2011-06-21 Diskusija “Funkcijų peržiūros taikymas Lietuvoje” · 2011. 8. 30. · vykdyti funkcija s DQ DOL] ¡ 2 .4 . Ins titucijos RU J DQ L] DFLQ ¡ V VWU X NWÌ U RV S O¡

Diskusija “Funkcijų peržiūros taikymas Lietuvoje”

Diskusijų ciklas, skirtas 2012 m. valstybinio audito programai

“Koks turi būti viešasis sektorius?”

2011-06-21

dr. Klaudijus Maniokas, Valdybos pirmininkas

Neringa Viršilienė, Vertinimo grupės vadovė

VšĮ “Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai”

Diskusijos planas

1 dalis. Kada naudinga atlikti funkcijų peržiūrą?

Pristatymas: Funkcijų peržiūros kontekstas, esmė, taikymo

pavyzdžiai.

Diskusija: Kokios funkcijų peržiūros aktualios Lietuvoje?

2 dalis. Kaip atlikti funkcijų peržiūrą?

Pristatymas: Funkcijų peržiūros metodologiniai aspektai.

Diskusija: Kaip analizuoti funkcijas, kad būtų galima spręsti

apie valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumą?

2011.06.21 K.Maniokas, N.Viršilienė2

Kada naudinga atlikti funkcijų peržiūrą?

1 dalis


FP kontekstas

Funkcijų peržiūra

Valdžios institucijų reorganizacija

Viešojo administravimo reformos

Valdžios institucijų reorganizacija – sudėtinė viešojo administravimo tobulinimo ir reformų dalis.

Funkcijų peržiūra (FP) –priemonė valdžios institucijoms reorganizuoti, reikalingiems struktūriniams pokyčiams nustatyti ir pagrįsti.

FP – viena iš įrodymais pagrįsto valdymo priemonių.


FP esmė

Funkcijų peržiūra – viena iš priemonių, kuriomis siekiama mažinti viešojo sektoriaus valdymo apimtis ir išlaidas, didinti institucijų veiklos skaidrumą, efektyvumą, kokybę ir rezultatyvumą.


FP tikslai ir klausimai

Tikslai:

Panaikinti perteklines funkcijas;

Sumažinti funkcijų dubliavimą institucijos viduje ir tarp institucijų;

Nustatyti trūkstamas funkcijas;

Racionaliai paskirstyti funkcijas institucijos viduje, tarp institucijų ir valdymo lygių;

Nustatyti alternatyvius būdus politikos tikslams pasiekti (pvz., paslaugų teikimo perdavimas privatiems subjektams).

Klausimai

Specializavimas (ar institucijos turi turėti daug tikslų, ar tik vieną?)

Koordinavimas (kaip turi būti koordinuojamos skirtingos funkcijos, valdymo lygiai ir valdymo sritys?)

Centralizavimas ar decentralizavimas (kurios funkcijos turi būti centralizuotos ar decentralizuotos ir kiek?)

Apimtis (koks yra optimalus organizacijų dydis?)


FP poreikį lemiantys veiksniai (pagal FP metodiką)


Funkcijų peržiūra

Institucijos misijos ir tikslų pasikeitimas

Institucijos ar kelių institucijų

reorganizavimas

Vyriausybės ar institucijos vadovybės

sprendimas mažinti valdymo išlaidas

Vyriausybės vykdomos reformos

Siekis didinti valdžios institucijų veiklos

kokybę ir efektyvumą

FP taikymas: užsienio patirtis

FP atsirado JAV kaip “naujojo viešojo administravimo” elementas (efektyvumas, kokybė, orientacija į rezultatus, alternatyvūs viešųjų paslaugų teikimo būdai):

Kanados , Nyderlandų, JK pavyzdžiai.

XX a. 9 dešimtmetyje plačiai taikyta sisteminės transformacijos šalyse kaip viešojo sektoriaus reformos priemonė (perėjimas nuo planinės prie rinkos ekonomikos, pasirengimas narystei ES):

VRE, Vakarų Balkanų šalių pavyzdžiai.


FP Lietuvoje: patirtis

FP kaip viešojo sektoriaus reformos iniciatyvų dalis:

Acquis įgyvendinančių institucijų plėtros planų rengimas;

Pasirengimo narystei ES proceso planavimas, ES reikalų

koordinavimo sistemos sukūrimas;

Pirmas “Saulėlydis” ir rinkos priežiūros institucijų reforma

(1999-2000 m.);

Antras “Saulėlydis” (nuo 2008 m.) – vertikalios ministerijų ir

joms pavaldžių įstaigų funkcijų peržiūros.

FP kaip veiklos audito (vidaus, valstybinio) dalis.

FP kaip MPT projekto “Valdymo, orientuoto į rezultatus, tobulinimas” (VORT) dalis (bandomosios funkcijų peržiūros).


FP objektas, apimtis, tipai


Institucija? Valdymo sritis?NePolitika/

programa?Ne

Funkcija/

funkcijų grupė?Ne

Funkcijų

peržiūros

objektas

Funkcijų

peržiūros

apimtis

Vertikali funkcijų

peržiūra

Taip

Atsakinga

viena institucija/

ministras?

Taip

Horizontali

funkcijų peržiūra

Vykdo keletas

institucijų (specifinė

funkcija)

Vykdo visos/

dauguma institucijų

(bendroji funkcija)

Sisteminė funkcijų

peržiūra

Taip

Funkcijų

peržiūros

tipas

TaipTaip

Taip

NeNe

Ne

Taip

Vertikali FP

Objektas: institucija (įstaiga), valdymo sritis;

Analizuojama vienos institucijos (su pavaldžiomis įstaigomis arba be jų) ar konkretaus padalinio veikla;

Gali būti analizuojamos visos arba dalis funkcijų (pvz., funkcijos konkrečioje valdymo srityje);

Didžiausias dėmesys skiriamas institucijos atliekamų funkcijų mastui, pagrįstumui, efektyvumui, rezultatyvumui, taip pat institucijos administracijos struktūros ir procesų tinkamumui.


Vertikalių FP pavyzdžiai*

Vyriausybės įstaigų atliekamų funkcijų tolesnės veiklos tęstinumo ir vietos valstybės valdymo sistemoje analizė (antrojo “Saulėlydžio” iniciatyva), Lietuva, 2009 m.

Centrinės valdžios institucijų gebėjimų peržiūros, Jungtinė Karalystė, nuo 2007 m. iki dabar.

Bandomoji VRM ir jai pavaldžių įstaigų (nestatutinių) funkcijų peržiūra, Lietuva, 2010 m.

* Daugiau pavyzdžių žr. ESTEP ir VPVI, Funkcijų analizės ir biudžeto programų vertinimo priemonių Lietuvoje ir užsienio šalyse tyrimo ataskaita, 2010.


Horizontali FP

Objektas: politika, programa, viešojo administravimo sistema;

Analizuojamas funkcijų paskirstymas tarp institucijų ir valdymo lygių (pvz., kelių institucijų funkcijos, susijusios su konkrečios valstybės politikos formavimu ir/ar įgyvendinimu);

Gali apimti visą viešojo administravimo sistemą (būdingiau sisteminės transformacijos šalims) arba tam tikras politikas, programas (būdingiau išsivysčiusioms Vakarų šalims);

Didžiausias dėmesys skiriamas racionaliam funkcijų paskirstymui tarp institucijų ir galimo funkcijų dubliavimo šalinimui.


Horizontalių FP pavyzdžiai

Horizontali biudžeto proceso peržiūra, Slovakija, 2004 m.

Horizontali Vyriausybės funkcijų peržiūra, Kosovas, 2009 m. (vykdoma kartu su pavienių institucijų vertikaliomis FP ir tam tikrų sričių sisteminėmis FP).

Viešojo administravimo subjektų vykdomų funkcijų pasiskirstymas, Lietuva, 2009 m. (Valstybės kontrolė);

Bandomoji elektroninės valdžios politikos funkcijų pažiūra, Lietuva, 2010 m.

PASTABA: Valstybėms, siekiančioms reformuoti viešojo administravimo sistemą būdingesnės visas (vykdomosios) valdžios institucijas apimančios FP, o šiuolaikišką viešojo administravimo sistemą turinčioms šalims – atskirų politikos sričių, sektorių FP.


Sisteminė FP

Objektas: bendrosios funkcijos, visoms (daugumai) institucijų būdinga veikla (pvz., personalo, finansų, IT valdymas, strateginis planavimas, viešieji pirkimai, ryšiai su visuomene, ES paramos administravimas);

Analizuojamos ir lyginamos kelių (visų) institucijų vykdomos bendrosios funkcijos (funkcijos vieta organizacinėse struktūroje, skiriami ištekliai, veiklos rezultatai, efektyvumas);

Palyginimas gali būti atliekamas tiek šalies viduje, tiek su panašiomis institucijomis kitose šalyse.

Palyginimui naudojamos gairės (angl. benchmark), tačiau gali būti sunku apibrėžti “aukso standartą”;

Pateikiamos rekomendacijos dėl nagrinėjamos sistemos (pvz., personalo valdymas, viešųjų pirkimų organizavimas ir kt.) tobulinimo, efektyvumo didinimo, bendrų veiklos standartų visoje viešojo administravimo sistemoje.


Sisteminių FP pavyzdžiai

Viešojo sektoriaus institucijų veiklos efektyvumo palyginimas pagal gaires, Nyderlandai, nuo 2007 m.

Sisteminė viešojo sektoriaus funkcijų peržiūra, Bosnija ir Hercegovina, 2004-2005 m.:

Apėmė šešias bendrąsias funkcijas: finansų valdymas,

žmogiškųjų išteklių valdymas, teisės aktų rengimas,

administravimo procedūros, informacinių technologijų

naudojimas, visuomenės informavimas;

Lygiagrečiai buvo atliekamos vertikalios FP.


FP santykis su biudžeto programų vertinimu

Panašumai:

Panašus (arba tas pats) objektas (pvz., konkreti biudžeto

programa);

Panaši paskirtis – surinkti įrodymus sprendimams pagrįsti.

Skirtumai: skirtingi analizės klausimai (programos turinys v. įgyvendinimas, efektyvumas):

FP metu analizuojamas funkcijų paskirstymas, veiklos

procesai, organizacinė struktūra, valdymo išlaidos ir veiklos

rezultatai, bet nesiekiama peržiūrėti politikos turinio;

BPV metu analizuojamas programos tinkamumas,

efektyvumas, rezultatyvumas, poveikis, gali būti

analizuojamas įgyvendinimas mechanizmas, bet nesiekiama

peržiūrėti organizacinių struktūrų.


FP santykis su biudžeto procesu


Funkcijų peržiūra asignavimų poreikiui pagrįsti

Asignavimų poreikis

Sprendimas dėl asignavimų

Sprendimas dėl asignavimų

Mažesni asignavimai

Funkcijų peržiūra veiklos efektyvumui didinti

FP prieš priimant sprendimą dėl asignavimų – FP rezultatais grindžiamas asignavimų poreikis.

FP po sprendimo dėl asignavimų –FP atliekama prisitaikant prie mažesnių asignavimų.

Diskusija: Kokios FP aktualios Lietuvoje?

Pagal funkcijų peržiūros tipą:

Vertikalios, horizontalios, sisteminės?

Pagal valdymo sritį, politikos sritį:

Daugiausiai išteklių (valdymo išlaidos, vykdomų programų

finansavimas, pavyzdžiui, SODRA, VMI, kelių priežiūra, ...);

Daugiausiai reformų (institucinių, sektorinių, pavyzdžiui,

sveikatos priežiūra, švietimas, ...);

Svarbiausios visuomenei, verslui, tarptautiniam

konkurencingumui (užimtumo didinimas, investicijų

skatinimas, ...);

Kiti aktualūs veiksniai?


Kaip atlikti funkcijų peržiūrą?

2 dalis


FP metodologiniai aspektai

Funkcijų peržiūros metodikos taikymo rekomendacijos: metodinis dokumentas, kuriame paaiškinta:

FP esmė, paskirtis;

FP atlikimo principai;

FP procesas, organizaciniai

klausimai;

FP metodai, naudojamos

priemonės.

21

FP atlikimo procesas

3. Funkcijų peržiūros ataskaitos ir rekomendacijų parengimas

2. Funkcijų analizės atlikimas

1. Informacijos, reikalingos funkcijų peržiūrai atlikti, rinkimas ir analizė

1.1. Aktualių

informacijos

šaltinių

nustatymas

1.2. Duomenų

rinkimo metodų

numatymas

1.3. Priemonių

informacijai rinkti

parengimas

1.5. Peržiūros

objekto tikslų

nustatymas

2.1. Realiai

vykdomų

funkcijų

sąrašo

parengimas

2.2. Funkcijų

analizė ir

pasiūlymų dėl

vykdymo

tikslingumo ir

apimties rengimas

2.3. Institucijos

gebėjimų

vykdyti funkcijas

analizė

2.4. Institucijos

organizacinės

struktūros

plėtojimas

2.5. Procesų

analizė ir

pertvarkymas

3.1. Funkcijų peržiūros

ataskaitos rengimas


rekomendacijų rengimas


rekomendacijų aptarimas

1.4. Funkcijų

peržiūros gairių

nustatymas

4. Funkcijų

peržiūros

eigos ir

rezultatų

viešinimas

FP metodologinis pagrindas


Svarbiausi FP “įrankiai” ir proceso etapai

Gairės: apibūdina sektiną praktiką, institucijos, valdymo srities, politikos ateities viziją;

Klausimai funkcijų analizei, formos informacijai rinkti;

Realiai vykdomų funkcijų sąrašas ir funkcijų klasifikavimas (statinis institucijos paveikslas);

Procesų analizė (dinaminis institucijos paveikslas);

Būtina sėkmės prielaida: aiškus FP tikslas ir problema, kurią siekiama spręsti FP pagalba.


FP objektas: bandomųjų FP pavyzdžiai

Horizontali FP: Bandomoji elektroninės valdžios politikos funkcijų peržiūra (ESTEP, 2010 m.):

Objektas: VRM, IRD prie VRM, SM, IVPK prie SM;

Rekomendacijos dėl e.valdžios politikos ir valstybės

informacinių išteklių efektyvesnio valdymo, CIO paskyrimo.

Vertikali FP: Bandomoji VRM ir jai pavaldžių įstaigų (nestatutinių) funkcijų peržiūra (ESTEP, 2010 m.):

Objektas: 12 VRM padalinių ir 6 pavaldžios įstaigos (pagal

nuostatus - 549 funkcijos);

Rekomendacijos dėl organizacinės struktūros, funkcijų

paskirstymo tarp VRM administracijos padalinių ir pavaldžių

įstaigų, VRM organizacinės struktūros.


Statinės ir dinaminės FP

Statinė FP – funkcijų analizė:

Funkcija – tam tikra veikla ar keletas veiklų, kurias

reguliariai atliekant sukuriamas konkretus produktas ar

pasiekiamas rezultatas, susijęs su institucijos veiklos tikslais

ir turintis konkretų vartotoją.

Dinaminė FP – procesų analizė:

Procesas – bet kuri veikla ar veiklų visuma, naudojanti

resursus tam, kad indėliai būtų paversti rezultatais. Vieno

proceso rezultatas paprastai yra kito proceso indėlis


FP gairės

Palyginimas pagal gaires (angl. benchmarking) yra organizacijų vadybos įrankis, kuris gali būti apibrėžtas kaip „nuolatinis produktų, paslaugų ir praktikos matavimo procesas lyginantis su organizacijomis, kurios laikomos pažangesnėmis, siekiant pagerinti atitinkamą veiklą“ (Kouzmin, A. et al. Benchmarking and performance measurement in public sectors.)


Palyginimo tipai, būdai, objektas

Palyginimo pagal gaires tipai:

Viešųjų organizacijų palyginimas (aktualiausias FP metu);

Viešosios politikos palyginimas;

Viešųjų sistemų palyginimas.

Palyginimo pagal gaires taikymo būdai:

Iš išorės (viršaus): tarptautinių organizacijų gairės (pvz., OECD, EK), centrinės valdžios institucijų “nuleidžiamos” gairės (pvz., MPT, FM);

Iš vidaus (apačios): pačios institucijos iniciatyva atliekamas palyginimas, atsižvelgiant į pageidaujamas gaires.

Palyginimo pagal gaires objektas:

Veiklos procesas;

Veiklos rezultatai.


Palyginimo pagal gaires metodai ir priemonės (OECD*)

Palyginimo

objektas

Palyginimo gairės tipas

Kitos organizacijos Standartai

Procesas Geriausios praktikos Kokybės modeliai

Rezultatas Veiklos rodikliai Veiklos standartai

29

* OECD, International Benchmarking Experiences from OECD countries, 1997.

Palyginimo

objektas

Kaip naudojamas lyginimas?

Veiklos tobulinimui Vertinimui

Procesas Visuotinis kokybės

valdymas

Perkūrimas

(angl. re-engineering)

Rezultatas Veiklos lyginimai Programų vertinimas

Kai kurie gairių šaltiniai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. OECD) – studijos, apibendrinančios išsivysčiusių pasaulio šalių praktiką įvairiose viešojo valdymo srityse;

Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas –įvairios ekonominės, fiskalinės politikos gairės;

Europos Taryba – gairės žmogaus teisių apsaugos, demokratijos, savivaldos srityse;

Europos Sąjunga – gairės įvairiose srityse (paremta atviro koordinavimo metodu);

Pasaulio sveikatos organizacija (pvz., sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo gairės);

Užsienio šalys (JK - piliečių chartija; Nyderlandai – viešojo sektoriaus efektyvumo vertinimas pagal gaires).

Lietuviškų gairių pavyzdžiai

Funkcijų paskirstymo ir veiklos organizavimo (ne politikos turinio) klausimai:

Valstybės vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcija (LRV nutarimas 2009-11-11 Nr. 1511) ir joje įtvirtinti Valstybės vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo principai;

Viešojo administravimo įstatymas (reikalavimai viešojo administravimo subjektų administracijos struktūrai).

Vidaus reikalų ministro 2007-01-18 įsakymas Nr. 1V-15 “Dėl Ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų nuostatų rengimo rekomendacijų patvirtinimo” (2010-08-17 įsakymo Nr. 1V-544 redakcija).


Pavyzdys: gairių nustatymas FP metu

Atliekant bandomąją VRM ir jai pavaldžių įstaigų (nestatutinių) funkcijų peržiūrą, funkcijų analizei buvo nustatytos tokios gairės:

Politikos formavimo ir jos įgyvendinimo atskyrimo;

Tinkamos funkcijų vykdymo vietos (dekoncentracijos,

decentralizacijos ir subsidiarumo);

Optimalios funkcijų apimties;

Funkcijų vykdymo tikslingumo ir optimalaus paskirstymo;

Nuoseklumo ir atitikties struktūrai keliamiems

reikalavimams.

Kiekvienos vidaus reikalų ministrui priskirtos valdymo srities funkcijų atitiktis gairėms buvo vertinama pagal detalius analizės klausimus (iš viso 47 klausimai).


Pavyzdys: analizės rezultatų pateikimas (IT saugos valdymo sritis)


* ESTEP, Vertikali VRM ir jai pavaldžių įstaigų (nestatutinių) funkcijų peržiūra.

Bandomosios funkcijų peržiūros ataskaita, 2011.

Funkcijų analizės lygiai

Analizės lygiaiDokumentaiAnalizės objektas

Funkcijos

Nuostatai

Institucijos

Padalinių (departamentų, skyrių, poskyrių)

Pareigybių aprašymai

Darbuotojų

34

Funkcijų analizės klausimynų pavyzdžiai

Klausimynas funkcijų vykdymo tikslingumo, apimties, vykdymo vietos nustatymui (Funkcijų peržiūros metodikos taikymo rekomendacijų priedas, parengta pagal UNDP ir Pasaulio banko pavyzdžius);

Rekomendacijos kaip atlikti Vyriausybės įstaigų ir kitų Vyriausybei atskaitingų įstaigų tolesnės veiklos tęstinumo ir vietos valstybės valdymo sistemoje nustatymo analizę (Saulėlydžio komisija, MPT, 2009 m.);

Vyriausybės įstaigų, ministerijų, įstaigų prie ministerijų ir kitų biudžetinių įstaigų administracijų struktūrų peržiūros gairės (Saulėlydžio komisija, MPT, 2010 m.).


Funkcijų analizei reikalinga informacija

Funkcijos apibrėžimas;

Funkcijos kategorija;

Žmogiškieji ištekliai funkcijai vykdyti (darbuotojų skaičius, darbo laiko sąnaudos funkcijai vykdyti);

Finansiniai ištekliai funkcijai vykdyti;

Vykdant funkciją sukuriami produktai ir jų vertinimo kriterijai (parengti teisės aktai, išduoti leidimai, išnagrinėti skundai ir pan.);

Funkcijos produkto vartotojai (vidaus, išorės);

Reikalinga pagalba funkcijos produktui sukurti (kitų darbuotojų, padalinių, institucijų vaidmuo);

Vidiniai ir išoriniai procesai, susiję su funkcijos vykdymu.


Funkcijų analizės problemos

Apibrėžimas: “popierinės”, smulkios, į procesą, o ne rezultatą orientuotos funkcijos, nesukuriančios konkretaus produkto, neturinčios aiškios paskirties ir vartotojo;

Funkcijų skaičius ir santykis su darbuotojų skaičiumi: netolygiai paskirstytos, nevienodai apibrėžtos funkcijos (pvz., VRM vienas skyrius vykdo daugiau kaip 40 funkcijų, o kiti to paties departamento skyriai – po 15-20 funkcijų);

Paskirstymas: ne visos institucijos funkcijos priskirtos konkrečiam padaliniui; neatskirtos, netinkamai paskirstytos tarp ministerijų ir pavaldžių įstaigų politikos formavimo ir jos įgyvendinimo funkcijos;

Organizacinė struktūra: neproporcingas išteklių paskirstymas tarp šakinių ir bendrąsias funkcijas vykdančių padalinių; institucijos veiklos krypčių, tikslų neatspindinti organizacinė struktūra ir kt.


Funkcijų skaičius


Funkcijų ir darbuotojų skaičiaus santykis

Eil. Nr.

Įstaiga prie ministerijos Funkcijųskaičius

Maksimalus leistinas darbuotojų skaičius

Orientacinis funkcijųskaičius vienam

darbuotojui

1. Departamentas Nr. 1 50 25 2,002. Departamentas Nr. 2 78 36 2,173. Departamentas Nr. 3 83 33 2,524. Departamentas Nr. 4 31 45 0,695. Departamentas Nr. 5 58 30 1,936. Įstaiga prie ministerijos Nr. 1 23 45 0,517. Įstaiga prie ministerijos Nr. 2 26 75 0,358. Įstaiga prie ministerijos Nr. 3 85 65 1,319. Įstaiga prie ministerijos Nr. 4 47 111 0,4210. Įstaiga prie ministerijos Nr. 5 10 54 0,1911. Įstaiga prie ministerijos Nr. 6 50 35 1,43


Sprendimai atlikus funkcijų analizę

Ar tikslinga vykdyti funkciją? – funkcijos vykdymo tikslingumas (tikslinga, jei atitinka institucijos tikslus ir reikalinga jų įgyvendinimui)

Kokia apimtimi vykdyti funkciją? – funkcijos vykdymo apimtis (jungimas, jei per smulkios, naikinimas, jei dubliuojasi; išplėtimas, jei nepakankamos)

Kur turėtų būti vykdoma funkcija? – funkcijos vykdymo vieta (centrinė, vietos valdžia, privatus, viešasis sektorius – priklauso nuo viešojo administravimo modelio, tradicijų etc.).


Funkcijos vykdymo aplinka*

Centrinės valdžios kontroliuojama

Nepriklausoma nuo centrinės valdžios

Centrinė valdžia

Privatus sektorius

kontroliuojant valdžios

institucijoms

Privatus sektorius ir ne

pelno organizacijos

Dekoncentracija,

decentralizacija

Privataus

sektoriaus

nuosavybė

ir rizika

Viešojo

sektoriaus

nuosavybė

ir rizika

41

* Manning N., N. Parison, „Determining the Structure and Functions of Government:

Program and Functional Reviews.“ World Bank, 2004.

Diskusija: Kaip analizuotifunkcijas, kad būtų galima spręsti apie valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumą?


Ačiū už dėmesį

Documents

2011-06-21 Diskusija “Funkcijų peržiūros taikymas Lietuvoje” · 2011. 8. 30. · vykdyti funkcija s DQ DOL] ¡ 2 .4 . Ins titucijos RU J DQ L] DFLQ ¡ V VWU X NWÌ U RV S O¡