View
18
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
AUKŠČIAUSIŲJŲ TEISMŲ VADYBOS
GERIAUSIOS PRAKTIKOS VADOVAS
2
Šis „Geriausios praktikos vadovas“ parengtas įgyvendinant Europos Komisijos
bendrai finansuojamą projektą „Aukščiausieji teismai kaip teisminių sistemų Europos
Sąjungoje efektyvumo garantas“. Projektas parengtas bendradarbiaujant Latvijos
Aukščiausiajam Teismui, Vengrijos Aukščiausiajam Teismui, Lietuvos Aukščiausiajam
Teismui, Ispanijos Aukščiausiajam Teismui, Antverpeno universitetui ir Liublianos
universitetui.
Autoriai:
I, II, III, IV ir V skyriai:
Lauranne Claus, Antverpeno universitetas
Prof. Stefan Rutten, Antverpeno universitetas
Prof. Patricia Popelier, Antverpeno universitetas
Prof. Bernard Hubeau, Antverpeno universitetas
VI skyrius:
Primož Rataj, Liublianos universitetas
Prof. Grega Strban, Liublianos universitetas
Už šios publikacijos turinį yra atsakingi jos autoriai.
Ši publikacija jokiu būdu negali būti laikoma išreiškiančia Europos Komisijos nuomonę.
(c) Antverpeno universitetas, Liublianos universitetas, Latvijos Respublikos Aukščiausiasis
Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Ispanijos Aukščiausiasis Teismas, Vengrijos
Aukščiausiasis Teismas, 2017 m.
3
Gerbiami kolegos visoje Europoje,
projekto komanda džiaugiasi atversdama naują Europos Sąjungos aukščiausiųjų teismų dialogo
puslapį. Nors tiek teismai, tiek visuomenė supranta, kad aukščiausiesiems teismams tenka
ypatingas vaidmuo, projektas įrodė, jog yra daugybė dalykų, kurių galime pasimokyti vieni iš
kitų. Tai pasakytina ne tik apie tradicinius klausimus, kylančius dėl skundų atrankos kriterijų ir
tvarkos ar dėl teismų sprendimų motyvavimo, bet ir apie labiau pragmatiškus klausimus,
susijusius su teismų darbo optimizavimu – kaip teismų darbas organizuojamas personalo,
infrastruktūros ir finansų aspektais.
Svarbu pažymėti, kad įvairios platformos (Europos Sąjungos Aukščiausiųjų Teismų pirmininkų
tinklas, Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija,
Tarptautinė teisėjų asociacija, Europos teismų tarybų tinklas ir daugelis kitų) daug dėmesio
skiria teismų nepriklausomumui stiprinti, įskaitant vertingų išsamių tyrimų įvairiomis temomis
vykdymą. Tapo akivaizdu, kad lyginamieji tyrimai turi daug pranašumų, kaip antai sudaroma
galimybė keistis patirtimi ir žiniomis apie tai, kokių principų reikėtų laikytis ir ko reikėtų vengti.
Europos aukščiausieji teismai vaidina lemiamą vaidmenį ne tik apskritai plėtojant teisės
sistemas, bet ir plėtojant efektyvias ir veiksmingas teismų sistemas, kurios yra grindžiamos
reikšmingu ir atskaitingu teismų nepriklausomumu. Tikiuosi, kad šis vadovas paskatins išsamų
dialogą apie ES teismų praeities pamokas, nūdienos iššūkius ir ateities tikslus.
Šiame vadove yra specialus skyrius, skirtas teismų taryboms. Projekto komanda išsikėlė
uždavinį atskleisti svarbią ES valstybių narių aukščiausiųjų teismų ir šių valstybių teismų tarybų
sąsają ir koreliaciją. Per du pastaruosius dešimtmečius atlikta įvairių tyrimų, kuriais buvo
siekiama stiprinti ir įgyvendinti nepriklausomų teismų idėją, kurią vis dažniau įkūnija atskiros
institucijos, kuriose teisėjai sudaro reikšmingą daugumą ir turi galimybę palaikyti dialogą su
valstybės vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios atstovais.
Tačiau vien teismų tarybos įkūrimas negali užtikrinti, kad teismai turės reikšmingą balsą
nustatant aiškius nepriklausomų, atskaitingų ir veiksmingų teismų, kurie tarnauja visuomenei,
standartus ir praktikoje taikant jų principus. Projekto komanda įžvelgė būtinybę ištirti
aukščiausiųjų teismų, kuriems tenka unikalus vaidmuo tariant paskutinį žodį dėl teisingumo, ir
bendros teismų tarybų misijos vykdyti teismų nepriklausomumo stebėjimą, sąsajos stiprumą ir
svarbą.
Ši ataskaita visų pirma grindžiama aukščiausiųjų teismų užpildytu klausimynu (atsakymus
pateikė 20 valstybių), taip pat informacija iš kitų įvairių šaltinių. Norėčiau padėkoti mūsų
projekto partneriams – Antverpeno ir Liublianos universitetams, kurie atliko šios informacijos
analizę ir apibendrinimą, taip pat prisidėjo formuluojant šiame leidinyje pateiktas
rekomendacijas iš informuotų stebėtojų perspektyvos.
Ivars Bičkovičs
Latvijos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas
ir Teismų tarybos pirmininkas
4
TURINYS
I. Įvadas .................................................................................................................................................... 6
1. Tikslas .............................................................................................................................................. 6
2. Metodologija ................................................................................................................................... 7
3. Veiksmingų teisingumo sistemų reikšmė ........................................................................................ 9
4. Pagrindiniai teismų vadybos principai ........................................................................................... 13
II. Tyrimų ir dokumentų valdymo darbas aukščiausiajame teisme ....................................................... 17
1. Įvadas ............................................................................................................................................. 17
2. Tyrimų ir dokumentų valdymo padalinių institucinė sąranga aukščiausiuosiuose teismuose ..... 19
3. Bendradarbiavimas su mokslo bendruomene............................................................................... 26
III. Teismų skaidrumas – dėmesys teismų praktikos prieinamumui...................................................... 32
1. Įvadas ............................................................................................................................................. 32
2. Aukščiausiojo teismo nutarčių viešas skelbimas ........................................................................... 34
3. Centralizuota teismų praktikos duomenų bazė ........................................................................ 42
IV. Aukščiausiųjų teismų administravimas – bylų paskirstymas ir procesų trukmė .............................. 47
1. Įvadas ............................................................................................................................................. 47
2. Bylų paskirstymas .......................................................................................................................... 50
3. Proceso trukmė ............................................................................................................................. 59
V. Komunikacija ..................................................................................................................................... 78
1. Įvadas ............................................................................................................................................. 78
2. Ryšių su visuomene skyriai ir atstovai ryšiams su visuomene ....................................................... 81
3. Komunikacijos metodai (įskaitant naudojamus socialinėje žiniasklaidoje) ir vidinis komunikacijos
strategijų koordinavimas ................................................................................................................... 87
4. Visuomenei teikiama informacija .................................................................................................. 98
5. Garso ir vaizdo įrašai teismo posėdžių salėse ............................................................................. 102
6. Bendradarbiavimas komunikacijos klausimais ............................................................................ 105
7. Švietimo veikla ............................................................................................................................. 108
8. Teismų nuomonės reiškimas Parlamentui ir vykdomajai valdžiai ............................................... 113
9. Atsiliepimai ir skundai dėl aukščiausiojo teismo veiklos ............................................................. 117
VI. Teismų tarybų vaidmuo ............................................................................................................... 124
1. Įvadas .......................................................................................................................................... 124
2. Teismų tarybų sudėtis ............................................................................................................... 129
5
3. Teismų tarybų kompetencijos sritys ........................................................................................ 138
A. Bendradarbiavimas teisėjų atrankos ir skyrimo procese ................................................... 138
B. Bendradarbiavimas teismo pirmininkų skyrimo procese .................................................. 141
C. Teisėjų vertinimas, paaukštinimas ir perkėlimas bei profesinės etikos standartai ......... 143
D. Administracinės veiklos ir drausmės priežiūros įgaliojimai .............................................. 145
E. Įgaliojimai vykdant teisėjų mokymą arba kvalifikacijos kėlimą ........................................ 147
F. Teisėjų nepriklausomumo apsauga ...................................................................................... 148
G. Teismų veikla ......................................................................................................................... 149
H. Funkcijos, susijusios su teismų finansavimu ....................................................................... 150
I. Funkcijos, susijusios su teismų sistemą reguliuojančiais teisės aktais ............................. 151
J. Kitos kompetencijos sritys .................................................................................................... 152
4. Teismų taryba ir aukščiausiojo teismo administravimas ....................................................... 153
A. Teismų tarybos reikšmė administruojant Aukščiausiąjį Teismą ....................................... 153
B. Aukščiausiųjų teismų dalyvavimas administruojant Teismų tarybų darbą...................... 154
5. Teismų taryba kaip visuomenės informavimo institucija ...................................................... 155
6. Teismų tarybų veikimas ............................................................................................................ 157
A. Tarybos narių kadencija ........................................................................................................ 157
B. Profesinis vaidmuo ................................................................................................................ 158
C. Kvorumas ir balsavimas ........................................................................................................ 159
D. Teismų tarybų finansavimas ................................................................................................. 160
6
I. Įvadas
1. Tikslas Veiksmingoms teisingumo sistemoms tenka lemiamas vaidmuo siekiant išsaugoti įstatymų viršenybę
ir pagrindines Europos Sąjungos vertybes. Kokybė, nepriklausomumas ir veiksmingumas yra vieni iš
esminių „veiksmingos teisingumo sistemos“ parametrų, kurie ES teisingumo rezultatų suvestinėje
naudojami analizuojat visų ES valstybių narių teisingumo sistemų veikimą. Esminis aukščiausiųjų
teismų uždavinys yra užtikrinti teisinį tikrumą, vienodą teisės taikymą ir prisidėti prie teisės plėtojimo.
Todėl aukščiausieji teismai yra vienas pagrindinių veiksmingos teisingumo sistemos veiksnių. Kadangi
aukščiausieji teismai veikia kaip ES teismai, kai taikoma Sąjungos teisė, jiems tenka svarbus vaidmuo
užtikrinant nuoseklų Sąjungos teisės taikymą.
Latvijos, Vengrijos, Lietuvos ir Ispanijos aukščiausieji teismai, taip pat Liublianos ir Antverpeno
universitetai atliko Europos Sąjungos aukščiausiųjų teismų veiklos analizę. Šioje ataskaitoje
pristatomos tyrimo išvados.
Atliekant tyrimą daugiausia dėmesio buvo skiriama šiems klausimams, susijusiems su aukščiausiųjų
teismų vadyba:
1. Kaip aukščiausieji teismai gali prisidėti prie teisinio tikrumo, nuoseklumo ir teisės skaidrumo?
Vienas šio pirmojo tyrimo klausimo elementų yra klausimas, kaip sustiprinti aukščiausiųjų
teismų tyrimų ir dokumentų valdymo padalinių, kuriems paprastai pavedama dviguba
funkcija – atlikti aukščiausiojo teismo praktikos analitinę apžvalgą ir padėti teisėjams atliekant
teisės tyrimus, institucinius gebėjimus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tyrimų ir dokumentų
valdymo padalinių indėliui į tinkamą Sąjungos teisės įgyvendinimą.
2. Kaip galima pagerinti aukščiausiojo teismo vadybą ir sumažinti susikaupusių bylų skaičių,
kad būtų užtikrinta veiksminga ir savalaikė teisių apsauga? Tyrime pagrindinis dėmesys
skiriamas geriausiai ES valstybių narių patirčiai gerinant aukščiausiųjų teismų vadybos sistemų
veikimą, visų pirma modernizuojant bylų tvarkymą ir užtikrinant vidinį koordinavimą
teismuose.
3. Kaip galima pagerinti aukščiausiojo teismo komunikaciją su visuomene? Šis prioritetas skirtas
komunikacijai su bylos šalimis (jų teisei susipažinti su bylos medžiaga) ir plačiąja visuomene
(visuomenės informavimas ir švietimas).
4. Koks vaidmuo aukščiausiesiems teismams tenka nacionalinių teismų tarybų darbe? Vykdant
tyrimą buvo atliekama teismų tarybų, kurioms tenka lemiamas vaidmuo stiprinant ir palaikant
teismų sistemos kokybę, SSGG analizė. SSGG analizė apima tam tikros tvarkos, institucijos,
sprendimo ir pan. stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes.
Siekdami atsakyti į šiuos klausimus, analizavome šioms temoms skirtą literatūrą ir vykdytus tyrimus,
taip pat apklausas, kuriose dalyvauti buvo kviečiami visi Europos Sąjungos aukščiausieji teismai. Be to,
projekto partneriai dalyvavo keturiose tiriamosiose išvykose.
7
Visa ši informacija buvo renkama siekiant pateikti geriausią aukščiausiųjų teismų vadybos praktiką.
Projekto vykdytojai siekė stiprinti aukščiausiųjų teismų administracinius ir teisminius gebėjimus, tokiu
būdu didinant teismų sistemų veiksmingumą. Geresnis teismų valdymas ir didesnis aukščiausiųjų
teismų darbo skaidrumas ne tik užtikrins veiksmingesnį bylų nagrinėjimą, bet ir didins pilietinės
visuomenės pasitikėjimą bei gerins aukščiausiųjų teismų kaip patikimų ir naudotojams patogių
institucijų įvaizdį. Sklandus bylų paskirstymas ir greitesnis nagrinėjimas taip pat užtikrins geresnį
Sąjungos teisės įgyvendinimą.
Šis geriausios praktikos vadovas buvo pristatytas ir išdalytas visiems Europos Sąjungos
aukščiausiesiems teismams 2017 m. balandžio 21 d. Rygoje įvyksiančioje tarptautinėje konferencijoje.
Aukščiausieji teismai juo galės naudotis kaip įkvepiančia priemone gerinti teismų vadybą.
Šiame vadove pateikta įvairių kitų aukščiausiųjų teismų darbo metodų pavyzdžių ir apžvelgiama
svarbiausia literatūra bei tyrimai, kuriais yra grindžiami pateikiami geriausios praktikos pavyzdžiai.
Tokiu būdu vadovas tampa priemone keistis idėjomis, o ne griežtu taisyklių, kurių būtina laikytis norint
būti kompetentingu ir veiksmingu aukščiausiuoju teismu, sąvadu.
2. Metodologija Kaip jau minėta anksčiau, šioje ataskaitoje aptariamas aukščiausiųjų teismų darbas keturiose
pagrindinėse srityse: tyrimų ir dokumentų valdymo padalinių, komunikacijos strategijų, aukščiausiųjų
teismų administravimo (visų pirma bylų paskirstymo ir procesų trukmės) ir aukščiausiojo teismo
vaidmens nacionalinių teismų tarybų veikloje.
Minėtoms temoms nagrinėti ataskaitoje naudojami įvairūs informacijos šaltiniai. Kiekvieną skyrių
pradedame bendrosiomis pastabomis, kuriose apibendrinami svarbiausi tyrimai ir literatūra, susijusi
su klausimo tema. Daug dėmesio skiriama Europos teisėjų konsultacinės tarybos (CCJE) nuomonėms,
Europos Tarybos Veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ), Europos teismų tarybų tinklo (ENCJ) ir
Europos Komisijos anksčiau atliktiems tyrimams ir taikomoms priemonėms.
Vėliau aptariame apklausos rezultatus. Kaip nurodyta 2016 m. leidinyje apie Europos teismų sistemas
„European Judicial Systems“, duomenų kokybę nulemia „klausimai, kurie suformuluoti duomenų
rinkimo priemonėje, valstybių vartojamos sąvokų apibrėžtys, registracijos sistema, nacionalinių
korespondentų pastangos, turimi nacionaliniai duomenys ir tai, kaip buvo tvarkomi ir analizuojami
duomenys. <...> galima daryti prielaidą, kad nacionaliniai korespondentai įvairiai aiškino klausimus
apie savo šalies sistemą ir stengėsi klausimus suderinti su turima informacija. Skaitytojas turėtų į tai
atsižvelgti ir statistinius duomenis visuomet aiškinti atsižvelgdamas į pastabas ir išsamius paaiškinimus,
kuriuos valstybės pateikė individualiai“1.
Be to, svarbu pažymėti, kad šioje ataskaitoje informacija apie valstybes pateikiama remiantis apklausos
respondentų atsakymais. Taip pat primename skaitytojui, kad projekto partneriai apklausą ankstyvame
etape parengė taikydami metodą „iš apačios į viršų“. Vėliau Liublianos ir Antverpeno universitetų buvo
1 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘European Judicial Systems. Efficiency and Quality of Justice. Edition 2016 (2014 data)’ (CEPEJ Studies no 23, 2016 CEPEJ) 8 <www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/2016/publication/CEPEJ%20Study%2023%20report%20EN%20web.pdf> žiūrėta 2017-01-12
8
prašoma atlikti apklausos rezultatų analizę. Kadangi šiame ankstyvame etape nebuvo įmanoma
numatyti visų tam tikrų temų aspektų, kai kuriems jų reikės papildomų tyrimų.
Apklausą pateikėme 39 aukščiausiesiems teismams ir atsakymus gavome iš šių 26 teismų: Austrijos
Aukščiausiojo Teismo, Austrijos Aukščiausiojo Administracinio Teismo, Belgijos Aukščiausiojo Teismo,
Kipro Aukščiausiojo Teismo, Čekijos Aukščiausiojo Teismo, Estijos Aukščiausiojo Teismo, Suomijos
Aukščiausiojo Administracinio Teismo, Vokietijos federalinio administracinio teismo, Vengrijos
Aukščiausiojo Teismo 2 , Airijos Aukščiausiojo Teismo, Italijos Aukščiausiojo Teismo, Latvijos
Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo,
Liuksemburgo Aukščiausiojo Teismo, Nyderlandų Aukščiausiojo Teismo, Lenkijos Aukščiausiojo Teismo,
Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo, Portugalijos Aukščiausiojo Teismo, Portugalijos
aukščiausiojo administracinio teismo, Rumunijos Aukščiausiojo Teismo, Slovakijos Aukščiausiojo
Teismo, Slovėnijos Aukščiausiojo Teismo, Ispanijos Aukščiausiojo Teismo, Švedijos Aukščiausiojo
Teismo ir Švedijos Aukščiausiojo Administracinio Teismo. Todėl į klausimus atsakė 67 proc.
respondentų. Šiuos teismus atrinkome padedami dviejų organizacijų: Europos Sąjungos Aukščiausiųjų
Teismų pirmininkų tinklo ir Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų
asociacijos. Visų teismų buvo prašoma dalyvauti apklausose du arba tris kartus. Be to, abiem iš pirmiau
minėtų organizacijų išsiuntėme raštą su prašymu padėti skleisti informaciją apie apklausas.
Apklausoje dalyvavę aukščiausieji teismai šioje ataskaitoje minimi naudojant toliau nurodytus šalies
kodus:
Austrijos Aukščiausiasis Teismas AT
Austrijos Aukščiausiasis Administracinis Teismas AT(A)
Belgijos Aukščiausiasis Teismas BE
Kipro Aukščiausiasis Teismas CY
Čekijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas CZ
Estijos Aukščiausiasis Teismas EE
Suomijos Aukščiausiasis Administracinis Teismas FI
Vokietijos federalinis administracinis teismas DE
Vengrijos Aukščiausiasis Teismas HU
Airijos Aukščiausiasis Teismas IE
Italijos Aukščiausiasis Teismas IT
Latvijos Aukščiausiasis Teismas LV
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas LT
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas LT(A)
Liuksemburgo Aukščiausiasis Teismas LU
Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas NL
Lenkijos Aukščiausiasis Teismas PL
Lenkijos vyriausiasis administracinis teismas PL(A)
Portugalijos Aukščiausiasis Teismas PT
Portugalijos aukščiausiasis administracinis teismas PT(A)
Rumunijos Aukščiausiasis Teismas RO
Slovakijos Aukščiausiasis Teismas SK
Slovėnijos Aukščiausiasis Teismas SL
Ispanijos Aukščiausiasis Teismas PS
2 Vengrijos Curia (Aukščiausiasis Teismas) yra šalies aukščiausios instancijos teisminė institucija.
9
Švedijos Aukščiausiasis Teismas SE
Švedijos Aukščiausiasis Administracinis Teismas SE(A)
Pateikę bendrųjų pastabų apie apklausos rezultatus, suformuluojame keletą rekomendacijų, kurios
iliustruojamos pateikiant apklausoje dalyvavusių aukščiausiųjų teismų geriausią praktiką.
3. Veiksmingų teisingumo sistemų reikšmė Nėra jokių abejonių, kad teisingumo sistema yra svarbus visuomenės ir valstybės elementas, nes ji
skirta esminei viešajai paslaugai teikti3. Ji leidžia asmenims naudotis turimomis teisėmis ir siekti žalos
atlyginimo jas pažeidus4. Galimybė naudotis veiksminga teisingumo sistema yra viena pagrindinių
teisių, kuri yra įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijos 6 ir 13 straipsniuose ir Europos Sąjungos
pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje.
Europos Sąjungoje sąlygų kreiptis į teismą gerinimo svarba suformuluota taip: „Šiai teisei kreiptis į
teismą kyla grėsmė, kai bylos nagrinėjimas teisme yra per daug bauginantis, per sunkus suprasti, per
brangus ar reikalaujantis per daug laiko. Ji pažeidžiama, kai piliečiams ir įmonėms atstovaujantys
teisininkai negali lengvai susipažinti su visa teismų praktika, kuri jiems leidžia teikti advokatų paslaugas.
Iš gerosios patirties matyti, kad teismai ieško galimybių teismo procesus ir sprendimus paaiškinti
paprasta kalba, informuoti teisininkus apie teisinius precedentus ir skatinti teisminio nagrinėjimo
alternatyvas, kurios dažnai padeda greičiau, pigiau ir efektyviau užtikrinti teisingumo vykdymą“5.
Galimybė naudotis veiksminga teisingumo sistema yra pagrindinė teisė, o veiksmingos teisingumo
sistemos didina visuomenės pasitikėjimą. Šis pasitikėjimas teisingumo sistema yra vienas pagrindinių
verslo atstovų pasitikėjimo, darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo elementų. Jis svarbus ir
europiniame kontekste. Vidaus rinka negali veikti sėkmingai, jeigu nėra savitarpio supratimo ir
pasitikėjimo kitų ES valstybių narių teisingumo sistemomis. Šis savitarpio supratimas ir pasitikėjimas
sukuria būtiną tikrumą, kuris įmonėms reikalingas norint įsisteigti, samdyti darbuotojus ir vykdyti
tarptautinę veiklą, taip pat tikrumą, kuris leidžia asmenims judėti, dirbti ir pirkti kertant valstybių
sienas6.
1. Kokybė
ENCJ kokybės vadybos darbo grupė kokybę apibrėžia kaip produktą arba paslaugą, kuri tenkina
naudotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių lūkesčius. Teisingumo sistemos kontekste kokybė reiškia
3 European Commission, Quality of Public Administration. A Toolbox for Practitioners (abridged version, Publications Office of the European Union 2015) 102 4 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 1-4 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 5 European Commission, Quality of Public Administration. A Toolbox for Practitioners (abridged version, Publications Office of the European Union 2015) 106 6 European Commission, Quality of Public Administration. A Toolbox for Practitioners (abridged version, Publications Office of the European Union 2015) 102
10
daugiau nei teismų sprendimų kokybė 7 . Teisingumo sistema turi būti vertinama jos platesniame
kontekste, t. y. atsižvelgiant į teisingumo sąveiką su kitais kintamaisiais (teisėjais ir teisininkais,
teisingumo ir policijos institucijomis, teismų praktika ir teisės aktais ir pan.), nes dauguma teisingumo
sistemos klaidų kyla dėl nepakankamo kelių šalių veiksmų derinimo. 8 Šiame kontekste svarbiais
aspektais laikomas nešališkumas, integralumas, teisės vienovė, kompetencija, sprendimų aiškumas bei
gera komunikacija su teisingumo naudotoju9.
ES teisingumo rezultatų suvestinėje Europos Komisija pripažįsta, jog nėra vieno sutarto būdo
teisingumo sistemų kokybei įvertinti, todėl rezultatų suvestinėje daugiausia dėmesio skiriama tam
tikriems veiksniams, kurie paprastai pripažįstami reikšmingais ir gali padėti pagerinti teisingumo
sistemų kokybę 10 . Europos Komisijos išskirti veiksniai rodo, kad teisingumo sistemos kokybė yra
platesnė sąvoka nei vien teismo sprendimo kokybė.
Pirmasis reikšmingas kokybės veiksnys yra teismų sistemos prieinamumas. Tai reiškia, be kitų aspektų,
kad turi būti teikiama informacija apie teisingumo sistemą, kad asmenims, neturintiems pakankamai
lėšų, turi būti teikiama teisinė pagalba, teismai turi bendrauti su bylų šalimis ir žiniasklaida, o
visuomenei turi būti sudaroma galimybė susipažinti su teismo sprendimais11.
Antras teisingumo sistemos kokybės elementas yra tinkami ištekliai. Jie turėtų užtikrinti gerą
teisingumo sistemos veikimą, tinkamas sąlygas teismuose ir kvalifikuotus darbuotojus. Europos
Komisija pabrėžia, kad dėl nepakankamo reikalingą kvalifikaciją ir įgūdžius turinčių darbuotojų
skaičiaus, be tęstinių mokymų galimybės kyla pavojus proceso ir sprendimų kokybei12.
Trečiasis elementas, galintis gerinti teisingumo sistemų kokybę, yra vertinimo priemonės. Tai yra
apklausos, bylų valdymo tikruoju laiku IT priemonės, automatinės išankstinio perspėjimo sistemos ir
pan. Teismo veiklos stebėjimas ir vertinimas padeda gerinti teismo darbą, nes sudaromos galimybės
7 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘ENCJ Working Group on Quality Management. Final Report’ (ENCJ 2008) 6-7 <www.encj.eu/images/stories/pdf/workinggroups/reportqm20072008.pdf> žiūrėta 2017-01-20 8 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 6 (2004) on Fair Trial within a Reasonable Time and Judge’s Role in Trials Taking Into Account Alternative Means of Dispute Settlement <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&id=1046389&Site=COE&direct=true> žiūrėta 2016-12-13 9 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘ENCJ Working Group on Quality Management. Final Report’ (ENCJ 2008) 6-7 <www.encj.eu/images/stories/pdf/workinggroups/reportqm20072008.pdf> žiūrėta 2017-01-20 10 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 17 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 11 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 17-23 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 12 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 24-28 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17
11
nustatyti trūkumus ir poreikius. Šis trečias elementas įrodo, kad vertinant teisingumo sistemos kokybę
vis daugiau dėmesio skiriama naudotojų lūkesčiams13.
Galiausiai Europos Komisija pabrėžia, kad gerinant teisingumo sistemų kokybę būtina taikyti standartus.
Europos Komisijos taikomus kokybės standartus sudaro laiko planavimas, aktyvus bylų stebėjimas ir
paskirstymas atsižvelgiant į darbo krūvį14.
2. Nepriklausomumas
Tai, kad teismų nepriklausomumas yra vienas esminių veiksmingos teisingumo sistemos elementų,
nekelia nuostabos. Teismų nepriklausomumas yra pagrindinė teisė, užtikrinama pagal EŽTK 6 straipsnį
ir ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį. Teismų nepriklausomumas užtikrina teisinės sistemos
teisingumą, nuspėjamumą ir tikrumą, todėl yra gyvybiškai svarbus įgyjant piliečių ir įmonių pasitikėjimą
teisės sistema15. Teismų nepriklausomumas apsaugo piliečius nuo valstybės valdžios institucijų galios16,
todėl teismų nepriklausomumas yra labai svarbus visos visuomenės ir konkrečių ginčo, kurį turi
išspręsti teisėjai, šalių atžvilgiu bei vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios atžvilgiu17.
Svarbu pažymėti, kad pirmiau nurodytiems tikslams pasiekti formalaus nepriklausomumo nepakanka.
Kad įgytų piliečių ir įmonių pasitikėjimą, teismai turi būti matomi ir suvokiami kaip nepriklausomi18.
Nepriklausomumas yra būtina sąlyga, kuri turi įtakos daugeliui, o gal ir visiems aspektams, susijusiems
13 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 29-30 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 14 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 31-32 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 15 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 35 and 44 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 16 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Independence and Accountability of the Judiciary. Report 2013-2014’ (ENCJ, 2014) 10 <www.encj.eu/images/stories/pdf/workinggroups/independence/encj_report_independence_accountability_adopted_version_sept_2014.pdf> žiūrėta 2017-01-20 17 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 1 (2014) on for the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on Standards concerning the Independence of the Judiciary and the Irremovability of Judges <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2001)OP1&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-20 18 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 44 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Independence and Accountability of the Judiciary. Report 2013-2014’ (ENCJ, 2014) 12 <www.encj.eu/images/stories/pdf/workinggroups/independence/encj_report_independence_accountability_adopted_version_sept_2014.pdf> žiūrėta 2017-01-20
12
su teismais. Jis nulemia, kaip yra skiriami ir atleidžiami teisėjai, kaip jie rengiami, kaip teisėjams
paskirstomos bylos ir pan.19
3. Veiksmingumas
Teisingumo sistemos veiksmingumas sietinas su laiku priimamais teismų sprendimais ir turi esminę
reikšmę sklandžiam teisingumo sistemos veikimui. Pagrindiniai parametrai, pagal kuriuos Europos
Komisija vertina teisingumo sistemos veiksmingumą, yra proceso trukmė, bylų išnagrinėjimo rodiklis ir
neišnagrinėtų bylų skaičius20.
Bylų išnagrinėjimas laiku yra svarbus veiksmingos teisingumo sistemos aspektas, tačiau per didelis
dėmesys proceso trukmei gali nulemti teismų klaidas 21 . Veiksminga teisingumo sistema „reiškia
gebėjimą aukštos kokybės sprendimus priimti per protingą laikotarpį ir už teisingumo siekiančiam
asmeniui priimtiną kainą“22. Todėl galime daryti išvadą, kad veiksminga teisingumo sistema į visumą
sujungia tris esminius aspektus: veiksmingumą, kokybę ir nepriklausomumą23.
Šioje ataskaitoje nagrinėsime, kaip aukščiausieji teismai prisideda prie teismų sistemos veiksmingumo.
Daug dėmesio skirsime aukščiausiuosiuose teismuose atliekamam tyrimų ir dokumentų valdymo
darbui, aukščiausiųjų teismų komunikacijos strategijoms ir aukščiausiųjų teismų administravimui.
Kaip bus matyti iš šios ataskaitos, daugeliu iš siūlomų priemonių siekiama didinti aukščiausiojo teismo
kokybę, nepriklausomumą ir veiksmingumą. Pavyzdžiui, atliekant pasitenkinimo apklausas, be kitų
aspektų, įvertinamas teisingumo sistemos kokybės suvokimas. Galimybė susipažinti su teismų praktika
ir teisėjų profesinis rengimas užtikrina, kad pastarieji būtų išsamiai informuoti apie aktualią teismų
praktiką, geriau vykdytų teisingumą ir priimtų kokybiškesnius sprendimus. Paskirstymo taisyklės, kurios
grindžiamos iš anksto nustatytais ir objektyviais kriterijais, saugo teisėjų nepriklausomumą ir stiprina
pasitikėjimą teisingumo sistema. Laikoma, kad teisėjų specializacija užtikrina ne tik kokybiškesnius, bet
19 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 1 (2014) on for the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on Standards concerning the Independence of the Judiciary and the Irremovability of Judges <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2001)OP1&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-20 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 35-44 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 20 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 6 and 16 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 21 European Commission, Quality of Public Administration. A Toolbox for Practitioners (abridged version, Publications Office of the European Union 2015) 102 22 ‘Effective Justice Systems in the EU’ <http://ec.europa.eu/justice/events/assises-justice-2013/justice_systems_en.htm> žiūrėta 2017-01-02 23 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 6 European Commission, Quality of Public Administration. A Toolbox for Practitioners (abridged version, Publications Office of the European Union 2015) 102
13
ir greičiau priimamus sprendimus. Tinkamas bylų valdymas didina laiku išnagrinėtų bylų skaičių, ir,
atitinkamai, veiksmingumą.
Iš minėtų pavyzdžių, kurie bus išsamiau pristatyti šioje ataskaitoje, matyti, kad pasirinktos temos yra
ypač aktualios nagrinėjant, kaip aukščiausieji teismai gali prisidėti prie veiksmingos teisingumo
sistemos.
4. Pagrindiniai teismų vadybos principai Iš trijų veiksmingos teisingumo sistemos parametrų išsiaiškinimo matyti, kad vis didesnę reikšmę įgyja
naudotojų lūkesčiai ir veiksmingas teisingumo sistemos veikimas. Kitaip tariant, teismo vadyba darosi
panaši į įmonės vadybą, o tradicinės vadybos įžvalgos pradedamos taikyti ir viešojo sektoriaus
institucijose.
Glaustai aptarsime šiuos aspektus, susijusius su veiksminga teismo vadyba:
- kultūra;
- struktūros;
- procesai;
- dokumentai;
- kompetencijos.
1. Kultūra
Siekiant, kad teismo vadyba būtų sėkminga ir būtų įgyvendinti užsibrėžti tikslai, visi organizacijos nariai
turėtų dalytis ir puoselėti tas pačias normas ir vertybes. Todėl organizacijos kultūra yra svarbus
sėkmingo arba nesėkmingo teismo valdymo aspektas. Kultūrą sudaro bendros organizacijos narių
puoselėjamos normos, vertybės ir numanomos prielaidos. Šios normos, vertybės ir prielaidos nulems,
kaip organizacijos nariai suvoks savo aplinką ir kaip veiks organizacijos viduje24.
Tokios bendros vertybės yra ypač svarbios tuomet, kai organizacijoje diegiami pokyčiai. Labai svarbu,
kad teismų darbuotojai ir teisėjai pritartų pokyčiams ir kad prie pokyčių prisidėtų kitos
suinteresuotosios šalys, kaip antai teisininkai. Bendra vizija yra įkvėpimo šaltinis ir padeda visiems
išlaikyti sutelktą dėmesį25. Pavyzdžiui, jeigu teismas nori įdiegti skirtingų rūšių bylų nagrinėjimo laiko
planus, svarbu, kad suinteresuotosios šalys dalyvautų rengiant juos, taip pat visiems dalyvaujantiems
asmenims (teismo darbuotojams, teisėjams, teisininkams ir pan.) reikėtų išaiškinti, kodėl jie yra tokie
svarbūs užtikrinant veiksmingą teismo darbą. Todėl diegiant pokyčius būtina gera komunikacija su
visomis šalimis26.
24 Patricia Popelier, ‘Management of Legislation’ in Ulrich Karpen ir Helen Xanthaki (eds), Legislation in Europe. A Comprehensive Guide for Scholars and Practitioners (Hart Publishing 2017) 56 25 David C. Steelman, ‘Improving Caseflow Management: A Brief Guide’ (National Center for State Courts 2008) 14-16 ir 26-27 <http://cdm16501.contentdm.oclc.org/cdm/ref/collection/ctadmin/id/1022> žiūrėta 2016-01-13 26 David C. Steelman, ‘Improving Caseflow Management: A Brief Guide’ (National Center for State Courts 2008) 14-15 <http://cdm16501.contentdm.oclc.org/cdm/ref/collection/ctadmin/id/1022> žiūrėta 2016-01-13
14
Laikas pereiti prie kitos temos, kuri yra labai aktuali veiksmingai teismo vadybai – veiksmingos
lyderystės. Lyderiai turi užtikrinti, kad organizacijos normos ir vertybės būtų ginamos ir ugdomos27.
Jie nulemia vadovaujamos organizacijos kultūrą.
Jeigu teismas nori keisti teismo darbą, vadovas (teismo pirmininkas, taip pat kiti svarbūs teisėjai) turi
motyvuoti kitus ryžtingai diegti siūlomus pokyčius. Tai galima pasiekti skleidžiant viziją, kaip pokyčiai
pagerins sistemą, parodant, kokios naudos pokyčiai duos asmenims, su kuriais jie yra susiję, ir nuolat
rodant siekį užtikrinti veiksmingą siūlomų pokyčių veikimą skleidžiant informaciją apie padarytą
pažangą bei atsilyginant tiems, kurie veiksmingai prisidėjo prie tikslų įgyvendinimo. Vadovas turi būti
naujai įdiegtos tvarkos šalininkas ir turi rodyti lyderystę užtikrindamas organizacinį palaikymą ir
sutelkdamas teismo bendruomenės narius, kurie, be jokios abejonės, yra labai svarbūs sėkmingam
pokyčių įdiegimui ir iškeltų tikslų įgyvendinimui28.
Jeigu teismai norėtų įgyvendinti kurias nors šioje ataskaitoje pristatytas rekomendacijas ar geriausią
praktiką, svarbu, kad teismo vadovai suformuluotų bendrą teismo administracijos viziją ir kiekvieną
susijusį asmenį skatintų ryžtingai diegti pokyčius juos tinkamai informuodami apie pokyčių tikslus ir,
esant galimybei, įtraukdami juos į patį procesą.
2. Struktūra
Struktūra, arba antrasis sėkmingos teismo vadybos aspektas, apima kompetencijų, užduočių ir
atsakomybių paskirstymą. Už kiekvieną užduotį turi būti paskirtas vienas atsakingas asmuo 29 .
Pavyzdžiui, jeigu teismas nori informuoti apie tam tikrus renginius ar sprendimus skelbdamas
pranešimus spaudai, jis turėtų nustatyti, kas yra atsakingas už pranešimo spaudai parengimą,
pranešimo spaudai turinio patvirtinimą ir patį pranešimo spaudai paskelbimą. Jeigu už užduotį
atsakingas asmuo nebus nustatytas, labai tikėtina, kad ji nebus atlikta.
Kai teismas nori įdiegti tam tikrą tvarką, svarbu, kad jos diegimas būtų organizuojamas ir valdomas
taip, jog kiekvienas žinotų savo užduotis ir tikslus, kas turi atlikti kiekvieną funkciją ir per kokius
terminus. Veiksminga valdymo struktūra yra svarbi siekiant užtikrinti sėkmingą pokyčių įgyvendinimą.
Už pokyčius atsakingi asmenys turi nustatyti jų mastą, apibrėžti lūkesčius, nustatyti reikalingus išteklius
ir tai, kaip turės dirbti pokyčius įgyvendinantys asmenys 30 . Kadangi tikėtina, kad pokyčiai pakeis
nusistovėjusius darbo santykius, pokyčių įgyvendinimas bus sėkmingas tik tuo atveju, jeigu prie
proceso prisidės ir jo tikslus supras pagrindinės suinteresuotosios šalys. Tai susiję su pirmuoju aptartu
veiksmingos vadybos aspektu – kultūra.
27 Tom Christensen, Per Laegreid, Paul G. Roness ir Kjell Arne Rovik, ‘Organization Theory and the Public Sector. Instrument, Culture and Myth’ (Routledge 2007) 47-48 28 David C. Steelman, ‘Improving Caseflow Management: A Brief Guide’ (National Center for State Courts 2008) 4-5 <http://cdm16501.contentdm.oclc.org/cdm/ref/collection/ctadmin/id/1022> žiūrėta 2016-01-13 29 Patricia Popelier, ‘Management of Legislation’ in Ulrich Karpen ir Helen Xanthaki (eds), Legislation in Europe. A Comprehensive Guide for Scholars and Practitioners (Hart Publishing 2017) 59 30 David C. Steelman, ‘Improving Caseflow Management: A Brief Guide’ (National Center for State Courts 2008) 24 <http://cdm16501.contentdm.oclc.org/cdm/ref/collection/ctadmin/id/1022> žiūrėta 2016-01-13
15
3. Procesai
Trečiasis veiksmingos teismo vadybos aspektas, kurį aptarsime, yra procesai. Procesai reiškia veiksmų
seką. Veiksmų eiliškumo nustatymas užtikrina, kad teismo darbas bus organizuojamas tinkamu
eiliškumu. Pavyzdžiui, Šveicarijoje atlikto empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad bendras vertinimų
naudojimas padažnėja, kai vertinimas yra nusistovėjusios tvarkos dalis31.
Kitaip tariant, tam tikra praktika bus naudingesnė, jeigu ji taps teismo įprastinio ar kasdienio darbo
dalimi. Pavyzdžiui, informaciją apie bylos nagrinėjimo trukmę galima sužinoti beveik kiekvienoje
valstybėje, tačiau teisingumo sistemos veiksmingumas padidėja tik tada, kai bylos nagrinėjimo trukmė
stebima nuolat ir tikruoju laiku. Todėl bylos nagrinėjimo trukmė turi būti įprastai stebima nuo tada, kai
teismas gauna bylą, iki galutinio jos išnagrinėjimo (įskaitant administracines pareigas, kaip antai bylų
pateikimas ir pan.). Pageidautina, kad tam būtų naudojama automatinė išankstinio perspėjimo sistema
(taip pat žr. IV dalį, kurioje aptariama bylų nagrinėjimo trukmė, laiko planavimo naudojimas ir
elektroninė bylų valdymo sistema).
4. Dokumentai
Ketvirtasis veiksmingo teismo valdymo aspektas yra dokumentai. Dokumentai yra praktinės
priemonės, kurios turėtų būti naudojamos valdant teismo darbą32. Joms, pavyzdžiui, priskiriamos
gairės, kaip bus paskirstomos bylos, gairės, kaip teismas bendraus su žiniasklaida, elektroninės bylų
valdymo sistemos mokymo moduliai ir dokumentai, kuriais įforminti suderinti bylų nagrinėjimo laiko
planai. Šios gairės gali būti išdėstytos vidaus dokumentuose arba teisės aktuose.
Vengrijos Aukščiausiasis Teismas aiškiai įvardijo, jog viena iš teismo vadybos stipriųjų pusių yra tai, kad
kiekviena jo institucinės vadybos sritis yra išsamiai reglamentuota teismo pirmininko nurodymuose,
kurie yra reguliariai atnaujinami. Pavyzdžiui, 2014 m. buvo atnaujintas teismo „Vidaus kontrolės
vadovas“. Visi teismo padaliniai dalyvavo nustatant ir įdiegiant vidinio bendradarbiavimo audito sekas,
kurios apėmė kiekvieną Aukščiausiojo Teismo veiklos aspektą ir įvardijo asmenis, atsakingus už įvairių
darbų etapų atlikimą. Be šių audito sekų, „Vidaus kontrolės vadove“ įtvirtintos ir pažeidimų
nagrinėjimo procedūrinės taisyklės bei taisyklės, susijusios su rizikos valdymu.
Lenkijos vyriausiasis administracinis teismas nurodė apgailestaujantis, kad nėra parengtų bendrų teisės
įrašyti teismo posėdį suteikimo ir nesuteikimo gairių.
Atsižvelgiant į aiškių ir bendrų „taisyklių“, kurias lengva rasti ir jomis remtis, naudą, teismai turėtų
įvertinti galimybę parengti atitinkamus dokumentus, kaip antai gaires.
5. Kompetencijos
Kompetencijos reiškia įvairių teismo darbuotojų žinias, gebėjimus ir įgūdžius, kurie yra būtini jų
užduotims atlikti. Kompetencijos turėtų būti ugdomos ir panaudojamos. Todėl būtiniausia sąlyga yra
parengti aiškią organizacinę schemą. Užduočių apibrėžimas ir kiekvienos jų priskyrimas konkrečiam
31 Patricia Popelier, ‘Management of Legislation’ in Ulrich Karpen ir Helen Xanthaki (eds), Legislation in Europe. A Comprehensive Guide for Scholars and Practitioners (Hart Publishing 2017) 64 32 Patricia Popelier, ‘Management of Legislation’ in Ulrich Karpen ir Helen Xanthaki (eds), Legislation in Europe. A Comprehensive Guide for Scholars and Practitioners (Hart Publishing 2017) 65
16
darbuotojui svarbūs ne tik tam, kad darbas būtų padarytas (kaip matyti iš mūsų diskusijos apie
struktūrą), bet ir nustatant tikslines mokymų grupes ir aplinkas, kuriose galima keistis patirtimi ir gerąja
praktika33.
Todėl aukščiausieji teismai turėtų siekti darbuotojų kompetencijas ugdyti taip, kad būtų išnaudotas
visas jų potencialas. Pavyzdžiui, su žiniasklaida dirbančių teisėjų ir komunikacijos patarėjų
kompetencija turėtų būti stiprinama dalyvaujant specialiuose žiniasklaidos mokymuose ir renginiuose,
kuriuose dalyvauja tokią pačią funkciją atliekantys asmenys, kad būtų galimybė keistis patirtimi ir
mokytis vieniems iš kitų.
6. Išvada
Jeigu kuris nors aukščiausiasis teismas norėtų įgyvendinti kurią nors šioje ataskaitoje pristatytą
rekomendaciją ar darbo tvarką, teismo vadovai visų pirma turėtų užtikrinti, kad tokia darbo tvarka
taptų bendrų organizacijos vertybių dalimi. Šiuo atžvilgiu naudinga į tokių pokyčių diegimo procesą
įtraukti visas suinteresuotąsias šalis, aiškiai teikti informaciją apie siūlomų pokyčių tikslus ir kaip šie
pokyčiai atitinka organizacijos viziją. Tam, kad darbo tvarka pasiteisintų, svarbu, jog kiekvienas žinotų
savo vaidmenį ir tai, kad užduotys yra aiškiai paskirstytos. Be to, darbo tvarka turėtų tapti aukščiausiojo
teismo įprastinio darbo dalimi. Patogu, kai darbuotojai, atlikdami jiems pavestas užduotis, gali remtis
gairėmis ar kitais dokumentais. Galiausiai teismo darbuotojams ir teisėjams turėtų būti sudaryta
galimybė ugdyti kompetencijas dalyvaujant tęstiniuose mokymuose, renginiuose ir pan.
33 Patricia Popelier, ‘Management of Legislation’ in Ulrich Karpen ir Helen Xanthaki (eds), Legislation in Europe. A Comprehensive Guide for Scholars and Practitioners (Hart Publishing 2017) 66-67
17
II. Tyrimų ir dokumentų valdymo darbas aukščiausiajame teisme
1. Įvadas
A. Tyrimų ir dokumentų valdymo darbas
Šioje dalyje aptarsime aukščiausiųjų teismų tyrimų ir dokumentų valdymo padalinių institucinę sąrangą
ir bendradarbiavimą su mokslo bendruomene. Tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys yra teismo
padalinys, kuris atsako už teismų praktikos ir teisės aktų tyrimus ir dalyvauja skelbiant teismo
sprendimus. Kadangi mokslininkai taip pat gali padėti teismams atlikti teisės tyrimus, šioje ataskaitos
dalyje aptarsime ir bendradarbiavimą su mokslo bendruomene.
B. Kodėl tyrimų ir dokumentų valdymo darbas yra svarbus?
Šios ataskaitos įvade pabrėžta, kad veiksmingai teisingumo sistemai reikia daugiau nei vien galimybės
pristatyti teisėjui bylos aplinkybes ir gauti teismo sprendimą. Teisėjas, teismo sprendimas ir teismo
procesas turėtų tenkinti kokybės, nepriklausomumo ir veiksmingumo reikalavimus.
Atskiras padalinys, kuris padeda aukščiausiojo teismo teisėjams atlikdamas teisės tyrimus, gali
sumažinti teisėjų darbo krūvį ir ne tik paspartinti bylos nagrinėjimą, bet ir pagerinti jo kokybę. Teismų
sprendimų kokybė yra vienas svarbių teisingumo kokybės elementų. Europos teisėjų konsultacinės
tarybos (CCJE) manymu, kokybiškas teismo sprendimas yra toks, kuriuo, kiek teisėjui prieinami
duomenys leidžia, pasiekiama teisinga bylos baigtis ir tai padaroma sąžiningame procese, per
įmanomai trumpiausią laiką, o sprendimas yra galutinis. Aukščiausiųjų teismų praktika turi būti aiškiai,
nuosekliai išdėstyta ir būti stabili, o jų sprendimai turi būti tinkamai argumentuoti ir suformuluoti
aiškia kalba34.
CCJE toliau nurodo, kad teismų sprendimų kokybę tiesiogiai lemia teismų sistemai skirtas
finansavimas. Teismai negali veiksmingai funkcionuoti be pakankamų žmogiškųjų ir materialinių
išteklių35. CCJE pažymi, kad netinkamų užduočių, kurias vykdo teisėjai, kiekį galima sumažinti tik skiriant
teisėjams padėjėjus, turinčius teisinės srities kvalifikaciją. Jiems teisėjas, kontroliuodamas padėjėjų
darbą ir prisiimdamas atsakomybę už jų veiksmus, gali pavesti atlikti specialias užduotis, kaip antai
atlikti tyrimus, įstatymų ir teismų praktikos analizę, rengti nesudėtingus arba standartinius
dokumentus, bendradarbiauti su teisininkais ir (arba) visuomene 36 . CCJE vertinimu, kvalifikuoto
tarnautojų personalo pagalba ir bendradarbiavimas su teisėjų padėjėjais, kurie palengvintų kasdienę
34 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 11 (2008) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on the quality of judicial decisions <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2008)OP11&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 35 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 11 (2008) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on the quality of judicial decisions <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2008)OP11&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 36 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 6 (2004) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on fair trial within a reasonable time and judge’s role in trials taking into account alternative means of dispute settlement <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2004)OP6&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02
18
teisėjų darbų naštą ir parengtų dokumentus, neabejotinai gali pagerinti teismų priimamų sprendimų
kokybę. Esant šių išteklių trūkumui, garantuoti veiksmingą teismų sistemos funkcionavimą ir pasiekti
kokybiškų veiklos rezultatų neįmanoma37.
CCJE taip pat pabrėžia, kad tyrimų ir dokumentų valdymo padaliniams tenka svarbus vaidmuo
padedant nacionaliniams teisėjams užtikrinti veiksmingą tarptautinės ir Europos teisės taikymą. Dėl
stiprėjančios globalizacijos ir augančio tarptautinės ir Europos teisės dėmesio ne valstybių, o asmenų
tarpusavio santykiams nacionalinėms teismų sistemoms vis dažniau tenka spręsti tarptautinio
pobūdžio teisinius klausimus. CCJE mano, kad dėl to būtina keisti teisėjų profesinį rengimą, praktiką ir
netgi kultūrą. Be to, norėtume pabrėžti, kad visos taisyklės darosi vis sudėtingesnės, todėl logiška, jog
informacija apie tarptautinę ir Europos teisę, įskaitant tarptautinių ir Europos teismų sprendimus, turi
būti lengvai prieinama. Be to, CCJE rekomenduoja, kad bendradarbiaujant su teismų dokumentų
valdymo paslaugas teikiančiais asmenimis, bibliotekomis ir teisėjų padėjėjais teisėjams būtų
sudaromos sąlygos susipažinti su tinkamai indeksuota ir anotuota informacija 38 . Todėl tyrimų ir
dokumentų valdymo padaliniui turėtų būti pavedama stebėti Sąjungos ir tarptautinę teisę.
Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės kontekste svarbu, kad teisėjai žinotų, kaip šias taisykles taiko
kiti nacionaliniai teisėjai. Šiuo atžvilgiu teisėjui dažnai tenka susidurti su kalbos barjeru, todėl CCJE
pažymi, kad reikėtų imtis atitinkamų priemonių, kurios užtikrintų gerą teisėjų užsienio kalbų mokėjimą,
o teismai be įprastų teismų veiklos išlaidų turėtų galimybę gauti ir kokybiškas vertimo raštu ir žodžiu
paslaugas39.
C. Kaip veiksmingą teisingumo sistemą gali pagerinti tyrimų ir dokumentų valdymo
darbas?
Ankstesnėse dalyse paaiškinta, kaip aukščiausiajame teisme atliekamas tyrimų ir dokumentų valdymo
darbas gali prisidėti prie veiksmingesnės teisingumo sistemos gerindamas jos kokybę.
Todėl toliau nagrinėsime, kaip šis tyrimų ir dokumentų valdymo darbas galėtų būti organizuojamas
aukščiausiajame teisme (atskiras tyrimų ir dokumentų valdymo departamentas arba pagalba, kurią
teikia tyrimų padėjėjai), kurias užduotis galima jiems pavesti ir kaip bendradarbiavimas su
mokslininkais gali gerinti aukščiausiojo teismo sprendimų kokybę.
37 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 11 (2008) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on the quality of judicial decisions <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2008)OP11&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 38 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 9 (2006) for the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on the role of national judges in ensuring an effective application of international and European law <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2006)OP9&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-12 39 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 9 (2006) for the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on the role of national judges in ensuring an effective application of international and European law <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2006)OP9&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-12
19
2. Tyrimų ir dokumentų valdymo padalinių institucinė sąranga
aukščiausiuosiuose teismuose
A. Bendrosios pastabos
Ankstesnėse dalyse paaiškinta, kodėl teisėjams turėtų būti padedama atlikti tyrimų ir dokumentų
valdymo darbą. Užduotys, susijusios su tyrimų ir dokumentų valdymo darbu, kurias teisėjas gali pavesti
atskiram tyrimų ir dokumentų valdymo padaliniui, yra:
- teisės aktų ir teismų praktikos tyrimas ir analizė;
- nesudėtingų ar standartinių dokumentų rengimas;
- tarptautinės ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų ir teismų praktikos stebėjimas.
Kaip bus paaiškinta toliau šioje ataskaitoje aptariant skaidrumą, tyrimų ir dokumentų valdymo
padalinys dažnai yra atsakingas už aukščiausiojo teismo praktikos duomenų bazę ir sprendimų rengimą
iki jų įvedimo į teismo praktikos duomenų bazę (pvz., nuasmeninimas, santraukos parengimas ir pan.).
Be atskirų tyrimų ir dokumentų valdymo padalinių, teisėjams gali padėti ir tyrimų padėjėjai, kurių
bendra funkcija yra padėti teisėjams nagrinėti bylas40. Tyrimų padėjėjai yra teisėjo statuso neturintys
darbuotojai, kurie teisėjui padeda atlikti jurisdikcinius darbus, kitaip nei teisės referentai, kurie atlieka
labiau administracinį darbą. Turint omenyje veiksmingo darbo padalijimo teikiamą naudą, tyrimų
padėjėjai nėra išimtinis reiškinys Europos valstybių teismuose41. Tačiau jų vaidmuo gali būti neaiškus,
nes tokioms pareigoms gali būti priskiriamos skirtingos funkcijos42. Kai kuriose šalyse vartojama
sąvoka „referendarai“ (pvz., Suomijoje, Belgijoje) arba stažuotojai (pvz., Vokietijoje), kitose teismo
sekretorius ne tik atlieka administracines funkcijas, bet ir teikia teisines paslaugas (pvz., Šveicarijoje)43.
40 Marco Fabri, ‘Exploratory Study on the Position of: Court President, Court Manager, Judicial Assistant, and Media Spokespersons in Selected Council of Europe Members States’ (European Union, the Republic of Turkey and the Council of Europe 2013) 24 ir 41-42 <www.coe.int/t/DGHL/COOPERATION/CEPEJ/cooperation/Turkey_JPCOMASYT/Exploratory_study_marco_fabri_en.pdf> žiūrėta 2017-01-25 41 Peter Bieri, ‘Law Clerks in Switzerland – A Solution to Cope with the Caseload?’ (2016) International Journal for Court Administration, 29, 32 <http://ijca.ubiquitypress.com/articles/abstract/10.18352/ijca.201/> žiūrėta 2016-01-02 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘European Judicial Systems. Efficiency and Quality of Justice. Edition 2016 (2014 data)’ (CEPEJ Studies no 23, 2016 CEPEJ) 146-154 <www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/2016/publication/CEPEJ%20Study%2023%20report%20EN%20web.pdf> žiūrėta 2017-01-12 42 Marco Fabri, ‘Exploratory Study on the Position of: Court President, Court Manager, Judicial Assistant, and Media Spokespersons in Selected Council of Europe Members States’ (European Union, the Republic of Turkey and the Council of Europe 2013) 24 ir 41-42 <www.coe.int/t/DGHL/COOPERATION/CEPEJ/cooperation/Turkey_JPCOMASYT/Exploratory_study_marco_fabri_en.pdf> žiūrėta 2017-01-25 43 Marco Fabri, ‘Exploratory Study on the Position of: Court President, Court Manager, Judicial Assistant, and Media Spokespersons in Selected Council of Europe Members States’ (European Union, the Republic of Turkey and the Council of Europe 2013) 25-26 <www.coe.int/t/DGHL/COOPERATION/CEPEJ/cooperation/Turkey_JPCOMASYT/Exploratory_study_marco_fabri_en.pdf> žiūrėta 2017-01-25
20
Skirtingų tyrimų padėjėjų vaidmuo yra labai įvairus. Kai kuriose valstybėse tyrimų padėjėjai ne tik
atsako už teisės tyrimus, bet ir turi patariamojo balso teisę vykstant pasitarimui (pvz.,
„rechtspfleger“ Čekijoje)44. Tačiau beveik kiekvienu atveju tyrimų padėjėjams pavedamos šios funkcijos:
pagalba teisėjui atliekant teismų praktikos analizę ir kitus teisės tyrimus, sprendimų projektų rengimas
ir santraukų rašymas45. Vertinant plačiau, tyrimų padėjėjų darbą sudaro46:
- rengti memorandumus atsakant į bendro pobūdžio užklausas: iš esmės tai yra teisėjų prašymai
atlikti konkrečios teisės srities analizę atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ar pan.;
- rengti pasitarimų memorandumus: tyrimų padėjėjai dažnai turi rengti memorandumus,
kuriuose glaustai išdėstomos bylos aplinkybės, taip pat apibendrinami ir analizuojami advokatų
pateikti argumentai. Teisėjo prašymu tokiuose memorandumuose pateikiama ir išvada dėl
bylos perspektyvų;
- redaguoti: tikrinti, ar nėra tipografinių, rašybos, gramatinių ar skyrybos klaidų; tikrinti teisės
aktų ir teismų praktikos bei kitos medžiagos citatų tikslumą; atkreipti dėmesį į akivaizdžias
klaidas siekiant paaiškinti sprendimo prasmę;
- rengti bylų santraukas, kurios skelbiamos duomenų bazėje ir interneto svetainėje;
- sudaryti teminius rinkinius teisėjams: indeksuotus aplankus, kuriuose pateikiama visa susijusi
pirminė medžiaga konkrečia tema;
- rengti vadovus: vadovuose pateikiamos rekomendacijos ir pagalba teisėjams bei kitiems
teismo darbuotojams vykdant jų pareigas teisme;
- atlikti neteisminius darbus: rašyti pranešimus arba straipsnius už teisėjus arba jiems teikti
pirminę medžiagą, kad teisėjai patys galėtų geriau atlikti šį darbą.
Kitaip tariant, atrodo, kad kai kurios tyrimų padėjėjo bei tyrimų ir dokumentų valdymo padalinių
funkcijos sutampa. Plačiau šį klausimą aptarsime C skiltyje „Rekomendacijos ir geriausia praktika“.
44 Marco Fabri, ‘Exploratory Study on the Position of: Court President, Court Manager, Judicial Assistant, and Media Spokespersons in Selected Council of Europe Members States’ (European Union, the Republic of Turkey and the Council of Europe 2013) 27 <www.coe.int/t/DGHL/COOPERATION/CEPEJ/cooperation/Turkey_JPCOMASYT/Exploratory_study_marco_fabri_en.pdf> žiūrėta 2017-01-25 45 Marco Fabri, ‘Exploratory Study on the Position of: Court President, Court Manager, Judicial Assistant, and Media Spokespersons in Selected Council of Europe Members States’ (European Union, the Republic of Turkey and the Council of Europe 2013) 27-28 <www.coe.int/t/DGHL/COOPERATION/CEPEJ/cooperation/Turkey_JPCOMASYT/Exploratory_study_marco_fabri_en.pdf> žiūrėta 2017-01-25 46 Genevieve Coonan, ‘The role of judicial research assistants in supporting the decision-making role of the Irish judiciary’ (2006) Judicial Studies Institute Journal 171, 182-187.
21
Skirtis gali ne tik tyrimų padėjėjų funkcijos, bet ir jų pavaldumas. Vienais atvejais tyrimų padėjėjai yra
asmeniniai teisėjo darbuotojai, kitais – veikia bendra sistema. Pastaruoju atveju tyrimų padėjėjai teikia
pagalbą visiems teismo teisėjams47.
Nors didesnės pagalbos teisėjams pranašumai yra plačiai pripažįstami, literatūroje galima rasti ir
įspėjimų dėl tam tikros grėsmės. Teismai turėtų užtikrinti, kad tyrimų padėjėjai negalėtų priimti teismo
sprendimo, nes tai pažeistų teisę į teisėtą teisėją, kuri įtvirtinta EŽTK 6 straipsnyje. Kitas aspektas yra
teismų nepriklausomumas. Kaip ir teisėjai, teisės referentai turėtų būti nepriklausomi nuo bylos šalių.
Be to, tam tikromis aplinkybėmis tyrimų padėjėjas gali kelti pavojų teisėjo nepriklausomumui. Teisėjas
turi būti nepriklausomas nuo tyrimų padėjėjo, kuris rengia pasiūlymą dėl teismo sprendimo. Jis turi
turėti galimybę sprendimą priimti savarankiškai ir įvertinęs tyrimų padėjėjo pateiktus argumentus.
Sprendimui priimti reikia laiko ir pastangų, todėl kyla problemų, kai teisėjas neturi pakankamai laiko
kritiniam bylos nagrinėjimui atlikti. Nors tyrimų padėjėjai gali padėti teisėjams, pastarieji neturėtų
prižiūrėti per didelio padėjėjų skaičiaus, nes tokiu atveju per daug laiko gali būti skiriama valdymo
funkcijoms atlikti, bet nepakankamai laiko – sprendimams priimti48.
B. Apklausos rezultatai
Aukščiausiasis teismas Tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys Tyrimų padėjėjai
Austrija X
Austrija (administracinis teismas)
X X
Belgija X X
Kipras X
Čekija X
Estija X X
Suomija X
Vokietija X
Vengrija X
Airija X
Italija X X
Latvija X X
Lietuva X X
Lietuva (administracinis teismas)
X X
Liuksemburgas
Nyderlandai X
Lenkija X
47 Peter Bieri, ‘Law Clerks in Switzerland – A Solution to Cope with the Caseload?’ (2016) International Journal for Court Administration, 29, 31-32 <http://ijca.ubiquitypress.com/articles/abstract/10.18352/ijca.201/> žiūrėta 2016-01-02 48 Peter Bieri, ‘Law Clerks in Switzerland – A Solution to Cope with the Caseload?’ (2016) International Journal for Court Administration, 29, 34 <http://ijca.ubiquitypress.com/articles/abstract/10.18352/ijca.201/> žiūrėta 2016-01-02
22
Lenkija (administracinis teismas)
X
Portugalija X
Portugalija (administracinis teismas)
X
Rumunija X
Slovakija X
Slovėnija X X
Ispanija X
Švedija X
Švedija (administracinis teismas)
X
Iš viso (26) 18 15
Tyrimų ir dokumentų valdymo padalinių vaidmuo ir funkcijos
Dauguma aukščiausiųjų teismų turi vieną ar kelis atskirus tyrimų ir dokumentų valdymo padalinius
(CZ, EE, NL, IT, PL, PL(A), LT, LT(A), SK, ES, AT(A), SL, LV, PT, PT(A), RO, BE). Pavyzdžiui, Čekijoje buvo
įkurti du atskiri padaliniai. Vienam iš jų buvo pavesta stebėti Europos teisę ir Europos Teisingumo
Teismo praktiką bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kitam – nacionalinių teismų praktiką.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai nurodė savo tyrimų ir dokumentų valdymo padalinį laikantis
stiprybe. Šis padalinys sudaro galimybę su sudėtingais ir (arba) naujoviškais klausimais susijusioms
byloms skirti konsultantus, kurie atlieka teisės aktų ir doktrinos tyrimus. Labai dažnai su Sąjungos teise
susijusiose bylose paskiriamas specialus konsultantas. Jis skiriamas pačioje proceso pradžioje, kol byla
dar nepateikta Aukščiausiajam Teismui, kai taikant vidinį mechanizmą atliekama kasacinio skundo
atranka ir priėmimas. Tai leidžia teisėjų kolegijai, atsakingai už bylų atranką aukščiausiajam teismui,
atkreipti atitinkamos kolegijos pirmininko bei Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento dėmesį į
tai, kad bylos ir joje keliamų klausimų sudėtingumas reikalauja paskirti Teisės tyrimų departamento
specialųjį teisės konsultantą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad konsultanto skyrimas pačioje
proceso pradžioje užtikrina veiksmingą konsultanto darbo planavimą ir vadybą bei palieka pakankamai
laiko atidžiai bylos analizei.
Kaip jau minėjome bendrųjų pastabų dalyje ir kaip nurodyta CCJE rekomendacijose, tyrimų ir
dokumentų valdymo padaliniams gali būti pavestos šios užduotys:
- teisės aktų ir teismų praktikos tyrimas ir analizė;
- nesudėtingų ar standartinių dokumentų rengimas;
- tarptautinės ir (arba) Sąjungos teisės aktų ir teismų praktikos stebėjimas.
Dauguma tyrimų ir dokumentų valdymo padalinių yra atsakingi už teisės aktų ir teismų praktikos
tyrimus ir analizę (pvz., CZ, EE, NL, LT, LT(A), SK, ES, SL, LV, PT). Tai gali būti konkrečia tema atliekamas
teisinis tyrimas arba platesnis tyrimas. Su Sąjungos teise susijusiems klausimams paprastai skiriamas
toks pats dėmesys, tačiau Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų biure įsteigtas atskiras
Europos teisės skyrius, kuris rengia su Sąjungos teise susijusias teisines išvadas.
Be to, kai kurie tyrimų ir dokumentų valdymo padaliniai padeda aukščiausiojo teismo teisėjams
rengdami sprendimų projektus (pvz., NL, LT, LT(A), ES, PT). Kitaip tariant, iš apklausos rezultatų matyti,
23
kad ši užduotis tyrimų ir dokumentų valdymo padaliniams pavedama retai. Gali būti, kad ši užduotis
pavedama tyrimų padėjėjams, nes ji yra glaudžiai susijusi su konkrečia byla. Tačiau apklausoje nebuvo
konkretaus klausimo apie tyrimų padėjėjų funkciją (taip pat žr. toliau). Šiuo atžvilgiu reikėtų atlikti
papildomų tyrimų.
Keli aukščiausieji teismai nurodė, kad net ir esant atskiram tyrimų ir dokumentų valdymo padaliniui
nuolatinis Sąjungos teisės aktų ir Europos Teisingumo Teismo praktikos stebėjimas nėra vykdomas (CZ,
EE, NL, DE, RO). Tačiau daugumoje aukščiausiųjų teismų Europos Teisingumo Teismo praktikos
stebėjimas vykdomas reguliariau (CZ, PL, PL(A), LT, LT(A), SK, ES, AT(A), SL, LV, PT).
Portugalijos Aukščiausiojo Teismo tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys kartą per du mėnesius
rengia Sąjungos teisės aktų ir teismų praktikos apibendrinimą.
Tačiau Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų biuro Europos teisės skyriui pavesta
speciali užduotis rinkti ir analizuoti Sąjungos teisės nuostatas ir ETT praktiką, susijusią su
administracinių teismų kompetencijai priskiriamais klausimais. Ši analizė pateikiama apibendrinimų,
pranešimų ir dokumentų aptarimui forma. Be to, Europos teisės skyrius rengia mėnesinį naujienlaiškį,
kuriame pristato svarbiausias naujienas Sąjungos teisės srityse ir ETT (bei Europos Žmogaus Teisių
Teismo) praktikoje, susijusias su administracinių teismų kompetencijai priskiriamais klausimais.
Ispanijos Aukščiausiojo Teismo techninio kabineto vadovas rengia kasdienes Europos Sąjungos
oficialiojo leidinio santraukas, skirtas Sąjungos teisei stebėti, kurios pateikiamos kartu su kasdieniu
Ispanijos oficialiuoju leidiniu.
Šios minėtos užduotys yra konkreti teisėjui teikiama pagalba. Aukščiausieji teismai taip pat nurodė, kad
tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys teikia informaciją plačiajai visuomenei. Pavyzdžiui, Čekijos
Aukščiausiojo Teismo tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys, kuris atlieka Europos teisės ir Europos
Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos stebėjimą, kartą per ketvirtį rengia
informacinį leidinį, kuriame pateikiama glausta šių teisės aktų ir teismų praktikos analizė. Šis
informacinis leidinys skelbiamas teismo interneto svetainėje.
Vengrijos Aukščiausiasis Teismas rengia ir savo interneto svetainėje skelbia elektroninius mėnesinius
naujienlaiškius, kuriuose teisininkams ir plačiajai visuomenei pateikiama informacija apie paskelbtus
prašymus priimti prejudicinius sprendimus, paskelbtus sprendimus, priimtus procesuose dėl
prejudicinio sprendimo priėmimo, Vengrijos Aukščiausiojo Teismo sprendimus, kuriuose buvo
remiamasi Sąjungos teise, svarbiausių Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų santraukos,
informacija apie sprendimus, kurie laikomi labai svarbiais, ir sprendimus žmogaus teisių srityje.
Tyrimų padėjėjai
Nors apklausoje nebuvo konkretaus klausimo šia tema, dauguma valstybių nurodė, kad aukščiausiojo
teismo teisėjams padeda tyrimų padėjėjai (pvz., EE, FI, DE, IE, IT, HU, LT, LT(A), SE, SE(A), CY, AT(A), SL,
LV, BE).
Estijos Aukščiausiajame Teisme pagalbą atliekant tyrimus teikia teisinės informacijos departamentas ir
teisės referentai. Teisės referentai daugiausia vertina konkrečių bylų priimtinumą teismui ir padeda
teisėjams priimti sprendimus bylose atlikdami tyrimus ir rengdami sprendimų projektus. Tačiau
24
teisinės informacijos departamentas atlieka platesnius teisinių klausimų ir teismo praktikos tyrimus ir
studijas. Dar viena svarbi teisinės informacijos departamento užduotis – skatinti galimybę lengvai
susipažinti su Aukščiausiojo Teismo praktika. Departamentas administruoja Aukščiausiojo Teismo
interneto svetainės teismo praktikos paieškos skiltį atnaujindamas reikšminių žodžių medį, kuris
užtikrina galimybę lengvai susipažinti su teismo praktika, taip pat rengia Aukščiausiojo Teismo
sprendimų anotacijas. Be to, teisinės informacijos departamentas rengia teismų praktikos analizes ir
naujausios Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgas.
Bendradarbiavimas su kitais aukščiausiojo teismo padaliniais bei kitais tyrimų ir dokumentų
valdymo padaliniais
Iš apklausos rezultatų matyti, kad bendravimas su kitais aukščiausiojo teismo padaliniais paprastai
vyksta neformaliai ir pagal poreikį (pvz., el. paštu, telefonu), taip pat nėra jokių formaliai
organizuojamų komunikacijos metodų.
Kalbant apie skirtingų valstybių tyrimų ir dokumentų valdymo padalinių bendradarbiavimą, yra sukurta
tam tikrų tinklų, skirtų jų bendradarbiavimui skatinti. Pavyzdžiui, ES Aukščiausiųjų Teismų pirmininkų
tinkle buvo sukurta Lyginamosios teisės ryšių palaikymo grupė – itin neformali ir lanksti platforma,
skirta keliems Europos aukščiausiesiems teismams bendrauti. 2014 m. buvęs Nyderlandų Aukščiausiojo
Teismo pirmininkas sukūrė aukščiausiųjų Belgijos, Vokietijos, Suomijos, Prancūzijos, Nyderlandų,
Čekijos ir Jungtinės Karalystės teismų civilinės ir baudžiamosios teisės departamentų mokslinių
bendradarbių tinklą. Tinklas buvo sukurtas siekiant paskatinti paprastus ir patogius informacijos
mainus tarp teismų, visų pirma lyginamosios teisės tikslais. Toks netiesioginis tyrimų ir dokumentų
valdymo padalinių bendradarbiavimas taip pat gali vykti per Europos Sąjungos valstybių tarybų ir
aukščiausiųjų administracinių teismų asociaciją („ACA Europe“).
Keli aukščiausieji teismai prisijungė prie Europos Žmogaus Teisių Teismo įkurto Aukščiausiųjų teismų
tinklo. Šis tinklas sudaro galimybę Strasbūro teismui ir narių aukščiausiesiems teismams vykdyti dialogą
ir atlikti konvencijos teismų praktikos ir susijusios informacijos lyginamosios teisės tyrimus.
C. Rekomendacijos ir geriausia praktika
Siekiant užtikrinti, kad kokybiški teismų sprendimai būtų priimami nevilkinant, teisėjams reikia
padėti atlikti tyrimus, t. y. jiems reikėtų padėti atlikti nacionalinės teismų praktikos ir teisės aktų
analizę, rengti sprendimų projektus, stebėti tarptautinės ir Sąjungos teisės aktus ir teismų praktiką.
Idealiu atveju pagalbą teisėjams teiktų ne tik tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys, bet ir tyrimų
padėjėjas. Įkūrus atskirą tyrimų ir dokumentų valdymo padalinį, padėsiantį visiems teisėjams,
nebelieka poreikio kiekvieno teisėjo tyrimų padėjėjui stebėti nacionalinę ir tarptautinę teismų praktiką
ir teisės aktus. Be to, tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys turėtų atlikti tyrimus platesnėmis
temomis, kurie nėra susiję su konkrečia byla. Tokiu būdu bylas galima išnagrinėti kaip įmanoma
Teikti pagalbą teisėjams įkuriant tyrimų ir dokumentų valdymo padalinį, taip pat paskiriant
tyrimų padėjėjus
25
veiksmingiau, nes teisėjas gali remtis bendra ir platesne informacijos sistema. Tokie platesni tyrimai
taip pat gali būti skelbiami teismo interneto svetainėje, kad būtų informuojama ir plačioji visuomenė.
Tačiau sprendimų projektų rengimą geriau pavesti tyrimų padėjėjams.
Tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys Tyrimų padėjėjas
Rengti memorandumus atsakant į bendro
pobūdžio užklausas
Rengti memorandumus atsakant į su byla
susijusias užklausas
Redaguoti (rašyba, gramatika, citatos,
vienodumas...)
Rengti pasitarimų memorandumus
Sudaryti teminius rinkinius teisėjams Redaguoti (turinį)
Rengti vadovus Daryti bylų santraukas
Stebėti nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės
aktus, ETT ir EŽTT teismų praktiką
Atlikti neteisminius darbus
Kaip pavyzdį galima pateikti Estijos Aukščiausiąjį Teismą, kuriame yra aiškiai atskirtos funkcijos – tyrimų
ir dokumentų valdymo padalinys yra visų pirma atsakingas už platesnius teisinius tyrimus ir studijas, o
tyrimų padėjėjai turi patikrinti, ar konkrečios bylos yra priimtinos Aukščiausiajam Teismui, ir padėti
teisėjams priimti sprendimus bylose atlikdami tyrimus ir rengdami sprendimų projektus. Tyrimų ir
dokumentų valdymo departamentas taip pat rengia naujausios Aukščiausiojo Teismo praktikos
analizes ir apžvalgas, su kuriomis gali susipažinti visos suinteresuotosios šalys. Estijos Aukščiausiasis
Teismas nurodė manantis, kad šios analizės yra labai naudingos įvairiausiems naudotojams – teisėjams,
teisininkams, teisės studentams ir pan.
Atsižvelgiant į didėjančią Sąjungos teisės svarbą, tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys turi nuolat
stebėti Sąjungos teisės aktus ir Teisingumo Teismo praktiką, kad teisėjai būtų gerai susipažinę su
naujienomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas mano, kad nuolatinis Sąjungos teismo praktikos
stebėjimas yra naudingas, nes didina teismo veiksmingumą.
Aiškiai apibrėžti tyrimų ir dokumentų valdymo padalinio ir tyrimų padėjėjų funkcijų atskyrimą
Nuolat stebėti Europos Sąjungos teisės aktus ir Teisingumo Teismo praktiką
26
Todėl šia tema skatiname tokias iniciatyvas, kaip antai Vengrijoje įkurtas Teisės patarėjų Europos teisės
klausimais tinklas. Šiam tinklui priklauso teisėjai, o jo veiklą koordinuoja Vengrijos nacionalinė teismų
administracija. Teisėjai gali kreiptis pagalbos į tinklo ekspertus dėl Sąjungos teisės taikymo ir klausimais,
susijusiais su pirminės ir antrinės teisės aktų apimtimi bei procesais dėl prejudicinio sprendimo
priėmimo.
3. Bendradarbiavimas su mokslo bendruomene
A. Bendrosios pastabos
Atliekant apklausą dalyvių buvo klausiama, ar jie, vykdydami įvairius tyrimų projektus, bendradarbiauja
su universitetais, mokslinių tyrimų įstaigomis ar pavieniais mokslininkais. Toks bendradarbiavimas
galėtų sudaryti sąlygas priimti kokybiškesnius teismų sprendimus, nes užtikrintų, kad aukščiausiuosius
teismus greičiau pasiektų naujos teisinės literatūros įžvalgos. Be to, buvo klausiama, kokios yra
pagrindinės bendradarbiavimo formos.
Iš atliktų tyrimų matyti, kad teisės teoretikų darbas turi įtakos teisėjams49. Tačiau yra labai mažai
tyrimų dėl mokslo bendruomenės ir teismų bendradarbiavimo formų. Iš teisininkų ugdymo ir teisėjų
mokymo Europoje tyrimo, atlikto vykdant projektą „Menu for Justice“, rezultatų matyti, kad apskritai
teismų ir teisės mokyklų bendradarbiavimą galima gerinti. Be to, dažnai toks bendradarbiavimas nėra
nei standartizuotas, nei centralizuotas nacionaliniu lygmeniu50. Tai galima paaiškinti tuo, kad ypač
teismams toks bendradarbiavimas gali pasirodyti sudėtingas, nes teisėjams privaloma išlaikyti teismų
nepriklausomumą. Todėl bendradarbiavimo mastą nulemia teismų gebėjimas organizuoti teisėjų
dalyvavimą nekeliant grėsmės būsimam teismų nepriklausomumui51. Atlikus tyrimą prieita prie išvados,
kad mažiausiai sunkumų keliančios bendradarbiavimo formos yra šios:
- teisėjų dalyvavimas mokymo procese;
- mokslininkų kursai, rengiami teisėjams;
- teismų ir teisėjų kvietimas dalyvauti teisės mokyklų seminaruose ir tyrimuose;
- teisės studentų stažuočių teismuose organizavimas52.
Toks bendradarbiavimas užtikrina žinių mainus tarp teisėjų ir mokslo bendruomenės, taip pat įtraukia
teisėjus į naujų teisės specialistų mokymo procesą. Kadangi teisėjai dalyvauja teisės studentų ugdyme
(skaitydami paskaitas arba sudarydami galimybę atlikti stažuotę teisme), šie teisės studentai geriau
susipažįsta su teismais ir kasdieniu teisėjų darbu53.
Be abejo, vienas iš pagrindinių šio bendradarbiavimo siekių yra užtikrinti teisingumo kokybę keičiantis
žiniomis ir patirtimi. Europos teisėjų konsultacinė taryba pabrėžia, kad teisingumo kokybė yra
49 Neil Duxbury, Jurists & Judges. An Essay on Influence (Hart Publishing 2001) 1-3 ir 117-118 50 Daniela Piana, Philip Langbroek, Tomas Berkmanas, Ole Hammerslev ir Otilia Pacurari, Legal Education and Judicial Training in Europe. The Menu for Justice Project Report (Eleven International Publishing 2013), 37 51 Daniela Piana, Philip Langbroek, Tomas Berkmanas, Ole Hammerslev ir Otilia Pacurari, Legal Education and Judicial Training in Europe. The Menu for Justice Project Report (Eleven International Publishing 2013), 38 52 Daniela Piana, Philip Langbroek, Tomas Berkmanas, Ole Hammerslev ir Otilia Pacurari, Legal Education and Judicial Training in Europe. The Menu for Justice Project Report (Eleven International Publishing 2013), 38 53 Daniela Piana, Philip Langbroek, Tomas Berkmanas, Ole Hammerslev ir Otilia Pacurari, Legal Education and Judicial Training in Europe. The Menu for Justice Project Report (Eleven International Publishing 2013), 34
27
klausimas, kuris nuolatos ir ilgą laiką kelia nerimą Europos Tarybai. Teismų sprendimų kokybę lemia
ne tik individualus teisėjas, bet ir įvairūs išorės veiksniai, kaip antai teisininkų mokymo kokybė54.
Šiuo atžvilgiu CCJE pažymėjo, kad nuolatiniai teisėjų mokymai yra būtini, todėl CCJE skatina
bendradarbiauti su kitomis už tęstinius mokymus atsakingomis profesinėmis asociacijomis bendrais
klausimais (pvz., dėl mokymų, susijusių su naujais teisės aktais) 55 . Mūsų manymu, toks
bendradarbiavimas galėtų vykti, pavyzdžiui, teisės pokyčiams skirtuose seminaruose, rengiamuose
bendradarbiaujant su advokatūra, taip pat galimas bendradarbiavimas su mokslo bendruomene
dalyvaujant arba kartu su universitetu organizuojant seminarą ar prašant atlikti tyrimą tam tikru
klausimu. Logiška, kad tokio tyrimo tema tenkintų konkrečius teismo poreikius, nes tyrimą inicijuotų
teismas.
B. Apklausos rezultatai
Tyrimų projektų vykdymas
Dauguma aukščiausiųjų teismų atsakė, kad vykdydami įvairius tyrimų projektus paprastai
nebendradarbiauja su universitetais, mokslinių tyrimų įstaigomis ar pavieniais mokslininkais (pvz.,
CZ, EE, NL, DE, IE, IT, LU, PL, LT(A), SK, ES, SE, SE(A), CY, AT(A), PT, RO).
Estijos Aukščiausiasis Teismas nurodė nebendradarbiaujantis vykdant tyrimų projektus (daugiausia dėl
to, kad turi savo teisinės informacijos departamentą), tačiau jis yra padėjęs finansuoti tyrimus (pvz.,
skirtingas teisines konferencijas), taip pat yra inicijavęs tyrimų projektus (pvz., šiuo metu rengiamo
Teismų įstatymo komentarų sąvadą). Tas pats pasakytina apie Lenkijos Aukščiausiąjį Teismą, kurio
tyrimų projektus inicijuoja ir atlieka paties teismo tyrimų ir analizės biuro darbuotojai.
Tačiau Lenkijos vyriausiasis administracinis teismas įvairius tyrimų projektus vykdo
bendradarbiaudamas su universitetais, mokslinių tyrimų įstaigomis ir pavieniais mokslininkais.
Pagrindinės bendradarbiavimo formos:
- komentarų ir straipsnių apie teismų praktiką ir teisės sritis, priskiriamas administracinių teismų
jurisdikcijai, užsakymas siekiant juos skelbti vyriausiojo administracinio teismo
redaguojamame Administracinės jurisdikcijos moksliniame leidinyje; ir
- mokslininkų kvietimas skaityti paskaitas ir pranešimus mokymų konferencijose.
54 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 11 (2008) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on the quality of judicial decisions <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2008)OP11&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 55 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 4 (2003) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on appropriate initial and in-service training for judges at national and European levels <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2003)OP4&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 11 (2008) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on the quality of judicial decisions <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2008)OP11&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-02
28
Be to, Lenkijos vyriausiasis administracinis teismas finansuoja arba inicijuoja tyrimų projektus.
Pavyzdžiui, teismas yra tyrimų projekto „Europos teismų bendradarbiavimas nacionalinio teismo
praktikoje pagrindinių teisių klausimais – neištirtas teismų dialogo metodikos potencialas“, kurį
bendrai finansuoja Europos Komisija siekiant skatinti teismų bendradarbiavimą pagrindinių teisių
srityje, partneris.
Latvijos Aukščiausiasis Teismas nuolat užsako tyrimus temomis, dėl kurių kyla nuolatinių arba ypatingų
sunkumų bylose priimant sprendimus. Visos šios tyrimų ataskaitos (išskyrus konfidencialias dėl juose
analizuojamų temų ir klausimų) yra skelbiamos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje.
Konferencijos ir mokymai
Populiariausias aukščiausiųjų teismų ir mokslo bendruomenės bendradarbiavimo būdas yra
konferencijų organizavimas, rėmimas arba dalyvavimas jose (pvz., EE, NL, FI, PL, HU, LT(A), SE, SE(A),
PT(A)). Dar vienas būdas, kaip mokslininkai bendradarbiauja su aukščiausiojo teismo teisėjais, yra
mokslininkų vedamų mokymų organizavimas (pvz., IT, PL(A), HU, LT(A)). Be to, aukščiausiojo teismo
teisėjai dažnai skaito paskaitas teisės mokyklose (pvz., NL, DE, IE, PL, PL(A), HU, LT, LV).
Įdomių tokio bendradarbiavimo pavyzdžių galima rasti Italijoje. Italijos Aukščiausiasis Teismas yra
sudaręs susitarimą su kai kuriais universitetais, pagal kurį teisės mokyklos stažuotojams leidžiama
Aukščiausiajame Teisme padėti taikos teisėjams. Kitą bendradarbiavimą su mokslo bendruomene
paprastai sudaro mokymo kursai, kuriuos organizuoja Aukščiausiojo Teismo teisėjų mokyklos
decentralizuotų mokymų biuras. Šių mokymų kursų temos pasirenkamos iš temų, kurios yra aktualios
teisėjų profesiniam tobulėjimui. Ypatingas dėmesys skiriamas Europos teisės aktualijoms. Teisėjų
mokykla remia europinį projektą „Gaius“, kurį 2011 m. patvirtino Aukštoji teismų taryba. Pagal šį
projektą kiekviename teisme buvo įdarbinti teisėjai, kurie specializuojasi Europos teisės srityje.
Portugalijos aukščiausiasis administracinis teismas sudarė bendradarbiavimo susitarimą su
Administracinės ir mokesčių jurisdikcijos teismų asociacija. Jame nurodytas bendras paskaitų,
konferencijų ir diskusijų organizavimas, taip pat teisės tyrimų administracinės ir mokesčių teisės srityje
vykdymas ir išvadų rengimas. Be to, teismas sudarė bendradarbiavimo susitarimą su Mozambiko
Liaudies Respublikos administraciniu teismu, kuriuo siekiama keistis žiniomis ir patirtimi abiem
teismams aktualiais klausimais, taip pat keistis kompiuterinėmis sistemomis, kurios, be kita ko, turėtų
padėti atlikti procedūrinį tvarkymą, valdymą ir kontrolę.
Stažuotės
Dar viena galima bendradarbiavimo su mokslo bendruomene forma – doktorantų stažuotės
aukščiausiajame teisme. Tokio bendradarbiavimo pavyzdį galima rasti Vengrijos Aukščiausiajame
Teisme, kuris tiki, jog šis bendradarbiavimas, sukuriantis praktikos ir teorijos sąsają, prisideda tiek prie
geresnio teisininkų mokymo, tiek prie veiksmingesnio teismo darbo. Todėl su teisės fakultetų
doktorantūros mokykla buvo sudarytas bendradarbiavimo susitarimas, kuriuo buvo siekiama pradėti
ir įgyvendinti stažuočių programą. Doktorantai gali teikti paraiškas dėl vienerių metų trukmės stažuotės
teisme, kurią galima pratęsti. Pagrindinės stažuotojų funkcijos:
29
- rengti parengiamąją medžiagą, kuri naudojama priimant sprendimus dėl vienodo teisės
aiškinimo;
- tikrinti rengiamo sprendimo atitiktį Europos Sąjungos teisei ir tarptautinei teisei;
- dalyvauti vykdant aukščiausiojo teismo tarptautinio bendradarbiavimo funkcijas;
- lyginti nacionalinių teismų sprendimus ir užsienio valstybių teismų praktiką;
- tikrinti nacionalinių teismų sprendimų atitiktį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai;
- rengti aukščiausiojo teismo nagrinėjamų teorinių teisės klausimų analizę;
- dalyvauti rengiant, organizuojant ir vykdant aukščiausiojo teismo konferencijas ir kitus
renginius;
- stebėti, analizuoti ir apibendrinti Konstitucinio Teismo sprendimus, susijusius su konkrečia byla,
konkrečia jurisprudencijos analize ar principinės rekomendacijos išleidimu;
- atlikti tam tikrų siūlomų teisės aktų lyginamuosius tyrimus ir rengti apibendrinimus;
- dalyvauti teisėjų pasitarimuose ir teismo posėdžiuose bei kituose departamento, į kurį
paskirtas stažuotojas, renginiuose.
Be to, Vengrijos Aukščiausiajame Teisme taikoma vyresniųjų patarėjų sistema. Šie vyresnieji patarėjai
yra universitetų dėstytojai, kurie padeda teisėjams priimant sprendimus. Šiuo metu Vengrijos
Aukščiausiajame Teisme yra šešiolika vyresniųjų patarėjų. Siekiama, kad kiekvienai teisėjų kolegijai
padėtų vienas vyresnysis patarėjas. Vyresniųjų patarėjų atliekamos funkcijos:
- dalyvauti nagrinėjant teikimus ir prašymus parengti sprendimus dėl vienodo teisės aiškinimo,
kurie gaunami iš žemesnės instancijos teismo departamento, taip pat dalyvauti rengiant
išvadas dėl tokių prašymų ir argumentų;
- dalyvauti rengiant prašymus priimti sprendimus dėl vienodo teisės aiškinimo ir rengti šių
sprendimų projektus, padėti teisėjams atlikti funkcijas, susijusias su vienodo teisės taikymo
teismuose užtikrinimu;
- dalyvauti formuluojant išvadas dėl teisės aktų, rengti pastabų projektus ir, gavus atitinkamą
departamento vadovo kvietimą, dalyvauti profesinėse konsultacijose;
- rengti departamento vadovo nurodytų temų analizę ir išvadų projektus;
- rengti arba dalyvauti rengiant dokumentus departamentui arba teisėjų kolegijų pirmininkų
posėdžiams;
- dalyvauti jurisprudencijos analizės darbo grupėje teikiant informaciją apie nacionalinę ir
tarptautinę teismų praktiką, ieškant susijusios teisinės literatūros ir rengiant projektus,
preliminarią arba galutinę analizę;
- teikti informaciją apie nacionalinę ir tarptautinę teismų praktiką, susijusią su departamento
teisėjo nurodyta teisės sritimi, bei rasti, analizuoti ir kritiškai įvertinti bei apibendrinti susijusią
teisinę literatūrą;
- teikti informaciją apie nacionalinę ir tarptautinę teismų praktiką, aktualią teisėjų kolegijai
paskirtai bylai, bei rasti, analizuoti ir kritiškai įvertinti bei apibendrinti susijusią teisinę
literatūrą.
Teismų praktikos analizės darbo grupės parengtų analizių ir išvadų, taip pat teismo stažuotojų ir
vyresniųjų patarėjų parengtų sprendimų dėl vienodo teisės taikymo apibendrinimas skelbiamas
aukščiausiojo teismo interneto svetainėje. Kita parengiamoji medžiaga sudaro darbinę medžiagą ir
todėl nėra skelbiama interneto svetainėje.
30
Italijos, Slovakijos ir Ispanijos aukščiausieji teismai taip pat bendradarbiauja su universitetais
organizuojant stažuotes, tačiau šios stažuotės yra skirtos universitetų studentams.
C. Rekomendacijos ir geriausia praktika
Siekiant užtikrinti teismų sprendimų kokybę, o kartu ir teisingumo kokybę, teisėjai turėtų dalyvauti
tęstiniuose teisės mokymuose. Tokius mokymus galima organizuoti bendradarbiaujant su kitomis
profesinėmis asociacijomis, kai jie yra susiję su bendrų interesų klausimais, tokiu būdu užtikrinant
keitimąsi žiniomis. Bendras seminarų, konferencijų ir pan. organizavimas yra puikus bendradarbiavimo
būdas.
Bendradarbiavimas mokymų srityje yra tik viena iš galimų iniciatyvų, kurios gali užtikrinti dalijimąsi
žiniomis. Be to, aukščiausieji teismai gali finansuoti tyrimų projektus arba juose dalyvauti.
Pavyzdžiui, Latvijos Aukščiausiasis Teismas reguliariai užsako mokslinius tyrimus. Šie darbai yra
naudingi ir platesnei visuomenei bei kitiems teisės specialistams, nes dauguma mokslinių tyrimų yra
skelbiami aukščiausiojo teismo interneto svetainėje.
Vengrijos Aukščiausiasis Teismas nurodė reguliariai bendradarbiaujantis su universitetais ir mokslinių
tyrimų įstaigomis. Be to, teismas paaiškino dalijimosi žiniomis naudą ir svarbą. Teismo vertinimu, tokio
bendradarbiavimo tikslas ir pagrindas yra dvejopi. Viena vertus, Vengrijos Aukščiausiasis Teismas yra
sukaupęs ir toliau kaupia daug žinių ir patirties. Dalijimasis šiomis žiniomis ir patirtimi gali turėti
įkvepiantį poveikį moksliniams tyrimams. Kita vertus, Vengrijos Aukščiausiasis Teismas siekia turėti
galimybę tiesiogiai susipažinti su atitinkamų sričių mokslinių tyrimų rezultatais. Toks
bendradarbiavimas leidžia aukščiausiojo teismo teisėjams susitikti su įvairioms mokykloms ir grupėms
priklausančiais teisės teoretikais ir mokslininkais, taip pat susipažinti su įvairiomis ir išsiskiriančiomis
idėjomis, požiūriais ir išvadomis. Buvo pasirinkta tokia šios rūšies bendradarbiavimo organizacinė
struktūra ir institucinės formos, kurios užtikrintų šių tikslų įgyvendinimą.
Keli Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Ispanijos Aukščiausiojo Teismo teisėjai taip pat pabrėžė
bendradarbiavimo su mokslo bendruomene vertę, ypač teisėjams, kurie turi ir akademinį išsilavinimą,
nes toks bendradarbiavimas skatina skirtingas nuomones teisės klausimais.
Aukščiausieji teismai turėtų siūlyti pareigas stažuotojams, nes tai yra naudinga abiem pusėms.
Stažuotojai įgyja papildomų teisinių žinių ir profesinės patirties, o aukščiausieji teismai užtikrina
papildomą pagalbą teisėjams. Kai stažuotojais įsidarbina ką tik teisės studijas baigę studentai,
aukščiausiasis teismas taip pat prisideda prie naujų teisės specialistų ugdymo.
Įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti teisėjų, mokslininkų ir kitų teisės
specialistų keitimąsi žiniomis
Organizuoti stažuotes aukščiausiajame teisme
31
Šiuo atžvilgiu norėtume konkrečiai paminėti Vengrijos Aukščiausiojo Teismo ir Italijos Aukščiausiojo
Teismo pavyzdžius, kai stažuotės padeda veiksmingai paskirstyti darbus ir užtikrina sąsają su
akademiniu pasauliu.
Pagrindinė šių stažuotojų veikla turėtų būti:
- rengti teismų praktikos ir teisės aktų analizę;
- lyginti nacionalinę teismų praktiką su tarptautine ir užsienio teismų praktika;
- padėti rengti teismo sprendimų santraukas, kurios skelbiamos internete.
Dėl glaudžių ryšių su akademiniu pasauliu tokie stažuotojai taip pat gali padėti rengiant, organizuojant
ir vykdant aukščiausiojo teismo konferencijas, seminarus ir pan.
32
III. Teismų skaidrumas – dėmesys teismų praktikos prieinamumui
1. Įvadas
A. Teisingumo sistemos skaidrumas
Skaidrumas yra viena pagrindinių šiuolaikinės demokratijos vertybių ir mechanizmas, kuris leidžia
piliečiams kontroliuoti ir dalyvauti sprendžiant visuomenei svarbius klausimus. Praktikoje skaidrumą
sudaro trys elementai: piliečių prašymai susipažinti su vieša informacija apie teisingumo sistemą ir
teismus, valstybės pareiga parengti informaciją ir ją pateikti piliečiams taip, kad ji būtų lengvai
prieinama (aktyvus skaidrumas), ir piliečių teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų savo pareigas 56 .
Informacijos poreikis gali būti susijęs su skirtingais teisingumo sistemos aspektais: tai gali būti
informacija apie teismo išteklius ir jų valdymą, teisėjų skyrimą, statistiniai duomenys (bylų nagrinėjimo
trukmės ir pan.).
Šioje dalyje aptarsime tik teismų sprendimų skaidrumą, ypač aukščiausiojo teismo nutarčių viešą
skelbimą ir nacionalinės teismų praktikos duomenų bazes.
B. Kodėl skaidrumas svarbus?
Skaidrumas daro teigiamą poveikį galimybei kreiptis į teismą57. Galimybė kreiptis į teismą yra svarbus
teismų sistemos kokybės aspektas, todėl jai tenka esminis vaidmuo užtikrinant teisingumo sistemos
veiksmingumą. Kitaip tariant, skaidrumas gerina galimybes kreiptis į teismą, todėl užtikrinama
veiksmingesnė teisingumo sistema.
Be to, galimybė naudotis veiksminga teisingumo sistema yra viena pagrindinių žmogaus teisių, kuri yra
įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių
teisių chartijoje. Šios teisės pažeidimo grėsmė kyla, kai bylos nagrinėjimo procedūros teisme yra per
daug bauginančios, reikalaujančios per daug laiko ar sunkiai suprantamos. Dėl to teismų sprendimai
turėtų būti paaiškinami paprastesne kalba, siekiant užtikrinti, kad juos gerai suprastų visos šalys58. Be
to, visuomenei reikėtų paaiškinti ir pačią teisingumo sistemą59.
56 Álvarro Herrero ir Gaspar López, ‘Access to Information and Transparency in the Judiciary. A Guide to Good Practices from Latin America’ (World Bank Institute 2010) 9 <http://siteresources.worldbank.org/WBI/Resources/213798-1259011531325/6598384-1268250334206/Transparency_Judiciary.pdf> žiūrėta 2017-01-24 57 Ibidem, p. 11. 58 European Commission, Quality of Public Administration. A Toolbox for Practitioners (Publications Office of the European Union 2015) 364 59 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 7 (2005) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and society <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2005)OP7&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02
33
Galimybė kreiptis į teismą yra laikoma veikiančios demokratijos ir klestinčios ekonomikos pagrindu60.
Be to, teismų procesų viešumas apsaugo bylos šalis nuo teisingumo vykdymo slapta, be visuomenės
priežiūros, todėl kartu yra ir priemonė užtikrinti visuomenės pasitikėjimą teisingumo sistema61.
„Kai teisingumo vykdymas yra viešas, viešumas padeda įgyvendinti 6 straipsnio 1 dalyje
nustatytą siekį, t. y. teisingą teismo procesą, kuris yra vienas iš pagrindinių bet kurios
demokratinės visuomenės principų, kaip jis suprantamas Konvencijoje“62.
Kitaip tariant, galimybė kreiptis į teismą ir teismo proceso viešumas taip pat reiškia, kad sudaroma
galimybė susipažinti su teismų praktika. Europos Komisijos teigimu, „teisingumas vykdomas geriau,
kai atstovaujantys teisininkai turi visą informaciją, būtiną pasirengti bylai ir tinkamai atstovauti savo
klientų interesams“63. Be to, teisėjai, prieš priimdami sprendimus, turėtų būti visiškai informuoti apie
su jais susijusią teismų praktiką, nes tai užtikrina teisinį tikrumą ir nuoseklumą64.
Todėl tam, kad būtų užtikrinta galimybė naudotis veiksminga teisingumo sistema, piliečiams,
teisininkams ir teisėjams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su teisės aktais ir teismų praktika.
C. Kaip galima gerinti teisingumo sistemų skaidrumą?
Geresnė galimybė kreiptis į teismą gali būti sudaroma įvairiai; pavyzdžiui, teikiant bendrą informaciją
apie bylų nagrinėjimo trukmę ir išlaidas, teikiant nemokamą teisinę pagalbą, skelbiant teismų
sprendimus internete ir pan.65 Todėl teisingumo sistemos skaidrumo didinimas yra tik vienas iš būdų
didinti teisingumo prieinamumą, o kartu ir veiksmingumą.
Šioje ataskaitos dalyje aptarsime teisingumo sistemos skaidrumą, viešai skelbiant aukščiausiojo
teismo nutartis ir viešinant nacionalinės teismų praktikos duomenų bazes.
Nagrinėsime, kuria apimtimi yra skelbiami teismų sprendimai ir ar aukščiausiasis teismas turi galimybę
naudotis nacionalinės teismų praktikos duomenų baze. Antroje dalyje daugiau dėmesio skiriama paties
aukščiausiojo teismo nutarčių skelbimui, o trečioje – pateikiama bendresnė nuomonė apie galimybę
naudotis nacionalinės teismų praktikos duomenų baze.
60 European Commission, Quality of Public Administration. A Toolbox for Practitioners (Publications Office of the European Union 2015) 359 61 Eva Ondřejová, Robin Callender Smith, Liis Lindström, Timo Ligi, Enrico Francesconi, Ginevra Peruginelli ir Olga Demian, ‘Report on the Accessibility to Judicial Decisions through Publication Standards’ (European Union and Council of Europe 2015) 4 <www.coe.int/t/dghl/standardsetting/cdcj/co-operation_projects/criminal_justice_reform_kazakhstan/Press-Release-18-01-2016/EN_CoE%20%20Kazakhstan%20Report_11%2001%202016.pdf> žiūrėta 2017-01-25 62 Ibidem. 63 European Commission, Quality of Public Administration. A Toolbox for Practitioners (Publications Office of the European Union 2015) 364 64 Ibidem 65 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 17-23
34
2. Aukščiausiojo teismo nutarčių viešas skelbimas
A. Bendrosios pastabos
Žinoma, IT (informacinės technologijos) atvėrė naujų galimybių sudaryti sąlygas kreiptis į teismą
apskritai ir susipažinti su teismų praktika. Visuomenės galimybė kreiptis į teismą neatsiejama nuo
atitinkamos su teismų sistemos veikimu susijusios informacijos. Bendrą visuomenei skirtą informaciją
gali papildyti tikslesnė informacija, ypač apie svarbius precedentą sukuriančius teismo sprendimus.
CCJE rekomenduoja naudoti informacines technologijas, kad visuomenės atstovai galėtų gauti
informaciją apie, be kita ko, svarbiausius teismų sprendimus. Kalbant apie teismų praktiką, bent jau
svarbūs sprendimai turėtų būti prieinami internete nemokamai, lengvai prieinama forma ir pateikti,
atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugą66.
Nors galimybė visuomenei susipažinti su teismų praktika turėtų gerinti teisingumo sistemos kokybę, ji
gali kelti ir tam tikrų problemų. Pirma, bylos šalys gali tvirtinti, kad yra pažeidžiama jų teisė į privatumą.
Antra, nors dėl naujų technologijų galima daug teismo sprendimų skelbti internete, informacijos
perteklius gali sumažinti galimybę kreiptis į teismą, nebent yra pakankamų paieškos priemonių, kurios
padeda asmenims rasti tai, ko jie ieško67.
1. Nuasmeninimas
Nors CCJE pripažįsta, kad IT naudojimas sudaro geresnes galimybes kreiptis į teismą bei didina
teisingumo veiksmingumą ir skaidrumą, CCJE taip pat įspėja, kad teismų sprendimų skelbimas
internete gali kelti pavojų asmenų teisėms į privatumą ir įmonių interesams. Todėl teismai ir teisminės
institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos priemonės duomenų apsaugai pagal
atitinkamų įstatymų reikalavimus68.
66 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 6 (2004) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on fair trial within a reasonable time and judge’s role in trials taking into account alternative means of dispute settlement <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2004)OP6&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 7 (2005) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and society <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2005)OP7&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 14 (2011) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and information technologies (IT) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2011)2&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 67 Stéphanie De Somer and Claire Fornoville, ‘Rechtspraakpublicatie anno 2011: historische beschouwingen, hedendaagse bedenkingen en toekomstperspectieven’ (2011) Rechtskundig Weekblad, 206, 218-219 68 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 6 (2004) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on fair trial within a reasonable time and judge’s role in trials taking into account alternative means of dispute settlement <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2004)OP6&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02
35
Kadangi teisė kreiptis į teismą iš tiesų gali būti nesuderinama su teise į privatumą, kurios apsauga
nustatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, reikėtų siekti šių
dviejų teisių pusiausvyros. Poreikį, kad reikia siekti pusiausvyros, pripažįsta ir Europos duomenų
apsaugos priežiūros vadovas, kuris nurodė, kad „teisė į asmens duomenų apsaugą ir visuomenės teisė
susipažinti su dokumentais yra du pagrindiniai demokratiniai principai, kurie drauge sustiprina asmens
poziciją valdžios atžvilgiu ir kurie paprastai puikiai dera tarpusavyje. Tais atvejais, kai susikerta šiuos
principus pagrindžiantys interesai, reikia atlikti pagrįstą įvertinimą neatsižvelgiant į tai, kad jie abu yra
vienodai svarbūs“69.
Dabar yra sukurta programinė įranga, supaprastinanti nuasmeninimą. Tačiau kyla klausimas, ar
nuasmeninimas turi būti taikomas sistemingai, ar tik tam tikromis aplinkybėmis.
Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo nagrinėjamų bylų dokumentai yra vieši. Todėl visuomenė
gali susipažinti su visa informacija, kuri pateikiama byloje tiek rašytinio, tiek žodinio proceso metu,
įskaitant informaciją apie pareiškėją arba trečiąsias šalis. Faktinių aplinkybių santrauka, teismų
sprendimai ir EŽTT sprendimai paprastai skelbiami EŽTT interneto svetainės HUDOC duomenų bazėje.
Tačiau šalys, remdamosi Europos Žmogaus Teisių Teismo tvarkos 33 arba 47 taisykle, gali prašyti taikyti
išimtį. Visuomenės galimybė susipažinti su dokumentu arba bet kuria jo dalimi gali būti ribojama dėl
moralės, viešosios tvarkos ar nacionalinio saugumo sumetimų demokratinėje visuomenėje, kai to
reikia siekiant apsaugoti nepilnamečių interesus, šalių ar bet kurio susijusio asmens privatų gyvenimą,
arba kai tai yra griežtai būtina, kolegijos pirmininko nuomone, ypatingomis aplinkybėmis, kai viešumas
pakenktų teisingumo interesams. Šalys gali pateikti argumentuotą prašymą arba kolegijos pirmininkas
gali nuspręsti dėl konfidencialumo savo nuožiūra70.
Panašų principą taiko Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Paprastai visa informacija skelbiama
viešai. Jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, specializuotas teismas ar šalis mano,
kad Teisingumo Teismo nagrinėjamoje byloje negalima atskleisti bylos šalies tapatybės arba užtikrinti
tam tikros informacijos konfidencialumo, Teisingumo Teismo galima prašyti, kad būtų atliktas visos
atitinkamos bylos arba jos dalies nuasmeninimas71.
Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 14 (2011) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and information technologies (IT) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2011)2&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 69 European Data Protection Supervisor, ‘Public access to documents containing personal data after the Bavarian Lager ruling’ (European Data Protection Supervisor 2011) 15 <https://secure.edps.europa.eu/EDPSWEB/webdav/shared/Documents/EDPS/Publications/Papers/BackgroundP/11-03-24_Bavarian_Lager_EN.pdf> žiūrėta 2017-01-25 70 European Court of Human Rights, ‘Practice Directions - Requests for Anonymity’ (19 September 2016) <www.echr.coe.int/Documents/PD_anonymity_ENG.pdf> žiūrėta 2017-01-02 Europos Žmogaus Teisių Teismas, „Rules of Court“ (33 ir 47 taisyklės, 2016 m. lapkričio 14 d.) <www.echr.coe.int/Documents/Rules_Court_ENG.pdf> žiūrėta 2017-01-02 71 Court of Justice, ‘Anonymity in Judicial Proceedings before the Court of Justice’ <http://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-11/tra-doc-en-div-c-0000-2015-201508723-05_00.pdf> žiūrėta 2017-01-02
36
2. Naudotojams patogios paieškos priemonės
Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau galimybių susipažinti su teisine informacija. IT naudojimas
leidžia visus teismo sprendimus skelbti internete. Taip sukuriamos galimybės ne tik piliečiams, bet ir
stambiems teisinės informacijos naudotojams, kaip antai mokslo bendruomenei ir patiems teismams.
Kita vertus, teismams tenka pareiga didelį teismų praktikos kiekį pateikti naudotojams patogiu
būdu72.
Paieškos galimybės padeda asmenims (teisėjams, teisininkams ar kitiems piliečiams) rasti informaciją,
kuri jiems reikalinga. Sudarant tokias galimybes, galima skelbti visus aukščiausiojo teismo sprendimus,
užtikrinant reikiamos informacijos suradimą. Todėl informacija, kuri įrašoma į duomenų bazę, turi būti
apdorota, kad išliktų prieinama ir suprantama73. To galima pasiekti, pavyzdžiui, sukuriant paieškos
galimybes pagal sprendimo datą, raktinius žodžius, taikytą įstatymą ir pan.74
Dar viena galimybė, kuri padeda ieškoti teismų praktikos, yra svarbos lygio rodikliai. Tokie, pavyzdžiui,
naudojami Europos Žmogaus Teisių Teismo duomenų bazėje. Europos Žmogaus Teisių Teismas išskiria
keturias kategorijos, iš kurių didžiausias svarbos lygis priskiriamas bylų rinkiniams (Case Reports), po jų
seka 1, 2 ir 3 lygis. Bylų rinkinių (Case Reports) lygis – tai sprendimai, nutarimai ir patariamosios
nuomonės, paskelbti arba atrinkti skelbti oficialiuose Teismo sprendimų ir nutarimų rinkiniuose
(Court’s official Reports of Judgments and Decisions). Bylos, kurios neįtraukiamos į Teismo sprendimų
ir nutarimų rinkinius, tačiau reikšmingos formuojant, aiškinant, keičiant teismų praktiką plačiąja
prasme arba konkrečios valstybės atžvilgiu priskiriamos 1 lygiui. 2 lygio bylos yra vidutinės svarbos,
t. y., nors ir neprisidėdamos reikšmingai prie teismo praktikos, jos vis tiek yra svarbesnės nei tiesiog
esamos teismo praktikos taikymas. Galiausiai, 3 lygio bylos yra mažos svarbos, t. y. neturi didelės
teisinės reikšmės, šiose bylose tiesiog taikoma esama teismo praktika, pasiekiamas taikus susitarimas
arba jų nagrinėjimas sustabdomas (nebent jose iškeliamas tam tikras svarbus klausimas)75. Atliekant
Europos Žmogaus Teisingumo Teismo praktikos paiešką HUDOC duomenų bazėje, rezultatus galima
susiaurinti pagal šiuos svarbos lygio rodiklius.
Be to, turėtų būti palengvinta ir tarptautinė teismų praktikos paieška. Europos Parlamentas yra
pabrėžęs tarptautinės prieigos prie nacionalinės teismų praktikos poreikį, tokiu būdu nacionaliniams
teisėjams suteikiant galimybę dalyvauti Europos teisės sistemoje 76 . Europos laisvės, saugumo ir
teisingumo erdvėje, kurioje gali būti vykdomas teisminis bendradarbiavimas, būtinos ne tik Europos
teisės žinios, bet ir abipusės žinios apie kitų valstybių narių teisės sistemas. Europos Sąjungos Tarybos
manymu, bendra teismų praktikos identifikavimo, citavimo ir metaduomenų sistema yra būtina,
siekiant palengvinti tolesnį Europos teismų praktikos duomenų bazių plėtojimą, taip pat teisininkams
ir piliečiams teikiant prieigos prie duomenų bazių naudojimosi paslaugą77. Dėl šios priežasties ES buvo
sukurtas Europos teismų praktikos identifikatorius (ECLI), kurį gali įdiegti valstybės narės. Juo siekiama
72 Marc van Opijnen, ‘Rechtspraak en digitale rechtsbronnen: nieuwe kansen, nieuwe plichten’ (2010) Rechtstreeks <www.rechtspraak.nl/SiteCollectionDocuments/Rechtstreeks-2010-1.pdf> žiūrėta 2017-01-02 73 Stéphanie De Somer and Claire Fornoville, ‘Rechtspraakpublicatie anno 2011: historische beschouwingen, hedendaagse bedenkingen en toekomstperspectieven’ (2011) Rechtskundig Weekblad, 206, 219 74 Ibidem 75 European Court of Human Rights, ‘HUDOC FAQ: Frequently Asked Questions’ <http://www.echr.coe.int/Documents/HUDOC_FAQ_ENG.pdf> žiūrėta 2017-01-24 76 Council Notices 2011/C 127/01 Council conclusions inviting the introduction of the European Case Law Identifier (ECLI) and a minimum set of uniform metadata for case law [2011] OJ C 127/1 77 Ibidem
37
suvienodinti teismų praktikos identifikavimo formatą skirtingose nacionalinėse duomenų bazėse ir
nustatyti būtiniausią teismų praktikos metaduomenų rinkinį, kuris pagerintų paieškos galimybes78.
Toliau nurodytas pavyzdys, kuris pateiktas ES interneto svetainėje, aiškiau iliustruoja ECLI poreikį ir
naudą:
„Iki ECLI įdiegimo susirasti reikiamą teismų praktiką buvo sudėtinga ir užimdavo daug laiko.
Pavyzdžiui, egzistuoja byla, kurioje A valstybės narės aukščiausiasis teismas yra priėmęs
sprendimą, svarbų tam tikrai teisinei diskusijai. Ši byla užregistruota įvairiose nacionalinėse ir
tarptautinėse teismų praktikos duomenų bazėse, tačiau kiekvienoje jų dokumentas pažymėtas
vis kitu identifikatoriumi. Cituojant teismo sprendimą, reikėdavo nurodyti visus šiuos
identifikatorius (jei jie apskritai buvo žinomi), kad skaitytojai galėtų susirasti bylą jiems
reikalingoje duomenų bazėje. Padėtį dar sunkino tai, kad buvo taikomos skirtingos citavimo
taisyklės ir formos. Be to, norėdami sužinoti, ar šis aukščiausiojo teismo sprendimas (jo
santrauka, vertimas ar pranešimas apie jį) yra paskelbtas, naudotojai turėdavo patikrinti visas
duomenų bazes. Įdiegus ECLI sistemą, pakanka atlikti vieną užklausą vienoje paieškos sąsajoje
nurodant tik vieną identifikatorių – sprendimas surandamas visose sistemoje dalyvaujančiose
nacionalinėse ir tarptautinėse duomenų bazėse79“.
Tad ECLI naudojimas turėtų palengvinti Europos ir nacionalinių teismų sprendimų paiešką, o jo nauda
turėtų didėti augant dalyvaujančių valstybių narių skaičiui80.
B. Apklausos rezultatai
1. Skelbimas
Apklausoje buvo klausiama, ar visos aukščiausiojo teismo nutartys skelbiamos viešai, ar yra atliekama
jų atranka (jeigu taip, kas ją atlieka ir pagal kokius kriterijus).
Išskyrus Kiprą, Suomiją, Latviją ir Portugaliją, kiekvienas aukščiausiasis teismas daugumą arba visas
savo nutartis skelbia internete (CZ, EE, NL, DE, IE, IT, LU, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SK, ES, SE, SE(A), AT(A),
SL, AT, PT(A), RO).
Suomijos Aukščiausiasis Administracinis Teismas skelbia tik tuos sprendimus, kurie yra svarbūs taikant
teisę identiškose arba panašiose bylose, arba sprendimus, kurie yra susiję su viešuoju interesu. Tokių
skelbtinų sprendimų atranką atlieka posėdžio pirmininkas arba teismo pirmininkas. Latvijos
Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje skelbiami tik tie sprendimai, kurie yra svarbūs teismų
praktikos formavimui, arba yra svarbūs tam tikru konkrečiu teisės aspektu. Atranką atlieka teismų
praktikos ir tyrimų skyrius, kuris bendradarbiauja su departamentais. Nors tokia atranka užtikrina, kad
78 European Commission, Quality of Public Administration. A Toolbox for Practitioners (Publications Office of the European Union 2015) 368 79 ‘European Case Law Identifier (ECLI)’ <https://e-justice.europa.eu/content_european_case_law_identifier_ecli-175-en.do?init=true> žiūrėta 2017-01-02 80 European Commission, Quality of Public Administration. A Toolbox for Practitioners (Publications Office of the European Union 2015) 369
38
piliečiai ir teisės specialistai gali rasti svarbiausią teismų praktiką, to paties rezultato galima pasiekti
skelbiant visus sprendimus ir naudojant svarbos lygio rodiklį.
Nors Portugalijos Aukščiausiasis Teismas viešai skelbia ne visas savo nutartis, visų sprendimų santrauka
yra skelbiama teismo interneto svetainėje.
Daugelis aukščiausiųjų teismų savo nutartis skelbia ne tik internete, bet ir leidžia rinkinį (biuletenį), į
kurį įtraukiamos svarbiausios nutartys (pvz., DE, LU, LT, LT(A), PL, PL(A), HU, SK, SE, SE(A), CY, SL, LV,
RO). Atrankos kriterijai yra tokie: nutarties svarba ir (arba) praktinis poveikis (pvz., DE, PL, SL) arba su
viešuoju interesu susijusi byla (pvz., HU). Atranką atlieka atitinkamos kolegijos teisėjai (pvz., DE, SE(A))
arba specialus atrankos komitetas (pvz., PL, HU).
2. Nuasmeninimas
Dauguma aukščiausiojo teismo nutarčių yra nuasmeninamos ir tik tada skelbiamos viešai (CZ, NL, FI,
DE, LU, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SK, ES, SE, SE(A), AT(A), SL, AT, LV, PT, PT(A), RO). Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas nurodė, kad teismams pateikiama programinės įrangos priemonė, padedanti nustatyti, kurie
duomenys turi būti nuasmeninti. Už tinkamą nuasmeninimą atsako teisėjo padėjėjas. Ispanijoje už
duomenų tvarkymą atsako atskira įstaiga – Teismų dokumentų valdymo centras.
Daugeliu atveju nuasmeninama visa informacija, iš kurios būtų galima nustatyti byloje dalyvaujantį
asmenį (pvz., vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, gimimo data, socialinio draudimo numeris,
transporto priemonės registracijos numeris). Nuasmeninami gali būti ne tik asmens duomenys, bet ir
konfidenciali informacija (pvz., verslo paslaptys, informacija apie sveikatos būklę, banko sąskaitos
numeris) (pvz., NL, PL, PL(A), LT, LT(A), SK, LV), o tam tikrais atvejais net ir informacija apie šalių pajamas
(pvz., DE).
Kelių aukščiausiųjų teismų sprendimai paprastai nėra nuasmeninami (EE, IE, IT, CY). Tačiau šalys gali
pateikti prašymą dėl nuasmeninimo (pvz., EE, IT) arba teismas gali savo nuožiūra nuspręsti
nuasmeninti sprendimą (pvz., EE). Nors nuasmeninimo iš esmės reikia prašyti, Italijoje draudžiama
skelbti duomenis apie vaikus ir proceso šalis šeimos bylose, šeiminę padėtį ir civilinę būklę.
3. Naudotojams patogios paieškos priemonės
Aukščiausiasis teismas
Reikšminiai žodžiai ECLI
Susijusių bylų nuorodos
Teisės aktų nuorodos
Austrija
Austrija (administracinis teismas)
Belgija X
Kipras
Elektroninės duomenų bazės
nėra
Elektroninės duomenų bazės
nėra
Elektroninės duomenų bazės
nėra
Elektroninės duomenų bazės
nėra
Čekija X
Estija X
Suomija X X
39
Vokietija X X
Vengrija
Airija
Italija
Latvija X X X
Lietuva
Lietuva (administracinis teismas)
Liuksemburgas
Nyderlandai X X X
Lenkija
Lenkija (administracinis teismas)
X
Portugalija X X X
Portugalija (administracinis teismas)
X X
Rumunija X X
Slovakija X X
Slovėnija X X
Ispanija X X
Švedija
Švedija (administracinis teismas)
Iš viso (26) 13 6 5 3
Daugelis aukščiausiųjų teismų naudoja papildomus metodus, kurie padeda internete ieškoti
atitinkamos teismų praktikos.
Gana dažnai taikomas metodas – nustatyti reikšminiai žodžiai, kurie palengvina teismų praktikos
paiešką (CZ, EE, NL, DE, PL(A), SK, ES, SL, LV, PT, PT(A), RO, BE).
Kai kurie aukščiausieji teismai jau pradėjo naudoti ECLI (NL, FI, DE, SK, ES, SL). Estijoje ir Latvijoje šiuo
metu vykdomas ECLI diegimo projektas. Belgijoje vyksta derybos dėl ECLI diegimo.
Iš apklausos rezultatų matyti, kad rečiau naudojama paieškos priemonė yra nuorodų į susijusias bylas
(NL, FI, LV81, PT, PT(A)) arba teisės aktus (LV, PT, RO) pateikimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo vertinimu, susijusių nuorodų (sąsajų su) į teisės aktus ir teismų praktiką nebuvimas yra
nacionalinės teismų praktikos duomenų bazės trūkumas.
Latvijos Aukščiausiasis Teismas aiškiai pripažino, kad gerai veikiančios paieškos sistemos yra būtinos
užtikrinant nuoseklų ir vienodą teisės taikymą. Todėl šiuo metu peržiūrima Aukščiausiojo Teismo
81 Kai teismo sprendime cituojamos susijusios bylos.
40
sprendimų skelbimo sistema siekiant pristatyti naują ir naudotojams patogesnę versiją. Siekdamas
palengvinti teismų praktikos paiešką, Latvijos Aukščiausiasis Teismas savo interneto svetainėje yra
paskelbęs dokumentą, kuriame pateikti nurodymai, kaip ieškoti aukščiausiojo teismo sprendimų.
4. Santraukos
Nors paieškos priemonės piliečiams ir teisininkams padeda rasti tai, ko jie ieško, surastos informacijos
apimtis gali būti labai didelė. Todėl būtų naudinga turėti sprendimo santrauką, nes iš jos lengviau ir
greičiau nuspręsti, ar surasti sprendimai yra aktualūs.
Dauguma aukščiausiųjų teismų pateikia kiekvienos bylos pagrindinių klausimų santrauką (CZ, EE, NL, FI,
IT, PL(A), ES, AT(A), SL, AT, LV, PT, PT(A), RO)82. Vokietijos federalinis administracinis teismas, Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat skelbia santraukas, bet
tik tų nutarčių, kurios yra laikomos ypač svarbiomis.
Kaip jau minėta šioje ataskaitoje aptariant tyrimų ir dokumentų valdymo padalinius, dažnai tokių
santraukų rengimas yra viena iš šių padalinių funkcijų. Estijos Aukščiausiojo Teismo teisinės
informacijos departamentas, bendradarbiaudamas su sprendimą priėmusia kolegija, parengia
sprendimo anotaciją. Ši svarbiausių sprendimo aspektų santrauka viešai skelbiama Aukščiausiojo
Teismo interneto svetainėje, prieš tai ją patvirtinus teisėjui pranešėjui . Nyderlanduose už glaustą bylos
santrauką, kurioje akcentuojami svarbiausi nutarties klausimai, atsako aukščiausiojo teismo tyrimų
tarnyba. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme santraukas rengia teisės tyrimų ir
dokumentų valdymo padalinys. Šias santraukas, prieš jas paskelbiant peržiūri departamente dirbantys
teisininkai ir patys teisėjai.
Vengrijoje Aukščiausiojo Teismo teisėjams privaloma glaustą didelės svarbos arba sudėtingų
sprendimų santrauką parengti sprendimo priėmimo dieną, ir tokia santrauka iš karto skelbiama
Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje.
C. Rekomendacijos ir geriausia praktika
Kaip aptarta teorinėje dalyje, galimybė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo galimybės susipažinti su
atitinkama teismų praktika. Šiuolaikinės technologijos užtikrina galimybę skelbti visus aukščiausiojo
teismo sprendimus. Iš apklausos rezultatų matyti, kad dauguma aukščiausiųjų teismų daugumą, o
kartais ir visus savo sprendimus skelbia internete. Atsižvelgiant į šią paplitusią praktiką ir tai, kad toks
skelbimas prisideda prie visiško skaidrumo ir teisinių tyrimų, aukščiausieji teismai visus savo
sprendimus turėtų skelbti interneto duomenų bazėje, kuria visuomenė galėtų naudotis nemokamai. Ši
funkcija galėtų būti priskirta tyrimų ir dokumentų valdymo padaliniui.
82 Atkreipkite dėmesį, kad kitame skyriuje aptarsime nacionalinės teismų praktikos duomenų bazėse pateikiamas santraukas.
Visus sprendimus skelbti viešai interneto duomenų bazėje, kuria galima naudotis
nemokamai, ir pateikti naudotojams patogias paieškos priemones ir sprendimų santraukas
41
Paradoksalu, tačiau visų sprendimų skelbimas gali mažinti visuomenės informuotumą dėl perteklinio
informacijos kiekio. Tai grėsmė, kurią Latvijos Aukščiausiasis Teismas aiškiai pabrėžė dalyvaudamas
apklausoje. Vien visos teismų praktikos skelbimo tyrimams ir vienodam teismų praktikos taikymui
nepakanka. Siekdamas užtikrinti skaidrumą, aukščiausiasis teismas mano, kad jo pareiga yra teismų
praktiką skleisti taip, kad pakankamai gerai informuotas naudotojas galėtų rasti atitinkamą teismų
praktiką.
Kitaip tariant, aukščiausieji teismai turėtų suteikti paieškos galimybes, padedančias
suinteresuotosioms šalims lengvai rasti joms reikalingą teismų praktiką. Tokios paieškos priemonės turi
suteikti galimybę ieškoti pagal reikšminius žodžius, pateikti nuorodas į panašias bylas ir pan. Kad būtų
lengviau ieškoti užsienio teismų praktikos, įstatymų leidėjas turėtų įdiegti Europos teismų praktikos
identifikatoriaus sistemą.
Be to, turėtų būti pateikiama bylos santrauka, kuri leistų veiksmingai susiaurinti paieškos rezultatus,
kad būtų pateikta tik aktualiausia teismų praktika (pageidautina, kad ją parengtų teismo tyrimų ir
dokumentų valdymo padalinys arba teisėjo padėjėjas, bendradarbiaudami su sprendimą priėmusiais
teisėjais).
Siekiant, kad duomenų bazė būtų dar patogesnė naudotojams, kiekvienam sprendimui gali būti
priskiriamas svarbos lygis.
Tokia praktika taikoma Ispanijoje. Ispanijos nacionalinėje duomenų bazėje naudojamas svarbos lygio
rodiklis, kuris yra panašus į Europos Žmogaus Teisių Teismo naudojamą rodiklį. Sprendimai, prieš juos
įtraukiant į nacionalinę duomenų bazę, yra analizuojami ir jų santrauką parengia komanda, sudaryta iš
Aukščiausiojo Teismo tyrimų ir dokumentų valdymo padalinio narių ir skirtingų aukštųjų teismų narių.
Be santraukų ir reikšminių žodžių, duomenų bazėje nurodoma, ar atitinkamas sprendimas atitinka
ankstesnę praktiką, ar jame pateiktas naujas išaiškinimas. Deja, tokia paieškos galimybe kol kas gali
naudotis tik teisėjai ir kiti taikos teisėjai, bet ne visuomenė.
Remiantis bendra taisykle, turėtų būti skelbiamas visas sprendimo tekstas. Tai užtikrina, kad
nuasmeninimui reikalingi ištekliai būtų naudojami tik tada, kai yra būtinybė ir prisidedama prie teisinių
tyrimų. Šiuo atžvilgiu turime omenyje Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismo taikomą
sistemą. Visuomenė gali susipažinti su visu sprendimo tekstu, nebent viena iš šalių pateikia pagrįstą
prašymą dėl nuasmeninimo arba pirmininkas savo nuožiūra priima sprendimą dėl konfidencialumo.
Galimi nuasmeninimo pagrindai – moralė, viešoji tvarka arba nacionalinis saugumas demokratinėje
visuomenėje, nepilnamečių interesai, šalių ar bet kurio susijusio asmens privataus gyvenimo apsauga
Kiekvienam sprendimui duomenų bazėje priskirti svarbos lygio rodiklį
Imtis tinkamų duomenų apsaugos priemonių numatant galimybę šalims pareikalauti, kad
sprendimas būtų nuasmenintas
42
arba ypatingos aplinkybės, kai viešumas pakenktų teisingumo interesams. Žinoma, tam reikia šalis
informuoti apie galimybę prašyti nuasmeninti sprendimą.
Teisėjų sprendimu, tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys, kuris atsako ir už sprendimų skelbimą
aukščiausiojo teismo duomenų bazėje, arba teisėjų padėjėjai gali būti laikomi atsakingais už tinkamą
nuasmeninimą.
3. Centralizuota teismų praktikos duomenų bazė
A. Bendrosios pastabos
Kadangi šis skyrius yra glaudžiai susijęs su ankstesniuoju („Aukščiausiojo teismo nutarčių skelbimas“),
remiamės minėtame skyriuje pateiktomis bendrosiomis pastabomis. Šiame skyriuje pateikiama
informacija skiriasi nuo ankstesnio skyriaus informacijos, nes jame nagrinėjama tik nacionalinė teismų
praktikos duomenų bazė (jeigu yra), o ne atskira aukščiausiojo teismo duomenų bazė.
Tokios centralizuotos teismų praktikos duomenų bazės pranašumas yra tas, kad yra viena sąsaja, per
kurią galima susipažinti su skirtingų teismų ir skirtingų instancijų teismų sprendimais, taip pat
tarptautinių ir Europos teismų sprendimais. Naudotojui nebūtina atlikti paiešką atskirose teismų
duomenų bazėse.
B. Apklausos rezultatai
1. Centralizuota teismų praktikos duomenų bazė
Nedidelė aukščiausiųjų teismų dalis nurodė, kad jų šalyje nėra oficialios 83 centralizuotos teismų
praktikos duomenų bazės (CZ, SE, SE(A), CY).
Tačiau daugumoje valstybių yra centralizuota teismų praktikos duomenų bazė (kuri kartais papildo
paties aukščiausiojo teismo interneto svetainėje pateikiamą duomenų bazę ) (EE, NL, FI, DE, IE, IT84, LU,
PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SK, ES85, AT(A), SL, AT, LV86, PT87, PT(A), RO).
Už šių duomenų bazių administravimą atsakingos įvairios institucijos . Kai kurias nacionalines duomenų
bazes administruoja teisingumo ministerija (pvz., EE, FI, PL, SK), kitas – IT paslaugų teismams teikėjas
(pvz., NL), teismų taryba (pvz., ES) arba Nacionalinė teismų administracija (pvz., HU, LT, LT(A), LV).
83 Kitaip nei privačiai valdomos komercinės duomenų bazės, kurių yra nemažai ir kuriose pateikiami tam tikri visų teismų sprendimai. 84 Duomenų bazėje kaupiami visi Aukščiausiojo Teismo sprendimai baudžiamosiose ir civilinėse bylose, drausminiai sprendimai dėl teisėjų, Konstitucinio Teismo ir administracinių teismų sprendimai, taip pat pagrindiniai EŽTT ir ETT sprendimai. Pirmosios instancijos teismų ir apeliacinių teismų sprendimai kaupiami privačioje duomenų bazėje. 85 Duomenų bazėje kaupiami visi Aukščiausiojo Teismo sprendimai ir visų 17 aukštesniųjų apygardos teismų bei provincijos teismų sprendimai. Duomenų bazėje yra tik nedidelė dalis žemesniųjų teismų sprendimų. 86 Kitaip nei paties Aukščiausiojo Teismo interneto svetainės duomenų bazėje, nacionalinėje teismų praktikos duomenų bazėje kaupiami visi įsigalioję sprendimai. 87 Duomenų bazėje kaupiami tik Aukščiausiojo Teismo, antrosios instancijos teismų, Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo administracinio teismo ir centrinių administracinių teismų sprendimai.
43
2. Santraukos
Kai kuriose centralizuotose teismų praktikos duomenų bazėse pateikiama visų paskelbtų aukščiausiojo
teismo sprendimų santrauka (pvz., EE, NL, FI, LU88, PL, ES, AT(A), SL, PT, PT(A), kitose – tik tų bylų,
kurios laikomos svarbiomis (pvz., DE, IT, RO).
Daugeliu atvejų aukščiausiojo teismo tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys, kuris perdavė
sprendimą, yra iš dalies arba visiškai atsakingas už jo santraukos, skirtos centrinei duomenų bazei,
parengimą (EE 89 , NL, DE, IT, ES, AT(A), SL, PT). Portugalijos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad
santrauką rengia teisėjas pranešėjas arba tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys, šio parengtą
santrauką turi peržiūrėti teisėjas pranešėjas. Portugalijos aukščiausiajame administraciniame teisme
įkurta atskira teismų praktikos Kompiuterizavimo komisija (sudaryta iš trijų teisėjų ir vieno generalinio
prokuroro padėjėjo), kuri yra atsakinga už santraukų rengimą.
Vokietijos federalinis administracinis teismas paaiškino, kad sprendimą priėmusiam teismui nepateikus
jo santraukos arba gairių, santrauką nacionalinės duomenų bazės vardu parengia dokumentų valdymo
padalinys. Tokia santrauka pažymima kaip neoficiali ir todėl nėra aptariama su atitinkamu teismu iki
jos paskelbimo.
Liuksemburge už centrinės teismų praktikos duomenų bazės tvarkymą atsako Generalinė prokuratūra.
Ji taip pat rengia sprendimų santraukas, kurios nėra derinamos su Aukščiausiuoju Teismu.
Kitose centrinėse teismų praktikos duomenų bazėse santraukos nepateikiamos (pvz., PL(A).
3. Teismų praktikos duomenų bazės prieinamumas
Dauguma aukščiausiųjų teismų nurodė, kad visuomenė gali nemokamai naudotis centrine teismų
praktikos duomenų baze (pvz., EE, NL, FI, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SK, ES, AT(A), SL, LV, PT, PT(A), RO).
Tačiau Vokietijoje, Italijoje ir Liuksemburge naudotojai (išskyrus teisėjus) teismų praktikos paiešką gali
atlikti tik sumokėję mokestį.
Be paties aukščiausiojo teismo duomenų bazės ir centrinės duomenų bazės, Estijos ir Latvijos
aukščiausieji teismai nurodė turintys ir vidiniam naudojimui skirtą centrinę duomenų bazę (kuria
naudojasi teisėjai ir teismo darbuotojai). Prieigos prie šios sistemos lygiai nustatomi pagal naudotoją,
o visuomenė sistema naudotis negali.
Skirtingo lygio prieiga taikoma ir Lietuvoje bei Ispanijoje. Visuomenė gali susipažinti tik su
nuasmenintais sprendimais, o teisėjai ir teismo darbuotojai toje pačioje duomenų bazėje (o ne
atskiroje vidinėje duomenų bazėje) gali susipažinti su visu teismo sprendimų tekstu. Kai byla Lietuvoje
88 Atkreipkite dėmesį, kad yra rengiama kiekvieno paskelbto sprendimo santrauka, tačiau duomenų bazėje visuomenei pateikiamos tik svarbių sprendimų santraukos. 89 Aukščiausiojo Teismo duomenų bazėje pateikiamas santraukas rengia teisinės informacijos departamentas, bendradarbiaudamas su atitinkama kolegija. Šią santrauką prieš paskelbimą patvirtina teisėjas pranešėjas. Aukščiausiojo Teismo bylų santraukas nacionalinėje teismų praktikos duomenų bazėje rengia Teisingumo ministerija ir joms nebūtinas Aukščiausiojo Teismo patvirtinimas.
44
nagrinėjama elektroniniu būdu, teisėjai, su byla dirbantys teismo tarnautojai/darbuotojai ir bylos šalys
šioje duomenų bazėje taip pat gali susipažinti su visa bylos medžiaga.
4. Aukščiausiųjų teismų prieiga prie privačių duomenų bazių
Dauguma aukščiausiųjų teismų turi prieigą prie privačių duomenų bazių (CZ, FI, DE, IT, LU, PL, PL(A),
HU, LT, LT(A), SK, ES, SE, SE(A), CY, AT(A), SL, LV, PT(A), RO). Nurodomi tokie jų pranašumai: šiose
duomenų bazėse pateikiamos visos teisės normos (CZ, PL) ir sukaupta daug literatūros (CZ, DE, PL), jose
geriau nurodomos teisės aktų, parengiamosios medžiagos ir bylų sąsajos (FI, PL) ir jos yra
funkcionalesnės, nes turi daugiau paieškos kriterijų (pvz., LT, LT(A), SK, ES).
Iš visų aukščiausiųjų teismų, kurie atsakė į šį klausimą, tik Estijos Aukščiausiasis Teismas, Portugalijos
Aukščiausiasis Teismas ir Austrijos Aukščiausiasis Teismas nurodė neturintys prieigos prie privačių
teismų praktikos duomenų bazių.
5. Kalba
Sprendimų vertimas į kitas kalbas didina šių sprendimų prieinamumą kitų valstybių ar kito kalbinio
regiono naudotojams. Tai gali būti ypač naudinga bylose, susijusiose su Europos Sąjungos teise. Vis
dėlto daugelis aukščiausiųjų teismų nurodė, kad jų sprendimai į kitas kalbas nėra verčiami (NL, IE, IT,
LU, PL, ES, AT(A), AT, LV, PT, PT(A).
Keletas kitų aukščiausiųjų teismų nusprendė versti savo svarbiausius sprendimus.
Rumunijos Aukščiausiasis Teismas tam tikrą savo praktikos dalį verčia į prancūzų kalbą, kad jo
sprendimus būtų galima skelbti prancūzakalbių aukščiausiųjų teismų sprendimų tarptautinėje teismų
praktikos duomenų bazėje „Juricaf“. Sprendimus atrenka kolegijos, o jų vertimo išlaidos dengiamos iš
teismo biudžeto.
Čekijos Aukščiausiojo Teismo analizės ir lyginamosios teisės departamentas kai kurių svarbių teismo
sprendimų santraukas anglų kalba skelbia savo interneto svetainės tarptautinių naujienų puslapyje.
Nors departamentas sprendžia, kurios santraukos bus verčiamos (maždaug 15–20 per metus), patį
vertimą dažnai atlieka privati vertimo įmonė. Tokio vertimo išlaidos padengiamos iš teismo biudžeto.
Sprendimai pasirenkami, atsižvelgiant į jų reikšmingumą kitoms jurisdikcijoms. Verčiami sprendimai
beveik visuomet susiję su Europos Sąjungos teise.
Estijoje atitinkamos svarbiausių Aukščiausiojo Teismo konstitucinės peržiūros kolegijos sprendimų
dalys verčiamos į anglų kalbą. Pati kolegija sprendžia, kurie sprendimai bus verčiami, o vertimo išlaidas
padengia aukščiausiasis teismas. Slovėnijos Aukščiausiasis Teismas savo svarbiausius sprendimus taip
pat verčia į anglų kalbą. Vengrijos Aukščiausiasis Teismas pateikia glaustas savo svarbiausių sprendimų
santraukas anglų kalba, jų vertimo išlaidos padengiamos iš teismo biudžeto.
Suomijos Aukščiausiasis Administracinis Teismas bendradarbiauja su kitais Šiaurės Europos šalių
aukščiausiaisiais teismais. Šie aukščiausieji teismai yra sudarę susitarimą, pagal kurį su Europos
Sąjungos arba Europos žmogaus teisių teise susiję sprendimai atskirai skelbiami kiekvieno teismo
interneto svetainėje (švedų kalba), kad juos būtų galima lengvai rasti. Toks susitarimas sudarytas todėl,
kad dažnai tie patys klausimai kyla iškart keliose Šiaurės Europos šalyse.
45
Vokietijos federalinis administracinis teismas pradeda vykdyti projektą, kuriuo siekia pateikti daugiau
sprendimų, priimtų viešosios teisės srityje, vertimų į anglų kalbą (šiuo metu tokie vertimai atliekami tik
prieglobsčio, imigracijos ir pilietybės bylose). Sprendimus priėmusios kolegijos nusprendžia, kurie
sprendimai bus verčiami, o jų vertimo išlaidos padengiamos iš teismo biudžeto.
Iš apklausos rezultatų matyti, kad administracinės teisės sprendimų vertimas dažnai atliekamas
Europos Sąjungos valstybės tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacijos („ACA Europe“)
rėmuose. Estijos90 ir Slovakijos91 aukščiausieji teismai, taip pat Suomijos, Lenkijos, Lietuvos ir Švedijos
aukščiausieji (vyriausieji) administraciniai teismai savo svarbiausius sprendimus dėl Europos Sąjungos
teisės persiunčia „ACA Europe“. Paprastai „ACA Europe“ organizuoja šių sprendimų vertimą ir padengia
vertimo išlaidas. „ACA Europe“ išverstus sprendimus skelbia vidinėje duomenų bazėje „JuriFast“, kuria
gali naudotis asociacijos nariai.
C. Rekomendacijos ir geriausia praktika
Valstybės turi užtikrinti centrinę teismų praktikos duomenų bazę. Be visų aukščiausiojo teismo
sprendimų, duomenų bazėje turėtų būti skelbiami atrinkti žemesniųjų teismų sprendimai, taip pat
pateikiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Daugelis
aukščiausiųjų teismų nurodė, kad visų jų nutarčių prieinamumą visuomenei laiko dideliu pranašumu
(pvz., EE, LT(A), LV).
Tokios centrinės teismų praktikos duomenų bazės pranašumas yra tas, kad žmonės vienoje
integruotoje duomenų bazėje gali rasti visą svarbią teismų praktiką, todėl jiems nereikia atlikti
paieškos kiekvieno teismo duomenų bazėje. Sudarydama geresnę galimybę kreiptis į teismą, centrinė
teismų praktikos duomenų bazė prisideda prie veiksmingos teisingumo sistemos. Be to, ji leidžia
teisėjams veiksmingiau ieškoti atitinkamos teismų praktikos ir taip didina bylų nagrinėjimo
veiksmingumą ir teismo sprendimų kokybę.
Siekiant užtikrinti, kad tokia centrinė teismų praktikos duomenų bazė būtų veiksminga, t. y. kad joje
būtų galima rasti tai, ko reikia, tokioje duomenų bazėje turėtų būti naudotojams patogios paieškos
galimybės (taip pat žr. III dalies 2 skirsnio C punktą). Turėtų būti taikomos tokios pačios nuasmeninimo
taisyklės, kaip aptarta nagrinėjant aukščiausiojo teismo nutarčių skelbimą.
90 Sprendimą priėmusi kolegija nusprendžia, ar jį reikia persiųsti „ACA Europe“. 91 Sprendimus priima dokumentų valdymo, analizės ir palyginamųjų tyrimų departamentas.
Valstybės turi užtikrinti centrinę teismų praktikos duomenų bazę, kurioje būtų naudotojams
patogios paieškos galimybės ir taikomos tinkamos asmens duomenų apsaugos priemonės
Versti svarbiausius su Europos Sąjungos teise susijusius sprendimus
46
Siekiant sudaryti geresnes sąlygas tarptautinei teismų praktikos, visų pirma su Europos Sąjungos teise
susijusiose srityse, paieškai, dauguma svarbių sprendimų turėtų būti verčiami į anglų kalbą. CCJE
pažymėjo, kad reikėtų imtis atitinkamų priemonių ir užtikrinti, kad teismai be įprastų teismų veiklos
išlaidų turėtų galimybę gauti ir kokybiškas vertimo raštu ir žodžiu paslaugas92.
Kai teisėjai yra susipažinę su visa aktualia teismų praktika, didėja teismų sprendimų ir, atitinkamai,
teismų sistemos kokybė. Be to, svarbiausių su Europos Sąjungos teise susijusių sprendimų vertimas
didina visuomenės galimybes kreiptis į teismą ir todėl prisideda prie veiksmingesnės teisingumo
sistemos.
Pavyzdžiui, Čekijos Aukščiausiojo Teismo analizės ir lyginamosios teisės departamentas kai kurių
svarbių teismo sprendimų santraukas anglų kalba skelbia savo interneto svetainės tarptautinių
naujienų puslapyje. Sprendimai pasirenkami, atsižvelgiant į jų reikšmingumą kitoms jurisdikcijoms.
Verčiami sprendimai beveik visuomet susiję su Europos Sąjungos teise.
Labai skatintinas bendradarbiavimas, kuris plėtoja galimybes ieškoti aktualios tarptautinės teismų
praktikos ir versti šiuos sprendimus, kaip antai „ACA Europe“ veikla. Galimos ir kitos
bendradarbiavimo formos. Pavyzdžiui, Suomijos Aukščiausiasis Administracinis Teismas susitarė su
kitais Šiaurės Europos šalių aukščiausiaisiais teismais versti su Europos Sąjungos arba Europos žmogaus
teisių teise susijusius sprendimus ir juos atskirai skelbti kiekvieno teismo interneto svetainėje, kad juos
būtų galima lengvai rasti.
92 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 9 (2006) for the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on the role of national judges in ensuring an effective application of international and European law <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2006)OP9&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-12
47
IV. Aukščiausiųjų teismų administravimas – bylų paskirstymas ir
procesų trukmė
1. Įvadas
A. Ką reiškia teismų administravimas?
Teismų administravimą sudaro tvarkos, procedūros ir biurai, kurie yra susiję su teismų sistemos vadyba.
Teisminis administravimas, arba teismų administravimas, tradiciškai susijęs su biudžeto priežiūra,
prisiekusiųjų atranka, bylų paskyrimu teisėjams, teismo veiklos tvarkaraščių kūrimu ir teisėjo statuso
neturinčio personalo veiklos priežiūra93.
Tad teismų administravimas yra plati sąvoka, apimanti darbo krūvių, finansų, infrastruktūros,
žmogiškųjų išteklių ir komunikacijos vadybą94 . Šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skirsime bylų
valdymui, tiksliau – bylų srauto valdymui, proceso trukmei ir bylų paskirstymui. Bylų valdymas – tai
teismų veikla (naudojant bet kurias priemones, kaip antai administracinės priemonės, vadybos
priemonės ar taisyklės) dirbant su bylomis tokiu būdu, kad jos būtų nagrinėjamos sąžiningai ir, kiek
protingai leidžia bylos aplinkybės, operatyviai ir veiksmingai 95 . Bylų srauto valdymą sudaro visi
veiksmai, kurių teismas imasi siekdamas stebėti ir kontroliuoti bylų eigą, nuo tada, kai byla gaunama
teisme, iki visiško teismo darbo užbaigimo išnagrinėjus bylą siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų
vykdomas laiku96.
Augant daugelio teismų gaunamų bylų skaičiui atsirado bylų valdymo poreikis ir pradėtos esminės
darbo su bylomis bei bylų paskirstymo ir bylų nagrinėjimo planavimo reformos97.
Teisingumo sistemai gali būti taikomi ir vadybos principai, strategijos ir metodai, kurie gali labai
pagerinti teisingumo sistemos veikimo efektyvumą ir veiksmingumą98. Be to, CCJE pažymėjo, kad
„pastebimas ir akivaizdus ryšys tarp teismų finansavimo ir administravimo bei Europos žmogaus teisių
konvencijos principų: neįmanoma tinkamai užtikrinti asmenų teisės kreiptis į teismą ir teisės į nešališką
93 ‘Judicial Administration’ <www.law.cornell.edu/wex/judicial_administration> žiūrėta 2016-12-05 94 Council of Europe, Committee of Ministers Recommendation (95)12 of 11 September 1995 on the management of criminal justice <https://wcd.coe.int/com.instranet.InstraServlet?command=com.instranet.CmdBlobGet&InstranetImage=536554&SecMode=1&DocId=527282&Usage=2> žiūrėta 2016-12-05 95 Erwin J. Rooze, ‘Differentiated Use of Electronic Case Management Systems’ (2010) International Journal for Court Administration, 1, 2 <www.iacajournal.org/articles/abstract/10.18352/ijca.53/> žiūrėta 2016-12-05 Wayne Stewart Martin AC, ‘Court Administrators and the Judiciary - Partners in the Delivery of Justice’ (2014) International Journal for Court Administration, 1, 11 <www.iacajournal.org/articles/abstract/10.18352/ijca.158/> žiūrėta 2016-12-05 96 David C. Steelman, ‘Improving Caseflow Management: A Brief Guide’ (National Center for State Courts 2008) 1 <http://cdm16501.contentdm.oclc.org/cdm/ref/collection/ctadmin/id/1022> žiūrėta 2016-12-05 97 Wayne Stewart Martin AC, ‘Court Administrators and the Judiciary - Partners in the Delivery of Justice’ (2014) International Journal for Court Administration, 1, 11 <www.iacajournal.org/articles/abstract/10.18352/ijca.158/> žiūrėta 2016-12-05 98 Council of Europe, Committee of Ministers Recommendation (95)12 of 11 September 1995 on the management of criminal justice <https://wcd.coe.int/com.instranet.InstraServlet?command=com.instranet.CmdBlobGet&InstranetImage=536554&SecMode=1&DocId=527282&Usage=2> žiūrėta 2016-12-05
48
bylos nagrinėjimą, jeigu dėl turimo biudžeto ir išteklių, kurie naudojami veiksmingam teismo funkcijų
įgyvendinimui, teismas negali išnagrinėti bylos per protingą laiką“99.
B. Kodėl yra svarbus tinkamas teismų administravimas?
„Vėluojant teisingumui, teisingumo nėra“. Ši citata pabrėžia savalaikiškumo svarbą. Savalaikiškumas
yra vienas iš veiksmingumo aspektų, kuris savo ruožtu yra vienas iš veiksmingos teisingumo sistemos
elementų, papildantis kokybės ir nepriklausomumo elementus. Europos Tarybos nuomone, „teismų
veiksmingumui tenka lemiamas vaidmuo siekiant išsaugoti įstatymų viršenybę, nes jie turi užtikrinti
visų viešojo ir privataus sektoriaus asmenų, įstaigų ir institucijų, įskaitant valstybę, atskaitomybę, taip
pat garantuoti savalaikes, teisingas ir tinkamas teisių gynimo priemones“100. Be jokių abejonių, laiku
priimami teismų sprendimai turi esminę svarbą užtikrinant sklandų teisingumo sistemos veikimą.
Be to, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą teismo procesą,
kuris nėra nepagrįstai vilkinamas. Europos Tarybos Veiksmingo teisingumo komisija (CEPEJ) nurodo,
kad „protingo termino“ standartas yra apatinė riba, kuri žymi konvencijos pažeidimo ir nepažeidimo
skiriamąją liniją. Tačiau reikia siekti, kad teismo procesas vyktų laiku, o tai reiškia, kad su bylomis turi
būti dirbama ir jos turi būti užbaigiamos laiku be nepagrįsto vėlavimo101.
Pagrindiniai parametrai, pagal kuriuos Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinėje vertinamas
teisingumo sistemos veiksmingumas, yra proceso trukmė (bylos užbaigimo laikas) 102 , bylų
išnagrinėjimo rodiklis 103 ir neišnagrinėtų bylų skaičius 104 . Šioje ataskaitoje nagrinėsime Europos
99 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 2 (2001) for the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on the funding and management of courts with reference to the efficiency of the judiciary and to article 6 of the European Convention on Human Rights <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&id=1046365&Site=COE&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 100 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘European Judicial Systems. Efficiency and Quality of Justice. Edition 2016 (2014 Data)’ (CEPEJ Studies no 23, CEPEJ 2016) 184 <http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/2016/publication/CEPEJ%20Study%2023%20report%20EN%20web.pdf> žiūrėta 2016-12-05 101 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 102 Bylos užbaigimo laikas – tai neišnagrinėtų bylų skaičius, padalytas iš išnagrinėtų bylų skaičiaus metų pabaigoje ir padaugintas iš 365 dienų. European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 6 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 103 Bylų išnagrinėjimo rodiklis – tai išnagrinėtų ir gautų bylų skaičiaus santykis. Jis parodo, ar teismas susitvarko su gaunamų bylų srautu. European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 8 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 104 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The
49
aukščiausiųjų teismų procesų trukmę, taip pat bylų paskirstymo sistemą, kuri savo ruožtu gali turėti
įtakos proceso trukmei.
C. Kaip aukščiausieji teismai gali valdyti bylų srautą?
Tai, kaip teismas organizuoja ir paskirsto darbus bei pareigas (t. y. bylų paskirstymas), yra svarbus
veiklos aspektas, padedantis gerinti bylų srauto valdymą ir lemiantis proceso trukmę. Tinkamas bylų
paskirstymo organizavimas yra būtina savalaikio teisingumo vykdymo sąlyga105. Pavyzdžiui, tam tikra
specializacija gali padėti paspartinti procesą. Tai gali būti specializacija pagal bylos dalyką (pvz., šeimos
teisė, nemokumas) arba proceso rūšį (pvz., įprastas procesas arba procesas supaprastinta tvarka)106.
Todėl teismo pajėgumus gali didinti bylų paskirstymo tvarka.
Tradiciškai bylų srauto valdymo gerinimas yra siejamas su laiko planų įvedimu ir jų aktyviu valdymu107.
Laiko planai yra priemonė, kuri leidžia teismams įvertinti, ar bylos buvo užbaigtos laiku, apskaičiuoti
vėlavimus ir įvertinti procedūras bei tvarkas, kurios taikomos siekiant sutrumpinti bylos nagrinėjimo
trukmę. Be šių laiko planų neįmanoma įvertinti pastangų, kurios dedamos siekiant sutrumpinti proceso
trukmę, rezultatų108. Išsamiau šiuos planus aptarsime 3 skirsnyje, skirtame procesų trukmei.
Be bylų paskirstymo ir laiko planų sudarymo, yra daug kitų būdų savalaikiškumui gerinti. Pavyzdžiui,
bylų srautas gali būti mažinamas ribojant apeliacinius skundus (pvz., leidimas aukščiausiajam teismui
teikti apeliacinius skundus) arba reikalaujant, kad šalims atstovautų specialus teisininkas, kuris yra
patvirtintas aukščiausiojo teismo. Pastaroji tvarka taikoma Belgijoje. Teismo pajėgumus galima didinti
2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 6 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 105 Marco Fabri ir Philip Langbroek, ‘Is There a Right Judge for Each Case? A Comparative Study of Case Assignment in Six European Countries’ (2007) 292, 292 European Journal of Legal Studies <www.ejls.eu/2/31UK.pdf> žiūrėta 2016-12-05 106 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 4 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 Philip Langbroek ir Matthew Kleiman, ‘Backlog Reduction Programmes and Weighted Caseload Methods for South East Europe, Two Comparative Inquiries. Final Report. Lot 3: Analysis of Backlog Reduction Programmes and Case Weighting Systems’ (Regional Cooperation Council 2016) 22 <www.rcc.int/pubs/32/backlog-reduction-programmes-and-weighted-caseload-methods-for-south-east-europe-two-comparative-inquiries> žiūrėta 2016-12-13 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Timeliness Report 2010-2011’ (ENCJ 2011) 8 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Vilnius/report_on_timeliness.pdf> žiūrėta 2016-12-12 107 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 4 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 108 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05
50
ir daugiau bylų skiriant vienam teisėjui, o ne teisėjų kolegijai (pvz., įvertinti bylos priimtinumą),
teisėjams paskiriant teisėjo padėjėjus ir pan. Tačiau tokios priemonės šioje dalyje nebus nagrinėjamos.
2. Bylų paskirstymas
A. Bendrosios pastabos
Bylų paskirstymas yra esminis teismų administravimo elementas, nes jis yra glaudžiai susijęs su teisėjų
darbo krūviu bei turi reikšmės proceso trukmei ir, atitinkamai, teisingumo veiksmingumui 109 .
Pavyzdžiui, specializacija didina veiksmingumą, taip pat daro teigiamą poveikį proceso trukmei 110.
Žinoma, kartais specializacija negalima dėl teismo dydžio.
Teismų nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimas yra dar viena priežastis, kodėl bylų paskirstymas
yra vienas iš esminių teismų administravimo elementų111. Bylos negali būti skiriamos teisėjams, kurie
yra arba gali būti suinteresuoti byla arba kurie dėl kitų priežasčių gali būti laikomi šališkais. Jeigu
visuomenė mano, kad teisėjai nėra nepriklausomi ir nešališki, ji gali nesutikti su jų sprendimais112.
Kadangi Pagrindinių teisių chartijoje yra įtvirtinta teisė į teisingą teismo procesą ir veiksmingą teisių
gynimą teisme, kiekvienas asmuo turi teisę iš anksto žinoti, kuris teisėjas nagrinės jo bylą, ir esant
pagrindui reikalauti kito teisėjo paskyrimo. Todėl labai svarbu, kad bylų paskirstymo procesai būtų
gerai organizuoti ir skaidrūs113.
Vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija, bylos teisme turėtų būti
paskirstomos pagal iš anksto nustatytus objektyvius kriterijus siekiant užtikrinti teisę į nepriklausomą
109 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Minimum Judicial Standards IV: Allocation of Cases. ENCJ Report 2013-2014’ (ENCJ 2014) 5 <www.encj.eu/images/stories/pdf/workinggroups/encj_report_standards_iv_allocation_of_cases_2014.pdf> žiūrėta 2016-12-05 110 Philip Langbroek ir Matthew Kleiman, ‘Backlog Reduction Programmes and Weighted Caseload Methods for South East Europe, Two Comparative Inquiries. Final Report. Lot 3: Analysis of Backlog Reduction Programmes and Case Weighting Systems’ (Regional Cooperation Council 2016) 22 <www.rcc.int/pubs/32/backlog-reduction-programmes-and-weighted-caseload-methods-for-south-east-europe-two-comparative-inquiries> žiūrėta 2016-12-13 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Timeliness Report 2010-2011’ (ENCJ 2011) 8 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Vilnius/report_on_timeliness.pdf> žiūrėta 2016-12-12 111 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 Marco Fabri ir Philip Langbroek, ‘Is There a Right Judge for Each Case? A Comparative Study of Case Assignment in Six European Countries’ (2007) 292, 292 European Journal of Legal Studies <www.ejls.eu/2/31UK.pdf> žiūrėta 2016-12-05 112 Marco Fabri ir Philip M. Langbroek, ‘Is There a Right Judge for Each Case? A Comparative Study of Case Assignment in Six European Countries’ (2007) 292, 292 European Journal of Legal Studies <www.ejls.eu/2/31UK.pdf> žiūrėta 2016-12-05 113 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Minimum Judicial Standards IV: Allocation of Cases. ENCJ Report 2013-2014’ (ENCJ 2014) 3-4 <www.encj.eu/images/stories/pdf/workinggroups/encj_report_standards_iv_allocation_of_cases_2014.pdf> žiūrėta 2016-12-05
51
ir nešališką teisėją. Paskirstymui neturėtų daryti įtakos bylos šalies ar bet kurio asmens, kuris yra
suinteresuotas bylos baigtimi, pageidavimai114. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymai turėtų reglamentuoti
vidinį bylų paskirstymą teisėjams ar jų kolegijoms teismo viduje. Iš atliktų tyrimų matyti, kad bylų
paskirstymas ir perskirstymas konkrečiam teisėjui teismo viduje paprastai reglamentuojamas ne
įstatymu, o teismo vidinėmis taisyklėmis115.
Yra daugybė kitų būdų, kaip, neperžengiant normatyvinių proceso operatyvumo, teismų
nepriklausomumo ir nešališkumo užtikrinimo ribų, organizuoti bylų paskirstymo procesus 116. Todėl
Europoje galima išskirti didelę sistemų įvairovę. Paprastai bylų paskirstymas atitinka teisėjų
specializaciją, tačiau, pavyzdžiui, Danijoje teisėjai nesispecializuoja ir nagrinėja visų rūšių bylas. Kai
kuriose šalyse teisėjai gali neoficialiai keistis bylomis, kitose šalyse tai griežtai draudžiama. Šias
sistemas panagrinėsime išsamiau, kai aptarsime apklausos rezultatus. Neatsižvelgiant į šią įvairovę,
Marco Fabri ir Philip‘o M. Langbroek‘o atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad visų šių paskirstymo sistemų
prioritetas yra tolygus teisėjų darbo krūvio paskirstymas.
Nors bylų paskirstymo sistemų įvairovė yra didelė, Europos teismų tarybų tinklo sukurta projekto
„Minimalių teismų standartų rengimas IV – bylų paskirstymas“ komanda bylų paskirstymo srityje
nustatė šiuos vienuolika minimalių standartų:
1. Visos bylos turėtų būti paskirstomos tokiu pagrindu, kuris yra suderinamas su EŽTK 6 straipsniu.
2. Turi būti nustatytas bylų paskirstymo metodas. Paskirstymo metodas turi būti skelbiamas
viešai. Šį paskirstymo metodą gali reglamentuoti įstatymas, taisyklės, teismo arba
administracinė praktika.
3. Bylų paskirstymo metodas turėtų užtikrinti sąžiningą ir savalaikį teisingumo vykdymą bei
stiprinti visuomenės pasitikėjimą.
4. Todėl nustatant paskirstymo metodus, įskaitant administracinį ar elektroninį paskirstymą,
vyresniojo teisėjo, pirmininkaujančio teisėjo ar teismo pirmininko paskirstymą, reikėtų
atsižvelgti į toliau nurodytus principus ir kriterijus, kurie turėtų būti taikomi paskirstant bylas.
5. Bylų paskirstymo metodiką sudarantys principai ir kriterijai turėtų būti objektyvūs ir jiems turi
būti priskiriama:
a. teisė į sąžiningą teismo procesą;
b. teismų nepriklausomumas;
c. procedūros teisėtumas;
d. bylos pobūdis ir sudėtingumas;
e. teisėjo kompetencija, patirtis ir specializacija;
f. teisėjo prieinamumas ir (arba) darbo krūvis;
114 Council of Europe, Committee of Ministers Recommendation (2010) 12 of 17 November 2010 and Explanatory Memorandum on Judges: Independence, Efficiency and Responsibilities, 9 <www.coe.int/t/dghl/standardsetting/cdcj/CDCJ%20Recommendations/CMRec(2010)12E_%20judges.pdf> žiūrėta 2016-12-05 115 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Minimum Judicial Standards IV: Allocation of Cases. ENCJ Report 2013-2014’ (ENCJ 2014) 5 <www.encj.eu/images/stories/pdf/workinggroups/encj_report_standards_iv_allocation_of_cases_2014.pdf> žiūrėta 2016-12-05 116 Marco Fabri ir Philip M. Langbroek, ‘Is There a Right Judge for Each Case? A Comparative Study of Case Assignment in Six European Countries’ (2007) 292, 305 European Journal of Legal Studies <www.ejls.eu/2/31UK.pdf> žiūrėta 2016-12-05
52
g. teisėjo nešališkumas;
h. paskirstymo nepriklausomumas ir nešališkumas visuomenės vertinimu.
6. Vertinant sudėtingumą, galima atsižvelgti į visus arba kai kuriuos iš šių veiksnių:
a. šalių arba atsakovų skaičius;
b. liudytojų skaičius;
c. nagrinėjamo klausimo vertė;
d. bylos medžiagos puslapių skaičius;
e. ginčo dėl faktinių aplinkybių mastas;
f. susiję teisiniai klausimai;
g. liudijančių ekspertų skaičius;
h. numatoma bylos nagrinėjimo trukmė;
i. žiniasklaidos arba visuomenės susidomėjimas arba bylos žinomumas, kiek tai turi
įtakos bylos logistikai.
7. Paskirstymo metodas turėtų būti taikomas vienodai pagal penktojo principo kriterijus;
atsižvelgiant į jurisdikcijos pobūdį, teismo dydį, teismo lygį ir teismo apygardą, kurioje
nagrinėjama byla, gali būti taikomi skirtingi bylų paskirstymo principai ir kriterijai.
8. Paskirstymas turėtų būti teismo pirmininko, vyresniojo teisėjo arba teismo valdybos funkcija,
tačiau praktinį bylų paskirstymą turėtų atlikti kitas teisėjas arba valstybės tarnautojas, kuriam
suteikti įgaliojimai vykdyti bylų paskirstymą.
9. Bet kokia nustatyto bylų paskirstymo metodo išimtis turėtų būti atskirai motyvuojama arba
pagrindžiama.
10. Bylų paskirstymo metodas turėtų atitikti šiame dokumente nustatytus principus ir kriterijus
neatsižvelgiant į tai, ar bylą nagrinės vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija. Kai bylą nagrinėja
teisėjų kolegija, nustatytus principus ir kriterijus turi atitikti teisėjų kolegija kaip visuma.
11. Bylos šalys turi teisę apie bylos priskyrimą būti informuotos iki teismo posėdžio ar bylos
nagrinėjimo pradžios prieš tokį laikotarpį, kuris yra pagrįstas atsižvelgiant į bylos pobūdį ir
sudėtingumą bei terminą, per kurį šalis gali pasinaudoti turima teise pareikšti nušalinimą
konkrečiam teisėjui ar teisėjams. Tai gali būti daroma raštu, elektroniniu būdu, skelbiant sąrašą
ar bet kuriomis kitomis priemonėmis117.
B. Apklausos rezultatai
1. Paskirstymo taisykles reguliuojantys norminiai teisės aktai
Atliekant apklausą visų pirma buvo klausiama, koks yra taikomas bylų paskirstymo būdas ir principai
bei kaip jie yra reglamentuojami – išoriniais ar vidiniais norminiais teisės aktais.
Dauguma aukščiausiųjų teismų patvirtino, kad bylų paskirstymas yra nustatytas norminiu teisės aktu
(CZ, EE, DE, IT, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SK, ES, AT(A), SL, LV, PT, PT(A)). Tačiau tai ne visada užtikrina
prognozuojamą ir vienodą paskirstymo tvarką. Pavyzdžiui, Vengrijos Aukščiausiojo Teismo bylų
paskirstymo tvarkoje nustatyti įvairūs paskirstymo metodai, todėl skirtingi departamentai laikosi
skirtingų paskirstymo taisyklių. Estijos Aukščiausiojo Teismo vidinės taisyklės nėra labai tikslios.
117 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Minimum Judicial Standards IV: Allocation of Cases. ENCJ Report 2013-2014’ (ENCJ 2014) 8-10 <www.encj.eu/images/stories/pdf/workinggroups/encj_report_standards_iv_allocation_of_cases_2014.pdf> žiūrėta 2016-12-05
53
Vidinėse taisyklėse nurodyta, kad už bylų paskirstymą atsitiktine tvarka atsako kolegijų pirmininkai.
Todėl kiekviena Aukščiausiojo Teismo kolegija turi tam tikrą laisvę nuspręsti dėl tikslios bylų
paskirstymo procedūros, tačiau būtina laikytis atsitiktinumo principo.
Keliose valstybėse nėra jokio vidinio ar išorinio norminio teisės akto, kuriame būtų nustatytos
paskirstymo taisyklės (NL, LU, SE(A), SE).
2. Paskirstant bylas taikomi kriterijai
Aukščiausiasis teismas Specializacija Darbo krūvis Sąjungos teisė
Austrija Nėra informacijos Nėra informacijos Nėra informacijos
Austrija (administracinis teismas)
X X
Belgija X X
Kipras
Čekija X X
Estija X
Suomija X X
Vokietija X X
Vengrija X X
Airija Nėra informacijos Nėra informacijos Nėra informacijos
Italija X X
Latvija X
Lietuva X X
Lietuva (administracinis teismas)
X X
Liuksemburgas
Nyderlandai X
Lenkija X
Lenkija (administracinis teismas)
X X
Portugalija X X
Portugalija (administracinis teismas)
X X
Rumunija X X
Slovakija X
Slovėnija X X
Ispanija X X
Švedija Nėra informacijos Nėra informacijos Nėra informacijos
Švedija (administracinis teismas)
X X
Iš viso (26) 16 21 0
54
a. Specializacija
Daugelyje aukščiausiųjų teismų gaunamos bylos skyriams ar kolegijoms paskirstomos atsižvelgiant į
teisėjų specializaciją arba patirtį (pvz., CZ, FI, DE, IT, PL(A), HU, LT, LT(A), SE(A), AT(A), SL, PT, PT(A),
RO, BE). Taip nėra Slovakijos Aukščiausiajame Teisme, kuris specializacijos nebuvimą laiko trūkumu.
Lenkijos Aukščiausiajame Teisme civilinių bylų skyrius, baudžiamųjų bylų skyrius, karinių bylų skyrius ir
darbo teisės, socialinio draudimo ir viešųjų reikalų skyriai yra suskirstyti į departamentus. Nors bylos
nėra paskirstomos pagal departamentų specializaciją, kiekvienas departamentas yra kompetentingas
nagrinėti apeliacinius skundus dėl sprendimų, priimtų atitinkamos apygardos apeliacinių teismų.
Tačiau teisėjai nėra priskiriami konkrečiam departamentui, todėl vykstant civilinių bylų nagrinėjimui
yra galimybė keisti bylą nagrinėjančios kolegijos sudėtį. Kai nagrinėjamos baudžiamosios bylos,
kolegijos sudėties keisti negalima, nes sprendimą gali priimti tik teisėjai, kurie dalyvavo visuose teismo
posėdžiuose.
Latvijos Aukščiausiajame Teisme bylos paskirstomos pagal kasmet tikslinamą planą, kurį tvirtina teismo
pirmininkas. Bylų paskirstymas administracinių, baudžiamųjų ir civilinių bylų departamentuose
atliekamas teisėjų pavardžių abėcėlės tvarka. Administracinių bylų departamente atsižvelgiama ir į
teisėjo specializaciją, tačiau, kaip matyti, tokia tvarka taikoma ne visuose departamentuose.
b. Darbo krūvis
Dauguma aukščiausiųjų teismų taip pat nurodė, kad paskirstant bylas teisėjams (ar kolegijoms)
atsižvelgiama ir į teisėjų darbo krūvį (pvz., CZ, DE, IT, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), ES, AT(A), SL, PT, PT(A),
RO, BE). Į darbo krūvį atsižvelgiama ir tada, kai bylos paskirstomos atsitiktine tvarka (EE, NL, SK, ES, LV).
Pavyzdžiui, Čekijos Aukščiausiajame Teisme bylas kolegijoms paskirsto kanceliarija pagal vidinį norminį
teisės aktą, kuriame nurodyta kiekvienos kolegijos specializacija. Kiekvienoje kolegijoje jos pirmininkas
bylą paskiria teisėjui pranešėjui, kuris yra kompetentingas užtikrinti vienodą teisėjų darbo krūvį.
Latvijos Aukščiausiajame Teisme bylos paprastai paskirstomos atsitiktine tvarka pagal teisėjų pavardžių
abėcėlinį sąrašą. Tačiau paskirstymo planas gali būti keičiamas, jeigu teisėjui tenka per didelis ar per
mažas darbo krūvis arba jei teisėjas negali atlikti savo pareigų.
Teismai šiuo atžvilgiu gali imtis papildomų priemonių. Kartais atsitiktine tvarka pasirenkant teisėją
atsižvelgiama tik į darbo krūvį. Svertinė bylų paskirstymo sistema, kurią taikant atsižvelgiama į
kiekvienos teisėjui skiriamos bylos sudėtingumą ir jai išnagrinėti reikalingą laiką (o ne vien atitinkamam
teisėjui paskirtų bylų skaičių), užtikrina dar geresnį bylų paskirstymą užtikrinant vienodą teisėjų darbo
krūvį.
Pavyzdžiui, tokią svertinę bylų paskirstymo sistemą taiko Italijos Aukščiausiasis Teismas. Kiekvienai
bylai suteikiamas sudėtingumo balas. Kiekvienam teisėjui skiriama tiek pat lygiaverčio sudėtingumo
bylų, kiek skiriama ir jo kolegoms.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat atsižvelgia į bylų sudėtingumą. Kiekvienai bylai suteikiamas
vienas iš trijų sudėtingumo balų (1 balas reiškia mažiausią sudėtingumą). Paprastai teisėjui negali būti
skiriamos daugiau nei dvi bylos per dieną ir tik viena jų gali būti didžiausio sudėtingumo.
55
Kadangi teisėjui paskirtų ir nagrinėjamų bylų skaičius ne visada teisingai atspindi jo darbo krūvį, teisėjo
parengtų nutarčių skaičius neturėtų būti vienintelis parametras, pagal kurį nustatomas teisėjo darbo
efektyvumas. Beveik nė viename aukščiausiajame teisme nėra nustatomas absoliutus nutarčių,
kurias turi parengti teisėjas, skaičius (pvz., CZ, EE, NL, DE, IE, LU, HU, SK, ES, LT, SE, SE(A), AT(A), SL,
AT, PT PT(A). Tačiau Latvijos Aukščiausiojo Teismo teisėjams, dirbantiems administracinių bylų
departamente, per metus būtina išnagrinėti nustatytą bylų skaičių. 2016 m. nustatytas skaičius buvo
109 bylos. Nors pagal šį standartą yra vertinamas teisėjo darbo efektyvumas, atsižvelgiama ir į kitus
veiksnius (kaip antai negalėjimas vykdyti pareigų, dalyvavimas švietimo veikloje, paskaitų skaitymas ir
pan.).
c. Sąjungos teisė
Į tai, kad byloje keliamas klausimas dėl Sąjungos teisės, paprastai neatsižvelgiama, kai skirstomos
bylos (CZ, EE, NL, FI, DE, IE, ES, LU, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SK, ES, SE, SE(A), CY, AT(A), SL, AT, LV, PT,
PT(A), RO). Kai kurie aukščiausieji teismai nurodė, kad tai neįmanoma, nes Sąjungos teisės klausimai
susiję su daugeliu teisės sričių (pvz., konkurencijos teise, intelektinės nuosavybės teise).
Vengrijoje Nacionalinė teismų administracija koordinuoja Teisės patarėjų Europos teisės klausimais
tinklo veiklą. Kai bylose reikia taikyti Sąjungos teisę, teisėjai gali kreiptis pagalbos į šio tinklo teisėjus
ekspertus.
3. Bylų paskirstymo metodas
Dauguma aukščiausiųjų teismų nurodė, kad paskirstant bylas nėra naudojama IT sistema (CZ, EE, NL,
FI, DE, IE, ES, LU, PL, PL(A), HU, SE, SE(A), AT(A), SL, LV, PT(A).
Išimtys yra Ispanijos Aukščiausiasis Teismas, Slovakijos Aukščiausiasis Teismas, Portugalijos
Aukščiausiasis Teismas, Rumunijos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas, kuriuose byloms paskirstyti yra naudojama elektroninė sistema.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo IT sistema, naudojama
skirstant bylas teisėjams, yra gana pažangi. Joje teisėjui pranešėjui byla priskiriama pagal šiuos
duomenis: teisėjo specializacija, nuolatinės teisėjų kolegijos (kurios Lietuvos vyriausiajame
administraciniame teisme sudaromos kiekvienais metais, o Aukščiausiajame Teisme – trumpesniam
laikotarpiui), teisėjo atostogos, mokymai ir kiti laikotarpiai, kai teisėjas negali nagrinėti bylų, ir teisėjo
darbo krūvis bei atsitiktinumo veiksnys. Kaip jau minėta, į bylų sudėtingumą atsižvelgiama kiekvienos
bylos sudėtingumą įvertinant 1–3 balų skalėje. Paprastai teisėjui negali būti skiriamos daugiau nei dvi
bylos per dieną ir tik viena jų gali būti didžiausio sudėtingumo.
IT sistemos rezultatą turi patvirtinti įgaliotas teismo darbuotojas. Jeigu IT sistemos siūlomas teisėjas
pranešėjas nebuvo paskirtas (pvz., teisėjas jau yra nagrinėjęs tokią pačią bylą), teismo pirmininkas turi
priimti motyvuotą sprendimą, o IT sistema pasiūlo kitą teisėją pranešėją. Nors IT programa užtikrina,
kad bylos būtų paskirstomos atsitiktine tvarka ir yra laikomasi tam tikrų principų (pvz., nešališkumo),
sistema turi ir neigiamų aspektų. Byloms paskirstyti naudojama formulė negali tinkamai atspindėti
nevienodo teisėjų darbo krūvio. Be to, visi teismai naudojasi viena programa. Tačiau vienos programos
56
visoms instancijoms nepakanka. Lietuva ketina atlikti tyrimą ir nustatyti naujus skirtingų instancijų
teismų bylų paskirstymo principus bei formules.
Ispanijos Aukščiausiasis Teismas taip pat paaiškino, kad IT sistema naudojama pirmame paskirstymo
etape, tačiau kiekvienos kolegijos pirmininkas gali priimti sprendimą bylą paskirti kitam teisėjui
motyvuodamas organizaciniais poreikiais ir visada atsižvelgdamas į vienodą darbo krūvio paskirstymą.
Tokia pati tvarka taikoma ir Portugalijos aukščiausiajame administraciniame teisme. Bylos
paskirstomos kiekvieną dieną pirmininkaujant teismo pirmininko pavaduotojui, kuris atsako į teismo
sekretoriaus klausimus dėl tam tikro procedūrinio akto klasifikavimo. Jeigu bylos laikomos labai
sudėtingomis, teisėjui pranešėjui tam tikrą laiką naujos bylos gali būti neskiriamos.
Slovakijos Aukščiausiojo Teismo IT sistemoje bylos paskirstomos skyriams (civilinių, komercinių,
administracinių ir baudžiamųjų bylų) pagal bylos teisinį pobūdį ir vėliau atsitiktine tvarka parenkamas
teisėjas, kuris laikomas optimalia teisės į teisingą teismą garantija.
Pagal Vengrijos Aukščiausiojo Teismo bylų paskirstymo tvarką bylos skirstomos taikant įvairius
metodus, kaip antai bylų paskirstymą pagal pirmąją atsakovo pavardės raidę, pagal specializaciją, pagal
teisėjo darbo stažą, arba paskirstomos automatiškai naudojant programinę įrangą arba taikant įvairių
metodų derinį. Už bylų paskirstymą atsako kiekvieno skyriaus (baudžiamųjų, civilinių bei
administracinių ir darbo bylų skyriaus) vadovas arba jo pavaduotojas. Administracinių ir darbo bylų
skyriaus administracinių bylų poskyris ir baudžiamųjų bylų skyrius byloms paskirstyti naudoja IT
sistemą.
Iš apklausos rezultatų matyti, kad tuose teismuose, kuriuose IT sistema nenaudojama, už bylų
paskirstymą atsakingi asmenys yra labai skirtingi. Kartais už bylų paskirstymą skirtingoms kolegijoms ir
priskyrimą konkrečios kolegijos teisėjui pranešėjui atsako raštinė. Kitose šalyse už bylų paskirstymą
atsako aukščiausiojo teismo pirmininkas arba skyrius.
4. Šalių informavimas
Europos teismų tarybų tinklo manymu, būtina sąlyga yra bylos šalių informavimas apie bylos
priskyrimą iki teismo posėdžio ar bylos nagrinėjimo pradžios prieš tokį laikotarpį, kuris yra pagrįstas
atsižvelgiant į bylos pobūdį ir sudėtingumą bei laiką, kada šalis gali pasinaudoti nušalinimo teise teisėjui
ar teisėjams. Šalių informavimo metodas gali būti laisvai pasirenkamas. Tai gali būti daroma raštu,
elektroniniu būdu, skelbiant teismo sąrašą ar bet kuriomis kitomis priemonėmis.
Kai kuriuose aukščiausiuosiuose teismuose šalys yra informuojamos apie teisėjus, kuriems buvo
priskirta byla (CZ, EE, IE, IT, LT, SK, ES, LV, RO).
Ispanijos Aukščiausiajame Teisme šalys informuojamos elektroniniu būdu per elektroninių pranešimų
sistemą „Lexnet“. Jeigu šalys nori nušalinti teisėją, jos tą turi padaryti irgi per „Lexnet“.
Kartais šalys nėra teismo automatiškai informuojamos apie sprendimą dėl bylos priskyrimo ir pačios
turi ieškoti šios informacijos (PL, PL(A), HU, PT, PT(A). Latvijos Aukščiausiasis Teismas šalims išsiunčia
pranešimą apie teismo posėdžio datą, kuriame pateikiama informacija apie teismo sudėtį, be to, šalys
gali ieškoti informacijos apie teisėjus, kuriems buvo paskirta jų byla, viešoje duomenų bazėje.
57
Dažniausiai šalis informuoja raštinė. Tačiau Lenkijos Aukščiausiajame Teisme šalys pačios gali
susipažinti su šia informacija. Visos bylos yra įtraukiamos į elektroninį bylų registrą, kuris priklauso
vidinei duomenų bazei „Supremus“. Dalis sistemos, kuria gali naudotis visuomenė, skelbiama
Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje el. bylų duomenų bazėje „e-Sprawa“. Šioje bazėje
pateikiama tokia informacija: bylos numeris, žemesnės instancijos teismų dėl šios bylos priimtų
sprendimų datos ir numeriai, Aukščiausiojo Teismo skyrius, kuriam priskirta byla, pateikimo
Aukščiausiajam Teismui data, skundo, pagal kurį pradėtas procesas Aukščiausiajame Teisme, rūšis,
informacija apie teismo posėdžio datą, informacija apie tai, ar procesas Aukščiausiajame Teisme yra
užbaigtas, informacija apie bylos baigtį ir apskritai Aukščiausiojo Teismo sprendimas.
Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo bylų paskirstymo protokolai yra
vieši ir su jais gali susipažinti bet kuris interneto svetainės lankytojas. Bylų paskirstymo protokole
išsamiai nurodoma, kaip byla buvo priskirta ir ar jai buvo paskirtas IT sistemos pasiūlytas teisėjas
pranešėjas; jeigu ne, protokole pateikiamas teismo pirmininko sprendimo pagrindimas.
Kitose valstybėse šalys nėra formaliai informuojamos apie teisėjus, kuriems buvo paskirta jų byla,
tačiau jos šią informaciją sužino vėliau gaudamos korespondenciją iš teismo ir (arba) gali kreiptis į
raštinę prašydamos pateikti šią informaciją (FI, DE, HU, SL, AT(A)).
5. Vienodos teismų praktikos užtikrinimas
Kai bylos paskirstomos skirtingiems teisėjams ir kolegijoms, gali atsirasti teismų praktikos skirtumų,
todėl apklausos dalyvių buvo klausiama, kaip užtikrinama, kad teisėjai keistųsi informacija apie
paskirtas bylas. Aukščiausieji teismai įvairiai užtikrina vienodą teismų praktiką, o kai kada ir tame
pačiame aukščiausiajame teisme taikomi skirtingi metodai. Kadangi situacija yra tokia įvairi, nėra
galimybės sugrupuoti skirtingus aukščiausiųjų teismų taikomus sprendimus, todėl toliau pateiksime
keletą taikomos praktikos pavyzdžių.
Ispanijos Aukščiausiojo Teismo tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys rengia savaitines Aukščiausiojo
Teismo sprendimų apžvalgas. Be to, ne rečiau kaip kartą per mėnesį teismas parengia pagrindinių
Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų santrauką. Europos Sąjungos teisės
santraukos siunčiamos kiekvieną dieną.
Kiekviena Estijos Aukščiausiojo Teismo kolegija taiko skirtingą metodiką. Viename skyriuje visos bylos
pristatomos kassavaitiniame kolegijos susitikime su teisėjais ir patarėjais. Kitos kolegijos sprendimų
projektai išsiunčiami visiems kolegijos nariams, kurie gali teikti pastabas ir siūlymus dėl teksto
pakeitimų.
Nyderlandų Aukščiausiajame Teisme taikoma sistema, pagal kurią su visomis kolegijos nagrinėjamomis
bylomis supažindinami visi teisėjai, net jeigu jiems byla nebuvo priskirta, ir jie gali dalyvauti kolegijos
posėdžiuose.
Suomijos Aukščiausiasis Administracinis Teismas ir Vokietijos federalinis administracinis teismas mano,
kad specializuotų kolegijų buvimas apsaugo nuo skirtingų teismų praktikos krypčių. Suomijos
Aukščiausiojo Administracinio Teismo pirmininkas nagrinėjamą bylą gali perduoti teismo arba kolegijos
plenariniam posėdžiui. Vokietijoje kolegija, kuri ketina priimti kitokį sprendimą nei kitos kolegijos
58
sprendimas, privalo pasiteirauti kolegų iš pastarosios kolegijos, ar jie laikosi anksčiau suformuotos
nuomonės. Jeigu jų nuomonė nepasikeitė, sprendimą turi priimti didžioji kolegija.
Lenkijos Aukščiausiojo Teismo įstatyme aiškiai nurodyta, kad Aukščiausiasis Teismas užtikrina, kad
teismų sprendimai atitiktų teisės aktus ir būtų vienodi. Kad tenkintų šį reikalavimų, Lenkijos
Aukščiausiasis Teismas yra kompetentingas priimti nutarimus dėl teisės klausimų. Kolegijos
pirmininkas turi informuoti Aukščiausiojo Teismo pirmąjį pirmininką apie teisės aiškinimo skirtumus ir
poreikį priimti nutarimą, kuriuo būtų suvienodintas teisės aiškinimas. Pirmasis pirmininkas yra
kompetentingas reikalauti, kad Aukščiausiasis Teismas priimtų nutarimą dėl skirtingų bendrosios
kompetencijos teismų, karinių teismų ir Aukščiausiojo Teismo sprendimų. Tokį pirmojo pirmininko
prašymą nagrinėja septynių teisėjų kolegija arba kita išplėstinės sudėties teisėjų kolegija. Jeigu
Aukščiausiasis Teismas nusprendžia, kad pateiktą klausimą reikia išaiškinti, jis turi priimti nutarimą,
kuris yra privalomas kitoms Aukščiausiojo Teismo kolegijoms. Kitu atveju teismas atsisako priimti
nutarimą ir priima sprendimą, kuris nėra privalomas kitiems Aukščiausiojo Teismo teisėjams.
Kitose šalyse nėra skirtingos teismų praktikos grėsmės, nes dėl riboto teismo dydžio jame nėra atskirų
skyrių (IE, LU).
C. Rekomendacijos ir geriausia praktika
Bendrųjų pastabų skiltyje jau minėjome Europos teismų tarybų tinklo nustatytus minimalius bylų
paskirstymo standartus. Visi aukščiausieji teismai turėtų užtikrinti, kad jų bylų paskirstymo taisyklės
atitiktų šiuos minimalius standartus.
Iš apklausos rezultatų matyti, kad ne visuose aukščiausiuosiuose teismuose taikomi visi minimalūs
standartai. Pavyzdžiui, ne visuose teismuose taikomos skaidrios bylų paskirstymo taisyklės arba jos
nėra pateikiamos visuomenei (pvz., teisės aktuose arba aukščiausiojo teismo interneto svetainėje), o
šalys ne visada automatiškai informuojamos apie teisėją ar kolegiją, kuriems buvo priskirta jų byla.
Aukščiausieji teismai kaip modelį gali naudoti Ispanijos Aukščiausiajame Teisme sukurtą sistemą. Šioje
sistemoje šalys informuojamos per elektroninių pranešimų sistemą „Lexnet“. Jeigu šalys nori nušalinti
teisėją, jos tą turi padaryti per „Lexnet“.
Be to, pagal Europos teismų tarybų tinklo parengtus minimalius standartus reikalaujama, kad bylos
būtų paskirstomos pagal iš anksto nustatytus objektyvius kriterijus, išdėstytus norminiame teisės
akte, įskaitant teisėjo ir teismo nepriklausomumą ir nešališkumą bei teisėjo kompetenciją, patirtį ir
Įgyvendinti minimalius Europos teismų tarybų tinklo nustatytus bylų paskirstymo standartus
Paskirstymo kriterijams priskiriamas teisėjo ir teismo nepriklausomumas ir nešališkumas,
teisėjo kompetencija, patirtis ir specializacija bei svertinis teisėjo darbo krūvis
59
specializaciją. Vis dėlto kriterijai gali būti taikomi skirtingai dėl teismo dydžio. Pavyzdžiui, mažai tikėtina,
kad mažesniuose aukščiausiuosiuose teismuose yra specializuotų kolegijų.
Be teisėjo nepriklausomumo ir specializacijos, svarbus kriterijus yra teisėjo darbo krūvis, nes tolygus
darbo krūvio paskirstymas užtikrina, kad teismo sprendimai priimami laiku. Kadangi bendras teisėjui
paskirtų bylų skaičius ne visada teisingai atspindi jo darbo krūvį, reikėtų atsižvelgti į kiekvieno teisėjo
svertinį darbo krūvį. Darbas ir laikas, kuris turi būti skiriamas skirtingų rūšių byloms, gali skirtis iš esmės.
Pavyzdžiui, pagal apytikslį laiką, kurio reikia bylai išnagrinėti, civilines bylas galima suskirstyti į skirtingas
sudėtingumo kategorijas: paprastas, vidutines ir sudėtingas. Jeigu atitinkama byla susijusi su nauju
teisės klausimu, ją galima priskirti sudėtingų bylų kategorijai. Kita vertus, jeigu byla yra nepriimtina, ją
galima priskirti paprastų bylų kategorijai. Papildomi „balai“ gali būti skiriami tam tikromis aplinkybėmis,
kurios reikalauja daugiau darbo valandų (pvz., pagrindinio teismo posėdžio trukmė, didelis
dalyvaujančių šalių skaičius).
Gerą tokios svertinės darbo krūvio sistemos pavyzdį galima rasti Italijoje, kur šalies Aukščiausiasis
Teismas kiekvienai bylai priskiria sudėtingumo rodiklį. Kiekvienam teisėjui skiriama tiek pat lygiaverčio
sudėtingumo bylų, kiek skiriama ir jo kolegoms. Atlikus pradinį įvertinimą, sudėtingumo rodiklis
nustatomas pagal kelis parametrus, įskaitant keliamų teisės klausimų sudėtingumą ir naujoviškumą,
dalyką, procesinių dokumentų skaičių, dalyvaujančių šalių skaičių ir procesinių dokumentų lapų skaičių.
Pats Italijos Aukščiausiasis Teismas mano, kad šis bylų paskirstymo metodas yra viena iš didžiausių
teismo stiprybių.
IT sistemoje, kurią byloms tarp teisėjų paskirstyti naudoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas, taip pat atsižvelgiama į teisėjų svertinį darbo krūvį ir kiekvienos
bylos sudėtingumas vertinamas nuo 1 iki 3 balų. Paprastai teisėjui negali būti skiriamos daugiau nei dvi
bylos per dieną ir tik viena jų gali būti didžiausio sudėtingumo.
Kai taikoma svertinė darbo krūvio sistema, reikia nustatyti ir įvertinti darbo krūvį, susijusį su tam tikros
rūšies byla. Kad įvertinimas būtų kuo tikslesnis, svarbu į svertinės darbo krūvio sistemos kūrimą įtraukti
praktikus, o per visą kūrimo procesą ir vėliau turi būti sudaromos galimybės rengti gaires ir teikti
atsiliepimus. Tai ne tik pagerins sistemą, bet ir užtikrins pritarimą jai118.
3. Proceso trukmė Proceso trukmė gali apimti daug temų. Šiame tyrime nagrinėjamas tik bylos nagrinėjimo laiko planų
(toliau – laiko planai) ir statistinių duomenų naudojimas bei visuomenės informavimas apie proceso
trukmę, kovos su piktnaudžiavimu procesu priemonės ir elektroniniai dokumentai.
118 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 26 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05
60
A. Bendrosios pastabos
1. Laiko planai ir bylų nagrinėjimo terminai
Europos Tarybos Ministrų Komitetas rekomenduoja, kad „siekiant įvertinti teisėsaugos institucijų
veikimą, nustatyti jų darbo efektyvumą bei skatinti įgyvendinti naudingus patobulinimus, turi būti
atliekamas reguliarus ir nuolatinis stebėjimas“119. Jeigu proceso trukmė nėra matuojama, jos negalima
įvertinti ir trumpinti.
Kaip jau minėta šios dalies įvade, laiko planai yra svarbi priemonė, kuri taikoma nustatant
išmatuojamus tikslus ir užtikrinant bylų išnagrinėjimą laiku. Jais siekiama stebėti ir gerinti bylų
išnagrinėjimo terminus.
a. Realių ir išmatuojamų laiko planų rengimas
Paprastai asmenys arba organizacijos, kurie nusistato aiškų atliekamo darbo tikslą, pasiekia geresnių
rezultatų nei tie, kurių tikslai yra abstraktūs 120. Tačiau tikslas užtikrinti, kad teismo procesas nebūtų
nepagrįstai vilkinamas, yra gana neapibrėžtas.
Laiko planuose nustatomi išmatuojami tikslai, be kurių neįmanoma vertinti ir lyginti bylų nagrinėjimo
vėlavimo, kurį galima apibrėžti kaip faktinės situacijos ir plano skirtumą. Be to, jie yra būtina sąlyga
norint įvertinti politiką, kuri įgyvendinama siekiant sutrumpinti bylos nagrinėjimo trukmę. Todėl
statistiniai duomenys yra svarbi teismų administravimo tyrimo ir valdymo priemonė. ENCJ yra pabrėžęs,
kad atsakomybę už duomenų rinkimą, tvarkymą ir skelbimą turėtų prisiimti patys teismai arba
nepriklausoma organizacija, kad būtų užtikrinamas teisėjų nepriklausomumas; tai gali būti, pavyzdžiui,
teismų tarybos121.
Laiko planai turėtų būti nustatomi trimis lygiais: valstybės, teismo ir teisėjų. Valstybės lygiu svarbiausias
siekis yra nustatyti bendrą misiją ir viziją122.
Galiausiai laiko planai turėtų būti aiškiai išmatuojami ir realūs, tik tada jie bus veiksminga bylų
vadybos priemonė123.
119 Council of Europe, Committee of Ministers Recommendation (95)12 of 11 September 1995 on the management of criminal justice <https://wcd.coe.int/com.instranet.InstraServlet?command=com.instranet.CmdBlobGet&InstranetImage=536554&SecMode=1&DocId=527282&Usage=2> žiūrėta 2016-12-05 120 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 23 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 121 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Timeliness Report 2010-2011’ (ENCJ 2011) 13 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Vilnius/report_on_timeliness.pdf> žiūrėta 2016-12-12 122 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 22 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 123 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006)
61
Suinteresuotųjų šalių pagalba
Tikslų apibrėžimo ir nustatymo proceso svarba yra kone lygiavertė patiems laiko planams 124 .
Literatūroje apie laiko planus akcentuojamas poreikis šiuos planus rengti ir diegti aktyviai
bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis šalimis, pvz., teismo darbuotojais ir teisininkais. Rengiant
laiko planus reikėtų atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių lūkesčius ir nuomonę. Jeigu atskiri teismai ir
teisėjai galės daryti įtaką šiems tikslams, jie ryžtingiau sieks juos įgyvendinti125.
Diferencijuotas požiūris
Siekiant, kad laiko planai būtų dar veiksmingesni, teismai turėtų laikytis trijų lygmenų diferencijuoto
požiūrio į juos.
Pirma, skirtingų proceso rūšių laiko planai turėtų būti skirtingi. Iš atliktų tyrimų matyti, kad, pavyzdžiui,
baudžiamosios bylos paprastai užbaigiamos greičiau nei civilinės bylos, todėl skirtingų rūšių procesams
turėtų būti nustatomi skirtingi laiko planai126.
Antra, sudarant laiko planus reikėtų atsižvelgti ir į pagrindinius proceso etapus, kad būtų galima anksti
pastebėti bylas, kurių eiga stringa127.
<https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 124 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 21 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 125 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 21 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 126 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 Council of Europe, Committee of Ministers Recommendation (95)12 of 11 September 1995 on the management of criminal justice <https://wcd.coe.int/com.instranet.InstraServlet?command=com.instranet.CmdBlobGet&InstranetImage=536554&SecMode=1&DocId=527282&Usage=2> žiūrėta 2016-12-05 127 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=origin
62
Trečia, sudarant laiko planus reikėtų atsižvelgti į skirtingas bylų kategorijas, tiksliau – į bylų
sudėtingumą. Tai yra „skirtingų kelių“ požiūris į bylų vadybą, kai kiekvienai bylai atsižvelgiant į jos
sudėtingumą priskiriamas konkretus procesinis kelias: byloms, kuriose sprendimą galima priimti greitai
arba jo nereikia priimti, priskiriamas „pagreitintas“ kelias; byloms, kurioms reikalingas pasitarimas ir
posėdis, tačiau jos nėra laikomos išskirtinėmis, priskiriamas „standartinis“ kelias; galiausiai
„sudėtingas“ kelias skirtas byloms, kurioms reikalingas ypatingas dėmesys128.
b. Laiko planų vykdymas
Organizacinę pritarimo laiko planams ir jų vykdymo aplinką lemia teisingumo sistemos institucinė
sąranga (pvz., teismų sistemos struktūra, teismo pirmininko vaidmuo, vidinio teisėjų nepriklausomumo
samprata ir pan.). Be to, laiko planų vykdymui turėtų pritarti ir advokatų asociacijos bei kitos
organizacijos. Teisininkai taip pat gali turėti reikšmės proceso trukmei129.
Tinkamą laiko planų vykdymą galima pasiekti vidinėmis priemonėmis (pvz., įsikišus teismo vadovui
arba vyriausiajam teisėjui). Teisėjai turėtų būti nedelsiant informuojami apie atsilikimą nuo laiko plano.
Tokiu atveju galima perskirstyti darbo krūvį arba, jeigu smarkiai vėluojama dėl teisėjo kaltės, gali būti
pradedama drausminė procedūra. Pavyzdžiui, Austrijoje Linco apylinkės teisme visi teisėjai gauna
santrauką, įskaitant visų nagrinėjamų bylų skaičių pagal bylų trukmę. Gavę tokios informacijos, teismų
vadovai imasi atitinkamų priemonių, kaip antai perskirsto darbo krūvius arba pradeda drausminės
nuobaudos procedūrą. Be to, šalys gali reikalauti, kad apeliacinis teismas nustatytų konkrečių
procesinių veiksmų atlikimo terminą, jeigu jos mano, kad teisėjas laiku jų neatlieka130.
Laikytis laiko planų gali skatinti ir išorinis spaudimas (pvz., ombudsmeno, žiniasklaidos ar advokatų
asociacijos) akcentuojant teismo procesų operatyvumo svarbą131.
al&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 David C. Steelman, ‘Improving Caseflow Management: A Brief Guide’ (National Center for State Courts 2008) 6-7 <http://cdm16501.contentdm.oclc.org/cdm/ref/collection/ctadmin/id/1022> žiūrėta 2016-12-05 128 David C. Steelman, ‘Improving Caseflow Management: A Brief Guide’ (National Center for State Courts 2008) 19-20 <http://cdm16501.contentdm.oclc.org/cdm/ref/collection/ctadmin/id/1022> žiūrėta 2016-12-05 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 129 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 130 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 131 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=origin
63
c. Duomenų stebėjimas
Remiantis CEPEJ 2016 m. ataskaita dėl IT naudojimo, didžioji dauguma valstybių ir kitų subjektų nurodė,
kad teismų veiklai stebėti naudojamos statistinės priemonės. Šios priemonės gali, bet nebūtinai, būti
tiesiogiai susietos su bylų valdymo sistema ir naudojamos gaunamų bylų, išnagrinėtų bylų ir
nagrinėjamų bylų skaičiui nustatyti132.
Statistiniai duomenys yra būtini teismų stebėjimui133. Jeigu proceso trukmė nėra matuojama, jos
negalima įvertinti ir trumpinti. Todėl nuolatinis stebėjimas yra pagrindinis laiko planų nustatymo ir
rengimo elementas. Tam reikia ne vien tradicinių teismo statistinių duomenų, nes duomenys turi būti
pateikiami ataskaitose taip, kad juos būtų galima naudoti procesų trukmei stebėti ir pabrėžti. Tai galima
atlikti rankiniu būdu arba naudojant automatinę informacinę sistemą134.
CEPEJ atliko išsamius tyrimus, kaip teismai naudojasi technologijomis, ir priėjo prie išvados, kad yra ne
viena technologija, kuri daro ypač reikšmingą poveikį teismų sistemos veiksmingumui ir kokybei.
Kompiuterinė sistema, kuri naudojama teismo procesų vadybai, reikšmingai padidina bylų nagrinėjimo
greitį 135 . Kalbant konkrečiau, nors aiškios sąsajos tarp teismų sistemų kompiuterizavimo ir
veiksmingumo nustatyti neįmanoma, iš CEPEJ pastebėjimų, susijusių su bylų išnagrinėjimo rodikliu ir
terminais, darytina išvada, kad daugumoje valstybių ir kitų organizacijų, kurių teismų sistema yra
kompiuterizuota, matomas aiškus padėties pagerėjimas136.
al&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 132 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘European Judicial Systems. Efficiency and Quality of Justice. Thematic report: Use of Information Technology in European courts’ (CEPEJ Studies no 24, CEPEJ 2016) 24 <www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/2016/publication/REV1/2016_2%20-%20CEPEJ%20Study%2024%20-%20IT%20Report%20-%20EN.pdf> žiūrėta 2016-12-12 133 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Timeliness Report 2010-2011’ (ENCJ 2011) 11 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Vilnius/report_on_timeliness.pdf> žiūrėta 2016-12-12 134 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 135 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘European Judicial Systems. Efficiency and Quality of Justice. Thematic report: Use of Information Technology in European courts’ (CEPEJ Studies no 24, CEPEJ 2016) 48 <www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/2016/publication/REV1/2016_2%20-%20CEPEJ%20Study%2024%20-%20IT%20Report%20-%20EN.pdf> žiūrėta 2016-12-12 136 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘European Judicial Systems. Efficiency and Quality of Justice. Thematic report: Use of Information Technology in European courts’ (CEPEJ Studies no 24, CEPEJ 2016) 61 <www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/2016/publication/REV1/2016_2%20-%20CEPEJ%20Study%2024%20-%20IT%20Report%20-%20EN.pdf> žiūrėta 2016-12-12
64
Duomenys realiuoju laiku ir išankstinis perspėjimas
Siekiant, kad teismai galėtų tinkamai reaguoti į aplinkybių pasikeitimą ir daryti poveikį tikslų
įgyvendinimui, svarbu, kad stebėjimo duomenys būtų grindžiami tiksliais ir realiuoju laiku
fiksuojamais veiklos duomenimis137. Todėl stebėjimas turi būti vykdomas nuolat ir realiuoju laiku.
Tyrimų rezultatai rodo aiškią priklausomybę tarp išankstinės kontrolės ir trumpesnės civilinių bylų
išnagrinėjimo trukmės. Praktikoje išankstinė kontrolė reiškia, kad pradėjus bylą pradedamas ir
stebėjimo procesas. Užregistravus pradinius dokumentus, raštinė pradeda taikyti sistemą, pagal kurią
byla nustatytu metu bus peržiūrėta, kad būtų galima nustatyti, ar kitas numatomas etapas nenukrypo
nuo nustatytų tarpinių bylos nagrinėjimo etapų terminų. Šis stebėjimo procesas turėtų būti teismo
automatinės bylų valdymo sistemos dalis. Be to, stebėjimo procesas turėtų būti nuolatinis, t. y.
kiekvienas numatytas kontrolės taškas arba įvykis turi aktyvinti artimiausią numatytą kontrolės tašką138.
2016 m. CEPEJ ataskaitoje dėl informacinių technologijų naudojimo Europos teismuose nurodyta, kad
visose valstybėse ar organizacijose, kurios atsakė į klausimą, veikė elektroninė bylų valdymo sistema.
Šiose elektroninėse bylų valdymo sistemose gali būti numatytos išankstinio perspėjimo funkcijos,
užtikrinančios aktyvią bylų vadybą. Tokie perspėjimai gali būti susiję su, pavyzdžiui, terminais, kad būtų
išvengta bylų susikaupimo arba iš anksto nustatytų ribų viršijimo. Sprendžiant iš CEPEJ ataskaitos, nors
elektroninės bylų valdymo sistemos naudojamos plačiai, tokių išankstinio perspėjimo priemonių
naudojimas yra gerokai retesnis139. Pavyzdžiui, keliuose Suomijos teismuose buvo sukurta laiko planų
įspėjimo sistema, kad būtų skatinamas asmeninis darbo planavimas, mažinamas susikaupusių bylų
skaičius ir išvengta vėlavimų. Jeigu tam tikrame proceso etape byla atsiliko nuo nustatyto plano, už
artimiausią bylos tvarkymo etapą atsakingo asmens bylų sąraše atsiranda įspėjamieji simboliai. Bylų,
apie kurias perspėjama, sąrašai atnaujinami kiekvieną dieną.
Europos Tarybos Veiksmingo teisingumo komisijos parengtas laiko valdymo klausimų kontrolinis
sąrašas yra naudinga priemonė, kuria gali pasinaudoti teismai, norintys pradėti naudoti laiko planus
arba gerinti jų naudojimą140.
137 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 24 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 138 D. C. Steelman, ‘Improving Caseflow Management: A Brief Guide’ (National Center for State Courts 2008) 8 <http://cdm16501.contentdm.oclc.org/cdm/ref/collection/ctadmin/id/1022> žiūrėta 2016-12-05 139 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘European Judicial Systems. Efficiency and Quality of Justice. Thematic report: Use of Information Technology in European courts’ (CEPEJ Studies no 24, CEPEJ 2016) 22-23 <www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/2016/publication/REV1/2016_2%20-%20CEPEJ%20Study%2024%20-%20IT%20Report%20-%20EN.pdf> žiūrėta 2016-12-12 140 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Time Management Checklist’ (CEPEJ 2005) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2005)12&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=rev&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-12
65
2. Statistiniai duomenys ir informacija visuomenei
Svarbu ne tik interneto svetainėse teikti bendrą informaciją apie teismų sistemą, bet ir teismo
paslaugų naudotojams teikti informaciją apie numatomą teismo proceso laiko planą. Tokią
informaciją gali pateikti tik tos valstybės, kuriose veikia veiksminga bylų valdymo sistema. Nors tai nėra
lengva (šį reikalavimą sunku patenkinti dėl įvairių veiksnių, kaip antai padidėjusio teismo darbo krūvio
arba bylos sudėtingumo), CEPEJ tyrimai rodo, kad vis daugiau valstybių narių prisiima įsipareigojimą
teikti tokią informaciją, bent jau tam tikromis aplinkybėmis141. Teismai turi ne tik informuoti teismo
paslaugų naudotojus ir tokiu būdu gerinti galimybę kreiptis į teismą, bet ir būti atskaitingi visuomenei
už teismų veikimą, įskaitant bylų nagrinėjimą be nepagrįsto vilkinimo. Siekiant didinti skaidrumą,
reikėtų skelbti statistinius duomenis apie teismų darbo krūvį ir bylų nagrinėjimo laiką142.
3. Kova su piktnaudžiavimu procesu
Teismai nėra vienintelis subjektas, kuris nulemia proceso trukmę. Kartais pačios bylos šalys yra
suinteresuotos vilkinti procesą arba piktnaudžiauti teise į teismą. Kadangi tik teisėjai gali nustatyti
bylos eigą neatsižvelgdami į šalių interesus, literatūroje akcentuojama, kad jie turi vaidinti aktyvų
vaidmenį valdant bylas ir užtikrinti teisingą bei savalaikį bylų nagrinėjimą143.
Vienas iš tokio aktyvaus požiūrio elementų, kuris užtikrina sėkmingą bylų srauto valdymo sistemą, yra
tikslių ir įtikinamų bylos nagrinėjimo datų nustatymas. Jeigu bylos dalyviams kils abejonių, ar teismo
posėdžiai įvyks nustatytu laiku ir dieną, jie bus nepasirengę. Teismas turėtų laikytis pagrįstos, bet
griežtos politikos, pagal kurią bylos atidėjimai turėtų būti ribojami144.
CEPEJ yra pažymėjusi, kad „reikėtų neskatinti jokių bandymų sąmoningai ir apgalvotai vilkinti
procesą“, taip pat turėtų būti numatytos procesinės nuobaudos (taikomos šalims arba jų atstovams)
už vilkinimą arba netinkamą procesinį elgesį. „Jeigu teisininkas grubiai piktnaudžiauja procesinėmis
141 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘European Judicial Systems. Efficiency and Quality of Justice. Edition 2016 (2014 Data)’ (CEPEJ Studies no 23, CEPEJ 2016) 178 <http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/2016/publication/CEPEJ%20Study%2023%20report%20EN%20web.pdf> žiūrėta 2016-12-05 142 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Timeliness Report 2010-2011’ (ENCJ 2011) 11 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Vilnius/report_on_timeliness.pdf> žiūrėta 2016-12-12 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 143 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Length of Court Proceedings in the Member States of the Council of Europe based on the Case-law of the European Court of Human Rights’ (CEPEJ 2006) 43 <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&id=1073329&Site=COE&direct=true> žiūrėta 2016-12-12 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 14 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 144 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) 10<https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 David C. Steelman, ‘Improving Caseflow Management: A Brief Guide’ (National Center for State Courts 2008) 1 <http://cdm16501.contentdm.oclc.org/cdm/ref/collection/ctadmin/id/1022> žiūrėta 2016-12-05
66
teisėmis arba stipriai vilkina procesą, apie tokį elgesį turėtų būti informuojama atitinkama profesinė
organizacija“145.
4. Elektroniniai dokumentai
Informacinės technologijos gali pagerinti ne tik teismų sistemų veiksmingumą, bet ir teismų ir teismo
specialistų arba teismų ir teismo klientų santykius. Šios ataskaitos V dalyje, skirtoje komunikacijai,
pateikėme pavyzdžių. Šiuos santykius taip pat galima gerinti vykdant teismų ir teisininkų bendravimą
elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, teikiant bylą teismui el. paštu arba kreipiantis elektroniniu
būdu, taip pat elektroninėmis priemonėmis teikiant procesinius dokumentus.
Palyginti su popierine korespondencija, elektroniniai informacijos mainai turėtų būti operatyvesni ir
ekonomiškai naudingesni. Laikoma, kad laiku vykstantis, teisingas ir taupus teismo ir šalių
bendravimas yra svarbus veiksmingo bylų administravimo aspektas146.
Todėl vienas iš šio bendravimo elektroninėmis priemonėmis siekių yra supaprastinti ir pagreitinti ne
tik patį bendravimą, bet ir dokumentų tvarkymą teisme, kai byla yra rengiama nagrinėjimui arba
rengiami rašytiniai sprendimai147. Šių tikslų negalima visiškai įgyvendinti, kai šalys be elektroninėmis
priemonėmis perduoto dokumento turi pateikti ir jo spausdintinį egzempliorių. Viena iš priežasčių,
kodėl vis dar reikalaujama pateikti spausdintinį egzempliorių, yra ta, kad ne visuomet yra galimybė
patikrinti elektroninio dokumento patikimumą ir šaltinį. Todėl valstybės turėtų įvertinti galimybę
teismų, jų klientų ir profesionalų korespondencijai naudoti elektroninius parašus. Elektroninis parašas
užtikrina elektroninio dokumento patikimumą naudojant skaitmeninių raktų valdymo sistemą.
Elektroniniam parašui turi būti būdingos tam tikros savybės ir teismai jį turi pripažinti kaip autentišką,
nesuklastojamą, pakartotinai nepanaudojamą, nepadirbamą ir neanuliuojamą parašą. Vis dėlto iš
CEPEJ tyrimų matyti, kad šiuo metu mažiau nei viena valstybė iš dviejų leidžia pasirašyti dokumentus
elektroniniu parašu148.
145 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Revised Saturn Guidelines for Judicial Time Management’ (CEPEJ 2014) 4 <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2014)16&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2016-12-12 146 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 30 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 147 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Timeliness Report 2010-2011’ (ENCJ 2011) 27 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Vilnius/report_on_timeliness.pdf> žiūrėta 2016-12-12 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 32 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 148 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘European Judicial Systems. Efficiency and Quality of Justice. Thematic report: Use of Information Technology in European courts’ (CEPEJ Studies no 24, CEPEJ 2016) 29-38 <www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/2016/publication/REV1/2016_2%20-%20CEPEJ%20Study%2024%20-%20IT%20Report%20-%20EN.pdf> žiūrėta 2016-12-12
67
5. Gaunamų bylų skaičiaus padidėjimas
Net ir tuomet, kai aukščiausiasis teismas taiko visas aptartas priemones, yra tikimybė, kad procesų
trukmė pailgės dėl reikšmingo gaunamų bylų skaičiaus padidėjimo. Todėl kyla klausimas, kokių
veiksmų aukščiausiasis teismas gali imtis tokioje situacijoje.
Lanksčios bylų paskirstymo sistemos sukūrimas padės teismui geriau prisitaikyti prie nenumatytų
darbo krūvio pokyčių149. Europos Tarybos Ministrų Komiteto nuomone, darbo krūvis ir per didelė našta
yra pateisinama priežastis, dėl kurios bylas galima perskirstyti arba iš vieno teisėjo perduoti kitam su
sąlyga, kad tokie sprendimai priimami remiantis objektyviais kriterijais atsižvelgiant į teisėjų
nepriklausomumą150.
Pavyzdžiui, Nyderlanduose, Danijoje iš Švedijoje buvo sukurtos teisėjų „greitojo reagavimo grupės“.
Jos skiriamos dirbti pagal poreikį ir gali ribotam laikotarpiui prisijungti prie apylinkės teismo bei rengti
jo sprendimus, kai teismas laikinai negali susitvarkyti su darbo krūviu151.
Kita priemonė – lankstus teisėjų perskirstymas iš vieno teismo į kitą. Pavyzdžiui, Nyderlanduose teisėjai
turi įgalinimus nagrinėti bylas visose apylinkėse. Jie yra skiriami teisėju viename apylinkės teisme bei
teisėjo pavaduotoju visuose kituose teismuose, todėl teisėjai gali nesunkiai nagrinėti bylas kitame
teisme152 . CCJE pabrėžia, kad toks lankstumas yra labai pageidaujamas, tačiau reikia atsižvelgti į
kiekvieno teisėjo nepriklausomumą, o tuo atveju, kai teisėjas perkeliamas iš vieno teismo į kitą, būtina
gauti jo sutikimą153.
Kitos galimos priemonės – laisvų darbo vietų užpildymas arba teisėjų padėjėjų skaičiaus didinimas ir
pan.
Atsižvelgiant į tai, kad aukščiausiasis teismas atlieka specifines funkcijas, kyla klausimas, ar jis gali
taikyti tokias priemones.
Galiausiai norėtume pabrėžti, kad, siekiant išvengti teismų perkrovimo, dėl kurio gali kauptis
neišnagrinėtos bylos ir nepagrįstai pailgėti teismų procesai, kai kuriose Europos valstybėse buvo
pradėti taikyti teisės kreiptis į aukščiausiąjį teismą apribojimai 154 . Norėdamas užtikrinti, kad
149 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 150 Council of Europe, Committee of Ministers Recommendation (2010) 12 of 17 November 2010 and Explanatory Memorandum on Judges: Independence, Efficiency and Responsibilities, 24 <www.coe.int/t/dghl/standardsetting/cdcj/CDCJ%20Recommendations/CMRec(2010)12E_%20judges.pdf> žiūrėta 2016-12-05 151 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Timeliness Report 2010-2011’ (ENCJ 2011) 22 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Vilnius/report_on_timeliness.pdf> žiūrėta 2016-12-12 152 Ibidem, p. 22 153 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 6 (2004) on Fair Trial within a Reasonable Time and Judge’s Role in Trials Taking Into Account Alternative Means of Dispute Settlement <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&id=1046389&Site=COE&direct=true> žiūrėta 2016-12-13 154 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network
68
aukščiausiasis teismas turėtų pakankamai galimybių vykdyti vienodo teisės taikymo ir plėtojimo
prižiūrėtojo funkciją, nacionalinis teisės aktų leidėjas gali nuspręsti pradėti taikyti įvairius atrankos
mechanizmus, kaip antai galimybę aukščiausiajam teismui teikti skundą prieš tai gavus leidimą, arba
atranką pagal bylos vertę. Tai darydamas, teisės aktų leidėjas turi užtikrinti, kad tokios priemonės
nepažeistų Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Aukštesniųjų teismų
atžvilgiu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad leidiminės kasacijos sistemos
nepažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos, o skundų priimtinumui aukščiausiajame teisme gali
būti taikomos formalesnės sąlygos155.
6. IT naudojimo ir procesų trukmės sąsaja
Daugelis siūlomų priemonių, kaip trumpinti procesų trukmę, susijusios su IT naudojimu (pvz., siekiant
palengvinti stebėjimą ir rinkti statistinius duomenis apie procesų trukmę). Tačiau iš CEPEJ atlikto tyrimo
matyti, kad gerai išplėtotų IT priemonių negalima nuolat sieti su geru teismo darbu. Iš tiesų IT
savaime nėra tikslas ir jos turi būti vertinamos kaip sistemos gerinimo priemonė. Teismo
veiksmingumą lemia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, skiriami ištekliai, į kuriuos būtina atsižvelgti. IT
naudojimas gali gerinti teismo veiksmingumą (o kartu ir trumpinti procesų trukmę), tačiau jos turi būti
integruotos į darbo organizavimo procesą ir derinamos su pokyčių valdymo politika įtraukiant visas
suinteresuotąsias šalis. CEPEJ priėjo prie šios išvados: „IT yra labai svarbi, bet ne vienintelė darbo
rezultatų gerinimo priemonė“156.
2016) 12 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 155 Rusen Ergec, ‘Preventing Backlog in Administrative Justice. General Report’ (XXIInd Congress of the Association of Councils of State and Supreme Administrative Jurisdictions of the European Union 2010), 3-9 <www.juradmin.eu/colloquia/2010/General_Report_2010_EN.pdf> žiūrėta 2017-03-13 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 13 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 Matthias Van der Haegen, ‘Het Hof van Cassatie op het Kruispunt van Publieke en Private Belangen: Pleidooi voor een Versterking van de Cassatierechtspraak’ (2015) Tijdschrift voor Privaatrecht 1235, 1258-1259 156 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘European Judicial Systems. Efficiency and Quality of Justice. Thematic report: Use of Information Technology in European courts’ (CEPEJ Studies no 24, CEPEJ 2016) 5 ir 66 <www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/2016/publication/REV1/2016_2%20-%20CEPEJ%20Study%2024%20-%20IT%20Report%20-%20EN.pdf> žiūrėta 2016-12-12
69
B. Apklausos rezultatai
1. Laiko planai ir bylų nagrinėjimo terminai
Kaip matyti iš minėtos literatūros, tikimasi, kad laiko planai turės teigiamą poveikį procesų trukmei. Vis
dėlto dauguma aukščiausiųjų teismų dar nepradėjo rengti šių tikslinių laiko planų (CZ, EE, IE, IT, LU,
PL, PL(A), HU, LT(A), SK, ES, AT(A), AT, PT).
Tik nedaugelyje aukščiausiųjų teismų sudaromi laiko planai (NL, FI, DE, SE(A), SL, LV), tačiau ne visi
tokiu pačiu lygiu. Nyderlandų Aukščiausiajame Teisme buvo suderintas bendras laiko planas, kuriuo
siekiama, kad galutinė nutartis 90 proc. bylų būtų priimta per vienerius metus. Tačiau skirtingų procesų
ir įvairių procesinių etapų laiko planai nėra sudaromi. Priešingai, Suomijos Aukščiausiajame
Administraciniame Teisme yra įvairių procesinių etapų ir procesų laiko planai. Sprendimą dėl šių laiko
planų priėmė darbo grupė, sudaryta iš skirtingų personalo grupių atstovų.
Latvijos Aukščiausiojo Teismo civilinių ir baudžiamųjų bylų departamentai savo darbo plane, kurį
tvirtina Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, nustatė proceso trukmės tikslus.
Kai kuriuose aukščiausiuosiuose teismuose nesudaromi „optimalūs laiko planai“, tačiau teisės
aktuose yra nustatyti konkretūs reikalavimai dėl bylų nagrinėjimo trukmės (pvz., sprendimas turi būti
priimamas per nustatytą dienų skaičių po teismo posėdžio) (pvz., CZ, HU, LT, LT(A), SK, ES, PT, PT(A),
RO). Teisės aktuose nustatytų terminų trūkumas yra tas, kad juos taikant neatsižvelgiama į kiekvienos
bylos pobūdį ir sudėtingumą. Todėl juos taikant tam tikrose bylose gali nepavykti užtikrinti teismo
proceso ir sprendimo kokybės157.
Kai kuriuose aukščiausiuosiuose teismuose nuosekliai ir nuolat stebima kiekvienos bylos eiga,
paprastai pasitelkiant skaitmenines priemones (NL, FI, HU, ES, SL, LV, PT(A), LT). Slovėnijos
Aukščiausiasis Teismas aiškiai nurodė, kad jo elektroninių bylų registre įdiegta perspėjimo sistema.
Tokia išankstinio perspėjimo sistema veikia ir Vengrijos Aukščiausiajame Teisme.
Tačiau iš apklausos rezultatų matyti, kad dauguma aukščiausiųjų teismų neatlieka nuoseklaus arba
formalaus kiekvienos bylos eigos stebėjimo ir tokį stebėjimą palieka, pavyzdžiui, skyriaus pirmininko,
atitinkamo teisėjo arba raštinės nuožiūrai (EE, DE, IE, IT, PL, PL(A), LT(A), SK, AT(A), AT, RO). Čekijos
Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad jame laiko planai nesudaromi, tačiau atliekamas statistinis
vidutinės bylų trukmės ir bylų, kurios nagrinėjamos ilgiau nei vienerius metus, skaičiaus stebėjimas.
2. Statistiniai duomenys ir informacija visuomenei
Dauguma aukščiausiųjų teismų informaciją apie procesų trukmę skelbia kiekvienais metais,
dažniausia metiniame pranešime ir (arba) savo interneto svetainėje (CZ, NL, DE, IT, LU, PL, PL(A), HU,
LT, LT(A), ES, AT(A), LV, PT(A)). Kai kurie aukščiausieji teismai tokius duomenis skelbia dažniau.
Suomijos Aukščiausiasis Administracinis Teismas ir Lenkijos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų ir
karinių bylų skyrius savo interneto svetainėse skelbia mėnesinius statistinius duomenis – tiek bendrai
viso teismo, tiek pagal pagrindines dalykų kategorijas. Slovėnijos Aukščiausiasis Teismas šiuos
duomenis skelbia kartą per ketvirtį.
157 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Timeliness Report 2010-2011’ (ENCJ 2011) 14 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Vilnius/report_on_timeliness.pdf> žiūrėta 2016-12-12
70
Kiti aukščiausieji teismai oficialių duomenų apie vidutinę procesų trukmę neskelbia (EE, IE, SK,158 SE,
SE(A), AT, PT).
Į šį klausimą atsakę aukščiausieji teismai pažymėjo, kad paprastai skirtumo tarp bylų, susijusių su
Europos Sąjungos teise, ir kitų bylų nėra (CZ, IE, LU, PL(A), HU, LT, SK, ES, AT(A), AT, PT, RO), tačiau
Europos Sąjungos Teisingumo Teismui teikiamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą ilgina proceso
trukmę. Tačiau paprastai oficialių duomenų ar statistinių duomenų šia tema nėra.
3. Kova su piktnaudžiavimu procesu
Beveik visi aukščiausieji teismai nurodė galintys imtis priemonių, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo
teise į teismą (t. y. nepagrįstus prašymus teikiančių asmenų ar šalių, bandančių trukdyti ir vilkinti
teismo procesą, atžvilgiu). Tik Čekijos Aukščiausiasis Teismas atsakė, kad jis tokių priemonių imtis
negali.
Priemonės, kurių gali imtis aukščiausiasis teismas, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo teise į teismą,
yra įvairios. Tai gali būti nurodymas padengti kitos šalies teisines išlaidas (pvz., LT, LT(A), FI, PT),
baudos paskyrimas (pvz., HU, LT, LT(A), SK, SL, LV, PT, PT(A)), pavėluotai pateiktų procesinių
dokumentų paskelbimas nepriimtinais (pvz., LT, LT(A), EE, PL, SK), ieškinys gali būti laikomas atsiimtu,
jeigu šalis nedalyvauja pirmame teismo posėdyje (pvz., SL), griežtos teismo posėdžio datos (pvz.,
Slovėnijos Aukščiausiojo Teismo posėdis gali būti atidėtas tik šaliai sunkiai susirgus).
Iš dalies pakeistas Nyderlandų teismų įstatymas, nors ir nebuvo specialiai priimtas tam, kad apsaugotų
nuo piktnaudžiavimo teise į teismą, šiuo atžvilgiu pasiteisino kaip naudinga priemonė. Jis leidžia
Nyderlandų Aukščiausiajam Teismui skundą paskelbti nepriimtinu tik prasidėjus procesui, jeigu šis
skundas akivaizdžiai negali būti pagrindas kasaciniam procesui arba jeigu kasatorius akivaizdžiai
neturi pakankamo suinteresuotumo. Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas šią tvarką laiko labai vertinga.
Šios naujos taisyklės priėmimas buvo ypač naudingas Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriui,
kuriam pateikiama daug nepagrįstų skundų. Per trumpą laikotarpį susikaupusių baudžiamųjų bylų
skaičius sumažėjo nuo kelių tūkstančių iki beveik nulio, nors pastaruoju metu baudžiamųjų bylų skaičius
auga.
Estijos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad jam piktnaudžiavimo teise į teismą problema nėra aktuali,
nes Aukščiausiasis Teismas yra kompetentingas nuspręsti, kurios bylos yra priimtinos, o kurios – ne.
Jeigu byla priimama nagrinėti, šalims nustatomi terminai. Jeigu šių terminų nesilaikoma, Aukščiausiasis
Teismas neprivalo priimti šalių procesinių dokumentų.
Tokia pati tvarka taikoma Airijos Aukščiausiajame Teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme:
nepagrįstus skundus teikiančioms šalims leidimas apeliacine tvarka kreiptis į aukščiausiąjį teismą
nesuteikiamas. Italijos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad priimtinumo veiksnio stiprinimas
yra puiki priemonė.
Kaip jau buvo aptarta, vienas iš būdų apsisaugoti nuo proceso vilkinimo yra imtis aktyvios bylos
vadybos ir šalims nustatyti tikslias ir įtikinamas teismo dienas.
158 Slovakijos teisingumo ministerija skelbia grafikus, iš kurių matyti procesų trukmė, tačiau šie statistiniai duomenys rodo ne tik aukščiausiojo, bet ir visų teismų procesų trukmę.
71
Dažnai aukščiausiojo teismo teisėjai arba raštinė yra atsakingi už teismo posėdžio datų nustatymą (pvz.,
CZ, EE, NL, DE, IE, IT, LU, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SK, ES, SE, SE(A), AT(A), SL, AT, PT(A) ir sprendimo
įteikimą (pvz., CZ, FI, IE, IT, LU, HU, SK, ES, SE, SE(A), AT, PT(A). Atliekant apklausą aukščiausiųjų teismų
nebuvo klausiama apie jų bylų atidėjimo politiką (pavyzdžiui, jeigu bylos nagrinėjimą būtina atidėti dėl
rimtos priežasties).
Kartais teisės aktuose yra nustatytas sprendimo priėmimo terminas (pvz., per 30 dienų nuo paskutinio
teismo posėdžio arba per 30 dienų nuo prašymų ir dokumentų pateikimo termino pabaigos) (pvz., EE,
PL, LT, LT(A), SL). Tokios tvarkos trūkumas yra tas, kad nėra atsižvelgiama į bylos savybes.
4. Elektroniniai dokumentai
Aukščiausiasis teismas Elektroninių dokumentų valdymo sistema
Elektroninis parašas
Austrija X
Austrija (administracinis teismas) X
Belgija X
Kipras Nėra informacijos Nėra informacijos
Čekija X X
Estija X X
Suomija X
Vokietija X X
Vengrija X X
Airija X
Italija Nėra informacijos
Latvija X X
Lietuva X X
Lietuva (administracinis teismas) X X
Liuksemburgas
Nyderlandai X
Lenkija X
Lenkija (administracinis teismas)
Portugalija
Portugalija (administracinis teismas)
X
Rumunija X
Slovakija X
Slovėnija X X
Ispanija
Švedija
Švedija (administracinis teismas)
Iš viso (26) 16 10
72
a. Elektroninių dokumentų valdymo sistema
Daugelis aukščiausiųjų teismų turi elektroninių dokumentų valdymo sistemą, kurioje teisėjai ir
teismo darbuotojai gali rasti informacijos apie bylas ir kurioje saugomi visi bylos medžiagą sudarantys
dokumentai arba jų dalis (CZ, EE, NL159, FI, DE160, IE161, PL162, HU, LT, LT(A)163, AT, AT(A), SL164, LV, RO,
BE).
Ispanijos Aukščiausiojo Teismo socialinių ir darbo bylų skyriuje vykdomas bandomasis projektas.
Elektroninių dokumentų valdymo sistemoje saugomos žemesnės instancijos teismo elektroninės bylos,
elektroninė komunikacija su šalimis, elektroninėmis priemonėmis parengti sprendimai ir elektroniniu
parašu pasirašytas galutinis sprendimas. Numatyta, kad elektroninių dokumentų valdymo sistema visa
apimtimi aukščiausiajame teisme bus pradėta naudoti iki 2017 m. pabaigos. Vienas jos aspektas, kuris
jau įgyvendintas, yra elektroninės komunikacijos ir pranešimų sistema „Lexnet“, kuria privalo naudotis
teisininkai ir pats Aukščiausiasis Teismas.
Latvijos Aukščiausiajame Teisme veikia programa „Teismo informacinė sistema“. Šia IT sistema
naudojasi visi teismai ir joje saugomi pagrindiniai procesiniai dokumentai, kuriuos konkrečioje byloje
yra priėmę visų instancijų teismai. Tik bylų, susijusių su Žemės registro sprendimų apskundimu, atveju
visi bylos medžiagos dokumentai skelbiami IT sistemoje, tačiau Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad
teisėjai paprastai vis tiek linkę naudoti popierines bylas.
Atrodo, kad Estijos Aukščiausiajame Teisme labai populiaru naudoti elektroninius dokumentus.
Dauguma dokumentų teismui pateikiami elektronine forma ir didžioji dalis komunikacijos vyksta
elektroniniu paštu arba per elektroninių paslaugų portalą. Vis dėlto teismas nurodė, kad naudojamos
ir popierinės bylos, o teisėjai ir patarėjai paprastai vis dar dirba su popierinėmis bylomis arba iš įpročio,
arba dėl to, kad sistemos funkcionalumas kol kas yra ribotas. Priešingai, Nyderlandų Aukščiausiasis
Teismas nurodė, kad teisėjai vis dažniau naudoja elektronines bylas. Be to, teismas pažymėjo norintis
imtis būtinų priemonių, kad artimoje ateityje būtų galima bylinėtis visiškai skaitmeniniu būdu.
Kiti teismai taip pat nurodė, kad kartu naudojama ir popierinė byla (pvz., FI, DE, PL, HU, AT(A), LV, RO).
Tai reiškia, kad visi elektroniniu būdu atsiųsti dokumentai yra spausdinami ir segami į popierinę bylą.
159 Aukščiausiasis teismas, kurio visi esminiai dokumentai yra suskaitmeninti. 160 Išskyrus dokumentus, kurie sudaro žemesnės instancijos teismų bylų medžiagą. 161 Jeigu dokumentai buvo pateikti elektroninėmis priemonėmis. 162 Baudžiamosiose bylose teismui dokumentų negalima pateikti elektroninėmis priemonėmis, tačiau, siekiant gerinti veiksmingumą, bylos nagrinėjimui lemiamą svarbą turintys dokumentai yra nuskaitomi ir teisėjams pateikiami elektroniniu formatu. Pagal iš dalies pakeistą Civilinio proceso kodeksą Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose turi užtikrinti dokumentų, pasirašytų elektroniniu parašu, pateikimo elektroniniu būdu galimybę, taip pat siųsti elektroninius šaukimus ir pranešimus. Šis pakeitimas turi būti įgyvendintas iki 2019 m. rugsėjo 8 d. 163 Su sąlyga, kad procesas pradėtas per teismo elektroninių paslaugų sistemą. 164 Daugumoje procesų rūšių naudojami atspausdinti egzemplioriai. Tačiau kai kurie procesai (daugiausia pirmosios instancijos teismuose) yra visiškai arba iš dalies elektroniniai (autentiškų dokumentą vykdymas; civilinis vykdymas pirmosios instancijos teismuose; žemės registras pirmosios instancijos teismuose; įmonių registras pirmosios instancijos teismuose; bankroto bylos pirmosios instancijos teismuose). 2015 m. minėtų rūšių bylos sudarė 77 proc. visų pirmosios instancijos teismų gaunamų nebaudžiamųjų bylų.
73
Kituose aukščiausiuosiuose teismuose naudojamos tik popierinės bylos (IT, LU, SK, PL(A), SE, SE(A)).
Šiuo metu Lenkijoje diegiama administracinių teismų procesams skirta IT sistema. Planuojama, kad
sistema pradės veikti 2018 m. gegužės mėn.
b. Elektroninis parašas
Kai kuriuose aukščiausiuosiuose teismuose siunčiami ir (arba) gaunami elektroniniai dokumentai,
pasirašyti saugiu elektroniniu parašu (CZ, EE, DE, HU, LT, LT(A), SK165, SL, LV, PT(A)166). Nyderlandų
Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad artimoje ateityje ketina pradėti naudoti saugų elektroninį parašą.
Šiuo metu Generalinė prokuratūra vykdo eksperimentą ir išvadas mokesčių bylose pasirašo
elektroniniu būdu.
Slovėnijos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad elektroninių dokumentų, pasirašytų saugiu
elektroniniu parašu, naudojimas trumpina procesų trukmę ir mažina teismo pašto paslaugų išlaidas.
Priešingai, Čekijos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nepaisant to, jog dauguma sprendimų yra
pasirašomi elektroniniu parašu, teismo sprendimai, kuriuos turi pasirašyti keli asmenys, paprastai
pasirašomi ranka, nes surinkti tokius parašus iš trijų teisėjų užtrunka trumpiau nei trijų teisėjų
elektroninių parašų surinkimas ant dokumento.
5. Gaunamų bylų skaičiaus padidėjimas
Kaip matyti iš teorinėje dalyje pateiktų pavyzdžių, siūlomus sprendimus ne visada lengva pritaikyti
aukščiausiojo teismo darbe.
Dauguma aukščiausiųjų teismų nurodė neturintys didelio pasirinkimo, kai gaunamų bylų skaičius
padidėja reikšmingai. Iš apklausos rezultatų matyti, kad aukščiausieji teismai gali imtis pačių įvairiausių
priemonių.
Pirma priemonių kategorija susijusi su lanksčia bylų paskirstymo sistema.
Kai kurie aukščiausieji teismai nurodė, kad jie turi galimybę keisti bylų paskirstymo įvairioms kolegijoms
tvarką (CZ, FI, HU, AT(A), LV) arba kad teisėjai gali dirbti kituose skyriuose, nes yra kompetentingi
nagrinėti visas bylas (EE, FI). Be to, yra galimybė keisti bylų paskirstymą teisėjų padėjėjams (FI, SK, AT(A),
LV).
Antra kategorija yra teisėjų perkėlimas. Vengrijoje šių priemonių galima imtis pagal Teisėjų teisinio
statuso ir atlygio įstatymą. Teisėjas gali būti perkeltas į kitą teismą siekiant užtikrinti teisingą teismų
darbo krūvio paskirstymą arba skatinti teisėjo profesinį tobulėjimą. Siekiant užtikrinti teisingą darbo
krūvio paskirstymą, teisėjas gali būti perkeltas į kitą teismą negavus jo sutikimo vieną kartą per trejų
metų laikotarpį ir ne ilgiau kaip vieneriems metams. Perkėlimą į kitą teismą, kuris pagal teritoriją
pavaldus Aukštajam Teismui, atlieka Aukštojo Teismo pirmininkas, o perkėlimą į bet kurį kitą teismą –
Nacionalinės teismų administracijos vadovas. Iniciatyvos turi imtis teismo, kuriam tenka didesnis darbo
165 Slovakijos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad elektroniniai dokumentai, pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, gali būti naudojami, tačiau taip daroma retai. 166 Lenkijos vyriausiasis administracinis teismas kartais el. paštu gauna dokumentus, pasirašytus saugiu elektroniniu parašu, tačiau pats šio susirašinėjimo metodo nenaudoja.
74
krūvis, pirmininkas. Tai gali būti daroma iš anksto, jeigu numatomas reikšmingas gaunamų bylų
skaičiaus padidėjimas. Vengrijos Aukščiausiasis Teismas šia galimybe perkelti teisėjus pasinaudojo du
kartus: pirmą kartą 2014 m., kai buvo tikimasi gauti daug bylų dėl rinkimų. Tada keli administracinių
teismų teisėjai iš žemesnių teismų buvo iš anksto perkelti į Aukščiausiąjį Teismą. Antrą kartą ši galimybė
panaudota keičiant teisės aktus dėl paskolų užsienio valiuta sutarčių. Tuomet buvo tikimasi, kad
Aukščiausiajam Teismui bus pateikta daug tokių bylų, todėl kai kurie civilinių bylų teisėjai iš žemesnės
instancijos teismų buvo perkelti į Aukščiausiąjį Teismą.
Nors apklausoje nebuvo konkretaus klausimo apie bylų atrankos mechanizmus, kai kurie aukščiausieji
teismai nurodė, kad paprastai reikšmingo bylų skaičiaus padidėjimo nebūna, nes yra taikomi atrankos
mechanizmai. Italijos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad, be supaprastintų sprendimų modelių
naudojimo bylose, kuriose nereikalingas išsamus teisinis argumentavimas, vis dažniau taikoma
priimtinumo atranka yra naudinga priemonė padidėjus gaunamų bylų skaičiui.
Jeigu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gaunamos labai panašios bylos (pagal faktines
ir teisines aplinkybes), susijusios su norminio administracinio akto prieštaravimu Konstitucijai ar
įstatymui, teismas turi galimybę pradėti modelinį teismo procesą. Modelinė byla išnagrinėjama kaip
galima greičiau, o kitos panašios bylos laikinai sustabdomos, kol bus priimtas sprendimas modelinėje
byloje.
C. Rekomendacijos ir geriausia patirtis
Aukščiausieji teismai turi parengti realius ir išmatuojamus skirtingų rūšių bylų ir skirtingų proceso
etapų tvarkaraščius. Parengti realius laiko planus nėra lengva ir tai turi būti daroma konsultuojantis
su kitomis suinteresuotosiomis šalimis (pavyzdžiui, advokatų asociacija). Laiko planai turėtų būti
reguliariai vertinami, kad būtų galima nustatyti, ar jie tikrai realūs.
Atkreipiame dėmesį, kad visi aukščiausieji teismai deda nemažai pastangų, kad sutrumpėtų procesų
trukmė.
Tokios praktikos pavyzdį galima rasti Suomijoje. Suomijos Aukščiausiasis Administracinis Teismas
laikosi diferencijuoto požiūrio į laiko planus. Teismas yra parengęs įvairių proceso etapų ir pačių
procesų laiko planus. Sprendimą dėl šių planų priėmė darbo grupė, sudaryta iš skirtingų personalo
grupių atstovų.
Tačiau vien laiko planų nepakanka. Tam, kad teismai galėtų tinkamai reaguoti į aplinkybių pasikeitimą
ir daryti įtaką tikslų įgyvendinimui, procesų trukmė turėtų būti stebima elektroniniu būdu ir grindžiama
tiksliais ir realiuoju laiku fiksuojamais veiklos duomenimis. Šį nuolatinį stebėjimą turėtų papildyti ir
išankstinio perspėjimo sistema, kuri sudaro galimybes aktyviai valdyti bylas ir siekti, kad nesikauptų
bylos, kurių iš anksto nustatytas terminas yra viršytas.
Tokia išankstinio perspėjimo sistema įdiegta Slovėnijos Aukščiausiajame Teisme ir Vengrijos
Aukščiausiajame Teisme. Vengrijos Aukščiausiojo Teismo BIIRO programa iš anksto perspėja, kad byla
Įdiegti (elektroninę) sistemą procesų trukmei kontroliuoti naudojant laiko planus ir nuolatinį
šių laiko planų stebėjimą realiuoju laiku
75
tuoj pasibaigs nieko nedarant arba kad netrukus baigsis rašytinio teismo sprendimo parengimo arba
procesinės prievartos priemonės peržiūros terminas. Be to, programa rodo, ar yra teismo dokumentų
arba klausimų, kuriuos teikia spręsti, ir ar teismo darbuotojai neparengė statistinių vertinimo formų ir
būtinų pranešimų. Šią BIIRO programą sudaro dvi sąsajos: viena jų skirta bylų valdymo specialistams,
kita – teisėjams. Bylų valdymo specialistai įveda ir tvarko su bylos registracija ir bylos valdymu susijusius
duomenis (pvz., bylų ir dokumentų buvimo vietos, bylų paskirstymo, terminų, naujai pateiktų prašymų
registravimo ir pan.) ir šio elektroninio registro pagrindu gali parengti statistinius duomenis. Teisėjų
sąsają sudaro atitinkamam teisėjui priskirtų bylų registracijos žurnalas ir teismo posėdžių, kuriuos turi
vesti atitinkamas teisėjas, darbotvarkė. Pastarojoje taip pat nurodoma teismo posėdžių data, priimtų
sprendimų identifikavimas ir duomenys, iš kurių matyti teisėjo darbo nagrinėjant bylas kiekybė ir
kokybė.
Statistiniai duomenys apie procesų trukmę ir informacija apie laiko planus visuomenei turi būti
pateikiami ne rečiau kaip kartą per metus. Informacija skelbiama siekiant kelių tikslų: informuoti
teismo paslaugų gavėjus apie numatomą bylos trukmę (taip gerinant galimybę kreiptis į teismą bei
didinant skaidrumą) ir užtikrinti teismų atskaitomybę, įskaitant bylų nagrinėjimą be nepagrįsto
vilkinimo.
Tokiai informacijai skleisti puikiai tinka metinis pranešimas.
Vengrijoje galima rasti įdomų geresnio visuomenės informavimo pavyzdį. Vengrijos nacionalinės
teismų administracijos interneto svetainėje yra proceso trukmės skaičiuoklė. Ši internetinė skaičiuoklė
rodo numatomą proceso bet kuriame teisme nagrinėjant tam tikros rūšies bylą trukmę. Šia skaičiuokle
siekiama padėti šalims apsispręsti, kuriam teismui teikti prašymą, kad šis būtų greičiau išnagrinėtas,
nes gali būti, kad daugiau nei vienas teismas yra kompetentingas nagrinėti jų bylą.
Teisėjai turi aktyviai valdyti jiems priskirtas bylas. Jie turėtų nustatyti tikslias ir įtikinamas bylos
nagrinėjimo datas bei naudotis turimomis galimybėmis bylą nagrinėti pagreitinta tvarka, skirti
nuobaudas šalims, kurios bylą vilkina arba teikia nepagrįstus prašymus.
Skelbti suderintus laiko planus ir statistinius duomenis apie procesų trukmę pagal bylų rūšis
(bent kartą per metus)
Teisėjai turėtų aktyviai užsiimti bylų vadyba
76
Palyginti su popierine korespondencija, elektroniniai informacijos mainai yra operatyvesni ir
ekonomiškai naudingesni. Žinoma, šių tikslų iš dalies sunkiau siekti, kai nėra elektroninių dokumentų
valdymo sistemos ir teismui tenka visus dokumentus spausdinti. Kaip ir daugelio kitų pasiūlymų
atveju, elektroninių dokumentų valdymo sistemai įdiegti reikalingas atitinkamas finansavimas.
Šiuo metu Ispanijos Aukščiausiasis Teismas vykdo bandomąjį elektroninių dokumentų valdymo
sistemos įdiegimo projektą. Vienas jos aspektas, kuris jau įgyvendintas, yra elektroninė susirašinėjimo
ir pranešimų sistema „Lexnet“, kuria privalo naudotis teisininkai ir pats Aukščiausiasis Teismas.
Latvijos Aukščiausiajame Teisme veikia programa „Teismo informacinė sistema“. Šia IT sistema
naudojasi visi teismai, joje saugomi pagrindiniai procesiniai dokumentai, kuriuos konkrečioje byloje
yra priėmę visų instancijų teismai. Iš šio pavyzdžio taip pat matyti, kad darbui su elektroninių
dokumentų valdymo sistema reikalingas mąstysenos pokytis ir darbo įpročių keitimas, kad būtų
išnaudotos visos jos galimybės. Latvijos Aukščiausiasis Teismas iš tiesų nurodė, kad teisėjai vis dar
mieliau renkasi popierines bylas. Todėl teismų vadovai turėtų žinoti, kad visiškam elektroninės
sistemos potencialui išnaudoti reikalingas kultūros pokytis (taip pat žr. I dalyje nurodytus pagrindinius
valdymo principus). Dar vieną tokio kultūros pasikeitimo pavyzdį galima rasti Estijos Aukščiausiajame
Teisme. Jame elektroninių dokumentų naudojimas labai populiarus. Dauguma dokumentų teismui
pateikiami elektronine forma ir didžioji dalis komunikacijos vyksta elektroniniu paštu arba per
elektroninių paslaugų portalą. Vis dėlto Estijos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad naudojamos ir
popierinės bylos, o teisėjai ir patarėjai paprastai vis dar dirba su popierinėmis bylomis arba iš įpročio,
arba dėl to, kad sistemos funkcionalumas kol kas yra ribotas.
Elektroninės bylos gali būti naudojamos dar intensyviau, kaip yra Nyderlandų Aukščiausiajame Teisme,
kurio teisėjai vis dažniau naudoja elektronines bylas.
Teisės aktų leidėjas turi įtvirtinti galimybę teismams bausti šalis, kurios procesą vilkina ar
piktnaudžiauja. Iš apklausos rezultatų matyti, kad yra daug galimybių: bauda, pavėluotai pateiktų
procesinių dokumentų paskelbimas nepriimtinais ir pan.
Nors Nyderlandų Aukščiausiajam Teismui sudaryta galimybė skundą paskelbti nepriimtinu tik
prasidėjus procesui, jeigu šis skundas akivaizdžiai negali būti pagrindas kasaciniam procesui arba
jeigu kasatorius akivaizdžiai neturi pakankamo suinteresuotumo, nebuvo numatyta konkrečiai tam,
kad leistų apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo teise į teismą, ji pasirodė labai naudinga. Nyderlandų
Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad per trumpą laikotarpį nuo šio teisės akto priėmimo susikaupusių
baudžiamųjų bylų skaičius sumažėjo nuo kelių tūkstančių iki beveik nulio.
Įdiegti elektroninių dokumentų valdymo sistemą ir naudoti elektroninės komunikacijos
priemones
Nustatyti procesines nuobaudas šalims, kurios procesą vilkina ir piktnaudžiauja
77
Galimybė skirti procesines nuobaudas yra mažiau aktuali tuose aukščiausiuosiuose teismuose,
kuriuose taikoma leidiminė kasacijos sistema, arba kuriuose taikomas griežtas priimtinumo kriterijus
(pvz., Estijos Aukščiausiasis Teismas, Airijos Aukščiausiasis Teismas, Italijos Aukščiausiasis Teismas), nes
tokiu atveju teismas vaidina svarbų vaidmenį atrenkant bylas, kurios yra priimtinos.
Be akivaizdžių priemonių (skirti daugiau teisėjų ir pasamdyti daugiau darbuotojų), lanksti bylų
paskirstymo sistema (t. y. tai, kaip bylos paskirstomos kolegijoms ir kaip teisėjai priskiriami skirtingoms
kolegijoms) aukščiausiajam teismui leidžia geriau tvarkytis su išaugusiu gaunamų bylų skaičiumi. Tačiau
iš atliktų tyrimų matyti, kad neformalus keitimasis bylomis tarp teisėjų, nors ir pripažįstamas kaip
veiksmingas koordinavimo mechanizmas, nėra leidžiamas teismuose, kurių bylų paskirstymo tvarka yra
formalesnė ir grindžiama įstatymo raidės laikymusi 167 . Todėl teisės aktų leidėjas turėtų nustatyti
objektyvią, bet lanksčią bylų paskirstymo sistemą, kurioje atsižvelgiama į svertinį teisėjų darbo krūvį.
Be to, toks perskirstymas turėtų būti grindžiamas objektyviais kriterijais ir jam reikalinga stipri
motyvacija, ypač atsižvelgiant į tai, kad tęstinumas gali geriau atitikti šalių interesus ir didinti bendrą
teismų veiksmingumą168.
Kai lanksčios bylų paskirstymo sistemos nepakanka, kad teismas susitvarkytų su gaunamų bylų
skaičiumi, teisėjų perkėlimas gali tapti ultimum remedium. Vengrijos Aukščiausiojo Teismo pavyzdys
parodė, kad tokia priemonė tinka ir aukščiausiųjų teismų specifikai.
167 Marco Fabri ir Philip Langbroek, ‘Is There a Right Judge for Each Case? A Comparative Study of Case Assignment in Six European Countries’ (2007) 292, 310 European Journal of Legal Studies <www.ejls.eu/2/31UK.pdf> žiūrėta 2016-12-05 168 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Minimum Judicial Standards IV: Allocation of Cases. ENCJ Report 2013-2014’ (ENCJ 2014) 5 <www.encj.eu/images/stories/pdf/workinggroups/encj_report_standards_iv_allocation_of_cases_2014.pdf> žiūrėta 2016-12-05 Marco Fabri ir Philip Langbroek, ‘Is There a Right Judge for Each Case? A Comparative Study of Case Assignment in Six European Countries’ (2007) 292, 310 European Journal of Legal Studies <www.ejls.eu/2/31UK.pdf> žiūrėta 2016-12-05
Nustatyti lanksčią bylų paskirstymo sistemą, taip pat teisėjų perkėlimą kaip ultimum
remedium
78
V. Komunikacija
1. Įvadas
A. Kas yra komunikacija?
„Oksfordo anglų kalbos žodyne“ (angl. The Oxford English Dictionary) komunikacija apibrėžta kaip
„informacijos perdavimas arba keitimasis informacija žodžiu, raštu ar kitomis priemonėmis“. Šis žodis
kilęs iš lotyniško žodžio communicare, kuris reiškia „dalintis“ arba „daryti bendru“. Komunikuojant
norima, kad tam tikra informacija taptų bendra, siekiama pasidalinti žiniomis. Tas pats pasakytina ir
apie teismų komunikaciją.
Svarbu nuspręsti, ką ir kam komunikuoti. Danijos teismų administracijos plėtros direktorė Merethe
Eckhardt pabrėžė, kad pagrindinė teismų veikla ir paskirtis – sprendimai, todėl teismai, visų pirma,
turėtų visuomenę informuoti apie savo sprendimus169. Užtikrindami, kad visuomenė būtų informuota
teisingai, teismai žiniasklaidai ir visuomenei gali norėti pranešti apie visuomenės susidomėjimą
keliančias bylas. Sprendimų santraukos, anot Merethe Eckhardt, skelbiamos tais atvejais, kai bylos nėra
pačios svarbiausios teisiniu požiūriu, tačiau yra reikšmingos visuomenei. Kitaip tariant, rengdami savo
komunikacijos politiką ir priimdami sprendimus dėl komunikacijos objekto, teismai turėtų atsižvelgti į
savo tikslinės auditorijos lūkesčius, taip užtikrindami pusiausvyrą tarp šių lūkesčių ir perduodamų
pranešimų tikslumo170.
Teismai turėtų informuoti ne tik apie sprendimus, bet ir apie savo organizuojamą veiklą bei apie
bendrąją su teisingumo sistema susijusią informaciją (pvz., informaciją apie proceso trukmę ir bendrųjų
teisingumo sistemos principų, kaip antai nekaltumo prezumpcijos, paaiškinimus).
Prieš pateikdamas informaciją, kiekvienas teismas turi turėti komunikacijos viziją: ką komunikuoti,
kam (atsižvelgiant į auditorijos lūkesčius) ir kaip tai padaryti, kad pranešimas kuo plačiau pasiektų
norimą auditoriją (pvz., trumpu pranešimu „Facebook“ arba pranešimu spaudai teismo interneto
svetainėje). Dar kartą atkreipiame dėmesį į šios ataskaitos įvade aptartus pagrindinius teismo
administravimo principus, kuriuose pabrėžėme, kad, atliekant teismų vadybą, vis svarbesni tampa
teismų paslaugomis besinaudojančių asmenų ir kitų suinteresuotųjų šalių lūkesčiai. Tam, kad šiuos
lūkesčius suprastų, teismai turi gauti grįžtamąjį ryšį (pvz., naudodami apklausas ar susitikimuose) ir
bendradarbiauti. Tai taikoma ir rengiant komunikacijos politiką.
B. Kodėl aukščiausiesiems teismams būtina vykdyti komunikaciją?
Teismų vykdoma komunikacija yra svarbi, nes tai padeda didinti teisingumo prieinamumą. Iš tiesų
piliečiams ir įmonėms teikiama informacija apie bendruosius teisingumo sistemos aspektus sudaro
teisės į teisingumą pagrindą. Teisingumo prieinamumą didinti svarbu ir todėl, kad tai gerina teisingumo
sistemos kokybę171. Išsami, tiksli ir naujausia su procesu susijusi informacija taip pat yra itin svarbi
169 Merethe Eckhardt, ‘Strengthening public relations at courts: new communication tools and trends’ (13 October 2016, Fourth Annual International Conference on Courts and Communication) <www.youtube.com/watch?v=OG9xptD5RLM&feature=youtu.be> žiūrėta 2017-02-01 170 Ibidem. 171 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The
79
užtikrinant EŽTK 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą172. Be to, ryšiai su visuomene
padeda žmonėms suprasti ir pripažinti teismų priimtus sprendimus 173 . Dėl šios priežasties
bendravimas su visuomene ir žiniasklaida siekiant informuoti visuomenę, be abejonės, yra svarbus
tikslas.
Be to, komunikacijos paskirtis – ne tik informuoti visuomenę, bet ir formuoti įvaizdį. Visuomenė
suvokia teismų sistemą, remdamasi gaunama informacija. Viešoji nuomonė apie teismų sistemą yra
itin svarbi bet kuriai teisinei demokratinei valstybei. Teisingumą ne tik reikia užtikrinti, bet ir būtina,
kad tai būtų matoma. Todėl visuomenės nuomonė apie teismus yra labai svarbi, ypač todėl, kad
visuomenės požiūris gali turėti įtakos visuomenės pasitikėjimui teismų sistema174.
Tačiau formuojant teismų įvaizdį, teismų sistema neturi didžiausios įtakos – svarbus vaidmuo tenka
žiniasklaidai175 . Saviraiškos laisvė, kuri sudaro demokratinės visuomenės pagrindą, reikalauja, kad
teismai „sudarytų žiniasklaidos priemonėms sąlygas vykdyti savo esminį vaidmenį informuojant
visuomenę”176.
Pasitikėjimui teismais didelės įtakos turi tai, kaip teismų procesai nušviečiami žiniasklaidoje. Ilgą laiką
buvo tvirtai tikima, kad teismams ne tik nebūtina, bet ir netinkama dalyvauti viešose diskusijose: buvo
manoma, kad bet koks komentaras gali pakenkti teismų nepriklausomumui ir autoritetui. Buvo
manoma, kad teismai turėtų komunikuoti per savo sprendimus 177 , o tų sprendimų aiškinimas
žiniasklaidai nebuvo laikomas būtinu.
Jau yra ištirta, kokie veiksniai turi įtakos žurnalistų gebėjimams informuoti apie teismų ir teisėjų veiklą.
Tyrimų duomenimis, žurnalistų, turinčių specialių teisės apskritai žinių ir ypač išmanančių teismų veiklą,
skaičius sumažėjo. L. Moran atkreipė dėmesį į tai, kad „sumažėjus dirbančių žurnalistų skaičiui ir
netekus specialistų, kyla klausimas dėl likusių žurnalistų gebėjimo visiškai suprasti teismų ir teisėjų
2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 17 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 172 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 14 (2011) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and information technologies (IT) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2011)2&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 173 Louise Chrétien, Arthur de Peretti-Schlomoff ir Yoann Viguier, ‘Judicial Communication and Professional Ethics. Renewing the Relationship between the Judiciary and the Public’ (Themis Competition 2015 – Semi-Final D – Team France 4, European Judicial Training Network (EJTN) 2015) 5 <www.ejtn.eu/Documents/THEMIS%202015/Written_Paper_France4.pdf> žiūrėta 2016-10-12 174 Leslie J. Moran ‘Managing the News Image of the Judiciary: The Role of Judicial Press Officers’ (2014) Oñati Socio-Legal Series, 799, 804 <http://opo.iisj.net/index.php/osls/article/view/320/473> žiūrėta 2016-11-17 Emmanuel Jeuland ir Anastasia Sotiropoulou ‘The Role of Communication in the French Judicial System’ (2012) International Journal for Court Administration, 1, 1 <http://doi.org/10.18352/ijca.92> žiūrėta 2016-10-12 175 Leslie J. Moran ‘Managing the News Image of the Judiciary: The Role of Judicial Press Officers’ (2014) Oñati Socio-Legal Series, 799, 799 <http://opo.iisj.net/index.php/osls/article/view/320/473> žiūrėta 2016-11-17 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 2 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12 176 ‘The Judiciary and the Media in the Netherlands’, 2 <www.rechtspraak.nl/SiteCollectionDocuments/The-Judiciary-and-the-Media-in-the-Netherlands.pdf> žiūrėta 2016-11-17 177 Louise Chrétien, Arthur de Peretti-Schlomoff ir Yoann Viguier, ‘Judicial Communication and Professional Ethics. Renewing the Relationship between the Judiciary and the Public’ (Themis Competition 2015 – Semi-Final D – Team France 4, European Judicial Training Network (EJTN) 2015) 1 <www.ejtn.eu/Documents/THEMIS%202015/Written_Paper_France4.pdf> žiūrėta 2016-10-12
80
veiklą, išsiaiškinti pagrindinius klausimus ir koncepcijas bei pranešti naujienas, kurios būtų pakankamai
tikslios“178. Be to, dėl didelės konkurencijos vis mažiau domimasi subtiliais aplinkybių ir teisinių principų
niuansais ir pereita prie sensacingų pranešimų. Latvijos Aukščiausiasis Teismas aiškiai nurodė, kad
nepakankamos žurnalistų teisinės žinios ir aukštas žiniasklaidos personalo kaitos procentas iš tiesų
kelia kliūčių komunikacijai.
Dabar jau nebemanoma, kad teisėjams yra netinkama ir nebūtina dalyvauti viešose diskusijose.
Priešingai, laikomasi nuomonės, kad teismai turėtų aktyviai informuoti visuomenę siekdami užtikrinti
teisę kreiptis į teismą ir teismo sprendimų suprantamumą bei priimtinumą. Be to, žiniasklaida kartais
visuomenei pateikia klaidingą informaciją, o visuomenė turi teisę būti teisingai informuojama apie
teisėjų ir teisingumo sistemos veikimą179.
Teismų vykdoma komunikacija ne tik didina galimybes kreiptis į teismą ir stiprina visuomenės
pasitikėjimą teismų sistema. Komunikacija taip pat gali būti siekiama pagerinti teisingumo sistemos
veikimą, pavyzdžiui, užtikrinant grįžtamąjį ryšį ir skundų nagrinėjimą ar konsultuojantis dėl valstybės
įstatymų.
Bendraudama su visuomene, teismų sistema turi užtikrinti, kad objektyviai ir nešališkai atspindint
svarbius faktus visuomenė gautų išsamią ir teisingą informaciją180. Be to, ypatingas dėmesys turi būti
skiriamas pagarbos tam tikroms pagrindinėms teisėms (kaip antai nekaltumo prezumpcijai)
užtikrinimui, teisėjų nepriklausomumui ir teismų sistemos orumui bei autoritetui. Taigi, siekiant
nepakenkti minėtiems principams, teismų sistemai vykdant komunikaciją būtina laikytis tam tikrų
taisyklių181.
C. Kaip gali būti vykdoma aukščiausiųjų teismų komunikacija?
Europoje matoma didelė požiūrių į komunikaciją įvairovė182. Mes išnagrinėjome požiūrių skirtumus ir
nustatėme geriausią praktiką, atsižvelgdami į šiuos tikslus bei principus: teisingas visuomenės
informavimas siekiant užtikrinti teisę kreiptis į teismą, teismo sprendimų suprantamumą ir
178 Leslie J. Moran ‘Managing the News Image of the Judiciary: The Role of Judicial Press Officers’ (2014) Oñati Socio-Legal Series, 799, 803 <http://opo.iisj.net/index.php/osls/article/view/320/473> žiūrėta 2016-11-17 179 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 2 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12 180 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 15 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12 181 Louise Chrétien, Arthur de Peretti-Schlomoff ir Yoann Viguier, ‘Judicial Communication and Professional Ethics. Renewing the Relationship between the Judiciary and the Public’ (Themis Competition 2015 – Semi-Final D – Team France 4, European Judicial Training Network (EJTN) 2015) 5-6 <www.ejtn.eu/Documents/THEMIS%202015/Written_Paper_France4.pdf> žiūrėta 2016-10-12 182 Louise Chrétien, Arthur de Peretti-Schlomoff ir Yoann Viguier, ‘Judicial Communication and Professional Ethics. Renewing the Relationship between the Judiciary and the Public’ (Themis Competition 2015 – Semi-Final D – Team France 4, European Judicial Training Network (EJTN) 2015) 5 <www.ejtn.eu/Documents/THEMIS%202015/Written_Paper_France4.pdf> žiūrėta 2016-10-12 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12
81
priimtinumą, tuo pačiu metu išsaugant pagarbą atitinkamų šalių pagrindinėms teisėms, teisėjų
nepriklausomumui, orumui ir autoritetui.
Apžvelgsime ne tik teismų sistemos vykdomą komunikaciją, bet ir klausimus, kurie susiję su galimybių
žiniasklaidai informuoti apie teismų sistemą sudarymu (pvz., garso ir vaizdo įrašus teismo posėdžių
salėse).
Konkrečiai nagrinėjamos šios sritys:
- ryšių su visuomene skyriai ir atstovai ryšiams su visuomene;
- komunikacijos metodai (įskaitant naudojamus socialiniuose tinkluose) ir vidinis komunikacijos
strategijų koordinavimas;
- informacija, teikiama visuomenei;
- garso ir vaizdo įrašai teismo posėdžių salėse;
- bendradarbiavimas komunikacijos klausimais;
- švietimo veikla;
- teismų nuomonės reiškimas Parlamentui ir vykdomosios valdžios institucijoms;
- atsiliepimai ir skundai dėl aukščiausiojo teismo veiklos.
Kitas svarbus aukščiausiojo teismo komunikacijos elementas – sprendimų formulavimo būdas.
Sprendimuose vartojama kalba ir jos stilius turi įtakos tam, kiek šie sprendimai yra suprantami proceso
šalims ir visai visuomenei183. Nors šis klausimas į šio tyrimo apimtį nepatenka, norėtume atkreipti
dėmesį į Ispanijos Aukščiausiojo Teismo bendradarbiaujant su Ispanijos Karališkąja akademija parengtą
stiliaus vadovą Aukščiausiajam Teismui. Stiliaus vadove pateikiami pasiūlymai dėl įvairių sprendimų
rengimo aspektų, kaip antai gramatikos, kalbos aiškumo ir bendros sprendimų formos. Panašios
praktikos laikosi ir Lietuva: Teisėjų taryba patvirtino „Rekomenduojamus teismų procesinių sprendimų
kokybės standartus“. Šiame dokumente nustatytos taisyklės, pagal kurias teismų sprendimuose
pateikiamos nuorodos į teisės doktriną, taip pat argumentavimo stiliaus ir kalbos reikalavimai.
Vengrijos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra parengęs „Teismų sprendimo rengimo vadovą“, kuris
naudojamas kaip gairės suprantamai, paprastai ir aiškiai teismo sprendimų kalbai. Šį vadovą redagavo
Aukščiausiojo Teismo teisėjai, humanitarinių mokslų akademikai ir vadovą vertinę skaitytojai.
2. Ryšių su visuomene skyriai ir atstovai ryšiams su visuomene
A. Bendrosios pastabos
Kaip pabrėžta įvade, užtikrinant teisę kreiptis į teismą, visuomenei būtina pateikti paprastą,
suprantamą ir tikslią informaciją. Siekiant šio tikslo, teismų sistemai gali būti naudinga viena
priemonė – tam tikrus sprendimus ar bendruosius teisės principus (pvz., nekaltumo prezumpciją ar
teisę į teisingą bylos nagrinėjimą) paaiškinti visuomenei. Tai atitinkamais atvejais gali daryti bet kurie
teisėjai arba specialiai paskirtas atstovas ryšiams su visuomene. Daugelyje aukščiausiųjų teismų yra
183 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 7 (2005) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and society <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2005)OP7&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02
82
atskiri ryšių su visuomene skyriai (t. y. padaliniai, atsakingi už ryšius su žiniasklaida ir informacijos
teikimą visuomenei).
Europos teismų tarybų tinklas yra atlikęs įdomų teismų sistemos, visuomenės ir žiniasklaidos santykių
tyrimą. Ataskaitoje „Teisingumas, visuomenė ir žiniasklaida“ išnagrinėtos priemonės, kurių būtų
galima imtis užpildant spragą tarp teismų ir visuomenės bei sustiprinant teismų ir žiniasklaidos
bendradarbiavimą ir ryšius. Šioje ataskaitoje taip pat nagrinėta, kaip užtikrinti tinkamą keitimąsi
informaciją su žiniasklaida ir jos teisingą pateikimą visuomenės informavimo priemonėse184.
Viena iš ataskaitoje nurodytų priemonių – atstovo ryšiams su visuomene, kuris pasisakytų teismo
vardu, paskyrimas. Pagrindinės atstovo ryšiams su visuomene pareigos – teikti informaciją visuomenei,
informuoti bei paaiškinti teismo sprendimus ir procesą žiniasklaidai ir visuomenei.
Atstovas ryšiams su visuomene gali būti teisėjas (teisėjas-atstovas spaudai) arba teisėjo pareigų
neinantis valstybės tarnautojas (atstovas spaudai). Į šias pareigas gali būti skiriama įvairiais lygiais
(nacionaliniu arba regioniniu). Be to, Europos teismų tarybų tinklas išskiria patarėjo komunikacijai
pareigybę. Patarėjas komunikacijai taip pat gali būti atstovas spaudai, tačiau jis konkrečiai yra
atsakingas už teisėjų ir kitų atstovų ryšiams su visuomene, kuriems gali tekti viešai pasisakyti tam tikra
tema, konsultavimą, informavimą ir mokymą185.
Savo ataskaitoje Europos teismų tarybų tinklas suformulavo šias rekomendacijas dėl teismų sistemos
atstovų ryšiams su visuomene:
1. Visos valstybės turėtų sukurti ir taikyti teismo atstovo (-ų) ryšiams su visuomene sistemą, kurią
sudarytų teisėjai-atstovai spaudai ir patarėjai komunikacijai, gerai išmanantys teisminę
sistemą, žinantys, kaip suprantama kalba informuoti visuomenę, ir turintys socialinių bei
bendravimo su žiniasklaida įgūdžių.
2. Teisėjai-atstovai spaudai ir patarėjai komunikacijai turėtų dirbti nacionaliniu ir vietos bei (kai
kuriose valstybėse) regioniniu lygmeniu. Teisėjais-atstovais spaudai turėtų būti atitinkamo
teismo ir atitinkamos su nagrinėjamu spaudos paklausimu susijusios jurisdikcijos teisėjai.
3. Teisėją-atstovą spaudai turėtų paskirti atitinkamo teismo arba šio teisėjo-atstovo spaudai
veiklos apygardos teismo pirmininkas. Jis turėtų būti atskaitingas jį paskyrusiam teisėjui.
4. Turėtų būti parengtos teisėjo-atstovo spaudai funkcijų ir pareigų pagrindinės gairės, įskaitant
taisykles dėl to, kieno iniciatyva teisėjas-atstovas spaudai turėtų veikti, ir dėl jo veiksmų
koordinavimo sistemos. Šiose gairėse galėtų būti apibrėžtas ir teisėjų-atstovų spaudai, atstovų
spaudai ir patarėjų komunikacijai santykis. Be to, gairėse atsižvelgtina į nacionalinius
žiniasklaidos kodeksus, nacionalinius teismų etikos standartus.
5. Turėtų būti vykdomi teisėjo-atstovo spaudai darbe būtini mokymai. Be to, atstovui spaudai
arba patarėjui komunikacijai turėtų būti teikiama visapusė pagalba.
6. Siūloma numatyti šias teisėjo-atstovo spaudai pareigas ir atsakomybę:
a. informuoti ir šviesti žiniasklaidą teisės ir proceso klausimais;
184 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 2 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12 185 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 3 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12
83
b. paaiškinti visuomenei teismo sprendimų ir nutarčių pobūdį ir padarinius; tai gali apimti
ir dalyvavimą teisiniame švietime konstitucinės ir materialiosios teisės pagrindų
klausimais;
c. prisidėti prie teisingumo interesų skatinant skaidrumą ir visuomenės supratimą apie
teismų sistemą ir teisėjus;
d. bendradarbiauti su atstovais spaudai ir patarėjais komunikacijai jiems vykdant savo
funkcijas, vykdyti ryšių su spauda ir žiniasklaida stebėseną;
e. stebėti ir reaguoti į pranešimus interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose;
f. plėtoti ryšius su žiniasklaida bei atitinkamomis profesinėmis, specialistų ir
akademinėmis institucijomis186.
Nors teismų sistemai būtina bendrauti su visuomene, Europos teisėjų mokymo tinklas yra įspėjęs, kad
komunikacija – tai priemonė, kuri turėtų būti atsargiai naudojama, nes ji gali ir pabloginti teismų ir
visuomenės santykius 187 . Be to, šis tinklas pabrėžė, kad tarp teisėjų-atstovų spaudai mokymo
programų yra didžiulių skirtumų ir trūksta galimybių keistis žiniomis.
B. Apklausos rezultatai
1. Ryšių su visuomenė skyrius ir atstovo ryšiams su visuomene pareigybė
Aukščiausiasis Teismas
Teisėjas-atstovas ryšiams su visuomene
Atstovas ryšiams su visuomene, nesantis teisėju
Ryšių su visuomene skyrius
Austrija Nėra informacijos Nėra informacijos X
Austrija (administracinis teismas)
X X
Belgija X X
Kipras
Čekijos Respublika X X
Estija X X X
Suomija X X
Vokietija X X
Vengrija X X
Airija X
Italija
Latvija X X
Lietuva X X
186 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 5-6 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12 187 Louise Chrétien, Arthur de Peretti-Schlomoff ir Yoann Viguier, ‘Judicial Communication and Professional Ethics. Renewing the Relationship between the Judiciary and the Public’ (Themis Competition 2015 – Semi-Final D – Team France 4, European Judicial Training Network (EJTN) 2015) 10 <www.ejtn.eu/Documents/THEMIS%202015/Written_Paper_France4.pdf> žiūrėta 2016-10-12
84
Lietuva (administracinis teismas)
X
Liuksemburgas
Nyderlandai X X
Lenkija X X
Lenkija (administracinis teismas)
X X
Portugalija X
Portugalija (administracinis teismas)
Rumunija X X
Slovakija X X
Slovėnija X
Ispanija X
Švedija
Švedija (administracinis teismas)
Iš viso (26) 10 7 18
Apklausos rezultatai rodo, kad požiūris į teismų sistemos komunikacijos strategijas ir ryšių su
visuomene skyrių steigimą bei teismų atstovus ryšiams su visuomene Europoje yra labai skirtingas.
Kai kuriose valstybėse teismai paaiškinimus dėl bendrųjų teisės klausimų ar konkrečių bylų teikia
žodžiu. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir
Latvijos Aukščiausiojo Teismo teisėjai kartais patys teikia viešus savo bylų komentarus. Tačiau
daugumoje valstybių (CZ, EE, NL, DE, IE, HU, LU, CY, ES, SL, IT, PT, PT(A), RO) teisėjai negali (remdamiesi
įstatymu arba etika) komentuoti savo bylų.
Dėl šios priežasties daugumoje valstybių sukurta atstovo ryšiams su visuomene pareigybė. Atstovas
ryšiams su visuomene gali būti teisėjas (pvz., NL, DE, HU, PL, LT, LT(A), AT(A), LV, RO) arba teisėju
nesantis tarnautojas (pvz., CZ, LT, SK, BE188). Kipro, Italijos, Ispanijos, Slovėnijos189 ir Liuksemburgo190
aukščiausiuosiuose teismuose bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme191 atstovo ryšiams
su visuomene nėra.
Be atstovų spaudai, kai kuriose valstybėse yra įsteigti atskiri ryšių su visuomene skyriai (CZ, HU, NL,
EE, PL, PL(A), SK, ES, SL, FI, AT(A), AT, LV, DE, IE, PT, RO, BE). Italijoje ryšių su visuomene skyriaus
funkcijos pavestos Aukščiausiojo Teismo Generaliniam sekretoriatui. Taip yra ir Lietuvoje, kur ryšius su
188Su visuomene bendrauja generalinis prokuroras. 189 Yra pateiktas pasiūlymas sudaryti teisėjų-atstovų ryšiams su visuomene grupę. 190 Tačiau Liuksemburge veikia visos teismų sistemos komunikacijos tarnyba, už kurios veiklą atsako generalinis prokuroras. 191 2016 m. liepos 1 d. Teisėjų taryba nutarė, kad teismų pirmininkai turi įvertinti galimybę ryšiams su visuomene paskirti teisėjus. Ši procedūra šiuo metu vykdoma Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
85
žiniasklaida palaiko Teismo pirmininko tarnyba. Austrijos aukščiausiajame administraciniame teisme
yra atskiras ryšių su žiniasklaida departamentas, tačiau jame dirba tik trys teisėjai ir nėra paskirta jokio
patarėjo komunikacijai.
2. Mokymai
Remiantis Europos teisėjų mokymo tinklo tyrimu „Teismų komunikacija ir profesinė etika“ bei Europos
teismų tarybų tinklo ataskaita „Teisingumas, visuomenė ir žiniasklaida“, teisėjų-atstovų spaudai
mokymai dažniausiai yra nepakankami192.
Nors apklausoje, kurios pagrindu parengtas šis vadovas, nebuvo klausiama, ar vykdomi specialūs
teisėjų-atstovų spaudai mokymai, Estijos Aukščiausiasis Teismas ir Suomijos aukščiausiasis
administracinis teismas nurodė, kad jų ryšių su visuomene skyriai vykdo kitų teismų mokymus
žiniasklaidos ir komunikacijos klausimais. Estijoje šie mokymai organizuojami kiekvienais metais.
Vengrijos nacionalinė teismų administracija spaudos sekretorių ir atstovų ryšiams su visuomene
mokymams skiria ypatingą dėmesį ir du kartus per metus organizuoja jiems centralizuotą mokymo
programą. Programas dažniausiai sudaro praktiniai seminarai, o 2017 metais pagrindinis dėmesys
skiriamas „aiškiam rašymui ir suprantamai kalbai“. Spaudos sekretorių mokymai daugiausia skirti
rašymo įgūdžiams tobulinti, o atstovų ryšiams su visuomene mokymuose pagrindinis dėmesys
skiriamas kalbėjimo praktikai. Pavyzdžiui, paskutinėje mokymo programoje atstovai ryšiams su
visuomene turėjo galimybę įgyti praktikos, kaip daryti aiškius, trumpus pranešimus prieš filmavimo
kameras, o pagrindinė spaudos sekretorių mokymų tema buvo išankstinė komunikacija ir tolesnis
informacijos teikimas didesnį visuomenės dėmesį pritraukiančiose bylose.
C. Rekomendacijos ir geriausia praktika
Norėdami padidinti skaidrumą ir teismo sprendimų suprantamumą bei užtikrinti, kad visuomenė būtų
teisingai informuojama, kartu išsaugant teisėjų nepriklausomumą, teismai turi įsteigti ryšių su
visuomene skyrių, kuriame dirbtų patarėjas komunikacijai, ir paskirti vieną ar kelis specialiai
parengtus atstovus ryšiams su visuomene. Patarėjas komunikacijai turėtų būti išsilavinimą
komunikacijos srityje turintis specialistas, kuris būtų atsakingas už pradinius ryšius su žiniasklaida
tokiais klausimais kaip teismo posėdžių datos, kamerų naudojimas teismo posėdžių salėse, vidinė
komunikacija ir informacijos teikimas visuomenei.
192 Louise Chrétien, Arthur de Peretti-Schlomoff ir Yoann Viguier, ‘Judicial Communication and Professional Ethics. Renewing the Relationship between the Judiciary and the Public’ (Themis Competition 2015 – Semi-Final D – Team France 4, European Judicial Training Network (EJTN) 2015) 16 <www.ejtn.eu/Documents/THEMIS%202015/Written_Paper_France4.pdf> žiūrėta 2016-10-12 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 4 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12
Įsteigti ryšių su visuomene skyrių ir paskirti teisėją-atstovą ryšiams su visuomene
86
Čekijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad, jo vertinimu, atskiras ryšių su visuomene
skyrius yra teismo komunikacijos strategijos stiprybė, o kitos valstybės, kuriose vis dar nėra ryšių su
visuomene departamento arba atstovo ryšiams su visuomene, išreiškė būtinybę savo komunikacijos
strategiją stiprinti.
Svarbu, kad teisėjams nebūtų skiriama pernelyg daug neteisminių užduočių. Europos Tarybos
Ministrų Komitetas jau atkreipė dėmesį, kad, siekdamos išvengti pernelyg didelio teismų darbo krūvio
ir jį sumažinti, valstybės narės turėtų palaipsniui mažinti teisėjams patikėtas neteismines užduotis jas
perduodamos kitiems asmenims arba organams193. Dėl šios priežasties aukščiausiojo teismo ryšių su
visuomene skyriuje būtinas bent vienas patarėjas komunikacijai, kurio pagrindinė užduotis –
konsultuoti ir informuoti viešai tam tikra tema pasisakančius teisėjus, teikti jiems pagalbą ir juos
mokyti. Specialistų, kurie nėra teisėjai, darbas aukščiausiojo teismo ryšių su visuomene skyriuje
suteikia privalumų, nes jie turi specialių komunikacijos srities žinių. Ryšių su visuomene skyriuje
dirbantys asmenys taip pat turi gerai išmanyti aukščiausiojo teismo darbą ir teismų sistemą.
Aukščiausiajam Teismui nusprendus pateikti tam tikros bylos ar sprendimo komentarą televizijoje,
radijuje ar duoti interviu, tai turi atlikti specialiai paskirtas pasisakantis atstovas, kuris nėra teisėjas toje
konkrečioje byloje. Tai užtikrins bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumą.
Teismo vardu pasisakantis atstovas gali būti teisėjas arba asmuo, kuris nėra teisėjas. Europos teisėjų
mokymo tinklas pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių teismų komunikacijos tikslų – priartinti teisėjus
prie žiniasklaidos ir žmonių, kuriems jie tarnauja. Taigi, svarbu, kad bent tam tikrą komunikaciją
vykdytų patys teisėjai194. Dėl šios priežasties aukščiausiojo teismo vardu pasisakyti turėtų teisėjas-
atstovas spaudai.
Europos teismų tarybų tinklas suformulavo konkrečias praktines rekomendacijas dėl teismų vardu
pasisakančių atstovų.
Remiantis apklausos rezultatais galima daryti išvadą, kad būtent mokymų žiniasklaidos klausimais
srityje aukščiausiųjų teismų veikla galėtų būti pagerinta, kad atitiktų Europos teismų tarybų tinklo
rekomendacijas.
Gerų mokymų žiniasklaidos klausimais pavyzdžių galima rasti Anglijoje ir Velse bei Nyderlanduose.
193 Council of Europe, Recommendation (86)12 (1986) of the Committee of Ministers to Members States concerning measures to prevent and reduce the excessive workloads in the courts <www.justice.gov.sk/Dokumenty/OSP/RECOMMENDATION%20No.%20R%20(86)%2012.pdf> žiūrėta 2016-11-17 194 Louise Chrétien, Arthur de Peretti-Schlomoff ir Yoann Viguier, ‘Judicial Communication and Professional Ethics. Renewing the Relationship between the Judiciary and the Public’ (Themis Competition 2015 – Semi-Final D – Team France 4, European Judicial Training Network (EJTN) 2015) 17-18 <www.ejtn.eu/Documents/THEMIS%202015/Written_Paper_France4.pdf> žiūrėta 2016-10-12
Įgyvendinti Europos teismų tarybų tinklo rekomendacijas dėl teismų vardu pasisakančių
atstovų
87
Anglijoje ir Velse teisėjai-atstovai spaudai gali dalyvauti kasmetiniuose kvalifikacijos kėlimo kursuose.
Mokymus vykdo žiniasklaidos konsultantas, o vieną dieną mokomasi nacionalinės televizijos ir radijo
studijoje. Teisėjams pateikiami scenarijai, pagal šiuos jie duoda interviu, vėliau šie peržiūrimi ir
analizuojami195. Teismų vykdomoji valdyba (angl. The Judicial Executive Board) 2012 m. vasario mėn.
taip pat patvirtino „Žiniasklaidos vadovą“ teisėjams. Šiame dokumente pateikiama informacija apie
Teismų spaudos tarnybos vaidmenį, išdėstomos gairės, kaip spręsti įvairius klausimus, kaip antai
neteisingos informacijos pateikimo atvejus, garso ir vaizdo įrašų teismuose klausimus, nagrinėjama, ar
teisėjai turi teisę duoti interviu ir kaip ši teisė suteikiama196.
Nyderlandų teismų taryba koordinuoja specialius teisėjų-atstovų spaudai mokymo kursus, įskaitant
mokymus, kuriuose yra filmuojama. Per metus mokymuose žiniasklaidos klausimais vidutiniškai
dalyvauja šešiolika teisėjų. Problema šiuo atžvilgiu yra tai, kai daugelis teisėjų-atstovų spaudai kas
dvejus ar trejus metus keičia darbo vietą teismų sistemoje ir dėl to nebedirba teisėjais-atstovais
spaudai. Tačiau tokios didelės kaitos privalumas tas, kad vis daugiau teisėjų supranta, kokios įtakos jų
darbas turi žiniasklaidai197.
3. Komunikacijos metodai (įskaitant naudojamus socialinėje žiniasklaidoje)
ir vidinis komunikacijos strategijų koordinavimas
A. Bendrosios pastabos
Teismų sistema šiuolaikinėmis technologijomis gali įvairiais būdais bendrauti su visuomene.
Informuoti visuomenę teismai gali labiau tradiciniais būdais, rengdami pranešimus spaudai arba
teikdami informaciją savo interneto svetainėje. Kita galimybė – naudotis socialine žiniasklaida, kuri vis
dar yra gana naujas reiškinys. Dėl šios priežasties ši tema bus apibūdinta išsamiau. Kalbant apie teismų
sistemą, kyla klausimų dėl galimybių socialinę žiniasklaidą naudoti patiems teismams, visuomenės
nariams teismo posėdžių salėse ir teisėjams savo asmeniniame gyvenime.
1. „Tradiciškesnis“ metodas: pranešimai spaudai ir interneto svetainės
Konsultacinė Europos teisėjų taryba teigia, jog „demokratijos raida Europos valstybėse reiškia tai, kad
piliečiai turi gauti tinkamą informaciją apie valdžios institucijų struktūrą <...>. Be to, piliečiams ne
mažiau svarbu žinoti, kaip veikia teisminės institucijos“198. Europos Komisija taip pat pabrėžia, kad
195 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 4 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12 196 Judicial Executive Board, ‘Media Guidance for the Judiciary’ (Judicial Executive Board 2012) <www.whatdotheyknow.com/request/125047/response/307849/attach/8/mediaguide2012%201.pdf>žiūrėta 2016-11-18 197 ‘The Judiciary and the Media in the Netherlands’ 3 <www.rechtspraak.nl/SiteCollectionDocuments/The-Judiciary-and-the-Media-in-the-Netherlands.pdf> žiūrėta 2016-11-17 198 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 7 (2005) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and society <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2005)OP7&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02
88
piliečiams ir įmonėms teikiama informacija apie bendruosius teisingumo sistemos aspektus sudaro
teisės į teisingumą pagrindą199.
Apklausos rezultatai rodo, kad plačiai paplitęs informacijos teikimo metodas – pranešimai spaudai.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas apie savo sprendimus dažniausiai informuoja pranešimais
spaudai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ryšių vadovas William‘as Valasidis pabrėžė, jog itin
svarbu, kad pranešimui spaudai pritartų teisėjai. Nors pranešimas spaudai negali pakeisti pačių
sprendimų, tai vis tiek yra oficialus dokumentas. Tačiau gauti teisėjų pritarimą gali būti nelengva, nes
jiems neturi kilti abejonių dėl pranešime spaudai vartojamos supaprastintos kalbos200.
Kitas informacijos sklaidos būdas – teismų interneto svetainės201 Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas ir Vengrijos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad būtent atnaujintos interneto svetainės yra
viena iš svarbių jų komunikacijos strategijų stiprybių.
2. Socialinė žiniasklaida
1. Socialinės žiniasklaidos naudojimas teismų sistemoje
Europos teismų tarybų tinklo teigimu, socialinė žiniasklaida suteikia teismų sistemai galimybę su
visuomene bendrauti naujais būdais, o tai skatina skaidrumą, interaktyvumą ir bendradarbiavimą.
Sudėtingi ir sunkūs teisiniai argumentai negali atsispindėti „Twitter“ trumpojoje žinutėje ar
„Facebook“ pranešime, kurie paprastai būna gana trumpi202. Dėl šios priežasties, kaip minėta įvade,
teismas turi ir užtikrinti pranešimo tikslumą, ir jį pateikti taip, kad pranešimas iš tiesų pasiektų tikslinę
auditoriją. Pavyzdžiui, per socialinės žiniasklaidos pranešimuose esančias nuorodas žmonės gali būti
nukreipiami į teismo interneto svetainę, kurioje atitinkami klausimai aptariami išsamiau.
Po ilgų diskusijų dėl buvimo socialinės žiniasklaidos tinkluose Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
savo išorės komunikacijos politikai sustiprinti pradėjo naudoti „Twitter“. Teismas trumposiomis
žinutėmis ne tik praneša apie sprendimus, bet ir apie bylos eigą (pvz., kai teisme iškeliama svarbi
byla)203.
199 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 17 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 200 William Valasidis, ‘Strengthening public relations at courts: new communication tools and trends’ (13 October 2016, Fourth Annual International Conference on Courts and Communication) <www.youtube.com/watch?v=YHBRT73qQu4&feature=youtu.be> žiūrėta 2017-02-01 201 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 7 (2005) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and society <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2005)OP7&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 202 Pamela D. Schulz ir Andrew J. Cannon, ‘Trial by Tweet? Findings on Facebook? Social Media Innovation or Degradation? The Future and Challenge of Change for Courts’ (2013) International Journal for Court Administration, 1, 4 <http://doi.org/10.18352/ijca.5> žiūrėta 2016-10-12 203 William Valasidis, ‘Strengthening public relations at courts: new communication tools and trends’ (13 October 2016, Fourth Annual International Conference on Courts and Communication) <www.youtube.com/watch?v=YHBRT73qQu4&feature=youtu.be> žiūrėta 2017-02-01
89
2. Socialinės žiniasklaidos naudojimas teismo posėdžių salėse
Socialinės žiniasklaidos plėtra taip pat kelia klausimų dėl galimybės šiomis priemonėmis naudotis
teismo posėdžių salėse (pavyzdžiui, žiniasklaidos atstovams). Iš tiesų socialinė žiniasklaida nėra vien
naujas būdas skelbti sprendimus ir informaciją. Tai žurnalistams ir piliečiams sudaro galimybes skelbti
žinutes ir pranešimus tiesiai iš teismo. Atitinkamai socialinė žiniasklaida turi įtakos teisėjų ir teismų
veiklai elektroninėje erdvėje susijusioje bendruomenėje, kurioje sistemos naudotojas gali tiesiogiai
reaguoti ir tiesiogiai reaguoja į tai, kaip vykdomas teisingumas204. Tai gali trukdyti teismo posėdžiui.
Nors tai – įdomi tema, ji nepatenka į šio tyrimo projekto apimtį. Apklausoje nebuvo klausimų apie
socialinės žiniasklaidos naudojimą aukščiausiųjų teismų posėdžiuose, nes pagrindinis dėmesys buvo
skiriamas teismų sistemos vykdomai komunikacijai, o ne jos atsakui į tam tikrų rūšių visuomenės
komunikaciją.
3. Teisėjų naudojama socialinė žiniasklaida
Teisėjams ir kitiems teismo darbuotojams asmeniniams klausimams socialinę žiniasklaidą naudoti savo
asmeniniame gyvenime negali būti uždrausta dėl žodžio laisvės205. Tačiau teisėjai turi atsižvelgti į savo
vaidmens svarbą ir laikytis bendrųjų įstatymų leidėjo ir etikos bei drausmės institucijų jų veiklai
nustatytų etikos taisyklių.
B. Apklausos rezultatai
1. „Tradiciškesnis“ metodas: pranešimai spaudai ir interneto svetainės
Tyrime buvo klausiama, ar aukščiausieji teismai rengia viešus pareiškimus arba pranešimus spaudai,
kokiais atvejais ir kas atsakingas už jų projektų rengimą. Be to, buvo teiraujamasi, kokie kiti
komunikacijos metodai naudojami aukščiausiuosiuose teismuose.
Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad nors teismo nutartis, kurios neretai būna sudėtingos,
sunku išaiškinti taip, kad jas suprastų visuomenė, pranešimai spaudai yra viena iš stipriausių
komunikacijos strategijos pusių.
a. Pranešimai spaudai
a.1 Pranešimų spaudai rengimas
Aukščiausiasis Teismas Pranešimai spaudai
Austrija X
Austrija (administracinis teismas) X
Belgija X
204 Judith Gibson, ‘Social Media and the Electronic ‘New World’ of Judges’ (2016) International Journal for Court Administration, 1, 2 <http://doi.org/10.18352/ijca.199> žiūrėta 2016-10-12 205 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 9 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12
90
Kipras X
Čekijos Respublika X
Estija X
Suomija X
Vokietija X
Vengrija X
Airija X
Italija X
Latvija X
Lietuva X
Lietuva (administracinis teismas) X
Liuksemburgas
Nyderlandai X
Lenkija X
Lenkija (administracinis teismas) X
Portugalija X
Portugalija (administracinis teismas) X
Rumunija X
Slovakija X
Slovėnija X
Ispanija X
Švedija X
Švedija (administracinis teismas) X
Iš viso (26) 25
Apklausos rezultatai rodo, kad, išskyrus Liuksemburgo Aukščiausiąjį Teismą, pranešimus spaudai
rengia visi aukščiausieji teismai.
Pranešimai spaudai skirti įvairiausioms temoms (pvz., informacija apie sprendimus, aukščiausiojo
teismo organizuojamus renginius, tarptautinius vizitus, atrankos procedūras). Neretai jais taip pat
siekiama visuomenei ir žiniasklaidai aktyviai aiškinti teismo sprendimus, kad jie būtų geriau suprantami
ir būtų išvengta netinkamo supratimo. Tačiau taip yra ne visais atvejais: Italijos Aukščiausiasis Teismas
nurodė, kad jo pranešimai spaudai paprastai nebūna susiję su byla, o tik su teismo veiklos aplinkybėmis
arba tam tikrais renginiais.
Aukščiausiasis Teismas
Ryšių su visuomene skyrius, atsakingas už pranešimų spaudai projektų rengimą
Ryšių su visuomene skyriaus vykdomas derinimas su teisėjais
Austrija
Austrija (administracinis teismas)
X X
Belgija X X
Kipras Netaikytina Netaikytina
Čekijos Respublika X X
Estija X X
91
Suomija X X
Vokietija
Vengrija X X
Airija
Italija Netaikytina Netaikytina
Latvija X X
Lietuva Netaikytina Netaikytina
Lietuva (administracinis teismas)
Netaikytina Netaikytina
Liuksemburgas Netaikytina Netaikytina
Nyderlandai X X
Lenkija X
Lenkija (administracinis teismas)
X X
Portugalija X X
Portugalija (administracinis teismas)
Netaikytina Netaikytina
Rumunija X X
Slovakija X X
Slovėnija X X
Ispanija
Švedija Netaikytina Netaikytina
Švedija (administracinis teismas)
Netaikytina Netaikytina
Iš viso (26) 14 13
Jeigu yra įsteigtas ryšių su visuomene skyrius, pranešimų spaudai rengimas dažniausiai būna
pagrindinė šio skyriaus užduotis (CZ, EE, NL, FI, PL, PL(A), HU, SK, AT(A), SL, LV, RO, BE). Tačiau taip yra
ne visais atvejais. Vokietijos federaliniame administraciniame teisme pranešimo spaudai tekstą rengia
teisėjas pranešėjas. Bylos nagrinėjimo pabaigoje ir prieš viešai paskelbiant nutartį pranešimą spaudai
koreguoja kolegija. Airijos, Ispanijos ir Austrijos aukščiausiuosiuose teismuose informaciją, kuri turi būti
skelbiama, rengia patys teisėjai, spręsdami dėl pranešimo spaudai, susijusio su konkrečia byla.
Daugumoje valstybių pranešimai spaudai yra rengiami ryšių su visuomene skyrių, juos derinant su
atitinkamą sprendimą priėmusiais teisėjais arba su skyriaus arba aukščiausiojo teismo pirmininku (CZ,
EE, NL, FI, PL(A), HU, SK, AT(A), SL, LV, PT, RO, BE).
a.2 Pranešimai spaudai, susiję su konkrečiomis bylomis
Bylų, dėl kurių rengiami pranešimai spaudai, atranka
Dėl didelio daugumos aukščiausiųjų teismų nagrinėjamų bylų skaičiaus didžioji dalis aukščiausiųjų
teismų skelbia tik su svarbiausiais sprendimais susijusius pranešimus spaudai, t. y. kai bylose keliami
svarbūs teisės klausimai ir kai bylos patraukia žiniasklaidos dėmesį ar kelia visuomenės susidomėjimą.
Visi į apklausą atsakę aukščiausieji teismai, išskyrus Jungtinės Karalystės Aukščiausiąjį Teismą, nurodė,
kad bylos yra atrenkamos.
92
Priešingai nei kiti teismai, Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas rengia pranešimą spaudai apie
kiekvieną priimtą sprendimą. Per metus priimama apie 70–80 sprendimų ir visos bylos laikomos
ypatingomis, keliančiomis svarbių teisės klausimų. Priimant kiekvieną sprendimą dalyvauja
aukščiausiojo teismo atstovų spaudai komanda, kurią sudaro du asmenys, ir pagrindinė jos užduotis –
parengti santrauką spaudai, kuri yra pridedama prie kiekvieno sprendimo. Dėl šios priežasties atranka
nereikalinga206.
Asmenys, atsakingi už atranką
Atrenkant sprendimus pranešimams spaudai atliekamas įvertinimas. Suomijos aukščiausiajame
administraciniame teisme, Vokietijos federaliniame administraciniame teisme ir Estijos, Airijos,
Ispanijos, Slovėnijos bei Austrijos Aukščiausiuosiuose Teismuose už atranką paprastai yra atsakingi
atitinkamą sprendimą priėmę teisėjai.
Kitose valstybėse bylas pranešimams spaudai atrenka ryšių su visuomene skyriai ir (arba) teisėjai-
atstovai spaudai, derindami su atitinkamos kolegijos teisėjais arba su teismo arba skyriaus
pirmininkais (CZ, EE, NL, LU, PL(A), HU, SK, AT(A), LV, PT). Lietuvoje ryšių su visuomene skyriaus nėra,
tačiau atranką atlieka atstovas spaudai, derindamas su atitinkamos kolegijos teisėjais arba teismo ar
skyriaus pirmininku. Lenkijos Aukščiausiajame Teisme už atranką atsakingas tik ryšių su visuomene
skyrius.
Kai pranešimas spaudai susijęs su konkrečia byla, Latvijos Aukščiausiojo Teismo Komunikacijos skyriaus
spaudos sekretorius pranešimą derina su teisėju pranešėju arba su skyrių pirmininkais. Taip pat
glaudžiai bendradarbiaujama su administracinių bylų skyriumi: teisėjai arba jų padėjėjai informuoja
spaudos sekretorių apie bylas, kuriose kitą savaitę bus nagrinėjami įdomūs ir svarbūs teisiniai klausimai.
Tuo klausimu taip pat yra parengiamas trumpas informacinis raštas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
nurodė, kad buvo bandoma nustatyti panašią bendradarbiavimo sistemą, reguliariai prašant teisėjų ir
padėjėjų apie svarbiausias bylas informuoti atstovą spaudai. Tačiau didžiausia jiems kylanti problema
yra ta, kad teisėjai ir jų padėjėjai nėra linkę šios informacijos teikti ir labai sunku rasti būdų juos tam
motyvuoti.
Atrankos kriterijai
Nors konkrečios atrankos kriterijų formuluotės skiriasi, dauguma kriterijų paremti sprendimo svarba.
Tai arba bylos, kuriose keliami svarbūs teisės klausimai, arba žiniasklaidos dėmesį ar visuomenės
susidomėjimą keliančios bylos.
Pavyzdžiui, pagrindiniai kriterijai, kuriais remiasi Čekijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas –
sprendimo visuomeninė svarba ir teismo praktikos pakeitimo svarba.
Įdomu tai, kad Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo informacijos skyrius ne tik skelbia
pranešimus spaudai administracinių teismų veiklai itin svarbiais atvejais ar žiniasklaidą ir visuomenę
itin dominančių bylų atvejais. Jis taip pat skelbia pranešimus spaudai apie Konstitucinio Teismo
206 Leslie J. Moran ‘Managing the News Image of the Judiciary: The Role of Judicial Press Officers’ (2014) Oñati Socio-Legal Series, 799, 809-810 <http://opo.iisj.net/index.php/osls/article/view/320/473> žiūrėta 2016-11-17
93
nutarimus arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, jeigu jie priimti Vyriausiojo
administracinio teismo iniciatyva arba yra svarbūs nagrinėjant administraciniams teismams teismingas
bylas.
b. Interneto svetainės
Apklausoje taip pat buvo klausiama, kokiais metodais (išskyrus pranešimus spaudai ir socialinę
žiniasklaidą) aukščiausieji teismai bendrauja su žiniasklaida ir visuomene.
Remiantis apklausos rezultatais, aukščiausieji teismai informaciją dažnai skleidžia savo interneto
svetainėse. Interneto svetainę turi visi apklausoje dalyvavę aukščiausieji teismai. Svetainėse
skelbiama informacija skiriasi. Tai gali būti bendra informacija apie teismą, informacija apie teismo
organizuojamus renginius, teismo priimtus sprendimus ir kitokio pobūdžio informacija207.
Slovėnijoje Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje visuomenės nariai gali užduoti klausimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje žmonės gali komentuoti pranešimus spaudai.
Ispanijos Aukščiausiojo Teismo svetainėje veikia skaidrumo portalas, kuriame kiekvienas pilietis gali
peržiūrėti tam tikrus duomenis. Tarp šių duomenų yra Aukščiausiojo Teismo struktūra, visų teismo
teisėjų ir techninio kabineto konsultantų profesiniai aprašymai, ekonominiai ir finansiniai duomenys,
kaip antai tarnybiniai automobiliai, kuriais disponuoja teisėjai, teisėjų darbo užmokestis, paaiškinama,
kaip apsilankyti teismo Teisingumo salėje, atvirų durų dienose, skelbiama naujausia teismo praktika,
t. t.
Kai kurie aukščiausieji teismai savo interneto svetainėse skelbia įvairias gaires.
Pavyzdžiui, Čekijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo interneto svetainėje skelbia praktines
gaires, kaip naudotis teismo sprendimų duomenų baze, pateikia formas, kuriomis galima naudotis
prašant informacijos arba teikiant skundą dėl proceso trukmės arba teismo personalo elgesio.
Rumunijos Aukščiausiasis Teismas skelbia vadovą civilinių ir baudžiamųjų bylų šalims.
Vengrijos Aukščiausiasis Teismas yra parengęs trumpus penkių minučių vaizdo filmus bylų
administravimo, asmeninio dalyvavimo teismo posėdžiuose ir kitomis proceso šalims, žurnalistams ir
visiems aukščiausiosios teisminės valdžios veikla besidomintiems asmenims aktualiomis temomis.
Šiuos vaizdo įrašus galima peržiūrėti Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje. Juose pateikiama
informacija yra lengvai suprantama, kalba nesudėtinga, tinkama nespecialistams.
Nyderlandų Aukščiausiojo Teismo patarėjai komunikacijai ir teisėjai-atstovai spaudai parengė
žiniasklaidos darbo gaires, kurios skelbiamos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje ir pateikia
praktinę informaciją apie žiniasklaidą ir teismų sistemą208. Šiose gairėse aprašomos aplinkybės, kada
leidžiama atlikti garso ir (arba) vaizdo įrašus, paaiškinama, kokius asmenis galima įrašinėti ir ar
žurnalistai gali siųsti trumpąsias žinutes per teismo posėdžius. Tokiu būdu žiniasklaidos darbo gairėse
207 Informacijos apie proceso trukmė klausimu žr. IV dalies 3 skyrių. 208 ‘Press Guidelines 2013’ <www.rechtspraak.nl/SiteCollectionDocuments/Press-Guidelines.pdf> žiūrėta 2016-11-18
94
patikslinama, ko žiniasklaida gali tikėtis iš teismų darbuotojų, atsakoma į tam tikrus praktinius
klausimus.
2. Socialinė žiniasklaida
a. Socialinės žiniasklaidos naudojimas teismų sistemoje
Kai kurie aukščiausieji teismai pradėjo naudotis socialine žiniasklaida. Tik mažuma aukščiausiųjų
teismų turi savo „Twitter“ (CZ, NL, LT(A), „LinkedIn“ paskyras (CZ, SK), „YouTube“ kanalus (EE) ir (arba)
„Facebook“ paskyras (EE, NL, PL, LT(A).
Be to, Lietuvoje naudojamos centralizuotos „YouTube“ ir „Facebook“ paskyros, per kurias komunikaciją
gali vykdyti visi Lietuvos teismai. Šias paskyras administruoja Lietuvos nacionalinė teismų
administracija. Jai teismai pateikia informaciją, ir ji sprendžia, ką skelbti. Lietuvoje diskutuojama, kas
geriau: centralizuotas visų teismų buvimas socialinėje žiniasklaidoje ar atskiros skirtingų teismų
paskyros. Centralizuota komunikacija (t. y. visos teismų sistemos komunikacija) paprastai reiškia, kad
už komunikaciją yra atsakingas vienas teismas arba atskiras subjektas. Tokiu atveju teismai paprastai
kalba vienu balsu ir stiliumi. Decentralizacija reiškia, kad kiekvienas teismas komunikaciją vykdo
savarankiškai. Dėl to gali atsirasti komunikacijos stilių, modelių ir metodų skirtumų ir net naujienų,
vertybių ir t. t. prieštaravimų. Tai savo ruožtu gali sumažinti komunikacijos efektyvumą ir kokybę.
Nepaisant to, pernelyg centralizuotoje sistemoje gali nepavykti apčiuopti tam tikrų teismų specifikos.
Dėl šios priežasties Lietuvoje pasirinkta mišri sistema. Iš esmės komunikacija yra centralizuota Lietuvos
nacionalinėje teismų administracijoje, tačiau teismai tam tikrą komunikaciją vykdo patys, prireikus
padedant ar patariant šiai institucijai.
Dauguma aukščiausiųjų teismų socialinėje žiniasklaidoje nedalyvauja. Airijos Aukščiausiasis Teismas
paaiškino, kad socialine žiniasklaida nesinaudoja, nes privalumai neatsveria neigiamos, netikslios,
neišsamios ar įžeidžiamo pobūdžio informacijos, nepagarbos ar perdėtos didelės kritikos rizikos.
Lenkijos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad svarstė galimybę naudotis socialine žiniasklaida, tačiau
buvo nuspręsta to nedaryti, nes, teismo nuomone, nors socialinė žiniasklaida ir yra neatsiejama
kasdienio gyvenimo dalis, ja būtina naudotis protingai, o teismo interneto svetainė jau vaidina
pakankamą vaidmenį.
Nors Portugalijos Aukščiausiasis Teismas nesinaudoja socialine žiniasklaida, jo ryšių su visuomene
skyrius vykdo skirtingų socialinių tinklų stebėseną siekdamas nustatyti su teismo veikla susijusios
nuomonės tendencijas.
Vienas pagrindinių socialinės žiniasklaidos požymių – jos interaktyvumas209. Apklausos rezultatai rodo,
kad nors kai kurie aukščiausieji teismai naudojasi socialine žiniasklaida, didžioji dalis neatsako į kitų
naudotojų komentarus. Dėl to galima kelti klausimą dėl naudojimosi socialine žiniasklaida pridėtinės
209 Pamela D. Schulz ir Andrew J. Cannon, ‘Trial by Tweet? Findings on Facebook? Social Media Innovation or Degradation? The Future and Challenge of Change for Courts’ (2013) International Journal for Court Administration, 1, 2 and 4 <http://doi.org/10.18352/ijca.5> žiūrėta 2016-10-12 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 9 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12
95
vertės. Aiškinantis, ar šie socialinės žiniasklaidos kanalai pasiekia platesnę auditoriją nei teismų
interneto svetainės, reikėtų papildo tyrimo. Tik turint šią informaciją būtų galima daryti pagrįstą išvadą
dėl naudojimosi socialine žiniasklaida teismuose.
b. Teisėjų naudojama socialinė žiniasklaida
Kaip pabrėžė Italijos ir Lenkijos aukščiausieji teismai, naudodamiesi socialine žiniasklaida tiek su
teismais susijusiais, tiek asmeniniais klausimais, visi teisėjai turi laikytis jiems taikomų bendrųjų etikos
taisyklių.
Be to, Estijoje, Slovakijoje, Lietuvoje ir Latvijoje galioja specialios taisyklės, reguliuojančios teisėjų,
norinčių komentuoti su teismais susijusius klausimus, naudojimąsi socialine žiniasklaida.
Slovakijos Aukščiausiajame Teisme priimta vidinė direktyva dėl visuomenės informavimo apie teismo
sprendimus, kuri taikoma, kai teisėjas nuomonę dėl teismo sprendimų reiškia per asmeninę paskyrą.
Pagal šią direktyvą reikalaujama, kad teisėjas apie savo ketinimą paviešinti nutartis informuotų teismo
administraciją.
Lietuvos teismai išleido „Teismų komunikacijos vadovą“, kuris skirtas teisėjams ir teismų darbuotojams.
Šiame leidinyje pateikiamos rekomendacijos, kaip teisėjai ir kiti teismų darbuotojai turėtų bendrauti
asmeniniuose kanaluose.
Ši tema išsamiai reguliuojama Estijos teisėjų etikos kodekse. Jame teigiama, kad bendraudamas su
visuomene ir žiniasklaida teisėjas turi vengti reikšti asmeninę nuomonę dėl nagrinėjamų bylų ir
neviešinti savo šeimos gyvenimo žiniasklaidoje.
3. Kiti aukščiausiųjų teismų naudojami komunikacijos metodai
Apklausoje aukščiausiųjų teismų taip pat buvo klausiama, kokius kitus komunikacijos metodus jie
naudoja.
Kai kurie aukščiausieji teismai duoda interviu žiniasklaidos atstovams (pvz., CZ, FI, PL, LT, HU, PT).
Čekijos Respublikoje Aukščiausiojo Teismo pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas gana dažnai
dalyvauja visuomenės informavimo priemonėse. Jie teikia komentarus (net ir bendro pobūdžio) dėl
teisės aktų, padėties teismų sistemoje, t. t. Lietuvoje visuomenės nariai gali tiesiogiai kalbėtis su
Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku telefonu arba naudodamiesi „Skype“.
Kitas komunikacijos metodas – metinės ataskaitos (pvz., NL, IT, PL, HU, LT, LT(A)) ir spaudos
konferencijos (pvz., DE, HU, LT, SL, LV).
2016 metais Slovakijos Aukščiausiasis Teismas pradėjo leisti žurnalą DE IURE, kuriuo siekiama apie
teismo veiklą informuoti vidaus ir išorės skaitytojus.
96
C. Rekomendacijos ir geriausia praktika
Visuomenės informavimo priemonėms skirtų pranešimų spaudai rengimo praktika skatintina. Dialogas
su visuomene ir teisingas visuomenės informavimas – itin svarbus gerinant piliečių informuotumą apie
teisę ir didinant jų pasitikėjimą teismų sistema. Dėl šios priežasties teismų sistema turėtų aktyviai
bendrauti su žiniasklaida ir visuomene.
Už pranešimų spaudai apie aukščiausiojo teismo priimtus sprendimus, aukščiausiojo teismo
organizuojamus renginius, tarptautinius vizitus, atrankos procedūras ir kt. rengimą atsakingi ryšių su
visuomene skyriai.
Daugelyje aukščiausiųjų teismų kiekvienais metais priimama daug sprendimų. Pavyzdžiui, Belgijos
Aukščiausiasis Teismas 2015 metais priėmė 3081 sprendimą210. Dėl šios priežasties būtina atrinkti
sprendimus, dėl kurių bus rengiami pranešimai spaudai. Kadangi geriausiai nuspręsti, ar sprendimas
yra labai svarbus visuomenei, gali tą sprendimą priėmę teisėjai, jie turėtų būti įtraukti į spendimų, dėl
kurių bus skelbiami pranešimai spaudai, atranką.
Jei pranešimas spaudai susijęs su konkrečia byla, siekiant užtikrinti informacijos teisingumą, ryšių su
visuomene skyrius pranešimo spaudai projektą turėtų parengti glaudžiai bendradarbiaudamas su
sprendimą priėmusiais teisėjais. Teisėjai turėtų gauti pranešimo spaudai projektą ir duoti jam sutikimą
prieš paskelbiant.
Interneto svetainė būtina kiekvienam aukščiausiajam teismui. Interneto svetainė turėtų būti
nacionaliniame portale, kuriame suinteresuotosios šalys būtų nukreipiamos į atskirų teismų interneto
svetaines. Tokiu būdu kiekvienas teismas administruotų savo interneto svetainę ir galėtų spręsti, ką
skelbti ir kokia forma, o suinteresuotosios šalys visą informaciją rastų portale, iš kurio būtų
nukreipiamos į to teismo, kurio ieško, interneto svetainę.
210 Hof van Cassatie, ‘Hof van Cassatie van België. Jaarverslag 2015’ (Hof van Cassatie 2015) 162 <http://justitie.belgium.be/sites/default/files/downloads/jaarverslag_van_het_hof_van_cassatie_van_belgie_2015.pdf> žiūrėta 2016-11-17
Skelbti pranešimus spaudai apie svarbias bylas, veiklą, renginius, t. t.
Atsakomybę už pranešimų spaudai rengimą pavesti ryšių su visuomene skyriams. Jei
pranešimas spaudai susijęs su byla, ryšių su visuomene skyrius pranešimą spaudai turėtų
parengti glaudžiai bendradarbiaudamas su sprendimą priėmusiais teisėjais.
Administruoti interneto svetainę, kurioje būtų teikiama bendra informacija apie teismą,
praktinė informacija ir pranešimai spaudai
97
Tokioje svetainėje turėtų būti ne tik bendra informacija apie aukščiausiojo teismo vaidmenį ir
užduotis, bet ir pranešimai spaudai bei praktinė informacija apie lankymąsi teisme, vidaus tvarkos
taisykles, numatomus renginius ir t. t. Kad per savo interneto svetainę pasiektų dar daugiau žmonių,
aukščiausiasis teismas pačią svarbiausią informaciją (pavyzdžiui, apie aukščiausiojo teismo vaidmenį ir
funkcijas, pagrindines proceso taisykles, praktinę su apsilankymu teisme susijusią informaciją) taip pat
turėtų skelbti anglų kalba.
Siekiant skaidrumo, aukščiausiojo teismo bylų paskirstymo taisyklės ir darbotvarkė turi būti viešai
prieinamos teismo interneto svetainėje. Be to, skaidrumo sumetimais ir suteikiant žmonėms galimybes
įvertinti, ar aukščiausiojo teismo procesas yra veiksmingas, turi būti galimybė susipažinti su informacija
apie proceso trukmę (taip pat žr. [X] skyrių) ir proceso išlaidas.
Kad teisingumas būtų lengviau pasiekiamas, ypač rekomenduojama kurti praktines gaires. Šalims
aukščiausiajame teisme dažnai atstovauja advokatas. Gairės galėtų būti naudingos ne tik šalims, bet ir
kitiems. Jose galėtų būti informuojama, kaip elgtis lankantis teisme, kaip susipažinti su teismo
sprendimų duomenų baze ir ja naudotis arba, pavyzdžiui, galėtų būti pateikiamos žiniasklaidai svarbios
taisyklės.
Pavyzdžiui, Slovakijos Aukščiausiasis Teismas teigia, kad jo interneto svetainė galėtų būti dar labiau
patobulinta pateikiant atsakymus į dažnai užduodamus klausimus, kuriuos būtų galima laikyti
savotiškomis gairėmis.
Kai kurių aukščiausiųjų teismų interneto svetainės labai išsamios.
Pavyzdžiui, Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje skelbiami šio teismo
sprendimai ir nutartys, Lenkijos administracinių teismų pateikti prašymai priimti prejudicinį sprendimą
(pateikiant sąsają į ES Teisingumo Teismo prejudicinius sprendimus), konferencijų, seminarų,
susitikimų ir kitų renginių, kuriuose dalyvauja teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojai ir teisėjai,
tvarkaraštis, teismo statistiniai duomenys, administracinių teismų veiklos metinė ataskaita, informacija
apie teismo proceso išlaidas ir teismo teisėjų duoti interviu.
Nyderlandų Aukščiausiojo Teismo interneto svetainė taip pat labai aktyviai naudojama. Ji sudaro
bendros teismų sistemos interneto svetainės dalį. Joje pateikiama bendra informacija apie teismo
darbą, atsakymai į dažnai užduodamus klausimus, svarbiausiųjų bylų santraukos. Be to, Aukščiausiasis
Teismas lankytojams pateikia praktinę informaciją, skelbia gaires žiniasklaidai. Šioje interneto
svetainėje netgi yra skyrius anglų kalba, kuriame apibūdinamas Aukščiausiojo Teismo vaidmuo ir
funkcijos. Šiame skyriuje taip pat pateikiamos svarbių Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų bylų
santraukos anglų kalba.
Vengrijos Aukščiausiasis Teismas savo interneto svetainę neseniai atnaujino labai išsamiu turiniu anglų
kalba: naujausi pranešimai spaudai, svarbių sprendimų santraukos, teismo veikla formuojant vieningą
teismų praktiką bei informacija apie vadovus, struktūrą ir teismo veiklą. Be to, ištraukos iš
Aukščiausiojo Teismo metinių leidinių ir straipsnių, skelbiamų specialiame internetiniame teisės
žurnale „Forum Sententiarum Curiae“, santraukos platesnei tarptautinei auditorijai tapo prieinamos
anglų kalba.
98
Siekiant išsiaiškinti, ar socialinės žiniasklaidos naudojimas iš tiesų prisideda prie geresnių teismų
sistemos ryšių su visuomene, reikėtų atlikti papildomą tyrimą dėl potencialios auditorijos, kurią būtų
galima pasiekti teismams naudojant socialinę žiniasklaidą.
Socialine žiniasklaida gali naudotis pats aukščiausiasis teismas. Aukščiausiajam teismui priėmus tokį
sprendimą, svarbu parengti strategiją ir politiką, kurioje turėtų būti nurodytos kiekvienos naudojamos
socialinės žiniasklaidos rūšies tikslinės grupės ir tikslai. Strategijoje taip pat turėtų būti aišku, kas gali
būti atsakingas už socialinės žiniasklaidos paskyrų administravimą, ar teismas reaguos į neigiamus
komentarus ir kaip, ar teismas atsakys į socialinėje žiniasklaidoje užduodamus klausimus, ir kiti galimi
klausimai.
Europos teismų tarybų tinklas pabrėžė, kad visi pranešimai socialiniuose tinkluose turi būti prasmingi
ir pagarbūs, savo komentarais informuojantys, šviečiantys ir įtraukiantys piliečius. Nerekomenduojama
į socialinius žiniasklaidos tinklus paprasčiausiai įkelti paskelbtus pranešimus spaudai211.
Teisėjai ir kiti teisininkai neturėtų asmeninių bendravimo kanalų (pvz., „Facebook“ arba „Twitter“)
naudoti temoms, susijusioms su teismo veikla, kad nebūtų laikomi šališkais. Tačiau socialiniais tinklais,
laikydamiesi bendrosios etikos kodeksų, jie gali naudotis asmeniniais klausimais.
4. Visuomenei teikiama informacija
A. Bendrosios pastabos
Apklausoje aukščiausiųjų teismų buvo teiraujamasi, kokio pobūdžio informaciją jie teikia visuomenei.
Klausimai buvo susiję su:
- bylų skirstymo taisyklių skelbimu212;
- aukščiausiojo teismo darbotvarkės skelbimu;
- visuomenės informavimu apie teisėjų drausminių bylų rezultatus;
- atvejais, kai teismas neatsako į žiniasklaidos klausimus.
211 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 11 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12 212 Taip pat žr. IV dalies 2 skyrių.
Jeigu naudojamasi socialine žiniasklaida, svarbu parengti strategiją ir politiką
Nenaudoti asmeninių komunikacijos kanalų su teismu susijusiai veiklai
99
B. Apklausos rezultatai
Aukščiausiasis Teismas Bylų skirstymo taisyklių skelbimas
Darbotvarkės skelbimas
Informavimas apie drausminius sprendimus
Austrija X X X
Austrija (administracinis teismas)
X X
Belgija X X X
Kipras
Čekijos Respublika X X X
Estija X X X
Suomija Netaikytina X Nėra informacijos
Vokietija X X X
Vengrija X
Airija X Nėra informacijos
Italija X X X
Latvija X X X
Lietuva X X X
Lietuva (administracinis teismas)
X X X
Liuksemburgas
Nyderlandai X
Lenkija X X X
Lenkija (administracinis teismas)
X X
Portugalija X X X
Portugalija (administracinis teismas)
X X
Rumunija X Nėra informacijos X
Slovakija X X Nėra informacijos
Slovėnija X X X
Ispanija X X X
Švedija X
Švedija (administracinis teismas)
X
Iš viso (26) 19 18 18
1. Bylų skirstymo taisyklių skelbimas
Didžioji dalis aukščiausiųjų teismų (CZ, EE, DE, IT, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SK, ES, AT(A), SL, AT, LV, PT,
PT(A), RO, BE) su bylų skirstymo taisyklėmis visuomenei leidžia susipažinti dažniausiai per savo
100
interneto svetainę. Nyderlandų, Airijos, Liuksemburgo, Švedijos ir Kipro aukščiausieji teismai ir Švedijos
aukščiausiasis administracinis teismas savo bylų skirstymo taisyklių neviešina.
2. Aukščiausiųjų teismų darbotvarkių skelbimas
Didžioji dalis aukščiausiųjų teismų savo darbotvarkes skelbia internete (CZ, EE, FI, DE, IE, IT, PL, PL(A),
LT, LT(A), SK, ES, AT(A), SL, AT, LV, PT, BE). Tik nedidelės dalies aukščiausiųjų teismų darbotvarkės yra
automatiškai skelbiamos visuomenei (Nyderlandų, Liuksemburgo, Vengrijos, Švedijos (administracinio
teismo), Kipro, Portugalijos (administracinio teismo)).
Nors Nyderlandų ir Vengrijos aukščiausieji teismai savo darbotvarkių neskelbia, žiniasklaidą jie
informuoja, jeigu, jų manymu, tam tikra byla domina žiniasklaidą. Vengrijos Aukščiausiasis Teismas
teismo posėdžių sąrašą skelbia teismo posėdžių salėse, o ryšių su visuomene sekretoriatas palaiko
nuolatinius ryšius su nacionalinėmis naujienų agentūromis. Paskutinę kiekvienos savaitės dieną joms
pranešama apie kitą savaitę numatytus teismo posėdžius, kuriuose dalyvauja politikai ar visuomenės
veikėjai, arba tais atvejais, kai manoma, kad byla gali kelti visuomenės susidomėjimą. Nyderlandų
Aukščiausiasis Teismas skelbia žiniasklaidą galinčių dominti nagrinėjamų bylų sąrašą.
3. Visuomenės informavimas apie teisėjų drausminių bylų rezultatus
Iš apklausos rezultatų matyti, kad daugumoje valstybių sprendimai drausmės bylose yra viešai
skelbiami visuomenei, dažniausiai teismų sprendimų duomenų bazėse (CZ, EE, NL, DE, IT, PL, LT, LT(A),
ES, SE, SE(A), AT(A), SL, AT, LV, PT, PT(A), RO213, BE).
Liuksemburge, Vengrijoje ir Kipre teisėjų drausmės bylų rezultatai visuomenei neviešinami.
Estijos Aukščiausiasis Teismas papildomai paaiškino, kad drausmės komiteto sprendimai iš
Aukščiausiojo Teismo interneto svetainės išimami drausminei sankcijai baigus galioti (praėjus
vieneriems metams nuo sprendimo įsigaliojimo, jei atitinkamas teisėjas nepadaro naujo drausminio
pažeidimo).
4. Atvejai, kai teismas neatsako į žiniasklaidos klausimus
Apklausos rezultatai rodo, kad dauguma aukščiausiųjų teismų stengiasi atsakyti į kiek įmanoma
daugiau žiniasklaidos klausimų. Gali būti taikomi apribojimai, susiję su asmens duomenimis,
konfidencialia informacija arba su nepilnamečiais susijusioms baudžiamosioms byloms ir pan. Lenkijos
Aukščiausiasis Teismas konkrečiai atkreipė dėmesį į tai, kad jis siekia pusiausvyros tarp teisminių tyrimų
privatumo, saviraiškos laisvės ir teisės būti informuotam. Dėl to dažniausiai atsakoma į visus klausimus.
Kai tai neįmanoma dėl privatumo reikalavimų, teismas atitinkamai informuoja žiniasklaidą.
Vokietijos federalinis administracinis teismas paaiškino, kad sprendimai neteikti tam tikros
informacijos yra priimami ne teisėjų, o teismo administracijos. Šį administracinį sprendimą, kaip ir bet
kurį kitą, galima apskųsti kompetentingam vietos administraciniam teismui.
213 Tik jei pateiktas antras skundas, kurį nagrinėja Aukščiausiasis Teismas.
101
C. Rekomendacijos ir geriausia praktika
Kiekvienas turi teisę iš anksto žinoti, kuris teisėjas nagrinės bylą, ir pareikšti su tuo susijusį nušalinimą214.
Tai reiškia, kad bylų skirstymo procesai turi būti skaidrūs.
Apklausos rezultatai rodo, kad bylų skirstymo taisyklės ne visose valstybėse automatiškai skelbiamos
visuomenei (pvz., aukščiausiojo teismo interneto svetainėje arba jas įtvirtinant nacionaliniuose teisės
aktuose).
Žiniasklaida vaidina svarbų vaidmenį informuojant visuomenę apie teismų sistemą. Tam, kad
žiniasklaida ir visuomenė turėtų galimybę dalyvauti visuose, jų nuomone, visuomenei svarbiuose
teismo posėdžiuose, jiems būtina žinoti teismo darbotvarkę.
Visuomenės pasitikėjimui teisėjais būtinas ne tik jų nepriklausomumas vykdant savo pareigas, bet ir tai,
kad jie atsakytų už etikos pažeidimus. Toks visuomenės pasitikėjimas yra esminis laikantis įstatymo
viršenybės principo. Užbaigus tyrimą ir pareiškus oficialius kaltinimus, užtikrinant piliečių pasitikėjimą
teisėjais, drausminis procesas turėtų būti viešas215.
214 Daugiau informacijos šia tema rasite IV dalies 2 skyriuje. 215 Naïs Acquaviva, Florence Castagnet ir Morgane Evanghelou, ‘A Comparative Analysis of Disciplinary Systems for European Judges and Prosecutors’ (Themis Competition 2012, European Judicial Training Network (EJTN) 2012) 12-14 <www.ejtn.eu/Documents/Themis%202012/THEMIS%202012%20ERFURT%20DOCUMENT/Written%20paper%20France%203.pdf> žiūrėta 2017-01-31 Eric J. Maitrepierre, ‘Ethics, Deontology, Discipline of Judges and Prosecutors in France’ (Resource Material Series No.80, UNAFEI 2010) 255, 261 and 266 <www.unafei.or.jp/english/pdf/RS_No80/No80_29VE_Maitrepierre.pdf> žiūrėta 2017-01-31 Robert H. Tembeckjian, ‘Judicial Disciplinary Hearings should be Open’ (2007) 28(3) The Justice System Journal 419, 420 <www.ncsc.org/~/media/Files/PDF/Publications/Justice%20System%20Journal/Judicial%20Discipline%20Hearings.ashx> žiūrėta 2017-01-31
Sudaryti galimybes su bylų skirstymo taisyklėmis susipažinti visuomenei
Viešai skelbti teismo posėdžių tvarkaraščius
Informuoti visuomenę apie teisėjų drausmės bylų rezultatus
102
Toks viešumas tarnauja ir dar vienam tikslui: tai yra procesinė apsaugos priemonė, sudaranti
visuomenei galimybę vykdyti drausminių procesų stebėseną, o tai padeda išsaugoti teisėjų
nepriklausomumą216. Robert‘as H. Tembeckjian‘as šį dvigubą pranašumą apibūdina taip: „Piliečiai turi
teisę sužinoti, kai kyla rimtų abejonių dėl teisėjo sąžiningumo, o šio proceso atvirumas visuomenės
kontrolei padėtų užtikrinti, kad procesas yra ir būtų suvokiamas kaip sąžiningas, kas yra itin svarbu, kai
savikontrolę vykdo pati profesinė bendruomenė“217.
Dėl šios priežasties rekomenduojame, kad drausmės bylų nagrinėjimas ne tik būtų viešas, bet ir kad dėl
teisėjų priimti drausminiai sprendimai taip pat būtų viešai prieinami. Siekiant užtikrinti visuomenės
pasitikėjimo ir teisėjo reputacijos pusiausvyrą, tokie drausminiai sprendimai, kaip ir visi kiti teismų
sprendimai, prieš paskelbimą galėtų būti nuasmeninti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
šiuo klausimu pažymėjo, kad Teisėjų garbės teismo sprendimai drausmės bylose nėra nuasmeninami,
nes laikomasi nuostatos, kad visuomenė turi teisę žinoti apie teisėjus (kurie yra laikomi daugiau ar
mažiau viešais asmenimis) ir netinkamą jų elgesį.
5. Garso ir vaizdo įrašai teismo posėdžių salėse
A. Bendrosios pastabos
Remiantis EŽTK 6 straipsniu, teismo procesas turi būti viešas. Proceso viešumo principas reiškia, kad
piliečiams ir žiniasklaidai dažniausiai leidžiama būti teismo posėdžių salėje. Nors leidimas daryti
teismo posėdžių garso ar vaizdo įrašus gali padidinti visuomenės informuotumą apie tai, kaip vyksta
teismo procesai, tačiau taip pat yra rizikos, kad tokio pobūdžio įrašai gali sutrikdyti procesą ir paveikti
proceso dalyvių elgesį. Be to, taip pat būtina atsižvelgti į teisę į privatumą bei nekaltumo prezumpciją.
Kartais žiniasklaidos pranešimai gali padaryti neištaisomos žalos proceso dalyvių reputacijai. CCJE taip
pat perspėja dėl žiniasklaidos orientavimosi į sensacingas istorijas ir dėl komercinės žiniasklaidos
priemonių konkurencijos, dėl kurių kyla ekscesų ir klaidų rizika218.
216 Naïs Acquaviva, Florence Castagnet ir Morgane Evanghelou, ‘A Comparative Analysis of Disciplinary Systems for European Judges and Prosecutors’ (Themis Competition 2012, European Judicial Training Network (EJTN) 2012) 12-14 <www.ejtn.eu/Documents/Themis%202012/THEMIS%202012%20ERFURT%20DOCUMENT/Written%20paper%20France%203.pdf> žiūrėta 2017-01-31 Eric J. Maitrepierre, ‘Ethics, Deontology, Discipline of Judges and Prosecutors in France’ (Resource Material Series No.80, UNAFEI 2010) 255, 261 ir 266 <www.unafei.or.jp/english/pdf/RS_No80/No80_29VE_Maitrepierre.pdf> žiūrėta 2017-01-31 Robert H. Tembeckjian, ‘Judicial Disciplinary Hearings should be Open’ (2007) 28(3) The Justice System Journal 419, 419-420 <www.ncsc.org/~/media/Files/PDF/Publications/Justice%20System%20Journal/Judicial%20Discipline%20Hearings.ashx> žiūrėta 2017-01-31 217 Robert H. Tembeckjian, ‘Judicial Disciplinary Hearings should be Open’ (2007) 28(3) The Justice System Journal 419, 419 <www.ncsc.org/~/media/Files/PDF/Publications/Justice%20System%20Journal/Judicial%20Discipline%20Hearings.ashx> žiūrėta 2017-01-31 218 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 7 (2005) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and society <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2005)OP7&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02
103
Dėl šios priežasties teismams būtina siekti „pusiausvyros tarp skirtingų vertybių: žmogaus orumo,
privatumo, gero vardo apsaugos ir nekaltumo prezumpcijos bei informacijos laisvės“219.
Tais atvejais, kai vyksta teismo posėdžių filmavimas, CCJE taip pat rekomenduoja naudoti stacionarias
kameras, suteikti pirmininkaujančiam teisėjui teisę nustatyti filmavimo sąlygas ir teisę bet kuriuo metu
nutraukti transliaciją. Be to, turėtų būti atsižvelgiama į procese dalyvaujančių asmenų nuomonę, ypač
tam tikruose su privačiu gyvenimu susijusiuose teismo posėdžiuose.
B. Apklausos rezultatai
Europos valstybėse teisės aktai dėl garso ir vaizdo įrašų darymo teismuose bei su tuo susijusi kultūra
labai skiriasi.
Beveik visose valstybėse žiniasklaidos atstovams dažniausiai leidžiama būti teismo posėdžių salėse
(CZ, EE, NL, FI, DE, IE, IT, LU220, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SK, ES, SE, SE(A), CY, AT(A), AT, LV, PT, PT(A),
RO). Šios galimybės nėra Slovėnijos Aukščiausiajame Teisme, kuriame žiniasklaidos atstovams
paprastai neleidžiama dalyvauti, išskyrus tam tikrais išimtiniais skundų dėl baudžiamųjų bylų atvejais.
Ispanijos Aukščiausiajame Teisme dėl žiniasklaidos teisės informuoti visuomenę ir bylos šalių
privatumo sprendžia kolegijos pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos keliamą visuomenės interesą.
Dalyvavimo mastai didėja. Kaip teigiama 2015 m. Teisingumo komunikacijos protokole, „žiniasklaida ir
televizija turi turėti teisę laisvai patekti į teismo posėdžių sales, o apribojimai turi būti pagrįsti“.
Nors žiniasklaidos atstovams leidžiama dalyvauti daugumos aukščiausiųjų teismų posėdžiuose, tai
nereiškia, kad visais atvejais taip pat galima filmuoti ir fotografuoti.
Kai kuriose valstybėse (IE, LU, LT, LT(A), CY, AT(A), AT) žiniasklaidos atstovams draudžiama daryti
teismo posėdžio garso ir vaizdo įrašą. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme žiniasklaida gali filmuoti iki
posėdžio pradžios.
Kitose valstybėse (EE, IT, PL, PL(A), SK, ES, SL, LV, RO) taikoma bendra taisyklė, kad garso ir vaizdo
įrašus daryti draudžiama, tačiau bylą nagrinėjantis teisėjas arba teismo pirmininkas gali leisti šios
taisyklės nesilaikyti. Lenkijos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį į kai kuriuos
dabartinės tvarkos trūkumus. Įrašinėti neleidžiama, jeigu pirmininkaujantis teisėjas nesuteikia tokios
teisės pateikus prašymą. Viena iš šios sistemos spragų, anot Vyriausiojo administracinio teismo, yra ta,
kad nėra bendrų taisyklių, pagal kurias būtų priimamas sprendimas duoti / atsisakyti duoti leidimą
daryti teismo posėdžio įrašą. Be to, neaišku, kas turi teisę pateikti tokį prašymą (pvz., asmenys, kurie
nėra žurnalistai). Asmenys, prašantys teisės daryti įrašą, turi turėti savo įrangą ir galiausiai nėra
galimybės apskųsti sprendimą atmesti šį prašymą.
„Press Guidelines 2013“ <www.rechtspraak.nl/SiteCollectionDocuments/Press-Guidelines.pdf> žiūrėta 2016-11-18 219 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 7 (2005) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and society <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2005)OP7&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 220 Teismo posėdžių salėje leidžiama būti tik rašytinės spaudos atstovams.
104
Kitose valstybėse garso ir vaizdo įrašus daryti leidžiama, tačiau su tam tikrais apribojimais (CZ, NL,
DE, HU). Pavyzdžiui, Lietuvos ir Nyderlandų aukščiausiuosiuose teismuose galima daryti tik tam tikrų
posėdžio dalių įrašą. Vokietijos federaliniame administraciniame teisme įrašus galima daryti tik iki
posėdžio pradžios ir jam pasibaigus. Pavyzdžiui, Vengrijoje proceso šalių, liudytojų ir ekspertų garso ir
vaizdo įrašus daryti galima tik gavus aiškų jų sutikimą.
Švedijoje galima daryti garso įrašus, tačiau griežtai draudžiama fotografuoti.
Suomijos aukščiausiasis administracinis teismas atsakė, kad nėra taisyklių, susijusių su garso ir vaizdo
įrašais teismo posėdžių salėse. Tas pats pasakytina ir apie Portugalijos Aukščiausiąjį Teismą, kur
kiekvienas teisėjas pats sprendžia, ar leidžiama daryti garso ir vaizdo įrašus.
C. Rekomendacijos ir geriausia praktika
Europos teismų tarybų tinklo duomenimis, bendros pozicijos dėl garso ir vaizdo įrašų teismuose vis
dar nėra. Dėl to sunku nustatyti geriausią patirtį. Viena vertus, dauguma teismo posėdžių yra vieši ir
kiekvienas gali naudotis žodžio laisve. Kita vertus, garso ir vaizdo įrašai gali trikdyti procesą ir pažeisti
šalių teises221.
Svarbiausia, kad būtų aiškios, tikslios ir išsamios gairės dėl garso ir vaizdo įrašų teismuose. Už tai
atsako ir įstatymų leidėjas, ir pats aukščiausiasis teismas.
Pavyzdžiui, Lenkijos vyriausiajame administraciniame teisme negalima daryti vaizdo ir garso įrašų,
išskyrus tuos atvejus, kai gautas pirmininkaujančio teisėjo leidimas. Lenkijos vyriausiasis
administracinis teismas apgailestauja, kad nėra bendrų taisyklių, pagal kurias būtų priimami
sprendimai suteikti arba atsisakyti suteikti teisę daryti teismo posėdžio garso ir vaizdo įrašus.
Taigi, kiekvienas aukščiausiasis teismas, atsižvelgdamas į esamus teisės aktus, turi nustatyti aiškias
garso ir vaizdo įrašų teismuose gaires, kuriomis būtų užtikrinama atitinkamų teisių (informacijos
laisvės, žmogaus orumo, privatumo, reputacijos ir nekaltumo prezumpcijos) pusiausvyra. Ispanijos
Aukščiausiajame Teisme šią pusiausvyrą užtikrina kolegijos pirmininkas, kuris, atsižvelgdamas į
žiniasklaidos teisę informuoti, bylos šalių privatumą ir bylos viešąjį interesą, priima sprendimą dėl
galimybės daryti įrašą.
221 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 10 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12
Įgyvendinti Europos teismų tarybų tinklo rekomendacijas dėl garso ir vaizdo įrašų teismuose ir,
atsižvelgiant į esamus teisės aktus, nustatyti aiškias garso ir vaizdo įrašų teismuose gaires,
kuriomis būtų užtikrinama atitinkamų teisių pusiausvyra.
Jeigu garso ir vaizdo įrašus daryti leidžiama, tačiau teismas gali taikyti išimtis, prieš priimant
sprendimą patartina išklausyti žiniasklaidą
105
Jeigu garso ir vaizdo įrašus daryti leidžiama, tačiau teismas gali taikyti išimtis, prieš teismui priimant
sprendimą patartina išklausyti žiniasklaidą.
Didelio atgarsio sulaukusiose bylose susidomėjimas proceso įrašu gali būti labai didelis. Tokiais
atvejais prieš teismo posėdį turėtų būti surengtas susitikimas praktiniams klausimams (pvz., teismo
posėdžių salėje leidžiamų kamerų skaičiui) aptarti.
Geras pavyzdys – Nyderlanduose taikomos gairės žiniasklaidai222. Jose išdėstytos aiškios taisyklės,
susijusios su garso ir vaizdo įrašų darymu teismuose. Šiose gairėse nustatyta, kad, norėdami daryti
garso arba vaizdo įrašus teisme, žurnalistai turi gauti leidimą. Tuo tikslu jie turi iš anksto kreiptis į ryšių
su visuomene skyrių. Prieš posėdį susitariama dėl galimų kamerų skaičiaus ir padėties, iš kurios
leidžiama filmuoti. Parengta bendra tvarka taikoma didelio atgarsio sulaukiančiose bylose, kurios
pritraukia daug žiniasklaidos dėmesio. Pagal šią tvarką leidimą filmuoti gauna viena arba dvi filmavimo
grupės (dažniausiai iš nacionalinio ir vietos kanalo), o kitos transliavimo stotys gali įsigyti filmuotą
medžiagą. Be to, žiniasklaidai skirtose gairėse nustatyta, kas ir per kokias posėdžio dalis gali būti
filmuojama.
Vengrijos Aukščiausiasis Teismas taip pat dėl teismo posėdžių, kuriems skiriamas didelis visuomenės
dėmesys, sudaro praktinius susitarimus su žiniasklaida. Tokiais atvejais žiniasklaidos atstovų prašoma
registruotis. Ryšių su visuomene skyriaus vadovas konsultuojasi su bylą nagrinėjančių teisėjų kolegijos
vadovu, o šis, įvertindamas vietų posėdžių salėje skaičių, priima sprendimą dėl dalyvauti galinčių
asmenų skaičiaus. Pasiekus didžiausią skaičių, registracija baigiasi, ir ryšių su visuomene skyrius per
Aukščiausiojo Teismo interneto svetainę informuoja naujienų agentūras.
6. Bendradarbiavimas komunikacijos klausimais
A. Bendrosios pastabos
Europos teisėjų mokymo tinklui parengtame tyrime pabrėžiama, kad teisėjų-atstovų spaudai mokymo
programos labai skirtingos ir trūksta galimybių keistis žiniomis223.
Kaip pabrėžta įvade, komunikacija – veiksminga priemonė, tačiau ji turėtų būti atsargiai naudojama,
nes ji gali ne tik pagerinti, bet ir pabloginti visuomenės ir teismų santykius224. Atsižvelgiant į svarbą ir
galimą riziką, primygtinai rekomenduotina vykdyti specialius mokymus žiniasklaidos klausimais. Be
mokymų, taip pat gali būti naudingas teisėjų-atstovų spaudai bendradarbiavimas ir forumas, kuriame
teisėjai-atstovai spaudai (ir kiti atstovai ryšiams su visuomene) keistųsi žiniomis ir patirtimi.
222 ‘Press Guidelines 2013’ <www.rechtspraak.nl/SiteCollectionDocuments/Press-Guidelines.pdf> žiūrėta 2016-11-18 223 Louise Chrétien, Arthur de Peretti-Schlomoff ir Yoann Viguier, ‘Judicial Communication and Professional Ethics. Renewing the Relationship between the Judiciary and the Public’ (Themis Competition 2015 – Semi-Final D – Team France 4, European Judicial Training Network (EJTN) 2015) 10 <www.ejtn.eu/Documents/THEMIS%202015/Written_Paper_France4.pdf> žiūrėta 2016-10-12 224 Ibidem.
106
B. Apklausos rezultatai
1. Bendradarbiavimas su kitais teismais
Kai kurie aukščiausieji teismai (DE, IT, LU, PL(A), SE, SE(A), AT, PT, RO) nurodė, kad jie komunikacijos
srityje nebendradarbiauja ir nesikeičia žiniomis bei patirtimi su kitais teismais.
Kiti aukščiausieji teismai bendradarbiauja. Kadangi respondentų pateikta informacija labai įvairi,
skirtingas bendradarbiavimo formas sunku sugrupuoti. Dėl šios priežasties toliau pateiksime kai
kuriuos aukščiausiųjų teismų bendradarbiavimo pavyzdžius.
Lietuvoje Nacionalinė teismų administracija koordinuoja Teismų komunikacijos darbo grupės, į kurios
sudėtį įeina teismų atstovai, veiklą. Teismų komunikacijos darbo grupės susirinkimai rengiami keturis
kartus per metus ir ji yra atsakinga už komunikacijos strategijos rengimą.
Čekijos Respublikoje rengiami reguliarūs Aukščiausiojo Teismo, Aukščiausiojo administracinio teismo ir
Konstitucinio Teismo atstovų ryšiams su visuomene susirinkimai, tačiau dažniausiai yra
konsultuojamasi dėl bylų, kurios buvo nagrinėjamos daugiau nei vieno iš šių teismų. Bendradarbiaujant
sprendžiama, kaip informuoti visuomenę ir kas teiks kokią informaciją. Aukščiausiasis Teismas pabrėžė,
kad šis bendradarbiavimas su kitais teismais yra svarbi jo komunikacijos strategijos dalis.
Estijoje visiems teismams taikoma bendra komunikacijos strategija. Joje nustatyti bendri Estijos teismų
bendravimo su bylų šalimis, visuomene ir žiniasklaida principai. Rengiami reguliarūs teismų
komunikacijos vadovų susirinkimai, kuriuose aptariama strategija ir kitos kasdienės aktualijos.
Suomijos aukščiausiasis administracinis teismas retkarčiais su kitais teismais aptaria kasdienius
komunikacijos klausimus, susijusius, pavyzdžiui, su statistine informacija, žiniasklaidos klausimynais,
bendraisiais komunikacijos planais ir bendraisiais principais, pranešimų internete struktūra ir turiniu.
Be to, komunikacijos vadovas gali vykdyti kitų teismų mokymus žiniasklaidos ir komunikacijos
klausimais.
Kai kuriais atvejais aukščiausiųjų teismų ryšių su visuomene skyriai taip pat būna atsakingi už pagalbą
žemesnės instancijos teismams komunikacijos klausimais (pvz., ES, SL, LV). Konsultacijų į Latvijos
Aukščiausiojo Teismo ryšių su visuomene skyrių kreipiasi Latvijos žemesnės instancijos teismų
darbuotojai, kurių pagrindinės pareigos yra teisėjo padėjėjai, o ne komunikacijos specialistai, ir kurie
neturi išsilavinimo ar patirties komunikacijos srityje. Ryšių su visuomene skyrius taip pat dalijasi savo
profesine patirtimi teisingumo sistemos komunikacijos specialistams organizuojamuose susitikimuose.
2. Bendradarbiavimas su kitomis teisingumo sistemos institucijomis
Keli aukščiausieji teismai nurodė, kad komunikacijos klausimais su kitomis teisingumo sistemos
institucijomis jie nebendradarbiauja (DE, IT, LU, PL(A), AT(A), SL, AT, RO).
Respondentų, kurie šioje srityje bendradarbiauja, pateikta informacija yra tokia skirtinga, kad ir vėl
pateiksime aukščiausiųjų teismų vykdomo bendradarbiavimo pavyzdžių.
Lietuvoje teismų, policijos ir prokuratūros atstovai ryšiams su visuomene dalyvauja kasmetiniuose
bendruose mokymuose. Nacionalinė teismų administracija leidžia žurnalą „TEISMAI.LT“. Jame kartais
straipsnius skelbia Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo darbuotojai.
107
Čekijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas ypatingųjų skundų atveju bendradarbiauja su Generaline
prokuratūra, o teisėkūros procese – su Teisingumo ministerija.
Estijos Aukščiausiasis Teismas komunikacijos klausimais bendradarbiauja su kitomis institucijomis.
Pavyzdžiui, organizuodamas „Teisingumo savaitę“, Aukščiausiasis Teismas bendradarbiauja su
Teisingumo ministerija, prokuratūra ir advokatūra. Panašų bendradarbiavimą vykdo Vengrijos
Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pastarieji su kitomis
institucijomis (pvz., Generaline prokuratūra ir Nacionaline teismų administracija) taip pat
bendradarbiauja organizuojant renginius, kongresus, mokymus ar konferencijas bendros svarbos
klausimais (pvz., dėl teismų sprendimų skelbimo).
Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas su kitomis institucijomis bendradarbiauja retkarčiais, kai tai susiję
su bendro suinteresuotumo klausimais (pvz., dėl jautrių klausimų).
Suomijos teisingumo ministerija koordinuoja ir teikia pagalbą neoficialiai Teisingumo ministerijos
administracijos komunikacijos specialistų grupei. Ši grupė aptaria aktualius su viešuoju administravimu
susijusius komunikacijos klausimus.
Švedijos Aukščiausiasis Teismas ir Švedijos aukščiausiasis administracinis teismas savo ryšių su
visuomene skyrių neturi. Tačiau jie turi galimybę kreiptis į Nacionalinės teismų administracijos ryšių su
visuomene ir komunikacijos skyrių pagalbos rengiant pranešimus spaudai arba, pavyzdžiui, pagalbos
teisėjui ruošiantis interviu.
C. Rekomendacijos ir geriausia praktika
Teisėjams-atstovams spaudai ir patarėjams komunikacijai turi būti sudaryta galimybė ne tik mokytis,
bet ir keistis patirtimi. Šiuo tikslu galėtų būti organizuojami susitikimai su kitų Europos aukščiausiųjų
teismų ar kitų nacionalinių teismų ryšių su visuomene skyriais ir teisėjais-atstovais spaudai.
Nyderlanduose du kartus per metus rengiami visų teisėjų-atstovų spaudai susitikimai, kuriuose jie
aptaria praėjusių šešių mėnesių patirtį dirbant su žiniasklaida. Šiuose susitikimuose teisėjai-atstovai
spaudai keičiasi patirtimi ir tobulina bendras darbo su žiniasklaida gaires (pvz., 2013 m. parengtas
gaires žiniasklaidai)225. Teisėjų-atstovų spaudai komitetas neturi teisės priimti sprendimus. Dėl to kai
teisėjų-atstovų spaudai susirinkime susitariama dėl tam tikrų gairių, jos teikiamos teismų pirmininkams
su prašymu jas patvirtinti. Pavyzdžiui, gairės žiniasklaidai buvo priimtos teismų pirmininkų susirinkime
ir taip pat yra taikomos Aukščiausiajam Teismui. Panašiai kaip ir teisėjai-atstovai spaudai, patarėjai
komunikacijai susitinka keturis kartus per metus svarbiausioms savo darbo tendencijoms aptarti. Jie
225 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’
(ENCJ, 2012) 4 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12 ‘Press Guidelines 2013’ <www.rechtspraak.nl/SiteCollectionDocuments/Press-Guidelines.pdf> žiūrėta 2016-11-18
Sukurti forumą, kuriame teisėjai-atstovai spaudai ir patarėjai komunikacijai galėtų keistis
patirtimi
108
svarsto ne tik savo ryšius su žiniasklaida, bet ir temas, susijusias su vidaus komunikacija bei visuomenės
informavimu.
Lietuvoje teismų atstovai ryšiams su visuomene susitinka kelis kartus per metus ir tobulina bendrą
komunikacijos strategiją. Be to, rengiami susitikimai su policijos ir prokuratūros atstovais ryšiams su
visuomene.
Vengrijos nacionalinė teismų administracija, bendradarbiaudama su kitais teismais, du kartus per
metus organizuoja atstovų ryšiams su visuomene ir spaudos sekretoriatų vadovų konferenciją. Ta
proga aptariamos bendros problemos, sunkumai, geriausia praktika ir patirtis.
Latvijoje bendradarbiavimą skatina Latvijos teismų taryba (Aukščiausiojo Teismo, Konstitucinio Teismo,
Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Latvijos prisiekusių advokatų, Latvijos prisiekusių
notarų ir Latvijos prisiekusių antstolių atstovai). Latvijos teismų taryba yra patvirtinusi pagrindinių
bendros komunikacijos principų gaires. Vis dar rengiamasi šias gaires įgyvendinti, tačiau jos jau gerokai
sustiprino neformalų skirtingų institucijų bendradarbiavimą. Organizuojami reguliarūs susitikimai
siekiant keistis patirtimi ir geriausia praktika komunikacijos srityje bei aptarti problemas.
Apklausos rezultatai rodo, kad bendradarbiavimas taip pat labai naudingas žemesnės instancijos
teismams, kuriuose nėra specialaus ryšių su visuomene skyriaus ir trūksta išteklių jam įsteigti. Pagalbos
jie gali kreiptis į aukščiausiojo teismo ryšių su visuomene skyrių bei mokytis iš bendros patirties.
Su žemesnės instancijos teismų komunikacijos departamentais bendradarbiauja ir pagalbą jų veiklai
teikia Ispanijos Aukščiausiojo Teismo komunikacijos departamentas. Šios veiklos priežiūrą per savo
komunikacijos departamentą vykdo Generalinė teismų taryba.
Panašią pagalbą teikia Slovėnijos Aukščiausiojo Teismo ryšių su visuomene skyrius. Jis ne tik
koordinuoja atsakymų į klausimus, kurie susiję su skirtingais teismais, rengimą, bet ir padeda kitiems
teismams vykdyti jų komunikaciją juos konsultuodamas, t. t.
7. Švietimo veikla
A. Bendrosios pastabos
Pirmesniuose skyriuose ne kartą buvo pabrėžta, kad teismų sistema turi skleisti informaciją ir tuo būdu
geriau užtikrinti teisę į teisingumą. Siekiant integruoti teisingumo sistemą į visuomenę, turėtų būti
užmegzti tiesioginiai teismų ir plačiosios visuomenės santykiai. „Supratimas, kaip veikia teismų
sistema, neabejotinai turi šviečiamąją vertę ir turėtų padėti padidinti visuomenės pasitikėjimą
Konsultuoti žemesnės instancijos teismus, kuriuose nėra specialaus ryšių su visuomene
skyriaus
109
teismų veikla“ 226 . Europos Komisijos nuomone, piliečiams ir įmonėms teikiama informacija apie
bendruosius teisingumo sistemos aspektus sudaro teisės į teisingumą pagrindą227.
Aukščiausiųjų teismų organizuojama švietimo veikla – puikus būdas piliečių ir įmonių supratimui ir
žinioms apie teismų darbą gerinti. Be to, aukščiausieji teismai gali organizuoti ir dalyvauti teisės
praktikams, pavyzdžiui, teisininkams ir teisėjams, skirtoje švietimo veikloje, kurioje, pavyzdžiui, būtų
išsamiau išaiškinami jų sprendimai arba aptariama tam tikra jų įtvirtinta santykių su žiniasklaida arba
teismo administravimo praktika.
Konsultacinė Europos teisėjų taryba pabrėžė, kad teismai ne tik turėtų sutikti dalyvauti kitų (pvz.,
Teisingumo ministerijos) organizuojamoje švietimo veikloje; taip pat būtina, kad teismai patys imtųsi
iniciatyvos ir vykdytų švietimo programas, pavyzdžiui, moksleivių vizitus228. Taip pat rekomenduojama
su teismo procesu supažindinti aktyviais mokymo metodais, kaip antai taikant vaidmenų žaidimus,
lankantis teismo posėdžiuose, t. t.229.
B. Apklausos rezultatai
1. Švietimo veikla teisės praktikams (įskaitant žemesnės instancijos teismų teisėjus)
Aukščiausiasis Teismas
Konferencijos ir seminarai Mokymai Susirinkimai
Austrija X
Austrija (administracinis teismas)
Belgija X X X
Kipras X
Čekijos Respublika X X X
Estija X X X
Suomija X X X
Vokietija X X
Vengrija X X X
Airija X
Italija X
Latvija X X
226 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 7 (2005) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and society <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2005)OP7&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 227 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 17 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 228 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 7 (2005) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and society https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2005)OP7&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 229 Ibidem.
110
Lietuva X X X
Lietuva (administracinis teismas)
X X X
Liuksemburgas
Nyderlandai X X
Lenkija X X
Lenkija (administracinis teismas)
X X
Portugalija X X
Portugalija (administracinis teismas)
X
Rumunija X X
Slovakija
Slovėnija X
Ispanija X
Švedija X
Švedija (administracinis teismas)
X
Iš viso (26) 21 14 9
Būtų galima išskirti kelias teisės praktikams (įskaitant žemesnės instancijos teismų teisėjus) pritaikytos
švietimo veiklos rūšis.
Visų pirma tai – konferencijos ir seminarai. Konferencijas arba seminarus organizuoja ir juose
dalyvauja didžioji dauguma aukščiausiųjų teismų (CZ, EE, NL, FI, DE, IE, IT, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), ES,
SE, SE(A), AT, LV, PT, PT(A), BE).
Ši švietimo veikla taip pat gali būti vykdoma kaip aukščiausiojo teismo teisėjų vedami žemesnės
instancijos teismų teisėjų mokymai (CZ, EE, FI, DE, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), CY, SL, LV, PT, BE). Pavyzdžiui,
Čekijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjai skaito paskaitas Teismų akademijoje.
Mažiau formalus keitimosi žiniomis būdas – aukščiausiojo teismo teisėjų ir žemesnės instancijos teismų
teisėjų susitikimai ir apskritojo stalo diskusijos (CZ, EE, NL, FI, HU, LT, LT(A), BE). Šie susitikimai gali
būti skirti darbo organizavimo ar teisės aiškinimo klausimams aptarti.
Rumunijos Aukščiausiasis Teismas kartu su apeliaciniais teismais organizuoja reguliarius seminarus ir
vaizdo konferencijas.
Nyderlanduose kai kurie Aukščiausiojo Teismo teisėjai yra paskirti „kontaktiniais teisėjais“ ir turi
užtikrinti gerus Aukščiausiojo Teismo ir konkretaus apeliacinio teismo santykius. Taip pat vykdoma
programa, kuri sudaro galimybę žemesnės instancijos teismų teisėjams stažuotis Aukščiausiajame
Teisme.
111
2. Švietimo veikla visuomenei ir žiniasklaidai
Yra nustatyta, kad teismų sistema ir teisinė kalba dažnai būna neaiški žurnalistams. Tai didina riziką,
kad visuomenė bus neteisingai informuota. Tai ištaisyti galima susitikimuose ar viešose konferencijose,
kuriose gali dalyvauti žiniasklaidos atstovai ir (arba) kiti piliečiai ir kuriose aptariamas aukščiausiųjų
teismų darbas (EE, NL, FI, IE, HU, LT, ES, LV).
Naudingos patirties galima pasisemti iš Estijos Aukščiausiojo Teismo, kuris organizuoja trumpąsias
spaudos konferencijas, kuriose žurnalistams aiškinama procesinė logika ir sąvokos, pristatomi studijų
ir tyrimų rezultatai. Latvijos Aukščiausiasis Teismas organizuoja žiniasklaidos dieną žurnalistams,
rašantiems teisės klausimais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vieną kartą per metus organizuoja renginį, kuriame Aukščiausiojo
Teismo darbas pristatomas žiniasklaidos atstovams ir visuomenei. Be kitų klausimų, aptariami
svarbiausi praėjusių metų sprendimai.
Dauguma aukščiausiųjų teismų organizuoja ekskursijas arba atvirų durų dienas (CZ, EE, NL, FI, DE, IT,
PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SE, SE(A), AT(A), SL, AT, LV, PT, PT(A), RO).
Švietimo veiklai priskirtinos ir teismo proceso simuliacijos (angl. mock trial) (CZ, HU) arba vadinamoji
šešėlio diena, kai teismo darbu besidomintys moksleiviai gali stebėti teisėjo arba teisėjo padėjėjo
darbą (LV). Lietuvos teismuose organizuojama „Diena su teisėju“. Studentai (dažniausiai teisės arba
komunikacijos) gali praleisti dieną kartu su Aukščiausiojo arba kito teismo teisėju. Lietuvos nacionalinė
teismų administracija spaudos atgavimo dienos proga inscenizavo teismo procesą žurnalistams. Be to,
kelis kartus per metus organizuojami įtakingiausių nuomonės formuotojų susitikimai.
C. Rekomendacijos ir geriausia praktika
Apklausoje dauguma aukščiausiųjų teismų nurodė, kad yra organizuojamos konferencijos ir seminarai
teisės praktikams arba kad jų teisėjai dalyvauja tokiose konferencijose ir seminaruose. Šią keitimosi
žiniomis praktiką būtų galima dar labiau pagerinti organizuojant reguliarias apskritojo stalo diskusijas
teismo darbo klausimais (pvz., geriausia santykių su žiniasklaida praktika, priemonės neišnagrinėtų
bylų skaičiui mažinti, t. t.). Šią švietimo veiklą galėtų organizuoti tyrimų ir dokumentų valdymo skyriai
(taip pat žr. II dalį) arba specialios projekto grupės.
Kartu su aukščiausiojo teismo teisėjais taip pat galėtų dalyvauti žemesnių instancijų teismų teisėjai,
universitetų profesoriai ir teisės praktikai, turintys tam tikros srities ekspertinių žinių. Diskusijas būtų
galima viešinti platesnei auditorijai jas filmuojant arba išplatinant tokių susitikimų protokolus.
Estijos Aukščiausiasis Teismas atsiliepimus žemesnės instancijos teismams teikia reguliariose
apskritojo stalo diskusijose. Šias diskusijas organizuoja Aukščiausiojo Teismo teisėjų mokymo
departamentas. Jose Aukščiausiojo Teismo teisėjai ir žemesnės instancijos teisėjai aptaria aktualius
klausimus bei jų pačių pasiūlytas temas. Civilinės teisės klausimų apskritojo stalo diskusijos vyksta
Organizuoti apskritojo stalo diskusijas su kitais teisės praktikais, kurių nuomonė ir
kompetencija gali būti svarbi atitinkamam klausimui
112
kiekvienais metais, o baudžiamosios ir administracinės teisės – kas dveji metai. Tokias apskritojo stalo
diskusijas taip pat organizuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Latvijos Aukščiausiojo Teismo administracinių bylų skyrius kartu su administraciniais teismais
organizuoja vaizdo konferencijas aktualiais administracinės teisės klausimais.
Aukščiausieji teismai turėtų apsvarstyti galimybę taikyti aktyvius metodus ir savo iniciatyva
organizuoti viešas konferencijas, atvirų durų dienas ir kitokią veiklą, kuri geriau supažindintų
visuomenę su teisingumo sistema ir aukščiausiojo teismo darbu. Jie taip pat turėtų dalyvauti
bendrosiose kitų valstybės institucijų rengiamose programose. Gerai žinoma patarlė sako – pasakyk
man ir aš pamiršiu, pamokyk mane ir gal prisiminsiu, įtrauk mane ir aš išmoksiu. Siekiant iš tikrųjų
įtraukti žmones, galėtų būtų organizuojamos aktyvaus mokymo priemonės, kaip antai teismo proceso
inscenizavimas. Šias priemones galėtų rengti ryšių su visuomene skyriai.
Be šviečiamojo pobūdžio veiklos, kaip antai atvirų durų dienų, būtų įdomu organizuoti spaudos
konferencijas, kurios nebūtų konkrečiai skirtos tam tikrai tuo metu visuomenės dėmesį patraukusiai
bylai, o bendrai pristatytų ankstesniu laikotarpiu teismo priimtus sprendimus. Tuo pačiu metu
akcentuojant tam tikras bylas, tai būtų ir galimybė pateikti tam tikrą statistiką, informuoti visuomenę
apie numatomus būsimus pokyčius ir išsiaiškinti su aukščiausiuoju teismu susijusius žiniasklaidos bei
visuomenės poreikius.
Vengrijos Aukščiausiasis Teismas du kartus per metus kviečia žurnalistus į spaudos pusryčius. Ta proga
Aukščiausiojo Teismo vadovai trumpai pristato žurnalistams esminius praėjusio pusmečio įvykius ir
svarbiausius Aukščiausiojo Teismo priimtus sprendimus. Tokiuose susitikimuose taip pat apibūdinami
numatomi būsimi pokyčiai. Vengrijos Aukščiausiajame Teisme yra ir kitokios įdomios praktikos: tai –
vaizdo diskusijos. Siekdamas užtikrinti, kad Aukščiausiojo Teismo darbas būtų žinomas plačiajai
visuomenei, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas inicijavo nemažai vaizdo diskusijų. Kiekvienoje sesijoje
yra atrenkamos ir teisėjų bei kitų atitinkamoje srityje besispecializuojančių teisės praktikų ir
universitetų profesorių aptariamos dvi išnagrinėtos bylos, kurios galėtų būti įdomios visuomenei arba
kurios jau pateko visuomenės akiratin. Aukščiausiasis Teismas šiomis vaizdo diskusijomis pateikia
informaciją visuomenėms nariams, taip pat išsiunčia vaizdo įrašus į septynis Vengrijos teisės fakultetus,
kurie bendradarbiauja su Aukščiausiuoju Teismu.
Estijos Aukščiausiojo Teismo ir Latvijos Aukščiausiojo Teismo praktika organizuojant spaudos
konferencijas arba žiniasklaidos dienas, kuriose siekiama paaiškinti žurnalistams teismo procesą ir
sąvokas, atrodo itin naudinga siekiant užtikrinti, kad žurnalistai tai suprastų teisingai.
Organizuoti švietimo veiklą visuomenei
Rengti spaudos konferencijas teismo procesui ir sąvokoms paaiškinti
113
8. Teismų nuomonės reiškimas Parlamentui ir vykdomajai valdžiai
A. Bendrosios pastabos
Šiuolaikinėje visuomenėje valstybės valdžią sudaro trys šakos: įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir
teisminė. Nors parlamentinėse sistemose valdžių atskyrimo doktrina parlamento ir vykdomosios
valdžios santykiuose prarado savo svarbą, tačiau teismų nepriklausomumo apsauga išlieka aktuali.
Šios trys valstybės valdžios šakos neišvengiamai siejasi. Teismams kyla klausimas, ar reaguoti ir kaip:
1) jei parlamentas konsultuojasi su teismu dėl siūlomų įstatymų, kurie turi įtakos teismų veiklai; 2) jei
parlamentas kviečia teismo teisėjus išsakyti savo nuomonę dėl kitų siūlomų įstatymų; 3) jei parlamento
nariai arba vyriausybė kritikuoja teismą, konkretų sprendimą ar atskirą teisėją.
Konstruktyvūs vykdomosios, įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžių santykiai yra esminiai
užtikrinant konstitucingumą ir teisinę valstybę230 . Šiuose darbiniuose santykiuose visada turi būti
laikomasi valdžių atskyrimo principo.
Taigi, kyla klausimas, kokie turėtų būti tie konstruktyvūs santykiai. Kai kuriose valstybėse šie santykiai
išsamiai išnagrinėti. Jungtinėje Karalystėje Lordų Rūmai parengė 104 puslapių ataskaitą, kurioje
nagrinėjami kintantys konstituciniai teismų, vykdomosios valdžios ir parlamento santykiai 231 .
2014 metais Australijos ir Naujosios Zelandijos teismų pirmininkų taryba priėmė praktines teisminės
valstybės valdžios, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių ryšių ir santykių gaires232.
Šiose gairėse teigiama, kad teismai gali tikėtis, kad vykdomoji valstybės valdžia su jais konsultuosis dėl
siūlomų įstatymų, kurie gali turėti įtakos teismams, ir teismams derėtų atsakyti. Gairėse išskiriamos
šešios įstatymų, kurie gali turėti įtakos teismams, kategorijos: siūlomi įstatymai, turintys įtakos teismų
jurisdikcijai ir įgaliojimams, teisėjo pareigas einantiems asmenims, teisėjų vykdomoms funkcijoms,
teismų administravimui ir skiriamosioms teismų savybėms.
Gairėse pabrėžiama, kad atsakymus turėtų teikti atitinkamos jurisdikcijos teismo vadovas, pasitaręs su
atitinkamo teismo teisėjais, arba, jei siūlomas įstatymas turi įtakos daugiau nei vienam teismui, būtų
pageidautina, kad atsakytų teismo pirmininkas, pasitaręs su teismų, kuriems įstatymas turėtų panašios
įtakos, vadovais. Gairėse taip pat pateikiama patarimų dėl tokių atsakymų turinio. Nors teismų sistema
gali atsakyti, kai su ja konsultuojamasi, būtinas atsargumas, kad nebūtų pasiūlytas siūlomo įstatymo
230 Council of Chief Justices of Australia and New Zealand, ‘Guidelines for Communications and Relationships between the Judicial Branch of Government and the Legislative and Executive Branches’ (adopted on 23 April 2014, Council of Chief Justices of Australia and New Zealand 2014) <www.jca.asn.au/wp-content/uploads/2013/10/Guidelines-Judicial-Legislative-Executive-Government.pdf> žiūrėta 2016-11-16 Select Committee on the Constitution, Relations between the Executive, the Judiciary and Parliament. Report with Evidence (House of Lords 26 July 2007) 7 <www.publications.parliament.uk/pa/ld200607/ldselect/ldconst/151/151.pdf> žiūrėta 2016-11-16 231 Select Committee on the Constitution, Relations between the executive, the judiciary and Parliament. Report with Evidence (House of Lords 26 July 2007) <www.publications.parliament.uk/pa/ld200607/ldselect/ldconst/151/151.pdf> žiūrėta 2016-11-16 232 Council of Chief Justices of Australia and New Zealand, ‘Guidelines for Communications and Relationships between the Judicial Branch of Government and the Legislative and Executive Branches’ (adopted on 23 April 2014, Council of Chief Justices of Australia and New Zealand 2014) <www.jca.asn.au/wp-content/uploads/2013/10/Guidelines-Judicial-Legislative-Executive-Government.pdf> žiūrėta 2016-11-16
114
galiojimo aiškinimas ar nuomonė dėl jo galiojimo. Tai yra klausimai, kurie gali būti iškelti teisme. Dėl
tos pačios priežasties teismai turėtų būti apdairūs, nurodydami siūlomo įstatymo tekste esančias
dviprasmybes ar neaiškumus, nes tai gali būti susiję su aiškinimo klausimais, kurie gali būti keliami
teisme.
Komentuodamas bet kurio įstatymo projektą, teismas neturėtų įsitraukti į viešus politikos
formavimo debatus, išskyrus tiek, kiek būtina siekiant apsaugoti teisėtus institucinius teismų interesus.
Komentuodamas siūlomą įstatymą, teismas turėtų žinoti, kad komentaras gali būti paviešintas.
Teismams poveikį gali daryti ne vien siūlomi įstatymai, bet ir kiti vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios
valdžių veiksmai. Bendrai kalbant, minėtose gairėse teigiama, jog nepageidautina, kad teisėjai
parlamento komitetuose reikštų nuomonę dėl materialiosios teisės pakeitimų, nes jų aiškinimo ir
taikymo klausimai vėliau gali būti keliami teismuose. Dar netinkamesniu laikomas teisėjų dalyvavimas
viešuose ginčuose dėl siūlomų įstatymų. Tais atvejais, kai kyla viešų ginčų arba kai vykdomosios
valdžios veiksmai turi reikšmės teismų veiklai, sprendžiant dėl dalyvavimo viešuose debatuose,
pirmiausia reikėtų klausti, ar yra teismams nepriklausančių autoritetingų ir gerbiamų šalininkų, kurie
viešose diskusijose galėtų iškelti teismo teisėtus interesus atspindinčius argumentus.
Kitas teismų sistemai poveikį galintis turėti vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių veiksmas –
vykdomosios valdžios kritika teismams. Kritika gali būti reiškiama šiais būdais: tam tikrų teismo
sprendimų kritika, atskiro teisėjo kritika, susijusi su tam tikru teismo sprendimu, atskiro teisėjo kritika,
susijusi su to teisėjo veikla, neapsiribojant tam tikru sprendimu, ir teismo, kaip institucijos, kritika,
susijusi su jo bendru efektyvumu arba valstybės išteklių naudojimu. Kritikos atveju atitinkamo teismo
vadovas gali priimti sprendimą neteikti atsakymo arba pateikti informaciją, ypač dėl teismo veiklos, ir
taip ištaisyti faktines aplinkybes, kuriomis remiamasi kritikuojant. Tačiau apskritai atitinkamos
kompetencijos vadovui nepageidautina dalyvauti viešai keičiantis nuomone su vykdomosios arba
įstatymų leidžiamosios valdžios atstovais. Jei būtina viešai reaguoti, geriausia, jei atitinkamas teismo
vadovas teismo vardu padarytų oficialų pareiškimą. Nors ir įdomu sužinoti, kaip Europos aukščiausieji
teismai reaguoja į vykdomosios ar įstatymų leidžiamosios valdžios kritiką, tai nepatenka į šio tyrimo
apimtį. Šiame tyrime dėmesys skiriamas tik teismų sistemos, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios
valdžių santykiams, susijusiems su siūlomais įstatymais, kurie gali turėti įtakos teismams, ir teismų
sistemos problemoms aiškinant ir taikant materialiąją teisę.
Taip pat kaip Australijos ir Naujosios Zelandijos teismų pirmininkų tarybos gairėse, Lordų Rūmų
ataskaitoje pripažįstama būtinybė užtikrinti konstruktyvius trijų valstybės valdžios šakų santykius, tuo
pačiu išlaikant valdžių atskyrimą. Vienas iš pagrindinių valdžių atskyrimo elementų – teismų sistemos
nepriklausomumo nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių įtakos užtikrinimas. Pavyzdžiui,
ministras apskritai neturėtų daryti viešų komentarų dėl atskiro teisėjo ir paprastai pripažįstama, kad
dėl valdžių atskyrimo teisėjai turėtų vengti nederamo dalyvavimo viešuose debatuose ir politinėje
polemikoje233.
Tačiau tais atvejais, kai, pavyzdžiui, tam tikra politika gali turėti neigiamą poveikį teisingumo vykdymui,
teismų sistema turi turėti galimybę išsakyti savo nuomonę, jeigu būtina, net ir viešai. Svarbu, kad atskiri
233 Select Committee on the Constitution, Relations between the executive, the judiciary and Parliament. Report with Evidence (House of Lords 26 July 2007) 21-22 <www.publications.parliament.uk/pa/ld200607/ldselect/ldconst/151/151.pdf> žiūrėta 2016-11-16
115
teisėjai nebūtų suvokiami kaip politiški. Dėl šios priežasties teismų sistemos nuomonę parlamentui ir
vykdomajai valdžiai turėtų išreikšti teismų sistemos „vadovas“, kaip antai aukščiausiojo teismo
pirmininkas arba kolegialus organas ar komitetas234.
B. Apklausos rezultatai
1. Nuomonės dėl teismų sistemai turinčių įtakos įstatymų reiškimas
Visi aukščiausieji teismai, išskyrus Airijos ir Portugalijos aukščiausiuosius teismus, nurodė, kad dėl
teismų sistemai poveikį turinčių siūlomų įstatymų su jais konsultuojamasi ir jie gauna siūlomo teisės
akto projektą (CZ, EE, NL, FI, DE, IT, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SK, ES, SE, SE(A), CY, AT(A), SL, AT, LV, RO).
Tai paprastai daroma neformaliai. Kai kuriose valstybėse laikomasi formalesnio požiūrio (pvz., LT, PL,
PL(A), ES, SE, SE(A). Ispanijoje Generalinė teismų taryba turi pasisakyti dėl kiekvieno naujo su teisminiu
procesu susijusio teisės akto. Prieš pateikdama galutinę ataskaitą dėl naujo teisės akto, Generalinė
teismų taryba paprastai išklauso Aukščiausiojo Teismo. Lenkijoje kiekvienas Parlamento įstatymo
projektas arba įstatymo įgyvendinimo akto projektas, susijęs su bendrosios kompetencijos teismų
nagrinėjamais klausimais, yra peržiūrimas Lenkijos Aukščiausiojo Teismo. Rašytines nuomones rengia
Aukščiausiojo Teismo tyrimų ir analizės tarnybos darbuotojai.
Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad tais atvejais, kai su juo konsultuojamasi, jis teikia
nuomonę tik dėl akto projekto juridinės technikos aspektų ir, laikydamasis valdžių atskyrimo principo,
susilaiko nuo politinio turinio komentarų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad savo nuomonę dėl teisėkūros procesų, susijusių su
teismų sistemos statusu ir organizavimu, procesiniais įstatymais ir kitais pagrindiniais įstatymais, kurie
taikomi bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamose bylose, išreiškia teikdamas raštiškas
nuomones dėl teisės aktų projektų.
Aukščiausiojo teismo teisėjai taip pat gali dalyvauti darbo grupėse arba komitetuose (pvz., LU, HU,
LT, SL, LV). Pavyzdžiui, Vengrijos Aukščiausiojo Teismo teisėjai yra reguliariai kviečiami dalyvauti
Nacionalinės teismų administracijos arba Teisingumo ministerijos sudaromose tam tikrų teisės sričių
teisės aktų rengimo arba pakeitimo darbo grupėse. Aukščiausiojo Teismo teisėjai dalyvavo darbo
grupėse, rengiančiose naująjį Civilinio proceso kodeksą, Baudžiamojo proceso kodeksą ir
Administracinio teismo proceso kodeksą.
2. Nuomonės dėl nagrinėjant bylas kylančių problemų reiškimas
Aukščiausiesiems teismams nagrinėjant bylas kylančių problemų klausimu daugelis aukščiausiųjų
teismų pažymėjo, kad dėl valdžių atskyrimo principo jie nėra linkę apie tai pranešti vykdomajai arba
234 Council of Chief Justices of Australia and New Zealand, ‘Guidelines for Communications and Relationships between the Judicial Branch of Government and the Legislative and Executive Branches’ (adopted on 23 April 2014 Council of Chief Justices of Australia and New Zealand 2014) <www.jca.asn.au/wp-content/uploads/2013/10/Guidelines-Judicial-Legislative-Executive-Government.pdf> žiūrėta 2016-11-16 Select Committee on the Constitution, Relations between the executive, the judiciary and Parliament. Report with Evidence (House of Lords 26 July 2007) 21-22 <www.publications.parliament.uk/pa/ld200607/ldselect/ldconst/151/151.pdf> žiūrėta 2016-11-16
116
įstatymų leidžiamajai valdžiai (išskyrus kai tai daroma per priimamus sprendimus) (EE, NL, FI, DE, IE, IT,
LT(A), RO). Portugalijos Aukščiausiasis Teismas patikslino, kad už tokius ryšius atsako Aukščiausioji
teismų taryba, kuri yra Portugalijos teisėjų drausmės ir valdymo institucija.
Čekijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad apie problemas, su kuriomis susiduria
nagrinėdamas bylas, paprastai informuoja neformaliai. Neformaliai informuoti taip pat galima
Liuksemburge, Slovakijoje, Kipre, Austrijoje (Aukščiausiajame administraciniame teisme), Lietuvoje ir
Slovėnijoje.
Vengrijoje yra sudarytos teismo praktiką analizuojančios darbo grupės. Neretai šios darbo grupės
nustato aiškinimo ir taikymo problemų, kurias gali išspręsti tik įstatymų leidėjas, o ne teisės aiškinimas.
Padėčiai ištaisyti yra reguliariai rengiami teisės aktų pasiūlymai. Su darbo grupių parengtomis išvadų
santraukomis visuomenė gali susipažinti Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje. Tačiau
Aukščiausiasis Teismas neturi teisės tiesiogiai teikti pasiūlymų vykdomajai ar įstatymų leidžiamajai
valdžiai. Pasiūlymus galima teikti Nacionalinės teismų administracijos pirmininkui, o šis teisės aktų
pakeitimus gali siūlyti pagal Įstatyme dėl teismų organizavimo ir administravimo suteiktus įgaliojimus.
Nors Vengrijos Aukščiausiasis Teismas neturi tiesioginės teisėkūros teisės, naujo teisės akto taikymo
problemą jis gali tiesiogiai ir nedelsdamas iškelti tai ministerijai, kuri to teisės akto pasiūlymą pateikė
parlamentui. Kai kuriais atvejais teisės aktų pakeitimai buvo atlikti remiantis išvadomis, išdėstytomis
Vengrijos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose dėl vienodo teisės aktų taikymo.
Portugalijos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad Administracinių ir mokesčių teismų aukščiausioji
taryba gali teikti išvadas dėl iniciatyvų, susijusių su administracine ir mokesčių jurisdikcija, bei siūlyti
Teisingumo ministrui įstatymų leidybos priemones, siekiant pagerinti ir padidinti administracinės ir
mokesčių jurisdikcijos veiksmingumą.
Aukščiausieji teismai dėmesį į trūkumus atkreipti gali ne tik savo sprendimuose, bet ir teikdami
pastabas ir pasiūlymus metinėse ataskaitose ar jas pristatydami (PL, PL(A), LT, ES).
C. Rekomendacijos ir geriausia praktika
Pirmiau minėta praktika rodo, kad konstruktyviems teismų sistemos, vykdomosios ir įstatymų
leidžiamosios valdžių darbo santykiams būtina subtili valdžių atskyrimą užtikrinanti pusiausvyra.
Teisės aktų, kurie turi reikšmės teismų sistemai, klausimais teismų sistema turi turėti galimybę
bendrauti su vykdomąja ir įstatymų leidžiamąja valdžiomis. Taigi, šios valstybės valdžios šakos su
aukščiausiuoju teismu turi konsultuotis dėl teisės aktų, kurie turi jam poveikį. Konsultuotis galima
išsiunčiant Aukščiausiajam Teismui teisės akto projektą, organizuojant susitikimus su suinteresuotomis
šalimis, t. t.
Konsultuotis su aukščiausiuoju teismu dėl siūlomų teisės aktų, kurie turi jam poveikį
117
Gerbdamas įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių įgaliojimus, aukščiausiasis teismas turi elgtis
atsargiai ir nereikšti nuomonės dėl siūlomo teisės akto galiojimo.
Jei aukščiausieji teismai susiduria su problema nagrinėdami bylas, tai jie gali pažymėti savo
sprendimuose. Be to, dėmesį į šias problemas bendrais bruožais, nesiedami su konkrečia byla, jie gali
atkreipti metinėse ataskaitose. Darbo grupių teismo praktikai analizuoti sudarymas ir šių susirinkimų
protokolų skelbimas teismo interneto svetainėje taip pat atrodo priimtinas apie problemas
informuojant vykdomąją ir įstatymų leidžiamąją valdžias.
9. Atsiliepimai ir skundai dėl aukščiausiojo teismo veiklos
A. Bendrosios pastabos
Siekiant suprasti, ar teismas prisideda prie veiksmingos teisminės sistemos, kaip konkrečiai tai daro
ir ar jo pastangos vykdyti pokyčius (pvz., jo komunikacijos strategija) didina teisingumo sistemos
veiksmingumą, teismui būtini jo klientų ir plačiosios visuomenės atsiliepimai. Kitaip tariant, nustatant
tikslą, turi būti galimybė patikrinti, ar tas tikslas pasiektas. Grįžtamasis ryšys būtinas ir visuomenės
lūkesčiams dėl teisingumo sistemos išsiaiškinti.
Dėl šios priežasties apklausoje aukščiausiųjų teismų buvo teiraujamasi, kaip jie gauna ir naudoja išorės
vartotojų atsiliepimus dėl savo darbo. Taip pat buvo klausiama, ar aukščiausieji teismai priima skundus
ir prašymus, kurie nėra tiesiogiai susiję su jų nagrinėjamomis bylomis (pvz., skundus dėl aukščiausiojo
teismo ar žemesnės instancijos teismo teisėjo darbo, pasiūlymus dėl teismo darbo organizavimo, t. t.).
1. Atsiliepimai
Vienas iš formalių ir gerai žinomų būdų gauti atsiliepimus – apklausos ar visuomenės nuomonės
tyrimai. Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) darbo grupė neseniai atliko išsamų šios
srities tyrimą ir parengė „Europos Tarybos valstybių narių teismų klientų pasitenkinimo apklausų
vykdymo vadovą“ ir „Teisingumo bei teismų kokybės gerinimo kontrolinių klausimų sąrašą“. CEPEJ
nuomone, pasitenkinimo apklausos – pagrindinis politikos, kuria siekiama įtvirtinti kokybės kultūrą,
elementas. Visuomenės pasitenkinimu paremtas metodas, kuriame atskaitos tašku laikomi teismo
klientų lūkesčiai, atspindi teisingumo koncepciją, kurioje didesnis dėmesys skiriamas paslaugos
Reikšdamas nuomonę, aukščiausiasis teismas turėtų susilaikyti nuo viešų politikos debatų ar
politinių nuomonių
Informuodamas įstatymų leidėją ir vykdomąją valdžią apie tam tikrų teisės aktų keliamas
problemas, aukščiausiasis teismas šias problemas gali nurodyti savo sprendimuose ir
metinėse ataskaitose
118
gavėjams nei vidiniams teismų sistemos veiklos rodikliams235. Nors kokybės modeliai skiriasi, visuose
yra pabrėžiama į klientą orientuoto požiūrio svarba. Aukštas kokybės lygis susijęs su patenkintais
klientais ir valdymo požiūriu, kuriame pakankamai atsižvelgiama į klientų / teismo paslaugų gavėjų
poreikius ir pageidavimus236.
Taigi, tam, kad išsiaiškintų, ar teismo paslaugų gavėjai ir jų lūkesčiai patenkinti, teismams būtina
informacija. Ją galima gauti naudojant pasitenkinimo apklausas. Logiška, kad jomis vertinama, kiek
paslauga atitinka jos naudotojų lūkesčius. Atitinkamai tokio pobūdžio apklausa gali būti skirta tik
teismo paslaugų naudotojams (t. y. teisėms specialistams ir reikalų teisme turėjusiems piliečiams)237.
Kitų rūšių apklausos apima nuomonės tyrimus ir kokybės apklausas. Visuomenės nuomonės tyrimus
galima vykdyti apklausiant visą visuomenę, nes jomis žmonių prašoma išreikšti savo nuomonę arba
nurodyti, kam jie teikia pirmenybę tam tikru klausimu (pvz., „Kiek pasitikite teisingumo sistema?“)238.
Tokios visuomenės nuomonės tyrimo pavyzdys – Belgijos „Justitiebarometer“, kurioje visuomenės
pasitikėjimas teisingumo sistema nustatomas remiantis 1500 piliečių apklausa telefonu239. Kokybės
apklausose aiškinamasi, kiek atitinkama paslauga patenkina duotus pažadus (pvz., „Kaip greitai
gaunate šaukimą į teismą?“)240.
Teismo veiklą galima įvertinti ir renkant vidinius atsiliepimus, pavyzdžiui, kaip teismo darbuotojai
vertina darbo sąlygas ir teismo veiklą, teismo administravimą, t. t.
2. Skundai
Grįžtamąją informaciją apie teismo veiklą galima gauti ir per skundus. Iš jų taip pat matyti, kaip teismo
veiklą vertina kai kurie jo paslaugų gavėjai. Mūsų apklausos rezultatai rodo, kad keliuose
Aukščiausiuosiuose Teismuose jau taikoma vienokia ar kitokia tvarka, pagal kurią atsakoma į skundus
(nesusijusius su drausminės bylomis). Kai kur šios tvarkos formalesnės ir labiau išplėtotos. Tačiau
235 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Handbook for Conducting Satisfaction Surveys aimed at Court Users in Council of Europe Member States’ (CEPEJ 2016) 3 <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2016)15&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-11 236 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Checklist for Promoting the Quality of Justice and the Courts (CEPEJ 2008) 3 <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2008)2&Language=lanEnglish&Ver=original&Site=DGHL-CEPEJ&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> 2017-01-11 237 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Handbook for Conducting Satisfaction Surveys aimed at Court Users in Council of Europe Member States’ (CEPEJ 2016) 3-4 ir 7 <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2016)15&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-11 238 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Handbook for Conducting Satisfaction Surveys aimed at Court Users in Council of Europe Member States’ (CEPEJ 2016) 3 ir 7 <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2016)15&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-11 239 High Council for the Judiciary, ‘Nieuwe justitiebarometer’ <www.csj.be/nl/nieuws/nieuwe-justitiebarometer> žiūrėta 2017-01-11 240 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Handbook for Conducting Satisfaction Surveys aimed at Court Users in Council of Europe Member States’ (CEPEJ 2016) 4 <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2016)15&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-11
119
svarbiausia tai, kad skundą pateikti norinčiam asmeniui būtų aišku, kam jį adresuoti, dėl ko galima
skųstis, kaip tai daryti ir kaip jo skundas bus nagrinėjamas (aiškūs procedūriniai kanalai).
Kalbant apie skundus, tradiciškai yra išskiriamas pirmo lygmens (angl. first-line) skundų nagrinėjimas
(t. y. nustatytas vidinis skundų nagrinėjimo lygmuo, skundų nagrinėjimas taikant vidines procedūras)
ir antro lygmens (angl. second-line) skundų nagrinėjimas (t. y. skundų nagrinėjimas specialioje išorės
skundų nagrinėjimo institucijoje, pavyzdžiui, ombudsmeno tarnyboje).
Remiantis CEPEJ užsakymu parengtos studijos rezultatais, daugumoje Europos valstybių, gavę paprastą
atitinkamo teismo atsakymą, daugelis skundą pateikusių asmenų nesiima papildomų veiksmų.
Visuomenės kritikos sulaukiama ir pasitikėjimas teisingumo sistema prarandamas būtent tada, kai
atsakymas nepateikiamas. Negavę atsakymo, žmonės galvoja, kad tarnyba tinkamai neveikia. Dėl to
kiekviename teisme turėtų būti departamentas, galintis atsakyti į standartinius klausimus (kaip antai
kokiame etape yra byla ar kiek ilgai gali trukti procesas) ir veikiantis tarsi priimamojo ar informacijos
tarnyba. Šis lygmuo būtų susijęs ne su skundais, o su paprasčiausiais klausimais, tačiau jis vis tiek
svarbus, nes, atsižvelgiant į užduotus klausimus ir numatant tam tikrus galimus klausimus, gali būti
naudinga parengti konkrečias komunikacines priemones (pvz., informacinius lankstinukus)241. Toliau
aptartame Belgijos skundų nagrinėjimo procedūros pavyzdyje šis lygmuo vadinamas nuliniu lygmeniu
(angl. zero-line).
CEPEJ studijoje pripažįstama, kad gali būti skundžiamasi ir dėl sudėtingesnių klausimų, susijusių su
bendra teismo darbo tvarka. Tokiu atveju šiuos skundus turėtų nagrinėti departamentas, skundus
nagrinėjantis pirmuoju lygmeniu. Skundų administratorius veikia įstaigos viduje. Jo užduotis – priimti
visus skundus ir užtikrinti, kad dėl jų būtų imamasi veiksmų: jei skundas negali būti priimamas arba yra
nekonkretus, skundų administratorius į tokį skundą atsakytų iš karto; jeigu dėl skundo būtina imtis
veiksmų, skundų administratorius turėtų kreiptis informacijos į teismo vadovą arba perduoti skundo
medžiagą, kad šis galėtų susisiekti su atitinkamu teisėju ir pabandyti rasti sprendimą. Skundų
administratoriaus pareigas gali atlikti ir teisėjai bei prokurorai, tačiau jie turėtų būti atleisti nuo kitų
pareigų, kad nebūtų pernelyg apkrauti darbu242. CEPEJ studijoje paminėti keli skundų nagrinėjimo
teismo viduje pranašumai: visuomenės nariai, manantys, kad su jais buvo neteisingai pasielgta, savo
skundą gali adresuoti ir atsakymo tikėtis vienoje kontaktinėje vietoje, o skundai paprastai
išnagrinėjami greičiau243.
Jei teismai nepatenkina skundo, yra ir antrasis teisingumo sistemai nepriklausantis skundų
nagrinėjimo lygmuo244. Antrojo lygmens institucija gali veikti kaip skundų nagrinėjimo organas tiems
asmenims, kurie mano, kad jų skundas nebuvo išnagrinėtas tinkamai, arba kurie yra nepatenkinti gautu
atsakymu. Šia institucija galėtų būti, pavyzdžiui, Teismų taryba arba ombudsmenas. Pranašumas tas,
kad nacionalinė institucija gali kompleksiškai pažvelgti į gautus skundus, pateiktus atsakymus,
atsakymų terminus, teismų sistemos veikloje padarytus pokyčius ir t. t.245.
241 Laurent Berthier ir Hélène Pauliat, ‘Administration and Management of Judicial Systems in Europe’ (CEPEJ Studies no 10, CEPEJ) 32 <https://www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/series/Etudes10Admin_en.pdf> žiūrėta 2017-01-11 242 Ibidem, p. 32–33. 243 Ibidem, p. 33. 244 Ibidem, p. 33–34. 245 Ibidem, p. 34.
120
Atsižvelgiant į skirtingus skundų nagrinėjimo lygmenų pranašumus, būtų tikslinga juos derinti.
Toks trijų lygmenų modelis taip pat buvo pasiūlytas Belgijoje. Belgijos aukščiausioji teisingumo taryba,
remdamasi Belgijos mokslo politika, pateikė prašymą atlikti tyrimą „Teisminės valdžios skundų
valdymas“. Vienas iš šio projekto tikslų – parengti skundų valdymo procedūrą teismams ir prokuratūrai
bei Aukščiausiajai teisingumo tarybai246.Tyrimo grupė pasiūlė trijų lygmenų skundų valdymo modelį:
nulinis lygmuo (prevencija ir informavimas), pirmasis lygmuo (skundų nagrinėjimas teismų sistemoje)
ir antrasis lygmuo (skundų nagrinėjimas Aukščiausiojoje teisingumo taryboje). Nulinio ir pirmojo
lygmens skundų nagrinėjimas vykdomas atitinkamame teisme, o antrojo lygmens skundų
nagrinėjimas – Aukščiausiojoje teisingumo taryboje. Tai reiškia, kad piliečiai dėl teismų sistemos veiklos
nebegali skųstis tiesiogiai Aukščiausiajai tarybai, jeigu jų skundas tiesiogiai susijęs su konkrečia byla;
bendresnio pobūdžio skundus (dėl politikos) vis dar galima adresuoti Aukščiausiajai tarybai. Be to, į
Aukščiausiąją tarybą asmenys gali kreiptis antros nuomonės dėl skundų, kurie išnagrinėti pirmame
lygmenyje. Antrosios nuomonės gali būti prašoma tuo atveju, jei skundą pateikę asmenys nepatenkinti
tuo, kaip skundas išnagrinėtas pirmajame lygmenyje247.
B. Apklausos rezultatai
1. Išorės klientų atsiliepimai dėl aukščiausiojo teismo veiklos
Nors teoriškai pabrėžiama, kad išorės klientų atsiliepimai yra svarbūs, daugelis aukščiausiųjų teismų
neturi oficialių kanalų ir procedūrų šiam grįžtamajam ryšiui gauti.
Tik nedidelė aukščiausiųjų teismų dalis nurodė, kad atsiliepimams dėl teismo darbo jie naudoja ir
taiko apklausas (EE, LT, SL, LV). Apklausas, savaime suprantama, gali atlikti kitos institucijos. Pavyzdžiui,
visuomenės nuomonės tyrimą „Justitiebarometer“ Belgijoje vykdo Aukščiausioji teismų taryba.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas klientų pasitenkinimo formą skelbia savo interneto svetainėje. Ją taip
pat galima gauti pačiame teisme. Panašiai grįžtamąjį ryšį gauna ir Rumunijos Aukščiausiasis Teismas.
Šis teismas nuomonės apklausos anketą skelbia savo interneto svetainėje.
Vengrijos Aukščiausiasis Teismas klientų pasitenkinimo apklausas vykdo kiekvienais metais sausio
15 d.–vasario 15 d. Jomis remdamasis, teismas siekia gerinti klientų aptarnavimo paslaugas.
Atsiliepimus galima gauti ir neformaliais būdais (FI, DE, HU, LT, LT(A), SK, PT). Pavyzdžiui, Suomijos
Aukščiausiasis Teismas atsiliepimus gauna telefonu ir laiškais. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra galimybė susitikti su teismo pirmininkais ar su jais
susisiekti telefonu arba „Skype“ (tokia galimybė yra Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme).
Be to, šie teismai įvairiomis temomis ir bendrais teismo veiklos klausimais rengia diskusijas su
institucijomis ir pilietinės visuomenės atstovais.
246 Research Group Social Analysis of Security (Ghent University), ‘Complaints Management for the Judicial Order’ (Belgian Science Policy 2005) <www.belspo.be/belspo/organisation/publ/pub_ostc/agora/raggg093r_en.pdf> žiūrėta 2017-01-11 247 Research Group Social Analysis of Security (Ghent University), ‘Complaints Management for the Judicial Order’ (Belgian Science Policy 2005) 2-3 <www.belspo.be/belspo/organisation/publ/pub_ostc/agora/raggg093r_en.pdf> žiūrėta 2017-01-11
121
Vengrijos Aukščiausiajame Teisme, Vokietijos federaliniame administraciniame teisme ir Austrijos
Aukščiausiajame Teisme atsiliepimus dažniausiai gauna ryšių su visuomene skyriai. Italijos
Aukščiausiajame Teisme yra atskira ryšių su visuomene tarnyba, kuriai galima nukreipti atsiliepimus
dėl teismo darbo. Portugalijos Aukščiausiojo Teismo ryšių su visuomene skyrius yra konkrečiai
įpareigotas rinkti ir analizuoti visuomenės nuomonę apie Aukščiausiojo Teismo ir bendrai teisingumo
sistemos veiklą. Šis skyrius analizuoja Aukščiausiajam Teismui aktualius atsiliepimus ir naujienas
žiniasklaidoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad, be išorinių atsiliepimų, taip pat atliekama kasmetinė
teismo darbuotojų apklausa, kurios metu darbuotojai gali išreikšti savo nuomonę dėl įvairių teismo
darbo aspektų (kultūros, komunikacijos, darbo sąlygų, įtraukimo į sprendimų priėmimą, t. t.).
2. Skundai
Kai kuriuose aukščiausiuosiuose teismuose jau taikoma vienokia ar kitokia tvarka, pagal kurią atsakoma
į skundus (nesusijusius su drausmės bylomis).
Skundus (nesusijusius su drausmės bylomis) nagrinėja didžioji dauguma aukščiausiųjų teismų (CZ, EE,
NL, DE, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SK, SE, SE(A), CY, SL, LV). Italijos Aukščiausiasis Teismas pats skundų
nenagrinėja, tačiau juos gali nagrinėti Aukščiausioji teismų taryba. Panaši padėtis yra Ispanijos
Aukščiausiajame Teisme. Ten skundų nagrinėjimas priklauso Generalinės teismų tarybos kompetencijai.
Apklausos rezultatai rodo, kad kai kurios tvarkos yra oficialiai įformintos ir labiau optimizuotos.
Optimizuotos tvarkos pavyzdžiu gali būti Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas. Jame taikoma speciali
„skundų direktyva“, o skundų nagrinėjimo rezultatų santrauka pateikiame metinėje atskaitoje.
Oficialiai įforminta tvarka taip pat taikoma Vengrijoje: ši procedūra nustatyta Aukščiausiojo Teismo
Organizacinėse ir veiklos taisyklėse bei Nacionalinės teismų administracijos instrukcijose dėl viešojo
intereso pranešimų ir skundų. Skundai registruojami teismo pirmininko tarnybos naudojama
elektronine programa.
Visus skundus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gauna teismo pirmininkas ir pagal skunde keliamą
klausimą persiunčia Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento Privatinės teisės grupei arba
Baudžiamosios teisės grupei. Į skundą privaloma atsakyti per 20 darbo dienų. Visi skundai registruojami
ir kontroliuojami elektronine dokumentų valdymo sistema KONTORA.
Ispanijos Aukščiausiajame Teisme veikia Pagalbos piliečiams tarnyba, kuri gali būti laikoma nuliniu
lygmeniu nagrinėjant skundus. Pagalbos piliečiams tarnyba per dieną atsako į vidutiniškai
penkiasdešimt klausimų, kuriuos dėl savo bylos užduoda teismo paslaugų gavėjai. Atsakymą siekiama
pateikti per 24 valandas.
Lenkijoje priimtos specialios taisyklės skundams dėl valstybės institucijos veiklos pateikti. Remiantis
Lenkijos Konstitucija ir Administracinio proceso kodekso nuostatomis, kiekvienas asmuo turi teisę
apskųsti arba pateikti pasiūlymą dėl valstybės institucijos veiklos. Šios taisyklės taip pat taikomos
Lenkijos Aukščiausiajam Teismui. Pagal šias taisyklės nagrinėjamas kiekvienas skundas ir pasiūlymas, ir
pareiškėjas visada gauna atsakymą. Į naudingas pastabas atsižvelgiama teismo veikloje. Lenkijos
vyriausiasis administracinis teismas taip pat savo atsakyme nurodė, kad taiko Įstatymą dėl bendro
122
teismų organizavimo ir teisingumo ministro patvirtintą tvarką dėl skundų ir pasiūlymų, susijusių su
bendrosios kompetencijos teismų veikla. Iš esmės už skundų ir pasiūlymų nagrinėjimą atsakingas
Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, tačiau ši užduotis pavedama teismo Informacijos
skyriui (t. y. teismo teisės tyrimų padaliniui). Skundus ir pasiūlymus galima pateikti elektroniniu paštu
arba laišku, per „ePUAP“ (Elektroninę viešojo administravimo tarnybos platformą) arba teismo
Informacijos skyriuje žodžiu. Skundų sąrašas ir metinė informacija apie skundus skelbiama Vyriausiojo
administracinio teismo interneto svetainėje.
C. Rekomendacijos ir geriausia praktika
Ši rekomendacija skirta tiek aukščiausiesiems teismams, tiek valstybėms. Remiantis teorija, yra aišku,
jog pageidautina, kad teisingumas taptų į kokybę orientuota viešąja paslauga. Siekiant išsiaiškinti
teismo paslaugų gavėjų ir kitų piliečių lūkesčius ir tai, ar teismų taikomos priemonės jų veiklai gerinti iš
tiesų veikia, turi būti vykdomos apklausos. Už visuomenės nuomonės tyrimus dėl visos teismų
sistemos atsakinga valstybė arba nacionalinė teismų taryba. Aukščiausiajam teismui gali būti
naudingos papildomos apklausos dėl jo paties veiklos. Apklausas gali rengti ryšių su visuomene arba
spaudos skyrius, bendradarbiaudamas su teismo pirmininku ir darbo grupe, kurią sudaro kiti teismo
darbuotojai ir teisėjai.
Daugiau informacijos apie tai, kaip parengti klientų pasitenkinimo apklausas, skaitytojai ras CEPEJ
vadove248.
Estijos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad apklausos yra pagrindinis būdas, kuriuo jis gauna grįžtamąjį
ryšį. Pavyzdžiui, 2013 metais buvo atlikta vienos bylos šalių apklausa. Buvo vertinamas pasitenkinimas
teismų sistemos veikimu. Tarp vertinamų sričių buvo prieiga prie informacijos ir informacijos srautas,
šalių galimybė suprasti procesą, pasitenkinimas procesu, teismo sistemos patikimumo įvertinimas ir
advokatų bei prokurorų pasitenkinimas teismų darbu. Be to, teismų sistema įtraukiama į bendresnio
pobūdžio apklausas, skirtas visuomenės pasitikėjimui įvairiomis valstybės institucijomis. Šios apklausos
atliekamos bent vieną kartą per metus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naudoja klientų pasitenkinimo anketas, jas gali pateikti išorės klientai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas grįžtamąjį ryšį gauna nuolat per internetines apklausas ir
apklausas teismo raštinėje. Bendros visuomenės nuomonės apklausos vykdomos visus metus, o
kiekvienais metais specialiose apklausose apklausiamos tam tikros respondentų grupės (pvz., valstybės
institucijos, advokatai).
248 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Handbook for Conducting Satisfaction Surveys aimed at Court Users in Council of Europe Member States’ (CEPEJ 2016) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2016)15&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-11
Vykdyti specialias apklausas dėl aukščiausiųjų teismų darbo bei nacionalinius visuomenės
nuomonės dėl teisingumo sistemos tyrimus
123
Trijų pakopų skundų nagrinėjimo sistemą turėtų sudaryti į standartinius klausimus galintis atsakyti
lengvai pasiekiamas ir klientui draugiškas departamentas, kuris skundus nagrinėtų nuliniu lygmeniu;
skundų administratorius, atsakingas už skundų nagrinėjimą pirmuoju lygmeniu; ir nacionalinė
institucija, atsakinga už skundų nagrinėjimą antruoju lygmeniu. Kaip ir pirmesnės rekomendacijos
atveju, tai skirta ir Aukščiausiesiems Teismams, ir valstybėms. Už nacionalinės institucijos paskyrimą
atsakinga valstybė.
CEPEJ studijoje dėl skundų valdymo pabrėžiama, kad, nepaisant skundų nagrinėjimo lygmens,
svarbiausia, kad šios sistemos ir procesai būtų gerai žinomi visuomenei ir kad informacija apie juos
būtų aiški ir prieinama. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas visų procesų ir institucijų skaidrumui249.
Aiškios taisyklės taikomos Nyderlanduose, Vengrijoje ir Lenkijoje. Ten skundų teikimo taisyklės
įtvirtintos teismo taisyklėse arba nacionaliniuose teisės aktuose.
Visų pirma už skundų nagrinėjimą nuliniu lygmeniu gali būti atsakingas ryšių su visuomene
departamentas, spaudos skyrius arba atskira informacijos tarnyba, kurie atsakytų į standartinius
klausimus, kaip antai, kur yra tam tikra teismo posėdžių salė, kokia yra vidutinė proceso trukmė ir kt.
Taip pat patartina parengti informacinius lankstinukus, kuriuose būtų atsakoma į dažnai užduodamus
klausimus. Į klausimus, kurie yra labiau susiję su bylomis, pavyzdžiui, dėl bylos stadijos, galėtų atsakyti
raštinės informacinė tarnyba. Taigi, nulinis lygmuo yra labiau prevencinė priemonė.
Pavyzdžiui, Vengrijoje klientai informacijos apie jų bylos eigą gali teirautis Bylų valdymo biure per
klientų konsultacijoms skirtas valandas.
Antra, aukščiausieji teismai turi paskirti teismo skundų administratorių, kuris būtų atsakingas už
faktinių skundų priėmimą ir jų nagrinėjimo užtikrinimą. Šis administratorius turėtų veikti kaip vienas
kontaktinis punktas norintiems pateikti skundą. Gavęs skundą, skundų administratorius nedelsdamas
į jį atsakytų, jeigu jis negali būti priimamas arba yra nekonkretus; jeigu dėl skundo būtina imtis veiksmų,
būtų kreipiamasi informacijos į teismo vadovą arba skundo medžiaga būtų perduodama, kad būtų
galima susisiekti su atitinkamu teisėju ir pabandyti rasti sprendimą. Užuot šią užduotį pavedus teisėjui,
rekomenduotume skundų administratoriumi paskirti ryšių su visuomene departamento arba spaudos
skyriaus vadovą, kad teisėjai nebūtų apkrauti neteisminėmis užduotimis250.
Galiausiai valstybės turėtų imtis atitinkamų priemonių skundų nagrinėjimo antruoju lygmeniu
institucijai įsteigti, į kurios kompetenciją patektų visa teismų sistema.
249 Laurent Berthier ir Hélène Pauliat, ‘Administration and Management of Judicial Systems in Europe’ (CEPEJ Studies no 10, CEPEJ) 34 <https://www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/series/Etudes10Admin_en.pdf> žiūrėta 2017-01-11 250 Council of Europe, Recommendation (86)12 (1986) of the Committee of Ministers to Members States concerning measures to prevent and reduce the excessive workloads in the courts <www.justice.gov.sk/Dokumenty/OSP/RECOMMENDATION%20No.%20R%20(86)%2012.pdf> žiūrėta 2016-11-17
Įdiegti trijų pakopų skundų nagrinėjimo sistemą
124
VI. Teismų tarybų vaidmuo
1. Įvadas
Kas yra teismų tarybos ir koks jų vaidmuo?
Teismų tarybos yra atsakingos už įvairią pagalbą teismams nepriklausomai vykdant teisingumą. Didžioji
dalis šių organizacijų yra savarankiškos ir nepriklausomos nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios
valstybės valdžios. Nors visos tarybos yra skirtingos, jos visos atsakingos už teismų sistemos stebėseną
ir stiprinimą. Joms visoms tenka vaidmuo administruojant teisingumą251.
Nepriklausomi 252 ir nešališki teismai yra viena iš veiksmingo teisinės valstybės principo prielaidų,
esminis, o galbūt net ir svarbiausias, kiekvienos šiuolaikinės demokratinės valstybės elementas. Tam,
kad teismų sistema galėtų vykdyti savo pareigas teismo proceso šalims, visuomenei ir kitoms valstybės
valdžios institucijoms, nepriklausomumą ir nešališkumą būtina užtikrinti. Šie du kokybės elementai
įmanomi tik tuo atveju, kai teisėjų skyrimas, atsakomybė ir atleidimas iš pareigų vykdomas ir jų teisių
bei pareigų apimtis nustatoma be (kasdienės) politikos įtakos. Manoma, kad dėl to didėja profesinės
kompetencijos lygis ir teismų sistemos kokybė apskritai. Vienas iš esamų kelių253 pasiekti šį tikslą yra
įsteigti specialią instituciją – Teismų tarybą, kuri egzistuoja daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių
narių (toliau – valstybės narės). Nors valstybėse narėse tarybos vadinamos skirtingais pavadinimais254,
siekiant išvengti painiavos, toliau šiame tekste bus vartojama sąvoka Taryba. Dažniausiai tai – sui
generis institucija, kurios pagrindas yra konstitucinis255, ir dėl to, siekiant sudaryti jai galimybę vykdyti
pavestas užduotis visiškai nepriklausomai, Taryba nepasiekiama paprastam įstatymų leidėjui256.
Tarybos labai skiriasi savo sudėtimi (teisėjų arba kitų narių, kurie yra skiriami arba renkami įvairių
institucijų), kompetencija, funkcijomis ir įtaka. Taip yra dėl teisinės ir politinės aplinkos ypatumų, tam
251 Guide to the European Network of Councils for the Judiciary, version June 2016, p. 10–11. 252 Teisminė valdžia oficialiai įtvirtinta ir saugoma ES valstybių narių konstitucijose. Pavyzdžiui, Prancūzijoje teisminės valdžios nepriklausomumą garantuoja Respublikos Prezidentas, padedamas Aukščiausiosios teismų tarybos (žr. 1958 m. spalio 4 d. Prancūzijos Konstitucijos 64 str.). Kitas pavyzdys – Italija, kur teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma nuo visų kitų valstybės valdžios šakų (žr. Italijos Konstitucijos 104 str.). 253 Europoje iš esmės taikomi penki teismų administravimo modeliai. Tai – Teisingumo ministerijos modelis, Teisėjų tarybos modelis, teismų tarnybos modelis, hibridinis ir socialistinis modelis. Daugiau informacijos apie kiekvieną iš jų rasite: Bobek Michal, Kosař David. Global Solutions, Local Damages: A Critical Study in Judicial Councils in Central and Eastern Europe, European Legal Studies, College of Europe, Brugge, July 2013, p. 7–9, ir Kosař David. Perils of judicial self-government in transnational societies: holding the least accountable branch to account, Comparative constitutional law and policy, New York: Cambridge University Press, 2016, p. 131–133. 254 Aukščiausioji teisingumo taryba Belgijoje, Nacionalinė teisėjų taryba Kroatijoje ir Vengrijoje, Teismų administravimo taryba Estijoje, Danijos teismų administracija Danijoje, Aukščiausioji teismų taryba Prancūzijoje ir Italijoje, Nacionalinė teismų taryba Lenkijoje, Aukščiausioji teisėjų taryba Bulgarijoje ir Portugalijoje, Aukščiausioji civilinės ir baudžiamosios justicijos taryba Graikijoje, Aukščiausioji magistratų taryba Rumunijoje, Teisėjų taryba Lietuvoje, Škotijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje, Teismų taryba Latvijoje, Generalinė teismų taryba Ispanijoje, Teisėjų taryba Šiaurės Airijoje, Anglijoje ir Velse ir Teisingumo administravimo komisija Maltoje. 255 Taryba nėra konstituciškai reguliuojama Danijoje, Anglijoje ir Velse, Latvijoje, Nyderlanduose, Šiaurės Airijoje, Škotijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Kai kuriose valstybėse yra dvi tarybos; antroji – administraciniams teismams. Taip yra Graikijoje (Aukščiausioji administracinės justicijos teisėjų taryba, kuri yra reguliuojama Konstitucijos) ir Italijoje (Administracinės justicijos taryba, kuri nėra reguliuojama Konstitucijos). Į šias dvi tarybas šioje dalyje neatsižvelgiama. 256 Žr. Report of the ENCJ Working group ''Mission and vision – developing a strategy for the Council'', 2006, p. 14.
125
tikros nacionalinės sistemos tradicijų ir kitų įsigalėjusių struktūrinių ir kultūrinių veiksnių, dėl kurių
kiekviena Taryba yra unikali257. Tarybų vaidmenys gali būti labai skirtingi, nuo pagalbinio iki priežiūros
ar net tarpininko, jungiančio skirtingas valdžios šakas, t. y. teisminę, įstatymų leidybos ir vykdomąją (o
tai gali atspindėti ir jos sudėtis)258. Tarybos siekia užtikrinti teismų sistemos atsakomybę, kokybę ir
efektyvumą, tuo pačiu metu užtikrindamos teisėjų ir teismų sistemos kaip visumos nepriklausomumą,
o to galima pasiekti tik tuo atveju, jei pati Taryba yra nepriklausoma259. Tuo požiūriu jos daro poveikį
valstybių narių visų instancijų teismų, įskaitant aukščiausiuosius teismus, veiklai.
Kadangi valstybėse narėse Tarybos yra labai skirtingos, šioje dalyje siekiama apibūdinti jų skirtumus,
kartu bandant pateikti argumentų geresnei ar geriausiai su (aukščiausiųjų) teismų veikla susijusiai
praktikai parinkti.
1 lentelė: ES valstybių narių Teismų tarybų apžvalga
Teismų taryba Yra ar ne Oficialus pavadinimas Pavadinimas anglų
kalba
Austrija Ne
Belgija Taip
Conseil Supérieur de la
Justice (CSJ)-Hoge Raad
voor de Justitie (HRJ)
High Council of Justice
(Aukščiausioji
teisingumo taryba)
Bulgarija Taip Висш съдебен съвет
(ВСС) (VSS)
Supreme Judicial Council
(SJC) (Aukščiausioji
teisėjų taryba, SJC)
Kroatija Taip Državno sudbeno vijeće
(DSV)
State Judicial Council
(Valstybinė teisėjų
taryba)
Kipras Ne
Čekijos Respublika Ne
257 Voermans Wim, Albers Pim. Councils for the Judiciary in EU Countries, Report, Leiden/The Hague, February 2003, p. 70. 258 Pavyzdžiui, Slovėnijos Taryba yra sui generis institucija, kuri negali priklausyti nei vienai iš trijų valdžios šakų. Ji dalyvauja teisėjų skyrimo procese ir atitinkamai jungia teisminę ir įstatymų leidžiamąją valdžias (žr. Šturm Lovro, Arhar France ir kt. Komentar Ustave Republike Slovenije, Kranj: Fakulteta za državne in evropske študije, 2010, p. 923, ir Končina Peternel Mateja. Kakšne pristojnosti (naj) ima Sodni svet, Pravna praksa, št. 7-8, letn. 2015, p. 6). 259 Kai kurios valstybės žengia svarbius žingsnius stiprindamos teismų sistemos nepriklausomumą steigdamos Tarybas, kaip autoritetingas nepriklausomas institucijas. Žr., pavyzdžiui, pasiūlymą dėl Teisėjų tarybos įstatymo Slovėnijoje <http://www.mp.gov.si/fileadmin/mp.gov.si/pageuploads/mp.gov.si/novice/2016/besedilo_zakona.PDF> žiūrėta 2017-03-28.
126
Danija Taip Domstolsstyrelsen
The Danish Court
Administration (Danijos
teismų administracija)
Estija Taip Kohtute haldamise
nõukojaga
Council for
Administration of Courts
(Teismų administravimo
taryba)
Suomija Ne
Prancūzija Taip
Conseil Supérieur de la
Magistrature
(CSM)
High Council for the
Judiciary (Aukščiausioji
teismų taryba)
Vokietija Ne
Graikija Taip
ΑΝΩΤΑΤΟ ΔΙΚΑΣΤΙΚΟ
ΣΥΜΒΟΥΛΙΟ
Ανώτατο Δικαστικό
Συμβούλιο Διοικητικής
Δικαιοσύνης
(Anotato Dikastiko
Symvoulio Dioikitikis
Dikaiosinis)
Supreme Judicial Council
of Civil and Criminal
Justice (Aukščiausioji
civilinės ir
baudžiamosios justicijos
teisėjų taryba)
Supreme Judicial Council
of the Administrative
Justice (Aukščiausioji
administracinės justicijos
teisėjų taryba)
Vengrija Taip Országos Bírói Tanács
(OBT)
National Judicial Council
(Nacionalinė teisėjų
taryba)
Airija Ne
Italija Taip
Consiglio Superiore
della Magistratura
(C.S.M.)
Consiglio di presidenza
della giustizia
amministrativa
(CPGA)
High Council for the
Judiciary (Aukščiausioji
teismų taryba)
Council of administrative
justice (Administracinės
justicijos taryba)
127
Latvija Taip Tieslietu padome (TP) Council for the Judiciary
(Teismų taryba)
Lietuva Taip Teisėjų Taryba
(TT)
The Judicial Council
(Teisėjų taryba)
Liuksemburgas Ne
Malta Taip
Kummissjoni ghall-
Amministrazzjoni tal-
Gustizzja
Commission for the
Administration of Justice
(Teisingumo
administravimo
komisija)
Nyderlandai Taip
Raad voor de
rechtspraak
(Rvdr)
Dutch Council for the
Judiciary (Nyderlandų
teismų taryba)
Lenkija Taip
Krajowa Rada
Sądownictwa
(KRS)
The National Council of
the Judiciary
(Nacionalinė teismų
taryba)
Portugalija Taip Conselho Superior da
Magistratura (CSM)
High Council for (the)
Judiciary (Aukščiausioji
teismų taryba)
Rumunija Taip
Consiliul Superior al
Magistraturii
(SCM)
Superior Council of
Magistracy
(Aukščiausioji magistratų
taryba)
Slovakija Taip Súdna rada
Slovenskej republiky
Judicial Council of the
Slovak Republic
(Slovakijos Respublikos
teisėjų taryba)
Slovėnija Taip Sodni svet Republike
Slovenije
The Judicial Council of
the Republic of Slovenia
(Slovėnijos Respublikos
teisėjų taryba)
Ispanija Taip Consejo General del
Poder Judicial (CGPJ)
General Council for the
Judiciary (Generalinė
teismų taryba)
128
Švedija Ne
Jungtinė Karalystė Taip
Judges Council of
England and Wales
Judges Council for
Northern Ireland
(Šiaurės Airijos teisėjų
taryba)
Judicial Council for
Scotland
Judges Council of
England and Wales
(Anglijos ir Velso teisėjų
taryba)
Judges Council for
Northern Ireland
(Šiaurės Airijos teisėjų
taryba)
Judicial Council for
Scotland (Škotijos teisėjų
taryba)
Iš viso 20/28
Šaltinis: „Guide to the European Network of Councils for the Judiciary“, 2016 m. birželio versija, p. 39.f.
Šiame tyrime remiamasi teorinės medžiagos ir ES aukščiausiųjų teismų apklausos rezultatų tyrimu. Kai
įmanoma, respondentų pateikta informacija buvo dar kartą patikrinta remiantis nacionaliniais teisės
aktais ir akademine literatūra. Iš viso buvo gauti 20 valstybių narių klausimynai. Remiantis respondentų
duomenimis, tik 12 260 ES valstybių narių iš dvidešimties yra specialios teismų tarybos 261 . Tai yra
metodologiškai svarbu, nes ruošiant šią dalį apie jas buvo gauta ir panaudota daugiau informacijos.
Pagrindinė informacija apie Tarybas buvo gauta remiantis ES valstybių narių Konstitucijų nuostatomis
ir per Europos teismų tarybų tinklą (ENCJ) 262 . Nors nebuvo galima gauti atitinkamos išsamios
informacijos iš visų ES valstybių narių, galima teigti, kad imtis buvo reprezentatyvi ir galima daryti
atitinkamas išvadas.
260 Estijoje, Vengrijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje. 261 Teismų tarybos nėra Austrijoje, Kipre, Čekijos Respublikoje, Suomijoje, Vokietijoje, Airijoje, Liuksemburge ir Švedijoje. 262 Kitos valstybės narės, kuriose veikia Tarybos: Belgija, Bulgarija, Kroatija, Danija, Prancūzija, Graikija, Malta ir Jungtinė Karalystė. Jungtinėje Karalystėje veikia trys Tarybos: viena – Šiaurės Airijai, viena – Škotijai ir viena – Anglijai ir Velsui. Daugiau <https://www.encj.eu/> (2017 m. balandis).
129
2. Teismų tarybų sudėtis
A. Apžvalga
Nustatant Tarybų padėtį kitų valstybės valdžios šakų atžvilgiu ir Tarybų (galimą) kompetenciją, itin
svarbi Tarybos sudėtis. Skirtingų valstybių narių Tarybų sudėtis labai skiriasi ir dėl to, mūsų manymu,
kiekvienoje valstybėje narėje Tarybos funkcijos yra nevienodos.
Pavyzdžiui, pastebimas labai nevienodas bendras Tarybų narių 263 skaičius. Jų gali būti tik 4 kaip
Nyderlanduose264 arba net 44 kaip Belgijoje265 ar kitoks skaičius kitose ES valstybėse narėse. Maltoje
yra 10 narių, 11 – Kroatijoje266, Danijoje, Šiaurės Airijoje, Slovėnijoje267 ir Estijoje268, 15 – Graikijoje,
Latvijoje ir Vengrijoje, 16 – Škotijoje, 17 – Portugalijoje269, 18 – Slovakijoje270, 19 – Rumunijoje271, 21 –
Ispanijoje, 22 – Prancūzijoje272, 23 – Lietuvoje, 25 – Bulgarijoje ir Lenkijoje273, 27 – Italijoje274 ir 29 –
Anglijoje ir Velse.
263 Šiai pastabai būtinas platesnis kontekstas. Narių skaičiui turi reikšmės daugybė veiksnių, kaip antai valstybės narės dydis ir tikslai, kurių siekiama Tarybos sudėtimi (pvz., profesionalumas; skirtingų valstybės valdžios šakų kontrolės ir atsvaros principas; visuomenės dalyvavimas didesniam skaidrumui ir kontrolei; piliečių iš skirtingų valstybės narės vietų atstovavimas, t. t.). Svarbiau tai, kad bendras skaičius būtų proporcingas skirtingoms narių grupėms (pvz., teisėjų ir teisėjais nesančių narių) ir kad sprendimai būtų priimami reikiamos narių daugumos. 264 Remiantis Teismų sandaros įstatymo 84 str., Tarybą turi sudaryti 3–5 nariai. Skaičių pasirenka pati Taryba. Šiuo metu yra 4 nariai. Žr. ENCJ duomenų apie Nyderlandus suvestinę. 265 Žr. Belgijos atsakymą į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m., p. 10 <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/be_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 266 Žr. Kroatijos Respublikos Konstitucijos 124 str., Oficialusis leidinys Nr. 56/90 su pakeitimais (Kroatijos Konstitucija). 267 Žr. Slovėnijos Respublikos Konstitucijos 131 str., Oficialusis leidinys Nr. 33/91-I su pakeitimais (Slovėnijos Konstitucija). 268 Žr. 2002 m. birželio 19 d. Estijos teismų įstatymo 40 str. 269 Žr. Portugalijos Respublikos 1976 m. balandžio 2 d. Konstitucijos 218 str. su pakeitimais (Portugalijos Konstitucija). 270 Žr. 1992 m. rugsėjo 3 d. Slovakijos Konstitucijos 141a str. su pakeitimais (Slovakijos Konstitucija). 271 Žr. Rumunijos Konstitucijos 133 str., Rumunijos oficialusis leidinys, I dalis, Nr. 233, 1991 m. lapkričio 21 d. su pakeitimais (Rumunijos Konstitucija). 272 Žr. Prancūzijos atsakymą į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m., p. 10 <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/fr_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 273 Žr. 1997 m. balandžio 2 d. Lenkijos Respublikos Konstitucijos 187 str. su pakeitimais (Lenkijos Konstitucija). 274 Žr. Italijos atsakymą į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m., p. 10 <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/it_csm_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. Italija yra iš dalies ypatinga, nes iš tiesų joje yra dvi Tarybos. Antroji taryba – Administracinio teisingumo taryba, kurią sudaro 15 narių (Valstybės tarybos pirmininkas kaip ex officio narys, keturi teisės profesoriai arba 20 metų patirtį turintys teisininkai, skiriami Parlamento, ir dešimt kolegų renkamų magistratų).
130
Tarybas gali sudaryti vien teisėjai (kaip Vengrijos275, Lietuvos, Šiaurės Airijos ir Škotijos atveju) arba
teisėjai ir kiti nariai. Slovėnijoje 276 ir Italijoje 277 kiti nariai yra teisės profesoriai, advokatai ar kiti
teisininkai, renkami Parlamento. Bulgarijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Rumunijoje kiti teisėjais nesantys
nariai gali būti prokurorai. Unikali Latvijos praktika – ten visi nariai, kurie nėra teisėjai, nariai yra pagal
savo pareigas278.
2 lentelė: ES valstybių narių Teismų tarybų sudėtis
Teismų taryba –
sudėtis Teisėjai Kiti Dauguma Pirmininkas
Belgija 22 22 Vienodas skaičius Rotacija279
Bulgarija 8 17 Kiti nariai Teisingumo
ministras
Kroatija 7 4 Teisėjai Renkamas
Danija 6280 5 Teisėjai Renkamas
Estija 6 5 Teisėjai Aukščiausiojo
Teismo pirmininkas
Prancūzija 7 15 Kiti nariai Kasacinio Teismo
pirmininkas
Graikija Nėra
duomenų
Nėra
duomenų Teisėjai
Aukščiausiojo
Teismo pirmininkas
275 Vengrijos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas yra narys ex officio, o kiti 14 nariais esančių teisėjų yra renkami slaptu balsavimu deleguotų teisėjų susirinkimo balsų dauguma. Nepaisant to, kad Nacionalinę teisėjų tarybą Vengrijoje sudaro tik teisėjai, keli asmenys, kurie nėra teisėjai, taip pat turi teisę dalyvauti Tarybos susirinkimuose. Tai reiškia, kad Tarybos susirinkimuose (taip pat ir uždaruose susirinkimuose) gali dalyvauti Nacionalinės teismų administracijos pirmininkas, teisingumo ministras, generalinis prokuroras, Vengrijos advokatūros pirmininkas, Vengrijos notarų rūmų pirmininkas ir ad hoc ekspertai bei pilietinės visuomenės organizacijų ir kitų kviečiamų interesų grupių atstovai. Minėti asmenys susirinkimuose turi konsultacines teises. 276 Taryboje esantys teisėjai, advokatai, teisės profesoriai ar kiti teisininkai turėtų sumažinti arba padėti išvengti politikos ir kitų įtakingų visuomenės grupių poveikį Tarybai. Be to, tai iš esmės turėtų apriboti teisminę valdžią nuo griežtos savivaldos. Žr. Slovėnijos Konstitucijos 131 str. ir Avbelj Matej, Bardutzky Samo ir kt. Komentar Ustave Republike Slovenije: dopolnitev – A, Kranj: Fakulteta za državne in evropske študije, 2011, p. 1296. 277 Kalbant apie Italiją, įdomu tai, kad Tarybai pirmininkauja Italijos Prezidentas, kuris kartu su Aukščiausiojo Kasacinio Teismo pirmininku ir Aukščiausiojo Kasacinio Teismo generaliniu prokuroru pagal pareigas yra tarybos narys. Žr. Italijos Konstitucijos 87 str. Prezidentas tarybos posėdžiams pirmininkauja ir Rumunijoje. Žr. Rumunijos Konstitucijos 133 str. 278 Daugiau informacijos rasite 3.3 poskyryje. 279 Paeiliui vienerius metus pirmininkauja kiekvienas biuro narys. Žr. ENCJ duomenų apie Belgiją suvestinę. 280 Tiksliau, 5 teisėjai ir 1 pavaduojantis padėjėjas.
131
Vengrija 15 0 Teisėjai Rotacija281
Italija 13 14 Kiti nariai Respublikos
Prezidentas
Latvija 9 6 Teisėjai Aukščiausiojo
Teismo pirmininkas
Lietuva 23 0 Teisėjai Renkamas Tarybos
Malta 5 5 Vienodas skaičius Respublikos
Prezidentas
Nyderlandai 2 2 Vienodas skaičius Vienas iš dviejų
teisėjų
Lenkija 17 8 Teisėjai Renkamas
Portugalija 8 9 Kiti nariai Aukščiausiojo
Teismo pirmininkas
Rumunija 10 9 Teisėjai Renkamas
Slovakija 9 9 Vienodas skaičius Renkamas
Slovėnija 6 5 Teisėjai Renkamas
Ispanija 13 8 Teisėjai Aukščiausiojo
Teismo pirmininkas
Jungtinė Karalystė
(Anglija +Velsas) 28 1 Teisėjai
Lordas teismo
pirmininkas
Jungtinė Karalystė
(Šiaurės Airija) 11 0 Teisėjai Nėra duomenų
Jungtinė Karalystė
(Škotija) 16 0 Teisėjai Lordas pirmininkas
Šaltinis: apklausos atsakymai, ENCJ duomenų apie narius suvestinės ir valstybių narių atsakymų į
klausimyną dėl teismų nepriklausomumo lentelė, 2015 m., p. 10.
Teigiama, kad Tarybos, kurios visi nariai yra teisėjai, sudėtis kelia sunkumų, nes jos veikloje gali būti
nepakankamai įvertintos išorės perspektyvos. Kaip trūkumas šiuo požiūriu neretai minimi tokie
281 Pirmininkas keičiasi kas šešis mėnesius šia tvarka: pirmasis šias pareigas užima ilgiausiai teisėjo pareigas einantis asmuo, paskui kiti nariai mažėjančia teisėjo stažo trukmės tvarka.
132
argumentai kaip demokratinio legitimumo trūkumas, teisėjų savisauga ir savivaldiškumas 282 . Kita
vertus, mišri sudėtis sukuria geresnę valstybės valdžios šakų pusiausvyrą (nes kiti nariai, kurie nėra
teisėjai, yra renkami arba skiriami neteisminių institucijų) ir atitinkamai padidina jų konstitucinį
priimtinumą (dėl valstybės valdžios galių pusiausvyros). Tai taikoma tais atvejais, kai kiti nariai, kurie
nėra teisėjai, yra renkami arba skiriami įstatymų leidžiamosios arba vykdomosios valdžių. Kai kuriose
valstybėse narėse šios dvi valstybės valdžios narių ne teisėjų nerenka. Pavyzdžiui, tai pasakytina apie
narius prokurorus, kurie renkami prokurorų283. Vis dėlto abiem atvejais dėl mišrios sudėties dalis
Tarybos narių yra ne teisėjai ir teisėjų galios Taryboje yra ribojamos. Kitų už ypatingus nuopelnus284 (iš
teisės ekspertų) renkamų arba skiriamų narių perspektyva Tarybos veikloje gali duoti papildomos
vertės: įnešti kitokio požiūrio arba net apskritai užtikrinti didesnę Tarybų narių nepriklausomybę, ypač
tose valstybėse narėse, kur Tarybai pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir kiti nariai teisėjai
jį laiko autoritetu285. Atrodo, kad pirmininko įtaka kitiems nariams, kurie nėra teisėjai, pavyzdžiui,
profesoriams, notarams, advokatams ir kitiems, yra mažesnė.
Tarybos sudėtis gali būti ir visiškai kitokia nei apibūdinta pirmiau. Estijoje į Tarybą taip pat įeina
Parlamento nariai, Advokatų tarybos paskirtas prisiekęs advokatas, vyriausiasis prokuroras (arba jo
paskirtas atstovas) ir teisingumo kancleris (arba jo paskirtas atstovas), o teisingumo ministras turi teisę
dalyvauti tarybos posėdžiuose ir pasisakyti. Parlamento nariai yra Tarybos nariai Latvijoje, Lenkijoje286
ir Kroatijoje287 . Lenkijos Prezidentas turi teisę į Tarybą paskirti vieną asmenį, o vieno nario vieta
suteikiama teisingumo ministrui 288 . Atsižvelgiant į Tarybos demokratinio legitimumo argumentus,
politikų (pavyzdžiui, Parlamento narių) dalyvavimas gali būti vertinamas kaip teigiamas. Kita vertus, šis
dalyvavimas gali kelti rizikos Tarybos nepriklausomumui289. Jei politinė įtaka būtų jaučiama balsavimo
procese, tai reikštų, kad nebebūtų taikomi tik griežtai profesiniai kriterijai290. Neatrodo, kad politinio
282 Pabrėžtina, kad be savivaldos nėra ir teismų nepriklausomumo principo. Savivaldą šia prasme galima laikyti vertybe, tačiau tai nereiškia, kad tik teisėjai gali būti Tarybos nariais. 283 Pavyzdžiui, Bulgarijoje prokurorai išsirenka keturis tarybos narius. 284 Nariai turėtų būti atrenkami pagal jų kompetenciją, patirtį, teismų gyvenimo supratimą, gebėjimą diskutuoti ir nepriklausomumo kultūrą. Žr. Opinion no. 10 of CCJE on the Council for the Judiciary at the service of society, 21 p. <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2007)OP10&Language=lanEnglish&Ver=original&Site=COE&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-03-28. 285 Tai gali turėti neigiamą poveikį vadinamajm vidiniam nepriklausomumui (nuo kitų teismų sistemos kolegų). Įvairaus pobūdžio poveikio nepriklausomumui klasifikacijos klausimu žr. Adams Maurice. Pride and prejudice in the judiciary – judicial independence and the Belgian High Council of Justice, Tydskrif vir die Suid-Afrikaanse Reg, Volume 2010, Issue 2, Jan 2010, p. 245–246. 286 Keturi nariai iš Žemutinių rūmų „Sejm“ deputatų ir 2 – iš Aukštųjų rūmų Senato. 287 Du iš vienuolikos Tarybos narių yra Parlamento nariai, iš kurių vienas priklauso opozicijai. 288 Teisingumo ministro buvimas Tarybos nariu neišvengiamai kelia rizikos, kad vykdomoji valdžia gali paveikti teisminės valdžios debatus ir sprendimus bei suvaržyti atvirumą. Žr. ENCJ projekto grupės ataskaitą „Councils for the Judiciary Report“, 2010–2011 m., p. 13. 289 Konsultacinė Europos teisėjų taryba (CCJE) įspėja, kad būsimi Tarybų nariai neturėtų būti aktyvūs politikai, Parlamento nariai, vykdomosios valdžios ar administracijos atstovai. Žr. Opinion no. 10 of CCJE on the Council for the Judiciary at the service of society, 23 p. <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2007)OP10&Language=lanEnglish&Ver=original&Site=COE&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-03-28. 290 Siekiant apsaugoti teisingumo vertybes ir pagrindinius principus, Tarybos veikloje neturi būti niekaip nusileidžiama parlamento daugumai ar vykdomosios valstybės valdžios spaudimui, negalimas joks pavaldumas politinėms partijoms. Ten pat, žr. p. 19.
133
poveikio reikėtų tada, kai Taryba teikia nuomones ar pasiūlymus, o reikšmingesnius sprendimus
(pavyzdžiui, dėl teisėjų rinkimo ar skyrimo) faktiškai priima kitos valstybės valdžios šakos (kurios
priklauso nuo politinės įtakos). Tokiais atvejais vienoje institucijoje (Taryboje) yra taikomi griežtai
vidiniai profesiniai kriterijai, o politinė galia realizuojama kitoje sprendimų priėmimo procese
dalyvaujančioje institucijoje (pavyzdžiui, Parlamente), taip užtikrinant galių pusiausvyros principą.
Vertinant šią įtaką Tarybos veiklai, svarbu atsižvelgti į teisėjų ir teisėjais nesančių narių santykį bei į tai,
kokia dauguma būtina sprendimui priimti (dažniausiai nustatoma įstatyme arba darbo reglamente).
Šiuo požiūriu valstybėse narėse galima pastebėti svarbių skirtumų.
Pavyzdžiui, tose valstybėse narėse, kuriose Tarybos sudėtį sudaro ir teisėjai, ir kiti nariai, teisėjai sudaro
narių daugumą. Taip yra Danijoje, Estijoje ir Slovėnijoje (6 iš 11), Kroatijoje (7 iš 11)291, Latvijoje (9 iš
15)292, Rumunijoje (10 iš 19)293, Ispanijoje (13 iš 21), Lenkijoje (17 iš 25) bei Anglijoje ir Velse (28 iš 29).
Teisėjų ir kitų Tarybos narių skaičius yra vienodas Belgijoje (22 iš 44) 294 , Maltoje (5 iš 10),
Nyderlanduose (2 iš 4) ir Slovakijoje (9 iš 18), o daugumos Taryboje teisėjai nesudaro Bulgarijoje (8 iš
25)295, Prancūzijoje (7 iš 22)296, Portugalijoje (8 iš 17)297 ir Italijoje (13 iš 27)298. Siekiant sustiprinti teismų
sistemos nepriklausomumą rekomenduojama, kad tais atvejais, kai Tarybos sudėtis yra mišri, jos
daugumą sudarytų teisėjai299.
291 Tarp kitų narių yra du universiteto teisės profesoriai ir du Parlamento nariai, iš kurių vienas – opozicijos narys. 292 Šeši teisėjai yra renkami susirinkime ir vienas – Aukščiausiojo Teismo plenume. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Konstitucinio Teismo pirmininkas yra ex officio nariai. Teisėjais nesantys ex officio nariai: teisingumo ministras, Parlamento teisės reikalų komiteto pirmininkas, generalinis prokuroras, Prisiekusiųjų advokatų tarybos pirmininkas, Prisiekusiųjų notarų tarybos pirmininkas ir Prisiekusiųjų antstolių tarybos pirmininkas. 293 Devyni teisėjai ir Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo pirmininkas. Kiti nariai: teisingumo ministras, generalinis prokuroras, penki prokurorai ir du pilietinės visuomenės atstovai (skiriami Senato), kurie yra geros profesinės ir moralinės reputacijos teisės specialistai. Žr. Rumunijos Konstitucijos 133 str. 294 Aukščiausiąją teisingumo tarybą sudaro nyderlandų ir prancūzų kalba kalbančios valdybos. Kiekvieną valdybą sudaro vienodas narių skaičius. Valdybos sudaromos laikantis vienodo atstovavimo principo: tiesiogiai kolegų renkami teisėjai ir prokuratūros pareigūnai iš vienos pusės ir Senato dviejų trečdalių balsų dauguma paskirti kiti nariai iš kitos pusės. Žr. Belgijos Konstitucijos 151 str. Iš viso yra 22 teisėjai ir 22 nariai, kurie nėra teisėjai (8 teisininkai, 6 universitetų ar aukštojo mokslo valdybos profesoriai ir 8 pilietinės visuomenės nariai). 295 Žr. ENCJ duomenų apie Bulgariją suvestinę. 296 Skyrių, kurio kompetencijai priklauso teisėjai, be Kasacinio Teismo pirmininko, sudaro penki teisėjai. 297 Be Aukščiausiojo Teismo pirmininko, kuris pagal pareigas yra pirmininkas, ir septynių teisėjų, kitus devynis narius išrenka Nacionalinė Asamblėja arba paskiria Portugalijos Prezidentas. Žr. Portugalijos Konstitucijos 218 str. 298 Iš viso 13 teisėjų ir 5 prokurorai (jie visi laikomi magistratais). Tai svarbu atsižvelgiant į tai, kad Italijos Konstitucijoje nėra nustatytas renkamų narių skaičius, tačiau yra nurodyta, kad du trečdalius narių magistratai išsirenka iš savo tarpo, o vienas trečdalis turėtų būti renkamas Parlamento iš universitetų teisės profesorių ir ne mažiau kaip penkiolikos metų patirtį turinčių teisininkų. Pastarieji už savo ypatingus nuopelnus tarybos pasiūlymu taip pat gali būti paskiriami kasacijos patarėjais (angl. Cassation councillors). Žr. 1947 m. gruodžio 27 d. Italijos Konstitucijos 104 ir 106 str., Oficialusis leidinys Nr. 298 su pakeitimais (Italijos Konstitucija). 299 Taip pat žr. pirmą ir ketvirtą pastraipas iš „Resolution on Self-Governance for the Judiciary: Balancing Independence and Accountability of the General Assembly of the European Network of Councils for the Judiciary, met in Budapest in May 2008”.
134
Taryboje esantys teisėjai dažniausiai yra renkami iš skirtingų regionų ir instancijų teismų. Taip yra
Vengrijos, Italijos, Lietuvos300, Lenkijos301, Portugalijos302, Slovėnijos303 ir Ispanijos atveju304. Tai yra itin
svarbu ir vienas iš pranašumų užtikrinant tai, kad visų teismų atstovai galėtų dalyvauti Tarybos
posėdžiuose ir pristatyti jų teismų veikloje kylančias problemas (kurios pačiuose teismuose gali būti
visiškai skirtingos).
Rekomendacijos ir geriausia praktika
B. Aukščiausiojo teismo teisėjai kaip Teismų tarybos nariai
Iš to, kas pasakyta pirmiau, aišku, kad Tarybos nariai teisėjai atstovauja skirtingų instancijų teismus.
Ypač svarbu, kad Tarybos nariai yra ir valstybių narių aukščiausiųjų teismų teisėjai. Tarybos, kaip teismų
sistemos nepriklausomumo garanto, ir aukščiausiojo teismo (dažniausiai valstybės aukščiausiojo
teismo) sąsaja būtina tam, kad būtų užtikrintas esminis aukščiausiojo teismo atstovų dalyvavimas
visuose su teisingumo administravimu susijusiuose klausimuose, skiriant teisėjus, paaukštinant,
perkeliant, atleidžiant iš juos pareigų, keliant teisėjams drausmės bylas, sprendžiant įvairius ginčus ir
300 Turi būti po tris narius iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, po vieną nuo kiekvieno apygardos teismo, vienas – nuo visų apygardos administracinių teismų ir po vieną – nuo kiekvieno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių visų apylinkės teismų. Narius iš Aukščiausiojo Teismo išrenka Aukščiausiojo Teismo teisėjai, narius iš Apeliacinio teismo – Apeliacinio teismo teisėjai, t. t. Be to, kai kurie nariai yra ex officio nariai (Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai). 301 Penkiolika teisėjų išrenkami iš Aukščiausiojo Teismo, bendrosios kompetencijos teismų, administracinių ir karo teismų teisėjų. Žr. Lenkijos Konstitucijos 187 str. 302 Žr. Portugalijos Konstitucijos 218 str. 303 Po vieną nario vietą skirta renkamiems teisėjams, atstovaujantiems kiekvieną iš šių instancijų teismų: Aukščiausiąjį Teismą, aukštesniuosius teismus, apygardų teismus ir apylinkių teismus. Iš visų šių minėtų teismų teisėjų išrenkami du papildomi teisėjai. Žr. Teismų įstatymo 22 str., Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys Nr. 94/07 su pakeitimais. 304 Dvylika iš dvidešimties Parlamento išrinktų narių turi būti skirtingų instancijų teismų teisėjai. Žr. Ispanijos Konstitucijos 122 str.
Mišri Tarybos sudėtis gali būti naudinga dėl kelių svarbių priežasčių. Ją gali sudaryti visiems
teismams atstovaujantys teisėjai ir teisėjais nesantys už nuopelnus renkami arba skiriami
nariai.
Nariai teisėjai galėtų sudaryti Tarybos narių daugumą, tačiau jie nebūtinai turi turėti
kvalifikuotą daugumą.
Teisėjais nesantys Tarybos nariai didina jos legitimumą ir teismų sistemos skaidrumą.
135
t. t.305. Jie Tarybą taip pat gali informuoti apie aukščiausiųjų teismų ar apskritai teismų darbe kylančius
sunkumus ir atitinkamai daryti poveikį Tarybos darbui306.
Galima pabrėžti, kad dėl šios priežasties keliose valstybėse narėse aukščiausiojo (-iųjų) teisminės (-ių)
institucijos (-ų) atstovų dalyvavimas taryboje yra privalomas. Pagal pareigas Tarybos nariai yra
Bulgarijos, Anglijos ir Velso, Estijos307, Graikijos, Vengrijos308, Italijos309, Latvijos, Lietuvos, Maltos,
Šiaurės Airijos, Lenkijos, Portugalijos 310 , Rumunijos, Škotijos ir Ispanijos aukščiausiųjų teismų
pirmininkai. Lietuvoje ir Lenkijoje į Tarybą taip pat įeina vyriausiųjų administracinių teismų pirmininkai.
Graikijoje Aukščiausiojo administracinio teismo pirmininkas eina specialios Aukščiausiosios
administracinės justicijos teisėjų tarybos pirmininko pareigas311.
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Tarybos pirmininko pareigas eina Anglijoje ir Velse, Estijoje 312 ,
Prancūzijoje313, Graikijoje, Latvijoje, Portugalijoje, Škotijoje ir Ispanijoje314. Įdomu tai, kad Lietuvoje
pagal pareigas Tarybai pirmininkaudavo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, tačiau Konstitucinis
Teismas šią nuostatą pripažino prieštaraujančia Konstitucijai315. Priešinga nuostata taikoma Kroatijoje:
ten teismų pirmininkai negali būti renkami į Tarybą316. 2007 metais Lenkijoje teismų pirmininkams taip
pat uždrausta būti Tarybos nariais, o Slovakijos Respublikoje tokia pati taisyklė dėl šių pareigų
nesuderinamumo priimta 2011 metais317. Tokia nuostata oficialiai neleidžiama sutelkti galios kelių
305 Žr. Opinion no. 19 of CCJE on the Role of Court Presidents adopted in November 2016, 51 p. <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2016)2&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-03-28. 306 Tai pabrėžė į apklausą atsakę Italijos atstovai. Latvijos atstovai aiškiai akcentavo, kad dėl savo praktinės patirties, kompetencijų ir dalyvavimo įvairiose darbo grupėse Tarybos nariais esantys Aukščiausiojo Teismo teisėjai įneša svarų indėlį į Tarybos sprendimų priėmimo procesą. Aukščiausiasis Teismas, būdamas išsamiai susipažinęs su Latvijos ir kitų valstybių teismų sistemos veikimu, gali prisidėti prie Tarybos analitinio darbo ir tarptautinio bendradarbiavimo. 307 Žr. Estijos teismų įstatymo 40 str. 308 Vengrijoje jis vadinamas Curia pirmininku. 309 Aukščiausiojo Kasacinio Teismo pirmininkas. 310 Žr. Portugalijos Konstitucijos 218 str. 311 Žr. ENCJ duomenų apie Graikiją suvestinę. Graikijoje veikia dvi tarybos. Antroji – Aukščiausioji civilinės ir baudžiamosios justicijos teisėjų taryba. 312 Žr. Estijos teismų įstatymo 40 str. Tarybos posėdžiai šaukiami Aukščiausiojo Teismo pirmininko arba teisingumo ministro. Posėdį šaukiantis asmuo taip pat nustato posėdžio darbotvarkę. 313 Žr. Prancūzijos Konstitucijos 65 str. 314 Žr. Ispanijos Konstitucijos 122 str. 3 d. 315 Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 9 d. pripažino (žr. nutarimą byloje Nr. 13/04-21/04-43/04), kad pagal Lietuvos Konstituciją draudžiamas toks teisinis reguliavimas, kai Tarybos vadovu ex officio yra kuris nors teisėjas. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ši taisyklė yra nesuderinama su Konstitucijoje įtvirtintu Teismo, kaip vienos iš valstybės valdžių, savivaldos principu bei su konstituciniu teisinės valstybės principu. Konstituciniai imperatyvai (savavaldės teisminės valdžios decentralizuotumas, teisėjo nepriklausomumas, visų teisėjų vienodas teisinis statusas vykdant teisingumą, teisėjo nepavaldumas vykdant teisingumą jokiam kitam teisėjui ar kurio nors teismo pirmininkui ir t. t.) suponuoja demokratišką Tarybos formavimo tvarką. Rinkimų procedūra turi būti organizuojama ir vykdoma taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų abejoti šių rinkimų demokratiškumu, inter alia tuo, ar kurie nors teisėjai renkant Tarybą nebuvo traktuojami kaip nelygūs kitiems (žr. nutarimo 32 ir 33 punktus). Įdomu tai, kad šiuo metu Lietuvos teisėjų tarybos pirmininko pareigas vis tiek eina Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, tačiau ne ex officio, o išrinktas Taryboje. 316 Žr. Kroatijos Konstitucijos 124 str. 317 Žr. D. Kosař, 2016, p. 401.
136
asmenų rankose318 . Tai pagrįstai pateisinama tuo, kad teisėjai, kurie turi būti nepriklausomi nuo
politinės kontrolės, vis tiek gali tapti priklausomi nuo kitų jėgų, pavyzdžiui, teismų pirmininkų (arba
vyresniųjų teisėjų) pagal teisminę hierarchiją, o tai gali ne mažiau trukdyti priimti savarankiškus
sprendimus nei įprasta politinė įtaka319. Jei teismo pirmininkas ir Tarybos narys yra tas pats asmuo
(kuris vaidina svarbų vaidmenį teisėjo karjerai), didesnė tikimybė, kad gali kilti klausimas dėl kitų teisėjų,
kurie yra Tarybos nariai, nepriklausomumo.
Požiūris dėl kitų aukščiausiųjų teismų teisėjų, kaip Tarybos narių, atitinkamose valstybėse narėse taip
pat skiriasi. Valstybėse narėse gali būti privaloma į Tarybos sudėtį išrinkti tam tikrą aukščiausiojo
teismo teisėjų skaičių arba jose gali būti palikta šiek tiek lankstumo ir laisvės pasirinkti teisėjus kaip
Tarybos narius. Aukščiausiojo Teismo atstovavimas Taryboje privalomas Estijoje 320 , Italijoje 321 ,
Latvijoje322, Lietuvoje, Lenkijoje323, Rumunijoje324 ir Slovėnijoje325. Lanksti tvarka taikoma Slovakijoje326
ir Ispanijoje. Nors šių dviejų valstybių narių įstatymų nuostatose nėra įtvirtinta, kad Taryboje privalo
būti Aukščiausiojo Teismo atstovų, paprastai keli nariai būna Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Priešingu
atveju tai sukeltų sudėtingą situaciją Aukščiausiajam Teismui327.
Rekomendacijos ir geriausia praktika
C. Teismų tarybos narių atrankos procesas
Vienas iš svarbiausių konstitucinių klausimų, susijusių su Tarybomis ir jų nepriklausomumu, yra
Parlamento arba Vyriausybės (ypač Teisingumo ministerijos) ar kurios nors kitos valstybės valdymo
318 Taip pat žr. M. Bobek ir D. Kosař, 2013, p. 12. Jie atkreipia dėmesį, kad Europoje taikomas Tarybos modelis saugo teismų sistemą nuo išorės įtakos, tačiau mažai dėmesio skiriama galimam netinkamam vyresniųjų teisėjų ir teismų pirmininkų spaudimui atskiriems teisėjams. 319 Ginsburg Tom, Garoupa Nuno. Guarding the guardians: Judicial Councils and Judicial Independence, American Journal of Comparative Law, Vol. 57, 2009, p. 110. 320 Du iš vienuolikos Tarybos narių yra Aukščiausiojo Teismo teisėjai, iš kurių vienas – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. 321 Turimais duomenimis, Tarybos nariai yra keturi Aukščiausiojo Teismo teisėjai, iš kurių vienas pagal pareigas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Apklausoje dalyvavusio Italijos atstovo vertinimu, Aukščiausiasis Kasacinis Teismas taryboje atstovaujamas tinkamai. 322 Kartu su Aukščiausiojo Teismo pirmininku Aukščiausiojo Teismo plenume išrenkamas bent vienas Aukščiausiojo Teismo teisėjas. 323 Be Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Tarybos nariai yra dar du kiti Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Apklausoje dalyvavusio Lenkijos atstovo vertinimu, Aukščiausiojo Teismo atstovavimas taryboje yra laikomas tinkamu. 324 Tarybos nariai yra du Aukščiausiojo Teismo atstovai. 325 Vieną iš narių teisėjų išsirenka būtent Aukščiausiojo Teismo teisėjai. 326 Slovakijos atstovas pabrėžė, kad turėtų būti įtvirtintas privalomas Aukščiausiojo Teismo atstovų dalyvavimas, taip pagerinant esamą sistemą. 327 Pavyzdžiui, Lietuvoje Konstitucinis Teismas konstatavo, kad aukščiausiųjų teismų (Aukščiausiojo, Vyriausiojo administracinio ir apeliacinio) teisėjai turi sudaryti daugiau nei pusę Tarybos narių. Šis reikalavimas neabejotinai rodo, kad Taryboje būtinas Aukščiausiojo Teismo teisėjų atstovavimas.
Aukščiausiojo teismo atstovai Taryboje galėtų būti renkami iš pačių aukščiausiojo teismo
teisėjų.
137
institucijos poveikis Tarybos sudėčiai ir veiklai328. Poveikis Tarybos sudėčiai yra daromas per Tarybos
narių atrankos procesą. Šiuo požiūriu ES valstybėse narėse galima pastebėti skirtumų. Nors kai kurie
nariai Taryboje yra pagal einamas pareigas, kiti nariais gali tapti įvairiausiais būdais. Teisėjai yra
renkami teismų atstovų (pvz., jų kolegų) Belgijoje, Estijoje329, Vengrijoje330, Italijoje331, Latvijoje332,
Lietuvoje333), Lenkijoje334, Portugalijoje335, Rumunijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje. Šios taisyklės išimtis
yra Ispanija, kur teisėjai (ir kiti nariai) yra renkami Deputatų kongreso ir Senato336.
Parlamentas turi teisę rinkti kitus narius Belgijoje337, Kroatijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje,
Portugalijoje, Rumunijoje338, Slovėnijoje ir Slovakijoje339. Kai kuriose valstybėse narėse teisė skirti
Tarybos narį patikėta vykdomajai valdžiai, tai yra, Prezidentui (Prancūzijoje 340 , Lenkijoje 341 ,
Portugalijoje 342 ir Slovakijoje), Karaliui (Ispanijoje) 343 arba Vyriausybei (Slovakijoje) 344 . Lenkijoje
neseniai pateikti teisės aktų pakeitimų projektų pasiūlymai, kurie gali turėti didelę politinę reikšmę
Tarybai ir kelti grėsmę jos nepriklausomumui345.
328 Šiuo atžvilgiu gali būti svarbu, kad CCJE teigiamai vertina sistemą, kurioje teisėjais nesančių narių skyrimas patikimas nepolitinėms institucijoms (užtikrinant, kad jie nebūtų skiriami vykdomosios valdžios). Žr. Opinion no. 10 of CCJE on the Council for the Judiciary at the service of society, p. 32. 329 Juos atrenka visi teisėjai (en banc). Žr. Estijos teismų įstatymo 38 ir 40 str. 330 Nariai teisėjai išrenkami slaptu balsavimu deleguotų teisėjų susirinkimo balsų dauguma. 331 Du trečdalius Tarybos narių išrenka visi eiliniai įvairių instancijų teismų teisėjai. Žr. Italijos Konstitucijos 104 str. 332 Šeši iš devynių teisėjų išrenkami teisėjų susirinkime, kuriame atstovaujama pirmosios ir antrosios instancijų teismams bei žemės registrų teisėjams (taip pat ir regionų). 333 Visos kandidatūros atitinkamų teismų atstovų yra iškeliamos ir renkamos visuotiniame teisėjų susirinkime. Jie išrenkami ketveriems metams, o kadencijai pasibaigus, organizuojamas naujas visuotinis teisėjų susirinkimas naujiems tarybos nariams išrinkti. 334 Aukščiausiojo Teismo teisėjai iš šio teismo teisėjų yra paskiriami Aukščiausiojo Teismo teisėjų visuotiniame susirinkime. Žr. 2011 m. gegužės 12 d. Nacionalinės teismų tarybos įstatymo 11 str. Kitus narius teisėjus Aukščiausiojo administracinio teismo teisėjų visuotinis susirinkimas paskiria kartu su skirtingų instancijų teismų susirinkimų atstovais. Žr. Nacionalinės teismų tarybos įstatymo 12 ir 13 str. 335 Narius pagal proporcingo atstovavimo principą slaptu balsavimu išrenka jų kolegos. 336 Būtinas trijų penktadalių pritarimas kiekvienuose rūmuose, taigi, kandidatai neturėtų būti politizuoti. Tačiau Ispanijoje dėl to jau daug metų diskutuojama. 337 Narius, kurie nėra teisėjai ir prokurorai, dviejų trečdalių balsų dauguma skiria Senatas. 338 Senatas išrenka du geros profesinės ir moralinės reputacijos pilietinės visuomenės atstovus, teisės specialistus. Senatas taip pat tvirtina narius, kurie išrinkti visuotiniuose magistratų susirinkimuose. 339 Visų valstybių narių apžvalgą rasite Slovakijos Teisėjų tarybos atsakyme į klausimyną dėl teismų nepriklausomumo, 2015 m., p. 10 <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/sk_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 340 Respublikos Prezidentas, Nacionalinė asamblėja ir Senatas skiria po du žinomus piliečius, kurie nėra nei Parlamento nariai, nei teisėjai. Žr. Prancūzijos Konstitucijos 65 str. 341 Vieną narį skiria Lenkijos Respublikos Prezidentas. 342 Septynis iš 17 narių išrenka Nacionalinė asamblėja, o du paskiria Portugalijos Respublikos Prezidentas. 343 Dvidešimt iš dvidešimt vieno Tarybos nario penkerių metų kadencijai skiria Karalius. Keturias kandidatūras pasiūlo Kongresas ir keturias – Senatas. Abiem atvejais nariai iš daugiau nei penkiolikos metų profesinę patirtį turinčių teisininkų ir kitų pripažintos kompetencijos juristų išrenkami trim penktadaliais narių balsų. Žr. Ispanijos Konstitucijos 122 str. 344 Tris narius skiria Prezidentas, tris – Vyriausybė ir tris – Nacionalinė taryba. Teisėjai išrenka devynis Tarybos narius. Kiekvienas kandidatas turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti universitetinį išsilavinimą ir ne mažiau kaip 15 metų profesinį stažą. 345 Žr. ENCJ vykdomosios valdybos nuomonę dėl Lenkijos Tarybos prašymo <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Members/rfc_krs_pl_opinion_encj_eb_30_1_2017_final.pdf> žiūrėta 2017-03-28.
138
Estijoje narius gali skirti advokatūra, prokuratūra ir teisingumo kancleris. Unikali Latvijos praktika – ten
nariai, kurie nėra teisėjai, nariai yra pagal savo pareigas. Iš vykdomosios valdžios ex officio narys yra
teisingumo ministras, o iš įstatymų leidžiamosios – Parlamento Teisės reikalų komiteto pirmininkas.
Kiti teisėjais nesantys nariai: generalinis prokuroras, Prisiekusiųjų advokatų tarybos, Prisiekusiųjų
notarų tarybos ir Prisiekusiųjų antstolių tarybos pirmininkai.
3. Teismų tarybų kompetencijos sritys
A. Bendradarbiavimas teisėjų atrankos ir skyrimo procese
Iš esmės Tarybos – tai institucijos, kurių paskirtis – perimti teisėjų skyrimo ir paaukštinimo klausimus
iš politinio proceso346, kartu dedant pastangas užtikrinti tinkamą jų atskaitomybės lygį. Taigi, jos yra
kažkur viduryje tarp visiškų priešingybių: teisėjams duodamos teisės paskirti savo teisių perėmėjus bei
palaikyti vidinę atsakomybę už teisminę drausmę ir visiškos politinės teisėjų paskyrimo, drausmės ir
paaukštinimo kontrolės. Pirmasis – teismų savarankiško pasirinkimo – modelis neabejotinai suteikia
pernelyg daug nepriklausomumo, o visiška politinė kontrolė teisėjus gali paversti pernelyg atskaitingais
ta prasme, kad priimdami sprendimą konkrečiais atvejais jie atsižvelgs į savo politinių vadovų nuostatas.
Taigi, Taryba, kaip tarpinė institucija tarp politikos sąlygojamų valstybės valdžios šakų ir teisėjų, suteikia
galimybę stiprinti ir atskaitomybę, ir nepriklausomumą 347.
Šį pagrindinį Tarybos vaidmenį geriausiai atsispindi jos kompetencijos tam tikroje valstybėje narėje.
Nors, turimais duomenimis, visų Tarybos narių kompetencijos ir įgaliojimai yra vienodi348 (pavyzdžiui,
Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje), pačios Tarybos kompetencijos sritys
valstybėse narėse smarkiai skiriasi.
Plačiausiai pripažinta Tarybų kompetencijos sritis – jų dalyvavimas teisėjų atrankos arba skyrimo
procese 349 . Tai vykdoma arba vertinant ir siūlant kandidatus (Belgija 350 , Kroatija 351 , Lenkija 352 ,
346 Pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo sukurtos Tarybos, – būtinybė izoliuoti teismų sistemą nuo vykdomosios valdžios. Žr. Autheman Violaine, Elena Sandra. Global best practices: Judicial Councils - Lessons Learned from Europe and Latin America, IFES Rule of Law White Paper Series, April 2004, p. 2. 347 Garoupa Nuno, Ginsburg Tom. The Comparative Law and Economics of Judicial Councils, Law and Economics Working Papers, University of Illinois College of Law, Year 2008, Paper 96, p. 7. 348 Tai netaikoma pirmininko pareigoms ar įgaliojimams, pavyzdžiui, sušaukti posėdžius, nustatyti darbotvarkę, t. t. Tai taip pat netaikoma konkrečioms atskiro nario, kaip Tarybos nario, funkcijoms, pavyzdžiui, esant drausmės ar nuolatinio komiteto nariu. Tokių vidinių komisijų yra daugelio valstybių narių Tarybose. Tarybos narius teisėjus ir teisėjais nesančius narius traktuoti vienodai rekomenduojama ir ENCJ 2015-2016 m. ataskaitoje, „Standards VI: Non-judicial Members in Judicial Governance“, p. 12. 349 Remiantis 1999 m. lapkričio 17 d. Visuotinės teisėjo chartijos 9 straipsniu, teisėjus turi parinkti nepriklausoma institucija, kurioje teisėjų atstovavimas būtų esminis. Taip pat žr. Venecijos komisijos 2007 m. birželio 22 d. nuomonę Nr. 403/2006, p. 5. 350 Žr. Belgijos Konstitucijos 151 str. 351 Taryba, laikydamasi Konstitucijos ir įstatymų, savarankiškai priima sprendimą dėl teisėjų ir pirmininkaujančių teisėjų, išskyrus Aukščiausiojo Teismo pirmininką, skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo, atleidimo iš pareigų ir drausminės atsakomybės. Šie sprendimai priimami nešališkai, remiantis įstatyme nustatytais kriterijais. Žr. Kroatijos Konstitucijos 124 str. 352 Dėl kompetencijos sričių žr. 2011 m. gegužės 12 d. Nacionalinės teismų tarybos įstatymo 3 str. su pakeitimais.
139
Rumunija353, Slovėnija354 ir Slovakija355), teikiant nuomones dėl kandidatų (Prancūzija356, Lietuva357,
Malta358 ir Estija359), arba net duodant sutikimą užimti teisėjo pareigas (Vengrija)360. Anglijoje ir Velse361,
Šiaurės Airijoje362 ir Škotijoje teisėjų atranka ir skyrimas į Tarybų kompetencijos sritį nepatenka363.
Jungtinėje Karalystėje šios trys Tarybos taip pat neturi įgaliojimų, susijusių su teisėjų ar teismų
pirmininkų vertinimu, paaukštinimu, perkėlimu ar atleidimu iš pareigų.
Įdomu tai, kad Ispanijos Taryba taip pat turi įtakos formuojant Konstitucinį Teismą. Ji teikia dviejų iš
dvylikos Konstitucinio Teismo teisėjų, kuriuos skiria Karalius, kandidatūras364. Plačiąja prasme Taryba
353 Žr. Rumunijos Konstitucijos 134 str. 354 Dėl kompetencijos sričių žr. Slovėnijos Teismų įstatymo 28 str., Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys Nr. 94/07 su pakeitimais. 355 Aukščiausiojo Teismo administravimo klausimais Taryba turi teisę Slovakijos Prezidentui siūlyti paskirti ir atleisti Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Žr. Slovakijos Teisėjų tarybos įstatymo Nr. 185/2002 27 str. a d., 2002 m. balandžio 11 d. Rink. 356 Taryba teikia rekomendacijas dėl Kasacinio teismo teisėjų, Apeliacinio teismo pirmininkų ir Tribunaux de grande instance pirmininkų skyrimo. Kiti teisėjai yra skiriami konsultuojantis su Taryba. Žr. Prancūzijos Konstitucijos 65 str. 357 Lietuvoje Tarybos nuomone nėra nuomonė jos įprastine prasme. Be Tarybos sutikimo (teigiamos nuomonės) teisėjas (įskaitant Aukščiausiojo Teismo teisėją ir net pirmininką) negali būti paskirtas, paaukštintas, perkeltas ar atleistas iš pareigų. Ši nuomonė teikiama Respublikos Prezidentui. Tas pats taikoma ir skiriant bei atleidžiant iš pareigų teismų arba jų skyrių pirmininkus ir pirmininkų pavaduotojus. Tarybos sutikimas nėra būtinas tik tuo atveju, jei bendrosios kompetencijos teismo teisėjas yra skiriamas Konstitucinio Teismo teisėju arba Vyriausybės ministru, arba yra Parlamento yra šalinamas iš pareigų apkaltos tvarka. Ši tvarka taikoma atleidžiant iš pareigų Aukščiausiojo Teismo arba Apeliacinio teismo teisėją, jei jis šiurkščiai pažeidžia Konstituciją arba teisėjo priesaiką, arba yra pripažįstamas padaręs nusikaltimą. Tarybos patvirtinimas taikant apkaltą nebūtinas, nes šioje procedūroje reikšmingas vaidmuo tenka Konstituciniam Teismui, kuris veikia kaip atsvara politinėms jėgoms. Be to, Taryba sudaro Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją ir tvirtina jos nuostatus. 358 Rekomendacijos dėl skyrimo teikiamos Ministro Pirmininko prašymu. Žr. ENCJ duomenų apie Maltą suvestinę. 359 Taryba ir visi Aukščiausiojo Teismo teisėjai Aukščiausiojo Teismo pirmininkui teikia nuomonę dėl kandidatų į laisvas Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas. Po to Aukščiausiojo Teismo teisėjas į pareigas teismo pirmininko teikimu gali būti paskirtas Parlamento. Žr. Estijos Teismų įstatymo 55 str. 360 Taryba turi teisę duoti sutikimą eiti teisėjo pareigas tais atvejais, kai Nacionalinės teismų administracijos pirmininkas arba Aukščiausiojo Teismo pirmininkas į šias pareigas pageidauja paskirti antru arba trečiu įvertintą kandidatą. Ji taip pat nustato principus, kurie turi būti taikomi vertinant prašymus, ir kiekvienais metais skelbia savo išvadas dėl atitinkamos praktikos, susijusios su prašymų eiti teisėjo ir teismo vadovo pareigas vertinimu. 361 Pagal 2005 m. Konstitucinės reformos įstatymą Taryba yra konkrečiai atsakinga už trijų Teisėjų skyrimo komisijos narių paskyrimą. Išskyrus šias pareigas, Teisėjų taryba nėra susijusi su teisėjų atranka, paskyrimu ar paaukštinimu ar su teisminės veiklos vertinimu. Jos pagrindinė funkcija – institucija, kuri atsakinga už visą teismų sistemą ir kuri informuoja Lordą pirmininką bei jam pataria jo atitinkamai prašomais klausimais. 362 Tarybos įgaliojimai taip pat nėra susiję su teisėjų paaukštinimu. Šiaurės Airijoje Taryba atstovauja teismų sistemai įvairiais klausimais ir konsultuoja Vyriausiąjį teisėją lordą, kaip teismų sistemos vadovą. Iš esmės Taryba tarnauja teismų sistemai. Žr. ENCJ duomenų apie Šiaurės Airiją suvestinę. 363 Tarybos uždaviniai – saugoti teismų sistemos nepriklausomumą, saugoti ir skatinti deramą teisingumo vykdymą, koordinuoti teisėjų nuomones ir veiksmus šioje srityje, skatinti teismų sistemos profesinius interesus, teikti teismų sistemai gaires etikos ir kitais vykdant teisingumą aktualiais klausimais, sudaryti geresnes galimybes teismų ryšiams plėtoti ir tam tikrais atvejais rinkti ir apibendrinti jų nuomones, teikti informaciją lordui pirmininkui ir jį konsultuoti, kad jis žinotų teismų sistemos nuomonę, spręsti visus teismų sistemai rūpimus klausimus. 364 Žr. Ispanijos Konstitucijos 159 str.
140
prokuratūrai įtakos turi Belgijoje 365 , Prancūzijoje 366 , Italijoje 367 , Latvijoje 368 , Rumunijoje 369 ir
Ispanijoje 370 . Tai siejama su Tarybos sudėtimi, nes prokurorai taip pat yra jos nariai (Belgijoje,
Prancūzijoje, Italijoje ir Rumunijoje)371.
Tarybos bendradarbiavimas teisėjų skyrimo procese stiprina valdžių padalijimo principą, nes galiausiai
teisėjus išrenka įstatymų leidžiamoji (nacionaliniai Parlamentai) 372 arba vykdomoji valdžia
(Prezidentas) 373 . Kadangi teisėjų skyrimo tvarka turi užtikrinti esmines teismų sistemos
nepriklausomumo garantijas, logiška, kad gali būti nuolatinės įtampos ir kad ieškoma tinkamos
pusiausvyros374 su politinėmis (įstatymų ir vykdomąja) valdžiomis375.
365 Pagrindines Belgijos Tarybos kompetencijos sritis sudaro priėmimas į prokurorus, kandidatūrų į prokurorus ar vyriausiuosius prokurorus teikimas. Ji taip pat sudaro vyriausiųjų prokurorų bendrą profilį. Žr. ENCJ duomenų apie Belgiją suvestinę. 366 Taryba, į kurios kompetencijos sritį patenka prokurorai, teikia paprastą teigiamą arba neigiamą nuomonę dėl asmenų, kuriuos siūlo paskirti Teisingumo ministras, kuriam ši nuomonė nėra privaloma. Žr. ENCJ duomenų apie Prancūziją suvestinę. 367 Remiantis Italijos Konstitucija, Taryba yra atsakinga už magistratų – teisėjų ir prokurorų – paskyrimą, darbo vietos nustatymą, perkėlimą, paaukštinimą ir jiems taikomas drausmines priemones. Žr. Italijos Konstitucijos 105 str. 368 Taryba kas penkerius metus teikia rekomendaciją Parlamentui dėl paskyrimo į Generalinio prokuroro pareigas. 369 Taryba užtikrina, kad magistratų karjeroje būtų laikomasi kompetencijos kriterijų, teikia konsultacinę nuomonę dėl teisingumo ministro siūlomų asmenų į vadovaujančias prokuratūros pareigas prie Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo ar jų atleidimo. Žr. ENCJ duomenų apie Rumuniją suvestinę. 370 Valstybės prokurorą Vyriausybės teikimu, pasitaręs su Taryba, skiria Karalius. Žr. Ispanijos Konstitucijos 124 str. 371 Žr. Belgijos atsakymą į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m., p. 10 <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/be_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 372 Tokios tvarkos pavyzdys – Slovėnija. Žr. Slovėnijos Konstitucijos 130 str. 373 Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybai patarus teisėjus skiria Lietuvoje (žr. Lietuvos Konstitucijos 112 str.), Lenkijoje (žr. Lenkijos Konstitucijos 179 str.), Rumunijoje (žr. Rumunijos Konstitucijos 134 str.) ir Slovakijoje (žr. Slovakijos Konstitucijos 145 str.). Šiose valstybėse narėse Prezidentas priskiriamas vykdomajai valdžiai. Įdomu tai, kad Lenkijos Prezidentas atsisakė teisėjais paskirti dešimt tarybos pasiūlytų kandidatų; tai nuskambėjo net tarptautiniu mastu. Žr. CCJE biuro pastabas atsakant į Lenkijos teisėjų asociacijos IUSTITIA prašymą: <http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/ccje/Cooperation/CCJE_BU_2016_9_en.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 374 Įtampa tarp teisminės ir kitų dviejų valstybės valdžios šakų nebūtinai turėtų būti laikoma grėsme teismų sistemai ar jos nepriklausomumui; greičiai tai yra požymis, kad teismų sistema vykdo savo konstitucinę pareigą visos visuomenės vardu reikalauti kitų valdžios šakų atskaitomybės. Žr. Opinion no. 18 of CCJE on the position of the judiciary and its relation with the other powers of state in a modern democracy, p. 9 <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2015)4&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-03-28. 375 Kaučič Igor. Predsednik republike in sodstvo, Podjetje in delo, 2002, št. 6-7, letn. 28, p. 1255. Pavyzdžiui, Slovėnijoje, teisėjai renkami Parlamento ir jo balsavimas būtinas skiriant Aukščiausiojo Teismo teisėju. Šiuo metu keliamas klausimas dėl tokio balsavimo skiriant Aukščiausiojo Teismo teisėjus būtinumo, nes tai nėra konstitucinis reikalavimas – jis įtvirtintas įstatymų leidėjo Tarnybos teismuose įstatyme (21 str.).
141
Rekomendacijos ir geriausia praktika
B. Bendradarbiavimas teismo pirmininkų skyrimo procese
Taryba dalyvauja ne tik teisėjų skyrimo procese. Ji taip pat gali būti įgaliota rinkti teismų pirmininkus.
Taip yra Estijoje376, Italijoje, Rumunijoje377 ir Slovėnijoje378. Taryba kandidatūras į teismo pirmininko
376 Tai taikoma apylinkių, administracinių ir apygardų teismų teisėjams (žr. Estijos teismų įstatymo 12, 20 ir 24 str.). 377 Taikoma pirmosios ir antrosios instancijų teismų pirmininkams. 378 Tai netaikoma Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Žr. Slovėnijos teismų įstatymo 28 str.
Taryba turėtų vaidinti svarbų vaidmenį atrenkant arba skiriant teisėjus. Tai galėtų būti
daroma arba siūlant kandidatūras, teikiant dėl jų nuomonę ar net duodant sutikimą dėl
pasiūlytų kandidatų.
Tarybos sudėtis turi reikšmės jos kompetencijos sritims. Kuo daugiau ji dalyvauja teisėjų
atrankos procese, tuo mažiau teisėjų gali būti atstovaujami Taryboje siekiant išvengti
savavaldžio teisėjų pasiskyrimo. Tokiu atveju galėtų būti svarstoma galimybė sprendimus ar
išvadas priimti kvalifikuota balsų dauguma.
142
pareigas teikia Belgijoje379, Rumunijoje380, Slovakijoje381 ir Ispanijoje382, o Vengrijoje383, Latvijoje384,
Lietuvoje385, Nyderlanduose386 ir Lenkijoje387 ji teikia nuomonę dėl jų paskyrimo ir atleidimo iš pareigų.
Teismų pirmininkų skyrimas – veikiau vidinis teismų sistemos klausimas (pavyzdžiui, Italijoje 388 ir
Portugalijoje 389 ) ir atrodo pagrįsta, kad kitos valstybės valdžios šakos nebūtinai įtraukiamos į šį
procesą390. Tačiau siekiant užtikrinti tinkamą pusiausvyrą, jas gali būti būtina įtraukti, jei atitinkamas
379 Taryba Karaliui teikia kandidatūras į Aukščiausiojo Teismo pirmojo pirmininko, apeliacinių teismų pirmųjų pirmininkų ir žemesnės instancijos pirmininkų pareigas. 380 Į Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo pirmininko pareigas skiria Rumunijos Prezidentas Tarybos (teisėjų skyriaus) teikimu. Į Apeliacinio teismo, antrosios instancijos, specializuotos jurisdikcijos ir pirmosios instancijos teismo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas skiriama tik atviro konkurso arba egzamino tvarka. Konkursą arba egzaminą per Nacionalinį magistratų institutą prireikus organizuoja Aukščiausioji magistratų taryba. Žr. Rumunijos atsakymo į klausimyną rengiant CCJE nuomonę Nr. 19 dėl teismo pirmininkų vaidmens 1.2 ir 4.1 punktus: <http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/ccje/textes/OP_19_Questionnaire%20Romania.asp> žiūrėta 2017-03-28. 381 Žr. Slovakijos Konstitucijos 141 str. a d. 382 Aukščiausiojo Teismo pirmininką Tarybos teikimu skiria Karalius. Žr. Ispanijos Konstitucijos 123 str. 383 Dėl kandidatūrų į Nacionalinės teismų administracijos pirmininko ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas remiantis asmeniniu pokalbiu galima pateikti preliminarią nuomonę. Be to, Taryba gali inicijuoti Nacionalinės teismų administracijos pirmininko atleidimą iš pareigų. Taryba taip pat turi specialių įgaliojimų, susijusių su teismų vadovais. Ji gali pasinaudoti sutikimo teise dėl teismų vadovų, kurie negavo vertinimo valdybos patvirtinimo, paskyrimo, priimti sprendimą dėl pakartotinio tam tikrų teismo vadovų paskyrimo, jei pareiškėjas jau du kartus ėjo šias pareigas, parengti preliminarią nuomonę dėl prašymo užimti teismo vadovo pareigas, jei Nacionalinės teismų administracijos arba Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nenorėtų sutikti su paskyrimą teikiančios institucijos daugumos nuomone. 384 Su Taryba konsultuojamasi skiriant į apylinkės ar apygardos teismo pirmininko pareigas (teisingumo ministro teikimu). Šiuo metu inicijuotos teisės aktų reformos, kuriomis Tarybos vaidmenį šiuo klausimu siekiama sustiprinti. 385 Lietuvoje Tarybos nuomonė nėra nuomonė jos įprastine prasme. Bendra taisyklė tokia, kad be Tarybos sutikimo (teigiamos nuomonės) teisėjai negali būti paskirti, paaukštinti, perkelti ar atleisti iš pareigų. Taigi, ši nuomonė yra privaloma. 386 Taryba teikia teisingumo ministrui rekomendaciją dėl pirmosios instancijos teismų ir apeliacinių teismų pirmininkų skyrimo. Teismų pirmininkai teisingumo ministro rekomendacija yra paskiriami Karališkuoju dekretu. Žr. Nyderlandų atsakymų į klausimyną rengiant CCJE nuomonę Nr. 19 dėl teismo pirmininkų vaidmens 1.2 punktą <http://www.coe.int/t/DGHL/cooperation/ccje/textes/OP_19_Questionnaire%20Netherlands.asp> žiūrėta 2017-03-28. 387 Nuomonė gali būti išreikšta dėl bendrosios jurisdikcijos ir karo teismų pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų paskyrimo ir atleidimo. Žr. Nacionalinės teismų tarybos įstatymo 3 str. 388 Taryba priima sprendimą dėl visų teisėjų ir teismų pirmininkų skyrimo. Žr. Italijos atsakymą į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m. <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/it_csm_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 389 Portugalijoje Taryba priima sprendimą dėl visų instancijų teismų teisėjų ir pirmininkų skyrimo. Aukščiausiojo Teismo pirmininką renka Aukščiausiasis Teismas. Žr. Portugalijos atsakymą į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m. <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/pt_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 390 Latvijoje teismų pirmininkų atrankos procedūrą didele dalimi kontroliuoja vykdomoji valdžia. Žr. Latvijos atsakymo į klausimyną rengiant CCJE nuomonę Nr. 19 dėl teismo pirmininkų vaidmens 1.4 punktą <http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/ccje/textes/Travaux19_en.asp> žiūrėta 2017-03-28. Šiuo metu inicijuotos teisės aktų reformos, kuriomis Tarybos vaidmenį šiuo klausimu siekiama sustiprinti.
143
Tarybos pirmininkas yra aukščiausiojo teismo pirmininkas391. Aukščiausiojo teismo pirmininkų rinkimas
paprastai skiriasi nuo pirmosios ir antrosios instancijos teismų pirmininkų rinkimų. Kaip teismų valdžios
vadovas, jis gali būti renkamas įstatymų leidžiamosios valdžios valstybės vykdomosios valdžios, pvz.,
valstybės vadovo, siūlymu (Kroatijoje ir Vengrijoje392). Pavyzdžiui, Slovėnijoje Aukščiausiojo Teismo
pirmininką, gavęs Aukščiausiojo Teismo ir Tarybos nuomones, teisingumo ministro siūlymu renka
Parlamentas 393 . Estijoje Aukščiausiojo Teismo pirmininką Respublikos Prezidento siūlymu skiria
Parlamentas394. Kitokia situacija Latvijoje, kur Parlamentas Aukščiausiojo Teismo pirmininką tvirtina
Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos siūlymu, o Taryba išklauso pretendentus į šias pareigas ir
pateikia nuomonę Aukščiausiojo Teismo plenarinei sesijai. Panašia tvarka Aukščiausiojo Teismo
pasiūlymas teikiamas valstybės vadovui, kuris priima galutinį sprendimą, Lenkijoje395 arba teisingumo
ministrui, kuris priima galutinį sprendimą, Danijoje396.
C. Teisėjų vertinimas, paaukštinimas ir perkėlimas bei profesinės etikos standartai
Teisėjo karjerai poveikį daro daugelis Tarybos įgaliojimų. Jos ne tik dalyvauja teisėjų skyrimo procese,
bet kai kuriose valstybėse narės gali vertinti teisėjų darbą (pavyzdžiui, Italijoje, Portugalijoje,
Rumunijoje397, Slovėnijoje398 ir Ispanijoje) arba tvirtinti teisėjų veiklos vertinimo aprašą (Lietuvoje)399 ir
net nustatyti teisėjų darbo kokybės vertinimo kriterijus (Slovėnijoje) ar tvarką (Latvijoje)400.
Su tuo susijusi ir teisė patarti (Lietuvoje) arba spręsti dėl teisėjų paaukštinimo (Kroatijoje, Estijoje,
Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir
391 Abejojama, ar toks sprendimas (t. y. kad Aukščiausiojo Teismo pirmininką renka Parlamentas) valdžių pusiausvyros sistemoje yra pakankamas. Kitoks sprendimas galimas, kai kandidatą siūlo Taryba, o jį tvirtina Respublikos Prezidentas. Neseniai tuo klausimu kelis kartus buvo diskutuojama Slovėnijoje. 392 Sprendimą priima Parlamentas Tarybai pateikus konsultacinę nuomonę. Žr. Vengrijos atsakymą į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m. <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/hu_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 393 Žr. Slovėnijos tarnybos teismuose įstatymo 28 ir 62.a str. 394 Žr. Estijos teismų įstatymo 27 str. 395 Žr. Lenkijos atsakymą į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m., p. 10 <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/pl_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 396 Žr. Danijos atsakymo į klausimyną rengiant CCJE nuomonę Nr. 19 dėl teismo pirmininkų vaidmens 4.1 punktą <http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/ccje/textes/OP_19_Questionnaire%20Danemark.asp> žiūrėta 2017-03-28. 397 Apie Italiją ir Rumunija skaitykite jų atsakymuose į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m. <https://www.encj.eu/index.php?option=com_content&view=category&layout=blog&id=26&Itemid=101&lang=en> žiūrėta 2017-03-28. 398 Slovėnijoje pati Taryba nevertina teisėjų darbo, tačiau dėl teisėjo veiklos įvertinimo gali kreiptis į personalo tarybą. Personalo tarybos įvertinimo Taryba negali pakeisti ir jis (dažniausiai) naudojamas sprendžiant dėl paaukštinimo. Žr. Tarnybos teismuose įstatymo 31, 33, 34, 34.a ir 52 str. ir Teismų įstatymo 28 str. 399 Lietuvoje Taryba tvirtina teisėjų veiklos vertinimo aprašą. Šiame dokumente nustatomi vertinimo kriterijai ir tvarka. Be to, Taryba skiria keturis iš septynių Nuolatinės vertinimo komisijos narių, renka jos pirmininką ir gali nagrinėti su vertinimo rezultatais susijusius teisėjų skundus. 400 Taryba gali nustatyti teisėjų profesinių žinių vertinimo turinį ir tvarką, atrinkti vertinimui būtinus dokumentus.
144
Ispanijoje401) ir perkėlimo (Kroatijoje402, Estijoje403, Prancūzijoje404, Vengrijoje, Italijoje, Latvijoje405,
Lietuvoje406, Portugalijoje407, Rumunijoje408, Slovakijoje, Slovėnijoje409 ir Ispanijoje410). Latvijoje Taryba
gali nustatyti, kokiame teisme teisėjas dirbs kompetentingai institucijai jį paskyrus, arba nustatyti, kuris
teisėjas užims laisvą teisėjo vietą arba pakeis laikinai nedirbantį teisėją.
Kai kuriose valstybėse narėse Tarybų kompetencijai taip pat tenka teisėjų profesinės etikos klausimai.
Pavyzdžiui, Škotijos411 ir Lenkijos Tarybos gali priimti teisėjų profesinės etikos principus, o Slovakijoje
Taryba juos tvirtina. Ispanijoje, turimais duomenimis, Taryba turi teisę priimti profesinės etikos
standartus, o Slovėnijoje – net teisėjų profesinės etikos kodeksą. Elgesio kodeksai Tarybų yra priimti ir
Maltoje, Belgijoje (2012 m.)412, Vengrijoje (2014 m.)413. Rumunijoje Taryba ne priima šį kodeksą, o jį
tvirtina414. Prancūzijoje Taryba rengia ir skelbia etikos reikalavimų magistratams žinyną415.
Teisėjų etikos reikalavimų laikymąsi taip pat užtikrina Vengrijos, Lenkijos ir Rumunijos Tarybos, o
Slovėnijoje416 ir Lietuvoje417 Tarybos turi teisę skirti specialios Teisėjų etikos ir drausmės komisijos
narius. Bulgarijoje, Nyderlanduose418 ir Portugalijoje Tarybos atsakingos už teisėjų etikos skatinimą.
401 Žr. valstybių narių atsakymus į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m.: https://www.encj.eu/index.php?option=com_content&view=category&layout=blog&id=26&Itemid=101&lang=en (paskutinį kartą žiūrėta 2017-03-28). 402 Teisėjas gali būti perkeliams dėl organizacinių priežasčių. 403 Dėl Estijos žr. 2016 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 50 pav.: http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf (paskutinį kartą žiūrėta 2017-03-28). 404 Perkeliama gali būti dėl drausminių priežasčių. 405 Perkeliant teisėjus tame pačiame teisme remiantis teisingumo ministro rekomendacija ir gavus teigiamą Teisėjų kvalifikacinio komiteto įvertinimą. Dėl teisėjų perkėlimo į žemesnės arba aukštesnės instancijos teismą taryba teikia siūlymą Parlamentui. 406 Galimas laikinas perkėlimas dėl organizacinių priežasčių, kai skubiai būtina užtikrinti tinkamą teismo veikimą, kai teisėjas serga arba yra motinystės atostogose, arba padidėjus darbo krūviui. Nuolatinis perkėlimas galimas, kai Taryba nustato esminius teismų darbo krūvio skirtumus ir nėra teisėjų, kurie norėtų būti perkelti. 407 Perkeliama gali būti dėl organizacinių arba drausminių priežasčių. 408Perkeliama gali būti dėl drausminių priežasčių. 409 Gali būti perkeliama dėl drausminių arba organizacinių priežasčių, jei teismas, kuriame tarnauja teisėjas, uždaromas, teismo (kuriame tarnauja teisėjas) darbo krūvis ilgą laiką būna sumažėjęs, jei pasikeičia teismų struktūra arba tai būtina siekiant sumažinti teismo neišnagrinėtų bylų skaičių. Žr. Slovėnijos atsakymą į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m. <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/si_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 410 Perkeliama gali būti dėl drausminių priežasčių. 411 Taryba ir jos Teisėjų etikos komitetas peržiūri Škotijos teismų sistemos teisėjų etikos principus. Paskutiniai pakeitimai įgyvendinti 2013 m. gegužės mėn. Žr. ENCJ duomenų apie Škotiją suvestinę. 412 Tai – „Vadovas magistratams: principai, vertybės ir savybės“. Šį vadovą įkvėpė ENCJ išleistos gairės. Teisėjų etiką Taryba skatina vykdydama savo įgaliojimus mokymų srityje, teikdama konsultacijas ir pasiūlymus bei vykdydama išorinę teismų sistemos kontrolę. Žr. ENCJ duomenų apie Belgiją suvestinę. 413 Žr. ENCJ duomenų apie Vengriją suvestinę. 414 Taryba tvirtina teisėjų etikos ir deontologijos kodeksą. Žr. ENCJ duomenų apie Rumuniją suvestinę. 415 Žr. ENCJ duomenų apie Prancūziją suvestinę. 416 Slovėnijoje vienas Teismų tarybos narys taip pat yra Etikos ir drausmės komisijos narys. 417 Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariai renkami ir skiriami slaptu balsavimu Taryboje. Be to, Taryba priima komisijos reglamentą, svarsto jos ataskaitas ir įstatymų nustatytais pagrindais gali atšaukti komisijos narius. 418 Pagrindinis Tarybos uždavinys – stiprinti sąžiningumo suvokimą. Speciali Tarybos teismų sistemos ir politikos patarėjų grupė šiuo metu dirba etikos klausimais, rengia vadovą, Teisėjų etikos kodekso pataisas ir pradeda diskusijas dėl papildomų funkcijų. Žr. ENCJ duomenų apie Nyderlandus suvestinę.
145
Anglijoje ir Velse Taryba nagrinėja specialaus komiteto ataskaitas dėl esminių klausimų, kuriuos reikėtų
įtvirtinti etikos vadove419. 2016 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės duomenimis, už etikos standartų
priėmimą taip pat atsakinga Estijos Taryba420. Teisėjų etikos srityje konkrečių įgaliojimų Tarybos neturi
Graikijoje, Italijoje421 ir Šiaurės Airijoje.
Pažymėtina, kad kai kurios valstybės narės taip pat palietė klausimą, ar nacionalinės Tarybos yra
priėmusios elgesio kodeksą (etikos principus), kuris būtų taikomas pačių Tarybų nariams (ne tik teismų
sistemai ar teisėjams apskritai, kaip pirmiau aptarta).
D. Administracinės veiklos ir drausmės priežiūros įgaliojimai
Kai kuriose valstybėse narėse Tarybų kompetencijai priskirti tam tikri administravimo ir drausmės
priežiūros įgaliojimai. Portugalijoje Taryba turi teisę reikalauti atlikti teismo paslaugų tyrimus,
užklausas ir patikrinimus. Kiekvienais metais priimamas metinis patikrinimų planas. Lenkijoje Taryba
gali lankytis teisme ar jo organizaciniuose padaliniuose, atlikti teismo patikrinimą arba teisėjo ar
teisėjo-stažuotojo, kurio klausimas bus nagrinėjamas taryboje, patikrinimą422. Vengrijoje Taryba gali
vykdyti teisėjų turto deklaracijų patikrinimus. Lietuvos Teisėjų taryba turi teisę gauti iš valstybės
institucijų informaciją, kurios reikia jos funkcijoms atlikti, atlikti bet kurio teismo, įskaitant Aukščiausiąjį
Teismą, administracinės veiklos priežiūrą. Vengrijos Taryba turi teisę susipažinti su dokumentais,
susijusiais su Nacionalinės teismų administracijos veikla, ir reikalauti iš administracijos pirmininko
pateikti duomenis ir informaciją. Estijoje423 ir Lietuvoje424 Tarybos gali reikalauti iš Nacionalinių teismų
administracijų pateikti ataskaitas apie savo veiklą. Slovakijoje Taryba turi teisę reikalauti iš teismų
pirmininkų ataskaitų apie teismo administravimą. Be to, Slovėnijoje Taryba turi teisę duoti teismų
pirmininkams privalomus nurodymus dėl atlikus patikrinimą Teisingumo ministerijos pateiktų
pasiūlymų vykdymo ir pavesti teismo pirmininkui vykdyti oficialią bet kurio teisėjo darbo priežiūrą425.
Tarybos ne tik turi teisę vykdyti administracinės veiklos priežiūrą, bet ir dalyvauti taikant drausmines
priemones teisėjams. Drausmės priežiūros įgaliojimai Taryboms nustatyti Bulgarijoje, Kroatijoje426,
Estijoje, Prancūzijoje427, Italijoje428, Maltoje, Portugalijoje429, Rumunijoje430 ir Ispanijoje. Taryba yra ta
419 Žr. ENCJ duomenų apie Angliją ir Velsą suvestinę. 420 Žr. 2016 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 50 pav. <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 421 Žr. ENCJ duomenų apie Italiją suvestinę. 422 Patikrinimai nevykdomi tose srityse, kuriose teisėjai ir teisėjai stažuotojai veikia nepriklausomai. Žr. Nacionalinės teismų tarybos įstatymo 5 str. 423 Taryba iš anksto aptaria ataskaitą, kurią Parlamentui dėl teismų administravimo, teisingumo vykdymo ir vienodo teisės taikymo turi pateikti Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. 424 Taryba taip pat gali priimti teismų administravimo taisykles ir spręsti kitus administracinės veiklos klausimus. 425 Žr. Slovėnijos tarnybos teismuose įstatymo 79.b straipsnį. 426 Žr. Kroatijos Konstitucijos 123 str. Taryba nagrinėja drausmės bylas ir priima sprendimą dėl teisėjų drausminės atsakomybės. Ji taip pat gali priimti sprendimą dėl teisėjų atleidimo. Žr. ENCJ duomenų apie Kroatiją suvestinę. 427 Teisėjų drausmės teismas, kuriam pirmininkauja Cour de cassation pirmininkas. Žr. Prancūzijos Konstitucijos 65 str. 428 Teisę inicijuoti drausmės bylą turi teisingumo ministras. Žr. Italijos Konstitucijos 105 ir 107 str. 429 Dėl Bulgarijos, Estijos ir Portugalijos žr. 2016 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 50 pav.: http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf (paskutinį kartą žiūrėta 2017-03-28). Taip pat žr. ENCJ duomenų apie Rumuniją suvestinę. 430 Žr. Rumunijos Konstitucijos 134 str.
146
institucija, kuri skiria drausmės institucijų narius Lietuvoje431, Lenkijoje432 ir Slovakijoje433. Lietuvoje
Teisėjų taryba yra kompetentinga siūlyti kompetentingai institucijai iškelti drausmės bylą teisėjui434.
Belgijos, Anglijos ir Velso, Graikijos435, Vengrijos, Latvijos436, Nyderlandų, Šiaurės Airijos, Slovėnijos ir
Škotijos Tarybos įgaliojimų drausmės priežiūros srityje neturi. Paminėtina, kad tais atvejais, kai
sprendžiant drausmės klausimus dalyvauja Tarybos, būtina užtikrinti galimybę sprendimą apskųsti
nepriklausomai institucijai437.
Drausmės byla gali lemti teisėjo atleidimą iš pareigų. Šiame procese Tarybai tenka svarbus vaidmuo: ji
yra kompetentinga priimti sprendimą dėl teisėjo atleidimo (Bulgarijoje, Kroatijoje438 ir Italijoje439),
siūlyti tai kompetentingai institucijai (Parlamentui Slovėnijoje440 arba Prezidentui Slovakijoje441) arba
duoti sutikimą dėl atleidimo (Lietuvoje). Tačiau, pavyzdžiui, Slovėnijoje Parlamentas teisėją atleisti iš
pareigų gali tik tuo atveju, jei jis pažeidžia Konstituciją arba padaro šiurkštų įstatymų pažeidimą442.
Tokių atvejų pasitaiko itin retai. Dažniau pasitaiko, kad Darbuotojų taryba nustato, jog teisėjas
nekompetentingas eiti teisėjo pareigas ir, Tarybai patvirtinus tokį įvertinimą, jo pareigos baigiasi443.
Estijoje Taryba tik teikia nuomonę dėl teisėjų atleidimo. Įdomu tai, kad Vengrijoje Taryba dalyvauja ir
teisėjams atsistatydinant444.
431 Taryba dalyvauja sudarant Teisėjų etikos ir drausmės komisiją: skiria keturis iš septynių narių. Žr. ENCJ duomenų apie Lietuvą suvestinę. 432 Klausimams, susijusiems su teisėjais ir teisėjais stažuotojais, Taryba skiria drausmės komisarą. 433 Taryba renka arba atšaukia drausmės komisijos narius ir drausmės senatų pirmininkus. 434 Teisę siūlyti iškelti drausmės bylą Lietuvoje turi ne tik Taryba. Tai gali padaryti ir teismo, kuriame teisėjas dirba, pirmininkas, ir kiekvieno aukštesnės instancijos teismo pirmininkas. Be to, iš esmės iškelti drausmės bylą teisėjui gali prašyti kiekvienas pilietis. 435 Žr. ENCJ duomenų apie Graikiją suvestinę. 436 Latvijoje ši kompetencija priklauso Teisėjų drausmės komitetui ir Drausmės teismui. Žr. ENCJ duomenų apie Latviją suvestinę. 437 Žr., pavyzdžiui, 2016 m. birželio 21 d. bylą Mr Ramos Nunes de Carvalho e Sá v. Portugalija, ECLI:CE:ECHR:2016:0621JUD005539113. Šioje byloje Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad šalies institucijos neužtikrino garantijų į viešą bylos nagrinėjimą taip apribodamos pareiškėjo galimybę apginti savo poziciją ir iškviesti liudytoją bei neužtikrino sąžiningo bylos nagrinėjimo. 438 Tarybai priėmus sprendimą sunkaus drausmės pažeidimu padarymo atveju. Žr. Kroatijos Konstitucijos 123 str. 439 Teisėjai negali būti atleisti, laikinai nušalinti nuo pareigų ar perkelti į kitus teismus ar pareigas kitaip nei Tarybos sprendimu, kuris priimamas remiantis teismų sistemos struktūros nuostatomis ir taikant jose nustatytas gynybos garantijas, arba pačiam teisėjui davus sutikimą. Žr. Italijos Konstitucijos 107 str. 440 Žr. Slovėnijos teismų įstatymo 28 str. 441 Žr. Slovakijos Konstitucijos 147 str. 442 Slovėnijos Konstitucijos 132 str. 443 Slovėnijos tarnybos teismuose įstatymo 33 str. 444 Ji gali nustatyti trumpesnį nei trys mėnesiai įspėjimo apie atleidimą laikotarpį ir tuo metu visiškai arba iš dalies atleisti teisėją nuo su darbu susijusių pareigų. Teisėjui išeinant į pensiją arba pasiekus teisėjams nustatytą amžiaus ribą, Taryba priima sprendimą atleisti teisėją nuo pareigų vykdymo per įspėjimo apie atleidimą iš pareigų laikotarpį (remiantis Vengrijos įstatymu dėl teisėjų teisinio statuso ir atlyginimo).
147
Rekomendacijos ir geriausia praktika
E. Įgaliojimai vykdant teisėjų mokymą arba kvalifikacijos kėlimą
Kai kuriose valstybėse narėse Tarybos turi papildomų įgaliojimų, susijusių su teismų sistemos kokybe.
Kokybė gali būti didinama organizuojant teisėjų mokymus. Tačiau ši praktika nėra labai įprasta, nes
teisėjų švietimo ar mokymo veikla į daugelio Tarybų (pvz., Bulgarijoje445, Anglijoje ir Velse, Estijoje,
Graikijoje, Italijoje 446 , Latvijoje, Maltoje, Šiaurės Airijoje, Portugalijoje, Škotijoje, Slovakijoje 447 ir
Slovėnijoje) tiesioginę448 kompetenciją nepatenka.
To nebūtų galima pasakyti apie Ispaniją ir kai kurias kitas valstybes nares. Ispanijos Taryboje veikia
teisėjų mokymo tarnyba. Šis padalinys dalyvaujant Aukščiausiojo Teismo ir žemesnės instancijos
teismams organizuoja seminarus, kuriuose keičiamasi patirtimi, ypač priėmus naujus teisės aktus.
Danijos teismų administracija yra atsakinga už visų teismų darbuotojų mokymą, įskaitant teisėjus ir
teisėjų padėjėjus. Kiekvienais metais išleidžiamas platus mokymų katalogas ir organizuojama daug
mokymo renginių449. Nyderlanduose Taryba koordinuoja tik žemesnės instancijos teismų mokymus ir
yra institucijos, atsakingos už teisėjų mokymo rengimą ir organizavimą, steigėja kartu su Generaline
prokuratūra450. Teisėjų ir prokurorų mokymas patenka ir į Belgijos tarybos kompetencijos sritį 451.
Kroatijoje Taryba taip pat dalyvauja mokant teisėjus ir kitų teismų darbuotojus bei keliant jų
445 Už teisėjų mokymo organizavimą atsakingas Nacionalinis teisingumo institutas. Jam vadovauja penkių Tarybos atstovų valdyba. Be to, Taryba koordinuoja Nacionalinio teisingumo instituto mokymo programas. 446 Mokymai buvo organizuojami iki 2013 metų, kai pradėjo veikti speciali institucija (t. y. Teismų sistemos mokykla). Šiuo momentu Taryba gali tik teikti gaires, į kurias atsižvelgiama Teismų sistemos mokyklai sudarant metinę mokymo kursų programą. 447 Dalykus, kurie įtraukiami į teisėjų švietimą, suderinusi su Teisingumo ministru, nustato Taryba. Be to, ji renka 5 Akademijos valdybos narius, teikia siūlymus dėl Akademijos pedagogų ir dėl teisėjų bei prokurorų profesinių egzaminų komitetų narių. Žr. ENCJ duomenų apie Slovakiją suvestinę. 448Tarybos vaidmuo gali būti netiesioginis. Pavyzdžiui, vienas Slovėnijos Teisėjų tarybos narys priklauso specialiai tarybai, kuri teikia profesionalią pagalbą vykdant Slovėnijos teisėjų mokymo centro (Center za izobraževanje v pravosodju) funkcijas, o tai sudaro galimybę daryti poveikį mokymo turiniui. Be to, Etikos ir sąžiningumo komisija (speciali Tarybos komisija Slovėnijoje), kaip skėtinė institucija, vykdo teisėjų mokymo etikos srityje priežiūrą (bendradarbiaudama su Teisėjų mokymo centru). Žr. Slovėnijos teismų įstatymo 74.a str. ir 28.d str. Portugalijos Tarybai narys taip pat atstovauja Pedagoginėje taryboje ir ji taip pat gali organizuoti mokymų veiklą. Žr. ENCJ duomenų apie Portugaliją suvestinę. 449 Žr. ENCJ duomenų apie Daniją suvestinę. 450 Teisėjų mokymą rengia ir organizuoja SSR (Nacionalinis teisėjų mokymo centras). Taryba yra SSR steigėja kartu su Generaline prokuratūra (du trečdaliai nuosavybės teisių priklauso tarybai, o vienas trečdalis – Generalinei prokuratūrai) ir yra atsakinga už SSR veiklos organizavimą ir priežiūrą. Žr. ENCJ duomenų apie Nyderlandus suvestinę. 451 Žr. Belgijos Konstitucijos 151 str. Taryba nustato bendrąsias teismų sistemos darbuotojų mokymo gaires. Žr. ENCJ duomenų apie Belgiją suvestinę.
Taryba galėtų atlikti tam tikrą funkciją teisėjų drausmės bylose arba jų atleidimo iš pareigų
procese. Ji galėtų priimti atitinkamus sprendimus arba kreiptis dėl bylos iškėlimo.
148
kvalifikaciją 452 . Rumunijoje Taryba koordinuoja Nacionalinio magistratų instituto veiklą ir tvirtina
metinę Profesinio teisėjų ir prokurorų rengimo programą453.
Platesnę kompetenciją švietimo ir mokymo srityje Tarybos turi Lenkijoje, Lietuvoje ir Vengrijoje.
Lenkijoje Taryba gali išreikšti nuomonę dėl teisėjų praktinio mokymo programos, teisėjų praktikos
konkursų ir teisėjų egzaminų apimties bei vykdymo būdo, gali išreikšti nuomonę dėl teisėjų, teisėjų
stažuotojų ir teismų darbuotojų metinių mokymo ir profesinio švietimo tvarkaraščių, siūlyti arba reikšti
nuomonę dėl švietimo arba mokymo institucijos narių skyrimo454. Lietuvoje Taryba priima taisykles dėl
teisėjų mokymo organizavimo, tvirtina mokymo programą, metinius mokymų planus ir reikalavimus
dėstytojams. Lietuvos teisėjų taryba taip pat sprendžia dėl mokymų biudžeto. Joje veikia mokymų
komitetas, kurį sudaro tam tikras Tarybos narių skaičius. Be to, Lietuvos teisėjų taryba tvirtina Teisėjų
mokymo organizavimo taisykles, mokymo programas, metinius kvalifikacijos tobulinimo planus ir
kvalifikacinius lektorių reikalavimus. Vengrijoje Taryba gali parengti išvadą dėl teisėjų mokymo
sistemos taisyklių ir mokymų vykdymo.
Teisėjų profesinės kvalifikacijos srityje Latvijos teisėjų taryba nustato teisėjų kvalifikacinio egzamino
laikymo įstatymų nustatytais atvejais tvarką.
Tarybos įgaliojimai, susiję su teisėjų mokymu, sudaro galimybes užtikrinti teismų sistemos
nepriklausomumą ir profesinę kompetenciją. Tai patvirtina tas faktas, kad jau yra nustatyta, jog
institucija, atsakinga už mokymo programų kokybės priežiūrą, turi būti nepriklausoma nuo
vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių ir jos sudėtį turi sudaryti bent pusė narių teisėjų455.
Rekomendacijos ir geriausia praktika
F. Teisėjų nepriklausomumo apsauga
Siekiant užtikrinti teismų sistemos ir atskirų teisėjų nepriklausomumą, už jos apsaugą kaip viena iš
institucijų galėtų būti atsakinga Taryba. Apsauga gali būti užtikrinama įvairiais būdais. Pavyzdžiui,
svarbią teisinę bylą, kuri išsamiai nušviečiama žiniasklaidoje, nagrinėjantys teisėjai gali patirti
visuomenės, politinių partijų ar kitų subjektų spaudimą. Akivaizdu, kad dėmesio centre atsidūrę atskiri
teisėjai neretai nesiryžta patys gintis (ypač kol byla dar nagrinėjama), kad išsaugotų nepriklausomumą
452 Žr. Kroatijos Konstitucijos 123 str. 453 Žr. ENCJ duomenų apie Rumuniją suvestinę. 454 Taryba gali paskirti tris valdybos narius ir teikti nuomonę dėl Nacionalinės teismų ir prokuratūros mokyklos direktoriaus skyrimo. Žr. Lenkijos nacionalinės teismų tarybos įstatymo 3 str. 455 Žr. Europos chartijos dėl teisėjų statuto 2 dalies 3 punktą.
Taryba, dalyvaudama teisėjų švietime ir mokyme, gali prisidėti prie veiksmingesnio ir
geresnės kokybės teisingumo vykdymo. Taryba galėtų dalyvauti bent teisėjų mokymo
programos priėmimo procese.
149
ir parodytų, jog yra nešališki456 . Tokiu atveju Taryba teisėją galėtų apginti jį palaikančiu viešu (-ais)
pareiškimu (-ais) arba informuodama visuomenę apie teisingus faktus, kurie žiniasklaidoje neretai būna
vienpusiški ir sukuria papildomą spaudimą teisėjui ir jo nepriklausomumui nagrinėjant bylą. Jei
informacijos ir atsakymų nepateiks teismų sistema, tai vietoj jų gali padaryti kiti visuomenės nariai
(kurie galbūt yra mažiau informuoti)457.
Tarybos vaidmuo užtikrinant apsaugą gali būti labai skirtingas. Pavyzdžiui, Kroatijoje, pradėjus teisėjo
baudžiamąjį persekiojimą dėl vykdant teisėjo pareigas padarytos nusikalstamos veikos, teisėjas,
negavus išankstinio Tarybos sutikimo, negali būti areštuotas ir suimtas 458 . Slovėnijoje teisėjai,
manydami, kad teismų sistemoje kėsinamasi į jų nepriklausomumą, gali kreiptis į Tarybą459.
Rekomendacijos ir geriausia praktika
G. Teismų veikla
Tarybos savo įgaliojimais, susijusiais su teisėjų karjera, neginčijamai vaidina svarbų vaidmenį teismų
veikloje. Tačiau jų funkcijos su teismų veikla susijusios kur kas plačiau. Italijoje Taryba gali nustatyti
kriterijus, kurių kiekvienas teismas, rengdamas savo organizacinį planą, turi laikytis priskirdamas
teisėjus kolegijoms ir skirstydamas bylas.
Taryba taip pat gali turėti reikšmės (pavyzdžiui) teismų teisėjų skaičiui dėl jo patardama (pvz., Lietuvos
Respublikos Prezidentui) arba teikdama pasiūlymus (pvz., Latvijos Parlamentui), arba net nustatydama
ar pakeisdama teisėjų skaičių teismuose (pvz., Estijoje). Be to, Lietuvoje Taryba tvirtina teismų
struktūros aprašymus, pavyzdinius pareigybių sąrašus bei jų aprašymus. Teisėjų kolegijų sudarymo ir
bylų paskirstymo teisėjams taisykles Tarybos tvirtina, pavyzdžiui, Lietuvoje, Portugalijoje460 ir Ispanijoje.
Taryboms gali būti pavestos ir įvairios kitos su teismų veikla susijusios funkcijos. Pavyzdžiui, Estijoje
Taryba pritaria nustatomai teismų teritorinei jurisdikcijai, tvirtina tarėjų skaičių, apygardų teismuose
456 Žr. Opinion no. 18 of CCJE on the position of the judiciary and its relation with the other powers of state in a modern democracy, p. 53: <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2015)4&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> (paskutinį kartą žiūrėta 2017-03-28). 457 Thomas John. Some perspectives on Councils for the Judiciary, Frankfurt Symposium: 7th-8th November 2008, p. 8. 458 Žr. Kroatijos Konstitucijos 122 str. 459 Žr. Slovėnijos teismų įstatymo 12 str., 460 Taryba gali laikinai sustabdyti arba sumažinti bylų, skiriamų teisėjams, kuriems pavestos kitos teismo kompetencijai svarbios funkcijos arba kurie dalyvauja kituose reikaluose, skaičių, jei tokios priemonės yra pagrįstos. Be to, kiekvienais metais, padedant Teisingumo ministerijai, Taryba gali nustatyti didžiausią kiekvienam teisėjui galimų skirti bylų skaičių ir ilgiausią tam tikrų procesinių veiksmų terminą, jei jis nenurodytas įstatyme.
Taryba taip pat gali prisidėti prie teismų sistemos nepriklausomumo šiai klausimais
bendraudama su žiniasklaida.
150
jiems mokamo atlygio dydį461 ir duoda sutikimą sprendžiant dėl teisėjo įgaliojimų laiko pratęsimo kai jis
sukanka įstatyme nustatyto amžius462. Slovėnijoje Taryba priima sprendimus dėl nesuderinamumo su
teisėjų pareigomis.
H. Funkcijos, susijusios su teismų finansavimu
Siekiant užtikrinti ir sustiprinti valdžių atskyrimą, Taryba (arba kita institucija, kurioje atstovaujama
teismų sistemai) turėtų būti aktyviai įtraukta ir išsamiai informuota visais biudžeto sudarymo proceso
etapais. Be to, ji turėtų turėti galimybę savo nuomonę dėl siūlomo biudžeto išreikšti Parlamentui463.
Dalis Tarybų neturi jokių įgaliojimų, susijusių su teismų finansavimu. Turimais duomenimis, taip yra
Belgijoje, Kroatijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje. Tačiau kai kuriose
valstybėse narėse Tarybos vykdo tam tikras su teismų finansavimu susijusias funkcijas. Tai atrodo
pagrįsta atsižvelgiant į tai, kad Taryba yra tarpinė institucija tarp valstybės narės teisminės ir
vykdomosios arba įstatymų leidžiamosios valdžių (kurios priima valstybės biudžetą).
Nyderlanduose Taryba vykdo derybas dėl visos teismų sistemos biudžeto su socialinės apsaugos ir
teisingumo ministru. Jei dėl biudžeto nesusitariama, abi institucijos teikia pasiūlymus Parlamentui (o
šis pasirenka atitinkamą pasiūlymą)464. Danijos teismų administracijos vaidmuo panašus: derėtis dėl
visos teismų sistemos biudžeto465.
Tam tikrose valstybėse narėse Taryba gali pateikti nuomonę dėl siūlomo teismų biudžeto (Vengrijoje466,
Latvijoje 467 , Nyderlanduose 468 , Lenkijoje, Slovėnijoje 469 ir Slovakijoje) ir dėl biudžeto vykdymo
ataskaitos (Vengrijoje). Lietuvoje Taryba svarsto ir aprobuoja pasiūlymus dėl teismų investicijų
programų projektų ir pasiūlymus dėl teismų biudžetų projektų, pateikia juos Lietuvos Respublikos
461 Žr. Estijos teismų įstatymo 14 str. 462 Ten pat. Žr. 99 str. 463 Žr. ENCJ Report 2015-2016, Funding of the Judiciary, p. 3. 464 Biudžeto išlaidų klausimais Taryba yra visiškai atskaitinga ministrui. Biudžete numatomos visos Tarybos, teismų, už kuriuos ji atsakinga, veiklos išlaidos bei teisėjų darbo užmokestis. Taryba skirsto biudžetą teismams ir prižiūri jų finansų administravimą. Dėl biudžeto išlaidų teismai atsiskaito Tarybai. Žr. ENCJ duomenų apie Nyderlandus suvestinę ir Nyderlandų atsakymą į klausimyną dėl teismų nepriklausomumą, 2015 m. <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/nl_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 465 Bendras teismų sistemos biudžetas sudaro metinio Finansų įstatymo dalį. Teisingumo ministerija skiria biudžetą (asignavimus) Danijos teismų administracijai, o ši savo ruožtu jį paskirsto teismams. Galutinė ekonominė atsakomybė už teismų sistemą tenka Danijos teismų administracijos valdytojų valdybai. Valdyba, nustačiusi, kad skirtų asignavimų nepakanka, turi galimybę biudžeto pasiūlymą pateikti tiesiogiai Parlamentui. Žr. ENCJ duomenų apie Daniją suvestinę. 466 Žr. ENCJ Report 2015-2016 on Funding of the Judiciary II priedą (parengiamasis darbas, klausimynas ir atsakymai), p. 57. 467 Išvada dėl oficialaus pasiūlymo dėl teismams skirto biudžeto. Žr. Latvijos atsakymą į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m. <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/lv_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 468 Taryba teikia privalomą išvadą dėl oficialaus pasiūlymo dėl visos teismų sistemos biudžeto Socialinės apsaugos ir teisingumo ministerijai, o ši jį teikia Parlamentui. 469 Žr. Slovėnijos teismų įstatymo 28 str.
151
Vyriausybei. Estijoje Taryba teikia preliminarią išvadą dėl metinių teismų biudžetų sudarymo ir keitimo
principų470. Rengiant teismams skirtą biudžetą Taryba dalyvauja ir Danijoje471.
Toks koordinacinis vaidmuo rengiant prašymus dėl teismų finansavimo yra vertinamas teigiamai. Jei
visiems valstybės narės teismams atstovauja tokia nepriklausoma institucija kaip Taryba, tai laikoma
pranašumu472.
Rekomendacijos ir geriausia praktika
I. Funkcijos, susijusios su teismų sistemą reguliuojančiais teisės aktais
Tarybos, kaip teismų sistemų ir teisėjų nepriklausomumą užtikrinančios institucijos, dažnai yra
išklausomos dėl įvairių teismams ar teisėjams reikšmės turinčių klausimų. Viena iš tokių sričių – teisės
aktai, susiję su teismų sistema. Tuo klausimu Tarybos teikia nuomones dėl su teismų sistema susijusių
teisės aktų projektų (Belgijoje 473 , Bulgarijoje, Kroatijoje 474 , Danijoje 475 , Prancūzijoje 476 , Italijoje,
Latvijoje477, Lietuvoje478, Maltoje, Nyderlanduose479, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Škotijoje480,
470 Teisingumo ministras, įvertinęs Tarybos pateiktą išvadą, pirmosios instancijos teismų arba apeliacinių teismų biudžetą patvirtina per du mėnesius nuo valstybės biudžeto patvirtinimo įstatymu. Žr. Estijos teismų įstatymo 43 str. 471 Danijos teismų administracija vaidina aktyvų vaidmenį derybose dėl biudžeto, kuris turi būt skiriamas teismų sistemai. Tai vykdoma Teisingumo ministerijos kanalais. 472 Taip pat žr. CCJE nuomonės Nr. 2 dėl teismų finansavimo ir jų valdymo remiantis teismų sistemos veiksmingumu ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsniu 11 punktą. 473 Taryba teikia rekomendacijas, nuomones ir konsultuoja dėl siūlomų teisės aktų bendraisiais teismų sistemos veiklos ir organizavimo klausimais. Žr. ENCJ duomenų apie Belgiją suvestinę. 474Tai daroma Teisingumo ministerijos prašymu. Žr. ENCJ duomenų apie Kroatiją suvestinę. 475 Danijos teismų administracija reguliariai dalyvauja rengiant ir svarstant teisės aktų projektus. Be to, ji konsultuoja dėl teisinių klausimų ir politikos pasiūlymų, kurie turi įtakos (tiesioginės arba netiesioginės) teismų sistemai. Žr. ENCJ duomenų apie Daniją suvestinę. 476 Nuomonės teikiamos Respublikos Prezidento prašymu. Žr. ENCJ duomenų apie Prancūziją suvestinę. 477 Taryba turi galimybę įstatymų leidėjui išreikšti nuomonę dėl klausimų, kurie turi reikšmės teismų veiklai. 478 Taryba turi teisę pateikti motyvuotą nuomonę dėl teisės aktų Vyriausybei arba Respublikos Prezidentui. Žr. ENCJ duomenų apie Lietuvą suvestinę. 479 Viena iš pagrindinių tarybos pareigų – konsultuoti Vyriausybę ir Parlamentą dėl reikšmės teismų sistemai turinčių teisės aktų projektų ir politikos pasiūlymų. Konsultuojama tik dėl pasiūlymų, kurie turi tiesioginės reikšmės teismų sistemos struktūrai ir kuriais numatomas arba keičiamas teismo procesas. Tarybos išvados tobulinamos pasitarus su teismais. Taryba gali teikti konsultacijas dėl teisės aktų ir kai to prašoma, ir savo iniciatyva. 480 Lordas pirmininkas pagal įstatymą privalo Škotijos teismų sistemos nuomonę pristatyti Škotijos Parlamentui ir ministrams. Tuo klausimu jis gali konsultuotis su Taryba ir gauti jos patarimą.
Vienas iš svarbiausių teismų sistemos nepriklausomumo klausimų yra jos finansavimas.
Aktyvus Tarybos ar lygiavertės institucijos dalyvavimas visuose biudžeto sudarymo
procedūros etapuose yra būtinas siekiant užtikrinti, kad deramai būtų atsižvelgiama į teismų
sistemos nuomonę dėl efektyviai ir veiksmingai teisingumo sistemai būtinų finansinių
išteklių.
152
Slovakijoje481 , Slovėnijoje ir Ispanijoje) ir teikia pasiūlymus šioje srityje (Vengrijoje 482 , Lenkijoje ir
Portugalijoje)483. Graikijos, Šiaurės Airijos, Anglijos ir Velso tarybos komentarų dėl siūlomos vyriausybės
politikos neteikia.
Latvijoje484, Lenkijoje485 ir Slovakijoje Tarybos taip pat gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl norminių
aktų atitikties Konstitucijai tiek, kiek jie susiję su teismų ir teisėjų nepriklausomumu486.
Konsultavimasis su Taryba dėl visų teisės aktų, kurie gali turėti tiesioginį poveikį teismų sistemai,
projektų prieš pateikiant juos svarstyti Parlamente, reiškia galimybę įstatymų leidybos procese išgirsti
profesionalų ir reprezentatyvų pačių teisėjų balsą.
Pažymėtina, kad Taryba gali reaguoti ne tik tada, kai kyla klausimas dėl esamos teismų sistemos
padėties, bet taip pat gali išreikšti nuomonę (de lege ferenda) dėl būsimo teismų sistemos
reguliavimo487.
Rekomendacijos ir geriausia praktika
J. Kitos kompetencijos sritys
Kai kuriose valstybėse narėse Tarybos turi papildomų pirmiau nepaminėtų įgaliojimų. Pavyzdžiui,
Lietuvos teisėjų taryba (tai, tikėtina, taikoma ir kitoms taryboms) bendradarbiauja su kitomis
nacionalinėmis, kitų valstybių bei tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis teismų savivaldos,
administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais. Lenkijos Tarybai suteikta kompetencija teikti išvadas
dėl teismų sistemos, įskaitant teisėjus stažuotojus ir teisėjus, padėties488. Vienas iš Tarybos įgaliojimų
481 Taryba gali reikšti nuomonę dėl siūlomų visuotinai privalomų teisės normų, kuriomis nustatoma teismų sistemos struktūra, teismo procesas ir teisėjų statusas. Žr. ENCJ duomenų apie Slovakiją suvestinę. 482 Taryba gali Nacionalinės teismų administracijos pirmininkui teikti siūlymus inicijuoti reikšmės teismams turinčius teisės aktus arba nuomonę dėl Nacionalinės teismų administracijos pirmininko išleistų taisyklių ir rekomendacijų. 483 Portugalijos Taryba gali teikti nuomonę dėl su visa teismų sistema susijusių teisės aktų, vertinti ir siūlyti Teisingumo ministerijai teisės aktų priemones teismų sistemos efektyvumui didinti. Žr. ENCJ duomenų apie Portugaliją suvestinę. 484 Tai neseniai įvyko Latvijoje, kur taryba Konstituciniame Teisme iškėlė bylą dėl teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio. Daugiau informacijos rasite čia <http://at.gov.lv/en/news/about-the-council-for-judiciary/2016/8051-the-constitutional-court-based-on-application-by-the-council-for-the-judiciary-institutes-proceedings-in-case-of-the-remuneration-system-of-judges/> žiūrėta 2017-03-28. 485 Žr. Lenkijos Konstitucijos 186 str. 486 Žr. Slovakijos Konstitucijos 141a str. 487 Slovėnijos Taryba gali priimti principinę poziciją dėl teismų sistemos padėties (žr. Slovėnijos teismų įstatymo 28.a str.). Šis dokumentas gali būti pagrindu, pavyzdžiui, inicijuojant teisės aktų pakeitimą. 488 Lenkijos Tarybos kompetencijos sritys svarstomos iš naujo. Daugiau informacijos rasite skyriuje „Teismų tarybos narių atrankos procesas“.
Taryba ne tik gali teikti nuomones dėl esamų įstatymų sistemos, bet ir turėtų turėti galimybę
išreikšti nuomonę dėl būsimo teismų sistemos reguliavimo.
153
taip pat gali būti susijęs su teisėjų susirinkimų sušaukimu, pavyzdžiui: visuotiniai teisėjų susirinkimai
Lietuvoje arba teisėjų konferencijos Latvijoje (tuo pačiu metu nustatant darbotvarkės klausimus).
Vengrijoje489 Taryba gali suteikti garbės vardus, o Latvijoje – siūlyti juos suteikti490 . Latvijoje į jos
kompetencijos sritį patenka teisėjų mantijos ir skiriamųjų ženklų naudojimo tvarkos ir teisėjų
identifikavimo kortelės tvirtinimas.
Kai kurie Tarybos įgaliojimai susiję su specialios tvarkos nustatymu. Pavyzdžiui, Vengrijoje Taryba
tvirtina tarnybos teismo taisykles ir jas skelbia pagrindinėje teismo interneto svetainėje. Lietuvoje
Taryba tvirtina Asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarkos
aprašą bei Asmenų įrašymo į Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą tvarkos aprašą. Ji taip pat
nustato teisėjų specializacijos nustatymo tvarką, tvirtina teismų komunikacijos veiksmų planą, teismo
sprendimų skelbimo taisykles, Teismų atvirumo visuomenei strategiją, Informacijos apie teismų veiklą
teikimo žiniasklaidai taisykles, Teisminės mediacijos taisykles, dokumentų tvarkymo taisykles. Iš esmės
Lietuvos teisėjų taryba turi teisę reguliuoti visą bendrą teismų administracinę veiklą. Latvijoje pasiūlyta
(ir 2016 m. spalio mėn. patvirtina), kad, siekiant valdyti teisėjų darbo krūvį, Taryba tvirtintų bylų krūvio
nustatymo taisykles.
Galiausiai Taryba kompetentingų asmenų ar institucijų iniciatyva aptaria kitus klausimus
(Prancūzijoje491, Lenkijoje492 ir Estijoje493) arba priima sprendimus dėl kitų įstatyme nurodytų klausimų
(Lietuvoje ir Portugalijoje).
4. Teismų taryba ir aukščiausiojo teismo administravimas
A. Teismų tarybos reikšmė administruojant Aukščiausiąjį Teismą
Tyrimu buvo siekiama nustatyti, kaip aukščiausiasis teismas ir Taryba veikia vienas kitą. Konkrečiai daug
dėmesio buvo skiriama Tarybos reikšmei aukščiausiojo teismo administravimo srityje ir atvirkščiai (šiuo
klausimu žr. tolesnį poskyrį). Remiantis mūsų atliktu tyrimu ir respondentų pateikta informacija,
nustatyta, kad apskritai Tarybos vaidmuo administruojant aukščiausiąjį teismą yra tas, kad ji turi teisę
dalyvauti skiriant ar atleidžiant aukščiausiojo teismo teisėjus, juos paaukštinant ir perkeliant, vertinant
teisėjus, taip pat jų drausmės bylose. Šios dalyvavimo galimybės jau aptartos pirmiau. Įdomu tai, kad
489 Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus iniciatyva Taryba gali suteikti „aukščiausiojo teismo garbės teisėjo“ arba „aukščiausiojo teismo patarėjo“ vardą. Teismų darbuotojus Taryba gali siūlyti apdovanoti garbės ženklais, prizais, diplomais arba garbės lentelėmis. Ji gali pritarti ir kitų skiriamiems apdovanojimams. 490 Taryba gali siūlyti Parlamentui suteikti teisėjui teisėjo emerito vardą. 491 Taryba turi atsakyti į Respublikos Prezidento pateiktus prašymus pateikti nuomones ir plenariniame skyriuje pateikti išvadą teisėjų deontolgijos ar bet kuriais kitais su teisingumo vykdymu susijusiais klausimais, kuriuos jai pateikia teisingumo ministras. Žr. Prancūzijos Konstitucijos 65 str. 492 Klausimus darbotvarkei gali teikti Respublikos Prezidentas, kitos valstybės valdžios ar teisėjų savivaldos institucijos. 493 Aukščiausiojo Teismo pirmininkas arba teisingumo ministras.
154
Tarybų įgaliojimai aukščiausiųjų teismų atžvilgiu gali būti daug siauresni nei dėl kitų teismų. Pavyzdžiui,
Lenkijos tarybos kompetencija Aukščiausiojo Teismo teisėjų drausmės bylose yra gana ribota494.
Turimais duomenimis, Tarybos neturi tiesioginio poveikio aukščiausiojo teismo administravimui,
pavyzdžiui, Latvijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje495. Slovėnijoje Taryba yra atsakinga už klausimus,
susijusius su teisėjais, o Aukščiausiasis Teismas496 yra atsakingas už teismų administravimą (darbo
tvarką ir valdymą). Taigi, iš esmės jų funkcijos yra atskiros497. Šiek tiek kitokia situacija yra Vengrijoje,
kur Taryba nėra atsakinga už centrinį teismų administravimą, bet vykdo tai atliekančios institucijos
priežiūrą498. Aptariamas skirtumas atsirado dėl istorinio pobūdžio priežasčių. Daugelyje ES valstybių
narių, įskaitant tas valstybes, iš kur Tarybos kilo (pvz., Prancūzija, Italija, Ispanija ir Portugalija), Tarybos
buvo sukurtos ne administravimo tobulinimo tikslais. Atitinkamai šiose valstybėse nebuvo
reikalaujama perduoti šių įgaliojimų teismų sistemai arba tarybai499.
B. Aukščiausiųjų teismų dalyvavimas administruojant Teismų tarybų darbą
Tyrime taip pat aiškinomės priešingą poveikį, t. y. aukščiausiųjų teismų poveikį arba dalyvavimą
administruojant Tarybų darbą. Nustatyta, kad, kaip taisyklė, administruojant Tarybos darbą
Aukščiausiasis Teismas tiesiogiai nedalyvauja, išskyrus tai, kad Tarybos nariais arba pirmininkais yra
Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Tai pasakytina apie Estiją500, Vengriją501, Italiją502, Lietuvą503, Lenkiją,
Rumuniją, Slovakiją504, Ispaniją ir Slovėniją. Įdomu tai, kad Slovėnijoje biudžetas Tarybos veiklai yra
skiriamas Aukščiausiajam Teismui, kuris atitinkamai gali turėti didelės įtakos505 Slovėnijos Tarybos
494 Taryba neturi teisės reikalauti, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjui būtų iškelta drausmės byla. Ji taip pat nedalyvauja renkant Aukščiausiojo Teismo drausmės komisarą ir jo pavaduotoją (kurie ketverių metų kadencijai yra renkami Aukščiausiojo Teismo valdybos). 495 Taip yra dėl to, kad Taryba buvo visų pirma įsteigta pirmosios ir antrosios instancijos teismams (o ne Aukščiausiojo Teismo, nes tai yra nepriklausoma konstitucinė institucija) administruoti. 496 Konkrečius administracinius sprendimus priima Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teismo generalinis sekretorius. Kituose teismuose už tai atsako teismų pirmininkai, kurie kai kuriuos klausimus gali patikėti teismų direktoriams. 497 Slovėnijos Taryba turi tik kai kurias su Aukščiausiojo Teismo administravimu susijusias funkcijas. Ji tvirtina korupcijos rizikos nustatymo ir kontrolės bei pasireiškimo teismuose politiką, kurią priima Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kuris vykdo šios politikos įgyvendinimo stebėseną ir gali siūlyti jos pakeitimus (Teismų įstatymo 28 str. ir 60.č str.); svarsto metines teisėjų darbo efektyvumo ir veiksmingumo ataskaitas ir analizes (Teismų įstatymo 60.a str. ir 60.b str.); aptaria metines teismų programas ir jų įgyvendinimą su Aukščiausiojo Teismo pirmininku, kitų teismų pirmininkais ir teisingumo ministru (Teismų įstatymo 71.a str.); dalyvauja Teismų biudžeto komiteto, skirto pasiūlytiems teismų finansiniams planams ir žmogiškųjų išteklių planams koordinuoti, veikloje (Teismų įstatymo 75 str.). 498 Kompetentinga institucija – Nacionalinės teismų administracijos pirmininkas. 499 Autheman V., Elena S., 2004, p. 3. 500 Už Tarybos darbo administravimą atsakingi Teisingumo ministerijos tarnautojai, nes Taryba savo tarnautojų neturi. Žr. Estijos teismų įstatymo 40 str. 501 Administracinį ir veiklos aptarnavimą, susijusį su dokumentų tvarkymo sistema, susirinkimų organizavimu ir bendra Tarybos veikla, vykdo nuolatinis Tarybos biuras. Aukščiausiasis Teismas nedalyvauja. 502 Tarybą įranga ir administracijos darbuotojais aprūpina Teisingumo ministerija. 503 Už Tarybos aptarnavimą atsakinga Nacionalinė teismų administracija. 504 Šiuo metu nedalyvauja, tačiau Aukščiausiasis Teismas glaudžiai bendradarbiauja su Taryba. 505 Šiuo metu Slovėnijoje Aukščiausiasis Teismas aprūpina Tarybą visomis informacinėmis technologijomis (pvz., e. registru, kompiuterių aptarnavimu), o tai (papildomai prie finansinio aspekto) dar labiau sieja Tarybą ir jos
155
veikimui. Tačiau pateikus naują Slovėnijos teisėjų tarybos įstatymo projektą, Taryba netolimoje ateityje
gali tapti savarankiška biudžeto valdytoja. Latvijoje Tarybos darbą užtikrina Aukščiausiojo Teismo
administracija (2017 metais įsteigtas naujas Aukščiausiojo Teismo skyrius – tarybos sekretoriatas)506.
Rekomendacijos ir geriausia praktika
5. Teismų taryba kaip visuomenės informavimo institucija
Atsižvelgiant į valstybės valdžios institucijoms ir teismams keliamą skaidrumo reikalavimą, būtų galima
klausti, kaip užtikrinti tarybos veiklos skaidrumą 507 . Visų pirma skaidrumas – piliečių pasitikėjimo
teisingumo sistema prielaida ir apsaugos nuo politinio poveikio garantija. Valstybėse narėse tai
užtikrinama skelbiant Tarybos susirinkimų santraukas (Vengrijoje ir Slovakijoje), jų garso įrašus ar
pranešimus spaudai (Slovakijoje). Ši praktika taikoma ir Tarybos sprendimams (Slovakijoje 508 ) ar
nuomonėms dėl teisėjų arba pretendentų į teisėjus atrankos (Slovakijoje, kur šis reikalavimas taikomas
net Europos Žmogaus Teisių Teismo ir ES Teisingumo Teismo teisėjams). Lietuvoje ir Latvijoje Tarybos
susirinkimų (kurie dažniausiai būna atviri) darbotvarkės, jų protokolai ir Tarybos sprendimai (kartu su
pagalbine medžiaga) skelbiami bendroje teismų interneto svetainėje. Ten taip pat skelbiami
pranešimai spaudai, o kai kuriais atvejais, Tarybai priėmus svarbius sprendimus ar surengus renginius,
organizuojamos spaudos konferencijos. Siekiant didesnio skaidrumo, Tarybos susirinkimuose taip pat
(kaip ir Vengrijoje) gali dalyvauti visi teisėjai. Įdomi skaidrumo forma – tarybos posėdžių transliavimas
internetu, kai svarstomi teisėjų skyrimo ar paaukštinimo klausimai. Tai neseniai aptarta ENCJ.
Tarybos ne visais atvejais atsako už visuomenės informavimą. Tai gali būti paliekama Teisingumo
ministerijos, atitinkamų teismų ar jų specialių skyrių (pvz., kaip Estijoje) atsakomybei 509 . Tačiau
Tarybose taip pat gali veikti spaudos ar ryšių su visuomene tarnyba. Taip yra Ispanijoje 510 ir
darbą su Aukščiausiuoju Teismu. Poveikis nėra nereikšmingas ir tokiu būdu Aukščiausiasis Teismas gali turėti didelės įtakos Tarybos darbui. 506 Išsamesnės informacijos galima rasti Latvijos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje <http://at.gov.lv/en/news/about-the-council-for-judiciary/2017/8114-for-ensuring-the-operation-of-the-council-for-the-judiciary-the-secretariat-is-established/> žiūrėta 2017-03-28. 507 Tarybos sprendimų skaidrumas ir pagrįstumas pabrėžti Rekomendacijų CM/Rec(2010)12 ketvirtame skyriuje ir aiškinamajame memorandume. 508 Slovėnijos Taryba skelbia kiekvienos kadencijos sprendimus, sprendimus, susijusius su etika, sąžiningumu ir suderinamumu su teisėjo pareigomis. Be to, teikiami paaiškinimai, susiję su teisėjų paaukštinimu, Tarybos įspėjimai, nuomonės ir paaiškinimai kitais klausimais. 509 Taryba parengė Rekomendacijas dėl teismų santykių su žiniasklaida. 510 Jų nariai aktyviai veikia socialiniuose tinkluose, įvairios informacijos pateikiama interneto svetainėje <www.poderjudicial.es> žiūrėta 2017-03-28.
Pusiausvyra tarp Tarybos ir Aukščiausiojo Teismo labai subtili. Taryba gali būti laikoma
valstybės teisminės valdžios dalimi ir kartu būti savarankiška, įskaitant nepriklausomumą nuo
Aukščiausiojo Teismo dalyvavimo priimant esminius sprendimus.
156
Nyderlanduose511. Informacija visuomenei gali būti teikiama ir skelbiant teismo veiklos apžvalgas.
Metinės apžvalgos skelbiamos Lietuvoje 512 ir Vengrijoje, kiekvieno ketvirčio apžvalgos rengiamos
Lenkijoje513. Vengrijos Taryba savo pareigas ir veiklą pristato spaudos konferencijoje514.
Tarybos informaciją visuomenei apie teismų sistemą gali teikti rengdamos nuomones dėl teisės aktų,
susijusių su teismų sistema ir teisėjais, projektų arba nuomones dėl aktualių įvykių ir pokyčių (pvz.,
Lenkijoje). Lietuvos ir Portugalijos515 Tarybos skelbia pareiškimus ir pastabas aktualiais klausimais,
Rumunijoje skelbiami su teismų sistema susiję informaciniai raštai ir gairės. Didelė ryšių su visuomene
dalis gali būti vykdoma remiantis žiniasklaidos arba atskirų asmenų paklausimais (pvz., Slovėnijoje)516.
Keliose valstybėse narėse Tarybos yra patvirtinusios gaires dėl teismų sistemos komunikacijos517 ir
atitinkamai nustačiusios informacijos teikimo žiniasklaidos priemonėms tvarką. Įdomu tai, kad Italijoje
Taryba specialią komunikacijos strategiją taiko pranešimams spaudai, spaudai ir kitoms žiniasklaidos
priemonėms duodamiems interviu, leisdama žurnalistams dalyvauti viešose generalinės asamblėjos
sesijose, lankantis mokyklų ir universitetų atstovams ar didelę komunikacinę reikšmę turinčiuose
susitikimuose su kitomis institucijomis.
Pabrėžtina, kad teikiant informaciją visuomenei būtina užtikrinti tinkamą teismo tyrimų
konfidencialumo ir saviraiškos laisvės (susijusios su teise teikti ir gauti informaciją) pusiausvyrą.
Rekomendacijos ir geriausia praktika
511 Ši Tarnyba atsakinga už ryšius su žiniasklaida ir nacionalinių principų nustatymą. Be to, šis departamentas atsakingas už pranešimus spaudai ir visuomenės informavimą. Teismų sistemoje patvirtintos tam tikros gairės, kuriose nurodyta, ko gali tikėtis žurnalistai, apylinkių ir apeliaciniai teismai, kaip teismai turėtų teikti informaciją žiniasklaidai prieš prasidedant bylų nagrinėjimui teisme, jam vykstant ir pasibaigus. Žiniasklaida savo ruožtu teismo posėdžiuose turi laikytis vidaus taisyklių. 512 Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje paskelbiama iki kovo 31 dienos. 513 Kas ketvirtį nuo 2008 m. leidžiamas Nacionalinės teismų tarybos leidinys, kuriame aptariamos aktualios teismų sistemos problemos. 514 Spaudos konferencijos gali būti organizuojamos Tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba Tarybos vardu įgalioto pasisakyti asmens, o Tarybos nariai turi teisę apie savo veiklą informuoti visuomenę. 515 Reikiamais atvejais Taryba pasinaudoja teise pateikti atsakymą žiniasklaidai, kai pateikiamos žinios yra neteisingos, būtina papildoma informacija arba paaiškinimas. 516 Paklausimai teikiami remiantis Įstatymu dėl visuomenės teisės gauti informaciją (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 51/06 su pakeitimais) ir Žiniasklaidos įstatymu (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 110/06 su pakeitimais). 517 Daugelyje ES valstybių narių Tarybos yra priėmusios gaires teisėjams dėl ryšių su žiniasklaida. Tokios gairės taikomos Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Rumunijoje ir Ispanijoje. Žr. 2016 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 24 pav.
Siekdama apsaugoti teismų nepriklausomumą ir skaidrumą, pati Taryba turėtų palaikyti
atvirus ir skaidrius ryšius su visuomene.
157
6. Teismų tarybų veikimas
A. Tarybos narių kadencija
Kadangi tai – paskutinė šio tyrimo dalis, kelios pastraipos skiriamos pačių Tarybų veiklai. Tarybų veiklos
(plačiąja prasme) klausimu aktualus terminas, kuriam yra išrenkami arba paskiriami Tarybos nariai. Jo
trukmė skirtingose valstybėse narėse nevienoda. Kadencija trunka vienerius metus Graikijoje, trejus
metus – Šiaurės Airijoje ir Velse, ketverius metus – Belgijoje, Kroatijoje518, Danijoje, Prancūzijoje,
Italijoje519, Latvijoje520, Lietuvoje, Maltoje ir Lenkijoje521, penkerius metus – Slovakijoje522 ir Ispanijoje523.
Vengrijoje, Nyderlanduose ir Rumunijoje524 kadencijos terminas – šešeri metai. Slovėnijoje kadencija
taip pat trunka šešerius metus, tačiau ji prasideda ne tuo pačiu metu: pusė tarybos narių pasikeičia kas
trejus metus525. Šia nuostata užtikrinamas Tarybos veiklos tęstinumas. Pagrįsta, kad visi Tarybos nariai
neturėtų būti pakeisti tuo pačiu metu526.
Kitas nario kadencijai svarbus klausimas – ar narys gali būti išrinktas kelioms kadencijos (galbūt net
kelioms iš eilės). Svarbu atkreipti dėmesį, kad tas pats asmuo negali būti Tarybos nariu dvi kadencijas
iš eilės Belgijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje 527 , Rumunijoje, Slovėnijoje 528 ir
Ispanijoje529; Kroatijoje,530 Latvijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje531 negali būti nariu ilgiau nei dvi kadencijas.
Kitokio požiūrio laikomasi Bulgarijoje 532 ir Portugalijoje 533 : ten skirtingų narių grupių kadencijos
terminas yra skirtingas. Portugalijoje ta pati nuostata taikoma ir galimybei būti perrinktam534.
Išrinkus Tarybos narius, būtina paskirti jos pirmininką arba prezidentą. Keliose valstybėse narėse,
pavyzdžiui, Estijoje, Latvijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, pirmininku skiriamas Aukščiausiojo Teismo
pirmininkas. Kitais atvejais pirmininką Tarybos nariai išrenka iš Tarybos narių. Tokia tvarka galioja
518 Žr. Kroatijos Konstitucijos 124 str. 519 Žr. Italijos Konstitucijos 104 str. 520 Žr. Įstatymo „Dėl teisminės valdžios“ 893 str.
521 Žr. Lenkijos Konstitucijos 187 str. 522 Žr. Slovakijos Konstitucijos 141.a str. 523 Žr. Ispanijos Konstitucijos 122 str. 524 Žr. Rumunijos Konstitucijos 133 str. 525 Žr. Slovėnijos teismų įstatymo 18 str. 526 Žr. Opinion no. 10 of CCJE on the Council for the Judiciary at the service of society, 35 p. 527 Nariai negali būti iš karto perrenkami. Žr. Italijos Konstitucijos 104 str. 528 Žr. Slovėnijos teismų įstatymo 18 str. 529 Ispanijoje tai netaikoma Tarybos pirmininkui. 530 Žr. Kroatijos Konstitucijos 124 str. 531 Tas pats asmuo Tarybos pirmininku arba nariu gali būti išrinktas arba paskirtas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Žr. Slovakijos Konstitucijos 141.a str. 532 Išrinktų narių kadencijos terminas – 5 metai, o ex officio narių (pvz., Aukščiausiojo Kasacinio Teismo pirmininko, Aukščiausiojo administracinio teismo pirmininko ir Generalinio prokuroro) kadencijos terminas – 7 metai. Žr. ENCJ duomenų apie Bulgariją suvestinę. 533 Respublikos Prezidento paskirti nariai pareigas eina 5 metus, Parlamento paskirti nariai – 4 metus, o renkami nariai teisėjai – 3 metus. Žr. ENCJ duomenų apie Portugaliją suvestinę. 534 Ten pat. Ribojamas tik narių teisėjų kadencijos terminas: jie nariais gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas.
158
Kroatijoje 535 , Lietuvoje 536 , Lenkijoje 537 , Rumunijoje 538 , Slovėnijoje 539 ir Slovakijoje 540 . Įdomus
sprendimas taikomas Belgijoje ir Vengrijoje, kur pirmininko pareigas Tarybos nariai eina pakaitomis541.
B. Profesinis vaidmuo
Tarybų veikloje didelę reikšmę turi funkcijų, kurioms yra išrenkami arba paskiriami jų nariai, pobūdis.
Jie gali būti renkami arba skiriami kaip nariai, einantys garbės pareigas visuomeniniais pagrindais
(Anglijoje ir Velse, Prancūzijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Maltoje, Šiaurės Airijoje,
Lenkijoje542, Slovėnijoje543 ir Slovakijoje544), šioms funkcijoms skiriantys dalį (Kroatijoje545 ir Škotijoje546)
arba net visą savo darbo laiką (Bulgarijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Rumunijoje547).
Portugalijoje nariu galima dirbti ir visu etatu, tačiau sprendimą priima atitinkamas narys548 . Kitose
valstybėse narėse visu etatu dirba tik kai kurie nariai. Tai taikytina Belgijai549, Danijai550, Slovakijai551 ir
Ispanijai552.
Šis aspektas turi milžinišką reikšmę Tarybos veiklai. Jei nariai pareigas eina visuomeniniais pagrindais,
Tarybos nariai tik svarsto ir priima (gali svarstyti ir priimti) sprendimus, o didžiąją dalį darbotvarkės ir
jos dokumentų rengia biuro darbuotojai 553 . Dirbdami dalimi arba visu etatu, Tarybos nariai turi
pakankamai laiko pasiruošti posėdžiams ir gali parengti arba bent peržiūrėti su kiekvieno posėdžio
535 Žr. Kroatijos Konstitucijos 124 str. 536 Tarybos pirmininkas renkamas dvejiems metams. 537 Pirmininkas ir du pirmininko pavaduotojai išrenkami iš Tarybos narių. Žr. Lenkijos Konstitucijos 187 str. 538 Tarybos pirmininkas iš teisėjų narių renkamas vienerių metų kadencijai ir negali būti perrenkamas. Žr. Rumunijos Konstitucijos 133 str. 539 Žr. Slovėnijos Konstitucijos 131 str. 540 Pirmininką Tarybos nariai išsirenka iš savo narių ir patys atšaukia jį iš pareigų. 541 Vengrijoje Tarybos pirmininkas keičiasi kas šešis mėnesius šia tvarka: pirmasis šias pareigas užima ilgiausiai teisėjo pareigas einantis asmuo, paskui kiti nariai mažėjančia teisėjo stažo trukmės tvarka. 542 Dažniausiai Tarybos narių susirinkimai vyksta kartą per mėnesį visą savaitę, todėl teisėjai ir toliau visą darbo laiką dirba teisėjais. 543 Nariai į susirinkimus renkasi kas 2–3 savaites. 544 Žr. ENCJ duomenų apie Prancūziją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Slovėniją ir Slovakiją suvestines. 545 Kroatijos Tarybos nariais esančių teisėjų darbinės pareigos per pusę sumažinamos. Tarybos pirmininko darbinės pareigos sumažinamos trim ketvirtadaliais. Nariai posėdžiauja kas antrą arba kas trečią savaitę. 546 Tarybos susirinkimai rengiami du kartus per metus, o einamieji darbai atliekami komitetuose, kurių nariai šioms pareigoms skiria dalį darbo laiko. Visi nariai toliau eina teisėjų pareigas. Žr. ENCJ duomenų apie Škotiją suvestinę. 547 Žr. ENCJ duomenų apie Italiją, Nyderlandus ir Rumuniją suvestines. 548 2015 metais visu etatu dirbo tik nariai teisėjai. Žr. ENCJ duomenų apie Portugaliją suvestinę. 549 Visą etatą turi tik keturi biuro nariai. Žr. ENCJ duomenų apie Belgiją suvestinę. 550 Vienintelis pareigas visu etatu einantis asmuo – generalinis direktorius, kurį skiria valdytojų valdyba ir kuris yra atsakingas už kasdienį Danijos teismų administracijos valdymą. Žr. ENCJ duomenų apie Daniją suvestinę. 551 Visu etatu nario pareigas eina tik Tarybos pirmininkas. Kiti Tarybos nariai dirba eidami savo pagrindines pareigas ir kaip Tarybos nariai neturi teisės gauti užmokesčio. Žr. ENCJ duomenų apie Slovakiją suvestinę. 552 Remiantis 2013 m. birželio mėn. priimtu naujausiu organiniu įstatymu dėl teismų sistemos, nario pareigas visu etatu gali eiti tik šeši nariai (pirmininkas ir kiti penki nariai). Tai yra Nuolatinio komiteto nariai. Žr. ENCJ duomenų apie Ispaniją suvestinę. 553 Įdomu tai, kad paruošiamieji darbai posėdžiams atliekami padedant 260 asmenų administraciniam personalui. Žr. Report of ENCJ Working Group Mission and Vision III, 2006–2007, p. 31.
159
darbotvarke susijusius dokumentus. Nario pareigoms skiriant dalį arba net visą darbo laiką, sudaromos
galimybės dirbti efektyviau, tačiau kyla grėsmės narių (teisėjų) teisminės tarnybos tęstinumui. Panašu,
kad tai būtų galima suderinti Tarybos nario pareigoms skiriant dalį darbo dienos (tuo pačiu metu
išsaugant pareigas teisme)554.
Funkcijų pobūdis taip pat itin svarbus Tarybų nariams, kurie eina teismų pirmininkų pareigas. Tokiu
atveju jie derina tris funkcijas: teisėjo, teismo pirmininko ir tarybos nario.
Rekomendacijos ir geriausia praktika
C. Kvorumas ir balsavimas
Nors Tarybos sudėčiai skirtas šios dalies įžanginis skyrius, ja remiamasi ir šioje dalyje, nes sudėtis iš
esmės lemia Tarybos veiklos reglamentavimą (ir net jos įgaliojimus). Akcentuotinas ir kitas itin
reikšmingas elementas: nuostatos dėl sprendimams priimti būtino kvorumo ir reikiamos daugumos taip
pat turi didelę reikšmę Tarybų darbui. Pavyzdžiui, Estijoje ir Lietuvoje kvorumas yra, jei dalyvauja
daugiau nei pusė Tarybos narių; Vengrijos Taryboje būtinas bent dviejų trečdalių narių dalyvavimas.
Estijoje Tarybos sprendimai priimami dalyvaujančių narių balsų dauguma. Vengrijoje – balsų dauguma,
o balsams pasiskirsčius vienodai, lemiamas yra pirmininko balsas. Slovėnijoje sprendimai priimami visų
narių dauguma, jei Tarybos įstatyme ar darbo reglamente nėra nustatyta kitaip555 (pavyzdžiui, priimant
reikšmingesnius sprendimus). Slovėnijos Taryboje sprendimai priimami kvalifikuota dviejų trečdalių
visų Tarybos narių balsų dauguma. Tokia balsų dauguma būtina priimant sprendimus dėl teisėjų
išrinkimo arba paaukštinimo ir siekiant nesudaryti Tarybos nariais esantiems teisėjams galimybės
pasirinkti vienavaldžiai 556 . Nors teisėjai ir sudaro Tarybų daugumą, ši sąlyga reiškia, kad svarbūs
sprendimai negali būti priimti, jei (siekiant bendro sutarimo) tam nepritaria pakankamą balsų skaičių
turintys nariai teisėjai ir teisėjais nesantys nariai.
554 Taip pat žr. Opinion no. 10 of CCJE on the Council for the Judiciary at the service of society, p. 34 <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2007)OP10&Language=lanEnglish&Ver=original&Site=COE&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-03-28. 555 Žr. Slovėnijos Tarybos Darbo reglamento 23 str. <http://www.sodni-svet.si/images/stories/Poslovnik/Neuradni_cistopis_Poslovnika_Sodnega_sveta_5_11_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 556 Žr. Slovėnijos teismų įstatymo 28 str., kuris taikomas, kai teikiami pasiūlymai dėl teisėjų išrinkimo, jų paaukštinimo, t. t.
Tam, kad Tarybos nariams pakaktų laiko kokybiškai vykdyti savo darbą, jiems galėtų būti
suteikta galimybė Taryboje dirbti visu etatu arba dalimi etato tuo pačiu metu išsaugant
teisėjo arba kitas neteismines pareigas (nariams, kurie nėra teisėjai).
160
Rekomendacijos ir geriausia praktika
D. Teismų tarybų finansavimas
Papildomai būtina apžvelgti pakankamų žmogiškųjų išteklių Tarybos veiklai užtikrinti klausimą. To
neužtikrinus, Taryboms neabejotinai bus sudėtinga veiksmingai vykdyti savo funkcijas557. Atsižvelgiant
į tai, kad Tarybos yra nepriklausomos institucijos, itin svarbu, kad finansavimas sudarytų joms
galimybes veikti tinkamai558. Atitinkamai jos turi turėti reikiamas veiklos priemones ir įgaliojimus bei
pajėgumus veiksmingai derėtis dėl savo biudžeto ir jį sudaryti559. Tais atvejais, kai Tarybos turi su
biudžetu susijusių įgaliojimų, logiška numatyti, kad jos už lėšų naudojimą atsiskaitytų Parlamentui
(kuris biudžetą tvirtina)560 arba kitai priežiūros institucijai, kaip antai Audito teismui (pvz., Slovėnijoje).
Taryboms savarankiškas biudžetas skiriamas Belgijoje 561 , Bulgarijoje, Kroatijoje 562 , Prancūzijoje 563 ,
Vengrijoje564 , Lenkijoje565 , Portugalijoje566 , Rumunijoje567 ir Ispanijoje568 . Atskiro biudžeto Tarybos
557 P. Gilligan, Address to the Working Group of the High Judicial and Prosecutorial Council of Bosnia and Herzegovina, ENCJ. Sarajevo, 2nd November 2010, p. 11 <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/speeches/addressjusticepgilligantohjpcbih.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 558 Lenkijoje ir Portugalijoje Tarybai iš valstybės biudžeto skiriamas atskiras biudžetas, taip suteikiant jai finansinį savarankiškumą. 559 Taip pat žr. Opinion no. 10 of CCJE on the Council for the Judiciary at the service of society, p. 37 <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2007)OP10&Language=lanEnglish&Ver=original&Site=COE&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-03-28. 560 Ten pat, p. 94. 561 Taryba metinę ataskaitą teikia abiem Parlamento Rūmams, o jos metinis biudžetas turi būti tvirtinamas Atstovų Rūmų. Tarybai skirtais biudžeto asignavimais padengiamos jos kompetencijos sritims priskirtos veiklos. 562 Žr. ENCJ duomenų apie Kroatiją suvestinę. 563 Tarybos biudžetas ir teismų sistemos biudžetas yra savarankiški. Biudžetą administruoja ir dėl jo su Ekonomikos ir finansų ministerija derasi Kasacinio Teismo pirmininkas. Tarybai skirtais biudžeto asignavimais padengiamos jos kompetencijos sritims priskirtos veiklos. Žr. ENCJ duomenų apie Prancūziją suvestinę. 564 Ši tvarka taikoma nuo 2013 m. sausio 1 d. Žr. ENCJ duomenų apie Vengriją suvestinę. 565 Finansuojama atskirai nuo valstybės biudžeto asignavimų. Sprendimą dėl biudžeto priima Parlamentas. Jis skirtas įstatyme nustatytai Tarybos veiklai finansuoti ir Tarybos darbuotojų darbo užmokesčiui. Žr. ENCJ duomenų apie Lenkiją suvestinę. 566 Taryba yra finansiškai savarankiška. Jai skiriamas atskiras biudžetas, kurio bendrosios išlaidos nurodytos valstybės biudžete. Biudžetą tvirtina Respublikos Asamblėja, remdamasi kiekvienais metais iki rugpjūčio pabaigos Tarybos pateikiamu biudžeto pasiūlymu. Žr. ENCJ duomenų apie Portugaliją suvestinę. 567 Tarybai skiriamas atskiras biudžetas, kurį kiekvienais metais tvirtina Rumunijos Parlamentas. Taryba pasiūlymą dėl biudžeto teikia valstybės finansų ministerijai. Biudžetas įtraukiamas į Biudžeto įstatymo projektą. Kai biudžetui pritaria Vyriausybė, jį tvirtina Parlamentas. Žr. ENCJ duomenų apie Rumuniją suvestinę. 568 Remiantis Teismų įstatymo 107 ir 127 straipsniais, už biudžeto pasiūlymo rengimą, kuris turi būti tvirtinamas Parlamento, yra atsakinga pati Taryba. Iki šiol Parlamentas nei karto biudžeto pasiūlymo nepakeitė. Žr. ENCJ duomenų apie Ispaniją suvestinę.
Reikšmingi Tarybų sprendimai galėtų būti priimami kvalifikuota balsų dauguma, tokiu būdu
užtikrinant, kad nariai dalyvautų Tarybos posėdžiuose ir būtų pasiektas narių teisėjų ir ne
teisėjų sutarimas.
161
neturi Graikijoje, Latvijoje569 , Šiaurės Airijoje, Škotijoje, Slovėnijoje570 ir Slovakijoje571 . Nyderlandų ir
Danijos Tarybos atsakingos ne tik už savo, bet ir už visos teismų sistemos biudžetą.
Rekomendacijos ir geriausia praktika
569 Žr. ENCJ duomenų apie Latviją suvestinę. 570 Šiuo metu Slovėnijos Taryba finansuojama iš bendro teismų biudžeto, o už lėšų derinimą ir paskirstymą yra atsakingas Aukščiausiasis Teismas. Šiuo metu pateiktas pasiūlymas dėl Teisėjų tarybos įstatymo ir vienas iš jo tikslų – nustatyti, kad Taryba būtų tiesiogiai finansuojama kaip biudžetinė institucija, kuri pati teiktų pasiūlymus dėl savo biudžeto. Žr. pasiūlymą dėl Teisėjų tarybos įstatymo (predlog Zakona o sodnem svetu), pirmasis svarstymas, EVA 2015-2030-0019, p. 7–8. 571 Visų valstybės institucijų biudžetus rengia Finansų ministerija, o juos tvirtina Parlamentas. Žr. ENCJ duomenų apie Slovakiją suvestinę.
Tarybos turėtų turėti atitinkamas tinkamai veiklai būtinas priemones ir įgaliojimus bei
pajėgumus veiksmingai derėtis dėl savo biudžeto ir jį sudaryti.
Recommended