42
ÌÏÈÏÍÒ ojaxuri Zaladoba - danaSauli adamianisa da saxelmwifos winaSe! #1 l dekemberi l 2006 arasamTavrobo organizaciis «Zaladobisgan dacvis erovnuli qselis» Jurnali „ZaladobaSi mxolod cema-tyepa ar igulisxmeba“ 3 `Zdeq~-is mier ganxorcielebuli antinarkotikuli programebi 14 treiningebi 16 TavSesafari 20 ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÉ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÀÙÊÅÄÈÉÓ, ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÌÓáÅÄÒÐËÈÀ ÃÀÝÅÉÓÀ ÃÀ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ 30

#1 l dekemberi l 2006 - Anti-Violence Network of Georgiaavng.ge/assets/uploads/Publications/Samani.pdfbaa. ojaxuri Zaladobis problemaze maTi gana-Tlebis mizniT Zdeq-s araerTi treningi

  • Upload
    ngominh

  • View
    215

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

ìïèïíò

Jurnali gamodis didi britaneTisa da CrdiloeT irlandiis gaerTianebuli samefos saelCos saqarTveloSi mxardaWeriT

ojaxuri Zaladoba - danaSauli adamianisa da saxelmwifos winaSe!

#1 l dekemberi l 2006

arasamTavrobo organizaciis

«Zaladobisgan dacvis erovnuli qselis»

Jurnali

„ZaladobaSi mxolod cema-tyepa

ar igulisxmeba“

3

`Zdeq~-is mier ganxorcielebuli antinarkotikuli

programebi

14

treiningebi

16

TavSesafari

20

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÉ ÏãÀáÛÉ

ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÀÙÊÅÄÈÉÓ, ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ

ÌÓáÅÄÒÐËÈÀ ÃÀÝÅÉÓÀ ÃÀ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ

30

dagvirekeT, Zdeq-i mzad aris daxmarebisa da

TanadgomisTvis!cxeli xazi: 26 16 27

misamarTi: q. Tbilisi, antonovskaias q. #9, I

sadarbazo, bina 10.sak. tel/faqsi.: (995 32) 50 60 64

telefoni: (995 32) 39 89 34 el-fosta:

[email protected];veb-gverdi: WWW.avng.ge

www.stopvaw.org/28sep20042.html

Zdeq-is krizisuli centrebis misamarTebi:

Tbilisi – antonovskaias q. #9; I sad., bina 10;(995 32) 50 60 64; [email protected] – d. aRmaSeneblis q. #5; (8 270) 7 79 45;[email protected] – d. aRmaSeneblis q. #73; (8 27) 32 35 75,[email protected] gurjaani – noneSvilis q. #13; (8 253) 2 29 47 [email protected]@avng.ge axalcixe – kostavas q. #18; (8 265) 2 17 08 [email protected] – stalinis Cixi #1; (995 99) 54 91 42 [email protected] zugdidi – zviad gamsaxurdias gamz. #45; (8 215) 5 24 08; 5 17 03 [email protected] – meliqiSvilis q. 26, b 28. (888 222) 7 63 70 [email protected] – bratislava –raWis q. #7; (995 99) 50 55 60 [email protected] – gabriel episkoposis q. #4; (995 99) 27 14 07 [email protected] quTaisi_ rusTavelis gamziri 37a, (8 231) 5 10 84. [email protected]

ojaxuri Zaladoba _ danaSauli adamianisa da saxelmwifos winaSe!Zaladobisgan dacvis erovnuli qseli (Zdeq) ....................................2

„ZaladobaSi mxolod cema-tyepa ar igulisxmeba“

(gigi wereTeli) .....................................................................................3

„rZal-dedamTiliani“ mxolod saqarTvelos monapovari

ar aris“ (marina TabukaSvili) .............................................................5

„Tqveni muSaobiT Zalze kmayofili varT“ (Tina ilseni) .................7

„Zdeq-i msxverpls realurad exmareba“ (irina lorTqifaniZe) ........8

„es saWiro saqmea da amitomac giWerT mxars“ (maria petersoni) ....8

„es Cveni saerTo saqmea“ dekanozi miqaeli (botkoveli) ..................9

`Tabori~ — antinarkotikuli programa ...........................................10

`Zdeq~-is mier ganxorcielebuli antinarkotikuli programebi ....... 14

treiningebi .........................................................................................16

rogor iqmneboda kanonproeqti `ojaxSi Zaladobis aRkveTis,

ojaxSi Zaladobis msxverplTa dacvisa da daxmarebis Sesaxeb~ ...18

TavSesafari .........................................................................................20

partniorebi da qvelmoqmedeba .........................................................24

ojaxuri Zaladobis faqtebze sapatrulo policiis mier mowode-

bulma informaciam

„yovelgvar molodins gadaaWarba...“ (naTia bersenaZe) ..................25

Zdeq-is saswavlo viziti avstriaSi ..................................................28

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÉ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÀÙÊÅÄÈÉÓ, ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÌÓáÅÄÒÐËÈÀ ÃÀÝÅÉÓÀ ÃÀ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ ................30

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÉ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀÃÌÉÍÉÓÔÒÀÝÉÖË ÓÀÐÒÏÝÄÓÏ ÊÏÃÄØÓÛÉ ÃÀÌÀÔÄÁÉÓ ÛÄÔÀÍÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ ................................................35

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÉ „ÉÀÒÀÙÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ“ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÛÉ

ÃÀÌÀÔÄÁÄÁÉÓ ÛÄÔÀÍÉÓ ÈÀÏÁÀÆÄ ..........................................................37

„ÐÏËÉÝÉÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ“ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÛÉ ÃÀÌÀÔÄÁÄÁÉÓ ÛÄÔÀÍÉÓ ÈÀÏÁÀÆÄ ...............................................................................................37

Domestic violence: police trained as government procrastinates ..............................................................38

Summery of some articles from the magazine ............................39

sarCevi

redaqtori Tamar oqruaSviliJurnalisti Tamar oqruaSvilikoreqtori dali kupravamTargmneli TinaTin giorgaZefoto giorgi maxaTaZe, wovinar nazarova zurab oSxnelidizaineri luka gociriZe

redaqciasTan SeuTanxmeblad JurnalSi gamo-qveynebuli masalebis gadabeWdva an sxva saxiT gamoyeneba — dauSvebelia. saavtoro uflebe-bis darRveva isjeba kanonmdeblobiT.

samani #1 l dekemberi l 2006

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

ojaxuri Zaladobis prevenciis, Zaladobis msxverplTa dacvisa da fsiqo-socialuri reabi-litaciis mizniT, 2003 wlis oqtomberSi Camo-yalibda `Zaladobisgan dacvis erovnuli qseli~ (Zdeq-i, Tavmjdomare nato SavlayaZe). Zalado-bisgan dacvis erovnu-li qselis dafuZnebas win mTeli saqarTvelos masStabiT Zaladobis msxverplTa dasacavad 2001 wlidan dawyebu-li aqtiuri qmedebebi uswrebda. sawyis etapze-ve am moZraobis gaZlie-rebasa da ganviTarebas mniSvnelovnad dauWires mxari fond `Ria sazo-gadoeba--saqarTvelos~ qalTa programam da eu-Tos demokratiuli ins-titutebisa da adamian-Ta uflebebis ofisis genderulma ganyofile-bam (OSCE-ODIHR).

arasamTavrobo or-ganizaciis, Zdeq-is, ZiriTadi mizania qve-yanaSi araZaladobrivi sazogadoebis Seneba.

qseli aerTianebs 11 krizisul_sareabili-

tacio centrs (Tbili-si, quTaisi, gurjaani, zugdidi, ozurgeTi, mcxeTa, gori, ambro-lauri, mestia, axal-cixe da baTumi) da sa-qarTvelos yvela re-

gionSi regionalur da raionul komitetebs. qveynis masStabiT qseli 400-mde wevrs iTvlis.

organizacias Zala-dobis msxverplTaTvis saqarTveloSi pirveli

Zaladobisgan dacvis

erovnuli qseli(Zdeq)

sityva `samani~ qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis

mixedviT `sazRvars~ niSnavs, sazRvars sikeTesa

da borotebas, Zaladobasa da harmonias Soris.

Zaladobisgan dacvis erovnuli qselis (Zdeq) muSaoba

ojaxuri Zaladobis problemis mosagvarebladaa

mimarTuli. Cveni Jurnalis saSualebiT SevecdebiT

gavaSuqoT yvela siaxle, romelic am sferoSi iqneba.

aseve, asparezi davuTmoT Jurnalistebs da yvelas,

visac qalTa problemebi ainteresebs da SeuZliaT am

problemebis mogvarebaSi wvlilis Setana. `samanis~

daxmarebiT, aseve, saSualeba geqnebaT gaecnoT axal

socialur programebs da CaerToT maTSi. imedi gvaqvs,

rom ufro gabedulad gamogvexmaurebian is adamianebi,

romlebisTvisac ojaxuri Zaladoba aqtualuria.

axla ki uSualod Cveni organizaciis Sesaxeb: ojaxuri

Zaladoba danaSaulia adamianisa da sazogadoebis

winaSe. mas ar gaaCnia erovnuloba da eTnikuroba. es

is problemaa, romelic, samwuxarod, bevr adamians

saqarTveloSic Seexo.

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

TavSesafari aqvs. arse-bobis manZilze am TavSe-safarSi fsiqo-socialu-ri reabilitacia gaiara 81-ma qalma da bavSvma da erTma mamakacma.

msxverplTa reabi-litacia gulisxmobs socialur, fsiqolo-giur, gadaudebel sa-medicino momsaxurebas, samarTlebriv konsul-taciebs da praqtikul iuridiul daxmarebas.

Zaladobisgan dacvis erovnul qselSi (Zdeq) muSaobs cxeli xazi (995 32) 26 16 27, romlis saSualebiTac msxver-pls, anonimurobis sru-li dacviT, SeuZlia miiRos saWiro kvalifi-ciuri daxmareba.

qselis erT-erTi prioritetuli mimar-Tuleba, msxverplTa dacvis mizniT, poli-ciasTan TanamSromlo-baa. ojaxuri Zaladobis problemaze maTi gana-Tlebis mizniT Zdeq-s araerTi treningi Cau-tarebia. am treningebSi, saboloo jamSi, 627–ma samarTaldamcavma mii-Ro monawileoba.

unda aRiniSnos, rom moZaladeebi, ZiriTa-dad, sxvadasxva damo-kidebulebebis mqone pirebi arian. Zdeq-i muSaobs programebze, romlebic mimarTulia qimiur nivTierebeb-ze damokidebul pirTa samkurnalod.

Zdeq-is wevrebi sxva samTavrobo struqtu-rebisa da arasamTavro-bo organizaciebis war-momadgenlebTan erTad arian Tanaavtorebi ka-nonproeqtisa `ojaxSi Zaladobis aRkveTisa, ojaxSi Zaladobis msx-verplTa dacvisa da daxmarebis~ Sesaxeb. ka-noni parlamentma 2006 wlis 25 maiss miiRo.

aseve, organizaciis wevrebis Tanaavtoro-biT SemuSavda ojaxuri Zaladobis aRkveTisa da ojaxSi Zaladobis pre-venciis TvalsazrisiT gasatarebel RonisZieba-Ta samoqmedo gegma. Zdeq-is proeqtis farglebSi, euTos (OSCE-ODIHR) mxardaWeriT, sastumro `Tbilisi-meriotis~ sakonferencio darbazSi Catarda `mrgvali magi-dis~ Sexvedrebis seria, romelSic monawileobd-nen im saministroebisa da uwyebebis warmomadgen-lebi, romelTac kanonis mixedviT misi cxovrebaSi gatareba ekisrebaT.

kanonis implementa-ciis mizniT, arasamTa-vrobo da samTavrobo organizaciebis SesaZle-blobebis integrirebiT Zdeq-is mier ganxorcie-lebuli RonisZiebebi qveyanaSi ojaxuri Zala-dobis dasaZlevadaa mi-marTulia.

„ZaladobaSi mxolod cema-tyepa ar

igulisxmeba...“gigi wereTeli,

saqarTvelos parlamentis

janmrTelobisa da socialur sakiTxTa

komitetis Tavmjdomare.

_b-no gigi, parla-mentSi kanonproeq-tis damtkicebis dros Tqven a/o Zdeq-is mxar-damWeri brZandebo-diT. riTi iyo es ganpi-robebuli?

_ ojaxuri Zala-doba wlebis manZilze sanaxevrod arasworad gacnobierebuli, sa-naxevrod tabuirebu-li Tema iyo. faqtia, rom ojaxur Zalado-bas xSirad tragedia mohyveba. gansakuTre-biT iseTs, romlis prevencia ar xdeba. sazogadoeba xedavs, rom ojaxSi seriozu-li problemaa, magram sanam igi an mkvlelo-biT, an dasaxiCrebiT ar dasruldeba, amiT aravin ar wuxdeba. gar-da amisa, unda iTqvas, rom ojaxur Zaladoba-Si mxolod cema_tyepa ar igulisxmeba. xSi-rad igi ekonomiku-ri siduxWiriTaa ga-mowveuli. es SeiZleba iyos iZulebiTi Sroma, SeiZleba mSoblebma ai-Zulon patara bavSvi, rom imaTxovros. Cven mravali faqti viciT, roca samarTaldamca-vebi moklebulni iyvnen ra sakanonmdeblo mxar-daWeras, xSirad, ubra-lod, Tavs anebebdnen aseTi faqtis gamoZie-

nato SavlayaZe, Zdeq-is Tavmjdomare

misa

lme

bebi

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

bas. CemTvis, rogorc politikosisTvis da moqalaqisTvis, mniS-vnelovania kanonda-rRvevis prevenciac da aRkveTac.

parlamentSi am ka-nonproeqtis ganxilvas mxaradWerasTan erTad sirTuleebic axlda.

_ ratom iyo par-lamentSi am sakiTxis mimarT aseTi araade-qvaturi damokidebu-leba?

--- ver vityvi, rom iyo araadeqvaturi da-mokidebuleba, Tum-ca iyvnen kolegebi, romlebic am sakiTxs naklebad seriozulad miiCnevdnen. marTalia, rom Cven vmuSaobT biujetis formireba-ze, Tavdacvisunaria-nobis ganmtkicebaze, ekonomikis ganviTare-baze, siRaribis Semci-rebaze... Tumca, yura-dReba unda mieqces im sakiTxebsac, romlebic qveyanaSi arsebobs da garkveuli ziani moa-qvs sazogadoebisaTvis. ojaxuri Zaladobis sa-kiTxebs adre arasodes vixilavdiT, magram es aris problema, rome-

lic sazogadoebas gar-kveul safrTxes uqm-nis. am sakiTxebis wina planze wamoweva ara-samTavrobo seqtorma da dainteresebulma adamianebma moaxdines. aucilebeli iyo saka-nonmdeblo regulire-ba, rac sakmaod kargad

aisaxa kanonSi. _sainteresoa, ro-

gor gatardeba es ka-noni cxovrebaSi, da rogor moergeba igi Cvens naxevrad aziur, naxevrad evropul men-talitets?

_ mentalitetis Ta-viseburebis miuxeda-vad adamianebs unda es-modeT, rom im ojaxur konfliqts, romelsac danaSaulamde mivya-varT, aRkveTa sWirde-

ba da aq saxelmwifos unda hqondes Carevis ufleba.

aqamde arsebobda arasamTavrobo seqto-ris gamocdileba. maT ucxoeli donorebi hya-vdaT da es kargia _ zo-gierT sakiTxSi ama Tu im qveynis gamocdilebis gaziareba gvWirdeba. saqarTvelo xom unda gaxdes ganviTarebuli demokratiuli qveyana evropuli faseulobe-biT, im nacionaluri RirebulebebiT, rac Cven gagvaCnia. magram maT ricxvSi ar Sedis ojaxuri Zaladoba, ra-sac dRes ukve kanoniT varegulirebT. vTvli, rom es kanoni Tavisi suliskveTebiT namdvi-lad emTxveva im princi-pebs, rac Cvens sazoga-

doebaSi arsebobs. Cven ojaxuri tradiciiT da ojaxis simyariT yovel-Tvis viyaviT cnobili. am kanonproeqtis miRe-bisas me bevr diskusia-Si miviRe monawileoba da vfiqrob, Cveni argu-mentebi damajerebeli iyo — ojaxebSi Zala-doba arsebobs da mas sakmaod mZime Sedege-bamdec mivyavarT. Cveni kanonproeqtis mizani swored ojaxis simtki-

ce da misi Rirsebis da-cva gaxldaT. amitomac CaverTe am procesSi da Sevecade Cemi wvlili Semetana mis ganxor-cielebaSi. rac Seexeba kanonis aRsrulebas, bunebrivia, Semova axa-li regulaciebi, axali Tema samarTaldamcavi struqturebisaTvis, instituciuri ganviTa-rebisaTvis. rac mTava-ria samarTaldamcavebs ukve SeeZlebaT damcavi da Semakavebeli orde-rebis daxmarebiT qmedi-Ti gadawyvetilebis mi-Reba. amave dros, im mo-sazrebasac veTanxmebi, rom dReisaTvis Cvens saxelmwifos namdvilad ar aqvs kanonproeqtis srulad ganxorcie-lebisTvis saTanado finansuri resursebi,

magram Cven mainc unda daviwyoT, Tundac, mci-re proeqtebiT.

_sxvaTa Soris, na-poleons hqonda Tur-me aseTi gamoTqma: `mo-diT, jer daviwyoT da Semdeg vnaxoT~.

_(icinis) napoleonis Semdeg bevrma wyalma Caiara da vnaxeT, rom misi es gamoTqma yo-velTvis ar amarTlebs. Tanamedrove menejmen-ti da ekonomikac imas

`Cems qmars aseTi ucnauri eWvianoba cixidan gamosvlis

Semdeg dasCemda. amqveynad aravis aqvs ufleba, momiaxlo-

vdes da Tundac xeli CamomarTvas. sul erTia, asakovani

kaci iqneba es, Tu 14 wlis biWi. amas Tu Tvali mohkra, Sei-

Zleba gamartyas...~ (nawyveti istoriidan)

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

amtkicebs, rom saqmis mxolod dawyeba ar aris mTavari, unda ar-sebobdes saTanado ana-lizi da mtkicebulebe-bi. amitom mgonia, rom Cven aranakleb verkve-viT marTvis sakiTxeb-Si, vidre napoleoni (icinis). me yovelTvis imis momxre viyavi, rom kanoni realuri yo-filiyo. amitom imis iluzia, rom mTeli qve-ynis ekonomika ojaxu-ri Zaladobis mogva-rebaze gadaerTvebo-da, ar gvqonia. Tumca vfiqrob, rom, rogorc arasamTavrobo, ise sazogadoebis sxva da-interesebul nawils, romelsac miaCnia, rom es problema aqtua-luria, asparezi unda hqondes. es swored is mimarTulebaa, sadac SeiZleba erToblivi, efeqturi muSaoba. xSi-rad aseT socialurad datvirTul proeqtebs saxelmwifos dakveTiT arasamTavrobo seqto-ri axorcielebs.

_ ras usurvebdiT im arasamTavrobo or-ganizacias, romelmac saqme mza saxiT aqamde moitana, raTa saxel-mwifom gadaibaros misgan?

_ Tqveni arasamTa-vrobo seqtoris roli am saqmeSi udaod didia. gisurvebT, gaagrZeloT muSaoba da, rac ufro naklebi iqneba ojaxuri Zaladoba, rac ufro naklebi samuSao geqne-baT, es imas miuTiTebs, rom kanonproeqtis mi-Reba marTebuli iyo. darwmunebuli var, rom SemdgomSi sxva saxis

problemebze gadaer-TvebiT. axla mTavaria, rom Seiqmnas realu-ri samuSao gegma da sakanonmdeblo aqtiT dawyebuli saqme cxo-vrebaSi gagrZeldes. amas,albaT, calke ki-dev dasWirdeba sagan-manaTleblo kampania. samwuxarod, mec vicnob iseT ojaxebs, sadac Za-ladoba, praqtikulad, cxovrebis norma gax-da. droa, adamianebi dafiqrdnen amaze da urTierTobebis wesi Secvalon.

sxvaTa Soris, min-da erT sakiTxsac Se-vexo: kanonis ganxil-vis dros isic iTqva, rom TiTqos am saki-Txze didi raodeno-biT grantebi gamoiyo da amitomac gaxda igi aqtualuri. minda gan-vacxado, rom me namd-vilad ar gamigia ase-Ti grantebis Taobaze da jgufma, romelTan erTadac me vmuSaob-di, masze dakisrebuli samuSao sruliad uan-garod Seasrula.

Tqven axla win konkretuli nabijebis gadadgmis etapi gaqvT da visurvebdi, rom es nabijebi zomieri iyos. mivyveT samoqmedo geg-mas, raTa sazogadoebam droulad dainaxos am kanonproeqtis sikeTe.

p.s. (redaqciisgan): miuxedavad gatare-buli samuSaoebisa da mxardamWerTa aqtivo-bisa samoqmedo gegmis miReba ar moxda dadge-nil vadebSi da, samwuxa-rod, misi damtkiceba gaurkveveli droiTaa gadadebuli.

„rZal-dedamTiliani“ mxolod saqarTvelos monapovari ar aris...“

marina TabukaSvili, fond `Ria sazogadoeba

– saqarTvelos~ qalTa programis

koordinatori:

samxreT kavkasiis

qveynebSi qarTveli qali yvelaze metadaa Tavisufali, magram es ar niSnavs, rom eTniku-rad qarTul ojaxebSi qalebi ar iCagrebian. isini iseve iCagrebian, rogorc danarCeni qa-lebi msoflios yvela qveyanaSi, ganurCevlad ekonomikuri Tu inte-leqtualuri donisa.

Zaladoba dafuZne-bulia adamianis agre-siaze, agresias ki ero-vnuloba da eTnikuroba ar gaaCnia. sxva saqmea, Tu ramdenad kul-turulia adamiani, anu,

kulturul adamians SeuZlia Tavi Seikavos sxvisi daCagvrisagan.

me rom mkiTxoT, roca bavSvi xedavs, rom de-das uyvirian, scemen, mis warmodgenaSi yalibdeba azri, rom aseTi mopyro-ba SeiZleba. Tumca es ba-vSvi, SeiZleba, rogorc moZaladis, aseve msxver-plis mxares dadges. imis mixedviT, rogori iqne-ba misi arCevani. kidev ufro samwuxaroa, rom Zaladobis msxverpli qalebi SeiZleba Tavad gaxdnen moZaladeni maT mimarT, vinc maTze sus-tia. es yvelaze samwuxa-ro ramaa, rac ki ojaxuri Zaladobis Sesaxeb Sevi-tye. yovelive es arRvevs im cnobil stereotipis Sinaarss, rom `moZalade cudia, msxverpli ki kar-gi~. dakvirvebam gviCvena, rom moZalade qali Surs iZiebs Svilebze, sce-ms maT, radgan, etyoba, `Cxubi—morevazea~. aseve

6

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

Zalze samwuxaro gamo-vlenaa dedamTilebis Zaladoba rZlebze. cen-traluri aziis qveynebSi Zalze mwvaved dgas es sakiTxi. ase, rom, `rZal-dedamTiliani~ marto saqarTvelos `monapova-ri~ ar aris.

patriarqalur oja-xebSi, roca mama co-cxali araa, vaJebs, da-qorwinebis Semdeg, gan-sakuTrebuli grZnoba uCndebaT dedis mimarT. anu, zogadad, meuRlis survilebis ignorire-bis fonze—dedaa gafe-tiSebuli. dameTanxmeT, Zalze dasafiqrebeli faqtia. magram, rogorc vTqviT, arsebobs kul-tura, ganaTleba da, Se-sabamisad, qcevac amisda mixedviT unda ganisazR-vros. rac yovelTvis ad-vili araa postsabWoTa qveynebSi, gansakuTrebiT ki—saqarTveloSi, sadac mimdinareobs brZola gadarCenisTvis, sadac ganze rCeba iseTi saki-Txebi, rogoricaa igive kultura da ganaTleba. am fonze Zalze cotas SeuZlia SeinarCunos is adeqvaturoba, romelic mas vinmes daCagvris saSualebas ar miscems.

Tu TemSi miRebu-lia, rom colad Ser-Tvis mizniT qaliSvilis motaceba normaluria da aravis ainteresebs moZalade qmris mimarT gogonas damokidebu-leba, Tu mSoblebis si-yvaruls sjabnis sircx-vili imis gamo, Tu ras ityvis xalxi da amis gamo Svils kars uketa-ven --- es saSineli nor-maa. me kargad vicnob qarTul tradiciebs da

danamdvilebiT vici, rom motaceba tradicia ar aris. es mogvianebiT gaCenili simaxinjea da ara tradicia.

agresiis erTaderTi ganmsazRvreli siRari-be ar aris, magram erT-erTi ZiriTadi faqtori namdviladaa. iseve, ro-gorc moZalade SeiZleba iyos adamiani, romelic ar ekareba alkohols, magram esec ar niSnavs, rom alkoholi ar aris Zaladobis erT_erTi faqtori _aris!

saqarTveloSi Zala-dobis sakiTxs amwvavebs erTi garemoeba, rome-lic kanonSi ver aisaxa. es qonebis uflebebs exeba. msxverpls ar SeuZlia moZaladesTan gaCereba, magram wasas-vleli ar aqvs da ami-tomac, iTmens. mas ar iRebs mSoblis ojaxi, romelsac aseve farTi ar gaaCnia. am konteqst-Si Zalze mniSvnelovania TavSesafari, magram esec araa gamosavali, radgan TavSesafarSi mudmivad veravin darCeba. me mainc yvelas movuwodebdi, rom efiqraT saqorwino xelSekrulebebze. es er-TaderTi ramaa, rac qals quCaSi darCenisgan ixs-nis. mxolod mas SeuZlia daixsnas msxverpli.

am problemis mogva-reba, romelzec axla arasamTavrobo seqtori muSaobs, saxelmwifos gadasawyvetia. magram gadawyvetilebas Sesru-lebac sWirdeba. qalTa mimarT Zaladobisa da adamianTa trefikingis winaaRmdeg gana manamde ar arsebobda saxel-mwifo samoqmedo gegma.

cxadia, iyo, magram ami-saTvis saxelmwifosgan arc politikuri neba da arc Sesabamisi cno-biereba ar arsebobda.

90-iani wlebis meo-re naxevridan amas yve-lafers arasamTavrobo seqtori uZRveba. axla am sakiTxebze muSaoba saxelmwifo struqture-bis daniSnulebac gaxda. ,,Zaladobisgan dacvis erovnuli qseli” Seiqm-na im mizniT, rom saxel-mwifos Sedegi mza saxiT miewodos.

moxaruli var, rom ojaxuri Zaladobis Se-saxeb kanonis ganxilvas veswrebodiT. Cven war-movadgendiT praqtikos-Ta frTas. am proeqtis erT-erT avtorTagani Zaladobisgan dacvis erovnuli qselis wevre-bic arian. maT manamde sakmaod bevri imuSaves, ramac kanonze gavlena moaxdina. gansakuTrebiT iseT punqtebze, rogo-ricaa muSaoba moZala-deebTan. kanonis mizani moZaladis cixeSi Ca-jdoma ar aris. aseve, ar migvaCnia sworad is, rom yoveli Zaladobis faqts gayra mohyves. amisTvis saWiroa gaacnobiero, rom moZaladec adamiania da masTanac iseve unda imuSao, rogorc msxver-plTan. swored moZala-dem unda gaiaros iseTi programa, romlis Sede-gadac igi aramoZalade gaxdeba. roca amas gan-vixilavdiT minesotel advokatebTan, iqve gavi-geT, rom bevri moZalade Tavad xdeba am kursebis maswavlebeli.

ojaxur Zaladobaze sxvebic muSaoben, magram

ara mgonia, 2001 wlidan vinmes am kuTxiT Cvenze meti hqondes gakeTebu-li. 2003 wlidan Cvens organizacias daerqva `Zaladobisgan dacvis erovnuli qseli~. er-TaderTi, rac qsels ar hqonda, es iyo TavSe-safari. Cven vTvliT, rom roca qseli muSaobs, mas unda hqondes adgili, sadac msxverpls miiRebs da gauwevs fsiqo-socia-lur daxmarebas. amJamad TavSesafari arsebobs da misi funqcionireba swo-red qselis gaZlierebas gulisxmobs.

Zdeqis momavali, vfiqrobT, Zalze dama-mSvidebelia: igi sakmaod Tanmimdevrulia; aqvs sakmaod mkveTrad ga-moxatuli mizani; icis, ra unda da rogor imu-Saos. aseTi organizacia friad misaRebia damfi-nanseblisaTvis.

SarSan bankhokSi qalTa forumze qselu-ri programebis dire-qtorma winaswar mTxova, rom Cvens mier Catare-buli yvelaze efeqturi samuSaoebi CamomeTvala. roca vuTxari, rom Zde-qs 2005 wels ufro meti dafinanseba hqonda, vi-dre 2000 wels mTel qalTa programas, dire-qtori gaocda.

Zdeqs, dafinansebas-Tan erTad, gakeTebuli saqmeebic bevri aqvs.

qselis TanamSromle-bma sakmaod rTuli gziT iares. organizaciis mu-Saoba sruliad gamWvir-valea - rac gakeTda, yvelaferi Cans. bednie-ri varT imiT, rom am xalxma imedi namdvilad gagvimarTla.

7

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

raxan dafinanseba vax-seneT, vityvi, rom Cven yvelani unda viswrafo-deT, raTa gare dafinan-seba Sida dafinansebiT Seicvalos. marTalia, parlamentma miiRo ka-noni ojaxuri Zalado-bis Sesaxeb, magram Tavad dafinanseba jerac ar aris gamoyofili _ wels amisTvis saxelmwifo biujeti mzad ar iyo. es yvelaferi 2008 wels iqneba. Cemi mtkice mo-Txovnaa, rom dafinans-des is organizaciebi, romlebmac am periodis manZilze sazogadoebis-Tvis saWiro es tvirTi patiosnad atares. gan-sakuTrebuli delika-turoba da sifaqizea saWiro, raTa samTavro-bo struqturebma Cveni gamocdileba miiRon. gamocdileba ki Cven na-mdvilad gagvaCnia. amas winaT SevxvdiT sakmaod simpatiur qalbatonebs Tamar beruCaSvilsa da qeTi maxaraSvils da da-

vinaxeT, rogor pativs scemen isini arasamTa-vrobo organizaciebis mier gaweul Sromas da, rac mTavaria, dialogis survili aqvT. imedi gva-qvs, rom Tu es TanamS-romloba gagrZeldeba, yvelaferi kargad iqne-ba..

„Tqveni muSaobiT Zalze kmayofili varT“

Tina ilseni, euTos demokratiuli

institutisa da adamianis uflebebis

ofisis mrCeveli genderuli sakiTxebis

dargSi

ojaxur Zaladobas nacionaluri saxe da sazRvrebi ar gaaCnia. arsebobs mosazreba, Ti-Tqos romelime qveyana amisagan dazRveuli iyos, magram ar daijeroT! es problema yvela qve-ynisaTvis aqtualuria. amitom mis winaaRmdeg yvelam erTad unda vi-brZoloT: saxelmwifom, arasamTavrobo organi-zaciebma da policiam, mTelma sazogadoebam.

es procesi saqar-TveloSi warmatebiTaa dawyebuli. sami wlis win Cven aq sapatrulo policias pirveli semi-nari CavutareT. avuxse-niT, Tu ra roli unda

iTamaSos man ojaxuri Zaladobis aRkveTis saqmeSi. mas Semdeg va-devnebT Tvalyurs da vxedavT, rom ojaxuri Zaladobis winaaRmdeg brZolaSi sapatrulo policiis CarTvam pozi-tiuri roli Seasrula. euTos demokratiuli

institutebisa da ada-mianis uflebebis ofi-sisaTvis (OSCE-ODIHR) es sakiTxi namdvilad

prioritetulia. Cvenma organizaciam, rogorc ki daiwyo genderul programebze muSaoba, ojaxur Zaladobas Ta-vidanve didi yuradRe-ba miaqcia. Cven gvjera, rom verc sazogadoeba-Si qalTa rolis amaR-lebaze da verc qalTa

liderobaze ise ver vi-saubrebT, Tu xmamaRla araferi vTqviT ojaxu-ri Zaladobis Sesaxeb.

saqarTveloSi Tqveni organizaciis moRvawe-obiT Zalze kmayofili varT. vxedavT, rom qal-Ta Zaladobis winaaR-mdeg moZraobam moicva regionebi, ZalovnebTan sistematurad tardeba treiningebi, ukve ar-sebobs msxverplTa Ta-vSesafari da mTavaria, rom ojaxuri Zaladoba qveyanaSi kanonis ZaliT isjeba.

darwmunebuli varT, rom sazogadoeba rac ufro met yuradRebas dauTmobs am sakiTxs, ojaxuri Zaladobis winaaRmdeg brZola miT ufro sistematur xa-siaTs miiRebs.

`Cemi gogoebi sportsmenebi arian, lojSi savarjiSod Toki

aqvT Camobmuli. yovel dRe Cemi qmari jer umizezod mlan-

ZRavs, Semdeg ki rogorc wesi, meubneba, aq Seni xeliT Camoabam

axal Toks da Tavs CamoixrCobo da ase yovel dRe.. xandaxan

vfiqrob, marTlac xom ar davujero... (nawyveti istoriidan)

�6

1 6

�7

„Zdeq-i msxverpls rea-lurad exmareba...“

irina lorTqifaniZe, amerikis iuristTa

asociaciis warmomadgeneli

amerikis iuristTa asociaciam kanonproeqt-ze muSaoba jer kidev 2002 wels daiwyo. 8 Tvis manZilze ZiriTadi principebi SemuSavda: ras niSnavs ojaxuri Za-ladoba, ra formiT ga-moixateba igi da sxv.

2004 wels ka-nonproeqtma amerikeli advokatebis eqspertiza gaiara da kidev ufro daixvewa. proeqti sa-bolood dadebiTad Se-fasda da sruli saxiT 2005 wlis oqtomberSi parlamentSi gansaxil-velad Sevida.

`ojaxuri Zaladobis~ kanonis yvelaze didi siaxle damcavi da Se-makavebeli orderebia. Cven gvjera, rom maTi gamoyeneba daexmareba samarTaldamcavebs Za-ladobasTan brZolaSi. kanonproeqti sruli saxiT 2008 wlidan Se-dis ZalaSi

policias ukve gaaC-nia iuridiulad gamya-rebuli orderi, rome-lic erTgvari samarT-lebrivi meqanizmia.

dro gviCvenebs, ra-mdenad efeqturi iqneba es siaxle praqtikaSi, rogor miiRebs mas sa-zogadoeba.

da bolos, minda vTqva, rom Zdeq_i is organizaciaa, romelic msxverpls realurad exmareba. Cven CavatareT kvleva da vnaxeT, rom sazogadoeba dadebiTad afasebs Tqvens muSao-bas. ase, rom Zalado-bisgan dacvis erovnul qsels vusurveb, am mi-marTulebiT kvlavac gaagrZelos muSaoba.

„es saWiro saqmea da ami-tomac giWerT mxars...“

maria petersoni Sveduri fondis

` Kvinna till Kvinna ~-s (` qalebi –qalebisaken~)

warmomadgenili saqarTveloSi. fondi

1993 wels daarsda. saTao ofisi mdebareobs

stokholmSi. fondi mxars uWers

konfliqtur da postkonfliqtur

zonebSi arsebul qalTa organizaciebs.

iTvleba, rom Sve-deTSi dRes qalTa uflebebi sakmaod kar-gadaa daculi, magram am process daaxloebiT 100 weli mainc dasWir-da. qalTa organizacie-bi gansakuTrebiT 60 -70 ian wlebSi gaaqtiur-dnen, roca saubari qalTa Tasworuflebia-nobaze daiwyo. qalTa uflebebis dacvas xeli Cvenma profkavSirebmac Seuwyo. Tumca arsebo-ben qalTa organizacie-

`me da Cemi qmari raionSi vcxovrobT. ukve 5 welia, rac da-

vqorwindiT, magram Svili ar gvyavs. eqimebis TqmiT, uSvilo

arcerTi varT, magram bavSvi jer ar Cans. yovel Tves CemTvis

wameba moaqvs. qmris mSoblebi arc uxeSobas eridebian da arc

damcirebas. amas winaT mamamTilma nakeliT savse taWkaze~ mi-

Txra, amaSi unda Sen SegabaT, mainc berwi xaro.~ (nawyveti is-

toriidan)

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

bi, romlebic profkav-Sirebisgan kidev ufro met mxardaWeras iTxo-ven.

unda iTqvas, ojaxu-ri Zaladobis Tema ise-ve, rogorc sxva qvey-nebisaTvis, SvedeTSic Zalze aqtualuria. dRes aq am Temaze sak-maod bevri organiza-cia muSaobs. Tqven war-moidgineT, rom damcavi meqanizmi arc CvenTan aris bolomde daregu-lirebuli. ojaxi rTu-li organizmia da rea-lobaa, rom Tu qali po-liciaSi uCivis moZala-de qmars, sasamarTloze mowmis gareSe Znelia simarTlis mtkiceba.

rac Seexeba qalsa da politikis sakiTxs, marTalia, SvedeTis parlamentSi savsebiT daculia sqesTa Soris balansi, magram Cven ara-sodes gvyolia qali pre-mier-ministri. Cven amas `minis Weris~ problemas vuwodebT: qali Tu ro-melime maRal safexurs miaRwevs, ufro maRla svlaSi mas e.w. ` minis Weri~ eRobeba. magram, samagierod, Cven gvyavs qali - Tavdacvis minas-tri (!). es Tamami nabijia qveynisTvis.

rac Seexeba Tqvens organizacias, Cven ukve naxevari welia, rac Tqven-Tan vTanamSromlobT. 2006 wlidan erToblivi proeqti wamoviwyeT. Cve-ni dafinansebiT gaZlier-da Zdeq~-is TavSesafari, romelic saqarTveloSi TavisTavad unikaluria. Cveni xelSewyobiT gaixs-na axali TavSesafari axalcixeSic, romelsac a/o,,samcxe-javaxeTis de-

mokrat qalTa sazogado-eba”, Tavmjdomare marina modebaZe xelmZRvane-lobs. Tavad TavSesafris arseboba mniSvnelovani saqmea. mniSvnelovania, rom ojaxuri Zalado-bis msxverpl qals sadme wasasvleli unda hqon-des, radgan faqtia, rom ojaxidan mxolod uki-duresad sasowarkveTili adamiani midis.

me ramdenjerme viya-vi aqaur TavSesafarSi da swored aseTi ada-mianebi vnaxe iq. maTTan saubris Semdeg ki mi-vxvdi, rom Tqveni dax-marebis gareSe isini, ubralod, quCaSi aR-moCndebodnen. Tan ume-tesoba xom SvilebTan erTadaa gamoqceuli!

aqve unda iTqvas, rom saqme, rac Tqven wamoiwyeT, sakmaod rTulia. Tqven dabeji-TebiT, nel-nela unda arwmunoT adamianebi, am ideis aucileblo-basa da saWiroebaSi. TavSesafris garda ga-sakeTebeli uamravia: samarTaldamcavebTan, eqimebTan da Jurna-listebTan Casatarebe-lia treningebi. am ada-mianebma, ojaxur Zala-dobas profesiuli mo-valeobis Sesrulebis dros rom xvdebian, sakiTxisadmi midgoma unda Seicvalon. Tun-dac, eqimma, qmrisgan nacem qals rom naxavs, policias Tavad unda acnobos da ar daelo-dos, amas qali gaake-Tebs, Tu-ara.

amitom vambob, rom samuSao bevria, es saWiro saqmea da amito-mac, giWerT mxars.

„es Cveni saerTo saqmea...“

dekanozi miqaeli (botkoveli)

sruliad saqarTvelos kaTalikos patriarqis

mdivani

me sasuliero piri var da SeuZlebelia, rom araferi vTqva Taboris mamaTa monas-terSi a/o Zdeq-is mier g a n x o r c i e l e b u l i proeqtis Sesaxeb. es Cveni saerTo saqmea.

mkurnalobis aseTi forma msoflioSi apro-birebulia da saqar-TveloSi misi danergva Zalze gvaimedebs. isic viciT, rom amas pirve-li nayofic mohyva.

rogorc ki pa-triarqis fondi daar-sda, prioritetad

narkomaniasTan brZo-la daisaxa. misi uwmin-desoba yvelaze kargad grZnobs am senis saSi-nelebas da, amitom ar-cerTi qadageba da lo-cva ise ar mTavrdeba, es rom ar aRniSnos. me didi xania vusmen pa-triarqis qadagebas, da iseTi mkacri, rogorc narkotikebis reali-zatorebze saubrisas iyo, igi arasdros mi-naxavs. axlac maxsovs misi saxe, roca ambob-da. rom vinc xels uw-yobs am senis danergvas xalxSi, isini sisxlian purs Wameno. es ise iyo warmoTqmuli, rom xalxs gaaJrJola.

roca gveubnebian, rom qveyanaSi 250 000 narkomania, es saSine-

10

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

lebaa. anu, Cveni ge-nofondi safrTxeSia. amitomacaa, rom ekle-siam miznad daisaxa am problemasTan brZo-la. Cven yvelanairad mxars vuWerT eklesii-sa da Tqveni organiza-ciis TanamSromlobas. am sens erTi adamianic Tu gamoglije, ukve gamarjvebaa.

CvenTvis cnobilia, rom organizacia Zdeq-i mxolod am mimarTule-biT ar muSaobs. Tqveni mizani ojaxuri Zala-dobis winaaRmdeg br-Zolaa. Tumca, xSirad, isev ojaxis Rirsebidan gamomdinare, adamiane-bi Zaladobis faqts ar axmovaneben. zogadad, adamianis zneobrivad Camoyalibebis process ojaxi unda uwyobdes xels. sulierad zrdis sakiTxSi mas eklesia unda daexmaros, xolo inteleqtualurad igi skolasa da umaRles saswavlebelSi unda izrdebodes. ai, am ins-titutebis erToblio-ba ayalibebs jansaR pirovnebas.

Zaladobis Sesaxeb cnobebi, albaT, Tqven ufro didi raodeno-biT mogepovebaT, ma-gram Cvenc vflobT garkveul informacias . sasuliero pirebisa da eqimebis profesie-bi hgvanan erTmaneTs_oriveni mkurnalebi arian. CvenTanac xSi-ria SemTxvevebi, roca qalebi Civian, rom isi-ni Zaladobas ganic-dian. zogadad, mrevli qalbatonebisagan Sed-geba. kargi iqneboda, rom maTi meuRleebic

iyvnen eklesiurni, ma-Sin es sakiTxi ufro advilad mogvarde-boda: orives erTad davibarebdiT da maT problemebze erTad gavesaubrebodiT. ise, Tqvens organizaciaSi dasaxmareblad ramde-nime qalbatoni gamo-vgzavneT.

miRebulia, rom qalma, qristianuli azrovnebidan gamomdi-nare, ufro meti unda daTmos. es sazoga-do wesad namdvilad ar gamodgeba. yvela ojaxs, sadac Zala-dobis uxeSi faqtebi xdeba, individualu-ri midgoma sWirdeba. winaaRmdeg SemTxveva-Si, SeiZleba, romeli-me mxare usafuZvlod gavamtyunoT. me Tvals vadevneb Tqvens mu-Saobas (rogorc pa-triarqis TanaSemwes, es samsaxureobrivadac mevaleba) da vfiqrob, rom Tqvens organiza-cias momavali namdvi-lad aqvs. sazogado-ebas msgavsi proble-mebi yvela droisTvis axasiaTebda, magram igi gansakuTrebiT dRes gaxda aqtualu-ri, roca ase daiZaba cxovrebis ritmi. aseT SemTxvevaSi adamianebi ufro xSirad uSveben Secdomebs, zneobri-vi magaliTebic ufro naklebia da am dros matulobs narkomania da ojaxuri Zalado-ba. amitom, iseTi or-ganizaciebis arsebo-ba, rogoric Tqvenia, namdvilad waadgeba am procesebis gajansaRe-bas.

abanoTubnidan bi-liki maRla midis. es gza namdvilad migi-yvanT taZramde. magram misken mimavalma 12 na-bijze meti unda gadad-ga. es fraza ubralod ar gviTqvams: sazRvar-gareT — friad gavrce-lebuli meTodis `12 nabijis~ daxmarebiT bevri narkomani cxo-vrebas ubrundeba. sta-tistikuri monacemebis mixedviT, iq, am meTo-diT gankurnebulTa ri-cxvi, 7%-10%-ia. pro-grama CvenTan Taboris mTaze agebul feriscva-lebis mamaTa monaster-Si xorcieldeba da iq rom moxvde, jer Tavad

`Tabori~antinarkotikuli programa

`maT erTi xeli uflisTvis

aqvT magrad Cakidebuli,

meore ki – erTmaneTisTvis,

SpricisTvis adgili rom ar

darCeT~. . . .

11

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

unda icvalo feri da uari Tqva nebayoflo-biT sikvdilze, CauRr-mavde sakuTar suls da gagiCndes qristianis-Tvis yvelaze mTavari _ monaniebis survili. sa-reabilitacio centrSi mosulebs sasuliero pirebi da fsiqologebi exmarebian narkotiku-li damokidebulebisa-gan ganTavisuflebaSi.

arqimandriti barT-lome, Taboris mTis fe-riscvalebisa da mart-yofis yovelTa wmindan-Ta saxelobis monastris winamZRvari: misi uwmin-desobisa da unetares-obis, ilia meoris, didi survili iyo saqarTve-

loSi yofiliyo narko-manTa sareabilitacio centri. wminda samebis sakaTedro taZarSi da-viwyeT narkomanTaTvis wirva. wirvaze mosulma adamianebma gamoTqves survili, rom ecxovraT monasterSi. sul male gamoCndnen a/o `peoni~-sa da Zdeq-is (Zalado-bisgan dacvis erovnu-li qseli) xelmZRvane-lebi nato SavlayaZe da eliso amirejibi. maTi uSualo monawileobiT, gverdiT dgomiTa da daxmarebiT Seiqmna nar-kologiuri fsiqo_so-cialuri sareabilita-cio centri `Tabori~.

rac Seexeba ~12 na-bijs~, proeqtis mu-Saoba gamarTlebulia. narkomans dasawyisSi uWirs fsiqologTan urTierToba, aRiareba imisa, rom Tavisi saq-cieliT ojaxsa da me-gobrebs tkivili miaye-na. magram mere rwmun-deba, rom am programi-sa da Cveni daxmarebiT, axali cxovreba iwyeba. ise, xSirad ukvirT, rogor muSaoben mR-vdeli da fsiqologi erTad. me vTvli, rom isini erTmaneTs avse-ben. rasac amgvar ada-mians Cven ver vaZlevT, imas gamocdili fsiqo-logi Tavisi muSaobiT axerxebs. fsiqologi narkomanebTan erTa-daa da atarebs Tera-piul kurss, sadac es adamianebi erTmaneTis gverdze bolomde ixs-nebian.

`mjera, rom CemTvis saRi azrovnebis dabru-neba mxilod uzenaes Za-las SeuZlia, ~_ambobs

`12 nabijis ~ erT _ erTi postulati..

mzad varT, Cvens centrSi yvela re-ligiis adamiani mivi-RoT. Cven `peonTan~ da `Zdeq~_Tan erTad, qalTa koloniaSi vmu-SaobT da iq 4 musli-mani gvyavs, romlebic Tavisuflad eswrebian Cvens saubrebs. ufro metic: roca koloniis teritoriaze Sevdivar, erTi muslimani qalba-toni, xmamaRla iZaxis: `mamaCveni movidao~ (icinis), Cven fsiqo-logebi vaxseneT, maTi survilia, am gzaabneul adamianebs gza gauxsnan RvTisaken. radgan, Tu

adamiani RmerTs ipovis, misi Svela SeiZleba.

maT, vinc CvenTan modis, abstinenciuri sindromi, anu fizikuri damokidebuleba moxs-nili unda hqondeT. su-lieri da fsiqologiu-ri damokidebulebis moxsna ki xangrZlivi procesia da amaSi Cven vexmarebiT.

narkomanebTan mu-Saoba ar aris advili. maTi saubari dasawyis-Si moklebulia lo-gikas, ver msjeloben, magram gadis 2_3 kvira da icvlebian, mSvidde-bian. fsiqologi manana soloRaSvili TovlSi, wvimaSi yoveldRe mo-

arqimandriti barTlome

1�

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

dioda. misi muSaobis Sedegi TvalnaTliv Cans - dRes 17 fxize-lia. es cudi maCvenebe-li ar aris.

a/o `peonma~ da or-ganizacia `Zdeq-ma~ SesZles, narkomaneb-Tan muSaobis gamocdi-lebis gasaziareblad poloneTSi gaegzavnaT jgufi, romelSic Se-vdiodiT: me, nariyalas taZris winamZRvari, de-kanozi giorgi Tevdo-raSvili da fsiqolo-gi ina sulxaniSvili. Cveni TvaliT vnaxeT, iq rogor muSaobs es programa, swored po-loneTSi vnaxeT uamra-vi yofili narkomanis bednieri da mxiaruli saxe. isini erTmaneTiT xaroben. iq iyo kaci, romelmac mxolod 3 wlis Semdeg miaRwia si-fxizles. qali, romlis meuRlec damokidebu-li iyo alkoholze, ma-gram imeds ar hkargav-da, rom qmari dasZlev-da am saSinel sens. arc me vkargav imeds. rom Cvens narkomanebsac eS-velebaT.

dRes sareabilita-cio centrSi 20_dan 25 wlamde asakis 12 axalgazrda adamiania. Zalian gauWirdaT, ma-gram mainc gadadges es nabiji. isini aRiareben, rom narkomanebi arian. amis gareSe gankurneba ar modis. maT erTi xeli uflisTvis aqvT magrad CaWidebuli, meore ki erTmaneTisTvis, Spri-cisTvis adgili rom ar darCeT.

monastridan qalaqi Zalian lamazad mos-Cans. qalaqi xom co-

cxali arsebaa: uyvars, swuxs, xmaurobs, gani-cdis. misgan gansxvave-biT, biWebs es grZnobebi ar gaaCndaT, narkotik-ma yvelafris SegrZneba waarTva.

mamuka, 21 wlis: sai-

dan daiwyo yvelaferi? saidan da 15 wlis aski-dan, anu pirveli gasin-jvidan . jibeSi fuli rogorc ki gamiCnda, Cemma erTma ufrosma megobarma SemomTavaza da gavikeTe. momewona, sul cota xanSi Semi-yvarda. erT weliwadSi ki ukve Zalian Sevto-pe. daviwye heroinis

seriozuli moxmareba. Cemi me _ 17 weliwadi saerTod ar maxsovs, ar gamovfxizlebul-var. 5 Tvea ar gamike-Tebia da axla mivxvdi, ras niSnavs sicocxle, siTbo, sicive.. mimix-vdebiT amas Tu ara, ar vici_manamde saerTod verafers vgrZnobdi. wels gazafxuli Sevi-grZeni, nuSi rom ayva-vda, davinaxe, is mwva-ne balaxic SevamCnie, anu samyaro damibrun-da Tavisi ferebiT, es

wlebi xom yvelaferi uCemod iyo!

yvela narkomani arakacia, `farCakia~, rac ar unda iZaxos - magari varo, sazizRa-ria! narkomani dedas atyuebs, mamas, aravin arafrad miaCnia…

13 wlis patara da myavs da gamwarebul-ma miTxra, - cxovrebas ratom mingrevo da am sityvebmac ar gamaCera, meti Tavmoyvareobis Selaxva raRa ginda! samwuxarod, amaze axla vfiqrob, roca gamo-vfxizldi,

ram gamomafxizla? erT mSvenier dRes mi-

vxvdi, rom ase cxo-vreba ar SeiZleboda... dedaCemis da Cemi pa-tara dis cremlebs veRar gavuZeli da vTqvi_morCa!! wamlis gamo adamianis saxe aRar mqonda. ojaxi da-mexmara, rom aq movsu-liyavi. ai, ukve 5 Tvea, fxizeli var. am drois manZilze vnaxe, ro-gor ikeTebdnen sxvebi, magram narkotiks ar mivkarebivar. kargad vici, rom wamali mSiS-rebisaa. axla gogoebic

ikeTeben! RvTis SeeSin-deT, narkomans momava-li ar aqvs!

me 21 wlis var da ojaxi minda, Svili minda, wamals bavSvs ar gadavayoleb. sanam narkomani viyavi, saRi Svili ar meyoleboda, amis gacnobierebaSi fsiqologi damexmara. man aseve damaZlevina depresiac. Zalian mr-cxvenia, magram albaT, cols pirveli me ve-tyvi, yofili narkomani rom var, me vetyvi, rom sxvam ar uTxras. da er-Tis Tqmac minda: yvela yofilma narkomanma Tavi unda daajeros

erT rameSi, is erTi ne-msic ar SeiZleba! amas aucilebeli sikvdili mohyveba.

adre zizRis grZ-noba mqonda narkomanis mimarT, axla ki isini mecodebian. da vxvde-bi, rom maT daxmareba da Svela sWirdebaT, da ara zizRi!

gio, 22wlis: 18 wlis viyavi, pirvelad rom wamali gavsinje. amas erTxel rom gaike-Teb, morCa, Tavs ve-Rar daixsni. saxlSi

`am oTaxSi vikuWebi, vcdilob, xma ar amoviRo, Cems Svils

narkomanobisgan Zvlis daSla aqvs, etyoba, tkiva da am tki-

vilisgan gamwarebuli Cemze anTxevs brazs, uxeSad miyviris

da materorebs. asea wlebs manZilze.

me deda var da Zalian mrcxvenia am sityvebis Tqma, magram

mainc vityvi: me igi mZuls! verc gamosavals ver vxedav, da

vcxovrob ase, Tu amas cxovreba hqvia.~ (nawyveti istoriidan)

1�

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

araferi SeumCneviaT. wamali ki sul giTrevs da giTrevs. dasawyisSi ubralod mogwons da morCa, Sedegze ar fi-qrob.

fuli sul mqonda. saidan? saidan da vcu-dbiWobdi, viparavdi. ori wlis Semdeg ki sazRvargareT wavedi. dedam werili gamata-na_rom Caxval, waiki-Txeo. ver moviTmine da werili TviTmfrinav-Sive gavxseni. me mama myavs narkotikisgan gardacvlili, deda werilSi mamas axseneb-da da mTxovda, wamals ar mivkarebodi. deda Zalian miyvars. es rom wavikiTxe, vitire, man xom ar icoda, rom me Camoyalibebuli narko-mani viyavi!

mSoblis sityvebi ramdenime Tve meyo. magram mere isev da-viwye... saqarTveloSi rom davbrundi, ukve seriozuli narkomani viyavi. saxlSi yvelafe-ri gaiges, magram ara-feri mSveloda. axla maxsendeba, rogor da-vkarge yvelas pati-viscema, Cemi danaxva aravis uxaroda. xalxs aRar vuyvardi, adamia-nis saxe aRar mqonda.

erTxel saxlisken mivdivar, gzaSi yve-lafer amaze davfiqr-di da xmamaRla vTqvi: RmerTo, momeci Zala, sami Tve mainc ar ga-vikeTo_meTqi. gverdiT megobari momyveboda da man miTxra (axlac vnerviulob, rom max-sendeba), RmerTTan vaWroba ar SeiZle-ba da Tu ambob, barem

sul daanebeo. rogori saSineli sityvebia ara, `RmerTTan vaWroba~. is dRe iyo da is dRe, ukve 4 Tvea, rac ar vikeTeb.

me ukve didi biWi var da aRar Semferis cudi cxovreba. amas vambob da Tan meSi-nia, ar vcdunde! Tum-ca isic vici, rom Tu erTxel mainc gavikeTe wamali, me, rogorc pi-rovneba, aRar viarse-beb. eSmaks jerjero-biT vjobni da minda bolomde movugo.

manana soloRaSvi-li, fsiqoTerapevti. poloneTSi gavlili aqvs programa `atlan-tisis~ specialuri ku-rsebi. Taborze ukve weliwadnaxevaria erT-gulad TanamSromlobs sasuliero pirebTan. bednieria, rom ramde-nime misi pacienti ukve karga xania inarCunebs sifxizles. monasterSi igi uyvarT da mis sean-sebs elodebian:

„am adamianebs ga-mojanmrTelebis gzaze bevri winaaRmdegoba xvdeba. yvela ver egue-ba aqaur wesebs, zo-gierTi midis, magram Semdeg kvlav brunde-ba. zogierTs detoqsi 10_jer aqvs Catarebu-li. magram es fiziku-ri damokidebulebis moxsnaa, mTavari mainc fsiqologiuri damoki-debulebaa. mkurnalo-baSi igulisxmeba Cana-cvlebis meTodi: sens _ uflis rwmena enacvle-ba.

aq mosul adamianebs vuxsniT, rom, ZiriTa-dad, maTzea yvelaferi

damokidebuli. unda giTxraT, rom Tavidan Cvendami undobloba aqvT. iseTi sityvebi, rogoricaa: `Tqven ra unda gviSveloT, Cveni Tavis fsiqologebi Cv-enve varT,~ `fsiqolo-gebi narkologiurSic gveyofa~, aq xSirad ismis. magram Semdeg, droTa ganmavlobaSi, erTmaneTs vuaxlovde-biT. Tavadac xedaven, rom namdvilad gvinda maTi daxmareba, radgan umetesoba Cemi Svile-bis asakisani arian da maTTan mimarTebac Se-sabamisia.

Cvens Tvalwin ora-samde pacientma gaiara. maxsendeba erTi maTga-ni, 20 wlis axalgazr-da, romelmac moswre-bulad miTxra, “qalba-tono manana, raRa ano-nimurebi varT, qveyanam gaigo, gogos davureke da rom vuTxari, Ta-borze var, narkomani xom ar xar, biWoo”... es adamiani axla xom aseTi mxiarulia, magram, rom genaxaT, rogori agre-siuli iyo dasawyisSi, gaocdebodiT. wamali Zalian cvlis adamians.

vfiqrob, Tavad rom ar vyofiliyavi eklesiuri, aq ver vi-muSavebdi. zamTarSi Zalian miWirda monas-terSi yoveldRe amos-vla, magram, isic kar-gad vicodi, rom amaT ufro uWirdaT da ise melodebodnen, rom aucileblad unda mo-vsuliyavi. Cven erTma-neTTan gulwrfelebi varT. gadis dReebi da Cems Tvalwin icvle-bian: amaswinaT, erTma

miTxra, Seyvarebuli varo. anu, mas siyvaru-lis grZnoba daubrun-da.

isini monastris teritoriaze arian da mudmiv sifxizles swavloben, rom `erSi~, sadac, samwuxarod, maTi megobrebisTvis wamali kvlav aqtua-luria, iq unda Tqvan uari narkotikze. amas dro sWirdeba, dro da moTmineba.

SeiZleba bevrma ar icis, rom narkomanias-Tan da loTobasTan dakavSirebiT, uwminde-sis kurTxeviT, wminda samebis sakaTedro ta-ZarSi da aseve nariya-las wminda nikolozis saxelobis taZarSi, yo-vel xuTSabaTs 5 saaT-ze da oTxSabaTs vakis wminda samebis taZarSi narkomanebisa da loTe-bis gajansaRebisaTvis tardeba savedrebeli paraklisi Seusmeli barZimis xatTan. aq momsvleli darwmune-buli unda iyos, rom RvTis Semweobisa da wyalobis gareSe aravin darCeba.

arqimandriti bar-Tlome: narkotikze damokidebul yve-la adamians vusur-veb, SesZlon sakuTari egoizmis daZleva. ax-sovdeT, rom sulier sicarieles wamali ver uSvelis. Troba ramde-nime saaTSi gadis da mere isev sicariele modis. vusurveb, moZe-bnon absoluturi WeS-mariteba, romelic maT cxovrebas ara saaTo-brivad, aramed mTlia-nad Seavsebs.

1�

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

saqarTvelos sazo-gadoebisaTvis adamia-nebis qimiur nivTiere-bebze damokidebuleba seriozul problemas warmoadgens da pirda-pirproporciulad ai-saxeba cixis kontigen-tze.

mravali adamiani swo-red damokidebulebis niadagze Cadenilma da-naSaulma miiyvana sasje-laRsrulebis dawesebu-lebaSi. magram mxolod Tavisuflebis aRkve-TiT damokidebulebis problemis mogvareba praqtikulad SeuZlebe-lia. aucilebelia aseTi adamianebis daxmareba, rogorc Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi, ise iqidan ganTavisuflebis Semdeg.

amerikasa da evropis qveynebSi `12 nabijis~ _ friad gavrcelebuli meTodis filosofiaze damyarebuli programis saSualebiT sxvadasx-va damokidebulebis

mqone mravali adamiani ubrundeba janmrTeli cxovrebis wess. progra-ma xels uwyobs sazoga-doebaSi maT reintegra-ciasa da danaSaulTa recidivs amcirebs.

saqarTvelos peni-tenciuri sistemis re-formis xelSewyobis mizniT, swored polo-neTis gamocdilebis gaTvaliswinebiT, Zala-dobisgan dacvis ero-vnulma qselma qalTa asociacia ,,peonTan,, erTad damokidebule-bis mqone pirTaTvis ga-naxorciela mTeli rigi RonisZiebebi. (a/o peoni daarsda 1998 wels. Ta-vjdomare nato Savla-yaZe)

kerZod, man : 2003-2005 wlebSi Zde-

qis proeqtis farglebSi poloneTis stefan ba-toris fondis alkoho-luri da narkotikuli programis eqspertebis monawileobiT peniten-ciuri sistemis TanamS-

romelTa da arasamTa-vrobo organizaciebis warmomadgenlebisaTvis Caatara treningebi _ `damokidebulebis mqone patimarTa Terapia” ;

2005 wlis maisSi sas-jelaRsrulebis depar-tamentis TanamSromle-bTan erTad organiza-ciis warmomadgenlebma monawileoba miiRes biSkekSi Catarebul da-mokidebulebis mqone patimarTa mkurnalo-bisadmi – sareabili-tacio programa ‘at-lantisisadmi’ miZRvnil saerTaSoriso seminars da daeswrnen biSke-kis sasjelarsrule-bis dawesebulebaSi sa-reabilitacio centri ‘atlantisis’  sazeimo gaxsnas.

2005 wels Zdeq-is proeqtis fargleb-Si sasjelaRsrulebis departamentis TanamS-romlebTan erTad or-ganizaciis warmomad-genlebma monawileoba

miiRes varSavaSi Catare-bul damokidebulebis mqone patimarTa mkur-nalobisadmi miZRvnil me-11 saerTaSoriso se-minaris muSaobaSi ;

2005 wlis oqtom-berSi organizaciis we-vrebsa da damokidebu-lebis mqone patimarTa mkurnalobis sferoSi qalTa #5 dawesebule-bis TanamSromlebs da feriscvalebis mamaTa monastris moZRvrebs Zdeqis mowveviT erTi Tvis manZilze konsul-tirebas uwevda stefan batoris fondis eqsper-ti dariuS skovronski;

2005 wels Zalado-bisgan dacvis erovnul-ma qselma, arasamTavro-bo organizacia „peon-Tan~ erTad, iusticiis saministros mxardaWe-riT da PRI, euTosa da poloneTis stefan ba-toris fondis finansu-ri daxmarebiT, q. Tbi-lisis sasjelaRsrule-bis #5 qalTa da mozar-

`Zdeq~-is mier

ganxorcielebuli

antinarkotikuli

programebi

q. Tbilisis sasjelaRsrulebis #5 qalTa da mozardTa saer-To da mkacri reJimis dawesebulebaSi „atlantisis“ centris gaxsna: iusticiis ministris moadgile givi miqanaZe da Zdeq-is regionaluri koordinatori eliso amirejibi.

1�

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

dTa saerTo da mkacri reJimis dawesebulebaSi damokidebulebis mqone patimrebisaTvis gaxsna amierkavkasiaSi pirveli sareabilitacio samkur-nalo centri «atlanti-si» da patriarqis fon-dis egidiT, saqarTve-los patriarqis lo-cva_kurTxeviT saqar-Tvelos sapatriarqos feriscvalebis mamaTa monasterSi narkolo-giuri fsiqo_socia-luri sareabilitacio centri `Tabori~, sadac mkurnalobis kursis gavla qimiur nivTiere-bebze damokidebulebis mqone probacionereb-sac SeuZliaT.

2006 wels fond `Ria sazogadoeba--saqarTve-los~ mxardaWeriT pir-veli Terapiuli gan-yofileba ,,atlantisi” gaixsna quTaisis sasje-laRsrulebis #@2 mka-cri da sapyrobilis re-Jimis dawesebulebaSi, aseve SesaZlebeli gax-da muSaobis gagrZeleba #5 qalTa da mozardTa saerTo da mkacri reJi-mis dawesebulebaSi.

2006 wlis Semodgo-maze poloneTis stefan batoris fondis daxma-rebiT Zdeqis proeqtis farglebSi mowveuli iyvnen eqspertebi yirgi-zeTidan, romlebic war-matebiT anxorcieleben „atlantisis” programas q. biSkekSi. maT mier Ca-tarebul treningSi mo-nawileobas iRebdnen sa-qarTvelos penitenciu-ri sistemis socialuri samsaxuris TanamSrome-lebi da arasamTavrobo organizaciebis warmo-madgenlebi.

2006 wels norvegiis kanonis uzenaesobis mCvelTa misia saqarTve-loSi NORLAG da saer-TaSoriso organizacia cixis saerTaSoriso reforma PRI  –is fi-nansuri mxardaWeriT SesaZlebeli gaxda mu-Saobis gagrZeleba da-mokidebulebis mqone probacionerTaTvis fe-riscvalebis mamaTa mo-nasterSi arsebul nar-kologiur fsiqo_so-cialur sareabilita-cio centr `TaborSi~.

2007 wlidan fond ,,Ria sazogadoeba-sa-qarTvelos’’ mxardaWe-riT kvlav gagrZeldeba muSaoba #5 qalTa da mozardTa saerTo da

mkacri reJimis dawese-bulebaSi da igegmeba meore Terapiuli gan-yofileba ,,atlantisis» gaxsna rusTavis sasje-laRsrulebis #6 mka-cri da sapyrobilis re-Jimis dawesebulebaSi.

2007 wlidan patriar-qis fondis mxardaWeriT dafinansdeba a/o Zdeq-is proeqti, feriscvalebis mamaTa monastris narko-logiur fsiqo_socia-luri sareabilitacio centr `Taboris~ ganvi-TarebisaTvis.

imis gamo, rom qimiur

nivTierebaze damoki-debuleba qronikuli daavadebaa, janmrTeli cxovrebis wesis SenarCu-nebas mudmivi mxardaWera sWirdeba. qimiur nivTie-rebaze damokidebulma patimarma unda icodes, rom programa cixis ga-reTac ,,muSaobs’’ sadac remisiis periodSi fsi-qologiuri krizisebis dros avadmyofs yovel-Tvis eqneba daxmarebis miRebis saSualeba.

narkologiuri fsi-qo_socialuri sareabi-litacio centri `Tabo-ri~, patriarqis fondis egidiT feriscvalebis mamaTa monasterSi 2005 wlis 28 oqtombridan funqcionirebs.

`12 nabijis~ filoso-fiaze dayrdnobiT jgu-furi da individualuri fsiqoTerapiuli mkur-nalobis kursis gavla aq erTdroulad aTobiT probacionerisTvisaa Se-saZlebeli. kerZod, eqv-si Tvis manZilze mkur-nalobis kursi SeuZlia gaiaros 30-ma proba-cionerma. kviraSi oTxi dRe TviToeul jgufs 15 kacis SemadgenlobiT SeuZlia monawileoba miiRos jgufuri Tera-piis kursSi. saWiroebis SemTxvevaSi ki parale-

lurad gaiaros indivi-dualuri fsiqoTerapiis kursi, kviraSi erTxel daeswros konsultantis mier Catarebul Caketil Sekrebas da kviraSi er-Txel saerTo Sekrebas. anu, kviraSi 6 dRe daka-vebuli iyos jgufSi mu-SaobiT.

sareabilitacio programaSi gamoyenebu-lia Semdegi meTodebi:

pirveli – sain-formacio-SemecnebiTi, romelic Sedgeba leq-ciebisa da seminarebi-sagan. maTze pacients miewodeba informacia daavadebis biologiu-ri, fsiqologiuri da socialuri aspeqtebis Sesaxeb, agreTve, im

problemebis Sesaxeb, romlebic elodeba pacients remisiis pe-riodSi ;

meore -- Riaobis principze damyarebuli jgufuri fsiqoTera-pia;

mesame – pacientTan individualuri muSao-ba;

meoTxe _ mimarTulia pacientebis orienta-ciasa da adaptaciaze_ gamoiyenon anonimuri alkoholistebisa da narkomanebis mier Semo-Tavazebuli daxmareba

`mamaCemi arasdros ar yofila `mama abraamis batkani~,

magram 72 wlis asakSi sul gagiJda: sayvarlad 28 wlis gogo

gaiCina. TviTon xom gadayolilia masze, Tan mec maiZulebs

mis momsaxurebas, da Tu moeCveneba, rom Sesabamisad ver vi-

qcevi, dauzogavad mirtyams. Tan im gogos Tvalwin. ~ (nawyve-

ti istoriidan)

16

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

(konsultantis Tanamo-nawileobiT).

programis ganxor-cielebaSi fsiqologTan erTad didi mniSvnelo-vneloba eniWeba konsul-tants, romelic, rogorc wesi, yofili narkomani an alkoholikia da mis pirad gamocdilebaze damyarebuli swavleba samkurnalod mosuli pacientebisaTvis naTe-li magaliTia. agreTve gansakuTrebiT mniSvne-lovania moZRvris Car-Tuloba programaSi.

programis warma-tebiT ganxorciele-bisaTvis aseve aucilebe-lia misi popularizacia: sainformacio bukle-tebisa da trifletebis dabeWdva. bukleti unda acnobdes informacias qimiur nivTierebebze da-mokidebulebis, rogorc daavadebis Sesaxeb, aseve, “12 nabijis” filoso-fiaze damyarebuli pro-gramis Sesaxeb, romelic damokidebulebis mqone adamians janmrTeli cxo-vrebis Sanss aZlevs.

probacionerebi dawe-sebulebaSi dawyebul mkurnalobas agrZeleben centr “TaborSi” ara-probacionerebTan er-Tad, rac maT resocia-lizacias xels Seuwyobs da Seamcirebs proba-cionerTa Soris damoki-debulebis niadagze Ca-denili danaSaulebebis ricxvs.

organizaciis TiTq-mis yvela wevrs, stefan batoris fondis mxar-daWeriT, gavlili aqvs „12 nabijis“ meTodikis rogorc Teoriuli ase-ve praqtikuli saswalo kursi poloneTSi.

dReRameSi 35_40 sa-gangaSo zari. aseTia dedaqalaqSi ojaxuri Zaladobis faqtze po-licielTa gamoZaxebis statistika. Zdeq-is re-gionaluri komitetebis monacemebiT, regioneb-Si ojaxuri Zaladobis mxriv ufro mZime mdgo-marebaa, magram dedaqa-laqis msgavsad iq Zalo-vnebs, rogorc wesi, xSi-rad ar iZaxeben, radgan naklebad sjeraT, rom ojaxur problemas vinme gaugebs da mougvarebs, miTumetes, policia.

magram swored po-liciaa is struqtura, romelsac SeuZlia ope-ratiuli daxmarebis gaweva da kulminacias miRweuli tragediis Ta-vidan acileba. amitom a/o Zdeq-is muSaobis erT_erT prioritetul mimarTulebas mosaxle-obis cnobierebis amaR-leba da ojaxuri Zala-dobis aRkveTis Tval-sazrisiT policielTa

ganaTleba warmoadgens. 2003 wels euTos

demokratiuli insti-tutebisa da adamia-nis uflebebis ofisis (OSCE-ODIHR) mxardaWe-riT Catarda pirveli treningi saqarTvelos Ss saministros maRali Tanamdebobis pirebisa da arasamTavrobo orga-nizaciebis regionaluri warmomadgenlebisaTvis. treningSi romlis erT-erTi organizatori iyo nato SavlayaZe, mo-nawileobdnen avstrieli eqspertebi. mas Semdeg araerTi treiningia Ca-tarebuli Sss-s TanamS-romelTaTvis.

kerZod, 2005 wlis gazafxulze Zdeq-ma sa-qarTveloSi didi brita-neTis saelCos finansu-ri mxardaWeriT Caatara treiningi saxelwodebiT `sapatrulo policiis roli ojaxuri Zala-dobis dasaZlevad~, sa-dac ganixileboda ka-nonproeqti ojaxuri t

rei

ning

ebi

iusticiis ministris moadgile givi miqanaZe

17

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

Zaladobis Sesaxeb. masSi monawileobdnen same-grelos, aWarisa da Tbi-lisis sapatrulo poli-ciis warmomadgenlebi. es muSaoba am wels fond `Ria sazogadoeba –sa-qarTvelos~ mxardaWe-riTac gagrZelda. unda iTqvas, rom praqtikos policielTa komenta-rebi gaTvaliswinebuli iqna ojaxuri Zaladobis Sesaxeb kanonproeqtis saboloo saxis miRebisas. Zdeq-is mier Catarebul treningebSi monawileo-ba miiRes regionSi ora-samde, xolo Tbilisis masStabiT asamde poli-cielma.

2006 wlidan, kvlav inglisis saelCos mxar-daWeriT, Zdeq-ma daiwyo treningebis seria, ro-melSic monawileobdnen Tbilisis sapatrulo policiisa da saubno muSaobis koordinirebis sammarTvelos warmomad-genlebi. Zdeq-is eqsper-tTa monawileobiT es treningebi iusticiis saministros saswavlo centrSi tardeboda. rac Seexeba regionebSi Catarebul msgavs tre-ningebs. mas mxars uWer-da euTos demokratiuli institutebisa da ada-mianis uflebebis ofisi da moicavda ojaxuri Zaladobis msxverplTa dacvis kanonis sakiTxe-bze 200 policielis ga-naTlebas, gazrdili in-taresis gamo regioneb-Si treningi gaiara 227 Zalovanma. treningebs uZRvebodnen am ofi-sis (OSCE-ODIHR) mier ganswavluli regiona-luri trenerebi, romle-bic amave dros Zdeq-is

regionaluri komitete-bis wevrebic arian. mes-tiis garda treningebi yvela regionSi Catarda. unda iTqvas, rom msx-verplTa dacvis saqmeSi policiasTan TanamSrom-loba organizaciisaTvis mniSvnelovania.

saqarTvelos iusti-ciis ministris moadgile givi miqanaZe, a/o Zdeq-is erT-erTi damfuZnebeli, rogorc treneri Tavad monawileobda Zdeq-is mier Catarebul pirvel treningebSi:

saqarTveloSi sazo-gadoeba mivida im kondi-ciamde, rom ukve Riad daiwyo saubari ojaxur Zaladobaze. Tumca aqa-mde didi gza gaiara. qarTuli mentaliteti Zalze saTuTi da gansx-vavebulia, igive evropu-li da amerikuli azro-vnebisgan: ojaxs, Tavisi Rirsebidan gamomdinare, ar unda, rom Sida pro-blemebi gaamJRavnos da saaSkaraoze gamoitanos.

magram, roca es Sin ve-Rar gvardeba, am SemTxve-vaSi qmediTi zomebi ukve saxelmwifom unda mii-Ros. anu, moZaladisgan daicvas dazaralebuli adamianis aramarto jan-mrTeloba, aramed, xSir SemTxvevaSi, sicocxlec ki. kidev erTi: gasaTva-liswinebeli momentia is, rom ojaxSi Zalado-bis arseboba negatiur gavlenas axdens mozard Taobaze. dasawyisSi isi-ni Zalze ganicdian, ma-gram Semdeg eCvevian si-tuacias da mas normad iReben. gava ramdenime weli da isini ukve Tavis ojaxebSi gaagrZeleben im Zaladobas, rac bavS-vobaSi maTTvis miuRebe-li iyo. sayuradReboa is faqti, rom aseTi bavS-vebis qceva gansxvavdeba Tanatolebis qcevisgan. isini Caketilebi da amave dros agresiulebi arian. es is damokidebulebaa, rac maT dReniadag mo-Cxubari mSoblebisagan

iswavles. aseT ojaxeb-Si deda, ojaxis Senar-Cunebis mizniT, xSirad amarTlebs mamas Svilis TvalSi. es bavSvis cno-bierebaSi Rrmad ileqeba da Semdgom, sakuTar ana-logiur qcevas Tavadve gaamarTlebs. ojaxuri Zaladobis sakanonmde-blo CarCoSi moqceva saxelmwifos mier pro-blemis aRiarebaa. Zalze mniSvnelovania Zalado-bis aRkveTis sakiTxSi policielebis roli. maT treningebze auxsnes, Tu rogor unda iqceod-nen SemTxvevis adgilas. erTi ramaa gasaTva-liswinebeli: xSirad isev da isev qarTuli menta-litetidan gamomdina-re, Tavad msxverpli ar iZaxebs policias, amas mezoblebi akeTeben. igive msxverpli xSirad xels afarebs moZalades. simarTlis dasadgenad msxverpli da moZalade erTaneTs unda davaSo-roT. aseve mniSvnelova-

treiningi iusticiis saministroSi

1�

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

nia, rom patrulma kar-gad daaTvalieros moZa-lade, mas basri iaraRi rom ar hqondes. da ki-dev, arsebobs saSiSroe-ba, msxverpli mZevali ar gaxdes. amitomacaa policiis swrafi moqme-deba saWiro. praqtikaSi uamravi SemTxvevaa cno-bili, roca bolo mo-mentSi msxverpli cvlis gadawyvetilebas da sakuTari moZaladis mo-sarCele xdeba.

sapatrulo poli-ciam unda icodes: Tuki konfliqti sawyiss etapzea, aucilebelia fsiqologis CarTvac, mniSvnelovania orive meuRlesTan darwmune-bis principiT muSaoba. radgan, cnobilia, rom saukeTeso Sedegi swo-red am gziT miiRweva. magram Tu SemTxvevis adgilze danaSaulis niSnebi aRiniSneba, pa-trulma iqve unda da-akavos moZalade.

treningebze poli-cielebs vuxsnidiT, rom msxverpli xSirad uars ambobs Cvenebis micemaze, swored aq unda gamoCn-des patrulis taqti da moTmineba, radgan maT saqcielsa da moqmedeba-ze Zalze bevria damoki-debuli.

ojaxSi marto qma-ri ar aris moZalade, xSirad aseve moZaladea dedamTili, mamamTili, muli. zogjer saqme iqa-mde midis, rom qali Za-ladobis niadagze TviT-mkvlelobas cdilobs. Tqveni TavSesafari did saqmes akeTebs, radgan iq msxverpli ara marto Wers poulobs, aramed saWiro Tanadgomasac.

mis bedze bolomde zru-navs iuristi. es cota ar aris.

geno wifuria, saubno muSaobis koordinirebis sammarTvelos warmomad-geneli.

`aqamde Zaladobas-Tan dakavSirebuli yve-la problema Cveni ga-dasawyveti iyo. axla ki aRmovaCineT, rom Cvens gverdiT kanoniTa da samarTliT SeiaraRebu-li Tqven dgaxarT. Se-mTxvevis adgilze rom gadixar, iq uamravi niuansia gasaTvaliswi-nebeli. naxeT, albaT, ra xdeboda treningis dar-bazSi damcavi orderis ganxilvisas, TiTqmis yvela CaerTo saubar-Si, radgan, CvenTvis es aqtualuria. aseve da-gvainteresa meurveobis sakiTxma. rac treningze movismineT, darwmune-bulebi iyaviT, rom amas Cvens kolegebs gadavce-mT. ise, es treiningebi yvelam unda gaiaros.

erTis Tqmac minda, mosaxleoba konfliq-tis dros, pirvel rigSi, patruls iZaxebs, isini midian pirvelebi da si-tuacias aneitraleben. amis Semdeg ugzavnian sa-qmes ubnis inspeqtorebs. CvenTan saqme 27_28 dRis dagvianebiT modis. kar-gi iqneba, SemTxvevis ad-gilas Cvenc viyoT, anu sapatrulo policias-Tan erTad gacilebiT efeqturad vimuSaveb-diT. da kidev erTi: axla moZaladeebs xelwerils aRar gamovarTmevT, ve-tyviT, rom pirdapir ka-nonis ZaliT vmoqmedebT. muSaobisas es met STa-beWdilebas axdens.

ojaxuri Zaladoba iseT problemaTa ricx-vs miekuTvneba, romlis ugulebelyofac mrava-li adamianis tragiku-li cxovrebisa da sico-cxlis xelyofis mizezi xdeba.

bolo aTwleulSi qveyanaSi saojaxo kon-fliqtebis Sedegad Ca-denilma danaSaulobe-bma mkveTrad gansxvave-buli Tvisebebi SeiZina. aRiniSna agresiulobis zrdis tendecia. saqar-Tvelos axalgazrda iuristTa asociaciis iniciativiT, amerikis iuristTa asociaciis mxardaWeriTa da ara-samTavrobo da samTa-vrobo organizaciebis warmomadgenelTa mo-nawileobiT, momzadda kanonproeqti ojaxu-ri Zaladobis Sesaxeb, romelic parlamentma 2005 wlis 25 maiss mii-Ro.

sainteresoa, Tu ra peripetiebi uZRoda aw ukve ZalaSi Sesul ka-nons ojaxuri Zalado-bis Sesaxeb, anu gavec-noT im xalxis azrs, vinc uSualo monawileobas

iRebda kanonproeqtis momzadebaSi.

mari mesxi, iuris-ti, adamianTa vaWrobis (trefikingis) msxver-plTa, dazaralebulTa dacvisa da daxmarebis saxelmwifo fondis direqtori, a/o Zdeqis wevri: proeqtis defi-niciaze muSaoba jer kidev 3 wlis winaT da-viwyeT, Tavad kanonze ki, daaxloebiT, 2 wlis winaT. gamocdilebis gaziarebis mizniT Cveni samuSao jgufi gaemgza-vra amerikaSi, q. mineso-taSi. programas erqva `ojaxuri Zaladobis prevencia~. am StatSi daaxloebiT 20 wlis winaT iqna miRebuli ka-noni ojaxuri Zalado-bis Sesaxeb, aqve gaixs-na amerikis istoriaSi pirveli TavSesafari. Cven mogveca saSuale-ba, gvenaxa am proble-masTan dakavSirebuli yvela rgoli, yvela instanciis sasamarTlo. amerikelebs ojaxuri Zaladobis faqtebze hyavT specialuri mo-samarTle da prokuro-ri. Cven patrulTan

rogor iqmneboda kanonproeqti

`ojaxSi Zaladobis aRkveTis,

ojaxSi Zaladobis

msxverplTa dacvisa da

daxmarebis Sesaxeb~

1�

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

erTad vimorigeveT da vnaxeT, Tu rogor iq-ceva policia uSualod konfliqtis adgilze. yvelaferi es Zalze ga-mogvadga kanonproeqt-ze muSaobis dros.

Cvens kanonSi `ojax-Si Zaladobis aRkveTis, Zaladobis msxverplTa dacvisa da daxmarebis Sesaxeb,~ arsebuli no-vaciebi ar aris sxva kanonebidan pirdapir gadmoRebuli. kanoni mTlianad qarTul sina-mdvilesaa morgebuli. mis mTavar siaxles war-moadgens Semakavebeli da damcavi orderebi. pirvel maTgans policia gamoscems, xolo damca-vi orderi Tavad daza-ralebulma unda moi-Txovos sasamarTloSi.

cnobilia, rom orga-nizacia Zdeq-i atarebs treningebs policiis TanamSromlebisaTvis. Cven detalurad vuxs-niT maT kanonSi arsebu-li siaxleebis Sesaxeb. dagvikavSirdnen mo-samarTleebi da gvTxo-ves, mivawodoT spe-cialuri literatura amasTan dakavSirebiT. TavSesafris sakiTxiT jandacvis saministro dainteresda. ase, rom muSaoba midis. sxvaTa Soris, amerikaSi yof-nisas vnaxeT, rom mo-Zalades aTavsebdnen gamosafxizleblis ms-gavs dawesebulebaSi. aqac unda iyos msgavsi sareabilitacio cen-tri, rac kanoniTaa ga-Tvaliswinebuli. Cven muSaobas viwyebT amda-gvari dawesebulebebis formebze.

TqvenTan saubarSi

ramdenjerme vaxsene ame-rika. sxvaTa Soris, iq gviTxres, rom kanonis miRebis Semdeg yovel wels masSi Sesworebis Setana uxdebodaT. al-baT, CvenTanac ase iqneba. sabolood, imedi gvaqvs, rom kanoni potenciuri msxverplebisa da moZa-ladeebis ricxvs mniS-vnelovnad Seamcirebs. ~

unda iTqvas, rom Zaladobis Sesaxeb ka-nonproeqtis parla-mentSi wardgenis ini-ciatorebi iyvnen par-lamentari qalbatonebi guguli maRraZe da qeTi maxaraSvili.

qeTi maxaraSvi-li, parlamentari, ka-nonproeqtis erT-erTi Tanaavtori: ojaxuri Zaladoba sazogado-ebis didi nawilisaTvis mxolod fizikur Zala-dobasTan asocirdeba. saerTaSoriso sazoga-doebam aRiara, rom igi mravali komponentis-gan Sedgeba. kerZod, aq igulisxmeba iZuleba, fizikuri, seqsualuri, ekonomikuri, fsiqolo-

giuri Zaladoba. CemTvis cnobilia,

rom am kanonproeqtis mosamzadeblad sakmaod didi Sroma Catarda. SarSan, oqtomberSi, sa-qarTveloSi moxda iseTi ambavi, romelmac masme-diis saSualebiT araer-Tgzis gaaJRera termini `ojaxuri Zaladoba~. es gaxldaT erT-erTi deputatis ojaxuri konfliqti. politiku-ri figuris ojaxSi da-trialebulma Zalado-bam sazogadobis didi interesi gamoiwvia. am faqtidan zustad sam dReSi biuros sxdomaze ukve ido~kanonproeqti. Cveni argumenti iyo is, rom kanoni mxolod meuRleebis urTier-Tobebs ar agvarebs, is exeba ojaxis yvela we-vrs. kanoni amoqmeddeba uSualod im momenti-dan, rogorc ki moqala-qe policiaSi darekavs. kanoni axalia, rogorc konceptualurad, ase-ve sistemis mxrivac. im erTi wlis manZilze, rac mas policia uSua-lod gamoiyenebs, Cven gvecodineba misi dade-

biTi da uaryofiTi mxa-reebi. moZaladem unda icodes, rom yvela mis qmedebas policia mka-crad Seafasebs. anu, sanam qals daartyamdes, manam unda gaaxsendes, ra moelis. Tundac ami-tom _Tavi unda Seika-vos.

parlamentis sxdo-maze yvelaze didi aJio-taJi gamoiwvia punqtma-- seqsualuri Zaladobis Sesaxeb. darbazidan mo-dioda saSineli ironia da agresiac ki. Cemda gasaocrad, yvelaferi es mikrofonSi iTqva.... da kidev ufro saoca-ria is faqti, rom saer-To suraTma mTlian md-gomareobaze imoqmeda. anu, zogierTi deputa-tis zRvargadasuli qi-likiT gaRizianebulma darbazis umravlesobam kanons maqsimalurad misca xma.

droTa ganmavlobaSi kanonSi bevri ram daix-veweba. albaT daemateba is sakiTxebi, romelic gamogvrCa. wlis bolo-mde xelT gveqneba sta-tistikuri monacemebi da vnaxoT.

mari mesxi qeTi maxaraSvili guguli maRraZe

�0

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

nato SavlayaZe, `Zdeq-is~ Tavmjdomare: 2004 wlis ianvridan gaixsna Zdeq-is TavSe-safari ojaxuri Zala-dobis msxverpli qale-bisa da bavSvebisaTvis, romelic pirveli pre-cendenti iyo saqarTve-loSi, Zalze gvixaria, rom a.w. zafxulidan moyolebuli ukve ar-sebobs amdagvari Tav-Sesafari axalcixeSic a/o „samcxe-javaxeTis demokrat qalTa sazo-gadoebis“ meSveobiT, (xelmZRvaneli mari-na modebaZe), da Tbi-lisSic a/o „safaris“ (xelmZRvaneli nato zazaSvili) meSveobiT. Cveni, ise, rogorc Cve-ni megobari organiza-ciebis SesaZleblobebi, SezRudulia. miuxe-davad imisa, rom 2006 wlis 25 maiss ojaxuri Zaladobis Sesaxeb ka-noni miviReT, amdagvari TavSesafrebis Seqmna-ze saxelmwifo valde-bulebas mxolod 2008 wlidan iRebs. manamde vrCebiT isev da isev arasamTavrobo orga-nizaciebi, romlebsac namdvilad ar gaaCniaT imis saSualeba, rom yvela msurvels moe-msaxuron. Cven ver vuke-TebT TavSesafars saTa-nado reklamas mxolod da mxolod imitom, rom viciT, msurvelTa ricx-vi ramdenad aRemateba Cvens SesaZleblobebs.

TavSesafarSi maqsi-maluri cxovrebis vada samTvenaxevaria. Tum-ca, yofila SemTxvevebi, roca es wesi, msxverplis interesidan gamomdina-re, dagvirRvevia. yvela

msxverplis reabilita-ciis procesi erTnai-rad ar mimdinareobs da yvela SemTxvevas indivi-dualuri midgoma sWir-deba.

modian ukidures sasowarkveTilebaSi myo-fi qalebi, romlebisTvi-sac gadarCenis bolo da erTaderTi imedi Cven varT. xSir SemTxvevaSi axalmosulebs ori kvi-ris ganmavlobaSi sZina-vT, sasomixdilni gar-kveuli periodis manZi-lze ver uvlian sakuTar Tavs da Svilebs. TavSe-safris socialuri muSa-ki maia TavaZe da sadRe-Ramiso morigeebi (marina furcxvaniZe, larisa qoiava da olga qanTaria) yvelanairad cdiloben maTTvis Tbili ojaxuri garemos Seqmnas. gadis garkveuli periodi da xdeba saocari gardaqmna. am xalxs rom gadauRoT suraTi Semosvlisas da wasvlisas, absoluturad gansxvavebuli or pirov-nebas naxavT.

TavSesafarSi ara-vis vkarnaxobT, Tu vin rogor icxovros. ubra-lod, am adamianebs mSvid da usafrTxo garemos vuqmniT da maT sakuTa-T

avSe

safar

i`Zdeq-is~ TavSesafris

misamarTs versad naxavT, igi arsadaa

miTiTebuli. aq sakuTar did

problemebs, tkivilsa da

uimedobas gamoqceuli qalebia

moTavsebuli. am SenobaSi maT

ueWvelad egulebaT mTavari – Weri da

gulis kunWulSi gaCenili imedi

– rom erTad gadarCebian...

�1

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

miT aRvniSno is faqti, rom ojaxuri konfli-qtebis dros yvelaze didi msxverplebi bavS-vebi arian da maTTan mu-Saobas gansakuTrebuli yuradReba eqceva. Cven-Tan moxvedril bavSvTa umravlesobas enurezi aReniSnebaT, agreTve ar SeswevT yuradRebis kon-centrirebis unari, aqvT xelebis kankali... TavSe-safarSi moxvedrilma 3 wlis gogonam, romelic fanjridan icqireboda, dainaxa mezoblis gamos-

venebis procesi da iciT ra ikiTxa?! “aq vinc wevs, xom mokvda? ar SeiZle-ba am kuboSi Cemi mamiko rom CavawvinoT?..” am faqtis gaxseneba yovel-Tvis miWirs, daskvnebis gakeTeba ki mkiTxvelis-Tvis mimindvia...

saerTod, istoriebi mravalgvaria. yoveli adamianis ukan xom saku-Tari tragikuli isto-riaa...

qeTevani, 72 wlis: qalaqSi SeZlebul da bednier ojaxad viTvle-bodiT, Svilo. me da Cemi meuRle institutSi er-Tad vswavlobdiT. sami

Svili gveyola,sami lama-zi, janmrTeli bavSvi. ma-gram ufrosi vaJi rom 16 wlis gaxda, qmars ubedu-reba SeemTxva, mSenebel-ma inJinerma tramva mii-Ro da samudamod dainva-lidda. axlac tkiviliT vixseneb im dRes. bavSvebs mama Zalian uyvardaT da saSinlad ganicades es ubedureba. bavSvebs rom araferi moklebo-daT, or adgilas daviwye muSaoba, ise varCendi ojaxs. Svilebs sul ukan davdevdi, magram ra..

ufrosma sul male coli moiyvana, araCveulebrivi gogona, magram isic bavS-vi. cota xanSi ki narko-tikis gakeTeba daiwyo. es rom SevamCnie, pirvelad maSin movkvdi, Svilo. ma-gram verafers gavxdiT. ufrosis gzas saSualo vaJi mihyva. Cemi TvaliT vxedavdi, rogor nad-gurdeboda Cemi ojaxi, ver davimagre Cemi biWe-bi. ufross wamalma jer janmrTeloba daungria, Semdeg_ojaxi. 40 wlis asakSi gamomecala xeli-dan. coli da sami ange-loziviT Svili darCa, romlebsac mobezrdaT

misi gauTavebeli tyui-li. ar vamtyuneb, Svilo, vis unda gamousworebe-li narkomani da matyua-ra saxlSi... rogori ube-duri deda vyofilvar...vxedavdi, TandaTan ro-gor mikvdeboda Svili da ver vSvelodi. vera-fers gavxdi. misi coli me gavacile saxlidan. gavuSvi, raTa Tavisi Ta-visTvis da SvilebisaTvis miexeda. Cems Svils ukve aRaraferi eSveleboda. 7 weli vuvlidi aseT avad-myofs.

msgavsi mdgomareo-ba maqvs meore vaJTanac. is ufro patara mieCvia narkotiks. cixe ar dar-Cenila, rom ar mjdari-yo. narkotikidan axla sasmelze gadavida. Cemi ubedureba dilidan iwye-ba. kars Signidan vketav, sakuTari Svilisgan rom davicva Tavi. dila iwye-ba iseTi ginebiTa da uS-veri sityvebiT, sikvdili menatreba. Tu sasmeli ar aris, gareT magdebs. sofeli maqvs, magram, Tu iq wavedi, saxlidan gaa-qvs yvelaferi da hyidis. sul vfiqrob, ra davu-Save RmerTs, Svilebi

`TqvenTan vambob pirvelad – dedaCemi monstria.

dabadebis pirveli dRidanve mebrZvis. Cemi yvelaferi

aRizianebs; ratom vWam nela, ratom vmoZraob zantad,

ratom vicvam ase da ara ise, rogorc mas surs.. ar vici,

ratom vZulvar ase Zalian. misgan iseTi zizRi modis,

rom sul erTianad mangrevs. yvelaferi es – 45 weli

grZeldeba. (nawyveti istoriidan)

ri Tavisadmi rwmenis dabrunebaSi vexmarebiT.

dRevandel dRes rTulia, rom adamians samsaxuri mouZebno. amis gamoc ojaxidan wamosu-li qalebis damoukidebe-li cxovrebis perpeqtiva bundovania. Tumca, Cveni daxmarebiT zogierTi maTgani specialobas da-eufla, zogma kerZo se-qtorSi samsaxuri iSova.

Cveni mizani ar aris ojaxis dangreva, piri-qiT vcdilobT gadavar-CinoT is, risi gadarCe-nac SeiZleba. yvelanai-rad vcdilobT, ojaxis wevrebma SeZlon saerTo enis gamonaxva.

yvelaze saintereso istoria ki iyo is, rom 10 wlis manZilze qals, romelsac qmari xSirad scemda, mSoblebi arwmu-nebdnen, rom yvelaferSi damnaSave Tavad iyo. am 10 wlis manZilze es qal-batoni periodulad gar-boda saxlidan da aseve periodulad, sakuTari mSoblebi aiZulebdnen qmris ojaxSi dabrunebas. erT dRes igi gamZvinva-rebul qmars Cvens Tav-SesafarSi gamoeqca. mas Semdeg, Cven didxans vmu-SaobdiT mis mSoblebTan da SevZeliT, rom Svilis problemis mimarT maTi damokidebuleba Secvli-liyo. Tavad qalsac See-cvala sakuTari Tavis mimarT damokidebuleba, moexsna mudmivi damnaSa-vis grZnoba. sabolood, mSoblebi daexmarnen Svils moZalade qmri-sagan Tavis daRwevaSi, SeuZines bina, Tumca amis saSualeba maT manamdec hqondaT...

minda aseve xazgas-

��

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

rom aseTebi gamomivida. me xom sakuTar Tavze arasodes mifiqria. go-nebaSic ki ar miRalatia maTTvis. sad davuSvi Se-cdoma, sad..

yovel wuTs damcire-ba, gineba da SiSi, Svilo, saSineli SiSi sakuTari Svilisa, esa mklavs da albaT momklavs kidec. umcrosi gogona am ube-durebis gamo gauTxova-ri darCa..

ramdenime bina gvqon-da. yvela gavyideT da

biWebs movaxmareT. es saxliRa damrCa, dedis danatovari. axla amas medaveba, rom gavyido da Tavad sazRvargareT wavides, gavuSva iq, rom narkotikisgan mokvdes?

aqedan modis Cveni dava. gamwarebuli yovel wuTSi viZaxebdiT poli-cias. bolos erTma Rv-Tisnierma momca Tqveni misamarTi da mogakiTxeT. iseTi madlobeli var Zdeq-is, Tqveni iuristis daxmarebiT, am saxlidan veravin gamagdebs.

am oTaxSi vikuWebi, vcdilob, xma ar amovi-Ro, mas narkomanobisgan Zvlis daSla aqvs, etyo-ba, tkiva da am tkivilis-gan gamwarebuli Cemze anTxevs brazs. uxeSad miyviris da materorebs. asea wlebis manZilze.

me deda var da Zalian mrcxvenia am sityvebis Tqma, magram mainc vityvi: me Cemi Svili mZuls! verc gamosavals vxedav, da vcxovrob ase, Tu amas cxovreba hqvia.

maria, 38 qlis: erTi Cveulebrivi qali var, saSualo ganaTlebiT. Cems Tavze didi warmod-gena arasdros mqonia. yvela sxva qalis msgavsad mindoda bednieri deda da coli vyofiliyavi. gamimarTla, momavali

meuRle, marTalia, gami-riges, magram SevewyveT erTmaneTs. gansakuTre-buli garegnobiT ar-cerTi ar gamovirCeviT, magram bavSvebi ki marT-lac lamazebi gveyola.

megona, sul bednieri viqnebodiT, magram de-damTilis tradiciulma faqtorma CvenTanac iCi-na Tavi. Tavdapirvelad, is ar moswonda, rom mis Svilze ufrosi viyavi. mere is, rom masaviT sa-qmes ver vakeTebdi da, mTavari, qoneba Tavze ar gadamdioda. Cemma uTqmelma qmarma etyoba, winaaRmdegoba gauwia da amiT gamwarebuli momi-varda da gamlanZRa. ase didxans grZeldeboda. Cveni konfliqti xSi-rad mTavrdebida cema-tyepiT. xalxSi wamebul

qals TamaSobda da am-bobda, SvilisSvilebis gamo es jojo rogorme unda avitanoo. bavSvebs ki Cumad arwmunebda, de-daTqveni vampiriao.

gavida dro, deda-mTili TiTqos damitkba. bolos mas, ratomRac Tavis istoriul samSo-bloSi mounda dabrune-ba. imdeni gveCiCina, rom dagviTanxma. Cemi mTavari ubedureba swored aqedan iwyeba. aq man kategoriu-lad momTxova, rom qmari

da bavSvebi dametovebina da ukan wavTreuliyavi.~ roca SevewinaaRmdege, ise mcema, rom saavadm-yofoSi movxvdi. etyoba Svili daSinebuli hya-vda, radgan Cems qmars saavadmyofoSi erTxe-lac ar vunaxivar. deda-mTili aqac ganagrZobda `kargi qalis~ rolis Ta-maSs: modioda da sakvebs ar maklebda, xalxs uxs-nida, col-qmarma cota waiCxubao. me ki marwmu-nebda, waeTrie, xom xe-dav qmars ar uyvarxaro. sul daZabuli viyavi, mis motanil saWmels SiSiT rogor mivekarebodi: ma-Sinve vyridi, axlac da-rwmunebuli var_ mas Cemi mowamvla undoda. Cems sacodaobas rom uyura, saavadmyofos eqims Se-vecode da swored misi

wyalobiT gavigeT Zdeqis cxeli xazis telefoni. me da Cemi Svilebi am or-ganizaciam TavSesafarSi mogvaTavsa. male qmaric SemogvierTda da yvelani erTad vicavdiT Tavs im qalisgan. ra damaviwyebs dedamTilis sityvebs, na-tos rom evaWreboda, eg qali momyide, me mivxeda-vo da kidev, gamwarebul-ma rogor miaZaxa: Tqven rom ar yofiliyaviT, eseni oTxze mofofxde-bodnen da rac mindoda, imas gavakeTebinebdio. Semdgom sul kiTxulob-da Turme, ras uxdis es Cemi „gombio” rZali am `enjeoSnikebs~, ase rom icaveno. Cemi istoria, rogorc xedavT, ar aris martivi.. ar vici RmerTi ramden wels macocxlebs, magram mudam madlieri viqnebi am organizaciis yvela wevris, radgan maTi, marTlac, yvelanai-ri mcdelobis gamo dRes me da Cemi ojaxi erTad da, rac yvelaze mTava-ria, Cemi dedamTilisgan Sors varT.

nato SavlayaZe Za-ladobisgan dacvis erovnuli qseli (Zdeq-is) Tavmjdomare: zemo-Tqmuls mxolod erTs davumatebdi—am ojaxis survilis Sesabamisad__ saqarTvelodan maT ga-mgzavrebaSi, organiza-ciis yvela wevrma miiRo monawileoba, amasTan dakavSirebiT didi mad-loba minda gadavuxado baton marq hulcs ,,mi-graciis saerTaSoriso organizaciis” (IOM) warmomadgenlobis xel-mZRvanels saqarTvelo-Si gaweuli Tanadgomi-saTvis.

` pirvelad qorwilis meore dResve SevamCnie, mamamTi-

lisgan ucnauri, daJinebuli mzera. erTxel martoebi vi-

yaviT saxlSi, da pirdapir miTxra, Cems boTe Svils – Cemi

Tavi gerCioso...~ (nawyveti istoriidan)

��

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

eliso amirejibi – Za-ladobisagan dacvis erovnuli qselis regio-naluri koordinatori

Zaladobisgan dacvis erovnuli qselis Zalas regionaluri komitete-bi warmoadgenen. maTi saSualebiT Cven vf-lobT mTeli saqarTve-los masStabiT srul informacias Zaladobis faqtebis Sesaxeb. re-gionaluri komitetebis Camoyalibeba daiwyo 2001 wels evrokavSiris daxmarebiT. Cven maSin am procesebSi monawile-oba ar migviRia. am ko-mitetebs Tavdapirve-lad qalTa da bavSvTa Zaladobisagan dacvis komitetebi erqva. Se-mdgomSi isini gaZlier-dnen fond „Ria sazoga-doeba – saqarTvelos“ mxardaWeriT Sesabami-si teqnikiT aRiWur-vnen. qselis daarseba-mde, 2002/2003 wlebSi saxalxo damcvelis apa-ratSi fond ,,Ria sazo-gadoeba-saqarTvelos”, mxardaWeriT, proeqtis direqtori nato Savla-yaZe, ganxorcielebuli proeqtis farglebSi, moxda OSCE-ODIHR-is regionaluri trenerTa

gundisa da am komite-tebis gaerTianeba. dRes zogierTi komitetis Tavmjdomared swored es trenerebi arian. 2003 wlidan es komitetebi Zaladobisgan dacvis erovnul qselSi gaer-Tiandnen. amave dros, umetesoba qselis egi-diT Camoyalibebuli calke arasamTavrobo organizaciaa da aqvs damoukideblad gan-viTarebis saSualeba. `Zdeq~-s yvela regionSi qvekomitetebi aqvs, rac aseve iZleva saSualebas aramarto regionalur centrebSi, aramed raio-nebsa da soflebSic vf-lobdeT informacias Zaladobis faqtebis Se-saxeb. am informaciaze dayrdnobiT SegviZlia vTqvaT, rom ojaxuri Zaladobis problema saqarTveloSi Rrmad wasuli da Zalze rTu-lia. samwuxarod, Cvens qveyanaSi sazogadoeba ojaxur Zaladobas pro-blemad ar aRiqvams. xSir SemTxvevaSi Tvlis, rom aseTi ram yovelTvis xdeboda. qalic Segue-bulia Tavis „istoriul xvedrs” da morCilad itans masze ganxorcie-lebul nebismieri saxis Zaladobas.

Cveni TavSesafris Zi-riTadi kontigenti re-gionSi mcxovrebi qale-bi da bavSvebi arian. re-gionaluri komitetebis krizisul centrebSi am kategoriis adamianebs exmarebian iuristebi, fsiqologebi da socia-luri muSakebi.

miuxedavad imisa, rom es komitetebi met-naklebad sxvadasxva Se-

saZleblobebis arian, mainc yvelgan muSaoben da, praqtikulad, yvela regionSi mosaxleobas krizisul centrebSi daxmarebis miRebis Se-saZlebloba aqvs.

gamovyofdiT imere-Tis regions, Sida qar-Tlis, kaxeTis, guriis, aseve samcxe_javaxeTis regions. aWaraSic Sei-niSneba seriozuli Zvre-bi. raWas saSualeba aqvs, rom CvenTan gadmoyvana-mde msxverpli ramdenime dRiT ganaTavsos krizi-sul centrSi.

visurvebdi, rom ko-mitetebi da krizisu-li centrebi mTeli sa-qarTvelos masStabiT kargad ganviTarebuli iyos, raTa, rac SeiZle-ba met adamians hqondes ojaxis moZalade wevri-sagan dacvis saSualeba. Zaladoba danaSaulia adamianisa da sazogado-ebis winaSe da amitom am danaSauls kanonis Za-liTa da sazogadoebis samarTlebrivi donis amaRlebis gziT drouli aRkveTa sWirdeba.

agvistoSi polonu-ri a/o `edukator~-is proeqtis „skola- adgi-lobrivi Temis centri”@ farglebSi partniori organizaciebis `peoni~-sa da Zdeqis daxmarebiT adamianis uflebebis dacvis sakiTxebze tre-ningebis seria Catarda, risTvisac mTeli saqar-Tvelos masStabiT moxda 80 maswavlebelis mobi-lizeba. am treningebis warmatebiT ganxorcie-leba Zdeqis regionalu-ri komitetebis qseluri principiT Catarebulma muSaobam ganapiroba.

maJena rafalska, proeqtis eqsperti : me ukve didi xania, rac Tqvens organizacias vicnob. vinaidan, Cven be-vri megobari gvyavs sa-qarTveloSi, Tqveni saq-mianobebis Sesaxeb mud-mivad saqmis kursSi var. aprilis TveSi SevTavaze Tqvens organizacias Ta-namSromloba da aRtace-buli var Cveni partnio-rebis mobilizaciisa da koncentraciis unariT. saerTod, saqarTveloSi am proeqtis ganxorcie-leba Zalze mcire drois ganmavlobaSi moxda. rom ara Tqveni regionaluri komitetebis gamarTu-li muSaoba, yvelaferi CaiSleboda. warmoidgi-neT, 80 msmenelis Sekre-ba zafxulis ardadege-bis periodSi, es Zalian Znelia. mTlianad Tqveni muSaoba erTi sityviT SeiZleba Sevafaso: `su-per!~

eliso amirejibi: sx-vaTa Soris, unda aR-vniSnoT is faqti, rom organizacias adgilo-brivi mmarTvelobisa da TviTmmarTvelobis organoebi mxarSi ud-gas. Cveni regionaluri komitetebis umeteso-ba maT mier gamoyofil saofise farTSi arian ganTavsebuli. xelisu-flebis warmomadgenl-Ta umetesobas esmis, rom es problema, ro-melsac ojaxuri Zala-doba hqvia, marto erTi konkretuli ojaxis problema ar aris. ojaxi saxelmwifos ujredia. janmrTeli ojaxi ki janmrTeli sazogado-ebisa da Zlieri saxel-mwifos sawindaria.

��

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

Zdeqi aqtiurad Ta-namSromlobs Semdeg samTavrobo da ara-samTavrobo uwyebebTan:

saqarTvelos ganaT-lebisa da mecnierebis saministrosaqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis sa-ministrosaqarTvelos Sinagan saqmeTa saministrosaqarTvelos iusti-ciis saministro qalTa fondi saqar-TveloSisaxalxo damcvelis ofisisaqarTvelos parla-metis Tavmjdomare-Tan arsebuli gende-ruli Tanasworobis sakiTxebis sakoordi-nacio sabWoq. Tbilisis meriasaqarTvelos sapa-triarqoqalTa arasamTavrobo organizaciaTa koa-liciaadamianis uflebaTa sa-ganmanaTleblo centriwamebis msxverplTa samedicino fsiqo-re-abilitaciis centri saqarTvelos axalga-zrda iuristTa aso-ciacia qalTa sakonsulta-cio centri „saxli”qalTa centri konstituciur ufle-baTa dacvis centri samcxe-javaxeTis de-

••

••

mokrat qalTa sazo-gadoeba

organizaciis donorebi:fondi “Ria sazogado-eba _ saqarTvelo”OSCE  /ODIHR - eu-Tos adamianis ufle-baTa da demokra-tiuli institutebis ofisi stefan batoris saxe-lobis fondi, polo-neTiMAMA  CASH, holan-diaOSCE-evropis usafr-Txoebisa da TanamS-romlobis organizaciabritaneTis saelCo saqarTveloSi niderlandebis same-fos saelCo saqar-TveloSi migraciis saerTaSoriso orga-nizaciis (IOM) meSve-obiTKvinna  till  Kvinna (Sve-deTi) – `qalebi—qa-lebisTvis~ OSI-Budapest- ada-mianTa uflebebisa da samTavrobo grantebis programa CRS  – kaTolikuri daxmarebis samsaxuriPRI  - cixis saerTa-Soriso reformaNORLAG  - norvegiis kanonis uzenaesobis mrCevelTa misia sa-qarTveloSi sruliad saqarTvelos kaTalikos-patriar-qis saerTaSoriso sa-qvelmoqmedo fondi

aucileblad gvinda, calke gamovyoT is par-tniori arasamTavrobo organizaciebi, romle-bic aseve ojaxuri Zala-dobis sakiTxebze muSao-ben:

lsaqarTvelos axalga-zrda iuristTa asocia-cia (saia). sakontaqto informacia: ojaxuri Zaladobis prevenciis proeqtis direqtori: irma aladaSviliE-mail: gila @gila.getel: (995 32) 936101 lkonstituciur ufle-baTa dacvis centri. sakontaqto informacia: direqtori: koba boWo-riSviliE-mail:  nsambachidze  @cpcr.getel: (995 32) 92 25 61 (995 32) 92 25 66l`qalTa centri~. sakon-taqto informacia: cen-tris xelmZRvaneli: ia verulaSviliE-mail:  [email protected]: 899 56 55 06.lqalTa sakonsulta-cio centri “saxli”. sakontaqto informacia: direqtori: rusudan fxakaZeE-mail: saxli @gol.ge tel: (995 32) 98 90 80 lsamcxe-javaxeTis de-mokrat qalTa sazoga-doeba. sakontaqto in-formacia: direqtori: marina modebaZeE-mail:  [email protected]: (995 99) 54 83 44

Cvenamde moRweuli, me-

5 saukunis upirvelesi qarTuli

literaturuli Zegli `SuSanikis

wameba~, mTlianad ojaxur Zaladobazea

dafuZnebuli. anu ojaxur Zaladobas

arc asaki, arc erovneba ar gaaCnia.

dReisaTvis saqarTveloSi saojaxo

konfliqtebis Sedegad Cadenil

danaSaulebaTa Sesaxeb zusti codna ar

arsebobs. daarsebis dRidan Zaladobisgan

dacvis erovnul qsels uamravma dazaralebulma

moakiTxa, romelTagan ZiriTadi qalebi

da bavSvebi arian. isini organizacias akiTxaven sakuTari

ojaxis wevrebis mxridan maTze

ganxorcielebuli umZimesi fizikuri,

seqsualuri da fsiqologiuri

Zaladobis Sedegad. Zdeq-i maqsimalurad cdilobs, daexmaros

aseT adamianebs.

partniorebi da qvelmoqmedeba

��

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

yvela organizacia, vinc ojaxuri Zala-dobis Temaze muSaobs, funqcionirebs saerTa-Soriso organizaciebis mxardaWeriT. Tumca-Ra Cvens SemTxvevaSi qvel-moqmedebas kerZo pi-rebis mxridan arc ise iSviaTad aqvs adgili. zogjer Semowirulo-ba simboluria, magram gaRebulia im adamiane-bis mxridan, romlebsac gacnobierebuli aqvT ojaxuri Zaladobis problema da cdiloben Tavisi wvlilis Seta-nas am problemis mogva-rebis saqmeSi. raoden simboluradac ar unda JRerdes, am mimarTule-biT pirveli Semowiru-loba biznes seqtoridan swored qarTvelma qal-ma, baTumSi `samsungis firmis~ warmomadgenel-ma miranda Jordaniam gaiRo. gansakuTrebiT unda aRiniSnos Zdeq-is TavSesafarSi myofi ojaxuri msxverplebis mimarT Ria sazogado-ebis institutis qalTa qseluri programis di-reqtoris anastasia pa-sackaiasa da euTos po-loneli eqspertis bar-bara limanovskas mece-natoba. Semomwirvelebs Soris SeuZlebelia ar dasaxeldes qvelmoqme-debi: germaniis moqala-qe margret vegmani da Sveduri organizacia `DAKAPO  INTERNATIO-NAL”-is TanamSromeli elizabeT liunderber-gi. msgavsi piradi Se-mowirulobiT Zdeqs daexmarnen gaeros war-momadgenelebi Turqi nazik isiki da norvegie-li ulla baklundi.

organizacia saWirod Tvlis, rom aRniSnos amerikuli humanitaru-li organizaciis `qaun-TerfarTis~ daxmarebac.

SeuZlebelia, ar aRi-niSnos sapatriarqos Ta-nadgoma da is moZRvrebi, romlebmac piradi wvli-li Seitanes ojaxuri Zaladobis msxverplTa daxmarebis saqmeSi.

vimedovnebT, rom am adamianebis msgav-sad sazogadoebis sxva warmoamdgenlebic gai-Taviseben ojaxuri Za-ladobis mniSvnelobas da am borotebasTan brZolis saqmeSi Ta-vis wvlils Seitanen. problemaze Tvalis daxuWvas Sedegad be-vri adamianis tragiku-li cxovreba moyveba. cnobili faqtia, rom qalTa koloniaSi cxra qali ixdis sasjels mkvlelobaze da ama-Tgan xuTi—meuRlisa da partnioris mkvle-lobis gamo. areul ojaxSi yvelaze metad ki bavSvebi iCagrebian da saxiCrdebian. aras-rulwlovanTa dawe-sebulebaSi amdagvar bavSvebs mravlad Sex-vdebiT.

`Zaladobisgan da-cvis erovnuli qseli~ madlobas uxdis im pi-rebsa da saerTaSoriso organizaciebs, romle-bmac sakuTari wvlili Seitanes TavSesafrisa da, saerTod, am organi-zaciis ganviTarebaSi. da bolos, Tuki vinmes gauCndeba survili, gauwios Tanadgoma da daexmaros ojaxuri Za-ladobis msxverpls, da-gvikavSirdiT.

ojaxuri Zaladobis problema saqarTvelo-Si dRemde tabudadebu-lia. zogi mas feminis-tebis mier xelovnurad Seqmnil problemas uwo-debs, zogi ki miiCnevs, rom aRniSnuli Temis saaSkaraoze gamotana, adamianebis pirad cxo-vrebaSi Carevaa da masze msjeloba dauSvebelia.

Tumca iuristebma, adamianis uflebaTa eqspertebma da ara-samTavroboebis war-moamdgenlebma imdeni „iyvires”, vidre Sesa-bamisi kanonis miRebis aucileblobis sakiTxi ar dasves. miuxedavad imisa, rom parlamentis wevrebi kanonproeqt-ma xumrobis xasiaTze daayena, parlamentma kanoni `ojaxSi Zala-dobis aRkveTis, ojaxSi Zaladobis msxverplTa dacvisa da daxmarebis Sesaxeb” mesame mosme-

niT 2006 wlis 25 maiss miiRo. kanoni ZalaSi 9 ivniss Sevida.

kanonis miRebiT saxelmwifom aRiara problemis arseboba, magram sazogadoeba jer kidev Tvals xuWavs am problemaze. ufro metic, rogorc mkvle-varebi amboben, Cvens sazogadoebaSi `vaJka-cobis” (rom unda iyos agresiuli, ambiciuri), iseve rogorc qalis `Rirsebis” (unda iyos pasiuri, damjeri, kac-ze dabla mdgomi) Ta-namedrove, tradiciis damaxinjebul aRqmaze damyarebuli gageba aS-karad xels uwyobs Za-ladobas.

dResac, qalebs so-cialuri midgomiT, ojaxis „reputaciis” dacva da `saojaxo pro-blemebis” saxlSi Senax-va moeTxovebaT. ojaxu-ri Zaladoba ayvavile-

ojaxuri Zaladobis faqtebze

sapatrulo policiis mier

mowodebulma informaciam

yovelgvar molodins

gadaaWarba

eqspertebi aRniSnaven, rom ojaxuri Za-

ladobis faqtebma mTels msoflioSi da,

maT Soris saqarTveloSic, SemaSfoTe-

blad moimata. saxalxo damcveli sozar

subari ki acxadebs, rom ojaxuri Zala-

dobis faqtebma saqarTveloSi yovel-

gvar zRvars gadaaWarba.

�6

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

bulia, vinaidan sazo-gadoeba meuRlis mier partniorze moZaladis gamoyenebis ignorirebas axdens. amiT moZalade xvdeba, rom mas Zalis gamoyenebiT yvelafris miRweva SeuZlia ise, rom ar daisjeba.

ojaxur Zalado-baze msjeloba, xSir SemTxvevaSi, mamakace-bis mxridan agresias, ironias da problemis ugulebelyofas iwvevs. umravles SemTxvevaSi, sazogadoebis wevre-bidan gaigonebT, rom „Cems garSemo aseTi fa-qtebi ar xdeba”.

f s i q o l o g e b i s azriT, adamiani amiT sakuTari Tavis dacvas da Rirseulad warmoCe-nas cdilobs. mas amiT surs xazi gausvas, rom piradad mas es proble-ma ara aqvs. parlamentma ki problemasTan dakav-SirebiT snoburi damo-kidebuleba gamoavlina.

isini kanonproeqtze msjelobisas TuTiyuSe-biviT imeorebdnen, rom inteligenturi ojaxe-bidan iyvnen, gaizar-dnen Tbil, megobrul garemoSi da ojaxuri Zaladobis faqts aras-dros Sexvedrian, Tum-ca daaviwydaT, rom maTive kolegis, goCa CaxvaZis ojaxSi skan-dali swored ojaxuri Zaladobis gamo moxda da col-qmars Soris urTierToba ar Sewyda, vidre „ojaxuri cxo-vreba” deteqtiur ro-mans ar daemsgavsa.

sazogadoebis iseTi nawilisaTvis ki, ro-gorc mosamarTleebi arian, romlebic mainc

sxva kategoriad iTvle-bian da rigiTi moqala-qeebisagan gansxvavebu-lad unda msjelobdnen, ojaxuri Zaladoba iseT qmedebad ar uRiare-biaT, romelic isjeba. axalgazrda iuristTa asociaciis kiTxvaze, Tu visi saqme iyo ojaxuri Zaladoba, ojaxis Tu saxelmwifos, mosamar-Tleebis 70%-ma upa-suxa, rom – ojaxis. gasagebia, albaT, aseTi mosamarTleebisaTvis samarTali rogori Ri-rebulebacaa da rogor SeiZleba waruZRvnen sasamarTlo process.

realur suraTTan SedarebiT statis-tika ki zRvaSi wveTia. axalgazrda iuristTa asociaciam ojaxur konfliqtebze monito-ringi Caatara, romlis mixedviT gairkva, rom

saqalaqo da saapelacio sasamarTloebs ojaxur konfliqtebTan dakav-SirebiT statistikuri monacemebi ar moepove-ba, radgan axal kanon-mdeblobamde sisxlis samarTlis kodeqsi ar iTvaliswinebda ojaxu-ri Zaladobis krimina-lizacias da am kuTxiT aRwerac ar keTdeboda.

saqarTvelos uze-naesi sasamarTlos mona-cemebiT, 2005 wlis man-Zilze saerTo sasamar-TloebSi 11 saqme Sevi-da. TerTmetive saqmeSi msxverpli qalia. eqvs saqmeSi fizikuri da sityvieri Seuracxyofa ganxorcielda meuRle-ze, or saqmeSi – yofil meuRleze, erT saqmeSi – dedamTilze da er-TSic – meuRlesa da Svilebze.

Sss-s monacemebiT,

ojaxuri uTanxmoebis motiviT Cadenil dana-Saulze 2005 wlis gan-mavlobaSi aRZrulia 47 sisxlis samarTlis saqme. sapatrulo po-liciis departamentis mier mowodebuli in-formaciiT ki 2005 wlis agvistodan 2006 wlis 1 ianvramde (4 Tvis ganma-vlobaSi) 1466 SemTxveva gamovlinda.

axalgazrda iu-ristTa asociaciis, ojaxSi Zaladobis proeqtis koordina-tori irma aladaSvili: „sapatrulo policiis mier mowodebulma in-formaciam yovelgvar molodins gadaaWarba. patrulma dainaxa, rom ojaxuri davebi xSirad xdeboda da CaTvala, rom statistika calke unda gamoeyo.

am 1466 SemTxvevaze sapatrulo policiam moZaladeebze gar-kveuli zemoqmedeba ver ganaxorciela, vinaidan aRniSnuli davebisaTvis maSin moqmedi kanonmde-blobiT pasuxismgeblo-ba gaTvaliswinebuli ar iyo. amitom, roca adamiani ojaxSi Tavs daculad ver grZnobs, is unda daicvas saxel-mwifom.

saxelmwifom unda Seiswavlos situacia konkretuli faqtebi-dan gamomdinare, Seqmnas statistika, Zaladobis winaaRmdeg Caataros sainformacio kampania. aseve, aucilebelia Za-ladobis msxverplTa reabilitacia. am ka-nonis Sesabamisad 2008 wlisaTvis moZaladee-bisTvis amoqmeddeba sa-

�7

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

reabilitacio centri, sadac maT fsiqologiu-ri daxmareba Cautarde-baT”.

Zaladobisgan da-cvis erovnuli qselis warmoamdgeneli nato SavlayaZe: „ojaxuri Zaladobis msxverplTa 95% Sin, isev moZala-desTan brundeba, sadac SeiZleba is Zaladobis msxverpli kidev gaxdes. am kanonis prioriteti is aris, rom moZalade da msxverpli droebiT erTmaneTs daSordnen, moZaladeTa umetesobam ar icis rom moZaladea, is aseve Zaladobriv situaciaSi gaizar-da da miaCnia, rom es aris norma. Cven mas sa-reabilitacio centrSi vaswavliT, rom es nor-ma ar aris”.

k o n s t i t u c i u r uflebaTa dacvis cen-tris administraciis direqtori, koba boWo-riSvili: „msxverplsa da moZalades miecemaT gancalkevebis saSuale-ba, rom dafiqsirdnen da mixvdnen undaT Tu ara ase gagrZeleba. er-TmaneTisgan daSoreba maT saSualebas miscems gaanalizon situacia da gadawyviton uRirT Tu ara ase gagrZeleba. aravis ar surda cixeSi wasuliyo misi qmari, yvelas undoda wasuli-yo fsiqiatriulSi da emkurnala misTvis. sa-reabilitacio centrSi, adamiani ivlis nebayof-lobiT, an sasamarTlos gadawyvetilebiT”.

saxelmwifo aqamde ojaxSi moZalades ar aRiarebda, Tumca qu-CaSi igive qmedebis Ca-

denisaTvis SeiZleba aranakleb dasjiliyo. policia ar reagirebda gancxadebebze, romle-bic ojaxur Zaladobas exeboda. policia dRe-mde asrulebda media-toris funqcias, mivi-doda, dawerda aqts da wamovidoda.

Zaladobis faqti ki isev meordeboda. am ka-noniT policias ar aqvs ufleba ojaxuri Zala-dobis SemTxveva Zala-dobis sxva faqtebTan SedarebiT nakleb mniS-vnelovnad miiCnios. policia valdebulia dauyovnebliv moaxdi-nos reagireba da ga-naxorcielos kanoniT gaTvaliswinebuli Ro-nisZiebebi.

koba boWoriSvili: „saxelmwifoSi am ka-nonis Seqmnamde ar ar-sebobda msxverplis dacvis swrafi meqa-nizmi. kodeqsiT da ka-noniT gaWianurebuli sasamarTlo procedu-ra ver uzrunvelyofda konkretuli momenti-saTvis qmedebebis aR-kveTas, rac TavisTavad Zaladobis ganmeorebiT Cadenis saSiSroebas qm-nida.

am kanonis meqaniz-mebidan gamomdinare aseTi cnebebi SemuSav-da: damcavi da Semaka-vebeli orderi, romle-bic ojaxSi Zaladobis faqtebze msxverplis dacvis da moZaladis moqmedebebis SezRud-vis uzrunvelsayofad, droebiTi RoniZiebebis saxiT gamoicemian”.

ojaxuri Zaldoba aris ganmeorebadi da xSiri cikli fizikuri,

fsiqologiuri, ekono-mikuri, seqsualuri da emociuri Seuracxyo-fisa, romelsac ojaxis erTi wevri meoreze, kontrolisa da Za-lauflebis mopovebis mizniT axorcielebs. umravles SemTxvevaSi moZalade mamakacia. ma-gram xdeba piriqiTac, an erTi sqesis warmo-madgenlebs Soris.

Zaladobisagan da-cvis erovnuli qselis bazaze 2004 wels gaixsna erTaderTi TavSesafari saqarTveloSi. dRemde iq 60-ma adamianma icxo-vra. qselis Tavmjdo-maris, nato SavlayaZis informaciiT, amJamad TavSesafarSi 4 qali da 5 bavSvi cxovrobs. maT iq darCena ramdenime Tve SeuZliaT.

nato SavlayaZe: „samwuxarod, Cven ar gvaqvs saSualeba ufro meti dazaralebuli miviRoT, Tumca maTi ricxvi sakmaod di-dia. gvqonda SemTxveva, roca patrulma mogvi-yvana gogona, romelic sikvdilis piras iyo da Zlivs gadavarCineT. Tumca moZaladeebi yo-velTvis mamakacebi ar arian.

miviReT ojaxi, ro-melic col-qmrisgan da Svilebisgan Sedgeboda. mTeli ojaxi dedamTi-lis msxverpli aRmoCn-da. pirvelad CemTan movida deda SvilebTan erTad. dedamTils misi moSoreba undoda, isi-ni CvenTan Tvenaxevari cxovrobdnen. qals ar sjeroda, rom qmars ar uyvarda. rogorc amas dedamTili eubneboda.

erT dRes movida meuR-le da col-Svili saxl-Si waiyvana. dRenaxevris mere patrulma ojaxi isev CvenTan moiyvana. kvlevebiT dadgenilia, rom danaSaulis arc erT saxes ar axasiaTebs ganmeorebiTi Cadenis iseTi maRali done, ro-gorc ojaxur Zalado-bas. ojaxuri Zaladoba zogjer mkvlelobis mizezi xdeba. gaerTia-nebul samefoSi ojaxu-ri Zaladobis faqtis Sesaxeb policia wuTSi erT faqts iRebs. ru-seTSi ki TiTqmis yo-vel meore qals part-niorisgan Zaladobis msxverplad gaxdobis saSiSroeba emuqreba. Catarebuli kvlevebisa da Segrovebuli mo-nacemebis safuZvelze Cans, rom qalTa mimarT Zaladobas adgili aqvs yvela qveynisa da sa-zogadoebis yvela fe-naSi. 2002 wels evrosa-bWos mier Catarebuli ojaxuri Zaldobis 10 gafarToebuli kvlevis Sedegebis erTmaneTTan SedarebiT gamoirkva, rom oTxi qalidan erTi ojaxur Zaladobas ga-nicdis. mkvlevarebi aRniSnaven, rom mniSvne-lovania moZaladem sa-zogadoebisgan miiRos mesiji, rom Zaladobis moTmena ar moxdeba da igi aucileblad dais-jeba. maSin ojaxuri Za-ladobac mniSvnelovnad Semcirdeba.

avtori: naTia bersenaZe

statiis mowodebisTvis madlobas vuxdiT gazeT `jorjian Taimss”.

��

�6

1 6

�7

ûæ

åá

-òì

úõ

åä

ò õ

ïç

ò

,,Zaladobisgan da-cvis erovnuli qseli” (Zdeq) ojaxuri Zalado-bis aRkveTisa da ojaxSi Zaladobis prevenciis TvalsazrisiT gasata-rebel RonisZiebaTa~ samoqmedo gegmis samu-Sao variantis Tanaavto-ria. Zdeqis iniciativiT Catarda `mrgvali magi-dis~ SexvedraTa seria, romelSic monawileob-dnen iusticiis, Sromis, janmrTelobisa da si-cialuri dacvis, Sinagan saqmeTa da sxva saminis-troebisa uwyebebis war-momadgenlebi, romelTa mizania samoqmedo geg-mis daxvewa da samoqme-do gegmis gansaxorcie-leblad saministroebis valdebulebaTa ganxil-va. saqarTvelos mTa-vrobas samoqmedo gegmis saboloo varianti unda daemtkicebina kanonis miRebidan 4 Tvis Se-mdeg, magram es procesi droebiT Seferxebulia.

ama wlis 17_21 noe-mbers samoqmedo gegmis SemuSavebaSi monawilee-bisgan dakompleqtebu-li eqvskaciani dele-gacia euTos demokra-

tiuli institutebisa da adamianis uflebe-bis ofisis (OSCE-ODI-HR) mier mowyobili saswavlo vizitiT avs-triaSi, q. gracSi gaemg-zavra.

avstriis poli-ciasTan TanamSromlo-ba 2003 wels, `vardebis revoluciamde~ daiwyo. saqarTveloSi maT tre-ningi Cautares maRalCi-nosan policielebs, Se-mdeg ki es muSaoba unda gagrZelebuliyo, magram Cvens qveyanaSi momxda-ri cvlilebebis gamo urTierToba droebiT SeCerda. wels es Tana-mSromloba ganaxlda da saqarTvelos dele-

gacias saSualeba mieca gacnoboda ojaxuri Za-ladobis daZlevis saq-meSi avstriis gamocdi-lebas. Tu ra STabeWdi-lebebiT dabrundnen swavlebis monawileni saqarTveloSi, amas Jur-nalis Semdeg nomerSi gagacnobT. vizits udi-desi mniSvneloba hqon-da da Zdeq-i madlobas uxdis euTos demokra-tiuli institutebisa da adamianis uflebebis ofiss (OSCE-ODIHR), da piradad, am vizitis or-ganizators da Cvens did mxardamWers, amave ofi-sis mrCevels genderuli sakiTxebis dargSi

q-n Tina ilsens.

Zdeq-is saswavlo

viziti avstriaSi

avstria, q. graci

��

Cveni TavSesafris yofili binadris TxovniT vaqveynebT mis werils:

�0

ÈÀÅÉ I. ÆÏÂÀÃÉ ÃÄÁÖËÄÁÀÍÉ

ÌÖáËÉ 1. ÊÀÍÏÍÉÓ ÒÄÂÖËÉÒÄÁÉÓ Ó×ÄÒÏ

ÄÓ ÊÀÍÏÍÉ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÀÅÓ ÉÌ ØÌÄÃÄÁÀÈÀ ÄÒÈÏÁËÉÏÁÀÓ,

ÒÏÌÄËÉÝ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉÀ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓÀÈÅÉÓ,

ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÂÀÌÏÅËÄÍÉÓÀ ÃÀ ÀÙÊÅÄÈÉÓ

ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅ ÃÀ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÖË ÓÀ×ÖÞÅËÄÁÓ, ÀÂÒÄÈÅÄ

ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÌÓáÅÄÒÐËÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀ

ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÃÀÝÅÉÓÀ ÃÀ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÂÀÒÀÍÔÉÄÁÓ.

ÌÖáËÉ 2. ÊÀÍÏÍÉÓ ÌÉÆÀÍÉ

ÀÌ ÊÀÍÏÍÉÓ ÌÉÆÀÍÉÀ:

À) ÏãÀáÉÓ ßÄÅÒÈÀ Ö×ËÄÁÒÉÅÉ ÈÀÍÀÓßÏÒÏÁÉÓ

ÀÙÉÀÒÄÁÉÈ ÛÄØÌÍÀÓ ÌÀÈÉ Ö×ËÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÄÁÉÓ

ÃÀÝÅÉÓ, ×ÉÆÉÊÖÒÉ ÃÀ ×ÓÉØÏËÏÂÉÖÒÉ áÄËÛÄÖáÄÁËÏÁÉÓ,

ÏãÀáÖÒÉ ÙÉÒÄÁÖËÄÁÄÁÉÓ ÃÀÝÅÉÓ ÓÀÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏ

ÂÀÒÀÍÔÉÄÁÉ;

Á) ÛÄØÌÍÀÓ Ä×ÄØÔÉÀÍÉ ÓÀÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏ ÌÄØÀÍÉÆÌÄÁÉ

ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÂÀÌÏÅËÄÍÉÓ, ÀÙÊÅÄÈÉÓÀ ÃÀ ÈÀÅÉÃÀÍ

ÀÝÉËÄÁÉÓÀÈÅÉÓ;

Â) ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÓ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÌÓáÅÄÒÐËÈÀÈÅÉÓ

ÌÀÒÈËÌÓÀãÖËÄÁÉÓ áÄËÌÉÓÀßÅÃÏÌÏÁÀ;

Ã) ÛÄØÌÍÀÓ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÌÓáÅÄÒÐËÈÀ ÃÀÝÅÉÓ,

ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓÀ ÃÀ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÓÀ×ÖÞÅËÄÁÉ;

Ä) ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÓ ÈÀÍÀÌÛÒÏÌËÏÁÀ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ

ÉÍÓÔÉÔÖÔÄÁÓ ÛÏÒÉÓ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÈÀÅÉÃÀÍ

ÀÝÉËÄÁÉÓÀ ÃÀ ÌÉÓ ßÉÍÀÀÙÌÃÄ ÁÒÞÏËÉÓÀÈÅÉÓ.

ÌÖáËÉ 3. ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÀ

ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÀ ÂÖËÉÓáÌÏÁÓ ÏãÀáÉÓ ÄÒÈÉ

ßÄÅÒÉÓ ÌÉÄÒ ÌÄÏÒÉÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÖÒÉ Ö×ËÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ

ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÄÁÉÓ ÃÀÒÙÅÄÅÀÓ ×ÉÆÉÊÖÒÉ, ×ÓÉØÏËÏÂÉÖÒÉ,

ÄÊÏÍÏÌÉÊÖÒÉ, ÓÄØÓÖÀËÖÒÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÈ ÀÍ ÉÞÖËÄÁÉÈ.

ÌÖáËÉ 4. ÊÀÍÏÍÛÉ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÖË ÔÄÒÌÉÍÈÀ

ÂÀÍÌÀÒÔÄÁÀ

ÊÀÍÏÍÛÉ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÖË ÔÄÒÌÉÍÄÁÓ ÀØÅÈ ÛÄÌÃÄÂÉ

ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÀ:

À) ×ÉÆÉÊÖÒÉ ÞÀËÀÃÏÁÀ – ÝÄÌÀ, ßÀÌÄÁÀ, ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÉÓ

ÃÀÆÉÀÍÄÁÀ, ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÖÊÀÍÏÍÏ ÀÙÊÅÄÈÀ ÀÍ ÓáÅÀ ÉÓÄÈÉ

ÌÏØÌÄÃÄÁÀ, ÒÀÝ ÉßÅÄÅÓ ×ÉÆÉÊÖÒ ÔÊÉÅÉËÓ ÀÍ ÔÀÍãÅÀÓ;

ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÉÓ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀÓÈÀÍ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÖËÉ ÉÌ

ÌÏÈáÏÅÍÄÁÉÓ ÃÀÖÊÌÀÚÏ×ÉËÄÁËÏÁÀ, ÒÀÝ ÂÀÌÏÉßÅÄÅÓ

ÏãÀáÉÓ ßÄÅÒÉÓ ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÉÓ ÃÀÆÉÀÍÄÁÀÓ ÀÍ ÓÉÊÅÃÉËÓ;

Á) ×ÓÉØÏËÏÂÉÖÒÉ ÞÀËÀÃÏÁÀ – ÛÄÖÒÀÝáÚÏ×À, ÛÀÍÔÀÑÉ,

ÃÀÌÝÉÒÄÁÀ, ÌÖØÀÒÀ ÀÍ ÓáÅÀ ÉÓÄÈÉ ÌÏØÌÄÃÄÁÀ, ÒÏÌÄËÉÝ

ÉßÅÄÅÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÐÀÔÉÅÉÓÀ ÃÀ ÙÉÒÓÄÁÉÓ ÛÄËÀáÅÀÓ;

Â) ÉÞÖËÄÁÀ – ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ×ÉÆÉÊÖÒÉ ÀÍ ×ÓÉØÏËÏÂÉÖÒÉ

ÉÞÖËÄÁÀ, ÛÄÀÓÒÖËÏÓ ÀÍ ÀÒ ÛÄÀÓÒÖËÏÓ ÌÏØÌÄÃÄÁÀ,

ÒÏÌËÉÓ ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÀ ÀÍ ÒÏÌËÉÓÂÀÍÀÝ ÈÀÅÉÓ ÛÄÊÀÅ-

ÄÁÀ ÌÉÓ Ö×ËÄÁÀÓ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ, ÀÍÃÀ ÓÀÊÖÈÀÒ ÈÀÅÆÄ

ÂÀÍÉÝÀÃÏÓ ÈÀÅÉÓÉ ÍÄÁÀ-ÓÖÒÅÉËÉÓ ÓÀßÉÍÀÀÙÌÃÄÂÏ

ÆÄÌÏØÌÄÃÄÁÀ;

Ã) ÓÄØÓÖÀËÖÒÉ ÞÀËÀÃÏÁÀ – ÓØÄÓÏÁÒÉÅÉ ÊÀÅÛÉÒÉ

ÞÀËÀÃÏÁÉÈ, ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÌÖØÀÒÉÈ ÀÍ ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ

ÖÌßÄÏÁÉÓ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÉÈ; ÀÂÒÄÈÅÄ ÓØÄÓÏÁÒÉÅÉ ÊÀÅÛÉÒÉ ÀÍ

ÓÄØÓÖÀËÖÒÉ áÀÓÉÀÈÉÓ ÓáÅÀÂÅÀÒÉ ÌÏØÌÄÃÄÁÀ ÀÍ ÂÀÒÚÅÍÉËÉ

ØÌÄÃÄÁÀ ÀÒÀÓÒÖËßËÏÅÍÉÓ ÌÉÌÀÒÈ;

Ä) ÄÊÏÍÏÌÉÊÖÒÉ ÞÀËÀÃÏÁÀ – ØÌÄÃÄÁÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÉßÅÄÅÓ

ÓÀÊÅÄÁÉÈ, ÓÀÝáÏÅÒÄÁÄËÉ ÃÀ ÍÏÒÌÀËÖÒÉ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÉÓ

ÓáÅÀ ÐÉÒÏÁÄÁÉÈ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×ÉÓ, ÓÀÊÖÈÒÄÁÉÓÀ ÃÀ ÛÒÏÌÉÓ

Ö×ËÄÁÉÓ ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÉÓ, ÀÂÒÄÈÅÄ ÈÀÍÀÓÀÊÖÈÒÄÁÀÛÉ

ÀÒÓÄÁÖËÉ ØÏÍÄÁÉÈ ÓÀÒÂÄÁËÏÁÉÓÀ ÃÀ ÊÖÈÅÍÉËÉ ßÉËÉÓ

ÂÀÍÊÀÒÂÅÉÓ Ö×ËÄÁÉÓ ÛÄÆÙÖÃÅÀÓ;

Å) ÌÓáÅÄÒÐËÉ – ÏãÀáÉÓ ßÄÅÒÉ, ÒÏÌÄËÌÀÝ ÂÀÍÉÝÀÃÀ

×ÉÆÉÊÖÒÉ, ×ÓÉØÏËÏÂÉÖÒÉ, ÓÄØÓÖÀËÖÒÉ, ÄÊÏÍÏÌÉÊÖÒÉ

ÞÀËÀÃÏÁÀ ÀÍ ÉÞÖËÄÁÀ;

Æ) ÏãÀáÉÓ ßÄÅÒÉ – ÀÌ ÊÀÍÏÍÉÓ ÌÉÆÍÄÁÉÓÈÅÉÓ ÃÄÃÀ,

ÌÀÌÀ, ÐÀÐÀ, ÁÄÁÉÀ, ÌÄÖÙËÄ, ÛÅÉËÉ (ÂÄÒÉ), ÛÅÉËÏÁÉËÉ,

ÌÉÌÙÄÁÉ ÏãÀáÉ (ÃÄÃÏÁÉËÉ-ÌÀÌÏÁÉËÉ), ÛÅÉËÉÛÅÉËÉ, ÃÀ,

ÞÌÀ, ÌÄÖÙËÉÓ ÌÛÏÁËÄÁÉ, ÓÉÞÄ, ÒÞÀËÉ, ÀÂÒÄÈÅÄ ÚÏ×ÉËÉ

ÌÄÖÙËÄ, ÀÒÀÒÄÂÉÓÔÒÉÒÄÁÖË ØÏÒßÉÍÄÁÀÛÉ ÌÚÏ×É ÐÉÒÄÁÉ,

ÌÄÖÒÅÄ;

È) ÌÏÞÀËÀÃÄ – ÏãÀáÉÓ ßÄÅÒÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÀáÏÒÝÉÄËÄÁÓ

×ÉÆÉÊÖÒ, ×ÓÉØÏËÏÂÉÖÒ, ÓÄØÓÖÀËÖÒ ÃÀ ÄÊÏÍÏÌÉÊÖÒ

ÞÀËÀÃÏÁÀÓ ÀÍ ÉÞÖËÄÁÀÓ ÏãÀáÉÓ ÓáÅÀ ßÄÅÒÉÓ ÌÉÌÀÒÈ;

É) ÈÀÅÛÄÓÀ×ÀÒÉ – ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÌÓáÅÄÒÐËÈÀ

ÃÒÏÄÁÉÈÉ ÓÀÝáÏÅÒÄÁÄËÉ ÀÍ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÛÒÏÌÉÓ,

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÉ

ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÀÙÊÅÄÈÉÓ, ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ

ÌÓáÅÄÒÐËÈÀ ÃÀÝÅÉÓÀ ÃÀ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ

kanoni miRebul iqna 2006 wlis 25 maiss, ZalaSi Sevida 2006 wlis 9 ivniss

�1

ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÉÓÀ ÃÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀÝÅÉÓ ÓÀÌÉÍÉÓÔÒÏÓ

ÓÉÓÔÄÌÀÛÉ ÀÍ ÀÒÀÓÀÌÈÀÅÒÏÁÏ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÉÓ ÁÀÆÀÆÄ

ÀÒÓÄÁÖËÉ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÌÓáÅÄÒÐËÈÀ ÃÒÏÄÁÉÈÉ

ÂÀÍÈÀÅÓÄÁÉÓ ÀÃÂÉËÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÄÌÓÀáÖÒÄÁÀ ÌÓáÅ-

ÄÒÐËÈÀ ×ÓÉØÏ-ÓÏÝÉÀËÖÒ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÀÓ, ÉÖÒÉÃÉÖË

ÃÀ ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ, ÀÂÒÄÈÅÄ ÃÀÝÅÉÓ ÙÏÍÉÓÞÉ-

ÄÁÄÁÓ; ÀÌ ÊÀÍÏÍÉÓ VI ÈÀÅÉÓ ÀÌÏØÌÄÃÄÁÀÌÃÄ ÀÓÄÅÄ ÏãÀáÉÓ

ÍÀÈÄÓÀÅÄÁÉÓÀ ÃÀ ÌÄÂÏÁÒÄÁÉÓ ÏãÀáÉ;

Ê) ÓÀÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÏ ÝÄÍÔÒÉ – ÌÏÞÀËÀÃÉÓ ÃÒÏÄÁÉÈÉ

ÂÀÍÈÀÅÓÄÁÉÓ ÀÃÂÉËÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÄÌÓÀáÖÒÄÁÀ ÌÏÞÀËÀÃÉÓ

ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÀÓ, ÊÒÉÆÉÓÖË ÉÍÔÄÒÅÄÍÝÉÀÓÀ ÃÀ

ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ ÃÀáÌÀÒÄÁÀÓ ÃÀ ÉØÌÍÄÁÀ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ

ÃÀÃÂÄÍÉËÉ ßÄÓÉÈ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÛÒÏÌÉÓ, ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÉÓÀ

ÃÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀÝÅÉÓ ÓÀÌÉÍÉÓÔÒÏÓ ÓÉÓÔÄÌÀÛÉ, ÀÓÄÅÄ

ÀÒÀÓÀÌÈÀÅÒÏÁÏ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÉÓ ÌÉÄÒ.

ÌÖáËÉ 5. ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÀ ÏãÀáÛÉ

ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÀÙÊÅÄÈÉÓ, ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÌÓáÅÄÒÐËÈÀ

ÃÀÝÅÉÓÀ ÃÀ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÀ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ

ÀÙÊÅÄÈÉÓ, ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÌÓáÅÄÒÐËÈÀ ÃÀÝÅÉÓÀ

ÃÀ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ ÄÌÚÀÒÄÁÀ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ

ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀÓ, ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ

áÄËÛÄÊÒÖËÄÁÄÁÓÀ ÃÀ ÛÄÈÀÍáÌÄÁÄÁÓ, ÀÌ ÊÀÍÏÍÓÀ ÃÀ

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÓáÅÀ ÍÏÒÌÀÔÉÖË ÀØÔÄÁÓ.

ÈÀÅÉ II. ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÐÒÄÅÄÍÝÉÀ

ÌÖáËÉ 6. ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÐÒÄÅÄÍÝÉÉÓ

ÌÄØÀÍÉÆÌÄÁÉ

1. ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÐÒÄÅÄÍÝÉÉÓ ÌÄØÀÍÉÆÌÄÁÉ

ÂÖËÉÓáÌÏÁÓ ÉÌ ÓÏÝÉÀËÖÒ, ÄÊÏÍÏÌÉÊÖÒ, ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅ

ÃÀ ÓáÅÀ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÀÈÀ ÄÒÈÏÁËÉÏÁÀÓ, ÒÏÌÄËÉÝ

ÌÉÌÀÒÈÖËÉÀ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÂÀÌÏÌßÅÄÅÉ ÌÉÆÄÆÄÁÉÓÀ

ÃÀ ßÉÍÀ ÐÉÒÏÁÄÁÉÓ ÈÀÅÉÃÀÍ ÀÝÉËÄÁÉÓ, ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ

×ÀØÔÄÁÉÓ ÀÙÊÅÄÈÉÓ, ÌÏÞÀËÀÃÉÓ ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÃÄÅÍÉÓÀ

ÃÀ ÌÓáÅÄÒÐËÉÓÀ ÃÀ ÌÏÞÀËÀÃÉÓ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓÀ ÃÀ

ÀÃÀÐÔÀÝÉÉÓÀÈÅÉÓ.

2. ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÈÀÅÉÓÉ Ö×ËÄÁÀÌÏÓÉËÉ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉÓ

ÌÄÛÅÄÏÁÉÈ áÄËÓ ÖßÚÏÁÓ ÃÀ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×Ó ÏãÀáÛÉ

ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÐÒÄÅÄÍÝÉÉÓ ÌÄØÀÍÉÆÌÄÁÉÓ ÃÀÍÄÒÂÅÀÓÀ ÃÀ

ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÀÓ.

3. ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÐÒÄÅÄÍÝÉÉÓ ÌÄØÀÍÉÆÌÄÁÉ

ÂÖËÉÓáÌÏÁÓ:

À) ÉÌ ×ÀØÔÏÒÄÁÉÓ ÀÍÀËÉÆÓ, ÛÄÓßÀÅËÀÓÀ ÃÀ ÛÄ×ÀÓÄÁÀÓ,

ÒÏÌËÄÁÉÝ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÂÀÌÏÌßÅÄÅÉ ÌÉÆÄÆÄÁÉÀ;

Á) Ä×ÄØÔÉÀÍÉ ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÌÄÈÏÃÄÁÉÓ ÃÀÍÄÒÂÅÀÓ

ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ×ÀØÔÄÁÉÓ ÂÀÌÏÓÀÅËÄÍÀà ÃÀ ÀÙÓÀÊÅ-

ÄÈÀÃ;

Â) ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÉ ÓÔÀÔÉÓÔÉÊÉÓ ßÀÒÌÏÄÁÀÓ;

Ã) ÐÒÄÅÄÍÝÉÖËÉ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÉÓ ÂÀÔÀÒÄÁÀÓ ÉÌ ÐÉÒÄÁÉÓ

ÌÉÌÀÒÈ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÜÀÃÄÍÉÓ ÒÉÓÊ-

ãÂÖ×ÄÁÓ ÂÀÍÄÊÖÈÅÍÄÁÉÀÍ ÀÍ ÒÏÌÄËÈÀÝ ÏãÀáÛÉ ÜÀÃÄÍÉËÉ

ÀØÅÈ ÞÀËÀÃÏÁÀ;

Ä) ÓÀÈÀÍÀÃÏ ÓÀÉÍ×ÏÒÌÀÝÉÏ-ÓÀÂÀÍÌÀÍÀÈËÄÁËÏ

ÊÀÌÐÀÍÉÉÓ ßÀÒÌÀÒÈÅÀÓ, ÒÀÈÀ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ ×ËÏÁÃÍÄÍ

ÉÍ×ÏÒÌÀÝÉÀÓ ÈÀÅÉÀÍÈÉ Ö×ËÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÅÀËÃÄÁÖËÄÁÄÁÉÓ,

ÃÀÝÅÉÓ ÂÀÒÀÍÔÉÄÁÉÓ ÈÀÏÁÀÆÄ, ÌÀÈ ÛÏÒÉÓ, ÉÌ

Ö×ËÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÌÏÅÀËÄÏÁÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ, ÒÏÌËÄÁÉÝ

ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×Ó ÏãÀáÉÓ ßÄÅÒÈÀ ÈÀÍÀÓßÏÒÏÁÀÓÀ ÃÀ

ÖÒÈÉÄÒÈÅÀËÃÄÁÖËÄÁÄÁÓ;

Å) ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÌÏÞÀËÀÃÉÓ

ÐÀÓÖáÉÓÌÂÄÁËÏÁÉÓ, ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ Ö×ËÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÀÌ

Ö×ËÄÁÄÁÉÓ ÃÀÝÅÉÓ ÂÀÒÀÍÔÉÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ ÉÍ×ÏÒÌÀÝÉÉÓ

ÂÀÅÒÝÄËÄÁÀÓÀ ÃÀ áÄËÌÉÓÀßÅÃÏÌÏÁÀÓ;

Æ) ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ×ÀØÔÄÁÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÌÓáÅ-

ÄÒÐËÈÀÈÅÉÓ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓÀ ÃÀ ÃÀÝÅÉÓ áÏËÏ ÌÏÞÀËÀÃÄÈÀ

ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓÀÈÅÉÓ ÓÐÄÝÉÀËÖÒÉ ÓÀÂÀÍÌÀÍÀÈËÄÁËÏ

ÊÖÒÓÄÁÉÓ ÏÒÂÀÍÉÆÄÁÀÓ;

È) ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÐÒÏ×ÉËÀØÔÉÊÉÓ

ÖÆÒÖÍÅÄËÓÀÚÏ×Àà ÃÀÉÍÔÄÒÄÓÄÁÖË ÉÍÓÔÉÔÖÔÄÁÈÀÍ

ÄÒÈÀÃ ÄÒÈÏÁËÉÅÉ ÐÒÏÂÒÀÌÄÁÉÓ ÛÄØÌÍÀÓÀ ÃÀ

ÌáÀÒÃÀàÄÒÀÓ.

ÌÖáËÉ 7. ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÐÒÄÅÄÍÝÉÉÓ

ÌÄØÀÍÉÆÌÄÁÉÓ ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÀ

1. ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÐÒÄÅÄÍÝÉÉÓ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÉÓ

ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÀÓ ÈÀÅÉÀÍÈÉ ÊÏÌÐÄÔÄÍÝÉÉÓ ×ÀÒÂËÄÁÛÉ ÃÀ

ÀÌ ÊÀÍÏÍÉÈ ÃÀÃÂÄÍÉËÉ ßÄÓÉÈ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×ÄÍ ÓÀØÀÒÈÅ-

ÄËÏÓ ÛÒÏÌÉÓ, ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÉÓÀ ÃÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀÝÅÉÓ

ÓÀÌÉÍÉÓÔÒÏ, ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÛÉÍÀÂÀÍ ÓÀØÌÄÈÀ ÓÀÌÉÍÉÓÔÒÏ,

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÂÀÍÀÈËÄÁÉÓÀ ÃÀ ÌÄÝÍÉÄÒÄÁÉÓ ÓÀÌÉÍÉÓÔÒÏ,

ÐÒÏÊÖÒÀÔÖÒÉÓÀ ÃÀ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ.

2. ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÐÒÄÅÄÍÝÉÉÓ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÉÓ

ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÉÓÀÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÌÀ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÏÒÂÀÍÏÄÁÌÀ

ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÈÀÍÀÌÛÒÏÌËÏÍ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓÀ ÃÀ

ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÄÁÉÓ ÃÀÝÅÉÓ ÓÀÊÉÈáÄÁÆÄ ÌÏÌÖÛÀÅÄ

ÃÀÉÍÔÄÒÄÓÄÁÖË ÉÍÓÔÉÔÖÔÄÁÈÀÍ ÃÀ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÍ

ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÉ ÄÒÈÏÁËÉÅÉ ÐÒÏÄØÔÄÁÉÓ ÃÀÂÄÂÌÅÀ-ÂÀÍáÏÒÝÉ-

ÄËÄÁÀ.

ÌÖáËÉ 8. ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÀ

1. ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÛÒÏÌÉÓ, ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÉÓÀ ÃÀ

ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀÝÅÉÓ ÓÀÌÉÍÉÓÔÒÏ, ÈÀÅÉÓÉ ÊÏÌÐÄÔÄÍÝÉÉÓ

×ÀÒÂËÄÁÛÉ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×Ó ÓÏÝÉÀËÖÒ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÀÓ

ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÐÒÄÅÄÍÝÉÉÓÀ ÃÀ ÐÒÏ×ÉËÀØÔÉÊÉÓ

ÌÄØÀÍÉÆÌÄÁÉÓ ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÉÓÈÅÉÓ.

��

2. ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÀ ÌÏÉÝÀÅÓ:

À) ÏãÀáÖÒÉ ÃÀÅÄÁÉÓ ÂÀÌÏÌßÅÄÅÉ ÌÉÆÄÆÄÁÉÓ ÛÄÓßÀÅËÀÓ,

ÛÄÓÀÁÀÌÉÓ ÀÍÀËÉÆÓ ÃÀ ÃÀÅÄÁÉÓ ÃÀÞËÄÅÀÛÉ ÏãÀáÉÓ ßÄÅÒÈÀ

ÃÀáÌÀÒÄÁÀÓ;

Á) ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÌÓáÅÄÒÐËÈÀ ÌáÀÒÃÀàÄÒÉÓÀ ÃÀ

ÈÀÍÀÃÂÏÌÉÓ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÉÓ ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÀÓ;

Â) ÛÄÓÀÁÀÌÉÓ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÏÒÂÀÍÏÄÁÈÀÍ ÄÒÈÀà ÏãÀáÛÉ

ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÜÀÌÃÄÍ ÐÉÒÈÀ ÒÉÓÊ-ãÂÖ×ÄÁÉÓ ÂÀÌÏÅËÄÍÀÓÀ

ÃÀ ÌÀÈÈÀÍ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÖËÉ ÐÒÏÁËÄÌÄÁÉÓ ÃÀÞËÄÅÀÛÉ

áÄËÛÄßÚÏÁÀÓ;

Ã) ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÂÀÝÄÌÉÓ ÐÒÏÝÄÓÛÉ

ÌÏÍÀßÉËÄÏÁÀÓ;

Ä) ÃÀÌÝÀÅÉ ÃÀ ÛÄÌÀÊÀÅÄÁÄËÉ ÏÒÃÄÒÉÈ

ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉ ÓÀÊÉÈáÄÁÉÓ ÀÙÓÒÖËÄÁÉÓ

ÌÏÍÉÔÏÒÉÍÂÓ;

Å) ÌÏÞÀËÀÃÄÈÀ ÃÀ ÌÓáÅÄÒÐËÈÀÈÅÉÓ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓÀ ÃÀ

ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÐÒÏÂÒÀÌÄÁÉÓ ÛÄÌÖÛÀÅÄÁÀÓÀ

ÃÀ áÄËÛÄßÚÏÁÀÓ ÌÀÈÉ ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÉÓÀÈÅÉÓ.

ÈÀÅÉ III. ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÂÀÌÏÅËÄÍÉÓÀ ÃÀ ÀÙÊÅ­

ÄÈÉÓ ÌÄØÀÍÉÆÌÄÁÉ

ÌÖáËÉ 9. ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÂÀÌÏÅËÄÍÉÓÀ ÃÀ ÀÙÊÅ­

ÄÈÉÓ ÌÄØÀÍÉÆÌÄÁÉ

1. ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÂÀÌÏÅËÄÍÉÓÀ ÃÀ ÀÙÊÅÄÈÉÓÀÈÅÉÓ

ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ ÓÉÓáËÉÓÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ, ÓÀÌÏØÀËÀØÏ-

ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÃÀ ÀÃÌÉÍÉÓÔÒÀÝÉÖË-ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ

ÌÄØÀÍÉÆÌÄÁÉ.

2. ÓÉÓáËÉÓÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÌÄØÀÍÉÆÌÄÁÉ ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ

ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÉÌ ×ÀØÔÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ, ÒÏÌÄËÉÝ

ÛÄÉÝÀÅÓ ÓÉÓáËÉÓ ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÃÀÍÀÛÀÖËÉÓ ÍÉÛÍÄÁÓ.

3. ÓÀÌÏØÀËÀØÏ-ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÌÄØÀÍÉÆÌÄÁÉ

ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÛÄÃÄÂÀà ÌÉÚÄÍÄÁÖËÉ

ÆÉÀÍÉÓ ÀÓÀÍÀÆÙÀÖÒÄÁËÀÃ ÓÀÌÏØÀËÀØÏ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ

ÃÀÃÂÄÍÉËÉ ßÄÓÉÈ.

4. ÀÃÌÉÍÉÓÔÒÀÝÉÖË-ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÌÄØÀÍÉÆÌÄÁÉ

ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ, ÈÖ ÓÀÌÀÒÈÀËÃÀÒÙÅÄÅÀ ÈÀÅÉÓÉ áÀÓÉÀÈÉÈ,

ÌÏØÌÄÃÉ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ, ÀÒ ÉßÅÄÅÓ ÓÉÓáËÉÓ

ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÐÀÓÖáÉÓÌÂÄÁËÏÁÀÓ ÃÀ ÒÏÌËÉÓ ÀÙÊÅÄÈÀÝ

ÛÄÓÀÞËÄÁÄËÉÀ ÀÃÌÉÍÉÓÔÒÀÝÉÖË ÓÀÌÀÒÈÀËÃÀÒÙÅÄÅÀÈÀ

ÊÏÃÄØÓÉÓ ÍÏÒÌÄÁÉÓ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÉÈ.

ÌÖáËÉ 10. ÃÀÌÝÀÅÉ ÃÀ ÛÄÌÀÊÀÅÄÁÄËÉ ÏÒÃÄÒÉ

1. ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ×ÀØÔÆÄ ÏÐÄÒÀÔÉÖËÉ

ÒÄÀÂÉÒÄÁÉÓÀÈÅÉÓ Ö×ËÄÁÀÌÏÓÉËÉ ÏÒÂÀÍÏÓ ÌÉÄÒ ÌÓáÅ-

ÄÒÐËÈÀ ÃÀÝÅÉÓÀ ÃÀ ÌÏÞÀËÀÃÉÓÀÈÅÉÓ ÂÀÒÊÅÄÖËÉ

ÌÏØÌÄÃÄÁÄÁÉÓ ÛÄÆÙÖÃÅÉÓ ÖÆÒÖÍÅÄËÓÀÚÏ×ÀÃ, ÃÒÏÄÁÉÈÉ

ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÉÓ ÓÀáÉÈ, ÛÄÓÀÞËÄÁÄËÉÀ ÂÀÌÏÝÄÌÖË ÉØÍÄÓ

ÛÄÌÀÊÀÅÄÁÄËÉ ÀÍ ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉ.

2. ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉ ÀÒÉÓ ÐÉÒÅÄËÉ ÉÍÓÔÀÍÝÉÉÓ

ÌÏÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÌÉÄÒ ÀÃÌÉÍÉÓÔÒÀÝÉÖËÉ

ÓÀÌÀÒÈÀËßÀÒÌÏÄÁÉÓ ßÄÓÉÈ ÂÀÌÏÝÄÌÖËÉ ÀØÔÉ,

ÒÏÌËÉÈÀÝ ÂÀÍÉÓÀÆÙÅÒÄÁÀ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÛÄÌÈáÅ-

ÄÅÀÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÌÓáÅÄÒÐËÈÀ ÃÀÝÅÉÓ ÃÒÏÄÁÉÈÉ

ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÉ, ÂÀÒÃÀ ÉÌ ÛÄÌÈáÅÄÅÉÓÀ, ÈÖ ÀÒÓÄÁÏÁÓ

ÓÉÓáËÉÓÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÃÄÅÍÉÓ ÀÙÞÅÒÉÓ ÓÀ×ÖÞÅÄËÉ ÃÀ

ÐÉÒÓ ÀÙÊÅÄÈÉÓ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÉÓ ÓÀáÉÈ ÛÄ×ÀÒÃÄÁÖËÉ ÀØÅÓ

ÐÀÔÉÌÒÏÁÀ.

3. ÛÄÌÀÊÀÅÄÁÄËÉ ÏÒÃÄÒÉ ÀÒÉÓ ÐÏËÉÝÉÉÓ

Ö×ËÄÁÀÌÏÓÉËÉ ÈÀÍÀÌÛÒÏÌËÉÓ ÌÉÄÒ ÂÀÌÏÝÄÌÖËÉ ÀØÔÉ,

ÒÏÌËÉÈÀÝ ÂÀÍÉÓÀÆÙÅÒÄÁÀ, ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÛÄÌÈáÅ-

ÄÅÀÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÌÓáÅÄÒÐËÈÀ ÃÀÝÅÉÓ ÃÒÏÄÁÉÈÉ ÙÏÍÉÓÞÉ-

ÄÁÄÁÉ ÃÀ ÒÏÌÄËÉÝ ÂÀÌÏÝÄÌÉÃÀÍ 24 ÓÀÀÈÉÓ ÂÀÍÌÀÅËÏÁÀÛÉ

ÃÀÓÀÌÔÊÉÝÄÁËÀà ßÀÒÄÃÂÉÍÄÁÀ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓ.

4. ÌÏÞÀËÀÃÉÓ ÌÉÄÒ ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÈ

ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉ ÌÏÈáÏÅÍÄÁÉÓ ÛÄÖÓÒÖËÄÁËÏÁÀ ÉßÅ-

ÄÅÓ ÓÉÓáËÉÓÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅ ÐÀÓÖáÉÓÌÂÄÁËÏÁÀÓ.

ÌÖáËÉ 11. ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÌÏÈáÏÅÍÉÓ Ö×ËÄÁÀ

ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÂÀÌÏÝÄÌÉÓ ÌÏÈáÏÅÍÉÓ Ö×ËÄÁÀ

ÀØÅÓ ÌÓáÅÄÒÐËÓ, ÀÂÒÄÈÅÄ ÌÉÓÉ ÏãÀáÉÓ ßÄÅÒÓ ÀÍ ÌÓáÅ-

ÄÒÐËÉÓ ÈÀÍáÌÏÁÉÈ ÐÉÒÓ, ÒÏÌÄËÉÝ ÌÓáÅÄÒÐËÓ ÖßÄÅÓ

ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ, ÉÖÒÉÃÉÖË, ×ÓÉØÏËÏÂÉÖÒ ÃÀáÌÀÒÄÁÀÓ,

ÁÀÅÛÅÉÓ (ÁÀÅÛÅÄÁÉÓ) ÌÉÌÀÒÈ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÀÓÄÅÄ

ÌÄÖÒÅÄÏÁÉÓÀ ÃÀ ÌÆÒÖÍÅÄËÏÁÉÓ ÏÒÂÀÍÏÓ.

ÌÖáËÉ 12. ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÌÏØÌÄÃÄÁÉÓ ÅÀÃÀ

1. ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉ ÂÀÌÏÉÝÄÌÀ 3 ÈÅÄÌÃÄ ÅÀÃÉÈ. ÌÉÓÉ

ÌÏØÌÄÃÄÁÉÓ ÅÀÃÀÓ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÀÅÓ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏ.

2. ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÌÏØÌÄÃÄÁÉÓ ÅÀÃÉÓ ÂÀÂÒÞÄËÄÁÉÓ

ÓÀÊÉÈáÓ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÀÅÓ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏ. ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÓ

ÌÏØÌÄÃÄÁÉÓ ÅÀÃÉÓ ÂÀÂÒÞÄËÄÁÀ ÛÄÓÀÞËÄÁÄËÉÀ ÏÒÃÄÒÉÓ

ÌÏØÌÄÃÄÁÉÓ ÐÄÒÉÏÃÛÉ ÃÀ ÃÀÌÀÔÄÁÉÈ ÀÒÀ ÖÌÄÔÄÓ 3 ÈÅÉÓ

ÅÀÃÉÈ, ÈÖÊÉ ÀÒÓÄÁÏÁÓ ÓÀ×ÒÈáÄ ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ ÀÍ ÏãÀáÉÓ

ÓáÅÀ ßÄÅÒÉÓ ÌÉÌÀÒÈ.

3. ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÌÏØÌÄÃÄÁÀ ÛÄÓÀÞËÄÁÄËÉÀ

ÂÀÖØÌÃÄÓ ÌáÀÒÄÈÀ ÛÄÒÉÂÄÁÉÓÀÓ ÌÏÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÓÀÈÀÍÀÃÏ

ÂÀÃÀßÚÅÄÔÉËÄÁÉÈ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓÀÃÌÉ ÌáÀÒÄÈÀ

ÄÒÈÏÁËÉÅÉ ÌÉÌÀÒÈÅÉÓ ÓÀ×ÖÞÅÄËÆÄ, ÂÀÒÃÀ ÀÌÀÅÄ ÌÖáËÉÓ

ÌÄ-2 ÐÖÍØÔÉÈ ÃÀ ÌÄ-13 ÌÖáËÉÈ ÃÀÃÂÄÍÉËÉ ÛÄÌÈáÅÄÅ-

ÄÁÉÓÀ.

ÌÖáËÉ 13. ÃÀÌÝÀÅÉ ÃÀ ÛÄÌÀÊÀÅÄÁÄËÉ ÏÒÃÄÒÉÓ

ÌÏØÌÄÃÄÁÀ ÌÓáÅÄÒÐËÉÓÀ ÃÀ ÌÏÞÀËÀÃÉÓ ÛÄÒÉÂÄÁÉÓ

ÃÒÏÓ

ÌáÀÒÄÈÀ ÛÄÒÉÂÄÁÀ ÀÒ À×ÄÒáÄÁÓ ÃÀÌÝÀÅÉ ÃÀ ÛÄÌÀÊÀÅ-

ÄÁÄËÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÂÀÌÏÝÄÌÀÓ ÀÍ ÀÒ ÉßÅÄÅÓ ÂÀÌÏÝÄÌÖËÉ

ÃÀÌÝÀÅÉ ÃÀ ÛÄÌÀÊÀÅÄÁÄËÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÌÏØÌÄÃÄÁÉÓ ÂÀÖØÌÄÁÀÓ,

��

ÈÖ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ×ÀØÔÉ ËÀáÀÅÓ ÏãÀáÉÓ ÓáÅÀ ßÄÅÒÈÀ,

ÂÀÍÓÀÊÖÈÒÄÁÉÈ ÁÀÅÛÅÉÓ (ÁÀÅÛÅÄÁÉÓ) ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÓ.

ÈÀÅÉ IV. ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓÀÂÀÍ ÀÒÀÓÒÖËßËÏÅÍÉÓ

ÃÀÝÅÉÓ ÓÐÄÝÉ×ÉÊÖÒÉ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÉ

ÌÖáËÉ 14. ÁÀÅÛÅÉÓ (ÁÀÅÛÅÄÁÉÓ) ÂÀÍÝÀËÊÄÅÄÁÀ

ÌÏÞÀËÀÃÄ ÏãÀáÉÓÀÂÀÍ

1. ÁÀÅÛÅÉÓ (ÁÀÅÛÅÄÁÉÓ) ÌÉÌÀÒÈ ×ÉÆÉÊÖÒÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ

ÊÅÀËÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÀ ÖÐÉÒÏÁÏ ÓÀ×ÖÞÅÄËÉÀ ÉÌÉÓÀ, ÒÏÌ

ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ ÃÀÃÂÄÍÉËÉ ßÄÓÉÈ ÃÀÉÓÅÀÓ ÌÏÞÀËÀÃÄ

ÌÛÏÁËÉÓÀÂÀÍ (ÌÛÏÁËÄÁÉÓÀÂÀÍ) ÌÀÈÉ ÂÀÍÝÀËÊÄÅÄÁÉÓ

ÓÀÊÉÈáÉ. ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏ ÓÀÁÏËÏÏ ÂÀÃÀßÚÅÄÔÉËÄÁÉÓ

ÌÉÙÄÁÀÌÃÄ ÃÒÏÄÁÉÈÉ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÉÓ ÓÀáÉÈ ÃÀÌÝÀÅÉ

ÏÒÃÄÒÉÈ ÀÒÄÂÖËÉÒÄÁÓ ÌÏÞÀËÀÃÄ ÌÛÏÁËÉÓÀÂÀÍ ÁÀÅÛÅÉÓ

(ÁÀÅÛÅÄÁÉÓ) ÂÀÍÝÀËÊÄÅÄÁÉÓ ÓÀÊÉÈáÓ.

2. ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÓáÅÀ ×ÏÒÌÄÁÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÉÓÀÓ,

ÌÄ-11 ÌÖáËÉÈ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉ ÐÉÒÉÓ ÌÉÄÒ

ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓÀÈÅÉÓ ÌÉÌÀÒÈÅÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ, ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏ

ÂÀÍÉáÉËÀÅÓ ÁÀÅÛÅÈÀÍ (ÁÀÅÛÅÄÁÈÀÍ) ÌÏÞÀËÀÃÉÓ ÖÒÈÉ-

ÄÒÈÏÁÉÓ ÓÀÊÉÈáÓ.

3. ÁÀÅÛÅÆÄ (ÁÀÅÛÅÄÁÆÄ) ßÀÒÌÏÌÀÃÂÄÍËÉÓ Ö×ËÄÁÉÓ

ÓÀÊÉÈáÉÓ ÂÀÍáÉËÅÉÓÀÓ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉ ÖÍÃÀ

ÉØÍÄÓ ÉÓ ÂÀÒÄÌÏÄÁÀ, ÒÏÌ ÌÏÞÀËÀÃÄ ÌÛÏÁËÉÓÀÈÅÉÓ

ßÀÒÌÏÌÀÃÂÄÍËÉÓ Ö×ËÄÁÉÓ ÃÀÔÏÅÄÁÀ ÓÀÆÉÀÍÏÀ

ÁÀÅÛÅÉÓ (ÁÀÅÛÅÄÁÉÓ) ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÉÓÀÈÅÉÓ. ÃÀÖÛÅÄÁÄËÉÀ

ÌÛÏÁËÄÁÉÓÀÈÅÉÓ ÁÀÅÛÅÆÄ (ÁÀÅÛÅÄÁÆÄ) ÄÒÈÏÁËÉÅÉ ÌÄÖÒÅ-

ÄÏÁÉÓ ÃÀÔÏÅÄÁÀ, ÈÖ ÀÒÓÄÁÏÁÓ ÌÉÓ ÌÉÌÀÒÈ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ

ÓÀ×ÖÞÅËÉÀÍÉ ÅÀÒÀÖÃÉ ÄÒÈ-ÄÒÈÉ ÌÛÏÁËÉÓ ÌáÒÉÃÀÍ.

ÌÖáËÉ 15. ÁÀÅÛÅÉÓ (ÁÀÅÛÅÄÁÉÓ) ÌÏÔÀÝÄÁÉÓ

ÈÀÅÉÃÀÍ ÀÝÉËÄÁÉÓÀ ÃÀ ÓáÅÀ ÓÀáÉÓ ÖÓÀ×ÒÈáÏÄÁÉÓ

ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À

1. ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏ ÈÀÅÉÓÉ ÂÀÃÀßÚÅÄÔÉËÄÁÉÈ

ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÀÅÓ ÌÏÞÀËÀÃÄ ÌÛÏÁËÉÓ ÌÉÄÒ ÁÀÅÛÅÉÓ (ÁÀÅÛÅ-

ÄÁÉÓ) ÌÏÍÀáÖËÄÁÉÓ ÅÀÃÄÁÓ. ÌÛÏÁÄËÓ ÁÀÅÛÅÉÓ (ÁÀÅÛÅ-

ÄÁÉÓ) ÌÏÍÀáÖËÄÁÉÓ Ö×ËÄÁÀ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÌÉÄÝÄÈ ÌáÏËÏÃ

ÉÌ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ, ÒÏÝÀ ÌÉÓ ÌÉÌÀÒÈ ÃÀÝÖËÉ ÉØÍÄÁÀ

ÖÓÀ×ÒÈáÏÄÁÉÓ ÚÅÄËÀ ÆÏÌÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÛÄÉÞËÄÁÀ

ÌÏÉÝÀÅÃÄÓ ÁÀÅÛÅÉÓ (ÁÀÅÛÅÄÁÉÓ) ÌÏÍÀáÖËÄÁÉÓ ÀÃÂÉËÓ,

ÃÒÏÓ, ÐÄÒÉÏÃÖËÏÁÀÓ, áÀÍÂÒÞËÉÅÏÁÀÓ ÃÀ ÐÉÒÓ

(ÐÉÒÄÁÓ), ÒÏÌÄËÉÝ ÐÀÓÖáÉÓÌÂÄÁÄËÉÀ ÁÀÅÛÅÉÓ (ÁÀÅÛÅÄÁÉÓ)

ÖÓÀ×ÒÈáÏÄÁÉÓ ÌÏÈáÏÅÍÄÁÉÓ ÃÀÝÅÀÆÄ.

2. ÈÖ ÁÀÅÛÅÉÓ (ÁÀÅÛÅÄÁÉÓ) ÌÉÌÀÒÈ ÖÓÀ×ÒÈáÏÄÁÉÓ

ÆÏÌÄÁÉ ÃÀÝÖËÉ ÀÒ ÀÒÉÓ, ÉÆÙÖÃÄÁÀ ÌÏÞÀËÀÃÄ ÌÛÏÁËÉÓ

ÌÉÄÒ ÁÀÅÛÅÉÓ (ÁÀÅÛÅÄÁÉÓ) ÌÏÍÀáÖËÄÁÉÓ Ö×ËÄÁÀ. ÈÖ

ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÛÄÆÙÖÃÅÀ 3 ÈÅÄÆÄ ÌÄÔ áÀÍÓ ÂÒÞÄËÃÄÁÀ,

ÌÛÏÁÄËÓ, ÒÏÌËÉÓ Ö×ËÄÁÀÝ ÉÆÙÖÃÄÁÀ, ÛÄÖÞËÉÀ

ÌÉÌÀÒÈÏÓ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓ ÁÀÅÛÅÉÓ (ÁÀÅÛÅÄÁÉÓ) ÌÏÍÀáÖËÄÁÉÓ

ÐÉÒÏÁÄÁÉÓ ÛÄÝÅËÉÓ ÌÏÈáÏÅÍÉÈ.

3. ÌÏÞÀËÀÃÉÓ ÌÉÄÒ ÁÀÅÛÅÉÓ (ÁÀÅÛÅÄÁÉÓ) ÌÏÔÀÝÄÁÉÓ

ÀÍ ÓáÅÀ ÓÀáÉÓ ÆÉÀÍÉÓ ÌÉÚÄÍÄÁÉÓ ÒÄÀËÖÒÉ ÓÀ×ÒÈáÉÓ

ÀÒÓÄÁÏÁÉÓÀÓ, ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏ ÂÀÃÀßÚÅÄÔÉËÄÁÉÈ ÌÏÞÀËÀÃÄÓ

ÛÄÉÞËÄÁÀ ÀÄÊÒÞÀËÏÓ ÌÉÓÉ ÌÏÍÀáÖËÄÁÉÓ Ö×ËÄÁÀ

ÂÀÒÄÌÏÄÁÉÓ ÛÄÝÅËÀÌÃÄ.

ÈÀÅÉ V. ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ×ÀØÔÄÁÆÄ

ÓÀÌÀÒÈÀËßÀÒÌÏÄÁÉÓ ÈÀÅÉÓÄÁÖÒÄÁÀÍÉ

ÌÖáËÉ 16. ÐÏËÉÝÉÉÓ ÌÏÅÀËÄÏÁÄÁÉ

1. ÐÏËÉÝÉÀ ÅÀËÃÄÁÖËÉÀ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ×ÀØÔÉÓ

ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÃÀÖÚÏÅÍÄÁËÉÅ ÌÏÀáÃÉÍÏÓ ÒÄÀÂÉÒÄÁÀ ÃÀ

ÂÀÍÀáÏÒÝÉÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÉÈ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉ ÙÏÍÉÓÞÉ-

ÄÁÄÁÉ. ÐÏËÉÝÉÀÓ ÀÒÀ ÀØÅÓ Ö×ËÄÁÀ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ

ÛÄÌÈáÅÄÅÀ ÌÉÉÜÍÉÏÓ ÍÀÊËÄÁÌÍÉÛÅÍÄËÏÅÍÀà ÞÀËÀÃÏÁÉÓ

ÓáÅÀ ÛÄÌÈáÅÄÅÄÁÈÀÍ ÛÄÃÀÒÄÁÉÈ.

2. ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ×ÀØÔÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ ÛÄÔÚÏÁÉÍÄÁÉÓ ÌÉÙÄÁÉÓ

ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÐÏËÉÝÉÀ ÅÀËÃÄÁÖËÉÀ ÃÀÖÚÏÅÍÄÁËÉÅ

ÂÀÌÏÝáÀÃÃÄÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÉÓ ÀÃÂÉËÆÄ ÌÉÖáÄÃÀÅÀà ÉÌÉÓÀ,

ÐÏËÉÝÉÉÓ ÏÒÂÀÍÏÄÁÓ ÌÉÌÀÒÈÀ ÃÀÆÀÒÀËÄÁÖËÌÀ,

ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÌÏßÌÄÌ ÈÖ ÀÌ ÊÀÍÏÍÉÓ ÌÄ-11 ÌÖáËÉÈ

ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÌÀ ÐÉÒÌÀ.

3. ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ×ÀØÔÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÐÏËÉÝÉÀ

ÅÀËÃÄÁÖËÉÀ:

À) ÌÉÉÙÏÓ ÊÀÍÏÍÉÈ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉ ÆÏÌÄÁÉ ÏãÀáÛÉ

ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ×ÀØÔÉÓ ÀÙÓÀÊÅÄÈÀÃ;

Á) ÂÀÍÝÀËÊÄÅÄÁÖËÀà ÂÀÌÏÊÉÈáÏÓ ÓÀÅÀÒÀÖÃÏ ÌÓáÅ-

ÄÒÐËÉ, ÌÏßÌÄ (ÌÏßÌÄÄÁÉ), ÌÏÞÀËÀÃÄ, ÌÀÈ ÛÏÒÉÓ, ÁÀÅÛÅÉÝ

(ÁÀÅÛÅÄÁÉÝ), ÒÀÝ ßÄÒÉËÏÁÉÈ ÖÍÃÀ ÃÀÀ×ÉØÓÉÒÏÓ;

Â) ÌÉÀßÏÃÏÓ ÉÍ×ÏÒÌÀÝÉÀ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÌÓáÅ-

ÄÒÐËÓ ÌÉÓÉ Ö×ËÄÁÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ;

Ã) ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ ÌÏÈáÏÅÍÉÈ ÀÍ ÂÀÃÀÖÃÄÁÄË ÛÄÌÈáÅ-

ÄÅÀÛÉ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÓ ÌÉÓÉ ÂÀÃÀÚÅÀÍÀ ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ

ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÀÛÉ;

Ä) ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ ÌÏÈáÏÅÍÉÈ ÀÍ ÂÀÃÀÖÃÄÁÄË ÛÄÌÈáÅ-

ÄÅÀÛÉ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÓ ÌÉÓÉ ÀÍ/ÃÀ ÁÀÅÛÅÉÓ (ÁÀÅÛÅÄÁÉÓ)

ÂÀÃÀÚÅÀÍÀ ÈÀÅÛÄÓÀ×ÀÒÛÉ;

Å) ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ ÓáÅÀ ÀÃÂÉËÀÓ ÂÀÃÀÚÅÀÍÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ

ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÓ ÓÀÝáÏÅÒÄÁÄËÉ ÀÃÂÉËÉÃÀÍ ÌÉÓÉ ÐÉÒÀÃÉ

ÍÉÅÈÄÁÉÓ ßÀÌÏÙÄÁÀ;

Æ) ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÓ ÉÌ ÐÉÒÉÓ ÖÓÀ×ÒÈáÏÄÁÀ, ÒÏÌÄËÌÀÝ

ÂÀÍÀÝáÀÃÀ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ×ÀØÔÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ;

È) ÀÌ ÊÀÍÏÍÉÈ ÃÀÃÂÄÍÉËÉ ßÄÓÉÈÀ ÃÀ ÐÉÒÏÁÄÁÉÈ

ÂÀÓÝÄÓ ÛÄÌÀÊÀÅÄÁÄËÉ ÏÒÃÄÒÉ.

4. ÐÏËÉÝÉÀ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ×ÀØÔÉÓÀ ÃÀ ÌÉÙÄÁÖËÉ

ÆÏÌÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ ÀÃÂÄÍÓ ÏØÌÓ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ßÀÒÖÃÂÄÍÓ

ÆÄÃÀÌáÄÃÅÄË ÐÒÏÊÖÒÏÒÓ.

��

5. ÐÏËÉÝÉÀ ÅÀËÃÄÁÖËÉÀ ÈÀÅÉÓ ÀÍÂÀÒÉÛÛÉ ÝÀËÊÄ

ÂÀÌÏÚÏÓ ÌÏÍÀÝÄÌÄÁÉ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ×ÀØÔÄÁÉÓ,

ÌÉÙÄÁÖËÉ ÆÏÌÄÁÉÓ, ÌÓáÅÄÒÐËÈÀ ÒÀÏÃÄÍÏÁÉÓ, ÌÏÞÀËÀÃÉÓ

ÌÉÌÀÒÈ ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÖËÉ ØÌÄÃÄÁÄÁÉÓ, ÀÂÒÄÈÅÄ

ÌÏÞÀËÀÃÉÓ ÓáÅÀ ÌÏÍÀÝÄÌÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ.

ÈÀÅÉ VI. ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ

ÃÀ ÛÒÏÌÉÈÉ ÂÀÒÀÍÔÉÄÁÉ, ÌÏÞÀËÀÃÄÈÀ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ

ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÉ

ÌÖáËÉ 17. ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÌÓáÅÄÒÐËÈÀ

ÃÒÏÄÁÉÈÉ ÓÀÝáÏÅÒÄÁÄËÉ (ÈÀÅÛÄÓÀ×ÀÒÉ)

1. ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÛÒÏÌÉÓ, ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÉÓÀ ÃÀ

ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀÝÅÉÓ ÓÀÌÉÍÉÓÔÒÏÓ ÓÉÓÔÄÌÀÛÉ ÀÒÓÄÁÖËÉ

ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÌÓáÅÄÒÐËÈÀ ÈÀÅÛÄÓÀ×ÀÒÉ ÖÍÃÀ

ÀÊÌÀÚÏ×ÉËÄÁÃÄÓ ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ ÓÀÚÏ×ÀÝáÏÅÒÄÁÏ ÐÉÒÏÁÄÁÓ

ÃÀ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×ÃÄÓ ÌÉÓ ÐÉÒÅÄËÀà ÃÀ ÂÀÃÀÖÃÄÁÄË

ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ ÃÀ ×ÓÉØÏËÏÂÉÖÒ ÃÀáÌÀÒÄÁÀÓ.

2. ÀÒÀÓÀÌÈÀÅÒÏÁÏ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÉÓ ÌÉÄÒ ÈÀÅÛÄÓÀ×ÒÉÓ

ÛÄØÌÍÀ ÃÀÓÀÛÅÄÁÉÀ, ÈÖ ÉÂÉ ÀÊÌÀÚÏ×ÉËÄÁÓ ÓÀØÀÒÈÅ-

ÄËÏÓ ÛÒÏÌÉÓ, ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÉÓÀ ÃÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀÝÅÉÓ

ÓÀÌÉÍÉÓÔÒÏÓ ÌÉÄÒ ÀÌ ÔÉÐÉÓ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÉÓÀÈÅÉÓ

ÃÀÃÂÄÍÉË ÌÉÍÉÌÀËÖÒ ÓÔÀÍÃÀÒÔÄÁÓ.

3. ÈÀÅÛÄÓÀ×ÒÉÓ ÓÀØÌÉÀÍÏÁÀ ÒÄÂÖËÉÒÃÄÁÀ ßÄÓÃÄÁÉÈ

(ÃÄÁÖËÄÁÉÈ), ÒÏÌÄËÉÝ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÀÅÓ ÈÀÅÛÄÓÀ×ÀÒÛÉ

ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ ÂÀÍÈÀÅÓÄÁÉÓÀ ÃÀ ÌÉÓÉ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ßÄÓÓ.

ÌÖáËÉ 18. ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ ÌÏÈÀÅÓÄÁÀ ÈÀÅÛÄÓÀ×ÀÒÛÉ

1. ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ×ÀØÔÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÉÓÀÓ, ÌÄ-11

ÌÖáËÉÈ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉ ÐÉÒÉÓ ÌÉÄÒ ÈÀÅÛÄÓÀ×ÒÉÓ

ÌÏÈáÏÅÍÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ, ÓÀÌÀÒÈÀËÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ

ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×ÄÍ ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ ÉØ ÂÀÃÀÚÅÀÍÀÓ.

2. ÈÀÅÛÄÓÀ×ÀÒÛÉ ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ ÌÏÈÀÅÓÄÁÀ áÃÄÁÀ 2 ÈÅ-

ÄÌÃÄ ÅÀÃÉÈ. ÓÀàÉÒÏÄÁÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÌÏÈÀÅÓÄÁÉÓ ÅÀÃÀ

ÂÀÂÒÞÄËÃÄÁÀ ÈÀÅÛÄÓÀ×ÒÉÓ ßÄÓÃÄÁÉÈ (ÃÄÁÖËÄÁÉÈ)

ÃÀÃÂÄÍÉËÉ ßÄÓÉÈ, ÂÀÒÃÀ ÉÌ ÛÄÌÈáÅÄÅÉÓÀ, ÒÏÝÀ ÌÓáÅ-

ÄÒÐËÓ ÀÒ ÓÖÒÓ ÆÄÌÏÀÙÍÉÛÍÖË ÐÄÒÉÏÃÆÄ ÌÄÔÉ ÅÀÃÉÈ

ÉØ ÃÀÒÜÄÍÀ. ÈÀÅÛÄÓÀ×ÀÒÛÉ ÌÏÈÀÅÓÄÁÉÓ ÅÀÃÉÓ ÀÌÏßÖÒÅÉÓ

ÛÄÌÃÄÂ, ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ ÌÉÌÀÒÈ ÓÀ×ÒÈáÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÉÓ

ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ, ÈÀÅÛÄÓÀ×ÒÉÓ ÀÃÌÉÍÉÓÔÒÀÝÉÀ ÅÀËÃÄÁÖËÉÀ

ÀÝÍÏÁÏÓ ÓÀÌÀÒÈÀËÃÀÌÝÀÅ ÏÒÂÀÍÏÄÁÓ ÀÙÍÉÛÍÖËÉÓ

ÈÀÏÁÀÆÄ ÛÄÌÃÂÏÌÉ ÒÄÀÂÉÒÄÁÉÓ ÖÆÒÖÍÅÄËÓÀÚÏ×ÀÃ.

3. ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ ÈÀÅÛÄÓÀ×ÀÒÛÉ

ÌÏÈÀÅÓÄÁÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÌÓáÅÄÒÐËÓ ÖÍÀÒÜÖÍÃÄÁÀ

ÓÀÌÖÛÀÏ ÀÃÂÉËÉ ÉÌÀÅÄ ÈÀÍÀÌÃÄÁÏÁÀÆÄ.

ÌÖáËÉ 19. ÉÍ×ÏÒÌÀÝÉÀ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÌÓáÅ­

ÄÒÐËÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ

ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ ÅÉÍÀÏÁÉÓ, ÌÉÓÉ ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÉÓÀ ÃÀ

×ÓÉØÏËÏÂÉÖÒÉ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ ÌÉÙÄÁÖËÉ

ÉÍ×ÏÒÌÀÝÉÀ ÊÏÍ×ÉÃÄÍÝÉÀËÖÒÉÀ ÃÀ ÌÉÓÉ ÂÀÌÑÙÀÅÍÄÁÀ

ÛÄÓÀÞËÄÁÄËÉÀ ÌáÏËÏà ÊÀÍÏÍÉÈ ÃÀÃÂÄÍÉËÉ ßÄÓÉÈ.

ÌÖáËÉ 20. ÌÏÞÀËÀÃÄÈÀ ÓÀÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÏ

ÝÄÍÔÒÄÁÉ

ÌÏÞÀËÀÃÄÈÀ ÃÒÏÄÁÉÈÉ ÂÀÍÈÀÅÓÄÁÉÓÀ ÀÍ/ÃÀ ÌÀÈÉ

ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÖÆÒÖÍÅÄËÓÀÚÏ×ÀÃ, ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ

ÃÀÃÂÄÍÉËÉ ßÄÓÉÈ, ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÛÒÏÌÉÓ, ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÉÓÀ

ÃÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀÝÅÉÓ ÓÀÌÉÍÉÓÔÒÏÓ ÓÉÓÔÄÌÀÛÉ ÃÀ

ÀÓÄÅÄ ÀÒÀÓÀÌÄßÀÒÌÄÏ ÉÖÒÉÃÉÖËÉ ÐÉÒÉÓ ÌÉÄÒ ÉØÌÍÄÁÀ

ÌÏÞÀËÀÃÄÈÀ ÓÀÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÏ ÝÄÍÔÒÄÁÉ. ÌÏÞÀËÀÃÄÈÀ

ÓÀÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÏ ÝÄÍÔÒÄÁÉ ÖÍÃÀ ÀÊÌÀÚÏ×ÉËÄÁÃÄÓ

ÓÀÌÉÍÉÓÔÒÏÓ ÌÉÄÒ ÀÌ ÔÉÐÉÓ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÉÓÀÈÅÉÓ

ÃÀÃÂÄÍÉË ÌÉÍÉÌÀËÖÒ ÓÔÀÍÃÀÒÔÄÁÓ ÃÀ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×ÃÄÓ

ÌÏÞÀËÀÃÉÓ ÃÒÏÄÁÉÈ ÂÀÍÈÀÅÓÄÁÀÓ, ÌÉÓ ×ÓÉØÏËÏÂÉÖÒ

ÃÀáÌÀÒÄÁÀÓÀ ÃÀ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀÓ.

ÈÀÅÉ VII. ÂÀÒÃÀÌÀÅÀËÉ ÃÄÁÖËÄÁÀÍÉ

ÌÖáËÉ 21. ÊÀÍÏÍÉÓ ÀÌÏØÌÄÃÄÁÀÓÈÀÍ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÉÈ

ÂÀÍÓÀáÏÒÝÉÄËÄÁÄËÉ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÉ

1. ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÛÒÏÌÉÓ, ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÉÓÀ ÃÀ

ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀÝÅÉÓ ÓÀÌÉÍÉÓÔÒÏÌ VI ÈÀÅÉÓ ÀÌÏØÌÄÃÄÁÀÌÃÄ

ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÏÓ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÌÓáÅÄÒÐËÈÀ ÃÒÏÄÁÉÈÉ

ÓÀÝáÏÅÒÄÁËÉÓÀ (ÈÀÅÛÄÓÀ×ÒÉÓÀ) ÃÀ ÌÏÞÀËÀÃÄÈÀ

ÓÀÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÏ ÝÄÍÔÒÉÓ ÌÏßÚÏÁÉÓÀÈÅÉÓ ÀÖÝÉËÄÁÄËÉ

ÌÉÍÉÌÀËÖÒÉ ÓÔÀÍÃÀÒÔÄÁÉ ÃÀ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÓ ÌÀÈÉ

ÛÄØÌÍÀ.

2. ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÛÒÏÌÉÓ, ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÉÓÀ ÃÀ

ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀÝÅÉÓ ÓÀÌÉÍÉÓÔÒÏÌ 2007 ßËÉÓ 1 ÉÅËÉÓÉÃÀÍ

ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÏÓ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÉÓ ÂÀÍáÏÒÝÉ-

ÄËÄÁÉÓ ÌÄØÀÍÉÆÌÄÁÉ ÃÀ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÉ

ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÌÖÛÀÊÄÁÉÓ ÌÏÌÆÀÃÄÁÀ.

3. ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÛÉÍÀÂÀÍ ÓÀØÌÄÈÀ ÓÀÌÉÍÉÓÔÒÏÌ ÀÌ

ÊÀÍÏÍÉÓ ÂÀÌÏØÅÄÚÍÄÁÉÃÀÍ ÄÒÈÉ ÈÅÉÓ ÅÀÃÀÛÉ ÖÆÒÖÍÅ-

ÄËÚÏÓ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ×ÀØÔÆÄ ÛÄÌÀÊÀÅÄÁÄËÉ

ÏÒÃÄÒÉÓ ×ÏÒÌÉÓ ÛÄÌÖÛÀÅÄÁÀ ÃÀ ÃÀÌÔÊÉÝÄÁÀ.

4. ÄÈáÏÅÏÓ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÌÈÀÅÒÏÁÀÓ ÀÌ ÊÀÍÏÍÉÓ

ÂÀÌÏØÅÄÚÍÄÁÉÃÀÍ 4 ÈÅÉÓ ÅÀÃÀÛÉ ÃÀÀÌÔÊÉÝÏÓ ÓÐÄÝÉÀËÖÒÉ

ÂÄÂÌÀ, ÒÏÌËÉÈÀÝ ÂÀÍÉÓÀÆÙÅÒÄÁÀ ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ

ÀÙÊÅÄÈÉÓÀ ÃÀ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÌÓáÅÄÒÐËÈÀ ÃÀÝÅÉÓÀ ÃÀ

ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÊÏÍÊÒÄÔÖËÉ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÉ.

ÈÀÅÉ VIII. ÃÀÓÊÅÍÉÈÉ ÃÄÁÖËÄÁÀÍÉ

ÌÖáËÉ 22. ÊÀÍÏÍÉÓ ÀÌÏØÌÄÃÄÁÀ

1. ÄÓ ÊÀÍÏÍÉ ÀÌÏØÌÄÃÃÄÓ ÂÀÌÏØÅÄÚÍÄÁÉÓÈÀÍÀÅÄ.

2. ÀÌ ÊÀÍÏÍÉÓ ÌÄ-8 ÌÖáËÉ ÃÀ VI ÈÀÅÉ ÀÌÏØÌÄÃÃÄÓ 2008

ßËÉÓ 1 ÉÀÍÅÒÉÃÀÍ.

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÐÒÄÆÉÃÄÍÔÉ ÌÉáÄÉË ÓÀÀÊÀÛÅÉËÉ

ÈÁÉËÉÓÉ, 2006 ßËÉÓ ...

��

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÉ

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀÃÌÉÍÉÓÔÒÀÝÉÖË ÓÀÐÒÏÝÄÓÏ ÊÏÃÄØÓÛÉ

ÃÀÌÀÔÄÁÉÓ ÛÄÔÀÍÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ

ÌÖáËÉ 1. ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀÃÌÉÍÉÓÔÒÀÝÉÖË ÓÀÐÒÏÝÄÓÏ

ÊÏÃÄØÓÓ (ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÓÀÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏ ÌÀÝÍÄ, N39(46),

1999 ßÄËÉ, ÌÖá. 190) ÃÀÄÌÀÔÏÓ ÛÄÌÃÄÂÉ ÛÉÍÀÀÒÓÉÓ VII3

ÈÀÅÉ:

„ÈÀÅÉ VII3

ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÀÙÊÅÄÈÉÓ, ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ

ÌÓáÅÄÒÐËÈÀ ÃÀÝÅÉÓÀ ÃÀ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ

ÌÄØÀÍÉÆÌÄÁÉ

ÌÖáËÉ 2112. ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓÀÈÅÉÓ ÌÉÌÀÒÈÅÀ

1. ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓÀÈÅÉÓ

ÌÉÌÀÒÈÅÉÓ Ö×ËÄÁÀ ÀØÅÓ ÌÓáÅÄÒÐËÓ, ÀÂÒÄÈÅÄ ÌÉÓÉ ÏãÀáÉÓ

ßÄÅÒÓ. ÁÀÅÛÅÉÓ (ÁÀÅÛÅÄÁÉÓ) ÌÉÌÀÒÈ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ

ÀÓÄÅÄ ÌÄÖÒÅÄÏÁÉÓÀ ÃÀ ÌÆÒÖÍÅÄËÏÁÉÓ ÏÒÂÀÍÏÓ.

2. ÊÀÍÏÍÉÈ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÖË ÛÄÌÈáÅÄÅÄÁÛÉ ÏãÀáÛÉ

ÞÀËÀÃÏÁÉÓÀÓ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓÀÈÅÉÓ ÌÉÌÀÒÈÅÉÓ Ö×ËÄÁÀ

ÀØÅÓ ÐÉÒÓ, ÒÏÌÄËÉÝ ÌÓáÅÄÒÐËÓ ÖßÄÅÓ ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ,

ÉÖÒÉÃÉÖË, ×ÓÉØÏËÏÂÉÖÒ ÃÀáÌÀÒÄÁÀÓ ÌáÏËÏÃ

ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ ÈÀÍáÌÏÁÉÈ.

ÌÖáËÉ 2113. ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÂÀÌÏÝÄÌÉÓÀ ÃÀ

ÂÀÓÀÜÉÅÒÄÁÉÓ ßÄÓÉ

1. ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ×ÀØÔÆÄ ÏÐÄÒÀÔÉÖËÉ

ÒÄÀÂÉÒÄÁÉÓÀÈÅÉÓ, Ö×ËÄÁÀÌÏÓÉËÉ ÐÉÒÉÓ ÌÉÌÀÒÈÅÉÓ

ÓÀ×ÖÞÅÄËÆÄ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓ ÌÉÄÒ ÌÓáÅÄÒÐËÈÀ ÃÀÝÅÉÓÀ ÃÀ

ÌÏÞÀËÀÃÉÓÀÈÅÉÓ ÂÀÒÊÅÄÖËÉ ÌÏØÌÄÃÄÁÄÁÉÓ ÛÄÆÙÖÃÅÉÓ

ÖÆÒÖÍÅÄËÓÀÚÏ×ÀÃ, ÃÒÏÄÁÉÈÉ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÉÓ ÓÀáÉÈ,

ÛÄÓÀÞËÄÁÄËÉÀ ÂÀÌÏÝÄÌÖË ÉØÍÄÓ ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉ.

2. ÂÀÍÝáÀÃÄÁÀ ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÂÀÌÏÝÄÌÉÓ ÌÏÈáÏÅÍÉÓ

ÈÀÏÁÀÆÄ ÛÄÉÔÀÍÄÁÀ ÐÉÒÅÄËÉ ÉÍÓÔÀÍÝÉÉÓ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÛÉ

ÀÌ ÊÏÃÄØÓÉÈ ÃÀÃÂÄÍÉËÉ ßÄÓÉÈ.

3. ÂÀÍÝáÀÃÄÁÀ ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÂÀÌÏÝÄÌÉÓ ÈÀÏÁÀÆÄ

ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ÖÍÃÀ ÉÚÏÓ ßÄÒÉËÏÁÉÈÉ ×ÏÒÌÉÈ. ÉÂÉ

ÖÍÃÀ ÛÄÉÝÀÅÃÄÓ:

À) ÂÀÍÝáÀÃÄÁÉÓ ÛÄÌÔÀÍÉ ÐÉÒÉÓ ÓÀáÄËÓ, ÂÅÀÒÓ;

Á) ÓÀÝáÏÅÒÄÁÄËÉ ÀÃÂÉËÉÓ ÌÉÓÀÌÀÒÈÓ;

Â) ÏãÀáÖÒÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ×ÀØÔÉÓ ÀÙßÄÒÀÓ;

Ã) ÝÍÏÁÄÁÓ ÌÏÞÀËÀÃÉÓÀ ÃÀ ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ, ÌÀÈÉ

ÖÒÈÉÄÒÈÊÀÅÛÉÒÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ;

Ä) ÌÔÊÉÝÄÁÖËÄÁÀÈÀ ÜÀÌÏÍÀÈÅÀËÓ;

Å) ÌÏÈáÏÅÍÀÓ ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÂÀÌÏÝÄÌÉÓ ÈÀÏÁÀÆÄ;

Æ) ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ ÀÍ ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÂÀÌÏÝÄÌÉÓ

ÌÏÈáÏÅÍÉÓ Ö×ËÄÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÓáÅÀ ÐÉÒÉÓ áÄËÌÏßÄÒÀÓ.

4. ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏ ÂÀÍÝáÀÃÄÁÉÓ ÌÉÙÄÁÉÃÀÍ 10 ÃÙÉÓ

ÅÀÃÀÛÉ ÂÀÍÉáÉËÀÅÓ ÃÀ ÉÙÄÁÓ ÂÀÃÀßÚÅÄÔÉËÄÁÀÓ ÃÀÌÝÀÅÉ

ÏÒÃÄÒÉÓ ÂÀÌÏÝÄÌÉÓ, ÀÍ ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÂÀÌÏÝÄÌÀÆÄ

ÖÀÒÉÓ ÈØÌÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ.

5. ÂÀÍÝáÀÃÄÁÉÓ ßÀÒÌÏÄÁÀÛÉ ÌÉÙÄÁÉÓ ÛÄÌÃÄÂ

ÌÏÓÀÌÀÒÈËÄ ÂÀÍÖÌÀÒÔÀÅÓ ÂÀÍÌÝáÀÃÄÁÄËÓ ÛÄÂÍÄÁÖËÀÃ

ÝÒÖ ÃÀÓÌÄÍÉÓ ÀÍ ÝÒÖ ÜÅÄÍÄÁÉÓÀÈÅÉÓ ÌÉÓ ÌÉÌÀÒÈ

ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÖËÉ ÉØÍÄÁÀ ÓÉÓáËÉÓÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ

ÐÀÓÖáÉÓÌÂÄÁËÏÁÀ ÃÀ ÀÒÈÌÄÅÓ áÄËßÄÒÉËÓ. ÂÀÌÏÉÞÀáÄÁÓ

ÃÀ ÀÝÍÏÁÓ ÂÀÍÝáÀÃÄÁÀÓ ÉÌ ÐÉÒÓ, ÒÏÌËÉÓ ÌÉÌÀÒÈÀÝ

ÀÒÉÓ ÛÄÔÀÍÉËÉ ÂÀÍÝáÀÃÄÁÀ ÃÀ ÓÈáÏÅÓ ÌÀÓ ÃÀÌÀÔÄÁÉÈÉ

ÌÔÊÉÝÄÁÖËÄÁÄÁÉÓ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÀÓ. ÐÉÒÉ, ÒÏÌËÉÓ ÌÉÌÀÒÈÀÝ

ÀÒÉÓ ÛÄÔÀÍÉËÉ ÂÀÍÝáÀÃÄÁÀ Ö×ËÄÁÀÌÏÓÉËÉÀ ßÄÒÉËÏÁÉÈ

ÂÀÓÝÄÓ ÐÀÓÖáÉ ÂÀÍÝáÀÃÄÁÀÛÉ ÌÉÈÉÈÄÁÖË ÓÀÊÉÈáÄÁÆÄ

ÃÀ ßÀÒÀÃÂÉÍÏÓ ÌÔÊÉÝÄÁÖËÄÁÄÁÉ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏ ÖßÚÄÁÉÓ

ÌÉÙÄÁÉÃÀÍ 3 ÃÙÉÓ ÅÀÃÀÛÉ.

6. ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÂÀÌÏÝÄÌÉÓ, ÂÀÖØÌÄÁÉÓ, ÌÏØÌÄÃÄÁÉÓ

ÅÀÃÉÓ ÂÀÂÒÞÄËÄÁÉÓ ÀÍ ÂÀÌÏÝÄÌÀÆÄ ÖÀÒÉÓ ÈØÌÉÓ ÈÀÏÁÀÆÄ

ÌÉÙÄÁÖËÉ ÂÀÃÀßÚÅÄÔÉËÄÁÀ ÄÒÈãÄÒÀÃÀà ÓÀÜÉÅÒÃÄÁÀ

ÉÌÀÅÄ ÉÍÓÔÀÍÝÉÉÓ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÛÉ 3 ÃÙÉÓ ÅÀÃÀÛÉ,

áÏËÏ ÌÏÓÀÌÀÒÈËÄ ÂÀÃÀßÚÅÄÔÉËÄÁÀÓ ÉÙÄÁÓ ÓÀÜÉÅÒÉÓ

ßÀÒÃÂÄÍÉÃÀÍ 7 ÃÙÉÓ ÅÀÃÀÛÉ. ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÂÀÌÏÝÄÌÉÓ

ÈÀÏÁÀÆÄ ÌÉÙÄÁÖËÉ ÂÀÃÀßÚÅÄÔÉËÄÁÉÓ ÂÀÓÀÜÉÅÒÄÁÀ ÀÒ

ÀÜÄÒÄÁÓ ÂÀÌÏÝÄÌÖËÉ ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÌÏØÌÄÃÄÁÀÓ.

7. ÌáÀÒÄÈÀ ÂÀÌÏÖÝáÀÃÄÁËÏÁÀ ÀÒ À×ÄÒáÄÁÓ ÀÌ ÌÖáËÉÈ

ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉ ÓÀÊÉÈáÄÁÉÓ ÂÀÍáÉËÅÀÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓ

ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÛÉ.

8. ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÂÀÌÏÝÄÌÀÓÈÀÍ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÖËÉ

ÓÀØÌÄÄÁÉÓ ÂÀÍáÉËÅÀ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÛÉ áÏÒÝÉÄËÃÄÁÀ

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀÃÌÉÍÉÓÔÒÀÝÉÖË-ÓÀÐÒÏÝÄÓÏ ÊÏÃÄØÓÉÓ

22-Ä–34-Ä ÌÖáËÄÁÉÈ ÃÀÃÂÄÍÉËÉ ßÄÓÉÈ.

ÌÖáËÉ 2114. ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓ Ö×ËÄÁÀÌÏÓÉËÄÁÀ

ÛÄÌÀÊÀÅÄÁÄËÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÃÀÌÔÊÉÝÄÁÀÓÈÀÍ

ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÉÈ

1. Ö×ËÄÁÀÌÏÓÉËÉ ÐÉÒÉÓ ÌÉÄÒ ÂÀÌÏÝÄÌÖËÉ

ÛÄÌÀÊÀÅÄÁÄËÉ ÏÒÃÄÒÉ ÌÉÓÉ ÂÀÌÏÝÄÌÉÃÀÍ 24 ÓÀÀÈÉÓ

ÂÀÍÌÀÅËÏÁÀÛÉ ÃÀÓÀÌÔÊÉÝÄÁËÀà ßÀÒÄÃÂÉÍÄÁÀ

ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓ. ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏ, ßÀÒÃÂÄÍÉÃÀÍ 24

ÓÀÀÈÉÓ ÂÀÍÌÀÅËÏÁÀÛÉ, ÉáÉËÀÅÓ ÏÒÃÄÒÉÓ ÂÀÌÏÝÄÌÉÓ

�6

ÌÉÆÀÍÛÄßÏÍÉËÏÁÉÓ ÓÀÊÉÈáÓ ÃÀ ÉÙÄÁÓ ÂÀÃÀßÚÅÄÔÉËÄÁÀÓ

ÌÉÓÉ ÃÀÌÔÊÉÝÄÁÉÓ ÀÍ ÃÀÌÔÊÉÝÄÁÀÆÄ ÖÀÒÉÓ ÈØÌÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ.

2. ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏ ÛÄÌÀÊÀÅÄÁÄËÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÃÀÌÔÊÉÝÄÁÉÓ

ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÉÙÄÁÓ ÂÀÃÀßÚÅÄÔÉËÄÁÀÓ ÂÀÀÂÒÞÄËÏÓ

ÌÉÓÉ ÌÏØÌÄÃÄÁÀ ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÂÀÌÏÝÄÌÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ

ÂÀÃÀßÚÅÄÔÉËÄÁÉÓ ÌÉÙÄÁÀÌÃÄ.

3. ÈÖ ÛÄÌÀÊÀÅÄÁÄËÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÂÀÌÏÝÄÌÉÓÀÓ

ÓÀáÄÆÄÀ ÓÉÓáËÉÓ ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÊÏÃÄØÓÉÈ

ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉ ÃÀÍÀÛÀÖËÉÓ ÍÉÛÍÄÁÉ, ÓÀØÌÄÆÄ ÉßÚÄÁÀ

ÓÉÓáËÉÓÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÃÄÅÍÀ.

4. Ö×ËÄÁÀÌÏÓÉËÉ ÏÒÂÀÍÏÓ ÌÉÄÒ ÂÀÌÏÝÄÌÖËÉ

ÛÄÌÀÊÀÅÄÁÄËÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÈÀÏÁÀÆÄ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓ ÌÉÄÒ

ÂÀÃÀßÚÅÄÔÉËÄÁÉÓ ÌÉÙÄÁÀ ÃÀ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓ ÌÉÄÒ

ÌÉÙÄÁÖËÉ ÂÀÃÀßÚÅÄÔÉËÄÁÉÓ ÂÀÓÀÜÉÅÒÄÁÀ áÃÄÁÀ ÀÌ

ÊÀÍÏÍÉÓ 2114 ÌÖáËÉÈ ÃÀÃÂÄÍÉËÉ ßÄÓÉÈ.

ÌÖáËÉ 2115. ÃÀÌÝÀÅÉ ÃÀ ÛÄÌÀÊÀÅÄÁÄËÉ ÏÒÃÄÒÉÈ

ÂÀÓÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÄËÉ ÓÀÊÉÈáÄÁÉ

1. ÃÀÌÝÀÅÉ ÀÍ ÛÄÌÀÊÀÅÄÁÄËÉ ÏÒÃÄÒÉ ÉßÄÒÄÁÀ

ÓÀÌÀÒÈÀËßÀÒÌÏÄÁÉÓ ÄÍÀÆÄ ÝáÀÃÀà ÃÀ ÂÀÓÀÂÄÁÀÃ. ÉÂÉ

ÛÄÉÞËÄÁÀ ÃÀÉßÄÒÏÓ áÄËÉÈ ÀÍ ÃÀÉÁÄàÃÏÓ ÔÄØÍÉÊÖÒÉ

ÓÀÛÖÀËÄÁÉÓ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÉÈ.

2. ÃÀÌÝÀÅ ÃÀ ÛÄÌÀÊÀÅÄÁÄË ÏÒÃÄÒÛÉ ÌÉÄÈÉÈÄÁÀ:

À) ÌÉÓÉ ÂÀÌÏÝÄÌÉÓ ÈÀÒÉÙÉ ÃÀ ÀÃÂÉËÉ;

Á) ÂÀÒÄÌÏÄÁÄÁÉ, ÒÀÝ ÓÀ×ÖÞÅËÀà ÃÀÄÃÏ ÏÒÃÄÒÉÓ

ÂÀÌÏÝÄÌÀÓ;

Â) ÌÏÞÀËÀÃÉÓ ÓÀáÄËÉ, ÂÅÀÒÉ, ÃÀÁÀÃÄÁÉÓ ÈÀÒÉÙÉ ÃÀ

ÀÃÂÉËÉ, ÐÒÏ×ÄÓÉÀ ÃÀ ÓÀÝáÏÅÒÄÁÄËÉ ÀÃÂÉËÉ;

Ã) ÀÌ ÌÖáËÉÓ ÌÄ-3–ÌÄ-4 ÐÖÍØÔÄÁÉÈ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉ

ÉÌ ÌÏØÌÄÃÄÁÄÁÉÓ ÜÀÌÏÍÀÈÅÀËÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÄÊÒÞÀËÄÁÀ

ÌÏÞÀËÀÃÄÓ.

3. ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÃÄÓ:

À) ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ, ÌÀÓÆÄ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ÐÉÒÉÓ (ÐÉÒÄÁÉÓ)

ÌÏÞÀËÀÃÉÓÀÂÀÍ ÃÀÝÅÉÓ ÆÏÌÄÁÓ;

Á) ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ, ÌÀÓÆÄ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ÐÉÒÉÓ (ÐÉÒÄÁÉÓ)

ÌÏÞÀËÀÃÉÓ (ÌÏÞÀËÀÃÄÄÁÉÓÀÂÀÍ) ÂÀÒÉÃÄÁÉÓÀ ÃÀ

ÈÀÅÛÄÓÀ×ÀÒÛÉ ÌÀÈÉ ÌÏÈÀÅÓÄÁÉÓ ÓÀÊÉÈáÄÁÓ;

Â) ÌÏÞÀËÀÃÉÓ ÅÀËÃÄÁÖËÄÁÀÓ ÀÒ ÛÄÆÙÖÃÏÓ

ÌÓáÅÄÒÐËÉ ÉÓÀÒÂÄÁËÏÓ ÐÉÒÀÃÉ ÍÉÅÈÄÁÉÈ, ÀÅÔÏÌÀÍØÀÍÉÈ

ÀÍ ÓáÅÀ ÉÌ ØÏÍÄÁÉÈ, ÒÏÌÄËÉÝ ÀÖÝÉËÄÁÄËÉÀ ÐÉÒÏÅÍÄÁÉÓ

ÍÏÒÌÀËÖÒÉ ÀÒÓÄÁÏÁÉÓÀÈÅÉÓ;

Ã) ÌÏÞÀËÀÃÉÓ ÌÉÄÒ ÈÀÍÀÓÀÊÖÈÒÄÁÉÈ ÄÒÈÐÉÒÏÅÍÖËÀÃ

ÓÀÒÂÄÁËÏÁÉÓ Ö×ËÄÁÉÓ ÀÊÒÞÀËÅÀÓ;

Ä) ÌÏÞÀËÀÃÉÓ ÁÀÅÛÅÉÓ (ÁÀÅÛÅÄÁÉÓÂÀÍ) ÂÀÍÝÀËÊÄÅÄÁÉÓ,

ÌÀÓÈÀÍ ÛÄáÅÄÃÒÉÓÀ ÃÀ ÖÒÈÉÄÒÈÏÁÉÓ ÒÄÂÖËÉÒÄÁÉÓ

ÓÀÊÉÈáÄÁÓ;

Å) ÌÏÞÀËÀÃÉÓ ÌÓáÅÄÒÐËÈÀÍ, ÌÉÓ ÓÀÌÓÀáÖÒÈÀÍ ÃÀ

ÉÌ ÓáÅÀ ÀÃÂÉËÄÁÈÀÍ ÌÉÀáËÏÄÁÉÓ ÓÀÊÉÈáÄÁÓ, ÓÀÃÀÝ

ÌÓáÅÄÒÐËÉ ÉÌÚÏ×ÄÁÀ;

Æ) ÌÏÞÀËÀÃÉÓÀÈÅÉÓ ÉÀÒÀÙÉÈ, ÌÀÈ ÛÏÒÉÓ

ÓÀÌÓÀáÖÒÄÁÒÉÅ-ÓÀÛÔÀÔÏ ÉÀÒÀÙÉÈ, ÓÀÒÂÄÁËÏÁÉÓ

Ö×ËÄÁÉÓ ÛÄÆÙÖÃÅÀÓ, ÀÓÄÅÄ ÉÀÒÀÙÉÓ ÛÄÞÄÍÉÓ ÀÍ ÛÄÞÄÍÀÆÄ

ÍÄÁÀÒÈÅÉÓ ÌÏÐÏÅÄÁÉÓ Ö×ËÄÁÉÓ ÀÊÒÞÀËÅÀÓ ÏÒÃÄÒÉÓ

ÌÏØÌÄÃÄÁÉÓ ÀÍ ÏÒÃÄÒÉÈ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÖË ÐÄÒÉÏÃÛÉ;

È) ÌÏÞÀËÀÃÉÓ ÌÉÄÒ ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÉÓ,

ÈÀÅÛÄÓÀ×ÀÒÛÉ ÚÏ×ÍÉÓ ÃÀ ÓáÅÀ ÂÏÍÉÅÒÖË ×ÀÒÂËÄÁÓ

ÌÉÊÖÈÅÍÄÁÖËÉ áÀÒãÄÁÉÓ ÀÍÀÆÙÀÖÒÄÁÉÓ ÓÀÊÉÈáÄÁÓ;

É) ÌÏÞÀËÀÃÉÓ ÓÀÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÏ ÝÄÍÔÒÛÉ ÌÏÈÀÅÓÄÁÉÓ,

ÌÉÓÉ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÀÆÄ

ÆÄÃÀÌáÄÃÅÄËÏÁÉÓ ÓÀÊÉÈáÄÁÓ;

Ê) ÂÀ×ÒÈáÉËÄÁÀÓ ÏÒÃÄÒÉÈ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉ

ÌÏÈáÏÅÍÄÁÉÓ ÃÀÒÙÅÄÅÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ

ÓÉÓáËÉÓÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÐÀÓÖáÉÓÌÂÄÁËÏÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ;

Ë) ÓáÅÀ ÉÌ ÓÀÊÉÈáÄÁÓ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÀÖÝÉËÄÁÄËÉÀ

ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ ÖÓÀ×ÒÈáÏÄÁÉÓÀÈÅÉÓ.

4. ÛÄÌÀÊÀÅÄÁÄËÉ ÏÒÃÄÒÉ, ÒÏÌÄËÓÀÝ áÄËÓ ÀßÄÒÄÍ ÌÉÓÉ

ÂÀÌÏÝÄÌÉÓ Ö×ËÄÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÉ ÃÀ ÌÓáÅÄÒÐËÉ, ÛÄÉÞËÄÁÀ

ÉÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÃÄÓ:

À) ÌÏÞÀËÀÃÉÓ ÉÌ ÓÀáËÉÓÀÂÀÍ ÌÏÛÏÒÄÁÉÓ ÓÀÊÉÈáÓ,

ÓÀÃÀÝ ÌÓáÅÄÒÐËÉ ÝáÏÅÒÏÁÓ, ÌÉÖáÄÃÀÅÀà ÉÌÉÓÀ ÉÂÉ ÀÌ

ÓÀáËÉÓ ÌÄÓÀÊÖÈÒÄÀ ÈÖ ÀÒÀ;

Á) ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ, ÌÀÓÆÄ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ÐÉÒÉÓ (ÐÉÒÄÁÉÓ)

ÌÏÞÀËÀÃÉÓÀÂÀÍ ÂÀÒÉÃÄÁÉÓÀ ÃÀ ÈÀÅÛÄÓÀ×ÀÒÛÉ ÌÉÓÉ

ÌÏÈÀÅÓÄÁÉÓ ÓÀÊÉÈáÄÁÓ;

Â) ÌÏÞÀËÀÃÉÓ ÌÉÄÒ ÈÀÍÀÓÀÊÖÈÒÄÁÉÈ ÄÒÈÐÉÒÏÅÍÖËÀÃ

ÓÀÒÂÄÁËÏÁÉÓ Ö×ËÄÁÉÓ ÀÊÒÞÀËÅÀÓ;

Ã) ÌÏÞÀËÀÃÉÓ ÁÀÅÛÅÉÓ (ÁÀÅÛÅÄÁÉÓÂÀÍ) ÂÀÍÝÀËÊÄÅÄÁÉÓ

ÓÀÊÉÈáÄÁÓ;

Ã) ÌÏÞÀËÀÃÉÓ ÌÓáÅÄÒÐËÈÀÍ, ÌÉÓ ÓÀÌÓÀáÖÒÈÀÍ

ÃÀ ÉÌ ÓáÅÀ ÀÃÂÉËÄÁÈÀÍ, ÓÀÃÀÝ ÌÓáÅÄÒÐËÉ ÉÌÚÏ×ÄÁÀ

ÌÉÀáËÏÄÁÉÓ ÓÀÊÉÈáÄÁÓ;

Ä) ÌÏÞÀËÀÃÉÓÀÈÅÉÓ ÉÀÒÀÙÉÈ, ÌÀÈ ÛÏÒÉÓ,

ÓÀÌÓÀáÖÒÄÁÒÉÅ-ÓÀÛÔÀÔÏ ÉÀÒÀÙÉÈ, ÓÀÒÂÄÁËÏÁÉÓ

Ö×ËÄÁÉÓ ÛÄÆÙÖÃÅÀÓ, ÀÓÄÅÄ ÉÀÒÀÙÉÓ ÛÄÞÄÍÉÓ Ö×ËÄÁÉÓ

ÀÊÒÞÀËÅÀÓ ÏÒÃÄÒÉÓ ÌÏØÌÄÃÄÁÉÓ ÀÍ ÏÒÃÄÒÉÈ

ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÖË ÐÄÒÉÏÃÛÉ;

Å) ÓáÅÀ ÓÀÊÉÈáÄÁÓ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÀÖÝÉËÄÁÄËÉÀ

ÌÓáÅÄÒÐËÉÓ ÖÓÀ×ÒÈáÏÄÁÉÓÀÈÅÉÓ.

5. ÂÀÌÏÝÄÌÖË ÛÄÓÀÁÀÌÉÓ ÏÒÃÄÒÛÉ ÛÄÓÀÞËÄÁÄËÉÀ

ÌÉÄÈÉÈÏÓ ÀÌ ÌÖáËÉÓ ÌÄ-3 ÀÍ ÌÄ-4 ÐÖÍØÔÄÁÛÉ

ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉ ÓÀÊÉÈáÄÁÉÃÀÍ ÄÒÈ-ÄÒÈÉ ÀÍ

ÚÅÄËÀ ÄÒÈÀÃ, ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ×ÀØÔÉÓ ÀÃÄÊÅÀÔÖÒÏÁÉÓ

ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÉÈ.

�7

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÉ

„ÉÀÒÀÙÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ“ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÛÉ

ÃÀÌÀÔÄÁÄÁÉÓ ÛÄÔÀÍÉÓ ÈÀÏÁÀÆÄ

„ÐÏËÉÝÉÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ“ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÛÉ

ÃÀÌÀÔÄÁÄÁÉÓ ÛÄÔÀÍÉÓ ÈÀÏÁÀÆÄ

6. ÛÄÌÀÊÀÅÄÁÄËÉ ÏÒÃÄÒÉ ÌÆÀÃÃÄÁÀ 3 ÄÂÆÄÌÐËÀÒÀÃ,

ÒÏÌÄËÈÀÂÀÍ ÄÒÈÉ ÁÀÒÃÄÁÀ ÌÏÞÀËÀÃÄÓ, ÄÒÈÉ –

ÌÓáÅÄÒÐËÓ, áÏËÏ ÄÒÈÉ ÄÂÆÄÌÐËÀÒÉ ÒÜÄÁÀ ÌÉÓ ÂÀÌÏÌÝÄÌ

ÐÉÒÓ.

7. ÃÀÌÝÀÅÉ ÃÀ ÛÄÌÀÊÀÅÄÁÄËÉ ÏÒÃÄÒÉ ÞÀËÀÛÉ ÛÄÃÉÓ

ÂÀÌÏÝÄÌÉÓÈÀÍÀÅÄ.“.

ÌÖáËÉ 2. ÄÓ ÊÀÍÏÍÉ ÀÌÏØÌÄÃÃÄÓ ÂÀÌÏØÅÄÚÍÄÁÉÓÈÀÍÀÅÄ.

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÐÒÄÆÉÃÄÍÔÉ ÌÉáÄÉË ÓÀÀÊÀÛÅÉËÉ

ÈÁÉËÉÓÉ, 2006 ßËÉÓ ... ÀÐÒÉËÉ.

ÌÖáËÉ 1. „ÉÀÒÀÙÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ“ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÛÉ

(ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÓÀÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏ ÌÀÝÍÄ, ¹14, 3.06.2003,

ÌÖá. 90) ÛÄÔÀÍÉË ÉØÍÄÓ ÛÄÌÃÄÂÉ ÃÀÌÀÔÄÁÄÁÉ:

1. ÌÄ-10 ÌÖáËÓ ÃÀÄÌÀÔÏÓ ÛÄÌÃÄÂÉ ÛÉÍÀÀÒÓÉÓ ÌÄ-3

ÐÖÍØÔÉ:

„3. ÌÏÞÀËÀÃÄÓ, ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÌÏØÌÄÃÄÁÉÓ ÀÍ

ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÈ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÖË ÐÄÒÉÏÃÛÉ, ÄÊÒÞÀËÄÁÀ

ÉÀÒÀÙÉÓ (ÌÀÈ ÛÏÒÉÓ ÓÀÌÓÀáÖÒÄÁÒÉÅ-ÓÀÛÔÀÔÏ ÉÀÒÀÙÉÓ)

ÔÀÒÄÁÀ.“.

2. ÌÄ-19 ÌÖáËÓ ÃÀÄÌÀÔÏÓ ÛÄÌÃÄÂÉ ÛÉÍÀÀÒÓÉÓ ÌÄ-5

ÐÖÍØÔÉ:

„5. ÌÏÞÀËÀÃÄÓ, ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÓ ÌÏØÌÄÃÄÁÉÓ ÀÍ

ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÈ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÖË ÐÄÒÉÏÃÛÉ, ÄÊÒÞÀËÄÁÀ

ÉÀÒÀÙÉÓ ÛÄÞÄÍÀ.“.

3. 27-Ä ÌÖáËÉÓ ÌÄ-2 ÐÖÍØÔÓ ÃÀÄÌÀÔÏÓ ÛÄÌÃÄÂÉ

ÛÉÍÀÀÒÓÉÓ „È“ ØÅÄÐÖÍØÔÉ:

„È) ËÉÝÄÍÆÉÉÓ (ÍÄÁÀÒÈÅÉÓ) ÌÀÞÉÄÁÄËÉ ÐÉÒÉÓ ÌÉÌÀÒÈ

ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÌ ÂÀÌÏÓÝÀ ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉ, ÀÌ ÏÒÃÄÒÉÓ

ÌÏØÌÄÃÄÁÉÓ ÀÍ ÏÒÃÄÒÉÈ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÖË ÐÄÒÉÏÃÛÉ.“.

ÌÖáËÉ 2. ÄÓ ÊÀÍÏÍÉ ÀÌÏØÌÄÃÃÄÓ ÂÀÌÏØÅÄÚ­

ÍÄÁÉÓÈÀÍÀÅÄ

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÐÒÄÆÉÃÄÍÔÉ

ÌÉáÄÉË ÓÀÀÊÀÛÅÉËÉ

ÈÁÉËÉÓÉ, 2006 ßËÉÓ ... ÌÀÉÓÉ.

ÌÖáËÉ 1. „ÐÏËÉÝÉÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ“ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ

ÊÀÍÏÍÛÉ (ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÐÀÒËÀÌÄÍÔÉÓ ÖßÚÄÁÄÁÉ, ¹9,

1993., ÌÖá. 187) ÛÄÔÀÍÉË ÉØÍÄÓ ÛÄÌÃÄÂÉ ÃÀÌÀÔÄÁÄÁÉ:

1. ÌÄ-8 ÌÖáËÓ ÃÀÄÌÀÔÏÓ ÛÄÌÃÄÂÉ ÛÉÍÀÀÒÓÉÓ „Â1“

ØÅÄÐÖÍØÔÉ:

„Â1) ÈÀÅÉÓÉ ÊÏÌÐÄÔÄÍÝÉÉÓ ×ÀÒÂËÄÁÛÉ ÂÀÀÊÏÍÔÒÏËÏÓ

ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓÀÂÀÍ ÃÀÌÝÀÅÉ ÏÒÃÄÒÉÈ

ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉ ÛÄÆÙÖÃÅÄÁÉÓ ÛÄÓÒÖËÄÁÀ;“;

2. ÌÄ-9 ÌÖáËÉÓ ÐÉÒÅÄË ÐÖÍØÔÓ ÃÀÄÌÀÔÏÓ ÛÄÌÃÄÂÉ

ÛÉÍÀÀÒÓÉÓ „Ã1“ ØÅÄÐÖÍØÔÉ:

„Ã1) ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ×ÀØÔÉÓ ÖÛÖÀËÏÃ

ÃÀ×ÉØÓÉÒÄÁÉÓÈÀÍÀÅÄ ÃÀÖÚÏÅÍÄÁËÉÅ ÂÀÓÝÄÓ

ÛÄÌÀÊÀÅÄÁÄËÉ ÏÒÃÄÒÉ.“;

ÌÖáËÉ 2. ÄÓ ÊÀÍÏÍÉ ÀÌÏØÌÄÃÃÄÓ

ÂÀÌÏØÅÄÚÍÄÁÉÓÈÀÍÀÅÄ.

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÐÒÄÆÉÃÄÍÔÉ ÌÉáÄÉË ÓÀÀÊÀÛÅÉËÉ

ÈÁÉËÉÓÉ, 2006 ßËÉÓ ... ÌÀÉÓÉ.

��

�6

1 6

�7

Police  statistics  show  that every  third  emergency  call in Tbilisi is for domestic vio-lence. 

And yet, specialists estimate that  the  number  of  people suffering from domestic vio-lence  is much higher. Most victims  keep  silent,  and have little faith in the ability of the police to help.

To  tackle  the  issue,  the parliament  adopted  a  law on  Protection  and  Aid  for the  Victims  of  Domestic Violence on May 25 of  this year. However, only the part of  the  law  concerning  the patrol police has come into force. 

The  draft  was  initiated  by the  Georgian  Young  Law-yers’  Association  (GYLA), with the financial support of the American  Bar Associa-tion. The draft’s ten authors were  from  both  the  NGO and governmental sectors.  

The NGO Anti-Violence Net-work  of  Georgia  (AVNG), with the support of the Brit-

ish  Embassy,  arranged  a training session at the Min-istry of Justice  to  introduce police patrol officers to the demands and particulars of the law.

“This  training  was  very  im-portant  in  terms  of  raising awareness of  the police  to-wards the issue. We have in-troduced the law to the patrol police  and  local  policemen, and the majority of them did not know that the law was al-ready in force,” Chair of the AVNG and  the co-author of the  law  Nato  Shavlakadze told The Messenger. 

Eighty police officers par-ticipated  in  the  month-long training. The  focus  was  on restraining  orders,  which provide  for  the  protection of victims  from aggressors. Restraining  orders  do  not yet exist in Georgia. Through the  joint cooperation of  the police and the conductors of the training session, a final version of a law to create re-straining orders was drafted and presented to the Minis-try of Internal Affairs.

“The Ministry of Internal Af-fairs will approve the final version  of  the  restraining order law this week,” Shav-lakadze said. 

Representative of the patrol police Mamuka Iashvili said the law on restraining orders is  crucial  for  the police be-cause  the  victims  address the police first.

“We, the police, will be com-pletely  responsible  for  the safety of the families. Let us wait  and see how  the new measure will work,”  Iashvili said on July 21.

AVNG carried out a previous training in spring of last year. With the financial support of the British Embassy, fifty police officers from Sameg-relo-Zemo  Svaneti,  Adjara and Tbilisi took part. The fi-nancial support of the Open Society Georgia Foundation provided for the training of a further forty Tbilisi police of-ficers. The topic of that ses-sion was the “Role of Patrol Police  in  Overcoming  Do-mestic Violence”.

“It will raise the policemen’s awareness  towards  this  is-sue, as well as change soci-ety’s attitude about the prob-lem  of  domestic  violence,” Shavlakadze said. She also expressed her gratitude  for the  British  Embassy’s  sup-port. 

The law on prevention of do-mestic violence  is modeled on one first adopted in Min-nesota.  Shavlakadze  said the authors of the Georgian law  were  invited  there  for a  training  in January 2005, where  they  examined  and 

analyzed  the  law  in  the company  of  international experts.

“We  were  shown  how  the law functioned in Minnesota and at  the  same  time  they advised  us  not  to  be  too detailed  [in  writing  the  law] because  making  changes in  the  law  is  not  ruled  out. They  stated  that  changes have been made to the law almost  ever  year  since  its adoption,  it  is  something that  needs  perfecting,” Shavlakadze said.

One  of  the  greatest  prob-lems today is that shelters for victims of domestic violence do  not  exist  in  the  country and it is difficult for the po-lice to deal properly with the aggressors, who cannot be detained under  the  law,  as there  are  no  rehabilitation centres  in  Georgia.  AVNG runs the only shelter for do-mestic violence victims, but is  not  nearly  large  enough to shelter all those in need. The  government  has  post-poned fulfillment of certain portions  of  the  part  of  the law until 2008. 

“According  to  the  draft  law the government should open shelters  and  rehabilitation centres  and  should  elabo-rate social programmes  for protecting  the  victims,  but the  government  has  post-poned  taking  liability  and fulfilling that part of the law until  2008.  We  hope  that after 2008  the situation will be significantly improved,” Shavlakadze said.

This article was originally pub-lished by the newspaper The

Messenger.

AVNG raises police awareness By Tiko Giorgadze 

DOMESTIC vIOlEnCE: pOlICE TRaInED aS gOvERnMEnT pROCRaSTInaTES

avn

g’S

HO

T lI

nE

��

�6

1 6

�7

anti-violence network of georgia

Anti-Violence  Network of  Georgia  (AVNG)

is  actively  directed  for  the domestic  violence  problem regulation  in  Georgia.  In the magazine AVNG tries to cover all news that has been created  towards  the  prob-lem solution  in  the country. We are also giving ability to those  journalists  and  per-sons, who are interested in the  women  problems  and want  to express  their opin-ion in the magazine. 

Domestic  violence  is  a crime,  committed  against a  person  and  society  as well. It has neither ethnic-ity nor nationality and un-fortunately,  this  is a prob-lem  as  a  result  of  which many citizens and families are suffering in Georgia. 

Anti-Violence  Network  of Georgia  (AVNG)  was  es-tablished  in 2003 and the major purposes of  the or-ganization is the domestic violence  prevention,  pro-tection  and  psycho-social rehabilitation  of  domestic violence  victims.  (Nato Shavlakadze  is  the  chair of  the AVNG).  Before  the NGO  establishment  in 

2001  active  steps  were done  for  the protection of the victims of the domestic violence, in Georgia.

AVNG  unites  11  crisis-rehabilitation  centers (Kutaisi,  Gurjaani,  Zug-didi,  Ozurgeti,  Mtskheta, Gori,  Ambrolauri,  Mestia, Akhaltsikhe,  and  Batumi) as  well  as  regional  and district  committees  in every  provinces  of  Geor-gia.  Almost  400  persons are  employed  in  ANVG throughout the country. 

AVNG  is  an  NGO  major aim  of  which  is  estab-lishment  of  anti-violence society  in  the  country.  In the near future AVNG has such plans: making prop-er  reaction  against  the domestic  violence  cases, involvement  of  the NGOs and  governmental  struc-tures in the problem, prof-itably  for  the  victims  and taking  measures  for  their protection. 

avng’s Shelter for wom-en and child victims of violence

The  AVNG  shelter  and the crisis center for vic-

tims  of  domestic  violence were opened in 2004, Tbili-si and it was the first shelter in Georgia. 

“Unfortunately,  the number  of  women  and children  that  need  sup-port  is  quite  high.  We cannot  make  an  adver-tisement  or  commercial for  our  shelter  because we know  that more peo-ple will approach us than we  can  shelter.”  AVNG Chair Nato Shavlakadze 

A  victim  can  stay  in  the shelter  for  not  more  than three months. As Ms Shav-lakadze  pointed  out,  the aim  of  AVNG  is  “to  save the family and not to leave children  without  their  par-ents.”  We  are  doing  our best  to  help  family  mem-bers find a solution to tense relations if  that  is possible. We had some cases where the  family was saved  from divorce  as  a  result  of  our intervention  and  support. For example, a young fam-ily began to live separately from  the  extended  family. The young couple needed to start  their  life  in a differ-ent flat from their parents, who were ruling their life.” 

Ketevan  ,72  years  old, speaks  about  her  past 

in an interview. Now she lives  in  the  AVNG  shel-ter. She  is  in  the shelter to  protect  herself  from her  younger  son,  who is  drug  addict  and  uses force against  his mother to  get  money  for  drugs. Her  elder  son,  who  had a  wife  and  two  children, was also drug addict and at the age of 44 died of a drug-related illness. 

38-year-old  Maria  recol-lects  how  her  mother-in-law  tried  to  destroy  her family  because  she  did not  like  her  and  wanted to  kick  her  out.  She  told Maria’s  children  that  their mother was vampire. Mar-ia’s  husband  was  very weak  man  and  was  not able  to  resist his mother’s behavior. Once the mother in law beat Maria so badly that she had to go to hos-pital.  There  a  doctor  told her  about  AVNG’s  shel-ter  .  Maria  contacted  the organization  ,  who  gave shelter to her and her chil-dren.  Very  soon  Maria’s husband  joined  his  family in  the  shelter.  The  AVNG members  tried to  talk with Maria’s mother-in-law who, according to Maria tried to bribe AVNG to return Maria and her family.  

“I don’t know how long I will live,  but  one  thing  I  know for sure  is  that  I will be al-ways thankful to AVNG and the  organization’s  mem-bers,  because  as  a  result of  their  intervention  and support  today my  family  is reunited and, which is most important,  far  from  the de-structive effect on us of my mother-in-law.”  

SuMMERy Of SOME aRTIClES fROM THE MagazInE

avn

g’S

HO

T lI

nE

�0

�6

1 6

�7 Since  the  foundation 

of  AVNG  many  victims, usually  women  and  chil-dren,  have  approached the organization for help. AVNG does its best to re-spond. 

AVNG  also  actively  co-operates  with  the  NGOs that  are  working  on  the issue  of  the  domestic violence.  These  organi-zations  are:  Georgian Young  Lawyers’  Asso-ciation,  Center  for  the Protection  of  Constitu-tional  Rights  (CPCR), Women’s  Center,  Wom-en’s Consultation Center Sakhli  (House),  Samt-skhe-Javaxeti  Democrat Women Society.

„atlantis“ rehabilitation cen-ter opening in the Tbilisi Women and Juveniles prison and Common Regime no. 5. givi Mikhanadze (Deputy of the Minister of Justice) Eliso amirejibi (avng’s Regional Coordinator)

anti-violence network of georgia activities fulfilled in regards of anti-drug programs

Since  2004  the  Anti Violence  Network  of 

Georgia (AVNG), has im-plemented  several  anti-drug addiction projects.

With  the  support  of  12 Step program that is very developed in the US and Europe  lots  of  addicted persons  have  returned to the normal way of life. The program has helped to reintegrate the addict-ed persons to the society and  reduces  the  crime relapse. 

In 2005, with the support of the Ministry of Justice of  Georgia,  Penal  Re-forms  International’s  of-fice  in  the South Cauca-sus  (PRI)  (funded  by  an EU  Probation  Project), OSCE and the Stefan Ba-tory  Foundation,  AVNG, together  with  the  NGO Women’s  Club  Peony, opened  the  first  Atlan-tis  rehabilitation  center in  the  South  Caucasus. This  was  in  the  Tbilisi Women  and  Juveniles Prison and Common Re-gime  No.  5.  In  addition with  the  initiative  of  the Catholicos-Patriarch  of All  Georgia  His  Bititude Ilia  II  International Char-ity  Foundation  and  with the prayer of His Bititude Ilia  II  a  psycho-social rehabilitation  center  for drug addicts was opened in  the  Church  of  Trans-figuration,  in  Tbilisi  on the  Mountain  of  Tabori, where  the  addicted  pro-bationers  can  receive psychological treatment. 

Donors

All  the  organizations working on the issue 

of  the domestic violence function with the support of international organiza-tions and local business-men or businesswomen. 

AVNG Donors are: 

Open  Society  Georgia Foundation

Organization  for Secu-rity  and  Co-Operation in  Europe  –Office  for Democratic Institutions and  Human  Rights (OSCE/ODIHR) 

Stefan Batory Founda-tion, Poland

Mama  Cash,  Nether-lands

British  Embassy  to Georgia

Netherlands  Embassy to  Georgia  with  Inter-national  Organization for Migration

Kvinna  till  Kvinna (Women  for  Women) Swedish organization 

Open  Society Institute(OSI)  -  Buda-pest 

Penal  Reform  Interna-tional (PRI) 

Norwegian  Mission  of Rule  of  Law  Advisers to Georgia NORLAG 

Catholic Relief Service (CRS)

Organization  for Secu-rity  and  Co-operation in Europe (OSCE)

Cathol icos-Patr iarch of All Georgia His Biti-tude Ilia II International Charity Foundation

It is very significant that it was  a  woman,  Miranda Jordania,  representative of the Samsung company in Batumi, who made  the first donation from the business  sector  to  the 

AVNG  shelter.  We  also want  to  single  out  anas-tasia pasatskaya’s  gen-erosity  towards  AVNG, Barbara limanovska, a  Polish  OSCE  expert, German  citizen  and  phi-lanthropist  Margaret Wegman, Elizabeth lun-derberg, employee  of the  Swedish  organization Dakapo International, the  personal  donation  of nazik Isik  from  Turkey, the  UN  representatives, and Norwegian ulla Bak-lund. avng also thanks the humanitarian organi-zation Counterparty, the georgian patriarch’s Of-fice and all those priests who have invested per-sonally in supporting the victims.

avng thanks all  those persons  and  organiza-tions  that  have  played their part in the creation of the  shelter,  crisis  centers and  the  development  of our  organization.  We  are always open both to offers of  support  and  requests for  our  support  to  victims of domestic violence.

The avng hopes that, like our donors, wider society will pay serious attention to the problem of domestic violence.

Contact Information: NGO “Anti-Violence Network of Georgia” Address:#9 Antonovskaia str, Apart. 10, Tbilisi 0177, GeorgiaTel/Fax:  (995 32) 50 60 64,   39 89 34Hotline:  (995 32) 26 16 27 E-mail: [email protected] www.stopvaw.org/  28sep20042.htmlwww.avng.ge

avn

g’S

HO

T lI

nE

ìïèïíò

Jurnali gamodis didi britaneTisa da CrdiloeT irlandiis gaerTianebuli samefos saelCos saqarTveloSi mxardaWeriT

ojaxuri Zaladoba - danaSauli adamianisa da saxelmwifos winaSe!

#1 l dekemberi l 2006

arasamTavrobo organizaciis

«Zaladobisgan dacvis erovnuli qselis»

Jurnali

„ZaladobaSi mxolod cema-tyepa

ar igulisxmeba“

3

`Zdeq~-is mier ganxorcielebuli antinarkotikuli

programebi

14

treiningebi

16

TavSesafari

20

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÉ ÏãÀáÛÉ

ÞÀËÀÃÏÁÉÓ ÀÙÊÅÄÈÉÓ, ÏãÀáÛÉ ÞÀËÀÃÏÁÉÓ

ÌÓáÅÄÒÐËÈÀ ÃÀÝÅÉÓÀ ÃÀ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ

30