2008-2009 mokslo metų · Web viewAktyvus poilsis-sveikatos garantas Graikų legendų ir mitų dydvyriai Olimpijos žaidynių dalyviai. Savarankiškas mankštinimasis, jo būtinybė

2012-2013 mokslo metųUgdymo plano

1 priedas

Gamtosauginių mokyklų programosintegracija į ugdymo turinį 2012-2013 m. m.

Ugdymo sritis Integruojamos temos Klasės ValandosGamta ir žmogus Miškas ir žmogus

Šilumos taupymasAtliekos, kompostasPavojingos medžiagos: vaistai, nikotinasSveikos mitybos piramidėVandens tarša

5 111111

Gamta ir žmogus EnergijaGera savijautaSveikas gyvenimo būdasNauji energijos šaltiniaiKurui degant išsiskiria kenksmingos medžiagos

6 11111

Geografija Žemė – žmonių planetaŽemė – melsvoji planeta. Vandens apytaka, reikšmėOzono sluoksnis, šiltnamio efektas

6 111

Biologija Kaip atpažinti organizmą?Penkios gyvosios gamtos karalystėsKaip sveikai maitintis?Organizmo atsakas į fizinį krūvįAtradimai pavasario pievoje

7 11111

Geografija Žmonių veiklos įtaka gamtaiAplinkosaugaGamtos ištekliai

7 111

Biologija Užkrečiamos ir neužkrečiamos ligos Imuninė sistemaŠvara ir higienaAplinkos taršaAplinkosauga. Saugomos teritorijos. Raudonoji knyga

8 11111

Chemija Radioaktyvumas 8 1Fizika Energija 8 1Biologija Kaip sveikai maitintis?

Svorio problemos ir mitybos sutrikimai. KMIRūkymas – pavojingas „malonumas“Kodėl reikia sportuoti?Atsparumas infekcinės ligomsAIDS

9 111111

Chemija Vandens tarša, valymas ir apsaugos būdaiRūgštūs lietūsMetalai žmogaus organizme ir augaluose

9 111

Fizika Elektros prietaisų poveikis gyviems organizmams. 9 1Geografija Gamtos ištekliai Baltijos jūroje, jūros tarša

Pelkės, jų reikšmėVandens naudojimas ir taršaSaugomos teritorijos

9 1111

Biologija Bendrijos ir jų kaita 10 1

Žmogaus veiklos įtaka ekosistemomsBiotechnologija - mūsų draugas ar priešas

11

Chemija Deguonis gamtojeKuro degimo produktaiAplinkos chemijaAtmosfera ir jos teršalaiVandens ir dirvožemio teršalai. Vandens valymo ir tyrimo būdai

10 11111

Fizika Radioaktyvumas Spinduliuotės poveikis gyviems organizmuiBranduolinė energetikaČernobilio AE katastrofa

10 1111

Geografija Kuro ir energijos išteklių naudojimasNeatsinaujinantys energijos šaltiniaiAtsinaujinantys energijos šaltiniaiMiškų ištekliai ir pavojus miškamsAutomobilis ir aplinka

10 11111

Lietuvių kalba, užsienio kalbos, dailė, matematika, technologijos, istorija, muzika, integruojama į šventes, koncertus, projektinius darbus 1 -12 klasėse.


2 priedas

Prevencinės programos „Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas“ integruojama į ugdymo turinį

Ugdymo sritis Integruojamos temos Klasės ValandosEtika Ar sunku pasakyti NE psichiką veikiančioms

medžiagoms?Alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo priežastys

5-12 1

Tikyba Kaip padėti draugui?Pagalbos ieškojimas

5-12 1

Lietuvių kalba Kaip psichiką veikiančios medžiagos keičia gyvenimą?Kaip alkoholis keičia gyvenimą?

5-12 1

Užsienio kalba Kodėl vaikai pradeda vartoti alkoholį, rūkyti?Apgink savo nuomonę

5-12 1

Istorija Kaip sustabdyti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo plitimą?Nerūkančiojo teisių deklaracija

9-12 1

Biologija Kas yra sveikata? Priklausomybės atsiradimas.

5-8 1

Chemija Ką slepia tabako dūmai?Alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų poveikis žmogaus organizmui.

8 1

Matematika Kiek pinigų išleidžiama cigaretėms?Rūkymo tyrimas

5-10 1

Kūno kultūra Sportas ir anaboliniai steroidai.Rūkymas ar sveikata: teisė rinktis.

11-12 1

Klasės valandėlė Tabako, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų žala paauglio sveikatai ir asmenybei

5-8 1

Klasės valandėlė Rūkymo, alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo pasekmės fizinei ir psichinei sveikatai

9-10 1

Klasės valandėlė Rūkymo ir alkoholio vartojimo problemos, jų sprendimo būdai. Alkoholis ir vairavimas.

11-12 1


3 priedas

Socialinė veikla pagal klasių grupes

Eil.Nr. Rekomenduojamos veiklos kryptys Val.skaičius5 klasės

1. Budėjimas mokykloje 22. Akcija „Baltasis badas“ 13. Klasės kabineto priežiūra 14. Pagalba mokyklos ir viešojoje

bibliotekose2

5. Apleistų kapinių priežiūra 16 klasės


bibliotekose2

5. Apleistų kapinių priežiūra 16. Pagalba Kelmės parapijos bažnyčiai 17. Pagalba vienišiems seneliams 18. Mokyklos teritorijos priežiūra 2

7 klasės1. Budėjimas mokykloje 22. Akcija „Baltasis badas“ 13. Klasės kabineto priežiūra 14. Pagalba mokyklos ir viešojoje

bibliotekose2

5. Apleistų kapinių priežiūra 16. Pagalba Vijurkų vaikų globos namų

auklėtiniams2

7. Mokyklos teritorijos priežiūra 28 klasės


bibliotekose2


auklėtiniams2

7. Pagalba mokyklos muziejuje 18. Mokyklos teritorijos priežiūra 2

9 klasės1. Budėjimas mokykloje 2

2. Klasės kabineto priežiūra 13. Pagalba mokyklos ir viešojoje

bibliotekose2


auklėtiniams2

6. Bendradarbiavimas su Kelmės Mažuoju teatru

1

7. Pagalba organizuojant renginius, sportines varžybas mokykloje

2

8. Bendradarbiavimas su Kelmės krašto muziejumi

1

9. Pagalba mokyklos muziejuje 110. Mokyklos teritorijos priežiūra 2

10 klasės1. Budėjimas mokykloje 22. Klasės kabineto priežiūra 13. Pagalba mokyklos ir viešojoje

bibliotekose2

4. Apleistų kapinių priežiūra 15. Pagalba Vijurkų vaikų globos namų,

Kelmės specialiosios mokyklos auklėtiniams

2

6. Bendradarbiavimas su Kelmės Mažuoju teatru

1

7. Pagalba organizuojant renginius, sportines varžybas mokykloje

2

8. Bendradarbiavimas su Kelmės krašto muziejumi

1


4 priedas

Ugdymo karjerai organizavimo Tvarka

1. Ugdymo karjerai veiklos mokykloje organizuojamos asmenų, atsakingų už profesinio

orientavimo veiklos koordinavimą mokykloje:

a. profesinio informavimo patarėjas (konsultavimas, informacijos rinkimas ir teikimas

mokyklos bendruomenei);

b. klasių vadovai (klasių valandėlės);

c. įvairių dalykų mokytojai (profesinio informavimo ir orientavimo integravimas į ugdymo

procesą);

d. socialinis pedagogas (individualūs pokalbiai, rekomendacijos);

e. mokyklos psichologas (konsultacijos, testai).

2. Profesinio informavimo taško paslaugos:

Informavimas - rinkti ir teikti informaciją apie švietimo ir mokslo institucijas, priėmimo

taisykles, studijų ir mokymo programas, kvalifikacijas, profesijas, darbo rinką, profesinės

karjeros galimybes ir kt. (naudojamos įvairios specializuotos interneto svetainės, spausdinti

leidiniai, žinynai, organizuojami susitikimai su įvairių profesijų atstovais, išvykos į įmones, įstaigas,

organizacijas);

Profesinis veiklinimas - organizuoti mokinių veiklą naudojant realaus ar virtualaus darbo

kontekstą ir aplinką, plėtojant mokinių žinias ir įgūdžius apie įvairias darbo veiklos sritis, darbą,

įsidarbinimą, darbdavius ir darbuotojus.

Karjeros vertinimas - padėti mokiniams pažinti individualias savybes (nuostatas, žinias,

supratimą, gebėjimus) ir juos įvertinti atsižvelgus į karjeros (mokymosi, studijų ir profesinės

veiklos) galimybes ir reikalavimus (naudojami įvairūs klausimynai, užduotys, testai, skirti

individualioms savybėms, interesams, jų sąsajoms su profesine karjera, karjeros planavimu,

įgyvendinimu ir vertinimu padėti pažinti);

Konsultavimas - teikti pagalbą mokiniams planuojant karjerą, renkantis mokymąsi, studijas,

profesinės veiklos sritį ar darbą, sprendžiant karjeros trikdžių problemas: pažinti ir įvertinti

individualias savybes, profesijos ypatumus, karjeros galimybes, situaciją darbo rinkoje ir kt.

Profesinio informavimo taškuose paslaugas teikia profesijos patarėjai. Mokiniams, mokytojams ir

tėvams sudarytos sąlygos naudotis kompiuteriais, internetu, sukaupta (kaupiama) medžiaga apie

mokymosi, studijų galimybes, profesijas ir kvalifikaciją, supažindinami su AIKOS sistema, interneto

svetainėmis, skirtomis profesiniam informavimui.


5 priedas

MOKINIŲ, LANKANČIŲ AR BAIGUSIŲ SPECIALIZUOTAS VALSTYBINES AR SAVIVALDYBĖS MENO AR SPORTO MOKYKLAS, PRIVALOMŲ ATITINKAMO

DALYKO PAMOKŲ NELANKYMO IR ATSISKAITYMO UŽ JĮ

TVARKA

1. Mokiniai atleidžiami nuo atitinkamo dalyko pamokų lankymo Mokytojų tarybos nutarimu, pateikus tėvų motyvuotą prašymą, suderintą su dalyko mokytoju, klasės auklėtoju ir atitinkamos ugdymo įstaigos pažymą. Atleidimas nuo atitinkamo dalyko pamokų lankymo įforminamas direktoriaus įsakymu.

2. Lankantiems meno mokyklas mokiniams mokytojas paskiria kūrybines užduotis pusmečiui, nustato atsiskaitymo laiką ir vertinimo kriterijus. Lankantiems dailės mokyklą gali būti skiriami 2-3 kūrybiniai darbai, muzikos – koncertavimas mokykloje, mieste.

3. Lankantieji sporto mokyklas mokytojo nustatyta tvarka išlaiko privalomuosius normatyvus, atstovauja mokyklai įvairiose varžybose.

4. Jei mokinys neatsiskaito už pateiktas užduotis laiku, mokytojas gali siūlyti atšaukti sprendimą dėl atleidimo nuo privalomų pamokų.

5. Su Mokytojų tarybos nutarimu dėl atleidimo nuo privalomų pamokų lankymo ir užimtumo tuo metu mokinius ir jų tėvus pasirašytinai supažindina klasės auklėtojas.

6. Mokiniams, atleistiems nuo pamokų lankymo, mokykla siūlo kitą veiklą: veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, skaitykloje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.

__________________________________


6 priedas

PASIRINKTO DALYKO, DALYKO MODULIO, DALYKO KURSO KEITIMOTVARKA

1. Pasirinktas dalykas, dalyko kursas, dalyko modulis gali būti pakeistas pusmečio, mokslo metų

pabaigoje, prieš mėnesį parašius motyvuotą prašymą direktoriui dėl keitimo.

1.1. Mokinys apie savo pageidavimą keisti dalyko kursą, dalyką ar modulį informuoja prieš mėnesį mokytoją ir jeigu reikia gauna užduotis įskaitai.

1.2. Įskaitos nereikia laikyti pereinant prie žemesnio kurso programos, jei mokinį tenkina turimas pažymys.

1.3. Pagal gautos programos reikalavimus mokinys rengiasi savarankiškai ir mokytojo nustatytu laiku laiko įskaitą. Įskaita laikoma ne vėliau kaip savaitė iki pusmečio ar metų pabaigos.

1.4. Jei mokiniui keičiant kursą keičiasi ir dėstantis mokytojas, tai įskaita laikoma dalyvaujant abiem mokytojams.

1.5. Įskaitos pažymys ir kursas (B, A) – 11-12 kl. įrašomi stulpelyje prie pusmečio arba metinių pažymių. Temų lape įrašo „Įskaita”. Metinis ar pusmečio pažymys išvedamas pagal įskaitos įvertinimą.

1.6. 12 klasės mokiniai gali keisti kursą ne vėliau kaip iki pirmojo pusmečio pabaigos.1.7. Informaciją apie pasikeitimus ir direktorės įsakymą dalyko mokytojams pateikia klasės

vadovas, bei skelbiama e-dienyno skiltyje apie direktoriaus įsakymus.

2. Atvykę iš kitų mokyklų arba ilgai nelankę pamokų mokiniai už programų skirtumus privalo atsiskaityti iki pusmečio arba mokslo metų pabaigos.

2.1. Atsiskaitymui pagal mokytojo skirtas užduotis mokiniai rengiasi savarankiškai ir laiko įskaitą, kurios datą prieš pusmečio pabaigą nustato atitinkamo dalyko mokytojas, bet ne vėliau kaip savaitė iki pusmečio pabaigos.

2.2. Pusmečio pažymys vedamas iš įskaitos ir iš per pusmetį gautų pažymių vidurkio.2.3. Neatsiskaičiusiam už programos skirtumus mokiniui pažymys nevedamas, jis lieka

neatestuotas.2.4. Esant reikalui, tėvams raštu kreipiantis į direktorių, atsiskaitymo terminas gali būti nukeltas į

kitą pusmetį ar kitus mokslo metus. Nukėlimą svarsto Mokytojų taryba.

3. Apie mokinius, kurie įskaitos neišlaikė, dalyko mokytojas raštu iki pusmečio pabaigos informuoja klasės vadovą.

________________________________________________


7 priedas

Supažindinimo su vidurinio ugdymo programos aprašu

TVARKA

1. Iki einamųjų metų vasario 15 dienos 10 -ų klasių mokinius supažindinti su vidurinio ugdymo programos aprašu, išaiškinti mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo reikalavimus ir galimybes. Atsakingi: V. Parnarauskas, 10-ų klasių auklėtojos.

2. Iki einamųjų metų vasario 20 dienos pasirenkamų dalykų, modulių pavadinimus, programų projektus mokytojai pateikia direktoriaus pavaduotojui V. Parnarauskui.

3. Iki einamųjų metų kovo 21 dienos pravesti 10-ų klasių mokinių tėvų susirinkimus, supažindinti su vidurinio ugdymo programos aprašu ir mokyklos siūlymais bei galimybėmis. Ats. V. Parnarauskas, 10-ų klasių auklėtojos.

4. Iki einamųjų metų kovo 22 dienos 10-ose klasėse dirbantys mokytojai supažindina su dėstomo dalyko vidurinio ugdymo programa, bendrojo ir išplėstinio kurso reikalavimais ir ypatumais. Pasirenkamų dalykų mokytojai supažindina su programa, aptaria dalyko tikslingumą, bei naudingumą.

5. Iki einamųjų metų balandžio 25 dienos surinkti preliminarius 10 – ų klasių mokinių pasirinkimus (forma VU-1), sudaryti pasirinkimų suvestinę. Ats. 10-ų klasių auklėtojos.

6. Iki einamųjų metų balandžio 30 dienos aptarti mokinių pasirinkimus, individualius ugdymo planus. Ats. V. Parnarauskas, 10-ų klasių auklėtojos.

7. Iki einamųjų metų gegužės 15 dienos pravesti pakartotinę 10-ų klasių mokinių apklausą, užpildyti individualaus ugdymo plano lapus (VU-1), sudarytis pasirinkimų suvestinę. Ats. 10-ų klasių auklėtojos.

8. Einamųjų metų gegužės 20-25 dienomis aptarti su 10-ų klasių mokiniais jų pasirinkimus ir įgyvendinimo galimybes. Ats. V. Parnarauskas, 10-ų klasių auklėtojos.

9. Einamųjų metų birželio 05 dienai pateikiami galutiniai 10-ų klasių mokinių pasirinkimai (forma VU-2), klasių suvestinės. Ats. 10-ų klasių auklėtojos.

10. Einamųjų metų birželio 10 dieną bendras 10- ų klasių mokinių susirinkimas. Ats. V. Parnarauskas

_________________________________________________

Forma VU-1

Mokinio individualus vidurinio ugdymo planasVardas, pavardė, klasė:

Savaitinis valandų skaičius nurodytas per 2 metus. Pasirinkimas nurodomas neišbraukiant atitinkamo dalyko atitinkamo kurso (bendrojo ar išplėstinio) savaitinio valandų skaičiaus per du metus. Nereikalingus išbraukti.

Privalomi branduolio dalykai:Dorinis ugdymas (etika/ tikyba) 2

Eilutėse palikti vieną neišbrauktą skaičių: Bendrasis

Išplėstinis

Dalyko mokytojo siūlymas(pabraukti) ir parašas

Lietuvių kalba 8 10 Pritariu / nepritariu

Užsienio kalba I (anglų) 6 8 Pritariu / nepritariu

Matematika 6 9 Pritariu / nepritariu

Socialiniai mokslai (būtina pasirinkti bent vieną)Palikti bent vieną eilutę su atitinkamo kurso neišbrauktu skaičiumi:

Bendrasis

Išplėstinis


Istorija 4 6 Pritariu / nepritariuGeografija 4 6 Pritariu / nepritariu

Socialinių mokslų integruotas kursas 4

Gamtos mokslai (būtina pasirinkti bent vieną)Palikti bent vieną eilutę su atitinkamo kurso neišbrauktu skaičiumi:

Bendrasis

Išplėstinis


Biologija 4 6 Pritariu / nepritariuFizika 4 7 Pritariu / nepritariu

Chemija 4 6 Pritariu / nepritariuGamtos mokslų integruotas kursas 4

Meninis ugdymas ir technologijos (būtina pasirinkti bent vieną)Palikti bent vieną eilutę su atitinkamo kurso neišbrauktu skaičiumi: Bendrasis Išplėstinis

Dailė 4 6Šokis 4 6Muzika 4 6Fotografija 4 6Grafinis dizainas 4 6Statyba ir medžio apdirbimas 4 6Taikomasis menas, amatai ir dizainas 4 6

Kūno kultūra (būtina pasirinkti bent vieną ir tik vieną)Palikti bent vieną eilutę su atitinkamo kurso neišbrauktu skaičiumi: Bendrasis Išplėstinis

Bendroji kūno kultūra 4 6

Pasirinkta sporto šaka 4 -

Pasirenkamieji dalykai (renkamasi laisvai)Palikti pasirenkamus dalykus su atitinkamo kurso neišbrauktu skaičiumi:

Bendrasis

Išplėstinis


Užsienio kalba II (anglų, vokiečių, rusų, lotynų) 4 6 Pritariu / nepritariu

Informacinės technologijos 2 4 Pritariu / nepritariu

Ekonomika 4 -Psichologija 2 -

Filosofija 2 -Braižyba 2 -

A. Viso valandų(be pasirenkamųjų modulių):Viso dalykų (ne mažiau 9 ir ne daugiau 13): Tęsinys kitoje pusėje Pasirenkamieji dalykų moduliai (į dalykų skaičių neįskaičiuojami)Pasirinkimas nurodomas pabraukiant valandų skaičių 3 stulpelyje. Dalykas Valandų skaičius savaitėjeRašto kultūra ir teksto paslaptys (mok. A. Vaitkevičienė) Lietuvių k. 1 (11 klasėje)Rašyba ir skyryba ( I. Gedvygienė) Lietuvių k. 1 (11 klasėje)

Anglų kalbos ypatumai (mok. Z. Petraitienė) Anglų k. 1 (11 klasėje)

Geometrija uždaviniuose (mok. S. Sutkienė) Matematika 1 (11 klasėje)

Planimetrija buityje ir aplinkoje (mok. L. Enzelienė) Matematika 1 (11 klasėje)

Eksperimentinė biologija (mok. I. Sutkienė) Biologija 1 (11 klasėje)

Cheminių reakcijų mechanizmai (mok. L. Janušauskienė) Chemija 1 (11 klasėje)

Istorijos šaltiniai (mok. J. Každailienė) Istorija 1 (11 klasėje)

Kompleksinių uždavinių sprendimas (mok. V. Špokauskas) Fizika 1 (11 klasėje)

B. Viso valandų

Pasirinktos užsienio kalbos(pažymėti varnele () vieną iš galimų):

Siūlomos sporto šakos (pažymėti varnele () vieną iš galimų):

Užsienio kalba I (privaloma):

Užsienio kalba II (jei pasirinkta):

Nurodyti, jei kūno kultūros pasirinkimas – „Pasirinkta sporto šaka“

Anglų Anglų KrepšinisVokiečių TinklinisVokiečių kalba pradedantiesiems Žolės riedulys

Rusų Sportinė aerobika ir gimnastika Lotynų Stalo tenisas

Viso pamokų (ne mažiau 56, ir ne daugiau 64): (A+B)

(Mokinio parašas)

(vieno iš tėvų vardas, pavardė, parašas)


8 priedas

KELMĖS „AUKURO“ VIDURINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲVERTINIMO TVARKA 2012/2013 m.m.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka (toliau Tvarka) parengta vadovaujantis „Mokinių vertinimo samprata“, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256; Bendrojo lavinimo mokyklų 2007 – 2008 metų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-604; Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais (toliau BP ir IS) reglamentuoja mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimą, įsivertinimą, kontrolinių darbų krūvį, tėvų apie mokinių mokymosi sėkmingumą ir pažangumą informavimą.2. Tvarkoje aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, vertinimo principai ir nuostatos, vertinimas ugdymo procese, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos analizė, informavimas.3. Tvarkoje vartojamos šios sąvokos:

Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokslo mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.

Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.

Įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio

mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).Vertinimo validumas – vertinami numatyti mokymosi pasiekimai (turinio validumas); vertinimo

būdai atitinka vertinimo tikslus.Vertinimo kriterijai – išsilavinimo standartus atitinkantys, individualiose mokytojų vertinimo

metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai, atitinkantys IS.Kontrolinis darbas – ne mažiau kaip 30 minučių trukmės savarankiškas. projektinis, kūrybinis,

laboratorinis ar kitoks raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas patvirtinti, kaip mokiniai išmoko tam tikrą dalyko programos dalį.

Vertinimo tipai (klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį): Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio

pasiekimus ir padarytą pažangą baigiant temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatytu tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.

Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuriuo siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.

Apibendrinamais vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus, taikomas per egzaminus.

Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz., standartai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

Vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį): Formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas

joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliai kriterijais, įvertinimas fiksuojamas. Neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, susidarant nuomonę,

kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.).

Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

4. Vertinimo tikslai:4.1. Padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei.4.2. Pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą.4.3. Nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

5. Vertinimo uždaviniai:5.1. Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įvertinti savo pasiekimų rezultatus, planuoti tolesnę pažangą.5.2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus.5.3. Suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos.5.4. Nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokiniams pagalbą.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

6. Vertinimo nuostatos:6.1. Vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio

poreikiais.6.2. Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios ir supratimas, bendrieji ir dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.6.3. Vertinimas skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti.

7. Vertinimo principai:7.1. Tikslingumas (vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį).7.2. Atvirumas ir skaidrumas (su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko, aiškūs vertinimo kriterijai).7.3. Objektyvumas (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi standartais).7.4. Informatyvumas (vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma, ką mokinys jau išmoko, kur spragos, kaip ištaisyti).7.5. Aiškumas (vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams suprantamais kriterijais, aptartais dalyko metodikos grupėje. Mokytojas vertinimo kriterijus aptaria su mokiniais mokslo metų pradžioje ir pabaigoje ir pagal poreikį (pradedant naują skyrių, temą ar pan.).

IV. VERTINIMO PLANAVIMAS

8. Planuodamas ugdymo procesą, mokytojas planuoja ir vertinimą, siedamas jį su mokymosi uždaviniais, atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir galias.9. Mokytojas vertinimą fiksuoja pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programose, teminiuose ir detaliuosiuose planuose.10. Vertinimo metodus ir formas mokytojai derina tarpusavyje kolegijos metu rugpjūčio mėnesį; su mokiniais aptaria per pirmą pamoką; su tėvais – per pirmąjį klasės tėvų susirinkimą.11. Mokiniams, kurie mokosi pagal pritaikytas programas, teminiame plane numatomas individualus vertinimas.12. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo laikais gali būti koreguojami.

V. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

13. Mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, pasiekimai vertinami 10 balų sistema: 10 – puikiai, 9 – labai gerai, 8 – gerai, 7 – pakankamai gerai, 6 –patenkinamai, 5 – pakankamai patenkinamai, 4 – silpnai, 3 – blogai, 2 – labai blogai, 1 – nieko neatsakė, neatliko užduoties.

14. Pažymiais nevertinami žmogaus saugos, specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros ir dalykų modulių pasiekimai, rašoma: „įskaityta“, „neįskaityta“.

15. Mokiniai, pagal gydytojo pažymą atleistam nuo kūno kultūros pamoką pusmečio ar metinių pažymių stulpelyje rašoma „atl.“.

16. Rugsėjo mėnuo skiriamas adaptacijai, taikomas formuojamasis vertinimas.17. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas jų mokymosi eigos

stebėjimu (taikomas formuojamasis vertinimas). Mokiniams būtina laiku teikti informaciją (komentarus žodžiu ar raštu) apie tai, kas padaryta gerai, ką reikia tobulinti, kaip tai atlikti, kad būtų pasiekti mokymosi uždaviniai pagal sutartus kriterijus.

18. Vertinimą ugdymo procese sudaro vienas kitą sąlygojantis diagnostinis, formuojamasis bei kaupiamasis vertinimas, vertinimo tipai, kurie numatomi kiekvieno mokytojo dalyko teminiame plane.

19. Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo formos, už kurias rašomas pažymys:19.1. Kontrolinis darbas – tai 45-90 min. trukmės darbas raštu, skirtas patikrinti, kaip įvaldyta dalyko programos tema, skyrius, programos dalis. 19.2. Apklausa raštu – tai darbas raštu, trunkąs mažiau nei 30 min. 19.3.Apklausa žodžiu – greitas mokinio ar klasės patikrinimas. Užduotys turi būti konkrečios, trumpos, aiškios.19.4.Savarankiškas darbas gali trukti iki 30 min.19.5.Laboratoriniai (praktiniai) darbai, trunkantys ne mažiau kaip 35 min. ugdo mokinių praktinius gebėjimus: teorinės žinios pritaikomos praktiškai.19.6. Bandomųjų egzaminų darbai.19.7. Dalyvavimas miesto, respublikos konkursuose, olimpiadose.19.8. Dalyvavimas projektuose.

20. Informacija apie mokinio pasiekimus ir pažangą kaupiama Mokytojo užrašuose naudojant kaupiamąjį vertinimą, kurį sudaro kaupiamieji balai ar „+, -“ sistema. Apibendrintas pažymys rašomas už šias mokinio veiklas:20.1.apklausą raštu;20.2. apklausą žodžiu;

20.3. namų darbus;20.4. darbą pamokoje (individualų darbą, darbą grupėse);20.5. savarankišką darbą;20.6. klausymo suvokimo įgūdžių suformavimą;20.7. skaitymo įgūdžių suformavimą;20.8. socialinių įgūdžių suformavimą.

21. Kontrolinio darbo skyrimo bei vertinimo ir įsivertinimo tvarka:21.1.Mokiniams per dieną skiriamas vienas kontrolinis darbas.21.2.Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę, su mokiniais aptariama kontrolinio darbo struktūra, tikslai, vertinimo kriterijai. Prieš vykdant kontrolinį darbą, skiriamas laikas išeitai medžiagai pakartoti, įtvirtinti.Rekomenduojama sudarant kontrolinio darbo užduotis laikytis eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių eiti prie sunkesnių. Kontrolinio darbo užduotys parenkamos įvairios, nelabai sunkios, kad kiekvienas mokinys galėtų atlikti nors kelias paprastesnes ir gauti teigiamą įvertinimą. Rekomenduojama užduotis pateikti taip, kad būtų nurodytos kiekvienos užduoties ar klausimo įvertinimas balais.21.3. Kontrolinių darbų atlikimo laiką derina klasėje dirbantys mokytojai, kiekvieno mėn. 1-5 d. fiksuodami kontrolinių darbų tvarkaraštyje.21.4. Paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmą dieną po mokinių atostogų kontrolinis darbas nerašomas.21.5. Informaciniai testai, bandomųjų egzaminų darbai, bendri asocijuotų mokyklų kontroliniai darbai, suderinus su direktoriaus pavaduotojais ugdymui, rašomi iki mokinių pavasario atostogų.21.6. Mokytojas kontrolinio darbo rezultatus mokiniams pristato ne vėliau kaip po 2 savaičių. Individualiai komentuoja vertinimą, aptaria su mokiniu sunkumus ir galimybes, organizuoja kontrolinio darbo įsivertinimą.21.7. Esant 50% ir daugiau neigiamų įvertinimų, rekomenduojama kontrolinį darbą perrašyti.21.8. Mokinys, dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių nedalyvavęs kontroliniame darbe, turi teisę atsiskaityti su mokytoju sutartu laiku per 2 savaites. Mokinys, be pateisinamos priežasties nedalyvavęs kontroliniame darbe, tokią teisę praranda ir rekomenduojama jam rašyti neigiamą įvertinimą -1. 21.9. Jei mokinys sirgo ilgiau negu 2 savaites, atsiskaitymų darbus turi atlikti iki pusmečio pabaigos su mokytoju sutartu laiku.21.10. Mokiniui, gavusiam neigiamą įvertinimą, rekomenduojama suteikti galimybę perrašyti kontrolinį darbą, fiksuojant abu įvertinimus.

22. Apklausos raštu skyrimo bei vertinimo ir įsivertinimo tvarka: 22. 1. Apklausa atliekama ne daugiau kaip iš vienos pamokos medžiagos.22.2 Darbai grąžinami ir su rezultatais mokiniai supažindinami ne vėliau kaip per savaitę.22.3. Mokiniai, praleidę apklausą, atsiskaityti neprivalo.22.4. Iš anksto apie apklausą mokiniai neinformuojami.

23. Savarankiško darbo skyrimo bei vertinimo ir įsivertinimo tvarka:23.1. Mokiniai gali naudotis mokytojo nurodytomis mokymo priemonėmis.23.2. Savarankiško darbo tikslas – sužinoti, kaip mokinys geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis.23.3. Darbų patikrinimas gali vykti pasirinktinai (tikrinami ne visų mokinių darbai).23.4. Patikrinti ir įvertinti savarankiški darbai turi būti grąžinti kitos pamokos metu.23.5. Apie savarankiško darbo rašymą iš anksto informuoti nebūtina (nebent reikalingos priemonės).

24. Laboratorinių (praktinių) darbų skyrimo bei vertinimo ir įsivertinimo tvarka:24.1. Apie laboratorinį (praktinį) darbą pranešama mokiniams ne vėliau kaip prieš vieną pamoką.

24.2. Darbo rezultatai paskelbiami per savaitę. 24.3. Mokinys, neatvykęs į laboratorinį (praktinį) darbą, atsiskaityti neprivalo.

25. Trumpalaikių projektinių darbų skyrimo bei vertinimo ir įsivertinimo tvarka:25.1. Trumpalaikiai projektiniai darbai rengiami iš vienos temos arba gali būti ir integruoti. 25.2.Apie projektinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę.25.3.Trumpalaikį projektinį darbą gali atlikti 1 mokinys arba grupelės po 2-3 mokinius.25.4.Galutinis vertinimas susideda iš vertinimų:25.4.1. Už atsakymą į temą ir pateiktą medžiagą;25.4.2. Už darbo pristatymą;25.4.3. Už darbo estetiškumą;25.4.4. Už atsakymus į papildomus 2-3 klausimus iš temos, pateiktas mokytojo arba mokinių;25.4.5. Kiekviena dalis vertinama dešimtbalės sistemos požymiu ir vedamas aritmetinis vidurkis.

26. Tikrinamieji darbai, pageidaujant mokiniams, privaloma perrašyti, jeigu daugiau kaip 50% mokinių už jį gavo nepatenkinamą įvertinimą.

27. Tikrinamieji darbai neskiriami I-ojo ir II-ojo pusmečio paskutinę savaitę.28. Rugsėjo mėnuo naujai į mokyklą atvykusiems mokiniams skirtas adaptacijai ir mokiniai

nepatenkinamais įvertinimais nevertinami.

VI. ĮVERTINIMO FIKSAVIMAS,VERTINIMO INFORMACIJOS ANALIZĖ

29. Mokinių kontrolinės užduotys, savarankiški, projektiniai, kūrybiniai, laboratoriniai darbai, apklausų rezultatai, kai mokinai parodo Išsilavinimo standartuose numatytas žinias, supratimą ir gebėjimus, vertinami pažymiais, kurie surašomi į dienyną tą dieną, kada buvo gauti.

30. Pusmečio ir metinio pažymio vedimas.30.1. Pusmečio pažymiai mokiniams vedami iš to pusmečio pažymių aritmetinio vidurkio juos apvalinant (4,5 ≈ 5; 4,4 ≈ 4). Metinis įvertinimas vedamas atsižvelgiant į mokinio daromą pažangą.30.2. Dalykų, kurie neturi modulių, metinis įvertinimas rašomas iš pusmečių aritmetinio vidurkio, atsižvelgiant į šiuos reikalavimus:

30.2.1. jei antrojo pusmečio įvertinimas yra didesnis už pirmojo pusmečio, tai rašomas aukštesnis įvertinimas;

30.2.2. jei antrojo pusmečio įvertinimas yra žemesnis už pirmojo pusmečio, tai metinis įvertinimas išvedamas iš visų mokslo metų įvertinimų aritmetinio vidurkio

31. Pusmečio ir mokslo metų įvertinimai pasiekimų apskaitos dokumentuose fiksuojami pažymiais arba rašoma -„įskaityta", „neįskaityta", „neatestuota" (neatestuotas mokinys – mokinys, praleidęs 2/3 pusmečio pamokų ir neatsiskaitęs už individualaus ugdymo plano privalomojo dalyko mokslo programą ar programos dalį (pusmečio kursą).

32. 1-ųjų ir 5-ųjų klasių mokinių pažangos ir pasiekimų rezultatai aptariami po adaptacinio laikotarpio, dalyvaujant klasių auklėtojams ir dalykų mokytojams.33. Individualūs mokinio pasiekimai ir pažanga yra aptariami du kartus per metus klasių tėvų susirinkimų metu, dalyvaujant, klasės auklėtojui pageidaujant, dalyko mokytojui, mokiniui ir mokinio tėvams.34. Pagal poreikį organizuojamas mokinių pasiekimų aptarimas pagal klasių grupes (5-os, 6-os ir t.t.) su visais šiose klasėse dėstančiais mokytojais (atsakingi koncentrą kuruojantis pavaduotojas ir klasių auklėtojai).35. Mokinių pasiekimai nuolat stebimi ir, esant reikalui, vaiko gerovės komisijoje, dalyko mokytojų, mokyklos vadovų pasitarimuose aptariami.

36. Mokytojų metodikos grupėse analizuojami diagnostinių kontrolinių darbų, infotestų egzaminų, egzaminų, pusmečių ir metiniai rezultatai. Priimami sprendimai dėl mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo.37. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui rengia mokinių koncentrų mokymosi pasiekimų ir pažangos ataskaitas, kurias pristato ir aptaria vadovų susirinkime, Mokytojų tarybos posėdyje, klasių tėvų susirinkimuose.

VII. TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMO TVARKA

38. Mokymosi pasiekimai fiksuojami e-dienyne.39. Klasių auklėtojai kartą per mėnesį tėvams, nesinaudojantiems e-dienyno paslauga pateikia

išspausdintą mokinio pasiekimų ataskaitą.40. Klasių auklėtojai ne rečiau kaip kartą per pusmetį informuoja tėvus apie mokinių pasiekimus ir

daromą pažangą.

41. Jeigu mokiniui gresia 3 ir daugiau nepatenkinamų įvertinimų, apie tai klasių auklėtojai informuoja koncentrų pavaduotojus ir mokinių tėvus.

42. Iškilus mokymosi, lankomumo ar elgesio problemų, tėvus (globėjus, rūpintojus) informuoja klasių auklėtojai, dalykų mokytojai, socialinis pedagogas įvairiais būdais: skambinant, individualiais pokalbiais, rašant laiškus, lankantis namuose.

43. Klasių auklėtojai organizuoja teminius tėvų susirinkimus ne rečiau kaip 2 kartus per metus pagal suderintą su administracija grafiką. Pirmas tėvų susirinkimas organizuojamas rugsėjo mėnesį, kuriame tėvai supažindinami su mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema.

44. Administracija kartą per metus organizuoja visuotinį tėvų susirinkimą, 1-ų ir 5-ų klasių mokytojų ir tėvų „apskritus stalus“(esant poreikiui ir kitoms klasių grupėms), kurių metu tėvai susitinka su administracija, konsultuojasi su jų vaikus mokančiais mokytojais. Mokytojai tėvams asmeniškai pateikia informaciją apie jų vaikų mokymosi pasiekimus ir pažangą.

45. 12 klasių mokinių tėvams papildomai organizuojamas tėvų susirinkimas dėl supažindinimo su brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka, 10 klasių – dėl supažindinimo su vidurinio ugdymo programos aprašu.


8a priedas

KELMĖS „AUKURO“ VIDURINĖS MOKYKLOS PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

Ugdymos(si) pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas idiografiniu principu, derinant formalųjį (kriterinį nepažyminį) ir neformalųjį vertinimą (stebėjimo, pokalbių aptarimų ir kt), o pasiekti rezultatai įvertinami lyginant su Išsilavinimo standartuose pažymėtais kriterijais.

Tikslas – padėti mokiniui sėkmingai mokytis ir bręsti kaip asmenybei saugioje ir informatyvioje aplinkoje.

Uždaviniai:

siekti, kad vertinimas atskleistų pažangą;

vertinimo informacija turi padėti įveikti sunkumus;

padėti mokiniui pažinti save, išmokti sąmoningai mokytis;

padėti mokytojui pažinti mokinių mokymosi galimybes, nustatyti savo darbo kokybę.

Principai:

aiškumas, skaidrumas ir objektyvumas – su mokiniais aptariami vertinimo kriterijai, būdai;

vertinimas pozityvus ir konstruktyvus – vertinama tai, ką mokinys jau išmoko, nurodomos spragos ir, jei reikia, padedama jas ištaisyti;

veiksmingumas – naudojami įvairūs vertinimo informacijos šaltiniai;

mokslumas – remiasi išsilavinimo standartais.

Pagrindinis vertinimo sistemos principas – kiekvieną vaiką įvertinti individualiai, jo dabartinius pasiekimus lyginant su ankstesniais jo paties rezultatais.

Vertinimo formos:

Vertinimo aplankas – tai įvairiais būdais surinkta informacija apie mokinio mokymo(si) raidą ir pasiekimus.

Vertinimo aplankuose kaupiami:

rašto darbai, kontroliniai darbai, standartizuoti mokomųjų dalykų testai, pratybų užduočių pavyzdžiai ar sąsiuviniai,

aprašomasis – komentuojamasis vertinimas metų pabaigoje (laisva forma),

projektinių darbų pavyzdžiai ar nuotraukos,

mokinio socialinių, komunikacinių, pažintinių, veiklos, kūrybinių gebėjimų plėtrą liudijantys pavyzdžiai ir t.t.

Pasiekimų knygelės- Tai mokinio stebėjimo bei jo veiklos rezultatų / mokymo(si) pasiekimų fiksavimas pastabomis bei apibendrinimais.

Pasiekimų knygelių pildymas:

Apibendrindama pasiekimus, mokytoja remiasi:sistemingai atliekama ir fiksuojama mokinių įvairių darbų analize;stebėjimo, tyrimo ir kitais metodais gauta informacija;vertinimo aplankuose sukaupta medžiaga.

e - dienynas - I ir II pusmečio pabaigoje įrašai: aukštesnysis lygis,

pagrindinis lygis,

patenkinamas lygis.

Aprašomasis – komentuojamasis vertinimas metų pabaigoje (laisva forma).

Apibendrindama visų mokslo metų pasiekimus, mokytoja remiasi mokinių įvairių darbų analize;stebėjimo, tyrimo ir kitais metodais gauta informacija; vertinimo aplankuose sukaupta medžiaga.

Vertinimo kriterijai:Pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaudamasis mokytojas vertina bendruosius bei dalykinius mokinių gebėjimus, įgūdžius, pastangas yra Bendrosiose programose bei Išsilavinimo standartuose siekiami rezultatai (pasiekimai).

Lietuvių kalba:Vertinama mokinio kalbinė veikla, skaitymo technika ir teksto suvokimas, rašymo technika, teksto kūrimas, rašyba (diktantai, rašiniai, atpasakojimai, kūrybiniai darbai), kalbos sandaros suvokimas, literatūrinis išprusimas.

Matematika:Vertinama matematinis mąstymas, komunikacija, planiniai standartizuoti testai, kontroliniai darbai (žinių patikra).

Pasaulio pažinimas:Vertinama mokinio komunikaciniai, pažintiniai bei darbo ir veiklos gebėjimai, kurie atsispindi įvairiuose projektiniuose darbuose, kūrybinėse užduotyse.

Muzika:Vertinamas muzikavimas, muzikos kalbos praktika, muzikos klausymas, apibūdinimas bei muzikinė raiška socialiniame gyvenime (muzikiniai pasirodymai mokyklinėje ir nemokyklinėje aplinkoje).

Dailė:Vertinama dailės raiška, dailėtyra, dailės raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

Technologijos:Vertinamos veiklos sritys: projektavimas, informacijos rinkimas ir panaudojimas, medžiagų pažinimas, technologinių procesų, jų rezultatų pateikimas ir vertinimas.

Kūno kultūra:Vertinamas pagrindinių judesių lavinimas, atletinė veikla, judrieji ir atitinkantys amžių sporto žaidimai, koreguojamoji kūno kultūra bei fizinis aktyvumas gamtoje.

Šokis:Vertinamas šokis, šokio kūryba, šokio stebėjimas, interpretavimas bei vertinimas, šokio raiška socialiniame kultūriniame bendruomenės gyvenime.

Kelmės “Aukuro” vidurinės mokyklos pradinių klasių mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema sukurta remiantis šiais dokumentais:

Pradinio ugdymo samprata (individualios pažangos vertinimas);

Bendrosiomis programomis ir Išsilavinimo standartais;

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata.

2012-2013 mokslo metų

Ugdymo plano9 priedas

NEFORMALIOJO UGDYMO ORGANIZAVIMO KELMĖS „AUKURO“ VIDURINĖJE MOKYKLOJE TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Neformaliojo ugdymo organizavimo tvarkos apraše pateikiamas neformaliojo

ugdymo tikslas, uždaviniai, objektas, principai, įgyjamos kompetencijos, neformaliojo ugdymo organizavimo tvarka.

2. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr.4-115).

II. NEFORMALIOJO UGDYMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

3. Neformaliojo ugdymo tikslas – per kompetencijų ugdymą formuoti asmenį, sugebantį tapti aktyviu visuomenės nariu, padėti tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius.

4. Neformaliojo ugdymo uždaviniai:4.1. ugdyti ir plėtoti mokinių kompetencijas per saviraiškos poreikio tenkinimą;4.2. spręsti socialinės integracijos problemas: mažiau galimybių turinčių (esančių iš

kultūriškai, geografiškai, socialiai-ekonomiškai nepalankios aplinkos ar turinčių specialiųjų poreikių), ypatingų poreikių (itin gabių ir talentingų) vaikų, integravimas į visuomeninį gyvenimą, socialinių problemų sprendimas;

4.3. lavinti gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje;4.4. ugdyti pilietiškumą, tautiškumą, demokratišką požiūrį į pasaulėžiūrų, įsitikinimų ir

gyvenimo būdų įvairovę.

III. NEFORMALIOJO UGDYMO OBJEKTAS IR PRINCIPAI

5. Neformaliojo ugdymo objektas yra mokiniai;6. Neformaliajame ugdyme laikomasi šių principų;6.1. aktualumo – neformaliojo ugdymo siūlomų veiklų pasiūla skirta socialinėms,

kultūrinėms, asmeninėms, edukacinėms, profesinėms ir kitoms kompetencijoms ugdyti;6.2. demokratiškumo – neformaliojo ugdymo mokytojai, tėvai ir vaikai yra bendro

ugdymosi proceso kūrėjai, kartu identifikuoja poreikius;6.3. prieinamumo – sudaromos visos sąlygos asmens kompetencijoms ugdytis per

pasirinktą veiklą. Siūlomos veiklos ir ugdymosi būdai yra prieinami visiems pagal amžių;6.4. individualizavimo – ugdymas individualizuojamas pagal kiekvienam asmeniui

reikalingą kompetenciją, atsižvelgiant į jo asmenybę, galimybes, poreikius ir pasiekimus;6.5. savanoriškumo – mokiniai laisvai renkasi labiausiai tinkamas veiklas

kompetencijoms ugdyti, dalyvauja jose savo noru ir niekieno neverčiami.

IV. NEFORMALIOJO UGDYMO ORGANIZAVIMAS

7.Kiekvienų metų balandžio – gegužės mėnesiais vyksta neformaliojo ugdymo veiklų (būrelių) pristatymas, įvertinimas pagal atskirai sudarytą grafiką.

8. Iki birželio 15d. būrelių vadovai rašo prašymus mokyklos direktoriui su trumpu programos pristatymu kitiems mokslo metams.

9. Neformaliojo ugdymo valandos mokytojams skiriamos atsižvelgiant į mokytojo darbo krūvį, parengtos programos turinį, siekiamą rezultatą, būrelį pasirinkusių mokinių skaičių, turimas lėšas;

10. Rugsėjo pirmą savaitę skelbiama mokiniams neformaliojo ugdymo veiklų (būrelių) pasiūla mokslo metams.

11. Iki rugsėjo 10 d. būrelių vadovai parašo programas, laikydamiesi neformaliojo ugdymo programos rašymo reikalavimų, ir pateikia direktoriaus pavaduotojui, atsakingam už neformaliojo ugdymo organizavimą mokykloje, programos suderinimui. Neformaliojo ugdymo programą tvirtina mokyklos direktorius.

12. Neformaliojo ugdymo veiklą būrelių vadovai žymi Neformaliojo ugdymo dienyne, laikydamiesi Dienyno pildymo reikalavimų.

____________________________


10 priedas

VAIKO GEROVĖS UŽTIKRINIMO SISTEMA

TĖVAI (GLOBĖJAI, RŪPINTOJAI) VAIKAI

KLASĖS AUKLĖTOJAI KLASĖS (DALYKŲ) MOKYTOJAI

SOCIALINIS PEDAGOGAS PSICHOLOGAS

SPECIALUSIS PEDAGOGAS LOGOPEDAS

VAIKO GEROVĖS KOMISIJA

ADMINISTRACIJA: PAVADUOTOJAI UGDYMUI, DIREKTORIUS

SOCIALINIAI PARTNERIAI

ŠVIE

TIM

O S

KY

RIU

S

NEP

ILN

AM

EČIŲ

R

EIK

ALŲ

GR

UPĖ

PED

AG

OG

INĖ

PSIC

HO

LOG

INĖ

TAR

NY

BA

VAIK

Ų T

EISI

Ų

APS

AU

GO

S TA

RN

YB

A

KEL

MĖS

MIE

STO

IR

KEL

MĖS

APY

LIN

KŲ

SE

NIŪ

NIJ

OS

NEV

YR

IAU

SYB

INĖS

O

RG

AN

IZA

CIJ

OS


11 priedas

KELMĖS ,,AUKURO“ VIDURINĖS MOKYKLOSPAGALBOS TEIKIMO TVARKA

SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ TURINTIEMS MOKINIAMS

15. Bendrosios nuostatos

1. Kelmės ,,Aukuro” vidurinės mokyklos pagalbos teikimo tvarka specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams nustato pagalbos tikslą, uždavinius, teikėjus, gavėjus bei organizavimą.

2. Pagalbos teikimas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams – tai pedagoginių priemonių sistema, padedanti užtikrinti šių mokinių ugdymą.

3. Pagalbos teikimas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams mokykloje organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais įstatymais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais ir šia tvarka.

II. Pagalbos tikslai ir uždaviniai

4. Pagalbos tikslas – didinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio ugdymosi veiksmingumą.

5. Uždaviniai:5.1 nustatyti mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius ir juos tenkinti;5.2 stiprinti mokytojų gebėjimą ugdyti mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą;5.3 sukurti palankias ugdymosi sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.

III. Pagalbos teikėjai ir gavėjai

6. Pagalbos mokiniams teikėjai – specialusis pedagogas, logopedas, psichologas, socialinis pedagogas, klasės (dalyko) mokytojas.

7. Pagalbos gavėjai – specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai.

IV. Pagalbos organizavimas

8. Pagalba teikiama, kai:8.1 į mokyklos psichologą ir/ar socialinį pedagogą individualiai kreipiasi mokinys arba jo tėvai;8.2 ją skiria mokyklos Vaiko gerovės komisija ar pedagoginė psichologinė tarnyba.

9. Klasės (dalyko) mokytojas:9.1 pastebėjęs mokinio ugdymosi sunkumus, apie tai informuoja mokyklos Vaiko gerovės

komisiją, kuri atlieka mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą;9.2 rengia reikalingą dokumentaciją, jei mokinį nusprendžiama vertinti pedagoginėje psichologinėje tarnyboje dėl specialiojo ugdymosi ir/ar švietimo pagalbos skyrimo; 9.2 su specialiuoju pedagogu ir/ ar logopedu aptaria mokinio pasiekimus, numato tinkamus darbo būdus ir metodus; 9.3 konsultuojamas specialiojo pedagogo ir/ar logopedo rengia pritaikytas ar individualizuotas programas; 9.4 vertina mokinio pažangą ir pasiekimus pagal programoje numatytus pasiekimus; 9.5 pastebėjęs mokinio, mokomo pagal pritaikytą ar individualizuotą bendrojo ugdymo programą, žymų mokymosi rezultatų pagerėjimą, kreipiasi į mokyklos Vaiko gerovės komisiją dėl programos nutraukimo;

10. Mokyklos specialusis pedagogas: 10.1 atlieka mokinio pedagoginį vertinimą, nustato jo žinių, mokėjimų ir įgūdžių lygį bei specialiuosius ugdymosi poreikius ;

10.2 numato ugdymo tikslus ir uždavinius bei jų pasiekimo metodus ir būdus;10.3 veda individualias, pogrupines ir grupines pratybas;10.4 padeda mokiniams įsisavinti mokomųjų programų turinį ir lavina pažinimo funkcijas;10.5 pataria mokytojams, kaip pritaikyti mokomąją medžiagą ir metodines priemones, pritaikyti ir individualizuoti Bendrąsias programas;10.6 konsultuoja tėvus (ar vaiko globėjus, rūpintojus), mokytojus, teikia jiems metodinę pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo klausimais.

11. Mokyklos logopedas: 11.1 įvertina mokinių kalbos raidos ypatumus, nustato kalbos ir kalbėjimosutrikimus; 11.2 šalina mokinių kalbos ir kalbėjimo sutrikimus; 11.3 numato specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tikslus ir uždavinius, jų pasiekimo būdus ir metodus, atitinkančius specialiuosius mokinio preikius ir galimybes, ir juos taiko; 11.4 sudaro individualias, pogrupines ir grupines mokinių kalbos ugdymo programas, jas taiko; 11.5 konsultuoja mokytojus, sudarant pritaikytas ir individualizuotas bendrojo ugdymo programas, rengiant mokomąją medžiagą; 11.6 bendradarbiauja su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių tėvais, kitais asmenimis, tiesiogiai dalyvaujančiais ugdymo procese.

12. Mokyklos psichologas: 12.1 įvertina mokinio galias ir sunkumus, asmenybės ir ugdymosi problemas, specialiuosius ugdymosi poreikius; 12.2 lavina mokinių kognityvines funkcijas individualių ir grupinių užsiėmimų metu; 12.3 vykdo psichologinių problemų prevenciją: rengia, organizuoja ir įgyvendina prevencines programas bei priemones; 12.4 stiprina mokytojų,tėvų (globėjų,rūpintojų) gebėjimą bendrauti su mokiniais, turinčiais psichologinių problemų; 12.5 kuria palankias psichologines sąlygas ugdymo (-si) procese.13. Mokyklos socialinis pedagogas: 13.1 įvertina ir padeda mokiniams spręsti įvairias iškylančias problemas (pagrindinių mokinio reikmių tenkinimas, saugumoužtikrinimas, socialinė adaptacija ir kt.); 13.2 ugdo mokinių socialinius įgūdžius, veda individualius ir grupinius užsiėmimus; 13.3 organizuoja ir inicijuoja socializacijos programų kūrimą; 13.4 renka informaciją, ją analizuoja ir daro išvadas apie socialinės rizikos grupės mokinius; 13.5 atstovauja vaikui ir gina jo teises švietimo įstaigoje ir už jos ribų.


12 priedas

KELMĖS „AUKURO“ VIDURINĖ MOKYKLA

9b klasės mokinio Pauliaus Urbono

INDIVIDUALUS UGDYMO PLANAS

(2012 - 2013 m. m.)

Eil. Nr. Dalyko pavadinimas Valandų skaičius

1. Tikyba 1

2. Lietuvių kalba 5

3. Anglų kalba 3

4. Matematika 4

5.Integruotas gamtos mokslų kursas

2

6. Istorija 2

7. Geografija 2

8. Muzika 1

9. Dailė 1

10. Technologijos 1

11. Kūno kultūra 2

12. Informacinės technologijos 1

Iš viso: 25

13. Specialiosios pratybos (logopedas) 2

14. Specialiosios pratybos (specialusis pedagogas) 2

15. Socialinių įgūdžių ugdymo pratybos (socialinis pedagogas)

1

16. Socialinių įgūdžių ugdymo pratybos (psichologas) 1


13 priedas

NETRADICINIO UGDYMO DIENOS2012/2013m.m.

1. Tikslas – padėti suvokti savo tautos istorijos, kultūros, gamtos savitumą, puoselėti ir išlaikyti tautinę savimonę, įtraukiant kuo didesnį mokinių skaičių.

2. Uždaviniai:2.1. ugdyti kompetencijas, padėsiančias vaikui formuotis ir išlaikyti tautinę savimonę;2.2. skatinti naujas pažinimo formas ir metodus;2.3. skatinti pažinti savo gyvenamą vietovę, regioną, šalį;2.4. pravesti 10 dienų (pagal klasių grupes), skirtų mokinių pažintinei veiklai ugdyti, pagal temas:

Eil.Nr.

Pavadinimas Data Dalyviai

1. Rugsėjo 1-osios šventė 2012-09-01 PUG, 1 -12 kl.2. Europos kalbų diena 2012-09-26 PUG, 1 -12 kl.3. Advento pradžios šventė 2012 lapkritis PUG, 1-44. Patyčių prevencijos diena 2012-12-07 PUG, 1 -12 kl.5. Kalėdų tradicijos mokykloje 2012-12-23 PUG, 1 -12 kl.6. Skiriu Lietuvai 2013-02-15 5-12 kl.7. Mano augintinis 2013 balandis PUG, 1-48. Olimpinio judėjimo diena 2013-05-24 PUG, 1 -11 kl.9. Mokslo metų užbaigimo

diena2013-05-31 PUG, 1-5

10. Žmogaus saugos mokymai 2013 birželis 6-9, 11 kl.11. Mokslo metų užbaigimo

diena2013-06-07 6-9, 11 kl.

12. Klasių auklėtojų veikla Per mokslo metus

PUG, 1 -12 kl.


PUG, 1 -12 kl.


5 kl.

Viso: 10 PUG, 1-4 kl.

7 12 kl.10 5 kl.10 6-11 kl.


14 priedas

Kelmės „Aukuro“ vidurinės mokyklos2011-2012 m.m.

Papildomi darbai už kuriuos tarifikuojamos papildomos valandos

Mokytojas (vardas, pavardė, dėstomas dalykas);

Tarifikuota: ___________ val. (skaičiuojama pagal formulę (2:18) x kont.val.sk.)Numatomi darbai (pažymėti ir nurodyti valandų skaičių)

Renginiųorganizavimas

Vadovavimas metodikos grupei

Projektų rengimas irdalyvavimas projektinėje veikloje arba ilgalaikėje programoje

Dalyvavimas vidaus audite

Informaciniųkomunikaciniųtechnologijųdiegimokoordinavimas

Konsultacijos mokiniams

Mokinių rašto darbų taisymas (išskyrus lietuvių k, matemat.,užsienio k.)

1

Numatoma priemonė Numatoma atsiskaitomybė

Mokytojo parašas________________________________


15 priedas

PROGRAMŲ, TEMINIŲ PLANŲ IR DETALIŲJŲ TEMINIŲ PLANŲ RENGIMO PRINCIPAI IR TVARKA

1. Kiekvienas mokytojas rengia ilgalaikius teminius planus arba pasirenkamojo dalyko, modulio individualiąsias programas, remdamasis Bendrosiomis programomis, Atnaujintomis bendrosiomis programomis, išsilavinimo standartais, vadovaujantis Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais LR švietimo ir mokslo ministro 2004 m. Balandžio 13 dienos įsakymu Nr. ISAK-535

2. Ilgalaikis teminis planas ar programa rengiami vieniems (11 kl. dvejiems) metams, užtikrinant ugdymo turinio permanentiškumą.

3. Ilgalaikiai planai rengiami pagal metodinių grupių parengtas ir patvirtintas metodinės tarybos formas IP 1-8, kuriose nurodomas pamokų skaičius per savaitę, ugdymo turinio laikotarpis, naudojamos priemonės, numatomi tikslai ir uždaviniai, temos, joms skiriamas valandų skaičius.Planuodamas ugdymo turinį, mokytojas gali naudotis vadovėlių autorių parengtais teminiais dalyko planais, Švietimo plėtotės centro ilgalaikių planų pavyzdžiais.

4. Programa ar ilgalaikis teminis planas per mokslo metus gali būti koreguojamas ir tikslinamas.5. Programos ir ilgalaikiai teminiai planai suderinami metodinėse grupėse iki rugsėjo 7 d.

(pritaikytos ir indivilizuotos programos – iki rugsėjo 13 d.).6. Ilgalaikiai teminiai planai, patvirtintos programos grąžinamos juos pateikusiems mokytojams,

kurie šiuos dokumentus laiko mokykloje ir prireikus gali pateikti mokyklos vadovams ar mokyklą vizituojantiems specialistams.

7. Metodinių grupių vadovai iki rugsėjo 7 dienos kuruojančiam vadovui atiduoda metodinės grupės susirinkimo, kuriame buvo suderintos programos, protokolus ir programas bei ilgalaikius teminius planus.

8. Programas tvirtina mokyklos direktorius įsakymu iki rugsėjo 15 d.9. Mokytojas gali rengti detalųjį planą, tuomet gdymo turinys detalizuojamas mokomojo dalyko

skyriui ar temai.10. Ilgalaikiame teminiame plane atsispindi diferencijavimas ir integracija.

11. Pirmaisiais pedagoginio darbo metais dirbantis mokytojas pamokos planą rašo kiekvienai pamokai, jam padeda mokyklos direktoriaus įsakymu paskirtas mentorius , to dalyko specialistas arba kuruojantis vadovas. Atsižvelgus į mentoriaus ir kuruojančio vadovo išvadas laikotarpis gali būti pratęstas.

12. Atsižvelgus į ugdymo proceso stebėsenos išvadas mentoriaus pagalba ir rekomendacija rengti pamokos planus gali būti skiriama ir jau dirbančiam mokytojui.

13. Dėl ilgalaikių teminių planų rengimo principų ir formų tariasi metodinės grupės , tam pritaria Metodinė taryba, o tvirtina mokyklos direktorius.


16 priedas

KELMĖS ,,AUKURO‘‘ VIDURINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ MOKYMO(SI) KRŪVIO REGULIAVIMO PROGRAMA 2012-2013 MOKSLO METAMS

Mokinių mokymosi krūvių reguliavimas mokykloje vyksta vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Bendrojo lavinimo mokyklų 2005-2007 m. m. Bendraisiais ugdymo planais, švietimo ir mokslo ministro 2003-08-26 įsakymu Nr. ĮSAK-1197, 2004-08-28 raštu Nr. SR-12-05-226, 2006-11-24 įsakymu Nr.ISAK -2224 „Dėl mokinių mokymosi krūvių reguliavimo“, 2007-04-04 Nr. ISAK-604 ,,Dėl 2007-2008 mokslo metų bendrųjų ugdymo planų“.

Įgyvendinti pagrindines mokinių mokymosi krūvių reguliavimo sistemos nuostatas sutelkiama visos mokyklos bendruomenė. Mokinių mokymosi krūvio reguliavimas – sutelktas visos mokyklos darbas, į kurį įtraukiami mokiniai ir jų tėvai, stiprinamas psichologinės, pedagoginės, socialinės pagalbos teikimas. Sudaryti ir nuolat gerinti mokymosi sąlygas, atitinkančios higienos reikalavimus. Siekti, kad mokytojai dalykiškai bendradarbiautų ugdymo turinio individualizavimo ir diferencijavimo klausimais, skleistų gerąją patirtį mokykloje ir už jos ribų.

Mokinių mokymosi krūvius reguliuoti tobulinant mokyklos veiklos ir ugdymo proceso planavimą:

• mokytojų teminiai planai metams ar trumpesniam laikotarpiui rengiami remiantis patirtimi, išnagrinėjus ankstesnių metų planų racionalumą, išsiaiškinus, ar jie atitiko ugdymo tikslus ir mokinių poreikius;

• teminiai planai rengiami bendradarbiaujant artimų mokomųjų dalykų metodinėms grupėms, planuose numatomi integraciniai ryšiai, ilgalaikiai kūrybiniai ir projektiniai darbai;

• teminiuose planuose numatytos kontrolinių darbų ir atsiskaitymų datos, kontrolinių darbų skyrimas tai pačiai klasei reguliuojamas pildant kontrolinių darbų lentelę, esančią mokytojų kambaryje.

Mokymo turinio apimtis mažinti vykdant prasmingą dalykų integraciją, projektinius darbus. Tai numatyti teminiuose planuose, aptarti metodinėse grupėse. Atlikti tyrimus apie mokinių mokymosi krūvį, tyrimų rezultatus analizuoti, įvertinti pokyčius. Racionaliai sudaryti mokyklos ugdymo planą ir pamokų tvarkaraštį. Pamokų tvarkaraštis

sudaromas atsižvelgiant į Bendrųjų ugdymo planų reikalavimus: mokiniui skirti ne daugiau pamokų per savaitę nei nurodyta atitinkamos klasės ugdymo planų lentelės grafoje „Maksimalus pamokų skaičius“ ir ne daugiau kaip 7 pamokos per dieną. 11-12 klasių mokiniams sudaryti sąlygas mokytis 28 savaitines privalomas pamokas, sudarant individualius mokymosi planus neviršijamas maksimalus privalomų 32 savaitinių pamokų skaičius per savaitę. Mokiniams, lankantiesiems muzikos, dailės ar sporto mokyklas, įskaityti menų ir kūno kultūros dalykus ir sudaryti jiems sąlygas nelankyti atitinkamo dalyko pamokų. Mokiniai tuo metu gali dirbti skaitykloje, ruošti namų darbus ir pan. Atostogų laikotarpiui mokiniams namų darbų neskirti. 9–12 klasių mokiniams kas dieną skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip 2,5 val. Per dieną gali būti rašomas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas, tam kiekvieną mėnesį sudaryti kontrolinių darbų grafiką. Tarp pamokų ne trumpesnės kaip dešimt minučių pertraukos, bent viena pertrauka –20 minučių. Sudaryti sąlygas mokiniams pasirinkti modulius, griežtai laikytis neformaliojo ugdymo valandų skyrimo reglamento. Rengti ir analizuoti suvestines dėl 11–12 klasių mokinių turimų ,,langų“. Pagal galimybes rūpintis mokinių užimtumu per „langus“. Mokiniai gali dirbti skaitykloje, kurioje yra knygų, spaudos, televizorius, vaizdo aparatūra, interneto skaitykla.

MOKINIŲ MOKYMO(si) KRŪVIO REGULIAVIMO PRIEMONIŲ PLANAS

2012-2013 mokslo metams

Eil Nr. Priemonės pavadinimas

DataAtsakingas

1. Planuoti laiką pamokoje įvairaus mokslumo mokiniams.

Planuojant kiekvieną pamoką

Dalykų mokytojai

2. Planuoti laiką savarankiškam namų darbų atlikimui.

Planuojant kiekvieną pamoką

Dalykų mokytojai

3. Poilsio dienoms skirti namų užduotis atsižvelgiant į individualius pageidavimus, atostogoms jų visiškai neskirti.

Per 2012-2013 mokslo metus.

Dalykų mokytojai

4. Derinti su kolegomis, dirbančiais tose pačiose klasėse, kontrolinių ir atsiskaitomųjų darbų tvarkaraščius, (pildyti kontrolinių darbų grafiką).

kiekvieno mėnesio 1d.

Dalykų mokytojai, V. Parnarauskas

5. Derinti su kolegomis, dirbančiais tose pačiose klasėse, namų darbų apimtis

Mokslo metų bėgyje

Dalykų mokytojai, klasių auklėtojai

6. Konsultacinių valandų metu konsultuoti mokinius, nesuprantančius ar nesuspėjančius įsisavinti mokomosios medžiagos.

Kiekvieną savaitę pagal poreikį

Dalykų mokytojai, klasių auklėtojai

7. Teikti mokiniams, turintiems mokymosi problemų, psichologines konsultacijas.

Pagal poreikį Sniegena Urbelienė

8. Namų darbams skirti įvairaus pobūdžio namų darbus, integruojant dalykus ir projektinę veiklą.

Per 2012-2013 m. m.

Dalykų mokytojai, projektų vadovai

9. Mokytojų rengiamuose teminiuose planuose metams numatyti atsiskaitymo būdus, kontrolinius

Iki 2012 m. rugsėjo09 d.

Dalykų mokytojai,Direktoriaus

darbus, integracinius ryšius su kitais dalykais, integruojamas edukacines programas, namų darbus (ilgalaikius, projektinius, kūrybinius ir pan.)

pavaduotojai ugdymui

10. Pamokose naudoti metodus, skatinančius mokinių mąstymą, aktyvų mokymąsi ir skirti mokiniams suprantamas užduotis. Neskirti referatų, kurie neskatina mokinių apibendrinti minčių ir išsakyti savo požiūrį.

Per 2012-2013 mokslo metus

Dalykų mokytojai, metodikos grupės

11. Kartą per pusmetį ir baigiantis mokslo metams dalykų metodinėse grupėse išnagrinėti krūvio reguliavimo priemonių vykdymą ir aptarti galimybes krūviui optimizuoti.

Pasibaigus I-jam pusmečiui

Metodikos grupių pirmininkai

12. E-dienyno pagalba vykdyti mokinių ir tėvų apklausas mokymo(si) krūvio klausimais ir inicijuoti tėvus dalyvauti sprendžiant iškilusias problemas.

Iki 2013-02-20

V. Parnarauskas

13. Sistemingai aiškintis pamokos rezultatų realizavimą, siekiant įvertinti mokinių mokomosios medžiagos įsisavinimo lygį ir nustatyti priežastis, dėl kurių mokiniai nesupranta.

Iki kiekvieno mėnesio30 d.

Dalykų mokytojai,

14. Mokytojų tarybos posėdyje išanalizuoti mokinių mokymosi krūvio optimizavimo problemas, numatyti jų sprendimo galimybes ir koreguoti mokymo(si) krūvio reguliavimo priemonių planą.

2013-03

15. Ištirti 1-5 klasių mokinių mokymosi krūvius, įvertinant juos įtakojančius veiksnius ir reguliavimo galimybes (diagnostinis tyrimas). Rezultatus aptarti tėvų susirinkime ir metodinės mokytojų tarybos posėdyje.

Iki 2012 m. lapkričio 30d.

Direktoriaus pavaduotojai ugdymui

LAUKIAMI REZULTATAI

Įgyvendinus 2012-2013 mokslo metų mokinių mokymo(si) krūvio reguliavimo priemonių planą, tikimasi optimizuoti ir patobulinti ugdymo procesą, pakelti mokinių pažangumo lygį, padėti tėvams spręsti kai kurias vaikų sveikatingumo problemas, sustiprinti silpnai besimokančių mokinių mokymo(si) motyvaciją ir, taikant diferenciaciją, išryškinti bei padėti siekti aukštesnių rezultatų gabiems mokiniams.


17 priedas 5 - 12 klasių olimpinio ugdymo integravimo teminis planas

2012-2013 mokslo metų (I pusmetis)

Klasė DailėGamta ir žmogus

BiologijaGeografija Istorija Kūno kultūra Etika Anglų

kalba

5 kl.

Judančio žmogaus piešimas

įkomponuojant techninės sporto įrangos, sporto

įrenginio fragm.

Sveikos mitybos piramidė

Sportuojančių žmonių asmens

higiena. Saugumo taisyklės

įvairiose sporto šakose

Antikos olimpinių žaidynių istorija

Sporto žaidimų bei atletinės

veiklos taisyklės. Etiško elgesio

pagrindai olimpiniame

judėjime.

Garbingas sportininkų elgesys

Nauji žodžiai apie

sportą. Teksto

skaitymas.

6 kl.

Šrifto pratybos. Šrifto kūrimas iš

sportuojančio žmogaus figūrų.

Mikroorganizmų įtaka mūsų sveikatai

Azimutų nustatymas,

atstumų skaičiavimas.

Olimpinės žaidynės senovės

Graikijoje

Kūno kultūros formų ir pratimų

ugdomosios galimybės bei praktinė raida

Žiūrovo etika

Rašymas apie sportą,

apie mėgstamą sporto šaką

7 kl.

Perspektyvos vaizdavimas

„Bėgantis sportininkas

stadione, sporto aikštyne“.

Medžiagos reikalingos

organizmams. Taisyklinga laikysena, laikysenos sutrikimai.

Gyventojų ir rasių įvairovė

olimpinėse žaidynėse.

Graikija iki graikų.

Olimpinių žaidynių ištakos.

Olimpinių principų

viršenybė rungtyniaujant.

Bendravimas ir

konkurencija.

Veiksmažodžių can,

can't, have to, don't have to,

must mustn't reikšmės

8 kl.

Judanti kompozicija „Žmogus ir pabaisa -

atokvėpis ir kova“

Jodas — būtinas elementas

Graikija — olimpinių

žaidynių šalis

Graikų skulptūra,

architektūra ir Olimpijos

žaidynių nugalėtojų įamžinimas

Antikos sporto rungtys (metimų)

šiuolaikinėje vasaros

olimpiadoje. Saugumo

reikalavimai naudojantis

metimų inventoriumi.

Sporto lyderiai ir autoritetai.

Present Perfect ir

Past Simple laikai.

Interview with

footballer.

9 kl. Uždaros patalpos

perspektyva „Sporto salės

piešimas“

Organizmo grūdinimas. Gyvybinės

plaučių talpos priklausomybė

nuo treniruotumo.

Raumenų treniruotumo

Lietuvos tautinės olimpiados

Olimpinių žaidynių

atgimimas

Nuovargio formos ir

atsistatymo priemonės

bėgant įvairias distancijas ir

atliekant fizinius pratimus.

Atsakomybė,

sąžiningumas,

tolerancija, pagarba

kitam sporte.

Wods related to

basketball.

Klasė DailėGamta ir žmogus


kalba

įtaka kaulų tvirtumui.

10 kl.

Sukurti sportinės dainos

cd viršelį

Raumenų nuovargio

priklausomybė nuo darbo krūvio ir darbo tempo.

Valstybių politinė ir

ekonominė situacija rengiant

olimpines žaidynes.

Lietuvos laimėjimai tarpukario

metais (Tautinė

olimpiada).

Mankštinimosi įtaka

pagrindinėms organizmo

sistemoms ir kūno sudėjimui.

Gebėjimų atlikimas

praktiškai.

Lygių galimybių problema

Diskusija „Sport in your life“

11 kl.

Praktinis darbas „Pulso

priklausomybės nuo fizinio

krūvio tyrimas“

XX a. per. Sportas,

olimpinių žaidynių

atgaivinimas

Laisvės, teisės,

pareigos.

Dialogo rašymas

„Write the dialogue

about your favourite

kind of sport and Olympic

games“.

12 kl.

Aplinkos apsauga

Lietuvoje

Lietuvos Respublikos raida XX a. dešimtajame dešimtmet.

Sportininkai geros valios ambasadoria

Olimpinio ugdymo

vertybinės nuostatos.

Projektas: „Olympic

games in our country„

5 - 12 klasių olimpinio ugdymo integravimo teminis planas2011-2012 mokslo metų (II pusmetis)

Klasės DailėGamta ir žmogus


kalba

5 kl.

Sukurti eskizą sportiniam prizui, medaliui, gairelei

pagaminti.

Aktyvus poilsis-sveikatos garantas

Graikų legendų ir mitų

dydvyriai Olimpijos žaidynių dalyviai.

Savarankiškas mankštinimasis, jo būtinybė bei reikalavimai.

Rašinys „Mano fizinės

galios ir dvasinė stiprybė sporte“

Read text and

answer the questions:

„What games are popular in Britain?“.

6 kl.

Sukurti eskizą olimpiniam talismanui pagaminti

Prašom tyliau. Sveikas

gyvenimo būdas. Sportas savo malonumui.

Šalies, kurioje vyko

olimpinės žaidynės

koordinačių nustatymas.

Heleninės civilizacijos

mokslo, meno ir sporto

pasiekimai.

Kūrybinio bendradarbiavim

o grįstumas savigarba ir

pagarba kitiems.

Tikslo ir priemonių santykis

Diskusija: „Champio

ns“.

7 kl.

Sportinio stendo projekto kūrimas.

Žalingi įpročiai ir jų prevencija. Projektas „Mūsų

klasė prieš

Olimpinių žiedų

simbolika.

Graikų religija ir Olimpijos

žaidynės Dzeuso garbei.

Džiaugsmo, saviraiškos,

savireguliacijos, nusiteikimo

Ekologijos problema

Diskusija: „My

favourite sport.

Klasės DailėGamta ir žmogus


kalba

rūkymą“. poreikis žaidžiant sporto bei judriuosius

žaidimus ir atliekant fizinius

pratimus.

Sporting events“.

8 kl.

Senovės Graikija, juodfigūrės ir raudonfigūrės

vazos dekoravimas senovės graikų

olimpine tematika.

Aplinkosauga Lietuvoje.

Populiariausios sporto šakos

ir jų šalys.

Krikščionybės pripažinimas

Romos valstybėje ir Olimpinių žaidynių

uždraudimas.

Kūno kultūros, anabolinių

steroidų, tabako, alkoholio ir narkotinių medžiagų poveikis

organizmui.

Pelnytas ir nepelnytas

lyderiavimas.

9 kl.

Emblemos kūrimas olimpine

tematika.

Sveiko gyvenimo būdo propagavimas.

Fizinis išsivystymas

Populiariausios Lietuvos

sporto šakos ir jų geografija.

Buities ir tradicijų

pokyčiai XIX a. pradžioje.

Olimpinis judėjimas kuriant

(šeimoje, mokykloje,

vietos bendruomenėje) kūno kultūrai ir

sveikatos stiprinimui

palankią aplinką.

Asmeninės vertybinės nuostatos ir

sportas.

Letter to my

favourite sportman.

10 kl.

Plakato kūrimas bet kokiam sporto

renginiui.

Žalingi įpročiai ir jų prevencija.

Gyventojų aktyvumas ir

saugumo problemos olimpinių

žaidynių metu.

Pasaulio kultūros raida

XX a. Olimpinis

judėjimas — taikos

pasaulyje garantas.

Kūno kultūros ir sporto

panašumai bei skirtumai. Pjero De Kuberteno

olimpinio devizo reikšmė mokinių

dvasiniam tobulėjimui.

Žmogaus fizinės galios.

Looking. Is sport

important?

11 kl.

Žmogaus gyvenimo būdas

ir sveikata.

Sovietmečio Lietuvos kultūra ir

sportininkai Olimpinėse žaidynėse.

Kvaišalai ir dopingas

Nauji žodžiai ir išsireiški

mai sporto tema:

„Choose the word

which best fits each space“.

12 kl.

Judėjimo ir fizinių pratimų svarba atramos

judėjimo sistemai.

Olimpinis sąjūdis nuo Antikos iki mūsų dienų.

Bendravimas — kovos elementas.

Dialogue about

Lithuanian kinds of

sport.

2012-2013 mokslo metų

Ugdymo plano18 priedas

Žmogaus saugos (10 klasėse) temų integravimas į mokomuosius dalykus, praktinius užsiėmimus, socialinę veiklą

10 klasė Temos Val.

sk.Dalykas

1. 10 Filtruojančios kvėpavimo organų individualios apsaugos priemonės. Jų paskirtis, veikimo principas, saugojimas.

2 Biologija

2. 10 Pavojingos medžiagos. Cheminis užterštumas ir jo charakteristika, prognozavimas ir gyventojų veiksmai.

2 Chemija

3. 10 Individualios odos apsaugos priemonės. 1 Biologija 4. 10 Dezaktyvacija, degazacija, dezinfekcija. 2 Chemija5. 10 Apsaugos nuo gaisro būdai ir priemonės. 1 Chemija6. 10 Gaisrinės automatikos įrenginių samprata. 1 Fizika7. 10 Evakuacijos keliams keliami reikalavimai. 2 Geografija8. 10 Evakuacijos planai. Veiksmų kilus gaisrui

planai.1 Pilietiškumo

pagrindai9. 10 Pirotechnikos priemonės ir jų keliami pavojai. 1 Fizika10. 10 Pratybos pagal mokyklai parengtą veiksmų

kilus gaisrui planą.4 Mokinių kultūrinė

pažintinė veiklaViso: 17 val.

____________________________________________


18a priedas

Civilinės saugos ir priešgaisrinio mokymo programos temų integravimas vidurinio ugdymo programoje

11 klasė1. Priešgaisrinės ir civilinės saugos ir gelbėjimo

sistema Lietuvoje. Struktūra ir pajėgos1 Socialiniai mokslai

2. Gyventojų teisės ir pareigos priešgaisrinės ir civilinės saugos srityje;

2 Socialiniai mokslai

3. Gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų parengimas ir panaudojimas gyventojų apsaugai

1 Gamtos mokslai

4. Teisingas ir saugus naudojimasis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis

2 Gamtos mokslai

5. Mokinių veiksmai pagal mokyklai parengtą ekstremalioms situacijoms planą.

4 Kultūrinė pažintinė veikla

Viso: 10 val.

12 klasė1. Išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis principai 2 Dorinis ugdymas2. Pilietinės gynybos pagrindai 2 Socialiniai mokslai3. Psichologinė ir socialinė parama asmenims,

patekusiems į ekstremalias situacijas1 Klasės vadovo

veikla4. Atsakomybė už priešgaisrinės ir civilinės saugos

reikalavimų pažeidimus2 Klasės vadovo

veiklaViso: 7 val.


19 priedas

Pilietiškumo pagrindų mokymo integravimas 9-10 klasėse

9 klasėje (36 pamokos)

Nr. Temos Val.

sk.Integruojama

1. Žmogus –visuomenės narys 1 Etika2. Asmens tapimas visuomenės nariu 1 Etika3. Pilietiškumas, patriotiškumas 1 Istorija4. Neteisėtas ir smerktinas elgesys 1 Lietuvių k.5. Patyčios ir smurtas 1 Lietuvių k.6. Demokratija. Kas tai? 1 Istorija7. Demokratijos vertybės 1 Istorija8. Mokyklos bendruomenė 1 Etika9. Vietos bendruomenė ir savivalda 1 Etika10 Žmogaus teisės 1 Istorija11. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija 1 Istorija12. Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sistema 1 Istorija13. Lietuvos Respublikos Konstitucija 2 Istorija14. Žodžio ir spaudos laisvė 1 Geografija15. Susirinkimų ir susivienijimų laisvė 1 Geografija16. Sąžinės ir religijos laisvė 1 Tikyba17. Vaiko teisės 1 Dailė18. Teisių ir pareigų vienovė Vaiko teisių konvencijoje 1 Etika19. Prekyba žmonėmis 1 Dailė20. Vartotojai ir jų teisių apsauga 1 Geografija21. Intelektinė nuosavybė 1 Lietuvių k.22. Socialinė atskirtis 1 Geografija23. Socialinės atskirties mažinimas 1 Geografija24. Asmens dokumentų apsauga 1 Istorija25. Teisinę valstybę kuriame patys 1 Istorija26. Teisiniai santykiai visuomenės gyvenime 1 Istorija27. Teisingumo įgyvendinimo sistema Lietuvoje 1 Istorija28. Kokius santykius reguliuoja tarptautinė teisė? 1 Istorija29. Kaip Lietuva bendradarbiauja su tarptautinėmis

organizacijomis?1 Istorija

30. Tautos išlikimo problema globalizacijos sąlygomis 2 Istorija31. Kultūros paveldas 1 Istorija32. Tauta ir tautinės mažumos Lietuvoje 1 Istorija33. Emigracija- ką ji reiškia Lietuvai? 2 Istorija

10 klasėje (34 pamokos)

Nr. Temos Val.

sk.Integruojama

1. Laisvės kovų istorija 18 Istorija2. Demokratinės valstybės pagrindai 1 Geografija3. Lietuvos demokratijos tradicijos 1 Geografija4. Valstybė ir jos piliečiai 1 Geografija5. Pilietinė visuomenė demokratinėje valstybėje 1 Lietuvių k.6. Politinis procesas pilietinėje visuomenėje 1 Etika7. Įstatymų leidžiamoji valdžia 1 Geografija8. Įstatymų vykdomoji valdžia Lietuvoje 1 Geografija9. Politinės partijos Lietuvoje 1 Geografija10 Teisminė valdžia Lietuvos Respublikoje 1 Etika11. Nevyriausybinės organizacijos 1 Etika12. Laisvoji ir socialiai orientuota rinka 1 Ekonomika13. Grėsmė demokratinei valstybei ir nacionalinio saugumo

užtikrinimas1 Lietuvių k.

14. Žiniasklaida-tarp verslo ir visuomenės intereso 1 Ekonomika15. Informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimas 1 Ekonomika16. Teisminė valdžia Europos Sąjungoje 1 Istorija17. Europos Sąjungos valdžios institucijos ir Lietuva 1 Geografija

Documents

2008-2009 mokslo metų · Web viewAktyvus poilsis-sveikatos garantas Graikų legendų ir mitų dydvyriai Olimpijos žaidynių dalyviai. Savarankiškas mankštinimasis, jo būtinybė