10:2013 I. BENDROSIOS NUOSTATOS · 3 3 III. APIBRĖŽTYS 9. Taisyklėse vartojami terminai ir jų apibrėžtys: 9.1. cheminis meliorantas – dirvožemio cheminio gerinimo – rūgštingumo

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2013 m................ d. įsakymu Nr. .............

ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS ĮMONIŲ IR ŪKININKŲ MINERALINIŲ TRĄŠŲ IR

AUGALŲ CHEMINĖS APSAUGOS PRIEMONIŲ SANDĖLIŲ TECHNOLOGINIO

PROJEKTAVIMO TAISYKLĖS

ŽŪ TPT 10:2013

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Žemės ūkio gamybos įmonių ir ūkininkų (toliau – naudotojų) mineralinių trąšų ir augalų

cheminės apsaugos priemonių (toliau – mineralinių trąšų ir pesticidų arba MTP) sandėlių

technologinio projektavimo taisyklės ŽŪ TPT 10:2013 (toliau – taisyklės) nustato pagrindinius

technologinius reikalavimus projektuojant kietųjų (toliau – KMT), skystų (toliau – SMT)

mineralinių trąšų, cheminių meliorantų (toliau – CM) ir pesticidų (toliau – P) sandėlius skirtus šiai

cheminei produkcijai tvarkyti (priimti, laikyti, paruošti naudoti) jų naudotojų – žemės ūkio

gamybos įmonių ir ūkininkų ūkiuose, ir leidžia įgyvendinti svarbiausias nuostatas, saugančias šios

cheminės produkcijos kokybę, švarią aplinką ir saugų darbą.

2. MTP sandėliai ir jiems priklausantys statiniai (toliau – MTP sandėlių ūkis) statomi

įmonėse, žemės ūkio gamybiniuose centruose arba ūkininkų sodybų gamybinėje zonoje.

3. Vieta MTP sandėliams statyti parenkama atsižvelgiant į vietos inžinerinę infrastruktūrą,

jos įrengimo galimybes, technologinių, sanitarinių, aplinkos apsaugos ir priešgaisrinių normų

reikalavimus.

4. MTP sandėlių darbui turi būti numatytos reikalingos elektros tiekimo sistemos, kiti

energetiniai ištekliai, vandens tiekimas technologinėms ir buitinėms reikmėms, apvažiavimo keliai

ir aikštelės technikai manevruoti, MTP atliekų ir nuotekų tvarkymo įrenginiai.

5. Teritorija apie MTP sandėlius ir jiems priklausančius statinius turi būti išlyginta, įrengti

apvažiavimo keliai ir aikštelės su danga, atitinkančia naudojamo transporto masę ir eismo

intensyvumą, įrengtas nuotakynas švarioms paviršinėms nuotekoms nutekėti ir užterštoms

nuotekoms nukreipti į jų tvarkymo (kaupimo, valymo) įrenginius. MTP sandėlių ūkio aptvėrimas

sprendžiamas statytojo nuožiūra.

6. MTP sandėlių projektavimo užduotyje turi būti nurodytos juose numatomos laikyti

cheminės medžiagos ir preparatai, laikymo būdas kiti reikalavimai galintys turėti įtakos

priimamiems technologiniams sprendimams, laikomų medžiagų kiekiai, pateikiami saugos

duomenų lapai. Sandėlio projekte turi būti numatyta vieta sandėliuojamų cheminių medžiagų

saugos duomenų lapų laikymui.

7. Priimant naujus technologinius sprendimus, neaptartus šiose Taisyklėse, turi būti pagrįstas

jų taikymas ir sprendimai neturi prieštarauti nurodytų teisės aktų reikalavimams.

II. TEISĖS AKTAI

8. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:

8.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

8.2. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymu (Žin., 2000, Nr. 36-987);

8.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1316 „Dėl

normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės

institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701);

8.4. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 (Žin., 2003, Nr. 40-1820);

2

2

8.5. Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės

statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m.

balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-344 (Žin., 2012, Nr. 50-2494);

8.6. Statybos techniniu reglamentu STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo

statinių sklypų tvarkymas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17

d. įsakymu Nr. D1-309 (Žin., 2005, Nr. 80-2908);

8.7. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatais bei Darbuotojų apsaugos

nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m.

liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406 (Žin., 2001, Nr. 65-2396, 2005, Nr. 55-1907);

8.8. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka,

patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 532/742 (Žin., 2001, Nr. 16-509);

8.9. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594);

8.10. Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522);

8.11. Lietuvos higienos norma HN 23:2007 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai

dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinta Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m.

spalio 15 d. įsakymu Nr. V-827/A1-287 (Žin., 2007, Nr. 108-4434);

8.12. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir

visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (Žin., 2011, Nr. 75-3638);

8.13. Lietuvos higienos norma HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas.

Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ patvirtinta Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277 (Žin., 2000, Nr.44-1278);

8.14. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis,

patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004

m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-140/D1-232 (Žin., 2004, Nr. 84-3051);

8.15. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais tvarkant krovinius rankomis, patvirtintais

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2006 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. A1-293/V-869 (Žin., 2006, Nr. 116-4417);

8.16. Bendrosiomis priešgaisrinės saugos taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos

ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010

m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223 (Žin.,2010, Nr. 99-5167, atitaisymai Nr. 100 ir 101, 2011, Nr.

100-4727);

8.17. Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir

gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010

m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (Žin.,2010, Nr. 146-7510, 2011, Nr. 23-1137);

8.18. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių, Statinio

vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių ir Lauko gaisrinio

vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklių reikalavimais, patvirtintais

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 (Žin., 2007, Nr. 25-953, 2009, Nr.

63-2538, 2010, Nr. 2-107, 2011, Nr. 48-2343);

8.19. Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisyklėmis,

patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos

direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1-45 (Žin., 2012, Nr. 21-990).

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=418484

3

3

III. APIBRĖŽTYS

9. Taisyklėse vartojami terminai ir jų apibrėžtys:

9.1. cheminis meliorantas – dirvožemio cheminio gerinimo – rūgštingumo mažinimo

kalkinimo būdu medžiaga. Tam naudojama oksido, hidroksido, karbonato arba silikato pavidalo

kalcio ir (arba) magnio turinti neorganinė medžiaga, kurios pagrindinė paskirtis stabdyti arba

mažinti dirvožemio arba vandens rūgštumą, gerinti augalų mitybą, keisti dirvožemio fizikines

savybes;

9.2. didmaišis – mechanizuotai kilnojama maišo tipo didelės talpos talpykla biriai

produkcijai laikyti;

9.3. kietosios mineralinės trąšos – sausos miltų, kristalų arba granulių pavidalo mineralinės

trąšos;

9.4. kompleksinės mineralinės trąšos – sudėtinės mineralinės trąšos, gaunamos cheminės

sąveikos būdu;

9.5. maišas – austinis, megztinis ar kt. ūkinis reikmuo biriems ar kitokiems daiktams laikyti;

9.6. mineralinės trąšos – trąšos, kurias sudaro pramoniniu būdu gaminami neorganiniai

junginiai, turintys augalų mitybai reikalingų elementų;

9.7. mineralinių trąšų fasuotė – ne didesnės kaip 1000 kg talpos sandari talpykla (maišas,

indas) skystosioms ir kietosioms mineralinėms trąšoms laikyti, saugoti, krauti, vežti ir prekiauti;

9.8. mineralinių trąšų ir pesticidų sandėlis – pastatas ar kitas statinys arba jų grupė

mineralinėms trąšoms ir augalų cheminės apsaugos priemonėms (pesticidams) laikyti;

9.9. mineralinių trąšų mišinys – trąšos, gaunamos be cheminės sąveikos sumaišant sausas

kietąsias mineralines trąšas;

9.10. mineralinių trąšų pakuotė – bet kurios formos ir medžiagos tara, į kurią tiesiogiai

pakuojamos fasuotos mineralinės trąšos;

9.11. mineralinių trąšų tirpalas – tirpalas, kuriame ištirpintos mineralinės trąšos;

9.12. palaidos mineralinės trąšos – į fasuotes neišpilstytos kietosios mineralinės trąšos;

9.13. pesticidai – pavojingos cheminės medžiagos kenksmingiesiems organizmams naikinti.

9.14. plokščiasis padėklas – daugkartinio naudojimo mechanizuotai kilnojamas padėklas be

sienelių ar ramsčių taroje laikomiems produktams sukrauti, laikyti ir vežti;

9.15. saugos duomenų lapas – nustatyto turinio informacija apie cheminę medžiagą ir

preparatą, kuria remdamasis profesionalusis naudotojas gali imtis reikalingų priemonių, susijusių

su žmonių sveikatos apsauga ir sauga darbo vietoje bei aplinkos apsauga;

9.16. skystosios mineralinės trąšos – suspensinės mineralinės trąšos arba mineralinių trąšų

tirpalas;

9.17. suspensinės mineralinės trąšos – iš dviejų fazių sudarytos mineralinės trąšos, kuriose

kietosios dalelės yra išsisklaidžiusios skystoje fazėje;

9.18. trąšos – medžiagos, aprūpinančios augalus maisto medžiagomis;

9.19. ventiliacija – oro keitimas aplinkoje siekiant pagerinti aplinkos kokybę (pašalinti

šilumą, perteklinę drėgmę, dujas ir kt.).

IV. BENDRIEJI KIETŲJŲ MINERALINIŲ TRĄŠŲ (KMT) IR CHEMINIŲ

MELIORANTŲ (CM) SANDĖLIŲ ŪKIO REIKALAVIMAI

10. Rengiant KMT ir CM sandėlių ir jiems priklausančių statinių projektų technologines

dalis, be šių Taisyklių būtina vadovautis nurodytų teisės aktų ir sandėlyje numatytų laikyti

cheminių medžiagų gamintojų saugos duomenų lapuose nurodytais reikalavimais. Pagrindinių

rūšių mineralinių trąšų turinčių gaisro pavojaus savybių charakteristikos pateiktos 1 priede.

4

4

11. Sandėlių ir jų patalpų talpos, išskyrus amonio salietrai skirtų patalpų, nenormuojamos.

12. KMT ir CM naudotojų sandėlių ūkyje, priklausomai nuo sandėliuojamų produktų kiekio,

jų laikymui gali būti pritaikyti buvę kitos paskirties pastatai ir patalpos, tačiau jos turi atitikti

laikomų cheminių medžiagų saugos duomenų lapuose nurodytiems reikalavimams.

13. Sandėlių ūkyje, priklausomai nuo jo apimties, be pastatų, patalpų, stoginių ir aikštelių

cheminių medžiagų laikymui, turi būti:

13.1. mechanizavimo priemonės sandėliuojamų medžiagų paruošimo naudojimui ir krovos

darbams atlikti; įrengtos jų laikymo vietos sandėlių ūkyje arba kitoje technikos laikymo vietoje;

13.2. įrenginiai transporto priemonių ir technologinių mašinų, užterštų cheminėmis

medžiagomis, plovimui, sandėlių ūkyje arba kitoje technikos plovimo vietoje;

13.3. numatytos buitinės patalpos dirbantiesiems ir priemonės užterštų cheminėmis

medžiagomis darbo drabužiams valyti ir plauti, sandėlių ūkyje arba kitoje ūkio vietoje;

13.4. įrenginiai ir kitos priemonės gamybinių ir užterštų paviršinių nuotekų ir atliekų

surinkimui ir tvarkymui.

14. KMT ir CM sandėlių ūkio aptvėrimas sprendžiamas naudotojo nuožiūra.

15. KMT ir CM sandėlių ūkio teritorijoje ir pastatuose turi būti numatytos priešgaisrinės

apsaugos priemonės.

16. Ūkių sandėliuose KMT gali būti laikomos fasuotos arba sampile. Parenkant KMT

sandėliavimo būdą, ypač sandėliuojant ilgesnį laiką, būtina įvertinti trąšų sukibimo laipsnį.

17. Laikant KMT paviljoninio tipo naudotojų sandėliuose sampile ir naudojant stacionarią

krovos darbų mechanizaciją, lyginamoji sandėlio ploto apkrova, kai natūralaus byrėjimo kampas

35o, priimama 1,85–2,55 t/m

2 arba pagal gamintojo rekomendaciją. Krovos darbus atliekant

mobilia technika, vidutinę lyginamąją sandėlio ploto apkrovą, t/m2 priimti pagal naudojamos

technikos galimybes arba gamintojo rekomendaciją.

18. Laikant fasuotas KMT paviljoninio tipo sandėliuose, vidutinė lyginamoji sandėlio ploto

apkrova, t/m2 pateikiama 1 lentelėje. KMT gamintojas gali pateikti kitokias lyginamąsias sandėlio

ploto apkrovos normas.

1 lentelė. Fasuotų KMT vidutinė lyginamoji sandėlio ploto apkrova, t/m2

KMT rūšis Laikymo būdas

ant plokščiųjų padėklų, t/m2

didmaišiuose, rietuvėse, t/m2

Gaisrui ir sprogimui nepavojingos 2,0 3,2

Amonio salietra 1,2 3,2

19. Kietųjų mineralinių trąšų sampilo tankis pateiktas 2 priede.

20. KMT sandėliuose taikoma technologija ir naudojama krovos technika turi užtikrinti:

20.1. mažiausią perkrovimo operacijų skaičių;

20.2. mažiausią KMT nubyrėjimą sandėliavimo ir ne sandėliavimo vietoje;

20.3. gerą KMT fizinių savybių išsaugojimą;

20.4. trumpiausią aptarnaujančio personalo buvimą kenksmingoje aplinkoje.

21. Visi krovos darbai, nefasuotų KMT arba jas perfasuojant, sandėlyje turi būti numatyti tik

apsaugotose nuo kritulių vietose (pastatuose, stoginėse).

22. Naudojant pakrovimui į transporto priemones sukaupimo bunkerius, jų dugnas turi būti

įrengtas su ne mažesniu kaip 50o nuolydžiu.

23. KMT slydimo trinties koeficientai pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. KMT slydimo trinties koeficientai

KMT pavadinimas Trinties paviršius

plienas medis guma polietilenas

Amonio salietra 0,66 0,73 0,69 0,49

Karbamidas 0,64 0,54 0,81 0,31

5

5

Granuliuotas karbamidas 0,31 0,35 0,46 0,28

Superfosfatas:

miltinis 0,71 0,68 0,53 0,60

granuliuotas 0,55 0,54 0,58 0,43

dvigubas 0,47 0,56 0,57 0,42

Kalio chloridas 0,51 0,47 0,64 0,35

Granuliuotas amofosas 0,48 0,63 0,62 0,43

Diamofosas 0,54 0,65 0,60 0,37

Nitrofoska 0,42 0,49 0,56 0,30

24. KMT natūralaus byrėjimo kampai laipsniais pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė. KMT natūralaus byrėjimo kampai, laipsniais

KMT pavadinimas Dalelių dydis, mm Drėgnis, proc. Byrėjimo kampas,

laipsniais

Amonio sulfatas 0,1–1,0

0,1–1,0

0,1–1,0

0,5

0,8

1,0

43o

53o

52o15΄

Amonio chloridas 0,2–1,0

0,2–1,0

0,2–1,0

0,5

1,0

3,0

50o15΄

54o15΄

55o45΄

Amonio salietra, kristalinė 0,2–3,0

0,2–3,0

0,2–3,0

0,2

0,5

1,0

43o15΄

47o37΄

48o11΄

Amonio salietra, granuliuota 1,0–3,0

1,0–3,0

1,0–3,0

0,14

0,4

1,0

22o15΄

24–30o

39o

Kalcio salietra 0,2–0,3 - 50o

Karbamidas, kristalinis - - 35o

Karbamidas, granuliuotas - - 37o

Superfosfatas, granuliuotas 1,0–3,0 3,5 34o

Superfosfatas, granuliuotas

rūgštus 3,3 proc. P2O5

0,2 – 3,0 10,0 45o15΄

Dvigubas superfosfatas 0,2 – 3,0

0,2 – 3,0

7,0

10,0

42o55΄

47o05΄

Precipitatas milteliai 7,0

9,0

46o47΄

47o52΄

Fosforitmilčiai milteliai 1,0

3,0

41o15΄

46o45΄

Apatitų koncentratas milteliai 1,0

5,0

46o

46o52΄

Kalio chloridas 0,1–0,5

0,1–0,5

-

0,2

47o

52o17΄

Kalio sulfatas milteliai 0,2

0,5

41o

45o20΄

Maltas silvinitas 1,0–5,0

1,0–5,0

1,0

3,0

41o30΄

51o30΄

Amonizuotas superfosfatas 0,1–3,0

0,1–3,0

10,0

12,0

47o20΄

49o30΄

6

6

Granuliuotas amofosas 1,0–1,5

1,0–1,5

1,0–1,5

1,0

2,0

3,0

39o07΄

41o07΄

42o07΄

Nitrofoska 0,5–3,0

0,5–3,0

2,0

4,0

40o15΄

45o15΄

25. KMT sandėlio projekte turi būti nurodyta sandėliuojamų plotų apkrova, t/m2.

V. KIETŲJŲ MINERALINIŲ TRĄŠŲ (KMT) IR CHEMINIŲ MELIORANTŲ (CM)

IŠDĖSTYMO SANDĖLIUOSE REIKALAVIMAI

26. KMT ir CM laikomi naudotojų sandėliuose:

26.1. uždaruose paviljoniniuose pastatuose (fasuoti arba sampile);

26.2. bokštiniuose aruoduose (sampile);

26.3. stoginėse (fasuoti);

26.4. atvirose aikštelėse (trumpam fasuotos produkcijos laikymui).

27. Bendroji KMT ir CM sandėlių ūkio statinių ir patalpų sudėtis pateikta 4 lentelėje.

4 lentelė. Bendroji KMT ir CM sandėlių ūkio statinių ir patalpų sudėtis

Statinio ir patalpos pavadinimas

Paviljoninis pastatas KMT ir CM laikymui:

a) patalpa arba vieta azotinių, gaisrui ir sprogimui pavojingų trąšų laikymui

b) patalpa arba vieta kitų azotinių trąšų laikymui

c) patalpa arba vieta fosforinių trąšų laikymui

d) patalpa arba vieta kalio trąšų laikymui

e) patalpa arba vieta sudėtingų trąšų laikymui

f) patalpa arba vieta nedulkių (trupininių, granuliuotų) cheminių meliorantų laikymui

g) patalpa arba vieta inventoriui

h) buitinės patalpos ir patalpa darbo rūbų pirminiam apdorojimui buitinių patalpų sudėtyje.

Gali būti kitame pastate.

k) patalpa apskaitos vedimui. Gali būti kitame pastate.

Stoginė su kieta grindų danga fasuotoms trąšoms laikyti ir krovos darbams atlikti.

Nedulkiems CM laikyti.

Atvira aikštelė su kieta danga fasuotoms trąšoms trumpai laikyti ir krovos darbams atlikti.

Trupininiams nefasuotiems CM laikyti.

Patalpa, stoginė arba aikštelė krovos ir transporto priemonėms laikyti ne darbo metu.

Transporto priemonių, inventoriaus ir įrenginių valymo, plovimo ir nukenksminimo

įrengimai. Mineralinėmis trąšomis užterštą techniką galima plauti mėšluotos technikos

plovimo aikštelėse.

28. KMT ir CM sandėlių ūkio statinių ir patalpų sudėtis nustatoma priklausomai nuo vietos

sąlygų, gamybos apimties ir nurodoma projektavimo užduotyje. Pastatų ir patalpų dydžiai

apskaičiuojami projekto technologinėje dalyje.

29. KMT ir CM laikymo sandėlyje būdai ir sukrovimo aukštis pateikti 5 lentelėje.

5 lentelė. KMT ir CM laikymo sandėlyje būdai ir sukrovimo aukštis

Krovinio rūšis

Fasuotės tipas

Sandėliavimo

būdas

Didžiausias

sukrovimo aukštis,

m (eilių sk.)

Sprogimui ir gaisrui pavojingos Rietuvėse 1,8 (8–10 eilių)

7

7

trąšos (amonio salietra ir kt.),

fasuotos ir nefasuotos

Maišai Ant plokščiųjų

padėklų

2,0 (2 aukštai)

Didmaišiai (500

kg)

Rietuvėse 4,0 (4 eilėmis)

Nefasuotos Sampile Pagal gamintojo

rekomendaciją

Kitos sprogimui ir gaisrui

pavojingos trąšos, fasuotos ir

nefasuotos

Maišai

Rietuvėse 3,0 (20 eilių)

Ant plokščiųjų

padėklų

3,0 (3 aukštai)

Didmaišiai (500

kg)


Nefasuotos Sampile Pagal gamintojo

rekomendaciją

Sprogimui ir gaisrui nepavojingos

trąšos ir nedulkūs cheminiai

meliorantai

Nefasuoti Sampile Pagal gamintojo

rekomendaciją

Bokštiniuose

aruoduose

Nedaugiau 20

Didmaišiai (500

kg)


Sprogimui ir gaisrui nepavojingos

miltinės (dulkios) trąšos ir

cheminiai meliorantai

Nefasuoti Bokštiniuose

aruoduose

Nedaugiau 20

30. Bendrieji KMT laikymo reikalavimai:

30.1. fasuotos ir nefasuotos KMT laikomos uždaruose, dengtuose, sausuose, vėdinamuose ir

švariuose sandėliuose;

30.2. sandėlio patalpa turi būti vieno aukšto, be rūsio ar pusrūsio. Vieną kartą metuose

sandėlio patalpa turi buti ištuštinama nuo trąšų likučių kruopščiai išvalant sandėlio grindis;

30.3. galima fasuotas KMT laikyti rietuvėse stoginėse ir aikštelėse, tačiau visais atvejais jos

turi būti laikomos ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje, (tik šaltuoju metų laiku kai aplinkos

temperatūra žemesnė kaip 30 °C), apsaugotos nuo tiesioginių atmosferos kritulių, drėgmės (lietaus,

sniego, kad maišas nestovėtu vandenyje ir vanduo nesikauptu ant maišo) ir tiesioginių saulės

spindulių;

30.4. gaisrui ir sprogimui nepavojingas, fasuotas ir nefasuotas, KMT ir nedulkius cheminius

meliorantus galima laikyti vienoje patalpoje, tačiau visais atvejais jie turi būti apsaugoti nuo

susimaišymo;

30.5. fasuotas į 500 kg didmaišius, KMT sandėliuojant rietuvėse, didmaišiai negali būti

kraunami vienas ant kito daugiau kaip 4 eilėmis;

30.6. fasuotų ir nefasuotų KMT rietuvių ir sampilų aukštis sandėlyje turi būti toks, kad nuo jų

viršaus iki sandėlio statybinių konstrukcijų ir lempų laikiklių liktų ne mažiau kaip 1 m atstumas;

30.7. rietuvių ir sampilų dydis priklauso nuo sandėlio išplanavimo. Tarp fasuotų KMT

rietuvių turi būti mažiausiai 1 m pločio tarpas. Tarp nefasuotų KMT sampilų leidžiama įrengti

sandarias atramines sienutes;

30.8. projektuojant nefasuotų KMT sandėlius priimti sandėliuojamo produkto vidutinį tankį –

1 t/m3 ir 35

o natūralaus byrėjimo kampą;

30.9. KMT fasuotas į didesnius kaip 500 kg didmaišus sandėliuojant rietuvėse, leidžiama

krauti vienas ant kito ne daugiau kaip 3 eilėmis;

30.10. galimas didmaišių ir apkrautų plokščiųjų padėklų aukštų skaičius rietuvėje turi būti

pagrįstas techninėmis galimybėmis arba nurodytas gamintojo saugos duomenų lapuose;

30.11. laikant fasuotas KMT sandėlyje ilgesnį laiką, maišus būtina krauti ant plokščiųjų

padėklų, tačiau jei atvežtos fasuotos KMT iškarto naudojamos tręšimui jas galima krauti sandėlyje

tiesiog ant grindų;

8

8

30.12. transporto priemonių pravažiavimo takai sandėlio viduje tarp trąšų rietuvių ir sampilų

turi būti ne mažiau kaip 0,5 m platesni už transporto priemonę, tačiau ne siauresni kaip 3 m;

30.13. apskaičiuojant sandėlio talpą priimti, kad vidutiniškai ant 1200x800 mm plane

plokščiojo padėklo bus kraunama 15 maišų ( 5 eilėmis į aukštį). Vidutinį maišo su trąšomis storį

priimti 15–18 cm.

31. Amonio salietros, kalcio amonio salietros, azotinių trąšų su priedais, karbamido laikymo

reikalavimai:

31.1. fasuotos ir nefasuotos azotinės trąšos laikomos uždaruose, dengtuose, sausuose,

vėdinamuose ir švariuose sandėliuose, kuriuose palaikoma ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūra

ir amonio salietrai ne didesnė kaip 50 % drėgmė;

31.2. ūkiuose nefasuotą amonio salietrą galima laikyti bokštiniuose aruoduose ar uždaruose

bunkeriuose;

31.3. amonio salietros sandėlyje vienu metu leidžiama laikyti ne daugiau kaip 1200 t amonio

salietros;

31.4. leidžiama fasuotą amonio salietrą sandėliuoti stoginėse arba atvirose aikštelėse.

Rietuvėje jos negali būti daugiau kaip 700 t, bei rietuvės plotas negali būti didesnis kaip 300 m2.

Tarp rietuvių turi būti palikti ne mažesni kaip 6 m priešgaisriniai tarpai;

31.5. amonio salietros sandėlio grindys turi būti iš nedegios medžiagos – betono, be

bituminių sujungimų bei perėjimų. Neturi būti vidinių skylučių, griovelių ar kanalų;

31.6. gaisrui ir sprogimui pavojingas KMT vienoje patalpoje su kitomis trąšomis galima

laikyti tik taruotas, tačiau visais atvejais atskiroje rietuvėje;

31.7. išplanuojant sandėlį numatyti, kad karbamidas nebūtų laikomas greta amonio salietros,

nitrofoskos ir kitų sudėtingų trąšų turinčių nitratų.

VI. SKYSTŲ MINERALINIŲ TRĄŠŲ (SMT) SAUGYKLŲ ĮRENGIMO

REIKALAVIMAI

32. Projektuojant SMT sandėlius būtina vadovautis juose numatomų laikyti trąšų saugos

duomenų lapuose nurodytais reikalavimais.

33. SMT tiekiamos kaip:

33.1. skystosios azotinės trąšos (KAS – karbamido ir amonio salietros tirpalas) (KAS-28,

KAS-30, KAS-32);

33. 2. skystosios kompleksinės trąšos (SKT).

34. SMT į ūkių sandėlius atvežamos mobiliu transportu: automobilinėmis ir traktorinėmis

cisternomis arba fasuotos, tai turi būti nurodyta projektavimo užduotyje.

35. Atvežtos cisternomis į sandėlį SMT persiurbiamos į laikymo talpyklas ir vėliau iš

talpyklų į tręšimo laukus SMT transportuojančias priemones specialių siurblių pagalba. Talpyklų

užpildymo koeficientas neturi būti didesnis kaip 0,95.

36. SMT sandėliuose laikomos atskirose talpose: fasuotos – taroje, nefasuotos – plieninėse

ir kitų SMT poveikiui atsparių medžiagų talpose – vienasienėse arba dvisienėse talpyklose.

Talpyklų dydis nenormuojamas. Talpyklų konstrukcija turi būti tokia, kad būtų galima jas lengvai

apžiūrėti, valyti ir remontuoti. Numatyti priemones talpyklų apsaugai nuo tiesioginių saulės

spindulių poveikio: talpyklas nudažyti šviesia spalva arba virš talpyklų įrengti stogines.

37. SMT sandėliuose persiurbimo vamzdynui galima naudoti plieninius ir plastmasinius

vamzdžius (PVC), fasonines dalis ir uždaromąją armatūrą. Neleidžiama naudoti spalvotųjų metalų

ir jų lydinių.

38. Apsaugai nuo persiurbimo vamzdyno mechaninio užteršimo, sistemoje numatyti

sietinius filtrus su jų darbo kontrolės sistema, įrengiant slėgio daviklius prieš ir po filtro. Taip pat

SMT laikymo įrangos sistemoje būtina numatyti siurblių sudaromo spaudimo sekimą, skysčio

lygio ir temperatūros talpyklose kontrolę ir priemones priimamų ir išduodamų iš sandėlio skystų

trąšų apskaitai vesti.

9

9

39. SMT talpyklos, kuriose gali susidaryti nuosėdos, turi būti aprūpintos periodinio skysčių

priverstinio maišymo įrenginiais laikymo metu arba numatytos kitos priemonės susidariusioms

nuosėdoms ištirpinti.

40. Laikant sandėlyje SKT ir KAS visus metus būtina numatyti priemones palaikyti trąšų

temperatūrą ribose nuo –2 oC iki +35

oC.

41. SMT sandėlyje talpyklos turi būti antžeminės. Jei greta statomos kelios talpyklos, tarp

jų turi būti palikti tarpai talpyklų apžiūrėjimui eksploatacijos metu.

42. Įrengiant SMT saugyklą iš vienasienių talpyklų, apsaugai nuo trąšų išsiliejimo į aplinką

pasirenkamos priemonės:

42.1. talpyklų teritorija įrengiama su kieta danga ir apjuosiama ne žemesne kaip 0,5 m

aukščio sienute. Aptvėrimo tūris turi būti ne mažesnis kaip didžiausio rezervuaro tūris su 0,2 m

sienutės aukščio atsarga. Turi būti numatytos priemonės ištekėjusių trąšų susiurbimui ir švarių

lietaus vandenų išleidimui į lietaus kanalizaciją;

42.2. įrengiama atsarginė (požeminė) skystųjų trąšų surinkimo talpyklą, talpinanti

didžiausios talpyklos skystąsias trąšas ir latakų bei nuolydžių sistema jų nukreipimui į avarinę

talpyklą.

43. Naudojant dvisienes talpyklas su sandarumo pažeidimo signalizacija ir skystąsias trąšas

siurbiant tik per talpyklos viršutinę dalį, talpyklos apjuosimas apsaugine sienute arba atsarginės

talpos įrengimas nereikalingas.

44. Teritorija apie SMT talpyklas turi būti aptverta tvora.

45. Įrengiant laikinas talpyklas, taip pat ir tręšimo laukuose, būtina aplink talpyklą įrengti iš

grunto pylimą sudarant talpyklos dydžio talpą su 0,1 m aukščio atsarga ir ją sandariai iškloti

polietileno plėvele.

46. SMT sandėliuose turi būti numatyta aikštelė ir stovai skystųjų trąšų išdavimui į

transporto priemones ir drenažinė talpa, išdavimo arba avarijos metu nutekėjusių skysčių

savaiminiam surinkimui.

47. SMT sandėliuose rankinio valdymo sklendės įrengiamos ne aukščiau kaip 1,4 m nuo

grindų arba aptarnavimo aikštelių. Vamzdynas turi būti įrengiamas su ne mažesniu kaip 0,002

nuolydžiu į drenažinės talpos pusę. Vamzdynų sujungimai tarpusavyje turi būti atliekami:

plieniniai – suvirinimo būdu, plastmasiniai – suklijavimu. Prijungimai prie talpyklų ir siurblių –

antvamzdžiais. Pirmoji sklendė prie talpyklos turi būti metalinė. Siurbliai skystųjų trąšų

persiurbimui turi būti atsparūs trąšų poveikiui ir paleidimo metu persiurbimo linijoje slėgį sukelti

palaipsniui (būtina išvengti hidraukinio smūgio).

48. Technologinių įrenginių aptarnavimui ir remontui SMT sandėlyje būtina numatyti

takus:

48.1. siurblių aptarnavimui – 1,5 m;

48.2. tarp įrenginių ir sienos – 1,0 m;

48.3. tarp gretimų įrenginių – 0,8 m.

VII. PESTICIDŲ (P) SANDĖLIŲ ĮRENGIMO REIKALAVIMAI

49. Laikant daugiau kaip 0,5 tonos pesticidų kiekį būtinos specialios paskirties sandėliavimo

patalpos. Projektuojant pesticidų sandėlius būtina vadovautis juose numatomų laikyti cheminių

medžiagų ir preparatų saugos duomenų lapuose nurodytais reikalavimais.

50. Naudotojų ūkiuose pesticidų sandėliai skirti trumpam cheminių medžiagų ir preparatų

laikymui. Pesticidai sandėliuojami uždarose patalpose laikant jų talpas ant grindų ant plokščiųjų

padėklų arba lentynose. Laikyti pesticidų fasuotą produkciją ant grindų be plokščiųjų padėklų

negalima.

51. Pagal paskirtį pesticidai – augalų apsaugos cheminės medžiagos ir preparatai skirstomi:

51.1. insekticidai – kovai su augalų kenkėjais;

51.2. fungicidai – kovai su augalų ligomis;

51.3. akarofungicidai – kovai su erkėmis ir augalų ligomis;

51.4. herbicidai – kovai su piktžolėmis;

10

10

51.5. nematicidai – kovai su nematodomis;

51.6. defoliantai – dirbtinam augalų lapų pašalinimui;

51.7. desikantai – augalų dirbtinam nusausinimui, ankstinant derliaus nuėmimą;

51.8. augalų augimo reguliatoriai – preparatai įtakojantys augalų augimą;

51.9. biologiniai preparatai – biologinės kovos priemonės su augalų ligomis;

51.10. biologinės augalų apsaugos priemonės – parazitai naudojami kovai su parazitais;

51.11. antraktantai – lytiniai feronomai, preparatai parazitams privilioti.

52. Pesticidai tiekiami tirpių miltelių, emulsijų koncentrato, pastų, granulių, vandens tirpalų,

koncentruotų suspensijų, vandens emulsijų ir kitokiais pavidalais.

53. Visų rūšių pesticidai tiekiami tik fasuoti. Priklausomai nuo pesticidų veikimo savybių,

koncentracijos ir pavojingumo jie tiekiami įvairios talpos ir konstrukcijos plastmasinėse ir kitokios

medžiagos talpose (kanistruose, konteineriuose, bakeliuose, maišuose, maišeliuose, dėžėse ir kt.).

54. Sandėlyje pesticidai turi būti laikomi suskirstyti pagal:

54.1. toksiškumą;

54.2. degumą;

54.3. sprogstamumą;

54.4. lakumą;

54.5. kitas fizines ir chemines savybes.

55. Pesticidai turi būti laikomi atskiroje patalpoje nuo kitų medžiagų, preparatų ir mineralinių

trąšų.

56. Pesticidų laikymo patalpų vartai ir durys turi turėti užraktus, priemones jų plombavimui.

57. Sandėlių vidaus apdaila turi būti nekaupianti kenksmingų medžiagų, lengvai valoma ir

nukenksminama, atspari gaisrui.

58. Sandėlių grindys turi būti betoninės lygios be įgilinimų.

59. Apskaičiuojant pesticidų sandėliavimui reikalingą plotą, laikant produkciją ant grindų,

vadovautis 6 lentelėje pateiktais duomenimis.

6 lentelė. Vidutinė lyginamoji apkrova į grindų plotą pesticidų sandėliuose, laikant

produkciją ant grindų, t/m2

Taros tipas Lyginamoji apkrova į 1 m2 grindų ploto, t/m

2

Maišai 0,37

Polietileniniai indai (bakeliai, kanistros) 0,50

Popierinės dėžės 0,47

60. Pesticidų sandėliuose turi būti taikoma tokia technologija, kuri leistų aptarnaujančiam

personalui kuo trumpiau būti chemikalų veikimo aplinkoje.

61. Panaudota ir nenukenksminta pesticidų tara turi būti laikoma uždarose patalpose.

Nukenksmintą tarą galima laikyti stoginėse ir aikštelėse.

62. Pesticidų sandėlio išplanavimas priklauso nuo to, kokiomis savybėmis pasižymintys

pesticidai bus sandėliuojami. Turi būti įvertintas pesticidų pavojingumas gaisrui, fizikinės –

cheminės savybės (oksidacinės savybės, kaitimo ir užsiliepsnojimo galimybė sudrėkus, sąlytyje su

oru ir kt.), galimybė bendrai sandėliuoti ir gaisro gesinimo priemonių vienodumas.

63. Lentynose sandėliuojami fasuoti pesticidai, priklausomai nuo sandėliuojamų pesticidų

kiekio, fasuotos produkcijos vieneto svorio ir taikomos mechanizacijos, laikomi:

63.1. rankomis kilnojant fasuotą produkciją būtina laikytis Darbuotojų saugos ir sveikatos

reikalavimų tvarkant krovinius rankomis.

63.2. mechanizuotai kilnojant sudėtas ant plokščiųjų padėklų fasuotos produkcijos pakuotes

galima laikyti iki 4 aukštų lentynose. Lentynoje leidžiama pakuotes krauti vieną ant kitos.

Leidžiamas sukrauti aukštų skaičius nurodomas ant pakuočių.

64. Kiekviena preparatų rūšis turi būti laikoma atskiroje rietuvėje.

65. Biologiniai preparatai pesticidų sandėlyje laikomi atskiroje patalpoje arba kartu su

nereikliais saugojimui preparatais atskiroje rietuvėje.

11

11

66. Pesticidai pasižymintys oksidacinėmis savybėmis turi būti laikomi atskirai nuo degių

pesticidų.

67. Pesticidų sandėlyje turi būti taros atsarga pažeistoms fasuotėms perfasuoti.

VIII. MINERALINIŲ TRĄŠŲ IR PESTICIDŲ (MTP) SANDĖLIŲ STATYBINIŲ

SPRENDIMŲ REIKALAVIMAI

68. Sandėlių statybos vieta turi būti sausa, gruntinis vanduo ne mažiau kaip 1,5 m gylyje nuo

žemės sklypo paviršiaus.

69. Sandėlių grindys turi būti su hidroizoliacine apsauga ir ne mažiau kaip 0,2 m aukščiau

aplinkos žemės sklypo paviršiaus.

70. Sandėlių ūkio vidaus kelių, apvažiavimų ir aikštelių dangos turi būti tokios, kad būtų

lengva jas valyti, surinkti išbyrėjusias trąšas.

71. KMT sandėliavimo patalpų vidaus aukštis turi būti toks, kad būtų galima saugiai naudoti

krovos priemones ir nuo rietuvių ir sampilų viršaus iki statinio konstrukcijų ir lempų laikiklių liktų

ne mažiau kaip 1 m atstumas. Naudojant nefasuotų KMT pervežimui autotransportą, visais atvejais

patalpos aukštis turi būti 0,4 m didesnis už transporto priemonės pakelto kėbulo aukštį.

72. Amonio salietros ir pesticidų sandėliai turi būti pastatyti iš nedegių statybinių medžiagų.

73. Pesticidų sandėlio aukštis nuo grindų iki statinio vidaus laikančių konstrukcijų apačios

turi būti ne mažesnis kaip 3,6 m.

74. Pesticidų sandėlį leidžiama blokuoti su mineralinių trąšų sandėliu atskiriant gaisrasiene.

75. Vartų aukštis MTP sandėliuose turi būti ne mažiau kaip 0,4 m didesnis už aukščiausią

sandėlyje naudojamą techniką. Būtina numatyti atidarytų vartų fiksaciją. Sandėlio vartų plotį reikia

priimti atsižvelgiant į naudojamos technikos gabaritus ir įvažiavimo sąlygas. Vartų pločio priedai

prie technikos pločio pateikti 7 lentelėje.

7 lentelė. Vartų pločio priedai prie technikos pločio

Technikos plotis, m Vartų pločio priedai prie technikos pločio, m

technikai važiuojant į vartus

statmenai

technikai važiuojant į vartus

kampu

Iki 2,0 0,7 1,0

Nuo 2,0 iki 2,5 1,0 1,5

Nuo 2,5 iki 2,8 1,0 1,5

Nuo 2,8 ir daugiau 1,2 2,0

76. Pakraunant savitaka nefasuotas kietąsias trąšas iš sukaupimo bunkerių į po bunkeriu

pavažiavusias transporto priemones, nuo bunkerio apačios iki transporto priemonės viršaus turi

būti ne mažiau kaip 0,4 m tarpas.

77. Įrengiant prie sandėlio rampas autotransporto pakrovimui, jos aukštis turi būti 1,2 m.

78. Gelžbetoninės kolonos sandėliuose turi būti ne mažiau kaip iki 1,5 m aukščio apsaugotos

nuo mobilaus transporto ir KMT poveikio.

79. Grindys MTP sandėliuose turi būti betoninės, lygios be duobių, kanalų ir kitokių

įgilinimų.

80. Sandėlio grindys turi būti atsparios mechaninių krovos darbų mechanizmų poveikiui.

81. Visos MTP sandėlių pastatų konstrukcijos turi būti atsparios sandėliuojamų cheminių

medžiagų poveikiui.

IX. INŽINERINĖS ĮRANGOS REIKALAVIMAI

82. MTP sandėlių ūkio aprūpinimo vandeniu ir nuotėkų tvarkymo reikalavimai:

82.1. MTP sandėlių ūkis turi būti aprūpintas geriamuoju vandeniu. Augalų apsaugos tirpalų

ruošimui, technikos plovimui gali būti naudojamas paviršinių telkinių vanduo;

12

12

82.2. SMT sandėliuose turi būti numatyti laistymo čiaupai ir nuotėkų trapai pratekėjusių trąšų

siurblinių patalpose ir priėmimo – išdavimo vietose nuplovimui ir nuotėkų surinkimui. Taip pat

turi būti numatytas trąšų talpyklų ir vamzdynų plovimas jų planinio patikrinimo ir remonto metu.

Trąšomis užterštos nuotėkos turi būti tvarkomos atskirai nuo švarių paviršinių nuotėkų;

82.3. pesticidų perfasavimo patalpose ir darbo tirpalų ruošimo vietose turi būti numatytas

vandens privedimas, praustuvas ir greito vandens paėmimo įrenginiai (dušai, čiaupai įjungiami

paprastu postūmiu), užterštiems kūno paviršiams nuplauti;

82.4. augalų apsaugos tirpalų ruošimui naudojant gręžinių vandenį numatyti talpas jo

sukaupimui ir įšilimui iki aplinkos temperatūros.

83. Vandens reikmė technologiniam procesui pateikta 8 lentelėje.

8 lentelė. Vandens reikmė technologiniam procesui

Technologinio proceso pavadinimas Vandens reikmė, litrais

Pesticidų tirpalų darbui paruošimui Pagal apskaičiavimus

Transporto ir technologinio proceso mašinų

plovimui

500 litrų vienos mašinos plovimui

SMT ir pesticidų sandėlių grindų periodiniam

plovimui ir užterštų vietų valymui

3 l/m2

Spec. rūbų nukenksminimui ir plovimui 42 l vienam kg rūbų, t.t. 26 l karšto 50–75 oC

temperatūros vandens

Personalo buities reikmėms Vienam darbuotojui buities reikmėms per

pamainą skirti 50 l šalto ir 20 l karšto 50–75 oC

temperatūros vandens.

84. Sezoninio naudojimo MTP sandėlių buitinėse ir kitose patalpose numatyti vandentiekio

vamzdyno ištuštinimą žiemos laikotarpiui.

85. MTP sandėlių ūkio teritorijoje turi būti numatyta vieta transporto priemonių valymui ir

plovimui. Mineralinėmis trąšomis užterštą transportą leidžiama plauti mėšluotos technikos

plovimo aikštelėje.

86. Pesticidų sandėlių gamybinės nuotekos turi būti surenkamos atskirai, nukenksminamos ir

kaupiamos sandariuose rezervuaruose vėliau jas apvalant pagal specialias technologijas.

87. Buitinės nuotekos tvarkomos pagal Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus.

88. Laikino naudojimo MTP sandėliuose galima naudotis buitinėmis patalpomis esančiomis

kitos paskirties pastatuose.

89. Sandėlių ūkio teritorijos, paviršiniai vandenys turi būti surinkti ir apvalymui nukreipti į

žaliuosius plotus arba į tam skirtus tvenkinius – kauptuvus.

90. MTP sandėlių patalpų šildymo reikalavimai:

90.1. MT sandėliavimo patalpose šildymas nenumatomas. Vidaus patalpų, išskyrus patalpų

kuriose laikoma amonio salietra ir kitos azotinės trąšos, temperatūra ir drėgnis nereglamentuojami;

90.2. pesticidų sandėliuose šildymas numatomas tik į patalpą paduodant šiltą orą. Šildymo

generatoriai turi būti kitoje patalpoje. Šildomos tik tų preparatų laikymo patalpos kurių saugos

duomenų lapuose yra tokie reikalavimai.

91. MTP sandėlių patalpų vėdinimo reikalavimai:

91.1. uždaruose KMT sandėliuose turi būti numatyta natūrali ventiliacija ne darbo metu

pakeičianti patalpoje orą ne mažiau kaip vieną kartą per valandą. Darbo metu turi būti įjungiama

priverstinė ventiliacija. Jos intensyvumas apskaičiuojamas įvertinant, kad nebus viršytas

kenksmingų medžiagų kiekis patalpos ore. Naudojant krovos darbams transporto priemones su

vidaus degimo varikliais būtina tai įvertinti apskaičiuojant patalpų vėdinimą;

91.2. pesticidų laikymo patalpose turi būti nuolat veikianti natūrali ventiliacija, pesticidų

pertaravimo ir lakių pesticidų laikymo patalpose turi būti ir nuolat veikianti ištraukiamoji

priverstinė ventiliacija sudaranti patalpoje 50–100 Pa neigiamą slėgį, taip pat turi būti numatyta

avarinė ventiliacija;

13

13

91.3. uždarose SMT siurblinėse turi būti numatyta ventiliacija pakeičianti patalpoje orą vieną

kartą per valandą, taip pat avarinė priverstinė ventiliacija, automatiškai įsijungianti sustojus

pagrindiniam ventiliatoriui arba rankiniu būdu įjungiama išsipylus trąšoms ir galinti patalpoje per

valandą pakeisti orą 8 kartus.

92. MTP sandėlių patalpų apšvietimo ir elektros įrengimų įrengimo reikalavimai:

92.1. MTP sandėlio projekto elektrotechninė dalis turi būti atlikta vadovaujantis Elektros

įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimais;

92.2. apšvietimo ir jėgos elektros instaliacija turi būti atlikta kabeliais arba vamzdžiuose ir

apsaugota nuo agresyvaus MTP aplinkos poveikio. Visi stacionarūs elektros įrenginiai ir aparatai

įrengiami MTP laikymo patalpose turi būti ne mažesnio kaip IP5X išpildymo. Pesticidų

sandėliuose visa elektros įranga turi būti sprogimui ir gaisrui saugaus išpildymo;

92.3. MTP sandėlių patalpos turi būti apšviestos, natūralus apšvietimas nenormuojamas,

dirbtinas apšvietimas 10 lx. Patalpose kur vyksta MTP apdorojimas 30 lx. Sandėlių patalpose turi

būti numatytas darbinis ir avarinis apšvietimai.

93. MTP sandėlio apšvietimo ir priverstinės vėdinimo sistemos valdymo aparatūra turi būti

įrengiama pastato išorėje metalinėse dėžėse.

94. Metalinės SMT talpyklos ir persiurbimo vamzdynai turi būti įžeminti. Trąšų persiurbimo

metu turi būti įžemintos ir mobilios trąšų pervežimo priemonės. Elektros įrenginiai siurblinėse ir

kompresorinėse turi būti sprogimui ir gaisrui nepavojingo išpildymo.

95. Amonio salietros sandėliuose negalima naudoti elektros aparatūros su tepalo sukaupimo

talpomis.

96. Turi būti numatyta sandėlio statinių apsauga nuo žaibo.

X. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS DARBE APSAUGOS

REIKALAVIMAI

97. Gamybinių ir pagalbinių darbuotojų skaičius MTP sandėlių ūkyje apskaičiuojamas pagal

gamybos apimtį, laikomos produkcijos rūšis, jų laikymo ypatumus, taikomą technologiją ir

mechanizavimo priemones arba jis gali būti pateiktas užsakovo.

98. Sandėlio darbuotojai turi būti apmokyti pagal jų atliekamų darbų pobūdį. Prieš pradedant

dirbti ir pradedant dirbti su naujomis cheminėmis medžiagomis, jie turi būti instruktuoti apie

saugaus darbo metodus pasirašytinai. Darbo metu privalo dėvėti specialią aprangą ir naudotis jiems

skirtomis saugaus darbo ir sanitarijos priemonėmis.

99. Personalo ir buitinės paskirties pastatai ir patalpos projektuojami pagal Buities,

sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus. Sezoninio, trumpalaikio naudojimo ir mažos

apimties sandėlių ūkyje personalo buitinėmis patalpomis leidžiama pasinaudoti esančiomis kitos

paskirties pastatuose. Spec. rūbų nukenksminimui turi būti atskira patalpa arba vieta.

100. MTP sandėlių ūkyje turi būti vaistinėlė, muilas, greitai pasiekiamas vanduo,

individualios apsaugos priemonės (spec. rūbai, pirštinės, respiratoriai, dujokaukės ir kt.) ir

priemonės naudojamų chemikalų nukenksminimui (kalcinuota soda, chlorkalkės, gesintos kalkės,

specialūs preparatai ir kt.).

101. Darbo aplinka MTP sandėlių ūkyje priskiriama gamybinių procesų grupei, kai:

101.1. darbo drabužių ir kūno užteršimas galimas medžiagomis kurios pašalinamos tik

naudojant plovimo priemones;

101.2. darbo procesas vyksta esant nepalankioms meteoroginėmis sąlygomis – aplinkos oro

temperatūrai esant iki 10 Co ir dirbant atvirame ore.

102. Dirbant su dulkančiais pesticidais darbuotojai turi būti aprūpinti respiratoriais, dirbant

su garuojančiais pesticidais darbuotojai turi būti aprūpinti dujokaukėmis.

103. Sandėlio teritorijoje turi būti užrašai įspėjantys apie galimas grėsmes ir atmintinės darbo

saugos klausimais.

104. Krovos darbai turi būti mechanizuoti. Rankomis keliami kroviniai turi būti ne sunkesni

kaip 30 kg vyrams ir 10 kg moterims.

14

14

105. Kenksmingų medžiagų koncentracija darbo aplinkos ore neturi viršyti leidžiamų dydžių

nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 23:2007 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio

ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“.

106. Uždaruose MTP sandėliuose turi būti numatyta natūrali ventiliacija ne darbo metu

pakeičianti patalpoje orą ne mažiau kaip vieną kartą per valandą. Darbo metu mechaninės

ventiliacijos intensyvumas apskaičiuojamas įvertinant, kad nebus viršytas kenksmingų medžiagų

kiekis patalpos ore.

107. Sudarant sandėlių ūkio gamybos technologinį procesą būtina įvertinti įrenginių poveikį

darbo aplinkai. Nenaudoti įrenginių, kurie išskiria į aplinką kenksmingas medžiagas, degimo

produktus arba spręsti kenksmingų išskyrimų į aplinką mažinimą įrengiant aspiracijos sistemą ir

numatant vietinius atsiurbimus. Jei nėra galimybės sumažinti įrenginių išskiriamų kenksmingų

medžiagų į darbo aplinką kiekį, privaloma aptarnaujančiam personalui numatyti individualios

apsaugos priemones (respiratorius, dujokaukes ir kt.).

108. Sandėlyje turi būti pastoviai šalinamos atliekos ir kitokios šiukšlės susikaupiančios

įrenginių zonoje ir aplink juos.

109. Sandėlių ūkio įrangos keliamas triukšmas neturi viršyti normomis nustatyto triukšmo

lygio darbo vietose ir artimiausioje gyvenamoje aplinkoje. Darbuotojų apsaugai nuo triukšmo

galima numatyti individualias apsaugos priemones.

110. Įrenginių keliamas triukšmas nustatomas pagal pateikiamas jų technines charakteristikas

arba apskaičiuojamas.

111. Darbuotojų apsaugai nuo triukšmo vadovautis Lietuvos higienos normos HN 33:2007

„Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties

pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimais.

112. Produkcijos priėmimo ir atkrovimo rampos ir aikštelės turi būti taip įrengtos, kad būtų

galima saugiai atlikti krovos darbus ir saugiai manevruoti technikai.

113. Atidaromi sandėlio vartai turi turėti fiksavimą atidarytame būvyje.

114. Bokštinių aruodų (silosų) viršutinėje dalyje įrengti apžiūros liukai turi būti apsaugoti

užrakinamomis grotelėmis su ne didesnėmis kaip 0,075x0,25 m akutėmis ir uždengti dangčiu.

115. Darbuotojai dirbantys prie nefasuotų mineralinių trąšų krovos darbų turi būti įspėjami

dėl galimų sukibusių trąšų luitų kritimų.

116. Mobilaus transporto dirbančio sandėlyje greitis pagrindiniame pravažiavime turi būti ne

didesnis kaip 6 km/val., šoniniuose pravažiavimuose – 3 km/val.

117. Visos judančios stacionarių įrenginių dalys turi būti saugiai aptvertos.

118. Ventiliatorių oro įsiurbimo angos turi būti apsaugotos tinklu su 25x15 mm dydžio

akutėmis.

119. Mobilioms technologinių procesų mechanizavimo priemonėms patalpose važiuoti turi

būti ne mažesnė kaip 0,4 m aukščio atsarga iki statybinių konstrukcijų ar pakabinamų

technologinių įrenginių apačios. Praėjimuose nuo grindų iki pakabinamų technologinių įrenginių

žemiausio taško turi būti ne mažiau kaip 2,0 m.

120. Statinio konstrukcijų ir įrenginių esančių mažiau kaip 2,2 m aukštyje ties pravažiavimais

šonai turi būti nudažomi signaline spalva.

121. Nemetalinių kolonų kampai, apie kurias važinėja mobilusis transportas, turi būti iki 1,5

m aukščio apsaugoti metaliniais kampuočiais.

122. SMT saugyklose talpyklų ir įrenginių aptarnavimo aikštelės, tilteliai, takai, o taip pat

antresolės ir laiptai turi būti apsaugoti ne žemesniais kaip 1,0 m aukščio turėklais su 0,1 m aukščio

aklina apatine dalimi. Laiptai turi būti įrengiami ne statesni kaip 45o, ne mažiau kaip 0,7 m pločio

ir ne daugiau kaip su 0,25 m aukščio pakopomis. Pakopų plotis ne mažesnis kaip 0,2 m.

123. Gaisro atveju turi būti numatyti saugūs darbuotojų evakavimo keliai. Darbuotojų

evakavimą spręsti vadovaujantis Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos

taisyklių reikalavimais.

124. Visos stacionarios mašinos, mechanizmai ir kiti įrenginiai ir metalinės konstrukcijos turi

būti įžeminti. Nuo kiekvienos įžeminamos mašinos arba jos dalies turi būti nuvestas atskiras laidas

iki apsaugos įžeminimo juostos kontūro.

15

15

125. Sandėlių ūkio teritorijoje numatyti aikštelę, galima su stogine apsaugai nuo lietaus ir

saulės, darbuotojų poilsiui.

XI. MINERALINIŲ TRĄŠŲ IR PESTICIDŲ (MTP) SANDĖLIŲ ŪKIO APSAUGOS NUO

SPROGIMO IR GAISRO PAVOJAUS REIKALAVIMAI

126. MTP ūkio statinių ir jų patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų ir aplinkos

zonų įvertinimas pagal elektros įrenginių įrengimo reikalavimus nustatomi projekto technologinėje

dalyje vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais ir Specialiųjų patalpų ir

technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimais.

127. Sandėliuose turi būti numatytos priemonės leidžiančios išvengti sandėlyje sprogimui ir

gaisrui pavojingų mišinių susidarymo – turi būti užrašai nurodantys kur kokia produkcija gali būti

saugiai sandėliuojama.

128. Stoginės sandėlių ūkiuose KMT laikymui turi būti projektuojamos tik iš nedegių

medžiagų.

129. Amonio salietros ir kitų gaisrui sprogimui pavojingų KMT laikymo patalpose

draudžiama:

129.1. dirbti su vidaus degimo variklius turinčia technika be kibirkščių gesintuvų ant

išmetamųjų vamzdžių;

129.2. naudoti atvirą ugnį, rūkyti.

130. Atvira ugnis gali būti naudojama ne arčiau kaip už 200 m nuo laikomų sprogimui ir

gaisrui pavojingų trąšų.

131. Sandėliai turi būti aprūpinti pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis patalpų viduje ir

teritorijoje pagal Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus.

132. Apsaugai nuo elektros statinio krūvio numatyti:

132.1. konstrukcijos su skirtingų metalų poromis turi būti įžemintos;

132.2. stacionarių darbo mašinų gaubtai, aparatai ir kiti įrenginiai ir metalinės konstrukcijos

turi būti įžeminti;

132.3. nuo kiekvienos įžeminamos mašinos arba jos dalies turi būti nuvestas atskiras laidas

iki apsaugos įžeminimo juostos kontūro.

133. Sandėlių ūkyje turi būti įrengta apsauga nuo žaibo vadovaujantis statybos techninio

reglamento „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ reikalavimais.

134. Priešgaisrinė signalizacija MTP sandėlių ūkyje turi būti įrengta vadovaujantis

Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių reikalavimais.

135. Aprūpinimas vandeniu gaisrų gesinimui turi būti numatytas pagal Statinių vidaus

gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių ir Lauko gaisrinio

vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklių reikalavimus.

136. Amonio salietros ir kitų KMT saugojimo aplinkoje draudžiama rūkyti, draudžiami atviri

kaitinimo ir šviesos šaltiniai. Produktas turi būti laikomas atskirai nuo kaitinimo šaltinių ar

liepsnos, saugomas nuo degių medžiagų, reduktorių, rūgščių, šarmų, sieros, chloratų, chloridų,

chromatų, nitritų, permanganatų, metalo miltelių (ypač cinko), medžiagų, savo sudėtyje turinčių

vario, nikelio, kobalto, cinko ar jų lydinių.

137. KMT krovos metu neleisti susidaryti dideliam dulkių kiekiui, trąšos neturi būti

užteršiamos degiomis (pvz. tepalais) ar tarpusavyje nesuderinamomis medžiagomis, trąšos turi būti

apsaugotos nuo drėgmės

138. Ūkiuose, naudojančiuose amonio salietrą, turi būti užtikrinta, kad ji nebus

sandėliuojama kartu su ūkyje naudojamomis degiomis (šienu, šiaudais, javais, dyzeliniu kuru,

tepalais ir kt.) medžiagomis.

139. Sandėliuose draudžiama laikyti elektrinius ir automobilinius krautuvus, motorines

transporto priemones ir įkrauti jų akumuliatorius. Krovos mechanizmai turi būti techniškai

tvarkingi. Savaeigiai mechanizmai ne darbo metu turi būti laikomi jiems skirtose patalpose.

140. Naudojant krovos darbams stacionarius įrenginius ir jų sistemas būtina numatyti

priemones apsaugančias įrenginius nuo užpylimo avarijos metu vienam įrenginiui sustojus.

16

16

141. Turi būti numatytos priemonės įrenginių valymui baigus darbą.

XII. APLINKOS APSAUGOS REIKALAVIMAI

142. MTP sandėlių ūkyje, kur gamybos procese (krovos darbuose ir vėdinimo procese)

susidaro dulkės, turi būti numatytos priemonės joms surinkti įrengiant aspiracijos sistemą. Jei to

padaryti negalima tokios darbo vietos turi būti įrengiamos ne mažiau kaip už 60 m nuo nuolatinių

žmonių buvimo vietų ir kelių.

143. Tuščios MT laikymo patalpos ir vietos (stoginės, aikštelės) prieš naujai jas užkraunant

turi būti valomos sausuoju būdu, nenaudojant vandens.

144. Išbyrėjusios arba palietos skystosios trąšos ir pesticidai turi būti surinkti, jų paskleidimo

vieta nukenksminta.

145. Sandėlių mechanizavimo mašinos užterštos MT turi būti plaunamos atskirose

plovyklose, jų nuotėkas galima naudoti laukams tręšti. Paviršinės nuotekos nuo MT užterštų

teritorijos plotų kaupiamos tam skirtuose tvenkiniuose. Jei yra galimybė MT sandėlių

mechanizavimo mašinos gali būti plaunamos mėšluotos technikos plovimo aikštelėse.

146. Nuotekos gautos valant pesticidais užterštas sandėliavimo vietos grindis, plaunant tuščią

tarą ir techniką turi būti atskirai surenkamos ir nustatyta tvarka nukenksminamos. Leidžiama

pesticidais užterštas plovimo nuotekas išpurkši ant pasėlių jei tais pesticidais jie buvo purškiami.

17

17

Žemės ūkio gamybos įmonių ir ūkininkų

mineralinių trąšų ir augalų cheminės

apsaugos priemonių sandėlių

technologinio projektavimo taisyklių

ŽŪ TPT 10:2013

1 priedas

Pagrindinių rūšių mineralinių trąšų turinčių gaisro pavojaus savybių charakteristikos

Trąšų

pavadinimas

Išvaizda Pagrindinė

cheminė

sudėtis

Drėgnis,

proc.

Agresyvumas Pavojingumas gaisrui ir

sprogimui. Pavojingumo

klasė.

Azoto trąšos

Amonio salietra Granulės NH4NO3 0,2–

0,3

Oksidatorius.

Išskiria

nuodingus

azoto oksidus

Gaisrui pavojinga. Prie 210 oC sąveikoje su siera,

rūgštimis, superfosfatu,

kalkių chloridu, metalų

milteliais (ypač cinku)

suyra išskirdama azotą ir

deguonį, kas degių

medžiagų aplinkoje gali

sukelti gaisrą. Deganti

amonio salietra užteršta

organinėmis medžiagomis

gali sprogti.

Pavojingumo klasė 5

Karbamidas Granulės CO(NH2)2 0,25 Saveikoje su

kalkinėmis

medžiagomis

išskiria

amoniaką

Normaliose sąlygose gaisrui

ir sprogimui nepavojingas.

Užsiliepsnojimo

temperatūra 220 oC,

savaime užsidega prie 715 oC.


Amonio sulfatas Kristalai

Granulės

(NH4)2SO4 0,2

0,6

Saveikoje su

kalkinėmis

medžiagomis

išskiria

amoniaką

Nedegus. Įkaitintas iki 235 oC skyla išskirdamas

amoniaką ir sieros trioksidą

Fosforo trąšos

Superfosfatas Granulės Ca(H2PO4)2

xH2O+H3PO4

+CaSO4

3,5 Turi laisvųjų

rūgščių

skaičiuojant

P2O5 –2,5

proc.

Gaisrui ir sprogimui

nepavojingas.


Dvigubas

superfosfatas

Granulės Ca(H2PO4)2

xH2O+H3PO4

3,0–

4,0

Turi laisvųjų

rūgščių

skaičiuojant

P2O5 –2,5 - 5

proc.


nepavojingas.


Diamonio

fosfatas

Granulės (NH4)2HPO4 Degdamas

išskiria

amoniaką ir

fosforo

oksidus


nepavojingas. Skyla

įkaitintas iki 155 oC.


18

18

Kalio trąšos

Kalio chloridas Granulės KCl 0,5 Iki 0,5 proc.

drėgnio

nesukelia

korozijos

Nedegantis. Gaisrui ir

sprogimui nepavojingas


Smulkūs

kristalai

KCl 1,0 Iki 1,0 proc.

drėgnio

nesukelia

korozijos

Nedegantis. Gaisrui ir

sprogimui nepavojingas


Kalio druska 40

proc.

Kristalai KCl+NaCl 2,0 Iki 2,0 proc.

drėgnio

nesukelia

korozijos

Nedeganti. Gaisrui ir

sprogimui nepavojinga.


Kompleksinės trąšos

Amofosas Granulės NH4H2PO4

(NH4)2HPO4

1,0 Sąveikoje su

kalkinėmis

medžiagomis

išskiria NH3


nepavojinga.


Nitrofoska Granulės NH4NO3+

(NH4)2HPO4+

NH4H2PO4+

KNO3+

CaHPO4

1,5 Kaitinant

išskiria

azoto

oksidus

Nesprogi. Gaisrui

pavojinga. Degi. Prie

aukštesnių temperatūrų gali

savaime kaisti.


Azofoska Granulės NH4NO3+

(NH4)2HPO4

1,0 Silpnas

oksidatorius

Nesprogi. Gaisrui

pavojinga. Sunkiai deganti.

Pavojingumo klasė 9 NH4H2PO4+

KCl

Nitroamofoska Granulės NH4NO3+

(NH4)2HPO4

0,8 Silpnas

oksidatorius

Nesprogi. Gaisrui

pavojinga. Sunkiai deganti.

Pavojingumo klasė 9 NH4H2PO4+

KCl

Nitroamofosas Granulės NH4NO3 1,5 Silpnas

oksidatorius

Nesprogi. Įkaitinta iki 170 oC linkusi suskilti ir tirpti

Pavojingumo klasė 9 (NH4)2HPO4

Nitrofosas Granulės (NH4)2HPO4+

NH4NO3+

NH4H2PO4

1,5 Nesprogi. Įkaitinta iki 170 oC linkusi suskilti ir tirpti


Diamofoska Granulės (NH4)2HPO4 1,3 Gaisrui ir sprogimui

nepavojinga. Pavojingumo

klasė 9 KCl

Amofosfatas Granulės (NH4)2HPO4 1,5 Gaisrui ir sprogimui

nepavojinga. Pavojingumo

klasė 9 NH4H2PO4

Skystosios mineralinės trąšos

KAS Tirpalas CO(NH2)2+

NH4NO3

Skystosios

kompleksinės

trąšos

Tirpalas

19

19

Žemės ūkio gamybos įmonių ir ūkininkų

mineralinių trąšų ir augalų cheminės

apsaugos priemonių sandėlių

technologinio projektavimo taisyklių

ŽŪ TPT 10:2013

2 priedas

Kietųjų mineralinių trąšų tankis sampile

Mineralinės trąšos pavadinimas Tankis sampile, t/m3

Natrio salietra 1,10 – 1,40

Kalcio salietra 0,90 – 1,13

Amonio sulfatas 0,80 – 0,94

Amonio chloridas 0,58 – 0,60

Amonio salietra 0,80 – 0,83

Karbamidas 0,63 – 0,71

Superfosfatas miltinis 1,02 – 1,20

Dvigubas superfosfatas granuliuotas 0,86 – 1,00

Amonizuotas superfosfatas 0,97 – 1,20

Kalio chloridas 0,91 – 1,10

Kalio sulfatas 1,25 – 1,40

Kalio druska 1,00 – 1,20

Silvinitas 1,10 – 1,30

Kainitas 1,30 – 1,40

Amofosas 0,80 – 0,90

Nitrofoska 1,00 – 1,16

Nitroamofosas 0,90 – 0,97

Nitroamofoska 0,90 – 1,05

Fosforitmilčiai 1,62 – 1,80

Marteninis fosfošlakas 2,00 – 2,05

Skalūniniai pelenai 1,00 – 1,40

Kalkių miltai 1,00 – 1,70

Dolomitiniai miltai 1,00 – 1,70

Gipso miltai 1,30

Fosfogipsas 0,68 – 0,75

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2012 m................ d. įsakymu Nr...............

VAISIŲ IR UOGŲ ŠALDYTUVŲ TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLĖS

ŽŪ TPT 09:2012

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vaisių ir uogų šaldytuvų technologinio projektavimo taisyklės ŽŪ TPT 09:2012 (toliau –

taisyklės) nustato pagrindinius technologinius reikalavimus projektuojant vaisių ir uogų saugyklas su

dirbtinu šaldymu – šaldytuvus (toliau – šaldytuvus) maistui skirtai vaisių ir uogų produkcijai tvarkyti:

laikyti šaldytuvuose ir reguliuojamoje dujinėje aplinkoje, paruošti pardavimui ir leidžia įgyvendinti

svarbiausias nuostatas, saugančias vaisių ir uogų maistinę kokybę, švarią aplinką ir saugų darbą.

2. Vaisių ir uogų šaldytuvai ir jiems priklausantys statiniai (toliau – šaldytuvų ūkis) statomi

prekybos ir pramonės įmonėse, žemės ūkio gamybiniuose centruose arba ūkininkų sodybų gamybinėje

zonoje.

3. Vieta šaldytuvams statyti parenkama atsižvelgiant į vietos inžinerinę infrastruktūrą, jos

įrengimo galimybes, technologinių, sanitarinių, aplinkos apsaugos ir priešgaisrinių normų

reikalavimus.

4. Šaldytuvų darbui turi būti numatytos reikalingos elektros tiekimo sistemos, kiti energetiniai

ištekliai, vandens tiekimas technologinėms ir buitinėms reikmėms, vaisių ir uogų atliekų ir nuotekų

tvarkymo įrenginiai.

5. Teritorija apie šaldytuvus ir jiems priklausančius statinius turi būti išlyginta, įrengti

apvažiavimo keliai ir aikštelės su danga, atitinkančia naudojamo transporto masę ir eismo

intensyvumą.

6. Vaisių ir uogų sandėlių projektavimo užduotyje turi būti nurodytos sandėliuojamos

produkcijos rūšys, kiekiai, taip pat veisles išvedusių organizacijų rekomendacijos ir reikalavimai

produktų laikymui, galintys turėti įtakos projektuose priimamiems sprendimams.

7. Priimant naujus technologinius sprendimus, neaptartus šiose Taisyklėse, turi būti pagrįstas jų

taikymas ir sprendimai neturi prieštarauti nurodytų teisės aktų reikalavimams.

II. TEISĖS AKTAI

8. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:

8.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

8.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1316 „Dėl

normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės

institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701);

8.3. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 (Žin., 2003, Nr. 40-1820);

8.4. Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės

statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m.

balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-344 (Žin., 2012, Nr. 50-2494);

8.5. Statybos techniniu reglamentu STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo

statinių sklypų tvarkymas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d.

įsakymu Nr. D1-309 (Žin., 2005, Nr. 80-2908);

8.6. Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.11:2004 „Šaldomieji pastatai ir patalpos“,

patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. D1-370 (Žin.,

2004, Nr. 108-4060);

8.7. Licencijuoto sandėlio vaisių saugyklų techniniu reglamentu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 3D-570, ir 2010 m. lapkričio 8 d.

įsakymu Nr. 3D-982 patvirtinta nauja redakcija (Žin., 2010, Nr. 132-6744);

2

2

8.8. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594);

8.9. Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m.

gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522);

8.10. Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginiais reikalavimais, patvirtintais

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 (Žin., 2007, Nr. 23-

902);

8.11. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis

patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004

m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-140/D1-232 (Žin., 2004, Nr. 84-3051);

8.12. Lietuvos higienos norma HN 23:2007 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai

dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinta Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m.

spalio 15 d. įsakymu Nr. V-827/A1-287 (Žin., 2007, Nr. 108-4434);

8.13. Lietuvos higienos norma HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai

gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinta Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-555 (Žin., 2007, Nr. 75-

2990);

8.14. Lietuvos higienos norma HN 51:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi

leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 (Žin., 2004, Nr. 45-1490, 2005, Nr. 89-

3349);

8.15. Lietuvos higienos norma HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas.

Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ patvirtinta Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277 (Žin., 2000, Nr. 44-1278);

8.16. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais tvarkant krovinius rankomis, patvirtintais

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2006 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. A1-293/V-869 (Žin., 2006, Nr. 116-4417);

8.17. Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir

gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m.

gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (Žin. ,2010, Nr. 146-7510, 2011, Nr. 23-1137);

8.18. Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisyklėmis, patvirtintomis

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus

2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1-45 (Žin., 2012, Nr. 21-990).

III. APIBRĖŽTYS

9. Taisyklėse vartojami terminai ir jų apibrėžtys:

9.1. apytakinė ventiliacija – aktyvioji ventiliacija, kai patalpoje recirkuliuojantis oras palaiko

vienodą patalpos ir taroje laikomos produkcijos mikroklimatą;

9.2. patalpos mikroklimatas – patalpos temperatūros, oro švaros, apšviestumo, triukšmo ir

kitų rodiklių visuma;

9.3. plokščiasis padėklas – daugkartinio naudojimo padėklas be sienelių ar ramsčių taroje

laikomiems produktams sudėti, laikyti ir vežti;

9.4. santykinis medžiagos drėgnis – drėgmės ir drėgnos medžiagos, kurioje ji yra, masių

santykis, reiškiamas procentais arba vieneto dalimis;

9.5. technologinis koridorius – sandėlio (saugyklos ar kt.) patalpa produkcijai vežti,

inžinerinėms komunikacijoms ir įrenginiams išdėstyti;

9.6. uogų dėžė – rankomis kilnojama dėžė uogoms laikyti;

9.7. uogų dėžių rietuvė – tvarkinga uogų dėžių krūva;

9.8. vaisių arba uogų šaldymo kamera – sandari vaisių arba uogų saugyklos patalpa vaisiams

arba uogoms šaldyti, kuri vėdinama vėsinamu oru ir kurioje prireikus reguliuojama dujų aplinka;

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=418484

3

3

9.9. vaisių ir (arba) uogų šaldytuvas – vaisių ir (arba) uogų saugykla su šaldymo

kameromis, kuriose sudarytos sąlygos (vidaus temperatūra, santykinis oro drėgnis, ir kt.) jose

laikomų vaisių arba uogų kokybei išsaugoti;

9.10. vaisių dėžė – rankomis kilnojama dėžė vaisiams laikyti;

9.11. vaisių dėžių rietuvė – tvarkinga vaisių dėžių krūva;

9.12. vaisių padėklinis konteineris – daugkartinio naudojimo mechanizuotai kilnojama dėžė

vaisiams laikyti ir vežti;

9.13. vaisių padėklinių konteinerių rietuvė – tvarkinga vaisių padėklinių konteinerių krūva;

9.14. ventiliacija – oro keitimas aplinkoje siekiant pagerinti aplinkos kokybę (pašalinti šilumą,

perteklinę drėgmę, dujas ir kt.).

IV. BENDRIEJI VAISIŲ IR UOGŲ ŠALDYTUVŲ ŪKIO REIKALAVIMAI

10. Rengiant vaisių ir uogų šaldytuvų ir jiems priklausančių statinių projektų technologines dalis

be šių Taisyklių būtina vadovautis nurodytų teisės aktų reikalavimais.

11. Šaldytuvų statybos vieta turi būti sausa, gruntinis vanduo turi būti ne mažiau kaip 1,0 m

gylyje nuo žemės sklypo paviršiaus.

12. Šaldytuvų grindys turi būti ne mažiau kaip 0,2 m aukščiau aplinkos žemės sklypo

paviršiaus, be slenksčių tarp patalpų ir technologiškai nebūtinų grindų nuolydžių.

13. Šaldytuvų ūkio teritorijos aptvėrimas arba kitoks teritorijos apsaugos įrengimas

sprendžiamas Statytojo nuožiūra, licencijuotiems sandėliams – vadovaujantis Licencijuoto sandėlio

vaisių saugyklų techninio reglamento reikalavimais.

14. Šaldytuvų ūkio pastatuose ir teritorijoje turi būti numatytos priešgaisrinės apsaugos

priemonės.

15. Šaldytuvų ūkio statinių ir jų patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų ir aplinkos

įvertinimas pagal elektros įrenginių įrengimo reikalavimus nustatomi projekto technologinėje dalyje

vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais ir Specialiųjų patalpų ir technologinių

procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimais.

V. VAISIŲ IR UOGŲ ŠALDYTUVŲ ŪKIO STATINIAI

16. Vaisių ir uogų šaldytuvų ūkio statinių ir patalpų sąrašas pateikiamas 1 lentelėje.

1 lentelė. Vaisių ir uogų šaldytuvų ūkio statinių ir patalpų sąrašas

Pastatai, patalpos ir įrenginiai Paskirtis

Gamybinės paskirties

Šaldytuvo patalpos

a) šaldymo kamera Produkcijai laikyti

b) technologinis koridorius Produkcijai transportuoti, inžinerinėms

komunikacijoms ir įrenginiams išdėstyti

c) mikroklimato reguliavimo įrenginių

patalpos

Vėdinimo, šaldymo ir oro sudėties reguliavimo

įrenginiams montuoti

d) elektros skirstykla Elektros jėgos įrenginiams valdyti

e) technologinio proceso kontrolės ir

matavimo prietaisų patalpa

Automatinio valdymo spintoms ir prietaisams

išdėstyti

Priėmimo skyrius Produkcijai priimti iš transporto ir perduoti

apdoroti ir laikyti

Prekinio paruošimo skyrius, ekspedicija Produkcijai apdoroti ir paruošti pardavimui

Produkcijos perdirbimo patalpos Gaminti naujus produktus

Atliekų perdirbimo patalpos ir įrenginiai Gaminti pašarus, trąšas, perduoti kompostuoti

Laboratorija Produkcijos kokybės kontrolei

Gamybinės – pagalbinės paskirties

Patalpa arba vieta parduoti paruoštai

produkcijai

Parduoti paruoštai produkcijai kaupti

4

4

Stoginė arba aikštelė tuščiai tarai Tarai laikyti

Materialinių – techninių medžiagų laikymo

patalpos

Atsarginėms detalėms ir medžiagoms laikyti

Techninio aptarnavimo patalpa Įrenginių ir krautuvų techniniam aptarnavimui.

Siurblinė, nuotekų valymo įrenginiai Vandeniui tiekti, nuotekoms tvarkyti

Svarstyklės Produkcijai sverti

Elektros transformatorinė pastotė Aprūpinti elektros energija

Pagalbinės paskirties

Administracinės Administravimui ir gamybos kontrolei

Buitinės Personalo buities reikmėms tenkinti

17. Projektuojamų vaisių ir uogų šaldytuvų ūkio statinių, patalpų ir įrenginių reikalingas

sąrašas, plotai ir talpos nustatomi pagal ūkio reikmes ir apskaičiavimus projekto technologinėje

dalyje, racionalų įrenginių išdėstymą arba nurodomi projektavimo užduotyje.

18. Licencijuotoje vaisių saugykloje turi būti įrengta laboratorija vaisių kokybei tikrinti.

Neturint savo laboratorijos, turi būti sudaryta sutartis su laboratorija arba paskirtas asmuo, atsakingas

už vaisių kokybės nustatymą.

19. Vaisių ir uogų šaldytuvų ir šaldymo kamerų talpos nenormuojamos.

20. Šaldytuvų ūkyje turi būti numatytos parduodamos produkcijos pakrovimo į transportą

priemonės: rampos, krautuvai. Rampas numatyti pastato viduje. Jei rampa numatoma išorėje, ji turi

būti po stogine.

21. Šaldytuvų ūkio teritorijoje turi būti numatyta aikštelė ir talpos buitinėms bei gamybos

atliekoms surinkti. Produkciją ruošiant laikyti ir parduoti susikaupusios atliekos kompostuojamos.

VI. PATALPŲ PLANAVIMO IR JŲ STATYBINIŲ SPRENDIMŲ

REIKALAVIMAI

22. Vaisių ir uogų šaldytuvų statinių tūriniai – planiniai ir konstrukciniai sprendimai turi sudaryti

palankias sąlygas technologinių reikalavimų įgyvendinimui: produkcijai priimti, laikyti, krovos

darbams atlikti ir paruošti pardavimui. Turi būti numatyti technologiniai koridoriai ir apvažiavimai.

23. Produkcijos priėmimo ir paruošimo pardavimui patalpos turi būti sujungtos su produkcijos

laikymo kameromis technologiniu koridoriumi. Jose turi tilpti reikalinga technologinė įranga, būtinos

patalpos apdirbamos ir paruoštos produkcijos atsargoms, bei taros reikmei ne mažiau kaip vienai darbo

pamainai laikyti. Turi būti numatyta galimybė vienu metu priimti produkciją ir ją išduoti. Negalima

šaldymo kamerų užkrauti per kitas kameras.

24. Padidinto pavojingumo gamybiniai skyriai (šaldymo įrenginių, kai kurių konstrukcijų dujų

aplinkos sudarymo įrangos) turi būti atskirose patalpose. Jei nėra kitų reikalavimų, tokios patalpos turi

turėti išėjimą į lauką.

25. Šaldymo įrenginių kompresoriai ir pagalbinė įranga (aušintuvės) išdėstoma šaldytuvo išorėje

arba kitoje gerai vėdinamoje šaldytuvo vietoje po stogine.

26. Šaldytuvų ūkio pastatų atitvarinės konstrukcijos, vartai, durys ir dangčiai turi būti be

tuštumų, kad jose negalėtų veistis graužikai. Varstomų langų ir oro paėmimo iš lauko angos turi

būti apsaugotos plieniniais sieteliais.

27. Šaldytuvų patalpų ir šaldymo kamerų poveikis statybinėms konstrukcijoms:

27.1. gelžbetoninėms konstrukcijoms – silpnai agresyvus;

27.2. lengvoms metalinėms konstrukcijoms – vidutiniškai agresyvus.

28. Produkcijos laikymo ir perdirbimo patalpų statybinės konstrukcijos turi būti tinkamos

naudoti maistinės produkcijos laikymo patalpoms įrengti.

29. Produkcijos priėmimo ir paruošimo pardavimui patalpose vartų ir durų matmenis taikyti

pagal naudojamo transporto gabaritus. Vienuose vartuose arba šalia jų į sandėlį turi būti numatytos

durys personalui įeiti.

30. Šaldymo kamerų su reguliuojama dujų aplinka vartuose būtina numatyti duris su stebėjimo

langeliu ir jungtimi oro pavyzdžiams paimti.

5

5

31. Išėjimus iš šaldymo kamerų į šiltas patalpas atskirti permatomomis, pritekėjimus

stabdančiomis, užuolaidomis.

32. Šaldytuvų grindys turi būti lygios, neslidžios, atsparios 10 km/per val. greičiu judančio,

pakrauto transporto poveikiui, atsparios valymo ir dezinfekavimo priemonių poveikiui.

33. Šaldytuvų sienos ir visi paviršiai, kurie gali liestis su produktais, turi būti švarūs, prieinami

valyti, be plyšių ir įdubų, neabsorbuoti dezinfekcinių medžiagų.

34. Denginys turi būti taip apšiltintas, kad ant jo vidinio paviršiaus (lubų) nesikauptų

kondensatas. Lubos turi būti lengvai valomos.

35. Durys turi sandariai užsidaryti, varstomi langai produkcijos paruošimo pardavimui ir kitose

pagalbinėse patalpose turi būti su tinkleliais.

36. Apskaičiuojant šaldymo kamerų atitvarinių konstrukcijų šiluminį laidumą bei parenkant

(šaldymo, vėdinimo) inžinerinę įrangą vadovautis 2 lentelėje pateiktais duomenimis, tačiau visais

atvejais jų reikšmės neturi būti žemesnės, negu nurodyta statybos techninio reglamento STR

2.02.11:2004 „Šaldomieji pastatai ir patalpos“ reikalavimuose.

2 lentelė. Šaldytuvų kamerų vidaus oro ir atitvarų paviršių duomenys atitvarinių konstrukcijų

skaičiavimui

Produkcijos rūšis

Patalpos oro

santykinis drėgnis,

proc.

Temperatūra, oC

patalpos oro rasos taško temperatūra paviršiuose

sienų lubų

Obuoliai 90 +2 +0,2 -0,8

Vynuogės 90 +2 +0,2 -0,8

37. Vaisių ir uogų laikymo metu, esant norminei aplinkos temperatūrai ir santykiniam drėgniui,

ant patalpų atitvarinių konstrukcijų neturi susidaryti kondensatas.

38. Skaičiuojamaja vidaus oro temperatūra laikyti: produkcijos paruošimo pardavimui patalpose

+8–+12 oC; automatikos skydinėse +16

oC; elektros skirstyklose, ventiliacinėse kamerose, produkcijos

išdavimo patalpose, taip pat atvežtos žaliavos ir paruoštos pardavimui produkcijos patalpose +5 oC.

39. Šaldytuvo projekto technologinėje dalyje turi būti nurodytas vaisiams ir uogoms laikyti ir

transportuoti naudojamos taros tipas ir reikalingas kiekis. Būtina numatyti vietą taros remontui ir

stoginę arba aikštelę tuščiai tarai laikyti rietuvėse.

VII. VAISIŲ IR UOGŲ LAIKYMO REIKALAVIMAI

40. Laikyti skirti vaisiai ir uogos turi būti laikymui tinkamos technologinės brandos, sveiki ir

kokybiški.

41. Natūraliame pavidale ilgai laikomi tik vaisiai ir vynuogės.

42. Ilgam laikymui skirti vaisiai, atsižvelgiant į jų fizines savybes, atrenkami nuimant derlių ir

sudedami į padėklinius konteinerius arba dėžes. Uogos trumpam laikymui dedamos tik į dėžes.

43. Vaisių ir uogų šaldytuvuose turi būti taikoma tokia laikymo technologija ir šaldymo kameros

turi būti taip įrengtos, kad produkcijos sluoksnyje, palaikant optimalius režimus, laikymo metu būtų

patiriami mažiausi produkcijos nuostoliai.

44. Skirtinga vaisių ir uogų botaninė rūšis ilgam laikymui turi būti kraunama į atskirą patalpą.

Skirtingų rūšių produkciją vienoje patalpoje galima laikyti tik esant vienodiems jų laikymo

temperatūros – drėgmės bei aplinkos dujų režimams. Negalima vienoje patalpoje laikyti vaisių ir

vynuogių ir skirtingų rūšių produkcijos skleidžiančių stiprų aromatą.

45. Prieš pardavimą šaldytuvų ūkiuose atliekamas galutinis vaisių ir uogų produkcijos prekinis

paruošimas: plovimas, rūšiavimas, kalibravimas, pakavimas ir kitos būtinos operacijos.

46. Vaisių ir uogų laikymo būdas pasirenkamas įvertinus vietos sąlygas: produkcijos fizines

savybes, transportavimo, pakrovimo – iškrovimo priemones, paruošimą laikymui ir pardavimui.

47. Šaldymo kameroje produkcijos rietuvės skaičiuotinas tankis t/m3 pateiktas 3 lentelėje.

6

6

3 lentelė. Šaldymo kameroje produkcijos rietuvės skaičiuotinas tankis, t/m3

Krovinio rūšis Skaičiuotinas rietuvės tankis, t /m3

Medinės obuolių ir kriaušių dėžės 0,36

Kai kraunama ant plokščiųjų padėklų

Medinės obuolių ir kriaušių dėžės 0,34

Vynuogių dėžės 0,30

Kai kraunama padėkliniais konteineriais

Obuoliai ir kriaušės 0,45

48. Projekte turi būti nurodyta sąlyginė šaldytuvo kameros talpa skaičiuojant 0,35 t produkcijos 1

m3 rietuvės naudingo tūrio.

49. Vaisių šaldymo kameros santykinis tūris reikalingas patalpinti 1 t taroje laikomos

produkcijos pateikiamas 4 lentelėje.

4 lentelė. Šaldymo kameros santykinis tūris reikalingas patalpinti 1 t taroje laikomos produkcijos

Produkcijos rūšis Santykinis tūris, m3/t

Obuoliai 4,0–5,5

Kriaušės 5,5–6,5

Vyšnios, trešnės 5,5–6,0

Slyvos 6,0–6,5

Abrikosai, persikai 7,0–8,0

Vynuogės 9,0–10,0

50. Saugus produkcijos taroje laikymo aukštis rietuvėse priklauso nuo taros konstrukcijos ir

krovos priemonių techninių charakteristikų.

51. Laikant produkciją padėkliniuose konteineriuose, jei nėra kitų reikalavimų, šaldymo

kamerose jie kraunami į rietuves iki 7,2 m aukščio, produkcijos apdirbimo vietose padėkliniai

konteineriai laikomi rietuvėse 2–3 aukštais.

52. Vaisių ir uogų produkcijos, laikomos taroje, laikymo patalpos plotas nustatomas pagal

padėklinių konteinerių arba plokščiųjų padėklų su dėžėmis rietuvių užimamą plotą, įvertinus tarp jų

tarpus.

53. Taros laikymo vietos plotas su tarpais praeiti ir pravažiuoti pasirenkamas 20 proc. didesnis

nei laikomos į rietuves sukrautos taros užimamas plotas.

54. Mažiausi atstumai tarp dėžių rietuvių, padėklinių konteinerių rietuvių ir nuo jų iki atitvarinių

konstrukcijų ir šaldymo įrenginių pateikti 5 lentelėje.

5 lentelė. Mažiausi atstumai tarp dėžių rietuvių, padėklinių konteinerių rietuvių ir nuo jų iki

atitvarinių konstrukcijų ir šaldymo įrenginių

Pavadinimas

Šaldymo kamerose*, ne

mažiau kaip, cm

Nuo dėžių ir padėklinių konteinerių rietuvės iki sienos, patalpos

šonuose (pagal oro srautą) (laikymo metu užsandarinti)

20

Nuo dėžių ir padėklinių konteinerių rietuvės iki sienos patalpos

galuose (pagal oro srautą)

80**

Nuo dėžių ir padėklinių konteinerių rietuvės viršaus iki lubų 50–130

Nuo dėžių ir padėklinių konteinerių rietuvės viršaus iki šaldymo

įrenginių garintuvo apačios

30

Atstumai tarp dėžių ir padėklinių konteinerių rietuvių:

tarp dėžių eilių rietuvėje 2

7

7

tarp dėžių rietuvių (laikymo metu užsandarinti) 60****

tarp padėklinių konteinerių eilių rietuvėje 10

tarp padėklinių konteinerių dviejų eilių rietuvių 60***

tarp padėklinių konteinerių rietuvių (laikymo metu užsandarinti) 60****

* ir kamerose su reguliuojama dujų aplinka (RDA);

** statant garintuvus prie sienų, tarp sienos ir garintuvo palikti

ne mažiau kaip 80 cm tarpą oro cirkuliacijai;

*** licencijuotuose sandėliuose;

**** patalpoje numatomas ne daugiau kaip vienas tarpas tarp

rietuvių, kuris laikymo metu užsandarinamas. Nepaliekant tarpo

tarp rietuvių turi būti numatytas kitas būdas saugiai kontroliuoti

rietuvėje laikomą produkciją.

55. Laikant produkciją taroje, laikymo patalpoje prie vartų būtina palikti aikštelę mechanizmams

manevruoti. Šioje aikštelėje, baigus į patalpą krauti, laikomi produkcijos kontroliniai pavyzdžiai.

56. Laikymo metu netenkama produkcijos dalies masės dėl natūralių priežasčių: kvėpavimo,

drėgmės garavimo, produkcijos džiūvimo ir dėl ligų. Produkcijos masės netekties kiekiai

nenormuojami.

VIII. VAISIŲ IR UOGŲ ŠALDYTUVŲ MIKROKLIMATAS

57. Vidutinės vaisių ir uogų laikymo sąlygos (licencijuotose ir nelicencijuotose) saugyklose –

šaldytuvuose pateiktos 6 lentelėje.

6 lentelė. Vidutinės vaisių ir uogų laikymo sąlygos (licencijuotose ir nelicencijuotose)

saugyklose – šaldytuvuose

Produkcijos

pavadinimas

Laikymo sąlygos**

Laikymo

trukmė,

paromis

saugyklose su dirbtinai

vėsinamu oru

reguliuojamos dujų aplinkos sudėtis,

proc.

temperatūra, oC

santykinis

drėgnis, proc.

deguonis anglies

dioksidas

azotas

Obuoliai* 0–+2 90–95 2–3 2–3 94–96 180–270

Kriaušės* -1–+1 90–95 2–3 1–2 95–97 120–180

Slyvos* -0,5–+1 90–95 2 0,5–1 97 50–90

Spanguolės* 0–+2 90–95

Svarainiai* 0–+1 90–95

Vynuogės 0–±0,5 90–95 3 3 94 120–210

Vyšnios, trešnės 0–±0,5 95–98 3 3 94 50–60

Abrikosai, persikai 0–±0,5 95–98 3 2–3 94–95 30–45

Braškės, avietės 0–±0,5 85–90

Serbentai 0–±0,5 85–95

* ir licencijuotuose sandėliuose

** veislių kūrimo ir tyrimo įstaigos gali nurodyti kitus vaisių ir uogų laikymo temperatūros – drėgmės ir

dujų aplinkos režimo parametrus.

58. Kiekvienos vaisių ir uogų veislės optimalios laikymo sąlygos gali skirtis ir turi būti parinktos

individualiai.

59. Šaldytuvo kameros prieš priimant vaisius ir uogas turi būti atšaldytos iki atskirų rūšių

vaisiams ir uogoms laikyti reikalaujamos temperatūros.

60. Šaldymo sistema turi būti įrengta taip, kad būtų galima greitai atvėsinti sudėtą į kamerą

produkciją ir palaikyti laikymo metu optimalią temperatūrą ir santykinį oro drėgnį.

61. Temperatūros skirtumai laike, šaldytuvo kamerose produkcijos laikymo metu, turi būti ne

didesni kaip ±0,3 oC.

8

8

62. Vaisiai laikomi dėžėse arba padėkliniuose konteineriuose, uogos – dėžėse.

Dėžės su vaisiais ir uogomis turi būti dedami ant plokščiųjų padėklų, neleidžiama jų dėti tiesiog ant

laikymo kameros grindų.

63. Šaldymo kamera turi būti pripildoma per 3–4 dienas. Laikymo metu ji turi būti pilna, nes tai

užtikrina optimalų santykinio drėgnio režimą.

64. Šaldymo kamerose turi būti temperatūros, santykinio drėgnio ir anglies dvideginio matavimo

įranga. Termometrai turi būti distanciniai (elektroniniai). Temperatūros ir drėgnio jutikliai dedami prie

išgarintuvų, produkcijos rietuvės viršutinio aukšto cente (įgilinant 0,3 – 0,5 m į produkcijos masę) ir

0,5 m aukštyje nuo grindų kameros tolimiausiame gale. Temperatūrų skirtumai kameros dalyse turi

būti ne didesni kaip ±0,5 oC. Vizualiai kameros temperatūros kontrolei praktikoje, charakteringose

vietose prie produkcijos dedami indai su vandeniu.

65. Kamerose su reguliuojama dujų aplinka deguonies ir anglies dioksido koncentracija turi būti

optimali kiekvienai vaisių rūšiai ir veislei. Deguonies ir anglies dioksido koncentracija turi būti

palaikoma pastovi ir ji negali kisti laikymo metu daugiau kaip ±0,5 proc.

66. Laikant produkciją reguliuojamoje dujų aplinkoje, šaldymo kameros hermetiškai uždaromos

ir įvedamos į užsiduotą temperatūros – dujų laikymo režimą.

IX. ŠALDYMO SISTEMOMS REIKALAVIMAI

67. Vaisių ir uogų šaldytuvuose su dirbtinio oro vėsinimo įrenginiais, turi būti numatyta

galimybė panaudoti šaltesnį aplinkos orą produkcijai vėsinti.

68. Oro vėsinimo sistema saugyklose skirta šilumai susidarančiai iš laikomos produkcijos

(fiziologinės ir akumuliuotos šilumos), taros, atitvarų, išskiriamos elektros variklių, apšvietimo,

tiekiamos su ventiliuojamu aplinkos oru, patenkančios pro atidaromas duris, išskiriamos kameroje

dirbančių žmonių pašalinti.

69. Į šaldymo kameras (taikant dirbtinio oro vėsinimo įrenginius), pakrauta produkcija turi būti

atvėsinta ne ilgiau kaip per 24 val.

70. Išsiskirianti šiluma ventiliatoriui suspaudžiant orą Q, kW apskaičiuojama pagal lygtį:

Q = 0,001

PL, (1)

čia: P – ventiliatoriaus sukuriamas oro slėgis, Pa;

L – pučiamas oro srautas, m3/s;

η – ventiliatoriaus naudingumo koeficientas.

71. Parenkant šaldymo kompresorius būtina vadovautis šiluminiais apskaičiavimais pridedant

gamybinius nuostolius: decentralizuotai sistemai 3 proc., centralizuotai su tiesioginio šaldymo sistema

– 7 proc., centralizuotai su tarpinio šaldymo šaltnešiu – 12 proc. Skaičiuojamasis kompresorių darbo

laikas – 18-22 h/per parą. Rezerviniai kompresoriai nenumatomi.

72. Centralizuotose šaldymo sistemose turi būti statomi ne mažiau kaip du kompresoriai.

Decentralizuotose šaldymo sistemose, esant pagrindimui, gali būti statomas vienas kompresorius.

73. Garintuvai (oro šilumokaičiai) pakabinami tiesiogiai šaldymo kamerose arba statomi

ventiliacijos sistemos ortakyje už šaldymo kameros naudingos talpos ribų.

74. Laikant produkciją taroje šaldymo kameroje su apytakine ventiliacija pučiamo oro srauto

greitis šaldymo kameros tolimiausiame nuo ventiliatoriaus taške turi būti ne mažesnis kaip 0,2 m/s.

Greito produkcijos atvėsinimo kamerose oro greitis tarp paketų 1,5–3,0 m/s.

75. Apskaičiuojant garintuvų (šilumokaičių) šilumos perdavimo paviršių plotą priimti, kad

produkcijos atvėsinimo metu temperatūrų skirtumas tarp šaldymo šaltnešio virimo temperatūros ir

kameros oro būtų 5–6 oC, laikymo metu 3–5

oC.

76. Oro cirkuliacija kameroje, skaičiuojant neužkrautos erdvės daliai, turi būti 30–40 kartų/val.

atvėsinimo metu ir 10–20 kartų/val. laikymo metu.

9

9

X. MIKROKLIMATO SUDARYMO IR REGULIAVIMO BŪDAI IR SISTEMOS,

DUJŲ APLINKOS SUDARYMAS

77. Šaldytuvuose sudaroma ir palaikoma saugomai produkcijai kokybiškai išlaikyti tinkama

aplinka t. y.:

77.1. dirbtinis ar natūralus paduodamo į vėdinimo sistemą oro atšaldymas;

77.2. tiekiamo oro drėkinimas;

77.3. dujų sudėties laikymo aplinkoje valdymas.

78. Laikant produkciją taroje mikroklimatas palaikomas taikant apytakinę ventiliaciją, palaikant

vienodus mikroklimato parametrus produkcijoje ir visoje patalpoje.

79. Apytakinė ventiliacijos sistema, palaikanti mikroklimato parametrus taroje laikomoje

produkcijoje ir visoje patalpoje, turi sudaryti intensyvų oro judėjimą visoje patalpos erdvėje ir paduoti

į saugojimo patalpą reikiamos temperatūros bei santykinio drėgnio lauko arba vidaus oro arba jų

mišinio reikiamą srautą.

80. Šaldymo kamerose su natūraliu arba dirbtiniu oro vėsinimu, į kamerą tiekiamo lauko oro

srautas turi būti ne mažesnis kaip 10 m3/t per val. saugomos produkcijos ir užtikrinti per parą

vidutinę oro apykaitą su aplinka 3-4 kartus didesnę nei patalpos tūris.

81. Vidutinės vaisių šiluminės – fizinės savybės pateiktos 7 lentelėje.

7 lentelė. Vidutinės vaisių šiluminės – fizinės savybės

Produkcijos rūšis

Savitoji šiluminė

talpa, kJ/(kg·K)

Užšalimo

temperatūra, oC

Produkcijos sampile

tankis, kg/m3

Obuoliai 3,77 -2,0 520

Kriaušės 3,69 -2,3 600

Vynuogės 3,56 -2,3 420

Vyšnios 3,52 -2,5 700

Trešnės 3,65 -2,5 700

Slyvos 3,69 -1,7 620

Abrikosai 3,52 -2,5 550

Persikai 3,85 -1,5 550

82. Taros šiluminės – fizinės savybės pateiktos 8 lentelėje.

8 lentelė. Taros šiluminės – fizinės savybės

Medžiaga Tankis, kg/m3

Savitoji šiluminė talpa, kJ/(kg·K)

Medis 550 2,51

Plastmasė 920 (800–2200) 1,34 putplastis

Stiklas 2500–2700 0,840

Popierius 700–1200 1,50

Plienas 7850 0,482

83. Vaisių išskiriamos šilumos srautai W/t pateikti 9 lentelėje.

9 lentelė. Vaisių išskiriamos šilumos srautai, W/t

Produkcijos rūšis

Atvėsinimo periodas Laikymo periodas

išskiria šilumos, W/t

išskiria šilumos, W/t

Obuoliai 39,8 19,3

Kriaušės 50,9 9,5

Vynuogės 94,0 13,0

Vyšnios, trešnės 128,9 17,3

Slyvos 105,6 18,8

Abrikosai, persikai 130,3 23,6

10

10

84. Vaisių ir uogų kvėpavimo intensyvumas laikymo metu esant 0 oC temperatūrai pateiktas 10

lentelėje.

10 lentelė. Vaisių ir uogų kvėpavimo intensyvumas, esant 0 oC temperatūrai

Produkcijos rūšis Dujų išskyrimo vidutinės reikšmės

dm3 CO2/(t·h) b= 1/

oC

Obuoliai 2,24 0,0932

Kriaušės 2,35 0,1136

Vynuogės 2,05 0,1140

Vyšnios 3,23 0,1338

Persikai 4,40 0,1139

Slyvos 3,52 0,1149

Bananai 3,66 0,0794

Apelsinai 1,98 0,0733

Braškės 8,38 0,0942

Gervuogės 11,54 0,1230

Avietės 13,76 0,1345

Juodieji serbentai 5,11 0,1903

85. Kitai laikymo temperatūrai kvėpavimo intensyvumas skaičiuojamas pagal Goro lygtį: bt

o eqq ,

čia: qo – kvėpavimo intensyvumas, esant 0 oC temperatūrai, dm

3 CO2/(t·h),

b – temperatūros koeficientas, 1/oC ,

e – natūrinio logaritmo pagrindas e=2,718,

t – laikymo temperatūra, oC.

86. Pusiausvyrasis taros drėgnis procentais nuo sausos medienos masės pateiktas 11 lentelėje.

11 lentelė. Pusiausvyrasis medinės taros drėgnis procentais nuo sausos medienos masės

Santykinis

oro drėgnis,

proc.

Temperatūra, oC

-5 0 5 10 15 20

Pusiausvyrinis taros drėgnis, procentais

20 4,8 4,7 4,6 4,5 4,4 4,3

30 6,5 6,3 6,2 6,1 6,0 5,9

40 8,3 8,2 8,1 8,0 7,8 7,6

50 9,8 9,6 9,4 9,2 9,1 9,0

60 11,7 11,3 11,0 10,8 10,6 10,5

70 13,8 13,7 13,4 13,2 13,1 13,0

80 17,7 17,5 17,2 17,0 16,7 16,3

90 21,5 21,0 20,6 20,6 20,3 20,1

100 29,8 29,0 28,5 28,5 28,3 28,3

87. Vaisių ir uogų trumpo laikymo terminai pateikti 12 lentelėje.

11

11

12 lentelė. Vaisių ir uogų trumpo laikymo terminai

Produkcijos rūšis

Laikymo trukmė neprarandant kokybės

be šaldymo, valandomis su šaldymu (0 –+5

oC),

paromis

Obuoliai (vasarinės veislės) 48 4–10

Kriaušės (vasarinės veislės) 48 4–7

Vyšnios 12 7

Trešnės 24 7

Abrikosai 12 2–5

Slyvos 24 10

Avietės 4 2

Juodieji serbentai 24 3–5

Agrastai 24–48 3–5

Vynuogės 6 4–5

88. Apskaičiuojant vaisių ir uogų šaldytuvo šilumos balansą, įvairiais laikymo laikotarpiais, turi

būti įvertinta: šiluma patenkanti į šaldymo kameras su įvežama produkcija ir tara, šiluma išskiriama

nuo dirbančių įrenginių ir žmonių, šilumos pritekėjimai per atitvarines konstrukcijas, gruntą,

patenkanti su vėdinimo oru ir produkcijai kvėpuojant išskiriama šiluma.

89. Šaldymo kamerų ventiliacijos sistemose tiekiamo oro drėkinimas atliekamas išpurškiant

vandens rūką arba pučiant orą pro drėgną poringą pertvarą.

XI. REGULIUOJAMA DUJŲ APLINKA

90. Vaisiai laikomi reguliuojamoje dujų aplinkoje, sudaromoje natūraliu arba dirbtinu būdu,

konservuojami:

90.1. vienfaktoriniu aplinkos dujų mišinio veikimu, kai kameros aplinkoje bendras deguonies ir

anglies dvideginio kiekis sudaro 21 proc. viso aplinkos oro. Šiuo, atveju, konservuoja tik CO2 dujos,

kurių koncentracija aplinkos dujų mišinyje padidinama iki 1–6 proc. Likusi O2 dujų koncentracija yra

per didelė, kad konservuotų;

90.2. vienfaktoriniu aplinkos dujų mišinio veikimu, kai kameros aplinkoje deguonies kiekis

sumažinamas iki 2–3 proc., o anglies dvideginio kiekis nekeičiamas. Šiuo, atveju, konservuoja tik O2

dujos, kurios pakeičiamos N2 dujomis;

90.3. dvifaktoriniu aplinkos dujų mišinio veikimu, kai kameros aplinkoje bendra CO2 ir O2 dujų

koncentracija sudaro nuo 5 iki 10 proc. viso aplinkos oro (CO2 koncentracija padidinama iki 1–5 proc.

ir O2 koncentracija sumažinama iki 3–5 proc.). Šiuo atveju konservuoja abejos dujos.

91. Laikomai produkcijos rūšiai ir veislei nurodyti reguliuojamos aplinkos oro O2 ir CO2

koncentracijos nukrypimai neturi viršyti ± 0,5 proc.

92. Kamerų su reguliuojama dujų aplinka sandarumas nurodomas 13 lentelėje.

13 lentelė. Kamerų su reguliuojama dujų aplinka sandarumas

Subnormalaus dujų

režimo koeficientai

Matavimo vienetai

Aplinkos sudarymo ir reguliavimo būdas

natūralus (produkcijos

kvėpavimo būdu)

dirbtinis (dujų

generatoriais)

Sandarumas esant 50 Pa

slėgiui

h-1

0,001 0,004

Oro laidumas m3/(m

2·min·Pa) 1,4∙10

-7 7,0∙10

-7

Slėgio kritimo nuo 250

Pa iki 50 Pa laikas

min. 35,0 9,0

93. Kamerose reikiamą dujų aplinką galima sudaryti natūraliu būdu išnaudojant vaisių

kvėpavimą, tačiau šiuo būdu reikiama dujų aplinka turi būti pasiekiama ne ilgiau kaip per 500 val.

12

12

94. Dujų aplinka kamerose, su natūraliu jos sudarymu, turi būti tikrinama du kartus per parą,

kamerose su dirbtiniu jos sudarymu – du kartus per pamainą.

95. Apskaičiuojant šaldymo kamerų su reguliuojama dujų aplinka šiluminį režimą būtina įvertinti

šilumos kiekį patenkantį į kamerą iš dujų aplinkos sudarymo generatorių.

96. Šaldymo kamerose su reguliuojama dujų aplinka ir produkcijos konservavimu dvifaktorinio

veikimo aplinkos dujų mišiniu, dujų sudėties reguliavimas vėdinant išorės oru negalimas. Anglies

dvideginio pertekliaus šalinimas galimas tik jo adsorbavimu arba absorbavimu.

97. Šaldymo kamerose su reguliuojama dujų aplinka ir produkcijos konservavimu vienfaktorinio

veikimo aplinkos dujų mišiniu, reguliuojamoje dujų aplinkoje anglies dvideginio perteklius gali būti

šalinamas išorės oru iki 1 proc./val.

98. Produkcijos laikymo kamerose su reguliuojama dujų aplinka turi būti įrengta vėdinimo

sistema kamerai prieš iškraunant produkciją vėdinti ir oro sudėčiai kameroje normalizuoti.

99. Draudžiama įeiti į kamerą su reguliuojama dujų aplinka be individualios kvėpavimo

apsaugos priemonės, kol aplinkos oras neprisisotins deguonimi iki 20,5 proc.

XII. VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ ŠALINIMO REIKALAVIMAI

100. Vaisių ir uogų sandėlių ūkyje, priklausomai nuo taikomos technologijos ypatybių, turi būti

įrengtos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos. Projektuojant vandens tiekimo ir nuotekų

šalinimo sistemą vadovautis statybos techniniu reglamentu STR 2.02.11:2004 „Šaldomieji pastatai ir

patalpos“ ir Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimais.

101. Produkcijai plauti turi būti naudojamas geriamas vanduo. Vandens reikmė patikslinama

pagal naudojamų įrenginių technines charakteristikas.

102. Vidutinis plovimo nuotekų užteršimas skendinčiomis medžiagomis ir jų dumblo tankis:

102.1. grindų, taros ir transporto priemonių plovimo – 500 mg/l;

102.2. dumblo nuosėdų tankis – 1,5 t/m3.

103. Produkcijos paruošimo pardavimui patalpose grindų, taros ir transporto priemonių plovimui

naudojamas šaltas vanduo. Grindys plaunamos pasibaigus pamainai. Plovimui sunaudojama vandens 3

l/m2 grindų ploto. Nuotekos surenkamos šulinėliuose – nusėsdintuvuose. Vienam šulinėliui skiriama

ne daugiau kaip 200 m2 grindų ploto. Grindų nuolydis į šulinėlio pusę 0,01.

104. Šaldytuvų ūkio sudėtyje turi būti įrengta vieta tarai ir transportui plauti.

105. Atskirtos žemės, nusėsdintas dumblas ir augalinės atliekos kompostuojamos arba

utilizuojamos užariant dirvoje.

106. Produkcijos paruošimo pardavimui technologiniams įrenginiams plauti turi būti naudojamas

pašildytas iki 40 oC vanduo. Įrenginiai plaunami pasibaigus pamainai.

107. Paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos laikantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento

reikalavimų.

108. Buitinės nuotekos iš tualetų, dušų ir praustuvų turi būti šalinamos atskiru nuotakynu ir

tvarkomos vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimais.

109. Chemikalais užterštose nuotekose pirmiausia turi būti nukenksminta cheminė tarša ir tik

po to nuotekos išleistos į nuotekų tvarkymo nuotakyną.

110. Personalo buities reikmėms per pamainą kiekvienam darbuotojui reikalinga numatyti po

50 l šalto ir 20 l karšto 50–75 oC temperatūros vandens.

XIII. PATALPŲ APŠVIETIMO REIKALAVIMAI

111. Šaldymo kameroms nenaudotinas natūralus apšvietimas. Kitų patalpų natūralaus

apšviestumo koeficientai (NAK) nurodyti 14 lentelėje.

13

13

14 lentelė. Sandėlių ūkio patalpų natūralaus apšvietimo koeficientai (NAK), procentais

Patalpos pavadinimas

Natūralaus apšvietimo koeficientas, proc.

Normuojamas paviršius viršutinis ir kombinuotas

apšvietimas (vidutinis)

šoninis apšvietimas

(minimalus)

Produkcijos prekinio

paruošimo patalpa

3 1 grindys

Oro vėsintuvų patalpa nenormuojama

Kompresorinė, dujų

aplinkos sudarymo stotis

3 1 grindys

112. Produkcijos paruošimo pardavimui patalpose leidžiama įrengti kombinuotą (natūralų ir

dirbtiną) apšvietimą. Dirbtinis darbo vietų bendras ir vietinis apšvietimas 200 lx. Bendras patalpų

dirbtinis apšvietimas pateiktas 15 lentelėje.

15 lentelė. Bendras patalpų dirbtinis apšvietimas, lx

Patalpos

pavadinimas

Normuojamas

apšvietimo

paviršius

Kaitrinės lempos Dujų išlydžio lempos

apšvietimas, lx atsargos

koeficientas

apšvietimas,

lx

atsargos

koeficientas

Šaldymo kamera

(Produkcijos

laikymo patalpa)

grindys 10–20 1,5 - -

Produkcijos

paruošimo patalpa

grindys - - 150 1,3

Oro vėsintuvų,

ventiliatorių

patalpos

grindys 20 1,4 - -

Koridoriai,

vestibiuliai

grindys 30 1,5 76 -

Buitinės patalpos grindys - - 50 1,4

Krovos platformos grindys 50 1,4 150 1,6

Įrenginių, svėrimo

patalpos

grindys 75 1,4 - -

Laboratorija 0,8 m nuo

grindų

150 1,3 200 1,5

113. Šaltose produkcijos laikymo patalpose apšvietimui naudoti šiai aplinkai pritaikytas lempas.

114. Pagal numatytą technologinį procesą šaldytuvuose numatyti lizdus su srovės nuotekio

kontrole ir mechanine fiksacija kilnojamiems elektros galios ėmėjų įrenginiams prijungti.

115. Pakrovimo aikštelėse, vėdinimo įrangos kamerose, skydinėse ir technologiniuose

koridoriuose numatyti pažemintą 12–36 V remontinę elektros įtampą.

116. Šaldymo ir dujų aplinkos sudarymo įrenginių patalpose numatyti avarinį apšvietimą.

117. Visose gamybinėse patalpose, kur tvarkoma produkcija būtina numatyti priemones, kad

sudužus apšvietimo lempoms jų stiklai nepatektų ant produkcijos.

XIV. TECHNOLOGINIŲ ĮRENGINIŲ IR AUTOMATIZAVIMO REIKALAVIMAI

118. Technologinio proceso mechanizavimui naudojamų įrenginių našumo išnaudojimo

koeficientas – 0,8.

119. Parenkant mechanizavimo priemones, apdorojama produkcija turi būti apsaugota nuo

pažeidimų ir nuostolių ją transportuojant:

119.1. transportavimo sistemose produkcijai krentant daugiau kaip 0,3 m numatyti priemones,

ribojančias kritimo energiją;

14

14

119.2. latakų ir kaupimo aruodų kūginių dugnų paviršių padengti patvariomis,

elastingomis, su mažu trinties koeficientu medžiagomis.

120. Produkcijai, sudėtai į tarą, sandėlyje transportuoti skirti transporteriai su lygia juosta turi

būti su 0,2 m aukščio borteliais.

121. Juostiniai transporteriai, priklausomai nuo juostos paviršiaus konstrukcijos, gali būti

įrengiami su ne didesniu kaip 18o nuolydžiu. Didesnio nuolydžio transporteriuose juostos paviršiuje

turi būti numatytos priemonės, apsaugančios transportuojamą krovinį nuo slydimo.

122. Įrengiant stacionarius transporterius jų aptarnavimui turi būti numatyta:

122.1. ne mažiau kaip 0,8 m praėjimas iš transporterio aptarnavimo pusės, iš kitos pusės

paliekamas ne mažesnis kaip 0,3 m tarpas, galimas vietinis jo susiaurinimas iki 0,15 m;

122.2. tarp dviejų lygiagrečiai pastatytų transporterių turi būti paliktas ne mažesnis kaip 0,8 m

pločio tarpas;

122.3. transporterių pavarai ir tempimo stočiai aptarnauti iš vieno šono ir galo turi būti

paliekamas 0,8 m pločio tarpas.

123. Technologinės linijos produkcijos apdirbimui turi būti statomos išlaikant:

123.1. ne mažesnį kaip 1,8 m tarpą tarp gretimų technologinių linijų mašinų;

123.2. numatant tarp technologinių linijų krautuvų ar kitų transporto priemonių važiavimo takus,

atstumas parenkamas pagal naudojamą transporto priemonę;

123.3. nuo technologinių įrenginių iki sienos turi būti paliktas ne mažesnis kaip 0,8 m tarpas, o

ten įrengus darbo vietas tarpas turi būti padidintas iki 1,4 m;

123.4. įrenginiai su keičiamais mazgais turi būti taip pastatyti, kad būtų patogu juos keisti.

124. Produkcijos paruošimo pardavimui patalpa ir technologinis koridorius turi būti ne žemesni

kaip 3,6 m; technologinio koridoriaus plotis, prie vienpusio judėjimo, 0,8 m didesnis už pakrautos

transporto priemonės plotį; prie dvipusio judėjimo, 1,5 m didesnis už dvigubą pakrautos transporto

priemonės plotį.

125. Produkcijos technologinio apdirbimo stacionariose technologinėse linijose turi būti

numatyta:

125.1. distancinis (centralizuotas) mašinų ir mechanizmų elektros variklių paleidimas ir

sustabdymas iš vieningo valdymo pulto;

125.2. avarinis mašinų ir mechanizmų sustabdymas jų aptarnavimo vietoje;

125.3. distancinė elektros variklių kontrolė (įjungtas, sustabdytas), o taip pat ir produkcijos

kaupimo aruodų užpildymo viršutinio lygio kontrolė;

125.4. technologinio proceso nuoseklumu mašinų ir mechanizmų paleidimas (priešingas

produkcijos srauto krypčiai);

125.5. automatinis mašinų ir mechanizmų sustabdymas, sustojus kitai pagal produkcijos

judėjimo srautą mašinai arba mechanizmui;

125.6. nepaleisti bet kurios mašinos ir mechanizmo iš valdymo pulto be įspėjamojo garsinio

signalo, kuris turi skirtis nuo avarinio signalo;

125.7. galimybė neblokuojant valdyti bet kurios mašinos elektros variklius.

126. Šaldytuvo technologinio proceso automatizavimo priemonės (automatinė mikroklimato

parametrų kontrolė ir reguliavimas, priešgaisrinė signalizacija, įrenginių apsauga, blokavimas ir

distancinis valdymas) turi užtikrinti:

126.1. automatiniame rėžime dirbančių įrenginių nustatytų parametrų palaikymą;

126.2. įrenginių darbo patikimumą;

126.3. priešgaisrinės apsaugos sistemoms aptikus gaisrą, vėdinimo ir šaldymo sistemų išjungimą;

126.4. darbo režimų kontrolę;

126.5. energijos taupymą;

126.6. priverstinės ventiliacijos įjungimą suveikus dujų sudėties sekimo arba avarinei

signalizacijai šaldymo įrenginių patalpose;

126.7. šaldymo šaltnešio kontrolę šaldymo mašinose;

126.8. periodinį išgarintojų atitirpinimą;

126.9. oro ir nesikondensuojančių dujų pašalinimą iš šaldymo sistemos mašinų;

126.10. kamerose su reguliuojama dujų aplinka distancinį dujų aplinkos sudėties sekimą ir

reguliavimą.

15

15

127. Šaldymo kamerose mikroklimato parametrų kontrolė turi būti distancinė.

128. Automatizavimo sistemose numatyti:

128.1. rankinio valdymo galimybę derinant įrenginius;

128.2. įrenginių darbo šviesinę signalizaciją;

128.3. automatinį nustatytų mikroklimato parametrų palaikymą;

128.4. nukrypimo nuo nustatytų parametrų signalizaciją;

128.5. apsauga nuo produkcijos sušaldymo;

128.6. galimybė nustatyti kitokius parametrus laikant įvairių rūšių produkciją.

129. Mikroklimato parametrų reguliavimas turi būti įrengtas kiekvienai vėdinimo sistemai.

130. Šaldymo kamerose turi būti temperatūros, santykinio drėgnio ir anglies dvideginio

matavimo įranga. Matuojama produkcijos sluoksnio ir kameros oro temperatūra ir santykinis drėgnis.

Termometrai turi būti distanciniai (elektroniniai). Mikroklimato parametrų jutikliai (jei nėra kitų

reikalavimų) turi būti įrengti kameros galuose ir viduryje:

130.1. prie garintuvų (šilumokaičių) termometrai įrengiami 0,5 m atstumu nuo lubų, priešingame

saugyklos gale – 0,5 m aukštyje nuo grindų;

130.2. laikant produkciją taroje jutikliai dedami rietuvės viršutinio aukšto cente, įgilinant 0,3 –

0,5 m į produkcijos masę.

XV. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS DARBE APSAUGOS

REIKALAVIMAI

131. Gamybinių ir pagalbinių darbuotojų skaičius šaldytuvų ūkyje apskaičiuojamas pagal

gamybos apimtį, laikomos produkcijos rūšį, jos laikymo ir apdirbimo ypatumus, taikomą technologiją

ir mechanizavimo priemones arba jis gali būti pateiktas užsakovo. Administracijos personalas

nurodomas projektavimo užduotyje.

132. Šaldytuvų ūkio darbuotojai turi būti apmokyti pagal jų atliekamų darbų pobūdį. Prieš

pradėdami dirbti jie turi būti instruktuoti apie saugaus darbo metodus. Darbo metu privalo dėvėti

specialią aprangą ir naudotis jiems skirtomis saugaus darbo ir sanitarijos priemonėmis.

133. Personalo ir buitinės paskirties pastatai ir patalpos projektuojami pagal buities, sanitarinių ir

higienos patalpų įrengimo reikalavimus.

134. Darbo aplinka šaldytuvų ūkyje priskiriama gamybinių procesų grupei, kai darbo drabužių ir

kūno užteršimas galimas tik sveikatai nekenksmingomis medžiagomis, tačiau darbas vyksta

nepalankiomis oro sąlygomis.

135. Kenksmingų medžiagų koncentracija darbo aplinkos ore neturi viršyti leidžiamų dydžių

nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 23:2007 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai

dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“.

136. Sudarant šaldytuvų ūkio gamybos technologinį procesą būtina įvertinti įrenginių poveikį

darbo aplinkai. Nenaudoti įrenginių, kurie išskiria į aplinką kenksmingas medžiagas, drėgmės

perteklių arba spręsti kenksmingų išskyrimų į aplinką mažinimą įrengiant aspiracijos sistemą ir

numatant vietinius atsiurbimus.

137. Šaldytuvuose turi būti nuolat šalinamos atliekos ir kitokios šiukšlės susikaupiančios

įrenginių zonoje ir aplink juos.

138. Jei nėra galimybės sumažinti įrenginių išskiriamų kenksmingų medžiagų į darbo aplinką

kiekio, privaloma aptarnaujančiam personalui numatyti individualias apsaugos priemones.

139. Šaldytuvų ūkio įrangos keliamas triukšmas neturi viršyti normomis nustatyto triukšmo lygio

darbo vietose ir artimiausioje gyvenamoje aplinkoje. Darbuotojų apsaugai nuo triukšmo galima

numatyti individualias apsaugos priemones.

140. Įrenginių keliamas triukšmas nustatomas pagal pateikiamas jų technines charakteristikas

arba apskaičiuojamas.

141. Turi būti numatytos priemonės triukšmo lygiui, jei reikia, sumažinti: įrenginius statant

izoliuotose patalpose ant izoliuotų pamatų ir ant vibraciją izoliuojančių tarpinių, įrengiant duslintuvus

ant ortakių, padengiant ortakių paviršių garsą sugeriančiomis medžiagomis, patalpų paviršių

padengiant garsą sugeriančiomis medžiagomis.

16

16

142. Darbuotojų apsaugai nuo triukšmo vadovautis Lietuvos higienos normos HN 33:2007

„Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose

bei jų aplinkoje“ reikalavimais.

143. Produkcijos priėmimo ir atkrovimo rampos ir aikštelės turi būti taip įrengtos, kad būtų galima

saugiai atlikti krovos darbus ir saugiai manevruoti technikai. Mažiausias atstumas tarp krovos vietų, kai

transporto priemonės stovi greta – 1,0 m; kai stovi viena paskui kitą – 1,5 m. Rampos plotis skiriamas

vienai automašinai – 4,5 m.

144. Virš grindų įrengti ilgesni kaip 20 m transporteriai turi būti su pereinamaisiais tilteliais su ne

žemesniais kaip 1,0 m aptvarais ir aklina 0,1 m aukščio apatine dalimi.

145. Atviros įrenginių pastatymo duobės turi būti aprūpintos stacionariai įrengtomis kopėčiomis arba

laiptais. Atviros duobės, aikštelės, praėjimai, antresolės ir laiptai turi būti apsaugoti ne mažesnio kaip 1,0

m aukščio turėklais su 0,1 m aukščio aklina apatine dalimi.

146. Transporterio juostos, transportuojančios taruotą produkciją, greitis turi būti ne didesnis kaip 1,2

m/s. Transporterio juosta iš šonų turi būti apsaugota ne žemesniais kaip 0,2 m aukščio borteliais.

147. Visos judančios stacionarių įrenginių dalys turi būti saugiai aptvertos.

148. Ventiliatorių oro įsiurbimo angos turi būti apsaugotos tinklu su 25x15 mm dydžio akutėmis.

149. Mobilioms technologinių procesų mechanizavimo priemonėms patalpose važiuoti turi būti ne

mažesnė kaip 0,2 m aukščio atsarga iki statybinių konstrukcijų ar pakabinamų technologinių įrenginių

apačios. Praėjimuose nuo grindų iki pakabinamų technologinių įrenginių žemiausio taško turi būti ne

mažiau kaip 2,0 m.

150. Statinio konstrukcijų ir įrenginių, esančių mažiau kaip 2,2 m aukštyje ties važiuojamaja dalimi

šonai turi būti nudažomi signaline spalva.

151. Nemetalinių kolonų, apie kurias važinėja mobilusis transportas, kampai turi būti iki 2,0 m

aukščio apsaugoti metaliniais kampuočiais.

152. Gaisro atveju turi būti numatyti saugūs darbuotojų evakavimo keliai. Darbuotojų evakavimą

spręsti vadovaujantis Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisyklių reikalavimais.

153. Patalpose su amoniako įrangos reguliuojančia ir uždaromąja armatūra turi būti numatyta

ištraukiamoji ventiliacija.

154. Produkcijos laikymo kamerose su reguliuojama dujų aplinka sudaryti didesnį kaip 100 Pa

neigiamą arba didesnį kaip 250 Pa padidintą slėgį neleidžiama.

155. Produkcijos laikymo kamerose su reguliuojama dujų aplinka turi būti įrengta vėdinimo sistema

kamerai prieš iškraunant produkciją vėdinti.

156. Draudžiama įeiti į kamerą su reguliuojama dujų aplinka be individualios kvėpavimo apsaugos

priemonės, kol aplinkos oras neprisisotins deguonimi iki 20,5 proc.

157. Mašinų ir mechanizmų elektros variklių avarinis išjungimas ir kaupimo aruodų technologiniame

procese perpildymas turi būti informuojamas šviesos ir garso avarine signalizacija, kuri, savo skambėjimo

tonu, turi skirtis nuo įspėjamosios signalizacijos.

158. Šaldytuvų kamerose turi būti įrengta signalizacija apsaugai nuo žmonių uždarymo kamerose.

Kamerų išorėje, technologinio koridoriaus pusėje, turi būti įrengta šviesinė (raudona lempa) ir garsinė

signalizacija, kuri įjungiama iš vidaus.

159. Turi būti numatytas technologinės linijos mašinų ir mechanizmų valdymas leidžiantis: paleisti

mašinas eilės tvarka priešingai produkcijos judėjimo krypčiai, automatinį mašinos sustabdymą sustojus

priekyje, pagal srauto judėjimo kryptį, esančiai mašinai, paleisti bet kurios mašinos ar mechanizmo iš

valdymo pulto po įspėjamojo garsinio signalo.

160. Numatyti ilgesnių kaip 30 m transporterių paleidimą iš vienos vietos ir sustabdymą iš dviejų

vietų.

161. Visos mašinos, mechanizmai ir kiti įrenginiai ir metalinės konstrukcijos turi būti įžeminti. Nuo

kiekvienos įžeminamos mašinos arba jos dalies turi būti nuvestas atskiras laidas iki apsaugos įžeminimo

juostos kontūro.

162. Atliekos iš šaldytuvų ūkio teritorijos turi būti reguliariai išvežamos ir tvarkomos jas perdirbant

arba kompostuojant.

163. Šaldytuvų ūkio teritorijoje numatyti aikštelę, galima su stogine apsaugai nuo lietaus ir saulės,

darbuotojų poilsiui.

Documents

10:2013 I. BENDROSIOS NUOSTATOS · 3 3 III. APIBRĖŽTYS 9. Taisyklėse vartojami terminai ir jų apibrėžtys: 9.1. cheminis meliorantas – dirvožemio cheminio gerinimo – rūgštingumo