope-ratyvus, gali į Rusiją daržoves vežtilaivais. „Mes taip pat galime paruoš-ti eksportui didelius kiekius produk-cijos, tačiau kiekvienas lietuvis noribūti sau karalius. O reikia juk visainedaug - susiburti ir susikalbėti tar-pusavyje“, - įsitikinęs ūkininkų koo-peratyvo valdybos pirmininkas.

Augina ir javusG.Dominas pasakojo, kad ūkinin-

kauti pradėjo dar 1989 metais, kaippats sako, nuo nulio. „Prie Panevėžioesančiame Perekšlių kaime gimiau iraugau. Čia gyveno mano seneliai irproseneliai. Džiaugiuosi, kad ir ma-no vaikai eina tomis pačiomis pėdo-mis“, - kalbėjo jis. Šiuo metu G.Do-minas ūkininkauja 1512 ha plote.Beveik du trečdaliai šių žemių yranuosavos. Ūkis augina 250 ha bul-vių, 40 ha svogūnų, 1210 ha pasėliųplotą užima javai. Per metus G.Do-mino ūkis užaugina apie 11 tūkst. to-nų bulvių, 2200 tonų svogūnų, 620tonų javų. Ūkio investicijos į moder-nizavimą praėjusiais metais siekė0,973 mln. litų. G.Domino ūkis yragavęs paramą pagal Lietuvos kaimoplėtros 2007-2013 metų programospriemonę „Žemės ūkio valdų mo-dernizavimas“. Modernizuojant ūkįinvesticijos buvo skiriamos daržoviųprekinio paruošimo linijai pirkti, taippat buvo įsigyti javų kombainai, bul-vių kasamosios, traktoriai, kita tech-nika. Vėliau keturiems ūkio projek-tams parama buvo skirta pagalLietuvos kaimo plėtros 2007-2013metų programos priemonę “Žemėsūkio valdų modernizavimas”, supa-prastintą tvarką. Ūkis taip pat visasparamos lėšas investavo į technikosparko modernizavimą. Užs. Nr. V-2105

Kooperatyvas padeda ūkininkams derėtis su prekybos tinklais

Panevėžio r. ūkininkas G.Dominas mano, jog visuomenei trūksta informacijos apie kooperacijos esmę.Gintaro Mikšiūno nuotraukos

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Praėjusiais metais šalies žemėsūkio technikos rinka traukėsi.

Lietuvos žemdirbiai per 2012metus įregistravo 1549 naujus trak-torius, arba 22 proc. mažiau negu2011-aisiais. Tai sudaro 13,4 proc.visų 2012 metais registruotų trak-torių. Tokia išvada daroma remian-tis žurnalo “Mano ūkis” duomeni-mis. Didžiosios dalies (85,8 proc.)2012 metais įregistruotų traktoriųgalia buvo mažesnė kaip 100 AG.Nuo 100 iki 200 AG galios trakto-riai sudarė 11,6 proc., o didesnės

kaip 200 AG galios traktoriai - tik2,1 proc. visų registruotų traktorių.Žurnalo duomenimis, apie ketvir-tadalį (24,6 proc.) pernai įregistruo-tų naujų traktorių buvo baltarusiš-ki. Vien per praėjusius metus buvoįsigytas 301 naujas MTZ markės ra-tinis traktorius.

Pernai įregistruotas 267-asis nau-jas “John Deere” traktorius (iš jų -3 vikšriniai). Tai sudaro 23 proc. vi-sų vakarietiškų arba 16,9 proc. visų2012-aisiais krašte registruotų nau-jų traktorių. Kitų gamintojų techni-ka išsirikiavo taip: “Clase IH” - 153(9,9 proc.), “Zetor/ZTS” - 120 (7,8proc.), “New Holland” - 107 (6,9proc), “Valtra” - 95 (6,1 proc.),

“Fendt” - 61 (3,9 proc.), “Claas” -56 (3,6 proc.) ir “Massey Ferguson” -56 (3,6 proc.).

Pernai ūkininkai ir žemės ūkiobendrovės įregistravo iš viso 1287javų kombainus, arba 19,9 proc.daugiau negu 2011-aisiais. Ir jų 302,arba 23,5 proc., buvo nauji, o 985,arba 76,5 proc., - naudoti. Daugu-ma (net 88,4 proc.) pernai įre-gistruotų naujų javų kombainų bu-vo vakarietiški.

“Žemės ūkio technikos pardavi-mo rezultatai 2012 metais vertinamidvejopai”, - sakė Jukka Keltto, bend-rovės “Konekesko” atstovas, atsa-kingas už žemės ūkio technikos pro-duktų liniją. Jo duomenimis, žemės

ūkio technikos pardavimas Estijojeir Latvijoje augo, o Lietuvoje visažemės ūkio technikos rinka nuo2011-ųjų susitraukė apie 15 procen-tų. Vis dėlto Baltijos šalyse verslasišliko stabilus ir pelningas. Lietuvo-je “Konekesko” atstovauja kombai-nams “Claas”, traktoriams “MasseyFerguson” ir “Claas”, miško tech-nikai “Ponsse” bei statybinei, keliųstatybos, kėlimo ir specialiajai tech-nikai. Anot “Konekesko Lietuva”generalinės direktorės Linos Mor-kūnaitės, 2012-aisiais visų minėtų-jų įmonių pardavimas buvo 9 proc.mažesnis nei 2011 metais. Šį poky-tį esą lėmė bendras žemės ūkio rin-kos susitraukimas.•

Žemdirbiai pernai įsigijo mažiau technikos

2013 02 08Lietuvos žinios12 Istorija

ARAS LUKŠAS

Kazį Jakubėną daug kas pri-simena kaip linksmą vaikųpoetą. Kas sovietmečiu nė-ra vartęs jo “Abėcėlės”, be-je, sėkmingai leidžiamos

ir mūsų dienomis? Kieno vaikystėprabėgo be jo smagaus “Katinėlio”,pasakojimo apie gandro ligą ar kitųeilėraščių, atmintinai išmoktų darvaikų darželyje?

Tačiau ar daug kas žino, kad patiespoeto gyvenimas toli gražu nebuvolinksmas. Greičiau priešingai. K.Ja-kubėnas buvo amžinas rezistentas.Socialistas, tris kartus kalintas Anta-no Smetonos laikais. Vokiečių oku-pacijos metais persekiotas gestapo.Nepuolęs į sovietinių okupantų glėbįir, kitaip nei daugelis kairiųjų literatų,atsisakęs bendradarbiauti su naująjavaldžia. Po karo be kaltės nuteistas irišvežtas į Karagandos lagerius. Uja-mas ir persekiojamas tiek kolaboran-to kelią pasirinkusių rašytojų, tiek sau-gumiečių. Galiausiai vieną speiguotąsausio naktį žuvęs paslaptingomis ap-linkybėmis. Taip trumpai galima nu-brėžti vos 42 metus trukusio K.Jaku-bėno gyvenimo kelią.

Nuo socialisto iki “teroristo”1908 metų vasario 10 dieną gimęs

Kazys buvo paskutinis, vienuoliktas,vaikas prie Papilio (Biržų r.) ūkininka-vusių Petro ir Uršulės Jakubėnų šei-moje. Silpnos sveikatos berniuką ma-ma kaip įmanydama saugojo ir svajojojį išleisti į kunigus. Tėvas, nors ir ne-puoselėjo tokių vilčių, manė, kad vai-kui geriau būsią imtis amato, tad anks-ti pramokė Kaziuką skaityti ir rašyti.Tuo tarpu tėvo brolis Mykolas nuolatpasakodavo apie 1863 metų sukilimąir 1905 metų revoliuciją. Matyt, pasa-kojimai Kaziukui padarė nemenką įs-pūdį ir pasėjo jo sąmonėje pirmąsiassvajones apie laisvę ir teisingumą.

Šios sėklos tapo daigais Papiliopradžios mokykloje, kur K.Jakubė-no laukė lemtinga pažintis su mo-kytoju poetu Kaziu Binkiu.

“Mokytojas buvo bedievis ir “cici-likas”. Kartais parapijos klebonasPrialgauskas pavesdavo jam dėstytitikybos pamokas. Tada mokytojas at-siskleisdavo katekizmą ir pradėdavoaiškinti nuo “Tėve mūsų”, sakyda-mas, jog mes, kas vakarą ir rytą kal-bėdami šią maldą, maldaujame, kadateitų dangaus karalystė žemėje. Betar pagalvojat, kas iš jūsų, kas nori tądangaus karalystę žemėje įgyvendin-ti? Yra tokių žmonių, jie vadinasi so-cialistai”, - taip savo mokytoją auto-biografijoje vėliau prisiminė patsK.Jakubėnas.

Paakintas K.Binkio, tvirtinančio,jog socialistas turi daug dirbti ir la-vintis, kad pajėgtų nuversti buržujųvaldžią, K.Jakubėnas godžiai skaity-davo pogrindžio laikraščius “Social-demokratas” ir “Tiesa”. Po Rusijosrevoliucijos gimtuosiuose vaikinokraštuose įsitvirtinę socialistai ir bol-ševikai tik sustiprino jo tikėjimą so-cializmo idėjų realumu.

“1918-1919 m. revoliucija padarėman gilų įspūdį, buvau revoliucio-nierių “komitetčikų” pusėje, mėgda-vau baisiai ginčytis ir kištis į suaugu-siųjų ginčus, o kai kokie nors seniaipasakydavo “jukš, paršiuk, niekoneišmanai”, man akyse net ašarospasirodydavo... Bet revoliucija buvo

numalšinta. “Komitetčikai” vieni iš-sibėgiojo, kiti išsislapstė, dar kiti likosušaudyti”, - rašoma K.Jakubėno au-tobiografijoje.

1920 metų rudenį, įstojęs į Biržųgimnaziją, K.Jakubėnas iš karto įsi-liejo į aušrininkų kuopelę. Šiai so-cialistų organizacijai priklausė jovyresnieji broliai Pranas ir Alfon-sas. Iš visko sprendžiant, į revoliu-cinę kovą įsitraukusiam Kaziuimokslai gimnazijoje sekėsi nekaip -jis neišlaikė baigiamųjų egzaminų irliko kartoti paskutinės klasės kursą.Galiausiai 1928-aisiais gavęs bran-dos atestatą jaunuolis įstojo į Kau-no universiteto Teisės fakultetą.

Studijuoti būsimajam teisininkuiteko vos metus. 1926 metais aktyvusaušrininkas buvo suimtas ir apkal-tintas dalyvavus rengiant pasikėsini-mą į ministrą pirmininką AugustinąVoldemarą. Šį teroro aktą organiza-vo plečkaitininkai, o įvykdė du so-cialistų revoliucionierių organizaci-jai priklausę studentai. Vienas jųvėliau buvo sušaudytas, o antras nu-teistas kelėti iki gyvos kalvos. Drau-ge su kitais teroristų bendrininkaisdešimčiai metų kalėjimo buvo nu-teistas ir K.Jakubėnas. Tik 1931-ai-siais paaiškėjus, jog poetas neturinieko bendra su pasikėsinimu, jis iš-leistas į laivę, tačiau K.Jakubėno pa-vardė visiems laikams liko potencia-lių teroristų sąraše.

Tokia “rekomendacija” garantavonuolatinį saugumo policijos dėmesį,todėl, nenorėdamas įkliūti dar kartą,

K.Jakubėnas turėjo vengti bet kokiospolitinės, o juo labiau “revoliucinės”veiklos. Tačiau poetas elgėsi priešin-gai - ėmęs rašyti prieš tautininkus nuk-reiptas eiles, 1933 metais jis vėl buvosuimtas. Po dvejų metų išėjęs į laisvęir kiek pastudentavęs už tokius pačius

darbus poetas vėl atsidūrė už grotų. Ne pyragai buvo ir laisvėje - poeto

eilių nebepraleisdavo cenzūra, tadlabai dažnai jis tiesiog neturėjo užką gyventi. Būtent todėl K.Jakubė-nas ėmė rašyti vaikams ir į lietuviųliteratūros istoriją visų pirma įėjokaip vaikų poetas.

Sovietams į glėbį nepuolė“Negrįš ta diena, kur praėjo, ir upės

neplauks atgalios. Išbėgo gauja pris-paudėjų iš mūsų Lietuvos žalios...” -tokiais žodžiais K.Jakubėnas pasveiki-no 1940-aisiais Lietuvą okupavusiussovietus. Pagal juos sukurta daina lai-mėjo antrąją vietą tą vasarą paskelb-tame sovietinių dainų konkurse.

Tuo pat metu poetas gavo ir nuo-latinį darbą - jis buvo paskirtas re-

daktoriumi Lietuvos telegramųagentūroje (ELTA). Tačiau entuziaz-mas truko neilgai - netrukus į Sibirąbuvo ištremta K.Jakubėno sesuo, ojis pats atsidūrė NKVD akiratyje.

Beveik po pusės amžiaus paskelb-tuose prisiminimuose poeto brolis ad-

vokatas Alfonsas papasakojo tokį epi-zodą: “Kartą, grįžęs į savo butą, radoduris atrakintas. Jo kambaryje sėdėjosaugumo karininkas. Paklaustas, kaipjis čia pateko, atsakė, kad jiems neeg-zistuoja jokie užraktai, ir pakvietė va-žiuoti pas valstybės saugumo ministrą(Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudieskomisaro pavaduotoją Piotrą Gladko-vą - aut.).” Pasak A.Jakubėno, P.Glad-kovas poetui pareiškęs, jog maža pri-sidėti prie sovietų valdžios įtvirtinimovien kūryba - reikia ir kitokių veiks-mų, tarkime, teikti saugumui žiniųapie draugų ir bendradarbių nusis-tatymą naujosios valdžios atžvilgiu.Supratęs, kad yra verbuojamas, K.Ja-kubėnas bendradarbiauti kategoriš-kai atsisakė. “Neigiamas atsakymasbus priimtas kaip tavo nenoras dirb-ti su Tarybų valdžia. Tokius mes nai-kiname!” - sušukęs P.Gladkovas ir lie-pęs Kazį išvesti”, - rašo A.Jakubėnas.Vėliau įsitikinsime, jog tai nebuvovien tušti grasinimai.

Tikėtina, kad sovietinis saugumasbūtų susidorojęs su K.Jakubėnu la-bai greitai. Tačiau prasidėjo SSRS irVokietijos karas, ir poetas netruko at-sidurti kitų okupantų politinės poli-cijos - gestapo naguose. Už antivo-kiško turinio eilėraščius jis kurį laikąbuvo kalinamas.

Lietuvą vėl užėmus sovietams,K.Jakubėnas 1944 metų rugpjūtį su-grįžo į Kauną ir ėmė dirbti grožinėsliteratūros leidykloje. Prieš ketverius

metus girdėtus enkavėdistų grasini-mus jis greičiausiai jau buvo pamir-šęs. Tačiau stalininė represijų maši-na nepamiršo poeto. Reikėjo tikmenkiausios dingsties, kad šios ma-šinos smagračiai imtų suktis visusmarkumu. Ir tokia dingstis netru-kus atsirado.

1945 metais viename susirinkimeK.Jakubėnas susikibo su tuometiniuRašytojų sąjungos pirmininku PetruCvirka, kategoriškai pasisakiusiu prieštai, kad sovietinėje Lietuvoje būtųspausdinami Vinco Kudirkos kūriniai.“Aš galiu suprasti, kodėl Kudirkos sa-tyrose arkliai baidosi žandarų, bet ne-suprantu, kodėl Cvirka baidosi Kudir-kos!” - mestelėjo K.Jakubėnas.

Šie žodžiai buvo lemtingi. Tais pa-čiais metais kaip sovietinės tikrovės juo-dintojas K.Jakubėnas ne be P.Cvirkospastangų buvo išmestas iš Rašytojų są-jungos. Poetui iš karto užsitrenkė visųleidyklų durys. Tai buvo pirmasis skam-butis, įspėjantis apie mirtiną pavojų.

Saugumo rūsiuoseNaujų bėdų ilgai laukti neteko.

1946-ųjų kovą K.Jakubėno bute da-ryta krata. Saugumiečiai išsinešė dulagaminus su rankraščiais, o pats po-etas buvo suimtas.

Du per kratą paimti eilėraščiai ne-trukus tapo įkalčiais K.Jakubėno bau-džiamojoje byloje Nr. 61. Būtent jųsaugumiečiai ir ieškojo, remdamiesiP.Cvirkos skundu, kuriame teigiama:

Amžino rezistento daliaSekmadienį sukaks 105 metai, kai gimė Kazys Jakubėnas - poetas ir amžinas rezistentas, paslaptingomis aplinkybėmis žuvęs speiguotą 1950-ųjų sausio naktį.

Saugumietis nedviprasmiškai pridūrė, kadvaikščioti į nusikaltimo vietą labai pavojinga,

nes ten nuolat randami negyvėliai. Supratęs, kad jo laukia brolio likimas,

A.Jakubėnas tyrimą nutraukė.

K.Jakubėnas (kairėje) tėviškėje. / LŽ archyvo nuotraukos

Poeto tėvai P. ir U.Jakubėnai.Sovietų valdžią šlovinantis K.Jakubėno eilėraštis vaikų žurnalo “Genys”1940 metų 1 numeryje.

Poetas K.Jakubėnas.

Istorija 132013 02 08Lietuvos žinios

“K.Jakubėnas pakeltu balsu šaukė, kadgrąžintų išvežtuosius brolius. Apie ko-kius brolius eina kalba, nesunku atspė-ti. Neabejotinai K.Jakubėnas savo po-ezijoje reikalavo grąžinti tuos “brolius”,kurie vakar užmušinėjo valstiečius, mū-sų tarybinius piliečius, o šiandien pa-kliuvo į mūsų valstybės saugumo orga-nų rankas. Tiesa, K.Jakubėnas prieSmetonos rašė antismetoninius eilėraš-čius, vokiečių okupacijos metu dirboantivokišką darbą, kurdamas eilėraš-čius prieš vokiečius. Šita jis darė, ir taibūtų galima laikyti jo nuopelnu anti-vokiškame darbe. Tačiau šį jo nuopel-ną sunaikino antitarybinė veikla, anti-tarybinis jo pasielgimas.”

Kaip didžiausias “antitarybinio” pa-sielgimo įrodymas byloje figūravo nie-kur nespausdintas, o tik kažkuriameliteratūros vakare perskaitytas K.Jaku-bėno eilėraštis “Paukšteliui”, tiksliausakant, vienas iš šešių jo posmų:

“Pasakyk, kad javai sužaliavo, O lankoj šienapjūtė arti.O! Kad grįžtų į tėviškę savoTie, kas buvo iš jos ištremti.” Veltui tardomas K.Jakubėnas mė-

gino aiškinti, kad šios vokietmečiu pa-rašytos eilutės skirtos jo draugei - Vil-niaus universiteto bibliotekininkeiOnai Šimaitei, kuri už žydų gelbėjimąbuvo suimta ir 1944-aisiais išvežta įDachau koncentracijos stovyklą.NKVD tardytojų tokie paaiškinimaineįtikino. Juo labiau kad į bylą jau gu-lė kitų “antisovietinę” poeto veiklą liu-dijusių rašytojų apklausų protokolai.

“K.Jakubėnas savo nespausdintuo-se eilėraščiuose, kuriais jis kreipėsi įauditoriją, skiepijo nacionalistinį įsiti-kinimą liūdėti dėl kažkur išvežtų bro-lių lietuvių ir stengėsi įrodyti, kad ateislaikas, kai tie lietuviai sugrįšią prie sa-vo gyvenimo”, - tvirtino liudytojasKostas Korsakas.

“Kaip man žinoma, K.Jakubėnaspašalintas iš Lietuvos tarybinių rašy-tojų sąjungos už savo dviprasmiškocharakterio eilėraščius, kuriuos jis vie-šai skaitė literatūriniuose vakaruose.Kiek atsimenu, eilėraštyje “Laikrodė-lis” jis pavaizdavo veiksmus kai kuriųTarybinės armijos karių, kurie atimi-nėjo iš piliečių laikrodėlius”, - aiškinotardytojui Antanas Venclova, puikiaižinodamas, kad šiame kūrinėlyje nė-ra nė užuominos nei apie sovietiniuskarius, nei apie politiką.

Tačiau visus liudytojus pranokoJuozas Baltušis. Jis ne tik pakartojokitų literatų parodymus, bet ir leidosuprasti, jog K.Jakubėnas visuometbuvo užsimaskavęs sovietų valdžiospriešas. “Tarybinės tikrovės grįžimoį Lietuvą nenorėjo. Tarybų Sąjungospergale prieš Vokietiją netikėjo. Ta-rybų valdžios atkūrimą K.Jakubėnassutiko abejingai, be idėjinio politiniopakilimo literatūrinėje kūryboje. Irgalop pasielgė antitarybiškai”, - perapklausą trypė kolegą būsimas liau-dies rašytojas.

Tuo tarpu Vilniuje saugumo rūsyjeįkalintą K.Jakubėną visais įmanomaisbūdais mėgino gelbėti brolis Alfonsas.Tačiau pagalbos nesulaukė. “Visa, kąmes gero per metus padarome, jūsųbrolis per minutę sugriauna!” - trenkėkumščiu į stalą užtarimo paprašytasšvietimo liaudies komisaras JuozasŽiugžda.

Tiesa, rugpjūtį nušvito viltis, kadviskas išsispręs savaime. Iš sutiktoLSSR Aukščiausiojo Teismo pirminin-ko pavaduotojo I.Tiulkovo A.Jakubė-nas išgirdo, kad, nesant rimtų kaltini-mų, byla būsianti nutraukta. Tą patįpatvirtino ir pats teismo pirmininkasJurgis Blieka. Deja, iškviestas į Komu-nistų partijos Centro komitetą, Teis-mo pirmininkas iš karto pakeitė nuo-monę ir pareiškė, kad byla busperduota nagrinėti.

Niekuo nenorėjo padėti ir gera bro-lių Jakubėnų pažįstama, vokiečių nu-žudyto antinacinio komunistų pog-rindžio aktyvisto Juozo Vito žmona,kuri galėjo paliudyti, kad K.Jakubėnas

antisovietine veikla neužsiėmė. Kaispalio 26 dieną buvo nutarta perduo-ti K.Jakubėną teismui, moteris pareiškė,kad jos parodymai nieko nepakeis - to-kie žmonės kaip K.Jakubėnas netei-siami, nesuderinus su LKP CK, o visisprendimai priimami būtent ten.

1947 metų pradžioje K.Jakubėnasuž antisovietinę propagandą nuteis-tas penkeriems metams lagerių. At-likti bausmės poetas buvo išvežtas įKaragandos-Dolinskojės anglių ka-syklas Kazachstane.

Paskutinė poeto naktisK.Jakubėno byla buvo nutraukta

jam jau esant nelaisvėje. Atrodo,SSRS Aukščiausiasis Teismas atsiž-velgė į Lietuvos SSR AukščiausiojoTeismo pirmininko pavaduotojo pro-testą ir nustatė, kad kaltinimai poetuinepagrįsti. Tačiau paleisti jo niekasneskubėjo. A.Jakubėnui teko dar ilgaivarstyti įvairiausių įstaigų duris, kadbrolio bylos dokumentai būtų persiųs-ti į Karagandos lagerį. Į Lietuvą K.Ja-kubėnas sugrįžo 1947 metų rugpjūtį,išbuvęs lageryje apie 7 mėnesius. Bro-lis prisiminė, kad poetas grįžo sulysęs,bet jo akys ir veidas švietė džiaugsmuir energija.

Deja, džiaugsmą aptemdė naujosnegandos. Regis, vietinė partinė val-džia, saugumas ir poetą įskundusieji“plunksnos broliai” darė viską, kad ap-kartintų jam gyvenimą. K.Jakubėnuinet neleista prisiregistruoti Vilniuje.

“Kažkurią 1949 metų liepos mėne-sio dieną grįžęs į butą radau savo bro-lį susirūpinusį ir prislėgtą. Paklausiau,kas atsitiko. Jis atsakė, kad negalįs neiįsidarbinti, nei prisiregistruoti - visuružtrenktos durys. Iš milicijos gavęsraštą, kuriame nurodoma per 24 va-landas išvykti iš Vilniaus, nes kitaipbūsiąs suimtas, perduotas teismui irnubaustas 2 metus kalėti”, - prisimi-nė A.Jakubėnas. Tuomet jis pataręsbroliui parašyti laišką dar nuo A.Sme-tonos laikų pažįstamam LSSR Aukš-čiausiosios Tarybos pirmininkui Jus-tui Paleckiui. Prašymas padėjo. Gavęs

laišką J.Paleckis ant jo užrašė tokią re-zoliuciją: “Vilniaus miesto milicijosvaldybai. Priregistruoti Jakubėną K.P.pas jo brolį Jakubėną A. P.”

Tačiau registracijos žyma pase nie-ko nepakeitė. Įsidarbinti K.Jakubė-nui ir toliau nesisekė, o leidyklos kra-tėsi jo lyg raupsuotojo.

Nepavyko poetui rasti ir nuolati-nio darbo.

Toliau viskas ėjo tik blogyn. Vienągruodžio dieną A.Jakubėnas pamatėbrolį prakirstu antakiu. Apie tai, kas nu-tiko, Kazys jam taip ir nepasakė. Tik pa-sakojo, jog LKP CK literatūros ir menopropagandos skyriaus vedėjas K.Pivo-riūnas spaudęs jį padaryti viešą pareiš-kimą, kad jis priklausąs eserų partijai,bet dabar dėl to atgailaująs. To patiesreikalavo ir jį anksčiau tardęs saugumie-tis Saakisjanas. Maža to, abu grasinę,kad priešingu atveju nutrauktoji bylabus atnaujinta. Brolis nuramino poetą- nutrauktos bylos atnaujinti neįmano-

ma. Tuomet abu nė nenujautė, kad ikitragiškos šios istorijos atomazgos likomažiau nei mėnuo.

Vėlyvą 1950 metų sausio 7-osiosvakarą grįžęs namo A.Jakubėnas bro-lio kambarį rado tuščią. Iš paklotoslovos buvo galima spręsti, kad Kazysruošėsi miegoti, tačiau kažkas jam su-trukdė. Be to, namo tarpduryje ky-šojo K.Jakubėno draugo paliktas raš-telis. Iš jame nurodyto laiko buvogalima spręsti, kad poetas iš namų iš-ėjo prieš devintą vakaro.

Nepasirodė K.Jakubėnas nei kitąrytą, nei dieną. Kur gali dėtis žmo-gus naktį, spiginant 30 laipsnių šal-čiui? Prisiminus visus Kaziui skirtusgrasinimus, A.Jakubėną apėmė bai-si nuojauta, tačiau ko nors imtis jisnegalėjo: buvo sekmadienis, tad ne-

liko nieko kita, kaip laukti kito ryto.Pirmadienį A.Jakubėnas nuskubėjopas savo gerą pažįstamą - su MGBbylomis dirbantį advokatą Joną Za-lecką. Gal šis padės išsiaiškinti, arbrolio vėl nesuėmė saugumas. Ta-čiau kolega nieko pasakyti negalėjo.

Po trijų nerimo ir laukimo dienųsausio 11-ąją Alfonsas buvo iškviestasį Vilniaus milicijos kriminalinės paieš-kos skyrių. Tai, ką jis išgirdo iš tardyto-jo, patvirtino blogiausias nuojautas -brolio nebėra tarp gyvųjų. Milicijoskapitonas informavo, kad naktį iš sau-sio 7-osios į 8-ąją, apie 1 valandą, jisrastas už geležinkelio esančioje Kapųgatvėje - basas, be viršutinių drabužių,mirtinai sušalęs. Pareigūnas dar pri-dūrė, kad bebaigiantį sušalti K.Jakubė-ną į namus įnešęs šalimais gyvenantisvairuotojas pavarde Klymovas, tačiaubuvę jau per vėlu.

Nieko nelaukdamas A.Jakubėnasnuskubėjo į nelaimės vietą. Bandė iš-

klausinėti namo, prie kurio rastas kū-nas, gyventojus. Du senukai lenkai pa-sakojo girdėję šauksmus, bet iš kartosupratę, jog tai politinis dalykas, į ku-rį geriau nesikišti. Kita pagyvenusių ru-sų pora papasakojo, kad naktį kažkasbeldėsi į jų duris. Į klausimą, “kas čia?”,jie išgirdę širdį veriantį šauksmą: “Ati-darykite, žmogus žūsta!” Tą pačią aki-mirką pasigirdo duslus smūgis, iršauksmas nutilo. Išsigandę sutuokti-niai durų taip ir neatidarė. SusiradoA.Jakubėnas ir milicijos kapitono mi-nėtą Klymovą, kuris patvirtino įnešęssušalusį pusnuogį žmogų į savo virtu-vę, bet šis jau nieko negalėjęs paaiš-kinti ir netrukus miręs.

Išklausęs visų tos nelemtos naktiesįvykių liudytojų, A.Jakubėnas nuvykopas kriminalinės paieškos viršininką

norėdamas pranešti, kad vienas Kapųgatvės gyventojas galėtų daug papasa-koti apie brolio žūties aplinkybes. Mi-licijoje jo laukė staigmena - kabinetenetikėtai pasirodęs MGB generolasAndrejus Leonovas pareiškė, kad ty-rimą perima saugumas.

Tiesa už devynių užraktųNuo tos akimirkos ėmė dėtis keisti

dalykai. Dar kartą apsilankęs Kapųgatvės 4 name, vairuotojo KlymovoA.Jakubėnas neberado. Jo bute jau gy-veno kitas žmogus, kuris pasakė, kadKlymovas išvyko gyventi į Rusiją.Svarbiausio įvykių liudytojo nebeliko.

Patyręs teisininkas suprato, kadsvarbiausias liudytojas negalėjo dingtiatsitiktinai. Įtarimus, kad už šio žiau-raus nusikaltimo slypi MGB, dar la-biau sustiprino netikėtas radinys. Štaikaip apie jį pasakojo pats A.Jakubėnas:

“Pirmomis vasario dienomis, tvarky-damas savo kambaryje knygas, radauKazio ranka rašytą taupomųjų kasųinstrukcijos vertimą. Kazys kartais vers-davo iš rusų kalbos tokias instrukcijas,kad užsidirbtų pinigų. Mano rastosinstrukcijos vertimas nebuvo baigtas - sa-kinys nutrūko ties dvitaškiu. Rankraščiokampe buvo užrašytas telefono nume-ris - 2-31-67. Paskambinau į telefonųinformaciją ir pasiteiravau, kieno šis nu-meris. Išgirdau tokį atsakymą: “Telefo-no numeris 2-31-67 yra įslaptintas.”

Išsiaiškinti, kam priklauso šis tele-fono numeris, nepadėjo nei pokalbissu Vyriausybės vadovu MečislovuGedvilu, nei laiškas LKP CK pirma-jam sekretoriui Antanui Sniečkui.

Užtat dar tą pačią dieną A.Jakubė-ną išsikvietęs MGB generolas A.Leo-novas pareiškė: “Jei norite, kad jūsųgalva liktų ant pečių, nesikiškite į šiąbylą.” Saugumietis nedviprasmiškaipridūrė, kad vaikščioti į nusikaltimovietą labai pavojinga, nes ten nuolatrandami negyvėliai. Supratęs, kad jolaukia brolio likimas, A.Jakubėnas ty-rimą nutraukė. Tačiau abejonių, kadprie brolio mirties nagus prikišo sau-gumas, beveik nebeliko. Viską ap-mąstęs advokatas sudėliojo įvykiųversiją.

“Kaziui verčiant instrukcijas, atvy-ko saugumo tarnautojas ir pareikala-vo, kad jis ateitų į Saugumo ministeri-ją. Kazys gavo telefono numerį, kuriuoturėjo paskambinti jį iškvietusiam pa-reigūnui, kad tas išrašytų įėjimo leidi-mą. Nebaigęs versti instrukcijos iki ga-lo, Kazys ant rankraščio užrašėtelefono numerį, matyt, norėdamasmane įspėti, kur jis esąs, ir skubiai iš-ėjo. Kai nuvyko į ministeriją, jį suėmėir nuvežė į Kapų gatvę. Greičiausiaitenai buvo tardymo punktas. Stalinolaikais tokių punktų nuošaliose vieto-se tikrai būdavo.”

Saugumiečiai nepaliko poeto ra-mybėje ir jo laidotuvių dieną. Sausio15-ąją kapinėse jų buvo daugiau neiatsisveikinti atėjusių artimiausių gi-minaičių. Šiems buvo uždrausta netik kviesti į laidotuves kitus žmones,bet ir kalbėti prie kapo duobės. Kai,supylus kauburėlį, laidotuvių dalyviaiėmė skirstytis, MGB sekliai tikrino jųdokumentus.

Paslaptinga poeto žūtis nebuvo at-skleista ir po Stalino mirties. Kai 1953metų gruodžio pabaigoje buvo sušau-dytas MGB vadovas Lavrentijus Be-rija, toks pat likimas ištiko ir buvusįSSRS saugumo ministrą, 1948-1949metų Lietuvos gyventojų masinių trė-mimų organizatorių Viktorą Abaku-movą, ir galbūt prie K.Jakubėno nu-žudymo prisidėjusį LSSR saugumoministro pavaduotoją A.Leonovą. Be-je, pastarasis buvo kaltinamas siste-mingu žmonių žudymu.

Galimas dalykas, kad ligi šiol kurnors Rusijoje po devyniais užraktaislaikomoje A.Leonovo byloje slypi at-sakymas į klausimą, kas iš tiesų nutikotą speiguotą 1950 metų sausio 8-osiosnaktį. Tačiau tikros tiesos mes greičiau-siai niekada nesužinosime. •

Stalininė represijų mašina nepamiršo poeto.Reikėjo tik menkiausios dingsties, kad šios

mašinos smagračiai imtų suktis visu smarkumu. Ir tokia dingstis netrukus atsirado.

Buvusios Biržų gimnazijos, kurioje mokėsi K.Jakubėnas, pastatas. Dabar čia įsikūręs paštas.

Paminklinis akmuo gimtosios A.Jakubėno sodybos vietoje, buvusiame Kaušiškių vienkiemyje.

K.Jakubėną sovietiniam saugumui įskundęs rašytojas Petras Cvirka (pirmoje eilėje antras iš dešinės) ir prieš jįliudijęs rašytojas Antanas Venclova (antroje eilėje antras iš kairės) su įgaliotąja Liaudies Seimo delegacija vyksta į Maskvą prašyti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį. Kaunas, 1940 m. liepos 30 d. / LCVA nuotrauka

2013 02 08Lietuvos žinios14 Kelionės

Abu Dabis: Dubajaus užgožtas gražuolisJungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinė Abu Dabis - vienas tų miestų, kurie nėra taip plačiai žinomi pasaulio turizmo žemėlapyje. Dažnai JAE yra tiesiog tapatinami su Dubajumi. Gyvuojanuomonė, esą pamačius jį daugiau niekas nebegali valstybėje nustebinti. Iš tikrųjų yra ne taip.

VAIDAS MIKAITIS

Net kelionių agentūrų siū-lomose kelionėse daž-niausiai minimas Duba-jus ir tik kaip viena išpramogų - dienos kelio-

nė į sostinę Abu Dabį. Šie miestai,nors ir panašūs savo blizgesiu, ganaskirtingi. Dubajus - naujai iškeptas, išmažo dykumų miestelio neseniai išau-gęs megapolis, o Abu Dabis - senas,oazėje statytas ir subrandintas žaliasmiestas.

Elnių tėvasAbu Dabis - antras pagal dydį JAE

miestas ir didžiausio iš septynių emy-ratų centras. Miesto pavadinimas reiš-kia “elnių tėvas”, nes, anot legendos,kadaise toje vietoje gyveno daug elnių,o juos ganęs piemuo vadintas jų tėvu.Nors sakoma, kad klajoklių gentys to-se vietose, kuriose dabar driekiasi AbuDabis, gyvenusios jau seniai, miestaspradėjo kurtis tik XVIII amžiuje. Išpradžių jis buvo žinomas kaip viena ge-riausių perlų rinkimo vietų pasaulyje,nes Persijos įlankos vandenyse jų ištiesbuvo gausu. Miestiečiai daugiausia irvertėsi rinkdami, perdirbdami perlusir jais prekiaudami. Intensyvėjant pi-ratų išpuoliams Persijos įlankoje, re-gionui vis didesnę įtaką pradėjo dary-ti Didžioji Britanija, nes britams buvogyvybiškai svarbu apsaugoti savo lai-vus, plaukiančius į Indiją. Nors su pi-ratais sėkmingai anuomet susitvarkyta,britai ten ir liko, nes XX amžiaus pir-moje pusėje paskelbtas didysis atradi-mas - Persijos įlankoje rasta didžiuliųnaftos klodų.

Regionas ėmė sparčiai turtėti, iškiloįtakingų arabų šeichų, kurie norėjo sa-vo valdas tvarkytis patys. Taigi britai jaunebegalėjo išlaikyti įtakos ir buvo pri-versti trauktis iš regiono. Netrukus bu-vo įkurta JAE valstybė su sostine AbuDabiu, į kurį ieškodami geresnio gyve-nimo pradėjo plūsti imigrantai iš Azijos.Iki šių dienų tiek Abu Dabio, tiek Du-bajaus, tiek visų JAE ekonomikos va-riklis yra naftos gavyba. O jos tiek daug,kad šalis tapo labai turtinga, savo pilie-čiams suteikianti didelių privilegijų.2007 metais “Fortune” žurnalas kartusu CNN Abu Dabį paskelbė turtingiau-siu miestu pasaulyje.

Nestokoja ambicijųDėl neperstojamai plaukiančių naf-

tos pinigų Abu Dabio vadovai turi am-bicingų planų. Jie planuoja miesto orouostą paversti vienu didžiausių pasau-lyje, nutiesti geležinkelio liniją tarp AbuDabio ir Dubajaus, pastatyti metro,nutiesti tramvajaus atšakas, atidarytiGuggenheimo ir Luvro muziejus, kita.Tačiau svarbiausia, kad tuo pat metu jiesupranta, jog labai rizikinga priklausy-ti nuo vieno - naftos - pajamų šaltinio,todėl stengiasi plėtoti pirmiausia finan-sines paslaugas ir turizmą.

Anksčiau Abu Dabis buvo konser-vatyvus, musulmoniškų tradicijų griež-tai paisantis emyratas. Pokyčiai prasi-dėjo 2004 metais mirus ilgamečiam AbuDabio vadovui šeichui Zaedui. Valdy-mą perėmęs jo sūnus šeichas Kalifas,norėdamas paversti miestą moderniu,

pritraukti turistų ir užsienio investicijų,atsisakė daugelio buvusių suvaržymų,tokių kaip nekilnojamojo turto parda-vimas užsieniečiams ar griežtas alkoho-lio ribojimas. Tai pasitvirtino ir dabarAbu Dabis yra vienas laisviausių mu-sulmoniškų miestų pasaulyje.

Tautų katilas Kaip ir Dubajus, Abu Dabis yra tau-

tų katilas - apie 80 proc. gyventojų yraatvykėliai. Indai, pakistaniečiai, filipi-niečiai, egiptiečiai ir kitų tautybių ats-tovai čia dirba statybininkais, vairuo-tojais, pardavėjais, virėjais, padavėjais,taksistais. JAE piliečiai dirba tik pres-

tižinius, gerai mokamus darbus, sa-viškius stipriai remia valstybė. Atvy-kėliai, nors ir dirbdami ne tokius gar-bingus darbus, uždirba tiek, kadpakanka pragyventi ir siųsti pinigų šei-moms į tėvynę.

Europiečių Abu Dabyje taip pat yra,tačiau jie daugiausia turistai, o čia dir-bantieji paprastai eina gerai mokamaskonsultantų, architektų ar inžinierių pa-reigas.

1970 metais buvo planuojama, kadgyventojų skaičius mieste niekada ne-viršys 600 tūkstančių. 1990 metų duo-menimis, šis skaičius jau perkoptas.Dabar gyventojų tiek, kad jiems nebe-užtenka gyvenamojo ploto, trūksta vie-tų automobiliams statyti, susidaro spūs-tys ir kitos dėl žmonių pertekliausatsirandančios problemos. Tai vienasrimtų iššūkių miesto valdžiai.

Pusantros valandos autobusuĮ Abu Dabį skraidina daugelis oro

linijų, todėl pasirinkti yra iš ko. Kiekpigesni skrydžiai vasaros sezonu, o ru-denį ir žiemą bilietai akivaizdžiai pa-brangsta. Bene mažiausiomis kainomisskraidina JAE oro linijos “Etihad Air-ways” arba turkų “Turkish airlines”. Ta-čiau dauguma Abu Dabio lankytojų visdėlto skrenda į Dubajų, ten apsistoja, oį šalies sostinę atvažiuoja vos vienai die-nai, nes visi Dubajaus viešbučiai siūlodienos ekskursijas į Abu Dabį. Taip da-rėme ir mes, tačiau į sostinę vykome sa-varankiškai, taip sutaupydami pinigų.Patogūs autobusai 130 km atstumągreitkeliu per dykumas įveikia per pu-santros valandos.

Mano nuomone, svarbi priežastis,dėl ko Abu Dabis negali tapti dar po-puliaresnis ir labiau lankomas, - būtentDubajus. Su juo konkuruoti beprotiškai

sunku, dėl jo populiarumo Abu Dabisgerokai ir nepelnytai nukenčia, norsnėra prastesnis. Net, sakyčiau, priešin-gai - man Abu Dabis pasirodė gerokaijaukesnis, žalesnis ir patogesnis. Jis yrakaip tikras miestas su gatvėmis, šaligat-viais, aikštėmis, puikia krantine, kur ga-lima pasivaikščioti, pailsėti, pasigrožėtiir išsimaudyti. Dubajus - didžiuliųgreitkelių, vienas už kitą įspūdingesniųdangoraižių ir automobilių miestas, ta-čiau be žalumos, patogių vietų jaukiaipasivaikščioti. Žinoma, Dubajus lenkiaAbu Dabį laisvumu ir dėl alkoholio var-tojimo, ir dėl kitų islamo pasaulyje ne-toleruotinų vakarietiškų linksmybių.

Geriausias laikas rudenį Abu Dabyje lankėmės lapkričio mė-

nesį. Tai yra geriausias laikas vykti į JAE,nes tuomet laikosi maloni 25-30 laips-nių C šiluma. Vasarą tvyro nepakelia-mas karštis, temperatūra visuomet per-kopia 40 laipsnių. Vietiniai arabai tokiumetu skrenda vasaroti į šiaurę. Vienin-telis lapkričio trūkumas - anksti tems-ta, todėl negali ilgiau pagulėti paplūdi-myje. Kita vertus, lieka daugiau laikopasigrožėti šiuo blizgančiu miestu, ku-ris net įspūdingesnis tamsoje.

Kadangi Abu Dabis - šalies sostinė,jame įsikūrusios svarbiausios JAE vals-tybinės institucijos, ambasados, vyriau-sybė, bankų ir pagrindinių šalies įmo-nių centrinės buveinės, Abu Dabioemyro šeima ir šios šeimos atstovas - ša-lies prezidentas. Kad ir kokios būtų Du-bajaus ambicijos, Abu Dabis dėl sosti-nės statuso išlieka svarbiausias politinis,kultūrinis ir finansinis šalies centras.

Tiems, kurie nori Abu Dabyje rastitipišką musulmoniško miesto atmosfe-rą ir senamiestį su siauromis gatvelė-mis, teks nusivilti. Tai modernus mies-tas, žėrintys dangoraižiai ir šviesų jūra.

Pėsčiomis neapeisi Įdomiausi Abu Dabio lankytini ob-

jektai yra išsibarstę po visą miestą. O šis

Patrauklią vietą apsistoti Abu Dabyje ras įnoringiausiaskeliautojas, pigiai įsikurti nepavyks niekam.

Abu Dabio priemiesčio poilsio zona. / Vaido Mikaičio nuotraukos

Viena sostinės gatvių vakarėjant. Lapkritį temsta labai anksti.

Kelionės 152013 02 08Lietuvos žinios

didelis, nėra sutelkto krūvon centro,todėl pėsčiomis žvalgytis po miestą su-dėtinga. Galima naudotis viešuojutransportu - autobusais, jie gana pato-gūs, tačiau kartais sudėtinga perpras-ti, koks jų maršrutas. Labai populiarūstaksi. Kai žinai, kad degalai šalyje kai-nuoja centus, taksi nepigūs, įkainiaipanašūs į lietuviškus. Derėtis su tak-sistais netenka, mat atsiskaitoma pa-gal taksometro rodmenis, o būti ap-gautam beveik neįmanoma. Kadangivairuotojai yra atvykėliai, visi mokaangliškai.

Skirtingai nei Dubajuje, Abu Daby-je vietų patogiai pasivaikščioti tikrai yra.Man labiausiai patiko Persijos įlankoskrantinė Corniche. Ji driekiasi septyniskilometrus per visą miestą, tad ją perei-ti ne kiekvienas pajėgtų. Joje organizuo-jamos įvairios pramogos, tarkim, pasi-važinėjimas gokartais, žaidimų aikštelėsir net šokių pamokos. Nuo krantinėsgali iškart žengti ant balto paplūdimiosmėlio ir išsimaudyti jūroje. Arba tie-siog pagulėti ir mėgaudamasis eiti to-liau. Geriausia vaikščioti krantine sute-mus. Miesto vaizdai užburiantys.Atrodo, galėtum visą naktį sėdėti ir ne-nuleisti akių nuo spindinčio miesto,klausytis jūros. Ši krantinė - geriausiaAbu Dabio akimirka.

Pigių viešbučių nėraTačiau ne vien ji gniaužia kvapą. Šei-

cho Zaedo mečetė ne tik gražiausias irlabiausiai lankomas JAE objektas, betir šešta pagal dydį bei viena įspūdin-giausių pasaulyje. Nelabai patogu, kadši mečetė stovi miesto pakraštyje, tačiauiki jos važiuoja miesto autobusai. Šioobjekto neaplankyti tiesiog negalima.

Dar vienas vertas dėmesio objektas -Marinos saloje esantis vienas aukščiau-sių pasaulyje vėliavos stiebų, ant kurioplaikstosi didžiulė JAE vėliava.

Įspūdingai atrodo viešbutis “Emi-rates Palace”. Čia apsistoja pasauliogalingieji ir turtingieji. Kambarių kai-nos prasideda nuo 400 JAV dolerių.Patrauklią vietą apsistoti Abu Daby-je ras įnoringiausias keliautojas. Pi-

giai įsikurti neras niekas - JAE viešbu-čiai yra brangūs.

Paprastai viešbučiuose dirbantysturizmo agentai gali organizuotijums viską, ko tik pageidausite: pra-dedant kelionėmis į dykumas, pa-siplaukiojimais laivais, lankymusipramogų parkuose, ekskursijomispo kitus emyratus, golfu, oro balio-nais, baigiant kupranugarių lenkty-nėmis, šokių, aerobikos pamokomis,kitomis pramogomis. Žodžiu, turė-kite pinigų ir pramogų niekada ne-pritrūks.

Patrauklios kainosSakoma, kad Abu Dabis yra apsipir-

kinėtojų svajonė. Daugelis žmonių, at-vykę tiesiog pailsėti, grįžta namo ap-sikrovę dėžėmis, maišais ir lagaminais.Pavaikščiojęs po didžiulius prekyboscentrus ar mažesnes parduotuves iš tie-sų gali rasti tikrai gerų drabužių, elekt-ronikos, aukso dirbinių patraukliomiskainomis. Stebina milžiniška prekiųįvairovė.

Maisto kainos Abu Dabyje kiek di-desnės nei Lietuvoje, tačiau skiriasi ne-daug. Vadinamojo greitojo maisto res-torane galime pavalgyti už 10 eurų,tačiau norintieji pasisotinti pigiau galinusipirkti arabišką užkandį šavarmą arfalafelį - jie kainuoja apie 10 litų.

Parduotuvėse maistas kainuoja taippat šiek tiek brangiau.

Išvykome iš Abu Dabio kupini gerųįspūdžių. Miestas, turėjęs nublanktiprieš Dubajaus spindesį, pasirodė nie-kuo jam nenusileidžiantis, o kartais netpranokstantis jį. Tad jei viešėsite Duba-juje, nepatingėkite nuvykti ir į Abu Da-bį bei įsitikinti, kad JAE - tai ne vienDubajus. •

Daugelis žmonių atvykę tiesiog pailsėti

grįžta namo apsikrovędėžėmis, maišais ir

lagaminais.

Šeicho Zaedo mečetė - labiausiai lankomas objektas, ji šešta pagal dydį pasaulyje. Šeicho Zaedo mečetė iš vidaus.

Mieste yra apie du šimtai fontanų.

Abu Dabyje nėra musulmonų kraštams tipiško senamiesčio siauromis gatvelėmis.

Abu Dabis - antras pagal dydį JAE miestas ir didžiausio iš septynių emyratų centras. Vienas prabangių viešbučių “Emyrates Palace”.

2013 02 08Lietuvos žinios16 Sportas

J.VALANČIŪNAS VĖLGERIAUSIAS213 cm ūgio dvidešimtmetis Lietuvoskrepšinio rinktinės ir Toronto “Rap-tors” (NBA) vidurio puolėjas JonasValančiūnas antrus metus iš eilės“FIBA Europe” pripažintas geriausiuEuropos jaunuoju krepšininku. Lie-tuvis, ekspertų bei aistruolių reitingesurinkęs indeksą 0,2449, įtikinamaiaplenkė antrojoje vietoje likusį 18 me-tų 207 cm ūgio kroatą Dario Šaričių(0,1606). J.Valančiūnas buvo tik tre-čias (9104 balsai) aistruolių balsavime,tačiau įtikinamai (403 tšk.) nugalėjoekspertų reitinge. Kroatas sirgaliųsprendimu buvo penktas (4764), oekspertai jį pakėlė į antrąją vietą. Ge-riausia jaunąja Senojo žemyno krepši-ninke pripažinta rusė Alina Jagupova,o geriausi suaugusiųjų nominantaibus paskelbti kitos savaitės pradžioje.

LKL ČEMPIONATE

Sužaistos dvejos BEKO-Lietuvoskrepšinio lygos (LKL) reguliariojo se-zono rungtynės. Dešimtą pergalę pertryliktas rungtynes iškovojo trečiąjąvietą užimantis Klaipėdos “Neptū-

nas”, svečiuose 82:81 (21:22, 22:20,18:18, 21:21) palaužęs “Šiaulius”. 18taškų prie pergalės prisidėjo ValdasVasylius, 11 - Deividas Gailius. Iš šei-mininkų sėkmingiausiai žaidė Auri-mas Kieža (22 tšk.). Dešimtojoje vie-toje esantys Kauno “LSU-Baltai”namie 90:64 (24:21, 27:19, 24:12,15:12) įveikė Panevėžio “Lietkabelį”.21 tašką nugalėtojams pelnė ŠarūnasVingilys, 18 - Vidmantas Sragauskis.Svečių ekipoje išsiskyrė MindaugasKupšas (15 tšk.).

LKL LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai,laimėtų rungtynių procentas)

1. Žalgiris 8 0 100

2. Prienai 12 1 92

3. Neptūnas 10 3 77

4. Lietuvos rytas 5 2 71

5. Šiauliai 7 5 58

6. Pieno žvaigždės 7 6 54

7. Juventus 7 6 54

8. Nevėžis 6 8 43

9. Lietkabelis 5 9 36

10. LSU-Baltai 4 9 31

11. Sakalai 3 11 21

12. Palanga Triobet 0 14 0

TAS PATS PREZIDENTAS

Vilniuje vykusioje Lietuvos stalo teni-so asociacijos (LSTA) ataskaitų ir rin-kimų konferencijoje prezidentu jaupenktai kadencijai perrinktas Rimgau-das Balaiša. Kovoje dėl šio posto R.Ba-laiša įveikė kandidatavusį Valdą Mar-tinkų. Konferencijoje išrinktas naujas

asociacijos vykdomasis komitetas.LSTA viceprezidentais tapo GintarasKateiva ir Giedrius Dusevičius. Be jų, įvykdomąjį komitetą pateko Ieva Juce-vičiūtė, Darius Banys, Raimondas Jac-kevičius, Romas Stankevičius, Michai-las Duškesas, Valdas Martinkus.Vykdomajame komitete išliko treneriųtarybos pirmininkas Gediminas Ušac-

kas ir teisėjų kolegijos pirmininkas Ro-mualdas Franckaitis.

EUROLYGOJE - LIETUVIŠKIAKCENTAIBaigėsi FIBA Eurolygos moterų krep-šinio turnyro reguliarusis sezonas. Pa-aiškėjo penkiolika komandų, kuriostęs kovą dėl taurės. Absoliučiai geriau-sia turnyro komanda - JekaterinburgoUMMC (Rusija) - šeimininkės teisė-mis pateko į finalo aštuoneto turnyrą,o kitoms keturiolikai ekipų dėl likusiųseptynių kelialapių teks kovoti atkrin-tamosiose varžybose. Turnyro aštunt-finalyje žais ir Algirdo Paulausko tre-niruojamos Orenburgo ekipos“Nadežda” (Rusija) krepšininkės beiSalamankos klubas “Perfumerias Ave-nida” (Ispanija), kuriam atstovaujaEglė Šulčiūtė. “Nadežda” kovos suPulkovicės CCC (Lenkija), o Ispanijosekipa - su Košičės “Good Angels”(Slovakija). Aštuntfinalio serijos iki tri-jų pergalių rungtynės bus žaidžiamosvasario 19, 22 ir, jei reikės, 27 dieno-mis. Eurolygos čempionė paaiškės ko-vo 24 dieną Jekaterinburge (Rusija).

LŽ

Trumpai

R.Balaiša šalies stalo tenisininkams vadovaus jau penktą kadenciją.LŽ archyvo nuotrauka

VILMANTAS REMEIKA

Nacionalinės futbolo rinktinės visame pasaulyje užvakar žaidėdraugiškas tarpvalstybines rungtynes, o Afrikos čempionatepaaiškėjo finalo dalyviai.

Deja, didžioji futbolo diena buvo belietuvių. Mūsiškiai nepasinaudojo teisesužaisti draugiškas rungtynes prieš artė-jančias pasaulio čempionato atrankoskovas. Šią dieną lietuviai išnaudojo tre-niruočių pobūdžio dvikovai Marijam-polės manieže tarp rezervinės B ir jauni-mo U-21 rinktinių. Pranašesnė buvo Brinktinė, jaunimą įveikusi rezultatu 2:1.Du įvarčius pelnė Arsenijus Buinickis,vieną - Aurimas Vertelis. Jaunimo greto-se pasižymėjo Arnas Ribokas. Visi fut-bolininkai žaidžia Panevėžio “Ekrane”.

Įžvelgė naudąVakar susitikęs su žurnalistais, nacio-

nalinės rinktinės treneris vengras Csa-ba Laszlo tikino, kad tokia treniruotėkomandai buvo naudinga.

“Galėjome Turkijoje susitikti suLiuksemburgu, Ispanijoje su Rumuni-ja ar vykti į Venesuelą, bet vargu ar taibūtų davę naudos. Kai kurie žaidėjaipakeitė klubus todėl jiems reikia leistiadaptuotis prie naujos aplinkos. Nuta-rėme netrukdyti jų ir surinkome jauni-mą”, - dėstė strategas.

C.Laszlo pasidžiaugė stovykla Ma-rijampolėje, bet pripažino, kad ji ne-buvo visavertė. “Dauguma šių vaikinųtik pasirengimo sezonui etape ir nėrageros sportinės formos. Tai buvo ma-tyti aikštėje. Antras kėlinys buvo siau-bingas, buvau priverstas jį sutrumpin-ti iki 30 minučių, nes žaidėjai atrodėpavargę”, - sakė jis.

Lietuvių treneris tvirtino, kad mūsiš-kiai jau netrukus žais draugiškas rung-tynes su solidžiais varžovais, o ne treni-ruosis tarpusavyje. “Deramės su dviemVakarų Europos valstybėmis, kurių pa-vadinimų nenoriu minėti. Privalomežaisti tokiose šalyse kaip Vokietija, Švei-carija ar Belgija. Būtų įdomiau ir žaidė-jams, ir rėmėjams”, - aiškino jis.

Kitas pasaulio čempionato atrankosrungtynes lietuviai žais kovo 22 dienąsvečiuose su Slovakijos rinktine. Būsi-

mieji varžovai trečiadienį išvykoje išmė-gino jėgas su belgais ir pralaimėjo jiems1:2. Belgai jau 10 minutę pirmavo poEdeno Hazardo įvarčio. Slovakams pa-vyko išlyginti rezultatą 87 minutę - pa-sižymėjo talentingas 20 metų žaidėjasRichardas Laslikas. Tačiau vos po mi-nutės belgams pranašumą sugrąžinoNicolas Lombaertsas. Šioje dvikovojekojos raumenį pasitempė slovakų lyde-ris Robertas Vittekas, bet komandos tre-neris Stanislavas Griga teigė, kad žaidė-jas iki dvikovos su Lietuva pasveiks.

Kūrė istorijąIš daugybės visame pasaulyje žaistų

draugiškų rungtynių didžiausią susido-mėjimą kėlė Londone vykusi klasikinėAnglijos ir Brazilijos rinktinių dvikova.Namie žaidžiantys anglai triumfavo 2:1,jie įveikė brazilus po 23 metų pertrau-kos. Pergalingą įvartį nugalėtojams pel-nė 21 metų Jackas Wilshere’as, naciona-linėje komandoje žaidęs tik septintąsiasrungtynes.

Pralaimėję brazilai turėjo guosti savožvaigždę Ronaldinho. Šiam 32 metųžaidėjui mačas Londone buvo didis.

Ankstesnis Brazilijos rinktinės trenerisMano Menezesas Ronaldinho daž-niausiai ignoravo ir per pastaruosiustrejus metus į rinktinę jį kvietė vos 7 kar-tus. Bet atleistą M.Menezesą pakeitęsLuizas Felipe Scolari sugrąžino Ronal-dinho į rikiuotę.

“Man nesvarbu, ką mano kiti. Rink-tinėje privalo žaisti geriausieji. O Ro-naldinho toks ir yra”, - į kritikus rankanumojo L.F.Scolari.

Dvikovos su anglais pradžioje, rezul-tatui esant 0:0, brazilai įgijo teisę muš-ti 11 m baudinį ir realizuoti jį patikėjoRonaldinho, rinktinėje žaidžiančiam100-ąsias rungtynes. Bet Ronaldinhosusimovė - jo smūgį atrėmė Joe Hartas.

Istoriją perrašė ir Vokietijos rinkti-nė. Solidžiai žaidę vokiečiai Paryžiu-je 2:1 palaužė prancūzus. Tai buvopirma susivienijusios Vokietijos fut-bolininkų pergalė prieš Prancūziją.

Anksčiau prancūzus nugalėdavo tikbuvusi VFR rinktinė.

Vokiečiai pirmą įvartį praleido kiekkurioziškai. Paskutinę pirmo kėliniominutę įvartį galva įmušė žemiausiasaikštėje esantis žaidėjas Mathieu Val-buena. Vos 167 cm ūgio prancūzas per-gudravo du vokiečių gynybos bokštus- 191 cm Matsą Hummelsą bei 198 cmPerą Mertesackerį ir galva pasiuntė ka-muolį į vartus. Bet antrame kėlinyjeThomaso Mullerio (51 min.) ir SamiKhediros (74 min.) įvarčiai lėmė Vo-kietijos pergalę.

Afrikos aistrosPAR vykstančiame Afrikos futbolo

čempionate sekmadienį dėl nugalėtojųtitulo susigrums Nigerijos ir BurkinaFaso rinktinės. Pusfinalyje Nigerijalengvai 4:1 nugalėjo Malio rinktinę.Burkina Fasas tik po baudinių serijos

palaužė Ganą. Ši dvikova sukėlė milži-nišką emocijų bangą.

Teisėjas iš Tuniso Slimas Jedidi taipšiurkščiai klydo, kad pagrįstai suabejo-ta jo kompetencija. S.Jedidi jau 13 mi-nutę į Burkina Faso vartus skyrė labaiabejotiną 11 m baudinį, ir po WakasoMubarako smūgio Gana ėmė pirmauti.Antrame kėlinyje Burkina Fasas išlygi-no rezultatą, tad komandoms teko žais-ti pratęsimą. Visų rungtynių metu nuo-lat klydęs S.Jedidi šokiravo 117 minutę.Į baudos aikštelę įsiveržusį Burkina Fa-so žaidėją Jonathaną Pitroipą varžovaiparvertė ant žemės. Burkina Faso atsar-giniai žaidėjai ėmė džiaugtis, manyda-mi, jog į varžovų vartus bus skirtas bau-dinys. Tačiau teisėjas parodė geltonąjąkortelę J.Pitroipai už vaidybą! Kadangitai buvo antras įspėjimas, J.Pitroipa bu-vo išvarytas iš aikštės. Vis dėlto teisybėtriumfavo. Žiūrovų karštai palaikomaBurkina Faso komanda atsilaikė, o po11 m baudinių serijos ji triumfavo 3:2.

“Tai skandalas. Niekada nemačiaušitaip dirbančio teisėjo tokio lygio rung-tynėse”, - šiurpo Burkiną Fasą treniruo-jantis belgas Paulas Puitas. Jis žada įteik-ti protestą FIFA ir siekti, kad būtųpanaikinta raudonoji kortelė J.Pitroipaiir žaidėjas galėtų žaisti finale.•

Futbolo diena - be lietuvių

Burkina Faso žaidėjo J.Pitroipos (sėdi) reakcija į skandalingą teisėjo S.Jedidi (kairėje) sprendimą.Reuters/Scanpix nuotrauka

STATISTIKAAFRIKOS ČEMPIONATASMalis - Nigerija 1:4 (0:3). Durbanas,54 000 žiūrovų. Cheickas Diarra (75);Uwa Echiejile (25), Brownas Ideye(30), Emmanuelis Emenike (44), Ah-medas Musa (60).Burkina Fasas - Gana 1:1 (0:1).Nelspruitas, 30 000 žiūrovų. AristideBance (60); Wakaso Mubarakas (13 iš11 m).DRAUGIŠKOS RUNGTYNĖSAnglija - Brazilija 2:1, Prancūzija - Vo-kietija 1:2, Olandija - Italija 1:1, Ispanija- Urugvajus 3:1, Švedija - Argentina2:3, Slovėnija - Bosnija ir Hercegovina0:3, Graikija - Šveicarija 0:0, Belgija -Slovakija 2:1, Azerbaidžanas - Lichtenš-teinas 1:0, Japonija - Latvija 3:0, Škotija- Estija 1:0,Pietų Korėja - Kroatija 0:4, Kipras - Ser-bija 1:3, Vengrija - Baltarusija 1:1, Uk-raina - Norvegija 2:0, Albanija - Gruzija1:2, Izraelis - Suomija 2:1, Turkija - Če-kija 0:2, Malta - Šiaurės Airija 0:0, Ma-kedonija - Danija 3:0, Islandija - Rusija0:2, Airija - Lenkija 2:0, Rumunija -Australija 3:2, Velsas - Austrija 2:1, Por-tugalija - Ekvadoras 2:3.

Treneris P.Puitas: “Tai skandalas. Niekada nemačiau šitaip dirbančio teisėjo

tokio lygio rungtynėse.”

NAMAI, PATALPOS

PARDUODA

Pusę medinio namo (yra vanduo, kanalizacija,

8,5 a žemės, šildomas krosnimi, kaina - 100 000 Lt).

Vilnius, tel.: (8 5) 260 2979, 8 677 31 900.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių

sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius

salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662,

(8 5) 231 8014.

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su

transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203,

8 610 21 588.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu

ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja,

atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai pada-

rytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5)

278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Šlifuoju parketą, lakuoju. Restauruoju dažytas

grindis. Kloju parketą, parketlentes, laminatą.

Pigiai parduodu ąžuolinį parketą (408x68x15 mm).

Vilnius, tel. 8 673 71 250.

IEŠKO DARBO

42 metų vyras - apsaugos darbuotojo darbo.

Vilnius, tel. 8 604 23 434.

PRANEŠIMAI

UAB „Macrofinance“ (į. k. 300664157) pavadi-nimas keičiamas į UAB Ruber Invest. Užs. LM-2213

Klasifikuoti skelbimai 172013 02 08Lietuvos žinios

VIKINGˆ LOTO Lo‰imo Nr. 1039 Data: 2013 02 06 AUKSO PUODAS - 22 535 286 LtDIDYSIS PRIZAS - 2 557 325 Lt

05 19 26 27 37 45Auksinis skaiãius 29Papildomi skaiãiai 01 18

Lietuvoje laimòti prizai:5 + papildomas sk. 30 797 Lt (1 priz.)5 skaiãiai 3910 Lt (9 priz.)4 skaiãiai 134 Lt (359 priz.)3 skaiãiai 11 Lt (5893 priz.)2 + papildomas sk. 6 Lt (7491 priz.)DÏokeris - bil. Nr. 050 103 870(171 190 Lt)

Prognozò: Aukso puode - 24 mln. Lt Didysis prizas - 2,5 mln. Lt DÏokeris - 180 000 Lt

Îaidimas JñGA 2 TiraÏo Nr. 4020 Data: 2013 02 06 DIDYSIS PRIZAS - 213 010 Lt

03 04 16 18 25 27 + 306 skaiãiai - 213 010 Lt 5+1 skaiãius - 366 Lt 5 skaiãiai - 197 Lt 4+1 skaiãius - 118 Lt 4 skaiãiai - 29 Lt 3+1 skaiãius - 5 Lt 3 skaiãiai - 3 Lt 2+1 skaiãius - 2 Lt

Îaidimas KENOLOTO TiraÏo Nr. 5388 Data: 2013 02 06GALITE LAIMñTI 200 000 Lt!

01 03 10 11 15 18 20 22 23 2527 30 44 45 49 50 53 54 57 58

UAB „Lietuvos žinios“ akcininkams2013 m. kovo 1 d. 9.00 val. šaukiamas UAB „Lietuvos žinios“

(kodas 122220740, buveinė: Vykinto g. 14, Vilnius) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas,

kuris įvyks bendrovės buveinėje.Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė:

1. Bendrovės įstatinio kapitalo mažinimas;

2. Bendrovės įstatų naujos redakcijos tvirtinimas;

3. Bendrovės įstatinio kapitalo didinimas;

4. Bendrovės įstatų naujos redakcijos tvirtinimas;

5. Bendrovės valdybos narių perrinkimas.

Visą medžiagą šaukiamo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimaisbei sprendimų dėl kiekvieno neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klau-simo projektus galima gauti bendrovės buveinėje: Vykinto g. 14, Vilnius.

Kontaktinis asmuo: Gen. direktoriaus padėjėja Nijolė Jakučionienė, tel. (8 5) 249 2152; el. p.: nijole@lzinios.lt.

Atvykstantiems į susirinkimą turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Akcininkų įga-liotiems asmenims privaloma turėti įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.

Informacija apie biodujų jėgainės statybos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimoPlanuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Senergita“, Radviliškio r., Pakirkšnio k., Draugystės g. 1,tel. 8 611 55 432.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta: biodujų jėgainės statyba, Kiškonių k., Kel-mės r. sav.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2013 02 04raštas Nr. (4)SR-S-258(7.1)) - biodujų jėgainės statybai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Senergita“ Vilniaus biure, Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432.

Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Šiaulių RAAD, M.K.Čiurlionio g. 3 LT-76303 Šiau-liai, tel. (8 41) 59 64 10, el. p.: a.bruzas@srd.am.lt - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Šiaulių RAAD, M.K.Čiur-lionio g. 3 LT-76303 Šiauliai, tel. (8 41) 59 64 10, el. p.: a.bruzas@srd.am.lt - 10 darbo dienų nuošio skelbimo. Užs. R-73

Vilniaus kolegija viešo konkurso būdu išnuomoja negyvenamąjį plotą

Ekonomikos fakultete, esančiame Naugarduko g. 5, Vilniuje (bendras plotas - 4,00 kv. m)ūkinei veiklai organizuoti penkeriems metams.

Pradinis nuompinigių dydis 175,00 Lt už kv. m, papildomai mokant už komunalinespaslaugas.

Dalyviai privalo sumokėti pradinį įnašą, kuris yra lygus paskelbtam 3 mėnesių pradiniamnuompinigių dydžiui. Vilniaus kolegijos rekvizitai: įmonės kodas 111965131, sąskaitaLT767044060001472160, AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Prašymai kartu su banko išduotais kvitais dalyvauti konkurse priimami penkiolika ka-lendorinių dienų nuo paskelbimo datos.

Prašymus siųsti Vilniaus kolegijos ilgalaikio materialaus turto nuomos konkurso komi-sijos narei Gintarei Stankūnaitei, J.Jasinskio g. 15, 113 kab., Vilnius.

Informacija tel. (8 5) 219 1602.

Komisijos posėdis vyks 2013 02 25, 10.00 val. J.Jasinskio g. 15, Vilniuje, 215 kab. Užs. LM-2203

INFORMUOJAME

Vadovaujantis 2012 11 09 „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigųperdavimo sutartimi Nr. 869-12“ Reg. Nr. AD-945-(3.31) pradedamas rengti Vietovės lyg-mens žemės sklypo (kad. Nr. 4162/0400:453), esančio Daržininkų k., Nemėžio sen., Vil-niaus r., detalusis planas. Rengiamo detaliojo plano tikslas keisti žemės sklypo pagrindinętikslinę paskirtį pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius išžemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę: komercinės paskirties objektų teritoriją - pre-kybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1) bei degalinių ir autoservisų statinių sta-tybos (K3), numatant statyti autosaloną ir kitus komercinės paskirties pastatus. Nustatyti sta-tybos reglamentus: naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams - iki 3 aukštų (iki 15,0m), žemės sklypo leistiną užstatymo tankumą, leistiną užstatymo intensyvumą, statybos ri-bas ar liniją, susisiekimo sistemos organizavimą, servitutus. Pateikti privalomąjį teritorijostvarkymo ir naudojimo režimą.

Planavimo organizatoriai - Nijolė Jankoic, Jan Jankoic.

Plano rengėjas - UAB „Statyba Architektūra Urbanistika“, Kareivių g. 19-152, Vilnius, tel. 8 616 70 564. PV. D.Svetikas el. paštas -dainorui@yahoo.com. Susipažinti su rengiamudetaliojo plano sprendiniais bei koncepcija galima pas† detaliojo plano rengėją bei organi-zatorių. Informacija ir pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos pateikiamos raštu detaliojo planorengėjui.

Informacija ir pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos pateikiamos raštu detaliojo plano rengėjui.

Viešojo svarstymo tvarka: bendra.

Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas seniūnijos patalpose nuo 2013 02 20 iki2013 03 19 d. Viešasis svarstymas vyks Avižienių seniūnijos patalpose 2013 03 19 d. 14.00 val.Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui raštu ir telefonu iki viešojosvarstymo procedūrų pabaigos. Apskundimo tvarka: atmestų planavimo pasiūlymų pareiš-kėjai projekto sprendinius bei viešojo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus Teritori-jų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje, permėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. Jums (Jū-sų įgaliotam asmeniui) nepateikus savo pastabų ir nesusisiekus su projekto rengėju per 15 darbo dienų bus laikoma, kad detaliam planui neturite prieštaravimų. Užs. LM-2210

Informuojame, kad yra patvirtintas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio minis-terijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 02 04 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-147 že-mės sklypo (kadastro Nr. 0101/0145:196), Visalaukio g. 42 ir greta esančios teritorijos, SB„Laimė“ (Vilniaus miesto kadastro vietovė) formavimo ir pertvarkymo projektas (vietovėslygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas) planavimo organizatorius - AngelėTunkevičienė, rengėjas - IĮ „Tikslūs matavimai“, projekto rengėjas - Andrius Stripeikis, kvali-fikacijos pažymėjimas - 2R-FP-350. Užs. LM-2212

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: Vykinto g. 14, VILNIUS. Tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

2013 02 08Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Valentinas vienas” - 11.30, 13.30, 16.15, 19, 21.40 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.45, 15.15, 18.45 val.“Žuviukas Nemo” - 11, 16 val.“Ana Karenina” - 11.45, 14.45, 18, 21 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.45,17.45, 19.50, 21.50 val.“Dubleris” - 12, 18.30 val.“Skrydis” - 18.15, 21.15 val.“Taikinys” - 14.30, 20.45 val.“Tyli naktis” - 21.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 12.30, 16.30, 20 val.“Vargdieniai” - 14, 20.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 13, 15.30 val.“Pi gyvenimas” - 11.15, 17.15 val.“Legendos susivienija” - 10.30 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Valentinas vienas” - 11.20, 14, 17, 19.20, 21, 22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 13.15, 16, 18.30 val.“Žuviukas Nemo” - 11.20, 14 val.“Žuviukas Nemo” (3D, originalo kalba) - 16.40, 19 val.“Ana Karenina” - 12, 14.45, 17.45, 20.45 val.“Argo” - 12.15, 15.15, 18, 21.15 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14.20,16.30, 19, 21.30 val.“Populiari mergina” - 18.30 val.“Dubleris” - 15, 17, 19.20, 21.30 val.“Skrydis” - 18.20, 21.15 val.“Taikinys” - 15, 21 val.“Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val.“Tyli naktis” - 22 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.20, 15.40 val.“Vargdieniai” - 18.15 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.40 val.“Pi gyvenimas” - 15.30 val.SKALVIJA“Medžioklė” - 20.50 val.“Meilė kaip nuodai” - 17 val.“Provokuojantys užrašai” - 18.50 val.PASAKA“Gangsterių medžiotojai” - 17 val.“Tyli naktis” - 19.15 val.“Ištrūkęs Džango” - 21.15 val.“Provokuojantys užrašai” - 16.30 val.“Karališkas romanas” - 18.30 val.

OZO KINO SALĖ“Aurora” - 18 val.“Igruški” - 16 val.“Bandymas išsiaiškinti” - 17 val.MULTIKINO“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.15, 15.45, 18.15 val.“Žuviukas Nemo” - 10, 12.15, 14.30 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14, 16,20, 22 val.“Medžioklė” - 19.30 val.“Valentinas vienas” - 10.30, 12.45, 15, 17.15, 18,19.30, 20.30, 21.45 val.“Ana Karenina” - 13.45, 16.30, 19.15, 22 val.“Dubleris” - 17.30, 21.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 22 val.“Ištrūkęs Džango” - 18, 21.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.30, 15 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.10, 13, 15.30 val.“Tyli naktis” - 20 val.“Vargdieniai” - 16.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 11.15 val.“Zambezija” (3D) - 10.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.30 val.

KAUNASCINAMON“Ana Karenina” - 11.30, 14, 16.30, 19.05, 21.40 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11.15, 13.30 val.“Valentinas vienas” - 15.45, 17.45, 19.45, 21.45 val.“Tyli naktis” - 16.45, 18.45, 20.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 18.30 val.“Kietašikniai” - 14.30, 21.10 val.

“Aurora” - 15 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.40, 12.50, 17.25 val.“Gangsterių medžiotojai” - 19.35, 22 val.“Zambezija” - 12.30 val.FORUM CINEMAS“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.45,15.45, 19.45, 21.45 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30, 15, 17.15 val.“Žuviukas Nemo” - 11.15, 13.30 val.“Ana Karenina” - 11.45, 14.45, 17.30, 20.15, 22.50 val.“Populiari mergina” - 16 val.“Valentinas vienas” - 11.30, 16.30, 17.45, 19, 21.30,23.50 val.“Skrydis” - 18, 20.45, 23.30 val.“Taikinys” - 18.15 val.“Gangsterių medžiotojai” - 16.15 val.“Kietašikniai” - 14, 18.30, 23 val.

“Tyli naktis” - 23.40 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20, 23.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 13, 15.30 val.“Vargdieniai” - 12.45, 21.20 val.

“Pi gyvenimas” - 11, 20.30 val.“Legendos susivienija” - 10.45 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13, 15.45 val.“Žuviukas Nemo” - 13.45 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 19,21.30 val.“Valentinas vienas” - 11.15, 16.15, 18.30, 21 val.“Ana Karenina” - 11.45, 14.45, 18.15, 21.15 val.“Dubleris” - 11, 16.30, 21.45 val.“Skrydis” - 13.15, 18.45 val.“Kietašikniai” - 20.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 14.30, 20.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.30, 15 val.“Vargdieniai” - 17.30 val.“Pi gyvenimas” - 11.30, 17.45 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Žuviukas Nemo (3D) - 10.30 val.“Žuviukas Nemo” - 13 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14,16.15, 18.15, 20.30 val.“Valentinas vienas” - 15.45, 18.30, 21.30 val.“Ana Karenina” - 11.30, 14.30, 17.45, 20.45 val.“Kietašikniai” - 13.15, 16, 18.45, 21 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.15 val.“Paskutinė tvirtovė” - 21.15 val.

“Vargdieniai” - 18 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Žuviukas Nemo” - 10, 11.50, 13.40, 15.30 val.“Valentinas vienas” - 17.20, 19.10, 21 val.I SALĖ“Legendos susivienija” - 11, 12.40 val.“Paskutinė tvirtovė” - 14.20, 18.30 val.“Optimisto istorija” - 16.20, 20.30 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Valentinas vienas” - 18.30, 21.30 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 15.45 val.“Žuviukas Nemo” - 13 val.“Ana Karenina” - 14.30, 17.45, 21 val.“Kietašikniai” - 20.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 14.50 val.“Vargdieniai” - 17.15 val.

PENKTADIENIS 8 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 Atvira Lietuvos universi-

tetų žinių lyga “Lyde-riai”. Susitinka RygosSSE, Lietuvos sveikatosmokslų universiteto,Mykolo Romerio niver-siteto komandos (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.Tiesioginė laida

12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida

12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45“Lietuvos tūkstantmečio vaikai”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Duokim garo!”22.00 Loterija “Perlas”22.10 “Duokim garo!” tęsinys23.15 Nuotykių f. “Dingęs

Didžiojo Kanjono lobis” N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”

6.50 “Kung Fu Panda” (k.)7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Žvaigždžių duetai. Istorija

prasideda iš naujo” (k.)12.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis”14.15 “Kung Fu Panda”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2 Penktadienis” N-721.00 “Farai” N-1422.00 Veiksmo f. “Paskutinė

kulka” N-1423.50 Veiksmo f. “Pašėlęs Maksas.

Keliaujantis karys” N-141.45 “Šlovė ir turtai” (k.) N-14

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Biuras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “X faktorius”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”.

Tiesioginė transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 Komedija “Keturkojis

hercogas”21.00 Nuotykių f. “Žvaigždžių

dulkės”23.25 Veiksmo f. “Mitas”1.45 Komedija “Žandaras Niujorke”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Juoko kovos” (k.) N-79.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)10.00 “Amerikos talentai”11.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Ekstrasensai detektyvai”

(k.) N-713.00 “Muchtaro sugrįžimas”

(k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Auksarankiai” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Savaitės kriminalai” N-721.00 Trileris “Meilė su antspaudu.

Visiškai slaptai”23.00 “Amerikietiškos imtynės”

N-140.00 “Mitų griovėjai” (k.) N-71.00 “Laukinis” (k.) N-72.00 “N-uoga” S2.30-5.59 “Bamba” S

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS8 d. 18.30 val. “Gulbių ežeras”

9 d. 18.30 val. “Žydė”10 d. 12 val. Nacionalinės M.K.Čiurlionio menųmokyklos Baleto skyrius. “Pelenė”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS8 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas”9 d. 16 val. Studijoje. “Murkšlinas ir Turkšlinas”JAUNIMO TEATRAS8 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo”9 d. 18 val. “Širdis Vilniuje”10 d. 18 val. “Pagalvinis”Salė 999 d. 12 val. “Bilietas iš dangaus”10 d. 12 val. “Angelų pasakos”RUSŲ DRAMOS TEATRAS8 d. 18 val. “Iliuzijos”9 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”9 d. 18 val. “Didysis Zebras”10 d. 12 val. “Morozko”10 d. 18 val. “Iš meilės man”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS8 d. 18.30 val. “Trys aukštos moterys”9 d. 18.30 val. “Antigonė”10 d. 12 val. “Brangusis atrakcionų parko dėde!”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė8 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras”9 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka”10 d. 12 val. “Bitė Maja”10 d. 18.30 val. “Jūratė ir KasTautas”Mažoji salė9 d. 14 val. “Aukso obelėlė, vyno šulinėlis”10 d. 14 val. “Raudonkepurė”KEISTUOLIŲ TEATRAS8 d. 19 val. “Juokdario mirtis, arba kas nužudė Šekspyrą”9 d. 12 val. “Grybų karas ir taika”9 d. 19 val. “Pinokio kronikos”10 d. 12 val. “Juozapas ir jo svajonių apsiaustas”MENŲ SPAUSTUVĖ8 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Feel-Link”8 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”.“Brangioji mokytoja”

9 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000”9 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Gaidelis pinigautojas”9 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario gru-pė”. “Arabiška naktis”10 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Eglėžalčių karalienė”10 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”. “Tiksinti bomba”

RAGANIUKĖS TEATRAS9 d. 12 val. “Mažojo dinozauriuko istorija”10 d. 12 val. “Batuotas katinas”“DOMINO” TEATRAS11 d. 19 val. “Langas į parlamentą”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS8 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Hamletas”9 ir 10 d. 19 val. OKT studijoje. “Nuosprendis - me-tamorfozė”VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS9 d. 12 val. “Kelionė į Afriką arba dar kur nors”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS8 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė”9 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters”10 d. 12 val. Didžiojoje scenoje. “Astrida”10 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS8 d. 18 val. “Bučiuok mane, Keit”10 d. 18 val. “Liučija di Lamermur”KAUNO KAMERINIS TEATRAS8 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė”9 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis”10 d. 18 val. “Pirmasis kartas”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS9 d. 12 val. “Žalias žalias obuoliukas”10 d. 12 val. “Šeimynėlė iš Didžiosios girios”KAUNO TEATRO KLUBAS8 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”9 d. 19 val. “Pjesė prarastam balsui” (Katinėlis irPaukštelė)KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS9 d. 19 val. Anželikos Cholinos teatras. “Ana Karenina”10 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS10 d. 17 val. “Adata”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI9 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Karalaitėnori žaisti”

9 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Moteris be kūno”10 d. 17 val. Teatro trupė “Gliukai”. “A gu gu”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS9 d. 12 val. “Baubas”10 d. 12 val. “Raudonkepuraitė”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS8 d. 19 val. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities”9 d. 18 val. “Iguanos naktis”10 d. 12 val. “Bela, Bosas ir Bulis”10 d. 18 val. “Viešbučio šeimininkė”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS9 d. 17 val. “Jazminas”10 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių”10 d. 17 val. “Kreicerio sonata”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS9 d. 18 val. “Dorovingoji Zuzana”TEATRAS “MENAS”9 d. 17 val. “Meilė, džiazas ir velnias”10 d. 12 val. “Trys paršiukai”LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS9 d. 12 val. “Sprigtas”10 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai”

ALYTUSALYTAUS MIESTO TEATRAS10 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “EimiJumi roko gru-pė” 8.40 “Kitas Džimio pasaulis” 9.05 “DraugaiIII” (k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai”10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-712.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Kerštobučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Tele-parduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” 16.30“Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “DetektyvėDžonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Menta-listas” N-7 21.00 Detektyvas “Midsomerio žmog-žudystės. Šiurpios paslaptys” N-7 22.50 Nuotykiųdrama “Vakarėlis” N-14 0.40 “Vaiperis” (k.) N-71.40 “Draugai III” (k.) N-7

LRT kultūra8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00“Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Lietuvos šokiųdešimtukas” (k.) 12.30 “Iššūkis žvaigždėms”.Koncertas (k.) 13.30 “Savęs link”. Mįslingi reiški-niai: NSO. 2 d. (k.) 14.00 “Prisiminkime”. Liudmi-la Chetogurova (k.) 14.10 “Grynas gyvenimas”15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietu-va” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvi-nis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 “Arti toli” 19.30Bohemiečių trupės ir LVSO spektaklis. P.Čaikovs-kio opera “Eugenijus Oneginas” 21.50 “Kai ašmažas buvau” 22.35 “Pergalės kaina” 23.00“Džiazo vakaras”. XVII tarptautinis džiazo festiva-lis “Birštonas 2012”. Indrė Dirgėlaitė ir “WhiteSand Songs” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Moksloekspresas” 1.00 “Aš toks vienas”. Gyvos dainosfestivalis Telšiuose. 2 laida

TV69.15 Teleparduotuvė 9.30 “Simpsonai” 10.00“Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba”12.00 “Kamelotas” 13.00 “Moderni šeima”14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00“Išlikimas” 16.00 “Kamelotas” 17.00 “112.Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI

Majamis” 20.00 “Moderni šeima” 21.00 “Liudi-ninkai” 22.00 “Vilko bilietas” 23.00 “Anarchijosvaikai” 23.55 “Gelbstint Greisę” 0.50 “Stačia gal-va. 2011 metų pasaulio čempionatas” 1.50 Dra-ma “Rokis Balboa”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Rytoreporteris” 7.55 “Bunda sirgaliai” 8.00 “Ryto re-porteris” (k.) 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėki-me augti” 10.55 Dok. f. “El Nino” reiškinys” N-712.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas”13.20 “Mokausi gaminti” 13.35 TV parduotuvė14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “PašėlęTV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Vandenyno milži-nai”. 3 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Vande-nyno milžinai”. 3 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Žinios18.35 “Pašėlę TV pokštai” N-7 19.35 Dok. f. “Die-vo rykštė” N-7 21.00 “Reporteris” 21.40 “MadMen. Reklamos vilkai” N-7 23.50 “Gyvenimo bū-das” 0.50 “Girių takais”

Balticum Auksinis7.00 Trileris “Akis” N-7 9.00 Komedija “Eglutės”11.00 Drama “Daktaro Parnaso Fantazariumas”13.00 Animac. f. “Astro vaikis” 15.00 Veiksmo f. “Gat-vių lenktynininkai” N-7 17.00 Komedija “Eglutės 2”19.00 Drama “Vėjavaikė” 21.00 Trileris “Trys įtemp-tos dienos” N-7 23.10 Drama “Mergišius” S 1.00Drama “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” N-7

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV”žinios 9.15 “Maisto detektyvai” 9.45 “AdvokatėLovinski” N-7 10.45 “Mūsų augintiniai” 11.15“Karamelė” 12.15 Komedija “Dubleris” 13.50“Kritinė riba” N-7 14.50 “Ieškokime geriausio!”15.05 Drama “Myliu tave, Paryžiau” N-7 17.15“Komanda Č” N-7 18.15 “Reidas” 18.45 “GSG 9:elitinis būrys” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!”20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Įspūdingiau-

sių interjerų dešimtukas” 20.45 “Naktis prieš eg-zaminą” N-7 22.35 “Balticum TV” žinios 22.50Kovinis f. “Samdomų žudikų valdžia” N-14

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Sonka” 9.00 Žinios 9.30Visa Rusija 9.45 1000 smulkmenų 10.20 Apie tai,kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų da-lis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių insti-tutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30Žinios. Maskva 15.50 “Kregždės lizdas” 17.40 Ži-nios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis ete-ris 19.20 “Jūrmala” 21.10 Vaid. f. “Du bilietai įVeneciją” 26.05 Vaid. f. “Kerštas” 0.50 Kreiseris“Variagas” 2.25 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic11.00 Ledo ritulys. KHL “Sibir” - Rygos “Dinamo”13.00 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Manches-ter City” - “Borussia” 14.50 Futbolas. UEFA Čem-pionų lyga. “Arsenal” - “Olympiacos” 16.40 Fut-bolas. UEFA Čempionų lyga. “Manchester United”- “Braga” 18.30 Futbolas. UEFA Čempionų lygosapžvalga 19.00 Futbolas. UEFA Čempionų lyga.“Borussia” - “Real” 20.50 Futbolas. UEFA Čempio-nų lyga. “Ajax” - “Manchester United” 22.40 Ledoritulys. KHL. Rygos “Dinamo” - “Lokomotiv” 0.30“Trans World Sport” žurnalas

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiš-kas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50Kaip tai pagaminta? 12.40 Inžinierių idėjos13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių parda-vėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mi-tų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mir-tinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaiptai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Su-nkiausi darbai 22.00 Antžmogiai 23.00 Ieškantamtžmogių 0.00 Tikrieji CSI kriminalistai

Orai 192013 02 08Lietuvos žinios

Avinas. Netikėtos naujienos iš-sklaidys entuziazmą. Reaguokitegreitai, bet nepervertinkite savo

jėgų. Racionalaus patarimo vertėtų kreiptis įbičiulius.

Jautis. Aktyvinkite savo kūrybi-nes galias ir išnaudokite progaspabūti kartu su draugais, nes

bendri reikalai atneš didelių ateities vilčių.Dvyniai. Būkite atsargesni tvarky-dami dokumentus, finansiniusreikalus. Derėtų pataupyti jėgas,

rūpintis sveikata, nesiblaškyti, skirti laiko poil-siui, šeimai.

Vėžys. Norėdami įgyvendintisvajones, turėtumėte būti lanks-tesni. Pasitikrinkite, ar sumany-

mai pakankamai pagrįsti ir perspektyvūs. Ne-prošal pasitarti ir su artimaisiais.

Liūtas. Situacija gali keistis neti-kėtai ir nebūtinai jūsų naudai. At-rodys, kad aplinkinių ambicijos

liejasi per kraštus. Būkite kantrūs ir taktiški,venkite konfliktų.

Mergelė. Mokėsite atsiribotinuo to, kas vargina, slegia ar er-zina. Profesinėje veikloje la-

biausiai padės įžvalga, o laisvalaikiu džiuginskūryba.

Svarstyklės. Tyliai ir ramiai pa-sieksite kur kas daugiau. Nepa-lanki diena bendrauti su vado-

vais, verslo partneriais. Svarbų pokalbįpamėginkite atidėti kitai savaitei.

Skorpionas. Tausokite privatumą,atsargiau dalykitės konfidencialiainformacija. Nepalankus metas

svarbiems darbams ir dideliems pirkiniams. Šaulys. Ginčai siutins, darbaislys iš rankų, planai žlugs. Never-ta sureikšminti savo asmeninių

bėdų. Geriau jausitės, jei pavyks suburti bičiu-lius ir įdomiai praleisti laisvalaikį.

Ožiaragis. Nesižvalgykite į praei-tį ir nesigraužkite dėl to, ko ne-pavyko padaryti. Būkite imlūs

įvairovėms. Naujos pažintys gali atverti ir neti-kėtų galimybių.

Vandenis. Užsiimdami įprastaveikla būsite sumanūs ir aktyvūs,lengvai spręsite iškilusias proble-

mas. Palankus laikas planuoti tolimas kelio-nes, vykti į svečius, pramogauti.

Žuvys. Pamirškite suplanuotusdarbus, nes galite privelti klai-dų, kurias vėliau bus sunku iš-

taisyti. Namie nekritikuokite vaikų, nekelkitepartneriui pernelyg didelių reikalavimų.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 7:58leidžiasi 17:09dienos ilgumas 9:11

MĖNULISŠeštojidelčiosdiena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+13

+1

0 -4

0 -1

-2

0 -1

-1 -2

-3

-4

Lisabona

+17Malaga

+10Madridas

+14Alžyras

+12Tunisas

+12

Atėnai+15

Larnaka

+12Stambulas

+11Barselona

+7Bordo

+7Dublinas

+6Paryžius

+6Londonas

+10 Nica

+9Roma

+11Dubrovnikas

-1Sofija

+4Bukareštas

Varna

+1Maskva

-3 Helsinkis

+6Kijevas

+2Berlynas

-2

Kopenhaga+3

Stokholmas

-3

Oslas

+4Amsterdamas

+4Miunchenas

+1Praha

0Vilnius

-1Talinas

+2Ryga

+2

Minskas

+2Sankt Peterburgas

Bratislava

+1Varšuva

+3Viena

+2Budapeštas

Delčia Jaunatis Priešpilnis PilnatisII 03 II 10 II 17 II 24

Šiandien: debesuota, vietomis snyguriuos, kris šlapdriba. Temperatūra dieną svyruos nuo 1 laipsnio šalčio iki 1 šilumos.

Rytoj: debesuota, kai kur pasnigs. Naktį temperatūra 4-6, dieną 1-2 laipsniai šalčio.

39-oji metų diena. Vasario aštuntoji, penktadienis,penktoji 6-osios metų savaitės diena, iki Naujųjųmetų lieka 326 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Aldona, Daugvilė, Honorata, Jeronimas, Saliamonas, Salys.

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį, į langelius

įrašykite žodį ar žodžius ir

laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų

teisingai atsakiusiųjų. Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos.Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 18 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 7 d. sudoku sprendimas.

Vandenis 01 21 - 02 20

Geros dienos! LŽ

2013 02 08Lietuvos žinios20 Margumynai

Šv. Valentino dienos proga dovanų gaus net naminiai gyvūnėliai, o iš viso amerikiečiai ta proga išleis 18,6 mlrd. dolerių.

Šiemet per Šv. Valentino, arba įsi-mylėjėlių, dieną, švenčiamą vasario 14-ąją, vidutinis amerikietis pasirengęspakloti 130,97 dolerio - 3,9 proc. dau-giau nei pernai. Tai parodė speciali na-cionalinė mažmenininkų apklausa. Šv.Valentino diena Amerikoje yra popu-liariausia po Kalėdų, kai dovanojamosdovanos. Iš viso ta proga amerikiečiaiišleis iki 18,6 mlrd. dolerių.

19,7 proc. amerikiečių dovanų pirksjuvelyrinius dirbinius. Jais prekiaujan-tys prekybininkai gali susižerti iš viso4,4 mlrd. dolerių. Tarp kitų populia-riausių dovanų - saldainiai (juos pirks

51 proc. apklaustųjų, o prekiautojaisusižers 1,6 mlrd. dolerių), gėlės (36,6proc. pirkėjų, 1,9 mlrd. dolerių), dra-bužiai (15,6 proc. ir 1,6 mlrd.) bei do-vanų čekiai (juos rinksis 15 proc. pir-kėjų ir suplos 1,5 mlrd. dolerių).

Ieškodami pigesnių prekių varto-tojai vis daugiau dėmesio skiria in-terneto parduotuvėms. Šiemet 26,3proc. apklaustųjų dovanas pirks in-ternetu - daugiausia per dešimtme-tį. Pernai tokių pirkėjų buvo tik 19,3procento. Daugiau kaip 40 proc. iš-maniųjų telefonų savininkų ieškosdovanų ir jas pirks būtent šiais tele-fonais, tą patį darys 47 proc. planše-tinių kompiuterių savininkų.

Maždaug 60 proc. amerikiečių Šv.Valentino dienos proga perka dova-nas šeimos nariams, kiti pradžiuginadraugus, bendradarbius ir net savonaminius gyvūnėlius.•

Bus pripirkta gausybė dovanų

Protingi, jautrūs delfinai vis dar tebėra didelė paslaptis žmonėms, tačiau stiprus jų tarpusavo ryšys atsiskleidė, kai visas į bėdą pakliuvęs būrys puolė gelbėti atsiskyrusio gentainio ir taip pats išvengėpražūties.

Vienas delfinas Australijoje atėjo įpagalbą visam būriui seklumoje įstrigu-sių savo gentainių. Gudrų planą suma-nė gamtosaugininkai. Vakarų Australi-jos pakrantės seklumoje jie aptikomaždaug 100-150 Stenella attenuatarūšies delfinų. Vandenyno gyvūnams

grėsė žūtis, vienas delfinas jau buvonugaišęs. Blogos oro sąlygos sutruk-dė pradėti gelbėjimo darbus. Ekolo-gai stebėjo į bėdą pakliuvusius del-finus ir laukė tikėdamiesi, kadsugebės per potvynį nuginti juos įgelmes. Specialistai sugavo jauną del-finą, įkėlė jį į laivą ir nuplaukę reikia-mą atstumą paleido į gilius vandenis.

Atskirtas nuo savo bandos jauna-sis delfinas pradėjo skleisti nelaimėssignalus. Jį išgirdę kiti delfinai ėmėplaukti “nelaimėlio” link. “Paskuti-nis dalykas, kurį matėme, - kaip del-finai išplaukia į atvirą jūrą”, - pasa-kojo vienas gelbėtojų.

Kitą dieną delfinų pakrantėje ne-

buvo matyti - visi jie išsigelbėjo. Vaka-rų Australijos valstijos departamentosraigtasparnis išžvalgė pakrantę, betpavojinga padėtis nebepasikartojo.

Prieš tris mėnesius pietinėjeAustralijos pakrantėje gelbėjant antseklumos užplaukusius delfinus 70šių puikių gyvūnų žuvo. Gamtosau-gininkams talkino savanoriai, kai ku-riuos delfinus teko iškasti iš smėlio,gyvūnai buvo išsekę, praradę orien-taciją, saulė iki žaizdų išdegino jųodą. Gelbėjimo tarnybos dėjo visaspastangas, kad išvestų gyvūnus į gi-lius vandenis. •“Fox News”, AFP, BNS, LŽ

Vienas išgelbėjo visus

Berlyno kino festivalis pirmiau-sia žvelgia į Rytus bei karštastemas. Per 11 dienų bus paro-dyta šimtai filmų ir įteiktiprestižiniai apdovanojimai.

63-iajam Berlyno kino festivaliuišiemet vadovauja kinų režisieriusWong Kar Wai. Jis vakar ir atidarėBerlynalę savo filmu “Didysis meis-tras” apie kung fu superžvaigždėsBruce’o Lee mokytoją.

Kinijoje juosta jau sulaukė entu-ziastingų recenzijų ir finansinės sėk-mės. Filmas, kurio originali versijatrunka daugiau kaip dvi valandas, pa-saulinei rinkai šiek tiek sutrumpintas.Jame vaidina Honkongo numylėtinisTony Leungas, pasauline žvaigžde ta-pęs po Wong Kar Wai 2000 metų hi-to “Meilės laukimas”, bei Pekine gi-musi Zhang Ziyi iš “Sėlinančio tigro,tūnančio drakono”. Filmas apima ke-lis Kinijos istorijos dešimtmečius irpasakoja apie legendinį Rytų dvikovųmeistrą Yip Maną, vėliau treniravusįB.Lee. Juostoje, kuri brendo kone de-šimtmetį, yra nuostabių kovos scenų.Per visą tą laiką, kol filmas buvo kuria-mas, sklido gandai apie didelio mas-to pakartotinius filmavimus ir sužeis-tus aktorius.

54 metų Wong Kar Wai įsitikinęs,kad jo filmas, Berlyne rodomas ne-konkursinėje programoje, bus pat-rauklus visam pasauliui. “Nėra to-kio dalyko kaip Vakarų ar Rytųžiūrovai. Kino elementai tie patys vi-same pasaulyje, nors jų raiška ir ski-riasi”, - sakė jis.

Wong Kar Wai į tarptautinę scenąįsiveržė 1994 metais su juosta “Čiong-

čingo ekspresas” ir buvo pirmas kinųrežisierius, dirbęs Kanų festivalio ver-tinimo komisijoje. Berlyne jis vado-vauja komisijai, kuri vasario 16 dienąkam nors iš 19 konkurso dalyvių pa-skirs “Aukso lokį” ir “Sidabro lokį”.

Berlynalė yra pirmas svarbus Eu-ropos metų kino festivalis. Šiemet ja-me rodomi filmai apie Vakarų eko-nomikos krizės poveikį žmonėms irdu neramumų kupinus Rytų Euro-pos dešimtmečius, naujos JAV ne-priklausomų režisierių juostos.

Mattas Damonas pirmą kartą nuo1997 metų “Gerojo Vilo Hantingo”laikų dirbo drauge su JAV režisieriu-mi Gusu Van Santu ir pristato “Pa-žadėtąją žemę”. Aktorius vaidina du-jų gavybos kompanijos vadovą,spaudžiantį lėšų stokojančius ūki-ninkus parduoti savo žemes.

Stevenas Soderberghas dalyvauja su“Pašaliniu poveikiu”, kuriame Jude’asLaw ir Catherine Zeta-Jones vaidinapsichiatrus, dalijančius vaistus stresovarginamiems amerikiečiams.

Naujus savo darbus pristato di-džiosios prancūzų kino damos Cat-herine Deneuve, Isabelle Huppert irJuliette Binoche.

Lenkų režisierė Malgoska Szumows-ka, viena iš trijų pretendenčių į “Auksolokį”, atvežė nekantriai lauktą filmą“Vardan...” apie katalikų kunigą gėjų.

Irano režisierius Jafaras Panahi,susišlavęs tarptautinius apdovano-jimus už tėvynėje uždraustus socia-linės kritikos filmus, pristato “Už-trauktas užuolaidas” apie du nuo

policijos besislapstančius bėglius. Bosnis Danisas Tanovičius, “Oska-

ro” laureatas ir “Niekieno žemės” re-žisierius, grįžta su “Vieno metalo rin-kėjo gyvenimo epizodu”, kuriameatskleidžia baisias sąlygas skurdžiojeir izoliuotoje romų bendruomenėje.

Iš viso Berlyno festivalyje bus pa-rodyta daugiau kaip 400 filmų.

Pernai Berlyno “Aukso lokys” ati-teko italams veteranams Paolo irVittorio Taviani už dokumentinędramą “Cezaris turi mirti”. •

Festivalis prasidėjo Rytų dvikovų epu

Wong Kar Wai (centre) su savo “Didžiojo meistro” žvaigždėmis T.Leungu ir Zh.Ziyi.

Delfinai žaidžia Australijos pakrantėje.

Šv. Valentino dieną švenčia milijonai žmonių visame pasaulyje. Reuters / AFP//Scanpix nuotraukos