Lietuvos elektros energetikos sistemos ir perdavimo tinklų

Lietuvos elektros energetikos sistemos ir perdavimo tinklų plėtra

2016–2025 m.

3Turinys

Pagrindiniai Lietuvos elektros energetikos sistemos rodikliai / 4

Sutrumpinimai ir kai kurie terminai / 5

Įvadas / 7

1. 2015 M. LIETUVOS ELEKTROS SISTEMOS IR RINKOS APŽVALGA / 8

1.1. Perdavimo tinklo techniniai duomenys / 8

1.2. Elektros ir didžiausios galios poreikiai / 8

1.3. Generuojančių galių pokyčiai / 10

1.4. Elektrinių galios išnaudojimas / 10

1.5. Elektros balansas / 11

1.6. Perdavimo tinklo patikimumo įvertinimas / 13

1.7. Tarpsisteminės jungtys ir jų išnaudojimas / 16

1.8. Dažnio ir įtampos valdymas / 17

1.9. Elektros rinkos apžvalga / 17

1.10. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektai / 20

1.11. Atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių prijungimo galimybės / 22

2. PERDAVIMO TINKLO IR ELEKTROS RINKOS PLĖTROS SCENARIJAI / 24

2.1. Elektros suvartojimo ir didžiausios galios poreikio augimo scenarijai / 24

2.2. Elektrinių galių plėtros scenarijai / 29

2.3. Perdavimo tinklo plėtra 2025 m. / 29

3. GENERUOJANČIŲ GALIŲ ADEKVATUMO VERTINIMAS / 33

3.1. Galių adekvatumo vertinimo metodika / 33

3.2. Lietuvos generuojančių galių adekvatumo vertinimas 2016–2025 m. / 34

3.3. Baltijos šalių generuojančių galių adekvatumo vertinimas / 38

4. ELEKTROS RINKA 2025 M. / 43

5. PERDAVIMO TINKLO ATNAUJINIMO IR PLĖTROS PROJEKTAI 2016–2025 M. / 47

6. PERDAVIMO TINKLO PLĖTROS IR ATNAUJINIMO INVESTICIJŲ POREIKIS 2016–2025 M. / 50

1 PRIEDAS. Lietuvos elektros energetikos sistemos 400, 330, 110 kv perdavimo tinklų schema 2025 m. / 26

2015 m. 2025 m.Bendras elektros suvartojimas su nuostoliais tinkle, scenarijaiPesimistinis TWh

10,8611,89

Bazinis TWh 12,59Optimistinis TWh 13,05Didžiausias galios poreikis sistemos didžiausių apkrovų metu, scenarijaiPesimistinis MW

1 7482 104

Bazinis MW 2 184Optimistinis MW 2 278Elektrinių įrengtoji / turimoji galia, iš viso MW 4 157 / 3 978 4 196 / 4 071Atominė elektrinė MW 0 / 0 1 350 / 1 303Šiluminės elektrinės MW 2 510 / 2 340 784 / 733

– Lietuvos MW 1 645 / 1 575 445 / 435– Vilniaus MW 360 / 320 0 / 0– Kauno MW 170 / 155 0 / 0– Petrašiūnų MW 8 / 4 0 / 0– Panevėžio MW 35 / 32 35 / 32– Kitos MW 292 / 254 312 / 266

Kruonio HAE MW 900 / 900 900 / 900Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės MW 747 / 738 1 154 / 1 135

– Kauno HE MW 101 / 99 101 / 99– Mažos HE MW 27 / 27 41 / 41– Vėjo MW 438 / 437 700 / 700– Saulės MW 73 / 73 77 / 77– Biokuro MW 108 / 102 235 / 218

Aukštosios įtampos linijos km 7 029 7 629400 kV oro linijos km 51 84330 kV oro linijos km 1 761 2 230110 kV oro linijos km 4 984 5 200300 kV nuolatinės srovės povandeninis kabelis km 198 198300 ir 330 kV kabelių linijos km 12,86 15110 kV kabelių linijos km 85,5 100Aukštosios įtampos nuolatinės srovės keitikliai ir keitiklių stotys vnt. 2 3

Aukštosios įtampos transformatorių pastotės vnt. 236 250400 kV transformatorių pastotės vnt. 1 2330 kV transformatorių pastotės vnt. 15 17330 kV skirstyklos vnt. 1 2110 kV transformatorių pastotės vnt. 219* 232Vidutinė elektros kaina Lietuvos elektros rinkos biržoje

EUR/MWh 41,9 –

* Tarp jų viena skirstykla.

Pagrindiniai Lietuvos elektros energetikos sistemos rodikliai

Sutrumpinimai ir kai kurie terminai

AE – atominė elektrinė

AIT – vidutinė nutraukimo trukmė (angl. Average interruption time)

AEI – atsinaujinantys energijos ištekliai

BVP – bendrasis vidaus produktas

BEMIP – Baltijos jūros regiono valstybių elektros rinkų integracijos planas (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan)

ENS – neperduotos elektros energijos kiekis (angl. Energy not supplied)

ENTSO-E – Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacija (angl. European Network of Transmission System Operators)

EES – elektros energetikos sistema

ES – Europos Sąjunga

HAE – hidroakumuliacinė elektrinė

HE – hidroelektrinė

HVDC – aukštosios įtampos nuolatinė srovė (angl. High Voltage Direct Current)

IAE – Ignalinos atominė elektrinė

KET – kontinentinės Europos tinklas (angl. European Continental Network)

PSO – perdavimo sistemos operatorius

TYNDP – ENTSO-E dešimties metų tinklo plėtros planas (angl. Ten Year Network Development Plan)

IPS / UPS – Baltijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių sinchroniškai veikianti elektros energetikos sistema

VIAP – viešuosius interesus atitinkančios paslaugos

7Įvadas

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ tinklo plėtra planuojama kuo mažesnėmis sąnaudomis siekiant optimizuoti išlaidas. Tai galima daryti trimis būdais – efektyviai valdant visos Lietuvos piliečių turtą – elektros perdavimo tinklą, užtikrinant tolygų ir patikimą elektros energetikos sistemos elementų veikimą ir vykdant naujus tinklo projektus tik tuomet, jei tai būtina.

2016 m. Lietuvos elektros energetikos sistemoje įvyko pats didžiausias pokytis nuo tada, kai buvo uždaryta Ignalinos AE – pradėjo veikti „NordBalt“ ir „LitPol Link“. Dvi naujos tarptautinės elektros jungtys atvėrė elektros magistrales į žemyninę Europą ir Skandinaviją ir tapo geriausiu pavyzdžiu, kaip nauji elektros perdavimo tinklo projektai prisideda prie visuomeninės gerovės ir tvarios elektros energetikos sistemos.

Prognozės rodo, kad artimiausią dešimtmetį Švedija išliks pagrindinis Lietuvos importo šaltinis. Dar statomos jungtys pradėjo formuoti elektros rinkos dalyvių lūkesčius – didmeninė elektros kaina 2015 m. buvo mažiausia per visą „Nord Pool“ biržos Lietuvoje istoriją. Be to, „NordBalt“ yra vienas esminių elektros sistemos elementų, padedančių užtikrinti elektros perdavimo patikimumą.

Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad elektros vartojimas kasmet auga po 1,5 proc. ir 2025 m. sieks 12,59 teravatvalandžių.

Įvykdęs du strateginės reikšmės technologiškai sudėtingus projektus vienu metu, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ artimiausiais metais didžiausias pastangas telks sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais ir vidaus perdavimo tinklui tvirtinti. Šios kryptys atitinka Lietuvos energetinį siekį integruotis į žemyninės Europos energetikos sistemą ir elektros perdavimo sistemos operatoriaus uždavinį – užtikrinti patikimą elektros perdavimą. Sistemos perorientavimui sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais bus skiriama pusė, o naujų aukštosios įtampos elektros perdavimo linijų

statybai ir esamų rekonstravimui – trečdalis visų investicijų.

Elektros perdavimo sistema kinta atsižvelgiant į tai, kaip keičiasi gamintojų planai ir kokie yra vartotojų lūkesčiai. Pirmą kartą bendrai atlikta Baltijos šalių generuojančių galių adekvatumo analizė rodo, kad gamybos šaltiniai sparčiai tolsta nuo Lietuvos, nes senų elektrinių eksploatacija nutraukiama, o nauji dideli elektros gamybos projektai neplėtojami. Tai reiškia ne tik tai, kad elektros sistemai bus vis sudėtingiau užtikrinti reikiamą rezervų kiekį kritinėmis situacijomis, bet ir tai, kad elektra iki vartotojų teka tūkstančius kilometrų ir perdavimo tinklui vietomis tenka didžiulė apkrova. Ji auga ir tuose Lietuvos regionuose, kur telkiasi pramonės ir paslaugų verslas.

2016–2025 m. „Litgrid“ stiprins tinklo įrenginius labiausiai apkrautose vietose, ypač daug dėmesio skirdamas Vilniaus elektros mazgui, toliau rekonstruos 330 kV transformatorių pastotes. Kartu pradedami Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais paruošiamieji darbai. Vienas sudėtingiausių ir svarbiausių iš jų bus antroji elektros jungtis su Lenkija. Atitinkamai bus stiprinamas ir vidaus tinklas. Planuojama nutiesti arba rekonstruoti šešias 330 kV elektros perdavimo linijas, atnaujinti po porą skirstyklų ir transformatorių pastočių, pastatyti reikiamą skaičių nuolatinės srovės keitiklių.

Dvi naujos tarptautinės elektros jungtys tapo geriausiu pavyzdžiu, kaip nauji elektros perdavimo tinklo projektai prisideda prie visuomeninės gerovės ir patvarios elektros energetikos sistemos.

1.1. PERDAVIMO TINKLO TECHNINIAI DUOMENYS

Lietuvos elektros perdavimo tinklas – tai 400, 330 ir 110 kV transformatorių pastotės, sujungtos aukštosios įtampos elektros perdavimo linijomis. Lietuvos elektrinėse pagaminta arba iš kitų elektros energetikos sistemų importuota elektra šiais tinklais pasiekia skirstomuosius tinklus, o tada ir elektros vartotojus. Bendras oro ir kabelių linijų ilgis buvo apie 7 028,9 kilometrai (km).

2015 m. prie Lietuvos perdavimo tinklo prijungta „LitPol Link“ aukštosios įtampos nuolatinės srovės Alytaus 330/400 kV keitiklių stotis, baigta statyti „LitPol Link“ dvigrandė 400 kV oro linija nuo Alytaus iki Elko. Klaipėdoje įjungtas „NordBalt“ srovės keitiklis, o per Baltijos jūrą iki Nibru Švedijoje nutiestas 700 MW „NordBalt“ kabelis.

2015 m. baigta rekonstruoti 330 kV Šiaulių transformatorių pastotės 110 kV skirstykla, o 330 kV Bitėnų skirstomasis punktas išplėstas į transformatorių pastotę (baigtas pirmasis etapas). Pernai rekonstruota vienuolika 110 kV pastočių ir skirstyklų (Gruzdžių, Petrašiūnų elektrinės, Kalvelių, Palemono, Lietuvos elektrinės savųjų reikmių, Taikos, Marių, Šakynos, Verkių, Šilainių, Krekenavos).

Tenkinant elektros tinklo naudotojų poreikius 2015 m. prie perdavimo tinklo prijungti trys vėjo parkai: prie 20/110 kV Geišių vėjo elektrinių transformatorių pastotės – 24 MW vėjo parkas, prie 20/110 kV Kabaldikų vėjo elektrinių transformatorių pastotės – 45 MW ir prie 20/110 kV Strepeikių vėjo elektrinių transformatorių pastotės – 73,5 MW.

2015 m. elektros tinklo naudotojų lėšomis Vilniuje ir Klaipėdoje įgyvendinti keturi 110 kV oro linijų keitimo kabelio linijomis projektai.

1.2. ELEKTROS IR DIDŽIAUSIOS GALIOS POREIKIAI

Elektros poreikiai energetikos sistemoje:

• Galutinis elektros suvartojimas – tai vartotojams patiekta elektra.

• Bendras elektros vartojimas – tai galutinis suvartojimas, skirstomųjų ir perdavimo tinklų operatorių technologinės sąnaudos.

• Bendras elektros poreikis – tai bendras elektros suvartojimas ir Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektra.

2015 m. didžiausias paros elektros vartojimas nustatytas sausio 7 d. – 36 GWh, mažiausias paros elektros vartojimas fiksuotas liepos 12 d. – 24 GWh (1.1 pav.).

Didžiausia galia, siekusi 1 748 MWh per valandą, užfiksuota sausio 7 d. 17–18 val., o mažiausia, 784 MWh per valandą, – liepos 12 d. 5–6 val. Lyginant su 2014 m. sistemos didžiausia galia, siekusia 1 834 MWh, ji sumažėjo net 5 proc. ir pasislinko iš rytinio galios piko (10–11 val.) į vakarinį apkrovos piką. Mažiausia galia, siekusi 754 MWh, padidėjo 4 proc. Tai rodo, kad sistemos galios grafikas pamažu darosi tolygesnis, o apkrovų mažiausios ir didžiausios galios santykis didėja. Toks galios ir vartojimo pasikeitimas mažina avarinių tinklo darbo režimų tikimybę.

Lietuvoje 2015 m. galutinis elektros suvartojimas buvo 10,02 TWh, o bendras elektros suvartojimas, įvertinus ir antrus metus iš eilės mažėjusias elektros tinklų operatorių technologines sąnaudas, – 10,86 TWh. Lyginant su 2014 m., galutinis elektros suvartojimas padidėjo 1,8 proc., bendras elektros energijos suvartojimas – 1,4 proc. Tai didžiausias bendras elektros suvartojimas nuo 2009 m. Kaip ir 2014 m., labiausiai (daugiau nei 3 proc.) augo pramonės įmonių elektros vartojimas (3,91 TWh), 1,8 proc. ūgtelėjo paslaugų sektoriaus suvartojimas. Šiek

2015 m. baigta statyti „LitPol Link“ dvigrandė 400 kV oro linija, o per Baltijos jūrą iki Nibru Švedijoje nutiestas 700 MW „NordBalt“ kabelis.

1. 2015 M. LIETUVOS ELEKTROS SISTEMOS IR RINKOS APŽVALGA

1.1 pav. Lietuvos elektros sistemos poreikiai 2015 m.

Didžiausias vartojimas 2015-01-07 36 GWh

Mažiausias vartojimas 2015-07-12 24 GWh

01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12

Vartojimas Gamyba elektrinėse, prijungtose prie perdavimo tinklo Gamyba elektrinėse, prijungtose prie skirstomojo tinklo

Mėnuo

tiek mažėjo žemės ūkio ir transporto sektorių elektros suvartojimas, gyventojų vartojimas išliko stabilus.

2015 m. didžiausia suminė apkrova buvo Vilniaus ir Kauno regionuose, atitinkamai 555 MW ir 534 MW. Taigi didžiausias krūvis tenka didžiuosiuose šalies miestuose ir pramoniniuose rajonuose esančioms pastotėms.

1.1 lentelė. Elektros energijos poreikiai 2006–2015 m., TWh

Rodikliai 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Galutinis elektros energijos suvartojimas

9,20 9,55 9,88 9,16 9,22 9,46 9,66 9,64 9,84 10,02

pramonė 3,14 3,13 3,09 2,65 3,07 3,61 3,7 3,71 3,79 3,91

transportas 0,09 0,09 0,06 0,07 0,08 0,10 0,11 0,11 0,10 0,10

žemės ūkis 0,16 0,16 0,16 0,16 0,17 0,21 0,23 0,23 0,24 0,23

gyventojai 2,39 2,50 2,75 2,75 2,59 2,62 2,64 2,59 2,66 2,66

aptarnavimo sektorius 3,42 3,67 3,82 3,53 3,30 2,93 2,97 3,00 3,06 3,12

Perdavimo ir skirstomojo tinklų technologinės sąnaudos*

1,15 1,18 1,08 1,02 1,06 0,94 0,95 0,93 0,87 0,85

Bendras elektros energijos suvartojimas

10,35 10,73 10,96 10,18 10,28 10,39 10,61 10,57 10,71 10,86

Bendrieji elektros energijos poreikiai

10,93 11,49 11,78 11,19 11,32 11,19 11,32 11,34 11,68 11,81

* Šaltiniai: AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Litgrid“

1.3. GENERUOJANČIŲ GALIŲ POKYČIAI

2015 m. gruodžio 31 d. Lietuvos elektros sistemoje veikusių elektrinių bendra įrengtoji galia buvo 4 157 MW. Lyginant su 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, suminė elektrinių įrengtoji galia sumažėjo šiek tiek daugiau nei 3 proc. (1.2 lentelė).

Vadovaujantis didžiųjų elektros gamintojų apklausos metu pateiktais duomenimis, nuo 2015 m. pradžios šiluminių elektrinių įrengtoji galia sumažėjo 306 MW. Didžiausią įtaką galių pokyčiams turėjo nutraukta Lietuvos elektrinės 1 ir 2 blokų (2x150 MW) eksploatacija. Iš atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių sparčiausiai vyksta vėjo parkų plėtra – prie perdavimo tinklo per 2015 m. prijungti 3 vėjo

parkai, jų suminė galia siekia 143 MW. Taip pat auga prie skirstomojo tinklo prijungtų vėjo, biomasės, biodujų ir saulės elektrinių galia.

1.4. ELEKTRINIŲ GALIOS IŠNAUDOJIMAS

2015 m. Lietuvos elektrinių gamyba buvo pastovesnė nei 2014 m., o elektrinės buvo išnaudojamos 12–15 proc. nuo įrengtosios galios. Didžiausia galia generuota gruodį (15,5 proc. nuo įrengtosios galios), o mažiausia – kovą ir rugpjūtį (12,2 proc. nuo įrengtosios galios). Elektrinių įrengtosios galios buvo vienodai išnaudojamos, nes šilumą tiekiančios elektrinės Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje dirbo įprastu metu – šildymo sezonu, o balandį–spalį jas keitė gamyba Lietuvos elektrinėje.

1.2 lentelė. Elektrinių galių pokyčiai, MW

Elektrinės ir jų generuojantys šaltiniai

Įrengtoji galia 2014 m., MW

Įrengtoji galia 2015 m., MW

Pokytis, %

Šiluminės elektrinės 2 816 2 510 –10,87

Lietuvos 1 955 1 645 –15,85

Vilniaus 360 360

Kauno 170 170

Petrašiūnų 8 8

Panevėžio 35 35

Kitos 288 292 1,39

Hidro- ir hidroakumuliacinės elektrinės 1 028 1 028

Kauno HE 101 101

Kruonio HAE 900 900

Mažos HE 27 27

Elektrinės, naudojančios atsinaujinančius išteklius 456 619 35,75

Vėjo 287 438 52,6

– Prie perdavimo tinklo 223 366 64,13

– Prie skirstomojo tinklo 64 72 12,5

Biomasės 53 57 7,5

Biodujų 23 30 30,43

Atliekų 21 21

Saulės 72 73 1,39

Iš viso 4 300 4 157 –3,33

Vidutinis vėjo elektrinių išnaudojimo koeficientas 2015 m. buvo apie 28 proc. ir padidėjo 4 procentiniais punktais, lyginant su 2014 m. Labiausiai vėjo elektrinių išnaudojimas priklauso nuo vyraujančio vėjo ir elektrinės technologijos tipo. Naujiems vėjo elektrinių parkams įrengti naudojamos modernesnės technologijos, kurios leidžia geriau išnaudoti vėjo energiją ir šitaip pagerinti sistemos darbo režimą. Šių elektrinių pagamintos energijos kiekis sudarė apie pusę visos AEI pagamintos elektros. Hidroelektrinių išnaudojimas (be Kruonio HAE) siekė beveik 30 proc. nuo įrengtosios galios, o Kauno HE metinis išnaudojimas – apie 32 proc. Šių elektrinių per metus pagaminta elektra sudarė maždaug 21 proc. visos AEI pagamintos energijos. Biokuro, tarp jų ir atliekų deginimo, elektrinių metinis išnaudojimas buvo 54 proc., o tokios elektrinės 2015 m. pagamino beveik 24 proc. AEI pagamintos energijos. Saulės elektrinių pagaminta energija sudarė maždaug 5 proc. nuo visos AEI pagamintos energijos, o tokių elektrinių įrengtosios galios išnaudojimas buvo maždaug 12 proc.

1.5. ELEKTROS BALANSAS

2015 m. šalyje pagaminta 13 proc. elektros daugiau nei 2014 m., iš viso 4,60 TWh elektros. Anksčiau dvejus metus iš eilės elektros gamyba Lietuvoje mažėjo. Beveik pusę visos šalyje pagamintos elektros generavo AEI naudojančios elektrinės. Kiek daugiau nei 1 TWh elektros pagamino hidroelektrinės, įskaitant ir Kruonio HAE, 0,81 TWh – vėjo elektrinės, dar apie 0,46 TWh generuota saulės energija, biomase, biodujomis ir atliekomis kūrenamose elektrinėse. Likusią elektrą gamino tradicinį kurą naudojančios elektrinės.

Išaugus vietinei elektros gamybai, mažėjo importuojamos elektros dalis. 2015 m. į Lietuvą importuota 66 proc. suvartotos elektros (66 proc. nuo bendro elektros energijos suvartojimo arba 61 proc. nuo bendro elektros energijos poreikio, t. y. įvertinus ir Kruonio HAE užkrovimui sunaudotą elektros energiją). Kiek daugiau nei pusė, 57 proc., elektros importuota iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 43 proc. – iš trečiųjų šalių.

1.2 pav. Elektros energijos balansas 2015 m.

01 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Šiluminės elektrinės Hidroelektrinės, įskaitant ir Kruonio HAE

Vėjo elektrinės Kiti atsinaujinantys energijos ištekliai

Importas Bendras elektros energijos suvartojimas

1.3 lentelė. Lietuvos elektros balansas 2012–2015 m., TWh

2012 2013 2014 2015Pokytis

2014–2015, %Elektros energijos gamyba (neto) 4,706 4,398 4,054 4,598 13,4

Šiluminės elektrinės 3,036 2,356 1,931 2,321 20,2

Lietuvos 1,423 1,099 0,840 1,050 25,0

Vilniaus 0,434 0,427 0,249 0,237 –5,0

Kauno 0,321 0,261 0,162 0,117 –28,0

Panevėžio 0,096 0,070 0,067 0,094 39,8

Kitos šiluminės 0,762 0,500 0,612 0,823 34,4

Kruonio HAE 0,514 0,543 0,681 0,667 –2,1

Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės

1,156 1,500 1,441 1,611 11,8

Hidroelektrinės 0,421 0,516 0,394 0,345 -12,4

Kauno HE 0,325 0,424 0,322 0,276 –14,4

Mažos HE 0,096 0,092 0,072 0,070 –2,8

Vėjo elektrinės 0,538 0,600 0,636 0,807 26,8

Vėjo elektrinės, prijungtos prie perdavimo tinklo

0,437 0,494 0,515 0,654 27,0

Vėjo elektrinės, prijungtos prie skirstomojo tinklo

0,101 0,106 0,121 0,153 25,8

Kitos AEI naudojančios elektrinės 0,198 0,383 0,411 0,459 11,7

Elektrinės, kūrenamos biomase* 0,195 0,263 0,190 0,221 16,0

Elektrinės, kūrenamos biodujomis 0,057 0,073 28,8

Saulės elektrinės 0,002 0,045 0,073 0,073 0,5

Atliekas deginančios elektrinės 0,000 0,076 0,091 0,091 0,3

Komercinis sistemos balansas (importas–eksportas)

–6,619 –6,946 –7,623 –7,208 –5,4

Importas –8,561 –7,606 –7,779 –7,460 –4,1

Eksportas 1,942 0,660 0,156 0,253 61,9

Bendras elektros energijos poreikis 11,325 11,344 11,676 11,806 1,1

Kruonio HAE užkrovimas 0,718 0,770 0,961 0,945 –1,7

Bendras elektros energijos suvartojimas 10,607 10,574 10,715 10,861 1,4Tinklų technologinės sąnaudos 0,947 0,929 0,870 0,845 –2,9

Galutinis elektros energijos suvartojimas 9,659 9,645 9,844 10,016 1,7

Pramonė 3,704 3,712 3,788 3,909 3,2

Transportas 0,110 0,106 0,101 0,097 –4,1

Žemės ūkis 0,230 0,233 0,237 0,232 –2,2

Gyventojai 2,642 2,591 2,656 2,660 0,2

Paslaugos ir kiti vartotojai 2,974 3,003 3,063 3,118 1,8

*2012 ir 2013 m. prie elektrinių, kūrenamų biomase, priskiriamos ir biodujų elektrinės.

1.6. PERDAVIMO TINKLO PATIKIMUMO ĮVERTINIMAS

Elektros energetikos sistemos darbo patikimumui labai svarbi pagrindinių perdavimo sistemos elementų – elektros perdavimo linijų ir transformatorių pastočių – techninė būklė. Nors Lietuvoje gana gerai išplėtoti 400, 330 ir 110 kV elektros perdavimo tinklai, tačiau daugelio elektros tinklo įrenginių darbo trukmė jau pasiekė ar net viršija numatytą eksploatavimo laiką. Tai daro didelę įtaką visos elektros sistemos darbo patikimumui.

2015 m. didžiosiose Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus pastotėse esančių autotransformatorių apkrova siekė 57–99 proc. Didžiules autotransformatorių apkrovas lemia didelis regionų elektros poreikis ir tinklo remontas vasaros apkrovų metu. Be to, didieji elektros gamybos šaltiniai – Lietuvos elektrinė, Kruonio HAE – yra nutolę nuo miestų, o elektros srautai teka iš 330 kV į 110 kV įtampos tinklą.

Atskirai reikia išskirti Vilniaus regioną aprūpinančių 330/110/10 kV Neries ir Vilniaus transformatorių pastočių apkrovą, kuri siekė 81–92 proc. 2016 m. šiose pastotėse esančių autotransformatorių apkrova gali dar labiau padidėti ir viršyti leistinas vertes, nes nuo metų pradžios elektros negamina Vilniaus trečioji elektrinė. Taigi būtina rekonstruoti Neries ir Vilniaus transformatorių pastotes, didinant jose įrengtų autotransformatorių galią arba jų skaičių.

110 kV elektros perdavimo linijos yra santykinai labiau apkrautos nei 330 kV, ypač Klaipėdos regione, kur prie 110 kV įtampos perdavimo linijų prijungta daug vėjo elektrinių. Šių elektrinių generuojama galia kartu su tranzitiniais galios srautais labai padidina 110 kV įtampos tinklo apkrovą.

Vilniaus 110 kV tinklo apkrovos siekia apie 84–89 proc. dėl tinklo remonto darbų, apkrovusių pastotes. Be to, dalį šių linijų sudaro mažesnio pralaidumo kabelių linijų ruožai. Šioms problemoms spręsti planuojama statyti naują 110 kV elektros perdavimo liniją Neris–Baltupis.

Lyginant 2014 ir 2015 m., matyti, kad pernai tinklas buvo mažiau apkrautas, nors elektros gamyba ir elektros poreikis augo. Tai galėjo lemti sumažėjęs elektros importas – daugiau elektros pagaminta ir suvartota šalies viduje, o ne perduota dideliu atstumu. Be to, geriau planuojami elektros sistemos darbo režimai ir perdavimo tinklo remonto darbai, dėl kurių reikia atjungti linijas.

Siekiant užtikrinti tinkamą elektros perdavimo tinklo patikimumą ateityje, nuolat atliekama perdavimo tinklo parametrų duomenų analizė, tiriamos avarijų ir sutrikimų priežastys, įgyvendinamos prevencinės priemonės. 2009–2015 m. elektros perdavimo tinklo įrenginiai vidutiniškai išsijungdavo 24 kartus per metus (1.4 pav.), 2015 m. – 19 išsijungimų. Tai lėmė geresnis operatyvinių darbuotojų darbas, palankesnės oro sąlygos ir mažesnis išorinis poveikis (paukščių arba gyvūnų poveikis, medžių virtimas ir kt.).

Palyginti su 2014 m., sumažėjo ir išsijungimų, kai nebuvo nutrauktas elektros tiekimas, skaičius.

Dažniausiai oro linijos išsijungia vasarą, kai dažnesnės audros su perkūnijomis, sukeliančiomis viršįtampius. Palyginti su 2014 m., pernai pagrindiniai elektros perdavimo sistemos patikimumo rodikliai – neperduotos elektros energijos kiekis (angl. Energy not supplied, ENS) ir vidutinė nutraukimo trukmė (angl. Average interruption time, AIT) buvo geresni. 2015 m. vidutinė nutraukimo trukmė siekė vos 12 sekundžių.

1.3 pav. Elektros perdavimo tinklo silpnosios vietos pagal N–1 taisyklę 2015 m.

Elektros perdavimo tinklo patikimumo lygis

• Žemas patikimumo lygis: autotransformatoriai apkrauti nuo 100 iki 120 proc., elektros perdavimo linijos – nuo 100 iki 110 proc. Įtampa 330/110/10 kV pastotėse siekia nuo 297 kV iki 306 kV ir nuo 362 kV iki 364 kV, o įtampa 110 kV pastotėse – nuo 99 kV iki 104 kV ir nuo 121 kV iki 123 kV;

• Avarinis patikimumo lygis: autotransformatoriai apkrauti daugiau nei 120 proc., elektros perdavimo linijos – daugiau nei 110 proc. Įtampa 330/110 kV pastotėse yra mažesnė nei 297 kV ir didesnė nei 364 kV, o įtampa 110 kV pastotėse – mažesnė nei 99 kV ir didesnė nei 123 kV.

330 / 110 kV AT persikrovimas 330 kV arba 110 kV linijos persikrovimas

TP įtampos problema Žemas patikimumo lygis Avarinis patikimumo lygis

1.4 pav. Elektros perdavimo tinklo įrenginių išsijungimų, kai buvo nutrauktas energijos tiekimas, kiekis 2009–2015 m.

0 5 10 15 20 25 30

Operatoriaus atsakomybė Išorinis poveikis Force majeure

Išsijungimų skaičius, vnt.

8 14 1

9 16 4 7 10 8

7 9 13

8 13 5 6 11 2

1.4 lentelė. Pagrindiniai elektros perdavimo sistemos patikimumo rodikliai 2009–2015 m.

Rodiklis Nutraukimo priežastys 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

END, MWh

Force majeure 1,47 79,15 21,21 31,20 4,06 1,90 3,59

Išorinio poveikio 24,08 41,33 43,65 11,43 10,94 31,99 24,00

Operatoriaus atsakomybė 2,23 11,63 7,53 7,36 6,70 5,30 4,17

Nenustatytos 0 0 0 0 0 0,055 0,37

Iš viso 27,78 132,11 72,39 49,99 21,70 39,25 32,13

AIT, min.

Force majeure 0,04 3,32 0,97 1,44 0,19 0,09 0,17

Išorinio poveikio 0,71 1,74 2,00 0,53 0,51 1,50 1,16

Operatoriaus atsakomybė 0,07 0,49 0,35 0,34 0,31 0,25 0,20

Nenustatytos 0 0 0 0 0 0,003 0,018

Iš viso 0,82 5,55 3,32 2,30 1,01 1,84 1,55

1.7. TARPSISTEMINĖS JUNGTYS IR JŲ IŠNAUDOJIMAS

Šiuo metu Lietuvos elektros energetikos sistema tiesiogiai sujungta su penkiomis kaimyninėmis elektros energetikos sistemomis:

• su Švedijos elektros sistema jungia „NordBalt“ nuolatinės srovės jungtis, kurios pralaidumas iš ir į Lietuvos – 700 MW;

• su Lenkijos elektros sistema jungia 400 kV „LitPol Link“ dvigrandė elektros perdavimo linija, kuri veikia per nuolatinės srovės keitiklį. Šio keitiklio galia – 500 MW, pjūvio pralaidumas siekia 500 MW į ir iš Lietuvos elektros sistemos;

• su Latvijos elektros sistema jungia keturios 330 kV ir trys 110 kV linijos. Pjūvio pralaidumas siekia 1 500 MW į Lietuvos ir 1 200 MW iš Lietuvos elektros sistemos;

• su Baltarusijos elektros sistema jungia penkios 330 kV ir septynios 110 kV linijos. Pjūvio pralaidumas siekia 1 300 MW į Lietuvos elektros

sistemą ir 1 350 MW iš Lietuvos elektros sistemos;

• su Rusijos (Karaliaučiaus) elektros sistema jungia trys 330 kV ir trys 110 kV linijos. Pjūvio pralaidumas siekia 600 MW į Lietuvos elektros sistemą ir 680 MW iš Lietuvos elektros sistemos.

Kaip ir 2014 m., pernai labiausiai apkrautas buvo Lietuvos ir Rusijos (Karaliaučiaus) tarpsisteminis pjūvis. Jo vidutinė apkrova siekė 40,6 proc. Šiuo tarpsisteminiu pjūviu į Lietuvą perduodama Karaliaučiaus 900 MW galios termofikacinėje elektrinėje pagaminta elektra. Tik tuomet, kai elektrinė remontuojama, Karaliaučiaus sritis daugiau importuoja nei eksportuoja. Didžiausia pjūvio apkrova būna vasarą, kai Karaliaučiaus elektrinė dirba visa galia arba remontuojamos perdavimo linijos.

Lietuvos ir Latvijos pjūvio vidutinė apkrova siekė apie 28 proc. Labiausiai jis apkrautas per pavasario potvynį, kai Latvijos elektros sistemos saldo būna teigiamas. Lietuvos ir Baltarusijos pjūvio vidutinė apkrova siekė 23 proc.

1.5 pav. Lietuvos elektros energetikos sistemos pjūvių apkrova 2015 m.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100Laiko per metus, %

Apkrova 90–100 % Apkrova 50–100 % Apkrova <50 %

LV�LT

BY�LT

RUS�LT

89,9 10,1

94,2 5,8

64,3 34,0 1,7

1.8. DAŽNIO IR ĮTAMPOS VALDYMAS

Kaip ir 2014 m., pernai didžiąją laiko dalį tinklo įtampa neviršijo leistinų ribų. „Litgrid“ avarijų ir technologinių sutrikimų likvidavimo instrukcijoje numatyta, kad ilgalaikė įrenginių darbo įtampa turi būti ne aukštesnė nei 362 kV.

Lietuvos elektros perdavimo tinklo įtampa yra valdoma išnaudojant elektrinių generuojamos reaktyviosios galios valdymo galimybes, taip pat reguliuojant šuntinių reaktorių ir kondensatorių baterijų darbą. 2015 m. pabaigoje pradėjus veikti „NordBalt“ ir „LitPol Link“ atsirado papildomų reaktyviosios galios ir įtampos valdymo priemonių. Tiesa, kol kas nuolatinės srovės keitikliai veikė per trumpai, kad būtų galima nustatyti visas tinklo įtampos reguliavimo galimybes. Jų veikimo įtaka sistemos įtampos lygiams bus geriau matyti išanalizavus 2016 m. duomenis, kai abu keitikliai veiks visu pajėgumu. Didžiausias reaktyviosios galios generavimo šaltinis – Kruonio HAE agregatai, kurių vieno generuojamos reaktyviosios galios ribos –120÷180 megavarai (MVar) dirbant sinchroninio kompensatoriaus režimu. Iš viso 2015 m. Kruonio HAE agregatai sinchroninio kompensatoriaus režimu dirbo apie 895 valandas, t. y. beveik 14 proc. mažiau nei 2014 m.

Dėl mažai apkrauto 330 kV tinklo ir elektros perdavimo linijų generuojamos reaktyviosios galios šuntinių reaktorių išnaudojimas siekė 40–90 proc. Labiausiai išnaudojamas Ignalinos AE pastotėje esantis valdomas šuntinis reaktorius, kuris, neįskaitant remontų, dirbo ištisus metus, o jo galia buvo lanksčiai reguliuojama nuo 0 iki –180 MVar. Kiti fiksuotos galios šuntiniai reaktoriai buvo išnaudojami mažiau. Kaip ir ankstesniais metais, mažiausiai išnaudojami Klaipėdos šuntiniai reaktoriai, tačiau, Klaipėdos ir Telšių transformatorių pastotes sujungus nauja 330 kV elektros perdavimo linija, išaugo Telšių transformatorių pastotėje įrengto šuntinio reaktoriaus išnaudojimas.

2015 m. didžiąją dalį laiko sistemos dažnio nuokrypiai atitiko normalių svyravimų standartus. Likusią laiko dalį sistemos dažnis neviršijo normalių leistinų dažnio nuokrypio verčių

(±200 milihercų). Lietuvos elektros sistema prie dažnio valdymo prisideda netiesiogiai, palaikydama tarpsisteminių srautų saldo leistinas ribas (±50 MW nuo suplanuotos valandinės vertės). Pirminį dažnio reguliavimą atlieka Rusijos elektros sistemos generatoriai. Iš viso pirminio dažnio reguliavimo rezervas palaikomas IPS / UPS sistemoje ir siekia 1 200 MW.

1.9. ELEKTROS RINKOS APŽVALGA

Elektros tiekimo patikimumas glaudžiai susijęs su veiksminga elektros rinka ir kaimyninių šalių elektros rinkų integracija. Jei elektros vidaus rinkai trūksta skaidrumo ir likvidumo, sunku valdyti rizikas, o naujiems dalyviams užkertamas kelias patekti į rinką. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius užtikrina bendrą šalies gamybos ir vartojimo balansą bei administruoja reguliavimo ir balansavimo elektros rinkas.

Lietuvos elektros rinka

Vidutinė 2015 m. elektros kaina Šiaurės ir Baltijos šalių elektros biržos „NordPool“ Lietuvos prekybos zonoje buvo 41,9 EUR/MWh. Lyginant su ankstesniais metais, kaina biržoje mažėjo 16 proc. ir buvo mažiausia nuo prekybos „NordPool“ biržoje pradžios.

Vidutinė 2015 m. elektros kaina Šiaurės ir Baltijos šalių elektros biržos „NordPool“ Lietuvos prekybos zonoje buvo 41,9 EUR/MWh. Lyginant su 2014 m., kaina biržoje mažėjo 16 proc. ir buvo mažiausia nuo prekybos „NordPool“ biržoje pradžios.

Aukščiausia vidutinė 2015 m. mėnesio kaina, siekusi 56,5 EUR/MWh, užfiksuota spalį. Didesnę nei įprasta kainą lėmė intensyvūs remontai Rusijos elektros sistemoje, kurie darė įtaką Karaliaučiaus elektrinės gamybai bei Estijos ir Latvijos pjūvio pralaidumui. Pasiūlą taip pat mažino smukusi vėjo elektrinių gamyba Baltijos šalyse, didžiausio Latvijos šiluminės elektrinės bloko remontas bei elektros perdavimo linijų tarp Švedijos ir Suomijos remontai.

Kaip ir ankstesniais metais, žemiausia 2015 m. mėnesio elektros kaina buvo kovą, ji siekė 32,2 EUR/MWh. Žemą kainą palaikė itin gausi hidroelektrinių gamyba Šiaurės Švedijoje ir augantis vėjo elektrinių skaičius regione.

Žemiausia 2015 m. paros elektros kaina, 25,1 EUR/MWh, biržoje susiformavo kovo 7 d. Aukščiausia paros elektros kaina, 200,1 EUR/MWh, buvo lapkričio 8 d. Kainos Lietuvos prekybos zonoje augo sumažėjus importo galimybėms, išaugus vartojimui ir smukus gamybai Kruonio HAE. Lietuvos įmonės ir šiluminės elektrinės gamybos nedidino, nors komerciškai tai būtų buvę naudinga.

Palyginus 2014 ir 2015 m. vidutines savaitės kainų tendencijas Lietuvos prekybos zonoje matyti, kad pernai kaina beveik visus metus buvo mažesnė ir stabilesnė. Tik spalį, 41–42 metų savaitėmis, kainos

smarkiai šoktelėjo. Šį kainų augimą lėmė keli vienu metu atsiradę veiksniai: remonto darbai Karaliaučiaus srityje, pasibaigusi gamyba Lietuvos elektrinėje, sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba, tinklo remontai Rusijos ir Šiaurės šalyse, atvėsęs oras ir išaugęs vartojimas Skandinavijoje.

2015 m. „Elspot“ „dienos prieš“ elektros biržoje Lietuvoje įsigyta 10 418 GWh elektros, 5 proc. mažiau nei 2014 m. 2015 m. pabaigoje biržoje aktyviai prekiavo 18 nepriklausomų elektros tiekėjų – 3 tiekėjais mažiau nei 2014 m. pabaigoje.

Per 2015 m. „Elbas“ „dienos eigos“ elektros rinkoje trijose Baltijos šalyse suprekiauta 359 GWh. Lietuvos dalis sudarė 45 proc., arba 162 GWh. Lyginant su praėjusiais metais, Baltijos šalių „Elbas“ prekyba augo 1 proc.

• „Elspot“ – „diena prieš“ elektros birža, kurioje prekiaujama elektra likus vienai dienai iki elektros tiekimo kiekvieną ateinančios dienos valandą.

• „Elbas“ – „dienos eigos“ elektros rinka, kurioje galima prekiauti elektra pasibaigus „Elspot“ prekybai ir likus valandai iki elektros tiekimo pradžios.

1.6 pav. Vidutinės biržos elektros energijos kainos Lietuvoje 2012–2015 m., EUR/MWh

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis Metai

2012 m. 44,4 52,5 43,4 40,5 39,9 42,1 45,8 54,1 44,5 44,8 38,3 44,4 44,6

2013 m. 43,9 42,9 46,4 44,8 42,7 54,8 49,2 51,3 62,0 64,3 47,2 37,4 48,9

2014 m. 43,0 42,7 41,6 44,1 51,5 54,9 57,3 55,3 57,5 53,8 50,4 48,9 50,1

2015 m. 39,8 39,4 32,2 35,6 37,4 42,8 44,3 46,4 44,3 56,5 45,8 38,3 41,9

2014 m. lapkritį „Nasdaq OMX“ sistemoje pradėta prekiauti Lietuvos ir Latvijos elektros prekybos zonų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. „Nord Pool“ biržos sistemos ir Lietuvos bei Latvijos prekybos zonų kainų skirtumo sandorių siūlomos kainos gruodžio pabaigoje rodė, kad, palyginti su „Nord Pool“ biržos sistemos kaina, 2016 m. elektra Lietuvoje gali būti brangesnė 19,7 EUR/MWh ir siekti 36,7 EUR/MWh, o 2017 m. – brangesnė 16,9 EUR/MWh ir siekti 37,3 EUR/MWh.

Kaimyninių šalių elektros rinkos

„Nord Pool“ biržos Skandinavijos šalių prekybos zonose 2015 m. vidutinė elektros kaina, palyginti su praėjusių metų kaina, mažėjo 29 proc. ir pasiekė penkiolikos metų rekordą – 21 EUR/MWh. Kainos krito antrus metus iš eilės, nes buvo gausu vandens, kuris padidino pigios hidroelektrinių elektros pasiūlą Šiaurės šalyse.

Elektros kaina „Epex Spot“ biržoje Vokietijoje 2015 m., palyginti su 2014 m., mažėjo 3 proc.

iki 31,7 EUR/MWh. Vokietijoje elektros gamyba saulės ir vėjo elektrinėse yra pagrindinis veiksnys, formuojantis elektros kainą didmeninėje rinkoje. Vokietijos elektros rinka yra tiesiogiai sujungta su „Nord Pool“ biržai priklausančiomis Danijos DK1 ir DK2 bei Švedijos SE4 kainų zonomis, kainos Vokietijoje darė įtaką kainoms kaimyninėse zonose, o kartu ir visai „Nord Pool“ biržai. Dėl pingančios elektros Šiaurės šalyse Vokietijos elektros eksportas į „Nord Pool“ biržos prekybos zonas smuko daugiau kaip per pusę – iki 2,1 TWh.

Elektros kaina „PolPX“ biržoje Lenkijoje 2015 m., palyginti su 2014 m., mažėjo 13 proc. iki 37,5 EUR/MWh, ji buvo 4,4 EUR/MWh mažesnė nei Lietuvos prekybos zonoje.

Elektros kainos Suomijoje ir Estijoje 88 proc. prekybos valandų buvo vienodos. Didesni skirtumai susidarė tik gegužės ir birželio mėnesiais, kai buvo apriboti elektros jungčių pralaidumai tarp šalių.

2015 m. kainos Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose išliko aukščiausios Baltijos jūros regione.

1.7 pav. Vidutinės elektros kainos biržose Baltijos jūros regiono šalyse 2012–2015 m., EUR/MWh

Lenkija Vokietija Danija (DK2) Švedija (SE4) Suomija Estija Lietuva Latvija

2012 m. 41,5 42,6 37,6 34,2 36,6 39,2 44,5

2013 m. 36,9 37,8 39,6 39,9 41,2 43,2 48,9 48,2

2014 m. 43,1 32,7 32,1 31,9 36,0 37,6 50,1 50,1

2015 m. 37,5 31,7 24,5 23,0 29,7 31,1 41,9 41,8

1.10. MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS PROJEKTAI

Viena esminių sričių įgyvendinant ES energetikos ir klimato kaitos strategiją yra mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų (MTEP) vykdymas bei inovacijų diegimas, užtikrinant elektros sektoriui keliamų strateginių tikslų įgyvendinimą. Be to, MTEP ir inovacijų diegimo veiklų planavimas ir įgyvendinimas skatina įmonę efektyvinti savo veiklą, taikyti naujus metodus, priemones ir gerąsias praktikas. Bendrovė, savo jėgomis ir bendradarbiaudama su mokslo įstaigomis ir kitomis konsultacinėmis įmonėmis, atlieka studijas, tyrimus, analizes ir įvairius vertinimus, susijusius su perdavimo sistemos operatoriaus veikla.

330 kV elektros perdavimo linijos Panevėžys–Mūša ir 330 kV skirstyklos Mūša valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros projektas

Plėtros projekte atlikta Lietuvos perdavimo tinklo esamos padėties ir tolesnės jo plėtotės analizė, nagrinėti planuojamų objektų veiklos prioritetai ir principai, įvertinant Lietuvos elektros sistemos įjungimą į bendrus Skandinavijos bei Europos tinklus bei šių objektų įtaką perdavimo tinklo darbui ir patikimumui.

Techniniai ir ekonominiai skaičiavimai parodė, kad planuojama 330 kV skirstyklos Mūša ir elektros perdavimo linijos Panevėžys–Mūša statyba atitinka ES energetinius siekius ir padeda užtikrinti energetinį saugumą. Pastačius šiuos objektus būtų sudarytos sąlygos išlaikyti reikiamą elektros tiekimo patikimumą vykdant įrengtų 330 kV linijų remontus, taip pat būtų baigtas formuoti vidinis Lietuvos 330 kV perdavimo tinklo žiedas, užtikrintas ekonomiškesnis galios srautų perdavimas, ypač svarbus atjungus 330 kV oro liniją Šiauliai–Kaunas arba ją remontuojant, ir padidintas tarpsisteminio pjūvio su Latvija pralaidumas, sudarant geresnes sąlygas elektros rinkos dalyviams.

Įvertinus specialiojo planavimo dokumentų parengimo bei objektų statybos trukmę, projektą rekomenduota vykdyti dviem etapais: 1 etapu rekomenduojama artimiausiu metu pradėti 330 kV skirstyklos Mūša įrengimo darbus, o 2 etape –

tiesti naują 330 kV elektros perdavimo liniją Panevėžys–Mūša, kai bus aiškus sprendimas dėl naujos AE statybos Lietuvoje.

Šis projektas, kaip Lietuvos jungties su Švedija dalis, įtrauktas ir į ENTSO-E 2010, 2012, 2014 ir 2016 m. dešimties metų tinklo plėtros planus.

2015 m. vasarį „Litgrid“ inicijuoto plėtros projekto rengėjai – UAB „Ardynas“, UAB „AF-Consult“ ir UAB „Energetikos tinklų institutas“.

Baltijos šalių generuojančių galių adekvatumo vertinimas

2016 m. pradžioje „Litgrid“, Latvijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Augstsprieguma Tīkls“ ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Elering“ pasirašė sutartį dėl glaudesnio bendradarbiavimo regioninio tiekimo saugumo klausimais.

Pirmu etapu pagal suderintus principus ir metodiką atlikta viena svarbiausių tiekimo saugumo užtikrinimo vertinimo dalių – generuojančių galių adekvatumo analizė. Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai apsikeitė duomenimis apie elektros sistemos perspektyvą penkiolikai metų į priekį: esamus ir planuojamus generuojančius pajėgumus (galias, kuro rūšis, prieinamumą, eksploatacijos pradžios, nutraukimo planus ir pan.), poreikio bei sistemos didžiausių apkrovų prognozę, tarpsisteminių pjūvių pralaidumą.

Vartotojų apkrovos valdymo techninio potencialo studija

Siekiant įgyvendinti ES klimato kaitos tikslus, užtikrinti darnią elektros rinkos plėtrą, atsinaujinančių energijos šaltinių integraciją ir efektyvų elektros vartojimą vis svarbesnis tampa aktyvus vartotojų įsitraukimas į elektros ir papildomų paslaugų rinkas. Manoma, kad šitoks vartotojų dalyvavimas elektros ir papildomų paslaugų rinkose padidins elektros sistemos patikimumą bei padės formuoti konkurencingas paslaugų teikimo kainas. „Litgrid“ kartu su Latvijos perdavimo sistemos operatoriumi inicijavo vartotojų apkrovos valdymo techninių galimybių studiją. Pagrindinis studijos tikslas – nustatyti Lietuvos ir Latvijos elektros vartotojų potencialą ir technines galimybes reguliuoti savo vartojamą

galią aktyviai dalyvaujant elektros rinkoje tiesiogiai arba per paslaugos teikėjus. Siekiant užtikrinti patikimus studijos rezultatus, planuojama ją rengiant įtraukti elektros rinkos dalyvius bei skirstymo tinklo operatorius.

Baltijos šalių balansavimo valdymo modelio studija

Balansavimo studijoje išsamiai nagrinėjama, koks suderinto balansavimo valdymo modelis labiausiai tiktų Baltijos šalių balansavimo sistemoms. Studijoje išanalizuoti įvairūs balansavimo modeliai, pateiktos galimos alternatyvos, pavyzdžiui, balansavimo paslaugų portfelių skaičius, balansavimo paslaugų sąnaudų kainų struktūra, skirtingos balansavimo elektros energijos kainodaros metodikos ir t. t. Studija buvo rengiama glaudžiai bendradarbiaujant su visais trimis Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriais. Ją 2015 m. rugpjūtį – 2016 m. balandį rengė konsultacijų įmonė „Pöyry Management Consulting“.

„LitPol Link“ jungties antro nuolatinės srovės keitiklio galimybių studija

Kartu su Kauno technologijos universitetu, Lenkijos perdavimo sistemos operatoriumi PSE ir jų konsultantu rengiama galimybių studija, nagrinėjanti „LitPol Link“ jungties pralaidumo išplėtimą iki 1 000 MW panaudojant nuolatinės srovės keitiklį. Pagrindinis tikslas – įvertinti, kokį poveikį elektros rinkai turės iki 1 000 MW išplėstas „LitPol Link“ jungties pralaidumas; taip pat bus atlikta nuolatinės srovės keitiklio kaštų ir naudos analizė. Studija bus atlikta iki 2016 m. lapkričio.

1.11. ATSINAUJINANČIUS IŠTEKLIUS NAUDOJANČIŲ ELEKTRINIŲ PRIJUNGIMO GALIMYBĖS

Vienas iš Lietuvos ir ES prioritetinių energetikos politikos tikslų yra atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, kuri vertinama kaip svarbus nacionalinis uždavinys, užtikrinantis tvarią energetikos sektoriaus plėtrą ir šalies energetinę nepriklausomybę. Naudojant daugiau energijos, pagamintos iš AEI, mažėja poreikis importuoti iškastinį kurą, efektyviau panaudojami šalies energetiniai ištekliai, į atmosferą mažiau išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir mažinamas poveikis klimato kaitai.

Nuo 2013 m. Lietuvoje pastebima nuosekli AEI naudojančių elektrinių plėtra, o iškastinį kurą naudojančių elektrinių galios mažėja. Per šiuos metus sparčiausiai plėtota vėjo ir saulės energetika, artimiausiu metu planuojama didesnė biokuro elektrinių plėtra. Hidroenergetika plėtojama minimaliai dėl griežtų aplinkosauginių ribojimų.

Vertinant AEI elektrinių prijungimo galimybes atsižvelgta į ES keliamus ambicingesnius AEI plėtros tikslus. Didžiausią AEI plėtros potencialą turi vėjo ir biokuro elektrinės. Tikėtina, kad prie elektros perdavimo tinklo būtų jungiamos vėjo ir naujos biokuro elektrinės, esančios šalia didžiųjų miestų, o mažesnės galios biokuro elektrinės, mažosios hidroelektrinės, saulės elektrinės ir dalis vėjo elektrinių būtų jungiamos prie elektros skirstomojo tinklo. Pagal vykdomą elektros energetikos politiką ir potencialių investuotojų domėjimąsi AEI energetikos plėtros galimybėmis tikėtina, kad Lietuvoje ir toliau bus sparčiausiai plėtojama vėjo energetika (sausumos ir jūrinė).

Atsižvelgiant į elektros tinklų pralaidumo galimybes į Lietuvos elektros sistemą galima integruoti ne daugiau kaip 1 000 MW suminės vėjo elektrinių galios (500 MW papildoma galia prie esamos 500 MW vėjo elektrinių kvotos). Tokią galią galima prijungti visoje Lietuvos teritorijoje, išskyrus vakarinę dalį, kur elektros perdavimo tinklo pralaidumo galimybės jau išnaudotos. Be to, būtina užsitikrinti reikiamą aktyviosios galios reguliavimo rezervą, kuris siekia apie 24 MW greito reguliavimo rezervo (apie 40 MW įrengtos privalomosios generacijos) kiekvienam įrengtam 100 MW vėjo elektrinių, su sąlyga, kad reikiamą galios sumažinimą vykdytų patys vėjo parkai.

Norint integruoti daugiau nei 1 000 MW suminės vėjo elektrinių galios, reikia atlikti individualią vėjo parkų prijungimo galimybių analizę, įvertinti jų įtaką sistemai, nustatyti reikiamos elektros perdavimo tinklo plėtros ir reguliavimo rezervų poreikio apimtis.

Jūrinių vėjo parkų prijungimas įmanomas tik išplėtus 330 kV ir 110 kV elektros perdavimo tinklą. Pagal Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto parengtą jūrinių

545 MW

150 MW

1.8 pav. Jūrinių vėjo elektrinių parkų potencialios vietos

vėjo elektrinių parkų poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, suminė jūrinių vėjo elektrinių galia galėtų siekti 850 MW.

Analizuojant jūrinių vėjo elektrinių parkų prijungimo galimybes daroma prielaida, kad per „NordBalt“ jungtį iš Švedijos importuojama 700 MW galia. Be jūrinių vėjo elektrinių parkų, elektros perdavimo tinklas tenkina patikimumo kriterijų N-1, tačiau vakarinė jo dalis jau visiškai apkrauta, todėl norint perduoti daugiau galios ir plėtoti jūrinius vėjo parkus būtina elektros perdavimo tinklo plėtra. Siekiant integruoti jūrinius vėjo parkus galimi penki perdavimo tinklo plėtros variantai:

1. Statoma antra 330 kV elektros perdavimo linija: jūrinio vėjo parko pastotė (JVPP)–Klaipėda–Šyša–Bitėnai–Jurbarkas–Kaunas;

2. Statoma antra 330 kV elektros perdavimo linija JVPP–Klaipėda, nauja 330 kV elektros perdavimo linija Klaipėda–Jurbarkas ir antra

330 kV elektros perdavimo linija Jurbarkas–Kaunas;

3. Statoma nauja 330 kV elektros perdavimo linija JVPP–Kelmė su nauja 330 kV skirstykla ties Kelme;

4. Statoma nauja 330 kV elektros perdavimo linija JVPP–Kelmė ir antra 330 kV elektros perdavimo linija Kelmė–Kaunas;

5. Statoma nauja elektros perdavimo linija JVPP–Telšiai ir antra 330 kV EPL Telšiai–Mūša.

Preliminariai patikimumo požiūriu patraukliausia yra 4 varianto schema – nauja 330 kV elektros perdavimo linija JVPP–Kelmė ir antra 330 kV elektros perdavimo linija Kelmė–Kaunas. Gavus tikslesnės informacijos apie būsimų jūrinių vėjo elektrinių parkų galią, geografinę padėtį, vėjo elektrinių technines charakteristikas, kiekvieno parko prijungimas būtų analizuojamas individualiai, atliekant techninį ir ekonominį vertinimą.

2. PERDAVIMO TINKLO IR ELEKTROS RINKOS PLĖTROS SCENARIJAI

2.1. ELEKTROS SUVARTOJIMO IR DIDŽIAUSIOS GALIOS POREIKIO AUGIMO SCENARIJAI

Svarbiausias veiksnys, lemiantis elektros vartojimą, yra šalies ekonominio išsivystymo pokyčiai, matuojami BVP.

2016 m. prognozėje įvertinta:

• BVP augimo tendencijos;

• elektros energijos efektyvumas;

• elektra varomų automobilių skaičius ir jų suvartojamas elektros kiekis;

• šiluminių siurblių skaičius ir jų suvartojamas elektros energijos kiekis.

BVP augimas. Vidutinio laikotarpio BVP augimo projekcija skaičiuojama pagal naujausią Finansų ministerijos prognozę, pateiktą 2016 m. kovo 18 d., o ilgojo laikotarpio BVP prognozė sudaryta atsižvelgiant į Europos Komisijos projekciją iki 2050 m. Kadangi Lietuva vis dar savo ekonomika vejasi išsivysčiusias šalis, trumpuoju laikotarpiu BVP augimas numatomas didesnis nei ES vidurkis. Artėjant prie ES BVP vidurkio, tikėtina, kad ekonomikos augimas lėtės. Todėl nuo 2021 m. numatomas šiek tiek lėtesnis BVP augimas nei 2016–2020 m. laikotarpiu.

2.1 lentelė. Lietuvos vidutinio laikotarpio BVP augimo projekcija

Metai 2016 2017 2018 2019BVP augimas, proc. 2,5 3,2 3,1 3,1Šaltinis: LR finansų ministerija, 2016-03-18

2.2 lentelė. Lietuvos ilgo laikotarpio vidutinių BVP augimo tempų prognozė, proc.

Scenarijai 2016–2020 2021–2025Pesimistinis 2,3 2,0

Bazinis 3,0 2,7

Optimistinis 3,7 3,4

BVP prognozė atliekama sudarant tris scenarijus: bazinį, pesimistinį ir optimistinį. Pesimistinio scenarijaus atveju BVP augimas yra apie 0,7 proc. mažesnis nei numatyta baziniame scenarijuje, o optimistinio scenarijaus atveju BVP iki 2025 m. auga maždaug 0,7 proc. sparčiau nei pagal bazinį scenarijų.

Elektros energijos efektyvumas. Vadovaujantis 2014 m. dokumentu „Lietuva: 2014 m. Nacionalinė reformų darbotvarkė“ numatyta, kad svarbiausias strateginis Lietuvos tikslas energijos efektyvumo srityje yra kasmet iki 2020 m. suvartoti 1,5 proc. mažiau energijos. Šiame plane vertinama, kad pagal pesimistinį scenarijų efektyvumas mažėja 0,25 procentinio punkto, pagal optimistinį – didėja 0,25 procentinio punkto.

Elektromobilių skaičius ir jų suvartojamas elektros kiekis. 2016 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo 165 elektromobiliai. Skaičiuojama, kad per metus elektromobilis suvartoja apie 1 897 kWh elektros. Daroma prielaida, kad elektromobilių skaičius po truputį didės ir 2021–2025 m. maždaug 16 proc. registruojamų Lietuvoje naujų automobilių bus varomi elektra. 2025 m. elektromobiliai Lietuvoje galėtų sunaudoti nuo 11 iki 90 mln. kWh per metus.

Šiluminių siurblių skaičius ir jų suvartojamas elektros kiekis. 2015 m. Lietuvoje buvo apie 4 000 namų su šiluminiais siurbliais. Per metus šiluminis siurblys suvartoja apytikriai 7 000 kWh elektros. Daroma prielaida, kad šiluminių siurblių skaičius didės ir iki 2025 m. geotermine šiluma bus aprūpinta nuo 1 proc. iki 3 proc. visų būstų Lietuvoje, kurie sunaudotų apie 70–240 mln. kWh per metus.

Elektros vartojimo prognozė. Remiantis aukščiau aprašytomis prielaidomis ir papildomų veiksnių vertinimu, sudarytos Lietuvos bendro (su technologinėmis sąnaudomis) ir galutinio (be technologinių sąnaudų) elektros energijos suvartojimo prognozės.

Prognozuojama, kad bazinio scenarijaus atveju Lietuvos bendras elektros suvartojimas kasmet augtų apie 1,5 proc. ir 2025 m. siektų maždaug 12,59 TWh, pesimistiniu scenarijaus atveju bendras vartojimas kasmet augtų po 0,9 proc. ir 2025 m. siektų apie 11,89 TWh, o optimistinio scenarijaus

atveju kasmet augtų po 1,9 proc. ir 2025 m. siektų iki 13,05 TWh.

Bazinio scenarijaus atveju Lietuvos galutinis elektros suvartojimas kasmet augtų po 1,49 proc. ir 2025 m. būtų apie 11,62 TWh, pesimistiniu scenarijaus atveju galutinis vartojimas kasmet augtų po 0,98 proc. ir

Prognozuojama, kad bazinio scenarijaus atveju Lietuvos bendras elektros suvartojimas kasmet augtų apie 1,5 proc. ir 2025 m. siektų maždaug 12,59 TWh

2.1 pav. Lietuvos bendro elektros energijos suvartojimo prognozė, TWh

2025 m. siektų maždaug 11,05 TWh, o optimistinio scenarijaus atveju augtų apie 2,05 proc. kasmet ir 2025 m. pasiektų maždaug 12,28 TWh.

2.3 lentelė. Lietuvos galutinis elektros energijos suvartojimas, TWh

Scenarijai2015

(faktas)2020 2025

Pesimistinis 10,02 10,57 11,05

Bazinis 10,02 10,83 11,62

Optimistinis 10,02 11,13 12,28

Didžiausios galios poreikio prognozė. Prognozuojama, kad didžiausios galios poreikis 2025 m. bazinio scenarijaus atveju bus apie 2 184 MW, pesimistinio – 2 104 MW, o optimistinio – 2 278 MW.

Faktas Bazinis Pesimistinis Optimistinis

Alytus

Klaipėda

Šiauliai

Telšiai

Jurbarkas

Kaunas

Kruonio HAE Neris

Lietuvos E

Panevėžys

Jonava

Vilnius

Benaičių VESudėnų VE

„Vėjas I“ (VE)

Aukštrakiai

„Nemunas“

Šilas

Šventininkai

Ąžuolynė

„Centrinė“

Pasvalys

Radviliškis

Šeduva

Velžys

Kupiškis

Rašė

Molėtai

Švenčionėliai

Ukmergė

„Kino studija“

Šakiai

Tarpučiai

Tauragė

Raseiniai

Kelmė

Plungė

Dumpiai

N. Akmenė

Joniškis

ŽiežmariaiVievisGarliava

Noreikiškės

Eiguliai

PakruojisLygumai

Gudžiūnai

Šilalė

Juodkrantė

Rietavas

Laukuva

Endriejavas

Šilutė

Juknaičiai

Usėnai

Saugos

Priekulė

Kreivėnų VE

TauraiEržvilkas

Kazlų Rūda

Lazdijai

Druskininkai

Varėna

Širvintos

Vašuokėnai

Zarasai

RokiškisPanemunėlis

Kėdainiai

Pušalotas

Parovėja

Skiemonys

Vidiškiai

Suginčiai

Tauragnai

Ignalina

Švenčionys

Pabradė

Rūdiškės

Valkininkai

Merkinė

Matuizos

Šalčininkai

Prienai

Leipalingis

Seirijai

KartenaOda

Skuodas

Mažeikių E

Tryškiai

Viekšniai

Kražiai

Gailiai

Gelgaudiškis

K. Naumiestis

Rudamina

Užpaliai

Subačius

Čedasai

Surviliškis

Krekenava

Rizgonys

GriškonysBalbieriškis

Šeštokai

Kazlų Rūdos trauka

Marijampolės trauka

„Kvarcas“

Juodupė

Visaginas

Dūkštas

Kazitiškis Padysnis

Didžiasalis

Antalgė

Paberžė

Verkiai

„Vilnios trauka“

Kalveliai

Jašiūnai

Baltupis

IgliaukaKvietiškis

Gižai

Išlaužas

Kybartai

Kalnėnai

Šimkaičiai

Vytėnai

Kretinga

Tauralaukis

ŽidikaiMažeikiai

Šakyna

Gruzdžiai

Valiūnai

Žagarė

Bubiai

DainaiZokniai

Meškuičiai

Grigiškės

RumšiškėsKaišiadorys

Berčiūnai

Gegužinė

Žibartonys

Vandžiogala Žeimiai

„Nevėžis“„Cukrus“

Pagėgiai

Lenkimai

Jučiai

Tausalas

Varduva

AnapolėJuodeikiai

Šventoji

Palanga

„Uostas“

Salotė

Trakai

Nemenčinė

Vidzgiris

PutinaiBakšiai

Rimkai„Karjeras“

Turžėnai

Žasliai

„Smeltė“

Vilkaviškis

Kapsai

Piliuona

Kruonis

Truskava

Žasma

„Nafta“

Statyba

Riešė

VilijampolėŠilainiai

Sargėnai

Eigirdžiai

„Cementas“

„Gubernija“

„Stiklas“Savitiškis

Panevėžio E„Ekranas“

Mockėnai

Gargždai„Danė“

Sendvaris

Rėkyva

Mūša

Bitėnai

400 kV

NordBalt

į LenkijąLitPol Link

į Sovietską

„Marios“

į Grobinę

į Jelgavą

į Aizkrauklę

į Liksnąį Daugpilį

į Podolcus

į Opsą 110 kVį Vydžius 110 kVį Polocką 330 kVį Smorgonį 330 kVį Beloruskają 330 kV

į Vydžius

į Daugpilį

į Ašmeną

į Varanavą

į Gardiną

į Sovietską

į Sovietską 330 kVį Nesterovą 110 kV

į Smorgonįį Beloruskają

Šyšos VE

Sitkūnai

Biruliškės

Kuprijoni

Lazdėnai

škės

Čiūtelių VE

Didšilių VE

Šiauduvos VE

Drūkšiai

Lauksargių VE

Kuršėnai

Kabaldikų VE

Strepeikių VE

Geišių VE

Gudžiūnų trauka

Kėdainių traukaKunigiškių VE

Jonavos trauka

Radviliškio trauka

Šnipiškės

Liutonys

Šeštokų trauka1 PRIEDAS. Lietuvos elektros energetikos sistemos 400, 330, 110 kV perdavimo tinklų schema 2025 m.

Alytus

Klaipėda

Šiauliai

Telšiai

Jurbarkas

Kaunas

Kruonio HAE Neris

Lietuvos E

Panevėžys

Jonava

Vilnius

Benaičių VESudėnų VE

„Vėjas I“ (VE)

Aukštrakiai

„Nemunas“

Šilas

Šventininkai

Ąžuolynė

„Centrinė“

Pasvalys

Radviliškis

Šeduva

Velžys

Kupiškis

Rašė

Molėtai

Švenčionėliai

Ukmergė

„Kino studija“

Šakiai

Tarpučiai

Tauragė

Raseiniai

Kelmė

Plungė

Dumpiai

N. Akmenė

Joniškis

ŽiežmariaiVievisGarliava

Noreikiškės

Eiguliai

PakruojisLygumai

Gudžiūnai

Šilalė

Juodkrantė

Rietavas

Laukuva

Endriejavas

Šilutė

Juknaičiai

Usėnai

Saugos

Priekulė

Kreivėnų VE

TauraiEržvilkas

Kazlų Rūda

Lazdijai

Druskininkai

Varėna

Širvintos

Vašuokėnai

Zarasai

RokiškisPanemunėlis

Kėdainiai

Pušalotas

Parovėja

Skiemonys

Vidiškiai

Suginčiai

Tauragnai

Ignalina

Švenčionys

Pabradė

Rūdiškės

Valkininkai

Merkinė

Matuizos

Šalčininkai

Prienai

Leipalingis

Seirijai

KartenaOda

Skuodas

Mažeikių E

Tryškiai

Viekšniai

Kražiai

Gailiai

Gelgaudiškis

K. Naumiestis

Rudamina

Užpaliai

Subačius

Čedasai

Surviliškis

Krekenava

Rizgonys

GriškonysBalbieriškis

Šeštokai

Kazlų Rūdos trauka

Marijampolės trauka

„Kvarcas“

Juodupė

Visaginas

Dūkštas

Kazitiškis Padysnis

Didžiasalis

Antalgė

Paberžė

Verkiai

„Vilnios trauka“

Kalveliai

Jašiūnai

Baltupis

IgliaukaKvietiškis

Gižai

Išlaužas

Kybartai

Kalnėnai

Šimkaičiai

Vytėnai

Kretinga

Tauralaukis

ŽidikaiMažeikiai

Šakyna

Gruzdžiai

Valiūnai

Žagarė

Bubiai

DainaiZokniai

Meškuičiai

Grigiškės

RumšiškėsKaišiadorys

Berčiūnai

Gegužinė

Žibartonys

Vandžiogala Žeimiai

„Nevėžis“„Cukrus“

Pagėgiai

Lenkimai

Jučiai

Tausalas

Varduva

AnapolėJuodeikiai

Šventoji

Palanga

„Uostas“

Salotė

Trakai

Nemenčinė

Vidzgiris

PutinaiBakšiai

Rimkai„Karjeras“

Turžėnai

Žasliai

„Smeltė“

Vilkaviškis

Kapsai

Piliuona

Kruonis

Truskava

Žasma

„Nafta“

Statyba

Riešė

VilijampolėŠilainiai

Sargėnai

Eigirdžiai

„Cementas“

„Gubernija“

„Stiklas“Savitiškis

Panevėžio E„Ekranas“

Mockėnai

Gargždai„Danė“

Sendvaris

Rėkyva

Mūša

Bitėnai

400 kV

NordBalt

į LenkijąLitPol Link

į Sovietską

„Marios“

į Grobinę

į Jelgavą

į Aizkrauklę

į Liksnąį Daugpilį

į Podolcus

į Opsą 110 kVį Vydžius 110 kVį Polocką 330 kVį Smorgonį 330 kVį Beloruskają 330 kV

į Vydžius

į Daugpilį

į Ašmeną

į Varanavą

į Gardiną

į Sovietską

į Sovietską 330 kVį Nesterovą 110 kV

į Smorgonįį Beloruskają

Šyšos VE

Sitkūnai

Biruliškės

Kuprijoni

Lazdėnai

škės

Čiūtelių VE

Didšilių VE

Šiauduvos VE

Drūkšiai

Lauksargių VE

Kuršėnai

Kabaldikų VE

Strepeikių VE

Geišių VE

Gudžiūnų trauka

Kėdainių traukaKunigiškių VE

Jonavos trauka

Radviliškio trauka

Šnipiškės

Liutonys

Šeštokų trauka

1 400 kV elektros perdavimo linija Marijampolė–Lietuvos ir Lenkijos siena*

2 330 kV Marijampolės transformatorių pastotė*3 330 kV elektros perdavimo linija Marijampolė–

Kaunas–Jurbarkas*4 330 kV elektros perdavimo linija Kruonio HAE–Alytus5 330 kV elektros perdavimo linija Panevėžys–Mūša ir

330 kV skirstykla Mūša6 330 kV AE transformatorių pastotė*7 330 kV elektros perdavimo linija AE–Kruonio HAE*8 330 kV elektros perdavimo linija Vilnius–Lietuvos E II9 330 kV elektros perdavimo linija Vilnius–Vilnia–Neris*10 330 kV Vilnios transformatorių pastotė*11 110 kV elektros perdavimo linija Kretinga–Benaičių VE TP12 110 kV elektros perdavimo linija Pagėgiai–Bitėnai13 110 kV elektros perdavimo linija Kaunas–Eiguliai 214 110 kV elektros perdavimo linija Neris–Baltupis15 110 kV elektros perdavimo linija Šilas–Varėna16 Linijų statyba elektros energijos patikimumui didinti

110 kV tinkle Rytų Lietuvoje*

* projektų įgyvendinimas priklauso nuo AE statybos sprendimo ir / ar KET projekto įgyvendinimo termino.

2.2 pav. Lietuvos galutinio elektros energijos suvartojimo prognozė, TWh

2.3 pav. Didžiausios galios poreikių prognozė, MW

2.2. ELEKTRINIŲ GALIŲ PLĖTROS SCENARIJAI

Lietuvos elektros energetikos sistemos generuojančių galių kitimas 2016–2025 m. sumodeliuotas vadovaujantis 2015 m. pabaigoje gamintojų apklausos metu gauta informacija apie elektrinių perspektyvinius planus, taip pat „Litgrid“ vykdomais generuojančių šaltinių prijungimo projektais, išduotomis prijungimo sąlygomis, derinamais techniniais projektais. Atsižvelgta į Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme pateiktas galios pokyčių tendencijas, generuojančių galių situaciją 2016 m. sausio 1 d. ir 2014 m. mokslininkų parengtos Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo galimybių studijos rezultatus.

Modeliuojant generuojančių galių kitimą dešimties metų laikotarpiu sudaryti du generuojančių galių kitimo scenarijai: A scenarijus – tikėtina generuojančių šaltinių plėtra ir B scenarijus – spartesnis šiluminių elektrinių eksploatacijos nutraukimas.

A scenarijus: Tikėtina generuojančių šaltinių plėtra. Šiuo scenarijumi vertinami jau pradėti vykdyti projektai ir tie projektai, dėl kurių įgyvendinimo priimti sprendimai ar vykdomi parengiamieji darbai (išduotos prijungimo sąlygos, pasirašytas ketinimų protokolas, pateiktos paraiškos finansavimui gauti ir pan.). Senų elektrinių eksploatacijos nutraukimas vertinamas vadovaujantis kiekvienų metų pabaigoje atliekama elektrinių apklausa dėl perspektyvinių planų:

• 2016 m. sausio 1 d. nutraukiama Lietuvos elektrinės 5 ir 6 blokų (2x300 MW) eksploatacija atlikus konservavimo darbus;

• 2016 m. nutraukiama 60 MW agregato eksploatacija Kauno termofikacinėje elektrinėje;

• 2018 m. pradedama 31,5 MW atliekomis ir biomase kūrenamos „Fortum Heat“ elektrinės Kaune eksploatacija;

• 2018 m. nutraukiama 180 MW agregato eksploatacija Vilniaus trečiojoje šiluminėje elektrinėje;

• 2018 m. pradedama 90 MW suminės galios (20 MW atliekomis ir 70 MW biomase kūrenamos) elektrinės Vilniuje eksploatacija;

• 2018 m. pradedama naujo 20 MW AB „Lifosa“ agregato eksploatacija;

• 2019 m. pradedama 5 agregato (225 MW) eksploatacija Kruonio HAE;

• 2020 m. baigus šildymo sezoną nutraukiama Petrašiūnų elektrinės (8 MW) eksploatacija;

• 2023 m. nutraukiama 7 ir 8 (2x300 MW) galios blokų eksploatacija Lietuvos elektrinėje;

• 2025 m. nutraukiama 110 MW agregato eksploatacija Kauno termofikacinėje elektrinėje;

• 2025 m. AEI naudojančių elektrinių įrengtoji galia: 235 MW biokuro elektrinių, 77 MW saulės elektrinių, 700 MW vėjo elektrinių ir 142 MW hidroelektrinių.

B scenarijus: Spartesnis šiluminių elektrinių eksploatacijos nutraukimas. Atsižvelgiant į 2015 m. Vyriausybės nutarimą panaikinti VIAP kvotas elektrinėms, daroma prielaida, kad VIAP negavusios elektrinės (Vilniaus trečioji termofikacinė, Kauno termofikacinė ir Panevėžio) nuo 2017 m. sausio 1 d. nutraukia eksploataciją. Kadangi Panevėžio elektrinė yra ganėtinai nauja ir moderni bei turi finansinių įsipareigojimų, daroma prielaida, kad ši elektrinė bus ir toliau eksploatuojama. AEI generuojančių šaltinių plėtros apimtys lieka tokios pačios, kaip ir tikėtinos generuojančių šaltinių plėtros scenarijaus atveju.

Kol nėra priimto sprendimo dėl atominės elektrinės statybos, kiekvienas scenarijus analizuotas dviem variantais – iki AE ir po AE.

2.3. PERDAVIMO TINKLO PLĖTRA 2025 M.

Planuojant perdavimo tinklo plėtrą remtasi Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir Bendrovės veiklos strategijoje 2016–2025 m. apibrėžtomis gairėmis bei numatytais tikslais. Tai – naujos AE statyba, integracija į Šiaurės šalių elektros rinką ir sistemos sinchroninis darbas su kontinentinės Europos tinklais.

2.4 lentelė. Planuojamos elektrinių galios 2025-12-31, MW

A scenarijusIki AE Po AE

Elektrinės ir jų generuojantys šaltiniaiĮrengtoji

galia, MWTurimoji

galia, MWĮrengtoji

galia, MWTurimoji

galia, MWAtominė elektrinė 0 0 1 350 1 303Šiluminės elektrinės 972 897 972 897Lietuvos 445 435 445 435Vilniaus 180 164 180 164Kauno 0 0 0 0Panevėžio 35 32 35 32Kitos 312 266 312 266Hidro- ir hidroakumuliacinės elektrinės 1 267 1 265 1 267 1 265Kauno HE 101 99 101 99Kruonio HAE 1 125 1 125 1 125 1125Mažos HE 41 41 41 41AEI naudojančios elektrinės 1 012 995 1 012 995Vėjo 700 700 700 700Biokuro 235 218 235 218Saulės 77 77 77 77Iš viso 3 251 3 157 4 610 4 460

B scenarijusIki AE Po AE

Elektrinės ir jų generuojantys šaltiniaiĮrengtoji

galia, MWTurimoji

galia, MWĮrengtoji

galia, MWTurimoji

galia, MWAtominė elektrinė 0 0 1 350 1 303Šiluminės elektrinės 792 733 792 733Lietuvos 445 435 445 435Vilniaus 0 0 0 0Kauno 0 0 0 0Panevėžio 35 32 35 32Kitos 312 266 312 266Hidro- ir hidroakumuliacinės elektrinės 1 042 1 040 1 042 1 040Kauno HE 101 99 101 99Kruonio HAE 900 900 900 900Mažos HE 41 41 41 41AEI naudojančios elektrinės 1 012 995 1 012 995Vėjo 700 700 700 700Biokuro 235 218 235 218Saulės 77 77 77 77Iš viso 2 846 2 770 4 196 4 071

Iki 2025 m. planuojama perdavimo tinklo plėtra, siekiant sudaryti sąlygas prijungti naują atominę elektrinę ir Baltijos šalių (Lietuva, Latvija ir Estija) elektros sistemas sinchronizuoti su kontinentinės Europos tinklais.

Iki 2026 m. turėtų būti atlikti visi būtini parengiamieji darbai dėl sinchroninio sujungimo su kontinentinės Europos tinklais ir AE statybos:

• pastatyta dvigrandė 330 kV elektros perdavimo oro linija Kruonio HAE–Alytus;

• nutiesta antra 400 kV tarpsisteminė jungtis sinchroniniam sujungimui su Lenkija. Antrosios linijos su Lenkija prijungimo vieta yra indikacinė ir paaiškės priėmus sprendimą dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais varianto;

• atnaujintos elektrinių valdymo ir stebėsenos sistemos;

• pastatytas reikiamas skaičius nuolatinės srovės keitiklių su Baltarusijos ir Rusijos elektros energetikos sistemomis;

• atlikti tinklų pakeitimai dėl AE (1 350 MW blokas) statybos;

• pastatyta 330 kV skirstykla Mūša ir 330/110/10 kV Vilnios transformatorių pastotė;

• pastatytos ir rekonstruotos 330 kV linijos: AE–Kruonio HAE, Panevėžys–Mūša, Vilnius–Vilnia–Neris, Vilnius–Lietuvos elektrinė;

• pastatytos papildomos transformatorių pastočių vartotojus pasienyje su Baltarusija rezervuojančios 110 kV oro linijos.

Be minėtųjų, bus vykdomi ir vidiniai perdavimo tinklo plėtros projektai, skirti patikimam tinklo darbui ir geresniam sistemos valdymui užtikrinti, tinklui atstatyti (daugiausia pastočių ir linijų rekonstravimo projektai) bei informacinių technologijų ir telekomunikacijų sistemoms atnaujinti ir įdiegti.

Keitiklių su Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemomis galia ir įrengimas priklausys nuo elektros ir sisteminių paslaugų prekybos su Rusija poreikio, taip pat nuo derybų su Rusijos perdavimo sistemos operatoriumi dėl Baltijos šalių elektros sistemų perorientavimo sinchroniniam darbui su žemyninės Europos tinklais rezultatų ir BRELL žiedo nutraukimo. Tikslus linijų su Lenkija skaičius ir prijungimo schemos, reikalingos sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais, paaiškės atlikus ENTSO-E vadovaujamą studiją techninėms prijungimo sąlygoms gauti. Nuolatinės srovės keitiklis Alytaus transformatorių pastotėje bus perjungtas iš Lietuvos-Lenkijos linijos į Lietuvos Baltarusijos liniją.

Iki 2025 m. planuojama perdavimo tinklo plėtra, siekiant sudaryti sąlygas prijungti naują atominę elektrinę ir Baltijos šalių (Lietuva, Latvija ir Estija) elektros sistemas sinchronizuoti su kontinentinės Europos tinklais.

2.4 pav. Elektros perdavimo tinklas iki 2025 m.

Elektrinė

Nuolatinės srovės keitiklisNuolatinės srovės keitiklių stotis

Elektros linijų atjungimas 300 kV jūrinis kabelis

400 kV elektros perdavimo linija Planuojama 400 kV elektros perdavimo linija

Planuojamas nuolatinės srovės keitiklis 330 kV pastotė

330 kV elektros perdavimo linija

Planuojama 330 kV elektros perdavimo linija

Planuojamos 330 kV skirstyklos ir pastotės

Planuojama elektrinė

Sovietskas

400 kV pastotė

ŠVEDIJA

Jelgava

3. GENERUOJANČIŲ GALIŲ ADEKVATUMO VERTINIMAS

Vertinant generuojančių galių adekvatumą lyginami trys kriterijai:

• patikimai prieinama elektrinių galia – tai sistemoje turima suminė galia, kuri lieka įvertinus generuojančių galių sumažėjimą dėl techninių ribojimų elektrinėse, bandomosios eksploatacijos, šiluminių elektrinių galios sumažėjimo dėl šilumos gamybos technologinių procesų, vykdomų elektrinių remontų, atsinaujinančių išteklių neprieinamumo ir pan.;

• sistemos poreikis – tai galia, reikalinga žiemos ar vasaros didžiausiam poreikiui patenkinti ir reikiamam galios rezervui (pirminiam, antriniam, tretiniam) užtikrinti;

• tarpsisteminių jungčių pralaidumas importui.

3.1. GALIŲ ADEKVATUMO VERTINIMO METODIKA

Generuojančių galių adekvatumas parodo, ar užtenka patikimai prieinamos generuojančios galios sistemos poreikiui patenkinti. Jei patikimai prieinamos generuojančios galios kiekis yra didesnis negu sistemos poreikis, generuojančių galių adekvatumas užtikrinamas. Jei sistemos poreikis viršija patikimai prieinamos generuojančios galios kiekį, galių adekvatumas neužtikrinamas ir reikia įvertinti, ar turimų tarpsisteminių pralaidumų užtenka siekiant užsitikrinti technines galimybes importuoti trūkstamas galias. Tai vadinama sistemos adekvatumo vertinimu.

Generuojančių galių adekvatumas vertintas abiem elektrinių galių plėtros scenarijais iki AE ir po AE.

Vertinant generuojančių galių adekvatumą naudojama ENTSO-E metodika, skirta regioniniam galių adekvatumui vertinti, pritaikyta Lietuvos situacijai bei

suderinta su Estijos ir Latvijos perdavimo sistemos operatoriais. Generuojančių galių adekvatumui vertinti taikomas deterministinis metodas.

lia Remontai

Neprieinama galia

Patikimai prieinama galia

Tarpsiste-miniai

pralaidumai importui

Reikiamos galios rezervas (I, II, III)

Generuojančių galių

adekvatumas

Žiemos / vasaros maks. poreikis

3.1 pav. Generuojančių galių adekvatumo vertinimo principinė schema

3.2. LIETUVOS GENERUOJANČIŲ GALIŲ ADEKVATUMO VERTINIMAS 2016–2025 M.

Atsižvelgiant į tai, kad generuojančių galių perspektyva labai priklauso nuo formuojamos energetikos politikos, vertinant generuojančių galių adekvatumą daromos tam tikros prielaidos, kurios taikomos visiems analizuojamiems scenarijams:

• vertinant galimybes importuoti trūkstamas galias daroma prielaida, kad galios mainai bus vykdomi tik su ES šalimis, todėl nevertinami tarpsisteminiai pralaidumai su trečiosiomis šalimis;

3.1 lentelė. Tarpsisteminių jungčių pralaidumas, MW

2016–2020

2021–2024

Latvija–Lietuva 1 134 1 134 1 600Švedija–Lietuva 700 700 700Lenkija–Lietuva 500 1 000 1 000

• Kruonio HAE traktuojama kaip pagrindinis antrinis rezervo šaltinis ir tik 200 MW gali būti atiduodama prekiauti prekybos rinkoje;

• AEI elektrinių (išskyrus biokurą) galia labai priklauso nuo aplinkos sąlygų: vėjo greičio, saulės, vandens lygio upėse, todėl tik tam tikra dalis nuo įrengtosios galios gali būti traktuojama kaip patikimai prieinama galia. Vadovaujantis 3–5 m. statistiniais duomenimis atlikta AEI prieinamumo analizė;

3.2 lentelė. AEI naudojančių elektrinių patikimai prieinama galia, proc.

Šaltinis

Patikimai prieinama galia didžiausio poreikio metu, % nuo įrengtosios galios

Žiema VasaraVėjo elektrinės 0 0

Saulės elektrinės 0 30

Hidroelektrinės 50 25

• rezervų poreikis nustatomas atsižvelgiant į ES baigiamus rengti ir planuojamus perkelti į nacionalinę teisę Tinklo kodeksų reikalavimus. Kol nėra galutinio sprendimo dėl AE statybos, rezervų poreikis 2025 m. „iki AE“ ir „po AE“ atvejais pateiktas 3.3 lentelėje.

3.3 lentelė. Rezervų poreikis 2025 m., MW

RezervasReikiama galia rezervams

palaikytiiki AE, MW po AE, MW

I – pirminis 0* 0*

II – antrinis 700 1 350

III – tretinis 700 700 * Kol nežinomos Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais sąlygos ir nenustatyta, kiek šalių priklausys valdymo regionui (angl. control area), pirminis rezervas palaikomas valdymo regione, o ne kiekvienoje šalyje individualiai.

A scenarijus: Tikėtina generuojančių šaltinių plėtra

Vertinama, kad 2025 m. elektros energetikos sistemoje veiks: maždaug 972 MW suminės galios iškastinį kurą naudojančių elektrinių, beveik 1 267 MW suminės galios hidro- ir hidroakumuliacinių elektrinių, apytikriai 700 MW vėjo elektrinių, maždaug 235 MW biokurą kūrenančių elektrinių ir maždaug 77 MW saulės energiją naudojančių elektrinių.

Jau 2016 m. trūksta apie 500 MW generuojančių galių tretiniam rezervui užtikrinti. Nevykdant generuojančių šaltinių plėtros ir 2023 m. nutraukus 7 ir 8 blokų eksploataciją Lietuvos elektrinėje, mūsų šalies elektrinės nebesugebės užtikrinti reikiamų antrinių ir tretinių rezervų. Galių deficitas sieks apie 1 200 MW. Netgi pradėjus AE eksploataciją 2025 m., galių trūkumo rezervams užtikrinti problema išliktų.

Didžiausių vasaros apkrovų metu situacija elektros energetikos sistemoje šiek tiek sudėtingesnė. Nors vasarą didžiausia apkrova apie 300 MW mažesnė negu žiemą, vyksta šiluminių elektrinių remontai ir patikimai prieinamos generuojančios galios kiekis sumažėja. Generuojančių galių trūkumas tiek antriniams, tiek tretiniams rezervams užtikrinti identifikuojamas jau 2016 m. 2019 m. pradėjus eksploatuoti 5 agregatą Kruonio HAE antrinio rezervo užtikrinimo problema laikinai išsprendžiama 2–3 metams.

3.2 pav. A scenarijus: Generuojančių galių pakankamumas didžiausių žiemos apkrovų metu iki AE ir po AE

02016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025

3.3 pav. A scenarijus: Generuojančių galių pakankamumas didžiausių vasaros apkrovų metu iki AE ir po AE

Iki AE Po AE

Iki AE

02016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025

Tarpsisteminiai pralaidumai (LV, SE, PL) Mažosios HE Kauno HE Kruonio HAE „Fortum Heat Kaunas“ „Fortum

Heat Klaipėda“ Mažosios biodujų elektrinės Mažosios biomasės elektrinės Vilniaus kogeneracinė elektrinė Šiaulių

elektrinė Įmonių elektrinės, prijungtos prie skirstomojo tinklo „Lifosa“ „Achema“ Mažeikių elektrinė Panevėžio

elektrinė Kauno šiluminė elektrinė Vilniaus šiluminė elektrinė-2 Vilniaus šiluminė elektrinė-3 Lietuvos elektrinė

Sistemos poreikis II rezervas Žiemos didž. poreikis

Apibendrinant generuojančių galių adekvatumo vertinimo rezultatus galima teigti, kad neplėtojant vietinės generacijos ir nutraukiant senųjų elektrinių eksploataciją pagal elektrinių pateiktus planus 2023 m., kai jau neveiks ir Lietuvos elektrinės 7 ir 8 blokai, sistemoje trūks galių antriniam ir tretiniam sistemos rezervams užtikrinti. Galių adekvatumui užtikrinti reikia plėtoti vietinę gamybą, kuri atitiktų rezervams sudaryti reikiamus parametrus.

B scenarijus: Spartesnis šiluminių elektrinių eksploatacijos nutraukimas

Pagal šį scenarijų 2025 m. elektros energetikos sistemoje veiks: maždaug 792 MW suminės galios iškastinį kurą naudojančių elektrinių, beveik 1 042 MW suminės galios hidro- ir hidroakumuliacinių elektrinių, apytikriai 700 MW vėjo elektrinių, maždaug 235 MW biokurą kūrenančių elektrinių ir maždaug 77 MW saulės energiją naudojančių elektrinių.

Sparčiau nutraukiant šiluminių elektrinių eksploataciją generuojančių galių trūkumas antriniams ir tretiniams rezervams užtikrinti identifikuojamas jau 2017 m. ir numatomas visu analizuojamu laikotarpiu. 2023 m. nutraukus Lietuvos elektrinės 7 ir 8 blokų eksploataciją numatoma, kad importas turės užtikrinti ne tik reikiamus rezervus, bet ir padengti didžiausią apkrovą.

Didžiausių vasaros apkrovų metu situacija elektros energetikos sistemoje analogiška, kaip ir A scenarijaus atveju.

Galių adekvatumui užtikrinti reikia plėtoti vietinę gamybą, kuri atitiktų rezervams sudaryti reikiamus parametrus.

3.4 pav. B scenarijus: Generuojančių galių pakankamumas didžiausių žiemos apkrovų metu iki AE ir po AE

Iki AE Po AE

02016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025

3.5 pav. B scenarijus: Generuojančių galių pakankamumas didžiausių vasaros apkrovų metu iki AE ir po AE

Iki AE Po AE

3.3. BALTIJOS ŠALIŲ GENERUOJANČIŲ GALIŲ ADEKVATUMO VERTINIMAS

Baltijos šalių generuojančių galių adekvatumo analizę, kaip ir nacionalinę, sudaro trys pagrindinės dalys: generuojančių galių prognozė, poreikių prognozė ir tarpsisteminių jungčių pralaidumo importui užtikrinti prognozė. Rengdami generuojančių galių prognozę Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai apklausė savo šalių stambiuosius elektros gamintojus apie jų ilgalaikius plėtros planus, įvertino šalyje galiojančios elektros energetikos politikos nuostatas, apžvelgė inicijuotus arba jau vykdomus gamybos plėtros ir eksploatacijos nutraukimo projektus. Generuojančių galių prognozė parengta pagal vieną, labiausiai tikėtiną, generuojančių šaltinių plėtros scenarijų. Kiekvienos šalies perdavimo sistemos operatorius savo valstybės poreikių prognozę parengė dviem scenarijais: optimistiniu ir konservatyviu (vertinant generuojančių galių adekvatumą taikytas konservatyvaus poreikių augimo scenarijus), taip pat sudarė sistemos didžiausio poreikio žiemą

ir vasarą prognozes. Tarpsisteminių pralaidumų prognozė parengta vadovaujantis „Nord Pool“ „diena prieš“ elektros prekybos biržoje skelbiamais tarpsisteminiais pralaidumais ir atsižvelgiant į numatomus elektros perdavimo tinklų plėtros projektus, įtrauktus į nacionalinius tinklų plėtros planus ir ENTSO-E rengiamą TYNDP. Tarpsisteminiai pralaidumai su trečiosiomis šalimis (Rusija (Karaliaučiumi), Baltarusija) nevertinami.

Vertinant regiono generuojančių galių adekvatumą, eliminuota galia, reikalinga sisteminėms paslaugoms (rezervams), generuojančios galios sumažėjimas dėl tradicinių elektrinių remontų vasaros didžiausio poreikio metu ir AEI neprieinamumas kaip mažiau patikimai prieinama generuojanti galia.

Siekiant įvertinti generuojančių galių adekvatumą sunkiausiu Baltijos šalių sistemos darbo režimu, adekvatumas vertinamas didžiausių žiemos poreikių metu, N-2 režimu, kai regione netenkama dviejų didžiausios galios sistemos elementų. Taip pat parodomas generuojančių galių adekvatumas

02016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025

3.6 pav. A scenarijus: Generuojančių galių pakankamumas didžiausių žiemos apkrovų metu normalaus sistemos darbo režimu

3.7 pav. A scenarijus: Generuojančių galių pakankamumas didžiausių žiemos apkrovų metu N-2 sistemos darbo režimu

2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 2030 2031

Estijos skalūnų elektrinės Kitos Estijos elektrinės Latvijos saulės elektrinės Mažeikių elektrinė Importo

galimybės Estijos dujas deginančios elektrinės Latvijos dujas deginančios elektrinės Latvijos vėjo elektrinės

Lietuvos elektrinės, kūrenamos biomase Estijos elektrinės, kūrenamos biomase Latvijos hidroelektrinės Lietuvos

dujas deginančios elektrinės Lietuvos atliekų deginamos elektrinės Estijos vėjo elektrinės Latvijos biomase kūrenamos

elektrinės Lietuvos atominė elektrinė Lietuvos biodujomis kūrenamos elektrinės Estijos biokuru deginamos elektrinės

Latvijos biokuru deginamos elektrinės Lietuvos HE Kitos Lietuvos šiluminės elektrinės Sistemos didž. poreikis

N-0 – normalaus Baltijos šalių sistemos darbo režimu. Kadangi vis dar nėra galutinio sprendimo dėl AE statybos, regioninio generuojančių galių adekvatumo vertinimo rezultatai pateikti dviem variantais: A scenarijus – su AE ir B scenarijus – be AE. Baltijos šalių generuojančių galių adekvatumo analizė atlikta penkiolikos metų perspektyvai.

A scenarijus: Tikėtina generuojančių šaltinių plėtra Baltijos regione, 2025 m. veikia AE. Nuo 2020 m., esant normaliam sistemos darbui (N-0) didžiausio poreikio žiemą metu, Baltijos šalys nebegalės užtikrinti sistemos poreikio pasitelkdamos vietinę gamybą. Jei nebus priimti sprendimai dėl papildomos vietinės gamybos plėtros, 2031 m. numatomas apie 1 300 MW galios trūkumas adekvatumui užtikrinti. Įvertinus Baltijos šalių turimas tarpsistemines jungtis su kitomis ES šalimis galima daryti išvadą, kad yra techninės galimybės importuoti trūkstamas galias.

3.7 pav. parodytas generuojančių galių adekvatumas sunkiausiu sistemos darbo režimu (N-2). Daroma prielaida, kad 2016–2024 m. Baltijos šalių energetikos sistemoje atsijungia „EstLink2“ (650 MW) ir „NordBalt“ (700 MW) jungtys, 2025–2031 m. neveikia „NordBalt“ (700 MW) ir AE (1 300 MW).

Generuojančių galių adekvatumo vertinimo rezultatai rodo, kad, papildomai neplėtojant vietinės gamybos, tikėtina, jog nuo 2024 m. Baltijos šalys ne tik neturės pakankamai galių, kad patenkintų regiono poreikį, bet ir neužsitikrins techninių galimybių importuoti trūkstamas galias. 2031 m. prognozuojamas apie 700 MW galių deficitas.

B scenarijus: Tikėtina generuojančių šaltinių plėtra Baltijos regione, AE nestatoma. Šiuo scenarijumi galioja A scenarijuje taikomos prielaidos, tik generuojančių galių struktūroje nėra AE.

Generuojančių galių adekvatumo rezultatai šiuo scenarijumi labai panašūs į A scenarijaus rezultatus, kai sistema veikia normaliu režimu. Jei AE nestatoma, atitinkamai sumažėja ir galių poreikis antriniam bei tretiniam rezervams.

Sunkiausiu sistemos darbo režimu (N-2), t. y. Baltijos šalyse netekus dviejų didžiausių gamybos šaltinių, situacija elektros energetikos sistemoje šiek tiek geresnė nei analogišku sistemos darbo režimo atveju pagal A scenarijų, nes nesant AE atitinkamai sumažėja ir galių poreikis rezervams užtikrinti.

Pagal šį scenarijų 2031 m. numatomas apie 150 MW galių trūkumas sistemos poreikiui patenkinti. Prognozuojama, kad vietinė gamyba Baltijos šalių poreikį galės tenkinti iki 2020 m., o techninės galimybės tarpsisteminėmis jungtimis importuoti trūkstamas galias bus iki 2028 metų.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad penkiolikos metų perspektyvoje Baltijos šalys bus deficitinis regionas ir būtina generuojančių galių adekvatumą vertinti platesniu geografiniu mastu (Baltijos jūros regiono, Europos). Sunkiausiu Baltijos elektros energetikos sistemos darbo režimu (atsijungus dviem didžiausiems šaltiniams), neplėtojant vietinės gamybos ir palaikant reikiamus rezervus regione, galių adekvatumas importuojant užtikrinamas iki 2025 m. (su AE) arba 2028 m. (be AE).

3.8 pav. B scenarijus: Generuojančių galių pakankamumas didžiausių žiemos apkrovų metu normalaus sistemos darbo režimu

3.9 pav. B scenarijus: Generuojančių galių pakankamumas didžiausių žiemos apkrovų metu N-2 sistemos darbo režimu

2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 2030 2031

434. ELEKTROS RINKA 2025 M.

0,33,2

Elektros energijos srautas, TWhŠalies elektros energijos balansas, TWh

0,14,2

0,33,1

0,14,1

4.1 pav. 2025 m. elektros balansai ir srautai pagal bazinį ekonomikos augimo scenarijų, TWh

A scenarijus, iki AE ir po AE

B scenarijus, iki AE ir po AE

Vertinant elektros rinkos raidą atlikti skaičiavimai 2025 m. pagal tris ekonomikos augimo (bazinis, pesimistinis ir optimistinis) scenarijus keturiais elektrinių galių plėtros atvejais (generuojančių galių kitimo A ir B scenarijai su ir be AE).

2025 m. ekonomikos augimo scenarijai skyrėsi trimis aspektais: pagal elektros poreikį, kuro ir CO2 kainas. Pesimistinis, bazinis ir optimistinis 2025 m. scenarijai sudaryti atsižvelgiant į skirtingą tikėtiną elektros poreikio augimą Baltijos šalyse. Sparčiau plėtojantis ekonomikai, elektros poreikis taip pat auga.

Kita vertus, labiau išsivysčiusiose šalyse ekonomikos augimas gali skatinti mažesnį elektros suvartojimą dėl taikomų efektyvesnių technologijų. Todėl atliekant skaičiavimus Skandinavijos šalių elektros poreikis 2025 m. išlieka pastovus nepriklausomai nuo nagrinėjamo scenarijaus. Optimistinio ir pesimistinio scenarijų atveju kuro kainos buvo atitinkamai mažinamos ir didinamos 25 proc. nuo bazinio scenarijaus kainų. CO2 kainos keistos 50 proc.

Rinkai modeliuoti taikytas „Balmorel“ elektros sistemų modelis. Šį modelį naudoja Lietuvos,

0,42,8

0,13,8

0,52,8

0,13,7

4.2 pav. 2025 m. elektros balansai ir srautai pagal pesimistinį ekonomikos augimo scenarijų, TWh

0,14,1

Latvijos ir Estijos perdavimo tinklų operatoriai. Modelio autoriai, EA „Energy Analysis“, yra Danijos konsultacijų bendrovė, kurios specializacija – energetikos ir klimato kaitos tyrimai. Modelis naudojamas rengiant ENTSO-E TYNDP16 rinkos jautrumo analizę.

Bazinio scenarijaus atveju pagrindiniai skirtumai tarp elektros srautų atsirastų ne lyginant A ir B elektrinių galių plėtros scenarijus, o situaciją iki ir po AE. Ta pati tendencija liko ir optimistiniame bei pesimistiniame ekonomikos augimo scenarijuose. Daugiausiai elektros būtų importuojama iš

Švedijos. Iki AE prekybos su Lenkija balansas taip pat būtų neigiamas, tačiau situacija pasikeistų pastačius AE, nes į Lenkiją būtų eksportuojama apie 60 proc. AE gaminamos elektros. Be to, numatomas balanso deficitas Estijoje ir Latvijoje, todėl nepriklausomai nuo elektrinių galių ar ekonomikos augimo scenarijų srautas turėtų būti į šias šalis. Planuojama, kad Estijoje gamybos pajėgumai per ateinantį dešimtmetį gali sumažėti apie 700 MW dėl uždaromų šiluminių elektrinių. Šiuo metu šiose šalyse nėra numatyti didesni AEI plėtros projektai. Dėl šios priežasties būtų

0,23,3

0,16,1

0,23,2

0,16,0

4.3 pav. 2025 m. elektros balansai ir srautai pagal optimistinį ekonomikos augimo scenarijų, TWh

0,14,1

stebimas gana didelis elektros srautas iš Lietuvos į Latviją ir Estiją.

Pesimistinio scenarijaus atveju augtų eksportas į Lenkiją, tačiau prekyba su kitomis šalimis labai stipriai nesikeistų. Pokyčių eksportuojant elektrą į Lenkiją atsirastų dėl didesnių kuro ir CO2 kainų. Pagrindinis elektros gamybos šaltinis šioje šalyje yra termofikacinės elektrinės, naudojančios iškastinį kurą, o jų kaštai yra jautrūs kuro, ypač CO2, kainų pokyčiams.

Optimistinio scenarijaus atveju augtų importas iš Lenkijos ir eksportas į Švediją. Pažymėtina, kad

veikiant AE prekybos balansas su Švedija taptų teigiamas, t. y. eksportas viršytų importą.

Apibendrinant galima teigti, kad pastačius AE elektros poreikio svyravimai neturės didelės įtakos elektros rinkai. Didesnę įtaką kainoms turės kuro ir CO2 kainų pokyčiai, kurie ganėtinai sunkiai nuspėjami ilgesniam laikotarpiui. Numatomas balanso deficitas Latvijoje ir Estijoje, todėl tikėtinas didelis srautas į šias šalis. Pažymėtina, kad iki AE Lietuvoje taip pat būtų deficitinis elektros balansas.

5. PERDAVIMO TINKLO ATNAUJINIMO IR PLĖTROS PROJEKTAI 2016–2025 M.

Planuojant perdavimo tinklo plėtrą vadovaujamasi nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir „Litgrid“ 2016–2025 m. strategijoje keliamais tikslais: integracija į Šiaurės šalių elektros rinką, sinchroninis darbas su kontinentinės Europos tinklais ir naujos atominės elektrinės statyba.

2015–2016 m. sandūroje baigti dviejų tarpsisteminių jungčių statybos projektai. Lietuvos ir Švedijos jungtis „NordBalt“ integravo Baltijos šalių energetikos sistemas į Šiaurės šalių elektros energetikos sistemą ir elektros rinką, taip pat pagerino regiono energetinį saugumą ir elektros tiekimo patikimumą. Lietuvos ir Lenkijos jungtis „LitPol Link“ integravo Baltijos šalis į bendrą Europos elektros sistemą ir rinką. Jungtis užbaigė Baltijos elektros energetikos žiedą, sujungusį Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos ir Vokietijos elektros sistemas.

Atlikti tinklo skaičiavimai rodo, kad norint patikimai perduoti 700 MW galią į ir iš Švedijos reikia naujos 330 kV linijos Panevėžys–Mūša. Be to, 72 km linija padidintų sistemos darbo patikimumą ir užtikrintų patikimą elektros tiekimą į vakarinę Lietuvos dalį, jei būtų sprendimas statyti AE. Ši linija taip pat leis padidinti prie 330 kV tinklo prijungiamų vėjo elektrinių galią, užtikrinti tinklo adekvatumą prijungiant jūrinius vėjo parkus, padidinti tarpsisteminio pjūvio Lietuva–Latvija pralaidumą ir parengti perdavimo tinklą sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais. Prie 330 kV linijos Šiauliai–Jelgava su atšaka į Telšių transformatorių pastotę būtina įrengti 330 kV skirstyklą (Mūša). Ji padėtų užtikrinti perdavimo tinklo patikimumą, pagerintų sistemos valdymą, relinės apsaugos ir automatikos veikimą, palengvintų remontinius režimus ir jų metu padidintų tarpsisteminio pjūvio Lietuva–Latvija pralaidumą, sudarytų sąlygas vėjo elektrinių integracijai. Prie šios skirstyklos būtų prijungta nauja 330 kV linija Panevėžys-Mūša.

Atlikti skaičiavimai rodo, kad 1 000 MW galios mainams tarp Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų užtikrinti būtina pastatyti 55 km ilgio 330 kV dvigrandę liniją Kruonio HAE–

Alytus. Norint prijungti liniją, bus išplėsta Kruonio HAE skirstykla. 2016 m. pabaigoje planuojama pradėti linijos statybos darbus.

AE galios perdavimas į sistemą. 2013 m. ir 2015 m. švedų konsultacinės bendrovės „Gothia Power“ studija, skirta Lietuvos elektros sistemos sinchroninio darbo su kontinentinės Europos tinklais galimybėms ir naujo AE bloko prijungimo sąlygoms analizuoti, rodo, kad pastačius naują atominę elektrinę Visagine ir norint sujungti Lietuvos sistemą su kontinentinės Europos tinklais dirbti sinchroniniu režimu patikimas perdavimo tinklo darbas ir AE galios perdavimas būtų užtikrintas tik įvykdžius 330 kV perdavimo tinklo plėtrą. Prieš pradedant AE eksploataciją būtina įrengti naują AE 330/110 kV skirstyklą ir nutiesti 330 kV liniją AE–Kruonio HAE. Jeigu būtų priimtas sprendimas AE nestatyti, šie nauji objektai nebūtini, tačiau 330/110/10 kV Ignalinos AE transformatorių pastotė turi būti rekonstruota.

Taip pat galiai perduoti šiaurės kryptimi būtina sustiprinti esamą 330 kV tinklą ruože tarp būsimos AE ir Salaspilio Latvijoje. Kaip viena iš galimų alternatyvų galėtų būti papildomos tarpsisteminės 330 kV linijos AE–Liksna statyba.

Lietuvos elektros sistemos sujungimas su kontinentiniu Europos tinklu dirbti sinchroniniu režimu. 2013 m. „Gothia Power“ trijų Baltijos šalių PSO užsakymu atliko Baltijos valstybių integracijos į ES vidaus elektros rinką ir galimų jungčių įrengimo galimybių studiją. Jos rezultatai rodo, kad Lietuvos elektros sistemos sujungimas su kontinentinės Europos tinklais dirbti sinchroniniu režimu galimas tik tuo atveju, jeigu bus numatyta tinkama perdavimo tinklo plėtra Lietuvoje, užtikrinanti stabilų ir patikimą sistemos darbą.

Sinchroniniam sujungimui su kontinentinės Europos tinklais planuojama antra dvigrandė 400 kV tarpsisteminė Lietuvos ir Lenkijos jungtis. Galimybių studijoje siūloma statyti naują 400/330 kV transformatorių pastotę prie Marijampolės, ji būtų viena iš galimų antros Lietuvos ir Lenkijos linijos prijungimo vietų. Ši pastotė būtų prijungta prie esamos 330 kV oro linijos Kruonio HAE–Sovetskas. Patikimam darbui užtikrinti taip pat turi būti pastatyta nauja dvigrandė 330 kV linija iš

5.1 pav. Lietuvos ir Baltarusijos 110 kV tarpsisteminės jungtys 2025 m.

naujosios Marijampolės transformatorių pastotės iki 330 kV linijos Kaunas–Jurbarkas. 2014 m. atlikta šios linijos trasos nustatymo studija.

Pereinant prie sinchroninio Baltijos šalių darbo su kontinentinės Europos energetikos sistema, Baltijos šalių ir IPS / UPS sistemos bus sujungtos asinchroninėmis jungtimis, t. y. įrengti nuolatinės srovės keitikliai.

Siekiant pereiti prie sinchroninio Baltijos šalių darbo su KET, užtikrinti N-1 kriterijaus reikalavimus ir patikimo elektros energijos tiekimą Vilniaus mieste reikia pastatyti naują 330 kV elektros perdavimo liniją Vilnius–Vilnia–Neris (apie 80 km).

Be to, būtų išjungtos tarpsisteminės 110 kV linijos (5.1 pav.), o sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos sistema ir Lietuvos sistemos darbo patikimumui užtikrinti būtina pastatyti naujas 110 kV linijas Vilnia–Kalveliai, Vilnius–Šalčininkai bei naują liniją nuo Didžiasalio transformatorių pastotės iki esamos linijos Ignalina–Padysnis.

330 ir 110 kV perdavimo tinklų plėtros projektai. Įvertinus ne tik sinchroninio Baltijos šalių darbo su kontinentinės Europos sistema galimybę, bet ir galimą elektros poreikio augimą Vilniaus regione, po 2025 m. rekomenduojama pastatyti naują 330 kV Vilnios transformatorių pastotę. Tinkamiausia vieta naujai pastotei galėtų būti šalia esamos 110/10 kV Vilnios pastotės, ji būtų prijungta prie planuojamos linijos Vilnius–Vilnia–Neris.

„Litgrid“ savo iniciatyva neplanuoja statyti naujų 110 kV transformatorių pastočių.

Vilniaus mieste tikslinga nutiesti naują 110 kV elektros perdavimo liniją Neris–Baltupis. Maždaug 20,6 km linija padidintų tiekimo saugumą ir užtikrintų elektros tiekimo patikimumą Vilniaus miesto šiaurinėje dalyje.

Tiekimo saugumo padidinimui ir patikimumo didinimui būtina pastatyti 110 kV elektros perdavimo liniją Kaunas–Eiguliai II (maždaug 4,8 km).

Siekiant užtikrinti reikiamus įtampos lygius ir padidinti patikimumą pietinėje Lietuvos dalyje reikia nutiesti maždaug 44,6 km ilgio 110 kV liniją Šilas–Varėna.

Elektros tiekimo patikimumui užtikrinti, galios srautui mažinti 110 kV linijoje Klaipėda–Mažeikių elektrinė ir regione esančių vėjo elektrinių gaminamos elektros perdavimui užtikrinti statoma nauja 110 kV oro linija Kretinga–Benaičių vėjo elektrinių transformatorių pastotė (apie 30 km). Planuojama liniją pastatyti 2017 m.

Elektros tiekimo patikimumui užtikrinti ir tolesnei vėjo elektrinių parkų plėtrai Šilutės, Pagėgių ir Tauragės regione statoma nauja dvigrandė 110 kV oro linija Bitėnai–Pagėgiai (apie 17 km) ir plečiama 330 kV Bitėnų transformatorių pastotė (II etapas).

330–110 kV perdavimo tinklų atnaujinimo projektai. Pagrindinė transformatorių pastočių

paskirtis – patikimai tiekti elektrą vartotojams, užtikrinant reikiamą tiekimo patikimumo lygį, todėl jose esanti techninė įranga turi būti tinkamos būklės. Jeigu transformatorių pastotės netenkina reikalavimų, sprendžiama dėl rekonstrukcijų apimties ir terminų. 2016–2025 m. planuojamos 330/110/10 kV Neries, 330/110/10 kV Jonavos 110 kV skirstyklos, 330/110 kV Ignalinos AE , 330/110/10 kV Jurbarko ir 330/110/10 kV Utenos transformatorių pastočių rekonstrukcijos. Taip pat bus keičiami autotransformatoriai 330 kV Šiaulių ir Vilniaus transformatorių pastotėse.

Sudarant 110 kV transformatorių pastočių atnaujinimo planus vadovaujamasi nuostata mažiausiomis investicijomis išlaikyti pakankamą patikimumo lygį didžiausiam vartotojų kiekiui. 2016–2025 m. planuojama pradėti 53 transformatorių pastočių (110 kV) rekonstrukcijas.

Perdavimo linijos rekonstruojamos remiantis metodika, apibrėžiančia pagrindinių elementų techninę būklę ir nustatančia atnaujinimo kiekius. 2016–2025 m. planuojama ne tik keisti gelžbetoninių linijų atramas ir senus laidus, bet ir metalines atramas, kitus linijų elementus.

Investiciniai naujų vartotojų arba gamintojų prijungimo projektai. 60 MW galios vėjo elektrinėms prijungti prie perdavimo tinklo Šilutės rajone 2016 m. baigta statyti 330 kV Šyšos vėjo elektrinių transformatorių pastotė. Ji prijungta prie 330 kV oro linijos Klaipėda–Bitėnai.

Naujų 110 kV pastočių statybą dažniausiai nulemia nauji vartotojai ir gamintojai, spartus elektros poreikio augimas, skirstomųjų ir perdavimo tinklų plėtra. 2016–2025 m. planuojama pastatyti:

• 110/10 kV Kuprijoniškių transformatorių pastotę naujiems pietinės Vilniaus miesto dalies vartotojams prijungti. Naujai pastotei prijungti prie sistemos reikės pakloti dvi kabelines atšakas;

• plečiantis statyboms Vilniaus miesto Šnipiškių rajone, esamas skirstomasis tinklas gali tapti nepralaidus, todėl numatoma pastatyti 110/10 kV Šnipiškių transformatorių pastotę. Jai prijungti prie sistemos reikės pakloti dvi kabelines linijas;

• naujų vartotojų, esančių Trakų rajono rytinėje dalyje, poreikiams patenkinti energijos skirstymo operatorius planuoja 110/10 kV Lazdėnų transformatorių pastotės statybą;

• siekiant patenkinti naujų vartotojų, planuojamų prijungti prie elektros sistemos Sitkūnų apylinkėse, poreikius siūloma pastatyti 110/35/10 kV Sitkūnų transformatorių pastotę. Naujai pastotei prijungti prie sistemos reikės nutiesti apie 9 km ilgio 110 kV oro liniją iki esamos 110 kV linijos Kaunas–Vandžiogala;

• pagausėjus vartotojų Kaišiadorių rajono rytinėje dalyje, energijos skirstymo operatorius planuoja 110/10 kV Liutonių transformatorių pastotės statybą. Nauja pastotė būtų jungiama prie esamos 110 kV linijos Kruonis–Žasliai;

• remiantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ informacija, geležinkelio ruožams elektrifikuoti planuojama pastatyti septynias traukos transformatorių pastotes: 110/27,5/10 kV Jonavos, Radviliškio, Gudžiūnų, Kėdainių, Šeštokų, Kazlų Rūdos ir Marijampolės;

• 110/10 kV Drūkšių transformatorių pastotės statyba planuojama atsižvelgus į vartotojo (Ignalinos atominė elektrinė) plėtros planus.

6. PERDAVIMO TINKLO PLĖTROS IR ATNAUJINIMO INVESTICIJŲ POREIKIS 2016–2025 M.

6.1 lentelė. Suminės investicijos į perdavimo tinklo plėtrą ir atnaujinimą 2016–2025 m.

Investicijos mln. EURStrateginiai projektai 73,63EES sujungimas su KET darbui sinchroniniu režimu 341,00Perdavimo tinklo projektai patikimumui užtikrinti 196,16330 kV transformatorių pastočių statyba 13,32

330 kV transformatorių pastočių rekonstravimas (be kapitalinių remontų) 54,75

110 kV transformatorių pastočių rekonstravimas 60,01

110 kV elektros perdavimo linijų statyba 13,18

330 kV ir 110 kV transformatorių pastočių kapitaliniai remontai, el. apskaitų įrengimas, nemont. įrenginiai

330 kV ir 110 kV elektros perdavimo linijų rekonstravimas, atnaujinimas ir kapitaliniai remontai

ITT 24,61Iš viso 635,39Iš viso (be AE projektų) 585,28Gamintojų / vartotojų prijungimas prie perdavimo tinklo 35,79

Visos perdavimo tinklo investicijos 671,18

Bendros planuojamos perdavimo tinklų investicijos susideda iš investicijų, skiriamų strateginiams projektams įgyvendinti, perdavimo tinklų patikimumui užtikrinti, informacinėms technologijoms plėtoti ir kitiems projektams

bei naujiems tinklų naudotojų iniciatyva atsirandantiems projektams vykdyti.

Planuojama, kad 2016–2025 m. perdavimo tinklo plėtros ir atnaujinimo investicijų poreikis sieks apie 671,2 mln. eurų.

Litgrid ABA. Juozapavičiaus g. 13LT–09311 VilniusT +370 5 278 2777info@litgrid.eu

www.litgrid.eu

Lietuvos elektros energetikos sistemos ir perdavimo tinklų

Documents

GAMTINIŲ DUJŲ, JŲ PERDAVIMO IR SKIRSTYMO PASLAUGŲ …

kodeksai, PSO planai ir perspektyvos - lpk.ltlpk.lt/wp-content/uploads/2015/12/20150428_ES-energetikos-sąjunga... · Integruota energetikos rinka 3. ... elektros energetikos sistemų

Hidraulinių tinklų monitoringo

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI ELEKTROS ENERGETIKOS … · UAB TUVLITA Energetikos darbuotojų sertifikavimo įstaigos Energetikos darbuotojų sertifikavimo procedūra PRIEDAS P PR EDA

Elektros energetikos teorija3

TIEKIMO SAUGUMAS LIETUVOS ELEKTROS · PDF fileElektros energijos rinka 2003 m ... Elektros perdavimo, skirstymo tinklų bei jų priklausinių techniniai duomenys nurodyti 1.1.2, 1.1.3,

MONITORINGO ATASKAITA - ena.lt · PDF fileDidmeninė rinka ... Elektros energijos generavimo, perdavimo ir paskirstymo pajėgumai, tarpsisteminiai ryšiai su kaimyninėmis energetikos

TECHNINĖS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ SUTEIKIMO · parametro [pvz. Inžinerinių tinklų projektavimo atvejais – tinklų ilgis km, NVĮ/VGĮ atveju – našumas pagal GE? M3/parą,

Energetikos konferencija

SĄSŪKOS DIRBTINIŲ NEURONŲ TINKLŲ ĮGYVENDINIMAS

BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTŲ ...8660579/8660579.pdfŠILUMOS IR ATOMO ENERGETIKOS KATEDRA TVIRTINU Katedros vedėjas (parašas) doc. dr. Egidijus Puida (data) BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS

Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio … · 2016-05-23 · valstybinĖ kainŲ ir energetikos kontrolĖs komisija n u t a r i m a s dĖl elektros energijos

Atsinaujinančios energetikos plėtra ir perspektyvos

Fortum Klaipėda: naujas energetikos etapas

VIEŠOJO SEKTORIAUS TEIKIAMŲ PASLAUGŲ PERDAVIMO

ENERGETIKOS DARBUOTOJŲ BENDRIEJI KVALIFIKACINIAI …sertifikavimas.sdg.lt/wp-content/uploads/EDT/Kvalifikaciniai... · energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės

ENERGETIKOS KOMPLEKSINIŲ TYRIMŲ · PDF fileLietuvos energetikos institutas Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija S/31-1609.15.15 2 Ataskaitos pavadinimas: Nacionalinės

Energetikos raidos darnumo vertinimo …mokslozurnalai.lmaleidykla.lt/publ/0235-7208/2010/2/92...Energetikos raidos darnumo vertinimo metodologijos principai 93 pagrįsti energetikos

Tinklų saugumas

E.F.Dzenajavičienė, S.Masaitis Lietuvos energetikos institutas