Lietuvos reljefo formos

Preview:

DESCRIPTION

Pamoka

Citation preview

1. Jauniausias Kainozojaus eros periodas tai ...

2. Įvardinkite kvartero periodui būdingus kelis stiprius klimatinių sąlygų pokyčius ........... ir ...............

3. Laikotarpis skiriantis šaltus Žemės paviršiaus apledėjimus tai ...

4. Kaip vadinasi teritorija, kurioje pradėjo formuotis žemyniniai ledynai?

5. Uolienų nuotrupų sankaupa susidariusi iš ledyno atneštos medžiagos vadinama …

6. Europos paskutiniojo ledynmečio apledėjimo centras yra …

7. Didžiausias Lietuvos riedulys: ……………………….

8. Nugludinti, suapvalinti uolienų gabalai atvilkti ledyno vadinami ….

9. Puri uoliena, kurią sudaro apzulintos iki 20 mm skersmens nuolaužos tai …

10. Suapvalinta nuosėdinė uoliena, kurią sudaro dalelės, kurių skersmuo yra nuo 6 iki 20 cm vadinama ....

Suprasti paskutiniojo apledėjimo ir dabartinio Lietuvos paviršiaus ryšį, atpažinti ir įvardinti ledyno sukurtas reljefo formas, bei apibūdinti jų susidarymo sąlygas.

1. Apibūdinti ledyno suformuotų stambiausių reljefo formų Lietuvoje susiformavimo sąlygas ir struktūrą (Žemaičių aukštuma, Baltijos aukštumos, Smėlingoji lyguma, Lietuvos vidurio žemuma)

2. Analizuojant 4pav. 35p. ir Lietuvos gamtinį

žemėlapį, raskite kalvagūbrių , nurodykite kurio ledyno sustojimo metu, kokie kalvagūbriai susiformavo.

3. Paaiškinti Pietrytinės Lietuvos dalies (Medininkų aukštumos) reljefo išskirtinumą

4. Naudojantis Gamtiniu Lietuvos žemėlapiu išvardinti ir žemėlapyje atpažinti Lietuvos

aukštumas ir žemumas

Galinė morena

Smėlingoji lyguma

Moreninė aukštuma

Moreninė lyguma

Molingoji lyguma

Prieledyniniai ežerai

suformuoja - morenines reljefo formas

3. Moreninė lyguma (VIDURIO LIETUVOS ŽEMUMA)

1. Moreninė aukštuma (BALTIJOS AUKŠTUMOS)

2. Smėlingoji lyguma (PIETRYČIŲ SMĖLINGOJI LYGUMA)

Aukštumos ir žemumos

Ledynui traukiantis ir tirpstant susiformavusios smulkesnės paviršiaus formos vadinamos - kalvagūbriais

35p. – 4 pav.

Sužymėkite per ledyno atsitraukimą susiformavusius kalvagūbrius.

Dubakloniai – ilgi, siauri ledo tirpsmo tekančio vandens suformuoti duburiai.

Ši reljefo forma labiausiai paplitusi Baltijos aukštumose.

Dubakloniuose arba giliausiuose jų vietose telkšo ežerai. Tai ilgiausias – Asveja ir

giliausias – Tauragnas.

Ozai – ilgi, siauri, panašūs į pylimą

kalvagūbriai.

Tokių darinių pasitaiko ir Lietuvos vidurio

žemumoje. Jie susidarė iš sąnašų, kurias

suklostė ledyno tuneliais tekančios upės.

Termokarstinės daubos susidarė iš po sąnašomis likusių palaidoto ledo luitų.

Garsiausia termokarstinė dauba – 40 m gylio Velnio duobė netoli Aukštadvario.

Pratybose 13p. – 5 užd.

Naudojantis Lietuvos gamtiniu žemėlapiu

sužymėti svarbiausias Lietuvos paviršiaus formas

1. Kokią paviršiaus formą sukūrė ledyno tirpsmo vanduo? ...................

2. Atsitraukiančio ledyno sustojimo riba Šiaurės Lietuvoje tai ..........................

3. Kokios reljefo formos susiformavo ledynų išgulėtose dubumose? .............................

4. Ledyno “kūrinys” – ties ilgesnio ledyno sustojimo riba susiformavusi reljefo forma nusidriekusi Latvijos, Lietuvos rytiniuose pakraščiuose vadinama .............................

5. Lietuvos reljefo formos susidariusios prieledyninių ežerų teritorijose - ....................

Pasiruošti žemėlapio apklausai iš Lietuvos paviršiaus formų.

Pratybose: 13p. -6 užd.

Įrašykite ledyno dalis

1 – galinė morena, 2 – šoninė morena,

3 – prieledyninė upė, 4 – prieledyninis ežeras,

5 – ledyno formavimosi sritis, 6 – ledyno liežuvis.)

Recommended