Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Su laikė va do vusPo li ci ja, pro ku ratū ra ir Vals ty binė mo kes čių ins pek ci ja (VMI) Vil­niaus mies te ir jo apy linkė se pir­ma dienį at li ko dau giau nei 60 kra­tų tak si įmonė se ir su jų va do vais su si ju sio se pa tal po se.

Kra tos bu vo at lie ka mos Vil­niu je tak si pa slau gas tei kian čio se įmonė se, jų va dovų ar ak ci ninkų na muo se, dar bo vie to se, trans por­to prie monė se. Skai čiuo ja ma, kad šios įmonės užėmė apie 70 pro c. Vil niaus mies to tak si rin kos. Įta­ria ma, kad vi soms įmonėms per sta ty ti nius va do va vo šeši as me nys.

Tikros sosTinės naujienos Trečiadienis, vasario 8 d., 2012 m. nr. 32 (1231) diena.lt

Vil niaus tak si ma fi ja

1 Lt

Tu riu be veik vi sus „Ramms tein“ įra šus, iki šiol ne pra lei dau nė vie no jų pa si ro dy mo Lie tu vo je.

sei mo na rys Al­gir­das­­Sy­sas

Vil niaus po li ci ja su laikė de šimt tak si vers lui va do va vu sių as menų, įta riamų rim to mis fi nan sinė mis ma chi na ci jo­mis. Po įmonė se at liktų kratų ir su lai ky-mų mies to tak si sis te ma pa ra ly žiuo ta.

Žydų pa vel do sargyboje

Miestas 4p.

Į Lietuvą grįžo ir gerų darbųPa si tik rin ti svei ka tos į tėvynę grį­žęs Lie tu vos rink tinės krep ši nin kas Ri man tas Kaukė nas at ra do lai ko ir var dinei pa ra mos grupei, ku ri dau­giau sia dėme sio skirs sun kio mis li­go mis ser gan tiems vai kams, pri sta­ty ti. „No ri me jiems su teik ti dau giau vil ties, iš pil dy ti vaikų sva jo nes“, – sakė traumą šiuo metu besigydan­tis krep ši nin kas.

sportas 10p.

rin kos au gi mo vil tis ry šių

bend rovės sie ja su iš ma niųjų te le fonų

nau do to jais.Ekonomika 9p.

ne gavę ru siškų dujų šąlan tys

ita lai ša ly je pa­skelbė kri tinę

pa dėtį.Pasaulis 12p.

Pir mas a.ku bi liaus ir „Gazp rom ex port“

va do vo a.Med ve­ de vo po kal bis –

be re zul tatų.Lietuva 7p.

Įtariamieji: � teismas vakar leido suimti kelis taksi įmonių vadovus. Broniaus jablonsko nuotr.

2

15p.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

trečiADieNiS, vASArio 8, 2012

diena.lt/naujienos/miestas

Švie ti mo įsta ty mo nuo sta toms dėl su vie no din tų lie tu vių kal bos bran dos eg za mi nų rei ka la vi mų lie tu viš kų ir tau ti nių ma žu mų mo kyk lų abi tu rien tams prieš ta­rau jan tys len kai ža da nau jas pro­tes to ak ci jas.

Į Lie tu vos len kų mo kyk lų strei ko ko mi te tą su si bū rę len kų tau ti nių ma žu mų at sto vai skel bia ko vą reng sian tys pro tes to ei ty nes nuo Sei mo link Vy riau sy bės ir mi tin­gą, ku ria me bus rei ka lau ja ma at­si sa ky ti vie no dų bran dos eg za­mi nų.

„Iš ti sus me tus Lie tu vos len kų pa stan gos sie kiant ap gin ti len­kiš kas mo kyk las Lie tu vo je ne da­vė jo kių re zul ta tų. Vis dėl to esa­me pa si ry žę to liau gin ti len kų ir ki tų tau ti nių ma žu mų švie ti mą Lie tu vo je. Pir miau sia mums rū pi mū sų vai kų ge ro vė, jų tei sė mo­ky tis gim tą ja kal ba“, – dek la ruo­ja pro tes to ini cia to riai.

Be veik prieš me tus Sei mas priė mė nau jos re dak ci jos Švie­ti mo įsta ty mą, ku ris, be ki tų da­ly kų, nu sta tė ir nau ją lie tu vių kal bos mo ky mo tvar ką tau ti nių

ma žu mų mo kyk lo se, nu ma tant dau giau pa mo kų lie tu vių kal ba, taip pat nuo 2013 m. su vie no di­nant lie tu vių kal bos bran dos eg­za mi no už duo tis.

Į pro tes tus įsi trau kus ir Len ki­jai, ru de nį bu vo su da ry ta Lie tu vos ir Len ki jos tarp vals ty bi nė dar bo gru pė švie ti mo klau si mais, ku­ri priė jo prie bend ros nuo mo nės, jog vals ty bi nės kal bos eg za mi no for ma vi siems Lie tu vos moks lei­viams bus vie no da, bet ver ti ni­mas lie tu vių ir tau ti nių ma žu mų mo kyk lų auk lė ti niams skir sis.

Ta čiau len kų tau ti nė ma žu ma prieš ta rau ja ir to kiam su ta ri mui. Ji rei ka lau ja, kad bū tų grą žin ta se na ja me įsta ty me nu sta ty ta iki šiol ga lio ju si tvar ka, kai per eg­za mi nų se si ją vals ty bi nės ir gim­to sios lie tu vių kal bos eg za mi nų už duo tys ski ria si.

Lie tu vos Vy riau sy bė tei gia, kad jos pa si rink tas mo de lis yra vie nas nuo sai kiau sių Eu ro po je, ir pa brė­žia, kad ki to se ša ly se, įskai tant Len ki ją, ga lio ja pa na šios nuo sta­tos dėl vie no do eg za mi no ir da ly­kų dės ty mo vals ty bi ne kal ba.

BNS, VD inf.

Len kai ir to liau ne no ri mo ky tis lie tu viš kai

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vie nas iš su lai ky tų as me­nų – bend ro vės „Stan­

dart tak si“ (bu vu si „Mar to no tak­si“) va do vas bei Lie tu vos tak si ve žė jų aso cia ci jos pir mi nin kas Ri­čar das Kriu ko vas. Tie sa, suim ti jo kol kas ne pra šo ma.

Taip pat su lai ky tas įmo nės „Stan dart tak si“ sa vi nin kas Ole gas Il čen ko ir dvi mo te rys, ku rių vaid­mens pro ce se pro ku ro rai neatsk­lei džia. O.Il čen ko suim tas dviem mė ne siams.

Taip pat pra šo ma suim ti Re na tą Mi ku lė ną, Ar tū rą Lu ča no vą, Ser­ge jų Ku če ro vą. Jie va do va vo įmo­nėms, ku rio se bu vo at lik tos kra tos. Ki tų įta ria mų jų pa var dės ne vie ši­na mos.

Po li ci jos de par ta men te vy ku sio je spau dos kon fe ren ci jo je Kri mi na li­nės po li ci jos biu ro vir ši nin ko pa va­duo to ja Jur gi ta Iva naus kie nė sa kė, kad su lai ky ta 10 as me nų, ta čiau įta­ria mų jų skai čius ga li išaug ti net iki 50. Kai ku riems iš jų ga li grės ti lais­vės atė mi mo baus mė iki 10 me tų.

Kaip tei gia po li ci jos va do vai, tak si vai ruo to jų tarp ke ti na mų su­lai ky ti as me nų ne tu rė tų bū ti.

Slė pė mo kes čiusVMI vir ši nin ko pa va duo to jas Ar­tū ras Kle raus kas va kar sa kė, kad pa dė tis tak si sek to riu je bu vo ta pu si ne be val do ma. Anot jo, 450 įmo nių su mo kė jo kiek dau giau kaip 3 mln. li tų mo kes čių, ta čiau di džio ji da lis šios su mos gau ta tik iš 20 įmo nių.

„Re mian tis sta tis ti ka, vie nas tak si au to mo bi lis per pa rą už dir­ba 20–50 li tų. Tai yra tas pa ts, kas vie nas rei sas iš Vil niaus oro uos­to“, – sa kė VMI at sto vas.

Įmo nių va do vai įta ria mi di de lių įmo nių pi ni gų su mų pa si sa vi ni mu, nu si kals ta mu bū du įgy tų pi ni gų le ga li za vi mu, ap gau lin gos ap skai­tos tvar ky mu, ne tei sin gų duo me­nų apie pa ja mas, pel ną pa tei ki mu, do ku men tų klas to ji mu.

Pre li mi na riais skai čia vi mais, gal būt į ap skai tą neįt rauk tų pi ni gų su ma, ku ri bu vo nau do ja ma še šė­

li nia me vers le ir le ga li zuo ta, ga li siek ti de šim tis mi li jo nų li tų.

Tak si įmo nių va do vai įta ria mi taip or ga ni za vę įmo nių veik lą, kad vals­ty bei bū tų mo ka mi kuo ma žes ni mo kes čiai ar ba jie vi sai bū tų ne mo­ka mi pri si den giant ne pel nin ga įmo­nių veik la. Taip vei kė dau giau nei 30 įmo nių, iš ku rių 20 re gist ruo tos 2 ad re sais, dau giau sia – Ža lių jų Eže­rų gat vė je esan čia me pa sta te.

Šio pa sta to priei go se šiuo me­tu ga na tuš čia. Gau siai prie būs­ti nės pa pras tai su si bur da vę tak­sis tai da bar ven gia čia lan ky tis, į re mon to dirb tu ves at va žiuo ja vos vie nas ki tas, o žur na lis tai čia ne­pa gei dau ja mi.

Sie ja su sa vi val dy bės pla naisVil niaus tak sis tai, sun kiai su si tvar­kan tys su išau gu siu dar bo krū viu, ku ria įvai riau sias są moks lo teo ri­jas, kas de da si šio vers lo rin ko je. Ir, be je, mie lai jo mis da li ja si su jų pa s­lau go mis be si nau do jan čiais mies­tie čiais.

Vai ruo to jai svars to, kad tak­si įmo nė se pro ble mos ir ne tvar ka pra si dė jo, kai da lies įmo nių val dy­mas bu vo su telk tas ke lių sa vi nin­kų ran ko se. Kon ku ren ci jos ne li ko, esą tie ke li sa vi nin kai pra dė jo dik­tuo ti sa vas ir ne la bai šva rias žai di­mo tai syk les.

Ki ta ver si ja, ko dėl tik da bar pra­dė tos krės ti tak si įmo nės, – Vil­niaus val džios pla nai steig ti mies­to tak si. Vai ruo to jai svars to, kad bū tent dėl šios prie žas ties tak si, marš ru ti niai mik roau to bu sai vis daž niau su lau kia įvai riau sių tik­rin to jų dė me sio. Tak sis tai pa sa ko­

Vil niaus tak si ma fi ja

Būs ti nė: � di džio ji da lis mo kes čius slė pu sių tak si įmo nių bu vo re gist ruo tos šia me mies to pa kraš ty je esan čia­me pa sta te. Ge di mi no Bar tuš kos nuo tr.

ja, kad pir ma die nį at likdami kra tas mi nė tų įmo nių būs ti nė je Ža lių jų Eže rų gat vė je po li ci ja su si grū mė su vie nu iš įmo nės sa vi nin kų ir ne va jį per šo vė. Ta čiau po li ci ja to kios in­for ma ci jos ne pat vir ti no.

Pro gos pa komentuoti ne pra lei do ir pa ts me ras Ar tū ras Zuo kas. Va­kar iš pla tin ta me pra ne ši me jis sa­ko, kad pri ta ria san kci joms, ku rių bu vo im ta si.

„Vil niaus sa vi val dy bė vi suo met bu vo už skaid rų ir tei sė tą tak­si pa s­lau gų vers lą. De ja, pa sta­rų jų die nų įvy kiai pa ro dė, kad šis vers las toks nė ra. Šiuo me tu ty ri­mas tę sia mas, ir tai pui ki ga li my bė įver ti si tua ci ją bei pa da ry ti vis ką, kad tak si pa slau gos Vil niu je bū tų tei kia mos ci vi li zuo tai, tak si vai­ruo to jai ne bū tų iš nau do ja mi“, – sa kė A.Zuo kas.

Apie gan dus ne kal baSos ti nės tak si ve žė jų aso cia ci­jos „Sos ve ta“ va do vas Ro mual das

Įmo nių va do vai įta­ria mi di de lių įmo nių pi ni gų su mų pa si sa­vi ni mu, nu si kals ta­mu bū du įgy tų pi ni­gų le ga li za vi mu.

Sa vi val dy bės tak si

Vos ta pęs me ru Ar tū ras Zuo kas pa­skel bė pla nus įsteig ti sa vi val dy bės tak si įmo nę. Pa gal me ro idė ją tak si pa slau gos bū tų da bar ti nės vie šo jo trans por to sis te mos da lis. Sa vi val dy­bės įsteig tos tak si įmo nės pa grin du tap tų mies to au to mo bi lių par ko per­tvar ka. Jei už mo jai virs tų rea ly be, Vil­niaus mies to sa vi val dy bė tap tų pir­mą ja ins ti tu ci ja, at si sa kiu sia sa vo au­to mo bi lių.

Kaip sa kė pa ts A.Zuo kas, im tis nuo­sa vo tak si vers lo sa vi val dy bę pa stū­mė jo su dė tin ga si tua ci ja pri va čia ja­me tak si vers lo sek to riu je. Pas ta ruo ju me tu sa vi val dy bė esą su lau kia ypač daug skun dų iš tak si pa slau gų ko ky be nu si vy lu sių klien tų: mies tie čių, sve čių iš už sie nio, ga li mų in ves tuo to jų. Daž­niau siai esą skun­džia ma si

dėl tak sis tų su kčia vi mo, kai iš ke lei vių rei ka lau ja ma di des nės su mos, nei pri­klau sy tų.

„Šiuo at ve ju tak si veik lą mes su pran ta­me kaip dar vie ną iš vie šo jo trans por­to rū šių ir prie mo nių. Tak si teik tų tas pa slau gas, ku rių ne ga li vie ša sis trans­por tas. Tak si au to mo bi lių tech ni nė būk lė la bai pra sta. Di džiau sia bė da ta, kad šian dien sa vi val dy bė ne tu ri įsta­ty mi nių ga lių rea liai kont ro liuo ti ir pri­žiū rė ti tak si vers lą, kaip da ro ma iš es­mės vi so se Eu ro pos vals ty bė se. Mi nė­ta tei sė su telk ta Su si sie ki mo mi nis te­ri jo je ar ba per kel ta į įsta ty mus“, – dien­raš čiui yra pa sa ko jęs A.Zuo kas.

Tak si vers lo kar te lis

Ne se niai mies to vi ce me ras Ro mas Ado ma vi čius vie šai pa skel bė, esą stai gus tak si kai nų šuo lis ga li bū ti nu lem tas kar te li nio su si ta ri mo, tad bū ti na tai iš tir ti. Sa vi val dy bė ti ki no dėl to ke ti nan ti kreip tis į Kon ku ren­ci jos ta ry bą. Di džio ji da lis sos ti nės tak si bend ro vių kai ną ke lia iki 1,8 li­to, kai ku rios – ir dar dau giau.

Pa na ši si tua ci ja jau bu vo su si klos­čiu si 2005 m., kai vi soms tak si bend ro vėms pa kė lus kai nas bu vo su lauk ta Kon ku ren ci jos tar ny bos įsi ki ši mo.

Už kar te lį 2005 m. bu vo nu baus tos šios įmo nės: „Mar to no tak si“, „Au to­vi sa tos tak si“, „Fiak ras ir Ko“, „Greit­vi la“, „Kab las ta“, „Kob la“, „Mer se ros au tot rans por tas“, „Ro mer ta“, „Taks­vi ja“, „Ta nag ros tak si“, „Trans mo der­na“, „Ar gil ta“ ir „Ar tak sa“.

Šie met ki lu sius įta ri mus anks čiau įkliu vę ve žė jai tak si at kak liai nei gė.

1

Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Sos ti nės gy ven to jai už 60 kv. met rų plo to bu to šil dy mą sau sį mo kės vi du ti niš kai 440 li tų. Sąs­kai tos bus ma žes nės nei Kau ne, ta čiau ge ro kai di des nės nei dau­ge ly je ki tų ša lies mies tų.

Lie tu vos ši lu mos tie kė jų aso cia­ci jos (LŠTA) skai čia vi mu, sau sį 1 kv. met rui ap šil dy ti pri rei kė vi­du ti niš kai 25 kWh ši lu mos. Ap­šil dy ti 60 kv. met rų plo to bu tui di džių jų ša lies mies tų se nuo se ir ne re no vuo tuo se na muo se pri rei­kė vi du ti niš kai 1500 kWh ener gi­jos. Vil niu je ši lu ma kai na vo 29,23 cen to už 1 kWh.

„Di džio ji da lis dau gia bu čių se­ni ir ne re no vuo ti vi suo se ša lies mies tuo se, to dėl ir ši lu mos su­var to ji mo sta tis ti ka la bai pa na­ši. Va di na si, mo kė ji mo už ši lu­mą dy dį lems ši lu mos kai na. Kuo ji aukš tes nė, tuo di des nės są skai­tos lau kia“, – sa kė (LŠTA) pre zi­den tas Vy tau tas Sta siū nas.

Kau ne ši lu ma sau sį kai na vo 31,47 cen to už 1 kWh, to dėl 60 kv. met rų plo to bu tui šil dy ti vi­du ti niš kai teks iš leis ti kiek dau­giau nei Vil niu je – apie 472 li tus.

Dau giau už sos ti nės gy ven to jus mo kės ir šiau lie čiai – vi du ti niš kai 447 li tus. Šiau liuo se ši lu mos kai­na sie kė 29,82 cen to už 1 kWh.

Klai pė die čiai už to kio pa ties plo to bu to šil dy mą sau sį mo kės vi du ti niš kai 402 li tus.

Vi suo se di džiuo siuo se ša lies mies tuo se nuo va sa rio 1 d. šil­dy mas šiek tiek pa bran go. Pas­lau gos esą brangs ta dėl ky lan čių du jų kai nų. Vil nie čiai ga li džiaug­tis, nes sos ti nė je šis au gi mas bus pa ts ma žiau sias. Ši lu mos ki lo vat­va lan dės kai na dau gia bu čių na­mų gy ven to jams di dės nuo 29,23 cen to iki 29,65 cen to už 1 kWh (su PVM). Karš to van dens ku bi nio met ro kai na Vil niaus dau gia bu­čių na mų gy ven to jams au ga nuo 20,66 iki 20,88 li to.

„Vil niaus die na“ pri me na, kad sos ti nės gy ven to jus šo kas pa ma­čius są skai tas iš ti ko jau lapk ri tį. Bu vo ap skai čiuo ta, kad Vil niaus mies to gy ven to jai lapk ri tį su nau­do jo 17 pro c. dau giau ši lu mos nei praė ju sių me tų lapk ri tį, o kai ku­riuo se na muo se ši lu mos su var to­ji mas išau go net 30–40 pro c.

Ener ge ti kos ins pek ci ja dėl „Vil­niaus ener gi jos“ veik los krei pė si į Ge ne ra li nę pro ku ra tū rą, ta čiau ši at si sa kė pra dė ti ty ri mą.

Už šil dy mą teks kloti vi du ti niš kai 440 li tų

2

miestas

trečiADieNiS, vASArio 8, 2012

2012 m. vasario 10 d., penktadienį, 10 val., Trakų švietimo centro salėje (Birutės g. 42, Trakai) LR žemės ūkio ministerija organizuoja informacinį seminarą

PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 M. PROGRAMOS

PRIEMONĖS „TECHNINĖ PAGALBA“ VEIKLOS SRITĮ „NACIONALINIS KAIMO TINKLAS“

Renginį ves Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos spe-cialistai.

Seminare kviečiami dalyvauti Vilniaus r. sav., Elektrėnų sav., Šalčininkų r. sav., Širvin-tų r. sav., Trakų r. sav.; Lietuvos kaimo tinklo nariai ir visi, kuriems aktuali šio semina-ro tema.

Seminaras nemokamas.Trukmė: apie 2 val. Užs. 910965

Būs ti nė: �� di�džio�ji�da�lis�mo�kes�čius�slė�pu�sių�tak�si�įmo�nių�bu�vo�re�gist�ruo�tos�šia�me�mies�to�pa�kraš�ty�je�esan�čia­me�pa�sta�te.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Bie liaus kas dien raš čiui sa kė ne­ke ti nan tis ko men tuo ti įvai riau­sių su at lik to mis kra to mis su si­ju sių gan dų. Anot jo, šiuo me tu aiš ku tik vie na – si tua ci ja mies­te su dė tin ga.

„Įsi vaiz duo ki te, ko kia ga li bū­ti ta si tua ci ja, kai dir ba pu sė tak­sis tų. O gy ven to jai el gia si taip pat, kaip ir anks čiau – vė luo ja, iš­kvie čia, bet pa skui at si sa ko, pra­šo ati dė ti. Da bar to kia si tua ci ja, kad jie tu rė tų pa ko vo ti, mes tu­rė tu me pa sku bė ti“, – sa kė R.Bie­liaus kas.

Jis tei gė ne sii man tis ver tin ti gan dų apie suim tus ko le gas, sa­vi val dy bės už mo jus ar su si šau­dy mus.

„Aš ne pa ska lų bo ba, kad to kius da ly kus ga lė čiau ap kal bė ti. Tu riu sa vo vers lą, da bar rū pi nuo si, kad su juo kuo ge riau su si tvar ky čiau, kad klien tai bū tų pa ten kin ti. Ne­ži nau, kas ką šne ka. Vai ruo to jai daug ką ga li pri kal bė ti. Bet ar čia

tei sy bė, ne ma no rei ka las ži no­ti“, – kal bė jo pa šne ko vas.

Iš sik vies ti – neį ma no maPir ma die nio va ka rą vil nie čiai su­si dū rė su pro ble mo mis mė gin­da mi iš si kvies ti tak si. Kai ku rie sos ti nės gy ven to jai dien raš čiui pa sa ko jo skam bi nę ma žiau siai de­šim čia skir tin gų nu me rių, ta čiau vi si jie bu vo užim ti ar ba iš jung ti.

Net jei ir pa vyk da vo iš si kvies­ti tak si, bent ke lias mi nu tes pa­vė la vęs klien tas gat vė je jo jau ne­be ras da vo. Vis dar vei ku sių tak si įmo nių ope ra to riai klien tus iš kar to įspė da vo ne vė luo ti, nes vai­ruo to jai vie nu me tu gau na po ke­lio li ka iš kvie ti mų. Tie sa, vil nie­čiai sa kė kol kas ne pas te bė ję, kad ke lio nės ta ri fai būtų padidinti.

Vil niu je iki užva kar tak si pa­slau gas tei kė maž daug 1600 au­to mo bi lių. Sa vi val dy bės skai čia­vi mais, vakar jų gat vė se buvo vos 700.

At li ko pa tik ras

Vil niaus mies to sa vi val dy bė kar tu su po li ci ja, VMI ir Vals ty bi ne dar bo ins pek ci ja, tik ri nu sios tak si pa slau­gas tei kian čius vai ruo to jus, ru de­nį per mė ne sį tru ku sią ak ci ją už fik­sa vo 324 pa žei di mus, ar ba kas dien bu vo už fik suo ja ma vi du ti niš kai po 11 pa žei di mų.

Per spa lio vi du ry je pra si dė ju sį ir iki lapk ri čio 14 d. tru ku sį rei dą Vil­niaus mies to sa vi val dy bės Vie šo­sios tvar kos sky riaus dar buo to jai su ra šė ad mi nist ra ci nio tei sės pa­žei di mo pro to ko lus net 50­ies tak­si pa slau gas tei kian čių įmo nių vai­ruo to jams.

Vai ruo to jai bu vo bau džia mi už Ke­lei vių ve ži mo leng vai siais au to mo­bi liais tak si tai syk lių pa žei di mus: tak si vai ruo to jai tei kė tak si pa slau­gas, ne tu rė da mi li cen ci jos kor te lės, ne bu vo ma to mo je klien tams vie to­je pa sta tę tak si ve ži mo ta ri fų len te­lės, tak si vai ruo to jai ve žė klien tus neį jun gę tak so met ro.

Taip pat daž nai pa si tai kan tis pa žei­di mas – tak si įmo nė se vai ruo to jai įdar bi na mi 2–3 va lan doms per die­ną, ta čiau pa pras tai dir ba 8–12 va­lan dų.

Dau giau sia pa žei di mų už fik­suo ta tak si įmo nė se „Bal tic ta xi“, „Mer se li ta“, SDKE, „Ro mer ta“, „Ere­

lio akis“.

Ar išliks Lietuvoje žydų paveldo objektų?

4p.

Ug nė Ka ra liū nai tėu.karaliunaite@diena.lt

Net ru kus į kos mo są bus pa leis ti vi si pro gra mos „Ga li leo“ pa ly do­vai. Vie nas jų bus pa va din tas Da­nie lės var du – de vyn me tės iš Vil­niaus gar bei.

Eu ro pos Ko mi si ja (EK) pa si leng­vi no už duo tį iš rink ti lie tu viš­ką pa ly do vo pa va di ni mą ir or ga­ni za vo kon kur są, ku ria me run gė si 9–11 me tų moks lei viai. Vai kai ga­lė jo pri sta ty ti pie ši nius kos mo­so te ma, o nu ga lė to jui te ko ne tik spal vin gas ser ti fi ka tas, bet ir gar­bė, kad kaž kur aukš tai iš kel tas pa­ly do vas, pa va din tas jo var du.

EK su lau kė apie 200 dar bų, iš ku rių 35 gu lė ant griež tos ko mi si­jos sta lo. Ko mi si jos na rys, gra fi kas, vai kų kny gų iliust ra to rius Kęs tu­tis Kas pa ra vi čius tei gė, kad dar bas bu vo sun kus, bet ir įdo mus.

„Kai ku rių vai kų dar buose nau­do tos tech ni kos ne ga lė jau su­pras ti net pa ts bū da mas dai li nin­kas. Pie ši niuo se jie nau do jo siū lus, po pie rių, ma ka ro nus ir net sa gas. Iš šių dar bų bū tų ga li ma pa si mo­ky ti ir pro fe sio na liems me ni nin­kams“, – vai kų iš ra din gu mu ste­bė jo si gra fi kas.

Ko mi si jos na rė „Te le bim­bam“ dar že lio sa vi nin kė Ne rin ga Če reš­ke vi čie nė bu vo ma lo niai nu ste bin ta vai kų pie ši nių. „Kai ku rie nu pieš ti

ne to kia spal va, ko kia aš pieš čiau. Min tys apie kos mo są ga li nu kel ti į vi sai ki to kius pa sau lius“, – šyp so­jo si mo te ris.

Kruopš čiai at rin kus pie ši nį, nu ga­lė to ja pa skelb ta de vyn me tė Vil niaus Si mo no Dau kan to mo kyk los moks­lei vė D.Ged mi nai tė. Bū tent Da nie lės var du ir bus pa va din tas vie nas pro­jek to „Ga li leo“ pa ly do vų.

Mer gai tė pa sa ko jo, kad pie ši nį kū rė įvai ria tech ni ka – te pė da žais, dė jo siū lių, klo jo stal tie sę. Da nie lė pri si pa ži no, kad pie ši nio pa va di ni­mą „Rau do no sios pla ne tos elekt ri­nė sro vė“ pa dė jo su gal vo ti ma ma.

Da nie lė sa kė, kad vi sai no rė tų ap si lan ky ti kos mo se, o ir jos var­do su tei ki mas pa ly do vui – jai di­de lė gar bė. „Bū tų įdo mu pa tek ti į kos mo są. Ne pa žįs tu nė vie no vai­ko, ku ris tu rė tų sa vo pa ly do vą“, – at siė mu si nu ga lė to jos ser ti fi ka tą ir sta tu lė lę kal bė jo mer gai tė.

Lie tu vos kos mo so aso cia ci jos di rek to rius Vid man tas Tom kus džiau gė si EK or ga ni zuo tu kon­kur su ir su sie jo kos mo są ir vai kus. „Kos mo sas – vis dar mū sų sva jo nė ir atei tis. Vis dar iš šū kiu lie ka iš si­lai pi ni mas Mė nu ly je ir Mar se. Tai ga li pa siek ti mū sų vai kai“, – kal­bė jo spe cia lis tas.

V.Tom kus aiš ki no, kad „Ga li­leo“ pro jek tas – tai Eu ro pos pa ly­do vi nės na vi ga ci jos sis te ma, pa­na ši į da bar vei kian čią Ame ri kos GPS pa ly do vų sis te mą. „Ji tu rė tų bū ti tiks les nė, ji bus pla čiau tai­ko ma ci vi li nia me sek to riu je, ypač trans por te. Pa vyz džiui, au to ma­ti nis lėk tu vų nu si lei di mas“, – pa­sa ko jo pa šne ko vas. Taip pat „Ga­li leo“ pa ly do vai bus nau do ja mi ener ge ti ko je, tva rio jo je žem dir­bys tė je. „Kar tais net neatk rei­pia me dė me sio, kad va žiuo jan tis au to mo bi lis nau do ja si kos mo­so pa slau go mis. Kos mo se esan­čių įren gi nių vei ki mą ga li me jus ti ir mo bi liuo siuo se te le fo nuo se“, – tei gė V.Tom kus.

Lie tu vą kos mo se jau gar si na Mar se esan tis kra te ris Aly tus, ke­le tas as te roi dų lie tu viš kai var dais ir ko me tos. „Ypač ak ty vūs Lie tu­vos ko me tų ieš ko to jai. Tu ri me ir Čer niaus ko me tą, ir dar dau giau. Lie tu vių ast ro no mai ste bi dau ge lį ma žų jų kos mo so kū nų ir juos me­džio ja“, – pa sa ko jo Kos mo so aso­cia ci jos di rek to rius.

Pa ly do vui – lie tu vai tės var das

Sva jo nė: �� at�rin�kus�pie�ši�nį�pa�ly�do�vo�var�do�kon�kur�so�nu�ga�lė�to�ja�pa�skelb�ta�de�vyn�me�tė�D.Ged�mi�nai�tė.�� Ug�nės�Ka�ra�liū�nai�tės�nuo�tr.

Kos mo sas – vis dar mū sų sva jo nė ir atei tis. Vis dar iš šū kiu lie ka iš­si lai pi ni mas Mė nu ly­je ir Mar se. Tai ga li pa­siek ti mū sų vai kai.

Vid man tas Tom kus:

3

miestas

4

miestas

Vil niaus cho ra linė si na go ga – vie nin­telė iš li ku si iš 105 žydų mal dos namų Vil niu je. Ši šven tovė ge riau ži no ma tie siog kaip Vil niaus si na go ga. Pas­ta tas yra mau ri ta niš ko sti liaus, pa­sta ty tas pa gal re for minį ju daiz mo Vo kie ti jos si na gogų pa vyzdį. Si na­go ga dviejų aukštų. Pir ma me aukš­te yra vyrų sky rius, ant ra me – mo­terų sky rius ir pa tal pa cho rui. Fa­sa de yra įra šas heb rajų kal ba: „Mal­dos na mai – šven te nybė vi soms tau­toms.“

Virš si na go gos fron to no pa vaiz duo­tos len telės su de šimt Die vo įsa kymų.

Dau gu ma iki šiol iš li ku sių mūri nių si­na gogų pa sta ty tos XIX a. ant ro je pusė­je–XX a. pra džio je, is to riz mo lai ko tar­piu (is to riz mu va di na ma ar chi tektū­ros kryp tis, pa grįsta praei ties sti lis ti­nių formų imi ta ci ja). Tuo me tu dau­ge ly je miestų ir mies te lių, pvz., Kėdai­niuo se, Jo niš ky je, Kal va ri jo je, Ei šiškė­se, pa sta ty ta po ant rą si na gogą ša lia jau stovė ju sių.

Įdomūs trijų pa statų komp lek sai su si for ma vo Kėdai niuo se ir Kal va­ri jo je (dvi si na go gos ir skerdė jo na­mas). Is to riz mo lai ko tar pio si na­gogų, kaip ir ki tos pa skir ties sta ti­

nių, ar chi tektū ro je eg zis tuo ja sti lis­tinė įvai rovė, pra de dant pa prastų formų be sti li ne ar chi tektū ra ir bai­giant su dėtin go mis vi du ram žių sti­lių, or de ri nių ar ry tie tiškų formų in­terp re ta ci jo mis.

Išorė je nau do ja ma ne daug de ko ro ele­mentų – do mi nuo ja Do vy do žvaigž­dė ar ba De ka lo go mo ty vas. Šio sti­liaus pa sta tuo se vy rau ja po lich ro mi­nis žais min gu mas: de ri na mos dvie­jų spalvų ply tos ir bal ti tin ko ap va dai. Vil niaus si na go go je yra neo ro man­tinės ar chi tektū ros ele mentų ir būdin­gos ry tie tiš kos sim bo li kos.

Šven te nybė vi soms tau toms

To­mo­Ur­be­lio­nio­(BFL)­nuo­tr.

And re jus Žu kovs kisa.zukovski@diena.lt

Vie nos si na go gos vaiz daiTru pan tys, nuo lai ko pa juodę rąs­tai, as bes ti nio ši fe rio sto gai, iš dau­žy ti lan gai. Baž ny čia – tai žmonės. Si na go ga taip pat. Be žmo nių mal­dos na mai – tai tik pa sta tas, ku­rio griū tis – lai ko klau si mas. Šių žod žių tei sin gu mu ga li me įsi ti­kin ti ap si lankę Vil niaus ro tušė je vyks tan čio je me di nių Lie tu vos si­na gogų nuo traukų pa ro do je.

Pa ro dos or ga ni za to rius ir su ma­ny to jas – Ja ko vo Bun kos lab da ros ir pa ra mos fon das. Fon do va do vas Dau man tas Le vas To de sas pa ts pa­si ėmė fo toa pa ratą į dau giau nei pus­metį fik sa vo me di nes si na go gas.

Dvie juo se Ro tušės aukš tuo­se ga li ma iš vys ti de vy nių – daug­maž pusės Lie tu vo je vis dar iš li ku­sių – me di nių si na gogų at vaiz dus. Nuot rau ko se už fik suo tos Žiež ma­rių, Lau ku vos, Troškūnų, Se dos, Tirkš lių, Kurk lių, Ro za li mo, Alan­tos, Pak ruo jo si na go gos. Pas ta ro ji lai ko ma se niau sia ir ver tin giau sia me di ne si na go ga.

Pa ro dos pa va di ni mas – „Ka di šas Lie tu vos me dinėms si na go goms“. „Ka di šas“ ji diš kal ba reiš kia „mal­da“. „Ši pa ro da – drau ge ir mūsų fon do veik los ata skai ta, mūsų pla­nai atei čiai“, – teigė D.L.To de sas.

Dau giau sia dėme sio – Žiež ma riamsVi sas pir mas Ro tušės aukš tas skir tas vie nai si na go gai. Įvai riai – iš išorės, vi daus, šonų – nu fo tog­ra fuo ta pa tal pa yra ryš kus pa vyz­dys, kaip si na go ga vir to tie siog pa sta tu. Lai kas ir žmo gus pa darė taip, kad mal dos na mų įžvelg ti net nuo trau ko se be veik ne įma no ma. Jei ne ap ra šy mas, at ro dytų, kad tai tie siog ei li nio griū van čio sta­ti nio frag men tai.

Ant ra me aukš te eks po zi ci ja įvai­resnė. Čia de monst ruo ja mos aš­tuo nių si na gogų nuo trau kos, o virš sti li zuo to ži di nio pa dėta pra ėju sių metų pa bai go je su griu vu sios Se­dos si na go gos me dinės si jos da­lis. Spe cia liai ne chro no lo giš kai su dėlio ti vaiz dai su ke lia slo gią at­mos ferą, ku rią su stip ri na pa teik ti ap ra šy mai.

„Štai Troškūnų si na go ga iki šiol pa vers ta ke tu rių butų gy ve na muo­

ju na mu. Ir jos li ki mas ne blo giau­sias – ki to se vie tovė se si na gogų pa sta tai so viet me čiu bu vo pa vers­ti san dėliais, fer mo mis, kiau lidė­mis, bu vo su nai kin tas jų in ter je ras. Tai, kad pa sta tas bu vo mal dos na­mai, liu di ja tik ar ki niai langų ele­men tai“, – tei gia ma pa ro dos ap­ra šy muo se.

Ats pin di ar chi tektū ros raidąSvar bus me di nių si na gogų nuo t­ raukų as pek tas – ga li mybė ne tik su pras ti Lie tu vos žydų kultū ros tra di ciją, bet ir su si pa žin ti su Lie­tu vos ar chi tektū ros ypa tu mais. Tuo me tu, kai Lie tu vo je vis dar bu vo sta to mos me dinės si na go­gos, Eu ro po je jos jau bu vo ta pu­sios at gy ve na.

„Lie tu vos žy dai bu vo kon ser va­tyvūs, o re li gi ja ir re li gi niai pa sta­tai – tai ta sri tis, kur ar cha jiš ku­mas iš si lai ko itin ge rai“, – pa brėžė D.L.To de sas.

Ne to li Anykš čių 1935 m. pa sta­ty ta si na go ga pri me na ge riau siu at ve ju XIX a. sta tinį. Ki tos, XIX a. sta ty tos, si na go gos iš sau go jo dar se nes nių pa statų ypa ty bes. Ši taip ne ma žai me di nių si na gogų bu vo sta to mos įter piant ba ro ko ir kla si­ciz mo ele mentų. To kio sti liaus pa­sta tai sa vo iš vaiz da iš vie nos pusės pri minė rūmus, iš ki tos – kaimų svir nus. Dėl pa sta ro jo pa na šu mo

dau ge lis už da rytų mal dos namų ir vir to svir nais ar ki to kiais ūki niais pa sta tais.

Ap ra šy mai – ir ji diš kal baNuot raukų ap ra šy mai pa ro do­je pa teik ti pen kio mis kal bo mis. Kairė je sten do pusė je yra teks tai lie tu vių, rusų ir anglų kal bo mis, de šinė je – ji diš ir heb rajų. Ši taip norė ta ati duo ti duoklę is to ri nei Lie tu vos žydų tra di ci jai. Ji diš bu­vo kal ba, ku rią lit va kai var to da vo

bui ty je, kas die nia me gy ve ni me, o heb rajų – re li gi jo je.

„Su ji diš žmonės gy ven da vo kas­dien. Su heb rajų – gim da vo, mels­da vo si, tuok da vo si ir mir da vo. Tai bu vo bend ra vi mo su Die vu kal ba“, – teigė D.L.To de sas.

Pa ro dos su ma ny to jas pa pa sa ko­jo, kad būta tam tikrų sun kumų ir su tekstų heb rajų bei ji diš kal bo mis spaus di ni mu. Lie tu vo je, ku rio je tar­pu ka riu gy ve no daug žydų, šian dien jų raš me nys sun kiai įkan da mi.

TrečiADieNiS, vASArio 8, 2012

Lie tu vos žy dai bu vo kon ser va tyvūs, o re­li gi ja ir re li gi niai pa­sta tai – tai ta sri tis, kur ar cha jiš ku mas iš si lai ko itin ge rai.

Mal dos na mai be žmo nių pa smerk ti su nyk tiLi ki mas: ­� mal­dos­na­mai­iš­ny­kus­žydų­bend­ruo­menėms­bu­vo­pa­vers­ti­ki­no­teat­rais,­svir­nais,­kiau­lidė­mis.­ ­ Ge­di­mi­no­Bar­tuš­kos­nuo­tr.

Lai kas: ­� dar­ prie­š­ pus­metį­ stovė­ju­si­ Se­dos­ si­na­go­ga­ ne­se­niai­ vir­to­griuvė­sių­krūva.­ ­

Me dinės Lie tu vos si na go gos. Nuo ta­da, kai čia rink da­vo si žy dai, jos neat­pažįs ta mai pa­si keitė, su kly po. Vie na jų prie š ke­lis mėne sius vir­to griuvė sių krūva. Slo gi nyks tan čio pa vel do pa ro da at­vėrė du ris sos tinė je.

5

miestas

And re jus Žu kovs kis

Fo tog ra fijų pa ro dos „Ka di šas Lie­tuvos me dinėms si na go goms“ Vil­niaus ro tušė je rengė jas Dau man­tas Le vas To de sas atei ties darbų planų ne sto ko ja. Ja ko vo Bun kos lab da ros ir pa ra mos fon do va do­vas, sos tinė je pri statęs yrantį Lie­tu vos žydų pa veldą, su pa ro da pla nuo ja vyk ti į Eu ropą.

– Kaip ki lo idė ja su reng ti ap­leistų me di nių si na gogų fo­tog ra fijų pa rodą? – pa klausė­me D.L.To de so.– Pir miau sia dėmesį pa traukė Kultū ros ver ty bių ap sau gos de­par ta men to ar chy vuo se sau go­tos pen kių me di nių si na gogų nuo­trau kos. Su si domė jau, kiek to kių si na gogų yra Lie tu vo je, ir pra ėju­sių metų ge gužę ėmiau va žinė ti po Lie tuvą ir jas fik suo ti.

Dar vie nas da ly kas, pa ska tinęs ma ne rink ti nuo trau kas, – tai ži­no mo tar pu ka rio Lie tu vos me­no ty ri nin ko, pa vel do sau gos gu ru Pet ro Ga launės min tys. Jis kalbė­da mas apie žydų si na go gas pa va­di no jas Lie tu vos pa vel do da li mi. Iš tiesų, ma no nuo mo ne, tei gi nys „lie tu vių liau dies me nas“ klai di­nan tis. Reikėtų kalbė ti apie Lie­tu vos liau dies meną. Mes, žy dai, gy ve na me čia 700 metų ir esa me Lie tu vos kultū ros kūrėjai, ly giai taip pat kaip lie tu viai ir ki tos čia nuo se no gy vuo jan čios tau tos.

Tai gi pa ro dos tiks las – išlįs ti iš siau ros tau tinės ki šenės ir pa ro dy­ti, kad tai ne tik Lie tu vos žydų, bet vi sos Lie tu vos pa vel das.

– Koks šių pa statų būklės fik­sa vi mo tiks las? Ban dy si te juos gai vin ti, vėl pa vers ti mal dos na mais?– Šie pa sta tai kaip si na go gos nu­mirė. Nie kas ir nie ka da čia ne degs žva kių ir ne vy nios To ros ri tinė lių.

Si na go go mis jos vėl tap ti ne­ga li, nes ne be li ko tų bend ruo me­nių, ku rios bu vo iš nai kin tos An­ t ro jo pa sau li nio ka ro me tais. Nėra žmo nių. Kad pa sta tas būtų mal­dos na mai, tu ri su si rink ti de šimt suau gu sių žydų vyrų.

Žydų nėra, tad da bar mūsų už­duo tis iš sau go ti pa statą, bent jau pa da ry ti taip, kad žmonės ži notų, jog tai ne šiaip sau na mas.

– Galbūt tai bus mu zie jai?– Mu zie jai, ma nau, ne. Jei gu ra si­me pi nigų, su re mon tuo si me pa sta­tus, bet jų nie kam ne pri tai ky si me, jie nu mirs, kad ir kaip ge rai at ro­dytų. Ko kią funk ciją galėtų turė ti šie pa sta tai? Išs kir čiau tris es mi­nius da ly kus. Pir miau sia, jie galė­tų at lik ti švie čiamąją funk ciją. Čia galėtų vyk ti pa mo kos, kas tie žy­dai, iš kur jie at si ra do, kaip jie čia gy ve no dau gelį šimt me čių.

Ant ras da ly kas – tai ho lo kaus­to pa mo ka ir tre čio ji funk ci ja – re­li gi jos. Da bar ti nis jau ni mas ne ži­no, kad Die vas vi siems yra vie nas, o krikš čio nybės šak nys sly pi ju daiz me.

– Jūs ne pir mie ji, ku rie ėmė­si fo tog ra fuo ti ap leis tas si na­go gas...– Ne, bet prie š mus vyk da vo tik fik sa ci ja. Kons ta tuo ja mas fak tas, kad toks pa sta tas yra. Jis iš ma­tuo ja mas, ap ra šo mas, ir vis kas.

Trūko pi nigų, gal net ne pi nigų, o no ro, ryž to ką nors da ry ti, kaip nors jį gelbė ti.

– Pa ro do je už fik suo ti de vy nių si na gogų vaiz dai. Kiek, jūsų ži nio mis, Lie tu vo je šiuo me­tu yra iš li ku sių me di nių si na­gogų?– Prieš karą Lie tu vo je bu vo per 500 mūri nių si na gogų. Me di nių pa statų skai čius ge ro kai ma žes­nis. Šian dien yra iš likę 17 ar 18, iš jų ke tu ri pa sta tai – mal dos na­mai. Tai tik rai ne ma žai, nes vi­so je Eu ro po je me di nių si na gogų apie 30. Tad dau giau nei pusė me di nių Eu ro pos si na gogų yra Lie tu vo je.

– Ko kia jų būklė šian dien? Ar vi sos jos vie no dai ap leis tos?– De ja, si na go gos, Lie tu vo je jau dau giau nei 60 metų ne nau do tos pa gal pa skirtį, nyks ta tie siog aky­se. Ryš kiau sias pa vyz dys – Se dos si na go gos pa sta tas. 2011 m. ge gužę da ry to je nuo trau ko je sta ti nys dar lai ko si, o štai prie š pat nau juo­sius me tus – jis jau nu virtęs. Taip mūsų aky se pa vel das, ku riuo lai ku ne bu vo pa si rūpin ta, su ny ko.

Blo giau sia, kad šie pa sta tai nie kuo neiš sis ki ria, žmonės juo se neat pažįs ta mal dos namų. Vie ni jų bu vo pa vers ti iki šiol vei kian čiais san dėliais, ir tai ne blo giau sias pa vyz dys. Dar blo giau, kai me di­nia me, tam ne pri tai ky ta me pa sta­te įkur din da vo pirtį, kiau lidę.

Ta čiau yra ir gerų pa vyzd žių, kai bend ri vie tos bend ruo menės ir vald žios veiks mai pa de da iš­sau go ti is to ri nius sta ti nius. Pa­na šiai nu ti ko Pak ruo jy je. Ke li ak­

ty vis tai, sa vi val dybė su telkė jėgas ir ėmėsi darbų. Bu vo gau ta pa ra­ma iš Nor ve gi jos fondų, ir da bar pa sta tas ap sau go tas nuo to les nio iri mo, už deng tas sto gas. Aiš ku, iki ga lo su tvar ky ti šiam sta ti niui rei­kia daug lai ko ir pi nigų, ta čiau ge­ra pra džia – pusė dar bo.

Jun ta mas su ju di mas ir Alan to­je. La bai ak ty vus mies te lio ben­d ruo menės pir mi nin kas Da nie lius Draz daus kas pa ts ma ne su si ra do ir klausė, ką da ro me. Aš ir sa kau: „Žydų nėra – rei kia pa tiems. Jei bend ruo menė norės, tai bus.“ Da­bar tiks las tu ri būti at slūgus šal­čiams va žiuo ti ten, viską iš ma tuo­ti, su da ry ti sąmatą ir su ke pu re ei ti po svietą.

Kas dar? Alsėd žiuo se yra pui­kiai su tvar ky ti mal dos na mai, la­bai ge ras ga ra žas įreng tas.

– Pla nuo ja te su fo tog ra fijų pa­ro da ke liau ti po Eu ropą?– Taip. Kol kas dar ne ga liu pa tvir­tin ti, ta čiau vyks ta de ry bos su len­kais ir olan dais. Tad ke liau sim ar­ba į Len kiją, ar ba į Olan diją.

– Vie nas fon do planų įkur ti et nog ra finį lit vakų kaimą Že­mai ti jo je. Ar tai bus žy diš kas Rum šiš kių ati tik muo?– Duoklę mi ru siems mes jau ati­davė me. Vi si ži no me, kaip mes nu­mirė me. Da bar at ėjo me tas, kad žmonės su ži notų, kaip mes gy ve­no me. Esa me su skai čiavę per 290 vietų, kur Lie tu vo je gy ve no žy dai, ir pla nuo ja me su kur ti tokį žemė­lapį 6 hek tarų plo te, vi sai prie pat Že mai ti jos na cio na li nio par ko.

Rum šiškės bu vo ku ria mos tuo me tu, kai lie tu viams bu vo la­bai svar bu pa brėžti sa vo tau tiš­kumą, sa vo na cio na linę esybę, tad žy dams jų et nog ra fi nia me kai me vie tos ne li ko. Nors is to riš kai tai ne tei sin ga. Kiek vie na me Lie tu vos kai me bu vo bent trys žydų pa sta­tai: malū nas, kar čia ma ir kalvė. Mies te liuo se tų pa statų bu vo dar dau giau. Be to, žy dai steng da vo­si pa sta ty ti kai me bent vieną pa­statą aukš tu sto gu, kur vyk da vo su si ti ki mai.

Išlįs ti iš tau tinės ki šenės

Proš vaistės: �� D.L.To�de�sas�ap�gai�les�tau�ja,�kad�žydų�pa�vel�das�Lie�tu�vo�je�nyks�ta,�ta�čiau�ran�da�ir�gerų�pa�vyzd�žių,�ku�rie�ska�ti�na�ne�nu�leis�ti�rankų.�� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Mes, žy dai, gy ve na me čia 700 metų ir esa me Lie tu vos kultū ros kūrėjai, ly giai taip pat kaip lie tu viai ir ki tos čia nuo se no gy vuo jan čios tau tos.

So vietų su nai kin ta ke lis šimt me čius svar biau siu Lie tu vos žydų dva si niu ir kultū ri niu cent ru bu vu si Vil niaus did žio ji si na go ga po ke le rių metų vėl turėtų būti priei na ma lan ky to­jams, nors planų ją vi siš kai at sta ty ti kol kas nėra.

Va sarą šia me ob jek te lankę sis prem­je ras And rius Ku bi lius žadė jo pa si­steng ti, kad dėl ka ro su nai kin tas žy­dų kultū ros pa vel das būtų „grąžin tas Lie tu vai ir pa sau liui“.

„Galbūt tai užt ruks ke letą metų, bet tiks las aiš kus. Pir miau sia – ar cheo­lo gi niai ty rinė ji mai, o pa skui – sie kis, kad tai būtų ma to ma“, – tuo met kalbė­jo prem je ras.

Vo kie čių gatvė je esan ti Vil niaus di­d žio ji si na go ga bu vo vie nas svar­biau sių žydų centrų nuo XVI a. pa­bai gos iki XX a. penk to jo de šimt me­čio, kai Lie tu vo je na ciai iš žudė dau­gumą žydų.

Ant ro jo pa sau li nio ka ro me tais ap­griautą si na gogą so vie tai su že me ga lu ti nai su ly gi no šeš ta ja me de šimt­me ty je.

„Čia yra Šiaurės Je ru zalės šir dis“, – si­na go gos vie to je yra sakęs Sei mo už­sie nio rei kalų ko mi te to pir mi nin kas Ema nue lis Zin ge ris. Dėl svar bos žy­dų re li gi jai ir kultū rai Vil nius bu vo va di na mas Šiaurės Je ru za le.

E.Zin ge ris už si minė, jog at kas tus si­na go gos frag men tus būtų ga li ma už­deng ti stik lu, kad jie būtų ma to mi vi­suo me nei.

Praė ju sią va sarą bu vo at kas ti ke lio­li kos metrų plo to frag men tai ke lių metrų gy ly je. Ka sinė ja ma da lis, ku­rio je yra ir šven čiau sia vie ta – al to­rius, yra Vytės Ne munė lio pra dinės mo kyk los kie me, ta čiau ne mažą bu­vu sios si na go gos plotą den gia ir mo­kyk los pa sta tas. Ta čiau si na go gos al­to riaus vie ta li ko po at vi ru dan gu mi ir neužs ta ty ta.

Ma no ma, kad pir mie ji žy dai Vil niu je įsikūrė XV a., o si na go ga pa sta ty ta XVI a., vėliau ji ne kartą bu vo per sta ty ta.

Prieš Antrąjį pa sau linį karą Lie tu vo­je gy ve no per 200 tūkst. žydų. Ant ro­jo pa sau li nio ka ro me tais bu vo iš žu­dy ta apie 90 pro c. Lie tu vos žydų.

At ku ria mas pa vel das

To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

TrečiADieNiS, vASArio 8, 2012

Mal dos na mai be žmo nių pa smerk ti su nyk tiLi ki mas: �� mal�dos�na�mai�iš�ny�kus�žydų�bend�ruo�menėms�bu�vo�pa�vers�ti�ki�no�teat�rais,�svir�nais,�kiau�lidė�mis.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Dū mos rin ki mai Ru si­jo je, re gis, taip ir bū­tų bu vę ei li niai, jei ne pro tes tai po jų. Ką šie

įvy kiai, ku riuos jau spė ta įvar dy ti kaip ru sų vi suo me nės są mo nės nu švi ti mą, reiš kia?Nuo 1999 m., kai Vla di mi ras Pu ti­nas ir jo ap lin ka ėmė kon so li duo­ti val džią, nė vie nas reikš min gas pro tes tas ša ly je ne bu vo ki lęs tie­siog iš gat vės.

Tad net rim tai į opo zi ci jos iš­šū kius ne žiū rė jęs Krem lius su­sku bo rea guo ti. Tiek pre zi den­tas Dmit ri jus Med ve de vas, tiek prem je ras V.Pu ti nas ėmė da ly ti pa ža dus. Jie pa ža dė jo vi suo me­nei sva rų bal są, eko no mi nes bei so cia li nes re for mas, lais vę reikš ti nuo mo nę ir t. t. Vei kiau siai pa ža­dai bus da li ja mi iki pat pre zi den­to rin ki mų...O šių re zul ta tas – nu spė ja mas. V.Pu ti nas, re gis, lai mės. Įdo mu tik, ar pir ma me tu re? Ki tas klau­si mas – jei V.Pu ti nas lai mės, ko kiu ke liu ša lies vi daus ir už sie nio po­li ti ko je su ks Krem lius?Kal bant apie pa te ki mo į ant rą tu rą ti ki my bę, iš vi sų re gist ruo­tų kan di da tų į pre zi den tus Ru­si jos ko mu nis tų ved lio Ge na di­jaus Ziu ga no vo po zi ci jos – tvir­čiau sios. Ti kė ti na, kaip tik jis ir mes tų iš šū kį V.Pu ti nui ant ra me tu re.Iki šiol G.Ziu ga no vą, re gis, ten ki­no „ant ro jo“ sta tu sas. Ta čiau ko­mu nis tų ved lys vi sai ne se niai iš kė lė ke lis įdo mius pa siū ly mus: pir ma, jis pa ža dė jo, kad iš rink tas į pre zi den tus pa leis da bar ti nę Dū mą, ku rio je do mi nuo ja Krem­liui pa lan ki „Vie nin go ji Ru si ja“, ir su rengs nau jus rin ki mus; ant ra, jis pa ža dė jo po li ti nes re for mas – pa keis ti gu ber na to rių rin ki mo tvar ką, bei, pa kei čiant kons ti tu­

ci ją, su ma ži nant vyk do mo sios val džios ga lias; tre čia – G.Ziu ga­no vas pa mė gi no kon so li duo ti opo zi ci nes Krem liui jė gas – tiek tuos, ku rie pro tes tuo ja gat vė je, tiek va di na mą ją for ma lią ją Ru si­jos opo zi ci ją.Po li ti ko tiks las – ant ra s tu ras. Ta čiau rei kia, kad jis įvyk tų. To­dėl rin ki mai tu ri bū ti ak ty vūs ir skaid rūs. Ki taip sa kant, tie ru­sai, ku rie nė ra pa ten kin ti V.Pu ti­nu, tu rė tų bent jau atei ti bal suo­ti už ki tus kan di da tus. G.Ziu ga­no vo stra te gi ja aiš ki – agi ta ci ja da ly vau ti rin ki muo se ir bal sa vi­mo ste bė ji mas.Tie sa, kol kas aki vaiz du, kad Ru­si jos vi suo me nė vei kiau siai reikš pro tes tą ne bal suo da ma. Ne sik li­juo ja ir vie nin ga opo zi ci ja, ga lin­ti prie šin tis pa žei di mams per rin­ki mus.Taip pat ky la klau si mas, kaip kei­sis Krem liaus po li ti ka tiek vals­ty bės vi du je, tiek už sie ny je, jei V.Pu ti nas lai mės? Vie na ver tus, gat vės ir ki tų opo zi ci nių jė gų pro tes tai ga li iš si kvėp ti sa vai me. Ki ta ver tus, po rin ki mų Ru si jos aukš čiau sio ji va do vy bė ga li im­tis rep re si jų prieš opo zi ci ją. Pir­muo ju at ve ju re for mos Ru si jo­je vyk tų se lek ty viai, kiek tai pa­ran ku Krem liui. Reikš min gų po­ky čių ne bū tų ir už sie nio po li ti ko­je. Ant ruo ju at ve ju Krem liaus to­nas griež tė tų tiek vi daus, tiek išo­rės po li ti kos klau si mais.Ki tas sce na ri jus – so cia li nės bei eko no mi nės sis te mos pro ble­mos Ru si jo je pa ska tins po li ti nės sis te mos ai žė ji mą, o tai ga lė tų lem ti tiek va di na mą jį rū mų per­vers mą (eli to na riai su kil tų prieš aukš čiau sią po li ti nę va do vy bę), tiek ne val do mą po li ti nės sis te­mos griū tį.Vis gi šie du sce na ri jai – ma žai ti­kė ti ni. Rū mų per vers mo sce na­ri jus abe jo ti nas dėl aki vaiz džiai stip rios eli to kont ro lės, o ne val­do mos griū ties sce na ri jus – dėl Ru si jos eko no mi nės bei so cia li­nės sis te mos pa dė ties, ku ri dar nė ra kri zi nė.Tie sa, eko no mi nė bei so cia li nė si tua ci ja Ru si jo je, jei ne bus im ta si ryž tin gų re for mų, pa lengva blo­gės. Ma ža to, eko no mi kai, ypač ža lia vų sek to riui, ga li smog ti ir pa sau li nė kri zė. Ta čiau kol kas pro gno zuo ti, ka da Ru si jos eko­no mi nė bei so cia li nė sis te ma pa sieks kri ti nį ly gį, – su nku. Tad bent jau trum puo ju ir vi du ti niu lai ko tar piu reikš min gų po li ti nių po ky čių, re gis, ne bus.

Gais ras ju di na sis te mą

trečiADieNiS, vASArio 8, 20126

nuomonės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

(Ne)reikš min gi pre zi den to rin ki mai?

G.Ziu ga no vo tiks las – ant ra sis tu ras. Ta čiau kad jis įvyk tų, rin ki mai tu ri bū ti ak ty vūs.

Valentinas Beržiūnas

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.

kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386

VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUSPAVADUOTOJAIrma Verbienė – 219 1371

MIESTAS:Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276Laima Žemulienė – 219 1374TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379

SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688

PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

Ra gi na po li ti kus ir mo ky to jus de rė tis

Pre zi den tė Da lia Gry baus kai tė ra gi na apie strei ką pra bi lu­sių švie ti mo dar buo to jų ke­lia mas pro ble mas spręs ti de­

ry bo mis.To kią ša lies va do vės po zi ci ją per­

da vė jos pa ta rė ja Vir gi ni ja Bū die nė.Da lis ša lies pe da go gų gra si na

strei ku. Jie rei ka lau ja keis ti mo kyk­lų fi nan sa vi mo sis te mą, ati dė ti pla­nuo ja mą pe da go gų ates ta ci ją bei ko­re guo ti dar bo ap mo kė ji mo tvar ką.

„Dėl vi sų ši tų da ly kų de ry bos tu ri vyk ti, jos vyks ta. Ma nau, Pre zi den­tė šiuo at ve ju ga lė tų ir kvie čia pro­

fe si nes są jun gas bei po li ti kus ra miai sės ti prie de ry bų sta lo, bet jo kiu bū­du ne po li ti zuo ti rin ki mų me tais šio klau si mo, kaip yra te kę ste bė ti anks­tes nius kar tus. Tai gi ti ki mės, kad šie da ly kai iš si spręs ir mo ky to jai neis šal ti į gat ves“, – va kar Ži nių ra di jui sa kė Pre zi den tės pa ta rė ja.

Ji ti ki no, kad krep še lio me to di­kos, mo ky to jų at ly gi ni mų bei krū­vių klau si mus svars tys Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je su da ro mos dar­bo gru pės, bet pa brė žė, kad kai ku­riuos pe da go gų ke lia mus klau si mus bus sun ku iš spręs ti.

„Mo ky to jų pro fe si nių są jun gų rei ka la vi mas yra už tik rin ti mo ky to­jams 18 kon tak ti nių va lan dų mi ni­mu mą – ši tą nor mą bus la bai sun­ku įgy ven din ti, ypač kai ži no me, kaip de mog ra fiš kai ir dėl emig ra­ci jos ma žė ja mo ki nių“, – sa kė pa­ta rė ja.

Strei kui be si ren gian čios švie ti mo pro fsą jun gos tei gia, kad rei ka la vi­mus Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri­jai bei Vy riau sy bei pa tei kė su rin ku­sios per 15 tūkst. strei kui pri ta rian čių mo ky to jų pa ra šų.

BNS, VD inf.

Pre zi den tės pa ta rė ja Vir gi ni­ja Bū die nė tei gia, kad kul tū­ros pa vel do ap sau ga tu ri bū ti aiš kiau api brėž ta.

„Pa vel do ap sau ga yra la bai la bai komp li kuo ta, rei kia ją su pap ras tin­ti, kad kiek vie nas val dy to jas tu rė tų la bai di de lį aiš ku mą, kaip jis pri va lo sau go ti, kas yra jo prie vo lė, kas at sa­kin gas už sau go ji mą“, – va kar Ži nių ra di jui sa kė Pre zi den tės pa ta rė ja.

Ko men tuo da ma po gais ro Ty tu vė­nuo se paaiš kė ju sias pa vel do ap sau­gos Lie tu vo je pro ble mas ji sa kė, kad tei sės ak tai šio je sri ty je yra „prieš ta­rin gi, su vel ti ir su jauk ti“.

„Rei kė tų iš es mės per žiū rė ti ir su­tvar ky ti pa vel do ap sau gos da ly kus, to kius da ly kus, kaip tu ri bū ti vyk do­ma kul tū ros ver ty bių ap sau ga, rei kia bū ti nai įra šy ti į įsta ty mus, bent mi ni­ma lios ap sau gos prie mo nės tu ri bū­ti ten iš var dy tos, nes da bar pa skęs ta­me po pie rių jū ro je“, – dės tė pa ta rė ja. V.Bū die nė neat leis ti nu, vi siš ku ap lai­du mu va di no si tua ci ją, kaip Ty tu vė­

nų at ve ju bu vo el gia ma si su kil no ja­mo sio mis kul tū ros ver ty bė mis.

„Ty tu vė nų at ve ju ma to me ne­leis ti ną ap lai du mą, ten bu vo su vež­ta dau gy bė kil no ja mų jų ver ty bių – monst ran ci jų, ki tų baž ny ti nio kul to daik tų, iš ki lių, ke lių šimt me čių se­nu mo auk si nių, auk sa ka lys tės me no pa vyz džių, ta čiau tai ne bu vo tik ra­sis mu zie jus, jis ne bu vo api for min­

tas kaip mu zie jus, daik tai bu vo neap­d raus ti. Tai vi siš kas ap lai du mas“, – ap gai les ta vo ji.

„Be to, ne ga li ma taip bea to dai riš­kai in ves tuo ti vien į kul tū ros pa vel­do re no va vi mą, re konst ruk ci ją, ta­čiau pa mirš ti ap sau gos prie mo nes“, – pa brė žė V.Bū die nė.

Pre zi den tės pa ta rė jos tei gi mu, įsta ty mų lei dė jas ir Vy riau sy bė tu ri per žiū rė ti kul tū ros pa vel do ap sau gos reg la men ta vi mą. Ji taip pat pa ra gi no su da ry ti aiš kų bent prio ri te ti nių pa­vel do ver ty bių są ra šą.

„Yra vals ty bi nės reikš mės ob jek tas Ga riū nai, ta čiau to kie iš ki lūs ob jek tai kaip Vil niaus uni ver si te to an samb lis ar ba Tra kų pi lis nė ra net pa skelb ti vals ty bi nės reikš mės ob jek tais. Tai gal būt ro do tam tik rą mū sų men ta­li te to ly gį, ta čiau, ko ge ro, atė jo lai­kas mums la bai ati džiai pa si žiū rė ti ir tu rė ti bent jau prio ri te ti nį iš ki liau sių ne kil no ja mų jų bei kil no ja mų jų ver­ty bių są ra šą“, – sa kė V.Bū die nė.

BNS, VD inf.

Prie kaiš tas: �� V.Bū�die�nė�ap�lai�du�mu�va�di�na�tai,�kad�Ty�tu�vė�nų�an�samb�lis�ne�bu�vo�api�for�min�tas�kaip�mu�zie�jus.�� Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Vir gi ni ja Bū die nė:

Ne ga li ma taip bea to­dai riš kai in ves tuo ti vien į kul tū ros pa vel­do re no va vi mą, re­konst ruk ci ją, ta čiau pa mirš ti ap sau gos prie mo nes.

7

lietuva

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Kal bė jo si dvi va lan dasAnt ra die nį Vil niu je dau giau kaip dvi va lan das tru ko Lie tu vos Vy riau sy­bės va do vo And riaus Ku bi liaus su­si ti ki mas su „Gazp rom“ ant ri nės įmo nės „Gazp rom ex port“ ge ne­ra li niu di rek to riu mi Alek sand ru Med ve de vu. Ru sai pa gei dau ja, kad Lie tu va ati dė tų ES di rek ty vos dėl du jų sek to riaus per tvar kos įgy ven­di ni mą. Ta čiau Lie tu va bent kol kas ne kei čia sa vo prin ci pi nės po zi ci jos, kad ši per tvar ka bū tų įvyk dy ta jau ki tą met. „Jei kal bė si me trum pai – tai bu vo konst ruk ty vus, at vi ras po kal bis, su ku rian tis ne blo gas ga­li my bes to liau tęs ti po kal bius dėl Lie tu vai ir kon cer nui „Gazp rom“ svar bių klau si mų“, – tei gė A.Ku bi­lius po su si ti ki mo.

Jis pa kar to jo, kad Lie tu va, kaip ES vals ty bė, tu ri iki 2014 m. pa bai­gos įgy ven din ti va di na mą jį Tre čią­jį ener ge ti kos pa ke tą, ku riuo nu­ma to ma du jų tie ki mą at skir ti nuo šios ža lia vos par da vė jų. Pa gal per­nai Sei mo priim tą Gam ti nių du jų įsta ty mą ši per tvar ka Lie tu vo je tu ri bū ti įgy ven din ta 2013­ai siais.

Pa teiks sa vo pa siū ly mus„Ti kiu, kad no ri me konst ruk ty­vių spren di mų vi sais do mi nan­čiais klau si mais. Įtei kiau „Gazp­rom“ va do vy bei sa vo prin ci pi nius pa siū ly mus“, – sa kė prem je ras.

A.Ku bi lius tei gė, kad Lie tu va, kai bus at skir tos veik los du jų sek to riu­je, no ri ma ty ti „Gazp rom“ ne tik par da vi mo, bet ir per da vi mo veik­lo je. Ki taip ta riant, Ru si jos kon cer­nas ga lės in ves tuo ti į du jų tie ki mo vamz dy nus Lie tu vo je, ta čiau juos val dys jau ne be šis gi gan tas, bet ki tos įmo nės, ku rioms vamz dy nai įvyk džius at sky ri mą bus per duo ti.

„Mes su pran ta me, kad „Gaz ­ p rom“ rū pi tran zi tas į Ka li ning ra­dą, stra te gi niai du jų ap rū pi ni mo klau si mai, ma nau, kad ir tais klau­si mais ga li me ras ti konst ruk ty vų su ta ri mą“, – sa kė A.Ku bi lius.

Pa sak A.Med ve de vo, vyks tant de ry boms su tar ta, kad to li mes­niems po kal biams „Gazp rom“ pa­rengs sa vo tei kia mus pa siū ly mus ir lauks Lie tu vos at sa ky mų į juos. „Po po kal bių su Eu ro pos vi ce ko mi sa ru

ener ge ti kos klau si mais ti kiu, kad dvi ša lė mis de ry bo mis su Lie tu va pa jėg si me iš spręs ti vi sus ak tua­lius klau si mus“, – kal bė jo jis, pa­klaus tas, ar „Gazp rom“ sie kia, kad būtų atidėtas Tre čio jo ener ge ti kos pa ke to įgy ven di ni mas.

„Lie tu va – ne tik stam bi mū sų tie kia mų du jų var to to ja, bet ir tran­zi to ša lis, nes per ją tie kia mos du­jos Ka li ning ra dui. Sau gaus du jų tie­ki mo klau si mas la bai svar bus, ypač da bar, kai to kie di de li šal čiai vi so je Eu ro po je“, – sa kė A.Med ve de vas.

„Ma nau, ga lė si me iš spręs ti da­bar iš ki lu sius klau si mus. Rea li zuo­jant Tre čią jį ener ge ti kos pa ke tą tu ri bū ti at si žvelg ta į vi są du jų klau si mų pa ke tą Lie tu vo je“, – tei gė jis.

„Tai ko ma kai nos for mu lė“Anot prem je ro, su si ti ki me kel tas ir du jų kai nos klau si mas. Lie tu va ma no, kad da bar kaina ša lies var­to to jams nė ra tei sin ga ir nea ti tin ka du jų sek to riaus pri va ti za vi mo su­tar ties nuo sta tų, nes Lie tu va mo ka dau giau už ša lis kai my nes.

„Atk rei pė me dė me sį, kad Lie tu­va mo ka bran giau už kai my nus ir už dau ge lį var to to jų Eu ro po je. Ga lė tu­me tęs ti po kal bius šiais klau si mais. Ti kiu, kad jie bus tę sia mi konst ruk­ty viai“, – sa kė A.Ku bi lius.

„Gazp rom“ at sto vas ti ki no, kad Lie tu vai tai ko ma du jų kai na „ati­tin ka nu sta ty tas for mu les“. Be to, pa sak jo, ne de rė tų Tre čio jo pa ke­to įgy ven di ni mo klau si mo, tai yra du jų tie ki mo vamz džių atė mi mo iš „Gazp rom“, sie ti su ža lia vos tie ki­mo kai na. „Gazp rom“ in ves ti ci niai klau si mai ir kai nų klau si mai ne su­si ję ir ne ga li bū ti su si ję“, – sa kė jis.

„Nie kas nie kam jo kių są ly gų ne ke lia, mes tik pa ro do me vi sas įma no mas de rė ji mo si ga li my bes“, – pri dū rė A.Med ve de vas. Jis in for­ma vo, kad ne se niai baig tos de ry bos

De ry bos kol kas be re zul ta tųRu si jos gam ti nių du jų gi gan to „Gazp rom“ at sto vo su si ti ki mas su Lie tu vos prem je ru kol kas ne da vė jo kių ap čiuo pia mų re zul­ta tų. Abi ša lys ža da, kad po kal biai vyks ir to liau.

Dia lo gas: �� A.Ku�bi�lius�„Gazp�rom�ex�port“�ge�ne�ra�li�niam�di�rek�to�riui�A.Med�ve�de�vui�įtei�kė�prin�ci�pi�nius�Lie�tu�vos�rei�ka�la�vi�mus.�Da�bar�tą�pa�tį�ke�ti�na�pa�da�ry�ti�ir�ki�ta�pu�sė.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

su „Ache ma“ dėl šiai įmo nei tie­kia mų du jų kai nų su ma ži ni mo.

Be to, du jų kai na pa ko re guo ta ir lat viams: „Kai nos ko re ga vi mas Lat vi jo je bu vo su de rin tas, nes bu­vo su tar ta dėl di des nės du jų tie­ki mo apim ties ir il ges niam lai kui. Pa na šios de ry bos vyks ta bend ro­vė je „Lie tu vos du jos“ ir jos vyks pa gal kont rak tą bei mū sų įsi pa rei­go ji mus.“ „Kuo di des nė apim tis, tuo dau giau ma nev rų par da vė jui. Kai nos klau si mu jo kios disk ri mi­na ci jos nė ra ir ne ga li bū ti. Kol kas jo kių de ry bų pa pras čiau siai ne bu­vo“, – kal bė jo A.Med ve de vas.

Val do 38 pro c. ak ci jųLie tu vos Vy riau sy bė ke ti na pa gal Tre čią jį ener ge ti kos pa ke tą per­tvar ky ti bend ro vę „Lie tu vos du jos“, ku rios 38 pro c. ak ci jų pa ke tą val do „Gazp rom“, ir at skir ti du jų per da­vi mo, skirs ty mo bei tie ki mo veik­las. Vy riau sy bė sie kia, kad ma gist­ra li nių vamz dy nų val dy mas ati tek tų Lie tu vos vals ty bei, gal būt kar tu su ki tu stra te gi niu par tne riu.

To kia per tvar ka sie kia ma pa nai­kin ti Ru si jos ener ge ti kos mil ži­no „Gazp rom“ mo no po li nę įta ką, to dėl su to kia per tvar ka ne su tin ka pa ts „Gazp rom“.

Lie tu va tvir ti na, kad Ru si jos bend ro vė ne są ži nin gai nu sta to du­jų kai nas Lie tu vai, nes jos 15 pro c. di des nės nei Lat vi jai ir Es ti jai.

Ra gi na pa ro dy ti lanks tu mą

Opo zi ci ja pa ra gi no prem je rą pa ro­dy ti lanks tu mą de ry bo se su „Gaz­ p rom“, kad bū tų pa siek ti su si ta ri mai dėl du jų kai nos su ma ži ni mo Lie tu­vai.

So cial de mok ra tė Bi ru tė Vė sai tė ma­no, kad A.Ku bi lius tu rė tų „elg tis ap­gal vo tai ir pra gma tiš kai, nes nuo šių de ry bų re zul ta to ga li pri klau sy ti to­li mes nė du jų kai na Lie tu vai, o kar tu – šil dy mo kai na var to to jams“.

„Ne kar tą ra gi no me ener ge ti kos mi­nist rą Ar vy dą Sek mo ką ir mi nist rą pir mi nin ką su da ry ti de ry bų gru pę dėl du jų kai nos Lie tu vai, ta čiau, kiek mums ži no ma, iki šiol to kios gru pės ne bu vo, o ir de ry bų re zul ta tai to­li gra žu ne džiu gi na. Nuo lat brangs­tan tis šil dy mas vis la biau sle gia Lie­tu vos var to to jus. Pa ga liau prem je ras ry žo si su si tik ti su vie nu iš „Gazp rom“ va do vų. No rė tų si ti kė ti, kad šios de­ry bos il gai niui duos vai sių“, – sa kė So cial de mok ra tų par ti jos frak ci­jos Sei me na rė B.Vė sai tė.

Jos tei gi mu, „Lie tu vos žmo nės jau ir taip pra ra do la bai daug, mo kė­da mi už du jas bran giau ne gu Lat­vi ja ir Es ti ja“.

Po li ti kė pri mi nė, kad gam ti nių du jų kai na su da ro 70 pro c. vi sos ši lu mos kai nos. To dėl par la men ta rė pa ra gi­no prem je rą „elg tis pra gma tiš­kai ir bea to dai riš kai ne pri­siim ti ES rei ka la vi mų“.

Pa sak Sei mo na rės, „Tre čia sis ener­ge ti kos pa ke tas yra pa ts griež čiau­sias, nei Lat vi ja, nei Es ti ja, nei Suo­mi ja, ku rios taip pat tu ri izo liuo tas du jų rin kas ir vie ną tie kė ją, ne pri­siė mė šio įsi pa rei go ji mo, kol neiš ­ sp ręs tos vi sos pro ble mos“.

„O pro ble mos bū tų iš spręs tos, jei Lie­tu va bū tų pe rė ju si prie bio ku ro, jei šių me tų biu dže te bū tų bu vęs nu ma ty tas bio ku ro ka ti li nių įren gi mas di des niu mas tu. Aš pa ti siū liau, kad bio ku ro ka­ti li nėms įreng ti bū tų skir ta 150 mln. li­tų. De ja, į pa siū ly mą ne bu vo at si žvelg­ta, o ES lė šos iš tir po kaip cuk rus, nes apy tiks liai rei kė tų ko kių 4 mlrd. li tų. Tad kol ne sa me pa si ruo šę ši lu mą ga­min ti iš at si nau ji nan čių vie tos šal ti­nių, tol ne rei kė tų sku bė ti įgy ven din­ti Tre čio jo pa ke to. Siū lo me pa si gai lė­ti Lie tu vos žmo nių, ypač gy ve nan čių

dau gia bu čiuo se, nes šil­dy mas pra ry ja vi­

sas pen si nin­kų ir jau nų šei­

mų pa ja mas“, – tei gė so cial­de mok ra tė.

Nie kas nie kam jo kių są ly gų ne ke lia, mes tik pa ro do me vi sas įma no mas de rė ji mo si ga li my bes.

A.Med ve de vas:

trečiadienis, vasario 8, 2012

Mi�nist�rų�ka�bi�ne�tas�va�kar�pri­ta�rė,�kad�Vie�šų�jų�pir�ki�mų�tar�ny�bos�(VPT)�eta�tų�skai­čius�pa�di�dė�tų�12­a�dar�buo�to­jų.�VPT�eta�tų�skai�čius�di�di�na­mas�nuo�72�iki�84­ių.�Ga�li�mo�VPT�va�do�vo�Žyd�rū�no�Plyt�ni�ko�at�ly�gi�ni�mo�di�di�ni�mo�Mi�nist�rų�ka�bi�ne�tas�tre�čia�die�nio�po�sė­dy�je�ne�svars�tė.

Al­gA­bent­kol­kAs­ne­di­dės

Už�sie�nio�rei�ka�lų�mi�nis�te�ri�jo­je�bus�įsteig�ta�ket�vir�to�jo�vi�ce­mi�nist�ro�pa�rei�gy�bė.�Vy�riau�sy­bės�na�riams�bal�suo�jant�dėl�šio�nu�ta�ri�mo�su�si�lai�kė�tik�fi­nan�sų�mi�nist�rė�Ing�ri�da�Ši�mo­ny�tė.�Šiuo�me�tu�vi�ce�mi�nist�ro�pa�rei�gas�ei�na�As�ta�Skais�gi�ry­tė­Liauš�kie�nė,�Egi�di�jus�Mei�lū­nas�ir�Eval�das�Ig�na�ta�vi�čius.

Eu�ro�pos�Ko�mi�si�jos�na�rys�Al­gir�das�Še�me�ta�Lie�tu�vo�je�ži­no�mas�ma�žiau�nei�dau�gu­ma�ki�tų�eu�ro�ko�mi�sa�rų�sa�vo�gim�ti�nė�se,�kaip�ro�do�ap�klau­sos�re�zul�ta�tai.�Eu�ro�ba�ro�met­ro�ap�klau�so�je,�ar�pa�sta�ruo­ju�me�tu�ži�niask�lai�do�je�gir�dė�jo�apie�A.Še�me�tą,�tei�gia�mai�at­sa�kė�19�pro�c.�res�pon�den�tų.

dAr­vie­nAs­­vi­ce­mi­nist­rAs

A.Še­me­tA­­mA­žAi­ži­no­mAs

trečiADieNiS, vASArio 8, 2012

diena.lt/naujienos/lietuva

Rei tin guo jant aukš tą sias mo kyk las tu rė tų bū ti svar bus ir at ski rų stu di­jų sri čių rei tin gas, ku ris ro dy tų tos pa čios stu di jų kryp ties ly gį skir tin­go se įstai go se. To kios nuo mo nės lai ko si švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po na vi čius (nuo tr.).

„De ja, vis dar tu ri me kons ta tuo ti, kad tos pa čios stu di jų kryp ties ly gis uni ver si te tuo se ar ko le gi jo se ne ma­žai ski ria si, to dėl tu rė tų bū ti svar­bus ir toks rei tin gas, ku ris leis tų pa ly gin ti ne tik aukš tą sias mo kyk­las tar pu sa vy je, bet ir konk re čios spe cia ly bės ar pro fe si nės sri ties as­pek tu“, – ant ra die nį kon fe ren ci jo je apie rei tin gų įta ką aukš to jo moks lo ko ky bei sa kė mi nist ras.

„Po 2009 m. sto ji mo kon kur­so bu vo su reng ta pir ma kur sių ap­klau sa, ir ji at sklei dė, kad dau ge lis pir ma kur sių pa si ge do spe ci fi nės in for ma ci jos apie aukš tų jų mo­kyk lų ir stu di jų pro gra mų pra na­šu mus. Iš aukš tų jų mo kyk lų rei tin­gų, ži no ma, ne ga li ma ti kė tis, kad jie at skleis vi są ob jek ty vią si tua ci­ją ir pa teiks vi są in for ma ci ją, ta čiau la bai svar bu, kad abi tu rien tai pa tys ga lė tų su si ras ti in for ma ci jos, kaip ver ti na mos juos do mi nan čios stu­di jų pro gra mos“, – kal bė jo G.Ste­po na vi čius.

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri­jos va do vas taip pat sa kė, kad bū tų nau din gas rei tin gas, pa gal ku rį bū­tų ga li ma pa ly gin ti, už kiek ir ko­kios ko ky bės dip lo mą ga li ma įgy ti

Lie tu vos aukš to sio se mo kyk lo se ir daž niau siai abi tu rien tų pa si ren ka­muo se už sie nio uni ver si te tuo se.

„Ne ma žiau svar bus bū tų ir toks pa ly gi ni mas, ku ris pa dė tų su vok ti, už kiek ir ko kio mis stu di jų są ly go­mis ko kios ko ky bės dip lo mą ga li­ma įgy ti Lie tu vo je ir to se už sie nio ša ly se, į ku rias žval go si mū sų stu­den tai“, – sa kė mi nist ras.

BNS inf.

No ri įver tin ti stu di jų ly gį

Prieš disk ri mi na ci ją dėl in for ma­ci jos priei na mu mo sos ti nė je mi­tin ga vo per šim tą žmo nių, jie lai kė pla ka tus su už ra šais: „Ati da ry ki­te in for ma ci jos lan gą į pa sau lį“, „Disk ri mi na ci jai – ne“.

Kur tie ji pik ti na si, kad vie toj anks čiau bu vu sių ke lių kur tie­siems ver čia mų Lie tu vos te le vi­zi jos lai dų li ko vie nin te lė – ži nios, o Neį ga lių jų de par ta men tui prie So cia li nės ap sau gos ir dar bo mi­nis te ri jos (SADM) įsi gi jus įran­gą te le vi zi jos lai doms su btit ruo ti kur tie ji jiems pri tai ky tų lai dų vis dar ne su lau kė.

SADM prieš pra si de dant mi tin­gui iš pla ti no pra ne ši mą, ku ria me tei gia ma, kad atei ty je su btit ruo tų lai dų klau sos ne ga lią tu rin tiems žmo nėms pa dau gės.

„Neį ga lių jų rei ka lų de par ta­men tas prie SADM 2011 m. pa­bai go je įsi gi jo spe cia lią įran gą te­le vi zi jos lai doms tit ruo ti. To dėl jau šią sa vai tę, Lie tu vos na cio na­li nia me ra di ju je ir te le vi zi jo je ga­lu ti nai įdie gus šią įran gą, ne ga lią tu rin tiems žiū ro vams bus su da­ry ta ga li my bė žiūrėti tit ruo ja­mas lai das“, – tei gia ma SADM

pra ne ši me. Re mian tis pra ne ši­mu, kur čių jų pa gei da vi mu bus su btit ruo ja mos lai dos „Po pie tė su Če kuo liu“, „Gus ta vo en cik lo­pe di ja“, „Bė dų tur gus“ ir „Tūks­tant me čio vai kai“.

SADM tei gi mu, LRT lai doms su btit ruo ti įsi gy ta įran gos už be­veik 300 tūkst. li tų

BNS inf.

Iš gir do kur čiuo siusAnt ra die nį prie Sei­mo vy ko ne by lus mi tin gas – dau giau na cio na li nio trans­liuo to jo lai dų su ver ti mu į ges tų kal­bą rei ka la vo tu rin­tys klau sos ne ga lią.

Pa ža das: �� atei�ty�je�su�btit�ruo�tų�lai�dų�klau�sos�ne�ga�lią�tu�rin�tiems�žmo­nėms�pa�dau�gės.� � Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

8

lietuvadiena.lt/naujienos/lietuva

9

ekonomikadiena.lt/naujienos/ekonomika

De ga lų kai nosVakarTink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­jos

„sta­toil“ 4,75 4,60 2,41

„kvis­ti­ja“ 4,69 4,54 2,37

„Va­koil“ 4,73 4,58 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 96,40 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 116,78 dol. už 1 brl.

Li na Mra zaus kai tėl.mrazauskaite@diena.lt

Rin ka ir to liau trau kia siNors klien tai te le fo nu šne ka dau­giau, ry šio pa slau gas tei kian čios bend ro vės pa ja mų au gi mą ža da tik ki tą met.

Bend ro vės „Tele2“ ge ne ra li nio di rek to riaus Pet ro Ma siu lio tei gi­mu, te le ko mu ni ka ci jų bend ro vių pa ja mos pa sta rai siais me tais ne pa­di dė jo. Esą tai lė mė vis ne ge rė jan ti gy ven to jų fi nan si nė pa dė tis.

Bend ro vės va do vas tei gė, kad te­le ko mu ni ka ci jų rin ko je vie nin te lei bend ro vei „Tele2“ praė ju siais me­tais pa vy ko iš lai ky ti pa ja mų au gi­mą, nors jios ir ne sie kė 2007 m. ly gio. „Bend ro vės pa ja mos au go 2 pro c. ir sie kė 481,7 mln. li tų. Nors au gi mas ne la bai di de lis, bet jis – verž lus, nes kai vi sa rin ka smun ka, kil ti la bai sun ku. Pa ja mų ro dik liai la biau siai nu ken tė jo nuo su ma žin­to tink lų su jun gi mo mo kes čio, ta­čiau di dė jan tis var to to jų skai čius tai at svė rė.“

Anot P.Ma siu lio, vie nas svar­biau sių bend ro vės kon ku ren cin gu­mo veiks nių yra ma žes nės pa slau­gų kai nos, esą var to to jams kai na iš lie ka vie nu svar biau sių tink lo pa­si rin ki mo veiks nių: „Nors žmo gui te le ko mu ni ka ci jų rin ka pa gal svar­bą yra 10 vie to je ir tai yra la bai ma­žų iš lai dų gru pė, žmo nėms su tau­py ti tik rai pa tin ka.“

Pe ša si dėl klien tųBend ro vė „Om ni tel“ dar ne skel bia iš sa mių sa vo veik los ro dik lių, ta­čiau jau pra ne ša, kad 2011­ai siais už dir bo 555 mln. li tų. Vis dėl to iš­pla tin ta me pra ne ši me spau dai ne­nu ro do ma, bend ro vės pa ja mos au­go ar kri to.

P.Ma siu lio tei gi mu, nors vi sa te­le ko mu ni ka ci jų rin ka smu ko apie 10–12 pro c., pa slau gų kai nos taip pat kri to.

Pas ka tin ti pa trauk les nių kai nų gy ven to jai per me tus mo bi liuo ju te le fo nu kal bė jo dau giau mi nu čių: „Va di na si, te le ko mu ni ka ci jų pa­slau gos gy vy bin gos, ta čiau ma žė­jant kai noms žmo nės iš lei džia ma­žiau.“

Vis dėl to klien tų skai čius, anot jo, iš lie ka sta bi lus ir te le ko mu ni­ka ci jų bend ro ves ver čia pa si temp­ti: „Klien tų skai čius, ypač išanks­ti nio mo kė ji mo rin ko je, ne si kei čia. Apsk ri tai var to to jai laks to iš vie no tink lo į ki tą. Nau jų klien tų nė ra, to dėl vyks ta peš ty nės dėl esa mų.“

At gai vins te le fo naiP.Ma siu lis pro gno za vo, kad šiais me tais te le ko mu ni ka ci jų rin ka trauk sis, kaip ir pa sta ruo sius tre­jus me tus, ta čiau ne taip spar čiai. Anot jo, pa grin di nė rin kos su si­trau ki mo prie žas tis yra su ma žin­tas tink lų su jun gi mo mo kes tis.

Ki ta ver tus, ge ras per spek ty vas esą ža da di dė jan tis iš ma nių jų te­le fo nų skai čius, ku ris te le ko mu­ni ka ci jų bend ro vėms at neš dau­giau pa ja mų. Dėl to šios drą siai ima si in ves ti ci jų ir ne džiu gi nan­čius rin kos po ky čius ban do ig no­ruo ti.

P.Ma siu lis pri si mi nė, kad pra si­dė jus kri zei bend ro vė svars tė, kaip elg tis to liau, ir nu spren dė į kri zę nu mo ti ran ka, o sa vo veik los, kaip ir in ves ti ci jų, neap ri bo ti: „Nus­p ren dė me per kri zę ei ti pir myn kaip bul do ze ris: to liau in ves tuo ti, dirb ti, leis ti pi ni gus, plės ti tink lą, ge rin ti ko ky bę. Juk kri zė atei na ir išei na.“ Jo tei gi mu, bū tent 2009–2011 m. bend ro vės in ves ti ci jos bu­vo re kor di nės ir jų ma žin ti ne ke ti­na ma.

Bend ro vė „Om ni tel“, ofi cia liais duo me ni mis, per praė ju sius me­tus iš vi so in ves ta vo 118 mln. li tų, net 108 pro c. dau giau nei per 2010 m. Dau giau sia ji in ves ta vo į mo bi­lio jo in ter ne to vers lą, ku ris praė­ju siais me tais bend ro vės pa ja mas au gi no la biau siai. Pra ne ša ma, kad iš šio vers lo – mo bi lio jo in ter ne­to pa slau gų ir iš ma nio sios įran­gos, ne šio ja mų jų kom piu te rių ir mo bi lio jo in ter ne to mo de mų par­da vi mo – praė ju siais me tais ben ­ d ro vė už dir bo 32 pro c. dau giau nei 2010 m.

„Prog no zuo ja me, kad la bai di­dės iš ma nių jų te le fo nų skai čius, taip pat in ter ne to nau do ji mas. To dėl ma nau, kad rin ka ki tais me­tais jau pra dės aug ti. Tai ma to me iš Šve di jos pa vyz džio, kur pa dau­gė jus iš ma nių jų te le fo nų ir esant tam pa čiam var to to jų skai čiui te­le ko mu ni ka ci jų bend ro vių pa ja­mos di dė ja. Pa pil do mos pa slau gos vi suo met at ne ša pa pil do mų pa ja­mų“, – sa kė P.Ma siu lis. Vis dėl to, anot jo, kol kas iš ma nie ji te le fo nai rin ko je su da ro tik la bai ma žą da lį – vos 16 pro c.

Jis taip pat pa ti ki no, kad ypač spar čiai, nors ir ne prog no zuo ja mai, dau gė ja te le ko mu ni ka ci nių įren gi­nių, pa vyz džiui, ap sau gos sis te­mų, nau do ji mas. Anot P.Ma siu lio, bend ro vei daug pa ja mų at ne ša įvai­rių te le ko mu ni ka ci jų įren gi nių nau­do ji mas au to bu suo se, tak si ir ki to se trans por to prie mo nė se.

Pirk da mi įsi sko li naNors au gan tis iš ma nių jų te le fo nų skai čius džiu gi na te le ko mu ni ka­ci jų bend ro ves, gy ven to jai ne re tai te le fo nus įsi gy ja ne pa gal sa vo fi­nan si nes ga li my bes ir įsi sko li na te­le ko mu ni ka ci jų bend ro vėms.

Kaip ro do Ma noc re di tin fo.lt at­lik ta ana li zė, te le ko mu ni ka ci jų bend ro vėms gy ven to jai praė ju siais me tais del sė su mo kė ti iš vi so 82,2 mln. li tų, o 2010 m. ši su ma sie kė 69,3 mln. li tų. Nors, kaip sa kė Ma­noc re di tin fo.lt as me ni nės kre di to is to ri jos sis te mos va do vas Ma rius Zai kaus kas, tai pa ly gin ti ne di de­lė su ma, ta čiau di džiau sią šios su­mos da lį su da ro sko los dėl iš si mo­

Tink lų ope ra to rius gel bės iš ma nie jiTe le ko mu ni ka ci jų rin ka ne ga li pa si gir ti au gan čio mis pa ja mo­mis, ta čiau var to to jų įpro čiai jai tei kia vil čių, nes di dė jan tis iš ma nių jų te le fo nų skai čius klien tų ran ko se ža da di des nes są skai tas už pa slau gas.

Sai kas: �� te�le�ko�mu�ni�ka�ci�jų�bend�ro�vės�ti�ki�si,�kad�iš�ma�niuo�sius�te�le�fo�nus�į�ran�kas�ga�vę�žmo�nės�pa�slau�goms�iš�leis�dau�giau.

To�mo�Ur�be�lio�nio�(BFL)�nuo�tr.

kė ti nai įsi gy tų te le fo nų. „Tai yra sa vo tiš kas 2009 ar 2010 m. su da­ry tų su tar čių ai das. Na tū ra lu, kad klien tas pus me tį ar net me tus su­ge bė jo įmo kas mo kė ti lai ku, ta čiau dėl eko no mi nio sunk me čio ne te ko da lies pa ja mų ir 2011 m. jau ne be­ga lė jo vyk dy ti įsi pa rei go ji mų“, – sa kė M.Zai kaus kas.

To dėl, anot pa šne ko vo, rei kė tų ap gal vo tai pa ma tuo ti sa vo fi nan­si nes ga li my bes prieš pri sii mant

įsi pa rei go ji mus, esą ki tu at ve ju pa da ri niai sko li nin ką ga li ly dė ti vi są gy ve ni mą: „Pa da ri niai žmo­gaus kre di to is to ri jo je yra ga nė­ti nai rim ti. Jei gu su si da ro sko la, ji iš kre di tų biu ro ne pa ša li na ma, iki yra pa den gia ma. To dėl ga li ma sa ky ti, kad ne grą ži nta sko la kre­di to biu ro da ly viams bus ma to ma vie šai vi są gy ve ni mą. Net ir su­mo kė ta sko la bus ma to ma dar 10 me tų.“

Te le ko mu ni ka ci jų bend ro vių ver tė*

Bend ro vė Ver tė (mln. li tų)

UAB „Tele2“ 1002

UAB „Om ni tel“ 870

UAB „Bi tė Lie tu va“ 147

* 2011 m. sau sio 1 d. duo me nysŠal ti nis: In ves ti ci jų ban kas „GILD Ban kers“

Pet ras Ma siu lis:

Kai vi sa rin ka smun­ka, kil ti la bai sun ku.

trečiadienis, vasario 8, 2012

Per�kri�zės�me�tus�Lie�tu�va�ino�va�ci�jų�sri­ty�je�at�si�dū�rė�pra�sčiau�siai�ver�ti�na�mų�ES�vals�ty�bių�gru�pė�je,�kaip�ro�do�ant�ra�die�nį�pa�skelb�ta�Eu�ro�pos�Ko�mi�si�jos�ata�skai�ta.�Pras�čiau�nei�Lie�tu�va�įver�tin�tos�tik�dvi�ša­lys�–�Lat�vi�ja�ir�Bul�ga�ri�ja.�Šios�vals�ty�bės�kar�tu�su�Ru�mu�ni�ja�va�di�na�mos�kuk�lio�mis�ino�va�to�rė�mis.�Prem�je�ras�And�rius�Ku�bi­lius�sa�ko,�kad�jo�va�do�vau�ja�ma�Vy�riau�sy­bė�sieks�pa�žan�gos�ino�va�ci�jų�sri�ty�je.

9,5pro c.,iki 1,7 mlrd. li tų, per nai au go Lie tu vos drau di mo rin ka.

OMXVilnius OMXRiga OMXTallinn +0,04 % +0,69 % +1,91 %

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1380 +0,3325­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1545 –0,1370­%jaV­do­le­ris 1 2,6265 –0,3793­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6374 –0,4078­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9426 +0,1824­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,2808 –0,2890­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5266 –0,3017­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,7616 +0,4414­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8625 +0,0874­%

InOVacIjųauTsaIdeRIaI

10

SportaSdiena.lt/naujienos/sportas

Trečiadienis, vasario 8, 2012

Ma rius Bag do nasm.bagdonas@diena.lt

Li nas Klei za siun čia aiš kią ži nu­tę vi siems bū si miems mū sų ša­lies rink ti nės var žo vams: po trau­mos at si ga vęs puo lė jas pa sta ruo­ju me tu NBA aikš tė se – sun kiai su­stab do mas.

Per ma čą – 30 taš kųSau sio 5-ąją lie tu vis pa gir ti nai grū mė si su NBA vi ce čem pio no Ma ja mio „Heat“ klu bo žvaigž dė-mis – LeB ro nu Ja me su, Dway ne’u Wa de’u ir Chri su Bos hu, o pir ma-die nį su žai dė kol kas ge riau sias sa-vo rung ty nes šį se zo ną.

De ja, per ma čą su Va šing to no „Wi zards“ eki pa lie tu vio su rink-ti 30 taš kų neiš gel bė jo To ron to „Rap tors“ ko man dos nuo ne sėk-mės – „di no zau rai“ kri to po pra tę-si mo 108:111 ir su 8 per ga lė mis bei 18 pra lai mė ji mų Ry tų kon fe ren ci-jo je uži ma 12-ąją vie tą.

„Rap tors“ vy riau sia sis tre ne-

Po per trau kos vėl vyks tan čia­me Lie tu vos stu den tų krep ši nio ly gos (LSKL) čem pio na te už fik­suo tas nau jas re kor das, o vie nos rung ty nės dėl aikš tė je telk šo ju­sios ba los net ne pra si dė jo.

Šiau liuo se jė gas iš mė gi no vie tos uni ver si te to ir My ko lo Ro me-rio uni ver si te to (MRU) ko man-dos. Per ga lę po ke tu rių pra tę si-mų 100:96 iš ko vo jo sep ty nie se žai dę šiau lie čiai.

Iki ket vir to jo pra tę si mo pa-bai gos li kus ma žiau nei 2 mi nu-tėms, re zul ta tas dar bu vo ly gus – 92:92, bet ŠU žai dė jas Kli mas Ar ta mo no vas pa tai kė du bau-dos me ti mus, o Ai ri das Ku raus-kas – tri taš kį, ir vil nie čiai ka pi-tu lia vo.

„Bu vo ner vų ka ras. Rung ty nių pa bai ga pri mi nė gim dy mą. Po ma čo mū sų žai dė jai ne tu rė jo jė-gų džiaug tis per ga le – vi si bu vo iš sunk ti it cit ri nos“, – sa kė Šiau-lių eki pos tre ne ris Ro lan das Vai-čiū nas.

Kau ne, Lie tu vos kū no kul tū ros aka de mi jos (LKKA) spor to sa lė-je, tu rė jo su si tik ti LKKA ir Lie-tu vos edu ko lo gi jos uni ver si te to (LEU) ko man dos, bet kau nie čiai ne su ge bė jo pa reng ti aikš tės – jo je telk šo jo van duo. Sie kiant iš veng-ti trau mų, nu spręs ta rung ty nių nė ne pra dė ti. Ga li bū ti taip, kad LKKA eki pa bus nu baus ta pi ni-gi ne bau da.

Daug kar ti niai Lie tu vos ir Eu ro-pos čem pio nai Vy tau to Di džio jo uni ver si te to (VDU) krep ši nin kai sve čiuo se 91:81 įvei kė Vil niaus uni ver si te to (VU) stu den tus. Ko-vą dėl ka muo lio kau nie čiai lai-mė jo 53:36.

„Prie ši no mės iš vi sų jė gų. Vi si, ku rie bu vo aikš tė je, žai-dė pa siau ko ja mai, ta čiau no rint nu ga lė ti VDU rei kia ne tik ge-rai žais ti, bet ir ypa tin gos sėk-mės. Kau nie čių ir mū sų žai dė-jų meist riš ku mas – skir tin gas. Kai pa ma tė me, kad VDU at vy ko pa jė giau sios su dė ties, pa sa kiau sa viš kiams, kad rei kia su žais-ti bent gar bin gai. Džiau giuo si, kad tai pa vy ko“, – kal bė jo VU

Vil niaus SEB are no je su reng ta­me tarp tau ti nia me sen jo rų te ni­so tur ny re „LE XUS cup“ še šis fi na­lų ma čus iš 11 lai mė jo lie tu viai.

Vie ne tų var žy bo se sėk mė ly dė-jo Bea tą Zy kie nę (am žiaus gru pė 35+), Ta dą Ta ra se vi čių (am žiaus gru pė 50+), Emi lį Su ba tą (55+), Jo ną Les ke vi čių (65+), dve je tų tur ny re – Lui džį Pa ku lą ir Gied-rių Vė že lį (35+) bei Ma rių Ku ke nį ir Sau lių Žič kų (50+).

Di de lio dė me sio su lau kė vy-rų (40+) vie ne tų var žy bų fi na las, ku ria me jė gas iš mė gi no 22-oji pa sau lio sen jo rų te ni so ra ke-tė ka li ning ra die tis Igo ris Cir ku-nas ir len kas Ma cie jus Piec zon-ka (ITF-31). Dvi ko vą, ku ri tru ko

be veik ke tu rias va lan das, lai mė-jo Len ki jos te ni si nin kas.

Lie tu vis Vy tau tas Ma tu liaus-kas šio je gru pė je užė mė 3-ią-ją vie tą.

„Šie met su lau kė me la bai stip-rių žai dė jų. Džiau gia mės, kad po iš ties la bai su dė tin gų ir azar tiš-kų ma čų mū sų ša lies te ni si nin kai užė mė ga na daug pir mų jų vie tų“, – tei gė tur ny ro di rek to rė Au gus-ti na Ra mo nie nė.

„LE XUS cup“ – ket vir to sios ka te go ri jos Tarp tau ti nės te ni so fe de ra ci jos (UTF) sen jo rų tur ny-ras, su reng tas Vil niu je ant rą kar-tą. Ja me var žė si 202 te ni si nin kai nuo 35 iki 78 me tų, tarp jų – 60 sve čių iš už sie nio.

VD inf.

Krep ši nin kai žais ti balose nenorėjo

Turnyro lentelėKomanda Rungt. Perg. Pralaim.

1. ŠU 10 7 32. VDU 10 7 33. MRU 10 6 44. LEU 9 7 25. VU 10 5 56. KU 10 5 57. KTU 10 4 68. LKKA 9 5 49. VGTU 10 3 710. ASU 10 0 10

rink ti nės tre ne ris Ri man tas Ka-mins kas.

LSKL aut sai de rė Alek sand ro Stul gins kio uni ver si te to (ASU) eki pa at kak liai pa si prie ši no Kau-no tech no lo gi jos uni ver si te tui (KTU) – 72:86, o Klai pė dos uni-ver si te to (KU) at sto vai sos ti nė-je 78:67 nu ga lė jo Vil niaus Ge-di mi no tech ni kos uni ver si te tą (VGTU).

„Jei iš 22 bau dų me ti mų ko-man da pa tai ko vos 10, sun ku ti kė tis per ga lės“, – po dvi ko-vos su klai pė die čiais sa kė VG-TU krep ši nin kų tre ne ris Gin ta-ras Šerkš nas.

VD, LSKL inf.

Sen jo rų var žy bo se – at kak lios dvi ko vos

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

– Ri man tai, ar il gam su grį žo­te? – pa klau sė me R.Kau kė no.– At vy kau pas gy dy to ją Rim tau­tą Gu dą pa si tik rin ti, kaip po ope­ra ci jos gy ja ke lis. Be to, rei kė jo su­tvar ky ti ma no pa ra mos ir lab da ros fon do rei ka lus. Džiau giuo si, kad pa vy ko vis ką at lik ti.

Fon do idė ja su bren do se niai. Ma­nau, kad yra ne daug šei mų, ku rios vie naip ar ki taip ne su si dū rė su vė­žiu. Tie, ku rie neiš ven gė tos akis­ta tos, pa tir da vo mo ra li nį šo ką, iš pra džių ne ži no da vo, kaip elg tis – ar mels tis Die vui, ar gy dy to jui, ku ris ga li iš ras ti vais tą. Ma no idė­ja – or ga ni zuo ti svei ka tos tik ri ni­mo ak ci jas ir už bėg ti li gai už akių. Sa vo ko man do je tu ri me gy dy to ją, che mo te ra pi jos spe cia lis tę. Ji kiek­vie ną die ną ma to, kas vyks ta Lie tu­vo je. No ri me su teik ti vil ties sun kio­mis li go mis ser gan tiems vai kams, iš pil dy ti jų sva jo nes – ne svar bu, ar tai bū tų žais liu kas, te le fo nas, su­si ti ki mas su to li gy ve nan čiais ar­ti mai siais ar ži no mu žmo gu mi.

– Ko dėl pa si tik rin ti svei ka tos par vy ko te į Lie tu vą? Ar jū sų ne ten ki na Ita li jos me di kų kom­pe ten ci ja?– Po pir mo sios ke lio kryž mi nių raiš čių trau mos taip pat gy džiau­si pas R.Gu dą. Jis ma ne nuo lat pri­žiū ri, ita lai – taip pat, ta čiau vi­

sa da ge rai ži no ti dvi nuo mo nes. Jau čiuo si sau giau, jei abu gy dy to­jai sa ko, kad vis kas ge rai. Ita lai kol kas pa ten kin ti si tua ci ja, nors vis­kas ga lė tų bū ti ir ge riau.

– Sun kiau sias rea bi li ta ci jos lai­ko tar pis jau bai gė si?– Fi ziš kai rea bi li ta ci ja tik sun kės, o mo ra li nis sun ku mas, ma nau, jau praė jo. Tik rai bū da vo sun ku, kai ne ga lė da vau vie naip ar ki taip at­si sto ti. Tu rė jau pri si tai ky ti prie trau mos. Sun kiau sia tai, kad iš vie­no ke lio ėmė raiš tį ir dė jo į ki tą, tad pa žeis ti abu. Sun ku pri vers ti sa ve tei sin gai at lik ti pra ti mus vie nam ke liui, o ki tam – vi siš kai ki to kius. Pra ti mų la bai daug, kar tais jiems net kant ry bės pri trūks ta.

– Kiek lai ko ski ria te mankš tai?– Du kar tus per die ną po dvi ar tris va lan das, o ki tas ke lis rei ka lau ja dar šiek tiek lai ko, tad – vi sa dar­bo die na. Dar buo tis rei kia ne pen kis kar tus per sa vai tę, o sep ty nis.

– Ką pro gno zuo ja gy dy to jai?– Jie ir da bar nė ra la bai kal būs. Sun ku ką nors pa sa ky ti. Gal būt bus leng viau, kai pra dė siu leng vai bė gio ti, ta čiau iki to eta po dar ne­priė jo me. Nes ku ba me.

– Ar jū sų ne nus te bi no ko le gos Kšyš to fo Lav ri no vi čiaus pui ki spor ti nė for ma po trau mos?– Ne nus te bi no. Kar tu dir bo me, ma­

L.Klei za vėl siautėja NBA aikštėseris Dwa ne’as Ca sey vis la biau pa-si ti ki Lie tu vos rink ti nės ly de riu. Nors ma čą su „Wi zards“ L.Klei-za vėl pra dė jo bū da mas ant at sar-gi nių suo lo, le mia mo mis dvi ko vos mi nu tė mis ka muo lys daž nai at si-dur da vo lie tu vio ran ko se.

Iki ket vir to jo kė li nio pa bai gos li-kus žais ti 1 min. 40 sek., Li nas dvi-taš kiu iš ly gi no re zul ta tą, o ne tru kus pa tai kė tri taš kį ir iš ve dė „Rap tors“ į prie kį – 101:100. Per pra tę si mą sėk-mė ly dė jo Va šing to no krep ši nin kus, nors ka na die čiai ga lė jo iš si gel bė ti, bet is pa no Jo sé Ma nue lio Cal de ro-no tri taš kis skrie jo pro ša lį.

Jau čia si vis ge riauPer dau giau nei 35 žai di mo mi nu tes L.Klei za pa tai kė 4 tri taš kius iš 8, 7 dvi taš kius me ti mus iš 8 bei rea li za-vo 4 bau dų me ti mus iš 8. Be to, at-ko vo jo 2 ir pe rė mė 2 ka muo lius, at-li ko re zul ta ty vų per da vi mą, tris kart su kly do bei su rin ko 4 pra žan gas.

27-erių 203 cm ūgio L.Klei za sa-vo šio se zo no re zul ta ty vu mo re kor-

Įsi žai dė: �� L.Klei�za�vis�la�biau�pa�si­ti�ki�sa�vo�jė�go�mis.� „Reu�ters“�nuo�tr.

Į tėvynę – tirtis ir padėti kitiemsPa si tik rin ti svei ka tos į tė vy nę grį žęs Lie tu­vos rink ti nės krep ši nin kas Ri man tas Kau­kė nas at ra do lai ko pri sta ty ti ir sa vo pa­ra mos gru pę, ku ri dau giau sia dė me sio skirs sun kio mis li go mis ser gan tiems vai kams.

Įtam pa: �� R.Kau�kė�nas�no�ri�grįž�ti�į�krep�ši�nio�aikš�tę,�ta�čiau�kol�kas�ne�ži�no,�ka�da�ga�lės�tai�pa�da�ry�ti.� � And�riaus�Ufar�to�(BFL)�nuo�tr.

Sta tis ti ka

Šiau lių uni ver si te tas (ŠU)– �Mykolo Ro me rio uni ver si te tas (MRU) 100:96 (17:16, 16:16, 18:21, 16:14, 2:2, 6:6, 10:10, 15:11). A.Gurk­lys 28 taš kai (15 at ko vo tų ka muo­lių)/Š.Ku le vi čius 25.

Vil niaus uni ver si te tas (VU)– �Vytauto Di džio jo uni ver si te­tas (VDU) 81:91 (27:20, 21:29, 17:18, 16:24). A.But ke vi čius 19/Ž.Ja na vi­čius 21.

Vil niaus Ge di mi no tech ni­ �kos uni ver si te tas (VGTU)–Klai­pėdos uni ver si te tas (KU) 67:78 (14:14, 18:24, 23:19, 12:21). A.Lu ka še­vi čius 20/E.Leng vi nas 17.

Alek sand ro Stul gins kio uni­ �ver si te tas (ASU)–Kauno tech­no lo gi jos uni ver si te tas (KTU) 72:86 (20:28, 21:11, 15:25, 16:22). Š.Dim ša 19/E.Sta nio nis 18.

čiau, kaip jis sten gė si. Ma tyt, nu ga­ros skaus mai jį bu vo nu va rę į ne vil tį. Po ope ra ci jos, ma nau, jis pa si jau tė tar si de vin ta me dan gu je. Mo ty vų, ku rie ska tin tų grįž ti į aikš tę, ga lė­čiau iš var dy ti dau gy bę. Ži nau, ką tai reiš kia. Pa siil gau tre ni ruo čių, no riu žais ti. Džiau giuo si, kad įveik­ti įtam pą pa de da šei ma. Neį si vaiz­duo ju, kas bū tų, jei ša lia ne bū tų šei­mos, kai žiū riu Eu ro ly gos rung ty nes: ma ny je vis kas kun ku liuo ja, bet vai­kai at bė ga ir įtam pa nu slūgs ta.

– Jū sų at sto vau ja ma Sie nos „Mon te pas chi“ ko man da Eu­ro ly go je at ro do ne blo gai, ta­čiau ki to se var žy bo se jos žai­di mas strin ga. Kas at si ti ko?– Bu vo trau mų, atė jo ke li nau ji žai­

11

SportaS„Rammstein“ sudrebino Kauną.

15p.Trečiadienis, vasario 8, 2012

Ge riau sia Lie tu vos tre ko dvi­ra ti nin kė Si mo na Kru pec kai tė (nuotr.) ki tą sa vai tę da ly vaus Lon do ne vyk sian čių pa sau lio tau rės var žy bų pa sku ti nia ja me – ket vir ta ja me – eta pe.

Pa sak spor ti nin kės, eta pas Lon­do ne ga li bū ti ne tik vie nas at kak­liau sių, bet ir pui ki ga li my bė iš­ban dy ti sa vo jė gas tre ke, ku ria me dvi ra ti nin kai var žy sis per va sa ros olim pia dą.

„Lon do no var žy bos bus sun­kios. Tuo esa me be veik tik ri, nes var žo vių for ma aki vaiz džiai ky­la. At li kę Pe ki no eta po ana li zę, ga li me drą siai pa sa ky ti, kad tre­ko pro fe sio na lai de monst ruo ja aukš čiau sią pa si ren gi mą“, – sa­ko S.Kru pec kai tė.

Lie tu vos dvi ra ti nin kė iš tre čio­jo pa sau lio tau rės eta po, įvy ku sio Ki ni jo je, par si ve žė tris me da lius. S.Kru pec kai tė kei ri no ir sprin to rung ty se iš ko vo jo si dab rą bei užė­mė ant rą ją vie tą ko man di nio sprin­to rung ty je su Gin ta re Gai ve ny te.

Į Lon do ną S.Kru pec kai tė su tre ne riu Dmit ri ju mi Leo pol du bei dvi ra ti nin kė mis Gin ta re Gai­ve ny te ir Gab rie le Jan ku te iš vyks va sa rio 15­ąją. Iki iš vy kos spor ti­nin kės tre ni ruo sis Pa ne vė žio dvi­ra čių tre ke.

„Lon do ne bus pa sku ti nė pro ga įver tin ti sa vo var žo ves prieš olim­pia dą, taip pat įsi ti kin ti, ar pa si­ruo ši mo tak ti ka bu vo tin ka ma. Šį se zo ną pro fe sio na lu mo kar te lė iš­kel ta aukš tai, to dėl tre ni ruo juo si la bai at sa kin gai ir in ten sy viai“, – tvir ti no S.Kru pec kai tė.

Spor ti nin kės vy ro ir tre ne rio D.Leo pol do tei gi mu, į šį eta pą lie­tu vės vyks ta ne tik ko vo ti dėl pri­

zi nių vie tų, bet ir iš ban dy ti jė gas olim pi nia me Lon do no tre ke.

„Me da lis vi suo met la bai svar­bus, ta čiau ne ma žiau svar bu su si­pa žin ti su are na, ku rio je teks kau­tis per olim pia dą. Ma nau, kad to sieks ir ki tų ša lių dvi ra ti nin kės, tad šios var žy bos bus iš ties pui ki ga­li my bė ne tik iš ban dy ti mū sų ko­man dą, bet ir pa žin ti var žo ves, jų tak ti ką“, – kal bė jo D.Leo pol das.

Po tri jų pa sau lio tau rės var žy­bų eta pų S.Kru pec kai tė bend ro­je įskai to je pir mau ja tarp sprin­te rių ir kei ri no rung ties da ly vių. 500 m at ski ro jo star to lenk ty nė­se da ly vau jan ti G.Gai ve ny tė kol kas – sep tin ta, o Auš ri nė Tre bai­tė dau gia ko vės (om niu mo) var žy­bų bend ro je įskai to je – penk ta.

Ko man di nio sprin to ir per se­kio ji mo rung ties įskai to se Lie tu­vos eki pa – šeš ta.

VD inf.

Dvi ra ti nin kės bandysolim pi nį tre ką

L.Klei za vėl siautėja NBA aikštėse

Į tėvynę – tirtis ir padėti kitiems

Įtam pa: �� R.Kau�kė�nas�no�ri�grįž�ti�į�krep�ši�nio�aikš�tę,�ta�čiau�kol�kas�ne�ži�no,�ka�da�ga�lės�tai�pa�da�ry�ti.� � And�riaus�Ufar�to�(BFL)�nuo�tr.

dą pa ge ri no pen kiais taš kais. „Ant­rą die ną iš ei lės žais ti tik rai bu vo sun ku. Var žo vai nuo pat pra džių ati trū ko, o mums be li ko tik juos vy tis. Jau čiu, kad spor ti nė for ma vis ge rė ja, ko jos skaus mų vis ma­žiau, at gau nu pa si ti kė ji mą sa vo jė­go mis. Šį kar tą ko man dos drau gai su ras da vo ma ne lais vą, o aš ne blo­gai pa tai kiau. Vis dėl to per pra tę­si mą per daug kly do me ir tai lė mė ne sėk mę“, – po dvi ko vos kal bė jo L.Klei za. Vi sų lai kų re zul ta ty viau­sias rung ty nes NBA ly go je L.Klei za su žai dė 2008­ųjų sau sį, kai, vil kė­da mas Den ve rio „Nug gets“ marš­ki nė lius, per ma čą su Ju tos „Jazz“ su rin ko 41 taš ką.

K.Bryan tui – svei ki ni maiDar vie nu įra šu įspū din go je pro­fe sio na lo kar je ro je džiau gė si Ko be Bryan tas. 33­ejų krep ši nin kas vi­sų lai kų re zul ta ty viau sių NBA ly­gos žai dė jų są ra še pa ki lo į penk tą ją vie tą, ta čiau Los An dže lo „La kers“ sve čiuo se 90:95 nu si lei do šie met

Ly de riai

Ry tų kon fe ren ci ja:

1. Či ka gos „Bulls“ (21 per ga lė, 6 pra­ �lai mė ji mai).

2. Ma ja mio „Heat“ (18, 6). �

3. Fi la del fi jos „76ers“ (18, 7). �

Va ka rų kon fe ren ci ja:

1. Ok la ho mos „Thun der“ �(19, 5).

2. Los An dže lo „Clip pers“ (15, 7). �

3. San An to ni jaus „Spurs“ (17, 9). �

Re zul ta tai

Va šing to no „Wi zards“–Toronto „Rap­tors“ 111:108, Or lan do „Ma gic“–Los An­dže lo „Clip pers“ 102:107, Fi la del fi jos „76ers“–Los An dže lo „La kers“ 95:90, At lan tos „Hawks“–Finikso „Suns“ 90:99, Nau jo jo Džer sio „Nets“–Čika­gos „Bulls“ 87:108, Niu jor ko „Knicks“–

Jutos „Jazz“ 99:88, Mem fio „Grizz lies“–San An to ni jaus „Spurs“ 84:89, Nau jo­jo Or lea no „Hor nets“–Sakramento „Kings“ 92:100, Den ve rio „Nug gets“–Hjustono „Roc kets“ 90:99, Port lan do „Trail Bla zers“–Oklahomos „Thun der“ 107:111.

sėk min gai rung ty niau jan čiai Fi la­del fi jos „76ers“.

28 taš kus pel nęs K.Bryan tas bend­ro je re zul ta ty viau sių ly gos žai dė jų ri­kiuo tė je ap len kė Sha quil le’ą O’Nea­

lą. Da bar „La kers“ ly de rio są skai to je – 28601 taš kas. Po dvi ko vos krep ši­nin kas di džia vo si gar bin gu pa sie ki­mu, o Sh.O’Nea las iš kart pa svei ki no bu vu sį ko man dos drau gą.

Dos jė

R.Kau kė nas gi mė 1977 m. ba lan­ �džio 11 d. Vil niu je.

Bai gė Si ton Ha lo uni ver si te tą �(JAV).

Pir ma sis pro fe sio na lus klu bas – �Ga lil Elio no „Ha poel“ (Iz rae lis), ku­riam at sto va vo 2000–2001 m.

Šiuo me tu su sie tas kont rak tu su �Sie nos „Mon te pas chi“ (Ita li ja).

Lie tu vos čem pio nas (2002 m.), �Ita li jos čem pio nas (2007, 2008, 2009, 2011 m.), Eu ro ly gos 3­io sios vie tos lai mė to jas su „Mon te pas chi“ (2008 m.), Eu ro pos čem pio na to bron zos me da lio lai mė to jas su Lie­tu vos rink ti ne (2007 m.).

dė jai. Ma nau, nuo var gis ir su si­žai di mo trū ku mas pa ki šo ko ją. Iš ri kiuo tės bu vo iš kri tę Bo McCa leb­bas, Kšyš to fas, kol kas už bor to esu aš. Kei tė si žai di mo brai žas, ma­nau, iš si de ri no ko man dos rit mas. Ta čiau vis kas yra pa tai so ma, vy rai pui kiai dar buo ja si. Ar už teks mū sų ko man dai jė gų mes ti iš šū kį to kiems gran dams, kaip CSKA? Vis kas yra įma no ma, tik rei kia pa siek ti tam tik rą ly gį. Ti kiuo si, kad pa kliū si me į Eu ro ly gos fi na lo ket ver tą.

– Kaip ver ti na te Kau no „Žal gi­rio“ žai di mą?– Kau no ko man da pa sta ruo ju me­tu pra dė jo ge riau žais ti. Pu sant­ro mė ne sio – tar si iš na tų. Ma nau, žais dar ge riau. Ži no ma, jiems nė­

ra leng va, nes ko lek ty vas – nau jas. Vi si pui kiai su pran ta, kad su si ce­men tuo ti ko man dai yra itin sun ku.

– At ran kos į olim pi nes žai dy nes tur ny re Lie tu vos rink ti nei teks var žy tis su Ve ne sue los ir Ni ge­ri jos eki po mis. Kaip ver ti na te bū si muo sius kon ku ren tus?– Svar biau sias da ly kas, ku ris mums tu ri rū pė ti – ar var žo vai su­rinks ge riau sius žai dė jus. Ni ge ri ja tu ri daug ge rų krep ši nin kų, rung­ty niau jan čių ir NBA, ir Eu ro po­je, ta čiau neaiš ku, ar jie vi si pa dės na cio na li nei ko man dai. Tu rė ki me gal vo je ir tai, kad ve ne sue lie čiai žais na muo se. Jei no ri me pa tek ti į olim pia dą, at ran kos tur ny re pri va­lė si me įveik ti vi sus var žo vus.

Fi ziš kai rea bi li­ta ci ja tik sun kės, o mo ra li­nis sun ku­mas, ma­nau, jau praė jo.

Universiadoje pasižymėję neo­limpinių šakų sportininkai bus premijuojami taip pat, kaip pa­siekę gerų rezultatų olimpinėse šakose.

Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatantiems didelio meis­triškumo sportininkų skatinimo tvarkos pakeitimams.

Nutarimą Ministrų kabine­tui pristačiusios Vidaus reikalų ministerijos teigimu, iki šiol ga­liojęs premijų dydžių nustatymo būdas buvo neteisingas, nes at­rankoje į universiadą visų spor­to šakų atstovams taikomi vieno­di kriterijai, neatsižvelgiant į tai, ar sporto šaka olimpinė, ar ne ­ priešingai nei, pavyzdžiui, Euro­pos ar pasaulio čempionatų kan­didatams.

Iki šiol universiados prizinin­kams premijų dydžiai nustatomi įvertinus, ar laimėjimas pasiektas olimpinėje, ar neolimpinėje spor­to šakoje.

„Visų sporto šakų sportinin­kams, dalyvaujantiems univer­siados sporto šakose ir rungtyse, taikomi vienodi atrankos krite­rijai, todėl ir atlygis už pasiek­

tus laimėjimus turėtų būti vie­nodas, nepriklausomai nuo to, ar tai olimpinė, ar neolimpinė spor­to šaka (rungtis)“, – pabrėžė mi­nisterija.

Premijos kaip ir iki šiol bus ski­riamos iš bendrųjų asignavimų, numatytų Kūno kultūros ir spor­to departamentui.

BNS inf.

Premijų dydis visiems bus vienodas

trečiADieNiS, vASArio 8, 2012

Ru­si­jos­už­sie­nio­rei­ka­lų­mi­nist­ras­Ser­ge­jus­Lav­ro­vas­ant­ra­die­nį­at­vy­ko­į­Da­mas­ką­de­ry­bų­su­Si­ri­jos­pre­zi­den­tu­Bas­ha­ru­al­As­sa­du.­Tūks­tan­čiai­re­ži­mo­ša­li­nin­kų,­mo­juo­jan­čių­Si­ri­jos­vė­lia­vo­mis,­už­plū­do­gat­ves,­ku­rio­mis­iš­oro­uos­to­va­žia­vo­kor­te­žas.­Ru­si­jos­mi­nis­te­ri­ja­ne­pa­tei­kė­dau­giau­de­ta­lių­apie­šį­vi­zi­tą.­Taip­pat­neaiš­ku,­ko­kį­vaid­me­nį­šia­me­vi­zi­te­at­lie­ka­išo­ri­nės­žval­gy­bos­va­do­vas­Mi­chai­las­Frad­ko­vas.

Iz­rae­lio­mi­nist­ras­pir­mi­nin­kas­Ben­ja­mi­nas­Ne­ta­nya­hu­(nuotr.)­per­spė­jo,­kad­pa­les­ti­nie­čių­pre­zi­den­tas­Mah­mou­das­Ab­ba­sas­iš­si­ža­dės­tai­kos,­jei­gu­įgy­ven­dins­pa­si­ra­šy­tą­su­si­ta­ri­mą­su­„Ha­mas“.­Šis­Iz­rae­lio­per­spė­ji­mas­nu­skam­bė­jo­ne­tru­kus­po­to,­kai­M.Ab­ba­sas­ir­„Ha­mas“­va­do­vas­Kha­le­das­Mes­haa­las­Ka­ta­re­pa­si­ra­šė­su­si­ta­ri­mą,­ku­ris­Pa­les­ti­nos­pre­zi­den­tui­nu­ma­to­prem­je­ro­po­stą­na­cio­na­li­nio­su­si­tai­ky­mo­vy­riau­sy­bė­je.

Pas­laP­tin­gas­vi­zi­tas

skal­dyk­­ir­val­dyk2697

me tai – to kia ka lė ji mo baus mė gre sia „Cos ta Con cor dios“ ka pi to nui Fran ces co Schet ti no.

Eu ro po je trūks ta du jųPa vo jaus var pais gar siau siai ėmė skam bin ti vos 10 laips nių šal tu­ko išsigandę Pie tų Eu ro pos gy­ven to jai.

Šios sa vai tės pra džio je Ita li jos, ku ri im por tuo ja iš Ru si jos apie 30 pro c. su var to ja mų du jų, du jo ta kių pri žiū rė to ja „Snam Re te Gas“ pa­skel bė iš „Gazp rom“ ne su lau ku si net 30 pro c. du jų.

Du jų tie ki mas iš Ru si jos į Eu­ro pą ėmė trū ki nė ti dar praė ju sį ant ra die nį. Nuo to lai ko Ita li ja iš Ru si jos ne ga vo 150 mln. ku bi nių met rų du jų už maž daug 61 mln. JAV do le rių.

Dėl šal čių du jų po rei kis Ita li jo je šok te lė jo iki re kor di nių aukš tu mų – 440 mln. ku bi nių met rų per pa­rą. To dėl Ita li jos eko no mi kos vys­ty mo si, inf rast ruk tū ros ir trans­por to mi nist ras Cor ra do Pas se ra pa skel bė, kad pa dė tis kri ti nė.

„Si tua ci ja – kri ti nė, nes Ru si ja ir Pran cū zi ja su ma ži no du jų tie ki­mą. Vis dėl to mes kont ro liuo ja me pa dė tį“, – tvir ti no mi nist ras.

Ka dan gi du jų su var to ji mas tik šią sa vai tę pa sie kė pi ką, ita lams te ko lai ki nai įjung ti ma zu tu kū re­na mas elekt ri nes, pum puo ti dau­giau du jų iš re zer vo, pirk ti dau­giau du jų iš al ter na ty vių tie kė jų, taip pat ri bo ti du jų tie ki mą kai ku­riems pra mo nės komp lek sams.

Tie sa, Ita li jos, ku ri im por tuo­ja net 90 pro c. vi sų su var to ja mų

du jų, vy riau sy bė ra mi no žmo nes, kad na mams šil dy ti ku ro pa kaks.

„Mes pa di di no me du jų im por­tą iš Al žy ro ir Šiau rės Eu ro pos per Švei ca ri ją, tai gi ki tas ke lias die nas pro ble mų ne bus. Ket vir ta die nį ir penk ta die nį tiks lin si me in for­ma ci ją“, – pa brė žė Pao lo Sca ro­ni, Ita li jos ener ge ti kos bend ro vės „Eni“ at sto vas.

Du jų sty gių Eu ro po je per pa sta­rą sias die nas ju to ne tik Ita li ja, bet ir ki tos Eu ro pos vals ty bės.

Vo kie ti jos E.ON AG, taip pat OMV AG, di džiau sia Vi du rio Eu­ro pos ener ge ti kos įmo nė, pa tvir ti­no ne ga vu sios iš „Gazp rom“ apie 30 pro c. du jų. Ma žes nį du jų kie kį ga vo Bul ga ri ja, Slo va ki ja, Aust ri ja, Veng ri ja, Len ki ja ir Grai ki ja.

Svar biau – vi daus var to to jai„Gazp rom“ pri pa ži no, kad bu vo apie 10 pro c. su ma ži nęs į Eu ro pą pum puo ja mų du jų kie kį, bet va kar pa tvir ti no, kad jau tie kia du jas pa­gal su tar tis.

Ru sų du jų mil ži no at sto vai ar­gu men ta vo, kad smar kiai išau gus du jų su var to ji mui Ru si jo je pir­miau sia bu vo ap rū pi na mi vi daus var to to jai, o pa skui – Eu ro pos.

Be to, „Gazp rom“ at sto vai pa­kar to jo, jog ne tu ri ga li my bių tiek­ti Eu ro pai pa pil do mų du jų, nors to pra šė kai ku rios ša lys.

Aiš kin tis si tua ci ją te ko ir Ru si­jos prem je rui Vla di mi rui Pu ti nui.

Šis, su si ti kęs su „Gazp rom“ va do­vy be, nu ro dė, kad Ru si jos var to­to jai – prio ri te tas.

„Pra šau jū sų pa si steng ti, kad bū tų pa ten kin ti mū sų par tne rių už sie ny je po rei kiai, ne pa mirš tant, kad pir miau sia Ru si jos ener ge ti kos bend ro vių ir „Gazp rom“ už duo tis – pa ten kin ti Ru si jos vi daus po rei­kius, – sa kė V.Pu ti nas po su si ti ki­mo su „Gazp rom“ kon cer no vi ce­pir mi nin ku Alek sand ru Krug lo vu. – Tai prio ri te ti nė už duo tis.“

Tie ki mas at kur tasĮ du jų tie ki mo su tri ki mą rea ga vo ir ES. Už ener ge ti ką at sa kin go ES ko mi sa ro Günthe rio Oet tin ge rio at sto vė spau dai Mar le ne Holz ner pir ma die nį džiau gė si, kad ru siš kų du jų tie ki mas da liai Eu ro pos ša lių, su ma žė jęs praė ju sią sa vai tę, nor­ma li zuo ja si.

„Mes nuo lat kon tak tuo ja me su ES na rė mis, ir jos mus in for ma vo, kad du jų tie ki mas iš Ru si jos į Bul­ga ri ją, Slo va ki ją, Aust ri ją, Veng ri­

ją, Len ki ją ir Grai ki ją nor ma li za­vo si“, – sa kė pa rei gū nė.

Tie sa, M.Holz ner pri dū rė, kad Ita li jai, Vo kie ti jai ir Ru mu ni jai du­jų tie ki mas sa vai tės pra džio je ne­bu vo iki ga lo už tik rin tas.

„Si tua ci ja nė ra kri ti nė, ji val do­ma, nes nau do ja mos du jos iš sau­gyk lų. Ypa tin go ji pa dė tis Eu ro po je dėl var to to jų ap rū pi ni mo du jo mis ne su si da rė – du jas jie gau na kaip įpras tai“, – sa kė M.Holz ner.

Nau jo du jų ka ro nė raDėl du jų tie ki mo su ma žė ji mo te ko aiš kin tis ir Uk rai nai. Tarp Ki je vo ir Mask vos 2006 ir 2009 m. ki lę va di na mie ji du jų ka rai bu vo pa li kę Se ną jį že my ną be žyd ro jo ku ro.

Bet Uk rai nos prem je ras My ko la Aza ro vas ti ki no, kad šį kar tą du jų tie ki mas kai ku rioms Eu ro pos vals­ty bėms su ma žė jo ne dėl Uk rai nos, kaip tran zi to vals ty bės, kal tės.

„Mū sų pai ma mi du jų kie­kiai griež tai ati tin ka su tar ty je su „Gazp rom“ nu ma ty tus. Ta čiau dėl to, kad Ru si ja du jas pra dė jo tiek ti ne vi sa apim ti mi, ma žiau nei tu­rė tų du jų gau na ir Eu ro pa“, – sa kė Uk rai nos vy riau sy bės va do vas.

Jis pri dū rė: „Pa gal tech ni nį su­si ta ri mą du jų tran zi tas per Uk rai­ną į Eu ro pą ga li siek ti 490 mln. ku bi nių met rų per pa rą, ta čiau da bar jis – apy tik riai 415 mln. ku­bi nių met rų.“

BBC, „RIA No vos ty“, „Bu si ness Week“ inf.

Be si šil dan ti Ru si ja su šal dė Eu ro pąPri su ko: ­� Ru­si­jai­su­ma­ži­nus­du­jų­tie­ki­mą­į­Eu­ro­pą,­Se­no­jo­že­my­no­gy­ven­to­jai­iš­si­gan­do,­kad­mir­ti­nai­su­stirs.­ ­ „Scan­pix“­nuo­tr.

Eu ro pie čiai ge rai pa me na tarp Ru si jos ir jos kai my nių Uk rai nos bei Bal ta ru si jos ki lu­sius du jų ka rus. Šį kar tą ka ras ne ki lo. Dau giau ši lu mos pa no ro Ru si ja, to dėl „Gaz­ p rom“ su ma ži no du jų tie ki mą eu ro pie čiams.

Si tua ci ja – kri ti nė, nes Ru si ja ir Pran­cū zi ja su ma ži no du­jų tie ki mą. Vis dėl to mes kont ro liuo ja­me pa dė tį.

Kol Grai ki jos vy riau sy bė karšt li giš­kai de rė jo si su kre di to riais dėl pa s­ko lų, bū ti nų, kad Atė nai ne bank ru­tuo tų, žmo nės ėjo į gat ves.

Va kar ša ly je pra si dė jo vi suo ti nis strei kas, ku rį or ga ni za vo di džiau­sios pro fsą jun gos, ko vo jan čios su nau jo mis tau py mo prie mo nė mis, dėl ku rių vy riau sy bė šiuo me tu de­ra si su ES ir Tarp tau ti niu va liu tos fon du (TVF).

Kre di to riai Atė nams pa ža dė­jo skir ti 130 mlrd. eu rų pa ra mą, jei Grai ki ja įgy ven dins nau jas biu­dže to kar py mo prie mo nes. O lai kas vy riau sy bę spau džia vis la biau. Jei iki ko vo 20 d. Atė nai ne gaus TVF ir ES pi ni gų, ša lį iš tiks bank ro tas.

Ta čiau pro fsą jun goms vy riau sy bės de ry bos – nė mo tais. Strei kas pra si­dė jo va kar, o bai gė si šian dien. Pro­tes to šū kis – „Ga na – dau giau taip ne be ga li me“. Pro tes tuo to jai, ku rių bu vo apie 10 tūkst., tra di ciš kai už­tvin dė Atė nų cent ri nę Kons ti tu ci jos aikš tę, ki lo su si rė mi mų su po li ci ja.

„Tai bru ta lus, ci niš kas vi sos tau­tos re ke ta vi mas. Tai – ne de ry­bos“, – pik ti no si pri va čio jo sek to­riaus pro fsą jun gos va do vas Yian nis Pa na go pou lo sas.

Mo kyk los, mi nis te ri jos, li go ni nės ir ban kai vei kė ma žiau siu pa jė gu mu, o Atė nų vie šo jo trans por to ke lei­viams te ko il giau lauk ti vė luo jan čių au to bu sų ir met ro po li te no trau ki­nių. Grai ki jo je įstri go ir tu ris tai, jie ne ga lė jo iš plauk ti iš Pi rė jo uos to. Ša ly je ne sut ri ko tik skry džiai.

Tie sa, kai ku rie ES at sto vai jau pra si ta rė, kad grai kams bank ru­ta vus tra ge di jos ne bus. Eu ro pos Ko mi si jos pir mi nin ko pa va duo­to ja Nee lie Kroes dien raš čiui „De Volksk rant“ sa kė: „Jei gu kas nors pa lik tų eu ro zo ną, tai ne bū tų trau­ki nio ka tast ro fa. Vis dar sa ko ma, kad jei gu vie nai ša liai lei si me pa­si trauk ti ar ba pa pra šy si me išei ti, vi sa struk tū ra su grius. Tai pa pras­čiau siai ne tie sa.“

AFP, „Reu ters“, BNS inf.

Grai kai vėl lie jo įtū žį

Įsiū tis: ­� per­ pro­tes­tą­ pleš­kė­jo­ ir­di­džiau­sios­Grai­ki­jos­kre­di­to­rės­Vo­kie­ti­jos­vė­lia­va.­ ­ AFP­nuo­tr.

12

pasaulis

13

skelbimaitreČiadienis, vasario 8, 2012

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659skelbimai@vilniausdiena.lt

Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653

Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/skelbi-mai/dienrastyje– užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuo-jamas pasirinktame dienraštyje!

„VIlnIaus dIenos“ redakcIjojeLabdarių g. 8, Vilnius.

PaskambInę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją.

e. Paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame banko

skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104;– kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skel-bimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652.

sms žInute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.

SkelbimuS galite užSiSakyti:

aSmeNiNiai, teiSmiNiai,kOmeRCiNiai, ReklamiNiai

Skelbimai

Karščiausi Kelionių pasiūlymaiKelionių organizatorius

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvyki-mas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 LtItalija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramo-nėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavi-mas – gera anglų kalba. Privalumas – dar-bo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

900166

ĮvairūsDarbai sandėliuose, fabrikuose, viešbučiuo-se, slauga Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje. Tel. 8 675 86 523, www.ppv.lt.

908901

paslaugosTechnikos remontoSKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau-dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę tech-niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

907382

TransportoNuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24 000 kg maršrutu Vilnius–Kaunas. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.

877233

ĮvairūsKita

Patvirtintas žemės sklypo (kad. Nr. 4154/1600:42) formavimo ir pertvarky-mo projektas. Akmeniškių k., Marijampolio sen., Vilniaus r. 2012 m. sausio 27 d. įsaky-mas Nr. 48VĮ- (14.48.2)-341.

910524

Pradedamas rengti 1,4738 ha žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0017:376, Didlaukio g. 45 de-talusis planas. Planavimo tikslas: nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, patikslinti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: Vilniaus kolegija, J.Jasinskio g. 15, Vilnius. De-taliojo plano rengėjas: UAB 2Regroup projek-tavimas”. Informacija teikiama tel. (8 5) 262 0352, Lukiškių g. 5-306, Vilnius.

910457

14

menas ir pramogostrečiadienis, vasario 8, 2012

Žiaurus teisingumas

Karas, meilė ir mirtis

PaŽįstami nePaŽįstami „liūdni slibinai“

menininKas ir miestas

filmas, šlovinantis gyvenimąVokiečių kino dienose – drama „Sustojimas pusiaukelėje“ apie lai-mingą šeimą, kuriai staiga tenka susidurti su artėjančia mirtimi. Kas iš tiesų atsitinka žmogui, jo šeimai ir draugams, kai mirtis už-kerta kelią visiems gyvenimo planams? Kaip susitvarkyti su šia si-tuacija? Kaip susitaikyti su tuo, kas neišvengiama?

KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15.KA DA? Šiandien 18.50 val. KIEK? 6 li tai.

KUR? Vilniaus mokytojų namų svetainėje, Vilniaus g. 39 / 6.KA DA? Vasario 9 d. 18 val. KIEK? Nemokamai.

KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A.KA DA? Vasario 14 d. 21 val. KIEK? 25 litai.

rusų KlasiKą PrisimenantVakaras „Pažiūrėk kaip nuostabu aplinkui“, skirtas Sergejaus Je-senino poezijai. Dalyvaus skaitovas Juozas Šalkauskas, poezijos knygų sudarytojas Julius Jasaitis, literatūros kritikas Stasys Lips-kis. Vakaro metu bus pristatyta naujai išleista S.Jesenino poezi-jos knyga iš serijos „Iš meilės lyrikos lobyno“.

meilės diena su „lemon Joy“„Lemon Joy“ lyderis Igoris Kofas įsitikinęs, kad jausmus mylimam žmogui reikia rodyti ne tik šv. Valentino dieną, o kasdien. Būtent jaus-mai jį įkvepia kurti dainas – gal kiek melancholiškas, bet labai roman-tiškas. „Dauguma pasaulio dainų yra apie meilę, tad „Lemon Joy“ – ne išimtis“, – sakė I.Kofas, Valentino dieną švęsiantis su gerbėjais.

KUR? „Forum Cinemas Vingyje“, Savanorių pr. 7. KA DA? Šiandien 18.30 val. KIEK? Nemokamai.

KUR? Galerijoje „Arka“, Aušros Vartų g. 7.KA DA? Iki vasario 18 d. KIEK? Ne mo ka mai.

KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A.KA DA? Šiandien 21 val. KIEK? Nuo 25 litų.

KUR? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3.KA DA? Šiandien 19 val. KIEK? 30–50 litų

„vilniaus diena“ reKomenduoJa

LTV 22.15 val. LNK 22.35 val. TV3 17.40 val. BTV 22.05 val. SpoRT1 21.30 val.

tv Programa

LTV6.00 La bas ry tas. 9.00, 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 10.00 Bė dų tur gus (k). 11.00 „Toks gy ve ni mas“ su Zi ta Kel mic kai te.

Tie sio gi nė Lie tu vos ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Ru sų gat vė (ru sų k.). 12.15 Duo kim ga ro (k). 14.15 Ypa tin gas at ve jis (k). 14.50 Ži nios. 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7). 19.45 Kraš to spal vos. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15 Tei sė ži no ti. 22.15 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių ly ga

„Ly de riai“. Su si tin ka Vil niaus li cė jaus ir Vil niaus uni ver si te to ko man dos.

23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 Po pie tė su Al gi man tu Če kuo liu (k). 0.00 Įž val gos (k).

LNK6.20 „Di dy sis fil mu kų šou“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 „Ogis ir ta ra ko nai“ (k). 7.50 Pri čiu pom! (N-7).

8.20 „Drau gai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.50 Lie tu vos bal sas. Ak lo sios perk lau sos (k). 11.30 Va lan da su Rū ta (k). 13.10 „Drau gai IV“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir

Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 „Skais čio ji ka ra lie nė“ (2) (N-7). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.14, 22.19 Spor tas. Orai. 19.19 Fa rai (N-7). 20.30 LT aist ra (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Verslas. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 Fantastinis veiks mo f. „Gat vių ko vo to jas“

(JAV, Ja po ni ja, 1994 m.) (N-7). 0.40 „Ties ri ba“ (N-14). 1.35 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (N-7).

TV36.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.30, 15.10 „Simp so nai“. 8.00, 8.30 „Biu ras“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Kas no ri nu žu dy ti Mią?“ 11.00 Ko dėl? 11.50 Pas ku ti nė ins tan ci ja. 12.35 Žvaigž dė po li ci nin kas.

13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“. 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.35 Su si ti ki me vir tu vė je. 18.45 TV3 ži nios. Spor tas. Orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Akis ta ta. 20.30 Be ko men ta rų. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vi kin gų lo to. 22.05 „Dak ta ras Hau sas“. 23.05 „Pel kė“ (2). 0.05 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Penk ta die nio va ka ro ži bu riai“.

BTV6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Auk sa ran kiai“. Rea ly bės dra ma (N-7)

(k). 8.00 „Gy ve ni mo spal vos“. TV žur na las (k). 9.00 „Už kal nio 5“. Po kal bių šou (k). 10.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 11.00 Ali bi. „Dak ta ras Mon ro“ (N-7) (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 „Grės min gi me džio to jai. Gro buo nys“

(k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k).

14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės šou (N-7).

15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Mi li jo nie riai“ (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Pra juo kink ma ne“. Hu mo ro šou. 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 „Ty los ri ba“ (N-7). 21.05 Ka ro vil kai. „Jū rų pės ti nin kai“ (N-14). 22.05 „Gy vi nu mi rė liai“ (N-14). 23.00 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 0.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 0.35 „Au to pi lo tas“. TV žur na las (k). 1.10–6.00 „Bam ba“.

LieTuVos ryTo TV6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25, 12.40 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.52, 23.02 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv.

Va len ti no bu či nių kon kur sas. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.10 Šei mų dvi ko va – „Ak ro po lio“ tur ny ras. 12.05, 17.20 Lie tu va tie sio giai. 13.30 „Sodo de tek ty vės“ (N-7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Pas ku ti nės prin ce sės

Dia nos gy ve ni mo die nos“ (1). 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 18.52 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv. Va len ti no

bu či nių kon kur sas.

19.55 Dok. f. „Oba ma. Jo is to ri ja“. 21.00, 0.05 Re por te ris. 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lie tu va tie sio giai. 1.00 Dok. f. „Pas ku ti nės prin ce sės Dia nos

gy ve ni mo die nos“ (1).

sPorT19.00 Televitrina.10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +.10.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido

„Estudiantes“–„Regal Barcelona“.12.00 Sportas LT. Tarptautinis dziudo

turnyras.12.30 Sportas LT. Tarptautinės ugniagesių

lipimo į dangoraižį varžybos.13.00 Sportas LT. Baltijos šalių ugniagesybos

sporto čempionatas.14.00, 21.00 Automoto.14.30 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės

(sausis).15.00 Krepšinio pasaulyje. 15.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Napoli“.17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos

VEF–„Astana“.19.15 Slambolo lyga. Ekstremaliausias krepšinis.19.45, 20.15 Kelias į Londoną.21.30 Sportas LT. Vilnius Dance Festival 2011

(varžybos).22.00 Sportas LT. Vilnius Dance Festival 2011

(parodomoji programa).23.15 Profesionalų boksas. W.Fergusonas

ir S.Mendezas, A.Thompsonas ir A.Bowmanas, R.Marquezas ir P.Frissina, A.Margarito ir H.Kyvelosas.

Japonijos kino festivalyje – režisieriaus Takeši Kitano filmas „Žiaurus policininkas“. Detekty-vas Adzuma – žiaurus policininkas, kuris daž-nai vartoja smurtą siekdamas rezultato. Jis lau-žo visas taisykles ir teisingumą vykdo savaip.

Williamo Shakespeare’o pjesės interpretacijoje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istori-ja“ režisierius Oskaras Koršunovas tarpusavyje kariaujančias Montekių ir Kapulečių šeimas pa-verčia konkuruojančiomis kepyklomis.

„Liūdni slibinai“ daug kam pažįstami iš už širdies griebiančių „Ralio“ ar subtilios ir teisingos (auto)iro-nijos, o kai kam visai nepažįstami – jie tokie patys kaip visada ir kaip visada kitokie. „Liūdni slibinai“ – tai trys dainuojantys ir muzikuojantys aktoriai.

Paroda „Menininkas ir miestas“ pristato naujau-sius Vilniaus tapytojų kūrinius. Miesto ir meni-ninko temai skirtoje parodoje dalyvauja beveik 90 autorių, tarp jų – gerai žinomi tapytojai, eks-ponuojama keli šimtai darbų.

trečiADieNiS, vASArio 8, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

2 Lt /min.

Rū ta Am bul tie nė, Man tas La pins kas

Me ta lo gran dai sa vo ger bė jams pristatė nau ją ge riau sių dai nų al­bu mą „Ma de in Ger ma ny 1995–2011“ ir ne pa mirš ta mą šou su nau jo mis de ko ra ci jo mis, kos tiu­mais bei pri bloš kia mais pi ro tech­ni kos triu kais.

Tarp at vy ku sių pa si klau sy ti gar sių jų skan da lis tų bu vo po li ti­kų, spor ti nin kų, pra mo gų pa sau­lio at sto vų. Pas te bė ta net to kių, ku riuos esi pra tęs ma ty ti po psce­no je, ta čiau neį si vaiz duo ji try­pian čių į sun kio jo me ta lo mu zi­kos tak tą.

„Ar „Ramms tein“ yra mėgs­ta miau sia jū sų gru pė?“ – kiek nu ste bę pa klau sė me į kon cer­tą at sku bė ju sios bu vu sios „Yvos“ ly de rės Na ta li jos Bun kės.

Na ta li ja tik nu si šyp so jo ir su­mirk sė jo il go mis blaks tie no mis. „Šios gru pės ger bė jas esu aš“, – įsi ter pė jos gy ve ni mo drau gas Da­nie lius.

„Taip, tai vy ras at si tem pė ma ne į kon cer tą, ža dė jo, kad bus daug ug nies“, – pa tvir ti no į pra ban gius kai li nius įsi su pu si N.Bun kė.

„Tu riu be veik vi sus „Ramms­tein“ įra šus, iki šiol ne pra lei dau nė vie no jų pa si ro dy mo Lie tu vo­je, – su šyp se na vei de kal bė jo iš Vil niaus at va žia vęs Sei mo na rys

Al gir das Sy sas. – Šį va kar ti kiuo si šven tės au sims ir akims.“

Par la men ta ras ne tu rė jo nu si­vil ti. Tai, kas are no je dė jo si per „Ramms tein“ pa si ro dy mą, sun ku nu sa ky ti žo džiais. Ma si nė psi cho zė – tur būt toks api bū di ni mas at ro do ar čiau siai tie sos. Kly kiant tūks tan­čiams ger bė jų, „Ramms tein“ pa si­ro dė ne iš už ku li sių, o vi du ry mi­nios – virs tant dū mams ir blyk sint

aki na miems ug nies pliūps niams mu zi kan tai vie nas pa skui ki tą iš ni­ro iš tam sos ir, ne ši ni Lie tu vos bei „Ramms tein“ vė lia vomis, ri kia vo­si ant til to, nu si lei du sio iš pa lu bės, ku ris nu tie sė ke lią į sce ną.

O tai, ką sce no je iš da ri nė jo gru­pės ly de ris Til las Lin de man nas, kar tais bu vo svei ku pro tu sun kiai su vo kia ma. Vie ną kart, pa vir tęs į rūs tų ka ni ba lą, jis lieps nos vai­džiu ap šau dė kla vi ši nin ką Chris­tia ną Lo ren zą ir pa ban dė jį iš vir ti di džiu lia me ga ruo jan čia me ka ti­le; ki tą kart, skam bant dai nai „En­

gel“, iš sklei dė be ne dvi met ri nius me ta lo spar nus, o šie be re gint už­si de gė. Pas kui ap žer gė pa tran ką ir žiū ro vus ap šau dė pu to mis, sa­vo įtū žį iš lie jo į ši pu lius iš taš ky­da mas mik ro fo no sto vą – iš jo pa­si py lė žie žir bos.

Neap siei ta be gru pės vi zi ti ne kor te le ta pu sio nu me rio – į bliz­gan tį kom bi ne zo ną įsliuo gęs kla­vi ši nin kas įsi tai sė pri pu čia mo­je val ty je ir ėmė ener gin gai ir tis per iš kel tas ger bė jų ran kas. Lai­mė, val tis neap vir to ir mu zi kan­tui ne rei kė jo ner ti į ban guo jan čią žiū ro vų jū rą.

Aist ros bu vo kurs to mos be ato­kvė pio. Apk vai tęs nuo de gi nan­čio fa ke lų karš čio, ku rio ban gos plūs te lė da vo net iki ato kiau esan­čių žiū ro vų, gru pės ly de ris sau ant gal vos vis lie jo van de nį, o bu te­lį ne si dai ry da mas svies da vo ger­bė jų pu sėn.

Tuo met būg ni nin kas ūžian­čiai pub li kai nu svie dė mu ša mų jų inst ru men tų laz de les ir dar kar­tą nu si len kę gru pės na riai vie nas po ki to pra din go sce nos grin dy se pra si vė ru sio je ert mė je.

„Ge rai, kad are nos ne pa de gė“, – jau ei da mas na mo su pa leng vė­ji mu at si du so vie nas klau sy to jas.

„Aš – nir va noj. Ne ži nau, ka da po to kio ener gi jos už tai so šią nakt už mig siu“, – ne ga lė jo at si to kė ti ki tas ger bė jas.

Lei dyk la „Al ma lit te ra“ iš lei do ori gi na lų al bu mą „Vil niaus šven­to vės“, ku ria me ap ra šo mi vi si Vil­niu je esan tys mal dos na mai. Au­to rių tei gi mu, to kio lei di nio, ku­ria me bū tų ap ra šy tos vi sos sos ti­nės šven to vės, iki šiol ne bu vo.

Al bu mo au to riai Gi na Vi liū nie nė ir Rai mon das Ur ba ka vi čius at ku­ria šven to vių li ki mus, se ka le gen­das, pri si me na kū rė jus ir me ce­na tus.

„Vil niaus šven to vių“ au to riai sa ko kny gą apie Vil nių pra dė ję reng ti prieš dau giau nei ket ve rius me tus. Pra džio je ke ti no ap ra šy ti vi sas mies to baž ny čias, ta čiau vė­liau nu spren dė įtrauk ti ki tų ti kė ji­mų mal dos na mus – cerk ves, ke­

ne są, si na go gą. Kny go je ap ra šy tos 55 skir tin gų kon fe si jų šven to vės. Iš jų – pen kios nau jos, sta ty tos jau XX a. ant ro je pu sė je. Teks to au to­rė G.Vi liū nie nė sa ko lei di ny je su­rin ku si vi sų Vil niaus šven to vių is­to ri jas, le gen das – ir se nas, ir ką tik at si ra du sias.

„Rink da ma me džia gą ap si lan­kiau pas ar chi tek tą, pro jek ta vu­sį Laz dy nų mik ro ra jo ną. Kaip jis pa sa ko jo, pro jek tuo da mas ra jo­ną są mo nin gai pa li ko tuš čią vie­tą, ku rio je no rė jo, kad ka da nors sto vė tų baž ny čia. Vil nie čiai at­si me na, kad ten il gai bu vo tuš čia vie ta, ta čiau vė liau, kaip ir bu vo įsi vaiz da vęs ar chi tek tas, iš tik rų­jų čia pa sta ty ta baž ny čia“, – vie­ną iš įdo mių fak tų apie šven to ves

pa pa sa ko jo kny gos teks tų au to rė G.Vi liū nie nė.

Dau giau nei tri jų šim tų su pu se pus la pių al bu mas gau siai iliust­ruo tas, pa tei kia ma ir nau jų, ir se­nų mies to fo tog ra fi jų.

„Pa nau do tos įvai rios nuo trau­kos – dai li nin kas, kad su kur tų praei ties ir da bar ties kont ras tą, de ri no tiek se ną sias nuo trau kas iš ar chy vo, tiek ir šian die nes, ku­rios vi sos da ry tos spe cia liai šiam al bu mui“, – kal bė jo fo tog ra fas R.Ur ba ka vi čius.

Šiam al bu mui pa reng ti ir iš leis­ti pri rei kė be veik pen ke rių me tų. So li di kny ga, au to rių tei gi mu, ga­lė tų bū ti įdo mi vi siems be si do­min tiems sa vo mies to is to ri ja.

VD, lrt.lt inf.

Al bu me – vi sos šven to vės

Me ta lo die vų ug nysEner gi ja: �� are�no�je�su�si�rin�ku�sių�ger�bė�jų�aist�ras�„Ramms�tein“�kurs�tė�be�ato�kvė�pio.� � And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

Jie su grį žo. Su dar di des­niu trenks mu ir dar dau giau ug­nies. Pir ma die­nio va ka rą į Kau­no „Žal gi rio“ are­ną įžen gė il gai lauk ta vo kie­čių kul ti nė gru pė „Ramms tein“.

Taip, tai vy ras at si­tem pė ma ne į kon­cer tą, ža dė jo, kad bus daug ug nies.

Na ta li ja Bun kė:

15

menas ir pramogos

Atėnai +8Berlynas –6Brazilija +30Briuselis –1Dublinas +4Kairas +17Keiptaunas +24Kopenhaga –1

Londonas +3Madridas +5Maskva –13Minskas –16Niujorkas +5Oslas –4Paryžius +1Pekinas +3

Praha –8Ryga –3Roma +6Sidnėjus +22Talinas –10Tel Avivas +17Tokijas +5Varšuva –9

Saulė teka 7.56Saulė leidžiasi 17.10Dienos ilgumas 9.14Mėnulis (pilnatis) teka 18.25Mėnulis leidžiasi 7.35

39-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 327 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

VardaiPasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–11

–9

Vilnius–11

Alytus–10

Kaunas–10

Utena–10

Panevėžys

–8ŠiauliaiTelšiai

–7

Klaipėda–7

Vėjas1–4 m/s

Šiandien, vasario 8 d.

horoskoPai

Orai Savaitės viduryje Lietuvoje numa-tomi šalti orai ir sniegas. Šiandien pasnigti gali daug kur, ketvirtadienį sniego kiek sumažės. Temperatūra šiandien bus 7–13 laipsnių šalčio. Ke-tvirtadienį naktį temperatūra nukris iki 13–22, dieną bus 9–13 laipsnių šal-čio.

orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

din gu sių jų PaieŠ kos

ketVirtadienį

Penktadienį

–20–11–16 –15

–24–14–21 –19

–22–14–19 –20

1

2

3

1587 m. Škotijos karalie-nei Marijai Stiuart, val-džiusiai šalį 1560–1587 m., buvo nukirsta galva. 1828 m. gimė prancū-zų rašytojas Jules’is Verne’as. 1834 m. gimė rusų che-mikas, periodinės ele-mentų lentelės kūrėjas Dmitrijus Mendelejevas. 1924 m. Nevados valstijo-je (JAV) mirties bausmei įvykdyti pirmą kartą pa-naudota dujų kamera. 1928 m. gimė rusų akto-rius, išgarsėjęs Štirlico vaidmeniu, Viačeslavas Tichonovas.

1932 m. gimė krepšinio treneris Vladas Garastas. 1941 m. gimė amerikiečių aktorius Nickas Nolte. 1942 m. gimė rašytojas Algimantas Zurba. 1952 m. Elžbieta II pa-skelbta Anglijos kara-liene. 1990 m. mirė Janina Degutytė, lietuvių poe-tė, vėlyvosios lyrikos ro-mantikė, eilėraščių vai-kams autorė.1999 m. mirė britų filosofė ir rašytoja Iris Murdoch. 2007 m. mirė JAV mo-delis, sekso simbolis An-na Nicole Smith.

datos (Vasario 8 d.)

aVinas (03 21–04 20). Mėgausi-tės gyvenimu, apsvarstysite sa-

vo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali puikiai įvertinti jūsų skonį ir gebėjimą rinktis.

jautis (04 21–05 20). Esate ne-patenkintas supančiu pasauliu.

Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Nenusiminkite, gali būti ir blogiau.

dVyniai (05 21–06 21). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant

svajonės. Nebijokite skraidyti padan-gėmis ir įgyvendinti savo svajas. Šio-mis dienomis galite sapnuoti itin ryš-kius sapnus, tai nuteiks jus linksmai.

Vėžys (06 22–07 22). Artėja kova dėl valdžios. Jūsų asmenybės to-

bulėjimui ir privatumui neigiamos įta-kos gali turėti labai emocionalus žmo-gus arba pati situacija. Toks laikas, kai vienas iš aplinkinių gali tapti artimu draugu.

liūtas (07 23–08 23). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo

savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepa-mirškite realių įsipareigojimų. Skirkite daugiau dėmesio vaikams.

Mergelė (08 24–09 23). Gali kil-ti nesutarimų su mylimuoju arba

su žmogumi, kuriuo rūpinatės, nes ne-sutaps jūsų idėjos ir požiūris į kai ku-riuos svarbius dalykus. Pasistenkite rasti kompromisą.

sVarstyklės (09 24–10 23). Ti-kėtinas emocijų protrūkis ir konf-

liktas. Kas nors argumentuotai priešta-raus jūsų interesams. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinki-niais.

skorPionas (10 24–11 22). Turi-te pakankamai energijos ir moty-

vacijos, kad pagerintumėte savo aplin-ką ir gyvenimą. Tačiau savo agresyvu-mu galite įžeisti jaunesnį žmogų.

Šaulys (11 23–12 21). Šiandien bū-site sutrikęs, nes pats sau priešta-

rausite. Neigiamai vertinsite tradicijas ar nesutiksite su vyresniais arba auto-ritetingais žmonėmis. Galite sulaukti staigmenų, bet nebūtinai malonių.

ožiaragis (12 22–01 20). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaiz-

duotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Išnaudokite laisvą laiką pasivaikščioti gryname ore.

Vandenis (01 21–02 19). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasiner-

ti į mitų bei svajonių pasaulį. Detaliai prisiminsite savo sapnus, kuriuose re-alybė visiškai atitinka svajones.

žuVys (02 20–03 20). Šiandien didelė konfliktų tikimybė. Būkite

kantrus. Taip pat derėtų pasirūpinti sveikata, pats laikas pradėti galvoti apie atostogas.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penkta-dienio, teisingai užpil-dykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-sių. Teisingus atsaky-mus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS ži-nute numeriu 1337. Siųs-dami žinutę rašykite:

DIENA (tarpas) VD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSA-KYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-neškite į „Vilniaus die-nos“ redakciją Labda- rių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 14 d.

–12

Daugvilė, Dromantas, Honoratas, Jeronimas, Saliamonas (Salys)

Prizas

Šią savaitę laimėkite filmų „Spragtukas“ ir „Bebras“ DVD

1

2 3 4 5 6 7 8 9

Fi li pi nų gel bė to jai po ša lį su krė tu sio že mės dre bė ji mo karšt li giš kai ieš ko-jo din gu sių žmo nių. 6,7 ba lo že mės dre bė ji mas su pur tė Fi li pi nų Neg ro so sa lą. Iš vi so ras ta 15 žu vu sių jų. Su ke-liais ato kes niais mies tais bu vo sun ku su si siek ti dėl ap ga din tų ke lių ir til tų. Dėl dre bė ji mo ki lo ke lios pur vo nuo-šliau žos ir din go iš vi so apie 69 žmo-nės. Po dre bė ji mo re gio ną pur tė pa-kar to ti niai smū giai. Seis mo lo gi jos ins ti tu tas pra ne šė, kad per 20 va lan-dų nuo dre bė ji mo bu vo dau giau kaip 700 pa kar to ti nių smū gių. Pa rei gū nai per spė jo gy ven to jus, kad rei kia pa tik-rin ti, ar na mai neap ga din ti.

„Reu ters“ inf., „Reu ters“ nuo tr.