2013 m. kovo 12 d. / Antradienis / Nr. 57 (13 482)

ORAI

Debesuota su pra-giedruliais, vietomispasnyguriuos. Temperatūra dieną 2-5 laipsniai šalčio.

19p.

Organizuoto nusikalstamumo tyri-mo tarnybą kūręs ir jai vadovavęs buvęsLietuvos kriminalinės policijos vado-vas Alvydas Sadeckas neranda atsaky-mo, kodėl taip vyksta. Veikiausiai todėl,kad kriminalistai kovoja ne vien su nu-sikaltėliais, bet ir su visa jų sukurta struk-tūra. Sovietinės Vidaus reikalų minis-

terijos Kriminalinės paieškos valdybosvienam skyrių vadovavęs A.Sadeckassakė, kad anais laikais nenorėta viešaipripažinti, jog egzistuoja organizuotasnusikalstamumas, tad buvo sugalvotasaptakus terminas - pavojingos grupinio nusikalstamumo apraiškos.

5p.

Kriminalistus retina nematoma ranka

UŽSIENIS

Dveji metai po katastrofos

Praėjo jau dveji metai po trigubos -žemės drebėjimo, cunamio ir bran-duolinės - katastrofos Japonijoje, ir ša-lis ją paminėjo labiausiai nukentėju-siose trijose prefektūrose bei visuotinetylos minute 14 val. 46 min. - tiksliaituo laiku, kai 2010 metų kovo 11 die-ną šiaurės rytinę Ramiojo vandenynopakrantę supurtė galingas 9 balų že-mės drebėjimas. Imperatorius Akihi-to gyrė ištvėrusiuosius katastrofą iraukų artimuosius už tai, kad jie nesis-kųsdami kovoja su kasdienio gyveni-mo sunkumais. Premjeras pažadėjoprikelti šalį. Nors milijardai doleriųskirta rekonstrukcijai, daugybė žmo-nių tebėra benamiai, reaktoriai, išsky-rus du, išjungti, o diskusijos dėl bran-duolinės energijos tebevyksta.

7p.

www.lzinios.lt

Kaina 1,99 Lt

DIENOS TEMOS

AutomobilinėsparduotuvėsLietuvoje tampaatgyvena 4p.

KULTŪRA

J.Bulhakas -karalių miesto fotografas

TADAS VALANČIUS

Jauni žmonės nebijo, nepakenčia neteisybės ir jų nepavyks apgauti. Kunigaspranciškonas Julius Sasnauskasįsitikinęs, kad juose kantriaibręsta alternatyva nuosmu-kiui, įsigalėjusiam daugelyjevalstybės gyvenimo sričių iržmogaus dvasioje.

Gyvename ilgąjį gavėnios - tylos, ra-mybės ir susikaupimo - laikotarpį, ta-čiau beprotišku ritmu besisukančiamepasaulyje žmogus nebesugeba sustoti

net valandėlę. Kunigas J.Sasnauskasprisimena, kad net sovietmečiu, kaigarsiai minėti gavėnios vardą buvo už-ginta, visi pamažu nurimdavo, susi-kaupdavo. “Užuot stačia galva pasinė-rus į kelias savaites trunkantį balaganą,mugių, beprotiško pirkimo sūkurį, vi-siems į naudą būtų nurimti, nutilti, su-simąstyti, paskęsti savyje. Tai būtų svei-kiau visuomenei, tačiau ne mano arBažnyčios valioje tai įgyvendinti”, - tei-gia jis.

Apie gavėnios prasmę, ramybės irsusikaupimo paieškas šiuolaikiniamepasaulyje, didžiąją Kovo 11-ąją bei pa-slaptingą Vasario 16-ąją, ištikimybę ir

drąsą jas minint bei palengva bręstan-čią alternatyvą šalį gniuždančiam nuos-mukiui - “Lietuvos žinių” interviu suJuliumi Sasnausku.

- Kalbame ypatingu, 40 dienų trun-kančiu susikaupimo, tylos ir rimties metu prieš didįjį Velykų stebuklą. Kiekvienas katalikas šį laikotarpį išgyve-na skirtingai. Vis dėlto kokių vertybių

puoselėjimas per gavėnią vienija visąkatalikų pasaulį?

- Per šią gavėnią tikinčiųjų pasaulį,deja, vienija tuščias Šv. Petro sostas. Taiypatinga gavėnia ne tik dėl to, jog netu-rime popiežiaus, bet ir todėl, kad jis pa-sitraukė duodamas ženklą Bažnyčiai irvisam pasauliui.

3p.

Paradoksas - dauguma aukšto rango kriminalistų,vadovavusių kovai su organizuotu nusikalstamumu,buvo arba atleisti iš tarnybos,arba priversti “savo noru” ją palikti.

Lietuvos žiniosVERSLAS

Gyventojai bijo skolintis ilgam 9p. 13p.

Alternatyvanuosmukiui

J.Sasnauskas: “Tai ypatinga gavėnia ne tik dėl to, jog neturime popiežiaus, bet ir todėl,

kad jis pasitraukė duodamas ženklą Bažnyčiai ir visam pasauliui.”

Rito

s St

anke

viči

ūtės

nuo

trau

ka

Kauno Kristaus Prisikėlimo bažny-čios vaizdą važiuojantiesiems Jonavos gatve ties nauju prekybos centru “Prisma” užstoja nelegalus 30 metrų aukščio reklaminis pilonas 4p.

Šeštadienį startavusiame šalies futboloA lygos čempionate bene įdomiausiosrungtynės vyko Marijampolėje, kurKlaipėdos “Atlantas” triumfavo prieš “Sūduvą” 14p.

2013 03 12Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Apie kaimų ir miestelių telkimąsiį vietos bendruomenes kalbamės su Bendruomenių ir pilietinės visuomenės parlamentinės grupės pirmininku konservatoriumiDonatu Jankausku.

- Kodėl svarbu skatinti vietosbendruomenių kūrimąsi?

- Svarbu ne tik skatinti kurtis vietosbendruomenes, bet ir sudaryti galimy-bes joms pačioms spręsti daugiau rei-kalų. Net tokių kaip viešųjų finansųpanaudojimas. Dirbau XV Vyriausy-bėje ir galiu pasidžiaugti, kad šioje sri-tyje pavyko padaryti kelis svarbius da-lykus. Vienas jų - nuo praėjusių metųpradžios pradėta Vietos bendruome-nių savivaldos programa. Ja nesiekia-ma, kad bendruomenės konkuruotųdėl finansavimo teikdamos įvairių pro-jektų paraiškas. Pagal aiškius ir skaid-rius principus vietos bendruomeniųdeleguoti atstovai patys tariasi ir spren-džia, kaip geriau panaudoti joms skir-tus viešuosius finansus. Taip bendruo-menės pačios gali spręsti, kokią veikląfinansuoti turimomis lėšomis pritrau-kiant papildomų pinigų ar pasitelkiantdaugiau savanorių.

- Esama atvejų, kai vietos bend-ruomenės ne visada sutaria su se-

niūnijų vadovais. Kiek bendruome-nės gali savarankiškai veikti?

- Labai daug kas priklauso nuo vie-tos valdžios, pradedant seniūnais irbaigiant merais ar administracijų di-rektoriais, požiūrio. Kartais būna ne-mažai skeptiško nusiteikimo ar netnenoro paleisti iš savo rankų sprendi-mo galių. Tačiau, kaip ir minėjau, pir-mieji pagrindai jau padėti įgyvendi-nant Vietos bendruomenių savivaldosprogramą.

- Jūsų akimis, vietos bendruome-nės yra darbščios, iniciatyvios?

- Visko būna: ko ieškosi, tą ir rasi. Ne-užtektų nei laiko, nei galimybių išvardy-ti itin sėkmingas bendruomenes. Nese-niai dalyvavau nuostabiame Batniavos(Kauno r.) bendruomenės šventiniamerenginyje, kur visų - anūkų ir senelių,tėvų ir vaikų, mokytojų ir mokinių - bu-vo mezgama rekordinio 185 metrų ilgiotautinė Trispalvė. Ji apjuosė Batniavospagrindinę mokyklą. Mūsų, parlamen-

tinės grupės narių ir kitų bendramin-čių, tikslas, kad tie geri pavyzdžiai do-minuotų ir geroji praktika būtų sklei-džiama į daugiau Lietuvos vietų.

- Kokių sumanymų turite, kadbūtų galima palengvinti vietosbendruomenių darbą?

- Galiu paminėti pavyzdį. Įstatymųleidėjai šiuo metu yra numatę vienin-telę išimtį, kai nėra taikomas Viešųjųpirkimų įstatymas - kai prekes ar pa-slaugas perka politinė partija. Dar praė-jusioje Seimo sesijoje įregistravau šioįstatymo pataisą, kad išimtis būtų taiko-ma ir vietos bendruomenių organiza-cijoms. Tikiuosi, į pavasario sesijos dar-bų programą pavyks įrašyti pataisospateikimą ir svarstymą. Dabartinė tvar-ka dažnai trukdo priimti paprastussprendimus ir juos įgyvendinti. Tarki-me, pilietiškas ir bendruomeniškas vie-tos ūkininkas pasisiūlo žiemą nuvalytisniegą nuo kelių. Atrodo, viskas papras-ta. Kaimynai nusprendžia, kad tai galikainuoti pigiau ir valstybei, ir savivaldy-bei, bet įstatymas reikalauja visokiausiųprocedūrų. Dažnai pasisiūlęs padėtižmogus dėl įvairių biurokratinių sun-kumų tiesiog numoja ranka.

- Kiek bendruomenių veikla priside-da prie pilietinės visuomenės kūrimo?

- Esu tikras, kad ryšys yra tiesioginis.Ten, kur bendruomenė aktyvesnė ir sa-

varankiškesnė, pilietiškumo taip pat yradaugiau. Žinome penkių vadinamųjųbandomųjų savivaldybių pavyzdį, kursocialinė parama, pašalpos, kompen-sacijos už šildymą jau antrus metus tei-kiamos pasitelkiant bendruomenių pa-galbą. Kartu sprendžiama, kam paramareikalinga, nes vietos bendruomenės ge-riausiai žino, kur yra alkani ir skurstan-tys vaikai, pažįsta ir tuos, kurie linkę pa-rama piktnaudžiauti.

- Ar jau galime vadintis pilietinevisuomene?

- Manau, kad teisinga kryptimi juda-me jos link. Kaip jau minėjau - ko ieš-kosi, tą ir rasi. Pasižiūrėkime į savano-rišką veiklą, pamatykime jaunimą,kuris itin džiugina. Lietuvos jaunimoorganizacijų taryba daug metų organi-zuoja ekspedicijas “Misija Sibiras”. Netik vykstama į tremties vietas ir remon-tuojami paminklai, atstatomi kryžiai,bet ir užsiimama istorinės atmintiessklaida Lietuvos mokyklose, tarp jau-nimo. Manau, kad niekam nereikiapriminti apie tokių organizacijų kaip“Caritas”, “Maisto bankas” savanoriųatliekamą socialinį darbą ar tūkstan-čius dalyvaujančiųjų pavasario akcijo-je “Darom”. Tai neįkainojami pilietiš-kos visuomenės pavyzdžiai!•Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

KĘSTUTIS GIRNIUS

Vilniaus miesto taryba nutarė, kadnacionalistai kovo 11-ąją gali savo ei-tynes rengti tik Upės gatvėje, o ne Ge-dimino prospekte, Pilies ar Didžiojo-je gatvėse. Dėl nutarimo dar galimaginčytis, bet ne dėl valdžios negebėji-mo laiku priimti deramus sprendimus,susijusius su piliečių susirinkimo lais-ve. Vilniaus meras Artūras Zuokas pa-žymėjo, kad Upės gatvė ateityje “buspagrindinė vieta tokio pobūdžio eity-nėms”. Klausiamas, ar tai reiškia, kaddemonstracijų Gedimino prospektenebus leidžiama rengti nei nacionalis-tams, nei gėjams, nei socialdemokra-tams, A.Zuokas numykė, kad “šian-dien pagal galiojančią tvarką yra taip.Be abejo, jeigu tvarka keisis, matyt, buskitaip... Kiekvienas renginys ir jo or-ganizatoriai turi tam tikrą specifiką beitam tikrą reglamentą, įskaitant ir sau-gumo reikalavimus. Taigi, atsižvelgiantį renginį, jo dydį, yra parenkama vie-ta”. Kitaip tariant, nėra nustatytos tvar-kos, nėra jokių galiojančių reglamen-tų ar taisyklių, viskas priklauso nuoVilniaus tarybos narių geros ar blogosnuotaikos tomis dienomis, kai priima-mi sprendimai. Neva gyvename tei-sinėje valstybėje, joje aiškios taisyklėsgalioja visiems, ir nėra kalbų apie kiek-vienų eitynių “tam tikrą specifiką irtam tikrą reglamentą”.

Jau daugiau nei ketverius metus ne-sutariama dėl eitynių, kad ir kas jasrengtų - nacionalistai ar gėjai. Kur jasgalima rengti ir kokiomis aplinkybė-mis? Nei Vilniaus taryba, nei ankstes-nė Vyriausybė nesiteikė priimti prin-cipinių nutarimų, o tenkinosi laikinais,ad hoc sprendimais, nors akivaizdu,jog eitynių klausimas neišnyks.

Eitynės yra intymiai susijusios suminties ir susirinkimo laisve, kurią už-tikrina Lietuvos Konstitucija, pabrėž-dama, kad negalima “tikėjimo, įsitiki-nimų ar pažiūrų pagrindu” varžytiesminių teisių. Eitynės ir demonstra-cijos nėra slapti uždaros sektos adeptųsusirinkimai, kur pašaliniai nepagei-daujami. Eitynės rengiamos miestocentre, pagrindinėse gatvėse, siekiantžmonių, valdžios ir žiniasklaidos dė-mesio. Demonstracijos ir mitingai ren-giami prie Seimo, Vyriausybės rūmų,prezidentūros, nes piliečiai turi teisęreikšti savo mintis ten, kur jie bus ma-tomi ir girdimi.

Paskutiniais okupacijos metais val-džia leisdavo Lietuvos laisvės lygairengti mitingus nuošaliame Kalnų par-ke, tuo užtikrindama, kad praeiviaineišgirs valdžiai nemalonių minčių.Šiuo požiūriu Upės gatvė nesiskirianuo Kalnų parko. Vieninteliai praei-viai - bėgikai ir savo šunis vedžiojantysžmonės. Gaila, kad homofobams irpolitinio korektiškumo cerberiams lei-džiama primesti savo valią valstybei.

Reikia lygybės ir maksimalios pa-garbos susirinkimo ir žodžio laisvei.Lygybės tikrai nėra. Neabejoju, jogsocdemai gautų leidimą gegužės 1dieną rengti eitynes Gedimino pro-spekte, kad nebūtų ribojamos kitųpagrindinių partijų pastangos reng-ti mitingus ten, kur jos nori. Kitavertus, lygybė nėra absoliuti ar vie-nintelė vertybė. Jei būtų nutarta Ge-dimino prospekte drausti visas eity-nes, visų Lietuvos piliečių minties irsusirinkimo laisvė būtų nepagrįstairibojama.

A.Zuokas minėjo saugumo reikala-vimus kaip galimą priežastį nevieno-dai traktuoti demonstrantus. Svarbūsdu momentai. Pirma, Lietuvoje de-monstracijos ir piketai yra taikūs, di-desnio smurto proveržio būta 2009metų pradžioje prie Seimo rūmų.Antra, galima skirti išskirtinę vietą ei-tynėms, jei manoma, kad jų dalyviaipatys griebsis smurto. Bet jei tikėtina,kad jie bus smurto aukos, o ne smur-

tautojai, valdžia privalo užtikrinti jųsaugumą įprastoje eitynių vietoje.

Gali būti išimčių. Valstybinių šven-čių proga gal ir galima būtų riboti eity-nes ir demonstracijas, neleisti jų reng-ti pagrindinėje miesto aikštėje ir gatvėje.Tai pateisintų draudimą žygiuoti Ge-dimino prospektu, bet ne Pilies ar Di-džiąja gatvėmis.

Išimtį galėtų pateisinti grėsmė vals-tybei, jei pradėtų įsitvirtinti antidemok-ratiškos jėgos. Lietuvoje radikaliomsdešiniosioms partijoms nesiseka. Josne kartą neįveikė 5 proc. barjero, o per2012 metų Seimo rinkimus gavo šiektiek daugiau nei 1,5 proc. balsų.

Šiuo požiūriu Lietuva atrodo lyg po-litinio nuosaikumo oazė. Per pastarąjįdešimtmetį radikalios dešiniosios par-tijos, kurios atkakliai priešinasi imigra-cijai, kalba apie Europos islamizacijosgrėsmę, pasiekė nemažų pergalių Skan-dinavijos šalyse ir Olandijoje. Suomijo-je “Tikrieji suomiai”, Danijoje Liau-dies partija, Norvegijoje Pažangospartija, Olandijoje Laisvės partija laimidaugiau negu 10 proc. balsų, net kse-nofobiška Švedijos demokratų partijaper 2010 metų rinkimus surinko be-veik 6 proc. rinkėjų balsų.

Negalima nacionalinio susivieniji-mo “Už Lietuvą Lietuvoje” vadinti na-cistiniu, ksenofobišku ar ekstremisti-niu. Gintaro Songailos pažiūros manyra svetimos, net atgrasios, bet absur-diška jį vadinti neonaciu ar rasistu. Na-

cionalistinėse eitynėse dalyvauja neo-naciai ir jų gerbėjai, bet jie nesudarodalyvių daugumos.

Idėjų kovos nelaimėsi draudimais. Taisupranta prezidentė Dalia Grybauskai-tė, kuri siekia paveikti, o ne tik smerktieitynių dalyvius. Pasak prezidentės, nie-ko bloga, jei “jaunimas nori parodytimeilę Lietuvai gatvėse, neskriausdamaskitų, be įžeidžiančių šūkių”. Ji raginajaunimą daugiau reikšmės skirti šūkiui“Lietuviai - Lietuvai” negu šūkiui “Lie-tuva - lietuviams” ir įsisąmoninti, kad“kiekvienas pilietis, mylintis Lietuvą Tė-vynę, čia gimęs, gyvenantis, dirbantis jai,yra vienodai brangus”.

Sveikintinos tokios iniciatyvos kaipLietuvos žydų bendruomenės spren-dimas švęsti Kovo 11-ąją sinagogoje.Buvusių getų kalinių ir koncentracijosstovyklų sąjunga pažymi: “Likome gy-vi, nes mus išgelbėjo Lietuvos žmonės,todėl labai branginame mūsų kraštonepriklausomybę. Tik po Kovo 11-os-ios vėl pasijutome laisvi.” Kuo daugiautokių renginių, tuo geriau.

Nacių gerbėjai dar nesupranta, kadjei jų didvyriai būtų laimėję karą, negir-dėtume šūkio “Lietuva - lietuviams”.Nebūtų Lietuvos, nes didesnė jos teri-torijos dalis būtų tiesiogiai inkorpo-ruota į Reichą. Čia nebūtų ir lietuvių.Naciai juos laikė rasistiniu požiūriumenkaverte tauta, tad ketino daugelįperkelti už Uralo. Arba bent tuos, ku-rių anksčiau neišžudė.•

Draudimais mažai ką laimėsi

Nacių gerbėjai dar nesupranta, kad jei jų

didvyriai būtų laimėjękarą, negirdėtume

šūkio “Lietuva - lietuviams”.

Vietos bendruomenė - pilietinės visuomenės pamatasSeimo tribūna

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

D.Jankauskas: “Ten, kur bendruomenė aktyvesnė irsavarankiškesnė, pilietiškumo taip pat yra daugiau.”

Liet

uvo

s ži

nio

s Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)

FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašte

KaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)

K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)

KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)

PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)

AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Dienraščio projektą“Istorija” remia Spau-dos, radijo ir televizijosrėmimo fondas.Šiandien - 13 p.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Dienos temos 32013 03 12Lietuvos žinios

Atkelta iš • 1 p.

Pamenu, kad vaikystėje, sovietme-čiu, gavėnios tradicija tarsi buvo įaugu-si į kiekvieną žmogų. Nors niekas to lai-kotarpio garsiai neminėdavo, visinurimdavo, susikaupdavo tarsi paspau-dus mygtuką. Iš pagarbos tradicijai bu-vo elgiamasi santūriau, vengta triukš-mingų pasilinksminimų. Tačiau vėliauviskas susijaukė. Jau po nepriklauso-mybės atkūrimo per pačią gavėnią bu-vo organizuojamas vienas triukšmin-gas renginys. Bažnyčia tada prašė, kadjis būtų atšauktas, bet į tai nebuvo įsik-lausyta. Tai buvo pirmas ženklas, kadpasaulis gyvena savomis vertybėmis irritmu, o Bažnyčia - savo. Vis dėlto ga-vėnia nėra dvasinių pratybų ar fiziniųišbandymų laikotarpis. Tai pasirengi-mas krikštui, vykstančiam Velykųnaktį. Su tuo susiję ir uždaviniai, kaipatgaila, pasninkas. Visa tai turi žmogųpriartinti prie Kristaus.

- Griežtas pasninkas, tyla, linksmybiųir įvairių pagundų atsisakymas beprotiš-kai besisukančiame pasaulyje daugu-mai žmonių tapo svetima ir nepriimti-na. Kaip trumpam nuo visko pabėgti,kai laiko, regis, nebelieka?

- Tereikia matyti čia prasmę. Valiosčia nėra. Yra žmogaus motyvacija. Pa-žįstu daug žmonių, kurie randa galimy-bių ne tik valandėlei, bet ir kelioms die-noms kur nors išvažiuoti, atitrūkti,pabūti tyloje. Netikiu, kad kiekvienas,kuris reikalauja tylos, ją pakeltų. Tačiaureikia laiko pagalvoti ir apie save. Žino-ma, nebūtina tą laiką skirti religinėmsmintims. Tačiau jei tik norime, galimeviską.

Gyvenimas linksmybėmis - mitas- Sutikite, kad į Bažnyčios raginimą

susikaupti įsiklausę tikintieji veikiau-siai tampa salele visai kitu ritmu gyve-nančioje visuomenėje ir kasdienybėje.Turėtume džiaugtis ja ar nuogąstauti,kad laikui bėgant ta salelė vis labiautraukiasi?

- Gyvenimas nuo linksmybių ikilinksmybių tėra iliuzija. Nemanau,kad įmanoma visą laiką gyventi triukš-me, vien šventiškomis nuotaikomis.Tai tėra mitas, prie kurio kūrimo sva-riai prisideda ir žiniasklaida. Tačiauateina laikas, ir žmogus susimąsto, įgy-ja patirties, išminties, jo žvilgsnis tam-pa platesnis. Žmogaus tikslas nėra už-sigrūdinti, išmėginti save, o stengtis,kad gyvenimo pasirinkimai ir verty-bės vestų artyn prie Kristaus ir padė-tų įgyvendinti uždavinį, prisiimtąkrikšto metu.

- Šiemet gavėnios laikotarpiu vienašventė po kitos - Šv. Valentino diena, Ko-vo 8-oji, o kai kas randa laiko ir vasario23-iajai. Į visa tai derėtų reaguoti santū-riau, ignoruoti, pasmerkti?

- Viena visų švenčių pamokų yra ta,kad šventės labai greitai praeina. Netgreičiau nei spėjame nurinkti stalą. Ko-vo 8-ąją su šypsena prisimenu iš vaikys-tės. Klasėje sveikindavome mergaites.

Juk net Jonas Paulius II kartą pasveiki-no moteris šia proga. Žinoma, į bandy-mus per jos prizmę kurstyti tarybiniųlaikų nostalgiją galima reaguoti atitinka-mai. Vasario 23-iosios tikrai net minė-ti nenoriu, nes tai susiję su okupantųkariuomene. Bet kuriam žmogui teigti,kad viena ar kita šventė yra privaloma,negalima. Juk gali nutikti bet kas. Kalė-jime ir tremtyje praėjo daug švenčių, ta-čiau ten nėra nieko šventiško.

Vertybė, virstanti įpročiu- Šis metas apima ir dvi svarbiausias

valstybines šventes - Vasario 16-ają irKovo 11-ąją. Kokie jausmai užplūsta to-mis dienomis? Abi jos turėjo palikti itingilių pėdsakų jūsų gyvenime.

- Kovo 11-oji visada išliks tuo, kasįvyko mano kartos akyse. Tai, kas atei-na iš praeities, tačiau susiję su dabarti-mi. Susiję ir su tuo, kas bus, kuo pasiti-ki valstybėje, ir su tuo, kas skaudašiandien. Ji kalba apie modernią Lietu-vą. Apie visą valstybės turinį: liekančiaisir bėgančiais, ją mylinčiais ir keikian-čiais, nuolat besiskundžiančiais žmo-nėmis. O Vasario 16-oji visada bus pri-dengta paslapties, mito skraiste. Juk darJonas Basanavičius rašė, kad signata-rams po deklaracijos pasirašymo išėjusį Pilies gatvę drėbė šlapias sniegas ir nie-kas nebuvo pasikeitę. Ištisi metai pra-bėgo, kol ėmė formuotis valstybė. Taišventė, kalbanti apie drąsą, svajonę, ryž-tą. Buvo ypatingas laikas - tautų pava-saris, griūvančios imperijos ir tautomsatsiradusi galimybė. Kita vertus, tai

šventė, už kurią persekiota vėlesniaislaikais. Tačiau tai jai taip pat suteikdavoprasmės ir vertės. Pamenu, kaip anaislaikais eidavome į Rasų kapines, antJ.Basanavičiaus kapo nešdavome vaini-kų su trispalviais kaspinais. Juos saugu-mas nuplėšydavo, tačiau tai buvo bū-das išreikšti ištikimybę tai dienai.

- Kaip tas pakilus jausmas, drąsa, išti-kimybė šioms progoms keitėsi metamsbėgant?

- Žinoma, pirmaisiais metais po ne-priklausomybės atkūrimo entuziazmasbuvo gerokai didesnis. Tačiau žmogusnegali nuolat gyventi pakilios būsenos,kaip ir nuolat mąstyti apie vertybes. Pa-mažu viskas keičiasi. Žmogus nepriva-lo nuolat kalbėti apie tuos gražius daly-kus, jie turi būti jame, būti natūralūs.Bažnyčios mokyme turime žodį “do-rybė” - tai vertybė, virstanti įpročiu.

Alternatyva - jaunimas- Kovo 11-oji, gamtos budinimasis iš

žiemos sąstingio ir šv. Velykos - visa taisusiję su atgimimu. Atgimimas atrodoneatsiejamas nuo džiaugsmo, optimiz-mo. Ar daug to šiandien matote žmoniųveiduose, politikos tribūnose, Lietuvosmiestuose ir kaimuose?

- Šv. Velykos yra Kristaus Prisikėli-mo išgyvenimas. Tai šiurpus, paslaptin-gas įvykis, vykęs absoliučioje tyloje, tam-soje, niekam nematant. Jo nesiimaaprašinėti net evangelijos. Galime sa-kyti, kad tam tikra prasme šv. Velykųatšvaitas yra pavasaris. Tačiau pavasarisyra natūralus. O tai, kas vyko Prisikėli-

mo naktį, nebuvo natūralu. Velykosman nesako, kad šiandien ar rytoj busgerai. Visiška pilnatvė bus galutiniamepasaulio taške, Dievo karalystėje. Opti-mistas galvos, kad jei šiandien ir blogai,gal ryt bus geriau. Tačiau viltis sakys,kad jei šiandien ir yra viskas blogai, betkuriuo atveju turėsiu kuo remtis ir pa-sitikėsiu rytdiena. Dėl optimizmo nuo-lat lakstantys žmonės labai pavargsta.Jie pasidaro neatsparūs. Tuo metu vil-tis yra tai, kas egzistuoja. Taip ir džiaugs-mas yra gyvenimo pasirinkimas. Jis ga-li ateiti natūraliai, sietis su rytmetinėskavos puodeliu, šalia esančiais žmonė-mis, tačiau dažniau jį reikia ištraukti ištamsos.

- Kalbėdamas apie valstybės ydas irviltį esate pasakęs: “Pasitikiu tuo, kas ty-liai ir kantriai bręsta, kaip neišvengiamaalternatyva mūsų besitęsiančiam nuos-mukiui.” Ar turite atsakymą, kas ta al-ternatyva?

- Gal ir banalu, bet kalbu apie jaunusžmones. Be abejonės, jaunimas yra įvai-rus. Tačiau jaunas žmogus negali pa-kęsti neteisybės. Prisimenu, kai buvaumoksleivis, ji galėjo pribaigti. Jaunasžmogus nebijo, todėl jame gimsta alter-natyva. Ji dažnai pasireiškia pasitrauki-mu - išlaikomas atstumas nuo politikos,tradicinės kultūros. Egzistuoja nenorasprisiimti visuomeninių įsipareigojimų.Ir žmogus iki tam tikro amžiaus yra ne-

apgaunamas, jis išlaiko savitumą. Deja,alternatyvos nematau mūsų politikoje,o politinėse partijose net užuominosapie tai nėra. Tik tuštybės ratas.

Nematyti nuosmukio neįmanoma

- Susidaro įspūdis, kad visus tuos at-kurtos nepriklausomybės metus prilygi-nate nuosmukiui. Ar iš tiesų taip ir yra?

- Tam tikrose gyvenimo srityse - taip.Neskaičiavau, kiek laiko tai trunka.Nuosmukis matomas daug kur - poli-tikoje, literatūroje, mene. Tačiau benesvarbiausia, kad žmonių dvasioje taippat matau didžiulį nuosmukį. Joje ne-trūksta pikto žodžio, keršto, pykčio,nuolatinio skundo, godumo. Tapo pa-prasta žmogų sugundyti sotesniu kąs-niu. Nuosmukio nematyti tampa ne-įmanoma.

- Neabejoju, kad esate susimąstęs irapie tai, ką Kovo 11-oji mums reikš darpo 23 metų, kiek tuomet rimties ir ap-mąstymo bus gavėnios laikotarpiu. Ko-kios tai mintys?

- Gavėnia - kai tauta, visuomenė,bendruomenė mato savo ydas, klaidas,klystkelius, mušasi į krūtinę, barsto gal-vą pelenais ir nori grįžti į teisingą kelią.Tokia būtų ideali gavėnia. Deja, nėra ga-limybių jai virsti visuotine. Geriausiuatveju ji išliks fragmentuose. Ten maty-sime tuos, kurie tiki ir suvokia.•

Alternatyva nuosmukiui bręsta kantriai

PAMINĖTA KOVO 11-OJI

Lietuvai vakar minint Nepriklausomy-bės atkūrimo dieną, iškilmingame po-sėdyje Seime skambėjo raginimai puo-selėti ir saugoti lietuvių kalbą, ooptimizmo pagrindu buvo minimastiprėjanti pilietinė visuomenė. Ne-priklausomybės Akto signatarė IrenaAndrukaitienė pabrėžė, kad lietuviųkalba yra ypač svarbi Europos kultūrosdalis ir gali būti laikoma “kamienu, iškurio išaugo daugybė Europos kalbų”.Anot I.Andrukaitienės, Lietuva netu-

rėtų pasiduoti didesnių tautų įtakai,kurios, jos teigimu, “verčia į mūsų kal-bą įsileisti jų kalbų sistemas”. Signata-ras Romas Gudaitis lietuvių kalbą pa-vadino “Nepriklausomybės politine,dvasine, kultūrine siela”. ProfesoriusZigmantas Kiaupa sakė, kad, nepai-sant visų ydų, Lietuvos “visuomenėsgelmėse pulsuoja tikras gyvenimas irbręsta pokyčiai”. Daugiau nei pustre-čio tūkstančio žmonių vidurdienį susi-rinko į Nepriklausomybės aikštę daly-vauti trijų Baltijos šalių vėliavųpakėlimo ceremonijoje. Apie 3 tūkst.

žmonių vakar popietę dalyvavo ne-sankcionuotose nacionalistinėse eity-nėse Vilniaus centre. Didesnių inciden-tų neužfiksuota, policija per renginį tiksulaikė kelis neblaivius asmenis. Gau-siai lydima policijos skirtingo amžiausžmonių minia iš Katedros aikštės paju-dėjo Gedimino prospektu, skanduoda-ma Lietuvos vardą ir dainuodama pat-riotines dainas. Keletą kartų miniojenuskambėjo šūkiai “Lietuva - lietu-viams”, tačiau jie šįkart nedominavo.

BNS, LŽ

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

J.Sasnauskas: “Alternatyvos nematau mūsų politikoje, o politinėse partijose net

užuominos apie tai nėra. Tik tuštybės ratas.”

Trumpai

Nesankcionuotose eitynėse Gedimino prospektu dalyvavo apie 3 tūkst.žmonių. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

2013 03 12Lietuvos žinios4 Dienos temos

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Ant kalno esančios Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčiosvaizdą važiuojantiesiems Jona-vos gatve ties nauju prekyboscentru “Prisma” užstoja rekla-minis pilonas. Kad 30 metrųaukščio objektas darko miestobendrą vaizdą, įsitikinęs ir Kau-no meras Andrius Kupčinskas.

Laikinosios sostinės vadovą A.Kup-činską piktina, kad pilonas buvo pa-statytas neatsiklausus nei architektų,nei urbanistų. Dar labiau Kauno va-dovą siutina tai, kad baudas už ne-legalią reklamą mokantys verslinin-kai kol kas neskuba jos įteisinti.

Dokumentų negavoPagal galiojančią tvarką asmenys,

norintys įrengti reklamą tiek priva-čioje, tiek valstybinėje žemėje, pir-miausia turi parengti projektą. Jį de-rina Kauno miesto savivaldybėsadministracijos Urbanistikos ir ar-chitektūros skyriaus specialistai. Pat-virtintas projektas keliauja į rekla-mos dokumentų aplanką, iš kurpatenka į Licencijų ir paslaugų sky-rių. Šiame skyriuje, apskaičiavus ko-

kį plotą užima reklama, kokioje že-mėje ji įrengta, nustatomas kasmetmokamas mokestis. Ilgiausiai rekla-mos leidimas galioja penkerius me-tus. Jei juridinis asmuo nežino, artiek laiko veiks konkrečioje vietoje,sumokėti gali už metus ar kelerius.

“Pigiau kainuoja reklamą įrengtiprivačioje žemėje. Vienas kvadratinismetras per mėnesį vidutiniškai atsiei-na 30 litų”, - LŽ sakė Kauno miestosavivaldybės administracijos Licen-cijų ir paslaugų skyriaus vedėja RasaPalevičienė. Ji pabrėžė prekybos cent-

rui “Prisma” pilono reklamos kainosneskaičiavusi, nes skyriaus nėra pa-siekę reikiami dokumentai.

Dukart skyrė baudasKauno miesto savivaldybės Viešo-

sios tvarkos skyriaus vedėjas RimasSidera pasakojo, jog už neteisėtą ju-ridinio asmens reklamą baudžiamane įmonė, o atsakingas darbuotojas.Taip stengiamasi fizinį asmenį pri-versti tvarkyti dokumentus. Bauda

prekybos centro “Prisma” atstovui,kurio R.Sidera nenorėjo įvardyti,skirta jau du kartus. Pirma 250 litųbauda yra sumokėta. Antra tokio pa-ties dydžio bauda buvo skirta prieškelias dienas. Jei ji bus sumokėta, podešimties dienų merijos valdininkaigalės vėl atakuoti verslininkus mokė-jimo kvitais. Jei bauda nebus sumo-kėta, bus pradėta administracinė pro-cedūra siekiant baudą padidinti.Trečią kartą nusižengėliui skiriamabauda nuo 500 iki 1000 litų. Ketvirtąkartą - dar dvigubai didesnė. Apie

prekybos centro vadovų savivalęmiesto valdininkai yra pranešę Vals-tybinei teritorijų planavimo ir staty-bos inspekcijai.

Kauno miesto merijos Urbanisti-kos ir architektūros skyriaus vedė-jas Nerijus Valatkevičius LŽ sakė,kad šiuo metu iš prekybos centrosavininkų nesulaukta jokių doku-mentų. Kai jie valdininkus pasieks,tuomet bus sprendžiama, ar pa-rengti tinkamai.

Vadina nesusipratimuPraėjusių metų gruodį atidaryto

prekybos centro savininkė - UAB“Mūsų rezervas”. Įmonės atstovasLaurynas Kuzavas LŽ teigė, kadįvyko nesusipratimas. Rengiant de-talųjį planą buvo numatyta, kadprie prekybos centro atsiras aukš-tas pilonas. Manyta, kad už rekla-mą bus sumokama kartu mokantuž iškabas, kabančias ant pastatofasado.

“Tačiau paaiškėjo, jog valdininkaipageidauja, kad gautume atskirą pi-lono statybos leidimą ir už reklamąmokėtume atskirai. Pradėjome tvar-kyti dokumentus, bet viskas užtrun-ka”, - aiškino L.Kuzavas.

Jis tvirtino nesiginčysiąs su tar-nautojais ir sutvarkysiąs viską taip,kaip jie prašo. L.Kuzavas neabejoja,kad pilono griauti nereikės ir jis ar-chitektų reikalavimus atitiks, nes bu-vo įtrauktas į detalųjį planą. •

DAIVA BARONIENĖ, DENISAS NIKITENKA

Parduotuvės su ratais rieda perLietuvą paskutinius metus. Taiptvirtina šį verslą įsukę žmonės -jie apgailestauja tiesiog nebetu-rintys pas ką važiuoti.

Maisto produktus į atokiausias ša-lies vietoves vadinamosiomis autopar-duotuvėmis gabenantys verslininkaiprognozuoja, kad Lietuva greitai virstyrais. Toks įspūdis prekybininkamssusidaro važiuojant per kaimus, kuriekadaise buvo nemaži, o dabar juosetelikęs vos vienas kitas gyventojas. Tailemia, kad automobilinių parduotu-vių verslas, skirtas atokių gyvenviečiųžmonėms aptarnauti, nebeteikia pa-jamų, todėl nebegali ir gyvuoti.

Neliko pirkėjų“Esame tikrų tikriausi socialiniai

darbuotojai, kurie privalo išgyven-ti iš savo verslo”, - apie automobi-linių parduotuvių verslą, kuriuo už-siima Rokiškio rajone, LŽ pasakojoAušra Povilavičiūtė.

Verslininkė teigė, jog Juodupės se-niūnijos kaimuose, kuriuose jai ten-ka prekiauti, per pastaruosius kele-rius metus beliko trečdalis ankstesniųgyventojų. “Nustembi radusi gyve-namą trobą, nes dauguma - užkaltaislangais”, - tikino pašnekovė.

Ji pabrėžė, kad iš parduotuvių suratais perka tik senukai, o ir tie daž-niausiai produktus ima į skolą. “Pu-sę mėnesio prekiauji “ant kryžiuko”,paskui, kai žmonės gauna pensijas,skolą atgauni. Tada vėl prasidedaprekyba “ant kryžiuko”, - atviravoA.Povilavičiūtė. Ji guodėsi, jog vers-las nebeduoda pelno, dirbama tik to-dėl, kad reikia dirbti.

Verslininkė tikino, jog automo-bilinės parduotuvės ne tik nuva-žiuoja į dažną vienkiemį, prekybi-ninkai neretai yra priversti irnunešti prekes į namus, nes jų savi-ninkai jau nebeturi sveikatos išeitiapsipirkti. “Užėję išklausome ir tai,

ką močiutės sapnavo, ir prašomikraujospūdį pamatuojame”, - pa-sakojo A.Povilavičiūtė. Ji teigė duo-ną iš tokios prekybos užsidirbantilabai nelengvai, nes žiemą tenkadardėti nevalytais keliais, o nepriva-žiuojant dar nemažą atstumą neštiprekes.

Kadangi žmonių pensijos nedi-dukės, jie įstengia nusipirkti tikduonos, miltų ir cukraus. Iš to pre-kybininkai menkai teuždirba. “Ma-nau, netrukus šį verslą teks užrauk-ti kaip visiškai nebepelningą”, -sakė A.Povilavičiūtė.

Nemato ateitiesPo Zarasų rajoną su automobili-

ne parduotuve važinėjantis Valen-tinas Šyvokas taip pat tvirtino, kadjo verslas gyvuoja paskutines die-nas. “Žmonių kaime visai nebeli-ko. O kai nėra pirkėjų, koks gali bū-ti verslas?” - klausė jis.

Vyras pabrėžė, jog dar prieš kele-rius metus kelias dešimtis kilometrų

nuvažiuodavusi ir du kaimus aplan-kydavusi ratuota parduotuvė būdavopelninga. Dabar tenka įveikti kone ke-lis šimtus kilometrų, kad uždirbtumbent šiek tiek pinigų. “Važiuojam įbuvusius kaimus, o ten jau gyvena tikdvi trys močiutės. Daugiau jų pirktineateina”, - teigė verslininkas. Vyrasužsiminė, kad zarasiškiai, be pagrin-dinių maisto produktų, perka ir skal-bimo miltelių, tačiau nedaug. “Galiutvirtai pasakyti - mūsų verslas nebetu-ri ateities, reikės imtis kito”, - kalbėjoV.Šyvokas.

Beliko vienaKupiškėnas Alfonsas Vaitiekūnas

pasakojo šiame rajone automobiliniųparduotuvių verslą įkūręs daugiau

kaip prieš 20 metų. Iš pradžių turėjotris parduotuves su ratais, dabar - tikvieną. “Pats po rajoną nevažinėju,samdau vairuotoją. Tačiau pastaruo-ju metu tampa vis sunkiau pasisam-dyti jį. Už tūkstantį litų žmonės nebe-nori dirbti, o daugiau mokėti neturiuiš ko”, - prisipažino verslininkas.

A.Vaitiekūnas pabrėžė, kad auto-mobilinių parduotuvių verslas ištiespasunkėjo, nes darbuotojai dažnaituri keliolika kilometrų važiuoti pasvieną pirkėją. Anksčiau žmonių prieparduotuvės su ratais susirinkdavopo keliasdešimt ar bent po keliolika.“Kai taip sparčiai nyksta kaimai, se-nieji gyventojai išmiršta, o jauniejiemigruoja, tikrai nematau jokių šioverslo perspektyvų. Džiaugsiuos, jeiišsilaikysime dar metus kitus”, - ne-slėpė A.Vaitiekūnas.

Pamario žmonės - išdidūsKasmet pavasarį ir rudenį van-

dens apsemiamuose didžiuliuosepamario plotuose gyvenantys vien-

kiemių žmonės - užsispyrę ir išmo-kę tvarkytis savaip, be pašalinių pa-galbos. Pasak Šilutės rajono Juknai-čių seniūnijos seniūno ValentinoDylerto, vietiniai puikiai prisitaikęgyventi potvynio gniaužtuose, todėldažniausiai būtiniausiais maistoproduktais ir namų apyvokos reik-menimis pasirūpina iš anksto.

“Mūsų seniūnijoje yra aštuonivieniši senukai, juos nuolat - du artris kartus per savaitę - lanko socia-linė darbuotoja, kuri šį darbą dirbajau dvylika metų. Moteris su taisžmonėmis pasikalba, atveža jiemsmaisto produktų. Tačiau yra tokiųužsispyrusių žemaičių, kurie niekugyvu nesutinka pripažinti, kad sto-koja pagalbos iš šalies. Vienas aštuo-niasdešimtmetį perkopęs senukas,jei ko reikia, sėda į savo traktorių irnuvažiuoja apsipirkti, kitas senelismina dviratį. Jie net vaikų pagalbosyra atsisakę, tik rimtai bėdai prispy-rus paskambina man ir pasiteirau-ja, ar jų pusėn pro šalį kas nors va-žiuos”, - LŽ pasakojo seniūnas.

Kai seniūnija apsemiama, anotV.Dylerto, viskas tampa net papras-čiau, nes į pagalbą atskuba arba ka-riškių amfibija (tiesa, rajono savival-dybėje turi būti paskelbta ekstremalisituacija), arba speciali ugniagesiųmašina. “Bet žemaičiai yra žemai-čiai. Jie kentės iki paskutinio ir ban-dys savo jėgomis viskuo pasirūpin-ti”, - pripažino seniūnas.

Gretimos Pagėgių savivaldybėsStoniškių seniūnijos seniūnas Ri-čardas Bartkevičius LŽ teigė, jog to-kių žmonių, kuriems nuolat reikėtųpagalbos, tiekti maistą, jų apylinkė-je nėra. “Žinoma, išskyrus potvyniometą. Tuomet jau ir amfibija, ir ug-niagesių pripučiama valtimi ant oropagalvės keliaujama. Pavyzdžiui,kovo 6 dieną ugniagesių valtimi na-mo buvo parplukdyta iš Klaipėdosligoninės grįžusi močiutė, nes josnamai apsemti. O šiaip “autolavkių”nebėra, žmonės patys rūpinasimaistu. Atvežame ir mes, pavyz-džiui, labdarą iš Maisto banko, - aiš-kino seniūnas. •

Automobilinės parduotuvės nyksta

Dar labiau Kauno vadovą A.Kupčinską siutinatai, kad baudas už nelegalią reklamą mokantys

verslininkai kol kas neskuba jos įteisinti. Kad prie prekybos centro atsiras aukštas pilonas, buvo numatyta rengiant detalųjį planą. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Nelegalus pilonas užstoja bažnyčios vaizdą

Automobilinių parduotuvių verslas, skirtas atokių gyvenviečių žmonėms aptarnauti, nebeteikia pajamų.LŽ archyvo nuotrauka

A.Povilavičiūtė: “Netrukus šį versląteks užraukti kaip

visiškai nebepelningą.”

Dienos temos 52013 03 12Lietuvos žinios

VALDAS KVEDARAS

Šeštuoju skyriumi vadintą Or-ganizuoto nusikalstamumotyrimo tarnybą (ONTT) kū-ręs ir jai vadovavęs buvęs Lie-tuvos kriminalinės policijos

vadovas Alvydas Sadeckas nerandaatsakymo, kodėl taip vyksta. Veikiau-siai todėl, kad kriminalistai kovoja nevien su nusikaltėliais, bet ir su visa jųsukurta struktūra. Ir daug žino.

Sovietinės Vidaus reikalų ministeri-jos (VRM) Kriminalinės paieškos val-dybos vienam skyrių vadovavęs A.Sa-deckas sakė, kad anais laikais nenorėtaviešai pripažinti, jog egzistuoja orga-nizuotas nusikalstamumas, tad buvosugalvotas aptakus terminas - pavojin-gos grupinio nusikalstamumo apraiš-kos. Tai vyko Atgimimo didžiausio pa-kilimo metais, 1989-aisiais.

Kūrėjų beveik nebelikę“Iki tol tyrėme tik Kauno “daktarų”

nusikalstamą veiką. Tačiau steigėsi koo-peratyvai, padidėjo ekonominių nusi-kaltimų rizika, o kartu atsirado sąlygosir organizuotam nusikalstamumui”, -priežastis, kodėl reikėjo kurti specialųskyrių, vardijo A.Sadeckas. Skyrius turė-jo padalinius didžiuosiuose šalies mies-tuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Ka-dangi lėšų steigti juos kituose miestuosenebuvo, tik Alytaus miesto tuometės mi-licijos vadovybė surizikavo tokį padali-nį įsteigti turimų etatų pagrindu.

VRM iš pradžių dirbo 11-13 žmo-nių, miestuose - perpus mažiau. “Sky-rius ir jo padaliniai miestuose buvo įs-laptinti, kriminalistų pavardės nebuvoviešinamos. Visi žinojo tik mane, kaipskyriaus vadovą, ir mano pavaduotojąVisvaldą Račkauską”, - pasakojo A.Sa-deckas. Anot jo, toks slaptumas tuo me-tu buvo bene didžiausias pranašumasprieš organizuotas nusikalstamas struk-tūras. Lietuvai atgavus nepriklausomy-bę, Policijos departamente buvo įkurtasOrganizuoto nusikalstamumo tyrimobiuras, didžiuosiuose miestuose - tar-nybos. Ši sistema egzistuoja iki šiol, ta-čiau joje jau beveik nebelikę jos kūrėjų.

“Norom ar nenorom visi, kurie einavadovaujamas pareigas, anksčiau ar vė-liau nukenčia nuo valdžios. Kodėl? Aš

logikos nematau”, - kalbėjo A.Sadec-kas. Jo manymu, policija veikiausiai yravienintelė teisėsaugos institucija, kurio-je vykdomos pertvarkos pasikeitus va-dovams arba šalies valdžiai.

A.Sadeckas tikino, kad iš buvusiųpirmųjų “šeštukų” tarnybą pavykotęsti tik keliems - legenda tapusiamkauniečiui komisarui RičarduiGurkliui ir dabartiniam Policijos de-partamento Organizuoto nusikalsta-mumo tyrimo valdybos viršininkuiRymantui Gedvilui.

Žodžio nesilaikėPirmasis į kovotojų su organizuotu

nusikalstamumu gretas “šūvį paleido”1991-ųjų pabaigoje vidaus reikalų mi-nistru patvirtintas Petras Valiukas.Lapkritį tuometėje Aukščiausiojoje Ta-ryboje pristatydamas savo programą,kaip pagrindinį savo tikslą jis įvardijokovą su organizuotu nusikalstamumu.To meto kriminogeninė situacija buvokritinė. Nusikalstamumo augimas,VRM duomenimis, sudarė 22 proc., oper tų metų paskutinius dešimt mėne-sių iš įvykdytų 37 tūkst. nusikaltimų iš-

aiškinta vos 20 procentų. Tačiau jau1992 metų sausio viduryje ministraslikvidavo kovos su organizuotu nusi-kalstamumu padalinius. Motyvas bu-vo “šventas” - organizuoto nusikalsta-mumo Lietuvoje nėra!

“Abejoju, ar tai buvo paties mi-nistro mintis. Bet jis pareiškė, kad ma-fijos nėra. Manau, jog taip buvo pa-sielgta dėl tam tikrų asmeniniųmotyvų, nes ministerijoje būta žmo-gaus, kuris ministrui dirigavo, daugką reguliavo”, - pasakojo tuomet jaušalies kriminalinei policijai vadova-vęs A.Sadeckas. Jo teigimu, “šeštukai”buvo itin nepalankūs kai kuriemsVRM pareigūnams, nes ėmė narplio-ti ne tik kriminalinius, bet ir korupci-nio pobūdžio nusikaltimus, kyšinin-

kavimą. Ateitis parodė, kad ne vienasministerijos pareigūnas tokiais ryšiaisbuvo susitepęs.

Tiesa, Vilniui, kur galvą tiesė žiaurio-ji “Vilniaus brigada”, pavyko vadina-mąjį šeštąjį skyrių išlaikyti. “Tuometispolicijos vadovas Vytautas Leipus ėmė-si gudrybių. Jis atostogų išleido skyriausviršininką Jurijų Britovą, tarytum saky-damas, kad skyrių naikina, o kai J.Brito-vas grįžo, viskas buvo aprimę ir krimina-listai dirbo toliau”, - policijos laviravimąprisiminė A.Sadeckas.

Beje, Vilniaus “šeštukai” buvo benerimčiausi kriminalistai šalyje. Informa-cija apie jų 2000-aisiais atliktą slaptąoperaciją Panevėžyje šiuo metu dar yravalstybinė paslaptis. Tada tuometis po-licijos generalinis komisaras V.Rač-kauskas su sostinės “šeštukų” vadu Jo-nu Subačiumi sugalvojo į Panevėžio“Tulpinių” gaują infiltruoti kriminalis-tų. Iš Vilniaus išvyko du pareigūnų eki-pažai. Imituodami nusikalstamą veiką,jie įgijo “tulpinių” pasitikėjimą ir suži-nojo ne tik apie visus gaujos padarytusnusikaltimus, bet ir jos narių pavardesbei pareigas. “Vyrai balansavo ne tik

prie rimtų nusikaltimų ribos. Jų gyvy-bei grėsė pavojus, jei jų asmens tapaty-bė būtų buvusi atskleista”, - LŽ pasa-kojo vienas slaptos operacijos dalyvių.

Policijoje nebedirba ir šios operaci-jos sumanytojas bei vadovas J.Suba-čius. Vilniaus policijos komisariatetuomečiam jo vadovui Erikui Kalia-čiui vykdant reorganizaciją, komisa-rui nebuvo pasiūlytos jokios pareigos.

Ministerijai panaikinus kovos suorganizuotu nusikalstamumu pa-dalinį, netrukus pareigų neteko iršalies kriminalinei policijai vado-vavęs A.Sadeckas. 1991 metais bu-vo apvogta Italijos ambasada, pokelių dienų oro uoste - iš užsienioatskridęs lėktuvas. Šie įvykiai tapopretekstu jį atleisti.

Prisidengus reorganizacija, iš Po-licijos departamento Organizuotonusikalstamumo tyrimo tarnybos va-dovo pareigų buvo atleistas ir V.Rač-kauskas. Abu vyrai pasuko dėstyti įtuometę Policijos akademiją.

Ministro P.Valiuko laikais prasidė-jusios intrigos vienu metu taip įsisiūba-vo, kad kriminalinei policijai grėsėrimtomis pasekmėmis. Ne be “šeštu-kų” pastangų į viešumą iškilo skanda-las dėl ministerijos įsigytų automatų.Paaiškėjo, kad jie pirkti tarpininkau-jant vienam su “Vilniaus brigada” sie-jamam verslininkui, o už visos šios is-torijos kyšo ir ministerijoje įkurtoskontržvalgybos pareigūnų ausys. Tadnetrukus smūgio sulaukė komisaraiJuozas Rimkevičius, karjerą pradėjęsKaune ir tyręs “Daktarų” gaujos nusi-kaltimus, ir Valerijus Šulcas. Abu bu-vo apkaltinti neteisėtai panaudoję ope-ratyvinei veiklai skirtus pinigus.

“J.Rimkevičius sugebėjo įrodyti,kad buvo neteisėtai apkaltintas, ir vė-liau susirado panašų darbą. Tačiau nekiekvienas atleistasis bandė ieškoti tei-sybės. Pavyzdžiui, policijai vadovavęsPetras Liubertas ministro buvo atleis-tas negavus Seimo pritarimo, taigi ne-teisėtai, - pasakojo A.Sadeckas. - Kri-minalistai turi tam tikrą garbėssupratimą. Niekur nesikreipia, kaipgarbingi karininkai sukandę dantissusitaiko su likimu. Nutyli.”

Pretekstas atsikratytiVytautas Grigaravičius, Vizgirdas

Telyčėnas - abu buvę kriminalistai.Abu policijos generalinio komisaroposto neteko, kai jų girti pavaldiniaipadarė žmonių gyvybes nusinešusiasavarijas. “Nei vienam, nei kitam nerei-kėjo dėl to atsistatydinti. Tvarka nuojų nepriklauso. Jei jie ėmėsi priemoniųsuvaldyti visą sistemą ir policija funk-cionuoja normaliai, ar jie kalti, kadkažkur įvyko ekscesas?” - kalbėjoA.Sadeckas. Jis klausė, kodėl per visąnepriklausomos atkurtos Lietuvos is-toriją dėl nusižengusio pavaldinio ne-buvo atleistas nė vienas ministras.

Išskirtiniai pareigūnaiA.Sadecko manymu, kriminalistai -

policijos sistemoje išskirtiniai pareigū-

nai. Jie ne tik daugiausia žino, bet ir ko-voja su nusikalstama sistema. “Asme-nys, su kuriais šie žmonės kovoja, nė-ra kišenvagiai, mašinų vagys. Tai -organizuotas nusikalstamas susivieni-jimas. O organizuotam nusikalstamamverslui būtina sąlyga - korupciniai ry-šiai. Tai ryšiai ir su politikais, ir su tei-sėsaugos atstovais, savivaldybių dar-buotojais. Taigi jie kovoja ne vien sunusikalstamu verslu, bet ir su visa inf-rastruktūra”, - pabrėžė A.Sadeckas.

Antra atleidžiamųjų savybė, anotjo, ta, kad šių pareigūnų nelabai pa-stumdysi. “Jie dirba principingai.Tai aukšto lygio profesionalai”, - sa-kė A.Sadeckas.

Vieša versija netikiA.Sadeckas kritiškai vertina visuo-

menei pateikiamą faktą, kad buvę“šeštukai” V.Račkauskas ir TomasUlpis žinojo apie planuojamas žudy-nes Kaune, bet esą nieko nedarė. “Ži-noma, teismas pasakys, kalti jie ar ne.Bet aiškinti normaliam žmogui, kadjie žinojo apie rengiamą nusikaltimąir nieko nepadarė - didžiausias ab-surdas”, - sakė jis.

A.Sadecko manymu, situaciją, kaiteisiamas aukšto rango pareigūnas,greičiausiai lėmė vidinės ir išorinėspriežastys. “Viduje kova vyko - galbuvo per griežtas kam nors? Juk pir-minė informacija turėjo išeiti iš vi-daus, iš departamento. Galbūt kaikam ir išorėje neįtiko, su valdžiosstruktūromis pykosi? Kaip kitaip pa-aiškinsi kratas? Ką tikėtasi rasti?” -klausė A.Sadeckas. Jis neatmetė gali-mybės, kad su V.Račkausku buvo tie-siog susidorota.

“Lietuvoje per daug viskas krimi-nalizuojama. Kartais paskaitai bylasir pagalvoji, ar dėl mažavertiškumoreikia jas tirti. Susidaro įspūdis, kadreikia rodiklių. Pakelsi balsą - vos nechuliganizmas. Taip ir dėl V.Rač-kausko - gal reikėjo padaryti tarnybi-nį patikrinimą, gal buvo drausminiųnusižengimų?” - kalbėjo A.Sadeckas.Jam atrodo, kad V.Račkausko bylakažkam naudinga. Esą ši istorija -Policijos departamentui suduotassmūgis sutapus vidaus ir išorės in-teresams. •

Kriminalistus retina nematoma rankaParadoksas - dauguma aukšto rango kriminalistų, vadovavusių kovai su organizuotu nusikalstamumu, buvo arba atleisti iš tarnybos, arba priversti “savo noru” ją palikti.

A.Sadeckas: “Organizuotam nusikalstamamverslui būtina sąlyga - korupciniai ryšiai.

Tai ryšiai ir su politikais, ir su teisėsaugos atstovais, savivaldybių darbuotojais.”

A.Sadeckas: “Asmenys, su kuriais šie žmonės kovoja, nėra kišenvagiai, mašinų vagys. Tai - organizuotas nusikalstamas susivienijimas.” / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Buvęs “šeštukas” V.Račkauskas šiuo metu yra teisia-mas už tai, kad esą žinojo apie Drąsiaus Kedžio planuojamas žudynes, bet neužkirto joms kelio.Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

2013 03 12Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Grenlandijoje mažai gyventojų irmažas parlamentas, tačiau gausuretų gamtos išteklių. Jų gavyba vi-lioja užsienio kompanijas, betkelia pavojų ir aplinkai. Šiuosklausimus Grenlandijos rinkėjaigvildeno per rinkimų kampaniją.

Požeminiai Grenlandijos turtai -svarbiausias klausimas šiai Arkties salaišiandien renkant parlamentą, o rinkė-jams vis labiau būgštaujant dėl poten-cialios kinų darbo jėgos plūstelėjimo irkasybos padarinių aplinkai. Ledu pa-dengta Grenlandija, kuri kadaise buvoizoliuotas žmonių civilizacijos pakraš-tys, atsidūrė pasaulio dėmesio centre dėlakivaizdžių klimato kaitos požymių.Mokslininkai tiria ir stebi tirpstantį ma-syvų ledo skydą, dengiantį 80 proc.Grenlandijos. Dėl to pasaulyje kyla jū-rų lygis, ir tai yra vienas iš didžiųjų kli-mato kaitos nežinomųjų. Tuo metu kal-nakasiai rengiasi išgauti geležį, kitusretuosius metalus, nes šiltėjantis klima-tas daro juos prieinamesnius. Visos į 31vietos Grenlandijos parlamentą įeinan-čios partijos pasisako už gamtinių ištek-lių panaudojimą, nes tai yra būdasGrenlandijai mažiau priklausyti nuoDanijos ir taip nutiesti kelią į visišką ne-priklausomybę. Tačiau kokie bus to pa-dariniai pirmykštei aplinkai ir tradici-

niam inuitų gyvenimo būdui?Opozicinė “Siumut” partija kaltina

premjerą Kuupiką Kleistą, kad jis perne-lyg skuba, ir ypač kritikuoja gruodįpriimtą įstatymą, kuris leidžia imantisdidelių kasybos projektų importuotidarbo jėgą iš užsienio, įskaitant Kiniją.

Dauguma iš 57 tūkst. Grenlandijosgyventojų susitelkę keliuose mažuose va-karinės pakrantės miestuose, kiti įsikū-rę atokiose gyvenvietėse. Salos žmonių

gyvenimas sukasi apie žvejybą ir ruoniųbei banginių medžioklę. Labai mažaikas turi įgūdžių, reikalingų kasybos pra-monės srityje.

“Žmonės turi teisę paklausti, kaip ša-chtos atsiradimas ir kokių 3 tūkst. kinųdarbininkų atvykimas paveiks mane,kaimelio gyventoją? Ką tai reikš man irmano medžioklės plotams?” - argu-mentuoja “Siumut” lyderis Aleqa Ham-mondas.

Geležies kasybos šachtai, esančiai už160 km nuo salos sostinės Nūko, Di-džiosios Britanijos kompanija “LondonMining” siekia Kinijos investicijų, o taitikriausiai reikš, kad atvyks ir kinų dar-bininkų. Bendrovė tikisi dirbti mažiau-siai 15 metų ir išgauti po 15 mln. tonųgeležies rūdos kasmet. Europos Sąjun-ga (ES) būgštauja, kad Kinija nusižiūrė-jo Grenlandiją kaip atramą brautis į iš-teklių turtingą Arkties regioną.

54 metų premjeras K.Kleistas skel-bia, jog Grenlandija, ne ES narė, “yraatvira investicijoms iš viso pasaulio”,jei tik investuotojai pasirengę laikytisvietos įstatymų ir taisyklių. Grenlan-dijos pareigūnai pernai lankėsi Kini-joje ir Pietų Korėjoje, o K.KleistasGrenlandijoje priėmė Pietų Korėjosprezidentą. Ir daugiau pasaulio kom-panijų derasi su investuotojais, siekda-mos išgauti Grenlandijos pietiniamepakraštyje glūdinčius retuosius meta-lus, reikalingus išmaniesiems telefo-nams, ginklų sistemoms gaminti ir ki-toms modernioms technologijomskurti. Problemų kyla dėl Grenlandijosdraudimo kasti rūdą, kurioje yra ra-dioaktyvių elementų, pavyzdžiui, ura-no. Kompanijos laukia, kad šis drau-dimas būtų panaikintas, bet vyriausybėkol kas nenori to daryti. Tokio draudi-mo panaikinimas turėtų būti patvir-tintas ir Danijos parlamente.

Grenlandijos autonomija buvo iš-plėsta prieš ketverius metus. Tadavietos valdžia gavo teisę kontroliuo-ti salos gamtinius išteklius. Savoruožtu Danija po truputį mažinakasmetę 3,3 mlrd. kronų (576 mln.dolerių) paramą Grenlandijai, jei šijau gali gauti pelno iš gamtinių ištek-lių. Dabar Danijos subsidija sudaroapie du trečdalius Grenlandijos eko-nomikos.•

Europos Sąjungos ir Šveicarijospastangos apkarpyti milžiniškasalgas didžiajame versle padrąsi-no socialdemokratus visojeEuropoje - jie ragina kovoti su nežabotu godumu finansų pasaulyje, kuris tapo laukinis.

Europoje atėjo nekokie laikai tiems,kurie uždirba daugiausia. Prieš gerą sa-vaitę Europos Sąjunga sutarė taikyti ap-ribojimus bankininkų premijoms. VienLondone tai paveiks kelis tūkstančiusbankininkų. Neilgai trukus ir Šveicari-jos rinkėjai referendumu suteikė galiąakcininkams nustatyti kompanijų va-dovams atlyginimą, kad jis neviršytų ne-įsivaizduojamos ribos, kaip dabar daž-nai esti.

Šiedu sprendimai atspindi naują po-žiūrį, plintantį per visą žemyną. Kadai-se protu nesuvokiami atlyginimai įvai-rių sektorių kompanijų vadovams irvaldybų nariams buvo laikomi neišven-giamu šalutiniu rinkos ekonomikosproduktu, bet tai - nebepriimtina. Da-bar niekas nė nedrįsta viešai prasižioti,kad tai neva tik pavydas.

Visoje Europoje kairieji su džiaugs-mu sutiko naujienas iš Briuselio ir Ber-no. “Tegyvuoja šveicarai! - sušuko Har-lemas Desiras, prancūzų socialistųlyderis. - Savo referendumu jie žengė tapačia kryptimi, kuria nuėjo ir Briuselis,nustatydamas ribas premijoms, o Pran-cūzija seniai to siekė. Visa tai yra daliskovos su finansų pasauliu, kuris taponebevaldomas. Negalima jam leisti pri-mesti savo taisyklių ekonomikai.”

Pasikeitė mąstymasNe mažiau džiūgavo ir opozicijoje

esantys Vokietijos socialdemokratai. Išjų stovyklos sklido raginimai Vokietijaitoliau stiprinti ES priimtas premijų ap-ribojimo taisykles bei plėsti jas į kitussektorius, taip pat sekti šveicarų pavyz-džiu ir apriboti vadovams atlyginimus.

Dienos, kai net socialdemokratai su-raukdavo antakius išgirdę apie astro-nomines kompanijų vadovų algas, se-

niai praėjo. Dešimtąjį dešimtmetį par-tija siekė atsikratyti darbininkiškos kla-sės įvaizdžio,

o gerovės skirstymas buvo laiko-mas pasenusiu. Tokie modernizuoto-jai kaip buvęs britų premjeras TonyBlairas ir jo kolega Vokietijoje Gerhar-das Shroederis mažino mokesčius irsiekė pramonės kapitonų palankumo.“Mums nerūpi pasakiškas žmoniųpraturtėjimas, jei jie susimoka visusmokesčius”, - maždaug toks buvo jų tometo kredo.

Dabar staiga vėl viskas pasisuko kitakryptimi. Mintis, kad valstybė turi regu-liuoti atlyginimą, tapo priimtina. “Ir Vo-kietijoje mums reikia nustatytų taisyk-lių prieš atlyginimų perlenkimą”, - sakėžaliųjų parlamentaras Gerhardas Schic-kas, finansų rinkų žinovas.

Kita vertus, Prancūzijos prezidentuiFrancois Hollande’ui nesiseka kovotisu turtuoliais. Jo planuotas 75 proc. pa-jamų mokestis tiems, kurie uždirbadaugiau kaip milijoną eurų, pripažintasprieštaraujančiu Konstitucijai. Tiesa,F.Hollande’as nežada nurimti ir siūlo65 proc. mokestį susituokusioms po-roms, kur abu šeimos nariai drauge už-dirba daugiau nei 2 mln. eurų.

Izoliuoti britaiNet Didžiosios Britanijos laisvoje eko-

nomikoje nebe tie laikai. Ankstesnė filoso-

fija, kad svarbu tik mokėti mokesčius, lai-koma atgyvenusia, bent jau kairiųjų pu-sėje. Leiboristų lyderis Edas Miliban-das yra žemyninės Europos tiposocialdemokratas, iš esmės palaikantispremijų apribojimą ir gerovės perskirs-tymą. Tačiau atskleisti šias pozicijas vi-suomenei dar per anksti. Leiboristaipakliuvo į keblią padėtį. Bankininkųreputacija Didžiojoje Britanijoje nekągeresnė nei žemyne, bet finansų sekto-rius yra vienas svarbiausių ekonomi-kos variklių ir darbdavių. Bet koks Lon-dono finansų rajono Sičio puolimas

laikomas nepatriotišku, tad leiboristaiper debatus dėl premijų ribų tylėjo.

Sitis yra ir visos Europos finansųširdis, ir britai siekia jį tokį išlaikyti.Europos sprendimą bankininkai ir fi-nansininkai sutiko su įtūžiu. Paten-kinti tik bankų kritikai. Ekonomikosir finansų ministras George’as Osbor-ne’as tarp savo kolegų europiečių li-ko, galima sakyti, izoliuotas. Jis reika-lauja savo šaliai išimčių, bet vargu arką gaus, nes planui pritarė visos šalys.

ES siūlo apriboti bankininkų pre-mijas 100 proc. metinės algos arba200 proc., jei pritaria akcininkai.Sprendimą dar formaliai balandįdviem trečdaliais balsų turės patvir-tinti Europos Parlamentas. O tai reiš-kia, kad įstatymas gali būti priimtasnet britams prieštaraujant. •

Europoje ir vėl madinga kovoti su godumu

“Visa tai yra dalis kovos su finansų pasauliu, kuris tapo nebevaldomas. Negalima jam leisti

primesti savo taisyklių ekonomikai.”

Didžioji Britanija stengiasi išnaudoti visus būdus, kad Londono Sitis liktų nepaliestas naujų Europos suvaržymų.

Grenlandiją gali užplūsti kinai

Atokioje gyvenvietėje užaugęs ir banginius medžiojęs premjeras K.Kleistas dabar siekia perorientuoti Grenlandiją į žemės turtų naudojimą. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Pasaulis 72013 03 12Lietuvos žinios

AIDANAS PRALEIKA

30 valstybių vadovai liejo aša-ras Hugo Chavezo laidotuvėse.Vieni gailėjo prarasto draugo -revoliucionieriaus, kiti ašarojo,jau įsivaizduodami, kaip užsukami nemokamos naftočiaupeliai. Rinkimai Venesu-eloje numatyti balandžio 14 dieną, ir politinės partijos jaupradėjo registruoti kandidatus.

Turbūt nebuvo tokių, kas amžina-tilsį H.Chavezą vertino nuosaikiai. Jįarba dievino, arba jo nekentė. Kriti-kai vadino jį diktatoriumi, šalininkaitapatino su Simonu Bolivaru ir netKristumi. Perdėti abu vertinimai.H.Chavezas nebuvo diktatorius tie-siogine šio žodžio prasme. Tuo la-biau, nepaisant jo asmenybės ryšku-mo, “netraukė” ir iki S.Bolivaro. Beabejo, jis buvo pavyzdžiu bent jau kaikuriems regiono šalių vadovams, ta-čiau labai sunku pasakyti, koks taibuvo pavyzdys - geras ar blogas?

Charizmatiškas autokratasVenesuelą H.Chavezas valdė ne

geležiniu kumščiu, o greičiau begali-niu užsispyrimu, atkakliai ignoruo-damas kitokią nuomonę. Venesuela -ne Kuba. Čia žmonės galėjo naudo-tis internetu ir socialiniais tinklais,buvo vienas apylaisvis opozicinis te-levizijos kanalas. Svarbiausia, kad bu-vo pati opozicija, galėjusi bent jau dėlgrožio varžytis su juo rinkimuose.

Vis dėlto H.Chavezo Venesuela ne-buvo ir laisva šalis. Ne veltui valdymomeno jis mokėsi Kuboje. H.Chavezasnesibodėjo atvirai grasinti ne tik opo-zicijai, sukūrė asmeninę 125 tūkst.žmonių gvardiją, pristeigė bendruo-menės tarybų, kurios neteisėtai, bet

efektyviai perėmė kai kurias savival-dos žinybų funkcijas ir beveik visaspajamas. Kartu su tūkstančiais iš Ku-bos atvykusių gydytojų, mokytojų irsporto trenerių H.Chavezas parsiga-beno ir gausų būrį “pasiskolintų” sau-gumiečių, labai prisidėjusių prie to,kad žmonės būtų “patenkinti”.

Jis net buvo sumanęs pagal savopavyzdį perpaišyti visus šalyje esan-čius S.Bolivaro paveikslus, kad jodievukas būtų panašesnis į jį patį -kiek tamsesnės odos ir su švelniaisafrikietiškais bruožais.

Socialistinio rojaus mitasVenesuelos ekonomikos pagrindas -

naftos eksportas. Taip buvo ir ikiH.Chavezo, skirtumas tik tas, kad Ko-mandantė ėmė dalytis “naftiniais” do-leriais su bedaliais. Net ir aršiausi kri-tikai turi pripažinti, kad H.Chavezovaldymo metu Venesueloje gerokai

sumažėjo skurdas, pagerėjo situacijašvietimo ir sveikatos apsaugos srityse.

Tuo pat metu šalies ekonomika pla-čiąja prasme ritosi velniop. Vis pasi-kartojančios nacionalizavimo bangosbeveik sunaikino žemės ūkį, smulkų-jį ir vidutinį verslą, dauguma kasdie-nių prekių importuojamos, o valsty-bės žinion perimta pramonė merdi.

Skurdžiausiai besiverčiantys vene-sueliečiai H.Chavezą mylėjo ir myline už tai, kad šis jiems davė darbą irgalimybę patiems kurti savo ateitį, ouž tai, jog būdami bedarbiai jie galė-

jo nesirūpinti pragyvenimu, nes jį ga-rantavo valstybinė nafta.

Toks ekonominis “stebuklas” neturė-tų stebinti, juk socialistinio H.Chavezorojaus programos taip pat buvo rašo-mos ne kur kitur, o Kuboje, kuri tikrainėra sektinas ekonomikos modelis.

Draugai ir kaulytojaiH.Chavezas svajojo tapti naujuoju

Bolivaru - Lotynų Amerikos suvieny-toju. Jis sukūrė Pietų Amerikos šaliųsąjungą, nuo Pasaulio banko neprik-lausomą Pietų banką, telkė kairiuosiuslyderius į ALBA organizaciją. Sunkupasakyti, ar bent viena struktūra davėkokios nors apčiuopiamos naudos, iš-skyrus tribūną pačiam H.Chavezuinuolat burnoti ant JAV. Jei nauda irbuvo, tai - begalinės labdaros upės,naftos pavidalu tekėjusios į Pietų Ame-rikos “revoliucinių” lyderių biudže-tus. Kuba gaudavo tiek naftos, kad net

galėdavo ją perpardavinėti kitoms Ka-ribų jūros valstybėms.

Kuba, Urugvajus, Bolivija ir kitos“nugalėjusios revoliucijos” šalys la-biausiai gedi H.Chavezo. PaskirtasisKomandantės įpėdinis Nicolas Ma-duro jau leido suprasti, kad Havanagaus gerokai mažiau nemokamosnaftos nei lig šiolei. Reikia manyti,kad tokie lyderiai kaip Argentinos pre-zidentė Christina Kirchner rinkimųkampanijoms irgi nebegaus H.Chave-zo siųstų lagaminėlių su šimtais tūks-tančių JAV dolerių.

Taigi sunkūs laikai ateina Bolivaroainiams... Na, nebent pati nuosai-kiausiai kairioji šalis - Brazilija - dėlto per daug nesikamuos. Savo laimei,ekonomikos ji nesimokė Kuboje, to-dėl ir H.Chavezo išlaikytinės vaid-muo jai niekad negrėsė. Atvirkščiai,Brazilija pelnėsi iš Venesuelos pra-monės ir verslo griuvimo ir nuolat di-dino eksportą į “socialistinį rojų”.

Revoliucija baigėsiPo H.Chavezo mirties jo partijos

bičiuliai darniai skandavo: “Revoliu-cija nugalėjo - kova tęsiasi!” Šūkyje yratiesos - revoliucija nugalėjo, vadinasi,baigėsi. O kova tikrai tik prasideda.Pirmiausia Venesuelos laukia vidinėkova: kiti H.Chavezo bendražygiai ga-li nepaklusti Komandantės valiai ir ne-pripažinti N.Maduro lyderystės. Yraopozicija, kuri taip pat mėgins vėl su-rengti žygį į valdžios viršūnes. O tada,kai paaiškės, kas toliau valdo Venesue-lą, bus galima kalbėti ir apie tai, kaiptai paveiks visus kitus Pietų Amerikosrevoliucionierius.

Greičiausiai Venesuela nenutraukspagalbos “vargšams pusbroliams” irgreičiausiai toliau deklaruos idėjinįsolidarumą. Bet nemokamos naftossrautai tikrai sumažės. Kaip kad turė-tų blėsti ir antiamerikietiška retori-ka, nes būtent į JAV eksportuojamadaugiausia naftos. Dalykiškesni pa-sidarys ir santykiai su Rusija, Baltaru-sija, Iranu ir kitais H.Chavezo numy-lėtais partneriais.

Net ir ištikimiausi H.Chavezo re-voliucijos sekėjai bus daug pragma-tiškesni už savo mokytoją. Jie skirskur kas daugiau dėmesio asmeniškaisau. Jie jau spėjo prisikimšti kišenesdar H.Chavezui gyvam esant. Kodėlturėtų nustoti tai daryti po jo mirties?

H.Chavezas įsivaizdavo būsiąs nau-juoju Fideliu Castro, tačiau tokia jau ta

istorijos ironija: F.Castro vis dar čia, oH.Chavezo jau nebėra. Jis nesuvieni-jo Pietų Amerikos, netapo naujuojuBolivaru ir nesukūrė socialistinio ro-jaus, nebent tokiu laikytina Kuba. Lo-tynų Amerika po H.Chavezo gyvenstaip pat, kaip gyveno iki jo: su revoliu-cionieriais, diktatoriais, oligarchais,prabanga, korupcija, skurdu ir spal-vingiausiais pasaulyje karnavalais. •AP, BBC, LŽ

H.Chavezas buvo sumanęs pagal savo pavyzdį perpaišyti visus S.Bolivaro paveikslus,

kad jo dievukas būtų panašesnis į jį patį - kiek tamsesnės odos ir su švelniais

afrikietiškais bruožais.

Nusivylę lėtu atstatymo darbu japonai paminėjo antrąsias pražūtingos katastrofos metines.

Praėjo jau dveji metai po trigubos- žemės drebėjimo, cunamio ir bran-duolinės - katastrofos Japonijoje, iršalis ją paminėjo ceremonijomis la-biausiai nukentėjusiose trijose pre-fektūrose bei visuotine tylos minute14 val. 46 min. - tiksliai tuo laiku, kai2010 metų kovo 11 dieną šiaurės ry-tinę Ramiojo vandenyno pakrantęsupurtė galingas 9 balų žemės drebė-jimas. Per atminimo ceremoniją To-kijuje Japonijos imperatorius Akihi-to gyrė išgyvenusiuosius ir aukųartimuosius už tai, kaip jie nesiskųs-dami kovoja su kasdienio gyvenimosunkumais. Gruodį išrinktas prem-jeras Shinzo Abe pažadėjo prikelti ša-lį, tačiau nors milijardai dolerių skir-ta rekonstrukcijai, daugybė žmoniųtebėra benamiai, Japonijos branduo-liniai reaktoriai, išskyrus du (iš visošalis jų turi 50), išjungti, o diskusijosdėl branduolinės energijos tebesitę-sia. Vyriausybė turi nustatyti naująenergetikos strategiją, ir tai yra svar-biausias stringančios ekonomikosklausimas.

Sekmadienį tūkstančiai žmonių žy-giavo Tokijuje reikalaudami atsisakytiatominės energijos. Atlikus reaktoriųsaugumo patikrą premjeras Sh.Abenori juos paleisti siekiant patenkintiJaponijos energijos poreikius. Ar ka-da nors bus įjungti cunamio sugriauti

Fukušimos reaktoriai, tebėra neaišku. Nors jau metus nerasta jokių kū-

nų, Mijagio prefektūra nėra nutrau-kusi žuvusiųjų paieškos. Dešimtystūkstančių žmonių šiaurėje tebegy-vena laikinuose prieglobsčiuose.

Po drebėjimo atsiritusi milžiniš-ka vandens siena nušlavė ištisusmiestus ir gyvenvietes, nuniokojo di-džiulius derlingų žemės ūkio laukųplotus. Oficialiais duomenimis, žuvo

15 881 žmogus, 2668 laikomi dingu-siais. Dirva ir vanduo aplink Fukuši-mos atominę elektrinę užteršti. 800žmonių grupė Fukušimoje pateikė ieš-kinį reikalaudami po 50 tūkst. jenų(625 dolerius) mėnesio išmokų kiek-vienai aukai, kol bus likviduotas ra-diacinis užterštumas, o tai gali truktidešimtmečius. Dar 900 žmonių grupėplanuoja tokius pačius ieškinius To-kijuje ir kitur.

Į vandenyną nuneštos nuolaužosvis dar atplaukia prie Havajų ir Šiau-rės Amerikos krantų, o pačioje Japo-nijoje jos toliau kelia pavojų. Neap-mokyti darbininkai, stokojantys žiniųir deramos įrangos, suvertė užterštusšipulius menkai atsižvelgdami į sau-gumo reikalavimus, o į valymo proce-są prasiskverbė kriminalinės gaujos.Tyrėjai tik dabar pradeda analizuotiaplinkos pavyzdžius katastrofos zo-

noje. Valant, rūšiuojant ir perdirbantsunkiai įsivaizduojamus kalnusšiukšlių bei nuolaužų vyriausybė re-miasi didelėmis statybos kompani-jomis, kurių daugiasluoksnę sutar-čių sistemą sunku perprasti. Sausįpolicija suėmė Japonijos antros di-džiausios jakudzų grupės narį Su-miyoshi Kai, įtariamą įvairiomis ma-

chinacijomis susižeriant milžiniškassumas iš valymo proceso radioakty-viomis medžiagomis užterštame Fu-kušimos prefektūros mieste. Japoni-jos nusikaltėliai seniai įsisukę į atliekųpramonę, policija juos įtaria nuolati-nėmis pastangomis įsismelkti į atsta-tymo projektus, pasipelnyti iš mažųpalūkanų paskolų nukentėjusiemsgyventojams.

Atstatymo procesas po stichinėsnelaimės yra tik viena iš Japonijosekonomikos bėdų. Šalis ieško, kaippaskatinti augimą eksportui ir gamy-bai mažėjant, visuomenei senėjant irvalstybės skolai didėjant. Cunamis irbranduolinė nelaimė sunaikino vie-tos žuvų perdirbimo bei turizmo pra-monę, o tai dar padidino jau anks-čiau prasidėjusį nuosmukį.•

Dveji metai po trigubos katastrofos

Japonijos reaktoriai,išskyrus du, išjungti,

o diskusijos dėl branduolinės

energijos tebesitęsia.

Mijagio prefektūroje Nobuhiro Narita meldžiasi už savo draugę, kurią pasiglemžė cunamis.Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Komandantė mirė, revoliucija baigėsi

H.Chavezo lėlė ant venesueliečiokepuraitės laiko užrašą “Vienybė,vienybė”.

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

Verslas 92013 03 12Lietuvos žinios

LINA MRAZAUSKAITĖ

Vengdami finansinių įsipareigo-jimų Lietuvos gyventojai būstopaskolas skuba grąžinti vos tikatsiradus tokiai progai.

Bankai pažymi, kad šiuo metubūsto paskolas imantys klientairenkasi gerokai trumpesnį jų grąži-nimo terminą nei prieš krizę. Dardažniau žmonės pasilieka galimy-bę atiduoti visą paskolą ar jos dalįanksčiau nustatyto laiko.

DNB banko Vilniaus verslo regio-no vadovo Edvardo Uzialos manymu,siekį kuo greičiau atsisakyti finansiniųįsipareigojimų lemia gyventojų men-talitetas ir padėtis darbo rinkoje.“Dažniausiai žmonės nori kuo sku-biau grąžinti paskolas. Jas daugiau-sia ima jauni klientai, kurie į darborinką įsilieję neseniai, dirba pirma-me darbe. Laikui bėgant šių žmoniųdarbo užmokestis didėja, jie atrandanaujų galimybių subalansuoti savo fi-nansinius srautus ir tuomet grąžinapaimtas paskolas anksčiau numatytolaiko”, - aiškino E.Uziala.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, jogLietuva, priešingai nei Vakarų ša-lys, neturi senų būsto kreditavimotradicijų. “Tarkime, Vokietijoje nėneįsivaizduojama, kad butą ar na-mą galima įsigyti be kredito, o Lie-tuvoje šių kreditų tradicija labiauišryškėjo tik 2000-aisiais. 1995-1998metais būsto paskolų palūkanųnormos viršijo 10 proc., todėl nie-kas apie tai negalėjo nė pagalvoti”, -pasakojo DNB atstovas.

Klientų elgesys nustebinoNetikėtą žmonių skubėjimą grą-

žinti paimtą būsto kreditą E.Uzia-la teigė pastebėjęs tuomet, kai pok-riziniu laikotarpiu buvo pasiūlytasproduktas, leidžiantis atidėti pasko-los grąžinimą arba atiduoti ją anks-čiau laiko. “Tikėjomės, kad po kri-zės populiaresnis taps pirmasispasirinkimas, tačiau sulaukėme ne-tikėto atsako - dauguma paskolųgavėjų stengėsi grąžinti jas kuo grei-čiau”, - sakė pašnekovas.

Banko duomenimis, galimybeatiduoti dalį paskolos anksčiau nu-matyto laiko pasinaudojo maždaugkas penktas klientas. Dėl šios prie-žasties, pasak E.Uzialos, realus būs-

to kredito grąžinimo terminas da-bar svyruoja nuo 15 iki 20 metų,nors pradinis terminas - 28 metai.

Lemia sumažėjusios kainosKaip LŽ pasakojo SEB banko

prezidento pavaduotojas ir Mažme-ninės bankininkystės tarnybos di-rektorius Virginijus Doveika, 2007metais vidutinis būsto paskolos lai-kotarpis banke siekė apie 29 metus,o šiandien jis sutrumpėjęs maždaugiki 20 metų. “Anksčiau žmonės bu-vo linkę rinktis ilgesnį būsto pasko-los terminą. Jie tai darė dėl įvairiųpriežasčių, pavyzdžiui, norėjo išpradžių mokėti mažesnes įmokas,kad turėtų reikiamą rezervą lėšųbūstui įsirengti ar kitiems porei-kiams patenkinti, geriau vertinoateities perspektyvas gauti daugiaupajamų. Dabar gyventojai siekia fi-nansinius įsipareigojimus prisiimtitrumpesniam terminui. Be to, kritonekilnojamojo turto kainos. Šiuo

metu, palyginti su prieškriziniu lai-kotarpiu, sumažėjo ir reikalingospaskolos dydis”, - dėstė V.Doveika.

Jis pridūrė, kad ir anksčiau, ir da-bar nemažai klientų, imdami būstopaskolas, planuoja mažinti įsiparei-gojimus vos atsiradus tokiai galimy-bei: susitaupius papildomų pinigų,pardavus kitą turimą turtą ar pan.Kaip rodo banko statistika, dažniaužmonės anksčiau grąžina paskolą,nei trumpina jos terminą.

Indėlius iškeitė į įmokasBanko “Swedbank” Finansavimo

departamento direktorė Jūratė Gu-muliauskienė sakė, kad bankas galisuteikti būsto kreditą maksimaliam40 metų laikotarpiui, tačiau šiuo me-tu pasirašomų naujų būsto paskolųsutarčių vidutinis terminas yra 21-23metai. Ji taip pat patikino, kad klien-to ir banko sudaromoje kredito su-tartyje visuomet aptariamos ir prieš-laikinio paskolos grąžinimo sąlygos.

“Galima kasmet nemokamai grą-žinti iki 25 proc. paskolos likučioarba anksčiau laiko atiduoti net irvisą paskolą, jeigu ji grąžinama iškliento lėšų, gautų pardavus turimąturtą”, - aiškino J.Gumuliauskienė.Ir pridūrė, kad reikalui esant galibūti taikomos ir kitokios priešlaiki-nio paskolos grąžinimo sąlygos.Nors Finansavimo departamentovadovė teigė įžvelgianti, jog dalisžmonių siekia kuo greičiau atiduo-ti pasiskolintus pinigus, tokie klien-tai, anot jos, sudaro tik apie 1 proc.visų paskolų turėtojų.

“Danske Bank” Produktų ir ka-nalų plėtros skyriaus vadovas Min-daugas Dambrauskas vis trumpėjan-tį būsto kreditų grąžinimo terminąsieja su gyventojų netikrumu dėl sa-vo finansinės padėties. Anot jo, su-trumpinę savo įsipareigojimus ban-kui žmonės jaučiasi saugesni.

Dalimis grąžinti paskolas anksčiaulaiko klientai dažniausiai nusprendžiadėl pasikeitusių taupymo sąlygų. “Prieškelerius metus gyventojams apsimo-kėdavo laisvas lėšas laikyti kaip indė-lius, nes buvo mokamos nemažos pa-lūkanos. Kadangi pastaruoju metuindėlių palūkanos yra ganėtinai ma-žos, žmonėms labiau apsimoka taispi-nigais dengti finansinius įsipareigoji-mus”, - kalbėjo M.Dambrauskas.•

Gyventojai bijo skolintis ilgam

V.Doveika: “Anksčiau žmonės buvo linkę rinktisilgesnį būsto paskolos terminą dėl įvairių

priežasčių, pavyzdžiui, norėjo iš pradžių mokėti mažesnes įmokas, kad turėtų

reikiamą rezervą lėšų būstui įsirengti.”

Trumpai

KLIENTAI MIGRUOJA

Dėl numerio perkėlimo paslaugosper du šių metų mėnesius toliaudaugėjo tik vieno iš trijų didžiųjųoperatorių - “Tele2” - klientų. Sau-sį ir vasarį “Tele2” abonentų, susu-mavus atėjusius ir išėjusius abo-nentus, padaugėjo 5451. Tai rodomigruojančių abonentų duomenųbazę administruojančios bendro-vės “Mano numeris” duomenys.“Tele2” pagal mėnesio pokyčiusnuo 2011 metų gegužės labiausiaididina klientų skaičių. Kitų “di-džiojo trejeto” operatorių “Bitės”ir “Omnitel” abonentų skaičius dėlmigracijos šiemet toliau mažėjo:“Omnitel” - 4016, “Bitės” - 1728.Vien vasarį “Tele2” abonentų dėlmigracijos padaugėjo 2633: praėju-sį mėnesį 4713 abonentų atėjo, o2080 paliko įmonę. “Omnitel”abonentų skaičius sumažėjo 2301(atėjo 1589, paliko 3890), o “Bitės”- 707 (atėjo 2546, paliko 3253). Išvirtualiųjų operatorių geriausiaipraėjusį mėnesį sekėsi “Telede-mai”, kuri padidino klientų skaičių265: į įmonę atėjo 410, o išėjo 145abonentai. Pernai “Tele2” dėl nu-merio perkėlimo labiausiai padidi-no abonentų skaičių - į jos tinkląnumerius perkėlė 36,3 tūkst. abo-nentų daugiau, nei išėjo. “Omni-tel” ir “Bitės” balansas pernai buvoneigiamas - atitinkamai 30 tūkst. ir9,8 tūkstančio.

KAINOS ĮSTRIGO TIES NULIULietuvoje vasario mėnesį užfik-suota nulinė mėnesio infliacija.Sausį buvo užfiksuotas vartojimoprekių ir paslaugų kainos didėji-mas, o tris paskutinius 2012-ųjųmėnesius buvo fiksuojama deflia-cija. Lietuvos statistikos departa-mentas pranešė, kad metinė (vasa-rį, palyginti su 2012 metų vasariomėnesiu) infliacija siekė 2,2 proc.,o vidutinė metinė infliacija buvo2,9 procento. Statistikų teigimu,vasario mėnesį bendrajam varto-tojų kainų mėnesio pokyčiui di-džiausią įtaką turėjo 1,5 proc. su-mažėjusios šilumos energijos, 1,7proc. - drabužių, 2,9 proc. - avaly-nės kainos ir 1 proc. padidėjusiosdegalų bei tepalų kainos.

LŽ, BNS

LŽ archyvo nuotrauka

2013 03 12Lietuvos žinios10 Trasa

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT)suabejojo Seimui ankstesniaismetais pasiūlytų Saugaus eismoautomobilių keliais įstatymo pakeitimų projekto punktųskaidrumu, nes iš jų neaišku,kas rengs milijonų vertės papildomus vairavimo kursus.Naujieji Susisiekimo ministerijos (SM) vadovai bando taisyti padėtį teikdamiSeimui naujus pasiūlymus.

Praėjusią savaitę STT savo vertini-mus išdėstė Seimo Antikorupcijoskomisijos pirmininkui Vitalijui Gai-liui skirtoje pažymoje. Joje tarnybaatkreipė dėmesį, kad “...panaikinusnuostatas dėl praktinio vairuotojųmokymo centrų, nelieka įstatymolygmens teisės aktų nuostatų, regla-mentuojančių reikalavimus papil-domą vairuotojų mokymą atliksian-čioms mokymo įstaigoms”.

Esą visiškai neaišku, ar teisė or-ganizuoti ir rengti papildomą vai-ruotojų mokymą bus suteikta vi-soms vairavimo mokykloms, ar tiktoms, kurios atitiks tam tikrus spe-cialius reikalavimus. STT nuomo-ne, jei abejonių keliantis Saugauseismo automobilių keliais įstatymopakeitimų projekto punktas nebuspakeistas, “...sprendimas dėl teisėsorganizuoti ir rengti papildomąvairuotojų mokymą priklausys tiknuo vieno asmens ar politinės par-tijos, kuriai tas asmuo priklauso”.

Jei Seimas neįsiklausytų į STTantikorupcinius vertinimus, teisęatrinkti papildomus mokymus ren-giančias vairavimo mokyklas turė-tų susisiekimo ministras. Iki 2012metų pabaigos šias pareigas ėjo Li-beralų sąjūdžio lyderis Eligijus Ma-siulis, vėliau jį pakeitė socialdemok-ratas Rimvydas Sinkevičius.

Kodėl dėl teisės rengti papildo-mus vairuotojų mokymus verda to-kios aistros? Pasirodo, čia slypi mi-lijonais skaičiuojamos papildomospajamos.

Iš pradedančiųjų - apie 11 milijonų

Naujausios redakcijos Saugaus eis-mo automobilių keliais įstatymas bu-vo priimtas 2009-aisiais. Jame nuro-dyta, kad pradedantys vairuotojai, gavędvejus metus galiojantį vairuotojo pa-žymėjimą, turi jį pasikeisti į nuolatinį,10 metų galiojantį pažymėjimą. Auto-matiškas keitimas buvo negalimas, nesįstatymas reikalavo prieš tai baigti pa-pildomus vairavimo mokymus.

Tokie mokymai organizuojami irdabar. Juos yra priversti lankyti tie vai-ruotojai, iš kurių pažymėjimai, daž-niausiai už vairavimą išgėrus, buvoatimti, taip pat asmenys, norintys val-dyti specialiąją techniką (policijos, grei-tosios pagalbos ar kitus automobilius).

Kaip LŽ informavo Lietuvos vai-ruotojų mokymo asociacijos (LVMA)prezidentas Darius Lesickas, šiandien

daugumoje mokyklų galima baigti pa-pildomus kursus ir atgauti vairuotojopažymėjimą. Tuo metu valdyti specia-liąją techniką žmones moko suintere-suotos žinybos - pavyzdžiui, Lietuvospriešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimotarnyba arba Policijos departamentas.

Tad kodėl kilo toks triukšmas? Pa-gal dabar galiojantį Saugaus eismo au-tomobilių keliais įstatymą, nuo 2013-ųjų sausio 1 dienos prie šiuo metupapildomus kursus lankančių žmo-nių turėjo prisidėti ir pirmoji prade-dančių vairuotojų, kuriems praėjusiųmetų pabaigoje suėjo dvejų metų vai-ravimo stažas, banga. Valstybės įmo-nės “Regitra” duomenimis, tokiųnaujokų būtų buvę ne tiek ir mažai -vidutiniškai apie 40 tūkst. per metus.

LŽ žurnalistui Vilniaus įmonėje“Visagalis” pasiteiravus, kiek kainuo-ja papildomi vairavimo mokymai as-meniui, netekusiam vairuotojo pažy-mėjimo, paaiškėjo - 280 litų. Nėra labaidaug vairuotojų, kuriems atimta teisė

vairuoti ir jie priversti lankyti papildo-mus mokymus. Tačiau papildžius jųbūrį beveik 40 tūkst. pradedančiųjų,mokymų apimtis būtų padidėjusi de-šimteriopai, o kartu ir vairavimo mo-kyklų pajamos. LŽ skaičiavimu, sumaper metus galėjo siekti apie 11 mln.litų. Jeigu Seimas pritars SM siūlo-moms įstatymo pataisoms ir papildo-mus mokymus reikės lankyti ne vi-siems pradedantiems vairuotojams, otik tiems, kurie per dvejus pirmus vai-ravimo metus padarė grėsmę saugiameismui keliančių pažeidimų, iš tokiųasmenų surinkti pinigai vis tiek turė-tų būti įspūdingi.

Dabar galiojančiame Saugaus eis-mo automobilių keliais įstatyme nu-rodyta, kad kursus rengia specialūsvairuotojų mokymo centrai. Sausįmokymai neprasidėjo, nes SM nespė-jo laiku parengti įstatymo įgyvendi-nimo tvarkos. Vėliau apsižiūrėta, kadįstatymas, suteikiantis teisę rengti pa-pildomus kursus vien dideliems spe-

cialiesiems praktinio vairavimo cent-rams, gali būti neskaidrus. Seimas ati-dėjo mokymus anksčiausiai iki liepos1 dienos. Tačiau STT pateiktos išva-dos dar labiau sustiprino įtarimus,kad E.Masiuliui vadovaujant SM pa-rengti Saugaus eismo automobilių ke-liais įstatymo punktų projektai galbūtyra neskaidrūs, nes juose nutylėta,kam turi būti pavesta rengti papildo-mus vairuotojų mokymus.

Reveransas didiesiemsAloyzas Šafranovičius, antikorupci-

nę Saugaus eismo automobilių keliaisįstatymo pataisų projekto ekspertizęatlikęs STT ekspertas, dienraščiui LŽtvirtino, kad projekte privalo būti nus-tatyti bent jau “minimalūs kriterijai,kas vykdys papildomą pareigą”. “Jeigutai nebus užfiksuota įstatyme, o regu-liuojama, pavyzdžiui, ministro įsaky-mu, situacija gali keistis net atsižvel-giant į tai, kokios partijos tuo ar kitumetu bus valdžioje. Galbūt tą teisę gausvisos mokyklos, bet ji gali būti suteik-ta ir tik išimtinėms mokykloms. Arbagali būti bandoma “pritempti”, kad įišrinktųjų būrį pakliūtų vien tos mo-kyklos, kurios išsiskiria iš kitų tam tik-romis “savybėmis”, - mįslingai kalbė-jo dienraščio pašnekovas.

A.Šafranovičius sakė, kad dabargaliojanti Saugaus eismo automobi-lių keliais įstatymo redakcija akivaiz-džiai palanki didžiosioms vairavimomokykloms. Piniginių išteklių ir bū-rį lobistų turintys didieji greičiausiailaimėtų ir tada, jei įstatymo pataiso-mis nebūtų nustatytos aiškios žaidi-mo taisyklės.

D.Lesicko vadovaujama LVMApasisako už tai, kad rengti papildo-mus vairavimo mokymus būtų leis-ta visoms mokyklos, turinčioms li-cenciją. “STT išvados, nors kol kasjų nematėme, gali padėti siekti šiotikslo”, - teigė LŽ pašnekovas.

Tuomet, kai kalbėjosi su dienraščioLŽ žurnalistu, STT pažymos, regis,nebuvo matęs ir susisiekimo vicemi-nistras Vladislavas Kondratovičius.Tačiau jis leido suprasti, kad tikrai nekiekviena vairavimo mokykla galėsrengti papildomus vairavimo moky-mus. “Viskas priklausys nuo Seimo.Mes jam esame nusiuntę naujus siū-lymus, kad teisę rengti papildomusmokymus reikėtų suteikti ne tik li-cenciją turinčioms, bet ir tam tikrusreikalavimus atitinkančioms mokyk-loms. Vienas jų - papildomai moky-ti vairuotojus turėtų būti leista tiktoms mokymo įstaigoms, kurių nemažiau kaip 50 proc. parengtų moki-nių “Regitroje” iš pirmo karto išlaikovairavimo egzaminus. Mūsų nuomo-ne, tai skatins mokyklas geriau dirb-ti”, - aiškino LŽ pašnekovas.

Anot V.Kondratovičiaus, jei Seimaspriims SM siūlymus, mokyklų, kuriosgalės rengti papildomus mokymus,sąrašas bus kasmet koreguojamas.“Tikrai visos mokyklos, atitinkančiosįstatyme išdėstytus reikalavimus, turėsteisę rengti tuos mokymus”, - žadėjoviceministras.•

Vairavimo mokyklų godumui - STT kirtis

V.Kondratovičius mano, kad papildomus vairavimo kursus turėtų rengtitik geriausiai dirbančios mokyklos.

Dabar galiojančiameSaugaus eismo

automobilių keliais įstatyme numatyta,

kad mokymus turėtųrengti specialūs

praktinio vairavimocentrai.

Papildomi vairavimo mokymai vairuotojo kišenę patuština maždaug 300 litų. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

UŽDIRBO PELNO

Didžiausias Lietuvoje Vilniaus orouostas po trejų metų pertraukos per-nai dirbo pelningai - įmonė gavo 628tūkst. litų grynojo ir 1,081 mln. litųikimokestinio pelno. 2011 metaisbendrovė patyrė 2,371 mln. litųnuostolių. Vilniaus oro uosto paja-mos pernai padidėjo 6,7 proc., iki51,267 mln. litų. Taip rašoma jo 2012

metų veiklos ataskaitoje. Iš aviacinėsveiklos oro uostas per metus gavo31,743 mln. litų (2,8 proc. daugiaunei užpernai), iš kitos veiklos -19,524 mln. litų (13,8 proc. daugiau).Ilgalaikės oro uosto paskolos 2012-ųjų pabaigoje siekė 32,727 mln. litų.Įmonėje dirbo 334 darbuotojai (2011metais - 308). 2010 metais oro uostaspatyrė 8,614 mln. litų nuostolių,2009-aisiais - 17,010 mln. litų.

SKRAIDINS Į NORVEGIJĄ

Pigių oro linijų bendrovė “WizzAir” iš Vilniaus skraidins į Norve-gijos miestą Olesiundą. Nuo bir-želio 5 dienos “Airbus A320” or-laiviu bendrovė keleiviusskraidins du kartus per savaitę:trečiadieniais ir sekmadieniais.Per metus “Wizz Air” tikisi skrai-dinti 30 tūkst. keleivių. “Atidary-

dami naują kryptį į Olesiundą,mes suteikiame daugiau galimybiųį Vilnių atvykti tiek verslininkams,tiek turistams. Niekam ne paslap-tis, kad norvegų turistai yra pamė-gę Lietuvą, tad nauja kryptis yraypač gera žinia ir Vilniaus versli-ninkams”, - pranešime spaudaisakė “Wizz Air” komunikacijosvadovas Danielisde Carvalho. Perbeveik dvejus “Wizz Air” veiklos

metus Vilniuje bendrovė išplėtėsusisiekimą tarp Lietuvos ir Nor-vegijos - ji skraidina į Bergeną irStavangerį, į Oslo Stanjefordo orouostą, o po mėnesio pradės skry-džius į Trondheimą. Iš 14-os“Wizz Air” maršrutų Vilniaus orouosto vasaros tvarkaraštyje - net 5į Norvegiją.

LŽ, BNS

Trumpai

Trasa 112013 03 12Lietuvos žinios

ILONA STAŠKUTĖ

Šveicarijoje vyksta tradicinė Ženevos automobilių paroda,kurioje savo reikšmingiausiųmetų darbų pademonstruotisusirenka svarbiausi automobi-lių gamintojai. Čia vienoje salėjeatsiduria kuklūs modeliai ir fantastiški superautomobiliai.

Po gana optimistinės praėjusiųmetų pradžios Europos automobi-lių rinką apgaubė juodi debesys. Jieneaplenkė ir nuotaikų Ženevoje.2013 metus automobilių gamin-tojai pradeda sutrikę ir nusivylęitin prasta naujų mašinų paklau-sa 2012-aisiais. Ir brangių, ir pi-gesnių prekės ženklų atstovamsbūtina ieškoti naujų sprendimų irneapsiriboti tik kosmetiniais pa-tobulinimais, todėl 83-ią kartąsurengta Ženevos automobilių pa-roda šįmet išsiskyrė permainų nuo-taikomis.

Universalų antplūdisDidieji automobilių gamintojai

daugiausia dėmesio sutelkė į prak-tiškumą. Tarp pristatytų naujienųvyravo paprasti, ekonomiški, įvai-rioms gyvenimo situacijoms pri-taikyti modeliai. “Hyundai” pa-demonstravo septynvietį miestovisureigį “Grand Santa Fe”, ma-žesnių erdvių visureigių pristatė irkiti gamintojai. “Ssangyong Ro-dius” greičiausiai bus skirtas ieš-kantiesiems pigesnio automobilio,o “Renault Captur” ir “Peugeot2008” išsiskyrė prancūziškoms ma-šinoms būdingu stiliumi bei spal-vingumu. Nedidelių visureigiųasortimentą papildė ir “Ford”, nau-jąjį modelį pavadinęs itin neorigi-naliai - “EcoSport”.

Kaip niekad daug gamintojųpristatė savo populiariausių uni-versalų versijas. “Toyota” į Žene-vą atgabeno “Auris TouringSports”, “Dacia” - “Logan Esta-te”, “Volkswagen” - “Golf Estate”.“Škoda” pateikė dvi “Octavios” ver-sijas - varomą visais keturiais rataisir turintį universalo kėbulą, BMWpristatė 3 klasės GT modelį, “Hon-da” - “Civic Tourer” koncepciją.

Norisi kabrioletųPraktiškumo pirmenybė išryškė-

jo ir per Europos metų automobiliorinkimus. Šį titulą pelnė septintoslaidos “Volkswagen Golf”, Metųautomobilio titulu apdovanotas irLietuvoje. Jis didžiuliu skirtumu ap-lenkė antroje vietoje likusius, per-pus mažiau balų surinkusius spor-tiškus “dvynius” “Subaru BRZ” ir“Toyota GT 86”.

Aktualiausia naujiena tarp ma-žesnių modelių - antros laidos“Nissan Note”. Pirmos laidosmodelis kiek priminė mažą mik-roautobusą, tačiau naujasis “No-te” panašesnis į įprastą praktiškąhečbeką. Net naujasis “Opel” kab-rioletas “Cascada” pritaikytas nevien saulėtoms dienoms. Klasiki-nių, švelnių linijų modelio stogasgali būti uždaromas vos per 17 se-kundžių mašinai važiuojant iki 50km/h greičiu. Uždarius stogą “Cas-cada” tampa gana praktišku seda-nu, mat jo užpakalines sėdynes ga-lima nulenkti ir taip padidintibagažinės erdvę - tai neįprasta kab-rioletams. Laukiamą kabrioletąpristatė “Toyota”. GT 86 kupė pa-grindu sukurtas bestogis FT-86 kolkas tik koncepcija, bet beveik ne-abejojama, kad netrukus jis taps se-rijiniu modeliu.

Keičiasi prabangos skonisKad ir kokia būtų ekonomikos

padėtis, visuomet yra turtuolių, pa-siryžusių už išskirtinius automobi-lius pakloti sunkiai suvokiamas su-mas. Ženevos salonas visuometgarsėjo kaip turtingiausių premjerųvieta, ir šie metai - ne išimtis. Pra-bangos etalonas “Rolls Royce” pris-tatė galingą dvejų durų kupė“Wraith”. 624 AG modelis labiaupritaikytas šių laikų realijoms irskirtas ne važinėti su vairuotoju, o

pačiam vairuojančiajam pajaustimalonumą.

Po nesėkmingo bandymo atgai-vinti “Maybach” prekės ženklą“Mercedes-Benz” pranešė ketinan-ti daugiau vertės suteikti pagrindi-nės markės automobiliams ir kilste-lėti brangiausią “Mercedes” S klasęiki itin prabangių mašinų lygio. Se-riją praplėsiantys modeliai turėtųpasirodyti dar šįmet.

Svajonių automobiliaiTarp įspūdingų superautomobilių

Ženevoje ryškiausiai spindėjo dvižvaigždės - itališkas, legendiniu šuo-liuojančiu žirgu pažymėtas “La Fer-rari” ir “McLaren P1”. Abu šie “For-mulės-1” (F-1) technologijų prikimštiautomobiliai yra hibridai, abu skirtitam pačiam klientų segmentui - tur-tuoliams, galintiems už mašiną pa-kloti apie 4 mln. litų. Nors jie itin grei-ti ir galingi, “La Ferrari” lengvesnis irgalingesnis nei “McLaren”. Naujasis“Ferrari” kūrinys sveria 1255 kg, turiV12 6,3 litro darbo tūrio 789 AG va-riklį, suderintą su 161 AG elektriniumotoru, kuriam reikalingas baterijaskrauna iš F-1 bolido pasiskolintaKERS sistema. 100 km/h greitį juo ga-lima pasiekti vos per 3 sekundes.“Ferrari” pranešė pagaminsianti 499tokius automobilius, kainuojančiuskiek daugiau nei 4 mln. litų.

“McLaren P1” nedaug nusilei-džia konkurentui iš Italijos. 1400kg sveriantis automobilis turi 3,8litro darbo tūrio 727 AG variklįdviem turbinomis, suderintą su176 AG elektriniu motoru. Auto-mobilis gali pasiekti net 350 km/hgreitį - tai vos mažiau nei 372km/h, kiek greičiausiai gali lėkti F-1 bolidas. 3,5 mln. kainuojančių“McLaren P1” bus pagaminta tik375 vienetai. Kalbama, kad abi kva-pą gniaužiančios mašinos jau be-veik nupirktos.

Superautomobilių dvikova kiekužgožė trečią įspūdingą premjerą -“Lamborghini Veneno”. Itin sėk-mingo “Aventador” pagrindu su-kurtas agresyvus bolidas kol kas tikkoncepcija, tačiau įmonė planuojapagaminti ir parduoti tris 740 AGmašinas, kiekvieną po daugiau nei10 mln. litų.

9 pavaros ir dviratininkaiNaujosios technologijos parodoje

taip pat nebuvo pamirštos. Idėjomissaugumui gerinti vėl pasižymėjo “Vol-vo”. Pernai ši kompanija pristatė pės-tiesiems skirtą oro pagalvę, o šįmet pa-sirūpino silpniausiais eismo dalyviais- dviratininkais. Ji sukūrė automati-nio stabdymo detektorių, atpažįstan-tį priekyje atsirandantį dviratininkąar pėsčiąjį. Anksčiau panašios siste-mos buvo diegiamos tik tam, kadbūtų galima apsisaugoti nuo smū-gio į kitą automobilį. Europoje net50 proc. dviratininkų žūva dėl susi-dūrimo su automobiliu, taigi pra-dėjus taikyti sistemą masiškai būtųgalima išvengti daugybės tragedijų.

Įdomiausią naujovę, skirtą vai-ruotojui, sukūrė “Range Rover”.Tai net 9 laipsnių automatinė pava-rų dėžė, kuri netrukus bus montuo-jama į visureigį “Evoque”. Dėl šiostechnologijos automobilis galės bū-ti universaliau naudojamas, nes busdinamiškas mieste, o užmiestyje leistaupyti degalus.

Rinkos naujienosSunkiau besiverčiantys automobi-

lių gamintojai Ženevoje demonstra-vo optimizmą. “Fiat” koncernas pat-virtino svarstantis galimybę taptipigių automobilių gamintoju ir su-daryti konkurenciją “Daciai”, kurivienintelė siūlo nebrangius europie-tiškus automobilius. Bet pagrindiniuprekės ženklu “Fiat” pažymėti auto-mobiliai greičiausiai nepigs. Ekono-minės klasės serijai svarstoma su-teikti “Innocenti” prekės ženklą, jauanksčiau naudotą pigiems mode-liams, arba sugalvoti kitą paprastąpavadinimą. Šiek tiek lengviau at-sikvėpė ir PSA koncerno sunkumųprislėgti žmonės. Prancūzijos vyriau-sybė pažadėjo nepalikti “Peugeot-Citroen” likimo valiai.

Europos rinką daugelis gaminto-jų šįmet dar vertina su baime.“Fiat” tarp šių metų tikslų neįžvel-gė galimo Europos rinkos atsigavi-mo, “Ford” Senąjį žemyną taip patįrašė kaip prasčiausiai prognozuo-jamą rinką. Didieji gamintojai suviltimi žvelgia į gana stabilius JAVvairuotojų poreikius ir vis didėjan-tį Kinijos bei kitų Azijos šalių gy-ventojų apetitą. Besikeičiančius au-tomobilių gamintojų prioritetusaiškiai išduoda grįžtanti Niujorkomašinų parodos reikšmė ir į svar-biausių automobilių parodų sąrašątvirtai įsiterpusi Šanchajaus ekspozi-cija, tačiau Ženevos salonas liekapirmoje vietoje.•

“Volvo” sukūrė automatinio stabdymo detektorių, atpažįstantį priekyje atsirandantį

dviratininką ar pėsčiąjį.

Ženevoje - naujų sprendimų paieškos

Italų pasididžiavimas “La Ferrari” (kairėje) ir futuristinio dizaino “McLaren P1” - du geidžiamiausi šių metų superautomobiliai. / AFP/Scanpix nuotraukos

Kasdienių automobilių gamintojai visuomenės dėmesį bandė patraukti praktiškomis naujienomis, tokiomis kaip “Renault Captur”.

Uždarius “Opel Cascada” stogą užpakalines sėdynes galima atlenkti į priekį ir sudėti nemažą krovinį.

2013 03 12Lietuvos žinios12 Kultūra

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Trečią kartą Lietuvoje viešėjęsVokietijos muzikinis projektas“Gregorian”, vadovaujamasFranko Petersono, publiką irdžiugino, ir glumino.

Aštuoni britų dainininkai, anks-čiau giedoję bažnyčių choruose, įgy-vendino F.Petersono idėją ir tapoprojekto “Gregorian” įžymybėmis.Turą, skirtą pristatyti pernai išleistamalbumui “Epic Chants”, jie vadinageriausiu per savo karjerą.

Tie, kurie ėjo pasiklausyti rimtosiosgrigališkojo choro muzikos, nusteboišgirdę netikėčiausiais momentais iš-sprūstančius atlikėjų juokelius, o tie,kurie tikėjosi lengvesnio pobūdžiokoncerto, buvo prikaustyti ir itin rim-tų, susimąstyti verčiančių kūrinių.

Sekmadienį nukritus didžiulei Kau-no “Žalgirio” arenos scenos uždan-gai, joje buvo įsitaisę styginių kvarte-tas, gitaristas, keli klavišininkai,būgnininkas, pianistė. Netrukus pa-sirodė “vienuoliais” virtę aštuoni vo-kalistai, vilkintys šiek tiek blizgiusjuodos spalvos aksominius abitus irveidus slepiantys po gobtuvais.

“Gregorian” nariai, atliekantys po-puliarias roko ir popdainas grigališkų-jų giesmių motyvais, pirmiausia pasis-veikino lietuviškai ir šia kalba ištarėdar keletą sudėtingesnių frazių. Tiems,kurie nežinojo šou temos, atlikėjai pri-minė - “Sveiki atvykę į kino teatrą”.Žinomų pasaulyje filmų motyvai do-minavo viso pasirodymo metu. Atlikė-jai publiką ne tik lepino garsiomis dai-nomis iš “Titaniko”, “Gladiatoriaus”,“Betmenas amžiams” ir kitų filmų, betir buvo parengę specialų vaizdo klipų“meniu”. Juose demonstruotos ištrau-kos iš apdainuojamų legendinių kinojuostų, o kiekvienas siužetas buvo per-kurtas “Gregorian” stiliumi - tai vie-nas iš atlikėjų filmo anonse riaumojokaip liūtas, tai sustingęs žiūrėjo į snie-guotus kalnynus ar įsitaisęs ant milži-niškos angelo skulptūros dairėsi įmiestą. Tokie netikėti, humoristiniaisprendimai publikai kėlė šypseną, betkartu ir glumino. Abejonių, kad atli-kėjai linkę pajuokauti, nebeliko priešpradedant dainuoti dainą iš kino fil-mo “Gladiatorius”.

“Žinau, norite, kad nusirengtume.Mes visi sportuojame kasdien, o mū-sų pilvo raumenys atrodo puikiai”, -pasakojo besišypsantys dainininkai.Jiems per šį kūrinį talkino gladiato-

rės kostiumą vilkinti vokalistė Ame-lia Brightman.

Į pasaulines gastroles išsirengę atli-kėjai pristatė ir daugiau efektingų triu-kų - liepsnos pliūpsnius, A.Brightmanvirtimą juoduoju angelu, iš scenos iš-lendantį tiltelį.

Antroje koncerto dalyje pasirodė irantroji vokalistė - Eva Mali. Mergina,

kaip ir jos kolegė A.Brightman, virs-davo tai vienu, tai kitu kino filmo per-sonažu. Lazeriai, veidrodžiai, šviesos,liepsnos - tai tik dalis efektų, kuriuospasitelkė savo koncertui muzikinioprojekto nariai.

Visą pasirodymą vainikavo bisuiparinktas kūrinys - Leonardo Cohe-no baladė “Hallelujah”. Sugraudinta

publika netrukus buvo nustebinta.Antrosios biso dainos metu scena vir-to roko meka, o juodais odiniais kos-tiumais vilkinčios vokalistės šoko priejoms įrengtų stulpų. Merginoms taiplinksminantis “vienuoliai” plėšė dai-ną “Come With Me” iš kino filmo“Godzila”. Netrukus vienas iš jų ėmėparodijuoti ir reperį P.Diddy. •

ADA JURKONYTĖ

Kauno “Aukso pjūvio” galerijatrečius metus rengia originalųparodų ciklą “Duetai”. Šįkarteksponuojami Rimvydo Jankaus-ko ir Rolando Karaliaus darbai.

Galerijos savininkė Lolita Vyžintie-nė naujajai parodai pirmiausia suradoprieš beveik 20 metų anapilin iškelia-vusio vieno žinomiausių neoekspre-sionizmo dailininkų R.Jankausko-Kampo darbų.

Kai Kampas galėjo vienas rengtisavo parodas, to jis nedarė. Į kompa-niją nuolat kviesdavosi gerą bičiulįdailininką R.Karalių. Ši jų kūrybinėdraugystė truko penkerius metus.Vienas paskutinių abiejų susitikimųįvyko 1993 metais, beveik prieš patKampo mirtį. Tais metais Kampas irR.Karalius surengė solidžią parodąprestižinėje Kauno paveikslų galerijo-je. Tai buvo nepaprastas įvykis Kam-

po kūrybiniame gyvenime, mat nes-tandartinis kūrėjas nebuvo tinkamasano meto visuomenei. Jo paprasčiau-siai neįsileisdavo į galerijų sales.

Po tris darbus Po 20 metų “Aukso pjūvio” galeri-

ja “Duetų” parodoje vėl suvedė abubičiulius - Kampą ir R.Karalių. Dau-gelis Kampo paveikslų yra atsidūręprivačiose kolekcijose, kur jo kiti dar-bai - nežinoma. Galerijai nelengvaisekėsi rengti pomirtinę Kampo pa-rodą. Kiek žinoma, dailininkas mėgobohemišką gyvenimą, su šeima ne-gyveno. Du jo vaikai senokai išvykę išLietuvos. Pasak L.Vyžintienės, paro-dai pavyko paskolinti tik tris meni-ninko paveikslus, kurie buvo nuta-pyti paskutiniais gyvenimo metais.Tarsi lygiuodamasis į savo draugą, tiktris darbus pristatė ir R.Karalius.

“Būtų tiesiog nekuklu, jei ekspo-nuočiau daugiau darbų nei Kam-pas. Toks duetas būtų netolygus”, -patikslino R.Karalius.

Jam draugišką repliką mestelėjožinomas dailininkas Alfonsas Vil-pišauskas: esą šalia tokio meninin-ko kaip Kampas padidėjo R.Kara-liaus kūrybos įtaigumas.

Vienijo skirtumai Menotyrininkė Kristina Civinskie-

nė pabrėžė, jog iki šiol nėra tyrinėtaši dviejų menininkų kūrybinė istori-ja, nesidalyta jokiais prisiminimais.“Kampas ir R.Karalius buvo draugai,jie vienas kitam padėjo atrasti savitąstilių. Jųdviejų duetas išliko todėl, kadbuvo tokie skirtingi tiek charakteriu,tiek gyvenimo būdu ir tapyba. Bet taijiems nekliudė bendrauti ir dalytiskūrybiniais ieškojimais. Kampas -gaivališkas ir ekspresyvus, R.Karalius -racionalus ir taktiškas”, - teigė me-notyrininkė.

Svarbūs Kampo gyvenimo ir kūry-bos liudytojai - kolegos “Angis” gru-pės nariai dailininkai Jonas Gasiūnas,Antanas Obcarskas, Kampo kūrybostyrinėtojos menotyrininkės - SimonaMakselienė, Raminta Jurėnaitė, Ra-sa Žukienė, Kampo bičiulis architek-tas Eugenijus Miliūnas ir kiti.

Dingę paveikslaiKampo mokslo draugė, žinoma ta-

pytoja Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnie-nė užsiminė, kad iki šiol nėra ištirta,kur pradingo daugelis menininkodarbų. Ji papasakojo, kaip prieš daugmetų džiazo dainininkė Marina Gra-novskaja prarado iš Kampo įsigytuspaveikslus. “Dainininkė rengėsi iš-vykti gyventi į Izraelį. Prisiminimuiapie Lietuvą ji pasidovanojo sau kele-tą Kampo paveikslų. Tačiau muitinė-

je tuos paveikslus iš jos atėmė. Kurdabar yra tie darbai? Kiek man žino-ma, dingusių Kampo paveikslų yra irdaugiau. Juk tai didelis kultūrinis me-nininko palikimas, tačiau niekam ne-įdomu, kur visa tai prapuolė”, - svars-tė dailininkė.

Susibūrusiųjų prisiminimus išpro-vokavo renginyje parodyta 1993 me-tais nufilmuota Gintauto Stulgaičiojuosta apie tai, kaip abu “duetininkai”rengiasi to meto parodai. Filme Kam-pas pasakoja apie savo trumpą kūry-binį kelią, apie penkerius metus ren-giamas parodas. Menininkas palikonedaug, bet labai ryškių neoekspre-sionistinių paveikslų.

1993 metų parodos sumanytoja bu-vo to meto Kauno dailės galerijos va-dovė menotyrininkė Rūta Marija Pur-vinaitė. “Nors Lietuva buvo jau atgavusiNepriklausomybę, dailėje dar tvyrojosąstingis. Kampo darbų eksponavi-mas paveikslų galerijoje tuo metu bu-vo gana drąsus žingsnis”, - prisiminėmenotyrininkė. •

“Duetai”: jie visad buvo kartu

Dalis Kampo paveikslų yra atsidūrę privačiosekolekcijose, kur jo kiti darbai - nežinoma.

R.Karalius - R.Jankausko-Kampobičiulis, nuolat lydėdavęs menininką parodose.Ados Jurkonytės nuotraukaR.Jankausko-Kampo “Dekonstrukcija”.

Aštuoni britai publiką žavėjo grigališkųjų giesmių motyvais atliekamomis roko ir popdainomis. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Rokas ir “popsas” su abitais

Kultūra 132013 03 12Lietuvos žinios

MINDAUGAS KLUSAS

Lietuvos nacionalinio muziejausužmojis knygų serija įamžintiLietuvos fotografijos pradžią,kūrėjus ir jų palikimą neseniaipraturtėjo trimis kapitaliniaisleidiniais “Jan Bulhak. Vilnius”.

Lietuvos nacionalinis muziejus jauyra išleidęs dvi knygas, skirtas pirmiemsVilniaus fotografams, kurie čia dirbo1858-1915 metais. Pasirodė ir XIX-XXamžiaus sandūroje gyvenusio fotome-nininko Stanislawo Filibert’o Fleurynuotraukų albumas. Atėjo Jano Bulha-ko eilė. Fotografo kūrybos tritomio su-darytoja Jūratė Gudaitė ėmėsi darbo2010 metais. Jos rankose atsidūrė visasLietuvos muziejuose, archyvuose irbibliotekose sukauptas gausus J.Bulha-ko kūrybos palikimas. “Kai medžiagabuvo surinkta, paaiškėjo, kad meninin-kas yra sukūręs daugybę fotografijų,kurios nėra tiesiogiai susijusios su pa-grindine jo tema, - Vilniaus architektū-ros įamžinimu. Tapo akivaizdu, kadšiems darbams reikės skirti trečią to-mą”, - kalbinama “Lietuvos žinių” pa-sakojo J.Gudaitė.

Įamžino dingusį VilniųJ.Bulhakas (1876-1950), žymiausias

XX amžiaus pirmosios pusės Vilniausvaizdų fotografas, šiame mieste pralei-do beveik visą brandųjį savo gyveni-mą - pusketvirto dešimtmečio. Jis įsi-kūrė čia prieš Pirmąjį pasaulinį karą irdirbo fotografu - fiksavo miesto istori-nius ir kultūrinius įvykius, įamžino is-torines asmenybes bei paprastus vil-niečius, bažnytines ir etnografinesšventes, dokumentavo architektūrospaminklus. Vilnių menininkas vadinokaralių miestu, nors meilę jam pajutotoli gražu ne iškart.

Pirmose dviejose knygose publikuo-jamos Vilniaus panoramos, architektū-rinių ansamblių, bažnyčių, rūmų, jų in-terjero, namų, kiemų, gatvių ir aikščiųfotografijos. Savitas miesto portretas. Įakis krinta fotografo mėginimas at-skleisti architektūros ir vietovaizdžiodermę. Antros knygos vaizdai atsklei-džia kitus ne mažiau įdomius pažinti-nius maršrutus po Vilnių ir jo priemies-čius - Antakalnį, Šnipiškes, Lukiškes irZakretą, dabartinį Vingio parką. Ver-tinga tai, kad fotomenininkas įamžinoiki mūsų dienų neišlikusius arba istori-nių įvykių ir ideologinių aplinkybių su-naikintus architektūros paminklus, iš-tisus kvartalus bei gatves: Vilniaus getą,

Šnipiškėse buvusias žydų, ant Taurokalno - evangelikų, Lukiškėse - musul-monų kapines ir daugelį kitų senojo Vil-niaus reliktų. Knygų sudarytoja, remda-masi paties autoriaus architektūrosfotografavimo principais, pirma sten-gėsi pateikti panoraminį arba bendrąarchitektūros objekto vaizdą, toliau - jofragmentus, architektūrines detales, ga-liausiai - interjero nuotraukas.

Trečioje knygoje “Vilnius: įvykiai iržmonės. Apylinkės” skelbiamos svar-biausių XX amžiaus pirmosios pusėsmiesto istorijos, kultūros įvykių fotog-rafijos, amžininkų portretai ir Vilniausapylinkių kraštovaizdžio nuotraukos.“J.Bulhakas įamžino lenkų kariuome-nės paradą užėmus Vilnių, karo vadų irto meto visuomenės veikėjų portretus,reformatų lobyną, karališkųjų palaikųVilniaus katedroje kasinėjimus 1931metais, Stepono Batoro universiteto at-kūrimo akimirkas, Adomo Mickevi-čiaus mokyklą, turgus ir jų prekeivius,liaudies virtuvę (vok. “Volkskuchen”),Vilniaus apylinkių vaizdus ir daugelįkitų objektų”, - teigė tritomio sudary-toja J.Gudaitė.

Savamokslis fotografasJ.Bulhakas gimė Ostašine, netoli

Naugarduko (Baltarusija), turėjo puikųišsilavinimą: skambino fortepijonu,mokėjo kalbėti ir rašyti prancūziškai,naudojosi didele namų biblioteka. Tėvųvalia 1888 metais atvyko mokytis į Vil-nių, bet juo nesižavėjo, sakė išvydęs niū-

rų, nemielą rusišką miestą. Vėliau lan-kėsi čia ne kartą, tačiau tik tada, kai susi-pažino su Vilniaus kultūrinio gyvenimoorganizatoriumi dailininku Ferdynan-du Ruszczycu (Ferdinandu Ruščicu),jo nuomonė apie miestą ėmė keistis.

J.Bulhakas buvo savamokslis me-nininkas. Pirmiausia jis kūrė žmonosportretus, įamžino gimtųjų vietų kraš-tovaizdžius. Skatinamas mokytis “fo-tografikos”, Peresekoje (Baltarusija)įsirengė studiją ir fotolaboratoriją.

Laiškais daug bendravo su Paryžiausfotografijos klubo įkūrėju Constant’uPuyo, ilgainiui ir pats tapo šio susivie-nijimo nariu korespondentu. Pir-muosius savo darbus užsienyje, Briu-selyje vykusioje parodoje, J.Bulhakaseksponavo 1909 metais.

Miesto erdvių muzikaLemtingas tapo jo apsilankymas pas

F.Ruszczycą. Dažnai vaikščiodamas susvečiu po Vilnių dailininkas sugebėjoįkvėpti fotografui didžiulę simpatijąmiestui. Pamažu jis atrado Vilniaus ar-

chitektūros grožį, sakytum, pro kas-dienybės luobą išgirdo miesto erdviųmuziką. F.Ruszczycas ne tik buvo pir-masis J.Bulhako kūrinių vertintojas, betir sudarė sąlygas įsikurti Vilniuje: 1912metais padėjo jam įsigyti ir įsirengti fo-toateljė, protegavo fotografą, nuolat ap-rūpindavo naujais užsakymais. J.Bul-hakui didžiulį įspūdį darė ir tai, kaippalankiai dailininkas vertino fotogra-fijos meną. J.Bulhakas domėjosi ir sa-vo kūryboje siekė įgyvendinti C.Puyo,jo bendraminčių, garsių fotografųLeonard’o Missone’o, Davido Octa-viuso Hillo, Robert’o Demachy pro-paguojamas piktorialistinės fotografi-jos estetikos idėjas.

Sutarė su visaisPer 34 metus, praleistus Vilniuje,

J.Bulhakui stebėtinai sekėsi sutarti su vi-somis valdžiomis. 1912-1913 metais jismiesto valdybos užsakymu sukūrė šim-tus architektūros ir peizažų fotografijų.Kai Vilniuje ėmė šeimininkauti vokie-čiai, J.Bulhakas vėl gavo leidimą fotog-rafuoti. Menininkas net savo prisimi-nimuose yra paminėjęs, esą jam tapoprieinamos tokios vietos, į kurias caro

laikais negalėdavai įžengti. Nereikia nėsakyti, kad produktyviausias J.Bulhakuibuvo tarpukario laikotarpis, kai Vilniųokupavo Lenkija. Tačiau fotografasmielai atsiliepdavo ir į lietuvių prašy-mus, noriai talkino jiems ir tada, kai Vil-niaus kraštas buvo grąžintas Lietuvai.Tarpukariu J.Bulhakas mažai fotogra-favo miestą, neieškojo naujų meninėsfotografijos temų, daugiau dirbo pagalkonkrečius užsakymus Vilniaus pa-minklų konservavimo srityje. Meninin-kas buvo prisimintas ir sovietų karinėsvaldžios: ši paprašė įamžinti Vilnių po1944 metų liepos 6-13 dienų šturmo.

IlgesysVaikščiojimas po sugriautą Vilnių,

fiksuojant jo griuvėsius, J.Bulhakui bu-vo tarsi atsisveikinimas su pamėgtumiestu, kuriame jis praleido pusę gyve-nimo. Skaudi patirtis, nauja okupacijair asmeninės aplinkybės nulėmė fotog-rafo apsisprendimą palikti Vilnių. Ta-čiau visą likusį gyvenimą J.Bulhakas jolabai ilgėjosi. Fotografas jautė ne tik nos-talgiją brangiam miestui, ramybės jamnedavė ir neišsipildęs noras parašytiantrą prisiminimų dalį, pavadintą “Pu-sė gyvenimo Vilniuje”. Pirmo J.Bulha-ko atsiminimų tomo “Vaikystės metųkraštas” pratarmėje fotomenininkas irfotografijos istorikas Stanislovas Žvirgž-das pažymi, kad antrą dalį fotografaspradėjo rašyti 1942-ųjų lapkritį. Deja,beveik trijų šimtų puslapių medžiagasudegė per gaisrą 1944 metais. J.Bulha-kas planavo atkurti atsiminimų tekstą,tačiau parašė tik tris puslapius.•

J.Bulhakas - karalių miesto fotografas

Antakalnio tiltas prie Neries ir Vilnios santakos. 1912-1915 m. / J.Bulhako (Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo) nuotraukos

Vilniaus katedra ir aikštė iš lėktuvo apie 1928 m. Riestainių pardavėja Kaziuko mugėje. 1935 m.

J.Bulhakas Vilnių pamėgo ne iškart.Karolio Szcezecinskio nuotrauka

Fotografas įamžino iki mūsų dienų

neišlikusius architektūros

paminklus, ištisuskvartalus bei gatves.

2013 03 12Lietuvos žinios14 Sportas

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Šeštadienį startavusiame šaliesfutbolo A lygos čempionate be-ne įdomiausios rungtynės vykoMarijampolėje, kur praėjusiųmetų autsaideris Klaipėdos “Atlantas” 1:0 nugalėjo Lietuvospirmenybių bronzinę prizinin-kę vietos “Sūduvą”.

Marijampolės arenos ARVI ma-nieže vykusios kovos herojumi tapoantrojo kėlinio 50 minutę įspūdingąįvartį pelnęs svečių komandos aukš-taūgis (192 cm) Andrius Bartkus.

Šeimininkų fiaskoŠi pergalė, ko gera, neatsitiktinė.

Radęs investuotojų Rusijoje “Atlan-tas” pagaliau gali lengviau kvėpuoti,o prie ekipos vairo stojęs naujasis tre-neris - žinomas futbolo specialistas išRusijos Konstantinas Sarsanija su-būrė komandą, su kuria pasiryžęsnužygiuoti daug toliau nei jo pirm-takas. Šį sezoną “Atlante” registruo-ti net 22 nauji žaidėjai. Po rungtyniųir “Sūduvos” treneris Darius Gvildyspripažino, kad varžovai šį sykį buvostipresni, o jo auklėtiniai perdegė.Šeštadienį Marijampolės komandažaidė be traumuotų Rafaelio Ledes-mos ir Karolio Chveduko.

Skirtingi kėliniai Titulą ginančio daugkartinio šalies

čempiono Panevėžio “Ekrano” akis-tata su Alytaus “Dainava” KaunoNFA stadione baigėsi panevėžiečiųpergale 3:1. Svečių teisėmis Kaune

žaidusių čempionų strategas ValdasUrbonas po pirmosios sezono perga-lės teigė, kad greitai įmušti įvarčiaijiems turėjo didelę reikšmę. Panevė-žiečiai į “Dainavos” vartus per pirmąpusvalandį įmušė net tris įvarčius.Pirmasis kėlinys Dzūkijos komandaigalėjo baigtis dar liūdniau, jei VaidoSlavicko baudos smūgis nebūtų su-drebinęs skersinio. Tačiau po pert-raukos “Ekranas” nebebuvo toksgrėsmingas. Tai pajutusi “Dainavos”komanda puikiai išnaudojo vienąprogą - 66 minutę įvartį pelnė buvęs“Ekrano” žaidėjas Deividas Padaigis.O “Dainavos” gyvenimą tą dieną la-biausiai apkartino Arsenijus Buinic-kis, dar praėjusį sezoną gynęs šio klu-

bo garbę. A.Buinickis šeštadienį “Ek-ranui” pelnė net du įvarčius. Po pir-mojo turo rezultatyviausio čempio-nato žaidėjo statusą jis dalijasi suPakruojo “Kruojos” gruzinu Georgi-jumi Alaverdašviliu.

Džiaugėsi svečiaiSekmadienį Tauragėje vykusias

vietos “Tauro” ir Pakruojo “Kruo-jos” rungtynes laimėjo svečiai 2:1.Buvęs “Bangos” snaiperis G.Alaver-dašvilis įmušė du įvarčius į šeiminin-kų vartus. Tiesa, 84 minutę “Tauro”puolėjas Simonas Babilius realizavo11 m baudinį ir sušvelnino rezultatą.

Užvakar Gargžduose vykusiospaskutinės A lygos pirmojo turo

rungtynės tarp vietos “Bangos” irŠiaulių klubo “Šiauliai” baigėsi tai-kiai 1:1. Šeimininkai pirmavo potikslaus Tamazio Čargeišvilio (21min.) įvarčio, antrajame kėlinyje 57minutę taikliu 11 m baudiniu rezul-tatą išlygino Arminas Vaskela.

Savo pirmojo pasirodymo nau-jojo sezono A lygos pirmenybėsedar laukia šalies vicečempionai, ne-seniai Lietuvos futbolo federacijosSupertaurę iškovoję Vilniaus “Žal-girio” futbolininkai. Šiandien na-mie jie išbandys jėgas su ką tik ša-lies futbolo visuomenę maloniainustebinusiu “Atlantu”. Rungtynėsvyks sostinės manieže “Sportima”,pradžia 19 valandą.•

Antrasis testas “Atlantui” - jau šiandien STATISTIKAAlytaus “Dainava” - Panevėžio “Ekranas” 1:3 (0:3). Teisėjas - J.Paškovskis (Vilnius).Įvarčiai: 66 min. D.Padaigis; 4 min.U.Umeh, 14 min. A.Buinickis (11 m.),28 min. A.Buinickis.Įspėti: 69 min. M.Biržinis (“Dainava”).Marijampolės “Sūduva” - Klaipėdos “Atlantas” 0:1 (0:0).Teisėjas - S.Slyva (Kaunas).Įvarčiai: 50 min. A.Bartkus.Įspėjimai: 43 min. A.Brokas, 60 min.N.Radžius (“Sūduva”); 29 min. DonatasKazlauskas, 60 min. A.Jokšas, 66 min.A.Bartkus, 85 min. E.Razulis (“Atlantas”).Tauragės “Tauras” - Pakruojo “Kruoja” 1:2 (0:1).Teisėjas - E.Gaigalas (Klaipėda).Įvarčiai: 84 min. (11 m baudinys) S.Babi-lius; 37 min. ir 55 min. G.Alaverdašvilis.Įspėjimai: 31 min. M.Eiza, 90+4 min.V.Dragūnevičius (“Tauras”); 83 min.T.Miklinevičius, 90+4 min. M.Mali-nauskas (“Kruoja”).Banga (Gargždai) - Šiauliai (Šiauliai) 1:1 (1:0).Teisėjas - A.Žuta (Klaipėda).Įvarčiai: 22 min. T.Chargeishvili (“Banga”);57 min. (iš 11m.) A.Vaskela (“Šiauliai”).Įspėjimai: 40 min. T.dos Santos (“Ban-ga”); 30 min. M.Fridrikas (“Šiauliai”).A lygos lentelė(rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčiai, taškai)

1. Panevėžio “Ekranas” 1 1 0 0 3:1 3

2. Pakruojo “Kruoja” 1 1 0 0 2:1 3

3. Klaipėdos “Atlantas” 1 1 0 0 1:0 3

4. Gargždų “Banga” 1 0 1 0 1:1 1

4. Šiaulių “Šiauliai” 1 0 1 0 1:1 1

6. Vilniaus MFD “Žalgiris” 0 0 0 0 0:0 0

7. Tauragės “Tauras” 1 0 0 1 1:2 0

8. Marijampolės “Sūduva” 1 0 0 1 0:1 0

9. Alytaus “Dainava” 1 0 0 1 1:3 0Rezultatyviausi lygos žaidėjai: A.Buinickis (“Ekranas”) ir G.Alaverdašvilis(“Kruoja”) - po 2 įvarčius.

Marijampolėje pergalę “Atlantui” lėmė jo didvyris A.Bartkus (geltonais marškinėliais). / Valdo Knyzelio (LFF) nuotrauka

R.MEILUTYTĖS REKORDAS

Sekmadienį Anglijoje pasibaigė plau-kimo varžybos “British Gas Interna-tional Swimming Meet 2013”, kuriosįtrauktos į pasaulio čempionato kvali-fikacinių turnyrų sąrašą. Ten užvakar“Plymouth Lea” komandai atstovau-janti olimpinė ir pasaulio čempionėšešiolikmetė Rūta Meilutytė 50 mplaukimo krūtine rungties finale dis-tanciją įveikė per 30,57 sek., 0,33 sek.pagerindama pačiai priklausantį Lie-tuvos rekordą, ir net 0,76 sek. aplenkėantrojoje vietoje likusią olandę Mo-niek Nijhuis. Trečia finišavo britėKathryn Johnstone (31,94 sek.). Šeš-tadienį R.Meilutytė triumfavo irplaukdama 100 m nuotolį krūtine.

FIDE PREZIDENTO VIZITAS

Šeštadienį Lietuvos Respublikos (LR)Seime vykusias tradicines šachmatųvaržybas stebėjo į Lietuvą atvykęsTarptautinės šachmatų federacijos(FIDE) prezidentas Kirsanas Iliumži-novas. Dar anksčiau Lietuvos šachma-tų federacija (LŠF) su didžiausiomisLietuvos politinėmis partijomis buvo

pasirašiusi preliminarius susitarimusdėl galimybės visose šalies mokykloseįvesti šachmatų pamokas kaip mąsty-mą skatinančio ir lavinančio sportodiscipliną. Po pietų prie apskritojo sta-lo diskutuota apie mokomosios šach-matų programos įvedimą mokyklose.“Tarptautiniais tyrimais įrodyta, jogšachmatais nuo mažens žaidžiantysmokiniai yra pažangesni, jų mokslorezultatai geresni. Šachmatai yra tieksportas, tiek puiki smegenų mankšta,tiek ir smagus užsiėmimas”, - sakėLŠF prezidentas Aleksandras Černo-vas. Pasak K.Iliumžinovo, šachmatai -sportas, lavinantis abu smegenų pus-rutulius, skatinantis ir intelektinį vysty-mąsi, ir kūrybiškumą, tai - sugebėji-mas modeliuoti situaciją, žvelgti į jąkūrybiškai. Naujos programos klausi-mas aptartas ir su LR Seimo pirminin-ku Vydu Gedvilu, kuris renginyje suK.Iliumžinovu sužaidė simbolinę par-tiją didžiaisiais šachmatais (ji baigėsilygiosiomis). Galimybę skatinti jauni-mą mokytis žaisti šachmatais palaikoir geriausia Lietuvos šachmatininkė,Europos moterų šachmatų čempionėViktorija Čmilytė.

LŽ

Trumpai

FIDE prezidento K.Iliumžinovo (dešinėje) ir Seimo pirmininko V.Gedvilopartija baigėsi taikiai. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Sportas 152013 03 12Lietuvos žinios

GODA MAČYTĖ

Savaitgalį Kaune surengto tradicinio LRT rankinio taurėsturnyro nugalėtojų titulus apgynė Kauno moterų ekipa“ACME-Žalgiris” ir sostinės vyrų komanda “Šviesa”.

Sekmadienį prieš moterų finalorungtynes Kauno sporto halėje ty-los minute buvo pagerbtas išvakarė-se miręs Lietuvos rankinio patriar-chas Janis Grinbergas.

Garliaviškės vis vejasi Moterų finale Antano Skarbaliaus

vadovaujamas klubas “ACME-Žal-giris” 32:30 (14:14) nugalėjo Kaunorajono komandą “Garliava SM-CASCADA” ir antrus metus iš eilėsiškovojo LRT taurę. Iki šiol šį sezo-ną vykusiose penkeriose oficialiosejų tarpusavio rungtynėse pergalę ir-gi šventė žalgirietės. Tačiau jau atei-nantį penktadienį garliaviškės turėsgalimybę pasireikšti Baltijos lygosčempionate per dvikovą su “ACME-Žalgiriu” trečiojo turo rungtynėse.

Finalo rungtynėse emocijos liejosiper kraštus - intriga išliko iki pat rung-tynių pabaigos. Nugalėtojoms dau-giausia įvarčių pelnė Gabija Vidūnai-tė - 10 ir Neringa Palionytė - 9. RitosUrnikienės vadovaujamoje Garliavos

ekipoje išsiskyrė Diana Šatkauskaitė -10 įv., Indrė Mockevičiūtė - 8.

Po rungtynių komandos apdova-notos atminimo medaliais, laimė-tojoms įteikta LRT taurė. Geriau-siomis finalo rungtynių žaidėjomispripažintos G.Vidūnaitė (“ACME-Žalgiris”) ir Roberta Sadauskaitė(“Garliava SM - CASCADA”).

Šeštadienį vykusių pusfinalių re-zultatai: “Garliava SM-CASCADA” -sostinės “Eastcon AG-Vilniaus ko-legija” 42:29 (19:14); “ACME-Žal-giris” - Vilniaus “LEU Šviesa-Eg-lė” 40:25 (22:10).

Revanšuotis nepavykoVyrų lemiamoje kovoje dėl didžio-

jo prizo užvakar sostinės komanda“Šviesa” 29:22 (10:13) nugalėjo Kau-no klubą “Granitas-Gaja-Karys”. 10įvarčių nugalėtojams pelnė geriausiužaidėju sostinės komandoje pripa-žintas Vaidas Trainavičius, 8 - TomasBernatavičius. Pralaimėjusiųjų gre-tose rezultatyviausi buvo LukasFeoktistovas - 8 įv. ir Robertas Šve-das - 5, o geriausio šios komandosžaidėjo prizas atiteko vartininkui Vi-liui Rašimui.

Klubai “Šviesa” ir “Granitas-Ga-ja-Karys” LRT taurės finale žaidėir pernai. Tada vilniečiai varžovusįveikė 27:26 (12:13). Taigi šiemetkauniečiams nepavyko revanšuotis.

Šeštadienį žaistų pusfinalių rezulta-tai: Kauno “Lūšis” - “Šviesa” 28:33(11:19); “Granitas-Gaja-Karys” - Klai-pėdos “Dragūnas” 23:20 (11:13).•

ROJUS ŽAIBAS

VTB Vieningosios krepšinio lygos rungtynėse sekmadienį ne-sėkmes patyrė pajėgiausi mūsųkrašto klubai - šalies čempionasKauno “Žalgiris”, vicečempionassostinės “Lietuvos rytas” ir Lietu-vos krepšinio lygos čempionatolentelės trečiojoje pozicijojeesantis Klaipėdos “Neptūnas”.

Jau anksčiau pirmąją vietą B grupė-je užsitikrinęs Kauno “Žalgiris” išvy-koje 82:86 (20:24, 14:15, 22:24, 26:23)neatsilaikė prieš grupės autsaideriųgretose žengiantį Baltarusijos sostinėsklubą “Cmoki-Minsk” (2 pergalės /15pralaimėjimų ) su Vidu Ginevičiumi.

Gėdingas pralaimėjimas Grupės lyderio Minske patirtas

fiasko Lietuvos čempionams garbėsnedaro. Kauniečių gretose sėkmin-giausiai žaidė Tremmellas Dardenas(14 tšk.), Vytenis Lipkevičius (13 tšk.),Darjušas Lavrinovičius (11 tšk.), Ri-mantas Kaukėnas (10 tšk.) ir Kšišto-fas Lavrinovičius (9 taškai). Nugalė-tojams po 16 taškų pelnė Tierre’as

Brownas ir Aleksandras Kudriavce-vas, 15 - Denisas Koršukas, po 11 -Pevelas Uljanka ir Aleksandras Pus-togvaras, 7 - Vidas Ginevičius.

Sekmadienį nesėkmę patyrė ir to-je pačioje grupėje rungtyniaujantisKlaipėdos “Neptūnas”. Uostamies-čio klubas namie 88:97 (20:36,17:17, 24:20, 27:24) pralaimėjo šeš-tojoje pozicijoje žengiančiam Rusi-jos klubui Liubercų “Triumf” (9/8)ir grupėje atsidūrė paskutinėje vie-toje (15/2). 18 taškų į svečių krepšįįmetė Martynas Mažeika, 17 - Val-das Vasylius, po 13 - Rashaunas

Broadusas ir Marius Runkauskas.Nugalėtojams 21 tašką pelnė Ky-

le’as Landry, 19 - Sergejus Karasio-vas, 18 - Tywainas McKie.

Septintą nesėkmę XVII ture paty-rė, tačiau ketvirtąją vietą išsaugojoRamūno Butauto treniruojama Ry-gos komanda VEF su Antanu Kava-liausku ir Donatu Zavacku. Rygie-čiai namie 87:89 (23:24, 14:21, 27:16,23:28) neatsilaikė penktojoje pozici-joje esančiai Žemutinio

Naugardo ekipai “Nižnij Novgo-rod” (10/7). 29 taškus šeimininkamspelnė Earlas Rowlandas, 13 - A.Ka-

valiauskas, 10 - Kristapas Janičenokas,8 - D.Zavackas. Nugalėtojų gretose iš-siskyrė Dijonas Thompsonas (24 tšk.).

Ukrainos čempionų nokautasDevintą nesėkmę septynioliktosiose

A grupės rungtynėse patyrė dėl vietosatkrintamosiose varžybose kovojantis“Lietuvos rytas”. Vilniečiai svečiuose79:95 (17:21, 20:22, 16:28, 26:24) pra-

laimėjo Ukrainos čempionui Donecko“Doneck” (8/9) klubui su DariumiSongaila. Jo ekipa pakilo į šeštąją vietą.

12 taškų į šeimininkų krepšį įme-tė Janis Blumas, 11 - Steponas Bab-rauskas, 10 - Renaldas Seibutis. Nu-galėtojams 21 tašką pelnė D’OrasFischeris, 15 - Curtis Millage’as, 11 -Maksimas Pustozvonas.

Vakar vakare Rimo Kurtinaičio va-dovaujamas Maskvos srities klubas“Chimki” svečiuose susitiko su prieš-paskutinėje vietoje esančiu Ukrainosklubu Mariupolio “Azovmaš”.•LŽ

Kai mūsų rankinio sostinėje Kaune vyko karščiausi vyrų irmoterų komandų mūšiai dėl LRTdidžiojo prizo, būdamas 87-eriųtyliai išėjo Lietuvos rankinio patriarchas Janis Grinbergas.

Jis visą gyvenimą darbavosi ran-kinio labui, kurdamas ir puoselėda-mas gražias šio žaidimo tradicijas.

Net aštuoneriose vasaros ir vieno-se žiemos olimpinėse žaidynėse dir-bęs J.Grinbergas gimė 1925 metaisspalio 29 dieną Liepojoje (Latvija),1950 metais baigė Latvijos kūno kul-tūros institutą, 1949-1953 metais bu-vo krepšinio komandos “Kauno au-diniai” žaidėjas ir treneris.

1953-1955 metais J.Grinbergasėjo LTSR kūno kultūros ir sportokomiteto krepšinio, o 1953-1989metais - ir rankinio vyr. treneriopareigas.

1956-1964 metais treniravo SSSRmoterų rankinio rinktinę, 1963-1965 ir 1968-1970 metais dirbo irsu SSSR vyrų rinktine.

1972 metų Miuncheno (Vokieti-ja), 1976-ųjų Monrealio (Kanada),1980-ųjų Maskvos (Rusija), 1984-ųjų Los Andželo (JAV), 1988-ųjųSeulo (Pietų Korėja), 1992-ųjų Bar-selonos (Ispanija), 1996-ųjų Atlan-tos (JAV) ir 2000-ųjų Sidnėjaus(Australija) olimpinėse žaidynėseJ.Grinbergas buvo oficialus Tarp-tautinės rankinio federacijos (IHF)atstovas, o Maskvos olimpiadojejam patikėtos ir rankinio varžybųdirektoriaus pareigos.

Į 1992 metų Albervilio žiemosžaidynes J.Grinbergas keliavo kaipLietuvos tautinio olimpinio komi-teto (LTOK) generalinis sekretorius.

J.Grinbergas apdovanotas LTOKGarbės ženklu (1994), Lietuvos di-džiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojolaipsnio ordino Riterio kryžiumi(2000), Kūno kultūros ir sporto de-partamento (KKSD) 2-ojo laipsnioordinu “Už nuopelnus Lietuvossportui” (2000), Tarptautinio olim-pinio komiteto (IOC) Olimpiniu or-dinu (2002), KKSD 1-ojo laipsnio or-dinu su grandine “Už nuopelnusLietuvos sportui” (2005), LTOKOlimpine žvaigžde (2005), IHF auk-

siniu Garbės žiedu (2005), IHF Auk-so ženklu (2007), ordino “Už nuo-pelnus Lietuvai” Karininko kryžiu-mi (2008).

Užuojautą dėl J.Grinbergo mir-ties pareiškė Lietuvos Respublikosprezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Rankinio tėvu vadinto J.Grin-bergo nuopelnai sportui įrašyti netik į Lietuvos, bet ir viso pasauliorankinio istoriją. Darbas aštuone-riose vasaros ir vienose žiemosolimpinėse žaidynėse, nacionaliniaiapdovanojimai, tarp kurių - ir Lie-tuvos didžiojo kunigaikščio Gedi-mino 5-ojo laipsnio ordino Riteriokryžius, reikšmingos pareigos Tarp-tautinėje rankinio federacijoje, Lie-tuvos rankinio federacijoje, Olim-piniame komitete - J.Grinbergasbuvo pasiekęs aukščiausią lygį Lie-tuvos ir tarptautiniame rankiniopasaulyje. Tačiau net ir gavęs visusįmanomus tarptautinius rankinioapdovanojimus, J.Grinbergas išli-ko nuoširdus ir paprastas žmogus,supratingas, draugiškas treneris”, -rašoma prezidentės užuojautoje.•

***Atsisveikinimas su Janiu Grinbergu -

kovo 12 d. (antradienį) laidojimo rū-muose Olandų g. 22, Vilniuje, nuo 16val. Urna išnešama kovo 13 dieną (tre-čiadienį) 15 val. Laidotuvės vyks Anta-kalnio kapinėse.

LŽ

Taurių šeimininkai nepasikeitė Išėjo Janis Grinbergas

J.Grinbergas.Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

A grupė (rungtynės, pergalės, pralaimėjimai, pergalės procentais)

1. Kazanės “Uniks” 17 13 4 77

2. Maskvos srities “Chimki”16 12 4 75

3. Samaros “Krasnyje krylja”17 12 5 71

4. Sankt Peterburgo “Spartak”17 12 5 71

5. Astanos “Astana” 17 9 8 53

6. Donecko “Doneck”17 8 9 47

7. “Lietuvos rytas” 17 8 9 47

8. Zgoželeco “Turow”17 4 13 24

9. Mariupolio “Azovmaš”16 3 13 19

10.Talino “Kalev” 17 3 14 18

Dovydas Redikas bando sustabdyti rezultatyvųjį “Doneck” legionieriųC.Millage’ą. / Bc.donetsk.ua nuotrauka

Taip Vilniaus “Šviesos” rankininkai (atakuoja) sekmadienį skynėsi kelią įpergalę. / Erlendo Bartulio nuotraukos

Moterų finale intriga išliko iki rungtynių pabaigos (čempionės - geltonaismarškinėliais).

B grupė

1. Kauno “Žalgiris” 17 15 2 88

2. Maskvos CSKA 16 13 3 81

3. Krasnodaro “Lokomotiv-Kuban”17 12 5 71

4. Rygos VEF 17 10 7 59

5. “Nižnij Novgorod”17 10 7 59

6. Liubercų “Triumf” 17 9 8 53

7. Krasnojarsko “Jenisej”17 6 11 35

8. Nymburko ČEZ 16 5 11 31

9. Minsko “Cmoki-Minsk”17 2 15 12

10. “Neptūnas” 17 2 15 12

Savaitgalio išvykos Lietuvos klubams apkarto

2013 03 12Lietuvos žinios16 Pramogos

GINTARĖ ČIULADAITĖ

Vilnietis Jevgenijus Tichonovas -profesionalus gatvės šokių mokytojas, choreografas, breikogrupės “Invisible soul” narys,mėgėjas režisierius ir muzikan-tas. Kovo 15-ąją hiphopoentuziastas iš Niujorko į Lietuvąatveža legendinį choreografąHenry Linką, kuris šoko su pačiuMichaelu Jacksonu.

J.Tichonovas ir “Invisible soul” - ži-nomi hiphopo subkultūros Lietuvojeatstovai. Vaikinas ne tik šoka, moko šiomeno kitus Lietuvoje ir užsienyje, betir kuria išskirtinę, plačiai neskamban-čią muziką, klipus. Vasarį Jevgenijus,išleidęs vaizdo klipą, kuriame etiudąatlieka nekasdienis duetas - jo kolegabreiko šokėjas ir balerina, dar kartą pa-sižymėjo režisūros srityje.

Hiphopo subkultūra - gana uždara.Savo grupėje kuriantys šokėjai ir cho-reografai retai patraukia žiniasklaidosdėmesį. Tačiau J.Tichonovas puikiai ži-nomas tarp subkultūros narių. Jo pro-fesinė pažintis su pirmaeiliais M.Jack-sono šokėjais H.Linku ir BuddhaStretchu, kurie vėliau susibūrė į grupę“Elite force”, į Vilnių atveda H.Linką.

Pasak J.Tichonovo, visame pasauly-je garsių hiphopo “krikštatėvių” mo-kymai praverstų tiek šokėjams, tiek jųmokytojams. “H.Linko seminaro rei-kėtų ir kitų stilių šokėjams. Jis gali ne tikišmokyti, bet ir įkvėpti, motyvuoti”, -tvirtino Jevgenijus. Anot vaikino, dau-guma šokio kūrėjų Lietuvoje nė nesva-joja pasiekti H.Linko aukštumų: šoktisu M.Jacksonu, Mariah Carey, WilluSmithu, kitomis pasaulinėmis žvaigž-dėmis.

Daryti tai, kas patinkaJevgenijus susipažino su H.Linku,

kai pakvietė jį į Lietuvą vesti semina-rų buvusioje studijoje “4 Elements”.“Gal mes ir nebūtume taip susidrau-gavę, jei ne panašus mąstymas, pana-ši šokio vizija”, - svarstė pašnekovas.Paklaustas, ar lietuviška mokykla turišokėjų, kurie galėtų daryti pasauliniomasto įtaką, J.Tichonovas palingavogalva. “Kai grupė “Elite force” maišėšokio stilius, ji tikrai neplanavo pada-ryti tokios milžiniškos įtakos. Šokėjaitiesiog buvo talentingi ir darė tai, kasjiems patinka. Norėčiau, kad daugiaužmonių dirbtų su ugnele, tik taip ga-lima pasiekti aukštumų”, - įsitikinęsvaikinas.

Dėl merginųGatvės šokiai, pasak Jevgenijaus,

neturi profesionalių šokėjų. Lietuvo-je dažnas juos šoka savo malonumui.Kai kurie laimi keletą konkursų, o pa-skui užsiima pedagogine veikla.“Trūksta komercinės veiklos, rengi-nių. Televizija nenori mokėti šokė-jams pinigų, tad pragyventi iš šokioneįmanoma. Lengvas uždarbis ten,kur gali mokyti vaikus, bet taip netu-rėtų elgtis net profesionalai, - dėstėdiplomuotas šokio pedagogas. - Už-siimu šokio pedagogika, bet nenoriu,kad tėvai atvestų man vaiką vien dėlto, jog tądien gautų porą laisvų va-landų.”

Vis dėlto J.Tichonovo, kaip mokyto-jo, tikslas - kad mokinys, darydamasjudesį, jaustų malonumą, pasitikėtų sa-vimi. “Šokį bandoma romantizuoti, įkūrybinį procesą pridedama dvasiniųdalykų, bet viskas yra kur kas papras-čiau. Dauguma breikerių pradėjo šok-ti tam, kad patiktų merginoms. Dėl jųkildavo šokių kovos ir klubuose”, - juo-kavo Jevgenijus.

Buvęs emigrantasLietuvos šokių grupei “Invisible

soul” jau 11 metų, tačiau ji išsibarsčiu-si po pasaulį. “Aš grįžau, kiti liko Lon-done, Niukasle, Kanadoje, Vokietijoje.Juokiamės, kad tapome tarptautine

grupe”, - pasakojo buvęs emigrantas.Vilniuje J.Tichonovas turėjo dvi “4

Elements” studijas, bet vieną dieną vai-kinas suprato stokojantis iššūkių, todėluždarė jas ir išvyko į Londoną. “Atva-žiavau kaip ir visi - būdamas niekas.Trečią savaitę nusprendžiau dalyvautiRoberto Hyltono spektaklyje “Bones”.Tada prasidėjo darbai mokyklose, kli-

pų ir reklamų filmavimai”, - apie trum-pą sėkmę užsiminė vyrukas, pasivadi-nęs anglams lengviau ištariamu EugeneQuiet vardu. Kodėl grįžo? “Toks did-miestis kaip Londonas ne pati geriau-sia vieta gyventi. Man patinka rames-nis gyvenimas”, - šyptelėjo jis.

“Invisible soul” vis dar koncertuojair tėvynėje. J.Tichonovo nufilmuotasetiudas su primabalerina Olga Kono-šenko ir breiko antrosios vietos laimė-toju Baltijos šalyse Jevgenijumi Kirja-novu-BBloke atsirado būtent iš grupėsnumerio.

Rimtuolis RazumasJ.Tichonovas pradėjo šokti breiką

nuo dvylikos, kai su draugais rajonų

laiptinėse išmoko žemės traukos ne-paisančių judesių. Penkiolikos jis ėmėkompiuteriu kurti muziką, domėtisgarso programomis. Pasivadinęs sla-pyvardžiu Razum, Jevgenijus tyliai iš-platino savo albumą “Po pervym fra-zam”.

“Razum - pseudonimas iš vaikys-tės, - aiškino rusiškai repuojantis at-likėjas. - Visuomet mėgau padisku-tuoti, nuoširdžiai pakalbėti. Manęsniekada nesutiksi apkvaišusio, todėliš šalies atrodau kaip daug mąstantisrimtuolis.” 2006 metais įrašytas “Popervym frazam” įdomus dėl savo ly-riškumo, albume su įprastu ritmu de-rinami instrumentai - pianinas, sty-giniai.

“Dabar lyginsiu save su Jacksonu irTupacu, - šmaikštavo kuklus vaikinas.- Girdėjau, jie turėjo be galo daug dai-nų, bet buvo tokie savikritiški, kad dau-guma jų neišvydo dienos šviesos. Al-bumą įrašiau Donciavo iš “G&GSindikato” studijoje, sulaukiau gerų at-siliepimų iš profesionalų, bet nemačiausau vietos nei lietuviškoje, nei rusiško-je rinkoje. Reperis Shmekla sudėjo jį įvieną “kompaktą” ir įkėlė į internetą.”Neleisti kūrybos į viešumą buvo Jevge-nijaus pasirinkimas.

Jei reikėtų rinktis vieną nišą iš tų,kuriose Jevgenijus mėgina atskleistisave, jis ilgai nedvejotų: “Esu ištiki-mas. Šoku namie, šoku vos atsikėlęs,šoku dabar.”•

Garsus šokėjas, tylus muzikantas

“Dauguma breikeriųpradėjo šokti, kad

patiktų merginoms. Dėljų kildavo šokių kovos ir

klubuose.”

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA13 d. 19 val. Koncertas Inesos Linaburgytėskūrybinės veiklos 20-mečiui. Dalyvauja InesaLinaburgytė (sopranas), Aistė Miknytė (sopranas) irMaris Skuja (fortepijonas, Austrija)

PRAMOGŲ SALĖ “VAKARIS”16 d. 19 val. Gyčio Paškevičiaus ir grupės tikro garsokoncertas

VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI14 ir 15 d. 19 val. Koncertas “Visi S.Rachmaninovokoncertai Fortepijonui”. Dalyvauja AlexanderasPalei (fortepijonas) ir Lietuvos valstybinis sim-foninis orkestras. Dirigentas Gintaras RinkevičiusVILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI12 d. 18 val. Vakaras iš ciklo “Pasidainavimai suVeronika”. Dalyvauja Trakų Vokės folkloroansamblis “Vija”14 d. 18 val. Koncertuoja Lietuvos muzikos irteatro akademijos liaudies instrumentų irakordeono katedros akordeonistų orkestras,Vladimiro Prudnikovo dainavimo klasės studentėsJustė Jankauskaitė ir Agnė Stančikaitė, akordeonųduetai: Simona Šukytė ir Raimonds Ungurs, beiMartynas Vaicekauskas ir Janina Gečaitė15 d. 18 val. Dainuojamosios poezijos svetainėsvakaras. Dalyvauja Ainis Storpirštis su grupeŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA12 d. 19 val. Koncertuoja Sigutė Stonytė(sopranas), Viktoras Gerasimovas (sopraninas) irJurgis Karnavičius (fortepijonas)13 d. 18 val. Dainuoja “Ąžuoliuko” muzikosmokyklos I ir II klasių chorai14 d. 19 val. Koncertuoja Vytautas Sriubikis(fleita), Liudas Mockūnas (saksofonas), Vilniausmiesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinisorkestras. Dirigentas Donatas Katkus15 d. 18 val. Koncertuoja Liudas Mikalauskas

(bosas) ir styginių kvartetas “Bass Arco”: GiedriusDaunoravičius (violončelė), Tomas Šatas (vio-lončelė), Domas Jakštas (violončelė), DainiusRudvalis (kontrabosas)“SIEMENS” ARENA17 d. 19 val. Stasio Povilaičio jubiliejinis koncertas“50 metų scenoje”PRAMOGŲ ARENA13 d. 19 val. Sankt Peterburgo baletas ant ledo“Miegančioji gražuolė”16 d. 19 val. Jevgenijaus Petrosiano didysisbenefisasKLUBAS “BRODVĖJUS”15 d. 21 val. “The Artrace” koncertas16 d. 21 val. Kosto Smorigino ir Olego Ditkovskiokoncertas

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA14 d. 18 val. Koncertuoja VDU kamerinis orkestrasir Kauno valstybinis choras15 d. 18 val. Koncertuoja Steinas Skjervoldas(baritonas, Norvegija), Sonata ir Rokas Zubovai(fortepijonas)16 d. 17 val. Koncertuoja Nilas Oklandas (smuikas, Norvegija)KAUNO “ŽALGIRIO” ARENA12 d. 19 val. Sankt Peterburgo baletas ant ledo“Miegančioji gražuolė”14 d. 18 val. Spektaklis “Atėjau, pamačiau, negalėjau”

15 d. 19 val. Džiazo miniatiūros su Giedre Kilčiauskiene

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI12 d. 18 val. Šou baletas “Todes” su programa “Attention”14 d. 19 val. Humoro grupė “Ambrozija” ir PauliusStalionis su nauja programa15 d. 18 val. Klaipėdos jaunimo centro tautiniųšokių kolektyvo “Vijurkas” jubiliejinis koncertas“25 “Vijurko” pavasariai”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ14 d. 18 val. Prancūziškos impresijos. Dalyvauja“Duo Sensibile”: Viktorija Zabrodaitė (fleita) irŠviesė Čepliauskaitė (fortepijonas)KLAIPĖDOS “ŠVYTURIO” ARENA14 d. 19 val. Sankt Peterburgo baletas ant ledo“Miegančioji gražuolė”15 d. 19 val. Jevgenijaus Petrosiano didysisbenefisasPRAMOGŲ SALĖ “VAKARIS”15 d. 19 val. Ramūno Rudoko šou “Seneliukas”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS13 d. 18 val. Aktoriaus Mariaus Jampolsio ir Irūnoskoncertas15 d. 18 val. Grupės “Liūdni slibinai” turo“Pavasaris bejokių Ė” koncertas

KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ”16 d. 17 val. Romansų vakaras su Liuba Nazarenko“Kadais palei mėlyną jūrą”ŠIALIŲ ARENA16 d. 15.30 val. Muzikinio šou “X faktorius”koncertas16 d. 18 val. Miuziklas “Muzikos garsai”

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI14 d. 18 val. Koncertas “Teatro balsai”. DalyvaujaRegina Varnaitė, Vytautas Paukštė, SauliusBareikis, Virginija Kochanskytė15 d. 14 val. VI regioninis vaikų ir jaunimoliaudiškų šokių festivalis “Saula riduolėla”, skirtas Pasaulinei žemės dienai

PALANGAMUZIKOS KLUBAS “VANDENIS”15 d. 21 val. Funky ABBA (disco, soul). Atlieka“Saulės kliošo” ansamblis, dainuoja SauliusŠemiotas, Andželika Petrauskaitė ir Kotryna Nasutavičiūtė16 d. 20 val. Koncertuoja grupė “Latvian BluesBand” (Ryga)

DRUSKININKAI“DRUSKININKŲ KOLONADA”16 d. 21 val. Koncertuoja Rūta Ščiogolevaitė ir grupė

Koncertai

“Lietuvoje šokėjams reikia įkvėpimo - jie nė nesvajoja šokti su pasauliniolygio žvaigždėmis”, - sakė J.Tichonovas. / Jevgenijaus Žuravliovo nuotrauka

M.Jacksono šokėjas H.Linkas atvyksta į Lietuvą. / Flickr.com nuotrauka

Klasifikuoti skelbimai 172013 03 12Lietuvos žinios

BUTAI

PARDUODA

64 kv. m butą prie Kauno marių (įrengtas2011 m., yra autonominis šildymas, san-dėliukas, maži mokesčiai, name yra liftas,vieta automobiliui, parduodamas su nau-jais baldais, kaina - sutartinė). Kaunas, tel. 8 682 43 719.

3 kambarių butą Kaune, Partizanų g. (blokinio 9 aukštų namo I a., 64,68 kv. m, suremontuotas, nauja elektros instaliacija,vamzdynas, radiatoriai, yra du įstiklinti balko-nai, tamsus kambarys, du rūsiai, apšiltintoslauko sienos, namo bendrija, maži mokes-čiai, įteisinta rekonstrukcija, parduodamas su baldais, kaina - 149 000 Lt). Tel. 8 600 89 299.

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aš-tuonių butų namas, statytas 1992 m., 78kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstik-linti balnonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

KEIČIA

2 kambarių butą Anykščiuose (mūrinio 5 aukštų namo IV a., 50 kv. m) į sodybąkaime, Vilniaus r., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

14 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g.,Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra,geras susisiekimas, tinka dvibučio namostatybai, 1 a kaina - 7000 Lt, be tarpininkų).Vilnius, tel. 8 682 46 203.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakal-nio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro,tinka dvibučio namo statybai, kaina - 125 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

NAMAI, PATALPOS

PARDUODA

Bankrutuojanti UAB „Kėdmontos Statyba“ parduoda 1100 kv. m administra-cines patalpas ir 1150 kv. m gamybines -garažų patalpas už 400 000 Lt, adresu:Juodiškio g. 48, Kėdainiai, tel. 8 685 86 158. Užs. LM-2336

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

STATYBINĖS MEDŽIAGOS

PARDUODA

Naują rąstinio namo medieną (6 m x11,50 m, sienojai 24 cm storio, kaina - 16 000 Lt). Kaunas, tel. 8 680 43 993.

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arbasu transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Besirūpinantiems savo sveikata. Po komp-leksinio medžiagų apytakos įvertinimoišmokinsiu tinkamai naudotis tradiciniųpriemonių deriniais, kurie efektyviai paska-tina sveikimo procesus. Tel. 8 602 03 836.

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Dažau, glaistau, tinkuoju, tapetuoju, kloju lami-natą, šiltinu pastatus ir t.t. Tel. 8 663 75 794.

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimoįrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja,suteikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

IEŠKO DARBO

42 metų vyras - sargo darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

SIŪLO DARBĄ

Įmonė UAB „Industrika“ SIŪLO DARBĄVOKIETIJOJE ELEKTROS DARBŲ SPECIAL-ISTAMS, turintiems patirties susijusiossu darbu prie aukštos įtampos. Būtinaanglų arba vokiečių kalba ir elektrote-chninis išsilavinimas. Skambintitelefonu: +370 621 03 389, CV siųsti el. adresu: tomas.budrys@industrika.lt Užs. LM-2352

PRANEŠIMAI

Lentelò - 71 111 (1 x 71 111) Lt

ØstriÏainòs - 12 Lt

Eilutò - 3 LtKeturi kampai - 5 Lt

09 24 75 40 57 70 52 34 0330 21 64 55 43 73 42 48 2747 50 25 05 07 26 37 23 3363 56 14 38 49 60 06 20

12 08 62 39 59

16 04 19 46 51

17 36 71 67 53 22

Papildomi prizai:·koda Fabia 0303869

·koda Fabia 0241485

·koda Fabia 0316850

Antivirusinòs programos “Kaspersky” 041*575

10 000 Lt (tel. 1634, kovo 4 d.) -Agnò Stonkeviãienò i‰ Vilniaus

10 000 Lt (tel. 1634, kovo 4 d.) -Irena Chilobokova i‰ Vilniaus

10 000 Lt (tel. 1634, kovo 4 d.) -Aleksas Stungys i‰ ·ilutòs

10 000 Lt (tel. 1634, kovo 4 d.) -Indrò Kuãinskytò i‰ Pakruojo r.

10 000 Lt (tel. 1634, kovo 4 d.) -Rita Taparauskienò i‰ Elektròn˜

Pakvietimai ∞ TV:

046*263, 029*947, 032*295.

Prognozò: Aukso puode bus -

400 000 Lt.

www.olifeja.lt

TELELOTO lošimo Nr. 883(2013 03 10)

EUROJACKPOTASLo‰imo Nr. 6 Data: 2013 03 08EUROJACKPOTAS - 74 345 219 Lt10 12 14 30 43 Papildomi skaiãiai 2 5 5 + 2 skaiãiai74 345 219 Lt(0 priz.)5 + 1 skaiãius 571 515 Lt (0 priz.)5 skaiãiai 382 353 Lt (0 priz.)4 + 2 skaiãiai 8 823 Lt (1 priz.)4 + 1 skaiãius 812 Lt (5 priz.)4 skaiãiai 360 Lt (4 priz.)3 + 2 skaiãiai 157 Lt(10 priz.)3 + 1 skaiãius 69 Lt(117 priz.) 2 + 2 skaiãiai 46 Lt(147 priz.)3 skaiãiai 46 Lt(165 priz.)1 + 2 skaiãiai 28 Lt(813 priz.)2 + 1 skaiãius 26 Lt(1753 priz.)Prognozò:Eurojackpotas - 86 mln. Lt

Îaidimas JñGA 2TiraÏo Nr. 4046 Data: 2013 03 08DIDYSIS PRIZAS - 214258 Lt05 07 12 14 22 24 + 196 skaiãiai - 214258 Lt5+1 skaiãius - 2247 Lt5 skaiãiai - 373 Lt4+1 skaiãius - 34 Lt4 skaiãiai - 13 Lt3+1 skaiãius - 5 Lt3 skaiãiai - 3 Lt 2+1 skaiãius - 2 Lt

Îaidimas KENOLOTOTiraÏo Nr. 5414 Data: 2013 03 08GALITE LAIMñTI 200 000 Lt!01 03 04 05 08 09 13 15 17 2125 28 33 43 44 46 49 52 57 60

Vadovaujantis 2010 m. kovo 25 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-176 patvirtintomis 2007-2013 metų Europos Sąjungos finansiniolaikotarpio Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės bendradarbiavimo per sieną programų projektams vykdyti reikalingų pirkimų, at-liekamų Lietuvos įmonių, įstaigų ir organizacijų, nesančių perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įsta-tymą, taisyklėmis, pagrindinis projekto „Kūrybiškumas SVV kompetencijoms ir konkurencingumui didinti“ (Paramos sutarties Nr. ILPR.02.03.00-72-120/10-00), iš dalies finansuojamo ES lėšomis ir įgyvendinamo pagal 2007-2013 m. EKKP Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijosbendradarbiavimo per sieną programą, partneris

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialas(adresas: Laisvės g. 18, LT-68308 Marijampolė, tel. +370 343 53 761, faks. +370 343 55 568, el. p.: egle.dorelaite@chamber.lt),

SKELBIA PIRKIMĄ ATVIRO KONKURSO BŪDU

koučerių mokymo ir pasienio verslo įmonių koučingo paslaugoms.

Pirkimo dokumentus galima gauti aukščiau nurodytu adresu arba el. paštu. Kontaktinis asmuo - Eglė Dorelaitė.

Tiekėjams rekomenduojama registruotis ir siųsti klausimus (jei tokių bus) faksu.

Papildoma informacija bus siunčiama tik registruotiems dalyviams. Pasiūlymai turi būti pateikti raštu lietuvių kalba iki 2013 m. balandžio mėn. 2 d.,10.00 val. Lietuvos laiku, į pirkimą vykdančią organizaciją. Vokų atplėšimo posėdžio pradžia 2013 m. balandžio mėn. 2 d., 10.10 val. aukščiau nurodytu adresu. Užs. KK-150

UAB „Nevėžis“ akcininkų dėmesiui!Dėl eilinio visuotinio UAB „Nevėžis“

(kodas 147719726, juridinis adresas - Ukmergės g. 23, Panevėžys, teisinė forma - uždaroji akcinė bendrovė,

registras - Valstybės įmonės registrų centro Panevėžio filialas) akcininkų susirinkimo.

Pranešu, kad 2013 m. balandžio 15 d. 11.00 val. bendrovės patalpose adresu: Beržų g. 52, Panevėžys, šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

Akcininkų registracija vykdoma nuo 10.30 val. iki 11.00 val. Su savimi turėti vertybinių po-pierių sąskaitos išrašą ir asmens dokumentą, o negalint dalyvauti susirinkime - įstatymų nus-tatyta tvarka įgalioti kitą asmenį atstovauti Jūsų interesams.

Darbotvarkė:

1. Metinis pranešimas apie bendrovės 2012 m. veiklą;

2. 2012 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimas;

3. 2012 m. pelno (nuostolio) paskirstymo tvirtinimas.

Su šaukiamo eilinio akcininkų susirinkimo darbotvarke susijusiais dokumentais galima su-sipažinti prieš 15 d. iki susirinkimo datos. Telefonas pasiteirauti (8 45) 43 35 86.

Generalinė direktorė Užs. LM-2332

2013 04 14 dieną 11.00 val. adresu: Panevėžys, Klaipėdos g. 67, esančiose „Kaziuko Kama-ra“ svečių namų patalpose, organizuojamas Medžiotojų būrelio „Pyvesa“ visuotinis bū-relio narių susirinkimas ir pristatoma susirinkimo darbotvarkė:1. Būrelio pirmininko ir valdybos ataskaita, veik-los analizė;2. Revizijos komisijos ataskaita;3. Būrelio veiklos įvertinimas;4. Būrelio sąmatos svarstymas ir tvirtinimas2013-2014 m. sezonui; 5. Būrelio pirmininko ir

finansininko atlyginimo svarstymas;6. Būrelio vidaus tvarkos taisyklių tvirtinimas;7. Kandidatų į būrelio narius svarstymas;8. Dėl patalpų įsigijimo būrelio nuosavybėn svars-tymas;9. Kiti klausimai. Užs. LM-2357

2013 03 12Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Hičkokas” - 12.30, 15.45, 18.30, 21 val.Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 14-28 d.

“Mama” - 11.15, 16, 20.45 val.“Šalutinis poveikis” - 14.30, 17, 19.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 12.45, 15, 17.15, 19.45,21.50 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.15, 13.45, 17,20.15 val.“Gimtadienis” - 15.30, 18, 19.30, 20.30 val.“Sniego karalienė” (3D) - 13.15, 17.30 val.“Sniego karalienė” - 15.15 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11 val.“Saugus prieglobstis” - 13.30, 18.15 val.“Valentinas vienas” - 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21.40 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13 val.“Legendos susivienija” - 10.45 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 12.30,14.45, 17, 19.30, 22 val.Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 14-28 d.

“Ką išdarinėja vyrai” - 12, 14.15, 16.45, 19.15,21.45 val.“Šalutinis poveikis” - 13.40, 16.20, 19, 21.40 val.“Mama” - 14.30, 16.45, 21.15 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.10, 14.10,17.30, 21.20 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 15.30 val.“Gimtadienis” - 13.20, 16, 18.30, 21.10 val.“Sniego karalienė” (3D) - 14 val.“Sniego karalienė” - 11.40 val.“Saugus prieglobstis” - 18.10, 20.40 val.“Linkolnas” - 14.40, 17.50, 21 val.“Valentinas vienas” - 11.20, 16.20, 18.15, 20.50 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19.15, 21.30 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 15.40 val.“Ana Karenina” - 16.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 14.10 val.“Argo” - 13.40, 18.45, 21.30 val.SKALVIJA“Vargdieniai” - 20.20 val.

“Ištrūkęs Džango” - 15.30 val.PASAKA“Magiškas Paryžius 3” - 18 val.“7 dienos Havanoje” - 20.30 val.“Vargdieniai” - 20.15 val.“Medžioklė” - 20.45 val.“Provokuojantys užrašai” - 18.15 val.OZO KINO SALĖ“Aurora” - 18 val.“Narcizas” - 16 val.MULTIKINO

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 13.30,16.15, 19, 21.45 val.“Saugus prieglobstis” - 16.30, 19, 21.30 val.“Šalutinis poveikis” - 17.15, 19.30 val.“Mama” - 16.30, 19.45 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 18, 20, 22 val.“Gimtadienis” - 12.45, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val.“Sniego karalienė” (3D) - 10.45, 12.30, 14.30 val.“Sniego karalienė” - 10, 12, 14, 16 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45, 15 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -10.15, 14 val.“Valentinas vienas” - 15.30, 21.45 val.“Ana Karenina” - 17.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.30, 13 val.

KAUNASCINAMON“Ozas: didingas ir galingas” - 13.25, 16.10, 19 val.“Gimtadienis” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.“Mama” - 13.15, 15.30, 19.45, 22 val.“Šalutinis poveikis” - 18 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 14, 17.45, 20.15, 22.15 val.“Sniego karalienė” (3D) - 11.30 val.

“Sniego karalienė” - 12.15, 14.15, 16 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -10.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45 val.“Valentinas vienas” - 16.20, 18.30, 20.45, 21.45 val.FORUM CINEMAS“Ką išdarinėja vyrai” - 17.45, 22 val.“Mama” - 21 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 17, 19.15,21.45 val.“Pianistė” - 18.20 val.“Šalutinis poveikis” - 15.30, 19.50 val.“Hičkokas” - 11.30, 13.45, 18.15, 20.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.45,16.45, 20 val.“Gimtadienis” - 13.15, 16.30, 19, 21.15 val.“Sniego karalienė” (3D) - 12.15, 14.30 val.

“Sniego karalienė” - 10.15 val.“Saugus prieglobstis” - 13.25, 18 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11 val.“Ana Karenina” - 14.15 val.“Valentinas vienas” - 11.15, 15.45, 20.30 val.“Legendos susivienija” - 11.45 val.“Linkolnas” - 15.15 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Ką išdarinėja vyrai” - 12.45, 15, 17.20, 19.30,21.45 val.“Mama” - 13.15, 15.45, 18, 20.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 13.45,17.15, 20.45 val.“Gimtadienis” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val. “Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.“Sniego karalienė” - 17 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val.“Saugus prieglobstis” - 19 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.40 val.“Valentinas vienas” - 11.30, 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Ką išdarinėja vyrai?” - 22 val.

“Šalutinis poveikis” - 16, 18.30, 20.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12.15, 15.30,18.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 13.15, 16.15, 21.30 val.“Gimtadienis” - 11.30, 14, 16.30, 19, 21.45 val.“Sniego karalienė” - 10.15 val.“Valentinas vienas” - 13, 15.15, 18, 20.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.30 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Valentinas vienas” - 21.10 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 10, 12.20, 14.40, 17 val.“Gimtadienis” - 19.20 val.I SALĖ“Legendos susivienija” - 11 val.“Skrydis” - 20.45 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 12.40,16.40 val.

“Ana Karenina” - 14.20, 18.20 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14, 17.15, 20.45 val.“Gimtadienis” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.“Skrydis” - 16.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21.30 val.“Valentinas vienas” - 14.20, 19.10 val.

VILNIUSNACIONALINIS DRAMOS TEATRAS12 d. 14 val. Mažojoje salėje. “Akmuo”12 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “10 dialogų apiemeilę”13 d. 14 val. Mažojoje salėje. “Našlės”13 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Ir vėl viskas busgerai”14 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas”JAUNIMO TEATRAS12 d. 11 val. ir 15 d. 10 val. “Ekspedicija į teatro vidų”

14 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo”15 d. 18 val. “Gupelė”RUSŲ DRAMOS TEATRAS14 d. 19 val. “Lady Shakespeare”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS12 d. 18.30 val. “Berniukas ir žuvėdros”13 d. 18.30 “Freken Julija”14 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai”KEISTUOLIŲ TEATRAS14 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte”MENŲ SPAUSTUVĖ13 d. 17 val. Studijoje. “Lietuva brangi”13 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Trupė liūdi”.“Mano vardas Čarlis”VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS16 d. 12 val. “Plėšikas Hocenplocas”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS13 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Vasarvidžionakties sapnas”14 d. 19 val. Ūkio banko teatrp arena. “Miranda”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS

12 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata”12 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters”13 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai”14 ir 15 d. 12 val. Didžiosios scenos fojė. Ekskursija“Teatro erdvės”14 d. 13 val. Tavernos salėje. “Muzikos dirbtuvės”14 d. 14 val. ir 16 d. 13 val. Ilgojoje salėje. “Aktorinės dirbtuvės”14 d. 15 val. Tavernos salėje ir 15 d. 14 val. Ilgojojesalėje. “Scenos kalba”14 ir 15 d. 18 val. Tavernos salėje. “Teatro kalbėjimai”14 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai”14 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Mendelio milijonai”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS13 d. 17 val. “Muzikos garsai”14 d. 18 val. “Notrdamo legenda”KAUNO KAMERINIS TEATRAS13 d. 18 val. “Spektaklis po spektaklio”14 d. 18 val. “Žanas ir Beatričė”

KAUNO MAŽASIS TEATRAS13 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žaliosžvaigždės”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS

15 d. 18 val. Poezijos ir muzikos vakaras “Aš pažinau karalių tavyje”. Eiles skaito ir romansusdainuoja aktorius A.BialobžeskisKAUNO TEATRO KLUBAS13 d. 19 val. Grupės “Red Root” koncertasKAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS12 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”13 d. 18 val. “Idioteatras”. “Boeing Boeing”14 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metaistuo pačiu laiku”VDU TEATRAS12 d. 19 val. “Atsitiktinis žmogus”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS13 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Už durų”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS14 d. 18 val. “Kulkos virš Brodvėjaus”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS13 d. 18 val. Teatras “Atviras ratas”. “Ofelijos”14 d. 12 val. Respublikinis dainų konkursas “Laisvėspavasaris”

MARIJAMPOLĖMARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRAS

12 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”MARIJAMPOLĖS DRAMOS TEATRAS12 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Demonai”

KAZLŲ RŪDAKAZLŲ RŪDOS KULTŪROS CENTRAS14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

RASEINIAIRASEINIŲ KULTŪROS CENTRAS14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

UTENAUTENOS DAUGIAFUNKCINIS SPORTO KOMPLEKSAS14 d. 19 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

KĖDAINIAIKĖDAINIŲ KULTŪROS CENTRAS12 d. 18 val. Kauno mažasis teatras. “Nuo raudonosžiurkės iki žalios žvaigždės”13 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Demonai”

ROKIŠKISROKIŠKIO KULTŪROS CENTRAS12 d. 18 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatras.“Kulkos virš Brodvėjaus”

ANTRADIENIS 12 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Namelis prerijose” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.40 “Nacionalinė paieškų

tarnyba”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Emigrantai”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Emigrantai”.

Laidos tęsinys22.15 “Pinigų karta”23.20 Vakaro žinios23.35 “Komisaras

Reksas” (k.) N-70.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris”7.20 “Ogis ir tarakonai” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-7

8.55 Komedija “Dėdė Bakas” (k.)

11.05 Komedija “Policijos akademija 7. MisijaMaskvoje” (k.) N-7

12.55 “iKarli”13.25 “Kempiniukas

Plačiakelnis”13.55 “Nerami tarnyba” N-715.00 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-716.00 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.15 “Pasaulis X” N-721.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė

Lietuva” N-722.35 Veiksmo f. “Nėra kur

bėgti” N-140.40 “Įstatymas ir tvarka” N-71.35 “4400” N-7

TV37.15 Teleparduotuvė7.30 “Diena”8.00 “Choras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Motina ir sūnus”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Mažylių nuotykiai”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Kempiniukas

Plačiakelnis”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija

17.40 “Simpsonai”18.10 “Be komentarų”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Paslapčių namai”20.30 “Prieš srovę”21.00 “Moterys meluoja

geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Tėvynė”23.00 “CSI Majamis”0.00 “Daktaras Hausas”1.00 “Firma”1.50 “Biuras”2.45 “Vilfredas”

BTV 6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Tauro ragas” (k.) N-78.30 “Atsargiai - moterys!” (k.)9.00 “Mistinės istorijos” (k.) N-710.00 “Alibi. Tapatybė” N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Mentai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensai prieš nusi-

kaltėlius” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Atsargiai - moterys!”20.00 Žinios20.30 “Juoko kovos” N-721.30 “Pasitarkime” N-722.30 “Spartakas: kerštas” N-1423.30 “Ekstrasensų mūšis” N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40“Marvel anime. Ašmenys” N-7 9.05 “Draugai IV”(k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-710.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-712.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė irkančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys pat-ruliai” 16.30 “Draugai IV” N-7 17.00 “Auklė” 18.00“Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00“Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo trileris “Merkuri-jaus kodas” N-7 23.00 Kriminalinis trileris “Tamsosmiestas” N-14 0.50 “Bręstantis blogis” N-14

LRT kultūra8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno die-nos” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Manodainos Jums, mylimos moterys”. Liongino Abariauskūrybos vakaras. Dalyvauja moterų choras “Aidas”,vyrų choras “Sakalas” (k.) 13.00 “Mokslo ekspresas”13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Mūsų miesteliai”. Luokė.1 d. 15.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.)15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.)18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15“Durys atsidaro” 18.45 “Lyderiai” su Andriumi Tapi-nu 19.30 “Gintarinės batutos meistrai”. SauliusSondeckis 21.00 LRT studija “Vilniaus knygų mugė-je 2013”. Vytauto Landsbergio knygos “Mūsų pat-riotizmas, jų šovinizmas?” pristatymas 22.00 “Lie-tuvos šokių dešimtukas” 23.00 Dok. f. “Kai gandrasnuvilia”. 1, 2 d. 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Amerikanematytoji”. 2 laida. (k.) 1.30 “Muzikos pasauliožvaigždės”. Groja akordeonų kvintetas “Modus”

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduotuvė 9.30“Tavo augintinis” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastri-chto policija” 12.00 “Po pasaulį su Anthony Bour-dainu” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama”14.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 14.30Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzanonuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kast-las” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipaži-nau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga. Vyrai, pini-

gai ir meilė” 21.35 UEFA Čempionų lygos rungty-nės. “FC Shalke 04” - “Galatasaray A.S.”. Tiesioginėtransliacija 23.40 Dok. f. “Belaukiant supermeno”1.55 UEFA Čempionų lygos apžvalga 2.10 “NašaRaša” 3.10 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV 6.55 Programa 6.59 TV parduotuvė 7.15 Žinios7.30 “24/7” 8.30 “Gyvenimo būdas” 9.30 “Šiandienkimba” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00 “Merdoko pa-slaptys” N-7 12.00 “24/7” 13.00 “Išdurtukai” N-713.25 TV parduotuvė 13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45Dok. f. “Anoreksikai berniukai” N-7 16.00 Žinios16.10 Dok. f. “Anoreksikai berniukai” tęsinys N-717.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00Žinios 18.45 “Nuoga tiesa” 19.45 Dok. f. “Moterys,karas ir taika. Afganistanas” N-7 21.00 “Reporteris”21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Nuoga tiesa”23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7

Balticum Auksinis7.00 Drama “Saulėlydis” N-7 9.00 Komedija “Po-nas ir ponia gangsteriai” N-7 11.00 Komedija “Pa-žadėk man!” N-7 13.05 Drama “Tarp dviejų myli-mųjų” N-7 15.00 Drama “Kova su šešėliu 2.Revanšas” N-7 17.15 Drama “7 dienos ir naktys suMarilyn Monroe” N-7 19.00 Drama “Infiltruotieji”N-7 21.25 Drama “Geresnis gyvenimas” N-7 23.00Veiksmo f. “Gatvių lenktynininkai” N-7 1.00 Drama“Apokalipto” N-7

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Miškuose ir kalnuose”9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai,kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis13.00 X byla 14.00 “Kilmingų mergelių institutopaslaptys” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios15.30 Žinios. Maskva 15.50 Žinios. Sportas 15.55Svetimos paslaptys. Metų laikai 16.40 “Čigonėlė”17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesiogi-nis eteris 19.20 “Veronika. Bėglė” 21.05 “Karštaispėdsakais” 22.05 Gyvenimas skolon. Lombardai

23.00 “Miškuose ir kalnuose” 23.50 Žinios+ 0.10Sąžiningas detektyvas 0.40 Vaid. f. “Adomas vedaIevą”. 2 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga12.00 Motosportas. Nascar 400 mylių lenktynių ap-žvalga 13.00 Tenisas. Indian Wells turnyras 17.55Krepšinis. BBL. “Pieno Žvaigždės” - “Kalev/Cramo”.Tiesioginė transliacija 20.00 Tenisas. Indian Wellsturnyras. Tiesioginė transliacija 21.40 Futbolas.UEFA Čempionų lyga. “Barcelona” - “Milan”. Tiesio-ginė transliacija 23.40 Futbolas. UEFA Čempionų ly-ga. “Schalke 04” - “Galatasaray” 1.30 Futbolas. UEFAČempionų lygos dienos apžvalga 1.50 Tenisas. In-dian Wells turnyras. Tiesioginė transliacija

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinaslaimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie taipadaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Tvirčiau-sios Turkijos užtvankos 13.35 Automobilių meistrai14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiš-kas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedė-kingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Priva-lau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Mitųgriovėjai 22.00 Nebandykite pakartoti. Chaosas23.00 Dubajus - miestas dykumoje 0.00 SeptyniosPeno ir Telerio istorijos 1.00 Naivuolis užsienyje

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Ugnikalnis, rusenantispo vandeniu 11.00 Amerikiečių kolonija 12.00 Ka-lintys užsienyje 13.00 Padangių grobuonys 14.00Mongolijos vikšras 15.00 Amerikiečių kolonija16.00 Kalintys užsienyje 17.00 Pasaulio pabaigosbelaukiant 18.00 “Lexus” automobilių gamyklos19.00 Vaiduoklių namas 19.30 Misisipės gyvenvie-tės 20.00 Amerikiečių klasikinių automobilių dalys21.00 Tunų žvejyba 22.00 aiduoklių namo lobiai22.30 Misisipės gyvenvietės 23.00 Amerikiečiųklasikinių automobilių dalys 0.00 Tunų žvejyba1.00 Nakties programa

TeatrasKinas

Orai 192013 03 12Lietuvos žinios

Avinas. Pagaliau turėsite šio-kios tokios naudos iš reikalų,kurie jau senokai slėgė. Ateities

perspektyvos taps aiškesnės, jei išdrįsiteįsipareigoti. Juk kalbama apie meilę...

Jautis. Nepasiduokite emoci-joms. Jei įmanoma, pakeiskiteįprastą aplinką. Imkitės tik ma-

lonių darbų. Ir nepamirškite mylimiesiemspadėkoti už pagalbą.

Dvyniai. Gera diena. Seksisbendrauti su kolegomis, vaikaitaip pat neignoruos jūsų patari-

mų. Būsite išklausyti ir suprasti. Teliks pasi-stengti, kad kalbos virstų darbais.

Vėžys. Nesileiskite užgaulioja-mi. Jei būsite tvirti, pavyks ap-ginti savo požiūrį. Nešvaistyki-

te pinigų, prisireiks rimtesniems dalykamsnei namų ar garderobo puošmenos.

Liūtas. Jūsų mintys ir idėjos ga-li nesutapti su aplinkinių. Betdėl to nervintis neverta, nes

ginčijantis kartais išaiškėja tiesa. Svarbu bū-ti santūriems ir kuo mažiau girtis.

Mergelė. Pirmenybę teikite įp-rastiems darbams, pernelygneprisisvajokite. Tinkama die-

na palepinti save grožio procedūromis irnuoširdžiais pokalbiais su bičiuliais.

Svarstyklės. Šiuo metu galitesutvarkyti daugybę reikalųvien tik apie juos šnekėdami.

Susitikite su draugais, pasidalykite rūpes-čiais. Greičiausiai jie nė neprašyti pagelbės.

Skorpionas. Darbe tikėkitėsne itin malonių akibrokštų. Bū-kite išmintingi, nepulkite į pa-

niką. Ieškokite kompromisų ir likimas pa-siūlys netikėtų galimybių.

Šaulys. Energijos ir aktyvumonestokosite. Tačiau tai gali bū-ti apgaulinga būsena. Kartais

geriau prisitaikyti prie įprasto kasdienio rit-mo ir nesistengti visko keisti.

Ožiaragis. Daug kas erzins irpykdys. Valdykite emocijas irkontroliuokite savo elgesį. Ypač

darbe. Vertėtų daugiau laiko praleisti na-mie, ramiai pabūti su savimi.

Vandenis. Namai bus saugiau-sia vieta. Palanku spręsti šei-mos finansinius reikalus, pla-

nuoti tolimas keliones, aptarti vaikų veiklosperspektyvas.

Žuvys. Jausite emocinį išse-kimą ir įtampą. Nesistenkitenuversti kalnų. Kartais verta

sustoti, pamąstyti, nurimti ir susidėliotiprioritetus. Tausokite sveikatą.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 6:45leidžiasi 18:14dienos ilgumas 11:29

MĖNULISPirmojijaunatiesdiena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+14

-2

-4 -15

-3 -14

-5

-4 -14

-4 -16

-18

-11

Lisabona

+15Malaga

+10Madridas

+17Alžyras

+19Tunisas

+17

Atėnai+21

Larnaka

+15Stambulas

+16Barselona

+10Bordo

+5Dublinas

+2Paryžius

+3Londonas

+15 Nica

+14Roma

+14Dubrovnikas

+13Sofija

+16Bukareštas

Varna

-4Maskva

-4 Helsinkis

-2Kijevas

+2Berlynas

+1

Kopenhaga0

Stokholmas

+3

Oslas

+3Amsterdamas

+11Miunchenas

+4Praha

-4Vilnius

-3Talinas

-1Ryga

-5

Minskas

-7Sankt Peterburgas

Bratislava

-3Varšuva

+7Viena

+11Budapeštas

JaunatisIII 12

PriešpilnisIII 19

PilnatisIII 27

DelčiaIV 03

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, vietomis pasnyguriuos.Temperatūra dieną 2-5 laipsniai šalčio.

Rytoj: mažai debesuota, kritulių nenumatoma. Temperatūra naktį kai kur nukris iki 16-18 laipsniųšalčio, dieną šals iki 2-6 laipsnių.

71-oji metų diena. Kovo dvyliktoji, antradienis, antroji 11-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 294 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Darmantė, Galvirdas, Teofanas.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį ir laimėkite redakcijos

savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime kovo 25 dieną.Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba

kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite

ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Žuvys 02 21 - 03 20

Kovo 9 d. sudoku sprendimas.

Vasario 25 - kovo 2 d. kryžiažodžių atsakymai02 25 - SKANI SRIUBA

02 26 - VĖJUOTAS VAKARAS02 27 - AUREOLĖ

02 28 - ADVOKATAS03 01 - REZULTATYVUMAS

03 02 - KAULAVAISIAIRedakcijos prizą laimėjo

FELIKSAS GRABYS iš VilniausTel. pasiteirauti 8 5 249 2152

Būdama 97 metų Stokholmemirė Švedijos princesė Lilian,kurios romanas su princu Bertiliu tapo viena labiausiaijaudinamų meilės istorijų.

Velse gimusi Lilian sutiko BertilįLondone per Antrąjį pasaulinį karą.Tačiau jiedu susidūrė su kliūtimis, nesLilian buvo ištekėjusi už britų akto-riaus, o Švedijos sosto įpėdinis nega-lėjo vesti išsiskyrusios paprastos mo-ters. Taigi porai ilgai teko slėpti savosantykius. Lilian ir Bertilis susituokėtik po 30 metų, kai gavo princo tėvokaraliaus Gustafo VI Adolfo palaimi-nimą. Jų vestuvės įvyko 1976 metais.Tada nuotakai jau buvo 61-eri, o jau-nikiui - 64-eri. Vaikų pora neturėjo.

2010 metais buvo paskelbta, kadprincesė Lilian serga Alzheimerioliga. Lilian ir Bertilio meilės istori-ją Švedijos žiniasklaida vadino tik-ra Pelenės pasaka.

Princas Bertilis mirė 1997 metais, oLilian toliau atstovavo Švedijos mo-narchijai per įvairius renginius. Šve-dijos ministras pirmininkas FredrikasReinfeldtas pareiškė, kad šalis netekomylimos karališkosios šeimos narės.

1915 metų rugpjūčio 30 dieną Vel-se gimusi Lilian May Davies atvykoį Londoną būdama šešiolikos ir pra-dėjo manekenės bei aktorės karjerą.Ji demonstravo skrybėlaites, piršti-nes ir kūrė nedidelius vaidmenis ki-ne. Karo metais Lilian dirbo fabrikeir sužeistų britų karių lazarete. Tuometu princas Bertilis buvo Švedijosambasados Londone karo atašė.

Lilian ir Bertilio ištikimybė vie-nas kitam, jų pastangos įveikti vi-sus sunkumus kėlė švedams didžiu-lį susižavėjimą. Per vieną interviu1995 metais, kai princesei buvo aš-tuoniasdešimt, ji pareiškė: “Jei manreikėtų pateikti savo gyvenimo iš-vadą, pasakyčiau, kad viskas jamebuvo dėl meilės.”•

2013 03 12Lietuvos žinios20 Margumynai

Princesė Lilian 2005 metais. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Niujorkietis už 300 tūkst. dolerių nusipirkto priemiestyjekotedžo garaže rado paveikslų,kurių vertė 30 mln. dolerių.

Dailininkas Arthuras Pinajianasgyvas būdamas buvo mažai žino-mas, tačiau kai 2007 metais Belpor-te vieno namo palėpėje buvo rastadaugybė jo darbų, netikėtai jis ta-po garsenybe.

Dailininko giminaičiai pasakojo,kad jis liepė po jo mirties išmesti vi-sus paveikslus, tačiau jie neišdrįsoto padaryti ir sukrovė palėpėje beigaraže. 2005 metais A.Pinajiano se-serys pardavė namą, kuriame jis gy-veno, su visais dūlančiais šedevrais,kai kurie jų jau buvo ėmę pelyti.

Tačiau namą nusipirkęs ThomasSchulzas nutarė neišmesti paveiks-lų ir nunešė juos įvertinti. Netru-kus kai kurios drobės buvo parduo-tos po 500 tūkst. dolerių, o 50 rastųdarbų šiuo metu eksponuojamiManhatano galerijoje. Dabar Niu-jorko priemiestyje rasti A.Pinajia-no darbai įvertinti 30 mln. dolerių.

Menotyrininkas Williamas Inne-sas Homeras vadina A.Pinajianąvienu geriausių pasaulio abstrak-cionistų, be to, miręs dailininkasdabar laikomas šios meno kryptiespradininku Amerikoje.

A.Pinajianas gimė 1914 metaisNaujajame Džersyje išeivių iš Ar-mėnijos šeimoje. Jaunystėje jis užsi-dirbdavo pragyvenimui piešdamaskomiksus, o jo sugalvoti komiksųherojai Jungtinėse Valstijose buvonepaprastai populiarūs. Po Antrojopasaulinio karo, kuriame kovoda-mas A.Pinajianas už drąsą pelnėBronzinę žvaigždę, jis pasitraukė iškomercinio meno ir ėmėsi tapybos.Išsinuomojo studiją Vudstoke ir ten

pragyveno ketvirtį amžiaus. 1974metais dailininkas persikėlė gyventi įBelportą, kur pagarsėjo kaip tapantisatsiskyrėlis. A.Pinajianas mirė 1999

metais būdamas 85-erių. Šiandien jovardas rašomas greta tokių meninin-kų kaip Paulis Gauguinas, Paulis Se-zanne’as ir Arschile’is Gorky.•

Iš Anglijos į Egiptą pateko “nelegalė” katė. Ji slaptaatskrido į Egipto sostinę.

Egiptietė Mervat Syuti viešėjo se-sers Monicos namuose AnglijosNotingamo mieste. Šalis jai labaipatiko, tad egiptietė ruošėsi grįžtinamo į Kairą kupina įspūdžių.Mervat pradėjo pakuotis daiktus irtrumpam paliko atidarytą moteriš-ką krepšį.

Tuo pasinaudojo persų veislėskatė Bisu. Gyvūnas slapta įsliūkinoį krepšį ir susirangė jame. Katės ne-pastebėjusi Mervat išskubėjo į oro

uostą ir po šešių valandų skrydžiopasiekė Egipto sostinę.

Kairo oro uoste M.Syuti tikrinopasieniečiai. Pareigūnai peršvietėmoters krepšius ir... neteko amo. Vie-name jų tūnojo persų veislės katė.Pasieniečiai apklausė egiptietę ir šinustebusi prisipažino, kad tai sesersnaminis gyvūnėlis. “Nustebau savokrepšyje išvydusi katę. Tik po keliųsekundžių supratau, jog tai Bisu. Lai-mė, ji buvo sveika ir neišsigandusi.Ilgas skrydis nepakenkė persų veislėskatei”, - pasakojo M.Syuti.

Katę “nelegalę” konfiskavo Egip-to pasieniečiai. Jie atidavė Bisu ve-

terinarams, tad dabar naminis gy-vūnas laikomas izoliatoriuje. Vete-rinarai pažadėjo grąžinti katę šei-mininkei, kai tik ši atskris į Egiptą.

“Dabar turėsiu aplankyti seserį.Pasiilgau savo Bisu. Be jos namielabai liūdna”, - sakė M.Syuti sesuoMonica. Ji pridūrė, kad į Egiptąplanuoja skristi artimiausiu metu irten viešėti apie savaitę.

“Dar sykį aplankysiu piramidesir istorijos muziejų”, - teigė Notin-gamo gyventoja.•BBC, “The Washington Post”, “This is Nottingham”, “The Telegraph”, AP, LŽ

Milijonai dūlėjo garaže

A.Pinajianas savo studijoje Belporte. / PA/Scanpix nuotraukos

Vokiečiai pradėjo gerti mažiaualaus. Šiuo metu jo vartojimasVokietijoje pasiekė rekordinesžemumas.

Mažėjančios alaus suvartojimo ten-dencijos kelia siaubą Vokietijos alauspramonei. Mokslininkai nustatė, kadkasmet vokiečiai vis rečiau mėgauja-si šiuo gėrimu, pagamintu iš apynių.Vokietijos aludarių federacijos duo-menimis, 1976 metais vienas šalies gy-ventojas per metus išgerdavo 151 lit-rą alaus, o 2012-aisiais - tik 106,6 litro.

Ekspertai nustatė keletą mažėjan-čio alaus vartojimo priežasčių. Pir-moji iš jų - ekonominė. Vokiečiaikrizės laikotarpiu pinigus skiria bū-tiniausioms išlaidoms, tad alus ne-

retai tampa prabangos preke. Antrapriežastis - demografinė. Vokietijosvisuomenė nuolat senėja, vyresnioamžiaus atstovai priversti vartotivaistus, todėl negali mėgautis šiuoalkoholiniu gėrimu. Trečioji - socia-linė. Daugelis vokiečių apskritai at-sisako svaigalų ir propaguoja svei-ką gyvenimo būdą.

Tačiau Vokietijoje alus vis darpopuliarus, kaip ir rudenį vykstan-ti tradicinė “Oktoberfest” šventė.Alų mėgsta ir dabartinė Vokietijoskanclerė Angela Merkel, ir dauge-lis šalies politikų. Vokiečiai vis daryra tarp lyderių pagal alaus suvar-tojimą pasaulyje. Šioje srityje jiesmarkiai lenkia amerikiečius, tačiaunusileidžia kaimynams čekams.•

Alus vokiečiams tampa prabanga

Vokietijos kanclerė A.Merkel mėgaujasi alumi.

Katė egiptietės krepšyje jautėsi kaip namie. / Thisisnottingham.co.uk nuotrauka

Taip vieno Niujorko priemiesčio namo garaže mėtėsi A.Pinajiano paveikslai.

Lilian meilė

Katė “nelegalė” atskrido į Kairą