Makro ir monetarinė politika

Makroekonomika ir monetarinė politika

I • Makroekonomikos ir monetarinės politikos pagrindai, apibrėžimai

II • Kaip ir kodėl jie susiję su finansų rinkomis

III • Įtaka akcijų rinkoms

IV • Įtaka obligacijų rinkoms

V • Įtaka valiutų rinkoms

VI • Išvestiniai instrumentai

VII • Pinigų srautų judėjimas tarp turto klasių

I

• Makroekonomikos pagrindai

• Monetarinės politikos pagrindai

• Pagrindiniai apibrėžimai

Makroekonomikos pagrindai (I)

Ekonomikos šaka, nagrinėjanti pasirinkimus valstybių ir pasaulio lygmenyje.

Ekonomika yra mokslas apie pasirinkimus.

Kaip didinti realų uždarbį ? Kaip skatinti BVP ? Kaip kurti augimą ? Kaip didinti socialinę

gerovę ? Kaip paskirstyti baigtinius resursus ?

Makroekonomikos ir monetarinės politikos pagrindai, apibrėžimai

Makroekonomikos pagrindai (II)

• Svarbiausi yra lūkesčiai !

• Jei žmonės tikės, kad bus infliacija – ji ir bus.

• Viską visur lemia pasiūla ir paklausa, nesvarbu ar reali, ar dirbtinė.

• Bet dirbtinai galima sudaryti tik trumpalaikius efektus, o realūs ilgalaikiai kyla iš lūkesčių ir

tikėjimo ateitimi.

• Kaip kyla burbulai ir panikos ? Iš tikėjimo, kad viskas bus labai gerai/labai blogai.

Makroekonomikos esmė, sukurti teisingus ekonominius lūkesčius ir skatinti jų tvarumą.


Makroekonomikos pagrindai (III)

• Makroekonomika nėra statinė - ji pastoviai keičiasi ir vystosi

• Nedarbas nebėra tiesiog nedarbas – freelanceriai

• Darbo užmokestis nėra tik atlyginimas

• Kredito rinka nėra kontroliuojama tik bankų

• Finansų rinkos ir finansinis turtas turi vis stipresnes sąsajas su vartojimu ir išlaidomis

• Socialinė atskirtis tampa vis didesne problema – ignoruojamas finansinis turtas !

• Demografiniai pokyčiai keičia ir makroekonomikos suvokimą


Problemos dėl statiškumo


0

50

100

150

200

250

2009-01-01 2011-01-01 2013-01-01 2015-01-01

Vidutinis valandinis užmokestis SPY

Monetarinės politikos pagrindai (I)


Monetarinė politika yra centrinio banko siekis, valdant pinigų kainą bei kiekį rinkoje, įtakoti

realius ekonomikos faktorius ir ekonomikos dalyvių lūkesčius.

Keičiama palūkanų norma reiškia besikeičiančią pinigų kainą- kuo palūkanų norma didesnė,

tuo pinigai kainuoja brangiau, tuo sunkiau visi juos skolina. Ir vice versa.

Keičiamas pinigų kiekis taip pat turi keisti pinigų kainą- kuo pinigų daugiau, tuo visi juos

vertina mažiau, tuo lengviau juos skolina. Ir vice versa.

Monetarinės politikos pagrindai (II)


• Svarbiausi yra lūkesčiai !

• Jei žmonės tikės, kad laisvų ir pigių pinigų bus daug, jie juos lengvai skolins.

• Jei žmonės patikės, kad skolintis ir skolas grąžinti gali būti sunkiau, skolintis ir skolinti jie

norės mažiau (2008 metų credit markets contraction).

• Viską lemia pasiūla ir paklausa, tačiau dirbtinę paklausą sukurti kartais labai sunku, net ir

prie neribotos pasiūlos.

• Tačiau realiai ekonomikai monetarinės politikos efektai yra labai abejotini ir didžiausia įtaka

jaučiama finansų rinkose trumpuoju/vidutiniu periodu.

Monetarinės politikos esmė, sukurti teisingus kredito rinkų lūkesčius ir skatinti jų

tvarumą.

Monetarinės politikos pagrindai (III)


• Monetarinė politika, veikdama pinigų rinką, siekia paveikti realius faktorius

• Nedarbas, kainų lygis, produktyvumas

• Viengubas mandatas – kainų lygis (ECB)

• Dvigubas mandatas – kainų lygis ir nedarbas (FED)

• Bet dabartinė pinigų politika yra reaktyvi ir realiai neveiksni

• Paveikia tik finansų rinkas – pvz QE, palūkanų normos etc etc

• Reikalinga makroprudencinė politika, kuri apimtų viską žymiai plačiau, ne tik pinigų kainos

kontrolę

Makro ir monetarinė politika (I)


Šaltinis: http://www.brookings.edu/blogs/ben-bernanke/posts/2015/04/28-taylor-rule-monetary-policy

0.00

1.00

2.00

3.00

4.00

5.00

6.00

7.00

1995-01-01 1998-01-01 2001-01-01 2004-01-01 2007-01-01 2010-01-01 2013-01-01

-500.00

0.00

500.00

1000.00

1500.00

2000.00

0.00

10000.00

20000.00

30000.00

40000.00

50000.00

60000.00

70000.00

1995-01-01 1998-01-01 2001-01-01 2004-01-01 2007-01-01 2010-01-01 2013-01-01

Makro ir monetarinė politika (II)

Apibrėžimai (I)


• Paklausa/pasiūla – bendrai rinkoje išreikštas noras kažką pirkti/parduoti

• Palūkanų norma – pinigų kaina

• Infliacija – tam tikro prekių krepšelio praeities kainų pokytis

• Nedarbas – kiek žmonių regione nori, bet negali dirbti

• BVP – skaičius apie nieką

• Importai/eksportai – valiuta išreikšta suma prekių ir paslaugų, kurios atvyko/išvyko iš šalies per tam

tikrą periodą

• Pinigų bazė – rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekis (pinigai ir indėliai)

• Racionalūs lūkesčiai – realybe paremtas tikėjimas tam tikru ateities scenarijumi

• Reali ekonomika – ekonomika ir ekonomikos faktoriai, atmetus finansų rinkas

• Kreditų rinka – skolinimosi rinkų visuma ir sąlygos jose

• Finansų rinkos – wonderland’as aka Narnija

• Forward guidance – CB aiškinimas, ko jie tikisi ir ką planuoja ateityje

• Kiekybinis lengvinimas – buhalterinės centrinio banko operacijos

Apibrėžimai (II) Kada kas svarbu investuojant ?


• Paklausa/pasiūla – bendrai rinkoje išreikštas noras kažką pirkti/parduoti (visada)

• Palūkanų norma – pinigų kaina (trumpuoju periodu)

• Infliacija – tam tikro prekių krepšelio praeities kainų pokytis (prieš CB susitikimą)

• Nedarbas – kiek žmonių regione nori, bet negali dirbti (visada)

• BVP – skaičius apie nieką (kartais prieš svarbų CB susitikimą)

• Importai/eksportai – valiuta išreikšta suma prekių ir paslaugų, kurios atvyko/išvyko iš šalies per tam

tikrą periodą (siekiant įvertinti CB veiksmus, geriau kiekiu, ne valiuta)

• Pinigų bazė – rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekis (pinigai ir indėliai) (kartais)

• Racionalūs lūkesčiai – realybe paremtas tikėjimas tam tikru ateities scenarijumi (visada)

• Kreditų rinka – skolinimosi rinkų visuma ir sąlygos jose (visada)

• Reali ekonomika – ekonomika ir ekonomikos faktoriai, atmetus finansų rinkas (visada)

• Finansų rinkos – wonderland’as aka Narnija (labai retai, per esminius sukrėtimus)

• Forward guidance – CB aiškinimas, ko jie tikisi ir ką planuoja ateityje (visada)

• Kiekybinis lengvinimas – buhalterinės centrinio banko operacijos (visada)

Kontekstas visuomet svarbu

Svarbiausia yra kontekstas – jei ECB arba FED sako, kad svarbu yra BVP, tuomet BVP yra

svarbu; jei svarbu infliacija, tuomet svarbu infliacija; etc etc.

Svarbu rinkos sentimentas – jei rinka laukia tam tikrų duomenų ir visi apie tai daug kalba, tie

duomenys gali turėti realią įtaką ir vice versa.

Pavyzdžiui reali ekonomika ar kreditų rinka svarbu visuomet, nes jos kuria ilgalaikes

tendencijas, kai tuo tarpu dauguma kitų faktorių dažniausiai sukuria trumpalaikius efektus.


Dabartinė situacija


120000.00

125000.00

130000.00

135000.00

140000.00

145000.00

Total nonfarm payrolls

70.000

75.000

80.000

85.000

90.000

95.000

100.000

105.000

110.000

115.000

2000-01-01 2003-01-01 2006-01-01 2009-01-01 2012-01-01 2015-01-01

BVP defliatorius

Forward guidance


II • Kaip ir kodėl viskas susiję

su finansų rinkomis

Makroekonomikos įtaka (I)

• Sprendimai dėl išlaidų, nedarbo mažinimo ar produktyvumo didinimo įtakoja finansų rinkas

• Taip pat finansų rinkas įtakoja ir makroekonominiai faktoriai

• Mažėjantis nedarbas reiškia didesnį vartojimą

• Augantys atlyginimai reiškia didesnį vartojimą ir geresnius paketus darbuotojams

• Kylanti infliacija reiškia tikėjimą, kad ateityje viskas bus gerai

• BVP pagreitis dalinai rodo bendrą užimtumo ir produktyvumo pokytį

• Kreditų rinkos pokyčiai rodo tikėjimą ateitimi

Makroekonominių rodiklių tendencijų visuma rodo lūkesčių pokyčius

Kaip ir kodėl viskas susiję su finansų rinkomis

Makroekonomikos įtaka (II)

Ne konkretus tam tikro periodo skaičius, o tendencija yra svarbu


-0.400

-0.200

0.000

0.200

0.400

0.600

0.800

94.000

96.000

98.000

100.000

102.000

104.000

106.000

108.000

110.000

112.000

2009-01-01 2011-01-01 2013-01-01 2015-01-01

BVP defliatorius Pokytis

Makroekonomikos įtaka (III)



-1000

-800

-600

-400

-200

0

200

400

600

120000

125000

130000

135000

140000

145000

2009-01-01 2011-01-01 2013-01-01 2015-01-01

Total Non Farm Payrolls Pokytis

Makroekonomikos įtaka (IV)



-15

-10

-5

0

5

10

15

20

0

50

100

150

200

250

2009-01-01 2011-01-01 2013-01-01 2015-01-01

SPY Pokytis

Monetarinės politikos įtaka (I)

Trigubas efektas

• Skatinami racionalūs lūkesčiai

• Duodama/atimama pinigų keičiant jų kainą arba kiekį

• Centrinis bankas turi daugiau informacijos ir žino daugiau

• Centrinis bankas reaguoja į makro padėtį ir stengiasi ją gerinti arba išlaikyti

• Kuomet padėtis prasta – teigiamai vertinamas situacijos gerinimas

• Esant gerai arba gerėjančiai padėčiai ir pakankamai geriems lūkesčiams, į griežtinimą

reaguojama palankiai


Monetarinės politikos įtaka (II)


9000

9500

10000

10500

11000

11500

12000

12500

13000

2014.11.03 2015.02.03 2015.05.03 2015.08.03

DAX indeksas

- ECB spaudos konferencijos su M. Draghi

Monetarinės politikos įtaka (III)


Monetarinės politikos įtaka (IV)


170

175

180

185

190

195

200

205

210

215

0

10

20

30

40

50

60

70

80

2015.01.02 2015.05.02 2015.09.02

Kėlimo tikimybė (kairė) SPY (dešinė) Linear (Kėlimo tikimybė (kairė))

Sąsaja su rinkomis (I)

• Žmonės ir įmonės veikia ekonomikoje

• Makro duomenys rodo, kaip gyvuoja ekonomika

• Monetarinė politika veikia pinigų rinką ir reguliuoja jų kainą, atsižvelgiant į makro faktorius

• Kuo daugiau laisvų pinigų žmonės turi, tuo jie daugiau investuoja, tuo didėja paklausa

finansiniams instrumentams

• Daugiau pinigų galima turėti tiek dėl geros makro padėties, tiek dėl lengvai dalinamų pinigų

Tačiau kartais lengvai dalinami pinigai nėra leidžiami investicijoms, ypač esant dideliam

ankstesniam įsiskolinimui.


Sąsaja su rinkomis (II)

Svarbiausia yra tai, į ką kreipia dėmesį centriniai bankai ir apie ką kalba visa rinka. Šie

dalykai dominuoja tendencijas trumpuoju/vidutiniu laikotarpiu.

Ilguoju laikotarpiu rinkas dominuoja makroekonominės ir monetarinės politikos

tendencijos – ne pavieniai skaičiai, bet tendencijos.

Labai pavojinga išsirinkti “tikrai svarbų” rodiklį ir jį sekti, jei jis tikrai svarbus tik Jums.


0

2

4

6

8

10

12

14

16

1980 1984 1988 1992 1996 2000 2004 2008 2012

• Trumpuoju laikotarpiu rinkos buvo veikiamos neigiamai

• Ilguoju periodu augimas ir yra augimas

Sąsaja su rinkomis (III)


Makro ir monetarinė politika yra neatsiejami

• Makro duomenys įtakoja monetarinę politiką ir vice versa

• Fiskalinė politika taip pat svarbi, tačiau turi mažiau įtakos finansų rinkoms

• Todėl daugiau dėmesio skiriame monetarinei politikai

• Bet žiūrint iš makro pusės, monetarinė politika nuo rinkų neatsiejama

• Todėl daug kas kalba apie makroprudencinę politiką


III • Įtaka akcijų rinkoms

Įtaka akcijų rinkoms (I)

Įtaka akcijų rinkoms

Monetarinė politika akcijų rinkai stiprios ir vienareikšmiškos įtakos neturi, bet lengvinimas

dažnai veikia teigiamai, o griežtinimas bent trumpuoju periodu neigiamai

-500.00

0.00

500.00

1000.00

1500.00

2000.00

0

500

1000

1500

2000

2500

1990-01-01 1993-01-01 1996-01-01 1999-01-01 2002-01-01 2005-01-01 2008-01-01 2011-01-01 2014-01-01

S&P 500 (kairė) Kredito pokytis JAV mlrd. USD (dešinė)

0.00

1.00

2.00

3.00

4.00

5.00

6.00

7.00

8.00

9.00

0

500

1000

1500

2000

2500

1990.01.01 1993.01.01 1996.01.01 1999.01.01 2002.01.01 2005.01.01 2008.01.01 2011.01.01 2014.01.01

S&P 500 (kairė) FED palūkanų norma (dešinė)

Įtaka akcijų rinkoms

9000

9500

10000

10500

11000

11500

12000

12500

13000

2014.11.03 2015.02.03 2015.05.03 2015.08.03

DAX indeksas

- ECB spaudos konferencijos su M. Draghi

Įtaka akcijų rinkoms (II)


Įtaka akcijų rinkoms (III)


Įtaka akcijų rinkoms (IV)

-0.2

-0.15

-0.1

-0.05

0

0.05

0.1

0.15

0

50

100

150

200

250

1993.01.29 1998.01.29 2003.01.29 2008.01.29 2013.01.29

SPY Pokytis

IV • Įtaka obligacijų rinkoms

Įtaka obligacijoms (I)

Įtaka obligacijų rinkoms

-0.5

0

0.5

1

1.5

2

2.5

3

3.5 ECB palūkanos

0

1

2

3

4

5

6

2005.01.03 2010.01.03 2015.01.03

5 metų IRS

• Rinka ir toliau nesitiki palūkanų augimo Europoje

• ECB tikėtina plės kiekybinio skatinimo programą bei galimai toliau mažins palūkanų normas

Įtaka obligacijoms (II)


Monetarinė politika obligacijų rinką visuomet veikia vienodai – kylant

palūkanoms, auga obligacijų pajamingumai ir mažėja jų kainos (ir vice versa)

0

0.5

1

1.5

2

2.5

3

3.5

4

4.5

5

2005.01.03 2010.01.03 2015.01.03

Vokietijos 10 metų VVP

Įtaka obligacijoms (III)


0

5

10

15

20

25

1962.01.02 1972.01.02 1982.01.02 1992.01.02 2002.01.02 2012.01.02

10 metų JAV VVP FED palūkanos



Įtaka obligacijoms (IV)




4.50

5.00

5.50

6.00

6.50

7.00

7.50

8.00

8.50

2014-01-02 2014-05-02 2014-09-02 2015-01-02 2015-05-02 2015-09-02

JAV šiukšlinių obligacijų pajamingumo vidurkis

V • Įtaka valiutų rinkoms

Įtaka valiutoms (I)

Įtaka valiutų rinkoms

NIEKADA NEKARIAUKITE PRIEŠ CENTRINĮ BANKĄ

Tamsta ne Soros’as.

0.95

1

1.05

1.1

1.15

1.2

1.25

1.3

1.35

1.4

1.45

2014-01-01 2014-05-01 2014-09-01 2015-01-01 2015-05-01 2015-09-01

EUR/USD

Įtaka valiutoms (II)




70

80

90

100

110

120

130

2010-01-01 2010-10-01 2011-07-01 2012-04-01 2013-01-01 2013-10-01 2014-07-01 2015-04-01

USD/JPY

Įtaka valiutoms (III)




0.9

0.95

1

1.05

1.1

1.15

1.2

1.25

1.3

1.35

2011-01-03 2011-10-03 2012-07-03 2013-04-03 2014-01-03 2014-10-03 2015-07-03

EUR/CHF

VI • Išvestiniai instrumentai

Išvestiniai instrumentai (I)

• Išvestiniai instrumentai tapo labai svarbūs

• Bendras jų kiekis, išreikštas USD, viso pasaulio BVP viršija 15-20 kartų

• Jie gali sukelti rimtas sistemines rizikas – 2008; 2011

• Kaina dažnai tik priklauso nuo bazinio instrumento kainos, tad monetarinės politikos ir

makro faktorių įtaka nėra aiški

• Rinkos yra menkai kontroliuojamos

• Po krizės vykdyta clearing houses idėja yra gera, bet gali kelti dar didesnes sistemines

rizikas

Išvestiniai instrumentai

Clearing Houses (I)


Clearing Houses (II)


Prie išvestinių geriau nekišti rankų

• Pirmiausia, nes esate paskaitoje apie ekonominę analizę rinkoje

• Derėtų suprasti paprastus instrumentus

• Tik supratus paprastus, galima nagrinėti išvestinius

• Išvestines priemones makro/monetary veikia išvestinai

• Pagal TA nagrinėti daugelio išvestinių instrumentų kainas yra tiesiog iracionalu

Galime tikėtis, kad DAX šiandien atsidarys aukščiau, tačiau ateities sandoris gali būti

žemiau, nes vakar visi tikėjosi, jog rinka mėnesį užbaigs aukščiau, nei tikisi šiandien.


VII • Pinigų srautų judėjimas

tarp turto klasių

Pinigų srautų judėjimas tarp turto klasių (I)

• Turto klasės gali būti skirstomos pagal riziką

• Kuomet baimė auga, pinigai bėga iš rizikingų į mažiau rizikingus aktyvus

• Rizika gali būti tiek regioninė, tiek sisteminė, tiek turto klasės, tiek individualių instrumentų

• Rizika visuomet priklauso nuo konteksto

• Rizikos/grąžos sąryšiai yra dinamiški – div stocks vs bonds; Swaps vs treasies

Pinigų srautų judėjimas tarp turto klasių

Pinigų srautų judėjimas tarp turto klasių (II)


0

1

2

3

4

5

6

7

8

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

20000

2000.01.03 2005.01.03 2010.01.03 2015.01.03

DJIA 10 metų JAV VVP

Pinigų srautų judėjimas tarp turto klasių (III)


70

75

80

85

90

95

100

105

110

115

120

2015.01.02 2015.05.02 2015.09.02

SPY JAV įmonių obligacijos (inv lygio) JAV 10 metų VVP

Pinigų srautų judėjimas tarp turto klasių (IV)


98.78

97.56

101.55

84

86

88

90

92

94

96

98

100

102

104

106

2015.01.02 2015.05.02 2015.09.02

SPY 10 metų ĮVP JAV 10 metų VVP

Pinigų srautų judėjimas tarp turto klasių (V)


Regioninis srautų judėjimas tarp turto klasių (I)

• Dėl interneto sklaidos ir bendro pasaulio išsivystymo lygio, pasaulio rinkos tapo atviros

visiems

• Todėl padidėjo pinigų srautų geografinis judėjimas

• Renkamasi remiantis lūkesčiais ir rizika/grąža

• Pinigų srautų judėjimas tarp valstybių lemia tiek valiutų, tiek VP kainų judėjimą

Jei JAV kels palūkanos, tuomet kils ir jų obligacijų pajamingumas. Todėl, nesikeičiant

besivystančių rinkų obligacijų pajamingumams, pastarųjų rizikos/grąžos santykis, lyginant

su JAV popieriais, padidės. Tai yra, rizika nebebus taip pat gerai kompensuojama. Tad

racionalus investuotojas išeis iš besivystančių rinkų gerokai prieš palūkanų augimą

Jei DAX yra santykinai pigesnis, nei SPX, o ECB ketina skatinti rinkas- visai apsimoka

keliauti į Europą.


Regioninis srautų judėjimas tarp turto klasių (II)


0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1986.12.29 1990.12.29 1994.12.29 1998.12.29 2002.12.29 2006.12.29 2010.12.29 2014.12.29

DJIA Hang Seng

Regioninis srautų judėjimas tarp turto klasių (II)


24.29

17.62

15

16

17

18

19

20

21

22

23

24

25

2010.07.23 2012.07.23 2014.07.23

EM debt

Srautų suvokimas

• Elementari rizikos/grąžos taisyklė

• Rinkos fokusas

• Makro situacijos skirtumai

• Monetarinės politikos skirtumai

• Geopolitiniai klausimai

• Specifiniai turto klasės bruožai (noras išsaugoti vertę vs noras uždirbti)

• Specifiniai regiono bruožai (saugus užutėkis vs spartus vystymasis vs priklausomybė nuo

žaliavų)


Klausimai

Susisiekite: Tautvydas Marčiulaitis 370 625 92066 [email protected]

Business

Makro ir monetarinė politika