1 KURSAS II kolis ats i programa.doc

7/22/2019 1 KURSAS II kolis ats i programa.doc

1/30

36. Audini apibrimas ir klasifikacija.

Audiniai- istorikai susiformavusi lsteli ir nelstelini struktr visuma, kuri jungiabendra kilm, sandara, funkcijos. Audiniai susidaroo i vis gemalini lapeli. Gemaliniolapelio virtimas audiniu- histogenez.

Audini klasifikacija

!. "pitelin# audin# sudaro lstels, suformuojan$ios tam tikrus klodus, dengian$ius

kno paviri, sero%ines ertmes, tu$iavidurius organus. &ra tarplstelinsmed'iagos.

(. )ungiamj# audin# sudaro lstels ir didelis kiekis tarplstelins med'iagos.

*. +aumenin# audin# sudaro raumenins skaidulos, geban$ios susitraukti.

. &ervin# audin# sudaro nervins lstels ir neuroglija. Geba priimti dirginimus irperduoti nervinius impulsus.

37. Kamienini lstli r!"#s ir j panaudojimo galim#bs.

amienins lstels per vis gvenim lieka nediferencijuotos to pa$io tipo lstels. )ospakei$ia apmirusias lsteles.

+s

!. /augiagals 0multipotencins1 . ai i !- os kamienins lstels susidaro dauggrupei priklausan$i lsteli. 2okia lstel vadinama daugiagalia kamieninelstele. )i gali speciali%uotis #vairiomis krptimis- tai kraujo kamienins lstels. 3

jos susidaro eritrocitai, leukocitai.

(. 4ienagals 0unipotencins1. ai i !- os kamienins lstels susidaro viena lstel,kuri pradeda diferencijuotis ir tampa subrendusia diferencijuota lstele. 2okialstel vadinama vienagale kamienine lstele.

&ormali diferencijuota lstel negali tapti ma'iau diferencijuota.

Grup tapa$i lsteli, kilusi i !- os kamienins lstels ra klonas.

3$. %amatin membrana& jos strukt!ra& funkcija.

5amatin membrana ra tarp epitelinio audinio ir jungiamojo audinio.

67&83)A atskiria epitelin# audin# nuo jungiamojo audinio ir neleid'ia epitelinmslstelms #augti # 'emiau esant# jungiamj# audin#.

9truktra 0* sluoksniai1

!. :viesioji ploktel . ) sudaro plonas glikoprotein sluoknis- glikokaliksas.Atskiria epitelines lsteles nuo kit pamatins membranos sluoksni.

(. 2amsioji ploktel . ) sudaro tankios kolagenins skaidulos, # kuri sudt##eina 34 eils kolagenas ir pagrindin mad'iaga, turinti struktrinioglikoproteino- liminino.

!


2/30

*. 9kaidulin tinklin ploktel . ) sudaro ma'i, netvarkingai isidst;kolagenini skaidul pluoteliai # kuri sudt# #eina 34 ir 4 tip kolagenas irtankiojo tinklo tinklins skaidulos 0333 tipo kolagenas1.

3'. (steli junt#s& j tipai.

"pitelins lstels atlieka tam tikras funkcijas. )as atlikti padeda speciali%uotosstruktros, kurias galima iskirti #

!. 4irutinio paviriaus

Mikrogaureliai- tai citopla%mos iaugos. Gali bti #vairaus dd'io. /idinalstels paviri.

Virpamieji plaukeliai- tai kintamos struktros, judrios citopla%mos iaugos.5laukeliai gali judti.

(. 5amatinio pavir iaus - pamatins raukls. 2ai pamatinio paviriaus giliosmembranos #dubos, kurios gali siekti netgi virutin# paviri. /idina apkaitin#

paviri.*. 9l$io 0kontaktinio1 paviriaus - lsteli jungts. )omis lstels tarpusavje

pasikei$ia informacija ir ra palaikomas audini stabilumas.

9augin jungtis . )a ne tik sujungiamos lsteli membranos, bet ir sutvirtinalsteli griau$ius 0citoskelet1. 2ai paprasta jungtis.

Pirtin lsteli jungtis. )ungties vietoje lstels pavirius vingiuotas.4ienos lstels ikilos #eina # kitos lstels #dubimus. 9usidarolabirintas. )ungtis sujungia lsteles ir padidina j paviri.

Sukibimo juostel.2ai paprasta jungtis, lsteli citolemos sulimpa,tarp j lik;s tarpas u'pildomas modifikuotu glikokaliksu. 4ienojecitolemos pusje sl$io vietoje ra optikai tankesn med'iaga, #kuri #eina tonofibrili.

Saugin dm. 4irutin# citolemos paviri, jungties vietoje dengiaoptikai tankesn med'iaga, # kuri #eina tonofibrili.


3/30

3? formuojasi apie *- gemalo vstmosi savait; i vis * gemalini lapeliektodermos, me%odermos, endodermos.

9@4B?9 sudartas tik i epitelini lsteli. &ra tarplstelins med'iagos.


4/30

'arnno epitelje. )os vad. taurinmis lstelmis. itos buriasi # grupes ir #siterpusios'emiau # jungiamj# audin# sudaro daugialstes eg%oepitelines liaukas.


5/30

*. Iolokrinin sekrecija - lstels, iskirdamos sekret pa$ios sura 0odos rieballiaukos1.

*.1ungiamojo audinio kilm& bendros sa,#bs ir klasifikacija.

67&83)D9

Apsaugin

Atramin

>ed'iag apkaitos

+e%orbcijos

)ungia # bendr visuma kitus organi%mo struktros komponentus.

9upa kraujagsles, limfagsles, nervus.

9udaro organ kapsules pertvarls organ viduje.

9udaro terp;, pro kuri maisto med'iagos, dujos, galutiniai med'iag apkaitosproduktai cirkuliuoja tarp kraujo ir tam tikr organ parenc=imini lsteli.

5alaiko organi%mo =omeosta%;.

3? 3+ B"&/+D9 9A4B?9 j. a. sudaro lstels ir didelis kiekis tarplstelinsmed'iagos. 4ienos lstels susidar i nediferencijuot me%enc=imini lsteli, kitos-atkeliavo kartu su krauju. 2arplstelin med'iaga ra tarp lsteli. )i ra skaidulin irpagrindin.

e%enc=ima

E


6/30

/rebutinis

E. raujas ir limfa

)). 0kaidulinio jungiamojo audinio klasifikacija ir sa,#bs.

9A4B?9 skaidulin# jungiamj# audin# 09)A1 sudaro #vairios lstels ir tarplstelinmed'iaga, kuri sudaro pagrindin med'iaga arba pagrindin med'iaga ir j. a. skaidulos.

2 %A42525 A4%(80+(25 9+:2AA. )i sudaro terp; 0gel#1, kuri u'pildo tarpustarp lsteli ir skaidul. :i terp; 0gel#1 sudaro

!. 5olisac=aridai. /auguma j tai gliko%aminoglikanai

8=ondroitinsulfoitas

eratinsulfatas

Ieparinsulfatas

Iialurono rgtis

(. 5roteoglikanai

*. Glikproteinai

6ibronektinas

2rombospondinas


7/30

*. 23&akrofagocitai svarbs organi%mo imuninms reakcijomsJ sintetina singalinesmolekules, vadinamas citokinais.

5agrindins lstels, priklausan$ios mononuklearinei fagocito%inei sistemai

!. +audonj kaul $iulp, blu'nies, limfma%gi, nepaslankieji makrofagocitai,jungiamojo audinio klajokliai.

(. Kvaig'diniai kepen makrofagocitai 0epferio lstels1.*. Alveoliniai plau$i makrofagocitai.

L


8/30

. aulinio audinio osteoklastocitai.

E. 4idins epidermio makrofagocitai.

F. &ervinio audinio makrofagocitai.

L. 9nario kapsuls makrofagocitai.

A939 A7/3&9

!. /engia kraujagsles, limfagsles ir nervus.

(. 9udaro tu$iaviduri organ sienos pogleiv#, daugelio organ griau$ius 0strom1.

*. 7'ilpo tarpus tarp tam tikr anatomini struktr.

. 9ujungia organus, organ dalis

M


9/30

E. Atlieka mec=anin; funkcij.

ra gana daug tarplstelins med'iagos, kurioje isibars$iusios jungiamojo audiniolstels.

G


10/30

jungiamasis audins, kuriuo praeina kraujagsls ir nervai. 9kaidul strom sudarotinklini ir kolagenini skaidul tinklas, kuriame gausu kraujo kapiliar.

43"2A poodje, taukinse, retroperitoninje 0u'pilvinje1 sritje.

3./.4;


11/30

6A- tai gelsvos spalvos lipnus skstis, kur# sudaro limfopla%ma ir forminiai elementai.8=emine sudtimi limfopla%ma panai # kraujo pla%m.


12/30

&eutrofiliniai- da'osi ir rgtiniais ir ba%iniais da'ais.

Acidofiliniai- rgtiniais da'ais.

Ba%ofiliniai- ba%iniais da'ais.

(. Agranulocitai

>onocitai

a'ieji

/idieji

Granulocit branduols segmentuotas, citopla%moje ra specifini granuli. Agranulocitbranduoliai nesegmentuoti, citopla%moje nra specini granuli. Granulocitas judaamebikai, ra rutulio formos.

&"72+D63


13/30

ferment pernejos limfocituose. 3ki !OP limfocit citopla%moje ra pirmini li%osom,lipid laeli, smulki psleli.

9kiriami ma'ieji, didieji limfocitai. >a'ieji limfocitai, tai rutulio formos lstels, kuripavirius priklauso nuo funkcins bkls. Branduols turi daug c=romatino. 8itopla%mabranduol# dengia plonu sluoksniu. /id'iuosiuose limfocituose santknai daugiaucitopla%mos. )ie sudaro apie E- !OP vis limfocit. 5agrindin# did'ij limfocit dalispatenka ne # krauja, o ra kraujo gambos organuose.

ilms ir funkcijos po'iriu skiriamos dvi limfocit populiacijos B ir 2 limfocitai. Blimfocitai ra atsakingi u' =umoralin#, o 2 limfocitai u' lstelin# organi%mo imunitet. Blimfocitai audiniuose geba atsistatti ir tampa pla%mocitais, kurie iskiriaimunoglobulinus.

raujas ra terp, kurioje limfocitai cirkuliuoja, tarp limfos gambos organ ir audini.D&D832A3- tai pa$ios did'iausios lstels, matomos kraujo tepinliuose. /idelis jbranduols ra ovalus, inksto ar pupels formos. 2en, kur branduols #linksta,

citopla%moje esti lstels centras. 8itopla%ma sudaro did'iausi lstels dal#.8itopla%moje nra granuli. Gali bti tik pirmini li%osom, oksida%i, peroksida%i iresterena%i.

>onocitai- makrofagocit pirmtakai. )ie kraujje cirkuliuoja !- E dienas, o patek; # kaul$iulpus, plau$i alveoles, limfinius organus ar # sinutoidines kepen kraujagsles, virstagana nepaslankiais makrofagocitais.

)'. rombocitai& j reik"m& ,#st#masis.

+A7)D 5


14/30

@-. (eukograma ir jos E,ertinimas.

A43>A939. raujo lsteli gamba vadinama =ematocitopo%e. 6orminiaikraujo elementai daugiausia formuojasi kaul $iulpuose i /< 0multipotencini1.Anktvosios embriogene%s metu kraujo lstels pradeda rutuliotis trnio maio

me%enc=imoje. 4liau formini kraujo element susidarmo vieta tampa kepen irblu'nies =emopoe%inis audins ir epitelinis u'kr$io liaukos audins. 5o gimimo ir vliauvraujan$ia vieta tampa kaul $iulpai. 6orminiai kraujo elementai susidaro i kamieninikraujo lsteli, esan$i kaul $iulpuose.

5oembrionin kraujo gamba, arba fi%iologin kraujo regeneracija, glaud'iai susijusi suprieingu vksmu. 2aip palaikomas nekintamas kraujagslmis tekan$io kraujo kiekis irsudtis. ra skiriama embrionin ir poembrionine kraujo gamba.

+9B42e%oblastinis - vksta trnio maio sienelje.

Iepatolienotiminis - kepense, blu'nje, u'kr$io liaukoje.

>eduliarinis - kaul $iulpuose.

9+G


15/30

%


16/30

67&83)A sintetina tarplstelin; med'iag, kuri supa lsteles ir dalvaujasusidarant krem%lei.

(. 8=ondrocitai- pagrindins krem%linio audinio lstels. rem%linio audinio paviriujelstels ra plok$ios ir guli lgiagre$iai su paviriumi, o gilesniuose sluoksniuose-sferikos. )aunesni c=ondrocitai ra ma'i, suploktj;, j silpnai ba%ofilikacitopla%ma. 9ubrend; c=ondrocitai ra sferiki, dideli, turints didel# sferikbranduol#. 8=ondrocitai, iskirdami tarplstelin; med'iag, ja apsigaubia ir lieka

krem%linio audinio ertmse. )ei c=ondrocitai dalijasi toliau ir nenutolsta vieni nuokit, susidaro (- krem%lini lsteli grups. 8=ondrocit grups, kilusios ivienos lstels vadinamos i%ogeninmis c=ondrocit grupmis. )os bdingos tiksuaugusio organi%mo krem%lei. 67&83)A sintetina ir iskiria matric, galidefoleri%uoti matricos komponentus ir didinti ertmes, sinte%uoja c=onronektin.

2arplstelin; med'iag sudaro j. a. skaidulos ir pagrindin med'iaga. Iialinins krem%lsmatric sudaro kolagenins skaidulos ir proteoglikan turinti pagrindin med'iaga. 2aigiskaidulas sujungia gelio pavidalo pagrindin med'iaga.

>atrica, supanti i%ogenin; c=ondrocit grup;, vadinama teritorine, o esanti tarp lsteli

grupi- tarpteritorin.

9enstan$ioje krem%lje didja keratinsulfato koncentracija, todl krem%l kietja.

/.+(A025 K4+9G(ra tose organ%imo vietose, kur reikalinga ne tik mec=aninatrama, bet ir lankstumas antgerklje, gerkl krem%lje, ausies kauelje, iorinsausies landoje.

)os sandara panai # =ialinins krem%ls, bet $ia dar ra elastini skaidul tinklas."lastini skaidul tinklai ra tankesni apie c=ondrocitus ir retesni krem%ls periferijoje.8=ondrocitai ra apvals arba verpsts formos. >ec=anins krem%ls savbs priklauso

nuo proteoglikan, kuriuos sintetina c=ondrocitai.

3.0KA2;(25 K4+9G(ra ten, kur reikalinga tvirta atrama ir atsparumas tempimuislanksteliniai diskaiJ launikaulio meniskaiJ gaktin svar'aJ ten, kur taisiklingasisglaudusis kolageninis j. a. pereina # =ialinin; krem%l; 0sausgsls, rai$iai1J uns irdiesgriau$iai.

9A&/A+A skaidulin; krem%l; sudaro 3 tipo kolageno skaidul pluoteliai, tarp kuri rac=ondrocit. 2arpus tarp kolagenini skaidul ir c=ondrocit u'pildo pagrindinmed'iaga. 8=ondrocitai apskriti ir da'niausiai isidsto pavieniui. 9kaidulin krem%lneturi atskiro antkrem%lio. 2arpslankstelini disk skaidulin krem%l sudarta truput#kitaip. 8entrin; dal# sudaro minktiminis branduols. )ame ra nedaug lsteli, o matricapusiau sksta. >inktiniminis branduols apsuptas skaiduliniu 'iedu.

A&2+">C


17/30

netenka ataug, bet nenutolsta vienos nuo kit. 2odl susidaro me%enc=imini lstelisutankjimai, vadinami krem%ls susidarmo centrais.

rem%ls u'uoma%gos lstels augant suapvalja ir diferencijuoja # u'uoma%gineskrem%lines lsteles- c=ondroblastocitus.)ie kelissk mito%ikai dalijasi ir sudaronetaisiklingj# glauduj# kolagenin# j. a. dangal- antkrem%l#, kuris skiria krem%l; nuome%enc=imos ir vkdo mitbos funkcij.

2oliau krem%l auga ( bdais!. 2ntersticinis b!das. )aunoje besiformuojan$ioje krem%lje c=ondrocitai dar kur#

laik dauginasi mito%ikai ir amito%ikai bei sudaro tarplstelin; med'iag.8=ondrocitai negali nutolti vieni nuo kit, tad sudaro i%ogenines grupes. Augantlstelms, didjant tarplstelins med'iagos masei, krem%l auga i vidausintersticiniu bdu.

(. Apoziciniu b!dukrem%ls auga i vidaus, nes didjant krem%ls masei,centrinje jos dalje esan$i c=ondrocit mitba pablogja, kreml nebeauga.

2uomet c=ondroblastocitai ima daugintis ir iskirti tarplstelin; med'iag. :i

jungiasi prie jau esan$ios krem%ls paviriaus.

+">C


18/30

paviriuje. 2arpusavje jungiasi trumpomis oninmis atauglmis. 6orma panai #kub. Branduols didelis, vienas rkus branduollis. 67&83)D9 sintetina iriskiria tarplstelins med'iagos organin; dal# 03 tipo kolagen, glikoproteidus,proteoglikanus1J taip pat ma'esns koncentracijos tarplstelins med'iagoskomponentusJ paviriuje ra receptori tam tikriems =ormonams, vitaminams,citokinams, #takojantiems j aktvum.

D92"D832A3- tai pagrindins subrendusios kaulinio audinio lstels, gulin$ios

kaulinse ertmse, apsuptose kalcifikuota tarplsteline med'iaga. Dsteocitainesidaugina, todl kaulinis audins negali augti intersticiniu bdu. Dsteocitai- taipailgos suploktjusios lstels, turin$ios ataug. Branduols turi daug=eteroc=romatino.

Dsteocitai guli kaulinse ertmse, o j ataugos #siterpusios # kaulinius kanallius.Gretim kaul ertmi kanalliai jungiasi vieni su kitais. /alis j atsiveria # kanalus.aulo ertmi ir kanalli visuma sudaro bendr sistem, kurioje cirkuliuoja audiniskstis, maitinantis osteocitus. Dsteocitus nuo kalcifikuotos tarplstelinsmed'iagos atskiria ma'iau kalcifikuota tarplstelin med'iaga- ostenoidas.

D92"D


19/30

(. %lok"telinE kaulinE audinEsudaro cilindrikos struktros, vadinamos Iaversosistemomis arba osteonais. iekvien osteon sudaro sukalkjusios matricosploktels, supan$ios centrin# kanal, kuriame ra kraujagsl. iekvien ploktel;sudaro kolagenins skaidulos ir sukalkjusi pagrindin med'iaga.

8entriniai kanalai tarpusavje jungiasi skersiniais kanalliais, vadinamasi4olkmano kanalais.Aplink osteon ra plona cementuojamosios med'iagosploktel, vadinama cementine linija. 2arp kaulini plokteli ra ertms

vadinamos daubomis. )ose telkiasi osteocitai, o j ataugos specialiuosekanalliuose. 2arp osteocit ra ertms, pripildtos lgiagre$iomis kaulinmisploktelmis, tarpaudininmis 0intersticinmis1 ploktelmis.

aulins ploktels diafi%s sienoje sudaro * sluoksnius iorin#, vidurin# irvidin#.


20/30

!. >">B+A&3&? 0plvin1 D92"DG"&"C?. :iuo bdu vstosi dauguma plok$ij kaulkaukols kaulai, 'andikauliai. )os dka auga trumpieji kaulai ir storja ilgieji kaulai. )osmetu kaulai formuojasi i me%enc=imos. ra skiriamos stadijos

!.!.aulinio centro susidarmas . >e%enc=imos lstels pradeda greitai daugintis irvirsta osteoblastocitais ir sudaro labai vaskuliari%uot kaulin# centr.

!.(.Dsteogenin stadija . Dsteoblastocitai sintetina ir iskiria osteon. >atricoje

pama'u atsiranda =olagenini fibrili. Apie !OP osteoblastocit virsta osteocitais.!.*.2arplstelin s med'iagos minerali%acija, kalcifikacija - tai vksmas, kurio metu 8a

jonai kaupiami kaulinio audinio matricoje. 2arplstelinje med'iagojeminerali%acijos metu osteoblastocitai iskiria armin; fosfata%;, kuri sadaroamorfin# kalio fosfat. 3 jo susidaro =idroksiapatito kristalai. 2aip kalcifikuojasikaulins sijos. 3 me%enc=imos formuojasi naujos osteoblatocit kartos, kuriosgamina nauj kaulinio audinio mas;. aulins sijos auga apo%iciniu bdu. 2arpkaulini sij atsiranda ertms, kurias u'pildo me%enc=ima. /alis me%enc=imoslsteli tampa osteoblastocitais. D kita dalis diferencijuoja # kaul $iulpus ir purj#kolagenin# j. a. )uo ir u'pildomos etrms. 4is kaulo u'uoma%g dengianti

me%enc=ima sutankja. 3 jos formuojasi antkaulis. aulins sijos nut#sta priebesiformuojan$i kaulini sij ir susijungia su jomis. 2oliau kaulins sijos augaapo%iciniu bdu.

!..aulinio audinio peristvarkmo stadija . :ios stadijos metu tinklinis membraniniskaulas pakei$iamas plokteliniu kaulu. Be to, tam tikrose tinklinio skaiduliniokaulo sritse aktoji med'iaga virsta tankija kauline med'iaga.

(. +">C


21/30

*. &eruo'uotasis 0lgusis1 raumeninis audins

3? dauguma raumen susiformuoja i me%odermos

+uo'uotieji griau$i raumens i paains somit ir somitomer me%odermos.

Galvos raumens- i somit ir somitomer.

&eruo'uotieji 0lgieji1 raumens- i viduri me%odermos 0splanc=nopleuros1.

+uo'uotieji irdies raumens- i viduri me%odermos, kuri supa endotelin# irdiesvam%d#.

+"G"&"+A83)D9 GAB?9

!. +uo'uotj griau$i raumen regeneracija galima i lsteli paldovi 0miosatelitai1.)os aktvinasi pa'aidos atveju pradeda veti, grupuotis # grandinles, susidaronaujos raumenins skaidulos. Aktvinasi ir aktvaus raumen darbo metu. 2uomet,=ipertrofuojant raumeninms skaiduloms, j mas; padidina # motinin; raumenin;skaidul #siterpusios lstels paldovs.

(. +uo'uotieji irdies raumens regeneruoja silpnai. 5a'eistas miokardas prisipildojungiamojo audinio. 5a'eisto miokardo ilikusios lstels 0alia suirusi1 =ipertrofuojaregeneruojant vidulstelinams randams.

*. &eruo'uotieji raumens regeneruoja gerai. 5a'eidimo vietoje neruo'uotojo raumenslstels pradeda aktvintis, daugja mito%i, vea miocitai, dl to pa'eista vietaprisipildo naujo neruo'uotojo raumeninio audinio.

6*. 5eruouotieji raumen#s. 5eruouotojo raumens lstels strukt!ra.Kontrakcijos mechanizmas.

&"+7D K7D27D9379 0lgiuosius1 +A7>"&39 sudaro neruo'uotieji miocitai, kurie raverpsts formos, o j branduoliai- elipss formos. +aumen klode miocitai glaud'iaisveikauja ir susijungia plinmis jungtimis. 4ieno miocito pavirius ra pamatinmembrana ir tinklini skaidul tinklas.


22/30

2en, kur nuoruo'uotj raumen klodas storas tarp miocit ra daugiau plini jung$i,padedan$i praeiti susitraukiamumo bangai. 2en, kur j sluoksnis plonas, susitraukimobanga praeina tiksliau ir do%uotai.

&eruo'uotiesiems raumenism bdingas ir savaiminis aktvumas. ) veikl reguliuojac=olinerginis ir adrenerginis nervins skaidulos. )os veikia antagonitikai.

&eruo'uotieji miocitai geba sintetinti kolagen, elastin, proteoglikanus.

6-. 4uouotj raumen strukt!ra ir kontrakcijos esm.

92+72H+A +uo'uotasis raumeninis audins i lgiagre$iai susiklos$iusi ruo'uotjmiocit 0skaidul1, kurie ra cilindro formos, daugiabranduoliai. Branduoliai pasislink; #krat ir eina po sarkolema.

D&2+A83)D9 "9>?. 4is raumen# supanti glaud'iojo jungiamojo audinio maktisvadinama epimi%inmu. &uo jo # raumens vid nut#sta pertvaros, supan$ios pirminius irantrinius raumenini skaidul pluotelius ir sudaran$ios perimi%inm. iekvienraumenin; skaidul supantis velnusis j. a., vadinamas endomi%inmu. Q jo sudt# #einatinklins skaidulos ir raumenins skaidulas dengianti pamatin membrane. 2arppamatins membranos ir miocito pla%mins membranos #siterp; miosateliotocitai.

Griau$i raumuo, pama'u gale smaildamas, pereina # sausgsl;.

6/. riauIi ruouotojo raumens skaidulos mikrostrukt!ra. Kontrakcijosmechanizmas.

+aumeninje skaiduloje matti tamss ir viess ruo'eliai. 2amsus ruo'elis vadinamasani%otropiniu disku 0'mima A1, o viesus- i%otropiniu disku 0'mima 31. :viesaus ruo'eliocentra ra skersinnlinija 0'mima C1. 2arp gretim 3 disk esan$ios C linijos ribojasusitraukiamumo struktros 0miofibrils1 vienet, vadinam sarkomeru 0miomeru1.

A disk sudaro stori mio%ino sileliai, o ) disk- ploni aktino sileliai. Aktino ir mio%inosileliai persikloja ir mio%ino sileliai #eina # A disko aktino sileli tarp. A disko centrindalis viesesn, vadinama viesija sritimi 0'mima I1. :viesios srities centre ratamsesns > ruo'elis, kurio pagrindinis baltmas- kreatinkina%.

+uo'uotj raumen silelius sudaro ie baltmai

!. Aktinas.2am tikra aktino forma- alfa aktinas- #eina # C linij sudt#, $ia tvirtinaaktino silelius.

(. ropomiozinasformuoja silel#, einant# iilgai vagoje tarp gretim spiralesusisukusi aktino grandinli.

*. roponinassusideda i * dali, i kuri viena sveikauja su tropomio%inu, kitajungia 8a 0(S1 jonus, o tre$ioji- aktino ir mio%ino sveika.

. 9iozinassudartas i ( sileli- lengvojo ir sunkiojo meromio%ino.


23/30

9usitraukiant raumeninei skaidulai, aktino ir mio%ino miofilamentai slenka vienas aliakito ir dl aktino ir mio%ino sveikos raumenin skaidula susitraukia. 2a$iau jai susitrauktira reikalinga energija.

+ambs bkls A25 sveikauja su A25- a%s vieta mio%ino galvutje, bet A25 =idroli%ma'a. &orint suaktvinti A25 =idroli%;, reikalinga sveika su G aktino globuls onu.+ambs bkls i G aktino globuls onas u'dengtas toponino ir tropomio%inokomplesu. +eikia, kad lstelje padidet 8a 0(S1 jonL koncentracija. 8a 0(S1 jonai

jungiasi prie troponino molekuls kalc# jungian$ios dalels, pakinta troponino delelikonfigracija, tropomio%ino molekul pasislenka # A disk. /l to atsilaisvina G aktinoglobuls onas galima sveika su mio%ino galvute. 2uomet i sveikauja su aktinu, A25virsta A/5, isilaisvina energija, reikalinga raumeniniai skaidulai susitraukti.

9usidarant naujoms aktino ir mio%ino sl$iams, plonas 0aktino1 silels eina giln # Adisk. "sant i%otoniniam susitraukimui, trumpja 3 diskas, trumpja sarkomeras,trumpja ir pati raumenin skaidula. "sant i%ometriniam susitraukimui, daugja mio%inoir aktino sal$i, sarkomeras netrumpja, A ir 3 disk ilgiai nekinta.

63. Jirdies raumens lsteli kardiomiocitL mikrostrukt!ra. Kontrakcijos

mechanizmas.

+uo'uotasis raumeninis irdies audins ra sudartas i raumenini lsteli, turin$ilstelin; 0kardiomiocitai1 struktr. ardiomiocit ribos ra #terptini disk pavidalo.ardiomiocitai jungiasi vienas su kitu, galas su galu arba dviem kardiomiocitais.

Qterptiniai irdies diskai ra laiptins struktros. Qterptiniuose irdies diskuose ra * rijung$i, jungian$i kardiomiocitus

!. 9ukibimo juostel ra skersinje disko sritje. )i svarbi prisitvirtinant aktinosileliams ir susidarant ( juostelei.

(. 9augins dms arba desmosomos, ra skersinje disko sritje. )os sujungiakardiomiocitus mec=anikai, kad ie neisilaisvint susitraukimo metu.

*. 5lins jungts ra iilginse disko vietose. )os garantuoja jon perna i vienokardiomiocito # kit ir sudaro palankias slgas plisti susitraukiamumo signalui.

ardiomiocit branduoliai ovals, guli lsteli centre. /a'nai kardiomiocitai turi (branduolius.

+aumenins irdies skaidulos prasideda skaidulinio 'iedo sritje ir ioriniais raumen

sluoksniais nut#sta iki irdies virns. Uia jos nenutrksta, o vidinias skilveli raumensluoksniais gr#'ta prie skaidulinio 'iedo.

9utaukiamosios kardiomiocit struktros 0miofibrils1 panaios # griau$i raumen, betjos susitelkusios labaiau lstels pakratje 0centre- branduols1. 9kilveli kardiomiocitaituri daug skersini 2 vam%deli. 9arkopla%ma viesesn, todl 2 vam%deliai sveikaujatik su viena tinklo talpkla ir susidaro ne triados, o diados.

ardiomiocit pagrindin energetin med'iaga- riabal rgts. Glikogenas, kaipenergijos altinis naudojamas nervins #tampos metu.

5rieird'i kardiomiocit miofibrils isids$iusios panaiai kaip skilveli kardiomiocit, o2 vam%deli turi ma'iau.

(*


24/30

ardiomiocit sarkopla%moje ra membrana apgaubt granuli, kuri med'iagavadinama anrikulinu, atriopeptinu. :i med'iaga skaitina matrionre%;, dinre%;.

6). riauIi ir "irdies ruouotj raumen strukt!ros pana"umai ir skirtumai.

6@. 5er,inio audinio kilm& regeneracijos galim#bs.

&"+43&39 A7/3&9- tai organi%mo struktr visuma, priimanti dirgiklius i iors ir ikno vidaus, anali%uojanti juos ir perduodanti neuronams ar veikliesiems organams,derindama ir reguliuodama organi%mo funkcijas.

9A&/A+A

&ervins lstels 0neuronai1 , kurios priima dirginimus, paver$ia juos berviniais

impulsais ir perduoda veikliesiems organams. 5agalbins lstels 0gliocitai1 , kurie atlieka atramin;, apsaugin;, sekrecin; ir

mitbin; 0trofin;1 funkcijas.

&ervinis audins sudaro centrins nerv sistemos ur periferins nerv sistemos pagrind.ra skiriamos somatin 0inervuoja ruo'uotuosius griau$i raumenis1 ir autonomin0inervuoja ruo'uotj# irdies raumen# ir neruo'uotj# raumenin# audin#, liaukas1 nervsistemos.

+"G"&"+A83)A. &euronai- labai diferencijuotos lstels, kurios pa'eistos neregeneruoja.

+egeneruotis gali tik j galns. &euron knai padidja, branduoliai nuslenka # lstelipakra$ius, citopla%moje nksta c=romatofilin med'iaga. 2olimoji aksono dalis nksta.&eurolemocitai, netek; mielini dangal, aktvinasi, vea, tampa judrus ir juostomispasiskirsto alia #ran$i aksom. Aplinkinio jungiamojo audinio moakrofagocitaifagocituoja akson ir mielinio dangalo liku$ius. 4ea fibroblastocitai.

Artimoji aksono dalis taip pat kinta. :alia pjvio esanti aksono dalis irsta, o j sudarantsneurolemocitai vea ir susijungia su tolimosios aksono dalies neurolemocitais. 9usidarovientisos neurolemocit juostos. &esuirusi aksono dalis sustorja ir susidaro augimokgis, kuris pradeda augti link krat ir #siterpia tarp neurolemocit.

+egeneravusi skaidula gali sudarti sinapses.

3? 3+ 6D+>A43>A939. &ervinis audins formuojasi i ektodermos. 4ir susidariusiosstuburo stgos ektoderma sustorja, sudardama nervin; ploktel;. Qdubus nervineiploktelei, susidaro nervin vagel, ikilus pastarosios galams vir ektodermos kratsusidaro nervin klost. 9usijungus nervinms klostms, susidaro nervin skaiuterl irnervinis vam%dis. 3 pastarojo formuojasi 8&9 0galvos ir nugaros smegens1, o i nervinsskiauterls- periferiniai gliocitai, juntamj ir autonimons nerv sistemos nervai irpigmentins lstels- melanocitai.

8entrin# nervin# vam%d'io kanal iklojan$ios lstels diferencijuoja # ependimocitusJ taip

pat susidaro neuroblastai, i kuri formuojasi neuronai ir spongioblastai, i kuri susidaroantriniai glioblastai ir gliocitai. >ikroglija formuojasi i kraujo monocit.

(


25/30

66. 5euron klasifikacija& strukt!ra.

&"7+D&A3- tai ma'iausias nervinio audinio struktrinis, funkcinis ir mitbinis vienetas.

+H:9

!. 1untamieji neuronai0jutiminiaiT sensoriniaiT aferentiniaiTreceptoriniai1 priimadirginimus i vidins organi%mo terps ir i iorins aplinkos.

(. 1udinamieji& motoriniai neuronai0eferentiniai, efektoriniai1 perduoda nerviniusimpulses kitiems neuronams arba veikliesiems organams.

*. terptiniai neuronai0asociaciniai, tarpiniai1 palaiko r# tarp neuron.

&"7+D& H&A9 gali bti ovalus, rutulikas, kriauikas, pslikas, verpstikas,piramidikas ar 'vaig'dikas. ra viena branduols. +etai neuronai ra daugiabranduoliai./idelis braduollis vienas, re$iau (- * branduolliai branduolio centre.

&euron knai formuoja #vairaus dd'io ir form grupes, kurios galvos smegenpamatinje dalje ir nugaros smegen pilkojoje med'iagoje vadinasi branduoliais, o

periferinje nerv sistemoje- nerviniais ma%gais. /id'ij galvos smegen ir smegenlipanaios formos neuronai formuoja sluoksnelius. 2arpus tarp neuron u'pildo neuropilis,kur# sudaro dendritai, artimoji akson dalis, gliocitai ir kraujagsls.

&"7+D& D+GA&?


26/30

augiapolisHj# sudaro pagrindin; neuron populiacijos dal#. 2uri *- !O dendrit. )ra galvos ir nugaros smegen pilkojoje med'iagoje, regins tinklains daliessluoksniuose ir autonominiuose ma%guose. /augiapoliai neuronai skirstomi

3lgaaksomins daugiapols nervins lstels aksonas ilgesnis kaip ! m., turialutini aksono galini aku$i.

2rumoaaksominio daugiapolio neurono aksonas trumpas.

&"7+D& A2A7GD9

!. AK0


27/30

kraujagsli tarpininko funkcijJ apsaugin ir sekrecin funkcijosJ formuoja membranasJatskiria neuronus nuo aplinkinio j.a.

+H:9

!. "5"&/3>D832A3

9tulpiniai ependimocitai atlieka paramin;, dengiamj ir sekrecin;funkcijas.

Blakstienotieji ependimocitai. Blasktienos juddamos varo smegen skst#.

raujagsliniai ependimocitai atlieka sekrecin; funkcijas, gamina smegenskst#.

3 pluotinio ependimocitai pamatinio poliaus ieina neakota atauga, kuribaigiasi ant gretimo kapiliaro. 4irutiniame jo paviriuje ra daugmikrogaureli ir pavieni blakstien.

(. A92+D832A3- 'vaig'dikos lstels, turin$ios tams branduol# ir #vairias atugas.

6unkcija- paremia nervin# audin#. 9kiriami

5rotopla%miniai astrocitai- ma'os lstels, turin$ios tams branduol#,kuriame daug c=romatino, ir daug labia akot trump ataug.

9kaiduliniai astrocitai ivarstti gliofilamentais. 2uri plon, ilg, ma'iauakot ataug.

raujagslins astrocit ataugos baigiasi galais, kurie formuoja ribin;kraujagsli ir neuroglijos membran. )i kartu su pamatine membrane irkapiliar endoteliocitais sudaro kraujo ir smegen u'tvar, Astrocitataugos #eina # ribins neuroglijos membran, kuri susidaro apiekraujagsles, apie smegen skilvelius, smegen paviriuje.

*. D


28/30

&euron ataug dengia gliocit suformuoti dangalai, vadinami nervinmis skaidulomis. Q jsudt# #einan$ios neuron ataugos vadinamos ainiais cilindrais.

&"+43&?9 9A3/7


29/30

GA


30/30

(. &"+43&? +A7>"&3&? 4"+592?9 GA

Documents

1 KURSAS II kolis ats i programa.doc