7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 9 d. | Nr. 40 (1008) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2012 m. lapkrièio 9 d., penktadienis Nr. 40 (1008) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md2In memoriam Eugenijai Pleðkytei

3Vilniaus maþojo teatro spektaklis vaikams

4Pokalbis su aktoriumi Marium Repðiu

5Vlado Urbanavièiaus skulptûros

8„Scanoramos“ vieðnia – Ulrike Ottinger

9Emmanuelle Riva apie vaidmená „Meilëje“

Monika Krikðtopaitytë

Paroda surengta minint advoka-tø kontoros LAWIN 20-metá. Di-dþiojoje Nacionalinës dailës gale-rijos salëje pristatyta tik dalisgausios kolekcijos, kuri vis papil-doma su Lietuva kaip nors susiju-siø kûrëjø darbais. Rinkiná atsijotiturëjo padëti tema – moters atvaiz-das, o struktûros priduoti – smul-kesnis teminis grupavimas. Ðiograndiozinio darbo: perþiûrëti, ty-rinëti kolekcijà ir sukurti patrauk-lø pasakojimà ëmësi dailëtyrininkëGiedrë Jankevièiûtë, ekspozicijosarchitektûra rûpinosi Rokas Kil-èiauskas („Processoffice“).

„Pergalës“ saldainiøvirðelis pas advokatusParoda „Ne vien groþis. Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“

Susirinkusius á du iðkilmingus ati-darymus maloniai nustebino tai,kaip profesionaliai gali atrodyti eks-pozicija, sudëliota ið tokiø ávairiølaikotarpiø ir tokios netolygios ver-tës darbø. Dailëtyrininkës tarpu-savyje juokavo, kad taip atsisklei-dþia mûsø profesijos galia. O kaipteigia renginá priglobusios institu-cijos darbuotojai, parodø budëto-jai net konkuravo dël galimybës kuodaugiau laiko praleisti ðioje átrau-kianèioje ekspozicijoje. Ir að galiupatikinti, kad parodos tëkmë (sklan-dumas) ir visuma (minties ir vaiz-do) suvaldyta kuo puikiausiai: átiki-mai suskirstyta, atskiriems skyriamsir beveik kiekvienam autoriui skirti

tekstai pasibuvimà ekspozicijoje pa-verèia prasmingo pasakojimo iðgy-venimu.

Trumpai tariant, rinkinys, suda-rytas anaiptol ne vien ið ðedevrø,G. Jankevièiûtës dëka virto intelek-tualiniu ðedevru, kurá aplankyti tu-rëtø kiekvienas daile besidomintis,o ypaè besitikintis ja susidomëti as-muo. Todël ypaè nuvylë LAWINVilniaus kontoros vadovaujanèio-jo partnerio Rolando Valiûno më-ginimas per parodos atidarymà pa-grásti renginio temà („nes moterysyra graþu“) ir ypaè profesionaliø

Stasys Uðinskas. „Pavasaris“. Plafono Kauno Aviatoriø namams projektas (?). Apie 1937 m. T . K A P O È I A U S N U O T R .

N U K E L T A Á 6 P S L .

2 psl. 7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 9 d. | Nr. 40 (1008)

Eugenija Pleðkytë, be abejo, bu-vo pirmoji lietuviø kino þvaigþdë.Jos klasikiniai veido bruoþai vertëprisiminti Gretà Garbo ir kitas ne-bylaus kino graþuoles, ðviesiø akiøþvilgsnis trikdë net kino kamerà,graþus kûnas kartais atrodë mo-numentaliai, nors tai, þinoma, ap-gaulë, nes kinas, kaip ir scena, pa-kelia smulkaus sudëjimo aktoresant savotiðkø koturnø. Ir teatre, irkine Pleðkytë ðvietë tolimos þvaigþ-dës spindesiu.

Pirmàkart ypatingà aktorës kino-geniðkumà atskleidë „Kanonada“(reþ. Raimondas Vabalas, ArûnasÞebriûnas, 1960). Filmas pasako-jo apie tai, kaip á uþminuotø laukøsupamà kaimà po karo sugráþta ka-rinæ milinæ dëvinti mokytoja Dovilë.Jos laukia tuðti namai, þinia apie nu-þudytus tëvus, susitikimas su kadai-se mylëtu vaikinu, tapusiu þudiku.Pleðkytës Dovilei tenka ið esmës vy-riðkas vaidmuo – susidoroti su prie-ðais ir priversti kaimieèius pradëtinaujà gyvenimà. Filmo dramatizmasbuvo kuriamas pasitelkus ðviesosir tamsos kontrasto principà, oPleðkytës moteriðkumas ir groþispirmiausia turëjo pabrëþti, kad gë-ris neiðvengiamai nugali blogá.

Debiutinis vaidmuo, manau, nu-lëmë ir vëlesnius aktorës vaidme-nis kine. Pleðkytei tekdavo stiprios,valingos, likimo nelepinamos mo-terys, tiksliau, aktorës talentas lë-më, kad vyriðkø istorijø pakraðèiuo-se atsidûrusios jos herojës netikëtaitapdavo savotiðku filmo atpaþini-mo þenklu. Taèiau tokiø moterø,ypaè lietuviø kine, nebuvo daug,Pleðkytës groþis – pernelyg ryðkusir klasikinis, kad jà galëtum pava-dinti kaimyne ar bendradarbe, sukuria malonu palieþuvauti. Trum-pai tariant, ji neatitiko paprastos

sovietinës moters parametrø, ak-torës temperamentas pernelyg kri-to á akis. Gal todël toks ypatingasaktorës karjeroje buvo vaidmuoJaunimo teatre pastatytame Ag-nieszkos Osieckos „Treðniø skony-je“. Studijø metais þiûrëjau spek-taklá bene deðimt kartø – Pleðkytëne tik dainavo ir ðoko. Ji sugebëjoperteikti ðiuolaikinës moters esmæ,meistriðkai pasinaudodama pjesësironija ir dviprasmiðkumu. Teatrejos vaidmenys vis dëlto buvo ávai-resni.

Pleðkytei daþnai tekdavo ðaltøgraþuoliø uþsienieèiø vaidmenyslietuviø ar ávairiø sovietiniø kinostudijø filmuose – anglø aristokra-tës Gyèio Lukðo „Anglø valse“(1982), Samsono Samsonovo„Grynai angliðkoje þmogþudystëje“(1976) ir Vadimo Derbeniovo „Mo-

teryje baltais rûbais“ (1981), Prûsi-jos ûkininkës Marleno Chucijevo„Buvo geguþë“ (1969). Aktoræ taiakivaizdþiai slëgë, nes, regis, jos sti-chija buvo ne ðaltos graþuolës, o gy-vos, temperamentingos moterys,metanèios iððûká likimui. Tokia yrajos Morta Algimanto Puipos filme„Velnio sëkla“ (1979), kur Pleðky-të, atrodytø, net smalsiai þvelgia ánegalios ir raukðliø iðvagotà savoherojës veidà filmo finale. Alman-to Grikevièiaus „Fakte“ (1980) Pleð-kytës Karolina nedingo gausioje fil-mo veidø ir likimø mozaikoje. JosIngrida Raimondo Vabalo filme„Laiptai á dangø“ (1966) – neátikë-tinai tikslus tarpukario inteligen-tës, pokario Lietuvoje bandanèiosiðsaugoti savo socialinio sluoksniovertybes, portretas. Pleðkytei visa-da pavykdavo keliais gestais ar

þvilgsniais atskleisti herojës gyve-nimà, tai, kas vyko prieð praside-dant filmo veiksmui. Tokia jos Ele-na Marijono Giedrio „Nesëtørugiø þydëjime“ (1978) ar filmo tit-ruose tiesiog þmona ávardyta Al-girdo Aramino „Ilgos kelionës priejûros“ (1976) herojë, ar senstantivieniða Albina Henriko Ðablevièiausfilme „Maþos mûsø nuodëmës“(1979).

Bet bûtent Pleðkytei teko suvai-dinti bene erotiðkiausià (ar sado-mazochistiðkiausià) lietuviø kinoscenà – Raimondo Vabalo filme„Akmuo ant akmens“ (1971) josnaðlë baudþiauninkë iðdidþiai ir, beabejo, provokuojamai atkiða nuogàuþpakalá jà nuplakti pasirengusiambudeliui ir net apsimeta patiriantimalonumà. Aktorë nevengë ir au-toparodijos – 1975 m. filme „Atpil-do diena“ (reþ. Algimantas Puipa,Stasys Motiejûnas) ji suvaidino val-dingà, aistringà avantiûristæ smuk-lininkæ, kurios temperamentà de-monstratyviai pabrëþë juodi kaipvarno sparnas herojës plaukai.

Aktorës kino likimas liudija netik tai, kad moterys lietuviø kine bu-vo tik vyriðkø dramø fonas, bet irtai, kad daugiausia vaidmenø tek-davo jaunoms, tik pradedanèiomskarjerà aktorëms. Keturiasdeðimt-metëms jau likdavo motinø ir vieni-ðø nelaimëliø vaidmenys. Pleðkytësfilmografijoje – per 30 vaidmenø,paþvelgus á vaidmenø sàraðà, jis at-rodo ilgas ir solidus, bet greitai su-pranti, kad jame ne tiek daug pa-grindiniø: Pleðkytë yra tik herojauspartnerë, o ne filmo istorijos cen-tras. Marijono Giedrio istorinëjedramoje „Herkus Mantas“ (1972)aktorë suvaidino Mortà. Iðtikimaþmona vokietë pabrëþia kontrastàtarp senosios pagoniø kultûros ir

Þvaigþdës ðviesaEugenija Pleðkytë (1938–2012)

krikðèioniø civilizacijos, papildo pa-grindinio herojaus vidiná portretà.Bet Pleðkytei nereikia þodþiø, kadiðreikðtø Mortos tragedijà – jos bë-gimas kà tik pasibaigusio mûðio lau-ku, tarp lavonø tikintis rasti gyvàvyrà – viena áspûdingiausiø scenølietuviø kine. Net Almanto Grike-vièiaus dramoje „Sadûto tûto“(1974), kur jai teko dramaturgið-kai bene nuosekliausias vyro neið-tikimybæ skaudþiai iðgyvenanèiosMarijos vaidmuo, galiausiai imadominuoti vyriðkos dramos.

Pleðkytë ir scenoje, ir kine, ir gy-venime visada mokëjo atremti smû-gius, kaip sakoma teatre, iðlaikytitiesià nugarà. Dabar ðis posakis, re-gis, jau pamirðtas. Bet Pleðkytë ðiàsavybæ iðsaugojo, kaip, beje, ir vosjuntamà þemaitiðkà akcentà. Jos di-delë ðeima neiðvengë pokario Lie-tuvos dramø, brolis, kapitonas Jo-nas Pleðkys, pabëgo á Vakarus irtapo populiaraus romano bei fil-mo prototipu, – sovietmeèiu tai taippat buvo juoda þymë, su kuria rei-këjo gyventi. Devintajame deðimt-metyje aktorë iðvyko á JAV, ten iðte-këjo. Po vyro mirties gráþo á Lietuvà.Ko gero, Pleðkytës nenoras daly-vauti lietuviø masinës kultûros ba-lagane taip pat kilo ið visà gyveni-mà saugoto vidinio orumo ir savovertës suvokimo. Gráþusi ji neiðsi-þadëjo teisës ir pareigos bûti savi-mi. Á ryðkiai apðviestà lietuviðkosnûdienos scenà já pakilo tik kartà –atsiimti uþ gyvenimo nuopelnus jaiskirtos „Auksinës gervës“.

Astronomai tvirtina, kad miru-sios þvaigþdës ðviesa matyti dar ke-lis ðimtus metø. Eugenijos Pleðky-tës ðviesa lietuviø kine pernelygryðki, kad iðblëstø.

Þ I V I L Ë P I P I N Y T Ë

V . R A D Z E V I È I A U S N U O T R .

Daiva Ðabasevièienë

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø namas-muziejus, ásikûræs Pilies gatvëje,tampa vis pastebimesnis ne tik mu-ziejinës, bet ir teatrinës bei muziki-nës Vilniaus veiklos þemëlapyje. Tailabai primena atgaivintà lietuviðkøvakarø tradicijà.

Daktaras Jurgis Ðlapelis ir joþmona Marija – tautinio atgimimoveikëjai, paskyræ gyvenimà gimto-sios kalbos bei Lietuvos nepriklau-somybës puoselëjimui ir saugojimui.J. Ðlapelis (1876–1941) – gydyto-jas, kalbininkas, Lietuviø mokslodraugijos narys, pedagogas, þody-nø sudarytojas ir leidëjas, vertë-jas, visuomenës veikëjas, o M. Pia-seckaitë-Ðlapelienë (1880–1977)

Kûrybos iðpaþintisÐlapeliø muziejaus meninës iniciatyvos

1906 m. ásteigë lietuviðkà knygynà –lietuvybës þidiná, veikusá carinës,kaizerinës ir lenkø okupacijos me-tais. Ji buvo pirmosios lietuviðkosoperos „Birutë“ pagrindinio vaid-mens atlikëja, aktyvi pirmøjø savi-veikliniø muzikos vakarø ir lietu-viðkø spektakliø dalyvë. Iki DidþiojoVilniaus seimo (1905) ðiame namerinkdavosi Nepriklausomybës kû-rëjai: J. Basanavièius, J. Jablons-kis, J. Vaiþgantas, pas Ðlapelá lie-tuviø kalbos mokytis ateidavoM. K. Èiurlionis – jis grodavo pia-ninu, kuriuo ir ðiandien grojama.Net sakoma, kad þodá „sostinë“ su-kûrë Ðlapelis.

Ðiandien Ðlapeliø muziejus tarsipratæsia ðiø kultûros veikëjø veik-là. Kai vos ne kasdien vyksta dide-

liais pinigais „kvepiantys“ renginiai,Ðlapeliø namai kvieèia á ðiltus, nuo-ðirdþius, kameriðkus vakarus. Mu-ziejaus direktorë Jolanta Paðkevièie-në ir vyriausioji rinkiniø saugotojaDanguolë Þemaitytë, kaip ir jøpirmtakai, atveria duris siûlantiemsnaujas idëjas.

Aktorës Eglës Tulevièiûtës inicia-tyva paskutinëmis spalio dienomismuziejuje buvo parodytas spektak-lis „Post Scriptum“ pagal MiguelioDelibeso Setiéno romanà „Pen-kios valandos su Mariju“. Idëjosautorë, reþisierë ir Karmenos vaid-mens atlikëja E. Tulevièiûtë pakvie-të profesionalià flamenko solistæBrigità Bublytæ, ði ne tik ðoko ir dai-navo, bet ir sukûrë ádomià muziki-næ spektaklio partitûrà. Þiûrovai

galëjo pabuvoti paslaptinguose la-birintuose ir dalyvauti priëmime,prasidëjusiame autentiðkame XVa. rûsyje, kurá flamenko klubo „Tien-tos“ ðokëjos Eglë Afanasjeva, IlonaÈibirienë, Marina Golubeva, Virgi-lija Laurinaitienë, Sonata Tamo-ðauskienë ir Rita Valanèiûtë suðildëaistringu ðokiu labiau nei ispanið-kas vynas. Paskui veiksmas persi-këlë á maþutá vidiná kiemà – èia Vë-

liniø iðvakarëse visi galëjo uþdegtiþvakeles Ðlapeliø atminimui ir se-nais mediniais laiptais pakilo á au-tentiðkais ðeimininkø baldais apsta-tytus kambarius, tapusius „PostScriptum“ dekoracijomis.

Prieð trylika metø Lietuvos na-cionaliniame dramos teatre su-rengtame „Moterø forume“ Eglë

N U K E L T A Á 3 P S L .

M . A L E K S O S N U O T R .Eglë Tulevièiûtë spektaklyje „Post Scriptum“

I n m e m o r i a m

7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 9 d. | Nr. 40 (1008) 3 psl.

T e a t r a s

Ramunë Balevièiûtë

Jau keletà metø ið eilës Vilniausmaþasis teatras kiekvienà lapkritáiðleidþia po premjerà vaikams.Spektaklis „atidirba“ ðventiná ma-ratonà, o paskui arba prigyja reper-tuare, arba ne. Ðiuo metu absoliu-tus VMT vaikiðkojo repertuarofavoritas – pernai Evaldo Jaro be-veik vien su vyriðka aktoriø-impro-vizatoriø komanda sukurtas spek-taklis „Mama katinas“. Po reþisierësOlgos Lapinos spektaklio premje-ros tapo aiðku – „Brangusis atrak-cionø parko dëdë“ jam sudarysrimtà konkurencijà.

Visi Maþojo teatro spektakliaivaikams skirtingi; skirtumus lemiair literatûrinë medþiaga (jei ji yra),ir reþisieriaus braiþas bei darbo me-todai. Taèiau vienas dalykas siejavisus spektaklius – tai á improviza-cijà linkusi aktoriø vaidyba. Sàlygi-nai ðià ypatybæ galima pavadinti Ri-mo Tumino vaidybos mokykla, betatrodo, kad ryðkø antspaudà ma-estro auklëtiniams yra uþdëjæs spe-cifinis „Kito kampo“ improvizaci-jos stilius. Jis ypaè atpaþástamas„Mamos katino“ vaidinime. Todëlnaujajame spektaklyje ypaè malo-niai nustebino „kitokie“ teatro ak-toriai Edmundas Mikulskis, IlonaKvietkutë, Jokûbas Bareikis, Vytau-tas Rumðas jaunesnysis ir KirilasGluðajevas. Akivaizdu, kad darbassu Olga Lapina – itin sàþiningai ásavo profesijà þiûrinèia jauna, betjau pripaþinta ir apdovanota reþi-siere – juos profesiðkai praturtino.

„Brangusis atrakcionø parko dë-dë“, sukurtas pagal garsiosios To-ve’s Jansson apsakymà „Hemulis,kuris mëgo tylà“, pirmiausia impo-nuoja bûtent profesionalumu iraukðta scenine kultûra. Spektaklioestetika minimalistinë, glostanti aká

subtiliu skandinaviðku koloritu – jàsukûrë dailininkas Marijus Jacov-skis. Negali neávertinti ir sudëtin-gos, skrupulingai tikslios muzikinëspartitûros, kuriai turi paklusti ir ak-toriø vaidyba (kompozitorius Ar-tiom Tulèinskij). Olga Lapina pui-kiai valdo spektaklio formà, tempàir ritmà, tiksliai formuluoja uþduotisaktoriams ir sugeba skaidriai perteik-ti savo reþisûrinius sprendimus.

Að, kaip ir reþisierë, esu didelëskandinavø literatûros vaikams, irypaè Tove’s Jansson, gerbëja. Manraðytojos sukurtos „epopëjos“apie Trolius Mumius esmæ sudarojos paèios pasakyta frazë: „Ðitokiopasaulio savo ðirdies gelmëse trokð-ta kiekvienas ið mûsø“. Tai reiðkia,kad knygose sukurtas fantastiniøbûtybiø pasaulis, jø santykiai labaiprimena tikrovæ, taèiau yra nepa-prastai graþûs, o kiekvienas, netpats ekscentriðkiausias personaþasyra geraðirdis arba tiesiog tikras,nesistengiantis apsimesti kuo norskitu. Èia nëra – kaip pasakose –protagonistø ir antagonistø, tikskirtingo bûdo ir skirtingø paþiûrøveikëjai. Net pats baisiausias – Mo-ra, skleidþianti lediná ðaltá – yra nebloga, o tik liûdna ir vieniða. Toks„kitoks“ yra ir Hemulis – atsiskyrë-liðko ir melancholiðko bûdo svajok-lis, prisibijantis linksmuoliø ir rëks-niø, bet dirbantis atrakcionø parke,nes nedrásta atsakyti savo triukð-mingiems giminaièiams, kuriemsviskas ir visada yra ok. Man „He-mulis, kuris mëgo tylà“ yra istorijaapie tai, kad svajonë gali iðsipildytivisiðkai kitaip, nei tikiesi. Dar apietikrà draugystæ ir kûrybos dþiaugs-mà. Visa tai yra ir Olgos Lapinosspektaklyje, tik akcentai èia sudë-lioti kiek kitaip.

Edmundo Mikulskio vaidinamasHemulis yra ðvelnios sielos, bet vis

dëlto ðiek tiek paranojikas ir egois-tas. Jis nemyli vaikø, todël ðiemstenka uþsimaskuoti (neþinau, ardaug 4–8 metø vaikø, kuriems skir-tas spektaklis, supranta þodá „ka-mufliaþas“), kad iðsiviliotø já ið ty-los parko. Jansson apsakymeHemulis jauèiasi svetimas ir nesu-prastas savo giminaièiø, taèiau pui-kiai sutaria su vaikais – nors jø ben-dravimas ir nestandartinis, vaikiðkainenusaldintas. Reþisierë giminai-èius ir vaikus sutapatina, taip ið-ryðkindama vienareikðmæ prieð-prieðà tarp paðëlusiø linksmuoliøir ramybës besiilginèio vieniðiaus.Akivaizdu, kad vaikams-giminai-èiams Hemulio reikia labiau neijam jø. Hemuliui pasitraukus á ty-los parkà, vaikai visai netenka ûpoir siekia þûtbût susigràþinti „bran-gøjá atrakcionø parko dëdæ“. UþtatHemuliui vaikø ilgesys – në motais.Graþiai ir originaliai reþisierë su-galvojo parodyti, kaip Hemulis at-sigauna ir „suvaikëja“ tylos parke:ant balto didþiulio skëèio projek-tuojamas tikrame Vilniaus parkenufilmuotas vieniðiaus dûkimas.

Na taip, galø gale Hemulis neat-sispiria vaikams ir sutinka gráþti beisuremontuoti lietaus sugadintusatrakcionus. Na taip, turbût todël,kad yra geros ðirdies. Bet kaip tuo-met suprasti spektaklio „moralà“?Ar Hemulis ir vaikai-giminaièiai su-prato ðiek tiek daugiau vieni apiekitus? Ar iðmoko pagarbos ir tole-rancijos pamokà? O gal viena pas-kutiniø spektaklio scenø, kai He-mulis pagaliau dþiaugsmingaipasiduoda vaikø bandymamsátraukti já á orkestrëlio ðëlsmà, reið-kia, kad ið tikrøjø jis mëgsta links-mybes, tik buvo ásikalbëjæs tylos po-mëgá? Neþinia. Jansson apsakymeHemulis ásileidþia á tylos parkà vai-kus, kad iðpildytø ir jø, ir savo sva-

Kas tas Hemulis?Vilniaus maþojo teatro spektaklis vaikams

jonæ – sukurtø kaþkà panaðaus ástebuklingà lëliø spintà. Siekdamisuteikti vieni kitiems dþiaugsmo, jietampa laimingi...

Taip pat, mano manymu, ne visið-kai pasiteisino reþisierës pritaikytas„teatro teatre“ principas. Þinoma,smagu, kai spektaklis prasideda darprieð spektaklá. Hemuliui paskelbus:„Treèias skambutis!“, á teatro salæ imaverþtis patys ávairiausi ir keisèiausipersonaþai. Tiksliau, juos vaidinan-tys tie patys vaikai-giminaièiai. Per-sonaþø daugybë: aktoriai, ðmurkð-telëjæ uþ uþdangos, þaibiðkaiapibëga scenà ir vël pasirodo jaukitais kostiumais. Dauguma sugal-voti tikrai ðmaikðèiai ir sàmojingai(ypaè tie, kuriuos vaikai nesunkiaiatpaþásta – gydytoja, klounas, pa-galiau net televizorius...), tik keis-ta, kad reþisierë neatsispyrë pagun-dai palinksminti ne vaikus, o jøtëvus ar teatro kritikus. Turiu gal-voje nuskambanèias konkreèias te-atrologës ir fotografo pavardes(beveik neabejoju, kad ðias idëjaspasiûlë aktoriai), taip pat nuoro-das á Rimo Tumino spektaklius ar-

Tulevièiûtë pasirodë kaip savaran-kiðka kûrybinga asmenybë. Ji tuo-met vaidino „Sapnus atmerktomisakimis“ – spektaklá, prie kurio reþi-sûros prisidëjo Rimas Tuminas, ta-èiau idëjos autore buvo pati E. Tule-vièiûtë prabilusi á þiûrovus aktoriausmeno kalba. Pasirinkusi BernardoShaw pjesës „Ðventoji Joana“ fi-nalà ir Johno Fowleso „Kolekcio-nieriaus“ iðtraukas, ji kalbëjo apiegyvenimà ekstremaliomis sàlygomis.Aktorë pati sukûrë literatûrinækompozicijà, ieðkojo dailës, teatroir muzikos sintezës. Fortepijonu ta-da grojo garsûs muzikantai PetrasGeniuðas, Gintautas Abarius, su-tikæ dalyvauti E. Tulevièiûtës pro-jekte. Aktorë, pasirinkusi paèià ri-zikingiausià teatro zonà – fojë, –sugebëjo jà ávaldyti, atrado savitàstiliø, savità bendravimo manierà.Tai buvo ir spektaklis, ir literatûri-nis-muzikinis vakaras, ir – tikrø tik-riausia aktorës iðpaþintis.

Ðiandien tokiai iðpaþinèiai ji pa-

sirinko ispanø raðytojo ir þurnalis-to Miguelio Delibes Setiéno (1920–2010) romanà „Penkios valandossu Mariju“ (1966). Ir kûrinyje, irspektaklyje daug emocingo teksto.Tulevièiûtës herojë Karmena kal-basi su mirusiu vyru, ir jos mono-loge iðryðkëja amþinosios vertybës.Teksto átaigà papildo flamenko im-provizacijø intarpai, þiûrovai ne tikpaploja, bet ir pasivaiðina ispanið-kais gardësiais. Jautiesi ne blogiau

nei flamenko klube Sevilijoje. Svar-bø vaidmená spektaklyje atlieka Bri-gita Bublytë ir pianistas FeliksasZakrevskis. Ásitaisæ „scenos“ ðone,jie ne tik vaidina Karmenos vaikus,bet èia pat kuria gyvà muzikà ir sce-ninius garsus.

Andalûzijos aromatas spektakly-je labai stiprus. Ir kuo giliau kûrëjaiskverbiasi á ispaniðkà dvasià, tuo jiuniversalesnë: „Mi casa es su casa“ –„Mano namai – tavo namai“.

A T K E L T A I Ð 2 P S L .

ba, tarkim, Hemulio-Mikulskio mi-nimà Sodø gatvæ ir Raudonøjø þi-bintø kvartalà. Tokie „inkliuzai“ –lyg ðaukðtas deguto medaus stati-nëje.

Be to, reþisierë nenuosekliai plë-toja metateatriðkumo temà. Liekaneaiðku, kas tas Hemulis – ar Ma-þojo teatro, ar atrakcionø parkopriþiûrëtojas. Jis bando iðvaikyti ási-siautëjusius vaikus, liepdamas ding-ti nuo scenos ir neliesti rekvizito,bet paskui ði sàlyga kaþkur „pame-tama“: teatro nebëra, lieka vien at-rakcionø parkas.

Þinoma, vaikams tokiø klausimønekyla, jie seka istorijos siuþetà, ási-jauèia á veikëjø þaidþiamus þaidi-mus. Jiems Hemulis yra „brangu-sis atrakcionø parko dëdë“, ir tiek.Bet bûtø nuostabu, jei reþisierë, ku-ri, atrodo, profesinæ kartelæ yra ið-sikëlusi gana aukðtai, nuðlifuotø irtas detales, kuriø jaunoji publikagalbût deramai neávertins. Nes ko-kybiðkas menas, kaip sako pati Ol-ga Lapina, – pati didþiausia inves-ticija ir á vaikø asmenybes, ir áateities teatro publikà.

M. A L E K S O S N U O T R .

„Brangusis atrakcionø parko dëdë“D . M A T V E J E V O N U O T R .

Anonsai

Vytauto Landsbergio80-meèiui

Spalio 18 d. Nepriklausomybësatkûrimo akto signataras, europar-lamentaras, Nacionalinës premijoslaureatas prof. Vytautas Landsber-gis atðventë 80-àjà sukaktá. Lapkri-èio 9 d. Lietuvos kompozitoriø sà-junga ir Lietuvos muzikos ir teatroakademija kvieèia á vakarà „Geres-nës muzikologijos troðkimas“, ku-riame muzikø bendruomenë sveikinsprofesoriø, prisimins ne tik jo, kaippolitiko, istoriná vaidmená, bet ir anks-tesnæ muziko profesijà – muzikologo,pedagogo, pianisto, M. K. Èiurlionioir È. Sasnausko kûrybos tyrinëtojo,moderniosios lietuviø muzikos pro-paguotojo, áþvalgaus kritiko veiklà.

1990 m. V. Landsbergis iðleidostraipsniø rinktinæ „Geresnës mu-zikos troðkimas“, kurios pavadini-mui pasirinko Èiurlionio prieð ðimt-metá raðyto straipsnio frazæ. TàsykÈiurlionis iðreiðkë viltá dël lietuviømuzikos ateities „...uþ ðimto, dvie-jø, o gal ir trijø ðimtø metø, jei tiknepailsime ir jeigu pasiseks mums

suþadinti visuomenëje geresnësmuzikos troðkimà“. Prieð keletàmetø profesorius viename interviupakomentavo: „Tai juk ir visko ge-resnio troðkimas. Já reikia suþadintivisuomenëje. Pirmiausia, kad þmo-nës norëtø ko geresnio, o paskuijau padëti, kad atsirastø tas geres-nis.“ Tad ðventiná vakarà rengëjaipavadino „Geresnës muzikologijostroðkimas“ ir siûlo pamàstyti apieprofesoriaus iðkeltas idëjas ir nu-veiktus darbus.

Vakaro metu bus rodomi LRTtelevizijos archyviniai kadrai, ku-riuose Vytauto Landsbergio muzi-kologinæ veiklà pristato ðviesios at-minties prof. Ona Narbutienë. Iððiø dienø perspektyvos jos áþvalgaspratæs prof. Jonas Bruveris. Apienueità kelià sukaktuvininko klausprof. Graþina Daunoravièienë. Pro-gramà praturtins Vytauto Lands-bergio minireèitalis. Vakarà ves mu-zikologë Jûratë Katinaitë.

Vakaras vyks lapkrièio 9 d., penk-tadiená, 18 val. LMTA Didþiojojesalëje (Gedimino pr. 42, Vilnius).Áëjimas laisvas.

L M TA I N F.

Brigita Bublytë spektaklyje „Post Scriptum“

4 psl. 7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 9 d. | Nr. 40 (1008)

T e a t r a s

Lietuvos nacionalinis dramos teat-ras lapkrièio 29-àjà pristatys naujàOskaro Korðunovo spektaklá –Justino Marcinkevièiaus dramà„Katedra“. Intensyvëjant repeticijøperiodui, buvo ypaè smalsu pakal-binti pagrindinio personaþo, archi-tekto Lauryno vaidmens atlikëjàaktoriø Mariø Repðá. Savo vaidme-niu ankstesniame O. Korðunovospektaklyje „Iðvarymas“ publikàpapirkæs Marius Repðys ðá kartàstoja á kovà uþ laisvæ, kur, Just.Marcinkevièiaus þodþiais tariant,„kovos spalvom, garsais ir linijomuþ groþá...“

Marcinkevièiaus „Katedra“ – istori-në pjesë. Mes þinome, kiek daug jireiðkë sovietmeèiu, bet bûtø ádomuTavæs paklausti, kas svarbu jojeðiandien ir kodël dabar?

Manau, kad publika pasiilgospektaklio apie Lietuvà, apie muspaèius, ir dar – iðsakyto poetine kal-ba. Lietuvoje jau senokai buvo sta-tyta lietuviø klasika. Be viso to, la-bai ádomus paradoksas, kad vienaskritikas po „Iðvarymo“ raðë, jog to-je paèioje scenoje, kur buvo vaidi-namas Maþvydas ir tariamas þodis„Lietuva“, pilami keiksmaþodþiai.O èia – „bièas“, kuris tiek keikësitada, dabar apie Lietuvà kalba.

Daugumai yra þinomos bent keliosJust. Marcinkevièiaus eilutës. Patsþodis tampa labai svarbus. Ar susi-duri su kokiais nors teksto inter-pretavimo sunkumais rengdamasvaidmená?

Tai ápareigoja. Spektakliuose, ku-riuose tekstas neeiliuotas, yra lais-vës improvizacijai, o èia ji apribota.Bent jau dabar, kol repetuojame.Pirmà kartà perskaièius pjesë pasi-rodë sausa, bet pradëjæs gilintis pa-maèiau, kad toli graþu ne taip. Kiek-vienà tekstà galima padaryti gyvà,kaip tu já pasakysi, taip jis ir skam-bës. Tekstas yra tik þodþiai, o visakita yra emocijos, iðgyvenimai.

Be to, turiu bëdø dël skaitymo: gar-siai skaityti nemëgstu, o kad bûtølengviau repeticijose, tekstà greitaiiðmokau atmintinai. Matyt, vaikystë-je maþai skaièiau ir nesusiformavogeri skaitymo ágûdþiai. Ir, tarkim,„uþstalës“ repeticijose, kai yra daugþmoniø, jaudinuosi, tekstas imapainiotis, maiðytis ir tampa sunkuiðreikðti mintá. Reþisierius Ginta-ras Varnas irgi sakydavo, jog skai-tau kaip pirmokas. Taip ir yra.

Ir literatûriná kûriná tarsi nuleidi antþemës...

Þinoma, kitaip tai nebus ádomupaèiam, tai turi bûti artima. Jeiguman paèiam skauda apie tai ðnekë-ti, ir jei yra pjesë, kuri leidþia taipasakyti, tai labai daug.

Vyresnioji karta, maèiusi anø dienø„Katedrà“, galbût tikësis atrastipanaðumø. Taèiau ar nebus taip,kad jie iðvys ðiø dienø þmogø,tariantá tuos paèius þodþius, betskambanèius kitaip?

Kaip ðiandien skamba „Katedra“Pokalbis su aktoriumi Marium Repðiu

Jie tikrai turëtø suskambëti ki-taip. Juk tuomet buvo vienas lai-kas, dabar – kitas. Ir visuomenë, irvalstybë buvo visai kitokia. Dabarmes turim labai daug laisvës, kaigalime daryti, kà norim, bet nemo-kame ja naudotis. Dabar yra tiekvisko, kad þmogus tiesiog skæsta –televizija, internetas, spauda...

Anuomet, kai þmogus neturëjolaisvës, jis labai vertino tai, kà turë-jo. O dabar nei vertina, nei noriturëti. Iðvaþiuoja, emigruoja ir darðneka apie Lietuvà blogai. Tai nelaisvë, man atrodo – tai tik dar di-desnis kalëjimas.

„Katedroje“ atliksi Lauryno vaidme-ná. Jis gráþo ið tø „uþsieniø“ namo, áLietuvà. Kaip, Tavo nuomone, tokio-mis aplinkybëmis galëtø jaustisLaurynas, kai atvykæs randa beveikviskà „svetima“?

Nors randa „svetima“, bet visatai yra jo paties. Jis nusprendþialikti ir èia statyti Katedrà. Juk ne-meta visko, netaupo pinigø ir ne-vaþiuoja atgal. Jis ir Masalskiui sa-ko: „...ten tamsos ir purvo uþtenkaper akis“...

Koká Laurynà jauti kaip aktorius irkoks Tau jis atrodo kaip persona-þas?

Pjesëje Laurynas labai herojið-kas – to labiausiai norëèiau vengti.Bûtent herojiðkumo, tokio litera-tûrinio, patosinio. Jis turëtø bûtiþmogus, ir tekstas turëtø skambëtiorganiðkai, natûraliai. O dël patiesLauryno, ið dailës istorikës dr. Ra-sos Butvilaitës paskaitø apie já (jiaktoriams pristatë istorines „Ka-tedros“ asmenybes, – K. R.) atra-dau labai daug panaðumø su savi-mi. Ðis vaidmuo ne charakterinis,tai ir yra jo sudëtingumas.

Laurynas – romantiðkas, lyriðkasherojus, kovà teigiantis menu irgroþiu: „Yra viena kova: spalvom irþodþiais. <...> Kova groþiu. Kovamenu.“

Taip, bet Laurynas kartu yra irprasèiokas, kaimietis, jis buvo „ið-keltas“ ið þemojo luomo. Tad kartujis bûna ir arogantiðkas, kartaispyksta – ðiø emocijø neiðvengsi.

Tad kokià idëjà Laurynas iðreiðkiaTau ir kokià idëjà matai jame?

Man tai yra labai svarbus vaid-muo. Að pats labai myliu Lietuvà ir

nesiruoðiu niekur ið jos iðvaþiuoti,visada sergu uþ jà ir noriu, kad jaibûtø gerai. Su ðiuo jausmu Laury-nas man ir asocijuojasi. Jis yra ne tikjaunas þmogus, bet ir asmenybë.Jam rûpi tëvynë. Ir jis neða idëjà.

Jam svarbu, kokià Katedrà pa-statys! Taip, ji yra utopinë. Laury-nas jos neiðlaiko. Katedra griûna.Nemanau, kad Lauryno tikslas yrapamokslauti, gal greièiau sakyti tie-sà, iðgyventi jà. Vardan þmoniø, var-dan ðviesesnës Lietuvos ateities.Mums, lietuviams, tuo poþiûriutrûksta vieningumo.

Bet pabaigoje Laurynas pralaimi...Visi visada pralaimime dël tø pa-

èiø prieþasèiø, bet kada nors gali-me ir laimëti. Pralaimime tik dël sa-vo paèiø egoizmo. Mane þavi tokieþmonës kaip Kæstutis Marèiulynas,Svaras (Gabrielius Liaudanskas), jiekaip ðviesuliai. Að juos gerbiu uþ tai,kad jie turi idëjø ir maþai egoizmo.Laurynas taip pat seka savo idëja,nors klumpa, kyla ir vël klumpa...

Ðiame kûrinyje taip pat svarbi irmenininko tema. Viename Laury-

no monologe sakoma, kad „musrenkasi valdþia, jëga ir turtas, o mesnegalim pasirinkti“. Kalbëdamasapie mus, galvoju apie menininkus.Mes nieko neturim, uþ mus yra pa-sirenkama. Panaðiai ir að, nors anks-èiau pats praðiausi á teatrà, bet jie –teatro valdþia – patys mane pasi-rinko ir pakvietë dirbti. Talentingiþmonës neturi tiek valdþios, kiekjos turi turtingi.

Kaip vyksta kûrybinis procesas,repeticijos, kokia reþisieriaus darbometodika ir kaip jà priimi? Ar jaudi-niesi dël artëjanèios premjeros?

Jaudinuosi. Ir net kiekvienà kar-tà repetuojant, nes neþinai, kaipbus. „Iðvaryme“ savo vaidmeniu bu-vau garantuotas ðimtu procentø,nes ten buvo charakteris, að já grei-tai „pagavau“, galëjau „maudytis“jame, o èia dar taip neiðeina, dël toir jaudinuosi. Be to, „Katedroje“Laurynas sudaro spektaklio ðerdá.Visada vaidinant maþesná vaidme-ná bûna lengviau, net jeigu jis ir ma-þiau pavyksta, vis tiek esi periferi-joje.

Darbas su Oskaru Korðunovuman yra labai gera pamoka. Per re-peticijas ið karto neriame á medþia-gà, ið karto darome, bandome bûtijoje. Interpretuojant tekstà leidþia-ma susivokti paèiam, atrasti ir sa-kyti já taip, kaip norëtum. Reþisie-rius pagelbëja mizanscenose,kartais rodo jas taip, kaip pats ási-vaizduoja, bet iðties turime kûrybi-næ laisvæ.

Scenoje Tave lydës gausi ir stipriaktoriø komanda: Vytautas Anuþis,Dainius Gavenonis, Darius Með-kauskas, Saulius Bareikis, Vytautas

Rumðas ir kiti. Turbût labai svarbumatyti partnerius, turinèius didelæsceninæ patirtá, suprantanèius, kaipreikia kurti savo personaþus?

Taip, patirtis tikrai duoda daug.Nors kartais ji gali ir trukdyti. Kaineturi patirties, nuolat kà nors nau-jo atrandi, ir tai teikia satisfakcijos.O kai neatrandi, tuomet ið savæsreikalauji daug daugiau. Að paste-bëjau, kad aktorius iðtinka tokie pe-riodai, kai kuriami vienokie vaid-menys, o vëliau – kitokie. Tadpatirtis padeda labai daug, bet, kar-toju, ne visuomet, taisykliø èia në-ra. Visa aktoriø komanda puiki.Yra aktoriø, su kuriais ið karto ran-di bendrà kalbà, o yra tokiø, su ku-riais tenka jos paieðkoti. Kai perskai-tau kûriná, að iðties viskà suprantukiek kitaip, viskà matau kitu kam-pu, daþnai gal ir neteisingai. Betesu linkæs keistis. Ið Oskaro ir ko-legø iðmokau, kad reikia bûti lanks-èiam, neásikibti á vienà sprendimà,manant, kad tik jis yra teisingas.

Strateginá màstymà, logikà lavi-nu ðachmatais, nors daugiau þai-dþiu jais ið pomëgio. Tai kaip nar-kotikas, kasdien prie jø praleidþiupo tris valandas. Tad pjesëje kaipþaidime – Vyskupas Masalskis yraKaralius, sëdintis rokiruotëje, Lau-rynas yra Pëstininkas, bandantisnukeliauti iki Valdovës ir pavirstikita figûrële, o Þmogus yra Rikis,naudojantis kitus savo reikmëms,toks piktasis kardinolas, kuriam netir Laurynas reikalingas tik tam, kadatliktø savo darbà.

Dëkoju uþ pokalbá ir linkiu sëkmësbrandinant Lauryno vaidmená.

P A R E N G ËK A R O L I N A R E M E I K A I T Ë

Anonsai

Filmo „Ponas Tadas“premjera Varðuvoje irVilniuje

Lapkrièio 9 d. Lenkijos ir Lietu-vos sostinëse tuo pat metu ávyksiðskirtinë 1928 m. sukurto ir ðie-met restauruoto filmo „Ponas Ta-das“ premjera. Brangiausiu XX a.3-iojo deðimtmeèio lenkø filmu lai-kyta Adomo Mickevièiaus poemosekranizacija, nebylus Ryszardo Or-dyñskio „Ponas Tadas“, kurio sce-narijø sukûrë Ferdynandas Goet-lis ir Andrzejus Strugas, ilgai buvolaikytas dingusiu. Po Antrojo pa-saulinio karo lenkø archyvuose bu-vo iðlikæ tik du filmo fragmentai.Taèiau 2006-aisiais viena Vroclavogyventoja perdavë specialistamsðeimos archyve saugotà dëþæ su ki-no juosta. Netrukus paaiðkëjo, kadtai viena iðsamiausiø „Pono Tado“kopijø. Panaudojæ naujausias kinorekonstrukcijos galimybes, Naciona-linës filmotekos specialistai ið visøiðlikusiø fragmentø atkûrë beveikpilnà filmo variantà. Atnaujintas„Ponas Tadas“ trunka per dvi va-landas, jis bus pristatytas þiûrovamspraëjus lygiai 84 metams po jo prem-

jeros. Naujà filmo muzikà sukûrëkompozitorius ir atlikëjas Tadeu-szas Woýniakas.

Iðkilminga „Pono Tado“ prem-jera ávyko 1928 m. lapkrièio 9 d. Var-ðuvoje. Filmas buvo pristatomaskaip „nemirtingo Adomo Mickevi-èiaus kûrinio kino epopëja“ , jis bu-vo skirtas Nepriklausomos Lenki-jos deðimtmeèiui. Premjeroje, kuriávyko Filharmonijos salëje, dalyva-vo aukðèiausi valstybës pareigûnai,

Zofia Naùkowska, Janas Lechoñis,Antonis Sùonimskis. Pagrindiniusvaidmenis sukûrë Leonas Ùuszczew-skis, Zofia Zajàczkowska, Janas Szy-mañskis, Helena Sulima, net epizo-diniuose filmavosi garsûs aktoriai.Filme atkurtos svarbiausios knygosdalys, filmuota Èombruve netoliSvitezës, kurá Mickevièiaus tyrinë-tojai ir laikë Soplicø dvaro prototi-pu. Vaizdiná filmo sprendimà lëmëMykolo Elvyro Andriolio (MichaùElwir Andriolli) „Pono Tado“ iliust-racijos. Filmo plakatà kûrë garsustapytojas Wojciechas Kossakas.

Ðià savaitæ Varðuvoje ir Vilniujevyksianèios restauruoto filmo prem-jeros globëjas – Lenkijos Respubli-kos prezidentas. Varðuvoje renginyssujungtas su naujo Nacionalinës fil-motekos kino teatro atidarymu.Vilniuje ðá seansà 19.30 tiesiogiaitransliuos Lenkø kultûros namai(Naugarduko g. 76). Vilniuje „Po-no Tado“ premjera – Lenkijos Ne-priklausomybës ðventës Lapkrièio11-osios minëjimo dalis. Be to, Vil-niaus þiûrovø laukia ir staigmena:seanse dalyvaus nuo sovietø 1944m. bëgusio ir filmo kopijà su savimipasiëmusio vilnieèio giminës.

P A G A L R E N G Ë J Ø I N F.

ministrø tarybos ir diplomatiniokorpuso nariai, prezidentas Igna-cy Moúcickis su þmona ir marðalasJózefas Piùsudskis su ðeima. Áþan-gos þodá tarë raðytojas JuliuszasKaden-Bandrowskis. Parduotø bi-lietø pelnas buvo skirtas labdarai.

Filmas sulaukë didelio pasiseki-mo, apie já teigiamai atsiliepë ir kri-tikai, ir kultûros veikëjai, raðytojai

„Ponas Tadas“

T . I V A N A U S K O N U O T R .

7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 9 d. | Nr. 40 (1008) 5 psl.

Laima Kreivytë

Vlado Urbanavièiaus „Pakelta si-ja“ sukabinta grandinëmis. Ne su-kaustyta ir ne padabinta: nuo pan-èiø iki papuoðalo – tik vienas þingsnis.Ir tai ne tik mastelio klausimas.Grandinës iðtemptos kaip lankostygos. Urbanavièius derina skulp-tûrø átampas tarsi muzikos instru-mentà. Atrodo, lyg jis stengiasi ámaþà senamiesèio kambará áneðtifortepijonà nepaliesdamas langø irdurø – nors jis uþima visà erdvæ.Gal fortepijonas nelabai tinkamaspavyzdys – pernelyg ámantri forma.Já geriau preparuoti ir kabinti antlubø iðverstais viduriais. Urbanavi-èiui tokioje erdvëje bûtø per daugtriukðmo, skulptûros ir architektû-ros linijos nesugultø á vienà partitû-rà. O dabar erdvës akustika skambataip, kad gali iðgirsti krentant ada-tà. Skulptûra, jungianti dvi galeri-jos sales, tampa savotiðku interje-ro kamertonu – bet kokie dirbtiniaipapildymai atðoka it tinkas, badoakis. Keista, bet akiø nebado di-dþiausias parodos objektas – ap-versta surûdijusio plieno arka.

Pastaruoju metu apie VladàUrbanavièiø priraðyta tikrai nema-þai – iðleista solidi Giedrës Jankevi-èiûtës knyga, kur apie skulptoriauskûrybà mintimis dalijasi menotyri-ninkai ir menininkai. Dar daugiaunuomoniø (tai tas polifoninis „liau-dies balsas“!) randame Elonos Lu-bytës parengtoje knygoje „Vienoprojekto apkalta“, kur iðsamiaianalizuojami „Vilniaus – Europoskultûros sostinës 2009“ skulptûrøprojektai ir daugiausiai ginèø su-këlæs „vamzdis“ – Vlado Urbana-vièiaus „Krantinës arka“. Atrodo,viskas paraðyta, iðnarstyta po kau-lelá, nuðviestos politikø, valdininkø,menininkø ir þiûrovø diskusijos irreakcijos. Taèiau skulptûra iðslystaið raidëmis ir taðkeliais nusëtø lapø,nuþengia nuo lietuviðkø bei anglið-kø knygø virðeliø ir kreiva rûdþiøðypsena toliau intriguoja praeivius.

O Urbanavièiaus niekaip nesise-ka padëti á „lentynëlæ“ – nors dau-gelis tvirtai þino, á kurià. Að neþi-nau – nes pernelyg lengva apsigautisprendþiant pagal iðorinius poþy-mius: medþiagas, formas, kompo-

Grandininë reakcijaVlado Urbanavièiaus skulptûros „Lietuvos aido“ galerijoje

D a i l ë

zicijà. 7–8 deðimtmetis, industrinë(anti)estetika, rûdþiø pliûpsniai ið-blizginto korporacinio meno ir tvis-kanèios didmiesèio didybës apsupty.Èia iðsilavinimas ir pakiða kojà, nestrukdo ásiþiûrëti. Pramuðti pirmináatpaþinimo ir asociacijø lukðtà.

Urbanavièiaus darbai ið tiesø tin-ka mokytis skulptûros istorijà. Netik kûriniø, bet ir jø interpretacijø,kurios keièiasi su kiekviena karta.Herbertas Readas pakalbëtø apie„naujàjá geleþies amþiø“, RosalindKrauss – apie iðsiplëtusá skulptû-ros laukà, Miwon Kwon – apieskulptûros reikðmës eksternaliza-cijà ir fotografiðkumo internaliza-cijà, kai vietos specifikos kûrinysneatskiriamas nuo savo rëmo, t.y.konteksto. Urbanavièiaus skulptû-ros yra tarsi DNR grandinë, kurio-je uþkoduoti ir protëviø genai, irnauja informacija.

Tie, kurie gilinasi á skulptûros is-torijà, ið karto pamatys, kad meni-ninkas ne kartoja, o perkuria, ironi-zuoja, apverèia pirmtakø principus.Daþnai minimas Urbanavièiaus for-mø minimalizmas. Tai sakyti galimanebent metaforiðkai, turint galvojelakoniðkà, neámantrià plastinæ kal-bà. Bet idëjinës nuostatos skiriasiið esmës – minimalistai sureikðmi-no tûrá paniekindami vidines erd-ves. Jø pasikartojanèios geometri-nës formos pjovë metaforas – jokiøasociacijø, tik matematinë seka! Ur-banavièiui vidinë erdvë ne maþiausvarbi uþ iðorinæ. Tu gali matyti, pra-eiti kiaurai. Asociacijø grandinësþvanga tiesiogine ir perkeltine pras-me, iðtempusios sijos galus – nie-kaip nepateisinsi jø tik funkciona-liomis reikmëmis. Grandinës„rakina“ ir „puoðia“, jos smulkina,virsta „aþûru“.

Milþiniðkà lankà primenanti su-rûdijusi sija jungia prieðkambariosalæ su vidine sale. Paremia lubastarpduryje ir plaukia neplaukdama,linguoja neatlikdama judesio. Tasnumatomas judëjimas, þmogaus ju-desys – dar vienas minimalistamstolimas bruoþas.

Bet nuotolá matuojame ne á pra-eitá, o á ateitá. Pirminës architektû-rinës konstrukcijos Urbanavièiuineatsiejamos nuo konkreèios vie-tos. Ne kaip Richardui Serra, kurisvietos specifikà suvokia it monoli-tiðkà fizinës erdvës ir meno kûriniokentaurà („Patraukti skulptûrà ið jaiskirtos vietos reiðkia jà sunaikinti“), –o vietà kaip diskursyvø dariná. Kaipraðë Miunsterio skulptûrø projek-to 2007 m. kataloge Miwon Kwon,

„vietos specifika (site specificity) kaipmetodas visada siekia nukreipti kri-tiná þiûrovo dëmesá nuo „kûrinio“á „vietà“, kuri nulemia ir árëminaabu; vietos specifika ðá rëmà átrau-kia á kûrinio laukà. Vietos specifi-kos menas yra tarsi rodyklë, nuo-roda á tam tikras iðorines sàlygas.“Akcentuojama vietos specifikosslinktis nuo konkreèios lokacijos ádiskursyvià erdvæ.

Erdvë gali bûti konkreti, bet svar-biausia – ne fizinis, o konceptualusávietinimas. Pavyzdþiui, „Lietuvosaido“ galerijos istoriniame sena-miesèio pastate Trakø gatvëje atsi-randa lubas parëmusi Urbanavièiauskolona – ji ásiterpia á architektûrà.Nebûtinai tai turi atsitikti ðioje vieto-je – gali bûti ir kitoje salëje. Skulpto-rius ið vidaus apèiuopia formø jung-tis, bet neuþmezga mazgø. Jo formosnesukimba mirtinai kaip MindaugoNavako – jo „Kablys“ panardinastalinistiná frontonà. Urbanavièiuisvarbesnës ne iðorinës, o vidinësátampos. Todël ir kolona primenamilþiniðkà televizoriaus saugiklá –metaliniai galai, stiklinis vidus. Jeitiksliau – galai ið metaliniø statiniø,o vidurys – ið plastmasës.

Ðtai dar vienas bruoþas, kuris daþ-nai prasprûsta „pasikausèiusiems“þiûrovams pro akis. Urbanavièiussavitai naudoja ready-made objektus.Jo apropriacijos daþniausiai turi netik konceptualø, bet ir energetinákrûvá. Tai susijæ ne tiek su ðamaniz-mu, kiek su simbolinës hierarchijosapvertimu – arba iðvertimu á iðvirkð-èià pusæ. Skulptorius yra liejæs ko-

lonas ið betono naudodamas se-nas automobiliø padangas. Panau-dotos ir iðmestos padangos tampalaikmena ir sustingsta á nemobilø ne-reikalingumo monumentà.

Kolona-saugiklis ið statiniø kal-basi ne tik su architektûra ir galeri-jos erdve, bet ir su kita kolona iðsijos ir dviejø plûgø, kurie atstojabazæ ir kapitelá. Vertikalë prarandavertinamàjá svorá – „kaip danguje,taip ir ant þemës“. Urbanavièiausparodà galima apþiûrëti staèiom,gulom, ropom – arba tiesiog min-tyse vartant galerijos erdvæ. Skulp-tûros yra tarsi laikrodþio detalës,kurios ne tik verèia mechanizmàtiksëti, bet ir subalansuoja jëgas.

Vladas Urbanavièius negræþiaskyliø lubose ir grindyse. Bet jamtikriausiai artimas Gordono Mat-ta-Clarko alternatyvus poþiûris ápastatus ir vidines erdves. Clarkasraðë: „Mus labiau domina metafo-riðkos tuðtumos, angos, atliekamoserdvës, neiðvystytos erdvës... Pavyz-dþiui, vietos, kur jûs stabtelite uþsi-riðti batraiðèiø, – vietos-pauzës jûsøkasdieniniame judëjime.“ Urbana-vièiaus partitûroje pauzës tokios patsvarbios kaip ir „permiksuota“skulptûros DNR grandinë. Kiek-vienas jà iððifruos savaip.

Paroda „Pakelta sija ir kiti dalykai“

veikia iki lapkrièio 10 d.

„Lietuvos aido“ galerijoje

(Trakø g. 13, Vilnius)

Dirba antradiená–penktadiená 12–18 val.,

ðeðtadiená 12–16 val.

Vladas Urbanavièius. „Pakelta sija“. 2012 m.

Vladas Urbanavièius. „Kiti dalykai I“. 2012 m.

Vladas Urbanavièius. „Kiti dalykai II“. 2012 m.

A U T O R I A U S N U O T R A U K O S

6 psl. 7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 9 d. | Nr. 40 (1008)

ávardinimas tik lakoniðkai – „gra-þiomis moterimis“, uþuot pristaèiusjø ánaðà á atliktà darbà. Mat kalbantapie intelektiná darbà, asmens pa-trauklumo analizë yra ne á temà,kaip tik todël televizijø diktoriai (arkiti plaèiai, o ypaè akademinei au-ditorijai kalbantieji) prezidentoObamos nevadina dailiu vyruèiu, oDalios Grybauskaitës – þavia blon-dine, kai kalbama apie jø darbus.Kà turiu galvoje, ið vyrø iðkart galë-tø suprasti turbût tik (a.a.) Algir-das Brazauskas, tautoje vadintas„graþiu vyru“, taèiau ne itin domin-tis, kuo jis nusipelnæs ar nusidëjæs.Kad LAWIN atstovui galimai im-ponuoja patriarchalinio tipo (pa-siaukojanèios, nuolankios ir pa-trauklios kaip apþiûros objekto)moters samprata, galima spëti irið parodà reprezentuojanèio kû-rinio pasirinkimo – drobës „Esteraprieð Ahasuerà“ (1778), kaip ma-noma, atliktos Pranciðkaus Smug-levièiaus.

Smuglevièiaus pavardë, þinoma,skambi, nors tiksliai neþinoma, artai jo rankos darbas. Bet visai netai svarbu. Kolekcijoje pakanka þi-nomø pavardþiø, efektingø vaiz-dø, kuriø autorystë nekelia abejo-niø, taèiau pasirinkta skaisèiojimergelë (po dvylikos mënesiø dai-linimosi), aukojanti savo groþá ka-raliaus ágeidþiui. Argi ðis mitas ne-ákûnija „naujø turtuoliø“ „tikros“moters idealo? Ar èia nepavaiz-duota moters funkcija, kurià (daþ-niausiai ir tik jà) puoselëja gelto-noji spauda?

„Estera prieð Ahasuerà“, iðsta-tytas kaip pagrindinis ir menamaikaip „vertingiausias“ kûrinys, ku-ria gana komiðkas situacijas. Tekostebëti lankytojus, kurie susikaupæ,kone ásitempæ tarsi prieðais kokiànors Mona Lizà stoviniuoja, ban-do patirti „didþiojo meno galià“.Mano supratimu, ðis kûrinys ver-tingesnis kaip istorinis kontekstas,nei kaip „groþio“ apraiðka.

Neapsakomai dþiugu, kad kolek-cijà studijavusi mokslininkë, tarsinumatydama, kaip gali pakryptidiskursas, parinko tikslø pavadini-mà – „Ne vien groþis“. Buvimas ke-liais þingsniais priekyje juntamasbeveik kiekviename prie paveikslopateiktame apraðyme. Þiûrovui ne-leidþiama apsigauti ir romantizuo-ti, kur to daryti nevertëtø. Pavyz-dþiui, kai matome Stepono Römerio„Jaunà moterá su cigarete“ (apie1930) grieþta trumpa ðukuosena irsuknele su petneðëlëmis, mums èiapat paaiðkinama, kad tai veikiau-siai Prahos áspûdþiai ir neverta fan-tazuot, jog autorius galëjo kà norspanaðaus pamatyti Bagdoniðkiodvare, á kurá sugráþdavo atostogau-ti, arba net ir tarpukario Vilniausaplinkoje. Kiekvienam kûriniui su-teikiamas istorinis kontekstas,trumpai pristatoma autoriaus bio-grafija ir pasiûlomas kûrinio þiûrë-jimo bûdas. Smalsiam þiûrovui – taiprieinami edukaciniai uþsiëmimai,o jauni menotyrininkai gali semtis

patirties, kaip prakalbinti ðaltinius.Ði paroda gali bûti ádomi kaip

reiðkinys tiems, kurie tyrinëja uþ-sakovo ir kûrëjo santykius. Ðiuo at-veju – LAWIN ir kuratorës. Kon-toros atstovai renginá suvokë ganapaprastai – kaip galimybæ repre-zentuoti savo turiningà veiklà, oGiedrë Jankevièiûtë, gavusi visiðkàveiklos laisvæ (uþ tai advokatus la-bai gerbiu), nestokojo nei kûrybin-gumo, nei ironijos pasirinktos te-mos atþvilgiu. Þinoma, tai ne 2010metais Vienoje ir Varðuvoje vykusiparoda „Gender check. Feminini-ty and Masculinity in the Art ofEastern Europe“ („Lyties kontro-lë. Moteriðkumas ir vyriðkumas Ry-tø Europos mene“, kuratorë Boja-na Pejiã), tyrusi tipiðkas ir radikaliaineapèiuopiamas, keistas lytiðkumoreprezentacijas. „Ne vien groþis“arèiau muziejaus archyvø revizijosmoters tema parodoje „Moters lai-kas. Skulptûra ir kinas“ (NDG,2010 m., kuratorës Laima Kreivy-të, Elona Lubytë; kino programossudarytoja – Þivilë Pipinytë), kurgrupëmis sudëti eksponatai patys ro-dë, kieno ir kokiu þvilgsniu buvokonstruojamas moters vaizdas irprasmë.

G. Jankevièiûtë feministiniaisgestais atvirai tarsi neuþsiima, betkai kuriø darbø parinkimas leidþiapaèiam þiûrovui pajusti tokiø „kon-strukcijø“ silpnàsias (arba linksmà-sias) dalis. „Estera prieð Ahasue-rà“ prajuokino tik dalá publikos, oPetro Sergijevièiaus „Kolûkio lau-kuose“ (1969), kur kelios bulves ka-sanèios moterys netenka þado iðsusiþavëjimo pro ðalá þingsniuojan-èiu dailininku, jau anekdotiðkai fik-suoja kûrëjo vizijà apie save, neat-sispiriamai galingà, kitaip tariant –narciziðkà ir kompleksuotà.

Taèiau jei vis dëlto ieðkotumëtekûriniø, prie kuriø verta pastovi-niuoti ir ugdytis, iðvardinsiu savofavoritus: intelektu ir elegancijadvelkiantis Justino Vienoþinskio„Jadvygos Tûbelienës portretas“(1936) dalyje „Atvaizdas atminèiai“,parklupdanti, uþ visus Picasso ga-lingesnë Leopoldo Surgailio „At-gailaujanti Magdalena“ (1970)„Ákûnytoje vizijoje“, makabriðkaAntano Martinaièio „Madona sukûdikiu“ (1981) dalyje „Motina“,ið „Geidþiamøjø“ – ypaè jautriai at-likti du Vytauto Kaðubos bareljefaiið ciklo „Nuogo kûno studija“(1980) „Su puodeliu“ ir „Su veid-rodëliu“. Dalyje „Kraðtotyrininkoþvilgsniu“ daugiausiai atgaivos su-teikë Kanuto Rusecko „Pjovëja“(apie 1844), bet greièiau dël psi-chologiniø, o ne estetiniø prieþas-èiø. Man ði pjovëja buvo tapusi dau-giau nei paveikslu, nes ilgai figûravoant solidþios saldainiø dëþës virðe-lio. Ji mano kartai lyg ir vaikystëssimbolis. Neabejoju, kad dëþësdangtis buvo naudojamas ir kaipreprodukcija namams puoðti. Se-niai pjovëjos dairausi muziejuoseir tapo iðkart ramiau suþinojus, kadji deramai saugoma.

Parodos dalyse „Natûros studi-jø objektas“, „Vaikystës þavesys“ ir„Dirbanèioji“ kûriniø, nuo kuriødarytøsi silpna, neaptikau, bet be-veik visose jø aká traukë StasioUðinsko darbai.

Vos daugiau nei treèioji dalis kû-riniø buvo tie, dël kuriø ir pati kau-èiausi aukcione. Bet, matyt, greitulaiku nesikausiu ir ne tik todël, kadnesu turtingasis karalius Ahasue-ras. Tokio pobûdþio kolekcionavi-mas visø pirma yra procesas, kursusirinkæ „medþiotojai“ galbûtlabiau rodo save. Tai azartiðkas uþ-

D a i l ë

„Pergalës“ saldainiø virðelis pas advokatusA T K E L T A I Ð 1 P S L .

siëmimas, kur rezultatas yra antra-me plane. Taèiau bendrai kultûraitokie reiðkiniai yra neabejotinainaudingi, ypaè neturtingoje valsty-bëje kaip mûsø. Plaèiai metami ko-lekcininkø tinklai ir varþytuvës vei-kia tarsi saugikliai, neleidþiantysgeriems (ir nebûtinai, kiti gali taptisvarbiais kaip istorinis kontekstas)kûriniams pradingti ið regos lau-ko. Tokios parodos, kûriniø skoli-nimas kitoms parodoms, leidimasdailës istorikams juos tirti, leidiniøiniciavimas veikia kaip ramentaskultûrininkams ir pelnyta pasidi-

„Atradimø galerija“ – tinkama vieta praneðti apie save

Galbût jau pastebëjote, kad virtualioje kultûros erdvëje www.7md.ltveikia naujas interaktyvus elementas – „Atradimø galerija“. Tai jaunøarba maþiau þinomø menininkø prisistatymo vieta ir meno kritikø atrink-tø autoriø archyvas.

Dalyvauti kvieèiami visi norintys. Specialybë èia neturi jokios reikðmës,daug svarbiau kokybë ir ádomumas. Nauda – Jûsø darbai ir trumpasprisistatymas saugomas neutralioje ir profesionalioje aplinkoje, yra betkada pasiekiamas besidairantiems „naujø kadrø“. Á ádomiausius pasirody-mus reaguoja meno kritikai.

Jei nuspræstumëte áraðyti save á meno kritikø kuruojamà autoriø archy-và, prisistatykite mûsø bendroje perþiûroje – „Naujausi prisistatymai“. Taiatviros ir vieðos perþiûros, kur prisistatymus ákeliate patys. Tam reikia tikbûti prisiregistravusiu www.7md.lt svetainës skaitytoju ir paspaudus myg-tukà „Dalyvauti“ uþpildyti reikiamus laukelius. Jei Jûsø kûriniams reikalin-gas kontekstas, bûtinai pasinaudokite galimybe ir pridëkite apraðymà„Teiginiø, raktaþodþiø“ laukelyje. Jûsø informacija tampa matoma, kai jàpatvirtina puslapio administratorius.

Ið „Naujausiø prisistatymø“ visus saugotinus pasirodymus su redakcijabendradarbiaujantys profesionalûs meno kritikai atrinks ir perkels neribo-tam laikui saugoti á „Atradimø archyvà“.

Jei Jûsø kûryba ypaè sudomins meno kritikus, Jums bus suteikta galimy-bë prisistatyti iðsamiau ir sulaukti profesionalø komentaro, interviu irkitokiø pasiûlymø.

Nuolat atsinaujinanti pradedanèiø, neþinomø menininkø prisistatymøplatforma skirta meno specialistams, þiûrovams ir Jûsø kolegoms. Kvieèia-me prisijungti.

„7md“ inf.

dþiavimo prieþastis kolekcionavimo„sporto“ mëgëjams. Taèiau, kad irkaip bûtø keista tai kartoti, tam tik-romis temomis geriau leiskite kal-bëti profesionalams. Nors þiniøapie lyèiø vaidmenis ir teises atnau-jinimas praverstø ir teisës srityje.

Paroda veikia iki lapkrièio 11 d.

Nacionalinë dailës galerija

(Konstitucijos pr. 22, Vilnius)

Dirba antradiená, treèiadiená, penktadiená ir

ðeðtadiená 12–19 val., ketvirtadiená 13–20 val.,

sekmadiená ir prieð valstybines ðventes 12–

17 val.

„Ne vien groþis. Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“. Nacionalinë dailës galerija, Vilnius, 2012. T . K A P O È I A U S N U O T R .

7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 9 d. | Nr. 40 (1008) 7 psl.

T a r p d i s c i p l i n ø

Adomas Danusevièius – jau-nosios kartos tapytojas, kuriokûryba jau kurá laikà Lietuvosmeniniame kontekste uþimaspecifinæ vietà. Ji susijusi sulyèiø studijomis, queer este-tika ir netgi per ganëtinaitrumpà laikà prisidëjo prieðiø diskursø Lietuvoje paska-tinimo. Nepaisant to, Lietu-voje menininkas dar nërasurengæs iðsamios parodos.Neseniai baigësi galerijoje„Larm“ Kopenhagoje sureng-ta pirmoji personalinë tapy-tojo paroda „Karminas“. To-kia proga puikiai tinkapasikalbëti apie seniai pradë-tà vystyti ir vis naujomisidëjomis pasipildanèià karmi-no temà, hedonizmà ir vyrið-kumà pagal Robertà Bly irGilles’á Deleuze’à.

Kaip ir kada iðsigrynino tavo temosir motyvai? Tikriausiai tai nutikostudijø metais, o gal dar anksèiau?

Vyriðkumu labiau domëtis pra-dëjau treèiame bakalauro kurse, omagistrantûroje temà kiek iðgryni-nau, susiedamas su filosofija. Tadair pradëjau kurti „Karmino“ ciklà.Ðiuo metu stengiuosi á reiðkinius pa-þiûrëti plaèiau, nes, manau, neuþ-tenka þvelgti vien per lyèiø prizmæ.

Labiausiai atpaþástamas tavo su-kurtas ciklas, pelnæs susidomëjimàir iðskyræs jà kitø jaunosios kartostapytojø kontekste, yra bûtent„Karminas“. Jau vien jo pavadinimaspasiþymi interpretavimo galimybiøplatumu. Karminas – tai pigmentas,kuris iðgaunamas ið specifinësvabzdþiø rûðies, kurie, græsiantiðnykimo pavojui, sugeba pakeistilytá ir save apvaisinti. Jis bûnaroþinës spalvos, jo simbolika nurodoá kûniðkumà, aistrà ir kraujà. Tailabai taikli to, kà tu darai, apie kàmàstai tapyboje, metafora. Manádomu, kaip suþinojai apie tuosvabzdþius ir kaip susiformavo ciklo„Karminas“ kertinës idëjos?

Karmino spalva mano paletëjeatsidûrë atsitiktinai. Kai buvau ple-nere Lenkijoje, ðeimininkai davëpasirinkti daþø. Kadangi spalvø bu-vo maþiau negu tapytojø, teko rink-tis tà roþinæ. Jei ne atsitiktinumas,tikriausiai nebûèiau pradëjæs ðiociklo. Apie karmino pigmento su-dëtá perskaièiau internete, ávedæsspalvos pavadinimà. Tuo metu kaiptik skaièiau Michelio Foucault kny-gas apie disciplinavimo mechaniz-mus bei seksualumà, taip viskas irsusiriðo.

Papasakok, kaip atradai RobertoBly „Geleþiná Dþonà“? Pamenu,sakei, kad moterims geriau neskai-tyti ðios knygos, todël tik keletàiðtraukø susiradau. Atrodo, jojekalbama apie pirmapradá vyriðku-mà, apie tapimà vyru ir moterøatþvilgiu nusiteikiama skeptiðkai.Kaip ði knyga pastûmëjo sukurti

Apie tapsmà maþumaPokalbis su tapytoju Adomu Danusevièiumi

paveikslø serijà „Geleþinio Dþonobeieðkant“?

Knygà radau Lyèiø studijø cen-tro bibliotekoje. Pamenu, parsine-ðiau namo, pradëjau skaityti ir labaiásijauèiau. Pamaèiau, kad paraleliaibuvau radæs netgi motyvus, atlie-pianèius skaitytas idëjas. Knyga re-miasi pasaka apie „Geleþiná Dþo-nà“. Apie gráþimà prie pirmapradþiovyriðkumo, apie skirtingas vyriðkumostadijas. Tad ir nutariau iðvystyti temàplaèiau. Pats ciklas sukurtas per as-meninius iðgyvenimus, apie patieskismà ið berniuko á paauglá ir vyrà.Net buvau radæs motyvà, kaip gru-pë vyrø keliauja á neáþengiamà gi-rià, ið kurios niekas negráþta. Tojigiria – tai pasàmonës metafora.Vaikystëje bijodavau dideliø vandenssûkuriø, ir ðá sûkurio vaizdiná, per-skaitæs knygà, ëmiau tapatinti su pa-slaptinga gelme, kurioje slypi atsa-kymai, susijæ su pirmapradþiuvyriðkumu. Autorius labai ádomiaiinterpretuoja vyriðkumà, pavyz-dþiui, raðo, kad griaunantysis tëvasneduoda ðeimynykðèiams savoenergijos, o tik ásiurbia jà á kaþko-kià jame tûnanèià juodà skylæ. Jissiurbia energijà nuolatos, lygiaikaip didieji tironai jà siurbia ið savoliaudies. Na, o pats esu feministas,tad nesutinku su kai kuo, kas raðo-ma ðioje knygoje.

Tavo plëtojamos temos yra labaiasmeniðkos, taèiau kartu ir politið-kos, nes jose slypinti problematikaðiandien labai aktuali, ji tiesiogiaiatspindi konkreèios socialinësgrupës, netradicinës orientacijosþmoniø egzistavimà ir kartu plaèio-sios visuomenës poþiûrio á jà keblu-mus. Ar kada turëjai sieká savokûriniais iðkviesti þiûrovà diskutuo-ti, apmàstyti aðtrias temas? Kà patsmanai apie socialiai angaþuotà,manifestaciná, uþ kà nors kovojantámenà ir visokias menines akcijas?

Pats konfrontuoti su plaèiàja vi-suomene neketinu, tiesiog kuriu,kas tuo metu man atrodo svarbu.Pats gyvenimas padiktavo temà, taiir laikiausi savo poþiûrio. Manau,galima ir nesutikti su „netradicinësorientacijos“ terminu, nes pasido-mëjus istorija matyti, kad homo-seksualumas egzistavo ir turëjo sa-vas tradicijas nuo seno, o tokiàapibrëþtá kaip „netradicinë seksu-alinë orientacija“ sieju su hetero-normatyvumu. Kûriniais raciona-liai nesiekiau þiûrovø iðkviestidiskusijai. Asmeniðkai socialiai an-gaþuotas menas man yra priimti-nas ir ádomus, jis labai priklauso-mas nuo kurianèiojo pasiðventimokovoti dël idëjø.

Man visuomet buvo ádomu tai, kadnors kûryboje màstai vaizdais irremiesi subjektyviomis patirtimis,tavo kûriniai yra „tekstiðkai per-skaitomi“. Kartais priartëji prietiesmukumo ar net natûralizmo.Átariu, kad ðios savybës yra nuoseklikoncepcijos dalis...

Toks jau mano þvilgsnis.

Kà galvoji apie hedonizmà, epikû-riðkumà? Vyrai ir berniukai tavokûriniuose daþnai veikia kaþkànereikðminga: prausiasi, mankðti-nasi, ilsisi sugulæ pievelëje arðiaip glëbesèiuojasi. Kodël tauádomesnë toji visai nekarþygiðkavyriðkumo pusë, o kartais jàtiesiog ironizuoji?

Mëgautis malonumais yra kiek-vieno asmeninis apsisprendimas.Að asmeniðkai malonumams netei-kiu pirmenybës. Vyrus vaizduojuatsipalaidavusius, neuþimanèiusáprastiniø vaidmenø, kitaip sakant –be heroizmo. Stengiuosi á vyriðku-mo reiðkiná paþvelgti kitu kampu,nei vyrauja ðiuo metu. Noriu, kadstipresnes pozicijas ágautø vyriðku-mas, konkuruojantis su hegemo-ninio (vyraujanèio, dominuojan-èio prieð kitas vyriðkumo formas)modelio vyriðkumu. Man svarbuparodyti, kad vyriðkumas yra dau-gialypis, susidedantis ið daugybësformø. Stengiuosi perteikti þinu-tæ, jog nëra vieno universalaus vy-riðkumo modelio, kad vyriðkumasyra ávairus ir jo formos varþosi tar-pusavyje, konkuruoja, bando pasi-dalinti átakà kovos lauke.

Koká vaidmená tavo kûryboje atliekakritika? Atrodo, kad jos kliûva daugkam: ir homofobams, ir ávairiomspolitinëms struktûroms, kapitaliz-mui, dvasininkijai, apsimetinëji-mui...

Pats nesiekiu kritikuoti, tik per-teikiu tai, kà matau. Kûryboje manlabai svarbi intuicija. Mano matymassusijæs su patyrimu. Tapau ir paiðautai, kas man atrodo svarbu. Kartaiskûryba tampa savotiðka komunika-vimo forma. Nekuriu á stalèiø.

Netapai moterø. Ar jos tau negra-þios, neádomios? Keletà maèiaupieðiniuose, bet visos senos irsiaubingos.

Tikrai sunkus klausimas, kodëlnetapau moterø. Atsakysiu tiek,kad jos man labai ádomios. Tiesa,kaip tik sukûriau ádomø motyvà, ku-riame vaizduojama moteris, ko-pianti alpinistø siena.

Þvelgiant á Lietuvos meno kontekstàtemø aspektu, terastume vos keletàautoriø, kurie atvirai plëtoja sulytiðkumu, o dar konkreèiau – su

maskulinizmu, homoseksualumu irqueer estetika susijusias proble-mas. Galima bûtø manyti, kad taineiðnaudota niða, kurioje lengviautapti matomam, iðsiskirti. Taèiaukartais susidaro áspûdis, kad ðitasniðos tuðtumas yra labiau kliûtis,negu privalumas. Susiformavædiskursai generuoja savo paèiøpratæsimà, tarsi paskatina juoskurstantá menininkà dar labiaugilintis, diskutuoti ne tik su mena-mu adresatu, bet ir savimi. Ar kadakurdamas Lietuvoje jauteisi taip,tarsi kurtum vakuume ir á vakuumà?Arba lyg garsiai ðauktum miðkekaþkà svarbaus, bet net aidasneatsilieptø?

Tam tikra prasme esu margina-las. Ið pirmo þvilgsnio atrodytø, kadtokiomis temomis kurti ir domëtisyra privalumas, bet mano patirtisparodë, kad greièiau dël to atsidu-ri paraðtëse. Mene, kaip ir visuo-menëje, veikia þmonës, nesunkuprognozuoti, kad tos paèios pro-blemos ar kompleksai slypi ir me-niniame lauke. Kadaise buvau áspë-tas, kaip vadinami menininkai,besidomintys ir kuriantys queer te-matika, – „faggot“, lietuviðkai bûtø„pederastas“. Dar Estijoje esu ben-dravæs su kuratore, kuri minëjo,kad ten yra homoseksualiø meni-ninkø, taèiau queer temos jie ne-nagrinëja. Tad ir kyla klausimas, ko-dël? Ar dël to, kad tai nemadingainstituciniame meniniame lauke, ne-aktualu, neperspektyvu, nesaugu?Bet tai kiekvieno asmeninis apsi-sprendimas. Að asmeniðkai do-miuosi ðiuo lauku ir dël to nesigai-liu. O ðiaip tai tikrai kurá laikàjauèiausi kuriantis tarsi á vakuumà,jauèiau, kad tai niekam neádomu.Patirtis parodë, jog svarbu tikëti tuo,kà darai, jausti ir nenustoti kurti.

Neseniai surengei didelæ persona-linæ parodà Kopenhagoje, galerijoje„Larm“, kur pristatei tiek savo vispapildomà ciklà „Karminas“, tiek„Geleþinio Dþono beieðkant“, tieknaujausius kûrinius, susijusius sumaskulinizmu, vyriðkumo stereoti-pais ir baimëmis. Kaip jauteisipristatydamas savo kûrybà tenykð-tei publikai? Ar galëtum ásivaizduotitokià plaèià, atvirà parodà èia,Vilniuje?

Jauèiausi dviprasmiðkai, neþino-

jau, ko galima tikëtis, kaip danaireaguos á mano darbus. Taèiau su-laukiau dëmesio, tai iðties nauja pa-tirtis. Buvo ávairiausiø lankytojø ko-mentarø. Ásiminë vienas garbausamþiaus vyriðkis. Uþsikalbëjome, jisdaug þinojo apie man rûpimas te-mas. Be to, papasakojo, jog jo þmo-na karmino pigmento pirkdavoMeksikoje ir juo daþydavo kilimus.Jis gebëjo puikiai interpretuoti pa-veikslus, net jo patarimai sutaposu mano naujais uþmanymais. Vë-liau paklausiau galerininkës, kas jistoks, o ji atsakë, kad tai eilinis lan-kytojas, kuris domisi parodomis.Kaip keista, kad ten paprastas þiû-rovas toks iðsilavinæs ir geba koky-biðkai bendrauti tokiomis temomiskaip vyriðkumas ir queer. Þmonëms,regis, patiko paroda, dël to labaidþiaugiuosi. O dar bûdamas ten ge-riau supratau, kaip veikia meno rin-ka. Manau, man pasisekë, kad tu-rëjau galimybæ eksponuoti darbusgeroje galerijoje, kita vertus, ir patsádëjau nemaþai pastangø kurda-mas ir bendraudamas. Èia tiktø ge-rai þinomas posakis: atsidurti tin-kamoje vietoje tinkamu laiku. Poðios parodos jau galëèiau ásivaiz-duoti personalinæ parodà ir Vilniu-je, reikia tik kurti.

Ðiemet ástojai á doktorantûrà. Kokiakryptimi ketini pasukti toliau?Þinau, kad paskutiniu metu daugmàstei apie gilesnæ paþintá sumaskulinizmo studijomis ir Deleu-ze’o tapsmo teorijomis.

Tiesà sakant, màstau apie tai. Vy-riðkumo studijos lieèia mane tie-siogiai asmeniðkai, todël ketinu do-mëtis tuo giliau, nepaisydamas to,ar tai populiari, ar nuo pjedestalonueinanti tema. Taip pat ádomi nor-matyvumo problematika. O Deleu-ze’o filosofija domiuosi jau kurá lai-kà. Jo raðyti tekstai man yra artimi,nes kelia asociacijas su dabartyjevykstanèiais reiðkiniais ir mano pa-ties ieðkojimais. Kuriant paveiks-lus ypaè aktualios Deleuze’o idë-jos apie tapsmà. Pats tapsmas –nuolat kintantis procesas. Buvosvarbu suvokti, kad identitetas ne-turi turëti aiðkiø apibrëþèiø, o tokiuatveju jie tampa valdþios atstovau-jami, kitaip sakant, reprezentuoja-mi. Apie tai màstydamas sukûriaupaveikslà „Getas“ apie gëjø situaci-jà Lietuvoje. Anot Deleuze’o, taps-mas maþuma iðvaduoja ið valdþiosir padeda átvirtinti maþàjà politi-kà. Paveiksle „Tapsmas maþuma“kalbu apie anonimiðkumà, giminin-gà tapsmui maþuma. Maþoji poli-tika siekia ne ádiegti ideologijà, oatsiduoti tapsmui, iðreikðti maþu-mos situacijà. Tad ateityje tikiuosipaþinti Deleuzo filosofijà giliau irrasti atsakymus á rûpimus klausi-mus. Tiesiog reikia irtis á prieká.

Dëkoju uþ pokalbá.

K A L B I N O J O L A N T AM A R C I Ð A U S K Y T Ë - J U R A Ð I E N Ë

Adomas Danusevièius. „Beieðkant geleþinio Dþono“. 2011 m.

8 psl. 7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 9 d. | Nr. 40 (1008)

K i n a s

Europos ðaliø kino forumas„Scanorama“ parodys turiningà irávairià trumpametraþiø filmø kon-kursinæ programà „Naujasis Balti-jos kinas“. Joje – penkiolika filmøið trijø Baltijos ðaliø – Lietuvos, Lat-vijos ir Estijos. Jaunini kûrëjai ban-do formuluoti svarbius klausimusir ieðkoti naujø formø. Kaip jiemstai pavyksta, vertins þiuri: Janas Eri-kas Holstas (Norvegija), UmutasDagas (Austrija), Filipas Marczews-kis (Lenkija). Þiuri skirs du apdo-vanojimus. Pirmasis atiteks geriau-siam Baltijos ðaliø jauno reþisieriausfilmui (apdovanojimà skiria kom-panija „Cinevera“), antrasis – ge-riausiam jaunam lietuviø reþisieriui(apdovanojimà skiria bendrovëTEO). Laureatai bus paskelbti periðkilmingà festivalio uþdarymà lap-krièio 18 dienà.

Pirmoje konkursinëje progra-moje bus parodytas lietuviø reþi-sierës Oksanos Burajos filmas „Li-za, namo!“ (Lietuva, Estija, 2012,27 min.), jo premjera ávyko praëju-sá savaitgalá pasibaigusiame Tarp-tautiniame Leipcigo kino festivaly-je. Tai pasakojimas apie mergaitæ,kuri nenori taikstytis su aplinka. Fil-mo autoriams pavyko nufilmuotikonfliktus, kylanèius, kai Liza pa-bëga ið namø. „Kodël tu nuolat pa-bëgi? Ko tau trûksta?“ – tuos klau-simus mergaitë girdi nuolat. Bet

Konkursinë „Scanoramos“ programaJauni reþisieriai formuluoja sunkius klausimus

kaip paaiðkinti tai, kas vyksta jossieloje?

Ðioje programoje atsidûrë ir tri-jø kino reþisûrà Lietuvos muzikosir teatro akademijoje studijuojan-èiø autoriø filmai. Jurgio Matulevi-èiaus „Auka“ (2012, 15 min.) per-

18 min.) herojus gyvena landynepaverstame sename dvare. Dar vie-nos Nikodemo iðgertuvës baigiasituo, kad vyras ir neþinia ið kur atsi-radusia oþka pasiklysta miðke. Ri-èardo Marcinkaus filme „Exper-menas“ (2012, 30 min.) matysime

mo koplytëlëje, ir já smalsiai stebin-ti vienuolikmetë Alina.

Antroji programa pristatys lat-viø ir estø filmus. Elinos Nan „Aèiû,kad esi“ („Aitäh, et Sa minuga juh-tusid Aitäh“, Estija, 2011, 15 min.)taip pat bandys atsakyti á svarbiusklausimus, bet rodys trumpà kelio-næ. Du vaikinai, dvi merginos ir ne-tikëti likimo vingiai. Vaikinai turipriimti sprendimà, atsakysiantá áklausimà, kas jie yra. Kito estø kon-kursanto Heigo Leplos filmas „Ne-ákainojama“ („Priceless“, Estija,2011, 13 min.) – apie tai, kaip vëlusapsilankymas biure pasisuka neti-këta kryptimi – èia ir konfliktas, irpolicija, ir legendinë roko þvaigþ-dë... Latvës Mados Diðlerës filmas„Poema“ („Dzejolis“, Latvija,2011, 25 min.) pasakoja apie latviøpoetæ Austrà Skujiòà (1909–1932).Ji dirbo Þemës ûkio ministerijoje,kûrë eiles ir nelaimingai pamilusinusiþudë. ...Vienà vëlø vakarà Aust-ra parke atsitiktinai sutiko polici-ninkà ir ðis ávykis sukëlë virtinæ ne-tikëtumø. Jaunai poetei reikëjorinktis, ar bûti ðantaþuojamai, arpraneðti apie policininkà jo virði-ninkui. Tada Austra Skujiòa ir pa-raðë savo paskutinæ publikuotà po-emà.

Kasparo Jancio ir VladimiroLeschiovo filmo „Antropovo vila“(„Villa Antropoff“, Estija, Latvija,

2011, 13 min.) herojus – vyras, ku-ris neturëjo nieko daugiau, tik sa-ve. Ir didelæ graþià svajonæ. Betjuos atskyrë milþiniðka ir pavojingavandens siena. Vyras iðvyko á kelio-næ ir pasiekë tikslà. Taèiau ar jis ra-do tai, ko ieðkojo?

Treèioji konkursinë programapristatys Ivano Pavljutðkovo filmà„Baltas kvadratas“ („Belyj kvad-rat“, Estija, 2012, 17 min.). Jis nu-kels á kaimà, kur vaikai þaidþia slë-pyniø. „Kita vaivorykðtës pusë“(„Teiselpool Vikerkaart“, Estija,2012, 18 min.) – tai aktorës ir reþisie-rës Triin Ruumet filmas apie Aivaràir Leni, kurie leidþiasi á atostogø ke-lionæ. Juodu susikuria personaþusir patys neþino, kuo bus kità rytà.Smagu tol, kol Leni nepradeda pa-vydëti savo personaþei. Aivaras jaunorëtø gráþti á realybæ, bet merginaatsisako. Leni susiþavi naujuoju sa-vo „að“, o Aivarui tokios moteryskelia pasibjaurëjimà.

Latvio Gundaro Jakobsono „Ri-ba“ („Boreþa“, Latvija, 2012, 36min.) – filmas apie mûsø vidinesribas, o estø Eriko Alunurmo, Mi-hkelio Rehod, Mari-Liis Rebane irMari Pakkaso „Pusryèiai ant þolës“(„Breakfast on the Grass“, Estija,2011, 5 min.) dar kartà primins, kadðedevrui sukurti reikia 99 proc.sunkaus darbo ir 1 proc. talento.

P A G A L R E N G Ë J Ø I N F.

Ulrike Ottinger – viena ádomiau-siø nepriklausomø vokieèiø reþisie-riø, rengianti parodas ir perfor-mansus menininkë, feministë. Savofilmuose ji sieja skirtingus þanrus,nutrina ribas tarp tikrovës ir insce-nizacijos. Todël susidûrus su Ot-tinger filmais, be abejo, kyla ir klau-simas apie kino ribas. Ji domisi tuo,kas absurdiðka, groteskiðka, siur-realistiðka. Ottinger stebi tikrovæ iðtam tikros distancijos, pabrëþia vie-tos, apie kurià pasakoja, autonomið-kumà, kitoniðkumà. Tokia vieta galitapti ir senas Vienos pramogø par-kas, kaip kad viename naujausiø Ot-tinger filmø „Prateris“ („Prater“,2007). Daþniausiai jà domina kul-tûriniø konvencijø ir barjerø lauþy-mo tema, bûdai, kaip iðversti tai,kas kilo ið tradicijos, á ðiuolaikinëskultûros kalbà. Savo filmuose reþi-sierë nuosekliai abejoja tradicinekino naracija, demontuoja ideolo-ginius klasikinio kino konstruktus.

Ottinger studijavo tapybà ir fo-tografijà Miuncheno dailës akade-mijoje. Sorbonos universitete ji gi-linosi á etnologijà, religijotyrà irmeno istorijà, bûtent Paryþiuje jiparaðë ir pirmàjá scenarijø prancû-zø televizijai. 1973 m. persikëlusi áBerlynà, Ottinger pradëjo kurti fil-mus. Pirmasis jos filmas „Laoko-

Moteriðkumas kaip maskaradas„Scanoramos“ vieðnia – reþisierë Ulrike Ottinger

nas ir sûnûs. Esmeraldos del Riopermainø istorija“ („Laokoon &Söhne“, 1975) – tai fantasmago-riðkas pasakojimas apie Esmeral-dà ið ðalies, kurioje gyvena tik mo-terys. Vienas garsiausiø ankstyvøjøOttinger filmø „Madam X – abso-liuti valdovë“ („Madame X: An Ab-solute Ruler“, 1977) – ekstravagan-tiðkas stilizuotas filmas apie piratus,kuriame vyriðka simbolika tampa fe-ministiniø refleksijø pretekstu. „Gir-tuoklës portreto“ („Bildnis EinerTrinkerin-Aller Jamais Retour“,1979) heroje tapo moteris, kuri nu-siperka bilietà á vienà pusæ – ji skren-da á Berlynà, kad visiðkai atsiduotø

girtuokliavimui. Ottinger daþnaidekonstruoja privalomas moterið-kumo rodymo ar apibrëþimo nor-mas. Moteriðkumas rodomas to-kiomis ryðkiomis priemonëmis, kadkyla átarimas, jog tai – persirengë-liai, kad moteriðkumas reþisiereiyra tik maskaradas. Apskritai josfilmai – tikra kitoniðkumo ðventë.

Ottinger tirðtai pripildo filmøerdvæ nuorodomis á simbolius irmitus, ji daþnai naudojasi þinomaisliteratûros ir kino personaþais. Fil-mo „Freak Orlando“ (1981) hero-jus pasiskolintas ið Virginios Woolfromano ir, þinoma, ið Todo Brow-ningo filmo, ið Oscaro Wilde’o ro-

mano ir Fritzo Lango pasakojimøapie daktarà Mabuzæ – filmo„Dorianas Grëjus bulvarinës spau-dos veidrodyje“ („Dorian Gray imSpiegel der Boulevardpresse“,1984) herojus, kurá suvaidino Ve-rushka von Lehndorff. Autorinë irpas mus populiaraus Iljos Ilfo irJevgenijaus Petrovo romano „Dvy-lika këdþiø“ („Twelve Chairs“, 2004)ekranizacija pasiþymi dar ir tuo, kadOttinger pasakoja ir apie praeitá, irapie dabartá.

Nors lygiavertis dalies jos filmøpersonaþas yra Berlynas, Ottingernuolat keliauja. Su kino kamera jikeliavo per Lenkijà, Slovakijà, Veng-rijà, Rumunijà, Bulgarijà, Odesà ikipat Turkijos, ið tos kelionës gimë perpenkias valandas trunkantis filmas„Südostpassage“ (2002). 1985 metaisji sukûrë dokumentiná filmà „Kinija“(„China. Die Künste – der Alltag“)kuriame beveik nëra teksto, tik ilgi kad-rai, uþfiksavæ kasdienybës dramatur-gijà ir realius garsus. Pasak reþisie-rës, jà ákvëpë peizaþinë kinø tapyba,kurta ritinyje, kurá reikia iðvynioti,kad pamatytum viskà. Nuo filmo„Mongolijos Þana d’Ark“ („Jo-hanna D’Arc of Mongolia“, 1989),kurio herojës – keturios skirtingosmoterys, susipaþinusios keliauda-mos Transsibiro geleþinkeliu, reþi-

sierës dëmesys vis daþniau krypsta áRytus. Filme „Korëjietiðka vestu-viø skrynia“ („The Korean Wed-ding Chest“, 2009) ji parodë, kaipRytø kultûrà ir senus ritualus per-smelkia ðiuolaikiðkumas.

Naujausias Ottinger filmas „Posniegu“ („Under Snow“, 2011),kurá rodys „Scanorama“, kurtas Ja-ponijoje. Suþavëta XIX a. paraðy-tomis Bokushi Suzuki „Sniego ða-lies pasakomis“, reþisierë nuvyko ásniegu apklotus ðiaurës Japonijoskaimus. Kartu su ja keliavo du ka-buki teatro aktoriai. Jie filme vaidi-na Takeo ir Mako. Naktá apsistojæsename name, vyrai patiria neáti-këtinà permainà. Jie tampa pasa-kos personaþais – Edo laikotarpiovyru ir moterimi, sekanèiais moky-tojo Suzuki pëdsakais. Ottinger pa-sakoja jø istorijà, kartu stebëdamaritualø, ramybës ir groþio per-smelktà kaimelio gyventojø kasdie-nybæ. Kabuki, kino vaizdiniø gro-þis, tarsi laike sustingusi sniego ðalisir tradicinë Yumiko Tanaki muzikafilme „Po sniegu“ – tikra dovanaRytø kultûrø gerbëjams.

Susitikimai su Ulrike Ottingervyks: lapkrièio 12 d. 18.30 „ForumCinemas Vingis“ ir lapkrièio 13 d.19 val. „Skalvijos“ kino centre.

„ 7 M D “ I N F .

„Liza, namo!“

kels á laikà, kai Dievas miræs, o þmo-gus paliktas likimo valiai ir turi patsieðkoti atsakymø. Kelias, kurá, pa-sak filmo autoriaus, turi nueiti uni-kalaus pasaulio matymo siekiantisþmogus, grástas bandymø metodu.Nuklydus per toli, uþsimezga kon-fliktas tarp kûno ir proto, tarp vi-suomenës ir individo, tarp mora-lës ir to, kas su ja nesuderinama,tarp gyvenimo ir mirties. Aistës Þe-gulytës filmo „Nikodemas“ (2012,

trisdeðimtmetá Mariø, kuris ilgaidirba tà patá darbà. Jo gyvenimasnuobodus, o ir draugø neturi – daþ-niausiai jam skambina mama, jie gy-vena kartu. Atsitiktinai Marius pa-tenka á asocialiø þmoniø pasaulá,kuris paskatins já pakeisti gyveni-mà. Gianluco Sodaro filmo „KàDievas sau galvoja“ („God’s GotHis Head in the Clouds“, Lietuva,Italija, 2012, 15 min.) herojai – se-nyvas kunigas, kuris meldþiasi kai-

„Po sniegu“

7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 9 d. | Nr. 40 (1008) 9 psl.

K i n a s

Rodo TV

Atspindþiai nemeluojaJau visø pamirðtas Kozma Prut-

kovas sakë: „Jei nori bûti laimin-gas, bûk!“ Norvegø debiutantës An-ne Sewitsky komedijos „Nesveikailaiminga“ (LRT Kultûra, 14 d. 22.10)herojë Kaja, manau, jam pritartø.Kai á maþà miestukà, kuriame ji gy-vena kartu su nesveikai medþiotimëgstanèiu vyru, atsikelia sutuok-tiniai Sigvë ir Elizabet, Kaja nu-sprendþia, kad bus laiminga. Kolaukti ið filmo, kai dvi ðeimyniniogyvenimo krizæ iðgyvenanèios po-ros atsiduria kaimynystëje, ir darnorvegiðkos þiemos apsuptyje? Ki-taip ir negali bûti: tarp jø kaþkasávyks. To „kaþko“ laukti ilgai nerei-kës. Artumo pasiilgusi Kaja pradësromanà su þmonos neiðtikimybësáskaudintu Signe. Homoseksua-lumà slepiantis Kajos vyras pasi-jus áþeistas dvigubai. Bet raciona-li Signës þmona viskà sustatys á savovietas. Finale herojai nebebus tokie,kokie buvo filmo pradþioje, sekda-mi visais ðiuolaikinio kino drama-turgijos reikalavimais, nepasikeis tikporø vaikai. Ko gero, jie dar nela-bai supranta, kad reikia bûti laimin-giems. „Nesveikai laiminga“ – ne-

sudëtinga, sklandþiai papasakotaistorija su gera humoro doze ir beisave skeptiðkai vertinanèiais perso-naþais – visai optimistiðka áþanga ámûsø laukianèià ilgà þiemà.

Pernai „Nesveikai laiminga“ uþ-darë „Scanoramà“, ðiemet „Scano-rama“ jau prasidëjo ir þada gerøfilmø. Abejoju, ar liks laiko televi-zoriui, bet ið Vietnamo kilusio pran-cûzø reþisieriaus Tran Anh Hungofilmui „Ateinu su lietumi“ (LNK,13 d. 22.35) bandysiu jo rasti. 10-aja-me deðimtmetyje ðá reþisieriø þinojokiekvienas save gerbiantis sinefilas.1993 m. pasirodæs Tran Anh Hun-go filmas „Þalios papajos kvapas“sulaukë kritikø liaupsiø ir „Ceza-rio“ uþ geriausià debiutà, netru-kus tarptautiná pripaþinimà pelnëkitas reþisieriaus filmas „Rikða“(1996). Sàlygiðkà trilogijà po keliømetø uþbaigë „Vasaros vertikalë“(2000) – èechoviðka trijø seserø is-

torija, perkelta á ðiø dienø Vietnamà.„Ateinu su lietumi“ sukurtas po

aðtuoneriø metø pertraukos. Jispagamintas uþ ispanø pinigus, fil-me vaidina Holivudo aktoriai Jo-shas Hartnettas ir Elias Koteas. Pa-grindinis herojus yra buvæs LosAndþelo policininkas Klainas. Jistapo privaèiu detektyvu. Turtuoliskinas já pasamdo surasti kaþkurAzijoje dingusá savo sûnø Ðitao.Jaunuolis yra gydytojas – jis pasi-ima svetimà skausmà. Kitø gydy-mo kelias jam yra kanèios kelias.Bet Klainui kelias pas Ðitao taip patbus sunkus ir skausmingas. Klai-nas negali pamirðti serijinio þudikogaudyniø. Jos jam parodë pasaulá,kur skausmas yra ásikûnijæs groþis.Todël kelionë á Rytus – Filipinus,Honkongà – detektyvui bus kupinamistikos. Regis, jis abejingas viskamneþinomame mieste. Jis ieðko tikÐitao, tapusio benamiø ir bedaliøiðganytoju.

Religijos ar iðminties paieðkomsar mistiniams nuðvitimams neturilaiko ðiø dienø Paryþiaus banditai –Frederico Schoendoerfferio filmo„Mafiozai“ (LRT, 10 d. 23 val.) per-sonaþai. Penkiasdeðimtmetis PjerasKorti valdo tikrà imperijà: narkoti-kai, „gyvos prekës“ ið Rytø Euro-

pos, padirbti pinigai, reketas, api-plëðimai. Korti neiðgyventø be prie-vartos, jis pasitiki savo paslaptinguir nepriklausomu patikëtiniu Fren-ku. Bet uþtenka Korti keliems më-nesiams atsidurti uþ grotø, ir im-perija ima griûti. Ar tai sàmokslorezultatas, ar ligoto nusikaltëlio pa-ranojos priepuolis?

Reþisierius sako norëjæs filmeparodyti banditø „mikrokosmosà“,kiek ámanoma labiau priartëti priepaslaptingo, pavojingo ir nemato-mo jø pasaulio. Ir leisti jame rutu-liotis ðekspyriðkai dramai. PasakSchoendoerfferio, teatro legendaiPhilippe’ui Caubere’ui ir BenoitMagimeliui ið tikrøjø teko JulijausCezario ir Bruto vaidmenys.

TV3 ðá savaitgalá nustebins ne vie-nà – sekmadiená (11 d. 21.10) paro-dys Riano Johnsono filmà „Laikokilpa“, kuris dar tebëra kino teatrørepertuare. Pasakojimas apie neto-limà ateitá, kur áprastos tapo kelio-nës laiku, turi antiutopijos atspalvá –juk ateitis (bent jau kine) nebegalibûti ðviesi ir laiminga. Toje ateityjeklesti korporacija, kuri puikiai tvar-kosi su nepageidautinais þmonë-mis. Tiesiog iðsiunèia juos á praeitá.Ten juos uþmuð ir jie bus visiðkaiiðtrinti ið istorijos. Viskas sekasi

puikiai, kol pagrindinis filmo per-sonaþas Dþo (Joseph Gordon-Le-vitt) viename ið ateities atsiøstamepakete suranda nebejaunà tipà –bûsimà save (Bruce Willis).

Vis daþniau garsiuose filmuosepasirodantis Josephas Gordon-Le-vittas (g. 1981) – vienas ádomiau-siø jaunosios kartos amerikieèiøaktoriø. Filmuotis jis pradëjo darbûdamas vienuolikos.

Já pamatysime dar viename TV3savaitgalio filme – 2009 m. MarcoWebbo romantinëje komedijoje„500 meilës dienø“ (10 d. 23.40).Gordon-Lewitto herojus TomasHensonas dirba bendrovëje, kurigamina sveikinimo atvirukus. Jodarbas – galvoti juokingus paraðus.Tomas ásimyli bendradarbæ. Filme irrodomos 500 Tomo gyvenimo die-nø, jø „skaitiklis“ ásijungë tada, kaibendrovës biure pirmàkart pasiro-dë bûsima Tomo mylimoji.

Laiko skaitiklis filme veikia pui-kiai, bet kartais gera gráþti á praeitá.Gal net ne á savo, o á kino praeitá.Juk kai Tomas viename filmo kadreprieina prie maðinos, atspindyje jismato ne save, o Harrisono Fordoherojø ið „Þvaigþdþiø karø“.

Jûsø –

J O N A S Û B I S

Ðià savaitæ prasidëjusi „Scanora-ma“ parodys vienà svarbiausiø ðiømetø filmø – Kanø „Auksine palmësðakele“ apdovanotà ir ne vienamEuropos kino akademijos apdova-nojimui nominuotà Michaelio Ha-neke’s „Meilæ“. Pagrindiná motersvaidmená filme sukûrë prancûzøaktorë Emmanuelle Riva.Pateikiame Annos Tatarskos pokal-bio su aktore fragmentus, iðspaus-dintus þurnalo „Zwierciadùo“ lapkri-èio numeryje.

Pamenu pirmà kartà, kai pamaèiauJus ekrane. Tai buvo Alaino Resnais„Hirosima, mano meile“.

Dar nepamirðote to filmo? Jukjis buvo taip seniai! Buvau suþavë-ta Marguerite Duras scenarijumi,taip pat man patiko trumpametra-þiai Alaino Resnais filmai. Greitaisuradome bendrà kalbà. Ar patikë-site, kad mûsø biudþetas buvo labaikuklus? Pirmieji þodþiai, kuriuos ið-girdau ið reþisieriaus atskridusi á To-kijà, kad turime maþai pinigø ir ne-þinia, ar pavyks filmà pastatyti. Visdëlto pavyko.

Tai ávyko 1959 metais, filmas – Jûsøkino debiutas.

Ir posûkis mano karjeroje. Kaigavau vaidmená „Hirosimoje...“,jau buvau þinoma teatro aktorë.Teatre mane ir pamatë AlainasResnais.

Kaip reagavote á pasiûlymà vaidinti„Meilëje“?

Man 85-eri. Tokio amþiaus akto-riams jau nëra daug vaidmenø.Paskutiniu metu vaidinau tik epi-zoduose. Dalyvauti filme, kurio fil-mavimas trunka du mënesius, – ne-

Kaip stebuklasEmmanuelle Riva sugráþimas

átikëtina. Taip tiesiog nebûna. Mantai lyg stebuklas. Buvau nepapras-tai laiminga.

Apie Haneke kalbama, kad jisþiaurus, negailestingas reþisierius.

Tai netiesa, gyvenimas yra negai-lestingas. Nemaèiau visø jo filmø,bet „Baltas kaspinas“ ar „Paslëp-ta“ – tai graþus kinas, panaðiai kaipir „Pianistë“. Haneke – reþisierius,kuris elgiasi su realybe tiesiog vir-tuoziðkai... Filmavimo aikðtelëjepuikiai su juo susikalbëjome. Þi-nojau, kà turiu padaryti, kaip su-vaidinti. Net sunkias scenas. Turë-jau nusirengti, vaidinti kûnu, kurisfilme po truputá degraduoja. Turë-jau tai suvaidinti – kûno ir protoþudynes.

Ar nebijojote tokios sunkios temos,ar Jûsø nebaugino ligos ir mirtiesstigma?

Turiu pasakyti, kad tai manæs vi-sai nebaugino, greièiau buvo smal-su. Jauèiau, kad galiu tai suvaidin-ti, galiu tai padaryti.

Emocinis ðio filmo poveikis – tai irJûsø su Jeanu-Louis Trintignant’udueto nuopelnas.

Ið visø girdime, kad ekrane bu-vome tobula sutuoktiniø pora. Pa-sitikëjau Haneke ir visa filmavimogrupe, tad artumas tarp mûsø bu-vo pasiekiamas. Aktoriai neprivalogerai vienas kito paþinti, kad su-kurtø tokius intymius santykius.Anksèiau beveik nepaþinojau Jea-no-Louis. Tiesa, kadaise, 7-ajamedeðimtmetyje, kartu filmavomësItalijoje, bet nieko daugiau.

Ið pradþiø Haneke mums pasa-kë, kad bûtume vienas kitam ðvel-

nûs ir romûs, bet be nereikalingosentimentalumo ir patoso. To ir nu-sitvëriau. Tai buvo tobulas raktassuprasti herojus. Dirbome deko-racijose, kurios buvo pastatytos ki-no studijoje Paryþiaus priemiesty-je. Nebijojau uþsidaryti patalpoje, tomums reikëjo. Net papraðiau, kadman leistø apsigyventi persirengimokambaryje, kol vyks filmavimas, nesnenorëjau prarasti dviejø valandøkelionei. Nejauèiau jokios klaustro-fobijos, netoliese teka Sena, eida-vau prie jos pasivaikðèioti. Buvauten labai laiminga. Nepaisant sun-kios filmo temos, filmavimo dienospabaigoje nejausdavau liûdesio.

Ar svarbi grupës parama filmuojantdrastiðkas scenas?

Labai svarbi, ypaè man neleng-vose scenose, tokiose kaip ta, kaislaugë man keièia palutæ. Tas mo-mentas labai varþë ir aktoræ, kurivaidino slaugæ. Filmavo dvi kame-ros, viena buvo prie pat mano vei-do. Akimirkà pasirodë, kad ir aðpradësiu varþytis. Mano akyse bu-vo aðaros, visø kitø – taip pat. Betreþisierius montuodamas nepasi-naudojo tuo stambiu planu, jis la-bai subtilus ir taktiðkas. Ðio filmojëga yra nuosaikumas.

Man „Meilë“ – tai filmas, kurisleidþia suprasti, kaip daug reiðkiaþodis „mylëti“. O Jums apie kà yrafilmas?

Apie tai, kad niekam nepavyksiðvengti mirties ir skausmo. Bet kar-tu galime ekrane pamatyti save, gali-me pajusti ið jo sklindanèià tikrà mei-læ. Taip pat filme parodytas kiekvienoindivido iðskirtinumas, jo iðraiðkin-gas charakteris, kurá reikia gerbti.

Man atrodo, kad ið filmo neiðeina-me prislëgti, iðeiname apsivalæ.

Kaip tapote aktore?Esu kilusi ið maþo miestelio Vo-

gëzuose, Rytø Prancûzijoje, tenvaikðèiojau á kinà. Þiûrëjau á akto-rius, mane jaudino jø vaidyba, kan-kinau tëvus pasakojimais apie savoplanus. Ten pirmà kartà pasiro-dþiau scenoje, beje, tëvo, kuris ne-rëmë mano planø, dëka. Jis panið-kai bijojo, kad iðvyksiu á didelámiestà. Vienà dienà jis iðgirdo iðgalanterijos parduotuvës savinin-ko, kad vietos mëgëjø trupë ieðkojaunos debiutantës. Nepagalvojæsjis pasakë: „O kodël ne mano duk-të?“ Vaidinau keliuose spektakliuo-se, tarp jø ir Anouille’aus „Antigo-nëje“, rengiau poezijos reèitalius.Supratau, kad galiu apie ðià profe-sijà galvoti rimtai. Bet kaip pasiektiParyþiø ir jame nepraþûti? Paskuiperskaièiau laikraðtyje apie teatromokyklos rengiamà konkursà. Ið-vykau nieko nepaþinodama, iðlai-kiau egzaminà ir taip viskas prasi-dëjo.

Kuo vadovaujatës rinkdamasi vaid-menis?

Greièiau mes esame pasirenka-mi, daugiausia, kà galime, – atsisaky-ti. Gal að atsisakydavau per daþnai?Buvau labai kategoriðka, ieðkojau ab-soliuto. Teatras mane iðlepino, tenvaidinau daug ávairiø vaidmenø. Ki-

nas daþniausiai mus sudëlioja á len-tynëles, esame to aukos, reþisieriamslengviau rinktis, kai reprezentuoja-me tam tikras kategorijas, amplua,specializacijas. Nelengva vaidinti tàpatá, aktorius ieðko ávairumo.

Kûnas ir veidas aktoriui – darboárankiai. Bëgantis laikas ne vienamtampa smûgiu.

Laikas mus paþymi, jis toks patvisiems. Þaviuosi tais, kurie noribûti amþinai jauni, bet tai siaubin-gas rûpestis. Senëjimas yra natû-ralus, visi esame mirtingi. Daugsunkesnë patirtis – prarasti sveika-tà, todël reikia ja rûpintis. Kiek ið-galëdama stengiuosi iðsaugoti svei-katà, ðviesø protà ir ágalø kûnà.Reikia bûti atviram kitiems ir iðsau-goti laisvæ. Visada mylëjau laisvæ,todël niekad ir neiðtekëjau.

Kartais laisvë reiðkia ir vienatvæ.Svarbiausia – nebijoti gyvenimo.

Reikia iðsaugoti ramybæ senatvësakivaizdoje. Baimë viskà naikina.Reikia patirti draugystæ, meilæ, betsu tokia pilnatve, kokià matëme Ha-neke’s filme. Turiu galvoje tikràmeilæ, o ne susiþavëjimà ar ásimylë-jimà. Jei pavyks nukreipti protà ðialinkme, atgal gausime ramybæ irdþiaugsmà. Praðau manimi patikë-ti, að tai þinau.

P A R E N G Ë K O R A R O È K I E N Ë

„Meilë“

„Ateinu su lietumi“

10 psl. 7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 9 d. | Nr. 40 (1008)

L a p k r i è i o 9 – 1 8

P a r o d o s

V I LN IUS

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Gintaro Èesonio fotografijø paroda „Sutikti

miestai“

Paroda „Þvilgsnis á save“

iki 11 d. — paroda „Ne vien groþis. Moters

atvaizdas LAWIN kolekcijoje“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Jonas Rustemas — dailininkas ir

pedagogas“, skirta dailininko 250-sioms

gimimo metinëms

Tarptautinë paroda „Lietuvos Didþiosios

Kunigaikðtystës valdovø ir didikø portretai ið

Ukrainos muziejø“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

iki 11 d. — paroda „Slovakø grafikos menas.

Klasikinës technikos“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Nuo mini iki maksi. Septintojo

deðimtmeèio mada“ (ið Aleksandro Vasiljevo

Paryþiaus kolekcijos)

„Valdovø rûmø lobynas: Lietuvos ir Europos

paveldo klodai“

Paroda „Secesijos mada“ (ið Aleksandro

Vasiljevo kolekcijos)

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

„Lietuvos diplomatinë tarnyba 1918—1940 m.“

Paroda „Vytautas Landsbergis — 100 knygø“

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Paroda „(Kaip að èia patekau). Tapyba

Lietuvoje“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

Tarptautinë ekslibrio paroda-konkursas,

skirtas Kristijono Donelaièio 300-osioms

gimimo metinëms

Irenos Daukðaitës-Guobienës kûrybos

paroda „Konfigûracijos“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

„Artscape“: JAV. Alyson Shotz paroda

„Intervalas“ ir Ievos Mediodia paroda

„Tuðtumos simuliakrai“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 17 d. — Remigijaus Treigio fotografijø

paroda „Uþdaryta“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

iki 17 d. — XXII Lietuvos ekslibriso paroda,

skirta Maironio metams

Lietuvos dailininkø sàjungosgalerijaVokieèiø g. 4

iki 13 d. — Rolando Marèiaus tapybos

paroda „Organiðkos jungtys“

„Lietuvos aido“ galerijaTrakø g. 13

iki 10 d. — Vlado Urbanavièiaus paroda

„Pakelta sija ir kiti dalykai“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Romualdo Balinsko tapyba

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

nuo 15 d. — Gedimino Antano Spûdþio

maþosios grafikos paroda

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

Konkurso „Jungtys“ paroda

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

nuo 14 d. — paroda „Gyventi sveikai moko

vaikai“; nuo 15 d. — paroda „Þinutë ateièiai“

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

Vijos Tarabildienës kûrybos paroda „Tapaty-

bës mozaika“

Rolanos Èeèkauskaitës paroda „skristi... ar

neskristi...?“

Galerija „Znad Wilii“Iðganytojo g. 2/4

Henriko Natalevièiaus ir Rièardo Filistovièiaus

paroda „Rudens koloritas“

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

Paroda „Civitas Vilnensis“

„Dailininkø menë“Ðeimyniðkiø g. 23

Jono Mackonio paroda „Pasiropinëjimai po

laiko pievà“

Salonas „La Forma“J. Basanavièiaus g. 19

Prano Gailiaus paroda „Ciklas — knyga.

Donelaièio pamokslas per sukaktuviø miðià

(pagal K. Bradûno eiles)“

K A U N A S

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Ðiuolaikinio Japonijos meno paroda „Kelias á

ateitá: naujasis Japonijos menas“

Saadia Bahat skulptûrø paroda „Po 69 metø“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Akvarelës bienalës „Baltijos tiltai“ atrankinë-

konkursinë paroda „Sàsajos“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Þivilës Bardzilauskaitës-Bergins porceliano

paroda „Atspindys“

nuo 9 d. — edukacinë keramikos paroda

„Pradþiø pradþia“

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

Aloyzo Stasiulevièiaus tapyba

„Fluxus ministerija“Jonavos g. 3

Igno Maldþiûno fotoparoda „China. 1/5“

„Kauno langas“M. Valanèiaus g. 5

Gilles’o Vuillard’o tapybos paroda

„New Amsterdam“

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

Aleksandro Ostaðenkovo fotografijos paroda

„Mirties sodas“

Tekstilininkiø Bronës Neverdauskienës ir

Monikos Þaltauskaitës-Graðienës instaliacija

„Absoliuti lygybë“

VDA Kauno dailës fakultetogalerijaMuitinës g. 4

Rimvydo Mulevièiaus paroda „Tapyba“

J. Vienoþinskio menø fakultetogalerijaA. Mackevièiaus g. 27

Stiklo menininkø Artûro Rimkevièiaus, Sigitos

Grabliauskaitës, Valdos Verikaitës ir Audro-

nës Andrulevièienës kûriniø paroda „Keturi,

ákvëpti Bornholmo“

Kauno miesto muziejusM. Valanèiaus g. 6

Paroda „Napoleono gyvenimo ir kovø vaizdai

mene“, skirta Prancûzijos imperatoriaus

Napoleono I lankymosi Lietuvoje 200-osioms

metinëms paþymëti (ið kolekcininko Zigfrido

Jankausko rinkiniø)

nuo 9 d. — stiklo menininkø Artûro Rimkevi-

èiaus, Sigitos Grabliauskaitës, Valdos

Verikaitës ir Audronës Andrulevièienës kûriniø

paroda „Keturi, ákvëpti Bornholmo“

Kauno pilisPilies g. 17

Algimanto Ðlapiko skulptûros paroda

K L A I P Ë D A

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Ðiuolaikinio meno projektas „Prestiþas: ðiø

dienø fantasmagorija“

Klaipëdos kultûrø komunikacijøcentrasDidþioji Vandens g. 2

Meno kiemo galerijoje — Linos Praudzins-

kaitës paroda „30 m² atminties dabar“

Benjamino Renterio (Vokietija, Berlynas)

fotografijos

Mario Grosbahso (Latvija) instaliacija

„Minèiø lizdas“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

iki 14 d. — Jolantos Kvaðytës keramikos

paroda „Kinija — Azijos tigras“

„Herkaus galerija“Herkaus Manto g. 22

Vilniaus ir Kauno skulptoriø apþvalginë

maþosios skulptûrinës plastikos paroda

„Mainai“

S p e k t a k l i a i

V I LN IUS

Nacionalinis operos ir baletoteatras9 d. 18.30 — „BARBORA RADVILAITË“

(pagal S. Vainiûno, A. Malcio, H.M. Góreckio

ir kt. muzikà). Dir. — A. Ðulèys

10 d. 18.30 — F. Leharo „LINKSMOJI

NAÐLË“. Dir. — J. Geniuðas

11 d. 12 val. — S. Prokofjevo „PELENË“.

Dir. — A. Ðulèys (Nacionalinës M.K. Èiurlionio

menø mokyklos Baleto skyrius)

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

J. Miltinio dramos teatro spektakliai

9 d. 18.30 — A. Èechovo „DËDË VANIA“.

Reþ. — E. Lacascade’as (Prancûzija)

10 d. 18.30 — J. Dautarto „PASKENDUSI

VASARA“ (M. Katiliðkio kûriniø motyvais).

Reþ. — J. Dautartas

11 d. 12 val. — A. de Saint-Exupéry

„MAÞASIS PRINCAS“. Reþ. — S. Mykolaitis

15, 16 d. 17 val. — M. Ivaðkevièiaus

„IÐVARYMAS“. Reþ. — O. Korðunovas

Maþoji salë

9 d. 19 val. — B. Mar „UNË“ (aktorës

U. Babickaitës dienoraðèiø motyvais).

Reþ. — B. Mar

10 d. 16 val. — P. Süskindo „KONTRABO-

SAS“. Reþ. — V. Masalskis

11 d. 16 val. — M. Mayenburgo „AKMUO“.

Reþ. — A. Jankevièius

14 d. 19 val. — R. Granausko „DUBURYS“.

Reþ. — S. Raèkys

Studija

11 d. 16 val. — „LIÛDNOS DAINOS IÐ

EUROPOS ÐIRDIES“. Reþ. — K. Smedsas

(Suomija)

Fojë

10 d. 16 val. — Dþiazo sesijos LNDT.

„The Schwings“: R. Ranèys (saksofonas),

L. Budreckytë (vokalas), P. Volkovas (gitara),

D. Muraðovas (kontrabosas)

Vilniaus maþasis teatras9 d. 18.30 — A. Strindbergo „FREKEN

JULIJA“. Reþ. — A. Areima

10 d. 12 val. — „PUPI PIPA PUPI“.

Reþ. — E. Mikulionytë

10 d. 18.30 — F. Bordono „PASKUTINIAI

MËNESIAI“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,

reþ. — A. Dapðys

11 d. 12, 14 val. — „BRANGUSIS ATRAK-

CIONØ PARKO DËDË“. Reþ. — O. Lapina

OKT/Vilniaus miesto teatras13, 14 d. 19 val. OKT studijoje — M. Gorkio

„DUGNE“. Reþ. — O. Korðunovas

15 d. 19 val. Ûkio banko teatro arenoje —

„MIRANDA“. Reþ. — O. Korðunovas

Valstybinis jaunimo teatras10, 11 d. 17 val. — PREMJERA! Ch. Palah-

niuk „KOVOS KLUBAS“. Insc. aut. ir reþ. —

V. Bareikis, scenogr. — M. Vosyliûtë, kost.

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Ray Bartkaus paroda „Tapybos pabaiga“

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

Tarptautinio jaunøjø keramikø simpoziumo

„Redukcija medþiu“ paroda

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

Vitaliaus Èepkausko personalinë paroda

„Raðtas“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

dail. — L. Songailaitë. Vaidina A. Storpirðtis,

V. Sodeika, D. Stonèius, A. Kaktaitë,

E. Gudavièiûtë, L. Petrauskas ir kt.

13 d. 18 val. — H. Ibseno „ÐMËKLOS“.

Reþ. — A. Jankevièius (Salë 99)

15 d. 18 val. — V. Sigarevo „GUPELË“.

Reþ. — A. Lebeliûnas

Rusø dramos teatras10 d. 18 val. — N. Simono „PASKUTINYSIS

AISTRINGAS MEILUÞIS“. Reþ. — O. Lapina,

J. Bogdanoviè-Golubeva

10, 11 d. 11, 13 val. — Z. Hopp „STEBUK-

LINGOJI KREIDELË“. Reþ. — O. Lapina

11 d. 18 val. — R. Cooney „NR.13“.

Reþ. — E. Muraðovas

13 d. 10, 14 val. — J. Swifto „GULIVERIO

KELIONËS“. Reþ. — P. Stebbingsas

14 d. 18 val. — V. Mucharjamovo „AÈIÛ,

MARGO!“ Reþ. — J. Ðèiuckis

15, 18 d. 19 val. — tarptautinis dþiazo

festivalis „Vilnius Mama Jazz 2012“

Teatras „Lëlë“9 d. 18.30 — PREMJERA! „METEO“.

Reþ. — A. Ivanova-Braðinskaja

10 d. 12 val. — PREMJERA! „BATUOTAS

KATINAS“. Reþ. — A. Mikutis

11 d. 12 val. — J. Maèiukevièiaus „BITË

MAJA“. Reþ. ir dail. — V. Mazûras

13, 14 d. 18.30 — „MANO VARDAS

ÈARLIS“. Reþ. — T. Stirna

Maþoji salë

10 d. 14 val. — „KIÐKIØ SUKILIMAS“ (pagal

K. Binkio poemà). Scenarijaus aut., reþ. ir

dail. — R. Drieþis

11 d. 14 val. — „RAUDONKEPURË“.

Reþ. ir dail. — V. Mazûras

Menø spaustuvë9 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„TIKSINTI BOMBA“. Reþ. — G. Varnas

(teatras „Utopia“)

10 d. 12 val. Juodojoje salëje — „LAI LAI

Vilniaus miesto savivaldybës administracijosÐvietimo, kultûros ir sporto departamento Kultûros skyrius

skelbia menininkø atrankà

Strasbûro klubo merø susitikime 2004 m. geguþës 4, 5 d. Strasbûre buvopasiraðytas raginimas kurti ekonominës ir socialinës sanglaudos politikà. („Stras-bûro klubas“ ákurtas 2003 m., Klubo narys yra ir Vilniaus miesto meras.) Susiti-kime Strasbûras pasiûlë miestø merams (jø dabar yra 35) plëtoti kultûriniusryðius per menininkø mainø programas, sudarant galimybæ menininkams apsi-gyventi ir kurti Strasbûre, skiriant jiems stipendijas.

Strasbûro miesto savivaldybës partneriu ðiame projekte yra CEAAC (The Euro-peen d‘Actions Artistiques Contemporaines) – Ðiuolaikinio meno Europos cen-tras.

Skelbiame menininkø, norinèiø dalyvauti kultûros mainø programoje Stras-bûre, atrankà. Kvieèiami dalyvauti plastikos meno kûrëjai, norintys ir galintys2013 m. trims mënesiams vykti á Strasbûrà kurti.

Reikalavimai atrankos dalyviams:• am•ius nuo 25 m. (studentai projekte nedalyvauja);• mokëti anglø, prancûzø arba vokieèiø kalbà;• komunikabilumas, noras bendrauti ir aktyviai dalyvauti kultûros mai-

nuose.Pasibaigus mainø programai, menininkas turi surengti parodà. Pageidauti-

na, kad paroda bûtø eksponuojama Strasbûre, taèiau tai nëra privaloma.Iki 2012 m. lapkrièio 20 d. atrankos dalyvius praðome á Vilniaus miesto savi-

valdybës Ðvietimo, kultûros ir sporto departamento Kultûros skyriø (Konstituci-jos pr. 3, 9 darbo vieta (langelis) pristatyti:

• gyvenimo ir kûrybinës veiklos apraðymà (CV lietuviø ir anglø kalbomis);• fotografijas (10 vnt.), pristatanèias kûrybinæ medþiagà, pateikiamà at-

rankai;• pateikti meno projektà, kuris yra tiesiogiai susijæs su miestu partneriu.

Siûlomo projekto vizualiná pristatymà (nebus gràþinamas);• motyvaciná laiðkà, kuriame menininkas nurodo prieþastis, kodël norëtø

vykti á Strasbûrà dalyvauti kultûros mainø programoje (lietuviø ir anglø kalba).Projekto organizatoriai nemokamai suteiks dirbtuves kûrybai, apmokës

nakvynës iðlaidas, skirs 3000 eurø stipendijà trims mënesiams.Kelionës bei kûrybos darbø perveþimo á Lietuvà iðlaidas apmoka pats me-

nininkas.PRIDEDAMA: kultûros mainø organizatoriø laiðkas ið Strasbûro.Pastaba: kadangi Vilniaus miesto savivaldybë pasiraðë bendradarbiavimo

sutartá su Strasbûru, minëtas projektas rengiamas tarp Vilniaus ir Strasbûro,todël projekte gali dalyvauti tik Vilniaus menininkai.

Informacija tel. 2112 385

7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 9 d. | Nr. 40 (1008) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

LAI“. Reþ. — C. Grauþinis (teatras „cezario

grupë“)

10 d. 19 val. Juodojoje salëje —

„ARABIÐKA NAKTIS“. Reþ. — C. Grauþinis

(teatras „cezario grupë“)

11 d. 12 val. Juodojoje salëje — „STEBUK-

LINGAS MEDIS“. Kûrybinë grupë M. Marke-

vièius, A. Balionis, M. Suèyla, T. Chmelevskis

11 d. 19 val. Juodojoje salëje — „NUTOLÆ

TOLIAI“ (pagal P. Ðirvá). Reþ. — C. Grauþinis

(teatras „cezario grupë“)

11 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — PREM-

JERA! „IÐËJIMO NËRA“. Reþ. — I. Basijokas

(programa „Atvira erdvë“)

13 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — D. Harro-

werio „PEILIAI VIÐTOSE“. Reþ. — G. Liutkevi-

èius (aktoriø ansamblis „Degam“)

15 d. 19 val. Juodojoje salëje — „FEEL

LINK“. Kûrëjai ir atlikëjai L. Þakevièius ir

A. Gudaitë (programa „Atvira erdvë“)

15 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „ANTI-

GONË (NE MITAS)“. Reþ. — I. Stundþytë

(teatro laboratorija „Atviras ratas“)

K A U N A S

Kauno dramos teatras9 d. 19 val. Rûtos salëje — PREMJERA!

D. Danis „GELBËKIME MEILÆ“.

Reþ. — A. Jankevièius

10 d. 19 val. Didþiojoje scenoje — E. Scribe’o

„PRIEÞASTYS IR PASEKMËS“. Reþ. —

R. Banionis

10 d. 19 val. Penktojoje salëje —

„LAIMINGI“. Reþ. — A. Areima

11 d. 12 val. Maþojoje scenoje — A. Sunklo-

daitës „KIÐKIS PABËGËLIS“ (pagal L. Jaki-

mavièiaus knygelæ). Reþ. — A. Sunklodaitë

11 d. 15 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„LIÛDNAS DIEVAS“. Reþ. — I. Paliulytë

11 d. 19 val. Penktojoje salëje — H. Ibseno

„ÐMËKLOS“. Reþ. — A. Areima

13 d. 18 val. Ilgojoje salëje — T. de Fom-

belle’io „ÐVYTURYS“. Reþ. — G. Varnas

13 d. 19 val. Maþojoje scenoje — M. von

Mayenburgo „BJAURUSIS. SKALPELIO

PJÛVIS“. Reþ. — V. Malinauskas

13 d. 19 val. Tavernos salëje — „TANGO

NOVEU“ (VDU studentai)

14 d. 18 val. Maþojoje scenoje —

Ð. Aleichemo „MENDELIO MILIJONAI“.

Reþ. — A. Pociûnas

14 d. 19 val. Didþiojoje scenoje —

B. Frielo „STEBUKLINGASIS TENESIS“.

Reþ. — G. Padegimas

15 d. 18 val. Ilgojoje salëje — A.M. Sluckai-

tës „ANTIGONË SIBIRE“. Reþ. — J. Juraðas

15 d. 19 val. Didþiojoje scenoje —

M. Gorkio „MOTINA (VASA ÞELEZNOVA)“.

Reþ. — K. Gluðajevas (Valstybinis Vilniaus

maþasis teatras)

Kauno muzikinis teatras9 d. 18 val. — C. Porterio „BUÈIUOK MANE,

KEIT“. Dir. — J. Geniuðas

10 d. 18 val. — L. Fallio „MADAM

POMPADUR“. Dir. — J. Janulevièius

11 d. 12 val. — W.A. Mozarto „MAÞOJI

BURTØ FLEITA“. Dir. — V. Visockis

11 d. 18 val. — J. Strausso „VIENOS

KRAUJAS“. Dir. — V. Visockis

14 d. 17 val. — R. Rodgerso „MUZIKOS

GARSAI“. Dir. — J. Vilnonis

15 d. 18 val. — L. Adomaièio „DULKIØ

SPINDESYS“. Choreogr. ir libreto aut. —

D. Bervingis ir G. Visockis

Kauno maþasis teatras9 d. 19 val. — N. Kino pristato psichologiniø

iliuzijø ðou „SECOND SIGHT“

13 d. 19 val. — A. Slapovskio „NUO RAU-

DONOS ÞIURKËS IKI ÞALIOS ÞVAIGÞDËS“.

Reþ. — D. Rabaðauskas

15 d. 19 val. — „LAISVËS DIMENSIJA“.

Reþ. — E. Malevièius (Kauno proceso teatras)

Kauno kamerinis teatras9 d. 18 val. — M. Waùczako „PIRMASIS

KARTAS“. Reþ. — S. Rubinovas

10 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË

„PAS BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

11 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „BE GALO

ÐVELNI ÞMOGÞUDYSTË“. Reþ. — S. Rubinovas

15 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË

„PAS BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

K L A I P Ë D A

Klaipëdos muzikinis teatras9 d. 18.30 — „ÐTRAUSIANA“

10 d. 18.30 — G. Kuprevièiaus „VERONIKA“

11 d. 13 val. — B. Pavlovskio „SNIEGUOLË IR

SEPTYNI NYKÐTUKAI“

11 d. 17 val. Teatro kolonø salëje —

„Muzika, skambanti jausmais“

Ð IAUL IA I

Ðiauliø dramos teatras9 d. 18 val. — R. Lamoureux „SRIUBINË“.

Reþ. — N. Mironèikaitë

10 d. 18 val. — „BRANGIOJI MOKYTOJA“.

Reþ. — I. Stundþytë (teatras laboratorija

„Atviras ratas“)

11 d. 18 val. — P. Cheneau „Á SVEIKATÀ,

PONE!“ Reþ. — N. Mironèikaitë

13 d. 10, 13 val. — M. Astrachan,

E. Þukovskajos „PIFO NUOTYKIAI“.

Reþ. — V. Blëdis, atnaujinto spektaklio

reþ. — R. Urvinis (Juozo Miltinio dramos teatras)

14 d. 18 val. — A. Smilgevièiûtës ir

R. Radzevièiaus akustinis koncertas

15 d. 18 val. — Y. Reza „SKERDYNIØ

DIEVAS“. Reþ. — A. Lebeliûnas

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras9 d. 18 val. — I. Abele „JAZMINAS“.

Reþ. — M. Kimele

Ðiauliø dramos teatro gastrolës

10 d. 12 val. — „BERNIUKAI ÐOKA BREIKÀ“

(pagal V. Raèicko knygà). Reþ. — A. Gluskinas

10 d. 18 val. — Y. Reza „SKERDYNIØ

DIEVAS“. Reþ. — A. Lebeliûnas

11 d. 17 val. — R. Vaivaro „BIÈAI“.

Reþ. — R. Vaivaras

15 d. 18 val. — A. Smilgevièiûtës ir

R. Radzevièiaus koncertas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija10 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — Lietuvos nacionalinis

simfoninis orkestras. Dir. — V. Lande (Rusija,

JAV). Solistë X. Wang (fortepijonas, JAV).

Programoje F. Schuberto, M. Ravelio kûriniai

11 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — „Muzikinë kelionë á

Èiurlionio vaikystæ“. G. Gedvilaitë (fortepijo-

nas). Dalyvauja aktorius A. Kazanavièius,

Druskininkø M.K. Èiurlionio meno mokyklos

jaunieji atlikëjai

11 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

Û.U. Þebriûnaitë (altas), I. Baikðtytë (fortepi-

jonas)

11 d. 16 val. Kauno Ðv. Arkangelo Mykolo

(Águlos) baþnyèioje — kompozitoriaus

V. Ðvedo kûrybos vakaras. Lietuvos kamerinis

orkestras (meno vad. — S. Krylovas)

11 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje

menëje — „Vunderkindas W. A. Mozartas

Londone“. Ansamblis „Musica humana“

(meno vad. ir dir. — A. Vizgirda). Solistai

R. Vaicekauskaitë (sopranas), R. Beinaris

(obojus), B. Vaitkus (klavesinas)

14 d. 12.45 Vainuto vidurinëje mokykloje,

14 d. 17 val. Ðvëkðnos Saulës gimnazijoje, —

Èiurlionio kvartetas. Solistas M. Levickis

(akordeonas)

14 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — Valstybinis Vilniaus

kvartetas, P. Lundbergas (fortepijonas,

Ðvedija), D. Juozapaitienë (altas)

15 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — A. Budrio atsisveikini-

mui su „Trimito“ orkestru. Valstybinis puèia-

møjø instrumentø orkestras „Trimitas“.

Dir. — U. Vaiginis. Solistai A. Budrys (klarne-

tas), V. Giedraitis (klarnetas), P. Vyðniauskas

(saksofonas)

V I LN IUS

Muzikos ir teatro akademija9 d. 18 val. — prof. V. Landsbergio vakaras

„Geresnës muzikologijos troðkimas“. Daly-

vauja muzikologai J. Bruveris, G. Daunoravi-

èienë, J. Katinaitë

12 d. 18 val. — Z. Plavinas (fortepijonas,

Izraelis). Programoje F. Liszto, B. Smetonos,

I. Albenizo, J. Sibelijaus ir kt. kûriniai

13 d. 18 val. — respublikinio pianistø-

koncertmeisteriø konkurso dalyviø koncertas

Lietuvos muzikø rëmimo fondas11 d. 14 val. Vilniaus arkikatedroje

bazilikoje — Vilniaus kultûros centro moterø

choras „Liepos“ (choro meno vad. ir dir. —

A. Steponavièiûtë-Zupkauskienë), L. Kulieðiu-

vienë (vargonai), J. Vizbaraitë (sopranas)

13 d. 18 val. Vilniaus rotuðëje — „Muzikos

þvaigþdþiø ir þvaigþduèiø“ ðventinis koncer-

tas. Kauno kraðto jaunieji talentai ir sveèiai:

A. Cicënaitë (sopranas), Ð. Èepliauskaitë

(fortepijonas)

14 d. 17 val. S. Vainiûno namuose —

vakaras-koncertas Latvijos nepriklausomybës

dienai. Dalyvauja A. Pleðkûnas (altas),

B. Vainiûnaitës, A. Stasiûnaitës ugdytinës

Taikomosios dailës muziejus10 d. 18 val. — koncertas „Rûmø pobûviai ir

romanai“. Sable senosios muzikos ir ðokio

akademijos bei Versalio baroko muzikos

centro dëstytojai J. Hassler (sopranas) ir

E. Campos (klavesinas) bei jungtinë Lietuvos

senosios muzikos atlikëjai

Ðv. Kotrynos baþnyèia9 d. 18 val. — D. Bagurskas (kontrabosas),

A. Krikðèiûnaitë (sopranas), A. Kisieliûtë

(fortepijonas)

10 d. 17 val. — Ðv. Kristoforo kamerinis

orkestras. Solistai J. Lopetaitë (sopranas),

L. Mikalauskas (bosas), V. Lukoèius (klavesi-

nas). Dir. — D. Katkus

Piano. lt koncertø salë11 d. 19 val. — „Ðnabþdesiai ant vandens“.

S. Skjervoldas (baritonas), E. Andrejevaitë

(fortepijonas)

V a k a r a i

V I LN IUS

Raðytojø klubas12 d. 17.30 — raðytojos J. Noak jubiliejinis

kûrybos vakaras su nauju romanu „Petitio“.

Kartu su J. Noak dalyvauja literatûros kritikë

J. Riðkutë, aktorë D. Kazragytë, saksofoni-

ninkas K. Bagdonas

14 d. 17.30 — vakaras „Redaktorius ir

raðytojas“. Diskusijoje dalyvauja filosofai

A. Konickis, R. Ozolas, redaktorës A. Daug-

norienë, N. Kvaraciejûtë, raðytojai V. Girdzi-

jauskas, B. Januðevièius, V. Bakas,

M. Milaðius-Montë, D. Razauskas. Renginá

veda literatûros kritikas V. Sventickas

Mokytojø namai12 d. 18 val. Svetainëje — vakaras ið ciklo

„Paþinkime Vilniø“. Tema „Þydø kultûros

paveldas Vilniuje“. Dalyvauja Vilniaus Ðolom

Aleichemo vidurinës mokyklos mokytoja

R. Bieliauskienë

12 d. 18 val. 215 aud. — A. Þarskaus

paskaita „Mirties virsmas: ko mirtis nepalie-

èia ir kà ji sunaikina“

13 d. 18 val. Svetainëje — vakaras ið ciklo

„Pasidainavimai su Veronika“. Dalyvauja

folkloro ansamblis „Versmë“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø namas-muziejus9, 11 d. 19 val. — „Post scriptum“ (pagal

M. Delibes romanà „Penkios valandos su

Mariju“). Idëjos aut., reþ. ir atlikëja —

E. Tulevièiûtë, spektaklio muzikinio sprendimo

autorë ir flamenko solistë — B. Bublytë.

Spektaklyje dalyvauja flamenko klubo „Tien-

tos“ ðokëjos ir pianistas F. Zakrevskis

GROÞ INË L I TERATÛRA . L I TERATÛROS MOKSLAS

Apytiksliai trys : eilëraðèiai / Artûras Valionis. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla,

2012 (Vilnius : BALTO print). – 103, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9986-

39-728-1 (ár.)

Dagilio, ðuns ir kiti ðeðëliai : romanas / Liudas Gustainis. – Vilnius : Lietuvos raðytojø

sàjungos leidykla, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 445, [1] p. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN

978-9986-39-720-5 (ár.)

Liudas Dovydënas, 1906-2000 : [raðytojas] : bibliografijos rodyklë / Rokiðkio rajono

savivaldybës Juozo Keliuoèio vieðoji biblioteka ; [parengë Audronë Tupalskienë (bibliografijos

sudarytoja), Rita Viskaitienë (redaktorë)]. – Vilnius : Margi raðtai, 2012 (Vilnius : Petro ofsetas). –

119, [1] p., [10] iliustr. lap. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-9986-09-431-9 (ár.)

Graþi tu mano : lyrika, poema / Maironis ; [parengë Valentinas Sventickas]. – Vilnius :

Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 413, [1] p. : portr. –

(Lietuviø literatûros lobynas: XX amþius : LLL / visuomeninë redaktoriø taryba: Viktorija

Daujotytë … [et al.], ISSN 1822-2307 ; Nr. 30). – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9986-

39-721-2 (ár.)

Kaustytos þàsys : autobiografinë beletristika ir eilëraðèiai / Albinas Bernotas. – Vilnius :

Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2012 (Vilnius : Standartø sp.). – 287, [1] p. : iliustr.,

portr. – Tiraþas 1300 egz. – ISBN 978-9986-39-724-3 (ár.)

Man galima, að þydas / Oliver Polak, Jens Oliver Haas ; ið vokieèiø kalbos vertë Edita

Frejerytë. – Vilnius : Gimtasis þodis, 2012 (Kaunas : Spindulio sp.). – 174, [2] p. – Tiraþas

[2000] egz. – ISBN 978-9955-16-410-4 (ár.)

Man vëtra sesuo : proza, ið poezijos / Kazys Boruta ; [sudarë Dalia Striogaitë]. – Vilnius : Lietuvos

raðytojø sàjungos leidykla, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 491, [1] p. : portr. – (Lietuviø literatûros

lobynas: XX amþius : LLL / visuomeninë redaktoriø taryba: Viktorija Daujotytë … [et al.], ISSN

1822-2307 ; Nr. 26). – Tiraþas 2500 egz. – ISBN 978-9986-39-716-8 (ár.)

Czesùawo Miùoszo kûryba: modernioji LDK tradicijø tàsa : straipsniø rinkinys / [sudarytojas

Mindaugas Kvietkauskas]. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2012

(Vilnius : Petro ofsetas). – 299, [1] p. – Santr. angl. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-

609-425-073-6

Netobulieji : [romanas] / Tom Rachman ; ið anglø kalbos vertë Emilija Ferdmanaitë. – Vilnius :

Vaga, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 317, [2] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-5-415-

02259-5

Nutrinami : eilëraðèiai / Nerijus Cibulskas. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla,

2012 (Vilnius : Standartø sp.). – 70, [2] p. – (Pirmoji knyga : PK). – Tiraþas 500 egz. – ISBN

978-9986-39-729-8

Petitio : romanas / Jutta Noak. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2012 (Vilnius :

Standartø sp.). – 313, [2] p. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9986-39-726-7 (ár.)

Poetinis Druskininkø ruduo = Druskininkai poetic fall : almanachas / sudarytojas ir

vyriausiasis redaktorius Marius Burokas. – Vilnius : Vaga, [2012]. – ISSN 1822-3079

2012. – [2012] (Vilnius : BALTO print). – 309, [1] p. : iliustr., portr. – Tiraþas 500 egz.

Raudoni sandaliukai : esë: amþinybës akimirkos / Doloresa Kazragytë. – Vilnius : Tyto alba,

2012 (Vilnius : BALTO). – 295, [1] p. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9986-16-911-6

(ár.)

Rinktiniai raðtai / Liudas Dovydënas. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2002-

2012. – 8 t. – Virð. aut. nenurodytas. – ISBN 9986-39-209-8. – ISBN 978-9986-39-

209-5. – ISBN 978-9986-39-209-8 (klaidingas) (ár.)

T. 8 : romanai, pjesë, laiðkai / [parengë ir redagavo Vytautas Girdzijauskas]. – 2012 (Vilnius

: Standartø sp.). – 505, [2] p. : portr. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-9986-39-717-5

Spinozos problema : [romanas] / Irvin D. Yalom ; ið anglø kalbos vertë Viktorija Labuckienë. –

Vilnius : Vaga, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 405, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-

5-415-02258-8 (ár.)

Stebuklingas iðgijimas : [detektyvinis romanas] / Harlan Coben ; ið anglø kalbos vertë Vilma

Krinevièienë. – Kaunas : Jotema, [2012] (Kaunas : Spindulio sp.). – 397, [2] p. – Tiraþas

[2000] egz. – ISBN 978-9955-13-348-3 (ár.)

Stiklinë : eilëraðèiai / Stasys Stacevièius. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2012

(Vilnius : Standartø sp.). – 182, [2] p. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-9986-39-725-0 (ár.)

Susitarimas : romanas / Jodi Picoult ; ið anglø kalbos vertë Vilmantas Vilkonèius. – Vilnius :

Alma littera, 2012 (Kaunas : Spindulio sp.). – 441, [1] p. – Tiraþas 4500 egz. – ISBN 978-

609-01-0112-4 (ár.)

Ðëlas : [detektyvinis romanas] / Tess Gerritsen ; ið anglø kalbos vertë Jonas Èeponis. – Kaunas :

Jotema, [2012] (Kaunas : Spindulio sp.). – 381, [2] p. – Tiraþas [2500] egz. – ISBN 978-

9955-13-347-6 (ár.)

Vaivorykðtë ir neandertalietis : esë / Alis Balbierius. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos

leidykla, 2012 (Vilnius : Petro ofsetas). – 110, [2] p. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-

9986-39-718-2

Þvelk á arlekinus! : [romanas] / Vladimir Nabokov ; ið anglø kalbos vertë Rasa Drazdauskienë. –

Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, 2012 (Kaunas : Spindulio sp.). – 266, [1] p. – (“Baltø lankø”

rinktinë proza, ISSN 1822-6930). – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9955-23-601-6 (ár.)

12 psl. 7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 9 d. | Nr. 40 (1008)

L a p k r i è i o 9 – 1 5

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Milda BrukðtutëPublicistika – Laima Kreivytë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

007 operacija Skyfall ****Paskutinë Bondo misija þlugo, M16 uþpuolama, jai kyla pavojus ið

iðorës ir vidaus, M turi reorganizuoti agentûrà, o agentui 007 reikëssusidoroti su visais pavojais, net nesvarbu, kokià kainà uþ tai sumokantSamo Mendeso („Amerikietiðkos groþybës“) reþisuotas naujausias fil-mas apie Dþeimsà Bondà dar kartà patvirtina, kad tikri vyrai liko tik kine,visi kiti dalyvauja rinkimuose. Bondas ir vël yra Danielis Craigas, M – JudiDench, pagrindinis „blogietis“ – Javieras Bardemas, nauja graþuolë –Berenice Marlohe, taip pat vaidina Ralphas Fiennesas, Naomie Harris,Benas Whishaw, Albertas Finney. Ir vël retorinis klausimas: kodël lietu-viðki filmø pavadinimai tokie beviltiðki? (JAV, 2012) (Vilnius, Kaunas)

Apgaulinga aistra ***Fondø magnatas Robertas Mileris (Richard Gere) – charizmatiðkas

aferistas ir genialus meiluþis. Jis jau priprato bûti laukiamas þmonos irmeiluþës, kurios kartais, deja, kelia didelius skandalus. Mileris daro pini-gus tiesiog ið oro. Taèiau toks verslas netrunka ilgai. Pajutæs, kad padaisvyla, vyras nori kuo greièiau parduoti já dideliam bankui. Bet nenumatytiávykiai ir kvailos klaidos pastûmëja já veikti desperatiðkai... NicholasoJareckio filme taip pat vaidina Susan Sarandon, Timas Rothas, LaetitiaCasta, Brit Marling, Williamas Friedkinas (JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas)

Grësmingas ***Detektyvø, kuriø pagrindas – realûs ávykiai, autorius Elisonas (Ethan

Hawke) kartu su ðeima persikelia á maþà miestelá ir apsigyvena senamename. Visi jo ankstesni gyventojai buvo nuþudyti. Raðytojas randa 8 mmkino juostas, kurios padës áminti nusikaltimà. Bet nieko nebûna veltui.Name pradeda dëtis siaubingi dalykai, ir raðytojo ðeimai iðkyla pavojus.Scotto Derricksono filmas pirmiausia, þinoma, skirtas kruvinø siaubømëgëjams (JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas)

Kelyje ***Po tëvo mirties pradedantis raðytojas Selas Paradaizas susipaþásta su

jaunu ir þaviu Dinu Moriarèiu. Ðis kà tik iðëjo ið kalëjimo ir yra vedæsgraþuolæ Marilu. Visi trys tampa neiðskiriamais draugais. Siekdami vi-siðkos laisvës jie nesitaiksto su jokiais gyvenimo sàlygiðkumais ir leidþia-si á kelionæ, atrasdami pasaulá, kitus þmones ir save. Pagal bitnikø kar-tos biblijà – Jacko Kerouaco romanà – sukurtame Walterio Sallesofilme pagrindinius vaidmenis sukûrë Kristen Stewart, Amy Adams,Kirsten Dunst, Viggo Mortensenas, Steve’as Buscemi, Garretas Hed-lundas, Tomas Sturridge’as (Prancûzija, D. Britanija, JAV, Brazilija, 2012).(Vilnius, Kaunas)

Pragaras rojuje ***Ispanø reþisieriaus Juano Antonio Bayonos filme pagrindinius vaid-

menis sukûrë Naomi Watts, Tomas Hollandas, Ewanas McGregorras irGeraldine Chaplin. Tai tikra istorija pagrástas pasakojimas apie ðeimà,kurios Kalëdø atostogas Tailande 2004-øjø gruodá nutraukë cunamis.Kartu su tûkstanèiais kitø, atsidûrusiø katastrofos centre, ðeima stengia-si iðgyventi ir atrasti vieni kitus (Ispanija, 2012). (Vilnius, Kaunas)

Septyni psichopatai ***Nevykëlis raðytojas neteko ákvëpimo ir niekaip negali susidoroti su

nauju scenarijumi. Aplinkybës ir ekscentriðki draugeliai já átraukia á ðunsvagystæ. Bet pavogtas ðuo – ne ðiaip sau keturkojis, o svarbiausio miestogangsterio numylëtinis. Gangsteriui uþteks tik pajudinti maþàjá pirðtelá,kad niekðai bûtø surasti ir nubausti. „Reikalø Briugëje“ reþisieriaus Mar-tino McDonagho filme pagrindinius vaidmenis sukûrë Colinas Farellas,Woody Harrelsonas, Abbie Cornish, Christopheris Walkenas, Olga Ku-rylenko, Samas Rockwellas (D. Britanija, 2012). (Vilnius, Kaunas)

Kino repertuaras

V I LN IUS

Forum Cinemas Vingis9—18 d. — „Scanorama 2012“

9, 11—15 d. — Vëþliuko Semio nuotykiai 2

(3D, Belgija) — 13.30, 16 val.; 10 d. — 13.30

9—15 d. — Apgaulinga aistra (JAV) — 11.45,

14.15, 16.45, 19.15, 21.45

9, 12—15 d. — Septyni psichopatai

(D. Britanija) — 15.15, 18.20, 21.15; 10,

11 d. — 12.40, 15.15, 18.20, 21.15

15 d. — 30 ðirdies dûþiø (Prancûzija, JAV) —

21.45

10 d. — T. Adeso „Audra“. Tiesioginë premje-

ros transliacija ið Niujorko Metropolitano

operos — 19.55

15 d. — Brëkðtanti auðra. 2 dalis (JAV) — 18.30,

21.30

9—15 d. — 007 operacija Skyfall (JAV) — 11.15,

14.45, 18, 21.15

Pabandom ið naujo (JAV) — 13.30, 15.45,

18, 20.15

9, 12—15 d. — Monstrø vieðbutis (JAV) —

14.30, 16.45, 18.45; 10, 11 d. — 12.20, 14.30,

16.45, 18.45

9—15 d. — Kazino apiplëðimas (JAV) — 11.30,

19 val.

9, 11—14 d. — Asteriksas ir Obeliksas Jos

Didenybës tarnyboje (3D, Prancûzija) — 18.30

9, 11—14 d. — Grësmingas (JAV) — 21 val.

9—15 d. — Laiko kilpa (JAV) — 14 val.

Á Romà su meile (Ispanija, Italija, JAV) — 16.30

9—14 d. — Laukiniai (JAV) — 21.30

10, 11 d. — Ledynmetis 4: þemynø atsiradi-

mas (JAV) — 11.20; 9—15 d. — Meilë yra

viskas, ko reikia (Danija, Ðvedija, Italija,

Prancûzija) — 20.45; Pagrobimas 2. Neiðven-

giamas kerðtas (JAV) — 13.50, 18.30;

Pragaras rojuje (Ispanija) — 16, 20.30

10, 11 d. — Karaliðka dràsa (JAV) — 11.30

Forum Cinemas Akropolis9—12, 14 d. — Vëþliuko Semio nuotykiai 2

(3D, Belgija) — 10.30, 13.45, 15.45, 16.45,

19.15; 13 d. — 10.30, 13.45, 15.45, 16.45;

15 d. — 10.30, 13.45, 15.45, 16.45, 19.15

9—15 d. — Septyni psichopatai (D. Britanija) —

12.15, 15.15, 17.45, 20.15; Apgaulinga

aistra (JAV) — 18.15, 20.45

15 d. — Brëkðtanti auðra. 2 dalis (JAV) — 18.30,

21.30

13 d. — Coldplay Live 2012 — 18.30

9—14 d. — 007 operacija Skyfall (JAV) — 11.15,

14.30, 18, 20, 21 val.; 15 d. — 11.15, 14.30,

21 val.

9, 12—15 d. — Monstrø vieðbutis (JAV) — 14.45,

17.15, 19.30; 10, 11 d. — 12, 14.45, 17.15,

19.30

9—12, 14,15 d. — Monstrø vieðbutis (3D, JAV) —

10.15, 13, 21.30; 13 d. — 10.15, 13 val.

9—15 d. — Pragaras rojuje (JAV) — 11, 16,

21.15

Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybës tarny-

boje (3D, Prancûzija) — 11.30, 14, 16.30

Pagrobimas 2. Neiðvengiamas kerðtas (JAV) —

13.15, 18.30; Grësmingas (JAV) — 15.30,

20.30; Kazino apiplëðimas (JAV) — 13.30,

18.45; 10, 11 d. — Karaliðka dràsa (JAV) —

10.45; 9—15 d. — Vyras su garantija (Rusija) —

21.45

„Skalvijos“ kino centras„Scanorama 2012“

9 d. — Bûsena (dok. f., Vokietija) — 16.30,

14 d. — 19.30

9 d. — Vasaros þaidimai (Ðveicarija) — 18 val.

9 d. — Mefistas (Vakarø Vokietija, Vengrija,

Austrija) — 20 val.

10 d. — Liv Ullmann — scenos ið gyvenimo

(dok. f., Norvegija) — 15 val. (seansas senjorams)

10 d. — Be jokios gëdos (Lenkija) — 17 val.

10 d. — Gyvatës kiauðinis (Vakarø Vokietija,

JAV) — 21 val.

11 d. — Neregiø þemë (reþ. A. Stonys) — 15 val.

11 d. — Pulkininkas Redlis (Jugoslavija,

Vengrija, Austrija, Vakarø Vokietija) — 16.20

11 d. — Ambasadorius (dok. f., Danija) — 19 val.

11 d. — Sraigës kiaute (dok. f., Ðvedija,

Danija) — 21 val.

12 d. — Sofija (Danija, Norvegija, Ðvedija) —

15 val.

12 d. — Kuma (Austrija) — 18 val.

12 d. — Prisipaþinimas (Austrija) — 19.45

13 d. — Po sniegu (dok. f., Vokietija) — 19 val.

13 d. — Kas lieka (Vokietija) — 21 val.

14 d. — Nuogas prieglobstis (Suomija) — 17.15

14 d. — Lauþyti garsà (dok. f., Suomija,

Tanzanija, D. Britanija, Belgija, Portugalija) —

21 val.

15 d. — Apsisprendimas (Prancûzija, D. Britani-

ja, Vokietija, Austrija) — 17 val.

15 d. — Atsipraðau, kad sutrukdþiau (Danija) —

19 val.

15 d. — Hanusenas (Vengrija, Vakarø

Vokietija, Austrija) — 21 val.

10 d. — programa „Laikas eina per miestà.

Maiðtaujanti sovietmeèio dokumentika“ — 19 val.

10 d. — animacijos programa „Pasakø

pasaulis“ — 13 val.; 11 d. — animacijos

programa „Istorijos maþyliams“ — 13 val.

Pasaka9 d. — Atostogos prie jûros (Prancûzija) —

17.15; 10, 13 d. — 17 val.; 11, 12 d. — 19.15;

14 d. — 21 val.; 15 d. — 17.45

9, 10 d. — Grësmingas (JAV) — 19.30; 11 d. —

20.15; 12 d. — 21.30; 13 d. — 19.15; 15 d. —

21.45

9, 10 d. — 360 laipsniø: meilës ir nuodëmiø

ratu (JAV, Austrija, Prancûzija, Brazilija) —

22 val.

9 d. — Hasta la vista (Belgija) — 18.30; 11,

12 d. — 17 val.; 13 d. — 21.30

9 d. — Á Romà su meile (Ispanija, Italija, JAV) —

21 val.; 10 d. — 18.30; 14 d. — 17.15; 15 d. —

18 val.

9 d. — Pokalbiai rimtomis temomis (reþ.

G. Beinoriûtë) — 18 val.; 10 d. — 18 val.;

11 d. — 16.30; 12, 13 d. — 18.30; 14 d. —

17 val.; 14 d. — 21.15; 15 d. — 21 val.

9 d. — Velniø salos karalius (Norvegija) —

20 val.; 11 d. — 18.15

10, 11 d. — Madagaskaras 3 (JAV) — 15 val.

10 d. — Jos (Lenkija, Prancûzija, Vokietija) —

21 val.; 11, 13 d. — 18 val.; 14 d. — 19.30;

15 d. — 16 val.

11 d. — Laiko kilpa (JAV) — 21.30; 12 d. —

20 val.; 13 d. — 20.30

11 d. — Caraitis Ivanas ir vilkas pilkas

(Rusija) — 16 val.; 15 d. — 15.30

11 d. — Afteris (Ispanija) — 20.30; 12 d. —

21 val.; 15 d. — 20.30

11 d. — Savaitgalis su Pasaka — 14 val.

12 d. — Pusbroliai (Ispanija) — 18.15; 15 d. —

20 val.; 13 d. — Kelyje (Prancûzija, D. Britani-

ja, JAV, Brazilija) — 20 val.; 14 d. — 21.30;

15 d. — 15 val.; 14 d. — Labas vakaras, pone

Valenbergai (Ðvedija) — 18.30

14 d. — Kino vakarai su Izolda. Valda

Bièkutë — 19 val.

15 d. — Animacijos dirbtuvës — 18 val.

Ozo kino salë9, 10 d. — Kelionë á vandenyno gelmes.

Sugráþimas (dok. f., Austrija, D. Britanija,

Vokietija) — 16 val.; 10, 13, 15 d. — Miegan-

èiø drugeliø tvirtovë (reþ. A. Puipa) — 18 val.

9 d. — Lope de Vega: palaidûnas ir gundy-

tojas (Brazilija, Ispanija) — 18 val.; 14 d. —

16 val.; 13, 15 d. — Pasimatymas (Rusija) —

16 val.; 14 d. — Tadas Blinda. Pradþia (reþ. D.

Ulvydas) — 18 val.

K A U N A S

Forum Cinemas9—12 d. — Vëþliuko Semio nuotykiai 2 (3D,

Belgija) — 10.15, 12.30, 14.45, 16.45, 19 val.;

13 d. — 10.15, 12.30, 14.45, 19 val.; 14 d. —

10.15, 12.30, 14.45, 16.45; 15 d. — 10.15,

12.30, 14.45

9 d. — Apgaulinga aistra (JAV) — 17, 19.30,

21.50; 23.30; 10 d. — 17, 23.30; 11—13 d. —

17, 19.30, 21.50; 14 d. — 19.30, 21.50;

15 d. — 17, 21.50

9—5 d. — Septyni psichopatai (D. Britanija) —

13.30, 16, 18.30, 21, 23.15; 11—15 d. — 13.30,

16, 18.30, 21 val.

13 d. — Coldplay Live 2012 — 18.30

13 d. — Smulkus nusikaltimas (Vokietija,

Graikija, Kipras) — 17.15

10 d. — T. Adeso „Audra“. Tiesioginë premje-

ros transliacija ið Niujorko Metropolitano

operos — 19.55

15—25 d. — „Scanorama 2012“

15 d. — Brëkðtanti auðra. 2 dalis (JAV) —

18.30, 21.30

9—15 d. — 007 operacija Skyfall (JAV) — 11.30,

13, 14.30, 17.45, 19.45, 20.45, 23 val.; 11, 12,

14 d. — 11.30, 13, 14.30, 17.45, 19.45, 20.45;

13, 15 d. — 11.30, 13, 14.30, 17.45, 20.45

9, 12, 14, 15 d. — Monstrø vieðbutis (JAV) —

12.45, 15, 17.15; 10, 11 d. — 10.30, 12.45,

15, 17.15; 13 d. — 12.45, 15 val.

9—13 d. — Monstrø vieðbutis (3D, JAV) — 10.45,

14.15, 21.15; 14, 15 d. — 10.45, 14.15

9, 10 d. — Grësmingas (JAV) — 15.45,

20.30, 22.45; 11—15 d. — 15.45, 20.30

9—15 d. — Pragaras rojuje (JAV) — 13.15,

18 val.; 9—14 d. — Asteriksas ir Obeliksas Jos

Didenybës tarnyboje (3D, Prancûzija) — 11.45,

16.30; 15 d. — 11.45; 9—15 d. — Ledynmetis

4: þemynø atsiradimas (JAV) — 11.15; Kara-

liðka dràsa (JAV) — 11 val.; 9, 10 d. — Pagrobi-

mas 2. Neiðvengiamas kerðtas (JAV) — 19.15,

23.45; 11—15 d. — 19.15; 9—15 d. — Kazino

apiplëðimas (JAV) — 21.30

Romuva9 d. — Mënesienos karalystë (JAV) — 19 val.;

11 d. — 20 val.; 9 d. — Kelyje (Prancûzija,

D. Britanija, JAV) — 21 val.; 14 d. — 18 val.;

11 d. — Spragtukas (D. Britanija, Vengrija) —

14 val.; 11 d. — Lok, stok arba ðauk

(D. Britanija) — 16 val.; 11 d. — Subtilumas

(Prancûzija) — 18 val.

Cinamonas15 d. — Saulëlydis (JAV) — 12.30; Jaunatis

(JAV) — 14.45; Uþtemimas (JAV) — 17.15;

Brëkðtanti auðra. 1 dalis (JAV) — 19.30;

Brëkðtanti auðra. 2 dalis (JAV) — 22 val.

9— 11, 14, 15 d. — Vëþliuko Semio nuotykiai

2 (3D, Belgija) — 10.45, 12.45, 18.45

9—15 d. — 007 operacija Skyfall (JAV) — 12.15,

15.30, 18.30, 20.45, 21.40; Grësmingas

(JAV) — 19.15, 21.30

9—14 d. — Kazino apiplëðimas (JAV) — 16,

22 val.; 9—11, 14, 15 d. — Monstrø vieðbu-

tis (3D, JAV) — 14.45, 16.45; 12, 13 d. — 16.45

9—12, 14, 15 d. — Monstrø vieðbutis (JAV) —

11.45, 13.45, 15.45, 17.45 19.45; 13 d. —

12.15, 13.45, 15.45, 17.45 19.45

9—14 d. — Laukiniai (JAV) — 13.15, 20.30

9—15 d. — Laiko kilpa (JAV) — 17 val.

15 d. — Dþokas (JAV) — 11.15

9—14 d. — Kita svajoniø komanda (JAV) —

12.30, 18.15; 15 d. — 12.30

9—15 d. — Á Romà su meile (Ispanija, Italija,

JAV) — 14.30

„007 operacija Skyfall“