Mažieji angelaiMažieji angelai

Kartą gyveno

vaikutis, kuris

ruošėsi gimti.

Vieną dieną

vaikutis paklausė Dievo: "Sako, kad tu

ryt ruošiesi siųsti

mane į Žemę”.

“Bet kaip aš ten

gyvensiu, būdamas

toks mažas ir

bejėgis?” 

Dievas jį nuramino:

“Iš daugybės angelų aš parinkau vieną ir

tau...

Jis tavęs lauks ir rūpinsis tavimi”...

“Bet, - pasakė vaikutis, -

čia, danguje, aš nieko

kito neveikiu

- tik dainuoju

ir šypsausi

.

Štai ko man reikia, kad

būčiau laimingas!"

Dievas tarė: “Tavo

angelas dainuos tau kiekvieną dieną. Tu jausi savo

angelo meilę ir būsi laimingas”.

O vaikutis pasiteiravo:

“Kaip aš suprasiu, kai

žmonės kalbės, jei aš nemoku tos kalbos, kuria

žmonės kalba?"

"Tai paprasta, - pasakė Dievas. - Tavo angelas sakys tau pačius gražiausius žodžius, kuriuos tik kada esi girdėjęs.

Su didele kantrybe ir

rūpesčiu tavo

angelas išmokys

tave kalbėti”.

Vaikutis pažiūrėjo į Dievą ir paklausė: 

"O ką aš darysiu,

kai norėsiu

pasikalbėti su

Tavimi?"

Dievas nusišypsojo ir

tarė:

“Tavo angelas sudės tavo

rankytes maldai

ir pamokys tave

melstis”.

Vaikutis nerimo: “Aš girdėjau, kad

Žemėje yra blogų žmonių”...

"Kas saugos mane?"

Dievas apkabino vaikutį sakydamas:

"Tavo angelas apgins tave, netgi jei jam reikės rizikuoti

savo gyvybe”.

Vaikutis liūdnai

pažiūrėjo ir pasakė:

“Bet man visada bus liūdna,

nes aš daugiau

nebematysiu Tavęs”.

Dievas stipriai

apkabino vaikutį.

"Tavo angelas visada

pasakos  tau apie mane ir mokys tave, kaip sugrįžti pas mane,

nors aš visada būsiu šalia tavęs”.

Tuo metu Danguje viskas

nuščiuvo, bet balsai iš Žemės

jau girdėjosi.

Vaikutis skubėdam

as tyliai paprašė:

"O, Dieve, aš jau išeinu. Prašau pasakyti mano angelo vardą”... 

Dievas nusišypsojo:

“Tavo angelo

vardas nėra svarbus. Tu paprasčiausiai vadinsi jį...

Mamyte

Atsiminkite tai, vaikai