2008 gruodis

Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 2008m. gruodis, Nr.3

Ar nepamiršome, kas yra Kalėdos?

Iš kišenės netyčia man Dievas iškrito Ir, matyt, nuriedėjo savo keliais…

Ir slepiuosi kaip vaikas, kad nieks nematytų – Na, kaipgi be Dievo Kalėdos praeis…

S.Mykolaitis

Artėjančių švenčių šurmulys, masinis dovanų pirkimas... Tai būdinga dažnam iš mūsų prieš didžiąsias šventes. Tik... ar nepamiršome tikrosios Šventų Kalėdų esmės? Ar nederėtų susimąstyti apie tikrąsias šios šventės vertybes? Apie tai šį kartą kalbamės su Tabariškių parapijos klebonu Jordanu KAZLAUSKU.

Nuotrauka iš asmeninio

albumo

–Ar ruošiatės žiemai? Ar puošiate eglutę? –Specialiai nesiruošiu, tiesiog susirandu tinkamesnius

rūbus šiam metų la ikui, naujų neperku, didelės ka inos. Kam pirkti naujus, je igu jų yra, jie nesuplyšę. Eglutę puošiu kasmet, gruodžio 20-ąją. Pagal tradic iją reikėtų puošti Kūčių išvakarėse, deja, tą dieną jau nesuspėju. O bažnyčioje eglutę visada kas nors padeda papuošti.

–Ar laukiate didžiųjų švenčių? –Ir laukiu, ir ne laukiu. Žmonėms tai – didelė šventė,

tačiau man – darbas ir pasiruošimas.

–Kokias tradicijas prisimenate iš vaikystės? Ar jos išliko iki šiol?

–Galėčiau išskirti pagrindinę tradic iją – Kūčių valgymą. Taip pat pamenu burtų iš va ikystės: šiaudo traukimas, merginų išėjimas laukan ir klausymasis, iš kurios pusės šunys loja (iš ten jaunikis turįs atvykti), taip pat suglamžyto popieriaus deginimas, stebėjimas, kokios formos bus šešėlis. Šia is laikais tradic ijų mažiau, žinoma, pagrindinės yra išlikusios, žmonės eina į bažnyčią.

Nukelta į 3 puslapį

Gimnazijoje dvelkia Kalėdomis

Gal ir ne visi, dabar skaitantys gimnazijos laikraštį, žinome tikrąsias Kalėdų šventės tradicijas, tačiau visi sutiksime, kad vienas iš smagiausių kalėdinių darbų yra namų dekoravimas. Taigi ir į mūsų gimnaziją atėjo Kalėdos, nes mūsų gimnazistai bei pradinukai labai noriai ją puošė.

Pradinių klasių mokinia i ir mokytoja N. Augūnienė su šeštokais karpė snaiges, gimnazista i karpė varveklius ir dabino jais langus bei sienas.

Nuostabius angelus į mokytojų kambarį įskra idino technologijų mokytojos L. Česnauskienės vadovaujamo technologijų būrelio „Tekstilės paslaptys“ merginos.

–Su merginomis jau nuo rugsėjo svarstėme, kaipgi mums papuošti mokytojų kambarį. Sugalvojome, kad puikiausiai tiktų velti angelai.Tai buvo puiki idė ja, kiekvienas angelėlis išėjo labai individualus ir nepaprastai gražus,– džiaugėsi mokytoja.

Aktų salę originaliai papuošė dailės mokytoja V. Laužadienė.

Ir štai jau juntama ta nuostabi Kalėdų dvasia.

Dabar galime atsipa la iduoti nuo visų mirgančių parduotuvių vitrinų ir nuo nežinomybės, kam ką nupirkti. Išjunkime televizorių, kuris ta ip blaško savo grandioziniais koncertais. Pabūkime kartu su šeima.

Atverkime savo širdis ir įs idėkime nors ir nedidelę dale lę MEILĖS, LAIMĖS ir KANTRYBĖS. Atsiprašykime tų, kuriuos galbūt kažkada įskaudinom, atleiskim tiems, kurie gal ir nenoromis įskaudino mus.

Ievos Bielinskytės (4ga) nuotrauka


2

Džiugina pradinukai

Gruodžio 5d. Kauno apskrities teisinių žinių viktorinoje „Būk saugus“ trečių klasių komanda užėmė II vietą. Mūsų gimnazijai atstovavo labai šaunus panelyčių penketukas:

Urtė Raudoniūtė, Erika Zenkevičiūtė, Judita Miškinytė,

Ieva Gudelivičiūtė, Barbora Petrunytė.

Gruodžio 10d. gimnazijos 3b klasės mokinių sukurta knygelė Kauno rajono švietimo centro organizuotame konkurse „Kuriame knygą“ pripažinta viena iš geriausių. Kūrėjai paskelbti laureatais (už nuotaikingiausias istorijas). Knygeles gimnazijoje kūrė visos pradinukų klasės.

Jovitos Puidokienės ir Justo Pauliko (7c) informacija _____________________________

Krepšininkų pamaina

Gruodžio 1 d. vyko berniukų atranka į jaunesniųjų gimnazijos krepšininkų komandą. Mokytojai sulaukė daug norinčių į ją patekti, bet sėkmė nusišypsojo tik geriausiai pasirodžiusiems. Atranka vyko įprastai: I rinktinė žaidė prieš II rinktinę. Aktyviausiai, geriausiai žaidžiantys ir taikliausiai mėtantys berniukai pateko į komandą. Štai mūsų šaunuoliai: D. Misevičius, K. Kumža, M. Deinis, S. Žebrauskas, J. Leonavičius, T. Vaitkevičius, A. Gavelis, M. Bindokas, T. Maluška ir E. Serkevičius.

Vaikinai ne tik pateko į komandą, bet ir spėjo sudalyvauti rungtynėse su Panevėžiuko komanda (pralaimėjo rezultatu 96:79) ir su Vilkijos krepšininkais (laimėjo rezultatu 78:49). Dabar jų laukia iškovotasis pusfinalis, kuriame susitiks su Jonučių mokyklos krepšininkais.

Sėkmės mūsų gimnazistams!

Agnė Latvytė (1gd) ir Rūta Šlapikaitė (1ga) _____________________________

Gimnazijos galiūnai

Lapkričio 27 d. Vilkijoje vyko Kauno rajono mokyklų ir gimnazijų svarsčio kėlimo varžybos. Varžybose buvo 2 rungtys: 16 kg svarsčių spaudimas nuo krūtinės virš galvos ir 1 svarsčio rovimas viena ranka, po to kita. Dalyvavo ir tokius rezultatus pasiekė:

Spaudimas Rovimas Vieta Mindaugas Dapkus 2gd 40 70 II Valdas Kardaševičius 2gb 60 160 I Deivis Laurinavičius 2gd 65 122 I Mantas Gurkšnys 3gb 50 120 I Lukas Gurkšnys 2gb 36 50 I Vaidas Simonaitis 3ga 60 123 II Valdas Venckūnas 2gc 100 192 I Justinas Zorskas 3gc 70 150 II

Iš 8 svorio kategorijų (iki 53, 58, 63, 68, 73, 78, 85 ir daugiau kaip 85 kg) mūsų dalyviai 5 kategorijose laimėjo I vietas, 3 kategorijose II vietas.

2009 m. sausio 31 d. dalyvausime Lietuvos mokyklų zoninėse svarsčio kėlimo varžybose Marijampolėje. Sėkmės mums .

Paulius Visockas

Mūsų nuoširdžiausieji

Tęsdami ilgametę tradiciją prieš Kalėdas vėl išrinkome nuoširdžiausius klasių mokinius. Šį garbingą titulą šiemet pelnė:

1a Gabrielė Petrauskaitė 1a Justas Savukynas 1b Gintvilė Rutkutė 1b Einoras Mackevičius 2a Livija Vasiliauskaitė 2a Paulius Kriščiūnas 2b Laura Mačiutaitė 2b Mantas Zvicevičius 2c Barbora Vis montaitė 2c Aurimas Šriupša 3a Renata Poderytė 3a Karolis Guseinovas 3b Gabija Milutytė 3b Lukas Rimkevičius 4a Gerda Kulaitytė 4a Augustas Brazauskas 4b Simonas Čeponis 4b Digna Beržanskaitė 5a Sig ita Žebrauskaitė 5b Jokūbas Burba 5c Ugnė Lisauskaitė 5d Viktorija Balčiūnaitė 6a Gyt is Lydeka 6b Melisa Žvirblytė 6c Lukas Grubevičius 7a Gustė Beržanskaitė 7b Matas Peckus 7c Eg lė Kvietkutė 7d Greta Jonaitytė 8a Dovydas Pugevičius 8b Antanas Radzevičius 8c Laura Slabadaitė 8d Lina Šernaitė 1ga Andželika Kuraitė 1gb Domantė Ciegytė 1gc Lina Dapkutė 1gd Julija Paulauskaitė 2ga Šarūnas Trumpickas 2gb Justas Raudonius 2gc Akvilė Arlauskaitė 2gd Justina Mizeraitė 3ga Jovilė Makutėnaitė 3gb Antanas Končius 3gc Mindaugas Tūba 4ga Inga Basevičiūtė 4gb Mantas Pėteraitis 4gc Antanas Štrimait is

Sveikiname visus! Džiaugiamės ir linkime nepasikeisti – skleisti nuoširdumą, draugiškumą savo klasėse. Sėkmės!

3

Atkelta iš 1 puslapio

Ar nepamiršome...

–Kokių dovanų gaudavote vaikystėje? –Tai nebuvo kažkas labai gausaus. Rasdavome

saldainių, vieną kitą žaisliuką ar vaisių (nors jų būdavo sunku gauti) po eglute. Nieko ypatingo, tačiau ir tai mus džiugindavo.

–Kaip manote, ko trūksta šiandieniniam jaunimui ir apskritai visiems žmonėms?

–Visų pirma, trūksta pačios esmės supratimo, pajutimo. Šiais laikais visi nori daug, greit ir plačiai. Visiems dabar visko reikia, todėl pradingsta supratimas, kas yra svarbiausia. Nesiorientuojama į tikrąsias vertybes, viskas yra vartotojiškame lygyje. Reikėtų nepamiršti, kad kartais užtenka paprastų, kasdieniškų dalykų, kuriais galima pasidžiaugti. Patiems reikėtų mokėti kurtis šventę iš paprastų dalykų. Dovanas turėtume dovanoti iš širdies ir visi turėtume suprasti kitų draugiškumą, dosnumą, šiltumą.

–Ką manote apie tai, kad, nespėjus praeiti Vėlinėms, vitrinose jau pasirodo kalėdiniai atributai?

–Tai yra labai blogai, viską diktuoja rinkos sistema. Manau, tai sunku pakeisti. Susiformavo naujos, blogos tradicijos. Paprasčiausiai, žmonėms trūksta supratimo. Mažiems vaikams dovanų tikrai reikia, bet kai suaugę dovanoja visi visiems, tai tikrai nereikalinga. Užtektų pasveikinti, paspausti ranką, palinkėti ramybės, sėkmės. Dabar viską lemia komercija. Labai dažnai žmonės ,,užkimba“ ant jų kabliuko ir perka visokias smulkmenas, dažnai nereikalingus dalykus. Tai tik apkrauna žmones (žvakės, įvairios smulkmenos), daiktai, kurių nėra kur dėti, būna tik dar vienas galvos skausmas.

–Ką turėtume žinoti apie Šv.Kalėdas? –Manau, kad reikia ne žinoti, o pajusti, gyventi

jomis, jų nuotaika. Reikia turėti šventiškumo. Tu gali žinoti, kad šiandien Kalėdos, tačiau jei būsi piktas, suirzęs, nesuteiksi šventės nei sau, nei kitiems. Visi turėtume pajusti gamtos ypatingumą (lūžta ilgiausia metų naktis), tą atmosferą mieste, bažnyčioje, žmonėse.

–Ko palinkėtumėte artėjančių Kalėdų proga? –Norėčiau palinkėti pačių paprasčiausių dalykų.

Sutarimo vieniems su kitais, susitaikymo, šiltumo, atidumo, pagarbos vieni kitiems. Apskritai, norėčiau palinkėti, kad visi atrastume tai, kas mus visus, tokius skirtingus, sujungia į vieną bendruomenę, tautą, kad jaustume tarpusavio vienybę ir nežiūrėtume į kažkokius skirtumus. Norėčiau, kad švenčių proga visi paliktume blogybes, pažvelgtume į pasaulį tarsi naivaus vaiko akimis, kurios viską priima. Kalėdos juk – Kristaus gimimo šventė.

To ir linkime visiems: nepamiršti, kad, pirmiausia, Šventos Kalėdos – šeimos, Kristaus gimimo šventė, o tik paskui dovanų laukimas ir jų ieškojimas po eglute.

Vytenis Radžiūnas, 4ga


Gimnazijoje dvelkia...

Bent kartą metuose patikėkim stebuklais ir nebepykime ant mokytojų (kurie parašė neteisingą įvertinimą), draugų (kurie nebuvo šalia svarbiausiomis akimirkomis), tėvų (nuo kurių meilės bei dėmesio kartais darosi bloga).

Būkim laimingi, dori ir teisingi. Mylėkime vieni kitus ir palinkėkime vieni kitiems šventų Kalėdų.

Su šventėmis Jus sveikina Akvilė Arlauskaitė, 2gc ______________________________

Kad mūsų širdys sušiltų

Ir šių metų gruodį mūsų gimnazijoje vyksta jau tradicija tapęs projektas „Kad mūsų širdys sušiltų“. Apie jį paprašėme papasakoti projekto vadovę, gerb. etikos mokytoją Zitą Laužikaitę.

–Turbūt kiekvienas žino apie nuoširdžiausio klasės mokinio rinkimus, bet tikrai ne visi žino, jog tai yra šio projekto dalis. O juk taip ir prasideda šis projektas. Klasėse išrenkami nuoširdžiausi mokiniai, kurie kviečiami fotografuotis, o jų nuotrauka dedama į mokyklos garbės knygą, esančią gimnazijos muziejuje. Paskui nuoširdžiausių mokinių tėveliai kviečiami į mokyklą, čia jiems garbingai įteikiami padėkos raštai, vyksta koncertas.

Paskui, kaip ir kiekvienais metais, važiuojame į Ežerėlio senelių globos namus. Noriu pasidžiaugti, kad mokiniai tikrai noriai važiuoja ir prieš šventes pradžiugina senelius. Jiems nuvežame pradinukų sukurtų kalėdinių atvirukų. Kita dalis atvirukų atiduodama seniūnijai, kad ši pasveikintų vienišus, užmirštus žmones, kurių galbūt niekas nepasveikins. Viskas labai puiku, tik gaila išvykti iš senelių namų, vaikams labai gaila senelių.

Dar viena projekto dalis – išvyka į Pagynės vaikų globos namus. Mes surenkame šiek tiek pinigų ir nuperkame vaikams dovanų. Reikėtų važiuoti prieš pat Kalėdas, tačiau ten lankosi labai daug visokių organizacijų, vyksta „Išsipildymo akcija“, todėl mes važiuojame po Naujųjų metų. Galiu tik dar kartą pasidžiaugti, kad ir pinigų nemažai surenkam, ir mokinių dėmesio, iniciatyvos sulaukiam.

–Vadinasi, projektas vyksta gražiai ir sklandžiai, nėra jokių neigiamų dalykų?

–Yra vienas. Kai kurios klasės nuoširdžiausią mokinį renka labai atsainiai, mano, kad čia nėra jokio skirtumo, bet ką išrinks ir bus gerai. Tačiau reikėtų į tai rimčiau pažiūrėti. Pavyzdžiui, viena klasė man skundėsi, kad pas juos nėra nuoširdžiausio mokinio. Na, bet juk turi būti klasėje nuoširdžiausias ar bent jau mažiausiai blogas. Tai tiek neigiamų dalykų, o šiaip viskas labai gerai.

–Ačiū už atsakymus. Sėkmės tęsiant projektą! Juzis, 2gc

4

Naujas mokyklos darbuotojas. Kas jis?

Truputį pavėlavusi, mūsų gimnazijos specialistų būrį papildė psichologė Ingrida PILKIONIENĖ. Jaučiu pareigą ją visiems pristatyti. Tad visa tiesa iš pirmų lūpų .

Autorės nuotrauka

–Kodėl tapote būtent psichologe? –Nusprendžiau studijuoti universitete. Atrodė, kad

psichologija – tai mokslas būtent man. Manau, kad neapsirikau. O apie psichologės profesiją, jei atvirai, pradėjau svajoti, kai gavau bakalauro diplomą.

–Manau, nesuklysiu sakydama, kad dažnas žmogus turi kokių nors baimių. Ar Jums pradedant realizuoti save šioje profesijoje nekildavo sunkumų?

–Tikrai neklystate. Be jokios abejonės, pradžioje, kai pradėjau dirbti, kildavo įvairių sunkumų, kaip visiems pradedantiems save realizuoti žmonėms. Dabar daugelis mano baimių kelia man juoką, tačiau tuomet tai buvo labai rimta ir svarbu. Pavyzdžiui, turėjau baimę kalbėdama auditorijai: ar suvaldysiu ją, ar bus įdomu. Be sunkumų ir sprendimų juos įveikti nėra progreso.

–Kodėl pasirinkote būtent mūsų mokyklą? –Apie Ugnės Karvelis gimnaziją gerų atsiliepimų

buvau girdėjusi anksčiau. Todėl, kai sulaukiau pasiūlymo dirbti, daug nesvarsčiusi sutikau. Iki šiol džiaugiuosi šiuo savo sprendimu.

–Kaip sutariate su nauju kolektyvu? Ar spėjote apsiprasti naujoje aplinkoje?

–Mano nuomone, su nauju kolektyvu sutariu gerai, netgi, sakyčiau, puikiai. Į antrą klausimą galiu atsakyti trumpai: kartais atrodo, kad dirbu čia jau taip seniai...

–Dažna ir aktuali problema – kodėl aš nenoriu eiti į mokyklą? Kaip galėtumėte padėti vaikui šiuo klausimu?

–Kodėl vaikai nenori eiti į mokyklą? Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti priežastis. Dažniausiai pasitaikančios šios: sunku adaptuotis naujoje aplinkoje, turi sunkumų mokantis, jaučiasi nesaugūs, o kartais tiesiog tingi keltis. Kiekvienas atvejis yra individualus ir jam visuomet galima rasti tinkamą sprendimą. Ką patarčiau vaikui? Pasakyčiau, kad suprantu jį, bet niekuo negaliu padėti. Juk moksleivių pareiga yra mokytis, o mokytis turi ateiti į mokyklą.

–Žinau, kad vieni ar kiti dalykai aplinkoje turi įtakos žmogaus savijautai ir bendravimui. Kaip, pavyzdžiui, žmogų nuteikia/veikia spalvos?

–Jau nuo senovės yra žinoma apie gydymą spalvomis. Nustatyta, kad spalvos gali sukelti jausmus, pažadinti emocijas ir mintis, kurios mus ramina arba jaudina, liūdina arba džiugina. Spalvos daro stiprų poveikį ne tik žmogaus nuotaikai, bet ir jo savijautai, darbo našumui. Manau, kad labai svarbu, kokia yra mus supanti aplinka. Pavyzdžiui, būdami miške jaučiamės ramūs, o sėdėdami geltona spalva išdažytoje patalpoje, priešingai, pagyvėjame ir pralinksmėjame. Spalvos gali keisti mūsų nuotaiką, priklausomai nuo jų ryškumo ar tono.

–Ką galėtumėte pasakyti, kaip psichologė, apie mąstymo įgūdžių lavinimą? Kaip to siekti?

–Kiek esu susidūrusi savo praktikoje, mąstymo lavinimui padeda labai paprasti dalykai. Keletas jų: spręsti kryžiažodžius, sudoku ar kitus galvosūkius, kurie reikalauja loginio mąstymo, matematinių, geometrinių ar kitų žinių. Domėkitės naujienomis, plėskite akiratį, mokykitės naujų, dar nepažintų dalykų, visa tai greitai ir efektyviai lavins jūsų mąstymą.

–Būtų smagu išgirsti, ko palinkėtumėte Jus mokykloje supantiems žmonėms artėjančių švenčių proga?

–Noriu palinkėti pamatyti aplink save daug įvairių spalvų, o ne tik pilkų ir juodų, kaip dabar dažnai piešiama. Pradėkite dieną nuo šypsenos sau, savo artimiems žmonėms, savo draugams, kolegoms, o ne nuo blogų naujienų delfyje apie artėjančią krizę. Visiems mokykloje besimokantiems ir dirbantiems linkiu gražių, snieguotų, ilgų atostogų. Šiltų ir linksmų švenčių!

–Dėkoju už sugaištą laiką, išsamius atsakymus ir linkiu, kad mūsų mokykla Jums keltų tik pačius geriausius įspūdžius. Sėkmės!


5


Šiek tiek apie psichologo darbą gimnazijoje

Psichologo darbas apima daugybę aspektų, pagrindinės darbo sritys: individualus moksleivių, mokytojų ir tėvų konsultavimas bei prevencinis darbas. Psichologės iškeltas pagrindinis tikslas – savo darbu būti naudingai visai gimnazijos bendruomenei. Padėti mokiniams, tėvams ir mokytojams spręsti psichologines, asmenybės problemas, stiprinti gebėjimą bendrauti, padėti kurti palankias psichologines sąlygas gimnazijoje.

Deja, psichologo dažnai moksleiviai bijo, mano, kad jei tave pas jį nukreipia, tai tu esi kažkoks kitoks, „nesveikas“, „psichas“. Tai – mitas, kuris užkerta kelią rasti pagalbą. Psichologas ligų diagnozių nenustatinėja, jis gali tik padėti atsakyti į iškilusius klausimus, padėti atsiradus įvairioms problemoms. Psichologė gimnazijoje dirba tik antrą mėnesį, todėl tiek mokytojų, tiek mokinių dar labai gerai nepažįsta. Jos manymu, susipažinti su moksleiviais labai padeda vedami užsiėmimai klasėse, klasės valandėlės, bendra veikla.

Mielieji mokyklos „gyventojai“, nebijokite kreiptis į psichologijos specialistę, jei tik jums kyla menkiausių klausimų . Visi juk visuomet yra pasiruošę padėti.

Kristina Bartaškaitė, 4ga ______________________________

Norėtųsi persirengti patogiai

Visi naudojamės kūno kultūros persirengimo kambariais, jais skundžiamės, bet kažkodėl garsiai ir neprabylame. Tačiau, gavęs užduotį parašyti viešą laišką mokyklos direktoriui, ne vienas 3 gimnazinės klasės mokinys iškėlė būtent šią problemą. Mokiniai skundėsi dėl antisanitarinės dušų būklės, ventiliacijos nebuvimo, nepakankamo šildymo.

Šiuo klausimu kalbinau kūno kultūros mokytoją S.Margevičių, kuris ir rūpinasi persirengimo kambarių renovacija. Mokytojo nuomone, su didžiausiais nepatogumais susiduria 5-8 klasių moksleiviai. Į nedidelę patalpą vienu metu tenka susigrūsti net 60-čiai vaikų. Jie ne tik neturi kur nusiprausti, jiems trūksta vietos net persirengti. Tiesa, mokytojo teigimu, šios problemos bus imamasi jau ateinančių vasaros atostogų metu – naujais mokslo metais sugrįžę mokiniai jau galės persirengti erdvioje patalpoje, nes žadama iškraustyti vieną klasę, kurioje dabar mokosi pradinukai.

Deja, apie vyresniųjų persirengimo kambarių renovaciją dar nekalbama, nors S.Margevičius ir sutinka, kad problema yra. Jo nuomone, būtų galima sutvarkyti mergaičių persirengimo kambariuose esančius dušus – jie galėtų turėti duris. Mokytojas pastebėjo,kad merginos ir vaikinai retai nori dušuose maudytis, jie skundžiasi, kad neužtenka tam laiko. Kabinų renovacija reikštų, kad ir taip trumpą kūno kultūros pamoką reiktų sutrumpinti dar labiau, nors tai ir nėra didelė kaina, kalbant apie higieną. Juk labai pasistengus – viskas įmanoma.

Pabaigoje mokytojas pabrėžė, kad mokiniai dėl šios problemos turėtų imtis iniciatyvos patys ir prabilti garsiai, gal net rašyti peticiją.

Taigi, išeitis mūsų rankose.

Justina Mizeraitė, 2gd

Kalėdinis horoskopas

AVINAS. Artėja pusmečio pabaiga, todėl dabar neužteks paprastos dildelės, nes laikas kaip reikiant pagaląsti ragus. Viską darykite sveiko proto ribose ir iš anksto pasiieškokite švelnaus sutvėrimo, galinčio neskausmingai perrišinėti durtines žaizdas. Taupykite pinigus ir jėgas, jei neprireiks šiam pusmečiui, liks kitam. Tik per apsirikimą nesubadykite Kalėdų senelio, nes galite likti be dovanų.

JAUTIS. Švenčių proga įrodykite, kad galite būti ne tik stiprus, bet ir jautrus žmogus. Jautrumą rodykite ne įžeidumu ar ašaromis, o šiluma ir atlaidumu. Po švenčių atkeipkite dėmesį, kad žodis „moksleivis“ kilęs nuo žodžio „mokytis“, o žodis „švęsti“ su jais neturi nieko bendro. Nors artėja Jaučio metai, nuo darbų Kalėdų senelis neatleis.

DVYNIAI. Gali būti, kad į pusmečio pabaigą dvejinsitės ne tik jūs, bet ir aplinkiniai. Gal pasiseks atrasti netikėtas draugų ir mokytojų puses. Turėtumėte gauti nemažai dovanų – net iš tų žmonių, iš kurių visai nesitikėjote. Neleiskite, kad jums atostogaujant antroji jūsų pusė mokytųsi – arba abu švenčiat, arba abu mokotės. Kalėdų senelio dovanos dvigubos.

VĖŽYS. Pagalvokite apie aplinkinius. Gal yra tokių, kuriems jau baigiate vėžį įvaryti. Taip pat verta susimąstyti, jei draugai ar aplinkiniai pradėjo vadinti ožka ar ožiu (tokiu atveju paskaitykit Ožiaragio horoskopą). Pats laikas parodyti, kad galite būti atidus, parduotuvėse dar turėjo likti mylimus žmones pradžiuginančių dovanų. Nepamirškite, kad Kalėdų senelis jus stebi...


6

ROKO MILŽINAI

Kartą gimnazijoje keistu pavadinimu iš eilinės būsimų abiturientų laidos išryškėjo netikėti ir bendrame kontekste talentingi jaunuoliai. Trys gimnazistai, muzikos mokęsi skirtingais būdais, mokytojos L. Šimkienės dėka atrado vienas kitą ir lig šiol džiaugiasi patys savimi, nes daro tai, kas jiems patinka. Rodos, nebelieka ką daugiau pridurti prie laimingos pabaigos, tačiau apie viską išsamiau.

2008 m. Šimtadienis. Iš kairės: Emilis, Vainius ir Rokas

Muzikinis projektas, sukurtas 2007-2008 mokslo

metų Šimtadienio šventei, vėliau neišvengiamai tapo nuolatiniu gimnazijos renginių programų gelbėtoju. Bet ne vien dėl to, kad daugiau nebuvo kam. Grupė šiek tiek nuvalkiotu, bet skambiu pavadinimu „Roko milžinai“ tapo savo laidos šaukliais. Vainius RENECKIS (4gb), Rokas ŽVIRBLYS (4gc), Emilis BINDOKAS (4gc) ir neseniai prisidėjęs Martynas JANČIUS (4gb) bei kiti žmonės, muzikavę kartu su jais, groja tai, kas žavi ir kelia ūpą daugeliui esančių gimnazijoje bei daro čia vykstančius renginius ypatingus.

Kad ir kaip būtų nenuspėjamoje ateityje, kol kas šie alternatyvios muzikos gerbėjai nėra panašūs į sužvaigždėjusius gimnazistus. Humorą mėgstantys grupės nariai valgo viską, kas valgoma, o jei pasiseka, neatsisako cepelinų ir alaus, neatsisako ir įvykdyti grupės prodiusere laikomos mokytojos L.Šimkienės sumanymų. Belieka „Roko milžinams“ palinkėti gerų būsimų pasirodymų ir pasisekimo ateityje.

Trumpa grupės atsiradimo istorija. R.: Idėja kilo Vainiui. V.: Nee. Kilo Šimkienei. E.: 4gb klasės auklėtoja L.Šimkienė liepė padaryti

pasirodymą Šimtadieniui (praėjusių mokslo metų). Sakė: „Tipo mes muzikantai ir turim parodyti, ką mokam“.

–Kaip gimė grupės pavadinimas? Ar galima jį sieti su Jūsų gyvenimo būdu?

E.: Sugalvojo Šimkienė... V.: Pavadinimas su gyvenimo būdu nesisieja

visiškai, nes sugalvojo mokytoja, kuri visai nieko nežino apie rock‘ą ir kietakiaušius rokerius.

R.: Bet pavadinimas papildo Roko ego (juokiasi).

–Ar esate pasiskirstę pareigomis? R.: Viską darome bendrai, su vienas kito pagalba ir

supratimu bei fizinės prizmės orbitaline psichologine pagalba (juokiasi).

–Kokią muziką grojate? V.: Grojame teisingą muziką.

–Kaip vertinate „muzikinę“ padėtį Lietuvoje? V.: Asmeniškai aš estradą Lietuvoje vertinu labai

prastai (keikiasi). R.: Fonogramos žudo gerus atlikėjus. E.: Koks klausimas? Neklausau...

–Kodėl nusprendėte kolektyve neturėti nė vienos „roko milžinės“?

R.: Neradome tinkamos merginos. E.: Ieškom trikampininkės virtuozės (juokiasi).

–Kokios merginos gali tikėtis užkariauti Jūsų širdis?

V.: Nežinau. E.: Visokios. Tegul tikisi (juokiasi). R.: Normalios.

Žinutė gerbėjams. Visi: Ar norit mūsų konco? Jei taip, kreipkitės į bet

kurį iš grupės narių.

2008 m. Paskutinis skambutis

Tekstas ir nuotraukos Ievos Bielinskytės, 4ga

7

Aš Vaiva ANDRIŪTĖ, man beveik 9 metai. Mokausi 2a klasėje.

Man patinka kurti pasakėles ir pasakoti jas namiškiams, nes noriu visus pralinksminti ir prajuokinti.

Aš mėgstu savo pasakas vaidinti su draugėmis, rengti koncertus su

draugais.

Kalėdų pasaka

Kūčių vakarą karvytė Žalutė prisiminė, kad ji Kalėdų senelio nepaprašiusi dovanų. O ji taip norėjo mažo žaislinio arkliuko, kuris turi spalvotus karčiukus ir geltoną kūnelį. Žalutė labai nuliūdo pagalvojusi, jog šiais metais ji negaus dovanų.

Rytą atsikėlusi po eglute nieko nerado. Staiga ji išgirdo durų skambutį. Tai buvo Žalutės draugės. Jos atnešė Žalutei dovanų: pliušinį kiškutį, pasakų knygutę, lėlytę – fėją ir net jos norimą arkliuką. Draugės sveikino Žalutę su artėjančiais Karvės metais. Karvytė labai susijaudino. Išpakavusi dovanas, pakvietė drauges žaisti slėpynių. Jos visą vakarą šėlo, slapstėsi po lova, po stalu, po kėdėmis, kol visai pavargo. Visos sugriuvo ant Žalutės lovos pailsėti ir netyčia užmigo... Ir susapnavo visos tą patį sapną: jos guli ant didžiausios dovanų krūvos, apsižvalgo ir pradeda jas pakuoti. Pakavo jas ilgai, apsidžiaugė radusios sau tinkamas, kol pagaliau iš sapno pažadino Žalutės mama. Pasirodo, jos išmiegojo visą naktį. Mama paruošė pusryčius ir visas pakvietė prie stalo. Žalutė buvo labai laiminga.

Aitvariukas Lukas

Kartą gyveno aitvariukas Lukas. Skrajojo jis padebesiais dienų dienas. Bet jis ne tik skraidė, mėgstamiausias jo pomėgis buvo skaityti knygas.

Kartą jis perskaitė knygą apie

įkalintą princesę. Ir prisiminė turįs stebuklingą veidrodėlį, kurį jam padovanojo džinas.

Viena veidrodėlio pusė perkelia į knygų pasaulį, o kita sugrąžina atgal. Lukas pasvarstė ir įšoko į veidrodėlį. Taip prasidėjo jo kelionė po pasakų pasaulį. Čia jis išgelbėjo princesę, atšventė jos sugrįžimą karaliaus rūmuose ir veidrodėliui padedant grįžo atgal. Pavargęs padėjo veidrodėlį ir užmigo kietu aitvarišku miegu.

Poniukė Lola

Kartą ponių šalies gyventoja poniukė Lola labai susirgo. Dažnai pas ją ateidavo draugės palaikyti ir pralinksminti. Po truputį poniukė pradėjo sveikti.

Vieną dieną ji pasveiko ir išėjo į lauką. Tačiau lauke buvo balta balta. Vargšė Lola niekad nemačius sniego baisiai išsigando, bet draugės jai paaiškino, kad tai nieko blogo. Tik šaltas, purus sniegas. Jos žaidė iki vakaro.

Taip poniukė Lola pirmą kartą susipažino su sniegu.

Arkliuko kojos

Arkliukas Mykoliukas išsiskyrė iš arklių tik tuo, kad, neturėdamas draugų, jis buvo labai laimingas. Jo mama vienintelė žinojo, kad jis draugauja su savo kojomis.

Mykoliukas mėgdavo rytais atsiskirti nuo bandos ir žaisti visą dieną. Lakstydavo su savo greitosiomis kojomis po pievas, tarsi

būtų ne vienas, o su geriausiais draugais. O vakarais sugrįždavo pas savuosius.

Vieną dieną bandą užpuolė vilkas. Arkliukas pamatęs nelaimę nuskuodė pranešti šuniui Sargiui. Šis atbėgęs apgynė bandą. Visi buvo dėkingi arkliukui Mykoliukui. Banda vertino arkliuko greitas kojas ir stengėsi su juo susibičiuliauti. Nuo tos dienos Mykoliukas turėjo daug draugų ir jautėsi dar laimingesnis.

Gyvačiukė Lila

Gyveno gyvačiukė Lila. Ji neturėjo draugų. Bet vieną dieną ji pamatė kitą gyvačiukę. Lila prišliaužė ir paklausė:

–Koks tavo vardas? Toji susirangė ir sušnypštė: –Bika. Lila galvojo, ar verta su ja

draugauti, ji atrodo tokia pikta. Bet netikėtai paklausė:

–Gal pažaiskim, Bika? –Na, gerai,– sutiko Bika. Taip gyvačiukės susidraugavo

ir tapo geriausiomis draugėmis.

Amūras

Kartą meilės dievas Amūras išsiruošė į žemę. Jam buvo labai linksma, kad greit bus Valentino diena. Nuskridęs į žemę pastebėjo, kad žmonės jai visiškai nesiruošia. Nustebo ir klausė žmonių, kodėl niekas nesiruošia meilės dienai, bet nieko negirdėjo, ką jie jam sakė. Išsigandęs kreipėsi į ausų gydytoją. O šis, Amūrą apžiūrėjęs, patarė išsiimti iš ausų kamštukus. Taip lengvai išsisukęs Amūras apsidžiaugė ir dovanojo žmonėms meilės strėles. Ir nuo tada jis nelaukia Valentino dienos, kad sujungtų du žmones, o paleidžia strėlę, kai pamato, kad žmonės myli vienas kitą.

Puslapį parengė Deimantė Stulgytė, 1ga

Daivos Balzarevičiūtės nuotrauka

8

Laikraštį leidžia Jaunųjų žurnalistų būrelis

KONKURSAS BAIGĖSI –

Taip, dovanėlėmis jau džiaugiasi praėjusio numerio kryžiažodžio konkurso nugalėtojai, kuriuos lėmė burtai, nes greitai ir teisingai jį išsprendusių buvo daugybė. Todėl ir prizininkų net 9! Sveikiname! Štai jie:

Matas Čepulis (2a), Emilija Tamulytė (4b), Gabrielė Svėržaitė (5c),

Diana Butkutė (6b), Eglė Kardelytė (2b),

Kristina Obolevičiūtė (7d), Paulina Dambrauskaitė (6c),

Mantas Patašius (4a).

KONKURSAS TĘSIASI!

Visiems aktyviems, sumaniems ir trokštantiems prizų – naujas kryžiažodis. Spręskite ir, atnešę atsakymus į 405 kab., laukite prizų.

1. Kas auga ant eglės? 2. Kalėdų senelio gimtinė. 3. Dešimto mėnesio pavadinimas. 4. Kas bijo katės? 5. Pradūriau dviračio... 6. Juodas vabzdys su daug kojų, rezgantis tinklus. 7. Šilčiausias metų laikas.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

Sudarė Urtė Ivanavičiūtė, 7b

______________________________


Kalėdinis...

LIŪTAS. Jei netyčia akys nuklydo į Jaučio horoskopą, nebandykite ką nors panašaus taikyti ir savo ženklu i. „Liūtas“ neturi nieko bendro su „liūdnumu“ ar ašarų „liūtimis“. Per šias šventes jums leidžiama v iskas, tik nepamirškite, kad ne visur taikomi džiunglių įstatymai, galite likti nesuprasti. Kalėdų seneliui Liūtas ne visada karalius.

MERGELĖ. Apsidairykite aplinku i. Gal netoliese yra žmonių, kuriems jau greitai nusibos laukti, kol jūs pajudėsite į priekį. Šventės skirtos džiaugsmui, šilumai, poilsiui, bent kelias dienas užmirškite visus mokslus ir darbus. Kalėdų senelis jus supras.

SVARSTYKLĖS. Liaukitės svėrę kaip turguje, pats laikas užmiršti visus triukus, juk Kalėdos artėja. Negalima taip ir to liau apgaudinėti žmonių. Jei jau nusprendėte viską daryti sąžin ingai, pats laikas pradėti mokytis, juk nežadate nusirašinėti per kontrolinius. Sąžinės nepamirškite ir prisėdę Kalėdų seneliui ant kelių, kai paklaus, ar geri buvote šiais metais.

SKORPIONAS. Savo nuodais galite pribaigti v isai nekaltus žmones. Nepamirškite, kad bent kartais reikia pasimokyti (ne tik iš klaidų, bet ir iš vadovėlių). Jeigu nusibodo drėgni ir šalti orai, planuokite kelionę į šiltus kraštus. Juk ilgos šventės pats tinkamiausias laikas. Kalėdų senelis jus ras visur.

ŠAULYS. Pusmečio pabaiga bus kritinė, tačiau reikia susitaikyti, kad esant šaltam orui sumažėja taiklumas. Būkite atsargūs besitreniruodami naujose, menkai pažįstamose teritorijose, ypač jei šį pusmetį lankėte ne v isas pamokas ir ne visus mokytojus gerai pažįstate. Juk nenorėtumėte sužinoti, kad vakar tren iruočių metu sužeistas sutvėrimas buvo mokytojas, per kurio pamoką rytoj rašysite kontrolin į. Kalėdų senelis labiausiai myli gerus mokinius.

OŽIARAGIS. Artėja šventės, pats laikas bent jau apsimesti švelniu sutvėrimu, v isiems jau seniai atsibodo jūsų ožiškumas. Jei šalia nėra švelnaus sutvėrimo, pats laikas tokį susirasti. Jei v is dėlto nusižengėte gamtai ir visą laiką buvote švelnus kaip ėriukas, skaitykite Avino horoskopą, bet kad daugiau tokių nukrypimų nebūtų! Seneliui bus sunku parinkti dovanas.

VANDENIS. Liaukitės niurzgėję, kad b jaurus oras ir visur balos. Ne pirmus metus gyvenate Lietuvoje. Nepatartina prasidėti su Žuvimis, nes šį pusmetį jos bus nusiteikusios maištauti prieš gamtos dėsnius. Prisileiskite pilną vonią šilto vandens, paskaitykite vadovėlį ir pamąstykite apie artėjančias šventes. Gal prieš Kalėdas reikėtų skambučiu pradžiuginti senus draugus, kantriai laukti Kalėdų senelio.

ŽUVYS. Visi puikiai supranta, kad jums jau atsibodo žiema, bet nedrįskite imtis veiks mų stiprinti šiltnamio efektą. Tokią jūsų veiklą palaikytų nebent Vandenis. Jei nuspręsite užsiimt i šunybėmis ir nesimokyti, nepamirškite, kad vis dar yra žuvienę mėgstančių mokytojų. O norėtųsi ir Kalėdų senelio sulaukti.

Norite – tikėkite, nenorite – nusišypsokite. O „astrologėmis“ šįkart tapo Monika ir Jolanta iš 2ga

Documents

2008 gruodis