Integruota biologijos ir geografijos viktorina, skirta pasaulinms ems ir Vandens dienoms paminti

1. Kada Jungtins Tautos oficialiai teisino kovo 20-j kaip pasaulin ems dien?B 1971 m.C 1983 m.D 1992 m.A 1969 m.

ATSAKYMAS B1971 m. Jungtins Tautos oficialiai teisino kovo 20-j kaip Pasaulin ems dien. ems dienai buvo pasirinktas - pavasario lygiadienio laikas.

2. Kada Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba oficialiai teisino ems dien Lietuvoje?A 1992 m.B 1995 m. C 2000 m.D 2005 m.

ATSAKYMASALietuva nuo 1992 m. kovo 20 d. oficialiai mini ems dien. Lietuvoje organizuojamos vents, eisenos, mons sveikina sugrtant pavasar.

3. K tiria ekologijos mokslas?A Ikastines organizm liekanas, j suakmenjusius atspaudus.B Organizm tarpusavio santykius, j ryius su negyvja aplinka.C Organizm vystymsi ir kilm.D Gyvj organizm sandar.

ATSAKYMASBEkologija yra mokslas , tiriantis gyvj organizm tarpusavio sveik ir j santykius su gyvenamja aplinka. Ekologijos idjos pagrind sudaro visuotinumo principas, nusakantis gyvojo ir negyvojo pasaulio tarpusavio ryius.

4. Kas yra varaus oro indikatoriai?A KerpsB DumbliaiC SamanosD Sliekai

ATSAKYMASAKERPS varaus oro indikatoriai - turtingos angliavandeni, todl bado metu, kai kuriose alyse valgomos. Kinijoje plaiau naudojamos liaudies medicinoje, kai kurios rys vaist gamyboje ir parfumerijos pramonje. Lietuvoje vaistams naudojama islandin kerpena. iaurje kerps pagrindinis iaurs elni maistas.

5. Kas labiausiai teria or Lietuvoje?A ilumins elektrinsB TransportasC Pramons monsD Atomin elektrin

ATSAKYMASB

Labiausiai atmosfer teria keli transportas. Transporto priemoni imetamos iltnamio efekt sukelianios dujos pagrindin klitis Europos Sjungai siekti Kioto protokolo numatyt tiksl dl klimato pokyi.Dl transporto keliamos taros kenia moni sveikata.

6. Anglys, nafta ir gamtins dujos yra ikastinis kuras. Kas vyksta deginant daugiau ikastinio kuro?A Sutrikdomas pingvin perjimo kolonijos Antarktidoje gyvenimasB Daugyb organizm netenka savo gyvenamosios vietosC Piet Amerikos juodiesiems kaimanams gresia inykimasD emje gausja anglies dioksido, iltja klimatas, tirpsta ledynai

ATSAKYMASDDeginant kur isiskyrusios dujos neleidia isisklaidyti ties ems paviriumi esaniai ilumai ir sukelia iltnamio efekt. Klimato atilimo padariniai: pasikeist vjas, nusekt didiausios ups, padaugt miko gaisr, mikai virst pelkmis, pakrantse pasidaryt litys, emumose sausros, ligos, jros lygis kas 10 met pakilt kas 6cm. Per globalin atilim gali pranykti kai kurios alys Senegalas, Maldyv salos.

7. Kuris teiginys apie drgnj atogr mik naikinim yra teisingas?A Naikinant atogr mikus, maja biologin vairovB Sutrikdoma deguonies ir anglies dioksido apytaka gamtojeC Sumaj mik plotai sugeria maiau anglies dioksidoD Visi teiginiai teisingi

ATSAKYMASDMik naikinimas spartina ne tik klimato kait, bet ir ekosistem nykim, dykumjim ir kitas gamtos katastrofas.

8. Kuris i i enkl yra atliek perdirbimo simbolis?A B C

ATSAKYMASADaugelis element, naudojam js namuose kasdien, gali bti perdirbti. Perdirbimo nauda - isaugoti varesn aplink, saugiai utilizuoti pavojingas mediagas, tausoti iteklius.

9. Koks yra ekologikiausias popieriaus atliek (makulatros) tvarkymo bdas?A Sudeginant ir gaunant ilumB Deginant kartu su sodo atliekomisC Surenkant ir vl perdirbant popieriD Kompostuojant ir gaunant tr

ATSAKYMASCAntrinis popierius yra ymiai pigesnis, nes taupo energij ir vanden, maina atliek kiek. Antrinio popieriaus gamyboje nenaudojami jokie chemikalai, nereikia kirsti miko. Gaminant popieri i makulatros, kiekvienai jo tonai isaugoma vidutinikai 17 medi, 4 MW energijos, 27000 litr vandens. Lietuvoje pakartotinai panaudojama tik 24 % popieriaus.Tonai popieriaus pagaminti reikia 17 medi

10. Kas teria Baltijos jr?A I tanklaivi isiliejusi nafta, mazutasB Jros dugne laidojami nuoding chemini mediag ir radioaktyvij atliek konteineriai C I upi jr patenkantys teralaiD Visi nurodyti veiksniai

ATSAKYMASDBaltijos jroje tanklaiviai pervea naft. Tam tikra dalis naftos patenka ir Baltijos jr. Dalis naftos produkt Baltijos jr patenka kartu su nuotkio vandeniu, nes daug naftos produkt likui ipilama Nemun ir kitas upes. Su upi vandenimis Baltij kasmet patenka 10-15 tkst. t naftos angliavandenili. Baltijos jra yra labiausiai uterta jra pasaulyje.Dl mogaus veiklos Baltijos jroje padidjo biogenini mediag (azoto ir fosforo junginiai), sunkij metal ir angliavandenili, radioaktyvi mediag.

11. Kuris i pateikt objekt neteria gamtos?A AutomobilisB FabrikasC Vjo jgainD ilumin elektrin

ATSAKYMASCVjas yra labai svarbusatsinaujinantis energijos altinis.Dabar vjo energija naudojama elektrai gaminti. Vjo jgains neteria aplinkos, bet jos yra didels ir triukmingos. Kad bt gaunamas didesnis energijos kiekis, reikia didiuli ems plot.

12. Kuris i patarim nepadt namie sutaupyti energijos?A Ijunk vies, kai jos nereikiaB Visada ukaisk piln virdul vandensC Nepalik krautis mobiliojo telefono, kai jis jau pilnai pakrautasD Nepalik televizoriaus, kompiuterio ar garso aparatros jungt elektros tinkl

ATSAKYMASBKai ruoi kart grim, ukaisk tik tiek vandens, kiek tau reiks.Jeigu js vandens iaupas praleidia 1 la per sekund, js netenkate 25 litr vandens per dien arba 9000 litr vandens per metus!

13. Kuri dien minima pasaulin vandens diena?A Kovo 20 B Kovo 22C Balandio 18D Balandio 20

ATSAKYMASBKovo 22 d. Jungtini Taut teisinta 1992m. ir skirta vertingiausio emje iteklio vandens smoningumo didinimui. Vanduo mogui yra btinas. Visuomens sveikatos specialistai primena, kad mogui kasdien reikia igerti 23 litrus vandens.

14. Koki dal ems paviriaus dengia vanduo?A 35 %B 55 %C 71 %D 85 %

ATSAKYMASC71% ems paviriaus dengia vanduo: vandenynai, jros, eerai ir ups.

15. Kuris teiginys teisingas?A Didiausi dal ems vandens sudaro srus vandenyn ir jr vanduoB mons geria tik gl vanden, kurio emje nedaug C Apie 75 % glo vandens susikaup ledynuose ir sniegynuoseD Visi teiginiai teisingi

ATSAKYMASDSrus vandenyno ir jros vanduo, sudaro 97 % ems paviri dengianio vandens. mons savo reikmms naudoja tik gl vanden, kurio emje yra 2 % .Jr ir vandenyn vanduo monijai vartoti netinka. 75 % viso glo vandens yra susikaup ledynuose.

16. Koks yra vidutinis pasaulio vandenyno druskingumas?A 10 B 25 C 35 D 55

ATSAKYMAS CVidutinis vandenyndruskingumas 35 g/l, tai reikia, kad 1litrevandenyn vandens esti 35 gramaivairi drusk.Sriausio pasaulio vandens telkinio, Negyvosios jros, druskingumas 320 g/l.

17. Kaip vadinama vieta, kur poeminis vanduo itrykta ems paviri?A altinisB UpC ulinysD Eeras

ATSAKYMAS Aaltinis,versm vieta, kur poeminis vanduo savaime prasimua ems paviri po vandeniu ar sausumoje. Danai naudojamas kaip geriamasis vanduo.

18. Kaip vadinamas procesas, kurio metu vandens garai virsta skysto vandens laeliais?A LydymasisB GaravimasC KondensacijaD Kietjimas

ATSAKYMASCKondensacija duj ar gar virtimasskysiuarba kietuoju knu.

19. Kas gausiausiai maitina pavasar patvinstanias upes?A Lietaus vanduoB LedynaiC Sniego tirpsmasD Poeminiai vandenys

ATSAKYMASCaltesnioklimatoregionuose sniego tirpsmas pavasar sustiprinaupibei upeli sroves, taip pat danai sukeliamipotvyniai, staigus sniego tirpimas gali btinuoliau ir purvo sraut prieastis.

20. Kurios ups baseinas uima didiausi Lietuvos teritorijos dal?A NeriesB NemunoC VentosD Merkio

ATSAKYMASBVisas Nemuno baseino plotas apima 97 928km, i kuri 46 700km yra Lietuvos teritorijoje.Lietuvoje Nemuno baseinui priklauso apie 20 tkst. upi ir upeli.Lietuvoje visi didesni intakai (iskyrus eup) teka tik i deins. Nemunas i viso turi apie 180 intak.

21. Kur teka Nemunas?A Kauno mariasB Kuri mariasC AistmaresD iaurs jr

ATSAKYMASB48km nuo ioi prasideda Nemuno delta- up isiakoja Rusn (pagrindin vaga) irGilij(atsiakoja link Rusijos). TiesRusnsmiesteliu up skaidosi Atmat irSkirvyt taip sudarydamaRusns sal. Toliau ios atakos dar skaidosi smulkesnes protakas ir suteka Kuri marias.

22. Kas sukelia jr potvynius ir atoslgius?A VjasB Sauls ir Mnulio traukaC ems drebjimaiD Vandenyn srovs

ATSAKYMASBPotvynis periodinis vandens pakilimas gamtoje. Periodinis vandens lygio kritimas atoslgis. Reguliarius jr potvynius ir atoslgius sukeliaMnulio irSauls gravitacijosjgos. Kadangi Mnulis apskrieja em per 24 val. 50 min, per t laik emje vyksta du potvyniai ir du atoslgiai.

Dkojame udalyvavim

Ir inok, kad........

Tu gali keisti Pasaul

Darnus vystymasis mokykla ir Tu

Darnusis vystymasis1992 m. Rio de aneire vykusioje Jungtini Taut Aplinkos ir pltros konferencijoje buvo priimta Darbotvark 21 subalansuotos pltros strategija, utikrinanti darni ekonomikos, visuomens bei asmenybs raid. Siekiant subalansuotosios pltros, dmesys sutelkiamas mog, garantuojant teis sveikat ir visavert gyvenim harmonijoje su aplinka.

Darnusis vystymasisDaug dmesio mogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei skiria darnaus vystymosi programa. Mokykla terp, kurioje turi bti ugdomi sveiki pilieiai ir sveikos, varios, saugios aplinkos puoseltojai.

Darnusis vystymasisProjektas Mokyklos darbotvark 21 skatina sveikos gyvensenos ir sveikos aplinkos krim: aplinkos gerinim, sveikatos stiprinim, sveik mityb, fizin aktyvum, aling proi (rkymo, alkoholizmo ir narkomanijos) prevencij, psichins sveikatos stiprinim (depresij ir stres veikim).

Darnusis vystymasisLietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos statymas gina gyventoj teises sveik ir saugi aplink, skatina organizuoti ekologin vietim ir mokym. Elgsenos veiksniai ir socialin aplinka gali takoti gyvenimo trukm, sukelti socialines ir ekonomines problemas.

Darnusis vystymasisDabar ypa didja visuomens dmesys aplinkos veiksniams, turintiems takos sveikatai.Europos Bendrijos etoje aplinkos veiksni programoje apibdintos aplinkos ir sveikatos svokos, pabriama, kad tiriant aplinkos ir sveikatos ssajas, pirmenyb reikia teikti labiausiai paeidiamoms visuomens grupms vaikams ir pagyvenusiems monms.

Darnusis vystymasisViena i Europos Sjungos aktualiausi tem aplinkos lemiamos ligos. Aplinka - mogaus gyvenimo (darbo, buities, poilsio, mitybos) slygos. Dirbtiniai aplinkos faktoriai susidaro dl mogaus kins veiklos oro, vandens, dirvos terimo, triukmo, vibracijos. ios ligos trumpina gyvenimo trukm, sukelia socialines ir ekonomines problemas.

Darnusis vystymasisEkologin asmenybs vystymosi teorija teigia, jog mogaus asmenybs vystymasis ir formavimasis priklauso nuo j supanios aplinkos. Socialin makroaplinka visuomen.Mikroaplinka eima, mokykla.

Darnusis vystymasis

mogaus ekologijos tikslas tirti ir gerinti mogaus apsaug nuo neigiam socialini, materialini bei dvasini poreiki. Psichikai ir fizikai sveikas mogus, turintis tinkam kultrin isilavinim, gali bti harmoninga gamtos ir visuomens dalis. Labai svarbu, kad mogus bt j puoseljanioje, o ne alojanioje socialinje aplinkoje.

Darnusis vystymasisMokyklos darbotvark 21 projekto viena i svarbiausi srii - sveikos gyvensenos ir sveikos aplinkos krimas. Aplinkos gerinimas, sveikatos vertinimas ir stiprinimas, sveika mityba, fizinis aktyvumas ir grdinimasis, aling proi (rkymo, alkoholizmo ir narkomanijos) prevencija, psichins sveikatos stiprinimas, depresij ir stres veikimas, sveikos gyvensenos propagavimas tarp mokytoj, mokini ir tv tai svarbiausi udaviniai, keliami mokyklos bendruomenei.

Darnusis vystymasisJungtini Taut vystymo programa (UNDP) remia Mokyklos darbotvark 21 projekt. Projekto tikslas skatinti mokytojus kurti ir mokykloje gyvendinti subalansuotosios pltros (darnaus vystymosi) modelius: formuoti darnaus vystymosi nuostatoms diegti palanki mokyklos vadyb, ugdyti besimokani mokyklos bendruomen;integruoti ugdymo turin aktualias darnaus vystymosi problemas ir orientyrus; skatinti moksleivius vardyti vietos bendruomens problemas ir prisidti prie j sprendimo.

MS ATEITIS

MS RANKOSE