ų technologijų sektoriaus kompleksinės programos ......2.1.6 Studij ų programos turinio atitiktis studijų proceso poreikiams..... 50 2.1.7 Specialist ... 2.2.2 Mokslinink ų ir

Informacinių technologijų sektoriaus kompleksinės programos

GALIMYBIŲ STUDIJA

Užsakovas: LR švietimo ir mokslo ministerija

Vykdytojas: asociacija „Nacionalinis programinės įrangos ir paslaugų klasteris“

Vilnius 2007

2

Turinys SANTRAUKA .................................................................................................................................................... 5

1 ĮVADAS .................................................................................................................................................. 16

1.1 DARBO TIKSLAS .................................................................................................................. 16 1.2 TYRIMO APIMTIS ................................................................................................................. 16 1.3 TYRIMO METODAS .............................................................................................................. 16

2 INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS ESAMOS BŪKLĖS APŽVALGA...................................................................................................................................................... 18

2.1 INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS STUDIJŲ SISTEMOS APŽVALGA.......... 18 2.1.1 Institucijos, rengiančios specialistus sektoriui ................................................. 21 2.1.2 Žmogiškųjų išteklių dinamika ................................................................................ 24 2.1.3 Studentų „nubyrėjimo“ visose pakopose mastas ............................................. 30 2.1.4 Absolventų skaičiaus dinamika ............................................................................. 39 2.1.5 Tyrėjų skaičiaus dinamika ...................................................................................... 47 2.1.6 Studijų programos turinio atitiktis studijų proceso poreikiams .................. 50 2.1.7 Specialistų parengimo atitiktis darbo rinkos poreikiams .............................. 59

2.2 INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS MOKSLO SISTEMOS APŽVALGA.......... 62 2.2.1 Vykdomų mokslinių tyrimų tematika ir jų atitiktis dabartiniams ir ateities

mokslo ir verslo poreikiams .................................................................................. 62 2.2.2 Mokslininkų ir mokslo darbuotojų skaičius ir amžiaus struktūra............... 69 2.2.3 Mokslinės veiklos produktyvumas per paskutinius 5 metus.......................... 73 2.2.4 Mokslinių tyrimų infrastruktūra, prieigos prie periodinių mokslo leidinių

duomenų bazių galimybės...................................................................................... 77 2.2.5 Funkcionuojantys mokslui imlaus verslo inkubatoriai, mokslo

technologiniai parkai, jų ryšys su mokslo ir studijų institucijomis ........... 77 2.3 INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS VERSLO VYSTYMO APŽVALGA ............ 80

2.3.1 Produkcija ir pridėtinė vertė.................................................................................. 80 2.3.2 IT sektoriaus įmonės ir darbuotojai..................................................................... 82 2.3.3 Tiesioginės užsienio investicijos IT sektoriuje.................................................. 85 2.3.4 Informacinių technologijų gamyba, prekyba ir paslaugos............................ 86 2.3.5 IT prekių eksportas ir importas............................................................................. 88 2.3.6 Lietuvos IT įmonės Pabaltijo IT rinkoje ............................................................. 89 2.3.7 Mokslo tiriamieji darbai ir inovacijos Lietuvoje ir IT sektoriuje................ 91 2.3.8 Struktūrinių fondų parama 2004–2006 m.......................................................... 97 2.3.9 BPD priemonės „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros

plėtra“ projektai....................................................................................................... 98 2.3.10 Viešosios elektroninės paslaugos ....................................................................... 110 2.3.11 Verslo teikiamos elektroninės paslaugos ......................................................... 113

2.4 NTP ATSTOVAUJAMO INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS VERSLO

VYSTYMO APŽVALGA......................................................................................................... 117 2.4.1 Pagrindinės įmonės ................................................................................................ 117 2.4.2 Darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą skaičius, ir jų dalis nuo bendro

darbuotojų skaičiaus ............................................................................................. 124 2.4.3 Įmonių darbuotojų, vykdančių MTEP darbus, skaičius, išsilavinimas bei

dalis nuo bendro sektoriaus įmonių darbuotojų skaičiaus ........................ 126 2.4.4 Įmonių išlaidų MTEP dydis ir dalis visose išlaidose .................................... 127 2.4.5 Įmonių gauti užsienio ir Lietuvos grantai ........................................................ 128 2.4.6 Įmonių užsienyje registruotų patentų skaičius................................................ 129 2.4.7 Įmonių pirktų ir naudojamų licencijų skaičius ............................................... 129

3

2.4.8 Įmonių produkcijos realizavimo apimtys ......................................................... 130 2.4.9 Bendrasis įmonių pelnas ir bendrasis pelningumas...................................... 131 2.4.10 Grynasis įmonių pelnas ir pelningumas.......................................................... 132 2.4.11 Įmonių eksportuojamos produkcijos dalis ....................................................... 132 2.4.12 Įmonių darbo našumas, realizavimo apimtys ir bendrasis pelnas............ 132

2.5 INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS STUDIJŲ, MOKSLO IR VERSLO

INTEGRACIJA IR VERSLO SITUACIJA PASAULYJE .......................................................... 134 2.5.1 Studijų, mokslo ir verslo integracijos laipsnis................................................ 134 2.5.2 Nacionalinių technologijų platformų aprėptis ir integracija į ES

technologijų platformas ....................................................................................... 135 2.5.3 Verslo situacija pasaulyje ir vystymosi tendencijos...................................... 145

3 INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS SIEKIAMOS BŪKLĖS SIŪLYMAI ..................................................................................................................................................... 156

3.1 SIŪLYMAI INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS STUDIJŲ SISTEMAI .......... 156 3.1.1 Ilgalaikis specialistų poreikis ir jo kitimo tendencijos ateityje.................. 157 3.1.2 Reikalavimai įgyjamai kvalifikacijai, žinioms ir gebėjimams.................... 159 3.1.3 Studijų programų tikslų atnaujinimas ir turinio pertvarkymas ................. 159 3.1.4 Studijų proceso metodinės ir materialinės bazės atnaujinimas................. 160 3.1.5 Dėstytojų ir mokslininkų mokslinės ir pedagoginės kompetencijos

tobulinimas............................................................................................................... 161 3.1.6 Specialistų rengimo užsienyje poreikis ............................................................. 162

3.2 SIŪLYMAI INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS MOKSLO SISTEMAI .......... 163 3.2.1 Bendros IT tyrimų erdvės kūrimas .................................................................... 163 3.2.2 Mokslininkų ir kitų tyrėjų poreikis ..................................................................... 163 3.2.3 Specialistų ir mokslininkų iš užsienio pakvietimo ir susigrąžinimo

galimybės ir poreikis............................................................................................. 164 3.2.4 MTEP vystymosi tendencijos .............................................................................. 164 3.2.5 Mokslinių tyrimų tematikų vystymas Lietuvoje............................................... 165 3.2.6 MTEP programų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, poreikis ............... 165 3.2.7 MTEP infrastruktūros atnaujimimo, sukūrimo ir vystymo poreikis ......... 165 3.2.8 Bibliotekų išteklių atnaujinimo, naujų prieigų prie periodinių mokslo

leidinių duomenų bazių poreikis........................................................................ 165 3.3 SIŪLYMAI INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS VERSLO VYSTYMUI .......... 166

3.3.1 Technologinių inkubatorių ir technologinių parkų poreikis....................... 166 3.3.2 Organizacinių, teisinių, finansinių ir kitų galimybių kurtis

„pumpurinėms“ įmonėms poreikis ................................................................... 169 3.3.3 Verslo ryšių su mokslo ir studijų institucijomis stiprinimas ....................... 171 3.3.4 Integruotos mokslo, studijų ir verslo infrastruktūros poreikis................... 172 3.3.5 Finansavimas, būtinas informacinių technologijų sektoriaus kompleksinei

plėtrai ........................................................................................................................ 173 3.3.6 Rezultatų ir teigiamo poveikio kriterijai........................................................... 178 3.3.7 Informacinių technologijų sektoriaus plėtros rezultatų prognozuojami

rodikliai..................................................................................................................... 179

4 SIŪLYMAI INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS KOMPLEKSINEI PROGRAMAI................................................................................................................................................ 181

4.1 DARBŲ EILIŠKUMAS ......................................................................................................... 181 4.2 DARBŲ APIMTYS ............................................................................................................... 182

4.2.1 Nacionalinės programinės įrangos ir Paslaugų technologijų platformos pasiūlymai ................................................................................................................ 182

4

4.2.2 Mobilių ir belaidžių komunikacijų nacionalinės technologijų platformos pasiūlymai ................................................................................................................ 185

4.2.3 Nacionalinės įterptinių sistemų technologijų platformos pasiūlymai...... 186 4.2.4 NTP „Visuomenės informavimo, komunikacijų ir elektroninių

technologijų platformos“ pasiūlymai............................................................... 187 4.3 PAGRINDINĖS NUOSTATOS IR KONKREČIOS PRIEMONĖS, SPRENDŽIANT ATSKIRAS

PROBLEMAS ....................................................................................................................... 188 4.3.1 Infrastruktūros atnaujinimas ............................................................................... 188 4.3.2 Studijų programų ir jų turinio atnaujinimas ar naujų kūrimas................ 190 4.3.3 Mokslinių tyrimų konkrečioje tematikoje vykdymas ..................................... 191 4.3.4 Specialistų, įskaitant tyrėjus, rengimo apimčių didinimas.......................... 192 4.3.5 Mokslininkų susigrąžinimas................................................................................. 193 4.3.6 Dalinės studijos ir specialistų rengimas užsienyje........................................ 193 4.3.7 Verslo inkubatorių ir mokslo technologinių parkų kūrimas ....................... 194

4.4 INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS PLĖTROS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMUI

REIKALINGŲ LĖŠŲ POREIKIS IR JO PAGRINDIMAS ....................................................... 197

5 IŠVADOS ............................................................................................................................................. 200

6 SANTRUMPŲ SĄRAŠAS .............................................................................................................. 202

7 LITERATŪROS SĄRAŠAS ........................................................................................................... 203

5

SANTRAUKA

Remiantis informacinių technologijų sektoriaus keturių nacionalinių technologijų platformų:

Nacionalinė programinės įrangos ir paslaugų technologijų platforma Mobilių ir belaidžių komunikacijų nacionalinė technologijų platforma Įterptinių sistemų nacionalinė technologijų platforma Visuomenės informavimo, komunikacijų ir elektroninių technologijų platforma

parengtais subsektorių dokumentais – galimybių studijomis, strateginės plėtros vizijomis bei strateginių tyrimų planais, NTP partnerių suteiktais duomenimis, apibendrintais statistiniais informacinių technologijų sektoriaus duomenimis ir ypač akademinio sektoriaus institucijų duomenimis, atlikta informacinių technologijų sektoriaus studijų, mokslinių tyrimų ir verslo esamos ir siekiamos būklės nacionaliniu mastu analizė, surinkti ir susisteminti IT sektoriaus duomenys bei parengti pasiūlymai kompleksinei programai.

Studijoje informacinių technologijų sektorius suprantamas plačiąją prasme pagal Statistikos departamento pateikiamus duomenis, kai IT sektorius apima ne tik skaitmenines informacijos (duomenų) valdymo ir apdorojimo technologijas, apimančias kompiuterinę techniką, programinę įrangą bei su jomis susijusias paslaugas, bet ir buitinės elektronikos (TV ir radijo), matavimo prietaisu, elektronikos komponentų ir net izoliuotų laidų ir kabelių gamybą, prekybą ir šių sričių paslaugas. Atskiros statistikos apie informacinių technologijų siaurąja prasme sektorių nei Statistikos departamentas, nei kiti oficialūs šaltiniai (Infobalt, IVPK) nepateikia. Todėl toliau šioje studijoje analizuojamas visas IT sektorius, kaip jį apibrėžia Statistikos departamentas. Be to, atskirai nagrinėjamas kompiuterių ir su jais susijusios veiklos subsektorius, darant prielaidą, kad šis subsektorius yra artimas informacinių technologijų siaurąja prasme sampratai.

Informacinių technologijų sektoriaus kompleksinės programos galimybių studija susideda iš: informatikos ir informatikos inžinerijos krypčių studijų, mokslinių tyrimų, verslo esamos ir siekiamos būsenos apibūdinimo bei pasiūlymų kompleksinei programai.

Studijos. Informacinių technologijų (IT) studijos yra lemiamas veiksnys, skatinantis Lietuvos konkurencingumą ir galimybes tapti lygiaverte ES nare. Kad Lietuvos IT studijos (kaip ir visos aukštojo mokslo studijos) galėtų įsilieti į vientisą Europos aukštojo mokslo erdvę (EAME), reikia užtikrinti eilę faktorių:

aukštojo mokslo institucijos turi turėti joms reikalingą autonomiją sutartoms reformoms įgyvendinti;

aukštojo mokslo institucijos turi turėti nepertraukiamą ir pakankamą finansavimą; turi iš esmės pasikeisti aukštojo mokslo kokybės vertinimo sistema; turi būti lankstesnė dėstytojų kompetencijos vertinimo sistema; aukštojo mokslo administravimo sistema turi būti lanksti, dinamiška ir užtikrinti

reikiamą studijų programų, formų ir būdų įvairovę; turi būti skatinamas Lietuvos studijų institucijų bendravimas rengiant studijų

programas, organizuojant praktikas, dalyvaujant bendruose projektuose; turi būti dedamos pastangos skatinti racionalias tarptautiškas ir transnacionalines

studijas, nedidinančias „protų nutekėjimo“; aukštojo mokslo institucijos turi sudaryti sąlygas neformaliam dėstytojų ir studentų

bendravimui bei ilgalaikių ryšių su absolventais palaikymui; bakalaurų ir magistrų praktika turėtų būti organizuojama geriau; verslo atstovai turėtų daugiau prisidėti prie studijų atitikimo verslo poreikiams

gerinimo. Aukštojo mokslo plėtros politika turi išspręsti eilę prieštaravimų, iš kurių svarbiausi:

6

išsilavinimo pritaikymas verslo poreikiams ir teorinių tyrimų galimybių mažėjimas dėl fundamentinių disciplinų mažinimo;

aukštojo mokslo tarptautiškumo didinimas ir intelektualių išteklių mažėjimas dėl „protų nutekėjimo“;

būtinybė didinti studijų programų dinamiškumą ir reikalavimas užtikrinti jų kokybę. Vienas iš pagrindinių studijų kokybės gerinimo faktorių yra informacijos apie studijas

kaupimas, analizė ir grįžtamųjų ryšių sukūrimas: tarp studijų institucijų ir studentų, o vėliau absolventų; tarp studijų institucijų ir verslo atstovų. Informacija apie studijų procesą yra formuojama naudojant informacines

technologijas, tačiau ji uždaryta institucijų duomenų bazėse ir neprieinama šiuolaikinėms analizės priemonėms. Kiekvieną kartą, kai reikia gauti bet kokius duomenis, jie renkami iš naujo, iš daugybės įvairaus formato šaltinių, dažnai iškraipomi. Tam gaištama daug laiko ir reikiamų rezultatų vis tiek nėra. AIKOS sistema yra pažangus reiškinys, tačiau joje pateikiama momentinė informacija, kuri dažnai būna pasenusi; joje galima tik primityvi paieška, ankstesnių laikotarpių informacija nepasiekiama. Pasitelkus šiuolaikines duomenų analizės priemones (Data Warehouses, OLAP, Data Mining), būtų galima atlikti naudingą esamų ir ankstesnių studijų duomenų analizę ir turėti patikimą informaciją, kuri leistų daryti faktais pagrįstas išvadas. Galvojant apie analizę, reikėtų kaupti daugiau informacijos, negu iki šiol. Pavyzdžiui, studentų atsiliepimus apie dėstytojus, skaitomus dalykus, įgytų žinių vertę tolimesnėje veikloje, mokymo spragas ir pan.

Studijų institucijos turėtų palaikyti visus galimus neformalius ryšius su studentais tam, kad geriau suprastų jų poreikius ir savo darbo trūkumus. Viena galimybių plėtoti tokios ryšius būtų elektroninio pašto adreso suteikimas studentui visam gyvenimui. Tai būtų reali galimybė surasti absolventą, sužinoti apie jo tolimesnę karjerą, gauti atsiliepimą apie įgytos kvalifikacijos kokybę ir daryti išvadas.

Ryšių su verslu palaikymui skirtas šiuo metu rengiamas projektas „Mokslinių tyrimų praktinio taikymo skatinimo informacinis portalas“ (VU, KTU), kuriame bus sukurta informacinė sistema magistrantų atliekamų tyrimo darbų temų pasiūlymams iš verslo pusės.

Verslo atstovai turėtų aktyviau dalyvauti specialistų rengime. Pirmiausia, jie galėtų labiau padėti organizuoti studentų praktikas. Siūlyti praktikos vietas turėtų įmonės, kurios turi ko pamokyti kuria naują programinę įrangą, diegia sudėtingas verslo valdymo sistemas, vykdo didelius projektus.

Įmonės, pageidaujančios specifinių specialistų, galėtų siūlyti individualias nedidelio specialistų skaičiaus (net ir vieno žmogaus) rengimo tematikas, į kurias įsijungtų ir šių studentų vadovai dėstytojai. Taip iš dalies būtų stiprinamas verslo ir studijų atitikimas bei didinama praktinė dėstytojų patirtis. Tikslinį specialistų rengimą būtų galima pradėti nuo trečio-ketvirto kurso ir tęsti magistrantūroje.

Iš kitos pusės, praktikų problemą dalinai išsprendžia patys studentai. Daugelis jų studijų metu dirba ir praktika jiems tėra formalus egzistuojančio fakto patvirtinimas. Tačiau studentai, sunkiau susirandantys praktikos vietas, pageidauja, kad praktiką organizuotų universitetai. Ši problema turėtų būti sprendžiama lanksčiai, tačiau nereikia pamiršti, kad studijų institucijos neturi įgaliojimų „skirti praktikų vietas“.

Moksliniai tyrimai. Šiuo metu bendros IT tyrimų erdvės Lietuvoje nėra. Iš dalies ji suiro pati, iš dalies buvo suardyta dėl nevykusios mokslo politikos Lietuvoje. Mūsų nuomone, šią erdvę reikia atkurti ir išplėtoti, nes kitaip ne tik negalima tikėtis sutelkti jėgas stambesnėms mokslinėms problemoms spręsti, bet ir nepavyks didžiosios dalies Lietuvos mokslininkų integruoti į vieningą Europos mokslinių tyrimų erdvę. Norint atkurti bendrą IT tyrimų erdvę Lietuvoje, mūsų nuomone, reikia:

a. Atkurti respublikinių konferencijų, visų pirma, KTU organizuojamos konferencijos „Informacinės technologijos“ ir Lietuvos matematikų draugijos

7

konferencijos, anksčiau turėtą statusą. Viena vertus, šiose konferencijose turėtų būti gerokai sustiprintas darbų recenzavimas, kita vertus, jų darbuose turi būti pripažįstami kaip visavertės mokslinės publikacijos (beje, Lietuvoje yra nuvertintos ir tarptautinių konferencijų, netgi pačių svarbiausiųjų, kuriose straipsnius recenzuoja 5-6 recenzentai ir į vieną vietą konkuruoja keliolika straipsnių, darbuose paskelbtos publikacijos). Šios konferencijos vėl turi tapti forumais, kuriuose aptariami svarbiausieji Lietuvoje vykdomi tyrimai, formuojasi vieninga terminija ir pan.

b. Visokeriopai skatinti bendrus skirtingų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomus tyrimus, projektus, nuolat veikiančius seminarus bei publikacijas, ypač tuos, kuriuose dalyvauja užsienyje dirbantys Lietuvos mokslininkai, o taip pat ir kiti užsienio partneriai.

c. Nuolat rengti ir pasirašinėti tarpvalstybinius susitarimus, panašiai kaip tai yra daroma Portugalijoje, dėl visokeriopo Lietuvos mokslo ir studijų bendradarbiavimo IT tyrimų srityje su užsienio šalių, visų pirma labiausiai išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių, mokslo ir studijų institucijomis, visokeriopai skatinti ir remti tokį bendradarbiavimą.

d. Skatinti ir finansiškai remti stambių tarptautinių konferencijų rengimą Lietuvoje (šiuo metu, tai praktiškai palikta atskirų asmenų iniciatyvai).

Verslas. Statistikos departamentas termino „informacinės technologijos“ taikymas plačiąja prasme, apimant ir tokias šakas, kurios tradiciškai nėra priskiriamos informacinėms technologijoms, gerai susišaukia su informacinių technologijų keturių nacionalinių technologijų platformų aprėptimi.

Statistikos departamento pateikiamais duomenimis, visame IT sektoriuje 2004 m. veikė 2179 informacinių ir telekomunikacinių technologijų įmonės. 2004 m. įmonių skaičius, palyginti su 2003 m., nežymiai sumažėjo ir sudarė 3,7 procento visų nefinansinių įmonių (2003 m. - 3,6%). Įmonių skaičiaus sumažėjimą nulėmė smulkių įmonių, teikiančių IT paslaugas ir užsiimančių elektrinių buitinių prietaisų bei radijo ir televizijos prekių didmenine prekyba, skaičiaus sumažėjimas. 2004 m. viso IT sektoriaus įmonėse dirbo 35 434 darbuotojų. Jų skaičius, palyginti su 2003 m., padidėjo 4,6 procento ir sudarė 4,2 procentus visų darbuotojų. Daugiausiai darbuotojų skaičius išaugo pramonės įmonėse, užsiimančiose elektroninių lempų, vamzdžių bei kitų elektroninių komponentų ir televizijos bei radijo imtuvų gamybos veikla. IT sektoriuje vyravo (78% visų šio sektoriaus įmonių) mažos įmonės, turinčios iki 9 samdomų darbuotojų. Jose dirbo 16 procentų visų šio sektoriaus darbuotojų. Vidutinės ir stambios įmonės, turinčios 50 ir daugiau darbuotojų, sudarė 4 procentus visų informacinių ir telekomunikacinių technologijų įmonių. Jose dirbo 62 procentai visų šio sektoriaus darbuotojų.

Nors šakos „Radijo, televizijos ir ryšių įrengimų bei aparatūros gamyba“ 2004 metais pagrindą sudariusios tokios įmonės, kaip Panevėžio „Ekranas“ ir Vilniaus „Vingis“ patyrė restruktūrizaciją, pastaraisiais metais į areną išeina naujos kartos įmonės, tokios kaip „Teltonika“, kurios šią šaką dar labiau priartina prie informacinių technologijų, kitaip sakant, grynų informacinių technologijų svoris šioje šakoje didėja.

Telekomunikacinių technologijų įmonių grupės darbuotojų skaičių galima būtų vertinti apie 5 tūkstančius. Tuo tarpu informacinių technologijų siaurąja prasme įmonių bendras darbuotojų skaičius vertintina apie 10 tūkstančių.

Minėta statistikos departamento medžiaga nurodo, kad visų Lietuvos įmonių, o tokių yra apie 65 tūkstančius, kompiuterizacijos lygis yra nuo 75 iki 100 proc. Įmonių, turinčių 50 ir daugiau darbuotojų, o jose dirba didesnioji dirbančiųjų pusė, kompiuterizacijos lygis yra virš 97 proc. Tokiose įmonėse, tiesiogiai nepriklausančiose informacinių technologijų sektoriui, įsteigti pakankamai stiprūs informacinių technologijų padaliniai. Pavyzdžiui, vien finansinių paslaugų sektoriaus įmonėse informacinių technologijų darbuotojų skaičius ekspertiškai vertinamas apie vieną tūkstantį. Panaši situacija yra prekybos sektoriuje. Įmonių, tiesiogiai

8

nepriklausančių informacinių technologijų sektoriui, informacinių technologijų darbuotojų skaičių galima būtų vertinti apie 5 tūkstančius.

Kitas esminis sektorius informacinių technologijų specialistų darbo vietų požiūriu yra viešasis sektorius. Savivaldybės, apskritys, ministerijos, departamentai ir kitos institucijos taip pat turi savo informacinių technologijų padalinius. Informacinių technologijų darbuotojų skaičius viešajame sektoriuje orientaciniai galėtų būti įvertintas 5 tūkstančiai.

Problema ta, kad nėra duomenų tikslesniam informacinių technologijų darbuotojų skaičius įvertinimui ir netgi nėra aiškesnės sampratos, kas tai yra informacinių technologijų sektoriaus darbuotojas, o tuo pačiu, kas tai yra informacinių technologijų sektorius. Kol negauti tikslesni duomenys, galima būtų laikyti, kad informacinių technologijų sektoriaus darbuotojų skaičius vertintinas apie 25 tūkstančius arba apie 4 proc. visų dirbančiųjų.

Šių išvadų patikimumą dalinai pagrindžia nepriklausomai ir taikant kitokius argumentus gauti analogiški įverčiai planuojant informacinių technologijų paslaugų teikimo apimtis viešėjame ir privačiame sektoriuose.

Informacinių technologijų sektoriaus nacionalinės technologijų platformos teikia pasiūlymus atstovaujamų subsektorių plėtrai.

Nacionalinės programinės įrangos ir paslaugų technologijų platformos pasiūlymai. Pateikiami pasiūlymai struktūrizuoti pagal temines grupes. e.Procesas – verslo informacijos ir procesų valdymas Tyrimų srityje „e.Procesas“ – Verslo informacijos ir procesų valdymas – bus parengti

pagrindiniai programinės įrangos ir paslaugų strategijos metodai. Veiksmai šioje srityje yra strategiškai svarbūs, siekiant sukurti įgyvendinamą proceso valdymo aplinką.

Bendras strateginis e.Proceso tikslas yra sumažinti į procesą orientuotos programinės įrangos kūrimo sudėtingumą, automatizuoti kūrimo procesą ir paremti jį reikalingais metodais ir įrankiais.

e.Proceso tikslai vidutiniu laikotarpiu iki 2013 m. ir ilgesniu laikotarpiu 2020 m.: − Sukurti galingą modeliavimo aplinką ir įrankius, suteikiančius galimybę verslo

žmonėms modeliuoti, stebėti ir analizuoti savo verslo procesus ir taisykles, greitai reaguoti į pokyčius ir vykdyti racionalų verslo procesų organizavimą ir išlaikyti į paslaugas orientuotas įmonių architektūras, kurios remiasi atviraisiais standartais.

− Sukurti modeliavimo aplinką, kurioje būtų teikiamos suderinamumo, planavimo, išlaidų skaičiavimo, imitavimo ir optimizavimo paslaugos tarp organizacijų, kuriomis naudojantis būtų galima atlikti dinaminę analizę ir kurios galėtų pasiūlyti verslo modelių tobulinimo galimybes.

− Pateikti modelių pagrindu veikiančių programinės įrangos kūrimo įrankius, teikiant naujos kartos paslaugas bendro kūrimo procesui automatizuoti, pradedant reikalavimais ir baigiant įgyvendinimu; automatiniai bandymai ir patvirtinimas; reikalavimų sekimas ir valdymas.

Pagrindiniai mokslo tiriamųjų darbų kriterijai e.Proceso srityje: − Sutelkti dėmesį į verslo procesus ir į paslaugas orientuotą architektūrą, o ne į

izoliuotas paslaugas; vengti trapumo ir trumpalaikių sprendimų; − Užtikrinti programinės įrangos įrankius, kurie patvirtintų, automatiškai patikrintų ir

turėtų galimybę sukurti ypač patikimus verslo procesus; − Užtikrinti į vartotoją orientuotą, į vartotojo tikslus orientuotą proceso sukūrimą ir

išlaikymą, kuris įgalintų kurti procesus ir paslaugas pagal vartotojo poreikius; − Užtikrinti galimybes teikti ir apdoroti semantines anotacijas, ontologijas ir

taksonomijas, siekiant, kad žmonės ir programinės įrangos agentai nedviprasmiškai suprastų paslaugomis pagrįstus procesus;

− Laikytis atvirų standartų, kuriuos remia ES ir kurie įgalina verslo procesų tarp organizacijų ir tarpvalstybiniuose tinkluose sąveiką ir bendradarbiavimą;

9

− Suteikti proceso vertinimo, kontrolės ir gerinimo galimybę, užtikrinant grįžtamąjį ryšį nuo proceso išvesties iki jo valdymo;

− Automatizuoti programinės įrangos paslaugų ir verslo proceso kūrimą (nuo reikalavimų iki įgyvendinimo).

e.Paslaugos – nacionalinė e.paslaugų platforma e.Paslaugų – Nacionalinė e. paslaugų platforma – tyrimų srityje bus kuriama

pagrindinė programinės įrangos ir paslaugų strategijos infrastruktūra. Visose kitose NSSTP (liet. – NPPTP) srityse bus naudojama su programinės įrangos produktais susijusi infrastruktūra, todėl e. paslaugų grupės veiksmai yra labai svarbūs siekiant sukurti programinės įrangos paslaugų infrastruktūrą nuo viršutinio – semantinio – iki apatinio – operacinio – lygmens.

Bendras strateginis e. paslaugų srities tikslas yra paremti viešojo sektoriaus (piliečių, vyriausybės, verslo subjektų) paslaugų išdėstymo, legalizavimo, atradimo, naudojimo, saugumo ir pasitikėjimo užtikrinimo, semantinio vaizdavimo, valdymo, paslaugų verslo įtraukimo į verslo procesą ir kitų atsirandančių galimybių poreikius.

e.Paslaugų tikslai vidutiniu laikotarpiu iki 2013 m. ir laikotarpiu iki 2020 m.: − Sukurti organizavimo ir technologijų infrastruktūrą nuo semantinio iki operacinio

lygmens, atitinkamus kiekvienos paslaugos valdymo, atradimo, sąveikos ir žmogaus bei kompiuterinės sistemos naudojimo standartus ir formatus.

− Sukurti naujos kartos sistemas, kurios galėtų suteikti intelektualias programinės įrangos paslaugas, naudojant įvairius įrenginius ir galingus duomenų apdorojimo išteklius; sukurti efektyvias ir veiksmingas paslaugas virtualių organizacijų ir išteklių forma.

− Sukurti aplinką, kuri užtikrintų saugų ir patikimą paslaugų atradimą ir jų prieinamumą šioje infrastruktūroje, naudojant įvairius kanalus skirtingiems vartotojų poreikiams.

− Sukurti programinę įrangą, kuri įgalintų tiekėjus parengti ir apibūdinti paslaugas pagal standartus, papildant juos semantinėmis anotacijomis.

− Sukurti priemones, skirtas paslaugų ir jų socialinės įtakos analizei pradėti ir remti. Pagrindiniai mokslo tiriamųjų darbų kriterijai e.Paslaugų srityje: − Suteikti vartotojams galimybę gauti paslaugas, pritaikytas prie jų poreikių ir profilio; − Suteikti vartotojams galimybę patiems nusistatyti ir valdyti savo profilius; − Teikti nematomas paslaugas, apsaugančias vartotojus nuo problemų naudojantis

programine įranga; − Užtikrinti paslaugų sklaidumą ir jų skvarbą įvairiais kanalais ir priemonėmis; − Laikytis atvirų standartų, kuriuos remia ES, kurie įgalina vartotojus ir programinės

įrangos agentus naudotis paslaugomis tarp organizacijų ir tarpvalstybiniuose tinkluose; − Teikti paslaugų vartotojams sąsajų kūrimo galimybę per semantinius pristatymus su

tinkamu žinių modeliu pagrįstu verslo sferos, turinio ir verslo proceso apibūdinimu. e.Turinys – skaitmeninio turinio valdymas e.Turinio – skaitmeninio turinio valdymas – tyrimų srityje bus sukurtas programinės

įrangos turinio skaitmeninimas Programinės įrangos ir paslaugų strategijai. e.Turinio grupės veiksmai yra labai svarbūs skaitmeninio turinio, susijusio su programinės įrangos ir paslaugų strategija, pristatymui ir valdymui.

Bendras strateginis e. turinio tyrimų srities tikslas yra užtikrinti holistinio požiūrio į turinio pristatymą ir išlaikymo strategiją buvimą, vengiant susiskaldymo ir senėjimo, išlaikyti technologijų tvarumą, siekiant išsaugoti kultūrinį ir mokslinį paveldą ir įgalinant ateities kartas turėti priėjimą.

e.Turinio tikslai vidutiniu laikotarpiu iki 2013 m. ir ilgesniu laikotarpiu iki 2020 m.: – Teikti turinio vaizdavimo aplinkai programinės įrangos produktus, technologijas,

standartus, politiką, procesus, kurie įgalintų didelio kiekio neskaitmeninių objektų, įskaitant, tačiau neapsiribojant spausdintu turiniu, saugomu bibliotekose, muziejų artefaktais,

10

archeologinėmis vietomis, viešaisiais dokumentais, dokumentiniais / garso / vaizdo archyvais ir neskelbtais elektroniniais šaltiniais, skaitmeninimą.

– Kurti bendras ir paprastas sąsajas viešai prieigai prie skaitmeninio turinio, gerbiant autoriaus teises ir atsižvelgiant į teisėtus informacijos savininkų ir vartotojų interesus.

– Kurti technologijas ir įrankius, skirtus kompleksiniam ontologiniam vaizdavimui arba jo išskleidimui iš jau esančių elektroninių aktyvų.

Pagrindiniai mokslo tiriamųjų darbų kriterijai e. turinio srityje: – Koordinuoti ir derinti nacionalines, ES ir tarptautines iniciatyvas su kitais

vykstančiais nacionaliniais skaitmeninimo, duomenų rinkimo, katalogavimo ir e. paslaugų projektais;

– Sukurti skaitmeninio turinio valdymo procesą, apimantį visą skaitmeninio turinio kūrimo ir naudojimo ciklą;

– Užtikrinti saugumo, teisių ir skaitmeninių šaltinių nenusidėvėjimą; – Užtikrinti būtiną turinio, tinkamo skaitmeninti, rūšių įvairovę; – Praplėsti turinio šaltinius semantiniais apibūdinimais suderinus su žiniomis pagrįsta

paslaugų ekonomikos strategija; – Išnagrinėti galimybes ir ieškoti priemonių kaip apsisaugoti nuo turinio nusidėvėjimo

ateityje. e.Tobulinimas – žmogiškųjų išteklių ir produktų kokybės gerinimas e.Tobulinimo tyrimų srityje – Žmogiškųjų išteklių ir produktų kokybės gerinimas

programinės įrangos paslaugų sektoriuje – bus plėtojama programinės įrangos ir paslaugų strategijos kompetencija ir kokybė. Nors kompetencija ir kokybė yra neatsiejama nuo visų programinės įrangos ir paslaugų strategijos tyrimų sričių, e. tobulinimo grupės veiksmai yra strategiškai svarbūs, siekiant sukurti kokybišką programinės įrangos paslaugų gamybos procesą ir žmogiškuosius išteklius programinės įrangos ir paslaugų strategijai.

Bendras strateginis e.Tobulinimo tikslas programinės įrangos ir paslaugų sektoriuje yra sukurti pilnavertę infrastruktūrą, įskaitant mokslinius tyrimus, švietimą ir verslą, intelektualiems ištekliams ugdyti, siekiant žmogiškųjų išteklių parengimą pritraukti kuo arčiau verslo.

e.Tobulinimo tikslai vidutiniu laikotarpiu iki 2013 m. ir laikotarpiu iki 2020 m.: – Nacionalinio IRT inkubatoriaus – infrastruktūros, skirtos studentų praktikai atlikti ir

jaunų specialistų adaptacijai – plėtra. − Nacionalinės IT klinikos, skirtos dėstytojams mokyti, jų teorinėms ir praktinėms

žinioms pritaikyti, sukūrimas. − Infrastruktūros, skirtos programinės įrangos technikos proceso kokybei įvertinti ir

produktyvumui gerinti, sukūrimas, įgyvendinant priemones, skirtas gamybos proceso kokybės standartams gerinti.

− Priemonių, programinės įrangos prieinamumui didinti ir įsigijimo (kuomet įsigyja klientai) valdymo kokybei gerinti, įgyvendinimas, vartotojų kompetencijos tobulinimas.

Pagrindiniai mokslo tiriamųjų darbų kriterijai e.Tobulinimo srityje: − Užtikrinti nemažėjančią jaunų ir ne tik jaunų programinės įrangos paslaugų

specialistų, tiekėjų ir klientų kompetenciją ir kokybę. − Užtikrinti pramonės ir švietimo sąveiką ir grįžtamąjį ryšį. − Užtikrinti nemažėjančią kokybišką programinės įrangos paslaugų proceso plėtrą,

nustatant standartus, vertinimo ir sertifikavimo procedūras. e.Pramonė – intelektinės informacinės technologijos pramonės sektoriams e.Pramonės tyrimų srityje – Intelektinės informacinės technologijos pramonės

sektoriams – bus atliktas mokslo tiriamųjų darbų rezultatų iš įvairių tyrimų sričių transformavimas į programinės įrangos paslaugas. e.Pramonės tyrimų srities programinės įrangos produktai yra strategiškai svarbus mokslo tiriamųjų darbų rezultatų iš įvairių tyrimų sričių perdavimui vartotojams pagal programinės įrangos ir paslaugų strategiją.

11

Bendras strateginis e.Pramonės tikslas yra skatinti į paslaugas orientuotų mokslinių tyrimų vykdymą, atsižvelgiant į specifinius verslo poreikius įvairiuose sektoriuose.

e.Pramonės tikslai vidutiniu laikotarpiu iki 2013 m. ir laikotarpiu iki 2020 m.: − Sukurti novatoriškus procesus ir paslaugas pramoninio taikymo srityje, įvedant

kompleksinius teorinius metodus, naudojant ir remiantis Nacionaline e. paslaugų platforma, Europos standartais ir įsipareigojimais;

− Industrializuoti aplinką ir infrastruktūrą, įgalinant dviejų skirtingų kompleksinių fizinių / techninių objektų ir procesų, balso, vaizdų, kalbos ir pan. vaizdavimų modeliavimą, analizę, gavybą, klasterizavimą, atpažinimą, apdorojimą ir transformavimą;

– Pritaikyti mokslo tiriamųjų darbų rezultatus medicinos, telekomunikacijų, gamybos, tekstilės, energetikos, biotechnologijų sektoriuose ir kituose galimuose verslo ir pramonės sektoriuose.

Pagrindiniai mokslo tiriamųjų darbų kriterijai e.Pramonės srityje: − Spartinti mokslo tiriamųjų darbų rezultatų iš įvairių tyrimų sričių transformavimą į

programinės įrangos paslaugas, didinti intelektualių paslaugų efektyvumą per sąveiką su naujos kartos sistemomis ir Nacionaline e. paslaugų infrastruktūra.

− Rasti bendruosius daugkartinio naudojimo procesus, metodus ir algoritmus, skirtus platesniam naudojimui pramonės sektoriuose.

Mobilių ir belaidžių komunikacijų nacionalinės technologijų platformos pasiūlymai. Naujų prieigos technologijų diegimas. Jau diegiamos ir artimiausiu metu bus

prieinamos įvairios technologijos, užtikrinančios plačiajuostes prieigas: UMTS/IMT200 - Universal Mobile Telecommunications System (UMTS),

dar kitaip 3 kartos (3G) mobilus tinklas, jau šiuo metu naudojamas Lietuvoje HSDPA – High-Speed Downlink Packet Access, 3G mobilios technologijos

protokolas, išplečiantis UMTS galimybes HSUPA – High-Speed Uplink Packet Access, tai 3G protokolas, leidžiantis

gauti greitaveiką aukštyn iki 5.76 Mbps HSOPA (LTE UMTS) – High Speed OFDM Packet Access, tai Long Term

Evolution (LTE) UMTS technologijų išplėtimas, dar vadinamas Super 3G WiMAX - Worldwide Interoperability for Microwave Access, tai standarto

IEEE 802.16 prieiga, kurios tobulinimą užtikrina WiMAX Forumas, jungiantis daugiau kaip 400 gamintojų, operatorių, konsultacinių kompanijų ir kitų firmų iš viso pasaulio

WiBro – Wireless Broadband, tai Korėjos plačiajuostės bevielės prieigos standartas, 2006 metų viduryje pradėtas naudoti komerciniams ryšiams

IEEE 802.20(MBWA) – Mobile Broadband Wireless Access, standarto prieiga, kuri dar vadinama Mobile Fi, šiuo metu yra dar kuriama. Skirta pigių ir nuolat prieinamų mobilių tinklų sudarymui

RFID – Radio Frequency Identification, indentifikavimo sistema, pagrista žemos galios radijo signalu

xMax – xG Technology technologija, užtikrinanti aukštą duomenų perdavimo efektyvumą naudojant siaurą juostą ir žemą signalo galią


IMS – intelektuali valdymo sistema, leidžianti užtikrinti vartotojo sesijos nenutrūkstamumą, jam judant tarp skirtingų tinklų.

Įvairiems verslo modeliams atitinkančios paslaugos. Ateities komunikacijų valdymo sistemos turės užtikrinti kintančią ir lanksčią mobiliąją ekosistemą. Tikėtina, kad daugialypiai gyvybingi verslo modeliai bus kartu su atsirandančiais naujai rinkos veikėjais, nukreiptais į naują architektūrą.

12

Turinio valdymo paslaugos. Ateities paslaugų strategija apima paslaugos kūrimą, pritaikymą, patalpinimą į tinklą, pateikimas, konfigūravimas, ir jų rolę gerinant individų, kurie yra dinamiškoje susijusioje visuomenėje, gyvenimo kokybę, Šių tikslų įgyvendinimas galimas įvertinant keturis ortogonalius bet papildančius tyrimų iššūkius:

Vartotojų paslaugos, keičiančios individų gyvenimo kokybę sensoriniuose tinkluose

Paslaugų kūrimo proceso aplinka, užtikrinanti ir lengvinanti paslaugų kūrimą ir sutrumpinanti pateikimo rinkai laiką

Turinio ir aplinkos sukūrimas ir adaptavimas: informacijos ir turinio pagerinimas ir paslaugų pasiekiamumo per įvairius terminalus užtikrinimas

Paslaugų vykdymo aplinka: realizuoja nevienalytę paslaugų vykdymo platformą ir įvertina informacinių technologijų ir telekomunikacijų suartėjimą įvairiais aspektais, tame tarpe skirtingo veikimo, tinklų ir technologijų skirtingumo, pasaulinių tinklų sujungiamumo aspektais ir specifiniais reikalavimais pateikiant gamybai.

Paslaugos tikslinėms vartotojų grupėms: Su vietos nustatymu susijusios paslaugos. Vietos nustatymo paslaugos yra

telematikos paslaugos, naudojančios vietos informaciją. Mobiliojo ir bevielio ryšio privatumas ir saugumas. Mobiliosios ir bevielės

komunikacijos užtikrins visada įsijungiamą aplinką, palengvinančią saugų kiekvienam reikalingų asmeniniame ir privačiame gyvenime paslaugų teikimą

Įterptinių sistemų nacionalinės technologijų platformos pasiūlymai. Technologijų perdavimas. Galimos veiklos, kuriuos reikėtų numatyti išnagrinėjus:

Nustatytas ryšys tarp mokslinių tyrimų ir jų taikymo Palengvinti tarpdisciplinarinį požiūrį į Įterptinių sistemų taikymą įvairiose

srityse Užtikrinti horizontalius ryšius tarp tematiškai artimų sričių Palengvinti pramonės aspiracijų integraciją į tyrimų strategiją Identifikuoti tikruosius novatorius Pakelti tyrimų lygį platformos įmonėse geros praktikos pavyzdžių pagalba Organizuoti tarpsektorinius seminarus, skirtus aptarti skirtingų sektorių

problemas, perspektyvas ir patirtis Strateginis inovacijų vykdytojų (tiekėjų, aparatūros gamintojų) įtraukimas į

technologijų perdavimų veiklas Pakelti įmonių galimybės absorbuoti tyrimų sritis.

Komunikacija. Informacijos sklaidos veiklos nukreiptos į politikus, pramonę ir galutinius vartotojus, kurias reikėtų numatyti:

Apibendrinti ir parodyti didesnes ĮS taikymo galimybes atskiruose galutinio vartotojo pramonės šakose, tuo pačiu atkreipiant įmonių dėmesį į galimus taikymo būdus ir strategiją

Vystyti komunikacijos kanalus ir diskusiją suinteresuotų pusių tarpe Parodyti svarbą ir galimybę vystyti mokslinius tyrimus ĮS srityje, technologijų

perdavimo iniciatyvas ir būtinybę organizuoti intensyvius apmokymus sektoriuje dirbantiems specialistams, kad būtų sumažintas imlių mokslo žinioms Lietuvos įmonių pažeidžiamumas, ypač smulkių ir vidutinių įmonių

Stimuliuoti naujus metodus ir formas, efektyviai skleidžiant supratimą apie visus besivystančio ĮS sektoriaus Lietuvoje aspektus tam, kad parama ĮS būtų pasiekta ir išlaikyta ilgesniam laikotarpiui

13

Palaikyti kontaktą su kitų šalių nacionalinėmis technologinėmis platformomis, siekiant įgalinti sinergiją ir sąveiką ĮS tyrimams ir taikymo rezultatams, kad susidarytų tarpsektorinė perspektyva.

Mokymai. Veiklos turėtų būti planuojamos šiomis kryptimis: Apibrėžti ir parašyti ĮS inžinerijos mokymo programą, kurios pagrindinis

tikslas būtų apmokyti specialistus, padedant jiems suklasterizuoti dabartines naujausias idėjas ĮS technologijoje ir išmokyti taikyti jas pagal įmonių poreikius ir galimybes atskiruose sektoriuose

Sukurti metodų, atrinktų iš geriausių egzistuojančių praktikų ir vykdomų projektų, sklaidos sistemą universitetų lygyje ir pramonės sektorių lygyje

Palaipsniui sukaupti duomenis ir sprendimų bibliotekas, sukurtas remiantis dabartinių inovatyvių technologijų perdavimu ir mokymų iniciatyvomis, sukuriant ĮS žinių bazę.

Rekomendacijos: 1) Plėsti nacionalinę ĮS technologijų platformą kaip pilnavertę TP; reikalingas tolesnis

TP veiklos finansavimas paremti STP ir detalaus STP įgyvendinimo veiklų planui parengti 2) Žymiai padidinti finansavimą tiek fundamentiniams, tiek taikomiesiems tyrimams

bei eksperimentinei plėtrai ĮS srityje 3) Sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą įtraukiant Lietuvos ĮS dalyvius į

tarptautinius projektus 4) Vystyti ir propaguoti švietimo programas, kurios įtvirtintų ĮS kaip atskirą mokymo

discipliną 5) Vystyti bendradarbiavimo tarp pramonės ir universitetų modelius, kurie įgalintų

sisteminį požiūrį į tyrimus ir palaikytų technologijų perdavimą. Kompetencijos (Centre of Excellence/Competence) įkūrimas tam tikroje ĮS taikymo srityje, kuris galėtų palaikyti kontaktus su kitais tokiais centrais Europoje turėtų būti apsvarstytas.

6) Vykdyti veiklas nukreiptas inovacijų aplinkos gerinimui, rengti rekomendacijas dėl standartų, open source ir stimuliuoti naujų verslo sumanymų realizavimui bei rinkų atvėrimui

7) Sukurti ilgalaikį bendradarbiavimą tarp Lietuvos pramonės sektorių, ĮS taikymo procesams ir produktams pagalba pakeliant jų pridėtinę vertę

8) Vykdyti komunikacinę veiklą, kurios tikslas pabrėžti ĮS taikymo svarbą šiuolaikinei visuomenei ir ekonominiam vystymuisi, nurodant galimus ĮS taikymo sektorius, svarbius Lietuvos pramonei.

Nacionalinės „Visuomenės informavimo, komunikacijų ir elektroninių technologijų platformos“ pasiūlymai. Pateikiami pasiūlymai struktūrizuoti pagal programas ir projektus.

Nr. Programa Nr. Projektas 1.1 Integruota vertimo sistema 1.2 El.valdžia visur ir visiems. Viešas valdžios

skaitmeninės televizijos kanalas. 1.3 Elektroninė asmens ir namų valdos sauga 1.4 Vieningas žemės ūkio informacinis tinklas 1.5 Viešoji geografinė informacinė sistema. Paslaugos

gyventojams

1 Elektroninės valdžios paslaugos

1.6 Elektroninių miestiečio ir kitų objektų kortelių sistemą. Lokalaus juridinio ar fizinio asmens identifikavimo sistema

14

2.1 Elektroninio verslo infrastruktūra 2.2 Elektroninio verslo sistemų ir paslaugų elektroninės

medijos srityje informavimo ir konsultavimo centras. 2.3 Elektroninis apsikeitimas dokumentais. Elektroninės

mažos apimties dokumentų infrastruktūros sukūrimas 2.4 Mikromokėjimų centrų sukūrimas. Kliringo centro

sukūrimas

2 Elektroninis verslas

2.5 Verslo geografinė informacinė sistemą ekonominių reiškinių teritorinei analizei

3.1 Informacijos analizės ir monitorinio priemonė 3 Elektroninė demokratija 3.2 Viešosios nuomonės raiškos geografinė informacinė

sistema 4.1 Mokymas taikant interaktyvią skaitmeninę televiziją.

Turinio agregavimas, transliavimas, retransliavimas 4 Elektroninio

mokymosi paslaugos 4.2 Elektros ir elektronikos inžinerijos interaktyviosios

studijos 5.1 Lietuviškos šnekos atpažinimas bei sintezė ir

taikymai 5.2 Automatizuoto vertimo iš lietuvių į anglų kalbą

sistema 5.3 Nuotolinis lietuvių kalbos, kaip užsienio kalbos,

mokymas 5.4 Regioninis kultūros paveldo išsaugojimo projektas

5 Lietuvių kalba ir kultūra

5.5 Lietuvos fotografijos istorinio ir meninio paveldo įskaitmeninimo, fotomenininkų registro ir el.paslaugų sistema

6.1 Lietuvos mokslo institucijų mokslinių duomenų archyvų paslaugų sistema

6 Mokslinių duomenų archyvai

6.2 Proteominių tyrimų duomenų valdymo sistemos kūrimas

7.1 Lietuvos orbitinių išteklių (geostacionarios orbitos pozicijos ) panaudojimas

7.2 Taikomoji kosminė veikla 7.3 Ekstremalių situacijų geografinė informacinė sistema 7.4 Viešosios tvarkos geografinė informacinė sistema 7.5 Žemėnaudos ir žemės rinkos geografinė informacinė

sistema 7.6 Ekstremalių situacijų, rizikos veiksnių prognozavimo

ir valdymo Lietuvos žemės ūkyje geografinė informacinė sistema

7.7 Transporto navigacijos geografinė informacinė sistema

7 Intelektualios valdymo sistemos

7.8 Intelektualus namas. Namų valdos identifikavimas

15

8.1 Tarptautinis Lietuvos televizijos kanalas emigrantams

8.2 HDTV formato televizija 8.3 Skaitmeninės televizijos imtuvų su interaktyvaus

funkcionavimo galimybėmis architektūros, funkcionavimo metodų, algoritmų bei programinės įrangos sukūrimas ir įdiegimas į gamybą

8.4 Naujųjų medijų meno ir technologijų centras

8 Skaitmeninės televizijos plėtra

8.5 Skaitmeninės televizijos grįžtamojo ryšio matavimų centras

9.1 Elektroninis asmens identifikavimas ir dokumentų pasirašymas

9.2 Skaitmeninio turinio automatizuotos gamybos agregavimo ir sklaidos daugiaplatformėje terpėje sistema

9 Bendrojo pobūdžio klausimai

9.3 Semantikos lietuviškos infrastruktūros bazinių paslaugų sukūrimas

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos verslui ir kiekvienam piliečiui šiandien yra

aktuali informacinių technologijų paslaugų plėtra, jos apimtis ir turinys yra nustatyti, ir ją galima įgyvendinti su turimais žmogiškaisiais ištekliais, tikslingai siekiant finansavimo iš potencialių šaltinių.

Tuo pat metu, rengiant studiją, iškilo ir išsigrynino visa eilė problemų, kurios turėtų būti bent dalinai išspręstos informacinių technologijų sektoriaus kompleksinės programos rengimo metu:

Informacinės technologijos, kaip bet kuris kita sektorius, yra vertikali struktūra. Tuo tarpu informacinių technologijų poveikis kitiems sektoriams, tradiciškai įvardinamas informacinės visuomenės vardu, yra horizontali struktūra. Reikalinga informacinių technologijų vieninga samprata, apimanti vertikalią ir horizontalią dimensijas, įskaitant ir valdymo aspektus, kurie dabar yra visiškai neadekvatūs

Reikalinga informacinių technologijų sektoriaus konkretesnė samprata, įskaitant jo horizontalumo aspektus, suteikianti bazę IT sektorius apskaitai ir sprendimų priėmimui

Remiantis duomenimis reikalinga nustatyti IT sektoriaus darbo vietų skaičių, produkcijos apimtis ir kitus pagrindinius rodiklius, įgalinančius adekvačiai vertinti sektoriaus reikšmingumą ir palyginamumą su kitais sektoriais. Šiuo metu turimi ir naudojami statistiniai duomenys nesuteikia galimybės adekvačiai vertinti IT sektorių

IT sektoriaus poreikių formulavimas aukštojo informatikos ir informatikos inžinerijos studijų aukštojo mokslo sistemai

IT sektoriaus reikšmingumo kitiems verslo sektoriams ir viešėjam sektoriui įvertinimas.

Pagal šiuo metu pateikiamus statistinius duomenis gali būti daromos išvados, kad IT sektorius yra menkas, nereikšmingas, nedarantis didesnės įtakos Lietuvai ir nėra strateginės reikšmės objektas. Tačiau tiek patys pateikiami duomenys, tiek jų interpretacija neatitinka patirties, praktinių pastebėjimų ir bendro suvokimo. Paties IT sektoriaus pirmaeilės svarbos uždavinys yra adekvačiai suvokti pačiam save ir objektyviai pateikti kitiems.

16

1 ĮVADAS

1.1 DARBO TIKSLAS

Darbo tikslas – parengti informacinių technologijų sektoriaus kompleksinės programos galimybių studiją (toliau – Studija), apimančią specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, rengimą, MTEP bei mokslui imlaus verslo vystymą informacinių technologijų srityje. Studija bus vadovaujamasi vykdant Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos priemonių įgyvendinimo veiksmų plano 2006-2008 metams, priemonę „Parengti kompleksines programas, apimančias specialistų rengimą toms MTEP strateginėms ateities technologijų sritims, kuriose Lietuva turi mokslinį ir (ar) gamybinį potencialą, skirti joms įgyvendinti struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto lėšas“ ir pasirengti veiksmingai panaudoti 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinę paramą.

Pagal parengtas sektorių galimybių studijas bus rengiamos kompleksinės programos – tai yra programos, skirtos konkrečios MTEP srities ir jai giminingo mokslui imlaus verslo sektoriaus kompleksinei plėtrai užtikrinti. Kompleksinės programos turėtų būti įgyvendinamos sutelkus mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo ir mokslui imlaus verslo potencialą ir, jei būtina, kuriant bendrą infrastruktūrą integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose.

1.2 TYRIMO APIMTIS Informacinių technologijų sektoriaus studijų, mokslinių tyrimų ir verslo esamos ir

siekiamos būklės nacionaliniu mastu analizė bei pasiūlymai sektoriaus plėtros kompleksinei programai, apimant studijų, mokslinių tyrimų ir verslo komponentes.

Tyrimas yra atliktas dalyvaujant ir remiantis informacinių technologijų sektoriaus keturių nacionalinių technologijų platformų:

Nacionalinė programinės įrangos ir paslaugų technologijų platforma Mobilių ir belaidžių komunikacijų nacionalinė technologijų platforma Įterptinių sistemų nacionalinė technologijų platforma Nacionalinė visuomenės informavimo, komunikacijų ir elektroninių

technologijų platforma o taip pat Valstybinio informacijos technologijų instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto atliktomis galimybių studijomis, pateiktais NTP dokumentais bei duomenimis.

Studiją parengė informacinių technologijų sektoriaus nacionalinių technologijų platformų partnerius atstovaujančių ekspertų kolektyvas, sudarytas iš trijų darbo grupių – studijų, mokslinių tyrimų ir verslo, kurios parengė atitinkamas galimybių studijos dalis. Studijų dalies darbo grupės vadovas prof. Rimantas Butleris, mokslinių tyrimų dalies darbo grupės vadovas prof. Albertas Čaplinskas, projekto vadovas dr. Antanas Mitašiūnas.

1.3 TYRIMO METODAS Tyrimo metodika remiasi esamos ir siekiamos būsenos analize, jų atotrūkio ir

perėjimui į siekiamą būklę reikiamų pajėgumų nustatymu, perėjimo krypčių planavimu. Siekiams tikslas yra įvertinti esamą informacinių technologijų sektoriaus studijų

sistemos būklę. Tačiau šiai būklei vertinti Lietuvos švietimo sistemoje nėra nustatytų kriterijų, todėl poskyryje įvertinti tik studentų, dėstytojų, kvalifikacijų kiekiai ir pan., be to, šių kiekių taip pat negalima laikyti išsamiais ir tiksliais, kadangi daugeliu atvejų aukštojo mokslo institucijos galėjo pateikti tik informaciją apie bendrus tokių kiekių įvertinimus, neišskirdamos informacinių technologijų iš kitų mokymo sričių.

17

Renkant ir apdorojant šiam skyriui reikalingus duomenis, iškilos tokios metodinio pobūdžio problemos:

Informacinių technologijų sektoriaus mokslo sistemos ribos yra apibrėžtos negriežtai, jas galima traktuoti gana skirtingai. Ypač sunku nubrėžti ribas, skiriančias IT tyrimus nuo taikomosios matematikos ir nuo informacijos mokslų

Nėra patikimų (oficialiai įteisintų) šaltinių, vadovaujantis kuriais būtų galima nustatyti, kokie mokslo tyrimai informacinių technologijų sektoriuje iš tiesų yra vykdomi Lietuvoje. Mokslo ir studijų institucijų vykdomų temų oficialūs pavadinimai tik iš dalies atspindi tikrąjį vykdomų tyrimų pobūdį. Mokslo publikacijų bazėje publikacijai yra priskiriama tik vienas mokslo krypties kodas, dėl ko žymi dalis straipsnių, susijusių su taikomojo pobūdžio tyrimais, yra priskiriami ne informatikai ar informatikos inžinerijai, bet medicinai, transportui ar kitoms mokslo šakoms

Oficialaus mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikatoriaus numatytas informatikos ir informatikos inžinerijos skaidymas į šakas nedera nei su priimtais tarptautiniais standartais de facto (ACM, IEEE ir kt.), nei su Lietuvoje vykdomų tyrimų pobūdžiu. Todėl pasinaudoti šiame darbe šiuo klasifikatoriumi neįmanoma. Išvardintos metodinio pobūdžio problemos buvo sprendžiamos informacinių

technologijų sektoriaus mokslo sistemai priskiriant tyrimus pagal sudarytą tematikų sąrašą. Tai reiškia, jog bandyta apimti visus su informatika ar informacinėmis

technologijomis susijusius tyrimus, vykdomus Lietuvoje. Informacinių technologijų sektoriaus keturių nacionalinių technologijų platformų

įmonių duomenų pagrindu nustatytas atskaitos taškas ir remiantis integraliais IT sektoriaus rodikliais gaunami apibendrinti sektoriaus duomenys.

18

2 INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS ESAMOS BŪKLĖS

APŽVALGA

2.1 INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS STUDIJŲ SISTEMOS

APŽVALGA

Šio poskyrio tikslas yra įvertinti esamą informacinių technologijų sektoriaus studijų sistemos būklę. Tačiau šiai būklei vertinti Lietuvos švietimo sistemoje nėra nustatytų kriterijų, todėl poskyryje įvertinti tik studentų, dėstytojų, kvalifikacijų kiekiai ir pan., be to, šių kiekių taip pat negalima laikyti išsamiais ir tiksliais, kadangi daugeliu atvejų aukštojo mokslo institucijos galėjo pateikti tik informaciją apie bendrus tokių kiekių įvertinimus, neišskirdamos informacinių technologijų iš kitų mokymo sričių.

2006-2007 metais buvo atlikta keletas Lietuvos aukštojo mokslo studijų tyrimų: „Magistrantūros ir Lietuvos ūkio poreikių atitikimas“ [Viešosios politikos ir vadybos institutas, 2006], „Universitetų pajėgumas vykdyti magistrantūros studijas“ [Universitetų pajėgumas, 2006], kurį atliko KTU, VU, VGTU, VDU 2006 metais; „Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo pasaulinė praktika ir jos taikymo Lietuvoje gairės“ [Aukštojo mokslo tarptautiškumo, 2007] – monografija, kurią parengė ISM vadybos ir ekonomikos universitetas 2007 metais, bei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2007 metais parengta Valstybinio audito ataskaita „Studijų universitetuose organizavimas ir lėšų, skirtų studijoms ir mokslui bei investicijoms, panaudojimas“ [LRVK, 2007]. Iš šių tyrimų galima susidaryti bendrą vaizdą apie studijų sistemos būklę, kuriai, kaip paminėjo savo pranešime Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamento direktorius A.Žalys, būdingos tos pačios problemos, kaip ir prieš 10 metų, kai Lietuvos mokslo būklę vertino norvegų ekspertai:

Viena esminių problemų yra per mažas studijų finansavimas, kuris turėtų būti didesnis nei dabartinis ne mažiau kaip tris kartus, norint pasiekti dabartinį ES vidurkį.

Silpna studentų motyvacija siekti žinių. Mažas universitetų savarankiškumas. Absolventų kvalifikacijos neatitikimas ūkio poreikiams. Studijų kokybės neatitikimas ES standartams. Mažas universitetų tarptautiškumas ir transnacionalinių savybių stoka. Šios problemos būdingos ir informacinių technologijų sričiai, nors vertėtų paminėti,

kad informacinių technologijų sritis pasižymi tam tikru išskirtinumu: Ji reikalauja daugiau intelektualių išteklių negu bet kuri kita, kadangi tam, kad

apsirūpinti informacinėmis technologijomis, nepakanka vien įsigyti techninės ir programinės įrangos, čia nuolat reikalinga intelektuali žmogaus veikla.

Šios srities žinios nuolat kinta, todėl jas įsisavinti reikia daugiau specialistų. Informacinės technologijos stiprina visų kitų sričių plėtrą, todėl vėlgi šiai sričiai

reikia daugiau specialistų. Informacinės technologijos skverbiasi į kitas sritis, ir to rezultate atsirado medicinos

informatika, biologijos informatika ir pan. Visos šios disciplinos turi teisę gyvuoti savarankiškai, tačiau jas plėtoti turėtų specialistai, turintys fundamentalų išsilavinimą informatikos srityje.

Šaltinyje „Magistrantūros ir Lietuvos ūkio poreikių atitikimas“ [Viešosios politikos ir vadybos institutas, 2006] technologijų sritis priskirta prie žinioms imlių sektorių, kuriuose

19

studijuojančiųjų skaičius turėtų didėti. Pagal Nacionalinę Lietuvos Programinės įrangos ir paslaugų technologijų platformą (NPPTP) [NPPTP, 2006] Informacinių technologijų sektorius darbo jėgos augimas kasmet turėtų sudaryti 10 procentų.

Gal būt, todėl informacinių technologijų studijų padėtis nėra blogiausia įsidarbinimo ir populiarumo požiūriu. Vieningos priėmimo į studijas sistemos duomenimis, 2006 m. informatika ir informacinės technologijos buvo antroje vietoje pagal stojančiųjų pasirinkimą.

Informacinių technologijų aukštojo mokslo studijos neabejotinai yra vienos svarbiausių Lietuvos visuomenės progresui. Lietuva, tapusi Europos sąjungos nare, įgavo naujų teisių ir įsipareigojimų, kuriuos aukštojo mokslo studijų srityje galima apibūdinti kaip poreikį įsijungti į vientisą Europos aukštojo mokslo erdvę (EAME), kurią apibrėžė 1998 metų Sorbonos deklaracija, siekianti suderinti Europos aukštojo mokslo sistemą. Buvo nustatyta, kokiose srityse atskirų šalių aukštojo mokslo sistemos atitinka viena kitą, bei numatytos priemonės, kaip pasiekti didesnį atitikimą tarp atskirų valstybių aukštojo mokslo sistemų. Pasirašiusios šalys įsipareigojo skatinti tarptautinį kvalifikacijų pripažinimą, didinti studentų mobilumą, suteikti jiems išsilavinimą, kuris leistų konkuruoti darbo rinkoje, kuriai reikalingos žinios ir įgūdžiai šiandieninėje situacijoje labiau vertinami nei formali kvalifikacija. Kad šis procesas neatvestų į mokymo sistemų suvienodinimą, netrukus po to (1999 m.) sekė Bolonijos deklaracija, kurios tiksluose pabrėžiama, kad siekiant didinti Europos aukštojo mokslo sistemos gebėjimą konkuruoti tarptautiniu mastu, daryti ją patrauklią visam pasauliui, kartu reikia išsaugoti Europos tautų kultūros ir mokslo tradicijas bei savitumą.

Aukštojo mokslo studijų būklę periodiškai (kas 5 metai) vertina Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC), akredituodamas studijų programas pagal vertinamų institucijų pateiktus duomenis. Šiais duomenimis daugiausia ir buvo remiamasi šiame poskyryje vertinant informacinių technologijų studijų būklę. Tačiau SKVC atliekamas vertinimas nenustato studijų programų ar aukštojo mokslo studijas teikiančių institucijų reitingų. Studijų programų reitingavimas, paremtas objektyviais kriterijais, galėtų padėti išaiškinti jų trūkumus ir privalumus, jas gerinti; padėtų stojantiesiems pasirinkti studijų programas ir institucijas, atitinkančias jų poreikius. 2006 metais atliktas universitetų reitingavimas apklausų būdu negali būti laikomas objektyviu, nes reitingavimą atliko patys universitetai. Spaudoje pasirodė nuomonių, kad studijų programų reitingavime turėtų dalyvauti ir verslo atstovai. Dalinai tai duotų naudos, tačiau remtis vien tik šiandieniniais verslo poreikiais nebūtų racionalu. Informacinių technologijų studijos pirmiausia turi teikti fundamentalų išsilavinimą, kuris galėtų užtikrinti reikiamą kvalifikaciją vykdyti tyrimus ir tik antroje vietoje orientuotis į einamuosius taikymus. Specialistas, turintis fundamentalų išsilavinimą, greičiau sugebės prisitaikyti prie technologijų kaitos, nei gerai paruoštas praktikas, orientuotas į konkrečios verslo srities technologijas.

Siekdamos tarptautinio pripažinimo, aukštojo mokslo institucijos turi įgyti ne tik aukštą suteikiamo išsilavinimo kokybę, bet ir papildomų savybių, kurios šaltinyje [Aukštojo mokslo tarptautiškumo, 2007] apibrėžiamos kaip aukštojo mokslo tarptautiškumas ir transnacionalinis aukštasis mokslas. Tarptautiškumas apima visus aukštojo mokslo aspektus, susijusius su jo mobilumu (arba, kaip vadinama minėtame šaltinyje, judumu): apsikeitimus dėstytojais, bendradarbiavimą tyrimų srityje, tarptautinius aukštojo mokslo plėtros projektus, studijų ir mokymo programų pasirinkimą, pasikeitimą disciplinomis, studijų moduliais ir mokymo programomis.

Transnacionalinis aukštasis mokslas apima visus aukštojo išsilavinimo teikimo būdus ir modelius, kai besimokantys yra apsistoję ne toje šalyje, kurioje yra mokslo įstaiga. Tokios programos gali priklausyti kitos šalies aukštojo mokslo sistemai arba gali veikti nepriklausomai. Transnacionalinio mokslo atveju studentai, dėstytojai, programos, institucijos arba kursų medžiaga peržengia šalies sienas. Transnacionalinis išsilavinimas gali apimti aukštąjį išsilavinimą, kurį teikia vieši arba privatūs ir pelno nesiekiantys teikėjai, ir turėti įvairiausias formas nuo betarpiško mokymo iki nuotolinio.

20

Šaltinyje [Aukštojo mokslo tarptautiškumo, 2007] pabrėžiama, kad institucijos, modernizuodamos savo veiklą pagal Bolonijos procesą ir tapdamos tarptautiškomis, turi atsižvelgti į savo profilį ir institucines reikmes, siekti geriau atitikti regiono ir šalies bei užsienio partnerių poreikius. Tai pirmiausia liečia naujų veiklų pobūdį, dėstytojų atrankos ir priėmimo į darbą politiką ir tvarką, akademinės bendruomenės judumo užtikrinimą, racionalią užsienio kalbų vartojimo studijose politiką. Kadangi aukštojo mokslo judumas nėra vienintelė ir visiems priimtina tarptautiškumo forma, tikslinga stiprinti ir transnacionalinio lavinimosi galimybes.

Didėjant reikalavimams aukštojo mokslo kokybei, reikalinga tinkama tos kokybės vertinimo sistema. Deja, reikia konstatuoti, kad tokia sistema Lietuvos aukštojo mokslo institucijoms nėra naudojama. Antra labai svarbi problema yra ta, kad studijų būklės duomenys yra neprieinami tokiu mastu, kad būtų juos galima panaudoti tikslingai analizei ir reikiamų pokyčių identifikavimui. Šie duomenys egzistuoja vidinėse aukštojo mokslo institucijų informacinėse sistemose, tačiau neprieinami peržiūrai ir apibendrinimams, kurie padėtų suprasti esamą situaciją, įvertinti atskiros aukštosios mokyklos būklę Lietuvos, Europos ir pasaulio atžvilgiu. Esamos informacinės sistemos, kaip, pavyzdžiui, AIKOS, kurios vien atsiradimas savaime jau yra sveikintinas dalykas, pateikia nepilną, netikslią, dažnai pasenusią informaciją, be to, tik vienkartinio vaizdo pavidale negalima sužinoti informacijos apie ankstesnių metų būklę, be to, ir pateikiamos būklės data nėra identifikuojama. Aukštojo mokslo institucijos kasmet gaišta begalę laiko, rengdamos ataskaitas Švietimo ir mokslo ministerijai. Deja, norint apžvelgti bendrą padėtį, duomenis iš šių ataskaitų vėl reikia rankioti rankiniu būdu, ir nebegalima pamatyti detalesnio vaizdo. Tuo tarpu duomenų saugyklų (angl Warehouse) ir OLAP analizės (angl. Online Analytical Processing) priemonės yra pilnai subrendusios tam, kad galėtų integruoti šiuos duomenis iš esamų šaltinių ir bet kada pateikti norimais pjūviais. Aukštojo mokslo studijų vertinimo kriterijų nustatymas ir analizės sistemos sukūrimas galėtų padėti įvertinti realią šios sistemos būklę. Tokios analizės duomenys būtų patikimesni ir jų iškraipymo tikimybė mažesnė.

Neturint prieigos prie duomenų ir vertinimo sistemos, negalima įvertinti esamos aukštojo mokslo kokybės, todėl ji dažnai apibūdinama subjektyviai, remiantis gandais, arba sąmoningai iškraipoma. Spaudoje aktyviai formuojama nuostata, kad Lietuvos aukštojo mokslo kokybė neatitinka darbo rinkos poreikių. Į aukštąjį mokslą žiūrimą kaip į perkamą paslaugą, kuriai bandoma taikyti rinkos dėsnius. Tačiau per didelis taikymasis prie rinkos gali sugriauti fundamentaliųjų mokslų studijas ir pakirsti pačias aukštojo mokslo šaknis.

Kadangi nėra nustatytos studijų vertinimo sistemos ir dalis duomenų yra neprieinami, Informacinių technologijų aukštojo mokslo studijų galimybių analizė buvo rengiama studentų įvairiose pakopose skaičiaus, jų dinamikos, nubyrėjimo, dėstytojų kvalifikacijos ir panašiais pjūviais, naudojantis aukštojo mokslo institucijų savianalizės ataskaitomis, pavyzdžiui, [Juodka, 2006], interneto šaltiniais, AIKOS sistema, taip pat keliomis pastaraisiais metais atliktomis platesnio pobūdžio studijomis [Viešosios politikos ir vadybos institutas, 2006], [Universitetų pajėgumas, 2006], [LRVK, 2007], [Aukštojo mokslo tarptautiškumo, 2007] ir fragmentiška vieno universiteto absolventų apklausa. Šių skaičių pagrindu bus modeliuojamos informacinių technologijų studijų būklės tendencijos ateityje. Toliau pateikiami esminiai esamos būklės bruožai, kurie išplaukia ne iš skaičių, bet iš analitinių vertinimų, rastų minėtuose šaltiniuose.

Neigiami esamos situacijos bruožai yra atsainus dalies studentų požiūris į mokslą, didelis studentų nubyrėjimas, įsidarbinimas ne pagal įgytą specialybę. Vis dar silpna ekonominė padėtis verčia studentus jau studijų metais įsidarbinti, dėl ko smarkiai nukenčia jų pažangumas. Prarandama apie trečdalis studentų. Informacinių technologijų studijų programos, siekiant specialistų ir diplomų pripažinimo visose šalyse, yra sudarytos pagal tarptautinius reikalavimus, kurie yra labai aukšti. Toks aukštas lygis reikalauja ir atitinkamo darbo, deja, ne visi studentai ateina pasiruošę darbui, kuris prasideda beveik nuo pirmosios

21

mokslo metų dienos. Kita priežastis neretai studentų svajonės neatitinka realybės. Informatika – tikslusis mokslas, susidedantis ir iš matematikos, ir iš fizikos, ir iš informatikos teorijos, todėl studijuoti nėra lengva. Čia turi įtakos ir mokyklų profiliavimas, kuris daro blogą įtaką pasirengimui studijoms.

Svarbiausios problemos: Nepakankamas studijų finansavimas, per silpna materialinė-techninė bazė, maži

dėstytojų atlyginimai, dideli krūviai. Nusirašinėjimas ir plagijavimas. Studijų organizavimo principų neatitikimas Europos vieningos aukštojo mokslo

erdvės tikslams. Prieinama informacija apie rengiamą aukštojo mokslo reformą verčia manyti, kad atotrūkis nuo šių tikslų dar labiau didės. Ypač nepatrauklus reformos iniciatorių siūlymas patiems universitetams nusistatyti studijų kainą nuo 2 iki 5 tūkstančių litų. Šis mokestis per mokslo metus kiekvienam studentui būtų privalomas. Tai gali padidinti jaunų žmonių emigraciją ir nesveiką aukštųjų mokyklų konkurenciją. Aukštojo mokslo sistema gali visiškai sugriūti. Dauguma Europos Sąjungos valstybių pereina prie nemokamų bakalauro studijų, todėl nesuprantama, kodėl Lietuvoje planuojama elgtis priešingai.

Mažas universitetų savarankiškumas ir atstovavimas priimant aukštajam mokslui svarbius sprendimus, pavyzdžiui, rengiant aukštojo mokslo reformos dokumentus. Todėl reformos tikslai tolimi nuo aukštojo mokslo poreikių.

Grįžtamojo ryšio iš studentų nebuvimas, dėl kurio kalti patys universitetai. Jų nedomina absolventų likimas. Palaikyti šį ryšį padėtų tokia paprasta priemonė, kaip, pavyzdžiui, elektroninis paštas. Studentas, įstojęs į universitetą, turėtų gauti elektroninio pašto adresą visam gyvenimui, kaip, pavyzdžiui, gauna KTU gimnazijos moksleiviai. Jie ir palaiko tą ryšį, kadangi gimnazija nėra jiems abejinga. Todėl KTU gimnazijos prestižas yra aukštas.

Visas šias problemas galima apibendrinti kaip „uždaro rato“ problemą: dėl mažo finansavimo (mažų dėstytojų atlyginimų) aukštasis mokslas neturi prestižo jaunimo akyse; vangi vyriausybės ir aplinkos nuostata veikia dėstytojus ir jie nerodo kūrybinių proveržių; dėstytojų entuziazmo stoka dar labiau mažina prestižą.

Verta paminėti, kad informacinių technologijų srityje aukštojo mokslo padėtis kai kuriais atžvilgiais yra geresnė, negu kitose srityse. Pavyzdžiui, mokymo programos ir mokymo procesą palaikanti techninė bei programinė įranga nėra labai pasenusios (naudojama įranga ir mokomos disciplinos atitinka tarptautinį lygį); įsidarbinančių absolventų dalis yra didelė, specialybės populiarios. Deja, studijų finansavimas, studijų programų tvirtinimo nelankstumas ir pan. yra tokie pat, kaip ir kitų sričių.

2.1.1 INSTITUCIJOS, RENGIANČIOS SPECIALISTUS SEKTORIUI

Šiuo metu Lietuvoje specialistus informacinių technologijų sektoriui rengia 7 universitetai: Kauno technologijos universitetas (KTU), Klaipėdos universitetas (KU), Vilniaus universitetas (VU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU) ir Šiaulių universitetas (ŠU). Informacija apie universitetuose ir kolegijose vykdomas informatikos ir informatikos inžinerijos krypčių studijų programas gauta iš AIKOS interneto svetainės (Švietimo ir mokslo ministerijos Atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema – www.aikos.smm.lt) bei iš universitetų apklausos duomenų.

Kaip matoma iš 1 lentelėje pateikto studijų programų sąrašo, universitetuose vykdomos 36 studijų programos, kuriose rengiami bakalaurai, magistrai bei mokytojai:

bakalauro studijoms skirta 10 informatikos (09P) krypties studijų programų ir 5 informatikos inžinerijos (07T) krypties studijų programos.

specialiosioms profesinėms studijoms, rengiančioms mokytojus, skirta viena informatikos krypties studijų programa, vykdoma Kauno technologijos

http://www.aikos.smm.lt/�

22

universitete. Ši studijų programa tiesiogiai nėra priskirta nei bakalauro nei magistro studijoms, tačiau šioje galimybių studijoje mokytojų specialiųjų profesijų studijų programos statistiniai duomenys įtraukiami į bendrus bakalauro studijų statistinius duomenis.

Magistrantūros studijoms skirta 13 informatikos (09P) krypties studijų programų ir 7 informatikos inžinerijos (07T) krypties studijų programos.

1 lentelė. Specialistus sektoriui rengiantys universitetai ir juose vykdomos studijų programos

Nr. Studijų programa

Institucija: Kauno technologijos universitetas (KTU) 1. 62107T104 Informacinių sistemų inžinerija 2. 62107T105 Vienlustės sistemos 3. 62107T103 Informacinės technologijos 4. 62107T107 Nuotolinio mokymosi informacinės technologijos 5. 62107T101 Programų sistemų inžinerija 6. 61209P104 Informatika 7. 62109P104 Informatika 8. 61207T101 Informacinės technologijos 9. 62209P104 Informatika (mokytojai)

Institucija: Klaipėdos universitetas (KU) 1. 61207T103 Informatikos inžinerija 2. 61209P105 Informatika 3. 62109P105 Informatika

Institucija: Vilniaus universitetas (VU) 1. 61209P108 Informatika 2. 61209P110 Programų sistemos 3. 61209P111 Bioinformatika 4. 61209P101 Verslo informatika 5. 62109P101 Verslo informatika 6. 62109P106 Informatika 7. 62109P111 Kompiuterinis modeliavimas 8. 62409P101 Programų sistemos

Institucija: Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) 1. 61207T104 Informacinių sistemų inžinerija 2. 62107T102 Informacinės technologijos 3. 62107T106 Nuotolinio mokymosi informacinės technologijos 4. 61209P109 Inžinerinė informatika 5. 62109P107 Inžinerinė informatika

Institucija: Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) 1. 61209P107 Informatika 2. 62109P108 Taikomoji informatika 3. 62109P109 Verslo informatika 4. 62109P112 Elektroninis verslas

Institucija: Šiaulių universitetas (ŠU) 1. 61207T102 Informacinės technologijos 2. 61207T105 Informatikos inžinerija 3. 61209P106 Informatika 4. 62109P110 Informatika

23

5. 62109P102 Informatika Institucija: Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU)

1. 62109P103 Informatika 2. 61209P103 Informatika

2 lentelėje pateiktas specialistus informacinių technologijų sektoriui rengiančių

kolegijų ir jose vykdomų studijų programų sąrašas. Lietuvoje specialistus informacinių technologijų sektoriui rengia 14 kolegijų: Vilniaus kolegija (VK), Alytaus kolegija (AK), Vakarų Lietuvos verslo kolegija (VLVK), Vilniaus teisės ir verslo kolegija (VTVK), Vilniaus verslo kolegija (VVK), Socialinių mokslų kolegija (SMK), Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija (KVTK), Šiaulių kolegija (ŠK), Panevėžio kolegija (PK), Utenos kolegija (UK), Žemaitijos kolegija (ŽK), Kauno kolegija (KK), Šiaurės Lietuvos kolegija (ŠLK), Vilniaus statybos ir dizaino kolegija (VSDK). Kolegijose vykdomos 22 studijų programos (8 informatikos (09P) studijų krypties ir 14 informatikos inžinerijos (07T) studijų krypties), kuriose rengiami profesiniai bakalaurai ar inžinieriai.

2 lentelė. Specialistus sektoriui rengiančios kolegijos ir jose vykdomos studijų programos

Nr. Studijų programa

Institucija: Vilniaus kolegija (VK) 1. 65309P101 Programavimas kompiuteriams 2. 65307T105 Informacijos sistemos 3. 65307T101 Kompiuterinė technika

Institucija: Alytaus kolegija (AK) 1. 65309P102 Programavimas kompiuteriams 2. 65307T113 Elektroninė leidyba 3. 65307T109 Informacinių sistemų technologijos 4. 65307T114 Kompiuterinių tinklų administravimas

Institucija: Vakarų Lietuvos verslo kolegija (VLVK) 1. 65309P103 Programavimas kompiuteriams

Institucija: Vilniaus teisės ir verslo kolegija (VTVK) 1. 65309P104 Programavimas kompiuteriams

Institucija: Vilniaus verslo kolegija (VVK) 1. 65309P105 Programavimas kompiuteriams

Institucija: Socialinių mokslų kolegija (SMK) 1. 65309P106 Programavimas kompiuteriams

Institucija: Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija (KVTK) 1. 65309P107 Programavimas kompiuteriams

Institucija: Šiaulių kolegija (ŠK) 1. 65309P108 Verslo informatika 2. 65307T107 Informacinių sistemų technologija

Institucija: Panevėžio kolegija (PK) 1. 65307T106 Informacinės sistemos 2. 65307T104 Kompiuterių technika

Institucija: Utenos kolegija (UK) 1. 65307T103 Informacinių sistemų technologija

Institucija: Žemaitijos kolegija (ŽK) 1. 65307T112 Kompiuterinė technika

24

Institucija: Kauno kolegija (KK) 1. 65307T102 Kompiuterinių tinklų administravimas 2. 65307T111 Multimedijos technologija

Institucija: Šiaurės Lietuvos kolegija (ŠLK) 1. 65307T108 Kompiuterių tinklų administravimas

Institucija: Vilniaus statybos ir dizaino kolegija (VSDK) 1. 65307T110 Transporto informacinės sistemos

2.1.2 ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ DINAMIKA

2.1.2.1 Bakalauro studijos

Skaičiuojant bakalauro studijų studentų skaičiaus dinamiką, buvo naudojama universitetų pateikta informacija apie informatikos ir informatikos inžinerijos mokslo krypčių bakalauro studijų programų (išvardintų ankstesniame skyriuje) studentų skaičius. Minėtos studijų programos vykdomos dienine, vakarine ir neakivaizdine forma. Dieninės studijos trunka keturis metus, o vakarinės ir neakivaizdinės – 4-5 metus, priklausomai nuo studijų programos. Bendras informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro studijų studentų skaičius kiekvienam universitetui (gautas susumavus visų toje institucijoje vykdomų informatikos ir informatikos inžinerijos studijų programų studentų skaičius) pateiktas 3 lentelėje, o studentų skaičiaus dinamika 2003-2006 metais pateikta 1 pav.

3 lentelė. Bakalauro studijų studentų skaičiaus institucijose dinamika

Informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro studijų studentų skaičius

Institucijos

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. Kauno technologijos universitetas (KTU)

1077 1396 1582 1581 1639 1469

Klaipėdos universitetas (KU)

169 257 312 388 398 400

Vilniaus universitetas (VU)

850 1186 1548 1736 1759 1718

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU)

515 649 779 793 900 921

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU)

415 502 668 682 588 511

Šiaulių universitetas (ŠU)

308 482 646 827 804 874

Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU)

194 251 307 319 330 315

Iš pateiktų duomenų galima pastebėti, kad didžiausias informatikos ir informatikos

inžinerijos mokslo krypčių bakalauro studijų studentų skaičius yra dviejuose universitetuose – Vilniaus universitete ir Kauno technologijos universitete. Šiuose universitetuose studijuoja daugiau kaip pusė abiejų mokslo krypčių bakalauro studentų.

Visose nagrinėtose institucijose informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro studentų skaičiaus pokytis 2003-2006 metais buvo nedidelis. Iš 3 lentelėje pateiktų duomenų matoma, kad žymesnis studentų skaičiaus augimas buvo 2001-2003 metais.

25

Bendras informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro studijų studentų skaičius institucijose

312

779

388

793682

319

900

588

921

511

874

315307

668 646

15481582 1736

777

1581

330

804

398

1639 17591718

400

1469

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2000

KTU KU VU VGTU VDU ŠU VPU

2003 2004 2005 2006

1 pav. Bakalauro studijų studentų skaičiaus institucijose dinamika

Nagrinėjant žmogiškųjų išteklių dinamiką, reikia vertinti ir priimtų į informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro studijas studentų skaičių universitetuose. Priimtųjų į informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro studijas studentų skaičius kiekvienam universitetui (gautas susumavus visų toje institucijoje vykdomų informatikos ir informatikos inžinerijos studijų programų studentų skaičius) pateiktas 4 lentelėje, o studentų skaičiaus dinamika 2003-2006 metais pateikta 2 pav.

4 lentelė. Priimtųjų į bakalauro studijas studentų skaičiaus institucijose dinamika

Informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro studijų studentų skaičius

Institucijos


514 550 574 548 544 489


60 114 103 125 97 115


410 519 519 484 493 463


215 225 231 170 264 250


235 263 277 283 198 177


159 241 260 274 275 267


93 120 125 91 81 76

Priimtųjų į informatikos ir informatikos inžinerijos mokslo krypčių bakalauro studijų

programas studentų skaičius (kaip ir bendras studentų informatikų skaičius) didžiausias

26

dviejuose universitetuose – Kauno technologijos universitete ir Vilniaus universitete. Bendras priimtųjų į visas institucijas bakalauro studijų studentų informatikų skaičius augo iki 2003 metų, o po to buvo gana stabilus arba šiek tiek mažėjo.

Priimtųjų į informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro studijas studentų skaičius institucijose

103

231

170

283

91

264

198250

177

76

574

519

260277

125125

548

274

484493

544

97

275

81

267

489

115

463

0

100

200

300

400

500

600

700


2003 2004 2005 2006

2 pav. Priimtųjų į bakalauro studijas studentų skaičiaus institucijose dinamika

Lietuvoje specialistus informacinių technologijų sektoriui taip pat rengia ir 14 kolegijų, kurias baigę absolventai įgyja informatikos ar informatikos inžinerijos profesinio bakalauro ir/ar inžinieriaus kvalifikaciją. Informacija apie bendrą kolegijų studentų informatikų (informatikos ir informatikos inžinerijos mokslo krypčių) skaičių gauta iš Švietimo ir mokslo ministerijos Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos AIKOS (www.aikos.smm.lt) interneto svetainės. Ši informacija pateikta 5 lentelėje ir grafiškai atvaizduota 3 pav.

5 lentelė. Profesinio bakalauro studijų studentų skaičius kolegijose

Kolegijos Informatikos ir informatikos inžinerijos studijų programų

studentų skaičius kolegijose 2006 m. Vilniaus kolegija (VK) 1078 Alytaus kolegija (AK) 202 Vakarų Lietuvos verslo kolegija (VLVK) 0 Vilniaus teisės ir verslo kolegija (VTVK) 135 Vilniaus verslo kolegija (VVK) 71 Socialinių mokslų kolegija (SMK) 61 Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija (KVTK) 0 Šiaulių kolegija (ŠK) 158 Panevėžio kolegija (PK) 162 Utenos kolegija (UK) 146 Žemaitijos kolegija (ŽK) 23 Kauno kolegija (KK) 357 Šiaurės Lietuvos kolegija (ŠLK) 0 Vilniaus statybos ir dizaino kolegija (VSDK) 171

http://www.aikos.smm.lt/�

27

Didžiausias profesinio bakalauro studentų informatikų skaičius studijuoja Vilniaus

kolegijoje. Antra pagal studentų informatikų skaičių yra Kauno kolegija, tačiau joje studijuoja apie tris kartus mažiau studentų nei Vilniaus kolegijoje.

Bendras informatikos ir informatikos inžinerijos profesinio bakalauro studijų studentų skaičius kolegijose 2006 m.

1078

202

0135

71 61 0

158 162 14623

357

0

171

0

200

400

600

800

1000

1200

VK AKVLV

KVTVK

VVKSM

KKVTK ŠK PK UK ŽK KK

ŠLK

VSDK

3 pav. Profesinio bakalauro studijų studentų skaičius kolegijose

2.1.2.2 Magistrantūros studijos

Vertinant magistrantūros studijų studentų skaičiaus dinamiką, buvo naudojama universitetų pateikta informacija apie informatikos ir informatikos inžinerijos mokslo krypčių magistrantūros studijų programų studentų skaičius. Šios studijų programos vykdomos dienine, vakarine ir neakivaizdine forma. Dieninės studijos trunka dvejus metus (Kauno technologijos universitete vienos informatikos inžinerijos magistrantūros studijų programos studijos trunka 1,5 metų), o vakarinės ir neakivaizdinės – 1,5, 2 arba 2,5 metų, priklausomai nuo studijų programos. Bendras informatikos ir informatikos inžinerijos magistrantų skaičius kiekvienam universitetui (gautas susumavus visų toje institucijoje vykdomų informatikos ir informatikos inžinerijos studijų programų studentų skaičius) pateiktas 6 lentelėje, o studentų skaičiaus dinamika 2003-2006 metais pateikta 4 pav.

6 lentelė. Magistrantūros studijų studentų skaičiaus institucijose dinamika

Informatikos ir informatikos inžinerijos magistrantūros studentų skaičius Institucijos


238 377 457 474 486 469


0 31 47 39 28 27


138 166 192 214 228 296


142 187 214 240 265 276


28 32 41 41 37 47

28


18 25 37 57 62 55


31 60 62 69 53 48

Didžiausias informatikos ir informatikos inžinerijos mokslo krypčių magistro studijų

studentų skaičius yra Kauno technologijos universitete. VU ir VGTU studijuojančių studentų informatikų skaičiai panašus, bet beveik dvigubai mažesni nei KTU. Šiuose universitetuose studijuoja daugiau kaip du trečdaliai abiejų mokslo krypčių magistrantų.

Bendras magistrantų informatikų skaičius nagrinėtose institucijose 2001-2006 metais nuolat augo. Kauno technologijos universitete didesnis magistrantų informatikų skaičiaus augimas pastebimas 2001-2003 metais, o toliau studentų skaičius išlieka daugmaž pastovus. Vilniaus universitete pastebimas nuolatinis magistrantų informatikų skaičiaus augimas iki pat 2006 metų.

Bendras informatikos ir informatikos inžinerijos magistrantūros studijų studentų skaičius institucijose

457

47

214

41 3762

39

214240

41 57 6928

265

3762 53

469

27

296 276

47 55 48

192

474

228

486

0

100

200

300

400

500

600


2003 2004 2005 2006

4 pav. Magistrantūros studijų studentų skaičiaus institucijose dinamika

Priimtųjų į informatikos ir informatikos inžinerijos magistrantūros studijas studentų skaičiaus universitetuose dinamika artima bendro magistrantų informatikų skaičiaus dinamikai. Priimtųjų į informatikos ir informatikos inžinerijos magistrantūros studijas studentų skaičius kiekvienam universitetui pateiktas 7 lentelėje, o studentų skaičiaus dinamika 2003-2006 metais pateikta 5 pav.

7 lentelė. Priimtųjų į magistrantūros studijas studentų skaičiaus institucijose dinamika

Informatikos ir informatikos inžinerijos magistrantūros studentų skaičius

Institucijos 2001 m.

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.

Kauno technologijos universitetas (KTU)

191 220 222 222 207 206


0 31 31 23 16 18


80 98 106 126 125 179

29


107 114 141 146 147 158


29 33 42 29 36 37

Šiaulių universitetas (ŠU) 11 17 25 27 24 25 Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU)

31 30 38 34 26 27

Priimtųjų į informatikos ir informatikos inžinerijos mokslo krypčių magistrantūros

studijų programas studentų skaičius didžiausias Kauno technologijos universitete, tačiau paskutiniaisiais metais jį sparčiai vejasi Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Vilniaus universitetas.

Priimtųjų į informatikos ir informatikos inžinerijos magistrantūros studijas studentų skaičius institucijose

31

141146

29 34

147

36

158

3727

222

106

25

42 3823

222

27

126 125

207

16 2426

25

206

18

179

0

50

100

150

200

250


2003 2004 2005 2006

5 pav. Priimtųjų į magistrantūros studijas studentų skaičiaus institucijose dinamika

2.1.2.3 Doktorantūros studijos

Informacija apie informatikos ir informatikos inžinerijos doktorantūros studijų studentų skaičiaus dinamiką buvo gauta iš Matematikos ir informatikos instituto, kaupiančio kasmetines mokslo ir studijų institucijų mokslinės ir su ja susijusios kitos veiklos ataskaitas. Doktorantūros studijos trunka ketverius metus. Bendras informatikos ir informatikos inžinerijos doktorantų skaičius atskirose institucijose pateiktas 8 lentelėje, o doktorantų skaičiaus dinamika 2003-2005 metais pateikta 6 pav.

8 lentelė. Bendras doktorantų skaičius institucijose

Informatikos ir informatikos inžinerijos doktorantų skaičius Institucijos 2003 m. 2004 m. 2005 m.

Kauno technologijos universitetas (KTU) 72 79 80 Klaipėdos universitetas (KU) 0 0 1 Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) 20 20 19 Vilniaus universitetas (VU) 30 23 24 Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) 8 10 10 Matematikos ir informatikos institutas (MII) 26 30 34

30

Toliau pateikiamas studijuojančių doktorantų skaičius institucijose, išskiriant

kiekvienos mokslo krypties (informatikos (09P) ir informatikos inžinerijos (07T)) doktorantų skaičius. Iš pateiktų duomenų matoma, kad tik Kauno technologijos universitetas ir Matematikos ir informatikos institutas rengia abiejų mokslo krypčių doktorantus, o kitose institucijose studijuoja tik informatikos arba tik informatikos inžinerijos mokslo krypties doktorantai.

9 lentelė. Doktorantų skaičius institucijose pagal mokslo kryptis

Informatikos ir informatikos inžinerijos doktorantų skaičius

2003 m. 2004 m. 2005 m. Institucijos

07T 09P 07T 09P 07T 09P

Kauno technologijos universitetas (KTU) 54 18 59 20 57 23 Klaipėdos universitetas (KU) 0 0 0 0 1 0 Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) 20 0 20 0 19 0 Vilniaus universitetas (VU) 0 30 0 23 0 24 Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) 0 8 0 10 0 10 Matematikos ir informatikos institutas (MII) 10 16 17 13 21 13

Didžiausias informatikos ir informatikos inžinerijos doktorantų skaičius studijuoja

Kauno technologijos universitete. Antras pagal doktorantų informatikų skaičių yra Matematikos ir informatikos institutas, nuo jo nedaug atsilieka Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Bendras informatikos ir informatikos inžinerijos doktorantų skaičius nagrinėtose institucijose 2003-2005 metais augo.

Bendras informatikos ir informatikos inžinerijos doktorantų skaičius institucijose

0

20

30

8

26

79

0

20 23

10

30

80

1

1924

10

34

72

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

KTU KU VGTU VU VDU MII

2003 2004 2005

6 pav. Doktorantų skaičiaus institucijose dinamika

2.1.3 STUDENTŲ „NUBYRĖJIMO“ VISOSE PAKOPOSE MASTAS

Studentų nubyrėjimo kiekvienoje studijų pakopoje mastą reikėtų skaičiuoti lyginant studijas pradėjusių studentų skaičių su absolventų skaičiumi. Tačiau skaičiuojant studentų nubyrėjimo mastą, sudėtinga gauti tikslius duomenis dėl keleto priežasčių:

31

a. skirtingų formų (dieninės, vakarinės, neakivaizdinės) studijų trukmė skiriasi. Taigi, turint bendrą kiekvienos studijų programos priimtų bei baigusių studentų skaičių ir skaičiuojant „nubyrėjimo“ mastą galimos paklaidos dėl skirtingos studijų trukmės. Skaičiuojant buvo laikomasi principo, kad bakalauro studijos trunka ketverius, o magistro – dvejus metus, bei jei buvo įmanoma, stengiamasi į skaičiavimus neįtraukti kitokios trukmės (vakarinių, neakivaizdinių) studijų.

b. studijų metu, studijų programą studijuojančių studentų skaičius gali pasipildyti kartojančiais kursą ar perėjusiais iš kitų studijų programų. Tai irgi įveda papildomą paklaidą, tačiau tokių atvejų turimoje informacijoje pastebėta tik keletas, o ir tuomet absolventų skaičius pasibaigus studijoms neviršijo studijų programą pradėjusių studijuoti skaičiaus.

2.1.3.1 Bakalauro studijos

Norint įvertinti informatikos ir informatikos inžinerijos mokslo krypčių bakalauro studijų studentų „nubyrėjimo“ mastą universitetuose, buvo lyginami 2001 mokslo metų įstojusių ir 2004 mokslo metų baigiamojo kurso studentų bei absolventų skaičiai (7 pav.), 2002 mokslo metų įstojusių ir 2005 mokslo metų baigiamojo kurso studentų bei absolventų skaičiai (8 pav.) bei 2003 mokslo metų įstojusių ir 2006 mokslo metų baigiamojo kurso studentų bei absolventų skaičiai (9 pav.).

Priimtųjų, baigiamojo kurso studentų ir absolventų skaičius informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro studijose 2001-2004

m.m.

514

60

410

215235

159

93

274

52

177

99

49

258

50

230

9347 46 40

302

0

100

200

300

400

500

600


2001 priimtųjų skaičius 2004 baigiamojo kurso studentų skaičius 2004 absolventų skaičius

7 pav. Bakalauro studijų priimtųjų, baigiamojo kurso studentų ir absolventų skaičius

institucijose 2001-2004 m.m.

32

Priimtųjų, baigiamojo kurso studentų ir absolventų skaičius informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro studijose 2002-2005 m.

550

114

519

225263

231

120

342

99

187

9655

318

75

319

164

74 6018

410

0

100

200

300

400

500

600





Priimtųjų, baigiamojo kurso studentų ir absolventų skaičius informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro studijose 2003-2006 m.m.

574

103

519

231277 260

125

317

106

205

9867

248

100

327

169

80 9054

438

0

100

200

300

400

500

600

700





Iš pateiktos informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro studijų priimtųjų, baigiamojo kurso bei absolventų skaičiaus dinamikos galima daryti išvadą, kad studentų „nubyrėjimas“ vyksta ne tik per tris pirmus studijų metus, bet ir baigiamajame kurse. Tai ypač pastebima Vilniaus pedagoginiame universitete tarp 2002-2005 metų studentų informatikų, Vytauto didžiojo universitete tarp 2001-2004 metų studentų informatikų.

Lyginant universitetus tarpusavyje, galima pastebėti, kad didesnis „nubyrėjusių“ studentų skaičius yra tose institucijose, kuriose ir studijuoja didesnis studentų informatikų skaičius, taigi negalima universitetų vertinti vien pagal „nubyrėjusių“ studentų skaičių. Norint įvertinti realų „nubyrėjimo“ mastą, reikia skaičiuoti procentinę „nubyrėjimo“ išraišką kiekvienam universitetui. Tokie suskaičiuoti informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro studijų studentų nubyrėjimo procentai (gauti lyginant prieš keturis metus studijas

33

pradėjusių studentų skaičių su absolventų skaičiumi studijų pabaigoje) pateikti 10 lentelėje ir grafiškai atvaizduoti 10 pav.

10 lentelė. Bakalauro studijų studentų „nubyrėjimo“ procentai institucijose

Informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro studijų studentų „nubyrėjimo“ procentai

Institucijos

2001-2004 m.m. 2002-2005 m.m. 2003-2006 m.m. Kauno technologijos universitetas (KTU)

51% 40% 56%


17% 15% 33%


44% 35% 40%


70% 61% 72%


57% 85% 57%

Šiaulių universitetas (ŠU) 71% 78% 65% Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU)

57% 27% 27%

Didžiausias informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro studijų studentų „nubyrėjimo“ procentas pastebimas Šiaulių universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete bei Vytauto Didžiojo universitete. Vilniaus universitete ir Kauno technologijos universitete nubyrėjimo procentas yra panašus (KTU šiek tiek didesnis), Klaipėdos universitete „nubyrėjimo“ procentas yra mažiausias.

Informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro studijų studentų "nubyrėjimo" procentai

51%

17%

44%

70%

57%

71%

57%

40%

15%

35%

61%

85%

74%

27%

56%

33%40%

72%

57%

65%

27%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

KTU KU VU VDU VPU ŠU VGTU

Nubyrėjimas 2001-2004 Nubyrėjimas 2002-2005 Nubyrėjimas 2003-2006

10 pav. Bakalauro studijų studentų „nubyrėjimo“ procentai

2.1.3.2 Magistrantūros studijos

Vertinant informatikos ir informatikos inžinerijos mokslo krypčių magistrantūros studijų studentų „nubyrėjimo“ mastą universitetuose, buvo lyginami 2003 mokslo metų

34

įstojusių ir 2004 mokslo metų baigiamojo kurso studentų bei absolventų skaičiai (11 pav.), 2004 mokslo metų įstojusių ir 2005 mokslo metų baigiamojo kurso studentų bei absolventų skaičiai (12 pav.) bei 2005 mokslo metų įstojusių ir 2006 mokslo metų baigiamojo kurso studentų bei absolventų skaičiai (13 pav.).

Priimtųjų, baigiamojo kurso studentų ir absolventų skaičius informatikos ir informatikos inžinerijos magistrantūros studijose 2003-2004 m.

222

31

106

141

4225

38

172

16

88 94

48

24

164

13

58 51

31

422

0

50

100

150

200

250



11 pav. Magistrantūros studijų priimtųjų, baigiamojo kurso studentų ir absolventų skaičius institucijose 2003-2004 m.m.


222

23

126

146

29 27 34

199

12

89108

28 34

185

10

68 75

229

30

0

50

100

150

200

250




35


207

16

125

147

3624 26

161

9

117127

30 23

162

6

77 83

15 21

0

50

100

150

200

250




Informatikos ir informatikos inžinerijos magistrantūros studijų studentų „nubyrėjimas“ vyksta ir pirmame, ir antrame (baigiamajame) magistrantūros kurse. Nubyrėjimas abiem studijų metais yra gana panašus. Kai kuriose institucijose pastebimas didesnis baigiamojo kurso studentų informatikų skaičius, lyginant su įstojusiais (pvz. Vytauto Didžiojo universitete 2003-2004 metais.).

Norint įvertinti realų „nubyrėjimo“ mastą, suskaičiuota procentinė „nubyrėjimo“ išraiška kiekvienam universitetui. Informatikos ir informatikos inžinerijos magistrantūros studijų studentų nubyrėjimo procentai (gauti studijas pradėjusių studentų skaičių su absolventų skaičiumi studijų pabaigoje) pateikti 11 lentelėje ir grafiškai atvaizduoti 14 pav.

11 lentelė. Magistrantūros studijų studentų „nubyrėjimo“ procentai institucijose

Informatikos ir informatikos inžinerijos magistrantūros studijų studentų „nubyrėjimo“ procentai

Institucijos

2003-2004 m.m. 2004-2005 m.m. 2005-2006 m.m. Kauno technologijos universitetas (KTU)

26% 17% 22%


43% 36% 63%

Vilniaus universitetas (VU) 45% 46% 38% Vytauto Didžiojo universitetas (VDU)

26% 24%


42% 12% 19%

Šiaulių universitetas (ŠU) 84% 67% 38% Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU)

64% 45% 44%

36

Didžiausias informatikos ir informatikos inžinerijos magistrantūros studijų studentų „nubyrėjimo“ procentas pastebimas Šiaulių universitete 2003-2004 metais, vėliau šis procentas sumažėjo. Kitų universitetų magistrantūros studentų informatikų „nubyrėjimas“ taip pat nėra stabilus ir svyruoja kiekvienais metais.

Informatikos ir informatikos inžinerijos magistrantūros studijų studentų "nubyrėjimo" procentai

26%

43%

26%

42%

64%

12%

45%

22%

63%

19%

44%

84%

45%

67%

24%

46%

36%

17%

38%38%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

KTU KU VU VDU VPU ŠU VGTU


14 pav. Magistrantūros studijų studentų „nubyrėjimo“ procentai

2.1.3.3 Doktorantūros studijos

Vertinant informatikos ir informatikos inžinerijos mokslo krypčių doktorantūros studijų studentų „nubyrėjimo“ mastą institucijose, buvo lyginamas 1999 metais įstojusių į informatikos ir informatikos inžinerijos mokslo krypčių doktorantūrą ir 2003-12-31 sėkmingai baigusių studijas skaičius (15 pav.), 2001 metais įstojusių ir 2004-12-31 sėkmingai baigusių studijas skaičius (16 pav.) bei 2002 metais įstojusių ir 2005-12-31 sėkmingai baigusių studijas skaičius (17 pav.).

37

Įstojusių 1999m. ir sėkmingai baigusių 2003 m. informatikos ir informatikos inžinerijos doktorantų skaičius

13

0

2

4 4 44

01

0 01

0

2

4

6

8

10

12

14


Įstojusių 1999m. skaičius Iki 2003-12-31 sėkmingai baigusių skaičius

15 pav. Įstojusių 1999 m. ir sėkmingai baigusių 2003 m. doktorantų skaičius

Iš 1999 metais įstojusiųjų, 2003 metais sėkmingai studijas užbaigė 6 informatikos ir informatikos inžinerijos mokslo krypčių doktorantai. Didžiausias sėkmingai baigusių studijas doktorantų skaičius (4) pastebimas Kauno technologijos universitete (jame ir studijuojančių doktorantų informatikų skaičius yra didžiausias). Po vieną sėkmingai baigusį doktorantą yra Matematikos ir informatikos institute bei Vilniaus Gedimino technikos universitete.


13

0

2

5

0

2

7

01

3

01

0

2

4

6

8

10

12

14




Iš 2000 metais įstojusiųjų, 2004 metais sėkmingai studijas užbaigė dvigubai didesnis nei ankstesniais metais informatikos ir informatikos inžinerijos mokslo krypčių doktorantų skaičius. Didžiausias sėkmingai baigusių studijas doktorantų skaičius buvo Kauno

38

technologijos universitete ir Vilniaus universitete. Po vieną sėkmingai baigusį doktorantą buvo Matematikos ir informatikos institute ir Vilniaus Gedimino technikos universitete.


13

0

4 4

2 2

11

01

21 1

0

2

4

6

8

10

12

14




Iš 2001 metais įstojusiųjų, 2005 metais sėkmingai studijas baigė šešiolika informatikos ir informatikos inžinerijos mokslo krypčių doktorantų. Didžiausias sėkmingai baigusių studijas doktorantų skaičius vėl buvo Kauno technologijos universitete. Vilniaus universitetas buvo antras pagal sėkmingai baigusiųjų skaičių. Po vieną sėkmingai baigusį doktorantą buvo Matematikos ir informatikos institute, Vilniaus Gedimino technikos universitete bei Vytauto Didžiojo universitete.

Norint įvertinti „nubyrėjimo“ mastą, suskaičiuota procentinė „nubyrėjimo“ išraiška kiekvienai institucijai, kuri pateikta 12 lentelėje ir grafiškai atvaizduota 18 pav.

12 lentelė. Doktorantų „nubyrėjimo“ procentai institucijose

Informatikos ir informatikos inžinerijos doktorantų „nubyrėjimo“ procentai

Institucijos

1999-2003 m. 2000-2004 m. 2001-2005 m. Kauno technologijos universitetas (KTU) 69% 46% 15% Klaipėdos universitetas (KU) - - - Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU)

50% 50% 75%

Vilniaus universitetas (VU) 100% 40% 50% Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) 100% - 50% Matematikos ir informatikos institutas (MII) 75% 50% 50%

Visose institucijose doktorantų informatikų „nubyrėjimo“ procentas yra didelis,

siekiantis net ir 100 procentų. Mažiausias „nubyrėjimo“ procentas pastebimas Kauno technologijos universitete 2005 metais.

39

Informatikos ir informatikos inžinerijos doktorantų "nubyrėjimo" procentas

69%

50%

100% 100%

75%

46% 50%

40%

50%

15%

75%

50% 50% 50%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

120%



18 pav. Doktorantų „nubyrėjimo“ procentas

2.1.4 ABSOLVENTŲ SKAIČIAUS DINAMIKA

2.1.4.1 Parengta specialistų

2.1.4.1.1 Bakalauro studijos

Skaičiuojant informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro studijų absolventų skaičiaus dinamiką, buvo naudojama universitetų pateikta informacija. Bendras informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro studijų absolventų skaičius kiekvienam universitetui (gautas susumavus visų toje institucijoje vykdomų informatikos ir informatikos inžinerijos studijų programų absolventų skaičius) pateiktas 13 lentelėje, o absolventų skaičiaus dinamika 2003-2006 metais pateikta 19 pav.

13 lentelė. Bakalauro studijų absolventų skaičius institucijose

Bakalauro studijų absolventų skaičiaus dinamika Institucijos 2001

m.m. 2002 m.m.

2003 m.m.

2004 m.m.

2005 m.m.

2006 m.m.


168 181 246 258 318 248


19 28 46 50 75 100


73 118 162 230 319 327


66 65 93 93 164 169


41 39 47 47 74 80


16 22 28 46 52 90


0 15 14 40 18 54

40

Informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro studijų absolventų skaičius

universitetuose augo. Didžiausias absolventų skaičius – Vilniaus universitete ir Kauno technologijos universitete. Po jų seka Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Klaipėdos universitete, Šiaulių universitete ir Vytauto didžiojo universitete absolventų informatikų skaičius yra labai panašus. Mažiausias absolventų skaičius pastebimas Vilniaus pedagoginiame universitete.

Informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro studjų absolventų skaičius

2814

50

93

46 40

7460

18

248

100

169

80 90

54

246

47

93

162

46 47

230258

319

164

75

318 327

0

50

100

150

200

250

300

350


2003 2004 2005 2006

19 pav. Bakalauro studijų absolventų skaičiaus dinamika

2.1.4.1.2 Magistrantūros studijos

Informatikos ir informatikos inžinerijos magistrantūros studijų absolventų skaičiai buvo gauti iš universitetų pateiktos informacijos. Bendras informatikos ir informatikos inžinerijos magistrantūros studijų absolventų skaičius kiekvienam universitetui (gautas susumavus visų toje institucijoje vykdomų informatikos ir informatikos inžinerijos studijų programų absolventų skaičius) pateiktas 14 lentelėje, o absolventų skaičiaus dinamika 2003-2006 metais pateikta 20 pav.

14 lentelė. Magistrantūros studijų absolventų skaičius institucijose

Magistrantūros studijų absolventų skaičiaus dinamika

Institucijos 2001 m.m.

2002 m.m.

2003 m.m.

2004 m.m.

2005 m.m.

2006 m.m.


74 115 126 164 185 162


0 0 15 13 10 6


25 55 52 58 68 77

41


55 53 68 51 75 83


21 18 21 31 22


4 6 7 4 9 15


0 15 28 22 30 21

Bendras informatikos ir informatikos inžinerijos magistrantūros studijų absolventų

skaičius augo. Šį augimą daugiausiai įtakojo didėjantis magistrantūros absolventų skaičius Kauno technologijos universitete, Vilniaus universitete ir Vilniaus Gedimino technikos universitete. Klaipėdos universitete pastebimas magistrantūros absolventų skaičiaus mažėjimas. Didžiausias informatikos ir informatikos inžinerijos magistrantūros absolventų skaičius yra Kauno technologijos universitete.

Informatikos ir informatikos inžinerijos magistrantūros studijų absolventų skaičus

126

15

5268

217

28

164

13

5851

31

4

22

185

10

6875

229

30

162

6

77 83

15 21

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

200


2003 2004 2005 2006

20 pav. Magistrantūros studijų absolventų skaičiaus dinamika

2.1.4.1.3 Doktorantūros studijos

Bendras informatikos ir informatikos inžinerijos doktorantūros absolventų (sėkmingai baigusių doktorantūrą iki kiekvienų metų gruodžio 31 dienos) skaičius kiekvienai institucijai pateiktas 14 lentelėje, o absolventų skaičiaus dinamika 2003-2005 metais atvaizduota 20 pav.

15 lentelė. Doktorantūros absolventų skaičius institucijose

Doktorantūros absolventų (sėkmingai baigusių

doktorantūrą iki nurodytų metų 12 mėn. 31 d.) skaičius

Institucijos

2003 m. 2004 m. 2005 m. Kauno technologijos universitetas (KTU) 4 7 11 Klaipėdos universitetas (KU) 0 0 0

42


1 1 1

Vilniaus universitetas (VU) 0 3 2 Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) 0 0 1 Matematikos ir informatikos institutas (MII) 1 1 1

Didžiausias ir kasmet augantis informatikos ir informatikos inžinerijos mokslo krypčių

doktorantūros absolventų skaičius yra Kauno technologijos universitete. Vilniaus universitete doktorantūros absolventų skaičius yra antras pagal dydį. Matematikos ir informatikos institute ir Vilniaus Gedimino technikos universitete doktorantūros absolventų skaičius yra stabilus, kasmet sėkmingai doktorantūrą baigia po vieną asmenį.

Informatikos ir informatikos inžinerijos doktorantūros absolventų skaičius

4

0

1

0 0

1

7

0

1

3

0

1

11

0

1

2

1 1

0

2

4

6

8

10

12


2003 2004 2005

21 pav. Doktorantūros absolventų skaičiaus dinamika

2.1.4.2 Įdarbinta absolventų pirmaisiais po baigimo metais sektoriaus įmonėse

Šiame skyrelyje pateikiami duomenys, kuriais buvo norima bent dalinai pristatyti absolventų įsidarbinimo būklę. Kaip jau buvo minėta, jokių oficialių šaltinių apie šią būklę nėra. Atlikta apklausa buvo fragmentinė, atlikta Kauno technologijos universitete netaikant mokslinių statistinės apklausos principų. Atsitiktinai parinkus buvusių studentų elektroninio pašto adresus, buvo išsiuntinėta minimalaus turinio anketa, į kurią maždaug pusė studentų atsakė. Be abejo, dauguma adresų priklausė neseniai baigusiems studentams, ir atsakymus daugiausiai atsiuntė tie, kurie gerai mokėsi ir buvo patenkinti studijomis, nors buvo ir tokių, kurie kaip tik pasinaudojo proga išsakyti savo nusivylimą. Ši apklausa vertinga tuo, kad buvo gauta kai kurių komentarų, be to, ji patvirtino tą faktą, kad tarp informatikų nėra bedarbių. Dauguma baigusių magistro studijas dirba IT sektoriaus įmonėse. Tiesa, tyrėjų organizacijose, kurioms priskiriamos aukštojo mokslo studijų institucijos, Matematikos ir informatikos institutas bei Valstybinis informacinės technologijos institutas, dirbo labai mažai apklaustųjų. Tyrėjų organizacijose dirba daugiausiai studijuojantieji doktorantūroje.

Įdomu tai, kad daugelis išreiškė norą mokytis toliau, tačiau nebūtinai doktorantūroje (pavyzdžiui, studijuoti ekonomiką, vadybą ar gilinti technologines žinias). Tai rodo, kad turėtų egzistuoti alternatyvios aukšto lygio studijų formos, kurių dalyviai nebūtinai siektų mokslinių laipsnių. Kitas dažnai pasitaikantis pasiūlymas – studentai norėtų daugiau praktinių

43

užsiėmimų ir užduočių. Taip pat daugelis pageidautų, kad praktikos būtų organizuojamos, o ne paliekamos studentų pasirinkimui, ir kad praktika būtų atliekama didesnėse, patirtį ir savo metodologiją turinčiose organizacijose, kuriose būtų galima ko nors išmokti.

Apklausa patvirtino ir tai, kad daugelis studentų pradeda dirbti jau trečio kurso metu, iš pradžių nebūtinai IT sektoriuje, vėliau palaipsniui pereina į IT sektorių ir IT sektoriaus įmones.

16 lentelė. Magistro studijas baigusių absolventų apklausos duomenys

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

Iš viso

Dirba IT sektoriuje IT įmonėje

3 1 2 4 12 7 6 35

Dirba IT sektoriuje ne IT įmonėje

2 2 3 5 12

Dirba ne IT sektoriuje 1 2 2 5 Dirba aukštojoje mokykloje 1 3 4

Nedirba 1 2 3

Apklaustųjų skaičius 3 1 4 7 19 19 6 59

Baigusių magistro studijas apklausos apie įsidarbinimą duomenys

100% 100%

50%57% 58%

39%

100%

0% 0%

25%29%

16%

28%

0%0% 0% 0%

14%11% 11%

0%0% 0% 0% 0%5%

17%

0%0% 0% 0% 0%5%

11%

0%0%

20%

40%

60%

80%

100%

120%

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Dirba IT sektoriuje IT įmonėje Dirba IT sektoriuje ne IT įmonėje Dirba ne IT sektoriuje Dirba aukštojoje mokykloje Nedirba

22 pav. Baigusių magistro studijas apklausos apie įsidarbinimą duomenys pagal metus

44

Baigusių magistro studijas apklausos apie įsidarbinimą duomenys

59,3%

20,3%

8,5% 6,8% 5,1%

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

60,0%

70,0%

Dirba IT sektoriujeIT įmonėje

Dirba IT sektoriujene IT įmonėje

Dirba ne ITsektoriuje

Dirba aukštojojemokykloje

Nedirba

23 pav. Baigusių magistro studijas apklausos apie įsidarbinimą duomenys

Tiriant nuomones apie įgytą kompetenciją, buvo klausiama, ar bakalauro studijos suteikė žinių ir supratimo, žinių taikymo ir komunikavimo gebėjimų; magistro studijos buvo vertinamos pagal suteiktas žinias ir supratimą, žinių taikymą, komunikavimą, sprendimų priėmimą ir mokymosi įgūdžius. Visi pripažino, kad gavo žinių. Didžiausios spragos pastebimos žinių taikyme, kiek mažesnės komunikavime ir mokymosi įgūdžiuose.

17 lentelė. Kompetencijos, įgytos bakalauro studijų metu

Kompetencijos 2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

Iš viso

Žinios ir supratimas 3 3 7 17 13 5,50 48,5 Žinių taikymas 3 1 3 4 7,5 10 4 32,5 Komunikavimas 2 1 5 13 7 6 34 Apklaustųjų skaičius 3 1 4 7 19 19 6 59

Kompetencijos, įgytos bakalauro studijų metu

100,0%

66,7%

0,0%

100,0%

0,0%

75,0%

25,0%

100,0%

57,1%

89,5%

39,5%

68,4%68,4%

52,6%

36,8%

91,7%

66,7%

100,0%100,0%

75,0% 71,4%

0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0%

100,0%

120,0%

Žinios ir supratimas Žinių taikymas Komunikavimas

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

24 pav. Kompetencijos, įgytos bakalauro studijų metu pagal metus

45

Kompetencijos, įgytos bakalauro studijų metu

82,2%

55,1%57,6%

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

60,0%

70,0%

80,0%

90,0%

Žinios ir supratimas Žinių taikymas Komunikavimas

25 pav. Kompetencijos, įgytos bakalauro studijų metu

18 lentelė. Kompetencijos, įgytos magistrantūros studijų metu

Kompetencijos 2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

Iš viso

Žinios ir supratimas 3 3 7 14 13 5,5 45,5Žinių taikymas 3 2 6 9,5 10 4,5 35 Komunikavimas 3 2 7 12 8 5 37 Sprendimų priėmimas 3 1 7 13 8 4 36 Mokymosi įgūdžiai 3 2 7 12 6 4 34 Apklaustųjų skaičius 3 1 4 7 19 19 6 59

Kompetencijos, įgytos magistrantūros studijų metu

100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

0,0% 0,0% 0,0% 0,0% 0,0%

75,0%

50,0%

25,0%

50,0%

100,0%

85,7%

100,0% 100,0%

50,0%

63,2%68,4%

63,2%68,4%

42,1%

31,6%

91,7%

75,0%83,3%

66,7% 66,7%

100,0%

50,0%

100,0%

73,7%

42,1%

52,6%

0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0%

100,0%

120,0%

Žinios ir supratimas Žinių taikymas Komunikavimas Sprendimų priėmimas Mokymosi įgūdžiai

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

26 pav. Kompetencijos, įgytos magistrantūros studijų metu pagal metus

46

Kompetencijos, įgytos magistrantūros studijų metu

77,1%

59,3%62,7% 61,0%

57,6%

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

60,0%

70,0%

80,0%

90,0%

Žinios irsupratimas

Žinių taikymas Komunikavimas Sprendimųpriėmimas

Mokymosiįgūdžiai

27 pav. Kompetencijos, įgytos magistrantūros studijų metu

Taip pat buvo klausiama, ar absolventai patenkinti studijomis ir turimu darbu. Šios apklausos duomenys pateikti 19 lentelėje, 28 pav. ir 29 pav.

19 lentelė. Ar absolventai patenkinti studijomis ir darbu

Ar absolventai patenkinti:

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

Iš viso

Magistrantūros studijomis 3 1 1 5 13 10 4 37 Bakalauro studijomis 3 1 3 4 12 11 1 35 Darbu 3 3 5,5 11,5 11 2 36 Apklaustųjų skaičius 3 1 4 7 19 19 6 59

Ar absolventai patenkinti studijomis ir darbu?

100,0% 100,0%100,0%

0,0%

25,0%

75,0%71,4%

57,1%63,2%

52,6%

66,7%

16,7%

33,3%

100,0%100,0%

75,0% 78,6%

60,5%68,4%

57,9% 57,9%

0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0%

100,0%

120,0%

Magistrantūros studijomis Bakalauro studijomis Darbu

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

28 pav. Ar absolventai patenkinti studijomis ir darbu (pagal metus)

47

Ar absolventai patenkinti studijomis ir darbu

62,7%

59,3%

61,0%

57,0%

58,0%

59,0%

60,0%

61,0%

62,0%

63,0%

Magistrantūros studijomis Bakalauro studijomis Darbu

29 pav. Ar absolventai patenkinti studijomis ir darbu

Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad šios apklausos negalima vertinti kaip rimto tyrimo, tačiau ji atskleidė kai kuriuos momentus, taip pat parodė, kaip reikėtų tobulinti tokios apklausos vykdymą. Tikrai galima daryti išvadą, kad magistro studijų kokybė KTU yra geresnė, nei bakalauro, tačiau čia be abejo turi įtakos ir tai, kad magistrantai yra daugiau subrendę ir rimčiau žiūri į studijas, tuo pačiu daugiau iš jų ir gauna. Tokius vertinimus būtų tikslinga atlikti kiekvienam studijų moduliui, semestrui ir programai, ir panaudoti tą informaciją studijų kokybės tobulinimui. Tačiau esama studijų sistema yra pernelyg sustabarėjusi ir inertiška, kad būtų galima greitai ką nors pakeisti, todėl studijų tobulinimas gali vykti tik geranoriškomis atskirų dėstytojų pastangomis.

2.1.4.3 Įdarbinta tyrėjų sektoriaus įmonėse

Absolventų įdarbinimas tyrėjų sektoriaus įmonėse nėra gausus. Pavyzdžiui, atliktos dalinės apklausos metu iš 59 apklaustų absolventų 4 magistrantai dirbo universitetuose, bet dėl mažos imties šie skaičiai gali būti padidinti.

Didesnis yra įdarbinamų apsigynusių daktarų procentas. Pavyzdžiui, VDU 2006 metais įdarbinta pusė apsigynusių doktorantų. Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus duomenimis, 2003–2005 m. iš 155 doktorantų, baigusių ir apgynusių daktaro disertacijas, 94 dirba Vilniaus universitete. Tačiau dalis studijuojančių doktorantūroje nesieja savo ateities su darbu universitete, kadangi pasirinkę verslą ar išvykę į užsienį gali padaryti geresnę karjerą.

2.1.5 TYRĖJŲ SKAIČIAUS DINAMIKA

Informacija apie tyrėjų skaičiaus dinamiką buvo gauta iš Matematikos ir informatikos instituto, kaupiančio kasmetines mokslo ir studijų institucijų mokslinės ir su ja susijusios kitos veiklos ataskaitas.

Vertinant tyrėjų skaičiaus dinamiką, nagrinėti tokie mokslo ir studijų institucijų, dirbančių informacinių technologijų sektoriui aktualiose tematikose, padaliniai:

1. Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakultetas; 2. Klaipėdos universiteto (KU) Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas;

48

3. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fundamentinių mokslų fakultetas;

4. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultetas ir Kauno humanitarinis fakultetas;

5. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakultetas; 6. Šiaulių universiteto (ŠU) Fizikos ir matematikos fakultetas ir Technologijos

fakultetas; 7. Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Matematikos ir Informatikos

fakultetas; 8. Matematikos ir informatikos institutas (MII).

Skaičiuojant tyrėjų skaičiaus dinamiką institucijose buvo naudojama informacija apie tyrėjų užimtų etatų skaičių, kuris ir laikomas tyrėjų skaičiumi.

Bendras tyrėjų skaičius institucijose ir šio skaičiaus dalį sudarantis dėstytojų skaičius 2003-2005 metais pateiktas 20 lentelėje ir grafiškai atvaizduotas 30 pav.

20 lentelė. Tyrėjų užimtų etatų skaičiaus dinamika nagrinėtose institucijose

Tyrėjų užimtų etatų skaičius

KTU KU VGTU VU VDU ŠU VPU MII

dėstytojai 106,75 37,15 130,1 112,5 21,45 98,22 29,79 0 2003 m.

iš viso 159,93 37,15 163,71 157,01 28,95 103,97 31,74 158,65

dėstytojai 90,5 38,3 137,95 126,25 22 100,85 29,8 0 2004 m.

iš viso 98,5 38,3 147,45 132,5 24,5 103,85 31,55 86

dėstytojai 102 39,45 161,85 131 21,6 93,4 47,73 0 2005 m.

iš viso 110 39,95 176,35 137,75 24,1 97,3 49,48 120,5

Didžiausias bendras nagrinėtų institucijų tyrėjų skaičius yra Vilniaus Gedimino

technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakultete, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete bei Kauno humanitariniame fakultete, Matematikos ir informatikos institute bei Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultete. Tačiau Matematikos ir informatikos institute visi tyrėjai yra mokslininkai, dėstytojų nėra. Tuo tarpu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakultete dėstytojų skaičius yra didžiausias, lyginant su kitų nagrinėtų institucijų dėstytojų skaičiumi.

49

Tyrėjų užimtų etatų skaičiaus dinamika, nagrinėtose institucijose, rengiančiose specialistus IT sektoriui

KTU

KTU

KTUKTU KTU

KTU

KU KU KU KU KU KU

VGTU

VGTU

VGTUVGTU

VGTUVGTU

VU

VU

VU VU VUVU

VDUVDU VDU VDU VDU VDU

ŠU ŠU ŠU ŠUŠU ŠU

VPU VPU VPU VPUVPU VPU

MII

MII

MII

MII

MII

MII

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

200

dėstytojai iš viso dėstytojai iš viso dėstytojai iš viso

Tyrėjų užimtų etatų 2003 m. Tyrėjų užimtų etatų 2004 m. Tyrėjų užimtų etatų 2005 m.

30 pav. Tyrėjų užimtų etatų skaičiaus dinamika

Bendras tyrėjų skaičius nagrinėtose institucijose, rengiančiose specialistus IT sektoriui, bei tyrėjų skaičiaus detalizavimas pagal mokslo laipsnį ir pedagoginį vardą 2003 metais pateiktas 21 lentelėje. 31 paveiksle pateiktas grafinis dėstytojų skaičiaus detalizavimas pagal mokslo laipsnį ir pedagoginį vardą 2003 metais.

21 lentelė. Tyrėjų skaičius pagal mokslo laipsnį ir pedagoginį vardą 2003 m.

Institucijos, kurių padaliniai rengia specialistus sektoriui Tyrėjų tipas KTU KU VGTU VU VDU ŠU VPU MII

dėstytojai 106,75 37,15 130,1 112,5 21,45 98,22 29,79 0 Bendras tyrėjų užimtų etatų skaičius mokslininkai 53,18 0 33,61 44,51 7,5 5,75 1,95 158,65

dėstytojai 77,75 25,1 112,7 90,5 16,46 47,2 21,79 0 Bendras mokslininkų skaičius mokslininkai 3,5 0 6 5 1,5 0,75 1,95 75

dėstytojai 5,25 5,6 20,8 14,5 5,06 6,75 3,9 0 Prof. hab.dr. mokslininkai 0 0 1 1 0 0,5 0,75 22,5

dėstytojai 1 0 0 1 1 0 0 0 Doc.hab.dr. mokslininkai 0 0 0 0 0 0 0 1

dėstytojai 0 0 1,65 0,5 0 0,5 0 0 Hab.dr. mokslininkai 0 0 0 0 0 0 0 5

dėstytojai 1 0 0 0 0,15 0 1,52 0 Prof.dr. mokslininkai 0 0 0 0 0 0 0 0

dėstytojai 55 11,65 56,35 55 4,95 29,85 13,62 0 Doc.dr mokslininkai 1,5 0 0 0,5 0,5 0,25 1,2 16,5

dėstytojai 15,5 7,85 33,9 18,5 5,3 10,1 2,25 0 Dr. mokslininkai 2 0 5 3,5 1 0 0 30

50

Dėstytojų pasiskirstymas nagrinėtose institucijose pagal mokslo laipsnį ir pedagoginį vardą 2003 m.

5.25 5.6

20.8

14.5

5.06 3.91 0 0 1 1 0 00 0 1.65 0.5 0 0.5 01 0 0 0 0

55

11.65

56.35 55

29.85

13.6215.5

7.85

33.9

18.5

5.3

10.1

2.256.75

1.520.15

4.95

0

10

20

30

40

50

60

KTU KU VGTU VU VDU ŠU VPU

Prof. hab.dr Doc.hab.dr Hab.dr. Prof.dr. Doc.dr Dr.

31 pav. Dėstytojų pasiskirstymas pagal mokslo laipsnį ir pedagoginį vardą 2003 m.

Galima pastebėti, kad beveik visose nagrinėtose institucijose (išskyrus Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultetą) didžiausias yra docento pedagoginį vardą turinčių dėstytojų skaičius. Po to seka daktaro mokslo laipsnį turinčių, bet pedagoginio vardo neturinčių dėstytojų skaičius bei profesoriaus pedagoginį vardą turinčių dėstytojų skaičius.

2.1.6 STUDIJŲ PROGRAMOS TURINIO ATITIKTIS STUDIJŲ PROCESO POREIKIAMS

2.1.6.1 Dalinės studijos užsienyje

Surinkti duomenis apie studentų mobilumą taip pat pasirodė keblu. Nors visos institucijos stengiasi pasigirti savo dalyvavime studentų ir dėstytojų apsikeitimo programose, jų pateikiamus duomenis sunku palyginti. Kaip pavyzdį 22 lentelėje pateikiame fragmentišką informaciją apie KTU, VU ir ŠU SOCRATES/ERASMUS 2001-2006 metų IT srities studentų mainus. Atvykstančių studentų skaičiai yra nykstamai maži (pavyzdžiui, į KTU 2001-2006 metais neatvyko nei vienas IT studentas). Iš apklaustųjų studentų (2.2.4.2 skyrelyje) užsienyje buvo mokęsi tik 4 studentai ir vienas buvo dirbantis užsienyje IT sektoriuje IT įmonėje. Daugelį studentų labiau domina geros mokymosi ir darbo sąlygos Lietuvoje, nei užsienyje, tačiau tam tikras procentas yra norinčių bent laikinai išvykti.

22 lentelė. KTU, VU ir ŠU IT studentų dalyvavimas SOCRATES/ERASMUS programose 2001-2006 metais

Išvykusių studentų skaičius 2001-2002

2002-2003

2003-2004

2004-2005

2005-2006

KTU Informatikos fakultetas 12 8 10 19 14

VU matematikos informatikos fakultetas

? ? ? 18 ?

ŠU matematikos ir informatikos fakultetas

? ? ? 0 3

51

Norint surinkti išsamią informaciją, kokia išvykimų nauda ir kaip toliau klostosi išvykusiųjų karjera, reikėtų daryti tai sistemingai ir panaudoti tobulinant studijas.

2.1.6.2 Praktika

Šiame skyrelyje pateikiama informacija apie IT studijų institucijų vykdomas praktikas remiantis AIKOS ir šiek tiek pačių institucijų duomenimis, tačiau negalime teigti, kad ji tikrai yra teisinga ir pilna, kadangi buvo pastebėta neatitikimų. Be to, informacija pateikiama prastai, pavyzdžiui, atidarius studijų programos aprašymą AIKOS sistemoje, nepateikiamas jos pavadinimas. Praktika nėra įtraukta į visas studijų programas, kai kur jos apimtis yra maža. Tiesa, daugelis IT studentų dirba ir turi puikią praktiką, taigi spraga daugeliu atvejų neegzistuoja. Ir atvirkščiai, į studijų programas įtraukta praktika kartais vykdoma tik formaliai.

23 lentelė. Praktika studijų programose

Programos kodas

Programos pavadinimas M ar B

Suteikiama kvalifikacija

Praktika (kreditai)

KTU 1. 62107T104 Informacinių sistemų

inžinerija M Informatikos

inžinerijos magistras, inžinierius

-

2. 62107T105 Vienlustės sistemos M Informatikos inžinerijos magistras

-

3. 62107T103 Informacinės technologijos M Informatikos inžinerijos magistras

-

4. 62107T107 Nuotolinio mokymosi informacinės technologijos

M Informatikos inžinerijos magistras

-

5. 62107T101 Programų sistemų inžinerija M Informatikos inžinerijos magistras

12

6. 61209P104 Informatika B Informatikos bakalauras

8

7. 62109P104 Informatika M Informatikos magistras

-

8. 61207T101 Informacinės technologijos Informatikos inžinerijos bakalauras

-

KU 1. 61207T103 Informatikos inžinerija B Informatikos

inžinerijos bakalauras

-



-

52

VU 1. 61209P108 Informatika B Informatikos

bakalauras -

2. 61209P110 Programų sistemos B Informatikos bakalauras

-

3. 61209P111 Bioinformatika B Informatikos bakalauras

12

4. 61209P101 Verslo informatika B Informatikos bakalauras

2

5. 62109P101 Verslo informatika M Informatikos magistras

-


-

7. 62109P111 Kompiuterinis modeliavimas M Informatikos magistras

-

8. 62409P101 Programų sistemos M Informatikos magistras

12

VGTU 1. 62407T104 Informacinių sistemų

inžinerija M Informatikos

inžinerijos magistras

2


2

3. 61207T104 Informacinių sistemų inžinerija

B Informatikos inžinerijos bakalauras

6



-

5. 61209P109 Inžinerinė informatika B Informatikos bakalauras

9

6. 62109P107 Inžinerinė informatika M Informatikos magistras

2

VDU 1. 61209P107 Informatika B Informatikos

bakalauras -

2. 62109P108 Taikomoji informatika M Informatikos magistras

-


-

4. 62109P112 Elektroninis verslas M Informatikos magistras

-

ŠU 1. 61207T102 Informacinės technologijos B Informatikos


4

2. 61207T105 Informatikos inžinerija B Informatikos inžinerijos bakalauras

-

http://www.aikos.smm.lt/aikos/webdriver.exe?kalba=lt&kodas=61207T104&MIval=/Programa.html�


53


4


4


-

6. 62109P102 Informatika M Informatikos magistras, mokytojas

6

VPU 1. 62109P103 Informatika M Informatikos

magistras, mokytojas

4


2

24 lentelė. Bakalauro studijose organizuojamos praktikos kreditų skaičius

KTU KU VU VGTU VDU ŠU VPU Praktikos kreditų skaičius 8 0 14 15 0 12 2 Studijų programų skaičius 2 2 4 2 1 4 1 Kreditų skaičius programai 8 0 4,6 7,5 0 4 2

Bakalauro studijose organizuojamos praktikos kreditų skaičius

8

2

8

0

2

0

14

44,6

15

2

7,5

01

0

12

4 4

21

2

0

2

4

6

8

10

12

14

16

Praktikos kreditų skaičius Studijų programų skaičius Kreditų skaičius programai


32 pav. Bakalauro studijose organizuojamos praktikos kreditų skaičius

25 lentelė. Magistrantūros studijose organizuojamos praktikos kreditų skaičius

KTU KU VU VGTU VDU ŠU VPU Praktikos kreditų skaičius 12 0 12 6 0 12 2 Studijų programų skaičius 6 1 4 4 3 4 1 Kreditų skaičius programai 2,4 0 3 1,5 0 3 2

54

Magistrantūros studijose organizuojamos praktikos kreditų skaičius

12

6

2

0

1

0

12

4

3

6

4

1,5

0

3

0

12

4

3

2

1

2

0

2

4

6

8

10

12

14

Praktikos kreditų skaičius Studijų programų skaičius Kreditų skaičius programai


33 pav. Magistrantūros studijose organizuojamos praktikos kreditų skaičius

2.1.6.3 Baigiamieji darbai

Šiame skyrelyje pateikiami baigiamiesiems darbams skiriami kreditai. Verta paminėti, kad baigiamieji darbai yra visose studijų programose, išskyrus keletą (dvi KU, viena ŠU, viena VPU, tačiau tai gali būti ir klaida). Tačiau baigiamiesiems darbams skiriamas kreditų skaičius nėra vienodas ir galėtų būti didesnis. Ypač mažai kreditų skiriama bakalaurams.

26 lentelė. Baigiamieji darbai studijų programose

Programos kodas

Programos pavadinimas M ar B

Suteikiama Kvalifikacija

Baigiamasis darbas (kreditai)

KTU 1. 62107T104 Informacinių sistemų inžinerija M Informatikos

inžinerijos magistras, inžinierius

16

2. 62107T105 Vienlustės sistemos M Informatikos inžinerijos magistras

20


16



16

5. 62107T101 Programų sistemų inžinerija M Informatikos inžinerijos magistras,

12


8

55


16

8. 61207T101 Informacinės technologijos Informatikos inžinerijos bakalauras

6

KU 1. 61207T103 Informatikos inžinerija B Informatikos


6


-


-

VU 1. 61209P108 Informatika B Informatikos

bakalauras 5

2. 61209P110 Programų sistemos B Informatikos bakalauras

5

3. 61209P111 Bioinformatika B Informatikos bakalauras

5

4. 61209P101 Verslo informatika B Informatikos bakalauras

8


17


20

7. 62109P111 Kompiuterinis modeliavimas M Informatikos magistras

18

8. 62409P101 Programų sistemos M Informatikos magistras

20

VGTU 1. 62407T104 Informacinių sistemų inžinerija M Informatikos

inžinerijos magistras

20


20

3. 61207T104 Informacinių sistemų inžinerija B Informatikos inžinerijos bakalauras

8



16

5. 61209P109 Inžinerinė informatika B Informatikos bakalauras

8

6. 62109P107 Inžinerinė informatika M Informatikos magistras

20

VDU 1. 61209P107 Informatika B Informatikos

bakalauras 10


56

2. 62109P108 Taikomoji informatika M Informatikos magistras

20


20

4. 62109P112 Elektroninis verslas M Informatikos magistras

20

ŠU 1. 61207T102 Informacinės technologijos B Informatikos


4

2. 61207T105 Informatikos inžinerija B Informatikos inžinerijos bakalauras

-


6


6

5. 62109P110 Informatika M Informatikos magistras,

20

6. 62109P102 Informatika M Informatikos magistras, mokytojas

14

VPU 1. 62109P103 Informatika M Informatikos

magistras, mokytojas

20


-

27 lentelė. Bakalauro studijų baigiamojo darbo kreditų skaičius

KTU KU VU VGTU VDU ŠU VPU Baigiamojo darbo kreditų skaičius

14 6 23 15 10 12 0

Studijų programų skaičius 2 2 4 2 1 4 1 Kreditų skaičius programai 7 3 5,75 7,5 10 3 0

57

Bakalauro studijų baigiamųjų darbų kreditų skaičius

14

2

76

23

23

45,75

15

2

7,5

10

1

10

12

43

01

00

5

10

15

20

25

Baigiamojo darbo kreditųskaičius

Studijų programų skaičius Kreditų skaičius programai


34 pav. Bakalauro studijų baigiamojo darbo kreditų skaičius

28 lentelė. Magistro studijų baigiamojo darbo kreditų skaičius

KTU KU VU VGTU VDU ŠU VPU Baigiamojo darbo kreditų skaičius 96 0 67 76 60 34 20 Studijų programų skaičius 6 1 4 4 3 2 1 Kreditų skaičius programai 16 0 16,75 19 20 17 20

Magistrantūros studijų baigiamųjų darbų kreditų skaičius

96

6

16

0 1 0

67

4

16,75

76

4

19

60

3

20

34

48,5

20

1

20

0

20

40

60

80

100

120

Baigiamojo darbo kreditų skaičius Studijų programų skaičius Kreditų skaičius programai


35 pav. Magistro studijų baigiamojo darbo kreditų skaičius

58

2.1.6.4 Metodinė ir materialinė bazė

Metodinės bazės pagrindą sudaro vadovėliai, mokomosios knygos ir elektroniniu būdu pateikiama mokymo medžiaga. Deja, tokią informaciją surinkti taip pat labai sunku, nes ji dažniausiai pateikiama apibendrinta fakultetams, bet ne studijų programoms. Kaip pavyzdį pateikiame KTU informatikos fakultete 2002-2006 metais išleistų knygų sąrašą. Skaičiai atrodo labai maži, bet tai nesunku paaiškinti tuo, kad dėstytojai visiškai neskatinami rašyti vadovėlių. Be to, daugelis mokymo medžiagos egzistuoja elektroniniame pavidale, kurį žymiai lengviau atnaujinti. IT srityje toks atnaujinimas reikalingas kone kas metai, todėl knygų rašymas nėra pats efektyviausias mokymo medžiagos pateikimo būdas. Informacijos apie elektroniniu būdu teikiamą medžiagą, be lokalių serverių, kurie yra prieinami tik jų vartotojams, bei KTU ir VGTU teikiamo nuotolinio IT technologijų kurso, informacijos apie kitus nuotoliniu būdu vedamus IT modulius nepavyko rasti. Nors yra žinoma, kad šiais metais vykdoma eilė projektų, skirtų mokymo medžiagos atnaujinimui ir parengimui teikti nuotoliniu būdu.

29 lentelė. KTU mokomosios knygos ir vadovėliai (vienetais), išleisti 2002-2006 metais

Studentų skaičius Monografijų Vadovėlių ir mokomųjų knygų

KTU Informatikos fakultetas 2006 1938 1.50 5,62 2005 2125 0,00 10,13 2004 2055 1,00 9,05 2003 2039 1,00 27,43 2002 1773 1,14 17,00

Dėstytojų atlyginimai turėtų būti didinami (36 pav.), o krūviai turėtų būtų mažesni (30

lentelė). Dėl to sutaria įvairios oficialios institucijos. Pavyzdžiui, Lietuvos mokslo sąjungos dokumentuose [LMS] pateikiama tokia medžiaga:

36 pav. Vidutinių atlyginimų dinamika litais (Universitetų dėstytojų ir mokslininkų

atlyginimai nedidinami jau ketveri metai)

59

30 lentelė. Dėstytojų krūviai KTU 2005-2006 m.m.

IT srities dėstytojų krūviai ir atlyginimai atitinka kitų sričių, todėl atskira analizė nėra

reikalinga, be to, finansinius aukštojo mokslo institucijų aspektus labai gerai išanalizavo valstybės kontrolė [LRVK, 2007]. Galima būtų paminėti tokius faktus, kad jų nuomone universitetai gauna tik dalį jiems reikalingų lėšų, 90 procentų materialinės bazės turi būti atnaujinta, ir pan.

2.1.6.5 Dėstytojų ir mokslininkų kvalifikacija bei kompetencija

Šiame skyrelyje pateikiama informacija susišaukia su 2.2.5 skyreliu, tačiau čia pateikiami naujesni (tiesa, fragmentiški, vieno universiteto, tačiau kitose institucijose būtų panašiai) duomenys, rodantys, kad dėstytojų ir mokslininkų kvalifikacija auga. Tiesa, yra kita problema: didesnę kvalifikaciją turi senesnio amžiaus dėstytojai, taigi kvalifikacijos gerinimas yra labai svarbi problema.

Vėl reikia paminėti, kad išskirti IT dėstytojus informacijos šaltiniuose sunku, todėl išsamesnę analizę per tokį trumpą laiką atlikti buvo neįmanoma ir kažin, ar verta.

31 lentelė. Dėstytojų ir mokslininkų kompetencija (etatais)

Stud. skaičius

Iš viso dėstytojų

Prof. Docentų Lektorių asistentų

Mokslo darbuot.

Kitų darbuot.

KTU Informatikos fakultetas 2006 1938 111.73 14.75 46.75 50.25 8.5 88.25 2005 2125 102.75 9.25 52.25 41.25 8.0 67.25 2004 2055 93.00 8.25 50.5 34.25 8.5 42.25 2003 2039 90.75 7.25 54.00 29.50 5.0 47.00 2002 1773 89.25 6.25 53.00 30.00 3.5 38.25

2.1.7 SPECIALISTŲ PARENGIMO ATITIKTIS DARBO RINKOS POREIKIAMS

Šiame skyrelyje pateikiama verslo atstovų nuomonė remiantis [SMM, 2002] pateikiama informacija, tačiau iš kontaktų su verslo atstovais galima spręsti, kad ji yra nepasikeitusi.

Kaip vertinamas informatikos specialistų skaičiaus augimas? Tik truputį daugiau negu pusė (51%) IT įmonių, įvertindamos paskutinių metų

permainas, mano, kad yra rengiama pakankamai informatikų su aukštuoju išsilavinimu, bet tai nereiškia, kad informatikų rinkai pakanka ir kad jų nereikės dar daugiau ateityje.

60

Lietuvos smulkiose ir vidutinėse IT įmonėse dirba daug darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu (71%). IT specialistų, baigusių AM, skaičius tokioje įmonėje sudaro apie 44% nuo visų darbuotojų. IT specialistų, kurie yra baigę informatikų AM studijų programas, skaičius sudaro apie 32% nuo visų įmonėje dirbančių darbuotojų skaičiaus. Informatikų parengimo kokybe patenkinti 55% apklaustų įmonių. Apklaustas įmones labiausiai tenkina VU ir KTU specialistų kvalifikacija (viena iš priežasčių yra ta, kad šie du universitetai daugiausia parengia IT specialistų). Kad yra teigiami kokybiniai poslinkiai per paskutiniuosius penkerius metus, ruošiant informatikus su AM diplomais, pripažino 61.5% įmonių. Daugiau „ne“ atsakė didesnės įmonės, kuriose specialistams keliami aukštesni reikalavimai dėl jų žinių ir gebėjimų.

Kaip vertinamas informatikų gebėjimų augimas? Įmonės savo atsakymuose į klausimą, kokių gebėjimų ir dalykų žinių labiausiai trūksta

informatikams, atsakė, kad labiausiai trūksta patirties (mokėjimo pritaikyti įgytas žinias praktikoje). Iš tikrųjų, tiek universitetų, tiek kolegijų studijų programose šalia švietimo neturi būti ignoruojamas lavinimas (angl. Education & Training). Būtų klaidinga manyti, kad lavinimas (training) svarbesnis kolegijoms, bet ne universitetams.

Antra grupė trūkumų – informatiko individualių savybių lavinimas. Darbdaviai nurodo kad pasigenda:

mokėjimo dirbti komandoje (darbo grupėje); mokėjimo bendrauti; mokėjimo sistemingai mąstyti; gebėjimo savarankiškai dirbti; gebėjimo atnaujinti žinias; gebėjimo įvertinti ekonomiškumo ir laiko faktorius.

Darbdaviai akcentuoja, kad šių savybių lavinimas AM yra tęstinis ir jam turi būti skirtas tinkamas dėmesys, kuris atsispindėtų ir studijų programose.

Trečia grupė – teorijos žinių trūkumai šiuose dalykuose: IT projektų vadybos (valdymo); informacinių sistemų kūrimo; interneto tinklapio architektūros planavimo; techninės užduoties specifikavimo; mokslinio tyrimo pradmenų; kokybės valdymo.

Taip pat nurodo, kad turi būti atsisakyta studijų programose pasenusių arba tokių dalykų, kurie informatikų veiklai nėra būdingi.

Priimdami į darbą informatikus darbdaviai daugiausiai dėmesio kreipia į šiuos dalykus: žinių ir gebėjimų visumą; norą dirbti, mokytis ir tobulėti; sugebėjimą bendrauti, dirbti grupėje, suvokti užduotis; iniciatyvumą ir atsakingumą; kokią AM, kokią specialybę ir kaip baigė; ankstesnio darbo patirtį; rekomendacijas; testų duomenis.

Visa tai rodo, kad darbdaviams rupi ir priimamų specialistų žinios, ir gebėjimas panaudoti žinias, ir daugelis asmeninių žmogaus sugebėjimų.

Kas trukdo informatikų skaičiaus ir gebėjimų augimui? Darbdaviai mano, kad AM sėkmingai veiklai trukdo šie dalykai: rengiant specialistus, nepaisoma rinkos ir verslo poreikių;

61

universitetuose per mažai skiriama dėmesio gebėjimams pritaikyti žinias praktikoje (lavinimui), neišspręstos problemos dėl studentų praktikos IT įmonėse, silpni ryšiai su IT įmonėmis;

mokymo procesas nelankstus, trūksta greičio ir veržlumo; dėstytojai per mažai dalyvauja veikloje, kuri būdinga verslui, nevykdo didelių projektų

bei neturi pakankamos praktinės patirties, todėl ryškus AM absolventų šių gebėjimų trūkumas;

trūksta jaunų kvalifikuotų dėstytojų; dabartinė dėstytojų materialinio skatinimo sistema turi neigiamą įtaką dėstymo

kokybei; nepakankamos investicijos į dėstytojų žinias ir kvalifikaciją; garbus amžius, perdėtos ambicijos; per didelės studentų grupės; studentų praktikos darbai labai formalizuoti ir per trumpi; studentai per mažai supažindinami su naujausiais IT produktais; silpna AM materialinė ir techninė bazė. Įmonės ir firmos savo anketose neužsimena apie jaunų specialistų programavimo

įgūdžius, šių technologijų žinojimą ir įvaldymą. Tai galėtų reikšti, kad ruošiamų programuotojų lygis iš esmės patenkina darbdavių poreikius. Tačiau situaciją analizuojant giliau, matyti, kad Lietuvos IT firmos sprendžia uždavinius, kuriuose reikia palyginus nesudėtingų programavimo ir programavimo technologijų žinių. Uždaviniai, kuriuose reikėtų naudoti visą šiuolaikinį programavimo potencialą, yra palyginus reti. Firmų veikloje dominuoja finansų apskaitos, buhalteriniai, kiti su administravimu susiję uždaviniai.

Reziumuojant įmonių poreikius, ir jų patirtį dirbant su tik ką baigusiais aukštąsias mokyklas studentais, informatikų gebėjimai turėtų apimti sąrašą specializacijų, kurių darbo rinkoje pasigenda darbdaviai (informatikos turinio požiūriu):

IT projektų vadovai; programinės įrangos projektų vadovai; programinės įrangos architektai; duomenų bazių administratoriai; IT saugumo sistemų specialistai; kokybės vadybininkai, testuotojai; IT sistemų auditoriai; integruotų IS projektų specialistai; kompiuterinių tinklų specialistai; vartotojo interfeiso projektavimo specialistai; automatizuotos įrangos projektavimo specialistai; interneto ir multimedia dizainerių; specifinių operacinių sistemų ir platformų (LINUX, UNIX ir kt.) administratoriai; žinių vadybos ir programavimo specialistai.

62

2.2 INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS MOKSLO SISTEMOS

APŽVALGA

2.2.1 VYKDOMŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKA IR JŲ ATITIKTIS DABARTINIAMS IR

ATEITIES MOKSLO IR VERSLO POREIKIAMS

2.2.1.1 Metodika


a. Informacinių technologijų sektoriaus mokslo sistemos ribos yra apibrėžtos negriežtai, jas galima traktuoti gana skirtingai. Ypač sunku nubrėžti ribas, skiriančias IT tyrimus nuo taikomosios matematikos ir nuo informacijos mokslų.

b. Nėra patikimų (oficialiai įteisintų) šaltinių, vadovaujantis kuriais būtų galima nustatyti, kokie mokslo tyrimai informacinių technologijų sektoriuje iš tiesų yra vykdomi Lietuvoje. Mokslo ir studijų institucijų vykdomų temų oficialūs pavadinimai tik iš dalies atspindi tikrąjį vykdomų tyrimų pobūdį. Mokslo publikacijų bazėje publikacijai yra priskiriama tik vienas mokslo krypties kodas, dėl ko žymi dalis straipsnių, susijusių su taikomojo pobūdžio tyrimais, yra priskiriami ne informatikai ar informatikos inžinerijai, bet medicinai, transportui ar kitoms mokslo šakoms.

c. Oficialaus mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikatoriaus numatytas informatikos ir informatikos inžinerijos skaidymas į šakas nedera nei su priimtais tarptautiniais standartais de facto (ACM, IEEE ir kt.), nei su Lietuvoje vykdomų tyrimų pobūdžiu. Todėl pasinaudoti šiame darbe šiuo klasifikatoriumi neįmanoma.

Išvardintos metodinio pobūdžio problemos buvo sprendžiamos šitaip:

a. Informacinių technologijų sektoriaus mokslo sistemai buvo priskirti tyrimai šiais klausimais:

i. programavimas kompiuteriams, įskaitant programavimo kalbas, metodus ir metodikas;

ii. kompiuterių sisteminė programinė įranga, įskaitant operacines sistemas, programavimo kalbų transliatorius ir kitą kompiuteriams veikti reikalingą programinę įrangą,

iii. programų sistemų inžinerija; iv. informacinių sistemų inžinerija; v. duomenų saugojimo ir organizavimo kompiuteriuose klausimai;

vi. skaičiavimų teorija, įskaitant algoritmų teoriją, formaliųjų kalbų teoriją, automatų teoriją, programų analizę ir kai kuriuos matematinės logikos klausimus;

vii. kompiuterinė matematika, įskaitant lygiagrečiuosius skaičiavimus ir su kompiuteriniais skaičiavimais susijusius skaičiavimo matematikos, diskrečiosios matematikos, tikimybių teorijos ir matematinės statistikos klausimus;

viii. žmogaus ir kompiuterio sąveikos klausimai, įskaitant informacijos pateikimo žmogui būdus bei metodus;

ix. kompiuterinės technologijos, įskaitant simbolinius perdirbimus, kompiuterinę grafiką, tekstų apdorojimą, atpažinimo procesų teoriją,

63

vaizdinės ir garsinės informacijos apdorojimą, signalų apdorojimą; kompiuterinį modeliavimą, kompiuterinį projektavimą, ir dirbtinio intelekto technologijas;

x. skaičiavimo technikos ir kompiuterių tinklų teorija; xi. informacinė etika ir kompiuterinė etika;

xii. informatikos teisė; xiii. taikomosios informatikos šakos, t.y. IT taikymai menuose, medicinoje,

inžinerijoje, teisėje, statyboje, transporte, energetikoje ir kt. Tai reiškia, jog bandyta apimti visus su informatika ar informacinėmis

technologijomis susijusius tyrimus, vykdomus Lietuvoje.

b. Siekiant nustatyti, kokie tyrimai yra vykdomi Lietuvoje, buvo peržiūrėtos (pagal pateiktus raktinius žodžius) per paskutinius tris metus publikacijų bazėje įregistruotos šių mokslo ir studijų institucijų (padalinių) publikacijos:

i. Matematikos ir informatikos instituto (MII) atpažinimo procesų, duomenų analizės, operacijų tyrimo, informatikos metodologijos, optimizavimo, programų sistemos inžinerijos ir sistemų analizės skyrių. technologinių procesų valdymo ir kompiuterinės lingvistikos grupių, kompiuterių tinklų laboratorijos.

ii. Kauno medicinos universiteto (KMU) Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto, Kardiologijos instituto, Biomedicininių tyrimų instituto, Kardiologijos klinikos, Akių ligų klinikos ir Farmacijos fakulteto kineziologijos ir sporto medicinos katedros.

iii. Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto, Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto procesų valdymo, taikomosios elektronikos ir valdymo technologijų katedrų, Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto elektronikos inžinerijos ir signalų apdorojimo katedrų, Mechanikos ir mechatronikos fakulteto gamybos sistemų ir inžinerinės grafikos katedrų, Informacinių technologijų plėtros instituto, Biomedicininės inžinerijos instituto, Skaičiuojamųjų technologijų centro ir Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centro.

iv. Klaipėdos universiteto (KU) Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto informatikos katedros.

v. Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) Sporto biomedicinos fakulteto.

vi. Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) Informacijos technologijų instituto.

vii. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Valstybinio valdymo fakulteto informatikos ir statistikos katedros, Žinių visuomenės valdymo instituto.

viii. Šiaulių universiteto (ŠU) Matematikos ir informatikos fakulteto informatikos katedros, Technologijos fakulteto elektronikos ir IT katedrų.

ix. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto informatikos, kompiuterijos, matematinės informatikos ir programų sistemų katedrų, Ekonomikos fakulteto ekonominės katedros, Kauno humanitarinio fakulteto informatikos katedros, Tarptautinio žinių ekonomikos ir žinių vadybos centro.

x. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fundamentinių mokslų fakulteto informacinių sistemų, informacinių technologijų grafinių sistemų ir inžinerinės grafikos katedrų, Elektronikos fakulteto

64

elektroninių sistemų ir kompiuterių inžinerijos katedrų, Statybos fakulteto statybos technologijos ir vadybos, statybos ekonomikos ir nekilnojamo turto vadybos katedrų, Internetinių ir intelektualiųjų technologijų instituto ir Atvirojo kodo instituto.

xi. Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Matematikos ir informatikos fakulteto informacinių technologijų, informatikos, matematikos ir informatikos didaktikos katedrų, Fizikos ir technologijos fakulteto teorinės fizikos ir kompiuterijos katedros.

xii. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto taikomosios informatikos katedros ir Humanitarinių mokslų fakulteto kompiuterinės lingvistikos centro.

Duomenis apie savo atliekamus tyrimus taip pat pateikė Valstybinis informacinės technologijos institutas (VITI). Papildomai buvo domėtasi mokslo ir studijų institucijų vykdomais užsakomaisiais ir kitais eksperimentinės plėtros projektais, tačiau tam jokios sisteminės procedūros naudota nebuvo ir todėl surinkti duomenys yra labai neišsamūs.

c. Mokslo tyrimams klasifikuoti, atsižvelgiant į ACM klasifikatoriaus struktūrą ir į atliekamų tyrimų pobūdį, buvo parengtas informatikos ir informatikos inžinerijos mokslo šakų sąrašas (žr. 1 lentelę). Šis sąrašas nėra idealus, skaidymas į šakas nėra iki galo išbaigtas. Pavyzdžiui, medicinos informatikai priskirti ir tyrimai, susiję su IT panaudojimu kompiuterizuojant medicinines įstaigas (medicininės informacinės sistemos), ir tyrimai, susiję su IT panaudojimu kardiologijoje, onkologijoje ir kitose medicinos srityse. Kompiuteriniam sudėtingų sistemų bei procesų modeliavimui ir valdymui priskirti darbai susiję ir su techninių, ir su ekonominių, ir su kitokio pobūdžio sudėtingų sistemų bei procesų kompiuteriniu modeliavimu ir valdymo. Panašiai yra ir su kitomis klasifikatoriuje pateiktomis šakomis. Nepaisant šių akivaizdžių klasifikatoriaus trūkumų, mūsų nuomone, jis leidžia susidaryti objektyvesnį ir išsamesnį vaizdą apie Lietuvoje atliekamų tyrimų struktūrą, negu tai būtų galima padaryti panaudojus oficialų mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikatorių.

d. Lietuvoje atliekamų IT tyrimų (žr. 1 lentelę) apimtys yra labai skirtingos. Kai kuriose tyrimų šakose dirba pavieniai mokslininkai bei tyrėjai (pvz., kompiuterinėje muzikoje), kitose – dešimtys (pvz., kompiuteriniame sudėtingų sistemų bei procesų modeliavime ir valdyme). Be to, vienoje tyrimų šakoje dirbantys mokslininkai bei tyrėjai kai kuriais atvejais yra išsibarstę po daugelį mažų grupelių, kitais - dirba keliose stambiose grupėse. Kai kurie tyrimai yra vykdomi kartu su užsienio partneriais. Nors kai kurie duomenys apie tyrėjų kolektyvus yra surinkti, 1 lentelėje jie kol kas neatspindėti. Be to, lentelėje neparodyti jokie tyrimų lygio vertinimai (nei pagal institucijas, nei pagal tyrimo šakas).

2.2.1.2 Vykdomų mokslinių tyrimų tematika Šiuo metu Lietuvoje vykdomų IT mokslinių tyrimų tematika pagal informatikos ir

informatikos inžinerijos mokslų šakas, susiejant tyrimus su juos vykdančiomis organizacijomis, apžvelgta 32.1 lentelėje.

65

32.1 lentelė. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomi teorinės ir taikomosios informatikos mokslo tyrimai

KMU KTU KU LKKA LŽŪU MII MRU ŠU VDU VGTU VITI VPU VU Atpažinimo teorijos metodai ir procesai + + Biomedicininė elektronika + Dirbtinio intelekto metodai ir technologijos

+ +

Dirbtiniai neuroniniai tinklai ir neuroinformatika

+ + + +

Duomenų inžinerija ir DB technologijos

+ + + +

Ekologijos informatika + + Ekonominiai ir socialiniai IS aspektai + Elektroninė vyriausybė + + Elektroninė komercija + + Elektroninės apsaugos sistemos + Elektroninių sistemų kokybės vertinimas ir testavimo sistemos

+

Energetikos informatika + + Fizikinių struktūrų ir procesų skaitinė analizė

+

GIS ir kompiuterinė kartografija + + Gyvenamosios aplinkos kompiuterizavimas

+ +

Interneto technologijos + + + + IT neįgaliesiems + + Kompiuterinės duomenų analizės metodai

+ +

Kompiuterinė grafika ir kompiuterinė geometrija

+ +

Kompiuterinė lingvistika + +

66


KMU KTU KU LKKA LŽŪU MII MRU ŠU VDU VGTU VITI VPU VU Kompiuterinė muzika + Kompiuterinė techninių sistemų diagnostika

+ +

Kompiuterinės balso technologijos ir garsynai

+ + + + +

Kompiuterinės technologinių procesų ir įrenginių valdymo sistemos

+ + +

Kompiuterinio eksperimento metodika ir metodai

+

Kompiuterinės vaizdų analizės ir apdorojimo technologijos

+ + +

Kompiuterinis projektavimas + + Kompiuterinis sudėtingų sistemų bei procesų modeliavimas ir valdymas

+ + + +

Kompiuterinių sistemų ir duomenų sauga, saugi elektroninė aplinka

+ + +

Kompiuterių tinklų inžinerija + + + Kompiuterinų žodynų kūrimo technologijos

+

Kompiuterizuotos leidybos technologijos

+

Kompiuterizuotos matavimo sistemos + Kriptologija ir kodavimo teorija + + Lituanistikos informatika + + Lygiagretieji skaičiavimai + + Medicinos informatika + + + + + Mechatroninės sistemos ir robotika + + Mokyklinė informatika + + Okulomotorinės sistemos +

67


KMU KTU KU LKKA LŽŪU MII MRU ŠU VDU VGTU VITI VPU VU Operacijų tyrimas + Optimizavimo metodai + + + + Procesų inžinerija ir vertinimas + + Programinės įrangos lokalizavimas + Programinių produktų kokybės vertinimas

+

Programų sistemų ir IS inžinerija + + + + + Signalų analizė ir apdorojimas + + + + Sporto informatika + + Statistinė duomenų analizė + Statybos informatika + Studijų informatika ir kompiuterinio mokymo technologijos

+ + + + + +

Teisės informatika + + + Teisiniai informatikos klausimai + Telekomunikacijų informatika + + Transporto informatika + + Verslo informatika + + Virtualiosios laboratorijos + Žemės ūkio informatika +

68

Kaip parodyta 32.1 lentelėje, vienaip ar kitaip su IT sektoriumi siejamus tyrimus šiuo metu vykdo vykdo 13 mokslo ir studijų institucijų: Kauno meedicinos universitetas (KMU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Klaipėdos universitetas (KU), Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA), Lietuvos žemės ūkio universitetas (LŽŪU), Matematikos ir informatikos institutas (MII), Mykolo Riomerio universitetas (MRU), Šiaulių universitetas (ŠU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU), Vilniaus universitetas (VU) ir Valstybinis informacinės technologijos institutas (VITI). Stambiausiais tyrimų centrais yra KTU, MII, VGTU ir VU. Su IT susijusius tyrimus KTU vykdo 7 informatikos fakulteto katedros, 3 elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto katedros, 2 telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto katedros, 2 mechanikos ir mechatronikos fakulteto katedros, informacinių technologijų plėtros institutas, biomedicininės inžinerijos institutas, skaičiuojamųjų technologijų centras ir mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centras. Tyrimuose dalyvauja apie 400 darbuotojų ir doktorantų. MII tyrimus informatikos srityje vykdo 7 skyriai ir 2 mokslinės grupės ir 1 laboratorija. Tyrimuose dalyvauja apie 100 darbuotojų ir doktorantų. VGTU tyrimus informatikos srityje vykdo 3 fundamentinių mokslų fakulteto katedros, 2 elektronikos fakulteto katedros, 2 statybos fakulteto katedros, internetinių ir intelektualiųjų technologijų institutas, atvirojo kodo institutas ir, iš dalies, skaičiavimo centras. Tyrimuose dalyvauja per 200 darbuotojų ir doktorantų. VU tyrimus informatikos srityje vykdo 4 matematikos ir informatikos fakulteto katedros, 1 ekonomikos fakulteto katedra, 1 Kauno humanitarinio fakulteto katedra ir, iš dalies, VU skaičiavimo centras. Tyrimuose dalyvauja apie 150 darbuotojų ir doktorantų. Kitose institucijose su informatikos tyrimais susijusių darbuotojų ir doktorantų skaičius yra gerokai mažesnis: ŠU - apie 70 asmenų, kitose institucijose neviršija 50 asmenų. Ir pagal apimtį, ir pagal brandą išvardintos tyrimų kryptys yra labai nevienalytės. Kai kurie tyrimai vykdomi jau daugelį metų, kiti tik pradedami. Vienus tyrimus vykdo didelės tyrėjų grupės, kitus – pavieniai asmenys. Diskutuotinas ir pasirinktas klasifikatorius, tačiau oficialiai Lietuvoje įteisintas mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikatorius, o taip pat ir kiti plačiai naudojami klasifikatoriai (ACM, IEEE ir kt.) atliekamo pobūdžio analizei nėrai tinkami, nes neklasifikuoja taikomosios informatikos šakų.

2.2.1.3 Išvados Iš 1 lentelėje pateiktų duomenų yra darytinos šios išvados:

1. Lietuvoje atliekamų su IT sektoriumi sietinų mokslinių tyrimų spektras yra labai platus, tyrimai yra labai skirtingi ir įvairūs. Vyrauja taikomojo pobūdžio tyrimai, skirti IT panaudojimo įvairiose srityse (ekologijoje, valstybės valdyme, ekonomikoje ir komercijoje, energetikoje, žemės ūkyje, gyvenamoje aplinkoje, duomenų analizėje, techninių sistemų diagnostikoje, technologinių procesų ir įrenginių valdyme, įvairiose apsaugos sistemose, matavimo sistemose, mechatroninėse sistemose, ryšių ir transporto sistemose, projektavime, audiovizualinės informacijos apdorojime, medicinoje, teisėje, mokyme ir studijų procese, statybos pramonėje, sporte, lingvistikoje, žodynų sudaryme, leidyboje, muzikoje, muziejininkystėje ir kt.). Fundamentinių tyrimų skaičius yra gana nedidelis, be to, šie tyrimai yra gana atsitiktinio pobūdžio ta prasme, kad juos iniciavo paskiri mokslininkai, susidomėję viena ar kita tematika ir sugebėję suburti tokiems tyrimams vykdyti pakankamas tyrėjų grupes. Galima teigti, kad tokioms šalims kaip Lietuva, neturinčioms didelių senas tradicijas turinčių mokslo tyrimo centrų ir glaudžių partnerystės ryšių su Microsoft, IBM, Oracle ir kitomis panašaus pobūdžio tarptautinėmis korporacijomis, tokia padėtis yra gana natūrali. Proveržis čia įmanomas tik siaurose IT teorinių tyrimų srityse, sutelkus tam pakankamai stiprias ilgalaikes tyrėjų grupes. Beje, šiuo metu tokių proveržio grupių Lietuvoje, atrodo, nėra. Gana panaši situacija yra ir gretimose šalyse – Latvijoje, Estijoje, iš dalies Lenkijoje ir netgi Skandinavijos šalyse.

69

2. Stebima tam tikra tyrimų stagnacija. Naujos tyrimų šakos pradedamos nenoriai. Lietuvoje iki šiol nevykdomi tyrimai kvantinių skaičiavimų srityje, beveik nevykdomi tyrimai gyvenamosios aplinkos kompiuterizavimo, įterptinių sistemų technologijų ir daugelyje kitų aktualių sričių. Čia Lietuva vis labiau atsilieka nuo kaimyninių šalių. Mūsų nuomone, taip yra dėl labai vienpusiškos mokslo ir studijų institucijų darbo rezultatų vertinimo ir mokslininkų atestacijos sistemos. Kadangi pagrindinis vertinimo kriterijus ir mokslo publikacijos prestižiniuose mokslo leidiniuose, o pradėjus naują tyrimų šaką tokios publikacijos gali atsirasti tik po 3-4 metų, tai niekas nėra suinteresuotas pradėti naujus tyrimus. Daug paprasčiau ir mažiau rizikos daryti tai, kas institucijoje jau yra daroma daugelį metų. Beje, esama vertinimo ir atestavimo sistema yra taip pat nemažas kliuvinys ir tarpdisciplininio pobūdžio tyrimams, nes atliekant tokius tyrimus, kartu dirba didelės skirtingoms institucijoms priklausančių tyrėjų grupės. Kadangi vertinami ne rezultatai, o publikacijos, tai išskirsčius, tarkime, vieną metus laiko rengtą kolektyvinę publikaciją trims institucijoms ir penkiems mokslininkams, formaliai gaunasi, jog tie mokslininkai visus metus beveik nieko neveikė. Taigi, daug tikslingiau pavieniams mokslininkams rengti nedideles, nelabai reikšmingas, bet tinkamas spaudai publikacijas.

3. Lietuvoje nėra vieningos tyrimų erdvės ir ji ne tik, kad nesikuria, bet dar labiau byra į dar smulkesnius fragmentus. Priežasčių čia yra kelios:

a. mokslo institucijų darbo rezultatų vertinimo ir mokslo darbuotojų atestavimo sistema neskatina kolektyvinių publikacijų;

b. nuvertinus vietinių konferencijų (Lietuvos matematikų draugijos, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos ir kt.) publikuotų darbų statusą, šios konferencijos tapo beveik beprasmės, nes niekas nebenori čia pristatinėti ir aptarinėti rimtų darbų (jie skiriami prestižiniams užsienio leidiniams), dėl ko Lietuvoje praktiškai nebeliko forumo, kuriame susirinktų ir diskutuotų mokslininkai iš skirtingų mokslo ir studijų institucijų;

c. mūsų nuomone, Švietimo ir mokslo ministerija apskritai beveik neskiria dėmesio bendros Lietuvos tyrimų erdvės kūrimui, kalbama tik apie integravimąsi į bendrą Europos tyrimų erdvę, tačiau, nekuriant tokios erdvės Lietuvoje ir esant gana ribotoms finansinėms galimybėms nuolat bendrauti su užsienio mokslo ir studijų institucijomis bei praktiškai beveik neskatinant didelių tarptautinių konferencijų rengimo Lietuvoje, tokia integracija greičiausiai pavyks tik vienai kitai Lietuvos mokslininkų grupei;

d. Lietuvoje, išskyrus pastaruoju metu pradėtas kurti technologines platformas, praktiškai nėra instrumentų, skatinančių bendros IT tyrimų erdvės kūrimąsi.

2.2.2 MOKSLININKŲ IR MOKSLO DARBUOTOJŲ SKAIČIUS IR AMŽIAUS STRUKTŪRA

2.2.2.1 Metodika


a. Nėra aišku, kokius mokslininkus ir mokslo darbuotojus priskirti prie dirbančių informacinių technologijų tyrimų srityje. To negalima spręsti pagal apgintas disertacijas, nes šiuo metu su informacinėmis technologijomis susijusius tyrimus vykdo didelis skaičius mokslininkų, apgynusių disertacijas kitose mokslo kryptyse ir net kitose mokslo srityse. Imant tiktai tuos mokslininkus, kurie dirba tiesiogiai informatikai ar informatikos inžinerijai priskiriamuose mokslo ir studijų institucijų padaliniuose, taip pat gaunamas labai netikslus vaizdas, nes, vyraujant Lietuvoje taikomojo pobūdžio tyrimams, tyrimais IT srityje, bent jau iš dalies, užsiima didelis procentas mokslininkų bei mokslo darbuotojų, dirbančių tokiuose

70

mokslo ir studijų institucijų padaliniuose, kurių negalima priskirti prie IT srities, pavyzdžiui, KTU Biomedicininės inžinerijos institute ar KMU Kardiologijos institute.

b. Nemažas asmenų skaičius dirba keliose vietose, todėl kyla klausimas, ką reikia skaičiuoti – asmenis ar etatus. Be to, didelė universitetuose dirbančių asmenų dalis, ypač, jaunesniojo pedagoginio personalo, ten dirba antraeilėse pareigose. Dalis jų skelbia mokslines publikacijas, tačiau juos tiktai gana sąlyginai galima priskirti mokslininkams ar mokslo tyrėjams, nes daugeliui jų tai yra tik antraeilis užsiėmimas.

c. Nėra patikimų (oficialiai įteisintų) šaltinių, vadovaujantis kuriais būtų galima analizuoti IT srityje dirbančių mokslininkų ir mokslo darbuotojų amžių. Nors mokslo ir studijų institucijos tokius duomenis teikia savo metinėse ataskaitose, jais pasinaudoti negalima, nes ten mokslininkai ir mokslo darbuotojai grupuojami tik pagal mokslo sritis (fiziniai mokslai, technologiniai mokslai). Mokslo ir studijų institucijos tokius duomenis kaupia vidinėms savo reikmėms, bet net ir gavus tokius duomenis, jais pasinaudoti yra labai sunku, nes jie renkami ir kaupiami pagal visiškai skirtingas metodikas (skirstomi į skirtingas amžiaus grupes, vienur yra priskaičiuojami tyrėjai, kitur –ne, vieni renka pagal padalinius, kiti pagal pareigybes ir t.t.).

Šios metodinio pobūdžio problemos buvo sprendžiamos taip:

a. Skaičiuojant IT srityje dirbančius mokslininkus, mokslo darbuotojus ir tyrėjus, buvo imamas mokslo ir studijų institucijų padalinių, vykdančiuose kokius nors su IT susijusius tyrimus (įskaitant IT panaudojimo įvairiose srityse problemų nagrinėjimą), etatų skaičius. Buvo imti tik tie mokslo ir studijų institucijų padaliniai, kurių skelbtos publikacijos, nagrinėjant tyrimų struktūrą (žr. 2.2.1 skyrių), buvo priskirtos prie IT sektoriaus publikacijų. Taip pat buvo priskaičiuoti žmonės, dirbantys padaliniuose, atliekančiuose IT tyrimus vykdančių padalinių kompiuterinį aptarnavimą. Kitaip tariant, buvo priskaičiuoti žmonės dirbantys tokiuose padaliniuose, kaip, tarkime, MII kompiuterinių tinklų laboratorija arba VGTU skaičiavimo centras. Taigi, buvo skaičiuojami ne tik mokslininkai ir mokslo darbuotojai, bet ir doktorantai, programuotojai bei kompiuterių tinklus prižiūrintis inžinerinis personalas. Žodis „apytikris“ čia reiškia, kad paklaida gali siekti 5%, o gal ir šiek tiek daugiau, nes žmonių skaičius padaliniuose nuolat kinta, o be to dalis duomenų buvo surinkta neoficialiu būdu. Papildomas paklaidas įneša dar ir tai, kad nemažas žmonių skaičius dirba keliose darbovietėse. Todėl 2 lentelėje pateikti duomenis atspindi etatų, o ne asmenų skaičių.

b. Nagrinėjant amžiaus struktūrą, buvo remtasi prielaida, kad KTU informatikos fakultetas, kaip vienas iš stambiausių IT mokslinių padalinių, geriausiai atspindi darbuotojų pasiskirstymą pagal amžių ir reprezentuoja visos Lietuvos IT mokslininkų ir mokslo darbuotojų amžiaus struktūrą. Ši prielaida patikslinta, panaudojant tuos duomenis, kuriuos pavyko gauti iš kitų mokslo ir studijų institucijų.

2.2.2.2 IT srityje dirbančių mokslininkų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų skaičius

Apytikriai duomenys apie Lietuvos mokslo ir studijų institucijose IT srityje dirbančių mokslininkų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų skaičių pateikti 32.2 lentelėje.

71

32.2 lentelė. IT srityje dirbančių mokslininkų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų apytikris skaičius

Tame skaičiuje Institucija Bendras skaičius Habil. dr. Dr. Kiti

KMU ? ? ? ?

KTU 335 28 156 151

KU 35 4 6 25

LKKA ? ? ? ?

LŽŪU ? ? ? ?

MII 100 12 19 69

MRU 30 4 5 21

ŠU 70 4 13 53

VDU 45 7 13 25

VGTU 215 23 78 114

VITI 15 ? ? ?

VPU 65 9 21 35

VU 220 10 65 145

VISO 1130 101 376

32.2 lentelėje pateiktuose duomenyse:

a. KTU buvo skaičiuoti ne tik mokslininkai bei tyrėjai, dirbantys informatikos fakultete, bet ir IT arba su jomis susijusius tyrimus atliekantys mokslininkai bei tyrėjai elektros ir valdymo inžinerijos, telekomunikacijų ir elektronikos bei mechanikos ir mechatronikos fakultetuose, informacinių technologijų plėtros ir biomedicininės inžinerijos institutuose, skaičiuojamųjų technologijų bei mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centruose;

b. KU buvo skaičiuoti mokslininkai bei tyrėjai, dirbantys informatikos ir informatikos inžinerijos katedrose;

c. MII buvo skaičiuoti mokslininkai bei tyrėjai, dirbantys informatikos profilio padaliniuose (įskaitant kompiuterinių tinklų laboratoriją);

d. MRU buvo skaičiuoti mokslininkai bei tyrėjai, dirbantys valstybinio valdymo fakulteto informatikos ir statistikos katedroje ir žinių visuomenės valdymo institute (šiuo metu jau panaikintas);

e. ŠU buvo skaičiuoti mokslininkai bei tyrėjai, dirbantys matematikos ir informatikos fakulteto informatikos katedroje ir technologijos fakulteto elektronikos ir IT katedrose;

f. VDU buvo skaičiuoti mokslininkai bei tyrėjai, dirbantys informatikos fakulteto taikomosios informatikos katedroje ir humanitarinių mokslų fakulteto kompiuterinės lingvistikos centre;

g. VGTU buvo skaičiuoti mokslininkai bei tyrėjai, dirbantys fundamentinių mokslų fakulteto informacinių sistemų, informacinių technologijų, grafinių sistemų ir inžinerinės grafikos katedrose, elektronikos fakulteto elektroninių sistemų ir kompiuterių inžinerijos katedrose, statybos fakulteto statybos technologijos ir vadybos katedra bei statybos ekonomikos ir nekilnojamo turto vadybos katedrose, internetinių ir intelektualiųjų technologijų institute, atvirojo kodo institute ir skaičiavimo centre;

h. VPU buvo skaičiuoti mokslininkai bei tyrėjai, dirbantys matematikos ir informatikos fakulteto informacinių technologijų, informatikos bei matematikos ir informatikos

72

didaktikos katedrose ir fizikos ir technologijos fakulteto teorinės fizikos ir kompiuterijos katedroje;

i. VU buvo skaičiuoti mokslininkai bei tyrėjai, dirbantys matematikos ir informatikos fakulteto informatikos krypties katedrose, ekonomikos fakulteto ekonominės kibernetikos katedroje, Kauno humanitarinio fakulteto informatikos katedroje, tarptautiniame žinių ekonomikos ir žinių vadybos centre ir universiteto skaičiavimo centre.

2.2.2.3 IT srityje dirbančių mokslininkų, mokslo darbuotojų amžiaus struktūra

Duomenys apie kai kurių Lietuvos mokslo ir studijų institucijose IT srityje dirbančių mokslininkų ir mokslo darbuotojų amžiaus struktūrą pateikti 32.3 lentelėje.

32.3 lentelė. IT srityje dirbančių mokslininkų ir mokslo darbuotojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes (procentais grupėje)

Amžiaus grupės Institucijos 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65 m

KU GMMF ?

KTU IF 12.7 5.56 33.34 26.19 22.22

MII ?

VITI ?

VU MIF 26.3 18.41 34.2 15.79 5.3

Papildomai yra žinoma, jog:

MII habilituotų daktarų amžiaus vidurkis yra 60 metų, daktarų – 51 metai, kitų mokslininkų bei mokslo tyrėjų – 47 metai;

KU GMMF habilituotų daktarų amžiaus vidurkis yra 65 metai, vidutinis visų mokslininkų bei mokslo tyrėjų amžius yra apie 40 metų;

VITI dirba 8 mokslininkai bei mokslo tyrėjai jaunesni kaip 50 metų ir 7 mokslininkai bei mokslo tyrėjai nuo 50 iki 65 metų amžiaus.

2.2.2.4 Išvados

Padaryti kokias nors tikslesnes išvadas iš sukauptų duomenų negalima. Tam reikalingi daug išsamesnis ir gerokai ilgesnį laiką trunkantys tyrimai. Tačiau, mūsų nuomone, vis tik galima teigti, jog:

1. Stambiausiais IT tyrimų centrais išlieka KTU, MII ir VU. Šiuose centruose sukauptas aukščiausios kvalifikacijos mokslinis personalas, tačiau jis sparčiai sensta. Visiškai nenormali situacija yra pavyzdžiui, jog KTU informatikos fakultete vyresni kaip 65 metų amžiaus mokslininkai bei mokslo tyrėjai sudaro daugiau kaip 22%, o 35-44 metų amžiaus grupei priklausantys mokslininkai bei mokslo tyrėjai sudaro mažiau negu 6%. Panaši padėtis yra MII, VGTU ir kitur.

2. Spartesnis mokslininkų ir mokslo tyrėjų atnaujinimas vyksta naujai besikuriančiuose universitetuose (Klaipėdos ir Šiaulių), ir, iš dalies, Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakultete, kur palyginti nesenai susikūrė kelios naujos IT krypties katedros. Taip yra todėl, kad susikūrus naujiems padaliniams, sukuriami nauji etatai ir daugumoje jie yra užpildomi jaunesnio amžiaus darbuotojais, nes vyresnieji, aukštos kvalifikacijos darbuotojai, jau turi darbo vietas ir tik išimtinais atvejais pereina į kitą darbą.

73

2.2.3 MOKSLINĖS VEIKLOS PRODUKTYVUMAS PER PASKUTINIUS 5 METUS

2.2.3.1 Metodika


a. Bet kuri publikacija oficialioje publikacijų duomenų bazėje yra registruojama, priskiriant jai tik vieną klasifikacinį kodą. Dėl to didelė su IT susijusių publikacijų dalis yra priskirta medicinai, transportui, statybai ar kitiems mokslams.

b. Publikacijų duomenų bazė1 turi informaciją apie publikacijų priskyrimą ISI sąrašui, tačiau padaryti užklausą per visas mokslo ir studijų institucijas nepavyko.

c. Ne visiškai aišku, kokios užsienio leidyklų išleistos knygos priskirtinos monografijų kategorijai. Išvardintos metodinio pobūdžio problemos buvo sprendžiamos šitaip:

a. Buvo surinkta informacija apie paskelbtus ISI sąrašo žurnaluose straipsnius iš tų mokslo ir studijų institucijų, kurios sutiko tokią informaciją pateikti.

b. Šios informacijos pagrindu buvo parengta žemiau pateikiama 32.4 suvestinė lentelė. c. Rengiant 32.5 lentelę (užsienio leidyklų išleistos monografijos bei mokslinių

straipsnių rinkiniai) buvo skaičiuotos visų užsienio leidyklų, įskaitant Rusijos leidyklas, išleisti leidiniai. Į lentelę įtraukti ne tik Lietuvos mokslininkų parašyti monografinio pobūdžio leidiniai, bet ir mokslinių straipsnių rinkiniai, tarp kurių sudarytojų buvo bent vienas Lietuvos mokslininkas.

2.2.3.2 Straipsniai ISI sąrašo žurnaluose

Duomenys apie per pastaruosius 5 metus ISI sąrašo žurnaluose paskelbtas publikacijas su IT tyrimais susijusia tematika pateikti 32.4 lentelėje.

32.4 lentelė. Duomenys apie ISI sąrašo žurnaluose paskelbtas IT tematikos publikacijas

Metai Institucija 2002 2003 2004 2005 2006 Viso

KU GMMF informatikos katedra

? 1 1 2

KTU IF 6 9 14 9 11 49

MII 32 36 44 41 45 198

VITI2 0 0 0 0 0 0

VU MIF 13 8 23 20 32 98

Viso 51 53 81 71 89 347

2.2.3.3 Užsienio leidyklose išspausdintos monografijos bei straipsnių rinkiniai

Duomenys apie užsienio leidyklose išspausdintas monografijos bei straipsnių rinkinius pateikti 32.5 lentelėje.

1 http://pdb.library.lt/pdb_ata/PDB_ATA_FRA.php5 2 VITI mokslinė specializacija daugiau susijusi su konkrečių projektų moksline analize, taikomaisiais tyrimais, kurių rezultatai

įdiegiami, tačiau neforminami straipsnių pavidale.

74

32.5 lentelė. Duomenys apie užsienio leidyklų išleistus monografijas bei mokslinių straipsnių rinkinius IT tematika



1 1

KTU IF 0 0 0 0 0 0

MII 1 0 0 1 2 4

VITI 0 0 0 0 0 0

VU MIF 0 0 0 0 0 0

Viso 1 1 0 1 2 5

2.2.3.4 Užsakomieji Lietuvos ūkio subjektų darbai

Duomenys apie mokslo ir studijų institucijų vykdytus užsakomuosius Lietuvos ūkio subjektų darbus pateikti 32.6 lentelėje.

32.6 lentelė. Duomenys apie mokslo ir studijų institucijų vykdytus užsakomųjų Lietuvos ūkio subjektų

darbų IT tematika apimtis (tūkstančiais litų)



? ? ? ? ?

KTU IF 241,457 81,75 965,152 332,053 428,31 2048,722

MII ? 1835,2 1980,938 4458,182 2230 10504,32

VITI 420 590 361 674 629 2674

VU MIF 3 465,7 280,4 304,05 378,8 1431,95

664,457 2972,65 3587,49 5768,285 3662,11 16654,992

2.2.3.5 Tarptautiniai bendradarbiavimo projektai

Duomenys apie mokslo ir studijų institucijų vykdytus tarptautinius projektus pateikti 32.7 lentelėje.

32.7 lentelė. Duomenys apie tarptautinius projektus

Institucija Metai Pavadinimas Finansavimo šaltinis Lėšos KU GMMF informatikos katedra

2002-2003

Socrates/Erasmus: CDA projektas “MOCURIS” Socrates/Erasmus ?

? Socrates/Erasmus dėstytojų ir studentų mainų projektai su 2 Vokietijos ir 1 Prancuzijos universitetu.

Socrates/Erasmus ?

2005-2007

Socrates/Erasmus tematinių tinklų projektas “NETTLE”

Socrates/Erasmus ?

KTU IF 2002 Programinė įranga 2D ir 3D geometriniams skaičiavimams bei grafinių duomenų išvedimui programavimo kalbos Java, Java 3D, Open GL ir ISO 10303 ( STEP) pagrindu

LKSoft, Vokietija 19,970

Programinės įrangos vystymas ( kokybės sistemos)

IBS AG, Vokietija 196,609 373,994

CAD/CAM ryšio programinė įranga programavimo kalbų Java ir C/C++ bazėje

LKSoft, Vokietija 59,184

Analoginių žemėlapių skaitmeninis įvedimas Atvidabergs kommun, Švedija 10,328

75

32.7 lentelė. Duomenys apie tarptautinius projektus Institucija Metai Pavadinimas Finansavimo šaltinis Lėšos

2003 Netiesinis kalbos signalų apdorojimas (2003 kartu su VDU prisijungta ir pradėta vykdyti http://cost.cordis.li/src/action_detail.cfm?action=277)

COST277 0

Telekomunikacinė sąveika šnekamosios kalbos pagrindu

COST 278 20

Geant tinklas (GN1) 5 BP 0

Sistemų viename kristale projektavimo tyrimas bei apmokymas (REASON)

5 BP 39,86

Programinės įrangos vystymas ( kokybės sistemos)

IBS AG, Vokietija 380,293

CAD/CAM ryšio programinė įranga programavimo kalbų Java ir C/C++ bazėje

LKSoft, Vokietija 44.54

2004 V7416, Programinės įrangos vystymas (kokybės sistemos), 02.02.01-02.12.31

Vokietija Hohr-Grendhausen IBS AG 175,914

V7680, CAD ir CAM ryšio programinė įranga, 02.01.01-05.12.31

LKSoft,Vokietija 72,435





V8254, Teikti standartines ir nestandartines vietinio tobulinimo paslaugas tik LABT atsižvelgiant į programinės įrangos tobulinimo, modernizavimo ir tyrimo darbus, kurie reikalingi LABT . EX Libris LTD,Izraelis

242,452





MII ? ? ? ?

VITI 2002 Saugos parametrų atvaizdavimo sistema IAE antrame bloke.

Užsienio įmonės lėšos ?

Radiacinė monitoringo sistema Užsienio įmonės lėšos ?

TITANAS-2 Užsienio įmonės lėšos ?

Antra nepriklausoma stabdymo sistema PHARE ?

2003 Radiacinio monitoringo sistemos AKRB-06 “GORBATH” modernizavimas

Užsienio įmonės lėšos

Parama Lietuvos TPO dėl reaktoriaus pilnumo, valymo sistemų atnaujinimo ir įrangos senėjimo valdymo licencijavimo

PHARE

Antra nepriklausoma stabdymo sistema PHARE



Parama Lietuvos TPO dėl reaktoriaus pilnumo, valymo sistemų atnaujinimo ir įrangos senėjimo valdymo licencijavimo

PHARE


Antro bloko TG-3 garo linijų nuotekų aptikimo sistema “Cable-radar”





Antro bloko TG-3 garo linijų nuotekų aptikimo sistema “Cable-radar”


2006 Antra nepriklausoma stabdymo sistema PHARE

Antro bloko TG-4 garo linijų nuotekų aptikimo sistema ir TG-3 garo linijų sistemų rekonstrukcija


Skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos visoje šalies teritorijoje projektavimo paslaugos


Neribojamas pagerintas elektroninis mokymas (Enhanced Learning Unlimited)

6 BP

Kontrolės ir valdymo įrenginių senėjimo valdymas atominėse elektrinėse (MAGIC)

6 BP

Iš viso per 5 metus gauta apie 10 mln. litų

VU MIF 2002 Projektas COST Nr. 529 Efficient Lightning for the 21st Century 0,00

NORFA projektas Wireless Information Management 0,0

76

32.7 lentelė. Duomenys apie tarptautinius projektus Institucija Metai Pavadinimas Finansavimo šaltinis Lėšos

EUREKA-number EU2359 (Choclab II) Instruments and Standard Test Procedures for Laser Beam and Optics Characterization

0,00

EUROPOS KOMISIJOS PROJEKTAS „INTELISENS“ FP5/QUALITY OF LIFE

Intelligent Signal Processing of Biosensor Arrays Using Pattern Recognition for Characterization of Wastewater: Aiming Towards Alarm Systems (INTELLISENS)

0,00

2003 Projektas COST Nr. 529 Efficient Lightning for the 21st Century 0,00

NORFA projektas Wireless Information Management 0,00

EUROPOS KOMISIJOS PROJEKTAS „INTELISENS“ FP5/QUALITY OF LIFE

Intelligent Signal Processing of Biosensor Arrays Using Pattern Recognition for Characterization of Wastewater: Aiming Towards Alarm Systems (INTELLISENS)

0,00

EUREKA- number EU2359 (Choclab II) Instruments and Standard Test Procedures for Laser Beam and Optics Characterization

0,00

2004 NORFA projektas Wireless Information Management 125,2

Eureka-number E!2359 (Choclab II)

Instruments and Standart Test Procedures for Laser Beam and Optics Charectirization,

0,0

Projektas COST Nr. 529 Efficient Lighting for the 21st Century 0,0

NATO Science Programme – Cooperative Science and Technology

Sub – Programme

Analysis of probability distributions of combinatorial statistics

0,0

2005 Oil Spill Detection Algorithms by Remote Sensing Approach

OSIS 20,37

2006 BalticGrid 6 BP 555,0

2.2.3.6 Išvados

Apibendrinant Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinės veiklos produktyvumą per paskutinius 5 metus, darytinos šios išvados:

1. Stebima aiški integracijos į Europos mokslo tyrimų erdvę stiprėjimo tendencija. Tą aiškiai rodo publikacijų paskelbtų ISI sąrašo žurnaluose ir tarptautinių projektų skaičiaus didėjimas.

2. Pasaulyje IT tyrimų srityje dirbančių mokslininkų skaičius tūkstančius kartų viršija mokslininkų, dirbančių tokiuose moksluose kaip fizika, matematika ar chemija, skaičių. Be to šios mokslo šakos vystimosi sparta yra labai didelė. Todėl, mūsų nuomone, šios šakos mokslininkų darbo rezultatų vertinimas žvelgiant vien tik per publikacijų prestižiniuose žurnaluose skaičių yra labai neadekvatus. Tarptautinėse konferencijose į vieną vietą konkuruoja iki keliolikos, kartais netgi iki keliasdešimt straipsnių. Juos recenzuoja ne mažiau kaip 3 recenzentai iš skirtingų šalių. Kai kurios tokio pobūdžio publikacijos (pvz., SIGMOD, VLDB konferencijose) praeina daug griežtesnius filtrus, negu publikacijos ISI sąrašo žurnaluose, kartais iš visos Europos yra priimami vos keli darbai. Nors visame pasaulyje tokios publikacijos yra prestižinės, Lietuvoje jos yra visiškai bevertės.

3. Esama vienpusiška (griežtai kiekybinė) mokslinės veiklos rezultatų vertinimo sistema, mūsų nuomone, skatina Lietuvos IT mokslo tyrimų degradaciją. Mokslininkai ir tyrėjai priversti siekti kiekybinių rodiklių, dėl ko pasirenkamos lengviausios mokslo problemos, straipsniai dirbtinai skaidomi į kelis ir pan. Lietuvoje netgi susikūrė publikacijų ISI sąrašo žurnaluose rinka. Mokslo ir studijų institucijos „perka“ (mokėdamos autorinius atlyginimus, įdarbindamos ar kitaip) tokius straipsnius iš savo ir kitų institucijų darbuotojų. Todėl esama vertinimo sistema yra kuo skubiau keistina, teikiant didesnę svarbą kokybiniams, o ne kiekybiniams rodikliams.

77

2.2.4 MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRA, PRIEIGOS PRIE PERIODINIŲ MOKSLO LEIDINIŲ

DUOMENŲ BAZIŲ GALIMYBĖS

Prieigos prie duomenų bazių galimybės nuolat kinta. Šiuo metu Lietuvos mokslo ir studijų institucijos gali naudotis maždaug 20 viso teksto duomenų bazių, susijusių su IT tematika. Skirtingos institucijos turi prieigą prie šiek tiek skirtingų bazių, tačiau tie skirtumai yra neesminiai. Šiuo metu yra šios svarbiausios problemos, liečiančios visas IT srityje dirbančias mokslo ir studijų institucijas:

prieiga prie Springer LINK bazės yra ribota (galima skaityti tik kai kuriuos straipsnius);

nėra prieigos prie ACM Digital Library (tai bene pati svarbiausioji bazė, praeitų metų pabaigoje ja buvo galima naudotis, bet šiuo metu, bent jau visoms institucijoms, tokios galimybės nėra);

tik kai kurios mokslo ir studijų institucijos turi prieigą prie bazių ISI Web of Knowledge ir Web of Science.

2.2.5 FUNKCIONUOJANTYS MOKSLUI IMLAUS VERSLO INKUBATORIAI, MOKSLO

TECHNOLOGINIAI PARKAI, JŲ RYŠYS SU MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOMIS

Suvestiniai duomenys apie su mokslo ir studijų institucijomis susijusius verslo inkubatorius bei mokslo technologinius parkus pateikti 32.8 lentelėje.

32.8 lentelė. Duomenys apie verslo inkubatorius ir mokslo technologinius parkus

Inkubatoriaus ar parko pavadinimas Susijusios mokslo ir studijų institucijos KTU regioninis mokslo parkas KTU Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas KU Saulėtekio slėnis VU, VGTU Visorių informacinių technologijų parkas VGTU, VU, Vilniaus kolegija, MII Šiaulių universiteto mokslo ir technologijų parkas ŠU Mokslo ir technologijų parkas (Vilnius, Goštauto 11)

Puslaidininkių fizikos institutas, Fizikos institutas

Žemiau pateikiami duomenys apie funkcionuojančius Lietuvoje verslo inkubatorius bei

mokslo technologinius parkus. Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas Kaunas, Direktorius Povilas Jankus 2002 metų rugpjūčio 30 dieną buvo įkurta VĮ “Kauno Aukštųjų ir Informacinių

Technologijų Parkas“ (Kauno AITP), kurio steigėjai Lietuvos Energetikos Institutas, Vytauto Didžiojo Universitetas, Kauno Technologijos Universitetas ir LR Ūkio ministerija.

Įsteigtos VĮ “Kauno Aukštųjų ir Informacinių Technologijų Parkas“ tikslas - kurti bei diegti naujausias technologijas bei konkurencingus produktus, skatinti ir plėtoti ryšius tarp gamybinių įmonių ir mokslo bei studijų institucijų, sąlygoti ūkio plėtros strategiją, investicijų politiką bei žinių visuomenės kūrimą.

Technopolis Kaunas, Direktorius Eugenijus Mačikėnas Vizija KAUNO TECHNOPOLIS: aukštų technologijų miestelis Kaune, reprezentuojantis pasauliui Kauną kaip

šiuolaikinių technologijų centrą žiniomis grįstų verslo įmonių ir mokslo institucijų gamybinis kompleksas modernios Lietuvos ekonomikos epicentras

78

vienas didžiausių Rytų ir Vidurio Europoje intelektualinių produktų bei paslaugų kūrimo kompleksų

proveržio šansas į pasaulio rinkas vidutinėms ir mažoms inovacinėms įmonėms. Misija Sutelkti pažangias Lietuvos įmones, visokeriopai padėti joms kurti bei parduoti didelės

pridėtinės vertės produktus ir paslaugas. Šalies mokslo resursus nukreipti naujų technologijų plėtrai. Skatinti aukštųjų mokyklų ir inovacinių įmonių bendradarbiavimą tam, kad mokslininkų

žinios būtų panaudotos realią naudą teikiančių produktų kūrimui. Saulėtekio slėnis Vilnius, Direktorius Andrius Bagdonas Vizija mokslo ir studijų įstaigų, aukštųjų technologijų įmonių, šalies ir vietos valdžios institucijų

dinamiškos partnerystės suformuota palankiausia Lietuvoje inovacijoms ir verslumui aplinka, kurioje kuriami aukštos pridėtinės vertės ir pasaulio rinkose konkurencingi produktai bei paslaugos.

Misija didinti Vilniaus ir Lietuvos konkurentiškumą bendroje Europos, o taip pat ir kitose

pasaulio rinkose, keliant jame esančių universitetų mokslo tyrimų ir studijų kokybę, skatinant inovacijų diegimą bei aukštųjų technologijų verslo plėtrą.

Pagrindiniai tikslai sutelkti perspektyvias ir sparčiai augančias aukštųjų technologijų įmones; pritraukti užsienio ir šalies investicijas universitetų plėtrai, būtinos infrastruktūros

(pastatų, laboratorijų, auditorijų ir pan.) kūrimui bei studijų tobulinimui; pritraukti užsienio ir šalies investicijas branduolyje atliekamiems mokslo tyrimams; pritraukti užsienio ir šalies investicijas kuriant rizikos kapitalo infrastruktūrą; sukurti palankias sąlygas inovacijų kūrimui, technologijų perdavimui bei naujų,

sparčiai augančių novatoriškų įmonių atsiradimui; plėtoti mokslinių tyrimų komercializavimui palankią aplinką; steigti naujas darbo vietas, pirmiausia – universitetus baigiantiems aukštos

kvalifikacijos specialistams. Šiaurės miestelio technologijų parkas Vilnius, Direktorius Gediminas Pauliukevičius Misija – puoselėti novatorišką dvasią, skatinti technologinių verslo įmonių kūrimąsi ir

plėtrą. Šiaurės miestelio technologijų parko tikslai: plėtoti ir valdyti technologijų parką Vilniuje, Šiaurės miestelyje; skatinti inovacijas parko verslo bendruomenėje; teikti verslo inkubavimo paslaugas novatoriškoms įmonėms; skatinti universitetų, mokslo tiriamųjų organizacijų, technologinio verslo, kapitalo rinkos

ir vyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą. Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas Klaipėda, Direktorė Roma Stubrienė KMTP tikslas - suburti po vienu stogu Klaipėdos miesto ir Vakarų regiono sėkmingos

plėtros entuziastus, progresyvaus mąstymo, inovacinių idėjų kupinus studentus, diplomantus, verslininkus ir jų įmones, norinčius tapti šio krašto ateities kūrėjais, generuojančiais naujoves ir galimybes jas pritaikyti versle, skatinti mokslo, pramonės ir kitų ūkio šakų bendradarbiavimą bei aukštųjų technologijų sektorių plėtrą, išlaikyti ir plėtoti mokslinį potencialą.

79

KMTP misija - skatinti šiuolaikinių, mokslui imlių technologijų plėtrą Lietuvos Vakarų regione bei visoje Lietuvoje.

KTU regioninis mokslo parkas Kaunas, Direktorius Pranas Bernardas Milius Tikslai: Skatinti SVV įmonių plėtrą Kaune ir Kauno regione; Sukurti patrauklią verslui ir inovacijoms aplinką; Mokslo ir technologijų pasiekimus panaudoti regiono plėtrai; “Išugdyti” konkurentabilias ir atsparias rinkos pokyčiams įmones; Skatinti verslumą aukštų technologijų srityje; Skatinti naujų verslų ir naujų darbo vietų kūrimą. Pagrindinė VšĮ KTU regioninio mokslo parko veikla yra: lengvatinė patalpų nuoma konferencijų salės (iki 60 žm.) ir pasitarimo kambarių (iki 20 žm.) nuoma

renginiams konsultacijos verslo valdymo bei rinkodaros klausimais tarpininkavimas gaunant finansinę paramą, tarpininkavimas ieškant užsienio partnerių bendrai veiklai pagalba diegiant naujausias ir pažangiausias technologijas gamyboje mokymų ir seminarų organizavimas, informacijos sklaidos renginių organizavimas, įmonių gaminių pristatymas tarptautinėse ir vietinėse parodose. Visorių informacinių technologijų parkas (VITP) Vilnius, Direktorius Henrikas Makutėnas 2002 m. lapkričio 14 d. Buvo įsteigta viešoji įstaiga „Visorių informacinių technologijų

parkas“ (VITP) - ne pelno siekianti organizacija, kurią, glaudžiai bendradarbiaudamos, sukūrė mokslo ir mokymo įstaigos, valstybinės institucijos bei IT verslo įmonės. Parko steigėjų bendradarbiavimas remiasi Visorių rajone susiformavusia tradicija.

1986 m. į Visorius persikėlus Matematikos ir informatikos institutui, čia pradėta plėtoti su informacinėmis technologijomis susijusi mokslinė veikla. Nuo 1988 m. čia pradėjo kurtis IT verslo įmonės. Šiuo metu Visoriuose įsikūrusios UAB „Baltic Amadeus“, UAB VTEX ir UAB TEV.

Bendradarbiaudamos su institutu, Vilniaus universitetu bei Vilniaus Gedimino technikos universitetu įmonės vykdė bendrus projektus kuriant naujus metodus ir programines priemones mokslinės informacijos peržiūrai ir saugojimui, projektuojant ir diegiant integruotas sistemas, dokumentų valdymo sistemą, švietimo informacinę sistemą ir kt. Verslo įmonės nuo 2000 m. sukūrė daugiau nei 100 naujų darbo vietų, kurdamos naujus produktus Lietuvos rinkai bei plėsdamos eksportą.

Tikslai: Skatinti mokslo komercializaciją per naujų technologijų kūrimą, vystant ir plėtojant

smulkias ir vidutines įmones Skatinti „informacinės visuomenės“ vystymą Teikti informacines, mokymo ir konsultavimo paslaugas, susijusias su žinių

visuomenės plėtra Skatinti ITT verslo produkcijos bei naujų technologijų eksportą Skatinti naujų darbo vietų ITT srityje atsiradimą Pritraukti į regioną tarptautinių fondų, užsienio kapitalo ir vidaus kapitalo

investicijas, plečiant ITT technologijų įmonių koncentraciją.

80

2.3 INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS VERSLO VYSTYMO APŽVALGA Statistikos departamento pateikiamuose duomenyse IT sektorius apima ne tik

skaitmenines informacijos (duomenų) valdymo ir apdorojimo technologijas, apimančias kompiuterinę techniką, programinę įrangą bei su jomis susijusias paslaugas, bet ir buitinės elektronikos (TV ir radijo), matavimo prietaisu, elektronikos komponentų ir net izoliuotų laidų ir kabelių gamybą, prekybą ir šių sričių paslaugas. Be to, ir kituose šaltiniuose pateikiami duomenys dažnai skiriasi dėl egzistuojančių skirtingų informacinių technologijų sektoriaus apibrėžimų. Atskiros statistikos apie informacinių technologijų siaurąja prasme sektorių nei Statistikos departamentas, nei kiti oficialūs šaltiniai (Infobalt, IVPK) nepateikia. Todėl toliau šioje studijoje analizuojamas visas IT sektorius, kaip jį apibrėžia Statistikos departamentas. Be to, atskirai nagrinėjamas kompiuterių ir su jais susijusios veiklos subsektorius, darant prielaidą, kad šis subsektorius yra artimas informacinių technologijų siaurąja prasme sampratai.

Statistikos departamento pateikiamais duomenimis, visame IT sektoriuje 2004 m. veikė 2179 informacinių ir telekomunikacinių technologijų įmonės. 2004 m. įmonių skaičius, palyginti su 2003 m., nežymiai sumažėjo ir sudarė 3,7 procento visų nefinansinių įmonių (2003 m. - 3,6%). Įmonių skaičiaus sumažėjimą nulėmė smulkių įmonių, teikiančių IT paslaugas ir užsiimančių elektrinių buitinių prietaisų bei radijo ir televizijos prekių didmenine prekyba, skaičiaus sumažėjimas. 2004 m. viso IT sektoriaus įmonėse dirbo 35 434 darbuotojų. Jų skaičius, palyginti su 2003 m., padidėjo 4,6 procento ir sudarė 4,2 procentus visų darbuotojų. Daugiausiai darbuotojų skaičius išaugo pramonės įmonėse, užsiimančiose elektroninių lempų, vamzdžių bei kitų elektroninių komponentų ir televizijos bei radijo imtuvų gamybos veikla. IT sektoriuje vyravo (78% visų šio sektoriaus įmonių) mažos įmonės, turinčios iki 9 samdomų darbuotojų. Jose dirbo 16 procentų visų šio sektoriaus darbuotojų. Vidutinės ir stambios įmonės, turinčios 50 ir daugiau darbuotojų, sudarė 4 procentus visų informacinių ir telekomunikacinių technologijų įmonių. Jose dirbo 62 procentai visų šio sektoriaus darbuotojų.

Didžiųjų IT sektoriaus įmonių pajamos 2005 m. išaugo, palyginti su 2004 m. pajamomis. Didžiausią Baltijos šalyse informacinių technologijų grupę UAB Sonex Group sudarančios bendrovės 2005 m. gavo 273 milijonus Lt pajamų – tai 18 proc. daugiau nei 2004 m. Sparčiausiai grupėje augo pajamos iš informacinių technologijų paslaugų, padidėjusios 44 procentais. Tai – infrastruktūriniai ir sistemų integravimo sprendimai, verslo valdymo sistemos, specializuoti programavimo darbai. Tarptautinė grupės struktūra leidžia įgyvendinti tarptautinius projektus ir aptarnauti klientus, kurių verslo struktūra apima kelias šalis. Alnos pajamos iš IT paslaugų 2005 m. išaugo 20 proc. Tuo tarpu šio verslo bendrasis pelnas didėjo dar sparčiau – daugiau nei 50 proc. Visa Alnos bendrovių grupė 2005 m. uždirbo 132 mln. Lt konsoliduotų pajamų – 17 proc. daugiau nei 2004 metais. Įmonė toliau plečiasi į kaimynines šalis ir įsteigė antrinę įmonę Alna Business Solutions Lenkijoje. Microlink Group bendros pajamos per 2005 m. pirmąjį pusmetį išaugo gan kukliai – 1 proc., tačiau pajamos iš IT pajamų pagausėjo 25 proc. [DnB NORD, 2006].

2.3.1 PRODUKCIJA IR PRIDĖTINĖ VERTĖ

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis 2005 m. informacinių technologijų sektoriaus produkcija veikusiomis kainomis, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 4,9 procento ir jos lyginamasis svoris šalies bendrojoje produkcijoje sumažėjo nuo 5,5 procento 2004 m. iki 5.0 procento 2005 metais. IT sektoriaus pridėtinė vertė veikusiomis kainomis 2005 m. palyginti su 2004 m. išaugo net 9,0 procento. Sektoriaus pridėtinės vertės lyginamasis svoris bendrojoje pridėtinėje vertėje sumažėjo nuo 6,3 procento 2004 metais iki 6,1 procento 2005 metais (37 pav.). Visais minėtais metais lemiamą reikšmę augimui turėjo telekomunikacijų, kompiuterių ir su jais susijusių veiklų sparti plėtra.

81

37 pav. IT sektoriaus produkcijos ir pridėtinės vertės įvertinimas (šaltinis: Lietuvos

Statistikos departamentas)

38 pav. IT sektoriaus produkcija (veikusiomis kainomis, mln. litų) (šaltinis: Lietuvos


82

Statistikos departamento duomenimis, viso IT sektoriaus produkcija nuolat auga ir 2005 m. siekė 6221,7 mln. litų. Kompiuterių ir su jais susijusios veiklos sektoriaus produkcija taip pat auga ir 2005 m. sudarė 610 mln. litų (38 pav.)

Statistikos departamento duomenimis, viso IT sektoriaus pridėtinė vertė 2005 m. sudarė 3894,8 mln. litų, kas atitinka 5,5 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto. Tuo tarpu kompiuterių ir su jais susijusios veiklos sektoriaus, kurio dalį sudaro programinės įrangos ir paslaugų sektorius, pridėtinė vertė 2005 m. siekė 362,8 mln. litų (39 pav.), kad sudaro apie 0,5 proc. šalies BVP.

39 pav. IT sektoriaus pridėtinės vertės įvertinimas (veikusiomis kainomis, mln. litų)

(šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas)

2.3.2 IT SEKTORIAUS ĮMONĖS IR DARBUOTOJAI

Informacinių technologijų sektorius yra vienas greičiausiai besiplėtojančių Lietuvos ūkyje. 2004 m. veikė 2179 informacinių ir telekomunikacinių technologijų įmonės (40 pav.). 2004 m. įmonių skaičius, palyginti su 2003 m., nežymiai sumažėjo ir sudarė 3,7 procento visų nefinansinių įmonių (2003 m. - 3,6%). Įmonių skaičiaus sumažėjimą nulėmė smulkių įmonių,

83

teikiančių IT paslaugas ir užsiimančių elektrinių buitinių prietaisų bei radijo ir televizijos prekių didmenine prekyba, skaičiaus sumažėjimas.

Profesinio mokymo metodikos centro 2004 m. atlikto tyrimo duomenimis, 2003 m. kompiuterinės ir programinės įrangos sektoriuje buvo 914 įmonių [Profesinio mokymo metodikos centras, 2004]. Dauguma jų koncentruojasi didžiuosiuose Lietuvos miestuose, egzistuoja dideli regioniniai IT raidos skirtumai. Faktiškai pagrindinė kompiuterių ir programinės įrangos sektoriaus plėtra vyksta Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Kitose vietovėse IT plėtotė gana pasyvi. Pagal dydį vyrauja mažos iki 9 darbuotojų įmonės. Panašios tendencijos vyrauja ir ES šalyse. 2003 m. Profesinio mokymo metodikos centro vykdytos anketinės apklausos duomenimis, kompiuterių ir programinės įrangos sektoriuje vyravo Lietuvos kapitalo įmonės. Užsienio kapitalo įmonės sudarė apie 8 proc., o bendros užsienio ir Lietuvos - 11 proc. IT sektoriaus įmonių.

40 pav. IT sektoriaus įmonių skaičius pagal įmonių dydį (šaltinis: Lietuvos Statistikos

departamentas)

Statistikos departamento duomenimis, IT apyvarta nuo 2000 m. nuolat didėja. Per 1998-2003 m. laikotarpį ji išaugo du kartus. Remiantis banko DnB NORD informacija, nuolat auga ir IT sukurta pridėtinė vertė. Taip pat, įvairių šaltinių duomenimis, didėja IT eksporto dalis. Vilniaus banko analitikų teigimu, eksportas 2002 m. sudarė nemenką IT įmonių pajamų dalį. Bendra 20-ies didžiausių Lietuvos bendrovių apimtis išaugo 13 proc. Asociacijos „Infobalt" duomenimis, 2003 m. IT paslaugų ir produktų eksportas išaugo 8,7 proc. ir siekė 45 mln. litų.

Statistikos departamento duomenimis, 2004 m. viso IT sektoriaus įmonėse dirbo 35 434 darbuotojų. Jų skaičius, palyginti su 2003 m., padidėjo 4,6 procento ir sudarė 4,2 procentus visų darbuotojų. Daugiausiai darbuotojų skaičius išaugo pramonės įmonėse, užsiimančiose elektroninių lempų, vamzdžių bei kitų elektroninių komponentų ir televizijos bei radijo imtuvų gamybos veikla. Visame IT sektoriuje vyravo (78% visų šio sektoriaus įmonių) mažos įmonės, turinčios iki 9 samdomų darbuotojų. Jose dirbo 16 procentų visų šio sektoriaus darbuotojų. Vidutinės ir stambios įmonės, turinčios 50 ir daugiau darbuotojų, sudarė 4 procentus visų informacinių ir telekomunikacinių technologijų įmonių. Jose dirbo 62 procentai visų šio sektoriaus darbuotojų. IT sektoriaus įmonės 2004 m. uždirbo 9559 mln. litų pajamų (41 pav.). Palyginti su 2003 m., apyvarta padidėjo 12,7 procento ir sudarė 8,4 procento visos apyvartos. Apyvartos padidėjimą lėmė išaugusi prekybos įmonių, užsiimančių elektrinių buitinių prietaisų, radijo bei televizijos prekių ir kompiuterių bei jų programinės įrangos didmenine prekyba, apyvarta.

84

41 pav. IT sektoriaus įmonių pagrindiniai verslo struktūros rodikliai (šaltinis: Lietuvos


Užimtų Lietuvos gyventojų struktūroje IT dalis 2003 m. buvo viena mažiausių, palyginti su kitomis veiklos rūšimis. Tačiau pažymėtina, jog 1998-2003 m. IT darbuotojų skaičius padidėjo pusantro karto. Panaši tendencija pastebima ir Europos Sąjungos šalyse (1995-2000 m. užimtų IT sektoriuje padvigubėjo).

32 lentelė. Šalies gyventojai, užimti pagrindinėmis ekonominės veiklos rūšimis, 1998-2003 m., tūkst. (šaltinis: [Profesinio mokymo metodikos centras, 2004])

Ekonominė veikla 1998 1999 2000 2001 2002 2003

Iš viso: 1 489,4 1 456,5 1 397,8 1 351,8 1 405,9 1 438,0 Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir 285,9 281,4 261,6 233,9 250,6 257,0 Pramonė 328,6 306,2 290,8 281,1 293,3 297,5

Statyba 99,3 91,17 83,7 84,8 93,2 107,1 Paslaugos 775,5 777,1 761,7 752,1 768,8 776,5

Iš jų kompiuterių ir programinės įrangos sektoriuje:

2,6 2,9 3,2 3,5 3,8 4,0

Profesinio mokymo metodikos centro atlikto tyrimo duomenimis, programinės įrangos (PĮ)

subsektoriuje 2003 m. buvo 753 įmonės, iš kurių apie 86 proc. sudarė įmonės, turinčios 9 ir mažiau darbuotojų [Profesinio mokymo metodikos centras, 2004]. Užimtų gyventojų skaičius subsektoriuje buvo šiek tiek didesnis nei 3 tūkstančiai. Per 1998-2003 m. darbuotojų skaičius gana smarkiai padidėjo. 2003 m. PĮ dirbo 64 proc. daugiau žmonių nei 1998 m. IT darbuotojų skaičiaus pokyčiai didesnės įtakos užimtumo didėjimui paslaugų srityje ir tuo labiau šalies mastu neturėjo. 2003 m. IT darbuotojai sudarė vos 0,5 proc. visų paslaugas teikiančių gyventojų. 1998-2003 m. IT personalo apimtys išaugo ir daugiausia dėl PĮ subsektoriaus (42 pav.).

85

42 pav. Informacinių technologijų sektoriaus darbuotojų kaita pagal subsektorius 1998-2003 m. (šaltinis: [Profesinio mokymo metodikos centras, 2004])

43 paveiksle pateikiama Profesinio mokymo metodikos centro surinkta informacija apie kompiuterių ir programinės įrangos sektoriaus darbuotojų kiekį pagal įmonės dydį. Iš jo matyti, jog programinės įrangos subsektoriuje daugiausiai darbuotojų dirba vidutinio dydžio įmonėse (nuo 10 iki 49 žmonių). Jos sudaro apie 12 proc. PĮ įmonių. Pagrindinę dirbančiųjų dalį šiame sektoriuje sudaro darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas ir terminuotas darbo sutartis (98 proc.). Sezoninių darbuotojų faktiškai nėra. Pagal lytį, darbuotojai pasiskirsto taip: 60 proc. sudaro vyrai, o 40 proc. - moterys. Šis rodiklis yra gerokai didesnis nei analogiškas Europos Sąjungos šalyse (2000 m. moterys IT sektoriuje sudarė 26 proc.). Sutrumpintą darbo dieną dirba apie 16 proc. darbuotojų. Daugiausia šiame sektoriuje dirba jauni žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą.

43 pav. IT sektoriaus darbuotojų struktūra pagal įmonės dydį 2003 m. (šaltinis:

[Profesinio mokymo metodikos centras, 2004])

2.3.3 TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS IT SEKTORIUJE

Didinant konkurencingumą tarptautiniu mastu, daugelis ES valstybių akcentuoja investicinio klimato gerinimo svarbą, nes tiesioginės užsienio investicijos yra vienas svarbiausių veiksnių, sudarančių palankias sąlygas pasiekti spartesnės technologinės pažangos ir ekonomikos augimo. Tiesioginės užsienio investicijos yra svarbus pagrindinio kapitalo ir kompetencijos formavimo šaltinis, todėl Lietuvai, siekiančiai užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą, perorientuojant verslą į aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą, ypač svarbiu veiksniu, siekiant spartesnių pramonės pokyčių, yra tiesioginių užsienio investicijų, visų pirma žinioms imliose arba technologinio proveržio srityse, pritraukimas. Lietuva yra sukaupusi mokslinį potencialą tam tikrose strategiškai svarbiose ir pasauliniu mastu konkurencingose srityse, todėl tai sudaro prielaidas pritraukti strateginių investicijų į žinioms imlius sektorius net iš Jungtinių Amerikos

86

valstijų ir Azijos valstybių. Tokiu būdu būtų paskatintas Europos Sąjungos konkurencingumo ir patrauklumo investuotojams augimas. Tačiau pastarųjų kelerių metų situacija pritraukiant TUI į Lietuvos ūkį nėra patenkinama, kadangi pastarųjų metų kasmetinės TUI srautų apimtys neturi aiškiau išreikštos didėjimo tendencijos - ženklūs „šokinėjantys” skirtumai lyginant kasmetines TUI apimtis (44 pav.).

1394,8 1361,3

2338,7

1750,9

1085,21324,6

2521,9

515,6

2493,2

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004

44 pav. Metinės TUI investicijos Lietuvoje, mln. Lt (šaltinis: Ekonomikos augimo veiksmų

programa, 2006)

Statistikos departamento duomenimis, 2005 m. pradžioje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) IT sektoriuje Lietuvoje sudarė 2501,9 mln. litų, t. y. 15,5 procento visų TUI Lietuvoje (47 pav.). Daugiausiai į šį sektorių investuoja Skandinavijos šalys: 2005 m. pradžioje Danija buvo investavusi 1087,6 mln. litų (43,5% visų TUI šiame sektoriuje), Švedija -570,1 mln. litų (22,8%). Tačiau didžioji dalis tiesioginių užsienio investicijų šiame sektoriuje tenka telekomunikacijų veiklą vykdančioms įmonėms - TUI į šia veikla užsiimančias įmones sudarė 72,7 procento visų IT sektoriaus investicijų.

45 pav. Tiesioginės užsienio investicijos IT sektoriuje (metų pradžioje, mln. litų) (šaltinis:

Lietuvos statistikos departamentas)

2.3.4 INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ GAMYBA, PREKYBA IR PASLAUGOS

Statistikos departamento duomenimis, informacinių technologijų gaminiai 2005 m. sudarė 2,9 procento visos pramonės parduotos produkcijos. Šie gaminiai apima garso ir vaizdo aparatūrą, kompiuterius ir su jais susijusią aparatūrą, elektroninės aparatūros dalis, telekomunikacijų aparatūrą ir kitus IT gaminius (46 pav.). Per 2005 m. Lietuvos įmonės informacinių technologijų gaminių pardavė už 1197 mln. litų, t. y. 7,4 procento mažiau nei 2004 metais. 2005 m. iš informacinių technologijų produkcijos Lietuvos gamintojai daugiausiai pardavė elektroninės aparatūros dalių (41,0%) bei garso ir vaizdo aparatūros (38,4% visų pardavimų).

Palyginti su 2004 m. informacinių technologijų sektoriaus pardavimais, 2005 m. 25,9 procento sumažėjo kompiuterių pardavimai, 25,8 elektroninės aparatūros dalių, 1,3 procento kitų IT gaminių. Tačiau 33,9 procento padidėjo telekomunikacijos aparatūros, 21,9 procento garso ir vaizdo aparatūros pardavimai.

87

46 pav. Lietuvos gamintojų parduoti IT gaminiai pagal gaminių grupes (veikusiomis

kainomis, mln. litų) (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)

Didmeninės prekybos įmonių, parduodančių IT prekes, pajamos 2005 m., palyginti su praėjusiais metais, išaugo 20,8 procento ir sudarė 5727,6 mln. litų (47 pav.).

47 pav. IT prekybos ir paslaugų įmonių pajamos (mln. litų) (šaltinis: Lietuvos statistikos

departamentas)

88

Didmeninės prekybos įmonių, prekiaujančių kompiuteriais, periferine ir programine įranga, pajamos 2005 m. buvo 1579,3 mln. litų ir sudarė 27,6 procento visų IT sektoriaus didmeninės prekybos įmonių pardavimų pajamų.

Tarp kompiuterines paslaugas teikiančių įmonių 2005 m. daugiausiai pajamų gavo programinės įrangos, kompiuterių tinklų diegimo ir naudojimo konsultacijas teikiančios įmonės - 541,9 mln. Lt t. y. 70,5 procento visų kompiuterines paslaugas teikiančių įmonių pajamų. Per 2005 m. šių įmonių pajamos padidėjo 26,9 procento. Pagal apibendrintus Statistikos departamento duomenis programinės įrangos ir paslaugų sektoriaus įmonių metinės pajamos yra apie 300 mln. Lt.

2.3.5 IT PREKIŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS

2001-2005 m. didėjo IT prekių eksporto ir importo apimtys. Statistikos departamento duomenimis, 2005 m. šios prekės sudarė 5,2 procento bendro Lietuvos eksporto, o 2003 m. - 5, 2004 m. - 5,6 procento. Tarp importuojamų prekių IT prekės 2004 m. sudarė - 6,9, 2005 m. - 6,8 procento. Muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2005 m. eksportuota 1699,2 mln. litų vertės IT prekių, į Lietuvą importuota šių prekių už 2932,0 mln. litų. 2005 m. IT prekių eksportas, palyginti su 2004 m., padidėjo 16,9 procento ir sudarė 5,2 procento bendro Lietuvos eksporto, importas padidėjo 24,5 procento ir atitinkamai sudarė 6,8 procento bendro importo.

2005 m. didžiausią importuojamų informacinių technologijų prekių dalį sudarė kompiuteriai ir su jais susijusi aparatūra (33,5%) ir telekomunikacijų aparatūra (23,9%) (48 pav.).

48 pav. IT prekių importo struktūra 2004-2005 m. (procentais) (šaltinis: Lietuvos

statistikos departamentas)

2005 m. didžiausią eksporto dalį sudarė elektroninės aparatūros dalys (49 pav.): jų eksportuota 34,9 procento bendro IT prekių eksporto, 2004 m. - 49,5 procento. 2005 m., palyginti su 2004 m., daugiausia išaugo kompiuterių ir su jais susijusios aparatūros eksportas - 2,1 karto, kompiuterių ir su jais susijusios aparatūros importas - 44,1 procento.

49 pav. IT prekių eksporto struktūra 2004-2005 m. (procentais) (šaltinis: Lietuvos


Per 2005 m. daugiausia IT prekių eksportuota į Rusiją (17,3%), Latviją (12,1%), Turkiją (11,5%) (50 pav.). Daugiausia importuota iš Vokietijos (16,1%), Suomijos (12,9%), Nyderlandų (11,9% viso IT prekių importo) (51 pav.).

89

50 pav. Svarbiausi IT prekių eksporto partneriai 2004-2005 m. (šaltinis: Lietuvos


51 pav. Svarbiausi IT prekių importo partneriai 2004-2005 m. (šaltinis: Lietuvos


2.3.6 LIETUVOS IT ĮMONĖS PABALTIJO IT RINKOJE

Prime Investment, viena iš pirmaujančių regiono investicinės bankininkystės įmonių, įsikūrusi Lietuvoje, leidžia reguliarią pusmetinę informacinių technologijų ir telekomunikacijų rinkos apžvalgą. Šioje apžvalgoje pateikiamos svarbiausios ITT rinkos naujienos ir specialūs Baltijos šalių IT paslaugų įmonių reitingai pagal jų pačių sukurtų IT paslaugų apyvartą ir pridėtinės vertės kūrimo efektyvumą. Šiuose reitinguose skaičiuojamos IT paslaugų pajamos apima pajamas, gautas iš programinės įrangos kūrimo, programavimo, sistemų integravimo, priežiūros, programinės įrangos ir sistemų realizavimo, apmokymų, konsultavimo paslaugų ir programinės įrangos produktų, sukurtų šalyje, pardavimo. Šios pajamos neapima aparatinės įrangos pardavimų, pajamų gautų iš perparduodamos programinės įrangos, biuro įrangos ar kitų produktų. Į sąrašą taip pat nėra įtraukiamos užsienio kompanijų dukterinės įmonės ar filialai.

Remiantis IT įmonių reitingu “Prime TOP-20” 2005 m. (33 lentelė), antrus metus iš eilės Baltijos šalių IT įmonių augimo tempas matuojamas dviženkliais skaičiais – 2005 metais IT paslaugų apyvarta išaugo 24%, o bendrosios pajamos - 16.4%. Tai patvirtina tendenciją, kad Baltijos šalių įmonės jau išvystė konkurencingą IT infrastruktūrą, todėl tolimesnes investicijas

90

skiria programiniams verslo valdymo sprendimams, kurie leidžia efektyviau panaudoti IT infrastruktūros privalumus verslo procesuose ir padeda užtikrinti turimų IT sistemų saugumą [PrimeInvestment, 2006b].

33 lentelė. Pabaltijo IT paslaugų įmonių reitingas 2005 m., tūkst. eurų (šaltinis: www.primeinvestment.lt)

IT paslaugų pajamos Bendrosios pajamos Nr Įmonės 2005 2004 Augimas,

%/metus % iš bendr.

2005 2004 Augimas %/metus

1 Exigen Group (LV) 19 994 17 585 14% 100% 19 994 17 585 14% 2 Sonex Group (LT) 15 639 10 861 44% 20% 79 066 66 902 18% 3 MicroLink Eesti (EE) 8 115 7 412 9% 62% 13 163 12 013 10% 4 Alna Group (LT) 7 768 7 697 1% 38% 20 361 17 016 20% 5 Elsis Group (LT) 4 300 3 840 12% 25% 17 450 13 707 27% 6 Baltic Data Center (LT) 4 021 3 615 11% 100% 4 021 3 615 11% 7 MicroLink Lietuva (LT) 4 018 2 823 42% 87% 4 630 2 887 60% 8 Helmes (EE) 3 727 2 234 67% 56% 6 599 5 946 11% 9 Webmedia (EE) 3 712 2 083 78% 92% 4 032 2 313 74% 10 Blue Bridge (LT) 3 539 2 007 76% 15% 23 712 19 811 20% 11 Sintagma Group (LT) 2 882 2 491 16% 39% 7 436 7 878 -6% 12 Tilde SIA (LV) 2 636 2 260 17% 100% 2 636 2 260 17% 13 New Vision Baltija

Group (LT) 2 143 2 027 6% 20% 10 832 8 515 27%

14 Regio (EE) 2 097 496 322% 89% 2 347 648 262% 15 Algoritmu sistemos (LT) 1 722 1 970 -13% 75% 2 308 2 041 13% 16 HNIT-Baltic

Geoinfoservisas (LT) 1 702 1 183 44% 54% 3 131 2 318 35%

17 Baltic Amadeus (LT) 1 561 1 277 22% 22% 7 180 10 641 -33% 18 Prototechnika Group

(LT) 1 334 1 300 3% 90% 1 485 1 481 0%

19 Santa Monica Networks (EE)

1 248 582 114% 16% 7 849 7 090 11%

20 Edrana (LT) 1 206 1 056 14% 95% 1 265 1 103 15% Remiantis pagal IT įmonių pateiktus duomenimis sudarytu “Prime‘s TOP-20“ 2006m.

pirmojo pusmečio reitingu (34 lent.), Pabaltijo IT paslaugų rinka išlaikė aukštą augimo tempą ir per pirmąjį šių metų pusmetį. Tad jau dabar prognozuojama, kad sektoriaus metinis augimas išliks aukštas jau trečius metus iš eilės. Į “Prime‘s TOP-20“ reitingą patenkančios kompanijos padidino IT paslaugų dalį bendrose pajamose – pajamos iš IT paslaugų augo 26.3%, kai tuo tarpu visos bendrosios įmonių pajamos padidėjo 22.6%. Net penkios kompanijos iš “Prime‘s TOP-20“ reitingo daugiau nei padvigubino IT paslaugų pajamas lyginant su 2005 metų pirmu pusmečiu [PrimeInvestment, 2006a].

34 lentelė. Pabaltijo IT paslaugų įmonių reitingas 2006 I pusm., tūkst. eurų (šaltinis: www.primeinvestment.lt)

IT paslaugų pajamos Bendrosios pajamos Nr Įmonės 2006 I pusm.

2005 I pusm.

Augimas, %/metus

% iš bendr

2006 I pusm.

2005 I pusm.

Augimas%/metus

1 Sonex Group (LT) 10,861 8,689 25% 34.9% 31,105 28,557 9% 2 Exigen Group (LV) 9,373 8,300 13% 100.0% 9,373 8,300 13% 3 Microlink Eesti (EE) 4,839 3,769 28% 58.3% 8,299 5,715 45% 4 Alna Group (LT) 4,270 3,629 18% 52.6% 8,114 8,083 0% 5 Elsis Group (LT) 3,330 3,686 -10% 30.4% 10,969 8,984 22% 6 Webmedia Group (EE) 2,480 1,223 103% 92.5% 2,680 1,544 74% 7 Columbus IT Partner

(LT/LV/EE) 2,374 2,068 15% 75.9% 3,128 3,256 -4%

http://www.primeinvestment.lt/�

91

8 Helmes (EE) 2,264 1,126 101% 52.3% 4,331 2,327 86% 9 Baltic Data Center (LT) 2,137 1,841 16% 100.0% 2,137 1,841 16% 10 Microlink Lietuva (LT) 2,072 1,879 10% 77.5% 2,673 2,054 30% 11 Blue Bridge (LT) 1,832 1,474 24% 17.4% 10,516 8,621 22% 12 Tilde (LV) 1,580 1,052 50% 100.0% 1,580 1,052 50% 13 Baltic Amadeus (LT) 1,576 565 179% 27.5% 5,730 3,320 73% 14 Edrana (LT) 1,034 527 96% 97.8% 1,057 564 87% 15 FMS (LV) 1,015 402 152% 97.0% 1,047 402 160% 16 Sintagma Group (LT) 956 1,178 -19% 20.8% 4,602 2,894 59% 17 Santa Monica Networks

(EE) 924 623 48% 19.3% 4,800 3,263 47%

18 New Vision Baltija Group (LT)

840 719 17% 22.8% 3,691 3,924 -6%

19 NRD (LT) 546 233 134% 96.9% 563 233 142% 20 Rix Technologies (LV) 529 435 22% 100.0% 529 435 22%

2.3.7 MOKSLO TIRIAMIEJI DARBAI IR INOVACIJOS LIETUVOJE IR IT SEKTORIUJE

Žinios yra pagrindinis ekonomikos plėtros, darbo vietų kūrimo ir socialinės gerovės veiksnys. Produktyviosios žinios, kaip žinių ekonomikos pagrindas, yra kaupiamos ir nuolat atnaujinamos, plėtojant mokslinius tyrimus ir praktinę veiklą. Šiandienos valstybėje orientacija į žinių ekonomikos poreikius tampa sėkmingą šalies ūkio plėtrą apsprendžiančiu veiksniu, o valstybės užduotis - sukurti tam palankią aplinką taip sudarant sąlygas šalies ūkio plėtrai. 2005 metais Lietuvoje bendros vidinės išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (MTTP) sudarė 542 mln. Lt (35 lent.). Iš jų 110,5 mln. litų verslo įmonėse [Statistikos departamentas].

35 lentelė. Išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 Iš viso, mln. Lt 114,9 164,9 217,2 244,5 220,3 269,9 326,8 344,7 381,8 472,7 542,0

Iš jų, %

fundamentiniams tyrimams 52,6 39,5 41,1 46,6 55,7 41,7 35,3 40,9 35,5 35,8 34,7

taikomiesiems tyrimams 39,6 41,6 44,1 43,3 34,5 36,3 29,8 36,3 38,0 36,7 36,4

eksperimentinei plėtrai 7,8 18,9 14,8 10,1 9,8 22,0 34,9 22,8 26,5 27,5 28,9

Išlaidų mokslo tiriamajai veiklai santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP), %

0,46 0,52 0,56 0,56 0,52 0,59 0,67 0,66 0,67 0,76 0,76*

* Išankstiniai duomenys.

Lietuvos verslo įmonių konkurencingumas yra santykinai žemas ir nepakankamas. Didele

dalimi tą įtakoja palyginti menka įmonių inovacinė veikla. Pagal tarptautinius šalių inovatyvumo vertinimus Lietuva ženkliai atsilieka nuo ES-15 valstybių vidurkio ir užima žemiausias pozicijas tarp naujųjų ES valstybių [Ekonomikos augimo veiksmų programa, 2006]. Lietuvos atsilikimą nuo pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių daugiausia apsprendžia žemas investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (MTTP) lygis. Be to, tarp Europos valstybių Lietuva užima žemiausias vietas pagal tokius rodiklius kaip bendras technologinis lygis, patentų skaičius, interneto vartotojų ir personalinių kompiuterių skaičius, užsienio technologijų licencijavimas. Pagal Pasaulio konkurencingumo forumo rengiamą kasmetinį Pasiregimo dalyvauti technologiniuose tinkluose indeksą (angl. Network readiness Index), 2004–2005 m. Lietuva

92

atsiliko nuo daugelio ES valstybių, išskyrus Latviją, Lenkiją bei Slovakiją, ir užėmė 43 vietą tarp 102 pasaulio valstybių (ES-25 vidurkis – 29 vieta).

Be to, Lietuvos verslo sektoriuje dirba labai mažai mokslo darbuotojų (tyrėjų). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2004 m. jų buvo 589, iš kurių turinčių mokslo laipsnį buvo tik 103. Lyginant su bendru šalies mokslo darbuotojų (tyrėjų) skaičiumi, verslo įmonėse dirbantys tyrėjai sudaro tik 6,7 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva yra vienoje iš žemiausių pozicijų tarp ES valstybių [Ekonomikos augimo veiksmų programa, 2006].

Lietuva teigiamai išsiskiria tarp ES valstybių tik pagal vieną inovacinės veiklos rodiklį – šalies įmonių kooperaciją inovacinėje veikloje (Lietuvoje yra aktyvi įmonių tarpusavio sąveika ir bendradarbiavimas inovacinėje srityje). Pagal šį rodiklį Lietuva užima 4 poziciją tarp ES-25 šalių ir net 34% viršija ES-25 vidurkį.

Remiantis 2005 m. atlikto tyrimo duomenimis (European Innovation Scoreboard 2005: Comparative analysis of Innovation Performance), tik 10,1% inovacinių įmonių 2002-2004 m. gavo finansinę paramą inovacijoms iš įvairių valdžios institucijų (mokesčių kreditais ar lengvatomis, negrąžintinomis išmokomis, subsidijuotomis paskolomis ar paskolos garantijomis). Daugiausia inovatyvių įmonių (6,0) gavo paramą inovacijoms iš valstybės biudžeto lėšų bei iš Europos Sąjungos paramos programų (4,4). To paties tyrimo metu nustatyta, kad beveik pusė įmonių (47,7) naudingos informacijos naujiems inovaciniams projektams gavo iš vidinių įmonės šaltinių, 29,2% – iš klientų ir vartotojų, 26,9% – iš įrengimų ar medžiagų tiekėjų. Nemažai įmonių informacijos apie inovacijas ir jų poreikį gavo iš mugių bei parodų – 18,4%, iš konkurentų ar kitų įmonių iš tos pačios rinkos – 12,9%. Tik 2,9% įmonių informaciją gavo iš valstybinių mokslo institutų, universitetų ar kitų aukštųjų mokyklų.

Inovacijų ir verslumo skatinimas yra svarbi priemonė didinti ekonomikos paslaugų sektoriuje sukuriamą pridėtinę vertę, įmonių inovatyvumą bei gyventojų verslumą. Lietuvoje verslumo lygis žemas (16 veikiančių MVĮ/tūkstančiui gyventojų 2005 m. pradžioje). Vienas iš veiksnių, įtakojančių verslumą, yra žinių stoka ir baimė pradėti verslą. Be to, jau įsteigtų įmonių augimą gali slopinti ne tik išaugęs konkurencinis spaudimas, bet ir tokie rinkos trūkumai kaip ribotos finansavimo galimybės, negalėjimas visapusiškai vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacinės veiklos, dalyvauti tinkluose ir tiekimo grandinėse.

2005 m. Lietuvoje veikė 42 verslo informaciniai centrai, 7 verslo inkubatoriai, iš jų 1 technologinis verslo inkubatorius (Kauno technologijos universiteto regioninis verslo inkubatorius, įkurtas 1998 m., Alytaus verslo inkubatorius, įkurtas 1998 m., Vilnijos verslo inkubatorius - 1998 m., Telšių apskrities verslo inkubatorius - 1998 m.; Šiaulių verslo inkubatorius - 1999 m.; Kazlų Rūdos verslo inkubatorius - 2000 m.; Ignalinos AE regiono verslo inkubatorius 2002 m.), 6 mokslo ir technologijų parkai (Mokslo ir technologijų parkas, įkurtas 1993m., Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas, įkurtas 2002m., Šiaurės miestelio technologijų parkas – 2003m., Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas – 2002m., Visorių informacinių technologijų parkas – 2002m. , Šiaulių universiteto mokslo ir technologijų parkas – 2002 m. . Šiuo metu steigiamas Kaune TECHNOPOLIS, Vilniuje – BIOPOLIS; savo veiklą turėtų pradėti ir Vilniuje įkurtas „Saulėtekio slėnis“), 2 inovacijų centrai, kt. įstaigos.

93

Mokslo ir technologijų parkai Verslo inkubatoriai Inovacijų centrai

Verslo informacijos centrai

52 pav. Viešųjų paslaugų verslui infrastruktūra (šaltinis: [Ekonomikos augimo veiksmų programa, 2006])

Pastaraisiais metais išlaidų apimtys moksliniams tyrimams Lietuvoje didėja. 2004 m. jos siekė 472,7 mln. Lt ir sudarė 0,76 proc. šalies BVP, tiek pat ir 2005m. išankstiniais duomenimis (36 lentelė) [Statistikos departamentas]. Tačiau lyginant su ES-25 valstybių vidurkiu, mokslinių tyrimų Lietuvoje finansavimas yra ženkliai mažesnis ir yra vienas iš žemiausių rodiklių ne tik visoje ES, bet ir tarp naujųjų Europos Sąjungos narių. Pagal EIS (European Innovation Scoreboard) 2005 Database duomenis, 2003 m. ES-25 valstybės investicijoms į mokslinius tyrimus (viešajame ir verslo sektoriuje) vidutiniškai skyrė 1,95 proc. BVP, Lietuva – 0,68 proc. BVP.

0,480,55 0,53

0,6

0,07

0,19

0,11 0,14 0,16

0,59

0,67 0,66 0,67

0,76

0,52

0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m.

BV

P, %

Viešojo sektoriaus

Verslo sektoriaus

Iš viso

53 pav. Išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai santykis su BVP, proc.

(šaltinis: Statistikos departamentas)

Verslo investicijos į MTTP Lietuvoje vis dar yra menkos, lyginant su tokiomis investicijomis ES-25 valstybėse. EIS 2005 duomenimis 2003 m. verslo lėšos MTTP ES-25 valstybėse vidutiniškai siekė 1,26 % šalies BVP, Lietuvoje – tik 0,14% (Lietuva tarp ES-25 šalių pagal šį rodiklį užėmė 22 poziciją). Tik 6,7 % visų šalies tyrėjų dirba verslo įmonėse, o tai žemiausias rodiklis tarp ES narių (ES-15 rodiklis siekia apie 50%). Lyginant viešojo ir verslo sektoriaus MTTP finansavimo apimtis Lietuvoje 2004 m., verslo investicijos – tiek pačiose įmonėse atliekamų tyrimų ir plėtros darbų išlaidos, tiek įmonių išlaidos šiems darbams įsigyti – yra daugiau nei 3 kartus mažesnės negu viešojo sektoriaus investicijos (54 pav.).

94

Valdžios lėšos 63,1%

Aukštojo mokslo sektoriaus lėšos

6,0%

Privataus ne pelno sektoriaus

lėšos 0,3%

Užsienio lėšos 10,7%

Verslo įmonių lėšos 19,9%

54 pav. Išlaidos MTTP pagal finansavimo šaltinius 2004 m., proc. (šaltinis: Statistikos

departamentas)

MTTP išlaidos IT įmonėse 2005 m. sudarė 34,9 mln. litų (55 pav.). IT sektoriaus įmonėse MTTP išlaidos 2005 m. padidėjo 64 procentais, palyginti su 2004 m., ir sudarė 31,6 procento nuo visų MTTP išlaidų verslo įmonių sektoriuje (56 pav.). Apdirbamosios gamybos įmonėse MTTP išlaidos 2005 m sumažėjo 22,7 procento, iš jų informacinių technologijų sektoriaus įmonėse MTTP išlaidos sumažėjo 18,1 procento, ir 2005 m. sudarė 22,6 procento nuo apdirbamosios gamybos įmonių MTTP išlaidų (2004 m. - 21,3%). Paslaugų įmonėse mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros išlaidos informacinių technologijų sektoriaus įmonėse sudarė 45,4 procento nuo MTTP išlaidų paslaugų įmonėse.

55 pav. MTTP išlaidos informacinių technologijų sektoriuje (mln. litų) (šaltinis: Lietuvos


56 pav. MTTP išlaidų pasiskirstymas verslo įmonių sektoriuje 2002-2005 m. (šaltinis:

Lietuvos statistikos departamentas)

95

Galutinis visų mokslinių atradimų rezultatas - inovacijos pritaikymas praktikoje, jos skleidimas visuomenėje ir diegimas organizacijoje. 2002-2004 m. Lietuvoje inovacinę veiklą vykdė 23,4 procento įmonių. IT sektoriuje inovacijas diegė 44 proc. įmonių (57 pav.). IT paslaugas teikiančios įmonės sudarė didžiąją dalį (85,6%) visų inovatyvių IT sektoriaus įmonių.

57 pav. Inovacinės įmonės IT sektoriuje 2002-2004 m. (proc.) (šaltinis: Lietuvos statistikos

departamentas)

Inovacinėse įmonėse dirbo apie 45 procentus visų darbuotojų. Nors inovacinę veiklą vykdė tik kas ketvirta šalies įmonė, tačiau inovacinių įmonių apyvarta sudarė daugiau kaip pusę visų įmonių apyvartos (2002 m. - 59,5%, 2004 m. - 56,9% visų įmonių apyvartos). Analizuojant inovacines įmones pagal darbuotojų skaičių, daugiau kaip 60 procentų (60,6%) didelių įmonių, kuriose dirba 250 ir daugiau darbuotojų, pateikė rinkai inovacijas. Tačiau tarp inovacinių įmonių didelės įmonės sudarė tik 8,2 procento. Pagrindinės inovatorės šalyje buvo nedidelės įmonės, kuriose dirbo nuo 10 iki 49 darbuotojų ir tokios įmonės sudarė 58,1 procento visų inovacinių įmonių.

MTTP darbuotojų užimtumas informacinių technologijų sektoriaus įmonėse 2005 m. sudarė 37,8 procento nuo visų MTTP veikloje užimtų verslo įmonių sektoriaus darbuotojų (58 pav.).

58 pav. MTTP darbuotojai IT sektoriaus įmonėse (proc.) (šaltinis: Lietuvos statistikos

departamentas)

Didžioji dalis MTTP darbuotojų iš visų, dirbančių IT sektoriuje, dirbo IT gamybos įmonėse (59 pav.). IT paslaugų įmonėse (prie kurių priskaičiuojamos ir programinės įrangos ir elektroninių paslaugų įmonės) dirbančių MTTP darbuotojų dalis 2005 m. siekė 21,6 proc.

96

59 pav. MTTP darbuotojai dirbantys IT sektoriuje (proc.) (šaltinis: Lietuvos statistikos

departamentas)

Lietuvoje viešojo sektoriaus išlaidų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai rodikliai nėra ženkliai atitrūkę nuo ES vidurkio: EIS 2005 duomenimis, 2003 m. viešasis MTTP finansavimas ES-25 valstybėse vidutiniškai siekė 0,69 % šalies BVP, Lietuvoje – 0,54%. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2004 m. Lietuvoje viešojo sektoriaus, t.y. valdžios ir aukštojo mokslo, lėšos MTTP sudarė 0,48 % BVP.

Vis dėlto, viešojo sektoriaus išlaidų MTTP naudojimo efektyvumas Lietuvoje yra žemas [Ekonomikos augimo veiksmų programa, 2006]. Viena svarbiausių to priežasčių yra nepakankamai glaudus bendradarbiavimas tarp mokslinių tyrimų įstaigų, universitetų ir ūkio subjektų atliekant mokslinius tyrimus ir kuriant naujus produktus bei technologijas rinkai.

Mokslinių tyrimų tematika menkai atitinka verslo poreikius, stokojama praktiniam pritaikymui versle tinkamų rezultatų. Šiuo metu Lietuvos aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų įstaigos konkurso tvarka gauna tik apie 7% viešojo finansavimo lėšų, likusi dalis yra beveik nesusieta su jų veiklos rezultatais ir priklauso nuo kriterijų, grindžiamų studentų ir/ar personalo skaičiumi, mokymo programų rodikliais ir pan. Todėl vienas iš svarbiausių uždavinių šioje srityje – didinti viešųjų mokslinių tyrimų aktualumą verslui, skatinti tyrėjų ir mokslininkų aktyvumą kartų su įmonėmis kuriant ir testuojant naujus produktus ir technologijas. Siekiant įgyvendinti šį uždavinį ypatingai svarbu remti jungtinius verslo ir mokslo įstaigų MTTP projektus, tuo pačiu skatinant verslo investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir aktyvesnį tyrėjų bei mokslininkų įsijungimą į ekonominės plėtros procesus.

36 lentelė. Mokslo ir technologijų rodikliai (šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas)

2003 2004 2005

1000-iui 20–29 metų amžiaus gyventojų tenka baigusių aukštesniojo ir aukštojo mokslo gamtos, technikos ir taikomuosius mokslus specialistų 16,3 17,5 18,9

Gyventojai su aukštuoju išsilavinimu, % 23,0 25,2 30,6

Bendras visą gyvenimą (25–64 metų) trunkančio mokymosi rodiklis, % 4,5 6,5 6,3

Užimtumas vidutiniškai aukštųjų ir aukštųjų technologijų pramonėje, % 3,0 2,6 2,5

Užimtumas aukštųjų technologijų (žinių reikalaujančiame) paslaugų sektoriuje, % 1,7 1,4 1,5

Išlaidos MTEP pagal finansavimo šaltinius, %

verslo įmonių lėšos 16,7 19,9 20,9

valdžios lėšos 64,6 63,1 62,7

užsienio lėšos 13,8 10,7 10,5

97

2003 2004 2005

aukštojo mokslo sektoriaus lėšos 4,8 6,0 5,7ne pelno institucijų sektoriaus lėšos 0,1 0,3 0,2

Išlaidų mokslo tiriamajai veiklai (MTTP) santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP), % 0,67 0,76 0,76*

Aukštųjų ir vidutiniškai aukštųjų technologijų sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis apdirbamosios gamybos sukurtoje pridėtinėje vertėje, % 19,2 20,1 19,9*

*išankstiniai duomenys

2.3.8 STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PARAMA 2004–2006 M.

Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento (toliau – BPD) įgyvendinimas parodė didelį įmonių susidomėjimą ES struktūrinių fondų parama ir jų aktyvumą, teikiant paraiškas. 2004–2005 m. buvo gauta 413 paraiškų vykdyti projektus pagal BPD priemonę „Tiesioginė parama verslui“. Paraiškose nurodyta reikiama paramos suma projektams įgyvendinti (1,25 mlrd. Lt) 16 kartų viršijo sumą, kuriai Lietuvos Respublikos ūkio ministerija galėjo sudaryti sutartis 2004–2005 m. Tuo laikotarpiu buvo sudarytos 26 paramos sutartys 198,9 mln. Lt paramai, 4 iš jų – su pradedančiosiomis įmonėmis.

Didžiausią dalį įmonių planuojamų projektų (57%) sudarė įmonių modernizavimo ir inovacijų diegimo projektai. Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei ryšių tarp pramonės ir verslo subjektų bei mokslinio tyrimo institucijų formavimo projektai sudarė tik 17% 2004–2006 m. teiktų paraiškų. 2006 m. pirmoje pusėje buvo vykdoma 51 modernizavimo ir inovacijų diegimo projektų bei 8 mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei bendradarbiavimo projektai.

2004–2005 m. ES struktūrinių fondų lėšų infrastruktūrai ir paslaugų verslui projektams poreikis buvo palyginti mažas (17 paraiškų), nes 2005 m. naujų paslaugų verslui tinklo įstaigų įsteigta nebuvo, o esamos įgyvendino paslaugų verslui programos ir kitus projektus, finansuojamus iš nacionalinio biudžeto, Phare ESS 2002 lėšų ir kitų šaltinių. Paraiškų kiekis kitoms BPD priemonės „Verslo aplinkos gerinimas“ veikloms įgyvendinti taip pat nebuvo didelis: 7 paraiškos pramoninių zonų kūrimui ir „plyno lauko“ investicijų skatinimui, 5 – mokslo ir technologijų parkų veiklai, 6 – Lietuvos produktų ir paslaugų įvaizdžio gerinimui, 3 asocijuotų verslo struktūrų paraiškos. Iš viso verslo aplinkai gerinti gautos 39 paraiškos. 2004–2005 m. buvo pradėta 17 verslo aplinkos gerinimo projektų, 11 iš jų – viešosios smulkaus ir vidutinio verslo paramos sistemos projektai. Bendra skirta parama – 29 mln. Lt. Įgyvendinant minėtus projektus planuojama suteikti paslaugų 14479 SVV įmonėms, sukurti 1 klasterį, suteikti paramą 1 pramoninės zonos sukūrimui ir 1 mokslo ir technologijų parkui.

2006 m. planuojamų verslo aplinkos gerinimo projektų skaičius padidėjo – buvo pateiktos 92 paraiškos, iš kurių daugiausia (37%) buvo skirta smulkaus ir vidutinio verslo paramos sistemai gerinti. Pažymėtina, kad 2006 m. labai aktyviai paraiškas teikė ir asocijuotos verslo struktūros (28% paraiškų).

2.3.9 BPD PRIEMONĖS „INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PASLAUGŲ IR INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA“ PROJEKTAI

Projektų, pateiktų Lietuvos 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 3.3 priemonės „Informacinių technologijų paslaugų ir

infrastruktūros plėtra“ konkursams, su kurių pareiškėjais pasirašytos sutartys, sąrašas [IVPK, 2006]:

Kvietimo "Elektroninė infrastruktūra" projektai

Nr. Projekto

pavadinimas

Projekto

vykdytojas

Sutarties

pasirašymo

data

Projekto

trukmė,

mėn

Tinkamų

išlaidų

vertė,

tūkst. Lt.

Komentarai

1. „Saugaus valstybinio

duomenų perdavimo

tinklo (SVDPT)

kamieninės dalies

sukūrimas“

Valstybės įmonė

„Infostruktūra“

2005-01-24 33 16,442 Pagrindiniai projekto tikslai: sukurti Saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą

(SVDPT), prie kurio bus prisijungtos Lietuvos valdžios institucijos; SVDPT

sertifikuoti ir sujungti su TESTA - ES administracijų institucijų tinklu.

2. „Plačiajuosčio

duomenų perdavimo

tinklo sukūrimas

Lazdijų ir Alytaus

rajonų savivaldybėse“

Lazdijų rajono

savivaldybės

administracija

2005-08-31 32 6,676 Projekto metu Lazdijų ir Alytaus raj. savivaldybių teritorijose bus sukurta

plačiajuosčio duomenų perdavimo tinklo infrastruktūra, įskaitant „paskutinės mylios“

sprendimus, bei į vientisą kompiuterinį tinklą bus sujungtos Lazdijų ir Alytaus raj.

viešojo administravimo, švietimo, gydymo įstaigos.

3. Viešųjų interneto

prieigos taškų tinklo

plėtra

Lietuvos

Respublikos vidaus

reikalų ministerija

2005-10-21 29 9,763 Projekto metu esamas viešųjų interneto prieigos taškų (VIPT) tinklas bus plečiamas

į nuošalias kaimo vietoves, įsteigiant 400 naujų VIPT ir modernizuojant 83

veikiančius, siekiant sudaryti geresnes sąlygos visiems šalies gyventojams,

naudotis informacinėmis technologijomis ir per jas pasiekiamais informacijos

99

šaltiniais.

4. „Kaimiškųjų vietovių

informacinių

technologijų

plačiajuostis tinklas

RAIN“

Matematikos ir

informatikos

institutas

2005-09-13 30 53,422 Projekte numatyta įrengti šalies kaimiškųjų seniūnijų centruose prisijungimo prie

interneto mazgus, iš kurių greitaeigis internetas būtų teikiamas gyventojams,

įvairioms institucijoms, kurios už naudojimąsi juo mokėtų nedidelę kainą.

5. Valstybinių institucijų

informacinių sistemų

sauga (VIISS)

Lietuvos

Respublikos vidaus

reikalų ministerija

2006-04-12 18 9,921 Projektas skirtas įdiegti šiuolaikines integruotas informacinių sistemų saugos

priemones pagrindinėse valstybinėse informacinėse sistemose. Projekto įdiegimas

sudarys prielaidas teikti Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims saugias

viešąsias paslaugas Internetu vadovaujantis “vieno langelio“ principu.

Kvietimo "Elektroninė valdžia ir elektroninės paslaugos" projektai

Nr. Projekto

pavadinimas

Projekto

vykdytojas

Sutarties

pasirašymo

data

Projekto

trukmė,

mėn

Tinkamų

išlaidų

vertė,

tūkst. Lt.

Komentarai

6. „Krovinių ir prekių,

gabenamų per

Klaipėdos valstybinį

jūrų uostą,

informacinės sistemos

(KIPIS) sukūrimas ir

įdiegimas“

Valstybės įmonė

Klaipėdos

valstybinio jūrų

uosto direkcija

2005-04-15 40 5,671 Projekto tikslas: sudaryti sąlygas išankstiniam krovinių ir prekių deklaravimui, krovos

darbų užsakymui, bei kitų Klaipėdos uoste vykstančių procesų valdymui, per

vieningą informacinę sistemą.

7. „Nekilnojamojo turto Valstybės įmonė 2005-04-29 30 5,082 Projekto tikslas: sukurti elektroninę paslaugą, apimančią nekilnojamojo turto registro

100

sandorių viešoji

elektroninė paslauga

(NETSVEP)“

Registrų centras ir kadastro informacijos pateikimą internetu notarams ir sandorio dalyviams,

automatizuotą sandorio duomenų ir dokumentų parengimą ir pasikeitusių juridinių

faktų bei pačių sandorių įregistravimą nekilnojamojo turto registre.

8. „Lietuvos geografinės

informacijos

infrastruktūros

išvystymas“

Valstybės įmonė

Distancinių tyrimų

ir geoinformatikos

centras „GIS-

Centras“

2005-05-18 32 17,539 Projektas siekai sukurti modernią visą šalį apimančią geografinės informacijos

perdavimo sistemą, užtikrinančią skirtingų geografinių duomenų rinkinių

interoperabilumą ir valstybės registrų geografinę sąsają.

9. „Internetinė

informacijos vertimo

priemonė"

Vytauto Didžiojo

universitetas

2005-06-30 30 5,586 Projekto tikslas: sukurti interaktyvias mašininio interneto puslapių vertimo iš anglų į

lietuvių kalbą priemones, perteikiančias įvairialypį angliškąjį interneto turinį lietuvių

kalba - įgalinti angliškai nemokančius suprasti internete angliškai.

10. „Elektroninio bilieto

viešajame transporte ir

keleivių informavimo

sistemos sukūrimas"

Vilniaus miesto

savivaldybės

administracija

2005-07-11 23 19,495 Projekto tikslas: sukurti ir įdiegti vieningą, suderintą tarp miestų, visuomeninio miesto

transporto valdymo bei apmokėjimo elektroninėmis priemonėmis už keleivių

pervežimą sistemą, siekiančią sumažinti miesto valdymo institucijų kaštus ir

užtikrinančią palankias sistemos naudojimosi sąlygas keleiviams nepriklausomai nuo

jų socialinės ir geografinės padėties.

11. „Integralios virtualios

bibliotekų


sukūrimas“

Lietuvos

nacionalinė

Martyno Mažvydo

biblioteka

2005-08-30 30 14,526 Projekto metu bus sukurta galimybė gyventojams nemokamai naudotis Lietuvos

viešosiose bibliotekose, archyvuose ir muziejuose sukauptais dokumentais,

perkeltais į skaitmeninį formatą ir pasiekiamais internetu.

12. „Išankstinė pacientų

registracijos sistema“

Viešoji įstaiga

Vilniaus

universiteto

ligoninės

Santariškių

klinikos

2005-09-03 23 7,350 Projekto metu sukurta sistema sujungs atskirų gydymo įstaigų registracijos sistemas,

kas sutieks galimybę: rezervuoti laiką gydytojo priėmimui Internetu; pacientams

rinktis gydytojus iš skirtingų gydymo įstaigų; automatiškai informuoti pacientą apie

vizito būklę, vizito atšaukimą, ir pan.; tobulinti sveikatos įstaigų valdymo procesus.

13. „Viešųjų pirkimų Viešųjų pirkimų 2005-10-12 29 13,385 Projektu siekiama: - sumažinti viešųjų pirkimų išlaidas, skatinant konkurenciją tarp

101


plėtra“

tarnyba prie

Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės

tiekėjų; - pagreitinti viešųjų pirkimų procesus; - sudaryti galimybę perkančiosioms

organizacijoms naudoti įvairesnius pirkimų būdus; - geriau išnaudoti perkančiųjų

organizacijų žmogiškuosius išteklius; - pagerinti viešųjų pirkimų apskaitą ir kontrolės

galimybes; - pagerinti viešųjų pirkimų skaidrumą.

14. „Elektroninių SD

formų priėmimo ir

apdorojimo sistema“

Valstybinio

socialinio

draudimo fondo

valdyba

2005-11-25 27 6,712 Projektas skirtas įdiegti elektronines paslaugas, atitinkančias ketvirtą viešųjų

paslaugų perkėlimo į Internet tinklą brandos lygį draudėjams, privalomai

draudžiantiems darbuotojus valstybiniu socialiniu draudimu.

15. „eSveikatos

paslaugos“

Lietuvos

Respublikos

sveikatos

apsaugos

ministerija

2006-02-27 30 19,078 Projekto metu siekiama sukurti el. paslaugas kurios: pagerins pacientų teikiamų

sveikatos priežiūros paslaugų bei su jų sveikata susijusios informacijos kokybę ir

prieinamumą; sudarys sąlygas pagerinti sveikatos priežiūros darbuotojų

kompetenciją bei veiklos efektyvumą, vadovų ir administratorių planavimo ir valdymo

galimybes.

16. „Teisės aktų registro

modernizavimas ir

plėtra“

Valstybės įmonė

Teisinės

informacijos

centras

2006-02-23 30 4,096 Pagrindiniai projekto siekiami tikslai yra: modernizuoti Teisės aktų registro

informacine sistemas ir duomenų saugos priemones; pakeistus Teisės aktų registro

dokumentų saugojimo formatą ir papildžius Teisės aktų registrą jį integruoti į ES

nacionalinės teisės interneto portalą NAT-Lex.

17. „Viešųjų paslaugų

teikimo nuotoliniu

ryšiu ir statybos

leidimų informacinės

sistemos, įgyvendinant

elektroninės valdžios

koncepciją (pagal ES

programinius

dokumentus) sukūrimo

ir įdiegimo išplėtimas“

Valstybinė

teritorijų

planavimo ir

statybos inspekcija

prie Aplinkos

ministerijos

2006-02-27 30 3,590 Projekto tikslas – sukurti 3 lygio el. statybos leidimų išdavimo paslaugą Lietuvos

teritorijoje. Pasiekus šį tikslą tikimasi: įdiegti viešosios paslaugos (statybos leidimų ir

kitų su statinių projektavimu bei statinių statybos procesu susijusių privalomųjų

dokumentų išdavimas) teikimą el. būdu; funkcionuos vieninga statybų būklės šalyje

informacinė sistema, integruota su kitomis šalies informacinėmis sistemomis ir

registrais; pagerės paslaugų gavėjų aptarnavimas, iki minimumo sumažės valstybės

tarnautojų piktnaudžiavimas (korupcijos galimybė) ir bus įgyvendintas „vieno

langelio” principas teikiant minėtas viešąsias paslaugas.

102

18. „Viešojo

administravimo

institucijų

informacinių sistemų

interoperabilumo –

sistemų sąveikos gebos

sukūrimas“

Informacinės

visuomenės

plėtros komitetas

prie Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės

2006-03-28 29 6,424 Projektu siekiama sukurti elektroninių paslaugų centrinį (valstybės) portalą (toliau

vadinamą – Portalą), kuris kaip duomenų mainų per vieningą sąsają dalyvis taptų

tarpininku tarp verslo, gyventojų ir paslaugas teikiančių institucijų. Toks Portalas

užtikrintų 20 ES rekomenduojamų ir kontroliuojamų elektroninių paslaugų teikimo

organizavimą, vartotojų autentifikavimą, teikiant III ir IV lygio brandos paslaugas.

Portalas galėtų teikti ir paslaugas, nepriskirtas jokiai institucijai arba ateityje

atsirandančias kompleksines paslaugas (sukomponuotas iš jau teikiamų elektroninių

viešųjų paslaugų).

19. „Televizijos

produkcijos virtualios

bibliotekos,

užtikrinančios viešą el.

prieigą prie Lietuvos

audiovizualinio

paveldo, įamžinto

Lietuvos televizijos

programose, sukūrimas

ir tęstinio šio paveldo

skaitmenizavimo,

išsaugojimo bei

prieinamumo

visuomenei

užtikrinimas“

Viešoji įstaiga

Lietuvos

nacionalinis

radijas ir televizija

23 10,923 Numatytas įgyvendinti projektas leis vykdyti LRT misiją – „Teikti Lietuvos visuomenei

tikslią, objektyvią ir subalansuotą informaciją, kokybiškas švietėjiškas, kultūrines ir

pramogines programas, sudaryti prielaidas darniam vystimuisi, demokratijos plėtrai

bei atviros visuomenės vertybių įsitvirtinimui Lietuvos Respublikoje“— ne tik

programų transliavimo TV kanalais pagalba, bet ir suteikti visuomenei elektronines

viešąsias paslaugas informacinių technologijų pagalba.

103

Kvietimo "Parama projektams parengti" projektai

Nr. Projekto

pavadinimas

Projekto

vykdytojas

Sutarties

pasirašymo

data

Projekto

trukmė,

mėn

Tinkamų

išlaidų

vertė,

tūkst. Lt.

Komentarai

20. „E-ambulatorinės

sveikatos priežiūros

sistemos sukūrimas ir

įdiegimas Vilniaus

miesto pirminės

sveikatos priežiūros

įstaigose ("E-

Sveikata"):

investicinio projekto

(galimybių analizės)

ir techninio projekto

parengimas“

Viešoji įstaiga

Šeškinės

poliklinika

2005-06-15 9 78 Numatomame investiciniame projekte bus analizuojama galimybė įgyvendinti projektą,

kurio kurio paskirtis - sumažinti gydymo ir administravimo kaštus ir teikti

kokybiškesnes sveikatos paslaugas PSPĮ įstaigose Vilniaus mieste.

21. „Viešosios paslaugos

„Muitinės

deklaracijos“

diegimas

elektroninėje terpėje

projektinės

dokumentacijos

rengimas“

Muitinės

departamentas

prie Lietuvos

Respublikos

finansų

ministerijos


kurio dėka viešoji paslauga susijusi su muitinės deklaracijomis bus perkelta į

elektroninę erdvę ir palengvintas bei pagreitintas jos prieinamumas visiems Lietuvos

verslo subjektams.

22. „Projekto Lietuvių kalbos 2005-06-21 9 74 Projektas skirtas investiciniam projektui, kuriame bus analizuojama galimybė parengti

104

„Programinės įrangos

lokalizavimas“

dokumentacijos

rengimas“

institutas projektą, kurio dėka būtų užtikrintas lietuvių kalbos funkcionavimas kompiuterinėje

terpėje.

23. „Autotransporto

priemonių

registravimo paslaugų

integravimas ir

perkėlimas į

elektroninę terpę“

Valstybės įmonė

"Regitra"

2005-06-23 9 91 Projektas skirtas investiciniam projektui, kuriame bus analizuojama galimybė parengti

projektą, kurio dėka viešoji paslauga susijusi su transporto priemonės, kai nėra būtina

jos fizinė apžiūra, registravimu (naujų registravimo dokumentų ar valstybinių numerių

išdavimas) būtų atliekama internetu.

24. „Projekto

„Elektroninis

statistinių verslo

duomenų parengimas

ir perdavimas“

įgyvendinimui

reikalingos

dokumentacijos

parengimas“

Statistikos

departamentas

prie Lietuvos

Respublikos

Vyriausybes

2005-06-27 12 160 Parengtas investicinis projektas suteiks prielaidą įgyvendinti pagrindinį projektą, kurio

dėka bus sukurta e.paslauga, kurios dėka statistiniai verslo duomenys būtų pateikiami

internetu. E.paslauga turėtų apimti visų Statistikos departamentui privalomų pateikti

verslo duomenų parengimą ir pateikimą bei žemės ūkio duomenų iš ūkininkų ir ŽŪB

surinkimą.

25. „Projekto

„Valstybinės

reikšmės kelių eismo

informacinė sistema“

investicinio bei

techninio projektų

rengimas“

Lietuvos

automobilių kelių

direkcija prie

Susisiekimo

ministerijos


kurio dėka būtų stebimos kelių eismo sąlygos ir informacija apie jas pateikiama

visuomenei.

26. „Parama projektui Puslaidininkių 2005-06-28 9 66 Rengiamas investicinis projektas įvertins projektą, kurio dėka būtų sudaromos sąlygas

105

„Elektroninių

autorizuotų, juridinę

galią turinčių,

Lietuvos

koordinuotojo laiko

žymų tiekimas e.

valdžios projektų

įgyvendintojams“

fizikos institutas visiems Lietuvos piliečiams ir verslo subjektams efektyviai naudotis šiuolaikinėmis ITT

priemonėmis bendraujant su valdžios institucijomis – autorizuotų laiko žymų, susietų

su Lietuvos koordinuotojo laiko skale tiekimas viešųjų e.paslaugų tiekėjams.

27. „Projekto „Juridinio

asmens registravimo

procedūrų perkėlimas

į elektroninę terpę“

įgyvendinimui

reikalingos

dokumentacijos

parengimas“

Valstybės įmonė

"Registrų centras"

2005-06-29 12 91 Rengiamas investicinis projektas įvertins kaip įgyvendinti projektą, kuriuo būtų sukurta

e.paslauga leidžianti įregistruoti juridinį asmenį arba dalį šių procedūrų atlikti internetu.

Paslauga apims ir licenzijų būtinų juridinio asmens veiklai vykdyti išdavimą

pasinaudojant internetu.

28. „Projekto „Lietuvos

dokumentinis kinas

Internete“ paramai

būtinos

dokumentacijos

rengimas“

Lietuvos centrinis

valstybės

archyvas

2005-06-30 11 75 Parengtas investicinis projektas suteiks prielaidą įgyvendinti pagrindinį projektą, kuris

suteiks galimybę informacinių technologijų dėka skaitmeninti ir pateikti vartotojui

Lietuvos kino dokumentikos paveldą, katalogų duomenis jungiant su vaizdu.

29. „Projekto

„Elektroninio parašo

infrastruktūros

sukūrimas Lietuvoje“

investicinio projekto

Valstybinis

informacinės

technologijos

institutas

2005-07-01 12 106 Rengiamas investicinis projektas įvertins projektą, kurio dėka bus sukurtas optimalus

elektroninio parašo infrastruktūros modelis įtakojantis įvairių ūkio veiklos sričių

paslaugų, teikiamų internetu, efektyvią ir saugią plėtrą.

106

(galimybių analizės)

rengimas“

30. „Viešosios el.

paslaugos

komunalinių paslaugų

vartotojams“

Telšių rajono

savivaldybės

administracija


dėka bus sukurta 4 lygmens interaktyvumo e.paslauga vandens tiekimo ir nuotekų

šalinimo aptarnavimo sektoriuje Telšių savivaldybės bendruomenei.

31. „Projekto

„Elektroninių viešųjų

paslaugų teikimas

darbdaviams ir

gyventojams

(e.Dbirža)“

dokumentacijos

rengimas“

Lietuvos darbo

birža prie

Socialinės

apsaugos ir darbo

ministerijos


projektą, kurio dėka, panaudojant informacines technologijas, visuomenei, verslo

subjektams ir institucijoms viešosios paslaugos ir informacija susijusi su darbo pasiūla

ir paieška bus teikiama kokybiškiau ir efektyviau.

32. „Valstybinės vaistų

kontrolės tarnybos

informacijos sistema“

Valstybinė vaistų

kontrolės tarnyba

prie Lietuvos

Respublikos

sveikatos

apsaugos

ministerijos

2005-07-07 9 56 Rengiamas investicinis projektas įvertins projektą, kuris sukurs visiems prieinamą

viešąją paslaugą užtikrinančią informacijos apie vaistinius preparatus pasiekimą

pasinaudojant informacine sistema.

33. „e-Seimas“-

elektroninės

demokratijos

priemonių plėtojimas

Lietuvos Respublikos

Seime“

Lietuvos

Respublikos

Seimo

kanceliarija

2005-07-08 10 107 Numatomame investiciniame projekte siekiama, įvardinus aktualiausias ir prioritetines

funkcijas, suprojektuoti būsimą elektroninę paslaugą (toliau vadinama - e.paslauga)

skirtą praplėsti Seimo informacinę sistemą.

107

34. „Vilniaus greitosios

pagalbos

universitetinės

ligoninės (VGPUL)

informacinių

technologijų diegimas

ir vystymas“

Viešoji įstaiga

Vilniaus

greitosios

pagalbos

universitetinė

ligoninė


projektą, kurio dėka, informacinės sistemos priemonėmis, panaudojant interneto

infrastruktūrą, būtų užtikrintas įstaigos ryšys ir galimybė keistis duomenimis su

pacientu, kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis, valstybinėmis institucijomis, kitais

informacijos šaltiniais.

35. „Mokesčių mokėtojų

švietimo ir

konsultavimo

sistemos sukūrimo“

projekto

dokumentacijos

rengimas“

Valstybinė

mokesčių

inspekcija prie

Lietuvos

Respublikos

finansų

ministerijos

2005-07-08 9 160 Parengtas investicinis projektas suteiks prielaidą įgyvendinti pagrindinį projektą, kuris

sukurs efektyvią, saugią, autorizuotą Valstybinės mokesčių inspekcijos ir mokesčių

mokėtojų elektroninio bendravimo sistemą.

36. „Projekto „E-

paslaugos

„Aplinkosaugos

leidimų išdavimas“

sukūrimas“

įgyvendinimui

reikalingos

dokumentacijos

parengimas“

Lietuvos

Respublikos

aplinkos

ministerija


kurio dėka būtų sukurta e.paslauga skirta aplinkosaugos leidimų išdavimui verslo

subjektams.

37. „Projekto "Socialinio

draudimo ir socialinių

paslaugų piliečiams

integravimas ir

Valstybinio

socialinio

draudimo fondo

valdyba

2005-07-11 12 160 Rengiamas investicinis projektas analizuos Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybos (toliau vadinama - VSDFV) teikiamų socialinio draudimo paslaugų ir Šiaulių

apskrityje esančių savivaldybių administracijų teikiamų socialinių paslaugų piliečiams

integravimą ir perkėlimą į elektronine terpę, sukuriant e.paslaugą, kuri apimtų visas

108

perkėlimas į

elektroninę terpę"

įgyvendinimui

reikalingos

dokumentacijos

parengimas“

VSDFV teikiamas socialinio draudimo ir Šiaulių apskrities savivaldybių administracijų

teikiamas socialines paslaugas.


"Gyvenamosios

vietos deklaravimas"

perkėlimo į

elektroninę terpę

projektinės

dokumentacijos

rengimas“

Lietuvos

Respublikos

vidaus reikalų

ministerija


dėka bus sukurta e.paslauga, kuri palengvins ir pagreitins gyvenamosios vietos

deklaravimo procedūrą bei pagerinti jos prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams,

perkeliant ją į Interneto terpę.


„Asmens

dokumentai“

perkėlimo į

elektroninę terpę

projektinės

dokumentacijos

rengimas“

Lietuvos

Respublikos

vidaus reikalų

ministerija


projektą, kurio dėka viešoji paslauga susijusi su asmens dokumentų išdavimu būtų

perkelta į elektroninę terpę ir tokiu būdu ši procedūra būtų palengvinta ir pagreitinta,

bei pagerintas jos prieinamumas visiems Lietuvos gyventojams.

40. „Daugiafunkcinių

mikroprocesorinių

asmens dokumentų

išrašymo ir

panaudojimo

Lietuvos

Respublikos

vidaus reikalų

ministerija


kurio dėka Lietuvos Respublikos piliečių dokumentai, šalia pagrindinės dokumento

paskirties vykdytų ir elektroninio asmens identifikavimo bei elektroninio parašo

funkcijas.

109

investicinio

projekto/galimybių

studijos parengimas“


„Liudijimų (gimimo,

santuokos

registravimo):

užklausimas ir

išdavimas“ perkėlimo

į elektroninę terpę

projektinės

dokumentacijos

rengimas“

Lietuvos

Respublikos

vidaus reikalų

ministerija

2005-09-20 12 160 Rengiamas investicinis projektas įvertins projektą, kurio dėka viešoji paslauga susijusi

su liudijimų išdavimu bus perkelta į elektroninę terpe. Perkėlus paslaugą į internetą

būtų patenkinamas Lietuvos gyventojų poreikis operatyviai, be būtinų vizitų į

savivaldybių metrikacijos skyrius, gauti šių institucijų paslaugų rezultatus.

42. Projekto RAIN2

(Kaimiškųjų vietovių

švietimo informacinių

technologijų

plačiajuostis tinklas:

„paskutinės mylios"

prieigos etapas)

įgyvendinimui

reikalingos

dokumentacijos

parengimas

Matematikos ir

informatikos

institutas

2006-03-27 12 215 Projektu siekiama atlikti analizę ir paruošti dokumentaciją projektui, kuris būtų projekto

„Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“ tęsinys,

įgalinsiantis plačiajuosčio tinklo struktūrą, praplėsti taip, kad didelės spartos interneto

paslaugos būtų prieinamos įstaigoms ir individualiems kaimiškųjų vietovių vartotojams.

2.3.10 VIEŠOSIOS ELEKTRONINĖS PASLAUGOS

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. balandžio mėn. atliko elektroninių paslaugų modelio analizę [IVPK, 2004], būtiną siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 metų gruodžio 31 d. nutarimą Nr. 2115, kuriuo yra patvirtinta Elektroninės valdžios koncepcija, kurioje numatyta, kad iki 2005 metų visos viešosios paslaugos, kurias administruoja viešojo administravimo institucijos ir kurios gali būti teikiamos nuotoliniu būdu, turės būti perkeltos į internetą. Koncepcijoje apibrėžiami keturi elektroninių paslaugų brandos lygiai (1 lentelė):

- Pirmasis lygis - informacinio pobūdžio viešosios paslaugos. Institucija pateikia viešąją informaciją internetu.

- Antrasis lygis - dalinė transakcija. Institucija pateikia vartotojui savo tinklalapiuose iš dalies automatizuotas formas ir anketas, kurias užpildęs ir išspausdinęs vartotojas gali jomis naudotis (pvz., pateikti institucijai duomenis).

- Trečiasis lygis - dalinis interaktyvumas. Vartotojo tapatybė nustatoma sistemoje. Jis gali pateikti paklausimus, ir institucija elektroninio paklausimo pagrindu atsako į šį paklausimą. Tačiau viešoji paslauga (pvz., pažyma) pristatoma neelektronine forma.

- Ketvirtasis lygis - visiškas interaktyvumas. Vartotojas elektroniniais kanalais paduoda užklausą ir gauna galiojančią elektroninę viešąją paslaugą.

Elektroninė viešoji paslauga šiame IVPK tyrime [IVPK, 2004] nustatyta kaip paslauga, suteikianti asmeniui galimybę jo buvimo vietoje skaitmeniniu pavidalu viešaisiais kompiuterių tinklais atlikti jo poreikius tenkinančias įvairias procedūras ir gauti informaciją.

37 lentelė. Elektroninių viešųjų paslaugų matavimo lygiai (šaltinis: [IVPK, 2004])

Matavimo lygiai

Kriterijai Procentai Paaiškinimas

0 Informacija neteikiama 0 1 Informacija publikuojama

on-line 25 Internete pateikiama informacija būtina

pradėti paslaugos gavimo procedūrą 2 Sąveika (formų

atsisiuntimas) 50 Sąveika: parsisiųsti ar atsispausdinti

pritaikytos formos, reikalingos pradėti paslaugos gavimo procedūrą

3 Dvipusis interaktyvumas (formų apdorojimas, įskaitant autentifikavimą)

75 Dvipusė sąveika: internete pateikiamos elektroninės formos, kurias pildant pradedama paslaugos gavimo procedūra

4 Transakcijos vyksta internetu, įskaitant pristatymą ir apmokėjimą

100 Transakcija: galimybė elektroniniu būdu pilnai įvykdyti procedūras ir gauti paslaugą (pvz. sprendimą, pažymą, apmokėjimą)

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos programinius dokumentus, tame tarpe ir eEurope+, bei į

Elektroninės valdžios koncepciją, buvo nustatytos gyventojams ir verslo subjektams teikiamų pagrindinių viešųjų paslaugų grupės [IVPK, 2004] (2 lentelė).

Atliekant elektroninių viešųjų paslaugų tyrimą [IVPK, 2004], buvo apskaičiuotas bendras pagrindinių viešųjų paslaugų, pasiekiamų internetu, rodiklis, kuris skaičiuojamas kaip visų įvertintų viešųjų paslaugų pasiekiamumo (procentais) vidurkis.

Bendras viešųjų paslaugų rodiklis = 47,5 % Lyginant elektronines viešąsias paslaugas verslui ir piliečiams (3 ir 4 lentelės), pastebėta,

kad verslui skiriamas didesnis dėmesys: Viešųjų paslaugų piliečiams rodiklis =45,83% Viešųjų paslaugų verslui rodiklis =50%

111

38 lentelė. Gyventojams ir verslo subjektams teikiamų viešųjų paslaugų grupės (šaltinis: [IVPK, 2004])

Gyventojams Verslo subjektams a. Pajamų deklaravimas i. Metinis pajamų mokesčio deklaravimas;

ii. Brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimas

iii. Asmens turto deklaravimas; b. Laisvų darbo vietų (Darbo biržos, valstybės

tarnybos paslaugos) paieška. i. Bedarbių registravimas;

ii. Bedarbio pašalpų mokėjimas; iii. Įdarbinimas. c. Socialinės išmokos ir kompensacijos (bedarbio

pašalpos, kompensacijos už medicininį aptarnavimą, stipendijos, pašalpos daugiavaikėms šeimoms).

i. Šeimos pašalpos skyrimas; ii. Pašalpos daugiavaikėms šeimoms skyrimas;

iii. Vienkartinės pašalpos gimus kūdikiui skyrimas; iv. Socialinės pašalpos skyrimas; v. Laidojimo pašalpos skyrimas;

vi. Pašalpos tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių vaikams skyrimas;

vii. Kompensacijos už gyvenamųjų namų šildymą, šaltą ir karštą vandenį bei kietąjį kurą skyrimas;

d. Asmens dokumentai: i. ID kortelės išdavimas/keitimas;

ii. Paso išdavimas/keitimas; iii. Vairuotojo pažymėjimo išdavimas/keitimas. e. Transporto priemonių registravimas (naujų,

naudotų, importuojamų). i. Transporto priemonės įregistravimas;

ii. Transporto priemonės išregistravimas; iii. Pažymos apie transporto priemonės priklausomybę

išdavimas. f. Leidimai statyti pastatus. i. Leidimo statyti ar griauti statinius išdavimas.

g. Pranešimai policijai. i. Pranešimo apie sumokėtą administracinę nuobaudą

pateikimas. h. Leidinių, publikacijų paieška viešosiose

bibliotekose. i. Leidinių paieška ir užsakymas;

ii. Visateksčių elektroninių leidinių pateikimas. i. Gimimo ir mirties liudijimai. i. Gimimo registravimas, liudijimo išdavimas;

ii. Mirties registravimas, liudijimo išdavimas. j. Gyvenamosios vietos deklaravimas. i. Gyvenamosios vietos deklaravimas, pažymos apie

gyvenamąją vietą išdavimas; ii. Pažymos apie šeimos sudėtį išdavimas. k. Interaktyvios gydytojų konsultacijos ir

registracija poliklinikose. i. Registravimas poliklinikoje gydytojo apžiūrai.

l. Paraiškos mokytis (mokytis universitete, kelti kvalifikaciją).

i. Prašymų studijuoti registravimas; ii. Paskolų studentams suteikimas;

iii. Įmokų už studijas sumokėjimas.

m. Įmonių mokesčiai (deklaravimas, pranešimas). i. Mokesčių mokėtojo registravimas;

ii. Mokesčių deklaracijų pateikimas; iii. Pažymos apie atsiskaitymą su biudžetu pateikimas; iv. Duomenų mokesčių inspekcijai pateikimas; v. Informacijos apie mokesčių mokėjimo balansą

pateikimas. n. Pridėtinės vertės mokestis (deklaravimas,

pranešimas). i. PVM mokėtojo registravimas;

ii. PVM deklaravimas. o. Naujų įmonių registravimas. i. Juridinių asmenų įregistravimas/išregistravimas;

ii. Registravimo duomenų pakeitimas; iii. Informacijos Juridinių asmenų registrui pateikimas. p. Duomenų teikimas Statistikos departamentui. i. Statistinių ataskaitų pateikimas.

q. Viešieji pirkimai. i. Viešojo pirkimo dokumentų pateikimas;

ii. Informacijos apie viešuosius pirkimus pateikimas. r. Socialinės išmokos darbuotojams (socialinės

įmokos už darbuotojus). i. Socialinių įmokų už darbuotojus deklaravimas.

s. Muitinės deklaracijos. i. Importo/eksporto deklaracijų pateikimas.

ii. Mokesčių deklaracijų pateikimas. t. Leidimai, kuriuos reikia derinti su aplinkos

apsaugos tarnybomis. i. Leidimai statyti ir griauti statinius;

u. Darbo vietų registravimas Darbo biržoje. i. Laisvų darbo vietų registravimas.

112

39 lentelė. Pagrindinių viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę lygis gyventojams (šaltinis: [IVPK, 2004])

Viešoji paslauga Vykdytojas Matavimo lygis

Pastabos

Pajamų deklaravimas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

3 Dvipusė sąveika: internete pateikiamos elektroninės formos, kurias parsisiuntus ar atspausdinus pradedama paslaugos gavimo procedūra. Užpildytos formos gali būti pateikiamos ir elektroniniu būdu.

Laisvų darbo vietų paieška

Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

2 Sąveika: parsisiųsti ar atsispausdinti pritaikytos formos, reikalingos pradėti paslaugos gavimo procedūrą

Socialinės kompensacijos

Savivaldybės bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija


Asmens dokumentai

LR Vidaus reikalų ministerija 1 Internete pateikiama informacija būtina pradėti paslaugos gavimo procedūrą

Automobilių registravimas

LR Vidaus reikalų ministerija 1 Internete pateikiama informacija būtina pradėti paslaugos gavimo procedūrą

Leidimai statyti pastatus

Aplinkos ministerija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

1 Internete pateikiama informacija būtina pradėti paslaugos gavimo procedūrą

Pranešimai policijai

Policijos departamentas prie VRM

1 Internete pateikiama informacija būtina pradėti paslaugos procedūrą

Leidinių, publikacijų paieška bibliotekose

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija


Gimimo ir mirties liudijimai

Savivaldybės civilinės metrikacijos skyrius

1 Internete pateikiama informacija būtina pradėti paslaugos gavimo procedūrą

Gyvenamosios vietos deklaracijos

LR Vidaus reikalų ministerija 2 Sąveika: parsisiųsti ar atsispausdinti pritaikytos formos, reikalingos pradėti paslaugos gavimo procedūrą

Interaktyvios gydytojų konsultacijos ir registracija poliklinikose

LR Sveikatos apsaugos ministerija


Paraiškos mokytis, kelti kvalifikaciją

LR Švietimo ir mokslo ministerija


113

40 lentelė. Pagrindinių viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę lygis verslo subjektams (šaltinis: [IVPK, 2004])

Viešoji paslauga Vykdytojas Matavimo lygis

Pastabos

Įmonių mokesčiai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos


Pridėtinės vertės mokesčiai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos


Naujų įmonių registravimas

LR Ūkio ministerija 1 Internete pateikiama informacija būtina pradėti paslaugos gavimo procedūrą

Duomenų suteikimas Statistikos departamentui

Lietuvos Respublikos Vyriausybė


Viešieji pirkimai LR Ūkio ministerija 1 Internete pateikiama informacija būtina pradėti paslaugos gavimo procedūrą

Socialinės išmokos darbuotojams

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija


Muitinės deklaracijos

LR Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos


Leidimai, kuriuos reikia derinti su aplinkos apsaugos tarnybomis

LR Aplinkos ministerija 2 Sąveika: parsisiųsti ar atsispausdinti pritaikytos formos, reikalingos pradėti paslaugos gavimo procedūrą

2.3.11 VERSLO TEIKIAMOS ELEKTRONINĖS PASLAUGOS

Lietuvos įmonės turimus internetinius puslapius dažniausiai naudoja produktų pristatymui, ypatingai tai aktualu stambioms įmonėms (60 pav.). Interneto puslapiuose įmonės dažnai patalpina savo produktų katalogus bei kainynus (25,1 proc. 2006 m.). Skaitmeninių produktų teikimas bei garantinių paslaugų siūlymas įmonių interneto puslapiuose nėra labai intensyviai naudojami.

60 pav. Verslo įmonių turimų interneto puslapių panaudojimo tikslai (šaltinis: Lietuvos


114

2006 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dažniausios iš įmonių teikiamų elektroninių paslaugų buvo informavimas apie vykdomą veiklą, konsultacijų teikimas internetu bei galimybės parsisiųsti įvairias formas užtikrinimas (61 pav.).

61 pav. Verslo įmonių teikiamos elektroninės paslaugos 2006 m. (proc. nuo atitinkamos

įstaigų grupės) (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)

Viešųjų paslaugų tyrimo duomenimis, pagrindinis viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę lygis Lietuvoje kol kas siekia tik 44 proc. (ES valstybių vidurkis – 67 proc.). Verslui skirtos paslaugos (53 proc.) į elektroninę terpę perkeliamos žymiai sparčiau, nei skirtos piliečiams (35 proc.). Tokios pat tendencijos (atitinkamai 79 proc. ir 58 proc.) pastebimos ir tarp ES valstybių.

Kaip ir daugelyje ES šalių, Lietuvoje valdžios institucijų svetainių informacija pasiekiama per centralizuotą valdžios portalą, įregistruotą interneto adresais www.govonline.lt, www.evaldzia.lt, www.epaslaugos.lt. 2004 metų pabaigoje per elektroninius valdžios vartus buvo pasiekiama 750 elektroninės valdžios paslaugų – tai reiškia, kad bemaž pusė visų viešųjų paslaugų Lietuvoje buvo teikiamos ir internetu. Lietuvoje pagrindinių viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą rodiklis siekia 59 proc. (aukščiausias rodiklis Švedijoje – 89 proc.) – tuo atžvilgiu lenkiame artimiausias kaimynes Latviją ir Lenkiją bei Vidurio Europos šalis (Čekiją, Vengriją, Slovakiją). ES šalyse visiškai interaktyvių viešųjų paslaugų lygis kiek žemesnis ir vidutiniškai siekia 40 proc. Geriausiai išplėtotos visą paslaugos gavimo ciklą apimančios paslaugos Švedijoje (74 proc.), Austrijoje (72 proc.) ir Suomijoje (67 proc.). Pagal šį rodiklį Lietuva užima 17 vietą iš 28 ir priartėjo prie ES vidurkio – 40 proc. Įgyvendindama „eValdžią“ Lietuva per pusantrų metų pasiekė tai, kam Europa sugaišo trejus metus.

Šiuo metu Lietuvoje geriausiai išvystytos elektroninės viešosios paslaugos yra susijusios su gyventojų ir juridinių asmenų mokesčių deklaravimu, valstybinio socialinio draudimo įmokomis, muitinės deklaracijų ir statistinių duomenų pateikimu, įdarbinimo paslaugos, viešųjų bibliotekų teikiamos paslaugos.

Kitų tyrimų duomenimis, Lietuvos viešosios paslaugos vertinamos kiek aukščiau: Europos Komisijos penktojo kasmetinio tyrimo e. valdžios paslaugų Europoje duomenimis,

Lietuvoje pagrindinių viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą rodiklis siekia 59 % (aukščiausias rodiklis Švedijoje – 89 %). Šiuo rodikliu Lietuva lenkia artimiausias kaimynes Latviją ir Lenkiją bei Vidurio Europos šalis (Čekiją, Vengriją, Slovakiją) (62 pav.).

http://www.govonline.lt/�

http://www.evaldzia.lt/�

http://www.epaslaugos.lt/�

115

62 pav. Pagrindinis viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę lygis ES %, 2005 m.

Bendrovės „TNS Gallup“ tyrimo duomenimis, 2005 m. pagrindinių viešųjų paslaugų

perkėlimo į elektroninę terpę lygis Lietuvoje siekė 64,65 proc. ir Europos Komisijos 2005 m. gruodžio mėnesį pristatytoje informacinės visuomenės įvertinimo ataskaitoje, Lietuva užima 13 vietą tarp visų 25 Europos Sąjungos šalių pagal pagrindinių viešųjų paslaugų pasiekiamumą internetu.

Reikia pažymėti, kad 2006 metais atsirado daugiau 3 ir 4 lygio paslaugų ir numatomas greitas geresnės kokybės paslaugų apimties augimas. Pavyzdžiui, statistinių duomenų surinkimo srityje (63, 64 pav.)

63 pav. Viešųjų paslaugų lygis statistinių duomenų surinkimo srityje (Šaltinis: [Statistikos

Departamentas, 2006b]

116

64 pav. Viešųjų paslaugų lygis statistinių duomenų surinkimo srityje (Šaltinis: [Statistikos

Departamentas, 2006b]

117

2.4 NTP ATSTOVAUJAMO INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS VERSLO

VYSTYMO APŽVALGA

2.4.1 PAGRINDINĖS ĮMONĖS

Pateikiamas informacinių technologijų sektoriaus keturių nacionalinių technologijų platformų:

Nacionalinė programinės įrangos ir paslaugų technologijų platforma Mobilių ir belaidžių komunikacijų nacionalinė technologijų platforma Įterptinių sistemų nacionalinė technologijų platforma Nacionalinė visuomenės informavimo, komunikacijų ir elektroninių technologijų

platforma pagrindu sudarytas įmonių pristatymas. Suminis šio sąrašo įmonių darbuotojų skaičius apie 7 tūkstančius, metinė apyvarta apie 3 milijardus litų, eksporto apimtys virš 200 milijonų litų. Šių įmonių duomenų pagrindu, o taip pat remiantis integraliais IT sektoriaus rodikliais, yra atliekama sektoriaus analizė.

2.4.1.1 UAB „Algoritmų sistemos“

Pagrindinės veiklos sritys: aukštos kokybės, efektyvių ir patikimų informacinių sistemų didelėms ir vidutinio

dydžio organizacijoms bei programų įmonių verslo procesams automatizuoti kūrimas informacinių sistemų naudotojų bei administratorių mokymas ir konsultavimas techninių ir programinių priemonių, vietinių ir nutolusių darbo virtų, duomenų bazių,

įrenginių, tinklų ir pan. integravimas į informacinę sistemą naudotojų valdomų informacinių sistemų aptarnavimas ir atnaujinimas.

2.4.1.2 AB „Alna“

Pagrindinės veiklos sritys: viena didžiausių IT įmonių Baltijos šalyse, kurianti individualius programinius

sprendimus klientams iš viso pasaulio Individualių programinių sprendimų pagal konkretaus kliento poreikius kūrimas bei

diegimas Programinių sistemų integravimas bei programavimo paslaugų nuoma.

2.4.1.3 UAB „Arcus novus“

Pagrindinės veiklos sritys: Arcus Novus UAB teikia klientams balso ir duomenų ryšio paslaugas per palydovą specializuojasi plačiajuostės interneto prieigos srityje, transliuoja radiją ir

televiziją, įgyvendina bet kokios apimties palydovinio ryšio projektus.

2.4.1.4 UAB „Aservis“

Pagrindinės veiklos sritys: UAB „Aservis“ yra dukterinė UAB „Būsto modernizavimo grupė“ įmonė, įsteigta

2006 metų viduryje, todėl remiasi savo motininės įmonės patirtimi ir galimybėmis.

118

2.4.1.5 UAB „Axis industries“

Pagrindinės veiklos sritys: UAB „Axis Industries“ valdo „Axis Industries“ grupės įmones, kurios jau daugiau

kaip 15 metų dirba biokuro energetikos, šiluminės technikos, pramonės ir energetikos objektams skirtų inžinerinių sprendimų, pramoninių ir energetikos įrenginių priežiūros ir aptarnavimo bei statybų valdymo srityse

„Axis Industries“ siūlo įvairius inžinerinius sprendimus automatikos ir elektrotechnikos srityje – automatizavimo sistemų projektavimą ir montavimą, technologinių procesų automatizavimą įvairiose pramonės srityse, elektros paskirstymo skydų, pastočių, perdavimo linijų projektavimą ir montavimą

tiekia žymiausių pasaulio gamintojų automatikos ir elektrotechnikos įrangą, pramoninius siurblius

2.4.1.6 UAB „Baltic Amadeus“

Pagrindinės veiklos sritys: darbo organizavimo ir duomenų valdymo sprendimai ir sistemos verslo valdymo ir analitikos sprendimai ir sistemos specializuotų sistemų kūrimas bei jų integravimas į bendrą darbo rinką IT saugos sprendimai ir sistemos IT infrastruktūros sprendimai ir sistemos IT infrastruktūros sprendimai ir sistemos.

2.4.1.7 UAB „Baltijos programinė įranga“

Pagrindinės veiklos sritys: UAB "Baltijos programinė įranga" (BPĮ) - viena pirmaujančių Lietuvoje IT įmonių,

kurios sprendimais ir patarimais pasitiki didžiausi Lietuvos bankai, telekomunikacijų bendrovės ir didžiosios Lietuvos IT įmonės

pasaulinį pripažinimą pelniusio produkto MagicDraw UML kūrimas bei techninis palaikymas

IT specialistų konsultacijos bei mokymai programinės įrangos kūrimas pagal individualius užsakymus.

2.4.1.8 UAB „B.G.M.“

Pagrindinės veiklos sritys: sistemų integracija, pasitelkiant UAB "B.G.M." pagamintas tarnybines stotis ir

asmeninius kompiuterius gaminamus produktus galima suskirstyti į kelias kategorijas: tarnybinių stočių

Elitas® linija, asmeninių kompiuterių Elitas® linija, o nuo 2005-ųjų metų ir nedidelių klasterių linija.

2.4.1.9 UAB „Blue Bridge“

Pagrindinės veiklos sritys: Pagrindinė „Blue Bridge“ specializacija yra infrastruktūriniai sprendimai ir

paslaugos. Atlieka įvairių įmonės IT infrastruktūros dalių (duomenų perdavimo tinklų, duomenų centrų ir kt.) analizę, projektavimą, diegimą, teikia jų valdymo bei priežiūros paslaugas

Kita „Blue Bridge“ veiklos sritis – įmonių ar įstaigų verslo ir veiklos valdymas. Tai sprendimai ir paslaugos, susiję su įmonių verslo procesų automatizavimu, įmonės IT politikų formavimu, IT paslaugų valdymu

užsiima IT įrangos pardavimu, jos priežiūra ir remontu.

119

2.4.1.10 UAB „Bitė Lietuva“

Pagrindinės veiklos sritys: UAB „Bitė Lietuva“ – viešojo judriojo telefono ryšio operatorius, teikiantis judriojo

ryšio, duomenų perdavimo ir interneto paslaugas integruoti elektroninio turinio perdavimo sprendimai elektroninio turinio paslaugos vartotojams.

2.4.1.11 UAB „Elgama-Elektronika“

Pagrindinės veiklos sritys: elektros energijos skaitiklių ir elektroninių prietaisų projektavimas ir gamyba elektros energijos skaitiklių kalibravimas ir patikra automatinio duomenų nuskaitymo sistemos spausdinto montažo plokščių (SMP) surinkimas naudojant paviršinio ir išvadinio

surinkimo technologijas.

2.4.1.12 UAB „Elinta“

Pagrindinės veiklos sritys: Gamybos ir technologinių procesų valdymo sistemos ir automatizavimas:

projektavimas, techninės ir programinės įrangos gamyba, instaliavimas, paleidimas-derinimas, aptarnavimas

Prekyba pramonės automatikos elementais, įskaitant elektronikos, elektrotechnikos ir valdymo technikos aparatūrą, bei su tuo susijusia programine įranga

prekyba matavimo, kalibravimo, testavimo prietaisais ir sistemomis, konsultacijos matavimo ir valdymo prietaisų projektavimas, gamyba, instaliavimas ir techninė

priežiūra.

2.4.1.13 UAB „Elsis biuro sistemos“

Pagrindinės veiklos sritys: vykdo veiklą IT bei biuro įrangos srityje - prekiauja ir aptarnauja biuro technika,

kompiuterine ir programine įranga diegia kompiuterinius, balso ir duomenų perdavimo tinklus, telekomunikacines ir

apsaugos sistemas teikia biuro įrangos nuomos paslaugas.

2.4.1.14 VšĮ „Europos technologinių platformų ir pramoninių klasterių nacionalinis biuras“

Pagrindinės veiklos sritys: organizuoja Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) sektoriaus

ir atskirų ūkio šakų įmonių įjungimą į ES MTEP bei ūkinę erdvę per klasterių ir technologinių platformų (NTP) kūrimą

rengia studijas verslo, mokslo, įstatymų leidybos ir teisinėje srityse verslo konsultacinių paslaugų teikimo, paraiškų dėl nacionalinės ir ES struktūrinės

paramos gavimo rengimo, projektų įgyvendinimo srityje tarptautinių ir nacionalinių parodų, diskusijų, seminarų, konferencijų, kitų renginių

organizavimo srityje leidybinės veiklos srityje. dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, tarptautiniuose projektuose, tarptautinių

ryšių srityse.

120

2.4.1.15 UAB „ImPro“

Pagrindinės veiklos sritys: NewTek, SGI techninė bei programinė įranga (pardavimas, instaliavimas, priežiūra,

garantijos, pogarantinis aptarnavimas) skaitmeninės DVW-790 WSP Digital Betacam kameros nuoma skaitmeninių PAL video-montažo sistemų (DV, DVCAM, MPEG-2) nuoma video medžiagos pervedimas DVD paruošimas.

2.4.1.16 UAB „Informacijos tinklas“

Pagrindinės veiklos sritys: Informacinių ir media technologijų konsultavimas Strateginis, projektų valdymo konsultavimas Investicinė veikla mokslinę produkciją įmonėse, kuriančiose informacinių

technologijų- media ir mechatronikos-medžiagotyros srityse.

2.4.1.17 VšĮ „Kauno technologijos universiteto regioninis verslo inkubatorius“

Pagrindinės veiklos sritys: tai įstaiga, kuri ūkio subjektams palankiomis sąlygomis nuomoja patalpas, teikia

biuro bei verslo valdymo paslaugas (informaciją, konsultacijas, mokymus ir pan.), tarpininkauja gaunant finansinę paramą bei diegiant naujas technologijas ir mokslo naujoves versle.

pagrindinis mokslo parko veiklos tikslas - remti pradedančius verslininkus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, sumažinti veikiančių įmonių veiklos riziką ir padėti įmonėms, turinčioms gerų verslo idėjų, bet finansiškai silpnoms, pasiekti tokį lygį, kai jos gali savarankiškai užsiimti ūkine komercine veikla ir konkuruoti rinkoje

2.4.1.18 VšĮ „Lietuvos kabelinės televizijos asociacija“

Pagrindinės veiklos sritys: Asociacijos veikla nukreipta atstovauti ir ginti Asociacijos narių interesus valstybės

ir kitose institucijose televizijos ir radijo programų transliavimo ir (ar) retransliavimo, informacinės visuomenės bei elektroninių ryšių paslaugų teikimo klausimais, tarp jų valstybės nustatomų mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, teisinio reguliavimo bei kitais klausimais.

2.4.1.19 AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“

Pagrindinės veiklos sritys: Skaitmeninės televizijos programų siuntimas Lygiagrečiai įmonė stato skaitmeninės televizijos tinklą, tam panaudodama DVB-T

ir MPEG-4 technologijas, iki 2010 metų šiuo tinklu padengiant visą Lietuvos Respublikos teritoriją

Pasinaudodama šiuo tinklu bendrovė teiks ir įvairias kitas paslaugas, tokias kaip statistinio programų multipleksavimo, sąlyginės prieigos, elektroninio programų vadovo (EPG), greitojo teleteksto, radijo programų siuntimo, informacinių pranešimų, mažos spartos vaizdo ir garso siuntimo, interaktyvių paslaugų, perdavimo keliomis kalbomis. Bendrovė yra tarptautinio WiMAX forumo narys ir aktyviai dalyvauja vienos iš naujausių WiMAX technologijų kūrimo darbe. Artimiausiu metu ši technologija, ypač jos postabili/ mobili versija taps pagrindu asmeninei plačiajuostei prieigai.

121

2.4.1.20 UAB „MitSoft“

Pagrindinės veiklos sritys: programinės įrangos kūrimas pagal individualius poreikius elektroninio parašo sprendimai konsultacinė veikla - galimybių studijų ir investicinių projektų rengimas.

2.4.1.21 VšĮ „Mokslininkų sąjungos institutas“

Pagrindinės veiklos sritys: dirbtinių sistemų savaiminio formavimosi tyrimai ir taikymas saulės elementų ir

kuro celių technologijose atsinaujinančios energetikos socialiniai ir ekonominiai aspektai kolektyvinių žinių valdymo metodų (semantika, ontologijos) taikymai informacinių

ir internetinių technologijų vystymui Lietuvos kultūros paveldo skaitmenizavimas.

2.4.1.22 VšĮ „Nacionalinis programinės įrangos ir paslaugų klasteris“

Pagrindinės veiklos sritys: nacionalinės programinės įrangos ir paslaugų technologijų platformos

administravimas galimybių studijų rengimas.

2.4.1.23 UAB „Omnitel“

Pagrindinės veiklos sritys: didžiausias mobilaus ryšio operatorius Lietuvoje, nuo 1995 metų teikiantis

komercines mobilaus ryšio ir interneto paslaugas bei diegiantis įvairius interneto bei mobilius sprendimus Lietuvos rinkoje.

2.4.1.24 UAB „S4ID“

Pagrindinės veiklos sritys: konsultavimo kompanija, orientuojanti savo veiklą į projektus, tiesiogiai susijusius

su žinių visuomenės plėtra, informacinių technologijų paslaugomis ir informacinės politikos klausimais.

2.4.1.25 UAB „Selteka“

Pagrindinės veiklos sritys: skaitmeninės TV priėmimo priemonės įmonė siūlo lanksčias EMS subkontraktingo paslaugas ir konkurencingus OEM

produktus analoginei bei skaitmeninei televizijai bendrovė yra didžiausias Europos TV kanalų selektorių (KS) gamintojas.

2.4.1.26 UAB „Sintagma“

Pagrindinės veiklos sritys: Informacinės sistemos / sprendimai dokumentams ir jų turiniui valdyti, dideli IT

projektai, programinės įrangos ir sistemų kūrimo bei priežiūros paslaugos, skirtos bankininkystei, pramonei, bibliotekoms ir archyvams, žiniasklaidai, viešajam sektoriui (ministerijoms, savivaldybėms, apskričių administracijoms)

Verslo valdymo sistemos / įmonės veiklos planavimo ir kontrolės (ERP), ypač apskaitos ir finansų valdymo sistemų kūrimas ir diegimas, sprendimai draudimo (gyvybės, pensijų) ir prekybos automobiliais verslui valdyti

122

Kasos ir prekybos sistemos (Sintagma technika verslo sritis) / fiskalinės prekybos vietų (POS) sistemos, kasų bei svėrimo įranga, programinė įranga bei jų diegimo ir priežiūros paslaugos, įvairios informacinės technologijos ir įranga prekybai

Konferencijų sistemos (Sintagma technika verslo sritis) / konferencijų, viešųjų pranešimų, garso ir vaizdo sistemos, jų projektavimo, diegimo ir priežiūros paslaugos.

2.4.1.27 UAB „Skaitos kompiuterių servisas“

Pagrindinės veiklos sritys: bendrovė tiekia ir prižiūri kompiuterinę bei programinę įrangą kuria, diegia ir prižiūri specializuotas IT sistemas atlieka kompiuterių tinklų instaliavimo darbus.

2.4.1.28 UAB „Strategic Stafing Solutions“

Pagrindinės veiklos sritys: profesionalių informacinių technologijų darbuotojų parūpinimas konsultavimo paslaugos IT sprendimų paslaugos, programinės įrangos kūrimas pagal klientų užsakymus.

2.4.1.29 „VšĮ „Technopolis“

Pagrindinės veiklos sritys: koordinuoti ir skatinti įmonių, mokslinių tyrimų įstaigų ir aukštųjų mokyklų

bendradarbiavimą vykdyti projektus, skatinančius taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės

plėtros darbus ir inovacijas, keliančius inovacijų kultūrą vykdyti projektus, jungiančius verslą, mokslą ir studijas savo veiklos srityje kurti palankią aplinką steigti savo veiklos srities (sričių) smulkaus ir vidutinio verslo,

informacinių technologijų, tiksliosios pramonės, farmacijos, mokymo, aviacijos, logistikos ir kitas žinių ekonomikos principu grįstas įmones

teikti informacines, mokymo ir konsultavimo paslaugas skatinti ir koordinuoti technologijų kūrimą ir perdavimą iš mokslo verslui ir

pramonei skatinti įmonių bendradarbiavimą modernizuojant naudojamas gamybos

technologijas komercializuoti aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų įstaigų veiklos rezultatus sudaryti sąlygas studentams įgyti darbinės patirties, organizuoti specialistų

perkvalifikavimą.

2.4.1.30 AB „Teo“

Pagrindinės veiklos sritys: TEO LT, AB (toliau TEO) yra didžiausią patirtį telekomunikacijų versle turinti

bendrovė, siūlanti itin didelę paslaugų įvairovę gyventojams ir verslui - nuo telefono skambučių iki integruotų balso, duomenų, interneto ir IT sprendimų

plėtoja naujausiomis technologijomis bei fiksuoto balso ryšio, fiksuoto ir bevielio interneto ryšio, IPTV, DVBT platformų pagrindu paremtą techninę bazę bei paslaugų spektrą, reikalingą teikti balso, plačiajuosčio ryšio, bevielio interneto, skaitmeninės TV, IT paslaugas gyventojams bei verslui

kuria ir teikia vartotojams naujas suasmenintas interaktyvias komunikavimo bei multimedijos paslaugas ryšiui, pramogoms, švietimui, sveikatos apsaugai, saugai,

http://www.sintagma.lt/sintagma/selectPage.do?docLocator=A06472BF0BD411D98CF4746164617373&inlanguage=lt�

http://www.sintagma.lt/sintagma/selectPage.do?docLocator=A06472BF0BD411D98CF4746164617373&inlanguage=lt�

123

nuotoliniam valdymui, t.t. („Sujungti namai“ (Connected home), „Sumanūs namai“ (Smart home), interaktyvi TV, etc.)

užtikrina reikiamus pajėgumus bei paslaugų teikimo/aptarnavimo kokybę.

2.4.1.31 UAB „Teltonika“

Pagrindinės veiklos sritys: spartus mobilus internetas stacionarus mobiliojo ryšio telefonas transporto judėjimo ir kontrolės sistemos bevielės apsaugos sistemos bevieliai kontroleriai autorizacijos kontrolės sistemos.

2.4.1.32 VĮ „Valstybinis informacijos technologijų institutas“

Pagrindinės veiklos sritys: informacijos bei žinių visuomenės technologijų kūrimas su prioritetu į Fiskalinę,

Branduolinę, ITT saugą telekomunikacijų sistemų, procesų valdymo ir saugos sistemų tyrimai ir technologijų

kūrimas sistemų tyrimai ir technologijų kūrimas ypatingai aukšto pavojingumo kritiniuose

infrastruktūros objektuose: atominės elektrinės, naftotiekiai, dujotiekiai, geležinkeliai

aplinkos sistemų tyrimai ir aplinkos apsaugos technologijų kūrimas sistemų tyrimai ir technologijų kūrimas informacinės aplinkos vystymui, realizuojant

principą „Design for all“, pradedant aplinka neįgaliesiems ir rezultatų skleidimą visai žinių visuomenei

sistemų saugumo tyrimai ir saugumo technologijų kūrimas ITT sektoriuje su prioritetu į identifikavimą, autentifikavimą, autorizavimą, įgaliojimų valdymą.

2.4.1.33 VšĮ „Visorių informacinių technologijų parkas“

Pagrindinės veiklos sritys: mokslo komercializacijos skatinimas per naujų technologijų kūrimą, vystant ir

plėtojant smulkias ir vidutines įmones informacinės visuomenės vystymo skatinimas informacinių, mokymo ir konsultavimo paslaugų, susijusių su žinių visuomenės

plėtra, teikimas ITT verslo produkcijos bei naujų technologijų eksporto skatinimas naujų darbo vietų ITT srityje atsiradimo skatinimas tarptautinių fondų, užsienio kapitalo ir vidaus kapitalo investicijų pritraukimas,

plečiant ITT technologijų įmonių koncentraciją.

2.4.1.34 UAB „VTEX“

Pagrindinės veiklos sritys: mokslinių publikacijų maketavimas elektroninis publikavimas leidybinės programinės įrangos kūrimas duomenų konvertavimas.

124

2.4.2 DARBUOTOJŲ, TURINČIŲ AUKŠTĄJĮ IŠSILAVINIMĄ SKAIČIUS, IR JŲ DALIS NUO BENDRO

DARBUOTOJŲ SKAIČIAUS

Lentelėje pateikiamas informacinių technologijų sektoriaus keturių nacionalinių technologijų platformų įmonių darbuotojų skaičius: Eil.nr. Pavadinimas Darbuotojų

skaičius 1. UAB „Algoritmų sistemos“ 602. AB „Alna“ 1203. UAB „Arcus novus“ 234. UAB „Aservis“ 95. UAB „Axis industries“ 6626. UAB „Baltic Amadeus“ 1227. UAB „Baltijos programinė įranga“ 608. UAB „B.G.M.“ 159. UAB „Blue Bridge“ 18010. UAB „Bitė Lietuva“ 45011. UAB „Elgama-Elektronika“ 7812. UAB „Elinta“ 6013. UAB „Elsis biuro sistemos“ 9014. VšĮ „Europos technologinių platformų ir pramoninių klasterių

nacionalinis biuras“ 4

15. UAB „ImPro“ 1316. UAB „Informacijos tinklas“ 517. VšĮ „Kauno technologijos universiteto regioninis verslo

inkubatorius“ 18

18. Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 219. AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 36220. UAB „MitSoft“ 521. VšĮ „Mokslininkų sąjungos institutas“ 422. Asociacija „Nacionalinis programinės įrangos ir paslaugų

klasteris“ 2

23. UAB „Omnitel“ 60024. UAB „S4ID“ 425. UAB „Selteka“ 16326. UAB „Sintagma“ 14027. UAB „Skaitos kompiuterių servisas“ 5028. UAB „Strategic Stafing Solutions“ 1529. VšĮ „Technopolis“ 1030. UAB „Teltonika“ 30031. AB „Teo“ 3120

32. Valstybinis informacijos technologijų institutas“ 3333. VšĮ „Visorių informacinių technologijų parkas“ 534. UAB „VTEX“ 195

Iš viso: 6979Nagrinėjant atskirai informacinių technologijų ir telekomunikacinių technologijų sektorių

įmonių grupes iš informacinių technologijų sektoriaus keturių nacionalinių technologijų platformų sąrašo, informacinių technologijų įmonių grupės darbuotojų skaičius apie 2,5 tūkstančių, o telekomunikacinių technologijų įmonių grupes darbuotojų skaičius apie 4,5 tūkstančių. Lyginant procentine išraiška darbuotojų skaičiaus santykis yra 34 ir 66 procentai.

125

Papildžius telekomunikacinių technologijų įmonių grupės sąrašą visomis kitomis šio sektoriaus įmonėmis, pateikti rodikliai išaugtų 10 procentų ribose. Telekomunikacinių technologijų įmonių grupės darbuotojų skaičių galima būtų vertinti apie 5 tūkstančius. Tuo tarpu informacinių technologijų įmonių bendras darbuotojų skaičius yra vertinamas apie 10 tūkstančių.

Remiantis įmonių duomenimis informacinių technologijų ir telekomunikacinių technologijų sektoriaus įmonių darbuotojų išsilavinimas:

Išsilavinimas Skaičius Procentai

Neuniversitetinis aukštasis (kolegija) 1500 10

Bakalauras 4500 30

Magistrai 4500 30

Mokslų daktarai 30 0,2

Habilituoti daktarai 3 0,02

Profesoriai 3 0,02

Iš viso darbuotojų sektoriuje: 15000 100

Pastaba 1. Aukštojo mokslo baigimo diplomas prilyginamas magistro diplomui. Pastaba 2. Informacinių technologijų ir telekomunikacinių technologijų sektoriaus

įmonių darbuotojų išsilavinimas, nustatytas ekspertiniu būdu remiantis ITT sektoriaus nacionalinių technologijų platformų įmonių duomenimis.

Pastaba 3. Įmonės nekaupia duomenų apie savo darbuotojus pagal čia pateiktus rodiklius: neuniversitetinis aukštasis (kolegija), bakalauras, magistras, mokslų daktaras, habilituotas daktaras, profesorius.

Paprastai įmonės kaupia šią informaciją apie darbuotojus: ar išsilavinimas aukštasis kokios dalies darbuotojų aukštasis išsilavinimas yra vadybinis, arba „ir vadybinis“

(daugelis turi du diplomus) asmens duomenys, kaip kad gimimo data, vardas, pavardė, asmens dokumentų

rekvizitai, fotografija pareigybiniai duomenys: pareigų pavadinimas, pareiginiai nuostatai, darbo

sutartis ir pan. (su istorija) finansiniai: atlyginimai, priedai (su istorija) karjeros planavimo: kasmetinis veiklos įvertinimas, planai ateinantiems metams

(spec. anketos forma; su istorija) duomenys apie darbuotojų profesinį tobulėjimą - įvairių kursų sertifikatų

informacija periodinių atestacinių/kvalifikacinių pokalbių su darbuotojais duomenys, pagal

kuriuos nustatomas einamasis darbuotojo atlyginimas ir sudaromi kvalifikacijos kėlimo planai.

Darbdavio požiūris į naujai priimamo darbuotojo išsilavinimą ir jo kvalifikacijos kėlimą įmonėje tremiasi kita sistema, nei priimta reguliariose studijose. Antra vertus, darbuotojai ITT įmonėse yra pagrindinis resursas, todėl darbuotojų išsilavinimo klausimas įmonėms yra aktualus. Tačiau šiuo metu taikomi formalūs išsilavinimo požymiai yra neadekvatūs ir jais įmonės nesivadovauja.

ITT sektoriaus išsilavinimo sampratą ir adekvačių formalių išsilavinimo požymių problemą įmonės laiko aktualia ir svarbia problema.

Remiantis žemiau lentelėje pateikiamais Statistikos departamento duomenimis apie informacinių technologijų sektoriaus įmonių klasifikaciją ir rodiklius, bendras informacinių technologijų sektoriaus įmonių skaičius siekia 2200.

126

Atkreiptinas dėmesys, kad Statistikos departamentas terminą „informacinės technologijos“ taiko plačiąja prasme, apimant ir tokias šakas, kurios tradiciškai nėra priskiriamos informacinėms technologijoms.

Tokioms šakoms priskirtinos „Izoliuotų laidų ir kabelių gamyba“ ir „Elektrinių buitinių aparatų bei radijo ir televizijos prekių didmeninė prekyba“. Kitų šakų – tokių kaip „Radijo, televizijos ir ryšių įrengimų bei aparatūros gamyba“, „Matavimo, tikrinimo, bandymo, navigacijos prietaisų bei aparatų gamyba“ ir „Technologinių procesų valdymo įrangos gamyba“ traktavimas tradicinės informacinių technologijų sampratos kontekste nėra vienareikšmis, tačiau gerai susišaukia su Įterptinių sistemų nacionalinės technologijų platformos kryptimi.

Šakai „Radijo, televizijos ir ryšių įrengimų bei aparatūros gamyba“ 2004 metais pagrindą sutarė tokios įmonės, kaip Panevėžio „Ekranas“ ir Vilniaus „Vingis“. Tuo tarpu pastaraisiais metais į areną išeina naujos kartos įmonės, tokios kaip „Teltonika“, kurios šią šaką dar labiau priartina prie informacinių technologijų, kitaip sakant, grynų informacinių technologijų svoris šioje šakoje didėja.

Svarbu pabrėžti, kad šie įvertinimai liečia tik informacinių ir telekomunikacinių technologijų įmones. Minėta statistikos departamento medžiaga nurodo, kad visų Lietuvos įmonių, o tokių yra apie 65 tūkstančius, kompiuterizacijos lygis yra nuo 75 iki 100 proc. Įmonių, turinčių 50 ir daugiau darbuotojų, o jose dirba didesnioji dirbančiųjų pusė, kompiuterizacijos lygis yra virš 97 proc. Tokiose įmonėse, tiesiogiai nepriklausančiose informacinių technologijų sektoriui, įsteigti pakankamai stiprūs informacinių technologijų padaliniai. Pavyzdžiui, vien finansinių paslaugų sektoriaus įmonėse informacinių technologijų darbuotojų skaičius ekspertiškai vertinamas apie vieną tūkstantį. Panaši situacija yra prekybos sektoriuje. Įmonių, tiesiogiai nepriklausančių informacinių technologijų sektoriui, informacinių technologijų darbuotojų skaičių galima būtų vertinti apie 5 tūkstančius.

Kitas esminis sektorius informacinių technologijų specialistų darbo vietų požiūriu yra viešasis sektorius. Vien valstybės įmonėje „Registrų centras“, kuri pilnai traktuotina kaip informacinių technologijų įmonė, dirbančiųjų skaičius yra apie 3 tūkstančius darbuotojų. Savivaldybės, apskritys, ministerijos, departamentai ir kitos institucijos taip pat turi savo informacinių technologijų padalinius. Informacinių technologijų darbuotojų skaičius viešajame sektoriuje orientaciniai galėtų būti įvertintas 5 tūkstančiai.

Problema ta, kad nėra duomenų tikslesniam informacinių technologijų darbuotojų skaičius įvertinimui ir netgi nėra aiškesnės sampratos, kas tai yra informacinių technologijų sektoriaus darbuotojas, o tuo pačiu, kas tai yra informacinių technologijų sektorius. Kol negauti tikslesni duomenys, galima būtų laikyti, kad informacinių technologijų sektoriaus darbuotojų skaičius vertintinas apie 25 tūkstančius arba apie 4 proc. visų dirbančiųjų.

2.4.3 ĮMONIŲ DARBUOTOJŲ, VYKDANČIŲ MTEP DARBUS, SKAIČIUS, IŠSILAVINIMAS BEI DALIS

NUO BENDRO SEKTORIAUS ĮMONIŲ DARBUOTOJŲ SKAIČIAUS

Informacinių technologijų ir telekomunikacinių technologijų sektoriaus įmonių darbuotojų, vykdančių MTEP darbus, skaičius:

Išsilavinimas Skaičius procentai

Neuniversitetinis aukštasis (kolegija) 30 0,2

Bakalauras 75 0,5

Magistrai 225 1,5

Mokslų daktarai 30 0,2

Habilituoti daktarai 3 0,02

Profesoriai 3 0,02

Iš viso darbuotojų sektoriuje: 15000 100

Pastaba 1. Aukštojo mokslo baigimo diplomas prilyginamas magistro diplomui. Pastaba 2. Aukštojo mokslo baigimo diplomas prilyginamas magistro diplomui.

127

Pastaba 3. MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. ITT įmonės nekaupia duomenų pagal MTEP rodiklius ir netgi nėra aiškesnės MTEP sampratos, kuri varijuoja nuo mokslinio naujumo ar naujumo įmonei iki apskaitinių kategorijų, kai naujo gaminio gyvavimo cikle išreikštiniu būdu yra išskiriama MTEP fazė. Daugeliu atveju įmonės MTEP suteikia taikomojo mokslinio naujumo prasmę ir savo vykdomų veiklų neklasifikuoja kaip MTEP.

Galima prognozuoti, kad vien tik įvedus MTEP sampratą pagal analogiją kitoms šalims ir nustačius mokestinę lengvatą MTEP veiklai, dabartinės veiklos deklaruotas MTEP lygis išaugs, lyginant su čia pateiktais duomenimis.

Pastaba 4: Iš viso IT sektoriaus įmonėse (ne tik NTP partnerių) MTEP veikla užsiima 450 darbuotojų. Iš jų 97 tenka IT sektoriaus paslaugų įmonėms ir 353 darbuotojų – gamybos įmonėms.

2.4.4 ĮMONIŲ IŠLAIDŲ MTEP DYDIS IR DALIS VISOSE IŠLAIDOSE

2.4.4.1 Įmonių išlaidos užsakomiesiems MTEP darbams Lietuvoje ir užsienyje bei pačiose įmonėse

Informacinių ir telekomunikacinių technologijų įmonės skiria apie 2,5 procentų savo darbuotojų taikomųjų tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai. Šios kategorijos savų darbuotojų darbo sąnaudos sudaro įmonių pagrindines išlaidas MTEP veiklai. Įmonių išorėje įsigyjamos pagrindinai taikomųjų mokslinių tyrimų paslaugos. Eksperimentinės plėtros darbai yra vykdomi įmonių viduje.

Išlaidų MTEP rūšis Dydis (Lt) Procentai Išlaidos užsakomiesiems MTEP darbams Lietuvoje ir užsienyje

3 200 000 15

Išlaidos MTEP darbams pačiose įmonėse 18 000 000 85 Išlaidos MTEP darbams iš viso: 21 200 000 100

Pastaba: Iš viso IT sektoriaus įmonės (ne tik NTP partnerių) MTEP skiria 34,9 mln. litų per metus. Iš jų 21,3 mln. litų tenka IT sektoriaus paslaugų įmonėms ir 13,6 mln. litų – gamybos įmonėms.

2.4.4.2 Bendri su Lietuvos ir užsienio partneriais MTEP darbai Lentelėje pateikiami pagrindiniai darbai, laikotarpis ir dydis:

Eil.nr. Įmonės pavadinimas Darbas Laikotarpis Dydis 1 UAB „Sintagma“ Konkurencinių gebėjimų

stiprinimas informacinių technologijų rinkoje

2005-2008 m.m.

1 200 000 Lt

2 UAB „Axis Industries“ 2006 m. 135 000 Lt 3 UAB „SELTEKA“ Informacinių technologijų

paslaugos 2004 m. 56 160 Lt

4 UAB „Omnitel“ mobilaus tinklo kokybės tyrimai (VU); mobilaus ryšio tinklo modeliavimas (VU); mobilaus duomenų tinklo kokybės tyrimai (VGTU); mobilūs skaitmeninio valdymo sprendimų tyrimai (VDU).

5 AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“

Pilotinis mobiliojo plačiajuosčio ryšio projektas WiMAX technologijos pagrindu

2007 m. 500 000 Lt

128

2.4.5 ĮMONIŲ GAUTI UŽSIENIO IR LIETUVOS GRANTAI

Lentelėje pateikiamas visų IT sektoriaus įmonių (ne tik NTP partnerių) gautas paramos laikotarpis ir dydis: Eil.nr. Įmonės pavadinimas Grantas Laikotarpis Dydis 1 UAB „MitSoft“ Programinės įrangos

kūrimo kokybės vertinimas ir gerinimas

1995-1997 m.m. 37 000 €

2 UAB „Elgama-Elektronika“

EUREKA Σ 2309 „Specialios paskirties mikrojutiklių gamybos technologija ir jų integravimas į elektroninius gaminius

2000-2002 m.m 150 000 €

3 UAB „Mediaworks“, KTU

Nuotolinio mokymo programinė įranga interaktyvioms video paskaitoms

2000-2003 m.m. 100 000 €

4 PĮ „Futuremija“ Perteklinės produkcijos prekybos instrumentinės priemonės

2002-2004 m.m. 200 000 €

5 Visorių IT parkas, MII, LR MA biblioteka

Kultūros paveldo išsaugojimo, tyrimo ir kopijavimo instrumentinės priemonės

2002-2005 m.m. 100 000 €

6 UAB „AGA-CAD“ Mažo praradimo vaizdo suspaudimo aparatūrinis sprendimas

2003-2005 m.m. 50 000 €

7 UAB „Biocentras“, UAB „Kemek Engineering“

Žiniomis paremta naftos produktų teršalų valymo valdymo sistema

2004-2007 m.m. 75 000 €

8 UAB „Mediaworks“, KTU, Baltijos mokymo technologijų institutas

Nuotolinio mokymo programinė įranga virtualiam komunikavimui ir bendradarbiavimui

2004-2007 m.m. 150 000 €

9 R&G Co., ŠU Aplinkos kontrolės sistema neįgaliesiems

2004-2007 m.m. 100 000 €

10 UAB „Inovasuna“, UAB „Kiberzona“, Infobalt, KTU

IT žinių interneto portalo kūrimas, naudojant vartotojų piramidinį informacijos filtravimo ir turinio formavimo technologiją

2005-2007 m.m. 280 000 €

11 UAB „Informacijos alėja“, ŠU

Leidybinių biurų nutolusių darbo stočių programinė įranga

2005-2008 m.m. 120 000 €

129

12 UAB „Elinta“, KTU Automatizuota sprendimų priėmimo sistema laringitinių susirgimų diagnostikai

2006-2009 m.m. 120 000 €

13 UAB „Informacijos alėja“, UAB „Šiaulių Tauro televizoriai“, ŠU

Intelektuali gamyklos produkcijos identifikavimo sistema

2006-2008 m.m. 210 000 €

14 UAB „Prototechnika“, ŠU

Nutolinta tinklinė apskaitos platforma

2007-2009 m.m. 160 000 €

15 UAB „Informacinės konsultacijos“

Europos vienijimas per kaštų valdymą: universalaus šiuolaikinio duomenų modelio sukūrimas

2007-2009 m.m. 70 000 €

2.4.6 ĮMONIŲ UŽSIENYJE REGISTRUOTŲ PATENTŲ SKAIČIUS

Pagal tarptautinę patentų klasifikaciją informacinių technologijų sričiai nėra išskirtas atskiras skyrius klasifikatoriuje, todėl nėra sistemingos informacijos apie registruotus patentus informacinių technologijų srityje. Antra vertus, programinė įranga, kaip pagrindinis informacinių technologijų sektoriaus produktas, iš viso nėra patentavimo objektas. Tačiau šiuo klausimu yra įvairių nuomonių ir galima laikyti šį klausimą atviru, tai yra ateityje programinė įranga gali tapti patentavimo objektu.

Lietuvoje absoliučios daugumos patentų turėtojai yra universitetai ir institutai. Tuo tarpu įmonėms patentinė veikla yra daugiau epizodinė, susijusi su įmonėje dirbančiais entuziastais. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras pateikia dvi duomenų bazes – LR patentų duomenų bazė ir Lietuvos Respublikoje įsigaliojusių Europos patentų bazė.

Bendras Lietuvos įmonių įregistruotų patentų, sietinų su informacinėmis technologijomis, skaičius yra kelios dešimtys.

Lentelėje pateikiami užsienyje ir Lietuvoje įmonių registruoti patentai: Eil.nr. Įmonės pavadinimas Patentas Laikotarpis Šalis 1 UAB „Axis Industries“ Ultragarsinis srauto jutiklis 2006 m. EU 2 UAB „Omnitel“ Elektroninio dokumentų

pasirašymo kvalifikuotu elektroniniu parašu sistema

2004 m. LT

3 UAB „Omnitel“ Elektroninio išankstinio mokėjimo paslaugų sąskaitų papildymo būdas ir išankstinio mokėjimo paslaugos daugkartinio panaudojimo papildymo kortelė

2003 m. LT

2.4.7 ĮMONIŲ PIRKTŲ IR NAUDOJAMŲ LICENCIJŲ SKAIČIUS

Licencijų samprata yra dvejopa – tai licencijos veiklai ir licencijos produktams. Informacinių technologijų veikla nėra licencijuojama, tačiau telekomunikacijų veiklai yra reikalingos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotos licencijas, suteikiančios teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus.

Licencijos produktams pagal savo pobūdį yra skirstomos į licencijas programinei įrangai ir licencijas kitiems produktams. Licencijų programinei įrangai ypatumas yra tas, kad praktikoje yra

130

priimta operuoti ne licencijų programinei įrangai skaičiumi, o lėšų, išleidžiamų programinės įrangos licencijoms, suma. Eil.nr. Įmonės pavadinimas Licencijos Metai/Skaičius Suma 1 UAB „Bitė Lietuva“ UMTS/GSM licenciją

mobilaus ryšio paslaugoms 2005 m. Latvija

2 UAB „Omnitel“ mobilaus ryšio ir paslaugų technologijų platformų įranga, bendrų kompiuterinių sistemų įranga, specializuotos kompiuterinės programos projektavimui ir tinklo priežiūrai

100

3 AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“

licencijuojami produktai 4 250 000 Lt

4 Motive projektui – paslaugų „sufleris“ ir nuotolinio prisijungimo prie kliento įrangos distanciniam gedimų diagnozavimui ir šalinimui bei „Self service“ sistemai – klientų savitarnos paslaugai

2 000 000 Lt

2.4.8 ĮMONIŲ PRODUKCIJOS REALIZAVIMO APIMTYS

Pagal informacinių technologijų sektoriaus keturių nacionalinių technologijų platformų įmonių pateiktus duomenis vien platformų partnerių metinė apyvarta siekia 3 milijardus litų. Nagrinėjant atskirai informacinių technologijų ir telekomunikacinių technologijų sektorių įmonių grupes informacinių technologijų įmonių grupės darbuotojų skaičius apie 2,5 tūkstančių ir metinė apyvarta apie 650 milijonų litų, o telekomunikacinių technologijų įmonių grupės darbuotojų skaičius apie 4,5 tūkstančių ir metinė apyvarta apie 2,25 milijardų litų. Lyginant procentine išraiška darbuotojų skaičiaus santykis yra 34 ir 66 procentai, o metinė apyvarta – 22 ir 78 procentai atitinkamai. Eil.nr. Pavadinimas Metinė apyvarta (tūkst. lt.)

1. UAB „Algoritmų sistemos“ 47000 2. AB „Alna“ 90000 3. UAB „Arcus novus“ 1290 4. UAB „Aservis“ 72 5. UAB „Axis industries“ 110000 6. UAB „Baltic Amadeus“ 40000 7. UAB „Baltijos programinė įranga“ 8600 8. UAB „B.G.M.“ 7000 9. UAB „Blue Bridge“ 90000 10. UAB „Bitė Lietuva“ 593400 11. UAB „Elgama-Elektronika“ 27295 12. UAB „Elinta“ 15000 13. UAB „Elsis biuro sistemos“ 40000

131

14. VšĮ „Europos technologinių platformų ir pramoninių klasterių nacionalinis biuras“

700

15. UAB „ImPro“ 1800 16. UAB „Informacijos tinklas“ 650 17. VšĮ „Kauno technologijos universiteto regioninis

verslo inkubatorius“ 100

18. Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 100 19. AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 40000 20. UAB „MitSoft“ 1000 21. VšĮ „Mokslininkų sąjungos institutas“ 400 22. Asociacija „Nacionalinis programinės įrangos ir

paslaugų klasteris“ 100

23. UAB „Omnitel“ 900000 24. UAB „S4ID“ 1900 25. UAB „Selteka“ 14721 26. UAB „Sintagma“ 27000 27. UAB „Skaitos kompiuterių servisas“ 15000 28. UAB „Strategic Stafing Solutions“ 1500 29. VšĮ „Technopolis“ 55000 30. UAB „Teltonika“ 100000

31. AB „Teo“ 733000

32. Valstybinis informacijos technologijų institutas“ 1370 33. VšĮ „Visorių informacinių technologijų parkas“ 500 34. UAB „VTEX“ 10000

Iš viso: 2974598 Visumoje [Informacinės technologijos Lietuvoje 2006] duomenimis 2005 m. informacinių

technologijų sektoriaus produkcija veikusiomis kainomis, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 4,9 procento ir jos lyginamasis svoris šalies bendrojoje produkcijoje sumažėjo nuo 5,5 procento 2004 m. iki 5,0 procento 2005 metais. Išankstiniais duomenimis IT sektoriaus pridėtinė vertė veikusiomis kainomis 2005 m. palyginti su 2004 m. išaugo net 9,0 procento. Sektoriaus pridėtinės vertės lyginamasis svoris bendrojoje pridėtinėje vertėje sumažėjo nuo 6,3 procento 2004 metais iki 6,1 procento 2005 metais. Visais minėtais metais lemiamą reikšmę augimui turėjo telekomunikacijų, kompiuterių ir su jais susijusių veiklų sparti plėtra.

2.4.9 BENDRASIS ĮMONIŲ PELNAS IR BENDRASIS PELNINGUMAS

Skyrelyje pavartotos sąvokos: bendrasis pelnas ir bendrasis pelningumas. Bendrasis pelnas - skirtumas tarp pardavimo kainos ir įsigijimo kainos. Bendrasis pelningumas nustato, kiek pelno tenka kiekvienam grynųjų pardavimų pajamų

vienetui.

Jis apibūdina tiriamo subjekto pagrindinės veiklos pelningumą. Parodo, ar naudinga parduoti prekes.

Pagal informacinių technologijų sektoriaus keturių nacionalinių technologijų platformų įmonių pateiktus duomenis įmonių pelningumas svyruoja gana plačiose ribose nuo 0 iki 50 procentų.

132

2.4.10 GRYNASIS ĮMONIŲ PELNAS IR PELNINGUMAS

Skyrelyje pavartotos sąvokos: grynasis pelnas ir grynasis pelningumas. Grynasis pelnas - gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti, atėmus (finansines) subjekto veiklos

sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius. Tai vienas finansinių rodiklių, svarbių sprendžiant apie ūkio subjekto pelningumą. Grynasis pelningumas (grynojo pelno marža) nusako, kiek grynojo pelno tenka kiekvienam

grynųjų pardavimų pajamų vienetui.

Grynasis pelningumas apibūdina visos tiriamo subjekto veiklos (gamybinės, komercinės, investicinės, finansinės) galutinį pelningumą. Rodiklio mažėjimas parodo, kad būtinos naujovės, įspėja, kad prekių konkurencingumas smunka. Grynasis pelningumas - rodiklis, parodantis, kiek grynojo pelno tenka vienam parduotos produkcijos ar suteiktų paslaugų litui.

Informacinių technologijų sektoriaus įmonės duomenys apie įmonių grynąjį pelningumą yra epizodiniai, svyruoja gana plačiose ribose ir neįgalina daryti apibendrinimų.

2.4.11 ĮMONIŲ EKSPORTUOJAMOS PRODUKCIJOS DALIS

Pagal informacinių technologijų sektoriaus keturių nacionalinių technologijų platformų įmonių pateiktus dalinius duomenis platformų partnerių eksporto apimtis siekia viršija 200 milijonų litų. Eil.nr. Pavadinimas Eksporto apimtis

(apyvarta %) Eksporto apimtis

(apyvarta tūkst.lt) 1. UAB „Arcus novus“ 83 1070 2. UAB „Axis industries“ 25,5 28050 3. UAB „Baltic Amadeus“ 5 2000 4. UAB „Baltijos programinė įranga“ 80 6880 5. UAB „Blue Bridge“ 53 47700 6. UAB „Elgama-Elektronika“ 30 8188,5 7. UAB „MitSoft“ 20 200 8. UAB „S4ID“ 18 342 9. UAB „Selteka“ 75 11040,75

10. UAB „Sintagma“ 4 1080 11. UAB „Teltonika“ 95 95000 12. UAB „VTEX“ 99 9900

Iš viso: 202 352 tūkst. lt

2.4.12 ĮMONIŲ DARBO NAŠUMAS, REALIZAVIMO APIMTYS IR BENDRASIS PELNAS

Pagal informacinių technologijų sektoriaus keturių nacionalinių technologijų platformų įmonių pateiktus dalinius duomenis platformų partnerių darbo našumo, realizavimo apimties ir bendrojo pelno 2005 metų rodikliai vienam darbuotojui atvejai pagal:

vienam darbuotojui; darbuotojams, neatliekantiems MTEP darbų (tai visi įmonės darbuotojai, išskyrus

tuos, kurie užsiima MTEP) tiesiogiai gamyboje dirbantiesiems (visi įmonės darbuotojai, be tiesiogiai

nedalyvaujančių gamyboje (administracijos, reklamos, pardavimų darbuotojų, tyrėjų ir pan.).

133

Atvejis 1 Realizavimo apimtys Lt Bendrasis pelnas Lt Vienam darbuotojui 61 082 8 314 Darbuotojams, neatliekantiems MTEP, t.y. visi darbuotojai, išskyrus užsiimančius MTEP

65 136 8 866

Tiesiogiai gamyboje dirbantiems, t.y. be administracijos, reklamos, pardavimų, tyrėju ir pan.

88 679 12 070

Atvejis 2 Realizavimo apimtys Lt Bendrasis pelnas Lt Vienam darbuotojui 166 000 6900 Darbuotojams, neatliekantiems MTEP, t.y. visi darbuotojai, išskyrus užsiimančius MTEP

172 000 7150


900 000 37500


312 539 79 936


546 943 139 888


n.d. n.d.


250 000 107 000


345 000 60 000


569 000 98 000

134

2.5 INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS STUDIJŲ, MOKSLO IR VERSLO

INTEGRACIJA IR VERSLO SITUACIJA PASAULYJE

2.5.1 STUDIJŲ, MOKSLO IR VERSLO INTEGRACIJOS LAIPSNIS

Analizuojant dabartinę Lietuvos situaciją informacinių technologijų sektoriuje, galima daryti išvadą, kad statistiniai duomenys apibūdina Lietuvos būseną šiame sektoriuje kaip gana žemą, bet turinčią galimybių greitai augti. Tačiau tokio augimo užtikrinimui būtinos koncentruotos verslo, akademinės bendruomenės, tyrėjų, vyriausybės ir išorinės aplinkos pastangos.

Lietuvos pasirengimą informacinių technologijų paslaugų plėtrai patvirtina tas faktas, kad Lietuvoje jau teikiamos pilnai interaktyvios (ketvirtojo lygio) paslaugos. Jų poreikis, kaip ir interneto vartotojų bei turimos kompiuterinės įrangos skaičius auga.

Esamą Lietuvos informacinių technologijų sektoriaus būseną galima apibūdinti kaip pradinę poziciją, nuo kurios gali prasidėti smarkus augimas.

Jau įvykdyti ar vykdomi projektai, kurie atliko parengiamąjį vaidmenį paslaugų infrastruktūros, teisinės bazės, interoperabilumo, saugumo užtikrinimui. Lietuvos programuotojai turi didelę patirtį didelių duomenų bazių, geografinių ir interneto sistemų, CASE įrankių kūrime. Be abejo, norint pasiekti išsivysčiusių valstybių lygį, dar reikia išspręsti daug problemų.

Keletas problemų, kurias reikia įveikti:

Padidinti investicijas (ypatingai iš verslo sektoriaus) į MTEP. Visų verslo šakų investicijos į mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą Lietuvoje sudaro tik 0,16 procento bendrojo vidaus produkto (IT sektoriuje šis skaičius yra dar mažesnis).

Sustiprinti verslo ir mokslo institucijų ryšius kad tyrimai atitiktų verslo poreikius. Nors yra daug sėkmingo verslo ir aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimo pavyzdžių, dauguma MTEP projektų finansavo vyriausybė ir jie buvo skirti viešajam ar mokymo sektoriui. NTP turėtų skatinti bendrus verslo ir aukštųjų mokyklų projektus.

Užtikrinti aukštą specialistų kompetenciją ir aprūpinti absolventus aukšos kvalifikacijos darbo vietomis. Baigusieji aukštąsias mokyklas dažnai ieško geriau apmokamų darbo vietų užsienyje, kadangi Lietuvoje tokių vietų trūksta. Be to, jauni specialistai dar nebūna pasirengę užimti geriausias, aukštos kvalifikacijos ir patirties reikalaujančias darbo vietas. Todėl didelė dalis NTP pastangų turėtų būti nukreipta žmogiškųjų išteklių tobulinimui

Išorinės sąlygos yra palankios sektoriaus plėtrai: − Didėjantis programinių paslaugų populiarumas; − Tobulėja pažangios informacinės technologijos, einama prie atvirų standartų; − ES siekia subalansuotos savo dalyvių pažangos, teikia tam finansinę paramą. Vidinės sąlygos yra palankios ir nepalankios. Palankios vidinės sąlygos: − Didelis studentų ir tyrėjų skaičius aukštosiose mokyklose; − Didelis programinės įrangos pajamų augimas (viršijantis ES); − Geras jau teikiamų viešųjų paslaugų įvertinimas; − Vyriausybės parama verslo ir mokslo integravimui, mokslinių tyrimų plėtrai, atviriems

standartams ir pan. − Jau vykdomi ar įvykdyti projektai, prisidedantys prie sektoriaus plėtros. Neigiamos vidinės sąlygos: − Intelektualių išteklių praradimas dėl specialistų išvykimo į užsienį; − Per mažas praktinis baigiančiųjų parengimas, neatitinkantis verslo poreikių; − Vartotojų susitaikymas su blogos kokybės programiniais produktais;

135

− Pastebimas paslaugų augimas atsirado dėl naujų rinkų ir didelių vidinių poreikių, jis nėra pagrįstas aukšto lygio technologijomis ar aukštos kokybės programiniais produktais, todėl gali sulėtėti;

− Per mažas sektoriaus produktų eksportas; − Per mažos užsienio investicijos į sektorių; − Internete įgyvendinta tik dalis paslaugų ir jos yra pavienės, dar nejungiamos į bendrus

veiklos procesus; − Mažas verslo dalyvavimas MTEP; − Nepatenkinamas bendradarbiavimas su užsienio partneriais, potencialių išorinių

finansavimo šaltinių neišnaudojimas. Šiuos sektoriaus trūkumus turėtų padėti įveikti NTP, kurių tikslas yra suvienyti informacinių

technologijų pramonės ir aukštojo mokslo atstovus identifikuoti ir tikslingai vykdyti svarbiausius mokslinius tyrimus bei diegimus. 2020 Lietuva turėtų turėti pakankamai aukšto lygio paslaugų, žinių, infrastruktūrų ir žmogiškųjų išteklių, kad galėtų pagrįstai vadintis globalios, žiniomis grindžiamos Europos ekosistemos dalimi.

2.5.2 NACIONALINIŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMŲ APRĖPTIS IR INTEGRACIJA Į ES

TECHNOLOGIJŲ PLATFORMAS

2.5.2.1 Nacionalinė programinės įrangos ir paslaugų technologijų platforma Lietuva yra nedidelė šalis, ir jos įsiliejimas į globalią ekonomiką reikalauja didesnio

dėmesio, lyginant su šalimis, kurių padėtis mokslo ir verslo srityse yra stipresnė. Šiuo metu Lietuvos ekonomika pradeda augti. Šaliai įstojus į ES, bendroji Europos politika teikia daug vilčių.

Lietuvos verslas ir gyvenimas, lygiai taip pat, kaip ir kitose pasaulio šalyse, priklauso nuo programinės įrangos ir ryšių technologijų. Nepakanka vien turėti IRT įrenginių, programinės įrangos paketų, įrankių ir infrastruktūrų. Įrankių ir technologijų susiejimas ir naudojimas tampa vis sudėtingesnis. Kartais neįtikėtinų pastangų gali pareikalauti net dviejų dokumentų arba dviejų skaičiavimo procedūrų iš skirtingų paketų susiejimas, nors tai atliekama tik vienos įmonės ribose. Šiandieninis verslas peržengia organizacijų ribas ir labai sparčiai kinta, taip komplikuodamas informacijos ir programinės įrangos integravimą pagal atsirandančius verslo poreikius. Programinei įrangai kurti, integruoti ir pritaikyti reikia daug skirtingų žinių – keleto programavimo kalbų, kūrimo aplinkų, duomenų bazių valdymo sistemų ir CASE įrankių.

Dabartinėje situacijoje paslaugų architektūra, modeliais grindžiamas kūrimas ir verslo intelektas yra trys kertiniai akmenys, kurie gali paremti programinės įrangos naudojimo verslui aptarnauti pažangą. Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria NSSTP (liet. – NPPTP), yra paslaugų architektūra, tačiau ji kartu apima ir modeliais grindžiamą kūrimą, ir verslo intelektą.

Lietuvos pasiryžimą ir pasirengimą orientacijai į paslaugas įrodo aukštas programinės įrangos paslaugų, kurios jau yra teikiamos piliečiams per e.vyriausybės portalą, įvertinimas: dalis šių paslaugų pripažįstama kaip priklausanti ketvirtajam brandos lygiui. Lietuvos gyventojų e.paslaugų vartojimo rodiklis sparčiai auga: pageidaujama naudoti daugiau ir daugiau naujų paslaugų.

Programinė įranga ir paslaugos yra labai svarbios siekiant Lisabonos strategijos tikslų – iki 2010 m. tapti „dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje“, akcentuojant „didesnį augimą, daugiau ir geresnių darbo vietų ir didesnę socialinę sanglaudą“. Lietuvos Programinės įrangos ir paslaugų technologijų platforma (NPPTP; angl. – National Software and Services Technology Platform (NSSTP)) buvo sukurta siejant ją Tinklinės Europos programinės įrangos ir paslaugų iniciatyva (angl. – Networked European Software and Services Initiative (NESSI)), siekiant padėti mobilizuoti viešųjų įstaigų ir verslo pastangas vietiniu lygiu, didinant nacionalinės veiklos efektyvumą ir siekiant prilygti Europos dimensijai ir prisidėti prie bendrų Europos pastangų ir rezultatų.

136

Paslaugos NESSI kontekste yra suprantamos platesniu mastu, ypatingą dėmesį skiriant Programinės įrangos paslaugoms. Išsivysčiusiose šalyse didžiausia bendrojo produkto dalis (BPD) gaunama iš paslaugų, o daugiausia darbuotojų dirba paslaugų srityje. Visi pramonės sektoriai nuo didžiausių iki mažiausių įmonių naudojasi paslaugų verslo modeliu.

Paslaugų svarba ekonomikoje vis stiprėja ir ji laikoma vienu svarbiausių iššūkių visai ekonomikos pažangai tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje. ES perėjimo prie paslaugų spartinimas yra vienas iš strateginių NSSTP (liet. – NPPTP) tikslų, kuris įgyvendina mechanizmą, per kurį Europa panaudos savo galimybes visų ekonomikos sektorių ir visų jos piliečių labui. Kaip teigiama NSSTP (liet. – NPPTP) vizijos dokumente, NSSTP (liet. – NPPTP) vykdys bendrus Europos tikslus, kuriuos prisiėmė NESSI, ir kurie ES strategiją papildo Lietuvos nacionaliniais kokybės ir specialiaisiais poreikiais.

Išorinės aplinkybės yra palankios mokslo tiriamiesiems darbams programinės įrangos sektoriuje ir visam Lietuvos paslaugų ūkiui gerinti:

− didėjanti orientacija į paslaugas visuose paslaugų sektoriuose; − pažangių technologijų, atvirųjų standartų įtraukimas; − ES strategija, skirta subalansuotai bendrijos pažangai, jos finansinei paramai. Vidinės aplinkybės yra teigiamos ir neigiamos. Teigiamos vidinės aplinkybės: − Didelis studentų ir mokslininkų skaičius aukštojo mokslo institucijose (palyginus su

bendru gyventojų skaičiumi); − Spartus vidutinių įplaukų augimas Lietuvos programinės įrangos įmonėse (viršijantis ES); − Aukštas kai kurių jau įdiegtų viešųjų paslaugų įvertinimas; − Vyriausybės pozicija atvirumo, mokslo ir verslo integracijos rėmimo, mokslinių tyrimų

skatinimo atžvilgiu. − Vykdomi projektai, tiesiogiai prisidedantys prie Programinės įrangos ir paslaugų

sektoriaus plėtros. Neigiamos vidinės aplinkybės: − Intelektinės nuosavybės praradimas dėl nesugebėjimo sukurti pakankamai darbo vietų

(specialistai išvažiuoja į užsienį arba dirba mažesnės kvalifikacijos darbus); − Netinkamas jaunų specialistų pasirengimas, nepatenkinantis verslo poreikių; − Specialių ir žemos kokybės programinės įrangos produktų naudojimas; − Spartus augimas, kurį sukėlė naujos rinkos ir dideli vidiniai poreikiai, bet ne aukštosios

informacinės technologijos ir kokybiški programinės įrangos produktai, todėl šis augimas gali sumažėti;

− Per žemas programinės įrangos produktų eksporto santykis; − Per mažos užsienio investicijos į programinės įrangos sektorių; − Tik keletas ir atskirų paslaugų yra įgyvendinta e. aplinkoje, kadangi proceso orientavimas

yra iššūkis; − Verslo sektorius labai silpnai dalyvauja mokslinėje tiriamojoje veikloje; − Nepatenkinamas bendradarbiavimas su išoriniais partneriais, galimų išorinių finansavimo

šaltinių praradimas. Šie trūkumai reikalauja, kad būtų skiriamas didžiulis dėmesys siekiant pasinaudoti

esamomis potencialiomis galimybėmis. NSSTP (liet. – NPPTP) buvo sukurta atsižvelgiant į šias galimybes ir rizikas. Jos vizija – „Programinės įrangos paslaugomis įgalinta intelektuali ekosistema, atvira ir veikianti ES ir visoje pasaulyje“. Tai reiškia, kad 2020 metais Lietuvai bus suteiktos atvirosios programinės įrangos paslaugos, žinios apie jų vystymą ir metodus, infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius ir organizacijas, kurios įgalins tinklinės, operacinį suderinamumą turinčios ir paslaugomis pagrįstos, intelektualiai ir į žmogų orientuotos visuomenės (kaip dalies pasaulinės Europos ekosistemos) funkcionavimą.

NSSTP (liet. – NPPTP) yra ne pelno siekianti organizacija, kuri stengiasi sutelkti pramonės ir mokslo atstovus, kad būtų nustatyti svarbiausi mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros tikslai

137

Programinės įrangos ir paslaugų srityje. NSSTP (liet. – NPPTP) strategija – skatinti bendrus Lietuvos įmonių, mokslo ir vyriausybinių institucijų veiksmus, siekiant vystyti programinės įrangos ir paslaugų sektorių, konkurencingą bendroje IT rinkoje, sudarant sąlygas Lietuvos visuomenei tapti paslaugomis įgalinta intelektualia ekosistema, suderinama su bendrąja NESSI Europos tyrimų darbotvarke.

2.5.2.2 Mobilių ir belaidžių komunikacijų nacionalinė technologijų platforma Strateginis modelis. Lietuvos MBK NTP sektoriaus strateginio vystymo modelis panašus į

Europos mobiliųjų ir bevielių komunikacijų vystymo modelį. (ryšys tarp MBK NTP ir MWC TP pateiktas pav.).

Siekiant paprastumo reikalingas strateginių tyrimų lankstumas yra adresuotas suteikti papildomas sritis žemesniuose lygmenyse įvertinant naujas kryptis, kurios gali atsirasti. Dar daugiau MBK NTP tyrimų kryptys yra paskirstytos į pagal tyrimų sritis, kurios atsirado sudarant MBK NTP pradinius metmenis. Šios sritys įvertina verslo ir akademinius interesus ir ateityje gali būti išplėstos.

Priimama, kad kiekvienoje MBK NTP tyrimų srityje bus pilnas tyrimų ir diegimo ciklas: tyrimo metodų sukūrimas infrastruktūros sudarymas pilotiniai bandymai visų galimybių demonstravimas viešinimas lavinimas ir apmokymai stebėjimas ir tobulinimas.

Kiti privalomi MBK NTP tyrimų aspektai yra tinkamai ir aiškiai nustatyti Europinėje MWC technologijų platformoje:

tikrumas patikimumas visapusiškas patikrinimas atvirųjų standartų taikymas atviro kodo panaudojimas procesų ir sistemų kokybė susiejamumas suderintumas.

Galutiniai tyrimų prioritetai yra nustatyti kiekvienai tyrimų sričiai (MBK NTP tyrimų prioritetai sutampa su FP7)

Įvairiems verslo modeliams atitinkančios paslaugos. Ateities komunikacijų valdymo sistemos turės užtikrinti kintančią ir lanksčią mobiliąją ekosistemą. Tikėtina, kad daugialypiai gyvybingi verslo modeliai bus kartu su atsirandančiais naujais rinkos veikėjais, nukreiptais į naują architektūrą.

Tradiciniai tarpininkų modelis (turinio kūrėjai, paslaugų teikėjai, tinklo operatoriai, įrangos ir prietaisų gamintojai, galiniai vartotojai) ir tarpininkų santykiai turi žymiai keistis. Naujieji dabar pasirodantys tarpininkai pagrindinai teikiantys pridėtinės vertės paslaugas kad užtikrinti efektyvumą ir sistemų bendrą veikimą, tinklo stebėjimą ir valdymą, vartotojų aptarnavimas ir įrangos valdymas.

Tarp naujų tarpininkų turi būti identifikuoti virtualaus tinklo operatoriai, sensorinių tinklų ir FRID gamintojai, sensorinių tinklų sujungiamumo operatoriai, mobilaus ir ad hoc tinklo operatoriai, vartotojų paramos centrai, saugumo tarnybos ir laiduotojai, reguliavimo tarnybos spektrų suderinimui ir net IPR –related (Intellectual Property Right (IPR) related) industry ir bendruomenės

Ypač mobilumo ir mobiliosios e-komercijos sritis reikalauja radikaliai pakeisti procesą nustatant naujo verslo tarpusavio santykius. Pateikimo rinkai naujų tipų ar pavyzdžių vertingų darbų

138

laikas turi būti žymiai sutrumpintas. Tai reikalauja supaprastintų sprendimų įvertinant naujų paslaugų teikėjų atradimą, sutarčių suderinimo procesų ir pasirašymo lygiai taip pat adaptuojant tikro-mokėjimus ir sklandų kainų nustatymą.

Mokslinių tyrimų prioritetai turėtų būti šie: modelių ir praktikos suderinimas tinklo operatorių ir paslaugų teikėjų saugumo užtikrinimas tyrimai vertės tinklų paremtų nepinigine kompensacija srityje.


Vartotojų paslaugos, keičiančios individų gyvenimo kokybę sensoriniuose tinkluose. Komunikacijų aplinka tampa kaip niekada turtinga ir sudaryta iš įvairių terminalų (asmeninis skaitmeninis asistentas, nešiojamas kompiuteris, asmeninis kompiuteris, įterptinis kompiuteris, ryšio įrenginys), pasirenkamas pagal vartojimo konteksto (namuose, darbe, laisvalaikio metu, atostogų metu naudojant vienoje vietoje arba jungiantis prie skirtingų tinklų)

Paslaugų kūrimo proceso aplinka, užtikrinanti ir lengvinanti paslaugų kūrimą ir sutrumpinanti pateikimo rinkai laiką. Tikimasi, kad vis daugiau kompanijų įsitrauks į paslaugų kūrimo verslą ir akivaizdu, kad naudingumo požiūriu pasiūlytos paslaugos nukreiptos didelei auditorijai, neįvertinant pavienių žmonių interesų. Paprasto naudojimo aplinka leidžia visiems vartotojams kurti savitąsias paslaugas. Tuo pačiu augant konkurencijai tai tampa vis daugiau ir daugiau kritiniu sumažinti pateikimo rinkai laiką

Turinio ir aplinkos sukūrimas ir adaptavimas: informacijos ir turinio pagerinimas ir paslaugų pasiekiamumo per įvairius terminalus užtikrinimas. Patobulintos ir paskleistos multimedia komunikacijų paslaugos bus pagrindiniu varikliu mobilių ir bevielių komunikacijų srityje. Multimedia ryšio paslaugos realizuojamos darant įrašus, koduojant, transportuojant, saugant ir koduojant grafinę informaciją balsinėje, garsinėje, vaizdinėje, video, grafinėje, struktūrizuotų duomenų formoje. Technologijai leidžiant naujo lygmens multimedia ryšio paslaugos tai sujungs ir padarys turtingesnės, aukštesnės kokybės, visur prieinamos, kontekstą ir turinį suprantančios bei esančios prieinamos. Šios naujos multimedia komunikacijų paslaugos pagerins žmonių gyvenime ir tuo pačiu pakels Europos verslo efektyvumą

Paslaugų vykdymo aplinka: realizuoja nevienalytę paslaugų vykdymo platformą ir įvertina informacinių technologijų ir telekomunikacijų suartėjimą įvairiais aspektais, tame tarpe skirtingo veikimo, tinklų ir technologijų skirtingumo, pasaulinių tinklų sujungiamumo aspektais ir specifiniais reikalavimais pateikiant gamybai.

Keliamas tikslas mobiliųjų paslaugų ir paslaugų architektūros inovatyvumo požiūriu visa tai įgyvendinti realybėje ir teikti pirmenybę pažangai, lygiagrečiai pasiekiamai tokiose srityse, kaip radijo tinklų infrastruktūra, kad galima būtų prisidėti prie mobiliųjų paslaugų plataus taikymo.

Tokiems tikslams pasiekti reikia, kad visi mobiliųjų komunikacijų rinkos dalyviai i padarytų pažangą paslaugų architektūros srityje. Pagrindinis tikslas yra pašalinti kliūtis, kurios trukdo adaptuoti mobiliąsias paslaugas ir aprūpinti jas trūkstamais ryšiais su esamais standartais ir komponentais.

Paslaugos tikslinėms vartotojų grupėms. Vietos nustatymo paslaugos yra telematikos paslaugos, naudojančios vietos informaciją. Gali būti labai daug skirtingų paslaugų rūšių, kurios jau dabar yra įdiegtos arba bus diegiamos ateityje. Šiandiena mobilūs operatoriai dar nėra suinteresuoti investuoti į tinklo infrastruktūrą ir linkę naudoti celės identifikatorius.

Paslaugų vykdymo aplinka: realizuoja nevienalytę paslaugų vykdymo platformą ir įvertina informacinių technologijų ir telekomunikacijų suartėjimą įvairiais aspektais, tame tarpe skirtingo

139

veikimo, tinklų ir technologijų skirtingumo, pasaulinių tinklų sujungiamumo aspektais ir specifiniais reikalavimais pateikiant gamybai.

Vietos nustatymu paremtos paslaugos susijusios su vartotojo privatumo teisėmis. Skubios pagalbos skambučio paslaugos įtakoja teisę gyventi arba teisę į sveikatos apsaugą ir yra aukščiau už privatumo teisę. Ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į vietos duomenų apsaugą ir jų atnaujinimą užtikrinant autorizuotą priėjimą.

Šioje srityje Lietuva dirba kelis pastaruosius metus. Paminėtinos dvi kompanijos, kurios naudoja GPS imtuvus vietos nustatymu paremtoms paslaugoms teikti (UAB “Vilniaus Altas” ir UAB "Admita"), o taip pat UAB „Mobiliųjų technologijų centras“, kuris naudoja ir GPS ir GSM vietos nustatymo technologijas.

Europoje įdiegus GALILEO palydovinę pozicionavimo sistemą vietos nustatymu paremtų paslaugų spektras išsiplės į kitus sektorius, tame tarpe į transporto, energetikos maisto produktų gamybą, aplinkos apsaugą, o taip pat pramogų sektorių. Prognozuojama, kad vietos nustatymo sistemų vartotojų skaičius ir paslaugų apimtys iki 2013 turėtų išaugti išaugs 2-3 kartus, o jų diegimas transporto sistemose padidėtų keliasdešimtis kartų.

Mobilioje ir bevielio ryšio privatumas ir saugumas. Mobiliosios ir bevielės komunikacijos užtikrins visada įsijungiamą aplinką, palengvinančią saugų kiekvienam reikalingų asmeniniame ir privačiame gyvenime paslaugų teikimą. Paslaugos, jų teikimo aplinka ir saugūs bei privatūs sprendimai užtikrina tokį pat tikrumą galutiniam vartotojui, kaip ir paslaugų ar turinio teikėjai, operatoriai ir tarpininkai verslo vertės tinkle. Vartotojai yra apsaugomi nuo grėsmių saugumui ir privatumui atitinkamu apsaugos lygiu, kuris įvertina patogumą ir kainą. Saugumo, privatumo ir tikrumo sprendimai turi būti taip suprojektuoti, kad būtų kiek galima paprasčiau konfigūruojami. Holistinė, patikima ir suderinama sauga bei privati architektūra, kartu su gerai parinkta saugumo valdymo paslauga, kuri yra mobilios paslaugos gyvavimo ciklo valdymo dalis, įgyvendina šią viziją. Adekvačiai suprojektuoti saugumo ir privatumo sprendimai įgalina teikti naujas mobiliąsias paslaugas.

e-mobilumo strategija tikrumui ir priklausomumui yra laikoma bendrąja komponente bendroje Europos saugos ir priklausomumo tyrimų strategija ir yra laikoma nuolatine ir susieta su taikomąja plėtote kitose Europinėse platformose.

2.5.2.3 Nacionalinė įterptinių sistemų technologijų platforma Įterptinių sistemų ES rinkos struktūra. ĮS gamyba yra padalinta į komponenčių ir

platformų gamybą, bei šių komponenčių ir platformų integravimą galutiniame produkte kartu su specifiniams taikymams pritaikyta įranga (programine ir kompiuterine). Vertės kūrimo grandinės pavyzdys ĮS rinkose yra pateiktas žemiau.

ĮS gamyba yra padalinta į komponenčių ir platformų gamybą, bei šių komponenčių ir platformų integravimą galutiniame produkte kartu su specifiniams taikymams pritaikyta įranga (programine ir kompiuterine). Vertės kūrimo grandinės pavyzdys ĮS rinkose yra pateiktas žemiau.

Paprastai sistemų integratoriai kurdami vartotojišką elektroniką ir prietaisus naudoja atskirus elektroninius komponentus, tokius kaip vieno procesoriaus TV. Šie prietaisai jau gali būti platinami pardavimo ar paslaugų teikėjų kanalais galutiniams vartotojams.

Fragmentuota gamyba. Kadangi ĮS funkcijos didžiąja dalimi yra apsprendžiamos sistemos kurioje ĮS yra įterpiama, integravimo procesas visoje gamybos grandinėje paprastai yra daugiausia priklausomas nuo taikymo srities. Todėl skirtingai nuo informacinių sistemų, kompiuterinės įrangos, ar operacinės programinės įrangos, ĮS gamyba yra fragmentuota proporcingai taikymo sričių fragmentacijai.

ES rinkos charakteristikos. ĮS ir komponenčių rinka Europoje yra sudaryta iš nedidelio pagrindinių gamintojų pateikiančių kompiuterinę įrangą ir didelio kiekio smulkių programinės įrangos gamintojų kurie užima mažesnius specifinius programinės įrangos rinkos segmentus pateikdami sričiai ir įmonei specifinius sprendimus. Tai taip pat pasakytina ir apie Originalios įrangos gamintojus (OEMs) ir jų smulkius tiekėjus. Tuo pačiu metu egzistuoja ir visa eilė įrankių

140

tiekėjų bei konsultacinių firmų daugiausia orientuotų į specifinių rinkos segmentų ar atskirų komponenčių poreikių tenkinimą. Šios charakteristikos rodo dideli ĮS rinkos fragmentiškumą. Dažnai didelio žaidėjo ir didelio rato aptarnaujančių smulkių įmonių konglomerato formavimasis veda prie klasterių kuriuose yra sudaromos palankios sąlygos technologinių žinių sklaidai.

Galutinio vartotojo pramonės sektoriai. Pridėtinė vertė sukuriama galutiniame produkte ĮS pagalba yra daug didesnė negu ĮS prietaisų pagaminimo kaštai. Europa pagal ĮS naudojimą šiuo metu pirmauja pasaulyje tokiuose pramonės sektoriuose kaip vartotojo elektronika, telekomunikacijos, automobiliai, aviacija, medicina ir pramonės automatizacija. Esminis faktorius čia yra pridėtinės galutinio produkto vertės padidėjimas dėl ĮS komponenčių sukuriamos vertės. Per sekančius penkis metus, ši dalis turi gerokai išaugti šiose srityse: Telekomunikacijos (37%), vartotojo elektronika ir “protingas namas“ (41%), pramoninė automatizacija (22%) bei sveikatos ir medicininė įranga (33%).

Elektroninių komponenčių rinka (tame tarpe puslaidininkiai, mikrokontroleriai, mikroprocesoriai ir atmintys, pasyvūs, elektromechaniniai galios ir diskreciniai komponentai) yra geras rodiklis vertinant ĮS poveikį atskiroms pramonės šakoms.

ĮS turi stiprų poveikį šešioms pagrindinėms pramonės šakoms kurių situacija yra nagrinėjama šioje studijoje:

Automobilių pramonė – apima taip pat elektroninę pakabos kontrolės sistemą traukiniuose, kūno, elektronikos/saugos sistemas, informacines ir skaičiavimo sistemas tokias kaip transporto srautų kontrolės

Aero ir kosminė pramonė – apima komercinius bei karinius lėktuvus ir palydovines sistemas

Automatizavimo pramonė – apima gamybos ir procesų kontrolę, judesio kontrolę, „protingus namus“, operatoriaus sąsajas, robotiką, HVAC ir kitas kontrolės formas, pvz. energijos paskirstymo

Telekomunikacijos – apima infrastruktūrą, paslaugas ir prietaisus Vartotojo Elektronika – apima įvairaus pobūdžio imtuvus, interneto prietaisus, namu

audio/video ir t.t., Internet prieigos įrenginius ir t.t. Sveikatos ir medicininė įrangos pramonė – apima paciento monitoringo įrangą,

medicininės terapijos įrangą, diagnostinę įrangą, atvaizdavimo įrangą ir gydymo sistemas Pajamos pagal sektorius. Kompiuterių, telekomunikacijų ir vartotojų ĮS prietaisai duoda

didžiąją dalį pajamų. Tačiau automobilinė pramonė yra perspektyviausia atsižvelgiant į metinius augimo tempus (19.5%). Deja, medicininiai ir pramoniniai taikymai atrodo silpniausiai pagal pajamas ir augimo tempus. Telekomunikacijos ir vartotojiška įranga turi didesnį poreikį skaičiavimo pajėgumui (dėl naujausių komponenčių naudojimo) tuo tarpu kai medicininiai ir pramoniniai taikymai gali pasitenkinti ir mažesnio pajėgumo komponentėmis.

Įterptinių sistemų taikymas telekomunikacijose. Pagrindinis rinkos dalyvis šioje srityje

yra Teltonika, Nacionalinės įterptinių sistemų platformos narys. Iš pradžių kompanija gamino telekomunikacinius prietaisus, vėliau savo veiklą plėtė ir pradėjo gaminti elektronines sistemas bevieliam informacijos perdavimui. Nuo 2003 m. Teltonika bendradarbiauja su Nokia. Bendrovė dirbo su Nokia M2M technologijų įkomponavimu naudojant Nokia N12 modulį ir tapo šios srities lydere ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Europos kasmetiniame leidinyje, kuris skelbia 500 Europoje greičiausiai augančių ir daugiausia naujų darbo vietų sukuriančių įmonių sąrašą, Teltonika su kitomis trimis Lietuvos įmonėmis buvo 66 vietoje. Europos kasmetiniame leidinyje, kuris skelbia 500 Europoje greičiausiai augančių ir daugiausia naujų darbo vietų sukuriančių įmonių sąrašą, yra pristatoma Enterprenerystė augimui asociacija, kuri yra nepriklausoma bei jai atstovauja daugiau nei 2000 Europos enterprenerių. Bendrovės iš visų 25 valstybių narių, taip pat Šveicarijos, Norvegijos bei Islandijos, dalyvauja vertinime.

2002-2005 metais Teltonikos reliatyvus augimas sudarė 1775 procentų. Bendrovės apyvarta per šį laikotarpį išaugo 7132,5 procentais. Minėtas Europos 500 įmonių sąrašas parodė, kad

141

bendrovių dideli augimo tempai nepriklauso nuo sektoriaus, kuriame jos veikia. Didžiausią įtaką turi bendrovės vadyba, gebėjimas išnaudoti atsiradusias galimybes, prisiimti riziką ir motyvuoti personalą. Tai parodo įterptinių sistemų potencialą sukurti pastoviai augančią aukštų technologijų įmonę.

Buitinė elektronika. Situacija rinkoje. Namų ūkių, turinčių kompiuterinių tinklų prieigą skaičius lyginant su 2000-aisiais 2005 m. išaugo 32%, vieną televizorių – 10,6%, du ar daugiau televizorių - 22,6%. Atsidarė nauji įrašytų videojuostų ir DVD prekybos ir nuomos taškai: 2005 m. lyginant su 2002 m. jų padaugėjo 2,7 karto. Videojuostų kasmet parduodama santykinai vis mažiau: 2005 m. lyginant su 2002 m. 23% mažiau. Žmonės teikia pirmenybę naujos technologijos aukštos kokybės produktui - DVD. 2005 m. įrašytų DVD plokštelių parduota 3,7 kartus daugiau palyginus su 2004 m. Daugiausia DVD parduodama prieš šventes metų pabaigoje, kai parduodama daugiau kaip pusė viso per metus realizuojamo kiekio.

Lyginant su 2000-aisiais 2005 m. kino teatrų sumažėjo 48-iais, bet tuo pat metu filmų demonstracijų skaičius padidėjo 16.2%. Iš metų į metus didėja radijo transliuotojų skaičius. 2005 m. televizijos programų transliacijų laikas padidėjo 53,7%, o radijo laidų – 2 kartus, lyginant su 2000 m.

41 lentelė: audiovizualinės produkcijos rinka (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)

2002 2003 2004 2005 2006 Televizijos transliuotojų skaičius 27 27 28 24 32 Televizijos programų kiekis, tūkst.. val.

45,3

50,9

48,0

58,9

69,8

Namų ūkių, įjungtų į kabelinius tinklus, skaičius (‘000)

362

376

383

397

433

Namų ūkių, turinčių bent vieną televizorių, skaičius (‘000)

1275

1312

1315

1336

1394

Namų ūkių, turinčių 2 ar daugiau televizorių, skaičius (‘000)

290

311

360

374

374

Pirkėjams parduota įrašytų DVD (‘000) - 8,5

8,7

65,3

243,8

Parduota programinės įrangos žaidimų kompiuteriams (‘000) - - - 369,1

306,5

Parduotų įrašytų videojuostų skaičius - 137

164

307

374

Įterptinių sistemų taikymai buitinėje elektronikoje. Nors buitinės elektronikos sektoriaus

beveik nėra, technologijų komercializavimo potencialas ypač kompiuterinių sistemų taip vadinamiems protingiems namams yra didelis. Tokios sistemos kuriamos Kauno technologijos universitete, kuris yra ir vienas Nacionalinės įterptinių sistemų technologinės platformos narių. KTU bendradarbiauja su kitu Nacionalinės įterptinių sistemų technologinės platformos nariu – „Axis Industrines“. Vykdomas bendras projektas, skirtas protingų komforto namuose plėtros, komunalinių paslaugų centralizuoto valdymo, automatizacijos, signalizacijos ir kitų sistemų sukūrimui, kurias įdiegus paslaugų teikėjai ir gavėjai turėtų modernias, atitinkančias kuriamos informacinės visuomenės reikalavimus bendradarbiavimo ir komunikacijos priemones.

Vienas projekto tikslų – sukurti naują kompiuterinę ateities namo sistemą, kuri leistų pasirinkti įrangą, užtikrintų lankstų ir patogų ryšį tarp vartotojo ir būsto kompiuterinės sistemos, sukurti kompiuterinę apskaitos sistemą, palengvinančią atsikaitymą už komunalines paslaugas, parengti ateities namo paslaugų sistemą. Svarbiausi uždaviniai, sprendžiami projekte: įterptinio namų kompiuterio sukūrimas, vartotojo pajungimo projektavimas, duomenų įvairioms posistemėms surinkimas ir saugaus ryšio tarp sistemos ir vartotojo užtikrinimas, būsto posistemių valdymas, kompiuterinės apskaitos ir atsiskaitymų su komunalines paslaugas teikiančiomis organizacijomis sistemos sukūrimas, informacijos teikimas suinteresuotoms pusėms.

Automatikos pramonė. Pramoninė automatika yra sparčiai besivystantis pramonės sektorius Lietuvoje. Pagrindiniai aktoriai čia – tarptautinės kompanijos tokios, kaip „ABB“ ar

142

„Danfoss“. Pastaroji pirmauja mechanikos, elektronikos ir kontrolės produkcijos gamyboje, gamindama tokių tipų pramoninę automatiką:

Pramoninės vakuuminės sklendės (lankstus, ilgaamžis ir energiją taupantis sprendimas aukšto lygio vakuumą naudojančiai pramonei);

Slėgio ir temperatūros davikliai su integruotais transmiteriais (naudojami naftos pramonėje, lokomotyvuose);

Kontaktoriai ir variklių starteriai.

„Fima“ yra viena elektroninės inžinerijos įmonių, dirbančių su didelio programinės įrangos intensyvumo sistemomis. Dirbančios sistemų integravimo srityje „Fima“ personalas siūlo automatikos, duomenų apsaugos ir perdavimo, telekomunikacijų, saugos, pastatų sistemų valdymo ir kitokių sistemų sprendimus. „Fima“ taip pat turi itin vertingos patirties transporto ir energetikos sektoriuose, siūlydama kompleksinio procesų valdymo ir eismo valdymo sprendimus. Tarp įmonės klientų didžiausios Lietuvos įmonės ir valstybės institucijos.

Svarbiausia įterptinių sistemų taikymų kliūtis yra žemas informacinių-komunikacinių technologijų naudojimo lygis apdirbamojoje pramonėje. Ši pramonė atsilieka nuo kitų sektorių pagal IKT naudojimą gamyboje ir kituose procesuose.

Iš naujausio Lietuvos statistikos departamento tyrimo matyti, kad svarbiausios kliūtys informacinių-komunikacinių technologijų intensyvesnei skvarbai apdirbamojoje pramonėje yra aukšti IKT kaštai, nepakankami darbo jėgos IKT įgūdžiai, nepakankamos lėšos, nepasitikėjimas elektronine sauga.

Apdirbamoji pramonė nurodo, kad duoda investicijos į IKT taikymus gamybinėje verslo dalyje davė didesnį pelną, lyginant su finansinių paslaugų sektoriumi, kuriame investicijos į IKT naudingesnės pardavimų padaliniuose.

Įterptinių sistemų taikymai. Įterptinės sistemos tinka anksčiau minėtų klausimų sprendimui, nes jas naudojant didėja pridedamoji vertė, produktų funkcionalumas ir procesų efektyvumas. Įterptinės sistemos gali:

Sutrumpinti laiką tarp sprendimo priėmimo ir jo vykdymo, Išplėsti eksploatacines savybes, Dėl aukšto automatizacijos lygio sumažinti riziką, Pagerinti teikiamos informacijos vaizdumą, Pakelti visuminį gamybos rentabilumą, Optimizuoti įmonės apyvartinių lėšų panaudojimo efektyvumą, Užtikrinti būtiną automatizacijos ir saugos kontrolę, Lengviau išplėsti naudojamos sistemos galimybes.

Įterptinės sistemos naudojamos tokiose technologijose, kaip skaitmeninės technologijos įmonėms, kurios apibūdinamos, kaip skaitmeninių visuminio produkto gamybos ir realizavimo procesų modeliavimo sistemų ir metodų rinkinys pilno ciklo valdymo kontekste. Yra penkios technologinės sritys, kurias galima būtų vadinti tokių skaitmenizuotų įmonių pagrindu:

paskirstytas ir daugiaplanis projektavimas, procesų modeliavimas ir planavimas, gamybos įrangos ir gamybinių patalpų projektavimas, skaitmeninės ir fizinės aplinkos integravimas, įmonių integravimo technologijos.

Vis dėto, milžiniškų turimos informacijos kiekių vadyba ir optimali ar beveik optimali eksploatacija neįsivaizduojama be efektyvaus kompiuterinio mokymo technikų taikymo. Lankstesnių ir patikimesnių IKT bei protingų sprendimų priėmimo sistemų sukūrimas ir taikymas padės įmonėms lengviau kovoti su dėl neapibrėžtumų ir painiavos kylančiomis problemomis, padidinti jų efektyvumą, išplėsti ir kokybiškai pagerinti jų tiekimo ir ryšių su užsakovais valdymą.

143

Įterptinių sistemų svarba automatikos pramonėje (ypač susijusioje su energijos vartojimo sektoriumi) šiandien sparčiai auga. Viena vedančių įmonių, siūlančių automatikos ir elektros įrangos inžinerinius sprendimus, yra „Axis Industrines“ susivienijimas. „Axis Industrines“ produkcijos sąraše visa eilė šios srities sprendimų, įskaitant duomenų surinkimo ir perdavimo sistemas (SCADA sistemos, radijo modemai ir telemetriniai moduliai), signalų apdorojimo įrangą, stabilizatorius, skaitmeninius indikatorius ir programuojamus temperatūros bei kitų pramoninių procesų kontrolerius.

Nacionalinės ĮS technologinės platformos narys UAB „Elgama-Elektronika“ šiuo metu tiria integralių sistemų namams projektavimo ir gamybos galimybes. Tokios sistemos privalumas – įvairių buityje naudojamų apskaitos prietaisų (elektros, vandens, dujų, šilumos suvartojimo) integravimas į vieną bendrą sistemą, taip sukuriant patogesnę vartotojui sąnaudų kontrolės ir atsiskaitymų su vietiniais komunalinių paslaugų tiekėjais.

Įterptinių sistemų taikymai sveikatos apsaugos sektoriuje. Įterptinių sistemų taikymai

medicininėje įrangoje tebėra pradinėje vystymosi stadijoje. Tėra keletas šioje srityje dirbančių įmonių. Tačiau akivaizdu, kad yra potencialas sėkmingai taikyti ĮS sporto medicinos prietaisuose. KTU Biomedicinos inžinerijos institutas šiuo metu vykdo visą eilę projektų, tiesiogiai susijusių su ĮS. Institute vykdomi ir anksčiau vykdyti projektai apima keturias inovacijų kryptis:

otoakustinių emisijų skaitmeninio apdorojimo algoritmai ir sistemos, telemedicinos sprendimai ligonių priežiūrai namuose ir 24 valandų trukmės realaus laiko

režimo medicininiam monitoringui, kardiologinių ligonių būklės vertinimo belaidės GPRS sistemos, telemetrinės baidarininkų ir kanojininkų treniruočių monitoringo sistemos.

Kauno Technologijos Universiteto Telekomunikacijos ir Elektronikos fakulteto Multisensorių Sistemų laboratorijoje atliekami kompleksinių įterptinių sistemų moksliniai tyrimai ir projektuojami taikymai. Šiai laboratorijai vadovauja prof. dr. V. Deksnys (nacionalinės įterptinių sistemų technologijų platformos narys).

Kartu su kompanijomis Siemens, WAPO, FESTO (Vokietija), Consolis (Suomija), Bona-Sabla (Prancūzija) bei Lietuvos kompanijomis KGGĮ, SPI, Selteka, Sportinė aviacija, Technopolis, Vittamed Technologijos, kurios yra specializuotos įterptinėse sistemose, yra sukurta keletas pritaikymų:

Procesų ir mechatronikos įrenginių kontrolė; Bevielės komunikacijos priemonės; Matavimai skrydžių diagnostikai; Skaitmeninė televizija; Elektroninių kortelių sistemos.

Projektai buvo vystomi naudojant Linux OS platformą, FPGA procesorių ir ARM branduolį. Kauno technologijos Universiteto Telekomunikacijos ir Elektronikos fakultete ruošiami

bakalauro ir magistro laipsnio įterptinių sistemų specialistai. Studentai išklauso šiuos kursus: Mikroprocesoriai; Įterptinės sistemos; Skaitmeninių signalų procesoriai; Kompiuterinė komunikacija; Skaitmeninių sistemų projektavimas.

Kiekvienais metais šį kursą baigia apie 50 bakalaurų ir 20 magistrų. Mokymo medžiaga visada yra atnaujinama ir plati (monografijos, laboratorinių darbų vadovėliai, kurso knygos) susijusi su Analog Devices, Texas Instruments, ST Microelectronis, Altium and NATIONAL Instruments kompanijomis. Dauguma diplominių darbų rezultatų įgyvendinami pramonėje.

144

Neformali Lietuvos mokslininkų grupė, kurios pavadinimas „Smegenys + Informacinės Technologijos Lietuvoje“ (Lithuanian BrainIT, www.brainit.org) yra aktyvus tarptautinės grupės BrainIT narys. Šios Lietuvos mokslininkų grupės vadovas Prof. Dr. Arminas Ragauskas (KTU) yra tarptautinės grupės BrainIT valdybos narys kartu su 12 mokslininkų iš Didžiosios Britanijos, Italijos, Švedijos, Vokietijos ir Ispanijos.

Tarptautinės grupės BrainIT ir jos lietuviško pogrupio (Lithuanian BrainIT) mokslinių interesų sritis yra žmogaus smegenų traumos intensyviosios terapijos technologijų tobulinimas tikslu sumažinti tokių pacientų mirštamumą ir potrauminį invalidumą. Žmogaus smegenų trauma yra pasaulinė problema, kurią Pasaulinė Sveikatos Organizacija (WHO) įvardija kaip slenkančią tylią epidemiją. WHO duomenimis galvos smegenų trauma šiuo metu yra svarbiausia ir pirmoji žmonių iki 45 metų amžiaus mirties priežastis. Pagal WHO prognozę per artimiausius penkerius metus žmogaus smegenų trauma taps pirmąja ir svarbiausia mirties priežastimi išvystytose valstybėse. Ši trauma atneša kasmet šimtus milijardų eurų nuostolius išvystytoms valstybėms. Žmogaus smegenų traumatizmas Lietuvoje yra aukščiausias lyginant su kitomis ES valstybėmis.

Tarptautinės grupės BrainIT ir jos lietuviško pogrupio pagrindiniai mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros tikslai yra šie:

sukurti naujus tarptautinius standartus, skirtus intensyviosios terapijos pacientų daugiamodalinės fiziologinės stebėsenos duomenų surinkimui bei jų analizei, tikslu individualizuoti intensyviosios terapijos pacientų su smegenų sužeidimais gydymą, sumažinti pacientų mirtingumą ir padidinti gydymo efektyvumą,

sukurti informacines technologijas ir jas realizuojančias įterptines sistemas, skirtas ilgalaikės pacientų stebėsenos duomenų centralizuotam kaupimui, saugiam šių duomenų pasiekimui Internet priemonių pagalba, sukurti informacinius instrumentus ir naujas, tobulesnes klinikinių duomenų analizės metodologijas,

sukurti naujas patentabilias neinvazines smegenų sužeidimų stebėsenos technologijas, skirtas artimų optimaliems ir individualizuotiems gydymų sprendimams priimti,

pirmą kartą pasaulyje sukurti multicentrinę smegenų stebėsenos infrastruktūrą Europos Sąjungoje, apjungiančią mažiausiai 30 išskirtinės kompetencijos ES mokslo centrų. Įterptinės sistemos gali padėti spręsti tokius Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai aktualius

klausimus: eismo saugumo kontrolės sistemos pagalba sumažinti mirtingumo dėl autoįvykių lygį

(detaliau išdėstyta transporto/logistikos skyriuje apačioje), gerinti ilgalaikę slaugą naudojant mikro elektro-mechaninės sistemos (MEMS) technologiją, mažinti geriatrinės slaugos kaštus ir didinti efektyvumą naudojant nuotolinio monitoringo ir

jutimo sistemas (pavyzdžiui, panaudojant “protingą” tekstilę), lėtinių ligų gydymo organizavimas, panaudojant ĮS, identifikavimo kortelių sistemas ir

interneto įrankius, pagalba intensyvios terapijos padaliniams, panaudojant ĮS multiparametrinėse pacientų

monitoringo sistemose.

2.5.2.4 NTP „Visuomenės informavimo, komunikacijų ir elektroninių technologijų platforma“

Pagrindinis NEM NTP tikslas yra modernaus audiovizualinio ir daugialypės terpės turinio, paslaugų bei taikymų, naudojant šiuolaikinius plačiajuosčio ryšio tinklus, kuo spartesnis įdiegimas Lietuvos piliečių ir organizacijų naudai, kartu:

skatinant Lietuvos verslo plėtrą ir šalies ekonomikos augimą pritraukiant tiesiogines vidaus ir užsienio investicijas didinant šalies įmonių produktyvumą, sukuriamą pridėtinę vertę ir tarptautinį

konkurencingumą Pagrindiniai uždaviniai, iškelti NEM NTP, yra orientuoti į Lietuvos ūkio plėtrą:

145

didinti Lietuvos visuomenės informavimo, komunikacijų ir elektroninių technologijų ūkio konkurencingumą Europos Sąjungoje bei pasaulinėje rinkoje

pritraukti reikalingus ilgalaikius išteklius Lietuvos visuomenės informavimo, komunikacijų ir elektroninių technologijų ūkio konkurenciniams privalumams suformuoti ir išplėsti

sudaryti prielaidas Lietuvos visuomenės informavimo, komunikacijų ir elektroninių technologijų ūkio mokslo ir verslo sektoriams užimti konkurencines nišas Europos Sąjungos bei pasaulinėse rinkose

užtikrinti Lietuvos visuomenės informavimo, komunikacijų ir elektroninių technologijų ūkio plėtros strateginių tikslų suderinamumą su Europos Sąjungos visuomenės informavimo, komunikacijų ir elektroninių technologijų ūkio strategine plėtra, kuri yra programuojama Europos visuomenės informavimo, komunikacijų ir elektroninių technologijų platformoje (The NEM Initiative – European Initiative on NETWORKED and ELECTRONIC MEDIA) bei kituose Europos Sąjungos strateginiuose dokumentuose

sukaupti reikalingus organizacinius bei lobistinius išteklius, būtinus Lietuvos visuomenės informavimo, komunikacijų ir elektroninių technologijų ūkio atstovams užimti vieną iš vadovaujančių pozicijų Europos visuomenės informavimo, komunikacijų ir elektroninių technologijų platformoje

formuoti veiksmus, susijusius su švietimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybėmis tam, kad būtų išlaikyti ir sustiprinti aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie gali užtikrinti efektyvią šio sektoriaus technologijų plėtrą.

Plėtoti kuo platesnį dialogą su įvairiais rinkos dalyviais (taip pat su vartotojų organizacijomis, finansų rinkos dalyviais, kultūros atstovais ir kt.), kad būtų galima nuolat identifikuoti jų poreikius ir lūkesčius bei atsižvelgti į juos, nustatant ir įgyvendinant strateginių tyrimų planą.

2.5.3 VERSLO SITUACIJA PASAULYJE IR VYSTYMOSI TENDENCIJOS

2.5.3.1 Programinės įrangos ir paslaugų subsektorius 2000 metais Europai skirta Lisabonos strategija buvo numatytas tikslas iki 2010 metų tapti

„dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje“. Šioje strategijoje buvo nubrėžtos „didesnio augimo, daugiau ir geresnių darbo vietų ir didesnės socialinės sanglaudos“ kryptys. Tačiau procesas šiam tikslui pasiekti vyko pernelyg lėtai. 2004 metais Lisabonos strategija buvo peržiūrėta. Nepakankamas finansinės paramos mokslui ir technologijoms valdymas, nepakankamas verslo dalyvavimas buvo pagrindinės priežastys, dėl kurių buvo nuspręsta sukurti naujas struktūras – Technologijų platformas, kurių uždavinys – organizuoti procesus žinių transformavimui į naujus produktus ir technologijas.

Technologijų platformų tikslas yra sukoncentruoti finansinius išteklius verslui aktualiausių problemų tyrimui. Jos pačios nefinansuoja tyrimų, tačiau turi sudaryti galimybes panaikinti atotrūkį tarp tyrimų ir verslo poreikių. Technologijų platformų paskirtis yra perteikti nurodymus ir rekomendacijas, paremtas kruopščia analize ir atviromis diskusijomis, kaip pasiekti, kad tyrimai tarnautų verslo poreikiams, ir kaip įtraukti verslą į pačius tyrimus. Padedant Technologijų platformoms, tyrimų finansavimas turi išaugti, o svarbiausios verslo, mokslo ir žmonių gyvenimo problemos turi būti tinkamai sprendžiamos.

Informacijos ir ryšių technologijos (IRT) atlieka ypač svarbų vaidmenį, kadangi jos aptarnauja visas likusias platformas, sukurdamos IRT paslaugas ir procesus žinioms transformuoti į produktus ir technologijas. Apibendrinant reikia pasakyti, kad IRT gali prisidėti prie visų Lisabonos tikslų įgyvendinimo:

146

„Didesnis augimas“ – žinių transformavimo į produktus ir technologijas proceso pagreitinimas visuose verslo sektoriuose, taip paskatinant Europos ekonomikos transformaciją į dinamišką ir konkurencingą žinių ekonomiką;

„Daugiau ir geresnių darbo vietų“ – intelektualių ir kokybiškų darbo vietų IRT ir kituose sektoriuose sukūrimas;

„Didesnė socialinė sanglauda“ – specialiai pritaikytų galimybių sudarymas didelių ir mažų įmonių darbuotojams; miesto ir kaimo žmonėms; sveikiems ir neįgaliems; jauniems ir seniems žmonėms; skirtingoms socialinėms, kultūrinėms, nacionalinėms grupėms.

Pagrindinį IRT vaidmenį Europoje remia Tinklinės Europos programinės įrangos ir paslaugų iniciatyva3 (NESSI) – Technologijų platforma, kurios tikslai yra tokie4:

– Naujų metodų paslaugų plėtrai atviroje aplinkoje įgyvendinimas;

– Efektyvus paslaugų teikimas išsklaidytąja tinklų ir įrenginių sistema;

– Pagrindinis vaidmuo Europos ekonomikai virstant žinių ekonomika su paslaugomis grindžiamais verslo modeliais.

Dėl pasaulinės informacinių ir ryšių technologijų „paslaugų orientacijos“ Europos IRT tyrimų strategija turi būti nukreipta į saugios ir patikimos programinės įrangos ir paslaugų architektūrų kūrimą.

Holistinių paslaugomis grindžiamos programinės įrangos plėtros metodų trūkumas yra pripažįstamas visame pasaulyje ir ES. Silpnas ir nekoordinuojamas programinės įrangos paslaugų vystymas gali atsigręžti atgal neįsivaizduojamomis pasekmėmis. Kadangi programinės įrangos paslaugų kūrimas iš jau esančios programinės įrangos yra nesudėtingas, programinės įrangos kūrėjai dažnai jas sukuria tuomet, kai tik jų reikia ir šiam faktui neteikia itin didelės reikšmės. Dėl nevaldomų programinės įrangos paslaugų gali susidaryti kritinė situacija, kuri gali būti netgi blogesnė negu buvo prieš atsirandant „paslaugų“ sąvokai.

Programinės įrangos paslaugų atvirumas ir jų suderinamumas su saugos ir privatumo reikalavimais yra būtinos sąlygos tvariai visuomenės pažangai. Piliečiams, verslo ir vyriausybinėms įmonėms skirtos vartotojui patogios paslaugos bus naudingos, jei jos užtikrins naudotojų privatumą ir saugumą.

Programinės įrangos paslaugų sąvoka yra natūraliai susijusi su internetu, nors pačios paslaugos gali būti kuriamos, teikiamos ir vartojamos ir kitose aplinkose. Vienas iš NESSI tikslų yra sukurti naujas paslaugas, kurios „transformuotų internetą taip, kad jis tarnautų mūsų gyvenimui“. Kad šis tikslas būtų pasiektas, yra būtini atviri standartai, infrastruktūra, pagrindinės paslaugos ir procesai aukštos kokybės paslaugoms kurti.

Modernūs intelektualieji skaičiavimai ir duomenų apdorojimo procesai vis labiau priklauso nuo socialinio, ekonominio ir kultūrinio konteksto, kuriame jie vystosi. Globalioje ekonomikoje paslaugos turi būti pritaikomos vietiniams ir individualiems poreikiams.

NESSI siekia pakeisti žmonių ir kompiuterių ryšius taip, kad kompiuteriai ir įrenginiai veiktų nematomai, kaip ir paslaugų programos.

Lietuvos programinės įrangos ir paslaugų technologijų platforma buvo sukurta siekiant palaikyti vientisą vertės grandinę nuo idėjų iki žinių ir sėkmingai transformuoti žinias į technologijas, procesus ir paslaugas visiems pramonės sektoriams. Ji privalo padėti mobilizuoti viešųjų įstaigų ir verslo pastangas, pakelti nacionalinės veiklos efektyvumą iki Europos lygmens ir prisidėti prie bendros Europos pažangos.

3 NESSI Strategic Research Agenda (Strateginių tyrimų darbotvarkė), t. 1, 2006 m. vasario 13 d. 4 http://www.nessi-europe.net/Nessi/

147

2.5.3.2 Mobilių ir nelaidžių komunikacijų subsektorius Judriojo telefono ryšio paslaugos tapo prieinamos absoliučiai daugumai Lietuvos gyventojų – 2005 m.

Lietuvoje pasiekta didžiausia pasaulyje judriojo ryšio skverbtis. Galutinai įdiegta numerio perkeliamumo paslauga dar labiau suaktyvino konkurenciją tarp judriojo ryšio paslaugų teikėjų – galimybė vartotojui pereiti pas kitą paslaugų teikėją, išlaikant savo turimą telefono ryšio numerį, paskatino esamus paslaugų teikėjus stengtis ne tik pritraukti naujus paslaugų vartotojus, bet ir išlaikyti esamus. Judriojo ryšio abonentų skverbties pagal aktyvių abonentų ir aktyvių abonentų skaičių iki 2006 metų pavaizduota 65 pav. Judriojo ryšio skverbties augimo tempai yra didžiausi visoje ES.

54,1

61,0

75,0

89,2

103,1

127,7

28,5

47,656,0

63,079,9

99,9

119,2

153,4

0

25

50

75

100

125

150

175

2001 0101

2003 0101

2003 0701

2004 0101

2004 0701

2005 0101

2005 0701

2006 0101

Skverbtis pagal aktyvių abonentų skaičių

Skverbtis pagal visų abonentų skaičių

65 pav. Judriojo telefono ryšio skverbtis, abonentų skaičius 100 gyventojų, 2002–2005 m. Šaltinis: RRT

2004 m. ir 2005 m. Lietuvoje viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų kainos buvo mažiausios

arba vienos iš mažiausių ES [1,2]. Europos Komisijos 11-osios ataskaitos duomenimis, visos ES mastu Lietuvoje išlieka pigiausios judriojo ryšio paslaugos mažo vartojimo (gyventojų) segmente; vidutinio vartojimo segmente ir didelio vartojimo (verslo vartotojų) segmente Lietuvoje taikomos judriojo ryšio kainos taip pat vienos mažiausių (atitinkamai 5 ir 8 pagal pigumą visoje ES) [3,4] .

2005 m. elektroninių ryšių rinkos pajamos iš viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, palyginti su 2004 m., išaugo 8,19 proc. ir sudarė 1176,47 mln. Lt (2004 m. sudarė 1087,44 mln. Lt)., Nors 2005 m. judriojo telefono ryšio rinkos dalis bendroje sektoriaus pajamų struktūroje sumažėjo 1,69 procentinio punkto, tačiau ši dalis vis dar yra didžiausia.

984

1044

1035

1097

1148 1247

48,23%

50,51% 51,05% 50,95%

49,28% 48,97%

900

1025

1150

1275

1400

2003 m. Ipusm.

2003 m.II pusm.

2004 m. Ipusm.

2004 m.II pusm.

2005 m. Ipusm.

2005 m.II pusm.

35%

40%

45%

50%

55%

Bendros elektroninių ryšių rinkos pajamos, mln. Lt

Judriojo ryšio sektoriaus pajamų dalis, proc.

66 pav. Viešojo judriojo telefono ryšio rinkos pajamų dalis, 2003–2005 m.

Šaltinis: RRT .

148

Analizuojamo laikotarpio pradžioje vidutinis judriojo ryšio pajamų augimas kiekvieną pusmetį siekė daugiau nei 27 proc., tuo tarpu 2003–2005 m. pajamos iš judriojo telefono ryšio augo vidutiniškai 5,24 proc. (67 pav.). Tokį judriojo ryšio pajamų augimo sulėtėjimą daugiausia lėmė spartus judriojo telefono ryšio paslaugų kainų mažėjimas, nulemtas intensyvėjančios konkurencijos judriojo ryšio segmente.

545

772

1002

1087

1176

8,18%8,54%

41,57%

29,77%

400

600

800

1000

1200

2001 2002 2003 2004 2005

5%

15%

25%

35%

45%

67 pav. Judriojo ryšio rinkos pajamos, mln. Lt, ir augimo dinamika, proc., 2001–2005 m.

Šaltinis: RRT

Liberalizavus elektroninių ryšių rinką ir atsisakius elektroninių ryšių veiklos licencijavimo, judriojo ryšio segmente šalia trijų pagrindinių operatorių – UAB „Omnitel“, UAB „Bitė Lietuva“ (anksčiau – UAB „Bitė GSM“) ir UAB „Tele2“ – pradėjo veikti nauji paslaugų teikėjai. Naujųjų judriojo ryšio paslaugų teikėjų užimama rinkos dalis kol kas nėra itin didelė, tačiau pasižymi nuoseklaus augimo tendencija.

1,12%

1,70%1,97% 2,03%1,93%

0%

1%

2%

2003 m. IIpusm.

2004 m. Ipusm.

2004 m. IIpusm.

2005 m. Ipusm.

2005 m. IIpusm.

68 pav. Naujųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų rinkos dalis pagal pajamas, proc., 2003–2005 m.

Šaltinis: RRT.

2005 m. pradžioje judriojo telefono ryšio abonentų skaičius pasiekė 3,42 mln. ir susilygino su Lietuvos gyventojų skaičiumi. Per 2005 m. bendras abonentų skaičius išaugo 52,8 proc.

149

14,8

52,0

165,3

241,5

329,1

508,9

993,2

1645,6

2169,9

3421,5

5228,5

2102,2

3051,2

4353,4

0 1000 2000 3000 4000 5000 6000

1995 m.

1996 m.

1997 m.

1998 m.

1999 m.

2000 m.

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

Aktyvūs abonentaiVisi abonentai

69 pav. Viešojo judriojo telefono ryšio abonentų skaičiaus dinamika, tūkst., 1995–2005 m.

Šaltinis: RRT.

Išankstinio apmokėjimo paslauga besinaudojantys aktyvūs judriojo telefono ryšio abonentai Lietuvoje sudarė daugiau nei 66 proc. visų aktyvių abonentų, jų dalis 2005 m. išaugo 9,4 procentinio punkto. Vidutinis aktyvių išankstinio apmokėjimo paslauga besinaudojančių abonentų skaičiaus augimas kas ketvirtį 2005 m. sudarė 7,09 proc., o mokančių pagal sąskaitas abonentų skaičius išaugo 2,89 proc.

36,8

4

42,9

1

49,6

5

51,6

6

53,9

1

56,9

3

58,9

9

61,5

2

69,5

2

66,3

3

63,1

6

57,0

9

50,3

5

48,3

4

46,0

9

43,0

7

41,0

1

38,4

8

30,4

8

33,6

7

0

20

40

60

80

100

2003 m

. I

pus

m.

2003

m.

II

pusm

.

2004 m

. I

ketv

.

2004

m.

II

ketv

.

200

4 m

. III

ketv

.

200

4 m

. IV

ketv

.

2005 m

. I

ketv

.

2005

m.

II

ketv

.

200

5 m

. III

ketv

.

200

5 m

. IV

ketv

.

Mokantys pagal sąskaitas abonentai

Išankstinio apmokėjimo paslauga besinaudojantys abonentai

70 pav. Aktyvių abonentų struktūra pagal pasirinktą apmokėjimo už suteiktas paslaugas būdą, proc., 2003–2005 m. Šaltinis: RRT.

Rinkoje nuolat stebima judriojo ryšio tinkluose inicijuotų pokalbių daugėjimo tendencija (71 pav.). Bendra 2005 m. inicijuotų pokalbių trukmė judriojo telefono ryšio tinkluose, palyginus su 2004 m., išaugo 24,28 proc. ir sudarė 2966 mln. minučių. Statistinė tendencija rodo ir tolesnį judriojo telefono ryšio tinkluose inicijuojamo srauto augimą.

150

413,65

490,34

508,70

612,50

626,05

639,05

609,88

720,63

801,38

833,77

0 200 400 600 800 1000 1200

2003 m. I-II ketv.

2003 m. III-IV ketv.

2004 m. I ketv.

2004 m. II ketv.

2004 m. III ketv.

2004 m. IV ketv.

2005 m. I ketv.

2005 m. II ketv.

2005 m. III ketv.

2005 m. IV ketv.

71 pav. Viešojo judriojo telefono ryšio tinkluose inicijuoto srauto dinamika, mln. minučių, 2003–2005 m.

Šaltinis: RRT Tarptinklinio ryšio srauto metinis augimas 2005 m. sudarė 21,92 proc. Lietuvos judriojo telefono

ryšio abonentų, išvykusių į užsienį, inicijuojamų skambučių srauto augimas sudarė 19,09 proc. Į užsienio šalis išvykusių abonentų priimamų skambučių srautas išaugo 25,39 proc. Pokalbių, kai skambučiai priimami į užsienio šalis išvykusių Lietuvos abonentų, dalis tarptinklinio ryšio paslaugų struktūroje 2005 m., palyginti su 2004 m., išaugo nuo 45,56 iki 46,86 proc. Tarptinklinio ryšio srauto dinamika ketvirčiais pateikiama 72 pav.

3,3

1

3,1

8

2,9

8

3,4

0

3,8

3

3,4

4

3,5

4

4,1

1

4,5

2

4,0

9

2,0

2

2,3

1

2,2

8 2,8

7 3,3

0

2,9

9

3,1

8 3,6

7 4,0

1

3,4

8

0

2

4

6

8

10

2003

m. I

pusm

.

2003

m. II

pusm

.

2004

m. I

ketv

.

2004

m. II

ketv

.

2004

m. III

ketv

.

2004

m. IV

ketv

.

2005

m. I

ketv

.

2005

m. II

ketv

.

2005

m. III

ketv

.

2005

m. IV

ketv

.

Inicijuota abonentų, esančių užsienyje Terminuota abonentų, esančių užsienyje

72 pav. Tarptinklinio ryšio srauto dinamika, mln. min., 2003–2005 m. Šaltinis: RRT.

Lietuvos judriojo telefono ryšio abonentų siunčiamų žinučių skaičius ir toliau sparčiai auga.

Vidutinis SMS skaičiaus augimas ketvirčiais 2005 m. siekė 45,86 proc. Metinis trumpųjų žinučių SMS augimas buvo 355,95 proc. (per 2005 m. iš viso buvo išsiųsta 4,94 mlrd. SMS). Vienas judriojo telefono ryšio abonentas 2005 m. kiekvieną mėnesį išsiuntė vidutiniškai 90,6 trumpųjų žinučių. Trumpųjų žinučių skaičiaus dinamika Lietuvoje 2003–2005 m. laikotarpiu pateikiama 14 pav.

151

209,62

238,93

259,47

321,54

371,24

435,39

617,82

1050,55

1341,75

1929,24

0 400 800 1200 1600 2000 2400

2003 m. I-II ketv.*

2003 m. III-IV ketv.*

2004 m. I ketv.

2004 m. II ketv.

2004 m. III ketv.

2004 m. IV ketv.

2005 m. I ketv.

2005 m. II ketv.

2005 m. III ketv.

2005 m. IV ketv.

73 pav. žinučių (SMS) skaičiaus dinamika, mln., 2003–2005 m. * vidurkis Šaltinis: RRT.

2005 m. iliustruotų žinučių MMS skaičius Lietuvoje išaugo 27,98 proc. – per 2005 m. iš viso

buvo išsiųsta 3,33 mln. MMS arba vidutiniškai 0,06 žinutės vienam abonentui per mėnesį. 2005 m. vidutinis MMS žinučių skaičiaus augimas per ketvirtį siekė 35,3 proc.

2004–2005 m. sparčiai augo ir abonentų, kurie naudojasi viešojo judriojo telefono ryšio tinklu teikiama paketinio duomenų perdavimo paslauga (GPRS ir (ar) EDGE), skaičius. Iš viso per 2004 m. tokių abonentų skaičius išaugo 6,54 karto, o per 2005 m. 2,34 karto. 2005 m. pabaigoje tokių abonentų skaičius siekė beveik 800 tūkst.

12,23

52,12

98,17

134,85

213,20

341,12

383,22

431,40

536,99

799,37

0 200 400 600 800

2003 m. I-II ketv.

2003 m. III-IV ketv.

2004 m. I ketv.

2004 m. II ketv.

2004 m. III ketv.

2004 m. IV ketv.

2005 m. I ketv.

2005 m. II ketv.

2005 m. III ketv.

2005 m. IV ketv.

74 pav. Abonentų, kurie naudojosi viešojo judriojo telefono ryšio tinklu teikiama paketinio duomenų

perdavimo paslauga (GPRS ir (ar) EDGE), skaičius, tūkst., 2003–2005 m. Šaltinis: RRT.

2005 m. pabaigoje teisę verstis viešojo judriojo telefono ryšio tinklo ir (arba) paslaugų teikimo veikla turėjo (pateikė pranešimus apie veiklos pradžią) 19 ūkio subjektų, iš jų veiklos nevykdė 9 ūkio subjektai.

Augant operatorių ir paslaugų teikėjų konkurenciniam spaudimui rinkoje, t. y. didėjant judriojo telefono ryšio sektoriaus veiklą vykdančių ūkio subjektų skaičiui (Lietuvoje tokių ūkio subjektų skaičius išaugo nuo trijų 2003 m. iki dešimties 2005 m.), beveik visose ES valstybėse

152

narėse didžiausių judriojo ryšio operatorių rinkos dalis ir toliau mažėja [5]. Šis rodiklis, rodantis koncentraciją judriojo ryšio rinkoje, Lietuvoje yra vienas geriausių visoje ES.

2005 m. lapkričio 17 d. paskelbtas konkursas radijo dažnių (kanalų) suteikimui UMTS tinkluose. 2006 m. vasario 22 d. UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ pripažinti viešojo konkurso suteikti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) trečiosios kartos judriojo radijo ryšio (UMTS) tinkluose laimėtojais. UMTS paslaugos Lietuvoje pradėtos teikti 2006 m. pradžioje.

2.5.3.3 Įterptinių sistemų subsektorius ĮS rinką sudaro abi komponentės t.y. tiek programinė tiek ir kompiutrinė įranga. Didžioji

dalis įplaukų yra gaunama iš įterptinių integralių schemų pramonės (lentelė žemiau). Pajamos 2004 sudarė beveik 40 mljrd JAV dolerių ir 2009 planuojama pasiekti 79 mljrd JAV dolerių esant 14.2% metiniam augimui. Tačiau didžiausias pajamų augimas yra ĮS programinės įrangos srityje (operacinės sistemos, projektavimo automatizacija bei programavimo įrankiai). Tikimasi kad 2009 bendras ĮS programinės įrangos pajamos pasieks 3,448 mljrd JAV dolerių.

Palyginus, pavyzdžiui, ĮS programinės įrangos rinkos vidutinį metinį augimą (14%) su prognozuojamu bendrojo vidaus produkto augimu (apie 2%), įterptinių sistemų pramonės svarba Europos ekonomikos vystymuisi nebekelia abejonių.

42 lentelė: Global Embedded Systems Market ($ Millions), Source: BCC, Inc.

2004 2005 AAGR%

Embedded software 1,641 3,448 16.0

Embedded IC 40,536 78,746 14.2

Embedded boards 3,693 5,950 10.0

Total revenues 45,873 88,144 14.0

2004 metais pasaulinės elektronikos komponentų rinkos, įskaitant personalinių kompiuterių ir monitorių komponentus, jutiklius, puslaidininkius ir kt., apimtys siekė 257 mlrd. eurų. Europa, Japonija ir abi Amerikos dalinosi 19% rinkos, kai tuo tarpu Azijos-Ramiojo vandenyno regionas išliko didžiausia greitai augančia rinka, apimančia net 43% rinkos.

Elektroninių komponentų gamyba Europoje tarp 2003 ir 2004 metų išaugo apie 7%, buvo sukurta 226 000 darbo vietų.

153

Global Embedded Systems Revenue

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

Americas Europe Japan Asia-Pacific

Region

Mil

lio

ns

$

0

5

10

15

20

25

AA

GR

%

2004

2009

AAGR%

75 pav. Global Embedded Systems Revenue by Region, Source: BCC, Inc. ĮS apjungdamos technikas naudojamas domenų ir kompiuterinės inžinerijos gali pasiūlyti

sprendimus leidžiančius mažinti tiek kaštus tiek ir projektavimo laikus. Gamybos kaštų mažinimas: Šiuo metu netgi tokiose srityse kaip automobiliai elektronika

sudaro daugiau kaip 23% gamybos kaštų. Tuo pačiu metu specifinė kompiuterinė įranga tampa vis brangesnė ir sudaro vis didesnę gamybos kaštų dalį. Pereinant nuo specializuotos prie standartinės kompiuterinės įrangos ir panaudojant specifinius programinės įrangos sprendimus kartu su bendro pobūdžio kompiuterine įranga, gamybos kaštai gali būti drastiškai sumažinti.

Įvedimo į rinką laiko sutrumpinimas: Naudojant bendro pobūdžio elektroniką ir atsisakant sričiai specifinių platformų, naujų sprendimų projektavimas gali būti stipriai sutrumpintas. Tai gali ypatingai stipriai pasireikšti srityse kur yra reikalingas platus individualizuotų produktų poreikis pvz. mobiliosiose komunikacijose. PVZ., naudojant P2002/APOXI platformą, laikas reikalingas sukurti specializuotą versiją mobilių telefonų gali būti sumažintas nuo 25% iki 50% lyginant su laiku būtinu tam naudojant specifinę įrangą.

Galimybė pateikti sistemas su naujomis funkcijomis ar pagerinta kokybe per konkurencingą laiką užtikrino Europos ekonomikai nemažas rinkų dalis tokiose srityse kaip automobilių pramonė (37% 2002), pramonė ir energetika (30% 2002), bei gynybos ir kosminėje pramonėje (30% 2002).

Japonija dominuoja vartotojo elektronikos sektoriuje o JAV personalinių kompiuterių sektoriuje. JAV rinkos dalis turint omeny visus elektronikos rinkos sektorius sudaro 35% kai ES tesiekia 26%. Tai sąlygoja silpnas ES mikroelektronikos sektorius, tačiau tuo pačiu metu ES yra stipri antriniuose ĮS sektoriuose.

2.5.3.4 Visuomenės informavimo, komunikacijų ir elektroninių technologijų subsektorius Pasauliniai mokslo ir technologijų pasiekimai bei tendencijos: Paslaugos ir taikymai:

Pagrindiniais ateities taikymais taps el. mokymas ir el. sveikata El. mokymo atveju pagrindinės problemos tikriausiai bus „permatomas, skaidrus“

suderinamumas ir įvairaus kalibro galinių priemonių naudojimas Naujų paslaugų atsiradimo požiūriu svarbiausius reikalavimus nustatys

bendruomenių organizavimo ir valdymo tinkle, bendravimo bendruomenėse ir asmeninio bendravimo poreikiai. Nuo paslaugų teikimo asmeniui vis daugiau pereinama prie paslaugų teikimo bendruomenei ir bendruomenės nariui

154

DRM klausimai tampa ypač svarbūs. Ateityje bus reikalingi subalansuoti sprendimai, kurie iš esmės keistų dabartinę tvarką vartotojo naudai

Vienu iš pagrindinių el. paslaugų aspektų taps turinio kūrimo technologijų galimybės: turinio sukūrimas ir adaptavimas, valdymas, paieška ir paskirstymas įvairiose terpėse, naudojant fiksuoto ryšio ir mobiliuosius daugialypės terpės įrenginius

El. paslaugoms teikti pradėjus naudoti plačiajuosčius tinklus, didžiule problema taps informacijos perteklius

Semantiniai turinio aspektai taps lemiančiu faktoriumi turiniui naudoti „Guvūs agentai“ ir „supratingi“ paslaugų panaudojimo mechanizmai taps pagrindine

vartotojo priemone suasmeninant naudojamas paslaugas. Turinio kūrimas:

Žiniasklaidos industrijoje labai svarbu nepamiršti, jog turime tokią turinio kūrimo ir vertės kitimo procesų grandinę: turinio gamyba (angl. producing); saugojimas (angl. storing); adaptavimas (angl. adapting); agregavimas (angl. aggregating); pateikimas ir skirstymas (angl. delivering); naudojimas (angl. consuming)

Anksčiau pagrindiniai turinio gamintojai buvo stambios kompanijos. Šiuo metu pagrindiniai kūrėjai yra SVV įmonės. Vyksta didžiuliai pasikeitimai: vartotojas tampa vartotoju-kūrėju (prosumer - vienu metu producer and a consumer). Ateityje smulkus vartotojas bus pagrindinis turinio kūrėjas

Kitas ateities požymis NEM požiūriu yra tai, kad bet koks turinys iš bet kokio šaltinio bus pasiekiamas visada iš bet kurios vietos. Tai turi būti atliekama naudojant bet kurią interaktyvią platformą ir tokiu formatu, kuris tinka vartotojui. Toks reikalavimas iš karto rodo, kad šalia fizinių teikimo tinklų, ypatingas dėmesys turi būti skirtas turinio adaptavimo, suasmeninimo ir atrinkimo procesams. Šiems procesams būdinga tai, kad jie visi remiasi semantinėmis technologijomis

Turinio kūrimo pagrindinis poreikis – reikia paprastesnių ir ekonomiškų turinio kūrimo priemonių. Vienas iš tokio poreikio pavyzdžių – žaidimų industrija

Turinys tampa nepanaudojamas, jei nėra išvystytos metaduomenų kūrimo sistemos. Semantiniai kūrinių aprašymo mechanizmai tampa bene svarbiausiu turinio panaudojamumo faktoriumi. Metaduomenų kūrimas vyksta naudojant rankinius turinio kūrimo bendradarbiaujant tinkle metodus ir automatinio metaduomenų kūrimo metodus

Labai svarbi asmeninio bendravimo ir turinio naudojimo integravimo sritis Kad paprastas vartotojas galėtų sėkmingai kurti turinį – viena iš pagrindinių sąlygų –

atvirtųjų formatų naudojimas, kartu su didžiule parama atvirojo kodo vartojimui. Semantikos technologijos:

Pati didžiausia problema. Semantiškai aprašyti resursai turi būti lengvai pasiekiami tinkle (dažniausiai valstybės organizacijose): o kurie jau šiandien turi didelę vertę organizacijoms, sukūrusioms tuos resursus; o tačiau turės daug didesnę vertę, (jei bus su semantiniais aprašymais) ir

panaudojami žymiai plačiau ar net globaliai, jei bus „atverti“; Reikėtų identifikuoti bendruomenes, kurios jau turi tokius struktūrizuotus resursus ir

įtikinti jas, kad reikia praturtinti juos semantine prasme. Šiuo metu ekspertai mato tris sritis – kandidates ankstyvajai sėkmingai intervencijai: o viešojo sektoriaus informacijos kaupėjai ir saugotojai (geografinė ar statistinė

informacija), nes praturtinus semantiškai, šitą informaciją bus galima daug plačiau naudoti, nei tai dabar daro organizacijos, paskirtos ją kaupti ir prižiūrėti;

155

o labai dideles eksperimentinių duomenų ir rezultatų bazes kaupiančios; organizacijos (pvz., tokių mokslų, kaip genetika ir molekulinė biologija), nes jų atradimai dažniausiai yra stebėjimų, padarytų visiškai skirtingų tyrėjų skirtingose srityse, sulyginimas;

o labai techniškos struktūrizuotos literatūros ar informacijos publikuotojai (tokie, kaip, pvz., patys mokslininkai), nes tai leidžia jiems tapti žinomais ir lengviau sekti atradimus savo srityje;

Norint sėkmingai „gyventi“ semantiniame tinkle būtina išspręsti šias problemas: audiovizualinio turinio indeksavimą, turinio suradimo problemą, automatinio o sukurti ir plėtoti semantinę infrastruktūrą (nuo kalbos priklausantys dalykai:

anotuoti žodynai, taksonomijos, sričių ontologijos ir kt.) o sukurti ir naudoti bendrąsias bei specifines srities ontologijas;

Panašu, kad daugelis problemų tokios didžiulės, kad jas gali išspręsti tik pasaulinė mokslo bendrija. Tačiau egzistuoja specifinės (ypač nuo kalbos priklausančios) technologinės ir mokslinės problemos, kurios gali būti ir privalo būti išspręstos tik nacionaliniu mastu.

Technologijos ir įranga: Jau šiuo metu asmuo, turėdamas mobilų informacijos perdavimo-priėmimo įrenginį, galbūt ne visai ir ne visur, bet gali:

gauti suasmenintą informaciją perduoti įvairaus turinio informaciją generuoti įvairaus turinio informaciją valdyti savo finansus stebėti ir valdyti savo buto ar namo inžinerines sistemas perduoti su sveikata susijusius duomenis stebėti pramogines laidas (tiesiogines ar įrašus) balsuoti užsisakyti paslaugas pirkti bilietus ir pan.

156

3 INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS SIEKIAMOS BŪKLĖS

SIŪLYMAI

3.1 SIŪLYMAI INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS STUDIJŲ SISTEMAI

Informacinių technologijų (IT) studijos yra lemiamas veiksnys, skatinantis Lietuvos konkurencingumą ir galimybes tapti lygiaverte ES nare. Kad Lietuvos IT studijos (kaip ir visos aukštojo mokslo studijos) galėtų įsilieti į vientisą Europos aukštojo mokslo erdvę (EAME), reikia užtikrinti eilę faktorių:

aukštojo mokslo institucijos turi turėti joms reikalingą autonomiją sutartoms reformoms įgyvendinti;

aukštojo mokslo institucijos turi turėti nepertraukiamą ir pakankamą finansavimą; turi iš esmės pasikeisti aukštojo mokslo kokybės vertinimo sistema; turi būti lankstesnė dėstytojų kompetencijos vertinimo sistema; aukštojo mokslo administravimo sistema turi būti lanksti, dinamiška ir užtikrinti reikiamą

studijų programų, formų ir būdų įvairovę; turi būti skatinamas Lietuvos studijų institucijų bendravimas rengiant studijų programas,

organizuojant praktikas, dalyvaujant bendruose projektuose; turi būti dedamos pastangos skatinti racionalias tarptautiškas ir transnacionalines studijas

[Aukštojo mokslo tarptautiškumo, 2007], nedidinančias „protų nutekėjimo“; aukštojo mokslo institucijos turi sudaryti sąlygas neformaliam dėstytojų ir studentų

bendravimui bei ilgalaikių ryšių su absolventais palaikymui; bakalaurų ir magistrų praktika turėtų būti organizuojama geriau; verslo atstovai turėtų daugiau prisidėti prie studijų atitikimo verslo poreikiams gerinimo. Aukštojo mokslo plėtros politika turi išspręsti eilę prieštaravimų, iš kurių svarbiausi: išsilavinimo pritaikymas verslo poreikiams ir teorinių tyrimų galimybių mažėjimas dėl

fundamentinių disciplinų mažinimo; aukštojo mokslo tarptautiškumo didinimas ir intelektualių išteklių mažėjimas dėl „protų

nutekėjimo“; būtinybė didinti studijų programų dinamiškumą ir reikalavimas užtikrinti jų kokybę. Vienas iš pagrindinių studijų kokybės gerinimo faktorių yra informacijos apie studijas

kaupimas, analizė ir grįžtamųjų ryšių sukūrimas: tarp studijų institucijų ir studentų, o vėliau absolventų; tarp studijų institucijų ir verslo atstovų. Informacija apie studijų procesą yra formuojama naudojant informacines technologijas,

tačiau ji uždaryta institucijų duomenų bazėse ir neprieinama šiuolaikinėms analizės priemonėms. Kiekvieną kartą, kai reikia gauti bet kokius duomenis, jie renkami iš naujo, iš daugybės įvairaus formato šaltinių, dažnai iškraipomi. Tam gaištama daug laiko ir reikiamų rezultatų vis tiek nėra. AIKOS sistema yra pažangus reiškinys, tačiau joje pateikiama momentinė informacija, kuri dažnai būna pasenusi; joje galima tik primityvi paieška, ankstesnių laikotarpių informacija nepasiekiama (galbūt, ji visai ir nesaugoma). Pasitelkus šiuolaikines duomenų analizės priemones (Data Warehouses, OLAP, Data Mining), būtų galima atlikti naudingą esamų ir ankstesnių studijų duomenų analizę ir turėti patikimą informaciją, kuri leistų daryti faktais pagrįstas išvadas. Galvojant apie analizę, reikėtų kaupti daugiau informacijos, negu iki šiol. Pavyzdžiui, studentų atsiliepimus apie dėstytojus, skaitomus dalykus, įgytų žinių vertę tolimesnėje veikloje, mokymo spragas ir pan.

Studijų institucijos turėtų palaikyti visus galimus neformalius ryšius su studentais tam, kad geriau suprastų jų poreikius ir savo darbo trūkumus. Viena galimybių plėtoti tokios ryšius būtų elektroninio pašto adreso suteikimas studentui visam gyvenimui. Tai būtų reali galimybė surasti

157

absolventą, sužinoti apie jo tolimesnę karjerą, gauti atsiliepimą apie įgytos kvalifikacijos kokybę ir daryti išvadas.

Ryšių su verslu palaikymui skirtas šiuo metu rengiamas projektas „Mokslinių tyrimų praktinio taikymo skatinimo informacinis portalas“ (VU, KTU), kuriame bus sukurta informacinė sistema magistrantų atliekamų tyrimo darbų temų pasiūlymams iš verslo pusės.

Verslo atstovai turėtų aktyviau dalyvauti specialistų rengime. Pirmiausia, jie galėtų labiau padėti organizuoti studentų praktikas. Siūlyti praktikos vietas turėtų įmonės, kurios turi ko pamokyti kuria naują programinę įrangą, diegia sudėtingas verslo valdymo sistemas, vykdo didelius projektus.

Įmonės, pageidaujančios specifinių specialistų, galėtų siūlyti individualias nedidelio specialistų skaičiaus (net ir vieno žmogaus) rengimo tematikas, į kurias įsijungtų ir šių studentų vadovai dėstytojai. Taip iš dalies būtų stiprinamas verslo ir studijų atitikimas bei didinama praktinė dėstytojų patirtis. Tikslinį specialistų rengimą būtų galima pradėti nuo trečio-ketvirto kurso ir tęsti magistrantūroje.

Iš kitos pusės, praktikų problemą dalinai išsprendžia patys studentai. Daugelis jų studijų metu dirba ir praktika jiems tėra formalus egzistuojančio fakto patvirtinimas. Tačiau studentai, sunkiau susirandantys praktikos vietas, pageidauja, kad praktiką organizuotų universitetai. Ši problema turėtų būti sprendžiama lanksčiai, tačiau nereikia pamiršti, kad studijų institucijos neturi įgaliojimų „skirti praktikų vietas“.

3.1.1 ILGALAIKIS SPECIALISTŲ POREIKIS IR JO KITIMO TENDENCIJOS ATEITYJE

Nėra vieningos nuomonės, kaip turėtų augti IT specialistų poreikis, tačiau šis sektorius priskiriamas prie žinioms imlių sektorių, kurių specialistų poreikis turėtų augti [Viešosios politikos ir vadybos institutas, 2006]. Nustatant specialistų poreikio tendencijas, buvo tiriami įvairūs šaltiniai, tačiau šiek tiek informacijos rasta tik nacionalinių platformų pasiūlymuose dėl numatomo darbo jėgos poreikių kitimo bei Informacinių technologijų sektoriaus studijoje [Informacinių technologijų sektoriaus studija, 2004]. Valstybės kontrolės duomenimis [LRVK, 2007], darbo biržoje atliekami studentų įsidarbinimo tyrimai, pateikiami AIKOS sistemoje, neatitinka realios situacijos (pagal šiuos tyrimus bedarbių IT sektoriuje nėra).

Nacionalinės programinės įrangos ir paslaugų technologijų platformos NSSTP (liet. – NPPTP) [NPPTP, 2006] pateikiamais duomenimis, šiai platformai 2006 m. atstovavo daugiau negu 5000 dirbančių programinės įrangos paslaugų specialistų: ~ 600 tyrėjų, turinčių daktaro laipsnį arba jo siekiančių, ~800 būsimų magistrų; kasmetinis pradedančiųjų studijuoti informacines ir ryšių technologijas (IRT; angl. – ICT) skaičius yra 2000. Kadangi per praėjusius metus vidutinis pajamų augimas Lietuvos programinės įrangos paslaugų įmonėse buvo didesnis nei atitinkamas augimas ES, sparčiau turėtų augti ir specialistų poreikis. NSSTP (liet. – NPPTP) nustatytas tikslas yra ~ 10 proc. kasmetinis specialistų augimas (2013 metais 10 000 dirbančių žmonių).

E-mobility platformos [MBK NTP, 2007] duomenimis, tikimasi, kad mobiliojo ir bevielio ryšio infrastruktūrai užtikrinti liks tas pats dirbančiųjų skaičius t.y. apie 4500, tačiau turėtų augti paslaugas kuriančių ir aptarnaujančių žmonių skaičius. Dabartiniu metu paslaugų kūrimo srityje dirba labai mažai darbuotojų (200 darb.). Darbuotojų, užsiimančių mobilių paslaugų kūrimu, dinamika pavaizduota paveiksle žemiau.

158

200 250 320410

520650

800970

11601370

1600

1850

2120

2410

2720

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Darbuotojų, užsiimančių paslaugų kūrimu dinamika

Kitos su IT sritimi susijusios platformos specialistų poreikio nepateikia. IT studijos

duomenimis [Informacinių technologijų sektoriaus studija, 2004] IT darbuotojų skaičiaus augimo tempai mažesni, nei nurodo NPPTP, tačiau darbuotojų skaičius nurodomas žymiai didesnis nei NPPTP studijoje, jau nekalbant apie oficialiąją statistiką:

IT sektoriaus prognozė pagal sub-sektorius (PI – programinės įrangos, KI – kompiuterinės įrangos)

Pagal šios studijos tyrimus 2006 metais buvo parengta virš 1300 informacinių technologijų

specialistų, kurių dalis (virš 500) toliau tęsia studijas, dalis (800) turėjo papildyti darbo rinką. Jei remtumėmės anksčiau minėtų studijų duomenimis, atrodytų, jog parengiamas specialistų perviršis, tačiau bendras specialistų skaičius nesiekia [Informacinių technologijų sektoriaus studija, 2004] prognozės, be to, iš verslo įmonių kreipimųsi ir pasisakymų jaučiamas kvalifikuotų specialistų trūkumas. Faktinio perviršio nebuvimą galima paaiškinti tuo, kad dalis absolventų jau dirba baigimo metu, dalis jų išvyksta.

Kadangi nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad IT srities specialistų skaičiaus augimas turi mažėti, mes nesiimame šito spręsti, tik konstatuojame, kad jei Lietuvos mokslas ir studijos eitų pažangos keliu, IT specialistų skaičius (gal būt, skirtingai nuo kitų sričių) turėtų didėti priešingai visoms demografinėms prognozėms. Esamuoju momentu, kadangi bakalaurų studijos labai neefektyvios (didelis bakalaurų nubyrėjimas), reikėtų eiti studijų kokybės gerinimo keliu: palaipsniui mažinti priėmimą į bakalaurų studijas, tačiau siekti mažesnio jų nubyrėjimo ir didesnio absolventų skaičiaus, kartu didinant priėmimą į magistrantūrą. Tokiu būdu būtų parengiami aukštesnės kvalifikacijos specialistai.

Priėmimas į magistrantūrą turėtų būti didinamas, nes tik baigę magistrantūrą IT specialistai gali atitikti nuolat augančius reikalavimus IT srities specialistams, kurių reikia programinę įrangą kuriančioms IT įmonėms ar kitos srities didelėms įmonėms, turinčioms dideles informacines sistemas. Besimokantieji bakalaurų studijose dažniausiai pradeda dirbti mažesnėse arba ne IT įmonėse, ir tik baigę magistrantūrą arba lavindamiesi patys gali padaryti karjerą. Įsidarbinimo galimybės dažnai priklauso nuo asmeninių savybių ir požiūrio į studijas. Iš kitos pusės, tiek absolventai, tiek darbdaviai neturėtų reikalauti, kad ką tik baigusieji galėtų atlikti patį kvalifikuočiausią darbą ir užimti aukštas pareigas. Patirtis yra būtina, o ji įgyjama per praktiką, kurios nei studijos, nei jų metu atliekama praktika negali pakeisti. Atsižvelgdami į tai, patys darbdaviai turėtų daugiau dėmesio skirti jaunų specialistų adaptavimui.

159

Priėmimas į doktorantūrą turėtų būti didinamas ir sudaromos palankios sąlygos jauniems tyrėjams į akademines institucijas pritraukti. Pirmiausia tai susiję su darbo užmokesčio padidinimu ir galimybe įdarbinti doktorantą universitete studijų metu, kad jis nebūtų materialiai nuskriaustas, palyginus su magistrantūrą baigusiais jo vienmečiais, dirbančiais versle. Analizė rodo, kad laiku besiginančių doktorantų skaičius didėja. Kol senstanti profesūra yra pajėgi parengti naujus tyrėjus, reikia skatinti naujų daktarų rengimą, nes po kelių metų kvalifikacijos lygis dėl dabartinių habilituotų daktarų ir profesorių išėjimo į pensiją gali stipriai sumažėti.

Reikėtų skatinti ir plėsti tolesnį apsigynusių daktarų kvalifikacijos kėlimą.

3.1.2 REIKALAVIMAI ĮGYJAMAI KVALIFIKACIJAI, ŽINIOMS IR GEBĖJIMAMS

Įgyjama kvalifikacija turėtų būti labiau diferencijuota. Šiuo metu yra teikiama daug dieninių, vakarinių, neakivaizdinių ir nuotolinių studijų programų, kurių trukmė vienoda ir kvalifikaciniai laipsniai tokie patys. Bakalaurų laipsnius teikia ir kolegijos. Akivaizdu, kad šių kvalifikacijų kokybė yra skirtinga.

Įgyjama kvalifikacija, žinios ir gebėjimai turi turėti dvi puses: kuo geresnį teorinį pasirengimą, kurį būtų galima taikyti bet kokiai dalykinei sričiai ar technologijai; kuo geresnį praktinį pasirengimą, kuris paprastai būna specifinis ir siauresnis.

Informacinių technologijų studijų programų moduliai turėtų būti papildyti medžiaga, teikiančia pagal jų tematiką aktualių organizacinių, ekonominių, psichologinių, vadybos žinių. Kiekvieno modulio įžangoje studentai turėtų būti supažindinami su jo taikymu.

Studijų programos turėtų būti nuolat atnaujinamos atsižvelgiant į 3.1.3 skyrelio pasiūlymus, kintančias technologijas ir verslo poreikius.

Turėtų būti užtikrinamas paskaitų lankomumas. Kaip parodė atlikta studentų apklausa, bloga studijų kokybe dažniausiai skundžiasi studentai, kurie nelanko paskaitų ir blogiau mokosi. Atvirkščiai, gerai baigusieji studijas jaučiasi įgiję žinių. Kadangi daugelis studentų dirba, paskaitos galėtų vykti vakarais.

3.1.3 STUDIJŲ PROGRAMŲ TIKSLŲ ATNAUJINIMAS IR TURINIO PERTVARKYMAS

Studijų programų rengimo tvarka turėtų būti iš esmės pakeista. Norint patvirtinti naują programą, susiduriama su biurokratine sistema, kuri užvilkina programos priėmimą nemažiau, kaip pačios mokymo medžiagos parengimas. Studijų krypčių reglamentai labai apriboja programų pasiūlymų laisves ir neleidžia universitetams lanksčiai reaguoti į aplinkos veiksnius. Ypač tai netinka IT srities studijoms, kur viskas kinta labai greitai.

Turėtų būti numatytas pagreitintas labai aktualių ar tikslinių studijų programų rengimas. Pavyzdžiui, pagal identifikuotą verslo poreikį galėtų būti suformuota trumpalaikė programa (keliems metams) tam poreikiui patenkinti.

Turėtų būti numatytos ir skatinamos galimybės rengti tarp-institucines ir tarp-nacionalines studijų programas.

Turėtų būti reguliariai vykdomi papildomai finansuojami projektai studijų programų atnaujinimui. Šiuo metu vykdoma eilė struktūrinių fondų remiamų projektų studijų programų turinio atnaujinimui, pavyzdžiui:

Informacinių technologijų srities magistrantūros studijų programų steigimas, modernizavimas, plėtra ir mobilumo užtikrinimas, 2005-2008 (KTU, VGTU, VU);

Inovatyvių mokymosi metodų panaudojimas, rengiant informatikos mokytojus, 2006-2008 (KU, KTU, VGTU);

Informatikos ir matematikos doktorantūros studijų plėtra (InMaDra) (VU, MII, KTU), 2007-2008, ir kt.

http://isd.ktu.lt/projektai_lt.asp?projektas=20�

160

Šiuose projektuose rengiamos bendros tarp-institucinės studijų programos, keičiamasi patirtimi. Tokie projektai yra didelė parama studijoms ir turėtų būti vykdomi reguliariai. Tačiau tokių projektų administravimo procedūros turėtų būti supaprastintos.

Tobulinant studijų programų turinį, reikia atsižvelgti į dvi tendencijas: fundamentinių tyrimų ir verslo poreikius. Studijų programos galėtų būti diferencijuojamos pagal šias kryptis, vienas jų orientuojant į būsimų tyrėjų kontingentą, kitas – į taikomąsias sritis. Pagrindinį fundamentinį parengimą turėtų įgyti abiejų krypčių specialistai. Panašiai kai kur jau yra daroma, pavyzdžiui, KTU vykdoma magistrantūros studijų programa „Informatika“ yra orientuota daugiau į teorines studijas, o studijų programos „Programų sistemų inžinerija“ ir „Informacinių sistemų inžinerija“ yra daugiau taikomojo pobūdžio. Tačiau populiaresnės yra taikomųjų studijų programos, ir geresni studentai renkasi būtent šias studijas, o į „Informatikos“ studijų programą pastaruoju metu stoja silpnesni studentai, kurie tikrai nesiruošia tęsti mokslų doktorantūroje.

Atsižvelgiant į verslo atstovų išsakytą nuomonę ir pasaulyje vyraujančias tendencijas, informacinių technologijų studijų programos turėtų būti papildytos tokiais moduliais:

IT projektų valdymas; Verslo analizė (angl. Data Warehouses, Data Mining, Business Intelligence); Verslo valdymo įrankių diegimas; Programų sistemų architektūros projektavimas; Duomenų bazių administravimas; Informacinių sistemų ir programinės įrangos kokybės valdymas ir testavimas; Informacinių sistemų saugumo užtikrinimas; IT sistemų auditas; Kompiuterių tinklų administravimas; Vartotojo interfeiso projektavimas; Automatizuotos įrangos ir įterptinių sistemų projektavimas; Žinių bazių valdymas; Interneto ir multimedia dizainas; Specifinių operacinių sistemų ir platformų (LINUX, UNIX ir kt.) administravimas, ir kt. Bet kuriame studijų modulyje pirmiausia turi būti aptariami jo taikymo, sąsajų su verslo

poreikiais, ekonominio pagrindimo klausimai. Tokie poreikiai atsispindi tiek verslo atstovų, tiek studentų pageidavimuose.

Bet kurioje studijų programoje turėtų būti kuo daugiau praktinių užsiėmimų ir savarankiškų užduočių. Tikslinga didinti grupinių užduočių su skirtingomis narių atsakomybėmis skaičių. Labai naudinga užduočių forma yra grupiniai projektai, tačiau, kol daugelis studentų dirba ir mažai lanko paskaitas, tokius projektus organizuoti yra nerealu. Skaičiuojant dėstytojų apkrovimą, turėtų būti ženkliau vertinamas ne tik auditorinis darbas, bet ir konsultacinė veikla vadovaujant kursiniams, baigiamiesiems darbams ar projektams.

3.1.4 STUDIJŲ PROCESO METODINĖS IR MATERIALINĖS BAZĖS ATNAUJINIMAS

Studijų metodinė bazė turėtų būti stipriai papildyta. Šioje srityje informacinių technologijų srities studijos turėtų labiausiai pasitempti. Vadovėlių rašymą galėtų skatinti tokios priemonės:

Vadovėlių ir metodinių priemonių parengimas turėtų būti mokslinių straipsnių publikavimo alternatyva vertinant dėstytojų, studijų programų ir institucijų kompetenciją jų atestavimo metu. Kai kurie dėstytojai, būdami puikūs pedagogai, visą savo laiką skiria studijų procesui ir straipsnių rašymas nėra jų mėgiamiausias užsiėmimas. Parašyti gerą vadovėlį ir gerai skaityti paskaitas yra ne mažiau svarbu nei dalyvauti moksliniuose tyrimuose. Todėl dėstytojai turėtų turėti galimybę pasirinkti: dalyvauti tyrimuose ar ruošti vadovėlius.

Vadovėlių ir kitokių mokymo priemonių rengimo rėmimas turėtų būti reguliarus reiškinys. Šiuo metu vykdoma eilė struktūrinių fondų remiamų projektų, kuriuose numatytas vadovėlių ar

161

elektroninės mokymo medžiagos rengimas, tačiau tokie projektai turėtų būti vykdomi nuolat, kol studijų sistema taps pakankamai finansuojama.

IT sektoriaus kompiuterinė ir programinė įranga turėtų būti nuolat atnaujinama. Šiuo metu IT studijų kompiuterinė ir programinė įranga yra pakankamai gero lygio, tačiau jo palaikymas reikalauja nuolatinių pastangų. Mokoma naujų programavimo kalbų, dirbama su tais pačiais įrankiais, kaip ir visame pasaulyje. Didelių problemų gali kilti dėl programinės įrangos licencijų įsigijimo. Tam dažnai talkina kai kurios verslo įmonės, suteikdamos akademines programinės įrangos licencijas, tačiau toks aprūpinimas remiasi dėstytojų iniciatyva ir gera įmonių valia. Studijų institucijos turėtų būti patikimiau apsaugotos nuo programinės įrangos licencijų trūkumo. Atviro kodo programų naudojimas negali išspręsti licencijų problemų, kadangi Lietuvos ūkiui reikalinga ne tik atviro kodo programinė įranga.

Turėtų būti užtikrinama gera programinės įrangos priežiūra, kad ši įranga patikimai veiktų mokymo proceso ir dėstytojų tyrimų metu. Šiuo metu tam skirtų tinkamų etatų universitetai neturi. Programinės įrangos priežiūra reikalauja aukštos kvalifikacijos aptarnaujančio techninio personalo, tuo tarpu šį darbą dažniausiai atlieka trumpam įsidarbinę studentai. Per pora metų pasiekę reikiamą kvalifikaciją, jie palieka universitetą, kadangi techninio personalo atlyginimai yra labai maži.

Didelė IT studijų institucijų, kaip ir visų Lietuvos studijų institucijų, materialinės bazės dalis (pastatai, bendrabučiai) yra labai blogos būklės, valstybės kontrolės duomenimis 90 procentų jų turi būti atnaujinta [LRVK, 2007].

IT studijų institucijų, kaip ir visų Lietuvos studijų institucijų, dėstytojų atlyginimai turi būti padidinti. Ši tema plačiai aptariama ir dėl jos vieningai sutariama spaudoje ir oficialiose institucijose.

3.1.5 DĖSTYTOJŲ IR MOKSLININKŲ MOKSLINĖS IR PEDAGOGINĖS KOMPETENCIJOS TOBULINIMAS

Šis skyrelis susišaukia su mokslinių tyrimų tobulinimo klausimais. Pagrindiniai pasiūlymai mokslinei kompetencijai didinti:

Dėstytojai turėtų būti mažiau apkrauti pedagoginiu darbu, kad galėtų daugiau laiko skirti tyrimams.

Prie universitetų turėtų būti įsteigtos infrastruktūros, apimančios tai, kas pastaruoju metu vadinama „IT šiltadaržiais“, „IT inkubatoriais“ ar „IT klinikomis“. Šios infrastruktūros būtų skirtos, iš vienos pusės, studentų praktikai ir jaunų specialistų adaptacijai, iš kitos pusės – dėstytojams tobulintis, jų teorinėms ir praktinėms žinioms pritaikyti. Jose galėtų būti vykdomi pilotiniai ir moksliniai projektai, kuriuose bendrai dalyvautų verslo atstovai, dėstytojai ir studentai.

Turėtų būti sudarytos lanksčios galimybės kelti kvalifikaciją ne tik vykstant į užsienį, kurio dėstytojai dažnai atsisako dėl asmeninių savybių, šeimyninių aplinkybių ar baimės prarasti darbo vietą. Turėtų būti stiprinama tarp-institucinių ir tarp-nacionalinių studijų ir tyrimų vizija, apimanti per atstumą vykdomą bendrą veiklą su Lietuvos ar užsienio institucijomis, dalyvavimą bendruose projektuose, studijų programų rengimą, keitimąsi programomis, specialistais, metodine medžiaga ir pan.

Turėtų būti prieinama forma organizuojami anglų kalbos ir kitokie dėstytojų tobulinimosi kursai ne studijų proceso metu. Viena tokių formų intensyvūs neilgos trukmės kursai tikslinėms grupėms.

Turėtų būti galimybė prieiti prie esminių IT srities informacijos šaltinių – Lecture Notes in Computer Science, ACM portalo ir kt. Dalinė prieiga, kai prieinami ne visi straipsniai ir iš anksto nežinoma, kas prieinama ir kas ne, veltui gaišina laiką.

Pedagoginei kompetencijai didinti siūloma: Taikyti vidinę pedagoginės kompetencijos didinimo ir kontrolės sistemą: lankytis kolegų

paskaitose, organizuoti lektorių kursus, rengti pastovias studentų apklausas ir dėstytojų reitingavimą.

162

Intelektualių išteklių potencialui didinti būtina pritraukti jaunus specialistus, siekti, kad doktorantai, apsigynę disertacijas, liktų dirbti studijų institucijose. Šiai problemai spręsti pirmiausia reikia padidinti dėstytojų atlyginimus ir sudaryti jaunimui geresnes perspektyvas.

3.1.6 SPECIALISTŲ RENGIMO UŽSIENYJE POREIKIS

Specialistų rengimo užsienyje poreikis nėra didelis tiek iš studentų, tiek iš studijų institucijų pusės, atsižvelgiant į Lietuvos interesus stiprėti ir didinti savo konkurencingumą IT srityje. Studijos užsienyje yra geras dalykas, tačiau esamuoju momentu jis sukelia daug problemų. Daugeliu atvejų studentų išvykimas iš Lietuvos baigiasi tuo, kad prarandami geriausi studentai. Antra, dažnai studijos užsienyje tik sutrikdo vykdomus mokslinius darbus ir prailgina studijų laiką, nes ne visada studentai gauna galimybę iš tiesų pasitobulinti, o paprasčiausiai įtraukiami į atsiliekančius darbus ar išvis paliekami likimo valiai.

Išvykstančių į dalines studijas skaičius yra nedidelis ir galima teigti, kad jis atspindi tokių studijų poreikius, kadangi Erasmus programų dėka galimybės išvykti egzistuoja ir jos jokiu būdu neturėtų būti mažinamos. Panašus išvykstančiųjų santykis turėtų būti ir ateityje.

Tačiau, kaip jau buvo minėta, aukštojo mokslo tarptautiškumas ir transnacionalinės savybės turėtų būti labiau skatinamos, kad Lietuvos IT studijos būtų lygiavertės geriausių Europos ir pasaulio universitetų IT studijoms. Studijų tarptautiškumas yra platesnė sąvoka, negu studentų mainai, ir pirmiausia jis apima mokymo turinio tarptautinį reikšmingumą ir kokybę, o taip pat gebėjimus pristatyti save tarptautiniame lygmenyje. Nedarant jokių nuostolių Lietuvos intelektualiems ištekliams, studijos galėtų būti plėtojamos tarpnacionaline linkme kitomis priemonėmis:

parengiant studijų programas pagal geriausią tarptautinį lygį; diegiant studijų programas užsienio kalba; taikant nuotolinio mokymo tarp-nacionalines ir tarp-institucines studijas ir kitas išvestines

formas; plėtojant informacijos sklaidos ir rinkodaros priemones, pristatančias aukštojo mokslo

sistemą tarptautiniu lygiu; rengiant kursus tarptautinėmis temomis, mokomąsias programos apie tarptautines

perspektyvas, programas su dėstytojais iš kitų šalių ir pan.

163

3.2 SIŪLYMAI INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS MOKSLO SISTEMAI

3.2.1 BENDROS IT TYRIMŲ ERDVĖS KŪRIMAS

Šiuo metu bendros IT tyrimų erdvės Lietuvoje nėra (žr. 2.2.1 poskyrį). Iš dalies ji suiro pati, iš dalies buvo suardyta dėl nevykusios mokslo politikos Lietuvoje. Mūsų nuomone, šią erdvę reikia atkurti ir išplėtoti, nes kitaip ne tik negalima tikėtis sutelkti jėgas stambesnėms mokslinėms problemoms spręsti, bet ir nepavyks didžiosios dalies Lietuvos mokslininkų integruoti į vieningą Europos mokslinių tyrimų erdvę. Norint atkurti bendrą IT tyrimų erdvę Lietuvoje, mūsų nuomone, reikia:

a. Atkurti respublikinių konferencijų, visų pirma, KTU organizuojamos konferencijos „Informacinės technologijos“ ir Lietuvos matematikų draugijos konferencijos, anksčiau turėtą statusą. Viena vertus, šiose konferencijose turėtų būti gerokai sustiprintas darbų recenzavimas, kita vertus, jų darbuose turi būti pripažįstami kaip visavertės mokslinės publikacijos (beje, Lietuvoje yra nuvertintos ir tarptautinių konferencijų, netgi pačių svarbiausiųjų, kuriose straipsnius recenzuoja 5-6 recenzentai ir į vieną vietą konkuruoja keliolika straipsnių, darbuose paskelbtos publikacijos). Šios konferencijos vėl turi tapti forumais, kuriuose aptariami svarbiausieji Lietuvoje vykdomi tyrimai, formuojasi vieninga terminija ir pan.

b. Visokeriopai skatinti bendrus skirtingų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomus tyrimus, projektus, nuolat veikiančius seminarus bei publikacijas, ypač tuos, kuriuose dalyvauja užsienyje dirbantys Lietuvos mokslininkai, o taip pat ir kiti užsienio partneriai.

c. Nuolat rengti ir pasirašinėti tarpvalstybinius susitarimus, panašiai kaip tai yra daroma Portugalijoje, dėl visokeriopo Lietuvos mokslo ir studijų bendradarbiavimo IT tyrimų srityje su užsienio šalių, visų pirma labiausiai išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių, mokslo ir studijų institucijomis, visokeriopai skatinti ir remti tokį bendradarbiavimą.

d. Skatinti ir finansiškai remti stambių tarptautinių konferencijų rengimą Lietuvoje (šiuo metu, tai praktiškai palikta atskirų asmenų iniciatyvai).

3.2.2 MOKSLININKŲ IR KITŲ TYRĖJŲ POREIKIS

Remiantis analitinėje studijos dalyje pateiktais duomenimis ir išvadomis galima teigti jog artimiausių 7-10 metų laikotarpyje pradės jaustis aštrus mokslininkų ir mokslo darbuotojų dirbančių IT srityje deficitas. Taip yra dėl trijų priežasčių:

a. Kadangi su aktualiausiomis IT problemomis Lietuvoje yra susijusi tik palyginti nedidelė šiuo metu atliekamų tyrimų dalis (žr. 2.2.1 poskyrį), mūsų nuomone, jau artimiausiais metais labai pradės trūkti mokslininkų, gerai išmanančių teorinius naujausiųjų IT pagrindus, gebančių tyrinėti tas technologijas, padėti verslo struktūroms jas įsisavinti ir rengti atitinkamus specialistus. Pačios verslo struktūros, net ir padedamos užsienio konsultantų, susidoroti su šiomis problemomis greičiausiai nepajėgs. Todėl, mūsų nuomone, susidariusi situacija yra gana grėsminga ir ją būtina skubiai taisyti. Visų pirma, reikia keisti šiuo metu esamą labai vienpusišką mokslo ir studijų institucijų darbo rezultatų vertinimo ir mokslų darbuotojų atestavimo sistemą. Ji turėtų ne stabdyti, kaip yra šiuo metu, o skatinti inovatyvius bei kolektyvinius interdisciplinarinius tyrimus. Tam, mūsų nuomone, reikia:

i. atsisakyti institucijų ir asmenų darbo vertinimo vien tik pagal kiekybinius kriterijus (publikacijų skaičių prestižiniuose mokslo leidiniuose ir pan.);

ii. taikyti skirtingus vertinimo kriterijus mokslininkams, kuriems mokslo tyrimai yra tik papildoma veikla greta pedagoginės veiklos, ir tiems, kurių

164

pagrindinė veikla yra moksliniai tyrimai, ypač tiems, kurie dirba stambiose tyrėjų grupėse;

iii. suteikti daugiau teisių pačioms institucijoms spręsti apie jų darbuotojų mokslinę karjerą, sudarant galimybes perorientuoti dalį mokslininkų į naujas perspektyvias tyrimų sritis, kuriose pirmos brandžios publikacijos gali pasirodyti ne anksčiau kaip po 3 metų.

Be to, reikia inicijuoti specialias programas, skirtas aktualiems, inovatyviems, rizikingiems tyrimams paremti. Reikia turėti omenyje, kad tokiems tyrimams reikia ne tik žmogiškųjų išteklių, bet ir modernios aparatūros, žurnalų ir knygų, stažuočių, galimybių dalyvauti tarptautiniuose renginiuose ir kt.

b. Mokslo ir studijų institucijose dirba labai nedaug 30-40 metų amžiaus mokslininkų bei tyrėjų. Čia yra aiški „amžiaus duobė“. Skubiai būtina spręsti, kuo bus keičiami savo profesinę veiklą baigę vyresnio amžiaus tyrėjai.

c. Didelė dalis (galbūt netgi dauguma) šiuo metu doktorantūroje studijuojančių doktorantų po doktorantūros baigimo neplanuoja tęsti mokslinę karjerą Lietuvos mokslo ir studijų institucijose. Ji visiškai nepatraukli nei finansiniu, nei kitais požiūriais.

Tiesa, pedagoginio personalo trūkumą šiek tiek sušvelnins ta aplinkybė, kad, pagal esamas prognozes, artimiausių 3-5 metų bėgyje dėl nepalankių demografinių pokyčių dieniniame skyriuje studijuojančiųjų skaičius turėtų sumažėti apie 2 kartus. Kita vertus, tikimasi nuotolinių būdu studijuojančių skaičiaus padidėjimo 1,5 kartų. Be to, kuriantis informacinei visuomenei, mažėjant žemės ūkio svarbai Europos Sąjungoje ir iškeliant gamybą į trečiąsias šalis, mokslo, taip pat ir IT tyrimų, svarba neišvengiamai didės ir mokslininkų bei mokslo darbuotojų poreikis taip pat turėtų didėti.

3.2.3 SPECIALISTŲ IR MOKSLININKŲ IŠ UŽSIENIO PAKVIETIMO IR SUSIGRĄŽINIMO GALIMYBĖS IR

POREIKIS

Susigražinti iš užsienio bent dalį specialistų ir mokslininkų yra būtina, tačiau šiuo metu praktinių galimybių tam beveik nėra. Mūsų nuomone, reikėtų:

kelis kartus padidinti mokslininkų ir mokslo darbuotojų atlyginimus, numatyti jiems (kaip tai yra kitose šalyse) metines tikslinės paskirties priemokas (dalyvavimui konferencijose, publikavimui ir kt.);

peržiūrėti asocijuoto mokslininko statusą, sudarant Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms realias galimybes bendradarbiauti su užsienyje dirbančiais lietuviais mokslininkais;

įsteigti specialų iš užsienio grįžtantiems mokslininkams skirtą grantą (analogišką Marijos Kiuri grantui į Europos Sąjungą grįžtantiems mokslininkams.)

3.2.4 MTEP VYSTYMOSI TENDENCIJOS

Studijai atlikti skirtas laikas buvo per trumpas ir tam skirtos lėšos buvo per mažos, kad būtų galima parengti išsamesnes ir labiau pagrįstas prognozes. Tačiau, mūsų nuomone, galima teigti, jog artimiausiais metais:

bus vystomos kryptys, numatytos 7 BP ir Europos technologinių platformų; daug didesnis dėmesys bus skiriamas įterptinių sistemų panaudojimo ir gyvenamosios

aplinkos kompiuterizavimo problemoms; aktuali išliks kompiuterių tinklų (įskaitant jutiklių tinklus, namų tinklus,

kompiuterizuotų įrenginių tinklus ir kt.) ir mobiliųjų skaičiavimų problematika; labai svarbiais taps tyrimai, susiję su skaitmeninių bibliotekų kūrimu, turinio valdymo

sistemomis ir kognityvinėmis sistemomis; vis aktualesni bus tyrimai medicinos informatikos, transporto informatikos ir statybos

informatikos srityse;

165

didės tyrimų, susijusių su kompiuterinių sistemų sauga, apsauga, patikimumu ir pasitikėjimu tokiomis sistemomis, svarba;

vis aktualesni bus tyrimai, susiję su paslaugų (taip pat ir viešųjų) pateikties, prieinamumo ir naudojimosi paprastumo tobulinimu;

toliau bus plėtojami įmonių sistemų architektūros ir kūrimo metodų (enterprise engineering) bei elektroninio verslo ir elektroninės komercijos sistemų inžinerijos tyrimai.

3.2.5 MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKŲ VYSTYMAS LIETUVOJE

Lietuvoje turėtų būti vystomos visos praeitame poskyryje išvardintos tematikos. Papildomai turėtų dirbti bent pora nedidelių, bet aukštai kvalifikuotų mokslininkų grupių, kurios vykdytų vadinamuosius „paribio“ ir fundamentinius IT tyrimus.

3.2.6 MTEP PROGRAMŲ, FINANSUOJAMŲ IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO, POREIKIS

Mūsų nuomone, MTEP programų Lietuvoje reikia. Jos turėtų būti rengiamos pagal Europos Sąjungos programų pavyzdį, parenkant iš ten Lietuvai aktualiausią tematiką. Dalyvavimas nacionalinio masto programose, veikiančiose pagal tas pačias arba labai panašias taisykles, kaip ES masto programos, ne tik padėtų išspręsti daugelį Lietuvai aktualių problemų ir ženkliai prisidėtų prie mokslo ir verslo integracijos, bet ir padėtų daug didesniam Lietuvos mokslininkų skaičiui pasiruošti sėkmingai dalyvauti ES programose.

3.2.7 MTEP INFRASTRUKTŪROS ATNAUJIMIMO, SUKŪRIMO IR VYSTYMO POREIKIS

Daugelį infrastruktūros atnaujinimo, kūrimo ir vystimo problemų šiuo metu padeda spręsti ES struktūriniai fondai. Tačiau vien tik panaudojant šituos fondus, visų infrastruktūros problemų išspręsti nepavyksta:

Daugelyje mokslo ir studijų institucijų ypač trūksta patalpų mokslininkų darbo vietoms sukurti ir mokslinių tyrimų įrangai patalpinti. Dėl patalpų trukumo mokslinėse laboratorijose negalima įdarbinti naujų darbuotojų. Būtina skirti po atskira kambarį bent dviem mokslo darbuotojams ar doktorantams. Vien tik KTU patalpų plotas turėtų būti papildomai padidintas mažiausiai 400 kv. m.

Neišspręsti nuolatinio techninės ir programinės įrangos atnaujinimo klausimai (ES struktūriniai fondai padeda spręsti tik vienkartinio įsigijimo problemą).

3.2.8 BIBLIOTEKŲ IŠTEKLIŲ ATNAUJINIMO, NAUJŲ PRIEIGŲ PRIE PERIODINIŲ MOKSLO LEIDINIŲ

DUOMENŲ BAZIŲ POREIKIS

Planingas bibliotekų fondų komplektavimas nevyksta. Trūksta ne tik mokslinių žurnalų bei monografinių leidinių, bet ir vadovėlių. IT srityje jie pasensta per 3-4 metus, todėl tam turi būti numatytas kasmetinis finansavimas.

166

3.3 SIŪLYMAI INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS VERSLO VYSTYMUI

3.3.1 TECHNOLOGINIŲ INKUBATORIŲ IR TECHNOLOGINIŲ PARKŲ POREIKIS

2005 m. lapkričio 22 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1270 patvirtintoje Nacionalinėje Lisabonos strategijoje ir Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje bei veiksmų programose yra numatyta eilė tikslų ir uždavinių, kuriais siekiama didinti Lietuvos konkurencingumą globaliose rinkose. Šios strategijose ypatingas dėmesys skiriamas nacionalinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sistemos stiprinimui, siekiama padidinti ne tik viešo, bet ir ypač privataus sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus, skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, plėtoti inovacijas, didinti darbo vietų efektyvumą, sukurti ir įdiegti geresnio valstybės administravimo sistemą.

Įgyvendindama Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), 92 punkto 1 tikslo 14 priemonę, Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plano įgyvendinimo pirmojo etapo 2006–2007 metų priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1133 (Žin., 2006, Nr. 126-4789), 1.3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 „Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija“ konstatuoja, kad šalies mokslo ir studijų institucijos, savivaldybės, imlaus žinioms verslo įmonės jau yra parengusios reikšmingus mokslo ir studijų potencialo teritorinio sutelkimo projektus Vilniuje ir Kaune.

Poreikį sujungti (sutelkti) mokslo, studijų ir imlaus žinioms verslo plėtrą pabrėžia ir šalies regionų bei atskirų ūkio sektorių mokslo, verslo ir vietos savivaldos atstovai. Kad Lietuvos mokslo ir studijų sistema kuo geriau atitiktų ūkio ir inovacijų plėtros strategijas, skatintų šalyje imlios žinioms pramonės ir verslo augimą, sudarytų patrauklias sąlygas tarptautinėms investicijoms, šias iniciatyvas būtina remti.

Informacinės technologijos (IT), suprantant jas plačiąja prasme, kaip apimančias ir ryšių technologijas, yra pats universaliausias ir horizontalus aukštųjų technologijų sektorius, kurio rezultatai gali būti naudojami daugybėje kitų sektorių, todėl yra labai patrauklus nurodytų siekių įgyvendinimui. IT sektoriui būdinga tai, kad jo kuriamos paslaugos ir produktai beveik visuomet yra ir prekė, ir inovacijų kūrimo, pridėtinės vertės ir efektyvumo didinimo priemonė kitose ūkio srityse. IT, kaip jokios kitos technologijų srities, indėlis į bendruomenės socialinį gyvenimą keičia bendravimo, mokymosi, kultūrinės raiškos ir politinio gyvenimo formas, didina darbo vietų efektyvumą. Per teikiamas e-valdžios paslaugas, IT produktai tiesiogiai naudojami gerinant valstybės administravimo sistemą, mažinant administracinę naštą.

Europos Komisija IT laiko vienu iš pagrindinių faktorių, įtakojančių inovacijas ir augimą. Pats sektorius Europoje auga vidutiniškai 6 proc. per metus, o jo įtaka kitų sektorių produktyvumui siekia iki 20 proc. ir nuolat didėja. Europos Komisijos priimtos ir Lisabonos strategiją papildančios i2010 programos vienas iš svarbiausių uždavinių – 80 proc. padidinti investicijas į mokslinius tyrimus šioje srityje.

Nepaisant turimo žmogiškojo potencialo (IT krypčių studijas kasmet pasirenka 2000 naujų studentų) ir kvalifikuotos darbo jėgos IT srityje (Lietuvos IT specialistai yra gerai vertinami pasaulyje), Lietuva vis dar ženkliai atsilieka nuo kitų Europos valstybių ir tuo labiau nuo IT rinkos lyderio – JAV. Viena iš priežasčių – nepakankamai valstybėje išvystyta inovacijų skatinimo sistema (tiek finansinėmis, tiek ir nefinansinėmis priemonėmis), kuri stabdo inovacijas pačiame sektoriuje ir neleidžia diegti inovatyvių IT sprendimų kituose sektoriuose. Šias problemas bandoma spręsti steigiant tokius verslo, mokslo ir studijų integracijos įrankius kaip mokslo technologijų parkai, Nacionalinės technologijų platformos (NTP), integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai), ES lėšomis finansuojant įmonių vykdomus MTEP projektus.

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=266311&b=�



167

Informacinių technologijų sektorius palaiko šias valstybės iniciatyvas ir atkreipia dėmesį, kad siekiant tolimesnio sėkmingo šių iniciatyvų vystymo, būtina aiškiai apibrėžti prioritetines sektoriaus plėtros kryptis, mokslo ir technologijų parkus specializuoti pagal verslo poreikius ir jau susiformavusį inovacinį potencialą, atsižvelgti į perspektyvių tyrimų sritis.

Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų vizijos yra rengiamos. Darbo grupėse suderinti integruoto centro Vilniuje vizijos metmenys, pagal kurią Saulėtekio slėnis suprantamas kaip skėtinė struktūra, apjungianti specializuotus klasterius - integruotus sektoriaus mokslo, studijų ir verslo centrus. Panašūs tikslai keliami ir Kauno technologijos universiteto Aukštųjų technologijų slėnio vizijoje, kur IT sektorius užima vieną svarbiausių pozicijų, integruojant Kaune esančius IT mokslo ir studijų išteklius su verslo reikmėmis, o taip pat pritaikant informatikos srities tyrimų rezultatus kitų sektorių plėtrai.

Siekiant, kad nacionaliniai IT srities tyrimai, technologijos, inovaciniai projektai ir investicijos į juos būtų konkurencingi tarptautiniu mastu, toks specializuotas IT klasteris - integruotas mokslo, studijų ir verslo centras natūraliai formuojasi Visoriuose ir vykta šio centro integraciją su analogiškais centrais Vilniuje.

Visorių IT branduolyje šiandien dirba 700 informacinių technologijų specialistų (tame tarpe 250 tyrėjų ir doktorantų Matematikos ir informatikos institute – daugiau nei kurių kitų Visoriuose esančių aukštųjų technologijų atstovų. 20 % čia sukuriamų IT paslaugų yra eksportuojama į ES šalis bei JAV.

Jau 15 metų čia plėtojama IT srities verslo, mokslo ir studijų bendradarbiavimo tradicija, palaikomi glaudūs ryšiai su Vilniaus universitetais. Šimtai universitetų studentų atliko profesinę praktiką ir susirado darbo vietas Visorių IT branduolio įmonėse. Siekiant sustiprinti informacinių technologijų studijų, tyrimų ir inovatyvaus verslo sąveiką, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto informatikos studijų krypties studentai, persikelia į geografiškai artimas patalpas adresu Didlaukio 47. Tai yra pakankamai ženkli sankaupa: į informatikos bakalauro tris studijų programas priimama virš 400 studentų, tame tarpe į Informatikos studijų programą priimama 250 studentų, į Programų sistemų studijų programą – 125 ir į Bioinformatikos studijų programą – 30 studentų. Tas geografinis artimumas yra svarbus ne tik studentams ir įmonėms, bet ir dėstytojams. Naujas reiškinys yra tai, didelė dalis dėstytojų dirba informacinių technologijų priešakinėse įmonėse ir tuo pat metu dalyvauja studijų procese. Pavyzdžiui, šiais 2006-2007 mokslo metais iš 30 Informatikos katedros darbuotojų du trečdaliai dirba IT įmonėse, disponuoja naujausiomis technologinėmis žiniomis ir IT projektų vykdymo praktika, ir perduoda šias žinias studentams. Visiškai tokia pati padėtis šiuo požiūriu yra ir Programų sistemų katedroje. Ateinančiais 2007-2008 mokslo metais dėstytojų personalas pasipildys dar dešimčia darbuotojų, derinančių darbą IT įmonėse ir studijų procese, ir sudarys apie 50 dėstytojų, kurie tuo pat metu dalyvauja gamyboje IT įmonėse ar įstaigų IT departamentuose. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto informatikos krypties magistrų studijas numatyta didžiąja dalimi perkelti tiesiog į Visorių IT branduolį. Tai irgi yra pakankamai ženklus veiksnys Lietuvos informacinių technologijų sektoriuje: į informatikos magistrantūros tris studijų programas priimama 150 studentų, įskaitant Informatikos studijų programoje 60 studentų, Programų sistemų studijų programoje 50 studentų ir Kompiuterinio modeliavimo studijų programoje – 40 studentų. Nors šiuo metu IT įmonių poreikis akademiniam sektoriui pagrindinai yra IT specialistai, tačiau pažangiausios įmonės, ypač tos, kurių veikla orientuota į inovatyvių produktų gamybą, jau dabar kelia akademiniam sektoriui tyrimų uždavinius. Šis poreikis tiktai stiprės. Tokiu būdu VU MIF dalyvavimas studijų komponentėje sudaro realų pagrindą integruoto mokslo, studijų ir verslo centro kūrimuisi Visoriuose.

1985 m. Visoriuose įkurtas Matematikos ir informatikos institutas (MII). Nuo 1988 m. Visoriuose kuriasi informacinių technologijų įmonės - VTEX, TEV, Baltic Amadeus, įsteigtos MII darbuotojų. Šiuo metu šių įmonių mokesčiai, sumokami į valstybės ir savivaldybių biudžetus daugiau negu du kartus viršija MII skiriamą valstybinį finansavimą. Toliau vystomi glaudūs MII moksliniai ryšiai su šiomis įmonėmis, įmonėms rengiami specialistai, vykdomi tiriamieji projektai.

168

2002 m., plėtojant IT įmonių, mokslo ir studijų organizacijų bendradarbiavimą Visoriuose, įsteigiama Viešoji įstaiga Visorių informacinių technologijų parkas – VITP, kurio naujais nariais tapo UAB „Ex Datum“, UAB „ImPro“, UAB „IRI verslo konsultacijos“, IĮ „IT sistemos“, UAB „Patikimi sprendimai“, IRT įmonių asociacija „Infobalt“, asociacija „Infobalt EPA“. VITP narių partneriai, vykdant IRT srities projektus, yra Lietuvos ir užsienio universitetai ir tyrimų institucijos bei įmonės (German Research Center for Artificial Intelligence, Jacobs University Bremen, Cambridge University, The University of Bath, Unilever, European Patent Office, Matematinės statistikos institutas (JAV), Amerikos statistikos asociacija, Springer Verlag (Vokietija), Elsevier (Olandija), Wiley (JAV)).

Toliau plėtojant IT srities integruoto mokslo, studijų ir verslo centro plėtrą Visoriuose, įmonės ketina koncentruoti Visoriuose savo veiklą, pritraukiant į šį rajoną papildomai daugiau negu 1000 IT specialistų, investuoti ir prisidėti pritraukiant investicijas į infrastruktūros kūrimą ir tarptautinio lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas. Įmonės kartu su tyrimų ir studijų organizacijomis parengs šio integruoto centro plėtros viziją ir plėtros programą. IT sektoriaus įmonės gali geriausiai išnaudoti ribotos plėtros zonas, miesto ribose - toje pačioje teritorijoje IT įmonės sukuria daugiausiai darbo vietų, o jų veikla neturi jokio poveikio aplinkai.

Vykdant tolesnę IT srities verslo ir tyrimų koncentraciją Visoriuose siekiama: Sudaryti galimybę geografiškai apibrėžtoje teritorijoje (šalia veikiančių tyrimų ir

studijų organizacijų) kartu veikti IT įmonėms, kurios turi eksporto rinkodaros patirtį, ir įmonėms, kurios turi eksporto potencialą ir gali perimti šią patirtį. Tuo būdų, sukurti lietuviško IT verslo kapitalo branduolį, kuris ateityje taptų Lietuvos IT sektoriaus eksporto prekės ženklu ir pasitarnautų pritraukiant į šalį stambių užsienio korporacijų taikomuosius tyrimus, technologijų vystymą ir eksperimentinę gamybą.

Sudaryti galimybę geografiškai apibrėžtoje teritorijoje įsikurti kritinei masei skirtingų IT krypčių įmonių, kurti socialinę ir plėtoti tyrimų infrastruktūrą, kuri skatins keitimąsi technologinėmis ir verslo idėjomis, naujų rinkos nišų vystymą, savalaikį paslaugų ir produktų šioms nišoms kūrimą ir naujų įmonių steigimąsi.

Sudaryti sąlygas geografiškai apibrėžtoje teritorijoje įgyvendinti pilną ir greitą paslaugų ir produktų įvedimo į rinką ciklą: nuo idėjos iki bandomosios partijos ir gaminio bandomojo naudojimo (diegiant Living Lab veiklos modelį). Tuo siekiama Lietuvos IT verslui suteikti konkurencinį pranašumą globalioje inovacijoms imlioje rinkoje.

Sudaryti galimybę geografiškai apibrėžtoje teritorijoje kartu veikti kritinei masei skirtingų IRT krypčių įmonių, kurios, eksporto rinkose dirbdamos didelės konkurencijos sąlygomis, padės Lietuvos mokslo ir tyrimų įstaigoms formuoti (i) perspektyvias tyrimų užduotis, kurių vykdymą verslo subjektai sutiktų kofinansuoti, (ii) reikiamų studijų programas ir modelius, užtikrinant savalaikį reikiamos specializacijos naujų darbuotojų rengimą ir šių darbuotojų gebėjimą dirbti globalios konkurencijos sąlygomis. Tuo bus didinamas lietuviško verslo subjektų, Lietuvos tyrimo ir studijų institucijų, IRT srities darbuotojų, tyrėjų ir, tuo pačiu, lietuviško IRT prekės vardo konkurencingumas.

Sukurti sąlygas geografiškai apibrėžtoje teritorijoje IRT įmonėms, tyrimų ir studijų institucijoms vystyti veiklą, kuri susijusi su IRT taikymu kitose ūkio ir gyvenimo srityse (lazeriu pramonėje, biotechnologijose, transporte, leidyboje, medicinoje, švietime, etc.).

Siekiant šių tikslų, nustatomi veikimo gairės: Plėtojant IT srities verslo ir tyrimų koncentraciją Visoriuose ir skatinant Lietuvos IT

sektoriaus konkurencingumo globalioje rinkoje, bendradarbiauti su visomis NTP ir prisidėti prie Nacionalinės kompleksinės programos kūrimo

Sukurti tokį veiklos modelį, kuris leistų efektyviai, papildant vienas kitą, bendradarbiauti su besisteigiančiais analogiškais integruotais centrais Vilniuje ir Lietuvoje.

169

Nustatyti konkrečias rinkos nišas, konkrečius didelės pridėtinės vertės produktus ir paslaugas kurių kūrime kartu dalyvaus verslo, tyrimų ir studijų subjektai; numatyti konkrečius reikiamų specializacijų naujų darbuotojų kiekius ir reikiamus būdus ir įrangą jiems parengti; nustatyti reikiamas esamų darbuotojų papildomo mokymo programas; inicijuoti grupės susijusių projektų rengimą ir įgyvendinimą, prisidėti prie jų finansavimo ir pritraukti viešojo finansavimo šaltinius (ES SF, 7-oji Bendroji programa, Nacionalinis finansavimas).

Remiantis įmonių pasiūlymais, pateikiami Visorių IT klasterio plėtros rodikliai:

Veiklos ir tyrimų kryptis

Įmonės Infrastruktūros poreikis (m2)

Darbuotojai 2007 m.

Darbuotojai 2011 m.

Nacionalinės programinės įrangos ir paslaugų TP kryptis

Baltic Amadeus, Patikimi sprendimai, ImPro, Algoritmų sistemos

8000 250 500+

Nauji metodai ir programinės priemonės mokslinės leidybos ir informacijos paieškos srityse

VTEX, TEV, Ex Datum

4000 250 300+

Integruotos skaitmeninės ir mobilios technologijos

Teltonika 23000 300 1000+

DVD autoringas/programavimas, naujos kartos skaitmeninių diskų HD-DVD gamyba ir programavimas

BOD Group 5000 100 130+

Verslo steigimas ir inkubavimas, bendro naudojimo patalpos

Verslo inkubatorius, tyrimų, laboratorijų, demonstravimo, konferencijų įranga

5000 10 ≈200

3.3.2 ORGANIZACINIŲ, TEISINIŲ, FINANSINIŲ IR KITŲ GALIMYBIŲ KURTIS „PUMPURINĖMS“

ĮMONĖMS POREIKIS

Samprata. Remiantis [Finansinių paskatų mokslinius tyrimus‘ 2006], kiekvienas didesnis universitetas kuria taip vadinamas „pumpurines“ (angl. spin-off) įmones savo technologijoms komercializuoti, prižiūrėti jas „embrioninio“ laikotarpio periode. Tai naujos įmonės, kurias įsteigia universitetai tam, kad galėtų komercializuoti mokslinių tyrimų universitete ar kitoje mokslinių tyrimų organizacijoje gautų tyrimų rezultatus bei naujas technologijas. Universitetai patys dalyvauja tokių įmonių veikloje, nors dalyvavimo mastai ir skiriasi. Universitetai licencijuoja technologijas, gauna tam tikra stabilų mokestį ar procentą nuo įmonės uždirbto pelno. Paprastai tokioje įmonėje vienokiu ar kitokiu būdu universitetą atstovauja išradėjas ar išradėjų grupė, kurių technologiją norima komercializuoti. Pumpurinių įmonių įkūrimas ir veikla bei intelektinės veiklos produktų licencijavimas yra vieni iš pagrindinių technologijų perdavimo būdų. Kalbant apie verslo ir mokslo bendradarbiavimo komercializacijos veiksmų srityje politiką, išskirtinis dėmesys turi būti kreipiamas į mokslui imlių įmonių generavimą ir vystymąsi. Pasaulyje ekonomiškai pirmaujančios šalys labai rūpinasi tokia veikla.

Paprastai pumpurinės įmonės reikalauja atskiros intelektinės nuosavybės teisių apsaugos politikos. Pumpurinės įmonės iš esmės yra mažos susikūrimo stadijoje ir turi įrodyti savo kompetentingumą greitai besivystančioje ir konkuruojančioje aplinkoje, neturėdamos nei darbo patirties nei tarptautinio pripažinimo. Joms taip pat reikia pradinio kapitalo. Taigi valstybės finansuojamos institucijos, universitetai ir kt. paprastai noriai finansuoja ar kitaip padeda savo

170

pumpurinėms įmonėms, jei mato, kad tokia įmonė turi technologijų, naujų produktų, kurie bus gerai parduodami. Tokiai įmonei svarbu ne tik jos turimi patentai, tačiau ir išskirtinės teisės į technologijas, nes tik taip šios mažos įmonės gali tapti konkurenciškos lyginant su seniai rinkoje įsitvirtinusiais dalyviais. Tyrimai parodė, kad tos pumpurinės įmonės, kurios remiasi vien tik patentine apsauga, kokia ji bebūtų svarbi, labiausiai rizikuoja žlugti. Pagrindinė tokios verslo strategija, norint išvengti žlugimo, turėtų būti intelektinės nuosavybės teisių „portfelio“ įsteigimas tam, kad būti kuo mažiau priklausomiems nuo tam tikros verslo srities. Tokia schema, pagal kurią technologijos kuriamos ir vystomos kartu su kitais pramonės partneriais, netinka pumpurinėms įmonėms. Pumpurinės įmonės, sukurtos tam tikros technologijos pagrindu, paprastai siekia parduoti griežtai apibrėžtus produktus, jų taikymus ar kitus sprendimus. Jos veikia labai arti rinkos.

Universitetas ar kita valstybinė tyrimų institucija turi iš anksto apsispręsti, ar eiti pumpurinės įmonės keliu ar komercializuoti technologijas kitais būdais – dalinantis išlaidas bei intelektinės nuosavybės teises su partneriais.

Jei pasirenkamas pumpurinės įmonės kelias, išlaidos, skirtos vystyti ir komercializuoti technologiją, gali būti gaunamos iš universiteto ar kitos tyrimų organizacijos, papildant jas viešųjų valstybės fondų teikiama parama, kurios tikslas yra spartinti regioninį ar vietinį vystymąsi.

Organizaciniai aspektai. Valstybė turėtų suteikti galimybę įmonėms susipažinti su MTEP produkcija, kuriama universitetuose ar kitose valstybinėse mokslinių tyrimų organizacijose. Be jau minėtų bendradarbiavimo formų šiame procese galima aptikti labai svarbų veiksnį, palengvinantį įmonėms įsigyti MTEP produkciją ar susisiekti su jos kūrėjais. Technologijų perdavimo procese dalyvaujantys tarpininkai dažnai vadinami technologijų perdavimo organizacijomis. Jie gali būti universitetuose įsteigti technologijų perdavimo padaliniai (pvz., Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje); holdingo kompanijos (pvz., Švedijoje); technologijų perdavimo kompanijos (pvz., Izraelyje). Dažnai technologijų perdavimo organizacijų funkcijas gali atlikti valstybės finansuojami subjektai, kaip kad verslo inkubatoriai ar technologijų parkai. Šiuo metu technologijų perdavimo organizacijos, ypač technologijų perdavimo padaliniai, yra suinteresuotos intelektinę nuosavybę naudoti licencijuojant arba kuriant pumpurines įmones.

Šios organizacijos taip pat dažnai užsiima konsultacijomis bei sutarčių moksliniams tyrimams atlikti sudarinėjimu. Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį visų Vakarų Europos valstybių mokslo sektoriuose jau veikė vienokios ar kitokios technologijų perdavimo organizacijos.

Daugumoje šalių netgi buvo sukurtos technologijų perdavimo organizacijų asociacijos, kad organizacijos galėtų tarpusavyje keistis geriausia praktika ir vystytų technologijų perdavimo metodologiją. Šios asociacijos taip pat naudingos ir tuo, jog jos gali įtakoti nacionalinių valstybių bei ES politiką joms reikiama kryptimi, o taip pat gali daug geriau ieškoti tarptautinių partnerių, atstovauti šalies naujų technologijų kūrėjus užsienio valstybėse. Kai kurios iš šių asociacijų, pvz., AURIL (UK), CURIE (Prancūzija), NetVal (Italija), RedOtri (Ispanija) yra ProTon tinklo, vienijančio įvairias nacionalines asociacijas Europos mastu, narės. Kai kurios jų yra ASTTP (Association of European Science and Technology Transfer Professionals) narės.

Finansiniai aspektai. Šios organizacijos taip pat dažnai užsiima konsultacijomis bei sutarčių moksliniams tyrimams atlikti sudarinėjimu. Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį visų Vakarų Europos valstybių mokslo sektoriuose jau veikė vienokios ar kitokios technologijų perdavimo organizacijos.

Valstybėje taikomos finansinės paskatos gali duoti norimą rezultatą, jeigu, pirma, taikomos finansinės ir nefinansinės priemonės naudojamos kompleksiškai, antra, jos naudojamos visuose mokslu grįstų inovacijų kūrimo, realizavimo etapuose: pirmiausia galimos priemonės derinamos prie kiekvieno esminio mokslui imlaus produkto kūrimo etapo nuo naujos idėjos gimimo iki naujo produkto realizavimo, išskiriant atvejį, kai verslo plano realizavimui kuriama nauja „pumpurinė“ įmonė, po to pateikiami siūlymai dėl priemonių, kurios svarbios ir aukščiau minėtuose etapuose ir bendrai MTEP veiklai verslo sektoriuje stiprinti.

171

Teisiniai aspektai. Siūloma papildyti ir/arba pakeisti 1991 m. vasario 12 d. LR Mokslo ir studijų įstatymą Nr I-1052 su tikslu skatinti mokslinius tyrimus, įskaitant ir „pumpurinių“ įmonių steigimą ir funkcionavimą:

Mokslinių tyrimų viešajame ir privačiame sektoriuje finansavimas ir rėmimas: Nacionalinių MTEP programų finansavimas, skelbiant atvirus viešajam ir privačiajam

sektoriams konkursus atskiriems projektams Bendrų mokslo ir verslo MTEP projektų finansavimas Mokslo ir studijų institucijų finansavimo metodikos papildymas ketvirtąja rodiklių, susijusių

su mokslui imlaus verslo vystymu, grupe: - susikūrusių „pumpurinių“ įmonių skaičius; - naujų institucijos patentų skaičius; - parduotų licencijų skaičius.

Valstybės finansuojamos tyrėjo konsultavimo įmonės kūrimo klausimais paslaugos Mokslui imlaus verslo inkubatorių mokslo ir studijų institucijose ar integruotuose mokslo,

studijų ir verslo centruose kūrimas ir veiklos finansavimas Lengvatinės nuomos galimybės sudarymas besikuriančioms „pumpurinėms“ įmonėms Negrąžintina fiksuoto dydžio valstybės dotacija verslo pradžiai kiekvienam asmeniui,

ketinančiam užsiimti MTEP veikla MTEP veikla užsiimančių juridinių asmenų registracijos ir notarinio mokesčių sumažinimas.

Organizacinės priemonės sudarančios galimybes įgyvendinti fiskalines paskatas Siūloma papildyti ir/arba pakeisti: 1991 m. vasario 12 d. LR Mokslo ir studijų įstatymą Nr. I-1052, 1998 m. gegužės 12 d. LR

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą Nr. VIII-729: Suteikti INVEGAI ar šiam tikslui specialiai įsteigtai institucijai (pvz., Technologijų

agentūrai) įgaliojimus nustatyti, ar verslo įmonėje vykdomi projektai priskirtini MTEP, nustatyti jų išlaidų apimtis, vertinti atskirų tyrėjų veiklą, kiek ji atitinka MTEP veiklai keliamus reikalavimus

Patikslinti teisės aktus, reguliuojančius mokslo ir studijų institucijų statusą ir veiklą, kad mokslo ir studijų institucijoms būtų suteikta savarankiška teisė steigti „pumpurines“ įmones bei disponuoti steigiamų „pumpurinių“ įmonių akcijomis nuosavybės teisėmis.

3.3.3 VERSLO RYŠIŲ SU MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOMIS STIPRINIMAS

Verslo reali būklė yra ta, kad dėl vienų ar kitų priežasčių dauguma atveju įmonės pačios savo pajėgumais sprendžia MTEP problemas. Antra vertus, akademinio ir verslo sektorių atstovų bendravimas, ypač NTP forma, prisideda ir skatina verslą formuluoti užsakomuosius MTEP darbus, reikalaujančius kvalifikacijos, kuria verslas nedisponuoja.

Vis tik informacinių technologijų įmonės ypatingai akcentuoja studijų komponentės svarbą sektoriuje.

Informacinių technologijų įmonių iniciatyva, siekiant tikslo padidinti kvalifikuotų IT specialistų parengimą, parengtas bendras verslo ir akademinio sektorių veiksmų planas, išskiriant jame trijų lygių priemones:

1. Globalios priemonės

Aukštojo mokslo ir studijų sistemos nukreipimas efektyviam darbui Universiteto paskirties konkretizavimas ir dėstytojų vertinimo kriterijų, adekvačių

universiteto paskirčiai, nustatymas Dėstytojų atlyginimų adekvačių tarifų nustatymas IT klasterio įsteigimas Informatikos klinikų įsteigimas Privataus IT instituto įsteigimas

Formatted: Bullets and Numbering

172

IT kompetencijos centro įsteigimas Integracija su IT sektoriaus NTP Integracija su slėniais ir technologijų parkais Asocijuotų su universitetu įmonių sampratos išgryninimas ir statuso įvedimas

2. Tiesioginės priemonės

Užsakomieji ilgalaikiai MTEP projektai Studijų programos specialios atšakos (specializacijos) atidarymas Studijų kokybės gerinimo sistemos, paremtos absolventų ir darbdavių grįžtamuoju

ryšiu, sukūrimas Sistemos „gamybos poreikiai kvalifikacijai“ – „learning outcomes“ – „studijų

programa“ sukūrimas Informatikos reglamento sukūrimas Studentų darbo reglamentavimas (pvz., Danijoje ne daugiau 15 val. per savaitę)

3. Lokalios priemonės

Vadovavimas kursiniams ir baigiamiesiems darbams bakalauro ir magistro lygmenyje Studentų priėmimas į praktiką Specialių kursų skaitymas Kviestinių užsienio lektorių trumpalaikių specialių kursų skaitymas Vietinių dėstytojų užsakomųjų kursų parengimas Stipendijų studentams paskyrimas Baigiamųjų darbų naujų temų inventorizavimas Atliktų baigiamųjų darbų temų inventorizavimas Absolventų darbo vietų ir jų kaitos inventorizavimas Specialios informacinės svetainės sukūrimas IT projektų su plačiu studentų dalyvavimu atlikimas Apsikeitimas informacija apie studijų procesą ir gamybos poreikius

3.3.4 INTEGRUOTOS MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO INFRASTRUKTŪROS POREIKIS

Sutinkamai su [Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų‘ 2007] mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo pajėgumų stiprinimas, jų ryšių su ūkio ir visuomenės reikmėmis skatinimas yra vienas svarbiausiųjų pasaulyje vykstančios konkurencijos veiksnių. Dabartinėse ES valstybių ir kitų pirmaujančių pasaulio šalių konkurencingumo strategijose itin svarbus vaidmuo numatytas teritoriškai vientisiems mokslo, studijų ir inovatyvaus verslo sąveikos centrams, jų plėtojimui. Šiuose centruose telkiamos pajėgiausios mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo institucijos, kuriama žinių ir technologijų perdavimo iš viešojo sektoriaus į privatų verslą infrastruktūra, sudaromos sąlygos kurtis verslo įmonių tyrimų padaliniams, mokslinių tyrimų rezultatų komercinimo pagrindu formuotis imlaus žinioms verslo įmonių pradmenims. Pirmaujančiose pasaulio šalyse tokie centrai spontaniškai pradėjo steigtis dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje (garsus Jungtinių Amerikos Valstijų Silicio slėnio pavyzdys). Kiek vėliau, ypač nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio, kryptingai remiami šalių vyriausybių, jie išplito Vakarų Europoje, Skandinavijoje ir Japonijoje, o pastaruoju metu sparčiai kuriasi Kinijoje, Tolimųjų Rytų ir kituose pasaulio regionuose, kuriuose pastebima mokslo ir technikos pažanga.

Sektorinės ir regioninės mokslo, studijų ir verslo sąveikos, slėnių kūrimosi skatinimas yra viena iš svarbiausiųjų ES mokslinių tyrimų, studijų ir inovacijų politikos krypčių. Ji įgyvendinama klasterių, technologinių platformų, jungtinių technologinių iniciatyvų, žinių regionų, besimokančių regionų ir kitomis paramos programomis bei instrumentais. Pastaruoju metu Europos Komisija iškėlė naują Europos technologijų instituto sukūrimo iniciatyvą, kuria siekiama suvienyti aukščiausiosios kompetencijos mokslo, studijų ir inovacijų potencialą.



173

Lietuvos ilgalaikiuose strateginiuose dokumentuose taip pat pabrėžiama glaudesnės mokslo, studijų ir verslo sąveikos būtinybė. Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje nurodoma, kad žinios, gebėjimai pasinaudoti naujausiais atradimais, kurti naujas žinias ir technologijas – pagrindinė ne tik šiuolaikinio ūkio, bet ir daugelio kitų gyvenimo sričių varomoji jėga. Kartu pripažįstama, kad per mažos įmonių investicijos į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas gali turėti skaudžių padarinių ilgalaikei Lietuvos ūkio plėtrai ir ekonomikos augimui. Siekiant paskatinti perspektyvių technologijų kūrimą ir jų diegimą į imlų žinioms verslą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1048 patvirtinta Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 metų programa, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1050 (Žin., 2006, Nr. 114-4359) – Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2007–2010 metų programa. Mokslo, studijų ir verslo sąveikos skatinimui skirtas ir Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektas. Tuo tikslu Lietuvoje jau kuriami mokslo ir technologijų parkai, inicijuotos nacionalinės technologijų platformos, rengiamos regioninės inovacijų strategijos.

Šalies mokslo ir studijų institucijos, savivaldybės, imlaus žinioms verslo įmonės jau yra parengusios reikšmingus mokslo ir studijų potencialo teritorinio sutelkimo projektus. Tai „Saulėtekio slėnio“ projektas, kurį nuo 2003 metų Vilniaus Saulėtekio alėjos rajone vykdo Vilniaus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai; bendras valstybės mokslo institutų ir verslo subjektų projektas Vilniaus Visorių rajone kurti nacionalinį biomedicininių tyrimų centrą; Kauno technologijos universiteto Aukštųjų technologijų centro koncepcija; svarstomos Lietuvos technologijos instituto kūrimo galimybės. Poreikį sujungti (sutelkti) mokslo, studijų ir imlaus žinioms verslo plėtrą pabrėžia ir šalies regionų bei atskirų ūkio sektorių mokslo, verslo ir vietos savivaldos atstovai. Kad Lietuvos mokslo ir studijų sistema kuo geriau atitiktų ūkio ir inovacijų plėtros strategijas, skatintų šalyje imlios žinioms pramonės ir verslo augimą, sudarytų patrauklias sąlygas tarptautinėms investicijoms, šias iniciatyvas būtina remti.

3.3.5 FINANSAVIMAS, BŪTINAS INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS KOMPLEKSINEI

PLĖTRAI

3.3.5.1 Programinės įrangos ir paslaugų subsektorius Remiamasi nacionalinės programinės įrangos ir paslaugų technologijų platformos analizuota

dabartine Lietuvos programinės įrangos ir paslaugų sektoriaus padėtimi. Dėmesys yra sutelktas į programinės įrangos paslaugas, tačiau NSSTP (liet. – NPPTP) strategija nagrinėja programinės įrangos paslaugas bendros infrastruktūros kontekste, įskaitant jungtines organizavimo, valdymo, teisines, standartizavimo ir kitas paslaugas nuo semantinio iki techninio ir naudojimo lygio. Duomenys iš statistikos dokumentų apibūdina Lietuvos situaciją programinės įrangos ir paslaugų sektoriuje kaip lėtą, tačiau turintį potencialą sparčiai didėti augimą. Tačiau siekiant užtikrinti šį augimą, turi būti sutelktos bendros verslo, mokslo, mokslinių tyrimų, vyriausybės ir išorinės aplinkos pajėgos.

Remiantis apibendrintu Lietuvos statistikos departamento duomenų įvertinimu [Informacinės technologijos Lietuvoje 2006], per 2005 m. Lietuvos programinės įrangos paslaugų sektoriuje veikė 7000 darbo vietų, o iš viso IT versle programinės įrangos paslaugų darbuotojų kiekis siekia 10000 darbo vietų; metinės programinės įrangos ir paslaugų produkcija sudarė 610 milijonų litų.

Remiantis Prime Investment 5

5 duomenimis, 2005 m. 20 didžiausių Baltijos IT įmonių programinės įrangos ir paslaugų metinės pajamos buvo 14 proc. ir 22 proc. per pirmąjį 2006 m. pusmetį.

Europos Sąjungoje šiuo metu yra6 1,7 milijonai darbo vietų ir 490 000 milijonai eurų metinių pajamų; dabartinis augimas programinės įrangos ir paslaugų sektoriuje yra 4,4 proc.


174

Lietuvoje žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičius yra labai didelis, palyginus su labiau išsivysčiusiomis ES šalimis. Lietuvos programinės įrangos paslaugų sektoriaus mokslinis ir mokymo personalas sudaro ~ 600 mokslininkų, turinčių daktaro laipsnį arba studijuojančių doktorantūroje, ~ 800 magistrantūros studentų, kai tuo tarpu per metus į informacines ir kompiuterių technologijas įstoja 2000 studentų. Taigi programinės įrangos ir paslaugų srityje darbo jėgai yra pakankamai erdvės augti. Tačiau baigusieji studijas dažnai išvažiuoja iš šalies, kadangi užsienyje jie gali tikėtis greitesnės ir didesnės sėkmės. Pramonėje jau yra pastebimas programinės įrangos specialistų ir mokslininkų universitetuose trūkumas. Greitai tai gali sukelti žalingų pasekmių, kadangi programinės įrangos kūrėjų ir verslo analitikų poreikis nuolat auga.

Lietuvoje verslo investicijos į mokslinius tyrimus šiuo metu sudaro tik 0,16 proc. BVP (šis skaičius yra mažesnis IT sektoriuje); viešasis sektorius investuoja 0,6 proc. BVP. Remiantis Lietuvos nacionaline reformos programa, 2010 m. išlaidos moksliniams tyrimams sieks 2 proc. BVP (1 proc. viešajame ir 1 proc. verslo sektoriuje), 2013 m. – 3 proc. BVP (1 proc. – viešajame ir 2 proc. – verslo sektoriuje). Norint pasiekti atitinkamą lygį programinės įrangos ir paslaugų sektoriuje, turi būti imtasi tinkamų priemonių.

Tikslai, kurių turi būti siekiama programinės įrangos sektoriuje: 10 proc. darbo vietų skaičiaus augimas (2013 m. turi būti 20000 darbo vietų) 15 proc. metinių pajamų augimas (2013 m. metinės pajamos iš programinės įrangos

ir paslaugų turi sudaryti 1600 milijonus litų). Norint pasiekti anksčiau minėtą produktyvumo ir pajamų lygį 2007 – 2013 m. laikotarpiu,

turi būti investuota 240 milijonų litų (apie 34 milijonai litų kiekvienais metais). Investicijos turi būti skirtos aukštos kvalifikacijos specialistams mokyti, technologijoms įsigyti ir mokyti dirbti su jomis, moksliniams tyrimams ir pažangiems produktams kurti, rinkodarai ir kt.

Lietuvos verslo sektorius gali investuoti apie 30-40 proc. šio reikiamo kiekio. 2013 m. šios verslo investicijos ir viešosios investicijos padės pasiekti Lietuvos nacionalinės reformos programos nustatytų tikslų, remiantis Lisabonos strategija – 3 proc. BVP skirti mokslo tiriamajai veiklai.

ES struktūrinių fondų parama Lietuvai pagal prioritetines sritis – mokslo tiriamąją veiklą, naujoves ir verslą – sudarys 3800 milijonų litų 2007 – 2013 m. laikotarpiu.

Jeigu reikalingos investicijos 2007 – 2013 m. laikotarpiu (240 milijonai litų) bus skirtos iš Europos struktūrinių fondų, siekiant užtikrinti „papildymo principą“, investicijos iš nacionalinių šaltinių 2007 – 2013 m. laikotarpiu turės siekti apie 90 milijonus litų. Remiantis Lisabonos strategija, programinės įrangos paslaugų įmonių investicijos į mokslo tiriamąją veiklą sudarys 120 milijonų litų (40 milijonai litų 2013 m.).

IT sektorius gali gauti 60-75 milijonus litų iš Septintosios pagrindų programos. Dalis sumos iš šio fondo, o taip pat ir finansavimas iš kitų ES programų, gali sustiprinti NSSTP (liet. – NPPTP), tačiau norėdami pasiekti tai NSSTP (liet. – NPPTP) dalyviai turi pasistengti.

Remiantis Lietuvos 2007 – 2013 m. laikotarpio programa dėl ES struktūrinių fondų naudojimo strategijos, IT sektorius, per informacinės visuomenės prioritetą, įsisavins 800 milijonus litų programinės įrangos ir paslaugų plėtrai ir įdiegimui.

Minėtas fondas yra skirtas tokiems tikslams: viešųjų paslaugų ir infrastruktūros plėtra gyventojams, vyriausybei, verslo

subjektams aukštos kokybės programinės įrangos priemonių ir produktų plėtra, siekiant didinti

įmonių kompetenciją ir eksportuojamos produkcijos kiekį infrastruktūros, kuri skatintų verslo ir mokslo integraciją, plėtra infrastruktūros, kuri padeda mokslinių tyrimų ir mokslo institucijoms, siekiančioms

pritaikyti savo tyrimus ir specialistų rengimą prie verslo poreikių, plėtra

5 Prime Investment, pirmaujanti investicijų bankininkystės bendrovė, Pabaltijo IRT rinkos žinios (Baltic ICT Market News), 2006 6 http://www.nessi-europe.net/Nessi/

175

įmonių ir mokslininkų integracija į Europos erdvę, skatinant juos dalyvauti bendruose projektuose.

Dalis anksčiau minėtų 800 milijonų yra naudojami NSSTP (liet. – NPPTP) biudžetui didinti, kadangi jie tiesiogiai susiję su NSSTP (liet. – NPPTP) strategija. Paskutinis punktas gali sustiprinti NSSTP (liet. – NPPTP), rengiant Septintosios pagrindų programos projektus, ir padidinti finansavimą iš šių 60-75 milijonų litų per Septintąją pagrindų programą.

Galimų finansavimo šaltinių analizė Apibendrintas galimų NSSTP finansavimo šaltinių sąrašas pateikiamas lentelėje.

Galimi programinės įrangos ir paslaugų subsektoriaus finansavimo šaltiniai

Finansavimo šaltinis Lėšos (mln. Lt)

ES struktūrinių fondų parama Lietuvai pagal prioritetą “MTTP, inovacijos ir verslas” per 2007-2013 metus

3800*

Nacionalinės lėšos 90 Europos Septintosios bendrosios programos lėšos ~60-75 Privačios lėšos ~120 ES struktūrinių fondų parama IT sektoriui pagal prioritetą “Informacinė visuomenė” .

800

Eureka programa ** * – visa Lietuvos Nacionalinių platformų suma ** – lėšų iš Eureka programos kiekis nėra įvertintas kadangi šiuo metu Eureka teikiamos galimybės nėra pakankamai išnaudojamos.

3.3.5.2 Mobilių ir belaidžių komunikacijų subsektorius Investicijas 2007 - 2013 – 2020 m laikotarpiui vertinsime trimis aspektais. Investicijas

vertinsime atsižvelgiant į darbo vietų skaičių, programinės įrangos, reikalingos paslaugų kūrimui, įsigijimo lėšos ir investicijos į tinklo infrastruktūrą.

Šiuo metu investicijos į tinklo infrastruktūrą sudaro 300 mln. lt kasmet. Išlaikant tą patį kasmetinį investicijų kiekį iki 2013 m ir iki 2020 m. iki 2013 metų šios investicijos sudarys 2100 mln.lt, o iki 2020 metų – 4200 mln. lt. Investicijų į tinklo infrastruktūra dinamika pavaizduota 77 pav.

Investicijos į tinklo infrastruktūrą

0,00E+00

5,00E+08

1,00E+09

1,50E+09

2,00E+09

2,50E+09

3,00E+09

3,50E+09

4,00E+09

4,50E+09

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

77 pav. Investicijų į tinklo infrastruktūra dinamika

Tikimasi, kad mobiliojo ir bevielio ryšio infrastruktūrai užtikrinti liks tas pats dirbančiųjų

skaičius t.y. apie 4500. Turėtų augti paslaugas kuriančių ir aptarnaujančių žmonių skaičius. Ši rinka turi atitekti smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms. Dabartiniu metu paslaugų kūrimo srityje dirba

176

labai mažai darbuotojų (200 darb.). Darbuotojų, užsiimančių paslaugų kūrimu dinamika pavaizduota 78 pav.

200 250 320410

520650

800970

11601370

1600

1850

2120

2410

2720

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

78 pav. Darbuotojų, užsiimančių paslaugų kūrimu dinamika

Kartu su būtinu darbuotojų skaičiaus augimu turi augti ir investicijos, reikalingos paslaugų

kūrimui. Dabartiniu metu ICT sektoriuje mėnesinis darbo užmokestis šiuo metu sudaro apie 8000 Lt. Ateityje darbo užmokestis turėtų augti po 5 proc. kasmet. Iki 2013 metų darbo užmokesčiui už paslaugų kūrimą tikslinga skirti 125 mln. Lt , o iki 2020 metų – 492 mln. Lt. .

Paslaugos kuriamos naudojant specializuotą programinę įrangą. Dabartinės investicijos į specializuotą programinę įrangą, skirtą paslaugų kūrimui, sudaro 15 mln. lt. Ateityje programinės įrangos, skirtos paslaugų kūrimui, apimtis augs po 30 proc. kasmet. Iki 2013 metų investicijos į programinę įrangą, skirtą paslaugų kūrimui turėtų sudaryti 72,4 mln. lt., o iki 2020 metais – 454 mln. Lt. Bendrų investicijų, skirtų darbo užmokesčiui ir darbo priemonių įsigijimui grafikas pavaizduotas 79 pav. Iki 2013 metų šios investicijos sudarys 197 mln., o iki 2020 metų – 947 mln.

0,00E+00

1,00E+08

2,00E+08

3,00E+08

4,00E+08

5,00E+08

6,00E+08

7,00E+08

8,00E+08

9,00E+08

1,00E+09

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Investicijos paslaugų kūrimo įrangai

Darbo užmokestis

79 pav. Bendrų investicijų, skirtų darbo užmokesčiui ir darbo priemonių įsigijimui grafikas

Sektoriaus bendrų investicijų, įskaitant investicijas į tinklo plėtrą ir į mobiliųjų ir bevielių

komunikacijų sektoriaus paslaugų kūrimą, dinamika pateikta 80 pav. Bendros investicijos iki 2013 m. turi būti 2300 mln. lt., o iki 2020 m. – 5150 mln. lt.

177

0,00E+00

1,00E+09

2,00E+09

3,00E+09

4,00E+09

5,00E+09

6,00E+09

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020



Darbo užmokestis

80 pav. Sektoriaus bendrų investicijų, įskaitant investicijas į tinklo plėtrą ir į

mobiliųjų ir bevielių komunikacijų sektoriaus paslaugų kūrimą, dinamika Procentinio investicijų pasiskirstymo dinamika parodyta 81 pav. Apie 90 proc. visų

investicijų bus skirta tinklo infrastruktūrai vystyti. Tačiau šis procentas keisis. Jei 2007 metais investicijos į tinklo infrastruktūrą sudarys 88,5%, tai 2013 m. sudarys 91, 42%, o 2020 m. - 81,61%.

0%

20%

40%

60%

80%

100%

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020



Darbo užmokestis

81 pav. Investicijų procentinio pasiskirstymo dinamika

IT sektorius yra pajėgus įsisavinti iš 7-osios programos 70 mln. Lt. Arba po 10 mln. Lt

kasmet. Šios lėšos turėtų būti skirtos darbo užmokesčiui ir programinės įrangos, skirtos paslaugų kūrimui įsigijimui. Verslo sektorius iki šiol finansavo infrastruktūros vystymą. Tokiu būdu iš SF iki 2013 m. investicijos turėtų sudaryti 197 mln.- 70 mln.=127 mln. t.y. vidutiniškai 18 mln. Lt kasmet.

43 lentelė. Potencialūs finansavimo šaltiniai Eil.

Nr. Šaltinis

Apimtis

mln. Lt 1. Struktūrinių fondų lėšos, skirtos

tyrimams, inovacijoms ir verslui plėtoti 3800*

2. Nacionalinio biudžeto lėšos 90

178

Eil. Nr.

Šaltinis

Apimtis mln. Lt

3. Europos septintosios programos lėšos 70 4. Privataus sektoriaus investicijos 2100 5. Struktūrinių fondų lėšos, skirtos

informacinių technolofgijų plėtrai 127

* – Bendra nacionalinėms platformoms skirta suma

3.3.6 REZULTATŲ IR TEIGIAMO POVEIKIO KRITERIJAI

Remiantis programinės įrangos ir paslaugų subsektoriaus pavyzdžiu, pateikiama rezultatų ir teigiamo poveikio kriterijų struktūra.

Siekiami tikslai programinės įrangos ir paslaugų sektoriuje: - vidutinis darbo vietų skaičiaus augimas – 10% per metus, kas užtikrina, kad 2013 metais

šio sektoriaus įmonėse bus 20 000 darbo vietų; - vidutinis sektoriaus metinių pajamų augimas – 15% per metus, kas sudaro 1 600 mln. Lt

programinės įrangos bei paslaugų metinių pajamų 2013 metais. Išteklių, reikalingų perėjimui į siekiamą būseną, analizė Siekiant užtikrinti aukščiau pateiktus sektoriaus apimčių ir našumo rodiklius, per 2007-2013

metus į sektorių reikia investuoti 240 mln. Lt (vidutiniškai apie 34 mln. Lt kasmet). Investicijos bus panaudotos specialistų ruošimui, technologijų ir “know-how” įsigijimui, tyrimams bei inovaciniams produktams kurti, marketingui, kitai infrastruktūrai bei apyvartinėms lėšoms. Privataus verslo sektorius yra pajėgus investuoti 30-40% reikiamos sumos, kurios apimtys 2013 metais, kartu su valstybinio sektoriaus investicijomis, turėtų pasiekti Lietuvos Nacionalinės Reformos programos pagal Lisabonos strategiją nustatytą tikslą – 3 % BVP.

Pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo Lisabonos strategijos įgyvendinimo tikslams pasiekti planą prioritetinei temai “Mokslinių tyrimai ir technologijų plėtra (MTTP), inovacijos ir verslas” ES parama Lietuvai sudarys virš 3800 mln. Lt.

Programinės įrangos ir paslaugų nacionalinės technologinės platformos kompleksiniams tikslams pasiekti (žmogiškiesiems ištekliams, įmonių technologiniam pasirengimui, platformos plėtrą skatinančios ir konkurencingumą užtikrinančios infrastruktūros Lietuvos mastu sukūrimui), įvertinant NSSTP sektoriaus įmonių indėlį į dabartinę situaciją, turimą potencialą bei plėtros perspektyvas 2007-2013 metų laikotarpiu reikalingos investicijos iš Europos struktūrinių fondų sudaro 240 mln. Lt. Užtikrinant papildomumo principą, nacionalinės investicijos 2007-2013 metų laikotarpiu turėtų siekti apie 90 mln. Lt. Įvertinant Lisabonos strategiją, NSSTP sektoriaus įmonių dabartines investicijas, augimo tempą, jų indėlis MTTP 2007-2013 metų laikotarpiu sudarys virš 120 mln. Lt (2013 metais - apie 40 mln. Lt).

Įvertinant MTTP darbams skiriamas Europos Septintosios bendrosios programos lėšas - 2,5 mlrd. €., bei Lietuvos turimą potencialą, prognozuojama, kad iš šios programos IT sektorius įsisavins 60 - 75 mln. Lt. Dalis šių lėšų, taip pat ir kitų ES programų lėšos gali sustiprinti NSSTP sektorių, bet tam būtinos NSSTP dalyvių pastangos.

Pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, IT sektorius per Informacinės visuomenės prioritetą iš ES struktūrinės paramos fondų sukurs ir įdiegs programinės įrangos bei paslaugų už daugiau nei 800 mln. Lt.

Aukščiau išvardintas lėšas numatoma skirti šiems tikslams:

- gyventojų, valdžios institucijų, verslo subjektų poreikiams tenkinti, kuriant programinę įrangą bei diegiant e-paslaugas sektoriaus apimamoms veikloms;

- platformos verslo įmonių konkurencingumui ir produkcijos eksporto apimtims didinti, kuriant aukštos kokybės programinius produktus;

- infrastruktūros, skatinančios verslo ir mokslo bei studijų integraciją, sukūrimui ir plėtrai;

179

- remti mokslo ir studijų institucijas, siekiant pritaikyti vykdomus tyrimus bei specialistų rengimą prie platformos verslo subjektų reikmių;

- platformos verslo įmonių bei mokslo darbuotojų pajėgumų integracija į ES erdvę vykdant bendrus ES projektus.

3.3.7 INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS PLĖTROS REZULTATŲ PROGNOZUOJAMI

RODIKLIAI

3.3.7.1 Programinės įrangos ir paslaugų subsektorius Pagal nacionalinės programinės įrangos ir paslaugų technologijų platformos duomenis

apibendrintas esamų ir siekiamų rodiklių sąrašas pateikiamas lentelėje: NSSTP (liet. – NPPTP) rodiklių apžvalga

NSSTP (liet. – NPPTP) rodikliai

Dabartinė padėtis

Norima padėtis 2013 m. / augimas

Norima padėtis 2020 m.

(augimas) Žmonės, dirbantys programinės įrangos sektoriuje Lietuvoje

10000 20000 38000

Metinės programinės įrangos produkcija Lietuvoje

600 1600 4200

Procentinė programinės įrangos paslaugų dalis BVP Lietuvoje

0.75 1.3 2.3

Procentinė bendrųjų mokslo tiriamųjų darbų dalis BVP Lietuvoje

0.16 3.0 *

Procentinė programinės įrangos mokslo tiriamųjų darbų dalis BVP

0.1 3.0 >3.0

Gerai koordinuota ir tikslinga NSSTP (liet. – NPPTP) veikla suteiks galimybę

sukoncentruoti turimus šaltinius ir sustiprinti nacionalinį programinės įrangos ir paslaugų sektorių. Parama NSSTP (liet. – NPPTP) iš visų anksčiau minėtų šaltinių per 2007 – 2013 m. leis sukurti konkurencingą programinės įrangos ir paslaugų sektorių pasaulinėje IT rinkoje. Šis sektorius viršys 1,5 proc. Lietuvos BVP 2015 m. ir pasieks 2,3 proc. BVP 2020 m.

3.3.7.2 Mobilių ir belaidžių komunikacijų subsektorius Metinės pajamos iš telefoninio ryšio paslaugų turėtų išlikti pastovios, nes rinka jai

įsisotinusi. Todėl augs pajamos, gaunamos iš mobiliųjų ir bevielių komunikacijų ne balso paslaugų. 2007 m. šios pajamos sudaro apie 10% visų mobiliojo ryšio pajamų 120 mln. Lt. o bendros pajamos sudaro 1200 mln. lt. Šių paslaugų apimtis kasmet vidutiniškai augs 20 %. Šių, ne balso paslaugų, paslaugų apimties dinamika parodyta 82 pav.

180

Pajamų už ne balso paslaugas augimas

0,00E+00

2,00E+08

4,00E+08

6,00E+08

8,00E+08

1,00E+09

1,20E+09

1,40E+09

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

82 pav. Ne balso paslaugų apimties dinamika

Bendra metinė mobiliųjų ir bevielių paslaugų srities sukurtas vidaus produktas 2007 m

sudaro 1540 mln lt., 2013 metais - 1560 mln. lt., o 2020 m. sudarys 2480 mln. lt. 44 lentelė. MBK NTP plėtros rodikliai

MBK NTP Rodiklis

Dabartinė būsena

Būsena 2013 m (augimas)

Laukiama būsena 2020 m (augimas)

Tinklų infrastruktūros darbuotojų skaičius

4500 5500 7200

Bendrosios pajamos už paslaugos

1200 1560

2480

Pajamų už paslaugas dalis bendrame vidaus produkte, proc.

2,58 3 4

Mokslinių tyrimų dalis bendrame vidaus produkte, proc.

0.16 3.0 *

Informacinių paslaugų srities mokslinių tyrimų dalis bendrame vidaus produkte, proc

0.1 0,2 >0,3

Mobiliųjų ir bevielių paslaugų dalis bendrame vidaus produkte, proc

1,9 >1,8 >1,7

* – nustatoma Lietuvos vyriausybės Tuo atveju, kai strateginis planas bus vykdomas, sėkmingai gali būti sustiprintas

nacionalinis mobilių ir nelaidžių komunikacijų infrastruktūros ir paslaugų sektorius. 2007-2013 metu laikotarpyje gali būti sukurtas infrastruktūros ir paslaugų sektorius, konkurencingas globaliam IT sektoriui.

181

4 SIŪLYMAI INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS KOMPLEKSINEI

PROGRAMAI

4.1 DARBŲ EILIŠKUMAS

Bendrasis veiksmų planas yra pavaizduotas paveiksle, kuriame darbų etapai yra paskirstyti atsižvelgiant į jų vykdymo laikotarpius. Tyrimų ir metodų vystymo (angl. – Research and Method Development), infrastruktūros plėtros (angl. – Infrastructure development), bandomojo įgyvendinimo (angl. – Pilot Implementation), išsamaus demonstravimo ir skleidimo (angl. – Full-scale Demonstration and Dissemination), mokymo ir švietimo (angl. – Training and Education), stebėjimo ir tobulinimo (angl. – Monitoring and Improvement) etapai yra bendri visoms tyrimų sritims. Yra daroma prielaida, kad kiekvienoje tyrimų srityje bus rengiami 4-5 dideli projektai (arba lygiavertis skaičius mažesnių projektų). Projektai bus paskirstyti pagal skirtingų projektų rezultatų priklausomybę. Ankstyvųjų projektų etapų pradžios sutampa su kiekvieno etapo pradžia.

Svarbūs ir/arba nesudėtingi veiksmai bus vykdomi pirmiausia, ne itin svarbūs ir/arba ir sudėtingi veiksmai bus nukelti vėlesniam laikui. Veiksmo svarbą galima nustatyti pagal jo įtaką (reikalingumą) kitiems veiksmams arba pagal jo socio-ekonominį poveikį. „Lengvi“ veiksmai yra tokie veiksmai, kuriems reikia atlikti mažiau specialių tyrimų ir dėti mažiau ypatingų pastangų. Pagrindinė veiksmų dalis turėtų būti atlikta per laikotarpį nuo 2009 iki 2011 metų. Ta veiksmų dalis truks ilgiau (iki 2013 metų, 2020 metų ir nebus nutraukta vėliau), tačiau jų apibrėžtumas nuolat didės veiklai, kurią įgalina informacinių technologijų sektoriaus strategijos įgyvendinimas, susiliejant su kasdienine verslo ir pramonės veikla.

Bendrasis veiksmų planas pagal metus

182

4.2 DARBŲ APIMTYS

4.2.1 NACIONALINĖS PROGRAMINĖS ĮRANGOS IR PASLAUGŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS

PASIŪLYMAI

Remiantis [NSTTP, 2006] pateikiami pasiūlymai struktūrizuoti pagal temines grupes. e.Procesas – verslo informacijos ir procesų valdymas Tyrimų srityje „e.Procesas“ – Verslo informacijos ir procesų valdymas – bus parengti

pagrindiniai programinės įrangos ir paslaugų strategijos metodai. Veiksmai šioje srityje yra strategiškai svarbūs, siekiant sukurti įgyvendinamą proceso valdymo aplinką.

Bendras strateginis e.Proceso tikslas yra sumažinti į procesą orientuotos programinės įrangos kūrimo sudėtingumą, automatizuoti kūrimo procesą ir paremti jį reikalingais metodais ir įrankiais.

e.Proceso tikslai vidutiniu laikotarpiu iki 2013 m. ir ilgesniu laikotarpiu 2020 m.: − Sukurti galingą modeliavimo aplinką ir įrankius, suteikiančius galimybę verslo žmonėms

modeliuoti, stebėti ir analizuoti savo verslo procesus ir taisykles, greitai reaguoti į pokyčius ir vykdyti racionalų verslo procesų organizavimą ir išlaikyti į paslaugas orientuotas įmonių architektūras, kurios remiasi atviraisiais standartais.

− Sukurti modeliavimo aplinką, kurioje būtų teikiamos suderinamumo, planavimo, išlaidų skaičiavimo, imitavimo ir optimizavimo paslaugos tarp organizacijų, kuriomis naudojantis būtų galima atlikti dinaminę analizę ir kurios galėtų pasiūlyti verslo modelių tobulinimo galimybes.

− Pateikti modelių pagrindu veikiančių programinės įrangos kūrimo įrankius, teikiant naujos kartos paslaugas bendro kūrimo procesui automatizuoti, pradedant reikalavimais ir baigiant įgyvendinimu; automatiniai bandymai ir patvirtinimas; reikalavimų sekimas ir valdymas.

Pagrindiniai mokslo tiriamųjų darbų kriterijai e.Proceso srityje: − Sutelkti dėmesį į verslo procesus ir į paslaugas orientuotą architektūrą, o ne į izoliuotas

paslaugas; vengti trapumo ir trumpalaikių sprendimų; − Užtikrinti programinės įrangos įrankius, kurie patvirtintų, automatiškai patikrintų ir turėtų

galimybę sukurti ypač patikimus verslo procesus; − Užtikrinti į vartotoją orientuotą, į vartotojo tikslus orientuotą proceso sukūrimą ir

išlaikymą, kuris įgalintų kurti procesus ir paslaugas pagal vartotojo poreikius; − Užtikrinti galimybes teikti ir apdoroti semantines anotacijas, ontologijas ir taksonomijas,

siekiant, kad žmonės ir programinės įrangos agentai nedviprasmiškai suprastų paslaugomis pagrįstus procesus;

− Laikytis atvirų standartų, kuriuos remia ES ir kurie įgalina verslo procesų tarp organizacijų ir tarpvalstybiniuose tinkluose sąveiką ir bendradarbiavimą;

− Suteikti proceso vertinimo, kontrolės ir gerinimo galimybę, užtikrinant grįžtamąjį ryšį nuo proceso išvesties iki jo valdymo;

− Automatizuoti programinės įrangos paslaugų ir verslo proceso kūrimą (nuo reikalavimų iki įgyvendinimo).

e.Paslaugos – nacionalinė e.paslaugų platforma e.Paslaugų – Nacionalinė e. paslaugų platforma – tyrimų srityje bus kuriama pagrindinė

programinės įrangos ir paslaugų strategijos infrastruktūra. Visose kitose NSSTP (liet. – NPPTP) srityse bus naudojama su programinės įrangos produktais susijusi infrastruktūra, todėl e. paslaugų grupės veiksmai yra labai svarbūs siekiant sukurti programinės įrangos paslaugų infrastruktūrą nuo viršutinio – semantinio – iki apatinio – operacinio – lygmens.

Bendras strateginis e. paslaugų srities tikslas yra paremti viešojo sektoriaus (piliečių, vyriausybės, verslo subjektų) paslaugų išdėstymo, legalizavimo, atradimo, naudojimo, saugumo ir pasitikėjimo užtikrinimo, semantinio vaizdavimo, valdymo, paslaugų verslo įtraukimo į verslo procesą ir kitų atsirandančių galimybių poreikius.

183

e.Paslaugų tikslai vidutiniu laikotarpiu iki 2013 m. ir ilgesniu laikotarpiu iki 2020 m.: − Sukurti organizavimo ir technologijų infrastruktūrą nuo semantinio iki operacinio

lygmens, atitinkamus kiekvienos paslaugos valdymo, atradimo, sąveikos ir žmogaus bei kompiuterinės sistemos naudojimo standartus ir formatus.

− Sukurti naujos kartos sistemas, kurios galėtų suteikti intelektualias programinės įrangos paslaugas, naudojant įvairius įrenginius ir galingus duomenų apdorojimo išteklius; sukurti efektyvias ir veiksmingas paslaugas virtualių organizacijų ir išteklių forma.

− Sukurti aplinką, kuri užtikrintų saugų ir patikimą paslaugų atradimą ir jų prieinamumą šioje infrastruktūroje, naudojant įvairius kanalus skirtingiems vartotojų poreikiams.

− Sukurti programinę įrangą, kuri įgalintų tiekėjus parengti ir apibūdinti paslaugas pagal standartus, papildant juos semantinėmis anotacijomis.

− Sukurti priemones, skirtas paslaugų ir jų socialinės įtakos analizei pradėti ir remti. Pagrindiniai mokslo tiriamųjų darbų kriterijai e.Paslaugų srityje: − Suteikti vartotojams galimybę gauti paslaugas, pritaikytas prie jų poreikių ir profilio; − Suteikti vartotojams galimybę patiems nusistatyti ir valdyti savo profilius; − Teikti nematomas paslaugas, apsaugančias vartotojus nuo problemų naudojantis

programine įranga; − Užtikrinti paslaugų sklaidumą ir jų skvarbą įvairiais kanalais ir priemonėmis; − Laikytis atvirų standartų, kuriuos remia ES, kurie įgalina vartotojus ir programinės įrangos

agentus naudotis paslaugomis tarp organizacijų ir tarpvalstybiniuose tinkluose; − Teikti paslaugų vartotojams sąsajų kūrimo galimybę per semantinius pristatymus su

tinkamu žinių modeliu pagrįstu verslo sferos, turinio ir verslo proceso apibūdinimu. e.Turinys – skaitmeninio turinio valdymas e.Turinio – skaitmeninio turinio valdymas – tyrimų srityje bus sukurtas programinės įrangos

turinio skaitmeninimas Programinės įrangos ir paslaugų strategijai. e.Turinio grupės veiksmai yra labai svarbūs skaitmeninio turinio, susijusio su programinės įrangos ir paslaugų strategija, pristatymui ir valdymui.

Bendras strateginis e. turinio tyrimų srities tikslas yra užtikrinti holistinio požiūrio į turinio pristatymą ir išlaikymo strategiją buvimą, vengiant susiskaldymo ir senėjimo, išlaikyti technologijų tvarumą, siekiant išsaugoti kultūrinį ir mokslinį paveldą ir įgalinant ateities kartas turėti priėjimą.

e.Turinio tikslai vidutiniu laikotarpiu iki 2013 m. ir ilgesniu laikotarpiu iki 2020 m.: – Teikti turinio vaizdavimo aplinkai programinės įrangos produktus, technologijas,

standartus, politiką, procesus, kurie įgalintų didelio kiekio neskaitmeninių objektų, įskaitant, tačiau neapsiribojant spausdintu turiniu, saugomu bibliotekose, muziejų artefaktais, archeologinėmis vietomis, viešaisiais dokumentais, dokumentiniais / garso / vaizdo archyvais ir neskelbtais elektroniniais šaltiniais, skaitmeninimą.

– Kurti bendras ir paprastas sąsajas viešai prieigai prie skaitmeninio turinio, gerbiant autoriaus teises ir atsižvelgiant į teisėtus informacijos savininkų ir vartotojų interesus.

– Kurti technologijas ir įrankius, skirtus kompleksiniam ontologiniam vaizdavimui arba jo išskleidimui iš jau esančių elektroninių aktyvų.

Pagrindiniai mokslo tiriamųjų darbų kriterijai e. turinio srityje: – Koordinuoti ir derinti nacionalines, ES ir tarptautines iniciatyvas su kitais vykstančiais

nacionaliniais skaitmeninimo, duomenų rinkimo, katalogavimo ir e. paslaugų projektais; – Sukurti skaitmeninio turinio valdymo procesą, apimantį visą skaitmeninio turinio kūrimo ir

naudojimo ciklą; – Užtikrinti saugumo, teisių ir skaitmeninių šaltinių nenusidėvėjimą; – Užtikrinti būtiną turinio, tinkamo skaitmeninti, rūšių įvairovę; – Praplėsti turinio šaltinius semantiniais apibūdinimais suderinus su žiniomis pagrįsta

paslaugų ekonomikos strategija; – Išnagrinėti galimybes ir ieškoti priemonių kaip apsisaugoti nuo turinio nusidėvėjimo

ateityje.

184

e.Tobulinimas – žmogiškųjų išteklių ir produktų kokybės gerinimas e.Tobulinimo tyrimų srityje – Žmogiškųjų išteklių ir produktų kokybės gerinimas

programinės įrangos paslaugų sektoriuje – bus plėtojama programinės įrangos ir paslaugų strategijos kompetencija ir kokybė. Nors kompetencija ir kokybė yra neatsiejama nuo visų programinės įrangos ir paslaugų strategijos tyrimų sričių, e. tobulinimo grupės veiksmai yra strategiškai svarbūs, siekiant sukurti kokybišką programinės įrangos paslaugų gamybos procesą ir žmogiškuosius išteklius programinės įrangos ir paslaugų strategijai.

Bendras strateginis e.Tobulinimo tikslas programinės įrangos ir paslaugų sektoriuje yra sukurti pilnavertę infrastruktūrą, įskaitant mokslinius tyrimus, švietimą ir verslą, intelektualiems ištekliams ugdyti, siekiant žmogiškųjų išteklių parengimą pritraukti kuo arčiau verslo.

e.Tobulinimo tikslai vidutiniu laikotarpiu iki 2013 m. ir ilgesniu laikotarpiu iki 2020 m.: – Nacionalinio IRT inkubatoriaus – infrastruktūros, skirtos studentų praktikai atlikti ir jaunų

specialistų adaptacijai – plėtra. − Nacionalinės IT klinikos, skirtos dėstytojams mokyti, jų teorinėms ir praktinėms žinioms

pritaikyti, sukūrimas. − Infrastruktūros, skirtos programinės įrangos technikos proceso kokybei įvertinti ir

produktyvumui gerinti, sukūrimas, įgyvendinant priemones, skirtas gamybos proceso kokybės standartams gerinti.

− Priemonių, programinės įrangos prieinamumui didinti ir įsigijimo (kuomet įsigyja klientai) valdymo kokybei gerinti, įgyvendinimas, vartotojų kompetencijos tobulinimas.

Pagrindiniai mokslo tiriamųjų darbų kriterijai e.Tobulinimo srityje: − Užtikrinti nemažėjančią jaunų ir ne tik jaunų programinės įrangos paslaugų specialistų,

tiekėjų ir klientų kompetenciją ir kokybę. − Užtikrinti pramonės ir švietimo sąveiką ir grįžtamąjį ryšį. − Užtikrinti nemažėjančią kokybišką programinės įrangos paslaugų proceso plėtrą, nustatant

standartus, vertinimo ir sertifikavimo procedūras. e.Pramonė – intelektinės informacinės technologijos pramonės sektoriams e.Pramonės tyrimų srityje – Intelektinės informacinės technologijos pramonės sektoriams –

bus atliktas mokslo tiriamųjų darbų rezultatų iš įvairių tyrimų sričių transformavimas į programinės įrangos paslaugas. e.Pramonės tyrimų srities programinės įrangos produktai yra strategiškai svarbus mokslo tiriamųjų darbų rezultatų iš įvairių tyrimų sričių perdavimui vartotojams pagal programinės įrangos ir paslaugų strategiją.

Bendras strateginis e.Pramonės tikslas yra skatinti į paslaugas orientuotų mokslinių tyrimų vykdymą, atsižvelgiant į specifinius verslo poreikius įvairiuose sektoriuose.

e.Pramonės tikslai vidutiniu laikotarpiu iki 2013 m. ir ilgesniu laikotarpiu iki 2020 m.: − Sukurti novatoriškus procesus ir paslaugas pramoninio taikymo srityje, įvedant

kompleksinius teorinius metodus, naudojant ir remiantis Nacionaline e. paslaugų platforma, Europos standartais ir įsipareigojimais;

− Industrializuoti aplinką ir infrastruktūrą, įgalinant dviejų skirtingų kompleksinių fizinių / techninių objektų ir procesų, balso, vaizdų, kalbos ir pan. vaizdavimų modeliavimą, analizę, gavybą, klasterizavimą, atpažinimą, apdorojimą ir transformavimą;

– Pritaikyti mokslo tiriamųjų darbų rezultatus medicinos, telekomunikacijų, gamybos, tekstilės, energetikos, biotechnologijų sektoriuose ir kituose galimuose verslo ir pramonės sektoriuose.

Pagrindiniai mokslo tiriamųjų darbų kriterijai e.Pramonės srityje: − Spartinti mokslo tiriamųjų darbų rezultatų iš įvairių tyrimų sričių transformavimą į

programinės įrangos paslaugas, didinti intelektualių paslaugų efektyvumą per sąveiką su naujos kartos sistemomis ir Nacionaline e. paslaugų infrastruktūra.

− Rasti bendruosius daugkartinio naudojimo procesus, metodus ir algoritmus, skirtus platesniam naudojimui pramonės sektoriuose.

185

4.2.2 MOBILIŲ IR BELAIDŽIŲ KOMUNIKACIJŲ NACIONALINĖS TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS

PASIŪLYMAI

Pagal [MBK NTP, 2007c] pateikiami pasiūlymai mobilių ir belaidžių komunikacijų subsektoriui.

Naujų prieigos technologijų diegimas. Jau diegiamos ir artimiausiu metu bus prieinamos įvairios technologijos, užtikrinančios plačiajuostes prieigas:

UMTS/IMT200 - Universal Mobile Telecommunications System (UMTS), dar kitaip 3 kartos (3G) mobilus tinklas, jau šiuo metu naudojamas Lietuvoje

HSDPA – High-Speed Downlink Packet Access, 3G mobilios technologijos protokolas, išplečiantis UMTS galimybes

HSUPA – High-Speed Uplink Packet Access, tai 3G protokolas, leidžiantis gauti greitaveiką aukštyn iki 5.76 Mbps

HSOPA (LTE UMTS) – High Speed OFDM Packet Access, tai Long Term Evolution (LTE) UMTS technologijų išplėtimas, dar vadinamas Super 3G

WiMAX - Worldwide Interoperability for Microwave Access, tai standarto IEEE 802.16 prieiga, kurios tobulinimą užtikrina WiMAX Forumas, jungiantis daugiau kaip 400 gamintojų, operatorių, konsultacinių kompanijų ir kitų firmų iš viso pasaulio

WiBro – Wireless Broadband, tai Korėjos plačiajuostės bevielės prieigos standartas, 2006 metų viduryje pradėtas naudoti komerciniams ryšiams

IEEE 802.20(MBWA) – Mobile Broadband Wireless Access, standarto prieiga, kuri dar vadinama Mobile Fi, šiuo metu yra dar kuriama. Skirta pigių ir nuolat prieinamų mobilių tinklų sudarymui

RFID – Radio Frequency Identification, indentifikavimo sistema, pagrista žemos galios radijo signalu



IMS – intelektuali valdymo sistema, leidžianti užtikrinti vartotojo sesijos nenutrūkstamumą, jam judant tarp skirtingų tinklų.

Įvairiems verslo modeliams atitinkančios paslaugos. Ateities komunikacijų valdymo sistemos turės užtikrinti kintančią ir lanksčią mobiliąją ekosistemą. Tikėtina, kad daugialypiai gyvybingi verslo modeliai bus kartu su atsirandančiais naujai rinkos veikėjais, nukreiptais į naują architektūrą.


Vartotojų paslaugos, keičiančios individų gyvenimo kokybę sensoriniuose tinkluose Paslaugų kūrimo proceso aplinka, užtikrinanti ir lengvinanti paslaugų kūrimą ir

sutrumpinanti pateikimo rinkai laiką Turinio ir aplinkos sukūrimas ir adaptavimas: informacijos ir turinio pagerinimas ir

paslaugų pasiekiamumo per įvairius terminalus užtikrinimas Paslaugų vykdymo aplinka: realizuoja nevienalytę paslaugų vykdymo platformą ir

įvertina informacinių technologijų ir telekomunikacijų suartėjimą įvairiais aspektais, tame tarpe skirtingo veikimo, tinklų ir technologijų skirtingumo, pasaulinių tinklų sujungiamumo aspektais ir specifiniais reikalavimais pateikiant gamybai.

186

Paslaugos tikslinėms vartotojų grupėms: Su vietos nustatymu susijusios paslaugos. Vietos nustatymo paslaugos yra

telematikos paslaugos, naudojančios vietos informaciją. Mobiliojo ir bevielio ryšio privatumas ir saugumas. Mobiliosios ir bevielės

komunikacijos užtikrins visada įsijungiamą aplinką, palengvinančią saugų kiekvienam reikalingų asmeniniame ir privačiame gyvenime paslaugų teikimą

4.2.3 NACIONALINĖS ĮTERPTINIŲ SISTEMŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS PASIŪLYMAI

Nacionalinė įterptinių sistemų technologijų platforma [Galimybių studija. Įterptinių sistemų‘ 2006] numato tris pagrindines veiklos kryptis:

Technologijų perdavimas. Galimos veiklos, kuriuos reikėtų numatyti išnagrinėjus detaliau: Nustatytas ryšys tarp mokslinių tyrimų ir jų taikymo Palengvinti tarpdisciplinarinį požiūrį į Įterptinių sistemų taikymą įvairiose srityse Užtikrinti horizontalius ryšius tarp tematiškai artimų sričių Palengvinti pramonės aspiracijų integraciją į tyrimų strategiją Identifikuoti tikruosius novatorius Pakelti tyrimų lygį platformos įmonėse geros praktikos pavyzdžių pagalba Organizuoti tarpsektorinius seminarus, skirtus aptarti skirtingų sektorių problemas,

perspektyvas ir patirtis Strateginis inovacijų vykdytojų (tiekėjų, aparatūros gamintojų) įtraukimas į

technologijų perdavimų veiklas Pakelti įmonių galimybės absorbuoti tyrimų sritis.

Komunikacija. Informacijos sklaidos veiklos nukreiptos į politikus, pramonę ir galutinius vartotojus, kurias reikėtų numatyti:

Apibendrinti ir parodyti didesnes ĮS taikymo galimybes atskiruose galutinio vartotojo pramonės šakose, tuo pačiu atkreipiant įmonių dėmesį į galimus taikymo būdus ir strategiją

Vystyti komunikacijos kanalus ir diskusiją suinteresuotų pusių tarpe Parodyti svarbą ir galimybę vystyti mokslinius tyrimus ĮS srityje, technologijų

perdavimo iniciatyvas ir būtinybę organizuoti intensyvius apmokymus sektoriuje dirbantiems specialistams, kad būtų sumažintas imlių mokslo žinioms Lietuvos įmonių pažeidžiamumas, ypač smulkių ir vidutinių įmonių tarpe

Stimuliuoti naujus metodus ir formas, efektyviai skleidžiant supratimą apie visus besivystančio ĮS sektoriaus Lietuvoje aspektus tam, kad parama ĮS būtų pasiekta ir išlaikyta ilgesniam laikotarpiui

Palaikyti kontaktą su kitų šalių nacionalinėmis technologinėmis platformomis, siekiant įgalinti sinergiją ir sąveiką ĮS tyrimams ir taikymo rezultatams, kad susidarytų tarpsektorinė perspektyva.

Mokymai. Veiklos turėtų būti planuojamos šiomis kryptimis: Apibrėžti ir parašyti ĮS inžinerijos mokymo programą, kurios pagrindinis tikslas būtų

apmokyti specialistus, padedant jiems suklasterizuoti dabartines naujausias idėjas ĮS technologijoje ir išmokyti taikyti jas pagal įmonių poreikius ir galimybes atskiruose sektoriuose

Sukurti metodų, atrinktų iš geriausių egzistuojančių praktikų ir vykdomų projektų, sklaidos sistemą universitetų lygyje ir pramonės sektorių lygyje

Palaipsniui sukaupti duomenis ir sprendimų bibliotekas, sukurtas remiantis dabartinių inovatyvių technologijų perdavimu ir mokymų iniciatyvomis, sukuriant ĮS žinių bazę.

187

Rekomendacijos: 1) Plėsti nacionalinę ĮS technologinę platformą kaip pilnavertę TP; todėl reikalingas tolesnis

TP veiklos finansavimas paremti STP ir detalaus STP Įgyvendinimo veiklų planui parengti 2) Žymiai padidinti finansavimą tiek fundamentiniams, tiek taikomiesiems tyrimams bei

eksperimentinei plėtrai ĮS srityje 3) Sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą įtraukiant Lietuvos ĮS dalyvius į tarptautinius

projektus 4) Vystyti ir propaguoti švietimo programas, kurios įtvirtintų ĮS kaip atskirą mokymo

discipliną 5) Vystyti bendradarbiavimo tarp pramonės ir universitetų modelius, kurie įgalintų sisteminį

požiūrį į tyrimus ir palaikytų technologijų perdavimą. Kompetencijos (Centre of Excellence/Competence) įkūrimas tam tikroje ĮS taikymo srityje, kuris galėtų palaikyti kontaktus su kitais tokiais centrais Europoje turėtų būti apsvarstytas.

6) Vykdyti veiklas nukreiptas inovacijų aplinkos gerinimui, rengti rekomendacijas dėl standartų, open source ir stimuliuoti naujų verslo sumanymų realizavimui bei rinkų atvėrimui

7) Sukurti ilgalaikį bendradarbiavimą tarp Lietuvos pramonės sektorių, ĮS taikymo procesams ir produktams pagalba pakeliant jų pridėtinę vertę

8) Vykdyti komunikacinę veiklą, kurios tikslas pabrėžti ĮS taikymo svarbą šiuolaikinei visuomenei ir ekonominiam vystymuisi, nurodant galimus ĮS taikymo sektorius, svarbius Lietuvos pramonei.

4.2.4 NTP „VISUOMENĖS INFORMAVIMO, KOMUNIKACIJŲ IR ELEKTRONINIŲ TECHNOLOGIJŲ

PLATFORMOS“ PASIŪLYMAI

Remiantis [NTP „Visuomenės informavimo‘, 2007b] pateikiami pasiūlymai struktūrizuoti pagal programas ir projektus. Šaltinyje pateikiami detalesni projektų apibūdinimai projekto tikslų, uždavinių, rezultatų bei kitų atributų terminais.

Nr. Programa Nr. Projektas 1.1 Integruota vertimo sistema 1.2 El.valdžia visur ir visiems. Viešas valdžios skaitmeninės

televizijos kanalas. 1.3 Elektroninė asmens ir namų valdos sauga 1.4 Vieningas žemės ūkio informacinis tinklas 1.5 Viešoji geografinė informacinė sistema. Paslaugos

gyventojams

1 Elektroninės valdžios paslaugos

1.6 Elektroninių miestiečio ir kitų objektų kortelių sistemą. Lokalaus juridinio ar fizinio asmens identifikavimo sistema

2.1 Elektroninio verslo infrastruktūra 2.2 Elektroninio verslo sistemų ir paslaugų elektroninės

medijos srityje informavimo ir konsultavimo centras. 2.3 Elektroninis apsikeitimas dokumentais. Elektroninės

mažos apimties dokumentų infrastruktūros sukūrimas 2.4 Mikromokėjimų centrų sukūrimas. Kliringo centro

sukūrimas

2 Elektroninis verslas

2.5 Verslo geografinė informacinė sistemą ekonominių reiškinių teritorinei analizei

3.1 Informacijos analizės ir monitorinio priemonė 3 Elektroninė demokratija 3.2 Viešosios nuomonės raiškos geografinė informacinė

sistema

188

4.1 Mokymas taikant interaktyvią skaitmeninę televiziją. Turinio agregavimas, transliavimas, retransliavimas

4 Elektroninio mokymosi paslaugos

4.2 Elektros ir elektronikos inžinerijos interaktyviosios studijos

5.1 Lietuviškos šnekos atpažinimas bei sintezė ir taikymai 5.2 Automatizuoto vertimo iš lietuvių į anglų kalbą sistema 5.3 Nuotolinis lietuvių kalbos, kaip užsienio kalbos,

mokymas 5.4 Regioninis kultūros paveldo išsaugojimo projektas

5 Lietuvių kalba ir kultūra

5.5 Lietuvos fotografijos istorinio ir meninio paveldo įskaitmeninimo, fotomenininkų registro ir el.paslaugų sistema

6.1 Lietuvos mokslo institucijų mokslinių duomenų archyvų paslaugų sistema

6 Mokslinių duomenų archyvai

6.2 Proteominių tyrimų duomenų valdymo sistemos kūrimas 7.1 Lietuvos orbitinių išteklių (geostacionarios orbitos

pozicijos ) panaudojimas 7.2 Taikomoji kosminė veikla 7.3 Ekstremalių situacijų geografinė informacinė sistema 7.4 Viešosios tvarkos geografinė informacinė sistema 7.5 Žemėnaudos ir žemės rinkos geografinė informacinė

sistema 7.6 Ekstremalių situacijų, rizikos veiksnių prognozavimo ir

valdymo Lietuvos žemės ūkyje geografinė informacinė sistema

7.7 Transporto navigacijos geografinė informacinė sistema

7 Intelektualios valdymo sistemos

7.8 Intelektualus namas. Namų valdos identifikavimas 8.1 Tarptautinis Lietuvos televizijos kanalas emigrantams 8.2 HDTV formato televizija 8.3 Skaitmeninės televizijos imtuvų su interaktyvaus

funkcionavimo galimybėmis architektūros, funkcionavimo metodų, algoritmų bei programinės įrangos sukūrimas ir įdiegimas į gamybą

8.4 Naujųjų medijų meno ir technologijų centras

8 Skaitmeninės televizijos plėtra

8.5 Skaitmeninės televizijos grįžtamojo ryšio matavimų centras

9.1 Elektroninis asmens identifikavimas ir dokumentų pasirašymas

9.2 Skaitmeninio turinio automatizuotos gamybos agregavimo ir sklaidos daugiaplatformėje terpėje sistema

9 Bendrojo pobūdžio klausimai

9.3 Semantikos lietuviškos infrastruktūros bazinių paslaugų sukūrimas

4.3 PAGRINDINĖS NUOSTATOS IR KONKREČIOS PRIEMONĖS, SPRENDŽIANT

ATSKIRAS PROBLEMAS

4.3.1 INFRASTRUKTŪROS ATNAUJINIMAS

IT sektoriaus kompiuterinė ir programinė įranga turėtų būti nuolat atnaujinama. Šiuo metu IT studijų kompiuterinė ir programinė įranga yra pakankamai gero lygio, tačiau jo palaikymas

189

reikalauja nuolatinių pastangų. Mokoma naujų programavimo kalbų, dirbama su tais pačiais įrankiais, kaip ir visame pasaulyje. Didelių problemų gali kilti dėl programinės įrangos licencijų įsigijimo. Tam dažnai talkina kai kurios verslo įmonės, suteikdamos akademines programinės įrangos licencijas, tačiau toks aprūpinimas remiasi dėstytojų iniciatyva ir gera įmonių valia. Studijų institucijos turėtų būti patikimiau apsaugotos nuo programinės įrangos licencijų trūkumo. Atviro kodo programų naudojimas negali išspręsti licencijų problemų, kadangi Lietuvos ūkiui reikalinga ne tik atviro kodo programinė įranga.

Turėtų būti užtikrinama gera programinės įrangos priežiūra, kad ši įranga patikimai veiktų mokymo proceso ir dėstytojų tyrimų metu. Šiuo metu tam skirtų tinkamų etatų universitetai neturi. Programinės įrangos priežiūra reikalauja aukštos kvalifikacijos aptarnaujančio techninio personalo, tuo tarpu šį darbą dažniausiai atlieka trumpam įsidarbinę studentai. Per pora metų pasiekę reikiamą kvalifikaciją, jie palieka universitetą, kadangi techninio personalo atlyginimai yra labai maži.

Didelė IT studijų institucijų, kaip ir visų Lietuvos studijų institucijų, materialinės bazės dalis (pastatai, bendrabučiai) yra labai blogos būklės, valstybės kontrolės duomenimis 90 procentų jų turi būti atnaujinta [LRVK, 2007].

IT studijų institucijų, kaip ir visų Lietuvos studijų institucijų, dėstytojų atlyginimai turi būti padidinti. Ši tema plačiai aptariama ir dėl jos vieningai sutariama spaudoje ir oficialiose institucijose.

Studijų metodinė bazė turėtų būti stipriai papildyta. Šioje srityje informacinių technologijų srities studijos turėtų labiausiai pasitempti. Vadovėlių rašymą galėtų skatinti tokios priemonės:

Vadovėlių ir metodinių priemonių parengimas turėtų būti mokslinių straipsnių publikavimo alternatyva vertinant dėstytojų, studijų programų ir institucijų kompetenciją jų atestavimo metu. Kai kurie dėstytojai, būdami puikūs pedagogai, visą savo laiką skiria studijų procesui ir straipsnių rašymas nėra jų mėgiamiausias užsiėmimas. Parašyti gerą vadovėlį ir gerai skaityti paskaitas yra ne mažiau svarbu nei dalyvauti moksliniuose tyrimuose. Todėl dėstytojai turėtų turėti galimybę pasirinkti: dalyvauti tyrimuose ar ruošti vadovėlius.

Vadovėlių ir kitokių mokymo priemonių rengimo rėmimas turėtų būti reguliarus reiškinys. Šiuo metu vykdoma eilė struktūrinių fondų remiamų projektų, kuriuose numatytas vadovėlių ar elektroninės mokymo medžiagos rengimas, tačiau tokie projektai turėtų būti vykdomi nuolat, kol studijų sistema taps pakankamai finansuojama.

Daugelį infrastruktūros atnaujinimo, kūrimo ir vystymo problemų šiuo metu padeda spręsti ES struktūriniai fondai. Tačiau vien tik panaudojant šituos fondus, visų infrastruktūros problemų išspręsti nepavyksta:

Daugelyje mokslo ir studijų institucijų ypač trūksta patalpų mokslininkų darbo vietoms sukurti ir mokslinių tyrimų įrangai patalpinti. Dėl patalpų trukumo mokslinėse laboratorijose negalima įdarbinti naujų darbuotojų. Būtina skirti po atskira kambarį bent dviem mokslo darbuotojams ar doktorantams.

Neišspręsti nuolatinio techninės ir programinės įrangos atnaujinimo klausimai (ES struktūriniai fondai padeda spręsti tik vienkartinio įsigijimo problemą).

Susikūrusios NTP yra naujo tipo infrastruktūros elementas, sudarantis prielaidas sektoriaus kompleksiškumui – studijų, mokslinių tyrimų ir inovatyvaus verslo integravimui, funkcionavimui kaip vieningai sistemai, o ne pavieniams jos elementams, kaip buvo ir yra ligi šiol.

Nacionalinės technologijų platformos šiuo metu yra vienintelis mechanizmas, galintis vesti IT sektorių kompleksiškumo keliu. Į Europos Komisijos inicijuotą NTP idėją, LR ūkio ministerijos pertransliuotą Lietuvoje, neįtikėtinai aktyviai atsiliepė visi sektoriai. Tai rodo realų pribrendusį poreikį kompleksiniams sisteminiams veiksmams. Antra vertus, iš viešojo sektoriaus, administruojančio tokio pobūdžio iniciatyvas, jau sklinda požymiai, kad NTP jau atgyveno, nebeaktualu, jau yra naujesnių madingesnių dalykų. Kitą kartą vargu ar pavyks sukelti sąjūdį, panašų į NTP.

190

4.3.2 STUDIJŲ PROGRAMŲ IR JŲ TURINIO ATNAUJINIMAS AR NAUJŲ KŪRIMAS

Studijų programų rengimo tvarka turėtų būti iš esmės pakeista. Norint patvirtinti naują programą, susiduriama su biurokratine sistema, kuri užvilkina programos priėmimą nemažiau, kaip pačios mokymo medžiagos parengimas. Studijų krypčių reglamentai labai apriboja programų pasiūlymų laisves ir neleidžia universitetams lanksčiai reaguoti į aplinkos veiksnius. Ypač tai netinka IT srities studijoms, kur viskas kinta labai greitai.

Turėtų būti numatytas pagreitintas labai aktualių ar tikslinių studijų programų rengimas. Pavyzdžiui, pagal identifikuotą verslo poreikį galėtų būti suformuota trumpalaikė programa (keliems metams) tam poreikiui patenkinti.

Turėtų būti numatytos ir skatinamos galimybės rengti tarpinstitucines ir tarpnacionalines studijų programas.

Turėtų būti reguliariai vykdomi papildomai finansuojami projektai studijų programų atnaujinimui. Šiuo metu vykdoma eilė struktūrinių fondų remiamų projektų studijų programų turinio atnaujinimui.

Projektuose rengiamos bendros tarpinstitucinės studijų programos, keičiamasi patirtimi. Tokie projektai yra didelė parama studijoms ir turėtų būti vykdomi reguliariai. Tačiau tokių projektų administravimo procedūros turėtų būti supaprastintos.

Tobulinant studijų programų turinį, reikia atsižvelgti į dvi tendencijas: fundamentinių tyrimų ir verslo poreikius. Studijų programos galėtų būti diferencijuojamos pagal šias kryptis, vienas jų orientuojant į būsimų tyrėjų kontingentą, kitas – į taikomąsias sritis. Pagrindinį fundamentinį parengimą turėtų įgyti abiejų krypčių specialistai. Panašiai kai kur jau yra daroma, pavyzdžiui, KTU vykdoma magistrantūros studijų programa „Informatika“ yra orientuota daugiau į teorines studijas, o studijų programos „Programų sistemų inžinerija“ ir „Informacinių sistemų inžinerija“ yra daugiau taikomojo pobūdžio. Tačiau populiaresnės yra taikomųjų studijų programos, ir geresni studentai renkasi būtent šias studijas, o į „Informatikos“ studijų programą pastaruoju metu stoja silpnesni studentai, kurie tikrai nesiruošia tęsti mokslų doktorantūroje.

Atsižvelgiant į verslo atstovų išsakytą nuomonę ir pasaulyje vyraujančias tendencijas, informacinių technologijų studijų programos turėtų būti papildytos aktualiais moduliais.

IT projektų valdymas; Verslo analizė (angl. Data Warehouses, Data Mining, Business Intelligence); Verslo valdymo įrankių diegimas; Programų sistemų architektūros projektavimas; Duomenų bazių administravimas; Informacinių sistemų ir programinės įrangos kokybės valdymas ir testavimas; Informacinių sistemų saugumo užtikrinimas; IT sistemų auditas; Kompiuterių tinklų administravimas; Vartotojo interfeiso projektavimas; Automatizuotos įrangos ir įterptinių sistemų projektavimas; Žinių bazių valdymas; Interneto ir multimedia dizainas; Specifinių operacinių sistemų ir platformų (LINUX, UNIX ir kt.) administravimas, ir kt. Bet kuriame studijų modulyje pirmiausia turi būti aptariami jo taikymo, sąsajų su verslo

poreikiais, ekonominio pagrindimo klausimai. Tokie poreikiai atsispindi tiek verslo atstovų, tiek studentų pageidavimuose.

Bet kurioje studijų programoje turėtų būti kuo daugiau praktinių užsiėmimų ir savarankiškų užduočių. Tikslinga didinti grupinių užduočių su skirtingomis narių atsakomybėmis skaičių. Labai naudinga užduočių forma yra grupiniai projektai, tačiau, kol daugelis studentų dirba ir mažai lanko paskaitas, tokius projektus organizuoti yra nerealu. Skaičiuojant dėstytojų apkrovimą, turėtų būti

191

ženkliau vertinamas ne tik auditorinis darbas, bet ir konsultacinė veikla vadovaujant kursiniams, baigiamiesiems darbams ar projektams.

4.3.3 MOKSLINIŲ TYRIMŲ KONKREČIOJE TEMATIKOJE VYKDYMAS

Lietuvoje atliekamų su IT sektoriumi sietinų mokslinių tyrimų spektras yra labai platus, tyrimai yra labai skirtingi ir įvairūs. Vyrauja taikomojo pobūdžio tyrimai, skirti IT panaudojimo įvairiose srityse (ekologijoje, valstybės valdyme, ekonomikoje ir komercijoje, energetikoje, žemės ūkyje, gyvenamoje aplinkoje, duomenų analizėje, techninių sistemų diagnostikoje, technologinių procesų ir įrenginių valdyme, įvairiose apsaugos sistemose, matavimo sistemose, mechatroninėse sistemose, ryšių ir transporto sistemose, projektavime, audiovizualinės informacijos apdorojime, medicinoje, teisėje, mokyme ir studijų procese, statybos pramonėje, sporte, lingvistikoje, žodynų sudaryme, leidyboje, muzikoje, muziejininkystėje ir kt.). Fundamentinių tyrimų skaičius yra gana nedidelis, be to, šie tyrimai yra gana atsitiktinio pobūdžio ta prasme, kad juos iniciavo paskiri mokslininkai, susidomėję viena ar kita tematika ir sugebėję suburti tokiems tyrimams vykdyti pakankamas tyrėjų grupes. Galima teigti, kad tokioms šalims kaip Lietuva, neturinčioms didelių senas tradicijas turinčių mokslo tyrimo centrų ir glaudžių partnerystės ryšių su Microsoft, IBM, Oracle ir kitomis panašaus pobūdžio tarptautinėmis korporacijomis, tokia padėtis yra gana natūrali. Proveržis čia įmanomas tik siaurose IT teorinių tyrimų srityse, sutelkus tam pakankamai stiprias ilgalaikes tyrėjų grupes. Beje, šiuo metu tokių proveržio grupių Lietuvoje, atrodo, nėra. Gana panaši situacija yra ir gretimose šalyse – Latvijoje, Estijoje, iš dalies Lenkijoje ir netgi Skandinavijos šalyse.

Naujos tyrimų šakos pradedamos nenoriai. Lietuvoje iki šiol nevykdomi tyrimai kvantinių skaičiavimų srityje, beveik nevykdomi tyrimai gyvenamosios aplinkos kompiuterizavimo, įterptinių sistemų technologijų ir daugelyje kitų aktualių sričių. Čia Lietuva vis labiau atsilieka nuo kaimyninių šalių. Mūsų nuomone, taip yra dėl labai vienpusiškos mokslo ir studijų institucijų darbo rezultatų vertinimo ir mokslininkų atestacijos sistemos. Kadangi pagrindinis vertinimo kriterijus ir mokslo publikacijos prestižiniuose mokslo leidiniuose, o pradėjus naują tyrimų šaką tokios publikacijos gali atsirasti tik po 3-4 metų, tai niekas nėra suinteresuotas pradėti naujus tyrimus. Daug paprasčiau ir mažiau rizikos daryti tai, kas institucijoje jau yra daroma daugelį metų. Beje, esama vertinimo ir atestavimo sistema yra taip pat nemažas kliuvinys ir tarpdisciplininio pobūdžio tyrimams, nes atliekant tokius tyrimus, kartu dirba didelės skirtingoms institucijoms priklausančių tyrėjų grupės. Kadangi vertinami ne rezultatai, o publikacijos, tai išskirsčius, tarkime, vieną metus laiko rengtą kolektyvinę publikaciją trims institucijoms ir penkiems mokslininkams, formaliai gaunasi, jog tie mokslininkai visus metus beveik nieko neveikė. Taigi, daug tikslingiau pavieniams mokslininkams rengti nedideles, nelabai reikšmingas, bet tinkamas spaudai publikacijas.

Lietuvoje nėra vieningos tyrimų erdvės ir ji ne tik, kad nesikuria, bet dar labiau byra į dar smulkesnius fragmentus. Priežasčių čia yra kelios:

mokslo institucijų darbo rezultatų vertinimo ir mokslo darbuotojų atestavimo sistema neskatina kolektyvinių publikacijų

nuvertinus vietinių konferencijų (Lietuvos matematikų draugijos, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos ir kt.) publikuotų darbų statusą, šios konferencijos tapo beveik beprasmės, nes niekas nebenori čia pristatinėti ir aptarinėti rimtų darbų (jie skiriami prestižiniams užsienio leidiniams), dėl ko Lietuvoje praktiškai nebeliko forumo, kuriame susirinktų ir diskutuotų mokslininkai iš skirtingų mokslo ir studijų institucijų

mūsų nuomone, Švietimo ir mokslo ministerija apskritai beveik neskiria dėmesio bendros Lietuvos tyrimų erdvės kūrimui, kalbama tik apie integravimąsi į bendrą Europos tyrimų erdvę, tačiau, nekuriant tokios erdvės Lietuvoje ir esant gana ribotoms finansinėms galimybėms nuolat bendrauti su užsienio mokslo ir studijų institucijomis bei praktiškai beveik neskatinant didelių tarptautinių konferencijų

192

rengimo Lietuvoje, tokia integracija greičiausiai pavyks tik vienai kitai Lietuvos mokslininkų grupei

Lietuvoje, išskyrus pastaruoju metu pradėtas kurti technologines platformas, praktiškai nėra instrumentų, skatinančių bendros IT tyrimų erdvės kūrimąsi.

4.3.4 SPECIALISTŲ, ĮSKAITANT TYRĖJUS, RENGIMO APIMČIŲ DIDINIMAS

Nėra konkrečių duomenų, kaip auga IT specialistų poreikis, tačiau šis sektorius priskiriamas prie žinioms imlių sektorių, kurių specialistų poreikis turėtų augti [Viešosios politikos ir vadybos institutas, 2006]. Akivaizdus faktas, kad vis daugiau ir žemesnių kursų informatikos ir informatikos inžinerijos studijų krypčių studentų dirba IT sektoriuje, vienareikšmiškai liudija, kad yra IT specialistų stygius. Nustatant specialistų poreikio tendencijas, buvo tiriami įvairūs šaltiniai, tačiau šiek tiek informacijos rasta tik nacionalinių platformų pasiūlymuose dėl numatomo darbo jėgos poreikių kitimo bei Informacinių technologijų sektoriaus studijoje [Informacinių technologijų sektoriaus studija, 2004]. Valstybės kontrolės duomenimis [LRVK, 2007], darbo biržoje atliekami studentų įsidarbinimo tyrimai, pateikiami AIKOS sistemoje, neatitinka realios situacijos (pagal šiuos tyrimus bedarbių IT sektoriuje nėra).

Nacionalinės programinės įrangos ir paslaugų technologijų platformos NSSTP (liet. – NPPTP) [NPPTP, 2006] pateikiamais duomenimis, betarpiškai šiai platformai 2006 m. atstovavo daugiau negu 5000 dirbančių programinės įrangos paslaugų specialistų: ~ 600 tyrėjų, turinčių daktaro laipsnį arba jo siekiančių, ~800 būsimų magistrų; kasmetinis pradedančiųjų studijuoti informacines ir ryšių technologijas (IRT; angl. – ICT) skaičius yra 2000. Kadangi per praėjusius metus vidutinis pajamų augimas Lietuvos programinės įrangos paslaugų įmonėse buvo didesnis nei atitinkamas augimas ES, sparčiau turėtų augti ir specialistų poreikis. NSSTP (liet. – NPPTP) nustatytas tikslas yra ~ 10 proc. kasmetinis specialistų augimas (2013 metais iš viso 20 000 dirbančių žmonių, neapsiribojant NPPTP atstovaujamu subsektoriumi).

E-mobility platformos [MBK NTP, 2007] duomenimis, tikimasi, kad mobiliojo ir bevielio ryšio infrastruktūrai užtikrinti liks tas pats dirbančiųjų skaičius t.y. apie 4500, tačiau turėtų augti paslaugas kuriančių ir aptarnaujančių žmonių skaičius. Dabartiniu metu paslaugų kūrimo srityje dirba labai mažai darbuotojų (200 darb.).

Pagal šios studijos tyrimus 2006 metais buvo parengta virš 1300 informacinių technologijų specialistų, kurių dalis (virš 500) toliau tęsia studijas, dalis (800) turėjo papildyti darbo rinką. Jei remtumėmės anksčiau minėtų studijų duomenimis, atrodytų, jog parengiamas specialistų perviršis, tačiau bendras specialistų skaičius nesiekia [Informacinių technologijų sektoriaus studija, 2004] prognozės, be to, iš verslo įmonių kreipimųsi ir pasisakymų jaučiamas kvalifikuotų specialistų trūkumas. Faktinio perviršio nebuvimą galima paaiškinti tuo, kad dalis absolventų jau dirba baigimo metu, dalis jų išvyksta. Tačiau tai tik vienas iš situaciją paaiškinančių faktorių.

Esminė šio reiškinio išaiškinimo problema yra bazės tokiems vertinimams nebuvimas, t.y. kiek Lietuvoje yra iš viso informacinių technologijų darbo vietų IT sektoriaus įmonėse, kitų sektorių įmonėse, viešajame sektoriuje. Problema ta, kad nėra duomenų tikslesniam informacinių technologijų darbuotojų skaičius įvertinimui ir netgi nėra aiškesnės sampratos, kas tai yra informacinių technologijų sektoriaus darbuotojas, o tuo pačiu, kas tai yra informacinių technologijų sektorius.

Remiantis nepriklausomai skirtingų ekspertų gautais įvertinimais informacinių technologijų įmonių bendras darbuotojų skaičius yra vertinamas apie 10 tūkstančių. Telekomunikacinių technologijų įmonių grupės darbuotojų skaičių galima būtų vertinti apie 5 tūkstančius. Kitų sektorių įmonėse ir viešajame sektoriuje informacinių technologijų darbo vietų skaičius vertintinas 10 tūkstančių. Kol negauti tikslesni duomenys, galima būtų laikyti, kad informacinių technologijų sektoriaus darbuotojų skaičius vertintinas apie 25 tūkstančius arba apie 4 proc. visų dirbančiųjų.

Kadangi nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad IT srities specialistų skaičiaus augimas turi mažėti, mes nesiimame šito spręsti, tik konstatuojame, kad jei Lietuvos mokslas ir studijos eitų

193

pažangos keliu, IT specialistų skaičius (gal būt, skirtingai nuo kitų sričių) turėtų didėti priešingai visoms demografinėms prognozėms. Esamuoju momentu, kadangi bakalaurų studijos labai neefektyvios (didelis bakalaurų nubyrėjimas), reikėtų eiti studijų kokybės gerinimo keliu: palaipsniui mažinti priėmimą į bakalaurų studijas, tačiau siekti mažesnio jų nubyrėjimo ir didesnio absolventų skaičiaus, kartu didinant priėmimą į magistrantūrą. Tokiu būdu būtų parengiami aukštesnės kvalifikacijos specialistai.

Naujausiais duomenimis IT sektoriaus įmonės konstatuoja, kad jų plėtrai pagrindiniu stabdančiu veiksniu yra nepakankami intelektualūs resursai, ir inicijuoja kreipimąsi dėl studijuojančiųjų informatikos ir informatikos inžinerijos studijų kryptyse kokybės ir dvigubo kokybinio padidinimo, skiriant tam būtinus adekvačius resursus.

Priėmimas į magistrantūrą taip pat turėtų būti didinamas, nes tik baigę magistrantūrą IT specialistai gali atitikti nuolat augančius reikalavimus IT srities specialistams, kurių reikia programinę įrangą kuriančioms IT įmonėms ar kitos srities didelėms įmonėms, turinčioms dideles informacines sistemas. Besimokantieji bakalaurų studijose dažniausiai pradeda dirbti mažesnėse arba ne IT įmonėse, ir tik baigę magistrantūrą arba lavindamiesi patys gali padaryti karjerą. Įsidarbinimo galimybės dažnai priklauso nuo asmeninių savybių ir požiūrio į studijas. Iš kitos pusės, tiek absolventai, tiek darbdaviai neturėtų reikalauti, kad ką tik baigusieji galėtų atlikti patį kvalifikuočiausią darbą ir užimti aukštas pareigas. Patirtis yra būtina, o ji įgyjama per praktiką, kurios nei studijos, nei jų metu atliekama praktika negali pakeisti. Atsižvelgdami į tai, patys darbdaviai turėtų daugiau dėmesio skirti jaunų specialistų adaptavimui.

Priėmimas į doktorantūrą turėtų būti didinamas ir sudaromos palankios sąlygos jauniems tyrėjams į akademines institucijas pritraukti. Pirmiausia tai susiję su darbo užmokesčio padidinimu ir galimybe įdarbinti doktorantą universitete studijų metu, kad jis nebūtų materialiai nuskriaustas, palyginus su magistrantūrą baigusiais jo vienmečiais, dirbančiais versle. Analizė rodo, kad laiku besiginančių doktorantų skaičius didėja. Kol senstanti profesūra yra pajėgi parengti naujus tyrėjus, reikia skatinti naujų daktarų rengimą, nes po kelių metų kvalifikacijos lygis dėl dabartinių habilituotų daktarų ir profesorių išėjimo į pensiją gali stipriai sumažėti.

Reikėtų skatinti ir plėsti tolesnį apsigynusių daktarų kvalifikacijos kėlimą.

4.3.5 MOKSLININKŲ SUSIGRĄŽINIMAS

Susigražinti iš užsienio bent dalį specialistų ir mokslininkų yra būtina, tačiau šiuo metu praktinių galimybių tam beveik nėra. Mūsų nuomone, reikėtų:

kelis kartus padidinti mokslininkų ir mokslo darbuotojų atlyginimus, numatyti jiems (kaip tai yra kitose šalyse) metines tikslinės paskirties priemokas (dalyvavimui konferencijose, publikavimui ir kt.)

peržiūrėti asocijuoto mokslininko statusą, sudarant Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms realias galimybes bendradarbiauti su užsienyje dirbančiais lietuviais mokslininkais

įsteigti specialų iš užsienio grįžtantiems mokslininkams skirtą grantą (analogišką Marijos Kiuri grantui į Europos Sąjungą grįžtantiems mokslininkams).

4.3.6 DALINĖS STUDIJOS IR SPECIALISTŲ RENGIMAS UŽSIENYJE

Dalinės studijos užsienyje nėra vienareikšmis dalykas. Studijos užsienyje yra geras dalykas, tačiau esamuoju momentu jis sukelia daug problemų. Studijos užsienyje yra tikrai vertingos bendražmogiškuoju, pažintiniu požiūriu. Tačiau dalykiniu požiūriu yra abejotinos. Specialistų rengimo užsienyje poreikis tiek iš studentų, tiek iš studijų institucijų pusės, atsižvelgiant į Lietuvos interesus stiprėti ir didinti savo konkurencingumą IT srityje taip pat nėra vienareikšmis. Daugeliu atvejų studentų išvykimas iš Lietuvos baigiasi tuo, kad prarandami geriausi studentai. Antra, dažnai studijos užsienyje tik sutrikdo vykdomus mokslinius darbus ir prailgina studijų laiką, nes ne visada studentai gauna galimybę iš tiesų pasitobulinti.

194

Išvykstančių į dalines studijas skaičius yra nedidelis ir galima teigti, kad jis atspindi tokių studijų poreikius, kadangi Erasmus programų dėka galimybės išvykti egzistuoja ir jos jokiu būdu neturėtų būti mažinamos. Panašus išvykstančiųjų santykis turėtų būti ir ateityje.

Tačiau, kaip jau buvo minėta, aukštojo mokslo tarptautiškumas ir transnacionalinės savybės turėtų būti labiau skatinamos, kad Lietuvos IT studijos būtų lygiavertės geriausių Europos ir pasaulio universitetų IT studijoms. Studijų tarptautiškumas yra platesnė sąvoka, negu studentų mainai, ir pirmiausia jis apima mokymo turinio tarptautinį reikšmingumą ir kokybę, o taip pat gebėjimus pristatyti save tarptautiniame lygmenyje. Nedarant jokių nuostolių Lietuvos intelektualiems ištekliams, studijos galėtų būti plėtojamos tarpnacionaline linkme kitomis priemonėmis:

parengiant studijų programas pagal geriausią tarptautinį lygį diegiant studijų programas užsienio kalba taikant nuotolinio mokymo tarpnacionalines ir tarpinstitucines studijas ir kitas formas plėtojant informacijos sklaidos ir rinkodaros priemones, pristatančias aukštojo mokslo

sistemą tarptautiniu lygiu rengiant kursus tarptautinėmis temomis, mokomąsias programos apie tarptautines

perspektyvas, programas su dėstytojais iš kitų šalių ir pan. Šiuo metu iš viso nėra specialistų rengimo užsienyje sistemos, o yra tik dalinės vieno ar

dviejų semestrų studijos užsienyje. Jeigu dalinės studijos užsienyje nėra vienareikšmės, tai specialistų rengimo užsienyje sistemą yra nepaprastai vertinga, trūkstama grandis aukštojo mokslo sistemoje, netgi laikytina alternatyva mokslininkų susigražinimo iniciatyvai.

Yra tiesiog būtina nacionaliniame ir universitetiniame lygmenyse sudaryti aukščiausio lygio specialistų-mokslininkų rengimo geriausiuose užsienio universitetuose sutartis ir pagal jas universitetai turėtų siųsti studijuoti rekomenduojamus geriausius žemesniųjų kursų studentus ir skirti jiems stipendijas iki pat doktorantūros studijų baigimo, atitinkamai įteisinant jų grįžimo sąlygas.

Per pastaruosius 15 metų dauguma išvykusių studijuoti į užsienį tai padarė savo iniciatyva ir savo ribotomis galimybėmis, kaip taisyklė, ne geriausiuose centruose ir be įsipareigojimų grįžti į Lietuvos universitetus.

4.3.7 VERSLO INKUBATORIŲ IR MOKSLO TECHNOLOGINIŲ PARKŲ KŪRIMAS

2005 m. lapkričio 22 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1270 patvirtintoje Nacionalinėje Lisabonos strategijoje ir šiuo metu derinamoje su Europos Komisija Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje bei veiksmų programose yra numatyta eilė tikslų ir uždavinių, kuriais siekiama didinti Lietuvos konkurencingumą globaliose rinkose. Šios strategijose ypatingas dėmesys skiriamas nacionalinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sistemos stiprinimui, siekiama padidinti ne tik viešo, bet ir ypač privataus sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus, skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, plėtoti inovacijas, didinti darbo vietų efektyvumą, sukurti ir įdiegti geresnio valstybės administravimo sistemą.

Įgyvendindama Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), 92 punkto 1 tikslo 14 priemonę, Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plano įgyvendinimo pirmojo etapo 2006–2007 metų priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1133 (Žin., 2006, Nr. 126-4789), 1.3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 „Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija“ konstatuoja, kad šalies mokslo ir studijų institucijos, savivaldybės, imlaus žinioms verslo įmonės jau yra parengusios reikšmingus mokslo ir studijų potencialo teritorinio sutelkimo projektus Vilniuje ir Kaune.

Poreikį sujungti (sutelkti) mokslo, studijų ir imlaus žinioms verslo plėtrą pabrėžia ir šalies regionų bei atskirų ūkio sektorių mokslo, verslo ir vietos savivaldos atstovai. Kad Lietuvos mokslo ir studijų sistema kuo geriau atitiktų ūkio ir inovacijų plėtros strategijas, skatintų šalyje imlios




195

žinioms pramonės ir verslo augimą, sudarytų patrauklias sąlygas tarptautinėms investicijoms, šias iniciatyvas būtina remti.

Informacinės technologijos (IT), suprantant jas plačiąja prasme, kaip apimančias ir ryšių technologijas, yra pats universaliausias ir horizontalus aukštųjų technologijų sektorius, kurio rezultatai gali būti naudojami daugybėje kitų sektorių, todėl yra labai patrauklus nurodytų siekių įgyvendinimui. IT sektoriui būdinga tai, kad jo kuriamos paslaugos ir produktai beveik visuomet yra ir prekė, ir inovacijų kūrimo, pridėtinės vertės ir efektyvumo didinimo priemonė kitose ūkio srityse. IT, kaip jokios kitos technologijų srities, indėlis į bendruomenės socialinį gyvenimą keičia bendravimo, mokymosi, kultūrinės raiškos ir politinio gyvenimo formas, didina darbo vietų efektyvumą. Per teikiamas e-valdžios paslaugas, IT produktai tiesiogiai naudojami gerinant valstybės administravimo sistemą, mažinant administracinę naštą.

Europos Komisija IT laiko vienu iš pagrindinių faktorių, įtakojančių inovacijas ir augimą. Pats sektorius Europoje auga vidutiniškai 6 proc. per metus, o jo įtaka kitų sektorių produktyvumui siekia iki 20 proc. ir nuolat didėja. Europos Komisijos priimtos ir Lisabonos strategiją papildančios i2010 programos vienas iš svarbiausių uždavinių – 80 proc. padidinti investicijas į mokslinius tyrimus šioje srityje.

Nepaisant turimo žmogiškojo potencialo (IT krypčių studijas kasmet pasirenka 2000 naujų studentų) ir kvalifikuotos darbo jėgos IT srityje (Lietuvos IT specialistai yra gerai vertinami pasaulyje), Lietuva vis dar ženkliai atsilieka nuo kitų Europos valstybių ir tuo labiau nuo IT rinkos lyderio – JAV. Viena iš priežasčių – nepakankamai valstybėje išvystyta inovacijų skatinimo sistema (tiek finansinėmis, tiek ir nefinansinėmis priemonėmis), kuri stabdo inovacijas pačiame sektoriuje ir neleidžia diegti inovatyvių IT sprendimų kituose sektoriuose. Šias problemas bandoma spręsti steigiant tokius verslo, mokslo ir studijų integracijos įrankius kaip mokslo technologijų parkai, Nacionalinės technologijų platformos (NTP), integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai), ES lėšomis finansuojant įmonių vykdomus MTEP projektus.

Informacinių technologijų sektorius palaiko šias valstybės iniciatyvas ir atkreipia dėmesį, kad siekiant tolimesnio sėkmingo šių iniciatyvų vystymo, būtina aiškiai apibrėžti prioritetines sektoriaus plėtros kryptis, mokslo ir technologijų parkus specializuoti pagal verslo poreikius ir jau susiformavusį inovacinį potencialą, atsižvelgti į perspektyvių tyrimų sritis.

Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų vizijos yra dar rengiamos. Darbo grupėse yra suderinti integruoto centro Vilniuje vizijos metmenys, pagal kurią Saulėtekio slėnis suprantamas kaip skėtinė struktūra, apjungianti specializuotus klasterius - integruotus sektoriaus mokslo, studijų ir verslo centrus.

Siekiant, kad nacionaliniai IT srities tyrimai, technologijos, inovaciniai projektai ir investicijos į juos būtų konkurencingi tarptautiniu mastu, toks specializuotas IT klasteris - integruotas mokslo, studijų ir verslo centras natūraliai formuojasi Visoriuose ir vykta šio centro integraciją su analogiškais centrais Vilniuje.

Visorių IT branduolyje šiandien dirba 700 informacinių technologijų specialistų (tame tarpe 250 tyrėjų ir doktorantų Matematikos ir informatikos institute – daugiau nei kurių kitų Visoriuose esančių aukštųjų technologijų atstovų. 20 % čia sukuriamų IT paslaugų yra eksportuojama į ES šalis bei JAV.

Jau 15 metų čia plėtojama IT srities verslo, mokslo ir studijų bendradarbiavimo tradicija, palaikomi glaudūs ryšiai su Vilniaus universitetais. Šimtai universitetų studentų atliko profesinę praktiką ir susirado darbo vietas Visorių IT branduolio įmonėse. Siekiant sustiprinti informacinių technologijų studijų, tyrimų ir inovatyvaus verslo sąveiką, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto informatikos studijų krypties studentai, persikelia į geografiškai artimas patalpas adresu Didlaukio 47. Tai yra pakankamai ženkli sankaupa: į informatikos bakalauro tris studijų programas priimama virš 400 studentų, tame tarpe į Informatikos studijų programą priimama 250 studentų, į Programų sistemų studijų programą – 125 ir į Bioinformatikos studijų programą – 30 studentų. Tas geografinis artimumas yra svarbus ne tik studentams ir įmonėms, bet ir dėstytojams. Naujas reiškinys yra tai, didelė dalis dėstytojų dirba informacinių technologijų

196

priešakinėse įmonėse ir tuo pat metu dalyvauja studijų procese. Pavyzdžiui, šiais 2006-2007 mokslo metais iš 30 Informatikos katedros darbuotojų du trečdaliai dirba IT įmonėse, disponuoja naujausiomis technologinėmis žiniomis ir IT projektų vykdymo praktika, ir perduoda šias žinias studentams. Visiškai tokia pati padėtis šiuo požiūriu yra ir Programų sistemų katedroje. Ateinančiais 2007-2008 mokslo metais dėstytojų personalas pasipildys dar dešimčia darbuotojų, derinančių darbą IT įmonėse ir studijų procese, ir sudarys apie 50 dėstytojų, kurie tuo pat metu dalyvauja gamyboje IT įmonėse ar įstaigų IT departamentuose. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto informatikos krypties magistrų studijas numatyta didžiąja dalimi perkelti tiesiog į Visorių IT branduolį. Tai irgi yra pakankamai ženklus veiksnys Lietuvos informacinių technologijų sektoriuje: į informatikos magistrantūros tris studijų programas priimama 150 studentų, įskaitant Informatikos studijų programoje 60 studentų, Programų sistemų studijų programoje 50 studentų ir Kompiuterinio modeliavimo studijų programoje – 40 studentų. Nors šiuo metu IT įmonių poreikis akademiniam sektoriui pagrindinai yra IT specialistai, tačiau pažangiausios įmonės, ypač tos, kurių veikla orientuota į inovatyvių produktų gamybą, jau dabar kelia akademiniam sektoriui tyrimų uždavinius. Šis poreikis tiktai stiprės. Tokiu būdu VU MIF dalyvavimas studijų komponentėje sudaro realų pagrindą integruoto mokslo, studijų ir verslo centro kūrimuisi Visoriuose.

1985 m. Visoriuose įkurtas Matematikos ir informatikos institutas (MII). Nuo 1988 m. Visoriuose kuriasi informacinių technologijų įmonės - VTEX, TEV, Baltic Amadeus, įsteigtos MII darbuotojų. Šiuo metu šių įmonių mokesčiai, sumokami į valstybės ir savivaldybių biudžetus daugiau negu du kartus viršija MII skiriamą valstybinį finansavimą. Toliau vystomi glaudūs MII moksliniai ryšiai su šiomis įmonėmis, įmonėms rengiami specialistai, vykdomi tiriamieji projektai. 2002 m., plėtojant IT įmonių, mokslo ir studijų organizacijų bendradarbiavimą Visoriuose, įsteigiama Viešoji įstaiga Visorių informacinių technologijų parkas – VITP, kurio naujais nariais tapo UAB „Ex Datum“, UAB „ImPro“, UAB „IRI verslo konsultacijos“, IĮ „IT sistemos“, UAB „Patikimi sprendimai“, IRT įmonių asociacija „Infobalt“, asociacija „Infobalt EPA“. VITP narių partneriai, vykdant IRT srities projektus, yra Lietuvos ir užsienio universitetai ir tyrimų institucijos bei įmonės (German Research Center for Artificial Intelligence, Jacobs University Bremen, Cambridge University, The University of Bath, Unilever, European Patent Office, Matematinės statistikos institutas (JAV), Amerikos statistikos asociacija, Springer Verlag (Vokietija), Elsevier (Olandija), Wiley (JAV)).

Toliau plėtojant IT srities integruoto mokslo, studijų ir verslo centro plėtrą Visoriuose, įmonės ketina koncentruoti Visoriuose savo veiklą, pritraukiant į šį rajoną papildomai daugiau negu 1000 IT specialistų, investuoti ir prisidėti pritraukiant investicijas į infrastruktūros kūrimą ir tarptautinio lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas. Įmonės kartu su tyrimų ir studijų organizacijomis parengs šio integruoto centro plėtros viziją ir plėtros programą. IT sektoriaus įmonės gali geriausiai išnaudoti ribotos plėtros zonas, miesto ribose - toje pačioje teritorijoje IT įmonės sukuria daugiausiai darbo vietų, o jų veikla neturi jokio poveikio aplinkai.

Vykdant tolesnę IT srities verslo ir tyrimų koncentraciją Visoriuose siekiama: Sudaryti galimybę geografiškai apibrėžtoje teritorijoje (šalia veikiančių tyrimų ir

studijų organizacijų) kartu veikti IT įmonėms, kurios turi eksporto rinkodaros patirtį, ir įmonėms, kurios turi eksporto potencialą ir gali perimti šią patirtį. Tuo būdų, sukurti lietuviško IT verslo kapitalo branduolį, kuris ateityje taptų Lietuvos IT sektoriaus eksporto prekės ženklu ir pasitarnautų pritraukiant į šalį stambių užsienio korporacijų taikomuosius tyrimus, technologijų vystymą ir eksperimentinę gamybą.

Sudaryti galimybę geografiškai apibrėžtoje teritorijoje įsikurti kritinei masei skirtingų IT krypčių įmonių, kurti socialinę ir plėtoti tyrimų infrastruktūrą, kuri skatins keitimąsi technologinėmis ir verslo idėjomis, naujų rinkos nišų vystymą, savalaikį paslaugų ir produktų šioms nišoms kūrimą ir naujų įmonių steigimąsi.

Sudaryti sąlygas geografiškai apibrėžtoje teritorijoje įgyvendinti pilną ir greitą paslaugų ir produktų įvedimo į rinką ciklą: nuo idėjos iki bandomosios partijos ir gaminio

197

bandomojo naudojimo (diegiant Living Lab veiklos modelį). Tuo siekiama Lietuvos IT verslui suteikti konkurencinį pranašumą globalioje inovacijoms imlioje rinkoje.

Sudaryti galimybę geografiškai apibrėžtoje teritorijoje kartu veikti kritinei masei skirtingų IRT krypčių įmonių, kurios, eksporto rinkose dirbdamos didelės konkurencijos sąlygomis, padės Lietuvos mokslo ir tyrimų įstaigoms formuoti (i) perspektyvias tyrimų užduotis, kurių vykdymą verslo subjektai sutiktų kofinansuoti, (ii) reikiamų studijų programas ir modelius, užtikrinant savalaikį reikiamos specializacijos naujų darbuotojų rengimą ir šių darbuotojų gebėjimą dirbti globalios konkurencijos sąlygomis. Tuo bus didinamas lietuviško verslo subjektų, Lietuvos tyrimo ir studijų institucijų, IRT srities darbuotojų, tyrėjų ir, tuo pačiu, lietuviško IRT prekės vardo konkurencingumas.

Sukurti sąlygas geografiškai apibrėžtoje teritorijoje IRT įmonėms, tyrimų ir studijų institucijoms vystyti veiklą, kuri susijusi su IRT taikymu kitose ūkio ir gyvenimo srityse (lazerių pramonėje, biotechnologijose, transporte, leidyboje, medicinoje, švietime, etc.)

Siekiant šių tikslų, nustatomos veikimo gairės: Plėtojant IT srities verslo ir tyrimų koncentraciją Visoriuose ir skatinant Lietuvos IT

sektoriaus konkurencingumo globalioje rinkoje, bendradarbiauti su visomis NTP ir prisidėti prie Nacionalinės kompleksinės programos kūrimo

Sukurti tokį veiklos modelį, kuris leistų efektyviai, papildant vienas kitą, bendradarbiauti su besisteigiančiais analogiškais integruotais centrais Vilniuje ir Lietuvoje.

Nustatyti konkrečias rinkos nišas, konkrečius didelės pridėtinės vertės produktus ir paslaugas kurių kūrime kartu dalyvaus verslo, tyrimų ir studijų subjektai; numatyti konkrečius reikiamų specializacijų naujų darbuotojų kiekius ir reikiamus būdus ir įrangą jiems parengti; nustatyti reikiamas esamų darbuotojų papildomo mokymo programas; inicijuoti grupės susijusių projektų rengimą ir įgyvendinimą, prisidėti prie jų finansavimo ir pritraukti viešojo finansavimo šaltinius (ES SF, 7-oji Bendroji programa, Nacionalinis finansavimas).

4.4 INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS PLĖTROS PRIEMONIŲ

ĮGYVENDINIMUI REIKALINGŲ LĖŠŲ POREIKIS IR JO PAGRINDIMAS

Remiamasi nacionalinės programinės įrangos ir paslaugų technologijų platformos analizuota dabartine Lietuvos programinės įrangos ir paslaugų sektoriaus padėtimi. Dėmesys yra sutelktas į programinės įrangos paslaugas, tačiau NSSTP (liet. – NPPTP) strategija nagrinėja programinės įrangos paslaugas bendros infrastruktūros kontekste, įskaitant jungtines organizavimo, valdymo, teisines, standartizavimo ir kitas paslaugas nuo semantinio iki techninio ir naudojimo lygio. Duomenys iš statistikos dokumentų apibūdina Lietuvos situaciją programinės įrangos ir paslaugų sektoriuje kaip lėtą, tačiau turintį potencialą sparčiai didėti augimą. Tačiau siekiant užtikrinti šį augimą, turi būti sutelktos bendros verslo, mokslo, mokslinių tyrimų, vyriausybės ir išorinės aplinkos pajėgos.

Remiantis apibendrintu Lietuvos statistikos departamento duomenų įvertinimu [Informacinės technologijos Lietuvoje 2006], per 2005 m. Lietuvos programinės įrangos paslaugų sektoriuje veikė 7000 darbo vietų, o iš viso IT versle programinės įrangos paslaugų darbuotojų kiekis siekia 10000 darbo vietų; metinės programinės įrangos ir paslaugų produkcija sudarė 610 milijonų litų.

Lietuvoje žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičius yra labai didelis, palyginus su labiau išsivysčiusiomis ES šalimis. Lietuvos programinės įrangos paslaugų sektoriaus mokslinis ir mokymo personalas sudaro ~ 600 mokslininkų, turinčių daktaro laipsnį arba studijuojančių doktorantūroje, ~ 800 magistrantūros studentų, kai tuo tarpu per metus į informacines ir

198

kompiuterių technologijas įstoja 2000 studentų. Taigi programinės įrangos ir paslaugų srityje darbo jėgai yra pakankamai erdvės augti. Tačiau baigusieji studijas dažnai išvažiuoja iš šalies, kadangi užsienyje jie gali tikėtis greitesnės ir didesnės sėkmės. Pramonėje jau yra pastebimas programinės įrangos specialistų ir mokslininkų universitetuose trūkumas. Greitai tai gali sukelti žalingų pasekmių, kadangi programinės įrangos kūrėjų ir verslo analitikų poreikis nuolat auga.

Lietuvoje verslo investicijos į mokslinius tyrimus šiuo metu sudaro tik 0,16 proc. BVP (šis skaičius yra mažesnis IT sektoriuje); viešasis sektorius investuoja 0,6 proc. BVP. Remiantis Lietuvos nacionaline reformos programa, 2010 m. išlaidos moksliniams tyrimams sieks 2 proc. BVP (1 proc. viešajame ir 1 proc. verslo sektoriuje), 2013 m. – 3 proc. BVP (1 proc. – viešajame ir 2 proc. – verslo sektoriuje). Norint pasiekti atitinkamą lygį informacinių technologijų sektoriuje, turi būti imtasi tinkamų priemonių.

Tikslai, kurių turi būti siekiama programinės įrangos sektoriuje: 10 proc. darbo vietų skaičiaus augimas (2013 m. turi būti 20000 darbo vietų) 15 proc. metinių pajamų augimas (2013 m. metinės pajamos iš programinės įrangos

ir paslaugų turi sudaryti 1600 milijonus litų). Norint pasiekti anksčiau minėtą produktyvumo ir pajamų lygį 2007 – 2013 m. laikotarpiu,

turi būti investuota 240 milijonų litų (apie 34 milijonai litų kiekvienais metais). Investicijos turi būti skirtos aukštos kvalifikacijos specialistams mokyti, technologijoms įsigyti ir mokyti dirbti su jomis, moksliniams tyrimams ir pažangiems produktams kurti, rinkodarai ir kt.

Lietuvos verslo sektorius gali investuoti apie 30-40 proc. šio reikiamo kiekio. 2013 m. šios verslo investicijos ir viešosios investicijos padės pasiekti Lietuvos nacionalinės reformos programos nustatytų tikslų, remiantis Lisabonos strategija – 3 proc. BVP skirti mokslo tiriamajai veiklai.

ES struktūrinių fondų parama Lietuvai pagal prioritetines sritis – mokslo tiriamąją veiklą, naujoves ir verslą – sudarys 3800 milijonų litų 2007 – 2013 m. laikotarpiu.

Jeigu reikalingos investicijos 2007 – 2013 m. laikotarpiu (240 milijonai litų) bus skirtos iš Europos struktūrinių fondų, siekiant užtikrinti „papildymo principą“, investicijos iš nacionalinių šaltinių 2007 – 2013 m. laikotarpiu turės siekti apie 90 milijonus litų. Remiantis Lisabonos strategija, informacinių technologijų įmonių investicijos į MTEP veiklą sudarys 120 milijonų litų (40 milijonai litų 2013 m.).

IT sektorius gali gauti 60-75 milijonus litų iš Septintosios pagrindų programos. Remiantis Lietuvos 2007 – 2013 m. laikotarpio programa dėl ES struktūrinių fondų

naudojimo strategijos, IT sektorius, per informacinės visuomenės prioritetą, įsisavins 800 milijonus litų programinės įrangos ir paslaugų plėtrai ir įdiegimui.

Minėtas fondas yra skirtas tokiems tikslams: viešųjų paslaugų ir infrastruktūros plėtra gyventojams, vyriausybei, verslo

subjektams aukštos kokybės programinės įrangos priemonių ir produktų plėtra, siekiant didinti

įmonių kompetenciją ir eksportuojamos produkcijos kiekį infrastruktūros, kuri skatintų verslo ir mokslo integraciją, plėtra infrastruktūros, kuri padeda mokslinių tyrimų ir mokslo institucijoms, siekiančioms

pritaikyti savo tyrimus ir specialistų rengimą prie verslo poreikių, plėtra įmonių ir mokslininkų integracija į Europos erdvę, skatinant juos dalyvauti

bendruose projektuose. Dalis anksčiau minėtų 800 milijonų yra naudojami informacinių technologijų sektoriaus

NTP biudžetui didinti, kadangi jie tiesiogiai susiję su NTP strategija. Paskutinis punktas gali sustiprinti ir padidinti finansavimą iš šių 60-75 milijonų litų per Septintąją pagrindų programą.

Galimų finansavimo šaltinių analizė Apibendrintas galimų NSSTP finansavimo šaltinių sąrašas pateikiamas lentelėje.

199

Galimi programinės įrangos ir paslaugų subsektoriaus finansavimo šaltiniai

Finansavimo šaltinis Lėšos (mln. Lt)

ES struktūrinių fondų parama Lietuvai pagal prioritetą “MTTP, inovacijos ir verslas” per 2007-2013 metus

3800*

Nacionalinės lėšos 90 Europos Septintosios bendrosios programos lėšos ~60-75 Privačios lėšos ~120 ES struktūrinių fondų parama IT sektoriui pagal prioritetą “Informacinė visuomenė” .

800

Eureka programa ** * – visa Lietuvos Nacionalinių platformų suma ** – lėšų iš Eureka programos kiekis nėra įvertintas kadangi šiuo metu Eureka teikiamos galimybės nėra pakankamai išnaudojamos.

Telekomunikacijų subsektorius. Investicijos 2007 - 2013 – 2020 m laikotarpiui vertintinos trimis aspektais. Investicijas vertinsime atsižvelgiant į darbo vietų skaičių, programinės įrangos, reikalingos paslaugų kūrimui, įsigijimo lėšos ir investicijos į tinklo infrastruktūrą.

Šiuo metu investicijos į tinklo infrastruktūrą sudaro 300 mln. lt kasmet. Išlaikant tą patį kasmetinį investicijų kiekį iki 2013 m ir iki 2020 m. iki 2013 metų šios investicijos sudarys 2100 mln.lt, o iki 2020 metų – 4200 mln. lt.

Tikimasi, kad mobiliojo ir bevielio ryšio infrastruktūrai užtikrinti liks tas pats dirbančiųjų skaičius t.y. apie 4500. Turėtų augti paslaugas kuriančių ir aptarnaujančių žmonių skaičius. Ši rinka turi atitekti smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms. Dabartiniu metu paslaugų kūrimo srityje dirba labai mažai darbuotojų (200 darbuotojų).

Kartu su būtinu darbuotojų skaičiaus augimu turi augti ir investicijos, reikalingos paslaugų kūrimui. Dabartiniu metu ICT sektoriuje mėnesinis darbo užmokestis šiuo metu sudaro apie 8000 Lt. Ateityje darbo užmokestis turėtų augti po 5 proc. kasmet. Iki 2013 metų darbo užmokesčiui už paslaugų kūrimą tikslinga skirti 125 mln. Lt , o iki 2020 metų – 492 mln. Lt.

Paslaugos kuriamos naudojant specializuotą programinę įrangą. Dabartinės investicijos į specializuotą programinę įrangą, skirtą paslaugų kūrimui, sudaro 15 mln. lt. Ateityje programinės įrangos, skirtos paslaugų kūrimui, apimtis augs po 30 proc. kasmet. Iki 2013 metų investicijos į programinę įrangą, skirtą paslaugų kūrimui turėtų sudaryti 72,4 mln. lt., o iki 2020 metais – 454 mln. Lt. Iki 2013 metų šios investicijos sudarys 197 mln., o iki 2020 metų – 947 mln.

Sektoriaus investicijų, įskaitant investicijas į tinklo plėtrą ir mobiliųjų ir bevielių komunikacijų sektoriaus paslaugų kūrimą, iki 2013 m. turi būti 2300 mln.lt., o iki 2020 m.–5150 mln.lt.

Apie 90 proc. visų investicijų bus skirta tinklo infrastruktūrai vystyti. Tačiau šis procentas keisis. Jei 2007 metais investicijos į tinklo infrastruktūrą sudarys 88,5%, tai 2013 m. sudarys 91, 42%, o 2020 m. - 81,61%.

IT sektorius yra pajėgus įsisavinti iš 7-osios programos 70 mln. Lt. Arba po 10 mln. Lt kasmet. Šios lėšos turėtų būti skirtos darbo užmokesčiui ir programinės įrangos, skirtos paslaugų kūrimui įsigijimui. Verslo sektorius iki šiol finansavo infrastruktūros vystymą. Tokiu būdu iš SF iki 2013 m. investicijos turėtų sudaryti 197 mln.- 70 mln.=127 mln. t.y. vidutiniškai 18 mln. Lt kasmet:

Potencialūs finansavimo šaltiniai Eil. Nr. Šaltinis

Apimtis mln. Lt

1. Struktūrinių fondų lėšos, skirtos tyrimams, inovacijoms ir verslui plėtoti 3800* 2. Nacionalinio biudžeto lėšos 90 3. Europos septintosios programos lėšos 70 4. Privataus sektoriaus investicijos 2100 5. Struktūrinių fondų lėšos, skirtos informacinių technolofgijų plėtrai 127

200

5 IŠVADOS

Remiantis informacinių technologijų sektoriaus keturių nacionalinių technologijų platformų:

Nacionalinė programinės įrangos ir paslaugų technologijų platforma Mobilių ir belaidžių komunikacijų nacionalinė technologijų platforma Įterptinių sistemų nacionalinė technologijų platforma Visuomenės informavimo, komunikacijų ir elektroninių technologijų platforma

parengtais subsektorių dokumentais – galimybių studijomis, strateginės plėtros vizijomis bei strateginių tyrimų planais, NTP partnerių suteiktais duomenimis, apibendrintais statistiniais informacinių technologijų sektoriaus duomenimis ir ypač akademinio sektoriaus institucijų duomenimis, atlikta informacinių technologijų sektoriaus studijų, mokslinių tyrimų ir verslo esamos ir siekiamos būklės nacionaliniu mastu analizė, surinkti ir susisteminti IT sektoriaus duomenys bei parengti pasiūlymai kompleksinei programai.

Informacinės technologijos yra suprantamos plačiai, remiantis LR statistikos departamento klasifikacija, ir apima informacijos ir ryšių technologijas. Antra vertus, statistikos departamento taikoma informacinių technologijų samprata yra per plati ir apima šakas, kurios tradiciškai nėra laikomos priskiriamos informacinių technologijų sektoriui.

Atliktas informacinių technologijų sektoriaus tyrimas parodė, kad sektorius yra pasirengęs naujoviškos, veiklos procesų valdymu ir paslaugų architektūra grindžiamos programinės įrangos plėtrai, kuri užtikrintų greitesnį programinių paslaugų dalies bendrajame vidaus produkte augimą.

Apie šį pasirengimą liudija tai, kad nors esama informacinių technologijų dalis bendrajame vidaus produkte yra žema, tačiau informacinių technologijų pajamų augimo tempai yra dideli, viršija ES tempus. Vykdoma ir artimiausiems metams suplanuota daug projektų, kuriuos galima laikyti reikšmingu pradiniu žingsniu prieš tolesnę sektoriaus plėtrą.

Statistinių duomenų analizė parodė, kad Lietuva yra pakankamai apsirūpinusi technine ir telekomunikacijų įranga, interneto ir kompiuterinės įrangos vartotojų skaičius nuolat auga. Didėja internete teikiamų programinių paslaugų kiekis ir kokybė, jau yra teikiamos pilnai interaktyvios (ketvirto lygio) e.valdžios ir e-verslo paslaugos.

Sektorius turi pakankamą ir net perspektyvoje perteklinį žmogiškųjų išteklių potencialą, kadangi programinės įrangos sektoriuje dirbančiųjų skaičius didėja lėčiau, negu galėtų pagal rengiamų IT specialistų skaičių.

Įmonių apklausa parodė, kad sektoriaus specialistai sprendžia tas pačias problemas, kaip ir labiausiai išsivysčiusių valstybių specialistai. Jų pasiūlyta tyrimų tematika dengiasi su Europos technologinių platformų strategine tematika ir galėtų įnešti indėlį į Lietuvos ir ES Lisabonos strategijos įgyvendinimą.

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos verslui ir kiekvienam piliečiui šiandien yra aktuali informacinių technologijų paslaugų plėtra, jos apimtis ir turinys yra nustatyti, ir ją galima įgyvendinti su turimais žmogiškaisiais ištekliais, tikslingai siekiant finansavimo iš potencialių šaltinių.

Tuo pat metu, rengiant studiją, iškilo ir išsigrynino visa eilė problemų, kurios turėtų būti bent dalinai išspręstos informacinių technologijų sektoriaus kompleksinės programos rengimo metu:

Informacinės technologijos, kaip bet kuris kita sektorius, yra vertikali struktūra. Tuo tarpu informacinių technologijų poveikis kitiems sektoriams, tradiciškai įvardinamas informacinės visuomenės vardu, yra horizontali struktūra. Reikalinga informacinių technologijų vieninga samprata, apimanti vertikalią ir horizontalią dimensijas, įskaitant ir valdymo aspektus, kurie dabar yra visiškai neadekvatūs

201

Reikalinga informacinių technologijų sektoriaus konkretesnė samprata, įskaitant jo horizontalumo aspektus, suteikianti bazę IT sektorius apskaitai ir sprendimų priėmimui

Remiantis duomenimis reikalinga nustatyti IT sektoriaus darbo vietų skaičių, produkcijos apimtis ir kitus pagrindinius rodiklius, įgalinančius adekvačiai vertinti sektoriaus reikšmingumą ir palyginamumą su kitais sektoriais. Šiuo metu turimi ir naudojami statistiniai duomenys nesuteikia galimybės adekvačiai vertinti IT sektorių

IT sektoriaus poreikių formulavimas aukštojo informatikos ir informatikos inžinerijos studijų aukštojo mokslo sistemai

IT sektoriaus reikšmingumo kitiems verslo sektoriams ir viešėjam sektoriui įvertinimas.

Pagal šiuo metu pateikiamus statistinius duomenis gali būti daromos išvados, kad IT sektorius yra menkas, nereikšmingas, nedarantis didesnės įtakos Lietuvai ir nėra strateginės reikšmės objektas. Tačiau tiek patys pateikiami duomenys, tiek jų interpretacija neatitinka patirties, praktinių pastebėjimų ir bendro suvokimo. Paties IT sektoriaus pirmaeilės svarbos uždavinys yra adekvačiai suvokti pačiam save ir objektyviai pateikti kitiems.

202

6 SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

AIKOS - atvira informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema.

BPD - Bendrasis programavimo dokumentas.

BVP - bendrasis vidaus produktas.

EAME - Europos akademinė mokslo erdvė.

ES - Europos Sąjunga.

IRT - informacijos ir ryšių technologijos.

ĮS - įterptinės sistemos.

IT - informacinės technologijos.

ITT - informacinės technologijos ir telekomunikacijos.

IVPK - Informacinės visuomenės plėtros komitetas.

KĮ - kompiuterinė įranga.

KTU - Kauno technologijos universitetas.

KU - Klaipėdos universitetas.

LRVK - Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.

MII - Matematikos ir informatikos institutas.

MTEP - moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

MTTP - moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra.

NTP - nacionalinė technologijų platforma.

PĮ - programinė įranga.

SKVC - Studijų kokybės vertinimo centras.

STP - strateginis tyrimų planas.

ŠU - Šiaulių universitetas.

VDU - Vytauto Didžiojo universitetas

VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

VPU - Vilniaus pedagoginis universitetas

VU - Vilniaus universitetas.

203

LITERATŪROS SĄRAŠAS

[ATPP, 2006] Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 metų

programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1048 (Žin., 2006, Nr. 114-4356).

[Aukštojo mokslo tarptautiškumo, 2007] Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo pasaulinė praktika ir jos taikymo Lietuvoje gairės. ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Monografija, ISBN 978-9955-9874-5-1, 2007.

[DnB NORD, 2006] DnB NORD bankas, Lietuvos ekonomikos perspektyvos 2006, ISSN 1822-4806

[EKK, 2005] Europos Komisijos komunikatas – „Europos intelektinių gebėjimų sutelkimas: sudaryti universitetams sąlygas visapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos įgyvendinimo“ (Briuselis, 20.4.2005 KOM (2005) 152 galutinis).

[EKK, 2006] Europos Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui – „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“ (Briuselis, 10.5.2006, KOM(2006) 208 galutinis).

[Ekonomikos augimo veiksmų programa, 2006] 2007-2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos projektas (http://www.esparama.lt/ES_Parama/strukturines_paramos_2007_1013m._medis/veiksmu_programos/veiksmu_programu_projektai/files/OP-EG1.doc).

[Finansinių paskatų mokslinius tyrimus‘ 2006] Finansinių paskatų mokslinius tyrimus ir technologijų plėtojimą bei inovacinę veiklą vykdantiems ūkio subjektams sistemos tobulinimo galimybių studijos ataskaita, VšĮ „Europos technologinių ir pramoninių klasterių nacionalinis biuras“, 2006.

[Galimybių studija. Įterptinių sistemų‘ 2006] Galimybių studija. Įterptinių sistemų pramonė ir moksliniai tyrimai: poreikis ir perspektyvos. Nacionalinė įterptinių sistemų technologijų platforma, UAB „Europarama“, 2006.

[Informacinės technologijos Lietuvoje 2006] Informacinės technologijos Lietuvoje 2006. Statistikos departamentas, ISSN 1822-2935, Vilnius 2006

[Informacinių technologijų sektoriaus‘, 2004] Informacinių technologijų sektoriaus studija, Profesinio mokymo metodikos centras, 2004.

[Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų‘ 2007] Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija, patvirtinta LR Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321

[IVPK, 2003] IVPK, Lietuvos informacinių technologijų ir mokslo tyrimų sektorių apžvalga, 2001-2003

204

[IVPK, 2004] IVPK, Viešųjų paslaugų teikimo esamos būklės analizė ir modelio aprašymas, 2004.

[IVPK, 2006] IVPK, Projektų, pateiktų Lietuvos 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 3.3 priemonės „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“ konkursams, su kurių pareiškėjais pasirašytos sutartys, sąrašas, http://www.ivpk.lt/fondai/sarasai/projektai_sarasas.html

[Juodka, 2006] Vilniaus universiteto veikla 2006 metais. Vilniaus universiteto rektoriaus akademiko Benedikto Juodkos ataskaita, 2006.

[Juozapavičius, 2006] Juozapavičius A., Lapienis S. , Tamulienė J. Paskirstytieji ir lygiagretūs skaičiavimai jau Lietuvoje. Elektronika.lt, 2006.

[Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos] Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektas (http://www.esparama.lt/ES_Parama/strukturines_paramos_2007_1013m._medis/veiksmu_programos/veiksmu_programu_projektai/files/NSRF-LT2.doc).

[LRV 2006-2008 m. programos nuostatos] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 (Žin., 2006, Nr. 80-3143).

[LRV, 2003] Lietuvos Respublikos Vyriausybė. AUKŠTŲJŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS PROGRAMA, Vilnius, 2003.

[LRV, 2006] Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 335 (Žin., 2006, Nr. 39-1394).

[LRV, 2006] LRV, Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2006–2008 metų programa, 2006.

[LRVK 2007] Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė. Studijų universitetuose organizavimas ir lėšų, skirtų studijoms ir mokslui bei investicijoms, panaudojimas. Valstybinio audito ataskaita 2007 m. gegužės 15 d. Nr. VA-50-4P, Vilnius

[MBK NTP, 2007a] Mobiliųjų ir belaidžių technologijų nacionalinė technologinė platforma (MBK NTP). Galimybių studija, Lietuva, 2007

[MBK NTP, 2007b] Mobiliųjų ir belaidžių technologijų nacionalinė technologinė platforma (MBK NTP). Plėtros strateginė vizija, Lietuva, 2007

[MBK NTP, 2007c] Mobiliųjų ir belaidžių technologijų nacionalinė technologinė platforma (MBK NTP). Tyrimų strategijos planas, Lietuva, 2007

http://www.ivpk.lt/fondai/sarasai/projektai_sarasas.html�

http://www.ivpk.lt/fondai/sarasai/projektai_sarasas.html�

205

[Nacionalinė Lisabonos strategijos, 2005] Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019).

[NESSI, 2006] NESSI Strategic Research Agenda, Vol.3, 26 July 2006

[NSTTP, 2006] Nacionalinė programinės įrangos ir paslaugų technologijų platforma. Strateginė tyrimų darbotvarkė, Lietuva, 2006

[NTP „Visuomenės informavimo‘, 2007a] NTP „Visuomenės informavimo komunikacijų ir elektroninių technologijų platforma“, Galimybių studija, Versija 2007 02 12, VšĮ „Socialinės ir ekonominės plėtros centras“, Kaunas, 2007

[NTP „Visuomenės informavimo‘, 2007b] NTP „Visuomenės informavimo komunikacijų ir elektroninių technologijų platforma“, Vizija-Strategija, Versija 2007 02 26, VšĮ „Socialinės ir ekonominės plėtros centras“, Kaunas, 2007

[PrimeInvestment, 2006a] Prime Investment, Baltic ICT Market News, October, 2006, www.primeinvestment.lt

[PrimeInvestment, 2006b] Prime Investment, Baltic ICT Market News, May, 2006, www.primeinvestment.lt

[Prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų, 2002] Prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptys, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1182 (Žin., 2002, Nr. 74-3180).

[Profesinio mokymo metodikos centras, 2004] Profesinio mokymo metodikos centras, Informacinių technologijų sektoriaus studija, 2004.

[Sanglaudos skatinimo veiksmų 2007-2013] 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos projektas (http://www.esparama.lt/ES_Parama/strukturines_paramos_2007_1013m._medis/veiksmu_programos/veiksmu_programu_projektai/files/OP-PC1.doc).

[SMM 2002] Informatikos ir informacinių technologijų specialistų rengimo 2002 – 2004 metų programa, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija, Mokslo ir studijų departamentas, Vilnius, 2002.

[SMM AIKOS, 2006] Atvira informavimo konsultavimo orientavimo sistema AIKOS , Statistika – Aukštojo mokslo universitetinių studijų mokymo posritis - Informatika http://www.aikos.smm.lt/aikos/webdriver.exe?kalba=lt&sarasas=AA&sritys=0&posrit=481&sarNr=NE&MIval=/ProgSarJ.html

[SMM, 2004] Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005-2007 metų strategija. Vilnius: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2004.



http://www.aikos.smm.lt/aikos/webdriver.exe?kalba=lt&sarasas=AA&sritys=0&posrit=481&sarNr=NE&MIval=/ProgSarJ.html�



206

[Statistikos Departamentas, 2006] Statistikos departamento prie Lietuvos Vyriausybės 206-2008 m. sutrumpintas strateginis veiklos planas

[Statistikos departamentas, 2006] Statistikos departamentas, INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS LIETUVOJE 2006, Vilnius 2006. ISSN 1822-2935.

[Statistikos departamentas, 2006a] Statistikos departamentas, Lietuvos ekonominė ir socialinė raida 2006/9, Vilnius 2006, ISSN 1392–2874.

[Statistikos Departamentas, 2006b] Statistikos departamento prie Lietuvos Vyriausybės 206-2008 m. sutrumpintas strateginis veiklos planas

[Statistikos departamentas] Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, http://www.std.lt/

[Susisiekimo ministerija, 2005] LR Susisiekimo ministerija, Lietuvos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros 2005–2010 metų plėtros strategija, 2005 m. lapkričio 16 d.

[The World Bank, 2004] The World Bank Lithuania investment climate assessment. Draft Report, ECSPF, December 2004.

[Ūkio ministerija, 2006] Statistikos departamentas, Ūkio ministerija, Lietuvos ekonomikos apžvalga, 2006/I, Vilnius, 2006, ISSN1392-315X

[Universitetų pajėgumas, 2006] Universitetų pajėgumas vykdyti magistrantūros studijas. KTU, VU, VGTU, VDU, Kaunas, 2006

[Viešosios politikos ir vadybos institutas, 2006] Viešosios politikos ir vadybos institutas, Magistrantūros ir Lietuvos ūkio poreikių atitikimas, Vilnius, 2006.

[Vilkelis, 2006] Vilkelis G., IVPK, darbo grupės vadovas. Atvirieji standartai bei atvirojo kodo programinės įrangos plėtra ir galimybės savivaldybėms (Pristatymas), 2006.

[Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų 2007-2013] 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos projektas (http://www.esparama.lt/ES_Parama/strukturines_paramos_2007_1013m._medis/veiksmu_programos/veiksmu_programu_projektai/files/OP-HRD2.doc).

http://www.std.lt/lt/pages/view/?id=1209�

Documents

ų technologijų sektoriaus kompleksinės programos ......2.1.6 Studij ų programos turinio atitiktis studijų proceso poreikiams..... 50 2.1.7 Specialist ... 2.2.2 Mokslinink ų ir