AKMENĖS RAJONO GYVENTOJŲ SVEIKATOS BŪKLĖ 2011 METAIS r... · Akmenės rajono gyventojų skaičiaus dinamika 2008–2012 m. pradžioje (abs. sk.) Šaltinis: Lietuvos statistikos

AKMENĖS RAJONO

GYVENTOJŲ SVEIKATOS

BŪKLĖ 2011 METAIS

2012, Šiauliai

2

Parengė:

Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Stebėsenos ir programų skyrius

Varpo g. 9, Šiauliai

3

TURINYS

I. ĮVADAS....................................................................................................................................... 4

II. AKMENĖS RAJONO GYVENTOJŲ DEMOGRAFINĖ IR SOCIALINĖ-EKONOMINĖ

BŪKLĖ ............................................................................................................................................... 5

2.1. Demografinė situacija ............................................................................................................... 5

2.2. Gyventojų užimtumas ............................................................................................................. 13

2.3. Nėščiųjų priežiūra ................................................................................................................... 14

III. SVARBIAUSI SVEIKATOS BŪKLĖS RODIKLIAI .......................................................... 15

3.1. Vaikų sveikata ......................................................................................................................... 16

3.2. Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis .......................................................................... 19

3.3. Sergamumas užkrečiamomis ligomis ..................................................................................... 21

3.4. Sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis ........................................................................... 27

3.5. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais ......................................................................... 28

3.6. Traumos ir nelaimingi atsitikimai ........................................................................................... 29

3.7. Laikinas nedarbingumas ir neįgalumas ................................................................................... 35

IV. VYKDOMOS PREVENCINĖS PROGRAMOS AKMENĖS RAJONE ............................. 40

V. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VEIKLOS RODIKLIAI ......................................... 43

5.1. Medicinos personalo ištekliai ................................................................................................. 43

5.2. Ambulatorines paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų veikla ................................ 44

5.3. Greitosios medicinos pagalbos darbas .................................................................................... 46

5.4. Stacionarines paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų veikla .................................. 47

VI. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ................................................................................................... 51

4

I. ĮVADAS

Leidinyje „Akmenės rajono gyventojų sveikatos būklė 2011 metais“ pateikiami 2011 m.

statistiniai duomenys ir jų analizė apie demografinę situaciją Akmenės rajone, gyventojų sveikatą,

sveikatos priežiūros įstaigų veiklą. Aptariamos Akmenės rajone vykdomos prevencinės programos

ir jų rezultatai. Daugelis Akmenės rajono demografinių, gyventojų sveikatos ir jos priežiūros

rodiklių lyginami su Lietuvos Respublikos atitinkamais rodikliais. Rengiant leidinį naudoti Lietuvos

statistikos departamento, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro, Užkrečiamų ligų ir

AIDS centro, Šiaulių visuomenės sveikatos centro, Valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos kelių

policijos tarnybos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos duomenys.

5

II. AKMENĖS RAJONO GYVENTOJŲ DEMOGRAFINĖ IR

SOCIALINĖ-EKONOMINĖ BŪKLĖ

2.1 Demografinė situacija

Du dešimtmečius Lietuvoje besitęsiančios socialinės ekonominės permainos demografinius

procesus keičia nepalankia linkme. Gyventojų skaičiaus mažėjimą lemia aukštas mirtingumo lygis,

per žemas gimstamumo lygis, neužtikrinantis kartų kaitos, dideli jaunų žmonių emigracijos srautai,

šeimos sampratos kitimas, kai jos kūrimas nukeliamas vėlesniam laikui.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per tris paskutinius metus Akmenės rajone

gyventojų skaičius sumažėjo 3 904 2010 m. pradžioje rajone gyveno 26 737 žmonės. 2011 m.

pradžioje (po gyventojų skaičiaus perskaičiavimo) gyventojų skaičius siekė 23 460. 2012 m.

pradžioje gyveno 22 833 gyventojai: 10 490 vyrų ir 12 343 moterys (žr. 2.1.1 pav.).

2.1.1 pav. Akmenės rajono gyventojų skaičiaus dinamika 2008–2012 m. pradžioje (abs. sk.)

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Dėl didesnio tiek jaunų, tiek vidutinio amžiaus vyrų mirtingumo moterų Akmenės rajone

gyvena daugiau nei vyrų (žr. 2.1.2 pav.).

2.1.2 pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų skaičius 2008–2012 m. pradžioje (abs. sk.)


Lyginant Akmenės rajono gyventojus pagal amžiaus grupes, 2008–2012 m. pradžioje

daugiausiai buvo darbingo amžiaus asmenų. Dėl aukšto nedarbo lygio, vidaus ir tarptautinės

migracijos šių asmenų skaičius mažėja kiekvienais metais (2008 m. pradžioje jų buvo 16 726, 2010

27774

27265

26737

23460 22833

0

10000

20000

30000

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

12837 12641 12435 10773 10490

14907 14624 14302 12687 12343

0

5000

10000

15000

20000

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Vyrai

Moterys

6

m. pradžioje – 16 408). 2011 m. pradžioje (po gyventojų skaičiaus perskaičiavimo) dirbančiųjų

sumažėjo iki 13 846, o 2012 m. pradžioje iki 13 313 žmonių. Mažiausiai buvo vaikų nuo 0 iki 15 m.

amžiaus. Dėl žemo gimstamumo lygio, migracijos vaikų skaičius taip pat kiekvienais metais mažėja

(2008 m. pradžioje jų buvo 5 226, 2010 m. pradžioje – 4 629, 2012 m. pradžioje tik 3 683) (žr. 2.1.3

pav.).

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. pradžioje 100 - ui darbingo amžiaus

(15 – 59 m.) Lietuvos gyventojų teko 62 išlaikomo amžiaus žmonės (vaikai nuo 0 iki 15 m. ir

vyresni nei 60 m. amžiaus žmonės), Akmenės rajone 100 – ui darbingų asmenų teko 71 išlaikomas

asmuo.

2.1.3 pav. Akmenės rajono gyventojų struktūra pagal amžiaus grupes 2008–2012 m. pradžioje

(abs. sk.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Demografinės senatvės koeficientas parodo pagyvenusių (60 m. ir vyresnio amžiaus)

žmonių skaičių, tenkantį šimtui vaikų iki 15 m. amžiaus. 2008–2012 m. šis rodiklis augo. Nuo 2009

m. Akmenės rajone demografinės senatvės koeficientas yra didesnis už Lietuvos koeficientą. 2011

m. pradžioje Akmenės rajone šis rodiklis siekė 177 (šalyje – 156), o 2012 m. pradžioje pakilo iki

183 (šalyje – 159) (žr. 2.1.4 pav.).

2.1.4 pav. Demografinės senatvės koeficientas 2008-2012 m. pradžioje Lietuvos

Respublikoje ir Akmenės rajone Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

5226

4910

4629

3799

3683

16726

16657

16408

13846

13313

5792

5698

5700

5815

5837

0 5000 10000 15000 20000

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

Pensinio amžiaus asmenys

Darbingo amžiaus asmenys

Vaikai (0-15 m.)

134 137 140 156 159

129 138 144

177 183

0

50

100

150

200

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Lietuvos Respublika

Akmenės rajonas

7

Gyventojų skaičiaus mažėjimą ne maža dalimi lėmė padidėję emigracijos srautai.

Pagrindinės emigracijos priežastys susijusios su darbo ir materialinės gerovės paieškomis užsienyje.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 m. iš šalies į užsienį išvyko 83 157

gyventojai, atvyko – 5 213, tarptautinė neto migracija buvo -77 944. Iš Akmenės rajono 2010 m. į

užsienį emigravo dukart daugiau gyventojų nei 2009 m. (2009 m. išvyko 306 žmonės, 2010 m. –

705).

Tarptautinė migracija 2011 m. sumažėjo ir Lietuvoje (į užsienį išvyko 53 863 žmonės,

atvyko – 15 685 asmenys), ir Akmenės rajone (emigravo 544 gyventojai, atvyko 177 žmonės), neto

migracija išliko neigiama -367 (žr. 2.1.5 pav.).

2.1.5 pav. Tarptautinė migracija Akmenės rajone 2008–2011 m. (abs. sk.)


Tiek dėl rinkos ekonomikos ir patirto ūkio nuosmukio, tiek dėl Lietuvoje itin suprastėjusios

šeimos padėties gimstamumas nuo 2000 m. mažėjo. 2003-2005 m. šis rodiklis stabilizavosi ir

pradėjo po truputį augti. Šalyje 2009 m. gimstamumas siekė 11/1 000 gyv., 2011 m. (po gyventojų

skaičiaus perskaičiavimo) siekė 11,3/1 000 gyv. Akmenės rajone nuo 2000 m. gimstamumas taip

pat pradėjo mažėti. 2005 m. šis rodiklis stabilizavosi ir pradėjo augti. 2011 m. buvo didžiausias per

dešimtmetį (11,7/1 000 gyv.) ir pralenkė Lietuvos gimstamumo rodiklį (žr. 2.1.6 pav.).

2.1.6 pav. Gimstamumas Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone

2001–2011 m. (1 000 gyv.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

208 306

705 544

88 69 56 177

-120 -237

-649

-367

-800

-600

-400

-200

0

200

400

600

800

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

Išvyko

Atvyko

Neto migracija

11 11,3

8

8,8

8,7

9,7 9,6

11,7

0

2

4

6

8

10

12

14

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Lietuvos

Respublika

Akmenės

rajonas

8

Šalyje prieš dešimt metų daugiausiai gimdė 20-29 m. amžiaus moterys. Nuo 2009 m. ši

tendencija pasikeitė – daugiau pradėjo gimdyti 25-34 m. amžiaus moterys. Akmenės rajone tiek

prieš dešimt metų, tiek šiandien gimdo 20-29 m. amžiaus moterys.

Suminis gimstamumo rodiklis – vidutinis gimusių kūdikių skaičius, kuriuos moteris

pagimdytų per reproduktyvų savo gyvenimo laikotarpį (15-49 m.). Akmenės rajone 2008-2011 m.

šis rodiklis augo ir buvo didesnis už šalies. Lietuvoje 2008 m. suminis gimstamumo rodiklis buvo

1,47/1 000 gyv., 2011 m. – 1,76/1 000 gyv., Akmenės rajone 2008 m. šis rodiklis buvo 1,54/1 000

gyv., 2011 m. – 2,27/1 000 gyv. (žr. 2.1.7 pav.).

2.1.7 pav. Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone

2008–2011 m. (1 000 gyv.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Pastaraisiais dešimtmečiais įvykę Lietuvoje gimstamumo ir mirtingumo pokyčiai buvo susiję su

šalies politine, ekonomine ir socialine raida. Akmenės rajone nuo 2001 m. mirtingumas kito

netolygiai, didžiausias buvo 2007 m. - 17,1/1 000 gyv., 2008 – 2009 m. stabilizavosi. Gimstamumas

nuo 2000 m. pradėjo sparčiai mažėti, mažiausias buvo 2003 m. - 8/1 000 gyv., 2007 – 2010 m.

pradėjo augti, tačiau neviršijo mirtingumo rodiklio. 2011 m. (po gyventojų skaičiaus

perskaičiavimo) gimstamumas siekė 11,7/1 000 gyv. mirtingumas – 16,4/1 000 gyv. (žr. 2.1.8 pav.).

2.1.8 pav. Gimstamumo ir mirtingumo dinamika Akmenės rajone 2001–2011 m. (1 000 gyv.)


Lyginant 2008–2011 m. mirtingumą Akmenės rajone ir Lietuvoje, rajone šis rodiklis visą

laikotarpį buvo didesnis nei šalyje. 2009 m. rajone mirtingumas (13,8/1 000 gyv.) kiek sumažėjęs,

1,47 1,55 1,55 1,76

1,54 1,62 1,63

2,27

0

0,5

1

1,5

2

2,5

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

Lietuvos Respublika

Akmenės rajonas

8,8 8,9 8 8,8 8,4 8,6 8,7 9,3 9,7 9,6

11,7 13,2

15,2 13,8 14,6 16,3 15,5

17,1 14,2 13,8 14,6 16,4

0

5

10

15

20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Gimstamumas

Mirtingumas

9

2010 m. vėl pakilo iki 14,6/1 000 gyv., o 2011 m. (po gyventojų skaičiaus perskaičiavimo) siekė

16,4/1 000 gyv. Lietuvoje 2009–2011 m. šis rodiklis kito nežymiai (žr. 2.1.9 pav.).

2.1.9 pav. Mirtingumo dinamika Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 2008–2011 m.

(1 000 gyv.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Lyginat pagal lytį, vyrų mirtingumas Akmenės rajone nuo 2009 m. (189) didėjo ir 2011 m.

siekė 205. Moterų mirtingumas nuo 2009 m. (183) mažėjo ir 2011 m. siekė 174 (žr. 2.1.10 pav.).

2.1.10 pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų mirtingumo dinamika 2008–2011 m. (abs. sk.)


Natūralus gyventojų prieaugis – skirtumas tarp gimstamumo ir mirtingumo rodiklių. Dėl

aukštų mirtingumo rodiklių ir per mažo gimstamumo natūralus gyventojų prieaugis Akmenės rajone

jau nuo 1994 m. yra neigiamas. 2011 m. nors gimstamumo rodiklis ir pakilo (11,7/1 000 gyv., 2010

m. buvo 9,6/1 000 gyv.), kilo ir mirtingumo rodiklis (2011 m. siekė 16,4/1 000 gyv., o 2010 m. –

14,6/1 000 gyv.). Natūralus gyventojų prieaugis Akmenės rajone išliko neigiamas (-4,7) (žr. 2.1.11

pav.).

13,1 12,6 12,8 13,5 14,2 13,8 14,6

16,4

0

5

10

15

20

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

Lietuvos Respublika

Akmenės rajonas

190 189

202 205

201

183 181

174

150

160

170

180

190

200

210

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

Vyrai

Moterys

10

2.1.11 pav. Natūralus gyventojų prieaugis Akmenės rajone 2008-2011 m. (1 000 gyv.)


Vertinant gyventojų sveikatą, labai svarbus rodiklis yra kūdikių iki 1 metų mirtingumas,

kuris tarptautiniu mastu dažnai prilyginamas šalies socialinio - ekonominio išsivystymo

ekvivalentui. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2008 m. (12,1/1 000 gim.) ir 2009 m.

(7,8/1 000 gim.) Akmenės rajone kūdikių iki 1 metų mirtingumas buvo didesnis už šalies (5/1 000

gim.). 2010 m. ir 2011 m. rajone nebuvo registruota nei vieno mirties atvejo, Lietuvoje (4,3/1 000

gim.) (žr. 2.1.12 pav.).

2.1.12 pav. Kūdikių iki 1 m. mirtingumas Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone

2008-2011 m. (1 000 gim.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Gyventojų sveikatos būklę tiksliau atspindi ne bendro mirtingumo, o mirtingumo nuo

pagrindinių priežasčių vertinimas. Jis rodo, kokios sveikatos problemos visuomenėje vyrauja ir kaip

jos kinta. Pagrindinės išsivysčiusių šalių gyventojų mirties priežastys yra širdies ir kraujagyslių

sistemos ligos ir onkologiniai susirgimai.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2011 m. (790,6/100 000 gyv.),

Akmenės rajone mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų sumažėjo, tačiau mirtingumo

priežasčių struktūroje užėmė pirmą vietą. Antroje vietoje buvo piktybiniai navikai. Mirtingumas

nuo jų 2011 m. (349,9/100 000 gyv.) padidėjo (2010 m. buvo 263,0/100 000 gyv.). Padidėjo

mirtingumas ir dėl išorinių mirties priežasčių, kurios užima trečią vietą mirties priežasčių

struktūroje. 2010 m. buvo 110,6/100 000 gyv., o 2011 m. – 138,2/100 000 gyv. (žr. 2.1.13 pav.).

9,3 9,7 9,6 11,7

14,2 13,8 14,6 16,4

-4,9 -4,1 -5 -4,7 -10

-5

0

5

10

15

20

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

Gimstamumas

Mirtingumas

Natūralus gyventojų prieaugis

5 5 4,3 4,3

12,1

7,8

0 0 0

2

4

6

8

10

12

14

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

Lietuvos Respublika

Akmenės rajonas

11

2.1.13 pav. Gyventojų mirtingumo dinamika pagal mirties priežastis 2008-2011 m.

Akmenės rajone (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Akmenės rajone 2011 m. tiek moterų (818,3/100 000 gyv.), tiek vyrų (781,7/100 000 gyv.)

pagrindine mirties priežastimi buvo kraujotakos sistemos ligos. Daugiau vyrų nei moterų numirė

nuo piktybinių navikų (vyrų mirtingumas – 438,5/100 000 gyv., moterų – 283,6/100 000 gyv.).

Vyrų mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių lyginant su moterų buvo didesnis keturis kartus

(vyrų – 247,8/100 000 gyv., moterų – 48,6/100 000 gyv.). Mirtingumas nuo kvėpavimo sistemos

ligų buvo didesnis daugiau nei du kartus (vyrų – 162/100 000 gyv., moterų – 56,7/100 000 gyv.).

(žr. 2.1.14 pav.).

2.1.14 pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų mirtingumo priežasčių struktūra 2011 m. (100 000

gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Transporto įvykiai, apsinuodijimai alkoholiu, tyčiniai susižalojimai (savižudybės) ir

pasikėsinimai priskiriami išorinėms mirties priežastims. Higienos instituto Sveikatos informacijos

centro duomenimis, Lietuvoje 2010 m. (31/100 000 gyv.), ir 2011 m. (33,6/100 000 gyv.)

daugiausiai mirties atvejų išorinių mirties priežasčių struktūroje buvo dėl tyčinių susižalojimų.

Akmenės rajone daugiausiai žmonių 2010 m. žuvo transporto įvykiuose (19,1/100 000 gyv.), 2011

m. nusižudė (56,1/100 000 gyv.) (žr. 2.1.15 pav.).

221,8

281,5

263

349,9

745,3

659,2

819,6

790,6

80

51,8

72,4

103,7

149,1

155,5

110,6

138,2

0 200 400 600 800 1000

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

Išorinės mirties priežastys

Kvėpavimo sistemos ligos

Kraujotakos sistemos ligos

Piktybiniai navikai

438,5

781,7

162 247,8 283,6

818,3

56,7 48,6

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

Piktybiniai navikai Kraujotakos

sistemos ligos

Kvėpavimo sistemos

ligos

Išorinės mirties

priežastys

Vyrai

Moterys

12

2.1.15 pav. Išorinių mirties priežasčių struktūra Lietuvos Respublikoje ir

Akmenės rajone 2011 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

pagal išorinių mirties priežasčių struktūrą, lyginant pagal lytį, 2011 m. Akmenės rajone

matyti, kad daugiau vyrų nei moterų nusižudė (vyrų – 104,9/100 000 gyv., moterų – 16,2/100 000

gyv.), žuvo transporto įvykių metu (vyrų – 19,1/100 000 gyv., moterų – 8,1/100 000 gyv.). Tik

vyrai mirė apsinuodiję alkoholiu (9,5/100 000 gyv.) ar sušalo (19,1/100 000 gyv.) (žr. 2.1.16 pav.).

2.1.16 pav. Išorinių mirties priežasčių struktūra Akmenės rajone 2011 m.,

lyginant pagal lytį (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

11,9

7,9

9,4

10,2

33,6

5,2

13

0

8,6

4,3

56,1

8,6

0 10 20 30 40 50 60

TranspoRto įvykiai

Paskendimai

Šalčio poveikis

Apsinuodijimai alkoholiu

Tyčiniai susižalojimai

Pasikėsinimai

Akmenės rajonas

Lietuvos Respublika

19,1

0

19,1

9,5

104,9

19,1

8,1

0

0

0

16,2

0

0 20 40 60 80 100 120

Transporto įvykiai

Paskendimai

Šalčio poveikis

Apsinuodijimai alkoholiu

Tyčiniai susižalojimai

Pasikėsinimai

Moterys

Vyrai

13

2.2 Akmenės rajono gyventojų užimtumas

Lietuvos statistikos departamentas, siekdamas įvertinti gyventojų užimtumą, atlieka

gyventojų užimtumo tyrimus. Apklausiami 15 m. ir vyresni gyventojai, kurie tiriamąją savaitę ne

trumpiau kaip valandą yra dirbę bet kokį darbą, už kurį gavo darbo užmokestį ar iš kurio turėjo

pelno, taip pat gyventojai, kurie tiriamąją savaitę sirgo, atostogavo, tai yra nebuvo nutraukę

oficialių ryšių su darboviete.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Akmenės rajone užimtųjų gyventojų

skaičius 2001–2011 m. laikotarpiu kito netolygiai. Didžiausias buvo 2008 m. - 12,2 tūkst.,

mažiausias - 2011 m. užimtųjų skaičius siekė 7,5 tūkst. (žr. 2.2.1 pav.).

2.2.1 pav. Užimtųjų gyventojų skaičius Akmenės rajone 2001-2011 m. (tūkst.)


Apžvelgiant 2001-2011 m. laikotarpį Akmenės rajone didžiausias bedarbių skaičius buvo

2001 m. (4,0 tūkst.). 2007 m. bedarbių skaičius buvo sumažėjęs iki 1,0 tūkst. Prasidėjus ekonominei

krizei, 2010 m. bedarbių skaičius išaugo iki 3,0 tūkst. 2011 m. sumažėjo iki 2,4 tūkst. (žr. 2.2.2

pav.).

2.2.2 pav. Bedarbių skaičius Akmenės rajone 2001-2011 m. (tūkst.)


10 10,4

9,2

12,2

8,5

7,5

0

2

4

6

8

10

12

14

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

4

3,2

1 1,1

3

2,4

0

1

2

3

4

5

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

14

2.3 Nėščiųjų priežiūra

Lietuvoje nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikata – prioritetinės sveikatos priežiūros

sritys. Daugiau nei pusę (53,5 proc.) Akmenės rajono gyventojų sudaro moterys, iš kurių 44,3 proc.

yra vaisingo amžiaus (15-49 m.).

Akmenės rajone 2010 m. (85 gimdymai) ir 2011 m. (81 gimdymas) daugiausia gimdė 20 -

24 m. amžiaus moterys (žr. 2.3.1 pav.).

2.3.1 pav. Gimusiųjų skaičius pagal moters amžių Akmenės rajone 2011 m. (abs. sk.)


2010 m. Akmenės rajone užregistruota 10 abortų. Vyravo savaiminiai persileidimai (7),

moters pageidavimu buvo padaryti 3 abortai. 2011 m. moterims užregistruoti penki savaiminiai

persileidimai.

Dirbtiniai abortai, žalojantys fizinę ir dvasinę moters sveikatą, yra išplitęs reiškinys šalyje.

Moters sprendimą pasirinkti abortą dažnai lemia ne tiek išoriniai, kiek vidiniai veiksniai: iš anksto

susiformuota neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu. Nepageidaujamas nėštumas yra tam tikra krizė

moteriai ir ji gali būti nepajėgi priimti sau palankių sprendimų ir lengviau pasiduoda artimųjų

spaudimui. Džiugina tai, kad abortų skaičius kasmet mažėja. Lietuvoje 2008 m. siekė 10,31/1 000

vaisingo amžiaus moterų, 2011 m. sumažėjo iki 7,44/1 000 vaisingo amžiaus moterų. Akmenės

rajone dirbtinų abortų taip pat kasmet mažėjo. Lyginant 2008 m. (43 abortai) su 2009 m. (4 abortai)

sumažėjo net 10 kartų, o 2011 m. nebuvo atlikta nė vieno dirbtinio aborto (žr. 2.3.2 pav.).

2.3.2 pav. Dirbtiniai abortai Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 2008-2011 m.

(1 000 vaisingo amžiaus moterų) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

0

33

81 69

54

21 11

1 0 0

20

40

60

80

100

Iki 15 m. 15-19 m. 20-24 m. 25-29 m. 30-34 m. 35-39 m. 40-44 m. 45-49 m. 50+ m.

10,31 9,3

8,38 7,44

6,43

0,62 0,49 0 0

2

4

6

8

10

12

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

Lietuvos Respublika

Akmenės rajonas

15

III. SVARBIAUSI SVEIKATOS BŪKLĖS RODIKLIAI

Gyventojų sergamumas – vienas svarbiausių sveikatos statistikos rodiklių. Tai naujai

nustatytų ligų atvejų skaičius per tam tikrą laikotarpį tarp tam tikros teritorijos gyventojų. Skirtingai

nuo mirtingumo, kuris yra vienkartinis reiškinys, sergamumas pasikartoja ir dažniausiai trunka ilgai.

Mirtingumas neatspindi paplitimo tų ligų, kurios retai baigiasi mirtimi, bet dažnai riboja žmonių

darbingumą, sukeldamos didelius socialinius-ekonominius nuostolius. Todėl duomenys apie

sergamumą tam tikromis ligomis yra labai svarbūs vertinant gyventojų sveikatą, nustatant

prioritetines sveikatos problemas. Nuolat analizuojami sergamumo duomenys leidžia prognozuoti

pokyčius, skatina visuomenės sveikatos mokslo plėtotę.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 9 250 Akmenės rajono

gyventojų 2011 m. sirgo kvėpavimo sistemos ligomis, tai sudarė 399,6 atvejo 1 000 gyv. Antroje

vietoje pagal sergamumą yra virškinimo sistemos ligos, kurios sudarė 96,8 atvejo 1 000 gyv.,

jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis sudarė 78,7/1 000 gyv., traumos,

apsinuodijimai sudarė 75,3/1 000 gyv., kraujotakos sistemos ligos – 48,2/1 000 gyv., psichikos ir

elgesio sutrikimai – 43,2/1 000 gyv.

Lyginant sergamumą su 2010 m., žymių skirtumų nesimato, 2011 m. išaugo sergamumas

kvėpavimo sistemos ligomis, nuo 344,2/1 000 gyv. iki 399,6/1 000 gyv., virškinimo sistemos

ligomis nuo 75,9/1 000 gyv. iki 96,8/1 000 gyv., kiek sumažėjo sergamumas jungiamojo audinio ir

skeleto-raumenų sistemos ligomis (nuo 85,3/1 000 gyv. iki 78,7/1 000 gyv.) (žr. 3.1 pav.).

16

3.1 pav. Akmenės rajono gyventojų sergamumas 2010-2011 m. (1 000 gyv.). Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

3.1 Vaikų sveikata

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2011 m. Akmenės rajone ir

visoje šalyje vaikų sergamumas buvo didesnis nei suaugusiųjų: Akmenės rajone 1 000 vaikų teko

1642,48 naujai registruoti susirgimo atvejai, o suaugusiųjų – 759,89/1 000 suaugusiųjų (žr. 3.1.1

pav.).

13,3

16,6

6,4

21,7

38,7

29,6

40,6

34,8

48,1

344,2

75,9

36,9

85,3

53,9

4,6

73,6

13,7

20,7

5,7

25,3

43,2

30,2

41

37,4

48,2

399,6

96,8

36,2

78,7

54

4,2

75,3

0 50 100 150 200 250 300 350 400 450

Kai kurios infekcinės ir parazitinės ligos

Navikai

Kraujo ir kraujodaros organų ligos bei tam tikri

sutrikimai susiję su imuniniais mechanizmais

Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos

Psichikos ir elgesio sutrikimai

Nervų sistemos ligos

Akies ir jos priedinių organų ligos

Ausies ir speninės ataugos ligos



Virškinimo sistemos ligos

Odos ir poodžio ligos

Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos

ligos

Urogenitalinės sistemos ligos

Įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir

chromosomų anomalijos

Traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių

padariniai

2011 m.

2010 m.

17

3.1.1 pav. Suaugusiųjų ir vaikų sergamumas Akmenės rajone ir Lietuvos Respublikoje 2011

m. (naujai užregistruoti susirgimai ambulatorinę pagalbą teikiančiose įstaigose 1 000 vaikų ir

1 000 suaugusiųjų) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Vienas svarbiausių sveikatos raidos tarpsnių yra vaikystė ir paauglystė. Tuo laikotarpiu vaiko

elgsenos ir gyvensenos ypatybės turi labai didelės reikšmės vėlesnio gyvenimo kokybei. Šeima ir

mokykla vaikui turi padėti suprasti, kad sveikata yra vertybė, kurią reikia saugoti bei kontroliuoti.

Mūsų šalyje mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką reglamentuoja Lietuvos

Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl

profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“. Lietuvos higienos normoje HN

21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos

reikalavimai”, numatyta tai, kad mokiniai iki 18 metų ugdymo procese dalyvautų tik pasitikrinę

sveikatą ir pateikę vaiko sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 027-1/a), išduotą ne anksčiau kaip prieš

metus.

Pagal mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pateiktus duomenis, Akmenės

rajono mokiniams daugiausia nustatyti regėjimo sutrikimai. Šie sutrikimai nustatyti 24,4 proc.

pasitikrinusių sveikatą vaikų, daugiau mergaitėms (25,8 proc.), nei berniukams (23 proc.) nustatyti

regos sutrikimai, taip pat daugiau mergaičių serga endokrininės sistemos ligomis (11,1 proc.). Iš

viso endokrininės sistemos ligomis sirgo 9,6 proc. vaikų (271), iš jų 151 nustatytas antsvoris, 65

sumažėjęs svoris, 42 struma ir 4 cukrinis diabetas. 3,4 proc. sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, tai

yra 3,1 proc. mergaičių ir 3,6 proc. berniukų. 17,6 proc. vaikų nustatyti skeleto-raumenų sistemos

sutrikimai (18,4 proc. berniukų ir 16,8 proc. mergaičių). Apie pusei (47,8 proc.) vaikų, kuriems

nustatyti skeleto-raumenų sutrikimai, buvo netaisyklinga laikysena. Kvėpavimo sistemos ligomis

sirgo 6,7 proc. berniukų ir 4,6 proc. mergaičių. 94 vaikams nustatyti nervų sistemos sutrikimai, tai

sudaro 3,3 proc. visų pasitikrinusių sveikatą. Alerginiai sutrikimai nustatyti 2,9 proc. mokinių (3,6

proc. berniukų ir 2,1 proc. mergaičių) (žr. 3.1.2 pav.).

954 759,89

2010,8

1642,48

0

500

1000

1500

2000

2500

Lietuvos Respublika Akmenės rajonas

Suaugusiųjų

sergamumas (18 m.

ir vyresni)

Vaikų sergamumas

(0-17 m.)

18

3.1.2 pav. Mergaičių ir berniukų sergamumas pagal ligų klasifikaciją 2012 m. (proc.)

Šaltinis: Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

2012 m. sutrikimų skaičius mažėjo, daugiausia, kaip ir praėjusiais metais, mokiniams buvo

nustatyta regos (24,4 proc.), skeleto-raumenų (17,6 proc.) ir endokrininės (9,6 proc.) sistemos

sutrikimų (žr. 3.1.3 pav.).

3.1.3 pav. Visų profilaktiškai patikrintų mokinių sergamumas pagal ligų klasifikaciją

2010–2012 m. (proc.)

Šaltinis: Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

3,1

4,6

25,8

0,4

0,5

3

11,1

0,9

16,8

2,1

3,6

6,7

23

0,4

0,5

3,6

8,1

0,3

18,4

3,6

0 5 10 15 20 25 30

Širdies ir kraujagyslių s. sutrikimai

Kvėpavimo s. sutrikimai

Regos sutrikimai

Klausos sutrikimai

Virškinimo s. sutrikimai

Nervų s. sutrikimai

Endokrininės s. sutrikimai

Urogenitalinės s. sutrikimai

Skeleto-raumenų s. sutrikimai

Alerginai susirgimai

Berniukai

Mergaitės

3,7

5,4

23,3

0,3

0,7

7,4

8,2

0,5

19,6

2,8

3,8

5,5

24,9

0,3

0,6

3,4

9,4

0,6

22,4

3,1

3,4

5,7

24,4

0,4

0,5

3,3

9,6

0,6

17,6

2,9

0 5 10 15 20 25 30

Širdies ir kraujagyslių s. sutrikimai

Kvėpavimo s. sutrikimai

Regos sutrikimai

Klausos sutrikimai

Virškinimo s. sutrikimai

Nervų s. sutrikimai

Endokrininės s. sutrikimai

Urogenitalinės s. sutrikimai

Skeleto-raumenų s. sutrikimai

Alerginiai susirgimai

2012 m.

2011 m.

2010 m.

19

3.2 Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis

Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena svarbiausių ne tik medicinos, bet ir socialinių

problemų. Kraujotakos sistemos ligos nėra iš pagrindinių vyraujančių ligų Akmenės rajone, tačiau

mirtingumas nuo kraujotakos sistemų ligų tiek rajone, tiek šalyje išlieka didžiausias ir sudaro apie

pusę visų mirčių. Taip pat minėtos ligos šalyje sudaro vieną trečdalį invalidumo priežasčių bei

nulemia 15-20 proc. apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose.

2011 m. Akmenės rajone, ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens priežiūros įstaigose,

užregistruoti 1 115 nauji sergamumo kraujotakos sistemos ligomis atvejai, tai sudarė 48,2 atvejo 1

000 gyventojų. Kraujotakos sistemos ligomis sirgo 663 moterys ir 452 vyrai. Daugiausia jų sirgo

hipertenzinė liga (14,6/1 000 gyv.), 7,4 atvejo 1 000 gyv. teko išeminei (koronarinei) širdies ligai,

kitoms širdies ligų formoms teko 9 atvejo 1 000 gyv. 7,6/1 000 gyv. sirgo cerebrovaskulinėmis

ligomis, 4,9/1 000 gyv. – kitomis smegenų kraujagyslių ligomis, 2/1 000 gyv. – arterijų, arteriolių ir

kapiliarų ligomis. 2011 m. 2,2/1 000 gyv. Akmenės rajono gyventojai sirgo apatinių galūnių venų

varikoze (žr. 3.2.1 pav.).

3.2.1 pav. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis Akmenės rajone 2011 m. (1 000

gyv.)

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

2010 m. hipertenzinė liga sirgo 384 (14,6 atvejo 1 000 gyv.) Akmenės rajono gyventojai, tai

yra 45 gyventojais daugiau nei 2011 m., tačiau sergamumo rodiklis (1 000 gyv.) nepakito. 2011 m.

nepakito ir sergamumas pakartotiniu miokardo infarktu ir cerebrovaskulinėmis ligomis. 2011 m.

padidėjo sergamumas išemine širdies liga ir širdies veiklos nepakankamumu (žr. 3.2.2 pav.).

14,6

7,4

9

7,6

4,9

2

2,2

0 2 4 6 8 10 12 14 16

Hipertenzinė liga

Išeminė širdies liga

Kitos širdies ligų formos

Cerebrovaskulinės ligos

Kitos smegenų kraujagyslių ligos

Arterijų, arteriolių ir kapiliarų ligos

Apatinių galūnių venų varikozė

20

3.2.2 pav. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis Akmenės rajone 2010-2011 m.

(1 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Išemine širdies liga sirgo 717 Akmenės rajono gyventojų, iš kurių 83,6 proc. sirgo krūtinės

angina (stenokardija), 8,8 proc. ūminiu ir pakartotiniu miokardo infarktu, 7,6 proc. kitomis ūminės

išeminės (koronarinės) širdies ligos formomis (žr. 3.2.3 pav.), iš jų plautine širdies liga ir plaučių

kraujotakos ligomis sirgo 4 Akmenės rajono gyventojai.

209 gyventojams buvo nustatytos kitos širdies ligų formos: 53,1 proc. sirgo laidumo

sutrikimais ir širdies aritmijomis (111 abs. sk.), 24,4 proc. (51 abs. sk.) sirgo širdies veiklos

nepakankamumu, 11 proc. nustatytos nereumatinės vožtuvų ydos ir 9,6 proc. kardiomiopatija (žr.

3.2.4 pav.).

14,6

6,1

0,6

7,6

1,8

14,6

7,4

0,6

7,6

2,2

0 2 4 6 8 10 12 14 16

Hipertenzinė liga

Išeminė širdies liga

Ūminis ir pakartotinis miokardo

infarktas

Cerebrovaskulinės ligos

Širdies veiklos nepakankamumas

2011 m.

2010 m.

3.2.3 pav. Sergamumas išeminėmis širdies

ligomis Akmenės rajone 2011 m. (proc.)

11 9,6

53,1

24,4

Nereumatinės

vožtuvų ydos

Kardiomiopatija

Laidumo

sutrikimai ir

širdies aritmijos

Širdies veiklos

(kraujotakos)

nepakankamumas

3.2.4 pav. Sergamumas kitomis širdies ligų

formomis Akmenės rajone 2011 m. (proc.)


83,6

8,8 7,6

Krūtinės

angina

Ūmus ir

pakartotinis

miokardo

infarktas

Kitos ūminės

išeminės

širdies ligos

21

3.3 Sergamumas užkrečiamomis ligomis

Lietuvoje užkrečiamomis ligomis kasmet serga apie 0,5 milijono žmonių. Akmenės rajone

2011 m. užregistruoti 3 464 Akmenės rajono gyventojai (990 gyventojais daugiau nei 2010 m.),

užsikrėtę ir susirgę ūmiomis užkrečiamomis ligomis, tai sudaro 13,8 proc. rajono gyventojų. Kaip ir

kasmet, didžiąją dalį (94,3 proc.) visų susirgimų sudaro ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos

(ŪVKTI) (2 767 atv.) ir gripas (499 atv.). Kitų epidemiologiškai valdomų infekcijų užregistruota

5,7 proc. (198 atv.) (žr. 3.3.1 pav.).

3.3.1 pav. Sergamumas ūmiomis užkrečiamomis ligomis Akmenės rajone 2011 m.

(proc.) Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras

Palyginus su 2010 m., bendras užregistruotų užkrečiamųjų ligų (gripas ir ŪVKTI) atvejų

skaičius 2011 m. yra didesnis 945 atvejais, taip pat didesnis sergamumas kitomis epidemiologiškai

valdomomis užkrečiamomis ligomis. Sergamumas gripu padidėjo nuo 1,1 atvejo 1 000 gyv. 2010

m. iki 21,6 atvejo 1 000 gyv. (žr. 3.3.2 pav.). 2011 m. Akmenės rajone įvairiomis užkrečiamomis

ligomis sirgo 2 502 0-17 metų amžiaus vaikai. Šis skaičius sudaro 72,2 proc. bendro sergamumo

užkrečiamomis ligomis. Tam turi įtakos epidemiologiniai dėsningumai, ligų plitimo savitumai, kai

kurios ligos epidemiologiškai būdingos tik vaikiškam amžiui.

3.3.2 pav. Sergamumas ūmiomis užkrečiamomis ligomis Akmenės rajone 2010-2011 m.

(1 000 gyv.) Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras

79,9

14,4 5,7

ŪVKTI

Gripas

Kitos epidemiologiškai

valdomos užkrečiamos ligos

89,1

1,1 5,9

119,5

21,6 8,6

0

20

40

60

80

100

120

140

ŪVKTI Gripas Kitos epidemiologiškai

valdomos užkrečiamos

ligos

2010 m.

2011 m.

22

Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų

kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų.

Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc.

gyventojų. Lietuvoje sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu. 2011 m.

šalyje buvo užregistruoti 41 596 asmenys, kurie sirgo gripu, tai sudaro 13,7 atvejų 1 000 gyv., o

Akmenės rajone gripu sirgo 499 asmenys (21,6/1 000 gyv.) (žr. 3.3.3 pav.).

3.3.3 pav. Gripo atvejų skaičius šalyje ir Šiaulių mieste 2010-2011 m. (1 000 gyv.) Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras

2011 m. Akmenės rajone buvo 2 767 (119,5/1 000 gyv.) susirgimų ŪVKTI, šalyje

užregistruota 201,1 atvejai 1 000 gyv. (žr. 3.3.4 pav.). Akmenės rajone (2 009) ir šalyje (470 161)

daugiausiai sirgo 0-17 metų vaikai.

3.3.4 pav. ŪVKTI atvejų skaičius Šiaulių mieste ir Lietuvoje 2010-2011 m. (1 000 gyv.)

Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras

Epidemiologiškai valdomos užkrečiamos ligos, išskyrus gripą ir ŪVKTI, bendroje

sergamumo struktūroje sudaro apie 5,7 proc. visų užkrečiamųjų ligų. Minėtų užkrečiamųjų ligų

struktūroje dominuoja ūmios žarnyno infekcijos, kurios sudaro 30,8 proc. visos užkrečiamųjų ligų,

oro lašelinės infekcijos – 8,3 proc., erkių platinamos ligos – 7,6 proc., odos infekcijos – 3,1 proc.,

parazitozės – 13,6 proc., LPL (lytiškai plintančios ligos) ir ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) –

1,5 proc., tuberkuliozė – 5,1 proc. (žr. 3.3.5 pav.).

1,1 1

21,6

13,7

0

5

10

15

20

25

Akmenės rajonas Lietuvos Respublika

2010 m.

2011 m.

89,1 119,5

170,5

212,4

0

50

100

150

200

250

2010 m. 2011 m.

Akmenės rajonas

Lietuvos Respublika

23

3.3.5 pav. Sergamumas epidemiologiškai valdomomis užkrečiamomis ligomis Akmenės rajone

2011 m. (proc.) (išskyrus gripą ir ŪVKTI) Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras

Ūmių žarnyno infekcijų struktūroje didėja virusinės etiologijos žarnyno infekcijų lyginamas

svoris ir mažėja bakterinės etiologijos žarnyno infekcijų lyginamas svoris. Ūmių žarnyno infekcijų

per 2011 m. užregistruota 61 atvejas, t. y. 3 atvejais mažiau nei 2010 m. (64 atvejai). Iš jų 2011 m.

daugiausia užregistruota nepatikslintos bakterinės žarnyno infekcijos (121/100 000 gyv.) ir

virusinės žarnyno infekcijos (nepatikslintos) – 99,4/100 000 gyv. (žr. 3.3.6 pav.).

3.3.6 pav. Sergamumas ūmiomis žarnyno infekcijomis Akmenės rajone 2010-2011 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras

Sergamumas parazitinėmis ligomis Akmenės rajone išlieka žemas, neatspindintis realios

sergamumo situacijos (dėl nepakankamai atliekamų diagnostinių ir profilaktinių tyrimų). 2011 m.

parazitinėmis ir pirmuonių sukeliamomis ligomis sirgo 27 Akmenės rajone gyventojai. Iš šių ligų

26 atvejus sudarė enterobiozė (5 atvejais daugiau nei 2010 m.). Registruoti pavieniai

toksoplazmozės (1 atv.) atvejai (žr. 3.3.7 pav.). Per analizuojamą laikotarpį Akmenės rajone

užregistruota 4 erkinio encefalito ir 11 Laimo ligos atvejų. Laimo liga nesirgo nei vienas vaikas iki

18 metų amžiaus.

30,8

28,3

7,6

13,1

13,6

1,5

5,1

0 5 10 15 20 25 30 35

Ūmios žarnyno infekcijos

Oro lašelinės infekcijos

Erkių platinamos ligos

Odos infekcijos

Parazitozės

LPL ir ŽIV

Tuberkuliozė

3,8

19,4

112,7

23,3

89,4

13

17,2

121

13

99,4

0 20 40 60 80 100 120 140

Kitos salmoneliozės

Kitos patikslintos bakterinės žarnyno

infekcijos

Nepatikslintos bakterinės žarnyno

infekcijos

Virusinės žarnyno infekcijos

(patikslintos)

Virusinės žarnyno infekcijos

(nepatikslintos)

2011 m.

2010 m.

24

3.3.7 pav. Sergamumas parazitinėmis ligomis Akmenės rajone 2010-2011 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras

Bendras užregistruotų odos infekcijų (pedikuliozės, niežų, dermatofitijų) skaičius per 2011

m. padidėjo dvigubai – užregistruota 26 atvejų (2010 m. – 14), iš jų daugiau užregistruota

grybelinių infekcijų (67,7 atvejai 100 000 gyv.). Niežų atvejų skaičius padidėjo, 2010 m. nebuvo

užregistruota nė vieno niežų atvejo, 2011 m. jų buvo - 23,9 atvejo 100 000 gyv. Sergamumas

pedikulioze nuo 2009 m. mažėja, tačiau išlieka aktualia socialine problema, ypatingai vaikų

ugdymo įstaigose (žr. 3.3.8 pav.).

3.3.8 pav. Sergamumas odos infekcijomis Akmenės rajone 2010-2011 m. (100 000 gyv.)

Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, per paskutiniuosius tris metus

Lietuvoje sergamumas tuberkulioze mažėjo. Mūsų šalyje 2011 m. išaiškinti 1 532 asmenys,

sergantys aktyvia tuberkulioze, o tai sudarė 50,6/100 000 gyv. Akmenės rajone 2009 m.

sergamumas mažėjęs, 2010 m. pakilo iki 41,9/100 000 gyv., o 2011 m. sumažėjo iki 34,6 atv./100

000 gyv. (žr. 3.3.9 pav.).

0

76,2

80

4,3

0

112,3

0 20 40 60 80 100 120

Toksoplazmozė

Askaridožė

Enterobiozė

2011 m.

2010 m.

22,9

0

30,5

13

23,9

73,4

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Pedikuliozė

Niežai

Dermatofilijos

2011 m.

2010 m.

25

.

3.3.9 pav. Gyventojų sergamumas aktyvia tuberkulioze Lietuvos Respublikoje ir Akmenės

rajone 2009–2011 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Paskiepytų gyventojų skaičius Akmenės rajone 2011 m. (abs. sk.)

Nuo tuberkuliozės, hepatito B infekcijų paskiepytų asmenų skaičius

Ligos

pavadinimas Vakcina

Amžiaus grupės

naujagimiai,

kūdikiai

(iki 1 metų)

kiti

(1–17 metų vaikai)

18 metų ir vyresni

1 2 3 4 5

1. Tuberkuliozė BCG

2. Hepatitas B HB1 1 2

HB2 186 2

HB3 177 17

Nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, B tipo haemophilus influenzae infekcijų paskiepytų asmenų

skaičius

Ligos

pavadinimas Vakcina

Amžiaus grupės

017 metų 18 metų ir vyresni

1 2 3 4

1. Difterija, stabligė,

kokliušas, poliomielitas,

B tipo haemophilus

influenzae infekcija

DTaP/IPV/Hib1 183 X

DTaP/IPV/Hib2 165 X

DTaP/IPV/Hib3 160 X

DTaP/IPV/Hib4 144 X

DTaP/IPV5 153 X

Td6 317 X

2. Difterija, stabligė

Td1 62

Td2

Td3

Td rev. X

Td rev.

(valstybės lėšomis) X 193

Nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės infekcijų paskiepytų asmenų skaičius

Ligos pavadinimas Vakcina Amžiaus grupės


1 2 3 4

1. Tymai, epideminis parotitas, raudonukė MMR1 169

MMR2 163

50,2

40,7 47,9

41,9

50,6

34,6

0

10

20

30

40

50

60


2009 m.

2010 m.

2011 m.

26

Nuo gripo, pneumokokinės, meningokokinės infekcijų paskiepytų asmenų skaičius

Ligos

pavadinimas Vakcina

Amžiaus grupės

017 metų 1864 metų 65 metų ir vyresni

1 2 3 4 5

1. Gripas

Gr1 15 27 9

Gr2 2 X X

Paskiepyta

valstybės lėšomis

112 537 489

2. Pneumokokinė

infekcija PPV 6 9 -

3. Meningokokinė

infekcija

MenPV

Nuo rotavirusinės, žmogaus papilomos viruso infekcijų paskiepytų asmenų skaičius

Ligos

pavadinimas Vakcina

Amžiaus grupės

naujagimiai, kūdikiai

(iki 1 metų) 117 metų 18 metų ir vyresni

1 2 3 4 5

1. Rotavirusinė infekcija

RV1 X X

RV2 X X

RV3 1 X X

2. Žmogaus papilomos

viruso infekcijos

HPV1 X

HPV2 X

HPV3 X 1

Nuo vėjaraupių, hepatito A, erkinio encefalito infekcijų paskiepytų asmenų skaičius

Ligos

pavadinimas Vakcina

Amžiaus grupės


1 2 3 4

1. Vėjaraupiai V1

V2

2. Hepatitas A

HepA1

HepA2

HepA31

3. Erkinis encefalitas

TBE1 16 18

TBE2 18 20

TBE3 17 10

TBE rev. 2 11

4. Geltonasis drugys

5. Vidurių šiltinė

6. Cholera

7. Kitos ligos

Pasiutligė 3

Pastabos: 1 HepA3 žymima, jei skiepyta kombinuota vakcina nuo hepatitų A ir B (kursas 3 dozės);

2 Gr2 žymima

vaikams, kuriems tą patį sezoną skiriama antroji gripo vakcinos dozė. Santrumpos: BCG tuberkuliozės vakcina; DTaP/IPV/Hib difterijos, stabligės, neląstelinio kokliušo, inaktyvinta

poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina; Gr gripo vakcina; HepA hepatito A vakcina; HepB

hepatito B vakcina; HPV žmogaus papilomos viruso vakcina; MenCCV konjuguota meningokokinės infekcijos

vakcina; MenPV polisacharidinė meningokokinės infekcijos vakcina; MMR tymų, epideminio parotito, raudonukės

vakcina; PCV konjuguota pneumokokinės infekcijos vakcina; PPV polisacharidinė pneumokokinės infekcijos

vakcina; rev. – revakcinacija; RV rotavirusinės infekcijos vakcina; TBE erkinio encefalito vakcina; Td difterijos,

stabligės vakcina; V vėjaraupių vakcina.

27

3.4 Sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis

Lytiniu būdu plintančios ligos (LPL) yra vienos iš labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų

pasaulyje. PSO duomenimis, kasmet pasaulyje sifiliu suserga apie 12 mln. žmonių, gonorėja – 62

mln. ir chlamidijoze – 89 mln. Dažniausiai šiomis ligomis užsikrečiama nesaugių lytinių santykių

metu su mažai pažįstamu ar atsitiktiniu asmeniu, nenaudojant prezervatyvų.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Akmenės rajone 2011 m.

sergamumo sifiliu nebuvo registruota, tuo tarpu 2010 m. sergamumas sudarė 3,8/100 000 gyv. 2011

m. Akmenės rajone užregistruoti 4,3/100 000 gyv. gonorėjos atvejai, 2009 m. – 3,7/100 000 gyv.,

2010 m. šio susirgimo atvejų nebuvo registruota. Negalima teigti, kad šie rezultatai atspindi realų

sergamumą LPL (3.4.1 pav.).

3.4.1 pav. Sergamumas sifiliu ir gonorėja Akmenės rajone 2009-2011 m.

(100 000 gyv.)


2011 m. Lietuvoje užregistruoti 166 nauji ŽIV infekcijos atvejai. Atitinkamai 2010 m. –153,

2009 m. – 180. Sergamumo ŽIV infekcija rodiklis 2011 m. siekė 5,5 atvejo 100 000 gyventojų,

2010-aisiais – 4,7 atvejo 100 000 gyv., 2009-aisiais – 5,39 atvejo 100 000 gyv. Akmenės rajone

2011 m. užregistruoti 2 atvejai (2 vyrai), t. y. 8,6 atvejo 100 000 gyv. (žr. 3.4.2 pav.).

3.4.2 pav. Naujai išaiškinti ŽIV infekcijos atvejai Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone

2009-2011 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

0

3,7 3,8

0 0

4,3

0

2

4

6

Sifilis Gonorėja

2009 m.

2010 m.

2011 m.

5,39

3,7 4,7

7,6

5,5

8,6

0

2

4

6

8

10


2009 m.

2010 m.

2011 m.

28

3.5 Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais

Psichikos sveikata yra neatsiejama bendrosios sveikatos priežiūros dalis. Visuomenės

psichikos sveikatai didelės įtakos turi biologiniai, socialiniai ir psichologiniai veiksniai.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Akmenės rajono gyventojų

sergamumas psichikos ligomis 2011 m. nukrito iki 43,3/100 000 gyv., 2010 m. sergamumas siekė

iki 95/100 000 gyv. Lietuvoje 2009-2011 m. laikotarpiu šis rodiklis kilo ir 2011 m. pasiekė

217,1/100 000 gyv. (žr. 3.5.1 pav.).

3.5.1 pav. Sergamumas psichikos ligomis Lietuvos Respublikoje ir Akmenės

rajone 2009-2011 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

2009 m. Akmenės rajone nebuvo užregistruoto nė vieno atvejo, kad asmuo kreiptųsi į

sveikatos priežiūros įstaigą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ir psichotropines

medžiagas. Rajone 2011 m. šių sutrikimų užregistruota 7,9/100 000 gyv., 2010 m. – 22,9/100 000

gyv. Lietuvoje 2011 m. užregistruoti 74,8/100 000 gyv. sergamumo priklausomybės ligomis atvejai

(žr. 3.5.2 pav.).

3.5.2 pav. Sergamumas priklausomybės ligomis Akmenės rajone ir Lietuvos

Respublikoje 2009-2011 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

194,5 201,2 217,1

29,6

95,3

43,3

0

50

100

150

200

250

2009 m. 2010 m. 2011 m.

Lietuvos Respublika

Akmenės rajonas

72,7 67,6

74,8

0

22,9

7,9

0

10

20

30

40

50

60

70

80

2009 m. 2010 m. 2011 m.

Lietuvos Respublika

Akmenės rajonas

29

2011 m. Akmenės rajone buvo užregistruota 1 000 asmenų, sergančių psichikos ir elgesio

sutrikimais, tai sudarė 4320,2 atvejo 100 000 gyventojų. Nuotaikos sutrikimams teko 578,9 atvejo

100 000 gyventojų, 609,2/100 000 gyv. nustatyti psichikos raidos sutrikimai, 570,3/100 000 gyv. -

demencija (žr. 3.5.3 pav.).

3.5.3 pav. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais Akmenės rajone 2011 m.


3.6 Traumos ir nelaimingi atsitikimai

Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis, 2011 m. Akmenės rajone

buvo užregistruotos 1 743 traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai. Daugiausia

užregistruota buvo pečių lanko, rankų (2305,7/100 000 gyv.) ir klubų, kojų sužalojimų (2371,8/100

000 gyv.) (žr. 3.6.1 pav.).

570,3

207,4

21,6

25,9

578,9

751,7

609,2

172,8

0 100 200 300 400 500 600 700 800

Demencija

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant

alkoholį

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kitas

psichoaktyviąsias medžiagas

Shizofrenija, shizotipiniai ir kliedesiniai

sutrikimai

Nuotaikos sutrikimai

Protinis atsilikimas ir psichologinės raidos

sutrikimai

Psichologinės raidos sutrikimai

Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys

vaikystėje ir paauglystėje

30

3.6.1 pav. Traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai Akmenės

rajone 2011 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

216 Akmenės rajono gyventojų patyrė galvos sužalojimus, iš jų: galvos žaizdos sudarė 35,2

proc., 12 proc. - kaukolės kaulų lūžimai, 4,6 proc. - akies ir akiduobės sužalojimai ir 14,4 proc.

intrakranijiniai sužalojimai (žr. 3.6.2 pav.).

Kaklo ir krūtinės sužalojimus patyrė 126 žmonės, iš jų: 1 buvo kaklo ir krūtinės ląstos

žaizdos. 2011 m. buvo užregistruoti 77 liemens kaulo lūžimai, iš jų: 61 stuburo kaklinės dalies,

šonkaulių, krūtinkaulio, stuburo krūtinės dalies lūžimas.

3.6.2 pav. Akmenės rajono gyventojų patirti galvos sužalojimai 2011 m. (proc.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

933,2

544,3

332,7

194,4

2302,7

1244,2

2371,8

21,6

60,5

250,6

0 500 1000 1500 2000 2500

Galvos sužalojimai

Kaklo ir krūtinės sužalojimai

Liemens kaulų lūžimai

Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies ir

dubens sužalojimai

Pečių lanko ir rankos sužalojimai

Lūžimai

Klubų ir kojų sužalojimai

Apsinuodijimas narkotikais, vaistais ir biologinėmis

medž. Bei nemedicininės paskirties toksinis poveikis

Medicinos ir chirurginės pagalbos komplikacijos

Sužalojimų, apsinuodijimų ir kitų išorinių priežasčių

poveikis

35,2

12

4,6

14,4

0 5 10 15 20 25 30 35 40

Galvos žaizda

Kaukolės kaulų lūžimas

Akies ir akiduobės sužalojimas

Intrakranijinis sužalojimas

31

288 gyventojams buvo galūnių kaulų lūžiai, iš jų: dilbinio kaulo lūžimas – 237,6/100 000

gyv., šlaunikaulio lūžis – 34,6/100 000 gyv., blauzdos lūžimas, įskaitant čiurna – 224,7/100 000

gyv. (žr. 3.6.3 pav.).

3.6.3 pav. Akmenės rajono gyventojų patirti lūžimai 2011 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Iš viso Lietuvoje per 2011 m. užregistruota 3 312 eismo įvykių, kuriuose 297 žmonės žuvo

(2010 m. žuvo 299) ir 3 975 buvo sužeisti. Lyginant su 2010 m. (3 530 eismo įvykių), eismo įvykių

skaičius sumažėjo 6,2 proc., juose sužeistų žmonių skaičius sumažėjo 6 proc., žuvusiųjų skaičius

sumažėjo nuo 299 iki 297, arba 0,7 proc.

2011 m. Akmenės rajone įvyko 16 (6,9/10 000 gyv.) eismo įvykių, kurių metu 2 (0,9/10 000

gyv.) žmonės žuvo ir 20 (8,6/10 000 gyv.) buvo sužaloti (žr. 3.6.4 pav.). 2010–2011 m. Akmenės

rajone eismo įvykių skaičius sumažėjo 15,79 proc., taip pat sumažėjo ir sužalotų asmenų skaičius

13,04 proc., bei žuvusių skaičius 33,33 proc. 2011 m. Akmenės rajone 2 neblaivūs asmenys padarė

eismo įvykį, 2010 m. tokių asmenų taip pat buvo 2.

3.6.4 pav. Eismo įvykių dinamika Akmenės rajone 2009-2011 m. (10 000 gyv.) Šaltinis: Lietuvos kelių policijos tarnyba

237,6

34,6

224,7

0 50 100 150 200 250

Dilbio kaulo lūžimas

Šlaunikaulio lūžimas

Blauzdos lūžimas, įskaitant čiurną

9

7,2 6,9

9,3 8,8 8,6

0,7 0,8 0,9

0

2

4

6

8

10

2009 m. 2010 m. 2011 m.

Eismo įvykiai

Sužeista

Žuvo

32

3.6.5 pav. Nusikalstamų veikų skaičius 2011 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: VRM Informatikos ir ryšių departamentas

2011 m. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Profesinių ligų registre iš viso

Lietuvoje užregistruoti 402 profesinių ligų atvejai, tai 15 proc. mažiau nei 2010 m. Tačiau tai

nereiškia, kad profesinių ligų iš tikrųjų mažėja. Profesinių ligų skaičiaus kitimą lemia daugelis

faktorių, tai ir faktinė darbo sąlygų būklė, profesinių ligų tyrimo, nustatymo ir kompensavimo

procedūros, profesinės sveikatos tarybos veikla. Dabar stebimas nustatomų profesinių ligų

mažėjimas gali būti pastarosios ekonominės krizės ir žmonių baimės prarasti darbą išraiška, nes ne

visais atvejais susirgus profesine liga yra mokama draudimo išmoka.

Akmenės rajone nustatytos 2 profesinės ligos (8,6/100 000 gyv.) (2 vyrai 45-49 metų

amžiaus). Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Profesinių ligų registro duomenimis,

šalyje vyrams profesinės ligos nustatomos 4 kartus dažniau nei moterims (74 moterims ir 328

vyrams) (žr. 3.6.6 pav.).

33

3.6.6 pav. Profesinės ligos Akmenės rajone bei Lietuvos Respublikoje 2011 m.

(100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Profesinių ligų valstybės registras

2011 m. užregistruotų profesinių ligų struktūra iš esmės nesikeitė. Šalyje ir Akmenės rajone

daugiausia užregistruota kaulų ir raumenų (šalyje - 53 proc., Akmenės rajone – 50 proc.) ir nervų

sistemos (šalyje - 19 proc., Akmenės rajone – 50 proc.) ligų, kurias sukelia fizikiniai (vibracija,

triukšmas) ir ergonominiai (biomechaniniai) rizikos veiksniai. Lietuvoje 24 proc. sudarė ausies

ligos (žr. 3.6.7 pav.).

3.6.7 pav. Profesinės ligos, pagal profesinių ligų struktūrą, Akmenės rajone ir Lietuvos

Respublikoje 2011 m. (proc.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Profesinių ligų valstybės registras

2011 m. Akmenės rajone įvyko 12 lengvų nelaimingų atsitikimų ir nė vieno sunkaus ar

mirtino. Daugiausia lengvų nelaimingų atsitikimų įvyko veikloje susijusioje su švietimu 3 (25

proc.), ir kitoje veikloje 3 (25 proc.). 2 lengvi nelaimingi atsitikimai įvyko ekonominėje veikloje

susijusioje su vandens tiekimu, nuotekų valymu, atliekų tvarkymu ir regeneravimu (17 proc.) (žr.

3.6.8 pav.).

23,3

18,6

4,5

0 0

5

10

15

20

25


Vyrai

Moterys

19

24

53

50

50

0 10 20 30 40 50 60


Ausies ligos

Jungiamojo audinio ir skeleto-

raumenų sistemos ligos

Akmenės rajonas

Lietuvos Respublika

34

3.6.8 pav. Lengvi nelaimingi atsitikimai darbe Akmenės rajone 2011 m. (proc.) Šaltinis: Valstybinė darbo inspekcija

7 lengvi nelaimingi atsitikimai darbe 2011 m. įvyko vyrams. Daugiausia jų įvyko 45-54

metų amžiaus vyrams. Taip pat lengvi nelaimingi atsitikimai įvyko ir 5 moterims, daugiausia 55-64

metų amžiaus (žr. 3.6.9 pav.). Analizuojant lengvų nelaimingų atsitikimų duomenis pagal mėnesius,

daugiausia jų įvyko birželio (16,6 proc.) ir gegužės (16,6 proc.) mėnesiais. 33 proc. lengvų

nelaimingų atsitikimų įvyko pirmadienį, 25 proc. trečiadienį, po 17 proc. lengvų nelaimingų

atsitikimų įvyko antradienį ir penktadienį.

3.6.9 pav. Lengvi nelaimingi atsitikimai darbe pagal lytį ir amžių Akmenės rajone 2011

m. (abs. sk.). Šaltinis: Valstybinė darbo inspekcija

8

8

25

17

8

8

25

0 5 10 15 20 25 30

Apdirbamoji gamyba

Statyba

Švietimas

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų

tvarkymas ir regeneravimas

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Žmonių sveikata ir socialinis darbas

Kita veikla

2

1

0

3

1

0

1 1 1

2

0

1

2

3

4

18-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m.

Vyrai

Moterys

35

3.7 Laikinas nedarbingumas ir neįgalumas

Darbingumo lygis - asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją

ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės kompetencijos reikalaujančius darbus.

Nustatomas asmenims nuo 18 m. iki senatvės pensijos amžiaus, įvertinus asmens sveikatos būklę ir

galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai

yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos

priemonės.

Asmenys, kurių darbingumo lygis 0–25 procentai, laikomi nedarbingais;

Asmenys, kurių darbingumo lygis 30–55 procentai, laikomi iš dalies darbingais;

Asmenys, kurių darbingumo lygis 60 ir daugiau procentų, laikomi darbingais.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, Lietuvoje 2010 m. pirmą kartą

nustatytas 0–55 proc. darbingumo lygis buvo 15 432 asmenims, 2011 m. tokių žmonių skaičius

sumažėjo 559 asmenimis ir siekė 14 873. Akmenės rajone 2010 m. nedarbingais ir iš dalies

darbingais buvo pripažinti 143 gyventojai, 2011 m. – 145.

Akmenės rajone 2010 m. didžiausia neįgaliųjų dalis buvo 18–19 m. amžiaus grupėje 35

(24,5 proc.), o 2011 m. 50–54 m. amžiaus grupėje 37 (25,5 proc.) (žr. 3.7.1 pav.).

3.7.1 pav. Pirmą kartą nustatytas Akmenės rajono gyventojams 0–55 proc. darbingumo lygis,

lyginant pagal amžiaus grupes 2010-2011 m. (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

2011 m. Akmenės rajone daugiausia darbingo amžiaus asmenų buvo pripažinta nedarbingais

dėl psichikos ir elgesio sutrikimų 11 (55,0 proc.), dėl navikų 4 (20,0 proc.) bei nervų sistemos ligų 2

(10,0 proc.) (žr. 3.7.2 pav.). Lietuvoje 2011 m. 0-25 proc. darbingumo lygis gyventojams

dažniausiai buvo nustatytas dėl navikų 450 (35,8 proc.), antroje vietoje buvo kraujotakos sistemos

ligos - 207 (16,5 proc.), trečioje – psichikos ir elgesio sutrikimai 200 (15,9 proc.).

24,5

2,1 1,4 2,8

8,4 8,4

12,6

17,5

22,4 20

0,7 1,4 3,4

6,2

11 11,7

25,5

20

0

5

10

15

20

25

30

18-19 m. 20-24 m. 25-29 m. 30-34 m. 35-39 m. 40-44 m. 45-49 m. 50-54 m. 55- iki

pensinio

amžiaus

2010 m.

2011 m.

36

3.7.2 pav. Akmenės rajono suaugusiųjų gyventojų, kuriems 2011 m. pirmą kartą nustatytas

0-25 proc. darbingumo lygis, pasiskirstymas pagal ligų grupes (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, Akmenės rajone 2011 m.

daugiausia asmenų iš dalies darbingais pripažinti buvo dėl jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų

sistemos ligų 26 (20,8 proc.), psichikos ir elgesio sutrikimų 20 (16,0 proc.) ir kraujotakos ligų 20

(16,0 proc.) (žr. 3.7.3 pav.). Lietuvoje 2011 m. 30-55 proc. darbingumo lygis asmenims dažniausiai

buvo nustatytas dėl kraujotakos sistemos ligų - 2 791 (20,5 proc.), jungiamojo audinio ir skeleto–

raumenų ligų - 2 355 (17,3 proc.) ir navikų - 2 180 (16,0 proc.).

3.7.3 pav. Akmenės rajono suaugusiųjų gyventojų, kuriems 2011 m. pirmą kartą nustatytas

30-55 proc. darbingumo lygis, pasiskirstymas pagal ligų grupes (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

20

0

55

10

5

0

5

0

5

0 10 20 30 40 50 60

Navikai

Endokrininės sistemos ligos






Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos

Traumos, apsinuodijimai

15,2

4,8

16

7,2

16

2,4

1,6

20,8

4,8

0 5 10 15 20 25

Navikai

Endokrininės sistemos ligos






Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos

ligos

Traumos, apsinuodijimai

37

Neįgalumo lygis - tai kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės,

savarankiškumo kasdieninėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas. Neįgalumo lygis

nustatomas asmenims iki 18 m., išskyrus asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu

socialiniu draudimu.

Neįgalumas gali būti trijų lygių:

1. Sunkaus neįgalumo lygis - asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba

vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio žymiai sumažėjusios

galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti ir būtina nuolatinė kitų žmonių slauga, priežiūra, pagalba;

2. Vidutinio neįgalumo lygis - asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų

arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio sumažėjusios

galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti ir reikia nenuolatinės kitų žmonių priežiūros, pagalbos;

3. Lengvo neįgalumo lygis - asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba

vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio nežymiai sumažėjusios

galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti.

Lietuvoje 2010 m. 1 978, o 2011 m. 2 055 vaikams pirmą kartą buvo nustatytas neįgalumas.

Didžiausia dalis neįgalių vaikų buvo 0–4 m. amžiaus grupėje – 1 039 (50,5 proc.), mažiausia buvo

15–17 m. amžiaus grupėje - 231 (11,2 proc.). Akmenės rajone ir 2010 m. ir 2011 m. pirmą kartą

buvo nustatytas neįgalumas 21 vaikui. Didžiausią dalį kaip ir šalyje sudarė 0-4 m. amžiaus vaikai

11 (52,4 proc.), mažiausią - 5-9 m. amžiaus vaikai 3 (14,3 proc.) ir 15–17 m. amžiaus vaikai 3 (14,3

proc.) (žr. 3.7.4 pav.).

3.7.4 pav. Lietuvos Respublikos ir Akmenės rajono vaikų, kuriems 2011 m. pirmą kartą

nustatytas neįgalumas, pasiskirstymas pagal amžių (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

50,5

20,2 17,9

11,2

52,4

14,3

19

14,3

0

10

20

30

40

50

60

0-4 m. 5-9 m. 10-14 m. 15-17 m.

Lietuvos Respublika

Akmenės rajonas

38

Vaikams tiek Lietuvoje 1 165 (57,1 proc.), tiek Akmenės rajone 14 (66,6 proc.) dažniausiai

buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Akmenės rajone 2011 m. nebuvo nustatytas sunkus

neįgalumo lygis nė vienam vaikui (žr. 3.7.5 pav.).


nustatytas neįgalumas, pasiskirstymas pagal neįgalumo lygius (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Lyginant vaikams pirmą kartą nustatytą neįgalumą 2011 m. pagal ligų grupes, jis dažniausiai

buvo nustatytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų (Lietuvoje – 777 (37,8 proc.), Akmenės rajone –

12 (57,1 proc.)). Šalyje dažniau vaikams neįgalumas buvo nustatytas dėl įgimtų formavimosi ydų

352 (17,1 proc.), Akmenės rajone dėl endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų 3 (14,3

proc.) (žr. 3.7.6 pav.).


nustatytas neįgalumas, pasiskirstymas pagal ligų grupes (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

7,7

35,2

57,1

0

33,3

66,6

0

10

20

30

40

50

60

70

Sunkus Vidutinis Lengvas

Lietuvos Respublika

Akmenės rajonas

3,6

6,9

37,8

8,6

1,5

4,5

17,1

0

14,3

57,1

9,5

0

4,8

9,5

0 10 20 30 40 50 60

Navikai

Endokrininės, mitybos ir medžiagų

apykaitos ligos





Įgimtos formavimosi ydos

Akmenės rajonas

Lietuvos Respublika

39

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, apmokėtų laikinojo

nedarbingumo dienų skaičius vienam apdraustajam Akmenės rajone 2009 m. padidėjęs iki 12,43

dienos, 2010 m. sumažėjo iki 7,84 dienos. 2011 m. šis rodiklis rajone toliau mažėjo ir siekė 7,67

dienos.

Lietuvos Respublikoje šis rodiklis nuo 2009 m. pradėjo mažėti ir 2010 m. siekė 5,43 dienos.

2011 m. apmokėtų laikinojo nedarbingumo dienų skaičius vienam apdraustajam šalyje kiek

padidėjo ir siekė 5,51 dienos (žr. 3.7.7 pav.).

3.7.7 pav. Apmokėtų laikinojo nedarbingumo dienų skaičius vienam apdraustajam

2008 - 2011 m. Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone (dienomis) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

7,34 7,16

5,43 5,51

9,7

12,43

7,84 7,67

0

2

4

6

8

10

12

14

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

Lietuvos Respublika

Akmenės rajonas

40

IV. VYKDOMOS PREVENCINĖS PROGRAMOS AKMENĖS RAJONE

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa, skirta vyrams nuo

50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Programoje

numatytos paslaugos gali būti teikiamos vieną kartą per dvejus metus. Kol nebuvo įgyvendinama

priešinės liaukos vėžio prevencijos programa, (vykdoma nuo 2006 m.), mirtingumas nuo šios ligos

didėjo tiek bendrojoje vyrų grupėje, tiek tikslinėje 50-74 metų vyrų grupėje. Ši mirtingumo

didėjimo tendencija bendrojoje vyrų grupėje buvo matoma iki 2006 m., o tikslinėje vyrų grupėje –

iki 2007 m.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) duomenimis, 2011 m. prie Akmenės rajono asmens

sveikatos priežiūros įstaigų buvo prisirašę 3 436 50-57 metų vyrai, 2010 m. – 3 424. Ganėtinai

didelis vyrų aktyvumas pagal šią prevencinę programą teikia vilties, kad vis dažniau bus nustatomas

ankstyvųjų stadijų vėžys. 2011 m. Akmenės rajone 975 vyrams (28,4 proc.) buvo suteikta

informacija apie priešinės liaukos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir PSA nustatymo paslaugas, o tai

372 paslaugomis daugiau nei 2010 m. ir 316 daugiau nei 2009 m. (žr. 4.1 pav.). 2011 m. didžiausias

prisirašiusiųjų 50-75 metų vyrų ir suteiktų paslaugų skaičius buvo VšĮ Akmenės rajono PSPC.

4.1 pav. Prisirašiusių prie sveikatos priežiūros įstaigų 50-75 metų vyrų skaičius ir suteiktos

informacijos apie priešinės liaukos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir PSA nustatymo paslaugas

skaičius 2009-2011 m. (abs. sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa

Nepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo būdų, Lietuvoje, kaip ir visame

pasaulyje, krūties vėžys išlieka viena dažniausių moterų ligų. Kiekvienais metais ši liga atima

šimtus gyvybių. Laiku diagnozavus šią ligą, jai galima užkirsti kelią, nes daugiau kaip 95 proc.

moterų, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, visiškai išgydomos. 2005 metais rugsėjo 23 dieną

3382

659

3424

603

3436

975

0 1000 2000 3000 4000

Prisirašiusiųjų prie įstaigų 50-75 m. vyrų

sk.

Suteiktų informavimo apie priešinės

liaukos vėžio anktyvąją diagnostiką ir

PSA nustatymo paslaugų skaičius

2011 m.

2010 m.

2009 m.

41

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-729 „Dėl atrankinės mamografinės patikros dėl krūties

vėžio finansavimo programos patvirtinimo“ buvo patvirtinta krūties vėžio prevencijos programa. Ši

programa skirta moterų nuo 50 iki 69 metų susirgimų prevencijai. Šiaulių teritorinės ligonių kasos

duomenimis, 2011 m. prie asmens sveikatos priežiūros įstaigų buvo prisirašiusios 3 155 50-69 metų

moterų, 587 moterų mažiau, nei 2010 m. Šios programos priemonės yra taikomos vieną kartą per

dvejus metus. Viena programos priemonių yra pokalbiai su moterims apie krūties piktybinių navikų

profilaktikos priemones bei patarimai, kaip stiprinti ir išsaugoti sveikatą, bei moterų nukreipimas

atlikti mamografinį tyrimą. 2011 m. 423 moterims buvo suteikta informacija ir išrašytas siuntimas

atlikti mamografiją, 2010 m. šių paslaugų skaičius buvo 336 (žr. 4.2 pav.).

4.2 pav. Suteiktų informavimo dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimo atlikti

mamografiją paslaugų skaičius Akmenės rajone 2005 m. gruodžio mėn. - 2011 m. (abs. sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa

2004 metų birželio 30 dieną Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.

V-485 buvo patvirtinta gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, daugelyje šalių skiriasi pagal gimdos kaklelio vėžio

prevencinę programą tikrinamų moterų amžius ir kvietimo pasitikrinti intervalai. Dažniausiai

tikrinamos moterys nuo 25 iki 60-65 metų, o pasitikrinti dažniausia kviečiama kas trejus metus.

Nuo 2008 m. profilaktiškai tikrinamų dėl gimdos kaklelio vėžio moterų amžiaus intervalas

pakoreguotas – imta tikrinti 25-60 metų moteris. 2011 m. prie Akmenės rajono asmens sveikatos

priežiūros įstaigų buvo prisirašiusios 5 915 25-60 metų amžiaus moterų, 603 moterimis mažiau nei

2010 m.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos duomenimis, 2011 m. 431 moterims buvo atliktas

citologinis tepinėlis dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų. (žr. 4.3 pav.).

0

200

400

600

2006 m.2007 m.

2008 m.2009 m.

2010 m.2011 m.

403 380

284

413

336 423

42

4.3 pav. Suteiktų informavimo paslaugų ir atliktų citologinio tepinėlio paslaugų skaičius

Akmenės rajone 2009-2011 metais (abs. sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra dažniausia mirtingumo

priežastis. 2005 m. lapkričio 25 d. SAM įsakymu Nr. V-913 buvo patvirtinta Asmenų, priskirtinų

širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencinių priemonių finansavimo

programa. Šia programa siekiama sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis (krūtinės

angina, miokardo infarktu, smegenų išemija, insultu, periferinių arterijų tromboze), atrinkti

sergančiuosius ateroskleroze ar cukriniu diabetu, kurie dar nejaučia sveikatos sutrikimų, užkirsti

kelią šių ligų raidai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per metus 40-55 m. vyrams bei 50-

65 m. moterims. 2011 m. prie Akmenės rajone prie asmens sveikatos priežiūros įstaigų prisirašę 6

000 vyrų (40-55 metų amžiaus) ir moterų (50-65 metų amžiaus). Viena pagrindinių programos

priemonių yra informavimo apie didelę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, šios tikimybės

įvertinimo, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymo ar siuntimo išsamiai įvertinti širdies ir

kraujagyslių ligų tikimybę paslauga. 2010 m. Akmenės rajone tokių paslaugų suteikta 501

gyventojui, o 2011 m. šis skaičius išaugo iki 770 gyventojų (žr. 4.4 pav.).

4.4 pav. Informavimo apie didelę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė, šios tikimybės

įvertinimo, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymo ar siuntimo išsamiai įvertinti

širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę paslaugų skaičius Akmenės rajone 2009-2011 m (abs. sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa

6587 6518 5915

690 438 431

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

2009 m. 2010 m. 2011 m.

Prisirašiusiųjų prie įstaigų

25-60 m. moterų skaičius

Atliktų citologinio tepinėlio

paslaugų skaičius

0

200

400

600

800

2009 m.

2010 m.

2011 m.

351

501

770

43

V. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VEIKLOS RODIKLIAI

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Akmenės rajone ligoninių, esančių SAM

sistemoje, 2008 m. buvo dvi, 2009 – 2011 m. skaičius (1) nekito. Ambulatorinės sveikatos

priežiūros įstaigų skaičius (6) 2008–2011 m. nekito. Privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (į

šį skaičių įtrauktos ir privačios odontologinės priežiūros įstaigos) rajone 2008 m. buvo dvi, 2009 m.

išaugo iki penkių ir 2010 - 2011 m. jų skaičius (5) nekito (žr. 5.1 pav.).

5.1 pav. Sveikatos priežiūros įstaigų skaičiaus Akmenės rajone

2008-2011 m. (abs. sk.)


5.1 Medicinos personalo ištekliai

Aktyvus sveikatos personalas – specialistai, dirbantys pagal savo profesiją sveikatos

priežiūros, sveikatos mokslo, mokymo ir valdymo srityse.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Akmenės rajone 2008–2011

m. aktyvių gydytojų, odontologų, slaugytojų skaičius kito nežymiai. 2011 m. gydytojų skaičius

padidėjo iki 19,3/10 000 gyv., odontologų iki 3,5/10 000 gyv. Aktyvių specialistų su aukštuoju ar

aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) (70,1/10 000 gyv.) ir slaugytojų (54,3/10 000

gyv.) skaičius taip pat augo (žr. 5.1.1 pav.).

2

6

2

5

6

1

5

6

1

5

6

1

0 1 2 3 4 5 6 7

Privačios asmens sveikatos priežiūros

įstaigos

Ambulatorinės sveikatos priežiūros

įstaigos

Ligoninės

2011 m.

2010 m.

2009 m.

2008 m.

44

5.1.1 pav. Gyventojų aprūpinimas aktyviu sveikatos personalu Akmenės rajone

2008-2011 m. (10 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Privačiai dirbančių medikų skaičius nuo 2009 m. Akmenės rajone didėjo. 2010 m. privačiai

dirbančių gydytojų skaičius išaugo iki 12, o 2011 m. iki 16. Odontologų (5) ir specialistų su

aukštuoju ar aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) (10) skaičius 2010–2011 m. nekito

(žr. 5.1.2 pav.).

5.1.2 pav. Privačiai dirbantis medicinos personalas Akmenės rajone 2008–2011 m. (abs. sk.)


5.2. Ambulatorines paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų veikla

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2009-2011 m. Akmenės

rajono gyventojų apsilankymų pas gydytojus skaičius kito nežymiai. 2011 m. gyventojai dažniau

tikrinosi profilaktiškai sveikatą (13,2 proc.), šiek tiek padidėjo gydytojų apsilankymų namuose (4,9

proc.) bei nežymiai sumažėjo mokamų apsilankymų skaičius (1,5 proc.) (žr. 5.2.1 pav.).

15

2,2

66

51,7

15,3

2,6

68,1

53,1

17,1

3,1

60,1

47

19,3

3,5

70,1

54,3

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Gydytojai

Odontologai

Specialistai su aukštuoju išsilavinimu

(ne gydytojai)

Slaugytojai

2011 m.

2010 m.

2009 m.

2008 m.

0 1

2 1

3

5

12

5

10

16

5

10

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

Gydytojai Odontologai Specialistai su aukštuoju

išsilavinimu (ne gydytojai)

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

45

5.2.1 pav. Akmenės rajono gyventojų apsilankymų pas gydytojus skaičius

2009–2011 m. (proc.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Akmenės rajono gyventojų apsilankymų pas gydytojų skaičius 2008–2010 m. kito nežymiai.

2011 m. kiek padidėjo (5,2 karto) apsilankymų buvo pas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas

teikiančius gydytojus, pas gydytojus specialistus apsilankymai (0,9 karto) nekito per visą laikotarpį

(žr. 5.2.2 pav.).

5.2.2 pav. Akmenės rajono gyventojų apsilankymų skaičius pas pirminės sveikatos

priežiūros paslaugas teikiančius gydytojus ir pas gydytojus specialistus

2008-2011 m. (vienam gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Apsilankymų pas odontologus skaičius 2008–2010 m. ir Lietuvoje, ir Akmenės rajone po

truputį augo. 2011 m. šalyje apsilankymų skaičius vienam gyventojui siekė 1,08, Akmenės rajone -

0,98 (žr. 5.2.3 pav.).

11,1

4,7

1,8

12,4

4,6

1,6

13,2

4,9

1,5

0

2

4

6

8

10

12

14

Profilaktiniai

apsilankymai

Apsilankymai namuose Mokami apsilankymai

2009 m.

2010 m.

2011 m.

4,2

0,8

4,2

0,8

4,3

0,8

5,2

0,9

0

1

2

3

4

5

6

Apsilankymai pas pirminės sveikatos

priežiūros paslaugas teikiančius

gydytojus

Apsilankymai pas gydytojus specialistus

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

46

5.2.3 pav. Apsilankymai pas odontologus Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone

2008–2011 m. (vienam gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2008–2011 m. Akmenės rajone

ilgą laiką stebimų ligonių skaičius augo. Suaugusiųjų, esančių ilgalaikio stebėjimo įskaitoje, buvo 9

kartus daugiau nei vaikų. 2011 m. suaugusiųjų šioje įskaitoje buvo 10 079 (500,9/1 000 gyv.), vaikų

– 1 069 (214,4/1 000 gyv.) (žr. 5.2.4 pav.).

5.2.4 pav. Ilgalaikis suaugusiųjų ir vaikų stebėjimas Akmenės rajone 2008–2011 m.


5.3. Greitosios medicinos pagalbos darbas

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2009 m. tiek Lietuvoje, tiek

Akmenės rajone greitosios medicinos pagalbos suteiktų paslaugų skaičius mažėjo. 2010–2011 m.

šis rodiklis pradėjo augti. Šalyje 2011 m. siekė 218,9/1 000 gyv., Akmenės rajone – 365,1/1 000

gyv.) (žr. 5.3.1 pav.).

0,92 0,94 1

1,08

0,78 0,81 0,81

0,98

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

2008 m. 2009 m. 2010 m 2011 m.

Lietuvos Respublika

Akmenės rajonas

386,6

177,4

402,4

211,9

474,9

212,4

500,9

214,4

0

100

200

300

400

500

600

Suaugusieji nuo 18 m. Vaikai (0-17 m.)

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

47

5.3.1 pav. Suteiktų medicinos pagalbos paslaugų skaičiaus dinamika Lietuvos Respublikoje

ir Akmenės rajone 2008–2011 m. (1 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Analizuojant 2008-2011 m. Akmenės rajone suteiktos medicinos pagalbos struktūrą,

dažniausiai ji buvo teikiama dėl ūmių susirgimų ir būklių, antroje vietoje buvo gimdyvių ir ligonių

pervežimai, trečioje – nelaimingi atsitikimai. 2011 m. medicinos pagalbos teikimas dėl ūmių

susirgimų ir būklių (59,3 proc.) lyginant su 2010 m. (62,2 proc.) sumažėjo, o augo gimdyvių ir

ligonių pervežimai (2010 m. sudarė 27,2 proc., o 2011 m. - 29,9 proc.) (žr. 5.3.2 pav.).

5.3.2 pav. Suteiktos skubios medicinos pagalbos struktūros dinamika Akmenės rajone

2008–2011 m. (proc.)


5.4. Stacionarines paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų veikla

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, gyventojų aprūpinimas

stacionaro lovomis Lietuvoje 2008-2011 m. didėjo.

191

280,9

182,6

246,9

190,2

270,3

218,9

365,1

0

50

100

150

200

250

300

350

400


2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

10

77,3

0,2

12,5

9,3

77,1

0,2

13,4

10,5

62,2

0,2

27,2

10,6

59,3

0,2

29,9

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Nelaimingi atsitikimai

Ūmūs susirgimai ir būklės

Nėštumo, pogimdyvinio laikotarpio

patologija

Gimdyvių ir ligonių pervežimai

2011 m.

2010 m.

2009 m.

2008 m.

48

Akmenės rajone 2009 m. rodiklis nežymiai didėjęs, 2010 m. sumažėjo 1,37 karto (2009 m.

pabaigoje buvo 148 lovos, 2010 m. pabaigoje liko 108 lovos). 2011 m. stacionaro lovų skaičius

išliko toks pat (108), rodiklis siekė 43,02/10 000 gyv. (žr. 5.4.1 pav.).

5.4.1 pav. Gyventojų aprūpinimas stacionaro lovomis Lietuvos Respublikoje ir

Akmenės rajone 2008–2011 m. (10 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Akmenės rajone 2011 m. buvo hospitalizuotas 3 001 (119,5/1 000 gyv.) ligonis. Lyginant

pagal lovų profilius daugiausia ligonių hospitalizuota vidaus ligų skyriuje (55,41/1 000 gyv.),

mažiausia infekcinių – (0,28/1 000 gyv.) (žr. 5.4.2 pav.).

5.4.2. pav. Hospitalizuoti ligoniai pagal lovų profilius Akmenės rajone 2011 m. (1 000

gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Akmenės rajone 2010 m. vidutinis gulėjimo laikas stacionare iš viso buvo 8,8 dienos, 2011 m.

šis rodiklis siekė 9,79 dienos. Lyginant gulėjimo laiką pagal lovų profilius, vidutiniškai ilgiausiai

gulėta buvo slaugos ir globos lovose (39,09 dienos), trumpiausiai – chirurgijos (1,00 diena) (žr.

5.4.3 pav.).

80,9 81,69 82,61 90,34

53,18 55,35

41,97 43,02

0

20

40

60

80

100

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

Lietuvos Respublika

Akmenės rajonas

55,41

43,54

5,1 0,28

15,22

0

10

20

30

40

50

60

Vidaus ligų Vaikų ligų Chirurgijos Infekcinis Slaugos ir

globos

Vidaus ligų

Vaikų ligų

Chirurgijos

Infekcinis

Slaugos ir globos

49

5.4.3 pav. Vidutinis gulėjimo laikas stacionare pagal lovų profilius Akmenės rajone 2011 m.

(dienos) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Akmenės rajone bendras lovos apyvartos rodiklis 2010 m. buvo 31,3 karto. Didžiausias rodiklis

buvo akušerijos-ginekologijos (77 kartus) ir vaikų ligų lovų (66,6 karto), mažiausias – slaugos ir

globos lovų (8,3 kartus).

2011 m. šis rodiklis siekė 28,06 karto. Didžiausias lovos apyvartos rodiklis buvo vaikų ligų

lovų (64,12 kartų), mažiausias – infekcinių ligų (7 kartus) (žr. 5.4.4 pav.).

5.4.4 pav. Lovos apyvarta pagal lovų profilius Akmenės rajone 2011 m. (kartai)


Lovos funkcionavimo rodiklis parodo, kiek dienų per metus stacionaro lova buvo užimta. 2010

m. Akmenės rajone bendras lovos funkcionavimo rodiklis buvo 275,1 dienos. Daugiausiai dienų per

metus buvo užimtos vaikų ligų (304,6 dienos), slaugos ir globos lovos (292,1 dienos), mažiausiai –

infekcinių ligų lovos (130,8 dienos).

2011 m. bendras lovos funkcionavimo rodiklis siekė 274,63 dienas. Daugiausiai dienų buvo

užimtos slaugos ir globos (325,19 dienų) ir vaikų ligų lovos (298,82 dienas), mažiausiai –

infekcinių ligų lovos (26 dienas) (žr. 5.4.5 pav.).

6,46 4,66

1 3,71

39,09

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45


globos

Vidaus ligų

Vaikų ligų

Chirurgijos

Infekcinis

Slaugos ir globos

35,38

64,12

42,67

7 8,32

0

10

20

30

40

50

60

70


globos

Vidaus ligų

Vaikų ligų

Chirurgijos

Infekcinis

Slaugos ir globos

50

5.4.5 pav. Lovos funkcionavimas pagal lovų profilius Akmenės rajone 2011 m. (dienos) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

228,55

298,82

42,67 26

325,19

0

50

100

150

200

250

300

350


globos

Vidaus ligų

Vaikų ligų

Chirurgijos

Infekcinis

Slaugos ir globos

51

VI. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Du dešimtmečius besitęsiančios socialinės ekonominės permainos demografinius procesus

keičia nepalankia linkme. Gyventojų skaičiaus mažėjimą lemia aukštas mirtingumo lygis,

per žemas gimstamumo lygis, neužtikrinantis kartų kaitos, dideli jaunų žmonių emigracijos

srautai, šeimos sampratos kitimas, kai jos kūrimas nukeliamas vėlesniam laikui.

Džiugina tai, kad ataskaitiniais metais Akmenės rajone mažėjo mirtingumas nuo kraujotakos

sistemos ligų (nors ir išliko pagrindine gyventojų mirčių priežastimi ne tik rajone, bet ir

Lietuvoje). Formuojant sveikatos politiką, būtina atsižvelgti į rizikos veiksnių, skatinančių

šių ligų atsiradimą, plitimo mažinimą. Reikia atkreipti dėmesį į lytį (dėl šių ligų miršta

daugiau moterų nei vyrų) bei amžiaus grupes.

Nors Akmenės rajone mažėja sergamumas psichikos ir priklausomybės ligomis, tačiau

reikia labiau stiprinti gyventojų psichinę sveikatą, ypač esant ekonominiam sunkmečiui,

didėjant bedarbystei. Tikėtina, kad gali padaugėti savižudybių.

Vertinant gyventojų sergamumo rodiklius, dėmesys turi būti skiriamas jungiamojo audinio ir

skeleto-raumenų sistemos, virškinimo sistemos ligoms ir traumoms mažinti.

Akmenės rajone vangiai vykdomos prevencinės programos, todėl būtina gyventojus skatinti

gyventojus dalyvauti prevencinėse programose, sudaryti palankias sąlygas šiose programose

dalyvauti kaimo gyventojams. Juo labiau, kad Akmenės rajone 15,2 proc. asmenų pirmą

kartą nustatytas 30-55 proc. darbingumo lygis buvo dėl piktybinių navikų.

Sveikatos apsaugos sistema turėtų apimti visas veiklos kryptis, kurios turi įtakos žmonių

sveikatai: ekonomiką, ekologiją, socialinę apsaugą, sveikatos apsaugą. Problemos turėtų būti

sprendžiamos kompleksiškai, integruotai. Tikslinga skatinti institucijų bendradarbiavimą su

nevyriausybinėmis organizacijomis, švietimo ir kitais sektoriais, asmens sveikatos

priežiūros įstaigomis, siekiant geresnių rezultatų sveikatos srityje.

Labai svarbus veiksnys, nuo kurio priklauso sveikatos politika – pareigūnų, atsakingų už

sveikatos politiką, kompetencija. Šiuo požiūriu svarbūs vadybos sugebėjimai. Jų turint

galima užtikrinti reikalingą aktyviai sveikatos politikai įgyvendinti žinybų ir sektorių

bendradarbiavimą, kuris turi tapti aktyvios sveikatos politikos pagrindu.

Documents

AKMENĖS RAJONO GYVENTOJŲ SVEIKATOS BŪKLĖ 2011 METAIS r... · Akmenės rajono gyventojų skaičiaus dinamika 2008–2012 m. pradžioje (abs. sk.) Šaltinis: Lietuvos statistikos