32932010 m. “Sveikatos mokslai” Nr.3

pagalbos, kai man labiausiai reikëjo“.Tyrimo metu pacientams buvo uþduotas klausimas:

„Kokius fizinius prisitaikymo prie situacijos, á kurià patekote dël chirurginës ligos, savitumus patyrëte ligo-ninëje?“. Pacientø ávardyti ðios adaptacijos savitumai pateikti 2 lentelëje.

2 lentelëje aiðkiai atspindi, kad pacientai savo situa-cijos savitumus sieja su gyvybinëmis veiklomis. Tyrimo metu pastebëta, kad vyrams labai aktuali rûkymo pro-blema, dauguma rûkanèiø vyrø teigë, kad ið paskutiniø jëgø stengiasi nueiti parûkyti á tualetà, laukà ar rûko tiesiog lovoje (rûkymo problema yra ir psichologinë, o ne vien fizinë ). Nei viena moteris tyrimo metu neávar-dijo rûkymo problemos. Ið interviu su pacientais galima daryti prielaidà, kad pacientams sunku priprasti prie pastovaus ðlapimo kateterio, nes jis „dirgina...trukdo vaikðèiot...trikdo...sukelia diskomfortà“. Pokalbio metu paaiðkëjo, kad dauguma vyresnio amþiaus pacientø

3 lentelë. Chirurginëmis ligomis serganèiø pacientø sociali-nës adaptacijos savitumai.

4 lentelë. Slaugytojø nurodyti pacientø, besigydanèiø chirur-giniame skyriuje, situacinës adaptacijos aspektai.

SLAUGA

“Sveikatos mokslai” Nr.3 2010 m.3294

lengvai prisitaiko prie pasikeitusios higienos tiesiog sumaþindami higienos poreikius, o jaunesni asmenys, ypaè merginos, jauèia didesná diskomfortà negalëdami „iðsimaudyt po duðu, iðsiplaut galvà“ ( autentiðki jaunø þmoniø atsakymai nepateikti lentelëje). Taip pat dau-guma pacientø teigë labiau vertinantys savo aprangà nei ligoninës, o kai kurie ypaè dþiaugësi „kad dabar yra tos sauskelnës“. Nustatyta, kad adaptacijos mie-gui problema kai kuriems pacientams, pasireiðkia tik pirmà naktá, kai pacientas paguldomas á ligoninæ „dël ne savos lovos“. 2 lentelës gale ávardinta skausmo ka-tegorija autentiðkuose pacientø atsakymuose siejama ir su keletu ið gyvybiniø veiklø: judëjimu – „drenai trukdë judëti, sukeldavo skausmà“, valgymu ir gërimu – „dël skausmo visiðkai negalëjau valgyti“ , miegu „anksti ryte pabundu nuo skausmo“. Skausmas iðskirtas kaip atskira fiziologinës adaptacijos charakteristika, nes jis pacientø pasisakymuose ne visuomet siejamas su gyvybinëmis veiklomis, bet ir su psichologiniais iðgyvenimais: „að labai bijau skausmo“.

Tyrimo metu pacientams buvo uþduotas klausimas: „Kokius socialinius prisitaikymo prie situacijos, á kurià patekote dël chirurginës ligos, savitumus patyrëte ðiuo metu besigydydami ligoninëje?“. Atsakymø turinio ana-lizës metu iðskirtos socialinës adaptacijos kategorijos ir subkategorijos ir autentiðki pacientø pasisakymai pateikti 3 lentelëje.

Interviu metu pastebëta, kad jauni þmonës, besigy-dantys dël chirurginës ligos, daþniau nei pagyvenæ yra labiau orientuoti á savo problemas, jiems po operacijos bûna sunkiau, jie nenori daug lankytojø, nenori ben-drauti, labiau nori pailsëti ir aiðkiai tai parodo, taip pat jiems yra sunku adaptuotis ligoninës aplinkoje, jie labiau nei vyresni pacientai nori namo: „noriu namo, að èia negaliu bût, niekada nepriprasiu“. Tyrimas parodë, kad dauguma pacientø, ypaè vyresnës moterys su personalu bendrauja noriai, nes tai – geras bûdas suþinoti apie savo bûklæ/ligà ir daugeliu atvejø po pokalbio pasijusti „geriau“. Pacientai, turintys asmeniniø savybiø greit prie visko prisitaikyti, ligoninëje adaptuojasi beveik ið karto: „iðkart prisitaikiau, að toks þmogus, man lengva“. Dauguma pacientø teigë, kad susivokë tapæ ligoniais tik paguldyti á ligoninæ ir dauguma jø ávardijo socialiniø vaidmenø pasikeitimà, tapus pacientu. Ið tyrimo matyti, kad veiklos nebuvimà (nuobodulá) kai kurie ( sveikstan-tys/geriau besijauèiantys ) pacientai laiko tiesioginiu adaptacijos ligoninëje trukdþiu. Kai kurie pacientai áþvelgia naudà sau dël situacijos ligoninëje: „atitrûkau nuo kasdienybës, pailsëjau, perskaièiau norimà knygà, sutaupiau vandens, elektros, malkø...“ . Keli pacientai

nurodë staiga susirûpinæ savo gyvensena ir elgsena: „dabar alkoholio nevartoju, nors tai nëra lengva“, „vëjo pamuðalas buvau namie, o èia neesu, dabar rimèiau þiûriu á gyvenimà“. Pastebëta, kad pasitaikë pacientø, kurie paþymëjo galimai jam iðkilsianèias po iðraðymo ið stacionaro problemas: „kà daryt, kai iðraðys ið ligoninës, neturiu kur eiti?“.

Tyrimo metu slaugytojoms buvo uþduotas klausimas: „Kokius psichologinius, fizinius, socialinis prisitaikymo prie situacijos, á kurià pateko dël chirurginës ligos, sa-vitumus, Jûsø manymu, patiria pacientai, besigydydami ligoninëje?“. Slaugytojø apklausos metu pastebëta, kad ne visos slaugytojos noriai bendravo su tyrëja, labai nuoðirdþiai bendravo bei aiðkiau ávardijo chirurginiuose skyriuose besigydanèiø pacientø situacines adaptacijos problemas aukðtàjá (universitetiná ir neuniversitetiná) iðsilavinimà turinèios slaugytojos, autentiðki slaugytojø pasisakymai pateikti 4 lentelëje.

Interviu su slaugytojomis atliktas siekiant palyginti slaugytojø bei pacientø situaciná adaptacijos savitumø apibûdinimà. Interviu metu slaugytojos, neturinèios aukðtojo iðsilavinimo, daþniausiai tenurodydavo kele-tà ðiø pacientø problemø: skausmas, nerimas, baimë, stresas, pasimetimas ir kad jauèia neþinomybæ dël at-eities tiesiog trumpomis frazëmis. Sàvokas nerimas ir baimë ávardijo beveik visos slaugytojos, jas daþniausiai iðsakydamos kartu. Ðias sàvokas slaugytojos daugeliu atvejø ir apibûdindavo tiesiog kaip „nerimas, baimë“ , kiti apibûdinimai buvo panaðûs kaip ir pacientø, pvz.: „bijo, kad nesugebës susitvarkyti, jei iðraðant palieka-mi drenai ar siûlai“ (þr. pacientø nerimo dël tolesnio gydymo kategorijoje). Paþymëtina, kad apklausoje dalyvavæ pacientai sàvokø „stresas“ ir „ðokas“ niekada neminëjo, taèiau kai kurios slaugytojos, paciento poty-rius dël chirurginës ligos ir patekimo á ligoninæ ávardijo bûtent ðiomis sàvokomis. Miego kategorijà slaugytojos apibûdino panaðiai kaip pacientai: „juos trikdo miego reþimas, ypaè vyrus, triukðmas, naktiniai guldymai, ne sava lova“. Galima daryti prielaidà, kad pacientai vyrai daþniau iðsako ar kreipiasi á slaugytojà dël miego, injekcijø, kateteriø baimës problemø: „daþniau nei moterys bijo injekcijø, kateteriø ávedimo, ypaè ðlapimo pûslës kateterio, daþniau nei moterys skundþiasi miego sutrikimais“. Ið interviu su slaugytojom iðskirta katego-rija „nepasitikëjimas personalu“ yra prieðinga pacientø iðskirtai kategorijai - „pasitikëjimas personalu“. Svarbûs yra slaugytojø pastebëjimai apie savivertës sumaþëjimà pacientams po amputacijø: „amputacijø daug, o tokiø þmoniø gatvëse nematyti, jie tampa atstumtieji“. Interviu metu paaiðkëjo, kad slaugytojos negatyviai apibûdina

SLAUGA

32952010 m. “Sveikatos mokslai” Nr.3

benamius pacientus, dël to, kad ðie, kai pradeda jaustis geriau, elgiasi negraþiai ar net iðnaudotojiðkai personalo atþvilgiu, neatlieka savirûpos veiklø: „nenori laikytis reþimo, simuliuoja simptomus, ypaè temperatûrà prieð iðraðant, á anèiukà daro, tingi eit á tualetà, „nepaeina“, reikia veþt juos, ypaè ilgai miega, apskritai atostogauja, jauèiasi kaip kurorte“. Ádomûs yra slaugytojø pastebëji-mai apie optimistiðkai nusiteikusius ligonius: „jie randa daugiau bûdø iðkilusioms problemoms spræsti, greièiau prisitaiko ligoninëje, greièiau sveiksta, juos maþiau vargi-na skausmai“. Slaugytojos nurodë ir tai, kad kai kuriems pacientams sunku atitrûkti nuo kasdieniniø rûpesèiø, tai atitinka socialinës adaptacijos lentelëje iðskirtà kategorijà „buitiniai rûpesèiai“ (3 lentelë). Slaugytojos neuþsiminë apie pacientø bendravimo, nuobodulio, priverstinës veiklos pokyèius.

APIBENDRINIMAS Lyginant slaugytojø ir pacientø interviu duomenis

pastebëta, kad kai kuriuos su chirurgine liga, patekimu á ligoninæ ir adaptacija joje dalykus paminëjo ir pacien-tai, ir slaugytojos: skausmas, nerimas, baimë, ðlapimo kateteriai, miego ir asmens higienos problemos. Tyrimas parodë, kad pacientai ávardijo daug negatyviø psicho-loginiø/emociniø aspektø, kuriø neávardijo slaugytojos: baimiø, nerimo ávairovë, pyktis, nusivylimas, liûdesys, abejingumas, susierzinimas, susijaudinimas. Slaugytojos beveik neávardijo pozityviø paciento iðgyvenimø, ið-skyrus kategorijà „optimizmas“. Tyrimas atskleidë, kad pacientai patiria ávairiø teigiamø emocijø ir jausmø: dþiaugsmas, pasitikëjimas personalu, teigiamas nusi-teikimas, saugumo jausmas. Nustatyta, kad slaugytojos maþiau nei pacientai kalbëjo apie kvëpavimo, judëjimo, fizinës adaptacijos aspektus. Slaugytojos neuþsiminë apie pacientø bendravimo, nuobodulio, priverstinës veiklos pokyèius. Tyrimo metu paaiðkëjo, kad slaugytojos ávardijo keletà aspektø, apie kuriuos pacientai nekalbëjo: savæs nuvertinimas, nepasitikëjimas personalu.

IÐVADOS1. Pacientai, besigydantys dël chirurginës ligos,

ávardijo ðiuos psichologinës situacinës adaptacijos as-pektus: susitvarkyti su naujai atsiradusiomis, ne visada paþástamomis baimëmis, nerimu, pykèiu, liûdesiu, in-formacijos apie ligà priëmimu, kartais su nesuvokiamom emocijom. Galima daryti prielaidà, kad adaptuotis dël kai kuriø baimiø pacientams yra sunku: personalo bai-më, perriðimo baimë, jauniems pacientams - infekcijos baimë.

2. Rûkantiems vyrams daþnai sunku nerûkyti po-

operaciniu laikotarpiu. Pacientams tenka taikytis prie mitybos pokyèiø: troðkulio, apetito pokyèiø, dirbtinio maitinimo, fiziologiniø mitybos trikdþiø bei keisti mi-tybos áproèius. Dël operacijos atsiranda adaptacijos ðvarintis problemø, pacientai jas sprendþia sumaþindami higienos poreikius bei gaudami pagalbà ið aplinkiniø ir/ar personalo. Nauja aplinka, ypaè pirmà parà gali sutrikdyti paciento miegà, taip pat ne visi pacientai lengvai prisi-taiko prie miego reþimo ligoninëje. Pacientai sunkiai adaptuojasi, jei yra ávestas ðlapimo kateteris. Pacientai labiau vertina savo aprangà nei ligoninës.

3. Tyrimas atskleidë su liga susijusius pacientø bendravimo savitumus: vieni pacientai labiau norëjo ramybës ir nenorëjo bendrauti, kitø bendravimas su na-miðkiais pakrypo neáprastai teigiama linkme. Nustatyta, kad pacientai, turintys asmeniniø savybiø greit prisitaiky-ti ligoninëje, adaptavosi ið karto, o jauniems þmonëms ligoninës aplinka yra maþiau priimtina, jiems sunkiau joje adaptuotis. Keletas pacientø nurodë, kad operacija teigiamai paveikë jø, kaip socialiniø bûtybiø, veiklà: nu-stojo vartoti alkoholá, „rimèiau þiûri á gyvenimà“. Tyrimo metu pastebëta, kad, kai kurie pacientai áþvelgia naudà dël situacijos ligoninëje: sutaupo mokesèiams, skiria daugiau nei áprastai laiko sau, teigiama linkme pakrypsta jø santykiai su namiðkiais.

4. Tyrimas leido atskleisti, kad slaugytojos mato ne visiðkà psichologinës pacientø adaptacijos vaizdà, neáþvelgia ávairiø baimiø, nerimo, dþiaugsmø ir kt. tei-giamø bei neutraliø iðgyvenimø savitumø. Slaugytojø nuomonë apie adaptacijà prie ðlapimo kateteriø visiðkai atitinka pacientø iðsakytus ðlapimo kateteriø sukeliamus nepatogumus. Slaugytojos reèiau nei pacientai uþsi-minë apie adaptacijà kvëpavimo, judëjimo gyvybinëse veiklose ir visai neuþsiminë apie pacientø prisitaikymà prie pakitusio bendravimo, nuobodulio bei priverstinës veiklos.

Literatûra1. Breckenkamp J., Wiskow Ch., Laaser U. Progress on quality ma-

nagement in the German health system – a long and winding road. 2007. 2. Danusevièienë L., Cikatavièiûtë R. Paciento socialiniø ryðiø

galimybës intensyvios terapijos skyriuje. Konferencijos „ Tarpdiscipli-ninis diskursas socialiniuose moksluose“ medþiaga. KTU, 2009.

3. Davis H. Fallowfield L. Counselling and Communication in Health Care. Wiley, 1991.

4. Gulbinienë J. Paciento prieþiûros ypatumai po ileostomos bei kolostomos suformavimo operacijø. Gydymo menas 2006; 11.

5. Hardis I. Gydytojas, medicinos sesuo, ligonis. Vilnius 1988;143.

6. Karavias T., Mischo-Kelling M. Chirurgie und pflege. Stut-gard -New York, 2001; 4-47.

7. Morris J. A., Carrillo Y, Jenkins J. M. Surgical Adverse Events, Risk Management, and Malpractice Outcome, 2003.

SLAUGA

“Sveikatos mokslai” Nr.3 2010 m.3296

8. Patel V. L., Zhang J., Yoskowitz N.A.Translational Cognition for Decision Support in Critical Care Environments. PMC 2009 .

9. Piðèalkienë V. Chirurginë slauga I dalis. Kaunas, 2008; 10-16.10. Psichologijos þodynas. Vilnius, 1993; 75-76. 11. Rutkienë A., Ðaparnytë E.. Tarpdisciplininiai tyrimai ðiuo-

laikinëje edukologijoje, kokybiniai tyrimai. Kaunas, 2009.12. Vesterdal A.. Sveikatos prieþiûra ir ligoniø slauga.Vilnius,

1996; 45-109.

PATIENTS WITH SURGICAL DISEASES, SPECIFIC FEATURES OF SITUATIONAL ADAPTATION

Dalë SmaidþiûnienëSummaryKey words: Surgical diseases, specific features of adaptation.Trying to disclose specific features of situational adaptation of pa-

tients with surgical diseases, was made qualitative research, in which participated 20 patients and 20 nurses. The data of qualitative research was analysed using content analysis. According to the research, nurses do not see full situation during the adaptation: patients indicated more types of fear and anxiety, anger, disappointment, sadness, apathy, irri-tation, fluster and positive feelings: happiness, willingness to recovery, their trust in staff, positive approach, feeling of security, what wasn’t

mentioned by nurses. As to specific features of social adaptation, pa-tients mentioned aspects of communication, boredom, compulsory activities change. Patients having surgical diseases, have to adapt to nutrition changes: appetite changes, physiological nutrition disturban-ces and change their eating habits. Owing to operation, patients have to deal with passage and urination problems, therefore sometimes they reduce their hygiene needs or ask the help from staff, or people which surrounds them. For smoking men it is hard not to smoke in the period after the surgery. Research revealed that for young patients it is hard to adapt to hospital atmosphere and food, they are afraid to catch an infection. Comparing patients and nurses research data about surgical illness, ways of getting to the hospital and adaptation, were disclosed some common features, such as: pain, anxiousness, fear, urinary catheters and the discomfort caused by them, sleeping and hygiene changes. According to the research, nurses mentioned some aspects what were not mentioned by patients: self-deprecating, distrust of staff.

Correspondence to: dalesmaid@inbox.lt

Gauta 2010-03-16

Raktaþodþiai: negalià turintys asmenys, integracija, slauga, studentai.

SantraukaStraipsnyje aptariama neágaliø asmenø integ-racijos á visuomenæ problematika. Iðryðkinama ágalinanèio poþiûrio á negalià turinèius asmenis svarba, aptariami klinikinio poþiûrio trûkumai. Pristatomi empirinio tyrimo rezultatai, atsklei-dþiantys bendrosios praktikos slaugos specialybës studentø nuostatas á negalià turinèius pacientus. Tyrimo rezultatø analizë parodë, kad tarp studentø vyrauja gan neigiamos nuostatos á negalià turin-èius asmenis. Studentø savæs vertinimas neágaliøjø slaugos klausimais atskleidë, kad jie savo þinias linkæ vertinti nepakankamai. Tyrimas padëjo nu-statyti, kad bendrosios praktikos slaugos studijø programoje nëra skiriamas pakankamas dëmesys neágaliøjø slaugos klausimams nagrinëti.

ÁVADASNepriklausomybës atkûrimas Lietuvoje turëjo átakos

ne tik politiniams, ekonominiams, socialiniams ðalies pokyèiams, bet ir atvërë naujas galimybes þmoniø gru-pëms, turinèioms ávairius poreikius. Viena ið ðiø grupiø – neágalûs asmenys. Ðiai grupei buvo siekiama sudaryti tokias sàlygas, kurios leistø pilnavertiðkai dalyvauti vi-suomeniniame gyvenime. Taèiau ðis procesas sulaukë prieðtaringø vertinimø. Viena vertus, skatinama negalià turinèius asmenis gyventi su sveikais bei dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Tai reiðkia, kad neágalus þmogus gali turëti ir savo pomëgius, naudotis tais pa-èiais malonumais, kuriais naudojasi ir sveikieji. Kita vertus, visuomenë nëra pakankamai pasirengusi priimti „kitokius“ asmenis. Ðiame kontekste ypaè svarbus tampa medikø pasirengimas priimti negalià turinèius asmenis tokius, kokie jie yra, bei gebëti bendradarbiauti su jø ðeimomis.

Neágaliøjø skaièius Lietuvoje atitinka Jungtiniø

BÛSIMØ SLAUGYTOJØ POÞIÛRIS IR PASIRENGIMAS NEGALIÀ TURINÈIØ PACIENTØ GRUPIØ ATÞVILGIU

VIKTORIJA PIÐÈALKIENËKauno kolegijos Sveikatos prieþiûros fakultetas

SLAUGA

Adresas susiraðinëti: Viktorija Piðèalkienë, el. p.: piscalkiene@one.lt

32972010 m. “Sveikatos mokslai” Nr.3

Tautø Organizacijos duomenis, kad pasaulyje þmonës su negalia sudaro apie 10 procentø visø gyventojø [9]. Iðkalbingi rodikliai leidþia teigti, jog ne maþiau kaip 1 ið 10 pasaulio gyventojø gali turëti negalià - fizinæ, intelektualinæ, sensorinæ ar somatinæ.

XX amþiaus viduryje Vakarø ðalyse prasidëjæ sociali-niai ir ekonominiai pokyèiai bei naujos negalià turinèiø asmenø ugdymo ir socializacijos teorijos turëjo átakos naujai kuriamai nepriklausomos Lietuvos ðvietimo, so-cialiniø ir sveikatos prieþiûros paslaugø koncepcijai. Yra parengta eilë tarptautiniø bei nacionaliniø dokumentø, apibrëþianèiø negalià turinèiø asmenø socializacijà, ugdymà, sveikatos bei socialiniø paslaugø teikimà1. Taèiau verta pastebëti, jog kol kas pastebimas atotrûkis tarp deklaratyviø dokumentø ir realios situacijos.

Nuo devintojo deðimtmeèio mûsø ðalyje pastebi-mai pagausëjo tyrimø, kuriuose nagrinëjama negalia socialiniø, ypaè edukologijos mokslø aspektu. Tyrimai rodo, nors ir parengti bei áteisinti ðvietimo ástatymai, normatyviniai dokumentai, apibrëþiantys humanistiná ugdymà, dar iðlieka atotrûkis tarp ðiø idëjø deklaravimo ir ágyvendinimo ugdymo praktikoje.

Ðvietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva 2000-2008 metais buvo atlikta eilë tyrimø2, vertinanèiø specialiøjø ugdymo/-si poreikiø asmenø socialinio teisingumo, ðvietimo prieinamumo, lygiø galimybiø uþtikrinimo klausimus. Tyrimø rezultatai parodë, jog iki ðiol mûsø ðalies ugdymo praktikoje egzistuoja takoskyra tarp dekla-ratyviø dokumentø, kuriuose akcentuojamas pilnavertis neágaliøjø dalyvavimas visuomenëje ir realybës. Tai iliustruoja ðie faktai: specialiøjø poreikiø tarp besimo-kanèiøjø didesnis nerimastingumo lygis, dël to jie patiria daugiau neigiamø emocijø; pedagogams klasikiniais metodais sunku organizuoti ugdymà, todël ðios grupës ugdytiniams dëmesá jie rodo tik epizodiðkai; pedago-giniø psichologiniø pagalbos tarnybø veikloje minëtos grupës asmenys yra tyrimo ir vertinimo objektai, o ne lygiaverèiai vertinimo proceso dalyviai; ugdymo procese

akcentuojami vaiko sutrikimai, o ne gebëjimai.Tyrimai, vertinantys aukðtojo mokslo sektoriuje egzis-

tuojanèias negalià turinèiø studentø problemas, taip pat nuteikia ne itin optimistiðkai. Ruðkaus ir kt. (2006) atliktas tyrimas parodë, jog negaliø turintys studentai labai maþai tedalyvauja aukðtojo mokslo institucijø organizuojamose karjeros planavimo renginiuose. Taèiau atlikto tyrimo autoriai pastebëjo, kad daugelis pasiryþusiø studijuoti neágaliø jaunuoliø turëjo stiprià vidinæ motyvacijà – jie studijas priëmë kaip iððûká sau. Juos skatino noras veikti, ásilieti á visuomenës gyvenimà [10].

Kalbant apie pagalbos teikimà specialiøjø poreikiø asmenims, tenka pastebëti, jog egzistuoja bent du tokios pagalbos modeliai (paradigmos): a) klinikinis (medicini-nis); b) socialinis (sàveikos).

Klinikinis modelis neágalumà traktuoja kaip proble-mà, kurià asmeniui sukelia liga. Ðià problemà turi spræsti medicina, t. y. gydyti asmená, skatinti jo prisitaikymà ir keisti elgesá. Klinikinio modelio atveju orientuojamasi á sutrikimà, individas, kuriam reikalingas gydymas, ko-rekcija, èia vertinamas ið sutrikimo prizmës. Pavyzdþiui, psichologas ar logopedas, diagnozuodamas mikèiojan-èio vaiko bendravimo baimes ir skirdamas áveikimo terapijà, baimes vertina kaip vaike glûdinèià ir ðalintinà problemà. Verta paþymëti, jog vaikas suvokiamas kaip problema, kurià gali spræsti specialistai. Taip paneigiami, neaktualizuojami paties vaiko, jo ðeimos ir já supanèios aplinkos resursai. Ignoruojamas tas faktas, jog negalia nemenka dalimi yra socialinës sàveikos ir socialinio konstravimo rezultatas.

Kitas modelis – socialinis, neágalumà apibrëþia kaip socialinæ problemà, kaip asmens ásitraukimà á visuome-nës gyvenimà. Pagal aukðèiau pateiktà pavyzdá socialinis modelis vaiko problemà vertintø kitaip ir sunkumus spræstø atsakydamas á tokius klausimus: „Kokie yra vaiko sveikatos ðaltiniai?“, „Kaip juos stiprinti?“. Tokiu bûdu vaiko sunkumai sprendþiami orientuojantis á vaiko galias, gebëjimus, panaudojami ne tik individo, bet ir já supanèios aplinkos resursai [11].

Verta prisiminti L. S. Vygotsky principiná poþiûrá á bet kokios prigimties negalià. Jis áþvelgë vienà esminá momentà: daug þalingesnis dalykas yra ne pirminë bio-medicininë asmens negalia, bet neadekvatus poþiûris ir nepalanki reakcijà á jà. Taip interiorizacijos mechanizmø dëka sukuriama antrinë „socialinë negalia“, kuri pavo-jingesnë uþ pirminæ biologinæ negalià [13].

Kalbant apie negalios fenomeno raiðkà sveikatos prie-þiûros srityje, galima pastebëti, kad tikimybë gydytojams, slaugytojams ir kt. sveikatos prieþiûros specialistams savo veikloje sutikti negalià turintá pacientà yra daug

1 Vaiku teisiø konvencija (1989); Jungtiniø Tautø Organizacijos (JTO) Generalinë Asamblëjos „Lygiø galimybiø þmonëms su negalia bendrosios tai-sykles“ (1993); Salamankos deklaracija (1994); Vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymas (1996); Neágaliøjø socialinës integracijos ástatymas (1998); Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo ástatymas (1998); Lietuvos Respublikos ðvietimo ástatymas (2003).

2 „Specialiøjø poreikiø vaikø integruotas ugdymas“;„Bendrojo ugdymo klasëje besimokanèio specialiøjø ugdymo(si) poreikiø vaiko socialinës-socialinës psichologinës charakteristikos atskleidimas“; „Moderniø (metakognityviniø) specialiøjø didaktiniø (metodikø) rengimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyk-loje“; „Pedagogø profesinës kompetencijos vertinimas specialiøjø poreikiø vaikø (ugdymo plëtros) aspektu“; „Pedagoginiø psichologiniø tarnybø organizavimo ir veiklos planavimo prioritetai tenkinant specialiøjø poreikiø turinèiø vaikø edukacinius, psichologinius, socialinius poreikius“; „Pedagoginiø psichologiniø tarnybø veiklos veiksmingumas“.

SLAUGA

“Sveikatos mokslai” Nr.3 2010 m.3298

didesnë nei kitoje sferoje dirbantiems asmenims. Pirma – pradiniame etape negalia yra diagnozuojama, esant reikalui ir patikslinama, dalyvaujant bûtent sveikatos prieþiûros specialistams. Antra, kaip rodo tyrimai, ne-galià turintys asmenys daþniau susiduria su sveikatos problemomis, o tai sàlygoja ðiø specialistø daþnesná kontaktà su negalià turinèiais asmenimis [2, 3].

Deja, Lietuvoje kol kas stokojama tyrimø, nagrinëjan-èiø sveikatos prieþiûros specialistø, tarp jø ir slaugytojø, poþiûrá á neágaliø þmoniø socialinæ integracijà, dauguma tyrimø atlikti uþsienyje.

Kaip rodo uþsienio ðaliø mokslininkø atliktø tyrimø apþvalga, neágalieji, ypaè turintys protinæ negalià, atsi-duria ne itin palankioje situacijoje. Kaip bebûtø keista, specialistai, kuriø tiesioginë pareiga gydyti ar slaugyti ávairius sveikatos poreikius turinèius asmenis, á juos þvelgia su nepasitikëjimu ar baime [1].

Atlikti tyrimai rodo, jog sveikatos prieþiûros specialis-tai nepakankamai pasirengæ sutikti neágaliuosius. Viena ið pagrindiniø prieþasèiø – þiniø trûkumas [8]. Tyrimø rezultatai leidþia suprasti, kad slaugytojams dirbant su negalià turinèiais asmenimis, nepakanka gerai iðmanyti, kaip atlikti vienà ar kità slaugos procedûrà. Darbas su negalià turinèiais pacientais reikalauja kur kas platesnio poþiûrio á negalios reiðkiná. Kaip teigia Sowney ir Barr (2006), slaugytojams dar iki ðiol trûksta specialaus pa-sirengimo ðiuo klausimu [12]. Minëti autoriai, vertinæ skubios pagalbos skyriuose dirbanèiø slaugytojø þinias apie asmenø, turinèiø intelekto sutrikimus, prieþiûros ypatumus, nustatë, jog ðie specialistai nepakankamai moka vertinti minëtos asmenø grupës psichosocialinius poreikius, direktyviai bendrauja, jauèia barjerà ben-draujant su jais, maþai þino, kaip ðiuos þmonës átraukti priimant sprendimus, susijusius su jø sveikata. Kitø au-toriø tyrimai rodo, kad slaugytojai, dirbantys ir kituose padaliniuose, stokoja þiniø apie intelekto sutrikimus turinèiø pacientø bendravimo ypatumus [5,6].

Integracijos procese itin svarbiomis tampa neágaliø-jø galimybës naudotis visomis teikiamomis sveikatos prieþiûros paslaugomis, kuriomis naudojasi ir sveikieji. Taèiau tyrimai rodo, jog asmenys, turintys negalià, ypaè protinæ, gan daþnai susiduria su sveikatos prieþiûros ne-lygybës reiðkiniu (ang. Healthcare Disparity). Daugiau kaip pusei negalià turinèiø asmenø nevykdomi profilak-tiniai sveikatos patikrinimai, tokie kaip kraujospûdþio, kraujo, kûno masës, regëjimo tyrimai. Moterys, turinèios protinæ negalià, retai sulaukia krûtø ar gimdos kaklelio vëþio profilaktikos [1]. Dël nepakankamai vykdomos ligø profilaktikos nëðtumo metu, negalià turinèios moterys daþniau serga bei patiria prieðlaikinius gimdy-

mus, sàlygojanèius daþnesná kûdikiø mirtingumà [3].Minëtø tyrimø apþvalga aktualizuoja medikø, tarp

jø ir slaugytojø, rengime ieðkoti priimtiniausiø formø ir metodø neágaliøjø gydymo ir slaugos klausimams nagrinëti. Kaip teigia Broda (2004), bûsimi gydytojai ir slaugytojai jau studijø metu turi ágyti specialiø þiniø apie bendravimà su neágaliaisiais bei ðios asmenø grupës sveikatos iðsaugojimà [2].

Vakarø ðalyse atlikti tyrimai leidþia teigti, jog slaugos praktikoje kol kas trûksta pozityvesnio poþiûrio á ne-galià turinèius asmenis. Slaugytojai ðiuos asmenis linkæ stereotipiðkai vertinti bei maþiau skirti jiems dëmesio. Tai liudija faktai, kad slaugytojai vengia su jais bendr-tauti bei nepakankamai vykdo ar átraukia ðios grupës asmenis á sveikatos profilaktinius patikrinimus. Viena ið pagrindiniø alternatyvø, kuri leistø uþkirsti kelià ðioms situacijoms – slaugytojø formaliajame ir neformaliaja-me ðvietime daugiau dëmesio skirti neágaliøjø slaugos klausimø nagrinëjimui.

Straipsnio tikslas – ávertinti bendrosios praktikos slaugos specialybës studentø poþiûrá ir pasirengimà slaugyti negalià turinèius asmenis.

TYRIMO METODAI IR REZULTATAIMokslinës literatûros analizë.Dokumentø analizë (bendrosios praktikos slaugos

neuniversitetiniø studijø programa, realizuojama vienoje ið Lietuvos kolegijø).

Apklausa raðtu (atliekant kiekybinæ ir kokybinæ analizæ).

Statistinis duomenø vertinimas. Tyrimo instrumentø tinkamumui ir patikimumui ávertinti buvo naudota psi-chometrinë statistika: koreliacinë ir faktorinë validacija. Tirtø kintamøjø raiðkai studentø ir slaugytojø populia-cijoje nustatyti naudotas t testas (nesusijusioms imtims vertinti). Pavieniai kintamieji bei sudarytos kategorijos, apdorotos kiekybiniais metodais: skaièiuojant daþnius, vidurkius. Duomenys apdoroti naudojant SPSS 16.0 (Statistical Package for Social Sciences) programiná paketà.

Studentø ir bendrosios praktikø slaugytojø poþiûrio á negalià turinèius asmenis tyrimas. Tyrime dalyvavo vienos ið didþiausiø Lietuvos kolegijø studentø, studijuo-janèiø pagal bendrosios praktikos slaugos studijø pro-gramà (N=105). I kurso studentai sudarë 40,7%, II kurso – 31,1%, III kurso – 28,2% visø tiriamøjø imties.

Taikyta faktorinë analizë (remiantis pagrindiniø komponenèiø VARIMAX rotacija) padëjo atskleisti ben-drosios praktikos slaugos specialybës studentø poþiûrio á negalià turinèius asmenis struktûrà. Ið viso buvo nustaty-

SLAUGA

32992010 m. “Sveikatos mokslai” Nr.3

tos keturios dimensijos, sudarytos ið ,,grynø“ kintamøjø, kurie tenkino sàlygà L≥0,6.

Pirmàjà dimensijà – „Baimës faktorius“ – sudaro keturi kintamieji, atspindintys studentø baimæ sutikti neágalius asmenis, turinèius maþesnius ar didesnius protinius bei fizinius apribojimus . Ðiø kintamøjø svoris yra didesnis nei 0,7.

• Bijoèiau slaugyti pacientus su neþymia protine negalia (L=0,77).

• Bijoèiau slaugyti pacientus su þymia fizine ne-galia (L=0,78).

• Bijoèiau slaugyti pacientus su þymia protine negalia (L=0,7).

• Bijoèiau slaugyti pacientus su neþymia fizine negalia (L=0,7).

Antroji dimensija –„Potenciali negalià turinèiø pa-cientø diskriminacija“ – sudaryta ið dviejø kintamøjø, tenkinanèiø sàlygà L≥0,7. Ði diemensija ávardija studentø vengimà praktinio mokymo metu sutikti negalià turinèius pacientus.

• Jei tektø slaugyti neágalø pacientà, pagalbos praðyèiau skyriaus slaugytojas (L=0,73).

• Norëèiau praktikos metu nesusidurti su negalià turinèiais pacientais (L=0,72).

Treèiàjà dimensijà – „Potenciali negalià turinèiø "grupiokø" diskriminacija“ – sudaro du kintamieji, kuriø faktorinis svoris didesnis nei 0,7. Ðie kintamieji atspindi vengimà bendrauti su negalià turinèiu "grupioku".

• Nenorëèiau draugauti su „grupioke“, turinèia protinæ negalià (L=0,79).

• Nenorëèiau draugauti su "grupioke", turinèia fizinæ negalià (L=0,79).

Ketvirtàjà dimensijà – „Segregacija ir klinikinis po-þiûris á negalià“ – sudaro keturi aukðtà faktoriná svorá turintys kintamieji. Ði dimensija parodo asmenø, turinèiø negalià, atskirtá visuomenëje: priverstinis gydymas, at-skiros palatos, medikamentø skyrimas, darbinës veiklos izoliacija.

• Manau, kad pacientai su fizine negalia turëtø gulëti atskirose palatose (L=0,86).

• Asmenims, turintiems psichinæ negalià, geriau skirti vaistus, nei daugiau su jais bendrauti (L=0,85).

2 pav. Potenciali negalià turinèiø pacientø diskriminacija (Bendras pritarimas %).

3 pav. Potenciali negalià turinèiø grupiokø diskriminacija (Bendras pritarimas %)

1pav. Studentø baimës slaugyti negalià turinèius asmenis (Bendras pritarimas %).

4 pav. Segregacija ir klinikinis poþiûris á negalià (Bendras pritarimas %).

SLAUGA

priimčiau

“Sveikatos mokslai” Nr.3 2010 m.3300

• Jei bûèiau ástaigos vadovas, priimèiau dirbti tik sveikus, o ne neágalius darbuotojus (L=0,76).

• Þmogus, turintis psichinæ negalià, turi bûti gy-domas priverstinai (L=0,49).

Þemiau esanèiuose paveiksluose pagal faktorinës analizës bûdu iðskirtas dimensijas pateikiama visø tyrime dalyvavusiø bendrosios praktikos slaugos specialybës studentø poþiûrio á negalià turinèius asmenis raiðka (%).

Didþiausia bûsimø bendrosios praktikos slaugytojø dalis bijotø slaugyti pacientus su þymia protine negalia (67%) bei su þymia fizine negalia (51 %). Daugiau nei 1/3 studentø iðreiðkë baimæ susidurti ir su pacientais, turinèiais neþymià protinæ negalià. Ðiek tiek maþiau nei 1/3 bûsimø slaugytojø jaustø baimæ sutikti ir pacientus su neþymia fizine negalia (1 pav.). Minëti empiriniai duomenys leidþia teigti, jog studentai nepakankamai pasirengæ savo profesinëje veikloje, taip pat ir praktikos metu sutikti negalià turinèius asmenis.

Kaip matyti 3 pav., net 3/3 (91,4 %) bendrosios praktikos slaugos specialybës studentø, praktikos metu sutikus neágalø asmená pagalbos praðytø ið slaugytojø. Iðkalbingas kitas faktas - beveik 1/3 (27,9 %) studentø praktikos metu nenorëtø sutikti negalià turinèiø pacietø (2 pav.).

Tyrimas padëjo atskleisti, jog studentai nepalankiai þvelgia ne tik á neágalius pacientus, bet ir á artimiausioje aplinkoje esanèius asmenis. Ðiek tiek maþiau nei pusë apklausoje dalyvavusiø studentø (41,7%) nenorëtø draugauti su „grupiokais/-ëmis“, turinèiomis protinæ negalià. Galima áþvelgti tendencingà studentø poþiûrá á negalià turinèius asmenis. Didelë dalis studentø iðreið-kë baimæ sutikti protinæ negalià turinèius pacientus ir draugauti su „grupiokais“, turinèiais ðià negalià (3 pav.).

Prisimintina, jog tarp apklausoje dalyvavusiø studentø reèiau buvo aptinkama baimë slaugyti fizinæ negalià turinèius pacientus. Studentai linkæ palankiau vertinti fizinæ negalià turinèius "grupiokus". 27,9 % studentø mano, jog nenorëtø draugauti su „grupioku/-e“, turinèiu fizinæ negalià.

Bendrosios praktikos slaugos specialybës studentø apklausa leido prognozuoti ne tik studentø elgsenà su-sidûrus su negalià turinèiu pacientu ar "grupioke", bet ir atskleisti, kokiam poþiûriui studentai daugiau linkæ pritarti – klinikiniam ar ágalinanèiam.

Kaip rodo apklausa, bûsimi bendrosios praktikos slaugytojai linkæ manyti, kad asmenis, turinèius tiek psi-chinæ, tiek fizinæ negalià, reikia „izoliuoti“ ar net priimti uþ juos sprendimus. Net 80,8 % studentø teigë, jog psi-chinæ negalià turinèius asmenis reikia priverstinai gydyti. Kitas pavyzdys, rodantis studentø pritarimà klinikiniam modeliui – net 2/3 (61,6%) apklaustøjø paþymëjo, kad fizinæ negalià turintys pacientai turi gulëti atskirose pala-tose. Kitas, gan autoritariðkà studentø poþiûrá á neágalius asmenis atspindintis pavyzdys– beveik pusë studentø teigë, jog jei bûtø ástaigos vadovas, priimtø dirbti tik sveikus asmenis. Tipinis klinikinio poþiûrio pavyzdys – studentai linkæ ignoruoti bendravimà su psichinæ ne-galià turinèiais asmenimis. Beveik 1/3 studentø (25,8%) paþymëjo, jog asmenims, turintiems psichinæ negalià, geriau skirti vaistus nei su jais bendrauti (4 pav.).

Pagal minëtas dimensijas prasminga buvo palyginti, kaip pasiskirsto dviejø studentø grupiø, kuriems teko ir kuriems neteko bendrauti su negalià turinèiu asmeniu, rezultatai. 82,7% tiriamøjø nurodë, jog teko jiems ben-drauti ir 17,3%, kuriems neteko. Naudotas kodavimas nesutinku (1), sutinku ið dalies (2), visiðkai sutinku (3) – leido nustatyti vidurkius (mean). Vidurkiø skirtumams palyginti buvo pasirinktas parametrinis Stjudent‘o t kriterijus.

Kadangi visi tyrimo instrumente pateikti poþymiai atspindi negatyvø poþiûrá á asmená, turintá negalià, drà-siai galima teigti, jog kuo aukðtesnis balas, tuo poþiûris á negalià yra nepalankesnis.

Lyginant dviejø grupiø dimensijas „Potenciali ne-galià turinèiø pacientø diskriminacija“ vidurkius, aiðkiai matyti, jog studentø, kuriems teko bendrauti su negalià turinèiais asmenimis, ðios dimensijos savybës stipriausiai iðreikðtos ir þymiai skiriasi nuo grupës, kuriems neteko susidurti su neágaliaisiais, rezultatø (vidurkiø skirtumas 0,28, kai t=2,291, p=0,024). Ðiame kontekste verta prisi-minti, kokie pirminiai indikatoriai sudarë ðià dimensijà: „Jei tektø slaugyti neágalø pacientà, pagalbos praðyèiau skyriaus slaugytojø“; „Norëèiau praktikos metu nesusi-

5 pav. Bendravimo patirties átaka studentø poþiûriui á nega-lià (* kai p≤0,05).

SLAUGA

0 0,5

33012010 m. “Sveikatos mokslai” Nr.3

durti su negalià turinèiais pacientais“.Taip pat paaiðkëjo, jog studentai, kuriems neteko

bendrauti su negalià turinèiu asmeniu, daþniau linkæ patirti baimæ. Dimensijoje „Baimës faktorius“ vidur-kiø skirtumas siekë 0,27, kai t=2,310, p=0,023. Verta paminëti porà pirminiø poþymiø, pagal kuriuos buvo sudaryta ði dimensija: „Bijoèiau slaugyti pacientus su þymia protine negalia“; Bijoèiau slaugyti pacientus su neþymia fizine negalia“ ir kt.

Pagal dimensijas „Potenciali negalià turinèiø „grupio-kø“ diskriminacija“ ir „Segregacija ir klinikinis poþiûris á negalià“ nebuvo rasta statistiðkai reikðmingø skirtumø, leidþianèiø teigti, jog studentai, kuriems neteko ben-drauti su negalià turinèiais asmenimis, nepalankiau á juos þvelgtø.

Prasminga buvo suþinoti, kaip slaugos specialybës studentai vertina savo þinias neágaliøjø slaugos klausi-mais. Savo vertinimus turëjo paþymëti 5 balø skalëje, o tai leido apskaièiuoti vidutinius áverèius (kai 1 – þe-miausias balas, 5 – aukðèiausias balas).

Apskaièiavus vidurká nustatyta, jog bendras studentø þiniø vertinimas siekë 3 ba lus . Nebuvo rasta statistiðkai reikðmingø skirtumø, leidþianèiø teigti, jog vieno kurio nors kurso studentai geriau ar prasèiau vertina þinias neágaliøjø slaugos klausimais.

Studentams buvo pateiktas klausimas „Kokius emoci-nius jausmus iðgyvenote bendraujant su neágaliuoju?“.

Jausmus, kuriuos iðgyvena bûsimi slaugytojai, ben-draudami su negalià turinèiu asmeniu, padëjo identi-fikuoti kokybinis turinio (content) analizës metodas. Atsakymø turinys buvo konceptualizuojamas turinio analizës pagalba, iðskiriant kategorijas, kuriø teiginius sieja semantinio (prasminio) panaðumo kriterijus.

Nemaþa dalis studentø populiacijos tiriamøjø (1/3), bendraudami su negalià turinèiu asmeniu, iðgyvena emocinæ átampà, gailestá. Nors minëti jausmai ir neat-skleidþia negatyvaus poþiûrio á negalià turintá asmená, taèiau jie sàlyginai akcentuoja, jog negalià turintis þmo-gus yra kitoks nei personalas ar kiti ligoniai, todël galima daryti prielaidà, kad slaugos personalas bus ásitempæs ar net vengs bendrauti. Tai iliustruoja ðie pavyzdþiai: „Jauèiausi ásitempusi“; „Sunku buvo bendrauti. Teko rinkti þodþius“;“ Kartais norëjosi iðvengti bendravimo“. Gailestis – natûrali þmogaus reakcijà. Taèiau kyla klau-simas, kiek profesionalus medikas, taip pat ir slaugytoja, turëtø atvirai rodyti gailestá. Straipsnio autorës nuomone, atsakymo á minëtà klausimà vertëtø paieðkoti tolimes-niuose slaugos tyrimuose.

Ne itin optimistiðkai nuteikia faktas, kad tik 1/3 slaugos specialybës studentø á bendravimà su negalià tu-

rinèiu asmeniu þvelgia ágalinanèiu poþiûriu. Ðtai keletas autentiðkø pavyzdþiø: “Noriu padëti jaustis reikalingu þmogumi visuomenëje”; „Supratau, kad bendrauti dau-giau reikia su jais ir maþiau kartais vaistø“. Taigi galima teigti, jog ðis poþiûris atstovauja ðiuolaikiniam poþiûriui, kai svarbiausia aðimi laikomi individo gebëjimai bei já supanèios aplinkos resursai.

Bendrosios praktikos slaugos studijø programos analizë. Negalës fenomenui slaugoje atskleisti buvo naudojama metodø3 trianguliacija [4, 7]. Bûsimø slau-gytojø pasirengimo slaugyti negalià turinèius asmenis vertinimui taikyta apklausa raðtu. Analizë leido nustatyti, kad studentai nëra pakankamai pasirengæ slaugyti ðiuos asmenis. Atsakymo, kodël slaugytojai nëra pakankamai pasirengæ slaugyti negalià turinèius asmenis, bandyta ieðkoti atliekant bendrosios praktikos slaugos studijø programos analizæ.

Studijø programos trukmë – 3,5 metø. Programa su-daryta ið 140 kreditø (1 kreditas - 40 val). 120 kreditø skirta bendrosios praktikos slaugos studijoms, 20 kreditø – vienai ið pasirinktø specializacijø ágyti (bendruomenës slaugos, anestezijos ir intensyviosios slaugos, psichiatri-nës slaugos, vaikø slaugos). Bûsimi slaugytojai studijuoja bendrojo lavinimo ir specialybinius dalykus (ið viso 32). Pagal studijø dalykø apraðuose pateiktà temø turiná ir bibliografinius ðaltinius, buvo vertinama, kokias þinias studentai ágija apie neágaliø pacientø slaugà (fiziniø ir psichososcialiniø poreikiø tenkinimas).

Atlikta studijø programos analizë leidþia teigti, jog þinios apie neágaliø pacientø slaugà suteikiamos gan fragmentiðkai ir nesistemingai. Bûsimi slaugytojai, studijuodami psichologijos pagrindus, nagrinëja vienà temà „Negalës psichologinës problemos. Stigma ir destigmatizacija“, kuriai skiriamos vos kelios valandos.

1 lentelë. Studentø iðgyvenami jausmai bendraujant su negalià turinèiu asmeniu (studentai N=73).

3 Apklausa raðtu, bendrosios praktikos slaugos studijø programos analizë.

SLAUGA

“Sveikatos mokslai” Nr.3 2010 m.3302

Studijuojant dalykà „Fizinë medicina ir reabilitacija“, studentai suþino apie reabilitacijos rûðis, principus, me-todus. Baigæ slaugos technikos kursà, studentai iðmoksta bendrus slaugos technikos principus, kurie gali bûti tai-komi ne tik negalià turintiems pacientams (maitinimas, kûno padëties keitimas, slaugos procedûrø atlikimas). Pastebëtina ir tai, jog nei vieno dalyko programoje nëra nurodomi specializuoti informacijos ðaltiniai (apie ne-ágaliøjø slaugà).

Taip pat pastebëta, jog ið viso nëra nagrinëjamos temos apie negalës tipus, bendravimo su neágaliais pacientais ypatumus (turinèiø klausos, regos ir kt. ne-galias). Ieðkant atsakymo, kiek þiniø slaugos specialy-bës studentai ágyja apie vaikø, turinèiø specialiuosius poreikius, slaugà, studijø programos analizë nuteikë gan pesimistiðkai. Bûsimi slaugytojai nesusipaþásta su galimomis vaikø negaliomis4 ir bendravimo su jais ir jø artimaisiais ypatumais.

IÐVADOS1. Pastaraisiais metais mûsø ðalyje ir pasaulyje

rodoma didelë iniciatyva neágaliøjø þmoniø integracijai. Pakankamai parengta ástatyminë negalià turinèiø asmenø integracinius procesus á visuomenæ reguliuojanti teisi-në bazë leidþia suvokti egzistuojanèià takoskyrà tarp ðiø norminiø dokumentø ir realybës. Negalià turintys asmenys kol kas susiduria su neigiamomis aplinkiniø nuostatomis. Kol kas mûsø ðalyje nepakankamai tyri-nëtos negalià turinèiø asmenø sveikatos problemos bei ðiø paslaugø prieinamumo kliûtys. Stokojama tyrimø, kuriuose bûtø nagrinëjama slaugytojø rolë. Uþsienio ðaliø patirtis rodo, jog ðios socialinës grupës asmenys daþnai negauna reikiamø sveikatos prieþiûros paslaugø, o personalas, taip pat ir slaugytojai, stokoja þiniø apie negalià turinèiø asmenø sveikatos palaikymà, bendra-vimà.

2. Tyrimas parodë, jog bûsimø slaugytojø þiniø po-reikis apie negalià turinèiø pacientø slaugà pakankamai didelis. Tai atspindi ne tik pateikti studentø savo þiniø vertinimai, bet ir kiekybiniai bei kokybiniai apklausos rezultatai, iðryðkinantys nemaþos dalies studentø klini-kiná (segregaciná) poþiûrá á negalës fenomenà bei baimæ realioje profesinëje veikloje sutikti negalià turinèius pacientus.

3. Bendrosios praktikos slaugos studijø programoje neskiriamas pakankamas dëmesys kompetencijø neága-liøjø slaugos klausimais ágijimui. Todël studijø programos

koregavimas, papildant kai kuriø dalykø turiná neágaliø asmenø slaugos temomis ar net numatant atskirà dalykà, leistø studentams ne tik ágyti þiniø neágaliøjø slaugos klausimais, bet ir padëtø formuoti studentø palankesná poþiûrá á negalià turinèius asmenis.

Lietratûra1. Boisseau J. Nurse Practitioner Knowledge and Attitudes

Regarding Developmental Disabilities Health Screening and Health Promotion; 2008, 4 (1) [interaktyvus], [þiûrëta 2009 m.birþelio 3 d.] Priega per internetà: http://journal.ddna.org/volumes/volume-4-issue-1/editorial

2. Broda T. Servises for Persons with Intellectual and Develop-mental Disabilities in Montreal: A. Nurse‘s Perspective. International Journal of Nursing in Intellectual and Developmental Disabilities, 2004 [interaktyvus] [þiûrëta 2009 m.birþelio 15 d.] Priega per internetà: http://journal.hsmc.org/ijnidd

3. Fisher K. Health Disparities and Mental Retardation. Journal of Nursing Scholarship; 2004; 36 (1): 48-53.

4. Kardelis K. Moksliniø tyrimø metodologija ir metodai. Kaunas: Judex, 2004.

5. Medville C.A., Finlayson, J., Cooper, S.A., Allan L., Robinson N., Burns E., Martin G., Morrison J. Enhancing primary health care services for adults with intellectual disabilities. Journal of Intellectual Disability Research; 2005; 49: 190-198.

6. Melville C.A., Cooper S.A., Morrison J., Finlayson J., Allan L., Robinson N., Burns E., Martin G. The outcomes of an intervention study to reduce the barriers experienced by people with intellectual disabilities accessing primary health care services. Journal of Intellec-tual Disability Research; 2006; 50 (1):11-17.

7. Merkys G. Empirinë-analitinë paradigma ir ðiuolaikinis tyrimas. Filosofija, Sociologija; 1999: 353–364.

8. Nehring W. M. Directions for the Future of Intellectual and Developmental Disabilities as a Nursing Specialty. International Journal of Nursing in Intellectual and Developmental Disabilities; 2004; 1 (2) [interaktyvus] [þiûrëta 2009 m.birþelio 2 d.] Priega per internetà: http://journal.hsmc.org/ijnidd

9. Neágalumo statistika ir dinamika. Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir darbo ministerija [interaktyvus] [þiûrëta 2009 m. spalio 2 d.] Priega per internetà: http://www.socmin.lt/index.php?567434200

10. Ruðkus J. ir kt. Veiksniai, darantys poveiká asmenø, turin-èiø specialiuosius poreikius studijoms aukðtojoje mokykloje. Tyrimo ataskaita. Tyrimo uþsakovas ðvietimo ir mokslo ministerija, 2006.

11. Ruðkus J., Maþeikis G. Neágalumas ir socialinis dalyvavi-mas. Kritinë patirties ir galimybiø Lietuvoje refleksija. Ðiauliai: Ðiauliø universiteto leidykla, 2007.

12. Sowney M., Barr O. Caring for adults with intellectual di-sabilities: perceived challenges for nurses in accident and emergency units. Journal of Advanced Nursing; 2006; 55 (1): 36-45.

13. Vygotsky L.S. Mind in society. The Development of Higher Psychological Processes.-Harvard University Press Cambridge, Mas-sachusetts and London, 1978.

TRAINING OF FUTURE NURSES AND THEIR APPROACH TOWARDS GROUPS OF DISABLED PATIENTS

Viktorija PiðèalkienëSummaryKey words: disabled people, inclusion, nurse, students.The article discusses problems of disabled persons inclusion

into society highlightening the importance of positive approach 4 Vaikai, turintys autizmà, elgesio ir emocijø problemas, aktyvumo ir dë-

mesio sutrikimà, protinæ negalià ir kt.

SLAUGA

33032010 m. “Sveikatos mokslai” Nr.3

to person with disability and disadvantages of clinical approach. Disabled patients‘ health problems and possibility to get health

care services have not been analysed fully yet in our country. There are no studies of nurses’ role in this approach. Foreign studies indicate that representatives of this social group usually are not able to get necessary health care services, and personnel including nurses, lack knowledge about health care of disabled persons.

Aim of the paper is to evaluate approach and competences of students of nursing program to work with disabled persons.

Methods: analysis of scientific literature, document analysis (non university nursing study program of one of Lithuanian colleges), student enquiry (qualitative and quantitative analysis), statistical data analysis.

Research indicated that there is significant need for knowledge

Raktaþodþiai: slaugytojai, stresoriai, profesiniai darbo aspektai.

SantraukaÐio darbo tikslas – iðtirti bendruomenës slaugytojø patirtus stresorius bei profesinius darbo aspektus, patikrinti hipotezæ, ar slaugytojø patirtø stresoriø intensyvumas priklauso nuo darbo staþo ir amþiaus. Tyrime dalyvavo 1095 bendruomenës slaugytojai (kas devintas Lietuvoje dirbantis pir-miniuose asmens sveikatos prieþiûros centruose bendruomenës slaugytojas). Darbo rezultatai parodë, kad intensyviausi stresoriai, kuriuos bendruomenës slaugytojai patiria darbe, yra didëjantis darbo krûvis (6,15±3,78), konfliktai su gydytojais (4,64±3,24) ir abejojimas bei susirûpinimas dël tolesnio elgesio (2,70±2,55). Labai didelá darbo staþà (>30 m.) turinèiø bendruomenës slaugytojø, palyginti su kitomis darbo staþo grupëmis, intensyviausias pro-fesinis stresorius yra paramos darbe trûkumas (2,40±1,99; p<0,01). Jaunesná (22-37 m.) amþiø turinèiø bendruomenës slaugytojø, palyginti su kitomis amþiaus grupëmis, intensyviausias profesinis stresorius yra konfliktai su gydytojais (5,04±3,42; p<0,05). Vyresná amþiø (>53 m.) turinèiø bendruomenës slaugytojø, palyginti su kitomis amþiaus grupëmis, intensyviausi profe-

siniai stresoriai yra nepakankamas pasiruoðimas (2,81±2,21; p<0,05) ir paramos darbe trûkumas (2,34±1,95; p<0,01). Tyrimo metu taip pat nus-tatyta, kad bendruomenës slaugytojams darbe buvo keliami didesni psichologiniai reikalavimai (1,93±0,74), nei teikiama laisvë priimti sprendi-mus (1,78±0,77).

ÁVADASLietuvoje atkûrus nepriklausomybæ buvo pradëta

vykdyti pirminës asmens sveikatos prieþiûros reforma. Tikëtasi, kad vykdant ðià reformà gerës sveikatos prie-þiûra, ligø profilaktika ir jø ankstyva diagnostika. Lietu-vos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 17 d. priimtame nutarime sveikatos prieþiûros vystymo programoje buvo numatyta gerinti sveikatos prieþiûros prieinamumà, pri-imtinumà ir tinkamumà, todël iki 2005 m. buvo plëtoja-mos pirminës asmens sveikatos prieþiûros paslaugos ir perkvalifikuojami pirminës asmens sveikatos prieþiûros specialistai (Raila G., 2002). Ypaè jautriai á tai reagavo tuometinës medicinos seserys, dabar vadinamos ben-druomenës slaugytojomis. Pirminës asmens sveikatos prieþiûros reforma slaugytojams tapo labai reikðmingu profesiniu stresoriu, kelianèiu ilgalaiká stresà. Keièian-tis bendruomenës slaugytojø darbo aplinkai ir kylant reikalavimams darbe, buvo reikalingos naujos slaugos, psichologinës, vadybinës bei teisinës þinios. Ávykæ poky-èiai Lietuvoje taip pat turëjo didelës átakos jø tarpusavio

PIRMINËS ASMENS SVEIKATOS PRIEÞIÛROS CENTRUOSE DIRBANÈIØ BENDRUOMENËS SLAUGYTOJØ

PATIRTI STRESORIAI IR PROFESINIAI DARBO ASPEKTAIEDITA GLUMBAKAITË, ARVYDAS ÐEÐKEVIÈIUS

Kauno medicinos universiteto Slaugos ir rûpybos katedra

Adresas susiraðinëti: Edita Glumbakaitë, el. p.: editaglumbakaite@gmail.com

SLAUGA

on nursing of disabled patients. The fact could be proved by not only by student’s self evaluation of knowledge, but also qualitative and quantitative enquiry results showing that most students’ have segregative approach towards phenomena of disability and fear to meet disabled patients in their working environment. Nursing study program does not pay enough attention to acquiring competences to deal with disabled patients. Study program correction with additional themes of disabled patients nursing could allow students not only to acquire necessary knowledge but also to increase positive approach towards disabled patients.

Correspondence to: piscalkiene@one.lt

Gauta 2010-04-03

“Sveikatos mokslai” Nr.3 2010 m.3304

santykiams, kurie skatino ir naujø stresoriø atsiradimà. Taèiau ðiø dienø mokslininkai vis daþniau tyrinëja, kas galëtø sukelti medikams stresà bei kokie keliami jiems darbe reikalavimai.

Ðio darbo tikslas – iðtirti bendruomenës slaugytojø pa-tirtus stresorius bei profesinius darbo aspektus, patikrinti hipotezæ, ar bendruomenës slaugytojø patirtø stresoriø intensyvumas priklauso nuo darbo staþo ir amþiaus.

TYRIMO MEDÞIAGA IR METODAITyrime dalyvavo 1095 bendruomenës slaugytojai

(kas devintas Lietuvoje dirbantis pirminiuose sveikatos prieþiûros centruose slaugytojas). Apklausti 963 (87,9 proc.) mieste ir 132 (12,1 proc.) kaime dirbantys ben-druomenës slaugytojai. Aukðtesnájá iðsilavinimà buvo ágijæ 1015 (92,7 proc.), o aukðtàjá – tik 80 (7,3 proc.) tirtø slaugytojø. Bendruomenës slaugytojø amþius: – 22 - 76 metai (vidutinis amþius – 44 metai, standartinis nuokry-pis – 10,4). Profesinio darbo trukmë: 1 mën. - 54 metai (vidutinë profesinio darbo trukmë – 23 metai, standartinis nuokrypis – 10,7). Pateikiant tyrimo duomenis ir juos analizuojant bendruomenës slaugytojø darbo staþas suskirstytas á 4 grupes: turinèiø maþà darbo staþà (0-10 m.) buvo iðtirta 129 (11,8 proc.) slaugytojai, turinèiø vidutiná darbo staþà (11-20 m.) buvo iðtirta 334 (30,5 proc.) slaugytojai, turinèiø didelá darbo staþà (21-30 m.) buvo iðtirta 378 (34,5 proc.) slaugtytojai ir turinèiø labai didelá darbo staþà (>30 m.) 254 (23,2 proc.) slaugytojai. Daugiausia (34,5 proc.) iðtirta bendruomenës slaugytojø, kuriø darbo staþas nuo 21 m. iki 30 m.Pateikiant tyrimo duomenis ir juos analizuojant bendruomenës slaugytojø amþius suskirstytas á 3 grupes: turinèiø jaunesná amþiø (22-37 m.) buvo iðtirta 331 (30,3 proc.) slaugytojas, tu-rinèiø vidutiná amþiø (38-53 m.) buvo iðtirta 525 (47,9

proc.) slaugytojai, turinèiø vyresná amþiø (>53 m.) buvo iðtirta 239 (21,8 proc.) slaugtytojai. Naudotos standar-tizuotos skalës: Slaugytojø streso darbe (24 teiginiai; adaptuota pagal Gray-Toft P., Anderson J.G., 1981) [2], Psichologiniø darbo aspektø (10 teiginiø; adaptuota pa-gal Niedhammer I. et. al., 1998) [3]. Skalës buvo iðverstos ið anglø kalbos á lietuviø kalbà. Buvo atliktas pakartotinis vertimas ið lietuviø kalbos á anglø kalbà. Buvo gautas leidimas nusipirkti ir naudoti ðias skales. Prieð tai buvo atliktas bandomasis tyrimas. Adaptuotos ðios skalës tarp bendruomenës slaugytojø atlikus tyrimus Lietuvoje [4]. Skaliø ir subskaliø vidiniam patikimumui ávertinti naudoti Kronbacho alfa koeficientai (skaliø ir subskaliø patikimumo kriterijai). Skalë taikoma atskiriems indivi-dams matuoti, kai Kronbacho alfa koeficientas yra 0,80 ir didesnis. Kai Kronbacho alfa koeficientas 0,50-0,79, tinka tik grupëms vertinti. Jei maþesnis nei 0,50, skalæ netinka naudoti. Apskaièiuoti tyrime naudotø skaliø ir subskaliø Kronbacho alfa koeficientai pateikti 1 lentelëje. Slaugytojø streso darbe skalë sudaryta ið 6 subskaliø ar 6 profesiniø stresoriø (konfliktai su gydytojais, nepakanka-mas profesinis pasirengimas, paramos darbe trûkumas, konfliktai su kitais slaugytojais, darbo krûvis, abejojimas ir susirûpinimas dël tolesnio elgesio). Slaugytojø streso darbe skalës 6 profesiniø stresoriø teiginiai vertinti ðiais variantais: 0 – në karto, 1 – retai, 2 – daþnai, 3 – labai daþnai. Psichologiniø darbo aspektø skalë sudaryta ið 2 subskaliø (sprendimø laisvë, psichologiniai reikalavimai darbe) ir 10 teiginiø. Psichologiniai darbo aspektai ver-tinti ðiais variantais: 0 – visiðkai nesutinku, 1 – nesutinku, 2 – sutinku, 3 – visiðkai sutinku.

Tyrimo medþiaga apdorota naudojant SPSS 10.0 versijos statistiniu duomenø analizës paketu. Skaliø vidiniam patikimumui ávertinti naudotas Kronbacho alfa kriterijus. Apskaièiuoti vidurkiai (X), standartiniai nuokrypiai (SN), Fiðerio (F) kriterijus. Tikrinant hipotezæ buvo taikytas Kruskal-Wallio testas. Naudoti tokie statistiniø iðvadø patikimumo lygiai: jei p>0,05 – ne-patikima, p<0,05- patikima, p<0,01 – labai patikima, p<0,001 – itin patikima iðvada.

REZULTATAIBendruomenës slaugytojø patirti profesiniai stresoriai

ir jø pasiskirstymas pagal darbo staþà pateikti 2 lentelëje.Ið 2 lentelëje pateiktø tyrimo duomenø, intensyviausi

stresoriai, kuriuos bendruomenës slaugytojai patiria darbe, yra didëjantis darbo krûvis (6,15±3,78), konfliktai su gydytojais (4,64±3,24) ir abejojimas bei susirûpinimas dël tolesnio elgesio (2,70±2,55), o maþesnio inten-syvumo stresoriai, tai nepakankamas pasirengimas (2,57±2,10), konfliktai su kitais slaugytojais (2,45±2,30),

1 lentelë. Tyrime naudoti Kronbacho alfa koeficientai skalëse ir subskalëse.

SLAUGA

33052010 m. “Sveikatos mokslai” Nr.3

taip pat paramos trûkumas darbe (1,99±1,81). Labai didelá darbo staþà (>30 m.) turinèiø bendruomenës slaugytojø, palyginti su kitomis darbo staþo grupëmis, intensyviausias profesinis stresorius yra paramos darbe trûkumas (2,40±1,99; p<0,01) (2 lentelë).

Ið pateiktø 3 lentelëje tyrimo rezultatø matyti, kad jaunesná (22-37 m.) amþiø turinèiø bendruomenës slaugytojø, palyginti su kitomis amþiaus grupëmis, intensyviausias profesinis stresorius yra konfliktai su gydytojais (5,04±3,42; p<0,05).

Vyresná amþiø (> 53 m.) turinèiø bendruomenës slaugytojø, palyginti su kitomis amþiaus grupëmis, intensyviausi profesiniai stresoriai yra nepakankamas pasiruoðimas (2,81±2,21; p<0,05) ir paramos darbe trûkumas (2,34±1,95; p<0,01) (3 lentelë).

Bendruomenës slaugytojams labai svarbu ne tik ágytas profesinis medicininis iðsilavinimas, bet ir kvalifikaci-jos këlimas bei praktiniai ágûdþiai. Vykdoma pirminës

asmens sveikatos prieþiûros reforma bendruomenës slaugytojams këlë vis naujø uþdaviniø ir reikalavimø jø nuolatiniame darbe. Kaip matyti ið 4 lentelës, ben-druomenës slaugytojai nurodë, kad intensyviausi darbo pobûdþio veiksniai darbe yra ðie: daug ávairiø uþduo-èiø (2,32±0,60), dirbant reikia mokytis naujø dalykø (2,31±0,60). Maþesnio intensyvumo darbo pobûdþio veiksniai bendruomenës slaugytojø darbe: galimybë dar-be priimti sprendimus (1,23±0,90), taip pat kai turi dirbti kûrybingai (1,32±0,97). Ávertinant slaugytojø psichologi-nius darbo aspektus buvo keliami didesni psichologiniai reikalavimai darbe (1,93±0,74) nei jiems suteikiama sprendimø laisvë (1,78±0,77). Tai matyti 4 lentelëje.

REZULTATØ APTARIMASPirminës asmens sveikatos prieþiûros reforma stipriai

veikia darbo sàlygas. Tarptautinës darbo organizacijos praneðimuose skelbiama, jog ðie procesai, priklauso-

2 lentelë. Profesiniø stresoriø intensyvumas ( balais) bendruomenës slaugytojø darbe pagal darbo staþà.

* p – reikðmë skaièiuota taikant Kruskal-Wallio testà

* p – reikðmë skaièiuota taikant Kruskal-Wallio testà

3 lentelë. Profesiniø stresoriø intensyvumas ( balais) bendruomenës slaugytojø darbe pagal amþiø.

SLAUGA

“Sveikatos mokslai” Nr.3 2010 m.3306

mai nuo ðalies ir situacijos, gali bûti lydimi neigiamø padariniø, tokiø kaip atleidimas ið darbo, atlyginimø maþinimas, ilgesnës darbo pamainos, greitesnis darbo tempas. Visi ðie veiksniai gali turëti neigiamos átakos medikø motyvacijai dirbti bei kelti rizikà sveikatos prie-þiûros paslaugø kokybei, kuri yra sveikatos reformø ási-pareigojimas [5]. Todël vis labiau stresà slaugytojø darbe lemia didëjantis darbo krûvis, didëjantis administracijos darbuotojø skaièius, iðtekliø trûkumas, saugumo nebuvi-mas darbe, konfliktai darbe, lëðø darbo sàlygoms gerinti stoka, slaugytojo vaidmens neaiðkumas, vadovavimo trûkumai, nesubalansuotas darbo laikas, stygius laiko kelti kvalifikacijà [6]. Ávykiai stresà sukelia tada, kai mes juos suvokiame kaip neigiamus ir nekontroliuojamus. Nuo to, kaip dauguma þmoniø vertina tam tikrus savo gyvenimo ávykius, priklauso ir patirto streso stiprumas bei intensyvumas. Beveik visi medicinos specialistai su-tinka su pagrindiniu H. Selye (1976) teiginiu, kad ilgai trunkantis stresas gali fiziðkai suþlugdyti, todël ðiø dienø tiek medikai, tiek psichologai tyrinëja, kas galëtø sukelti stresà ir kaip tuos padarinius sumaþinti ar paðalinti [7]. Ðio atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad intensy-viausi stresoriai, kuriuos bendruomenës slaugytojai patiria darbe, yra didëjantis darbo krûvis (6,15±3,78), konfliktai su gydytojais (4,64±3,24) ir abejojimas bei su-sirûpinimas dël tolesnio elgesio (2,70±2,55), o maþesnio intensyvumo stresoriai, tai nepakankamas pasirengimas (2,57±2,10), konfliktai su kitais slaugytojais (2,45±2,30), taip pat paramos darbe trûkumas (1,99±1,81). (2 lentelë). Uþsienio mokslinëje literatûroje pateikiami ávairûs nusta-tytø slaugytojø stresoriø darbe intensyvumo tyrimo duo-menys. Kinijoje atlikto tyrimo duomenimis, intensyviausi slaugytojø, dirbanèiø Kinijos pirminës asmens sveikatos prieþiûros centruose, stresoriai yra didëjantis darbo krû-vis (7,69±2,85), konfliktai su gydytojais (5,32±2,27) ir su kitais slaugytojais (4,71±2,35), o maþesnio intensyvumo profesiniai stresoriai – abejojimas ir susirûpinimas dël

tolesnio elgesio (3,03±1,47), paramos darbe trûkumas (3,45±2,04) ir nepakankamas profesinis pasirengimas (3,45±1,45) [8]. Australijoje intensyviausi slaugytojø stresoriai – didëjantis darbo krûvis (2,21±0,84), konfliktai su gydytojais (1,96±0,63), o maþesnio intensyvumo stre-soriai – tai konfliktai su kitais slaugytojais (1,71±1,10), paramos darbe trûkumas (1,77±0,77), nepakankamas profesinis pasirengimas (1,92±0,53), abejojimas ir susi-rûpinimas dël tolesnio elgesio (1,93±0,69) [9]. Didþio-joje Britanijoje slaugytojams intensyvesná stresà sukelia didelë atsakomybë, didëjantis darbo krûvis, pasikeitimai darbe ir darbo pobûdis, Vokietijoje - konfliktiðki san-tykiai su gydytojais, o Izraelyje - konfliktiðki santykiai su kitais slaugytojais, ypaè dël jø elgesio [10]. Kiti mokslininkai teigia, kad Didþiojoje Britanijoje apie 20 proc. slaugytojø, dirbanèiø bendruomenëje, patiria stresà dël prastai organizuoto darbo su specifinëmis pacientø grupëmis, taip pat dël to, kad nesijauèia saugûs darbe [11]. Ispanijoje pirminës sveikatos prieþiûros centruose dirbantys medikai stresà patiria tada, kai nesuteikiama profesinë pagalba [12], taèiau, kaip teigia autoriai, kuo aukðtesnë profesinë kvalifikacija, tuo maþiau reikia profesinës pagalbos slaugytojams [13]. Pagal pateiktus vëlesnius 2003 m. tyrimø duomenis, Didþiojoje Brita-nijoje daþniausi tarp slaugytojø ðie stresoriai: didëjantis darbo krûvis, konfliktai su bendradarbiais [14], o Egipte - bendradarbiø ir ðeimos paramos stoka [15].

Ðio atlikto tyrimo duomenimis, jei lygintume patirtus bendruomenës slaugytojø profesinius stresorius pagal darbo staþà, tai matyti, kad labai didelá darbo staþà (>30 m.) turinèiø slaugytojø, palyginti su kitomis darbo staþo grupëmis, intensyviausias profesinis stresorius yra paramos darbe trûkumas (2,40±1,99; p<0,01) (2 lentelë). Lyginant bendruomenës slaugytojø patirtus profesinius stresorius pagal amþiø matyti, kad vyresná amþiø (> 53 m.) turinèiø slaugytojø, palyginti su kitomis amþiaus grupëmis, intensyviausi profesiniai stresoriai yra nepakankamas pasiruoðimas (2,81±2,21; p<0,05) ir paramos darbe trûkumas (2,34±1,95; p<0,01) (3 lentelë). Apibendrinus ðiuos gautus tyrimo rezultatus matyti, kad skirtingus intensyvumo ir ávairius stresorius, lemia slau-gytojø profesinë patirtis, darbo pobûdis, kuris priklauso nuo jø darbo krûvio, taip pat, kaip teigia mokslininkai, medicinos darbuotojø poþiûris á savo nuolatiná darbà, jø skirtingi charakteriai bei sugebëjimas valdyti stresà [8,9].

Mokslinës literatûros duomenimis nustatyta, kad esant aukðto lygio psichologiniams reikalavimams, ma-þesnei sprendimø laisvei ir menkai socialinei paramai darbe slaugytojai labiau depresiðki [3]. Ðiuo tyrimu nu-statyta, kad bendruomenës slaugytojams darbe buvo keliami didesni psichologiniai reikalavimai (1,93±0,74),

4 lentelë. Psichologiniø darbo aspektø intensyvumas ben-druomenës slaugytojø darbe.

*p<0,001; F=16,32

SLAUGA

33072010 m. “Sveikatos mokslai” Nr.3

nei teikiama laisvë priimti sprendimus (1,78±0,77) (4 lentelë). Pasak Taivanio mokslininkø, kuo maþesni psi-chologiniai reikalavimai keliami slaugytojams darbe, tuo geresnë jø psichikos sveikata [16].

Vykdomos pirminës asmens sveikatos prieþiûros reformos vienas ið pagrindiniø uþdaviniø – gerinti pir-minës asmens sveikatos prieþiûros ástaigø veiklà ir jø teikiamø paslaugø kokybæ bei efektyvumà. Tobulinant pirminës asmens sveikatos prieþiûros valdymo struktûrà, visuomenei atsiranda galimybë dalyvauti priimant spren-dimus, susijusius su sveikatos prieþiûra. Pacientas turi teisæ á prieinamà sveikatos prieþiûrà, taip pat turi teisæ pasirinkti ir sveikatos prieþiûros ástaigà. Taigi pirminës asmens sveikatos prieþiûros darbuotojai turi bûti moty-vuoti ir stengtis pritraukti daugiau pacientø uþtikrindami darbo kokybæ.

IÐVADOS1. Intensyviausi stresoriai, kuriuos slaugytojai patiria

darbe, yra didëjantis darbo krûvis (6,15±3,78), konfliktai su gydytojais (4,64±3,24) ir abejojimas bei susirûpinimas dël tolesnio elgesio (2,70±2,55). Labai didelá darbo staþà (>30 m.) turinèiø slaugytojø, palyginti su kitomis darbo staþo grupëmis, intensyviausias profesinis stresorius yra paramos darbe trûkumas (2,40±1,99; p<0,01). Jaunesná (22-37 m.) amþiø turinèiø slaugytojø, palyginti su kitomis amþiaus grupëmis, intensyviausias profesinis stresorius yra konfliktai su gydytojais (5,04±3,42; p<0,05).

Vyresná amþiø (> 53 m.) turinèiø slaugytojø, palyginti su kitomis amþiaus grupëmis, intensyviausi profesiniai stresoriai yra nepakankamas pasiruoðimas (2,81±2,21; p<0,05) ir paramos darbe trûkumas (2,34±1,95; p<0,01).

2. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad slaugytojams darbe buvo keliami didesni psichologiniai reikalavimai (1,93±0,74), nei teikiama laisvë priimti sprendimus (1,78±0,77).

Literatûra1. Raila G. Bendrosios praktikos gydytojo veiklos apimtys ir

jà átakojantys veiksniai. Daktaro disertacija, Kaunas, 2002, 110. 2. Gray-Toft P., Anderson J.G. The nursing stress-scale: development

of an instrument. Journal of Behavioural Assessment, 1981; 3(1):11-23. 3. Niedhammer I., Goldberg M., Leclerc A., Bugel I., David S. Psycho-

social factors at work and subsequent depressive symptoms in the Gazel cohort. Journal of Work Environment and Health, 1998; 24(3):197-205.

4.Kalibatas J., Glumbakaitë E., Kanapeckienë V., Mikutienë D. Pirminës sveikatos prieþiûros centruose dirbanèiø slaugytojø profesi-niai veiksniai. Visuomenës sveikata, 2006; 2(33):3-9.

5. Januðkevièius V., Vasilavièius P., Tamkutonienë O., Juozulynas A., Ustinavièienë R. Stresas sveikatos prieþiûros sektoriuje. Sveikatos mokslai, 2006; 4:367-371.

6. Edwards D., Coyle D., Fothergill A., Burnard P. Burnout in com-munity mental health nurses: findings from the all-Wales stress study. Journal of Psychiatric and mental health nursing, 2000; 7(2): 127-134.

7. Myers D.G. Psichologija, 2000; 730. 8. Lee J.K. L. Job stress, coping and health perceptions of Hong

Kong primary care nurses. International Journal of Nursing Practice, 2003; 9(2):86-91.

9. Pinikahana J., Happell B. Stress, burnout and job satisfaction in rural psychiatric nurses: a Victorian study. Journal of Rural Health, 2004; 12:120-125.

10.Vickie A.L., Clinton E.L. Literature review of role stress (strain on nurses: an international perspective). Journal of Nursing and health sciences, 2001; 3:161-172.

11.Edwards D., Burnard P., Coyle D., Fothergill A., Hannigan B. A stepwise multivariate analysis of factors that contribute to stress for mental health nurses working in the community. Journal of Advanced Nursing, 2001; 36(6): 805-813.

12.Fernandez San Martin M.I., Moinelo Camporro A., Villanueva G.A., Andrade R.C., Rivera T.M., Gomez Ocana J.M., Parrilla U.O. Job satisfaction among primary care professional in area 10 Insalud. Journal of Publica, 2000; 74(2): 139-147.

13.Anglada M.N., Canadell L.E. Job satisfaction in primary health care nursing in the countries of Alt and Baix Emporda. Journal of At-tention Primary, 2000; 25(5): 326-330.

14.Andrew Mc.V. Workplace stress in nursing: a literature review. Journal of Advanced Nursing, 2003; 44(6): 633-642.

15.Arafa M.A., Abou Nazel M.W., Ibrahim N.Kh., Attia A. Pre-dictors of psychological well-being of nurses in Alexandria, Egypt. International Journal of Nursing Practice. 2003; 9: 313-320.

16. Chen H.Ch., Beck L.S., Amos L.K. Leadership styles and Nurs-ing faculty job satisfaction in Taiwan. Journal of Nursing Scholarship, 2005; 37(4): 374-380.

THE STRESSORS AND PROFESSIONAL WORK ASPECTS EX-PERIENCED BY THE COMMUNITY NURSES WORKING IN THE CENTERS OF PRIMARY HEALTH CARE

Edita Glumbakaitë, Arvydas ÐeðkevièiusSummaryKey words: nurses, stressors, professional work aspects.The purpose of this work is to analyse the stressors and professional

work aspects experienced by the community nurses and to check the hypothesis whether the intensity of experienced stressors depend on nurses‘ total work record and age.

The research covered 1095 community nurses (every nineth com-munity nurse working in Lithuanian primary health care centers). The research results showed that the most intensive stressors the nurses experience at their work are as follow: increasing work load (6.15 ±3.78), conflicts with doctors (4.64±3.24), doubts and worries about further behaviour (2.70±2.55).

The nurses with very long work record (>30 years) comparing to other total work records groups experience a lack of support at work (2.40±1.99; p<0.01). This stressor is the most intensive in this group of nurses. Younger nurses (22-37 years old) comparing to other age groups experience more conflicts with doctors and these are the most intensive professional stressors for them (5.04±3.42; p<0.05). Older nurses (>53 years old) comparing to other age groups expe-rience professional stressors because of insufficient preparation for work (2.81±2.21; p<0.05) and because of lack of support at work (2.31±1.95; p<0.01).

While assessing the nursing psychological work aspects greater psychological requirements were raised at work (1.93±0.74) than the decision making freedom granted to them (1.78±0.77).

Correspondence to: editaglumbakaite@gmail.com

Gauta 2010-02-10

SLAUGA

“Sveikatos mokslai” Nr.3 2010 m.3308 INFORMACIJA

SummaryAn overview of self-assessment and assessment situation was carried out in the study-process in Tallinn Health Care College.

The aim of this report is to analyse the assessment and self-assessment on the example of applied higher education in Tallinn Health Care College.

Special attention was paid to the assessment and self-assessment processes that took place in THCC. This presentation is based mainly on Self-Evaluation Report composed in the Chair of Dental Technology in 2008.

The development of curriculum has been used in comparison with other universities, such as Helsinki Metropolia University of Applied Sciences. Several contacts with Kaunas College Dental Technician De-partment have also given good impulse for improving our curriculum.

Background. Marking and assessment criteria come from curriculum. Most of the assessment methods are chosen by lecturers themselves. Sometimes we forget that students are one participant in the learning process and we also need to ask their opinion concerning the assessment and marking.

Several assessment methods are used in THCC, in-cluding student self-assessment.

A lot of human learning occurs within a social en-vironment. Learning about ourselves requires looking outward to that environment. Self-assessment is not as an individual activity but as a social activity that should be both formative and facilitated. The objective of self-assessment, like that of assessment in general, is to inform learners’ and practitioners’ judgments about their perfor-mance and knowledge. Teachers play an important role in guiding self-assessment activities to enable learners to evaluate the quality of their own performance, develop reflective skills, and become actively engaged in their continued learning (6).

In order to avoid social exclusion, learners must be included in assessment process. One of the ways learners can take part in the assessment process is self-assessment.

Self-assessment is defined as a process by which stu-dents monitor and evaluate the quality of their thinking and behaviour when learning; identify strategies that improve their understanding and skills.

Students need to self-assess to know when they are learning, how much effort they must do for success, when they have been successful, when they are wrong, and which learning strategies work well for them. Accurate self-evaluation enables students to see what they have mastered and identify what needs further work (4).

Self-assessment is becoming more widely used in the assessment of student learning to increase students’ responsibility in the assessment process.

Self-assessment as forms of assessment in which students plays a role as assessors and that are consistent with the need of society for lifelong learners who reflect continuously on their behaviour and their learning pro-cess. In self-assessment students judge the results of their own learning (1).

The grading system and assessment method in the study-process of THCC. Grading system: There is 6-point assessment system in Tallinn Health Care College

Scale A – E (A - excellent, B- very good, C - good, D - satisfactory, E - poor, F - unsatisfactory.)

For example in Kaunas College grading system is 10-point scale.

10 – 1 scale (10 -excellent, 9 -very good, 8 -good, 7 -highly satisfactory, 6 -satisfactory, 5 - sufficient, 4-1 insufficient.) (8)

In Helsinki Metropolia – university of Applied Sciences are 6-point assessment system. Scale 5 – 0 (5-excellent, 4-very good, 3 -good, 2 -satisfactory, 1-poor, 0 -unsatisfactory.) (2)

Studying takes place in THCC in the forms of auditory work, independent work and practical work. All these studying forms use different teaching and assessment methods that motivate the students to achieve the stu-dy-goals (9).

The assessment objectives are supporting the curri-culum’s objectives and motivation of student’s develop-ment. The assessment of study-results and feedback as part of assessment enables to analyse study-results from

ASSESSMENT AND SELF-ASSESSMENT IN TALLINN HEALTH CARE COLLEGE

TÕNU KAUBA, MARIT PALJAK Chair of Dental Technology, Tallinn Health Care College, Estonia

Correspondence to: Tõnu Kauba, e-mail: tonu.kauba@ttk.ee

33092010 m. “Sveikatos mokslai” Nr.3

the standing points of students’ studying processes and the effectiveness of applied studying methods (9).

Assessment (exam, graded preliminary, preliminary) can be in written form, oral or a complex exam (test, practical performance and oral explanation). For ins-tance, every basic subject ends with a complex exam that consists of theoretical test and practical task. The adequacy of student’s own assessment has a role in the formulation of practical task grade.

During the assessment in the practical part of the studying, a component that counts the student’s indivi-duality is applied. The students give an assessment to the works of their own and also their fellow students; this is important for growing into a self-guiding learner, reducing the risk of later mistakes. (9).

Self-assessment also identifies further learning targets and instructional strategies (correctives) students can apply to improve achievement (4).

Exam, preliminary or graded preliminary is conduc-ted during the final lessons of the subject, except the final exam in the fourth year that comprises everything that has been studied during the whole study-period. The final exam is preceded by consultation and a longer preparation period (3 weeks) (9).

The chair of dental technology has carried out an analysis on the self-evaluation of students, and also on the results of written exams and prelims. Basing on these results, our conclusion is that the students have rated the developing of manual skills more important than acquiring theoretical knowledge (3).

The in-time returning of feedback has an important role in the assessment of studying results. In the assess-ment of study-results not only the final result has the decisive importance, but also the process that has lead to it. That is why different components are used in as-sessment of study-results, like active participation in the studying, the independent work that has been submitted in time and finalized as required, its content etc (9).

Assessment of practical training in Tallinn Health care College. The assessment of practical training outcomes proceeds from the objectives of practical training. The practical training objective is regarded as the attaching and applying in practice the knowledge and skills acqui-red in theory, also the acquiring of practical skills, and the shaping of special and professional attitudes and value judgments. The practical training attaches and improves the student’s theoretical knowledge and practical skills.

The documentation consists of confidentiality agree-ment, student’s assessment sheet, trilateral agreement (student-practical training base-college), report of prac-

tical works and instructions for composing the practical training report (9).

During the practical training, two practice seminars will be held in the college. The first seminar is before the commencing of practical training and the second se-minar on the final day. During the first seminar, students raise their personal objectives for the practical training, and write them down on student’s assessment sheet.

The student’s individual goals of the practical trai-ning are discussed continuously between tutor, mentor and the student. At the end of the practical training the mentor gives an assessment on the student’s assessment sheet. On the final seminar of the practical training, the objectives of practical training will be reviewed once again and every student gives an assessment about the achieving of the practical training objectives. The student’s specification about the practical activities will be written on student’s evaluation sheet. The students will present their practical training report on the final seminar that provides an overview about the activities, environment conditions of practical training, also the mentorship details are discussed during the practical training. The assessment of practical training will be marked as passed/ not passed. (9)

Training report that contains self-assessment can pro-vide critical feedback to teachers about whether students are engaged. (5)

Sometimes formal assessment of students` works occurs that in some cases can cause non-objective over assessment. Timely and honest feedback from practical training mentors can help to reduce such problems.

The authors position of the Necessity for Self-As-sessment Skills of the Students in Their Practical Studies in Applied Higher Education. 1. Self-assessment is a key part of learning and it deepens students` learning experiences. 2. The self-assessment helps students to identify their learning needs. 3. Self-assessment is a crucial means of stimulating a student’s capacity to be-come a lifelong learner. 4. The basis of self-assessment knows oneself, from which can come an understanding of oneself and one’s learning. 5. In self-assessment, students review not only their learning outcomes but also the experiences that lead to those outcomes. 6. In self- assessment, the leaner reviews and judges what was done how it was done, and how it is related to the learning process and product.

CONCLUSIONAssessment and self-assessment are important com-

ponents in the dental technician curriculum of Tallinn

INFORMACIJA

“Sveikatos mokslai” Nr.3 2010 m.3310

Health Care College. The objectives of assessment are the supporting of curriculum objectives and the motiva-tion of students’ development. Self-assessment is a form of assessment in which students have a role as assessors. Our goal is to involve students in learning process and to give them opportunity through self-assessment to actively design their own professional development.

The assessment of study-results and in-time feedback as part of assessment enables to analyse study-results and processes. Teachers and practical training mentors guide the self-assessment activities of students and help them to be lifelong learners.

The regular self-assessment is an important tool for carrying out high-quality study process.

References1. Hattum-Janssen, N., Lourenço, J.M. (2008). Journal of pro-

fessional issues in engineering education and practice. Peer and Self-Assessment for First-Year Students as a Tool to Improve Learning. Oct.2008

2. Helsinki Metropolia University of Applied Sciences. Evaluation and Certificates. Assessment.

www.metropolia.fi/koulutustarjonta/avoin_amk/arviointi_ja_opin-tosuoritusote/ (28.10.2009)

3. Kauba, T. (2009). Evidence based teaching and curriculum in dental technology. Cohere.

4. McMillian, J. H. , Hearn, J. (2009) Student Self-Assessment. The Key to Stronger Student

Motivation and Higher Achievement. 5. Munns, G., Woodward. H. Student engagement and student

self-assessment: the REAL framework. University of Western Sydney, Australia.2006; 13 (2):194 – 195.

6. Sargeant, J., Mann, K. et al (2008). Journal of Continuing Edu-

cation in the Health profession “Directed” Self-Assessment: Practice and Feedback Within a Social Context. 2008; 28 (1): 47–54.

7. Sargeant, J. ‘To call or not to call’: making informed self-assessment. Blackwell Publishing. Medical Education. 2008; 42: 854–855.

8. Studies at Kaunas College. The Lithuanian Grading System. Kaunas College. www.kauko.lt/english/college.php?page=informa-tion&main=studies_at_college (28.10.2009)

9. Tallinn Health Care College. (2008). Self-evaluation report. Dental Technician Curriculum. First level Higher Education Applied Higher Education.

www.ttk.ee/public/SELF_EVALUATION_REPORT_DENTAL_TECH-NICIAN_CURRICULUM. p (28.10.2009).

TALINO SVEIKATOS PRIEÞIÛROS KOLEGIJOJE ATLIKTOS STUDIJØ PROCESO SAVIANALIZËS VERTINIMAS IR APÞVALGA

Tõnu Kauba, Marit Paljak SantraukaAtaskaitoje iðnagrinëtas vertinimas ir savæs vertinimas remiantis

Talino sveikatos prieþiûros kolegijos aukðtojo mokslo pavyzdþiu. Ypatingas dëmesys buvo skirtas vertinimo ir savæs vertinimo pro-cesams, kurie vyko praeityje. Darbas pagrástas 2008 metais Dantø technologijos katedros parengta savæs vertinimo ataskaita. Kolegijos mokymo programa buvo lyginama su kitø universitetø programomis, pvz., su Helsinkio Metropolijos taikomojo mokslo universitetu. Siekiant pagerinti mokslo programà buvo uþmegzti ryðiai su Kauno kolegijos Dantø technologijos fakultetu.

Adresas susiraðinëti: tonu.kauba@ttk.ee

Gauta 2010-04-08

INFORMACIJA

33112010 m. “Sveikatos mokslai” Nr.3

SVEIKATOS MOKSLAI

HEALTH SCIENCES

2010’3

TURINYS

A. Dumèienë, O. Leiputë. Paaugliø psichoemocinës savijau-tos kitimo tendencijos sàsajoje su fiziniu aktyvumu ..3131R. Malinauskas, E. Èerniauskas. Lietuvos studentø krepðinio lygos krepðininkø ir krepðininkiø emocinës bûsenos prieð pasunkintas pratybas ir po jø ........................................3135Ð. Klizas, I. Ramanauskienë, A. Dumèienë, O. Leiputë, M. Dubosas, J. Aliðauskas. Paaugliø psichosocialinës adaptaci-jos ir savæs vertinimo sàsajos su lytimi ......................3138R. Chadyðienë, A. Girgþdys. Ultravioletinës spinduliuotës intensyvumo pokyèiø tyrimai rekreacinëje zonoje ....3143V. Stasiukynienë, A. Alaaeddine, D. Reingardienë, V. Pilvi-nis, J. Vilèinskaitë, R. Pilvinienë. Nikotinas ..............3146R. Malinauskas, A. Brusokas. Skirtingos lyties 14–16 metø mokiniø suvokto streso ir depresyvumo ypatumai .....3151Ð. Klizas, I. Ramanauskienë, A. Dumèienë, V. Linonis. Vidu-riniojo mokyklinio amþiaus moksleiviø psichikos sveikatos ir mokyklinio nerimo ypatumai .................................3154R. Malinauskas, A. Brusokas. Skirtingos lyties 14–16 metø mokiniø psichikos sveikatos ypatumai ......................3157I. Laukienë, R. Sargautytë. Serganèiø vëþiu pacientø savitar-pio pagalbos grupës: psichosocialiniai aspektai ........3160L. Radzevièienë, L. Miliûnienë, J. V. Vaitkevièius, V. Na-vickienë, A. Kazlauskas, D. Mockevièienë, E. Elijoðius, V. Nemeikðienë. Asmenø, serganèiø iðsëtine skleroze (IS), socialinës komunikacijos ágûdþiø plëtojimas menu ......3166A. Dumèienë, D. Lapënienë. Kûrybiðkos profesinës veiklos sàsaja su emocine fiziologine mokytojø bûsena ........3172I. Kupèikienë. Supervizijos svarba sveikatos prieþiûros spe-cialistø profesinei veiklai ..........................................3175M. Gintilienë, D. Krasuckienë, E. Krukauskienë, L. Kuzmins-kienë. Sveikatos ir socialinës globos specialistø poþiûris á poreikio prieþiûrai standartizuoto vertinimo galimybes 3180E. Babonienë, O. Ragaþinskienë, Þ. Mickienë, L. Jonaitienë. Farmacinës paslaugos kaitos galimybës pagal farmacinës rûpybos rekomendacijas ...........................................3186E. Maèiûnas, V. Silickas , Z. Javtokas, A. Juozulynas, P. Èelkis. Visuomenës sveikatos raida Lietuvoje: 1990 metai – nacionaliniø sveikatos koncepcijø pradþia .............3190E. Maèiûnas, V. Silickas , Z. Javtokas, A. Juozulynas, P. Èel-kis. Nacionalinës visuomenës sveikatos prieþiûros raida Lie-tuvoje 1990 metais ...................................................3198E. Maèiûnas, V. Silickas , R. Petkevièius, P. Èelkis, A. Juozu-lynas. Visuomenës sveikatos politikos sampratø formavimas 1991 metais ..............................................................3205

A. Miðkinytë, A. Bagdonas. Poþiûrio á savo kûnà ir asmeny-bës savybiø sàsajos: þvalgomojo tyrimo rezultatai ....3212M. Barisienë, A. Sruogis, R. Grigienë, N. E. Samalavièius. Riestinës þarnos rezekcija su radikalia cistektomija dël ið-plitusio riestinës þarnos vëþio ...................................3217L. Kimðevaitë. Nervø sistemos paþeidimas sergant plauèiø ligomis .....................................................................3221R. Ryliðkytë, N. E. Samalavièius, E. Sakalauskas, K. Gylys. Kolonoskopijos, TEM ir laparoskopinës chirurgijos derinys ligoniui, serganèiam daugybiniais storosios þarnos polipais: klinikinio atvejo pristatymas .....................................3228A. Trumpaitë, L. Ratkus, R. Leonavièius, V. Grigaliûnienë. Generalizuotos miastenijos klinikinis atvejis: diferencinës diagnostikos sunkumai .............................................3232P. Zachovajevas, B. Zachovajevienë, D. Bulotienë, G. Buð-manienë. Pacientø, persirgusiø galvos smegenø insultu, sau-gaus vaikðèiojimo vertinimas bergo pusiausvyros skale 3236J. Þekonienë, L. Lukðienë, A. Pûrienë, V. Peèiulienë. Burnos skalavimo skysèiø palyginimas .................................3240R. Kirðienë, L. Bieliauskaitë-Svetlauskienë, M. Butkevièiûtë, R. Staniulytë. Epidûrinës analgezijos poveikis motinai ir naujagimiui ..............................................................3246A. Macas, V. Ragaiðis, M. Butkevièiûtë. Hemodinamikos rodikliø prognozinë vertë, esant ûminio ðirdies nepakanka-mumo sindromui ......................................................3254D. Voita, E. Valevica, A. Bukulite, M. Ðilina. Psichosociali-niai skausmo aspektai ir nemedikamentinis migrena sergan-èiøjø gydymas ..........................................................3259A. Macas, M. Butkevièiûtë, D. Kavaliauskaitë. Hemodinami-kos rodikliø pokyèiai ûminio miokardo infarkto metu 3264K. Èepas, V. Janulytë, A. Pûrienë. Gyvø dantø balinimo ka-pomis saugumas .......................................................3273V. Varinauskas, S. Samsanavièienë, R. Kuprys. Dantø im-plantai sergantiesiems diabetu ..................................3277G. Buðmanienë, B. Zachovajevienë, P. Zachovajevas, G. Garbenienë. Funkciniø testø, susijusiø su apsitarnavimo ko-kybe, vertinimas pacientams po peties sukamosios manþetës operacijø ..................................................................3281V. Rastenienë. Prielaidos, sàlygojanèios slaugytojø, dirban-èiø intensyvios terapijos skyriuje, perdegimo sindromà 3285D. Smaidþiûnienë. Pacientø, serganèiø chirurginëmis ligo-mis, situacinës adaptacijos savitumai .......................3290V. Piðèalkienë. Bûsimø slaugytojø poþiûris ir pasirengimas negalià turinèiø pacientø grupiø atþvilgiu .................3296E. Glumbakaitë, A. Ðeðkevièius. Pirminës asmens sveikatos prieþiûros centruose dirbanèiø bendruomenës slaugytojø

“Sveikatos mokslai” Nr.3 2010 m.3312

patirti stresoriai ir profesiniai darbo aspektai .............3303T. Kauba, M. Paljak. Talino sveikatos prieþiûros kolegijoje atli-ktos studijø proceso savianalizës vertinimas ir apþvalga 3308

CONTENTS

A. Dumèienë, O. Leiputë. The links of the tendencies in the psycho-emotional self-feeling of adolescents to the physical activity .....................................................................3131R. Malinauskas, E. Èerniauskas. Emotional states among male and female basketball players of Lithuanian student’s basketball league before and after exercises .............3135Ð. Klizas, I. Ramanauskienë, A. Dumèienë, O. Leiputë, M. Dubosas, J. Aliðauskas. Links between psychosocial adjust-ment and self-esteem of adolescence and their gender 3138R. Chadyðienë, A. Girgþdys. Research of variations of ultra-violet radiation intensity in recreation area ...............3143V. Stasiukynienë, A. Alaaeddine, Dagmara Reingardienë, Vidas Pilvinis, Jolita Vilèinskaitë, Rugilë Pilvinienë. Nicotine 3146R. Malinauskas, A. Brusokas. Depression and perceived stress among 14–16 year old students for males and females 3151Ð. Klizas, I. Ramanauskienë, A. Dumèienë, V. Linonis. Pecu-liarity of the mental health and anxiety of students of medium schooling age ...........................................................3154R. Malinauskas, A. Brusokas. Mental health among 14–16 year old students for males and females ....................3157I. Laukienë, R. Sargautytë. Self-help groups for cancer pa-tients: psychosocial aspects ......................................3160 L. Radzevièienë, L. Miliûnienë, J. V. Vaitkevièius, V. Navic-kienë, A. Kazlauskas, D. Mockevièienë, E. Elijoðius, V. Ne-meikðienë. Dimensions of social communication in patients with MS and possible changes using art education ...3166A. Dumèienë, D. Lapënienë. The link of the creative pro-fessional activity with emotional physiological state of the teachers ....................................................................3172I. Kupèikienë. Supervision in the professional activities of health care specialists ...............................................3175M. Gintilienë, D. Krasuckienë, E. Krukauskienë, L. Kuz-minskienë. The attitude of health and social care workers towards standardization in the assessment of care of people with complex problems ............................................3180E. Babonienë, O. Ragaþinskienë, Þ. Mickienë, L. Jonaitienë. Possible changes in pharmaceutical services according to pharmaceutical care recommendations ....................3186E. Maèiûnas, V. Silickas , Z. Javtokas, A. Juozulynas, P. Èel-kis. Public health development in Lithuania: the year of 1990 – start for national health concepts ...........................3190E. Maèiûnas, V. Silickas , Z. Javtokas, A. Juozulynas, P. Èelkis. Development of public health care in Lithuania in 1990 3198E. Maèiûnas, V. Silickas , R. Petkevièius, P. Èelkis, A. Juo-zulynas. The formation of public health policy concept in Lithuania in 1991 .....................................................3205

A. Miðkinytë, A. Bagdonas. The relationship between body image attitudes and personality: pilot study results ...3212M. Barisienë, A. Sruogis, R. Grigienë, N. E. Samalavièius. Sigmoid resection and radical cystectomy due to advanced sigmoid cancer .........................................................3217L. Kimðevaitë. Lesion of nervous system in patients with lung diseases ....................................................................3221R. Ryliðkytë, N. E. Samalavièius, E. Sakalauskas, K. Gylys. Combination of colonoscopic polypectomy, laparoscopic surgery and transanal endoscopic microsurgery for a patient with multiple large colorectal polyps ........................3228A. Trumpaitë, L. Ratkus, R. Leonavièius, V. Grigaliûnienë. Clinical case of myasthenia gravis: dificultys of differential diagnosis ..................................................................3232P. Zachovajevas, B. Zachovajevienë, D. Bulotienë, G. Buð-manienë. Evaluation of safe walking, according to balance scale for patients after stroke .....................................3236J. Þekonienë, L. Lukðienë, A. Pûrienë, V. Peèiulienë. A com-parison of mouthrinses .............................................3240R. Kirðienë, L. Bieliauskaitë-Svetlauskienë, M. Butkevièiûtë, R. Staniulytë. Epidural analgesia effect on maternal and neo-natal .........................................................................3246A. Macas, V. Ragaiðis, M. Butkevièiûtë. Monitoring of he-modynamic parameters in patients with acute heart failure syndrome ..................................................................3254D. Voita, E. Valevica, A. Bukulite, M. Ðilina. Psychosocial aspects of pain and nonmedication treatment of migraine patients in headache free period ...............................3259A. Macas, M. Butkevièiûtë, D. Kavaliauskaitë. Hemodyna-mic indicators changes in acute myocardial infarction 3264K. Èepas, V. Janulytë, A. Pûrienë. The safety of vital teeth bleaching with the nightguard: a literature review ....3273V. Varinauskas, S. Samsanavièienë, R. Kuprys. Dental im-plants in diabetic patients .........................................3277G. Buðmanienë, B. Zachovajevienë, P. Zachovajevas, G. Garbenienë. Evaluation of functional tests associated with quality of self-service for patients after surgery of the rotator cuff ...........................................................................3281V. Rastenienë. The assumptions leading to nurses, working in intensive care unit, burnout syndrome ..................3285D. Smaidþiûnienë. Patients with surgical diseases, specific features of situational adaptation ..............................3290V. Piðèalkienë. Training of future nurses and their approach towards groups of disabled patients ..........................3296E. Glumbakaitë, A. Ðeðkevièius. The stressors and profes-sional work aspects experienced by the community nurses working in the centers of primary health care ..........3303T. Kauba, M. Paljak. Assessment and self-assessment in Tal-linn health care college ............................................3308