View
8
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
GAMTOS, MATEMATIKOS IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS
GEOGRAFIJOS IR TURIZMO KATEDRA
Violeta Labanienė
Mokyklinio ugdymo politikos įgyvendinimas Lietuvoje:
Europos Sąjungos lūkesčiai švietimo sektoriuje
Magistro darbas
Darbo vadovas:
Doc. Dr. D. Česnavičius
Vilnius
2017
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
GAMTOS, MATEMATIKOS IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS
GEOGRAFIJOS IR TURIZMO KATEDRA
Įvertinimas:
Violeta Labanienė
Mokyklinio ugdymo politikos įgyvendinimas Lietuvoje:
Europos Sąjungos lūkesčiai švietimo sektoriuje
Magistro darbas
Darbo vadovas:
Doc. Dr. D. Česnavičius
VILNIUS
2017
3
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas („Mokyklinio ugdymo politikos įgyvendinimas
Lietuvoje: Europos Sąjungos lūkesčiai švietimo sektoriuje“)
Autoriaus atliktas savarankiškai, jame nėra pateikta kitų autorių medžiagos kaip savos,
nenurodant tikrojo šaltinio.
Nebuvo to paties autoriaus pristatytas ir gintas kitoje mokymo įstaigoje Lietuvoje ar užsienyje.
Nepateikia nuorodų į kitus darbus, jeigu jų medžiaga nėra naudota darbe.
Pateikia visą naudotos literatūros sąrašą.
(studento vardas, pavardė) (parašas)
4
TURINYS
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 5
1. EUROPOS SĄJUNGOS MOKYKLINIO UGDYMO POLITIKOS SIEKIAMYBĖS ................ 10
1.1. NACIONALINIS ŠVIETIMO POLITIKOS KONTEKSTAS ............................................... 12
1.2. IKIMOKYKLINIS IR BENDRASIS UGDYMAS ................................................................ 15
2. MOKYKLINIO UGDYMO STRUKTŪRA LIETUVOJE ........................................................... 17
2.1. NUOSEKLIOJO ŠVIETIMO SISTEMA ............................................................................... 19
2.2. PAPILDOMASIS UGDYMAS .............................................................................................. 20
2.3. BENDRASIS VAIKŲ IR JAUNIMO UGDYMAS ............................................................... 20
2.4. IKIMOKYKLINIS UGDYMAS ............................................................................................ 20
2.5. MOKYKLINIS UGDYMAS .................................................................................................. 20
2.6. SPECIALIOSIOS MOKYKLOS ............................................................................................ 23
2.7. TAUTINIŲ MAŽUMŲ VAIKŲ IR JAUNIMO UGDYMAS ............................................... 23
2.8. PROFESINIS JAUNIMO UGDYMAS .................................................................................. 24
2.9. PROFESINĖS MOKYKLOS ................................................................................................. 25
3. MOKYKLINIO UGDYMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO INSTRUMENTAI IR
PRIEMONĖS .................................................................................................................................... 29
3.1 PRIEMONĖS MOKYTOJO PROFESIJOS PATRAUKLUMO DIDINIMUI ....................... 29
3.2. PRIEMONĖS NELYGYBĖS MAŽINIMUI IR ĮTRAUKTIES DIDINIMAS ...................... 31
3.3. PROFESINIO MOKYMO MODERNIZAVIMAS IR SUAUGUSIŲJŲ MOKYMOSI
SKATINIMAS ............................................................................................................................... 34
3.4. ERASMUS + ......................................................................................................................... 35
4. LIETUVOS MOKYKLINIO UGDYMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO LŪKESČIAI IR
REZULTATAI .................................................................................................................................. 36
REKOMENDACIJOS, PASIŪLYMAI ............................................................................................ 45
IŠVADOS .......................................................................................................................................... 45
SANTRAUKA .................................................................................................................................. 47
SUMARRY ........................................................................................... Klaida! Žymelė neapibrėžta.
INFORMACIJOS ŠALTINIAI: ........................................................................................................ 49
5
ĮVADAS
Lietuvos švietimo politikos turinį atspindintys strateginiai švietimo dokumentai
aktualizuoja švietimo sistemos ir atskirų švietimo sektorių organizacijų vystymo prioritetus,
nuostatas, principus, sutelkia švietimo bendruomenės dėmesį ir pastangas esminiams pokyčiams
švietimo srityje, orientuojantis į šalies visuomenės lūkesčius, pasaulio, Europos Sąjungos švietimo
politikos bei praktikos ir švietimo būklės vertinimo tendencijas.
Švietimo tikslų įgyvendinimas yra švietimo politikos problemiškumo esmė [8],
susijusi su adekvačiais ir veiksmingais sprendimais visuose švietimo sistemos lygmenyse, jų
įgyvendinimo priemonėmis ir būdais, tikintis pasiekti laukiamų rezultatų. Švietimo kokybė yra
svarbiausia ašis, vertinant švietimo politikos veiksmingumą.
Švietimo politikos įgyvendinimo formas reglamentuoja dokumentai, kurie įtvirtina
efektyvaus valdymo prielaidas ir galimybes paversti strateginius švietimo tikslus socialiai naudingu
ir kokybišku rezultatu.
Švietimas, patirdamas socialinių, kultūrinių, ekonominių transformacijų iššūkius, jų
pasekmes, yra priverstas veikti sparčiai kintančių aplinkybių sąlygomis ir modeliuoti naujas,
derančias su nacionaliniais šalies prioritetais ir Europos Sąjungos nuostatomis švietimo klausimais.
Akivaizdu, kad „sparčiai vykstanti pasaulyje globalizacija ir internacionalizacija yra
komplikuojama ne vien ekonominių ir politinių barjerų, bet ir aiškių kultūrinių skirtumų. Šalių
mentaliteto, tradicijų, gyvenimo būdo ir socialinių institucijų skirtumai yra gana dideli“ [3].
Valstybės nepriklausomybės atkūrimas, integracija į Europos Sąjungą ir šių procesų
nulemtos šalies politinės, ekonominės, technologinės, socialinės, kultūrinės transformacijos turėjo
didelės įtakos švietimo pokyčiams. Žinių ekonomikos, kūrybinės visuomenės užuomazgų
sąlygomis, švietimo potencialo sklaidai rimtais iššūkiais tapo demografiniai, konkurenciniai
veiksniai. Švietimui, kaip paslaugų teikimo sferai, siekiančiai atliepti aukštus kokybės standartus,
šiuolaikinius visuomenės, darbo rinkos reikalavimus, nuolat augančius švietimo paslaugų vartotojų
ir kitų socialinių grupių poreikius, tenka kaskart intensyviau ieškoti potencialių vidinių ir išorinių
galimybių didinti savo veiksmingumą.
Temos ištyrimo lygis. Europos Sąjungos švietimo ir mokymo struktūra, instrumentai
ir priemonės yra pristatomi oficialiuose Europos Komisijos dokumentuose, stebėsenos sistemoje bei
šalių narių ataskaitose. Europos komisijos švietimo programoje „ET 2020“ nustatyti šeši
lyginamieji standartai, kurių pagalba yra atliekama stebėsena. Duomenų, rekomendacijų, kuriose
būtų atskleista Lietuvos ir kitų šalių paliginamoji analizė, taikomų priemonių efektyvumas nebuvo
rengiama.
6
Tikslas. Išanalizuoti mokyklinio ugdymo politikos Lietuvoje įgyvendinimą Europos Sąjungos
programos „ET 2020“ lūkesčių kontekste.
Uždaviniai:
1. Atlikti Europos Sąjungos mokyklinio ugdymo politikos apžvalgą.
2. Pateikti mokyklinio ugdymo politikos struktūrą.
3. Apžvelgti mokyklinio ugdymo politikos įgyvendinimo instrumentus ir priemones.
4. Atlikti pasirinktų šalių iššūkių jaunimo rengimui XXI amžiuje lyginamąją analizę.
5. Įvertinti mokyklinio ugdymo politikos įgyvendinimo atitikimą Europos Sąjungos programų
iškeltiems lūkesčiams.
Tyrimo problema. Švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo procesai yra neatsiejami vienos
sistemos elementai. Išanalizavus mokyklinio ugdymo politikos kiekybinius ir kokybinius pokyčius
Lietuvoje, orientuotus į strateginę programą ET 2020 galime pastebėti, kad susiduriama su
mokymosi rezultatų neatitikimu nustatytiems lyginamiesiems standartams, bei kitiems siūlomiems
projektams.
Temos aktualumas ir naujumas. Švietimo politikos formavimas, įgyvendinimas ir rezultatai
sudaro visumą, kuri leidžia š naujo kokybiškai aukštesniu lygmeniu kartoti šį ciklą. Lietuvos atveju
nuo nepriklausomybės atkūrimo nei karto šis ciklas nebuvo užbaigtas. Valstybės politikos požiūriu
nagrinėti švietimo politikos klausimus Lietuvoje turėtų būti labai svarbu, tačiau dauguma atliekamų
darbų arba nepamatuotai teigia, kad cikliškumas vyksta, arba kritikuojama švietimo politika, tačiau
daug rečiau – Europos Sąjungos iššūkių kontekste (išskyrus gal tik lyginamųjų standartų, ypač
raštingumo, požiūriu). Todėl šis darbas aktualus papildant tokio pobūdžio tyrimus, atkreipiant
dėmesį į ES ir Lietuvos švietimo politikos įgyvendinimo ir rezultatų siekimo skirtumus. Tuo pačiu
darbo naujumas atsiskleidžia nagrinėjant kiek gi atitinka Lietuvos švietimo politika ir jos
įgyvendinimas ES lūkesčius ir iššūkius jaunimo rengimui.
Metodai: teorinės literatūros analizė, švietimą reglamentuojančių dokumentų (turinio) analizė,
lyginamosios analizės metodas.
7
Tyrimo metodologija. Iškeltam darbo tikslui ir uždaviniams pasiekti pradžioje buvo naudojama
teorinės literatūros ir dokumentų analizė. Atsižvelgiant į mokslinio tyrimo objektą, tyrimo tikslus ir
uždavinius, šis metodas laikytinas svarbiausiu duomenų rinkimo (gavimo) metodu. Rinktinų
duomenų šaltiniai: Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentai, Lietuvos švietimo
įstatymas, Europos Sąjungos Europos komisijos 2020 metų strateginė švietimo ir mokymo
programa ET 2020, Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis, Europos Komisijos ekonomikos
augimo ir užimtumo strategija „Europa 2020“, šalių ataskaitos. Šie dokumentai yra tiesiogiai
taikomi aktai, reguliuojantys švietimo politika. Dokumentų turinio analizė yra formalizuotas
dokumentų tyrimo būdas, numatantis jų turinio vertinimą remiantis požymių, kurie svarbus tyrėjui
ir kuriuos galima apibendrinti, skaičiavimu bei išryškinantis teksto charakteristiką. [5]. Remiantis
autorių [6] teigimu, turinio analizė yra tyrimo būdas, kuriuo stengiamasi gauti pakartojamas ir
pagrįstas įžvalgas iš parašyto teksto. Tekstas apibrėžiamas kaip bet koks rašytas, skirtas žmonėms
skaityti, suprasti ir jį interpretuoti [5]. Mano darbe buvo naudojami tokio tipo dokumentai:
statistiniai [23] ir bendros reikšmės [10].
Lyginamosios analizės metodas. Lyginimo metodas – sociologinis tyrimas, kai derinama
informacija gauta:
Įvairiais istorinio vystymosi laikotarpiais.
Įvairių socialinių sistemų ( institutų, grupių, teritorijų, šalių ir pan.).
Skirtingų autorių ir tyrimo kolektyvų.
Įvairiais rinkimo ar matavimo metodais.
Lyginimo metu sugretinami mažiausiai du objektai jų tarpusavio santykio apibrėžimo tikslu.
Lyginamasis metodas – tai loginių procedūrų visuma, kurių pagalba sistemiškai tikrinamas
alternatyvių (konkuruojančių) hipotezių apie priežastinius sąryšius tarp reiškinių empirinis
pagrįstumas ir tos hipotezės arba patvirtinamos arba atmetamos [1]. Lyginant nustatomos reiškinių
kiekybinės ir kokybinės charakteristikos, konstruojamos analogijos ir klasifikacijos, įvertinamas
būties ir pažinimo turinys. Lyginamosios analizės metodu buvo sugretinami Lietuvos, Estijos,
Danijos ir Europos Sąjungos statistiniai vidurkiai, ieškoma panašumų ir skirtumų.
Tyrimo objektas yra Lietuvos mokyklinio ugdymo politikos įgyvendinimo kokybė strateginės
švietimo ir mokymo programos ET 2020 kontekste.
Literatūros apžvalga.
Rašant magistrinį darbą buvo panaudoti teorinė medžiagą, kokybiniai ir kiekybiniai tyrimų metodai.
Teorinė medžiaga buvo naudojama metodų pasirinkimui ir išaiškinimui. Kokybiniai tyrimai buvo
8
panaudoti dokumentų atrankai ir analizei. Siekiant nustatyti dokumentų patikimumą buvo peržiūrėta
daugybė Švietimo ir mokslo ministerijos, Europos Sąjungos oficialių dokumentų. Tokiu būdų buvo
sudarytas informacijos pripildymas. Kiekybinis tyrimas buvo naudojamas analizuojant statistinius
duomenys ir siekiant atskleisti rodyklių pokyčius, dinamiką, pastebėti dėsningumus, skirtumus.
Pasirenkant literatūros šaltinius buvo taikomi šie atrankos kriterijai:
Analizuojamų dokumentų tikslingumas (faktiniai dokumentai).
Dokumentų šaltinio statusas (oficialūs šaltiniai).
Pirminiai informacijos šaltiniai (tiesioginio stebėjimo ar apklausos būdu gauti
duomenys).
Analizuodama dokumentus pristatančius šaltinius stengiausi atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
ar tiriama medžiaga nesuklastota;
ar faktinė medžiaga yra tiksli;
ar medžiaga yra patikima; ar būtų ji tokia pat, jeigu ją rinktų kitas asmuo;
ar pastebimas šališkumas ir faktų iškraipymas;
ar ji sistemiška, ar visa, kas aprašoma, įrodoma;
kodėl ji buvo renkama;
koks darbo tikslas;
ar medžiaga reprezentatyvi.
Siekiant užtikrinti analizuojamų duomenų patikimumą buvo atsižvelgiamą į jų oficialumą. Naudota
literatūra yra patvirtinta, analizuoti dokumentai yra kuriami Švietimo ir mokslo ministerijos ir
Europos sąjungos institucijų. Kaip pavyzdį galima pateikti magistriniame darbe nagrinėjamas
Europos Komisijos patvirtintos švietimo ir mokymo stebėsenos ataskaitas [33]. Europos Sąjungos
švietimo ir mokymo programą ET 2020 [21]. Aprašant Lietuvos švietimo struktūrą buvo panaudota
oficiali Švietimo ir mokslo ministerijos svetainės [11] informaciją.
Tiriant patikimumą atlikau išorės (dokumento kūrimo sąlygų) ir vidaus (dokumento turinio) analizę.
Atlikdama šio darbo tyrimą, rėmiausi šiais dokumentų atitikimo kriterijais:
- autentiškumo;
- patikimumo;
- atstovavimo: ar tekstas tipiškas panašaus pobūdžio dokumentams;
- reikšmingumo: ar tekstas aiškus, suprantamas.
Visi mano darbe panaudoti dokumentai atitinka šiuos kriterijus. Būtent naudodama mano pasirinktų
šaltinių turinį, galėjau pasiekti magistriniame darbe užsibrėžtų uždavinių įgyvendinimo.
Apžvelgiant visų analizuotų dokumentų turinį, juos galima sugrupuoti į šiuos tipus:
9
teoriniai [5], [8];
statistiniai [23];
švietimo politikos [21];
statistiniai [23];
ES bei valstybių narių ataskaitos.
Remiantis magistriniame darbe panaudotos literatūros turiniu buvo siekiama įgyvendinti pasirinktą
tikslą – Išanalizuoti mokyklinio ugdymo politikos Lietuvoje įgyvendinimą Europos Sąjungos
programos „ET 2020“ lūkesčių kontekste.
Darbo struktūra
Magistro darbas sudarytas iš šių dalių: įvado, pirmosios dalies, kurioje pateikiamas darbo
tikslas ir uždaviniai, aprašoma naudota literatūra ir darbe naudoti metodai. Antroje darbo dalyje
atliekama Europos Sąjungos ir Lietuvos mokyklinio ugdymo politikos apžvalga, analizuojami
švietimo dokumentai. Trečioje dalyje pristatomi mokyklinio ugdymo politikos instrumentai ir
priemonės. Ketvirta dalis apima Lietuvos ir pasirinktų šalių lyginamąją analizę. Rezultatai
iliustruojami lentelių, schemų bei lyginamųjų diagramų pagalba. Darbas pabaigoje pateikiami
pasiūlymai ir darbo išvados.
Darbo etapai.
1. Tikslo suformulavimas ir uždavinių iškėlimas.
2. Literatūros ir informacijos šaltinių analizė.
3. Informacijos kaupimas ir atranka.
4. Informacijos grupavimas pagal iškeltus uždavinius.
5. Išvadų ir pasiūlymų formulavimas.
10
1. EUROPOS SĄJUNGOS MOKYKLINIO UGDYMO POLITIKOS SIEKIAMYBĖS
Švietimas ir mokymas – ES politikos sritis, glaudžiai susijusi su kitomis
prioritetinėmis ES politikos sritimis, tokiomis kaip moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė,
kultūrinė) plėtra, žinių ekonomika, informacinės visuomenės plėtra. Jos ilgalaikiai tikslai apima
mokymosi visą gyvenimą ir mobilumo skatinimą, mokymosi kokybės ir efektyvumo gerinimą,
lygybės, socialinės įtraukties ir pilietiškumo skatinimą bei kūrybiškumo ir inovacijų visuose
mokymo lygiuose plėtrą. Ši politika taip pat yra laikoma vienu iš svarbiausių veiksnių, siekiant
stiprinti ES konkurencingumą ir didinti užimtumą. Politinis bendradarbiavimas švietimo ir mokymo
srityje Europiniu lygmeniu itin suaktyvėjo nuo 2000 m., kai buvo pasirašyta Lisabonos strategija
[11].
Lisabonos strategijoje švietimui ir mokymui buvo skirta daug dėmesio. 2002 m.
Europos šalių vadovai nustatė tikslą iki 2010 m. reformuoti Europos švietimo ir mokymo sistemas
taip, kad jos taptų pasauliniais kokybės orientyrais. Siekdami prisidėti prie Lisabonos strategijos
įgyvendinimo, švietimo ministrai nustatė bendrus tikslus švietimo ir mokymo sistemoms gerinti ir
parengė šių tikslų siekti padedančią darbų programą – „Švietimas ir mokymas 2010“. Švietimo ir
mokymo sričiai neprarandant aktualumo ir toliau, minėtą programą pakeitė Europos
bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa „ET 2020“. Joje šiuo metu yra
pateikti bendri ES lygmens strateginiai tikslai, užduotys ir reikalavimai, ko turi būti imamasi
švietimo ir mokymo srityje. Programoje pažymėta, jog visuose švietimo lygiuose turi būti siekiama
prisidėti prie mokymosi visą gyvenimą ir judumo principo įtvirtinimo; švietimo kokybės ir
veiksmingumo gerinimo; vienodų mokymosi galimybių, socialinės sanglaudos ir aktyvaus
pilietiškumo skatinimo, novatoriškumo ir kūrybingumo, verslumo stiprinimo [21]. Taip pat yra
nurodomi ir konkretūs reikalavimai visoms švietimo sritims: daugiau dėmesio skirti pagrindinėms
kompetencijoms tobulinti; didinti asmenų įtrauktį į švietimo sistemą iš socialiai, ekonomiškai ar dėl
kitų priežasčių silpnesnių grupių.
Dabartiniame svarbiausiame Europos Sąjungos ekonomikos augimo dokumente –
Strategijoje „Europa 2020“[21], nustatančioje pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus,
švietimui taip pat tenka svarbus vaidmuo. Jis ypač matomas integruotose gairėse, valstybių narių
nacionalinėse reformų programose ir konkrečioms šalims pateiktose rekomendacijose, į kurias
valstybės narės privalo atsižvelgti vykdydamos švietimo reformas. „Europa 2020“ pabrėžiamas
bendrųjų kompetencijų ugdymas ir mokyklų nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas. Keliami du
pagrindiniai tikslai švietimo ir mokymo srityje:
1) mokyklos nebaigusių asmenų dalį sumažinti nuo 15 proc. iki 10 proc.;
11
2) didinti 30–34 metų gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalį nuo 31 proc. iki bent
40 proc.[21].
Taip pat pabrėžiama, jog švietimas ir mokymas turi ne tik suteikti piliečiams gebėjimų
ir kompetencijų, kurių reikia Europos ekonomikai ir Europos visuomenei, tam kad jos išliktų
konkurencingos ir inovacinės, bet ir padėti skatinti socialinę sanglaudą bei įtrauktį. Švietimo ir
mokymo srityje iš siūlomų strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų yra itin svarbios dvi:
„Judus jaunimas“, kuria siekiama padėti jaunimui pasinaudoti visomis mokymo ir švietimo
teikiamomis galimybėmis ir taip pagerinti savo galimybes įsidarbinti; ir „Naujų gebėjimų ir darbo
vietų kūrimo darbotvarkė“, kurioje pabrėžiama, jog reikia daryti pažangą siekiant geriau nustatyti
mokymo poreikius, didinti švietimo ir mokymo tinkamumą darbo rinkai, sudaryti palankesnes
sąlygas asmenims pasinaudoti mokymosi visą gyvenimą galimybėmis ir profesiniu orientavimu;
užtikrinti sklandų perėjimą iš švietimo ir mokymo sektoriaus į darbo rinką; pereiti prie mokymosi
rezultatais grindžiamų kvalifikacijų sistemų; geriau įteisinti per neformalųjį mokymąsi ir savišvietą
įgytų gebėjimų ir kompetencijų pripažinimą [21]. 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje nurodoma,
kad pagal strategiją „Europa 2020“ daug dėmesio turi būti skiriama ir trumpalaikio augimo
poveikio reformų priemonėms, ir vidutinės trukmės laikotarpio augimo modeliui. Siekiant
veiksmingesnių ir kokybiškesnių švietimo ir mokymo sistemų, jas reikia modernizuoti, o žmonėms
suteikti darbo rinkoje reikalingų įgūdžių ir gebėjimų. Taip sustiprėtų žmonių tikėjimas galimybe
išspręsti dabartinius ir ateityje kilsiančius iššūkius. Dėl to išaugtų Europos konkurencingumas,
suaktyvėtų ekonomikos augimas ir būtų sukurta naujų darbo vietų, o tai ypač aktualu kovojant su
dideliu jaunimo nedarbu.
2012 m. lapkritį Europos Komisijos išleistame komunikate „Švietimo persvarstymas“
Europos Komisija ragina valstybes nares spartinti švietimo reformas ir nurodo, kokių veiksmų
turėtų būti imamasi [44].
Remti meistriškumą profesinio mokymo sistemoje (plėtoti kokybiškas dualiojo
profesinio mokymo sistemas, derinti profesinio mokymo politiką prie regioninių ar vietos
ekonomikos plėtotės strategijų, skatinti sąsajas su kitomis švietimo sektoriaus priemonėmis,
parengti trumpas (dvejų metų trukmės) aukštojo mokslo programas, stiprinti vietos, nacionalinę ir
tarptautinę įmonių ir profesinio mokymo paslaugų teikėjų partnerystę ir tinklus.
Didinti besimokančių asmenų, kuriems gresia nebaigti mokyklos ir įgyti menką
kvalifikaciją, pažangumą. Svarbiausi veiksmai – įgyvendinti kokybiškas ir prieinamas ankstyvojo
ugdymo ir priežiūros sistemas, stiprinti pagrindinių gebėjimų – raštingumo, mokėjimo skaičiuoti,
priežiūros sistemas, stiprinti pagrindinių gebėjimų – raštingumo, mokėjimo skaičiuoti, matematikos
ir gamtos mokslų pagrindų – plėtotę, visuose švietimo lygmenyse kuo anksčiau nustatyti
12
potencialius nepažangiuosius ir teikti konkrečiam asmeniui pritaikytą pagalbą bei įgyvendinti
faktais grindžiamas strategijas, kuriomis būtų mažinamas mokyklos nebaigiančių asmenų skaičius.
Stiprinti įsidarbinimo galimybes didinančių bendrųjų gebėjimų, pavyzdžiui, verslumo,
iniciatyvumo, gebėjimo naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir bendrauti užsienio kalbomis,
ugdymą (užtikrinti, kad būtų imtasi priemonių integruoti universaliųjų gebėjimų ugdymą į visų
mokymosi lygių programas, parengti vertinimo priemonių, kurios padėtų veiksmingai nustatyti
kompetencijos lygį).
Mažinti nekvalifikuotų suaugusiųjų skaičių (nustatyti nacionalinius tikslus ir strategijas,
įmonių darbuotojams teikti daugiau paskatų mokytis, patvirtinti už formaliojo švietimo sistemos
ribų įgytus gebėjimus ir kompetenciją, įsteigti pagal vieno langelio principą veikiančius specialius
centrus, kuriuose būtų teikiamos įvairios su mokymusi visą gyvenimą susijusios paslaugos,
pavyzdžiui, mokymosi rezultatų patvirtinimas ir profesinis orientavimas bei siūlomos prie
konkretaus asmens poreikių pritaikyto mokymo galimybės).
Paskatinti mokymąsi naudojantis informacijos ir ryšių technologijomis ir prieigą prie
kokybiškų atvirųjų švietimo išteklių (modernizuoti mokyklų infrastruktūrą, remti informacinėmis
technologijomis grindžiamą mokymą ir vertinimą, užtikrinti skaitmeninio ugdymo turinio naudotojų
teisių ir pareigų skaidrumą, parengti gebėjimų ir kompetencijos, įgytų naudojantis atviraisiais
švietimo ištekliais, patvirtinimo ir pripažinimo mechanizmus, padėti švietimo ir mokymo
institucijoms prisitaikyti prie vis labiau plintančių atvirųjų švietimo išteklių).
Peržiūrėti ir sustiprinti visų pedagoginių profesijų atstovų (visų lygmenų mokytojų,
mokyklų vadovų, mokytojų rengėjų) profesijos aprašus (įvertinti pirminio mokytojų rengimo
sistemos veiksmingumą ir akademinę bei pedagoginę kokybę, nustatyti nuoseklias ir tinkamai
finansuojamas mokyklų darbuotojų įdarbinimo, atrankos, integracijos ir profesinio tobulėjimo
sistemas, grindžiamas aiškiais mokytojo karjeros etapų reikalavimais, ir didinti mokytojų gebėjimus
naudotis skaitmeninėmis technologijomis) [44].
1.1. NACIONALINIS ŠVIETIMO POLITIKOS KONTEKSTAS
Pagrindiniai Europos ir Lietuvos švietimo politikos uždaviniai yra: kokybė,
prieinamumas ir finansavimas. Lietuva, siekdama ET 2020 nubrėžtų tikslų, orientuojasi ir į šaliai
šiuo metu aktualiausius tikslus: mokytojų ir dėstytojų profesionalumą, duomenų analize ir
įsivertinimu grįstą švietimą, neformaliojo švietimo plėtojimą ir mokymąsi visą gyvenimą. Šie tikslai
ir jiems pasiekti iškelti uždaviniai apibrėžti naujoje Lietuvos Valstybinėje švietimo 2013–2022
metų strategijoje [45]. Švietimo sistemai apskritai ir kiekvienai švietimo įstaigai keliami vis
13
aukštesni kokybės standartai, keliama profesinė pedagogų kompetencijos kartelė, nuolat didėja
reikalavimai ugdymo ir mokymo aplinkai, šiuolaikinėms mokymo priemonėms.
Nacionaliniu lygmeniu švietimo prioritetus ir kryptis apibrėžia šie pagrindiniai
strateginiai dokumentai: strategija „Lietuva 2030“ , Nacionalinė pažangos programa ir Valstybinė
švietimo 2013–2022 m. strategija. Nacionalinėje pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ yra pateikta
sumanios Lietuvos vizija, prie kurios įgyvendinimo pabrėžiamas ir švietimo indėlis. Jam skiriamas
vaidmuo telkti švietimo bendruomenę ir visus Lietuvos žmones nuolat kryptingai lavintis ir
mokytis, siekiant asmeninės ir šalies sėkmės [45]. Kartu pristatoma ir Lietuvos švietimo vizija,
kurioje pabrėžiama, jog turi būti siekiama užtikrinti ir didinti kiekvienos švietimo pakopos teikiamų
paslaugų įvairovę ir kokybę, patrauklumą, prieinamumą, visų amžiaus grupių asmenims.
Valstybinėje švietimo 2013–2022 m. strategijoje atspindimi kertiniai ES ir Lietuvos nacionaliniai
siekiai švietimo srityje iki 2020 m. VŠS keliamas pagrindinis strateginis tikslas iš esmės susijęs su
trimis pagrindinėmis sritimis: tai kūrybingumo skatinimu visose švietimo srityse, prieinamumu ir
švietimo kokybe. Kitos strategijoje pabrėžiamos sritys yra pedagogų kvalifikacijos didinimas,
lyderystės skatinimas, įsivertinimu ir duomenimis grįstas švietimo valdymas, mokymosi visą
gyvenimą sistemos kūrimas ir profesinės orientacijos teikimas. Siekdama prisidėti ir prie europinės
strategijos „Europa 2020“ užsibrėžtų švietimo tikslų įgyvendinimo, Lietuva yra užsibrėžusi du
nacionalinius tikslus švietimo srityje:
1) pasiekti, kad nebaigusiųjų vidurinės mokyklos mokinių dalis neviršytų 9 proc.;
2) pasiekti, kad jaunuolių, baigusiųjų trečiosios pakopos studijas, skaičius būtų ne
mažesnis kaip 40 proc.
Tam Nacionalinėje pažangos programoje [24] jungiančioje pagrindines Lietuvos
pažangos strategijos „Lietuva 2030“ ir Europos Sąjungos strategijos „Europa 2020“ nuostatas ir
skirtoje minėtiems strategijų tikslams įgyvendinti, yra pristatomos ilgalaikių valstybės prioritetų
įgyvendinimo kryptys, numatomas ES finansinės paramos, įskaitant 2014–2020 m. ES struktūrinės
paramos, panaudojimas ilgalaikiams valstybės prioritetams įgyvendinti. Su švietimo ir mokymo
sritimi Nacionalinė pažangos programa labiausiai susijęs yra I prioriteto „Visuomenės ugdymas,
mokslas kultūra“ I tikslas „Skatinti mokytis visą gyvenimą“. Pabrėžiama, jog jį įgyvendinant yra
būtina daugiausia dėmesio skirti trims pagrindinėms švietimo srities silpnosioms grandims: kokybei
ir prieinamumui, žemam suaugusiųjų mokymosi lygiui ir nepakankamai atitikčiai tarp gyventojų
įgyjamų kompetencijų ir darbo rinkos paklausos [24].
Nacionalinės pažangos programos tikslo „Skatinti mokytis visą gyvenimą“ pasiekimui
iškelti keturi uždaviniai ir išskirtos jų įgyvendinimo kryptys. Pirmasis uždavinys susijęs su švietimo
kokybės gerinimu. Jo įgyvendinimo kryptys numato: švietimo įstaigų ir aukštųjų mokyklų
14
infrastruktūros, mokymosi ir ugdymo aplinkos modernizavimą, pažangių (informacinių
technologijų ir kitų) technologijų diegimą; pedagoginio personalo švietimo įstaigose bei aukštosiose
mokyklose kvalifikacijos tobulinimą; ugdymo, mokymo ir studijų programų tobulinimą ir
mokymosi priemonių pritaikymą joms įgyvendinti; bendrųjų gebėjimų mokytis visą gyvenimą
ugdymo visuose švietimo lygmenyse stiprinimą; švietimo procesų valdymo ir vadybos
modernizavimą, lyderystės stiprinimą; mokymosi pasiekimų, kompetencijų, pažangos ir mokymosi
rezultatų vertinimo ir įsivertinimo sistemų pertvarkymą ir plėtojimą, švietimo rezultatų vertinimo ir
stebėsenos sistemų pertvarkymą ir plėtojimą; skaitmeninių mokymosi priemonių ir sprendimų,
skirtų mokymuisi elektroninėje erdvėje, kūrimą [26].
Pagal antrąjį uždavinį „Didinti švietimo prieinamumą ir paslaugų įvairovę“ bus
siekiama stiprinti neįgaliųjų ir kitų socialiai pažeidžiamų grupių įtrauktį į švietimo procesą; stiprinti
profesinio mokymo ir studijų patrauklumą 18 biomedicinos, fizinių ir technologijų mokslų srityse;
skatinti aukštojo mokslo tarptautiškumą (įskaitant studentų mainų rėmimą, ypač skatinant mainus su
Šiaurės ir Baltijos jūros regionų valstybėmis); plėtoti švietimo paslaugų įvairovę (įskaitant
mokymosi turinio ir proceso individualizavimą, nevyriausybinių organizacijų įtraukimą,
technologijų ir menų mokymosi galimybių plėtrą); stiprinti mokymosi paslaugų tiekėjų kokybės
savireguliacijos sistemą; plėtoti vaikų ir jaunimo neformaliojo ugdymosi galimybes (ypač kaimo
vietovėse); stiprinti kultūros ir švietimo įstaigų (muziejų, bibliotekų, meno veiklas vykdančių centrų
ir kt.) galimybes teikti formalaus ir neformaliojo ugdymo paslaugas; stiprinti lygias galimybes
dalyvauti švietime [26].
Trečiasis uždavinys, kurį vykdant bus siekiama įgyvendinti tikslą „Skatinti mokytis
visą gyvenimą“ yra „Sukurti sąlygas ir paskatas suaugusiųjų mokymuisi“. Jo įgyvendinimo kryptys
apima: suaugusiųjų bendrųjų ir profesinių (įskaitant darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą)
kompetencijų ugdymą, taikant lanksčius į rinkos poreikį orientuotus suaugusiųjų mokymo(si)
finansavimo modelius (krepšeliai ir kt.), gerinant žmogiškųjų išteklių kokybę; bedarbių mokymą;
suaugusiųjų socialinės ir skaitmeninės atskirties mažinimą, didinant ir panaudojant neformaliojo
švietimo galimybes (teikiant pirmenybę socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, vyresnio amžiaus
žmonėms, kaimo vietovių gyventojams); profesinio mokymo paslaugų suaugusiesiems teikėjų
tinklo ir galimybių stiprinimą; suaugusiųjų neformaliojo ugdymosi galimybių bei patrauklumo
stiprinimą (ypač kaimo vietovėse); lanksčių ir kokybiškų formalaus bei neformaliojo mokymosi
galimybių, skirtų dirbantiems suaugusiems asmenims, įvairovės skatinimą; senjorų mokymosi
galimybių plėtrą; suaugusiųjų švietimo sistemos kokybės tobulinimą, diegiant suaugusiųjų
mokymo(si) teikėjų paslaugų kokybės užtikrinimo modelius, tobulinant andragogų (dėstytojų)
kvalifikaciją, skatinant su suaugusiųjų švietimu susijusių suinteresuotų subjektų bendradarbiavimą
15
ir partnerystę; suaugusiųjų mokymo, nukreipto į kūrybiškumo ugdymą ir asmenybės tobulinimą,
plėtrą; suaugusiųjų pameistrystės ir profesinio mokymo darbo vietose galimybių plėtojimą. Pagal
ketvirtąjį Nacionalinės pažangos programos 1 tikslo įgyvendinimo uždavinį „Užtikrinti veiksmingą
pagalbą vertinant savo galimybes ir norus, renkantis ir valdant karjerą (mokymosi ir profesinį kelią)
bei tobulinantis“ bus įgyvendinamos šios veiklos: įvairių formų karjeros paslaugų teikimas realioje
ir virtualioje aplinkoje (konsultavimas; informavimas; profesinis veiklinimas – aktyvus, praktinis
įvairių užimtumo sričių pažinimas); karjeros planavimui ir valdymui skirtų priemonių ir
informacijos (apimančios žinių apie kompetencijų pasiūlą bei paklausą kaupimą bei sklaidą)
prieinamumo užtikrinimas; karjeros paslaugoms ir prognozavimui skirtos infrastruktūros
užtikrinimas; vieningos kompetencijų vertinimo ir kvalifikacijų pripažinimo sistemos (įskaitant
meistriškumo kvalifikacijas) kūrimas [26].
1.2. IKIMOKYKLINIS IR BENDRASIS UGDYMAS
Europos Sąjunga ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo sričiai teikia didelę reikšmę pagrindiniame
pastarųjų metų ES strateginiame dokumente – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje
„Europa 2020“ [21]. Šis dokumentas pagal pavyzdinę iniciatyvą „Judus jaunimas“ įpareigoja
valstybes nares puoselėti visas švietimo ir mokymo sistemos sritis, įskaitant ikimokyklinį ir bendrąjį
ugdymą: skirti reikiamą finansavimą, gerinti švietimo rezultatus, derinti ugdymo turinį su tolesnio
mokymosi ir darbo rinkos poreikiais. Ikimokyklinio ugdymo sektoriuje valstybės narės,
įgyvendindamos „ET 2020“ susitarė didinti ugdymo procese dalyvaujančių vaikų dalį, ugdymo
paslaugų pasiūlą, kokybę, išteklius ir tobulinti valdymą. ES įsipareigojo padėti dalytis gerosios
praktikos pavyzdžiais, remti mokslinius tyrimus ugdymo kokybei ir poveikiui įvertinti ir finansuoti
infrastruktūros bei pajėgumų plėtrą. Daugelis bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo tobulinimo
krypčių ES lygmeniu pateiktos 2009 m. Europos Komisijos komunikate „Gebėjimų ugdymas XXI
amžiuje: Europos bendradarbiavimo mokyklų klausimais darbotvarkė“[25]. Šiame dokumente
numatyti šie prioritetai:
1) bendrųjų gebėjimų plėtotė;
2) raštingumas ir mokėjimas skaičiuoti;
3) suasmenintas požiūris į mokymąsi;
4) mokymosi rezultatų vertinimas;
5) geresnės ankstyvojo ugdymo galimybės;
6) sistemų teisingumo didinimas;
7) anksti paliekantys mokyklą asmenys;
8) specialiųjų poreikių turintys mokiniai;
16
9) mokyklų plėtotė;
10) mokytojų kompetencija ir kvalifikacija;
11) vadovavimas mokyklai.
Taip pat ikimokyklinio ugdymo prieinamumo ir kokybės gerinimo veiksmai numatyti
ir 2011 m. Europos Komisijos komunikate „Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra. Kaip padėti mūsų
vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai“[25]. Švietimo prioritetus nustatantys Lietuvos strateginiai
dokumentai yra harmonizuoti su naująja ES strategija „Europa 2020“. Lietuvos pažangos
strategijoje „Lietuva 2030“ numatoma bendrojo ugdymo sistemą orientuoti į kūrybiškumo,
pilietiškumo ir lyderystės ugdymą ir pagal šiuos kriterijus pritaikyti mokymosi, kompetencijos
vertinimo sistemas, egzaminų sistemą, nukreiptą į mokymosi rezultatus, be to, siekiama kurti
palankesnę aplinką mokymuisi (laboratorijų, menų edukacijos priemonių atnaujinimas,
sveikatingumo erdvių steigimas) [45]. Minėtoje strategijoje skiriama dėmesio ir ikimokykliniam
ugdymui – „užtikrinti vaikų priežiūros ikimokyklinių įstaigų prieinamumą“. Šis siekis yra šeimos
instituto stiprinimo iniciatyvos komponentas, sudarantis sąlygas derinti šeimos ir darbo
įsipareigojimus. Patvirtintoje Nacionalinėje reformų darbotvarkėje taip pat skiriama dėmesio šiai
švietimo sričiai. Vienai svarbiausių problemų – ankstyvo jaunų žmonių pasitraukimo iš švietimo
sistemos – spręsti nutarta plėsti ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą ir paslaugų įvairovę, mažinti
priešmokyklinio, bendrojo ugdymo kokybės skirtumus tarp regionų, lyčių ir skirtingus poreikius
turinčių asmenų, didinti mokymo programų lankstumą, ugdyti mokinių karjeros valdymo
kompetencijas, į švietimo sistemą įtraukti jautrių ar ribotų galimybių grupes. Galiausiai
Valstybinėje švietimo 2013–2022 m. strategijoje ikimokykliniam ir bendrajam ugdymui daug
dėmesio skiriama kalbant apie prieinamumo, švietimo kokybės aspektus [45].
Strategija „Europa 2020“ siekiama augimo, kuris būtų: pažangus (veiksmingesnės
investicijos į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas), tvarus (ryžtingas perėjimas prie mažai
anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos) ir integracinis (daug dėmesio
darbo vietų kūrimui ir skurdo mažinimui) [21]. Strategijoje iškelti penki dideli užimtumo, inovacijų,
švietimo, skurdo mažinimo ir klimato bei energetikos sričių tikslai.
Strategijai „Europa 2020“ sėkmingai įgyvendinti sukurta tvirta ir veiksminga ekonomikos
valdymo sistema, skirta ES ir nacionalinio lygmens politikos priemonėms koordinuoti [21].
17
2. MOKYKLINIO UGDYMO STRUKTŪRA LIETUVOJE
Švietimo sistemą sudaro formaliojo ir neformaliojo švietimo struktūros (1 ir 2 pav.)
[10]. Formalusis švietimas – valstybės reglamentuojamas ir kontroliuojamas, mokymąsi baigus
egzaminais, gaunamas valstybės pripažįstamas diplomas arba pažymėjimas. Šią švietimo dalį
apibrėžia valstybinis švietimo registras, nusakantis bendrojo lavinimo standartus, specialybių ir
profesijų sąrašus, bendruosius reikalavimus programoms ir moduliams, taip reikalavimus [10].
Formalųjį švietimą sudaro:
a) nuosekliojo švietimo sistema, apimanti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, vaikų ir jaunimo
bendrojo lavinimo mokyklas (įskaitant specialiąsias), profesines, aukštesniąsias ir
aukštąsias mokyklas;
b) nenuosekliojo švietimo sistemos dalis, apimanti suaugusiųjų formaliąsias mokymosi
įstaigas.
Neformalusis švietimas – tai asmens ar visuomenės interesų sąlygojama savišvieta, apimanti
valstybės švietimo registro neapibrėžtą lavinimąsi.
1 pav. Švietimo sistemos schema (besimokančių amžiaus skalėje). Adaptuota [10].
.
18
2 pav. Švietimo sistemos schema (pagal pasiektą išsilavinimo lygį). Adaptuota [10]
19
2.1. NUOSEKLIOJO ŠVIETIMO SISTEMA
Ji kuriama laikantis ugdymo perimamumo principo, laiduojant sistemos lankstumą ir
variantiškumą. Iki mokyklos ugdoma šeimoje bei ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose.
Mokyklinis ugdymas vyksta: pradinėse, pagrindinėse (dešimtmetėse), vidurinėse
bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose, jaunimo, profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose
mokyklose, specialaus ugdymo įstaigose. Moksleivių mokymasis bendrojo lavinimo arba kito tipo
mokykloje yra privalomas iki 16 metų (imtinai).
Bendrojo lavinimo mokykla yra trijų pakopų – pradinė, pagrindinė ir vidurinė.
Pradinės mokyklos pakopa apima I-IV bendrojo lavinimo mokyklose klases. Į I klasę priimami ne
jaunesni kaip 6 metų vaikai, pasiekę reikiamą psichofizinės brandos lygį. Idant darniai būtų
pereinama nuo ikimokyklinio ugdymo į pradinį mokymąsi, mokyklose steigiamos parengiamosios
grupės (klasės) darželių nelankiusiems 5-6 metų vaikams. Baigę pradinę mokyklą, moksleiviai tęsia
mokymąsi pagrindinėje bendrojo lavinimo mokyklos pakopoje, apimančioje V-X bendrojo lavinimo
mokyklos klases. Trečioji bendrojo lavinimo mokyklos pakopa – vidurinė mokykla apima XI-XII
klases.
Gimnazija – pagilintą, profiliuotą bendrąjį išsilavinimą teikianti, aukštesnius
reikalavimus kelianti mokykla. Ją paprastai sudaro 9-12 klasės.
Specialiojoje mokykloje ugdomi vaikai, dėl itin rimtos fizinės negalios ar gilių
vystymosi sutrikimų negalintys mokytis bendrojo lavinimo mokykloje.
Jaunimo mokykla – į praktinį pasaulio pažinimą orientuota, pradinius darbo įgūdžius
ir bendrojo lavinimo žinias teikianti ugdymo įstaiga. Ši mokykla skirta bendrojo lavinimo
mokykloje nepritapusiems, motyvacijos stokojantiems ar tiems, kurių apsisprendimą lemia
socialinės sąlygos.
Profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose jaunimas rengiamas profesijai.
Profesinė mokykla – pirminės profesinės kvalifikacijos darbui ūkio ir aptarnavimo srityse rengianti
bei bendrojo lavinimo žinias teikianti ugdymo įstaiga.
Aukštesnioji mokykla (kolegija) – aukštesnės profesinės kvalifikacijos darbui
įvairiose ūkinės ir socialinės veiklos srityse rengianti ir bendrąjį kultūrinį išsilavinimą teikianti
studijų įstaiga.
Aukštoji mokykla – aukščiausios kvalifkacijos profesinei, mokslinei ir kūrybinei
veiklai rengianti studijų institucija [11].
20
2.2. PAPILDOMASIS UGDYMAS
Mokydamasis nuosekliojo švietimo sistemos įstaigose moksleivis ir studentas gali
papildomai plėtoti savo gabumus, tenkinti pažintinius interesus ar saviraiškos poreikį. Tam yra
skirtos nuosekliojo ir nenuosekliojo švietimo institucijos: muzikos, dailės, sporto, technikos
mokyklos, įvairūs lavinimosi būreliai, studijos, klubai, draugijos ir t.t.
Švietimo įstaigos gali būti valstybinės ir nevalstybinės. Valstybines švietimo įstaigas
steigia ir išlaiko valstybė. Nevalstybinės švietimo institucijos gali gauti valstybės paramą [11].
2.3. BENDRASIS VAIKŲ IR JAUNIMO UGDYMAS
Bendrasis vaikų ir jaunimo ugdymas – tai pagrindinė nuosekliojo švietimo grandis,
asmens tolesnio lavinimosi ir būsimos veiklos pamatas. Bendrojo vaikų ir jaunimo ugdymas – tai
pagrindinė nuosekliojo švietimo grandis, asmens tolesnio lavinimosi ir būsimos veiklos pamatas.
Bendrojo vaikų ir jaunimo ugdymo paskirtis – kartu su šeima padėti gimtosios kultūros erdvėje
atsiskleisti asmens individualybei, parengti asmenį darniam socialiniam gyvenimui. Šiame švietimo
tarpsnyje teikiamas šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis bendrasis išsilavinimas ir ugdomas
asmens siekis mokytis visą gyvenimą. Visas bendrasis ugdymas orientuotas į vaiką, jo poreikius ir
gebėjimus. Pedagogų ir vaikų santykiuose laikomasi abipusės pagarbos ir bendradarbiavimo
nuostatų. Palaikoma ir skatinama individuali ir grupinė iniciatyva [11].
2.4. IKIMOKYKLINIS UGDYMAS
Ikimokyklinis ugdymas atliepia pagrindinius vaiko poreikius – saugumo, aktyvumo,
saviraiškos. Jo uždavinys – skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvą, kūrybiškumą bei saugoti ir
stiprinti vaiko sveikatą. Iki mokyklos ugdoma šeimoje, lopšeliuose (iki 3 metų) ir darželiuose
(iki 6-7 metų). Ikimokyklinėse įstaigose vadovaujamasi Kultūros ir švietimo ministerijos
aprobuotomis bendrosiomis programomis, jas individualizuojant, laisvai renkantis darbo formas bei
metodus. Lopšelių ir darželių lankymas nėra privalomas. Vaikai vestini į darželį nuo ketverių ar
penkerių metų, kad rengtųsi mokyklai ir formuotųsi jų bendravimo įgūdžiai [12].
2.5. MOKYKLINIS UGDYMAS
Bendrasis mokyklinis ugdymas vyksta 12-metėje vidurinėje mokykloje. Jis apima tris
pakopas: pradinė mokykla (I-IV klasės), pagrindinė mokykla (V-X klasės), vidurinė mokykla
(XI-XII klasės). Visos trys pakopos gali sudaryti vieną organizacinį darinį arba funkcionuoti
atskirai. Vaikai su negiliais fiziniais ar psichiniais sutrikimais mokomi kartu su sveikaisiais vaikais,
21
gaudami jiems reikalingą papildomą pagalbą. Vidurinėje mokykloje ugdymo turinys ir formos
taikomos atsižvelgiant į mokinių brandos ypatybes, jiems pereinant pradžios (I-IV kl.),
adaptavimosi (V-VI kl.), žvalgymosi (VII-VIII kl.), orientavimosi (IX-X kl.) ir apsisprendimo (XI-
XII kl.) tarpsnius.
Bendrojo ugdymo įstaigose, atsižvelgiant į vaiko interesus, intelektualines išgales,
sveikatą, ugdymo turinys ir formos yra diferencijuojamos ir individualizuojamos, užtikrinant
ugdymo turinio privalomąją ir pasirenkamąją dalis.
Visose valstybinėse mokyklose mokomasi remiantis Kultūros ir švietimo ministerijos
aprobuotose bendrosiose programose nustatytais reikalavimais. Mokyklos juos konkretizuoja
pasirinkdamos vadovėlius, kurdamos ir pasirinkdamos individualias programas. Mokytojas kuria
arba renkasi individualias programas, laisvai renkasi mokymo metodus ir formas. Atskirų dalykų
programas persmelkia ir jungia universaliosios ugdymo programos. Gimtosios kalbos, dorinio,
pilietinio, etnokultūrinio, ekologinio, sveikatos, darbinio, technologinio, estetinio ugdymo
programos siekia suteikti atskirų dalykų studijoms vertybinę orientaciją, supažindinti su
atitinkamais veiklos būdais. Ugdymo turinio programos sudaromos remiantis spiralės bei
koncentriškumo principais. Atsižvelgiant į vaiko mąstymo ypatumus skirtingais amžiaus tarpsniais,
išskiriami keli ugdymo turinio koncentrai. Kiekviename jų ugdymo turinys išdėstomas tam tikru
būdu pagal šiuos principus: konkretu-abstraktu, elementaru-sudėtinga, integruota-diferencijuota.
Ugdymo turinio programų sudarymo koncentriškumo principą papildo spiralės
principas – prie temų, problemų, nagrinėjamų ikimokyklinėse įstaigose, pradinėse klasėse šiems
amžiaus tarpsniams pritaikytais būdais, grįžtama aukštesnėse klasėse, tik jau kitais lygmenimis.
Keturi ugdymo turinio koncentrai atitinka naująją bendrojo lavinimo mokyklos
struktūrą – 4+4+2+2. Pirmajame koncentre, kuris apima pradinės mokyklos pakopą, orientuojamasi
į konkretų ir integruotą pasaulio vaizdą. Pradinėse klasėse siekiama atverti vaikui jam artimą
aplinką, ugdyti dorinį jautrumą, suteikti elementarių žinių apie žmogų, gamtą, gimtąjį kraštą,
suformuoti gimtosios kalbos, skaitymo, rašymo, skaičiavimo pirmuosius įgūdžius, gebėjimą reikšti
savo mintis nesudėtinga sakytine ir rašytine kalba, duoti pirmuosius užsienio kalbos pradmenis,
sukaupti bendravimo ir bendradarbiavimo, meninės raiškos patirtį. Mokoma, remiantis pavyzdžiu,
patyrimu, veikla, tiesioginiu išgyvenimu. Pradinio mokymo turinys yra visiems vienodai
privalomas. Sudaroma galimybė mokytis papildomai.
Pirmojoje pakopoje pagrindinių dalykų paprastai moko vienas mokytojas. Pradinė
mokykla glaudžiai bendradarbiauja su šeima.
Antrajame koncentre, apimančiame pagrindinės mokyklos V-VIII klases pereinama
prie dalykinės sistemos. Glaudi dalykų integracija išlieka, iškeliant skirtingus mokomuosius dalykus
22
jungiančias bendras problemas (žmogaus ir gamtos, asmens ir kultūros, individo ir visuomenės
sąveika), praktinius kasdienio gyvenimo aspektus. Šiame koncentre gilinamos gimtosios kalbos ir
literatūros, matematikos, gamtos žinios, tęsiamas dorinis ugdymas ir estetinis lavinimas. Pradedama
mokyti antrosios užsienio kalbos, socialinių mokomųjų dalykų. Ugdymo turinį sudaro privalomoji
ir pasirenkamoji dalys. VI-VIII klasėse pradedamas profiliuotas mokymas.
Trečiajame koncentre, apimančiame pagrindinės mokyklos IX-X klases, tęsiamas
dalykinis mokymas, didesnį dėmesį skiriant abstraktaus mąstymo ugdymui. Apibendrinami
išklausyti kursai, laiduojantys pagrindinės mokyklos išsilavinimo standartą. Gilėja profiliuotas
mokymas – daugėja mokomųjų dalykų pasirinkimo variantų. Pasirenkamieji dalykai turėtų padėti
apsispręsti renkantis tolesnę mokymosi arba veiklos kryptį. Šiame koncentre esti ir kitas mokymo
diferencijavimo aspektas – moksleivis gali kai kurių pagrindinių mokymo dalykų mokytis vienu iš
dviejų lygių: pagrindiniu (B) arba sustiprintu (A). Mokymosi metu galima pereiti iš vieno lygio į
kitą. Trečiojo koncentro pabaiga sutampa su pagrindinės mokyklos baigimu. Baigęs dešimtą klasę,
moksleivis gauna pagrindinės mokyklos baigimo pažymėjimą, kuriame nurodomas pagrindinės
mokyklos išsilavinimo standartą atitinkantis mokomųjų dalykų sąrašas ir jų mokymosi įvertinimas
(A) arba (B) lygiu. Pagrindinės mokyklos išsilavinimo standartą sudaro valstybės reglamentuojamas
mokomųjų dalykų žinių ir įgūdžių lygis. Mokomųjų dalykų sąrašą sudaro branduolys: dorinis
ugdymas, gimtoji kalba ir literatūra, matematika, istorija, užsienio kalbos, kūno kultūra bei kiti
dalykai, kurie pasirenkami iš kalbų, gamtos ir tiksliųjų, socialinių mokslų ir meninio ugdymo blokų.
Ketvirtajame koncentre, apimančiame vidurinės mokyklos XI-XII klases, toliau
mokymas profiliuojamas. Atsižvelgiant į mokinių interesus, mokyklos galimybes, konkrečią
situaciją, mokykla gali siūlyti humanitarinį, gamtamokslinį, techninį, ekonominį-komercinį profilius
ir kitus variantus. Nors diferenciacija visais aspektais išlieka, naujas ugdymo turinio integracijos
lygis pasiekiamas orientuojantis į sisteminį mokymą, skaitant abstraktų ir probleminį mąstymą.
Atsižvelgiant į aukštesnę mokinių motyvaciją, keliami didesni reikalavimai savarankiškam darbui.
Vidurinė mokykla baigiama valstybiniais brandos egzaminais. Abiturientas laiko 5-7
brandos egzaminus: privalomus – gimtosios kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos,
pasirenkamus – po vieną iš humanitarinių, gamtos, socialinių mokslų blokų. Egzaminų metu
mokinys pasirenka (A) arba (B) lygį. Išlaikęs brandos egzaminus, abiturientas gauna brandos
atestatą, kuriuo suteikiamas valstybinių standartų reglamentuojamas vidurinis išsilavinimas.
Bendrąjį vidurinį išsilavinimą sudaro pagrindinės mokyklos išsilavinimo standartas ir nustatytų
modulių, įgyjamų vidurinėje mokykloje, gimnazijoje arba profesinėje mokykloje, visuma. Gavę
brandos atestatą, gali stoti į aukštąsias, aukštesniąsias ir profesines mokyklas. Egzaminų neišlaikę,
23
gauna mokyklos baigimo pažymėjimą, suteikiantį teisę mokytis profesinėje ir kai kuriais atvejais
aukštesniojoje mokykloje. Mokyklos sudaro sąlygas atestatą gauti eksternu.
Bendrąjį išsilavinimą taip pat galima įsigyti gimnazijose ir jaunimo mokyklose.
Gimnazijose besimokantiems moksleiviams keliami didesni profiliuoto humanitarinio,
gamtamokslinio arba techninio-komercinio bendrojo išsilavinimo reikalavimai, suteikiamos
platesnės visų dalykų mokymosi galimybės. Paprastai į gimnaziją stojama baigus 8 pagrindinės
mokyklos klases. Vidurinės mokyklos mokinys, išlaikęs egzaminus, gali stoti į bet kurią gimnazijos
klasę. Gimnazija baigiama laikant valstybinius brandos egzaminus pagal bendrus reikalavimus.
Pagrindinės ir vidurinės mokyklos moksleiviai, nepritapę bendrojo lavinimo
mokykloje arba nepajėgiantys jos lankyti dėl socialinių sąlygų gali pereiti į jaunimo mokyklą.
Paprastai jaunimo mokyklose mokomasi vienerius – dvejus metus. Iš jaunimo mokyklos moksleivis
gali sugrįžti į bendrojo lavinimo mokyklą arba eiti į profesinę mokyklą. Ugdymo turinys ir formos
jaunimo mokykloje yra diferencijuojamos ir maksimaliai individualizuojamos.
Pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo moksleivis gali siekti mokydamasis eksternu.
Struktūrinė mokyklų reforma, jos juridiniai, ekonominiai bei organizaciniai aspektai aptariami
švietimo reformos programoje.
Bendrąjį vidurinį išsilavinimą, bei vidurinių mokyklų, gimnazijų ir jaunimo mokyklų,
Lietuvos Respublikoje dar teikia: kai kurios profesinės, sanatorinio, internatinio tipo, specialaus
režimo ugdymo įstaigų, kalėjimų ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklos [15].
2.6. SPECIALIOSIOS MOKYKLOS
Specialiosiose mokyklose ugdomi vaikai, kurie dėl sunkios fizinės negalios ar ypač
didelio intelekto sutrikimo negali mokytis bendrojo lavinimo mokykloje. Šiose mokyklose
sudaromos tinkamos sąlygos vaikų psichinio ir fizinio vystymosi korekcijai, kompensacijai,
asmenybės vystymuisi, jų pasirengimui būsimai veiklai, profesinei adaptacijai ir integracijai į
visuomenę. Į specialiąją 10mokyklą vaikas siunčiamas tik tais atvejais, kai mokyklos psichologo,
vaiką mokančio pedagogo, specialaus pedagogo korekcinė pagalba neduoda laukiamų rezultatų.
Vaikai iš specialiosios mokyklos gali pereiti į bendrojo lavinimo mokyklą [18]. Ši sritis dažnai
susiduria su pedagoginio personalo trūkumu.
2.7. TAUTINIŲ MAŽUMŲ VAIKŲ IR JAUNIMO UGDYMAS
Lietuvoje veikia tautinių mažumų ikimokyklinio ugdymo institucijos ir visų pakopų
bendrojo lavinimo mokyklos, kurios ugdymo procesą organizuoja pagal bendruosius šios
koncepcijos principus. Jose sudaroma galimybė vaikams ir jaunimui įsigyti savąja tautine kultūra
24
paremtą bendrąjį išsilavinimą, dalį dalykų dėstant jų gimtąja kalba. Kartu ši mokykla padeda
vaikams ir jaunimui integruotis į Lietuvos kultūrą, Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimą.
Šiose mokyklose vartojami Lietuvoje parengti vadovėliai bei Kultūros ir švietimo ministerijos
aprobuoti užsienio vadovėliai. Viena iš dėstomų šiose mokyklose kalbų yra valstybinė lietuvių
kalba, kurios mokinys, baigdamas mokyklą turi būti išmokęs tiek, kad galėtų tęsti mokslą (taip pat
studijuoti aukštojoje mokykloje) dėstomąja valstybine kalba. Tautinių bendruomenių iniciatyva gali
būti steigiamos šeštadieninės (sekmadieninės) mokyklos [15].
2.8. PROFESINIS JAUNIMO UGDYMAS
Profesinis jaunimo ugdymas yra integrali nuoseklaus švietimo sistemos grandis,
teikianti galimybę įgyti pirminį profesinį išsilavinimą darbui įvairiose ūkinės ir kultūrinės veiklos
srityse. Koncepcijoje aptariami tik bendrieji jos bruožai. Pagrindiniai profesinio ugdymo uždaviniai
yra: sudaryti jaunimui galimybę įgyti profesinį bei bendrąjį kultūrinį išsilavinimą, atitinkantį
šiuolaikinį mokslo, technikos ir kultūros lygį bei pasirinkti profesinės veiklos sričiai keliamus
reikalavimus; ugdyti nusiteikimą nuolatos tobulinti profesinę kvalifikaciją, rūpintis savo kultūrine
branda, siekti prasmingos ir įvairiapusės asmenybės sklaidos.
Daugelis šiuolaikinių profesinės veiklos sričių reikalauja išsamių bendrojo lavinimo
žinių, socialinės ir kultūrinės brandos, nuolatinio profesinės kvalifikacijos tobulinimo, atsižvelgiant
į sparčią technikos ir technologinių procesų kaitą. Dėl to: a) vengiama pernelyg ankstyvo
moksleivių profesinio rengimo (paprastai jo pradžią nukeliant po privalomojo mokymosi
laikotarpio); b) siekiama suteikti moksleiviams gana išsamius teorinius bendrojo ir profesinio
išsilavinimo pagrindus, sudarant galimybę lengviau persikvalifikuoti, lanksčiau prisitaikyti prie
tolydžio kintančių gamybos ir darbo rinkos sąlygų.
Profesinio rengimo sistema yra glaudžiai susijusi su kultūrine, ekonomine sfera, o jos
veiklos rezultatai tiesiogiai veikia socialines gyvenimo sąlygas. Tad būtinas bendras požiūris
derinant socialinių partnerių – valstybės, darbdavių, darbininkų interesus. Socialiniai partneriai
dalyvauja, nustatant strateginius jaunimo profesinio ugdymo tikslus, turinį, metodus ir formas,
koordinuojant ir vertinant profesinio ugdymo įstaigų veiklą, priimant sprendimus dėl jų steigimo,
reorganizavimo bei likvidavimo. Siekiant laiduoti sklandžią socialinių partnerių veiklos
koordinaciją, informuoti visuomenę, kuriama efektyvi informacijos sistema, kaupianti ir skleidžianti
žinias apie darbo rinkos perspektyvas, profesinio rengimo, tobulinimosi ir persikvalifikavimo
poreikius, profesinio ugdymo sistemos teikiamas paslaugas.
Jaunimo profesinio ugdymo sistema apima profesines ir aukštesniąsias mokyklas
(kolegijas). Profesinės mokyklos rengia kvalifikuotus darbininkus bei įvairių aptarnavimo, verslo,
25
kultūros sričių darbuotojus. Aukštesniosiose mokyklose rengiami specialistai, tarnautojai su
aukštesniuoju išsilavinimu įvairioms gamybos, aptarnavimo ir kultūros sritimis, taip pat būsimieji
individualūs verslininkai [17].
2.9. PROFESINĖS MOKYKLOS
Profesinių mokyklų sistema apima įvairaus profilio ir akademinio lygio valstybines bei
nevalstybines profesines mokyklas. Valstybinės mokyklos yra pavaldžios Lietuvos Respublikos
kultūros ir švietimo ministerijai arba kitoms ministerijoms (departamentams). Šalia profesinių
mokyklų, turinčių formaliojo švietimo įstaigų statusą, gali veikti įvairios neformaliojo profesinio
ugdymo funkcijas atliekančios įstaigos, kurių steigėjai gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys.
Į profesines mokyklas paprastai priimami ne jaunesni kaip 16 metų moksleiviai.
Išimties tvarka į kai kurias iš jų priimama ir nuo 15 metų. Prie profesinių mokyklų gali būti
steigiamos jaunimo mokyklos, priimančios jaunesnius nei 16 metų moksleivius. Profesinėse
mokyklose įgyvendinamos įvairios profesijos įsigijimo programos, besiskiriančios trukme, skirtos
įvairaus amžiaus ir išsilavinimo jaunimui.
1. Pagrindinė profesijos įsigijimo programa skiriama jaunuoliams, ne jaunesniems kaip 16
metų, baigusiems pagrindinę mokyklą. Mokslas trunka 2-3 metus. Jie čia įgyja atitinkamą
profesinę kvalifikaciją ir bendrąjį išsilavinimą, reikalingą įstoti į atitinkamo profilio
aukštąsias mokyklas.
2. To paties amžiaus ir išsilavinimo jaunuoliams, nepageidaujantiems įsigyti bendrojo
išsilavinimo, skiriama tik profesinės kvalifikacijos programa.
3. Bendrojo lavinimo vidurinę mokyklą arba gimnaziją baigusiems jaunuoliams,
norintiems įsigyti profesiją, skiriama iki 2 m. trukmės profesijos įsigijimo programa.
4. Nebaigusiems pagrindinės mokyklos ir ne jaunesniems kaip 15 metų jaunuoliams
skiriama 2 arba 3 metų profesijos įsigijimo programa. Profesinėje mokykloje sudaroma
galimybė visiems norintiems įgyti pagrindinės bendrojo lavinimo mokyklos žinių. Kitiems
moksleiviams profesinės mokyklos rengia pagrindinių bendrojo lavinimo disciplinų
supaprastintas programas, supažindinančias moksleivius su nebaigto bendrojo lavinimo
mokyklos koncentro turiniu.
Organizaciniu požiūriu profesinės mokyklos gali įgyvendinti vieną, kelias ar visas
išvardintas programas. Idant profesinių mokyklų tinklas būtų gerai tarpusavyje suderintų mokymo
įstaigų sistema, užtikrinamas mokymo perimamumas tarp atitinkamų tipų mokyklų taip pat
profesinių mokyklų ryšiai su bendrojo lavinimo vidurinėmis, aukštesniosiomis bei aukštosiomis
mokyklomis.
26
Koordinuojant profesinių mokyklų veiklą, dalyvauja trys socialiniai partneriai:
valstybė, darbdaviai, dirbantieji. Valstybę atstovauja Kultūros ir švietimo ministerija bei švietimų
skyriai, taip pat kitos ministerijos (departamentai), turinčios pavaldžių profesinių mokyklų;
darbdavius – Pramonės ir prekybos, Žemės ūkio ir kiti Rūmai; dirbančiuosius – profesinės sąjungos.
Sudaromos trišalės valdymo struktūros – Lietuvos profesinio rengimo taryba bei regioniniai
profesinio rengimo komitetai. Socialiniai partneriai kartu derina profesinio mokymo finansavimą iš
valstybės bei vietinio biudžeto ir fondų, nustato reikalavimus profesijoms bei įvertina kvalifikacijas.
Be to, socialiniai partneriai, atsižvelgdami į darbo rinkos poreikius, reguliuoja priėmimą į
mokyklas. Toks bendradarbiavimas yra profesinės mokyklos koncepcijos pamatas.
Konkrečios profesinės mokyklos profilis, tipas, struktūra, mokymo trukmė joje
nustatoma atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, profesijų sudėtingumą, mokykloje teikiamą
bendrojo ir profesinio išsilavinimo lygį, pedagogų kadrus, techninę bazę ir kt. Profesinės mokyklos
dirba pagal programas, kurios yra aprobuojamos dalyvaujant visų suinteresuotų socialinių partnerių
atstovams. Jos yra tvirtinamos Kultūros ir švietimo ministerijos arba nustatyta tvarka derinamos su
ja.
Ugdymo procesas profesinėje mokykloje apima teorinį mokymą bei praktinių
profesinio darbo įgūdžių įsisavinimą. Teorinė mokymo dalis turi sudaryti galimybę moksleiviams
įgyti arba plėsti: a) bendrąjį kultūrinį išsilavinimą, b) matematikos ir gamtos mokslų pagrindus, c)
žinias apie darbo pasaulį (socialiniai, ekonominiai, teisiniai, psichologiniai, medicininiai aspektai),
d) bendruosius profesijos bei veiklos srities teorinius pagrindus (įskaitant informatiką), e)
konkrečios profesinės veiklos (specialybės) specifiką perteikiančias žinias.
Galimi keli skirtingi mokymo proceso organizavimo būdai: 1) moksleivis sudaro
sutartį su įmone ir praktinį mokymąsi atlieka įmonėje; 2) po pirmųjų mokslo metų profesinėje
mokykloje, mokyklai tarpininkaujant, sudaro sutartį su licenciją gavusia įmone ir joje tęsia praktinį
mokymąsi; 3) praktinis mokymas vyksta praktinio mokymo centruose, kuriuose sudaromos sąlygos,
panašios į darbo sąlygas įmonėse. Visais tais atvejais teorija išmokstama mokykloje. Taigi mokykla
atsakinga už teorinį parengimą, o įmonė (centras) – už praktinį mokymą; 4) teorinis ir praktinis
mokymas vyksta mokykloje. Šiuo atveju praktinis kvalifikacinis egzaminas laikomas tik įgijus
praktinio darbo patirtį; 5) gamykla (įmonė) gali turėti savo mokyklą, kur moksleiviai įgyja ir
reikalingų teorinių žinių, ir praktinių darbų įgūdžių.
Profesinėse mokyklose plačiai naudojamas modulinis mokymas, įgalinantis lanksčiai
organizuoti mokymo procesą, greičiau prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių, technikos ir
technologijos pažangos. Norint gauti kvalifikacijos pažymėjimą, reikia išlaikyti teorinį ir praktinį
kvalifikacinius egzaminus. Kvalifikacines komisijas sudaro socialiniai partneriai. Teorinis
27
egzaminas laikomas mokykloje. Praktinis egzaminas laikomas įmonėse arba praktinio mokymo
centruose. Kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą išduoda Pramonės ir prekybos, Žemės ūkio ir kiti
Rūmai. Profesinėje mokykloje išlaikyti kai kurių bendrojo lavinimo dalykų egzaminai gali būti
įskaitomi kaip baigiamieji vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos egzaminai, jeigu Kultūros ir
švietimo ministerija pripažįsta, kad minėtų dalykų mokymo programos profesinėje mokykloje
atitinka viduriniam išsilavinimui keliamus reikalavimus.
Kiekviena šalis atsakinga už savo švietimo ir mokymo sistemą, o ES politika skirta
nacionaliniams veiksmams remti ir padėti spręsti bendriems uždaviniams. Pavyzdžiui: visuomenės
senėjimo, darbuotojų gebėjimo spragų, technologijų plėtros ir pasaulinės konkurencijos. 2020 metų
švietimo ir mokymo programa „ET 2020“ yra bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje
pagrindas. Programa „ET 2020“ suteikia galimybę keistis geriausią patirtimi, mokytis vieniems iš
kitų, rinkti ir skleisti informaciją apie veiksmingas priemones, teikti patarimų dėl politikos reformų
ir jas remti. Siekdamos užtikrinti, kad programa būtų sėkmingai įgyvendinta, iš valstybių narių ir
kitų svarbių suinteresuotų subjektų paskirtų ekspertų sudarytos darbo grupės rengia bendras ES
lygmens priemones ir politikos gaires. Lėšų politikos rėmimo ir novatoriškiems projektams,
susijusiems su veikla, kuria skatinamas visų amžiaus grupių mokymasis ir švietimas visais
lygmenimis, galima gauti pagal programą „Erasmus+“.
Siekiant iki 2020 m. išspręsti švietimo ir mokymo sistemose kylančias problemas,
2009 m. programoje „ET 2020“ nustatyti keturi bendri ES tikslai:
mokymąsi visą gyvenimą ir judumą paversti tikrovę;
gerinti švietimo ir mokymo kokybę bei veiksmingumą;
skatinti vienodas galimybes, socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą;
stiprinti kūrybiškumą ir novatoriškumą, įskaitant verslumą, visais švietimo ir mokymo
lygmenimis;
Nustatyti šie 2020 m. ES švietimo lyginamieji standartai:
bent 95 % vaikų (nuo 4 metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus) turėtų
dalyvauti ikimokykliniame ugdyme;
nepakankamai skaitymo, matematinių ir gamtos mokslų gebėjimų įgijusių 15 metų
jaunuolių turėtų būti mažiau negu 15 %;
Švietimo ir mokymo programų nebaigusių 18–24 m. jaunimo dalis turėtų būti
mažesnė kaip 10 %;
bent 40 % 30–34 metų asmenų turėtų būti įgiję aukštąjį išsilavinimą;
bent 15 % suaugusiųjų turėtų toliau mokytis (mokymasis visą gyvenimą);
28
bent 20 % aukštąjį išsilavinimą įgijusių absolventų ir 6 % 18–34 metų pradinę
profesinę kvalifikaciją turinčių asmenų turėtų kurį laiką būti studijavę arba mokęsi
užsienyje.
darbą turėtų turėti bent 82 % prieš 1–3 metus išsilavinimą įgijusių asmenų (20–34
metų asmenų, įgijusių vidurinį arba aukštesnį išsilavinimą).
2014 m. Komisija ir ES valstybės narės pradėjo padėties apžvalgą, siekdamos
įvertinti nuo 2012 m., kai parengta bendra ataskaita, padarytą pažangą ir padėti nustatyti kitus
bendradarbiavimo švietimo srityje Europos lygmeniu prioritetus. Gautas indelis:
„ET 2020“ nacionalinės ataskaitos
rangovo „Ecorys“ atliktas nepriklausomas programos vertinimas,
metinis Švietimo, mokymo ir jaunimo forumas (2014m. spalio 9 – 10 d.),
suinteresuotų šalių indėlis.
Apžvelgusi padėtį ir padariusi išvadas. Europos komisija pasiūlė šešis naujus 2016 –
2020 m. prioritetus. 2015 m. lapkritį Švietimo tarybą priėmė bendrą Komisijos ir valstybių narių
ataskaitą [17].
29
3. MOKYKLINIO UGDYMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO INSTRUMENTAI IR
PRIEMONĖS
3.1 PRIEMONĖS MOKYTOJO PROFESIJOS PATRAUKLUMO DIDINIMUI
Papildomos mokytojams skirtos lėšos. Vyriausybė padidino pradedančių mokytojų
darbo užmokestį ir skyrė finansavimą ankstyvam išėjimui į pensiją kompensuoti, kad būtų sukurta
daugiau naujų darbo vietų ir jauniems mokytojams būtų suteikta daugiau galimybių įsidarbinti.
Pradedantiems dirbti mokytojams koeficientai buvo pakelti – 5%, kitiems – 3 %. Atsižvelgiant į tai,
kad 2008 – 2009 m. dėl ekonominės krizės mokytojų algos buvo sumažintos apie 30%, realios
naudos ir pokyčių nepajuto nei viena grupė. Atliginimai ir toliau lieka vieni žemiausių Europos
Sąjungoje, mokytojų profesijos patrauklumo didinimui ši vyriausybės priemonė realios įtakos
neturėjo. Nepaisant vyriausybės deklaruojamų nuostatų, kad švietimas yra prioritetinė sritis, vis
dar jaučiamas nepakankamas finansavimas. Bendros valdžios išlaidos švietimui, išreikštos BVP
dalimi, nuolat mažėjo. 2008 m. buvo skiriama 6,1%, 2014 m. sumažėjo iki 5,4% [20].
Mokytojų kokybė yra svarbiausias vidinis veiksnys, turintis įtakos mokinių mokslo
rezultatams. Personalas turi sugebėti suteikti kiekvienam mokiniui pakankamai galimybių įgyti
būtinus gebėjimus. Mokytojai turėtų būti tinkamai skatinami visą savo profesinį gyvenimą
persvarstyti mokymosi poreikius ir gausinti žinias, įgūdžius bei gebėjimus, taip pat mokytis kalbų.
Todėl tai ypatingai svarbu siekiant Lisabonos tikslų [20]. Palyginti daug šios profesijos atstovų –
vyresnio amžiaus: maždaug 30 % mokytojų – vyresni nei 50 m., todėl norint, kad mokytojų skaičius
išliktų toks pats, per ateinančius 15 metų reikės pakeisti apie 2 mln. mokytojų. Siekiama, kad
personalas sugebėtu suteikti kiekvienam mokiniui pakankamai galimybių įgyti būtinus gebėjimus
saugioje ir patrauklioje mokyklos aplinkoje. Skatinama abipuse pagarba ir bendradarbiavimas,
socialinė, fizinė ir psichinė gerovė, nėra pakantumo priekabiavimo ir smurto [20]. Vis dėlto
daugumoje šalių jaučiamas mokytojų įgūdžių stygius. Paskatos nuolat mokytis ir tobulėti yra
silpnos, o su tuo susijusios investicijos – nedidelės. Kvalifikacijai kelti skiriama labai mažai laiko, o
daugelyje valstybių narių nėra sistemingos dirbti pradedančių mokytojų rėmimo sistemos.
Parama gabiems mokytojo kvalifikacijos siekiantiems studentams. Kad būtų suteikta
parama siekiant įgyti mokytojo kvalifikaciją, buvo sukurta mokytojų rengimo stipendija, skirta gerų
akademinių rezultatų pasiekusiems studentams. Naujausių mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad
švietimo sistemose, kuriose pasiekiama geriausių rezultatų, mokytojo profesiją renkasi patys
gabiausi žmonės. Naudojama veiksminga tinkamų kandidatų į mokytojus atrankos procedūra ir
tinkamai sprendžiamos su prasta veikla susijusios problemos. Taikomas tęstinio visą profesinį
gyvenimą trunkančio praktinio mokytojų švietimo metodas, formuojama tokia mokyklų aplinka,
30
kurioje mokytojai gali mokytis vieni iš kitų. 2007 m. ministrai sutarė siekti, kad mokytojo profesija
taptų patrauklesne karjeros galimybe, gerinti mokytojų rengimo kokybę ir koordinuotai, nuosekliai
ir skiriant pakankamai išteklių užtikrinti kokybišką pirminį rengimą, jaunų specialistų rėmimą
veiklos pradžioje ir tolesnį profesinį tobulinimąsi. Ši sritis taip pat išlieka formaliame lygmenyje,
nes Lietuvoje vis dar pastebima studentų pasirinkusių mokytojo profesiją skaičiaus mažėjimas.
Gabiausi mokiniai ir studentai nesieja savo ateities su darbu švietimo įstaigose.
2015 m. į švietimo ir mokymo studijų srities aprašą įtraukti nauji pirminiam mokytojų
rengimui taikytini reikalavimai, kurie skirti mokymo srities darbuotojų kompetencijos ir
kvalifikacijos gerinimui. Nuo 2017 m. šių reikalavimų turės laikytis visos aukštojo mokslo laipsnį
suteikiančios mokytojų rengimo institucijos. Šių priemonių nauda taip pat yra abejotina, nes
mokytojo profesija vis dar nėra populiari. Pagal naują švietimo ministrės siūlymą neformuoti
specialybės mokymosi grupių jeigu nėra penkiolikos kandidatų yra tikimybė, kad dalies specialybių
mokytojai nebus ruošiami. Šiuo metu šalyje jaučiamas fizikos, chemijos ir matematikos mokytojų
stygius. Ateityje tikėtina truks ir geografijos mokytojų.
Siekiant paskatinti neseniai įvairių mokslo sričių kvalifikaciją įgijusius absolventus
dirbti mokyklose, įgyvendinama verslo sektoriaus inicijuota programa „Renkuosi mokyti“. Šią
programą laikyčiau sėkmingą, nes jauni žmonės yra motyvuoti ir tvirti savo apsisprendime dirbti
mokykloje. Nuo 2008 metų pagal „Renkuosi mokyti“ programą apie 40-yje Lietuvos mokyklų dirbo
arti 100 jaunų žmonių [47].
Jaunų mokytojų paramai rengiama mokytojams skirta mentorystės programa. Deja
šiuo metu mokyklose tai atliekama tik formaliai, realių veiksmų nėra imamasi. Nėra kuriama
tinkama aplinka. Dažniausiai mentoriais paskirti mokytojai yra apkrauti, t.y. turi didelį pamokų
skaičių, auklėjamąją klasę ir dalyvauja įvairiose mokyklos darbo grupėse. Dalis mokytojų
nesuinteresuoti šią veiklą, nes ji nėra apmokama.
2016 m. pradžioje, po mokytojų profesinių sąjungų surengtų streikų, padidinus
mažiausią taikomą koeficientą buvo padidintas mažiausiai uždirbančių mokytojų darbo užmokestis
Švietimo ir mokslo ministerija parengė penkerių metų programą, pagal kurią bus padidintas
mokytojų darbo užmokestis. Remiantis šia programa, ankstyvojo ugdymo ir priežiūros įstaigose
dirbančių mokytojų darbo užmokestis, palyginti su 2016 m. darbo užmokesčiu, iki 2020 m. turi būti
padidintas 32,6 proc. Deja nebuvo atsižvelgta į kitus streikuojančių mokytojų reikalavimus, t.y.
mokinių skaičiaus mažinimas klasėse ir materialinės bazės stiprinimas. Mokytojai su didesniu
darbo stažu buvo palikti nuošaly ir tai sukėlė nepasitikėjimo vyriausybę pretekstą.
Mokyklos tampa vis sudėtingesnėmis ir autonomiškesnėmis organizacijomis. Joms
vadovauti reikia įvairių įgūdžių. Kalbant apie vadovavimą mokykloms, ryškėja tendencija naudoti
31
bendradarbiavimu grindžiamus vadovavimo stilius ir paskirstyti lyderystę. Tam reikia daugiau
bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojų, turinčių vadovavimo įgūdžių. Vadovų darbas tampa vis
sunkesnis, ir daugelis valstybių narių patiria sunkumų samdydamos mokyklų direktorius. Naujausi
duomenys rodo, kad vadovaujant mokykloms daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama
veiksmingiausiai mokymąsi gerinantiems uždaviniams, kad vadovavimo mokyklai pareigų
paskirstymas gali padidinti mokyklų veiksmingumą, kad vadovaujantys asmenys turi būti tinkamai
parengti ir mokytis visą profesinį gyvenimą, o samdyti mokyklų direktorius ir rūpintis, kad jie liktų
savo postuose, turi tos srities specialistai.
3.2. PRIEMONĖS NELYGYBĖS MAŽINIMUI IR ĮTRAUKTIES DIDINIMAS
Vyriausybė ėmėsi keleto priemonių, kad padidintų dalyvavimo ankstyvojo ugdymo ir
priežiūros programose lygį ir pagerintų jų kokybę. 2016 m. rugsėjo mėn. nustatytas privalomas
šešiamečių priešmokyklinis ugdymas. Siekiant atnaujinti ir pagerinti priešmokyklinį ugdymą ir jo
programą, 2015 m. parengtas ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas (2015 m. Eurydice
duomenys). 2015 m. įsteigtos 452 naujos priešmokyklinio ugdymo grupės, 2016 m. planuojama
įkurti daugiau kaip 80 tokių grupių [22].
Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra gali padėti pagrindus sėkmingam tolesniam
gyvenimui – sudaryti sąlygas įgyti išsilavinimą, užsitikrinti gerovę, rasti darbą, ir integruotis į
visuomenę. Mažų vaikų (nuo gimimo iki privalomojo mokyklinio amžiaus) ugdymo ir priežiūros
sistemos įvairiose šalyse skiriasi. ES šalys bendradarbiauja siekdamos, kad visose valstybėse
narėse būtų teikiamos aukštos kokybės ir prieinamos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros
paslaugos. Komisija nustatė ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros prioritetus. Siekiama suteikti
žmonėms daugiau galimybių naudotis kokybiškomis vaikų nuo gimimo iki privalomojo
mokyklinio amžiaus ugdymo ir priežiūros paslaugomis. Šis darbas pradėtas 2012 m.
bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis ir suinteresuotosiomis šalimis.
ES šalys šiuo metu rengia ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės stebėjimo
metodus. Šią veiklą koordinuoja mokyklų politikos teminės darbo grupės. 2020 m. bent 95%
keturmečių arba vyresnių ikimokyklinio amžiaus vaikų turėtų dalyvauti ikimokyklinio ugdymo
programose.
Šalyje vis dar trūksta kvalifikuotu ikimokyklinio ugdymo pedagogų. Nutarimuose
kalbama apie kokybės didinimą ir kvalifikacijos kėlimą, bet daugelyje atveju tai yra papildoma
finansinė našta pedagogams, nes studijos yra mokamos. Nebaigus studijų švietimo įstaigų
vadovai įspėja apie krūvio mažinimą arba atleidimą iš darbo.
32
Lietuva ketina padidinti neformaliojo vaikų švietimo programų įvairovę ir
prieinamumą. Remiantis „krepšelio“ (t. y. vienam mokiniui skirtų lėšų) principu, 2015 ir 2016 m.
šiai veiklai atitinkamai skirta 3,24 mln. EUR ir 9,72 mln. Eur. [40]
Siekiant pagerinti mokinių rašymo ir skaitymo įgūdžius, 2016 m. sausio mėn.
Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino naujas Lietuvių kalbos pradinio ugdymo ir Lietuvių kalbos
ir literatūros pagrindinio ugdymo programas. Čia taip pat tenka nuogąstauti dėl tinkamo mokyklų
aprūpinimo vadovėliais. Mokytojams teko nemaža iššūkis dirbti pagal atnaujintas programas, nes
vadovėliai pasiekė mokyklas įpusėjus mokslo metams. Taip pat mokytojams ir mokyklos
administracijai buvo išsakyta nemažai priekaištų iš tėvų bendruomenės.
Sukurtos ir mokykloms pasiūlytos standartizuotos priemonės, kuriomis naudodamosi
mokyklos gali palyginti savo mokinių rezultatus su visos šalies mokinių rezultatais ir gauti išsamią
kiekvieno vaiko rezultatų analizę. 2017 m. bus pradėta taikyti visapusiška nacionalinė bendrojo
lavinimo mokyklas lankančių mokinių mokymosi rezultatų vertinimo sistema. Šį priemonė yra
nevienodai palankiai vertinama kaip mokytojų, taip ir mokinių tėvų. Dažnai informacija yra
nagrinėjama tik mokyklos mokytojų bendruomenės, o tėvai ir mokiniai neteikia jai didelės reikšmės.
2017 m. pagal Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijas pasiūlyta nevertinti testų
konvertuojant gautus procentus į pažymį. Todėl dalis mokinių atskirų dalykų testo atlikimą
praleido, nes pagrindinė jų motyvacija yra konkretus įvertinimas, t.y. pažymys.
Pertvarkant mokymo planus, kad būtų geriau ugdomi gebėjimai, reikia vadovautis
holistiniu požiūriu: organizuoti ir vienu mokomuoju dalyku pagrįstą, ir tarpdisciplininį mokymą,
tikslingai ugdyti gebėjimus, taikyti naujus mokytojų rengimo metodus, didaktines koncepcijas ir į
šią veiklą įtraukti mokytojus, mokinius ir kitas suinteresuotąsias šalis.
Raštingumas ir mokėjimas skaičiuoti – esminės bendrųjų gebėjimų sudedamosios
dalys. Jos yra nepaprastai svarbios tolesniam mokymuisi, tačiau ES rezultatai šioje srityje prastėja.
ES yra iškėlusi siekį iki 2010 m. sumažinti prastai skaitančių penkiolikmečių dalį iki 17 %. Deja,
šiuo metu šis skaičius didėja – nuo 21,3 % 2000 m. iki 24,1 % 2006 m. Prastai skaito dvigubai
daugiau berniukų nei mergaičių (17,6 % penkiolikmečių mergaičių ir 30,4 % penkiolikmečių
berniukų) [40]. Kuriamos elektroninės priemonės, bet dėl mokyklų nepakankamos materialinės
bazės jos nėra efektyviai išnaudojamos.
Gebėjimas skaityti priklauso nuo daugybės veiksnių: skaitymo įpročių šeimoje,
namuose vartojamos kalbos, tėvų ir mokytojų pasirinktų mokymo būdų bei vaizdais pagrįstos
žiniasklaidos kultūros poveikio. Tarp gerosios patirties pavyzdžių: šeimos raštingumo skatinimo
politika, ankstyva specialistų pagalba (pradedant priešmokyklinio ugdymo įstaigomis), nacionalinės
raštingumo strategijos ir tikslai, raštingumo gerinimo infrastruktūros (bibliotekų, mokomosios
33
medžiagos) tobulinimas. Čia galima paminėti „Nacionalio diktanto“ konkursą, bei iniciatyvą
„Rašom“. Lietuvoje skaitymo gebėjimams ir raštingumui turi ir gyventojų mažėjimo problema.
Tuštėjant gyvenvietėms nyksta ir įvairūs kultūros židiniai, bibliotekos, kultūros centrai ir be abejo
mokyklos.
Mokėjimas skaičiuoti, matematiniai gebėjimai, skaitmeninis raštingumas ir supratimas
apie mokslą – taip pat labai svarbūs visapusiam dalyvavimui žinių visuomenėje ir modernios
ekonomikos konkurencingumui. Daug lemia pirmoji vaiko patirtis, tačiau ir vyresni mokiniai dažnai
baiminasi matematikos ir siekdami jos išvengti sąmoningai renkasi kitus mokymosi kelius. Taikant
tam tikrus mokymo metodus galima pakeisti mokinių požiūrį, pagerinti jų laimėjimus ir suteikti
naujų mokymosi galimybių. Matematiniams gebėjimams stiprinti sukurtos 5 -6 klasių mokiniams
elektroninės pratybos EMA.
ES ekonomikos augimo strategija Europa 2020 siekiama skatinti pažangų, tvarų ir
integracinį augimą. Strategijos įgyvendinimo sėkmė labiausiai priklausys nuo žmonių raštingumo,
matematinių, gamtos mokslų ir technologijų įgūdžių – vadinamųjų pagrindinių gebėjimų.
Raštingumas, matematiniai, gamtos mokslų ir technologijų įgūdžiai yra tolesnių mokymosi bei
įdarbinimo galimybių ir socialinės įtraukties pagrindas. Apie 20 % Europos jaunimo neturi būtinų
pagrindinių gebėjimų – nėra pasiekę pakankamo raštingumo lygio, turi nepakankamai matematikos,
gamtos mokslų ir technologijų žinių. Šių gebėjimų svarba vis didėja, nes dėl skaitmeninės
revoliucijos atsiranda naujų skaitymo ir rašymo būdų ir įvairesnių informacijos šaltinių [36]. Šioje
srityje taip pat juntamas didelis stygius kvalifikuotų pedagogų, didelė studentų dalis baigusi
studijas informacinių technologijų srityje pasirenka darbą privačiose prekybos ar transporto
įmonėse, bet ne švietimo srityje. Tai lemia žemi pedagogų atliginimai.
2014 m. vasario mėn. Europos Komisija įkūrė Europos nacionalinių raštingumo
organizacijų politikos tinklą. Šio tinklo paskirtis, be kita ko, – didinti informuotumą, padėti
keistis gerąja patirtimi ir informacija apie politiką bei raštingumo didinimo kampanijas ir
iniciatyvas.
Iki 2020 m. turėtų būti pasiekta, kad turinčiais prastus pagrindinius gebėjimus,
remiantis Tarptautinio moksleivių vertinimo programos PISA testais būtų laikomi mažiau kaip
15% penkiolikmečių. Remiantis 2012 m. atlikto Tarptautinio moksleivių vertinimo programos
testo (PISA) rezultatais, 22,1 % Europos moksleivių nepakankamai gerai moka matematiką, 17,8 %
nepakankamai gerai skaito, o 16,6 % nepakankamai gerai išmano gamtos mokslus [43].
Tyrimų rezultatai rodo, kad aiškios mokymosi rezultatų vertinimo priemonės – viena
iš efektyviausių mokinių rezultatų gerinimo ir mokymosi visą gyvenimą skatinimo priemonių. Vis
dėlto mokiniai pernelyg dažnai vertinami tik pažymiais, vertinant nesiekiama padėti jiems tobulėti.
34
Testais ne visuomet siekiama įvertinti, kaip mokiniai naudojasi įvairiais gebėjimais, o tik kiek
informacijos jie gali atsiminti.
Norint ugdyti gebėjimus, reikia aktyviau taikyti ugdomąjį vertinimą, kad būtų kuo
anksčiau nustatytos ir sprendžiamos problemos, bei baigiamąjį vertinimą, pagrįstą nustatytais
mokymosi rezultatų standartais. Vertindami mokinius mokytojai turi palyginti daug laisvės, todėl
juos rengiant būtina atsižvelgti į šiuos klausimus.
Siekdama remti valstybes nares įgyvendinant Rekomendaciją dėl bendrųjų visą
gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų, Komisija siūlo ateityje daugiausia dėmesio skirti
bendradarbiavimui:
• plėtojant veiksmų planus mokėjimo skaityti ir skaičiuoti lygiui kelti ir nustatant
su tuo susijusius tikslus;
• stiprinant universalius ir konkretaus dalyko gebėjimus, visų pirma, mokymąsi
mokytis ir laikantis visapusiško požiūrio į gebėjimų ugdymą, įskaitant mokymo
programas, medžiagą, mokytojų rengimą, personalizuotą mokymąsi ir vertinimo
metodus [37].
3.3. PROFESINIO MOKYMO MODERNIZAVIMAS IR SUAUGUSIŲJŲ MOKYMOSI
SKATINIMAS
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, kaip numatyta Valstybinėje švietimo
2013–2022 metų strategijoje, patvirtino Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros 2014–2016 metų
veiksmų planą. Šiuo veiksmų planu siekiama sukurti suaugusiųjų mokymosi sistemą, kuria būtų
skatinama socialinė įtrauktis, dalyvavimas darbo rinkoje, aktyvus pilietiškumas ir asmeninis
tobulėjimas. Jame nustatyti metiniai suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą lygio tikslai:
2014 m. – 5,7 proc.,
2015 m. – 6,3 proc.,
2016 m. – 7 proc.
Konkretūs šio veiksmų plano tikslai, susiję uždaviniai ir veiksmai yra šie:
padėti suaugusiems asmenims įgyti bendrąsias kompetencijas ir formuoti jų
teigiamą požiūrį į mokymąsi;
sudaryti palankesnes sąlygas suaugusiesiems mokytis profesinio mokymo ir
aukštojo mokslo įstaigose ir gerinti suaugusiųjų mokymosi kokybę [37].
35
3.4. ERASMUS + PROGRAMOS TIKSLAI
Programa Erasmus+ švietimo ir mokymo srityje siekiama šių konkrečiųjų tikslų:
kelti pagrindinių kompetencijų ir įgūdžių lygį, ypač atsižvelgiant į jų aktualumą darbo
rinkai ir jų įnašą užtikrinant visuomenės sanglaudą, visų pirma teikiant daugiau mobilumo
mokymosi tikslais galimybių ir užtikrinant geresnį švietimo ir mokymo sektorių ir darbo
aplinkos bendradarbiavimą;
skatinti kokybę, inovacijas, meistriškumą ir tarptautiškumą švietimo ir mokymo
įstaigų lygiu, visų pirma plėtojant sustiprintą tarptautinį švietimo ir mokymo paslaugų
teikėjų ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą;
remti Europos mokymosi visą gyvenimą erdvės, skirtos papildyti nacionalinio
lygmens politikos reformas ir remti švietimo ir mokymo sistemų modernizaciją, kūrimą ir
didinti informuotumą apie ją, visų pirma stiprinant politinį bendradarbiavimą, geriau
naudojant ES skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemones ir skleidžiant gerąją patirtį;
didinti švietimo ir mokymo tarptautinį matmenį, visų pirma užtikrinant Programos
šalių ir šalių Partnerių įstaigų bendradarbiavimą profesinio mokymo srityje ir aukštojo
mokslo lygmeniu didinant Europos mokslo ir studijų institucijų patrauklumą ir remiant
Programos šalių ir šalių Partnerių mokslo ir studijų institucijų mobilumo ir
bendradarbiavimo tarp jų skatinimą ir tikslingai didinant šalių Partnerių pajėgumą remiant
ES išorės veiksmus, įskaitant vystymosi tikslus;
gerinti kalbų mokymą(si) ir skatinti didelę ES kalbų įvairovę ir įvairių kultūrų
supratimą [41].
Mokyklų paraiškose dominuoja mokytojų bendrųjų kompetencijų ugdymo ir
tobulinimo poreikis. Mokykloms aktualiausias ugdymo turinio (ugdymo metodų ir
strategijų) įgyvendinimo ir užsienio (anglų) kalbos kompetencijų tobulinimas. Mažiausiai
išreikštas mokinių pažangos vertinimo kompetencijos poreikis, kas leidžia prognozuoti
nepakankamas tiesiogines mokytojų kvalifikacijos tobulinimo užsienyje sąsajas su mokinių
mokymosi pasiekimais ir pažanga.
Vizitai užsienyje skatina vaikų pagarbą: mokytojas kažkur buvo, kažką matė,
bendravo, gali papasakoti. Tai, kad mokytojas nori mokytis, formuoja teigiamas mokinių ir
jų tėvų nuostatas. Mokiniai pastebi, kad grįžęs po projekto atsiranda nauji metodai
pamokose, integracija labai įvairių dalykų.
Mokytojo finansinė padėtis Lietuvoje neleidžia tobulėti taip, kaip norima. Kartais
mokytojas pats negali užsimokėti už seminarus ir kvalifikacijos kėlimą užsienyje. Projekto
36
įgyvendinimas padeda išlikti švietimo rinkoje. Tam, kad išliktume, reikia labai aušto
mokinių parengimo, o tam svarbi mokytojų kvalifikacija, kurią tobulina projektas. Mokyklos
mažai skiria dėmesio mobilumo vizitų rezultatų pritaikymo poveikio mokinių mokymosi
pasiekimams analizei ir vertinimui. Dalyvavimą programoje taip pat sunkina ilgas ir
sudėtingas paraiškos pildymas.
4. LIETUVOS MOKYKLINIO UGDYMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO LŪKESČIAI IR
REZULTATAI
Atlikus Europos Sąjungos ir Lietuvos pagrindinių rodyklių analizę išryškėjo, kad
Lietuvoje mokyklos nebaigiančių asmenų skaičius mažas, o tretinį išsilavinimą įgyjančių asmenų –
didelis, todėl jai neblogai sekasi siekti su švietimu susijusio pagrindinio strategijos „Europa 2020“
tikslo. Moksleivių mokymosi rezultatus būtų galima gerinti taikant neseniai patvirtintas politikos
priemones, pavyzdžiui, nustačius privalomą visų vaikų nuo penkerių metų ankstyvąjį ugdymą ir
priežiūrą ir plėtojant visos šalies mastu taikytiną mokinių gebėjimų vertinimo sistemą, įvadinį
mokytojų mokymą ir profesionalesnę jiems teikiamą paramą. Tačiau vidurinio ir tretinio mokslo
įstaigose įgyjami gebėjimai neretai neatitinka darbo rinkos poreikių. Prastų skaitymo ir matematikos
rezultatų rodiklis aukštas, o dalyvavimo pirminio profesinio rengimo ir mokymo programose
rodiklis gana žemas. Tik nedaug suaugusiųjų dalyvauja mokymosi programose. Galiausiai
mokytojų bendruomenė senėja ir sudėtinga patraukti jaunimą rinktis šią profesiją.
1 lentelė. Pagrindiniai Lietuvos rodikliai. Programos ET 2020 lyginamieji standartai.
2011
%
2012
%
2014
%
2015
%
ET 2020
Siekiniai
%
ES
vidurkis
2015, %
Prasti penkiolikmečių rezultatai (dalis %)
Skaitymas
Matematika
Gamtos mokslai
21,2
26,0
16,1
15
15
15
17,8¹⁴ 22,1¹⁴ 16,6¹⁴
Mokyklos nebaigę asmenys (18 – 24 m.)
Vyrai
Moterys
Iš viso
10,0
4,6
7,4
6,5
7,0
4,6
5,9
5,5
10
11,0
Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra (nuo 4 metų iki
privalomojo švietimo pradžios amžiaus)
84,2 84,2 86,5 88,8 95 94,3¹⁴
Absolventų užimtumas pagal išsilavinimo lygį (20 –
34 metų asmenys, baigę mokslus per pastaruosius
trejus metus iki ataskaitinių metų), iš viso
69,5 75,6 80,7 82,1 82 76,9
Tretinį išsilavinimą įgiję asmenys (30 – 34 metų
grupė)
45,7 48,6 53,3 57,6 40 38,7
37
Iš viso
Suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą
programoje (25 – 64 metų grupė) iš viso
5,7 5,4 5,0 5,8 15 10,7
Judumas mokymosi tikslais
Atvykę bakalauro studijų absolventai
Atvykę magistro studijų absolventai
1,2
2,2
1,2
2,2
1,5
3,3
5,9¹⁴ 13,9¹⁴
Pirmoje lentelėje pateikti duomenys leidžia pastebėti vidurkių kaitą. Pastebima
teigiama tendencija, nors prastų penkiolikmečių rezultatų rodiklis išlieka aukštas ir galima daryti
prielaida, kad šioje srityje Lietuvos taikytos priemonės yra neveiksmingos, nes nei Europos
Sąjungos vidurkis, nei programos ET 2020 siekiniai pagal šį rodiklį nebus pasiekti.
3 pav. Pagrindiniai rodikliai, 2015 m. Programos ET 2020 lyginamieji standartai.
Adaptuota pagal [46].
Mokyklos nebaigiančių asmenų skaičius mažėja (nuo 7,4 proc. 2011 m. iki 5,9 proc.
2014 m.) ir yra gerokai mažesnis už ES vidurkį (11,1 proc.). tai yra vienas geriausių Lietuvos
rodyklių pagal lyginamuosius standartus. Mokyklos dažniau nebaigia berniukai (atitinkamai 7 proc.
berniukų ir 4,6 proc. mergaičių). Ketverių metų vaikų dalyvavimo ankstyvojo ugdymo ir priežiūros
programose lygis yra vienas iš žemiausių Europos Sąjungoje (2013 m. – 86,5 proc., ES vidurkis –
93,1 proc.). 2014 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dalyvavimo tokiose
programose lygis miesto ir kaimo vietovėse skiriasi beveik 50 procentinių punktų (92,2 proc. miesto
38
ir 42,8 proc. kaimo vietovėse). Taip yra iš dalies dėl nepakankamo susisiekimo su mokyklomis
kaimo vietovėse, didelio nedarbo lygio kaimuose. Ankstyvasis ugdymas finansuojamas trijų
pagrindinių šaltinių – vadinamojo mokinio krepšelio (t. y. vienam vaikui skirtų lėšų), savivaldybių
institucijų ir tėvų – lėšomis. Savivaldybių finansavimo pajėgumai nevienodi, todėl ankstyvajam
ugdymui ir priežiūrai skirti ištekliai paskirstomi netolygiai, paslaugų kokybė regionuose yra
nevienoda. Dauguma ankstyvojo ugdymo ir priežiūros programose dalyvaujančių 1–4 metų amžiaus
vaikų lanko valstybines įstaigas, nors pastaraisiais metais padaugėjo privačias įstaigas lankančių
vaikų. Lietuvai reikės sunkiai dirbti, kad iki 2017 m. pasiektų užsibrėžtą nacionalinį tarpinį 90 proc.
tikslą.
2 lentelė. Europos Sąjungos ir šalių lyginamųjų standartų palyginimas.
Lietuva Estija Danija ES
vidurkis
2015, %
Prasti penkiolikmečių rezultatai (dalis %)
Skaitymas
Matematika
Gamtos mokslai
21,2
26,0
16,1
9,1
10,5
5,0
14,6
16,8
16,7
17,8
22,1
16,6
Mokyklos nebaigę asmenys (18 – 24 m.)
Iš viso
6,5
11,3 7,8
11,0
Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra (nuo 4 metų iki
privalomojo švietimo pradžios amžiaus)
84,2 91,7 98,1 94,3
Absolventų užimtumas pagal išsilavinimo lygį (20 – 34
metų asmenys, baigę mokslus per pastaruosius trejus
metus iki ataskaitinių metų), iš viso
75,6 80,6 83,8 76,9
Tretinį išsilavinimą įgiję asmenys (30 – 34 metų grupė)
Iš viso
48,6 59,2 51,1 38,7
Suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą
programoje (25 – 64 metų grupė) iš viso
5,4 12,4 31,3 10,7
Judumas mokymosi tikslais
Atvykę bakalauro studijų absolventai
Atvykę magistro studijų absolventai
1,2
2,2
1,5
5,1
6,9
17,7
5,9
13,9
Penkiolikmečių rezultatai, 2012 m. EBPO Tarptautinio moksleivių vertinimo
programos (PISA) tyrimo duomenimis, buvo vidutiniški [43]. Geriausių rezultatų trijų pagrindinių
gebėjimų srityje pasiekusių moksleivių dalis buvo mažesnė už ES vidurkį, o prastai skaitančių ir
mokančių matematiką moksleivių dalys – didesnės už ES vidurkį (atitinkamai 21,2 proc., palyginti
su 17,8 proc., ir 26 proc., palyginti su 22,1 proc.); prastai išmanančių gamtos mokslus moksleivių
dalis buvo beveik lygi ES vidurkiui (16,2 proc., palyginti su 16,6 proc.). Pagal Nacionalinio
egzaminų centro 2015 m. ataskaitą Lietuvoje stebimas rezultatų suprastėjimas penkiais taškais.
Matematinio raštingumo rezultatas suprastėjo vienu tašku ir šis rezultatas nėra statistiškai
39
reikšmingas. Gamtamokslinio raštingumo rezultatai nukrito dvidešimt vienu tašku [34]. Palyginti su
ES vidurkiu, Lietuvoje mokymosi rezultatai mažiau susiję su socialine ir ekonomine padėtimi. Iš
tikrųjų moksleivių mokymosi rezultatų skirtumai didesni mokyklose nei tarp mokyklų. Vis dėlto
nustatyta, kad Lietuvos kaimo ir miesto vietovėse gyvenančių vaikų rezultatų matematikos srityje
skirtumas siekia 57 procentinius punktus ir yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje. Šias išvadas
taip pat patvirtina nacionalinių tyrimų duomenys [20].
Siekiant išryškinti Europos Sąjungos lyginamųjų standartų rodiklius Lietuvoje, atlikau
vidurkių palyginimą tarp Lietuvos, Danijos, Estijos ir ES. Duomenys pateikti (2 lentelė, 3 pav.)
pagal pagrindinius šešis ES švietimo ir mokymo programos ET 2020 lyginamuosius standartus.
4 pav. Pagrindiniai rodikliai. Programos ET 2020 lyginamieji standartai.
Išanalizavus Lietuvos, Estijos, Danijos švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenių ataskaitas, bei
atlikus paliginimą su ES vidurkiu pastebimi šie panašumai:
• visose šalyse žemas mokyklos nebaigusių asmenų (18 – 24) skaičius;
• tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų (30 – 34) rodiklis Lietuvoje (45,7%) žemesnis už
Estijos (59,2%) ir Danijos (51,1%), bet viršija ES (38,7%) vidurkį;
Ir skirtumai:
• Lietuvoje yra žemiausi rodikliai pagal vaikų dalyvavimą ikimokykliniame ugdyme;
• suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą programoje;
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
Pagrindiniai rodikliai
Lietuva
Estija
Danija
ES
40
• bakalauro ir magistro studijų studentų judumo rodikliai.
Danijos rezultatai daugelyje švietimo ir mokymo sričių, įskaitant mokyklos
nebaigiančių asmenų skaičių, tretinį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičių, dalyvavimą ankstyvojo
ugdymo ir priežiūros programose ir besimokančių suaugusiųjų skaičių, taip pat absolventų
užimtumo lygį, yra geri. Danijoje švietimui skiriama viešojo finansavimo dalis tebėra viena
didžiausių ES. Svarbiausi Danijos uždaviniai – gerinti gana prastus iš imigrantų šeimų kilusių
moksleivių rezultatus pagrindinių gebėjimų srityje ir mažinti profesinių mokyklų nebaigiančių
asmenų skaičių. 2014 m. pradėtos mokyklų ir profesinio mokymo sektoriaus reformos suteiks
galimybę išspręsti šias problemas.
Danija turi žemą mokyklos nebaigimo lygį. Tretinio išsilavinimo lygis yra vienas iš į
aukščiausių ES. Danija turi didžiausią dalį profesinio švietimo ir mokymo studentams į darbo
pagrindu programų iš visų ES šalių. Taip pat suaugusiųjų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą yra
vienas iš aukščiausių ES.
2016 reforma siekiama padidinti bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų akademinius
pasiekimus, kurie suteikia tvirtą pasirengimą aukštajam mokslui. Taip pat skatinama daugiau jaunų
žmonių pasirinkti profesinio mokymo kelią.
Danijoje mokyklos nebaigia labai mažai asmenų, bet lyčių nelygybė didesnė nei
kaimyninėse šalyse. Tretinį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičius – vienas didžiausių ES.
5 pav. Prasti penkiolikmečių rezultatai
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
35%
40%
45%
50%
Skaitymas Matematika Gamtos mokslai
Prasti penkiolikmečių rezultatai %
Lietuva
Estija
Danija
ES
41
Analizuojant programos ET 2020 lyginamąjį standartą: prasti penkiolikmečių
rezultatai, tarp pasirinktų šalių geriausi rodikliai atrodo Estija. Čia prastai besimokančių dalis yra
mažiausia. Panašūs rezultatai stebimi Suomijoje, Lenkijoje, Airijoje. Pagal Nacionalinio egzaminų
centro 2015 m. ataskaitą Lietuvoje stebimas skaitymo rezultatų suprastėjimas penkiais taškais (nuo
2012 m.). Matematinio raštingumo rezultatas suprastėjo vienu tašku ir šis rezultatas nėra statistiškai
reikšmingas. Gamtamokslinio raštingumo rezultatai nukrito dvidešimt vienu tašku [34].
6 pav. Prasti penkiolikmečių rezultatai. Skaitymas. Adaptuota pagal [46].
Prastai skaitančių ir mokančių matematiką moksleivių dalis – didesnės už ES vidurkį.
Rezultatų pasiskirstymą galime stebėti pateiktose kartoschemose (6 pav. ir 7 pav.) [39].
42
7 pav. Prasti penkiolikmečių rezultatai. Matematika. Adaptuota pagal [46].
Lietuva patenka į vieną grupę su Europos Sąjungos naujokėmis Rumunija ir Bulgarija.
Danija ir Estija turi mažiausią dalį prastai skaičiuojančių mokinių. Šiame intervale taip pat yra
Suomijos mokiniai.
43
8 pav. Prasti penkiolikmečių rezultatai. Gamtos mokslai. Adaptuota pagal [46].
Pagal Nacionalinio egzaminų centro 2015 m. ataskaitą Lietuvoje stebimas rezultatų
suprastėjimas penkiais taškais. Matematinio raštingumo rezultatas suprastėjo vienu tašku ir šis
rezultatas nėra statistiškai reikšmingas. Gamtamokslinio raštingumo rezultatai nukrito dvidešimt
vienu tašku [34].
Siekiant gerinti mokymosi rezultatus yra sukurta nemažai elektroninių priemonių, tai 5
– 6 klasėms lietuvių kalbos, matematiko, gamtos ir žmogaus dalyko elektroninės pratybos EMA,
švietimo portalas emokykla.lt, skaitmeninių mokymosi priemonių katalogai ugdymo sodas,
skaitmeninė mokymosi priemonė 9 – 12 klasių mokiniams smp.lt. Deja dėl materialinės bazės
stokos mokytojai šių priemonių galimybes gali išnaudoti tik iš dalies.
9 pav. Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra. Adaptuota pagal [46].
Danijos profesinių mokyklų moksleivių, dalyvaujančių mokymosi darbo vietoje
programose, rodiklis yra geriausias iš visų ES valstybių narių; suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi
44
visą gyvenimą programose lygis taip pat vienas aukščiausių ES. Atsižvelgiant į tai, kad Danijos
išlaidos švietimui yra didžiausios ES, taip pat siekiant mažinti viešojo sektoriaus išlaidas ir didinti
veiksmingumą, 2016 m. finansų įstatymo projektu sumažintas viso švietimo sektoriaus biudžetas.
„Augimo ir plėtros strategijoje“ (dan. Vækst og Udvikling i hele Danmark) paskelbta apie ketinimus
mokyklinio ugdymo ir tretinio mokslo lygmenimis remti kokybišką mokymą ir dėstymą, taip pat e.
mokymąsi. Vykdant 2016 m. bendrojo vidurinio ugdymo reformą, siekiama griežtinti akademinius
standartus, padėti tinkamai pasirengti mokslui aukštosiose mokyklose ir daugiau jaunuolių skatinti
pasirinkti profesinio rengimo ir mokymo kryptį.
Estija įgyvendina išsamią mokymosi visą gyvenimą strategiją. Čia akcentuojamas
naujas požiūris į gyvenimą, pabrėžiant individo, socialinės plėtros ir įgūdžių visais lygiais ir visose
švietimo grandyse įsigijimo. Pagrindiniai iššūkiai yra prisitaikyti prie demografinių pokyčių, didinti
mokytojo profesijos patrauklumą, toliau mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir sumažinti
atotrūkį tarp estiškai kalbančių ir rusakalbiai studentų.
Pagrindinių gebėjimų lygis Estijoje yra labai aukštas, o tretinį išsilavinimą įgyjančių
asmenų skaičius – labai didelis. Daugiau kaip ketvirtadalį visų aukštojo mokslo įstaigų absolventų
sudaro gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių atstovai. Absolventų
užimtumo lygis po ekonomikos krizės greitai buvo grąžintas į ankstesnį lygį. Švietimo finansavimo
lygis yra aukštas ir gana stabilus. Kyla tam tikrų struktūrinių problemų, susijusių su Estijos švietimo
sistemos prisitaikymu prie sparčiai mažėjančio gyventojų skaičiaus ir prie būsimų technologijomis
grindžiamos darbo rinkos reikalavimų. Taip pat yra problemų, profesinio mokymo patrauklumo
srityje ir pameistrystės organizavime. Čia reikalingas glaudesnis ryšys su ekonomika.
45
REKOMENDACIJOS, PASIŪLYMAI
Siūloma atsakingai ir nuosekliai orientuoti Lietuvos švietimo politika į strateginės švietimo
ir mokymo programos ET 2020 prioritetines sritys.
Švietimo politikos įgyvendinimą padaryti realiai prioritetine sritimi valstybės valdyme, o ne
palikti politiniam lygmenyje. Priemonės bei instrumentai turi veikti pagal savo paskirtį.
Europos Komisijos rekomendacijas didinti investicijas švietimo srityje paversti tikrove.
Atkreipti dėmesį, kad ne visi lyginamųjų standartų kriterijai Lietuvos mokykliniam ugdymui
yra vienodai aktualūs ir didesnį dėmesį skirti silpniausioms ugdymo proceso sritims.
Siūloma Lietuvai formuoti gerosios patirties pavyzdžių paketus mokyklinio ugdymo srityje
ir tikėtis pagalbos iš kitų šalių narių. Tačiau rekomenduojama taikyti ne sėkmės fragmentus,
bet sisteminius sėkmės paketus.
Atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas bei aukštus vakarų Europos valstybių
rodiklius paruošti programas pradedantiems dirbti mokytojams mentorystės ir praktinės
pagalbos pagrindu.
Peržiūrėti ugdymo finansavimą tolygiai paskirstant lėšas tarp didelių miestų ir mažesnių
gyvenviečių.
Formuoti švietimo politikos koncepciją, kuri būtų realiai įgyvendinama ir veiksminga. Dėl
to būtina bendradarbiauti su pedagogų bendruomene, o ne priiminėti politinės valdininkijos
sugalvotus jų darbą tik pateisinančius dokumentus.
Stiprinti mokytojo profesijos patrauklumą ir prestižą, o ne galutinai jį žlugdyti. Tai
pabrėžtina tiek mokytojų rengimo sistemos naikinime, tiek valstybiniu lygmeniu pedagogų
menkinimą (įskaitant aukščiausių lygių politikus) ir totaliai negatyvią žiniasklaidos nuostatą
apie mokytojus, tiek socialiniame ir ekonominiame kontekstuose.
46
IŠVADOS
1. Europos Sąjungos šalių mokyklinio ugdymo politikos strategija ET 2020 kelia šiuos tikslus
švietimo ir mokymo srityje: mokymąsi visą gyvenimą ir judumą paversti tikrove, gerinti
švietimo ir mokymo kokybę ir veiksmingumą, skatinti vienodas galimybes, socialinę
sanglaudą, aktyvų pilietiškumą, stiprinti kūrybiškumą ir novatoriškumą, įskaitant verslumą,
visais švietimo ir mokymo lygmenimis. Nacionaliniu lygmeniu švietimo prioritetus ir
kryptis nustato šie dokumentai: strategija „Lietuva 2030“, nacionalinė pažangos programa ir
Valstybinė švietimo 2013 – 2022 m. strategija.
2. Ugdymas finansuojamas trijų pagrindinių šaltinių – mokinio krepšelio savivaldybių
institucijų ir tėvų lėšomis. Savivaldybių finansavimo pajėgumai nevienodi, todėl ugdymui ir
priežiūrai skirti ištekliai paskirstomi netolygiai, paslaugų kokybė regionuose yra nevienoda.
3. Lietuvos mokyklinio ugdymo politikos įgyvendinimo priemonės mokytojo profesijos
patrauklumui didinti: pradedančių mokytojų darbo užmokesčio didinimas ir finansavimas
ankstyvam išėjimui į pensiją kompensuoti, parama gabiems mokytojo kvalifikacijos
siekiantiems studentams. Nei viena priemonė šalyje neveikia.
4. Pasirinktų šalių analizuoti rodikliai rodo, kad lyginamieji standartai nėra vienodai svarbūs
visoms ES valstybėms. Kiekviena valstybė susiduria su skirtingais iššūkiais ir kelia
skirtingus lūkesčius. Remiantis lyginamųjų standartų duomenimis, pastebima, kad Lietuvos
statistiniai vidurkiai pagal nebaigiančių mokyklą rodiklį yra geresni už Europos Sąjungos ir
lenkiantys siekiamybes. Tačiau šis rodiklis jau stojant į Europos Sąjungą buvo geras, todėl
nepriskirtinas gerai Lietuvos vykdomai politikai.
5. Kiti lyginamieji standartai kaip ir buvo prieš keletą metų išlieka blogi arba dar pablogėjo,
kas rodo, kad parenkamos netinkamos priemonės švietimo politikai įgyvendinti arba jos
neveikia (skirtingai nuo kitų palyginimui naudotų šalių pavyzdžių).
6. Pagal Nacionalinio egzaminų centro 2015 m. ataskaitą ir nuolatinius pastarojo meto tyrimus
Lietuvoje stebimas skaitymo, matematinio raštingumo, gamtamokslinio raštingumo
47
rezultatų blogėjimas. Tai įrodo Lietuvos švietimo politikos mokykliniame ugdyme prastus
rezultatus ir neatitikimą ES lūkesčiams.
7. Švietimo ir ugdymo politika Lietuvoje vykdoma nacionaliniu lygmeniu, tačiau tik
politinėmis deklaracijomis atitinka Europos Sąjungos lūkesčius ir faktiškai nėra prioritetine
sritimi. Lietuvos švietimo politikos įgyvendinimas ir rezultatai neatitinka Europos Sąjungos
politikos įgyvendinimo ir siekiamų rezultatų.
SANTRAUKA
Raktiniai žodžiai: Lietuvos švietimo politika, mokyklinis ugdymas, strateginė programa ET 2020,
gebėjimai, lyginamieji standartai, prioritetinės švietimo sritis.
Magistrinio darbo tikslas – išanalizuoti mokyklinio ugdymo politikos Lietuvoje
įgyvendinimą Europos Sąjungos programos ET 2020 lūkesčių kontekste. Uždaviniai: 1) atlikti
Europos Sąjungos mokyklinio ugdymo politikos apžvalgą; 2) pateikti Lietuvos mokyklinio ugdymo
politikos struktūrą; 3) apžvelgti mokyklinio ugdymo politikos įgyvendinimo instrumentus ir
priemones; 4) atlikti pasirinktų šalių iššūkių jaunimo rengimui XXI amžiuje lyginamąją analizę; 5)
įvertinti mokyklinio ugdymo politikos įgyvendinimo atitikimą Europos Sąjungos programų
iškeltiems lūkesčiams.
Rašant magistrinį darbą buvo panaudota teorinė medžiagą, kokybiniai ir kiekybiniai tyrimų
metodai. Teorinė medžiaga buvo naudojama metodų pasirinkimui ir išaiškinimui. Kokybiniai
tyrimai buvo panaudoti dokumentų atrankai ir analizei. Siekiant nustatyti dokumentų patikimumą
buvo peržiūrėta daugybė Švietimo ir mokslo ministerijos, Europos Sąjungos oficialių dokumentų.
Tokiu būdų buvo sudarytas informacijos pripildymas. Kiekybinis tyrimas buvo naudojamas
analizuojant statistinius duomenys ir siekiant atskleisti rodyklių pokyčius, dinamiką, pastebėti
dėsningumus, skirtumus.
Atlikus teorinės literatūros, švietimą reglamentuojančių dokumentų ir empirinio tyrimo
duomenų analizę, buvo nustatyta, kad mokyklinis ugdymas Lietuvoje susiduria su rimtais
ekonominiais, demografiniais ir visuomenės keliamais iššūkiais. Nepakankamas Vyriausybės
dėmesys švietimui pasireiškiantis per menką finansavimą ir netinkamą numatytų strategijų
įgyvendinimą bei priežiūra, sąlygoją, kad Lietuvos mokyklinio ugdymo pokyčiai Europos Sąjungos
programos ET 2020 lūkesčių kontekste vyksta lėtai arba net prastėja. Tyrimo metu nustatyta, kad
Europos komisijos išvados ir pasiūlymai šalims yra unifikuoti ir rekomendacinio pobūdžio. Darbe
48
pateikiami pasiūlymai ir rekomendacijos kaip būtų galima tobulinti mokyklinio ugdymo
instrumentų ir priežiūros efektyvumą, siekiant teigiamų pokyčių.
SUMMARY
Key words: Education policy of Lithuania, school nurture, strategic programme ET 2020, abilities,
comparative standards, priority areas of education.
The aim of this Master paper is to analyse the implementation of the Lithuanian school
education policy in the context of the expectations of the European Union programme ET 2020.
Objectives are as follows: 1) to conduct a review of the European Union school education policy; 2)
to present the structure of Lithuanian school education policy; 3) to review the tools and measures
of implementation of school education policy; 4) to carry out a comparative analysis of the
challenges in youth preparation in the XXI century in the selected countries; 5) to assess the
compliance of the implementation of school education policy with the expectations set by the
programmes of the European Union.
When writing the present Master paper, theoretical materials, qualitative and quantitative
methods of research were used. Theoretical materials were used for the selection and explanation of
the methods. Qualitative research was used for the selection and analysis of the documents. With
the view to detecting the reliability of the documents, a plethora of documents issued by the
Ministry of Education and official documents of the European Union were analysed. Thus
informational content was created. Quantitative research was used when analysing statistical data as
well as in order to reveal changes in indicators, their dynamics, to monitor the patterns and
differences.
Having completed the analysis of the theoretical literature, the documents regulating
education, and the data of empiric research, it was detected that school nurture in Lithuania
encounters serious economic, demographic challenges as well as the challenges raised by the
society. Insufficient attention of the Government to education, reflected in poor funding and
inappropriate implementation and control over the strategies foreseen, determines that the changes
49
in Lithuanian school nurture and education in the context of the expectations of the European Union
programme ET 2020 are going on slowly or even deteriorating. During the research it was stated
that the conclusions and suggestions made by the European Committee are unified and of a
recommendation origin. The paper provides suggestions and recommendations on how to increase
the effectiveness of tools and control over school education in pursuit of positive changes.
INFORMACIJOS ŠALTINIAI:
1. Cohen L., Manion L., Morrison K. Research Methods in Education. Sixth ed.,
London, 2007.
2. Charles C. M. Introduktion to educational research. Third edition. Addison Wesley
Longman Inc., London, 1998.
3. Diskienė D., Marčinskas A. Lietuvos vadybinis potencialas. Būklė ir perspektyvos.
Monografija, 2007.
4. Juodaitytė A. Kokybiniai edukaciniai tyrimai: teorijos, duomenų rinkimas ir analizė.
Šiaulių universitetas, 2012.
5. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Vilnius, 2016.
6. Krippendorp K. Content Analysis: An Introduction to its Methodology. Thousand
Oaks, Ca: Sage, 2004.
7. Поппер К. Процесс социальногo исседования. Москва, 1975.
8. Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės
universitetas, 2003. P.355-490.
9. Želvys R., Būdienė V., Zabulionis A. Švietimo politika ir monitoringas. Vilnius,
2003.
10. https://www.smm.lt/web/lt/veikla (žiūrėta 2017-01-20)
11. https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimo-sistema (žiūrėta 2017-01-20)
12. https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimo-sistema-ikimokyklinis-ugdymas
(žiūrėta 2017-01-20)
13. https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimas-pradinis-ugdymas (žiūrėta
2017-01-20)
14. https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimas-pagrindinis-ugdymas(žiūrėta
2017-01-20)
15. https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimas-vidurinis-ugdymas (žiūrėta
2017-01-20)
50
16. https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/netradicinis-ugdymas (žiūrėta 2017-01-
20)
17. https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/specializuotas-ugdymas (žiūrėta 2017-01-
20)
18. https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/specialusis-ugdymasis-mokymosi-ir-
svietimo-pagalba (žiūrėta 2017-01-20)
19. https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimas-neformalusis (žiūrėta 2017-01-
20)
20. https://www.smm.lt/uploads/documents/es_parama/Galutin%C4%97%20ataskaita11
1.pdf (žiūrėta 2016-11-30)
21. http://eur-lex.europa.eu/legal-
content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52009XG0528(01)&from=LT (žiūrėta 2016-11-
30)
22. http://ec.europa.eu/education/policy/school/competences_lt (žiūrėta 2016-11-12)
23. http://ec.europa.eu/eurostat/documents/3217494/5775673/EC-XA-12-001-
EN.PDF/917d3746-886e-456a-8b01-1971013d1cef (žiūrėta 2016-12-14)
24. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.439028 (žiūrėta 2017-02-09)
25. file:///C:/Users/Guest/Downloads/IP-08-1094_LT.pdf (žiūrėta 2017-03-12)
26. http://eur-lex.europa.eu/legal-
content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52011DC0066&from=LT (žiūrėta 2016-09-30)
27. http://eur-lex.europa.eu/legal-
content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52015XG1215(02)&from=LT (žiūrėta 2016-05-
21)
28. http://ec.europa.eu/education/policy/strategic-framework_lt (žiūrėta 2016-05-21)
29. http://www.consilium.europa.eu/lt/policies/education-economic-growth/
(žiūrėta2016-05-21)
30. https://ec.europa.eu/education/policy/school/teaching-professions_lt (žiūrėta 2016-
05-21)
31. http://eur-lex.europa.eu/legal-
content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52009XG0528(01)&from=LT (žiūrėta 2016-05-
21)
32. http://ec.europa.eu/education/policy/school_lt (žiūrėta 2016-04-05)
51
33. http://eur-lex.europa.eu/legal-
content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52015XG1215(02)&from=LT (žiūrėta 2016-04-
05)
34. http://eur-lex.europa.eu/legal-
content/LT/TXT/HTML/?uri=URISERV:ef0004&from=EN ((žiūrėta 2016-04-05)
35. http://eur-
lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0425:FIN:EN:PDF
(žiūrėta 2016-04-05)
36. http://ec.europa.eu/europe2020/making-it-happen/country-specific-
recommendations/index_lt.htm (žiūrėta 2016-04-05)
37. http://ec.europa.eu/education/policy/school/competences_lt
38. http://www.erasmus-plius.lt/ (žiūrėta 2017-03-02)
39. https://ec.europa.eu/education/sites/education/files/monitor2016-country-
reports_en.pdf (žiūrėta 2017-01-21)
40. https://www.smm.lt/uploads/documents/svietimas/%C4%AEsakymas.pdf (žiūrėta
2017-01-21)
41. http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-
plus/sites/erasmusplus/files/files/resources/erasmus-plus-programme-guide_lt.pdf
(žiūrėta 2017-03-02)
42. http://www.nec.lt/failai/6561_PISA_2015_pristatymas_2016_12_06_12val.pdf
(žiūrėta 2017-03-02)
43. http://www.nec.lt/failai/6566_OECD_PISA2015_Ataskaita.pdf (žiūrėta 2017-03-02)
44. http://eur-lex.europa.eu/legal-
content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52012DC0669&from=EN (žiūrėta 2017-03-02)
45. https://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/2012-
10_Nr_17_Valstybine_svietimo%20strategija.pdf (žiūrėta 2017-03-02)
46. http://ec.europa.eu/education/policy/strategic-framework/dashboard (žiūrėta 2017-
03-02)
47. http://www.renkuosimokyti.lt/lt/apie-programa (žiūrėta 2017-03-02)
Recommended