15min | Knygų mugė 2013

Knygynai nestokoja lietuvių parašytų romanų, rimtesnės literatūros, kelionių, receptų, poezijos ir vaikams skirtų knygų. O paaugliai, jei spręstume vien iš šios pasiūlos, tarytum neskaito.

s Eglė Digrytė[email protected]

Metų knygos rinkimuose – vos dvi jiems skirtos knygos, nors kitų kategorijų – po penkias šešias. Literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba situaciją vadina bloga, o ją aiškina tuo, kad čia talento nepakan-ka, reikia išmanyti, kas išties rūpi šių dienų paaugliams.

– Kokios jums atrodo Lietuvoje leidžia-mos knygos paaugliams?

– Paauglio sąvoka plati. Jaunesnieji –11–14 metų, vyresnieji – 15–17 metų, jau-nimas… Ir literatūra skirtinga. Skirto-ji jaunesniesiems atsigavo anksčiau. Vyresniųjų – vienpusiškesnė: dažnai – subtiliai dramatiška, pasaulį piešia tam-siomis spalvomis, gvildena skaudžias

narkomanijos, savižudybių problemas, vis eina knygos apie nepagydomą ligą. Pasigesčiau pozityvesnės literatūros.

Apskritai Lietuvoje situacija labai blo-ga. Tai išryškino Metų knygos rinkimai.

Šįkart paauglių knygų kategorijoje vietoj penkių galėjome pristatyti tik dvi (Unės Kaunaitės „Sudie, rytojau“ ir Kris-tinos Gudonytės „Ida iš šešėlių sodo“ – red. past.).

– Kodėl? Ar rašytojai nenori kurti pa-augliams, ar jų niekas neskaito, todėl nėra paskatos rašyti?

– Ekspertų komisijoje, kuri atrenka knygas rinkimams, dalyvauju, kai tik prasidėjo ši akcija. Šiemet buvo keturios knygos, skirtos paaugliams. Atrinkome dvi. Pernai buvo trys. Išskirčiau smagų U.Kaunaitės atėjimą.

| 2 s MUGĖS TEMA

RODERICKAS GORDONAS

Vieną iš fantastinės knygų serijos

„Tuneliai“ autorių R.Gordoną į

Vilniaus knygų mugę atlydės garsus

britų leidėjas Barry Cunninghamas,

atradęs ir legendinę „Hario Poterio“

autorę Joanne K.Rowling.

R.Gordonas gimė 1960 m., užaugo

Haigeite, šiauriniame Londone.

Baigęs mokslus ir neturėdamas nė

menkiausio supratimo, kuo norėtų

būti, jis kurį laiką grojo grupėse ir

klajojo, kol netikėtai pradėjo dirbti

Londono Sičio investiciniame banke.

Roderickas nuoširdžiai tikėjo, kad tai

viskas, ką jam yra numatęs likimas,

kol 2001 m. jo neatleido iš darbo.

R.Gordonas pats save nustebino,

kai kartu su universiteto draugu

Brianu Williamsu pamėgino

parašyti knygą ir 2005 m. ją

savarankiškai išleido pavadinimu

„Laukų kurmis“. Šį bandymą ir

pastebėjo B.Cunninghamas, vaikų

knygų leidyklos „Chicken House“

įkūrėjas. 2007 m. liepą jis „Laukų

kurmį“ perleido nauju pavadinimu

„Tuneliai“.

Sulaukusi didelio žiniasklaidos

dėmesio ši knyga tapo „New York

Times“ bestseleriu ir buvo išleista

keturiasdešimtyje skirtingų šalių,

visame pasaulyje buvo parduota

daugiau nei milijonas egzempliorių.

Netrukus po išleidimo JAV kompanija

„Relativity Media“ įsigijo teises

knygos ekranizacijai.

Po „Tunelių“ serijoje pasirodė

tolesnės dalys: „Gilybės“ (2009),

„Laisvas kritimas“ (2010),

„Artyn“ (2011) ir „Spiralė“ (2012).

Paskutinioji dalis „Galinė riba“

bus išleista šiais metais ir užbaigs

„Tunelių“ sagą.

Šiuo metu R.Gordonas su žmona ir

dviem sūnumis gyvena Norfolke,

Anglijoje, bet kartais tam, kad

išsaugotų sveiką protą, pasprunka

į Londoną.

Lietuvoje knygų seriją „Tuneliai“

išleido leidykla „Alma littera“.

Leidyklos „Alma littera“ inf.

SKAITYTOJŲ SUSITIKIMAS su rašytoju R.Gordonu ir leidėju B.Cunninghamu vyks vasario 23 d., 12 val., „Litexpo“ salėje 5.1.

„DŽIAUKIMĖS, JEI KASMET

s LITERATŪROS TYRINĖTOJAS KĘSTUTIS URBA:

Knygos paaugliams Lietuvos literatūroje –retenybė. Leidyklos nesibrangindamos čiumpa geresnius rankraščius, paaugliai laukia istorijų apie bendraamžius, rašytojams jas kurti smagu, bet tokių romanų ir apysakų vis tiek mažai.

s Eglė Digrytė[email protected]

Rinkdamiesi knygas net 34 proc. paaug-lių vadovaujasi savo nuomone. Tik 8 proc. svarbios tėvų, 23 proc. – biblio-tekų rekomendacijos. Pastarosios Lie-tuvoje ne itin populiarios ir nedažnai siūlo naujienų.

Kadangi paauglių literatūros mažai ir knygynuose, jaunimui sunku išsirinkti gerą tekstą. O leidėjams paaugliai labai svarbūs, mat netrukus skaitys suaugu-siesiems skirtą literatūrą, pirks knygeles savo vaikams. Neišlaikius susidomėjimo knyga, skaitytojai prarandami.

LEIDĖJAI STVERIA NESVARSTYDAMI 0

„Rankraščiai paaugliams – retenybė. Kai ateina tikrai gera knyga, stveriame ne-svarstydami, nes žinome, kokia yra jų paklausa ir poreikis, – tikino Lietuvos leidėjų asociacijos valdybos narė, lei-dyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Va-ranavičienė. – Lietuvoje neturime ne tik Hario Poterio lygio prekės ženklo, bet ir apskritai rašytojo, su kuriuo paaugliai ta-patintųsi, kuriuo pasitikėtų. Svarbu kal-ba, kurią supranta jaunas, pasišiaušęs,

gerąja prasme prieš viską pro-testuojantis žmogus.“

Literatūra, kurią privalu skaityti mo-kykloje, paaugliams dažnai susižavėji-mo nekelia. Vadinasi, programų suda-rytojai nepataiko parinkti patrauklių, suprantamų kūrinių ir užkerta kelią tiks-lui – skatinti skaitymą malonumo, o ne mokymo sumetimais. Šiandien kny-ga yra laisvalaikio leidimo forma vos 13 proc. paauglių.

Statistika rodo, kad trečdalis paauglių nori nuotykių literatūros, daugiau nei penktadalį domina meilė ir draugystė, kiek mažiau – bendraamžių problemos. Anot L.Varanavičienės, žiaurumas ir fan-tastika domina nedaugelį – pastaroji at-sidūrė sąrašo apačioje. Tačiau kokybiš-kų nuotykių knygų – tiek verstinių, tiek savų autorių – pasiūla menka.

ESAME MAŽI, BET NEPASMERKTI 0

Kodėl lietuviams iki šiol nepavyko su-kurti knygos ar personažo, kurie dauge-lį dešimtmečių būtų mėgstami jaunimo ar netikėtai sukeltų ažiotažą kaip Haris Poteris? Ieškant atsakymo į šį klausimą L.Varanavičienė juokais pasiūlė „kreip-tis į aukštesnes instancijas – Viešpatį

Dievą“. Bet pripaži-no, kad trūksta ir geros reklamos.

Dar viena priežastis – lietu-vių kalba, kuri trukdo prasimušti į tarptautinę rinką, nors mūsų šalis nėra neįdomi (tą patvirtina amerikie-tės Rūtos Šepetys romanas „Tarp pilkų debesų“ apie ištremtą lietuvę paauglę, kuris išverstas jau į tris dešimtis kalbų).

„Esame mažuliukai, bet nepasmerkti amžiams, – kalbėjo L.Varanavičienė. – Po truputį atsiranda reklamos įgūdžiai. Niekada neprilygsime stambiausioms pasaulio leidykloms, bet žinoti, kaip viskas daroma, ir naudotis jų patirti-mi reikia.“

Pašnekovė pripažino, kad „šiandien kūrinio, apie kurį sakytume, jog galime pasiguldyti pasaulį po kojomis, neturi-me“. Bet vylėsi, kad toks autorius jau yra, tik jo dar nepavyko pažinti. „Žiūriu

KNYGOS

BFL N

UO

TR

.

VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ PRISTATO

S K.URBA

| 3 s MUGĖS TEMA

IŠEINA DVI TRYS GEROS KNYGOS“Tiesiog paaugliams rašančių rašytojų

yra mažai. Kodėl? Nežinau… Žmonės, gebantys rašyti, per toli nuo dabartinio paauglio, kuria užsidarę. Jei turi lakią vaizduotę, paprasčiau sukurti pasaką vaikams.

– Mažieji skaito, ką jiems nuperka. Pa-augliai jau geba rinktis, todėl šalia tele-vizoriaus ir interneto knyga dažnai lieka podukros vietoje.

– Taip, tai tiesa – knyga paauglystėje su-siduria su didesne konkurencija. Vaikams ir tėvai skaito, jie mažiau į internetą lenda ir televiziją žiūri. O jei esi koks šeštokas, artėji prie paauglystės, žinokis pats. Yra inteligentiškų šeimų, kurios rūpinasi vai-ko ugdymu, auklėjimu, perka knygas. Kuo vaikas mažesnis, tuo tų knygų daugiau, o paauglystėje – tavo reikalas. Ar paauglys dažnai lekia į knygyną? Abejoju.

– Ar mokytojai nedaro meškos paslau-gos? Per literatūros pamokas dažniau-siai tenka skaityti romanus ir apysakas, kurios gvildena suaugusiems aktualias problemas.

– Jau 15 metų esu paaugliškų klasių – septintokų, aštuntokų – vadovėlių auto-rius. Siekiau įvesti į programas literatūrą, kuri jiems įdomi. Iš pradžių buvo didelis mokytojų pasipriešinimas, bet priprato. Literatūrinis ugdymas turi balansuoti tarp klasikos, kurią turime žinoti, ir to, kas pa-augliui įdomu.

Mokytojai išmano klasikinę, progra-minę literatūrą, o čia reikėtų paskaityti ir pačiam. Nesuprantu, kaip mokytojai nenori skaityti. Be abejo, mokytojui leng-viau kalbėti apie knygą, kuri jam įdomi, jį jaudina. Gerų knygų yra, galima pa-rinkti 20 knygų septintokui, aštuntokui. Bet mokytojų požiūris: ai, čia užklasinis skaitymas. Dabar vėl viskas krypsta į se-nąją literatūrą ir bijau, kad paaugliai vėl mažiau skaitys.

– Kaip šiuolaikinė lietuvių literatūra pa-augliams atrodo, lyginant su ankstesne?

– Tokios literatūros tradicijos silpnos. Tarpukario metais paauglių literatūros apskritai nebuvo, sovietmečiu irgi dau-giausia buvo knygų vaikams. Paaug-lių, nuotykinė literatūra prasidėjo 6–7

praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Pas-kui atsirado Kazio Sajos knygos, Vytau-to Bubnio „Arberonas“, Algimanto Zur-bos romanai. Bet dabar mažai kas skaito A.Zurbą, nes pasaulis pasikeitė.

Rengiau vadovėlį devintokams, galvo-jau, tikrai rasiu ką nors nauja, vertinga – juk pasipylė verstinės literatūros. Turė-jau grįžti prie „Rugiuose prie bedugnės“, klasikos. O dalykus, kurie tarsi veikia, pradedi skaityti ir supranti, kad po keleto metų jie nueis į užmarštį. Autorių, kurie pasiektų universalumą, sugebėtų įtai-giai šnekėti apie amžinus dalykus, nėra.

– Kodėl mūsų autoriams nepavyksta su-kurti knygų, kurias skaitytų viena karta po kitos? Imkime Karlo May'aus knygas apie indėnus – rašė apie XIX a., bet įdo-mios iki šiol.

– K.May'aus kūriniai – klasika, o „Haris Poteris“ – hedonistinė literatūra, ją sma-gu skaityti, bet didelių gelmių nereikia tikėtis. Nors ji nėra bloga. O kalbant apie lietuvius… Vytauto Petkevičiaus „Gilės nuotykius Ydų šalyje“ galima skaityti ir skaityti, kai kurios Vytautės Žilinskaitės,

Kazio Sajos knygos amžinos. Poezijos tra-dicijos stiprios, bet dabar išnykusios.

Mūsų kūrybinis laukas siauresnis. Džiaukimės, jei per metus išeina dvi trys geros knygos, nes nėra tiek daug kūrėjų.

Teko kalbėtis su islandų vaikų rašy-tojais: sako, pas mus kas antras žmo-gus rašytojas, daugelis rašo vaikams. Pas mus yra ir požiūrio problema – jei noriu būti tikras rašytojas, turiu rašyti suaugusiems.

Bet žmogus, kuris rašo vaikams, tu-rėtų didžiuotis, kad daro didžiulį darbą. Suaugusiems rašyti – saviraiška, o čia – sąmoningas procesas.

– Kas turi kurti paaugliams? Bendraam-žiai, išmanantys jiems svarbius dalykus, ar patirties turintys suaugusieji?

– Yra pačių paauglių sukurtų knygų, jos skaitomos, bet pamirštamos. Imki-me U.Kaunaitę – ji knygą parašė dvylik-toje klasėje, amžiaus jutimas yra. Bet jei sakyčiau griežčiau, tokia literatūra negali vyrauti. Tai yra profesionalumo reikalas –turi rašyti talentingi suaugusieji. Reika-linga gyvenimo patirtis.

PAAUGLIAMS:

optimistiš-kai ir manau,

kad tikrai pasiklo-sime pasaulį po kojo-

mis“, – apibendrino leidyk-los vadovė.

SLENGO MOKĖSI IŠ DUKROS DRAUGIŲ 0

Rašytoja, aktorė, režisierė, scenaristė, dailininkė Kristina Gudonytė, kurios ro-manas „Blogos mergaitės dienoraštis“ jau buvo išrinktas geriausia 2009-ųjų knyga jaunimui, pripažino, kad kurti paaugliams labai sunku.

„Tai – keistas amžius, – kalbėjo K.Gudo-nytė. – Jie laiko save suaugusiais. Fizi-ologiškai taip tarsi ir yra. Prisiminkime klasiką, Rytų tautas, kur jau 14 metų tuo-kiasi. Romeo ir Džuljeta buvo „tryliki-niai“. Mintyse atgaivinti savo paauglystę

nelengva. Minėtą knygą K.Gudonytė pa-rašė radusi senus savo dienoraščius ir

prisiminusi, kaip pati jautėsi tais laikais: nereikalinga, bjauri

pati sau.„Myliu paauglius ir

daug su jais bendrauju, –sakė kūrėja, tuomet dar moksleivės dukros ben-draklasius kviesdavusi į namus švęsti Naujųjų ir iki šiol su jais bendrau-janti. – Lipdydama išorinę pusę, rankiojau po detalę.

Dukros draugai skambindavo ir taisydavo slengą. Sužinojau žodį

„tūsas“, taip pat – kaip vadinama deg-tinė. Parašiau „šnapsas“, o jie sako: ne, dabar ji yra „vodzė“. Todėl tekstas pavy-ko šiuolaikinis.“

Anot K.Gudonytės, paaugliai yra linkę jiems skirtas knygas išmainyti į suaugu-siųjų literatūrą. Todėl nekeista, kad didelę jos skaitytojų dalį sudaro ne jaunimas, o tėvai. „Draugės džiaugėsi, kad parašiau vadovėlį, kaip elgtis su paaugliais, – juo-kėsi autorė. – Rašiau galvodama, ar pačiai būtų įdomu skaityti. Man reikia emocijos, kad apeliuotų į jausmus.“

VIETOJE PAMOKSLŲ –HUMORAS 0

„Buvo nežmoniškai smagu rašyti“, – pri-siminė scenaristė ir prodiuserė Aistė Pta-kauskė, apysakų „Nerealios atostogos“ ir „(Ne)saugus žaidimas“ autorė. Šios kny-gos, pasakojančios apie keturių draugių nuotykius, 2008–2009 m. pasirodė lei-dyklos „Alma littera“ serijoje „Mergai-čių lyga“.

Paklausta, ar lengva rašyti paaugliams, autorė nedvejojo: „Man – taip.“ Paauglys-tėje užgriūna daug naujų potyrių ir pirmų kartų, viskas išgyvenama intensyviau – trūksta ankstesnės patirties, kuri leistų ramiau jaustis. A.Ptakauskei toks užašt-rintas intensyvumas patinka, todėl buvo smagu grįžti keletą metų į praeitį.

Kadangi skaitytojai ieško intensyvių po-tyrių, populiariausios paauglių knygos –

arba itin juokingos, arba liūdnos ir niū-rios. Taigi pustonių nėra.

Dažnai manoma, kad jei jau knyga skir-ta paaugliams, autorius turi juos mo-kyti. Bet humoras leidžia atviriau pri-imti sudėtingus, skausmingus dalykus, skaitytoją įtraukia į savotišką sąmokslą su rašytoju.

„Mokytojiškas, rimtas tonas grūmojant pirštu sukelia atmetimo reakciją. Su pa-augliais reikia kalbėti sąžiningai, jausti visišką empatiją ir herojams, ir skaityto-jams, – samprotavo A.Ptakauskė. – Nega-lima į skaitytoją žiūrėti iš aukšto, net jei pateiki rimtesnę įžvalgą, svarbu jautru-mas, suprasti jo jausmus.“

Jos patirtis byloja, kad Lietuvos paaug-liai su dideliu entuziazmu priima mūsų autorių knygas, ieško autentiškumo, nori atpažinti literatūroje save. „Mano knygos buvo perkamos, nesiskundžiau nei aš, nei leidėjai. Iš bibliotekų gaunu duomenis, kad skaito. O leidėjai suinteresuoti, entu-ziastingai leidžia rankraščius. Didžiausia kliūtis, manau, yra autoriai. Jie nenori, nesiryžta, gal neįdomu rašyti paaugliams, ne prestižas – negausiu nacionalinės pre-mijos, niekas nepagirs, atrodysiu nerim-tas rašytojas.“

Po minėtų dviejų apysakų A.Ptakauskė paaugliams nieko nebeišleido. Dabar jos veiklos sritis – pjesės ir scenarijai televizi-jai. Kodėl pamiršo knygas jaunimui, jei ši patirtis paliko gerų prisiminimų?

„Yra pusė trečios knygos rankraščio, bet išvažiavau į JAV studijuoti scenarijų rašymo. Prie prozos nebegrįžau. Bet tos keturios veikėjos tebėra. Jei grįšiu prie prozos, grįšiu prie jų. Bet šiuo metu tokių planų neturiu, nors niekada negali žino-ti… “ – šyptelėjo A.Ptakauskė.

K.GUDONYTĖ:„PAAUGLIAI YRA LINKĘ JIEMS SKIRTAS KNYGAS IŠMAINYTI Į SUAUGUSIŲJŲ LITERATŪRĄ.“

s Mindaugas Nastaravič[email protected]

Knyga apie baimę ir viltį. Knyga apie nerimą ir išsigelbėjimą. Knyga apie skausmą ir skurdą. Rašytojo Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas – Marytė“ sulaukė gausybės apibūdinimų ir tapo viena skaitomiausių pastarųjų metų lietuvių autorių knygų. Remdamasis tikrais faktais, rašytojas pasakoja apie „vil-ko vaikus“. Marytė – viena jų.

„Mano vardas – Marytė, sako Renatė, o moteris paima mergaitei iš rankų pašventintą kiaušinį. Marytė krenta į gilų ir juodą šulinį, tačiau be jokios baimės“, – vieni paskutiniųjų romano sakinių. O iki jų – ilga kelionė per skurdą, baimę, neviltį. Ir per Lietuvą, į kurią po Antro-jo pasaulinio karo rytprūsių vokietės siuntė savo vai-kus. Čia jie dirbo pas ūkininkus, elgetavo ir menkiausią duonos kąsnį mėgindavo parnešti namo – anapus Ne-muno likusiems šeimos nariams. Pats autorius sako, kad ši knyga – apie meilę ir užuojautą. Ir apie atmintį.

– Prisipažinsiu, kad apie „vilko vaikus“ nieko nebuvau girdėjęs. Apie juos sužinojau tik perskaitęs jūsų knygą.

– Informacijos apie tai nėra daug. Sovietmečiu kalbėti apie Lietuvoje elgetaujančius vokiečių vaikus nebuvo priimtina, nes tai nesiderino su sovietų armijos, kaip išvaduotojos, vaizdiniu. Vokietijoje ši tema taip pat yra ganėtinai užgniaužta.

Antrasis pasaulinis karas jiems yra skaudus istori-jos puslapis. Vokiečiai labai daug kalba apie savo kaltę

ir dėl karo, ir dėl holokausto, ir dėl visų kitų baisybių. Todėl jiems galbūt atrodo neetiška kalbėti apie tai, kad ir tarp jų buvo aukų.

– Tarp tokių aukų – vaikai, karo metais iš dabartinės Kaliningrado srities per Nemuną persikeldavę į Lietuvą. Kodėl jūs susidomėjote šiais vaikais ir jų istorija?

– Apie „vilko vaikus“ sužinojau iš šviesaus atminimo kino režisieriaus Jono Marcinkevičiaus, su kuriuo teko kartu dirbti rašant scenarijus. Jonas papasakojo, ką ži-nojo. Pateikėme paraišką Kultūros ministerijai, tačiau fi lmui fi nansavimo negavome.

Praėjo gal 10 metų. Bičiulis prodiuseris Rolandas Skais-girys supažindino mane su verslininku Ričardu Savicku,

kurio mama – iš „vilko vaikų“. Nemažai su ja bendra-vau, fi ksuodamas pasakojimus, atsiminimus. Ričar-das norėjo, kad ši tema nebūtų užmiršta, kad žmonės apie tai žinotų.

Galvojome apie fi lmą. Pradėję viešai apie jį kalbėti, sulaukėme ne vieno skambučio. Žmonės norėjo pasa-koti, dalytis tuo, ką jie žino, ką yra patyrę. Taip susipa-žinau su dar viena moterimi, kuri taip pat buvo iš „vilko vaikų“. Bendraudamas su ja, turėjau galimybę pajusti to laiko dvasią, orą, jauseną. Iš smulkmenų, užuominų, nutylėjimų, iš perskaitytos istorinės medžiagos kartu su bičiuliu poetu, diplomatu Evaldu Ignatavičiumi ėmė-me kurti scenarijų. Evaldas Vokietijoje tuo metu dirbo Lietuvos ambasadoriumi. Jis siuntė man dokumentinių fi lmų apie „vilko vaikus“. Žiūrėjau juos, toliau gilinda-masis į šią temą. Filmo gamyba užstrigo, nes nebuvo pinigų. Tačiau šios temos palikti nenorėjau, todėl nu-sprendžiau parašyti knygą.

– Viena romane esančių detalių, kad motina savo vai-ką išmaino į maišą bulvių. Tai tikras faktas ar kūryba?

– Tai yra tikri faktai, kuriuos galima rasti daugelyje prisiminimų. Vokietijoje po karo buvo skatinamas gims-tamumas. Šeimos būdavo labai didelės. Įsivaizduokime situaciją, kai motina lieka viena su šešiais ar aštuoniais vaikais. Jie pasmerkti badui. Todėl motinos rinkdavo-si – ar leisti vaikui mirti jų akyse, ar pamėginti išsiųsti į Lietuvą, viliantis, kad net jeigu jo nebematysi, vaikas vis tiek išliks gyvas. Galbūt įsidarbins pas ūkininkus, galbūt bus pamaitintas.

– Iš knygos susidaro įspūdis, kad tos lietuvių šeimos, į kurias vaikai pasibelsdavo, neatstumdavo jų, mėgino kažkaip padėti, bent jau duodavo maisto.

– „Vilko vaikų“ prisiminimuose lietuvių šeimos verti-namos labai įvairiai. Kai kur yra daug priekaištų dėl mūsų šaltaširdiškumo, žiaurumo, kietumo. Yra liudijimų, kad

| 4 s SVEČIAI

„VAIKAI YRA VAIKAI“

s SVEČIAI

IŠ UŽSIENIO

JOANAS PLAZA

„Obuolio“ leidykla Vilniaus knygų mugėje

pristatys Ispanijoje bestseleriu tapusį

romaną „Andželinos skraistė“, kurį parašė

krepšinio klubo „Žalgiris“ vyriausiasis

treneris J.Plaza. Jis pats mugėje žada

papasakoti, kaip laisvalaikiu parašė jau

trečiąją grožinės literatūros knygą.

!Susitikimas su skaitytojais – vasario 23 d., 10 val., salėje 5.5.

ELLEN CASSEDY

„Obuolio“ leidykla atveža knygos

„Mes esame čia. Atsiminimai

apie holokaustą Lietuvoje“

autorę E.Cassedy, kuri pabandė

šokiruojančiai tyrinėti Lietuvos

žydų istoriją per asmeninę

prizmę.


TAHIRAS SHAH

Į Vilniaus knygų mugę leidyklos

„Tyto alba“ kvietimu atvyksta lietuvių

kalba išleistų knygų „Tūkstančio ir

vienos nakties šalyje“, „Kalifo rūmai“

ir „Timbuktu“ autorius, Londone

gimęs anglų-afganų kilmės rašytojas,

keliautojas ir fi lmų kūrėjas T.Shah.


ANDRIUS TAPINAS / Alma littera

Vilniaus knygų mugėje populiarus

televizijos laidų vedėjas pristatys

debiutinį savo romaną „Vilko valanda“.

Jame vaizduojamas 1905-ųjų Vilnius,

tačiau čia jis – laisvasis miestas, progreso,

mokslo ir mistikos centras, kuriame

šeimininkauja alchemikai, skraido

dirižabliai, o daktaras Jonas

Basanavičius – patrakęs mokslininkas,

po sostinę skraidantis savadarbiu

ornitopteriu „Laumžirgis“.

!Susitikimas su A.Tapinu – vasario 22 d., 18 val., Rašytojų kampe/LRT studijoje.

GINTARAS GRAJAUSKAS / Tyto alba

Poeto, eseisto, dramaturgo, prozininko,

dainų autoriaus ir atlikėjo G.Grajausko

knyga „Istorijos apie narsųjį riterį

Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį“

skaitytojus nukelia į XIX a. Škotiją –

į tą keistą ir žavingą laiką, kai industrinė

revoliucija persipynė su Viktorijos epochos

drovumu. Tačiau tai ir pasakų Škotija,

kurioje šalia realių personažų puikiai

jaučiasi drakonai, burtininkai ir kitos

pasakiškos būtybės.

!Susitikimas su G.Grajausku – vasario 22 d., 18 val., salėje 5.1.

GINA VILIŪNĖ / Tyto alba

Vilniaus senamiesčio gidė G.Viliūnė

romaną „Karūna be karaliaus: senojo

Vilniaus trileris“, kuriame aiškinamasi

dingusios Vytauto karūnos paslaptis,

rašė net septynerius metus. Jos knygoje

persipina dabartinio ir senojo Vilniaus

gyvenimas, LDK kanclerių ir šiuolaikinių

sostinės gyventojų likimai. Čia – ir

baroko architektūros žavesys, ir slaptųjų

draugijų klastos, ir senuosius ritualus

puoselėjantys pagonys.

!Susitikimas su G.Vilūne – vasario 22 d., 19 val., salėje 5.5.

ALGIMANTAS ČEKUOLIS / Alma littera

Publicistas ir rašytojas A.Čekuolis šių metų

Vilniaus knygų mugėje pristatys net dvi

knygas – „Mūsų slaptieji ir dramblys bute“

ir „Keturi žiemos vėjai“. Pirmojoje knygoje

A.Čekuolis dalijasi įžvalgomis apie lietuvių

karių tarnybą Afganistane. Antroji knyga –

tai pasaka apie pasaulį, skirta maždaug

6–9 metų vaikams. Knygelė mažiesiems

iliustruota spalvotais autoriaus dukros

Ievos Čekuolytės piešiniais.

!Susitikimas su A.Čekuoliu – vasario 22 d., 19 val., vaikų scenoje ir vasario 23 val., 14 val., salėje 5.1.

LIETUVOS AUTORIAI

S A.ŠLEPIKAS BFL NUOTR.

jei šeima ir priimdavo svetimą vaiką, jį apgyvendinda-vo tvarte, kartu su kiaulėmis. Knygoje pasakoju ir apie kelias kitokias šeimas, kurios nenusisukdavo nuo su-šalusio ir išbadėjusio vaiko. Didžioji dalis vaikų yra pe-rėję per kelias šeimas. Padirbdavo pas vieną ūkininką, suprasdavo, kad sąlygos – vergiškos, todėl eidavo pas kitą. Gyvendavo ir miškuose, vogdavo. Vaikai yra vai-kai. Jiems reikėjo kažkaip išgyventi.

– Tačiau turbūt galima sakyti, kad knyga yra gana švie-si. Joje nėra tiek žiaurumo, kiek būtų įmanoma įsivaiz-duoti pokario sąlygomis.

– Žiaurumų akcentuoti nenorėjau. Norėjau sukurti aiškią istoriją, kurioje yra ir nevilties, ir vilties. Istoriją, kurią žmogus perskaitytų ir neliktų abejingas. Labai no-rėčiau, kad šią knygą perskaitytų paaugliai. Galbūt kny-ga jiems padėtų suprasti, ką reiškia neapykanta, karas, kiek ilgai gali tęstis žmogaus kančia, persekiojanti ne tik jį, bet ištisas kartas.

– Esate išleidęs dvi poezijos ir vieną novelių knygą. Taip pat rašote scenarijus. Kritikai sako, kad ir šio romano autorius – Šlepikas-poetas ir Šlepikas-scenaristas. Kaip jums skamba tokie apibūdinimai?

– Šiuolaikinė literatūra yra labai įvairi ir naudoja pačias įvairiausias priemones. Romano forma, galbūt prime-nanti scenarijų, man buvo reikalinga tam, kad galėčiau greitai vystyti istoriją. Kad istorija, turinti daug faktų, detalių, netaptų labai ilga ir nuobodi. Nekėliau sau tiks-lo parašyti istorinį ar psichologinį romaną. Mano tikslas buvo paprastas – papasakoti istoriją, kurioje skaitytojai pajaustų laikmečio orą, žmogaus likimo vingius, šaltį, karštį, baimę ir viltį.

| 5 s SVEČIAI

GYVENA KANADOJE, O RAŠO APIE LIETUVĄ

LABAI NORĖČIAU, KAD ŠIĄ KNYGĄ PERSKAITYTŲ PAAUGLIAI.

KADERAS ABDOLAH

„Baltų lankų“ leidykla susitikti su

Lietuvos skaitytojais pakvietė

Irano rašytoją K.Abdolah, kurio

knyga „Mečetės namai“ 2010 m.

pateko į vertingiausių lietuviškai

išleistų šiuolaikinės užsienio

literatūros knygų sąrašą.


ALBERTO ANGELA

Leidykla „Tyto alba“ kelionių

laiku mėgėjams pristatys italų

paleontologą, gamtos tyrinėtoją

ir rašytoją A.Angelą. Lietuvių

kalba išleistos jo knygos „Viena

diena Senovės Romoje“ ir „Romos

imperija: kelionė paskui monetą“.


HAILJI

Lietuvos rašytojų sąjungos

leidykla į Lietuvą pakvietė atvykti

korėjiečių rašytoją Hailji (šis

kūrybinis slapyvardis reiškia

„tarnas“), Korėjoje išleidusį romaną

„Užupio respublika“, kuris jau

išverstas ir į lietuvių kalbą.


TESS GERRITSEN

Vilniaus knygų mugėje apsilankys

gydytoja, tarptautinę šlovę pelniusių

mokslinės fantastikos ir įtempto

siužeto bestselerių autorė

T.Gerritsen – leidykla „Jotema“ lietuvių

kalba jau išleido daugiau nei dešimt

šios autorės knygų.


JAROSLAVAS MELNIKAS / Alma littera

Šios informacijos nėra turistams

skirtuose leidiniuose. Tai – rašytojo

J.Melniko, Paryžiuje praleidusio daug laiko,

dienoraštis. Kas lankėsi Paryžiuje, paėmęs

į rankas šią lengvai ir grakščiai parašytą

knygą, tarsi sugrįš atgal. Kas nesilankė –

paviešės jame kartu su autoriumi.

Rašytojas tikisi naujausioje savo knygoje

„Paryžiaus dienoraštis“ įminęs bent dalį

Paryžiaus magijos ir prancūzų laimės

paslapčių.

!Susitikimas su J.Melniku – vasario 23 d., 16 val., salėje 5.5.

SIGITAS PARULSKIS / Alma littera

„Tamsa ir partneriai“ – naujausias

Nacionalinės premijos laureato, poeto,

eseisto, dramaturgo, kritiko, daugiausia

į užsienio kalbas verčiamo šiuolaikinio

lietuvių rašytojo S.Parulskio romanas.

Jis skirtas lietuvių literatūroje dar beveik

nenagrinėtai temai – žydų žudynėms

Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais.

Kurdamas romaną autorius rėmėsi

išlikusių dokumentų rinkiniais, rašytiniais

atsiminimais, to meto spauda.

!Susitikimas su S.Parulskiu – vasario 23 d., 17 val., salėje 5.1.

VLADAS DRĖMA / Versus aureus

Dailės istoriko Vlado Drėmos (1910–1995)

visą gyvenimą rašyta knyga „Dingęs

Vilnius“, tapusi bibliografi ne retenybe, po

22 metų sugrįžta – Vilniaus knygų mugėje

bus pristatytas antrasis šio nepaprasto

likimo albumo leidimas. „Dingęs Vilnius“

perleidžiamas tik po dviejų dešimtmečių.

Pirmasis albumo leidimas 1991 m.

pabaigoje buvo spausdinamas Minske.

Jo maketas parvežtas į Lietuvą,

bet vėliau dingo.

!Albumo pristatymas – vasario 23 d., 19 val., Rašytojų kampe/LRT studijoje.

VYTAUTAS LANDSBERGIS / MELC

Prof. V.Landsbergio knygoje poleminiu

pavadinimu „Mūsų patriotizmas, jų

šovinizmas?“ apžvelgiami pastarojo

šimtmečio lietuvių ir lenkų santykiai.

Knygos bendraautoris, pasiūlęs tokį

sumanymą – buvęs pirmasis Lenkijos

ambasadorius Vilniuje po išsilaisvinimo

ir diplomatinių santykių 1991 m.

atkūrimo Mariuszas Maszkiewiczius tapo

V.Landsbergio pokalbininku šioje daug

diskusijų keliančioje knygoje.

!Susitikimas su V.Landsbergiu – vasario 24 d., 12 val., Rašytojų kampe/LRT studijoje.

LIETUVOS AUTORIAI

Mugės garbės svečias – lietuvių kilmės Kanados rašytojas Antanas Šileika.

„Kuo vyresnis tampu, tuo daugiau apie pasaulį rašau per lietuvišką prizmę, per mitines Lietuvos akis“, – yra sakęs rašytojas A.Šileika. Kanadoje jo tėvai atsidūrė bėgdami nuo sovietų okupantų. Ten ir pasiliko.

1953 m. Toronte gimęs A.Šileika iki šiol yra iš-leidęs keturis romanus: „Dinner at the End of the World“ (1994), „Buying on Time“ (1997), „Woman in Bronze“ (2004, lietuviškas leidimas „Bronzinė moteris“, 2009) ir „Underground“ (2011). Pasta-rojo romano lietuvišką leidimą „Pogrindis“ per-nai išleido leidykla „Versus aureus“, o šio kūri-nio ekranizacijos teises įsigijo kino režisierius Tomas Donela.

Nusprendęs kurti šį romaną, rašytojas užsimojo perskaityti viską, kas yra parašyta apie partizaninį karą Lietuvoje. Tačiau perskaitęs beveik 40 kny-gų, suprato, kad parašyta yra tiek daug, jog vis-ko niekada neperskaitys. Svarbiausiu savo šalti-niu A.Šileika pasirinko Juozo Lukšos-Daumanto knygą „Partizanai“.

„Pogrindis“ – tai knyga apie tragiškas, sudėtin-gas ir gilias pokario Rytų Europos žmonių istori-jas. Tačiau ir ekstremalių sunkumų metais žmo-nės lieka žmonėmis – jie myli, pavargsta, jie nori aplankyti tėvus, galų gale, nori išgerti ir pailsėti. Ir, žinoma, jie nenori mirti.

Tačiau įdomus dalykas, pasak rašytojo, yra tas, kad pokario metų žmogus buvo kitoks nei dabar. Tuomet tėvynė buvo svarbiau už asmeninį gy-venimą. Tokius herojus ir stengėsi kurti „Pogrin-džio“ autorius.

A.Šileika primena, kad jis pats – ne istorikas, o romanistas. Todėl nereikia tikėtis, kad jo romane bus atkurti tikslūs faktai, tikslios biografi jos. Ra-šytojas domisi ne tik istorinėmis asmenybėmis, bet apskritai žmogumi ir tuo, kaip asmenybę pa-veikia beprotiškai sunkios gyvenimo situacijos.

Taip jau sutapo, kad įtaigiau rašyti padėjo ir paties autoriaus gyvenimo aplinkybės: romano rašymo metu jo paties sūnus buvo kariuomenė-je ir tarnavo ypač pavojingoje pasaulio vietoje –Afganistane.

Tarptautinių kultūros programų centro inf.

!Susitikimas su A.Šileika – vasario 22 d., 17 val., salėje 5.2.

AS

AS

AS

AS

AS

AS

AS

ASSM

EM

EM

EM

EM

EM

EM

EM

EEEEM

NI

NI

NI

NI

NI

NI

NNNNNNNNNN

IN

IN

IN

IN

INNN

O

O

OO

O

O

OOOOOOOA

RA

RA

RA

RA

RA

RA

RA

RA

RC

HC

HC

HC

HC

HC

HHC

...N

UN

UN

UN

UN

UN

UUN

UN

OT

OT

OT

OT

OT

OTT

OT

OTT

OT

OOOORR

.R

.R

.R

.R

.R

.R

.RRRRR

Po

ka

lbis

pa

ren

gta

s p

ag

al L

RT

ra

dij

o l

aid

ą „

Lit

era

tūro

s a

kir

ači

ai“

| 6 s DALIS MUGĖS RENGINIŲ

KETVIRTADIENIS

VASARIO 21 D.

12 val. Forumas

Knygos meno konkurso

„Vilnius 2012“ laureatų

apdovanojimas

(LR Kultūros ministerija).

14 val. Forumas

Patriotų premijos teikimas

(LR Krašto apsaugos ministerija, LLA).

15 val. Rašytojų kampas/LRT studija

N.Kitkausko knygos

„Vilniaus pilys“ pristatymas

(MELC).

16 val. Konferencijų salė 5.3

Morte fortior memoria: pasitinkant M.Giedraičio

memuarų knygą „Ant kraterio

krašto“. Dalyvauja M.Giedroyć,

A.Giedroyć, A.Prašmantaitė,

A.Venclovienė

(LMA Vrublevskių biblioteka).

Kieta scena

Muzikos spektaklis paaugliams

ir jaunimui „Maironio gatvė“

(Stalo teatras).


K.Navako knygos „Lorelei.

50 meilės laiškų ir 50 meilės

eilėraščių“ pristatymas

(Kitos knygos).

Forumas

Diskusijų klubas. Knygos

paaugliams: kur jos yra ir

kaip jos atrodo? Dalyvauja

K.Urba, V.Juodelienė,

A.Strelcova, E.Milaševičiūtė,

D.Miknevičiūtė.

18 val.Konferencijų salė 5.2

U.Sinclairo knygos

„Džiunglės“ pristatymas

(Aukso žuvys).

PENKTADIENIS

VASARIO 22 D.


Knygos „Kas laimėjo Žalgirio

mūšį. Istorinio paveldo dalybos

Vidurio ir Rytų Europoje“

pristatymas (Mintis).

14 val. Forumas

Knygos „Vis kitoki balseliai...:

įvairiakalbis „Anykščių šilelis“

pristatymas.


Laisvė ir tikėjimas. Būti

krikščioniu sovietmečiu.

Dalyvauja A Navickas,

N.Sadūnaitė, G.Šuliauskaitė,

R.Teresiūtė (Bernardinai.lt).

Forumas

Diskusijų klubas.

Socialinių tinklų karta:

ką svarbu žinoti?

Diskutuoja S.Lesinskienė,

G.Duoblys, A.Žakas.

Moderuoja A.Kurienė.


A.Šileikos knygos „Pogrindis“

pristatymas. Dalyvauja

autorius, L.Donskis,

D.Kuizinienė (Versus aureus).

Konferencijų salė 5.3

D.Kajoko knygos

„Ežeras ir kiti jį lydintys

asmenys“ pristatymas

(Tyto alba).


G.Grajausko knygos „Istorijos

apie narsųjį riterį Tenksalotą

ir drakoną misterį Kaindlį“

pristatymas ir grupės

„Kontrabanda“ koncertas

(Tyto alba).


Susitikimas su prancūzų

knygų iliustratoriumi,

autoriumi A.Clérisse ir knygos

„Prisiminimai apie Atomo

imperiją“ sutiktuvės

(Prancūzų institutas, Žara).


Knygos „Josifo Brodskio

ryšiai su Lietuva: Draugų

atsiminimai“ (sud. R. Katilius)

sutiktuvės. Dalyvauja

sudarytojas, T.Venclova,

N.Mackevič, P.Morkus

(R.Paknio leidykla).


Alinos Orlovos ir

grupės koncertas.


Rytų ir Vakarų dialogai:

profesoriaus A.Uždavinio

kūrybos erdvės (LKTI).


G.Viliūnės knygos „Karūna

be karaliaus. Senojo Vilniaus

trileris“ pristatymas. Dalyvauja

autorė, L.Varanavičienė,

L.Klimka, J.Žilinskas

(Tyto alba).

Literatų svetainė

Metų poezijos knygos

rinkimuose dalyvaujančių

poetų kūrybos vakaras.

Dalyvauja T.Marcinkevičiūtė,

A.Marčėnas, G.Norvilas,

A.A.Jonynas, R.Stankevičius,

P.Vyšniauskas, I.Valantinaitė

(LRS leidykla).

Rašytojų kampas/LRT studija

A.Kisarauskaitės knygos

„39 salto mortale“ pristatymas

(Apostrofa).


P.Jurkevičiaus, J.Jurkevičienės

knygos „Italija: pojūčiai,

stereotipai, priešpriešos/

Italija: Mados ekspresas“

pristatymas (Tyto alba).


L.Katkaus knygos „Judantys

šešėliai“ pristatymas

(Tyto alba).


V.Kukulo knygos

„Vertybių apžvalgos ratas“

pristatymas (Kauko laiptai).

ŠEŠTADIENIS

VASARIO 23 D.


J.Plaza knygos „Andželinos

paklodės“ pristatymas.

Dalyvauja autorius, M.Rainys,

leidyklos atstovai (Obuolys).

10.45 val. Konferencijų salė 3.2

Nacionalinis diktantas

(Atgimimas).

11.00Konferencijų salė 5.1Koncertas visai šeimai

„Pasaulio muzika iš kelionių

dienoraščio“ (Lietuvos nacionalinė fi lharmonija).


Susitikimas su rašytoju

R.Gordonu ir leidėju

B.Cunninghamu. Knygų serijos

„Tuneliai“ pristatymas

(Alma littera).


Susitikimas su šveicarų

diabetologu A.Golay. Taip

pat dalyvauja I.Kašauskaitė,

Ž.Arlauskaitė (Tyto alba).


Ellen Cassedy knygos „Mes

esame čia. Atsiminimai

apie holokaustą Lietuvoje“

pristatymas.

Dalyvauja autorė, R.Tapinienė,

I.Lempertas (Obuolys).


„Metų verstinės knygos

rinkimai. 2013 – lenkų

literatūros metai“ (LLVS).


Susitikimas su afganų kilmės

britų rašytoju T.Shahu. Taip

pat dalyvauja R.Drazdauskienė

(Tyto alba).


A.Sverdiolo knygos „Kultūra

lietuvių fi losofų akiratyje“

pristatymas (Apostrofa).


Naujos R.Granausko knygos

„Šventųjų gyvenimai“

pristatymas (LRS leidykla).


LLTI premijos laureato

paskelbimas (LLTI).


A.Čekuolio knygos

„Mūsų slaptieji ir dramblys

bute“ pristatymas

(Alma littera).


Pasisemti išminties su rašytoju

K.Abdulla į „Stebukladarių

slėnį“. Dalyvauja autorius,

V.Kavaliauskas, G.Blažienė,

A.Gaižutis (Edukologija).


A.Rukšėno knygos „Gėdos

diena“ pristatymas. Dalyvauja

autorius, M.Mikutavičius

(Obuolys).

Konferencijų salė 5.5 Diskusija „Moterų

dalyvavimas viešajame

diskurse. Moterų literatūra“

(Skaitymo skatinimo ir kultūrinio raštingumo asociacija).

Forumas

Diskusijų klubas. Ar Hanibalą

Lekterį reikėtų įtraukti į

lietuvių nacionalinių herojų

panteoną?


M.Martinaičio ir V.Daujotytės

knygos „Sugrįžęs iš savo

gyvenimo“ pristatymas

(Alma littera).


Susitikimas su K.Abdolah ir

jo knygų „Mečetės namai"

bei „Mano tėvo užrašų

knygelė“ pristatymas. Taip

pat dalyvauja M.Starkus,

B.Avižinienė (Baltos lankos).


Susitikimas su dramaturgu

M.Ivaškevičiumi (Apostrofa).


R.Bružo knygos

„Tauta be valstybės:

valstybės kelias“ pristatymas.

Dalyvauja autorius,

A.Jakubčionis (Vaga).

1.1

543

KONFERENCIJŲ SALĖS

* ANTRAS AUKŠTAS

GALERIJA

[email protected] 1.1 KNYGOS KINO SALĖ

3 MOKSLO, SPECIALIZUOTI IR AKADEMINIAI LEIDINIAI

4 VAIKŲ - PAAUGLIŲ SALĖ

5 GROŽINĖ IR SPECIALIZUOTA LITERATŪRA

Forumas

Diskusijų klubas

Parodos

Bukinistų pasažas

Kūrybinė studija

Parodos

Kieta scena

Rašytojų kampas

LRT studija

| 7 s DALIS MUGĖS RENGINIŲ

Rašytojų kampas/LRT studija J.Kelero ir B.Gruszkos-Zych poezijos knygos „Dviese apie meilę“ sutiktuvės. Dalyvauja autoriai, A.Konickis, M.Kasner, A.Kalėda (Naujosios Romuvos fondas).

16 val. Konferencijų salė 5.1 Susitikimas su italų rašytoju, mokslo populiarintoju A.Angela. Veda A.Katkevičius (Tyto alba).

Konferencijų salė 5.2 K.Buchowskio knygos „Litvomanai ir polonizuotojai“ pristatymas. Dalyvauja autorius, I.Aleksaitė, R.Miknys, A.Bumblauskas (Baltos lankos).

Konferencijų salė 5.3 Susitikimas su istorinių romanų rašytoja S.Ebert. Dalyvauja autorė, leidyklos atstovai (Obuolys).

Konferencijų salė 5.5 J.Melniko knygos „Paryžiaus dienoraščiai“ pristatymas. (Alma littera).

Forumas Diskusijų klubas. 2023-ieji: kas valdo – žmogus technogolijas ar technologijos žmogų?

Rašytojų kampas/LRT studija A.Ivereigh, T.Bružaitės, V.Malinausko knygos

„Katalikų balsas. Kaip aiškiai pristatyti Bažnyčios poziciją“ pristatymas. Dalyvauja autoriai, G.Grušas, N.Miselytė (Katalikų pasaulio leidiniai).

17 val. Konferencijų salė 5.1 S.Parulskio knygos „Tamsa ir partneriai“ pristatymas (Alma littera).

Konferencijų salė 5.2 Hailji romano „Užupio respublika“ pristatymas. Dalyvauja autorius, M.Šiaučiūnas-Kačinskas, K.Platelis, A.Šlepikas (LRS leidykla).

Konferencijų salė 5.3 K.Sabaliauskaitės knygos „Danielius Dalba ir kitos istorijos“ pristatymas (Baltų lankų leidyba).

Konferencijų salė 3.2 E.Nyork knygos „Pasaulis kavos puodelyje“ pristatymas. Dalyvauja autorė, V.Gužauskis, A.Kalėda, B.Jonuškaitė (Homo liber).

18 val. Konferencijų salė 5.1 Susitikimas su autore T.Gerritsen. Taip pat dalyvauja A.Gustaitienė, D.Meiduvienė (Jotema).

Konferencijų salė 5.2 A.Mickūno knygos „Per fenomenologiją į dzenbudizmą“ pristatymas (Baltos lankos).

Konferencijų salė 5.3 L.Donskio knygos „Paralelinės tikrovės“ pristatymas.(Versus aureus).

Forumas Knygos „Karas taikos metu. Paramilitarizmas po Pirmojo pasaulinio karo 1917–1923 m.“ pristatymas. Dalyvauja R.Gerwarthas, T.Balkelis (Mintis).

19 val. Konferencijų salė 5.1 J.Žilinsko knygos „KGB vaikai“ pristatymas (Aukso žuvys).

Konferencijų salė 5.2 M.Martinaičio knygos „Kukučio baladės“ pristatymas (Vaga).

Literatų svetainė S.Gedos poezijos vakaras.

Rašytojų kampas/LRT studija V.Drėmos knygos „Dingęs Vilnius“ pristatymas (Versus aureus).

Knygos kino salėN18. B.Šarkos monospektaklis „Sėkmė pasmerktųjų malonumui“. (Kitos knygos)

SEKMADIENIS

VASARIO 24 D.

11 val. Konferencijų salė 5.1 Psichoterapija ir religija. Dalyvauja A.Navickas, A.Alekseičikas, R.Petronis, A.Peškaitis (Bernardinai).

Konferencijų salė 5.2 G.Adomaitytės knygos „Už sidabro kalnų“ pristatymas (Edukologija).

12 val. Konferencijų salė 5.1 Apie dvasinę aplinkosaugą ir vaikų literatūrą. Dalyvauja A.Navickas, A.Šimkus, I.Babilaitė, A.Umbrasienė, J.Lūžaitė-Kajėnienė (Bernardinai.lt).

Forumas Žymūs žmonės skaito (Skaitymo skatinimo ir kultūrinio raštingumo asociacija).

Rašytojų kampas/LRT studija V.Landsbergio knygos „Mūsų patriotizmas, jų šovinizmas?“ pristatymas (MELC).

Kieta scena Juliaus Kelero knygos „66 istorijos“ sutiktuvės (Kitos knygos).

13 val.Konferencijų salė 5.1 Sutartinių pradžiamokslio „Kadu buva, kadujo“ pristatymas (LMTA).

14 val. Forumas Akcijos „Metų knygos rinkimai“ apdovanojimai.

15 val. Konferencijų salė 5.1 Legendinio „Trimito“ kelionė. Koncertas ir knygos pristatymas (Trimitas).

Konferencijų salė 5.2 D.Razausko knygos „Dzeno istorijos“ pristatymas (Dominicus Lituanus).

Forumas J.Ivanauskaitės premijos įteikimas.

Forumas Knygos „Pro A.A. prizmę. Alfonsas Andriuškevičius kalbasi su Jolanta Marcišauskytė-Jurašiene“ pristatymas

Visą Knygų mugės programą rasite nuskaitę šį kodą

http://2013.vilniausknygumuge.lt/lt/main/lankytojui/programa

| 8 s VERTA APLANKYTI

MARŠKINĖLIAI INTELEKTUALUI

Grafi kos dizaineris Edvardas

Kavarskas pristatys specialiai šių

metų Vilniais knygų mugei sukurtą

marškinėlių seriją T-QUOTE. Ją lydi

šūkis „Cituoju, vadinasi skaitau“.

„Tai marškinėliai intelektualams –

kuo daugiau žmogus yra perskaitęs,

kuo daugiau vietų aplankęs, kuo

daugiau skirtingų sričių yra aprėpęs,

tuo daugiau vizualinių kodų jam

atsiskleis“, – sako E.Kavarskas.

Marškinėlių modeliai – minimalisti-

niai, asketiškos konstrukcijos. Pagrin-

dinis jų akcentas – savaip interpre-

tuotos citatos, paslėptos po daugeliu

vizualinių kodų.

Iššifruoti marškinėlius, pasikalbėti

apie mėgstamus autorius ir knygas

dizaineris E.Kavarskas kviečia į

Bukinistų pasažą (4 parodų salė),

„Coff ee Inn“ baro erdvėje.

Marškinėlius įsigyti bus galima

tik Vilniaus knygų mugės metu.

Marškinėlių kiekis – itin ribotas.

Mugės lankytojų šiais metais laukia staigmena – atvira ir interaktyvi erdvė Biblioteka@įkrauk.lt. Ši nauja renginių ir bendravimo vieta pirmiausia skirta paaugliams ir jaunimui. Būtent čia jaunimas ras jiems sukurtą erdvę su belaidžiu internetu, mėgsta-miausiomis knygomis, stalo žaidimais, laisva atmosfera, renginiais ir užsiėmi-mais.

Tai tarsi šiuolaikinė, moderni biblio-teka, laikinai įsikūrusi Vilniaus knygų mugėje, kviečianti apsilankyti inovaci-jų ištroškusius mugės lankytojus. Visos mugės metu Biblioteka@įkrauk.lt zonoje

bus įsikurusi 15min.lt skaitytojų kuriamo portalo įkrauk.lt redakcija. Kiekvienas čia užsukęs galės pamatyti, kaip lengva pasidalyti naujienomis su visa Lietuva. Prisėdus prie bibliotekoje esančių kom-piuterių bus galima rašyti ir publikuoti savo įspūdžius iš mugės metu vyksiančių renginių bei pasidalyti savo nuomone. Įdomiausių tekstų autoriai po renginio bus apdovanoti specialiais prizais.

Į kitokią biblioteką kviečiami užsukti ir tie, kurie nori atsipūsti prie puodelio kavos ir knygos arba priešingai – akty-viai praleisti laiką žaidžiant žaidimus, naršant internete, bandant išmokti nau-dotis elektroninių knygų skaityklėmis.

Šioje bibliotekoje kasdien vyks prot-mūšiai, įdomūs susitikimai, o penkta-dienį kviečiame į 15min.lt žurnalistų mokyklą.

Šios mokyklos studentams paskaitą ves žurnalistas Andrius Tapinas. Pas-kaita atvira visiems mugės lankytojams.

!Biblioteka@įkrauk.lt įsikurs 3 salės galerijoje (II a.).

sMUGĖS NAUJIENA

INTERAKTYVI BIBLIOTEKA BE SIENŲ

| 9 s VERTA APLANKYTI

Praėjusių metų Knygų mugės naujovė – bukinistų knygynėliai – pasiteisino. Šiemet jie ir vėl įsikurs 4-oje salėje.

Daug įdomybių čia ras visi, kas domisi ar kolekcionuoja senas knygas bei vinili-nes plokšteles. Bukinistų zonoje įsikurs ne tik skaitytų knygų knygynėliai, bet ir knygų kolekcionieriai.

„Sykį su bičiuliais vaikščiodami kny-gų mugėje pagalvojome, kad Lietuvoje leidžiama labai daug naujų knygų ir ste-bėjomės, kas jas nuperka, nesupratom, kokiais kriterijais žmonės remiasi pirk-dami knygas.

Užsienyje gali ateiti į senų skaitytų knygų vietą, kur bukinistas papasako-ja, rekomenduoja, susikuria tam tikra bendruomenė, kuri žino ne tik rin-kodarinius knygų apra-šymus, – kaip

kilo idėja Vilniaus senamiestyje įkurti bu-kinistų knygyną „Mint Vinetu“ portalui bernardinai.lt pasakojo žurnalistė ir ra-šytoja Jurga Raguckaitė. – Pasižiūrėjom į savo, tėvų knygų lentynas ir sąžiningai pripažinom, kad didžioji dalis knygų yra pramoginė literatūra, kurią nusipirkęs perskaitai ir padedi, geriausiu atveju – pasidalini su draugais.

Tuomet kyla klausimas – kam laikyti tokias knygas? Apskritai turėjimo jaus-mas turbūt labiau ydingas nei naudin-gas. Geriau tegu kiti žmonės skaito, pra-mogauja, dalinasi.“

Įdomus projektas sulaukė netikėto pa-laikymo: knygynas išrinktas projekto „Pa-gaminta Lietuvoje“ laureatu kaip 2010 m. debiutas. O dabar bukinistai tapo ir neat-siejama Vilniaus knygų mugės dalimi.

LITERATŲ SVETAINĖ

Koks šiandien būtų Vilnius, jei būtų

gyva „Literatų svetainė“? O Vilniaus

literatūrinis gyvenimas?

Ištisos kartos fi lologų ir kitų kultūros

veikėjų pūtė dūmus ir mezgė siužetus

„Literatų kavinėje“. Dingo miesto

erdvė, nutrūko pokalbiai, neįvyko

susitikimai...

Tačiau susitikimus galima atgaivinti

Vilniaus knygų mugėje įsikūrusioje

„Literatų svetainėje“. Visos mugės

metu čia bus rengiami poezijos

vakarai, ragaujamas vynas, daug

bendraujama, klausomasi džiazo ir

stebimos vaizdo projekcijos.

TAPKITE MUGĖS VEIDU

Aš, tu, jis, ji – visi mes esame knygos,

herojai, rašytojai ir skaitytojai

viename. Tad Vilniaus knygų mugė

kviečia prisijungti ir tapti mugės

plakato veidu.

Atsineškite knygą, kuri kalba jūsų

žodžiais ir nusifotografuokite.

Tai padaryti galėsite Vaikų–paauglių

salėje (4 salė), kurioje veiks tikrų

tikriausia fotostudija. Kitą dieną

Knygų mugės plakatas su jūsų veidu

bus pakabintas prie Forumo. O namo

plakatą galėsite pasiimti mugei

pasibaigus.

Fotostudija veiks vasario 21 d.,

ketvirtadienį, nuo 13 iki 18 val.,

ir vasario 22 d., penktadienį,

nuo 12 iki 19 val., Drobės.lt stende

nr. 4.20B, tiesiai priešais

Kietą Sceną.

BUKINISTŲ PASAŽAS

S BUKINISTŲ PASAŽE GALIMA ĮSIGYTI NE TIK SENŲ KNYGŲ, BET IR VINILINIŲ PLOKŠTELIŲ. BFL NUOTR.

BFL N

UO

TR

.

| 10 s KNYGOS MENAS

3 SALĖ

• Gedimino Leonavičiaus iliustracijų paroda.

Iliustracijos sukurtos Petro Tarasenkos

(1892–1962) knygai „Priesaika“ / TYPOART.

• „Nepriklausomos istorijos“/

„Independent stories“. Lietuvos menininkų

sukurtos Europos Sąjungos vėliavos.

Vilmantas Marcinkevičius, Kęstutis Grigaliūnas,

Marius Jonutis, Linas Liandzbergis, Rūta

Katiliūtė, Audrius Gražys, Dalia Kasčiūnaitė.

3 SALĖS GALERIJA

• „Knygos meno konkurso 2012“ knygų

laureačių paroda / LR kultūros ministerija.

• „Metų knygos rinkimų 2012“ knygų

laureačių paroda.

4 SALĖ

• Romo Oranto (1949–2012) iliustruotų

knygų vaikams paroda.

• Naujausių knygų vaikams ir

jaunimui ekspozicija.

• „Lenkų komiksai – istorijos debesėliuose“.

Parodoje pristatoma lenkų komiksų kūrimo

meno istorija, kurią atspindi trijų kartų komiksų

kūrėjai / Lenkijos institutas.

• 2012 m. kūrybinėje studijoje

„Tu gali sukurti knygą“ sukurta rekordinio ilgio

knyga „Atversk pasaulį“ / Knygų šalis.

• Siluetinių lėlių teatro istorija

/ Vilniaus teatras „Lėlė“ ir Knygų šalis.

• Antano Kučo (1909–1989) darbo

priemonių ir klišių paroda / Knygų šalis.

• Lisbeth Zwerger (Austrija) iliustruotų knygų

paroda /„Minedition“ ir Knygų šalis.

• Leidyklos „Corraini“ (Italija) naujausių knygų

paroda / Italų kultūros institutas Vilniuje,

Knygų šalis.

• Leidyklos „Les Trois Ourses“ (Prancūzija)

knygų paroda / Prancūzų institutas Lietuvoje,

Knygų šalis.

• Vilniaus dailės akademijos Grafi kos

katedros studentų knygų projektų paroda

/ Vilniaus dailės akademija.

• Taktilinių knygų vaikams paroda

/ Lietuvos aklųjų biblioteka.

s PARODOS

S L.ZWERGER ILIUSTRACIJA

SUSARGDINTI s KŪRYBINĖS STUDIJOS MISIJA –

s Audrė Domeikaitė[email protected]

Vilniaus knygų mugė jaudvylika metų neįsivaizduojama be kūrybinės studijos „Tu gali sukurti knygą“, kuri kasmet sulaukia ir pačių mažiausių, ir jauseniai suaugusių, bet smalsumo neprarandančių, lankytojų.

Šios studijos iniciatorė ir siela dailininkė Sigutė Chlebinskaitė šiemet paruošė naujų veiklų, kūry-binių užsiėmimų, susitikimų su Lietuvos ir užsie-nio menininkais, o taip pat žada tęsti jau tradici-ja tapusias programas, sulaukusias mugės dalyvių susidomėjimo.

KŪRYBINĖ ERDVĖ VISAI ŠEIMAI 0

„Knygų mugė yra kūrybinės studijos Naujieji me-tai, nes vėliau su visais šiais užsiėmimais, parodo-mis ir programomis mes visus metus keliaujame po įvairias Lietuvos vietas. Mūsų studijos tikslas – pri-statyti lankytojams ne tik Lietuvos, bet ir užsienio knygų meno kūrėjus, o taip pat parodyti knygos is-torijos kelią, rašto istoriją, abėcėles ir leisti save iš-bandyti kūryboje, – studijos „Tu gali sukurti kny-gą“ idėją aiškino S.Chlebinskaitė. – Noriu pabrėžti, kad ši studija nėra skirta tik vaikams, tai – kūrybinė erdvė visai šeimai. Todėl būna, kad tėtis sako vaikui: „Aš nueisiu į fotografi jos laboratoriją, o tu pasimokyk vėliavėlių abėcėlės.“

Prieš dvylika metų grafi kė ir iliustratorė grįžo į Lietuvą įkvėpta knygos meno mokslų Prahoje ir iš-drįso Vilniaus knygų mugės organizatoriams pasiū-lyti mugėje surengti kūrybinę studiją. Knygos kūrėjų džiaugsmui ji gavo teigiamą atsakymą.

„Nedrąsiai pradėję, kasmet augome – didėjo stu-dijos užimama erdvė, daugėjo lankytojų. Dabar jau žiūriu, kad nebelabai telpame, nors turime 800 kv. mplotą, – šypsojosi S.Chlebinskaitė. – Užtenka vai-kams ateiti pas mus vienais metais – kitais jau at-siveda ir tėvus. Džiugu matyti, kaip auga šie entu-ziastai – kažkada jie buvo vaikai, o dabar jau ateina savanoriauti.“

KNYGAI SUGRĄŽINAMAS VERTYBĖS STATUSAS 0

Kūrybinės studijos koordinatorė įsitikinusi, kad mu-gės lankytojai, patys pabandę sukurti knygą, atspaus-dinę ar perskaitę skirtingą raštą, įvairiomis techni-komis sukūrę iliustraciją, kitomis akimis pažvelgia į knygą ir tampa aktyvesniais skaitytojais.

„Dabar knyga vaikams ir paaugliams dažnai nėra vertybė. Šių laikų jaunuoliai dažniau dovanų nori te-lefono ar kompiuterinių žaidimų. Žmonės neberan-da laiko nurimti ir paimti į rankas knygą. Suaugusie-ji dažniausiai, norėdami ramybės, vaikams įjungia fi lmuką. O juk skaitymo kultūra kuriasi, kai vaikai prisiglaudžia prie suaugusiojo ir jie kartu skaito, – pa-stebėjo S.Chlebinskaitė. – Dažnai matau atėjusius ne tik vaikus, bet ir tėvus, mokytojus, kurie stebi mūsų vykdomas veiklas, užsirašinėja ir vėliau jas kartoja namuose ar mokyklose. Tai labai svarbi kūrybinės studijos misija – susargdinti idėjomis ir įkvėpti.“

SILUETO TEMA IRP.MAŠIOTO JUBILIEJUS 0

Šiais metais kūrybinės studijos „Tu gali sukurti kny-gą“ tema – siluetas. Visi norintys galės susikurti si-luetinį autoportretą karpinio, piešimo tušu ar net camera obscura būdu, pasižiūrėti „Lėlės“ teatro si-luetų teatro lėlių parodą, pamatyti siluetų animaci-jos pradininke laikomos Lotės Reiniger fi lmuką, iš-mokti japoniškos siluetų tapybos sumi-e technikos.

„Senais laikais buvo sakoma, kad siluetas geriausiai atspindi žmogaus charakterį“, – intrigavo dailininkė.

Minint rašytojo Prano Mašioto 150-ąsias gimimo metines, kartu su dailininkais Rimu Driežiu, Lina Dūdaite ir Mariumi Jonučiu lankytojai galės kurti judančių vaizdų ritinines knygas, o su Sigita Stan-kevičiūte – veltą milžinišką iliustraciją šio rašytojo pasakų motyvais.

„Šiemet mugėje pristatysime grafiko Antano Kučo (1909–1989) kūrybą. Giminaičiai sutiko stu-dijoje pristatyti jo klišes, todėl visi norintys galės pamatyti, kaip gimsta antspaudas, – viliojo ateiti S.Chlebinskaitė. – Taip pat skirsime dėmesį pernai vasarą išėjusiam knygos menininkui Romui Orantui (1949–2012), kuris aktyviai dalyvavo knygos meno puoselėjimo veikloje. Kūrybinėje studijoje lankytojai išvys dailininko meistriškai iliustruotas „Žydų pasa-kas ir legendas“ bei kitas knygas, bus eksponuojami įvairiausi rakandai iš jo dirbtuvių.“

SUSITIKIMUOSE – IŠ DIRBTUVIŲIŠLINDĘ MENININKAI 0

Kaip ir kasmet su vaikais susitiks ir kartu piešti kvies knygų vaikams autorius ir iliustruotojas Kęstutis Kasparavičius. Šįkart menininkas pasiūlys lankyto-jams nuspalvinti žuvis iš naujausios jo knygos „Po-vandeninė istorija“.

Tuo tarpu viešnia iš Italijos iliustruotoja Eva Mon-tanari visus norinčius mokys ant balto lapo gaminti trimates erdves su veikėjais ir taip kurti neįtikėtinas istorijas. Komiksų parodą pristatys ir lankytojus kurti komiksus mokys Lenkijos komiksų kūrėjai, tarp jų ir Michałas Słomka bei Michałas Rzecznikas.

„Šiuo projektu norėjau, kad knygų iliustruotojai ir dailininkai išlįstų iš savo dirbtuvėlių ir pabendrau-tų su skaitytojais. Juk kai susitinki su tokiomis įdo-miomis asmenybėmis, tavo paties akiratis prasiple-čia, o vaikai įkvepia ir pačius dailininkus“, – tikino S.Chlebinskaitė.

Kūrybinėje studijoje „Tu gali sukurti knygą“ bus tęsiamos ir tradicinės, lankytojų dėmesiu kasmet le-pinamos, programos. Atėjusieji galės daugiau suži-noti apie molines, ritinines, vaškines knygas, galės patys susikurti jūrinių mazgų, žaislinių paveikslėlių, vieno lapo, sakinio ar žodžio knygelę arba knygą at-sispausdinti rašomąja mašinėle.

Su žinovų pagalba atkakliausieji galės susipažin-ti ar net išmokti neįprastų abėcėlių: jūrinę, gestų, Brailio ar Morzės. Kasmet didelio populiarumo su-laukianti fotografi jos laboratorija veiks ir šiemet – joje bus galima pamatyti, kaip kuriamas diafi lmas

S KŪRYBINĖ STUDIJA 2002 METAIS.

A.Š

AN

DA

RIO

NU

OT

R.

ar nusifotografuoti senovinės momentinės foto-grafi jos – penkiaminutės – būdu. O tradicinėje Kny-gų gydykloje kartu su restauratoriais bus galima at-gaivinti suplyšusias knygas.

ITALIJOS IR PRANCŪZIJOS KŪRĖJŲ PRISTATYMAS 0

Skatinant tarptautinį bendradarbiavimą ir mezgant skirtingų šalių menininkų ryšius, į kūrybinę studiją „Tu gali sukurti knygą“ šiais metais atvyksta Itali-jos fondas, rengiantis tarptautines iliustracijų vai-kams parodas „Le immagini della fantasia“. Fondo atstovė Ketty Gallon mugėje pristatys jubiliejinės parodos katalogą, Tarptautinę iliustravimo mokyk-lą ir pasakų miestu vadinamą Sarmedę, esančią vos 60 km nuo Venecijos.

Taip pat mugėje žaismingas, formomis ir turiniu neįprastas knygas pristatys kūrybinės studijos bend-ramintė iš Prancūzijos – leidykla „Les Trois Ourses“. Kūrybinėje studijoje viešės „Les Trois Ourses“ at-stovės Odile Belkeddar, Annie Mirabel ir Elisabeth Lortic. Viešnios mugėje skaitys pranešimą „Meni-nis ugdymas per dailininko knygas: Bruno Munari, Katsumi Komagata, Enzo Mari, Sarah Moon, Mario-na Battaile ir kt.“

Kūrybinės studijos erdvėje bus galima išvysti ir pernai studijoje viešėjusių leidyklų „Minedition“, „Corraini“ naujausius leidinius.

IDĖJOMIS

KŪRYBINĖS STUDIJOS „TU GALI SUKURTI KNYGĄ“ TEMA ŠIEMET – SILUETAS.

S

S.CHLEBINSKAITĖ

ŠIEMET PARUOŠĖ

NAUJŲ VEIKLŲ,

KŪRYBINIŲ

UŽSIĖMIMŲ,

SUSITIKIMŲ

SU LIETUVOS

IR UŽSIENIO

MENININKAIS.

I.G

ELŪ

NO

NU

OT

R.

| 12 s PATIRTYS

KĄ IR KODĖL SKAITO ŠIŲ DIENŲ PAAUGLIAI

s KĄ JIE SKAITĖ SAVO PAAUGLYSTĖJE?

VAIVA, 16 metų

„Šiuo metu skaitau J.R.R.Tolkieno

„Žiedų valdovą“. Jau trečią kartą.

Bet patį didžiausią įspūdį paliko

Lewiso Carollio „Alisa stebuklų šalyje

ir Veidrodžio karalystėje“. Skaičiau,

skaitau ir skaitysiu ją, ir man ji niekada

nenusibos. O lietuvių autorių kūrinių

paaugliams neskaitau. Net nežinau

kodėl. Gal reiktų pabandyti...

Ką skaityti, renkuosi pati arba pasiūlo

tėvai. Mokytojų rekomenduojamų

knygų dažniausiai neskaitau, nes

jos visos būna per daug moksliškos

arba jausmingos.

Per mėnesį perskaitau nedaug. Daž-

niausiai neįveikiu net vienos knygos,

o geriausiu atveju – dvi. Anksčiau per

mėnesį spėdavau perskaityti bent tris

ar penkias knygas.

Kai buvau mažesnė – gal kokių

dešimties metų – labai norėjau

parašyti knygą. Sykį net pabandžiau.

Pavyko tokia juokinga vienuolikos

puslapių knygutė su keista pabaiga.

Užbaigiau ją žodžiais, kaip vaikas

pabudo iš sapno. Nieko kito

nesugalvojau.“

VAIDOTAS, 13 metų

„Šiuo metu skaitau dvi knygas:

viena jų – komiksai, kita – Reinerio

Holbe‘o „Būtybės šalia mūsų“.

Bet didžiausią įspūdį paliko

Stepheno Kingo „Reikalingi daiktai“.

Per mėnesį perskaitau tik apie

pusę knygos, užtat komiksų – apie

keliasdešimt tūkstančių puslapių.

Knygų paaugliams išvis neskaitau.

Kartą pabandžiau vieną –

„Neieškok sardinių ne sezono metu“,

nes rekomendavo bendraklasis.

Bet ten buvo rašoma visai ne apie

sardines ir man nepatiko.

Skaitau daugiau, nei sėdžiu prie

kompiuterio ar televizoriaus, nes

mano namuose rodo tik lietuviškus

kanalus, kompiuteris „nepaveža“

gerų žaidimų, o internete negaliu

ilgai būti – įdiegta tokia naršyklė, kai

tėtis gali pažiūrėti, kiek žaidžiau.

Šiuo metu pats rašau net dvi –

visiškas skirtingas – knygas.

Viena – tai komiksai apie

„Ledynmečio“ voverę, o antra skirta

bendraklasiams. Ten – ne komiksai,

o komiškas romanas.“

MIGLĖ, 15 metų

„Šiuo metu skaitau Georgo Simenono

„Geltoną šunį“. Tai įdomi knyga, tačiau

didžiausią įspūdį man padarė kitos

dvi knygos. Viena jų – Ericho Maria

Remarque romanas „Trys draugai“.

Kita – Melvino Burgesso „Heroinas“,

apie netinkamą gyvenimo kelią

pasirinkusius paauglius.

Šias knygas perskaičiau kiek daugiau

nei per savaitę, tačiau įprastai knygą

skaitau apie mėnesį. Galbūt dėl to,

kad lieka nedaug laisvo laiko. Todėl

vaikystėje knygų skaičiau daugiau,

nes turėjau marias laiko.

Būdama vaikas, mėgdavau nuotykių

pilnas knygas, su linksmais ir margais

personažais. Būtent tokia mane

ir įtraukė į knygų pasaulį. Tai buvo

A.A.Milno „Pūkuotuko pasaulis“.

Po šios knygos ėmiau daugiau skaityti

ir domėtis įvairia literatūra. Netgi

buvo kilusi mintis ir pačiai parašyti

knygą, tačiau pritrūko minčių, idėjų ir,

žinoma, kantrybės.

Mano šeimoje didžiausia knygų

mėgėja yra mama. Tai ji man pataria,

kokias knygas skaityti.“

SAULĖ, 15 metų

„Su knyga pradėjau draugauti, kai

buvau dar vaikų vaikas ir dar augu

su ja iki šių dienų. Puikiai pamenu

pirmosios savo knygos

„Danuko Dunduliuko nuotykiai“

paskutinio puslapio kvapą.

Keista, bet nesu iš tų žmonių,

kurie mieliau rinktųsi šiuolaikines

pramogas. Aš renkuosi knygas, kitaip

sakant, esu tikrų tikriausia knygų

graužikė. Turiu sukaupusi tikrai

nemažą knygų biblioteką galvoje

ir galiu drąsiai pasakyti, kad esu

klasikos gerbėja.

Pirmoji pažintis su klasika buvo

Oscaro Wilde‘o apsakymai. Patinka

Alexandre‘as Dumas, J.R.R.Tolkienas.

Aišku, paskaitau ir šiuolaikinės

literatūros. Tarkim, dabar kramsnoju

H.Murakami „Prisukamo paukščio

kronikas“. Labai netikėta, bet

skaitosi gerai.

Knygų pasaulis yra stebuklingas.

Skaitymas taip užburia, kad kartais

sunku suvokti, kur yra realybė, o kur

yra tik knyga. Manau, kad be knygų

pasaulis būtų ne pilkas, o JUODAS.“

s Kristina SabaliauskaitėRašytoja

„Literatūra, skirta paaugliams (t.y. su-augusiųjų didaktiškai parašyta ir pri-tempta), kaip ir nykūs sovietiniai fi l-mai apie vyresniųjų klasių moksleivių santykius, man paauglystėje atrodė siaubingas „nelygis“.

Neatmenu, kad mūsų namuose būtų buvęs koks nors amžiaus cenzas kny-goms. Skaičiau nenormaliai daug ir viską – lietuviškai, rusiškai, lenkiškai, todėl iki 18-os pirmąkart buvo įveikti ir Tolstojus, ir Druonas bei „Nibelungų giesmė“, ir užsienio šalių novelių rin-kiniai, ir Dostojevskis, Camus ir Munt-he, Marquezas, Stendhalis ir Gavelis, Hemingway‘us, ir Shakespeare‘as –prisimenu, jog su didžiausiu malonu-mu skaičiau jo pjeses. Tiesiog perskai-čiau „suaugusiųjų“ knygas, ir tiek. O vėliau prie labai patikusiųjų nekart grįždavau.

Idealizmo, absurdo ir laiko dvasios dvelksmu buvo artimas Ericho Maria Remarque „Juodasis obeliskas“, aist-ros ir išminties deriniu – Marquezo „Šimtas metų vienatvės“.

Kultinės lietuviškos knygos, ėjusios per rankas mano paauglystėje, neabe-jotinai buvo Jurgos Ivanauskaitės „Pa-kalnučių metai“, „Mėnulio vaikai“ ir „Kaip užsiauginti baimę“. Kitų ji anuo-met dar nebuvo parašiusi, o šios buvo apie mus ir apie mūsų miestą.

Arčiausiai, kiek buvau priartėjusi prie „paauglių literatūros“, susitapa-tinimo prasme neabejotinai buvo Je-rome Salingerio „Rugiuose prie be-dugnės“ – būdama penkiolikos ne juokais norėjau, kad mane išmestų iš sovietinės mokyklos, ir aš kaip Holde-nas Caulfi eldas galėčiau sau bastytis ir maukti kokteilius vidury Niujorko.

Kaip ir Françoise Sagan „Bonjour tristesse“ – svajojau su cigarete dan-tyse lėkti atviru automobiliu per Pran-cūzijos Rivjerą.

Kai dabar susimąstau, abi šios kny-gos vienaip ar kitaip kalba apie nekal-tybės praradimą – ne fi zinės, o tos, tikrosios. Turbūt tai ir yra paauglių literatūra.“

s Andrius UžkalnisPublicistas, TV laidų vedėjas

„Paauglystėje skaičiau viską iš eilės, nes tėvai turėjo labai daug knygų – ir lietuviškų, ir angliškų, ir rusiškų. Atsi-menu, man patiko ir apie Robiną Hudą, ir Jules Verne apie povandeninius lai-vus, ir visokie panašūs dalykai. Tėvai turėjo labai daug meno ir architektūros albumų, knygų apie keliones, miestus ir šalis. Aš turėjau labai daug vaka-rietiškų žurnalų – mama atnešdavo iš specialiųjų fondų tuometėje Techni-kos bibliotekoje.

Man viskas buvo įdomu ir skaičiau turbūt daugiau negu daugelis bendra-amžių, nors tarp mano bendraklasių S.Nėries mokykloje, kuri anais laikais (aš pradėjau eiti į pirmą klasę 1977 m.) buvo laikoma elitine, buvo daug tokių, kurių namuose irgi netrūko knygų.

Aš pradėjau skaityti labai anksti – būdamas 4 metų amžiaus. Anksti iš-mokau ir rusiškai, ir angliškai skaityti. Pamenu, tėvas daug pinigų išleisda-vo tuomečiame „Kapitalistinių šalių knygyne“, pirkdamas angliškas kny-gas. Toks knygynas buvo dabartinė-je Vilniaus gatvėje, kur šiandien yra Mokytojų namai.

Visą laiką buvau didelis snobas ta prasme, kad norėjau skaityti ne tai, ką skaito visi, ir stengiausi neskaityti to, ką visi skaito. Knygų apie indėnus beveik neskaičiau būtent todėl, kad jas

skaitė daugelis. Visada buvau keistas, bet gal geriau būti keistam, negu to-kiam, kaip visi.

Paauglystėje man be galo patiko Ray Bradbury „Marso kronikos“ – nežinau, kodėl. Gal dešimt kartų perskaičiau. Gal todėl, kad ši knyga labai amerikie-tiška, ir nors gyvenimas vyksta Marse, bet viskas yra apie amerikietišką gy-venimo būdą, apie jų įpročius, mais-tą ir bendravimą. O aš visada norėjau į Ameriką. Nuvažiavęs ten pirmą kartą, supratau, kad viskas yra dar puikiau, negu įsivaizdavau.

Man knyga visuomet buvo būdas sudaiginti svajonę. Šiais laikais labai liūdžiu, kad negaliu skaityti tiek, kiek skaitydavau paauglystėje.“

Parengė Dovilė Jablonskaitė

BFL N

UO

TR

.

J.J.K

AK

ALI

LIN

SN

SN

SK

OK

OK

OOOOOOOOO

NU

NU

NU

NU

NU

NU

NU

NU

NU

OT

OT

OT

OT

OT

OT

OT

R.

R.

R.

R.

R.

R.

RRR

Documents

15min | Knygų mugė 2013