View
4
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
AKMENĖS RAJONO
GYVENTOJŲ SVEIKATOS
BŪKLĖ 2011 METAIS
2012, Šiauliai
2
Parengė:
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Stebėsenos ir programų skyrius
Varpo g. 9, Šiauliai
3
TURINYS
I. ĮVADAS....................................................................................................................................... 4
II. AKMENĖS RAJONO GYVENTOJŲ DEMOGRAFINĖ IR SOCIALINĖ-EKONOMINĖ
BŪKLĖ ............................................................................................................................................... 5
2.1. Demografinė situacija ............................................................................................................... 5
2.2. Gyventojų užimtumas ............................................................................................................. 13
2.3. Nėščiųjų priežiūra ................................................................................................................... 14
III. SVARBIAUSI SVEIKATOS BŪKLĖS RODIKLIAI .......................................................... 15
3.1. Vaikų sveikata ......................................................................................................................... 16
3.2. Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis .......................................................................... 19
3.3. Sergamumas užkrečiamomis ligomis ..................................................................................... 21
3.4. Sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis ........................................................................... 27
3.5. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais ......................................................................... 28
3.6. Traumos ir nelaimingi atsitikimai ........................................................................................... 29
3.7. Laikinas nedarbingumas ir neįgalumas ................................................................................... 35
IV. VYKDOMOS PREVENCINĖS PROGRAMOS AKMENĖS RAJONE ............................. 40
V. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VEIKLOS RODIKLIAI ......................................... 43
5.1. Medicinos personalo ištekliai ................................................................................................. 43
5.2. Ambulatorines paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų veikla ................................ 44
5.3. Greitosios medicinos pagalbos darbas .................................................................................... 46
5.4. Stacionarines paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų veikla .................................. 47
VI. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ................................................................................................... 51
4
I. ĮVADAS
Leidinyje „Akmenės rajono gyventojų sveikatos būklė 2011 metais“ pateikiami 2011 m.
statistiniai duomenys ir jų analizė apie demografinę situaciją Akmenės rajone, gyventojų sveikatą,
sveikatos priežiūros įstaigų veiklą. Aptariamos Akmenės rajone vykdomos prevencinės programos
ir jų rezultatai. Daugelis Akmenės rajono demografinių, gyventojų sveikatos ir jos priežiūros
rodiklių lyginami su Lietuvos Respublikos atitinkamais rodikliais. Rengiant leidinį naudoti Lietuvos
statistikos departamento, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro, Užkrečiamų ligų ir
AIDS centro, Šiaulių visuomenės sveikatos centro, Valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos kelių
policijos tarnybos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos duomenys.
5
II. AKMENĖS RAJONO GYVENTOJŲ DEMOGRAFINĖ IR
SOCIALINĖ-EKONOMINĖ BŪKLĖ
2.1 Demografinė situacija
Du dešimtmečius Lietuvoje besitęsiančios socialinės ekonominės permainos demografinius
procesus keičia nepalankia linkme. Gyventojų skaičiaus mažėjimą lemia aukštas mirtingumo lygis,
per žemas gimstamumo lygis, neužtikrinantis kartų kaitos, dideli jaunų žmonių emigracijos srautai,
šeimos sampratos kitimas, kai jos kūrimas nukeliamas vėlesniam laikui.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per tris paskutinius metus Akmenės rajone
gyventojų skaičius sumažėjo 3 904 2010 m. pradžioje rajone gyveno 26 737 žmonės. 2011 m.
pradžioje (po gyventojų skaičiaus perskaičiavimo) gyventojų skaičius siekė 23 460. 2012 m.
pradžioje gyveno 22 833 gyventojai: 10 490 vyrų ir 12 343 moterys (žr. 2.1.1 pav.).
2.1.1 pav. Akmenės rajono gyventojų skaičiaus dinamika 2008–2012 m. pradžioje (abs. sk.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Dėl didesnio tiek jaunų, tiek vidutinio amžiaus vyrų mirtingumo moterų Akmenės rajone
gyvena daugiau nei vyrų (žr. 2.1.2 pav.).
2.1.2 pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų skaičius 2008–2012 m. pradžioje (abs. sk.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Lyginant Akmenės rajono gyventojus pagal amžiaus grupes, 2008–2012 m. pradžioje
daugiausiai buvo darbingo amžiaus asmenų. Dėl aukšto nedarbo lygio, vidaus ir tarptautinės
migracijos šių asmenų skaičius mažėja kiekvienais metais (2008 m. pradžioje jų buvo 16 726, 2010
27774
27265
26737
23460 22833
0
10000
20000
30000
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.
12837 12641 12435 10773 10490
14907 14624 14302 12687 12343
0
5000
10000
15000
20000
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.
Vyrai
Moterys
6
m. pradžioje – 16 408). 2011 m. pradžioje (po gyventojų skaičiaus perskaičiavimo) dirbančiųjų
sumažėjo iki 13 846, o 2012 m. pradžioje iki 13 313 žmonių. Mažiausiai buvo vaikų nuo 0 iki 15 m.
amžiaus. Dėl žemo gimstamumo lygio, migracijos vaikų skaičius taip pat kiekvienais metais mažėja
(2008 m. pradžioje jų buvo 5 226, 2010 m. pradžioje – 4 629, 2012 m. pradžioje tik 3 683) (žr. 2.1.3
pav.).
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. pradžioje 100 - ui darbingo amžiaus
(15 – 59 m.) Lietuvos gyventojų teko 62 išlaikomo amžiaus žmonės (vaikai nuo 0 iki 15 m. ir
vyresni nei 60 m. amžiaus žmonės), Akmenės rajone 100 – ui darbingų asmenų teko 71 išlaikomas
asmuo.
2.1.3 pav. Akmenės rajono gyventojų struktūra pagal amžiaus grupes 2008–2012 m. pradžioje
(abs. sk.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Demografinės senatvės koeficientas parodo pagyvenusių (60 m. ir vyresnio amžiaus)
žmonių skaičių, tenkantį šimtui vaikų iki 15 m. amžiaus. 2008–2012 m. šis rodiklis augo. Nuo 2009
m. Akmenės rajone demografinės senatvės koeficientas yra didesnis už Lietuvos koeficientą. 2011
m. pradžioje Akmenės rajone šis rodiklis siekė 177 (šalyje – 156), o 2012 m. pradžioje pakilo iki
183 (šalyje – 159) (žr. 2.1.4 pav.).
2.1.4 pav. Demografinės senatvės koeficientas 2008-2012 m. pradžioje Lietuvos
Respublikoje ir Akmenės rajone Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
5226
4910
4629
3799
3683
16726
16657
16408
13846
13313
5792
5698
5700
5815
5837
0 5000 10000 15000 20000
2008 m.
2009 m.
2010 m.
2011 m.
2012 m.
Pensinio amžiaus asmenys
Darbingo amžiaus asmenys
Vaikai (0-15 m.)
134 137 140 156 159
129 138 144
177 183
0
50
100
150
200
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
7
Gyventojų skaičiaus mažėjimą ne maža dalimi lėmė padidėję emigracijos srautai.
Pagrindinės emigracijos priežastys susijusios su darbo ir materialinės gerovės paieškomis užsienyje.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 m. iš šalies į užsienį išvyko 83 157
gyventojai, atvyko – 5 213, tarptautinė neto migracija buvo -77 944. Iš Akmenės rajono 2010 m. į
užsienį emigravo dukart daugiau gyventojų nei 2009 m. (2009 m. išvyko 306 žmonės, 2010 m. –
705).
Tarptautinė migracija 2011 m. sumažėjo ir Lietuvoje (į užsienį išvyko 53 863 žmonės,
atvyko – 15 685 asmenys), ir Akmenės rajone (emigravo 544 gyventojai, atvyko 177 žmonės), neto
migracija išliko neigiama -367 (žr. 2.1.5 pav.).
2.1.5 pav. Tarptautinė migracija Akmenės rajone 2008–2011 m. (abs. sk.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Tiek dėl rinkos ekonomikos ir patirto ūkio nuosmukio, tiek dėl Lietuvoje itin suprastėjusios
šeimos padėties gimstamumas nuo 2000 m. mažėjo. 2003-2005 m. šis rodiklis stabilizavosi ir
pradėjo po truputį augti. Šalyje 2009 m. gimstamumas siekė 11/1 000 gyv., 2011 m. (po gyventojų
skaičiaus perskaičiavimo) siekė 11,3/1 000 gyv. Akmenės rajone nuo 2000 m. gimstamumas taip
pat pradėjo mažėti. 2005 m. šis rodiklis stabilizavosi ir pradėjo augti. 2011 m. buvo didžiausias per
dešimtmetį (11,7/1 000 gyv.) ir pralenkė Lietuvos gimstamumo rodiklį (žr. 2.1.6 pav.).
2.1.6 pav. Gimstamumas Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone
2001–2011 m. (1 000 gyv.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
208 306
705 544
88 69 56 177
-120 -237
-649
-367
-800
-600
-400
-200
0
200
400
600
800
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.
Išvyko
Atvyko
Neto migracija
11 11,3
8
8,8
8,7
9,7 9,6
11,7
0
2
4
6
8
10
12
14
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Lietuvos
Respublika
Akmenės
rajonas
8
Šalyje prieš dešimt metų daugiausiai gimdė 20-29 m. amžiaus moterys. Nuo 2009 m. ši
tendencija pasikeitė – daugiau pradėjo gimdyti 25-34 m. amžiaus moterys. Akmenės rajone tiek
prieš dešimt metų, tiek šiandien gimdo 20-29 m. amžiaus moterys.
Suminis gimstamumo rodiklis – vidutinis gimusių kūdikių skaičius, kuriuos moteris
pagimdytų per reproduktyvų savo gyvenimo laikotarpį (15-49 m.). Akmenės rajone 2008-2011 m.
šis rodiklis augo ir buvo didesnis už šalies. Lietuvoje 2008 m. suminis gimstamumo rodiklis buvo
1,47/1 000 gyv., 2011 m. – 1,76/1 000 gyv., Akmenės rajone 2008 m. šis rodiklis buvo 1,54/1 000
gyv., 2011 m. – 2,27/1 000 gyv. (žr. 2.1.7 pav.).
2.1.7 pav. Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone
2008–2011 m. (1 000 gyv.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Pastaraisiais dešimtmečiais įvykę Lietuvoje gimstamumo ir mirtingumo pokyčiai buvo susiję su
šalies politine, ekonomine ir socialine raida. Akmenės rajone nuo 2001 m. mirtingumas kito
netolygiai, didžiausias buvo 2007 m. - 17,1/1 000 gyv., 2008 – 2009 m. stabilizavosi. Gimstamumas
nuo 2000 m. pradėjo sparčiai mažėti, mažiausias buvo 2003 m. - 8/1 000 gyv., 2007 – 2010 m.
pradėjo augti, tačiau neviršijo mirtingumo rodiklio. 2011 m. (po gyventojų skaičiaus
perskaičiavimo) gimstamumas siekė 11,7/1 000 gyv. mirtingumas – 16,4/1 000 gyv. (žr. 2.1.8 pav.).
2.1.8 pav. Gimstamumo ir mirtingumo dinamika Akmenės rajone 2001–2011 m. (1 000 gyv.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Lyginant 2008–2011 m. mirtingumą Akmenės rajone ir Lietuvoje, rajone šis rodiklis visą
laikotarpį buvo didesnis nei šalyje. 2009 m. rajone mirtingumas (13,8/1 000 gyv.) kiek sumažėjęs,
1,47 1,55 1,55 1,76
1,54 1,62 1,63
2,27
0
0,5
1
1,5
2
2,5
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
8,8 8,9 8 8,8 8,4 8,6 8,7 9,3 9,7 9,6
11,7 13,2
15,2 13,8 14,6 16,3 15,5
17,1 14,2 13,8 14,6 16,4
0
5
10
15
20
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Gimstamumas
Mirtingumas
9
2010 m. vėl pakilo iki 14,6/1 000 gyv., o 2011 m. (po gyventojų skaičiaus perskaičiavimo) siekė
16,4/1 000 gyv. Lietuvoje 2009–2011 m. šis rodiklis kito nežymiai (žr. 2.1.9 pav.).
2.1.9 pav. Mirtingumo dinamika Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 2008–2011 m.
(1 000 gyv.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Lyginat pagal lytį, vyrų mirtingumas Akmenės rajone nuo 2009 m. (189) didėjo ir 2011 m.
siekė 205. Moterų mirtingumas nuo 2009 m. (183) mažėjo ir 2011 m. siekė 174 (žr. 2.1.10 pav.).
2.1.10 pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų mirtingumo dinamika 2008–2011 m. (abs. sk.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Natūralus gyventojų prieaugis – skirtumas tarp gimstamumo ir mirtingumo rodiklių. Dėl
aukštų mirtingumo rodiklių ir per mažo gimstamumo natūralus gyventojų prieaugis Akmenės rajone
jau nuo 1994 m. yra neigiamas. 2011 m. nors gimstamumo rodiklis ir pakilo (11,7/1 000 gyv., 2010
m. buvo 9,6/1 000 gyv.), kilo ir mirtingumo rodiklis (2011 m. siekė 16,4/1 000 gyv., o 2010 m. –
14,6/1 000 gyv.). Natūralus gyventojų prieaugis Akmenės rajone išliko neigiamas (-4,7) (žr. 2.1.11
pav.).
13,1 12,6 12,8 13,5 14,2 13,8 14,6
16,4
0
5
10
15
20
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
190 189
202 205
201
183 181
174
150
160
170
180
190
200
210
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.
Vyrai
Moterys
10
2.1.11 pav. Natūralus gyventojų prieaugis Akmenės rajone 2008-2011 m. (1 000 gyv.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Vertinant gyventojų sveikatą, labai svarbus rodiklis yra kūdikių iki 1 metų mirtingumas,
kuris tarptautiniu mastu dažnai prilyginamas šalies socialinio - ekonominio išsivystymo
ekvivalentui. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2008 m. (12,1/1 000 gim.) ir 2009 m.
(7,8/1 000 gim.) Akmenės rajone kūdikių iki 1 metų mirtingumas buvo didesnis už šalies (5/1 000
gim.). 2010 m. ir 2011 m. rajone nebuvo registruota nei vieno mirties atvejo, Lietuvoje (4,3/1 000
gim.) (žr. 2.1.12 pav.).
2.1.12 pav. Kūdikių iki 1 m. mirtingumas Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone
2008-2011 m. (1 000 gim.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Gyventojų sveikatos būklę tiksliau atspindi ne bendro mirtingumo, o mirtingumo nuo
pagrindinių priežasčių vertinimas. Jis rodo, kokios sveikatos problemos visuomenėje vyrauja ir kaip
jos kinta. Pagrindinės išsivysčiusių šalių gyventojų mirties priežastys yra širdies ir kraujagyslių
sistemos ligos ir onkologiniai susirgimai.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2011 m. (790,6/100 000 gyv.),
Akmenės rajone mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų sumažėjo, tačiau mirtingumo
priežasčių struktūroje užėmė pirmą vietą. Antroje vietoje buvo piktybiniai navikai. Mirtingumas
nuo jų 2011 m. (349,9/100 000 gyv.) padidėjo (2010 m. buvo 263,0/100 000 gyv.). Padidėjo
mirtingumas ir dėl išorinių mirties priežasčių, kurios užima trečią vietą mirties priežasčių
struktūroje. 2010 m. buvo 110,6/100 000 gyv., o 2011 m. – 138,2/100 000 gyv. (žr. 2.1.13 pav.).
9,3 9,7 9,6 11,7
14,2 13,8 14,6 16,4
-4,9 -4,1 -5 -4,7 -10
-5
0
5
10
15
20
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.
Gimstamumas
Mirtingumas
Natūralus gyventojų prieaugis
5 5 4,3 4,3
12,1
7,8
0 0 0
2
4
6
8
10
12
14
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
11
2.1.13 pav. Gyventojų mirtingumo dinamika pagal mirties priežastis 2008-2011 m.
Akmenės rajone (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Akmenės rajone 2011 m. tiek moterų (818,3/100 000 gyv.), tiek vyrų (781,7/100 000 gyv.)
pagrindine mirties priežastimi buvo kraujotakos sistemos ligos. Daugiau vyrų nei moterų numirė
nuo piktybinių navikų (vyrų mirtingumas – 438,5/100 000 gyv., moterų – 283,6/100 000 gyv.).
Vyrų mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių lyginant su moterų buvo didesnis keturis kartus
(vyrų – 247,8/100 000 gyv., moterų – 48,6/100 000 gyv.). Mirtingumas nuo kvėpavimo sistemos
ligų buvo didesnis daugiau nei du kartus (vyrų – 162/100 000 gyv., moterų – 56,7/100 000 gyv.).
(žr. 2.1.14 pav.).
2.1.14 pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų mirtingumo priežasčių struktūra 2011 m. (100 000
gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Transporto įvykiai, apsinuodijimai alkoholiu, tyčiniai susižalojimai (savižudybės) ir
pasikėsinimai priskiriami išorinėms mirties priežastims. Higienos instituto Sveikatos informacijos
centro duomenimis, Lietuvoje 2010 m. (31/100 000 gyv.), ir 2011 m. (33,6/100 000 gyv.)
daugiausiai mirties atvejų išorinių mirties priežasčių struktūroje buvo dėl tyčinių susižalojimų.
Akmenės rajone daugiausiai žmonių 2010 m. žuvo transporto įvykiuose (19,1/100 000 gyv.), 2011
m. nusižudė (56,1/100 000 gyv.) (žr. 2.1.15 pav.).
221,8
281,5
263
349,9
745,3
659,2
819,6
790,6
80
51,8
72,4
103,7
149,1
155,5
110,6
138,2
0 200 400 600 800 1000
2008 m.
2009 m.
2010 m.
2011 m.
Išorinės mirties priežastys
Kvėpavimo sistemos ligos
Kraujotakos sistemos ligos
Piktybiniai navikai
438,5
781,7
162 247,8 283,6
818,3
56,7 48,6
0
100
200
300
400
500
600
700
800
900
Piktybiniai navikai Kraujotakos
sistemos ligos
Kvėpavimo sistemos
ligos
Išorinės mirties
priežastys
Vyrai
Moterys
12
2.1.15 pav. Išorinių mirties priežasčių struktūra Lietuvos Respublikoje ir
Akmenės rajone 2011 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
pagal išorinių mirties priežasčių struktūrą, lyginant pagal lytį, 2011 m. Akmenės rajone
matyti, kad daugiau vyrų nei moterų nusižudė (vyrų – 104,9/100 000 gyv., moterų – 16,2/100 000
gyv.), žuvo transporto įvykių metu (vyrų – 19,1/100 000 gyv., moterų – 8,1/100 000 gyv.). Tik
vyrai mirė apsinuodiję alkoholiu (9,5/100 000 gyv.) ar sušalo (19,1/100 000 gyv.) (žr. 2.1.16 pav.).
2.1.16 pav. Išorinių mirties priežasčių struktūra Akmenės rajone 2011 m.,
lyginant pagal lytį (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
11,9
7,9
9,4
10,2
33,6
5,2
13
0
8,6
4,3
56,1
8,6
0 10 20 30 40 50 60
TranspoRto įvykiai
Paskendimai
Šalčio poveikis
Apsinuodijimai alkoholiu
Tyčiniai susižalojimai
Pasikėsinimai
Akmenės rajonas
Lietuvos Respublika
19,1
0
19,1
9,5
104,9
19,1
8,1
0
0
0
16,2
0
0 20 40 60 80 100 120
Transporto įvykiai
Paskendimai
Šalčio poveikis
Apsinuodijimai alkoholiu
Tyčiniai susižalojimai
Pasikėsinimai
Moterys
Vyrai
13
2.2 Akmenės rajono gyventojų užimtumas
Lietuvos statistikos departamentas, siekdamas įvertinti gyventojų užimtumą, atlieka
gyventojų užimtumo tyrimus. Apklausiami 15 m. ir vyresni gyventojai, kurie tiriamąją savaitę ne
trumpiau kaip valandą yra dirbę bet kokį darbą, už kurį gavo darbo užmokestį ar iš kurio turėjo
pelno, taip pat gyventojai, kurie tiriamąją savaitę sirgo, atostogavo, tai yra nebuvo nutraukę
oficialių ryšių su darboviete.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Akmenės rajone užimtųjų gyventojų
skaičius 2001–2011 m. laikotarpiu kito netolygiai. Didžiausias buvo 2008 m. - 12,2 tūkst.,
mažiausias - 2011 m. užimtųjų skaičius siekė 7,5 tūkst. (žr. 2.2.1 pav.).
2.2.1 pav. Užimtųjų gyventojų skaičius Akmenės rajone 2001-2011 m. (tūkst.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Apžvelgiant 2001-2011 m. laikotarpį Akmenės rajone didžiausias bedarbių skaičius buvo
2001 m. (4,0 tūkst.). 2007 m. bedarbių skaičius buvo sumažėjęs iki 1,0 tūkst. Prasidėjus ekonominei
krizei, 2010 m. bedarbių skaičius išaugo iki 3,0 tūkst. 2011 m. sumažėjo iki 2,4 tūkst. (žr. 2.2.2
pav.).
2.2.2 pav. Bedarbių skaičius Akmenės rajone 2001-2011 m. (tūkst.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
10 10,4
9,2
12,2
8,5
7,5
0
2
4
6
8
10
12
14
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
4
3,2
1 1,1
3
2,4
0
1
2
3
4
5
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
14
2.3 Nėščiųjų priežiūra
Lietuvoje nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikata – prioritetinės sveikatos priežiūros
sritys. Daugiau nei pusę (53,5 proc.) Akmenės rajono gyventojų sudaro moterys, iš kurių 44,3 proc.
yra vaisingo amžiaus (15-49 m.).
Akmenės rajone 2010 m. (85 gimdymai) ir 2011 m. (81 gimdymas) daugiausia gimdė 20 -
24 m. amžiaus moterys (žr. 2.3.1 pav.).
2.3.1 pav. Gimusiųjų skaičius pagal moters amžių Akmenės rajone 2011 m. (abs. sk.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
2010 m. Akmenės rajone užregistruota 10 abortų. Vyravo savaiminiai persileidimai (7),
moters pageidavimu buvo padaryti 3 abortai. 2011 m. moterims užregistruoti penki savaiminiai
persileidimai.
Dirbtiniai abortai, žalojantys fizinę ir dvasinę moters sveikatą, yra išplitęs reiškinys šalyje.
Moters sprendimą pasirinkti abortą dažnai lemia ne tiek išoriniai, kiek vidiniai veiksniai: iš anksto
susiformuota neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu. Nepageidaujamas nėštumas yra tam tikra krizė
moteriai ir ji gali būti nepajėgi priimti sau palankių sprendimų ir lengviau pasiduoda artimųjų
spaudimui. Džiugina tai, kad abortų skaičius kasmet mažėja. Lietuvoje 2008 m. siekė 10,31/1 000
vaisingo amžiaus moterų, 2011 m. sumažėjo iki 7,44/1 000 vaisingo amžiaus moterų. Akmenės
rajone dirbtinų abortų taip pat kasmet mažėjo. Lyginant 2008 m. (43 abortai) su 2009 m. (4 abortai)
sumažėjo net 10 kartų, o 2011 m. nebuvo atlikta nė vieno dirbtinio aborto (žr. 2.3.2 pav.).
2.3.2 pav. Dirbtiniai abortai Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 2008-2011 m.
(1 000 vaisingo amžiaus moterų) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
0
33
81 69
54
21 11
1 0 0
20
40
60
80
100
Iki 15 m. 15-19 m. 20-24 m. 25-29 m. 30-34 m. 35-39 m. 40-44 m. 45-49 m. 50+ m.
10,31 9,3
8,38 7,44
6,43
0,62 0,49 0 0
2
4
6
8
10
12
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
15
III. SVARBIAUSI SVEIKATOS BŪKLĖS RODIKLIAI
Gyventojų sergamumas – vienas svarbiausių sveikatos statistikos rodiklių. Tai naujai
nustatytų ligų atvejų skaičius per tam tikrą laikotarpį tarp tam tikros teritorijos gyventojų. Skirtingai
nuo mirtingumo, kuris yra vienkartinis reiškinys, sergamumas pasikartoja ir dažniausiai trunka ilgai.
Mirtingumas neatspindi paplitimo tų ligų, kurios retai baigiasi mirtimi, bet dažnai riboja žmonių
darbingumą, sukeldamos didelius socialinius-ekonominius nuostolius. Todėl duomenys apie
sergamumą tam tikromis ligomis yra labai svarbūs vertinant gyventojų sveikatą, nustatant
prioritetines sveikatos problemas. Nuolat analizuojami sergamumo duomenys leidžia prognozuoti
pokyčius, skatina visuomenės sveikatos mokslo plėtotę.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 9 250 Akmenės rajono
gyventojų 2011 m. sirgo kvėpavimo sistemos ligomis, tai sudarė 399,6 atvejo 1 000 gyv. Antroje
vietoje pagal sergamumą yra virškinimo sistemos ligos, kurios sudarė 96,8 atvejo 1 000 gyv.,
jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis sudarė 78,7/1 000 gyv., traumos,
apsinuodijimai sudarė 75,3/1 000 gyv., kraujotakos sistemos ligos – 48,2/1 000 gyv., psichikos ir
elgesio sutrikimai – 43,2/1 000 gyv.
Lyginant sergamumą su 2010 m., žymių skirtumų nesimato, 2011 m. išaugo sergamumas
kvėpavimo sistemos ligomis, nuo 344,2/1 000 gyv. iki 399,6/1 000 gyv., virškinimo sistemos
ligomis nuo 75,9/1 000 gyv. iki 96,8/1 000 gyv., kiek sumažėjo sergamumas jungiamojo audinio ir
skeleto-raumenų sistemos ligomis (nuo 85,3/1 000 gyv. iki 78,7/1 000 gyv.) (žr. 3.1 pav.).
16
3.1 pav. Akmenės rajono gyventojų sergamumas 2010-2011 m. (1 000 gyv.). Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
3.1 Vaikų sveikata
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2011 m. Akmenės rajone ir
visoje šalyje vaikų sergamumas buvo didesnis nei suaugusiųjų: Akmenės rajone 1 000 vaikų teko
1642,48 naujai registruoti susirgimo atvejai, o suaugusiųjų – 759,89/1 000 suaugusiųjų (žr. 3.1.1
pav.).
13,3
16,6
6,4
21,7
38,7
29,6
40,6
34,8
48,1
344,2
75,9
36,9
85,3
53,9
4,6
73,6
13,7
20,7
5,7
25,3
43,2
30,2
41
37,4
48,2
399,6
96,8
36,2
78,7
54
4,2
75,3
0 50 100 150 200 250 300 350 400 450
Kai kurios infekcinės ir parazitinės ligos
Navikai
Kraujo ir kraujodaros organų ligos bei tam tikri
sutrikimai susiję su imuniniais mechanizmais
Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Nervų sistemos ligos
Akies ir jos priedinių organų ligos
Ausies ir speninės ataugos ligos
Kraujotakos sistemos ligos
Kvėpavimo sistemos ligos
Virškinimo sistemos ligos
Odos ir poodžio ligos
Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos
ligos
Urogenitalinės sistemos ligos
Įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir
chromosomų anomalijos
Traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių
padariniai
2011 m.
2010 m.
17
3.1.1 pav. Suaugusiųjų ir vaikų sergamumas Akmenės rajone ir Lietuvos Respublikoje 2011
m. (naujai užregistruoti susirgimai ambulatorinę pagalbą teikiančiose įstaigose 1 000 vaikų ir
1 000 suaugusiųjų) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Vienas svarbiausių sveikatos raidos tarpsnių yra vaikystė ir paauglystė. Tuo laikotarpiu vaiko
elgsenos ir gyvensenos ypatybės turi labai didelės reikšmės vėlesnio gyvenimo kokybei. Šeima ir
mokykla vaikui turi padėti suprasti, kad sveikata yra vertybė, kurią reikia saugoti bei kontroliuoti.
Mūsų šalyje mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką reglamentuoja Lietuvos
Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl
profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“. Lietuvos higienos normoje HN
21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos
reikalavimai”, numatyta tai, kad mokiniai iki 18 metų ugdymo procese dalyvautų tik pasitikrinę
sveikatą ir pateikę vaiko sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 027-1/a), išduotą ne anksčiau kaip prieš
metus.
Pagal mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pateiktus duomenis, Akmenės
rajono mokiniams daugiausia nustatyti regėjimo sutrikimai. Šie sutrikimai nustatyti 24,4 proc.
pasitikrinusių sveikatą vaikų, daugiau mergaitėms (25,8 proc.), nei berniukams (23 proc.) nustatyti
regos sutrikimai, taip pat daugiau mergaičių serga endokrininės sistemos ligomis (11,1 proc.). Iš
viso endokrininės sistemos ligomis sirgo 9,6 proc. vaikų (271), iš jų 151 nustatytas antsvoris, 65
sumažėjęs svoris, 42 struma ir 4 cukrinis diabetas. 3,4 proc. sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, tai
yra 3,1 proc. mergaičių ir 3,6 proc. berniukų. 17,6 proc. vaikų nustatyti skeleto-raumenų sistemos
sutrikimai (18,4 proc. berniukų ir 16,8 proc. mergaičių). Apie pusei (47,8 proc.) vaikų, kuriems
nustatyti skeleto-raumenų sutrikimai, buvo netaisyklinga laikysena. Kvėpavimo sistemos ligomis
sirgo 6,7 proc. berniukų ir 4,6 proc. mergaičių. 94 vaikams nustatyti nervų sistemos sutrikimai, tai
sudaro 3,3 proc. visų pasitikrinusių sveikatą. Alerginiai sutrikimai nustatyti 2,9 proc. mokinių (3,6
proc. berniukų ir 2,1 proc. mergaičių) (žr. 3.1.2 pav.).
954 759,89
2010,8
1642,48
0
500
1000
1500
2000
2500
Lietuvos Respublika Akmenės rajonas
Suaugusiųjų
sergamumas (18 m.
ir vyresni)
Vaikų sergamumas
(0-17 m.)
18
3.1.2 pav. Mergaičių ir berniukų sergamumas pagal ligų klasifikaciją 2012 m. (proc.)
Šaltinis: Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
2012 m. sutrikimų skaičius mažėjo, daugiausia, kaip ir praėjusiais metais, mokiniams buvo
nustatyta regos (24,4 proc.), skeleto-raumenų (17,6 proc.) ir endokrininės (9,6 proc.) sistemos
sutrikimų (žr. 3.1.3 pav.).
3.1.3 pav. Visų profilaktiškai patikrintų mokinių sergamumas pagal ligų klasifikaciją
2010–2012 m. (proc.)
Šaltinis: Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
3,1
4,6
25,8
0,4
0,5
3
11,1
0,9
16,8
2,1
3,6
6,7
23
0,4
0,5
3,6
8,1
0,3
18,4
3,6
0 5 10 15 20 25 30
Širdies ir kraujagyslių s. sutrikimai
Kvėpavimo s. sutrikimai
Regos sutrikimai
Klausos sutrikimai
Virškinimo s. sutrikimai
Nervų s. sutrikimai
Endokrininės s. sutrikimai
Urogenitalinės s. sutrikimai
Skeleto-raumenų s. sutrikimai
Alerginai susirgimai
Berniukai
Mergaitės
3,7
5,4
23,3
0,3
0,7
7,4
8,2
0,5
19,6
2,8
3,8
5,5
24,9
0,3
0,6
3,4
9,4
0,6
22,4
3,1
3,4
5,7
24,4
0,4
0,5
3,3
9,6
0,6
17,6
2,9
0 5 10 15 20 25 30
Širdies ir kraujagyslių s. sutrikimai
Kvėpavimo s. sutrikimai
Regos sutrikimai
Klausos sutrikimai
Virškinimo s. sutrikimai
Nervų s. sutrikimai
Endokrininės s. sutrikimai
Urogenitalinės s. sutrikimai
Skeleto-raumenų s. sutrikimai
Alerginiai susirgimai
2012 m.
2011 m.
2010 m.
19
3.2 Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis
Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena svarbiausių ne tik medicinos, bet ir socialinių
problemų. Kraujotakos sistemos ligos nėra iš pagrindinių vyraujančių ligų Akmenės rajone, tačiau
mirtingumas nuo kraujotakos sistemų ligų tiek rajone, tiek šalyje išlieka didžiausias ir sudaro apie
pusę visų mirčių. Taip pat minėtos ligos šalyje sudaro vieną trečdalį invalidumo priežasčių bei
nulemia 15-20 proc. apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose.
2011 m. Akmenės rajone, ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens priežiūros įstaigose,
užregistruoti 1 115 nauji sergamumo kraujotakos sistemos ligomis atvejai, tai sudarė 48,2 atvejo 1
000 gyventojų. Kraujotakos sistemos ligomis sirgo 663 moterys ir 452 vyrai. Daugiausia jų sirgo
hipertenzinė liga (14,6/1 000 gyv.), 7,4 atvejo 1 000 gyv. teko išeminei (koronarinei) širdies ligai,
kitoms širdies ligų formoms teko 9 atvejo 1 000 gyv. 7,6/1 000 gyv. sirgo cerebrovaskulinėmis
ligomis, 4,9/1 000 gyv. – kitomis smegenų kraujagyslių ligomis, 2/1 000 gyv. – arterijų, arteriolių ir
kapiliarų ligomis. 2011 m. 2,2/1 000 gyv. Akmenės rajono gyventojai sirgo apatinių galūnių venų
varikoze (žr. 3.2.1 pav.).
3.2.1 pav. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis Akmenės rajone 2011 m. (1 000
gyv.)
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
2010 m. hipertenzinė liga sirgo 384 (14,6 atvejo 1 000 gyv.) Akmenės rajono gyventojai, tai
yra 45 gyventojais daugiau nei 2011 m., tačiau sergamumo rodiklis (1 000 gyv.) nepakito. 2011 m.
nepakito ir sergamumas pakartotiniu miokardo infarktu ir cerebrovaskulinėmis ligomis. 2011 m.
padidėjo sergamumas išemine širdies liga ir širdies veiklos nepakankamumu (žr. 3.2.2 pav.).
14,6
7,4
9
7,6
4,9
2
2,2
0 2 4 6 8 10 12 14 16
Hipertenzinė liga
Išeminė širdies liga
Kitos širdies ligų formos
Cerebrovaskulinės ligos
Kitos smegenų kraujagyslių ligos
Arterijų, arteriolių ir kapiliarų ligos
Apatinių galūnių venų varikozė
20
3.2.2 pav. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis Akmenės rajone 2010-2011 m.
(1 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Išemine širdies liga sirgo 717 Akmenės rajono gyventojų, iš kurių 83,6 proc. sirgo krūtinės
angina (stenokardija), 8,8 proc. ūminiu ir pakartotiniu miokardo infarktu, 7,6 proc. kitomis ūminės
išeminės (koronarinės) širdies ligos formomis (žr. 3.2.3 pav.), iš jų plautine širdies liga ir plaučių
kraujotakos ligomis sirgo 4 Akmenės rajono gyventojai.
209 gyventojams buvo nustatytos kitos širdies ligų formos: 53,1 proc. sirgo laidumo
sutrikimais ir širdies aritmijomis (111 abs. sk.), 24,4 proc. (51 abs. sk.) sirgo širdies veiklos
nepakankamumu, 11 proc. nustatytos nereumatinės vožtuvų ydos ir 9,6 proc. kardiomiopatija (žr.
3.2.4 pav.).
14,6
6,1
0,6
7,6
1,8
14,6
7,4
0,6
7,6
2,2
0 2 4 6 8 10 12 14 16
Hipertenzinė liga
Išeminė širdies liga
Ūminis ir pakartotinis miokardo
infarktas
Cerebrovaskulinės ligos
Širdies veiklos nepakankamumas
2011 m.
2010 m.
3.2.3 pav. Sergamumas išeminėmis širdies
ligomis Akmenės rajone 2011 m. (proc.)
11 9,6
53,1
24,4
Nereumatinės
vožtuvų ydos
Kardiomiopatija
Laidumo
sutrikimai ir
širdies aritmijos
Širdies veiklos
(kraujotakos)
nepakankamumas
3.2.4 pav. Sergamumas kitomis širdies ligų
formomis Akmenės rajone 2011 m. (proc.)
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
83,6
8,8 7,6
Krūtinės
angina
Ūmus ir
pakartotinis
miokardo
infarktas
Kitos ūminės
išeminės
širdies ligos
21
3.3 Sergamumas užkrečiamomis ligomis
Lietuvoje užkrečiamomis ligomis kasmet serga apie 0,5 milijono žmonių. Akmenės rajone
2011 m. užregistruoti 3 464 Akmenės rajono gyventojai (990 gyventojais daugiau nei 2010 m.),
užsikrėtę ir susirgę ūmiomis užkrečiamomis ligomis, tai sudaro 13,8 proc. rajono gyventojų. Kaip ir
kasmet, didžiąją dalį (94,3 proc.) visų susirgimų sudaro ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos
(ŪVKTI) (2 767 atv.) ir gripas (499 atv.). Kitų epidemiologiškai valdomų infekcijų užregistruota
5,7 proc. (198 atv.) (žr. 3.3.1 pav.).
3.3.1 pav. Sergamumas ūmiomis užkrečiamomis ligomis Akmenės rajone 2011 m.
(proc.) Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras
Palyginus su 2010 m., bendras užregistruotų užkrečiamųjų ligų (gripas ir ŪVKTI) atvejų
skaičius 2011 m. yra didesnis 945 atvejais, taip pat didesnis sergamumas kitomis epidemiologiškai
valdomomis užkrečiamomis ligomis. Sergamumas gripu padidėjo nuo 1,1 atvejo 1 000 gyv. 2010
m. iki 21,6 atvejo 1 000 gyv. (žr. 3.3.2 pav.). 2011 m. Akmenės rajone įvairiomis užkrečiamomis
ligomis sirgo 2 502 0-17 metų amžiaus vaikai. Šis skaičius sudaro 72,2 proc. bendro sergamumo
užkrečiamomis ligomis. Tam turi įtakos epidemiologiniai dėsningumai, ligų plitimo savitumai, kai
kurios ligos epidemiologiškai būdingos tik vaikiškam amžiui.
3.3.2 pav. Sergamumas ūmiomis užkrečiamomis ligomis Akmenės rajone 2010-2011 m.
(1 000 gyv.) Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras
79,9
14,4 5,7
ŪVKTI
Gripas
Kitos epidemiologiškai
valdomos užkrečiamos ligos
89,1
1,1 5,9
119,5
21,6 8,6
0
20
40
60
80
100
120
140
ŪVKTI Gripas Kitos epidemiologiškai
valdomos užkrečiamos
ligos
2010 m.
2011 m.
22
Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų
kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų.
Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc.
gyventojų. Lietuvoje sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu. 2011 m.
šalyje buvo užregistruoti 41 596 asmenys, kurie sirgo gripu, tai sudaro 13,7 atvejų 1 000 gyv., o
Akmenės rajone gripu sirgo 499 asmenys (21,6/1 000 gyv.) (žr. 3.3.3 pav.).
3.3.3 pav. Gripo atvejų skaičius šalyje ir Šiaulių mieste 2010-2011 m. (1 000 gyv.) Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras
2011 m. Akmenės rajone buvo 2 767 (119,5/1 000 gyv.) susirgimų ŪVKTI, šalyje
užregistruota 201,1 atvejai 1 000 gyv. (žr. 3.3.4 pav.). Akmenės rajone (2 009) ir šalyje (470 161)
daugiausiai sirgo 0-17 metų vaikai.
3.3.4 pav. ŪVKTI atvejų skaičius Šiaulių mieste ir Lietuvoje 2010-2011 m. (1 000 gyv.)
Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras
Epidemiologiškai valdomos užkrečiamos ligos, išskyrus gripą ir ŪVKTI, bendroje
sergamumo struktūroje sudaro apie 5,7 proc. visų užkrečiamųjų ligų. Minėtų užkrečiamųjų ligų
struktūroje dominuoja ūmios žarnyno infekcijos, kurios sudaro 30,8 proc. visos užkrečiamųjų ligų,
oro lašelinės infekcijos – 8,3 proc., erkių platinamos ligos – 7,6 proc., odos infekcijos – 3,1 proc.,
parazitozės – 13,6 proc., LPL (lytiškai plintančios ligos) ir ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) –
1,5 proc., tuberkuliozė – 5,1 proc. (žr. 3.3.5 pav.).
1,1 1
21,6
13,7
0
5
10
15
20
25
Akmenės rajonas Lietuvos Respublika
2010 m.
2011 m.
89,1 119,5
170,5
212,4
0
50
100
150
200
250
2010 m. 2011 m.
Akmenės rajonas
Lietuvos Respublika
23
3.3.5 pav. Sergamumas epidemiologiškai valdomomis užkrečiamomis ligomis Akmenės rajone
2011 m. (proc.) (išskyrus gripą ir ŪVKTI) Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras
Ūmių žarnyno infekcijų struktūroje didėja virusinės etiologijos žarnyno infekcijų lyginamas
svoris ir mažėja bakterinės etiologijos žarnyno infekcijų lyginamas svoris. Ūmių žarnyno infekcijų
per 2011 m. užregistruota 61 atvejas, t. y. 3 atvejais mažiau nei 2010 m. (64 atvejai). Iš jų 2011 m.
daugiausia užregistruota nepatikslintos bakterinės žarnyno infekcijos (121/100 000 gyv.) ir
virusinės žarnyno infekcijos (nepatikslintos) – 99,4/100 000 gyv. (žr. 3.3.6 pav.).
3.3.6 pav. Sergamumas ūmiomis žarnyno infekcijomis Akmenės rajone 2010-2011 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras
Sergamumas parazitinėmis ligomis Akmenės rajone išlieka žemas, neatspindintis realios
sergamumo situacijos (dėl nepakankamai atliekamų diagnostinių ir profilaktinių tyrimų). 2011 m.
parazitinėmis ir pirmuonių sukeliamomis ligomis sirgo 27 Akmenės rajone gyventojai. Iš šių ligų
26 atvejus sudarė enterobiozė (5 atvejais daugiau nei 2010 m.). Registruoti pavieniai
toksoplazmozės (1 atv.) atvejai (žr. 3.3.7 pav.). Per analizuojamą laikotarpį Akmenės rajone
užregistruota 4 erkinio encefalito ir 11 Laimo ligos atvejų. Laimo liga nesirgo nei vienas vaikas iki
18 metų amžiaus.
30,8
28,3
7,6
13,1
13,6
1,5
5,1
0 5 10 15 20 25 30 35
Ūmios žarnyno infekcijos
Oro lašelinės infekcijos
Erkių platinamos ligos
Odos infekcijos
Parazitozės
LPL ir ŽIV
Tuberkuliozė
3,8
19,4
112,7
23,3
89,4
13
17,2
121
13
99,4
0 20 40 60 80 100 120 140
Kitos salmoneliozės
Kitos patikslintos bakterinės žarnyno
infekcijos
Nepatikslintos bakterinės žarnyno
infekcijos
Virusinės žarnyno infekcijos
(patikslintos)
Virusinės žarnyno infekcijos
(nepatikslintos)
2011 m.
2010 m.
24
3.3.7 pav. Sergamumas parazitinėmis ligomis Akmenės rajone 2010-2011 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras
Bendras užregistruotų odos infekcijų (pedikuliozės, niežų, dermatofitijų) skaičius per 2011
m. padidėjo dvigubai – užregistruota 26 atvejų (2010 m. – 14), iš jų daugiau užregistruota
grybelinių infekcijų (67,7 atvejai 100 000 gyv.). Niežų atvejų skaičius padidėjo, 2010 m. nebuvo
užregistruota nė vieno niežų atvejo, 2011 m. jų buvo - 23,9 atvejo 100 000 gyv. Sergamumas
pedikulioze nuo 2009 m. mažėja, tačiau išlieka aktualia socialine problema, ypatingai vaikų
ugdymo įstaigose (žr. 3.3.8 pav.).
3.3.8 pav. Sergamumas odos infekcijomis Akmenės rajone 2010-2011 m. (100 000 gyv.)
Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, per paskutiniuosius tris metus
Lietuvoje sergamumas tuberkulioze mažėjo. Mūsų šalyje 2011 m. išaiškinti 1 532 asmenys,
sergantys aktyvia tuberkulioze, o tai sudarė 50,6/100 000 gyv. Akmenės rajone 2009 m.
sergamumas mažėjęs, 2010 m. pakilo iki 41,9/100 000 gyv., o 2011 m. sumažėjo iki 34,6 atv./100
000 gyv. (žr. 3.3.9 pav.).
0
76,2
80
4,3
0
112,3
0 20 40 60 80 100 120
Toksoplazmozė
Askaridožė
Enterobiozė
2011 m.
2010 m.
22,9
0
30,5
13
23,9
73,4
0 10 20 30 40 50 60 70 80
Pedikuliozė
Niežai
Dermatofilijos
2011 m.
2010 m.
25
.
3.3.9 pav. Gyventojų sergamumas aktyvia tuberkulioze Lietuvos Respublikoje ir Akmenės
rajone 2009–2011 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Paskiepytų gyventojų skaičius Akmenės rajone 2011 m. (abs. sk.)
Nuo tuberkuliozės, hepatito B infekcijų paskiepytų asmenų skaičius
Ligos
pavadinimas Vakcina
Amžiaus grupės
naujagimiai,
kūdikiai
(iki 1 metų)
kiti
(1–17 metų vaikai)
18 metų ir vyresni
1 2 3 4 5
1. Tuberkuliozė BCG
2. Hepatitas B HB1 1 2
HB2 186 2
HB3 177 17
Nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, B tipo haemophilus influenzae infekcijų paskiepytų asmenų
skaičius
Ligos
pavadinimas Vakcina
Amžiaus grupės
017 metų 18 metų ir vyresni
1 2 3 4
1. Difterija, stabligė,
kokliušas, poliomielitas,
B tipo haemophilus
influenzae infekcija
DTaP/IPV/Hib1 183 X
DTaP/IPV/Hib2 165 X
DTaP/IPV/Hib3 160 X
DTaP/IPV/Hib4 144 X
DTaP/IPV5 153 X
Td6 317 X
2. Difterija, stabligė
Td1 62
Td2
Td3
Td rev. X
Td rev.
(valstybės lėšomis) X 193
Nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės infekcijų paskiepytų asmenų skaičius
Ligos pavadinimas Vakcina Amžiaus grupės
017 metų 18 metų ir vyresni
1 2 3 4
1. Tymai, epideminis parotitas, raudonukė MMR1 169
MMR2 163
50,2
40,7 47,9
41,9
50,6
34,6
0
10
20
30
40
50
60
Lietuvos Respublika Akmenės rajonas
2009 m.
2010 m.
2011 m.
26
Nuo gripo, pneumokokinės, meningokokinės infekcijų paskiepytų asmenų skaičius
Ligos
pavadinimas Vakcina
Amžiaus grupės
017 metų 1864 metų 65 metų ir vyresni
1 2 3 4 5
1. Gripas
Gr1 15 27 9
Gr2 2 X X
Paskiepyta
valstybės lėšomis
112 537 489
2. Pneumokokinė
infekcija PPV 6 9 -
3. Meningokokinė
infekcija
MenPV
Nuo rotavirusinės, žmogaus papilomos viruso infekcijų paskiepytų asmenų skaičius
Ligos
pavadinimas Vakcina
Amžiaus grupės
naujagimiai, kūdikiai
(iki 1 metų) 117 metų 18 metų ir vyresni
1 2 3 4 5
1. Rotavirusinė infekcija
RV1 X X
RV2 X X
RV3 1 X X
2. Žmogaus papilomos
viruso infekcijos
HPV1 X
HPV2 X
HPV3 X 1
Nuo vėjaraupių, hepatito A, erkinio encefalito infekcijų paskiepytų asmenų skaičius
Ligos
pavadinimas Vakcina
Amžiaus grupės
017 metų 18 metų ir vyresni
1 2 3 4
1. Vėjaraupiai V1
V2
2. Hepatitas A
HepA1
HepA2
HepA31
3. Erkinis encefalitas
TBE1 16 18
TBE2 18 20
TBE3 17 10
TBE rev. 2 11
4. Geltonasis drugys
5. Vidurių šiltinė
6. Cholera
7. Kitos ligos
Pasiutligė 3
Pastabos: 1 HepA3 žymima, jei skiepyta kombinuota vakcina nuo hepatitų A ir B (kursas 3 dozės);
2 Gr2 žymima
vaikams, kuriems tą patį sezoną skiriama antroji gripo vakcinos dozė. Santrumpos: BCG tuberkuliozės vakcina; DTaP/IPV/Hib difterijos, stabligės, neląstelinio kokliušo, inaktyvinta
poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina; Gr gripo vakcina; HepA hepatito A vakcina; HepB
hepatito B vakcina; HPV žmogaus papilomos viruso vakcina; MenCCV konjuguota meningokokinės infekcijos
vakcina; MenPV polisacharidinė meningokokinės infekcijos vakcina; MMR tymų, epideminio parotito, raudonukės
vakcina; PCV konjuguota pneumokokinės infekcijos vakcina; PPV polisacharidinė pneumokokinės infekcijos
vakcina; rev. – revakcinacija; RV rotavirusinės infekcijos vakcina; TBE erkinio encefalito vakcina; Td difterijos,
stabligės vakcina; V vėjaraupių vakcina.
27
3.4 Sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis
Lytiniu būdu plintančios ligos (LPL) yra vienos iš labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų
pasaulyje. PSO duomenimis, kasmet pasaulyje sifiliu suserga apie 12 mln. žmonių, gonorėja – 62
mln. ir chlamidijoze – 89 mln. Dažniausiai šiomis ligomis užsikrečiama nesaugių lytinių santykių
metu su mažai pažįstamu ar atsitiktiniu asmeniu, nenaudojant prezervatyvų.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Akmenės rajone 2011 m.
sergamumo sifiliu nebuvo registruota, tuo tarpu 2010 m. sergamumas sudarė 3,8/100 000 gyv. 2011
m. Akmenės rajone užregistruoti 4,3/100 000 gyv. gonorėjos atvejai, 2009 m. – 3,7/100 000 gyv.,
2010 m. šio susirgimo atvejų nebuvo registruota. Negalima teigti, kad šie rezultatai atspindi realų
sergamumą LPL (3.4.1 pav.).
3.4.1 pav. Sergamumas sifiliu ir gonorėja Akmenės rajone 2009-2011 m.
(100 000 gyv.)
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
2011 m. Lietuvoje užregistruoti 166 nauji ŽIV infekcijos atvejai. Atitinkamai 2010 m. –153,
2009 m. – 180. Sergamumo ŽIV infekcija rodiklis 2011 m. siekė 5,5 atvejo 100 000 gyventojų,
2010-aisiais – 4,7 atvejo 100 000 gyv., 2009-aisiais – 5,39 atvejo 100 000 gyv. Akmenės rajone
2011 m. užregistruoti 2 atvejai (2 vyrai), t. y. 8,6 atvejo 100 000 gyv. (žr. 3.4.2 pav.).
3.4.2 pav. Naujai išaiškinti ŽIV infekcijos atvejai Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone
2009-2011 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
0
3,7 3,8
0 0
4,3
0
2
4
6
Sifilis Gonorėja
2009 m.
2010 m.
2011 m.
5,39
3,7 4,7
7,6
5,5
8,6
0
2
4
6
8
10
Lietuvos Respublika Akmenės rajonas
2009 m.
2010 m.
2011 m.
28
3.5 Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais
Psichikos sveikata yra neatsiejama bendrosios sveikatos priežiūros dalis. Visuomenės
psichikos sveikatai didelės įtakos turi biologiniai, socialiniai ir psichologiniai veiksniai.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Akmenės rajono gyventojų
sergamumas psichikos ligomis 2011 m. nukrito iki 43,3/100 000 gyv., 2010 m. sergamumas siekė
iki 95/100 000 gyv. Lietuvoje 2009-2011 m. laikotarpiu šis rodiklis kilo ir 2011 m. pasiekė
217,1/100 000 gyv. (žr. 3.5.1 pav.).
3.5.1 pav. Sergamumas psichikos ligomis Lietuvos Respublikoje ir Akmenės
rajone 2009-2011 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
2009 m. Akmenės rajone nebuvo užregistruoto nė vieno atvejo, kad asmuo kreiptųsi į
sveikatos priežiūros įstaigą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ir psichotropines
medžiagas. Rajone 2011 m. šių sutrikimų užregistruota 7,9/100 000 gyv., 2010 m. – 22,9/100 000
gyv. Lietuvoje 2011 m. užregistruoti 74,8/100 000 gyv. sergamumo priklausomybės ligomis atvejai
(žr. 3.5.2 pav.).
3.5.2 pav. Sergamumas priklausomybės ligomis Akmenės rajone ir Lietuvos
Respublikoje 2009-2011 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
194,5 201,2 217,1
29,6
95,3
43,3
0
50
100
150
200
250
2009 m. 2010 m. 2011 m.
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
72,7 67,6
74,8
0
22,9
7,9
0
10
20
30
40
50
60
70
80
2009 m. 2010 m. 2011 m.
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
29
2011 m. Akmenės rajone buvo užregistruota 1 000 asmenų, sergančių psichikos ir elgesio
sutrikimais, tai sudarė 4320,2 atvejo 100 000 gyventojų. Nuotaikos sutrikimams teko 578,9 atvejo
100 000 gyventojų, 609,2/100 000 gyv. nustatyti psichikos raidos sutrikimai, 570,3/100 000 gyv. -
demencija (žr. 3.5.3 pav.).
3.5.3 pav. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais Akmenės rajone 2011 m.
(100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
3.6 Traumos ir nelaimingi atsitikimai
Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis, 2011 m. Akmenės rajone
buvo užregistruotos 1 743 traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai. Daugiausia
užregistruota buvo pečių lanko, rankų (2305,7/100 000 gyv.) ir klubų, kojų sužalojimų (2371,8/100
000 gyv.) (žr. 3.6.1 pav.).
570,3
207,4
21,6
25,9
578,9
751,7
609,2
172,8
0 100 200 300 400 500 600 700 800
Demencija
Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant
alkoholį
Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kitas
psichoaktyviąsias medžiagas
Shizofrenija, shizotipiniai ir kliedesiniai
sutrikimai
Nuotaikos sutrikimai
Protinis atsilikimas ir psichologinės raidos
sutrikimai
Psichologinės raidos sutrikimai
Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys
vaikystėje ir paauglystėje
30
3.6.1 pav. Traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai Akmenės
rajone 2011 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
216 Akmenės rajono gyventojų patyrė galvos sužalojimus, iš jų: galvos žaizdos sudarė 35,2
proc., 12 proc. - kaukolės kaulų lūžimai, 4,6 proc. - akies ir akiduobės sužalojimai ir 14,4 proc.
intrakranijiniai sužalojimai (žr. 3.6.2 pav.).
Kaklo ir krūtinės sužalojimus patyrė 126 žmonės, iš jų: 1 buvo kaklo ir krūtinės ląstos
žaizdos. 2011 m. buvo užregistruoti 77 liemens kaulo lūžimai, iš jų: 61 stuburo kaklinės dalies,
šonkaulių, krūtinkaulio, stuburo krūtinės dalies lūžimas.
3.6.2 pav. Akmenės rajono gyventojų patirti galvos sužalojimai 2011 m. (proc.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
933,2
544,3
332,7
194,4
2302,7
1244,2
2371,8
21,6
60,5
250,6
0 500 1000 1500 2000 2500
Galvos sužalojimai
Kaklo ir krūtinės sužalojimai
Liemens kaulų lūžimai
Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies ir
dubens sužalojimai
Pečių lanko ir rankos sužalojimai
Lūžimai
Klubų ir kojų sužalojimai
Apsinuodijimas narkotikais, vaistais ir biologinėmis
medž. Bei nemedicininės paskirties toksinis poveikis
Medicinos ir chirurginės pagalbos komplikacijos
Sužalojimų, apsinuodijimų ir kitų išorinių priežasčių
poveikis
35,2
12
4,6
14,4
0 5 10 15 20 25 30 35 40
Galvos žaizda
Kaukolės kaulų lūžimas
Akies ir akiduobės sužalojimas
Intrakranijinis sužalojimas
31
288 gyventojams buvo galūnių kaulų lūžiai, iš jų: dilbinio kaulo lūžimas – 237,6/100 000
gyv., šlaunikaulio lūžis – 34,6/100 000 gyv., blauzdos lūžimas, įskaitant čiurna – 224,7/100 000
gyv. (žr. 3.6.3 pav.).
3.6.3 pav. Akmenės rajono gyventojų patirti lūžimai 2011 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Iš viso Lietuvoje per 2011 m. užregistruota 3 312 eismo įvykių, kuriuose 297 žmonės žuvo
(2010 m. žuvo 299) ir 3 975 buvo sužeisti. Lyginant su 2010 m. (3 530 eismo įvykių), eismo įvykių
skaičius sumažėjo 6,2 proc., juose sužeistų žmonių skaičius sumažėjo 6 proc., žuvusiųjų skaičius
sumažėjo nuo 299 iki 297, arba 0,7 proc.
2011 m. Akmenės rajone įvyko 16 (6,9/10 000 gyv.) eismo įvykių, kurių metu 2 (0,9/10 000
gyv.) žmonės žuvo ir 20 (8,6/10 000 gyv.) buvo sužaloti (žr. 3.6.4 pav.). 2010–2011 m. Akmenės
rajone eismo įvykių skaičius sumažėjo 15,79 proc., taip pat sumažėjo ir sužalotų asmenų skaičius
13,04 proc., bei žuvusių skaičius 33,33 proc. 2011 m. Akmenės rajone 2 neblaivūs asmenys padarė
eismo įvykį, 2010 m. tokių asmenų taip pat buvo 2.
3.6.4 pav. Eismo įvykių dinamika Akmenės rajone 2009-2011 m. (10 000 gyv.) Šaltinis: Lietuvos kelių policijos tarnyba
237,6
34,6
224,7
0 50 100 150 200 250
Dilbio kaulo lūžimas
Šlaunikaulio lūžimas
Blauzdos lūžimas, įskaitant čiurną
9
7,2 6,9
9,3 8,8 8,6
0,7 0,8 0,9
0
2
4
6
8
10
2009 m. 2010 m. 2011 m.
Eismo įvykiai
Sužeista
Žuvo
32
3.6.5 pav. Nusikalstamų veikų skaičius 2011 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: VRM Informatikos ir ryšių departamentas
2011 m. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Profesinių ligų registre iš viso
Lietuvoje užregistruoti 402 profesinių ligų atvejai, tai 15 proc. mažiau nei 2010 m. Tačiau tai
nereiškia, kad profesinių ligų iš tikrųjų mažėja. Profesinių ligų skaičiaus kitimą lemia daugelis
faktorių, tai ir faktinė darbo sąlygų būklė, profesinių ligų tyrimo, nustatymo ir kompensavimo
procedūros, profesinės sveikatos tarybos veikla. Dabar stebimas nustatomų profesinių ligų
mažėjimas gali būti pastarosios ekonominės krizės ir žmonių baimės prarasti darbą išraiška, nes ne
visais atvejais susirgus profesine liga yra mokama draudimo išmoka.
Akmenės rajone nustatytos 2 profesinės ligos (8,6/100 000 gyv.) (2 vyrai 45-49 metų
amžiaus). Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Profesinių ligų registro duomenimis,
šalyje vyrams profesinės ligos nustatomos 4 kartus dažniau nei moterims (74 moterims ir 328
vyrams) (žr. 3.6.6 pav.).
33
3.6.6 pav. Profesinės ligos Akmenės rajone bei Lietuvos Respublikoje 2011 m.
(100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Profesinių ligų valstybės registras
2011 m. užregistruotų profesinių ligų struktūra iš esmės nesikeitė. Šalyje ir Akmenės rajone
daugiausia užregistruota kaulų ir raumenų (šalyje - 53 proc., Akmenės rajone – 50 proc.) ir nervų
sistemos (šalyje - 19 proc., Akmenės rajone – 50 proc.) ligų, kurias sukelia fizikiniai (vibracija,
triukšmas) ir ergonominiai (biomechaniniai) rizikos veiksniai. Lietuvoje 24 proc. sudarė ausies
ligos (žr. 3.6.7 pav.).
3.6.7 pav. Profesinės ligos, pagal profesinių ligų struktūrą, Akmenės rajone ir Lietuvos
Respublikoje 2011 m. (proc.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Profesinių ligų valstybės registras
2011 m. Akmenės rajone įvyko 12 lengvų nelaimingų atsitikimų ir nė vieno sunkaus ar
mirtino. Daugiausia lengvų nelaimingų atsitikimų įvyko veikloje susijusioje su švietimu 3 (25
proc.), ir kitoje veikloje 3 (25 proc.). 2 lengvi nelaimingi atsitikimai įvyko ekonominėje veikloje
susijusioje su vandens tiekimu, nuotekų valymu, atliekų tvarkymu ir regeneravimu (17 proc.) (žr.
3.6.8 pav.).
23,3
18,6
4,5
0 0
5
10
15
20
25
Lietuvos Respublika Akmenės rajonas
Vyrai
Moterys
19
24
53
50
50
0 10 20 30 40 50 60
Nervų sistemos ligos
Ausies ligos
Jungiamojo audinio ir skeleto-
raumenų sistemos ligos
Akmenės rajonas
Lietuvos Respublika
34
3.6.8 pav. Lengvi nelaimingi atsitikimai darbe Akmenės rajone 2011 m. (proc.) Šaltinis: Valstybinė darbo inspekcija
7 lengvi nelaimingi atsitikimai darbe 2011 m. įvyko vyrams. Daugiausia jų įvyko 45-54
metų amžiaus vyrams. Taip pat lengvi nelaimingi atsitikimai įvyko ir 5 moterims, daugiausia 55-64
metų amžiaus (žr. 3.6.9 pav.). Analizuojant lengvų nelaimingų atsitikimų duomenis pagal mėnesius,
daugiausia jų įvyko birželio (16,6 proc.) ir gegužės (16,6 proc.) mėnesiais. 33 proc. lengvų
nelaimingų atsitikimų įvyko pirmadienį, 25 proc. trečiadienį, po 17 proc. lengvų nelaimingų
atsitikimų įvyko antradienį ir penktadienį.
3.6.9 pav. Lengvi nelaimingi atsitikimai darbe pagal lytį ir amžių Akmenės rajone 2011
m. (abs. sk.). Šaltinis: Valstybinė darbo inspekcija
8
8
25
17
8
8
25
0 5 10 15 20 25 30
Apdirbamoji gamyba
Statyba
Švietimas
Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų
tvarkymas ir regeneravimas
Didmeninė ir mažmeninė prekyba
Žmonių sveikata ir socialinis darbas
Kita veikla
2
1
0
3
1
0
1 1 1
2
0
1
2
3
4
18-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m.
Vyrai
Moterys
35
3.7 Laikinas nedarbingumas ir neįgalumas
Darbingumo lygis - asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją
ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės kompetencijos reikalaujančius darbus.
Nustatomas asmenims nuo 18 m. iki senatvės pensijos amžiaus, įvertinus asmens sveikatos būklę ir
galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai
yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos
priemonės.
Asmenys, kurių darbingumo lygis 0–25 procentai, laikomi nedarbingais;
Asmenys, kurių darbingumo lygis 30–55 procentai, laikomi iš dalies darbingais;
Asmenys, kurių darbingumo lygis 60 ir daugiau procentų, laikomi darbingais.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, Lietuvoje 2010 m. pirmą kartą
nustatytas 0–55 proc. darbingumo lygis buvo 15 432 asmenims, 2011 m. tokių žmonių skaičius
sumažėjo 559 asmenimis ir siekė 14 873. Akmenės rajone 2010 m. nedarbingais ir iš dalies
darbingais buvo pripažinti 143 gyventojai, 2011 m. – 145.
Akmenės rajone 2010 m. didžiausia neįgaliųjų dalis buvo 18–19 m. amžiaus grupėje 35
(24,5 proc.), o 2011 m. 50–54 m. amžiaus grupėje 37 (25,5 proc.) (žr. 3.7.1 pav.).
3.7.1 pav. Pirmą kartą nustatytas Akmenės rajono gyventojams 0–55 proc. darbingumo lygis,
lyginant pagal amžiaus grupes 2010-2011 m. (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
2011 m. Akmenės rajone daugiausia darbingo amžiaus asmenų buvo pripažinta nedarbingais
dėl psichikos ir elgesio sutrikimų 11 (55,0 proc.), dėl navikų 4 (20,0 proc.) bei nervų sistemos ligų 2
(10,0 proc.) (žr. 3.7.2 pav.). Lietuvoje 2011 m. 0-25 proc. darbingumo lygis gyventojams
dažniausiai buvo nustatytas dėl navikų 450 (35,8 proc.), antroje vietoje buvo kraujotakos sistemos
ligos - 207 (16,5 proc.), trečioje – psichikos ir elgesio sutrikimai 200 (15,9 proc.).
24,5
2,1 1,4 2,8
8,4 8,4
12,6
17,5
22,4 20
0,7 1,4 3,4
6,2
11 11,7
25,5
20
0
5
10
15
20
25
30
18-19 m. 20-24 m. 25-29 m. 30-34 m. 35-39 m. 40-44 m. 45-49 m. 50-54 m. 55- iki
pensinio
amžiaus
2010 m.
2011 m.
36
3.7.2 pav. Akmenės rajono suaugusiųjų gyventojų, kuriems 2011 m. pirmą kartą nustatytas
0-25 proc. darbingumo lygis, pasiskirstymas pagal ligų grupes (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, Akmenės rajone 2011 m.
daugiausia asmenų iš dalies darbingais pripažinti buvo dėl jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų
sistemos ligų 26 (20,8 proc.), psichikos ir elgesio sutrikimų 20 (16,0 proc.) ir kraujotakos ligų 20
(16,0 proc.) (žr. 3.7.3 pav.). Lietuvoje 2011 m. 30-55 proc. darbingumo lygis asmenims dažniausiai
buvo nustatytas dėl kraujotakos sistemos ligų - 2 791 (20,5 proc.), jungiamojo audinio ir skeleto–
raumenų ligų - 2 355 (17,3 proc.) ir navikų - 2 180 (16,0 proc.).
3.7.3 pav. Akmenės rajono suaugusiųjų gyventojų, kuriems 2011 m. pirmą kartą nustatytas
30-55 proc. darbingumo lygis, pasiskirstymas pagal ligų grupes (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
20
0
55
10
5
0
5
0
5
0 10 20 30 40 50 60
Navikai
Endokrininės sistemos ligos
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Nervų sistemos ligos
Kraujotakos sistemos ligos
Kvėpavimo sistemos ligos
Virškinimo sistemos ligos
Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos
Traumos, apsinuodijimai
15,2
4,8
16
7,2
16
2,4
1,6
20,8
4,8
0 5 10 15 20 25
Navikai
Endokrininės sistemos ligos
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Nervų sistemos ligos
Kraujotakos sistemos ligos
Kvėpavimo sistemos ligos
Virškinimo sistemos ligos
Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos
ligos
Traumos, apsinuodijimai
37
Neįgalumo lygis - tai kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės,
savarankiškumo kasdieninėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas. Neįgalumo lygis
nustatomas asmenims iki 18 m., išskyrus asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu
socialiniu draudimu.
Neįgalumas gali būti trijų lygių:
1. Sunkaus neįgalumo lygis - asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba
vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio žymiai sumažėjusios
galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti ir būtina nuolatinė kitų žmonių slauga, priežiūra, pagalba;
2. Vidutinio neįgalumo lygis - asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų
arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio sumažėjusios
galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti ir reikia nenuolatinės kitų žmonių priežiūros, pagalbos;
3. Lengvo neįgalumo lygis - asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba
vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio nežymiai sumažėjusios
galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti.
Lietuvoje 2010 m. 1 978, o 2011 m. 2 055 vaikams pirmą kartą buvo nustatytas neįgalumas.
Didžiausia dalis neįgalių vaikų buvo 0–4 m. amžiaus grupėje – 1 039 (50,5 proc.), mažiausia buvo
15–17 m. amžiaus grupėje - 231 (11,2 proc.). Akmenės rajone ir 2010 m. ir 2011 m. pirmą kartą
buvo nustatytas neįgalumas 21 vaikui. Didžiausią dalį kaip ir šalyje sudarė 0-4 m. amžiaus vaikai
11 (52,4 proc.), mažiausią - 5-9 m. amžiaus vaikai 3 (14,3 proc.) ir 15–17 m. amžiaus vaikai 3 (14,3
proc.) (žr. 3.7.4 pav.).
3.7.4 pav. Lietuvos Respublikos ir Akmenės rajono vaikų, kuriems 2011 m. pirmą kartą
nustatytas neįgalumas, pasiskirstymas pagal amžių (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
50,5
20,2 17,9
11,2
52,4
14,3
19
14,3
0
10
20
30
40
50
60
0-4 m. 5-9 m. 10-14 m. 15-17 m.
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
38
Vaikams tiek Lietuvoje 1 165 (57,1 proc.), tiek Akmenės rajone 14 (66,6 proc.) dažniausiai
buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Akmenės rajone 2011 m. nebuvo nustatytas sunkus
neįgalumo lygis nė vienam vaikui (žr. 3.7.5 pav.).
3.7.5 pav. Lietuvos Respublikos ir Akmenės rajono vaikų, kuriems 2011 m. pirmą kartą
nustatytas neįgalumas, pasiskirstymas pagal neįgalumo lygius (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lyginant vaikams pirmą kartą nustatytą neįgalumą 2011 m. pagal ligų grupes, jis dažniausiai
buvo nustatytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų (Lietuvoje – 777 (37,8 proc.), Akmenės rajone –
12 (57,1 proc.)). Šalyje dažniau vaikams neįgalumas buvo nustatytas dėl įgimtų formavimosi ydų
352 (17,1 proc.), Akmenės rajone dėl endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų 3 (14,3
proc.) (žr. 3.7.6 pav.).
3.7.6 pav. Lietuvos Respublikos ir Akmenės rajono vaikų, kuriems 2011 m. pirmą kartą
nustatytas neįgalumas, pasiskirstymas pagal ligų grupes (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
7,7
35,2
57,1
0
33,3
66,6
0
10
20
30
40
50
60
70
Sunkus Vidutinis Lengvas
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
3,6
6,9
37,8
8,6
1,5
4,5
17,1
0
14,3
57,1
9,5
0
4,8
9,5
0 10 20 30 40 50 60
Navikai
Endokrininės, mitybos ir medžiagų
apykaitos ligos
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Nervų sistemos ligos
Kraujotakos sistemos ligos
Kvėpavimo sistemos ligos
Įgimtos formavimosi ydos
Akmenės rajonas
Lietuvos Respublika
39
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, apmokėtų laikinojo
nedarbingumo dienų skaičius vienam apdraustajam Akmenės rajone 2009 m. padidėjęs iki 12,43
dienos, 2010 m. sumažėjo iki 7,84 dienos. 2011 m. šis rodiklis rajone toliau mažėjo ir siekė 7,67
dienos.
Lietuvos Respublikoje šis rodiklis nuo 2009 m. pradėjo mažėti ir 2010 m. siekė 5,43 dienos.
2011 m. apmokėtų laikinojo nedarbingumo dienų skaičius vienam apdraustajam šalyje kiek
padidėjo ir siekė 5,51 dienos (žr. 3.7.7 pav.).
3.7.7 pav. Apmokėtų laikinojo nedarbingumo dienų skaičius vienam apdraustajam
2008 - 2011 m. Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone (dienomis) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
7,34 7,16
5,43 5,51
9,7
12,43
7,84 7,67
0
2
4
6
8
10
12
14
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
40
IV. VYKDOMOS PREVENCINĖS PROGRAMOS AKMENĖS RAJONE
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa, skirta vyrams nuo
50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Programoje
numatytos paslaugos gali būti teikiamos vieną kartą per dvejus metus. Kol nebuvo įgyvendinama
priešinės liaukos vėžio prevencijos programa, (vykdoma nuo 2006 m.), mirtingumas nuo šios ligos
didėjo tiek bendrojoje vyrų grupėje, tiek tikslinėje 50-74 metų vyrų grupėje. Ši mirtingumo
didėjimo tendencija bendrojoje vyrų grupėje buvo matoma iki 2006 m., o tikslinėje vyrų grupėje –
iki 2007 m.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) duomenimis, 2011 m. prie Akmenės rajono asmens
sveikatos priežiūros įstaigų buvo prisirašę 3 436 50-57 metų vyrai, 2010 m. – 3 424. Ganėtinai
didelis vyrų aktyvumas pagal šią prevencinę programą teikia vilties, kad vis dažniau bus nustatomas
ankstyvųjų stadijų vėžys. 2011 m. Akmenės rajone 975 vyrams (28,4 proc.) buvo suteikta
informacija apie priešinės liaukos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir PSA nustatymo paslaugas, o tai
372 paslaugomis daugiau nei 2010 m. ir 316 daugiau nei 2009 m. (žr. 4.1 pav.). 2011 m. didžiausias
prisirašiusiųjų 50-75 metų vyrų ir suteiktų paslaugų skaičius buvo VšĮ Akmenės rajono PSPC.
4.1 pav. Prisirašiusių prie sveikatos priežiūros įstaigų 50-75 metų vyrų skaičius ir suteiktos
informacijos apie priešinės liaukos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir PSA nustatymo paslaugas
skaičius 2009-2011 m. (abs. sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa
Nepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo būdų, Lietuvoje, kaip ir visame
pasaulyje, krūties vėžys išlieka viena dažniausių moterų ligų. Kiekvienais metais ši liga atima
šimtus gyvybių. Laiku diagnozavus šią ligą, jai galima užkirsti kelią, nes daugiau kaip 95 proc.
moterų, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, visiškai išgydomos. 2005 metais rugsėjo 23 dieną
3382
659
3424
603
3436
975
0 1000 2000 3000 4000
Prisirašiusiųjų prie įstaigų 50-75 m. vyrų
sk.
Suteiktų informavimo apie priešinės
liaukos vėžio anktyvąją diagnostiką ir
PSA nustatymo paslaugų skaičius
2011 m.
2010 m.
2009 m.
41
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-729 „Dėl atrankinės mamografinės patikros dėl krūties
vėžio finansavimo programos patvirtinimo“ buvo patvirtinta krūties vėžio prevencijos programa. Ši
programa skirta moterų nuo 50 iki 69 metų susirgimų prevencijai. Šiaulių teritorinės ligonių kasos
duomenimis, 2011 m. prie asmens sveikatos priežiūros įstaigų buvo prisirašiusios 3 155 50-69 metų
moterų, 587 moterų mažiau, nei 2010 m. Šios programos priemonės yra taikomos vieną kartą per
dvejus metus. Viena programos priemonių yra pokalbiai su moterims apie krūties piktybinių navikų
profilaktikos priemones bei patarimai, kaip stiprinti ir išsaugoti sveikatą, bei moterų nukreipimas
atlikti mamografinį tyrimą. 2011 m. 423 moterims buvo suteikta informacija ir išrašytas siuntimas
atlikti mamografiją, 2010 m. šių paslaugų skaičius buvo 336 (žr. 4.2 pav.).
4.2 pav. Suteiktų informavimo dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimo atlikti
mamografiją paslaugų skaičius Akmenės rajone 2005 m. gruodžio mėn. - 2011 m. (abs. sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa
2004 metų birželio 30 dieną Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.
V-485 buvo patvirtinta gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, daugelyje šalių skiriasi pagal gimdos kaklelio vėžio
prevencinę programą tikrinamų moterų amžius ir kvietimo pasitikrinti intervalai. Dažniausiai
tikrinamos moterys nuo 25 iki 60-65 metų, o pasitikrinti dažniausia kviečiama kas trejus metus.
Nuo 2008 m. profilaktiškai tikrinamų dėl gimdos kaklelio vėžio moterų amžiaus intervalas
pakoreguotas – imta tikrinti 25-60 metų moteris. 2011 m. prie Akmenės rajono asmens sveikatos
priežiūros įstaigų buvo prisirašiusios 5 915 25-60 metų amžiaus moterų, 603 moterimis mažiau nei
2010 m.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos duomenimis, 2011 m. 431 moterims buvo atliktas
citologinis tepinėlis dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų. (žr. 4.3 pav.).
0
200
400
600
2006 m.2007 m.
2008 m.2009 m.
2010 m.2011 m.
403 380
284
413
336 423
42
4.3 pav. Suteiktų informavimo paslaugų ir atliktų citologinio tepinėlio paslaugų skaičius
Akmenės rajone 2009-2011 metais (abs. sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra dažniausia mirtingumo
priežastis. 2005 m. lapkričio 25 d. SAM įsakymu Nr. V-913 buvo patvirtinta Asmenų, priskirtinų
širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencinių priemonių finansavimo
programa. Šia programa siekiama sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis (krūtinės
angina, miokardo infarktu, smegenų išemija, insultu, periferinių arterijų tromboze), atrinkti
sergančiuosius ateroskleroze ar cukriniu diabetu, kurie dar nejaučia sveikatos sutrikimų, užkirsti
kelią šių ligų raidai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per metus 40-55 m. vyrams bei 50-
65 m. moterims. 2011 m. prie Akmenės rajone prie asmens sveikatos priežiūros įstaigų prisirašę 6
000 vyrų (40-55 metų amžiaus) ir moterų (50-65 metų amžiaus). Viena pagrindinių programos
priemonių yra informavimo apie didelę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, šios tikimybės
įvertinimo, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymo ar siuntimo išsamiai įvertinti širdies ir
kraujagyslių ligų tikimybę paslauga. 2010 m. Akmenės rajone tokių paslaugų suteikta 501
gyventojui, o 2011 m. šis skaičius išaugo iki 770 gyventojų (žr. 4.4 pav.).
4.4 pav. Informavimo apie didelę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė, šios tikimybės
įvertinimo, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymo ar siuntimo išsamiai įvertinti
širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę paslaugų skaičius Akmenės rajone 2009-2011 m (abs. sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa
6587 6518 5915
690 438 431
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
2009 m. 2010 m. 2011 m.
Prisirašiusiųjų prie įstaigų
25-60 m. moterų skaičius
Atliktų citologinio tepinėlio
paslaugų skaičius
0
200
400
600
800
2009 m.
2010 m.
2011 m.
351
501
770
43
V. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VEIKLOS RODIKLIAI
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Akmenės rajone ligoninių, esančių SAM
sistemoje, 2008 m. buvo dvi, 2009 – 2011 m. skaičius (1) nekito. Ambulatorinės sveikatos
priežiūros įstaigų skaičius (6) 2008–2011 m. nekito. Privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (į
šį skaičių įtrauktos ir privačios odontologinės priežiūros įstaigos) rajone 2008 m. buvo dvi, 2009 m.
išaugo iki penkių ir 2010 - 2011 m. jų skaičius (5) nekito (žr. 5.1 pav.).
5.1 pav. Sveikatos priežiūros įstaigų skaičiaus Akmenės rajone
2008-2011 m. (abs. sk.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
5.1 Medicinos personalo ištekliai
Aktyvus sveikatos personalas – specialistai, dirbantys pagal savo profesiją sveikatos
priežiūros, sveikatos mokslo, mokymo ir valdymo srityse.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Akmenės rajone 2008–2011
m. aktyvių gydytojų, odontologų, slaugytojų skaičius kito nežymiai. 2011 m. gydytojų skaičius
padidėjo iki 19,3/10 000 gyv., odontologų iki 3,5/10 000 gyv. Aktyvių specialistų su aukštuoju ar
aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) (70,1/10 000 gyv.) ir slaugytojų (54,3/10 000
gyv.) skaičius taip pat augo (žr. 5.1.1 pav.).
2
6
2
5
6
1
5
6
1
5
6
1
0 1 2 3 4 5 6 7
Privačios asmens sveikatos priežiūros
įstaigos
Ambulatorinės sveikatos priežiūros
įstaigos
Ligoninės
2011 m.
2010 m.
2009 m.
2008 m.
44
5.1.1 pav. Gyventojų aprūpinimas aktyviu sveikatos personalu Akmenės rajone
2008-2011 m. (10 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Privačiai dirbančių medikų skaičius nuo 2009 m. Akmenės rajone didėjo. 2010 m. privačiai
dirbančių gydytojų skaičius išaugo iki 12, o 2011 m. iki 16. Odontologų (5) ir specialistų su
aukštuoju ar aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) (10) skaičius 2010–2011 m. nekito
(žr. 5.1.2 pav.).
5.1.2 pav. Privačiai dirbantis medicinos personalas Akmenės rajone 2008–2011 m. (abs. sk.)
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
5.2. Ambulatorines paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų veikla
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2009-2011 m. Akmenės
rajono gyventojų apsilankymų pas gydytojus skaičius kito nežymiai. 2011 m. gyventojai dažniau
tikrinosi profilaktiškai sveikatą (13,2 proc.), šiek tiek padidėjo gydytojų apsilankymų namuose (4,9
proc.) bei nežymiai sumažėjo mokamų apsilankymų skaičius (1,5 proc.) (žr. 5.2.1 pav.).
15
2,2
66
51,7
15,3
2,6
68,1
53,1
17,1
3,1
60,1
47
19,3
3,5
70,1
54,3
0 10 20 30 40 50 60 70 80
Gydytojai
Odontologai
Specialistai su aukštuoju išsilavinimu
(ne gydytojai)
Slaugytojai
2011 m.
2010 m.
2009 m.
2008 m.
0 1
2 1
3
5
12
5
10
16
5
10
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
Gydytojai Odontologai Specialistai su aukštuoju
išsilavinimu (ne gydytojai)
2008 m.
2009 m.
2010 m.
2011 m.
45
5.2.1 pav. Akmenės rajono gyventojų apsilankymų pas gydytojus skaičius
2009–2011 m. (proc.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Akmenės rajono gyventojų apsilankymų pas gydytojų skaičius 2008–2010 m. kito nežymiai.
2011 m. kiek padidėjo (5,2 karto) apsilankymų buvo pas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas
teikiančius gydytojus, pas gydytojus specialistus apsilankymai (0,9 karto) nekito per visą laikotarpį
(žr. 5.2.2 pav.).
5.2.2 pav. Akmenės rajono gyventojų apsilankymų skaičius pas pirminės sveikatos
priežiūros paslaugas teikiančius gydytojus ir pas gydytojus specialistus
2008-2011 m. (vienam gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Apsilankymų pas odontologus skaičius 2008–2010 m. ir Lietuvoje, ir Akmenės rajone po
truputį augo. 2011 m. šalyje apsilankymų skaičius vienam gyventojui siekė 1,08, Akmenės rajone -
0,98 (žr. 5.2.3 pav.).
11,1
4,7
1,8
12,4
4,6
1,6
13,2
4,9
1,5
0
2
4
6
8
10
12
14
Profilaktiniai
apsilankymai
Apsilankymai namuose Mokami apsilankymai
2009 m.
2010 m.
2011 m.
4,2
0,8
4,2
0,8
4,3
0,8
5,2
0,9
0
1
2
3
4
5
6
Apsilankymai pas pirminės sveikatos
priežiūros paslaugas teikiančius
gydytojus
Apsilankymai pas gydytojus specialistus
2008 m.
2009 m.
2010 m.
2011 m.
46
5.2.3 pav. Apsilankymai pas odontologus Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone
2008–2011 m. (vienam gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2008–2011 m. Akmenės rajone
ilgą laiką stebimų ligonių skaičius augo. Suaugusiųjų, esančių ilgalaikio stebėjimo įskaitoje, buvo 9
kartus daugiau nei vaikų. 2011 m. suaugusiųjų šioje įskaitoje buvo 10 079 (500,9/1 000 gyv.), vaikų
– 1 069 (214,4/1 000 gyv.) (žr. 5.2.4 pav.).
5.2.4 pav. Ilgalaikis suaugusiųjų ir vaikų stebėjimas Akmenės rajone 2008–2011 m.
(1 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
5.3. Greitosios medicinos pagalbos darbas
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2009 m. tiek Lietuvoje, tiek
Akmenės rajone greitosios medicinos pagalbos suteiktų paslaugų skaičius mažėjo. 2010–2011 m.
šis rodiklis pradėjo augti. Šalyje 2011 m. siekė 218,9/1 000 gyv., Akmenės rajone – 365,1/1 000
gyv.) (žr. 5.3.1 pav.).
0,92 0,94 1
1,08
0,78 0,81 0,81
0,98
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
2008 m. 2009 m. 2010 m 2011 m.
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
386,6
177,4
402,4
211,9
474,9
212,4
500,9
214,4
0
100
200
300
400
500
600
Suaugusieji nuo 18 m. Vaikai (0-17 m.)
2008 m.
2009 m.
2010 m.
2011 m.
47
5.3.1 pav. Suteiktų medicinos pagalbos paslaugų skaičiaus dinamika Lietuvos Respublikoje
ir Akmenės rajone 2008–2011 m. (1 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Analizuojant 2008-2011 m. Akmenės rajone suteiktos medicinos pagalbos struktūrą,
dažniausiai ji buvo teikiama dėl ūmių susirgimų ir būklių, antroje vietoje buvo gimdyvių ir ligonių
pervežimai, trečioje – nelaimingi atsitikimai. 2011 m. medicinos pagalbos teikimas dėl ūmių
susirgimų ir būklių (59,3 proc.) lyginant su 2010 m. (62,2 proc.) sumažėjo, o augo gimdyvių ir
ligonių pervežimai (2010 m. sudarė 27,2 proc., o 2011 m. - 29,9 proc.) (žr. 5.3.2 pav.).
5.3.2 pav. Suteiktos skubios medicinos pagalbos struktūros dinamika Akmenės rajone
2008–2011 m. (proc.)
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
5.4. Stacionarines paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų veikla
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, gyventojų aprūpinimas
stacionaro lovomis Lietuvoje 2008-2011 m. didėjo.
191
280,9
182,6
246,9
190,2
270,3
218,9
365,1
0
50
100
150
200
250
300
350
400
Lietuvos Respublika Akmenės rajonas
2008 m.
2009 m.
2010 m.
2011 m.
10
77,3
0,2
12,5
9,3
77,1
0,2
13,4
10,5
62,2
0,2
27,2
10,6
59,3
0,2
29,9
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Nelaimingi atsitikimai
Ūmūs susirgimai ir būklės
Nėštumo, pogimdyvinio laikotarpio
patologija
Gimdyvių ir ligonių pervežimai
2011 m.
2010 m.
2009 m.
2008 m.
48
Akmenės rajone 2009 m. rodiklis nežymiai didėjęs, 2010 m. sumažėjo 1,37 karto (2009 m.
pabaigoje buvo 148 lovos, 2010 m. pabaigoje liko 108 lovos). 2011 m. stacionaro lovų skaičius
išliko toks pat (108), rodiklis siekė 43,02/10 000 gyv. (žr. 5.4.1 pav.).
5.4.1 pav. Gyventojų aprūpinimas stacionaro lovomis Lietuvos Respublikoje ir
Akmenės rajone 2008–2011 m. (10 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Akmenės rajone 2011 m. buvo hospitalizuotas 3 001 (119,5/1 000 gyv.) ligonis. Lyginant
pagal lovų profilius daugiausia ligonių hospitalizuota vidaus ligų skyriuje (55,41/1 000 gyv.),
mažiausia infekcinių – (0,28/1 000 gyv.) (žr. 5.4.2 pav.).
5.4.2. pav. Hospitalizuoti ligoniai pagal lovų profilius Akmenės rajone 2011 m. (1 000
gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Akmenės rajone 2010 m. vidutinis gulėjimo laikas stacionare iš viso buvo 8,8 dienos, 2011 m.
šis rodiklis siekė 9,79 dienos. Lyginant gulėjimo laiką pagal lovų profilius, vidutiniškai ilgiausiai
gulėta buvo slaugos ir globos lovose (39,09 dienos), trumpiausiai – chirurgijos (1,00 diena) (žr.
5.4.3 pav.).
80,9 81,69 82,61 90,34
53,18 55,35
41,97 43,02
0
20
40
60
80
100
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
55,41
43,54
5,1 0,28
15,22
0
10
20
30
40
50
60
Vidaus ligų Vaikų ligų Chirurgijos Infekcinis Slaugos ir
globos
Vidaus ligų
Vaikų ligų
Chirurgijos
Infekcinis
Slaugos ir globos
49
5.4.3 pav. Vidutinis gulėjimo laikas stacionare pagal lovų profilius Akmenės rajone 2011 m.
(dienos) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Akmenės rajone bendras lovos apyvartos rodiklis 2010 m. buvo 31,3 karto. Didžiausias rodiklis
buvo akušerijos-ginekologijos (77 kartus) ir vaikų ligų lovų (66,6 karto), mažiausias – slaugos ir
globos lovų (8,3 kartus).
2011 m. šis rodiklis siekė 28,06 karto. Didžiausias lovos apyvartos rodiklis buvo vaikų ligų
lovų (64,12 kartų), mažiausias – infekcinių ligų (7 kartus) (žr. 5.4.4 pav.).
5.4.4 pav. Lovos apyvarta pagal lovų profilius Akmenės rajone 2011 m. (kartai)
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Lovos funkcionavimo rodiklis parodo, kiek dienų per metus stacionaro lova buvo užimta. 2010
m. Akmenės rajone bendras lovos funkcionavimo rodiklis buvo 275,1 dienos. Daugiausiai dienų per
metus buvo užimtos vaikų ligų (304,6 dienos), slaugos ir globos lovos (292,1 dienos), mažiausiai –
infekcinių ligų lovos (130,8 dienos).
2011 m. bendras lovos funkcionavimo rodiklis siekė 274,63 dienas. Daugiausiai dienų buvo
užimtos slaugos ir globos (325,19 dienų) ir vaikų ligų lovos (298,82 dienas), mažiausiai –
infekcinių ligų lovos (26 dienas) (žr. 5.4.5 pav.).
6,46 4,66
1 3,71
39,09
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
Vidaus ligų Vaikų ligų Chirurgijos Infekcinis Slaugos ir
globos
Vidaus ligų
Vaikų ligų
Chirurgijos
Infekcinis
Slaugos ir globos
35,38
64,12
42,67
7 8,32
0
10
20
30
40
50
60
70
Vidaus ligų Vaikų ligų Chirurgijos Infekcinis Slaugos ir
globos
Vidaus ligų
Vaikų ligų
Chirurgijos
Infekcinis
Slaugos ir globos
50
5.4.5 pav. Lovos funkcionavimas pagal lovų profilius Akmenės rajone 2011 m. (dienos) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
228,55
298,82
42,67 26
325,19
0
50
100
150
200
250
300
350
Vidaus ligų Vaikų ligų Chirurgijos Infekcinis Slaugos ir
globos
Vidaus ligų
Vaikų ligų
Chirurgijos
Infekcinis
Slaugos ir globos
51
VI. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Du dešimtmečius besitęsiančios socialinės ekonominės permainos demografinius procesus
keičia nepalankia linkme. Gyventojų skaičiaus mažėjimą lemia aukštas mirtingumo lygis,
per žemas gimstamumo lygis, neužtikrinantis kartų kaitos, dideli jaunų žmonių emigracijos
srautai, šeimos sampratos kitimas, kai jos kūrimas nukeliamas vėlesniam laikui.
Džiugina tai, kad ataskaitiniais metais Akmenės rajone mažėjo mirtingumas nuo kraujotakos
sistemos ligų (nors ir išliko pagrindine gyventojų mirčių priežastimi ne tik rajone, bet ir
Lietuvoje). Formuojant sveikatos politiką, būtina atsižvelgti į rizikos veiksnių, skatinančių
šių ligų atsiradimą, plitimo mažinimą. Reikia atkreipti dėmesį į lytį (dėl šių ligų miršta
daugiau moterų nei vyrų) bei amžiaus grupes.
Nors Akmenės rajone mažėja sergamumas psichikos ir priklausomybės ligomis, tačiau
reikia labiau stiprinti gyventojų psichinę sveikatą, ypač esant ekonominiam sunkmečiui,
didėjant bedarbystei. Tikėtina, kad gali padaugėti savižudybių.
Vertinant gyventojų sergamumo rodiklius, dėmesys turi būti skiriamas jungiamojo audinio ir
skeleto-raumenų sistemos, virškinimo sistemos ligoms ir traumoms mažinti.
Akmenės rajone vangiai vykdomos prevencinės programos, todėl būtina gyventojus skatinti
gyventojus dalyvauti prevencinėse programose, sudaryti palankias sąlygas šiose programose
dalyvauti kaimo gyventojams. Juo labiau, kad Akmenės rajone 15,2 proc. asmenų pirmą
kartą nustatytas 30-55 proc. darbingumo lygis buvo dėl piktybinių navikų.
Sveikatos apsaugos sistema turėtų apimti visas veiklos kryptis, kurios turi įtakos žmonių
sveikatai: ekonomiką, ekologiją, socialinę apsaugą, sveikatos apsaugą. Problemos turėtų būti
sprendžiamos kompleksiškai, integruotai. Tikslinga skatinti institucijų bendradarbiavimą su
nevyriausybinėmis organizacijomis, švietimo ir kitais sektoriais, asmens sveikatos
priežiūros įstaigomis, siekiant geresnių rezultatų sveikatos srityje.
Labai svarbus veiksnys, nuo kurio priklauso sveikatos politika – pareigūnų, atsakingų už
sveikatos politiką, kompetencija. Šiuo požiūriu svarbūs vadybos sugebėjimai. Jų turint
galima užtikrinti reikalingą aktyviai sveikatos politikai įgyvendinti žinybų ir sektorių
bendradarbiavimą, kuris turi tapti aktyvios sveikatos politikos pagrindu.
Recommended