2011 M. VASARIO 2 D., TREČIADIENIS...istorijoje vadinamus Kruvinuoju sekmadieniu. Tą dieną ką tik atgimusios valstybės sostinėje Sovietų Sąjungai tarnaujantys OMON’o padaliniai

2011 M. VASARIO 2 D., TREČIADIENIS

PIRMININKAVO: Jerzy BUZEKPirmininkas

(Posėdis pradėtas 15.00 val.)

1. Sesijos atnaujinimas

Pirmininkas. − 2011 m. sausio 20 d., ketvirtadienį, atidėtą Europos Parlamento sesijąskelbiu atnaujinta.

2. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)

3. Pirmininko pareiškimai

Pirmininkas. − Išsakydamas pradines pastabas, norėčiau perduoti penkias naujienas.

Pirmiausia norėčiau užsiminti apie padėtį Viduržemio jūros regione – visi žinome, kad jikinta labai sparčiai. Europos Parlamentas buvo ir tebėra pasirengęs remti kaimyninėseEuropos valstybėse pačių piliečių pradėtus demokratinius pokyčius. Šiandien svarstydamiTuniso klausimą, kalbėsime apie šalį partnerę, kuri jau žengė pirmuosius žingsnius tikrosdemokratijos linkme. Visai neseniai susitikau su Tuniso užsienio reikalų ministru, kartusu manimi buvo dar penki Europos Parlamento nariai.

Egipto padėtis kitokia − ten vykstančių dabar jau negrįžtamų pokyčių kryptis ne tokia aiški.Vis dėlto šie pokyčiai neturėtų prarasti pagreičio. Abi valstybės panašios vienu atžvilgiu:visos demokratinės jėgos turi nedelsdamos visokeriopai stengtis vykdyti politines, vėliauir ekonomines bei socialines reformas. Be to, šiose valstybėse reikia sudaryti sąlygas laisviemsdemokratiškiems rinkimams, siekiant patenkinti žmonių išreikštą demokratijos poreikį.Taip pat turime parodyti – tai ir darysime per šią mėnesinę sesiją, šiandien ir rytojbalsuodami – kad demokratijai kaimyninėse šalyse Europos Sąjunga teikia tiek pat svarbos,kiek ir jų stabilumui. Demokratija ir stabilumas − ne alternatyvos, nei vieno, nei kitoatsisakyti negalima.

Antra naujiena tokia, kad 2011 m. sausio 20 d. dvidešimtą kartą minėjome įvykius, Latvijosistorijoje vadinamus Kruvinuoju sekmadieniu. Tą dieną ką tik atgimusios valstybės sostinėjeSovietų Sąjungai tarnaujantys OMON’o padaliniai puolė strateginės reikšmės pastatus.Septyni žmonės žuvo barikadose gindami Latvijos nepriklausomybę, daugybė gynėjų buvosužeista.

2011 m. sausio 29 d. Irane po teismo proceso, per kurį visiškai nepaisyta tarptautiniųstandartų, pakarta Olandijos, taigi ir ES, pilietė Zahra Barhami. Raginčiau Irano valdžiosinstitucijas paaiškinti Z. Barhami pareikštus kaltinimus ir miglotą teisminę procedūrą.Europos Sąjunga vadovaujasi nuostata, kad mirties bausmė jokiomis aplinkybėmis negalibūti laikoma teisingumo išraiška.

2011 m. sausio 26 d. Ugandoje nužudytas veiklus žmogaus ir piliečių teisių gynėjas DavidKato. Raginčiau Ugandos valdžios institucijas patraukti baudžiamojon atsakomybėn šionusikaltimo vykdytojus. Visiems mums nepriimtina, kad šioje valstybėje homoseksualumastebėra laikomas nusikaltimu.

1Europos Parlamento debataiLT02-02-2011

Pagaliau paskutinė naujiena: šiandien diskutuosime apie pasirengimą 2011 m. vasario 4 d.Europos Vadovų Tarybos susitikimui, todėl norėčiau jums pranešti, kad vasario 8 d., kitaiptariant, kitą savaitę, vyks Pirmininkų sueigos posėdis, kuriame gali dalyvauti visi EP nariai.Į šį specialų susitikimą atvyks Europos Vadovų Tarybos pirmininkas H. van Rompuy. Jispristatys penktadienį vyksiančio susitikimo išvadas, nes Lisabonos sutartyje nustatyta, kadPirmininkas mums praneša apie tokius reikalus.

Michael Cashman (S&D). - Pone pirmininke, tikiuosi, kad Europos Parlamento nariaiir jūs suteiksite man privilegiją trumpai pasidžiaugti jūsų žodžiais, skirtais Ugandojenužudytam Davidui Kato. Kaip minėjote, jis gynė žmogaus teises, taip pat lesbiečių, gėjųir biseksualių žmonių teises.

Tiesiog norėjau pasakyti, kad šiame Parlamente patvirtinome pasiūlymą dėl to, kas vykstaUgandoje. Būtina remti Ugandos pilietinę visuomenę ir atminti, kad David buvo didisžmogus, pranokęs tuos, kurie kursto neapykantą, skatina diskriminaciją. Šią liūdną valandąturėtume prisiminti ir jo šeimą.

Pirmininkas. − Ačiū.

4. Komitetų ir delegacijų sudėtis (žr. protokolą)

5. Įgaliojimų tikrinimas (žr. protokolą)

6. Klaidų ištaisymas (Darbo tvarkos taisyklių 216 straipsnis) (žr. protokolą)

7. Anuliuoti rašytiniai pareiškimai (žr. protokolą)

8. Tarybos perduoti susitarimų tekstai (žr. protokolą)

9. Klausimai, į kuriuos atsakoma žodžiu (pateikimas) (žr. protokolą)

10. Įgyvendinimo priemonės (Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnis) (žr. protokolą)

11. Gauti dokumentai (žr. protokolą)

12. Darbų programa

Pirmininkas. − Išdalytas galutinis darbotvarkės projekto variantas, parengtaspasikonsultavus su frakcijomis 2011 m. sausio 20 d., ketvirtadienį, vykusiame Pirmininkųsueigos posėdyje pagal Darbo tvarkos taisyklių 137 straipsnį. Pasiūlyti šie projektopakeitimai:

[Trečiadienis / mėnesinė sesija Briuselyje]

1 punktas. Po mano pareiškimo dėl Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto romų genocidopripažinimo ES darbas vyks tokia tvarka: Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl romųgenocido, o vėliau žodis suteikiamas frakcijų atstovams.

2 punktas. Diskusijų dėl padėties Tunise pavadinimas keičiamas taip: „Komisijos pirmininkopavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikaipareiškimas dėl padėties Viduržemio jūros regiono valstybėse, ypač Tunise ir Egipte“.

02-02-2011Europos Parlamento debataiLT2

3 punktas. Balsavimas dėl pasiūlymų dėl rezoliucijos dėl Tuniso vyks, kaip numatyta, rytoj.Per vasario mėn. II sesiją Strasbūre bus balsuojama dėl pasiūlymų dėl rezoliucijos dėl Egipto.

4 punktas. Diskusijos dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų dėl didėjančių maisto kainųperkeliamos į vasario mėn. II sesiją. Šios diskusijos keičiamos diskusijomis dėl Tarybos irKomisijos pareiškimų dėl EPI vyresniųjų vadovų skyrimo, o vėliau žodis suteikiamas frakcijųatstovams.

[Ketvirtadienis / mėnesinė sesija Briuselyje]

EP nariams norėčiau pranešti, kad F. E. Speroni pranešimą dėl prašymo atšaukti EuroposParlamento nario Tamáso Deutscho imunitetą išgirsime balsuoti skirtu laiku.

(Darbo tvarka patvirtinta) (1)

Ioan Mircea Paşcu (S&D). - Pone pirmininke, norėčiau, kad per Pirmininkų sueigosposėdį aptartumėte galimybę paankstinti vienos minutės kalboms darbotvarkėje skirtąlaiką, nes pastarosiose mėnesinėse sesijose šios kalbos buvo nustumtos į paskutinę diskusijųvalandą. Dėl to vis mažiau ir mažiau žmonių pageidauja dalyvauti, ir man labai nesinorėtųmanyti, kad tokiu tikslu šios kalbos ir buvo nustumtos į pabaigą.

Taigi prašyčiau aptarti galimybę paankstinti vienos minutės kalboms skirtą laiką ir suteiktimums galimybę jose dalyvauti, kaip anksčiau.

Pirmininkas. − Dėkoju jums už pastabą. Esu tikras, kad šį klausimą svarstysime irnuspręsime, kokių tolesnių veiksmų šiuo atžvilgiu reikėtų imtis.

13. Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto romų genocido pripažinimas ES

Pirmininkas. − Kitas klausimas – Pirmininko pareiškimas dėl Antrojo pasaulinio karometais vykdyto romų genocido pripažinimo ES (2010/3020(RSP)).

Šiandien romai – didžiausia Europos Sąjungos tautinė mažuma. Šiuo metu tai ir labiausiainuskriausta Europos bendruomenė. Per Antrąjį pasaulinį karą romai, kaip ir žydai, naciųpersekioti dėl rasės. Išžudyta šimtai tūkstančių romų, kurių protėviai per kartų kartasgyveno Europoje. Šių metų sausio 27 d. minėtos 66-osios išvadavimo iš Aušvico-Birkenaukoncentracijos stovyklos metinės mums primena, kad romai buvo trečia pagal dydį šiosstovyklos aukų grupė. Deja, ne visi europiečiai tai žino. Tik kelios ES valstybės narės oficialiaipripažino romų genocidą. Metas Europos piliečius informuoti, kad tarp mūsų gyvenantysromai kaip bendruomenė nukentėjo nuo genocido. Švietimas – geriausias būdas kovotisu diskriminacija. Europos Parlamentas išreiškia ES valią kovoje už žmogaus teises. Šiandienryžtingai užtariame mūsų brolius ir seseris romus. Norėtume, kad žmonės atmintų romųkančią ir geriau suprastų jų padėtį.

. − Kolegos, dabar vyks labai trumpa diskusija šia tema, todėl prašau neišsivaikščioti.Pirmiausia klausysimės Tarybos pareiškimo, o romų integracija, kaip žinote, − vienasTarybai pirmininkaujančios Vengrijos prioritetų. Vėliau žodis bus suteiktas Komisijai irfrakcijų atstovams.

Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. − (HU) Pone pirmininke, ponios irponai, kalbą norėčiau pradėti romų holokaustą (romų kalba – Porajmos) pergyvenusios

(1) Kiti darbo tvarkos pakeitimai (žr. protokolą).


Friderikos Kolompár žodžiais: „Mano tėvą radome 1994 ar 1995 m. rugpjūčio 2 d. nuvykęį Aušvicą. Jų vardai buvo įamžinti didelėje plokštėje. Žinojome, kad juos išvežė į Vokietiją,tik tiksliai nežinojome į kurią vietą. Jei vienas čigonų tautybės vyras iš Fehervaro nebūtųmanęs suturėjęs, būčiau kyštelėjusi ranką į krosnį ir išsiėmusi trupinėlį. Maniau, parsivešiujį kaip relikviją. Tą akimirką mano sūnus Józsi perspėjo:

− Nekišk ten rankos, mama, gali užsikrėsti.

– Man vis tiek, sūnau, − atsakiau.

Bet jis pridūrė:

– Iš kur žinai, kad tai dalelė tavo brolio ar tėvo?

Tada apalpau ir mane išnešė iš krematoriumo“.

Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos vardu norėčiau prisidėti prie kilnios iniciatyvos,kuria Europos Parlamentas ir asmeniškai Pirmininkas J. Buzekas išreiškė norą šiame posėdyjepagerbti Porjamos, romų holokausto, aukų atminimą. Kodėl tai svarbu? Ar neturėtumeverčiau rūpintis ateitimi? Amerikiečių istorikas George Santayana 1905 m. rašė štai ką:„Tas, kas neatmena praeities, pasmerktas ją kartoti“.

Net pačiais nuosaikiausiais skaičiavimais, per Antrąjį pasaulinį karą išžudytų romų ir sintųskaičius siekia 220 000 tūkst. Jie buvo žudomi vien todėl, kad priklausė šioms dviemetninėms grupėms arba, jų persekiotojų žodžiais, „rasei“. Jie buvo Vengrijos, Čekijos,Rumunijos, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos ar kokios kitos šalies gyventojai. Vyrai,moterys, senyvo amžiaus žmonės ir vaikai. Labai daug vaikų. Jei būtų likę gyvi, daugelis išjų turėtų ES pilietybę. Minint jų atminimą, nuolat primenama, kad, kitaip nei žydųbelaisviams, Aušvico-Birkenau čigonų stovykloje įkalintoms šeimoms buvo leidžiamagyventi kartu. Vieno holokaustą pergyvenusio vengro žodžiais, „net esesininkai žinojo,kad čigonų šeimų negalima išskirti. Jiems leista gyventi kartu iki 1944 m. rugpjūčio 2–3 d.,kai visi, kurie išliko gyvi 30 000 tūkst. kalinių stovykloje, buvo išžudyti sudeginant jųbarakus“.

Po Antrojo pasaulinio karo ES pakilo iš šio nuosmukio, iš Shoah (hebr. holokaustas) irPorajmos pragaro. ES įkūrėjai svajojo, kad Europos tautos vieningai atmes visa, kas privedėprie tokio kraštutinio žmogaus gyvybės išniekinimo, kaip Aušvice ir Birkenau. VisosEuropos tautos, įskaitant Europos romus, kurių šiuo metu 10−12 milijonų. Galbūt sakysite:„Bet tai – vis dar praeitis. Kur ryšys su ateitimi?“ Tarybai pirmininkaujanti Vengrija įsitikinusi,kad apie praeitį ir ateitį reikia kalbėti vienu metu. Sausio 19 d. Europos Parlamentuipristatydamas Vengrijos pirmininkavimo ES Tarybai programą, Vengrijos MinistrasPirmininkas Viktor Orbán sakė: „Tarybai pirmininkaujanti Vengrija teikia pirmenybę romųstrategijai, nes išmani, tačiau beširdė Europa – nieko verta. O širdį Europa turės tik tada,kai sudarysime sąlygas labiausiai nuskriaustų visuomenės grupių socialinei įtraukčiai“.

Asmeniškai aš labai didžiuočiausi, jei iki Vengrijos pirmininkavimo Tarybai pabaigos visikartu priimtume Europos pagrindų strategiją romų klausimu. Atkakliomis EuroposParlamento ir Europos Komisijos pastangomis šis darbas jau vyksta. Prie jo norėtų prisidėtiir Taryba bei jai pirmininkaujanti Vengrija. Norėtume padėti stiprinti sampratą, kad romai,kaip visos Europos ir pasaulio tautos bei etninės grupės, laikytini ne problema, betekonominiais, kultūriniais ir žmogiškaisiais ištekliais.

Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Pone pirmininke, prieš keletą dienųEuropos Parlamente kartu su holokaustą pergyvenusiais žmonėmis minėjome Holokausto


atminimo dieną. Komisijos vardu labai džiaugiuosi, kad šiandien minime ir romų genocidoaukų atminimą.

Apsilankius Osvencime, Jad Vašeme ar Vašingtono (Kolumbijos apygardos) Holokaustomuziejuje, visada sukrečia holokausto nusikaltėlių nežmoniškumas. Apsilankiusieji JeruzalėsJad Vašemo muziejaus Vaikų paviljone sutiktų, kad iš paviljono išeini sukrėstas irnegalėdamas patikėti, jog tai galėjo vykti Europoje ir vos prieš 60 ar 70 metų.

Taigi reikia apie tai kalbėti. Turime pasakoti savo vaikams apie šiuos skaudžius įvykius,nes, kaip žinome, istorija linkusi kartotis. Todėl turime visiškai užtikrinti, kad žmonėsatmintų šiuos baisumus ir niekada jų nepakartotų. Imkime ir kartu nugalėkime praeitiesšmėklas.

Istorija mums skaudžiai parodė, kur gali nuvesti rasinė neapykanta ar nepakantumas. TodėlEuropos Sąjungos pamatą sudarančios pagrindinės teisės ir vertybės, tarp jų mažumųapsauga, judėjimo laisvės principas, diskriminacijos draudimas, visokeriopai taikytinos irromams.

Nepriimtina, kad XXI a. romai vis dar diskriminuojami dėl savo tautinės kilmės. Pernelygdaug romų iki šiol susiduria su rasizmu, diskriminacija, socialine atskirtimi. Pernelyg daugromų tautybės vaikų leidžia laiką gatvėje, užuot ėję į mokyklą. Pernelyg daug romų, kuriemsdarbo rinkoje dar nesuteikiamos lygios galimybės. Pernelyg daug romų moterų tebepatiriaprievartą, išnaudojimą.

Romų įtrauktis – ES prioritetas, o jam įgyvendinti būtinos atkaklios ir bendros nacionaliniųir vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir ES institucijų pastangos. Savo ruožtuKomisija pasiryžusi gerinti romų tautybės žmonių padėtį, visų pirma, skatindama socialinęir ekonominę jų integraciją.

Nuosekliai siekiame šiuos tikslus įgyvendinti: tai tęstinis ir ilgalaikis mūsų uždavinys. Tačiauturime pripažinti, kad už romų integraciją visų pirma atsakingos valstybės narės. Štai kodėlpraėjusiais metais mūsų patvirtintame komunikate pateiktas konkrečių veiksmų sąrašas,padėsiantis valstybėms narėms vykdyti veiksmingesnę romų integracijos politiką. Taipirmasis specialiai romams skirtas politikos dokumentas.

Vis dėlto, remiantis mūsų vertinimu, valstybėms narėms reikia toliau rimtai dirbti siekiantdidinti romų integracijai skirtos savo politikos veiksmingumą. Dėl to balandžio mėn.Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Tarybai pirmininkaujančia Vengrija, patvirtinsES romų integracijos nacionalinių strategijų planą, kuriame bus pateikta pasiūlymų, kaipmažinti romų atskirtį.

Baigdamas kalbą, šią iškilmingą akimirką norėčiau dar kartą Komisijos vardu pabrėžtibūtinybę Europoje užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą ir darnią visų žmonių integracijąį visuomenę. Labai svarbu pasirūpinti, kad istorija nieku gyvu nepasikartotų.

Lívia Járóka, PPE frakcijos vardu. – (HU) Valstybės ministre, pone pirmininke, Komisijosnary, ponios ir ponai, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos vardunorėčiau pasidžiaugti ir padėkoti, kad Europos Parlamentas mini – pirmą kartą – nuoholokausto nukentėjusių romų atminimą. Taip mes, jų palikuoniai, ir turime elgtis: atmintiir mokytis. Turime reikšti pagarbą nukentėjusiųjų kančiai ir vieningai, vieni kitų atžvilgiupakančiai integruoti šias skaudžias pamokas į bendrą mūsų istoriją ir atmintį. Štai kodėlsvarbu remti universitetus, mokslines bendrijas ir mokslinių tyrimų institutus, padedančiusatskleisti per ilgą mūsų istoriją romų patirtus ir iškęstus sunkumus, supažindinti su jais


visuomenę. Siūlau visose Europos valstybėse į nacionalines ugdymo programas įtrauktiištisus amžius trunkančią bendrą daugumos šalių ir romų istoriją.

Šiandiena taip pat teikia progą stiprinti šią bendrystę ir dar kartą patvirtinti, kad mes, romai,– savo valstybių piliečiai, prisidedantys prie valstybės kūrimo. Esame laisvi ir lygūs Europospiliečiai. Neturėtume jaustis kuo nors prastesni.

Praeityje – septyni bendros istorijos šimtmečiai; septyni kovų kupini amžiai, per kuriuosbegalę kartų įrodėme ištikimybę gimtosioms savo šalims ir Europai. Atmindami tamsiusatskirties ir persekiojimų laikus, turime semtis stiprybės iš šių įkvepiančių bendros mūsųistorijos akimirkų ir puoselėti viltį, kad vienydamiesi galime tapti oria darnia bendruomene.Kaip visi žinome, mus sieja ne tik bendra istorinė praeitis, bet ir ateitis, todėl norėčiautikėtis, kad drauge galime pasiekti viską, taip pat esu įsitikinusi, kad viską galime pasiektitik drauge.

Iš kartos į kartą visi turės atkakliai stengtis savo pačių gyvenime ir aplinkoje kurtipriimtinesnį, tobulesnį pasaulį. Mūsų protėviai begalę kartų parodė, jog mūsų tautos galibūti vieningos, kai iškyla išlikimo klausimas. Kaip tik toks mums yra romų padėties Europojeklausimas. Dabar eilė mums ir pirmą žingsnį būtina padaryti šiandien.

Jums leidus, išsakysiu dar vieną mintį, kad antrą žingsnį reikės žengti po dviejų savaičiųper plenarinį posėdį, per kurį, kaip visi tikimės, galbūt pagaliau patvirtinsime Europosstrategiją romų klausimu.

Hannes Swoboda, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, dėkingas jums užpareiškimą, taip pat norėčiau padėkoti einančiai Tarybos pirmininko pareigas ir Komisijospirmininko pavaduotojui. Dėkoju visiems, kurie pasiūlė surengti šias diskusijas, ypač KingaiGöncz iš savo frakcijos. Kaip šiandien, pone pirmininke, sakėte, svarstant žydų genocidoklausimą, romų genocidas dažnai likdavo nustumtas į šešėlį. Tačiau būta ir kitųnacionalsocialistų žvėriškumo aukų. Čia norėčiau paminėti homoseksualus – apie juos,pone pirmininke, taip pat šiandien užsiminėte, kalbėdamas kita tema.

Pritariu Tarybos pirmininko pareigas einančios E. Győri ir ką tik kalbėjusios L. Járókanuomonei, kad geriausias būdas pagerbti atminimą – mąstyti ir apie ateitį. Dabartinė romųpadėtis mūsų žemyne visai nedžiugina. Šios tautybės žmonės vis dar diskriminuojami,tebegyvuoja išankstinis nusistatymas jų atžvilgiu. Tikrai nekritikuoju šalies, svarstančiosgalimybę, siekiant išvengti painiavos, romus, kaip anksčiau, vadinti „čigonais“, tik noriupriminti, kad visų svarbiausia kovoti su išankstiniu nusistatymu ir diskriminacija – pakeistaspavadinimas neturėtų reikšti, kad kova su diskriminacija pralaimėta.

Romų klausimas Europos Parlamente svarstomas ne vienus metus, tačiau tenka pripažinti(netgi lankantis įvairiose valstybėse), kad tebėra labai rimtų problemų, kad romai vis dardiskriminuojami, laikomi prastesniais ir kad daugelis jų vaikų iki šiol mokomi atskirosemokyklose. Todėl ir aš esu labai dėkingas Tarybai pirmininkaujančiai Vengrijai, kad ėmėsišio klausimo. Su juo susijusios mūsų nuomonės, ponia E. Győri, skiriasi, tačiau tikiuosi,kad bendros mūsų pastangos bus labai sėkmingos.

Mūsų frakcija kurį laiką bendravo (per M. Schulzą) su Günteriu Grassu, vokiečių rašytoju,įkūrusiu romams skirtą fondą. Kartą Günter Grass pasakė štai ką: „Jūs, romai, nuolatgyvendami išsibarstę, – iš esmės kalbant – esate europiečiai tokia prasme, kurią mums,įkalintiems savo tautybių ankštume, vertėtų turėti omenyje, kad vieninga Europa netaptųbiurokratijos, administracijos ir visagalės ekonomikos milžine. Bent jau šiuo vienu atžvilgiužmonės, kuriuos vadiname čigonais, dėl tarpvalstybinio savo judumo pranašesni už mus.


Pirmiausia reikia pasirūpinti, kad šie žmonės galėtų patvirtinti savo tapatybę pateikdamiEuropos pasą, užtikrinantį teisę gyventi bet kurioje vietoje, nuo Rumunijos iki Portugalijos“.(citatos pabaiga)

Turime sudaryti sąlygas visiems romų tautybės žmonėms gerai jaustis savo gyvenamojojevietoje. Taip pat turime pasirūpinti, kad jie galėtų laisvai, negresiant deportacijai, keliautipo Europą. Kai tai galų gale įvyks, tada iš tikrųjų būsime dėl romų nemažai nuveikę ir tadaper Antrąjį pasaulinį karą romams nacių padarytos holokausto baisybės nueis į praeitį.

(Plojimai)

Renate Weber, ALDE frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, „Samudaripen“ – romųkalbos žodis, reiškiantis „pragarą žemėje“, kitaip tariant, genocidą ar holokaustą. Pragaruižemėje prilygo Europos romų gyvenimas per Antrąjį pasaulinį karą, kai tūkstančiai jų buvoišžudyta vien todėl, kad jie – romai. Tikslaus aukų skaičiaus, tiesą sakant, ir nežinome.Vašingtono (Kolumbijos apygardos) Holokausto muziejuje nurodyta, kad jų – ketvirtismilijono. Remiantis kitais tyrimais, per tuos metus romų išžudyta daugiau kaip milijonas.Šį neapibrėžtumą lemia tai, kad holokausto aukomis tapę romai mažai kam rūpėjo. Taidar vienas įrodymas, kad ši tauta ištisus šimtmečius gyveno diskriminuojama ir ignoruojama.

Štai kodėl šiandien Pirmininko J. Buzeko paskelbtas Europos Parlamento pareiškimas –istorinis įvykis. Tačiau vien jo neužtenka. Toliau turime imtis konkrečių priemonių ES irvalstybių narių lygmenimis. Tokį romų genocidui pripažinti skirtą veiksmą turi atliktikiekviena valstybė narė, be to, su šiuo mūsų istorijos puslapiu susijusias žinias būtina skelbtiEuropos piliečiams.

Kol Europos vaikai mokyklose negaus žinių apie šį holokaustą ir amžius trukusią romųvergiją daugelyje šalių, kurios dabar priklauso Europos Sąjungai, ir kol Europos visuomenėnesuvoks istorinės mūsų pareigos šios tautybės žmonėms, tol negalėsime tinkamai vykdytikovos su rasizmu kampanijų ir nei Europos Sąjungos, nei nacionalinės romų įtrauktiesstrategijos nebus itin sėkmingos.

Catherine Grèze, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, šią popietę čia kalbuapimta gilių jausmų. Pirmiausia, pone pirmininke, norėčiau padėkoti asmeniškai jums užnuoširdžias pastangas.

Romų genocido pripažinimas – istorinės svarbos įvykis milijonams Europoje gyvenančiųjenišų, sintų, romų, manušų ir klajoklių. Tais tamsos metais išžudyta šimtai tūkstančių jųgiminaičių, dažnai paženklintų gėdinga visuomenės atstumtųjų žyme.

Taip pat šis įvykis istoriškai svarbus visiems Europos Sąjungos piliečiams. Neužmirškime,kad romai pirmieji ėmė judėti iš vienos Europos šalies į kitą – gerokai anksčiau, negusukūrėme bendrąją mūsų erdvę. Šiandien ši 10 mln. gyventojų grupė – didžiausia mūsųmažuma. Jos istorija neatsiejama nuo mūsų istorijos.

Ponios ir ponai, pats laikas atkurti šių Europos piliečių pasitikėjimą Europos institucijomis.Atstumti mūsų visuomenių, romai tebekenčia dvigubą bausmę. Po visų karo baisumų jiesusidūrė su visuomenės nesiskaitymu, abejingumu ir tyla. Taigi romų genocido pripažinimas– tai nuoširdi atminimo išraiška. Šis pripažinimas neabejotinai teikia galimybę atmintipraeitį, bet svarbiausia, kad jis padėtų užtikrinti kitokią ateitį.

Praėjusią savaitę Bundestage Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų nariai – ir išRytų, ir iš Vakarų – prisiėmė atsakomybę už istoriją, skatindami pripažinti šį genocidą. Tai


pirmas žingsnis siekiant keisti mūsų bendrapiliečių požiūrį į šiuos europiečius. Prieš akis– ilgas kelias. Pasiekime, kad romų tautybės žmonės taptų tikrais Europos piliečiais.

Marek Henryk Migalski, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, tai, kad per Antrąjįpasaulinį karą romai nukentėjo nuo genocido – tokia pat akivaizdi tiesa, kaip tai, kad pertuos pačius įvykius nukentėjo žydai. Visiems tai neigiantiems turėtume būti tokie patnegailestingi, kaip ir tiems, kurie nepripažįsta žydų holokausto. Esate teisūs sakydami, kadtarp išžudytųjų Aušvice romai – trečia pagal dydį etninė grupė. Antra pagal dydį grupė –lenkai. Reikia atminti visas nuo holokausto per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjusias tautas.Turėtume atsiminti visa, kas per tuos penkerius ar šešerius siaubingus metus įvyko Aušviceir kitose koncentracijos stovyklose, taip pat žudynes Katynėje ir kitur, kad tokie įvykiainiekados nepasikartotų. Europos Parlamentui tenka moralinė ir politinė pareiga užtikrinti,kad šis atminimas gyvuotų, o šiandieninės mūsų diskusijos – vienas iš būdų tai padaryti.

Cornelia Ernst, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiakimirka labai svarbi, nes šiandien – Europos Parlamente pirmą kartą – pagerbiame perholokaustą žuvusių romų ir sintų atminimą.

Pradėdama kalbą, norėčiau paskaityti atsisveikinimo laišką, kurį paliko keturiolikmetisberniukas, Robert Reinhard, iš vienų Vokietijos vaikų namų siunčiamas į Aušvicą. Jis rašė:„Vėl susitikau su tėvais. Mus gabena į koncentracijos stovyklą. Gerai iš vidaus ištyręs save,pagaliau esu pasirengęs sutikti mirtį. Dar kartą dėkoju už viską, ką dėl manęs padarėte.Linkėjimai jums visiems. Iki susitikimo danguje. Robertas“.

Kaip ir kiti 500 tūkst. romų ir sintų, šis berniukas niekad negrįžo, ir nors romai ir sintai –kartu su žydais – tapo pirmosiomis žudynių konvejerio aukomis, šiandien, praėjus 66metams, visa tiesa apie tuos įvykius dar neatskleista. Taip pat dažnai vengiama atviraipripažinti bendrą visuomenės daugumos kaltę. Turime žinoti visą tiesą apie šį istorijostarpsnį.

Už romų ir sintų skriaudas būtina pareikalauti atsakomybės, o jų holokaustą reikia pripažintinusikaltimu prieš žmoniją, siekiant užtikrinti, kad tai niekada nepasikartotų. Turime uoliaistengtis galutinai įveikti išankstinį nusistatymą šių žmonių atžvilgiu. Būtina panaikintirasinę neapykantą ir prievartą, pvz., užpernai pasireiškusias Vengrijoje. Tai turėtume darytidrąsiai laikydamiesi savo įsitikinimų. Laisvė, lygybė ir solidarumas – ne keleto privilegija,bet visų teisė, nes žmogaus teisės ir piliečių teisės neatskiriamos vienos nuo kitų.

Niki Tzavela, EFD frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, norėčiau pritarti iki šiolišsakytoms mintims. Romai reikšmingai prisidėjo prie Europos raidos, ypač kultūros. Manopastaba (racionali pastaba) būtų štai kokia: visos su ES romų klausimais susijusios Komisijosprogramos neišsamios ir dažniausiai priskirtos socialinės atskirties sričiai. Siūlyčiau laikytisracionalesnio požiūrio. Kitaip tariant, Komisija galėtų patvirtinti vien romams skirtąiniciatyvą, nepriklausomą nuo socialinės atskirties mažinimo priemonių, kad tai būtųprograma, pritaikyta specialiai romams. Tai mums padėtų veiksmingiau nacionaliniulygmeniu spręsti romų klausimus.

Pirmininkas. − Ponia einanti Tarybos pirmininko pareigas, pone Komisijos pirmininkopavaduotojau, kolegos, norėčiau jums visiems padėkoti už pastabas. Šios diskusijos labaisvarbios kiekvienam iš mūsų, taip pat visam Europos Parlamentui.

Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)


Cristian Dan Preda (PPE), raštu. – (RO) Labai palankiai vertinu raginimą, kad EuroposSąjunga pripažintų Antrojo pasaulinio karo metais vykdytą romų genocidą. Kai kuriosvalstybės narės jau to ėmėsi ir viliuosi, kad jų pavyzdžiu seks tiek pat kitų valstybių nariųir Europos Sąjunga kaip institucija. Deja, dauguma Europos piliečių nežino apie romųgenocidą. Todėl Rumunijos Prezidentas 2007 m. spalio mėn. kalboje pripažindamas romųgenocidą pabrėžė, kad neturime pasitenkinti tik simboliniu gestu. Turime raginti įtrauktiinformaciją apie romų holokaustą į Europos mokyklų auklėtinių mokymo programą. Kitavertus, nepriimtina tai, kad, praėjus 66 metams po Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniųišlaisvinimo, visoje Europos Sąjungoje ši tautinė mažuma labai diskriminuojama. Todėlmanau, kad romų socialinei įtraukčiai, vienam iš Tarybai pirmininkaujančios Vengrijosprioritetų, reikia skirti pagrindinį dėmesį Europos politikoje, pagrįstoje konkrečiais,veiksmingais ir pamatuotais veiksmais.

Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu. – (PL) Trečiojo pasaulinio karo metais vykdytosTrečiojo Reicho tironijos aukų klausimai tebėra labai opi tema, bet ją verta išsamiai nagrinėti.Šiandien norime išplėsti holokausto sąvokos vartojimo kontekstą, nes plačioji visuomenėholokaustą supranta kaip masinį žydų naikinimą. Reikėtų taip pat prisiminti ir paminėtivadinamąjį Antrojo pasaulinio karo metais vykdytą valymąsi nuo kitų etninių, tautinių irsocialinių grupių. Pernelyg mažai gyventojų, visų pirma Europos jaunimas, žino, kas vyko.Būtent dėl šios priežasties per šiandienos diskusijas mėginame iškelti skausmingą ir šiektiek užmirštą romų naikinimo klausimą. Romų kalbos sąvoka porajmos reiškia naikinimą,ji vartojama teigiant, kad sunaikinta nuo 5 tūkst. iki 2 mln. romų visoje Europoje. Romaibuvo trečia didžiausia pagal tautybę Aušvice nužudytų žmonių grupė po žydų ir lenkų.Šie faktai nepalieka jokios abejonės dėl to, kokių didelių nuostolių patyrė romųbendruomenė, o tai įpareigoja mus, europiečius, prisiminti tuos, kurie patyrė neteisybę irtapo genocido aukomis, ir skleisti informaciją apie jų likimą. Daugiau informuoti apiešiuos įvykius yra šios ir ateities kartų prioritetas.

Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Šiuo metu romai priklauso didžiausiai ES tautineimažumai, bet amžiams bėgant jie patyrė ir didžiausią priespaudą. Šimtai tūkstančių romųbuvo nužudyti ir persekiojami Antrojo pasaulinio karo metais. Deja, tik kai kurios valstybėsnarės pripažino, kad romų naikinimas iš tiesų buvo genocidas. Pagerbdamas aukų atminimąir parodydamas didžiulės pagarbos ženklą romams, išlikusiems gyviems po holokausto,2007 m. Rumunijos Prezidentas pripažino romų patirtą žiaurumą ir tris genocidąpergyvenusius romus apdovanojo trečiosios klasės nacionaliniu kryžiumi už „ištikimątarnystę“. Romai yra europietiškos Rumunijos ateities dalis. Holokausto tragedija dabaryra mūsų kolektyvinio atminimo dalis. Pasinaudosiu proga palankiai įvertinti vieną Tarybaipirmininkaujančios Vengrijos prioritetą, būtent, romų integravimo strategiją. Geriausiaspaminėjimo būdas – žvelgti į ateitį. Kiekviena valstybė narė turi ištirti istorijos šimtmečius,kurių dalis buvo romai, ir dabar stiprinti šią romų iniciatyvą. Jie yra laisvi, lygūs Europospiliečiai. Taip pat turėtume sudaryti reikiamas sąlygas laisvam romų judėjimui ir vėl jųneišstumti. Mums reikia visiškai į šiuolaikinę visuomenę integruotos bendruomenės.

Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Palankiai vertinu Europos ParlamentoPirmininko Jerzio Buzeko iniciatyvą prašyti, kad Europos Sąjunga oficialiai pripažintųnacių ir jų sąjungininkų Antrojo pasaulinio karo metais vykdytą romų bendruomenėsgenocidą, nes tai rodo, kad padaryta pažanga kovojant už labiausiai Europoje paplitusiostautinės mažumos teises.

Tūkstančiai romų bendruomenės narių patyrė kankinimus arba buvo nužudyti okupuotoserytinėse teritorijose, tūkstančiai jų mirė nacių režimo koncentracijos stovyklose. Istorikas


Michael Billig apibendrina rasės viršenybės doktrinos principą šiuo teiginiu: „Žmogusnužudomas ne dėl to, ką jis daro, bet dėl to, kas jis yra.“ Šia fraze galima apibendrinti liūdnąmeto, kai daugiau nei milijonas romų patyrė priespaudą ir iš jų buvo atimtos laisvės,įskaitant laisvę daugintis, tikrovę.

Manau, kad mums reikia konkrečių ES lygmens priemonių, kuriomis įveiktume rasizmąir kovotume su socialine atskirtimi. Pritariu, kad vykdant nacionalines ir Europos romųįtraukties strategijas mums reikia geriau bendradarbiauti ir keistis gerąja patirtimi ES mastu.

14. Pasirengimas Europos Vadovų Tarybos susitikimui (2011 m. vasario 4 d.)(diskusijos)

Pirmininkas. − Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl pasirengimo2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui. Pirmoji Tarybos vardu kalbėsTarybos pirmininko pareigas einanti E. Győri. Prašome tarti žodį.

Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. − (HU) Pone pirmininke, ponios irponai, Komisijos nary, labai džiaugiuosi galėdama kalbėti jums prieš kitą Europos VadovųTarybos susitikimą, nors Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės vaidmuo yra apibrėžtasLisabonos sutartyje taip, kad už pasirengimą Europos Vadovų Tarybos susitikimamspirmiausia atsakingas nuolatinis pirmininkas. Vis dėlto valstybė narė, einanti Tarybaipirmininkaujančios valstybės narės pareigas, labai glaudžiai bendradarbiavo su nuolatiniupirmininku, rengiant Europos Komisijos susitikimą, pvz., pirmadienį vykusį Bendrųjųreikalų tarybos susitikimą, Tarybai pirmininkaujant Vengrijai. Be to, savaime suprantama,stebime, kaip Europos Vadovų Tarybos išvadas įgyvendina ir Bendrųjų reikalų taryba, irkitos sudėties Taryba.

Leiskite man pirmiausia bendrais bruožais nusakyti pagrindinius vasario mėn. įvykusiosusitikimo darbotvarkės klausimus, kuriuose pirmiausia dėmesys sutelkiamas į energetikąir inovacijas. Nustatydama strategiją „Europa 2020“, Europos Vadovų Taryba 2010 m.kovo mėn. nusprendė surengti diskusijas energetikos ir inovacijų klausimais. Manau,savaime suprantama, kokie nepaprastai svarbūs šie du sektoriai Europos ekonomikosaugimui ir užimtumui. Todėl Europos Vadovų Tarybos užduotis – ne tik reaguoti įtiesiogines krizės situacijas, bet ir parengti strategijos gaires ateičiai.

Pradėkime nuo energetikos klausimo. Energetinis saugumas yra visų mūsų prioritetas.Tam reikia didesnio energijos rinkos integravimo ir tarpusavio jungčių. Turime didintimokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidas, daryti ekonomiką konkurencingesnęir tvaresnę, stiprinti pagrindinių tranzito, energijos gamintojų ir energijos vartotojų šaliųbendradarbiavimą. Todėl pirmas aspektas yra integruota ir tarpusavyje sujungta energijosrinka. Būtina sukurti energijos vidaus rinką. Dėl to Europos Vadovų Taryba turi nuspręstidėl kelių svarbių veiksmų.

Visų pirma turime įgyvendinti energijos vidaus rinkos teisės aktus. Taip pat reikės imtisreglamentavimo uždavinių. Pvz., turime supaprastinti leidimų suteikimo procedūras,taikomas naujai infrastruktūrai kurti. Be to, turime labai stengtis, kad Europos energetikosinfrastruktūra būtų modernesnė, ir turime ją plėsti, taip pat sujungti rinkasbendradarbiaudami tarpvalstybiniu lygmeniu. Neturime leisti jokiai ES šaliai ar regionuibūti atskirtam. Visa tai pirmiausia turi finansuoti privatusis sektorius. Be to, reikia nustatytiatitinkamus tarpvalstybinių investicijų išlaidų padalijimo principus. Trečia, bus projektų,kurie, nepaisant jų didelės svarbos energetiniam saugumui, nebus tiek patrauklūs, kad juosvisiškai finansuotų privatus kapitalas. Tokiais atvejais būtų pagrįsta iš valstybės narės arba


ES išteklių suteikti projektams ribotą viešąjį finansavimą. Vis dėlto dabartinių diskusijųtikslas nėra iš anksto nuspręsti birželio pabaigoje pradėti diskusijas dėl daugiametėsfinansinės programos.

Antra pagrindinė energetikos srities tema yra energijos vartojimo efektyvumas iratsinaujinantieji energijos ištekliai. Nebūtina sakyti, kad taip didinamas konkurencingumasir skatinamas energijos tiekimo tvarumas mažesnėmis sąnaudomis. 2011 m. Tarybanagrinės pasiūlymą dėl naujo energijos vartojimo efektyvumo plano, kurį pateiks Komisija.Pasiūlyme bus atsižvelgta į tai, kas pasiekta iki šiol, kalbant apie ES energijos vartojimoefektyvumo tikslus, nustatytus iki 2013 m., taip pat bus numatytos papildomos priemonės.Energetikos politikai taip pat labai svarbūs užsienio santykiai. Reikia sistemingiaukoordinuoti ES ir valstybių narių veiklą, susijusią su pagrindinių gamintojų, tranzito irvartotojų šalimis. Pvz., būtų naudinga, jeigu valstybės narės ne tik viena su kita dalytųsiinformacija apie sutartis, sudarytas dėl gamtinių dujų, kaip jos dabar daro, bet ir dalytųsiinformacija apie sutartis, sudarytas dėl kitų rūšių energijos. Reikia imtis konkretaus darbo,kad būtų sukurtos partnerystės su pagrindiniais veikėjais dėl reglamentavimo būdų visaisbendro intereso klausimais. Tai, žinoma, taikoma Rusijai, bet taip pat visiems ES partneriamsir kaimynams.

Dabar panagrinėkime inovacijų temą. Būtent inovacijos galėtų padėti spręsti kritiškiausiusmūsų amžiaus socialinius uždavinius, pvz., sveikatos, maisto saugumo, energetiniosaugumo, tvarios plėtros, klimato kaitos ir senėjančios visuomenės, kartu sudaryti sąlygasnaujoms rinkoms. Inovacijos taip pat galėtų padėti spręsti biudžeto drausmės ir augimąskatinančios politikos dilemą. Iš kur gauti finansavimą augimui, kol jis taps savarankiškas?Ne iš kreditų, nes ne to norime. Juk norime baigti skolinimąsi. Todėl būtent inovacijomisgalima atskleisti kūrybiškumo išteklius, galinčius padėti duoti tinkamus atsakymus. Taiginagrinėdami inovacijų temą turime skirti dėmesį svarbių socialinių uždavinių sprendimuiir daryti pažangą Europos mokslinių tyrimų erdvės požiūriu. Mes turime užtikrinti laisvąmokslo darbuotojų judumą, gerinti bendrąsias sąlygas, taikomas inovacijas diegiančiomsįmonėms, o Europos Vadovų Taryba taip pat turi spręsti valstybės pagalbos eiliškumoklausimą.

Energetika ir inovacijos – tai investicija į ateitį. Vis dėlto Europos Vadovų Taryba taip patturi spręsti dabartinius ekonomikos ir finansų klausimus, nes visi žinome, kad krizė nevisiškai įveikta. Atsidūrėme subtilioje padėtyje. Turime daryti, ką galime, kad apsaugotumebendrą valiutą – eurą – ir sumažintume įtampą rinkose. Todėl reikia stiprinti Europosfinansinės padėties stabilizavimo priemonę ir aptarti bankų testavimą nepalankiausiomissąlygomis. Tarybai pirmininkaujanti Vengrija visų pirma įsipareigojusi dėl šešių ekonomikosvaldysenos teisės aktų paketo. Norime pranešti valstybių ir vyriausybių vadovams, kaipvyksta konsultacijos Taryboje ir Parlamente. Pagaliau turime aptarti, kokių papildomųbendrų priemonių reikia, kad užtikrintume konkurencingumą, ir, žinoma, dabar, esantįtemptai padėčiai, valstybių ir vyriausybių vadovai taip pat kalbės apie Tunisą ir Egiptą.

Ponios ir ponai, tikiuosi, kad Europos Vadovų Taryba nagrinės labai sudėtingus klausimusir bus galima suformuluoti konkrečius klausimus, kurie nulems Europos Vadovų Tarybosdarbą ateinančiais mėnesiais, o jos Pirmininkas Herman Van Rompuy jums apie tai pranešpo susitikimo.

José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. − Pone pirmininke, šis Europos VadovųTarybos susitikimas vyksta labai svarbiu momentu mūsų kaimyninėms šalims, būtent,Egiptui, Tunisui ir Baltarusijai. Tikiuosi, kad Europos Vadovų Taryba, nors ir atsižvelgdama


į skirtingas konkrečias šių šalių padėtis, labai aiškiai pasakys, jog reikia priimti teisinėsvalstybės principus ir jų laikytis, taip pat gerbti pagrindines teises ir pliuralistinę demokratiją.Demokratija yra iš tiesų geriausias būdas, kaip visur kitur, taip ir šiose šalyse siekti stabilumoir gerovės.

Šį penktadienį Europos Vadovų Taryba aptars dvi sritis, kurios taip pat labai svarbiosEuropos ir jos ekonomikos ateičiai: energetikos ir inovacijų sritis. Abi jų yra pagrindinėsstrategijos „Europa 2020“ dalys ir yra svarbiausios siekiant tikslo atkurti tvarų augimą irdidinti Europos Sąjungos konkurencingumą. Neužmirškime, kad energetika ir inovacijostaip pat yra dvi sritys, kur Bendrijos metodas ir europinis mastas gali teikti daug papildomosnaudos. Tai svarbu pabrėžti dabartinėmis aplinkybėmis.

Patvirtindami strategiją „Europa 2020“ jau susitarėme dėl plataus užmojo energetikos irinovacijų tikslų. Galėčiau paminėti praėjusį spalio mėn. patvirtintą pavyzdinę iniciatyvą„Inovacijų sąjunga“ arba tik praėjusią savaitę patvirtintą pavyzdinę iniciatyvą „Tausiaiišteklius naudojanti Europa“, kurioje pabrėžiama energetikos svarba.

Taigi šią savaitę vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime reikėtų nustatyti aiškiusir konkrečius laukiamus rezultatus. Diskusija ir išvada turėtų būti kuo labiau pritaikomair naši.

Energetikos politiką pateikiau kaip kitą svarbų Europos integravimo projektą ir nesunkupamatyti, kodėl saugus, patikimas, tvarus ir prieinamas energijos tiekimas, atsižvelgiant įekonominius ir strateginius interesus, yra pagrindinis pasaulinio masto veiksnys. Praeityjedaug nuveikėme su klimato ir energetikos paketu bei vidaus rinkos teisės aktais. Turimetuo remtis ir išnaudoti Lisabonos sutartyje suteiktas galimybes, stiprinti esamąbendradarbiavimą ir pradėti iniciatyvas tokiose naujose srityse kaip energetinis saugumas.

Todėl pirmasis mūsų energetikos politikos patikimumo testas – vykdyti tai, dėl ko esamesusitarę.

Komisija nurodė priemones, kurias, mūsų manymu, reikia skubiai įtraukti į strategiją„Energija 2020“ ir energijos infrastruktūros ryšius. Noriu, kad Europos Vadovų Tarybapatvirtintų šiuos prioritetus ir, visų pirma, aiškiai įsipareigotų iki 2014 m. sukurti energijosvidaus rinką. Šiais metais reikėtų nustatyti elektrinių transporto priemonių įkrovimosistemų bendrą techninį standartą, o iki 2012 m. pabaigos – pažangiųjų tinklų ir skaitikliųtechninį standartą.

Iš tiesų integruota energijos vidaus rinka yra labai svarbi skatinant augimą ir naujų darbovietų kūrimą, taip pat skatinant technologijos pažangą, modernizuojant mūsų infrastruktūrąir mažinant patiriamą importo ir kainų svyravimą.

Taip pat turime užtikrinti, kad, kalbant apie energetiką, jokia valstybė narė nebūtų atskirtanuo kitų Europos šalių. Noriu, kad valstybės narės susitartų iki 2015 m. pasiekti, kadEuropoje nebūtų „energetikos salų“.

Gerai padirbėjome prijungdami Baltijos šalis prie žemyninės Europos sistemos. Dabargrįžtu prie Vidurio ir Rytų Europos, siekdamas toliau plėtoti šiaurės ir pietų energetikostarpusavio jungtis. Noriu, kad rudenį būtų susitarta dėl projektų, kurių reikia Baltijai suAdrija sujungti.

Kalbant apie atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslus, esamais rezultatais pasiekiame tikpusę energijos vartojimo efektyvumo tikslų. Efektyvesnis energijos vartojimas yrapagrindinis dalykas, kad būtų suteikta daug naudos aplinkai ir ekonomikai, o metinės


Europos išlaidos metinės energijai sumažintos 200 mlrd. EUR. Be to, iki 2020 m. būtųgalima sukurti 2 mln. darbo vietų.

Taigi paprašysiu Europos Vadovų Tarybos, kad suteiktų naują postūmį siekti energijosvartojimo efektyvumo. Galėtume naudotis viešaisiais pirkimais visoje ES, kad iš tikrųjųpaskatintume energijos vartojimo efektyvumą, o kartu vietos darbo vietų kūrimą, darbovietų, kurių negalima perduoti kitiems, bei mažųjų ir vidutinių įmonių darbo vietų kūrimą,taip pat realias pramonės ir namų ūkių santaupas.

Ateinančiomis savaitėmis Komisija patvirtins energijos vartojimo efektyvumo planą,kuriame siūlomos konkrečios priemonės energijos vartojimo efektyvumui skatinti; pvz.,kad iki 2012 m. sausio 1 d. visos valstybės narės įtrauktų energijos vartojimo efektyvumostandartus į viešuosius pirkimus. Tada Komisija peržiūrės šiomis priemonėmis iki 2013 m.pasiektą pažangą ir apsvarstys tolesnes priemones, įskaitant, prireikus, teisiškai privalomųtikslų siūlymą.

Valstybės narės turėtų susitarti dėl galutinio energijos vartojimo efektyvumo standartųįtraukimo į visus valstybinių pastatų ir paslaugų viešuosius pirkimus termino. Komisijasavo ruožtu pasirengusi tirti naujas energijos taupymo miestuose, tvarių biodegalų,pažangiųjų tinklų ir energijos kaupimo sričių priemones.

Mums taip pat reikia sutelkti dėmesį į Europos energetikos politikos išorinę plotmę. Vosprieš dvi savaites raginau diskutuoti su Azerbaidžano ir Turkmėnistano prezidentais dėlEuropos prieigos prie Kaspijos jūroje esančių dujų telkinių, nes tai suteiktų galimybęrealizuoti pietų koridorių. Įvyko svarbus proveržis mums pasirašius bendrą deklaraciją suAzerbaidžanu ir Turkmėnistanui konkrečiai įsipareigojus tiekti dujas Europai.

Iš šio apsilankymo parsivežiau šią žinią: kai kartu Europoje priimame pagrindiniussprendimus dėl energetikos, atliekame svarbų vaidmenį visuotinėse energijos ištekliųlenktynėse. Pabrėždama Europos Sąjungos energetikos politikos išorinės plotmės svarbąEuropos Vadovų Taryba pabrėžtų esminį dalyką, taigi laukiu labai svarbios diskusijos apieenergetiką šiame Europos Vadovų Tarybos susitikime ir – džiaugiuosi tai sakydamas – čia,Europos Parlamente. Žinau, kad Parlamentas labai palaiko tvirtą Europos energetikospolitiką, o Parlamento Pirmininkas yra tvirto Europos įsipareigojimo energetikos politikosatžvilgiu šalininkas.

Kalbant apie inovacijas, manau, kad jau plačiai susitarta dėl to, kas turėtų paaiškėti poEuropos Vadovų Tarybos susitikimo. Galbūt ne taip aišku, kaip skubiai, kaip nepaprastaiskubiai reikia imtis veiksmų – kodėl dabar reikia skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas,kai visoms valstybėms narėms tenka daryti sudėtingus pasirinkimus sprendžiant, kaipmažinti biudžetą.

Finansų tausojimas ir valstybės parama inovacijoms nėra nesutaikomos politikos sritys.Kelios valstybės narės parodė, kad galima mažinti bendrą biudžetą didinant išlaidas, visųpirma skirtas moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Tai svarbu, nes novatoriškosekonomikos įgyvendinimas yra pagrindinis tvirtas struktūrinis pokytis. Mūsų varžovai taižino, jie jau lažinasi dėl inovacijų.

Kad nebūtume palikti užnugaryje, Europos Vadovų Taryba turi patvirtinti strateginį irintegruotą požiūrį į inovacijas. Inovacijos turi būti mūsų ekonomikos politikos dalis, o netiesiog mokslinių tyrimų priemonė, kaip kai kurie mano.


Europos lygmeniu galime gauti papildomos naudos gerindami mokslinių tyrimų ir inovacijųbendrąsias sąlygas Europos Sąjungoje. Europa turi tapti natūraliais inovacijų namaispasitelkdama veiksmingą derinimą, geresnį intelektinės nuosavybės teisių naudojimą,inovacijoms palankius viešuosius pirkimus ir priemones, kuriomis būtų padedamamažosioms inovacijas diegiančioms įmonėms užtikrinti finansavimą.

Dauguma išvardytų dalykų nekainuoja, bet reikalinga politinė valia. Reikia politinės valiosimtis priemonių taikant europinį metodą ir mastą.

Be to, galime daug daugiau gauti iš Europos mokslinių tyrimų erdvės, visapusiškaiišnaudodami bendrąją rinką, pvz., gerindami mokslo darbuotojų judumą.

O kad galėtume toliau leisti pinigus, turime juos leisti geriau. Atlikdami biudžeto peržiūrąpradėjome diskutuoti apie tai, kaip paprasčiau leisti Europos Sąjungos pinigus ir kaip kurtibendrą strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programą. Kitaip sakant,norint geriausiai panaudoti lėšas, reikia mažinti biurokratinius reikalavimus, kad ESfinansuojami mokslininkai galėtų daugiau laiko praleisti laboratorijoje arba prie savo darbo,o ne vykdydami minėtus reikalavimus. Niekada nepritrauksime geriausių mokslininkų irnovatoriškiausių bendrovių turėdami nenuoseklų finansavimo priemonių, grindžiamųsudėtingomis ir biurokratinėmis taisyklėmis, rinkinį.

Taigi šį mėnesį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime bus aptariama energetikair inovacijos. Bet jame taip pat bus nevengiama diskusijų apie ekonomiką. Ekonomika irbedarbių problemos tebėra svarbiausi mūsų piliečiams rūpimi klausimai.

Ką tik pradėjome pirmąjį Europos semestrą įgyvendindami ekonomikos valdyseną. Metinėaugimo apžvalga buvo palankiai įvertinta. Pranešimai koncentruoti ir aiškūs. Suteiktosreikiamos gairės Europos Sąjungos lygmeniu, kad valstybės narės galėtų atsižvelgti įtarpusavio priklausomybę priimdamos nacionalinės politikos sprendimus.

Pasiekta pažanga dėl teisės aktų pasiūlymų, kuriais grindžiama mūsų nauja ekonomikosvaldysenos sistema. Norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai Vengrijai. Visiškaipalaikau Tarybai pirmininkaujančią Vengriją, kuri spartina darbą, kad iki birželio mėn.pasiūlymai būtų patvirtinti.

Be to, šis visapusiškas atsakas apima ir būtinybę imtis neišspręstų Europos finansiniostabilumo fondo ir Europos stabilumo mechanizmo klausimų.

Kalbant apie Europos finansinio stabilumo fondą, užuot plėtus jo apimtį, dabar svarbudidinti jo skolinimo pajėgumo efektyvumą, kaip teigiama Komisijos metinėje augimoapžvalgoje.

Žinoma, šį klausimą reikėtų įtraukti į visapusišką atsaką. Penktadienį įvyksiančio EuroposVadovų Tarybos susitikimo diskusijose tikriausiai bus aptariamas poreikis stiprintiekonomikos politikos sričių koordinavimą Europos Sąjungoje ir euro zonoje. Palankiaivertinu tokią diskusiją, kuri labai tinka Komisijos metinei augimo apžvalgai. Iš tiesų, Europossemestras prisideda ne tik prie biudžeto politikos sričių koordinavimo, bet ir prie platesniųklausimų, pvz., makroekonominio disbalanso ir konkurencingumo spragų, nagrinėjimo.

Be to, neseniai girdėjome patikimų balsų, palankiai atsiliepiančių apie ekonomikosvaldysenos stiprinimą, bet kartu teigiančių, kad tai įmanoma tik taikant tarpvyriausybinįmetodą.


Turime aiškiai suprasti štai ką: Komisija palankiai vertina ekonomikos valdysenos ir politikoskoordinavimo stiprinimą bei spartinimą, įskaitant veiksmus euro zonoje. Bet esame tvirtaiįsitikinę, kad Sutartyje nustatyta tinkama programa ir priemonės šiems tikslams pasiekti.Iš tiesų, negalėtume siekti savo tikslo, jeigu lygiagrečios struktūros veiktų visiškainenuosekliai.

Kuriant tvirtesnę ES ekonomikos valdysenos sistemą ir ypač euro zoną ne pagal EuroposSąjungos sistemą, kyla svarbių ir politiškai labai subtilių klausimų. Valstybės narės tikraiturėtų patvirtinti priemones, visiškai suderinamas su Bendrijos metodu ir Sutartyje nustatytasistema. Kol priemonės priklauso nacionalinei kompetencijai – ir, žinoma, už kai kuriasjų atsakingos nacionalinės institucijos – ši kompetencija turėtų būti vykdoma laikantisbendros Europos Sąjungos sistemos.

Manau, kad šis klausimas labai svarbus, nes tikrai galime daryti didelę pažangą ekonomikosvaldysenos srityje. Mums reikia – ir mes tai palaikome – daugiau politinio koordinavimoir geresnės ekonomikos valdysenos, bet turime to siekti nuosekliai ir suderinamai suSutartimis bei Bendrijos požiūriu.

Komisija bus itin dėmesinga šiems klausimams. Sutartyje, kuriai įsigaliojus pradėtas taikytivadinamasis Bendrijos metodas, labai gerbiamas visų Europos institucijų vaidmuo.

Joseph Daul, PPE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponia E. Győri, poneJ. M. Barroso, ponios ir ponai, kuo Europos visuomenei bus naudingas Europos vadovųsusitikimas Briuselyje? Ar ji supras, kad sąžiningai ieškoma, kaip Europai spręsti euro,energetikos, mokslinių tyrimų, inovacijų ir užimtumo uždavinius? O gal vėl neatsispirsimeapgailėtinam nesutarimo ir kovos dėl valdžios reginiui? Kokius pavadinimus skaitysimepagrindiniuose dienraščiuose? Apie ką žmonės šeštadienį kalbės interneto dienoraščiuoseir svetainėje „Facebook“, minėdami Europos Vadovų Tarybos sprendimus? Apie Europosbaikštumą susidūrus su Viduržemio jūros regiono valstybių, kurios trokšta, kad būtųpaisoma jų teisių, padėtimi, ar, priešingai, apie Europos lyderystę? Europos pareiga šiuoatžvilgiu aiški: Ji turi naudotis visais savo ištekliais ir diplomatiniais įgūdžiais, kad padėtųpereiti prie demokratinių bei viešų rinkimų ir juos organizuoti.

Ponios ir ponai, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos nuomone,problemas galime spręsti turėdami daugiau Europos, o ne mažiau. Sprendimą rasime nesiekdami daugiau vadinamųjų nacionalinių pergalių, bet siekdami daugiau bendrų pergaliųir duodami koordinuotą atsaką. Sprendimą rasime ne pro pirštus žiūrėdami į bendrųtaisyklių taikymą, bet laikydamiesi griežtesnės tvarkos. Ponios ir ponai, sprendimą rasimene turėdami skirtingesnius biudžetus, darbo įstatymus ir mokesčių tarifus, bet siekdamijų panašumo.

PPE frakcijos požiūriu, reikia išmokti tik vieną šios krizės pamoką – kad be bendros vizijosir bendrų išteklių mūsų šalių augimas bus vangus ir patirsime socialinę krizę. Krizės patirtisatskleidė vieną dalyką, būtent, jei galvosime, dirbsime ir investuosime kaip europiečiai,mūsų šalys įveiks sudėtingą kelią, kuriuo eina, ir visada nugalės.

Kas kitas, jei ne patirti sunkumai, mus privers veikti vieningai? Kartu su Europos Komisija,su dauguma šio Parlamento kolegų ir, esu įsitikinęs, su 500 mln. Europiečių daugumapateiksiu Europos Vadovų Tarybai tokį klausimą: kada veiksime ir reaguosime vieningiau?

Kalbant apie eurą, dabar žinau, kad mūsų vyriausybės laikysis tvirtai ir neleisspekuliuotojams sugriauti 60 metų trukusios Europos integracijos. Dabar raginu jassusitelkti ir įtvirtinti Finansinės padėties stabilizavimo priemonę, nes tai esminis dalykas.


Raginu jas visų pirma stiprinti biudžetinę drausmę ir toliau stengtis mažinti valstybės skolą.Europos valdysena yra mūsų sėkmės ir bendro projekto sine qua non. Mano frakcija taipalaiko tiek, kiek palaiko eurą, t. y. visiškai.

Kaip minėjau kalbos pradžioje, problemas išspręsime turėdami daugiau Europos, o nemažiau. Tai tinka kalbant ne tik apie užimtumą ir ekonomiką, bet ir apie energetiką – temą,kurią Taryba taip pat nagrinės penktadienį. Turėti daugiau Europos – tai pirmiausia visiškaiįgyvendinti jau esamus su energijos vidaus rinka susijusius teisės aktus. Niekada nebuspakankamai pabrėžiama, kad visiškai išnaudodami šią rinką tapsime konkurencingesni,bus užtikrintas tiekimo saugumas ir esminis atsinaujinančiosios energijos gamybos augimas.

Turėti daugiau Europos taip pat reiškia raginti valstybes spręsti energijos vartojimoefektyvumo didinimo iki 20 proc. uždavinį 2011–2020 m. Jos nustatė sau tokį tikslą.Turime užtikrinti, kad jos jį pasiektų, arba mums reikės griežtinti standartus, kurių jomsreikės laikytis, kad pasiektų tą tikslą. Pagaliau turėti daugiau Europos energetikos srityje –tai daugiau investuoti. Komisija apskaičiavo, kad būtinam infrastruktūros lygiui pasiektireikia 1 mlrd. EUR. Tikimės, kad šiam lygiui pasiekti Europos Taryba priims plataus užmojosprendimus. Europai reikia saugios, švarios energijos taip, kaip jai reikia mokslinių tyrimųir plėtros politikos ir politikos, kuria skatinamos pramonės inovacijos. Čia taip patsprendimą randame turėdami daugiau Europos ir skirdami daugiau dėmesio mažosiomsir vidutinėms įmonėms. Problemas išspręsime šalindami kuo daugiau biurokratinių kliūčiųir pagaliau susitardami dėl Europos patento. Inovacijų srityje iš savo vadovų taip pat tikimėsbendrų sprendimų, o ne menkaverčių ginčų.

Ponios ir ponai, metas palikti automatiškas praeities reakcijas. Skatinti skirtumus yra gerai,bet dar geriau skatinti jų tarpusavio papildomumą. Gali būti naudinga imtis asmeniniųiniciatyvų, bet komandinis žaidimas yra būdas laimėti varžybas. Puoselėti nacionalinesambicijas visiškai teisėta, bet suprasti, kad žaidimas laimimas tarptautiniu lygmeniužaidžiant kaip komandai – reiškia užtikrinti Europos gyventojų ateitį.

Martin Schulz, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Europos Parlamento socialistųir demokratų pažangiojo aljanso frakcija vakar per savo posėdį pasirengė savaitgalįvyksiančiam energetikos aukščiausiojo lygio susitikimui. Vėliau mano kolega M. Ulvskogišsamiau papasakos, apie ką diskutavome. Todėl apsiribosiu dviem esminiais dalykais.

Vertinant „20–20–20“ tikslų, kuriuos patvirtinome ir kuriuos iškilmingai paminėjo kaikurios Europos Sąjungos vyriausybės, įgyvendinimo nacionaliniu mastu lygį, dabartiniumetu pasiekiama ne daugiau kaip 9 proc. nustatytų tikslų. Taigi, kalbant apie energetikospolitiką, šio savaitgalio aukščiausiojo lygio susitikimas yra susitikimas krizės sąlygomis irjeigu visi neįsipareigosime, šie tikslai nebus pasiekti.

Antra pastaba – energetikos kainų rinkoje matyti tendencija, dėl kurios Europa gali patirtienergijos nepriteklių. Energiją ir energijos tiekimą dauguma namų ūkių ima laikytiprivilegija. Papildomos su nuoma susijusios išlaidos didėja tokiu mastu, kad ateityje mažaspajamas turintys žmonės turės dėvėti storus megztinius, nes negalės šildyti savo namų.Išjungti žmonėms energijos tiekimą yra socialinės neteisybės klausimas. Tai klausimai,kuriuos reikia spręsti per tokį energetikos aukščiausiojo lygio susitikimą kaip šis.

(Plojimai)

Vis dėlto, žinoma, per šį aukščiausiojo lygio susitikimą bus aptarti kiti klausimai ir ašnorėčiau tęsti tai, ką pasakė Komisijos Pirmininkas. Federalinio kanclerio vadovaujamaVokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybė įvykdė visišką pakeitimą. Viska, kas anksčiau


buvo negerai dėl ekonomikos valdysenos – tai buvo socialistinė idėja – dabar jau gerai. Kągi, geriau vėliau nei niekada. Vis dėlto Komisijos pirmininkas teisus dėl vieno dalyko. Dėlšio visapusiško pokyčio neturi keistis kryptis, kuri suardytų Europos institucijų pusiausvyrą.

Vienas dalykas visiškai aiškus: visa pagal dabartinių sutarčių sistemą egzistuojanti Europospolitika turi būti nagrinėjama esamose institucijose. Čia pagrindinė yra Komisija, ne kitainstitucija, ir, galėčiau pridurti, dėl šios pagrindinės priežasties: Komisija yra institucija,šiuo atžvilgiu susijusi su Parlamentu, o Parlamento suteikiamas leidimas veiksmams, kuriųimamasi suverenumo klausimais, – o pinigų politikos klausimai yra pagrindiniaisuverenumo klausimai, – yra esminis dalykas. Todėl pritariame ekonomikos valdysenai,tačiau ją turi praktiškai įgyvendinti Komisija, tikrinama Europos Parlamento. Tai pagrindinėsąlyga siekiant išlaikyti Europos institucijų pusiausvyrą.

(Plojimai)

Mūsų padėtis tokia, kad Europa turi spręsti vidaus ir tarptautinės politikos uždavinius. Mansukėlė nerimą – ir tai sakau visiškai atvirai – kai kurių Europos politikų pareiškimai. Esusunerimęs, kad Europa nedalyvauja istoriniame procese. Jūs padarėte pareiškimą, poneJ. M Barroso, – tai puiku. H. van Rompuy padarė savo pareiškimą – taip pat puiku. BaronienėC. Ashton padaro pareiškimą – puiku. A. Merkel, N. Sarkozy ir F. Cameron daro pareiškimąbendru komunikatu, – nežinau, kas slypi už šios naujos sąjungos, – taip pat puiku. Visdėlto nėra nė vieno – nė vieno, kuris tiesiogiai bendraudamas su žmonėmis, kovojančiaisdėl demokratijos, kalbėtų apie tai, kaip mes, europiečiai, galime jiems padėti ir palaikyti šįprocesą.

Popieriuje galima rašyti, ką nori, bet popierius mums nepadės. Neturime praleisti esamosprogos. Prisipažinsiu, kad tik praėjusią savaitę C. Bendit man pasakė apie puikią pasitaikiusiąprogą. Turiu prisipažinti, kad iš pradžių nepastebėjau, jog žmonės, kurie gatvėse rengiademonstracijas ir vadovauja šiai revoliucijai, galvoja apie viską, išskyrus religinę valstybę.Jie nori sekuliarizmo. Jie nori civilinės demokratijos. Jie yra mūsų partneriai. Turime dirbtikartu su šiais žmonėmis, kad tuo suteiktume Europai puikią galimybę.

(Plojimai)

Šiuo atžvilgiu taip pat būtina, kad H. Mubarak atsistatydintų. Tai būtų teigiamas irpadrąsinantis ženklas. Kadangi kalbame apie savo vertybes, demokratiją ir žodžio laisvę,džiaugiuosi, kad čia yra E Győri. Ponia E. Győri, norėčiau jums pasakyti vieną dalyką: dabarperskaičiau Vengrijos Vyriausybės atsakymą į Komisijos raštą. Turiu pasakyti, kad Komisijosraštas puikus. Buvo mandagu paklausti, ar Vengrijos Vyriausybė būtų tokia maloni ir mumspasakytų, ar ji sutinka, kad gal jos parengtas įstatymas ne visiškai geras – ir mes atsiprašome,kad to klausiame! Atsakymas buvo toks: kaip jūs galėjote net klausti tokio dalyko; čia viskasgerai. Taip neturėtų būti Europoje. Dar kartą pakartosiu: šis įstatymas nesuderinamas supagrindinėmis Europos taisyklėmis.

(Plojimai)

Jis nesuderinamas su Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva. Tai labai grakščiaipasakė pati Komisijos narė N. Kroes. Jei šis įstatymas nebus iš dalies pakeistas, pasijusiuapgautas einančios Tarybos pirmininko pareigas. Šiame Parlamente Vengrijos prezidentasir ministras pirmininkas pasakė: „Jei Komisija pateiks pastabas, padarysime įstatymopakeitimus“. Komisija pateikė pastabas, todėl tikiuosi, kad Vengrija iš dalies pakeis įstatymą.Kaip kitaip ketiname įtikinamai kalbėti apie demokratiją Viduržemio jūros regionovalstybėse, jei patys jos neįgyvendiname Europoje?


Lena Ek, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, krizės laikais būtinos dvi strategijos:stabdyti artėjančią grėsmę ir pasinaudoti galimybėmis bei eiti pirmyn.

Koks bus Tarybos atsakas, kalbant apie energetikos ir klimato krizę? Pasakysiu nuoširdžiai,kad mane jis ir nuvilia, ir trikdo.

Šalys už Europos ribų turi spręsti energetikos uždavinį. JAV investuoja daug pinigų įekologišką technologiją. Praėjusią savaitę savo kalboje apie ES padėtį prezidentas B. Obamapabrėžė energijos vartojimo veiksmingumą ir ekologiškos technologijos teikiamasgalimybes.

(Pirmininkas trumpai įsiterpė dėl procedūrinio klausimo.)

Šias naujas technologijas prezidentas B. Obama netgi palygino su kosmoso varžybomis irpavadino mūsų kartos „Sputniko“ paleidimo momentu.

Dabar, kalbant apie Tarybą, kur yra mūsų „žmogaus paleidimo į mėnulį“ projektas? Jūsnedrįstate net diskutuoti apie privalomą energijos vartojimo efektyvumo tikslą. Energijosvartojimo efektyvumas yra mėgstama kiekvieno kalbėtojo energetikos klausimu arbapolitiko tema, o Taryba tai atidėlioja iki 2012 m.

Kinija daug investuoja į mokslinius tyrimus ir naująsias technologijas. Šiandien Kinija turidaugiau kaip 400 fotogalvaninius elementus gaminančių bendrovių. Prieš dešimt metųkinai buvo šimtu procentų užėmę pasaulio rinką. Dabar jiems priklauso 23 proc. pasauliorinkos. Prieš dešimt metų jie buvo šimtu procentų užėmę vėjo rinką. Dabar jiems priklauso50 proc.

Ką darome Europoje? Konkurencijos ir inovacijų programa (KIP) siekiama gauti paramąir finansavimą strateginiam energetikos technologijų planui, strateginei energetikostechnologijos programai, ir gauta mažiau nei pusė. Čia esame lyginami su Kinija ir JAV.Tarp mūsų net yra valstybių narių, pvz., Vokietija, kurios jau planuoja sumažinti išmetamųjųteršalų kiekį 30 proc., bet Taryba nedrįsta imtis veiksmų; beje, ir Komisija nedrįsta. Remiantisneseniai pateiktu bendru įmonių Barclays ir Accenture pranešimu, pereinant prie mažoanglies dioksido kiekio ekonomikos itin vystomos tvarios mažo anglies dioksido kiekiotechnologijos. Taigi bankai imasi veiksmų.

O ką veikia Europos vadovai? Taryba ginčijasi dėl energijos tikslo. Nematyti, kad valstybėsnarės vykdytų trečiąjį energetikos rinkos paketą ir netgi vyksta diskusijos dėl moksliniųtyrimų ir inovacijų finansavimo iš daugiamečio biudžeto. Štai kur yra Europa, o Tarybavisiškai nesiima vadovauti kalbant apie energetiką, klimatą, konkurencingumą ir darbovietas. Štai kokia mūsų padėtis.

Krisztina Morvai (NI). – (pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį M. Schulzuiužduotas klausimas, pakėlus mėlynąją kortelę) (HU) Galėjome matyti, kaip Europos socialistųvadovas M. Schulz itin susirūpinęs dėl demokratijos ir žmogaus teisių Vengrijoje. PoneM. Schulzai, turiu jūsų paklausti, kur buvote 2002–2010 m., kai Vengriją valdę jūsųsocialistų partijos nariai visus protestus prieš vyriausybę išvaikydavo jėga? Kur buvote2006 m. spalio 23 d., kai buvo įsakyta guminėmis kulkomis šauti į veidą keturiolikaižmonių galvos aukštyje? Kur buvote 2006 m. rudenį, kai keletas šimtų žmonių, kaip nustatėgalutinis teismas (pirmininkas pertraukė kalbėtoją). Pirmininke, pagal taisykles turiu vienąminutę, tiesa? Kur jūs tada buvote? Taip pat norėčiau paklausti, kodėl Fidesz vyriausybėnekelia jums ir jūsų partijos nariams to paties klausimo šiandien? Kas trukdo Fideszvyriausybei to klausti?


Martin Schulz (S&D). – (DE) Pone pirmininke, ponia K. Morvai, labai atidžiai stebiuVengrijos vidaus politiką. 2002–2010 m. gana dažnai lankiausi Vengrijoje. Taip pat mačiaujūsų uniformuotos Jobbik partijos demonstracijas Budapešte. Nesakysiu, ką man priminėšios demonstracijos. Būdamas vokietis daugiau į tai čia nesigilinsiu.

2002–2010 m. – kad jums aiškiai atsakyčiau – Vengrija buvo, kaip ir dabar, demokratinėvalstybė, grindžiama teisinės valstybės principu, turinti kairiosios pakraipos vyriausybę,valdančią pagal demokratijos taisykles. Kol kas neabejoju, kad taip bus Vengrijoje ir valdantkonservatyvių pažiūrų vyriausybei. Vis dėlto esu tikras dėl vieno dalyko, t. y. kad jūsųpartija yra dešiniojo sparno ekstremistai, neofašistinė partija.

(Plojimai)

Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visaineseniai pateiktuose pranešimuose iš pietų Viduržemio regiono valstybių ir Egipto teigiama,kad Kaire buvo šaudoma. Padėtis aštrėja. Po šių naujienų galiu tik kreiptis į Europos valstybiųir vyriausybių vadovus prašydama nelaukti iki šios savaitės penktadienio pietų, kad susitartų,kokį tinkamą pranešimą reikėtų pasiųsti Egiptui. Smarkiai uždelsėme aiškiai pasakytiH. Mubarakui, kad jis tučtuojau atsistatydintų, nes tai būtina siekiant neleisti neramumamsEgipte plisti ir užtikrinti, kad visa vyktų panašiai kaip Tunise. Būtų tikrai gėda tiesiog lauktiir stebėti, kas vyks Egipte.

(Plojimai)

Aukščiausiojo lygio susitikimą iš tiesų numatyta skirti energetikai. Tačiau matydamapasirengimus, iš tiesų nesu nustebusi, kad dabar į darbotvarkę įtraukiamos ir kitos temos.Remiantis šūkiu „mums reikia energijos tiekimo saugumo“, daug ryšių – visų pirmą jūsų,J. M. Barroso, dėka – užmegzta su Azerbaidžanu ir Turkmėnistanu. G. Oettinger neseniaiPramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete kalbėjo apie tai, kaip mes plėtosimeryšius energetikos srityje su Iraku, Gruzija ir Turkmėnistanu.

Manau, kad tai gana rizikinga, turint omenyje įvykius pietinėse Viduržemio jūros regionovalstybėse, kuriose taip pat matome savo politikos, susijusios su mūsų interesais ir išorėsenergetikos politika, padarinius. Žinau, kad mums reikia energijos šaltinių įvairinimo, nesmūsų padėtis rytinėje dalyje su Rusija ir tranzito šalimis Baltarusija bei Ukraina taip patproblemiška ir labai sudėtinga. Vis dėlto siekdami įvairinimo neturime dabar užmegztiryšių su despotais ir krizę patiriančiomis šalimis.

Energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinantieji energijos ištekliai yra išeitis norintsiekti geresnio ir saugesnio energijos tiekimo ir turiu pasakyti, pone J. E. Barosso, kad jūsšiuo atžvilgiu buvote labai tolerantiškas. G. Oettinger nepaminėjo srities, kurią gerai tvarkėA. Piebalgs, arba – ir tai yra neigiamas vertinimo būdas – jis vėl pasirinko neskatinti pažangiųtechnologijų, pvz., atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo,ir grįžo prie senojo įvairių energijos šaltinių naudojimo. Staiga suvokėme, kad aukščiausiojolygio susitikime reikia aptarti fiksuotus branduolinių jėgainių atominės energijos tarifus –Dieve mano, ką mes iš tiesų aptariame šiose modernizavimo ir inovacijų diegimodiskusijose? Aš tiesiog netekau kantrybės.

(Plojimai)

Galbūt, kalbant apie ekonomikos valdyseną, iš tiesų buvome pernelyg kantrūs. Atrodo,kad Vokietija eina W. Schäubles nurodytu keliu. Vis dėlto šiuo metu ant mūsų stalo nešiuolaikinės technologijos. Mums reikia daugiau nei mažo stabilumo priemonės pakeitimo.


Turime nedelsdami priimti sprendimą iš dalies pakeisti Graikijos ir Airijos kreditavimosąlygas arba sužlugdysime šias šalis. Mums reikia daugiau lėšų krizės valdymo priemonei,kitaip galime pamiršti bet kokias idėjas, kaip artimiausiu metu teikti pagalbą Ispanijai irPortugalijai.

Pagaliau mums reikia – noriu, kad labai aiškiai suprastume vieni kitus šiuo klausimu –pasiūlymo, kaip ketiname tvarkyti skolos restruktūrizavimą. Visi žino, kad negalime toišvengti, ir mes, kaip Parlamentas, taip pat norime tai toliau svarstyti.

Jan Zahradil, ECR frakcijos vardu. – (CS) Pone pirmininke, energetinis saugumas yra sritis,į kurią ES turėtų įsitraukti ir kur ji turėtų veikti kuo vieningiau ir koordinuočiau, deja, taipneveikiama vykdant daugumą Europos iniciatyvų, todėl mes, konservatoriai ir reformistai,palaikome bendrosios energijos rinkos kūrimą, nes tai sutvirtins valstybių narių pozicijąpagrindinių tiekėjų atžvilgiu; kartu bus apribota kai kurių tiekėjų strateginių žaliavų apimtis,kad jie nepiktnaudžiautų dominuojančia padėtimi, siekdami žaisti užsienio politikosžaidimus. Vis dėlto manome, kad integruojant energetiką reikėtų atsižvelgti ir į konkrečiusnacionalinius veiksnius, kitaip sakant, įvairius nacionalinius energijos šaltinius, įskaitantbranduolinės energijos naudojimą.

Kalbant apie finansus, norėčiau pasakyti, kad mano frakciją daugiausia sudaro šalių, kuriosnepriklauso euro zonai ir nevartoja euro, nariai. Vis dėlto tai nereiškia, kad norime silpnos,trapios ir nepastovios euro zonos ar kad norėtume euro žlugimo. Kita vertus, norėčiauaiškiai pasakyti, kad atkuriant ES ekonomiką ir finansinį stabilumą neturi būti sudarytossąlygos tolesnėms viršvalstybinėms tendencijoms ar fiskaliniam federalizavimui, ir taineturi tapti pretekstu toliau perkelti įgaliojimus iš nacionalinio lygmens į europinį. Mesgriežtai tam prieštaraujame!

Norėčiau padaryti keletą pastabų dėl įvykių Šiaurės Afrikoje, Tunise ir Egipte. Jie labaipanašūs į 1989 m. įvykius Vidurio ir Rytų Europoje. Labai palankiai vertiname šių šaliųdemokratines tendencijas ir turėtume jas palaikyti. Norime, kad ES artimiausios kaimyninėsšalys būtų stabilios ir demokratiškos. Vis dėlto kartu turėtume būti dėmesingi, kad, kitavertus, pagrįstos šių šalių gyventojų pastangos ir raginimai nebūtų iškreipti ir netaptųnedemokratiška, autoritarine ar religine diktatūra. ES turėtų elgtis taip, kad tokių dalykųneįvyktų.

Marisa Matias, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, kaip žinome, energetikossektorius yra itin svarbus naujoms darbo vietoms kurti, taigi ši galimybė turėtų būti Tarybossusitikimo, kuriam šiuo metu rengiamės, šūkis ir savaime suprantamas dalykas; deja, taipnėra.

Mums reikia konkrečių investicijų, kad spręstume energijos vartojimo efektyvumo klausimąsavo miestuose, visų pirma šalyse, kurios patiria rimčiausius spekuliacinius išpuolius, irypač tose šalyse, kuriose yra didžiausias nedarbo lygis. Vis dėlto vyriausybių atsakaiformuluojami kaip ir anksčiau, o mes vis dar mėginame juos taikyti.

Mums reikia šiame Tarybos susitikime įvykdyti energijos revoliuciją. Reikia ne tik daugiauviešojo ir privačiojo sektoriaus partnerysčių – jos tebėra nesėkmingos. Tebesame labaiprisirišę prie senų energijos išteklių – iškastinio kuro ir branduolinės energijos – ir mumslabai trūksta plačių užmojų kalbant apie naujus energijos išteklius, kurie vieninteliai galiužtikrinti vienodas prieigos galimybes ir tai, kad plataus masto projektai būtų tokie patsvarbūs kaip ir vietos projektai. Tik viską sujungdami galime turėti iš tiesų integruotą


politiką, todėl ši Taryba dirbs kaip ir anksčiau, užuot nutraukusi ryšius su praeitimi, kaipturėtų.

Pone pirmininke, norėčiau paprašyti leidimo kreiptis dėl dar vieno dalyko: susiklosčiusnepaprastosioms padėtims, reikia nepaprastojo kreipimosi, taigi prašau jūsų leisti kreiptis,kad Europos vadovai, kalbant apie įvykius Egipte, tiek solidarizuotųsi su žmonėmis gatvėje,kiek jie turėjo solidarumo esant autoritariniams režimams, kurių valdysena dėmesys kreiptasį ekonomiką ir nepaisyta demokratijos.

Niki Tzavela, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, nuoširdžiai linkiu mūsų mielamJ. M. Barroso geros kloties. Geros kloties mums visiems turint rinkoje „Azeris“ ir„Turkmenis“. Jie sakė, kad jau pažadėjo tiekti dujas kitiems penkiems partneriams.

Dėl to iš tiesų kyla didelis klausimas. Prieš keletą metų įvyko Rusijos ir Ukrainos krizė irmes vis dar stengiamės ją įveikti. Dabar krizę patiria Šiaurės Afrika. Naftos kaina jau kyla.

Taigi metas į penktadienio susitikimo darbotvarkę įtraukti tai, kad Europa turi tirti savoišteklius ir šaltinius. Metas į darbotvarkę įtraukti eksploatavimą, gavybą ir pan. Manau,galėtumėte paprašyti valstybių narių parengti žemėlapius, kuriuose būtų nurodyta, kaskiekvienoje šalyje vyksta energijos išteklių ir šaltinių eksploatavimo srityje, vertintipažangiausius projektus, patvirtinti iniciatyvas, kuriomis privačios įmonės būtų skatinamosimtis eksploatavimo, ir išsiaiškinti, ką galime nuveikti su savo ištekliais.

Matome šiurpiausią Sueco kanalo praradimo scenarijų. Kalbant apie Egiptą, mums visiemsreikia sklandaus perėjimo prie kitos valdymo sistemos. Kitaip turėsime didelių problemų.

Francisco Sosa Wagner (NI). – (ES) Pone pirmininke, sunkiai padirbėję daug metų,turime labai aiškius Europos energetikos politikos tikslus: kurti vidaus rinką, rūpintis saugiutiekimu, skatinti atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą.

Turint omenyje šiuos išsikeltus tikslus, dokumentui, kurį Europos Vadovų Taryba svarstys,labai trūksta plataus užmojo ir jis šiek tiek blankus. Jeigu skatinti bendrąją Europosenergetikos politiką yra valstybių ir vyriausybių vadovų pareiga, mums dar teks ilgai laukti,nes atrodo, kad jų vyraujantys požiūriai yra nacionalinio pobūdžio, trumparegiški ir pasenę.

Mūsų nagrinėjamas klausimas nėra nereikšmingas, nes energetikos politika yra Europospagrindas. Jos principus reikia vieningai ginti visame pasaulyje, deja, mums toli gražu tainepavyksta.

Herbert Reul (PPE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos Pirmininke, ponia einanti Tarybospirmininko pareigas, ponios ir ponai, Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygiosusitikimas vyksta tuo metu, kai yra tiek daug kitų skubiai nagrinėtinų temų šalia tos, kuriąketinama pateikti diskusijoms.

M. Schulz teisingai paminėjo, kad visi tikimės, jog Europos Vadovų Taryba padaryspareiškimą dėl Egipto ir dėl to, kas ten vyksta, ir rūpinsis tuo reikalu. Tai tiesa. PoneM. Schulzai, aš visiškai su jumis sutikčiau, jei nebūtumėte padaręs klaidos antrojoje savokalbos dalyje, dar kartą parodęs pigų partijos politinį šou besiginčydamas su vengrais. Taineturi nieko bendra su dabartiniais klausimais, šiuo metu kalbame apie Tarybos susitikimąir apie temas, įtrauktas į darbotvarkę.

Ponia R. Harms, taip pat norėčiau paaiškinti vieną dalyką dėl to, ką jūs pasakėte. Jūs teisi,kad šie skubūs klausimai – ekonomikos klausimai, su euru ir Egiptu susiję klausimai – turibūti nagrinėjami, bet jūs taip pat negalite apkaltinti Komisijos nario G. Oettingerio, kad jis


tinkamai nenagrinėja energetikos klausimo. Tai absurdiška. Juk Taryba turi nagrinėti irkitus klausimus.

Nesvarbu, ar energetikos politika jums tinka ir ar kiti žmonės kitokios nuomonės – dėl toji netampa gera ar bloga. Jos negalima vertinti pagal tokį kriterijų. Manau, kad pastaraisiaiskeliais mėnesiais Komisija labai nuodugniai ir nuovokiai rengėsi aukščiausiojo lygiosusitikimui. Ji nesilaiko principo nuolat kelti naujus reikalavimus. Ji verčiau nuovokiai irkruopščiai rengiasi ir imasi priemonių, kuriomis iš tiesų bus pasiekta pokyčių.

Beje, M. Schulz net neklauso, bet nesvarbu, tai tik parlamentinių diskusijų žaidimas, kuriometu mes akivaizdžiai ginčijamės.

(Šūksniai)

Jūs kalbėjote apie nepriteklių, kuris gali kilti dėl energijos kainų. Esate visiškai teisus. Visdėlto, pone M. Schulzai, kad būtume sąžiningi, turime kelti klausimą: kodėl energijoskainos tokios aukštos? Kokia to priežastis? Kiek mes prie to prisidedame, kai tvirtinamepolitikos priemones, dėl kurių kainos nuolat kyla? Tai taip pat pagalbinis veiksnys, nors irne vienintelis, jį taip pat reikėtų įtraukti į sąžiningas diskusijas; be to, turime atsižvelgti įnaujus reikalavimus, kurie čia nuolat nuo ryto iki vakaro tvirtinami.

Mano nuomone, aukščiausiojo lygio susitikimas mums suteikia puikią progą pagaliauplėtoti infrastruktūros klausimą ir užtikrinti, kad būtų investuojama į infrastruktūrą irenergetiką, nes visi kiti klausimai priklauso nuo to, kaip sugebėsime tai atlikti. Čia kylakainų ir patikimumo klausimas, taip pat ar tinkamai integruojame atsinaujinančiuosiusenergijos išteklius į tinklą, ir tam, deja, mums reikia didelių investicijų. Be to, valstybė nebuspajėgi viena padengti šias sąnaudas.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkostaisyklių 149 straipsnio 8 dalį).

PIRMININKAVO: Libor ROUČEKPirmininko pavaduotojas

Rebecca Harms (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, dėl išsamaus pasirengimoaukščiausiojo lygio susitikimui energetikos ir politikos prioritetinių sričių klausimu: poneH. Reuli, kaip vertinate tai, kad šiandien per svarbų interviu Frankfurter Allgemeine ZeitungVokietijoje G. Oettinger perspėjo Europos Sąjungą dėl per didelių užmojų tikslų, susijusiųsu atsinaujinančiosios energijos nustatymu? Tai vyksta praėjus tik keletui savaičių poAtsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvos, kuria visi taip didžiavomės, įsigaliojimo.Dėl išsamaus pasirengimo energijos vartojimo efektyvumo klausimu: kaip vertinate tai,kad veiksmų planas dėl energijos vartojimo efektyvumo vis dar guli stalčiuje, todėl nėravisiškai jokios galimybės jį aptarti per aukščiausiojo lygio susitikimą?

Herbert Reul (PPE). – (DE) Pone pirmininke, yra politikų, kurie nuolat reikalauja ko norsnaujo, tačiau niekada nesidomi niekuo iki pat pabaigos. Taip pat yra politikų, kurie puikiaiparengia ir įgyvendina iniciatyvas. Būtent tai ir svarbiausia. Netikiu nuolat keliamaisreikalavimais, todėl G. Oettinger visiškai teisus. Pirmiausia padarykime tai, ką jau esamepasižadėję.

M. Schulz gana teisingai nurodė, kad daugybėje valstybių narių daug tikimasi išveiksmingumo klausimo ir kad daugybė valstybių narių dar nepasiekė savoatsinaujinančiosios energijos kvotų. Elgiamės gana tinkamai, tačiau nepakankamai. Kitaip


sakant, dar toli iki to, ką norime pasiekti. Kartais protingiau pasiekti tai, ką pirmiausianusprendžiame padaryti, prieš žengdami kitą žingsnį. Yra žmonių, kurie bando greitaiviską pasiekti ir tada patys suklumpa.

Marita Ulvskog (S&D). – (SV) Pone pirmininke, kaip anksčiau minėjo M. Schulz, vakarEuropos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija surengėaukščiausiojo lygio susitikimą alternatyvios energijos klausimu. Surengėme jį laikotarpiu,kai vis daugiau šeimų ir piliečių negali sau leisti šildyti savo namų, kai vis dėlto pramonė,kuri priklausoma nuo energetikos ir turi būti konkurencinga, taip pat patiria sunkumų.Kita šio sprendimo priežastis ta, kad ES buvo imtasi labai mažai, su ilgomis pertraukomisir labai silpnų iniciatyvų aukščiausiu politiniu lygmeniu. Atsakant į tai, ką sakė H. Reul, kaikas buvo inicijuota, tačiau vėliau ir liko tik neįgyvendintu dokumentu.

Mūsų žinia po aukščiausiojo lygio susitikimo alternatyvios energijos klausimu, skirta rytojvyksiančiam ES aukščiausiojo lygio susitikimui, labai paprasta ir aiški. Imkitės veiksmų;ką nors darykite čia ir dabar. Užtikrinkite privalomus tikslus, susijusius su energijosvartojimo efektyvumu, kurių iš tiesų būtų laikomasi. Pvz., ES yra apie 190 mlrd. pastatų,kuriuos reikia šildyti. Į juos investavus, siekiant išvengti dabartinio energijos nutekėjimo,būtų užtikrinta finansinė nauda ir naujos darbo vietos. Investuokite į atsinaujinančiuosiusenergijos išteklius, nebent manote, kad tie, kuriuos turime, yra nesibaigiantys, ir investuokiteį skirstymo tinklus, kurie būtų šiuolaikiški ir veiksmingi visų rūšių energijos atžvilgiu.Suteikite vartotojams ir piliečiams tvirtas ir aiškias teises, susijusias su energijos įmonėmis.Užtikrinkite, kad energijos rinka būtų skaidri ir ją būtų galima prižiūrėti. Kaip nepritariamefinansų rinkai, kuri veikia netinkamai ir yra užbaigta ir visiškai nereguliuojama, taipnepritariame ir elektros rinkai, kuri veiktų taip, kaip finansų rinka veikė prieš krizę.

Imkitės radikalių iniciatyvų, kad parodytumėte, jog energijos paklausa yra socialinėsatsakomybės ir politinių sprendimų klausimas, o ne privatus kiekvieno piliečio reikalasspręsti savo problemas. Kaip sakė M. Schulz, parodykime, kad suprantame, jog energetikospolitika yra socialinė politika, pramonės politika ir ateities politika.

Fiona Hall (ALDE). - Pone pirmininke, per šį penktadienį vyksiantį aukščiausiojo lygiosusitikimą strateginis dėmesys turėtų būti skiriamas energijai ir inovacijoms. Tikiuosi,vyriausybių vadovai nebus per daug išsiblaškę dėl padėties Egipte. Taip pat tikiuosi, kaddėl būtinų diskusijų energijos infrastruktūros ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimaisenergijos tiekimo pusė – neužkirs kelio surengti diskusijas dėl energijos paklausos pusės,kuri taip pat svarbi.

20 proc. iki 2020 m. energijos efektyvumo tikslas neatitinka mūsų siekių. Penktadienį išsavo vadovų turime išgirsti ryžtingą pasižadėjimą imtis skubių veiksmų paisyti siekių.Paprasčiausias būdas tai padaryti – nustatyti 20 proc. tikslą kaip privalomą. Kitaip tiesiogiššvaistysime didžiulę dalį šios energijos pasiūlos, kurią taip atkakliai siekiame užtikrinti.Tai nėra tinkama ekonomika, ypač per krizę.

Claude Turmes (Verts/ALE). - Pone pirmininke, energijos svarbą parodo tai, kad čianėra H. V. Rompuy, nes jis dalyvauja spaudos konferencijoje, o J. M. Barroso išvyko. Taipjie parodo, kaip svarbu mūsų klausytis.

Vakar S&D frakcijos kvietimu Briuselyje lankėsi Jeremy Rifkin, kuris aiškiai pateikė naująekonomikos viziją. Pirma, tai atsinaujinantieji energijos ištekliai, kurių klausimą jauįtvirtinome direktyvoje. Antra, kiekvienas pastatas, kuriam šiandien suvartojama 40 proc.mūsų energijos, gali būti pakeistas į mažai energijos suvartojantį pastatą, naudojant


atsinaujinančiuosius energijos išteklius, netgi į teigiamos energijos pastatus. Trečia, manau,daugelis sutinkame, kad turi būti pagreitintas elektros tinklų veikimas. Ketvirta, turimenaudoti kitus MTTP, siekdami išplėtoti saugojimo technologijas, ir galiausiai elektroskištukinius lizdus.

Šiais penkiais siekiais ir, žinoma, tuo, ką minėjo Fiona Hall apie veiksmingumą visuosesektoriuose, pirmiausia užtikrintume mažesnę Europos Sąjungos ekonomikospriklausomybę geopolitine prasme. Antra, tiekdami už Europos Sąjungos ekonomikosribų sutaupytume 300 mlrd. EUR, kuriuos panaudotume investicijoms į darbo vietų kūrimąir kitoms investicijoms. Trečia, kova dėl ekologiškų technologijų prasidėjo; pakankaperskaityti naują Kinijos penkerių metų planą.

Jeigu per ateinančius mėnesius nesukursime sąlygų Europai pirmauti rinkoje dėl visų šiųtechnologijų, patirsime nuostolių viename iš nedaugelio sektorių, kuriuose vis darpirmaujame pasaulio ekonomikoje. Labai gaila, kad šiam aukščiausiojo lygio susitikimuinėra tinkamai pasirengta, už tai iš dalies atsakingas H. Van Rompuy, taip pat G. Oettinger.Jis tinkamai nepasirengė veiksmingumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių klausimaisir paskutinius tris mėnesius bendradarbiavo su dviem ar trimis didelėmis Vokietijosenergetikos įmonėmis?, kurios norėjo sužlugdyti atsinaujinančiųjų energijos ištekliųpramonę.

Galiausiai kai ką ir pasiekėme: G. Oettinger turi 1 iš 26 galimybių pralaimėti, sunaikindamasnacionalinės paramos sistemas. Jį palaiko tik Nyderlandai. Tai apgalvota pergalė, oatsinaujinantieji energijos ištekliai ir toliau bus naudojami. Tai pagrindinis būsimas energijosšaltinis.

Konrad Szymański (ECR). – (PL) Pone pirmininke, ketiname priimti sprendimą skirti1 mlrd. EUR energijos infrastruktūros Europos Sąjungoje išplėtimui. Panaudoti valstybiųpinigus energetikos klausimams verta tik tada, jeigu taip padedama patenkinti saugumoporeikį. Europos Sąjungos energetinis saugumas priklauso nuo plataus įvairinimo, kurisreiškia ne tik naujas perdavimo galimybes, bet ir galimybę naudoti naujus kuro šaltinius.Kitaip vėl pakartosime klaidas, kurias padarėme TEN-T programoje, kurioje buvo teigiama,kad tokie projektai kaip Šiaurės Europos dujotiekis yra Europos Sąjungos projektai. Mumsnebereikia naujų būdų tiekti daugiau tų pačių Rusijos dujų į Europos Sąjungos rinką. Jeigukartosime tas pačias senas klaidas, investavę 1 mlrd. EUR, tik apsimesime sukūrę rinką irkonkurencingumą.

Vladimír Remek (GUE/NGL). – (CS) Pone pirmininke, tikiuosi, kad per aukščiausiojolygio susitikimą dėl energijos galiausiai bus nustatytas išsamus, bet pagrįstas ir atsakingaspožiūris į mūsų piliečių interesus. Remiantis paskutinėmis Eurostato apžvalgomis, energijoskainų stabilumas yra vienas iš pagrindinių prioritetų didelei daliai ES gyventojų. Nenuostabu,kad Čekija pirmauja šioje srityje pagal statistinius duomenis. Dėl neatsakingos politinės irekonominės lobistų veiklos Čekijoje saulės energijos elektrinėms skirta nepakankamafinansinė parama. Dėl spekuliantų, įskaitant esančius užsienyje, didelio skubėjimo ir jųdidžiulių pelnų vaikymosi visuomenė pradedama neigiamai vertinti atsinaujinančiuosiusenergijos išteklius, nes žmonės susiduria su pernelyg dideliu energijos kainų augimu. Tikrainelengva užtikrinti pakankamai energijos už priimtiną kainą, tačiau bent jau galime tosiekti. Mano nuomone, atsakymas, be kita ko, yra toks: būtina siekti proporcingo energijosrūšių derinio nuo atsinaujinančiųjų energijos išteklių iki branduolinės energijos ir atisakytikraštutinių abiejų pusių požiūrių. Tik tokiu būdu laimėsime ES piliečių, kuriems galiausiaičia atstovaujame, pasitikėjimą.


Mario Borghezio (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Taryba turi įvertintitai, kad Europos gamybos sistema nėra apsaugota nuo naftos kainų kitimo rinkose, nesbūsimos rinkos tapo priklausomos nuo sudėtingų tarptautinių finansinių spekuliacijų, otai reiškia, kad dabar kainos labai mažai priklauso nuo pasiūlos ir paklausos principų.Taryba turi nustatyti sau tikslą suteikti Europos Sąjungai praktinę priemonę, kuria būtųgalima sukurti reguliuojamą rinką, atvirą pasirinktiems komercinės veiklos subjektams,kurią valdytų visiškai patikimas Europos Sąjungos partneris.

Būtent Italijos vyriausybė siūlė sukurti Europos Sąjungos naftos biržą, kuria būtų siekiamaužtikrinti stabilią naftos rinką, kuri būtų labai naudinga įmonėms ir vartotojams.Spekuliantų entuziazmu dėl prekių daromas poveikis naftos kainoms, kurios daugiaunebepriklauso nuo neatidėliotinų sandorių rinkos, nes remiantis bendru gautinių sumų irspekuliatyvių veiksmų poveikiu nustatoma pasiūla ir paklausa tikroje rinkoje. Atsižvelgiantį Europos Sąjungos biržos dabartinius popierinius barelius, „netikra rinka“ būtų pakeistaį veiksmingą, reguliuojamą ir prižiūrimą tiktą rinką, kuri būtų pagrįsta tikraisiais naftosbareliais. Turėtume tai aptarti ir su Taryba.

Csanád Szegedi (NI). – (HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, džiaugiuosi, kad EuroposVadovų Taryba kartu aptaria energetinio saugumo ir inovacijų klausimus. Be abejo,energetinis saugumas negali būti aptariamas, neįtraukiant klausimo dėl inovacijų. Žinoma,manome, kad svarbu, be rytų ir vakarų vamzdyno, nutiesti šiaurės ir pietų vamzdyną,tačiau taip tikrai nebus išspręstos energijos tiekimo problemos. Taip pat nebus labaisumažintas priklausomumas; tik pasikeis priklausomumo kryptis. Ilgam laikuipriklausomumą galima sumažinti tik tada, jeigu dabar organinį kurą pakeisimeatsinaujinančiaisiais energijos ištekliais.

Kaip pastebiu, tarp inovacijoms skirtų prioritetų būtent atsinaujinančiajai energijai skiriamamažai dėmesio. Šiuo klausimu turime paminėti būtent du dalykus: pirma, atsinaujinantiejienergijos ištekliai turi būti įperkami, o tai reiškia, kad gyventojams neturi būti užkrautapapildoma našta dėl atsinaujinančiosios energijos vartojimo. Antra, priklausomumas užEuropos Sąjungos ribų neturi tapti priklausomumu Europos Sąjungoje, kitaip sakant,mažiau išsivysčiusioms naujoms valstybėms narėms, įskaitant Vengriją, Lenkiją ir Čekiją,turi būti leidžiama, kalbant apie atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pasivyti tas senąsiasvalstybes nares, kurios dabar yra labai galingos atsijauninančiųjų energijos išteklių srityje,pvz., Belgija, Nyderlandai arba Austrija.

Tik glaudžiai integravę energetinį saugumą ir inovacijas, galėsime išvengti artėjančiosenergetikos krizės, kuri paveiktų ir Europą.

Jean-Pierre Audy (PPE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nare, Tarybos Pirmininke,be augimo nebus jokios socialinės pažangos, o augimo nebus be energijos.

Energija yra svarbiausias Europos socialinės gerovės pakto klausimas. 50 proc. energijosmums tiekiama iš už Europos Sąjungos ribų. Turime skubiai paįvairinti tiekimą, užtikrinti,kad jis būtų saugesnis ir „be anglies“. Tai mūsų energija ir tai saugumas, kurį turime užtikrintisavo piliečiams.

Todėl, Tarybos Pirmininke, raginu ir jus pritarti įsipareigojimams, kuriuos prisiėmėmetarptautiniu lygmeniu pagal ITER, arba branduolio sintezės projektą. Ši technologija saugi,tvari, laisva ir begalinė. Europos Vadovų Taryba, kaip aukščiausia politinė valdžia, atliktųgerą darbą, paremdama šį projektą per savo derybas su tarptautine bendruomene.


Pereisiu prie mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimo. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečiomokslinių tyrimų ir plėtros programos buvo Europos intervencijos priemonės.2007–2013m. laikotarpiui skirta 53 mlrd. EUR. Kokį etapą pasiekėme? Keturis mėnesiuslaukėme jūsų komunikato, Komisijos nare, dėl septintosios mokslinių tyrimų bendrosiosprogramos peržiūros. J. M. Barroso pasakė: „Mažiau biurokratijos“. Jis gana teisus. Esamevarginami administracinės naštos, o dalyvaujantys moksliniuose tyrimuose atsisako EuroposSąjungos programų.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į neatidėliotiną būtinybę ne tik supaprastinti būsimasprocedūras, bet ir išspręsti konfliktus, nes kilo problemų dėl pasitikėjimo moksliniaisinstitutais. Į tai atsižvelgdamas norėčiau padėkoti Komisijos narei M. Geoghegan-Quinnuž jos puikų darbą.

Santykiai su pramonės politika kelia nusivylimą, ir turime juos įvertinti. Po netvirtospradžios dėl bendrų technologinių iniciatyvų matomas tikrai teigiamas skirtumas, turintomenyje pramonės poreikių pripažinimą.

Galiausiai kaip susisteminsime savo Europos Sąjungos erdvę? Europos mokslinių tyrimųtaryba turi tapti tinkama organizacija, siekiant, kad mūsų moksliniai tyrimai būtų tikraieuropietiški. Tai rezultatų Europa, kurių mūsų piliečiai iš Europos ir tikisi.

Teresa Riera Madurell (S&D). – (ES) Pone pirmininke, vakar mūsų frakcija surengėaukščiausiojo lygio susitikimą alternatyvios energijos klausimu, per kurį reikalavomeprivalomo 20 proc. energijos vartojimo efektyvumo ir 30 proc. atsinaujinančiosios energijosiki 2020 m.

Užuot detaliai kalbėjusi apie mūsų reikalavimus, apie tai kalbėjo kai kurie mano kolegos,norėčiau pabrėžti tai, be ko nebūtų įmanomi anksčiau minėti tikslai – be infrastruktūros.Klausimas toks: ar tikrai norime tokios Europos Sąjungos rinkos, kurioje trečdalis tiekiamosenergijos bus atsinaujinančioji energija? Jeigu atsakymas teigiamas, ar neturėtume kalbėtiapie privalomą 10 proc. infrastruktūrą iki 2010 m.?

Siekiant įgyvendinti atsinaujinančiosios energijos tikslus, būtinas platesnis tinklas, žiniosir galiausiai tarpusavio jungtys, siekiant tinkamai valdyti jo kintamumą. Tačiau dar tikrainepasiekėme 10 proc. tikslo, kuris prieš dešimtmetį buvo patvirtintas Europos VadovųTaryboje Barselonoje. Šiandien devynios valstybės dar nepasiekė šio tikslo; Esu tikra, kadsu manimi sutiksite, jog norėdami pasiekti laimėjimų, šiam tikslui turi būti taikomas tokspat griežtas jo laikymasis kaip ir ankstesnių.

Todėl norėčiau Tarybos Pirmininkui perduoti savo frakcijos norą pasiekti platesnio užmojoišvadas per kitą aukščiausiojo lygio susitikimą; išvadas, kuriose bus kalbama apie tikslusdėl 30 proc. atsinaujinančiosios energijos lygio, 20 proc. efektyvumo ir 10 proc. tarpusaviosujungimo, kurie visi būtų privalomi.

Taip pat norėčiau tik paminėti inovacijų klausimą: kita sritis, kurioje norėtume matytidaugiau siekių Tarybos išvadose, yra naujoviški viešieji pirkimai. Mūsų frakcija supranta,kad sandorių dėl naujoviškų produktų, procesų ir paslaugų nauda yra vienas svarbiausiųelementų, skatinant inovacijų patekimą į rinką.

Mus labai domina jų ryšių su Europos inovacijų asociacijomis ES inovacijų sistemojeskatinimas ir analizavimas. Tai dar vienas klausimas, kurio Taryba neturėtų ignoruoti.

Adina-Ioana Vălean (ALDE). - Pone pirmininke, investicijos į energijos infrastruktūrąman yra svarbiausias klausimas, įgyvendinant mūsų politikos tikslus, užtikrinant, kad


mūsų piliečiai ir įmonės turėtų galimybę naudoti saugią ir įperkamą energiją veikiančiojevidaus rinkoje, ir siekiant Komisijos plataus užmojo energijos infrastruktūros dokumentųrinkinio įgyvendinimo, ir tai vertinu kaip teigiamą žingsnį.

Tačiau turėtume būti pragmatiški ir siekti plataus užmojo tikslų. Užuot skyrę didžiulessumas eurų dideliems projektams, turėtume siekti nustatyti ir finansuoti mažesnius, mažiauišlaidų reikalaujančius ir pragmatiškus projektus, kuriais galima užtikrinti didžiulį skirtumą,pvz., kaip geresnis tarpusavio sujungimas. Manau, turėtume pagalvoti apie ES projektųobligacijas kaip būdą paraginti reikalingas investicijas į infrastruktūrą.

Tačiau apskritai ši krizė privertė mus laikytis pagrįsto, atviro ir integruoto požiūrio į savoenergetikos politiką: pirma, atsižvelgiant į visus energijos rūšių derinio aspektus, nė vienos– arba bent jau kelių – nelaikant moraliai nepriimtinomis, o antra, integruotu veiksmųplanu, kuriuo suderinami mūsų kartais prieštaringi klimato, tiekimo saugumo irkonkurencingumo tikslai.

Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, jau žinome, kad bendrosios rinkosstiprinimas reikš didesnę liberalizaciją ir tai lems didesnę monopolinę koncentraciją, kurinaudinga didžiausioms ekonominėms grupėms labiausiai išsivysčiusiose Europos Sąjungosšalyse.

Norėtume aiškiai paprieštarauti šiam sprendimui srityse, kurios susijusios su energija,kurios yra svarbios ekonomikos ir socialinės plėtros klausimu, visų pirma nuošalyjeesančioms šalims. Tačiau rimčiausias klausimas yra tas, kad viskuo, ką dabar pasakė Tarybair Komisija – ypač dėl vadinamojo „ekonomikos valdysenos“ stiprinimo – ignoruojamasocialinių problemų, didėjančios nelygybės, socialinės atskirties ir energijos nepritekliaustikrovė. Kai kuriose šalyse pastarasis didėja proporcingai su elektros ir kuro kainų augimu.

Ekonomikos ir energetikos politika turėtų turėti tokį pagrindinį tikslą: socialinė pažangair mūsų žmonių gyvenimo sąlygų gerinimas; tačiau viskas vyksta visiškai priešingai. Todėltai nepasitenkinimo, kylančio daugelyje mūsų šalių, o dabar ir Tunise ir Egipte, priežastis.Reiškiame solidarumą su tų šalių žmonėmis ir norime, kad būtų gerbiamos jų teisės, ypačkad tai darytų Taryba, kuri turi priimti aiškią poziciją visais šiais klausimais.

Jacek Saryusz-Wolski (PPE). - Pone pirmininke, pažvelgę į energetinio saugumo klausimą,mus supančią geopolitinę padėtį ir pačią energetikos politiką, pamatysime, kokiu mastubūtina „skatinti energiją“ ES.

Europos Sąjunga neturėtų – kaip Egiptas ir Tunisas – nuo to atsilikti. Tačiau cituojant manokolegą M. Gahlerį, JAV atsilieka vienu žingsniu, valstybės narės atsilieka vienu žingsniunuo JAV, o Briuselis atsilieka vienu žingsniu nuo valstybių narių.

Prieš ketverius metus patyrėme rimtą energijos krizę, o 2007 m. šiame Parlamente palaikėmesavo pranešimą dėl energetinio saugumo. Po ketverių metų esame pačiame pirmamebendros energetikos politikos ir energetinio saugumo etape. Labai svarbu, kad ši Taryba,šis artėjantis aukščiausiojo lygio susitikimas imtųsi veiksmų.

Mums reikia fizinio saugumo, ne tik planų ir dokumentų, žodžių ir popierių. Laikassusimąstyti. Kas, jeigu atsitiks kas nors blogo geopolitine prasme šiaurės Afrikoje irArtimuosiuose Rytuose? Prieš mūsų akis vyksta didžiuliai tektoniniai pokyčiai. Dabarnaftos kaina vėl 100 USD. Jeigu blogiausiu atveju Sueco kanalas turėtų būti užblokuotas,kiek esame kaip Europos Sąjunga pasirengę užtikrinti tiekimo saugumą? Kur esame? Poketverių prarastų metų nesame pasirengę kitai energijos krizei, jeigu ji kiltų.


Todėl labai tikimasi, kad Europos Vadovų Taryba užtikrins tikrus pokyčius tikros energijosvidaus rinkoje ir tikrą tiekimo saugumą materialia ir fizine prasme.

Jo Leinen (S&D). – (DE) Pone pirmininke, penktadienį vyks pirmasis Europos Sąjungosistorijoje aukščiausiojo lygio susitikimas energijos klausimu, nes įsigaliojus Lisabonossutarčiai Europos Sąjunga pirmą kartą turi tiesioginių įsipareigojimų šiame sektoriuje.Sutinku su J. M. Barroso, kad energetikos politika gali būti kitas didelis Europos Sąjungosintegracijos projektas. Yra daugybė su tuo susijusių aspektų, o Pirmininkas J. Buzek visadasakė, kad mums ES reikalinga energijos bendruomenė.

Į šį aukščiausiojo lygio susitikimą buvo dėta daugybė vilčių ir lūkesčių, kad bus atsakytiEuropos Sąjungos strateginiai klausimai, susiję su energijos tiekimu. Kokie yra strateginiaiklausimai? Taip, J. Saryusz-Wolski, jie apima ES priklausomumą nuo energijos importo.Jie apima didžiulius energijos kiekius, kurie vis dar iššvaistomi, taip pat yra neigiamųdabartinės energijos sistemos padarinių, susijusių su ekosistemomis, visų pirma su Žemėsatmosfera. Žvelgdamas į Tarybos išvadas, turiu pasakyti, kad šis aukščiausiojo lygiosusitikimas energijos klausimu sukels didžiulį nusivylimą, nes per jį nebus atsakyta į šiuossvarbius klausimus. Jam iš tiesų prastai pasirengta bendros vizijos, kuri mums reikalinga,atžvilgiu, taip pat prastai pasirengta mūsų naudojamų išteklių ir priemonių suderinamumoklausimais.

Dar kartą norėčiau paminėti, kad vakar per Europos Parlamento socialistų ir demokratųpažangiojo aljanso frakcijos aukščiausiojo lygio susitikimą energijos klausimu buvopasiūlyta penkių pakopų koncepcija, kaip galime atsakyti į šiuos strateginius klausimus,kaip galime sumažinti energijos importą ir energijos atliekas ir, žinoma, kaip pašalintineigiamą poveikį aplinkai. Pasiūlytos priemonės tam pasiekti buvo pagrįstosatsinaujinančiosios energijos plėtojimu, energijos vartojimo efektyvumu ir informaciniųtechnologijų naudojimu susieti šiuos skirtingus energijos išteklius. Tai aukščiausiojo lygiosusitikimas dėl inovacijų. Anksčiau nebuvau girdėjęs, kad informacinės technologijos būtųnaudojamos kaip strateginis veiksnys. Todėl manau, kad mums reikalinga technologinėrevoliucija, o per šį aukščiausiojo lygio susitikimą turėtume būti nukreipti tinkama linkme.Tačiau man susidaro įspūdis, kad judama neteisinga kryptimi.

PIRMININKAVO: Jerzy BUZEKPirmininkas

Georgios Toussas (GUE/NGL). – (EL) Pone Pirmininke, būsimas Europos Vadovų Tarybossusitikimas vyks tebesitęsiant kapitalizmo krizei ir vis stiprėjant monopolijų konkurencijaiir Europos Sąjungoje, ir tarp jos ir kitų imperialistinių centrų dėl energijos ir inovacijų.Kalbant apie kapitalą, yra du svarbūs sektoriai. Tokios didelės teritorijos kaip ArtimiejiRytai, Azija ir Afrika yra vieta tvirtai imperialistinei konkurencijai ir įsikišimui siekiantkontroliuoti turtus kraunančius išteklius ir energijos tiekimo maršrutus, ir tai sukeliadidžiulį skurdą, žiaurų išnaudojimą ir represijas, bendradarbiaujant su vietos buržuazinėmisklasėmis, taip pakenkiant žmonėms. Dėl šios reakcinės politikos kyla tokie visuotiniaimaištai kaip dabar vykstantys Egipte ir kitose šalyse, ir taip patvirtinama, kad tauta yrasvarbiausia istorijos veikėja.

Graikijos komunistų partija išreiškia solidarumą su Egipte protestuojančiais žmonėmis. Jiragina žmones išreikšti savo tikrą paramą ir solidarumą. Pagrindinis aukščiausiojo lygiosusitikimo prioritetas, kuris nėra oficialiai įtrauktas į jo darbotvarkę, bet bus aptartas, yra


strategija „Europa 2020“. Sustiprintos ekonomikos valdysenos prioritetai, susiję suįgyvendinimu, juda ta pačia kryptimi.

Paulo Rangel (PPE). – (PT) Pone Pirmininke, neabejoju, kad šios Tarybos vaidmuo buslabai svarbus iš esmės klausimais, susijusiais su Europos ekonomikos atgaivinimu, visųpirma su energetika ir inovacijomis. Todėl negaliu neprabrėžti, kad iš esmės ši Taryba yrastrategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo dalis, ji yra tos pusės – monetos pusės – kuri apimaaugimą, konkurencingumą ir ekonomikos atgaivinimą, dalis.

Tačiau dėl to, kad tai taip svarbu, norėčiau į jus kreiptis, ir būtent todėl prašiau leidimopateikti savo poziciją. Be tokių svarbių klausimų kaip energija ir inovacijos, raginu šiąTarybą aptarti ir priimti sprendimą dėl finansų krizės, kuri kilo Europos Sąjungoje. Manau,kad negalime švaistyti laiko.

Dar daugiau, jeigu iš penktadienį vyksiančio Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimonegalime tikėtis šios problemos sprendimo ir net jeigu turime laukti kovo mėn. vyksiančioTarybos posėdžio, labai svarbu, kad valstybių ir vyriausybių vadovai būtų pasirengę darytistabilumo fondą lankstesnį, pradedant vasario 4 d., kartu pasirengiant iš naujo pradėtiEuropos ekonomikos valdyseną.

Manau, kad tai labai svarbus klausimas, kuris negali likti šios Tarybos neaptartas. Dabar,jeigu leisite, norėčiau pasakyti dar vieną dalyką apie šią Tarybą: tikiuosi, kad ji taip patpatvirtins Europos Sąjungos strategiją dėl Viduržemio jūros regiono; Tikiuosi, kad jipaaiškins dabartinę padėtį Tunise ir Egipte. Kitaip sakant, nepaisydamas energijos irinovacijų klausimų svarbos, tikiuosi, kad šioje Taryboje bus sprendžiami finansų krizės irpolitinės krizės Šiaurės Afrikoje klausimai.

Kathleen Van Brempt (S&D). - (NL) Pone Pirmininke, norėčiau paprašyti narių pažvelgtiį H. Van Rompuy kvietimą į kitą Tarybos posėdį. Jame sakoma „Ketiname aptari energijosklausimą, ir norėčiau išskirtinį dėmesį skirti būtent energijos tiekimui ir energetiniamsaugumui“. Tačiau Taryba planuoja netinkamas diskusijas. Energijos tiekimas ir energetinissaugumas yra svarbūs klausimai, žinoma, pirmiausia labiau tik pasaulinio tikslo pagrindu,visų pirma energijos sistemos, kuri ilgalaikėje perspektyvoje bus visiškai nepriklausomair tvari, pagrindu.

Žinoma, sutinku su viskuo, kas buvo pasakyta, tačiau norėčiau, kad diskusijose būtųatsižvelgiama į ateitį. Nors dabar jo čia nėra, H. Reul, Pramonės, mokslinių tyrimų irenergetikos komiteto pirmininkas, pasakė, kad politikai neturėtų pateikti per daug naujųpasiūlymų. Na, jis dėl to klysta. Politikų užduotis sudaryti ateities viziją ir pagal ją numatytitikslus.

Turėtume siekti iki 2050 m. visiškai pereiti prie atsinaujinančiosios energijos. Tai sako netik keletas politikų ar frakcijų. Ne, mokslininkai sako, kad tai visiškai įmanoma, jeigu dabarimsimės tinkamų veiksmų, iki 2050m. galėtumėme pasiekti šį tikslą. Tada, kaip pabrėžėdaugybė narių, taip pat kyla energijos vartojimo efektyvumo klausimas. Beje, J. M. Barrosoapie tai pasakė daug gerų dalykų, ir labai tikiuosi, kad už šiuos klausimus atsakingasKomisijos narys pajėgs tai užtikrinti.

Taip pat turime užtikrinti didžiules investicijas į atsinaujinančiąją energiją vietos, apskričiųlygmeniu, taip pat į keletą tokių konkrečių didelių projektų kaip Šiaurės jūros žiedas ir susaulės baterijų plokštėmis susijusius didelius projektus.


Galiausiai – ir šiuo atžvilgiu Europa turi labai ypatingą užduotį – mums reikalingas energijostinklas, kuriuo bus užtikrinta, kad pusė to taptų tikrove. Europos Sąjunga turi pareigąsuteikti finansavimą, o Taryba kitą penktadienį turėtų priimti sprendimus.

Marian-Jean Marinescu (PPE). – (RO) Pone Pirmininke, per aukščiausiojo lygio susitikimąenergijos klausimu Europos Sąjunga gali būti grąžinta prie ekonomikos augimo tikslo.Siekdama tapti tvariausia pasaulio ekonomika, ji turi sukurti naują energijos viziją Europai.Reikalingas nuoseklus Bendrijos požiūris ir gamybos, ir efektyvumo klausimais.

Gamyba reiškia išteklius, gabenimą ir paskirstymą. Juodosios jūros ir Kaspijos jūros regionaituri naujų energijos išteklių, kurie ilgainiui gali būti išplėtoti. Šiame regione gali būti sukurtinauji gabenimo keliai. Atsižvelgiant į tai, labai svarbus pietinis koridorius ir visų pirma„Nabucco“ vamzdynas. Remdamiesi Dunojaus strategija taip pat galime padėti išplėtotinaujus dujų arba naftos tiekimo kelius. Negalime kalbėti apie bendrą politiką, neturėdamibendro energijos tinklo. Nacionalinių tinklų tarpusavio jungtys yra pirmas žingsnis linkbendros energijos vidaus rinkos.

Būtina užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą. Šia kryptimi jau imtasi veiksmų, tačiauateinančiais metais Europos Sąjunga šioje srityje turi įgyvendinti veiksmų planą. Energijosvartojimo efektyvumas turės didžiulę įtaką ekonomikos augimui, būdams, kurie naudojamisumažinti CO2 išmetamųjų teršalų kiekį, darbo vietų kūrimui tokiose srityse kaip IT, statybosir paslaugos.

Kalbant apie padėtį Šiaurės Afrikoje, turime užtikrinti, kad Tarybos pasiūlytais veiksmaisbūtų garantuotas taikus perėjimas šiame regione ir kad naujos organizacijos demokratiniubūdu perimtų valdžią.

Edite Estrela (S&D). – (PT) Pone Pirmininke, energija ir inovacijos yra labai svarbūsklausimai, kurie yra pagrindiniai strategijos „Europa 2020“ klausimai ir kuriais galimaprisidėti prie greito, tvaraus augimo ir prie daugiau ir geresnių darbo vietų kūrimo.

Tiesą sakant, energija ir inovacijos yra tos sritys, į kurias daug investavo mano šalisPortugalija ir pasiekė gerų rezultatų. Pastaraisiais metais Portugalija padvigubino savoinvesticijas į MTTP ir pateko į geriausiųjų penketuką dėl atsinaujinančiosios energijos:31 proc. suvartojamos elektros jau gaunama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių irtikimasi, kad 2020 m. šis skaičius sieks 60 proc.

Tačiau, kaip jau buvo pasakyta, ši Taryba negali ignoruoti to, kad Egipte vyksta visuotinėrevoliucija. Ji negali ignoruoti ir finansų ir ekonomikos krizės. Euro zonai priklausančiosvalstybės narės labai sunkiai vykdo savo įsipareigojimus, priimdamos griežtas taupymopriemones, kurių reikia siekiant suvaldyti deficitą ir gerinti rinkų padėtį. Šiomis priemonėmisreikalaujama didelio šeimų ir įmonių pasiaukojimo.

Kalbant apie ES, ar ji daro tai, ką turėtų daryti? Nemanau. Europos Sąjungos atsakymas įspekuliantų išpuolius prieš eurą – nes būtent per valstybės garantuotą skolą spekuliantaiveikia bendrą valiutą – buvo pavienis, pavėluotas ir neveiksmingas. Tai išsiaiškinta, irnumatytos priemonės: Europos Sąjunga turi pagerinti ekonomikos koordinavimą iružtikrinti tvirtesnį ir lankstesnį Europos finansinės padėties stabilizavimo fondą, kad būtųgalima supirkti tų šalių, kurios patiria didžiausią rinkų spaudimą, valstybines skolas. Kitaipsakant, sprendžiame pasaulines problemas, kurioms reikalingas visuotinis atsakymas. Totaip pat visuomenė tikisi iš būsimos Europos Vadovų Tarybos.


Lambert van Nistelrooij (PPE). - (NL) Pone Pirmininke, neįprastu laikotarpiu reikalingosneįprastos priemonės, ir, žinoma, dabar bandome įveikti krizę, ir gerai tai, kad Tarybosdarbotvarkėje buvo rasta vietos būtent energijos ir inovacijų klausimams. Tai svarbiausiEuropos Sąjungos konkurencingumo ir užimtumo veiksniai artimoje ateityje. Turėjomepakankamai duomenų ir ataskaitų. Dabar turime judėti į priekį ir daryti pažangą.

Labai daug atsiliekame būtent tarptautinės infrastruktūros ir tarpusavio sujungimo srityse.Dabar turėtume imtis tokių naujų priemonių kaip projektų obligacijos ir pasinaudotiEuropos investicijų banko garantijomis, kad galėtume labiau paskatinti investicijas.

Žinoma, antras dalykas yra inovacijos. Šią savaitę paskelbta Europos inovacijų diegimorezultatų suvestinė, kurioje matome, kad kai kurios šalys atsilieka. Tai suprantama krizėsmetu, tačiau ar neturėtume imtis ir kitų priemonių? Pvz., struktūriniams fondams busreikalingas bendras valstybių finansavimas, siekiant užbaigti iniciatyvas. Būtent tuo metu,kai mums beveik visiškai nepavyksta to padaryti, daug daugiau dėmesio turime skirtiviešosioms investicijoms ir inovacijoms. Ministras pasiūlė tą patį. Tokiomis inovacijomisgalėtume viską atnaujinti, mums nereikėtų būti pasiruošusiems skirti daugiau pinigų. Taipmums neabejotinai būtų lengviau pasiekti 2020 m. tvarumo, tvirtų veiksmų ir žmoniųįdarbinimo tikslus. Linkiu jums sėkmės.

Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Pone Pirmininke, per vasario 4 d. vyksiantį EuroposVadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimą energijos klausimu Europos Sąjunga turipasiekti aukščiausio politinio lygio susitarimą dėl prioritetinių priemonių, kuriomis siekiamasukurti energijos vidaus rinką ir išplėtoti energijos infrastruktūrą, taip pat dėl priemonių,skirtų mažinti energijos vartojimą, paskatinti energijos vartojimo efektyvumą iratsinaujinančiuosius energijos išteklius.

Mums reikalingas mažiausiai 10 metų veiksmų planas, kuriuo bus užtikrintas ir valstybiųnarių solidarumas, kilus rimtiems energijos tiekimo sutrikimams, ir energetinio saugumodidėjimas energijos tiekimo kelių ir išteklių įvairinimo pagrindu. Europos Sąjunga turimodernizuoti savo energijos infrastruktūras ir užtikrinti valstybių narių energijosinfrastruktūrų tarpusavio sujungimą. Šiuo atžvilgiu turiu pabrėžti geopolitine prasmestrateginę išplėsto Juodosios jūros regiono svarbą Europos Sąjungos energetiniam saugumui.

Bendra energijos rinka turi veikti eilinių piliečių, kuriems energijos kaina turi išliktiprieinama, labui ir padėti sukurti ekologiniu požiūriu veiksmingą Europos Sąjungospramonę, sukuriant darbo vietų Europos Sąjungoje ir išplėtojant pramonės sektorių.

Romana Jordan Cizelj (PPE). - (SL) Pone Pirmininke, energijos srityje nusistatėme tikslus,kurie apima visas tris bendros energetikos politikos pakopas: konkurencingumą, tvarumąir tiekimo saugumą. Siekdami įgyvendinti šiuos tikslus, jau priėmėme du plataus užmojodokumentų rinkinius: pirma, klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį ir, antra,liberalizavimo dokumentų rinkinį. Todėl nemanau, kad mums reikalingi nauji teisės aktaienergetikos srityje; tačiau, manau, kad turėtume skirti daugiau dėmesio dabartinių teisėsaktų įgyvendinimui.

Kokia nauda popieriuje įtvirtinti papildomų ir netgi dar griežtesnių reikalavimų, jeigumums nepavyksta įgyvendinti dabartinių? Turime gerinti Europos Sąjungos patikimumą,ir būtent todėl sakau, kad mums nereikia naujų reikalavimų, siekiant pagerinti energijosvartojimo efektyvumą. Įmonės ir namų ūkiai turi priimti sprendimus, remdamiesi rinkossąlygomis. Iki šiol efektyvumo gerinimas buvo laikomas labiausiai ekonomiška priemone,


teikiančią abipusę naudą, ir tai tiesa, todėl tikrai nematau būtinybės nustatyti naujusprivalomus tikslus.

Taip pat turime sukurti aplinką, kuria bus skatinamos investicijos į infrastruktūrą. Poveikįturi daryti rinka, o ne iš Europos Sąjungos ir nacionalinių biudžetų gautos lėšos. Turimevengti valstybinių subsidijų ir ne rinkos mechanizmų, kurie sukelia ekonomikoscentralizavimą, trikdo konkurenciją ir slopina kūrybingumą. Energija yra Bendrijos šiltnamioefektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos dalis, ir kainos turibūti pagrindinis plėtros veiksnys.

Energetikos srityje taip pat turime gerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir strateginįnaujos infrastruktūros planavimą. Būtent todėl Energetikos reguliavimo institucijųbendradarbiavimo agentūra, arba ACER, kuri kovo mėn. pradės savo veiklą Liublianoje,turėtų sulaukti visos įmanomos paramos, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis.

Tunne Kelam (PPE). - Pone Pirmininke, iš esmės pritariu Europos konkurencingumopakto, į kurį įtraukta nuostata dėl pensinio amžiaus suderinimo ir kuriuo visų pirmapagreitinamas abipusis akademinės ir profesinės kvalifikacijos pripažinimas, taip patderinama su moksliniais tyrimais ir plėtra susijusi veikla, idėjai. Pabrėžiu, kad būtina iki2015 m. sukurti visapusiškai integruotą Europos Sąjungos energijos rinką. Ar galiu tikėtis,kad po ketverių metų Estija, Latvija ir Lietuva nebebus izoliuotos energijos šalys, kalbantapie dujų tiekimą?

Tikimės, kad Tarybai pirmininkaujanti Vengrija pasieks tikrų laimėjimų, kuriant integruotąEuropos Sąjungos dujų, naftos ir elektros infrastruktūrų tinklą ir tarpusavio jungtis nuoBaltijos jūros iki Adrijos jūros.

Taip pat kreipiuosi į Tarybą, kad apsaugotų tvarią vietos elektros gamybą, sudarant vienodassąlygas konkurencijai ir ES, ir ne ES gamintojams. Taip pat atėjo laikas ES lygmeniu spręstianglies dioksido nutekėjimo energijos sektoriuje problemą.

Galiausiai labai gaila, kad ES užsienio ministrams nepavyko susitarti dėl aiškaus sektantiniųišpuolių prieš krikščionis Egipte ir Irane pasmerkimo. Prieš dvi savaites Parlamentas suteikėrimtą pagrindą priimti tvirtą, vieningą poziciją šiuo opiu klausimu. Europos Vadovų Tarybainepavykus laiku į tai reaguoti, susidaro įspūdis, kad ES neteikia pirmenybės apginti tradiciniųkrikščionių mažumų už Europos ribų.

Gunnar Hökmark (PPE). - Pone Pirmininke, pirmiausia arabų tautų piliečiai turi tokiaspačias teises į demokratiją ir žmogaus teises kaip ir kiekvienas asmuo. Manau, būtinaužtikrinti, kad remiantis Europos Sąjungos politika dabar būtų palaikomos demokratinėsjėgos visose šalyse, kuriose artėja pokyčiai. Užtikrinsime, kad šie pokyčiai būtų vykdomisiekiant demokratijos ir žmogaus teisių, nes matome, kad keičiasi visa Europos Sąjungoskaimynystė. Tai matome Rytų partnerystės šalyse, taip pat Šiaurės Afrikos šalyse. Turimebūti ryžtingi, tvarūs ir tvirti remdami bet kurioje šalyje esančias demokratines jėgas ir kiekįmanoma jas sustiprinti.

Antra, kalbant apie energiją, mums reikia geresnio elektros vartojimo efektyvumo. Turimedaugybę programų tam pasiekti. Tačiau taip pat turime Europos Sąjungos lygmeniuužtikrinti bendrus dujų ir elektros paskirstymo tinklus ir sistemas. Tai vienas iš būdųveiksmingai naudoti energijos išteklius. Antra, taip pat turime užtikrinti, kad būtų gaminamapakankamai elektros energijos, kurios reikia norint atsisakyti organinio kuro, ir siekti kiekįmanoma labiau sumažinti kainas, nepadidinant išmetamo anglies dioksido kiekio. Mums


trukdo siekis atsisakyti branduolinės energijos. Vienas iš būdų – naudoti savo energijosišteklius ir sukurti bendrą tinklą, ir bendrą energijos rinką.

Othmar Karas (PPE). – (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, būsiu gana atviras. Nemataujokio ryžtingumo, nuoširdumo ar kaitos. Laiko vis mažėja. Kartais manau, kad vis darbandome išreikšti savo siekius valstybių arba vyriausybių vadovams, užuot iš esmės kalbėjęapie tai, ką reikia padaryti. Mums skubiai reikia daugiau ryžto, kad turėtume tvirtesnęEuropą. Turime turėti ryžto pasiekti susitarimą dėl to, kas būtina, o ne tik dėl to, kasįmanoma. Turime sulaužyti tradiciją visada sustabdyti arba atidėti tai, ką būtina padarytiremiantis vidaus politika. Nesudarinėkime sąrašų, ko neįmanoma padaryti dėl nacionalinioegoizmo ir protekcionizmo, tačiau sudarykime, ką turime padaryti kartu kaip Europa, kadbūtume konkurencingi ir tinkamai reaguotume į krizę.

Šiais įvykiais reikalaujame imtis naujų solidarumo veiksmų. Būtina imtis kito žingsniointegracijos link. Būtina greitai ištaisyti struktūrinius trūkumus pinigų sąjungoje, būtentekonomikos ir socialinėje sąjungoje. Pritariu konkurencingumo paktui ir energijos vidausrinkai, nes ja taip pat galima užtikrinti mažesnes kainas, didesnį nepriklausomumą iraugimą, taip pat daugiau darbo vietų. Tačiau turime pritarti ir mokslinių tyrimų, inovacijųir švietimo sričiai, kitaip sakant, didesniam švietimo ir mokslinių tyrimų politikoseuropinimui. Taip pat pritariu ekonomikos valdysenai su sąlyga, kad į tai bus įtrauktaKomisija, tačiau nepritariu naujam tarpvyriausybinimui, kuriuo pažeidžiama Lisabonossutartis.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). - Pone Pirmininke, tikimasi, kad EuroposVadovų Taryba patvirtins tai, kad nė viena ES valstybė narė neturėtų likti energetikos salapo 2015 m.

Kaip įprasta, jungčių nėra tose valstybėse narėse, kuriose gamtinių dujų sektoriujedominuoja rinkoje įsitvirtinęs operatorius. Labai lėtai daroma pažanga dėl infrastruktūros,į kurią galėtų įsitraukti naujos šalys, nes vertikaliai integruotos monopolijos daugiausiaiinvestuoja į tai, kad ir toliau išlaikytų savo vyraujantį vaidmenį, o labai sudėtinga pritrauktinaujus investuotojus į uždarą rinką.

ES dujų direktyvos įgyvendinimas – t.y. visiškas nuosavybės pasiskirstymas – yra vienintelisveiksmingas ir pagrįstas būdas paskatinti investicijas į infrastruktūrą

(šiuo atveju Lietuvoje), sukurti konkurenciją ir pagreitinti integraciją į ES energijos vidausrinką.

Tačiau absurdiška, kad ES valstybė narė gąsdinama ar net diskriminuojama dėl to, kadįgyvendina ES teisės aktus, tuo tarpu pati ES, atrodo, tame nedalyvauja.

Todėl prašau jūsų, kolegos, Komisija ir Taryba, pasinaudoti kiekviena proga atvirai nepritartivalstybei narei daromam spaudimui, siekiant atsisakyti ES teisyno įgyvendinimo; irsustiprinti paramą tam per Europos Vadovų Tarybos posėdį. Taip pat turėčiau paminėti,kad ES dujų direktyvos Lietuvoje įgyvendinimą įdėmiai seka kitos valstybės narės, kuriųsąlygos panašios.

Be šios galimybės bus pakenkta tikslui iki 2014 m. sukurti visiškai integruotą ir veikiančiąES energijos vidaus rinką.

Arturs Krišjānis Kariņš (PPE). – (LV) Pone Pirmininke, šiame Parlamente laikomėsskirtingų nuomonių dėl to, kas svarbiausia plėtojant energetiką Europoje. Kai kurie mano,kad atsakymas glūdi atsinaujinančiuosiuose energijos ištekliuose, tačiau kiti mano, kad


turėtų būti naudojama branduolinė energija; dar kiti mano, kad svarbiausia taupyti energiją.Tačiau, mano manymu, visi galime sutarti dėl to, kad turime turėti bendrus energijos tinklusEuropoje, panaikinti tai, kad kai kurios valstybės yra visiškai atskirtos nuo kitų elektrosrinkoje arba dujų sektoriuje. Atsižvelgiant į tai, per šį penktadienį vyksiantį Tarybos posėdįbus diskutuojama, kaip sukurti bendrus energijos tinklus Europoje ir kiek tai susiję, manatrodo, kad svarbiausias klausimas – iš kur tam bus gaunama lėšų. Turi būti rastasfinansavimas ir tiems projektams, kurie nėra tiesiogiai komerciškai naudingi trumpalaikėjeperspektyvoje, bendras finansavimas, siekiant panaikinti izoliuotas energetikos sritis.

Dėkoju už jūsų dėmesį.

Csaba Sándor Tabajdi (S&D). – (HU) Pone Pirmininke, norėčiau pasveikinti ESpirmininkaujančią Vengriją, kad ši labai svarbi tema pagaliau bus aptarta aukščiausiulygmeniu Taryboje. Visos ES valstybės narės siekia užtikrinti įperkamą ir visiems prieinamąenergiją. Europos Sąjunga turi naudotis visais galimais energijos ištekliais. Tačiau šį tąpamiršome, to niekas nepastebėjo. Vengrijoje gimęs Nobelio premijos laimėtojas GyörgyOláh išrado metanolio ekonomiką. Kinijoje jau yra daugybė metanolio stočių, tačiauEuropoje energija taip tiekiama tik Islandijoje. ES nėra jokios iš metanolio gaminamosenergetikos, nors tai ir labai pigu, nes taip energija, kuri gali būti naudojama mašinomsįkrauti, elektrai gaminti, šildymui ir kitokiam vartojimui, gaminama iš anglies dioksido,vandens ir elektros.

Andrew Henry William Brons (NI). - Pone Pirmininke, vienas iš klausimų, kuris busaptartas per Europos Vadovų Tarybos susitikimą, yra bendrų sąlygų – kad ir kokios josbūtų – moksliniams tyrimams ir inovacijoms Europos Sąjungoje gerinimas.

Žinoma, išradimai ir inovacijos skiriasi, ir jie abu skiriasi nuo patento paraiškų. Tačiaujeigu ieškosite kurios nors iš jų geografinio šaltinio, nepamatysite vienodo geografiniopaplitimo visame pasaulyje.

Rasite neproporcingą skaičių tam tikrų šalių pasaulyje, kurios turi tiesioginių arba istoriniųryšių su Europa. Kodėl gi taip turėtų būti? Ar žinant priežastį būtų rastas būdas sukurtibendras sąlygas, kurių taip kruopščiai siekia Inovacijų sąjunga? Kaip būtų galima taipaaiškinti? Na, kai atmetėme klimato klausimą, atsisakėme šio to vandenų srityje, įprastosmitybos ir vystyklų keitimo šaltame klimate, kas dar gali būti likę? Na, deja, neturiuatsakymo. Kad ir koks jis būtų, turime užtikrinti, kad neatsisakytume jo dėl nežinojimo.

András Gyürk (PPE). – (HU) Pone Pirmininke, vasario 4 d. vyksiantis aukščiausiojo lygiosusitikimas energijos klausimu galėtų būti tikras lūžis, kai galiausiai bus suderinti žodžiaiir veiksmai. Tarybai pateiktas strategijos klausimas, kartu ir infrastruktūros, kurios reikianorint ją įgyvendinti, klausimas. Tikiuosi, kad išvadomis bus patvirtinti mūsų lūkesčiai, ovasario 4 d. galėsime paliudyti tikros bendros Europos Sąjungos energetikos politikossukūrimą.

Jeigu leisite, pasakysiu dar vieną paskutinę mintį, pone Pirmininke. Norėčiau pareikšti, kadpalankiai vertinu Europos Komisijos ir Vengrijos vyriausybės susirašinėjimą dėl Vengrijosžiniasklaidos įstatymo. Džiaugiuosi, kad dialogas vykdomas remiantis procesine eiga,būdinga tokiems klausimams. Taip turėtų būti nuraminti tie, kurie suinteresuoti klausimosprendimu. Esu įsitikinęs, kad byla galėtų būti išspręsta per keletą savaičių. Bet kokie tolesnipiktavališki ir nepagrįsti politiniai puolimai būtų nebereikalingi. Manau, kad būtent toksyra ES interesas, o ne tas, kuris, deja, buvo parodytas šiandien šiame Parlamente.


Zigmantas Balčytis (S&D). - (LT) Ateinantis dešimtmetis bus lemiamas visai EuroposSąjungai, nes valstybės narės turės priimti rimtus sprendimus: pakeisti egzistuojančiusšaltinius ir infrastruktūrą bei patenkinti didėjančius energijos poreikius, kurie bus reikalingiEuropos ekonomikos vystymuisi ateityje. Šis Energetikos Tarybos posėdis iš tikrųjų yralabai svarbus. Jis gali tapti istoriniu, jeigu bus sutarta dėl konkrečių bendros energetikosvidaus rinkos vystymosi principų. Tai iš tikrųjų leis visoms 27 Europos Sąjungos valstybėmskoordinuoti savo veiksmus ir nukreipti pastangas į didesnę ir konkurencingesnę mūsųekonomikos aplinkos kūrimą, darbo vietų padidinimą ir socialinės atskirties mažinimą.Manau, kad labai svarbu, kad iš tikrųjų būtų nustatyti konkretūs grafikai, kurie leistųsumažinti arba panaikinti izoliacijas valstybėse narėse. Tam ypač svarbu sutelkti politinęvalią ir solidarumą ir užtikrinti, kad būtų vystomi ne tiktai komerciškai patrauklūs, tačiauir Europos Sąjungai būtini projektai. Taip pat yra labai svarbu, manau, nustatytiįpareigojančius grafikus valstybėms narėms, kad jos laiku įvykdytų įsipareigojimus šiemsprojektams įgyvendinti. Nors investiciniai sprendimai dažniausiai priklauso nuo rinkosdalyvių, tačiau politiniai sprendimai taip pat turi labai svarbią reikšmę sukuriant stabiliąir skaidrią investicinę aplinką.

Maroš Šefčovič, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Pone Pirmininke, šiomis diskusijomisaiškiai patvirtinama, kad ir energija, ir inovacijos labai svarbios Europai ir jos ekonomikosateičiai. Tikrai visi sutiktume, kad jeigu dabar imsimės tinkamų žingsnių, ne tik smarkiaiprisidėsime prie ekonomikos gaivinimo per trumpą laiką, bet ir sukursimekonkurencingesnę Europos Sąjungos ekonomiką ilgalaikėje perspektyvoje.

Taip pat sutinku su visais, kurie ragino imtis konkrečių priimtinų pasiūlymų ir veiksmų.Todėl Komisija aktyviai ragina nustatyti labai aiškius tikslus. Norėtume iki 2014 m. sukurtitikrą vidaus rinką energetikos srityje. Galiausiai turime išlaisvinti vidaus rinkos galimybesšioje labai svarbioje ekonomikos srityje. Pateiksiu tik vieną pavyzdį: jeigu teisingaipasielgsime, vartotojai sutaupys 13 mlrd. EUR, turėdami galimybę elektrą gauti iš pigesniotiekėjo. Tai sudaro daugiau nei 100 EUR per metus vienam vartotojui, ir tai tik pradžia.Todėl turime raginti Europos Vadovų Tarybą imtis tikros atsakomybės vidaus rinkosenergetikos srityje ir įgyvendinti savo atsakomybę dėl labai svarbaus teisės aktų perkėlimone tik Europos Sąjungos, bet ir nacionaliniu lygmeniu kiekvienoje valstybėje narėje.

Labai įdėmiai klausiausi mūsų EP narių iš Baltijos šalių. Manau, kad jau laikas imtispriemonių, kad nebeliktų izoliuotų energetikos salų. Todėl 2015 m. yra tinkamas metasužbaigti darbus, susijusius su šiuo labai svarbiu projektu, ir prijungti mūsų Baltijos valstybesnares prie tikro Europos Sąjungos tinklo.

Tačiau nevisiškai sutikau su pareiškimu dėl Baracko Obamos metinio pranešimo. Klausiausijo ir turiu pasakyti, kad, manau, tam daug įtakos turėjo tai, ką darome čia, Europoje, tai,ką pasiūlėme strategijoje „Europa 2020“. Jis kalbėjo apie energijos vartojimo efektyvumą,švietimo svarbą, naują akstiną aplinkos apsaugos srityje ir skurdo mažinimą. Tai būtenttie tikslai, kuriuos nustatėme kitiems 10 metų.

Tikrai manau, kad pirmaujame aplinkos apsaugos politikos srityje. Galite patikrinti EuroposSąjungos poziciją per visus aukščiausiojo lygio susitikimus aplinkos klausimais irpamatysite, kad siekiama pakreipti visą pasaulį tinkame linkme šioje konkrečioje srityje.Kalbant apie mūsų tikslus – mūsų garsieji 2020 m. tikslai – mums visai neblogai sekasi,siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Taip pat gana gerai sekasi didintiatsinaujinančiųjų išteklių dalį visos mūsų energijos gamyboje.


Tačiau tiesa – ir turiu tai pripažinti – kad atsiliekame siekdami tikslų, susijusių su energijosvartojimo efektyvumu. Todėl mes, kaip Komisija, labai įdėmiai stebėsime plėtrą šioje srityjeir 2013 m. peržiūrėsime tikslus. Galiu jums pažadėti, kad jeigu rezultatai nebus pakankamaiplataus užmojo, rimtai galvosime apie teisiškai privalomų tikslų nustatymą ir šioje srityje.Visi žinome, kad neteršianti energija yra saugi energija.

Kalbant apie pastabas inovacijų ekonomikos srityje, manau, labai aišku, kad turime padidintiinovacijų prioritetų ir inovacijų politikos lygį. Turime skatinti šios srities galimybes, kuriosmatomos daugybę metų, Europoje. Galime matyti, kad dėl mūsų ir JAV bei Japonijosskirtumo, kurį siekiame panaikinti, inovacijų srityje mums nesiseka taip gerai, kaip būtumetikėjęsi. Galime matyti, kaip besiformuojančios ekonomikos sritys nusigręžia nuo mūsų,todėl tam turime skirti kiek įmanoma daugiau dėmesio.

Turime išnagrinėti tikrąsias mūsų plataus užmojo pažangos nebuvimo priežastis. Vienaiš jų jau buvo paminėta, būtent biurokratizmo ir per daug sudėtingų taisyklių problema.Todėl Komisija jau pasiūlė – ir tai buvo priimta praėjusią savaitę – supaprastintas taisyklesdėl visos inovacijos politikos septintosios bendrosios programos. Manau, kad per kitasdiskusijas dėl daugiametės finansinės programos visi turėsime gerą progą gerinti EuroposSąjungos programų vykdymo ir įgyvendinimo būdą, nes aptarsime ir finansų reguliavimą.Vykdydami programas turime labai atsargiai siekti tinkamos kontrolės ir reikiamolankstumo pusiausvyros, kad nesukurtume papildomo biurokratizmo programų, kurioslabai svarbios skatinant inovacijų politiką Europoje, atžvilgiu.

Žinoma, bus aptariamas ir ekonomikos klausimas. Vasario mėn. vyksiantis Europos VadovųTarybos posėdis – pereinamasis posėdis, kuriame bus tariamasi dėl visapusiško požiūrioį dabartines ekonomikos problemas Europoje, susijusias ir su euro zona, ir visos EuroposSąjungos pagerintos ekonomikos valdysenos sritimi. Galiu jus užtikrinti, kad Komisijanepaliaujamai teiks pasiūlymus dėl priemonių padėčiai finansų rinkoje stabilizuoti ir ieškantilgalaikių sprendimų. Manome, kad visa tai turi sudaryti visapusišką atsaką, kuriuoremdamiesi galiausiai galėsime atsikratyti reaktyvios būsenos ir suplanuoti ilgalaikespriemones ir ilgalaikį Europos Sąjungos stiprinimą.

Kalbant apie pastabų dėl Sutarties pakeitimą ir nuolatinio Europos stabilumo mechanizmokūrimą, Komisija yra įsitikinusi, kad Sutartyje įtvirtintas tinkamas pagrindas toliau stiprintiekonomikos valdyseną. Gana aišku, kad tai darant už Europos Sąjungos sistemos ribų kilspolitinių ir institucinių problemų, kurias Komisija turės labai atidžiai išnagrinėti. Esu tikras,kad vadovai aptars ir šį klausimą per penktadienį vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį.

Šį rytą Komisijos narių kolegija aptarė padėtį Egipte ir Tunise. Buvo tvirtai pritarta teisėtiemsEgipto tautos siekiams ir patvirtinta, kad Komisija yra pasirengusi teikti savo paramą Egiptuiir jo tautai šiuo pereinamuoju laikotarpiu. Diskusija dėl padėties Tunise ir Egipte bustęsiama, ir esu tikras, kad mano kolegė Cathy Ashton galės konkrečiau tai aptarti.

Enikő Győri, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. − Pone Pirmininke, norėčiau padėkotikalbėjusiesiems už jų pastabas ir pozicijas. Tai buvo labai vertingos diskusijos Parlamente,kuriomis bus prisidedama prie penktadienį vyksiančių valstybių ir vadovų diskusijų dėlenergetikos ir inovacijų.

Visiškai suprantu Parlamentą sakant, kad nepakanka to, ką darome energetikos ar inovacijųsrityse. Esame tvirtai įsipareigoję laikytis Lisabonos sutarties nuostatos dėl Europos energijosvidaus rinkos sukūrimo; esame tvirtai įsipareigoję judėti ta linkme. Žinoma, raginkite mus,prašau, daryti dar daugiau šioje srityje. Nenoriu išsamiai to aptarti, nes manau, kad Komisijos


Pirmininko pavaduotojas M. Šefčovič labai konkrečiai aptarė visus būsimos energetikospolitikos Europoje aspektus.

Tai taikoma ir inovacijoms. Visi manome, kad turime imtis daugiau veiksmų inovacijųklausimu; Inovacijų sąjunga yra gera investicija į ateitį.

Tvirta Europa negali gyvuoti be tvirtos bendros politikos, ir Europos Sąjungos energijosir inovacijų politika turėtų būti jos dalis.

Noriu paklausti M. Schulzo, kodėl jis leido man atsakyti į klausimą kaip Vengrijosvyriausybės atstovui. Manau, kad M. Schulz skaitė ne tą laišką, kurį siuntėme Komisijai. Jissakė, kad Vengrijos vyriausybė nepaisė Komisijos susitarimo ir nebuvo pasirengusi į jįatsižvelgti. Pacituosiu keletą eilučių iš šio laiško, pradėdamas nuo pareiškimo, kad Vengrijosvyriausybė yra pasirengusi pakeisti žiniasklaidos įstatymą. „Būtų galima apsvarstyti teisėsakto pakeitimą“. „Vengrijos vyriausybė taip pat pasirengusi svarstyti galimybę rasti kitusteisinius sprendimus, jeigu tai reikalinga“. Galiausiai, „jeigu Komisija ... vis dar manys, kadbūtina“, po konsultacijų „pakeisti Vengrijos teisės aktą..., esame pasirengę pradėti šiųpakeitimų rengimą“.

Taigi tiesiog norėčiau informuoti jus, kad, kaip aiškiai nurodoma laiške, pradedamoskonsultacijos. Esame tam pasirengę. Vakar Komisija pasakė, kad yra patenkinta sulaukusiatsakymo. Ekspertai imsis darbo, o mūsų pareiga surasti tokios problemos sprendimą.Labai tikiuosi, kad ateityje įvairios diskusijos bus skirtos energetikos ir inovacijų klausimams,o pirmininkaujanti valstybė nebus gluminama dėl kai kurių tam tikrų frakcijų [pabrėžiamų?]aspektų.

Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.


João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Ši Taryba patvirtino energetiką ir inovacijas kaipdiskusijų klausimus. Siūloma integruoti ir „užbaigti“ bendrąją elektros ir dujų rinką. Geraižinome, kad šis iškeltas tikslas buvo susijęs su visapusiško valstybių narių socialiniovaidmens, teikiant tinkamai parengtas, finansuojamas ir aktyvias viešąsias paslaugas,atlikimo ribomis, taip pat su liberalizavimu ir privatizavimu, po kurių anksčiau ar vėliauvyko neišvengiamas monopolistinis susitelkimas ES lygmeniu. Todėl šioje labai svarbiojestrateginėje srityje nebus jokių pokyčių. Susiklosčius šiai padėčiai, kaip lengviausias būdasužtikrinti šio kelio perspektyvumą, keliami klausimai (demagogine prasme), susiję suenergijos tiekimo saugumu: jie tikrai svarbūs ir turi būti apsvarstyti ir sprendžiami, tačiauremiantis kitokiu pagrindu. Galiausiai inovacijos jau vertinamos tiesiog kaip priemonėssuteikti vertę idėjoms rinkoje, o ne, kaip turėtų būti, kaip būtinos priemonės, siekiant padėtiišspręsti daugybę žmonijai kylančių problemų ir uždavinių. Tačiau per diskusijas tapoaišku, kad šie klausimai yra tik priedanga kitoms diskusijoms, kuriomis siekiama sustiprintipražūtingus ir antidemokratiškus vadinamosios „ekonomikos valdysenos“ mechanizmus,taip pat tokių tautų ir šalių kaip, inter alia, Portugalija slopinimą.

Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Energetikos ir inovacijų sritys yra labaisvarbios augimui ir užimtumui. Energetika yra didžiulis Europos integracijos projektas,kaip praeityje buvo vidaus rinka. Europai reikia plataus masto vizijos ir konkretaus planoinovacijų ir energetikos srityse. Tikiuosi, kad penktadienį vyksiantis Europos VadovųTarybos posėdis šiuo aspektu bus svarbus etapas. Jau daug nuveikta Europos Sąjungosenergetikos ir klimato strategijos srityse, tačiau turime judėti toliau. Turime pirmautitechnologijų srityje, daugiau investuodami į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurdami


reikalingą infrastruktūrą ir apmokydami daugiau inžinierių, mokslininkų ir mechanikų.Šiuo kritiniu metu, kai patiriame ekonomikos krizę, turime imtis skubių veiksmų. Taippat yra būdas, kaip tai pasiekti: reikia radikaliai pakeisti būdą, kuriuo gaminame irnaudojame energiją savo visuomenėje.

Lena Kolarska-Bobińska (PPE), raštu. – (PL) Šią savaitę vyksiantis aukščiausiojo lygiosusitikimas dėl energetikos bus proga pabrėžti energetinio solidarumo svarbą. Patysveiksmingiausi būdai užtikrinti energijos tiekimo saugumą yra visiškai bendra rinka,Europos Sąjungos tinklas, teisės aktų vykdymas ir skaidrios taisyklės. Deja, kai kurie mūsųšalių vadovai to nesupranta. Vietoj to jie linkę vadovautis savo pačių nacionaliniaissprendimais dėl energetikos ir derėtis su tiekėjais iš trečiųjų šalių. Todėl turėtume atsižvelgtiį pastaruosius Europos Sąjungos energetikos įmonių kreipimusis liberalizuoti rinką irvisiškai įgyvendinti ES teisės aktus energetikos srityje. Turime būti tikri, kad rengiantInfrastruktūros dokumentų rinkinį Europos Sąjungos projektai, į kuriuos norime investuoti,bus atrinkti remiantis aiškiais ir skaidriais kriterijais. Kurdami Europos Sąjungos tinklą taippat turime skirti ypatingą dėmesį investicijoms šalyse, kurių energetikos struktūra menkaiišvystyta ir pasenusi, kaip sakė J. M. Barroso. Pati rinka tuo nepasirūpins; reikalingos viešospriemonės. Negalime sau leisti dviejų lygmenų Europos energetikos srityje. Ačiū.

Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Kad Europos Sąjunga pasiektų savo siūlomustikslus, pirmiausia turi būti siekiama tinkamai ir skubiai įgyvendinti Trečiąjį elektros irdujų rinkų dokumentų rinkinį. Energetikos infrastruktūros plėtojimas atlieka svarbųvaidmenį siekiant užtikrinti energijos vidaus rinkos veikimą. Į tai atsižvelgdamas noriupabrėžti, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šios infrastruktūros finansavimui iki2020 m. Europos Komisija turi pateikti konkrečius duomenis apie investicijų reikalavimusir kiek įmanoma greičiau pasiūlyti naują energetikos infrastruktūros finansavimo priemonę.Be priemonių, kurių turi imtis Europos Komisija, svarbu sustiprinti Europos Sąjungospartnerystes su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, siekiant nustatyti naujoviškasfinansines priemones. Turi būti sukurta tinkama finansavimo sistema, visų pirmapatobulinant taisykles dėl tarptautinių arba technologiškai pažangių projektų finansavimo.

Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz (PPE), raštu. – (PL) Manau, kad per būsimąaukščiausiojo lygio susitikimą vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba energetikos klausimaisturėtų siekti užtikrinti, kad visi energijos ištekliai, ir tradiciniai, ir netradiciniai, būtų vienodainaudojami. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vidaus energijos ištekliams, įskaitantmineralinį kurą (anglį ir skalūnų dujas), siekiant užtikrinti energetinį saugumą ES. Šiųišteklių naudojimas, skiriant tinkamą ES paramą, bus lemtingas veiksnys ne tik energijostiekimo saugumui, bet ir ES konkurencingumo ir užimtumo lygiui. Kartu norėčiau pabrėžti,kad užtikrindami tinkamas investicijas į ES energetikos infrastruktūrą garantuosime tolesnįvalstybių narių vystymąsi. Tikiuosi, kad Europos Vadovų Tarybos išvados tinkamai atspindėsdiskusijas, kurios iki šiol vyko dėl 2050 m. tikslų, ir kad jos nebus paskelbtos prieš 2011 m.kovo mėn. vyksiančias diskusijas dėl šių tikslų. Dėkoju.

Iuliu Winkler (PPE), raštu. – (RO) Šiuo metu ES veikia 27 energijos rinkos. Dėl jungčiųtarp jų nebuvimo negalime pasiekti ES tikslų, susijusių su ekonomikos konkurencingumuir energetiniu saugumu. Tai, kad nėra vieningos integruotos rinkos, reiškia, kad ESenergetikos politika negalime užtikrinti veiksmingų problemų, susijusių su Europos naftosir dujų atsargų mažėjimu, sprendimų, neapdorotos alyvos ir gamtinių dujų kainųpadidėjimu, pasaulinės energijos paklausos padidėjimu ir visuotiniu atšilimu, sprendimų.Palankiai vertinu Komisijos nario G. Oettingerio skelbimą dėl Europos Komisijos siūlomoplataus užmojo termino, kuriame teigiama, kad 2015 m. bus terminas užbaigti energijos


vidaus rinkos kūrimą. Taip pat palankiai vertinu siekį sujungti 27 valstybių narių dujų irelektros tinklus ir sukurti tinkamą ES infrastruktūrą jos tikslams pasiekti. Tikiuosi, kadKomisijos įsipareigojimą Europos Sąjungos vadovai supras kaip raginimą visą dėmesį skirtitikriesiems valstybių narių ilgalaikiams interesams. Tik kiek įmanoma greičiau priėmustvirtą sprendimą, bus galima pradėti vieningos energijos vidaus rinkos ir bendros politikosšioje srityje kūrimą ir stiprinimą. Tai vieninteliai veiksniai, kuriais galime apsaugoti kiekvienoasmens energetinį saugumą vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Martin Kastler (PPE), raštu. – (DE) Stulbina, kad krikščionys ir toliau persekiojami iržudomi visame pasaulyje. Europa kalta, kad valstybių narių užsienio reikalų ministraiTaryboje nesugeba į tai reaguoti. Jie negerbia Parlamento valios. ES turi imtis veiksmų.Raginu Tarybą prisiimti atsakomybę už pagrindinę religijos laisvės teisę, skubiai sukurtistrategijos, kuria krikščionys būtų apsaugoti visame pasaulyje, įgyvendinamą ir įsteigtiatskirą tarpkultūrinių ir religinių reikalų padalinį Europos išorės veiksmų tarnyboje. Taibūtina daryti dabar, o ne kada nors vėliau.

Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Pateiksiu pastabas dėl dviejų dalykų: 1.Energetikos politika: šiuo keliu, kuriuo dabar vykdoma mūsų energetikos politika, per ilgaiužtruksime, kol pasieksime tikslą. Supaprastintomis ir pagreitintomis procedūromis dėlenergetikos infrastruktūros vystymo ES gali daryti svarią pažangą, nustatydama savo planą,tačiau tai negali kaip nors pakenkti piliečiams ir pažeisti Orhuso konvencijos. Skaidrumasir atsekamumas darbuose yra būtinos prielaidos. Nereikia nė sakyti, kad MVĮ, turinčiospajėgumų inovacijų atžvilgiu, turi būti įtrauktos kaip lygūs partneriai. 2. Finansų krizė:finansų rinkų pasaulis sukasi daug greičiau negu iki šiol į tai spėja reaguoti Taryba. Siekiantatremti kilusį bendrą piliečių ir finansų rinkos jaučiamą netikrumą reikalingi skubūs irryžtingi veiksmai.

Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu. – (PL) Per būsimą Europos VadovųTarybos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris vyks vasario 4 d., valstybių ir vyriausybiųvadovai aptars dvi temas; Bendrijos energetikos politiką ir mokslinius tyrimus ir plėtrą.Pagrindiniai pirmos temos klausimai bus energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinantiejienergijos ištekliai ir tiekimo saugumas (labai svarbus klausimas Lenkijai), o pagrindiniaiantrosios temos klausimai susiję su tarptautiniu moksliniu bendradarbiavimu ir ESmokslinių programų supaprastinimu. Tačiau man susidaro įspūdis, kad aukščiausiojo lygiosusitikimas, kuris buvo sušauktas dėl energetikos ir inovacijų klausimų, taps konferencijadėl dabartinių klausimų – ir dėl Europos Sąjungos klausimų (ekonomikos politikos), ir dėlklausimų kiek toliau už jos ribų (politinė padėtis Tunise, Egipte ir Baltarusijoje). Atrodo,tiesa, kad ES turi išspręsti vis daugiau problemų, o jos nebus išsprendžiamos dažniaurengiant ES aukščiausiojo lygio susitikimus, kaip pasiūlė ES Pirmininkas H. Van Rompuy.ES turi greitai rasti atsakymus į daugybę tokių klausimų kaip, ar turėtų būti padidintasfinansavimas Europos finansinio stabilumo mechanizmui, kaip turėtų būti derinamosvalstybių narių ekonomikos politikos, siekiant užtikrinti, kad ateityje nebereikėtų tokiomechanizmo, galiausiai kaip turėtume reaguoti į tarptautinio masto įvykius, siekiantužtikrinti, kad būtų išgirsta ES pozicija. Tai nebus tik duomenys, būtent energijos rodikliai,kurie turi būti pasiekti iki 2020 m., yra labai svarbūs rengiant atsakymą, taip pat tikrapolitinė valstybių narių valia. Europa suvartoja vieną penktadalį pasaulio energijos; kieklaiko bus skiriama energetikos klausimui per penktadienį Briuselyje vyksiantį susitikimą?

Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Europos Sąjungos energetikos politikosproblema buvo iškelta per diskusijas dėl pasirengimo Europos Vadovų Tarybosaukščiausiojo lygio susitikimui, kuris vyks 2011 m. vasario 4 d. Energetinis saugumas yra


prioritetinė sritis, ir bendros energijos rinkos sukūrimas turėtų būti bendras EuroposSąjungos tikslas, kurio siekdami turime naudoti integruotas priemones. Alternatyvūsenergijos ištekliai, kurie atlieka vis svarbesnį vaidmenį Europoje, buvo kitas svarbusklausimas per šias diskusijas. Modernių technologijų plėtojimas ir ekologiškų darbo vietųkūrimas yra glaudžiai susiję su energetikos politika. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamasbūtinumui išplėsti Europos mokslinių tyrimų erdvę. Tai idealūs priemonių, kuriossuderinamos su strategijos „Europa 2020“, kurioje pirmenybė skiriama inovacijoms irmokslinių tyrimų plėtrai, taip pat ekologiškų darbo vietų kūrimui, idėjomis, pavyzdžiai.Europa ir į šią sritį turėtų integruoti savo pajėgas.

15. Padėtis Viduržemio jūros regiono valstybėse, ypač Tunise ir Egipte (diskusijos)

Pirmininkas. − Kitas klausimas – Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijospirmininko pavaduotojos pareiškimas dėl padėties Viduržemio jūros regione, konkrečiaiTunise ir Egipte.

Catherine Ashton, Komisijos pirmininko pavaduotoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienioreikalams ir saugumo politikai. − Pone pirmininke, visi labai atidžiai stebėjome pastarojometo įvykius Tunise, o vėliau – ir Egipte.

Abiejų šalių žmonės išsakė teisėtus skundus ir siekius ir tikisi tinkamo atsako ne tik iš savošalių, bet ir iš jų partnerių, įskaitant Europos Sąjungą. Jų skelbiama žinia aiški: jų politinėsistema pasiekė tašką, nuo kurio nebegalima grįžti atgal, dabar turi įvykti pokyčiai.

Naudodamasi proga pareikšiu, kad žaviuosi jų orumu ir drąsa, ir, remdamasi tuo, ką visųpirma iš Egipto dabar matome televizorių ekranuose, manau, kad reikia rimties, santūrumoir dialogo.

Visų pirma pakalbėsiu apie Tunisą. Įvykę pokyčiai yra nepaprasti, jie atvėrė kelius geresniamdemokratijos plėtojimui šalyje. Nepaisant daugelio iššūkių, Tunise, kur dėtos pastangospatenkinti gyventojų reikalavimus, jau galime matyti teigiamų pokyčių. Laikinoji vyriausybėėmėsi tam tikrų svarbių veiksmų, visų pirma išlaisvino politinius kalinius ir suteikė žodžiolaisvę, be to, buvusio Prezidento Ben Ali šeimos nariai persekiojami dėl korupcijos.

Sudarytos ir pradėjo dirbti trys nepriklausomos komisijos: Korupcijos ir valstybės lėšųišeikvojimo tyrimo komisija; Pažeidimų per represijas vykstant pastarojo meto įvykiamstyrimo komisija; Vyriausioji politinių reformų komisija.

Taip pat atkreipiau dėmesį į visai neseniai įvykusį vyriausybės pergrupavimą atsižvelgiantį liaudies reikalavimus. Vyriausybė sulaukė pagrindinių opozicinių partijų ir pagrindinėsprofesinės sąjungos – Tuniso bendrosios darbo sąjungos – palaikymo. Taika ir stabilumassvarbu, kad Tunisas galėtų surengti demokratinius ir skaidrius rinkimus ir padarytigyvybiškai svarbius politinius, ekonominius ir socialinius pertvarkymus. Europos Sąjungapasiryžusi paremti šią šalį ir jos žmones sunkiu pereinamuoju laikotarpiu, ir mes reagavomenedelsdami – ne siekdami primesti savo požiūrį ar idėjas, bet norėdami pasiūlyti pagalbąir dirbti kartu.

Praėjusią savaitę kalbėjau su naujuoju užsienio reikalų ministru A. Ounaies’u po jopaskyrimo, o šiandien mes susitikome Briuselyje. Čia, pirmoje vietoje, kurioje jis apsilankėpo paskyrimo, diskutavome svarbia tema – kaip geriausiai Europos Sąjunga galėtų paremtiTunisą pereinamuoju laikotarpiu ir padėti jo žmonėms. Ministras šiandien patvirtinoprašymą ES dėl paramos per pasirengimo rinkimams etapą ir būsimų rinkimų stebėjimo.


Rengiamės į Tunisą išsiųsti ekspertų, įvertinsiančių rinkimų teisės aktus ir suteiksiančiųteisinių patarimų tais klausimais pereinamojo laikotarpio valdžios institucijoms, misiją, opraėjusią savaitę EIVT valdantysis direktorius Hugues Mingarelli buvo nuvykęs į Tunisą irvietoje aptarė žmonių poreikius.

Kalbant apie kitų formų pagalbą, padidinome asignavimus bendradarbiavimui su pilietinevisuomene. Tai bus derinama su mūsų pagalbos programų pertvarkymu, kad būtų galimažmonėms padėti labiau tiesiogiai. Vien liberali politika negali visiems Tuniso žmonėmsduoti reikiamą ekonominę ir socialinę gerovę ir padėti paskirstyti turtą. Taigi su Tunisuapžvelgsime mūsų prioritetus, kad galėtume atsižvelgti į naują padėtį ir pritaikyti mūsųpagalbą jų socialiniams poreikiams.

Šiandien ministras man perdavė išsamią informaciją apie tai, kas jiems kelia rūpestį ir kokiųplanų jie turi, kad galėtume reaguoti kartu su kitais tarptautiniais partneriais.

Pasiūliau konkrečią paramą šiose srityse: pirmiausia paramos rinkimams; valdymo irperėjimo prie demokratijos; paramos pilietinei visuomenei ir NVO; paramos teisineivalstybei ir teismų reformai; ekonominio valdymo ir kovos su korupcija; ekonominio irsocialinio vystymosi (įskaitant paramą skurdžioms vietovėms Tuniso centrinėje ir pietinėjedalyje).

Taip pat esame pasirengę su valstybėmis narėmis apsvarstyti su judumu susijusias priemonesir lengvesnį patekimą į rinką. Sudaromos darbinio lygmens sutartys dėl šių dalykų, be to,toliau tęsime dialogą. Už savaitės planuoju vykti į Tunisą.

Kalbant apie Tuniso valdžios institucijų prašymą įšaldyti Ben Ali ir su jo režimu glaudžiaisusijusių asmenų turtą, jau ėmėmės pirmų veiksmų. Paspartinome procedūras, kad Užsienioreikalų taryba pirmadienį galėtų priimti sprendimą dėl ribojamųjų priemonių, siekiantįšaldyti turtą tų asmenų, kurie apklausiami dėl valstybės lėšų pasisavinimo Tunise. Tunisovaldžios institucijos atsiuntė mums asmenų, kuriems turėtų būti taikomos tokios priemonės,sąrašą.

Kaip sakiau, mūsų vykdomasis direktorius Hugues Mingarelli praėjusią savaitę vyko įregioną. Jis dalyvavo diskusijose su preliminaria vyriausybe ir kiekvienos iš trijų naujaisukurtų komisijų pirmininkais, taip pat susitiko su pilietinės visuomenės atstovais.

Taip pat norėčiau pagirti Europos Parlamento iniciatyvą nusiųsti į Tunisą delegaciją. Manau,kad labai svarbu, kad Tuniso žmonės jaustų stiprią ES ir ypač Europos Parlamento paramąšiuo svarbiu perėjimo prie demokratijos metu. Turime sustiprinti visus galimus žmoniųtarpusavio kontaktus ir užmegzti ryšius su pilietine visuomene, o tai apima ir paramą NVO,profesinėms asociacijoms ir studentų mainams.

Dabar turime galimybę sustiprinti Tuniso ir Europos Sąjungos partnerystę remdamiesituo, kad siekiama demokratijos ir ekonominės bei socialinės reformos. Tikiuosi, kadgalėsime sustiprinti abipusę mūsų tautų pagarbą ir pasitikėjimą, kad užtikrintume Tunisostabilumą ir demokratinę bei turtingą ateitį. Tokiomis aplinkybėmis laukiu būsimų laisvųir demokratinių rinkimų ir naujos vyriausybės sudarymo. Susitariau su Tuniso užsienioreikalų ministru netrukus grįžti prie aukštesnio lygio derybų ir užbaigti jas, kai tik pradėsdirbti nauja demokratiškai išrinkta vyriausybė.

Galiausiai, užsienio reikalų ministras atmosferą šalyje apibūdino kaip susitaikymo atmosferą.Tikiuosi, kad galėsime dirbti su Tunisu ir pasiekti, kad ta atmosfera peraugtų į naują,laisvesnę demokratiją.


Dabar pakalbėsiu apie padėtį Egipte. Vos prieš savaitę matėme, kad ten prasideda neeilinisjudėjimas. Protestai prieš vyriausybę – aiškiai įkvėpti įvykių Tunise ir kitur ir organizuotidaugiausia per socialinę žiniasklaidą ir žodžiu – nustebino, manau, visą pasaulį.

Šis liaudies maištas labai stiprus dėl to, kad jis vyksta visame Egipte. Šimtai tūkstančiųžmonių, jaunų ir senų, vyrų ir moterų, eina į gatves ir reikalauja savo teisėtų politinių irsocialinių bei ekonominių teisių. Protestai išplito nuo Kairo iki Aleksandrijos ir Sueco irtoliau nuvilnijo per visą Egiptą, minios didėjo, darėsi įvairesnės sudėties, protestuotojaisusivienijo reikalaudami keisti režimą ir paisyti pagrindinių žmogaus teisių.

Iš pradžių palyginti taikūs protestai tapo vis įnirtingesni, policija ėmė naudoti ašarinesdujas ir šaudyti guminėmis kulkomis bei iš vandens patrankų. Nerimaujame, kad galėjobūti naudoti ir koviniai šaudmenys. Kaip ir visi garbingi nariai čia, apgailestauju, kad perdemonstracijas žuvo daug žmonių ir reiškiu užuojautą netekusiems artimųjų. Didelį rūpestįkelia ir didelis skaičius sužeistųjų ir suimtųjų, visos šalys turi susilaikyti nuo smurto irsustabdyti jį.

Pirmadienį posėdžiausiančiai Užsienio reikalų tarybai parengėme savo išvadas, kurioseEgipto valdžios institucijas raginame nedelsiant paleisti sulaikytus taikius demonstrantus.Žodžio laisvė ir susirinkimų laisvė – pagrindinės kiekvieno žmogaus teisės ir valstybeitenka pareiga tas teises ginti. Žiniasklaidai, įskaitant internetą, nustatyti apribojimainepriimtini, taigi raginu Egipto valdžios institucijas nedelsiant atkurti visus ryšių tinklus.

Visą šalį apėmusiose demonstracijose Egipto žmonės reiškia savo norą, kad vyktų pokyčiai.Į mitingus visoje šalyje susirinko šimtai tūkstančių žmonių. Be galo svarbu, kad į tuosbalsus būtų įsiklausyta dabar ir kad padėtis būtų taisoma skubiomis, konkrečiomis irryžtingomis priemonėmis. Atėjo laikas organizuotoms permainoms ir taikiai, platausmasto transformacijai.

Valdžios institucijos privalo siekti atviro dialogo su politinėmis jėgomis ir tą dialogą vertintirimtai. Svarbu, kad tame dialoge svarbų vaidmenį atliktų pilietinė visuomenė. Egiptovaldžios institucijos privalo greitai imtis veiksmų ir sudaryti plačios sudėties vyriausybę,kad prasidėtų tikras esminių demokratinių reformų procesas ir būtų sudarytos sąlygoslaisviems ir sąžiningiems rinkimams.

Siūlysime visišką paramą Egiptui, kovojančiam už tai, kad transformacija būtųdemokratiškesnė ir pliuralistiškesnė. Ir mes suinteresuoti taika ir klestėjimu Viduržemiojūros ir Artimųjų Rytų regione.

Dabar turime pritaikyti ir sustiprinti turimas priemones, kad galėtume remti būtinaspolitines, ekonomines ir socialines reformas. Jau dabar mūsų bendradarbiavimosudedamosios dalys yra demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė ir turime iš naujonustatyti to darbo dėmesio centrą, o patį darbą – sustiprinti.

Man politika – tai pokyčių siekimas: tai pagalba žmonėms, kuriantiems savo gyvenimą.Arabų pasaulyje matome daug potencialiai teigiamų pokyčių, kuriuos skatina žmoniųreikalavimai.

Mes, Europos Sąjunga, regionui ir jo žmonėms siūlome solidarumą ir paramą, padėsiančiąįgyvendinti reformas. Mes – demokratinių valstybių sąjunga, demokratija yra mūsųpašaukimas, taigi kūrybiškai ir ryžtingai palaikysime šį pokyčių procesą.


PIRMININKAVO: Stavros LAMBRINIDISPirmininko pavaduotojas

José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, PPE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke,baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, kad ir koks bus padėties Egipte rezultatas ar pasekmės,manau, tikrai galime sakyti, kad nuo šiol padėtį įvardysime kaip padėtį iki įvykių Tunise irpo jų.

Mano nuomone, neturėtume šiame Parlamente ieškoti kaltininkų, nes ši krizė EuroposSąjungą užklupo netikėtai, tačiau manau, kad turėtume padaryti tam tikras išvadas šiuoklausimu.

Pirma, Europos Sąjunga turi būti matomesnė, ji turi kalbėti vienu balsu ir vengti bet kokioskakofonijos, būtent tam ir sukūrėme Europos išorės veiksmų tarnybą ir vyriausiojoįgaliotinio postą.

Antra, turime remtis pamokomis, kurias gavome laikydamiesi ramios politikos laisvėspriešų – įskaitant Baltarusiją, Kiniją, taip pat ir Viduržemio jūros regiono šalis – atžvilgiu.Turime paklausti savęs, ar tikrai yra daugiau stabilumo, didesnis klestėjimas ir didesnėdemokratija, ką Barselonos procese numatyta pasiekti.

Trečia, pone pirmininke, manau, kad turime skirti tai, ką Europos Sąjunga turi padarytiper vidutinės trukmės laikotarpį, ir tai, ką ji turi padaryti per trumpąjį laikotarpį. Per trumpąjįlaikotarpį – manau, kad baronienė C. Ashton sudarė planą – Europos Sąjunga turi pasiūlytiryžtingą paramą tiems pereinamojo laikotarpio procesams, kad tų draugiškų šalių laisvėsviltys nežlugtų. Pone pirmininke, mūsų pareiga taip pat įspėti tas šalis apie su tais procesaissusijusią riziką, kad valdžios neužimtų laisvos visuomenės priešai.

Per vidutinės trukmės laikotarpį, pone pirmininke, svarbu, kad Europos Sąjunga geraiapsvarstytų strateginį požiūrį į mūsų kaimyninių šalių politikos reformavimą, kaip tik tovakar Užsienio reikalų komitete prašėme ir S. Füle.

Visa tai padaryta turi būti, pone pirmininke, turint omenyje, kad dažnai sunkiau išlaikytilaisvę, negu nusimesti žiaurų jungą.

Adrian Severin, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, pastarojo meto įvykiai Tunise,Egipte ir kitose regiono šalyse primena mums, kad stabilumas be laisvės yra, jei ne visiškailiuzija, tai bent netvari tikrovė.

Taip pat turime nepamiršti, kad revoliucija arba socialiniai neramumai yra pokyčių garantija,bet nėra garantijos, kad tie pokyčiai bus į gera. Tikiuosi, kad šiame procese pakaks įkvėpimo,kad tai būtų procesas, nulemsiantis pokyčius į gera, ne į bloga.

Reikia išsamiai išanalizuoti padėtį ir Tunise, ir Egipte (ir ne tik ten), nes turime suprasti, arpraeityje stengdamiesi išvengti tokių krizių viską darėme gerai. Kokių veiksmų turėtumeimtis ateityje, kad numatytume panašias krizes ar jų išvengtume? Galiausiai, ką galėtumepadaryti, kad užtikrintume, kad dabartinė krizė tų šalių žmonėms atneštų laisvę, o regionui– stabilumą, kartu išvengiant bet kokio poslinkio link dar didesnio ar kitokio nestabilumoarba link kitokio totalitarizmo ar priespaudos.

Šiuo atžvilgiu turime laikytis prevencinio ir aktyvaus požiūrio, ir tam reikia strategijos.Žinoma, mes norėtume, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp pagrindinio žodžio „reforma“ir žodžių „tvarka“ arba „stabilumas“. Bet velnias slypi būtent detalėse, ir tikrai daugeliuimūsų atrodo, kad dar nesiėmėme detalių ir kad nesusikūrėme pakankamos vizijos ar


nepatyrėme pakankamo įkvėpimo uždaviniams spręsti. Dar vienas svarbus veiksnys –mūsų gebėjimas kalbėti su visais veikėjais, įskaitant islamo jėgas, taip, kad visus juos būtųgalima įtraukti į teigiamą procesą.

Tikimės, kad Komisija ir Taryba sugebės ateityje sukurti tokią strategiją, ir džiaugtumėmės,jei jos galėtų mums daugiau apie tai papasakoti.

Guy Verhofstadt, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, manau, kad tai, kas šiuometu vyksta Tunise ir ypač pastarąsias kelias valandas Egipte, yra ir istoriniai, ir labai tragiškiįvykiai.

Dabar girdime, kad per pastarąsias kelias valandas sužeista šimtai žmonių. Pirmiausia kalbuapie tai, nes matau panašumą tarp to, kas dabar vyksta Artimuosiuose Rytuose, ŠiaurėsAfrikoje, ir to, kas 1989 m. vyko Europoje. Štai kodėl esu nustebęs, apstulbęs ir nusivylęstuo, kaip Europa daro tas pačias klaidas, kaip ir 1989 m., ir noriu tai pasakyti aiškiai.

Neįtikėtina, pone pirmininke, kad mes, vadinamasis demokratinis žemynas, vis darnesugebame suteikti be jokių išlygų paramą masėms gatvėse, masėms, kurios nieko kitoneprašo – tik mūsų paramos.

(Plojimai)

Ponios ir ponai, dar negirdėjau, kad baronienė C. Ashton būtų pasiūliusi paramą – neivakar, nei šiandien.

Baroniene C. Ashton, kodėl Europos reakcija tokia vangi? Faktiškai, mes išvis beveiknereagavome. Jūs reagavote, tada Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė paskelbėpranešimą nepasikonsultavusios viena su kita, lyg Europos ir nebūtų. Turiu pasakyti, kadvienintelė patenkinama Europos kalba buvo pasakyta ne Europos Sąjungoje, ji buvopasakyta Turkijoje, ministro pirmininko R. T. Erdogano, pasakiusio H. Mubarakui, kad šisturėtų paklusti savo tautos reikalavimams ir, taigi, atsistatydinti. Tai vienintelė tinkamareakcija Europos lygmeniu.

(Plojimai)

Manau, kad šiandien sakomos kalbos labai svarbios į gatves išėjusiems žmonėms, kuriegalbūt net kovoja dėl savo gyvybės. Manau, kad Europa pastarosiomis dienomis padarėdvi klaidas.

Pirma, mes nesuprantame, koks istorinis momentas tai yra, ir, antra, ir tai daug svarbiau,neteisingai įvertinome padėtį. Mes bijome – štai kodėl toks netinkamas informacijosperdavimas – kad po rinkimų į valdžią ateis islamo režimas. Ką gi, leiskite man pasakyti,kad aš nebijau. Pasitikiu Tuniso žmonėmis ir pasitikiu Egipto žmonėmis.

(Plojimai)

Jie nori demokratijos, ir tai, kad koptai ir musulmonai žygiuoja petys į petį, yra pakankamasįrodymas, kad jie nori tikrai atviros demokratijos.

Pateiksiu jums dar vieną pavyzdį, kad parodyčiau, kodėl neturėtume bijoti tose šalysereikalauti atviros demokratijos. Visi žinote apie Mohammedą Bouazizi, žmogų, kurispaaukodamas savo gyvybę faktiškai įžiebė revoliuciją Tunise. Na, baroniene C. Ashton,ant M. Bouazizi karsto nebuvo žalios islamo vėliavos. Ant jo buvo raudona Tuniso vėliava,taigi, dabar matome – tai ne islamo revoliucija. Netgi priešingai, tai revoliucija už laisvę.


(Plojimai)

Todėl dabar, kai tūkstančiai žmonių jau beveik savaitę renkasi Kaire, kai demonstracijosvyksta Jordanijoje, Jemene, Sirijoje ir Alžyre, raginu jus, baroniene C. Ashton, pakeistiEuropos Sąjungos poziciją. Norėčiau, kad šiandien kalbėtumėte mūsų vardu ir kad šiandienšiame Parlamente aiškiai pasakytumėte, kad Europos Sąjunga 100 proc. palaiko Egiptožmones ir jų reikalavimus. Norime, kad Prezidentas H. Mubarak galiausiai išgirstų savožmones ir atsistatydindamas išlaisvintų savo šalį, kad šiandien ji galėtų džiaugtis demokratijair laisve. Štai tokią žinią norėčiau išgirsti jūsų atsake, kurį pateiksite.

(Plojimai)

Daniel Cohn-Bendit, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, baronieneC. Ashton, jūs prašote ramybės. Tačiau vadinkime daiktus tikraisiais vardais! ŠiandienEgipte siaubą į aikštę atnešė H. Mubarako kariuomenė, o ne demonstrantai! Taigi neprašykiteišsaugoti ramybę. Paprašykite H. Mubarako sustabdyti puolimą prieš demonstrantus, nesjis tai daro tam, kad galėtų pasakyti: „ketinu atkurti tvarką šiame chaose“. Tai spąstai, kuriuosjis mums spendžia, o mes tegalime pasakyti abiem pusėms: „nurimkite!“. Ne, kategoriškaine. Turime sakyti H. Mubarakui, kad jis nurimtų, o geriausias būdas visus nuraminti būtųjam pasitraukti, pasišalinti. Tada Kaire bus ramu.

Ar matėte, kad su peiliais atėję žmonės buvo H. Mubarako policininkai? Problemų sukėlėneturtingi žmonės, atvežti šįryt autobusu iš Egipto gilumos. Tai reikia pasakyti, baronieneC. Ashton, ir neturime į tai užmerkti akių. Kai kas jumyse mane stebina: šiandien jūssuprantate viską, kas vyksta, viską, kas vyko Tunise prieš tris savaites. Tačiau, kai prieš trissavaites mes Parlamente bandėme paraginti jus sustabdyti derybas dėl aukštesnio lygiostatuso suteikimo Tunisui dėl diktatūros, sakėte mums, kad tai neįmanoma. Šiandien taijau įmanoma. Jūs esate paskutinės minutės pasipriešinimo kovotoja. Tai viską paaiškina.Todėl prašau jūsų, baroniene C. Ashton, vieno dalyko: pasakykite, kur Tuniso atveju Europainvestavo savo pinigus. Pasakykite mums, kurios įmonės gavo Europos pinigus; pasakykitemums, kurias Ben Ali ir jo žmonos įmones parėmėme Europos pinigais. Galite mumspasakyti. Šis Parlamentas turi teisę žinoti.

Antra, baroniene C. Ashton, kadangi sakote, kad dabar ketinate palaikyti Tuniso žmones,paprašyčiau jūsų užtikrinti vieną dalyką: kad pereinamuoju laikotarpiu demokratiniameprocese būtų lygios galimybės. Jei būtų nauji rinkimai – kaip žinote, Tuniso konstitucinisdemokratinis sambūris (RCD) turi pinigų, o opozicinės partijos, draustos daugelį metų, jųneturi – Europos Sąjunga turi atlikti savo vaidmenį ir paremti demokratinį sąžiningumąir lygybę. Egipto atveju, baroniene C. Ashton, šiandien aišku viena: jei nesugebėsime paremtiegiptiečių išsilaisvinimo procese, Artimųjų Rytų tautos, arabų tautos dar kartą mums atsuksnugarą, tuo metu, kai susidarė neeilinė padėtis, padėtis, kurios jūs, pone G. Verhofstadtai,taip pat nepaminėjote: Gazoje surengta demonstracija egiptiečiams paremti, o Hamas tądemonstraciją draudė. Tai įrodymas, kad laisvės vėjas dabar pučia ir į Artimųjų Rytų irarabų šalių teokratijas ir kad mūsų reikalas jiems padėti. Daugelį metų verkšlenome, kaivienintelis pasirinkimas buvo diktatūra ar teokratija. Ką gi, Inshallah! Yra trečia galimybė– tai laisvė ir kova už laisvę prieš diktatūras ir teokratijas, ir mūsų, europiečių, vaidmuo –paremti tuos, kas vadovauja šiai kovai.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkostaisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)


Niki Tzavela (EFD). - Pone pirmininke, su visa derama pagarba G. Verhofstadtui irD. Cohn-Benditui norėčiau pasakyti vyriausiajai įgaliotinei, kad labai prieštarauju tam, kąsakė abu šie džentelmenai. Visa ši padėtis man primena Iraną. Prašau, Šiaurės Afrikojeelkitės apdairiai. Ši pasaulio dalis yra ne Europa.

Klausimas toks: ar neprisimenate, kas nutiko Irane? Ar nematote jokių panašumų? Arnesutinkate, kad šiuo atveju turime užtikrinti tvarkingas permainas?

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

Daniel Cohn-Bendit (Verts/ALE). – (FR) Ponia N. Tzavela, nenorėčiau jus mokytiistorijos, bet vis tiek norėčiau pasakyti, kad Irane buvo Vakarai, Jungtinės Valstijos, rėmusiosIrano šachą, ir kad iki paskutinės minutės, net ir sudarius S. Bakhtiaro Vyriausybę, mesbuvome ne toje pusėje, mes suteikėme ginklų, padėjusių Irane laimėti teokratijai.

Būtent tai ir noriu jums pasakyti: jei neparemsime kovojančių už laisvę, jie atsidursaklavietėje ir laimės kita šalis. Būtent to ir pasimokėme iš Irano, ponia N. Tzavela. Iš Iranoišmoktas pamokas apibendrino M. Gorbačiovas: „istorija nubaus pavėlavusius“.

Prašau, kad Europa bent kartą šiame regione nepavėluotų.

(Plojimai)

Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Prancūzija, žinoma, leidoAjatolai Khomeini pagyventi savo teritorijoje ir grąžino jį į Teheraną.

Bet, kalbant apie kitus dalykus, Egiptas respublika tapo 1956 m., o H. Mubarak yra tiktrečias šalies prezidentas. Tunise Ben Ali nuo nepriklausomybės atgavimo prieš 53 metusbuvo tik antras vadovas. Kai politinis peizažas suteikia tokią mažą pokyčių viltį,neišvengiamai kyla nusivylimas – ir dabar matome, kad regione siaučia pokyčių uraganas.

Mano frakcija, ECR frakcija, Egipte reikalauja tikrai demokratinių ir taikių permainų.Šiandien matome nerimą keliančią smurto tendenciją. Sunku įsivaizduoti, kaip H. Mubarakgalėtų patikimai atlikti vaidmenį tuo pereinamuoju laikotarpiu, jam reikia tik atsistatydinti.

Tunise taip pat ir toliau vyksta bruzdėjimai, ir kuo ilgiau tai tęsis, tuo didesnis pavojus, kadislamistai perims politinę iniciatyvą. Tunise galbūt būta autoritarizmo ir korupcijos, bettai buvo tikrai pasaulietinė ir vakarietiškai nusiteikusi valstybė; turime to nepamiršti.

Iš tikrųjų, pavojus kyla ir Egipte, kur, kol mes kalbame, politinį vakuumą užpildyti siekiaislamistų judėjimas „Musulmonų brolija“. Egipto politikų radikalėjimas būtų nelaimė iršaliai, ir kaimyniniam Izraeliui. Tai taip pat gali turėti didelės reikšmės Sueco kanaloeksploatacijai.

Visos ES diplomatinės pastangos Tunise ir Egipte turi būti sutelktos į stabilumo ir tvarkosužtikrinimą ir pasipriešinimą tiems, kas nori skleisti smurtą ir baimę, kaip matome šiandien.Norėdami, kad tose šalyse būtų sukurta liberali demokratija, nors tose šalyse tokių tradicijųnėra, ES, JAV ir mūsų politiniai ekspertai Europoje dabar turi skirti didžiulius ištekliusnuosaikiems demokratiniams politikams ir naujoms partijoms, kurios turi prisiimtiįsipareigojimus puoselėti demokratinį pliuralizmą, rengti laisvus ir sąžiningus rinkimusir, priešingai „Musulmonų brolijai“, būti pasirengusios atsisakyti valdžios, jei pralaimėtųrinkimus. Tai didžiulis uždavinys ir, žinoma, dabar galime tapti istorinio „Berlyno sienosgriuvimo momento“ musulmoniškajame pasaulyje liudininkais.


Jau yra gerų demokratijos pavyzdžių šalyse, kuriose dauguma yra musulmonai, pvz.,Indonezijoje, Turkijoje ir Bangladeše, ir Egiptas su Tunisu galėtų jais sekti. Tikėkimės,ateityje musulmoniškajame pasaulyje nereikės rinktis tarp pasaulietiškosios tironijos irislamistų teokratijos, bet bus galima rinktis tvarią demokratiją.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, užduotą pakėlus mėlynąją kortelę, pagal Darbo tvarkostaisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

Marc Tarabella (S&D). – (FR) Pone pirmininke, tiesiog norėčiau kreiptis į Ch. Tannockąir pasmerkti jo požiūrį į šiandien demonstracijose dalyvaujančius žmones, taip pat pratęstitai, ką sakė G. Verhofstadt ir D. Cohn-Bendit.

Tai liaudies sukilimas, nes žmonės gyvena didžiausiame skurde. Vadinasi vadovai, kuriuosmes rėmėme, nors ir dėl to, kad būtų užtikrintas tam tikras stabilumas ir išvengta islamizmopavojaus, valdo taikydami terorą ir laiko žmones skurde. Todėl norėčiau paklausti jūsų,ar sutinkate, kad žmonės turi teisę sukilti, kai jie verčiami gyventi skurde.

(Plojimai)

Charles Tannock (ECR). - Pone pirmininke, manau, kad savo kalboje labai aiškiaipasakiau, kad nenoriu, kad kaimynines šalis valdytų pasaulietiškasis tironas ar islamistiškasisteokratas. Žinoma, norėčiau, kad tai būtų liberalas demokratas, pasirengęs dalyvautilaisvuose ir sąžininguose rinkimuose. Manau, kad ekonominė padėtis ir aukštas nedarbolygis Tunise ir Egipte yra rimtos problemos, ir turime padaryti viską, ką galime, kad josbūtų išspręstos. Bet čia kalbame ne apie tai. Dabar iš esmės kalbame apie tai, kad reikiaramių ir taikių permainų tose šalyse, o ne teisėtvarkos ir viešosios tvarkos griovimo. Savokaimynystėje norime matyti stabilumą, taiką ir, žinoma, demokratiją.

Pirmininkas. − Leiskite, pone Ch. Tannockai, tik pastebėti, kad jūsų palankios užuominosapie liberalus demokratus salės viduryje sukėlė daug džiaugsmo. Vėliau jums gali tektipasiaiškinti.

(Juokas)

Marie-Christine Vergiat, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, nelabai noriugrįžti į praeitį, bet išgirdau nuostabą keliančių kalbų. Manau, kad pastaruoju metu, jau kelismėnesius, mes buvome praktiškai vieninteliai kartu su keliais EP nariais iš Žaliųjų frakcijos/ Europos laisvojo aljanso, raginę diskutuoti apie padėtį Tunise. Kaip D. Cohn-Benditteisingai pasakė, tikrai yra daug paskutinės minutės pasipriešinimo kovotojų. Galėtumedaug pasakyti apie praeitį, bet tai pasakėme savo rezoliucijoje ir manome, kad pirmiausiadėmesį turėtume sutelkti į ateitį.

Pirmiausia turime vengti kaip nors kištis į tų šalių vidaus reikalus. Ne mūsų, europiečių,reikalas sakyti, kokia turėtų būti tų šalių vyriausybės sudėtis. Norėdami išsivaduoti išdiktatūros režimo tunisiečiai veikė vieni. Turime leisti jiems patiems reikštis ir remti juoskelyje į demokratiją. Visi, stebintys padėtį Tunise, žino, kad praeitis dar nėra mirusi irpalaidota ir kad užkulisiuose yra žmonių, tampančių virveles ir planuojančių sąmokslus.

Šiandien Egipte prasiveržęs smurtas taip pat rodo, kad padėtis sunki. Taigi, taip, tikraigriežtai smerkite smurtą ir reikalaukite daugiau negu tik kad jis būtų mažesnis, kaip darėteTuniso atveju. Policijos smurtas visada nepriimtinas: šiandien jis nepriimtas tiek pat kiekir vakar; jis nepriimtinas nei Tunise, nei Egipte, nei kitose šalyse. Paklauskime Tunisovaldžios ir Tuniso žmonių, ko jie nori, ir nieko jiems neprimeskime.


Apžvelgėte savo diskusijas su užsienio reikalų ministru, bet pridūrėte, nors, atrodo, niekasneklausė, kad norite Tunise padidinti patekimą į rinką. Mano nuomone, tai gana netinkama,nes toje srityje Europos Sąjungos pagalbos netrūksta.

Atrodo, šiandien visi suvokia, koks korumpuotas Ben Ali režimas. Taip, ekonominėliberalizacija Tunise buvo naudinga Ben Ali ir Trabelsi šeimoms, ir čia padėjo EuroposSąjunga. Taip, Europos Sąjunga turi būti ryžtinga žmogaus teisių pažeidimų atžvilgiu.Europos Sąjunga tose šalyse gerokai pasitikima. Taip, galiausiai, turime remti demokratusir smerkti visas diktatūras.

Fiorello Provera, EFD frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, sena tvarkaMagrebe keičiasi ir ši krizė kelia daug problemų, kurias išspręsti nebus lengva.

Yra pavojų, yra ir vilčių. Gali būti, kad pasaulietiškuosius autoritarinius režimus pakeisagresyvios, stabilumą griaunančios islamistiškųjų fundamentalistų teokratijos. Turimenepamiršti to, kas nutiko Irane: demokratiniam vystymuisi sunku eiti kartu su revoliucija.Žinoma, yra ko pasimokyti iš Irano.

Dar vienas pavojus – ekonomikos krizė regione greičiausiai didės, dėl to dar daugiaujaunimo bus be darbo, migrantų padaugės tiek, kad Europa nebegalės su jais susitvarkyti.

Šie įvykiai yra ženklas, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių politikanepakankama ir kad ligi šiol vykdyta bendradarbiavimo politika gerokai neatitinka užduotiessukurti sąlygas vystymuisi ir demokratijai. Tai, kas nutiko, nutiko ne tik dėl ekonomikoskrizės, nors ji ir buvo didelė, bet dėl nepakankamo socialinio stabilumo, kitaip sakant,nebuvo priemonių, kuriomis būtų atstovaujama žmonių interesams, pavyzdžiui, profesiniųsąjungų, laisvos spaudos, politinio pliuralizmo, savanoriško sektoriaus, teisinės valstybėsir lygių galimybių visiems.

Parama šio regiono šalims jų kelyje, taip pat ekonominė ir prekybinė pagalba joms turėtųbūti Europos politikos esmė. Taip turėtų būti kuriamas tikras stabilumas: ne autoritariniųrežimų užtikrinamas stabilumas, bet stabilumas, pagrįstas socialiniu konsensusu,dalyvavimu ir demokratinėmis institucijomis.

Nicole Sinclaire (NI). - Pone pirmininke, šiuo metu, man rengiantis rytoj su ad hocdelegacija – džiaugiuosi būdama jos dalimi – vykti į Tunisą, pirmiausia galvoju apie Tunisožmones ir tai, kad visi mes turime nepamiršti, kokie jie yra svarbūs ir kodėl mes gerbiamejų kultūros vertybes ir tapatybę, padėdami jiems kurti naują ateitį, pagrįstą teisine valstybeir demokratijos idealais.

Žmonės tikisi pokyčių ir tikisi pagalbos be išankstinių sąlygų. Labai džiaugiuosi, kadD. Cohn-Bendit suprato, ką šįryt delegacijos komitete norėjau pasakyti apie tai, kas tiksliaivyko su ES pinigais visus tuos metus. EIVT atstovas ten sakė, kad jie išleisti reformoms.Kokioms reformoms? Jei būtų tinkamos reformos, žmonės nebūtų sukilę taip, kaip dabarsukilo. Ar galime gauti teisingus atsakymus? Turime daryti spaudimą laikinajai vyriausybei,kad ji ištirtų, kur pateko tie pinigai, ir užtikrinti, kad ateityje ES pinigai būtų tinkamaileidžiami.

Ioannis Kasoulides (PPE). - Pone pirmininke, arabų pasaulis yra mūsų partnerisViduržemio jūros šalių sąjungoje. Su jais turėdami reikalų visada skatinome pliuralistinėsdemokratijos, žiniasklaidos, žodžio, susirinkimo laisvės, pagarbos žmogaus teisėms,nepriklausomų teismų ir gero valdymo principus. Bet visada tvirtinome, kad šie principaiturėtų būti įgyvendinami iš vidaus, o ne primetami išoriškai.


Tuniso žmonėms pasisekė iš vidaus pasipriešinti represijoms, policinei valstybei irkankinimams ir laimėti laisvę ir demokratiją. Tuniso valdžios institucijos privalo gerbtitautos valią ir nedelsdamos pradėti demokratizacijos procesą, pareikalauti iš Ben Ali bičiuliųatsakomybės už korupciją ar represijas.

Dėl panašių priežasčių Egipto žmonės pasipriešino žudymams, suėmimams, ašarinėmsdujoms ir kulkoms ir pareikalavo duonos ir laisvės, orumo ir išlaisvinimo.

Būkite atsargūs: demokratija nereiškia rinkimų. Ji reiškia daug daugiau negu rinkimai.Neabejotinai remiame Egipto žmones ir raginame jų dabartinius vadovus įsiklausyti į jųtautos išmintį ir netapti kliūtimi reaguojant į tautos lūkesčius.

Mūsų Europos pareigūnams, Tarybai ir vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininkopavaduotojai sakau: liūdna klausyti Prezidento B. Obamos ar Hillary Clinton, kalbančiųdrąsiai ir laiku, kol jūs, kaip visad, griežiate antru ir vos girdimu smuiku.

Véronique De Keyser (S&D). – (FR) Pone pirmininke, tikrai būna laikas, kai reikiapasirinkti, kurią pusę palaikyti. Europos Sąjungoje man tai sakyta daug kartų. Šiandiengana aišku, kurią pusę pasirinkti: kaip sakė kolegos, tai laisvės pusė, žmonių balsas.

Man čia kalbant Kairo muziejus skendi liepsnose, gatvėse kyla kovos, ir manau, kad, bentEgipto atveju, mes nekalbėjome pakankamai aiškiai. Prezidentas H. Mubarak turi pasitraukti,tai reikia pasakyti aiškiai. Prezidentas H. Mubarak, toks, koks jis yra šiandien – gerbiu joilgą kovą – negali vadovauti politinėms permainoms; beprotystė jo to prašyti ir leistišiandien Kairo gatvėse H. Mubarako klanui priešintis M. ElBaradei klanui. Turime prisiimtiatsakomybę šiuo atveju.

Taip pat norėčiau jums pasakyti, kad per pastarąsias kelias dienas ir naktis be paliovosgalvojau apie mūsų padarytą klaidą. Padarėme didžiulę klaidą: dėl stabilumo rėmėmekorupcinius režimus, negalvodami apie socialinį teisingumą ar žmonių laisvės siekius.

(Plojimai)

Tai klaida, kurią turime ištaisyti, ir dabar laikas tai padaryti.

Gaila, bet antra klaida, ponios ir ponai, yra ta, kad nesuvokėme islamo politikos. Nesakau„nesugebėjome sutikti su islamo politika“! Yra skirtumas tarp teroristų, fundamentalistųir kai kurių brolių musulmonų. Tai mūsų reikalas suvokti skirtumą, dalyvauti dialoge,šalintis tų, kurių nenorime, bet šiandien nutiesėme kelią tiems fundamentalistams.Nutiesėme kelia tam tikriems teroristams!

Laikas persvarstyti tokią poziciją ir, galiausiai, privalome palaikyti tų šalių – Tuniso, Egiptoir pan. – praeities pasiekimus. Kalbu dabar apie tų šalių pasaulietiškas struktūras ir apiemoterų teises, kurios tose šalyse, pasaulietinėse struktūrose ir su šariato teise nesusijusiosekonstitucijose yra svarbios. Demokratiją galima kurti dalyvaujant labai skirtingoms šalims.Išpildami iš vonios vandenį neišmeskime kartu ir kūdikio. Laikykimės šios pasaulietiškosiosvalstybės ir pagarbos skirtingoms religijoms, tikėjimams ir politinei įvairovei idėjos.

(Plojimai)

Edward McMillan-Scott (ALDE). - Pone pirmininke, manau, kad padėtis Egipte – šiandienlabai svarbus klausimas. 2005 m. buvau mažos tos šalies rinkimų stebėjimo misijospirmininkas. Mūsų buvo prašyta dalyvauti pirmame ir antrame etape, bet pirmas etapasbuvo toks chaotiškas ir neįmanomai blogai vykdomas, buvo tiek korupcijos, kadnusprendėme nebegrįžti į antrą etapą.


Egiptas – šalis, kurioje 30 ar panašiai metų diktatorius, H. Mubarak, manė turintis absoliučiągalią ir galėjo valdyti labai brutaliai, tironiškai ir savo nuožiūra, ir, nors visi pripažįstame,kad Egipto gatvėse dedasi nepaprasti dalykai, H. Mubarako reakcijose taip pat atpažįstame,kad jis jaučiasi turintis palaikymą, ne tik Egipte, bet ir kitur.

Dabar ir mes pripažįstame, kad Europos Sąjunga neturi šeštosios flotilės. Mes galime remtistik moraline galia, taigi, kai baronienė C. Ashton kalbėjo, labai švelniai, diskusijos pradžioje,ji, deja, taip pat nesilaikė vėzdo politikos. Taigi turime kalbėti švelniai, taip, bet taip patturime kalbėti vienu balsu ir manau, kad šiuo metu Europos problema yra ta, kad ji nekalbavienu balsu Cathy Ashton ir kitų vadovų lygmeniu.

Tai minėta anksčiau – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos ministrų pirmininkųpareiškimuose. Kalbėkime kartu. Visiškai tiesiai išreikškime savo poziciją – mes palaikomedemokratiją ir žmogaus teises, ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, o šiuo metu visųpirma Viduržemio jūros regione.

Franziska Katharina Brantner (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, baroniene C.Ashton, norėčiau pakartoti raginimą, kad jūs pateiktumėte mums ES pinigų gavėjų tosešalyse sąrašą. Yra pagrįsto baiminimosi, kad iš ES pinigų pelnosi Ben Ali klanas ir jo įmonės.

Manau, kad turime persvarstyti savo pačių darbą šiame regione. Mums reikia paaiškinimo,kaip naudojami mūsų pinigai, ir aiškiai kitokios krypties. Kad ši kryptis būtų aiškiai pakeista,Tunise pirmiausia reikia pakeisti delegacijos vadovą. Norėčiau perskaityti jums, ką jis mumsparašė šiandien elektroniniame laiške:

(FR) Europos strategijos Tunise persvarstyti nereikia. Turėsime didesnę laisvę rinktispašnekovus ir partnerius, bet pasirodo, kad intervencijų sritys ir mūsų susitarimai su šalimišiandien yra dar aktualesni.

Manau, neįtikėtina, kad delegacijos vadovas rašo, kad mums nereikia persvarstyti savopolitikos Tuniso atžvilgiu. Raginu jus imtis atsakomybės ir pakeisti delegacijos vadovą.

Norėčiau dar pridurti dėl to, ką paminėjo V. De Keyser; manau, taip pat laikas permainųmetu jums paremti moteris. Pavyzdžiui, kodėl su jūsų parama nesurengus didelėskonferencijos, kurioje galėtumėte dalyvauti ir paremti moteris permainų metu, nušviestijų vaidmenį ir palaikyti jas, kad šiose šalyse būtų sustiprinti ir pabrėžti pasaulietiniai procesai.Tai jums galėtų būti feministinė darbotvarkė.

(Plojimai)

Mirosław Piotrowski (ECR). - (PL) Pone pirmininke, viso pasaulio politinių jėgų dėmesįprikaustė masiniai protestai Tunise ir, visų pirma, strategiškai svarbiame Egipte. Galimiįvairūs scenarijai – nuo demokratinių jėgų taikaus valdžios perėmimo iki ekonomikoschaoso ir ginkluoto konflikto kilimo, ir netgi negalima atmesti branduolinių ginklųpanaudojimo.

Padėtis nuolat kinta ir prognozuoti sunku. Arabų visuomenės, metų metus neturėjusiospagrindinių teisių – žodžio laisvės ar teisės dalyvauti laisvuose rinkimuose, pasiryžusiosbet kokia kaina valdžią pakeisti. Europos Parlamentas turėtų rasti bendrą poziciją ir imtisveiksmų, kad užtikrintų, kad visas regionas nebūtų destabilizuotas. Turime nepamirštimūsų Parlamento neseniai priimtos rezoliucijos dėl krikščionių persekiojimo, kuriojepaminėtas ir Egiptas. Turėtume pasvarstyti, ar nereikėtų imtis realesnių priemonių ir nusiųstiį Egiptą stebėjimo misiją.


Willy Meyer (GUE/NGL). Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, Europos Sąjunga turipersvarstyti savo kaimynystės politiką, nes akivaizdu, kad sudarėme įspūdį, kad labiaurūpinamės laisvosios prekybos sutarčių pasirašymu negu žmonių socialine raida ir jųžmogaus teisėmis. Baroniene C. Ashton, problema yra ne Europos Sąjungos pozicijašiandien Ben Ali ar H. Mukbarako režimo atžvilgiu, bet pozicija, kurios Europos Sąjungalaikėsi užvakar ir kuria nebuvo nė trupučio palaikomi pokyčiai, kurių žmonės reikalaujagatvėse.

Tai problema, kurią Europos Sąjunga turi išspręsti: nerodome jokio palaikymo pokyčiams,kurių reikalauja žmonės, ne tik Tunise, bet ir Maroke, Jordanijoje ir Jemene; labai daugžmonių nebegali tverti autokratijos ar krizės, kuri kerta silpniausiems. Tai persvarstymas,kurio Europos Sąjunga privalo imtis; ji turi atsižvelgti į dabartines aplinkybes ir pakeistisavo kaimynystės politikos kryptį.

Bastiaan Belder (EFD). - (NL) Pone pirmininke, nestebina, kad jaudinančius politiniuspokyčius Tunise ir Egipte atidžiai stebi Irano Islamo Respublika. Balsus gatvėse remia irIrano Vyriausybė, ir opozicija. Gana įdomu, kad abi pusės nori prisiimti nuopelnus už šįvisuotinį sukilimą arabų pasaulyje. Irano režimas skelbia, kad atsirito revoliucinė banga,kilusi jų pačių šalyje 1979 m., ir dabar, jų manymu, nusiritusi per arabų pasaulį, o Irakoopozicija laiko save masinių liaudies protestų Tunise ir Kaire kurstytoja.

Nors pragmatinė arabų stovykla Artimuosiuose Rytuose artėja prie neišvengiamo žlugimo,Irano vadovai turi daugiau priežasčių optimizmui negu opozicija. Europos Sąjunga neturėtųužmerkti akių prieš šią grėsmę. Arabų pasaulio radikalėjimas tikrai nedera su oriu gyvenimu,kuris yra tai, ko, kaip teisėtai sako Tuniso ir Egipto protestuotojai, jie trokšta. Irano IslamoRespublika jokiais būdais neturėtų būti laikoma modeliu, verčiau ji turėtų būti laikomapamokomu istorijos pavyzdžiu.

Philip Claeys (NI). - (NL) Pone pirmininke, tai, kas dabar vyksta tokios šalyse kaip Tunisasir Egiptas, yra nepaprastai svarbus pokytis. Žmonės kyla prieš diktatoriškus despotus, irtai gerai.

Žinoma, svarbus klausimas – kas bus po šių įvykių. Atsiranda tam tikras paradoksas kalbantapie islamiškojo pasaulio demokratizavimą, kai didesnė demokratija paprastai reiškiadaugiau islamo, o tai savo ruožtu mažina demokratiją. Akivaizdu, kad mes, Europa,turėtume remti demokratinį procesą. Tačiau ta parama turėtų būti teikiama tikraidemokratinėms jėgoms ir niekada neturėtume apgalvotai, teikdami ES paramą, padėtikuriai nors organizacijai, kaip antai „Musulmonų brolija“, kurti Egipte teokratinę diktatūrą.Priešingu atveju atsidursime tokioje situacijoje, kaip dabar Irane, šeimininkaujančiamevisame regione.

Todėl rinkdamiesi partnerius būkime apdairūs. Galų gale, Ben Ali ir jo partija dar prieškelias savaites buvo Socialistų internacionalo nariai. Tačiau dabar, vėjams pasisukus, jižaibiškai iš ten išmesta. Ką gi, ponios ir ponai, ateityje būkite išmintingi, atsargiai rinkitėspartnerius ir nesudarykite islamistams palankių sąlygų.

Hans-Gert Pöttering (PPE). – (DE) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios irponai, mūsų reakcija į įvykius arabų pasaulyje turi būti grindžiama humaniškumo sąvoka.Kiekvieno žmogaus – musulmono, žydo, krikščionio ar netikinčiojo – vertė tokia pat irtokios pat teisės gyventi oriai. Jei su tuo sutinkame, tai reiškia, kad arabų šalių žmonės turiteisę gyventi laisvai, demokratiškai ir taip, kad būtų gerbiamas žmogiškasis orumas.


Todėl šiandien mums tenka pareiga, atsakomybė ir svarbi užduotis ateičiai – pasakyti arabųpasaulio žmonėms, taikiai ginantiems laisvę ir demokratiją, kad esame su jais solidarūs.Reiškiame savo solidarumą su taikiais arabų pasaulio musulmonais.

(Plojimai)

Kartą jau padarėme klaidą užmerkdami akis prieš totalitarinį komunizmą, nes sakėme,kad mums reikia stabilumo. Neturime tos pačios klaidos padaryti šiandien, nes stabilumastaip pat yra ir laisvė bei demokratija, ir tai dalykai, kuriuos turime remti.

Jei tai, ką šiuo metu girdime, tiesa – anksčiau nežinojau, kad Kaire šaudyta, o anksčiaupasitelkta armija ir Tunise, ir Egipte – kad armija imasi smurto, tada tai gali trukti tik labaineilgai. Europoje sukilimai vyko Rytų Vokietijoje 1953 m., Vengrijoje 1956 m. irČekoslovakijoje 1968 m., vėliau buvo Solidarność įvykiai.

Galiausiai įsivyraus laisvė, todėl visiems tiems, kas šiandien naudoja smurtą, turime pasakyti:baikite šaudyti ir duokite žmonėms laisvę surengdami laisvus rinkimus. Turime dėtipastangas ir paremti tai žodžiais ir darbais, įskaitant ir šį Parlamentą.

Hannes Swoboda (S&D). – Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, yra sakančių, kadiš istorijos nepasimokysi. Tačiau, nepaisant to, vis tiek turime stengtis pasimokyti. Kalbantapie ginčus dėl Irano – o D. Cohn-Bendit jau atsakė į tai – norėčiau dar kartą paminėti, kastuo metu nutiko Irane. Rėmėme nešvarų režimą. Daugmaž toleravome slaptą policiją, kurituo metu veikė prieš žmones ir kankino juos. Jungtinės Valstijos kartu su Jungtine Karalystenuvertė Mohammadą Mossadeghą, norėjusį taikios revoliucijos.

Šiuo atžvilgiu dabar padarėme tam tikrą pažangą, bet dar nepakankamai nuveikėme.Manau, turime labai aiškiai pasakyti – ir šiuo atžvilgiu sutinku su kolega nariu, kuris jautai minėjo – kad turime būti žmonių, pradėjusių ir paskatinusių šią revoliuciją, pusėje, irtai ne islamistai. Džiaukimės, kad revoliuciją pradėjo ne islamistai, o žmonės gatvėse,eiliniai piliečiai, nepatenkinti socialine neteisybe, ekonomine padėtimi ir demokratijosnebuvimu, tai puiki proga mums. Štai kas įvyko.

Baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, pažvelkime į save kritiškai, nes dėl to žlugo dalismūsų kaimynystės strategijos. Dar daugiau, dalis mūsų kaimynystės strategijos buvoparemta stabilumu tose šalyse. Mums reikia taikos Artimuosiuose Rytuose. Tikėjomės,kad taika Artimuosiuose Rytuose išliks dėl diktatūros ir diktatorių, bet tai neįmanoma irnepriimtina.

Todėl turime kalbėti ir aiškiai reikšti savo nuomonę. Taika Artimuosiuose Rytuose bustvirta tik tuo atveju, jei bus pagrįsta demokratija, o ne diktatūra. Todėl, baroniene C. Ashton,savo nuomonę turime pareikšti garsiai ir aiškiai. Žinau, kad garsėjate švelniu veikimu, betšiuo atveju sutinku su kolegomis nariais, kad turime kalbėti garsiai ir aiškiai. Turite kalbėtitaip garsiai, kad nustelbtumėte daugelį mūsų užsienio ministrų balsų, kartais gal net taipgarsiai, kad nebegirdėtume Hillary Clinton balso, tik Catherine Ashton balsą. Štai ko tikisišis Parlamentas. Tai, kad norime girdėti jus kalbančią labai aiškiai, priimkite kaip mūsųpasitikėjimo jumis įrodymą.

Metin Kazak (ALDE). – (BG) Pone pirmininke, protestai Tunise ir Egipte, įkvėpti pykčiodėl didėjančio jaunimo nedarbo ir nesusitaikymo su tuo, brutalių policijos metodų,korupcijos ir autoritarizmo, taip pat paniekos žmogaus teisėms, žodžio laisvei irdemokratiniams principams, yra iššūkiai, su kuriais susiduria ir kitos arabų šalys, taip patjau norinčios keistis.


Įvykiai Tunise, laikytame stabilumo ir ekonominio saugumo rojumi, stulbinamai panašūsį tuos, kurie paskatino sovietų bloko žlugimą Rytų Europoje. Jie įžiebia kibirkštį,pranašaujančią arabų stabilumo pseudomodelio žlugimą, ir paskatins demokratiniuspokyčius regione.

Reikalavimai aiškūs, Tuniso ir Egipto žmonės nesutiks su jokiomis dalinėmis priemonėmis.Daugelis sąlygų, būtinų perėjimui į demokratiją, jau įsigali, pavyzdžiui, aktyvi, geraiorganizuota pilietinė visuomenė, laisva spauda, gerbiami opozicijos veikėjai ir esamospolitinės partijos. Tačiau, baroniene C. Ashton, turime išsamiai persvarstyti savo dabartinęužsienio politiką.

Europos Sąjunga turėtų padaryti strateginį pasirinkimą, subalansuoti savo politinius irekonominius interesus ir mus vienijančias demokratines vertybes. Europa turi parodyti,kad sąžiningai palaiko demokratiją, o ne paprasčiausiai remia stabilumą regione. Nes kaipokyčiai bus padaryti, žmonės atsimins, kas buvo jų pusėje ir kas palaikė jau dabarneįmanomą status quo.

Heidi Hautala (Verts/ALE). - Pone pirmininke, prieš 60 metų revoliucija arabų pasaulyjereiškė Europos kolonijinio valdymo pabaigą. Antroji revoliucija arabų pasaulyje vykstadabar, mūsų akyse. Tai momentas, kai Europos Sąjunga turi pasirinkti – stoti į teisių, arneteisių istorijos veikėjų pusę.

Užduotis – padėti arabų pasaulyje puoselėti nepriklausomą pilietinę visuomenę. Turimepersvarstyti ES biudžetą, kad patenkintume skubiausius Tuniso, 23 metus kentėjusioautokratiją, poreikius.

Dauguma Tuniso žmonių nepasitiki šia laikina, neišrinkta vyriausybe. Tiesos procesasTunise jau pradėtas, bet Europos Sąjungai pačiai reikia tiesos proceso, nes per tuos metusji buvo gerokai apleidusi žmogaus teises ir demokratines vertybes arabų pasaulyje. Taitikrai laikas, kai reikia paisyti žmogaus teisių.

Ivo Strejček (ECR). - Pone pirmininke, nepritariu nuomonei, kad Egipte kilusį sukilimądaugiausia sukėlė jėgos, trokštančios europinio stiliaus demokratijos. Matau dabarvykstančias riaušes ir chaosą, kaip revoliuciją, kuria siekiama pokyčių, kuriuos motyvuotųgeresnio gyvenimo siekis.

Bet mums, europiečiams, labai svarbus kitas klausimas – yra grėsmė, kad radikalūs islamistaipasinaudos dramatiška padėtimi. Jei nutiktų tokie dramatiški politiniai pokyčiai, Europa,kaip ir Amerika, netektų nuosaikaus arabų sąjungininko ir kiltų pavojus Egipto taikossutarčiai. Egiptas gali greitai ir lengvai virsti režimu, priešišku Europai, Izraeliui ir Amerikai,ir tapti panašiu į Hamas. ES pozicija turėtų tvirtai išlikti pusėje tų, kurie trokšta laisvės irbeatodairiškai remia laisvus rinkimus.

Takis Hadjigeorgiou (GUE/NGL). – Pone pirmininke, ponios ir ponai, akivaizdu, kaddidžioji Parlamento dauguma remia sukilimą Egipte, ir tai, žinoma, gana teisinga, nors yrakelios išimtys, kaip ką tik girdėjome. Tačiau manau, kad turėtumėte sutikti su manimi, kadpolitika reiškia veikti greitai ir laiku, ir manau, kad visi čia esantys turime sutikti, kadnematėme, kas vyko Egipte per pastaruosius dešimtmečius.

Kur mes visi buvome, kai milijardai dolerių iš Jungtinių Valstijų buvo siunčiami į Egiptąšiam režimui remti? Mes esame su Egipto žmonėmis, kovojančiais už savo teises į klestėjimą,sveikatą ir išsilavinimą. Štai kodėl Parlamentas turėtų toliau teikti vieningą paramą. Norėčiaupaminėti, kad per šį procesą neturime pamiršti palestiniečių, kad Palestinos žmonės netaptų


aukomis. Tie iš mūsų čia esančių, kurie atstovauja Kiprui, vienai iš Egipto kaimynių, įvykiusstebi labai atidžiai ir, kartoju, mes remiame Egipto žmonių teises šiame sukilime.

Lorenzo Fontana (EFD). – (IT) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai,kaip sakė daugelis, tikrai pageidautina, kad Šiaurės Afrikoje įsigalėtų demokratija, kaip irčia, Europoje, mes turime demokratiją.

Tačiau taip pat yra pavojų, kurių mums kyla. Visi prisimename išpuolius prieš koptųkrikščionis per Kalėdas būtent ten, Egipte. Baroniene C. Ashton, baiminamės, kad vienądieną Šiaurės Afrikoje gali įsigalėti islamiškoji diktatūra.

Šiuo požiūriu svarbu, kad Europa būtų budri, kad neleistume susidaryti tokiai padėčiai,kad Šiaurės Afrikoje esančios valstybės, kurios, turime nepamiršti, turi daug prekybos ryšiųsu Europa, netaptų mums priešiškos. Nėra jokios abejonės, kad esant dabartinei ekonomikoskrizei mūsų ekonomikos reakcija į destabilizavimą nebus gera. Taip pat turime atminti,kad toks destabilizavimas tikrai turės atgarsį imigracijai, visų pirma į pietines Europosvalstybes.

Todėl raginu Komisiją ir vyriausiąją įgaliotinę budriai stebėti šiuos įvykius.

Barry Madlener (NI). - (NL) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, nebūkite tokia naivi.Pone Guy Verhofstadtai, ir jūs nebūkite naivus. Galų gale „Musulmonų brolija“ nori tikšariato, o šariatas nėra demokratija.

Svarbiausia opozicinė partija „Musulmonų brolija“ nori karo su Izraeliu. BaronieneC. Ashton, apie tai netarėte nė žodžio. Čia reikalaudama geresnės ateities Egiptui ir kartuatsisakydama pripažinti pavojus, kuriuos kelia islamas, apsimetate naivia. Nes islamas irdemokratija kartu būti negali.

Noriu, kad tai pasakytumėte garsiai ir aiškiai, nes nenoriu matyti, kaip naivi ponia C. Ashtonvyksta į Egiptą skleisdama ne tą žinią. Ponia C. Ashton, saugokitės pavojų, kurie laukiaEgipto ir mūsų, ir kalbėkite apie juos. Perspėkite Egipto žmones, kad šariatas yra nelaimė,nelaimė mums visiems.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkostaisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

Nirj Deva (ECR). - Pone pirmininke, gerbiamam nariui noriu užduoti tokį klausimą: kaipvisuomenėje gali klestėti demokratija, jei nėra demokratinės tradicijos institucijų ir istorijos?

Demokratija neišdygsta tiesiog šiaip sau, netreštoje dirvoje. Vis kalbame apie demokratiniųvalstybių kūrimą nesukūrę demokratinių institucijų, kuriose suklestėtų demokratija.

Barry Madlener (NI). - (NL) Pone pirmininke, galiu tik sutikti su N. Deva. Žinoma,demokratija neišdygs pati savaime, bet Egipto atveju nematau jokių kitų alternatyvų. Ištikrųjų, negaliu išskirti nė vieno asmens Egipte, kuris galėtų perimti vadovavimą. Galų gale,savo vadovus turi rinkti patys egiptiečiai.

Viskas, ką mes galime padaryti, yra paraginti egiptiečius rinkti ne „Musulmonų broliją“, betpasaulietinius lyderius.

Mario Mauro (PPE). Pone pirmininke, ponios ir ponai, baroniene C. Ashton, galbūtseniau jums buvau griežtas, bet turiu pripažinti, kad dėl šio reikalo jūsų gyvenimas tapolabai komplikuotas, taigi tikiuosi, kad tai, ką turiu pasakyti, padės jums.


Pirmiausia, noriu labai aiškiai pasakyti, kad valstybių paskirtis – ginti savo piliečius, o nekištis į jų gyvenimą. Kai valdžia kišasi į žmonių gyvenimą, užuot gynusi juos, ji nustojabūti valdžia ir tampa režimu. Taip nutiko Tunise ir Egipte, nes politinės aplinkybės, kuriaslėmė gilus idealizmas siekiant nepriklausomybės, tapo daugelį metų trukusiu režimu. Mūsųužduotis – ginti laisvę ir demokratiją širdyse tų, kas šiandien tai gina gatvėse.

Antras dalykas, kurį norėčiau paminėti, susijęs su mumis, Europos Sąjunga. Turime sutikti,kad neturime politinės Europos ir Viduržemio jūros regiono strategijos, o tai reiškia, kadBarselonos procesas ir Viduržemio jūros šalių sąjunga žlugo. Tai apsimetinėjimas, tai tikpolitiniai žaidimai, nenaudingi jokiam tikslui, taigi nieko ir nepasiekta. Turime šiuo atžvilgiuveikti ryžtingai. Turime pradėti kurti šią strategiją: turime planuoti ją ir vykdyti, kaip irRytų Europos atveju, kaip ir Balkanų atveju, nors jas irgi reikėjo versti tai daryti. Jeineturėsime šios strategijos, nebus jokio skirtumo, ar kalbėsime vienu balsu, ar ne, nes mūsųžodžiai bus beprasmiai.

Pier Antonio Panzeri (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, baroniene C.Ashton, man susidaro įspūdis, kad jūs nepakankamai žinote, kas vyksta Viduržemio jūrosregione. Turiu pasakyti, kad ES institucijų lėtumas sprendžiant Viduržemio jūros regionoklausimą gali būti paaiškintas tik per menku padėties suvokimu ir negebėjimu jaustiartėjančių pokyčių.

Artėjame prie politinės ir istorinės eros, kai Europos politika Pietų atžvilgiu buvo supainiotair duodanti priešingus rezultatus, pabaigos. Ekonomikos krizė, su migravimu susijęsunkumai ir persitvarkymo tarp valdančiųjų klasių nebuvimas sukūrė sprogųjį junginį,kuris dabar veikia Tunisą ir Egiptą, bet greičiausiai išplis ir į kitas šalis.

Kreipdamasis taip pat į kelis kolegas narius pasakyčiau, kad neišsisuksime manydami, kadviskas, ką turime padaryti, yra tik dabar vykstančių demonstracijų palaikymas. Europa turiparodyti didesnę politinę brandą. Kad tai padarytume, turime iš naujo sureguliuoti politinesEuropos antenas. Europos užsienio politikoje reikia atsisakyti pusiau slapto veikimo būdo,imtis vadovaujamo vaidmens tarptautinėje arenoje ir paremti dabar vykstančiusdemokratinių permainų procesus.

Visų pirma, aiškios politikos mums reikia keliose srityse: naujos partnerystės ir kaimynystėspolitikos ir naujos saugumo Viduržemio jūros regione politikos; didesnio visos Europosnoro spręsti Viduržemio jūros regiono problemą; ir bendrų veiksmų politikos, kad Europatame regione veiktų kartu su kitais veikėjais, pavyzdžiui, Jungtinėmis Valstijomis ir Turkija.

Mums reikia iš esmės pakeisti kryptį ir tam reikia didžiulio nuolankumo iš Komisijos pusės,kad būtų iš naujo pradėtos derybos dėl užsienio politikos Viduržemio jūros regiono atžvilgiuir naujai pažiūrėta į Viduržemio jūros šalių sąjungą, kartu užtikrinant, kad joje vaidmuotektų ir Europai. Tai labai svarbu Europai, ir turime visiškai aiškiai tai suvokti.

PIRMININKAVO: Diana WALLISPirmininko pavaduotoja

Marielle De Sarnez (ALDE). – (FR) Ponia pirmininke, pasaulis nuolat keičiasi, ir tai ypačpasakytina apie arabų pasaulį, kur, norėčiau jums priminti, 40 proc. gyventojų gyvenažemiau skurdo ribos, o jaunimo nedarbo lygis aukščiausias pasaulyje.

Arabų tautos trokšta vystymosi ir demokratijos, o kadangi šie du dalykai Tunise ir Egipteneatsiejami, šie žmonės, siekdami pokyčių, kurių jie nusipelnė, paėmė likimą į savo rankas.


Be to, nepaisant visų provokacijų, kokių vieną šiandien vėl matėme Kaire, ir visų sunkumų,niekas neketina stabdyti šio judėjimo.

Vakarykščio Tuniso ir šiandienos Egipto atvejais girdėjome vieną balsą – Jungtinių Valstijų,ryžtingai palaikiusį demokratus. Tikiu Europa, tačiau taip pat manau, kad jos vaidmuo busbeprasmis, jeigu ji kiekviename žingsnyje taip pat ryžtingai nepalaikys demokratų. Svajojau,kad Europa būtų pasinaudojusi šia galimybe; man tai būtų labai patikę. Deja, ji janepasinaudojo. Tai įvyko ne tik dėl jūsų atliekamo vaidmens; taip nutiko ir dėl pernelygdidelio Europos lyderių, kuriems itin dažnai labiau patinka nieko neveikti, o ne imtisveiksmų, atsargumo.

Praėjus daugiau kaip 20 metų po Berlyno sienos griūties, esame istorinių pokyčiųliudininkai. Raginu jus skubiai imtis veiksmų šiuo klausimu, kad nepraleistumėte progosprisidėti prie pasaulio istorijos kūrimo.

Derk Jan Eppink (ECR). - Ponia pirmininke, viskas, ką norėjau pasakyti, iš tikrųjų jaupasakyta, todėl tik pateiksiu vieną klausimą vyriausiajai įgaliotinei.

Šiandien buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas T. Blair, kurį tikriausiai pažįstate,labai gyrė Egipto prezidentą Hosni Mubaraką. Šiandien televizijai CNN jis pasakė:„H. Mubarak yra nepaprastai drąsus ir tikra geroji jėga“. T. Blair taip pat mano, kad nereikiaskubėti Egipte rengti rinkimus.

Šiuo metu T. Blair yra Europos Sąjungos remiamo Izraelio ir Palestinos taikos procesopasiuntinys. Kaip vertinate šiuos Tony’io Blairo pareiškimus?

Gerard Batten (EFD). - Ponia pirmininke, Egiptui ir kitoms Šiaurės Afrikos valstybėmskyla didelis pavojus, kad nuvertus jų vyriausybes šalyse įsigalės ne vakarietiška liberalidemokratija, o greičiau islamo fundamentalistų valstybės režimas ir naujieji ankstyviejividuramžiai, kaip matėme Irano atveju.

Vis dėlto reikėtų tam tikru požiūriu būti patenkintiems engiamų žmonių, pasirengusiųnuversti savo nedemokratiškas ir neatstovaujamąsias vyriausybes, ateities galimybėmis.Galiausiai visos vyriausybės, net ir tironiškos, ateina į valdžią žmonėms, kuriuos jos valdo,pritarus. Galite ilgai ir smarkiai engti žmones, tačiau visada yra tikimybė, kad jie sukils.

Be to, čia esama sąsajų su Didžiąja Britanija, kur daug viena po kitos šalį valdžiusių įvairiųpolitinių pažiūrų vyriausybių nuolat išduodavo mūsų valstybę ir perleido Europos Sąjungaimūsų teises į demokratinį apsisprendimą. Pagal Didžiąją teisių chartiją (Magna Carta) anglaituri teisę pradėti įstatymų nustatytą sukilimą. Įdomu, kiek ilgai jie turės būti engiami, kolkaip egiptiečiai išeis į gatves.

Andrew Henry William Brons (NI). - Ponia pirmininke, visi turėtume džiaugtis dėldabartinio ar artėjančio represinių režimų žlugimo, tačiau galbūt džiaugtis turėtume tiktada, kai žinosime ar būsime beveik įsitikinę, kuo šie režimai bus pakeisti.

Tunise, kaip Irake ir Egipte, net vertinant pagal Artimųjų Rytų standartus, veikė politiniupožiūriu represinis režimas, tačiau, vertinant pagal tuos pačius Artimųjų Rytų standartus,šis režimas buvo pasaulietiškas ir net socialiniu požiūriu liberalus. Kyla pavojus, kadsocialiniu požiūriu liberali autokratija gali būti pakeista socialiniu požiūriu represineautokratija ar net socialiniu požiūriu represine demokratija.

Tie, kurie tikisi, kad visose ar kurioje nors iš šių šalių valdžia bus perduodama taikiai ircivilizuotai, turėtų pakeisti savo nuomonę. Jei matysime, kad šiose šalyse vyksta karai,


daromi nusikaltimai ir griaunama jų ekonomika, galėsime duoti gerų patarimų, o mūsųžmonės galės siusti pagalbą, tačiau, tikiuosi, nemanysime, jog siųsti ten savo karius tam,kad jie ten žūtų, yra mūsų pareiga. Gelbėti šių šalių žmones ir atvesti juos į Europą iš tikrųjųnėra mūsų užduotis.

Mário David (PPE). – (PT) Ponia pirmininke, pasaulis ir visų pirma Europa negali būtiabejingi smarkaus populiarios opozicijos judėjimo, kuris vyksta keliose Šiaurės Afrikos irArtimųjų Rytų šalyse, jėgai ar nepripažinti šių demonstracijų svarbos ir teisėtumo. Privalomevisiems žmonėms, siekiantiems demokratijos ir laisvės, parodyti ne ką kitą, o visiškąsolidarumą, kaip visai neseniai iš tikrųjų pasielgėme mūsų draugų Rytų Europoje atveju.

Šiuo metu išgyvename retą istorijos akimirką: vieną iš tų, po kurių pasikeičia istorijoskryptis ir pradedama kurti nauja tikrovė. Vertinant objektyviai privalu pasakyti, kad islamoekstremizmas atsirado ne kaip religinis, o kaip politinis atsakas į kai kurias šias problemas,kurį paskatino socialinė atskirtis, taigi islamo ekstremizmas tapo atsaku į ją. Siekiantužtikrinti šio regiono ateitį, reikia tvirtos ir tolerantiškos demokratijos, kurią įtvirtinusgerbiamos mažumos, valstybė veikia visų savo žmonių labui ir ja nepiktnaudžiauja keliasmenys.

Šalia mūsų yra pasaulio regionas, turintis pasinaudoti šia atgimimo akimirka, kad galėtųtoliau eiti taikos ir socialinės pažangos keliu. Jis turi įrodyti, kad šiame kaimyniniameregione visi žmonės gali gyventi taikiai ir gerbdami vienas kitą, nepaisant išpažįstamosreligijos, politinių pasirinkimų ar etninės kilmės.

Ponia pirmininke, netrukus baigsiu kalbą. Baroniene C. Ashton, mums nereikia keliųlyderių, veikiančių kartu ar po vieną, – Portugalijoje sakoma, kad savo kaime pranašunebūsi; reikia, kad visa Europa imtųsi vadovaujamojo vaidmens ir padėtų įgyvendinti šiasreformas bei nustatyti naujas Artimiesiems Rytams skirtas taisykles, pagal kurias būtųvengiama imtis radikalių veiksmų ir būtų gerbiamos žmogaus teisės, visų pirma moterųteisės.

Saïd El Khadraoui (S&D). - (NL) Ponia pirmininke, šią akimirką vyksta smurtiniaiH. Mubarako šalininkų ir jam priešiškų asmenų susirėmimai. Turime pasiųsti H. Mubarakuiaiškią žinią ir paraginti jo šalininkus nedelsiant nutraukti nereikalingą kraujo praliejimą iružkirsti tam kelią.

Įvykiai Egipte mums visiems buvo netikėti. Turėtume vertinti juos kaip labai didelę galimybę,galimybę padėti šiam regionui po ne vienų politinio ir ekonominio sąstingio metų pereitiprie tikro demokratinio režimo ir visiems suteikti naujų galimybių. Čia visų pirma turiuomenyje milijonus jaunų žmonių, kurie trokšta didesnės laisvės ir plėtros galimybių.Negalima neįvertinti šio poveikio. Kai kurie žmonės kalba, kad šie įvykiai arabų pasauliuiprilygintini 1989 m. įvykiams, tačiau dar bus matyti, ar šis atvejis būtent toks.

Europos Sąjunga galėtų parodyti šiek tiek daugiau noro reikšmingai paskatinti pereinamojolaikotarpio procesą, ir, žinoma, kaip jau sakė kiti Parlamento nariai, būčiau norėjęs išgirstijus, kalbančią šiuo klausimu. Turėtume netrukus labai aiškiai pasakyti, kad šis perėjimoprocesas turi prasidėti nedelsiant ir kad H. Mubarak neabejotinai daugiau neturi teisėtųįgaliojimų vadovauti šiam procesui ar jį valdyti.

Todėl privalome kuo greičiau sudaryti tvarkaraštį, aiškią darbotvarkę, pagal kurią būtųgalima imtis priemonių ir reformų, kurias įgyvendinus šių metų rugsėjo mėn. būtų galimasurengti pirmuosius laisvus ir skaidrius rinkimus. Tai reiškia, kad, pvz., reikia iš daliespakeisti Konstituciją ir rinkimų reglamentavimo teisės aktus, taip pat apibrėžti, kaip


žiniasklaida turėtų nušviesti politinius klausimus, kad visi kandidatai galėtų pristatytižmonėms savo rinkimų kampanijas.

Visos demokratinės jėgos turėtų kuo greičiau susėsti prie vieno stalo ir nukreipti šiuosveiksmus tinkama linkme, o Europa šiame procese turėtų atlikti aiškų ir dalykišką vaidmenį.

Kita vertus, taip pat turime suvokti padėties sudėtingumą. Pvz., kariuomenė palankiaivertinama dėl nuosaikaus ir lemiamo vaidmens, kurį ji atliko. Dėl to ji buvo labai giriama,tačiau ji taip pat yra labai svarbi veikėja ekonomikos požiūriu. Jei norime įgyvendinti ištikrųjų demokratiškas reformas, reikės atlikti ir ekonomikos reformas, o tai nebus lengva.

Annemie Neyts-Uyttebroeck (ALDE). - (NL) Ponia pirmininke, labai susidomėjusiklausiausi vyriausiosios įgaliotinės ir kolegų Parlamento narių kalbų. Dauguma jūsų sakėte,kad įvykiai Tunise ir Egipte jus labai nustebino. Leisiu sau pasakyti, kad mane stebina tokiepareiškimai, nes iš tikrųjų jau seniai žinojome, kad šių režimų negalima pavadintidemokratiniais, o greičiau autoritariniais ar itin autoritariniais, kai režimo šalininkai engėsavo šalies žmones.

Nusprendėme tiesiogiai nekovoti su šia padėtimi, nes manėme, jog tai bus geriausias būdasšio regiono ir viso Viduržemio jūros regiono saugumui užtikrinti. Tačiau dabar vėl turimeįrodymų, kad paramos autoritariniams ir korumpuotiems režimams teikimas, siekiantužtikrinti saugumą ir išvengti chaoso, paprastai lemia nestabilumą, netvarką ir dideliųateities galimybių praradimą.

Tikiuosi, kad elgsimės nuovokiai ir protingai paremsime demokratijos procesą.Atsižvelgdama į tai, norėčiau jūsų paprašyti ypač daug dėmesio skirti paramos įvairiomsTuniso ir Egipto partijoms teikimui. Šios partijos nėra stiprios. Vargu ar pastaraisiais metaisjos turėjo galimybių susiformuoti. Todėl per, tikėkimės, sąžiningus netrukus įvyksiančiusrinkimus joms reikės visokeriopai padėti atlikti savo vaidmenį.

Geoffrey Van Orden (ECR). - Ponia pirmininke, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į ypačsvarbų dalyką, kad ekstremistai pernelyg dažnai piktnaudžiauja mūsų laisvos Vakarųvisuomenės teikiamu prieglobsčiu ir galiausiai priešiškai nusiteikę dėl mūsų vertybių irpuoselėdami revoliucingus planus grįžta į savo kilmės šalis. Vakar buvo 32-osios ajatolosR. Khomeinio grįžimo iš Paryžiaus į Iraną metinės. Žinome, kuo tai baigėsi.

Po dviejų dešimtmečių, praleistų Londone, į Tunisą ką tik grįžo Rachid Ghannouchi, kurispalaiko Izraelio valstybės sunaikinimą. Jis mano, kad Palestinos savivalda neteisėta; jispalaiko organizaciją „Hamas“. O organizacija „Hamas“, beje, yra organizacijos „Musulmonųbrolija“ – gerai organizuotos, Egipte veikiančios politinės grupės – atšaka. Tokiosorganizacijos didina savo politinę atramą reaguodamos į kasdienius žmonių poreikius, ovėliau, pasitelkusios terorą, stiprina savo valdžios įgaliojimus.

Turime imtis griežtesnių priemonių, kad užkirstume kelią ekstremizmui įsitvirtinti mūsųpačių sostinėse, ir tokiose šalyse kaip Egiptas ir Tunisas labiau stengtis įteisinti pilietinęvisuomenę, visų pirma teikiant gerai orientuotą pagalbą, įskaitant tinkamai kontroliuojamąfinansinę paramą.

Vito Bonsignore (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, pritariu savo kolegų išEuropos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pirmiau išsakytoms mintims.Tačiau norėčiau pabrėžti, kad pastarojo meto įvykiai Viduržemio jūros regione pribloškėmus visus, nes vos prieš kelias savaites jų visiškai nebuvo galima numatyti.


Atrodo, Išorės veiksmų tarnyba, kuriai vadovauja baronienė C. Ashton, užklupta netikėtai,ir ji, mano manymu, dabar prastai reaguoja į susiklosčiusią padėtį. Būtent dabar norėčiausužinoti, ar verta taip organizuotai tarnybai skirti tiek daug pinigų. Pakartosiu, kad Europaitin menkai matoma Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių scenoje.

Palaikome visų žmonių teisę apsispręsti dėl jų pačių vyriausybės ir jų valdančiosios klasėsdalyvaujant laisvuose demokratiniuose rinkimuose, o ne pasitelkus brutalios jėgos irekstremizmo veiksmus. Kaip jau minėta, atėjo laikas, kai stabilumas ir demokratija turibūti neatsiejami vienas nuo kito. Todėl dabar naudojamės visomis teisėtomis priemonėmisdemokratijai ir politiniam pliuralizmui stiprinti ir kartu teisinės valstybės principui iržmogaus teisėms gerbti bei piliečių saugumui užtikrinti.

Visam pasauliui ir labiausiai mums, europiečiams, reikia taikaus Viduržemio jūros regiono.Europos Sąjunga turi pakeisti savo politikos kryptį ir daugiau negaišdama stengtis teiktitinkamą pagalbą ir bendradarbiauti, kad padėtų užtikrinti būtiną visų Viduržemio jūrosregiono valstybių socialinę ir ekonominę plėtrą.

Carmen Romero López (S&D). – (ES) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, pastaruojumetu Tuniso demokratai davė mums svarbią brandos pamoką. Todėl šiais įtampos, kuriądabar patiriame, laikais ir atsižvelgdami į Egipte vykstančias žudynes norėtume, kad EuroposSąjunga kalbėtų vienu balsu, kad galėtume iš tikrųjų sustabdyti šias žudynes ir kad šielaisvės vėjai ir Egiptui atneštų tikrai esminių pokyčių siekiant demokratijos.

Tačiau Tuniso atveju dar turime laiko. Čia, Parlamente, rytoj balsuosime dėl rezoliucijos,be to, į šią šalį vyks delegacija, todėl šiomis akimirkomis taip pat labai svarbu užtikrintiparamos teikimą ir palaikyti demokratiją, ypač Tunise, Egipte ir visose šalyse, kuriosereikalaujama suteikti daugiau laisvės.

Tačiau dar galime daug nuveikti, nes reikia užtikrinti, kad ekonomikos žlugimo, kurį sukėlėsuirutė ir tokio pobūdžio revoliucija, išlaidos būtų kuo mažesnės. Yra pernelyg daug priešų,norinčių paversti Tunisą visiškai kitokiu, nei jį norime matyti. Tunisas tapo pavyzdžiu, irtai, ką matome, iš tikrųjų yra pokolonijinio laikotarpio pabaiga ir tikros nepriklausomybėspradžia.

Todėl Tuniso ekonominę padėtį reikia vertinti kaip Europos centriniam bankui suteiktągalimybę – be pagalbos, kurią minėjo C. Ashton, – užimti poziciją nepraleisti progospasinaudoti patirtimi, kuri galėtų būti labai svarbi Viduržemio jūros regiono ateičiai. Labaisvarbu kuo greičiau priimti šį sprendimą.

Marietje Schaake (ALDE). - Ponia pirmininke, būtent dabar, kai esame čia, Tahririoaikštėje Egipto piliečiai gaudomi ir puldinėjami, o kariuomenė ir policija, kaip kalbama,užuot juos saugojusios, taip pat rengia puolimus. Taikiai protestuodami įvairių sluoksniųegiptiečiai prašo gerbti žmogaus teises, įtvirtinti demokratiją, imtis politinių reformų iružtikrinti gerą valdymą bei socialinę ir ekonominę plėtrą.

Galbūt šie reikalavimai jums atrodo gerai žinomi, nes tai yra ES programų ArtimuosiuoseRytuose, ypač Egipte, tikslai. Per pastaruosius 15 metų vien Komisija šiems tikslams pasiektiiš viso išleido beveik 3 mlrd. EUR. Kadangi žmonių reikalavimai jau atitinka mūsų vykdomospolitikos tikslus, kodėl taip sudėtinga skubiai parengti griežtą ES pareiškimą?

Dabar labiau nei kada nors anksčiau reikia stiprios ir iniciatyvios Europos. Kadangi viršArtimųjų Rytų kyla laisvės ir demokratijos saulė, susiskaidymo debesys trukdo Europos


vienybei ir gebėjimui prisiimti atsakomybę. Raginu jus pažvelgti į tai, kas vyksta, kolkalbame, ir tvirtai paremti šiuos žmones. Jų teisės neatsiejamos nuo ES patikimumo.

Kitas reiškinys, su kuriuo nuolat susiduriame kalbėdami apie žmonių ir diktatūros santykį,yra ryšiai ir informacinės technologijos. Tuniso vyriausybė priskiriama prie griežčiausiųcenzūros, priežiūros ir informacijos filtravimo technologijų naudotojų savo gyventojamsslopinti. Europos įmonės, pvz., „Vodafone“ ir prancūzų „Telekom“, yra gerai įsitvirtinusiosEgipte ir nemažai prisidėjo nutraukiant ryšius, kai spragtelėjo jungtukus ir „išjungė“ Egiptą.Norėčiau, kad būtų atliktas tyrimas apie Europos įmonių vaidmenį, kurį jos atlikopažeidžiamų žmogaus teisių atvejais, kai trukdė laisvai reikšti nuomonę ir naudotis spaudoslaisve, ribojo galimybę gauti informaciją ir padėjo kurti aplinką, kurioje galima pažeistižmogaus teises to nefiksuojant dokumentuose.

Tomasz Piotr Poręba (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, C. Ashton, mano manymu,Europos Sąjunga, anksčiau plėtodama santykius su Tunisu ir Egiptu, padarė keletą klaidų.Tuniso atveju padarėme klaidą, kai per 2009 m. vykusius prezidento rinkimus Zine’ui ElAbidine’ui Ben Ali pasiskelbus prezidentu aiškiai nepasakėme savo nuomonės. Beje, turėčiaupriminti, kad tuomet jis surinko 90 proc. balsų, tačiau rinkimai nebuvo nei laisvi, neidemokratiški. Tas pats pasakytina ir apie Tuniso baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriuospatvirtinus nutraukta nevyriausybinių ir žmogaus teisių organizacijų veikla. Dėl priemonių,kurių šiandien Europa turėtų imtis Šiaurės Afrikos regione, daugiau negalime vykdytitokios pasyvumo ir neveiklumo politikos. Jei neatliksime aktyvaus vaidmens irneparodysime savo pasiryžimo pasiekti šį tikslą, atkurti šio regiono stabilumą bus labaisunku. Vyriausybės, kurios gerbia žmogaus teises ir žodžio bei žiniasklaidos laisvę, grįš įŠiaurės Afrikos valstybių valdžią tik tuo atveju, jeigu vadovausimės aktyviu ir ryžtingupožiūriu į šių šalių įvykius. Labai ačiū.

Cristian Dan Preda (PPE). – (FR) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai,prieš metus šiame Parlamente svarstėme Europos Sąjungos santykius su Tunisu, ir tuometsakiau, kad socialiniai laimėjimai, kuriais tunisiečiai taip didžiuojasi, turėtų būti neatsiejaminuo politinės pažangos.

Be to, per pastarąsias kelias savaites matėme, kad šalyje padaryta politinė pažanga, benttuo požiūriu, kad pradinis maištas laikytinas itin aiškia ir akivaizdžia laisvės troškimoišraiška. Padėtis Egipte panaši, nors aplinkybės greitai keičiasi. Nežinome, kokie bus topadariniai, tačiau neabejojama, kad ateityje ir kitose šalyse žmonės taip pat aiškiai parodysšį laisvės troškimą.

Vis dėlto, kaip matėme šį vakarą, kai kurie iš mūsų baiminasi, kad šis permainų vėjasnebūtinai atneš sekuliarizmą, pasaulietinės valstybės tęstinumą, nuosaikumą ar stabilumą.Manau, turime įsisąmoninti, kad visiškai įmanoma, jog per ateinančias savaites ir ateinančiusmetus šiame regione nebus įtvirtinti stabilūs ir laisve bei nuosaikumu grindžiami politiniairežimai. Tai visiškai įmanoma, ir manau, kad turime būti pasirengę ir tokiems atvejams.

Todėl norėčiau paraginti baronienę C. Ashton pakeisti Europos Sąjungos strategiją irįgyvendinti ją vadovaujantis 2005 m. Komisijos ataskaitoje dėl Barselonos aukščiausiojolygio susitikimo nustatyta kryptimi.

Kader Arif (S&D). – (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, iki šiol man atrodė, kadžmonės visada viršesni už savo politikos elitą. Šiandien esu tuo visiškai įsitikinęs. Visųpirma norėčiau pagerbti Tuniso ir Egipto žmonių drąsą ir ryžtą. Jie mums priminė, kad


vertybės, kurias puoselėjame pasaulyje, – žmogaus teisės ir demokratija – yra ne išimtinėsvakarietiškos, kaip kai kurie tvirtina, o visuotinės ir visiems bendros vertybės.

Mano manymu, šiame pasaulio regione Europa daugiau negali daryti klaidų blaškydamasitarp neteisingų analizių ir nevykusių projektų. Šie žmonės tikisi, kad mes jiems pasiųsimeatsaką, prilygstantį jų drąsai ir siekiams. Jie neprašo labdaros; jie iš tikrųjų prašo solidarumo,o dar labiau – atsakomybės. Šiais nepastoviais laikais niekas nenori sumaišties, tačiau taippat visi turėtų pripažinti, kad status quo ilgiau netoleruotina.

Turime palaikyti viltį, atsiradusią šių įvykių Tunise ir Egipte metu, kad padėtume patvirtintiir įtvirtinti demokratiją, kuri bus naudinga ne tik šioms šalims ir jų gyventojams, bet irmums, ir manau, kad jūs, baroniene C. Ashton, tvirtai išreiškėte šią mintį.

Norėčiau baigti savo kalbą pacituodamas kartą vieno poeto pasakytus žodžius: „Pasaulismiega dėl neapgalvotų poelgių stokos“. Šie žmonės, ne be pagrindo ragindami suteiktijiems laisvę, elgėsi neapgalvotai, tačiau, svarbiausia, tikiuosi, kad jie pažadins mūsų sąžinę.

Alexander Graf Lambsdorff (ALDE). – (DE) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton,norėčiau paprašyti jūsų būti ryžtingesnei. Vykite į Kairą pirmiau, nei ten nuvyks Užsienioreikalų ministrų taryba. Pasikalbėkite su vyriausybės atstovais ir opozicija. Tuomet grįžkiteį Briuselį ir papasakokite savo kolegoms, ką matėte ir girdėjote. Sudarykite darbotvarkę irnesiklausykite 27 skirtingų nuomonių, į kurias įsigilinus iš tikrųjų labai sunku imtis kokiųnors veiksmų.

Kai H. Mingarelli nuvyks į Tunisą – labai teigiamai vertinu šį vizitą, praneškite mums apietai, kad mes žinotume ir kad visuomenė žinotų, jog Europa dalyvauja ten vykstančiuoseįvykiuose. Pirmiausia sužinojau, kad ten lankėsi amerikietis, ir tik vėliau išgirdau, kad tenbuvo nuvykęs ir H. Mingarelli. Esate Europos užsienio reikalų ministrė, ir norėčiaunuoširdžiai jums patarti, viena vertus, būti mūsų užsienio reikalų ministre. Kita vertus,kaip Europos užsienio reikalų ministrė, neturėtumėte būti verčiama daryti viską, ko jūsųžmonės prašo.

Šiandien dabartiniai įvykiai buvo lyginami su 1989 m. įvykiais, ir manau, kad šie palyginimaiteisingi. Manau, 2011 m. įvykiai Kairo Tahririo aikštėje prilygsta 1989 m. įvykiams BerlynoAleksandro aikštėje. Šiose šalyse vyksta revoliucija. Tačiau jei akimirkai prisimintume1989 m. revoliuciją, pamatytume, kad tuomet sprendėme tą pačią dilemą. Norėjomelaisvės, stabilumo ir demokratijos, tačiau pamiršome, kad šis procesas, perėjimas nuostabilios diktatūros prie demokratijos, retai būna taikus, drausmingas ir stabilus. Šiuopožiūriu labai svarbu diplomatija, organizavimas ir atsargumas.

Tačiau dėl to neturėtų sumažėti mūsų džiaugsmas dėl šios revoliucijos. Tai – revoliucijaprieš diktatūrą ir už laisvę. Iš tikrųjų manau, kad Europa gali nustatyti tvarkos šiose šalysesąlygas. Nepaisant to, mūsų džiaugsmas turi būti akivaizdus, tačiau reikia pripažinti, kadvienas dalykas aiškus: valdžioje esant H. Mubarakui, net apribojus jo įtaką, nebus įmanomasukurti valstybės. Po šiandienos smurto įvykių Tahririo aikštėje šio valdovo veiksmai Egipteneteko paskutinių teisėtumo likučių.

Sajjad Karim (ECR). - Ponia pirmininke, ši akimirka – ilgai laukta. Šiuos įvykius sukėlėir seniai prie režimo sąlygų pripratę žmonės, ir asmenys, kurie Egipte nepažįsta nieko,išskyrus H. Mubaraką, tačiau nori pokyčių. Turėjome pasakyti, kad padėtis Egipte neturėtųbūti labiau destabilizuota, nei yra dabar; kad Egipto tauta turėtų išsirinkti vyriausybępriimdama sprendimus laisva valia.


Tai – teisinga, tačiau to nepakanka. Ir tuomet šiandien šio Parlamento posėdžių salėjeišgirstu perspėjimus apie mus visus užgriūsiantį ir sunaikinsiantį islamo cunamį.

Bijau, kad viskas, ko siekiate pateikdami šiuos argumentus, yra totalitarinio režimo, menkaipridengto labai plonu demokratijos šydu, gynyba; jūs visiškai nevertinate šių žmonių, kurieTunise ir Egipte sumokėjo savo krauju ir gyvybe. Jie, kovodami už savo tautiečių laisvę,sumokėjo savo gyvybe, o siūloma laisvė yra ne tokia, kokios jie norėjo. Į gatves išėję žmonės,nepaisant to, kad jų labai daug, yra iškalbinga mažuma, kuri iš tikrųjų atstovauja daugdidesnei tyliajai daugumai.

Vyriausioji įgaliotine, dabar ne laikas būti silpniems. Būkite stipri ir pasiųskite aiškią žinią:dabar H. Mubarak turi pasitraukti.

Simon Busuttil (PPE). - (MT) Ponia pirmininke, nekyla abejonių, kad Europa galėjopadaryti daug daugiau, kad padėtų arabų pasauliui ir jo šalims žengti demokratijos keliu.Tačiau jei šie dramatiški įvykiai, kuriuos matėme, turės teigiamų padarinių, tai vienas iš jų,be abejonės, bus tas, kad arabai, siekdami pagerinti savo padėtį, paėmė likimą į savo rankas.

Šiaip ar taip, istorijoje gausu pavyzdžių, kai Vakarų šalių įsikišimas padarė daugiau žalosnei davė naudos. Todėl turime atsisakyti sumanymo kaskart skubėti taisyti padėtį, kai toprireikia, nurodinėti kitiems ir pamokslauti, kaip jie turėtų tvarkyti savo reikalus. Šiandienturėtume paklausti savęs, ką galima toliau daryti atsižvelgiant į tai, kas atsitiko.

Mano manymu, reikia padaryti du dalykus. Pirmiausia turime sutelkti visas jėgas ir pagalbą,kurią galime pasiūlyti, ir įsikišti, kad šiose šalyse būtų galima pagerinti demokratinę aplinkąir visų pirma stiprinti demokratines institucijas. Taip jos galės klestėti ir kartu išstumtinaujus ekstremistus ir diktatorius.

Antra, privalome paklausti savęs, kur suklydome. Turime paklausti savęs, ar mūsų Europosir Viduržemio jūros regiono politika buvo tik žodžiai, o ne veiksmai. Kur per šiuos įvykiusbuvo Viduržemio jūros šalių sąjunga? Ar Europa kada nors liausis tik reagavusi ir vietoj tonuspręs imtis veiksmų?

Rosario Crocetta (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, atėjo laikas Europaistengtis suteikti Tuniso žmonėms ir jų pereinamojo laikotarpio vyriausybei konkrečiąparamą ir iš naujo pradėti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių dialogą, kuriuopastaraisiais metais visiškai nesirūpinta.

Dėl netolygaus turto paskirstymo ir žmonėms taikomų apribojimų naudotis savopagrindinėmis laisvėmis Egipto ir Magrebo jaunimas bei neturtingieji pratrūko pykčiu.Šiaurės Afrika smarkiai supyko ir reikalauja daugiau demokratijos, geresnės ekonomikos,didesnio dalyvavimo ir užimtumo ir kartu nustebusi žiūri į senąjį Europos žemyną, kurisnesiima veiksmų ir nesugeba perprasti regione vykdomos socialinės pertvarkos ar plėtotitikros į pažangą ir taiką orientuotos politikos.

Europa turi skirti daugiau dėmesio žmogaus teisėms ir demokratijai ir skatinti geriau vestidialogą, labiau bendradarbiauti ir geriau teikti tikrą ekonominę pagalbą. Europa turi atvertiŠiaurės Afrikai savo duris ir širdis, kad Viduržemio jūros regionas galėtų tapti taikos jūra.Privalu nutraukti atsisakymo priimti migrantus iškreiptai bendradarbiaujant su tokių šaliųkaip Libija valdžia praktiką. Mums reikia daugiau investicijų, daugiau atvirumo, daugiaupagalbos ir geresnės Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių politikos. To iš mūsųreikalauja istorija.


Zbigniew Ziobro (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, negalime lyginti Tuniso vidaus padėtiessu Egipto vidaus padėtimi. Pagrindinė masinių protestų priežastis buvo ta pati, tačiau šiųprotestų padariniai tarptautinei padėčiai visiškai skirtingi.

Plačiosios visuomenės pokyčiai Tunise, kuriuos lėmė visuomenės paramos Zine’o ElAbidine’o Ben Ali režimui trūkumas, gali reikšti, kad ši šalis turi galimybę susikurti geresnęateitį. Vertinant padėtį Egipte, priešingai, reikia būti šiek tiek atsargiems. Nepaisant to, kadHosni Mubarak taikė feodalinės valstybės principus, jis Egipte veikė kaip stabilumo garantas.Jei dabar jis bus nuverstas, atsižvelgiant į tai, kad dėl tinkamų sąlygų nebuvimo iki šiolnesuformuota jokia demokratinė opozicija, – ir šį aspektą norėčiau pabrėžti – atrodytų,kad Egiptas gali patekti į radikalių politinių grupuočių, siejamų su organizacija „Musulmonųbrolija“, rankas. Reikėtų apsvarstyti tarptautines tokios įvykių eigos pasekmes. Galimasąjunga su organizacija „Hamas“, bekompromisė politika dėl Izraelio, didesnis krikščioniųpersekiojimas ir padėties šiame regione pablogėjimas – ar šios galimos pasekmės geriaunei stabilumas, kurį užtikrina H. Mubarako valdymas? Pripažindami pagrindinius jotrūkumus ir protestų prieš tai, kas vyksta valdant jo režimui, teisėtumą, turėtume apsvarstyti,kokie sprendimai, atsižvelgiant į esamą padėtį, būtų tinkamiausi ir kokiu požiūriu EuroposSąjunga turėtų vadovautis.

Francisco José Millán Mon (PPE). – (ES) Ponia pirmininke, įvykiai Egipte ir Tunise yralabai svarbūs, ir gali būti, kad šie pokyčiai pasklis po kitas Viduržemio jūros regionovalstybes, o Viduržemio jūros regionas labai svarbus Europos Sąjungai. Šios šalys yra labaiarti mūsų, ir mus su jomis sieja daug stiprių draugystės ryšių.

Per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungai nepavyko įtikinti šių šalių valdžios institucijųimtis būtinų reformų. Per praėjusią Parlamento kadenciją pabrėžiau, kad toliau negalimanaudotis stabilumu pokyčių trūkumui pateisinti ir kad šios šalys turi įgyvendinti išsamiaspolitines, ekonomines ir socialines reformas. Dabar į gatves išėję žmonės reikalauja pokyčiųir reformų.

Ponios ir ponai, palankiai vertinu tai, kad pirmadienį Taryba pagaliau atkreipė dėmesį įšiuos įvykius ir patvirtino savo poziciją šiuo klausimu. Man taip pat atrodo, kad pereinamojolaikotarpio procesas Tunise vyksta tinkama linkme. Tačiau plačiai pripažįstama, kadEuropos Sąjunga, deja, pastarųjų savaičių įvykiuose beveik visiškai nedalyvavo. Girdėjomekelias prezidento B. Obamos kalbas, girdėjome kelis valstybės sekretorės H. Clintonpareiškimus, girdėjome net apie Tuniso kariuomenės ir JAV kariuomenės atstovųsusitikimą...

Europos Sąjungos matomumas jokiu būdu neprilygintinas šiems veiksmams. NaujiejiLisabonos sutarties mechanizmai, įskaitant Europos Vadovų Tarybos pirmininką, turėtųveikti geriau ir būti labiau matomi.

Baroniene C. Ashton, palankiai vertinu jūsų kelionę į Tunisą, kuri numatyta dviejų savaičiųlaikotarpiu, tačiau taip pat manau, kad turime tobulinti savo prognozavimo ir reagavimopajėgumus. Ar norime būti vieni iš pagrindinių pasaulio veikėjų? Turime pradėti nuo to,kad būtume svarbūs bent regionų lygmeniu.

Vasilica Viorica Dăncilă (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, Europos Sąjunga labai atidžiaistebi padėtį Tunise ir palaiko Tuniso žmonių pastangas taikiai pereiti prie demokratijos.Pirminės priemonės, kurių ėmėsi Tuniso pereinamojo laikotarpio vyriausybė, veda tinkamalinkme. Raginame naująsias valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti prisiimtusįsipareigojimus, susijusius su valdymu, pagarba teisinės valstybės principui ir pagrindinėms


laisvėms bei ekonominėmis ir socialinėmis reformomis. Manau, visos šios reformos yravienas iš geriausių investavimo į Tuniso ateitį ir pagalbos jam sukurti stabilią demokratijąbūdų.

Europa siekia užmegzti stiprius partnerystės su Tunisu ryšius kaip dalį Europos irViduržemio jūros regiono valstybių partnerystės, todėl ji turi sutelkti visas turimaspriemones, kad palengvintų pereinamąjį procesą, sukurtų stiprias demokratines institucijasir skatintų aktyvios pilietinės visuomenės, kuri dalyvautų įgyvendinant reformas, kūrimąsi.Esame itin suinteresuoti, kad Tunisas būtų stabilus, klestintis ir demokratinis, su kuriuogalėtume plėtoti abiem šalims naudingą, bendrais interesais ir vertybėmis pagrįstąbendradarbiavimą.

Michael Gahler (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai,jau ne kartą sakyta, kokių veiksmų dabar reikėtų imtis – šiuo požiūriu esama plataussutarimo. Mūsų rezoliucija dėl Tuniso aiški, tačiau rezoliuciją dėl Egipto turėsime išplėstiir papildyti būtinais žodiniais pakeitimais.

Manau, yra pagrindo būti savikritiškiems. Mūsų vadovai Briuselyje ir valstybėse narėsepernelyg ilgai toleravo status quo. Jei vykdydami kasdienę politiką būtume atsakingai vertinęsavo principus, susijusius su visuotiniu žmogaus teisių pobūdžiu ir demokratija, būtumeTunisui ir Egiptui aiškiai įvardiję akivaizdžius jų trūkumus. Žinojome, kad veiksmai, kuriųimtasi prieš islamistus ir fundamentalistus, buvo nukreipti ne tik į šių asmenų grupuotes,bet ir į bet kokią atitinkamos vyriausybės politikos kritiką. Dar nevėlu. Raginimas įtvirtintidemokratiją ir gerbti žmogaus teisės nėra nei kišimasis į vidaus reikalus, nei prisidėjimasprie padėties destabilizavimo. Jokia diktatūra ir jos autoritarinis režimas savaime nėrastabilūs. Todėl vykdydami dabartinę politiką paprasčiausiai laimėjome laiko, tačiauneužtikrinome stabilumo.

Tunisas ir Egiptas gali būti pavyzdžiu kitoms regiono šalims. Visi žino šias regiono šalis.Nemažai žmonių bijo minėti jų pavadinimus. Mano manymu, pvz., Saudo Arabija yragalima kandidatė. Esant tokiai padėčiai, reikia, kad Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinėimtųsi politinio vadovavimo. Vis dėlto 27 valstybių interesai nėra skirtingi. Jei jūsųsprendimas teisingas, nelaukite, kol paskutinis diplomatijos skeptikas dar kartą duosnurodymus savo užsienio reikalų ministrui. Tai, ką apie Egiptą užvakar sakė senatoriusJohn Kerry, o šį vakarą – Barack Obama, turėjote pasakyti ir jūs. Išsilaisvinkite EuroposSąjungos interesų labui, kad niekas kitas, o tik pati ES nustatytų savo politiką dėl savokaimynystės ateities. Galbūt net kitą savaitę galėtumėte vykti į Tunisą ir Egiptą ir po dviejųsavaičių mums Strasbūre pateikti ataskaitą.

Richard Howitt (S&D). - Ponia pirmininke, kaip ir visi kiti Parlamento nariai,dalyvaujantys šiose diskusijose, labai nerimauju dėl taikių protestuotojų Egipte, ypačatsižvelgdamas į šiandien įvykdytus tolesnius smurto aktus.

Norėčiau, kad per šias diskusijas neliktų nepastebėtas susirūpinimas dėl tebesitęsiančiotelevizijos „Al Jazeera“ uždarymo, apie kurį Europa iki šiol nešneka, ir dėl šešių televizijos„Al Jazeera“ žurnalistų suėmimo, taip pat tai, kad turime bendradarbiauti su IT įmonėmis,interneto ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjais, įskaitant mano šalyje veikiančią įmonę„Vodafone“, dėl jų pastarosiomis savaitėmis Egipte priimtų sprendimų.

Taip pat norėčiau, kad ES lyderiai būtų anksčiau pasakę tai, ką sako šiandien. 2007 m.gruodžio mėn. prezidentas N. Sarkozy pasakė: „Norėčiau pasakyti prezidentui H. Mubarakui,


kaip vertinu jo patirtį, išmintį ir nuosaikią viziją. <...> Prezidentas H. Mubarak yra mūsųdraugas.“ Šiandien jis ragina pereiti prie demokratijos.

JK užsienio reikalų ministras Alistair Burt sakė, kad labiausiai nori užtikrinti Egiptostabilumą. William Hague, atsisakęs nurodyti, kaip greitai, jo manymu, turėtų įvyktirinkimai, dabar ragina pereiti prie demokratijos.

Galiausiai pritariu mūsų vyriausiajai įgaliotinei baronienei C. Ashton. Europa mokaužtikrinti pereinamojo laikotarpio teisingumą, rengti rinkimus, stiprinti demokratiją irskatinti pilietinės visuomenės plėtrą. Neatsižvelgdami į klaidas ir praeities bagažą, ji ir mesturėtume vertinti šiuos įvykius kaip regiono krizę, tačiau kartu ir kaip Europai suteiktągalimybę skirti savo išteklius pagarbos demokratijai ir žmogaus teisėms diegimui. NeEuropa nustato šias vertybes. Šių vertybių reikalaujama Tuniso ir Kairo gatvėse, ir mūsųpareiga – paklausyti.

Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Per kiekvieną revoliuciją kyla pavojus, kad žmoniųreikalavimus duoti duonos ir užtikrinti demokratiją pasisavins teisinės valstybės,grindžiamos teisėtumu ir tikra demokratija, priešai. Neturime jokių garantijų, kad sukilimasTunise, Egipte ir kitose šio regiono šalyse netaps dingstimi islamo ekstremistams užgrobtivaldžią, kaip įvyko Irano atveju. Taip pat ateina laikas, kai Europos institucijoms turi išauštitiesos akimirka. Europos Sąjungai pagaliau suteikta galimybių atlikti vaidmenį, kuriam jibuvo sukurta. Ji turėtų veiksmingai paremti pliuralistines politines jėgas. Europos Sąjungataip pat turėtų persvarstyti savo kaimynystės politiką, nes tapo itin akivaizdu, kad iki šioljos plėtota kaimynystės politika buvo naudojamasi korumpuotų valdovų vadovaujamomsvyriausybėms remti. Didelė lėšų, skirtų kaimyninių šalių vystymuisi ir laisvės, demokratijosir gerovės kūrimui, dalis turėtų pasiekti šių šalių piliečius, o šį tikslą būtų galima įgyvendintiglaudžiai bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir akademinėmis beikultūrinėmis bendruomenėmis. Taip pat reikėtų teikti pirmenybę projektams, orientuotiemsį jaunimą ir moterų asociacijas, remti.

Ponia C. Ashton, iki šiol Europos Sąjungos politika šiame pasaulio regione buvo visiškainesėkminga. Turėtume surizikuoti ir paremti Egiptą be H. Mubarako, Egiptą, einantįpliuralistinės pasaulietinės respublikos, kurioje gerbiamos jos mažumos, link. Atėjo laikasH. Mubarakui pasitraukti; jo laikas baigėsi. Jis iššvaistė jam skirtą laiką.

Nicole Sinclaire (NI). - (uždavė „mėlynosios kortelės“ klausimą R. Howittui pagal Darbo tvarkostaisyklių 149 straipsnio 8 dalį) Kalbėjote apie prezidento N. Sarkozy ir A. Burto pareiškimus.Nežinau, ar buvote šiame Parlamente anksčiau, kai vienas kolega kalbėjo apie T. Blairopareiškimus dėl H. Mubarako. Gal galėtumėte patikslinti, ar pritariate T. Blairo nuomonei?

Richard Howitt (S&D). - Ponia pirmininke, pakartosiu tai, ką sakiau savo kalboje, būtentkad turime didelį praeities bagažą, kurį visi turėtume apmąstyti ir iš kurio turėtumepasimokyti.

Tačiau tai neturėtų atgrasyti mūsų, kaip Europos Sąjungos, nuo bendradarbiavimo suEgiptu ir arabų pasauliu siekiat skatinti demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms, ir tikiuosi,kad mano kolegė, nepaisydama kitokios savo nuomonės apie Europą, pritars šiai manonuomonei.

Dominique Vlasto (PPE). – (FR) Ponia pirmininke, daug dalykų jau pasakyta, tačiaunorėčiau prisidėti prie visų Tuniso ir Egipto žmonėms skirtų užuojautos ir paramos žodžių.Jie – visų laisvę ginančių žmonių taikos simbolis. Taip pat mintimis palaikau aukas.


Norėčiau pasakyti, kad Europos Sąjunga, kuriai, kaip sakė kiti Parlamento nariai, trūkotinkamo reagavimo į susiklosčiusią padėtį, turi iš tikrųjų palaikyti Tuniso ir Egipto žmonesir padėti jiems sėkmingai atverti savo šalis reformoms ir įtvirtinti demokratiją.

Europos Sąjunga nusprendė palaikyti Tuniso lyderių pastangas pradėti taikų pereinamąjįlaikotarpį ir organizuoti būsimus rinkimus, siekianti užtikrinti laisvę ir padėti Tunisožmonėms visapusiškai naudotis gerove, kuri užtikrinama įtvirtinus vystymosi ir socialinėstaikos sąlygas ir sukūrus ekonomiką, kuri suteiktų jaunimui galimybių įsidarbinti.

Norėčiau baigti savo kalbą pasakydama, kad Viduržemio jūros šalių sąjungos laukia didelisiššūkis, nes Jazminų revoliucija sukėlė bangą, kuri nusirito per visas Šiaurės Afrikos,Artimųjų Rytų ir Vidurio Rytų valstybes. Ši sąjunga turi sukurti stiprią strategiją dėl šiųšalių. Tačiau turėtume būti atsargūs: Europa, susidūrusi su šiuo teisėtu demokratiniujudėjimu, turi surasti nesikišimo į vidaus reikalus, paramos teisėtiems šių žmonių siekiamsir stabilumo pusiausvyrą.

Alf Svensson (PPE). – (SV) Ponia pirmininke, Europos Parlamente dažnai kalbėjomeapie pagarbą demokratijai, žmogaus teisėms ir laisvėms, tačiau tiesa ta (ir esu įsitikinęs,kad šį vakarą galime tai pripažinti), jog pirmenybę neretai teikėme kitiems dalykams, būtentpolitiniam stabilumui ir geriems verslo santykiams. Dabar labai greitai suvokėme, kadarabų pasaulio tautos taip pat trokšta ir siekia laisvės. Šiuo metu daug kalbame apie pavojus,siejamus su pereinamuoju laikotarpiu. Akivaizdu, kad jų tikrai yra. Tikriausiai čia tarpmūsų nėra nė vieno, kuris atsistotų ir organizacijai „Musulmonų brolija“ triskart sušuktų„valio!“ Tačiau žinome, kad ilgainiui kiekvienas asmuo trokšta laisvės ir pagarbos žmogausteisėms bei laisvėms ir turi teisę jų siekti.

Dabar turime užtikrinti, kad ES daugiau nebūtų tik žiūrovė, leidžianti įvykiams tekėti savovaga. Užuot taip elgęsi, turėtume imtis iniciatyvos ir, kaip pabrėžė baronienė C. Ashton,pasistengti dalyvauti demokratijos kūrimo procese. Įspūdį daro tai, kad šiuos sukilimuspradėjo jaunimas, iš dalies galbūt dėl ryšio priemonių, kuriomis dabar jau galima naudotis.Todėl nemanau, kad šiuo metu šiuose judėjimuose turėtume stengtis įžvelgti slaptąideologinę ar religinę prasmę. Tačiau, kad ir ką šiais sukilimais būtų norima pasiekti, ilgainiuimes, esantys šiame Parlamente, ir visas Europos Parlamentas turėtų teikti pirmenybę laisveiir pagarbai žmogaus teisėms bei laisvėms.

Anna Záborská (PPE). – (SK) Ponia pirmininke, po ilgiau kaip dvejus metus trukusiosstebėsenos paaiškėjo, kad mūsų svarstomose šalyse laipsniškai nyko demokratija, žodžiolaisvė, susirinkimų laisvė ir religijos laisvė. Aiškus to įrodymas – rinkimų šiose šalyserezultatai.

Totalitariniai režimai neatsiranda per naktį. Nepaisant aiškių ženklų, Europos Sąjungainepavyko užimti aiškios pozicijos, kuria ji parodytų, kad palaiko žmogaus teisių gynėjus.Deja, esame vieni iš paskutinių, patvirtinusių bendrąją poziciją.

Kodėl Viduržemio jūros šalių sąjungą įsteigėme per Prancūzijos pirmininkavimo Tarybailaikotarpį? Ar mums trūko diplomatinių išteklių, kad galėtume derėtis dėl stabilumo šiamepasaulio regione užtikrinimo?

Europos Sąjungos valstybės ištisus dešimtmečius palaikė šių šalių vyriausybes, ypačskirdamos joms finansavimą. Dabar tos pačios valstybės pradeda mąstyti apie tai, kaipįšaldyti banko sąskaitas ir kaip paremti šių šalių vyriausybių oponentus. Argi tai – ne tokiapati veidmainystė? Viduržemio jūros regione susiklosčiusi padėtis – pamoka mums už tai,


kad negerbėme žmogaus teisių. Pvz., jei nesilaikoma teisės išpažinti religiją, tai gali taptiradikalų ir teroristų ginklu, taigi ir totalitarinio režimo pradžia.

Sakau tai todėl, kad yra daug kitų šalių, kurioms būdingos panašios savybės.

Ernst Strasser (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, šiose Parlamentevykstančiose diskusijose, kurių jūs įdėmiai klausėtės, visų pirma galima įžvelgti vienąbendrą vardiklį – jums, baroniene C. Ashton, skirtą prašymą. Pakelkite balsą. Ženkitežingsnį į priekį, būkite šiek tiek drąsesnė ir kalbėkite šiek tiek garsiau. Ginkite tuos, kuriešiuolaikinėje civilizuotoje visuomenėje palaiko demokratiją ir žodžio bei spaudos laisvę.

Tunise, Egipte ir galbūt dar keliose kitose šalyse netrukus prasidės sudėtingi pokyčiai. Jomsreikia mūsų paramos šiuo klausimu, todėl jūsų pagrindiniam atstovui šioje šalyje nederasakyti, kad strategijos keisti nebūtina. Priešingai, mums reikia Viduržemio jūros regionostrategijos ir galbūt Artimųjų Rytų strategijos, galbūt reikia persvarstyti sambūvį užViduržemio jūros regiono ribų ir, žinoma, svarbiausią prioritetą, be to, reikia labai greitaiprisitaikyti, pasirengti rinkimams ir juos paremti.

Nederėjo neatsižvelgti į pagrindinio ES atstovo šioje šalyje pranešimą, kad Tunisopereinamojo laikotarpio vyriausybė dabar siekia sudaryti keturis tarptautinius susitarimusdėl žmogaus teisių apsaugos, visų politinių kalinių paleidimo, disidentų sugrąžinimo irpasirengimo demokratiniams rinkimams bei jų organizavimo. Privalome palaikyti šįprocesą, ir Parlamentas nori, kad tvirčiau kalbėtumėte šiuo klausimu.

Marco Scurria (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, šikrizė turėtų paskatinti mus išsiaiškinti, ar Europos Sąjunga iš tikrųjų nori atlikti užsieniopolitikos vaidmenį.

Užsienio politika yra rimtas klausimas: norint ją įgyvendinti, reikia nustatyti strategijas,nuolatinius tikslus ir sudaryti aiškias sąjungas. Negalime toliau keliauti aplink pasaulį,plekšnoti visiems per pečius ir apsimesti, kad viskas visada klostosi gerai. Prieš kelias savaitesEgipte vyko rinkimai, tačiau mes jais nesipiktinome, nes suvokėme, kad mus visus kvailinodiktatūra. Dabar, kai milijonai žmonių išėjo į gatves, visi kalbame apie demokratiją iržmogaus teises. Būtent to ir norime, ir stengsimės užtikrinti, kad tai taptų tikrove, tačiausekdami paskui minią turime būti atsargūs. Pamenu Irano žmonių, norėjusių nuverstišachą, sukilimą, ir žinome, kuo tai baigėsi – režimu, kurio šalininkai net dabar karia daugybęžmonių.

Tikiuosi, kad, pvz., Egipto vyriausybė sugebės neleisti ekstremistams ateiti į valdžią ir padėsstabilizuoti padėtį per Izraelio ir Palestinos krizę. Baroniene C. Ashton, šiame pasaulioregione, be abejonės, reikia daugiau demokratijos, bet taip pat ir daugiau Europos politikos.

Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Ponia pirmininke, esame didelės įtampos ir konfliktotarp vyriausybės ir pilietinės visuomenės Tunise ir Egipte, kurių neišvengiamai kyla dėlrimtų ilgalaikių ekonomikos ir visuomenės problemų, į kurias valstybės valdžios institucijosnekreipė dėmesio, liudininkai.

Dėl fizinio smurto per susidūrimus lieka tik apgailestauti, tačiau tuo tik patvirtinamabūtinybė skubiai teikti išorės paramą taikiam perėjimui prie demokratijos. Todėl EuroposSąjunga turėtų būti pasirengusi nukreipti visus savo išteklius teisinės valstybės principuiir žmogaus teisėms, tarp jų religinėms teisėms, stiprinti šiose šalyse. Nenorime, kadnepakantūs ir kovingi islamistai patektų į valdžią.


Palaikant gerus kaimyninius santykius ir užtikrinant regiono saugumą būtina sutelktidėmesį į veiklą, kuria siekiama stiprinti pilietinę visuomenę, sudaryti palankias sąlygasopozicijai ir užtikrinti, kad vyksiantys rinkimai būtų demokratiški, kad taip būtų galimasutrukdyti ekstremistų radikalų grupėms užgrobti valdžią.

Ioan Mircea Paşcu (S&D). - Ponia pirmininke, iš to, kad padėčiai Egipte pasiekuskarščiausią tašką svarstome Tuniso klausimą (šis klausimas yra mūsų pagrindinė tema),galima spręsti, kaip esame atitrūkę nuo tikrovės, nors mūsų diskusijų pavadinimą galimanesunkiai pakeisti.

Mūsų vieša reakcija buvo nedrąsi: įsisiūbavus revoliucijai reiškėme susirūpinimą irpamaldžiai prašėme būti santūriems bei vesti dialogą, taip parodydami, kad mums trūkstapraktinio padėties suvokimo. Net tikintis, kad po revoliucijų bus galima sukurti mūsųvertybėmis pagrįstą visuomenę, neatsižvelgiama į kultūrinius ir religinius skirtumus, kurieskiria šią ir mūsų visuomenes.

Kaip tuomet turėtume reaguoti? Visų pirma turėtume suvokti, kad norint išspręsti šįuždavinį reikia rasti bendrą koordinavimo atsaką, o ne varžytis, kas pirmiau parodysdidžiausią užuojautą. Baroniene C. Ashton, jūsų žodžiai darys reikiamą įtaką asmenims,kuriems jie skirti, tik tuo atveju, jeigu juos visapusiškai ir viešai palaikys visa Taryba.

Antra, turėtume pradėti nerimauti dėl galutinių šių revoliucinių judėjimų padarinių. Kokierežimai įsigalios jiems pasibaigus? Galiausiai turėtume gerbti žmonių teisę patiems priimtisprendimus.

Ivo Vajgl (ALDE). - (SL) Ponia pirmininke, pasibaigus šiuo metu Kairo gatvėse vykstančiairevoliucijai, Egipto žmonės rinksis politinę sistemą ir jos lyderius. Gali būti, kad kai kuriežmonės pasitikės prezidentu H. Mubaraku dėl teigiamo vaidmens, kurį jis atliko išlaikydamastam tikrą stabilumo lygį Artimuosiuose Rytuose. Tačiau ne apie tai dabar noriu kalbėti.

Iš įvykių Egipte ir Tunise matyti, koks menkas Europos Sąjungos vaidmuo, kurį ji atliekaViduržemio jūros regione ir visuose regionuose, kuriuose vykdoma mūsų kaimynystėspolitika. Turime atlikti Europos kaimynystės politikos reformą ir nustatyti dinamiškąstrategiją, kuri padėtų spręsti nuolatinius Baltarusijos, Osetijos, Abchazijos, KalnųKarabacho, Padniestrės, Kipro, Palestinos ir Vakarų Sacharos klausimus. Mums reikiaVidurio Azijos ir Užkaukazės valstybėms, priklausiusioms buvusiajai Sovietų Sąjungai,skirtos strategijos. Jas taip pat apims demokratizavimo vėjas; nereikia būti pranašais, kadtai numatytumėte. Baroniene C. Ashton, šioje srityje turite daug nuveikti. Siekite dideliųtikslų, ir mes jums padėsime.

Malika Benarab-Attou (Verts/ALE). – (FR) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, ikišiol klaidingai palaikėme Viduržemio jūros pietinės pakrantės šalių diktatūrų režimus, nesmanėme, kad jie yra užtvara, padedanti apsisaugoti nuo islamo fundamentalizmo, o dabarturime priimti šių istorinių įvykių sukeltus iššūkius.

Europa turi persvarstyti savo dabartinę politiką, susijusią su autoritariniais režimais irdiktatūromis. Prezidentas H. Mubarak dabar turi atsistatydinti. Turime palaikyti demokratijąir šių šalių žmonių pasirinktus demokratinius procesus, o ne tiesiog primesti jiems savoviziją. Įsiklausykime į jų balsus, parodykime nuolankumą ir nepainiokime pasaulietiškumosu saugumu. Šiose šalyse jau vyksta pokyčiai. Turime pritaikyti savo priemones, kaddemokratijos šalininkams galėtume teikti patikimą paramą...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją.)


Marisa Matias (GUE/NGL). – (PT) Ponia pirmininke, manau, šios dvi valstybės ir kitosšio regiono šalys parodė, kad pastaraisiais metais Europos lyderiai kelis kartus labiau palaikėverslą ir diktatorius, o ne demokratiją ir neturtinguosius.

Man labai neramu dėl dabartinės padėties Egipte ir dėl šiandienos įvykių, todėl manau, kad,užuot demonstravę ramybę, turėtume parodyti solidarumą. Turime parodyti, kadsolidarizuojamės su milijonais egiptiečių, esančių Kaire ir visoje šalyje, kuriems pabodobadas, priespauda ir nedarbas. Todėl po šiandien pasakytos prezidento H. Mubarako kalbos,nuo saito paleidus režimo šunis ir režimui nesunkiai prasiskynus kelią į smurtą, turimepasakyti, kad palaikome šiuos žmones. Negalime leisti sukurti baimės strategiją, kuripriverstų šiuos žmones grįžti į namus.

Jei prieš 36 metus Portugalijoje būtume išgirdę šiuos pasiūlymus, būtume grįžę namo.Gerai, kad tuomet negrįžome, nes įvyko demokratinė revoliucija.

Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Vyriausioji įgaliotine, Europos užsienio reikalų tarnybojedirba daug darbuotojų, specialistų ir analitikų. Todėl mūsų ekspertai turėtų sugebėtiprofesionaliai įvertinti Tunise ir Egipte vykstančius socialinius neramumus ir jumsrekomenduoti imtis atitinkamų priemonių, kurias taikydama Europa galėtų padėti šių šaliųgyventojams išspręsti problemas, susijusias su nepageidaujamais politikos lyderiais. Tačiau,kadangi iki šiol Afrikos šalyse vykstančių pilietinių neramumų atžvilgiu vykdėme savęsapgaudinėjimu pagrįstą politiką, kyla abejonių mūsų užsienio reikalų tarnybos gebėjimuimtis veiksmų.

Ponia Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotine, jei bus toliau delsiama pateikti profesionalųatsaką į dabartinius Tuniso ir Egipto įvykius, mūsų mokesčių mokėtojai ims pagrįstaistebėtis, kodėl jų pinigais finansuojama daugybė šių įvairių ES užsienio reikalų tarnybosbiurokratų, jeigu jie jums nesugeba parengti skubaus ir profesionalaus atsako į audringusįvykius Europoje.

Andreas Mölzer (NI). – (DE) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, optimistai tiki,kad revoliuciniai įvykiai Tunise ir Egipte galėtų būti, pvz., arabų Tautų pavasario – įvykių,kokius matėme 1989 m. Rytų Europoje, – pradžia. Kaip europiečiai, be abejonės, visadaturėtume palaikyti laisvę ir demokratiją ir labai džiaugtumėmės, jei šis įvykis būtų būtenttoks. Tačiau turėtume nepamiršti, kad mes, europiečiai, ir visas Vakarų pasaulis tam tikrumastu su labiausiai atstumiančiais ir brutaliausiais arabų pasaulio diktatūrų vadovais esamesudarę susitarimų.

Neturėtume savęs klaidinti. Nors internetas ir socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Twitter“ yrašiuolaikinės revoliucijos valdymo priemonės, jomis negalima pakeisti demokratiniųstruktūrų ir teisinės valstybės principo, kurie, norint, kad revoliucija padėtų pereiti priedemokratinės sistemos, turi būti matomi revoliucijos užkulisiuose. Mes, europiečiai,galėtume ir turėtume aiškiai pareikšti savo poziciją ir padėti sukurti šias demokratinesstruktūras, kad galiausiai šiuose regionuose galėtume įtvirtinti teisinės valstybės principąir laisvos rinkos ekonomiką, būtinus demokratijai užtikrinti.

Catherine Ashton, Komisijos pirmininko pavaduotoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienioreikalams ir saugumo politikai. − Ponia pirmininke, visų pirma leiskite labai aiškiai pasakytivieną dalyką. Nepritariu nuomonei, kad Europos veiksmai buvo pernelyg lėti ar pavėluoti.Pirmieji padarėme pareiškimus ir dėl Tuniso, ir dėl Egipto. Apie Tunisą pradėjome kalbėtisausio 10 d., o praėjusią savaitę paskelbiau pareiškimus dėl Egipto. Aplenkėme visus kitus.Tai – ne varžytuvės ir ne lenktynės, tačiau su šia kritika nesutinku.


Taip pat nepritariu nuomonei, kad mūsų veiksmai buvo pernelyg lėti. Nuolat palaikėmeryšius su Tuniso ir Egipto žmonėmis, su mūsų delegacijomis, kurias labai gerbiu už tai, kąjoms teko atlikti per kelias pastarąsias savaites, be to, palaikėme nuolatinius ryšius suvyriausybe ir tarnybomis. Vėliau taip pat sužinosite apie kitus klausimus, kuriuos sprendėmetuo pat metu, taigi nesutinku, kad elgėmės pernelyg santūriai. Nepritariu nuomonei, kadveiksmų, kurių ėmėmės, nepakanka.

Tačiau pritariu, kad galime padaryti daugiau. Ar Lisabonos sutartimi suteikėte man visasreikiamas priemones? Tikriausiai ne. Ar davėme man visus reikiamus išteklius? Tikriausiaine, tačiau padarysime viską, ką galime, atsižvelgdami į tai, kad turime Išorės veiksmųtarnybą ir į man suteiktus įgaliojimus. Negaliu išeiti ir išsakyti savo asmeninę nuomonę.Kalbu Europos Sąjungos vardu. Išklausau jus, valstybes nares ir Komisiją. Tai – vaidmuo,kurį nustatėte Lisabonos sutartyje, ir jį atliksiu.

Keliems iš jūsų, kurių anksčiau čia nebuvo, pasakysiu, kad šiandien mano biure lankėsiTuniso užsienio reikalų ministras, ir tai buvo pirmasis jo vizitas už Tuniso ribų į EuroposSąjungą; jis čia lankėsi todėl, kad jį pakviečiau ir todėl, kad jis supranta, kokie mes svarbūsne tik šiandien, bet ir kitą savaitę, kitais mėnesiais ir kitais metais. Kalbėdama su juo kalbuEuropos vardu. Jis žino, kad mano žodžius palaikys 27 valstybės, tikėkimės, juos taip patpalaikys Europos Parlamentas ir Komisija.

Šiems žmonėms tai kai ką reiškia. Tai reiškia, kad kai ką nors sakome (nebūtinai, kaipžmonės nuolat sako, vienu balsu), tai yra viena žinia. Tai – ta pati žinia, ar ją pasakytųVokietijos kanclerė, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, ar kitos ES valstybės narės– bet kurios iš 27 valstybių narių – prezidentas. Mes sakome tuos pačius dalykus. Todėlpirmadienį vyks užsienio reikalų ministrų susitikimas; jų padarytos išvados ir spaudoskonferencijos, kurias jie surengė apie visas problemas, su kuriomis stengiamės kovotikaimyninėse šalyse ir už jų ribų, žmonėms labai svarbios. Kad ir ką darytume, privalometo nepamiršti.

Pritariu jums, kad turime būti aktyvesni ir nuveikti daugiau, ir visiškai pritariu nuomonei,kad turime persvarstyti kaimynystės politiką. Ilgai tai kartojau. Turime užtikrinti, kadvadovautumėmės daugiau aspektų aprėpiančiu požiūriu, kad nagrinėtume kiekvieną šalįatskirai ir suvoktume, kokių tikslų norime pasiekti su šios šalies žmonėmis, – taip, turimedaugiau dirbti su pilietine visuomene; taip, turime sutelkti dėmesį į žmogaus teises irdemokratiją; taip, turime spręsti joms ir mums bendrus užsienio politikos klausimus.Pritariu šiai nuomonei. Stengiuosi tai daryti. Jei pažvelgtumėte į darbą, kurį darėmepastaruosius du ar tris mėnesius, pamatytumėte, kad nuolat kalbėjau apie vieną klausimą,t. y. apie būtinybę kaimynystėje būti aktyvesniems. Tai turėtų būtų pirmasis mūsų prioritetaspo tarnybos įsteigimo, be to, jis turėtų būti geriau, išradingiau ir labiau susietas su atskirųšalių poreikiais.

Negaliu prisiimti atsakomybės už įvykius, atsitikusius prieš man pradedant eiti šias pareigas,tačiau prisiimu atsakomybę už savo paveldo pavertimą ateičiai skirta strategija, kuriagalėsite didžiuotis, kaip ja ketinu didžiuotis aš. Ji prasideda nuo dabartinių mūsų veiksmųir to, kiek galime prisiimti atsakomybės ir žengti į priekį.

Suprantu, kad padėtis labai sudėtinga ir kaip greitai viskas keičiasi. Taip pat pritariu visiems,pažymėjusiems, kad demokratija nėra ši akimirka. Demokratija – tai procesas. Kuriatedemokratiją ir drąsinate organizacijas, galinčias dirbti su žmonėmis, padėti jiems suprastisavo demokratines teises, ką demokratija reiškia ir ką ji gali duoti – visuomenės pertvarką.Vartojame šį žodį Tarybos išvadose ne be priežasties, nes tikiu pertvarka ne tik šiandien ar


rytoj, bet ir ilguoju laikotarpiu. Būtent tai Europa ir siūlo. Ji tai pasiūlė savo kaimynams,kurie tapo mūsų partneriais, taip pat savo narėms. Ji inicijavo pertvarką, kuri tęsis keliųkartų laikotarpiu. Būtent tam ir esame. Nesame čia tam, kad automatiškai reaguotume irteiktume atsakus. Esame čia tam, kad imtumėmės veiksmų, kurių vaisiais galėtų naudotisžmonės, jų vaikai ir vaikaičiai.

Žinoma, siekdama šio tikslo nepamiršau visų kitų klausimų. Stebiu įvykius Jordanijoje.Nuolat palaikau ryšius su tenykštėmis organizacijomis. Žinoma, dalyvauju Irano įvykiuose.Užpraeitą savaitgalį dalyvavau derybose su iraniečiais, ir žinote, kad dėl visų pateiktųpareiškimų ir mūsų iškeltų klausimų esu labai įsipareigojusi ginti žmogaus teises Irane.

Be abejonės, nepamiršau Artimųjų Rytų taikos proceso. Vakar kalbėjau su George’uMitchellu. Rytoj susitiksime su ministru pirmininku S. Fayyadu. Dalyvaujame įvykiuosekartu su Artimųjų Rytų ketverto nariais. Jo atstovai susitiks šeštadienį per Miunchenevyksiančią saugumo konferenciją, kur ta proga pirmininkausiu ketvertui.

Nepamiršau nė vieno kito klausimo. Taip pat nepamiršau Albanijos, kur Miroslav Lajčákšią savaitę mano vardu vyksta tęsti šio dialogo. Nepamiršome nė vienos spręstinosproblemos, nė vieno iš klausimų, kuriuos šį vakarą svarstysime šiame Parlamente.

Tačiau nesu atsakinga už tai, ką Tony Blair kalba. Galbūt mes kalbame ta pačia kalba; galbūtpriklausome vienai partijai, tačiau negaliu prisiimti atsakomybės už jo veiksmus ir tonedarysiu.

Kitą savaitę vyksiu į Saugumo tarybos susitikimą, taip pat jūsų vardu. Per Saugumo tarybossusitikimą dar kartą turėsime galimybę parodyti, ką Europos Sąjunga gali pasiūlyti šiemsžmonėms šiandien ir rytoj. Labai svarbu, kad jūs padėtumėte man tai padaryti – ne tyliai,galiu kalbėti labai garsiai, o tinkamai, nuosekliai, turint nustatytą kryptį, tikslą, strategijąir planą, kad, Tuniso užsienio reikalų ministrui atvykus į mano biurą, galėčiau pateikti jamplaną. Nesakau jam: „Labai malonu su jumis susitikti; eime, pakalbėkite su manimi prieštelevizijos kameras penkias minutes.“ Ne. Pasakiau jam, kad mūsų susitikimas truks valandą;kad peržvelgsime jų planą ir įvertinsime, ką, mano nuomone, galime jiems pasiūlyti. Kiekreikės skirti pinigų? Ką galiu padaryti? Ką turėčiau pakeisti? Kokių priemonių turime imtiskartu? Kiek lanksčiai galiu veikti? Kiek lankstumo man dar trūksta? Ko jums reikia iš mūsų,Europos investicijų banko, Afrikos sąjungos banko, Jungtinių Valstijų ir kitų jūsų partnerių?Kaip kuriame planą?

Vėliau susitikau su Jemeno užsienio reikalų ministru ir kalbėjome apie tuos pačius dalykus:kaip šalių, kurios yra Jemeno rėmėjos, grupei sekasi kurti naują plėtros fondą? Ar turėtumeįsteigti tokį fondą arabų šalims, su kuriomis kalbėjome? Ką turime padaryti?

Taip, mano manymu, Europos Sąjunga turėtų veikti, ir būtent tai kasdien darau jūsų varduir toliau darysiu ateityje.

Dabar tikiuosi, kad galėsiu greitai palikti šias diskusijas ir paprašyti kito Komisijos nariomane pakeisti. Atsiprašau dėl to, tačiau įvykiai Egipte, kaip teisingai sakėte, sparčiai kinta,bet galiu jums pasakyti, ką be viso to darėme, kol čia kalbėjome. Išsiuntėme pranešimus,mano vardu kalbėjome su užsienio reikalų ministro pavaduotoju. Dabar pranešimaisiunčiami tiesiogiai. Saugumo pajėgos turi nedelsdamos įsikišti ir nutraukti smurtoeskalavimą. Ši žinia pasiųsta mano vardu, nors esu čia ir kalbu jums. Jos turi prisiimtiatsakomybę; vyriausybė atsakinga už kariuomenės iškvietimą tam, kad ji padėtų žmonėmsir dabar užtikrintų jų saugumą. Reikia leisti greitosios pagalbos automobiliams atvykti įaikštę ir iš jos išvykti, nes girdime, kad jiems neleidžiama to daryti. Išėjusi iš Parlamento iš


karto kalbėsiu su viceprezidentu O. Suleimanu. Dabar rengiamasi skambučiui, todėl noriujūsų atsiprašyti ir paprašyti leisti išeiti.

Dabar, kai Europos lyderiai mūsų vardu veda derybas su kitais šio regiono šalių lyderiaisir stengiasi juos įtikinti prisidėti prie raginimų Egiptui imtis pokyčių, per nuolatiniussusitikimus kartu su opozicija stengiamasi parengti veiksmų planą. Šis lyderių bendravimasyra tarsi telefonų medis, kokio anksčiau nesate matę, kai vieni lyderiai kalba su kitais ir taipsiunčia žinias į Egiptą. Kol vyksta šis procesas, mano biure vyksta nenumatytų atvejųsusirinkimas, per kurį stengiamasi išsiaiškinti, kokių tikslių veiksmų imsimės kiekvienugalimu atveju.

Būtent tai dariau kiekvieną dieną nuo šios krizės pradžios, kai sprendžiau Albanijos irBaltarusijos klausimus, kai ėmėmės veiksmų Sudane, kur mūsų specialioji įgaliotinėpirmininkavo specialiai darbo grupei ir kur Véronique De Keyser pati pamatė, kokiųveiksmų imasi Europa.

Būtent tai darome. Ar galėtume padaryti daugiau? Žinoma. Ar norėčiau, kad tokių kaip ašbūtų keturios? Taip, norėčiau. Ar manau, kad naudojamos tinkamos priemonės? Ne. Armanau, kad padarėme pažangą? Taip. Ar manau, kad galėtume padaryti daug daugiau?Žinoma.

Jei viskas, ko iš manęs norite, yra tai, kad atsistočiau ir išeičiau į sceną, kad visi manepamatytų, to nedarysiu. Įgyvendinsiu tai, kam, mano manymu, Europa buvo sukurta, t. y.užtikrinsiu, kad demokratija ir žmogaus teisės būtų kiekvieno veiksmo, kurio imamės,pagrindas, ir šiandien palaikysiu Egipto ir Tuniso žmones.

(Plojimai)

Pirmininkė. − Gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijos (2) , kurie pateikti pagal Darbotvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas dėl pasiūlymų dėl rezoliucijos dėl Tuniso vyks ketvirtadienį.

Balsavimas dėl pasiūlymų dėl rezoliucijos dėl Egipto vyks per antrąją vasario mėn. sesiją.


Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) Per pastarąsias kelias dienas padėtis Tunise ir kitosepietinės Viduržemio jūros pakrantės šalyse tapo ypač rimta. Žuvo dešimtys žmonių,dalyvavusių įsismarkavusiose demonstracijose prieš dideles kainas ir prieš tai, kad šalyjeneveikia laisvoji rinka. Norėčiau pasinaudoti proga ir priminti, kad 1995 m. ES Barselonojepradėjo partnerystės su Viduržemio jūros regionu programą, kuria siekta paskatintibendradarbiavimą ekonomikos, politikos, karinėje ir socialinių reikalų srityse. Tačiau šiuometu šių tikslų toli gražu nepasiekta. Dramatiška padėtis Tunise rodo, kad Europai skubiaireikalinga vizija Viduržemio jūros regiono šalims arba ji turi įtraukti pietinės Viduržemiojūros pakrantės šalis į esamas partnerystės ir kaimynystės politikos priemones. PadėtisEgipte vos per kelias pastarąsias valandas dar labiau pašlijo. Pranešama, kad visoje šalyjeper policijos ir civilių gyventojų, protestuojančių prieš prezidento H. Mubarako valdymą,susirėmimus buvo sužeista ar žuvo keletas žmonių. Esu įsitikinęs, kad vedini šių šalių, oypač Europos interesų, turime remti ekonomikos ir socialines reformas, kurios galėtų

(2) Žr. protokolą.


patenkinti daugumos gyventojų lūkesčius, užtikrintų taiką ir laipsnišką gyvenimo sąlygųgerėjimą Šiaurės Afrikos šalyse.

Richard Falbr (S&D), raštu. – (CS) 1995 m. Europos Sąjunga pateikė plataus užmojotikslo siekti taikos, stabilumo ir klestėjimo Viduržemio jūros regiono šalyse metmenis.Viduržemio jūros šalims buvo suteiktas finansavimas, iškėlus sąlygą, kad jos imsis reikalingųekonominių ir politinių reformų. Tačiau nebuvo laikomasi nė vienos iš šių sąlygų. Daugeliuatvejų ES pastangas padėti savo pietų kaimynams lydėjo baimė, kad į valdžią gali ateitiislamo radikalai, o tai sukeltų pavojų regiono stabilumui. Istorija moko, kad paramaautoritariniams režimams nepasiteisina. Jungtinėms Valstijoms ji nepasiteisino Pietų irCentrinėje Amerikoje, ši strategija nepasiteisina ir ES atveju. Kai kurie kritikai toli gražuneklysta vadindami mus veidmainiais. Mes kalbame apie žmogaus teises, socialinio dialogoporeikį ir apie ekonomikos vystymą, tačiau dešimtmečius nepaisėme, kad Tunise ir kitoseŠiaurės Afrikos šalyse viešpatavo žiauri ir nedemokratinė valdžia. Reikia pasakyti, kadrėmusiems tokią politiką tai dramatiška nesėkmė. Gluminantis ES atstovų raginimas H.Mubarakui surengti demokratinius rinkimus buvo tiesiog apgailėtinas šios nenusisekusiospolitikos padarinys.

Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Afrikos šalyse kilusi nepasitenkinimo bangair jų, ypač Tuniso ir Egipto, gyventojų kova reikalauja ypač didelio mūsų dėmesio ir vienybės.Konkrečiu Egipto, kurio gyventojai ir toliau kovoja už savo socialines ir darbo teises, užsocialinį teisingumą, demokratiją ir laisvę, atveju mes griežtai smerkiame buvusias ir esamasrepresijas, prezidento H. Mubarako režimo įsakymu nukreiptas prieš kovojančiusdarbininkus ir gyventojus, ir norime pagerbti beveik 100 valstybės nužudytų Egipto piliečių.

Visai kaip Tunise ir keliose kitose arabų pasaulio ir Afrikos šalyse, padėtis Egipte iš esmėsyra susijusi su gilėjančia kapitalizmo krize ir jai būdingomis socialinėmis problemomis,prie kurių priskirtina ne vien proporcingai didėjantis jaunimo nedarbas ir nuolat didėjančiosmaisto kainos.

Pastarųjų dienų įvykiai Egipte ir didelio masto juos lemiantis socialinis judėjimas rodoesminę organizacijų, atstovaujančių darbuotojams, ir kitų pažangių liaudies judėjimų,daugybę metų aktyviai veikusių itin sudėtingomis sąlygomis, drąsą, atkaklumą irryžtingumą. Mes ir toliau manome, kad reikalingas politinis sprendimas, kuris būtų pateiktastiksliai laikantis Egipto tautos valios, be jokio išorinio įsikišimo, manipuliacijų ar spaudimo.

Filip Kaczmarek (PPE), raštu. – (PL) Dabartiniai įvykiai Tunise ir Egipte gali iš esmėsnulemti viso regiono ateitį. Labai ilgai šio regiono visuomenės neturėjo galimybės atviraiišreikšti savo siekių, svajonių ar nuogąstavimų. Dar nėra žinoma, kokie bus įvykių ŠiaurėsAfrikoje padariniai. Galime būti tikri tik dėl to, kad turėtume stengtis labiau paveikti padėtį.Juk visa tai vyksta šalyse, kurios yra artimiausios mūsų kaimynės. Iš tikrųjų, Europa buvorimtai įsitraukusi į su aptariamaisiais regionais susijusių klausimų sprendimą. Ilgą laikąmums buvo žinoma, kad vietos valdžia ne visada atitiko savo visuomenių lūkesčius.Protestus įžiebė problemos, kurios dažniausiai sukelia socialinį nepasitenkinimą – taiskurdas, neviltis, valdžios arogancija. Nemanau, kad Tunisas ir Egiptas svajoja apievakarietiškąją demokratiją. Žmonės tiesiog nori geresnio gyvenimo, o geresnis gyvenimasnebūtinai reiškia demokratiją. Ar jie nusipelno gyventi geriau? Be abejo, taip. Visi turi teisęgyventi geriau ir teisę į tai, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas, laisvė ir galimybė tobulėti.Tegu jų viltys išsipildo kuo greičiau ir be kraujo praliejimo. Dėkoju už dėmesį.

Kelam, Tunne (PPE), raštu. – Pirma išvada, kurią reiktų daryti iš svarbių Tunise, Egipteir kitur vykstančių pokyčių yra ta, kad demokratinis pasaulis jiems buvo visiškai


nepasirengęs. Ir ES, ir JAV buvo užkluptos netikėtai ir vis dar turi improvizuoti reaguodamosį šiuos revoliucinius pokyčius ir stengdamosi prie jų prisiderinti.

Tas pat nutiko prieš 20 metų, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Pasirodė, kad tūkstančiųsovietologų analizėse pražiūrėta slapta galinga jėga, kuri galiausiai suparalyžiavo sovietinędiktatūrą, – pavergtų žmonių laisvės troškimas.

Dabartinė padėtis atskleidė vidinį nepatyrusios Europos bendrosios užsienio reikalųpolitikos silpnumą. Ji atskleidė ilgai trunkančią vertybių, kuriomis oficialiai grindžiamaES, krizę. Įgyvendinant realiąją politiką šių vertybių sistemingai nepaisyta arba jos būdavonuvertinamos siekiant stabilumo ar pragmatiškų trumparegiškų santykių.

Dabar atėjo metas suprasti, kad laisvės apribojimų nepaisymas, pateisinant, kad taip norimaišsaugoti stabilumą ir ekonominius interesus, lemia ypač dideles politines klaidas. Vientikra demokratija gali užtikrinti ilgalaikį stabilumą. Remtis autokratiniais režimais reiškiapūsti saviapgaulės miglas, kurios anksčiau ar vėliau išsisklaido, bet dėl to jų demokratiniaipartneriai patiria moralinę žalą.

Krzysztof Lisek (PPE), raštu. – (PL) Ekspertų manymu, riaušės Tunise sukėlė dominoefektą. Labai tikėtina, kad po Tuniso ir Egipto kita regiono šalis, kurios laukia pokyčiai,bus Jemenas. Taip pat reikėtų paminėti Libiją, Alžyrą, Jordaną, Siriją ir Maroką. Globalizacijair su tuo susijęs laisvas informacijos srautas atveria šių režimų valdomų piliečių akis. Jienori pokyčių, padoraus gyvenimo modernioje valstybėje ir skaidriais principais paremtųįstatymų. Tokiomis aplinkybėmis ES turėtų skleisti šias vertybes ir daryti viską, kas įmanoma,kad arabų šalys išvengtų pilietinio karo ar neleistų ekstremistams ateiti į valdžią. Norėčiaupabrėžti, kad mūsų palaikymas turi apsiriboti politinėmis priemonėmis ir neturi apimtikarinių veiksmų. Kaip ES mes turėtume skatinti, kad arabų šalys taikiai vykdytų reformas.Akivaizdu, kad reikalingas dialogas ir su nueinančios valdžios atstovais ir su opozicija,įskaitant islamo judėjimus. ES buvimas turi būti labiau juntamas regione, o visą Europoskaimynystės politiką reikia persvarstyti, kad demokratiją veiksmingiau skatinti būtų labiauįmanoma ne tik arabų šalyse, bet ir kaimyninėse Rytų šalyse, tokiose kaip Baltarusija. Reikiasukurti veiksmingus strateginius planus, tarp kurių būtų tinkama ES finansinė paramademokratijos, pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių sklaidai. Esu įsitikinęs, kad ES turėtųkalbėti vienu balsu ir vienbalsiai pasmerkti nedemokratinius režimus.

Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Įvykiai daugybėje arabų šalių, ypač Tunise ir Egipte,įeis į žmonių išsilaisvinimo nuo autoritarinių režimų, nepaisiusių pamatinių demokratinėsvisuomenės taisyklių – teisės viršenybės ir žmogaus teisių, istoriją.

Manau, kad dabar būtų svarbu permąstyti trumpalaikes bei ilgalaikes strategijas dėl Tunisoir Egipto, vykstant ilgam perėjimo prie demokratijos procesui, neleisti ekstremistinėmsgrupuotėms ateiti į valdžią. Palankiai vertinu ES misiją Tunise, kurios tikslas įvertinti teisinępadėtį prieš rinkimus ir šių rinkimų stebėjimo misiją; tokių pat priemonių reikia kuogreičiau imtis Egipte.

Kad ir kaip būtų, manau, kad nepaprastai svarbu persvarstyti kaimynystės politiką, kuri,kaip turėjome progos įsitikinti, nesugebėjo įgyvendinti vieno iš savo tikslų – skatintidemokratiją ir žmogaus teises. Manau, kad į Europos ir Viduržemio jūros regiono šaliųsusitarimus, kurie turėtų daryti tiesioginį poveikį pilietinei visuomenei, turėtų būti įtrauktadidesnė požiūrių įvairovė. Vykstant dialogui su Tunisu, Egiptu ir jų kaimyninėmis šalimisbūtina siekti užtikrinti demokratinį stabilumą. Norint tai pasiekti, reikia sukurti atitinkamas


strategijas ir sutelkti didesnius išteklius būtinoms socialinėms, ekonominėms ir politinėmsreformoms.

Traian Ungureanu (PPE), raštu. – Demokratijos pažanga arabų pasaulyje turėtų būtiskatinama, tačiau kartu neturėtų būti keliamas pavojus strateginiams ES interesams. ĮvykiaiTunise ir Egipte parodė, kad autokratija nėra sprendimas. Vis dėlto patys įvykiai darnegarantuoja demokratinės baigties. Nesenų laikų istorija parodė, kad demokratinėmisrevoliucijomis gali pasinaudoti gerai organizuotas, karingas islamas. 1979 m. Iranorevoliucija yra garsus demokratinio perversmo, kuris baigėsi autokratija, pavyzdys. Mesturėtume subtiliai laviruoti tarp prezidento H. Mubarako socialinės politikos ir Egiptostrateginės linijos. Egiptas yra ištvermingas sąjungininkas, jis prisijungė prie pajėgų,išlaisvinusių Kuveitą ir daugiau kaip 30 metų užtikrino taiką su Izraeliu. Su dabartiniaisįvykiais Egipte siejamos ir viltys, ir pavojus. Demonstracijų dalyviai ir jų teisėti reikalavimaiyra tikra atvirų diskusijų poreikio išraiška. Bet Egipto visuomenės viduje išlieka didelėagresyvaus elgesio, veiksmų ir politikos galimybė. Ypač plačiai paplitęs yra moterųapipjaustymas, pritarimas viešoms egzekucijoms, kankinimams ir griežtam islamo teisėsaiškinimui. Musulmonų brolija atvirai skleidžia tokias nuostatas ir jai pritaria apie 20 proc.rinkėjų. Norint, kad demokratija Egipte turėtų ateitį, dabar reikia būti atsargiems.

Antonio Masip Hidalgo (S&D), raštu. – (ES) Nestabilumas Viduržemio jūros pakrantėsšalyse ir Sueco regione rodo, kad svarbu anglims suteikti daugiau svarbos.

Remkime energiją, pagamintą ES viduje, tai yra saugus išteklius.

Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Riaušės arabų pasaulyje, kurias įplieskė susideginęsjaunasis Mohamed Bouazizi, neturi jokio akivaizdaus religinio ar ideologinio aspekto.Savaime suprantama, kad socialiniai ir ekonominiai reikalavimai yra svarbiausi, mat Egiptemaisto kainų kilimas dar labiau pablogino ir taip sudėtingas sąlygas, kai 80 mln. šaliesgyventojų kovoja už išlikimą, gyvendami žemiau skurdo ribos už du dolerius per dieną.Esu įsitikinęs, kad formuodami savo požiūrį į įvykius arabų pasaulyje, būtinai turimeatsižvelgti ir į savaime suprantamą laisvės troškimą, ir į tai, kad vis dėlto negalimeneatsižvelgti į pavojų pasauliniam stabilumui, kurį gali lemti griūtis šiame vis labiaunenusakomu ir chaotišku tampančiame regione su didėjančia islamistų įtaka. Nerimąkeliantys ženklai rodo, kad daugybė protestuose dalyvavusių žmonių visai nesiekiavakarietiško pavyzdžio demokratijos, greičiau visiškai priešingai. Negaliu nepagalvoti apieRusijos įsiveržimą į Gruziją prieš dvejus metus, kai netikėtai užkluptas Vakarų pasaulistyliai žiūrėjo ir paprasčiausiai nekreipė į tai dėmesio. Dar kartą atsidūrėme prieš esminius,mus netikėtai užklupusius įvykius, vykstančius prie pat ES sienų. Ir vėl nesiėmėme veiksmų,nors daugeliu aspektų šie veiksmai turi tiesioginį poveikį Europos stabilumui.

John Attard-Montalto (S&D), raštu. – Tuniso premjeras pirmajam užsienio vizituipasirinko Europos Sąjungą. Baronienė Catherine Ashton maloniai priėmė premjerą ir buvoaiškiai matyti, jog toks pasirinkimas buvo labai įvertintas. Reikšmingas pats pasirinkimas,nes Tuniso premjeras norėjo aiškiai nurodyti kelius, kuriais norėtų žengti jo šalis. ES remiademokratiją, teisės viršenybę, žmogaus teises ir pagrindinių principų laikymąsi. Ji siekiastabilumo ir saugumo, šiuo atveju – Viduržemio jūros regiono šalyse. Tunisas yra vienaartimiausių Maltos kaimynių Šiaurės Afrikoje. Šio pereinamojo laikotarpio įvykiai yrasvarbūs ne tik mano šaliai, bet ir visam regionui. Atsižvelgdamas į dabartinę nuosaikiąpoziciją, matau optimistines perspektyvas, kad Tuniso užsienio politika ir toliau plėtosista pačia kryptimi. Taip pat tikiuosi, kad ši vidaus padėtis pasitaisys. Svarbu, kad ES yramatoma per įvairias savo pagalbos ir plėtros programas, kurios gali būti skirtos Tunisui.


Šalys, kurios priima demokratines vertybes ir prisideda prie stabilumo ir saugumo regione,turi būti įvertintos už savo pastangas. Todėl gyvybiškai svarbu, kad ES matomai irapčiuopiamai parodytų šį įvertinimą.

Rafał Trzaskowski (PPE), raštu. – (PL) JT vakar paskelbė, kad per neramumus, susijusiussu revoliucija Tunise, žuvo per 200 žmonių. Tai tragiškoji netikėtai užklupusių įvykiųPietuose pusė. Tai turėtų mus visus paskatinti dar aktyviau imtis tiek šios šalies, tiek visoregiono demokratėjimo veiksmų, ypač dėl to, kad ir Egipte tiesiog mūsų akyse žlungasenoji tvarka. Deja, negali būti nė kalbos, kad Europos Sąjunga ir toliau nepakeistų savotono. Neapsigaukime, kad naujoji ES diplomatinė tarnyba nuo pat pradžių sugebės atliktivadovaujamąjį vaidmenį, kai atskiros valstybės narės turi tokių tvirtų individualių interesų.Vis dėlto Tuniso atveju mums prieinamos priemonės galbūt yra ne tokios įspūdingos,tačiau jos gali padėti pasiekti labai apčiuopiamų rezultatų. Prie jų priskirtina ES kaimynystėspolitika, kuri šiuo metu peržiūrima ir turėtų būti atitinkamai pakeista atsižvelgiant įdabartinius įvykius. Tarp jų turėtų būti galimybė siųsti ES stebėjimo misiją ir turbūt nebėranė vieno, kurį reikėtų įtikinėti dėl tokios būtinybės. Tai konkrečios užduotys, į kuriasEuropos Parlamentas dabar privalo nukreipti savo dėmesį.

Kristiina Ojuland (ALDE), raštu. – Ir aš norėčiau pritarti per diskusiją nuskambėjusiamsusižavėjimui Tuniso ir Egipto žmonių, išreiškusių nepasitenkinimą ir nusivylimą savošalių valdžia, drąsa. Dabar neramumai jau pasiekė negrįžtamą lygį, ir Europos Sąjungaprivalo prisidėti prie tuo nulemto perėjimo proceso. Buvo pasigirdę keletas atsargių balsų,raginančių išlaikyti status quo, ypač Egipte, tvirtinant, kad nuvertus valdžią gali prasidėtipilietinis karas, kuris savo ruožtu į valdžią atvestų religinius fundamentalistus. Manau, kadne mums spėlioti apie galimą įvykių eigą šiose šalyse. Norėčiau priminti, kad kai Rytųblokas atsidūrė ant žlugimo ribos, vis dar buvo tokių, kurie būtų mieliau viską palikę taip,kaip yra, nuogąstaudami dėl būsimo nestabilumo regione. Nedarykime tos pačios klaidosir, užuot taip elgęsi, padėkime Tuniso ir Egipto žmonėms padėti pamatus tikrosiomsdemokratijoms geriausiu įmanomu būdu. Esu įsitikinęs, kad islamas ir demokratija vienaskitam neprieštarauja – Indonezijoje, kuri yra demokratinė valstybė, gyvena daugiausiapasaulyje musulmonų.

16. Referendumas dėl būsimo Pietų Sudano statuso (diskusija)

Pirmininkas. − Toliau darbotvarkėje Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungosvyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pranešimas apiereferendumą dėl būsimojo Pietų Sudano statuso.

Catherine Ashton, Komisijos pirmininko pavaduotoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienioreikalams ir saugumo politikai. − Gerb. Pirmininke, iš pradžių perskaitysiu pranešimą, ovėliau, maloniai pranešu, kad dėl garbiems Parlamento nariams suprantamų priežasčiųdiskusiją pratęs ir užbaigs mano kolega Michel Barnier.

Esame istorinio momento Sudanui ir visai Afrikai liudininkai. Pietų Sudano gyventojaiilgai laukė galimybės pasinaudoti savo apsisprendimo teise. Referendumas, surengtas laiku,vykęs taikiai ir patikimai, buvo įsidėmėtinai sėkmingas, ir dėl to visi galime didžiuotis.

Išankstiniai 10 pietinių valstijų vykusio referendumo rezultatai buvo paskelbti sausio 30 d.,jie parodė, kad triuškinama dauguma (99,5 proc.) pasisakyta už atsiskyrimą. Turime darpalaukti galutinių rezultatų, kurie bus paskelbti per artimiausias porą savaičių.


Didžiuojamės Pietų Sudano gyventojais įvertindami jų apsisprendimą, orumą ir kantrybę,kurią jie atskleidė gausiai atėję balsuoti. Taip pat norėtume pagirti Visuotinio taikossusitarimo šalis iš Pietų už jų lyderystę ir Sudano referendumo tarnybas už puikiai atliktądarbą organizuojant referendumą, nors tam buvo iškilę ypač didelių kliūčių.

Šio referendumo sėkmė visų pirma yra Sudano pasiekimas, tačiau jis atspindi AfrikosSąjungos ir AS Aukšto lygio įgyvendinimo grupės, kuriai vadovavo prezidentas T. Mbeki,paramą, padėjusią šalims eiti į priekį, taip pat rimtą diplomatinį dėmesį, kurio jis sulaukėiš tarptautinės bendruomenės, įskaitant JT, JAV ir, žinoma, Europos Sąjungą.

Pastaraisiais mėnesiais Sudanas buvo vienas iš mūsų politinės darbotvarkės prioritetų.Sudano klausimus aptarėme Užsienio reikalų taryboje lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Dėlišvadų sutarėme vėl Užsienio reikalų taryboje šią savaitę ir ketiname padėtį stebėti ir toliau.

Tačiau visų pirma norėčiau padėkoti Véronique de Keyser, Pietų Sudano referendumopagrindinei rinkimų stebėtojai, ir jos ES stebėjimo misijos komandai už reikšmingąvaidmenį, kurį ji atliko padėdama sukurti Sudano gyventojų pasitikėjimą šiuo procesu.Tai, kad Europa išsiuntė didelę ir patyrusią stebėjimo misiją buvo svarbus ir apčiuopiamasEuropos indėlis, ir už tai noriu labai nuoširdžiai padėkoti, nes žinau, kad jūs asmeniškaiatlikote labai reikšmingą vaidmenį, ir tai buvo plačiai pripažinta.

Sudano referendumo tarnybas taip pat konsultavome techniniais klausimais ir teikėmefinansinę paramą.

Kadangi vis dar laukiame, kada bus paskelbti galutiniai rezultatai, noriu pakartoti, kad ESgerbs referendumo rezultatus kaip Pietų Sudano gyventojų valios išraišką. Mus padrąsinoprezidento O. al-Bashiro pastabos, išsakytos Džuboje sausio 4 d. ir vėl pakartotos sausio31 d., vykstant mažajam viršūnių susitikimui dėl Sudano Adis Abeboje, kad Sudano valdžiapriims referendumo rezultatus, pirmoji pripažins naująją valstybę ir visiškai bendradarbiaussu ja. Raginame visas suinteresuotąsias šalis ir toliau laikytis rimties ir dėti pastangas, kadvyrautų ramybė ir būtų užtikrinta visų Sudano gyventojų saugumas bei sauga.

Nors Pietų Sudano referendumas dėl apsisprendimo buvo reikšmingas pasiekimas, mesnegalime prarasti budrumo. Priešakyje laukia dideli iššūkiai.

Referendumas dėl Abjėjaus regiono, kuris turėjo vykti tuo pat metu kaip ir referendumasdėl Pietų Sudano, iki šiol neįvyko. Esame susirūpinę dėl prievartos proveržių referendumodėl Abjėjaus regiono išvakarėse, todėl raginame šalis užkirsti kelią tolesnei prievartai irrasti svarų sprendimą, kuris padėtų pagrindą ilgalaikiam vietos bendruomenių bendrabūviui.

Yra kitų reikšmingų klausimų, susijusių su Visuotiniu taikos susitarimu, kuriuos vis darreikia išspręsti, įskaitant Šiaurės ir Pietų sienos demarkaciją ir konsultacijų su visuomenedėl Žydrojo Nilo ir Pietų Kordofano surengimą. Tikimės, kad dabar šalys savo energijąnukreips šiems klausimams spręsti, taip pat esminiams klausimams, kuriuos reikia išspręstipo referendumo, tokiems kaip pilietybė, saugumas, pajamos iš naftos ir kiti ekonominiaidalykai. Drąsos suteikia tai, kad abi šalys jau sutarė dėl daugybės principų, visų pirma siekti,kad gyvuotų dvi gyvybingos valstybės su „lanksčiomis“ sienomis, ir palaikyti konstruktyviussantykius. Vis dėlto dar laukia nemažai darbų, o mes toliau remsime prezidento T. Mbekitarpininkavimą.

Mes taip pat susiduriame su rimtomis humanitarinėmis problemomis. Kasdien į PietųSudaną iš Šiaurės grįžta apie 2 000 žmonių, jiems reikia padėti iš naujo integruotis į savovietos bendruomenes.


Mums ir toliau kelia nerimą padidėjusi prievarta Darfūre, dėl kurios neseniai turėjo savogyvenamąsias vietas palikti dešimtys tūkstančių žmonių, ir rimtas šio reiškinio poveikishumanitarinėms operacijoms. Vis dar neišvaduoti trys įkaitais laikomi Europos piliečiai.

Mes ir toliau nerimaujame, kad laikomi sulaikyti žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai,opozicijai priklausantys politikai ir taikūs protestuotojai studentai. Vienas pagrindiniųVisuotinio taikos susitarimo principų buvo padėti pagrindus demokratiniam valdymui,paremtam pagarba įvairovei ir laisvėms, ir mes norime, kad ir Šiaurėje, ir Pietuose būtųgerbiamos pagrindinės laisvės ir iš tiesų būtų įtvirtintas įtraukus demokratinis valdymas.

Žvelgdama į ateitį užtikrinu, kad šiam klausimui ir toliau bus skirta reikšminga vieta mūsųdienotvarkėje. Mes toliau spręsime Chartumo ir Džubos klausimus. Mes jau esame pasirengębendrauti su Chartumu ir pasirengę sutvirtinti mūsų dialogą. Įsipareigojame ir toliau teiktiparamą žmonėms Šiaurėje, ypač karo nusiaubtose teritorijose, tokiose kaip Rytai,pereinamoji teritorija ir Darfūras. Pietų Sudanas nebus stabilus, jei stabilus nebus ŠiaurėsSudanas, ir atvirkščiai. ES užsienio reikalų ministrai minėjo, kad jie pasirengę įdėmiaiapsvarstyti klausimą dėl ES palaikymo, kad būtų sumažinta tarptautinė Sudano skola,atsižvelgiant į pasiektą politinę pažangą.

ES turi reikšmingai prisidėti prie Pietų Sudano stabilizavimo, plėtros ir institucijų pajėgumųvystymo. Jau dabar, be reikšmingų dvišalių valstybių narių programų, remiama pagrindiniųpaslaugų ir žemės ūkio plėtra, ir šiuo metu rengiama ilgalaikė vystomojo bendradarbiavimosu Pietų Sudanu strategija.

Bet mes taip pat pripažįstame, kad Darfūras nusipelno tokio pat didelio dėmesio, kurisneseniai buvo nukreiptas Visuotiniam taikos susitarimui įgyvendinti. Tad visas šalisraginame nutraukti karo veiksmus, sudaryti ugnies nutraukimo sutartį ir siekti visuotinioir teisingo politinio susitarimo, o mes dėsime visas pastangas, kad visos šalys rimtaiįsitrauktų į Dohos taikos procesą.

Galiausia, žodis apie teisingumą. Ilgalaikė taika Darfūre neįmanoma be teisingumo irsusitaikymo. Reikia nutraukti nebaudžiamumą. Taryba ne kartą yra minėjusi, kad Sudanovaldžia privalo visiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu.

Esu įsitikinusi, kad ES tenka svarbus vaidmuo remiant taikią, stabilią ir demokratinę Sudanožmonių ateitį, nesvarbu, ar jie gyventų vienoje, ar dviejose šalyse. Mes turime pareigą stovėtigreta ir Šiaurės, ir Pietų Sudano žmonių, jiems padėti ir juos padrąsinti šiuo kritiniulaikotarpiu.

Mariya Nedelcheva, PPE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. Pirmininke, baroniene C. Ashton,ponios ir ponai, Sudano valdžia iš Chartumo siunčia teigiamus signalus, tarp kurių yra irsklandi referendumo eiga, ir pasirengimas priimti referendumo Pietų Sudane rezultatus.

Manau, kad neperdėsiu sakydama, kad po pilietinio karo dešimtmečių Afrikai dabar atėjoistorinis momentas. Tačiau istoriniai momentai ateina ir praeina – jie netrunka amžinai.Jei norime užversti puslapį ir pereiti prie naujo istorijos laikotarpio, negalima leisti, kadpokyčių dalyviai užmigtų ant laurų. Jie turi padėti aiškius, tinkamus ir gyvybingus pamatus,kurie galėtų užtikrinti geresnę ateitį.

Pietų Sudanas išgyvena pereinamąjį laikotarpį, nes nuo dabar iki liepos 9 dienos, kai jisformaliai taps nepriklausomas, dar daug kas gali nutikti. Abi valstybės turi išspręsti daugybęklausimų. O skubiausiai reikia spręsti sienų klausimą. Iki šiol neaiškus Abjėjaus regionostatusas. Sprendimas būtinas, kad vėl neįsipliekstų konfliktai.


Taip pat išlieka klausimas dėl vadinamųjų parvykėlių. Kaip bus sutikti šie žmonės? Ar šiaijaunai valstybei pavyks integruoti tiek daug žmonių per tokį trumpą laiką? Turi būti sukurtosstabilios institucijos – teismai, policija, armija, visa administracinė sistema, kad būtų galimaužtikrinti šiems žmonėms pilietybę, darbą ir padorias gyvenimo sąlygas.

Tačiau referendumas taip pat kelia realias problemas Šiaurėje – valdžios institucijos turėsprisitaikyti prie naujos politinės tikrovės. Šį savaitgalį jau vyko demonstracijos. Arvyriausybė skatins politinę, etninę, kultūrų ir religijų įvairovę? Galime būti tikri dėl vienodalyko – negalime leisti pasikartoti praeities klaidoms.

Sėkmę abiem šalims gali užtikrinti įvairialypė politinė erdvė, kurioje reikštųsi etninė irreliginė įvairovė, laikantis pamatinio teisės viršenybės principo. Tik tokiu atveju šios šalystaps iš tiesų demokratinėmis valstybėmis.

Galiausia norėčiau paminėti dar vieną dalyką. Ekonominė, socialinė ir politinė tarpusaviopriklausomybė turėtų paskatinti abiejų šalių valdžios institucijas palaikyti nuolatinį dialogąir nuolatos bendradarbiauti. Savo ruožtu vykdydama tinkamus vystymo projektus ateityjeEuropos Sąjunga bus pagrindinė abiejų šalių partnerė.

Véronique De Keyser, S&D frakcijos vardu . – (FR) Gerb. Pirmininke, po diskusijų apieTunisą, Egiptą ir kitas šiuo metu laisvės siekiančias šalis, norėčiau pasakyti, kad mūsų PietųSudano referendumo stebėjimo misija buvo nuostabi ir pavyzdinė patirtis. Referendumasbuvo pavyzdinis, nes nepaisant visų kalbų apie galimas nesėkmes jis pavyko. Jis taip patsuteikė nuostabią patirtį, nes buvo matyti, kad Pietų Sudano gyventojai balsavo su ašaromisakyse: jie šios akimirkos laukė labai ilgai (kai kuriais atvejais – daugiau kaip 50 metų), jiemsteko išgyventi pilietinį karą, tad taikų perėjimą jie pasitiko su neapsakomu džiaugsmu.

Tiesa, būsimi mėnesiai nebus lengvi, tačiau turime džiaugtis pasiekę šį posūkio tašką. Turiupasakyti, kad atsižvelgiant į Europos Sąjungos turimas priemones ir į tai, kaip stipriaikritikavau kitas, nesėkmingas, rinkimų stebėjimo misijas, misija, kurioje man teko dalyvauti,buvo tikra palaima.

Planuojama, kad liepos 9 d. Pietų Sudanas taps penkiasdešimt ketvirtąja Afrikos valstybe.Kaip jau nurodė baronienė C. Ashton, šiuo metu jai tenka susidurti su daugybe problemų.

Visų pirma, Abjėjaus regione, esančiame prie sienos, skiriančios Šiaurę ir Pietus, yra naftos,tačiau sienos nėra aiškiai nubrėžtos, be to, šiame regione nebuvo surengtas atskirasreferendumas. Būtina rasti sprendimą dėl Abjėjaus regiono, bet šiuo metu šis klausimasvis dar neišspręstas. Vykstant referendumui šioje teritorijoje pasitaikė prievartos veiksmų,tą patį reikia pasakyti apie Vienybės valstiją ir Pietų Kordofaną. Šis regionas galidestabilizuoti visą šalį.

Be to, yra dar viena problema, į kurią atkreipė dėmesį Mariya Nedelcheva (jai norėčiaupadėkoti už tai, kad dalyvavo stebėjimo misijoje) ir baronienė C. Ashton – tai pilietybėsklausimas. Žmonės iš Pietų Sudano, kurie gyveno ir dirbo Šiaurėje, kartais net turėdamiten turto, patraukė į Pietus dešimtimis ir net šimtais tūkstančių. Jie greičiausiai dabar turėsiš naujo integruotis į Pietų ekonomiką. Jie nepasitiki Šiaure, jie nežino, ar galės išsaugotisavo darbo vietas – be jokios abejonės negalės, jei jie dirbo viešajame sektoriuje, – o tai yrarimta problema.

Galiausia išlieka problema, susijusi su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu. Salva Kiir, PietųSudano prezidentas, sutinka bendradarbiauti su Šiaure, jei šioji pripažins referendumorezultatus. Jam jau buvo pavykę įtikinti prezidentą O. al-Bashirą apsilankyti Pietuose, jis


buvo formaliai priimtas Džuboje. Tai buvo stulbinamas priėmimas, jis reiškė susitaikymąir naują erą. Salva Kiir mums pažymėjo, kad jei jis šiandien pasirašytų Romos statutą, jisbūtų priverstas prezidentą O. al-Bashirą areštuoti jam atvykus su kitu vizitu. Jis klausia,kaip tokiomis sąlygomis būtų įmanoma bendradarbiauti, kaip būtų galima pasiekti taiptrokštamą Šiaurės ir Pietų susitaikymą. Jis sakė: „Neprašykite mūsų to daryti“. Žinoma, mesištikimi Tarptautiniam baudžiamajam teismui, tačiau taip pat suprantame, kad Šiaurės irPietų bendradarbiavimas yra taikos sąlyga.

Tad bijau, kad vis dar lieka išspręsti daugybę problemų. Jau minėjau, kad misija suteikėnuostabios patirties, tačiau Sudanas iki liepos 9 d. vis dar lieka viena šalis.

PIRMININKAVO: Rainer WIELANDPirmininko pavaduotojas

Charles Goerens , ALDE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, daugiau kaip dvidešimtmetų žinojome, kad Pietų Sudanas nenori, jog Chartumas įvestų šariato teisę. Todėl kilopilietinis karas, atėmęs daugiau kaip dviejų milijonų žmonių gyvybes. 2005 m. pasirašytasVisuotinis taikos susitarimas leido šį karą užbaigti.

Praėjusią savaitę Pietų Sudano žmonės formaliai išreiškė savo valią – tapti nepriklausomiems,atsiskirti nuo Šiaurės. Bet vien noro nepakanka – valstybė turi būti pajėgi kasdienybėjetvarkytis su nepriklausomybės iššūkiais.

Naujoji valstybė dar nenori turėti formalios sienos su Šiaure. Taip pat nežinoma, kaip busdalijamasi iš naftos gavybos gautu pelnu. Tūkstančiai žmonių vis dar juda iš Šiaurės į Pietus.Taip yra todėl, kad plėtros galimybės vis dar gana neaiškios dėl ribotų išteklių ir dėlneįtikėtinai žemo išsilavinimo lygio. Iš esmės šią naują valstybę reikės kurti nuo nulio.

Nors rūpestis dėl naujos valstybės kūrimo pirmiausia tenka Pietų Sudanui, nepriklausomybėpaskatins kai kuriuos fundamentalius pokyčius. Nuo to laiko bet koks Šiaurės ir Pietųkonfliktas bus tarptautinė, o ne vidaus problema, kaip buvo anksčiau. Tad ir JT SaugumoTaryba turės taikyti kitas taisykles.

Mums skubiai reikalinga aiški strategija, leidžianti nustatyti pagrindinius politinius irekonomikos prioritetus, kurie Pietų Sudano gyventojus išvaduotų iš kraštutinio skurdo.Kartu gerbdama visų tautų apsisprendimo teisę, Europos Sąjunga kaip pirminė donorė,turi sugebėti patenkinti vietos gyventojų poreikius. Europos Sąjunga taip pat turėtų užimtivadovaujamą poziciją veikdama su tais, kurie užmegs partnerystės ryšius su naująja valstybe,imdamiesi herakliško darbo reformuoti šią Afrikos dalį.

Judith Sargentini, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. Pirmininke, esame naujosvalstybės gimimo liudininkai. Dėl to labai džiaugiuosi, tačiau kartu norėčiau išreikšti savosusirūpinimą. Visų pirma, Pietų Sudanas yra viena skurdžiausių Afrikos šalių. Kartu tai yrašalis, savo teritorijoje turinti daug naftos. Be to, į šią šalį grįžta daug žmonių, pabėgėlių,neturinčių, kur gyventi, neturinčių maisto ir darbo. Tai žada nelaimę ar net ginkluotąkonfliktą.

Jei nesusitars tie, kurie kontroliuoja naftos išteklius Pietų Sudane ir uostus šiaurinėje šaliesdalyje, per kuriuos gabenama nafta, tada iš tiesų, kaip minėjo mano kolega Parlamentonarys Ch. Goerens, gali kilti tarptautinis konfliktas. Tad ką galime padaryti?

Europa privalo įtvirtinti ten savo buvimą ir privalo ten pasilikti. Kodėl nenusiuntus EuroposSąjungos policijos misijos į Pietų Sudaną ir nepadėjus jiems įvesti teisės viršenybės, tuo šiai


šaliai suteikiant visiškai naują galimybę ir, kas žino, galbūt ši šalis taps pavyzdžiu visaiAfrikai. Labai tikiuosi, kad taip ir bus.

Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, man niekada nekilo abejonių,kad Sudano pasidalijimas yra vienintelė galimybė užtikrinti taiką, teisingumą ir plėtrą PietųSudane. Todėl labai džiaugiuosi, kad pietiečiai su tokiu stebėtinu apsisprendimu balsavouž suverenią ir nepriklausomą ateitį.

Tai, kad daugiau kaip 99 proc. balsavo už atsiskyrimą yra smerkiantis kaltinimas Chartumuiir prezidentui O. al-Bashirui dėl dešimtmečius trukusių pastangų užkariauti ir palenktikrikščioniškuosius ir animistinius Pietus griežtam islamizmui ir šariato teisei.

Nuo šiol Pietų Sudanas ES humanitarinės plėtros prioritetų sąrašuose turėtų užimtiaukščiausiąją poziciją. Referendumas yra ne proceso pabaiga, o jo pradžia. Pietų Sudanasturi būti tikras dėl ES visiško ir nepalenkiamo įsitraukimo, ir vienas iš dalykų, dėl kurionorėčiau kreiptis į vyriausiąją įgaliotinę, yra tas, kad visos EPF lėšos jau dabar nedelsiantturėtų būti pervestos naujajai valstybei, nė nelaukiant, kol ji ratifikuos Kotonu susitarimą.

Taip pat raginu visas 27 ES valstybes nares nedelsiant pripažinti šią naują Afrikos valstybęliepos 9 dieną, kaip numatyta pagal Visuotinį taikos susitarimą. Priešingu atveju visa PietųSudano per pastaruosius metus pasiekta pažanga neteks prasmės. Kitas karas visai Afrikaiturėtų neįsivaizduojamų padarinių.

Galiausiai tikiuosi, kad jau dabar imamasi žingsnių užtikrinti, kad ES delegacijos Džubojepersonalas ir finansiniai ištekliai atitiktų poreikius.

Taip pat tikiuosi, kad vyriausioji įgaliotinė neilgai trukus galės apsilankyti Pietų Sudane.Taip pat kaip Jungtinės Karalystės pilietis džiaugiuosi, kad naujoji vyriausybė Džubojeketina pripažinti Somalilendo Respublikos nepriklausomybę – buvusį BritanijosSomalilendo protektoratą – ir esu įsitikinęs, kad daug kitų Afrikos ir Europos valstybiųvėliau paseks šiuo pavyzdžiu.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į čia esantį Dr. Francis G. Nazario, kuris yra ES misijosPietų Sudanui vadovas ir netrukus taps ambasadoriumi šioje šalyje. Dr. Nazario, prašytumejus ir štai ten sėdinčią Pietų Sudano delegaciją atsistoti.

(Plojimai Dr. F. G. Nazario ir Pietų Sudano delegacijai)

Sabine Lösing, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, ar dabar Pietų Sudanogyventojų padėtis pasitaisys, o gal pasidalijimu yra labiau suinteresuoti Vakarai, kad galėtųkontroliuoti naftos atsargas? Kad ir kaip būtų, Pietų ateityje laukia dideli iššūkiai. Kadanginėra infrastruktūros, o dabartinė ekonomikos padėtis yra pražūtinga, dar ilgai reikės teiktiparamą civiliams ir humanitarinę pagalbą taip pat.

Deja, dar turbūt neįmanoma būti tikram, kad nebeliko audringų konfliktų pavojaus. Visdėlto ekspertai mano, kad karinėmis priemonėmis to neįmanoma išspręsti. Kaip tikatvirkščiai – dėmesys karinėms priemonėms neleidžia rasti realaus konfliktų sprendimo.Būtiną pagalbą civiliams būtų gerokai veiksmingiau teikti be karinių pajėgų įsikišimo.Civilines užduotis patikėjus kariškiams neleidžiama tvariai vystytis civiliniams dariniams.

Tokios padėties pavyzdys yra Darfūras. Šioje teritorijoje humanitarinių ir vystymoorganizacijų užduotis yra perėmęs didžiulis karinis aparatas, dėl to sulaukta aštrios šiųorganizacijų kritikos. Reikalaujame, kad būtų orientuojamasi į vien tik civilinį konfliktovaldymą ir pagalbos priemones, kitais žodžiais tariant, kad JT misija apsiribotų savo


civiliniais elementais ir kad nebūtų naudojamos ES kovos grupės. Be to, žvelgiant į vystymosiperspektyvą, raginame nurašyti Sudano skolą.

Bastiaan Belder, EFD frakcijos vardu. – (NL) Gerb. Pirmininke, visi ženklai rodo, kadsausio 9 d. referendumo Pietų Sudane rezultatas bus vienbalsis pritarimas dėlnepriklausomybės. Visa tai puikiai suprantama ir priimtina, ir tuo iš tikrųjų derėtų džiaugtis.

Kad ir kaip būtų, Pietų Sudanas neseniai užbaigė 23 metus trukusį pilietinį karą su arabiškąjaŠiaure, per kurį žuvo 2,5 mln. žmonių, o per 4 mln. buvo priversti palikti šalį. Jau nekalbantapie vergystę Šiaurėje, į kurios gniaužtus pateko greičiausiai šimtai tūkstančių Pietų Sudanomoterų ir vaikų. Turint omenyje tokią istoriją, savaime suprantama, kad šiai jauniausiaibesikuriančiai valstybei kuriant savas institucijas reikalinga bet kokia įmanoma tarptautinėpagalba.

Reikia pažymėti, kad vykstant šiam procesui neabejotinai reikalinga patikima policija. Darpraėjusią savaitę mane pasiekė nerimą keliantys pranešimai apie rimtus neteisėtus veiksmusnaujojoje policijos akademijoje Radžafe. Todėl norėčiau paraginti Europą į tai atkreiptidėmesį ir sutelkti pastangaspadedant spręsti šias problemas, ir taip pat padėti spręsti visusvalstybinius klausimus, su kuriais Pietų Sudanui teks susidurti.

Martin Ehrenhauser (NI). – (DE) Gerb. Pirmininke, iš kelionės į Sudaną parsivežiau porądalykų: pirma, įsitikinimą dėl Pietų Sudano gyvybingumo, antra, tai, kad būtina tikėti PietųSudano gyvybingumu, nes nėra kitos galimybės. Tačiau šiai jaunai valstybei, kaip ir mažamvaikui, reikalinga parama iki tol, kol ji galės veikti savarankiškai. Būtent to ir laukiama ištarptautinės bendruomenės.

Norėčiau aptarti du dalykus. Pirma, skolos nurašymą. Kadangi esu EP narys iš Austrijos,šis klausimas man ypač aktualus, nes Austrija yra didžiausia Paryžiaus klubo kreditorė.Esu įsitikinęs, kad mes šiuo atžvilgiu turime pateikti pavyzdį ir, nors tai užduotis, tenkantivalstybėms narėms, vis dėlto labai svarbu, kad Europos Sąjungai vadovaujant pasireiškiapuikus valstybių narių koordinavimas.

Antras dalykas, kurį norėčiau čia paminėti, yra aklavietė, į kurią esame patekę – vienavertus, Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderį, kita vertus, yra išreikštavalia ir būtinybė skirti lėšų iš 10-ojo Europos plėtros fondo. Manau, kad šiais atvejais mumsreikalingi greiti, bet labai pragmatiški sprendimai.

Filip Kaczmarek (PPE). – (PL) Gerb. Pirmininke, labai džiaugiamės, kad referendumasPietų Sudane praėjo taip taikiai. Mūsų stebėtojai vieningai gerai vertina tai, ką jie matė perstebėjimo misiją. Jie taip pat pagal mūsų nustatytus standartus teigiamai įvertino patįreferendumą. Referendumas buvo patikimas ir gerai organizuotas, jis suteikė rinkėjamsgalimybę pasiekti, kad būtų išgirsta jų nuomonė. Buvo galima akivaizdžiai įžvelgti šioreferendumo svarbą Pietų Sudano piliečiams, nes baigiantis ketvirtai referendumo dienaijau buvo atėję balsuoti 60 proc. rinkimo teisę turėjusių asmenų. Tai aiškiai parodo, kokspasiryžimas išreikšti savo apsisprendimą lydėjo žmones.

Prezidentas al-Bashiras šiame Parlamente buvo kritikuojamas dažnai, bet šį kartą turėtumejį įvertinti dėl sausio 24 d. Džuboje pasakytos kalbos, apie kurią užsiminė ir C. Ashton. Jispareiškė, kad pripažins visus sprendimus, priimtus remiantis referendumo rezultatais, netjei tai reikštų Pietų Sudano atsiskyrimą, o visa tai byloja, kad šio regiono gyventojai savovalią išreiškė ypač aiškiai. Norėčiau ir aš atkartoti kitų kalbėjusiųjų išsakytus pageidavimusir viltį, kad jei Sudanas skiltų į dvi šalis, jos sugyventų taikiai.


Dabar labai svarbu, kad taikią atmosferą, viešpatavusią per referendumą, pratęstų taikuslaikotarpis, per kurį bus paskelbti rezultatai ir abi valstybės galės persitvarkyti. Daugstebėtojų nuogąstauja, kad dabartinė riaušių banga ir demokratijos reikalavimai kai kuriosešalyse, įskaitant Sudaną, gali tapti pretekstu užšaldyti taikos procesą, o dėl to gali taptineįmanoma veiksmingai įgyvendinti aukštų siekių planus. Kita vertus, perspektyvos kaikuriose vietose yra teigiamos, pavyzdžiui, atstovaujamose Afrikos Sąjungos , kuri, kaipžinome, yra pasirengusi pripažinti šios naujos Afrikos valstybės nepriklausomybę. Taippat privalome turėti omenyje, kad referendumas dar nėra pabaiga, o galutinė sėkmė būtųpateisinti Sudano gyventojų lūkesčius. Mes jau žinome, kad jų lūkesčiai taps tikrove 2011 m.liepos 9 d., kai bus paskelbta Sudano nepriklausomybė, ir tik tada galėsime džiaugtis šiokruvino ir ilgalaikio konflikto pabaiga.

Corina Creţu (S&D). – (RO) Gerb. Pirmininke, po keturių pilietinio karo dešimtmečių,nusinešusių 2 mln. gyvybių ir pabėgėliais pavertusių 4 mln. žmonių, Pietų Sudanoatsiskyrimas yra atsakas į etninę ir religinę netoleranciją, kurią paskatino 2005 m. ataskaitair prieš mėnesį įvykęs referendumas. Susijusios šalys sutarė dėl šio atsiskyrimo, ir esu tvirtaiįsitikinęs, kad tai leis Pietų Sudanui greičiau ir paprasčiau įsilieti į tarptautinę bendruomenę.Vis dėlto išlieka domino efekto pavojus žemyne, patyrusiame daugybę traumų dėl karų,kuriuos pakurstė buvusių kolonizatorių nubrėžtos dirbtinės sienos. Todėl šešių mėnesiųpereinamasis laikotarpis iki taikaus atsiskyrimo yra ypač svarbus tiesiant būsimąjį naujosiosvalstybės kelią.

Viena vertus, susiduriama su kariniais ir strateginiais iššūkiais, konfliktų tarp buvusiųatsiskyrimo judėjimo karo vadų, kai kurių neformalių karinių grupuočių įsikišimo, internetosaugos privatizavimo, susidūrimų pasienyje su islamiškuoju Sudanu galimybe irproblemomis, susijusiomis su pajamų iš naftos pasidalijimu. Kita vertus, išlieka rimtahumanitarinė problema, todėl esu įsitikinęs, kad Europos Sąjunga privalo rimtai prisidėtiją sprendžiant. Priešingu atveju tikėtina katastrofa, kuri gali regione sukelti nestabilumą.Sudane vienas iš dešimties vaikų miršta pirmaisiais gyvenimo metais, o vienas iš septyniųmiršta nesulaukę penkerių. Galimybė turėti geriamojo vandens ir gauti sveikatos paslaugasyra ribota, o keturi penktadaliai gyventojų neraštingi. Pusė gyventojų pietuose yra jaunesninei 18 metų, ir jei jiems pavyksta išvengti mirties vaikystėje, dėl skurdo ir perspektyvųnebuvimo jiems gresia pavojus žūti per konfliktus, kenkiančius naujosios valstybėsnepriklausomybei.

Tikiuosi, kad Europos Sąjunga atsižvelgs į šio klausimo kompleksiškumą.

Marielle De Sarnez (ALDE). – (FR) Gerb. Pirmininke, džiaugiuosi, kad Pietų Sudanogyventojams buvo suteikta laisvė pasirinkti savo ateitį. Didžiuojuosi galėdama pasakyti,kad galutinis neginčijamas rezultatas buvo pasiektas dėl labai tvirto tarptautinėsbendruomenės ir Europos Sąjungos palaikymo.

Mes artėjame prie istorinio posūkio taško – ilgalaikės taikos įtvirtinimo ir naujos valstybės,kuri per 55 metus savo nepriklausomybės metus beveik 40 metų gyveno pilietinio karosąlygomis, įkūrimo. Tai yra naujos epochos ženklai, ženklinantys derybas tarp Šiaurės irPietų, kuriomis siekiama įgyvendinti 2005 m. pasirašytą Visuotinį taikos susitarimą: išspręstipilietybės klausimus, nustatyti sienas, nuspręsti, ar Abjėjaus regionas priklausys Šiaurei,ar Pietums, taip pat kaip pasidalyti naftos išteklius ir išspręsti skolos klausimus.

Europos Sąjunga, be abejonės, turės padėti ir vykstant šiam politiniam procesui, ir prisidėtiprie naujos valstybės raidos. Tarptautinė bendruomenė ir Europos Sąjunga turi nepamirštiapie Šiaurės Sudaną ir Darfūrą, kuriame konfliktas toli gražu neužbaigtas ir kur per


pastaruosius 12 mėnesių smarkiai padaugėjo prievartos, dėl kurios per 270 000 žmoniųbuvo priversti palikti savo namus, o daugiau kaip trys milijonai vis dar gyvena pabėgėliųstovyklose.

Oriol Junqueras Vies (Verts/ALE). – (ES) Gerb. Pirmininke, pamatinis Europos Sąjungosprincipas yra demokratija, tad atsižvelgdama į tai, kad didžioji dauguma Pietų Sudanogyventojų demokratiškai balsavo už nepriklausomybę, Europos Sąjunga privalo pritarti,kad nedelsiant būtų sukurta nauja valstybė. Taip turime padaryti dėl to, kad be kitųpriežasčių, demokratija yra stabilumo, saugumo ir klestėjimo Afrikoje ir Viduržemio jūrosregione pagrindas. Taip pat norėčiau pažymėti tarptautiniu mastu ypač svarbų dalyką, kadapsisprendimo teisė taikoma kaip tarptautinių santykių priemonė – mes tai matėme Kosoveir dabar – Pietų Sudane.

Pats Tarptautinis baudžiamasis teismas padarė išvadą, kad demokratiniai nepriklausomybėsprocesai pagal tarptautinę teisę yra visiškai teisėti. Sienų nustatymas reiškia sugrįžimą ten,kur ir reikia būti – prie demokratijos. Todėl norėdama sustiprinti pačią Sąjungą, ES privalobūti pasirengusi pripažinti bet kurios Europos šalies, tokios kaip Katalonija, Škotija arFlandrija, kurios demokratiniu keliu siekia nepriklausomybės, apsisprendimo teisę.

Peter van Dalen (ECR). - (NL) Gerb. Pirmininke, gyvename apokaliptiniais laikais. NuoMauritanijos iki Omano, visur pakilo žmonės. Visame pasaulyje tūkstančiai žuvo užkluptigamtos nelaimių. Amerikoje ir Europoje vis beatodairiškiau lankstomasi prieš euro irdolerio aukso veršį. Daugybėje šalių persekiojami krikščionys.

Niekas nežino, kada ateis pasaulio pabaiga, bet Biblija mus ragina, jog reikia būti atidiemsir pasirengusiems.

Tačiau šio visuotinio sumišimo laikais esame nuostabaus įvykio – Pietų Sudano gimimo– liudininkai. Po daugybės priespaudos ir karo metų iš vergijos išlaisvinami Pietų Sudanožmonės. Pietų Sudano žmonės išlaisvinami iš vergijos namų, kuriuose viešpatavotarptautiniu mastu ieškomas nusikaltėlis Omar al-Bashir. Tai didi proga džiaugtis ir dėkoti.

Dėl šios priežasties šiltai sveikinu čia esančius bičiulius iš Pietų Sudano. Meldžiuosi, kad šinauja šalis nestokotų išminties, kad joje klestėtų teisė ir teisingumas. Tegu Pietų Sudanasbūna šalis, kurioje susitinka gailestingumas ir tikėjimas. Tegu tai būna tauta, kurioje taikair teisingumas būtų neatskiriami.

Norėčiau paprašyti Komisijos, kuriai čia atstovauja M. Barnier, nedelsiant pripažinti naująPietų Sudano valstybę, tai yra, tai padaryti kuo greičiau. O šį pripažinimą tegu lydi veiksmai.Paremkime Pietų Sudaną visur, kur tik įmanoma. Pasiekime, kad ši šalis taptų mūsų užsieniopolitikos prioritetu. Nekantriai laukiu jūsų konkretaus atsakymo į savo prašymą.

Gay Mitchell (PPE). - Gerb. Pirmininke, Šiaurės ir Pietų Sudano gyventojai dabar turiprogą sutelkti pajėgas savo ekonomikų augimui ir panaudoti turtus, kuriuos gali suteiktijų naftos ištekliai, tam, kad pamaitintų ir lavintų savo piliečius, tačiau padėti privalome irmes, ir turime tai daryti nedelsdami.

Šiuo metu 80 proc. Pietų Sudano gyventojų neturi galimybės naudotis tualetais. Vienas išdešimties vaikų miršta nesulaukęs pirmojo gimtadienio. Skurdžiausiose Pietų Sudanodalyse pradinę mokyklą baigia mažiau nei vienas procentas vaikų. Sudanas kiekvienaismetais eksportuoja naftos už milijardus dolerių. Jei Šiaurė ir Pietūs galėtų rasti diplomatinįir taikų sprendimą – o aš esu įsitikinęs, kad jie tai gali – tada abi šalys, taip pat kiek padedant


draugams, galėtų panaudoti gausius savo gamtos išteklius, kad išbristų iš savo nepakeliamoskurdo, kuris nelyginant maras siaubia jų žemę.

Žinoma, abiejų vyriausybių ateitis priklausys nuo tokių dalykų kaip sienų nustatymas,pasidalijimas iš naftos gautomis įplaukomis ir Abjėjaus, ginčytino naftos turtingo pasieniotarp Šiaurės ir Pietų regiono, statuso. Raginu vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją skatintiskubiai surengti diplomatines Šiaurės ir Pietų derybas, kad kuo greičiau būtų išspręsti likęklausimai, o svarbiausia, šis klausimas būtų įtrauktas į Europos Sąjungos dienotvarkėsprioritetus.

Nekantriai laukiu greitos galimybės pasveikinti abiejų šalių parlamentų narius,atstovaujančius savo savarankiškoms valstybėms, būsimame susitikime Jungtinėjeparlamentinėje AKR valstybių asamblėjoje su mūsų Parlamentu. Tai bus ženklas, kad jiemspavyko sukurti valstybingumą. Tikiuosi, mes turėtume tai skatinti ir siekti, kad tai įvyktųkuo greičiau.

Guido Milana (S&D). – (IT) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, nenoriu trikdyti šiodžiaugsmingo nusiteikimo.

Tiesa, kad pagaliau priartėjome prie 2005 m. prasidėjusio etapo, per kurį diplomatinėspriemonės padėjo užtikrinti, kad įvykiai klostytųsi kuo palankiau, pabaigos. Tačiau darlieka daugybė neišspręstų problemų. Tai jauna šalis, o įvykus atsiskyrimui tai bus jaunavalstybė. Tai šalis, kuriai vis dar reikia nustatyti savo sienas, išspręsti problemas, kurios čiajau buvo paminėtos kelis kartus, susijusias su konfliktais Abjėjaus regione, su naftotiekiu,kuris yra vienas svarbiausių dalykų šalyje, ir su tarptautine pagalbos sistema.

Todėl norėčiau atkreipti Komisijos nario dėmesį į vieną labai paprastą dalyką. Mums reikiaįgyvendinti du ar tris dalykus. Mes turime sukurti strategiją Pietų Sudanui ir šią naująvalstybę pripažinti jau vasario 7 d., nelaukdami liepos 9 d., kai rinkimų rezultatai buspaskelbti oficialiai. Mums taip pat reikėtų savo tarptautinei tarnybai pavesti veikti nedelsiantir sudaryti delegaciją Pietų Sudanui.

Tai vienintelis kelias paremti šį procesą; tai vienintelis būdas, kuriuo pažangi ir strateginėdiplomatija galėtų paremti šios šalies kelią į demokratiją. Norėčiau pažymėti, kad pirmasdalykas, kurį turi atlikti ši šalis, yra sukurti savo konstituciją, o Europa šiuo klausimu galėtųdaug prisidėti.

Niccolò Rinaldi (ALDE). – (IT) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai!Europos Parlamente pradėjau dirbti 1991 m. kaip patarėjas politikos klausimais ir jau tadaŠiaurės ir Pietų Sudano konfliktas buvo nuolat iškylanti krizė. Atrodo, kad galiausiai praėjus20 metų, jau matyti šviesos ilgo, sudėtingo tunelio gale.

G. Milana ir kiti jau pažymėjo, kad vis dar lieka daug ką nuveikti, tačiau daugelis mūsųbuvo pasirengę blogiausiam ir manė, kad vėl prasidės pilietinis karas. Todėl sveikinu šaliesŠiaurės ir Pietų dalis dėl šio pradinio referendumo rezultato. Dabar iki nepriklausomybėspaskelbimo svarbi kiekviena diena. Niekas negali sau leisti klysti – nei Chartume, neiDžuboje, nei Briuselyje ar Afrikos Sąjungoje Adis Abeboje. Pavyzdžiui, mintis suburtispecialaus statuso ES delegaciją dar iki paskelbiant nepriklausomybę, neabejotinai yrapalankiai vertintinas dalykas. Sudanas mums, tarptautinei bendruomenei, duoda nuostabiąpamoką apie cinizmą ir krizes, kurias mes, labiausiai dėl savo susitaikymo, laikomeneišsprendžiamomis.


Frank Engel (PPE). - (FR) Gerb. Pirmininke, palankiai vertinu būsimą Pietų Sudanonepriklausomybę ir sveikinu Pietų Sudano gyventojus sulaukus šios sėkmės.

Kaip mūsų kolega Parlamento narys Ch. Goerens, kuris šia proga maloniai į mane kreipėsi,neseniai minėjo, žmonės turi teisę gyventi ne pagal šariatą. Ir šią teisę turime gerbti. Taippat turiu pažymėti, kad kai kurioms žmonių grupėms teko malonė išsikovoti teisę į tokiąlaisvę. Visai šalia gyvenantys Somalilendo žmonės tokios galimybės neturi.

Taip pat norėčiau paraginti persvarstyti savo politiką, pagal kurią iki šiol buvonepripažįstamos pastangos Somalilendo Respublikos gyventojų, sukūrusių laisvą irdemokratinę musulmonišką valstybę regione, tačiau su kuria mes elgiamės taip, tarsi josnė nebūtų.

Gerb. Pirmininke, taip pat norėčiau šį tą pasakyti dėl šios šalies, Pietų Sudano, statuso. PietųSudanas vis dar yra skurdžiausia Afrikos šalis, nors per pastaruosius penkerius metus jigalėjo naudotis puse viso Sudano naftos išteklių. Aš tai vertinu kaip akivaizdų neišsivystymopavyzdį, dėl kurio iki šiol buvo kaltas Chartumo aplaidumas ir dėmesio stoka.

Tačiau dabar norėčiau Europos Sąjungai primygtinai pabrėžti rimties ir vystymosireikalingumą, ir tai, kad nereikia finansiškai remti išsivystymo stokos, ateityje galimosPietų Sudane.

Jarosław Leszek Wałęsa (PPE). – (PL) Gerb. Pirmininke, turėtume atsispirti pernelygdidelio optimizmo pagundai per šios dienos diskusiją. Spėliojimai apie būsimus Sudanoįvykius yra ne kas kita kaip mėginimas spėti iš krištolo rutulio. Kad ir kokias viltis būtųsukėlęs neseniai įvykęs referendumas, dar nereikia manyti, kad viskas jau išspręsta. Taiptoli gražu nėra, ir niekas dar nežino, ar šalis bus padalyta pagal gyvenančių Pietuose pareikštąvalią.

Kitas klausimas susijęs su tuo, kad pietinę dalį dabar vienija neapykanta musulmoniškajaišiaurei. Kai šie jausmai išblės ir ateis laikas kurti valstybės institucijas, pusiausvyra tarp trijųkultūriniu ir kalbiniu požiūriu skirtingų genčių labai smarkiai išryškės. Ši problema busypač reikšminga, ir mes jau dabar turime į ją atkreipti dėmesį.

Kitas klausimas, kurį privalome užduoti ir į kurį privalome rasti atsakymą, yra toks: kodėldabar tikimės, kad konfliktas, trukęs pusę amžiaus, baigsis taikiai? Atsakymas aiškus –neapdorota nafta. Abi užsienio bendrovės, be kurių būtų neįmanoma išgauti naftos tokiojeskurdžioje šalyje, ir abiejų šalies dalių atstovai pajuto naftos dolerių kvapą.

Tikėkimės, kad godumas mūsų neapakins ir mūsų troškimas padėti ne tik padės užtikrintifinansavimą valstybės kūrimo priemonėms, bet taip pat leis įgyvendinti visuomeneinaudingas programas.

Anna Záborská (PPE). – (SK) Gerb. Pirmininke, prieš referendumą labai jaudinomės dėlgalimų su juo susijusių neramumų, ir man be galo džiugu, kad referendumas vyko taikiaiir veiksmingai. Vis dėlto, kaip minėjo ir baronienė C. Ashton, labai svarbu užtikrinti, kadAbjėjaus regione ir regione, kuriame esama naftos, įvyktų atitinkamas papildomasreferendumas. Taip pat šiam papildomam balsavimui bus reikalinga Europos Parlamentostebėtojų misija.

Net ir paskelbus Pietų Sudano nepriklausomybę, jis išliks viena skurdžiausių pasauliovalstybių. Regione dirba nemažai Slovakijos NVO, ir joms labai svarbu turėti tinkamas jųdarbui sąlygas. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į vietos bažnyčios ir bažnytinių


organizacijų vaidmenį, nes ir jos nusipelno mūsų paramos. Jos įkūrė ir globoja daugybęmokyklų ir medicinos įstaigų, regione jos yra labai gerbiamos.

Baigdama norėčiau pasakyti, kad po Sudano pasidalijimo neturime užmiršti Pietų Sudanomažumos, pasitraukusios į Šiaurę nuo persekiojimų ir ten gyvenančios jau daugybę metų.Jei Šiaurės Sudanas nepripažins dvigubos pilietybės, kaip žadėjo prezidentas O. al-Bashiras,jiems bus taikoma šariato teisė ir jie taps antrarūšiais piliečiais.

María Muñiz De Urquiza (S&D). – (ES) Gerb. Pirmininke, diskutuojame apie sėkmingąatvejį – apie tai, kad po daugybės konflikto metų Sudanas taikiai ir demokratiškai sugebėjoatlikti sudėtingą atsiskyrimo procedūrą pagal tarptautinėje teisėje įtvirtintus kriterijus –pagal gyventojų, paveiktų užsienio, kolonijinio ar rasistinio valdymo, apsisprendimo teisę,bet kuriai gyventojų grupei apie pritarimą atsiskyrimui paskelbus Jungtinių Tautų SaugumoTarybos rezoliucija ar pasiekus šalių susitarimą.

Tai taip pat reiškia Europos Sąjungos, kuri parėmė rinkimų procesą ir jį stebėjo, kaip ji tainetrukus darys Čade ir Ugandoje, sėkmę. Tikėkimės, kad Europos Sąjunga prisiimsvadovaujamą vaidmenį tarptautinės bendruomenės gretose, remdama bet kurią valstybę,kuri susikurs po Pietų Sudano referendumo, kad išspręstų visas čia minėtas neišspręstasproblemas, pradedant grįžtančiais pabėgėliais ir baigiant gamtos ištekliais. Tikėkimės, kadEuropos Sąjunga suteiks visą reikiamą paramą.

Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Gerb. Pirmininke, norėčiau tinkamai įvertintiPietų Sudano referendumo baigtį. Vykstant demokratiniam procesui, sudėtinga visuomenėsu etniniais ir religiniais skirtumais ir rimtais ekonominiais ginčais, užbaigė konfliktą, kuriskainavo du milijonus gyvybių. Todėl norėčiau pasveikinti pagrindinius proceso dalyviusir pripažinti taikos palaikymo misiją rėmusių Jungtinių Tautų vaidmenį. Be to, norėčiau,kad kiti konfliktai būtų užbaigti sekant šiuo pavyzdžiu ir tikiuosi, kad tam tikros valstybėsnustos bijoti tokių principų kaip žmonių pasirinkimo teisės ir apsisprendimo teisės.

Puikybė, užsispyrimas, nesugebėjimas pripažinti mažumų, jų teisių ir įvairovės sukuriadaugybę įtampų. Dialogas ir politika padeda šias įtampas sumažinti. Laiku pradėjus dialogąir imantis politikos priemonių konfliktų galima išvengti, tačiau neigiant tai, kas vyksta, irstengiantis įveikti šiuos konfliktus nesakant tiesos, vieną dieną tenka to gailėtis.

Charalampos Angourakis (GUE/NGL) . – (EL) Gerb. Pirmininke, deja, negaliu išreikštitokio pat didžiulio optimizmo, kokį išreiškė dauguma kalbėjusių šiame Parlamente. Pirma,kadangi privalome paklausti, kodėl būtent Pietų Sudanas „taip lengvai“ įgijonepriklausomybę, o štai Vakarų Sacharoje režimas yra toks, kokį žinome, ir jis jos teisės įnepriklausomybę nepripažino. Mano ir Graikijos komunistų partijos atsakymas labaipaprastas. Pietų Sudanui pasisekė turėti naftos.

Tikimės, kad ilgainiui nafta Pietų Sudano gyventojams netaps prakeiksmu, kaip tai nutikoIrakui ir kitoms tautoms. Vis dar išlieka rimtų, neišspręstų problemų. Deja, manome, kadkonkurencija tarp didžiųjų galybių dėl šios teritorijos padidės, todėl raginame Pietų Sudanodarbininkus nepasiduoti strategijai „skaldyk ir valdyk“, bet prisijungti prie Šiaurės Sudanodarbininkų ir kurti kitokią savo šalies ateitį.

Franz Obermayr (NI). – (DE) Gerb. Pirmininke, visai neseniai įvykusiame referendumePietų Sudane gyventojai nusprendė, kad turi griūti senosios, kolonistų savivale primestossienos. Liepos mėnesį oficialiai susikūrė 193-ioji valstybė. 3,8 mln. žmonių balsavo užnepriklausomą valstybę, ir tik 45 000 balsavo už tai, kad viskas liktų taip, kaip yra; taitriuškinama turinčiųjų teisę į apsisprendimą dauguma ir tuo galima nuoširdžiai džiaugtis.


Vis dėlto vien pasidalijimas šalyje stabilumo nesukurs. Sudanas vis dar yra probleminėvieta, o Šiaurėje visur vyrauja radikalusis islamizmas. Todėl labai svarbu, kad be kitųpriemonių, būtų suformuota administracinė struktūra, nes būtina valdyti ir stebėti naująsiassienas.

Tam reikalinga veiksminga viso regiono saugumo politika, apimanti Somalį, Sudaną irPietų Sudaną. Raginame ES vyriausiąją įgaliotinę kartu su tarptautiniais veikėjais skatintišiame regione saugumą ir stabilumą, visų pirma kovoti su radikaliosiomis tendencijomisir tvirtai remti Pietų Sudaną.

Seán Kelly (PPE). - Gerb. Pirmininke, pagaliau tarp visų niūrių dalykų girdime gerąjąnaujieną. Gerąją naujieną, dėl kurios labai didžiuojuosi, nes Europos Sąjunga čia atlikolabai reikšmingą vaidmenį – už tai noriu pareikšti savo pagarbą baronienei C. Ashton, joskolegoms ir Europos Parlamento nariams, prižiūrėjusiems šį referendumą.

Žinoma, tikrasis Sudano perėjimo prie laisvės ir valstybingumo darbas dabar tik prasideda.Tai ypač sudėtinga užduotis, o pasaulio istorija liudija, kad dėl to dažnai kildavo pilietiniaikarai.

Tačiau Europos Sąjunga gali atlikti esminį vaidmenį užtikrinant, kad šis perėjimas įvyktų,kad Pietų Sudano gyventojai įgytų elementarias žmogiškas teises, apie kurias kalbėjoG. Mitchell, tokias kaip švietimas ar net galimybė naudotis tualetais.

Manau, kad bene svarbiausi yra sienų ir naftos išteklių pasidalijimo klausimai. Vienas garsusairių herojus, Michael Collins, yra pasakęs, kad pasienio žemė yra vaidų žemė, ir taip busvisada.

Europos Sąjunga, laikoma nepriklausoma ir objektyvia, gali atlikti ypač svarbų vaidmenįir padėti, kad įvyktų šis taip reikalingas perėjimas. Dėkoju už dėmesį. Linkiu Sudanogyventojams daug visokeriopos sėkmės.

Michel Barnier, Komisijos narys. − (FR) Gerb. Pirmininke, baronienė C. Ashton manęsprašė jus visus išklausyti, ir aš klausiausi įdėmiai. Norėčiau padėkoti už supratimą, nesbaronienė C. Ashton, išsakiusi savo kaip vyriausiosios įgaliotinės poziciją ypač sudėtinguSudano klausimu, dėl neatidėliotinų priežasčių turėjo palikti Parlamentą.

Šiame didžiuliame Afrikos regione, akivaizdžiai matyti (ir tai parodė visų jūsų kalbos), kadtai, kas vyksta šioje šalyje, gali turėti įtakos visoms kitoms šalims vystymosi, taikos irstabilumo požiūriu. Būtina prisiminti, kad Sudanas turi sienas su devyniomis šalimis. Štaikodėl su šiuo referendumu susiję dalykai tokie svarbūs.

V. De Keyser, buvusi pagrindinė rinkimų stebėtoja, nurodė, kaip ir baronienė C. Ashton,šio referendumo sėkmę – tai buvo pavyzdinė procedūra ir perėjimas turi būti taikus. Kadangiji tai jau padarė pati, aš taip pat norėčiau padėkoti Europos Parlamento nariams ir kitiemsuž puikų Europos institucijų, o ypač Europos Parlamento bendradarbiavimą vykstant šiamprocesui.

Ponai ir ponios, keli iš jūsų kalbėjo apie Darfūrą. Ir aš pats neužmiršau to meto, kai 2004 m.,pačiame krizės įkarštyje, tada būdamas Prancūzijos užsienio reikalų ministras, keliavau įDarfūro gilumoje esančią Al-Fashir vietovę ir to, ką ten mačiau ir girdėjau.

Štai kodėl džiaugiuosi, kad man buvo suteikta galimybė pakomentuoti šią padėtį baronienėsC. Ashton vardu. Šiai padėčiai mes skiriame ypač daug dėmesio ir, žinoma, labai dėmesingaisekame tai, kaip reikalai klostosi šiandien, drauge apgailestaudami dėl daugybės žmogaus


teisių pažeidimų ir Jungtinių Tautų darbuotojų grobimų. Štai kodėl tikimės, kad į šį taikosprocesą įsitrauks visos šalys. Suprantama, kad privalome remti šį taikos procesą. Toks yramūsų politinių veiksmų ir, savaime suprantama, humanitarinės pagalbos tikslas – darytiviską, kad būtų užtikrintas stabilumas.

Gerb. Pirmininke, norėčiau pažymėti, kad nuo 2003 m. Europos Sąjunga skyrė 776 mln.EUR humanitariniam bendradarbiavimui su Sudanu, ypač Darfūrui, kuriam humanitarinėpagalba ypač reikalinga, ir Pietų Sudanui. Taip pat norėčiau pažymėti ar tiksliau, patvirtinti,kad Europos Komisijos Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos departamentas (ECHO)ir toliau aktyviai reikšis, ir noriu padėkoti visiems darbuotojams, dirbusiems išvien suECHO tam, kad bendradarbiaujant su Jungtinėmis Tautomis žmonės, grįžę į Pietų Sudanąiš Šiaurės, būtų iš naujo integruoti.

Dėl bendradarbiavimo su Pietų Sudanu pasakytina, kad Europos Sąjunga šiai ypač savitaiteritorijai teiks daugiau paramos, siekdama skatinti kaimo vietovių vystymąsi ir žemėsūkio gamybos pajėgumą, kuris labai reikalingas šiems žmonėms, kad nebūtų amžinaipriklausomi nuo įvežamos produkcijos, kuri dėl kainų nepastovumo tampa vis brangesnė.Tie, kurie mane pažįsta, žino apie mano kaip Komisijos nario ir anksčiau, kai ėjau kitaspareigas, nepajudinamą angažuotumą šiuo klausimu. Komisijos atstovas išsamiai apie šįklausimą kalbėjo pranešime šį rytą. Todėl gyvybiškai svarbiose kaimo plėtros teritorijoseKomisija ir toliau didins savo pagalbą žemės ūkio plėtros, pagrindinių paslaugų, švietimoir sveikatos apsaugos srityse. Šiuo metu planuojame įsteigti specialų fondą, kurį sudarytųapie 150 mln. EUR; jis būtų skirtas pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms Sudane ir,savaime suprantama, Pietų Sudane.

Štai ką norėjau pasakyti. Labai glaustai norėčiau išdėstyti tris tolesnes pastabas. Dėl pilietybėsklausimo, kurį iškėlė keli Parlamento nariai, norėčiau pasakyti, kad mes visiškai pritariamedarbui, kurį atliko grupė, vadovaujama prezidento T. Mbeki, padedančio derantis dėlbūsimos pilietybės ir kitų klausimų, susijusių su šia rimta pilietybės problema.

Dėl tarptautinio tribunolo Europos Komisija ir toliau be jokių išlygų rems Tarptautinįbaudžiamąjį teismą. Ne vieną kartą mes kreipėmės į visas valdžios institucijas, ypač į Sudanoinstitucijas, kad jos visiškai bendradarbiautų su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu.

Gerb. Pirmininke, norėčiau išsakyti paskutinę pastabą dėl kelių jūsų iškelto klausimo,susijusio su skola. Norėčiau priminti paskutines Tarybos išvadas, kurios buvo labai aiškios– Europos Sąjunga sieks, kad skola šiai šaliai būtų sumažinta, atsižvelgiant, kaip tai darokiti partneriai, į mūsų laukiamą pažangą, kurią norime remti ir paskatinti politiškai irekonomiškai, siekdami užtikrinti stabilumą šalyje.

Štai tokius atsakymus norėjau pateikti baronienės C. Ashton vardu.

Pirmininkas. – Skelbiu diskusiją baigtą.

Indrek Tarand (Verts/ALE), raštu. – Padėtis visoje Šiaurės Afrikoje yra iš tiesų pavojinga,tačiau drauge ji teikia vilties. Dėl regiono ypatumo reikės skirti ypatingą dėmesįhumatinariniams ir kariniams pajėgumams, siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą. Tačiaumes jau matėme, kad ES Rusijai parduoda pažangią karinę įrangą, tokią kaip karo laivai„Mistral“, o ar kas nors atsižvelgė į tai, kad Rusijai vis dar reikalingos tokios demokratinėsrevoliucijos?

Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) To, kad referendume Pietų Sudanas balsuos užatsiskyrimą, reikėjo ir tikėtis. Reikėjo tikėtis ir to, kad tai jokiu būdu nebus viso regiono


problemų pabaiga. Juk Pietūs iki šiol yra nestabilūs ir jiems vis dar iš pradžių reikia įrodyti,kad jie yra nepriklausoma valstybė. Gali būti, kad tai įvyks dar prieš planuojamą datą lieposmėn., nes 25 proc. teritorijos ir 20 proc. gyventojų praradimas Šiaurės Sudano toli gražutaip stipriai nepaveiks, kaip atsisakymas nemažos pajamų iš naftos dalies. Dėl šios priežastiesES privalo šiai naujajai valstybei padėti išlaikyti savo nepriklausomybę ir apsaugoti savosuverenitetą, nes Pietų Sudanui skirta parama vystymuisi ateityje taip pat gali atlikti svarbųvaidmenį dėl naftos pasiūlos Europai. Todėl ES turėtų pasekti Kinijos pavyzdžiu, visų pirmadėl to, kad Pekinas sumaniai sieja paramą vystymuisi su žaliavinių medžiagų pasiūla. TaipKinijos modelis gali būti naudingas abiem šalims. Taip pat nereikia užmiršti nelegaliosmigracijos į Europą problemos. Todėl reikia su Pietų Sudano vyriausybe sudaryti sutartįdėl jo piliečių, atvykusių į Europos Sąjungą neteisėtai, grąžinimo. Tada turėtume dėmesingaistebėti, ar Pietų Sudanas iš tikrųjų yra pasirengęs šį susitarimą vykdyti.

17. EPI vyresniųjų vadovų skyrimas (diskusijos)

Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės klausimas yra Tarybos ir Komisijos pranešimai dėl EPIvyresniųjų vadovų skyrimo.

Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. − Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkotiKomisijos nariui ir garbiems Parlamento nariams, buvusiems mano kolegoms, už tai, kadman suteikė galimybę Tarybos vardu pateikti pastabas dėl naujųjų Europos priežiūrosinstitucijų (EPI) pirmininkų ir vykdomųjų direktorių skyrimo procedūros ir dėl principų,kuriais jie turėtų vadovautis eidami savo pareigas.

Pagal mažiau nei prieš tris mėnesius priimtus EPI reglamentus Tarybai nėra suteikta jokioišskirtinio vaidmens skiriant kiekvienos EPI pirmininką ir vykdomąjį direktorių, nes jistenka atitinkamoms priežiūros taryboms.

Todėl vadovaujantis EPI reglamentais, kiekvienos EPI vadovą skiria priežiūros taryba. Beto, EPI reglamentuose numatytas kertinis Europos Parlamento vaidmuo, kuriuo jaisuteikiama galimybė prieštarauti šių vyresniųjų vadovų skyrimui ir remiantis priežiūrostarybos sprendimu pašalinti vadovą iš pareigų.

Tad kokia vieta šiame scenarijuje tenka Tarybai? Taryba, kaip viena iš teisės aktų leidėjų,su Parlamentu susitarė šiuose reglamentuose įtvirtinti nuostatas, kuriomis siekiamaužtikrinti, kad kiekvienos EPI priežiūros tarybos nariai, administracijos valdyba, pirmininkasir vykdomasis direktorius būtų saugomi ir susaistyti griežto nepriklausomumo principo,kad veiktų vien ES interesų labui.

Ištisai necituosiu šių reglamentų, visų pirma jų 42, 46, 49 ir 52 straipsnių nuostatų, bet jųesmė aiški. Tai yra, kad nei balsavimo teisę turintys tarybos ar valdybos nariai, neipirmininkas ar vykdomasis direktorius, neturi siekti ES institucijų ar agentūrų, valstybiųnarių vyriausybių ar kitų viešųjų ar privačiųjų institucijų nurodymų ar jais vadovautis, ošios, savo ruožtu, nesiekia daryti įtakos pirmininkui ar vykdomajam direktoriui atliekantsavo pareigas.

EPI reglamentai yra pavaldūs ES institucijų pareigūnų tarnybos nuostatoms. Juose taip patyra įtvirtinta nemažai pagrindinių nuostatų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad kiekvienostokios institucijos pirmininkas ir vykdomasis direktorius būtų atrinktas kuo objektyviau,remiantis kriterijais, įtvirtintais 48 ir 51 straipsniuose.


Noriu pažymėti, kad be vadovaujamo darbo patirties, atitinkančios vykdomojo direktoriausprofilį, šiuose abiejuose straipsniuose išvardijami tokie kriterijai kaip „nuopelnai, gebėjimai,finansų įstaigų ir rinkų žinios bei su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusi patirtis“.

Dėl finansavimo pasakytina, kad Taryba, priimdama šiuos reglamentus, EPI atžvilgiu turėjodidelių užmojų, ir esu įsitikinusi, kad tą patį galima pasakyti ir apie Parlamentą. Dabarabiem šioms biudžeto valdymo institucijoms tenka pareiga užtikrinti, kad šie užmojai,remiantis Komisijos biudžeto siūlymu, kiekvienais metais reikštų ir tinkamus išteklius.

Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat mano, kad labai svarbu, jog visos valstybės narėsvykdytų savo pareigas naujosioms institucijoms. Tarybai, vienai iš teisės aktų leidėjų, labaisvarbu, kad visos reglamentų nuostatos būtų visiškai ir tiksliai įgyvendintos. Tikimės, kadEuropos Komisija, kuriai patikėtas sutarčių sergėtojos vaidmuo, užtikrins, kad taip iš tikrųjųir bus.

Garbieji Parlamento nariai turbūt žino, kad Komisijai taip pat pagal 55 konstatuojamąjąreglamentų dalį, vykdant kiekvienos institucijos pirmojo pirmininko atrankos procedūrą,patikėta sudaryti atrinktų kandidatų sąrašą. Parlamentas ir Taryba, priimdama šiuosreglamentus, pritarė tokiai pradinei procedūrai.

Tikiuosi, kad dabar vadovai galės pradėti savo darbą. Nepaprastai svarbu, kad naujosiosinstitucijos būtų pasirengusios ir pradėtų savo veiklą kuo greičiau. Jos yra esminė ES atsakoį finansų krizės sukeltas problemas dalis. Negalime sau leisti laukti, tad esu įsitikinusi, joggaliu visiškai pasikliauti Parlamentu, kad jis užtikrins sklandų naujųjų institucijų įsteigimąir veikimą.

Parlamentui ir Tarybai sėkmingai bendradarbiaujant, ES įsteigta visiškai nauja priežiūrosinstitucijų struktūra. Mums kartu tenka atsakomybė užtikrinti, kad EPI kuo greičiau pradėtųsavo darbą.

Būdama Parlamentui palankios pirmininkaujančios valstybės narės atstovė, esu visiškaipasirengusi kuo darniau bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir tikiuosi, kad galėsimedirbti su Parlamentu, mūsų ištikimu partneriu.

Michel Barnier, Komisijos narys. − (FR) Gerb. Pirmininke, ministre, ponios ir ponai,Europos Sąjungoje jau nuo sausio 1 d. galioja nauja finansų sektoriaus priežiūros sistema.

Ši sistema, kartu su esmine rinkų ir finansų operatorių reguliavimo reforma, padės sustiprintiSąjungos finansinį stabilumą ir, esu įsitikinęs, išplės mūsų šalyje itin reikšmingo finansųsektoriaus galimybes ir padės jam tvirtą pagrindą.

Iš pradžių norėčiau padėkoti Europos Parlamentui už svarų vaidmenį, kurį jis atliko keletąmetų vykstant šiam procesui. Už tai, kad dabar galioja veiksmingesnė finansų sektoriauspriežiūros sistema ir kad pasimokėme iš šiame sektoriuje bei kitur kilusios krizės, labiausiaiturime dėkoti Europos Parlamentui.

Dabar artėjame prie šios naujosios trijų Europos priežiūros institucijų sandaros sukūrimopaskutinių etapų, per artimiausias kelias dienas paskirdami jų pirmininkus ir vykdomuosiusdirektorius. Gerbiamieji, šios skyrimo procedūros buvo atliktos visiškai skaidriai irvisapusiškai laikantis reglamentų, kuriais buvo įsteigtos šios institucijos, nuostatų, taip patkitų taisyklių, taikomų skiriant Europos Sąjungos reguliavimo tarnybų vadovus.

Į minėtas šešias pozicijas sulaukta maždaug 275 kandidatūrų. Visos jos buvo dėmesingaiir objektyviai įvertintos. Buvo skrupulingai laikomasi skirtingoms suinteresuotosioms


šalims – Europos Parlamentui, priežiūros tarybai ir Komisijai – skirtų vaidmenų. Ateityjemes ir toliau sieksime užtikrinti, kad procedūros būtų skaidrios ir tinkamai suplanuotos,kad siekdamas pačių geriausių rezultatų, Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigųpolitikos komitetas (ECON) atliktų savo ypač svarbų vaidmenį.

Parlamentas šioms institucijoms kėlė ir kelia aukštus reikalavimus; manau, kad taip ir turibūti. Jis kelia visiškai suprantamus reikalavimus. Komisija kaip ir Parlamentas laikosipožiūrio, kad šių institucijų pirmininkus ir vykdomuosius direktorius būtina atrinktiatsižvelgiant į jų nuopelnus, patirtį, nepriklausomumą, jų atsidavimą Europai ir į tai, kaipjie išmano klausimus, susijusius su finansų rinkų priežiūra ir reguliavimu. Ponios ir ponai,tokie yra principai, pagal kuriuos iki šiol buvo vykdomos šios pasiūlytų kandidatūrųatrankos procedūros.

Be to, kadangi Parlamentas ir Taryba reglamentų, kuriais įsteigiamos šios agentūros,68 straipsnyje nusprendė, kad pirmininkams ir vykdomiesiems direktoriams bus taikomiEuropos Sąjungos institucijų pareigūnų tarnybos nuostatai, Komisija užtikrino, kad taipir būtų daroma, taigi šioje bei kitose srityse buvo laikomasi reglamento nuostatų.

Ponai ir ponios, jūs išreiškėte susirūpinimą dėl šių institucijų vyresniųjų vadovų atlyginimųir amžiaus ribos. Šiuo atžvilgiu, norėdami didesnio lankstumo, įvertinome visas galimybes,ir šis klausimas, jei prireiktų, gali būti iš naujo išnagrinėtas, kai bus persvarstomas institucijųveikimas, – šią procedūrą numatyta atlikti 2013 m. pabaigoje.

Taip pat pritariu Parlamento ketinimui siekti kuo geresnės šių institucijų vadovų lyčiųpusiausvyros. Atlikdama parengiamąją atranką ir vertindama užregistruotas kandidatūras,Komisija griežtai vadovavosi lygių galimybių principu. Šiuo atžvilgiu noriu pažymėti, kaddabar vykstančiame ir dar nebaigtame vykdomųjų direktorių skyrimo procese į vykdomojodirektoriaus postą pretenduoja dvi labai talentingos moterys.

Visiškai pritariu Parlamentui, kad mums reikalingos tvirtos institucijos, nepriklausomosnuo politinės ar kitokios įtakos. Pirmininkai, vykdomieji direktoriai, balsavimo teisę turintysskirtingų tarybų nariai privalo būti visiškai nepriklausomi ir veikti tik Europos Sąjungosinteresų labui. Parlamentas ir Taryba šį principą įtvirtino reglamentuose, kuriais įsteigiamosšios agentūros, ypač jų 42, 46, 49 ir 52 straipsniuose, kuriuos ką tik minėjo ministrėE. Győri.

Komisija, ES teisės sergėtoja, visiškai prisiima atsakomybę, kad šių straipsnių būtų griežtailaikomasi. Norėčiau pridurti, kad Komisija dalyvaus institucijų valdymo organuose ir šiuoatžvilgiu, žinoma, budriai stebės, kad visi sprendimai būtų priimti Europos Sąjungosinteresų labui.

Dėl priežiūros tarybos sudėties, Komisija jau yra atkreipusi dėmesį į teisinę būtinybę irpolitinę svarbą, kad šias tarybas sudarytų kompetentingų nacionalinių institucijų vadovai.Aš pats asmeniškai kreipiausi į institucijas prašydamas šį aspektą paaiškinti, kur reikėjodidesnio aiškumo. Kai kurios nacionalinės valdžios institucijos vėliau pakeitė savo atstovus.Kitos vis dar turi tai padaryti. Galite būti tikri, kad Komisija šį aspektą vertins labaidėmesingai ir bus nepalenkiama.

Institucijų tarybų sudėtis privalo visiškai atitikti jūsų ir apskritai – teisės aktų leidėjųišdėstytus pageidavimus, o aš asmeniškai norėčiau, kad nacionalinių institucijų vadovairealiai jose dalyvautų bent du kartus per metus, kaip nustatyta pagal reglamentų, kuriaisįsteigiamos šios institucijos, 40 straipsnį.


Galiausiai, gerbiamieji ponai ir ponios, pritariu Parlamento siekiui užtikrinti, kad šiosinstitucijos turėtų būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, idant galėtų patikimaiatlikti savo pareigas. Biudžetą valdanti institucija gali tikėtis techninės Komisijos paramos,kad pareigas, patikėtas šioms institucijoms, atitiktų joms skirti ir jas atlikti leidžiantysištekliai.

Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, dabar ypač svarbu, kad procedūros, pagal kuriaspaskiriami ir patvirtinami šių institucijų pirmininkai ir vykdomieji direktoriai, būtųsėkmingai užbaigtos. Šios institucijos turi pradėti darbą. Galiu užtikrinti, kad kasdien turiuprogos įsitikinti šių naujų institucijų nauda, nes šiuo metu mes su jomis konsultuojamėsbeveik kasdien.

Užduotys, kurias šios institucijos turi vykdyti, bendradarbiaudamos su Europos sisteminėsrizikos valdyba, yra nepaprastai svarbios. Norėjome, kad jos veiktų visu pajėgumu jau nuosausio 1 d. Dabar mums visiems tenka atsakomybė, atsižvelgiant į kiekvieno iš mūsųpareigas, suteikti joms galimybę kuo greičiau ir tinkamomis sąlygomis imtis savo užduočių.Kad tai pasiektume, mums reikalingas visapusiškas jūsų institucijos palaikymas.

Noriu dar kartą pažymėti, jog kiek tai priklauso nuo Komisijos, ji užtikrins, kad teisės aktųleidėjų nuostatų būtų visiškai laikomasi ir kad šios institucijos dirbtų išimtinai EuroposSąjungos interesų labui.

PIRMININKAVO: Dagmar ROTH-BEHRENDTPirmininko pavaduotoja

Jean-Paul Gauzès, PPE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. Pirmininke, ponia E. Győri, poneM. Barnier, ši diskusija nėra teisinė diskusija. Tai tikra politinė diskusija. Tai diskusija dėlfinansų sektoriaus reguliavimo Europoje ateities. Tai vieno iš Europos Parlamento suTaryba, Komisijai vadovaujant, nudirbtų darbų aukščiausiasis taškas. Todėl išdėstysiu savopoziciją gana aiškiai.

Mums tai nėra kokia nors revoliucija ar noras vien iš malonumo parodyti savo raumenis.Mes siekiame užtikrinti, kad būtų realiai išlaikyta Tarybos ir Parlamento susitarimus lydėjusidvasia. Tai nėra kokia nors teisės pamoka. Tekstai nėra svarbūs. Jie mums žinomi. Realiaisvarbu tai, kaip šie tekstai bus taikomi. Šiuo atžvilgiu Komisijos nariui norėčiau padėkotiuž jo kalbos aiškumą.

Mes niekada nesistengėme suabejoti Komisija, o Komisijos nario išsakyti žodžiai visiškaiatitinka Parlamentas norus. Šiuo atveju kalbame apie politinį veiksmą, kurio esmė būtųtokia – šios institucijos buvo įsteigtos, tad turime joms suteikti konkrečių išteklių, kad josgalėtų tinkamai veikti.

Tačiau manau, kad mums kyla ne tiesiog abejonių, bet ir įtarimų dėl to, kaip šios nuostatosrealiai įgyvendinamos kai kuriose valstybėse narėse, kurios nori išvengti Europos priežiūrosir finansų sektoriaus reguliavimo Europos lygiu. Būtent tam mes prieštaraujame, nesmanome, kad jei taip būtų iš tikrųjų, tai reikštų, kad vykstant deryboms dėl priežiūrosbuvome apgauti. Derybos buvo ilgos ir sunkios. Visi darė kompromisus. Tarybaipirmininkavusi Belgija atliko puikų darbą, o Komisija suteikė nepaprastą postūmį. Tačiaušiandien mes galime susidurti su realios galios neturinčiomis institucijomis, – galbūt dėlžemo paskirto personalo statuso, dėl to, kad valstybės narės neparinko geriausiųjų, o galbūtdėl to, kad darbo užmokestis pasirodė esąs nepatrauklus.


Kad ir kaip būtų, šiandien Parlamentui reikalingas konkretus atsakymas. Ministre, esupriverstas pasakyti, kad nepaisant viso mano draugiškumo, nes sėdėjome tame pačiamesuole ir priklausėme tai pačiai frakcijai ir komitetui, mano matytas raštas, kuris, manau,yra tik pirminis projektas, nėra lygiavertis.

Pateiksiu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos atsakymą. Jis yrapaprastas. Jūs Tarybos vardu sakote, kad visiškai pritariate tam, ką neseniai pasakė Komisijosnarys. Galiu jums pasakyti, kad mūsų požiūriu tai būtų patenkinamas pareiškimas. Komisijosnario pranešimas yra tikslus. Juo siekiama spręsti problemas, susijusias su žmogiškaisiaisir finansiniais ištekliais. Jūsų rašte turi būti pasakyta: „Mes sutinkame iš esmės su viskuo,ką pasakė Komisijos narys“. Gerbiama ponia E. Győri, tai labai svarbu.

Mes sutinkame iš esmės su viskuo, ką šiandien per šį plenarinį posėdį išdėstė Komisijosnarys.

Udo Bullmann, S&D frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, kodėl mesčia susirinkome? Ponas M. Barnier sakė, kad esame čia todėl, kad Europos Parlamentuipavyko įsteigti savo vardo vertas Europos priežiūros institucijas. Tai nebuvo Tarybosprogramos dalis. Tai nebuvo įtraukta į valstybių narių programą. Komisija taip pat abejojo,ar ilgai mes iš tikrųjų būsime atkaklūs dėl šios naujos institucijos įsteigimo. Taryba supras,ji privalės suprasti, taip pat ir Komisija – gal net savarankiškai, kodėl mes reiškiamesusirūpinimą.

Ne, šis Parlamentas – ir manau, kad tai galioja visoms partijų frakcijoms, ne vien mums,socialdemokratams, – neleis, kad būtų žaidžiami nacionaliniai žaidimai, pakertantys šiųnaujų priežiūros institucijų galias. Štai kodėl savaime suprantama tai, kad mus taip dominapersonalo skyrimo klausimas. Šiuo atžvilgiu mes turime teises – su mumis turi būtikonsultuojamasi.

Iš tiesų mums susirūpinimą kelia vienas ar du dalykai. Mes gauname asmenų sąrašus irsąrašus, į kuriuos žiūrėdami iš tikrųjų negalime pasakyti, ar tikrai buvo taikomas lyčiųlygybės kriterijus. Mums siūlomi kandidatai, tarp kurių, kai pagalvoji (ir aš tai sakau su visapagarba šiems žmonėms), nematome nė vieno, kuris negalėtų padoriai atlikti savo darbo.Tai akivaizdžiai geri žmonės, kurie jau yra savo darbais įrodę, kad ir šį savo darbą gali atliktigerai, bet mums pristatyti žmonės nėra tokie, kurie remdamiesi savo jau įgytu autoritetuiškilus konfliktui galėtų realiai nurodyti, kokia yra nacionalinių priežiūros institucijų vieta.Ten, kur yra Europos lygio priežiūra, nacionalinės paskatos dingsta. Tai mums kelianuostabą, mūsų tai nepatenkina ir skatina imtis veiksmų.

Ne, šios procedūros mums netinkamos, ir aš keliu klausimą, kodėl, pavyzdžiui, negalimepritaikyti tokio pat požiūrio, kurį taikome OLAF atsakingų asmenų atžvilgiu, žinoma, jeijums šio Parlamento nuomonė įdomi. Kodėl mes to negalėtume padaryti? Mes vis darturėsime kitą galimybę vykdomųjų direktorių atveju. Jūs vis dar galite įrodyti, kad EuroposParlamento nuomonė jus domina. Jūs vis dar turėsite kitą galimybę. Norėčiau paragintijus abu – E. Győri, einančią Tarybos pirmininko pareigas ir buvusią Europos Parlamentonarę, ir Komisijos narį M. Barnier, pasinaudoti šia proga. Jūs galite atsižvelgti į šio Parlamentoprieštaravimus. Jūs galite mums labai aiškiai pasakyti, kaip norite su mumis dirbti ateityje.Galite mums labai aiškiai pasakyti, kokius tikslus jūs remsite vykdydami 2013 m. reformąir kaip jūs galėtumėte aprūpinti institucijas. Jūs taip pat galėsite labai aiškiai pareikšti, arjus domina mūsų nuomonė dėl pareigūnų, kuriuos vis dar reikia paskirti. Todėl labai atviraiir Europos intereso labui prašau kuo greičiau pateikti šias taisykles.


Sylvie Goulard, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. Pirmininke, gerb. E. Győri, Komisijosnary, dėkoju, kad šiandien esate su mumis. Žinome, kad laiko buvo nedaug, todėl juo labiaudėkojame, kad pateikėte atsakymų į mūsų klausimus metmenis. Manau, kad labai svarbuišdėstyti mūsų motyvus, kaip tai padarė mano kolegos Parlamento nariai.

Mus motyvuoja tai, kad mes kartu mėnesių mėnesiais kovojome už tai, jog būtų metas„prieš krizę“ ir „po krizės“, kad šioje vidaus rinkoje, kuri leido plėstis finansinėms paslaugomsir bankų veiklai (mes palankiai vertiname visą šio sektoriaus nuveiktą tarpvalstybinį darbą),būtų įvestos bendros taisyklės ir priežiūra. Tiesą pasakius, per derybas ir ypač Komisijaipadedant, tapo akivaizdu, kad mes esame laikomi ramybės drumstėjais. Mes taip pat labaiaiškiai matėme, kad kai kurios valstybės narės siekė išlaikyti priežiūros kontrolę ir nenorėjo,kad kas nors kištų nosį į jų reikalus.

Ponia G. Győri, jūs mums sakote, kad šių pareigūnų skyrimo klausimu Taryba neturižodžio, ir teisiniu požiūriu tai teisinga, tačiau kai kurios valstybės narės tyko pasaloje. Beto, Komisijos narys pabrėžė, kad jo departamentai turėjo kai kurioms šalims nurodyti, kadjos siųstų ypač iškilius asmenis. Todėl siekdamas užtikrinti nepriklausomumą, išteklius irryžtą eiti pirmyn, šis Parlamentas tiesiog dirba savo darbą.

Aišku, kad mes žinome savo pareigas. Mes tikrai esame suinteresuoti, kad šios institucijospradėtų dirbti, nes asmeniškai prisidėjome prie to, kad jos atsirastų. Neturime noro vilkintijų darbo; pirmiausia galvoju apie, tarkim, bankų streso testus, kurie yra tokie svarbūs.Tačiau, kaip jau buvo pažymėta, mes ir toliau išliksime reiklūs, dėmesingai svarstysime irskirsime visą reikalingą laiką išsamiai išnagrinėti tai, ką kiekvienas iš jūsų mums sakėte, irsprendimą priimsime ramia sąžine.

Norėčiau padėkoti M. Barnier už tai, kad jis padarė kelis labai aiškius pareiškimus, ir norėčiaupaprašyti jūsų, gerb. ponia Győri, nebūti naiviai. Ant kortos pastatyta daug.

Sven Giegold, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, manomanymu, klausimas kyla dėl to, kaip geriausiai išnaudoti teisės teikiamas galimybes, kadbūtų iš tikrųjų galima sukurti griežtą finansų sektoriaus priežiūrą Europoje, ir mesabejojame, ar šios galimybės institucijose iš tiesų išnaudojamos iki galo. Mes įžvelgiameprocedūros trūkumų. Mums, kaip Parlamentui, iki šiol niekada nebuvo iš anksto pateiktaskandidatų sąrašas, o tik galutinis rezultatas. Būtų visai nesunku mums atsiųsti kandidatųį vykdomuosius direktorius sąrašą. Gana akivaizdu, kad tada, kai reikia užimti postus, lyčiųlygybės pristinga, o dėl tam tikrų proceso metu įvykusių dalykų abejojame, ar valstybėsnarės iš tiesų darbui šioje institucijoje siūlys kandidatus Europos interesų labui.

Šie ir kiti mūsų rašte nurodyti dalykai mums suteikia teisę užduoti pamatinį klausimą.Tačiau pirmiausia, žinoma, kyla klausimas dėl kandidatų tinkamumo, ir šiuo požiūriukiekvienas jų turi būti įvertintas individualiai, pagal jo įgūdžius. Mes čia įžvelgiame dvirimtas problemas. Per klausymus sužinojome, jog vienas kandidatų užginčijo faktą, kadtai buvo Europos institucija ir, užuot kalbėjęs apie tai, kalbėjo apie priežiūros institucijųtinklą, netgi perklaustas jis nebuvo pasirengęs ištaisyti savo klaidos.

Paklausę, ar jie pasirengę siekti, kad visi lobistiniai ryšiai su finansų sektoriumi būtų skaidrūs,jokių aiškių atsakymų negavome. Visiems trims kandidatams išsiuntėme raštą, ir bent jaudėl mūsų reikia pažymėti, kad balsavimo rezultatas priklauso nuo to, ar gausime aiškiusir išsamius atsakymus į šį klausimą.

Kay Swinburne, ECR frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, ECR frakcija palankiai vertinagalimybę šį vakarą šiuos klausimus aptarti Parlamente.


Norėčiau aiškiai pažymėti, kad mūsų frakcija yra įsitikinusi, jog visi trys kandidatai į EPIpirmininkus, kurie vakar buvo pristatyti Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui, turivisas reikiamas kvalifikacijas ir yra kompetentingi atlikti savo reikšmingus vaidmenis.

Visos šį vakarą mano išsakytos pastabos yra skirtos vien procesui, pagal kurį buvo pasiektasesamas taškas. Todėl norėčiau paprašyti, kad būsimomis atrankos procedūromis būtųsiekiama įdarbinti kandidatus iš kuo didesnės galimų talentingų žmonių grupės, taip siekiantužtikrinti nepriklausomą mintį ir naują tokių institucijų vadovų įvairovę. Todėl darboužmokesčio pakopos turėtų atitikti patirtį atliekant tokias pareigas. Bet kokia kaina reikiavengti nereikalingų amžiaus apribojimų ar kokių kitų kriterijų, išskyrus techninius įgūdžiusir gebėjimus.

Dėl procedūros ir skaidrumo Parlamento atžvilgiu pasakytina, kad kitą kartą galėtumeviską padaryti geriau nei dabar. Tikiuosi, kad į tai ateityje bus atsižvelgta.

Marta Andreasen, EFD frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, esu įsitikinusi, kad šiosinstitucijų priežiūros pareigūnų pozicijos yra nereikalingos, nes manau, kad nereikalingospačios šios institucijos. Ar įvedus dar kitą priežiūros lygį, pavadintą EVPRI, bus galimapasiekti geresnių rezultatų, palyginti su jau esančiomis priežiūros institucijomis? Esuįsitikinusi, kad taip darydami mes tik sukelsime sumaištį, nes nebus aišku, kas už kąatsakingas.

Ar priežiūros institucija sukurs taisykles, tinkamas didžiausiam pasaulyje finansų regionui?Abejoju. Manau, kad bus priimtos nevykusios ir prieš rinką nusiteikusios minios teorijos,kurios per prievartą bus primestos Londono Sičiui. Pastaraisiais metais finansų sektoriausveiklos sukeltos problemos kilo dėl to kad tie, kurie turėjo priversti laikytis taisyklių, arbajas priėmė paskubomis, arba jų nepaisė.

Niekas negarantuoja, kad šioms institucijoms seksis geriau. Be to, mums buvo pristatytatik po vieną kandidatą į kiekvieną postą, o tai visiškai nedemokratiška. Žinoma, tas patbuvo ir skiriant Komisijos Pirmininką, kitus Komisijos narius ir vyriausiąjį įgaliotinį.Galėčiau dar ilgai vardyti. Aš jus visus raginu balsuoti prieš šiuos ar kuriuos kitus kandidatus.

Michel Barnier, Komisija. − (FR) Gerb. Pirmininke, kalbėsiu trumpai, nes savo pozicijąišsakiau kaip galėdamas nuoširdžiau ir aiškiau. Aš atsargiai pasvėriau kiekvieną savopranešimo žodį, ir tai patvirtins mano raštas, kurį parengiau kartu su Pirmininkopavaduotoju M. Šefčovičiumi, tad padėtis yra labai aiški.

Atsakydamas į visų jūsų kalbas, už kurias jums dėkoju, paprasčiausiai pažymėsiu trisdalykus.

Pirmas klausimas yra susijęs su institucijų pirmininkų nepriklausomumu. Labai džiaugiuosiir tuo visai nesistebiu, kad Parlamentas – kaip ir Komisija – yra tvirtai pasiryžęs ginti šįnepriklausomumą, šias institucijas, ir užtikrinti, kad ilgainiui jos būtų gerbiamos. Tai begalo svarbu ir tai bus labai reikšminga ateityje, turint omenyje daugybę užduočių, kuriasšios institucijos turės atlikti, ir šių užduočių rimtumą. Buvo iškelti klausimai dėl reitingųagentūrų ir streso testų. Tai klausimai, dėl kurių ir bus reikalingos patikimos institucijos.Tai yra pirmasis dalykas, į kurį norėjau atkreipti dėmesį; tikiuosi, kad Parlamentas ir Komisijagalės dėl jo sutarti.

Antrasis dalykas – atrankos procedūra. Gerbiamieji, prisimenu diskusijas vykstant trijųinstitucijų dialogui, per kurį dėl šios procedūros labai daug diskutuota, bet galiausiai teisėsaktų leidėjai pasiekė bendrą sutarimą. Padėtis yra tokia, kokia ji yra, ir ji, be abejonės, nėra


tobula. Aš pats norėjau įvesti pataisų. Sąmoningai sakau, jog nematau priežasčių, dėl kuriųmanyčiau, kad tai neleido atrinkti gerų kandidatų. Nematau priežasčių, dėl kurių turėčiausuabejoti pasirinktų kandidatų motyvacija. Kai gavau atrinktų kandidatų sąrašą ir susitikausu kiekvienu kandidatu asmeniškai, aš pats asmeniškai ėmiausi atsakomybės ir pasitelkiaumano manymu naudingiausius ir patikimiausius. Tačiau tam, kad galėtume šiuos geruskandidatus atrasti, pasikliovėme mums iš valstybių narių reguliavimo tarnybų pateiktaissąrašais ir 275 kandidatūromis. Norint, kad šios procedūros būtų veiksmingesnės (o tai,be jokios abejonės galima padaryti), reikalingos pataisos. Bet visa tai labai aiškiaisuprasdamas noriu pasakyti, kad tiek, kiek tai susiję su manimi, nematau, kodėl turėčiausakyti ar manyti, kad mums nepavyko atrinkti gerų kandidatų, gebėsiančių atitikti jiemsteksiančias pareigas.

Galiausiai trečias klausimas, kurį kėlė ne vienas jūsų, yra susijęs su institucijų atstovavimolygiu. Komisija visada sieks užtikrinti, kad šis atstovavimas visiškai atitiktų reglamentus irbūtų kuo aukščiausio lygmens. Norėčiau išreikšti savo nuoširdžią padėką EuroposParlamentui, kuris mus parėmė šiuo ypatingos svarbos klausimu, nuo kurio taip pat labaipriklauso patikimumas.

Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, štai dalykai, kuriuos norėjau pasakyti prieš tai, kai,pirmiau kalbėjusio pranešėjo žodžiais, mes visi pasitrauksime apmąstymams. Būtent dėlto norėjau jus asmeniškai visos Komisijos narių vardu paraginti pasirūpinti, kad šiosinstitucijos veiktų sėkmingai. Tai leistų atsirasti tikrai Europos lygio priežiūrai, kurinacionalinių priežiūros institucijų nepakeis, bet leis joms veiksmingiau bendradarbiauti,ir kuri, susidūrusi su dabar akivaizdžiai transnacionalinį pobūdį turinčiomis problemomisir rizika, turės savas galias.

Jos mums reikalingos ir dabar jūsų dėka, be Europos sisteminės rizikos valdybos, turimetris radarus, šias tris institucijas. Dabar, gerbiamieji, reikia, kad jos visos kuo greičiau pradėtųdarbą, nes, būsiu atviras, – šiuo atžvilgiu rinkos juda labai greitai, gerokai greičiau nei mes,tad mūsų demokratijos laikrodis ir mūsų institucijos turi suktis labai greitai.

Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. − Gerb. Pirmininke, garbieji Parlamentonariai, iš pradžių leiskite man atsakyti į šiose diskusijoje labai dažnai iškilusį klausimą: arTaryba pritars, kad būtų persvarstyta reglamente nustatyta skyrimo procedūra?

Man žinoma, kad kai kurios nuostatos dėl tolesnio pirmininkų skyrimo, pagal kuriasKomisija pateikia galutinį kandidatų sąrašą, turėtų ilgainiui būti persvarstytos.

Aš taip pat žinau, kad reglamento 81 straipsnyje taip pat yra įtvirtinta nuostata, kadpersvarstomas nuostatas Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti iki 2014 m.sausio 2 d., o vėliau – kas trejus metus. Tad tai mums suteiks progą laiku pataisytireglamentą, remiantis praktine patirtimi, todėl laukiu konstruktyvaus mūsų institucijųdialogo, kad galėtume pasirengti būsimam vertinimui.

einanti Tarybos pirmininko pareigas. − (HU) Gerb. Pirmininke, Komisijos narys ir aš kalbėjomeatsižvelgdami į atitinkamas savo kompetencijas. Mes gavome Ekonomikos komitetopirmininko raštą ir abu stengėmės atsakyti į klausimus, atitinkančius mūsų atitinkamaskompetencijas. Stengiausi jus įtikinti nepriklausomumo garantija ir tuo, kad sudarantbiudžetą užduotis tenka Tarybai ir Parlamentui, turintiems finansinę atsakomybę užtikrinti,kad šios institucijos veiktų. Todėl man regis, kad visos institucijos turi aiškiai pasidalytiužduotis ir įsitraukti į šiuos reikalus.


Šiandien išsiųstas ECOFIN pirmininko, ministro György Matolcsy, raštas, kuriuo atsakomaį šį rytą gautą ECON pirmininko raštą, buvo parašytas laikantis tokių principų, ir aš esuįsitikinusi, kad, kartu su Komisijos nuomone, jus šis atsakymas patenkins. Komisija irpirmininkaujanti šalis tai visiškai palaiko. Šį klausimą iškėlė J.-P. Gauzès , kuriam Komisijaatsakė pagal savo kompetenciją. Todėl aš tikiu, kad po šių atsakymų Parlamentas neturėskliūčių rytoj paremti kandidatus, o priežiūros institucijos galiausiai galės pradėti savodarbą.

Pirmininkas. − Šią diskusiją užbaigia trys pasiūlymai dėl rezoliucijų, pateikti pagal Darbotvarkos taisyklių 120 straipsnį. (3)

Diskusija baigta. Balsavimas vyks rytoj 11.30 val.


Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Šis Parlamentas padarė svarbų įnašą, kad būtų įsteigtosnaujosios Europos finansų priežiūros institucijos. Todėl šį vakarą jis nori pabrėžti savovaidmenį ir ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad šios tarnybos dirbtų nepriklausomaiir turėtų joms reikalingą personalą ir išteklių. Tai būtina užtikrinti, kad ir kas bus paskirtas.Kandidatai į EPI pirmininkų pareigas įrodė esą kompetentingi ir profesionalūs, ir esuįsitikinęs, kad jie savo pareigas atliks nešališkai ir gerai. Manau, kad labai svarbu kandidatuspalaikyti ir užtikrinti, kad šios institucijos būtų pajėgios kuo greičiau pradėti savo darbą,nes yra daug spręstinų problemų ir tam reikia nedelsiant imtis veiksmų. Būtent ši būtinybėpaskatino įsteigti šias institucijas, ir tai turime prisiminti rytoj, kai vyks balsavimas.

18. Susitarimai dėl prekybos bananais - Tarybos reglamento (EB) Nr. 1964/2005 dėlbananų muitų tarifų normų panaikinimas - Susitarimai dėl prekybos bananais(diskusijos)

Pirmininkė. – Kitas klausimas – bendrosios diskusijos dėl:

– rekomendacijos (A7-0002/2011) dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos irBrazilijos, Kolumbijos, Kosta Rikos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Meksikos, Nikaragvos,Panamos, Peru ir Venesuelos Ženevos susitarimo dėl prekybos bananais, taip pat dėl EuroposSąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl prekybos bananais sudarymoprojekto [07782/2010 - C7-0148/2010 - 2010/0057(NLE)], kurią Tarptautinės prekyboskomiteto vardu pateikė Francesca Balzani,

– pranešimo (A7-0003/2011) dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento,kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1964/2005 dėl bananų muitų tarifųnormų [COM(2010)0096 - C7-0074/2010 - 2010/0056(COD)], kurį Tarptautinės prekyboskomiteto vardu pateikė Francesca Balzani,

– klausimo, į kurį atsakoma žodžiu, dėl Ženevos susitarimo dėl prekybos bananais sudarymo(O-000012/2011 - B7-0007/2011), kurį Tarybai Tarptautinės prekybos komiteto vardupateikė Vital Moreira ir Francesca Balzani, ir

– klausimo, į kurį atsakoma žodžiu, dėl Ženevos susitarimo dėl prekybos bananais sudarymo(O-000013/2011 - B7-0008/2011), kurį Komisijai Tarptautinės prekybos komiteto vardupateikė Vital Moreira ir Francesca Balzani.



Francesca Balzani, pranešėja. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Parlamentoprašoma pareikšti savo nuomonę dėl dviejų su Jungtinėmis Valstijomis ir 11 LotynųAmerikos šalių pasirašytų susitarimų, kurie padės išspręsti ilgai esančią ir sudėtingąproblemą. Dėl šios problemos Europos Sąjunga turėjo aiškintis Pasaulio prekybosorganizacijoje ir, tai dar svarbiau, sprendžiant šią problemą atsidūrė pralaiminčiosios šaliespadėtyje.

Tai keblus klausimas, nes ginčai susiję su tarptautinės prekybos nediskriminavimo principu,kurio pažeidimu organizuojant bananų importą Europos Sąjungoje kaltinama Europa.Taip yra dėl dvejopos mūsų sistemos, t. y. vienokią sistemą taikome Afrikos, Karibų irRamiojo vandenyno valstybėms (AKR), o kitoms šalims taikome kitokią sistemą. Dėl šiossistemos AKR valstybėms buvo leista įvežti šį produktą į Europos rinką nesumokant jokioimporto muito, kitaip nei kitoms šalims, kurios turi sumokėti 176 EUR už toną muitą.

Todėl šiuo susitarimu atkuriama padėties pusiausvyra ir, svarbiausia, leidžiama AKRvalstybėms, kurios yra pradiniame raidos tarpsnyje, be muitų eksportuoti savo produktusį ES. Kartu kitos susitarimus pasirašiusios šalys galės eksportuoti bananus į ES mokėdamosimporto muitus, kurie 2011–2017 m. vis dėlto bus laipsniškai mažinami nuo dabartinio176 EUR už toną tarifo iki 114 EUR.

Tačiau pats svarbiausias aspektas, be to, kad ES galiausiai vėl laikysis savo, kaip Pasaulioprekybos organizacijos narės, įsipareigojimų ir dėl to tam tikru požiūriu atkurs pasitikėjimąja, įskaitant pasitikėjimą ja kaip institucija, yra tai, kad pagal šiuos susitarimuspažeidžiamame raidos tarpsnyje esančioms AKR valstybėms išmokamos išmokos, nesšiuose susitarimuose joms numatyta taikyti finansinės paramos priemones. Dėl šiųpriemonių tos šalys galės investuoti į savo produkcijos įvairinimą ir todėl, tikėtina, sustiprinssavo ekonomiką. Dabar šios lėšos, kurių vertė 190 mln. EUR, bus mokamos iki 2013 m.

Manau, kad šie susitarimai yra teigiamas žingsnis ne tik dėl to, kad jie, kaip jau minėjau,padės išspręsti ginčus, kuriuose ES yra pralaiminčioji šalis, patirianti ekonomines irdrausmines bei su instituciniu patikimumu susijusias pasekmes, bet ir dėl to, kad leis rastisuderintą sprendimą, kuriame atsižvelgiama į šių AKR valstybių ir Europos augintojųatokiausiuose regionuose poreikius, nes, žinoma, šių augintojų negalime palikti veiktinevaldomos konkurencijos sąlygomis.

Todėl siūlyčiau Parlamentui patvirtinti šiuos susitarimus ir kartu paprašyti Tarybos irKomisijos duoti tvirtus įsipareigojimus. Visų pirma Taryba ir Komisija turėtų kuo greičiauatlikti šių susitarimų poveikio nuo dabar iki 2020 m. – vis dėlto gana ilgas laikotarpis –vertinimą AKR valstybėms ir Europos augintojams atokiausiuose regionuose, kuriųekonomika labai priklauso nuo bananų. Antra, Parlamentas turėtų paprašyti tvirtaiįsipareigoti atlikti AKR valstybėms skirtų papildomų priemonių finansinio poveikiovertinimą likus aštuoniolikai mėnesių iki numatytos jų taikymo pabaigos. Tai suteiktųgalimybę šioms valstybėms prireikus gauti papildomą pagalbą ir paramos priemones, kadjos nebūtų paliktos likimo valiai ir gautų paramą kovodamos, neutralizuodamos ir tamtikru mastu sumažindamos visas neigiamas pasekmes, kurios dėl kainų korekcijų, taip patbananų iš kitų šalių konkurencingumo pokyčių galėtų atsirasti Europos Sąjungoje įsigaliojusšiems susitarimams.

Todėl manau, kad sprendžiant sudėtingą klausimą šiame susitarime iš tikrųjų numatytassprendimas, kuriame taip pat atsižvelgiama į poreikius tų silpnesniųjų šalių, kurios, kaipjau minėjau, visada, įskaitant ilgas diskusijas Tarptautinės prekybos komitete, kėlė mūsųsusirūpinimą. Tikiuosi, kad šios papildomosios priemonės padės suteikti joms svarbią


paramą ir numatyti palankius sprendimus, visų pirma dėl stebėsenos ir Komisijos ir Tarybosįsipareigojimo, kurio prašo Parlamentas, išnagrinėti susitarimo poveikį ir pagalbospriemonių padarinius, o prireikus ateityje jas pratęsti ir padidinti jų apimtį.

Enikő Győri, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. – (IT) Ponia pirmininke, ponia F. Balzani,ponios ir ponai, norėčiau jums labai padėkoti už tai, kad suteikėte laikinai Tarybaipirmininkaujančiai valstybei narei ir Tarybai galimybę kalbėti šiuo klausimu, svarbiutarptautinės prekybos bei solidarumo ir vystymosi požiūriu.

Tikiuosi galėsiu atsakyti į V. Moreiros užduotus klausimus ir išsklaidyti F. Balzani išsakytąnerimą ir abejones. Jeigu galiu, kalbą tęsiu vengrų kalba.

einanti Tarybos Pirmininko pareigas. − (HU) Kalbant apie ES ir AKR valstybių bananų augintojųpragyvenimo šaltinį, Taryba žino, kad bananų auginimas bananus auginantiems ESregionams yra labai svarbus socialiniu ir ekonominiu požiūriu. Reglamento projektenustatyta, kad prekybos bananais papildomųjų priemonių programa turi būti įvertintalikus aštuoniolikai mėnesių iki programos pabaigos. Tačiau, ponios ir ponai, kaip žinote,šią vertinimo ataskaitą ir papildomus pasiūlymus parengti turi Komisija, bet ne Taryba,tačiau esu tikra, kad Komisijos narys D. Cioloş išsamiau aptars šį klausimą. Tą patį galimapasakyti apie klausime, į kurį atsakoma žodžiu, nurodytus poveikio vertinimus.

Siekiant įgyvendinti prekybos bananais papildomąsias priemones AKR valstybėse reikiapakeisti reglamentus dėl ES užsienio santykiams taikomų priemonių rinkinio. Atsižvelgdamaį lengvatomis besinaudojančių šalių interesus, Taryba pasikliauja konstruktyviu EuroposParlamento bendradarbiavimu sprendžiant institucinius klausimus, dėl kurių dabarvėluojama patvirtinti reikalingas nuostatas.

Kalbant apie prekybos bananais papildomųjų priemonių lėšų paskirstymą tarp lengvatomisbesinaudojančių šalių, Taryba savo pozicijoje, kurios laikėsi per pirmąjį svarstymą, išreiškėpritarimą reglamento dėl prekybos bananais papildomųjų priemonių projektui, kuriameaiškiai nustatyti paskirstymo rodikliai ir kriterijai. Tie rodikliai yra tokie: prekybos bananaissu ES mastas, bananų eksporto reikšmė atitinkamos AKR valstybės ekonomikai ir šaliesišsivystymo lygis.

Dėl POSEI programos Komisija 2010 m. rugsėjo 24 d. pateikė Europos Parlamento irTarybos reglamento projektą, kuriame nustatytos atskiros žemės ūkio priemonės, skirtosES atokiausiems regionams. Šiuo metu pasiūlymą nagrinėja Tarybos parengiamieji organai.Kalbant apie bananų muitus, aptartus diskusijose dėl laisvosios prekybos susitarimų,kuriuos Komisija sudarys su Kolumbija, Peru ir Centrinės Amerikos šalimis, norėčiaupažymėti, kad Taryba dar nesuformavo nuomonės dėl šių susitarimų ir todėl šiuo metudar negaliu išdėstyti jos oficialios pozicijos.

ES pradėjo derybas su visa Andų bendrija siekdama parengti tarpregioninį asociacijossusitarimą. Derybos buvo sustabdytos 2008 m. birželio mėn., nes Andų šalys negalėjosusitarti skyriaus dėl prekybos uždavinių ir turinio klausimu. Naujos derybos per kuriasAndų šalys, būtent Kolumbija, Ekvadoras ir Peru, noriai bendradarbiauja siekdamos sudarytidaugiašalį laisvosios prekybos susitarimą, prasidėjo 2009 m. sausio mėn. 2009 m. lieposmėn. Ekvadorui nutraukus savo dalyvavimą, derybos buvo tęsiamos su Peru ir Kolumbija.2010 m. kovo 1 d. Europos Komisija užbaigė savo derybas su Peru ir Kolumbija.

Prie su šiomis dviem šalimis suderėto daugiašalio susitarimo gali prisijungti kiti Andųbendruomenės nariai, įskaitant Ekvadorą. Pastaraisiais mėnesiais Ekvadoras taip pat oficialiaipaskelbė esąs pasirengęs atnaujinti derybas ir prisijungti prie daugiašalio susitarimo. Taryba


palankiai vertina šį sprendimą. Jeigu derybos su Ekvadoru būtų tęsiamos, įsipareigojimųlygis rinkos atvėrimo srityje turi atitikti su Kolumbija ir Peru suderėtą įsipareigojimų lygį.

Todėl apibendrindama prašau gerbiamųjų Parlamento narių duoti savo sutikimą tam, kadbūtų sudarytas susitarimas dėl bananų, ir taip pat balsuoti rytoj dėl pasiūlymo panaikintibananų muitus nustatantį reglamentą. Tikiuosi, kad bendradarbiausite, ir norėčiau padėkotiuž jūsų dėmesį.

Dacian Cioloş, Komisijos narys. − (FR) Pone pirmininke, ponia E. Győri, ponia F. Balzani,ponios ir ponai, visų pirma man malonu atkreipti dėmesį į tai, kad pranešėja pritarėKomisijos pasiūlymo dėl bananų pagrindiniams aspektams ir jame išdėstytam bendrampožiūriui. Be to, F. Balzani įvadiniame pristatyme labai gerai aptarė šių derybų ir šiosusitarimo pasirašymo aplinkybes.

Komisija atsargiai pritaria pranešėjos rekomendacijos projekto išvadoms ir pranešimoprojektui šiuo klausimu. Iš tikrųjų 2009 m. Ženevos susitarimai dėl bananų yra labaisvarbūs ir F. Balzani labai aiškiai pabrėžė priežastis, kodėl taip yra. Taip pat norėčiaunurodyti, kad šie susitarimai padės užtikrinti ramybę šiuo kebliu klausimu ir taip patpalengvins Dohos procesą bei sudarys sąlygas, reikalingas stabiliai Europos bananų rinkai,kuri artimiausiais metais bus nuspėjama, sukurti.

Norėčiau sugrįžti prie kai kurių svarbiausių aspektų, kuriuos paminėjo pranešėja ir EuroposParlamento nariai savo žodiniuose arba rašytiniuose klausimuose, taip pat paketo turinįsudarančiame pasiūlyme dėl rezoliucijos.

Kalbant apie Europos Sąjungos augintojams teikiamą paramą, puikiai suprantu socialinęir ekonominę bananų auginimo atitinkamuose – ypač atokiausiuose – Europos Sąjungosregionuose reikšmę ir susirūpinimą dėl bananų auginimo ekonominio gyvybingumo šiuoseregionuose.

Europos Parlamentui ir Tarybai 2010 m. rugsėjo mėn. pateiktoje naujausioje ataskaitojedėl POSEI sistemos Komisija paaiškina Ženevos susitarimų pasekmes ir tai, kad atsižvelgiantį šias pasekmes nustatytos priemonės buvo įtrauktos į 2006 m. reformą dėl bananamstaikytinos sistemos.

Siekiant apsaugoti Europos Sąjungos augintojus padidėjusio liberalizmo sąlygomis, bananųsektoriui skirtas biudžetas buvo gerokai padidintas, o tuo metu atliekant poveikio vertinimąbuvo atsižvelgta į tai, kad tarifai sumažėjo daugiau nei buvo sutarta.

Nepaisant to, Komisija įrodė, kad ji nori atidžiai stebėti susitarimų poveikį rinkai ir, esantbūtinybei, imtis jų padarinius mažinančių priemonių.

Bananų augintojų padėties stiprinimo sektoriuje klausimu norėčiau pirmiausia pabrėžti,kad šis klausimas yra būdingas ne tik bananų sektoriui, bet ir visam žemės ūkio produktųsektoriui. Šios problemos augintojų sektoriuje, susijusios su derybiniais įgaliojimais irpridėtinės vertės paskirstymu maisto tiekimo grandinėje, taip pat turi įtaką kitiemssektoriams. Be to, siekdama tai išspręsti, Komisija, įgyvendindama bendrą žemės ūkiopolitiką, pateiks pasiūlymus dėl augintojų organizacijų, jų vaidmens sektoriuje ir jųderybinių įgaliojimų stiprinimo.

Be to, Komisija sudarė Žemės ūkio produktų aukšto lygio darbo grupę, vienijančią keletąKomisijos narių, kurie gali pateikti pasiūlymus pagal šias nuostatas, – nes už žemės ūkįatsakingo Komisijos nario atsakomybė ir įgaliojimai yra riboti, tačiau yra keturi Komisijosnariai, kurie dalyvauja šiose grupėse ir vadovauja šioms aukšto lygio darbo grupėms, – tai


aukšto lygio darbo grupė, kuri turi planą ir pasiūlymus, ir Komisija pateiks juos perartimiausius keletą mėnesių ir metų siekdama pabandyti išspręsti šį skaidrumo maistotiekimo grandinėje ir derybinių įgaliojimų klausimą. Todėl šiuo atveju bananų sektoriausaugintojai galės tuo pasinaudoti.

Kalbant apie prekybos bananais papildomųjų priemonių lėšų paskirstymą AKR valstybėse,kaip žinote, reglamento projektą, kuriuo sukuriama prekybos bananais papildomųjųpriemonių programa, Europos Parlamentas patvirtino spalio 21 d. ir jame nustatytos šiųlėšų paskirstymo sąlygos. Todėl kriterijai, kurių prašėte, jau galioja ir, be to, jau nustatytišio finansinio paketo rezultatai ir paskirstymas.

Šia tema Komisija glaudžiai ir produktyviai bendradarbiavo su Europos Parlamentu irpasiekėme tinkamą kompromisą dėl su šiuo klausimu susijusio turinio. Be to, reglamentoprojektą, kuriuo siekiama suteikti šią paramą AKR valstybėms, patvirtino EuroposParlamentas ir jame taip pat apibrėžiami paskirstymo kriterijai įvairioms lengvatomisbesinaudojančioms šalims, taip pat papildomai nustatoma tai, ko dabar prašote – įvertintirinkos sąlygas šiose šalyse likus 18 mėnesių iki programos pabaigos. Šis vertinimas leisnustatyti, ar tinkamai vyksta derinimo procesai, ar galbūt turėtume nustatyti kitaspriemones.

Kalbant apie susitarimų dėl bananų augintojų besivystančiose šalyse ir atokiausiuoseEuropos regionuose iki 2020 m. padarinių poveikio vertinimą, tiesą sakant, esu pasirengęsapsvarstyti tokios analizės galimybę, jeigu ji pasirodys esanti reikalinga. Tačiau taip patturime laikytis praktinio požiūrio į tokio tyrimo taikymo sritį, nes jis skirtas daugybeibananus auginančių šalių visame pasaulyje – taip pat daugybei šalių, kuriose bananai yrapagrindinis maisto produktas, – ir todėl bus sudėtinga atlikti šį tyrimą ir parengti jo išvadas.Nepaisant to, esu pasirengęs imtis tokios rūšies tyrimo arba pasinaudoti visais Komisijosjau atliktų vidaus arba išorės tyrimų duomenimis. Kaip jau sakiau, atliksime prekybosbananais papildomųjų priemonių poveikio AKR valstybėms vertinimą likus 18 mėnesiųiki programos pabaigos.

Galiausiai, kalbant apie derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo su tam tikromis LotynųAmerikos šalimis, ypač Ekvadoru, jūs tikriausiai žinote, kad derybos dėl prekybos susitarimosu Kolumbija, Peru ir Centrinės Amerikos šalimis techniniu lygiu yra baigtos. Susitarimassu Kolumbija ir Peru taip pat gali būti taikomas kitoms Andų bendrijos, įskaitant Ekvadorą,šalims, jeigu jos norės sugrįžti prie derybų. Beje, Ekvadoras pateikė oficialų prašymą sugrįžtiprie derybų dėl prekybos susitarimo, o Ekvadoro administracija ir Komisija šiuo metunagrinėja galimybę iš naujo pradėti derybas ir taip atnaujinti galimybę siekti sudarytisusitarimą dėl reikalingų priemonių.

Tai keletas komentarų, kuriuos norėjau pateikti dėl jūsų pranešimo ir iškeltų klausimų.Kalbėjau kiek ilgokai, tačiau iš pat pradžių norėjau atsakyti į tuos klausimus, į kuriuosgalėjau atsakyti.

Charles Goerens, Vystymosi komiteto nuomonės referentas. − (FR) Ponia pirmininke, vienaiš tarptautinės teisės nuostatų yra nediskriminavimo principas. Tai yra labai gerai. Teoriškaiprie jo negalima prikibti. Praktika šiek tiek skiriasi.

AKR valstybės eksportuodamos bananus į Europos Sąjungą nemoka importo muitų. Taiyra susitarimas – acquis – ir šis susitarimas nekeičia šio fakto. Kita vertus, ne AKR valstybėms,kurios iki šiol mokėjo 176 EUR už toną, taikomi importo muitai sumažės iki 141 EUR.Importo muitų sumažinimas 35 EUR taip pat keičia konkurencinę padėtį. AKR valstybės,


kurios iki šiol gaudavo didesnę apsaugą, ateityje turės jos šiek tiek mažiau. Komisija derėjosidėl šio susitarimo Europos Sąjungos vardu. Man, kaip nuomonės referentui, kyla klausimas,ar ji galėjo elgtis kitaip. Mano atsakymas yra labai aiškus: negalėjo. Jeigu ji būtų elgusiskitaip, jeigu ji būtų atsisakiusi pradėti šias derybas, klausimą būtų sprendusi PPO ginčųsprendimo institucija. Reikia tiesiai pasakyti, kad vargu ar rezultatai skirtųsi nuo tų, kuriebuvo pasiekti per derybas, apie kurias čia diskutuojame. Ar tai reiškia, kad viskas gerai, kasgerai baigiasi? Iš tikrųjų ne.

Esu šio susitarimo nuomonės referentas ir taip pat esu pranešėjas dėl prekybos bananaispapildomųjų priemonių, ir rytoj antrajam svarstymui pristatysiu pranešimą. Šiuo klausimupateiksiu tokius komentarus.

Pirma, bananų sektoriui skirtas biudžetas gerokai padidėjo. Kaip ką tik priminė Komisijosnarys, tai yra labai gerai – pripažįstu tai. Tai taip pat yra atsakymas į M. De Sarnez klausimą,kuri labai susirūpinusi dėl padėties, kurioje ką tik atsidūrė užjūrio departamentų ir atokiausiųregionų bananų augintojai.

Antra, kitas M. De Sarnez ir mano rūpestis, kuris taip pat buvo išsakytas Vystymosi komitete,yra tai, kad mažinimo planai nesustos ties 114 EUR, nes Komisija šiuo metu derasi dėl kitųsusitarimų, pagal kuriuos skaičius bus gerokai mažesnis nei 114 EUR. Kalbama net apie75 EUR. Todėl remdamiesi nediskriminavimo principu taip pat turėsime stebėti šią didelįnerimą keliančią tendenciją.

Trečia, kalbant apie prekybos bananais papildomąsias priemones, – apie kurias išsamiaukalbėsiu rytoj ryte, – manau, kad Parlamentui pavyko – ir dėkoju Komisijos nariui, kadatkreipė dėmesį į šį klausimą, – numatyti kai kuriuos naujus dalykus, visų pirma poveikiovertinimą, kuris vyks likus 18 mėnesių iki programos pabaigos. Tai taip pat leis mumspažvelgti šiek tiek toliau nei 2013 m., nes nemanau, kad bananų sektoriaus problema busišspręsta iki 2013 m.

Laima Liucija Andrikienė, PPE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, PPE frakcijos varduraginu Europos Parlamentą pritarti šiam labai svarbiam susitarimui. Manome, kad taipalengvins Dohos derybų raundą ir taip pat paskatins mūsų dvišales derybas su MERCOSURšalimis dėl laisvosios prekybos susitarimo.

Palankiai vertiname bendrą tendenciją liberalizuoti pasaulinę prekybą bananais, įskaitantdabartinį PPO susitarimą, taip pat dvišalius susitarimus su Centrinės Amerikos ir Andųšalimis, ir galbūt vieną dieną – su MERCOSUR šalimis.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos – ir dėkoju už tai mūsų pranešėjai – yra gerai subalansuotasvisų pirma dėl to, kad atsižvelgėme į savo partnerių iš AKR valstybių, taip pat vietos Europosbananų augintojų interesus.

Esu tvirtai įsitikinusi, jog labiau liberalizuodami pasaulinę prekybą bananais turėtumeužtikrinti, kad neišnaikinsime pramonės šakų arba sektorių, kurie tradiciškai atliko svarbųekonominį ir socialinį vaidmenį tam tikruose Europos regionuose, pvz., Kanarų salose,Gvadelupoje, Martinikoje, Madeiroje, Azorų salose ir t. t.

Galiausiai tikimės, kad Komisija atsižvelgs į šiuos nuogąstavimus ir imsis veiksmų, kadpakoreguotų POSEI pakete numatytas paramos lėšas, skirtas ES vidaus augintojams, irprireikus imtųsi kitų veiksmų siekdama užtikrinti, kad kartu su pasaulinės prekybos bananaisliberalizavimu ES vidaus augintojai galėtų išlikti rinkoje ir plėtoti savo tradicinę veiklą.Tinkama galimybė tai padaryti bus per diskusijas dėl kitos ES finansinės perspektyvos.


Kriton Arsenis, S&D frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, visi žinome „bananųrespublikos“ reikšmę. Tai šalis, kurioje stambios bananus auginančios įmonės kada tikpanorėjusios sudaro ir atstatydina vyriausybes. Kai vyriausybės, bandydamos išlaikytiminimalias vyriausybės teises arba padidinti bazinį atlyginimą, kelia tokioms įmonėmsnepatogumų, jos netgi panaudoja prieš jas ginkluotąsias pajėgas.

Šiose šalyse tos pačios įmonės toliau augina bananus. Miškų ir aplinkos naikinimas, prastosdarbo sąlygos ir Europos Sąjungoje draudžiamų pesticidų naudojimas yra įprasta praktika.Be to, dėl šių tarptautinių įmonių veiklos 99 proc. mūsų valgomų bananų yra vienos rūšies,nors esama kelių tūkstančių bananų rūšių ir šioms rūšims gresia konkrečios ligos pavojusdėl vienos rūšies auginimo.

Paramos priemonės Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėms buvo labai svarbiosir jas sumažinus šių šalių augintojai labai nukentėtų. Tai labai skurdžios valstybės, kuriomsreikalinga mūsų pagalba. Pasauliniu mastu Europos Sąjunga yra didžiausia ir pelningiausiabananų rinka. Artimiausiais metais iš tikrųjų pastebėsime, kaip šios milžiniškos tarptautinėsįmonės bando visiškai perimti ES rinkos kontrolę, išstumdamos mažesniuosius augintojus,ir iš tikrųjų turime atkreipti į tai dėmesį. Komisija turi būti pasirengusi užtikrinti griežtąEuropos konkurencijos įstatymų laikymąsi, kad būtų užkirstas kelias stambių tarptautiniųįmonių piktnaudžiavimui savo dominuojančia padėtimi rinkoje, visų pirma dirbtinaimažinant kainas, siekiant išstumti mažuosius augintojus, ir tuomet kuriant kartelius irdidinant kainas, kad bananai taptų labai brangūs Europos vartotojams.

Catherine Grèze, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, Žaliųjų frakcija /Europos laisvasis aljansas balsuos prieš tai, kad būtų patvirtinti prekybos susitarimai bananųsektoriuje.

Šių susitarimų tikslas – atverti bananų rinką sustiprinant stambių JAV tarptautinių įmonių,kurios jau kontroliuoja daugiau nei 80 proc. rinkos, dominuojančią padėtį. Jeigupatvirtinsime šios rūšies susitarimus, pažeisime visų pirma AKR valstybių, atokiausiųregionų ir Ekvadoro interesus. Dar kartą nukentės mažieji augintojai. Siekiant užtikrintinepriklausomą apsirūpinimą maistu ir visiems skirtos vietos gamybos vystymąsi turi būtinedelsiant ir iš esmės peržiūrėtos tarptautinės prekybos taisyklės.

Europos Komisijos pasiūlytos finansinės priemonės, skirtos šiems augintojams paremti,yra nepakankamos. Europos Sąjunga turi ne tik užtikrinti, kad būtų atliktas šių susitarimųpoveikio vertinimas; ji taip pat turi atitinkamai pakeisti savo teisės aktus, kad būtų skatinamatvari gamyba ir ekonomika.

Elie Hoarau, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, mano nuomone, šiesusitarimai nėra teigiami. Jais parodoma, kaip mažieji bananų augintojai AKR valstybėseir atokiausiuose regionuose tapo 2009 m. Ženevoje sudarytų susitarimų ir šiuo metuvykstančių Dohos derybų įkaitais, t. y. susitarimų ir derybų, kurių norėjo ir kuriuos primetėPasaulio prekybos organizacija.

Iš tikrųjų mažųjų augintojų AKR valstybėse ir atokiausiuose regionuose likimas nėra labaisvarbus atsižvelgiant į galingus – ne tik Lotynų Amerikos, bet ir Europos Sąjungos milžinų –interesus, kuriems gresia pavojus.

Bananų ir cukraus rinkos reforma iš esmės yra to paties negailestingo perėjimo prie didelėspasaulinės rinkos pavyzdys, dėl kurio, deja, žlugdomi silpniausi ir patys pažeidžiamiausi.Be to, ponia pirmininke, numatytos kompensavimo priemonės nebus pakankamos siekiant


visiškai užkirsti kelią bankrotui, kuris laukia mažųjų sodintojų, nei padės AKR valstybėms,kurios yra vienos skurdžiausių, siekti tikro vystymosi.

Tiesą sakant, esame raginami pasirašyti šiuos susitarimus, kad būtų išsaugotos Dohosderybos. Jeigu tik mūsų lyderiai būtų paraginti parodyti tokį pat norą išsaugoti pasauliniussusitarimus, kurių tikslas – užtikrinti aplinkos ir didesnio darbuotojų teisių suderinimo irgyvenimo kokybės apsaugą. Jeigu taip būtų, tuomet, manau, žmonės daug mažiau reikštųabejonių dėl globalizacijos, nei jie tai daro šiandien.

David Campbell Bannerman, EFD frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, šie bananai yratikras karas – ES sukeltas prekybos karas su Amerika, kuris tęsėsi 16 metų ir dabar įspūdingaibaigėsi.

Pasaulio prekybos organizacija jau skyrė ES beveik 200 mln. USD baudą ir privertėpanaikinti neteisėtus tarifus – visa tai dėl ES paplitusio protekcionizmo, o šiuo atveju – dėlPrancūzijos kolonijų protekcionizmo. Ar galiu pasakyti, kad šis bananas, kurį šiandiennusipirkau Europos Parlamento prekybos centre, yra neteisėtas! Jis neatitinka ES bananamsnustatytų ilgio, pločio ir tiesumo reikalavimų. Kas vyksta?

Esant tokiam įsisenėjusiam protekcionizmui ir tokioms kvailoms taisyklėms, kaip ši, kasnors turi paklausti: Europos Sąjunga išprotėjo ar tik pasiuto?

Laurence J.A.J. Stassen (NI) . – (NL) Ponia pirmininke, Europos Sąjunga dešimtmečiusvykdė protekcionistinę prekybos politiką ir, be kita ko, tai taikoma prekybai bananams.Mūsų importo mokesčio tikslas – neįsileisti Lotynų Amerikos bananų ir kartu teikiamesubsidijas eksportuojančioms šalims, kurių konkurencinė padėtis yra silpna.

Didžioji dalis šių subsidijų, beveik 300 mln. EUR per metus, skiriama Europos Sąjungosatokiausiems regionams: tai tikras protekcionizmas, dėl kurio ES daugybę kartų kritikavoPPO. Europos Sąjunga visada noriai prisistato kaip tarptautinės teisės ir laisvosios prekybosgynėja, visuomet pasirengusi grūmoti moralės pirštu.

Tačiau kai kalba pakrypsta apie Europos Sąjungą, esame linkę žiūrėti pro pirštus. Viskasleidžiama tol, kol apsaugoma nepelninga bananų pramonė tokiose salose kaip PrancūzijosGviana, Azorų salos ir Kanarų salos. Atrodo, jog visi per daug noriai toleruojame tai, kadEuropos mokesčių mokėtojai kasmet turi sumokėti šimtus milijonų eurų siekiančią sąskaitąuž tokias švaistūniškas subsidijas. Seniai turėjome panaikinti šį netinkamą Europos valdymąir sustabdyti Europos Sąjungos subsidijas šiai neveiksmingai ekonomikai.

Gabriel Mato Adrover (PPE). – (ES) Ponia pirmininke, norėčiau su derama pagarbaCampbellui Bannermanui pranešti, kad šis bananas nėra iš Kanarų salų.

Ponios ir ponai, šiame plenariniame posėdyje ketinu kalbėti apie bananus ir, manau, taiyra teigiamas dalykas, kad čia kalbama apie bananus. Tai teigiamas dalykas, nes svarbupriminti poreikį apsaugoti ES bananų augintojus, įskaitant tuos, kurie yra Kanarų salose.Laikausi tokios nuostatos, nes manau, kad Ženevos susitarimo dėl prekybos bananaissudarymas nėra gera žinia ES augintojams. Be to, šiandien aptariamoje rezoliucijoje yra sužemės ūkio ir ES bananų augintojų apsauga susijusių aspektų, kurie nėra visiškaipatenkinami.

Tačiau žinau, kad šį pasiūlymą pateikė Tarptautinės prekybos komitetas, kurio kriterijai,susiję su kai kuriais klausimais, labai skiriasi nuo manųjų. Todėl vertinsiu teigiamus, betne neigiamus pasiūlymo aspektus.


Teigiama yra tai, kad pasiūlymu užbaigiami daugybę metų Pasaulio prekybos organizacijojetrukę ginčai, taip grąžinant ramybę sektoriui, kuriam ateityje būtinas visų pirmaužtikrintumas ir stabilumas. ES augintojai priklauso atokiausiems regionams, kurie susiduriasu didelėmis bananų auginimo problemomis – arba puikios kokybės bananų auginimoproblemomis, tačiau tai nesvarbu, – ir kuriuose bananų auginimas nė kiek nepanašus įbananų auginimą trečiosiose šalyse jokiais atžvilgiais, įskaitant kainą, darbo jėgą, aplinkąarba augalų apsaugos reikalavimus.

Žemės ūkio požiūriu svarbu pabrėžti, kad susitarimas yra žalingas ES augintojams.Susiduriame su drastiškais tarifų mažinimais – nuo 176 EUR už toną iki 114 EUR už tonąir 75 EUR už toną susitarimų su Kolumbija ir Peru atveju.

Todėl, Komisijos nary, su visa derama pagarba galiu jums pasakyti, jog neįtikima, kad šistarifų mažinimas buvo numatytas 2006 m. programos, skirtos ypatingai geografinei tamtikrų atokių ir izoliuotų Europos regionų padėčiai gerinti (POSEI), finansinėse nuostatose,nes tai netiesa. Komisijos narys sakė, kad tai buvo numatyta Ženevos susitarime;atsižvelkime į tai, kad šio tarifo dydis – 114 EUR. 2006 m. tarifas niekaip negalėjo būtisumažintas 75 EUR, kaip nustatyta šiuose susitarimuose.

Todėl manau, jog turėtų būti atlikti reikalingi vertinimai ir iš tikrųjų paaiškės, kad būtinaatnaujinti susitarimo finansines nuostatas, nes, inter alia, pati Komisija manė, kad 176 EURtarifas už toną, kai jis buvo taikomas, yra mažas. Todėl ES augintojai neprašo nieko, kasnėra visiškai pateisinama, ir mes Parlamente turime pareigą juos apsaugoti, kaip tai daroKomisija.

Catherine Stihler (S&D). - Ponia pirmininke, noriu atkreipti dėmesį į sąžiningą prekybąbananais. Paramos skurdžiausių Karibų tautų bananų augintojams svarba yra labai didelė.Nors bananus eksportuojančioms Afrikos ir Karibų šalims buvo skirta 200 mln. EUR,turime išnagrinėti šį klausimą.

Kiekvienas, pamatęs, kaip elgiamasi su šiame sektoriuje dirbančiais žmonėmis, ypačstambiose tarptautinėse įmonėse, gerokai pasipiktintų. Būtent todėl sąžininga prekybabananais yra tokia svarbi – žinoma, ne tik mažesniesiems augintojams, bet ir siekiantužtikrinti geresnį elgesį su darbuotojais.

Bananai yra mėgstamiausias vaisius Škotijoje ir todėl mano rinkėjai nori žinoti, kad tai, kąjie valgo, buvo užauginta laikantis aukščiausių standartų ir esant didžiausiai priežiūrai.Norėčiau paskatinti kolegas stengtis pirkti tik „sąžiningos prekybos“ bananus, o pastebėjus,kad jų nėra pateikiama prekybos centre, skųstis.

Kaip matėme šiandien, prekybos bananais politika yra labai ginčytina. Turime imtis veiksmųsiekdami padėti pažeidžiamiausiems darbuotojams ir pažeidžiamiausioms pasaulio tautoms.

Giovanni La Via (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Europos augintojaidažnai pralaimi sudarant dvišalius prekybos susitarimus ir patiria žalą dėl importo taisykliųliberalizavimo.

Susitarimuose, dėl kurių balsuosime rytoj, numatyti mažesni importo muitai, kurie taikomiiš Lotynų Amerikos importuojamiems bananams. Nors, viena vertus, šie susitarimai padėjoišspręsti dešimtmetį trukusį konfliktą, kita vertus, dėl jų kyla pavojus, kad Europos bananųaugintojai atsidurs labai sunkioje padėtyje. Akivaizdu, kad dėl su Lotynų Amerikos šalimissuderėtų mažesnių tarifų, taip pat paramos programos Afrikos, Karibų ir Ramiojo


vandenyno valstybėms (AKR) ir prekybos bananais papildomųjų priemonių programosEuropos augintojų konkurencingumui gresia didelis pavojus.

Iki šiol finansinė parama mūsų bananų augintojams buvo teikiama per POSEI (programa,skirta ypatingai geografinei tam tikrų atokių ir izoliuotų Europos regionų padėčiai gerinti)subsidijas, tačiau vėliausia POSEI 2006 m. reforma visiškai neatitinka šių naujausiųsusitarimų. Todėl, manau, svarbu Komisijos paprašyti apsvarstyti poreikį nustatyti tinkamaspriemones ir numatyti lėšas siekiant patenkinti Europos augintojų finansinius poreikius,taip pagerinant jų padėtį ir kartu kompensuojant bet kokius nuostolius, kurių jie gali patirtidėl susitarimų ir mažesnių importo muitų.

Nemanau, kad galime kasmet ieškoti lėšų siekdami patenkinti Europos bananų augintojųporeikius. Manau, jog turime rasti stabilų, ilgalaikį sprendimą, kad galėtume kompensuotinuostolius, kuriuos jie patyrė dėl rinkų plėtimosi ir atvėrimo.

Elisabeth Köstinger (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, po daugybės metų ginčų tarpEuropos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bananų augintojų susitarimas dėl prekybos bananaisreiškia svarbų žingsnį. Pritariu šiam susitarimui, nes juo taip pat užbaigiamas ginčas Pasaulioprekybos organizacijoje.

Tačiau dėl ES ir Lotynų Amerikos bananų augintojų padarytų nuolaidų negalima pamirštibendros AKR valstybių padėties. ES teikiama pagalba AKR valstybėms turi būti atidžiaistebima ir prireikus didinama. Šiuo atveju Europos Parlamento raginimas atlikti poveikiovertinimą yra svarbus ir tai turime aiškiai pabrėžti. Nepaisant visos pagalbos, kurineabejotinai yra pagrindinė ir svarbi, ES biudžete negali būti jokių perskirstymų. Per dažnaikonkrečioms sritims numatyti pinigai yra perskirstomi ir panaudojami kitais tikslais. Šipraktika turi būti nutraukta, nepaisant to, ar ji susijusi su Europos plėtros fondu, kaip yrašiuo atveju, ar su kitais fondais, įskaitant žemės ūkio fondą, apie kurį šiuo metu dažnaidiskutuojama. Europos Sąjunga turi prisiminti savo įsipareigojimus AKR valstybėms iratokiausiems regionams ir veikti nuosekliai.

Nagrinėjant šį daug vilčių teikiantį susitarimą pasauliniu požiūriu dėmesį atkreipiu į Dohosderybas. Atrodo, kad Davose vykęs Pasaulio ekonomikos forumas suteikė tam tikrą impulsą.G 20 nori užbaigti Pasaulio prekybos organizacijos derybas iki 2012 m. Ateityjepamatysime, ar žodžio iš tikrųjų bus laikomasi. Tačiau atrodo, kad susitarimas dėl prekybosbananais prisidėjo prie sudėtingo Dohos galvosūkio.

Seán Kelly (PPE). - Ponia pirmininke, prieš keletą savaičių ėjome iš proto dėl bičių. Šįvakarą zvimbiame kaip bitės dėl bananų ir ypač dėl šio pasiūlyto susitarimo.

Kaip matote, jis susilaukė įvairios reakcijos – tai nestebina. Esama naudos, ypač tiemsaugintojams, kurie juo pasinaudos, tačiau taip pat esama rūpesčių – rūpesčių dėl poveikioaplinkai ir ypač Europos Sąjungos augintojams.

Manau, kad labai svarbu atkreipti į tai dėmesį, nes bet kokios institucijos, šalies arba sąjungospagrindinė pareiga – visų pirma pasirūpinti savo augintojais. Tik tokiu būdu galima ištikrųjų ištiesti pagalbos ranką kitiems. Tą patį galima pasakyti apie MERCOSUR susitarimą.Europos Sąjungoje daug kas mano, kad dėl jo Europos Sąjungos jautienos pramonė, ypačmano šalyje, bus diskriminuojama ir sumažės gamybos apimtis. Todėl turime būti labaiatsargūs. Taip, turime ištiesti pagalbos ranką, tačiau nepakenkdami savo pačių augintojams.

Nuno Teixeira (PPE). – (PT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šiame Parlamente tai jausakiau ir šiandien pasakysiu tai dar kartą: atokiausi regionai ir ypač Madeira, mano gimtasis


regionas, jokiais būdais neprieštarauja tam, kad būtų pasirašytas Ženevos susitarimas arvėlesni dvišaliai susitarimai. Visi pripažįstame ne tik jų svarbą, bet ir jų būtinybę. Tačiautaip pat visi žinome, kad šiuose susitarimuose esama laimėtojų ir pralaimėtojų, ir akivaizdu,kad atokiausi regionai yra pralaimėtojai, ypač šiuose susitarimuose, kurie jiems taip patyra nuostolingi.

Negaliu pritarti įkyriam kartojimui, kaip šiandien tai dar kartą darė Komisija, kad 2006 m.peržiūrėjus programą, skirtą ypatingai geografinei tam tikrų atokių ir izoliuotų Europosregionų padėčiai gerinti (POSEI), ši padėtis buvo numatyta ir kad dėl to pagal šią programąaugintojams jau kompensuoti patirti nuostoliai, nors žinome, kad 2006 m. buvo svarstomas176 EUR už toną tarifas ir dabar prieš akis matome 148 EUR, 114 EUR arba net 75 EURuž toną tarifą. Reikalaujame kompensavimo priemonių.

João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Ponia pirmininke, šiuo susitarimu atidarydami – o galgeriau sakyti, kad plačiai atverdami, – Europos rinkos duris JAV tarptautinėms įmonėms,kurios dabar kontroliuoja daugiau nei 80 proc. pasaulio bananų prekybos, sukelsime rimtaspasekmes, ir net tie, kurie ketina už jį balsuoti, nesislepia.

Portugalijos, Ispanijos, Graikijos, Kipro ir Prancūzijos augintojai, kurie 2008 m. pateikėEuropos rinkai beveik 600 000 tonų, smarkiai nukentės. Pati pranešėja pripažįsta, kadsusitarimas kelia pavojų jų išlikimui ateityje. Šiuo atveju, neatsižvelgiant į pranešimo turinį,didelį nerimą kelia tai, kad Komisija, pripažindama padarinius, nenumato jokių konkrečiųpriemonių, skirtų Europos augintojams paremti, tiksliau tariant, nenumatant 2006 m.patvirtintos programos, skirtos ypatingai geografinei tam tikrų atokių ir izoliuotų Europosregionų padėčiai gerinti (POSEI), reglamento ir biudžeto pakeitimų.

Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių augintojai, apie kuriuos nebuvo kalbamair kurie nedalyvavo diskutuojant dėl šio susitarimo, taip pat smarkiai nukentės dėl jopasekmių, ir poveikį švelninančios priemonės, apie kurias pranešta, neužkirs kelio šiomspasekmėms atsirasti. Kiekvienas, kuris balsuoja už šį pranešimą, turi prisiimti atsakomybęuž jo pasekmes ir nėra jokios prasmės ateiti čia ir išsakyti šventeivišką ir beprasmįsusirūpinimą užduodant klausimus ir pateikiant prašymus Komisijai ir Tarybai.

Dacian Cioloş, Komisijos narys. − (FR) Ponia pirmininke, pabandysiu tiesiogiai atsakytiį kai kuriuos iškeltus klausimus ir pateiktas pastabas.

Visų pirma kalbėjome apie konflikto sprendimą, kuris gali būti naudingas sudarantdaugiašalį susitarimą. Su Centrinės Amerikos šalimis ir tam tikromis Lotynų Amerikosšalimis suderėtų susitarimų atveju kalbame apie skirtingas aplinkybes, nes šioje srityjeEuropos Sąjunga taip pat turėjo aktyvių interesų ir mainais už savo pasiūlymus taip patišsireikalavo tam tikrų dalykų.

Tuomet dėl tarptautinių įmonių buvo pateiktas komentaras ir kad tai yra AKR valstybėsepelną gaunančios įmonės, ir kad AKR valstybėms skirtos finansinės priemonės nėrapakankamos. Žinoma, Europos Sąjunga negali priimti sprendimų už AKR valstybiųvyriausybes. Europos Sąjunga mano, kad daug galima pasiekti naudojantis finansiniupaketu, kuris yra prieinamas, jeigu pinigai bus gerai panaudoti. Be to, manau, kad tą patįgalima pasakyti apie atokiausius regionus arba bent jau tuos Europos Sąjungos regionus,kuriuose auginami bananai.

Pone G. Mato Adroverai ir pone N. Teixeira, galiu jums pateikti skaičius. Kai sakau, kad2006 m., be POSEI numatyto finansinio paketo, atlikome skaičiavimus, – ir turiu čiaskaičius, – turiu omenyje tai, kad numatėme mažinti mokestį nuo 176 EUR iki 137 EUR


2009 m. Taip pat sakėme, jog tikėtina, kad Dohos derybose, kurių rezultatai tuo metunebuvo žinomi, šie mokesčiai gali būti sumažinti iki 79 EUR už toną. Būtent dėl tospriežasties numatytą 245 mln. EUR POSEI finansinį paketą padidinome 8,4 proc. Taireiškia papildomus 22 mln. EUR kasmet, kurie yra konkrečiai skirti tokios rūšies galimampoveikiui numatyti. Būtent dėl šios priežasties pagal poveikio vertinimą 2006 m. POSEIapskaičiuotas biudžetas buvo daug didesnis nei faktinė padėtis 2006 m. Nesakau, kadbūtume čia sustoję arba neatsižvelgę į galimą papildomą poreikį kompensuoti. Leiskiteaiškiai pasakyti: esu pasirengęs atlikti šią analizę. Be to, jeigu bus reikalinga atsižvelgiant įPOSEI reglamentą, kurį dabar taip pat aptariame su Taryba ir jumis, galime apsvarstytipapildomą kompensavimą. Tačiau didelė dalis reikalingos kompensacijos jau yra padengta.Tai patvirtinu remdamasis skaičiais ir apskaičiavimais, kurie paimti iš poveikio vertinimų.Daug diskutavome su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir galiu jums pasakyti, kad manožodžiai yra pagrįsti skaičiais.

Koks šių pinigų likimas? Daug kalbėjote apie mažuosius augintojus. Manau, kad šiuoseregionuose, įskaitant mūsų atokiausius regionus, galbūt turėtume suteikti mažiesiemsaugintojams didesnę apsaugą. Iš pradžių POSEI pinigai turi būti skirti visų pirma mažiesiemsaugintojams. Taip būna ne visada ir galbūt tam tikrame etape, kai aptarsime POSEI, turėsimeapsvarstyti tolesnio reformos vykdymo, suderinimo klausimą, kad šie pinigai iš tikrųjųbūtų panaudoti sektoriui restruktūrizuoti. Tačiau jeigu šie POSEI jau skirti pinigai kartusu bet kokia kompensacija buvo tikrai panaudoti restruktūrizavimui palengvinti, tuomet,be šios kompensacijos, per keletą metų taip pat galėtume rasti kitų sprendimų šiemsmažiesiems augintojams. Neabejokite, kad, siekiant dar geriau panaudoti šiuos pinigus,esu ypač atviras naujų sprendimų, galbūt taip pat susijusių su POSEI, paieškoms.

Tik norėčiau atsakyti Campbellui Bannermanui, kuris laikosi kitokios nuomonės dėl šioskompensacijos naudingumo. Manau, kad atokiausių regionų augintojai taip pat yra Europospiliečiai ir mokesčių mokėtojai. Man atrodo natūralu, kad turėtume juos remti, kol tai yrapateisinama. Kalbant apie bananą, kurį mums parodėte, manau, kad jeigu jis nebūtų atitikęsjūsų paminėtų taisyklių, jūs nebūtumėte galėjęs jo nusipirkti. Tai, kad galėjote jį nusipirkti,reiškia, kad jo dydis ir išlinkimas atitinka Europos standartus.

Taigi, manau, kad aptariau pagrindinius klausimus. Apibendrindamas noriu patikinti, kaddiskutuojant dėl POSEI visada esu pasirengęs atsižvelgti į tai, kaip remiantis pateiktaisskaičiais galiojančios kompensacijos arba kitos galimos kompensacijos rūšys gali padėtiišspręsti šiuos uždavinius. Tačiau galiausiai manau, kad tai yra susitarimas, kuris, kaip sakėir pranešėja, yra mums visapusiškai naudingas ir padeda užbaigti istorinį ginčą.

Enikő Győri, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. − (HU) Pone pirmininke, ponia F. Balzani,ponios ir ponai, pone Komisijos nary, norėčiau padėkoti Komisijos nariui, kad jau aptarėkai kuriuos klausimus ir rūpimus aspektus. Tačiau leiskite man dar paminėti kai kuriuosdalykus. Dauguma išreiškė susirūpinimą dėl AKR valstybių likimo. Pasiūlymas dėl prekybosbananais papildomųjų priemonių buvo sukurtas būtent dėl poreikio suteikti joms pagalbąir kompensaciją ir, kaip žinome, dėl jo šioms šalims bus skiriamos kompensacijos, kuriųmetinė vertė maždaug 190 mln. EUR, už sunkią naštą, kurią AKR valstybės patirs dėlbananų importo be muito režimo. Kitas išsakytas susirūpinimas buvo susijęs su tuo, kasatsitiks, jeigu ir toliau mažinsime tarifus ir liberalizuosime rinką. Nepamirškime, kaddabartinė tema – Ženevos susitarimo dėl prekybos bananais sudarymas ir stiprinimas, irEuropos Parlamentas ir Taryba vis dar turės galimybę aptarti, ar jos ketina vėliau, kai,žinoma, Komisija pateiks atitinkamą pasiūlymą, pritarti papildomoms laisvosios prekyboskonvencijoms su Andų šalimis ir Centrine Amerika.


Ponios ir ponai, manau, kad susitarimo dėl bananų sudarymas padės užbaigti penkiolikametų trukusius prekybinius ginčus ir tai iš tikrųjų yra sveikintinas pokytis. Šis susitarimassustiprins ES derybinę poziciją tarptautinėse derybose dėl prekybos, visų pirma vykstančiosePasaulio prekybos organizacijos Dohos derybose. Manau, kad visus jūsų čia išsakytusklausimus ir susirūpinimą dėl solidarumo – susirūpinimą, kuris susijęs būtent suskurdžiausiomis šalimis, – turime nuolat įtraukti į darbotvarkę ir ieškoti bendrų sprendimų,taip pat pritarti šiam prekybos bananais susitarimui ir įstatymui, kuriuo panaikinamasankstesnis susitarimas. Todėl prašau Europos Parlamentą rytoj priimti sprendimą dėlprekybos bananais susitarimo.

Francesca Balzani, autorė. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad šiosdiskusijos buvo labai įdomios ir per jas iš dalies buvo dar kartą išreikštas tam tikrassusirūpinimas ir iškelti kai kurie klausimai, jau išnagrinėti Tarptautinės prekybos komitete.

Norėčiau dar kartą pabrėžti tai, ką, manau, retkarčiais pamiršdavome. Šie susitarimaireiškia, kad Europos Sąjunga, atliekanti savo, kaip Pasaulio prekybos organizacijos (PPO)narės, vaidmenį, vykdo įsipareigojimus. Neturime to pamiršti. Pagal šiuos susitarimus ESsu svarbiomis šalimis apsiima spręsti opią problemą, kurią ji turi išsiaiškinti, nes pažeidėnediskriminavimo principą. Todėl tai yra susitarimai, kuriais atkuriamas mūsų patikimumasir tinkama, kaip PPO narės, padėtis.

Todėl šis susitarimas paremtas ginčais ir įtemptais santykiais tokioje aplinkoje, kuri ištikrųjų yra žalinga mūsų santykiams kitose srityse. Tai galutinis taikus susitarimas, kuriamesėkmingai bandoma sukurti naują pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant, kaip jau sakėmeir kaip taip pat pareiškėme rezoliucijoje, pažeidžiamame raidos tarpsnyje esančioms šalims.

Dabar papildomosios priemonės iš tikrųjų bus stebimos ir manau, kad tai yra svarbiausiasdalykas. Svarbu nustatyti papildomąsias priemones, tačiau dar svarbiau bus atlikti jųpoveikio vertinimą ir įsipareigoti – apie tai malonu buvo šiandien girdėti iš Tarybos irKomisijos – laikytis nuoseklios pozicijos keičiantis padėčiai ir, svarbiausia, noriai padėtiįgyvendinant papildomąsias priemones, jeigu jos pasirodys esančios reikalingos.

Pati programa, skirta ypatingai geografinei tam tikrų atokių ir izoliuotų Europos regionųpadėčiai gerinti (POSEI), buvo įtraukta į rezoliuciją kaip opus klausimas, kurį reikia stebėtidėl trapios pusiausvyros tarp finansinių įmokų pagal POSEI ir naujos padėties, susijusiossu atokiausiais regionais. Todėl susitarimų poveikis ES atokiausiems regionams, kuriuoseauginami bananai, taip pat bus stebimas ir atidžiai prižiūrimas.

Taryba taip pat paminėjo poreikį dirbti žemės ūkio produktų grandinės skaidrumo srityje,dėl kurio džiaugiuosi, nes tai svarbus aspektas. Visą laiką kalbėjome apie augintojus, tačiautaip pat svarbus yra bananų paskirstymo ES klausimas.

Todėl siekiant pažangos reikia nuveikti daug darbų. Turime stebėti susitarimų padarinius,papildomųjų priemonių įgyvendinimą ir POSEI tinkamumą apsaugant Europos augintojus.Taip pat turime naudoti kitas priemones, pvz., skaidrumą žemės ūkio produktų grandinėje,ir taip pat padidinti paskirstymo grandinės tyrimo apimtį, kuri turi didelį poveikį galutineivaisių kainai. Turime išanalizuoti vartotojų apsaugą, kuri nusipelno mūsų dėmesio, kaipir visi kiti su šiuo verslu susiję interesai. Tačiau visi šie dalykai, ypač vartotojų apsauga, išpradžių turi būti sprendžiami atsižvelgiant į dabartinę padėtį ir nustatant šių ginčų, kuriuoseES turėjo padaryti nuolaidų Jungtinėms Valstijoms ir Lotynų Amerikos šalims, rezultatus.

Todėl tikiuosi, kad šie susitarimai bus patvirtinti, nes manau, kad jie sudaro esminį pagrindąsiekiant su subtilia bananų rinkos pusiausvyra susijusių priemonių veiksmingumo ir gali


padėti užtikrinti aiškią praktiką, kuri taip pat bus naudinga apsaugant kitus interesus, pvz.,vartotojų apsauga, kuri yra susijusi su skaidrumu žemės ūkio produktų grandinėje. Todėlsusitarimai bananų rinkai ir mūsų Europos augintojams suteiks teigiamų pokyčių, kurieneįmanomi be aiškaus pagrindo, kaip tas, kurį sukūrėme baigdami šiuos ginčus PPO, kuriaipriklauso Europos Sąjunga.

Pirmininkė. − Siekiant užbaigti diskusijas pateiktas pasiūlymas dėl rezoliucijos pagalDarbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį (4) .

Diskusijos baigtos. Balsavimas vyks rytoj 11.30 val.


Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Šių susitarimų sudarymas suteiks galimybę užbaigtisudėtingiausius ir ilgiausiai trunkančius ginčus su ES Pasaulio prekybos organizacijoje.Reikėtų paminėti, kad per derybų procesą įspėjome Komisiją apie poreikį pasirūpinti: –atokiausių regionų bananų augintojų interesais ir specifiniais poreikiais, gerokai padidinantprogramos, skirtos ypatingai geografinei tam tikrų atokių ir izoliuotų Europos regionųpadėčiai gerinti (POSEI), finansavimą, nes augintojų pajamoms ir prekybai jų gaminiaisgalėtų grėsti pavojus dėl stiprinant didėjantį liberalizmą pasaulinėje bananų rinkojeatsirandančios įtampos; – Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių bananųaugintojų interesais ir specifiniais poreikiais. Todėl manau, kad pranešėjos rekomendacijosišvados – kuriomis remiantis taip pat turėtų būti atsižvelgta į atokiausių regionų interesus– bus labai svarbus įnašas, dėl kurio Parlamentas turėtų pritarti susitarimams, jeigu Komisijair Taryba: kuo greičiau pateiks Parlamentui susitarimų pasekmių bananus auginančiomsbesivystančioms šalims ir atokiausiems regionams poveikio vertinimą; įgyvendinskonkrečias priemones, kurių tikslas – stiprinti bananų augintojų komercinę padėtį, irpatvirtins bananus auginančioms AKR valstybėms naudingos programos finansavimopriemones.

George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) 2009 m. gruodžio 15 d. Europos Sąjunga,Jungtinės Valstijos ir grupė Lotynų Amerikos šalių pasirašė susitarimą dėl ES tarifų prekybaibananams. Šis susitarimas padėjo užbaigti beveik du dešimtmečius trukusį sudėtingą ginčą.Jame atskleidžiamas ES įsipareigojimas šioje srityje ir jis bus įtrauktas į galutinius Dohosderybų raundo rezultatus. Deja, negalime visiškai džiaugtis šia sėkme. Tikėtina, kadpatvirtinti mažesni tarifai Lotynų Amerikos bananų eksportuotojams turės priešingąekonominį ir socialinį poveikį Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėms, kuriųaugintojai neturi tokio pat lygio techninių priemonių, kaip jų konkurentai. Todėl palankiaivertinu susitarime numatytą finansinės pagalbos programą, pagal kurią AKR valstybės iki2013 m. gaus 190 mln. EUR kaip paramą, skirtą konkurencingumui ir jų produkcijosįvairinimui skatinti. Tačiau Europos Komisija turi iki 2020 m. pateikti susitarimo, taip patpagalbos programos poveikio vertinimą kartu su visomis rekomendacijomis dėl jospraplėtimo ir papildomos finansinės pagalbos numatymo.

Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. – (FI) Puiku, kad ES pasiekė susitarimą su LotynųAmerikos šalimis ir Jungtinėmis Valstijomis dėl bananų ginčo, kuris ilgą laiką buvo daugemocijų keliantis klausimas. Geriau pasiekti susitarimą, užuot toliau ginčijusis Pasaulioprekybos organizacijoje. Teigiama, kad susitarimas ir mažesni tarifai būtų naudingi didelėmsbananus auginančioms šalims ir tarptautinėms įmonėms. Tačiau, nepaisant to, svarbu



suprasti, kad ateityje geriau ir toliau skurdžių AKR valstybių interesus lyginti su LotynųAmerikos šalių interesais. Be to, ES taip pat naudoja didelį pagalbos paketą, siekdama padėtiAKR valstybėms įvairinti savo ekonomiką, kad jos mažiau priklausytų nuo bananų eksporto.Ateityje pamatysime, ar dabar pasiektas susitarimas turės poveikį vartotojų kainomsEuropoje. Kad ir kaip būtų, susitarimas yra istorinis, nes jis parodo, kad ES viduje gali būtinuosekli ir priimti sprendimus net ir nepatogiose situacijose bei per sunkias derybas.Balsuosiu už susitarimą.

Dominique Vlasto (PPE), raštu. – (FR) Ženevos susitarimas dėl prekybos bananais netik atveria galimybę Lotynų Amerikos besiformuojančios ekonomikos šalims, bet ir sukurianaują grupės Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių, kurių ekonomikosvystymasis iš esmės priklauso nuo jų gamtinių išteklių panaudojimo, bananų augintojųkonkurenciją. Todėl turime pasirūpinti, kad ši nauja konkurencija būtų sąžininga. Taip patesu sunerimusi dėl Peru ir Kolumbijos su ES išsiderėtų dvišalių susitarimų, pagal kuriuosjos gali naudotis lengvatiniais muitų mokesčių tarifais, mažesniais nei numatytieji Ženevossusitarime. Šiuo atveju manau, kad dabar būtina skubiai įgyvendinti tame susitarimenumatytas prekybos bananais papildomąsias priemones, kurios leis AKR valstybėmsatnaujinti šį sektorių ir atlaikyti pasaulinę konkurenciją. Todėl raginu Tarybą nedelsiantpaskelbti savo poziciją dėl Parlamento naujojo pasiūlymo, kad AKR valstybės galėtųpasinaudoti šiomis 2010 m. paskelbtomis priemonėmis, ir prašau Komisijos užtikrinti,kad už AKR valstybių ribų esantys augintojai ir eksportuotojai abipusiškai laikytųsi socialiniųir aplinkos apsaugos reikalavimų. Mano nuomone, labai svarbu, kad visi augintojai būtųvienodoje padėtyje, nors dabar taip toli gražu nėra.

Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Kartu su ES ir PPO 2009 m. gruodžio mėn.sudarytu susitarimu dėl bananų, kurį šiandien ratifikuojame, turi būti nustatyti paramosmūsų augintojams mechanizmai. Dėl ES sumažintų tarifų iš Lotynų Amerikosimportuojamiems bananams keletas Europos regionų, pvz., Prancūzijos užjūrio Gvadeluposir Martinikos departamentai, Graikija, Portugalija ir Ispanijos Kanarų salos, atsidurs sunkiojepadėtyje, nes turės spręsti atsivėrusios rinkos uždavinius. Būtent todėl turėsime stebėtifinansinės pagalbos, kuria ketinama remti investicijas ir ekonomikos įvairinimo politikossritis, tikrąjį poveikį ir stiprinti socialinį ir aplinkos apsaugos poveikį. Atlikę šį poveikiovertinimą turime sužinoti, ar šios pagalbos pakanka siekiant sukurti pusiausvyrą bananųrinkoje dėl naujos tarptautinės padėties.

19. Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyva (diskusijos)

Pirmininkė. − Kitas klausimas – diskusijos dėl žodinio klausimo dėl Vakcinos nuotuberkuliozės iniciatyvos (O-0203/2010 -B7-0006/2011), kurį Komisijai pateikė LouisMichel, Charles Goerens, Antonyia Parvanova, Frédérique Ries, Olle Schmidt, Maria DaGraça Carvalho, Nessa Childers, Marc Tarabella, Bart Staes ir Marina Yannakoudakis Liberalųir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu.

Charles Goerens, autorius. – (FR) Ponia pirmininke, džiaugiuosi galėdamas remti Europosprojektą, kuris yra labai plataus užmojo tiek Europos Sąjungos, tiek besivystančių šaliųatžvilgiu ir kuriuo siekiama kovoti su tuberkulioze vykdant vakcinavimo programą.

Prisiminkime, kad 2009 m. nuo tuberkuliozės mirė daugiau kaip 1,7 mln. žmonių. Perdieną miršta apie 4 700 žmonių. Pridėkime prie to dar metinius ekonominius nuostolius,kurie vien Afrikoje siekia daugiau kaip 50 mlrd. USD. Jei tuo remdamiesi manytume, kadtuberkuliozės problema būdinga tik besivystančioms šalims, labai save apgaudinėtume.


Tiesą sakant, matydami, kiek per 2010 m. vasarą Jungtinėje Karalystėje ir Airijojeužregistruota atvejų, prisimename, kad šia liga sergama ir mūsų šalyse, jau nekalbant apiešios ligos padarinius mūsų žemyno rytuose, ypač Rusijoje ir Moldovoje. Vakcinos nuotuberkuliozės iniciatyva (angl. TBVI) – tai iniciatyva, kuria siekiama sukurti veiksmingasvakcinas besivystančioms šalims apsaugoti už prieinamą kainą. Turėdamas tai omenyje,norėčiau, jei galima, pateikti šias pastabas.

Pirma, sveikatos nenupirksi, tačiau ji kainuoja. Nors galimybė naudotis sveikatos priežiūrospaslaugomis turi būti suteikta visiems, už jas mokėti gali tik pramoninės šalys. Tokiomisaplinkybėmis svarbu plačiai skelbti, kokių patiriama išlaidų. Akivaizdu, kad pacientaiŠiaurės šalyse, t. y. pramoninėse šalyse, turi mokėti daugiau, kitaip mokslinių tyrimųfinansavimo šaltiniai greitai išseks. Tačiau turint omenyje tai, kad Pietų šalių finansinėparama yra grynai simbolinė (jei apskritai yra), mums būtina solidarizuotis siekiant įveiktišį trūkumą.

Antra, į TBVI iniciatyvą taip pat atsižvelgta strategijoje „Europa 2020“. Ji puikiai parodo,ką galime pasiekti, jei laiku nusistatysime sveikatos prioritetus.

Trečioji ir paskutinė pastaba tokia: jokiu būdu negalima atsisakyti papildomo finansavimo,kurį skiria stambūs kreditoriai, tarp jų pirmiausia Pasaulio bankas. Kitos šalys, pvz., JungtinėsAmerikos Valstijos, Kanada arba daugelis besiformuojančios ekonomikos šalių, kuriossusiduria su tuberkuliozės problema tiesiogiai, t. y. poveikį patiria jų gyventojai, arbanetiesiogiai tarptautinio solidarumo požiūriu, logiškai taip pat turėtų remti šią iniciatyvą.Tiksliau sakant, čia kalbu apie viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės modelį.

Šis naujas požiūris gali būti naudingas, jei solidarumas būtų taikomas tik tiems, kuriemskeliami medicininiai ir finansiniai reikalavimai. Alternatyva būtų apsaugoti tik pasiturinčiusgyventojus.

Dacian Cioloş, Komisijos narys. – (FR) Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyva (angl. TBVI)sukurta 2008 m. kaip viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės forma, kurią remiantvykdoma Bendradarbiavimo sveikatos srityje programa pagal Septintąją bendrąją moksliniųtyrimų programą, siekiant sukaupti papildomų išteklių šiai svarbiai sričiai.

Šiuo metu vis dar atliekami ikiklinikiniai daugumos neseniai sukurtų naujų galimų vakcinųtyrimai arba pradedami klinikiniai tyrimai. Labai svarbu pabrėžti tai, kad neturime klinikiniųduomenų, kad galėtume patvirtinti prielaidą, jog kuri nors iš dar tik tiriamų vakcinų galėtųbūti veiksmingesnė už šiuo metu naudojamą vakciną, t. y. už Bacillus Calmette-Guérin (BCG)vakciną.

Kad naujas vakcinas būtų galima pateikti į rinką, jos turi būti veiksmingesnės nei BCG ir,kaip geresnėmis vakcinomis, jomis turėtų būti galima pakeisti BCG. Esmė ta, kad mes visdar neturime šių svarbių duomenų. Siekiant remti klinikinius tyrimus, TBVI neturėtų būtisvarstoma atskirai neatsižvelgiant į kitas iniciatyvas.

Siekiant kovoti su kliūtimis klinikinių tyrimų srityje sukurta Europos ir besivystančių šaliųklinikinių tyrimų partnerystė (angl. EDCTP) kaip pirmoji iniciatyva pagal 185 straipsnį,kurią įgyvendinant 14 valstybių narių, dvi asocijuotosios valstybės ir Komisija kartuįsipareigojo skirti 400 mln. EUR, o 200 mln. EUR numatyta skirti iš Europos Sąjungos,siekiant skatinti 2 ir 3 etapo AIDS, pvz., maliarijos ir tuberkuliozės Užsachario Afrikoje,klinikinių tyrimų mokslinius tyrimus. Spėjama, kad įgyvendinant šią programą iki 2015 m.bus užbaigti visi šiuo metu vykdomi tyrimai, tarp jų aštuoni vakcinos nou tuberkuliozėstyrimai. Todėl ši alternatyva jau sukurta ir įgyvendinama. Komisiją taip pat labai domina


vadinamasis „verslo modelis“, sukurtas įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektoriųpartnerystę, taip pat TBVI, kuri sukurta kaip šios partnerystės forma.

Be to, TBVI siūlomas modelis, kuris ateityje galbūt gali tapti naudinga priemone. Tačiaureikia atlikti išsamią komercinio projekto analizę ir įvertinti riziką. Todėl net jei TBVI busskiriama didelė finansinė parama, iniciatyvos sėkmė negarantuota būtent dėl to, jognepakanka informacijos, kad būtų galima nustatyti, ar tai, kas šiuo metu tiriama, vėliaugali duoti rezultatų.

Vis dėlto Komisija tęs šias vidaus diskusijas ir su finansinėmis institucijomis toliau nagrinėsšį modelį, taip prisidėdama prie koncepcijos kūrimo, kad ji galėtų būti praktiškaiįgyvendinama kartu su strategija „Europa 2020“. Todėl šiuo požiūriu ši galimybė galėtųbūti nagrinėjama.

Maria Da Graça Carvalho, PPE frakcijos vardu. – (PT) Ponia pirmininke, Komisijos nary,nors padaryta pažanga, sergamumas tuberkulioze visame pasaulyje tebekelia didelįsusirūpinimą. Didėjantis šios ligos atsparumas ir mokslinių tyrimų stoka reiškia, kad šiuometu nuo šios ligos kasmet miršta beveik 2 mln. žmonių.

Palankiai vertiname ES iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su tuberkulioze, tačiauraginame atlikti daugiau mokslinių tyrimų siekiant kurti naujas vakcinos prieš šią ligąformas. Vakcinos – tai visuomenės sveikatos priežiūros priemonės, kuriomis europiečiaiveiksmingiausiai apsaugomi nuo infekcinių ligų, tačiau taip pat svarbu, kad sveikatospriežiūra būtų užtikrinama ir besivystančiose šalyse, siekiant pailginti gyvenimo trukmęir kovoti su skurdu.

Kaip minėjau, tam tikra pažanga padaryta ir esame teisingame kelyje, tačiau ES turi dėtidvigubai daugiau pastangų ir raginti labiau koordinuoti veiksmus bei įtraukti Europosmokslinius tyrimus kovojant su skurdu siejamomis ligomis. Tai vienintelis būdas, kaipgalėtume pagerinti kai kurių besivystančių šalių tragišką padėtį.

Norėčiau paklausti Komisijos, kaip ji ketina imtis tolesnių veiksmų siekiant vykdytimokslinius tyrimus šioje srityje, dėti daugiau pastangų ir atsižvelgiant į strategiją „Europa2020“ padaryti, kad šie mokslinių tyrimų rezultatai būtų naudingi žmonėms.

Michael Cashman, S&D frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, visada malonu, kai jūspirmininkaujate mūsų diskusijoms apie blogą kitų žmonių padėtį. Žinau, kad jums rūpimūsų problemos.

Noriu pritarti Ch. Goerens išsakytoms mintims ir iš tikrųjų paskatinti Komisiją imtis šiektiek daugiau veiksmų. Tikra tiesa, kad TB yra didelė pasaulio sveikatos problema ir, kaipžinome, antroji mirties nuo infekcinių ligų priežastis. Kaip jau girdėjome, nuo šios ligoskasmet miršta 1,6–2 mln. žmonių. ES lėšos padėjo sukurti daugelį naujų galimų vakcinųprieš tuberkuliozę ir, kaip Komisija teigė, suteikė galimybę jas vystyti ankstyvajame etapeatliekant 1 ir 2A etapo klinikinius tyrimus.

Deja, problema ta, kad šiuo metu iš finansavimo mechanizmų, taip pat iš Europos irbesivystančių šalių klinikinių tyrimų partnerystės labai brangiems vėlyvo etapo klinikiniamstyrimams, t. y. 2B ir 3 etapams, kurie nepaprastai svarbūs siekiant įrodyti vakcinos saugumą,skiriama labai mažai lėšų. Turime vakcinų, tačiau labai svarbu įrodyti jų saugumą irveiksmingumą, kad būtų galima suteikti leidimą jas naudoti.

Palankiai vertinu tai, kad Komisija pareiškė, jog skirs papildomų lėšų, tačiau ar pagaltaisykles dėl naujų EDCTP biudžeto nuostatų bus galima nukreipti finansavimą į klinikinių


bei epidemiologinių tyrimų vietų plėtrą ir kūrimą? Ar Komisija svarsto galimybę įvestikonkurencinio finansavimo mechanizmus vėlyvojo etapo klinikiniams tyrimams naujųvakcinų, kuriomis sprendžiamos su negydomomis ligomis, pvz., tuberkulioze, susijusiosproblemos, srityje?

Angelika Werthmann (NI). – (DE) Ponia pirmininke, tuberkuliozė šiuo metu tebėralabai paplitusi, ypač skurdesnėse šalyse. Apie trečdalį pasaulio gyventojų yra užsikrėtę irkasmet nuo tuberkuliozės miršta 2,5 mln. žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijosskaičiavimais, vien Europoje per valandą užregistruojami 49 nauji ligoniai ir septyni mirtiesnuo tuberkuliozės atvejai. Pramoninėse šalyse tuberkuliozė vėl labai paplito, ypač kaipantroji sergančiųjų ŽIV ir AIDS liga; kita paplitimo priežastis – migracija ir turizmas.

Užtikrinant prevenciją, diagnozę ir gydymą tikrai iš tiesų būti kontroliuojamas šios ligospaplitimas. Tuberkuliozės mikrobakterija gyvena tik žmogaus organizme ir ją pašalintibūtų visiškai įmanoma. Vis dėlto nerimaujama, kad atsiranda vis daugiau atsparių bakterijų.Yra naujų skiepų, be to, vieno tyrimo duomenimis, vartojant vitaminą D trumpėjatuberkuliozės gydymas. Kiek Komisija jau sustiprino savo veiklą šioje srityje?

Filip Kaczmarek (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, likus ketveriems metams iki terminoTūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti pabaigos, naujų tuberkuliozės atvejų skaičiusvisame pasaulyje vis dar kelia nerimą. Tuberkuliozė yra išgydoma liga. Deja, besivystančiosešalyse, visų pirma Azijoje ir Užsachario Afrikoje, ji tebėra labai rimta problema. Naujausiaisskaičiavimais, maždaug du milijardai žmonių yra užsikrėtę tubercle bacillus, kitaip tariant,trečdalis pasaulio gyventojų. Statistiškai kalbant, vienas iš dešimties tokių asmenų susirgstuberkulioze. Skurdžiausiems pasaulio regionams ypač gresia pavojus, kad naujųtuberkuliozės atvejų skaičius juose didės, nes dėl prastos mitybos, blogų gyvenimo sąlygųir streso sukuriama palanki aplinka šiai ligai vystytis. Daugelyje šalių galimybė naudotisveiksmingo šios ligos gydymo paslaugomis yra ribota, o gydymas nuo AIDS ir tuberkuliozėsnekoordinuojamas. Taip yra dėl to, kad besivystančių šalių vyriausybės sveikatos srityjeskiria nepakankamai lėšų. Be to, kaimo vietovėse nepakanka darbuotojų sveikatos priežiūrossistemoms įgyvendinti ir trūksta priemonių tokioms ligoms gydyti. Todėl šalyse, kurioseribotos finansinės galimybės, didžiausias poveikis jaučiamas kaimo vietovėse. Išsivysčiusiosšalys visuomenės sveikatos priežiūrai skiria maždaug 5 % BVP, o besivystančios šalys –pusę šios sumos. Todėl skurdesnės šalys be išorinės pagalbos negali padidinti išlaidųsveikatos priežiūros srityje, kaip pastebėjo ir Ch. Goerens. Be to, tuberkuliozė yra ne tikmedicinos, bet ir socialinė bei ekonominė problema, nes dėl jos sumenkėja našumas iratsiranda ekonominių padarinių. Visa tai reiškia, kad turėtume ryžtingai reaguoti ir tikraiturėtume dėti visas pastangas siekdami užtikrinti, kad vakcinos taptų plačiai prieinamos.

Ricardo Cortés Lastra (S&D). – (ES) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai,sveikata – tai viena iš problemų, kurią dar turime išspręsti siekdami kovoti su skurdu.Tūkstantmečio deklaracijoje įsipareigojome, visų pirma, sumažinti vaikų mirtingumą,antra, pagerinti motinų sveikatą ir, trečia, kovoti su AIDS, maliarija ir daugeliu kitų ligų,taip pat su tuberkulioze.

Nepaisant to, visi mes čia šiandien esantys žinome, kad būtent šiuos tikslus šiuo metulabiausiai vėluojame įgyvendinti. Turime imtis priemonių, turime padidinti finansavimą,skirtą sveikatos programoms besivystančiose šalyse. Galimybė nemokamai naudotissveikatos priežiūros sistemos paslaugomis šioje srityje turėtų būti pagrindinis EuroposSąjungos tikslas.


Manau, kad turėtų būti teikiama parama pasaulinėms iniciatyvoms, pvz., skiriami vertikaliejifondai siekiant padėti kovoti su AIDS, maliarija ir tuberkulioze. Tačiau, Komisijos nary,taip pat būtina padėti šalims politiškai ir ekonomiškai, kad joms galėtų kurti veiksmingassveikatos priežiūros sistemas. Esu įsitikinęs, kad tai būtų geriausias būdas užtikrinti, kadbūtų laikomasi asignavimų skyrimo principo, ir sudaryti sąlygas pažeidžiamiausiemsgyventojams naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Anna Záborská (PPE). – (SK) Ponia pirmininke, tuberkuliozė, kaip ir maliarija bei AIDS,yra viena didžiausių epidemijų, naikinančių besivystančių šalių gyventojus, pirmiausiaAfrikoje ir Azijoje. Tai tiesiogiai lemia blogėjančią ekonominę ir socialinę padėtį šiosešalyse.

Tačiau Europos šalims taip pat nepavyko susidoroti su dideliu sergamumu tuberkulioze.Ši liga negali būti laikoma tik medicinos ir farmacijos problema, arba tiesiog žmonių elgesioproblema. Ji taip pat susijusi su žmogaus vystymosi, vientisumo ir teisingumo klausimais,kuriuos sprendžiant reikia laikytis visuotinio požiūrio. Žmonės, kurie besivystančiosešalyse serga tuberkulioze, taip pat yra neteisingumo aukos, nes jie gydomi nepakankamaiir ne taip kokybiškai kaip išsivysčiusiose pasaulio šalyse.

Reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų ir nuolat kurti naujus vaistus ir vakcinas, kuriereaguotų į naujas komplikacijas ir atsparius įvairių ligų sukėlėjus. Tačiau norėčiau atkreiptijūsų dėmesį į tuos kuklius didvyrius, kurie kovoja su tuberkulioze ir sudaro mums galimybętoliau gydyti ligonius, nepasiduoti tuberkuliozės ir AIDS infekcijos sunkumams ir padėtivisoms šalims pasiekti Tūkstantmečio uždavinius. Turime remti sveikatos priežiūrosdarbuotojus besivystančiose šalyse. Sveikatos priežiūros darbuotojai išvyksta į turtingesnesšalis, nes jų šalyse sveikatos priežiūros sričiai skirtos lėšos mažinamos.

Pritariu Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvai, tačiau turime laikytis visuotinio požiūriosiekdami įveikti šią ligą. Neužtenka tik remti mokslinius tyrimus ir farmacijos pramonę,nes, be visa kita, praeis daug laiko, kol šie tyrimai duos rezultatų.

Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Ponia pirmininke, norėčiau pabrėžti, kad tuberkuliozėtoli gražu dar nepanaikinta, ir matome, kad per metus nuo šios sunkios ligos miršta beveikdu milijonai žmonių.

Norėčiau pasakyti, kad labai gerai, jog mes tai žinome, ir palankiai vertinu Komisijosiniciatyvą dėl to, kad kalbame ne tik apie AIDS pandemiją, bet ir apie tuberkuliozę, dėlkurios miršta milijonai žmonių.

Sutinku, kad būtina skirti daugiau išteklių naujoms vakcinoms tirti. Tačiau, kaip Komisijaką tik patvirtino, mes dar, žinoma, neturime šių naujų vakcinų, nes vis dar esameikiklinikinių tyrimų etape ir vis dar tikriname jų veiksmingumą žmonėms. Savo kalbą jautuoj baigsiu, ponia pirmininke, norėčiau paraginti skirti naujų lėšų ir naujų išteklių.

Claudiu Ciprian Tănăsescu (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, dėl metinio mirštamumorodiklių (1,6–2 mln. žmonių) tuberkuliozė yra viena iš dviejų pagrindinių mirties nuoinfekcinių ligų priežasčių pasaulyje. Tuo grindžiamas vis didesnis pasaulio visuomenėssveikatos organizacijų susirūpinimas.

Amžiuje, kai medicinos srityje daroma įspūdinga pažanga, turime pripažinti, kad atėjolaikas pakeisti tradicinę tuberkuliozės BCG vakciną kita, modernesne ir gerokaiveiksmingesne. Tačiau to negalima padaryti, viena vertus, neskiriant daugiau ES lėšų,reikalingų moksliniams tyrimams šioje srityje įgyvendinti, kita vertus, neieškant kitų


finansavimo šaltinių ir neperžiūrint TBVI siūlomo modelio dėl alternatyvių naujoviškųfinansavimo metodų.

Teikiant finansines garantijas galima padaryti šį modelį patrauklesnį Europos verslobendruomenei, taip užtikrinti, kad ji dalyvautų ir kad būtų teikiama reikalinga finansinėparama.

Seán Kelly (PPE). - Ponia pirmininke, Airijoje tuberkuliozė, arba TB, kaip ši liga tenvadinama, siautėjo šiek tiek daugiau kaip prieš pusę amžiaus ir išžudė daugybę žmonių, irjaunų, ir senų.

Šaliai turtėjant ši liga nyko, nuo jos nebebuvo skiepijama 36 metus. Tačiau, kaip autoriusatkreipė dėmesį, TB neseniai vėl paplito. Mano apygardoje vienas mokinys ir kūdikis šialiga susirgo tik pernai.

Pasaulyje tai didesnė problema, nes šia bakterija užsikrėtę 2 mln. žmonių ir kas 20 sekundžiųmiršta vienas žmogus. Todėl turime atlikti didelį uždavinį, jei norime pasiekti tikslą irpanaikinti šią ligą iki 2050 m.

Moksliniai tyrimai – svarbiausias dalykas, o šioje srityje Europos Sąjunga nusipelnė dideliųpagyrų, nes, nors apskritai atsiliekame nuo JAV ir Japonijos mokslinių tyrimų požiūriu,šioje srityje mes pirmaujame: 60 % mokslinių tyrimų vykdomi ES, o vakciną sukūrė Danijosvaldžios institucijos, visų pirma Danijos mokslininkai.

João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Ponia pirmininke, likus ketveriems metams iki terminoTūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti pabaigos, kasmet nuo tuberkuliozės miršta2 mln. žmonių. Tuberkuliozė – baisus nelygybės, kurios mūsų pasaulyje tiek daug, pavyzdys.Nepamirškime, kad tai liga, kuri nėra visiškai paplitusi išsivysčiusiose šalyse.

Tuberkuliozės ir kitų ligų problema nebus išspręsta, jei visi gyventojai negalės naudotisaukštos kokybės visuomenės sveikatos priežiūros, taip pat pirminės sveikatos priežiūrospaslaugomis. Šiuo atžvilgiu vystomajam bendradarbiavimui ir pagalbos politikai tenkasvarbus vaidmuo, ir, žinoma, pagalba skiepijimo programoms turi būti teikiama, tačiaureikia padaryti daug daugiau. Privalome kartą ir visiems laikams atsisakyti mechanizmų,pvz., skolų ir skolų aptarnavimo, kuriais eikvojami besivystančio pasaulio ištekliai ir kuriaisgalima išlaikyti besivystančias šalis atsilikusias, priklausomas, pavergtas ir skurstančias.

Csanád Szegedi (NI). – (HU) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, tuberkuliozės atvejų irmirčių nuo šios ligos skaičius Vengrijoje per pastaruosius metus siaubingai išaugo. Tai, bekita ko, dėl tautą naikinančio liberalų mąstymo. Čia kalbu apie gėdingą 2006 m. Vengrijossveikatos įstatymą, pagrįstą ligoninių uždarymu ir sveikatos priežiūros paslaugomis,kuriomis siekiama pelno. Svarbus šios ligos vystymosi veiksnys yra skurdas, taip pataugantis benamių skaičius ir sveikatos priežiūros sistema, kuria vis sunkiau naudotis.Manau, kad svarbu stiprinti gydymą ir prevencinį sveikatos priežiūros paslaugų vaidmenį,daugiau tikrinti sveikatą, plačiau naudoti geresnį vakcinavimą ir suteikti visiems galimybęjuo naudotis. Imantis šių veiksmų tauta galėtų tapti sveikesnė, o ilgainiui sveikesnė taptųir Europa bei plačioji visuomenė.

Dacian Cioloş, Komisijos narys. − (FR) Ponia pirmininke, stengiuosi atsakyti į iškeltusklausimus.

Visų pirma, kaip jau sakiau įvade, turime atlikti daugiau mokslinių tyrimų. Komisija ieškobūdų padidinti finansavimą savo tuberkuliozės programoms; vienas iš sprendimų galėtų


būti papildyti fondą, skirtą EDCTP programai, apie kurią jums kalbėjau. Programai šiuometu numatyta 400 mln. EUR, iš kurių Komisija skiria 200 mln. EUR. Komisija taip patsvarsto galimybę kurti, pvz., EDCTP 2 programą. Taip pat turiu pabrėžti, kaip jau sakiauC. C. Tănăsescu, kad Komisija jau skiria nemažai išteklių tuberkuliozės tyrimų programai.Galiu net nurodyti skaičius: šiai programai jau skirti 65 mln. EUR. Tačiau akivaizdu, kadto nepakanka; viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė taip pat turi būti nagrinėjama.

Jei tai pasakius kyla galimų vakcinų finansavimo klinikiniame etape klausimas, turi būtisvarstomas veiksmingumo aspektas. Kaip jau sakiau, šiuo metu turima informacijanesuteikia mums jokios garantijos, kad skiriant daug lėšų gali būti pasiekta teigiamųrezultatų. Vitaminai – kitas šiuo metu tiriamas klausimas, tačiau turime išvengti būtentišsivysčiusio atsparumo. Tai turbūt klausimas, kurį reikia tirti, tačiau turime nepamiršti,kad tokia rizika yra.

Pakalbėkime šiek tiek apskritai apie sveikatos priežiūros sistemas Europos Sąjungoje irbesivystančiose šalyse. Europos Sąjungoje sveikata, be kita ko, yra vienas iš tikslų, kurįKomisija bando skatinti siekti valstybėse narėse taikant įvairias programas, taip pat įtraukiantjį į 2020 m. Europos darbotvarkę. Kitaip tariant, ji skatina investuoti į sveikatos sritį.Mokslinių tyrimų srityje įgyvendindama vieną mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvą,Komisija, pirmiausia Komisijos narių grupė, dirba šiuo klausimu, siekdami užtikrinti, kadinovacijos būtų sparčiai diegiamos valstybės narėse ir atliekama daugiau su sveikata susijusiųmokslinių tyrimų, taip pat kad būtų sprendžiami su gyventojų senėjimu susiję klausimai.

Kalbant apie besivystančias šalis, pasakytina, kad sveikatos srityje Europos Sąjunga jaudaug pasiekia plėtros fondo požiūriu, ir tai tema, kuriai Komisija ateityje ir toliau skirs visądėmesį.

Tikiuosi, kad man pavyko Komisijos vardu pateikti tam tikrus atsakymus į jūsų klausimus.Galiu tik patikinti, kad moksliniai tyrimai tebėra vienas svarbiausių Komisijos veiklosaspektų.

Pirmininkė. − Siekiant baigti diskusijas, pateikti keturi pasiūlymai dėl rezoliucijų pagalDarbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį (5) .

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj 11.30 val.


Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Kaip Delegacijos AKR ir ES jungtinėjeparlamentinėje asamblėjoje narė, palankiai vertinu ES vakcinų nuo tuberkuliozės, kuriasgalima naudoti besivystančiose šalyse, kūrimo mokslinių tyrimų rezultatus, ir pastangaspadėti šioms šalims finansuoti šia liga sergančių žmonių gydymą. Tuberkuliozė – viena ištrijų dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų, kartu su ŽIV ir maliarija. Trečdalis pasauliogyventojų yra užsikrėtę tubercle bacillus; kasmet ši liga diagnozuojama 8 mln. žmonių irnuo jos miršta 2,6–2,9 mln. Daugiau kaip 95 % atvejų nustatoma besivystančiose šalyse.Kiekvieną sekundę tubercle bacillus auka tampa vis kitas žmogus. Maždaug 10 %užsikrėtusiųjų išsivysto šią ligą ir gali nuo jos mirti, jei nesigydys. Daugiausia atvejųnustatoma Indijoje, Kinijoje, Indonezijoje, Pietų Afrikoje, Nigerijoje, Bangladeše ir Etiopijoje.Azijoje ir Afrikoje sergančiųjų rodiklis – 100-120/100 000 gyventojų. Galimybė naudotis



veiksmingo gydymo paslaugomis daugelyje šalių ribota. Tuberkuliozė – rimta ekonominėproblema. Dėl šios ligos sumažėjęs darbo jėgos našumas pasaulyje kasmet siekia13 mlrd. USD. Pašalinti tuberkuliozę – vienas iš Tūkstantmečio vystymosi tikslų, kuriuosES nori pasiekti iki 2015 m. Mums liko jau tik ketveri metai. Tuberkuliozė šiuo metuvisiškai išgydoma liga. Mums reikia visapusiškų programų, kuriomis būtų siekiama tiekužkirsti kelią tuberkuliozei, tiek ją gydyti. Turėtų būti kuo greičiau pradėta vykdytiinformacijos apie tuberkuliozę ir būdus jos išvengti ir ją gydyti kampanija, taip pat pradėtaįgyvendinti vakcinavimo programa.

Lívia Járóka (PPE), raštu. – Per visą žmonijos istoriją nuo tuberkuliozės mirė daugiaužmonių nei nuo kurios nors kitos ligos. Prieš pastebint simptomus šia labai užkrečiama,oru plintančia bakterija gali užsikrėsti nuo dešimties iki penkiolikos kitų žmonių.

Perpildyti būstai, prastos gyvenimo sąlygos ir tinkamos higienos stoka visada buvo didelisrizikos susirgti tuberkulioze veiksnys, todėl TB – tai labiausiai su skurdu susijusi ir iš daliesdėl skurdo atsirandanti liga.

Nepaisant PSO ir nacionalinių valdžios institucijų pastangų, kasmet nuo tuberkuliozėsmiršta 1,5 mln. žmonių, ir jų skaičius vis didėja. Visiškai pritariu Vakcinos nuo tuberkuliozėsiniciatyvai ir nuoširdžiai tikiuosi, kad Europoje ir visame pasaulyje bus pateikta daugiauvakcinų sergantiems tuberkulioze.

Tačiau reikia pabrėžti, kad kova su tuberkulioze turi būti vykdoma kartu su kova su skurduir socialine atskirtimi. Būtina nustatyti pažeidžiamas grupes, taip pat nustatyti ir panaikintikliūtis, trukdančias šioms grupėms naudotis visomis tuberkuliozės prevencijos, diagnostikosir gydymo paslaugomis.

Siekiant geriau reaguoti į vietos poreikius ir spręsti sveikatos priežiūros sistemose plačiaipaplitusias diskriminacijos problemas, taip pat būtų naudinga pakeisti tuberkuliozėstarnybų darbotvarkę.

Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Mes turime kovoti su tuberkulioze, nes kasmetbeveik du milijonai žmonių pasaulyje miršta nuo šios ligos, beveik kas trečias pasauliogyventojas yra ja užsikrėtęs. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tuberkuliozė – tai opipasaulio sveikatos problema ir antroji pagrindinė mirties nuo infekcinių ligų priežastisvisame pasaulyje. Tuberkuliozė yra stipriai susijusi su socialinėmis ir ekonominėmisproblemomis, t. y. skurdu, nedarbu, alkoholizmu, narkomanija, ŽIV/AIDS, taip pat sunepakankama ir prasta sveikatos priežiūros sistemos būkle neturtingose šalyse bei pavėluotadiagnostika. Taigi, džiaugiuosi, kad jau yra paruoštas Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvosmodelis, nes mokslinių tyrimų ir darbo veiklos rezultatais galėtų pasinaudoti viso pasaulioligoniai, kenčiantys nuo tuberkuliozės. Be to, šis projektas prisidėtų prie strategijos „Europa2020“ tikslų įgyvendinimo ir iki 2015 m. pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus.Norėčiau pažymėti, kad kova su tuberkulioze vis dar nepakankamai finansuojama, oEuropos Sąjungos finansavimas yra labai svarbus, kuriant tvirtą naujų galimų tuberkuliozėsvakcinų paketą. Tikiuosi, kad bus kuo skubiau padaryta pažanga, siekiant dabartinių galimųEuropos tuberkuliozės vakcinų licencijavimo ir kad jų galės gauti tie žmonės, kuriemslabiausiai jų reikia. Be to, svarbu, kad būtų surasta galimybių įdiegti konkurenciniofinansavimo mechanizmus, skirtus paskutiniams naujų vakcinų nuo tuberkuliozės klinikiniųtyrimų etapams įvykdyti.

Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Atsižvelgdama į mūsų diskusijas,norėčiau atkreipti dėmesį, kad XXI a. pradžioje visame pasaulyje nuo tuberkuliozės kasmet


miršta apie tris milijonus žmonių. Statistiniais duomenimis, trečdalis pasaulio gyventojųyra užsikrėtę tubercle bacillus. Ši problema kelia susirūpinimą. Turime užtikrinti, kad kovojantsu šia liga kaip pagrindinės priemonės būtų naudojamos tik geriausios naujoviškos vakcinos.Turime stengtis labiau taikyti tarptautines priemones ir svarstyti vakcinų finansavimogalimybes, ypač besivystančiose šalyse. Be to, reikia aktyviai vykdyti žiniasklaidos kampanijąsiekiant informuoti visuomenę apie šią problemą, infekcijos plitimą ir būdus, kaip išvengtiligos, nes dauguma mano, kad tuberkuliozė – tai liga, kuri šiuolaikiniame pasaulyje mumsneaktuali. Ačiū.

Artur Zasada (PPE), raštu. – (PL) Man kelia rūpestį žodinio klausimo autorių padarytosišvados; likus penkeriems metams iki termino Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiektipabaigos, pasaulyje šiek tiek sumažėjo sergamumas tuberkulioze. Remiantis turimainformacija, daugiau kaip 73 % gydytojų Vidurio ir Rytų Europoje pripažįsta, kad nesijaučiatinkamai parengti, kad galėtų nustatyti ir gydyti tuberkuliozę. Apskritai gydytojai mano,kad padėtis kur kas blogesnė; 75 % gydytojų mano, kad sergamumas tuberkulioze didėja.Kodėl oficialūs statistiniai duomenys ir gydytojų pastabos taip neatitinka? Duomenų apienaujus tuberkuliozės atvejus rinkimo sistema yra pasenusi, o sveikatos priežiūros institucijosšiuo atžvilgiu dažnai nevykdo savo pareigų. Reikėtų pabrėžti, kad kovojant su šia ligapagrindiniai ginklai tebėra prevencija, švietimas ir higienos taisyklės, kurių laikantis galimaišvengti infekcijos tubercle bacillus. Sutinku su klausimo autoriais, kad vienas iš šiosproblemos sprendimų gali būti vakcinavimo programa, taip pat didelio masto informavimokampanija.

Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu. – (RO) Nors tam tikra pažanga padaryta,tuberkuliozė tebėra viena pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje, ypačbesivystančiose šalyse, kur per metus miršta beveik 2 mln. žmonių. Verta paminėti ir padėtįRumunijoje, kur nustatyta 110 atvejų 100 000 gyventojų, palyginti su vidutiniškai39 atvejais 100 000 gyventojų Europoje.

Galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis yra visuotinė teisė, ir tikrai ne dėlfinansinių išlaidų turėtume nerimauti. Vis dar nėra pramoninių ir besivystančių šaliųpusiausvyros. Turime rodyti solidarumą ir remti kiekvieną galimą metodą įgyvendinantPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) planą „Stabdyti tuberkuliozę“.

Siekiant kovoti su tuberkulioze ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis, būtent Europa turiieškoti perspektyvių, naujoviškų metodų, kuriais užtikrintų mokslinių tyrimų finansavimą.Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyva (TBVI), kurią remia Europos Sąjunga, siūlomaišspręsti dabartinę padėtį kuriant vakcinas prieinamomis kainomis, kurias būtų galimanaudoti ir kurios būtų tiekiamos gyventojams įgyvendinant struktūrinę vakcinavimoprogramą. Sprendimas įtraukti TBVI į strategiją „Europa 2020“ gali padėti Europai padidintisavo strateginę nepriklausomybę kovojant su tuberkulioze ir sustiprinti savo pirmaujančiąpoziciją inovacijų srityje.

20. Vienos minutės kalbos (Darbo tvarkos taisyklių 150 straipsnis)

Pirmininkė. − Kitas klausimas – vienos minutės kalbos svarbiais politiniais klausimaispagal Darbo tvarkos taisyklių 150 straipsnį.

Theodoros Skylakakis (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, pirmiausia keletas žodžių apieEgiptą. Sudėtingu laikotarpiu ateityje Europos išorės veiksmų tarnyba turės veikti kuo


aktyviau, siekiant apsaugoti Europos piliečius Egipte, mažumų teises ir istorines jomsatstovaujančias institucijas, pvz., graikų ortodoksų patriarchatas Aleksandrijoje.

Dabar grįžtu prie savo pagrindinio atliekų klausimo. Nors turime aukšto lygio teisinęsistemą, beveik visos valstybės narės susiduria su pažeidimo sunkumais. Daugelis jų pranešaapie šiukšlių krizę, o kiti sektoriai, pvz., tarpvalstybinio atliekų transportavimo sektorius,susiduria su didžiuliais Bendrijos teisės aktų pažeidimais. Be to, įgyvendinant garsiąją „tikne mano kieme“ politiką, valstybės narės dėl politinių priežasčių nedalyvauja taipveiksmingai, kaip turėtų atsižvelgiant į įdėtas pastangas.

Todėl Komisija turi pasiūlyti naujų papildomų priemonių, pvz., išplėsti Europos aplinkosagentūros kompetencijas ir suteikti Europos Sąjungai daugiau galimybių siųsti misijas įvalstybes nares, kad patikrintų informaciją. Komisija turi apie tai galvoti atsižvelgdama į2012 m. pasiūlymus.

Vasilica Viorica Dăncilă (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį įRumunijoje esančią padėtį, susijusią su grubiais dabartinės vyriausybės teisinės valstybėsprincipų pažeidimais. Žinomo opozicijos nario Constantino Nicolescu sulaikymas, apiekurį paskelbta prieš teismo posėdžio pradžią neturint jokių svarių įrodymų, rodonedemokratišką dabartinės vyriausybės poelgį. Politikų įsakymu įvykdytas sulaikymas,taip pat panieka, rodoma eiliniams piliečiams taikant vyriausybės priimtas antisocialinespriemones, verčia pažeminimą patiriančius ir skurdui pasmerktus žmones išeiti į gatves.Siekdama numalšinti nepasitenkinimą nedemokratiškomis priemonėmis, kuriomispiktnaudžiaujama, vyriausybė suorganizavo 10 mln. EUR vertės riaušių įrangos pirkimą.

Iš viso to matyti akivaizdi politinė diktatūra ir tai, kas nutiks ateityje, jei už šiuos veiksmus,kurie prieštarauja Europos vertybėms, nebus baudžiama. Mes protestuojame ne priešteisingumą, o prieš piktnaudžiavimą politinėmis jėgomis. Europos Sąjunga reikalauja gerbtidemokratiją kitose šalyse, pvz., Tunise ir Egipte, tačiau šio reikalavimo turi būti griežtailaikomasi valstybėse narėse.

Metin Kazak (ALDE). – (BG) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, dėl neišspręstų Bulgarijostabako augintojų problemų tam tikruose šalies regionuose išaugo įtampa ir buvo surengtaprotestų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 10 000 dalyvių. Jie reiškė savo nepritarimądeklaracijai dėl vykdomos politikos, kuri susijusi su sprendimais nebeskirti papildomųnacionalinių išmokų tabako augintojams 2010 m. derliui ir dėl kurios jų finansinė padėtisbloga.

Europoje tabakas auginamas 17 iš 27 valstybių narių; kiekvienam atvejui skiriamosvyriausybių subsidijos. Pasirodo, kad Bulgarija yra vienintelė valstybė narė, delsiantiįgyvendinti papildomų nacionalinių išmokų tabako augintojams sistemą, kuri patvirtintaįstatymais ir apie kurią pranešta Europos Komisijai. Šia sistema Bulgarijos tabakoaugintojams numatoma teikti 76 mln. EUR pagalbą, šias išmokas šiuo metu delsiamamokėti. Vėluojant teikti šią pagalbą šimtai šeimų pasmerktos badauti ir emigruoti, be to,šalyje kyla pavojus pilietinei taikai.

Michail Tremopoulos (Verts/ALE). – (EL) Ponia pirmininke, dabar, kai vyrauja dėmesiovertas vieningumas, Europos Parlamentas atsiliepė į savo pirmininko J. Buzeko EuroposSąjungai skirtą raginimą oficialiai pripažinti romų, kurie buvo Antrojo pasaulinio karonacizmo aukos, genocidą. Jo teigimu, romai ilgą laiką buvo didžiausią priespaudą kentusitautinė mažuma.


Bet į ką mes čia kreipiamės? Kas taikys mūsų bendrai priimtą politiką? 2008 m. liepos mėn.Komisija užsakė parengti ataskaitą dėl 18 šalių taikomos Europos politikos romų srityje,ji turi šią ataskaitą nuo birželio mėn. Šiuo atžvilgiu pateikiau klausimą, nes manau, kadnėra jokio pagrindo delsti paskelbti tokią vertingą ataskaitą. Tiesą sakant, ją paskelbtiraginama tarptautiniu mastu. V. Reding atsakė į mano klausimą ir pažadėjo paskelbtiataskaitą iki 2010 m. gruodžio mėn. pabaigos. Dabar jau 2011 m. vasario mėn., o ataskaitavis dar nepaskelbta. Labai norėčiau sužinoti kodėl.

Zbigniew Ziobro (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, Europos Parlamente daug kartųišreiškiau savo nuomonę per diskusijas dėl ES politikos, kuria siekiama riboti šiltnamioefektą sukeliančių dujų išmetimą ir kurią labai stipriai remia Europos Parlamentas ir EuroposKomisija. Vis dėlto atkreipiau dėmesį į tai, kad dėl šios politikos taip pat atsiranda labaineigiamų ekonominių pokyčių. Pvz., pramonės įmonės daugelyje sektorių perkeliamos įkitas Europos Sąjungai nepriklausančias šalis.

Deja, Europos Komisija nėra atkreipusi jokio dėmesio, nors daugelis kolegų narių pabrėžėneigiamus radikalaus CO2 išmetimo ribojimo aspektus. Taip neseniai sužinojome apiestambias pramonės įmones, kurios ketina perkelti gamybą iš Vokietijos ir Lenkijos į buvusiosTarybų Sąjungos šalis arba net į Afriką ar Pietų Ameriką. Atsižvelgiant į šiuos pokyčiusreikia, kad Komisija imtųsi konkrečių veiksmų, kurie vis dar nepakankamai numatyti.

Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Ponia pirmininke, kaip žadėta praėjusią savaitęEuropos Parlamento surengtoje vadinamojoje piliečių agoros sesijoje, norėčiau perduotipasipiktinimo šūksnius, kurie aidėjo iš įvairių socialinių organizacijų, prisijungusių priemūsų diskusijų dėl ekonomikos ir finansų krizės ir rimtų jos pasekmių, t. y. padidėjusionedarbo, socialinės nelygybės ir skurdo, nepaisant to, kad 2010 m. buvo paskelbti Europoskovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais.

Atsižvelgiant į socialinės krizės padarinius ir skurdo mastą bei dydį buvo prašoma, kadEuropos Parlamentas, vykdymas savo veiklą, atsižvelgtų į organizacijų, kovojančių suskurdu, pasipiktinimą.

Iš daugybės akivaizdžių išnaudojimo, skurdo, diskriminacijos ir socialinės atskirtiespavyzdžių ir iš įvairių pasiūlymų bei reikalavimų norėčiau pabrėžti tuos, kurie susiję suvaidmeniu, kuris turėtų tekti Europos Parlamentui pasmerkiant šią padėtį. Tiksliau kalbant,jis turėtų sukurti darbo grupę, kuriai būtų pavesta stebėti krizės padarinius socialinėjesrityje ir priemonių, kurių po Europos Parlamento sprendimų (pvz., susijusių sumažiausiomis pajamomis) ėmėsi Taryba ir Komisija, poveikį...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją.)

Marian-Jean Marinescu (PPE). – (RO) Ponia pirmininke, Šengeno acquis įvertinimo darbogrupė patvirtino visas Rumunijos įvertinimo ataskaitas. Išvadose nurodoma, kad Rumunijaatitinka visus Šengeno acquis reikalavimus. Deja, Europos Vadovų Taryba atsisako teiktiataskaitas Europos Parlamentui ir taip trukdo vykdyti Europos Parlamento procedūras.Europos Parlamento nariai negali balsuoti nesusipažinę su ataskaitų turiniu. Piliečių laisvių,teisingumo ir vidaus reikalų komitetas paprašė dokumentų, o Rumunija pasiūlė juosparodyti. Tačiau Taryba be rimtos priežasties delsia priimti sprendimą.

Manau, kad šiomis aplinkybėmis Rumunija turi teisę pateikti Parlamentui visas ataskaitasdėl savo prisijungimo prie Šengeno erdvės. Šios ataskaitos yra vieninteliai kriterijai, kuriegali būti naudojami kaip sprendimo dėl prisijungimo pagrindas. Prašymas įtraukti kituskriterijus neatitinka Europos sutarčių ir Europinio požiūrio, jis nepagrįstas tinkamais


argumentais. Rumunija įvykdė savo teisinį įsipareigojimą pasirengti saugoti ES išorės sienasir turi gauti tinkamą ES institucijų atsakymą.

Rovana Plumb (S&D). - Ponia pirmininke, norėčiau jums pranešti, jog per pastaruosius20 metų niekada neatrodė, kad demokratijai Rumunijoje yra tiek daug spaudimo. Jus jauįspėjome dėl Deputatų rūmų pirmininko, kuris suklastojo balsavimo dėl visiems svarbauspensijų įstatymo rezultatus. Pastarasis socialdemokrato Constantino Nicolescu, RumunijosArdžešo grafystės tarybos pirmininko, atvejis dar kartą įrodo, kad Rumunijos valdančiosiospartijos taikomais metodais keliama didžiulė grėsmė pagrindinėms piliečių teisėms irlaisvėms.

Visos vyriausybės patvirtintos priemonės rodo, kad Demokratų liberalų partija Rumunijojekariauja su visa rumunų tauta. Negalime leisti, kad demokratinė Europos Sąjungos valstybėnarė elgtųsi nedemokratiškai, t. y. savavališkai suimtų žmones ir naudotųsi valstybėsinstitucijomis kraujo keršto tikslais. Turime kartu ginti savo teises, laisves ir demokratiją.

Marian Harkin (ALDE). - Ponia pirmininke, kaip EP narė iš Airijos prašau ES nešališkainagrinėti sunkią finansinę padėtį Airijoje.

Taip, turime prisiimti atsakomybę už daugybę savo nesėkmių, tačiau veikėme ne vieni. ĮAirijos bankus iš įvairių šalių plūdo lošimo namų pobūdžio investicijos. Jie sugriuvo kaipkortų namelis, o Airijos mokesčių mokėtojai prisiėmė nepakeliamą naštą.

Mokame baudinę 5,8 % palūkanų normą, o mūsų gebėjimas grąžinti skolas, kaip pasirašytaES ketverių metų taupymo plane, pagrįstas augimu, tačiau augimo būti negali. Kodėl? Netsmarkiai didėjant emigracijai auga nedarbas. Įmonės griūva ir ketverius metus iš eilėsmažėja mūsų BNP.

ECB Airijos bankams tiesiogiai skyrė 132 mlrd. EUR. 2010 m. iš tų pačių bankų slaptanutekėjo 110 mlrd. EUR; 2010 m. gruodžio mėn. – 40 mlrd. EUR.

Padėtis greitai taps netoleruojama ir, kaip teigė EK pirmininkas J. M. Barroso, jei Europa išdalies tai turi spręsti, nedelsiant reikia imtis rimtų veiksmų.

Diane Dodds (NI). - Ponia pirmininke, dar praėjusią savaitę mano rinkimų apygardojeŠiaurės Airijoje disidentai respublikonai Šiaurės Belfaste, Antrim Road teritorijoje padėjodvi užtaisytas bombas. Tai, kad šiandien nereikia kalbėti apie šimtus žuvusiųjų, – tikraiDievo malonė. Šimtai žmonių buvo išvežti iš savo namų, kol saugumo pajėgos kovojo sušiai bendruomenei kilusiu pavojumi.

Šio sužlugdyto išpuolio taikinys – policijos pareigūnai; tai naujausias mėginimas nužudytipostuose buvusius Šiaurės Airijos Policijos pareigūnus.

Tokie išpuoliai Jungtinėje Karalystėje (jau nekalbant apie visą Europą) ne naujiena, tačiaujie primena, kad, nors Šiaurės Airijoje padaryta didžiulė pažanga, vis dar yra tokių, kurienori nutempti mus žemyn.

Prieš Kalėdas EK pirmininkas J. M. Barroso susitiko su Šiaurės Airijos pirmuoju ministruPeteriu Robinsonu ir pakartojo jo įsipareigojimą J. M. Barroso darbo grupei. Palankiaivertinu šį darbą, taip pat pradinį šiame Parlamente atliktą darbą, susijusį su lėšomis taikaiužtikrinti.

Csaba Sógor (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, girdėjome daug skundų ir pasipiktinimų,susijusių su Tarybai pirmininkaujančia Vengrija. Įdomu tai, kad nė vienas jų nesusijęs su


Tarybai pirmininkaujančios valstybės ES programa. Buvo keletas, kurie reiškė pasipiktinimąžiniasklaidos įstatymu. Europos Komisija jau išdėstė savo prieštaravimus, ir VengrijosVyriausybė išreiškė norą iš dalies pakeisti šį įstatymą.

Man kilo klausimas, kodėl nebuvo tokio pat tarptautinio susidomėjimo valstybinės kalbosįstatymu, kuris dar ir dabar galioja Slovakijoje ir pagal kurį toliau skiriamos baudos už savogimtosios kalbos vartojimą. Kodėl tie, kurie reiškė rūpestį dėl pagrindinių teisių, susijusiųsu žiniasklaidos įstatymu, gynimo, visiškai nesirūpino, kai buvo suabejota viena prigimtiniųSlovakijos vengrų tautinės mažumos žmogaus teisių? Kiti sutriko Tarybos pastate pamatęmilžinišką kilimą, ant kurio pavaizduotas Vengrijos prieš 160 metų žemėlapis. Šis žemėlapisrodo, kad tik išmanydami ir gerbdami savo bendrą istoriją ir nacionalines vertybes galimekurti stiprią Europą.

Catherine Stihler (S&D). - Ponia pirmininke, vasario 14 d., Šv. Valentino dieną, pirmąkartą bus pažymėta Europos epilepsijos diena. Spėjama, kad pats Šv. Valentinas sirgoepilepsija.

Šiuo metu Europoje epilepsija serga šeši milijonai žmonių. Škotijoje šia liga serga maždaug39 000 žmonių, tačiau ji diagnozuota tik 20 000 škotų, kurie kontroliuoja savo būklęvaistais. Tai reiškia, kad 19 000 žmonių kasdien patiria pasikartojančio priepuolio baimę.Pritaikius tai visai ES reiškia, kad milijonai žmonių taip pat kasdien patiria šią baimę.

Vasario 14 d. turime didinti informuotumą apie epilepsiją. Taip pat privalome stengtis,kad sergančiųjų būklė būtų tinkamai diagnozuota, ir raginti, kad valstybėse narėse dirbtųdaugiau neurologų, kurie būtų epilepsijos specialistai. Vasario 15 d. Parlamente vyks keletasrenginių, kuriuose raginu dalyvauti. Juose dalyvaus daugelis jūsų rinkėjų.

Taip pat norėčiau pasinaudoti proga ir pasveikinti Joanne Hill, slaugytoją, dirbančią suepilepsijos pacientais, ir Fiona Nicholson, Škotijos epilepsijos centro paslaugų vadovę.

Csanád Szegedi (NI). – (HU) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, leiskite skirti mannumatytą laiką vengrų tautinei mažumai Székely. Pastarosiomis dienomis RumunijosPrezidentas, deja, dar kartą pareiškė, kad nepritaria Székely žemės autonomijai. Būtųsveikintina, jei Europos Parlamente kartą ir visiems laikams galėtume viską išsiaiškinti irpareikšti, kad Székely tautinė mažuma turi teisę į teritorinę autonomiją. Tai nepriklausonuo Traiano Băsescu geros valios – Székely žmonės tikrai turi teisę į autonomiją. Norėčiauvisiems priminti, kad autonomija yra tarptautiniu mastu pripažinta privaloma teisė, todėlnėra priimtini dvigubi standartai, kuriuos taiko Europos Sąjunga, teigdama, kad kai kuriosetninės grupės turi teisę į autonomiją, o kitos – ne. Baskai ir katalonai turi teisę į autonomiją,o Székely žmonės tokios teisės neturi. Atsižvelgdamas į tokią logiką, esu visiškai įsitikinęs,kad tie, kurie nepalaiko Székely žmonių pastangų siekiant autonomijos, nėra europiečiai.

Seán Kelly (PPE). – (GA) Ponia pirmininke, norėčiau pabrėžti, kad laisvė – vienaspagrindinių Europos bendrijos tikslų: laisvė keliauti, laisvė prekiauti ir laisvė dirbti. Neturimelaisvės dirbti, nes kvalifikacijos abipusiškai nepripažįstamos.

Šiandien išgirdau apie Italijoje dirbusį gydytoją, kuris devynis mėnesius laukė leidimo dirbtiAirijoje. Tai visiškai beprasmiška. Turėtume pasižiūrėti į Jungtinėse Amerikos Valstijosetaikomą Pitsburgo universiteto Medicinos centro sistemą, tai naudingas mums pavyzdys.Visų pirma, jei siekiame teikti el. medicinos paslaugas, turime nustatyti kvalifikacijųpripažinimo sistemą. Kitaip nepadarysime pažangos.


Claudiu Ciprian Tănăsescu (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, dėl pasikartojančioRumunijos valdžios piktnaudžiavimo galia šiuo metu šalis paniro į tamsiausią laikotarpįsavo istorijoje nuo 1989 m. Nors Rumunijoje priimta demokratinė konstitucija, josstraipsnių dažnai akivaizdžiai nepaisoma. Nors pagal demokratijos principus teoriškai yranumatytas valdžios galių atskyrimas, praktiškai visa valdžia Rumunijoje tenka vienamžmogui, būtent prezidentui Traianui Băsescu, kuris savavališkai duoda nurodymus irkasdien piktnaudžiauja savo galia. Jis visa tai daro bandydamas sunaikinti politinę opozicijąir nuslopinti visus, kurie išdrįsta pasiūlyti perspektyvią alternatyvą pražūtingam T. Băsescuir E. Boco valdymui.

Į Rumunijos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, likimą neturėtų žiūrėti abejingai neiES institucijos, nei kitų ES valstybių narių atstovai, kurie šiuo klausimu turėtų išreikšti savonuomonę. Prašau, netikėkite padrikais paaiškinimais ir kartais gėdingais pasiteisinimais,kurių pateikia Rumunijos valdžios atstovai arba tie, kurie iš baimės arba rūpindamiesi savopačių menkais interesais atvirai juos palaiko. Tiems, kurie nori pamatyti liūdną tikrovęmano šalyje, pakanka pažiūrėti į valdžios veiksmus.

Cătălin Sorin Ivan (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, nusprendžiau nuolat primintiJ. Buzekui apie demokratijos eigą Rumunijoje. Jis buvo Rumunijos parlamente ir parėmėE. Boco vyriausybę bei T. Băsescu valdžią. Noriu pasakyti J. Buzekui, kad Rumunijosparlamentas neturi jokių galių ir kad visus įstatymus priima ir įgyvendina vyriausybė.Rumunijos Vyriausybė taip pat neturi jokių galių, nes būtent Traian Băsescu skiria ministrus,jiems nurodinėja ir praneša, kai tik reikia imtis svarbių priemonių. Be to, nekalti žmonėsRumunijoje uždaromi į kalėjimą 30 dienų, paskui jie turi stoti prieš teismą.

Paprašiau, kad J. Buzek paskelbtų oficialią savo poziciją, ir gavau PD-L partijos irTraiano Băsescu atsakymą pranešime spaudai. Nekantriai laukiu oficialios J. Buzekopozicijos.

Alexander Mirsky (S&D). – (LV) Ponia pirmininke, kaip jūs manote, kodėl EuroposParlamentas priima rezoliucijas? Būtent todėl, kad jos galėtų būti įgyvendinamos. Vis dėltoatrodo, kad Latvijos Vyriausybė neketina įgyvendinti 2004 m. kovo 11 d. rezoliucijos.Šioje rezoliucijoje aiškiai nurodyta, kad teisė balsuoti vietos rinkimuose turi būti suteiktaasmenims, kurie nuolat gyvena Latvijos teritorijoje. Į klausimą, kada Latvija įgyvendins šiąrezoliuciją, turbūt gautume tokį atsakymą: „kad pūcei aste ziedēs“ (latviškai). Rusiškai būtųatsakyta: „kogda rak na gore svistnet“, o lietuviškai: „kai kuolai žydės“. Čia ir slypi visa esmė– arba pradės žydėti kuolai, arba kartu turime panaikinti 335 000 Latvijoje gyvenančiųžmonių diskriminaciją.

Ačiū.

Ioan Enciu (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, šiandien esame įvykių, kurie pakeis ŠiaurėsAfrikos ir kitų pasaulio vietų istorijos eigą, liudininkais. Diktatoriški režimai niekur pasaulyjeilgai neišlieka tvirti. Tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad net Europos Sąjungosvalstybėje narėje, kuri laikoma demokratiška, būtent Rumunijoje, gali atsirasti naujųdiktatūros formų. Pagal teisinės valstybės principus asmuo turi būti laikomas nekaltu tol,kol teisėjai jo nenuteis, be to, jis turi būti teisiamas kaip laisvas pilietis, jeigu nekelia pavojausvisuomenei.

Kai kalbama apie prezidentą T. Băsescu ir valdžioje esančią Liberalų demokratų partiją, šievisuotiniai teisės principai Rumunijoje nebegalioja. Tai, kad Rumunijoje žmonės sulaikomipolitikų paliepimu, aiškiai įrodoma prezidento T. Băsescu teiginiu, pasakytu Strasbūre


likus penkioms valandoms iki Constantino Nicolescu sulaikymo. Cituoju: „sulaikytassvarbus opozicijos narys“. Citatos pabaiga. Nors ši citata ir nepasiekė teismo. Kokių darreikia įrodymų, kad būtų aišku, jog sprendimus, ką ir kada sulaikyti, priima prezidentasT. Băsescu?

Corina Creţu (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, aš taip pat pritariu savo kolegoms, kurieatkreipė dėmesį į politinės opozicijos persekiojimą Rumunijoje taikant vyriausybės, apiekurios autoritarinius pažeidimus vis daugėja įrodymų, nustatytas teisines priemones. Dėlžiaurių taupymo priemonių, kuriomis daromas didelis poveikis gyvenimo standartams,Rumunijos Vyriausybė, kurios populiarumo reitingai laisvai krinta, imasi vis smurtiškesniųnedemokratiškų metodų, kad išlaikytų savo valdžią.

Kaip teigė mano kolegos, nepateisinamas ir šiurkštus tiesiogiai piliečių išrinkto žinomoopozicijos nario sulaikymas yra naujausias nerimą keliantis grasinimų opozicijos grupėmsir jų persekiojimo pavyzdys. Be to, valstybės biudžetą grobsto vyriausybės politiniai rėmėjai,kurie savo chaotiškomis priemonėmis gilina ekonominę ir socialinę krizę ir nerimą keliančiumastu didina socialinę įtampą. Štai kodėl mes taip pat kartu protestuojame prieš išpuolius,kurie vykdomi stengiantis įbauginti opozicijos politikus ir profesines sąjungas. Manau,kad ES forumuose turi būti reiškiama pozicija prieš akivaizdžius demokratinių teisiųRumunijoje pažeidimus.

Ricardo Cortés Lastra (S&D). – (ES) Ponia pirmininke, norėčiau su jumis visais pasidalytidideliu džiaugsmu. Vyriausybės, profesinių sąjungų vadovai ir verslo atstovai Ispanijojeneseniai pasirašė svarbų socialinį ir ekonominį paktą. Šiuo susitarimu Ispanija tampa šalimi,galinčia suvienyti jėgas, kad įveiktų sunkumus, spręstų savo uždavinius ir siektų didesnėsvalstybės gerovės. Ponios ir ponai, šios pasaulinės krizės aplinkybėmis šis susitarimas yraunikalus pavyzdys, kaip, visai visuomenei prisiimant atsakomybę, mes priimame susitarimussiekdami laimėti ateityje ir Europos Sąjungoje sukurti stiprią Ispaniją, kuri atliktų vissvarbesnį vaidmenį.

Pirmininkė. – Baigiame svarstyti šį klausimą.

21. Kito posėdžio darbotvarkė (žr. protokolą)

22. Posėdžio pabaiga

(Posėdis sustabdytas 23.25 val.)


Documents

2011 M. VASARIO 2 D., TREČIADIENIS...istorijoje vadinamus Kruvinuoju sekmadieniu. Tą dieną ką tik atgimusios valstybės sostinėje Sovietų Sąjungai tarnaujantys OMON’o padaliniai