01 ENERGOTRAIN TA11 Radiatorinis ir konvektorinis šildymas ... · metaloplastikiniai, iš polietileno PEX, polibutileno (PB) pagaminti vamzdžiai). Iki radiatoriaus grindyse montuojamas

„ŠILDYMAS“

© LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 1 /28

TECHNOLOGINIS APRAŠAS

RADIATORINIO IR KONVEKTORINIO ŠILDYMO SISTEMOS ĮRENGIMO DARBAI

(A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatams)

v1_161215 (PROJEKTAS)

DĖMESIO: Prieš naudojant šį dokumentą, būtina susipažinti su STATAI sistemos naudojimo taisyklėmis http://www.statybostaisykles.lt/privatumo_politika ir jų laikytis

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA

VILNIUS 2016

„ŠILDYMAS“


Darbo vadovas: Gintautas Ručinskas Recenzavo: Teikė medžiagą: Mantas Ruplėnas (UAB TECE BALTIKUM) Linas Radzevičius (UAB TERIX MARKET) Egidijus Rudys (Rettig Heating Sp. Zo.o) Gintautas Ručinskas (VŠĮ Energetikų mokymo centras) Pavelas Bučelis (UAB Celsis) Donatas Grigonis (UAB Konveka)

„ŠILDYMAS“


TURINYS

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS ...................................................................................... 3

II SKYRIUS. NUORODOS .................................................................................................................. 3

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS........................................................................................ 4

IV SKYRIUS. RADIATORINIO ŠILDYMO SISTEMOS ĮRENGIMO TECHNOLOGIJA ........ 4

1. Radiatorių montavimas .................................................................................................................. 5 2. Radiatoriaus montavimo vieta ....................................................................................................... 6 3. Radiatorių tvirtinimas .................................................................................................................... 8

3.1 Radiatorių tvirtinimas ant sienos............................................................................................. 8 3.2 Šilumnešio vamzdžių prijungimas apatinio pajungimo radiatoriams...................................... 9 3.3 Radiatorių tvirtinimas ant grindų............................................................................................ 11

4. Konvektoriai ir jų montavimas ......................................................................................................13 4.1.1 Ant grindų pastatomų konvektorių montavimas...................................................................... 14 4.1.2 Į grindis įleidžiamų konvektorių montavimas.......................................................................... 17

5. Vamzdžių tvirtinimas kolektorinėse spintelėse............................................................................. 19 5.1 Virštinkinės kolektorinės spintelės ........................................................................................ 20 5.2 Potinkinės kolektorinės spintelės ........................................................................................... 20 5.3 Šildymo kolektoriai ................................................................................................................ 21

6. Radiatorių ir konvektorių užpildymas vandeniu ir išbandymas slėgiu ........................................ 22 7. Temperatūros reguliavimas radiatoriuose ..................................................................................... 23 8. Kaip tinkamai eksploatuoti radiatorius bei konvektorius.............................................................. 27

V SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS ................................................................................. 28

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šis aprašas nustato pagrindinius radiatorinio šildymo sistemos įrengimo pastatuose reikalavimus. 2. Apraše nustatyti bendrieji pastato radiatorių šildymo sistemos montavimo reikalavimai. Reikalavimai konkrečios paskirties pastatams ar inžineriniams statiniams pateikiami atitinkamuose statybos techniniuose reglamentuose ir norminiuose dokumentuose. 3. Rengiant šį aprašą, vadovautasi galiojančiais, aprašo II skyriuje nurodytais, teisės aktais ir standartais bei įvairių gamintojų nurodymais pastato šildymo sistemos įrengimui, įvairių gamintojų šildymo sistemos įrangos montavimo instrukcijomis bei rekomendacijomis. II SKYRIUS. NUORODOS

2.1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011,Nr. 160-7576). 2.2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170). 2.3. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424; 2002, Nr. 96-4233);

„ŠILDYMAS“


2.4. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215; 2002, Nr. 106-4776); 2.5. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin., 2008, Nr. 35-1256); 2.6. Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ (Žin., 2009, Nr. 159-7219); 2.7. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin., 2011, Nr. 26-1292); 2.8. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui“ (Žin., 2008, Nr. 58-2185); 2.9. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 2009, Nr. 157-7115); 2.10. Lietuvos higienos normos HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“ (Žin., 2004, Nr. 45-1485); 2.11. „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas“ (Žin., 2009, Nr.143-6311; Žin., 2010, Nr.23-1093; Žin., 2011, Nr.97-4574; Žin., 2011, Nr.130-6180); 2.12. „Šilumos tiekimo tinklų ir šilumą naudojančių įrenginių eksploatavimo taisyklės“ (Žin., 2010, Nr. 43-2084); 2.13. „Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės“ (Žin., 2005, Nr. 26-852); 2.14. „Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisyklės“ (Žin., 2005, Nr. 9-299); 2.15. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223 (Žin., 2010, Nr. 99-5167). 2.16 Šilumos vartotojo vadovas. Juozas Gudzinskas, Valdas Lukoševičius, Vytautas Martinaitis, Edvardas Tuomas. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija. Vilnius 2011. 2.17 Techninis katalogas Termolux radiatoriai. III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS Apraše vartojamos sąvokos: 3.1 Dvivamzdė šildymo sistema – šildymo sistema, kurioje vanduo į radiatorius patenka vienu vamzdžiu (tiekimo stovu), o iš jų išteka į kitą vamzdį (grąžinimo stovą). 3.2. Energijos poreikis – numatomas, apskaičiuotas reikiamos energijos kiekis per pasirinktą laiko tarpą; 3.3 Pastato šildymo sistema – pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas pristatyti. Nuo tiekėjo tinklų ji atribojama pastato įvadu; 3.4. Šilumnešis – specialiai paruoštas vanduo, karštas vanduo, garas, kondensatas, kitas skystis ar dujos, naudojami šilumai pristatyti; 3.5. Vienvamzdė šildymo sistema – šildymo sistema, kurioje vanduo į radiatorius patenka ir iš jų išteka į grąžinimo magistralę tuo pačiu vamzdžiu – stovu. 3.6. Uždaroji šildymo sistema – sandari, neturinti sąlyčio su oru šildymo sistemas.

IV SKYRIUS. RADIATORINIO ŠILDYMO SISTEMOS ĮRENGIMO TECHNOLOGIJA

Turinys

1. Radiatorių montavimas 2. Radiatoriaus montavimo vieta 3. Radiatorių tvirtinimas

„ŠILDYMAS“


3.1 Radiatorių tvirtinimas ant sienos. 3.2 Šilumnešio vamzdžių prijungimas apatinio pajungimo radiatoriams. 3.3 Radiatorių tvirtinimas ant grindų.

4. Konvektoriai ir jų montavimas 4.1.1 Ant grindų pastatomų konvektorių montavimas 4.1.2 Į grindis įleidžiamų konvektorių montavimas

5. Vamzdžių tvirtinimas kolektorinėse spintelėse. 5.1 Virštinkinės kolektorinės spintelės 5.2 Potinkinės kolektorinės spintelės 5.3 Šildymo kolektoriai.

6. Radiatorių ir kovektorių užpildymas vandeniu ir išbandymas slėgiu. 7. Temperatūros reguliavimas radiatoriuose 8. Kaip tinkamai eksploatuoti radiatorius bei konvektorius

1. Radiatorių montavimas

Montuojant radiatorius būtina atkreipti dėmesį į šiuos niuansus:

• situaciją statybos vietoje; • radiatorių montažinius matmenis (ilgis, plotis, aukštis); • tvirtinimą (ant sienos, ar ant grindų); • prijungimo padėtį prie esamo šilumos tiekimo vamzdyno (iš šono ar iš grindų).

Radiatorių yra įvairių rūšių:

a) špižiniai radiatoriai, kuriuos sudaro atskiros sekcijos, sujungtos į vieną vienetą, t.y. vientisą radiatorių; b) plokštieji, plieniniai radiatoriai; c) plokštieji, aliumininiai radiatoriai; d) specialių formų, dekoratyviniai radiatoriai (pavyzdžiui vonios kambarių gyvatukai) e) pastatomi arba įleidžiami konvektoriai.

Radiatoriai patalpų šildymui gali būti montuojami tiek vienvamzdėje, tiek dvivamzdėje šildymo sistemoje. Vienvamzdėje šildymo sistemoje radiatoriai yra sumontuoti nuosekliai, šilumnešis pirmiausia teka į arčiausiai stovo esantį radiatorių, ten atidavęs šilumą, šilumnešis teka į kitą radiatorių ir t.t. Pratekėjęs visus radiatorius ir ten atidavęs savo šilumą, šilumnešis grįžta atgal į katilinę ar šilumos punktą, kur jis yra vėl pašildomas. Vienvamzdė šildymo sistema buvo taikoma ankstesnės statybos pastatuose. Žr. 1 pav. Vienvamzdė šildymo sistema

„ŠILDYMAS“


1 pav. Vienvamzdė šildymo sistema (Įterpti failą 12R Vienvamzde sildymo sistemas) Pav. Šaltinis http://files.taupausiluma.webnode.com/200000036-e53eae733c/2k.jpg

Naujos statybos pastatuose taikoma dvivamzdė šildymo sistema, joje visi sumontuoti radiatoriai jungiami lygiagrečiai ir tam naudojama kolektorininė šilumos paskirstymo sistema. Jos esmė yra ta, kad tiekimo ir grįžtamo šilumnešio vamdžiai į kiekvieną radiatorių paduodami individualiai iš šildymo kolektoriaus. Žr. 2 pav. Dvivamzdė šildymo sistema

2 pav. Dvivamzdė šildymo sistema (Įterpti failą 13R Dvivamzde sildymo sistema) Pav. šaltinis http://files.taupausiluma.webnode.com/200000037-8084d83707/3k.jpg

Šilumnešis į radiatorius tiekimas privedamaisiais vamzdžiais, kurie senoje vienvamzdėje sistemoje nuo skirstymo stovų į radiatorius būdavo montuojami iš šono. Šiuolaikinėje dvivamzdėje sistemoje privedamieji vamzdžiai dažniausiai klojami ant juodgrindžių, šilumos izoliaciniame sluoksnyje. Gali būti ir šoninis pajungimas. Šilumnešio privedimui naudojami kokybiški, deguoniui nepralaidūs plastikiniai vamzdžiai (daugiasluoksniai, metaloplastikiniai, iš polietileno PEX, polibutileno (PB) pagaminti vamzdžiai). Iki radiatoriaus grindyse montuojamas vamzdis turi būti izoliuotas ne mažesniu kaip to vamzdžio diametras šilumos izoliacijos sluoksniu arba įvilktas į apsauginį šarvą. Vamzdžio galai į kolektorių jungiami „Eurokonus“ tipo kompresiniais sujungimais, dar kitaip vadinamomis užveržiamomis jungtimis. 2. Radiatoriaus montavimo vieta

„ŠILDYMAS“


Radiatoriai gali būti montuojami tvirtinant jį ant sienos arba ant grindų, pvz. po palange arba radiatoriams skirtoje nišoje. Radiatoriai montuojami naudojant tam skirtus laikiklius, kuriuos radiatorių gamontojai komplektuoja kartu su radiatoriais. Montuojant būtina išlaikyti gamintojo rekomenduojamus minimalius montavimo matmenis nuo grindų, sienos. Išlaikius šiuos matmenis tarp sienos, grindų ir radiatoriaus paviršiaus bus pakankamas oro tarpas, bus užtikrinta gera sušilusio oro cirkuliacija. Taip radiatorius atiduos reikiamą šilumos kiekį patalpai, bus galima patogiai atlikti radiatoriaus remonto, priežiūros darbus. Tad montuojant radiatorių ant sienos rekomenduojama išlaikyti minimalų 100 mm atstumą nuo radiatoriaus viršaus iki palangės apačios ir 100 mm nuo radiatoriaus apačios iki grindų dangos paviršiaus. Radiatorius gali būti jungiami prie šildymo sistemos trišakiniu arba kolektoriniu būdu. Pagal tiekimo šilumnešio vamzdžių atvedimą radiatorius galima suskirstyti į:

1) šoninio prijungimo; 2) apatinio prijungimo.

Prie radiatorių su šoniniu pajungimu šilumnešio vamzdžiai prie radiatoriaus prijungiami iš šono: tiekiamo šilumnešio vamzdis prijungiamas viršutinėje, grįžtamojo – apatinėje dalyje. Šie radiatoriai dažniausiai yra naudojami ankstesnės statybos pastatuose, kuomet šilumos tiekimo vamzdynai būdavo tvirtinami ant sienos. Žinoma, šilumnešio prijungimo vamzdžiai gali būti slepiami sienoje, prie radiatorių privedant tik prijungimo alkūnes Žr. 3 pav. Radiatorių prijungimas iš šono.

a) Šoninis šilumnešio pajungimas iš sienos b) Šoninis šilumnešio pajungimas palei sieną

einančiais vamzdžiais

3 pav. Radiatorių prijungimas iš šono. a) pajungimas iš sienos, b) pajungimas iš palei sieną einančiais vamzdžiais (Įterpti failus, 2R soninis is sienos ir 3R soninis palei siena) Pav.šaltinis http://otoplenie-gid.ru/wp-content/uploads/radiator-nuzhno-naveshivat-pod-oknom.jpg

Apatiniam pajungimui skirti radiatoriai šilumnešio prijungimo angas turi radiatoriaus apačioje, dešinėje pusėje. Apatinis radiatorių pajungimas taikomas naujos statybos pastatuose. Iš apačios prijungtas radiatorius atrodo estetiškiau, nesimato prijungimo vamzdžių. Kaip ir šoninio prijungimo atveju šilumnešio vamzdžiai gali ateiti į radiatorių iš sienos arba iš grindų. Žr. 4 pav. apatinio prijungimo radiatoriai.

„ŠILDYMAS“


a) Šilumnešio vamzdžiai prijungiami iš sienos b) Šilumnešio vamzdžiai prijungiami iš grindų 4 pav. Apatinio prijungimo radiatoriai. a) šilumnešio vamzdžiai prijungiami iš sienos, b) šilumnešio vamzdžiai prijungiami iš grindų (Įterpti failus 4R apatinis iš grindų, 5R apatinis iš sienos). Pav. šaltinis: http://www.bosy-online.de/Pfuschbilder/gehtnichtgibtsnicht/1.jpg

3. Radiatorių tvirtinimas

Radiatoriai gali būti tvirtinami ant sienos arba ant grindų. 3.1 Radiatorių tvirtinimas ant sienos.

Radiatoriai tvirtinami ant sienos, kai jie montuojami po palangėmis ar nišose. Didžiają dalį šilumos jie perduoda konvekcijos būdu. Nuo radiatorių sušilęs oras kyla į viršų apipučia lango stiklą, taip sudaroma savotiška užtvara nuo lango atvėsusiam orui sklisti į patalpas. Sušilęs oras kildamas į viršų atiduoda šilumą patalpai. Atvėsęs oras juda žemyn, ties radiatoriais vėl sušilęs kyla į viršų. Vyksta toks savotiškas oro judėjimas patalpoje ratu. Prieš tvirtinant radiatorių ant sienos pirmiausia nužymima vieta ir aukštis, kuriame jis kabės. Tuomet galima pereiti prie laikiklių tvirtinimo. Prieš tvirtinant juos reiktų pasitikrinti, kurioje vietoje yra išvesti šilumnešio vamzdžiai ir įsitikinti ar išvesta vieta sutaps su radiatoriaus šilumnešio prijungimo vieta apačioje. Priešingu atveju radiatorius bus sumontuotas nesimetriškai, jis atrodys pasislinkęs į šoną. Jei viskas tiksliai išmatuota galima tvirtinti laikiklius prie sienos. Tam pieštuku pažymima vieta, kur jie bus tvirtinami. sienoje. Laikiklių vietą reiktų pažymėti taip, kad vėliau ant jų pakabinus radiatorių nuo radiatoriaus viršaus iki palangės apačios būtų 100 mm. Nuo radiatoriaus apačios iki grindų paviršiaus taip pat pageidautina, kad būtų apie 10 mm. Taip užtikrins gerą oro cirkuliaciją, be to bus patogiau raktu priveržti radiatoriaus pajungimo mazgą. Tinkamai viską nužymėjus perforatoriumi išgręžiamos reikiamo skersmens kiaurymės. Prieš gręžiant jas, reikia būtinai įsitikinti ar sienoje nėra paslėptų nutiestų elektros kabelių, vandentiekio ar šildymo vamzdžių, kitų komunikacijų, kurias gręžiant būtų galima pažeisti. Išgręžus kiaurymes į jas įstatomi mūrkaiščiai, tuomet pritvirtinami radiatorių laikikliai. Tvirtinant laikiklius būtina gulščiuku patikrinti jų vertikalų ir horizontalų lygumą. Jei laikikliai pritvirtinti gerai galima užkabinti radiatorių. Tai atlikus galima pereiti prie kitų veiksmų.

„ŠILDYMAS“


3.2 Šilumnešio vamzdžių prijungimas apatinio pajungimo radiatoriams

5 pav. Termofikacinio vandens privedimas iš sienos (įterpti 1R apatinis iš sienos) Pav. šaltinis. http://www.1000sads.com/photos/2012-08/31895/1346337970_radiatoriaus_apatinis_pajungimas

Jei šilumnešio vamzdžiai prie radiatoriaus bus prijungiami iš sienos, radiatoriui kabant pažymima vieta sienoje, ties kuria vieta prie radiatoriaus bus prijungiami šilumnešio vamzdžiai. Pažymėjus sienoje iškertama anga, į ją sutalpinami šilumnešio tiekiamo ir grįžtamo srauto vamzdžiai. Žr. 5 pav. Termofikacinio vandens privedimas iš sienos. Kad vamzdžiai nejudėtų juos galima įtvirtinti laikikliais. Paprastai montuotojai statybvietėse išvesdami šilumnešio vamzdžius juos palieka didesnio ilgio. Taip daroma todėl, kad iš anksto nėra žinoma, kokiame aukštyje bus montuojamas vienas ar kitas radiatorius. Vamzdžiai angoje yra išlenkiami, kad būtų galima patogiai prijungti prie jų radiatorių prijungimo mazgą. Vamzdžiai lenkiami atsargiai vengiant juos užlaužti. Jei naudojami daugiasluoksniai vamzdžiai lenkimui gali būti naudojamos specialios lenkimo spyruoklės. Taip pat galima naudoti specialią radiatorių prijungimo dėžutę (Žr. 6 pav. Radiatoriaus vamzdžių prijungimo dėžutė).

6 pav. Radiatoriaus vamzdžių prijungimo dėžutė (Įterpti failą 14R Radiatoriu pajungimo mazgas) Pav. šaltinis http://www.rehau.com/image/761818/1x1/915/915/dce263fbdb0ccf4410f6c1251055b8d4/rm/888-23-d010-5107.jpg

Tai gatavai surinktas, izoliuotas mazgas, gerokai palengvinantis ir supaprastinantis radiatorių montavimą. Tiekiamo ir grįžtamo vandens vamzdžių galai prie radiatiorių prijungiami naudojant radiatoriaus pajungimo mazgą, primenantį raidę „H“. Žr. 7 pav. Radiatoriaus prijungimo mazgas.

„ŠILDYMAS“


a) b) 7 pav. Radiatoriaus pajungimo mazgas. a) kampinis radiatoriaus prijungimo mazgas; b) tiesinis radiatoriaus prijungimo mazgas (Įterpti failus. http://www.e-ciupk.lt/images/uploader/h_/564x564.g/h-tipo-kampinis-radiatoriu-pajungimo-mazgas-1.jpg; http://www.jaukurai.lt/out/pictures/z1/370043_z1.png

Paveikslėliuose aukščiau matome, kad šis mazgas gali būti kampinis arba tiesinis. Kampinis naudojamas kuomet vamzdžiai į radiatorių yra atvedami iš sienos. Tiesinis prijungimo mazgas naudojamas, kuomet vamzdžiai yra sumontuoti iš apačios. Bet kuris mazgas turi po du uždarymo vožtuvus, jais uždaromos šilumnešio tiekimo ir grįžimo linijos, taip radiatorius hidrauliškai atsiejamas nuo likusios šildymo sistemos dalies. Uždarius šiuos vožtuvus galima nuimti radiatorių, prieš tai išleidus vandenį iš jo. Radiatoriaus prijungimo mazgas pritvirtinamas prie radiatoriaus apačioje esančio įvado, nepamirštant įdėti sandarinimo intarpus, jie paprastai būna radiatoriaus pajungimo mazgo komplektacijoje. Pritvirtinus pajungimo mazgą galima tinkamai atpjauti išvesto vamzdžio galus tiek, kad juos būtų galima patogiai įmontuoti į radiatoriaus prijungimo mazgą. Prieš pjaunant vamzdį reikia tinkamai pamatuoti jo ilgį, kad nebūtų per trumpas, kitaip teks vamzdį pjauti prie pat grindų, dėti movas. Sumontavus movas, jos gali trukdyti prijungti vamzdžio galus prie radiatoriaus prijungimo mazgo. Taisyklingai atpjovus reikiamo ilgio vamzdį jo galai turi būti kalibruojami kalibratoriumi prieš įtvirtinant prijungimo mazge. Kalibruojama prietaisu – kalibratoriumi. Vamzdžio kalibravimo tikslas – pašalinti vamzdžio nelygumus, smulkias atplaišas, atsirandančias netikslingai atpjovus vamzdį. Žr. 7a pav. Vamzdžio kalibravimas kalibratoriumi. Skirtingi kalibratoriai skirti skirtingų skersmenų vamzdžiams.

7a pav. Vamzdžio kalibravimas kalibratoriumi (Įterpti failą 7a R Vamzdzio kalibravimas kalibratoriumi)

„ŠILDYMAS“


Pav. šaltinis: http://www.ikz.de/ikz-praxis-archiv/p0307/bilder/0402.jpg

Tinkamai kalibruotus vamzdžio galus, lengviau įtvirtinti prijungimo mazge. Jame vamzdžio galai tvirtinami specialiomis užveržiamomis „Eurokonus“ tipo jungtimis. Prieš prijungiant vamzdžius prie mazgo reiktų įsitikinti ar iki radiatoriaus vietos atvesti tiekimo ir grįžimo vamzdžiai nėra supainioti tarpusavyje (sukeisti vietomis). Tiekiamo šilumnešio vamzdis visuomet prijungiamas iš kairės pusės, grįžtamo - iš dešinės. Supainiojus vamzdžius, radiatorius blogai šils. Patikrinti galima atjungus vamzdį nuo kolektoriaus ir prapūtus jį. Jei vis dėlto tiekiamas ir grįžtamas vamzdžiai būtų tarpusavyje supainioti būtina panaudoti tam skirtą, specialų radiatoriaus prijungimo mazgą, kuriame susikryžiuoja šilumnešio srautai. Žr. 8 pav. Radiatoriaus atvirkštinis pajungimo mazgas.

8 pav. Radiatoriaus autvirkštinis pajungimo mazgas. (Įterpti failą 6R Kryzminis rad. Mazgas) https://encrypted-tbn2.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcTvqE1r5dxnd1gTEov5GQeq4Eb9gG8A3hH4XIfjD2gfR4KcMisX-w

Tinkamai prijungus prie radiatoriaus šilumnešio tiekimo ir grįžimo vamzdžius galima atlikti radiatoriaus jungčių slėgio bandymą vandeniu. Jo metu apžiūrima ar iš srieginių jungčių nelaša vanduo. Jei viskas gerai, galima statybinėmis medžiagomis užtaisyti ir užglaistyti esamą angą. Skiediniui užstingus, šilumnešio privedimo vamzdeliai bus gerai įtvirtinti ir nejudės iš vietos, o radiatorių galima nuimti atsukus tvirtinimo veržles nuo prijungimo mazgo. Radiatorių nuėmus galima galutinai užtaisyti vamzdžių išvedimo angą, ją užglaistant, nušveičiant ir nudažant. Šilumnešio vamzdžiai radiatoriaus apatiniam prijungimui gali būti išvesti ir iš grindų. Tokiu atveju naudojamas tiesinis radiatoriaus pajungimo mazgas. Žr. 7 pav. Radiatoriaus pajungimo mazgas. a) kampinis radiatoriaus prijungimo mazgas; b) tiesinis radiatoriaus prijungimo mazgas Montavimo eiga tokia pati kaip ir iš sienos pajungiamam radiatoriui. Būtina tiesiai išvesti šilumnešio tiekimo ir grįžimo vamzdžius, kad jie nebūtų išsikraipę. Prijungus radiatoriaus prijungimo mazgą, grindyse taip pat statybinėmis medžiagomis įtvirtinami radiatoriaus prijungimo vamzdžiai. Vėliau, suklojus galutinę grindų dangą (keramines plyteles, parketą ir pan.) ant vamzdelių galima uždėti dekoratyvinius dangtelius. 3.3 Radiatorių tvirtinimas ant grindų. Radiatoriai taip pat gali būti montuojami ir ant esamų grindų ir šis montavimo būdas dažniausiai taikomas jei radiatioriai montuojami priešais didelius, vitrininius langus arba kuomet sienos, pertvaros konstrukcija yra pernelyg silpna ir neatlaikytų ant sienos sumontuoto radiatoriaus svorio. Tokiu atveju šilumnešio tiekimo vamzdžiai į radiatorių prijungiami iš apačios. Jiems prijungti naudojamas anksčiau aprašytas tiesinis radiatoriaus prijungimo mazgas. Pats radiatorius tvirtinamas naudojant specialius laikiklius – kojeles tvirtinimui ant grindų. Žr. 9 pav. Laikikliai radiatorių tvirtinimui ant grindų.

„ŠILDYMAS“


9 pav. Laikikliai radiatorių tvirtinimui ant grindų (Įterpti failą 7R laikikliai ant grindu) Pav. šaltinis http://www.loebbeshop.de/viessmann/media/images/standkonsole_big.gif

Laikikliai radiatorių tvirtinimui ant grindų į komplektaciją neįeina, jie perkami atskirai. Montuojant laikiklius visų pirma ant grindų pažymima montavimo vieta, taip pat žymės kiaurymių gręžimui. Perforatoriumi išgręžiamos reikiamo skersmens kiaurymės grindyse. Laikikliai tvirtinami taip, kad sumontavus radiatorių nuo jo apatinės dalies iki būsimo grindų paviršiaus būtų apie 100 mm tarpas. Šis tarpas užtikrins gerą oro cirkuliaciją, be to bus galima patogiau pritvirtinti radiatoriaus prijungimo mazgą. Gręžiant kiaurymes reikia būti atsargiam: įsitikinti ar grindyse nėra nutiestų elektros kabelių, vandentiekio ir šildymo vamzdžių ar kitų komunikacijų, kurias būtų galima pažeisti. Sumontavus laikiklius, ant jų montuojamas radiatorius, tvirtinamas radiatoriaus prijungimo mazgas. Tuomet pamatavus atpjaunamas tinkamas šilumnešio vamzdžių ilgis. Atpjovus vamzdžių galai pritvirtinami „Eurokonus“ jungtimis prie radiatorių pajungimo mazgo. Sumontavus radiatorių būtina gulščiuku patikrinti jo vertikalumą ir horizontalumą. Jei radiatorius kabo nelygiai, būtina patikrinti, galbūt jis nėra iki galo įkabintas ar radiatoriaus laikančioji metalinė briauna nėra pilnai įėjusi į radiatoriaus laikiklį.

„ŠILDYMAS“


4. Konvektoriai ir jų montavimas

Konvektoriai – tai neaukšti šildymo prietaisai, montuojami ten, kur estetiniai sumetimais įprasti radiatoriai netiktų dėl savo palyginti didokų, gremėzdiškų, į akis krentančių matmenų. Konvektoriai puikiai tinka prie stiklinių sienų, prie prekybos centrų vitrininių langų. Jie gali būti montuojami ant kojelių ties stiklinėmis sienomis arba grindyse, įleidžiant juos. Konvektoriai yra gaminami iš plieno arba vario profilių, ant jų pritvirtinamos konvekcinės skardos plokštelės, pastarųjų dėka gerokai padidėja šilumos atidavimo paviršius. Na ir pats šio šilumos prietaiso pavadinimas išduoda, kad jis didžiausią dalį šilumą atiduoda konvekcijos būdu. Vėsus oro srautas patekęs pro konvektoriaus apačią sušyla ir kyla į viršų. Žr. 10 pav. Konvektorius

10 pav. konvektorius (Įterpti failą 7R konvektorius) Paveikslėlio šaltinis: http://archiv.licon.cz/files/oloc_s_ventilatorem_/lavicovy_konvektor_licon_s_ventilatorem_oloc.jpg

Kad konvektorius tinkamai veiktų, efektyviai skleistų šilumą būtina užtikrinti jam gerą oro patekimą, kad susidarytų vadinamasis „kamino efektas“ – t.y. vyktų natūrali trauka. Kad šis efektas tinkamai vyktų, turi būti suformuota tam tikra šachta, (panašiai kaip kaminas), tuomet vėsus oras patenka į konvektoriaus apačią ir, konvektoriuje sušilęs kyla į viršų. Šiuolaikiniuse konvektoriuose tokia šachta yra suformuojama jo korpuse Žr. 11 pav. Pastatomas konvektorius.

11 pav. Pastatomas konvektorius. (Įterpti failą 1K pastatomas konvektorius) Pav. šaltinis http://www.sbz-online.de/Cache/GENTNER/10024/1416-03_MjUyMzAxWg.JPG

„ŠILDYMAS“


Kalbant apie šį konvektorių šachtos traukos efektas suformuojamas jo paties korpuse. Vėsus oras patenka pro konvektoriaus apačią ir sušilęs kyla į viršų. Konvektoriaus priekinė ir galinė skardinės sienelės prisideda prie šachtos efekto suformavimo, neleisdamos šilumai sklisti į patalpas spinduliavimo būdu. Tad visa šiluma perduodama tik konvekcijos būdu. Nesudėtingos konstrukcijos ir nedidelio vandens kiekio dėka konvektorius galima gana gerai reguliuoti, jie pasižymi greita reakcija, nes greitai išyla. Nors ir nedidelių matmenų konvekcijos dėka konvektoriai gali išvystyti pakankamą galią ir greitai sušildyti patalpą. Grindiniai konvektoriai. Grindiniai konvektoriai nuo aukščiau aprašytų konvektorių skiriasi tuo, kad jie yra montuojami grindyse, įleidžiant juos į iš anksto įrengtas angas, kanalus, todėl konvektorių paviršius yra sulig grindų paviršiumi. Šilto oro srautas, kylantis iš jų sudaro puikią užtvarą šalto oro masei. Kaip ir pastatomiems, grindiniams konvektoriams taip pat reikia tiekti aukštos temperatūros šilumnešį, mažos temperatūrų šilumnešis nesukurs reikiamo šilumos srauto. Grindiniai konvektoriai gali turėti viduje sumontuotus ventiliatoriais. Toks konvektorius yra gerokai efektyvesnis ne paprastas konvektorius, nes besisukdamas ventiliatorius sukuria didesnį oro srautą, kuris efektyviau paskirsto šilumos srautą. Taip patalpos sušildomos žymiai greičiau Žr. 12 pav. Grindinis konvektorius be ventiliatoriumi ir su ventiliatoriumi.

12 pav. Grindinis konvektorius be ventiliatoriumi ir su ventiliatoriumi. (2K Ileidziamas konvektorius) Konvektorių sudaro korpusas, šilumokaitis, iš šilumokaičio išeinantys 2 atvamzdžiai, prie vieno jų jungiamas tiekiamo, prie kito grąžinamo šilumnešio vamzdis. Prie tiekimo šilumnešio vamzdžio taip pat sumontuojamas kampinis termostatinis ventilis su vandens srauto išankstinio nustatymo skale. Prie šio ventilio vėliau prijungiama termostatinė galvutė. Konvektoriaus šilumokaičio vamzdyje yra taip pat sumontuotas nuorinimo vožtuvas. Prie grąžinamo vamzdžio montuojamas kampinis uždarantysis ventilis. 4. 1 Konvektorių montavimas. 4.1.1 Ant grindų pastatomų konvektorių montavimas. Konvektoriai montuojami panašiai kaip radiatoriai. Ant grindų pastatomi konvektoriai montuojami šia tvarka.

„ŠILDYMAS“


1. Į konvektorių montavimo vietą turi būti atvesti tiekiamo ir grąžinamo šilumnešio vamzdžiai. 2. Remiantis konvektorių gamintojo technine dokumentacija grindyse pažymimi taškai, kuriuose bus išgręžiamos kiaurymės konvektorių kojelių tvirtinimui (Žr. 13 pav. kojelių tvirtinimo matmenų nužymėjimas)

13 pav. Kojelių tvirtinimo matmenų nužymėjimas (Įterpti failą 3K Kojeliu matmenu nužymėjimas) Pav. šaltinis Konveka. Pastatomų konvektorių montavimo instrukcija

3. Išgręžiamos kiaurymės grindyse arba juodgrindėse konvektorių tvirtinimo laikikliams (Žr. 14 pav. Kiaurymių išgręžimas)

14 pav. Kiaurymių išgręžimas (Įterpti pav. 4K Kiaurymiu isgrezimas) Pav. šaltinis Konveka. Pastatomų konvektorių montavimo instrukcija

4. Tvirtinami konvektorių kojelės, atliekančios ir šilumokaičio laikiklių funkciją. Ant jų vėliau bus paguldomas konvektoriaus šilumokaitis. (Žr. 15 pav. Laikiklių tvirtinimas)

15 pav. Laikiklių tvirtinimas (Įterpti failą 5K Laikikliu tvirtinimas) Pav. šaltinis Konveka. Pastatomų konvektorių montavimo instrukcija

„ŠILDYMAS“


5. Prie konvektoriaus tiekimo vamzdžio galo tvirtinamas ašinis termostatinis ventilis, o prie grąžinamo tvirtinamas, kampinis srautą ribojantis vožtuvas. Žr. 16 pav. Armatūros pritvirtinimas

16 pav. Armatūros pritvirtinimas (Įterpti failą 6K Armaturos pritvirtinimas) Pav. šaltinis Konveka. Pastatomų konvektorių montavimo instrukcija

6. Konvektorius paguldomas ant laikiklių, prijungiami tiekimo ir grąžinimo vamzdynai (Žr. 17 pav. vamzdžių prijungimas)

17 pav. vamzdžių prijungimas (Įterpti failą 7K Vamzdziu prijungimas) Pav. šaltinis Konveka. Pastatomų konvektorių montavimo instrukcija

7. Paruošiamas montavimui konvektoriaus gaubtas. Įsukami tvirtinimo varžtai Žr. 18 pav. Konvektoriaus gaubto paruošimas

18 pav. Konvektoriaus gaubto paruošimas (Įterpti failą 8K Gaubto paruosimas) Pav. šaltinis Konveka. Pastatomų konvektorių montavimo instrukcija

8. Korpuso uždėjimas ant sumontuoto konvektoriaus (Žr. 19 pav. Korpuso uždėjimas)

„ŠILDYMAS“


19 pav. Korpuso uždėjimas (įterpti failą 9K Korpuso uzdejimas) Pav. šaltinis Konveka. Pastatomų konvektorių montavimo instrukcija

9. Termostatinės galvutės sumontavimas. Uždėjus korpusą belieka prisukti termostatinę galvą. (Žr. 20 pav. Termostatinės galvos uždėjimas)

21 pav. Termostatinės galvutės sumontavimas (Įterpti failą 10K Termostatines galvos uzdejimas) Pav. šaltinis Konveka. Pastatomų konvektorių montavimo instrukcija 10. Sumontavus konvektorių jis užpildomas vandeniu, iš jo pašalinamas oras. Konvektorius išbandomas hidrauliškai, patikrinama ar pro jungtis nelaša vanduo. 4.1.2 Į grindis įleidžiamų konvektorių montavimas. Prieš montuojant į grindis įleidžiamą konvektorių būtina iš anksto žinoti kokiame aukštyje bus galutinė grindų danga, kadangi konvektoriaus grotelės bus tame pačiame aukštyje kaip ir galutinė grindų danga. Į grindis įleidžiamo konvektoriaus komplektaciją įeina: a) montavimo vonelė-pagrindas, į ją yra įstatomas konvektoriaus šilumokaitis, b) šilumokaitis, c) apdailinės grotelės, montuojamos konvektoriaus viršuje, d) tvirtinimo detalės. Į grindis įleidžiami konvektoriai montuojami šia tvarka: 1. Pirmiausia suformuojama anga vonelės sumontavimui. Tuo tikslu reikalui juodgrindėse yra suformuojama anga, prieš betonuojant grindis, suformuojamas klojinis būsimo konvektoriaus vonelei. Vonelės angos krašto perimetras turi būti didesnis ne mažiau kaip 10 cm visose kraštinėse už vonelės matmenis. To reikia, tam kad vonelę būtų galima laisvai įstatyti į suformuotą angą, jį nekliūtų už angos briaunų, atsikišimų ir pan. (Žr. 21 pav. angos suformavimas). Taip vonelę bus galima nekliudomai įtvirtinti angoje.

„ŠILDYMAS“


21 pav. angos suformavimas (Įterpti failą 11K angos suformavimas) Pav. šaltinis Konveka. Pastatomų konvektorių montavimo instrukcija

2. Angos dugne, prieš tai pasižymėjus, išgręžiamos skylės vonelės tvirtinimui. Į skyles įstatomi mūrkaiščiai, tvirtinama pati vonelė. Aukščio reguliavimo varžtais išlyginamas vonelės lygumas, pasinaudojant gulsčiuku. Žr. 22 pav. Vonelės išlyginimas.

22 pav. Vonelės išlyginimas (Įterpti failą 12K Voneles išlyginimas) . Pav. šaltinis Techninis katalogas „Montage Unterflur Konvektor A-Z

3. Sureguliavus vonelės aukštį į ją įstatomas konvektorius, prie jo prijungiamas termostatinis ventilis, grįžtamo srauto reguliavimo armatūra (Žr. 23 pav. vandens vamzdžių prijungimas)

23 pav. vandens vamzdžių prijungimas (Įterpti failą 13K Vandens vamzdziu prijungimas) Pav. šaltinis Techninis katalogas „Montage Unterflur Konvektor A-Z

„ŠILDYMAS“


4. Prijungus tiekimo ir grąžinimo vamzdžius, į tarpus tarp vonelės sienelių ir grindų betono sienelių užpilamas skystu betonu. Betonas smarkiai suspausti, sutankinti nereikia, kad stingdamas nuo savo svorio neįlenktų vonelės sienelių. Žr. 24 pav. Tarpų užpildymas betonu

24 pav. Tarpų užpildymas betonu (Įterpti failą 14K tarpu uzpildymas betonu) Pav. šaltinis Konveka. Pastatomų konvektorių montavimo instrukcija

5. Uždedamos dekoratyvinės grotelės. (Žr. 25 pav. grotelių uždėjimas)

25 pav. grotelių uždėjimas (Įterpti failą 15K Groteliu uzdejimas) Pav. šaltinis Konveka. Pastatomų konvektorių montavimo instrukcija

Konvektorių priežiūra

Pastatomų konvektorių priežiūra nėra sudėtinga. Jų korpusuose nėra aštrių kampų, kuriuose kauptųsi nešvarumai. Visi išoriniai paviršiai lengvai prieinami ir valomi. Esant poreikiui šilumokaitį išvalyti taip pat paprasta – tereikia atleisti 4 varžtus ir nuimti korpusą. Lieka laisvas priėjimas iš visų šilumokaičio pusių. Jis valomas dulkių siurbliu su antgaliu, turinčiu šepetį. Grindinių (įleidžiamųjų) konvektorių valymas taip pat nesudėtingas. Nuimamos grotelės, dulkių siurbliu išsiurbiamas korpuso vidus ir šilumokaitis. Tai trunka 3-4 minutes, šį darbą pakanka atlikti 2 kartus per metus: prieš šildymo sezoną ir po jo.

„ŠILDYMAS“


5. Vamzdžių tvirtinimas kolektorinėse spintelėse Montuojant radiatorius ir konvektorius pagal kolektorinę sistemą visų radiatorių ar konvektorių tiekimo ir grįžimo vamzdžiai sujungiami į kolektorius, esančius kolektorinėse spintelėse. Montuojant tiekimo ir grįžimo vamzdžius radiatoriams ir konvektoriams jie turi būti įvilkti į šarvą, taip vamzdis bus apsaugotas nuo mechaninio pažeidimo statybvietėje. Kolektorinės spintelės gali būti:

a) virštinkinės, montuojamos ant ištinkuotos ir dažytos sienos arba b) potinkinės, įleidžiamos į sienas. Sumontavus jose šildymo kolektorius užtikrinamas geras priėjimas prie

visų vamzdžių jungčių. 5.1 Virštinkinės kolektorinės spintelės Virštinkinės kolektorinės spintelės turi pastatymo kojeles, turinčias po dvi tvirtinimo kiaurymes (∅ 8 mm) jose. Nugarinėje spintelės pusėje yra 4 kiaurymes (∅ 8 mm), spintelės tvirtinimui ant sienos. Spintelė tvirtinama jau ant nutinkuotos sienos. Spintelės kojelės paprastai tvirtinamos ant juodgrindžių. Spintelėje yra sumontuotas kolektorių tvirtinimo bėgelis, o apačioje esanti apsauginė plokštelė, saugo nuo betono patekimo į kolektorinės spintelės vidų, jei grindys bus betonuojamos. Ši plokštelė tvirtinama dviem varžtais spintelės šonuose. Montuojant vamzdžius, šią plokštelę galima išimti, taip bus patogiau juos sumontuoti. Tvirtinant vamzdžius į kolektorių, vamzdžių galus reikėtų kiek pastumti spintelės galinės sienelės link, taip išlenkti vamzdžiai netrukdys vėliau pritvirtinti minėtos apsauginės plokštelės. Siekiant išvengti vamzdžių užlaužimo reiktų naudoti kampine vamzdžių lenkimo alkūnes Žr. 26 pav. Virštinkinė kolektorinė spintelė.

26 pav. Virštinkinė kolektorinė spintelė (Įterpti failus 30.Virstinkine 1 ir 31. Virstinkine 2) Pav. šaltiniai. http://ecx.images-amazon.com/images/I/31aAh163JcL.jpg ir http://ecx.images-amazon.com/images/I/3199kWAwauL.jpg

Šildymo vamzdžiai (tiekiamo ir grįžtamo srauto) kolektoriaus užmaitinimui į kolektorinę spintelę įvedami pro apačią. Šildymo žiedų vamzdžiai montuojami į kolektorius prijungiant juos „Eurokonus“ tipo jungtimis. Prijungus šildymo žiedų vamzdžius į kolektorius galima prisukti apsauginę plokštelę, saugančią nuo betono patekimo. Taip pat prieš grindų betonavimą reikėtų uždėti spintelės dureles. Tai apsaugos vamzdžius nuo betono patekimo į kolektorinę spintelę. Atliekant grindų betonavimo darbus kolektorinę spintelę reiktų uždengti plėvele. 5.2 Potinkinės kolektorinės spintelės Potinkinės kolektorinės spintelės montuojamos įleidžiant jas į nišas sienose. Jas naudojant taupoma vieta. Sumontavus matomas tik spintelės apvadas bei durelės. Ruošiant vietą potinkinės spintelės montavimui būtina pirmiausia įsitikinti ar pakankamas yra sienos storis ar išmušus angą sienoje užteks mūro storio spintelės tvirtinimui varžtais. Taip pat svarbu žinoti ar įrengiant angą nebus pažeista sienos konstrukcija ir ar tai nepakenks sienos stabilumui. Žr. 27 pav. Potinkinė kolektorinė spintelė

„ŠILDYMAS“


27 pav. Potinkinė kolektorinė spintelė. (Įterpti failą 32. Potinkinė) Pav. šaltinis: http://www.thermtec-reinhold.de/files/1100.._verteilerkasten-01.png

Potinkinės spintelės taip pat gaminamos iš cinkuotos plieno skardos. Priekinis apvadas milteliniu būdu nudažytas balta spalva. Spintelės montavimo aukštis reguliuojamas (110 – 165mm), reguliuojamas taip pat ir jos montavimo gylis. Spintelės šonuose yra apvalios arba stačiakampės angos, jas pašalinus galima nesunkiai įstumti šildymo tiekimo ir grįžimo vamzdžius. Šioje spintelėje yra taip pat bėgeliai kolektorių tvirtinimui. Priekinis apvadas tvirtinamas keturiais varžtais prie kolektorinės spintelės rėmo. Montuojant spintelę, jos kojos tvirtinamos betono juodgrindėse, o nugarinė pusė keturiais varžtais – ant sienos. 5.3 Šildymo kolektoriai Šildymo kolektorių paskirtis - atidaryti, uždaryti ir paskirstyti šilumnešio srautą į atskirus radiatorius. Radiatorių ar konvektorių šildymo sistemose naudojami kolektoriai be reguliavimo ir balansavimo funkcijos. Balansavimas atliekamas ties kiekvienu radiatoriumi atskirai. Nereguliuojamą kolektorių sudaro šios sudėtinės dalys: - nerūdijančio plieno (arba žalvario), plastikiniai padavimo ir grįžimo kolektoriniai vamzdžiai; - prijungimo atvamzdžiai šildymo kontūrams išorinio sriegio ¾“; - cinkuoti kolektorių laikikliai su guminės izoliacijos įdėklu; - šildymo vandens įvadas prie kolektoriaus tvirtinamas ardomąja jungtimi (sriegis G 1“). Šildymo kolektoriai yra montuojami abiejų tipų spintelėse. Viršutinėje dalyje montuojami tiekimo vandens vamzdžiai, prie apatinio – grįžtamo vandens vamzdžiai. Kad būtų patogiau išlenkti vamzdį, nebijant jį užlaužti rekomenduotina naudoti kampines alkūnes. Žr. 28a pav. Kampinės alkūnės panaudojimas ir 28b pav. Kampinės alkūnės panaudojimas.

28a pav. Lenkimo alkūnės panaudojimas (Įterpti failą 23. Kampinės alkūnės panaudojimas) Pav. šaltinis: www.hans-dampf.net

„ŠILDYMAS“


28b pav. Kampinės alkūnės panaudojimas (įterpti failą 24. Kampines alkunes panaudojimas) Pav. šaltinis: https://encrypted-tbn3.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcRYnyB4Kz-yA_MI_7LQWZC3859JGWBTcuZYfkUWYwtQcSNKfjvkKg

Kolektoriai turi skirtingą skaičių atšakų. Parenkamas kolektorius turi turėti tiek atšakų, kiek yra pastato aukšte ar dalyje radiatorių. Vienas radiatorius jungiamas į vieną atšaką. Niekuomet nejungiami keli radiatoriai prie vienos atšakos. Prie kolektoriaus prijungiant padavimo ir grįžimo magistrales reikėtų sumontuoti uždaromąją armatūrą (ventilį) prie paduodamo vamzdyno ir balansinį prie grižtamo vamzdyno. Balansavimo ventilis reikalingas tam, kad būtų užtikrinamas reikiamas vandens srautas, reikalingas tam tikram kolektoriui jei pastate jų yra ne vienas, o du ir daugiau. Žr. 29a ir 29b pav. Radiatorių kolektorius

29a pav.Radiatorių kolektorius

Žr. 29b pav. Radiatorių kolektorius (Įterpti failą 16R Radiatoriu kolektorius ir 16R1 radiatoriu kolektorius) http://www.burmeister-krummendorf.com/Heizkorper/Anbindung_Verteiler.jpg https://www.derheizungsmarkt.de/media/cache/ad/47/ad47e7fcb6faf0d64295993827b4f3ee.png

„ŠILDYMAS“


6. Radiatorių ir konvektorių užpildymas vandeniu ir išbandymas slėgiu.

Pilnai sumontavus radiatorius ir konvektorius galima juos užpildyti vandeniu ir hidrauliškai išbandyti. Radiatorius užpildomas atsukus pajungimo mazgo uždaromuosius ventilius. Pildant šilumnešiu radiatorių ar konvektorių jį taip pat reikia ir nuorinti. Nuorinimas vyksta šia tvarka:

• jei yra sumontuota pilnai atsukama radiatoriaus termostatinę galvutę (pasukant į didžiausią padėtį „5“). Jei termostatinės galvutės nėra, bet yra gamyklinis gaubtelis, tuomet atsukamas jis;

• radiatoriaus kairėje pusėje aukščiausioje vietoje yra rankinio nuorinimo vožtuvas. (Žr. 30 pav. Rankinio nuorinimo vožtuvas). Prieš atsukant jį reikia turėti ir ties juo laikyti tuščią indelį vandeniui surinkti;

• atsargiai atsukamas nuorinimo vožtuvas keletą apsisukimų, tam tinka nedidelis atsuktuvas arba specialus raktelis. Nuorinimo vožtuvo visiškai išsukti nereikia;

• atsukus vožtuvą turi pasigirsti iš radiatoriaus ar konvektoriaus išeinančio oro šnypštimas; • pasirodžius vandens čiurkšlei vožtuvas užsukamas; • jei vandens užtiško ant sienų ar grindų, vandens lašai nuvalomi švariu sugeriančiu popieriumi ar švariu

skuduru.

30 pav. Rankinio nuorinimo vožtuvas (Įterpti failą 8R rankinis nuorintojas) https://encrypted-tbn0.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcTbQL-jVoMTfHul_dH1Y8ZrsjRY4DLTSAM1Uu4Za91Q7JM5vg78

Prieš pradedant radiatorių ar konvektorių šildymo sistemos eksploatavimą būtina atlikti jos slėgio bandymus. Radiatoriai ir konvektoriai bandomis slėgiu, kuris lygus 1,3 eksploatacinio slėgio, tačiau ne didesniu kaip 6 barų (0,6 MPa) slėgiu. Pavyzdžiui: šildymo sistema bus eksploatuojama 1,5 bar slėgiu. Tad atliekant slėgio bandymą šildymo sistema bus bandoma 1,95 bar slėgiu (1,5 bar x 1,3 = 1,95 bar).

Šildymo sistema laikoma išbandyta, jeigu bandymo metu: a) nepastebėta rasojimo per virintines siūles, kitas montažines užveržiamas, presuojamas jungtis vandens tekėjimo iš šildymo prietaisų, vamzdynų, armatūros ir kitų elementų; b) šildymo sistemose bandymų metu slėgis per 5 min. nesumažėjo; c) sistemose su slėptais šildymo prietaisais bandymų metu slėgis per 15 min. nesumažėjo.

7. Temperatūros reguliavimas radiatoriuose bei konvektoriuose.

Kad patalpos, kuriose sumontuoti radiatoriai ar konvektoriai tinkamai šiltų jie turi būti tinkamai subalansuoti. Tai atliekama radiatoriaus termostatiniu vožtuvu. Radiatoriaus termostatinį vožtuvą sudaro:

1) radiatoriaus ventilis (jis dar vadinamas išankstinio nustatymo ventiliu) 2) termostatinė galvutė

„ŠILDYMAS“


Radiatoriaus ventilis montuojamas ties šilumnešio įėjimu į radiatorių ar konvektorių. Šiuo ventiliu reguliuojamas į konvektorių ar radiatorių patenkantis šilumnešio srautas. Prie senos gamybos radiatorių montuojami išoriniai tiesiniai arba kampiniai termostatiniai vožtuvai. Žr. 31 pav. radiatorinis ventilis.

31 pav. Radiatorinis ventilis (įterpti failą 9R termostatinis ventilis) Pav. šaltinis http://www.jemfix.se/fotoweb/dk/varer/700/8113%209357504.jpg

Aukščiau parodytas termostatinis ventilis yra montuojamas prie šoninio pajungimo radiatorių. Jie gali būti tiesūs arba kampinio išpildymo Žr. 32 pav. Kampinis radiatoriaus ventilis. Jei šilumnešio vamzdžiai iki radiatoriaus ateina palei sieną, naudojamas tiesinis termostatinis ventilis, jei ivamzdžiai ateina iš sienos naudojamas kampiniai ventiliai. Šilumnešiui prijungti grindiniame konvektoriuje naudojamas taip pat kampinis termostatinis ventilis. Jei montuojamas į grindis įleidžiamas konvektorius, tuomet naudojamas tiesinis termostatinis ventilis.

32 pav. Kampinis radiatoriaus ventilis. (Įterpti failą 10R kampinis termostat.ventilis) Pav. šaltinis http://presfittings.dk/1079/danfoss-termostatventil-ra-n-vinkel-danfoss.jpg

Tiek kampinis, tiek tiesinis ventilis turi sriegį, skirtą termostatinei galvutei pritvirtinti, o taip pat ir ant savo korpuso skaičių skalę, pavyzdžiui nuo 1 iki 7 (Kai kurie gamintojai be skaičių skalės dar turi ir padėtį „N“). Turint specialų raktelį galima keisti šio ventilio pralaidumą. Skaičius „1“ visuomet reiškia mažiausią pralaidumą, o skaičius „7“ arba „N“ – didžiausią. Ši skalė reikalinga radiatorių ar konvektorių hidrauliniam balansavimui. Arčiausiai šildymo kolektoriaus esantis radiatorius šils labiausiai ir greičiausiai, nei esantis toliau kolektoriaus. Taip yra todėl, kad šilumnešis visuomet renkasi lengviausią tekėjimo kelią. Sumažinus srautą per arčiausiai esančius radiatorius (nustačius radiatoriaus ventilio padėtį pavyzdžiui į „4“), didesnis šilumnešio srautas tekės ir į labiau nutolusius radiatorius. Taip visi radiatoriai šils tolygiai, patalpos šils vienodai; jose nebus per karšta ar per šalta. Tačiau reiktų pažymėti, kad radiatorių ar konvektorių balansavimą gali atlikti tik kvalifikuotas specialistas. Kaip reguliuojant šį radiatoriaus ventilį kinta jo pralaidumas galima pamatyti 33 pav. Srauto kitimas reguliuojant ventilį.

„ŠILDYMAS“


33 pav. Srauto kitimas reguliuojant ventilį (Įterpti failą 11R Srauto kitimas) Pav. šaltinis: http://www.haustechnikverstehen.de/wp-content/uploads/2013/11/Heizkoerperventil-Voreinstellung-6-Stufen.jpg

Paveikslėlyje matome, kad esant padėčiai „1“ ventiliu tekės mažiausias srautas (mažiausias tarpelis), o esant „6“ – didžiausias (didžiausias tarpas). Termostatinė galvutė Termostatinė galvutė užsukama ant radiatoriaus termostatinio ventilio, o jos paskirtis – palaikyti radiatoriumi šildomoje patalpoje pastovią norimą temperatūrą. Žr. 34 pav. Termostatinė galvutė

34 pav. Termostatinė galvutė (įterpti failą 10R termostatinė galvutė). Pav. šaltinis: https://encrypted-tbn3.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcRZOu0MsgLqcX2JC2zlxZ_xpceRUVEesthMnwFiKX2UxyCheyA-

Ši termostatinė galvutė veikia be pagalbinės energijos, jai nereikalingas maitinimas, o jos veikimo principas labai paprastas. Termostatinės galvutės korpuso vidus yra užpildytas skysčiu. Šiam šylant jis plęčiasi, besiplėsdamas skystis spaudžia termnostatinėje galvutėje esantį strypelį, o šis spaudžia termostatinio ventilio strypą, kurio apačioje yra pritvirtinta lėkštelė. Ši lėkštelė besileisdama pridaro šilumnešio įtekėjimo angą ventilyje. Taip radiatoriumi teka mažesnis šilumnešio srautas ir radiatorius palaipsniui ima vėsti. Kartu ima kristi temperatūra patalpoje. Atvėsus patalpai, atvėsta ir skystis termostatinėje galvutėje, jis traukiasi, ventilio lėkštelė pakyla į viršų, o radiatoriumi ima tekėti didesnis šilumnešio srautas. Taip yra reguliuojamas šilumnešio srautas ir temperatūra patalpose yra palaikoma pastovi. Žr. 35 pav. Termostatinės galvutės veikimo principas.

„ŠILDYMAS“


35 pav. Termostatinės galvutės veikimo principas (įterpti failą) Pav. šaltinis: http://www.imi-hydronic.com/WebsiteFiles/Products_and_Solutions/Consumer%20Products/Numbers/Function.png

Pakilus temperatūrai patalpoje (pašvietus saulei, ar nuo elektros prietaisų skleidžiamos šilumos) skystis 3 plęčiasi, besiplėsdamas jis stūmia ašį 5, kurios gale yra apvali uždarančioji plokštelė. Ji uždaro vandens įtekėjimo angą 6 į radiatorių. Kiekviena termostatinė galvutė turi skaičių skalę, prasidedančią snaigės simboliu ir pasibaigiančią skaičiais nuo „1“ iki „5“. Šie skaičiai reiškia tam tikrą palaikomą temperatūrą patalpoje. Pavyzdžiui nustačius termostatinę galvutę į snaigės simbolį, patalpoje bus palaikoma +7 °C temperatūra. Nustačius į padėtį „3“ palaikoma +20 °C, o nustačius į „5“ palaikoma +28 °C temperatūra. Kad būtų palaikoma reikiama temperatūra, radiatoriais tekančio vandens temperatūra turi būti gerokai aukštesnė už norimą didžiausią patalpos temperatūrą. Taigi termostatinė galvutė atlieka patalpos temperatūros jutiklio funkciją. Tą svarbu žinoti ir užtikrinti, kad termostatinė galvutė tinkamai „jaustų“ patalpos tikrąją temperatūrą. Užstačius radiatorius baldais, užleidus ant radiatorių užuolaidas tarp uždengtų radiatorių ir patalpos susidarys vadinamasis „šilumos kamštis“: ties uždengtais radiatoriais temperatūra visuomet bus aukštesnė nei patalpoje, tad termostatinė galvutė „manys“, kad patalpa yra pakankamai sušilusi ir užsidarys. Tuo tarpu žmogus jaus, kad patalpa nepakankamai prišildyta, jis atsuks termostatinę galvutę labiau, norėdamas pakelti patalpoje temperatūrą. Taip bus švaistoma energija. Termostatinės galvutės konvektoriams. Ant grindų montuojamiems konvektroriams montuojamos taip pat termostatinės galvutės, palaikančios pastovią patalpos temperatūrą. Kalbant apie grindyse montuojamus konvektorius ant termostatinio ventilio yra montuojama speciali termostatinė galvutė su išvedamu temperatūros jutikliu arba kambario termostatu. Jame galima programuoti norimą patalpos temperatūrą.

„ŠILDYMAS“


Be aukščiau aprašytųjų termostatinių galvučių dar būna ir programuojamų termostatinių galvučių. Jomis patalpos temperatūra palaikoma pagal tam tikras laiko programas. Tokiu būdu nekeičiant šilumnešio temperatūros galima individualiai reguliuoti patalpų temperatūrą. Retai naudojamose arba tik savaitgaliais naudojamose patalpose rekomenduojama palaikyti keletu laipsniu žemesnę temperatūrą ir tai padės taupyti šiluminę energiją. Tokios termostatinės galvutės maitinamos AAA tipo baterijomis, jos turi skystųjų kristalų ekranus programuojamoms reikšmėms matyti. Žr. 36 pav. Programuojama termostatinė galvutė.

36 pav. Programuojama termostatinė galvutė (Įterpti failą 15R Programuojama termostatine galvute) Pav. šaltinis. static.de/66b6442a79147f7bb64affc23166c460/thumbs/280/38/351448081_921736.jpg

8. Kaip tinkamai eksploatuoti radiatorius ir konvektorius

1. Radiatoriai ir konvektoriai turi būti naudojami uždaroje šildymo sistemoje (uždaroji šildymo sistema – sandari, neturinti sąlyčio su aplinkos oru šildymo sistema).

2. Radiatorių bei konvektorių negalima naudoti patalpose su padidintu drėgmės kiekiu (baseinuose, vonios kambariuose, žiemos soduose ir pan.)

3. Transportuojant ir sandėliuojant radiatorius ir konvektorius reiktų vengti smūgių, pažeidimų, nubrozdinimų

4. Montuojant nepersukti nuorinimo vožtuvų, termostatinių ventilių. Taip galima pažeisti sujungimų sriegius.

5. Radiatorių pakuotę geriausia pašalinti tik po galutinio radiatoriaus sumontavimo ir prijungimo prie vamzdžių. Pakuotė apsaugos radiatorių nuo išorinių pažeidimų ir įbrėžimų.

6. Maksimalus radiatorių ir konvektorių darbinis slėgis – 10 barų 7. Radiatorius ir konvektorius užpildant pirmą kartą, šildymo sistemos reguliavimo prietaisai turėtų būti

uždaryti, o sistemoje turėtų būti būti nustatytas reikiamas slėgis. 8. Vengti išleisti vandenį iš radiatoriaus ar konvektoriaus, išskyrus šildymo sistemos ar radiatoriaus

remonto atveju. Išleidus vandenį, į šildymo sistemą neišvengiamai pateks oro ir susidarys koroziją skatinanti aplinka.

9. Radiatorius bei konvektorius būtina saugoti nuo užšalimo. Neleisti, kad patalpose temeratūra nukristų žemiau +5 °C.

„ŠILDYMAS“


V SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 5.0 Šios Lietuvos statybininkų asociacijos patvirtintos Statybos taisyklės įsigalioja įmonei tapus Lietuvos statybininkų asociacijos arba elektroninės statybos taisyklių sistemos „STATAI“ nare ir Statybos taisykles patvirtinus įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu. Taisyklės yra privalomas minimalius reikalavimus nustatantis dokumentas, vykdant jose aprašytus statybos darbus. Įmonės vadovas gali patvirtinti elektroninę arba popierinę statybos taisyklių versiją. 5.1. Elektroninės statybos taisyklių sistemos naudojimosi tvarka nustatyta „STATAI“ naudojimosi taisyklėse [8.3]. 5.2. Įmonė gali pasitvirtinti ir aukštesnius reikalavimus, nei nustatyta šiose Statybos taisyklėse. 5.3. Galiojančia elektroninės statybos taisyklių sistemos dokumento versija pagal nustatytuosius parametrus laikoma sutarties su užsakovu pasirašymo metu galiojanti naujausia „STATAI“ sistemoje patvirtinta elektroninė Taisyklių versija, nebent sutartyje nurodyta kitaip. Galiojanti popierinė Taisyklių versija laikoma konkreti vadovo patvirtinta versija. 5.4. Visi ginčai tarp rangovų ir užsakovų dėl šių taisyklių taikymo sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 5.5. Išimties atvejais atsižvelgiant į statybos darbų vykdymo ypatumus ir naudojamas medžiagas, gaminius bei konstrukcijas, suderinus su techninės priežiūros tarnyba ir Projekto autoriais gali būti pasirinkta atskirų darbų technologija negu pateikta šiose taisyklėse, nepažeidžiant produkto ir jam keliamų reikalavimų. 5.6. Iškilus neatitikimams tarp Projekto spendinių, gamintojo rekomendacijų ir statybos taisyklių būtina gauti raštišką projekto vadovo sprendimą, papildant privalomą techninę dokumentaciją.

Documents

01 ENERGOTRAIN TA11 Radiatorinis ir konvektorinis šildymas ... · metaloplastikiniai, iš polietileno PEX, polibutileno (PB) pagaminti vamzdžiai). Iki radiatoriaus grindyse montuojamas