J. FINKELŠTEINAITĖ N. K. VALUŽIENĖ

J. DAMANSKAS

M A S A Ž A S

Ketvirtasis leidimas

UAB„AvicenaIl" 2008

UDK 615.8 MA 545

Judita FINKELŠTEINAITĖ Nijolė Kristina VALUŽIENĖ

Jonas DAMANSKAS

MASAŽAS Praktinis vadovas Ketvirtasis leidimas

Iliustracijas piešė dailininkė Giedrė SAMULĖNIENĖ Papildomas 27 iliustracijas piešė dailininkė Aldona GRIŠKEVIČIENĖ

Viršelio dailininkas Alvydas LADYGA

UAB „Avicena II", Medeinos g. 13-36, LT-06139 Vilnius. Elektroninis paštas publish.avicena@yahoo.com

Spausdino AB „Spauda", Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius

ISBN 978-9955-598-00-8

Įvadas

Tai pakartotinas „Masažo" knygos leidimas. Kai kuriuos skyrius išplėtėme, papildėme nauja medžiaga. Šiame leidinyje plačiau aprašytos judamojo aparato ligos ir traumos. Dau­gelis šių ligų ir traumų pasitaiko aktyviai sportuojantiems asmenims, o šios medžiagos kaip tiktai ir trūko pirmajame leidinyje, jos pasigedo ir sporto medicinos gydytojai bei masažuotojai, dirbantys su sportininkais. Be to, knygą papildėme masažo procedūrų apra­šymu po chirurginių operacijų, sergant ginekologinėmis ligomis, plačiau aprašėme specia­liuosius segmentinio masažo būdus.

Manome, kad masažuotojams bus naudinga susipažinti su kūno paviršiaus pakitimų įvertinimu prieš masažo procedūrą bei pašalinėmis reakcijomis masažo metu ir jų pašali­nimu.

Šalia masažo būdų aprašėme bei iliustravome pasyvius judesius, kurie plačiai taikomi darant tiek higieninio, tiek ir gydomojo masažo procedūras.

Knygoje daugiau vietos skirta šiluminėms vandens procedūroms, pirtims. Tikimės, kad ši papildyta knyga padės geriau susipažinti su masažu studentams, studi­

juojantiems mediciną, besimokantiems medicinos mokyklose, masažo kursuose, Lietuvos Kūno kultūros institute, ypač būsimiesiems kineziterapeutams, o t. p. gydytojams (fiziote-rapeutams, reabilitologams), skiriantiems masažą bei masažuotojams, tiesiogiai atliekan­tiems higieninio ir gydomojo masažo procedūras.

Manome, kad ir šis knygos leidimas ateityje bus papildytas, todėl skaitytojams už visas kritines pastabas būsime dėkingi.

Autoriai

I. Masažo istorija

Masažas atsirado gilioje senovėje ir formavosi kartu su kitais liaudies medicinos meto­dais. Jį mokėjo beveik visos tautos ir gentys. Teisus yra I. Sarkirovas-Serazinis sakyda­mas, kad masažo metodų atsiradimą ir jų plėtojimąsi negalima priskirti kuriai nors vienai tautai.

Filologų pastangos iššifruoti žodį masažas kalba apie tai, kad ši sąvoka egzistuoja jau seniai. Vieni autoriai mano, kad masažas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio massage, ypač iš veiksmažodžio masser - trinti, arabų -mass - liesti, švelniai braukyti. Kiti teigia, kad žodis masažas kilęs iš sanskrito kalbos žodžio maksh, dar kiti - iš graikiško žodžio massa (lieti­mas pirštais), kai kurie autoriai mano, kad iš hebrajiško žodžio mases (liesti, čiupinėti).

Masažo pradžia siekia gilią senovę. Išsamesnių žinių apie masažo taikymą senovėje yra išlikę iki mūsų laikų literatūriniuose šaltiniuose.

Remiantis paskutinių dviejų dešimtmečių duomenimis, paaiškėjo, kad masažas senovės Kinijoje jau yra žinomas 2500 metų prieš mūsų erą.

Seniausioje kiniečių knygoje - manuskripte, kuris yra datuojamas 2698 m. iki mūsų eros „Kong-FU" („Žmogaus menas") ne tiktai smulkiai aprašyti masažo būdai, bet ir mėgini­mai atskleisti jų gydomąjį poveikį, kokiais atvejais geriau taikyti paviršutiniškąjį glostymą, kokiais - gilųjį, arba išspaudimą. Vėliau rašytame rankraštyje „Ne-czin" („Knyga apie vidinį žmogų") nurodomos ligos, kurių metu reikia ne tik gydyti vaistais, bet galima ir masažuoti.

VI a. pr. m. e. Kinijoje pirmą kartą pasaulyje buvo įsteigtas valstybinis institutas, kur studentams buvo dėstomas masažas kaip privaloma disciplina.

Senovės Kinijoje daugelyje provincijų veikė gydymo-gimnastikos mokyklos, kur buvo ruošiami specialūs gydytojai taosse, praktikuojantys akupunktūras, masažą ir gydomąją gimnastiką.

XVI a. Kinijoje buvo išleista 64 tomų enciklopedija, kurioje buvo smulkiai aprašyti visi masažavimo būdai, kurie yra taikomi iki šiol.

6 M A S A Ž A S

Indijoje jau 1800 metais pr. m. e. medi­cininiuose traktatuose, kurie turi bendrą pavadinimą „Ajurvedos" („Gyvenimo pa­žinimas") smulkiai aprašyti masažo būdai ir techniniai variantai, skirti atskiroms kū­no dalims masažuoti. Toli nuo Indijos bu­vo žinomi ir pripažįstami Sušrutos (indų chirurgijos pradininko) darbai, kuriuose smulkiai pasakojama kaip taikyti trynimą, spaudimą, duodami masažavimo būdų pa­vyzdžiai sergant įvairiomis ligomis. Indi­joje masažas buvo taikomas visais gyveni­mo atvejais: susirgus, įkandus gyvatei, nu­vargus, po traumų (sumušimų, patempimų, išnirimų ir lūžimų).

Nepaprastas susidomėjimas masažu In­dijoje yra ir dabar. Jis yra moksliškai pa­grįstas ir taikomas kaip gydymo metodas kli­nikose, kaip higieninė priemonė buityje, taip pat užsiiminėjant sportu ir joga.

Masažas buvo žinomas ir Korėjoje, Japo­nijoje. Japonijoje jis buvo taikomas kaip savimasažas galvos ir kaklo srityje, ypač esant galvos skausmams.

Egipte masažas buvo žinomas dar prieš mūsų erą. Apie tai liudija įvairių masažo būdų pavaizdavimas papirusuose, ant barel­jefų, puošusių faraonų rūmus.

1841 m. kasinėjant senovės Egipte vieno karo vado kapą buvo rastas papirusas, ku­riame aprašytas blauzdos ir pėdos masažas. Tuo metu jau buvo žinomas porinis masa­žas (dviese masažuoja vieną), kuris ir dabar praktikuojamas kai kuriose šalyse, tarp jų ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos spor­tinėje praktikoje.

Graikijoje terminu „apaterapija" buvo su­prantami gydomasis, sportinis ir higieninis masažai. Masažas buvo vienas tuometinės

medicinos elementų. Pirmuoju masažo žino­vu buvo Herodotas (484-425 m. pr. m. e.), kuris pats nuolat masažuodavosi ir buvo pui­kaus fizinio sudėjimo. Jis vienas pirmųjų bandė išaiškinti masažo įtaką įvairių ligų gydymui. Ypač didelis indėlis masažo for-mavimesi priklauso medicinos tėvui Hipo­kratui (459-377 m. pr. m. e.). Jo posakis „Gydytojas privalo turėti daugelio sričių, tarp jų ir masažo, patyrimą" - yra plačiai žinomas. Jis yra masažo, kaip gydymo me­todo, pradininkas Europoje. Hipokrato dar­bų rinkinyje („Hipokrato kodekse") apra­šyti įvairūs masažavimo būdai, jų taikymas gydymui, gyvybinių organizmo funkcijų sti­muliavimui. Senovės graikai didelį dėmesį kreipė į higieninį ir kosmetinį masažą, tu­rėjo net jiems skirtus specialius salonus. La­bai populiarios buvo pirtys, kuriose masa­žas buvo būtina procedūra, po jo kūną iš-trindavo įvairiais kvepiančiais aliejais. Ant graikiškų vazų yra išlikę piešiniai, vaizduo­jantys žmogaus kūno priežiūrą, masažą.

Senovės Romos gydytojai daug ką perė­mė iš senovės Graikijos, Indijos, Kinijos, Egipto. Senovės Romos gydytojas Euskle-pijus (graikas, gyvenęs 128-56 m. pr. m. e.) masažus skirstė į: 1) sausą; 2) su aliejais; 3) silpną; 4) stiprų; 5) trumpalaikį ir 6) il­gai trunkantį. Jis skelbė gydymą ne vaistais, o natūraliomis priemonėmis, pavyzdžiui, gimnastika, masažu, vandens procedūromis. Beje, masažu bei aktyviais ir pasyviais pra­timais jis gydė nutukimą.

Galenas (130-200 m. e. m.) - vienas pir­mųjų fiziologų, eksperimentinės medicinos pradininkas. Jis atidžiai tyrė masažo būdus, aprašė glostymo, trynimo, maigymo meto­diką. Galenas skirstė masažą į rytinį ir va-

M A S A Ž O I S T O R I J A 7

karinį. Kiekvienas jų turėjo savo ypatumų, uždavinių ir metodiką. Būdamas gladiato­rių mokyklos gydytoju, jis plačiai taikė ma­sažą, nes, jo nuomone, tai vertinga priemo­nė gydant traumas, ypač derinant su vandens procedūromis.

Senovės Romos rašytojas Plutarchas ra­šė, kad imperatorius Julijus Cezaris versda­vo vergą jį masažuoti tam, kad išnyktų ben­dra neuralgija. Senovės romėnai masažą taikė net kariuomenėje.

Žlugus Romos imperijai, masažas, kaip sveikatingumo ir gydymo priemonė, ilgam išnyko iš Europos tautų gyvenimo. Tai ska­tino ir viduramžių krikščionybė, skelbusi, kad nuodėmė yra rūpintis mirtingo kūno sveikata ir grožiu. Tuo metu masažas kles­tėjo tose šalyse, kurių nepalietė krikščiony­bė - tai Vidurinė Azija, arabų šalys ir kt.

Senovės gydytojo ir filosofo Avicenos (Abu Ali Ibn Sina 980-1037 m.) darbuo­se, kurie buvo populiarūs Vidurinėje Azi­joje, Irane sukurtos tam tikros nuostatos, kaip reikia prižiūrėti kūną, taikyti vandens procedūras, masažą. Vienoje „Gydymo meno kanono" dalyje jis rašo, kad masažas turi būti saikingas savo kokybe ir kiekybe. Avicena masažą skirstė į stiprų, kurio tiks­las yra tonizuoti, silpną - atpalaiduojantį, vidutinį, leidžiantį palaikyti gerą fizinę kondiciją ir ilgalaikį, skirtą suliesėjimui. Be to, jis skyrė paruošiamąjį masažą prieš fizinius pratimus ir atstatomąjį arba rami­nantį po jų. Šie terminai sportinėje prakti­koje liko iki šių dienų, o jo idėjos tuo metu buvo paplitusios ir Rusijoje, Turkijoje bei Kaukaze.

Mažojoje ir Vidurinėje Azijoje taikomas masažas gerokai skyrėsi nuo klasikinio Grai­

kijos ir Romos masažo. Jį darė ne tik ran­komis, bet ir kojomis.

XVIII a. masažo istorija siejasi su tokio­mis pavardėmis kaip P. Hofmanas, A. Fule-ris, F. Andrė ir kiti. Vokiečių mokslininkas P. Hofmanas rekomenduoja viso kūno ma­sažą ypač tiems asmenims, kurie mažai ju­da. K. Tiso savo veikale „Medicininė ir chi­rurginė gimnastika" nurodo masažo ir pratimų įtaką chirurginių ligų gydymui.

Masažavimo būdus susistemino švedų fiz-kultūrininkas P. Lingas (1776-1839). Jo ma­sažo metodika žinoma kaip „švediškasis ma­sažas". Po to šį masažą plėtojo J. Mezgeris (1839-1901), gyvenęs Amsterdame. Jis nu­rodė masažo indikacijas ir pirmasis pradėjo mokyti masažo ne gydytojus, o medicinos se­seris. Dar daug garsių gydytojų, pavyzdžiui, T. Bilrotas, F. Esmarchas ir kiti tyrinėjo ma­sažo poveikį žmogaus organizmui. Jau tais laikais buvo nustatyta, kad masažas veikia ir vietiškai, ir refleksiškai. Masažui plisti padė­jo rusų gydytojas L. Zabludovskis (1882), ku­ris dirbo Prūsijoje ir Berlyne įkūrė pirmąją valstybinę masažo mokyklą. Specialūs ma­sažo metodai buvo įdiegti po to, kai H. He-das (1889) nustatė, kad vidaus organų ligos sukelia odos pakitimus, ir J. Makenzis (J. Mackenzie) (1917) aprašė padidinto rau­menų tonuso bei jautrumo atsiradimą.

Susiformavo „klasikinio masažo" sąvoka. Tai - visi masažavimo metodai, kurie buvo naudojami iki naujų būdų - refleksinio seg­mentinio, jungiamojo audinio, periostali-nio, taškinio - įdiegimo į praktiką. Klasiki­nis masažas moksliškai pagrįstas ir efekty­viai taikomas gydant įvairias ligas.

Rusijoje pažymėtini gydytojas D. Otas, kuris 1888 m. Peterburge įsteigė specialius

8 M A S A Ž A S

ginekologinio masažo kursus, gydytojas K. Šulcas (1891), kuris parašė disertaciją „Masažas gydant lūžius", gydytojai E. Zale-sova, K. Solovjovas, V. Kramarenko, kurie įsteigė masažo kursus Peterburge, Maskvo­je ir Kijeve.

Refleksinis segmentinis masažas atsirado XX amžiuje. Paminėtini autoriai A. Ščer-bakas, F. Langė, O. Gleszer ir V. Dalicho. Rusijoje masažo poveikį, gydant įvairias li­gas, tyrė ir aprašė A. Verbovas, A. Turas, V. Moškovas, V. Kuničevas, L. Komarova, K. Ananjeva, O. Kuznecovas, N. Belaja, K. Zavadina ir kiti.

Ikikarinėje Nepriklausomoje Lietuvoje 1921 m. vasario 21 d. pradėjo veikti pirmieji masažo kursai. Jų vadovas buvo d. V. Kuz­ma. Devynios gailestingosios seserys tris kar­tus per savaitę mokėsi masažo teorijos ir praktikos (žurnalas „Medicina", 1921 m.). Yra straipsnis, Apie fizinę terapiją ir jos dės­tymą universitetuose". Dėstė prof. dr. J. Bag­donas. Šiame straipsnyje pažymima, kad Lietuvoje skaitoma fizioterapija 5-ajam uni­versiteto semestrui kaip bendrosios terapi­jos dalis, kursas tik teorinis, privalomas, įver­tinamas kolokviumu. Prof. dr. J. Bagdono nuomone, yra tų metodų pritaikymo stoka (žurnalas „Medicina", 1935 m.). Dr. O. Pū-dymaitis taip pat rašė apie masažą. Jo many­mu, geriausiai masažuoti gali tik gydytojas. Tačiau autorius sutinka, kad masažuoti gali ir jaunesnis personalas, bet tik gydytojui pri­žiūrint. Savo straipsnyje dr. O. Pūdymaitis trumpai aprašo masažo rūšis, jų poveikį or­ganizmui, metodiką, indikacijas ir kon­traindikacijas. Tai buvo medžiaga vadovė­liui „Bendrinė terapija" (žurnalas „Medici­na", 1939 m.).

1937 m. buvo įsteigti specialūs kursai, ku­riuose ruošė masažo ir gydomosios gimnas­tikos specialistus.

Ikikarinėje Nepriklausomoje Lietuvoje buvo privačių masažo kabinetų. Masažas bu­vo taikomas gydymui valstybinėse ir priva­čiose gydymo įstaigose, taip pat sportinin­kų fiziniam tobulinimui.

Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje bu­vo vėl įkurti masažo kursai medicinos sese­rims. Pirmiesiems kursams Druskininkuo­se vadovavo K. Dineika. Vėliau pradėjo veikti kursai Vilniuje, Palangoje, Kaune.

K. Dineika, K. Labanauskas knygoje „Fi­zinė kultūra - sveikatos šaltinis" (1959 m.) rašo apie masažavimąsi sausu šepetėliu ser­gant bronchine astma, emfizema, hiperto­nine liga. K. Dineika knygoje „Gydomoji fi­zinė kultūra" (1961 m.) aprašo specialų masažą sergant širdies bei kraujagyslių sis­temos ligomis. Knygoje „Moters grožis, svei­kata" (1975 m.) K. Dineika aprašo veido, kojų masažavimą šepečiu, sergant hiperto­nine liga, radikulitu. K. Labanauskas kny­goje „Sportininko higiena" (1958 m.) trum­pai aprašo svarbiausius sportinio masažo aspektus, masažavimo būdus ir higieninį sa-vimasažą.

Sportinis masažas plačiai aprašytas O. Gasparkienės knygoje „Sportinis masa­žas" (1976 m.), O. Gasparkienės ir K. La­banausko knygoje „Sportinis masažas" (1961 m.), O. Gasparkienės ir N. Valužie-nės metodiniuose nurodymuose „Sportinis masažas" (1986 m.).

M A S A Ž O I S T O R I J A 9

1.1. Filosofiniai K. Dineikos darbų aspektai, masažo taikymas jo darbuose

Karolis Dineika (1880-1979) nebuvo vien kūno kultūros, sveikos gyvensenos propaguo­tojas, bet jis buvo ir sveikatos filosofijos prak­tinis įgyvendintojas. Didelė jo kūrybinio lai­kotarpio dalis - tai laikmetis, kuriame nebu­vo galima laisvai reikšti savo filosofinių minčių. Jas teko derinti prie dialektinio ma­terializmo, Pavlovo mokslo ir pan. Tikrovė­je jo mokslinės idėjos rėmėsi Rytų filosofija, jos mokymu apie kūno ir dvasios vienybę. Šią filosofiją propagavo ir didysis mūsų svei­katos filosofas Vydūnas, pagal kurį žmogus yra sudėtas iš: 1) kūno gyvatos, 2) jausmų gy­vatos, 3) minčių gyvatos ir 4) dvasios arba sielos. Visos šios dalys yra glaudžioje sąvei­koje ir, norint prižiūrėti kūną, reikia rūpintis savo jausmų, minčių tobulinimu ir tuo pačiu siekti dvasios tobulumo.

Šiuolaikinė komplementinė (netradicinė) medicina mano, kad žmogus yra sudėtas iš fizinio, eterinio, astralinio ir mentalinio kū­nų, esančių glaudžioje tarpusavio sąveikoje. Tuo remiasi Rytų filosofija, jogų mokslas.

Kiek kitokia koncepcija yra kinų medici­noje. Pagal u-sin teoriją, pasaulio pradžia yra suprantama kaip či energija, kuri pasi­reiškia penkiais pirminiais elementais (me­džiu, ugnimi, žeme, vandeniu, metalu) ir penkiomis stichijomis (vėju, karščiu, drėg­me, sausra, šalčiu). Išorinis pasaulis (mak-rokosmosas) yra glaudžiai susijęs su žmo­gaus organizmu (mikrokosmosu). Būdamas sudėtine gamtos dalimi, žmogus yra veikia­mas klimato, metų laikų, saulės, mėnulio, žemės. Tuo pačiu jo organizmo būklė pri­klauso nuo visatos.

Pagal in ir jan teoriją, visame kame yra šie du priešingi pradai. Jan - stiprus, akty­vus, vyriškas pradas, In - silpnas, pasyvus, moteriškas pradas... Vieni žmogaus organai arba organizmo reakcijos pasireiškia pagal in, kiti - pagal jan dėsnį. Kiekvienas orga­nas turi savo meridianą, kurie t. p. būna in arba jan. Kiekvienas meridianas kūno pa­viršiuje turi eilę tarpusavyje besijungiančių taškų, kuriais cirkuliuoja energija či. Vei­kiant kūno paviršiuje esančius atitinkamus taškus, galima paveikti vidaus organus.

Dineikos mokslas rėmėsi labai panašiais principais. Propaguodamas sveiką, saikin­gą gyvenimo būdą, jis tuo pačiu propaguoja aistrų, jausmų suvaldymą, dorovingumą. Daug dėmesio skirdamas psichofizinei tre­niruotei jis tuo pačiu stengėsi paveikti mū­sų astralinį, mentalinį ir fizinį kūnus.

Propaguodamas taisyklingą kvėpavimą, K. Dineika remiasi jogų mokymu, naudoja kai kuriuos jų pratimus. Jis pripažįsta bio­logiškai aktyvius kūno paviršiaus taškus, ypač daug dėmesio skirdamas taškams au­syse ir paduose.

Atskiro darbo apie masažo taikymą K Di­neika nėra parašęs, tačiau visuose jo darbuo­se apie gydomąją kūno kultūrą (kinezitera-piją) masažas įeina kaip sudėtinė, neatski­riamoji dalis. Ypač daug dėmesio jis skiria savimasažui. Yra aprašytos ir kai kurios gy­domojo masažo metodikos, kai masažuoja kitas asmuo.

K. Dineikos rekomenduojamos metodi­kos yra įdomios, savitos. Rašydamas apie rytinę mankštą, kurios vieną rūšį vadina „ry­tiniu pasikrovimu energija", jis rekomenduo­ja pilvo savimasažą, padaužant jį kumščiais pagal laikrodžio rodyklę. Tai atliekama de-

10 M A S A Ž A S

rinant su kvėpavimu, gulint ant nugaros. Po to daromi įvairūs pratimai, o mankštos pa­baigoje vėl savimasažas, trinant pilvą šepe­čiu pagal laikrodžio rodyklę, po to trinama šepečiu pečių lankai, rankos, juosmuo, nu­gara (kiek įmanoma pasiekti), o vyrai trina­si dar ir krūtinės didžiuosius raumenis. Po pasitrynimo šepečiu - viso kūno glostymas delnais.

Kalbėdamas apie paprastą rytinę gim­nastiką, K. Dineika rekomenduoja rankų ir kojų savimasažą plekšnojant, sėdmenų plekšnojimą „atplėšiant", jų padaužymą kumščiais.

Gamybinės gimnastikos metu, jis siūlo at­likti veido savimasažą, kuris labai ramina, atpalaiduoja.

K. Dineika aprašo ir pagrindinius kūdi­kių, nuo 3 iki 18 mėn. masažo principus. Pradžioje, gulint kūdikiui ant nugaros, rei­kia paglostyti rankutes ir kojytes, po to, gu­lint ant pilvo - nugarą.

Kalbėdamas apie kineziterapiją, sergan­tiems plaučių tuberkuliozėmis rekomenduo­ja nugarinio kaklo paviršiaus ir pakaušio sri­ties, pastarąjį stipriai spaudžiant, savimasa­žą. Po to patariama pasiglostyti priekinį kaklo paviršių. Tai originali, kitų autorių darbuose nesutinkama metodika.

Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos 11° nepakankamumu, rekomenduoja kojų sa­vimasažą plekšnojant, pradedant nuo blauz­dų ir baigiant sėdmenimis.

Persirgusiems miokardo infarktu, reko­menduoja kaklo savimasažą, po to, gulint ant nugaros, vienos kojos padu pasiglostyti kitos kojos blauzdą, lengvai paplekšnoti žas-tus nuo alkūnės peties link, sukryžiavus ran­kas ant krūtinės, vienos rankos delnu glos­

tyti priešingos rankos dilbį, atsisėsti ant kė­dės ir, ištiesus bei praskėtus kojas, purtyti rankomis tai vienos, tai kitos šlaunies rau­menis.

Gydant hipertoninę ligą K Dineika reko-menduoja kineziterapiją, masažą ir savi­masažą. Savimasažas - tai rankų ir kojų glos­tymas, gulint ant nugaros, pilvo glostymas pagal laikrodžio rodyklę ir nugarinio kaklo paviršiaus glostymas.

Labai plačiai aprašomas gydomasis, kito asmens atliekamas, antihipertoninis masa­žas. Prieš masažuojant hipertonikus, K. Di­neika pataria atsižvelgti į masažuojamojo nervų sistemos tipą. Poveikio jėgą siūlo re­guliuoti, atsižvelgiant į tokius momentus, kaip masažo stiprumą (jėgą), manipuliacijų dažnį ir trukmę.

Įdomus ir vertas dėmesio specialusis masažas, malšinant stenokardinius skaus­mus. Žmogus guli ant nugaros, kojos su­glaustos. Jam atliekama krūtinės ląstos vib­racija. Iškvėpimo metu, tariant „fū", „fū", „fū", vibruojama dešinioji krūtinės ląstos pusė. Po to masažuotojas deda rankas po pažastimis ir, artindamas jas prie krūtinkau­lio, suspaudžia krūtinę, pakišęs nykščius po šonkaulių lankais, stengiasi ištempti krūti­nės ląstą į šonus.

Kitas masažo variantas, esant stenokardi­niams skausmams: paglostyti žiediniu glos­tymu kairės pusės krūtinės didįjį raumenį apie spenelį, po to pavibruoti šią sritį (t. p. žiedu) pirštų galais arba delnu.

Labai plačiai K. Dineika aprašo gydomą­jį masažą, sergant obliteruoj ančių endarte-rijitu. Darydamas šį masažą, masažuotojas privalo taikyti klasikinį ir segmentinį ma­sažą.

M A S A Ž O I S T O R I J A 11

Gydant juosmens-kryžmens radikulitą, rekomenduojamas masažas sausu šepečiu stipriai ištrinant juosmens sritį ir sėdmenis iki lengvo paraudimo. Po to šią vietą reikia uždengti flanele ir iš viršaus paglostyti ran­ka. Šiluma bus juntama giliai audiniuose il­gą laiką.

Galima daryti ir kitokį masažą. Pradžioje daromas glostymas, trynimas, plekšnojimas, vibracija juosmens-kryžmens srityje, po to masažuojamas nugarinis kojos paviršius glostant, trinami skausmingi taškai pagal sė­dimojo nervo eigą iš viršaus žemyn ir vėl į viršų ir tuomet jau daromas pilnas abiejų kojos paviršių masažas.

Daug dėmesio K Dineika skyrė taškiniam padų masažui, kadangi juose yra biologiš­kai aktyvūs taškai, atitinkantys visus vidaus organus. Šis masažas daromas pagal Vach-ram Singhu metodiką, modifikuotą K. Di­neikos.

Pradžioje masažuojamasis guli ant nuga­ros, užsimerkęs, atsipalaidavęs. Glostoma

pėda nuo pirštų, čiurnos link, padai nestip­riai padaužomi kumščiu, vėliau pėda pake­liama ir paleidžiama laisvai kristi. Šis jude­sys padeda atpalaiduoti raumenis. Tada padas energingai trinamas nykščiais, glos­tomas. Ligonio padais ridenama lazda, sten­giantis surasti skausmingus taškus. Po to, pagal atitinkamą padų žemėlapį, spaudžia­mi pado taškai. Spaudimo jėga - 6 kg. Ma­žesnis spaudimas nepadės, didesnis sukels skausmą. Kiekvieno kito seanso metu spau­dimo jėga didinama. Taip pastimuliavus pa­do taškus, glostomas padas ir visa pėda.

Tai keletas originalių K. Dineikos reko­menduotų masažo ir savimasažo metodi­kų. Savo bendradarbiams jis tikriausiai pa­liko jų daugiau negu galima rasti (įterptų į kineziterapiją) jo darbuose. Tačiau jau vien iš čia aprašytų metodikų matome K. Di­neikos rekomendacijų originalumą, jaučia­me gilų jo darbų ryšį su Rytų medicina ir poreikį pratęsti jo darbų studijas, įdiegti jas į praktiką.

II. Masažavimo aparatais istorija

Jau gilioje senovėje masažuotojai, norėdami palengvinti savo darbą, tiksliau dozuoti masažo intensyvumą, pradėjo naudoti įvairius prietaisus. Vieni pirmųjų juos panaudojo senovės graikai ir romėnai. Jau Hipokratas taikė vibracinį masažą. Skausmų malšinimui jis naudodavo kamertoną.

XVI a. Japonijoje ir Kinijoje buvo naudojamas masažas aparatais. Japonijoje masažui buvo taikomas kastuvėlio-grandiklio tipo įtaisas ilgomis rankenėlėmis. Jis buvo pagamin­tas iš lengvo medžio (1 pav.). Kitas prietaisas - tai 10-12 cm lanku išlenktas medžio gaba­las, kurio galuose buvo ratukai bei specialios lazdelės su plaukų maišeliais. To paties amžiaus Kinijos rankraščiuose randame piešinių, kuriuose pavaizduotas masažas daužy­mu ir virpinimu. Šio masažo tikslas buvo pašalinti nuovargį (2 pav.).

1870 m. Paryžiuje Ž. Vigoroichomas, kaip kadaise Hipokratas, panaudojo kamertono virpesius gydymui.

1874 m. Londone M.Grinvilis padarė pirmą vibracinį prietaisą - vibracinę kėdę. Ją vib­ruodavo po sėdyne įtvirtintas elektros variklis. Sėdynė pritvirtinta ant specialių spyruok­lių. Vibracijos dažnis buvo reguliuojamas iki 100 Hz (3 pav.).

1882 m. X. Marselis panaudojo vibracinį masažą gydant įvairias nervų ligas. 1886 m. Italijoje B. Magžirani pasinaudojo vibraciniu masažo efektu raumenų atpalai­

davimui. E. Šimkūnaitė (1988) nurodo, kad ir lietuvių liaudies medicina žinojo įvairias priemo­

nes odai pabraukyti arba pakasyti: paprastas arba po kelias sujungtas balanas, lygius ir rantytus volus, šepečius, šiūruokles. Nuo vos jaučiamų iki sunkiai beiškenčiamų. Brauko­ma būdavo įvairiais daiktais, net akmenimis, kaulais, labai lygiais ir labai šiurkščiais, nelygu raminti ar dirginti reikėjo. Kai kurios braukymo priemonės nebuvo tik mechani­nės, pavyzdžiui, sausą odą braukant gintaro gabalais arba išilginėmis ašutų grįžtėmis, susi­daro nedideli, bet dažni elektros išlydžiai.

14 M A S A Ž A S

šiltu, karštu ir šaltu vandeniu, o masažuoto­jas įvairiais būdais trindamas, maigydamas masažuodavo gulintįjį.

Ypatingą reikšmę pirtys ir procedūros jo­se, kaip sveikatingumo, gydymo, fizinio to­bulinimo priemonė turėjo senovės Graiki­joje ir Romoje.

1 pav. Pirmieji įrankiai masažui

2pav. Masažas senovės Egipte

Įvairias vandens procedūras žmonės nau­dojo nuo seniausių laikų. Prausdamasis ar plaukiodamas vandenyje, suprasdamas tai ar nesuprasdamas, žmogus masažavosi. Vė­liau žmogus pastebėjo, kad greta šilto ar karš­to vandens procedūrų kūno braukymas, mai-gymas, sąnarių tempimas ir kiti pratimai malšina skausmą, gerina savijautą, gydo. Masažas tapo labai reikalingas.

Prieš 3000 metų šilto vandens procedū­ros ir masažas vandeniu plačiai buvo nau­dojamas Rytų liaudies medicinoje. Senovės indų raštuose, rašytuose 1500 m. pr. m. e., nurodoma kaip naudotis karštomis vonio­mis, karštais šaltiniais gydant įvairias ligas.

Kaire demonstruojamos iškaltos akmeny­je vonios-kušetės masažui ir pirties proce­dūroms, kuriomis naudojosi Egipto farao­nai. Masažuojamasis buvo guldomas į pašildytą kušetę, kurią pakaitom apliedavo

Tobulėjant technikai, hidromasažui pra­dedami naudoti įvairūs prietaisai ir apara­tai. 1936 m. Berlyne, gydant kaulų lūžius ir sąnarių ligas, pirmą kartą panaudotas po­vandeninis dušas-masažas. Vėliau ši techni­ka buvo tobulinama.

3 pav. Vibracinė kėdė

III. Masažo rūšys ir sistemos

Masažą galima klasifikuoti įvairiais požiūriais. Pagal apimtį masažas yra skirstomas į bendrąjį ir dalinį. Bendrasis masažas yra toks, kaip tam tikra tvarka iš eilės yra masažuoja­mas visas kūnas. Dalinis masažas yra skirtas atskiroms kūno dalims, pavyzdžiui, nugarai, rankoms, šlaunims ir kitoms kūno vietoms masažuoti. Pagal tikslą masažą galima skirstyti į gydomąjį, sportinį, higieninį, kosmetinį. Kiekviena šių masažo rūšių turi savo ypatumų.

Gydomasis masažas yra taikomas įvairioms ligoms gydyti, pažeistoms organizmo funk­cijoms atkurti bei normalizuoti.

Sportinis masažas yra daromas norint patobulinti sportininką fiziškai, darbingumui pa­gerinti, padėti jam greičiau pasiekti bei stiprinti sportinę formą, efektyviai pasirengti var­žyboms bei darbingumui po didelių fizinių krūvių, protinio įtempimo, atgauti.

Higieninis masažas yra taikomas normaliai organizmo veiklai palaikyti, sveikatai stip­rinti, senėjimo procesams stabdyti.

Kosmetinio masažo tikslas yra pagerinti atskirų kūno dalių išvaizdą, kartais net pašalinti kosmetinius defektus. Kai kurie autoriai (N. Bielaja, 1983) kosmetinį masažą laiko higie­ninio masažo atšaka.

Pagal atlikimo priemones masažas yra skirstomas: 1) manualinį, atliekamą rankomis ki­tam žmogui, sau (masažavimasis) arba dviese masažuojant vieną žmogų (porinis masažas), pastarasis būdas yra taikomas masažuojant sportininkus, ypač sunkiaatlečius; 2) pedialinį (kojomis), kuris yra taikomas rytietiško tipo pirtyse, taip pat sportininkams; 3) masažavimą aparatais; 4) kombinuotą masažą, kuris gali būti visų pirmųjų trijų rūšių įvairūs deriniai.

Be masažo rūšių, skiriamos ir masažo sistemos. Masažo sistemą sudaro tam tikri ypatu­mai, kuriuos sąlygoja masažo krypties, būdų, jų sekos, kartais masažavimo vietų, taškų, metodikos pasirinkimas.

Galima būtų skirti tokias svarbiausias (jų gali būti ir daugiau) masažo sistemas arba jų grupes: 1) klasikinę 2) švediškąją; 3) suomiškąją; 4) I. Sarkizovo-Serazinio ir A. Biriuko-vo; 5) refleksinio; 6) taškinio; 7) nekontaktinio masažo.

16 M A S A Ž A S

Kiekviena šių sistemų gali būti taikoma gydymo, profilaktikos tikslais ir sportinin­kams masažuoti. Tradiciškai susiklostė taip, kad klasikinė sistema dažniausiai taikoma gydomajame masaže (A. Verbov, 1966, N. Bielaja, 1983), nors kai kurie autoriai ja sėkmingai naudojasi ir darydami sportinį masažą (V. Dubrovskij, 1986). I. Sarkizovo-Serazinio ir A. Biriukovo sistema beveik iš­imtinai taikoma sportiniame masaže. Au­toriai ir kai kurie kiti sportinio masažo specialistai ją naudoja ir sportinių traumų bei ligų, kurias sukėlė per dideli fiziniai krūviai, gydymui (A. Biriukov, 1988). Pas­taruoju metu vis plačiau taikomos refleksi-nės masažo sistemos.

Klasikinis masažas. Šis masažas siekia senovės Egiptą, iš kurio vėliau paplito Se­novės Graikijoje. Paskui jis pasiekė Romos imperiją. Čia buvo plačiai taikomas higie­nos tikslais, medicinoje, sporte. XIX a. kla­sikinis masažas pradėjo įgauti šiuolaikinio klasikinio masažo bruožų. Priėjo susifor­mavimo daug prisidėjo vokiečių moksli­ninkai. Dabar jis plačiai taikomas įvairioms ligoms gydyti. Masažas turi keturis masa-žavimo būdus: glostymą, trynimą, maigy-mą, vibraciją. Kiekvienas šių būdų dar turi pagrindinius ir pagalbinius, nenutrūkstan­čius ir nutrūkstančius būdus. Masažas pra­dedamas glostymu, po to daromas tryni­mas, kuris paruošia audinius maigymui. Pastarasis gali būti daromas pakaitomis su trynimu. Po kiekvieno masažo būdo dar atliekamas glostymas. Į maigymą įterpia­ma vibracija. Masažas baigiamas nenu­trūkstančia vibracija ir glostymu. Masažuo­jama iš periferijos į centrą, pagal limfos tekėjimo kryptį. Daugelis masažo būdų da­

romi išilgine kryptimi. Patyręs masažuo­tojas pats pasirenka vieno ar kito būdo tin­kamiausią tam atvejui variantą.

Šioje knygoje daug vietos bus skiriama klasikiniam masažui. Tai masažas, kuris pa­siekė mus iš Antikos laikų, buvo perduoda­mas iš kartos į kartą ir kuris ypač skiriasi nuo pastaruoju metu vis labiau plintančių specialiųjų masažo sistemų (taškinio, re-fleksinio masažo ir kitų).

Švediškasis masažas. Šią sistemą pa­grindė XIX a. P. Lingas. Joje apie 60-70% viso masažavimui skirto laiko užima try­nimas. Trinama intensyviau ir stipriau ne­gu darant klasikinį masažą, stengiamasi prasiskverbti giliai į audinius, paveikti au­dinių sukietėjimus, sustorėjimus. Masažas atliekamas pradedant nuo proksimalinio galo ir slenkant į distalinį, t. y. prieš limfos tekėjimo kryptį. Nežiūrint to, kad ši siste­ma yra susilaukusi nemažai kritikos, kai kuriuos sąnarių trynimo būdus yra perėmę ir tie autoriai, kurie prisilaiko kitokių ma-sažavimo principų.

Suomiškasis masažas. Ši sistema plačiai taikoma Skandinavijos šalyse. Platesnio pri­pažinimo ji susilaukė po 1924 metais įvy­kusių Olimpinių žiemos žaidynių Paryžiu­je, kur suomių čiuožėjas P. Nurmis savo pergalę aiškino kaip ypatingai gero masažo rezultatą. Suomiškasis masažas pradedamas nuo pėdų į viršų. Masažo būdų nėra daug, varijavimas jais gana ribotas. Pavyzdžiui, net ir patys stambiausi raumenys yra maigomi vieno piršto (nykščio) pagalvėle arba pasun­kintu nykščiu. Šia sistema Vakarų, vidurio ir Rytų Europoje naudojasi ne daug kas, ta­čiau pavieniai masažo būdai taikomi ir ki­tose sistemose.

MASAŽO RŪŠYS IR SISTEMOS 17

Rusiškoji P. Sarkizovo-Serazinio ir A. Biriukovo (autorių buvo vadinama so­vietine) masažo sistema. Ši sistema daž­niausia taikoma sportininkams, kadangi jos autoriai daugiausia ir praktikavo sportinį masažą. Daugelis masažo būdų yra perimti iš klasikinės, kai kurie iš švediškosios ir suo­miškosios masažų sistemų. Kai kurie klasi­kinio masažo būdų pavadinimai yra pakeis­ti, jie nesutampa su gydomojo masažo terminais. Sistemoje yra griežti reikalavimai masažo krypčiai, rankos padėčiai, masažo būdų sekai. Pavyzdžiui, masažuojant nuga­rą, vienus masažo būdus masažuotojas daro stovėdamas statmenai masažuojamajai vie­tai, jo ranka juda skersai audinių, kitus - sto­vėdamas lygiagrečiai, jo ranka juda išilgai audinių. Iš pradžių masažuojama tolimes­nė nugaros pusė. Daromas glostymas, išspau-dymas, maigymas, trynimas, smūgiavimas, vibracija. Po to pereinama į kitą paciento pusę ir masažuojama kita nugaros pusė. Tu­rėdamas prisilaikyti griežtos metodikos, ma­sažuotojas turi mažiau galimybių pritaikyti savo kūrybingumą. Be to, ir patys masažo būdai turi žymiai mažiau įvairių variantų negu klasikiniame masaže. Tačiau ir šią sis­temą galima taikyti gydymui.

Refleksinės masažo sistemos. Dažniau­siai jos yra taikomos gydymo tikslais, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais kai kurie būdai vis plačiau naudojami sportininkų ruošimui bei profilaktikai. Šios sistemos yra pagrįs­tos refleksiniu poveikiu į žmogaus organiz­mą. Tai segmentinis masažas ir jam artimi jungiamojo audinio bei antkaulio (periosti-nis) masažai.

Segmentinis masažas. Šis masažas yra pa­grįstas tuo, kad žmogaus organai ir sistemos

glaudžiai tarpusavyje susiję. Egzistuoja re-fleksiniai ryšiai tarp vidaus organų ir odos (viscerokutaniniai arba viscerossensoriniai refleksai), vidaus organų ir raumenų (visce-rosmotoriniai refleksai) bei vienų vidaus or­ganų su kitais (viscerovisceraliniai reflek­sai). Šie ryšiai susidaro dėl to, kad iš vieno ir to paties nugaros smegenų segmento iš­ėjusios nervų šaknelės suskyla į daugelį ner­vų. Vieniju įnervuoj a vidaus organus, kiti -odą, raumenis, antkaulį. Todėl patologiškai pakitus kuriam nors vidaus organui dažnai atsiranda skausmingi plotai odoje, raume­nų įtempimas ir kt.

Žinant, kokius vidaus organus įnervuoja tam tikras nugaros smegenų segmentas ir kokiomis ligomis sergant būna skausmin­gos kai kurios kūno paviršiaus vietos, ma­sažuojant reikiamą segmentą ir pakitusias arba skausmingas kūno paviršiaus vietas, ga­lima refleksiškai veikti vidaus organus. Pa­vyzdžiui, sergant krūtinės angina atsiradę skausmai širdies plote išplinta į kairę ran­ką, pečių lanką, kairę mentę. Masažuojant šias vietas daromas teigiamas poveikis šir­džiai. (Smulkiau apie segmentinį masažą bus išdėstyta toliau.)

Jungiamojo audinio masažas. Šis masažas yra segmentinio masažo atmaina. Tai jun­giamojo audinio refleksiniu zonų, reaguo­jančių į patologinius pakitimus vidaus or­ganuose, masažavimas. Vidaus organų -jungiamojo audinio refleksą aprašė E Leu-bejrE. Dičke (1948 m.).

Žmogaus kūno paviršiuje yra padidintos jungiamojo audinio įtempimo zonos, kurios yra piešiamos kaip Beninhofo linijos. Šios zonos ir vadinamos jungiamojo audinio zo­nomis.

18 M A S A Ž A S

Net nesant patologijos, pirštas, slenkantis odos paviršiumi, pavyzdžiui, palei stuburą, priėjęs jungiamojo audinio zoną, jaučia pa­sipriešinimą. Esant pažeidimui tų vidaus or­ganų, kurie turi bendrą inervaciją su atitin­kamomis jungiamojo audinio zonomis, šių zonų įtempimas dar labiau padidėja ir paki­tusių vietų paslankumas visai išnyksta. Jun­giamojo audinio masažo technika yra ypa­tinga tuo, kad stengiamasi dirginti, ištempti jungiamąjį audinį, trinant jį smiliaus ir di­džiojo arba didžiojo ir bevardžio pirštų pa­galvėlėmis. Masažuojamasis jaučia tarsi bū­tų braukoma nagu (J. Cordes, W. Arnold, B. Zeibig, 1983).

Antkaulio (periostinis) masažas. Tai taip pat segmentinio-refleksinio masažo atmai­na. Masažas pagrįstas Foglerio-Krauso re­fleksu. Antkaulio masažas yra priskiriamas spaudžiamajam (presoriniam) masažui. Jis daromas tose vietose, kurios yra arti kau­lo. Masažuojama piršto galu arba piršta-kaulio krumpliu. Masažo poveikis pasi­reiškia vietiniu kraujotakos pagerėjimu masažuojamoje vietoje, taip pat ir refleksi-niu poveikiu į tą vidaus organą, kuris turi neurorefleksinius ryšius su masažuojamą­ja antkaulio vieta. Pavyzdžiui, po periosti-nio kaklo slankstelių ir pakaušio srities ma­sažo pagerėja regėjimo aštrumas. Padarius šį masažą kairės pusės šonkauliams ir krūtinkauliui, suretėja širdies ritmas. Vadi­nasi, tarp šių organų ir atitinkamų vietų ant-kaulyje egzistuoja refleksiniai ryšiai. Ant-kauliniam masažui yra artimas ir japoniškas spaudžiamasis masažas ŠIACŪ (Tokyiro Nemikoši, 1990).

Taškinis masažas. Jis pasižymi mecha­niniu, humoraliniu, refleksiniu bei bioe-

lektriniu poveikiu. Šis masažas atsirado se­novės Rytų šalyse. Kartais jis dar vadina­mas kiniškuoju masažu. Dabar jis labiau­siai ištobulintas Kinijoje, Mongolijoje, Viet­name, tačiau yra taikomas beveik visuose žemynuose ir šalyse.

Nors, kaip minėjome, masažui galima pri­skirti ir refleksinį poveikį, bet pastarojo me­chanizmas nėra visai aiškus. Todėl mes šios masažo sistemos nepriskiriame prie reflek­siniu masažo sistemų.

Buvo pastebėta, kad kai kurie žmogaus kūno paviršiaus taškai turi funkcinį ryšį su įvairiais organais arba jų sistemomis. Jie yra vadinami biologiškai aktyviais taškais. Viso žmogaus kūno paviršiuje yra apie 700, tačiau masaže naudojamų tėra apie 100-150 taškų. Jie yra išsidėstę pagal tam tik­rus meridianus, kuriais sklinda bioelektri-niai impulsai, nors nėra jokio anatominio ryšio.

Mechaniškai veikiant tokį tašką (masažu, akupunktūrine adata, prideginimu), galima sukelti atsakomąją reakciją tam tikro vidaus organo, kaip jau minėjome, neturinčio ana­tominio ryšio su minėtu tašku.

Taškinis masažas gali veikti dirginančiai, raminančiai, nuskausminančiai, reguliuo­jančiai (kraujospūdį) ir kt. Jį galima taikyti sergant įvairiomis ligomis, sportininkų pa­ruošimui (masažo metodikos pagrindai bus aprašyti toliau).

Nekontaktinis masažas. Pastaruoju me­tu vis didesnį populiarumą įgauna nekon­taktinis masažas. Nors ši poveikio priemo­nė taip pat pavadinta masažu, bet ji nesire­mia tais principais, kurie išvardyti anksčiau aprašytose masažo sistemose. Jo ištakos yra seniausiose Indijos, Tibeto kultūrose, įvai-

MASAŽO RŪŠYS IR SISTEMOS 19

rių tautų filosofijose, religijose. Pastaraja­me dešimtmetyje šis masažas pradėtas pla­čiai taikyti Vakarų Europoje, JAV, buvusio­je Tarybų Sąjungoje ir Lietuvoje.

Nekontaktinis masažas yra susijęs su žmogaus bioenergetiniais laukais, kurie gali teigiamai veikti kitų žmonių savijautą, jų sveikatą, padėti diagnozuoti patologinius pakitimus. Šio masažo sėkmingas panau­dojimas priklauso nuo masažuotojo suge­bėjimų jausti ir skleisti bioenergiją (Džu-na Davitašvili, 1987).

Pagal tai, kurių organizmo zonų biopo-tencialai yra susilpnėję, galima nustatyti patologinius procesus juose ir atitinkamai juos veikti; galima energetiškai „pakrauti" kitą asmenį, taip pat ir „atimti" iš jo dalį energijos.

Šis masažas reikalauja specialių sugebėji­mų ir specialaus pasiruošimo. Jį atlieka bio­energetikai. Šia proga norime atkreipti dė­mesį, kad, einant masažuotis pas tokį spe­cialistą, reikia būti tikram, kad nepateksi pas apgaviką.

IV Higieniniai reikalavimai masažo patalpai, masažuotojui ir masažuojamajam

4.1. Reikalavimai masažo patalpai, kurioje masažuojama rankomis ir aparatais

Masažas dažniausiai yra daromas specialioje patalpoje - masažo kabinete. Darbo plotas, skirtas vienam masažuotojui, turi būti apie 8 m 2 (masažui rankomis) ir 12 m 2 (masažui aparatais) bendroje patalpoje arba 18 m 2 atskiras kabinetas.

Sportinėje praktikoje masažuoti rankomis galima ir lauke. Oro temperatūra tiek patal­poje, tiek ir lauke turi būti ne žemesnė kaip 4-20°—l-220C. Masažuojant lauke, pasirinkta masažui vieta turi būti apsaugota nuo saulės ir vėjo.

Masažo patalpa turi būti sausa, šviesi, su natūraliu 120-130 liuksų apšvietimu. Jeigu dirba­ma dirbtinai apšviestoje patalpoje, tai, apšviečiant kaitinimo lemputėmis 80 cm aukšlyje nuo žemės, apšvietimas turi būti 75 liuksai arba 150 liuksų, jeigu yra dienos šviesos lempos.

Ventiliacija masažo kabinete turi būti pučiamoji-siurbiamoji ir natūrali, kai patalpoje orą galimą pakeisti 2-3 kartus per valandą. Santykinė oro drėgmė turėtų būti ne daugiau kaip 60%.

Masažo kabinete turi būti atitinkami daiktai ir baldai. Pirmiausia turi būti speciali kuše­tė su sintetine danga, geriausiai dengta dermatinu. Kušetės plotis - apie 60-70 cm, ilgis -apie 2,0 m, aukštis reguliuojamas pagal masažuotojo ūgį (maždaug apie 70-90 cm). Kuše­tės galai turi būti 50 cm ilgio ir pakeliami. Kiekvienai kušetei priklauso du voleliai (taip pat dengti gerai plaunama medžiaga), kurių vienas yra 25-30 cm, o antrasis -15-20 cm diametro, plokščia pagalvė, laipteliai ligoniui užlipti, smėlio maišeliai.

Vienas masažuotojas turi turėti dvi kušetes, kad po procedūros vienas pacientas galėtų ilsėtis, o masažuotojas - masažuotų kitą asmenį.

22 M A S A Ž A S

Masažui rankoms privalo būti staliukas, kurio aukštis 70-80 cm (geriausiai regu­liuojamas), ilgis - 50-60 cm, plotis - 30-35 cm. Ant staliuko turi būti pagalvėlė iš vatos, porolono arba guminė (pripučiama).

Kiekvienas masažuotojas turi turėti 2-3 kė­des. Masažo kabinete turi būti dvi spintelės: viena medikamentams (stiklinė), antra - pa­talynei. Be to, turi būti kriauklė, karštas ir šaltas vanduo, rankšluostis, muilas, paklodės.

Medikamentų vaistinėlėje turi būti kele­tas termometrų, bintų, dezinfekuojančios medžiagos (jodo, spirito), amoniako, pleist­ro, būtiniausi vaistai pirmajai kardiologinei pagalbai (nitroglicerino, validolio tabletės), kordiamino, analgino ampulių, vienkartinių švirkštų, kraujospūdžio aparatas, talko, įvai­rių tepalų, smėlio laikrodžiai ir kt.).

Masažo kambaryje turi būti soliukso ir kvarco aparatai. Jeigu be masažo rankomis daromas ir masažas aparatais, turi būti vib-romasažo (stacionarinis ir rankinis), pneu-momasažo bei raumenų stimuliacijos apa­ratai.

Masažo aparatai ir kitos mechaninės ma­sažo priemonės (įvairūs skrituliai, šepetė­liai) turi būti švarūs, nuvalyti, dezinfekuoti.

4.2. Reikalavimai hidromasažo patalpai

Hidromasažo patalpos paprastai įrengia­mos pirmame aukšte. Jos taip pat turi būti šviesios, gerai prižiūrimos, su gera pučiamą-ja-siurbiamąja bei natūralia ventiliacija. Santykinė oro drėgmė turi būti ne didesnė kaip 75%. Oro temperatūra - +24°--1-25° C, nusirengimo kambaryje - +22°C.

Patalpų sienos ir grindys turėtų būti iš­klotos plytelėmis (grindų - šiurkščiomis,

kad neslystų). Ant grindų patiesti akyti plast­masiniai takeliai. Grindyse padarytas nuo­tėkis vandeniui. Povandeninio masažo vo­nioje gali būti įtaisytas tinklas-hamakas, padedantis pacientui geriau atsipalaiduoti.

4.3. Reikalavimai masažuotojui Masažuotojas privalo būti atidus, dėme­

singas, draugiškas, taktiškas savo pacientui. Jo elgesys turi būti ramus, įkvepiantis pasi­tikėjimą.

Jis turi mokėti taupyti savo energiją, ne­daryti bereikalingų judesių, naudoti tik tas raumenų grupes, kurios yra būtinos. Masa­žuotojo judesiai turi būti švelnūs, tolygūs, ritmiški, stiprios ir ištvermingos plaštakos. Norėdamas išsiugdyti šias savybes, jis turi užsiiminėti gimnastika.

Masažuoti galima tik švariomis, šiltomis rankomis, trumpais nagais. Masažuotojas privalo labai gerai prižiūrėti savo rankas, daryti manikiūrą, naudoti kremus. Jeigu jo rankos linkę prakaituoti, rekomenduotina šilto-šalto vandens vonelės, įtrynimai citri­nos rūgštimi, spiritu, talku.

Darbo metu masažuotojas neturi nešioti ant rankų papuošalų. Geriausiai tinka med­vilninis chalatas trumpomis rankovėmis.

Jeigu masažuotojas gali pats planuoti sa­vo darbą, tai ilgesnes ir sunkesnes procedū­ras reikia skirti pirmoje dienos pusėje. Dar­bo dienos metu reikia daryti 2-3 poilsio pertraukėles po 5-10 min, ypač po bendro­jo masažo procedūros.

Dirbdamas masažuotojas turi keisti po­zas, pertraukėlių metu pasimankštinti. Jo avalynė turi būti patogi, žema, optimalus pa­kulnės aukštis - 2 cm.

H I G I E N I N I A I R E I K A L A V I M A I 23

4.4. Reikalavimai masažuojamajam ir pačiai masažo procedūrai

Prieš masažo procedūrą masažuojamasis turėtų nusiprausti (vonioje, po dušu).

Jeigu pacientas yra labai plaukuotas, ma­sažuoti galima per paklodę arba naudoti įvai­rias emulsijas.

Po masažo procedūros rekomenduotina šilčiau apsirengti.

Jeigu masažuojamojo odoje yra įbrėžimų, įdrėskimų, juos reikia nuvalyti boro spiritu ir užklijuoti pleistru.

Norint, kad masažas duotų didesnį efek­tą, masažuojamojo raumenys privalo būti maksimaliai atpalaiduoti, masažuojamoji kūno dalis, ypač koja ar ranka, fiksuota. To­dėl masažuojamojo rankos ir kojos yra ma­sažuojamos tam tikrose fiziologinėse padė­tyse, šiek tiek sulenkiant per visus sąnarius. Be to, tinka ir voleliai bei atsilenkiantys ku­šetės galai. Smėlio maišeliai padeda fiksuo­ti koją arba ranką.

Geresniam slydimui kūno paviršiumi yra naudojamas talkas, ryžių ir vaikiška pudros, įvairūs tepalai, kremai.

Masažuoti galima visus sveikus asmenis ir ligonius pagal indikacijas. Pirmosios ma­sažo procedūros turi būti trumpesnės, ma­žesnio intensyvumo. Masažuojamasis turi priprasti prie masažo būdo ir paties masa­žuotojo technikos. Masažuotojui taip pat reikia geriau pažinti pacientą, stebėti jo re­akciją.

Masažo procedūros metu rekomenduoja­ma nekalbėti.

4.5. Saugumo technikos reikalavimai masažavimui aparatais

Žmogus pradeda justi 0,6-1,5 mA kinta­mąją ir 5-7 mA nuolatinę srovę, jeigu sro­vės šaltinį liečia delnai (kitomis kūno vie­tomis galima justi ir silpnesnę srovę).

8-10 mA srovė sukelia skausmą, 10-15 mA - stiprų skausmą ir mėšlungį, 25-30 mA veikia vidaus organus, o 100 mA srovė sukelia širdies skilvelių virpėjimą ir yra mirtina.

Manoma, kad 12-36 V įtampa dar nėra pavojinga. Tačiau tai priklauso nuo indivi­dualios varžos. Suprakaitavusio, sušlapusio arba išgėrusio alkoholio žmogaus kūno varža sumažėja.

Kiekvienas masažo aparatas privalo būti įžemintas, sujungiant jį nuliniu laidu su že­mėje esančiu kontūru. Be to, dar papildo­mai apsaugo aparate esantis saugiklis, o kar­tais ir patalpos elektros saugiklis.

Masažo aparatų laidai, šakutės, lizdai turi būti tvarkingi, jų izoliacija nepažeista, dė­žutės uždengtos dangteliais. Įjungiant elek­tros prietaisą į tinklą, negalima laikyti už laido, reikia laikyti už izoliuotos šakutės. Draudžiama traukti šakutę paėmus už lai­do. Negalima įjungiant ar išjungiant apara­tą tuo pat metu liesti vandentiekio, dujotie­kio ar šildymo sistemų.

Įjungus aparatą reikia 5-6 min palaukti kol jis įkais. Dirbti su aparatu galima ne il­giau kaip 15-20 min, po to reikia jį išjungti, palaukti kol aparatas atvės ir, jeigu masažas tęsiamas, vėl įjungti.

Dirbant su elektros prietaisais, ir įvykus pažeidimui elektros srove, reikia teikti pir­mąją medicinos pagalbą, daiyti dirbtinį kvė­pavimą ir išorinį širdies masažą.

V. Masažo poveikis žmogaus organizmui

Masažas - tai speciali, dozuota mechaninių ir refleksinių poveikių kūno paviršiui visu­ma. Jis gali būti atliekamas žmogaus rankomis, tam tikrais aparatais tiesiogiai arba per oro, vandens terpę.

Masažo poveikis organizmui yra sudėtingas fiziologinis procesas. Jį galima būtų skirsty­ti į bendrą poveikį visam organizmui ir atskiroms jo sistemoms.

Bendrasis masažo poveikis apima abipusius neurorefleksinius, neurohumoralinius ir neuroendokrininius ryšius. Pirminė grandis šioje sistemoje yra odos mechanoreceptoriai, transformuojantys mechaninio dirginimo energiją į nervinius impulsus, sklindančius į cen­trinę nervų sistemą. Pastaroji formuoja atsakomąsias reakcijas, koordinuoja, reguliuoja įvairias funkcijas, atstato sutrikusius ryšius tarp galvos smegenų žievės ir žemiau esančių nervinių centrų, naikina arba sumažina parabiozę, stimuliuoja regeneracinius procesus. Daugelis vietinių reakcijų, kylančių audiniuose dėl masažo sudirginimo, yra ne kas kita, kaip generalizuotos refleksinio pobūdžio reakcijos. Vadinasi, masažui yra būdingas neuro-refleksinis veikimas, kuris turi įtakos visoms organizmo sistemoms.

Be to, didelės įtakos turi ir masažo metu humoralinėje aplinkoje atsirandančios tokios biologiškai aktyvios medžiagos, kaip histaminas, acetilcholinas. Patekusios į kraują, jos išplečia kraujagysles, pagerina nervinio impulso sklidimą, stimuliuoja vegetacinės nervų sistemos adaptacines-trofines funkcijas. Šitaip pasireiškia neurohumoralinis masažo poveikis.

Veikiant neurorefleksiniam ir humoraliniam masažo veiksniams, keičiasi įvairių vidaus sekrecijos liaukų veikla. Ji aktyvėja arba lėtėja. Šitaip pasireiškia dar ir trečiasis, neuroen-dokrininis, masažo veikimas.

Kartu veikiant visiems šiems veiksniams, atitinkamai dozuojant masažo procedūrą, yra mobilizuojamos, treniruojamos visos apsauginės-prisitaikomosios organizmo reakcijos. Tai duoda teigiamą terapinį efektą sergant daugeliu ligų, o sveikiems žmonėms padeda fiziškai stiprėti.

26 M A S A Ž A S

5.1. Masažo poveikis nervų sistemai

Visas žmogaus organizmo funkcijas valdo ir reguliuoja nervų sistema. Ji skirstoma į tris dalis: centrinę nervų sistemą, kurią sudaro galvos ir nugaros smegenys, periferinę nervų sistemą, kurią sudaro periferiniai nervai, jun­giantys visus organus su nugaros ir galvos smegenimis ir vegetacinę nervų sistemą, ku­ri savarankiškai valdo visus vidaus organus.

Vegetacinę nervų sistemą sudaro simpa­tinė ir parasimpatinė nervų sistemos. Padir­ginus simpatinę nervų sistemą, sustiprėja šir­dies veikla ir pakyla kraujospūdis, padažnėja kvėpavimas ir pulsas, sulėtėja skrandžio ir žarnyno veikla, seilių išsiskyrimas. Padirgi­nus parasimpatinę nervų sistemą, pagreitė­ja skrandžio ir žarnyno veikla, padidėja sei­lių išsiskyrimas, suretėja pulsas, krinta kraujospūdis.

Nervų sistema jungia visus organus ir jų sistemas į vieną visumą, koordinuoja jų funk­cijas. Jos dėka organizmas geba reaguoti į aplinką, prisitaikyti.

Masažas veikia visas nervų sistemos da­lis. Nustatyta, kad masažas gali padidinti ar­ba sumažinti nervų sistemos dirglumą, pri­klausomai nuo naudojamų masažo būdų ir nervų sistemos būklės. Tam tikrų segmenti­nių zonų masažavimas sukelia atsakomąsias reakcijas įvairiuose vidaus organuose.

V. Andrejevą ir N. Bielaja tyrė funkcinę galvos smegenų žievės būklę, darant masa­žą. Po masažo, kuris apimdavo nugarą, juos­mens, sritį, kojas, rankas pagerėdavo galvos smegenų žievės bioelektriniai rodikliai. Tai pasireikšdavo alfa ritmo sustiprėjimu, pa­gerėdavo EEG svyravimų forma, ypač po šviesos dirgiklio. Šie pakitimai būdavo iš­

reikšti galvos smegenų dalyje, priešingoje masažuojamajai kūno pusei, o nupjovus simpatinius mazgus - toje pačioje pusėje, tik labiau išsklaidyti.

Vertas dėmesio P. Granovskajos darbas. Ji tyrė masažo įtaką periferinei nervų siste­mai, eksperimentavo su šunimis. Didžiausi poslinkiai nerviniuose ganglijuose buvo nu­statyti po 15 masažo seansų: pagerėdavo per­pjauto sėdimojo nervo regeneracija. Šitaip eksperimentiškai buvo patvirtintas 15-18 masažo procedūrų tikslingumas.

Yra mokslinių darbų, patvirtinančių ma­sažo įtaką vegetacinei nervų sistemai, ypač jos simpatinei daliai (W. Kohlrausch, 1965). Klinikiniai stebėjimai rodo, kad daugeliui žmonių masažas sukelia malonius pojūčius, pagerina savijautą, malšina skausmus.

Masažo įtaką sportininkų centrinei nervų sistemai tyrė A. Biriukovas (A. Biriukov, N. Peisachov, 1979). Paruošiamasis masa­žas padeda reguliuoti sportininko emocinį dirglumą, pagerina sportinį rezultatą.

5.2. Masažo poveikis odai Žmogaus kūno oda atlieka daug funkcijų:

apsauginės dangos, jutimo organo, termore-guliatoriaus (per ją išsiskiria 80% šilumos), ekskrecijos organo (su prakaitu pasišalina baltymų apykaitos produktai, druskos) ir dujų apykaitos funkcijas.

Odos struktūra labai sudėtinga. Jos pavir­šius padengtas ragėjančiu epiteliu, kurio sto­riausias sluoksnis yra paduose ir delnuose. Be to, visa oda, išskyrus lūpas, delnus ir pa­dus, padengta plaukeliais. Ties kiekvieno jų šaknimi yra riebalinė liaukutė, atsiverianti odos paviršiuje. Ji padengia odą riebalais ir apsaugoja nuo įvairių cheminių poveikių. Be-

M A S A Ž O POVEIKIS Ž M O G A U S O R G A N I Z M U I 27

veik visame odos paviršiuje yra prakaito liau­kų. Jos per parą išskiria 600-900 ml prakai­to. Odoje yra juntamųjų kūnelių (receptorių), išsidėsčiusių po epiteliu ir gilesniuose sluoks­niuose. Odoje yra tankus kapiliarų tinklas, kuris sudaro net keturių aukštų rezginius.

Oda pirmiausia pajunta masažo veiksmus ir tiesiogiai perduoda dirginimą. Masažas gerina visas odos funkcijas, todėl nuo kūno paviršiaus greičiau pašalinamos suragėjusios epidermio ląstelės, pagerėja odos kvėpavi­mas, pagyvėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, išsiplečia kraujo ir limfos kapiliarai, pakyla odos ir giliau esančių audinių tem­peratūra, padidėja odos atsparumas įvai­riems neigiamiems išoriniams poveikiams, pagerėja odos elastingumas.

N. Bielaja tyrė masažo įtaką odos šalčio receptoriams ligoniams, sergantiems nervų sistemos ligomis. Pastebėta, kad po masažo procedūros, dirginant odą šalčiu, padaugėja „šalčio taškų". Vadinasi, padidėja atitinka­mų odos receptorių jautrumas (V. Andrie-jeva, N. Bielaja, 1965).

B. Vasiljevą su bendraautoriais nustatė, kad, veikiant masažui, pakyla odos tempe­ratūra, išnyksta termoasimetrija.

I. Asadčich elastonometru nustatė odos ir poodinio sluoksnio elastingumo, stangrumo padidėjimą po masažo procedūros. Be to, jis stebėjo ir limfos apytakos pagerėjimą odoje (A. Bielaja, 1994).

5.3. Masažo poveikis raumenims, raiščiams ir sausgyslėms

Skeleto raumenys sudaro apie 30-57% visos kūno masės. Raumenų ląstelės pasi­žymi sugebėjimu reaguoti į dirginimą susi­traukimu.

Raumenyse yra daug receptorių. Iš jų į nervų sistemos centrus plinta signalai apie raumenų būklę: susitraukinėjimą, įsitempi­mą bei sausgyslių būklę ir kt. Veikiant ner­viniams impulsams, raumenys susitraukia ir atsipalaiduoja. Funkciniu požiūriu visi raumenys skirstomi į skersaruožius (skele­to) ir lygiuosius (vidaus organų). Pirmųjų veikla priklauso nuo žmogaus valios, antrų­jų -nepriklauso.

Raumenų susitraukimą sukelia chemi­niai, terminiai, mechaniniai ir kitokie dir­gikliai. Masažavimo veiksmai priskiriami prie mechaninių dirgiklių.

Masažuojant pagerėja nervinių impulsų sklidimas raumenimis (dėl susidariusio ace­tilcholino) ir visos raumenų funkcijos: ge­bėjimas greičiau susitraukti ir atsipalaiduo­ti, dėl to judesiai tampa tikslesni, tobulesni, padidėja raumens darbingumas. Raumenys geriau pailsi ir greičiau atsistato masažuo­jant negu pasyviai ilsintis, nes daug greičiau pašalinami medžiagų apykaitos produktai, kurie susikaupė raumenims dirbant. Rau­menų skausmingumas, pabrinkimas, sukie-tėjimai, atsiradę dėl įtempto darbo, masa­žuojant išnyksta žymiai greičiau. Masažas pagerina raumenų kraujotaką ir oksidaci­nius bei atstatomuosius procesus juose.

Daugelio autorių duomenimis, masažas padeda atstatyti pavargusio raumens funk­cijas, padidinti jo darbingumą.

R. Tarchanianas, vėliau K. Zavadina ir ki­ti autoriai elektromiografu tyrė masažo įta­ką raumenų tonusui, jų bioelektriniam ak­tyvumui ligoniams, sergantiems centrinės ir periferinės nervų sistemos ligomis. Tyrinė­tojai nustatė, kad masažas teigiamai veikia biopotencialų didėjimą, mažina jų asimet-

28 M A S A Ž A S

riją, pagerina raumens kontraktilines savy­bes, plastinį tonusą tiems ligoniams, kuriems šie rodikliai buvo sumažinti arba išreikšta asimetrija.

A. Sirotkina, nustatinėdama raumens darbingumo dinamiką ligoniams su poin-sultinėmis parezėmis, konstatavo susitrau­kimų aplitudės padidėjimą po masažo, pa­didėjusį raumens darbingumą, pailgėjusį darbo laiką.

Raumenų pakitimai po masažo rodo sti­muliuojantį šios procedūros poveikį funk­cinei nervų-raumenų sistemos būklei.

Masažas teigiamai veikia ir sąnarius bei sausgysles. Jo įtakoje pagerėja sąnario ir ap­link esančių audinių aprūpinimas krauju, sustiprėja sąnarinė kapsulė, gerėja raiščių elastingumas, pagreitėja padaugėjusio są­nario skysčio, taip pat ir medžiagų apykai­tos produktų, susikaupusių apie sąnarį, re-zorbcija. Sportininkams sąnarių masažas sumažina traumas.

5.4. Masažo įtaka kraujo ir limfos sistemoms

Kraujas teka iš kairiojo skilvelio į aortą, po to į arterijas, arterioles, arterinius kapi­liarus, veninius kapiliarus, venules, venas, dešinįjį prieširdį, dešinįjį skilvelį, plaučius ir, prisisotinęs deguonies, grįžta į kairįjį prie­širdį. Venos turi vožtuvus, kurie kraujui ne­leidžia grįžti atgal. Didelės reikšmės turi ir kojų raumenys, kurių susitraukinėjimas pa­kelia hidrostatinį spaudimą ir periodiškai atidarinėja venų vožtuvus. Susidaro priešin­ga veninė srovė, tekanti dėl „raumenų siur­blio". Ramybėje šį procesą reguliuoja rau­menų agonistų ir antagonistų įsitempimas (A. Hainann et al, 1980). Kraujas atneša au­

diniams deguonį, energetinių medžiagų, vi­taminų ir kt., o pašalina anglies dvideginį, medžiagų apykaitos produktus. Deguonis ir maisto medžiagos pereina pro kapiliarų sie­neles į audinius, o anglies dvideginis ir me­džiagų apykaitos produktai iš audinių pa­tenka į kapiliarus. Kraujas tiesiogiai su ląstelėmis nesiliečia.

Pernešant visas šias medžiagas tarpinin­kauja audinių skystis, užpildantis tarpląste­linius tarpus. Šis skystis, susimaišęs su ište­kančiu iš įvairių organų ir audinių skysčiu, sudaro limfą. Į jos sudėtį įeina baltymų ko­loidinis tirpalas, riebalų emulsija, įvairių pa­šalinių medžiagų dalelytės, vanduo. Savo su­dėtimi ji artima kraujo plazmai. Iš pradžių limfa teka tarpląsteliniais tarpais, po to ren­kasi į limfos kapiliarus, vis didėjančius lim­fos indus, kurie baigiasi stambiais limfiniais latakais, sutekančiais į stambiąsias venas. Limfa teka širdies link. Limfagyslės turi vož­tuvus, kurie neleidžia skysčiui tekėti atgal, be to, dar veikia kojų raumenys, krūtinės ląstoje susidarantis slėgių skirtumas ir pa­čių limfagyslių raumenys. Pratekėdama pro limfinius mazgus, limfa perfiltruojama, joje padaugėja limfocitų. Limfos kapiliarų yra daug daugiau negu kraujo kapiliarų. Limfa teka lėtai - 4 mm/s greičiu. Limfiniai maz­gai yra išsidėstę grupėmis įvairiose kūno sri­tyse. Pro juos turi pratekėti visa tos kūno dalies limfa. Limfiniai mazgai yra pakinklio, šlaunies, kirkšnies, juosmens, sėdmenų sri­tyse, alkūnės įlinkime, pažastyse, kakle, pa-žandžių, pakaušio ir kitose srityse.

Masažas veikia kraujo ir limfos sistemas, pagreitindamas tiek kraujo, tiek limfos tekė­jimą. Be to, žmogaus kūno paviršiuje yra dau­gybė kapiliarų, kurių spindis gali keistis (su-

M A S A Ž O POVEIKIS Ž M O G A U S O R G A N I Z M U I 29

siaurėti, užsidaryti arba padidėti iki trijų kar­tų). Masažas sužadina kapiliarų išsiplėtimą, atveria rezervinius kapiliarus. Tai pagerina ne tik masažuojamosios vietos aprūpinimą krauju, bet refleksiškai veikia nutolusias nuo jos sritis. Padidėja dujų apykaita tarp kraujo ir audinių (vidinis kvėpavimas) ir tuo pačiu vyksta audinių deguonies terapija. Atsargi­nių kapiliarų atsivėrimas pakeičia kraujo pa­siskirstymą organizme, o tai palengvina šir­dies darbą. Masažas turi tiesioginį ir refleksinį poveikį bendrai ir vietinei kraujo apytakai. Jis pagreitina kraujo pritekėjimą arterijomis ir palengvina jo nutekėjimą venomis. A Ver-bovo teigimu, bendra masažo procedūra svei­kiems asmenims pakelia sistolinį kraujo­spūdį 10-15 mmHg, o diastolinis lieka nepakitęs.

Daugelis autorių nurodo, kad pilvo masa­žas sumažina kraujospūdį, todėl šį masažą rekomenduoja ligoniams, sergantiems hi­pertonine liga.

Masažo įtakoje kraujyje laikinai padidėja hemoglobino ir forminių elementų (leuko­citų, eritrocitų).

Masažuojant, ypatingai glostant iš perife­rijos į centrą, pagreitėja limfos nutekėjimas. Dar 1887 m. V. Lasaris, eksperimentuoda­mas su šunimis, įrodė limfos tėkmės pagrei­tėjimą veikiant masažui. Jis įstatė šuniui į vieną šlaunies limfagyslę stiklinį vamzdelį. Po to įvairiais dirgikliais (cheminiais, ter­miniais, mechaniniais) dirgindamas šuns koją nustatė, kad limfos tėkmė pagreitėjo nuo 2 iki 4 kartų. Pamasažavus tą pačią ko­ją, limfos tėkmė pagreitėjo 8 kartus.

Daugelis autorių ir vėliau eksperimentais įrodė masažo poveikį limfos tėkmės pagrei­tėjimui. Tačiau masažas ne tik mechaniškai

greitina jos tėkmę. Refleksiškai jis veikia vi­są limfos sistemą, gerina jos tonusą ir vazo­motorines funkcijas.

Pagreitėjusi limfos tėkmė mažina jos są-stovį audiniuose, audinių pabrinkimą, geri­na medžiagų apykaitą.

5.5. Masažo įtaka medžiagų apykaitai ir vidaus organams

Jau praeitame amžiuje buvo nustatyta, kad masažas pagreitina medžiagų apykaitą, pa­gerėja dujų, baltyminių medžiagų, minera­linių druskų išsiskyrimas iš organizmo. Tai natrio chloridas, neorganinis fosforas, azo­tinės medžiagos (šlapimo rūgštis, šlapalas).

Visa tai pagerina vidaus organų veiklą, tei­giamai veikia visas gyvybines organizmo funkcijas.

Dėl masažo metu padidėjusios audinių temperatūros pagreitėja visos cheminės re­akcijos, suaktyvėja metaboliniai procesai, pagreitėja audinių oksidacija, difuzija, me­džiagų apykaita audiniuose.

Tais atvejais, kai prieš masažą yra daro­mos šiluminės procedūros (pirtis, karšta vo­nia), medžiagų apykaitos procesai gali dar labiau pagreitėti. Tuo galima pasinaudoti gy­dant nutukimus (jeigu gera bendra ligonio būklė) ir darant atstatomąjį masažą sporti­ninkams.

Dujų apykaitos pagreitėjimas vietiškai vei­kiant masažui, labai priklauso nuo to, kuri vieta yra masažuojama. Šiuo atveju veikia neurorefleksiniai mechanizmai, turintys įta­kos visam organizmui.

Bendrasis masažas teigiamai veikia šias vegetacines organizmo funkcijas: kvėpavi­mo, kraujo apytakos, virškinimo, kraujoda-ros, vidaus sekrecijos liaukų.

30 M A S A Ž A S

Buvo nustatyta, kad maigant viso kūno rau­menis minutinis širdies tūris padidėja 24,2%, o maksimalus deguonies sunaudoji­mas - 33% (A. Biriukov, 1988). Tai galima vertinti ne tik masažo poveikiu nervų-raumenų sistemai, bet ir kvėpavimo ir šir­dies-kraujagyslių sistemoms. Kaip jau bu­vo minėta anksčiau, masažuojant pilvą, ligoniams hipertonikams krinta sistolinis kraujospūdis. Dar ryškesnis kraujospūdžio kritimas būna masažuojant apykaklės sritį ir galvą. Visų šių sričių masažas daromas ligoniams su padidintu kraujospūdžiu.

Masažo įtakoje refleksiškai kinta kvėpa­vimas. Jis gali tapti gilesnis, ramesnis, lėtes­nis. Krūtinės ląstos, ypač tarpšonkaulinių tarpų masažavimas, pagerina kvėpavimo raumenų darbą.

Masažas teigiamai veikia pilvo ertmės or­ganus. Jis pagyvina lygiųjų raumenų darbą ir gerina skrandžio, žarnyno veiklą, tulžies išsiskyrimą. Todėl pilvo masažas ypač nau­dingas ligoniams, sergantiems atoniniu vi­durių užkietėjimu.

Masažo įtakoje padidėja šlapimo išsisky­rimas, kuris gali trukti dar visą parą po ben­drojo masažo procedūros.

H. Kasilis 1975 m. eksperimentuodamas įrodė, kad masažo metu kraujyje keičiasi hormonų mediatorių, metabolitų santykis. Vienų hormonų didėja, kitų - mažėja. Ga­li keistis katecholaminų, acetilcholino, se­rotonino, kortikosteroidų, chininų kiekis organizme. Visa tai priklauso nuo masaža-vimo būdo, masažo vietos pasirinkimo, ma­sažuojamojo asmens funkcinės būklės. Hormonų kiekio kitimai padeda atsistaty­ti sutrikusioms organizmo funkcijoms, pa­gerina homeostazę.

Apibendrinant galima pasakyti, kad ma­sažas veikia visas žmogaus funkcijas ir sis­temas. Gerai žinant neurorefleksinius ryšius ir sugebant tinkamai pasirinkti masažavi-mo būdus bei metodiką, jį galima sėkmin­gai taikyti įvairių ligų gydymui, sutrikusių funkcijų atstatymui bei sveikatingumo pa­laikymui.

VI. Gydomojo (klasikinio) masažo būdai, jų klasifikacija

Klasikiniame-gydomajame masaže yra naudojami šie būdai; 1) glostymas; 2) trynimas; 3) maigymas; 4) vibracija; 5) judesiai (arba pratimai).

Kai kurie autoriai (A. Biriukov, 1988) įvardija dar vieną masažo būdų grupę - smūgiuo­jamuosius. Tai - daužymas, kumščiavimas, kapojimas. Mes, kaip ir A. Verbovas, manome, kad smūgiuojamieji masažo būdai - tai įvairūs vibracijos variantai, atliekami tam tikra amplitude, jėga ir dažniu (A. Verbov, 1986).

Kiekvienas čia minėtų masažo būdų skirstomas j pagrindinius ir pagalbinius. Jų pritaiky­mą sąlygoja masažuojamosios vietos anatominės-topografines ypatybės. Norint pasiekti rei­kiamo fiziologinio efekto, įvairūs masažo būdai yra kaitaliojami. Kartais net viena ranka galima atlikti vieną masažo būdą, pavyzdžiui, trynimą, o antrąja - kitą, pavyzdžiui, glostymą.

Racionalų įvairių masažo būdų pritaikymą, varijavimą jais, galima pasiekti tik turint šio darbo patirtį. Savitas masažo būdų pritaikymas - tai individualus kiekvieno masažuotojo darbo metodas.

6.1. Glostymas Tai vienas seniausių masažo būdų. Juo masažas yra pradedamas, baigiamas, jis yra įter­

piamas tarp kitų masažo būdų. Glostant ranka lengvai slysta kūno paviršiumi, nesudaryda­ma prieš save odos raukšlės.

Fiziologinis glostymo poveikis. Pirmiausia glostymas tiesiogiai veikia odą. Nuo odos pasišalina suragėjusios epidermio ląstelės, pagerėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, odos kvėpavimas, medžiagų apykaita, odos tonusas (ji tampa elastingesnė), kraujo apytaka kapiliaruose, pakyla odos temperatūra. Pagerėjus periferinei kraujo apytakai ir pagreitėjus limfos tėkmei, sumažėja audinių pabrinkimas.

Be to, per centrinę nervų sistemą (CNS) glostymas veikia visą organizmą. Dauguma glostymo būdų slopina centrinės nervų sistemos veiklą, veikia raminančiai, atpalaiduojan-

32 M A S A Ž A S

čiai. Kiti, pavyzdžiui, gilusis glostymas, gali veikti ir tonizuojančiai.

Glostant refleksogenines-receptorines zonas, galime teigiamai paveikti patologi­nius procesus įvairiuose organuose bei au­diniuose.

Glostymo metodika. Priklausomai nuo masažuojamosios vietos ypatybių, glostymas gali būti atliekamas:

a) nykščio pagalvėle (masažuojant veidą, pirštus, plaštaką, pėdą, nervų išėjimo į pa­viršių vietas);

b) smiliaus-didžiojo (II-III), smiliaus-mažojo (II-V) pirštų pagalvėlėmis (masa­žuojant veidą, pirštus, sąnarius, tarpšonkau-linius tarpus);

c) nugariniu pirštų, pusiau sulenktų į kumštį, paviršiumi (masažuojant nugarą, delną ir padą);

d) visu delnu, nykščio arba mažylio paky­la, kumščiu (masažuojant nugarą, pilvą, krū­tinę, rankas, kojas).

Glostoma viena arba abiem rankomis. Abiem rankomis:

a) lygiagrečiai; b) lygiagrečiai pakaitomis; c) pasunkinta ranka (dedant vienos rankos plaštaką ant kitos).

Glostoma tokiomis kryptimis: a) išilgai; b) skersai (liemuo, galūnės);

c) zigzagu (masažuojant didelius paviršius, taip pat, jei reikia neliesti pakenktų odos vie­tų); d) žiedu (masažuojant pilvą, sąnarius).

6.1.1. Pagrindiniai glostymo būdai Pagrindiniai glostymo būdai yra plokščias

ir apimantis, kurie dar skirstomi toliau. Plokščias: paviršinis ir gilusis glostymas. Apimantis: nenutrūkstantis ir nutrūkstan­

tis glostymas.

Plokščias paviršinis glostymas. Tai labai lengvas, tausojantis glostymas. Jo metu ma­sažuotojo raumenys turi būti maksimaliai at­palaiduoti. Ranka slysta lengvai, vos palies­dama paviršių. Taip glostant oda neparausta. Glostyti galima prieš ir pagal limfos tekėji­mo kryptį. Šiuo būdu pradedama ir baigia­ma masažo procedūra. Jis įterpiamas tarp ki­tų masažo būdų. Paviršutinis plokščias glos­tymas veikia raminančiai (4 pav.).

Gilusis glostymas. Šis glostymas veikia ir gilesniuose audiniuose (raumenyse, saus­gyslėse, kraujagyslėse) esančias nervų ga­lūnes. Atliekant gilųjį glostymą, jėgą gali­ma sutelkti į nykščio arba mažylio pirštų pakylų paviršius (A. Verbov, 1966). Gilu­sis glostymas pagreitina kraujotaką, me­džiagų apykaitą. Jis taikomas esant ir vie­tiniams kraujo bei limfos tėkmės sutriki-

4 pav. Plokščias paviršutinis blauzdos glostymas

G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 33

mams, pavyzdžiui, nuėmus gipsą, esant są­narių kontraktūroms ir kt.

Apimantis nenutrūkstantis glostymas. Vieni autoriai (A. Verbov, 1966, N. Biela-ja, 1994) mano, kad nenutrūkstantis ap­imantis glostymas kartu yra ir gilusis, kiti (L. Kuničev, 1981), kad jis gali būti arba pa­viršutinis, arba gilusis.

Glostoma pagal kraujo ir limfos tekėjimo kryptį, tikslas - pagerinti kraujo ir limfos nutekėjimą.

Ranka glaudžiai apima masažuojamąją dalį, keturi pirštai suglausti, nykštys atlenk­tas į šoną. Jis yra priešingoje kitiems pirš­tams pusėje. Glostoma lėtai, ypač esant pa-brinkimui, limfos sąstoviui.

Nutrūkstantis glostymas. Tai energingas glostymas, siekiantis paveikti giliau esančias nervų galūnes, pagreitinti kraujotaką, page­rinti raumenų susitraukimus. Rankos padė­tis tokia, kaip ir nenutrūkstančio glostymo metu. Masažuojanti ranka slenka į priekį šuoliukais, spusteldama audinius. Glostyti galima viena arba abejomis rankomis. Pas­taruoju atveju jos gali judėti viena kryptimi arba priešpriešiais.

6.1.2. Pagalbiniai glostymo būdai

Jie yra pagalbiniai tam tikriems pagrindi­niams glostymo būdams.

Pagalbiniai plokščiojo giliojo glostymo būdai: glostymas krumpliais, lyginimu, grėblinis, plokščias-žiedinis.

Pagalbiniai apimančio nenutrūkstančio glostymo būdai: kryžminis, žnyplinis, žie-dinis-apimantis.

Pagalbiniai plokščiojo giliojo glostymo būdai. Glostymas krumpliais. Pirštai su­gniaužti į kumštį, glostoma didžiųjų piršta-

kaulių distaliniais galais. Jeigu glostoma abiem rankomis, galima į vienos rankos kumštį suimti kitos rankos nykštį, šitaip su­jungiant rankas.

Taip glostomos tos kūno dalys, kuriose yra susikaupę daug riebalų arba yra dideli stan­daus jungiamojo audinio plotai (nugara, sėd­menys, delnai, padai, juosmens-kryžmens sritis).

Glostymas lyginimu. Vienos arba abiejų rankų pirštai sulenkiami per delnakaulių-pirštakaulių sąnarius ir glostoma nugariniais didžiųjų ir vidurinių pirštakaulių paviršiais. Taikome tais pačiais atvejais, kaip ir glosty­mą krumpliais (5 pav.).

Grėblinis glostymas. Glostoma ištiestų ir praskėstų pirštų pagalvėlėmis. Šio būdo po­veikis yra tuo stipresnis, kuo didesnis yra kampas tarp pirštų ir masažuojamojo pavir-

5pav. Nugaros glostymas lyginimu

34 M A S A Ž A S

siaus. Grėblinis glostymas yra taikomas tarpšonkauliniams tarpams ir kai reikia apeiti pažeistas vietas, masažuojant didelius plotus.

Plokščias žiedinis glostymas. Jis taiko­mas glostant pilvą. Nykščiai priglausti prie likusių pirštų, glostoma didėjančiais ratais apie bambą pagal laikrodžio rodyklę. Gali­ma jį taikyti ir sąnarių glostymui.

Pagalbiniai apimančio nenutrūkstančio glostymo būdai. Kryžminis glostymas. Abiejų rankų pirštai suneriami ir sukryžiuo­jami. Dažniausiai taip glostomos rankos. Masažuojamasis deda ranką ant masažuo­tojo peties arba atsiremia į masažo staliuko kraštą. Rekomenduojama šitaip glostyti tuo­met, kai gerai susiformavę rankų raumenys arba didelis poodinis riebalų sluoksnis. L. Kuničevas (L. Kuničev, 1983) siūlo šiuo būdu glostyti ir nugaros plačiojo raumens laisvąjį kraštą.

Žnyplinis glostymas. Suėmus raumens pilvelį arba kitą masažuojamąją vietą tarp nykščio ir likusių keturių pirštų glostoma išilgine kryptimi. Taip galima glostyti atski­rus raumenis, pirštus, kulno sausgyslę.

Žiedinis apimantis glostymas. Žiedinį glostymą galima taikyti ir masažuojant są­narius. Jis gali būti atliekamas panašiai kaip ir glostant pilvą (plokščias), bet gali būti ir apimantis. Koja arba ranka apimama abiem rankomis žemiau sąnario (nykščiai esti prie­šingoje pusėje negu likusieji pirštai). Apima­ma taip, kad vienos rankos keturi pirštai lies­tų paklodę iš vidinės kojos pusės, o kitos rankos nykštys - iš išorinės kojos pusės. „Praėjus" pro sąnarį, rankų padėtys keičia­mos ir grįžtama atgal (A. Biriukov, 1988, A. Tiurm, 1997). Kartais šis glostymas dar vadinamas glostymu aštuoniuke (6 pav.).

6.1.3. Glostymo taisyklės 1. Glostant raumenys turi būti maksima­

liai atpalaiduoti. Esant raumenų įtempimui, susiaurėja kraujagyslių spindis ir tuo pačiu sumažėja gydomasis poveikis.

2. Glostymą galima taikyti savarankiš­kai, siekiant numalšinti skausmą, nuraminti ir atpalaiduoti (esant stresinei būklei), gy­dant nemigą arba kartu su kitais masažo būdais.

3. Paviršutinis plokščias glostymas paruo­šia audinius giliajam glostymui.

4. Glostymu masažas yra pradedamas ir baigiamas, jis įterpiamas tarp kitų masažo būdų.

5. Plokščią paviršutinį glostymą galima atlikti pagal kraujo ir limfos tekėjimo kryp­tį ir prieš ją.

6 pav. Žiedinis, apimantis čiumos sąnarį, glostymas

G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 35

6. Jeigu glostymas yra daromas norint pa­greitinti limfos tekėjimą, reikia glostyti pa­gal jos tėkmę.

7. Glostoma artimiausių limfmazgių link (limfmazgių sritis nemasažuojama) iš dis-talinio galo proksimalinio link.

8. Glostymas atliekamas lėtai ir ritmiškai. 9. Masažuojant raumenį, yra glostoma pa­

gal raumeninių skaidulų kryptį. 10. Glostymo jėga priklauso nuo masa­

žuojamosios vietos anatominių savybių ir jos funkcinės būklės. Stipriau glostoma ten, kur praeina stambūs kraujo indai, storesnis riebalų sluoksnis, geriau susiformavę rau­menys, ypač plokštieji. Silpniau glostoma ten, kur yra skausmingi taškai, padidintas jautrumas, arti kaulas.

11. Esant patinimams, pabrinkimams, at­siradusiems dėl limfos sąstovio, daromas ap­imantis gilusis glostymas pagal „nusiurbia­mojo masažo" principą. Pradedama masa­žuoti aukščiau pabrinkimo vietos esanti sritis. Pavyzdžiui, esant pėdos patinimui, iš pradžių masažuojama šlaunis, po to - blauz­da ir pagaliau - pėda. Išsiplėtus kraujagys­lėms ir limfagyslėms, pagerėja kraujo apy­taka virš pažeistos vietos ir į ją tarsi nusiur­biami skysčiai, susikaupę pažeistoje vietoje.

6.2. Trynimas Trynimas - tai audinių pajudinimas, pa­

stūmimas, ištempimas įvairiomis kryptimis. Trinant rezorbuojasi medžiagų apykaitos produktai susikaupę audiniuose.

Trynimas atliekamas didesne jėga ir in­tensyviau negu glostymas. Jo metu masažuo­tojo ranka neslysta odos paviršiumi, o juda kartu su ja. Trinti galima prieš ir pagal lim­fos tėkmę.

Fiziologinis trynimo poveikis. Trynimas veikia žymiai stipriau negu glostymas. Jis didina audinių paslankumą, ištempia ran­dus, nutraukia sąaugas tarp odos ir gilesnių audinių, didina kraujo pritekėjimą į audi­nius, gerina jų mitybą. Didindamas pritekė­jimą, trynimas padeda greičiau rezorbuotis (susigerti) sutrintoms patologinių medžia­gų nuosėdoms audiniuose (odoje, poodyje, apie sąnarius, palei sausgyslines makštis). Trynimas gerina raumenų gebėjimą susi­traukti, didina jų tonusą.

Energingas trynimas nervinių kamienų kryptimi arba nervų išėjimo į paviršių vie­tose mažina jų dirglumą.

TY-ynimo metodika. Trynimą galima at­likti: 1) vieno arba kelių pirštų, pagalvėlė­mis (I, II, III, IV, V pirštų, II-III, IV-V); 2) delnu arba jo pagrindu (viena ranka, abiem rankomis, pasunkinta ranka); 3) išorine (ma­žylio) ir vidine (nykščio-smiliaus) delno briaunomis; 4) dilbiu; 5) krumpliais; 6) pirš-takauliais; 7) kumščiu.

Trinti galima: a) išilgai; b) skersai; c) spi­rale; d) ratu arba žiedu. Trynimo yra pagrin­diniai ir pagalbiniai būdai.

6.2.1. Pagrindiniai trynimo būdai Pagrindiniai trynimo būdai yra šie: 1) išil­

ginis; 2) skersinis; 3) spiralinis; 4) žiedinis. Išilginis trynimas. Jis gali būti atliekamas

įvairiomis plaštakos dalimis, viena arba abiem rankomis, pasunkinta ranka. Dažniau­siai yra daromas išilginis-pakaitinis trynimas, abiejų rankų delnais, taikomas masažuojant nugarą, rankas, kojas.

Skersinis trynimas. Jis, kaip ir išilginis, gali būti atliekamas įvairiomis plaštakos da­limis, viena arba abiem rankomis, pasun-

36 M A S A Ž A S

kinta ranka. Dažniausiai yra taikomas sker-sinis-pakaitinis trynimas, atliekamas abiejų rankų delnais, plaštakomis, priešingomis kryptimis. Taip trinama nugara, šlaunys, juosmens-kryžmens sritis.

Spiralinis trynimas. Jis taip pat gali būti atliekamas pirštais, delnais, delnų pagrin­dais, viena, abiem rankomis, pasunkinta ran­ka, vienu arba keliais pirštais.

Dažniausiai yra trinama delnu arba ketu­rių pirštų pagalvėlėmis pasunkinta ranka, kartais delno pagrindu. Taip trinama nuga­ra, sėdmenys, juosmens-kryžmens sritis, są­nariai (7 pav.).

Žiedinis trynimas. Trinama ratu arba žie­du. Trynimas taikomas masažuojant mažus plotus, dažniausiai - nervų išėjimo į pavir­šių vietas, taip pat sąnarius, stengiantis pra­siskverbti į jų plyšį (N. Bielaja, 1994).

6.2.2. Pagalbiniai trynimo būdai Daugelis autorių (A. Verbov, 1966,

N. Bielaja, 1994, A. Kuničev, 1983) naudo­ja tokius pagalbinius trynimo būdus: krum­pliais (briauninis-šukuotinis), pjovimą, štri-chavimą, pastumdymą, pusiau žiedinį (perskyrimą), grėblinį, žnyplinį.

Krumpliais (briauninis-šukuotinis). Jis atliekamas sugniaužus vieną arba abi plaš­takas į kumštį (galima vienos rankos nykštį suimti kitos rankos kumščiu). Trinama dis-taliniais vidurinių pirštakaulių galais. Taip trinami delnai, padai, nugara, dubens sritis, šlaunų užpakaliniai ir šoniniai paviršiai.

Pjovimas. Trynimas atliekamas išorinėmis (mažųjų pirštų) delnų briaunomis. Rankos dedamos 1-3 cm atstumu viena nuo kitos ir trinama priešingomis kryptimis. Tarp plaš­takų turi susidaryti volelis iš trinamų audi-

7 pa v. Spiralinis nugaros trynimas pasunkinta ranka

8 pav. Pjovimas juosmens-kryžmens srityje

G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 37

9pav. Strichavimas

nių. Pjovimas taikomas nugarai, kryžkauliui, stambiems sąnariams, pomentinei sričiai. Be to, trinama ir esant didesniam riebalų susi­kaupimui poodiniame audinyje (8 pav.).

Strichavimas. Štrichuojama II, III, IV pirštų pagalvėlėmis kartu, po vieną arba II, III pirštų pagalvėlėmis. Pirštai turi būti iš­tiesti ir su trinamuoju paviršiumi sudaryti 30° kampą. Tokioje padėtyje atliekami trum­pi brūkšniuojantys judesiai, išjudinami gi­liau esantys audiniai. Jie suminkštėja, tam­pa elastingesni, pranyksta įvairūs odos, poodžio, raumenų sukietėjimai. Strichavi­mas taikomas esant randams odoje, jos są­augoms su gilesniais audiniais (9 pav.).

Pusiau žiedinis trynimas (perskyrimas). Jis atliekamas vidinėmis (nykščio-smi-liaus) delnų briaunomis, maksimaliai atlen-

10pav. Pusiau žiedinis trapecinio raumens laisvojo krašto trynimas (perskyrimas)

kus nykščius. Dažniausiai trinama abiem rankomis. Plaštakos dedamos skersai audi­nių, 2-3 cm atstumu viena nuo kitos, sąna­rių srityje išilgai sąnarinio plyšio. Trinama priešingomis kryptimis, stengiantis išjudin­ti giliau esančius audinius. Toks trynimas taikomas kojoms, rankoms, trapecinio rau­mens viršutiniam kraštui, juosmens sričiai, didiesiems sąnariams, nugaros plačiojo rau­mens laisvajam kraštui (10 pav.).

Pastumdymas. Dažniausiai trinama abiem rankomis (nors galima ir viena), pastumdant pakaitomis. Suglausti ir ištiesti pirštai trum­pam susminga į audinius, juos išjudina, iš­tempia, pastumia viena ranka, kita ir juda pir­myn. Tokiu būdu trinama visa masažuojamoji sritis. Pastumdymas taikomas tuomet, kai dėl odos ligos negalima trinti viso ploto ištisai.

38 M A S A Ž A S

Grėblinis trynimas. Jis atliekamas plačiai išskėstais pirštais. Trinama tiesiai, štrichuo jant, ratukais, zigzagu (pirštų pagalvėlėmis arba nugariniu pirštakaulių paviršiumi). Taip trinama tarpšonkauliniai tarpai, plaukuotoji galvos dalis, sėdmenys (pirštakauliais). Grėb­linis trynimas taikomas ir tada, kai reikia apeiti pažeistas vietas.

Žnyplinis trynimas. Trinama suėmus masažuojamuosius audinius nykščiu ir smi­liumi, arba nykščiu ir visais keturiais pirš­tais. Taip trinami raumenys, jų sausgyslės. Galima trinti tiesiai ir spirale, pakaitomis nykščiu ir keturiais pirštais.

6.2.3. lYynimo taisyklės 1. Trynimas turi paruošti audinius mai-

gymui. 2. Trinti galima paviršutiniškai ir giliai. 3. Kuo didesnis kampas tarp pirštų ir tri­

namojo paviršiaus, tuo didesnė trynimo jėga. 4. Trinti reikia lėčiau negu glostyti. 5. Trynimas yra kaitaliojamas su glos­

tymu.

6.3. Maigymas Tai vienas sudėtingiausių (pagal atlikimo

metodiką) masažo būdų. Maigymo metu masažuotojo ranka turi daryti tokius jude­sius: 1) suimti ir fiksuoti raumenį; 2) jį at­kelti; 3) maigyti suspaudžiant, atleidžiant, nugręžiant, patrinant (viena ranka arba pe­rimant raumenį iš vienos rankos į kitą); 4) sustumti, ištempti raumenį.

Fiziologinis maigymo poveikis. Maigy-mas dar labiau negu trynimas padidina rau­menų tonusą, sustiprina jų susitraukiamąją funkciją. Šis masažo būdas yra tarsi pasyvi raumenų gimnastika, todėl jis ypač taikyti­

nas esant raumenų funkcijos nepakankamu­mui, sumažėjus jų tonusui.

Maigymo įtakoje padidėja sausgyslių elas­tingumas, išsitempia sutrumpėjusios fasci-jos, sausplėvės.

Maigant pagerėja raumenų kraujo apyta­ka, įjuos priplūsta daugiau kraujo, greičiau rezorbuojasi raumenyse susikaupę nuodin­gi medžiagų apykaitos produktai.

Maigymo įtakoje sumažėja arba pranyks­ta raumenų nuovargis, skausmingumas, su-kietėjimai, padidėja jų darbingumas.

Maigymo metodika. Maigymą galima at­likti: 1) nykščio pagalvėle (taikoma maigant nedidelius plotus, plokščiuosius raumenis; 2) nykščio ir smiliaus pagalvėlėmis (taiko­ma masažuojant nedidelius plotus, randus, suaugimus); 3) nykščiu iš vienos pusės ir vi­sais keturiais pirštais iš kitos pusės (nugara, sėdmenys, šlaunys ir kt.); viena arba abiem rankomis.

Maigoma: a) išilgai; b) skersai; c) spirale.

6.3.1. Pagrindiniai maigymo būdai Tai nenutrūkstantis ir nutrūkstantis mai-

gymas. Jie skirstomi dar detaliau. Nenutrūkstantis: išilginis ir skersinis mai-

gymas. Nutrūkstantis: atkėlimas ir spiralinis (pu­

siau žiedinis) maigymas. Nenutrūkstantis išilginis maigymas. At­

liekamas pagal raumeninių skaidulų kryptį, išilgai raumens ašies. Abi rankos dedamos taip, kad nykščiai gulėtų ant priekinio masa­žuojamosios dalies paviršiaus, o likusieji ke­turi pirštai - ant šoninių masažuojamosios dalies paviršių. Raumuo suimamas, fiksuo­jamas, atkeliamas ir maigoma paeiliui abiem rankomis, slenkant masažuojamuoju pavir-

G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 39

11 pav. Išilginis šlaunies maigymas

šiumi. Taip maigoma kojos, rankos, sėdme­nys, šoniniai kaklo paviršiai ir kt. (A. Ver-bov, 1966, N. Bielaja, 1994) (11 pav.)

Skersinis maigymas. Masažuotojas užde­da rankas skersai masažuojamojo paviršiaus taip, kad nykščiai būtų vienoje masažuoja­mojo paviršiaus pusėje, o likusieji pirštai -kitoje. Jeigu maigoma abiem rankomis, tai tarp jų paliekamas tarpas, kuris yra maždaug lygus masažuotojo plaštakos pločiui. Toliau atliekami tie patys judesiai, kaip ir išilginio maigymo metu. Šis maigymas yra taikomas masažuojant nugarą, sėdmenis, kaklą, kojas, rankas ir kt. Skersinį maigymą galima atlikti viena ranka, abiem rankomis arba pasunkin­ta ranka (V. Vasičkin, 1996) (12,13 pav.).

Nutrūkstantis maigymas. Atkėlimas. Masažuotojo rankų padėtis tokia, kaip ir at­liekant skersinį maigymą. Abiem rankomis raumuo suimamas skersai, pakeliamas nuo

12 pav. Skersinis dvilypio raumens maigymas

13 pav. Skersinis blauzdos dvilypio raumens maigymas pirštų pagalvėlėmis

40 M A S A Ž A S

14 pav. Užpakalinio šlaunies paviršiaus raumenų maigymas atkėlimu

kaulo ir maigomas judinant jį viena krypti­mi. Po to suimamas ir pakeliamas raumuo kitoje vietoje. Taip maigomos kojos, rankos, ypač kojos. Atkėlimu dažnai pradedamas kojų bei rankų maigymas (14 pav.).

Spiralinis (pusiau žiedinis) maigymas. Masažuotojo rankos gali būti uždėtos sker­sai arba išilgai masažuojamojo paviršiaus. Neatitraukiant rankų, daromi spiraliniai (pu­siau žiediniai) judesiai vienoje vietoje. Po to rankos pakeliamos ir raumuo suimamas ki­toje vietoje, masažuojama tarsi šuoliukais. Taip maigoma tais atvejais, kai reikia neuž­kliudyti pažeistų odos vietų (A. Verbov, 1966).

6.3.2. Pagalbiniai maigymo būdai

Pagalbiniai maigymo būdai yra atlieka­mi ir pagal nenutrūkstančio, ir pagal nu­trūkstančio maigymo principą. Nenutrūks-

15 pav. Žasto raumenų volavimas, pradinė fazė

tančio maigymo pagalbiniai būdai: žnypli-nis maigymas, volavimas, voliojimas, už-vertimas.

Nutrūkstančio maigymo pagalbiniai bū­dai: sustūmimas, ištempimas, pažnaibymas, suspaudimas, paspaudimas.

Pagalbiniai nenutrūkstančio maigymo būdai. Žnyplinis maigymas. Masažuoja­mieji audiniai yra maigomi suspaudžiant juos tarp nykščio ir smiliaus. Masažuojama viena arba abiem rankomis. Masažo jude­siai primena skysčio išspaudimą iš guminio vamzdelio. Taip maigomi veido, pirštų, šo­ninio pėdos krašto raumenys.

Volavimas. Tai švelnus maigymo būdas. Dažniausiai jis taikomas kojų bei rankų raumenims. Taikoma ten, kur yra vienas kaulas. Masažuojamoji vieta yra suimama ir suspaudžiama tarp masažuotojo delnų. Voluojama judinant delnus į priešingas pu-

G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 41

15a pav. Žasto raumenų volavimas, baigiamoji fazė

ses. Dažnai taikoma tais atvejais, kai kiti maigymo būdai sukelia skausmą (15 pav.).

Voliojimas. Masažuojamoji vieta abiem rankomis suimama raukšle (tarp nykščių ir visų keturių pirštų). Raukšlė stumiama nuo savęs arba į save, nuolat perimant ją rankomis, kurios juda kartu. Judesys pri­mena tešlos voliojimą. Taikoma masažuo­jant tas vietas, kuriose yra susikaupęs di­desnis poodinių riebalų sluoksnis (nugara, juosmens-kryžmens srities ir kt.) (16 pav.).

Užvertimas. Jis dažniausiai taikomas masažuojant pilvą. Viena plaštaka spaudžia pilvo sienelę, o antroji užverčia ant jos minkštuosius audinius ir maigo juos, spaus­dama delnu iš viršaus (17 pav.).

Pagalbiniai nutrūkstančio maigymo bū­dai. Sustūmimas. Masažuojamoji vieta su­imama raukšle tarp abiejų rankų nykščių ir likusių pirštų. Po to rankos suartėja, raukš-

16pav. Nugaros raumenų voliojimas

-—\

f 'i p

17pav. Pilvo sienos maigymas užverčiant

lė sustumiama. Tie raumenys, kurių negali­ma suimti, prispaudžiami delnais ir, arti­nant vieną delną prie kito, išjudinami.

42 M A S A Ž A S

Ištempimas. Raumenys suimami taip, kaip darant sustūmimą, - jie ištempiami į šonus. Stambūs raumenys suimami visomis plaštakomis, o smulkūs - pirštų galais. Plokštieji raumenys ištempiami suimant tarp nykščių ir smilių arba tarp padėtų del­nų. Ištempti reikia atsargiai, nesukeliant skausmo. Ištempimas taikomas esant odos, gilesnių audinių randams, sąaugoms, raiš­čių, sausgyslių sutrumpėjimui, sergant ner­vų kamienų, odos ligomis (18 pav.).

Pažnaibymas. Jis atliekamas nykščiu ir smiliumi, kartais trimis pirštais. Audiniai suimami, patraukiami aukštyn ir paleidžia­mi. Žnaiboma viena arba abiem rankomis, ritmiškai, greitai (100-120 k/min.). Toks maigymas yra taikomas kosmetiniame ma­saže (veido raumenims stimuliuoti, odos elastingumui pagerinti), esant paralyžiuo­tiems kojų ar rankų raumenims, norint su­mažinti sąaugas po gilių nudegimų.

Suspaudimas. Jį galima atlikti plaštako­mis (kojoms ar rankoms) arba pirštų galais (veidui). Raumenys ritmiškai suspaudžia­mi ir atleidžiami vidutiniškai 30-60 k/min. Tempas kojų ar rankų raumenims yra 30-40 k/min., veido raumenims - 40-60 k/min. Veido raumenys spaudžiami taip, lyg iš­spaustame slyvos kauliuką.

Paspaudimas. Jį galima atlikti pirštų pa­galvėlėmis, delnais, nugariniu plaštakų pa­viršiumi, delnų pagrindais. Paspaudimas atliekamas 25-60 k/min. tempu. Plaukuo­tosios galvos dalies minkštųjų audinių pa­spaudimas yra atliekamas išskėstų pirštų pagalvėlėmis 50-60 k/min. tempu. Mimi­kos raumenų paspaudimai atliekami išties­tų pirštų delniniais arba nugariniais pavir­šiais 40-45 k/min. Pilvo sienelės paspau-

18pav. Nugaros maigymas sustumiant-ištempiant

19 pav. Paspaudimai pagal storąją žarną

G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 43

dimas daromas pirštais (delniniu ar nuga­riniu paviršiais), visa plaštaka. Tempas -20-25 k/min. Masažuojant storąją žarną, paspaudimai daromi pagal jos eigą pasun­kinta plaštaka (19 pav.).

Esant nugaros raumenų rigidiškumui, sustingimui, efektyviai taikomas paspaudi­mas stuburo srityje. Masažuotojas padeda abi rankas 10-15 cm atstumu vieną nuo ki­tos skersai stuburo taip, kad pirštai būtų vienoje stuburo pusėje, o delnų pagrindai -kitoje. Ritmiškai paspausdamos audinius, rankos slenka stuburu aukštyn ir žemyn. Paspaudimų tempas - 20-25 k/min. Pa­spaudimai veikia giliuosius mechanore-ceptorius, todėl pagerėja kraujotaka ir kau­linių plokštelių (osteoblastų) gamyba, odos turgoras ir raumenų tonusas (L. Kuničev, 1983).

6.3.3. Maigymo taisyklės

1. Maigant raumenis, jie turi būti maksi­maliai atpalaiduoti, masažuojamoji koja ar ranka - fiksuota. Blogai fiksuota galūnė di­dina raumenų įtempimą.

2. Maigyti galima iš apačios į viršų ir prie­šingai.

3. Maigant reikia atsižvelgti į didesnį kai kurių vietų jautrumą - tai nugarinis kaklo paviršius, vidiniai žasto ir šlaunies paviršiai. Žmonėms, kuriems dažnai užkietėja vidu­riai, būna jautri pilvo siena, todėl pirmosios procedūros masažuojant pilvą turi būti švel­nesnės.

4. Pirmųjų masažo procedūrų metu mai­gyti reikia paviršutiniškiau ir tik iš lėto per­eiti prie energingesnio ir gilesnio maigymo.

5. Maigyti reikia ramiai, ritmiškai, be stai­gių judesių, nepersukant raumens.

6. Kuo lėčiau maigoma, tuo stipresnis mai­gymo poveikis.

7. Pamaigius reikia paglostyti.

6.4. Vibracija Vibracija - tai tam tikro dažnumo ir am­

plitudės virpesių perdavimas kūno pavir­šiui. Vibracija veikia ne tik tą vietą, kuri yra masažuojama. Ji sklinda tiek į plotį, tiek į gylį, apimdama šalia ir giliau esančius au­dinius.

Fiziologinis vibracijos poveikis. Vibraci­ja veikia giliai ir įvairiapusiškai įvairius au­dinius, ypatingai nervinį audinį. Poveikis pa­sireiškia per viscerokutaninius, visceromo-torinius ir net per viscerovisceralinius reflek­sus. Dėl savo refleksinio poveikio, mechaninė vibracija sustiprina, o kai kada netgi „atgai­vina" išnykusius giliuosius refleksus. Tam tikro dažnio vibracija malšina skausmą. Be to, ji gerina audinių, ypač raumenų mitybą, jų gebėjimą susitraukti. Priklausomai nuo vir­pesių dažnumo ir amplitudės, vibracija gali išplėsti arba susiaurinti kraujagyslių spindį. Vibracijos įtakoje gali sumažėti širdies rau­mens dirglumas, jos kraujagyslių tonusas, keistis kraujo spaudimas, širdies susitrauki­mų dažnis, skrandžio liaukų sekrecinė veik­la, žarnų peristaltika, pagerėti audinių rege­neracijos (atsistatymo) procesai po traumų.

6.4.1. Pagrindiniai vibracijos būdai

Vibracija būna nenutrūkstanti ir nutrūks­tanti. Nenutrūkstanti vibracija dar skirsto­ma į stabilią, labilią ir taškinę.

Nenutrūkstanti vibracija. Šios vibracijos metu masažuotojo ranka su masažuojamuo­ju paviršiumi sudaro tarsi vientisą visumą. Ji, neatitrūkdama nuo masažuojamosios kū-

44 M A S A Ž A S

no dalies, daro ritmiškus virpamuosius ju­desius.

Atlikimo metodika. Nenutrūkstanti vib­racija gali būti daroma:

1) vieno piršto pagalvėle (vibruojant ne­didelius plotus, pavyzdžiui, antakiduobinio nervo išėjimo vietą);

2) dviejų (nykščio-smiliaus, smiliaus-didžiojo piršto) arba trijų pirštų (smiliaus, didžiojo, bevardžio) pagalvėlėmis vibruo­jamos nugaros nervų šaknelių ir veido ner­vų išėjimo į paviršių vietos, masažuojant ger-klas, vibruojama nykščiu, smiliumi ir kt.;

3) nykščio ir visų keturių likusių pirštų pagalvėlėmis (masažuojant blauzdos lenkia­mojo paviršiaus raumenis);

4) delnu (darant nugaros, šlaunų, pilvo masažą);

5) kumščiu (ten pat, kur ir delnu). Vibruoti galima: a) viena ranka; b) abiem

rankomis (atskirai arba pasunkinta ranka). Vibruojama šiomis kryptimis: a) išilgai;

b) skersai; c) spirale arba zigzagu. Stabili vibracija. Tai tokia vibracija, kai

masažuotojas ranka nuolat atlieka virpamuo­sius judesius vienoje vietoje, pavyzdžiui, tra­pecinio raumens viršutinio krašto vibracija.

Labili vibracija. Darant ją, masažuotojo ranka slenka masažuojamuoju paviršiumi j j virpindama (masažuojant nugarą, šlau­nis ir kt.).

Taškinė vibracija. Tai stabilios vibraci­jos atmaina, kai nuolat vibruojama viename taške, pavyzdžiui, nervo išėjimo vietoje. La­bai dažnai ji yra daroma vienu pirštu.

Nutrūkstanti vibracija. Nutrūkstančios vibracijos metu masažuotojo ranka, prisilie­tusi prie masažuojamojo paviršiaus, staiga ati­traukiama nuo jo. Vibraciją sudaro tarsi vie­

nas kitą seką prisilietimai arba smūgiai. Nu­trūkstančios vibracijos būdai yra priskiriami prie pagalbinių vibracijos būdų (žr. toliau).

Atlikimo metodika. Nutrūkstanti vibra­cija gali būti atliekama:

a) vieno, dviejų, trijų arba keturių pirštų pagalvėlėmis (žr. punktavimą);

b) abiejų rankų išorinėmis mažojo piršto delnų briaunomis (žr. kapojimą);

c) visu delnu (žr. plekšnojimą); d) kumščiu (žr. padaužymą). Nutrūkstanti vibracija gali būti daroma:

a) viena ranka; b) abiem rankomis. Vibruoti galima: a) skersai; b) išilgai;

c) zigzagu arba spirale.

6.4.2. Pagalbiniai vibracijos būdai

Jie yra pagalbiniai nenutrūkstantys arba nutrūkstantys.

Pagalbiniai nenutrūkstančios vibracijos būdai: purtymas, sukratymas, pakratymas ir pastūmimas (pastumdymas).

Pagalbiniai nutrūkstančios vibracijos bū­dai: punktavimas, padaužymas, plekšnoji-mas ir kapojimas.

Pagalbiniai nenutrūkstančios vibracijos būdai. Purtymas. Šis būdas skiriamas at­skiro raumens arba raumenų grupės vibra-cijai. Ranka plačiai apima masažuojamąjį paviršių tarp nykščio ir smiliaus, tarp nykš­čio ir likusių keturių pirštų arba tarp nykš­čio ir mažojo piršto (A. Biriukov, 1988) ir, suėmus jį, purto, siūbuoja horizontalia kryp­timi. Purtymas primena miltų sijojimą. Taip galima purtyti nugaros plačiojo raumens laisvąjį kraštą, žasto, šlaunies, blauzdos ir kitus raumenis (20 pav.).

Purtant vibracijos ritmas tai padažnėja, tai vėl sulėtėja. Purtymas yra taikomas norint sti-

G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 45

20 pav. Užpakalinio blauzdos paviršiaus purtymas

muliuoti susitraukiamąją raumens funkciją, nuėmus gipsą, po kaulų lūžio, esant refleksi-nėms kontraktūroms, paralyžiams ir pare-zėms. Purtymas sustiprina ir atgaivina giliuo­sius refleksus. Jis skatina limfos nutekėjimą, todėl ypač tinka esant raumenų rigidiškumui, pabrinkimams, limfos stazei. Purtymas vei­kia raminančiai ir nuskausminančiai. Jis yra efektyvus po minkštųjų audinių traumų, esant sąaugoms ir randams raumenyse.

Purtant masažuojamoji kūno dalis turi būti maksimaliai atpalaiduota.

Sukratymas. Jis yra taikomas vidaus or­ganams. Tai netiesioginis vidaus organų masažas. Dešinę ranką masažuotojas užde­da ant masažuojamojo organo, pavyzdžiui, skrandžio, projekcijos. Kairioji ranka deda­ma lygiagrečiai dešiniajai taip, kad abiejų rankų nykščiai būtų nukreipti vienas į kitą. Toliau daromi ritmiški, siūbuojantys jude­siai vertikalia kryptimi tai suartinant, tai ati­tolinant rankas vieną nuo kitos. Taip galima sukratyti skrandį, žarnyną, kepenis.

Sukratymas yra taikomas ir gerklų masa­žui. Jos suimamos nykščiu ir smiliumi ir sukratomos horizontalia bei vertikalia kryp­timi. Gerklų vibracija taikoma sergant bal­so stygų uždegimais, paralyžiumi.

Krūtinės ląstos sukratymas yra taikomas sergant kvėpavimo organų ligomis, ypač su­sikaupus juose skysčiams.

Pilvo sukratymas padeda esant pilvo sie­nelės, žarnyno atonijai, funkciniam vidurių užkietėjimui. Masažuotojas abi rankas už­deda pilvo šonuose taip, kad nykščiai būtų iš priekio, bambos aukštyje, o likusieji pirš­tai - iš nugaros pusės. Sukratoma horizon­talia arba vertikalia kryptimi.

Esant sąaugoms dubenyje, juosmens rau­menų įtempimui, skausmui, kilusiam dėl spondiliozės arba osteochondrozės, atlieka­mas dubens sukratymas. Masažuojamasis guli arba sėdi. Pastaruoju atveju masažuo­tojas sėdasi jam už nugaros. Rankas uždeda taip, kad smiliai būtų ant dubens kraštų, o atlenkti nykščiai - nukreipti stuburo link

21a pav. Dubens ir krutinės ląstos sukratymas, pradinė fazė

46 M A S A Ž A S

21b pav. Dubens ir krutinės ląstos sukratymas, baigiamoji fazė

(21a, 21b pav.). Plaštakos maksimaliai nu-gręžtos. Sukratoma horizontalia kryptimi.

Pakratymas. Jis taikomas kojoms ir ran­koms. Pakratymas sumažina raumenų įtem­pimą, pagerina raiščių ir raumenų elastin­gumą, ypač esant jų funkcinėms kontr-aktūroms. Masažuotojas suima ranką už plaštakos, truputį ją patraukia į save ir rit­miškai pakrato. Judesiai smulkūs, mažos amplitudės.

Norėdamas pakratyti koją, masažuotojas vieną ranką deda ant kulno sausgyslės, o ant-rąją - ant čiurnos (masažuojamasis guli aukštielninkas). Po to jis mažos amplitudės judesiais pakrato koją kiek atitraukdamas ją į šalį ir vėl grąžindamas atgal (L. Kuni-čev, 1983) (22 pav.).

Pastūmimas. Šis būdas yra artimas sukra-tymui, tačiau judesių amplitudė pastumiant yra didesnė. Kaip ir sukratymas, jis yra tai­

komas masažuojant vidaus organus (skran­dį, žarnyną, inkstus). Viena masažuotojo ranka spaudžia audinius masažuojamojo or­gano projekcijoje, o antroji - trumpais, rit­miškais pastūmimais iš kitos pusės stengia­si pastumti tą organą pirmosios rankos link (žr. vidaus organų masažą).

Pagalbiniai nutrūkstančios vibracijos būdai. Punktąvimas. Jis taikomas tuose ne­dideliuose plotuose, kur audiniai glaudžiai prigludę prie kaulo. Tai kaulinių rumbų su­sidarymo vietos, nervų išėjimo taškai, ner­viniai kamienai ir kt. Punktuojama smiliaus ir didžiojo pirštų galais arba keturių pirštų galais. Galima punktuoti dviem pirštais -tai primena mušimą būgno lazdelėmis arba paeiliui abiejų rankų visais, išskyrus nykštį, išskėstų pirštų galais (pirštų dušas) (V. Va-sičkin, 1996) (23 pav.). Punktavimo jėga pri­klauso nuo kampo tarp pirštų ir masažuoja-

22 pav. Kojos kratymas

G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 47

23 pav. Punktavimas išskėstų pirštų pagalvėlėmis (pirštų dušas)

mojo paviršiaus. Kuo didesnis kampas, tuo poveikis yra stipresnis ir gilesnis. Galima punktuoti net iki 100-120 k/min. greičiu (J. Kuničev, 1981).

Padaužymas. Jis sukelia refleksinį skele­to ir lygiųjų raumenų susitraukimą. Ritmiš­ki smūgiai padidina raumenų tonusą, page­rina jų aprūpinimą krauju. Todėl, esant raumenų atonijai, atrofijai jų padaužymas kartu su maigymu yra svarbiausi masažo bū­dai. Padaužymas atliekamas abiejų rankų plaštakomis, lengvai sugniaužtomis į kumš­tį, kurio viduje yra oro tarpas. Daužoma išorine delno (mažojo piršto) briauna arba, pasukus rankas, nugariniais vidurinių pirš-takaulių paviršiais (pastarąjį variantą kai kas vadina kumščiavimu).

Padaužymas taikomas tose vietose, kur yra storesnis raumenų sluoksnis (nugara, šlau­nys, sėdmenys) (24,25 pav.).

48

26 pav. Plekšnojimas

Plekšnojimas. Jis daromas vienos arba abiejų plaštakų delniniais paviršiais. Pirštai suglausti ir lengvai sulenkti per delnakaulių-pirštakaulių sąnarius, nykštys priglaustas prie smiliaus. Delne susidaro įdubimas su oro pa­galvėle, sušvelninančia smūgį (26 pav.). Plekšnojimas daromas masažuojant nugarą, sėdmenis, šlaunis, blauzdas, pilvą, kartais krūtinę. Energingas plekšnojimas išplečia kraujagysles: priplūsta daug kraujo, sumažė­ja nervinių galūnių jautrumas (L. Kuničev, 1981). Yra dar vienas plekšnojimo varian­tas - tai atplėšimas. Plaštaka tarsi primena meškos leteną: delnakaulinė dalis tiesi, pirš­tai šiek tiek sulenkti per visus sąnarius. Da­rant plekšnojimą, iš pradžių prie kūno tarsi prilimpa delnas, po to pirštai suima audinius ir juos atkelia, tarsi atplėšia.

Kapojimas. Kapojama abiejų rankų plaš­takų išorinėmis (mažojo piršto) briaunomis. Plaštakos padėtis yra tarpinė tarp pronaci-

M A S A Ž A S

27pav. Kapojimas

jos ir supinacijos. Masažuotojo pirštai išties­ti, šiek tiek praskėsti ir atpalaiduoti, rankos sulenktos per alkūnes stačiu arba buku kam­pu, abiejų plaštakų delnai atkreipti vienas į kitą. Smūgiuojama greitai, ritmiškai. Smū­gio jėga priklauso nuo pirštų įtempimo, pra-skėtimo ir sulenkimo laipsnio, plaštakos at­palaidavimo. Kapojama dažniausiai išilgai masažuojamosios vietos (nugaros, kojų). Vibracija, sukelta kapojimu, sklinda gilyn ir platyn į audinius. Jos įtakoje susitraukia skersaruožiai ir lygieji raumenys, išsiplečia kraujagyslės, į audinius priplūsta daug krau­jo, pagerėja jų mityba, medžiagų apykaita, pagerėja limfos nutekėjimas (27 pav.).

6.4.3. Vibracijos taisyklės

1. Taisyklingai atlikti nenutrūkstančią vib­raciją gali tik labai įgudę masažuotojai, to­dėl rekomenduotina nuolat treniruotis, to­bulinant vibracijos techniką.

G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 49

2. Vibracijos metu negalima taip su­spausti audinių, kad masažuojamasis jus­tų skausmą.

3. Nenutrūkstančios vibracijos gylis pri­klauso nuo kampo tarp masažuotojo plašta­kos ir masažuojamosios vietos (kuo šis kam­pas artimesnis 90°, tuo poveikis yra gilesnis ir priešingai).

4. Darant nutrūkstančią vibraciją, smūgio jėga, poveikio gilumas ir elastingumas pri­klauso nuo šių sąlygų:

a) kiek rankos segmentų dalyvauja vibruo­jant: lengvi smūgiai daromi plaštaka, stip­resni - plaštaka ir dilbiu, dar stipresni - vi­sa ranka;

b) nuo riešo atpalaidavimo: kuo labiau atpalaiduotas riešas, tuo smūgis lengvesnis, švelnesnis;

c) nuo pirštų suglaudimo arba praskėti-mo kapojant: smūgiuojant suglaustais pirš­tais smūgis stiprus, grubus, pirštų praskėti-mas suteikia judesiui spyruokliuojantį pobūdį, jį sušvelnina;

d) nuo pirštų sulenkimo: kuo labiau pirš­tai sulenkti ir praskėsti kapojant, tuo smūgis švelnesnis ir priešingai, kuo pirštai tiesesni ir labiau suglausti, tuo smūgis stipresnis;

e) smūgis gali būti vertikalus arba įstri­žas: vertikaliai smūgiuojama norint paveik­ti giliau esančius audinius, įstrižai - pa­viršutinius.

6.5. Judesių (pratimų) taikymas masažo metu

Masažo metu yra taikomi ir judesiai. Tai gimnastikos pratimų panaudojimas, siekiant paveikti raumenų grupes arba sąnarius. Jie atliekami lėtai, maksimalia amplitude, pa­daromi tik keletą kartų.

Fiziologinis poveikis: judesiai teigiamai veikia ne tik raumenis, sąnarius bei raiščius, bet turi ir bendrą poveikį visam organizmui. Visų pirma, lėtu tempu atliekami judesiai veikia raminamai.

Be tojų poveikis yra tonizuojantis, geri­nantis audinių mitybą, sąlygojantis pakenk­tos funkcijos normalizavimą, lavinantis kompensacinius mechanizmus.

Pvz., esant kokiai nors pakenktai funkci­jai, judesiai stiprina nepakenktų sričių dar­bą ir tuo pačiu lavina kompensacinių me­chanizmų išsivystymą.

Judesiai pagerina pakenktų sąnarių skys­čių sekreciją, kraujo ir limfos apytaką są­nariuose, gerina atsistatymo arba regene­racijos procesus po traumų. Judesiai yra naudingi, kai masažas yra daromas dėl su­mažėjusio sąnarių paslankumo, raiščių su-trumpėjimo, raumeninių kontraktūrų ar­ba raumenų atrofijos. Jų įtakoje greičiau susigeria skysčiai, atsiradę sąnariuose po traumų, kraujo išsiliejimai, gerėja raume­nų ir raiščių elastingumas.

Masažo metu atliekami judesiai skirs­tomi į:

1. aktyvius, 2. pasyvius, 3. su pasipriešinimu. Darant gydomąjį masažą taikomos visos

judesių rūšys, darant higieninį arba sportinį masažą taikomi tik pasyvūs judesiai arba pratimai.

Pasyvių judesių atlikimo metodika: pasy­vius judesius atlieka masažuotojas be masa­žuojamojo pagalbos masažo seanso pabaigo­je. Dažniausiai tokiais atvejais masažuojama­sis guli ant nugaros. Masažuojamasis privalo būti maksimaliai atsipalaidavęs. Judesiai da-

50 M A S A Ž A S

28a pav. Lenkimas-tiesimas per delnakaulių pirštakaulinius sąnarius

romi lėtai, pastoviai didinant amplitudę iki maksimalios, tačiau neiššaukiant skausmo.

Judesiai rankos sąnariuose: Plaštaka. Masažuojamasis guli ant nuga­

ros, ranka sulenkta per alkūnę 90° kampu, alkūnė remiasi į kušetę. Daromi pirštų len-kimo-tiesimo judesiai, nykščio atitraukimas-pritraukimas, jo sukimas ratu. Masažuoto­jas plaštaką fiksuoja taip, kad nejudėtų kiti sąnariai. Po to lankstomi pirštai per delna­kaulių -pirštakaulinius sąnarius. Tuo atve­ju yra fiksuojamas riešas, kad jis nejudėtų (28a pav.)

Riešo sąnaryje yra daromi visi įmanomi judesiai: lenkimas-tiesimas, atitraukimas-pritraukimas. Tuo tikslu fiksuojamas dilbis arti riešo sąnario (28b pav.)

Alkūnės sąnaryje yra daroma lenkimas-tiesimas, atgręžimas, nugręžimas. Tuo tiks­lu fiksuojamas žastas kiek galint arčiau al­kūnės sąnario. Darant atgręžimą-nugręžimą masažuotojas ima masažuojamojo ranką pa­našiai kaip sveikinantis, o kita ranka laiko suėmęs žastą virš alkūnės (28c pav.)

Peties sąnaryje yra daromas lenkimas-tiesimas, sukimas, pritraukimas-atitrauki-mas ir rotacija. Masažuotojas sulenktą per alkūnę ranką fiksuoja žasto ir dilbio srityje ir, neatitraukdamas alkūnės, daro sukamuo-

28b pav. Lenkimas-tiesimas riešo sąnaryje

28c pav. Lenkimas-tiesimas per alkūnės sąnarį

sius judesius, įtraukdamas į juos ir mentę. Tokioje pačioje padėtyje daromas ir žasto pritraukimas prie ausies kaušelio, (29 pav.) taip pat lenkimas-tiesimas (30 pav.). Pas­kutiniuoju atveju masažuojamasis turi gulė-

G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 51

29 pav. Žasto pritraukimas prie ausies kaušelio

30pav. Lenkimas-tiesimaspeties sąnaryje

ti prie pat kušetės krašto taip, kad ranka nu­kartų, neturėdama atramos.

Darant visos rankos rotaciją, masažuoto­jas ima masažuojamojo ranką už plaštakos, panašiai kaip sveikinantis ir daro sukamuo­sius judesius maksimalia amplitude į abi pu­ses. Jeigu pasyvūs judesiai daromi sėdint, tai masažuotojas stojasi už masažuojamojo nugaros, vieną ranką deda jam ant peties są­nario, kita ranka laiko masažuojamojo dil­bį ties alkūne ir tokioje padėtyje daro pasy­vų sukimą, pritraukimą-atitraukimą, lenki-mą-tiesimą (31 pav.).

31 pav. Atitraukimas-pritraukimas peties sąnaryje, masažuojamajam sėdint

Judesiai kojos sąnariuose: Gulint ant nugaros. Darant pasyvius jude­

sius durnos sąnaryje, masažuotojas vieną ranką laiko po kulno sausgysle, o antrąją apima padą. Daro lenkimą-tiesimą, atgrę-žimą-nugręžimą, o taip pat sukamuosius ju­desius į abi puses (32 pav.).

32 pav. Lenkimas-tiesimas čiurnos sąnaryje

52 M A S A Ž A S

33 pav. Kojos lenkimas perkelio sąnarį ir kulno pritraukimas prie sėdmenų

Lenkimas-tiesimas kelio ir klubo sąna­riuose dažniausiai daromas vienu metu to­kiais būdais: 1) masažuotojas viena ranka apima čiurnos sąnarį, o kitą deda ant ma­sažuojamojo šlaunies virš kelio sąnario ir

34 pav. Kojos tiesimas perkelio sąnarį ir kėlimas aukštyn

35 pav. Kelio pritraukimas prie krutinės

lenkia koją taip, kad kulnas artėtų prie sėd­menų, tuo pat metu sulenkiant koją per klu­bo sąnarį 90° kampu (33 pav.), 2) po to, kai kulnas pasiekė sėdmenis arba maksi­maliai priartėjo prie jų, vieną ranką masa­žuotojas deda ant kulno sausgyslės suim-damas blauzdą, o antrąją laiko ant šlaunies virš kelio ir pradeda koją tiesti per kelio sąnarį bei kelti aukštyn (34 pav.), po to vėl sulenkia koją per kelio sąnarį, o ranką, esan­čią ant šlaunies, deda po pakinkliu ir koją padeda ant šlaunies, 3) masažuotojas, pri­artinęs kulną prie sėdmenų, savo ranka, ku­ri buvo ant šlaunies, deda ant blauzdos ir pradeda lenkti koją artėdamas kelį prie krūtinės (35 pav.), 4) darant sukamuosius judesius, koja sulenkta per kelio ir klubo sąnarius, pradžioje pritraukiama, po to iš­tiesiama, vėl sulenkiama, atitraukiama ir vėl ištiesiama (36 pav.), 5) darant rotaciją, masažuotojas abiem rankomis suėmęs blauzdą virš čiurnos sąnario pasuka koją tai į vidų, tai į išorę (37 pav.).

Pasyvius judesius kojų sąnariuose gali­ma atlikti ir masažuojamajam gulint antpil-

G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 53

36 pav. Kojos atitraukimas per klubo sąnarį

37pav. Rotacija klubo sąnaryje

vo. Darant judesius per durnos sąnarį, ko­ja sulenkta per kelį 90° kampu, masažuoto­jas viena ranka laiko apėmęs blauzdą, o ki­ta padą ir daro čiurnos lenkimą-tiesimą (38 pav.).

Darant lenkimą per kelio sąnarį, masa­žuotojas viena ranka apima masažuojamo­jo čiurną, o kitą deda ant jo juosmens, len­kia koją per kelio sąnarį taip, kad kulnas pasiektų sėdmenis arba kiek galint labiau priartėtų prie jų (39 pav.).

Atitraukimas ir pritraukimas per klubo sąnarį daromas taip: viena ranka masažuo­tojas apima šlaunį iš vidinės pusės virš ke­lio, kita spaudžia juosmens sritį, daro ati-

38 pav. Lenkimas-tiesimas čiurnos sąnaryje, masažuojamajam gulint kniūpsčiam

39pav. Lenkimas kelio sąnaryje ir kulno pritraukimas prie sėdmenų, masažuojamajam gulint kniūpsčiam

traukimus-pritraukimus. Kuo didesnė jų amplitudė, tuo labiau reikia spausti juos­mens sritį (40 pav.).

Pasyvūs judesiai kaklo srityje (kaklo srities stuburkaulių sąnariuose). Šie ju­desiai yra daromi sėdint. Masažuotojas stovi iš nugaros pusės, deda rankas ant galvos virš ausų ir daro galvos lenkimus į kairę, į

54 M A S A Ž A S

40 pav. Kojos atitraukimas per klubo sąnarį, masažuojamajam gulint kniūpsčiam

41 pav. Galvos lenkimas į kairę ir į dešinę

dešinę, sukimą ratu tai į vieną, tai į kitą pu­sę. Padėjęs vieną ranką ant kaktos, kitą ant pakaušio, masažuotojas lenkia galvą į prie­kį ir atgal (41 pav.).

Judesiai per stuburkaulinius sąnarius liemens srityje. Šie judesiai yra atliekami dviejose padėtyse. Masažuojamasis sėdi,

42 pav. Liemens lenkimas į kairę ir į dešinę

masažuotojas stovi jam už nugaros, deda ran­kas jam ant pečių sąnarių ir, suėmęs už jų, lenkia liemenį pirmyn ir atgal. Po to deda rankas ant masažuojamojo žastų ties delti-niais raumenimis ir lenkia liemenį į kairę ir į dešinę (42 pav.).

Masažuojamasis guli ant pilvo. Masažuo­tojas pakiša po juo vieną ranką ir laiko ją maždaug krūtinkaulio rankenos srityje, ant­rąją deda ant stuburo žemiau menčių, pa­keldamas masažuojamąjį lenkia jį atgal. Ranka, esanti žemiau menčių, palaipsniui perkeliama vis žemiau iki juosmens srities, o liemens atsilenkimai daromi didėjančia amplitude (43 pav.).

Po to masažuotojas prakiša ranką pro masažuojamojo pažastį taip, kad ji siektų peties sąnarį. Kita ranka spaudžia juosmens sritį. Keliant vienos pusės petį ir spaudžiant juosmens sritį, daromas stuburo persuki­mas (44 pav.).

G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 55

43 pav. Liemens tiesimas per stuburkaulinius sąnarius

Judesiai su pasipriešinimu. Jie yra to­kie: masažuotojas daro judesį, o masažuoja­masis neleidžia jį atlikti arba priešingai -masažuojamasis daro judesį, o masažuoto­jas neleidžia jo atlikti. Tokie judesiai leidžia

44pav. Stuburo „persukimas"

veikti išimtinai tam tikrą raumenų grupę. Šiuo metu vietoje judesių su pasipriešinimu sėkmingai taikomi įvairūs treniruokliai, ku­rie sukuria šį pasipriešinimą.

Aktyvus judesiai. Juos daro masažuoja­masis masažuotojo nurodymu, turėdamas tikslą sustiprinti vienų ar kitų raumenų gru­pių elastingumą ir tonusą. Jie aprašyti ir ki-neziterapijos vadovėliuose.

VII. Indikacijos ir kontraindikacijos skiriant higieninį ir gydomąjį masažą

Masažas yra funkcinė gydymo priemonė, skiriama įvairioms ligoms ir traumoms gydyti, po fizinio, protinio pervargimo, higieninis, kosmetologinis. Jis dažnai derinamas su kitais gydymo metodais, pavyzdžiui kineziterapija, fizioterapija, vandens procedūromis.

Skiriant ir atliekant masažą, reikia gerai žinoti jo indikacijas (tai atvejai, kai masažas rekomenduotinas) ir kontraindikacijas (atvejai, kurių metu jo taikyti negalima).

Indikacijos ir kontraindikacijos higieniniam masažui Higieninį (profilaktinį) masažą galima taikyti visiems sveikiems žmonėms, atsižvel­

giant į jų amžių ir nervų sistemos jautrumą. Vaikus negalima ilgai ir intensyviai masažuoti dėl jų padidinto jautrumo ir imlumo įspūdžiams.

Asmenims virš 60 metų bendrojo masažo procedūra turėtų būti trumpesnė. Be to, ma­sažuojant tokius asmenis, nerekomenduotini įvairūs smūgiuojamieji vibracijos būdai (padaužymas, kapojimas), nes pastarieji kartais gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus.

Higieninis masažas yra kontraindikuotinas, esant pakilusiai kūno temperatūrai, ūmiems uždegimams, pūliniams kūno paviršiuje, odos bėrimams, daugybinėms karpoms, polin­kiui į kraujosruvas. Sergant venų uždegimais, masažas netaikomas, o esant stipriai išsiplė­tusioms kojų venoms, negalima masažuoti kojų. Esant tulžies pūslės ir inkstų akmenims, nemasažuojamas pilvas, o darant nugaros masažą tokiems asmenims netaikomas kapoji­mas, padaužymas, plekšnojimas. Pilvas taip pat nemasažuojamas esant kirkšnies išvaržai, moterims menstruacijų, nėštumo metu.

Indikacijos skiriant gydomąjį masažą: 1) širdies ir kraujagyslių ligos: išeminė širdies liga, miokardo infarktas (ir po chirurginio

gydymo), poinfarktinė kardiosklerozė, hipertoninė liga, hipotoninė liga, funkcinė širdies

58 M A S A Ž A S

neurozė, miokardo distrofija, infekciniai alerginiai miokarditai, širdies ydos, arterijų ir venų ligos;

2) kvėpavimo organų ligos: lėtinės nespe­cifinės plaučių ligos, lėtinės pneumonijos ir bronchitai, plaučių emfizema, pneumosk-lerozė, bronchinė astma remisijos stadijoje, pleuritai;

3) judėjimo aparato ligos ir traumos: reu­matoidiniai ir kiti artritai; distrofiniai pro­cesai sąnariuose, Bechterevo liga, osteochon­drozė ir kitos stuburo ligos, sutrenkimai, raiščių ir raumenų patempimai, tendovagi-nitai, kontraktūros, skoliozės, plokščiapadys-tė, laikysenos defektai;

4) centrinės nervų sistemos ligos ir trau­mos: nervų sistemos traumos, galvos sme­genų kraujotakos sutrikimų pasekmes, po-liomielito liekamieji reiškiniai, spąstiniai ir vangūs paralyžiai, I ir II laipsnio cerebrinė aterosklerozė, vaikų cerebrinis paralyžius;

5) periferinės nervų sistemos ligos ir trau­mos: neuralgijos, neuritai, pleksitai, radiku­litai, Parkinsono liga, diencefaliniai sindro­mai, polineuritai;

6) lėtinės virškinimo organų ligos: gastri­tai, kolitai, žarnyno diskinezijos, gastropto-zė, opinė liga, kepenų ir tulžies pūslės ligos (tulžies pūslės diskinezija), po operacijų dėl tulžies pūslės pašalinimo, arba opaligės;

7) vyrų ir moterų lytinių organų lėtiniai uždegimai; masažą atlieka gydytojai;

8) odos ligos: plaukuotosios galvos dalies seborėja, psoriazė, neurodermitas ir kiti;

9) medžiagų apykaitos sutrikimai: nutu­kimas, diabetas, podagra.

Masažas skiriamas ir sutrikus miegui, gal­vos skausmų gydymui, esant padidintam jaut­rumui, lytiniam silpnumui ir kitais atvejais.

Kontraindikacijos skiriant gydomąjį masažą:

1) ūmi ligos pradžia, kai esti aukšta tem­peratūra;

2) ūmus uždegimas; 3) kraujavimas arba polinkis kraujuoti; 4) kraujo ligos; 5) pūlingi procesai (nepriklausomai nuo

jų lokalizacijos); 6) įvairios odos, nagų, plaukuotosios da­

lies grybelinės, infekcinės ar nežinomos kil­mės ligos;

7) ūmus venų uždegimas, trombozė, vari-kozinis venų išsiplėtimas, kai formuojasi trofiniai pakitimai;

8) arterijų uždegimai; 9) periferinių kraujagyslių aterosklerozė,

trombangitai, kai formuojasi cerebrinės krizės;

10) kraujagyslių, aortos ir širdies aneu­rizmos;

11) limfinių liaukų, limfagyslių uždegimai; 12) vegetacinės nervų sistemos ligos paū­

mėjimo metu; 13) alergija, esant hemoraginiams ar ki­

tiems išbėrimams, kraujo išsiliejimui į odą; 14) didelis psichinis ar fizinis nuovargis; 15) aktyvi tuberkuliozės forma. Pirmos ir

antros stadijos sifilis bei kitos venerinės ligos; 16) pilvo ertmės organų ligos, linkusios

kraujuoti. Po kraujavimo dėl opaligės arba moterų lytinių organų ligų;

17) lėtinis osteomielitas; 18) kauzalginis sindromas po periferinių

nervų traumos; 19) įvairios lokalizacijos gerybiniai ir pik­

tybiniai navikai (iki operacijos). Esant mio-mai, leidžiama masažuoti apykaklinę zoną, rankas, blauzdas, pėdas;

I N D I K A C I J O S IR K O N T R A I N D I K A C I J O S 59

20) psichinės ligos susijaudinimo būklė­je, kai ligoniui pakinta psichika;

21) kraujo apytakos III laipsnio nepakan­kamumas;

22) hipertoninės ir hipotoninės krizės; 23) ūmi miokardo ischemija; 24) Kvinkės pabrinkimas (edema); 25) ūmi respiratorinė liga - per pirmas

penkias dienas; 26) pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai

palpacijos (pračiuopimo) metu;

27) bronchektazinė liga audinių irimo sta­dijoje;

28) III laipsnio pulmokardialinis nepa­kankamumas. Taip pat nerekomenduojamas masažas stiprių skausmų, sunkios ligonio būklės metu.

Kontraindikacijos būna laikinos. Praėjus skausmams, radikaliai pašalinus naviką, pa­sibaigus hipertoninei ir hipotoninei krizei, ligonį galima masažuoti.

VIII. Atskirų kuno dalių masažas

8.1. Galvos masažas Jis yra skirstomas į plaukuotosios galvos dalies ir veido masažą.

8.1.1 Plaukuotosios galvos dalies masažas Šios dalies oda yra stangri, tačiau slankiojanti. Joje gausu riebalinių ir prakaito liaukų.

Galvos odą krauju aprūpina arterijų šakos, išeinančios iš išorinės ir vidinės miego arterijų. Limfa iš galvos odos nuo momenkaulių teka žemyn ir į šonus limfinių mazgų link, išsidės­čiusių pagal ausų kraštelius ir pakaušio srityje.

Masažuojamojo padėtys: sėdint, gulint kniūpsčiomis. Masažuotojas sėdi arba stovi masa­žuojamajam už nugaros.

Masažo metodika. Plaukuotosios galvos dalies masažas gali būti daromas apnuoginant galvos odą arba per plaukus.

Apnuoginant galvos odą. Taip masažuojama, jeigu ligonis serga odos ligomis, pavyz­džiui, seborėja. Iš pradžių daromas sklastymas per viršugalvį nuo kaktos iki pakaušio. Sklastymo sritis glostoma plokščiuoju paviršutiniu ir giliuoju glostymu po 3-4 kartus. Glostoma keturių pirštų pagalvėlėmis iš priekio ir iš nugaros pusės. Po to trinama spirali­niu būdu (smiliumi ir didžiuoju pirštu arba keturiais pirštais). Kai viena ranka trina, antro­ji prilaiko odą. Po trynimo maigoma nykščių pagalvėlėmis, darant sustūmimą ir ištempi­mą. Po to daroma nenutrūkstanti vibracija-punktavimas. Punktuojama paeiliui abiejų rankų dviem pirštais arba visais keturiais (pirštų dušas).

Po to daromas sklastymas lygiagrečiai pirmajam, 2 cm atstumu nuo jo. Pakartojami tie patys masažo būdai. Paskui sklastymai daromi skersine kryptimi ir masažuojama taip pat (A. Verbov, 1966).

Masažuojant galvą per plaukus, masažas taip pat daromas išilgine ir skersine kryptimis. Glostoma paviršutiniu ir giliuoju glostymu nuo kaktos pakaušio link, nuo vidurinės mo-menkaulio linijos ausų kaušelių link, nuo pakaušio gumburio - spinduliais į visas šalis.

62 M A S A Ž A S

Masažo kryptis sutampa su plaukų augimo kryptimi. Be minėtų glostymo būdų galima taikyti grėblinį glostymą. Trinama tiesiai, spirale, štrichuojant, maigoma sustūmimu-ištempimu, paspaudimais, pažnaibymu. Vi­bracija esti nenutrūkstanti labili, taškinė, punktavimas (pirštų dušas).

Kai kurie autoriai (N. Bielaja, 1983) glos­tymą rekomenduoja atlikti šiek tiek kitaip: vienos rankos pirštai juda kaktos link, ant­rosios - pakaušio link. Pirštai gali judėti taip pat nuo momenkaulio vidurinės linijos že­myn, į šonus ir vėl grįžti atgal. Maigant su-stūmimu, vieną ranką galima dėti ant kak­tos, kitą - ant pakaušio ir sustumti odą pirmyn-atgal išilgine kryptimi. Sustumiant skersine kryptimi, abi rankos dedamos ant ausų.

Siekiant pagerinti limfos ir kraujo apyta­ką, tikslinga plaukuotosios galvos dalies ma­sažą derinti su apykaklinės srities masažu.

Plaukuotosios galvos dalies masažas page­rina audinių mitybą, išvalo liaukų nuteka­muosius kanalėlius, pašalina ragines plokš­teles (pleiskanas), susmulkina ir pašalina riebalinių liaukų išskiriamus produktus.

Procedūros trukmė būna labai įvairi. Ji priklauso nuo masažo tikslo ir gali svyruoti nuo 5-10 iki 15-20 min.

8.1.1.1. Galvos masažavimo taisyklės

1. Masažuojant apnuogintą galvos dalį, sklastymai daromi kas 2-3 cm, išilgine kryp­timi -16-18 sklastymų, skersine kryptimi -apie 10-12 sklastymų.

2. Vienas sklastymas masažuojamas 1-2 min.

3. Visi masažo būdai kaitaliojami su glos­tymu.

4. Prieš pradedant plaukuotosios galvos dalies masažą, kakta, smilkiniai, pakaušis trinami spiraliniu būdu, norint pagerinti ve­ninę kraujotaką.

5. Pamasažavus plaukuotąją galvos dalį, reikia padaryti apykaklinės srities masažą, jeigu ji nebuvo masažuota prieš tai.

8.1.2. Veido masažas

Veido masažą sudaro: 1) veido odos ir veido raumenų masažas; 2) svarbiausių nervinių galūnių masažas. Veido oda yra plona, lengvai suimama į

raukšlę. Joje gausu prakaito ir riebalinių liau­kų. Poodinis sluoksnis purus, paslankus, jame yra kraujo indų, nervų, raumenų. Mimikos raumenys išsidėstę apie akis, burną, nosį, au­sis. Jie prasideda nuo kaulų ir baigiasi odoje. Kramtomieji raumenys reguliuoja apatinio žandikaulio judesius, taip pat dalyvauja mi­mikoje. Veido venos įteka į giliąsias galvos venas. Limfiniai indai nuo vidurinės veido linijos eina į šonus: kaktoje palei plaukuotąją dalį, ties smilkiniais nusileidžia iki ausų kau­šelių, po to dar žemiau iki apatinių žandikau­lių kampų. Į šią sritį suteka limfa iš nosies, ausų, viršutinių skruostų dalių. Be to, per smakrą ir apatinio žandikaulio kraštą čia su­teka limfa iš lūpų ir apatinių skruostų dalių.

Veidą įnervuoja veido ir trišakis nervai: mimikos raumenis - motorinės veido ner­vo, o kramtomuosius - motorinės trišakio nervų skaidulos.

Veido masažas yra daromas esant triša­kio ir veido nervų uždegimams, traumoms, minkštųjų veido audinių ir kaulų pažeidi­mams, odos ligoms, po chirurginių opera­cijų, profilaktiniais bei higienos tikslais (kosmetinis masažas).

ATSKIRŲ K U N O D A L I Ų MASAŽAS 63

Veido odos ir raumenų masažas. Kadangi veide labai sunku atskirti odą nuo raumenų ir atlikti išskirtinį raumenų masažą, todėl raumenys ir oda yra masažuojami kartu. Vei­do odos masažą galima suskirstyti į: kaktos, akiduobių, smakro, viršutinės lūpos, nosies, skruostų ir ausų masažą.

Masažuojamojo padėtis: sėdi prieš veid­rodį. Masažuotojas stovi už nugaros.

Masažo eiga. Masažuoti veidą galima: ke­turių pirštų pagalvėlėmis (visų, išskyrus nykštį), nykščių, didžiųjų pirštų galais, arba didžiųjų ir bevardžių pirštų galais, nugari­niais pirštų paviršiais. Veidas visada masa­žuojamas abiem rankomis. Rankų judesiai turi būti simetriški ir ritmiški.

Kaktos masažas. Jis pradedamas plokš­čiu paviršutiniu glostymu nuo kaktos vidu­rio smilkinių link. Iš pradžių glostoma tie­siai, vėliau banguota linija keturių pirštų delniniais paviršiais. Ties smilkiniais glos­toma spirale. Taip kartojama 3-4 kartus. Paskui kakta glostoma nuo antakinių lankų iki plaukuotosios kaktos dalies iš apačios į viršų abiejų rankų keturių pirštų delniniais paviršiais pakaitomis. Toliau trinama spi­raliniu būdu nuo kaktos vidurio smilkinių link. Maigoma kakta suspaudžiant odą dviem pirštais į išilginę raukšlę nutrūkstan­čiais paspaudimais arba lengvai pažnaibant. Trynimas ir maigymas kaitaliojami su glos­tymu. Nutrūkstanti vibracija daroma padau­žant delniniais smiliaus ir didžiojo pirštų paviršiais. Vibruojama greitu tempu.

Akiduobių srities masažas. Yra masažuo­jamas žiedinis akies raumuo ir suraukiama­sis antakių raumuo. Masažas daromas pa­cientui užsimerkus. Glostoma didžiojo piršto pagalvėle, ratu.

Glostyti pradedama nuo smilkininės duobės, apatiniu akiduobės kraštu iki vi­dinio jos kampo. Po to pakylama iki anta­kio, glostoma palei viršutinį akiduobės kraštą smilkininės srities link. Viršutinis akiduobės kraštas glostomas dviem pirš­tais - smiliumi ir didžiuoju. Didysis pirš­tas slenka apatiniu akiduobės kraštu, o smilius - viršutiniu. Po to vėl viskas kar­tojama iš pradžių 3-4 kartus. Jei reikia, antakiduobinio ir poakiduobinio nervų iš­ėjimo vietose yra taikoma nutrūkstanti vib­racija. Masažuoti reikia labai švelniai, ne-sustumiant odos.

Smakro masažas. Smakro glostymas ir trynimas pradedami nuo smakro vidurio apatiniu žandikauliu į šonus ir aukštyn smakro duobutės link. Esant blogam odos turgorui, raukšlėtai pasmakrio odai, vienos rankos smiliumi ir didžiuoju pirštu paeiliui glostoma ir trinama viena smakro pusė, o antrosios rankos tais pačiais pirštais yra fik­suojama oda ties lūpų kampu. Po to taip pat masažuojama kita smakro pusė. Kiekvienas būdas kartojamas 3-4 kartus.

Viršutinės lūpos masažas. Abiejų rankų smilių ir didžiųjų pirštų pagalvėlėmis yra glostoma viršutinė lūpa nuo lūpų kampų iki nosies spenelių, po to slenkama jais iki no­sies galo, tuomet grįžtama į pradinę padėtį. Taip kartojama 3-4 kartus, stengiantis išly­ginti nosies-lūpų raukšlę. Jeigu ši raukšlė yra gili, tai glostoma lėtai ir skersine krypti­mi skruostų link.

Nosies masažas. Glostymas, trynimas, suspaudimas nosies sparnelių srityje daro­mas nuo nosies galiuko vidinių akiduobių kampų link. Po to lengvai vibruojama smil­kinių sritis.

64 M A S A Ž A S

Skruostų masažas. Abiejų rankų nykščiai dedami po smakru, likusieji pirštai delniniais paviršiais liečia nosį, po to jie slysta žemyn iki apatinių žandikaulių kampų; delnai leng­vai glosto skruostus aukštyn per skruostikau­lio lanką, ausų, smilkinių link, o nuo čia lū­pų kampučių link. Taip kartojama ?>-\ kar­tus. Trinama žiediniu būdu pirštų galinių ir vidurinių pirštakaulių nugariniais paviršiais. Trynimo kryptis - nuo apatinio žandikaulio kampo nosies link, kartojama 3-4 kartus.

Skruostų maigymas atliekamas šitaip: skruostų oda suimama nykščiu bei smiliu­mi ir staigiu judesiu suspaudžiama. Spau­džiant oda turi išslysti iš pirštų taip, kaip kauliukas iš prinokusios slyvos. Toks mai­gymas neturi virsti pažnaibymu. Purtymas skruostų srityje daromas pirštų pagalvėlė­mis arba vidurinių pirštakaulių, suspaustų į kumščius, nugariniais paviršiais. Nutrūks­tantis paspaudimas daromas nykščiu ir smi­liumi. Padaužymas atliekamas delniniais ke­turių pirštų paviršiais.

Ausų masažas. Ausų glostymas yra daro­mas nykščiu ir smiliumi. Iš pradžių smiliu­mi glostoma išorinė ausies spenelio pusė, po to pirštai kyla aukštyn ir slenka i vidinio ausies paviršiaus vieną įdubimą, jį apsukę -į antrą, po to - į trečią. Šitaip glostomas vi­dinės ausies kaušelio paviršius. Paskui nykš­tys glosto užpakalinį ausies paviršių. Visa ausis maigoma nutrūkstančiu suspaudimu arba paspaudimu.

Svarbiausių veido nervinių galūnių ma­sažas. Iš galvos nervų, išeinančių veido sri­tyje į paviršių, dažniausiai masažuojamos trišakio nervo šakos, tai: 1) antakiduobinis nervas; 2) poakiduobinis ir 3) smakrinis nervai.

Antakiduobinis nervas yra paveikiamas masažuojant antakio lanką antakinės angos srityje.

Poakiduobinis nervas yra 0,5 cm žemiau apatinio akiduobės krašto, ties poakine anga.

Smakrinis nervas yra žandikaulio viduryje tarp jo priekinės ir užpakalines dalių, 2,5-3,0 cm aukščiau apatinio žandikaulio krašto.

Veido nervas masažuojamas ties spenine atauga per piršto plotį nuo išorinės angos.

Didysis pakaušio nervas masažuojamas užpakaliniame galvos paviršiuje į šoną nuo didžiojo pakaušio gumburo.

Mažasis pakaušio nervas yra masažuoja­mas už speninės ataugos viršūnes.

8.1.2.1. Veido masažavimo taisyklės

1. Veido masažas yra labai atsakinga pro­cedūra. Neteisingas masažo būdų pasirinki­mas gali pagilinti raukšles, padidinti nuka­rusios odos klostes. Todėl veido savimasažas gali būti daromas tik pasikonsultavus su kos­metologu, o kartais ir su dermatologu.

2. Masažuojant veidą, reikia kartu masa­žuoti ir kaklą.

3. Veidas gali būti masažuojamas tik po specialaus jo paruošimo šiai procedūrai: ga­rinimo, išvalymo.

4. Masažo judesiai turi būti labai švelnūs, nespaudžiantys ir nesustumiantys odos.

5. Kuo mažesnis odos elastingumas, tuo švelnesni masažo judesiai.

6. Abiejų rankų jėga, greitis ir amplitudė turi būti vienodi.

7. Ypač atsargiai reikia maigyti veido odą. 8. Jaunesniame amžiuje veido masažas da­

romas 2 kartus per mėnesį, o esant suvytu­siai veido odai - kartą per savaitę.

ATSKIRŲ K U N O D A L I Ų MASAŽAS 65

9. Pirmųjų procedūrų trukmė - 5-6 min, o vėliau - iki 10-12 min.

10. Masažo efektyvumą galima padidinti derinant jį su mimikos raumenų gimnasti­ka, atliekama prieš veidrodį.

8.1.3. Kaklo masažas

Kaklo masažą sudaro: kaklo minkštųjų audinių, gerklų ir gerklų nervų masažas.

Priekinio kaklo paviršiaus oda plona, pa­slanki, lengvai suimama į raukšlę, nugarinio paviršiaus oda yra standi. Priekiniame-šoni-niame kaklo paviršiuje oda ir poodinis rieba­lų sluoksnis suaugę su poodžio raumenimis. Tai poodinis kaklo raumuo, po kuriuo gerai išryškėja galvos sukamasis raumuo. Arti pa­viršiaus kakle yra išsidėsčiusios stambios kraujagyslės ir daugybė limfagyslių. Svar­biausias nervų-kraujagyslių kaklo pluoštas yra po galvos sukamuoju raumeniu. Jam pri­klauso bendroji miego arterija, vidinė jungo vena ir daugybė nervų. Vidinę jungo veną lydi limfagyslės. Limfa renkasi į giliuosius ir pavir­šiaus kaklo ir antraktinius limfinius mazgus.

Minkštųjų kaklo audinių masažas. Jis skirstomas į nugarinio, šoninio, priekinio kaklo paviršių masažą. Masažuojamojo ir masažuojančiojo padėtys:

1) masažuojant nugaros pusės kaklo pa­viršių, masažuojamasis sėdi pasidėjęs galvą ant sulenktų rankų, pagalvėlės arba guli kniūbsčias, o masažuotojas stovi jam už nu­garos (V. Vasičkin, 1990);

2) masažuojant šoninį kaklo paviršių, masažuojamasis sėdi atlošęs galvą, kuri re­miasi į specialų atlošą, masažuotojas stovi jam už nugaros (A. Verbov, 1966);

3) masažuojant priekinį kaklo paviršių, masažuojamojo padėtis tokia, kaip ir ma­

sažuojant šoninį paviršių, masažuotojas sto­vi jam iš šono (N. Bielaja, 1983).

Masažo eiga. Nugarinio kaklo pavir­šiaus masažas. Jis gana dažnai daromas masažuojant nugarą. Masažuojant nugarinį kaklo paviršių, kartu masažuojamas pečių lankas, trapeciniai raumenys, ypač jų kraštai, tarpmentis ir pats nugarinis kaklo paviršius iki pakaušio gumburo.

Visi masažo judesiai - iš viršaus į apačią. Taikoma plokščias paviršutinis ir gilusis glostymas, glostymas krumpliais, lyginimu, žnyplinis ir apimantis. Toliau trinama išil­gai, spirale (pasunkinta ranka), štrichuoja-ma, trinama grėbliniu trynimu pirštakauliais (nugarinis kaklo paviršius), pusiau žiedi­niu būdu (trapecinių raumenų kraštai), pjo­vimu (tarpmentis, trapeciniai raumenys). Po to maigoma išilginiu ir skersiniu maigymu, voliojimu, sustūmimu, ištempimu, paspau­dimu, žnypliniu maigymu. Vibracijai taiko­mi tokie būdai: punktavimas, nenutrūkstan­ti vibracija visu delnu (V. Vasičkin, 1990).

Šoninio kaklo paviršiaus masažas. Ga­lima masažuoti kiekvieną pusę atskirai (A. Verbov, 1966) arba kartu (N. Bielaja, 1983). Iš pradžių daromas plokščias pavir­šutinis glostymas. Pradedama glostyti nuo apatinio žandikaulio krašto. Rankos turi ju­dėti taip, kad smiliai slinktų galvos suka­mųjų raumenų vidiniais kraštais, kiti trys pirštai - jų pilveliais, o nykščiai būtų fik­suoti sprando srityje. Taip glostoma iki skyd­liaukės kremzlės krašto, po to rankos nu-gręžiamos ir juda iki krūtinkaulio rankenos išpjovos. Ten susitikusios rankos išsiskiria, daro posūkį antraktinių duobių link ir vėl grįžta prie apatinio žandikaulio krašto. Ju­desys kartojamas.

66 M A S A Ž A S

Paglosčius šoninį kaklo paviršių bend­rai, nykščiu ir smiliumi žnypliniu būdu glostomas kiekvienos pusės kaklo sukama­sis raumuo. Po to raumuo trinamas, mai­gomas. Procedūra baigiama kaklo glosty­mu (A. Verbov, 1966).

Priekinio kaklo paviršiaus glostymas. Stovėdamas masažuojamajam iš šono ma­sažuotojas vieną ranką deda jam po smakru ir glosto krūtinkaulio link, o antrąją, tarsi atramą, laiko pakaušio-sprando srityje. Da­rant kosmetinį masažą glostoma nuo krū­tinkaulio.

Gerklų masažas. Masažuojant gerklas, taikomas glostymas nykščiu, nenutrūkstan­ti vibracija ir nutrūkstanti vibracija (purty­mas). Pastarasis masažo būdas yra daromas suėmus gerklas tarp nykščio ir smiliaus, at­liekant ritmiškus virpamuosius judesius iš dešinės į kairę, iš viršaus į apačią ir priešin­gai, iš kairės į dešinę, iš apačios į viršų.

Gerklų nervų masažas. Gerklų nervus ga­lima masažuoti rankomis arba specialiais elektrovibratoriais.

Viršutinis gerklų nervas yra masažuoja­mas vibruojant tarp nykščio ir smiliaus vir­šutinėje gerklų dalyje, už gerklų kremzlės. Paciento galva gali būti palenkta į priekį.

Apatinis gerklų nervas vibruojamas su­ėmus pluoštelį audinių, esančių tarp gerklų ir vidinio galvos sukamojo raumens krašto.

8.1.3.1. Kaklo masažavimo taisyklės

1. Pacientas turi kvėpuoti laisvai, nesulai­kyti kvėpavimo.

2. Masažuotojas negali spausti kraujagys­lių, nervų srityje, idant nesukeltų silpnumo, alpulio, galvos svaigimo, pykinimo. Masa­žuodamas priekinį kaklo paviršių, jis negali

spausti poliežuvinio kaulo, kurį padirginus gali prasidėti kosulys.

3. Masažuodamas gerklų nervus, masa­žuotojas turi atidžiai stebėti paciento savi­jautą ir, atsiradus nemaloniems pojūčiams, nutraukti masažavimą.

8.2. Krūtinės masažas Krūtinės masažą galima suskirstyti į: krū­

tinės, diafragmos, tarpšonkaulinių nervų ir pieno liaukų.

Priekinę krūtinės ląstos sieną maitina vi­dinė pieno liaukos arterija ir jos šakos. Šo­ninės krūtinės ląstos sienos maitinamos pažastinės arterijos šakų. Krūtinės ląsta yra įnervuojama iš poraktinio rezginio. Krūti­nės ląstos limfagyslės lydi paviršutines ve­nas ir įteka į antraktinius arba pažastinius limfmazgius.

Masažuojamojo padėtis: guli aukštielnin­kas arba ant šono, gali ir sėdėti.

8.2.1. Krūtinės masažas

Krūtinės masažą sudaro: paruošiamasis krūtinės masažas, didžiųjų krūtinės raume­nų, priekinių dantytųjų ir išorinių tarpšon­kaulinių raumenų masažas (45,46 pav.).

Masažo eiga. Paruošiamasis krūtinės masažas. Jo metu krūtinės ląsta yra glosto­ma plokščiuoju-paviršutiniu, giliuoju, o jos šonai - apimančiu glostymu. Glostoma pla­čiais brūkšniais, apimančiais krūtinės ląstą nuo apačios į viršų ir į išorę, pažastų duobių link. Masažuojant reikia stengtis neištemp­ti odos, ypač moterims, nes tai mažina krū­tų stangrumą.

Didžiųjų krūtinės raumenų masažas. Masažuojant krūtinės didįjį raumenį, ma­sažo kryptis turi sutapti su kryptimi šio rau-

ATSKIRŲ K U N O D A L I Ų MASAŽAS 67

45 pav. Paviršutiniai krutinės ląstos ir pilvo raumenys:

1 - didysis krūtinės raumuo, 2 - priekinis dantytasis raumuo, 3 - tiesusis pilvo raumuo, 4 - baltoji linija, 5 - išorinis įstrižasis pilvo raumuo, 6 - kirkšnies raištis

mens skaidulų, kurios išsidėsčiusios vė­duokle. Kai kurios raumens skaidulos pra­sideda nuo krūtinkaulio, kai kurios - nuo raktikaulio ir visos tęsiasi žastikaulio link, kur ir prisitvirtina. Iš priekio šis raumuo sudaro pažasties duobės ribą. Šiomis kryp­timis ir turi judėti masažuotojo rankos: iš apačios, nuo krūtinkaulio, įstrižai krūtinės, pažasties duobės link, ir iš viršaus nuo rak­tikaulio taip pat pažasties duobės link. Tai­koma plokščias glostymas, išilginis, spirali­nis, trynimas pirštų pagalvėlėmis, maigymas

45pav. Svarbiausios krutinės ląstos masažavimo kryptys

pažnaibant dviem pirštais (nykščiu ir smi­liumi) skersai raumens skaidulų. Vibraci­ja - nenutrūkstanti, delniniais plaštakų pa­viršiais. Pagal atskirus nurodymus - kapo­jimas.

Priekinių dantytųjų krūtinės raumenų masažas. Priekiniai dantytieji krūtinės rau­menys prasideda nuo krūtinės šoninių pa­viršių, tęsiasi į nugaros pusę ir aukštyn, pri­sitvirtina prie apatinių menčių kraštų. Ma-sažuojama pagal raumeninių skaidulų kryptį. Pacientas guli ant šono, jo ranka pa­dėta po galva arba už nugaros. Glostoma įstrižai, pradedant nuo priekinės pažasties linijos, mentės ir stuburo link. Glostoma viena ranka ir pakaitomis. Po to trinama spi­raliniu būdu (pasunkinta ranka), išskėstų

68 M A S A Ž A S

pirštų pagalvėlėmis (tarpšonkauliniai tar­pai), maigoma išilginiu maigymu. Masažuo­jama sritis yra tarp II ir IX šonkaulių.

Išorinių tarpšonkaulinių raumenų ma­sažas. Šie raumenys masažuojami nuo krū­tinkaulio per tarpšonkaulinius tarpus stu­buro link. Išskėsti pirštai yra įstatomi į tarpšonkaulinius tarpus ir, slystant jais, glos­toma. Trinama taip pat praskėstų pirštų pa­galvėlėmis darant nežymius spiralinius ar­ba brūkšniavimo judesius, išjudinant odą.

Diafragmos masažas. Diafragmą, ploną raumenį, atskiriantį krūtinės ląstą nuo pil­vo ertmės, galima paveikti tik netiesiogiai. Taikoma stabili nenutrūkstanti vibracija.

Baigiamoji krūtinės ląstos masažo da­lis. Krūtinės ląstos masažas baigiamas ma­sažuojamajam gulint aukštielninkam. Daro­mas plokščias ir apimantis glostymas, kaip ir pradinėje masažo procedūros dalyje, glos­toma plačiais brūkšniais iš apačios į viršų ir nuo raktikaulių žemyn, pažastų duobių link. Po to rekomenduojama atlikti 4-5 krūtinės ląstos sukratymus ir nutrūkstančius suspau­dimus, pradedant nuo ketvirto šonkaulio že­myn. Suspaudimai daromi iškvepiant. Su­spaudimų skaičius neturi būti didesnis negu 10. Atlikti juos reikia ritmiškai ir neskaus­mingai.

8.2.2. Tarpšonkaulinių nervų masažas

Jis daromas sergant neuralgija, t. y. pagal indikacijas. Tarpšonkauliniai nervai - tai priekinės šaknelės nervų, kurie išeina iš krū­tininės nugaros smegenų dalies. Jie masa­žuojami vienos rankos nykščiu arba smiliu­mi, galima ir smiliumi bei didžiuoju pirštu, praskėtus juos. Taikoma glostymas, tryni­mas, nenutrūkstanti vibracija.

Skausmingi tarpšonkaulinių nervų taškai: 1) prie stuburo, labiau į išorę nuo keterinių ataugų; 2) ties pažasties linija; 3) šonkaulių susijungimo su krūtinkauliu taškuose. Vi­sose šiose vietose nervai išeina į paviršių.

8.2.3. Krūtų masažas

Šis masažas yra daromas moterims kos­metiniais tikslais ir pagal medicinos indika­cijas. Pirmuoju atveju masažuojama tada, kai po gimdymo, baigus maitinti kūdikį, krūtys staigiai sumažėja, netenka stangrumo, elas­tingumo, pailgėja. Panašiai atsitinka ir stai­giai suliesėjus. Tuomet krūtys masažuojamos pradedant nuo spenelio ir slenkant krūties pagrindo link: taikomas glostymas, trynimas, lengvas maigymas, ypač ties krūties pagrin­du, masažuojant ir aplink esančius audinius. Be to, dar daromas pažnaibymas ir nutrūks­tanti vibracija, kuri atliekama labai švelniai.

Jeigu maitinimo metu yra nepakankama pieno sekrecija arba stazė, masažuojama nuo krūties pagrindo spenelio link. Masažas pra­dedamas nukritus temperatūrai ir išnykus ūmiems uždegimo požymiams. Masažuoja­ma švelniu glostymu, lengvu trynimu, trina­mi sukietėjimai, taikoma nenutrūkstanti vibracija. Esant nepakankamai pieno sek­recijai, masažuojama energingiau. Taikomas glostymas, trynimas, lengvas maigymas, nu­trūkstanti ir nenutrūkstanti vibracija. Pir­mosios procedūros atliekamos švelniai, vė­liau intensyvumas didėja.

8.2.4. Krūtinės masažavimo taisyklės

1. Masažuojant krūtinę, krūtys neliečiamos, jeigu specialiai nenurodyta jas masažuoti.

2. Masažuojant krūtis, spenelis neliečia­mas, jeigu nereikalingas specialus jo masažas.

ATSKIRŲ K U N O D A L I Ų MASAŽAS 69

3. Reikia vengti energingų masažo būdų tose vietose, kur šonkauliai prisitvirtina prie krūtinkaulio, nes šios vietos yra labai jautrios.

4. Priekinį krūtinės ląstos masažą reikia derinti su nugaros (krūtininės dalies) ma­sažu.

5. Norint sustiprinti krūtinės ląstos rau­menis, pagerinti kvėpavimą, kartu su masa­žu reikia taikyti ir fizinius pratimus.

8.3. Pilvo masažas Pilvo masažą sudaro: pilvo sienos, pilvo

ertmės organų ir saulės rezginio masažas. Pilvo siena yra maitinama iš pasieninių

pilvo aortos šakų, vidinės bendrosios klubo arterijos šakų. Veninis kraujas nuteka per to paties vardo venas, išeinančias iš viršutinės ir apatinės tuščiųjų venų. Limfa iš viršuti­nės pilvo dalies suteka į pažastinius, iš apa­tinės - į kirkšnies limfmazgius. Iš gilesnių sluoksnių viršutinės pilvo srities limfa pa­tenka į tarpšonkaulinių tarpų limfmazgius, iš vidurinės - į juosmeninius, o iš apatinės pilvo srities - į klubinius limfmazgius.

8.3.1. Pilvo sienos masažas

Pilvo sienos masažą sudaro: bendras pil­vo sienos, tiesiųjų ir įstrižųjų pilvo raume­nų masažas (45,46 pav.).

Masažuojamojo padėtis: masažuojamasis guli aukštielninkas, galvą padėjęs ant vole­lio, po keliais taip pat padėtas volelis arba kojos sulenktos per kelių sąnarius.

Masažo eiga. Masažas pradedamas švel­niu žiediniu glostymu apie bambą. Iš pra­džių glostoma smiliumi ir didžiuoju pirštais, atsirėmus nykščiu į sieną. Iš lėto ratai didi­nami ir pradedamas plokščiasis žiedinis glos­

tymas abiem delnais. Glostoma pagal laik­rodžio rodyklę. Po to trinama spiraliniu bū­du pasunkinta ranka, daromas pjovimas, štri-chavimas, pusiau žiedinis trynimas. Pastarąjį galima daryti palei šonkaulių ir pilvo sienos kraštus. Paskui pilvo siena maigoma. Maigy­ti galima išilgai, skersai, spirale, daryti už-vertimą. Vibruojama pilvo siena punktuojant abiejų rankų pirštų galais pagal laikrodžio rodyklę. Jeigu paciento reakcija į punktavi-mą normali, atsargiai daromas plekšnojimas (per oro pagalvę).

Tiesieji pilvo raumenys masažuojami pradedant glostymu nuo gaktikaulio iki krū­tinkaulio kardinės ataugos. Glostoma žnyp-liniu būdu, lyginimu, trinama spiraliniu bū­du. Po to maigoma skersiniu maigymu iš apačios į viršų ir priešingai.

Įstrižieji pilvo raumenys masažuojami apimančiu šoninės pilvo sienos glostymu. Po to trinama slenkant vidurinės pilvo lini­jos link.

Pilvo masažas baigiamas plokščiuoju žiediniu glostymu pagal laikrodžio rodyk­lę. Po to daromas keletas pilvo sukratymų. Masažuotojas abi plaštakas pakiša po pa­ciento juosmeniu ir, sunėręs pirštus, kilsteli jį ir 5-6 kartus sukrato pilvą į viršų ir į šo­nus. Po to dar kartą švelniai paglosto visą pilvo paviršių.

8.3.2. Pilvo ertmės organų masažas

Skrandžio masažas. Masažuojamojo pa­dėtis: masažo pradžioje jis guli aukštielnin­kas, vėliau - ant dešinio šono, nes tokioje padėtyje yra geresnė skrandžio turinio eva­kuacija į dvylikapirštę žarną.

Prieš skrandžio masažą turi būti atliktas paruošiamasis pilvo sienos masažas. Atsi-

70 M A S A Ž A S

palaidavus pilvo sienos raumenims, prade­damas skrandžio masažas. Skrandis yra kai­rėje pilvo ertmės pusėje, 3/4 jo yra po šon­kaulių lanku ir tiesioginiam poveikiui prieinama tik nedidelė skrandžio dalis. To­dėl yra taikomos tokios netiesioginės, re-fleksinio poveikio priemonės, kaip nutrūks­tanti vibracija (pastūmimas, sukratymas). Pastūmimas daromas šitaip: masažuotojas išskėstus pirštus (grėbliu) deda ant kairės viršutinės pilvo srities ir daro trumpus stum-telėjimus, kurie yra nukreipti iš apačios į viršų, iš išorės į vidų. Masažo judesiai tai pagreitėja, tai sulėtėja. Tokį patį masažą ga­lima padaryti ir su elektrovibratoriumi.

Procedūra baigiama plokščiuoju žiediniu pilvo sienos glostymu.

Plonosios žarnos masažas. Kadangi plo­noji žarna yra išsidėsčiusi keliais sluoksniais dubenyje, masažo metu sunku ją atskirti nuo storosios, todėl poveikis taip pat yra reflek­siškas. Masažuojant taikoma nenutrūkstan­ti vibracija pirštakauliais, paspaudimai abie­jų rankų delnais arba pirštų galais iš dešinės į kairę. Šie masažo būdai skatina žarnyno lygiųjų raumenų susitraukimą, gerina krau­jotaką.

Storosios žarnos masažas. Masažuoja­mojo padėtis: guli aukštielninkas.

Po paruošiamojo pilvo ertmės sienos masažo iš lėto didinamas spaudimas. Ma­sažuojama pradedant dešiniąja kirkšnimi aukštyn, pagal laikrodžio rodyklę ir leidžia­masi kairiosios kirkšnies link. Iš pradžių glostoma pakaitiniu glostymu abiem ran­kom, po to trinama spiraliniu trynimu pa­sunkinta ranka. Jeigu po trynimo neįsitem­pė raumenys, daromi paspaudimai vienos arba dviejų rankų delnų pagrindais pagal

laikrodžio rodyklę. Paspaudimai atliekami minkštai, ritmiškai. Nenutrūkstanti, taip pat ir nutrūkstanti vibracija (plekšnojimas ir su­kratymas) daroma atsargiai, stengiantis ne­sukelti pilvo raumenų įtempimo. Masažas baigiamas švelnia nenutrūkstančia vibraci­ja, kuri yra daroma rankomis arba elektro­vibratoriumi.

Kepenų ir tulžies pūslės masažas. Ma­sažuojamojo padėtis: guli aukštielninkas. Kepenys masažuojamos tik pagal medici­nos indikacijas. Didžioji dalis kepenų yra po dešiniuoju šonkaulių lanku, šiek tiek jos siekia ir kairįjį šonkaulių lanką bei pilvo sienelę. Masažuojama iš kairės į dešinę ir aukštyn. Pirštų galais prasiskverbiama po dešiniuoju šonkaulių lanku ir trinama spi­raliniu būdu. Darant vibraciją ir sukratymą, dešinioji masažuotojo ranka palenda po de­šiniuoju šonkaulių lanku ir pirštais daro vir­pamuosius judesius. Tulžies pūslė masažuo­jama pagal medicinos indikacijas. Taikomi šie masažo būdai: plokščias žiedinis glosty­mas, trynimas ir nenutrūkstanti vibracija.

Inkstų masažas. Jis atliekamas pagal me­dicinos indikacijas.

Masažuojamojo padėtis: masažo pradžioje jis guli aukštielninkas, kojos sulenktos per kelių ir klubų sąnarius, masažo pabaigoje -kniūpsčias, po čiurnomis padėtas volelis.

Taikomi šie masažo būdai: pastūmimas, sukratymas, trynimas ir glostymas. Pastū­mimo metu dešinė ranka dedama ant pilvo sienos dešinio inksto projekcijoje, kairioji -juosmens pusėje. Abi rankos skverbiasi gi­liai į audinius ir kairioji ranka tarsi stumte­li, kilsteli inkstą dešiniosios rankos link. Da­rant sukratymą, masažuotojo rankų padėtys panašios kaip ir darant pastūmimą, judesys

ATSKIRŲ K U N O D A L I Ų MASAŽAS 71

atliekamas iš priekio į nugaros pusę. Po to masažuojamasis gulasi kniūpsčias, masa­žuojama inkstų sritis ties juosmeniu, darant spiralinį glostymą ir trynimą nykščių pagal­vėlėmis.

8.3.3. Saulės rezginio masažas

Jis atliekamas pagal medicinos indika­cijas.

Masažuojamojo padėtis: guli aukštiel­ninkas.

Masažuojant saulės rezginį, reikia gerai žinoti jo projekciją pilvo sienoje. Sis rezgi­nys yra linijos, jungiančios krūtinkaulio kar­dinę ataugą su bamba, projekcijoje. Jeigu šią liniją padalysime į tris lygias dalis, tai turė­sime keturis taškus. Pirmasis taškas sutam­pa su kardinę atauga, antrasis - atitinkantis saulės rezginio periferinę dalį, yra tarp vir­šutinio ir vidurinio trečdalio, trečiasis - svar­biausia saulės rezginio dalis, yra tarp vidu­rinio ir apatinio trečdalio, ketvirtasis taš­kas - bamba. Masažuojant saulės rezginį, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas ant­rajam ir trečiajam taškams. Šiose vietose tai­komas žiedinis glostymas, trynimas smiliaus ir didžiojo pirštų pagalvėlėmis, nutrūkstan­ti vibracija.

Jeigu saulės rezginys yra nusileidęs, tai anksčiau minėti taškai yra arčiau bambos.

8.3.4. Pilvo masažavimo taisyklės

1. Prieš pradedant pilvo masažą, reikia pa­klausti paciento, kokia jo savijauta, ar nesi­skundžia blogu virškinimu, širdimi, kada jis valgė, tuštinosi, šlapinosi.

2. Masažuoti galima praėjus 0,5-1,0 vai. po pusryčių ir 1-1,5 vai. po pietų (priklau­somai nuo maisto gausumo).

3. Pageidautina, kad prieš masažo pradžią pacientas pasišlapintų ir pasituštintų.

4. Masažuotojas turi gauti tikslius gydyto­jo nurodymus dėl masažo metodikos ir jo trukmės.

5. Masažo metodiką sąlygoja klinikinės ligos formos: vienais atvejais pakanka tik pilvo sienos masažo, kitais - masažuojami atskiri organai.

6. Masažuoti galima tik šiltomis ran­komis.

7. Vidaus organus masažuoti gali tik pa­tyręs masažuotojas, mokantis juos palpuoti.

8. Procedūros metu pacientas turi gulėti ramiai, o pilvo raumenys turi būti atpa­laiduoti.

9. Pilvo sienos raumenys masažuojami pagal jų skaidulų kryptį, o vidaus organai -atsižvelgiant į jų anatominę topografinę padėtį.

10. Pilvo organai masažuojami tik po 1-2 pilvo sienos masažo procedūrų.

11. Pilvo siena ir jos raumenys masažuo­jami greitesniu tempu negu organai, kurių lygieji raumenys susitraukia lėčiau.

12. Masažuojant pilvą, nenaudojami te­palai.

13. Masažo metu pacientas neturi steng­tis sulaikyti dujų.

14. Kadangi masažuojant pilvą pacientas labai greitai pavargsta, todėl pirmosios pro­cedūros turi būti trumpesnės (apie 2-3 min.), procedūrų metu gali būti daromos poilsio pauzės.

15. Po pilvo masažo procedūros ligonis privalo 20-30 min. pagulėti.

16. Pilvo masažą reikia derinti su fiziniais pratimais.

72 M A S A Ž A S

8.4. Nugaros masažas Masažuojant nugarą yra atliekamas: ben­

dras nugaros ir kryžmens masažas, bei, pa­gal specialius nurodymus, atskirų raumenų masažas (47,48 pav.).

Nugaros oda yra standi, nelabai paslanki prie pat stuburo ir lengvai suimama j raukš­lę šonuose.

Paviršutinį nugaros raumenų sluoksnį su­daro trapecinis ir nugaros platusis raume-

3

2

5

47pav. Paviršutiniai nugaros, kaklo ir sėdmenų raumenys:

1 - trapecinis raumuo, 2 - platusis nugaros raumuo, 3 - didysis rombinis raumuo, 4 - vidurinis sėdmens raumuo, 5 - didysis sėdmens raumuo, 6-galvos sukamasis raumuo

48pav. Svarbiausios nugaros, užpakalinio kaklo paviršiaus ir sėdmenų masažavimo kryptys

nys. Po jais yra keliamasis mentės raumuo, rombiniai raumenys ir giliausiai - užpaka­liniai dantytieji raumenys. Viena nugaros raumenų ypatybių, kad jų, išskyrus plačiojo raumens laisvąjį kraštą, negalima atkelti nuo kaulo.

Nugaroje yra gausus tinklas kraujagyslių ir nervų, kurių ir vieni, ir kiti jungiasi tarpu­savyje.

Liemens limfiniai mazgai yra viršutinėje dalyje - tai antraktinėse ir pažastų duobėse, apačioje - kirkšnyse.

Limfagyslės labai persipynusios, yra sri­čių, kuriose vienos limfagyslės kyla aukš­tyn, kitos-žemyn. Manoma, kad nugaroje

ATSKIRŲ K U N O D A L I Ų MASAŽAS 73

egzistuoja dvi limfos srovės: iš viršaus že­myn ir iš apačios į viršų. Šios sistemos išsi­dėsčiusios skirtinguose lygiuose ir funkcio­nuoja nepriklausomai viena nuo kitos. Todėl nugaros masažą kai kas rekomenduoja da­ryti iš apačios į viršų ir priešingai (N. Biela-ja, 1983).

Masažuojamojo padėtis: guli kniūpsčias, rankos - išilgai liemens, lengvai sulenktos per alkūnes, galva padėta ant nedidelės, plokščios pagalvėlės, po krūtine ir pilvu -pagalvė arba volelis; gali sėdėti ant kėdės, nugara į masažuotoją (tokioje padėtyje da­romas tik nugaros masažas, nemasažuojant kryžmens).

Bendrasis nugaros ir kryžmens masa­žas. Iš pradžių glostoma plokščiu paviršu­tiniu, vėliau - plokščiu giliuoju, apimančiu glostymu. Masažo kryptis - nuo kryžmens ir klubakaulių kraštų aukštyn, lygiagrečiai stuburui iki antraktinių duobių. Po to ran­kos grįžta į pradinę padėtį ir glosto atokiau nuo stuburo pažastų duobių link. Taikomi ir tokie pagalbiniai glostymo būdai, kaip glostymas krumpliais, lyginimu. Po glosty­mo kiekviena pusė (kryžmuo ir nugara) tri­nami pakaitiniu trynimu delnais skersai ir išilgai, spiraliniu trynimu pirštų delniniais paviršiais, pasunkinta ranka. Jeigu yra di­desnis poodinis riebalų sluoksnis, galima trinti grėbliniu būdu, krumpliais (briauni-niu-šukuotiniu būdu, suėmus vienos rankos nykštį kitos rankos kumščiu). Po to taiko­mas trynimas pjovimo būdu (išoriniais del­nų ir dilbių šonais) skersai ir išilgai nuga­ros. Nugaros sritis, esanti tarp C4-Th 2

stuburo slankstelių, trinama mažesne jėga. Abiem nugaros pusėms taikomas skersinis ir išilginis maigymas iš apačios į viršų ir prie­

šingai. Galima taikyti voliojimą, sustūmi-mą-ištempimą, pažnaibymą. Po to atlieka­ma vibracija. Iš nutrūkstančios vibracijos būdu taikomas punktavimas priestuburinių sričių, kapojimas ir plekšnojimas, smūgio jėgą susilpninant tarpmentyje.

Kryžmens srityje daugiau dėmesio skiria­ma trynimui. Įvairūs trynimo būdai kaita­liojasi su glostymu. Galima taikyti trynimą keturių pirštų pagalvėlėmis pasunkinta ran­ka, brėžiant kryžmens srityje aštuoniukę, grėblinį trynimą, atliekamą tarsi spinduliais aukštyn nugaros pusės link ir žemyn sėd­menų link bei kt.

Bendras nugaros ir kryžmens masažas bai­giamas giliuoju ir apimančiu glostymu bei nenutrūkstančia vibracija, po kurios vėl pa­glostoma.

Ilgųjų nugaros raumenų masažas. Ilgie­ji nugaros raumenys, kurie prasideda nuo kryžmens ir tęsiasi iki pakaušio (abipus stu­buro) yra masažuojami glostymu iš apačios į viršų ir priešingai. Trynimas ir maigymas daromi taip pat iš apačios į viršų ir iš vir­šaus į apačią. Nugaros ilgųjų raumenų ma­sažas baigiamas glostymu.

Nugaros plačiųjų raumenų masažas. Nugaros platieji raumenys užima nugaros apatines ir šonines dalis. Raumuo masažuo-jamas įvairiais glostymo būdais iš apačios į viršų pažastų duobių link. Trynimas kaita­liojamas su maigymu.

Tarp trynimo būdų pažymėtinas pjovimas, tarp maigymo - skersinis maigymas. Vib­racija - taikoma plekšnojimas.

Trapecinių nugaros raumenų masažas. Trapeciniai raumenys užima vidurinę nu­garos dalį, antmentinę, pomentinę ir pakau­šio sritis. Šis raumuo masažuojamas pagal

74 M A S A Ž A S

savo skaidulų kryptį: kylančioji raumens da­lis masažuojama nuo stuburo įstrižai, pe­ties sąnario link, horizontalioji dalis - sker­sai, peties ataugos link, nusileidžiančioji dalis masažuojama kaklo šonuose, taikant glostymą, spiralinį trynimą, trynimą krum­pliais, skersinį maigymą. Ypač kruopščiai reikia atlikti horizontaliosios raumens da­lies, t. y. laisvojo trapecinio raumens kraš­to, masažą. Šiai raumens daliai labai tinka skersinis maigymas ir kapojimas.

8.4.1. Nugaros masažavimo taisyklės

1. Tarpumentę reikia masažuoti atsargiai, ypač darant plekšnojimą ir kapojimą, kadan­gi stiprus poveikis į šią sritį gali turėti ne­igiamos įtakos širdžiai ir plaučiams.

2. Jeigu nėra medicinos indikacijų, pa-daužymas ir plekšnojimas inkstų srityje ne­daromi.

3. Kartu su nugaros masažu yra daromi aktyvūs ir pasyvūs pratimai, stiprinantys nu­garos raumenis, sąnarius ir raiščius.

8.5. Viršutinių galūnių masažas Kadangi viršutinę galūnę sudaro pečių

lankas ir laisvoji galūnė - ranka, jos masa­žas susideda iš: pirštų, plaštakos, riešo są­nario, dilbio, alkūnės sąnario, žasto, pečių lanko raumenų ir nervų kamienų masažo (49,50 pav.).

Rankos judesiuose dalyvauja ir pečių lan­kas, didindamas rankos judesių amplitudę. Rankas maitina poraktinės arterijos šakos, veninį kraują surenka poraktinė vena. Lim­finių indų tinklas yra labai gausus. Pirštuo­se limfiniai indai išsidėstę skersai piršto iki jo šoninio paviršiaus, po to slenka delnu, pereidami ant riešo ir dilbio. Limfiniai maz-

49pav. Paviršutiniai viršutinės galūnės raumenys:

1 - mažasis apvalusis raumuo, 2 - didysis apvalusis raumuo, 3 - dvigalvis žasto raumuo, 4 - trigalvis žasto raumuo, 5 - žasto raumuo, 6 - žasto stipinkaulio raumuo, 7 - kvadratinis nugręžėjas, 8 - alkūninis riešo lenkiamasis raumuo, 9 - paviršinis pirštų lenkiamasis raumuo, 10- ilgasis delno raumuo, 11- stipininis riešo lenkiamasis raumuo, 12 - pirštų tiesiamasis raumuo, 13 - alkūninis raumuo, 14- trumpasis nykščio tiesiamasis raumuo

gai yra alkūnės priekiniame paviršiuje, pa­žasties duobėje, apatinėje didžiojo krūtinės raumens dalyje, antraktinėje ir poraktinėje duobėse. Patys stambiausi limfiniai indai

ATSKIRŲ K U N O D A L I Ų MASAŽAS 75

50 pav. Svarbiausios rankų masažavimo kryptys

praeina priekiniu dilbio ir žasto paviršiu­mi. Ranką įnervuoja peties rezginio nervų šakos.

8.5.1. Pirštų ir plaštakos masažas

Šioje dalyje yra trumpi raumenys. Delne yra nykščio ir mažylio pakylos. Tarp delna-kaulių yra tarpkauliniai raumenys. Plašta­koje pirštų kryptimis išsidėstę dilbio rau­menų sausgyslės. Prie kiekvieno piršto pri­sitvirtina dvi lenkiamųjų ir viena tiesiamojo raumenų sausgyslės. Pirštuose ir plašta­koje yra daugybė smulkių sąnarių: tarp ats­kirų pirštakaulių, tarp pirštakaulių ir del-nakaulių, tarp delnakaulių bei riešo kaulų. Delniniame paviršiuje sąnarinės kapsulės yra storesnės.

Masažuojamojo padėtis: žmogus guli ar­ba sėdi, jo ranka padėta ant volelio, gulinčio ant masažo staliuko.

Masažo eiga. Masažuoti galima abiem rankomis arba viena ranka. Pastaruoju at­veju viena ranka masažuoja, o antroji - fik­suoja masažuojamojo plaštaką. Masažas pra­dedamas plokščiuoju nenutrūkstamu glos­tymu nykščiu ir smiliumi nuo proksimalinio galo distalinio link. Taip glostomas kiekvie­nas pirštas. Iš pradžių glostomi nugarinis ir delninis, po to - šoniniai paviršiai. Po glos­tymo daromas trynimas nykščiu ir smiliu­mi arba smiliumi ir didžiuoju pirštu. Štri-chuojama išilgine ir skersine kryptimis. Po to vėl glostymas, o paskui - maigymas. Mai­gome abiem rankomis, suimant kiekvieną pirštą tarp nykščių ir smilių. Nykščiai su­stumia minkštuosius audinius ir, darydami spiralinius judesius, slenka delnakaulių link. Po maigymo vėl glostoma. Jeigu pirštų są­nariai nepaslankūs, kartais daromas ištem­pimas, stengiantis atitolinti sąnarius, atlie­kami aktyvūs ir pasyvūs pratimai pirštams.

Masažuojant plaštaką, iš pradžių masa­žuojamas jos nugarinis, po to - delninis pa­viršiai. Glostome nugarinį paviršių giliuoju apimančiu glostymu, dėdami savo plaštaką skersai masažuojamojo plaštakos. Po to tri-name kiekvieną delno sausgyslę spirale ar­ba štrichuojant. Paskui masažuojami delni­niuose tarpuose esantys raumenys glostant ir trinant kiekvieną tarpą (masažuojamasis gali laikyti praskėtęs pirštus). Delninis plaš­takos paviršius glostomas lyginimu, vėliau trinama spiraliniu trynimu, krumpliais. At­skirai masažuojamos nykščio ir mažylio pa­kylos. Jos glostomos ir trinamos nykščiu, maigomos atkėlimu ir skersiniu maigymu.

76 M A S A Ž A S

Galima daryti pirštų išskėtimo ir suglaudi­mo pratimus su pasipriešinimu.

8.5.2. Riešo sąnario masažas

Sąnarinis plyšys yra apčiuopiamas pal-puojant riešo sąnarį iš nugarinės arba šoni­nių pusių. Sąnarinė kapsulė nugariniame sąnario paviršiuje yra tuoj po oda, prieki­niame (delniniame) paviršiuje ji padengta plaštakos ir pirštų lenkiamųjų raumenų sausgyslėmis.

Masažuojamojo padėtys: 1) sėdi ranką padėjęs ant masažo staliu­

ko, dilbis remiasi į staliuką, plaštaka pu­siau sulenkta (taip lengviau patekti į sąna-rinį plyšį);

2) guli aukštielninkas, jo ranka padėta ant masažuotojo kelių. Masažuotojas sėdi arba stovi priešais masažuojamąjį.

Masažo eiga. Daromas gilus žiedinis (ap­imantis) glostymas (A. Verbov, 1966). Po jo trinama štrichuojant arba spirale abiejų rankų nykščiais iš nugarinės ir delninės pu­sių. Paskui glostoma apimančiu glostymu iki dilbio vidurinės dalies. Galima trinti ir šitaip: sąnarys apimamas ir fiksuojamas tarp nykščio bei kitų pirštų, trinama pakaitomis priekinį ir užpakalinį paviršius (N. Bielaja, 1983). Masažą papildo aktyvūs ir pasyvūs pratimai: plaštakos lenkimas, tiesimas, ju­desiai į šonus, sukimas ratu, galima juos at­likti su pasipriešinimu.

8.5.3. Dilbio masažas

Dilbio masažą galima suskirstyti į: paruo­šiamąjį dilbio bei tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų masažą.

Dilbyje yra dvi raumenų grupės: priekinė grupė - tai lenkiamieji ir nugręžiamieji, nu­

garinė grupė - tiesiamieji ir atgręžiamieji. Abiejų paviršių raumenys išsidėstę dviem sluoksniais: paviršutiniai ir gilieji.

Masažuojamojo padėtis: masažuojamasis sėdi, jo ranka padėta ant masažo staliuko, sulenkta per alkūnę (kampas tarp dilbio ir žasto - apie 110°).

Masažo eiga. Iš pradžių yra daromas pa­ruošiamasis dilbio masažas, po to tiesiamų­jų ir lenkiamųjų raumenų masažas.

Paruošiamasis dilbio masažas. Kairią­ja ranka masažuotojas laiko masažuojamo­jo ranką už plaštakos nugręžtą. Dešiniąja ranka jis glosto nugarinį dilbio paviršių iki apatinio žasto trečdalio apimančiu glosty­mu. Galima glostyti ir abiem rankomis ne­nutrūkstančiu bei nutrūkstančiu glostymu. Panašiai glostomas ir priekinis dilbio pa­viršius (masažuojamojo ranka atgręžta). Po glostymo ranka 3-4 kartus pakratoma ir masažuojami priekinio bei nugarinio pavir­šių raumenys.

Dilbio nugarinio paviršiaus tiesiamųjų raumenų masažas. Masažuotojas laiko masažuojamojo ranką taip, kaip paruošia­mojo masažo metu (nugręžtą). Glostant vie­na ranka, nykštys slenka vidiniu alkūnkau­lio kraštu, o likusieji pirštai - išilgai vagelės, skiriančios lenkėjus nuo tiesėjų. Glostoma iki apatinio žasto trečdalio. Glostyti galima viena ir abiem rankomis apimančiu nenu­trūkstančiu, nutrūkstančiu glostymu, krum­pliais, lyginimu, žnypliniu ir kitais būdais. Triname išilginiu-pakaitiniu, spiraliniu, pjo­vimo, pusiau žiediniu ir štrichavimo būdais. Maigymas - išilginis, skersinis, sustūmimas, ištempimas, paspaudymas. Po maigymo vib­ruojama padaužymu, plekšnojimu, kapoji­mu, pakratymu.

ATSKIRŲ K U N O D A L I Ų MASAŽAS 77

Dilbio priekinio paviršiaus lenkiamųjų raumenų masažas. Masažuojamojo ranka yra atgręžta. Glostant viena ranka, nykštys slenka išilgai stipinkaulio, likusieji pirštai -išilgai alkūnkaulio. Galima glostyti nenu­trūkstančiu glostymu, viena ir abiem ran­komis. Masažui taikomi panašūs būdai, kaip ir masažuojant priekinį paviršių, tačiau, jei­gu nėra specialių nurodymų, šis paviršius masažuojamas silpniau negu nugarinis.

8.5.4. Alkūnės sąnario masažas

Alkūnės sąnarį sudaro trys sąnariai: žas-tikaulio-alkūnkaulio: žastikaulio-stipinkau-lio ir alkūnkaulio-stipinkaulio. Visus šiuos sąnarius dengia viena kapsulė ir visi jie turi bendrą sąnarinę ertmę. Sąnarinis plyšys ge­riausiai užčiuopiamas užpakaliniame dilbio paviršiuje „grožio duobutėje". Sąnarį sutvir­tina stiprūs raiščiai, kurie yra prisitvirtinę šoniniuose sąnario paviršiuose. Sąnarinė kapsulė masažuojant lengviausiai pasiekia­ma iš nugarinio paviršiaus pusės.

Masažuojamojo padėtis: sėdi, ranka su­lenkta per alkūnę 110° kampu ir padėta ant volelio.

Masažo eiga Vieni autoriai rekomenduo­ja masažuoti nugarinį alkūnės sąnario pa­viršių (A. Verbov, 1966), kiti (I. Sarkizov-Serazini, 1963) - priekinį, nors šioje pusėje sąnarinė kapsulė yra padengta storu raume­nų ir sausgyslių sluoksniu. Pastarosios nuo­monės šalininkai rekomenduoja masažą pradėti nuo dilbio ir baigti masažuojant apa­tines dvigalvio ir trigalvio raumenų dalis žaste. Mūsų nuomone, daugeliu atvejų tiks­lingiau yra masažuoti užpakalinį sąnario pa­viršių. Taikomas plokščias žiedinis glosty­mas abiejų rankų nykščių pagalvėlėmis arba

delnais. Po to trinama žiediniu, spiraliniu būdais, štrichuojant. Trinama nykščiais ar­ba keturių pirštų pagalvėlėmis, galima štri-chuoti smiliumi ir didžiuoju pirštais, mai­gyti prie šoninių alkūnės sąnario paviršių prisitvirtinusius raumenis. Taikomas žnyp-linis maigymas, sustūmimas, ištempimas, paspaudymai. Vibracija esti taškinė. Po to rekomenduojami pratimai: lenkimas, tiesi­mas, atgręžimas, nugręžimas.

8.5.5. Žasto ir pečių lanko raumenų masažas

Žaste yra dvi stambios raumenų grupės: lenkiamieji ir tiesiamieji. Masažuojamojo padėtys: 1) guli aukštielninkas, rankos - iš­ilgai liemens; 2) sėdi - ranka padėta ant ma­sažo staliuko.

Masažuotojo padėtys: 1) stovi iš masažuo­jamosios rankos pusės; 2) sėdi priešais masažuojamąjį.

Masažo eiga. Masažą galima pradėti įvai­riai. Vieni autoriai (A. Verbov, 1966) siūlo jį pradėti nuo pečių lanko, kiti - nuo žasto (A. Bielaja, 1983). Mes manome, kad ge­riausiai būtų šitaip: paruošiamasis žasto ma­sažas, tiesiamųjų, lenkiamųjų raumenų, pe­čių lanko masažas.

Paruošiamasis žasto masažas. Pir­miausia žastas glostomas nenutrūkstančiu apimančiu glostymu viena ranka ir abiem rankomis. Po to - pakaitinis-išilginis try­nimas abiejų rankų delnais, spiralinis try­nimas delniniais pirštų paviršiais pasun­kinta ranka, pusiau žiedinis trynimas, mai­gymas -voluojant.

Tiesiamųjų raumenų masažas. Galima glostyti trigalvį ir deltinį raumenis išilginiu apimančiu glostymu viena ranka. Masažuo­jant ranka apima trigalvį raumenį tarp nykš-

78 M A S A Ž A S

čio ir keturių pirštų. Nykštys iš pradžių slen­ka trigalvio raumens išorine vaga, po to -deltiniu raumeniu. Keturi pirštai slenka tri­galvio raumens vidine vaga, po to - deltiniu raumeniu. Prie peties ataugos visi pirštai su­sitinka. Galima šią grupę glostyti abiem ran­komis (apimančiu nenutrūkstančiu bei nu­trūkstančiu, kryžminiu glostymu, lyginimu). Taikomi įvairūs trynimo būdai: išilginis-pa-kaitinis, spiralinis, krumpliais (briauninis šukuotinis), pjovimas, pusiau žiedinis. Mai­goma išilginiu ir skersiniu maigymu iš apa­čios į viršų ir priešingai. Trynimas ir maigy-mas kaitaliojami su nenutrūkstančiu glos­tymu. Vibracija -purtymas.

Lenkiamųjų raumenų masažas. Dvigal­vis raumuo yra glostomas išilginiu apiman­čiu glostymu viena ranka. Nykštys slenka priekine dvigalvio raumens vaga, likusieji pirštai - nugarine. Ranka juda deltinio rau­mens priekinio paviršiaus link. Jeigu nėra specialių nurodymų, tai dvigalvis raumuo masažuojamas labai lengvai, stiprūs tryni­mo ir maigymo būdai netaikomi.

Pečių lanko raumenų masažas. Pečių lanką dengia šie raumenys: trapecinis, nu­garos platusis, krūtinės didysis ir deltinis. Trapecinio, nugaros plačiojo ir krūtinės didžiojo raumenų masažas yra aprašytas anksčiau (žr. nugarinio kaklo paviršiaus, krūtinės, nugaros masažą).

Jeigu deltinis raumuo gerai susiformavęs, galima masažuoti jo priekinę ir nugarinę da­lis atskirai. Jeigu jis yra silpnesnis, visas rau­muo masažuojamas iš karto. Taikomas ap­imantis nenutrūkstantis, žnyplinis glosty­mas, trynimas pjovimo būdu ir pusiau žiedinis. Vibracija - kapojimas.

8.5.6. Peties sąnario masažas Peties sąnarį sudaro žastikaulio galvutė ir

mentės sąnarinė duobė. Sąnarinė kapsulė yra didelė ir plona, laisvai apgaubianti są­narį. Sąnaris ypatingas tuo, kad per jo ertmę praeina dvigalvio raumens ilgoji galva. Są-narinį plyšį geriausiai galima pasiekti iš pažastinės duobės pusės, kitose vietose jis yra padengtas storu raumenų sluoksniu.

Peties sąnario masažas yra pradedamas nuo pečių lanko raumenų masažavimo, ku­ris aprašytas anksčiau. Yra keletas peties są­nario masažavimo būdų.

Pirmas būdas. Masažuojamasis sėdi at­rėmęs dilbį į masažo staliuką. Masažuoto­jas stovi jam už nugaros.

Masažas pradedamas žiediniu apimančiu glostymu. Po to sąnaris apimamas taip, kad nykštys remtųsi į nugarinį sąnario paviršių (mentę), o likusieji keturi pirštai liestų prie­kinį sąnario paviršių. Trinama pakaitomis tai keturiais pirštais, tai nykščiu.

Antras būdas. Masažuojant šiuo būdu, masažuojamasis turi sėdėti tam tikromis po­zomis, kad būtų galima geriau pamasažuoti priekinį, nugarinį, apatinį sąnarinės kapsu­lės paviršių.

Norint geriau pasiekti peties sąnario kap­sulės priekinį paviršių, masažuojamojo ranka dedama ant juosmens. Šioje padėtyje žasti-kaulis pasislenka į priekį, kartu pastumda­mas ir sąnarinę kapsulę. Stovėdamas masa-žuojamajam už nugaros, masažuotojas nykščiu atsiremia į jo mentę, o keturių pirštų pagalvėlėmis trina spirale priekinį paviršių pažasties duobės link. Geresniam priėjimui prie nugarinio sąnarinės kapsulės paviršiaus, pacientas turi padėti masažuojamosios ran­kos plaštaką ant priešingos pusės peties. Ma-

ATSKIRŲ K U N O D A L I Ų MASAŽAS 79

sažuotojas stovi priekyje ir, remdamasis nykš­čiu į žasto galvutę, keturių pirštų pagalvėlė­mis trina nugarinį sąnario paviršių peties ataugos link.

Apatinė sąnarinės kapsulės dalis pasiekia­ma ištiesus ranką į šoną, kai ji su liemeniu sudaro 90° kampą. Galima ištiestą ranką už­dėti masažuotojui ant peties. Masažuotojas keturiais pirštais remiasi į žastikaulio gal­vutę iš viršaus, o nykščiu per pažasties duo­bę stengiasi apčiuopti galvutę iš vidaus, tri­na ją, taip pat pažasties duobės kraštus žiedu, nespausdamas limfinių mazgų. Po to ma­sažuojamasis ranką nuleidžia išilgai lie­mens, masažuotojas didžiuoju ir bevardžiu pirštais trina tarpgumburinę sritį, pro kurią praeina dvigalvio raumens sausgyslė.

Masažuojant peties sąnarį, taikomas ir pu­siau žiedinis trynimas, kaitaliojant jį su žie­diniu (plokščiu arba apimančiu) glostymu.

Peties sąnario masažas derinamas su fizi­niais pratimais visose sąnario ašyse. Daro­mas pečių pakėlimas ir nuleidimas, jude­siai į priekį ir atgal, rankos pasukimas į vidų ir į išorę, sukimas ratu. Esant ribotiems ju­desiams, masažuotojas viena ranka fiksuoja išorinį mentės kraštą, o kita, suėmęs už dis-talinio žasto galo, suka ranką ratu.

8.5.7. Svarbiausių rankos nervinių kamienų masažas

Nerviniai kamienai yra masažuojami pa­gal medicinos nurodymus ir apie jų masažą tikslingiau pakalbėti aptariant masažo ypa­tumus, sergant nervų ligomis. Keletas trum­pų pastabų.

Nerviniai kamienai masažuojami tik tose vietose, kuriose jie išeina į paviršių arba pri­artėja priėjo.

Pažastinis nervas masažuojamas pažas­ties duobėje, atitraukus ranką.

Stipininis nervas masažuojamas nugari­niame žasto paviršiuje tarp jo apatinio ir vi­durinio trečdalių, netoli alkūnės, tarp žasti-nio ir atgręžiamojo raumenų.

Alkūninis nervas masažuojamas apati­niame priekinio žasto paviršiaus trečdaly­je tarp žastikaulio vidinio antkrumplio ir alkūnės ataugos. Be to, jį galima masažuoti delniniame plaštakos paviršiuje, ties ma­žylio pakyla.

Vidurinis nervas masažuojamas: 1) tarp vidurinio ir apatinio dilbio trečdalių, prie­kiniame paviršiuje; 2) viršutiniame žasto trečdalyje iš vidinės dvigalvio raumens pu­sės. Masažuojant minėtoje antroje vietoje, pirštai palenda po dvigalviu raumeniu ir vib­ruoja. Be to, šis nervas dar masažuojamas delne ties nykščio pakyla.

Masažuojant nervinius kamienus, taiko­ma nenutrūkstanti vibracija smiliumi, išil­ginį trynimą kaitaliojant su glostymu.

8.5.8. Rankos masažavimo taisyklės

1. Masažuojamojo rankos padėtis turi bū­ti patogi, raumenys atpalaiduoti.

2. Prieš masažuojant atskirus rankos seg­mentus, reikia padaryti visos rankos paruo­šiamąjį masažą.

3. Kadangi daugelio dilbio raumenų saus­gyslės baigiasi ties viduriniais arba galiniais pirštakauliais, dilbio masažas atliekamas pradedant nuo pirštų galų. Masažuoti tik dil­bį arba plaštaką yra netikslinga.

4. Masažuojant dvigalvį raumenį, negali­ma stipriai spausti jo vidinės vagos srityje, nes čia praeina stambios kraujagyslės ir sti­pininis nervas.

80 M A S A Ž A S

5. Masažuojant žastą, reikia masažuoti ir pečių lanką, nes daugelis nugaros ir krūti­nės raumenų prisitvirtina prie žastikaulio.

6. Masažuojant nervus, nereikia jų smar­kiai spausti, nes tai gali sukelti nemalonius pojūčius. Pernelyg spaudžiant stipininį ner­vą, atsiranda skruzdžių ropojimo nugariniu plaštakos paviršiumi pojūtis, spaudžiant al­kūninį nervą, tampa nejautrus mažylis pirštas, jis tirpsta.

7. Masažuojama pagal raumeninių skai­dulų kryptį, iš periferijos į centrą, pagal lim­fos tekėjimo kryptį, sritinių limfinių maz­gų link.

8. Esant traumuotai galūnei, masažas yra daromas pagal „nusiurbiamojo" masažo principą, t. y. pradedama masažuoti nuo aukščiau esančių segmentų (žr. glostymo taisykles) arba reikia iš pradžių padaryti pa­ruošiamąjį masažą, o po to masažuoti pa­žeistą vietą.

9. Atsižvelgiant į nurodymus, masažuo­jant galima neišskirti atskirų raumenų gru­pių (lenkiamųjų, tiesiamųjų), sąnarių, ner­vų, o masažuoti visą nurodytą segmentą; masažuojant atskirus raumenis, masažo kryptis turi atitikti jų anatomines savybes.

10. Masažą papildo fiziniai pratimai.

8.6. Apatinių galūnių masažas Apatinę galūnę sudaro dubens lankas ir

koja (51,52 pav.). Jos masažas apima pirš­tų, čiurnos sąnario, blauzdos, kelio sąnario, šlaunies, sėdmenų, klubo sąnario ir stam­biausių nervinių kamienų masažą.

Dubens lankas skiriasi nuo pečių lanko savo nepaslankumu, nes jį sudarantys kau­lai nugaros pusėje tvirtai susijungę su kryž­kauliu. Dubens lanko judesiai yra galimi tik

57 pav. Kojų raumenys:

1 - dvigalvis šlaunies raumuo, 2 - pusgyslinis raumuo, 3 - pusplėvinis raumuo, 4 - dvilypis blauzdos raumuo, 5 - kulno sausgyslė, 6 - keturgalvis šlaunies raumuo, 7 - girnelės raištis, 8 - priekinis blauzdos raumuo, 9 - ilgasis tiesiamasis pirštų raumuo, 10- ilgasis šeivinis raumuo

dėl juosmeninės stuburo dalies paslankumo ir priešingos pusės klubo sąnario judesių.

Sėdmenų odoje yra daug riebalinių liau­kų, po oda - storokas riebalų sluoksnis.

Koją krauju aprūpina šlaunies arterija ir jos šakos. Kojoje yra gausus limfagyslių tin­klas. Limfa teka limfinių mazgų link, kurie yra pakinklio duobėje, kirkšnies srityje ir

ATSKIRŲ K U N O DALIŲ MASAŽAS 81

52 pav. Svarbiausios kojų masažavimo kryptys

tarpvietėje. Iš sėdmenų viršutinių dalių, vi­dinių šlaunų paviršių limfa renkasi tarpvie-tės limfmazgiuose. Iš nugarinio pėdos pa­viršiaus, pado, ji suteka į pakinklių ir kirkš­nių limfmazgius. Paviršutinės ir giliosios limfagyslės jungiasi tarpusavyje.

Koją įnervuoja juosmens ir kryžmens ner­viniai rezginiai.

8.6.1. Pirštų ir pėdos masažas

Pirštų judesiuose dalyvauja blauzdos rau­menys, besibaigiantys ant pėdos ir pėdos rau­menys, kurie joje prasideda ir baigiasi. Tai nugarinio pėdos paviršiaus ir pado raume­nys. Pado raumenys sulenkia pirštus, o nuga­rinio paviršiaus raumenys - ištiesia. Pado

raumenys susiformavę geriau negu nugari­nio paviršiaus (panašiai kaip plaštakoje).

Masažuojamojo padėtis: guli aukštielnin­kas, po kelių sąnariais - volelis.

Masažo eiga. Pirštų sąnariai masažuoja­mi tiktai esant jų pažeidimams, kitais atve­jais jie paglostomi.

Masažo metodika tokia, kaip ir masažuo­jant rankų pirštus. Taikomas glostymas, try­nimas nykščiu ir smiliumi arba smiliumi ir didžiuoju pirštais. Glostoma iš nugarinės ir pado pusių. Pirštų masažą papildo aktyvūs ir pasyvūs pratimai pirštams.

Masažuojant pėdą, viena ranka masažuo­tojas fiksuoja pėdą, o kita glosto ją nuo pirš­tų, blauzdos vidurio arba net kelio sąnario. Nugariniam pėdos paviršiui taikomas plokš­čias paviršutinis glostymas, o blauzdai - ap­imantis nenutrūkstantis. Trinama spiraliniu trynimu keturių pirštų pagalvėlėmis pasun­kinta ranka. Po to nykščio pagalvėle yra tri­nami padikauliniai tarpai. Masažuojant pa­dą, glostymas atliekamas krumpliais, tryni­mas - krumpliais (briauninis-šukuotinis). Trinama nuo pirštų kulno ir čiurnos sąnario link ir atgal. Trynimas kaitaliojamas su pado ir nugarinio pėdos paviršiaus glostymu.

8.6.2. Čiurnos sąnario masažas

Čiurnos sąnarį sudaro abiejų blauzdos kaulų ir šokikaulio sąnariniai paviršiai. Są-narinė kapsulė priekiniame ir nugariniame paviršiuose laisva, tačiau tvirtai prisitvirti­nusi iš vidinės ir išorinės pusių. Sąnarinis plyšys geriau užčiuopiamas iš priekio esant atpalaiduotiems blauzdos šoninio paviršiaus raumenims. Raiščiai geriau prieinami ma­sažui iš priekio ir kulno sausgyslės šonų. Va­dinasi, sąnarinę kapsulę geriausiai masažuo-

82 M A S A Ž A S

ti šiose vietose: 1) priekiniame paviršiuje, kur ji yra gana arti paviršiaus po tiesėjų saus­gyslėmis; 2) iš šonų po kulkšnimis; 3) nu­gariniame paviršiuje po kulno sausgysle. Šioje vietoje prie jos galima prieiti pro kul­no sausgyslės apačią.

Priekinį sąnario paviršių geriau masažuo­ti ištiesus pėdą (palenkus į nugarinę jos pu­sę), nugarinį - sulenkus pėdą (palenkus į pa­do pusę).

Masažuojamojo padėtis tokia pati, kaip masažuojant pėdą.

Masažo eiga. Masažas pradedamas ap­imančiu žiediniu glostymu tuo pat metu glos­tant priekinį ir šoninius paviršius. Po to atlie­kamas spiralinis ir pusiau žiedinis trynimas, štrichavimas smiliumi ir didžiuoju pirštais, trynimas abiejų rankų nykščiais. Trynimas kaitaliojamas su glostymu. Galima trinti pa­kaitomis nykščiu ir keturiais pirštais, apėmus sąnarį. Kai trina keturi pirštai, remiamės nykš­čiu ir priešingai. Ypatingą dėmesį reikia kreipti į tas vietas, kuriose sąnarinė kapsulė labiausiai pasiekiama masažavimui (aprašy­ta anksčiau). Galima pradėti trinti nuo šoni­nės kulkšnies, slenkant ant priekinio pavir­šiaus, po to - ant vidinės kulkšnies ir kulno sausgyslės. Tuomet ligonis guli aukštielnin­kas. Atsigulus jam kniūpsčiomis, masažuoja­me kulno sausgyslę žnypliniu glostymu, štri-chavimu, be to, trinamas kulnas ir jo sausgys­lės abiejų rankų nykščiais. Masažą baigiame fiziniais pratimais: lenkimu, tiesimu, atgrę-žimu, nugręžimu, atitraukimu, pritraukimu.

8.6.3. Blauzdos masažas

Blauzdą sudaro du kaulai. Tai blauzdikau­lis ir šeivikaulis. Blauzdikaulio apatinėje da­lyje, vidiniame paviršiuje, yra atauga - vidi­

nė kulkšnis; šeivikaulio apatiniame šoninia­me paviršiuje yra šoninė kulkšnis. Blauz­dos priekiniame paviršiuje gerai užčiuopia­ma blauzdikaulio ketera, o viršutinėje jo dalyje - šiurkštumas. Blauzdoje yra trys rau­menų grupės: priekinė, nugarinė, šoninė. Nugarinio paviršiaus raumenys išsidėstę dviem sluoksniais. Tai paviršutinis ir gilu­sis raumenų sluoksniai.

Masažuojamojo padėtis tokia, kaip apra­šyta anksčiau.

Masažo eiga. Blauzdos masažą sudaro: pa­ruošiamasis blauzdos masažas, priekinės, šo­ninės ir nugarinės raumenų grupių masažas.

Paruošiamasis blauzdos masažas. Iš pradžių daromas plokščias paviršutinis ir gilusis nenutrūkstantis glostymas, po to ap­imantis nenutrūkstantis ir nutrūkstantis glostymas, pradedant nuo pirštų iki apati­nės šlaunies dalies. Paskui trinama spirali­niu trynimu, pusiau žiediniu, krumpliais (briauniniu-šukuotiniu). Trinama iš apačios j viršų ir iš viršaus i apačią. Nugariniame paviršiuje taikoma nenutrūkstanti vibraci-ja-purtymas.

Priekinės raumenų grupės masažas. De­šinė koja masažuojama kaire ranka, prade­dant nuo pirštų galų. Masažo kryptis - nuo nykščio, vidiniu blauzdikaulio kraštu, nuo likusių keturių pirštų - linija, jungiančia šo­ninę kulkšnį su šeivikaulio galvute. Nykštys ir smilius susitinka ties apatiniu šoniniu šlau-nikaulio kraštu. Po to trinama spiraliniu, pu­siau žiediniu trynimu, maigoma skersiniu maigymu, vibruojama - kapojimu. Visi šie būdai kaitaliojami su glostymu.

Šoninės raumenų grupės masažas. Ma­sažuojant šeivinius raumenis, taikomas žnyplinis glostymas nykščiu ir smiliumi.

ATSKIRŲ K U N O D A L I Ų MASAŽAS 83

Nykštys juda nuo šoninės kulkšnies išilgai blauzdikaulio jo galvutės link, smilius - va­gele tarp trumpojo šeivinio raumens ir dvi­lypio blauzdos raumens. Kiti masažo būdai tokie pat, kaip masažuojant priekinę rau­menų grupę.

Nugarinės raumenų grupės masažas. Kadangi dvilypis blauzdos raumuo yra daž­nai pažeidžiamas sergant įvairiomis ligomis, todėl jo masažavimui skiriama daug dėme­sio. Rekomenduojama masažuoti atskirai šoninę ir vidinę raumens galvas. Glostant šoninę galvą, nykštys juda šoniniu-išoriniu blauzdos paviršiumi, o keturi pirštai - va­gele tarp dvilypio blauzdos raumens galvų. Masažuojant vidinę galvą, nykštys juda va­gele tarp raumens galvų, o keturi pirštai -šoniniu-vidiniu blauzdos paviršiumi. Be anksčiau minėtų būdų yra taikomas maigy-mas atkeliant, vibracija - purtymas, pakra-tymas sulenkus koją per kelio sąnarį ir lai­kant už čiurnos.

8.6.4. Kelio sąnario masažas

Kelio sąnarį sudaro trys kaulai: šlauni-kaulis, blauzdikaulis ir kelio girnelė, esanti keturgalvio raumens sausgyslėje. Kelio są­narį sutvirtina standūs raiščiai. Svarbi sąna­rio ypatybė, kad jo ertmė jungiasi su sinovi-niais maišeliais (bursomis). Pastarieji yra priekinėje ir nugarinėje kelio sąnario siene­lėje. Kai kurie jų yra savarankiški. Sąnaris apgaubtas kapsule, kuri daugelyje vietų yra plona. Sąnarinis plyšys geriausiai užčiuo­piamas iš priekio tiek esant ištiestai, tiek ir sulenktai per kelio sąnarį kojai. Sulenkus koją per kelio sąnarį, dar galima užčiuopti šlaunikaulio vidinį ir šoninį antkrumplius. Iš nugarinės pusės sąnarinis plyšys neužčiuo­

piamas, nes jis padengtas minkštųjų audi­nių sluoksniu.

Masažuojamojo padėtys: guli aukštielnin­kas, po pakinkliais padėtas volelis; guli kniūpsčias - volelis po čiurnų sąnariais.

Masažo eiga. Sąnario masažas pradeda­mas glostymu abiejų rankų nykščių pagal­vėlėmis ir nykščių pagrindais. Pirštai užde­dami žemiau kelio girnelės per 1,5-2,0 cm ir glostoma, apeinant girnelę, išilgai ketur­galvio raumens sausgyslių iki šlaunikaulio vidurio. Po to ta pačia kryptimi trinama spi­raliniu trynimu. Į sąnarinį plyšį stengiama­si patekti sulenkus kelio sąnarį. Geriausiai jį galima pasiekti dviejose vietose: tarp ke­turgalvio raumens sausgyslės ir išorinio šo­ninio raiščio, tarp to paties raumens saus­gyslės ir vidinio šoninio raiščio. Trinama spiraliniu būdu, štrichuojant. Be minėtų bū­dų kelio sąnarį galima masažuoti plokščiuo-ju ir apimančiu žiediniu glostymu, trinti pu­siau žiediniu ir pjovimo būdais.

Nugarinis paviršius masažuojamas pa­cientui gulint kniūpsčiomis. Daugiausia dė­mesio skiriama pakinklio duobės pakraš­čiams, sąnario šonams. Taikomas žiedinis glostymas ir spiralinis trynimas.

Pakinklio duobė, per kurią praeina stam­bios kraujagyslės ir nervai, masažuojama tik švelniu glostymu. Po masažo daromi akty­vūs ir pasyvūs pratimai - tai lenkimas, tiesi­mas, kelio girnelės pajudinimas į viršų, apa­čią, į šonus.

8.6.5. Šlaunies masažas

Šlaunyje yra trys stambios raumenų gru­pės: priekinė, nugarinė ir vidinė. Nugarinia­me šlaunies paviršiuje praeina sėdimasis nervas, kuris, išėjęs iš po sėdimųjų raume-

84 M A S A Ž A S

nų, iš pradžių eina gana arti paviršiaus, vė­liau nusileidžia gilyn, o ties pakinklio duo­be dalijasi į dvi šakas.

Masažuojamojo padėtys: guli aukštielnin­kas, po pakinkliais - volelis; guli kniūps­čias, po čiurnomis - volelis.

Masažo eiga. Šlaunies masažą sudaro: pa­ruošiamasis masažas, priekinės, vidinės ir nugarinės raumenų grupių masažas.

Paruošiamasis masažas. Jis daromas pa­gal panašią metodiką, kaip ir blauzdos ma­sažas. Priekiniame paviršiuje daromas ne­nutrūkstantis apimantis glostymas viena ir abiem rankomis, nutrūkstantis glostymas, įvairūs trynimo būdai, skersinis ir išilginis maigymas, vibracija -purtymas, kapojimas. Nugariniame paviršiuje darant paruošiamąjį masažą yra masažuojami ir sėdmeniniai rau­menys. Taikomi panašūs masažo būdai, kaip ir priekiniame paviršiuje.

Priekinės raumenų grupės masažas. Šią raumenų grupę sudaro keturgalvis šlaunies ir siuvėjo raumenys. Dešinę koją masažuo­jame dešine ranka.

Masažuojant keturgalvį raumenį, dešinė ranka yra dedama ant blauzdos, žemiau ke­lio sąnario. Nykštys juda nuo išorinio kelio girnelės krašto šlaunikaulio didžiojo gūbrio link, likusieji keturi pirštai - nuo vidinio ke­lio sąnario krašto siuvėjo raumeniu iki prie­kinio klubo dyglio, kur visi pirštai susieina.

Siuvėjo raumuo masažuojamas nykščiu ir smiliumi, pradedant nuo blauzdikau­lio šiurkštumo ir baigiant priekiniu klubo dygliu.

Vidinės raumenų grupės masažas. Šią raumenų grupę sudaro pritraukiamieji rau­menys ir plačiosios šlaunies fascijos tem­piamasis raumuo.

Masažuojant pritraukiamuosius raumenis, nykštys juda nuo vidinio kelio sąnario krašto iki priekinio klubo dyglio, likusieji keturi pirš­tai - nuo vidinio blauzdikaulio krumplio iki gaktikaulio, o vėliau - išilgai kirkšnies iki priekinio klubo dyglio, kur pirštai susitinka. Kirkšnies sritis masažuojama vos liečiant odos paviršių.

Plačiosios šlaunies fascijos tempiamasis raumuo yra masažuojamas taip: nykštys juda nuo nugarinio šeivikaulio galvutės krašto iki didžiojo gūbrio nugarinio krašto. Likusieji pirštai - nuo išorinio kelio sąnario krašto iki priekinio didžiojo gūbrio krašto. Pirštai su­sitinka ties priekiniu klubo dygliu.

Nugarinės raumenų grupės masažas. Jį sudaro: dvigalvio šlaunies raumens, esan­čio išorinėje šlaunies pusėje, pusgyslinio ir pusplėvinio raumenų masažas.

Dvigalvis raumuo masažuojamas dešine ranka. Nykštys pradeda judėti nuo pakin­klio vidurio, vidurine šlaunies nugarinio pa­viršiaus linija sėdimojo gumburo ir kirkš­nies raukšlės link. Likusieji pirštai juda nuo šeivikaulio galvutės didžiojo šlaunikaulio gūbrio užpakalinio paviršiaus link. Pirštai susijungia ties sėdmenine raukšle,

Masažuojant pusgyslinį ir pusplėvinį rau­menis, masažuoti pradedame žemiau pa­kinklio duobės. Nykštys juda viduriniąja šlaunies linija nuo vidinio blauzdikaulio krumplio sėdmeninės raukšlės ir sėdimo­jo gumburo link (nugarine pritraukiamųjų raumenų linija). Pirštai susitinka perėję sėdmenine raukšlę.

Taikomi įvairūs glostymo ir trynimo bū­dai, tarp jų žnyplinis glostymas, trynimas krumpliais (briauninis-šukuotinis), maigy­mas - skersinis-išilginis, nutrūkstanti vib-

ATSKIRŲ K U N O D A L I Ų MASAŽAS 85

racija -padaužymas, purtymas. Masažuoja­ma pagal raumenų eigą, atkreipiant dėmesį į tas vietas, kur raumenys pereina į sausgys­les (šoniniai kelio sąnario paviršiai).

8.6.6. Sėdmenų masažas

Stiprus didysis sėdmens raumuo užima di­delį plotą - nuo juosmens-kryžmens srities iki viršutinio trečdalio šlaunies. Po juo yra vidurinis sėdmens raumuo ir mažasis sėd­mens raumuo.

Šioje srityje yra gana storas poodinis sluoksnis, ypač moterims.

Masažuojama pagal raumeninių skaidulų kryptį nuo šlaunikaulio didžiojo gūbrio kryžmens link ir nuo gūbrio klubinės skiau­terės link, taip pat ir priešinga kryptimi.

Masažuotojas deda plaštaką viršutiniame išoriniame šlaunikaulio trečdalyje. Nykštys juda iki sėdmeninės raukšlės, nuo jos - uo-degikaulio ir kryžkaulio link. Likusieji ke­turi pirštai juda linija, jungiančia didįjį šlau­nikaulio gūbrį su viršutiniu klubo dygliu. Po to ranka uždedama žemiau didžiojo gūb­rio. Nykštys juda ta pačia kryptimi kaip ir anksčiau, o keturi pirštai - viršutinio prie­kinio klubo dyglio link.

Masažuoti galima dilbiais, kumščiais. Tai­komi tokie būdai kaip glostymas, trynimas krumpliais (briauninis šukuotinis), kumš­čiais, pjovimas išorinėmis delnų ir dilbių briaunomis, skersinis maigymas, paspaudy-mas, vibracija - padaužymas, kapojimas.

8.6.7. Klubo sąnario masažas

Šis sąnaris iš visų pusių padengtas galin­gais raumenimis, kurie trukdo masažuojant paveikti patį sąnarį. Šiek tiek galima paveikti sąnarį masažuojant iš nugaros pusės (tarp

sėdimojo gumburo ir didžiojo gūbrio) bei iš priekio - siuvėjo raumens prisitvirtinimo vietoje. Taikomi būdai: glostymas, trynimas įvairiomis kryptimis.

Po masažo tinka įvairūs fiziniai prati­mai: lenkimas, tiesimas, atitraukimas, pri­traukimas, pasukimas į vidų ir į išorę, su­kimas ratu.

8.6.8. Svarbiausių nervinių kamienų masažas

Nerviniai kamienai yra masažuojami pa­gal medicinos nurodymus, t. y., kai jie yra traumuoti arba sergant įvairiomis ligomis. Sėdimasis nervas yra masažuojamas per 4 cm nuo nugarinio didžiojo gūbrio krašto, per vidurį sėdmeninės raukšlės, be to, per vidurinę užpakalinio šlaunies paviršiaus li­niją, pakinklio duobėje ir į nugaros pusę nuo šoninės ir vidinės kulkšnių.

Pagal visą šią nervinio kamieno eigą gali­ma taikyti plokščią nenutrūkstantį, gilųjį glostymą nykščių pagalvėlėmis, trynimą abiejų rankų nykščiais, kurie juda vienas paskui kitą ir trina ratukais priešingomis kryptimis. Taip pat taikoma nenutrūkstanti ir nutrūkstanti vibracija (punktavimas). Punktuojama nykščio pagalvėle. Spaudimo jėga, slenkant nuo pakinklio sėdimojo gum­buro link, nuolat didėja, nes kuo toliau, tuo storesnis raumenų sluoksnis dengia nervą. Po masažo, pagal atskirus nurodymus, dar yra atliekami pratimai nervui ištempti. N. Bielaja siūlo tokius pratimus:

1) koją reikia pakelti pusiau sulenktą per kelio sąnarį, pėdą atpalaiduoti;

2) koją pakelti pusiau sulenktą per kelio sąnarį, tuo pat metu stipriai ištiesiant ją per čiurnos sąnarį;

86 M A S A Ž A S

3) pakelti ištiestą koją, pėdą atpalaiduoti; 4) pakelti ištiestą koją per kelio sąnarį,

tuo pat metu ištiesiant ją per čiurnos sąnarį, palenkti galvą į priekį ir stengtis smakru pa­siekti krūtinę.

Šlaunies nervas yra masažuojamas po kirkšnies raiščiu, šlaunies trikampyje ir prie­kiniame viduriniame šlaunies paviršiuje. Taikomas lengvas glostymas ir trynimas, stipriai nespaudžiant audinių.

Bendrasis šeivinis nervas masažuojamas ties šeivikaulio galvute tais pačiais būdais.

Fiziniai pratimai po masažo yra daromi gulint kniūpsčiomis: kojos lenkiamos per kelio sąnarį, pritraukiant blauzdą prie šlau­nies, ištiesiant per klubo sąnarį.

8.6.9. Kojų masažavimo taisyklės

1. Prieš masažą raumenys turi būti mak­simaliai atpalaiduoti:, parenkant patogias pradines padėtis.

2. Galima masažuoti visą koją, neišski­riant atskirų raumenų, sąnarių, nervų vietų.

3. Prieš masažuojant atskirus kojos seg­mentus, atliekamas bendras paruošiamasis, nediferencijuotas masažas.

4. Blauzda ir pėda atskirai nemasažuoja­mos: masažuojant pėdą, masažuojama blauzda ir priešingai. Tai daroma todėl, kad daugelis blauzdos raumenų baigiasi ant pė­dos ir pirštų.

5. Masažuojant šlaunį, masažuojamas ir sėdmuo.

6. Pakinklio duobė masažuojama labai at­sargiai, nes čia praeina stambios kraujagys­lės ir nervai.

7. Vidiniai šlaunų paviršiai ir kirkšnių sri­tys masažuojamos labai lengvai, nes čia pra­eina stambios kraujagyslės, nervai; be to, vi­

diniai šlaunų paviršiai ir sėdmenys yra di­desnio lytinio jautrumo zonos, todėl jų ma­sažas turi būti trumpas, nedirginantis.

8. Masažas yra daromas pagal limfagys-lių eigą, limfinių mazgų link, iš periferijos į centrą.

9. Masažas yra derinamas su fiziniais pra­timais.

8.7. Masažo procedūrų apimtis ir trukmė

Atskiros kūno dalies masažo procedūros trukmę kiekvienu konkrečiu atveju nurodyti sunku ir netikslinga. Pavyzdžiui, aprašant masažą tenka aiškinti plaštakos, riešo sąna­rio, dilbio, žasto ir kitų dalių masažo eigą, o procedūros metu kartu yra masažuojamos ir kitos sritys, turinčios anatominį bei funk­cinį ryšį su ta kūno dalimi, kurią norime gydyti masažu. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju masažo trukmė priklauso nuo masa­žo tikslo, kurį sąlygoja medicinos indikaci­jos (žr. toliau).

Norint, kad bent apytikriai būtų galima orientuotis, kokia yra atskirų masažo pro­cedūrų trukmė, pateikiame V. Vasičkino re­komenduojamą (masažuotojams) masažo vienetų lentelę (V. Vasičkin, 1990). Joje nu­rodyta ir kai kurių segmentinio masažo pro­cedūrų trukmė vienetais.

ATSKIRŲ KUNO DALIŲ MASAŽAS 87

1 lentelė. Rekomenduojama masažo procedūrų trukmė (vienetais)

Eil. Masažo procedūrų apimtis Nr.

Sąlyginiai masažo procedūros vienetai

1. Galvos (kaktos ir plaukuotosios galvos dalies) masažas 1,0

2. Veido (kaktos, akiduobių, viršutinio ir apatinio žandikaulių) masažas 1,0

3. Kaklo (nugarinio, šoninių, priekinio paviršių) masažas 1,0

4. Apykaklės srities (nugarinio kaklo paviršiaus, nugaros iki ketvirtojo krūtinės stuburo slankstelio ir priekinio krūtinės ląstos paviršiaus iki antrojo šonkaulio lygio) masažas

1,5

5. Rankos (plaštakos, dilbio, žasto) masažas 1,5

6. Viršutinės galūnės (rankos, pečių lanko raumenų ir mentės srities) masažas 2,0

7. Peties sąnario (žasto viršutinės dalies, pečių lanko raumenų ir peties sąnario) masažas 1,0

8. Alkūnės sąnario (dilbio viršutinės dalies, alkūnės sąnario ir žasto apatinės dalies) masažas

1,0

9. Riešo sąnario (proksimalinės plaštakos dalies, riešo sąnario ir dilbio) masažas 1,0

10. Plaštakos ir dilbio masažas 1,0

11. Krūtinės ląstos (krūtinės nuo pečių iki šonkaulių lankų, nugaros, pradedant septintojo kaklo stuburo slankstelio ir baigiant pirmojo juosmens stuburo slankstelio lygiu) masažas

2,5

12. Nugaros (pradedant septintojo kaklo stuburo slankstelio ir baigiant pirmojo juosmens stuburo slankstelio lygiu bei nuo vienos pusės vidurinės pažastinės linijos iki kitos pusės tokios pačios linijos) masažas

1,5

13. Pilvo sienos masažas 1,0

14. Juosmens-kryžmens srities (nuo pirmojo juosmens stuburo slankstelio iki sėdmenų raukšlių) masažas

1,0

15. Segmentinis juosmens-kryžmens priestuburinių sričių masažas 1,5

16. Nugaros ir juosmens sričių (pradedant septintojo kaklo stuburo slankstelio ir baigiant pirmojo kryžkaulio slankstelio lygiu bei nuo vienos pusės vidurinės pažastinės linijos iki kitos pusės tokios pačios linijos) masažas

2,0

17. Kaklo ir nugaros (nugarinio kaklo paviršiaus ir nugaros iki pirmojo juosmens stuburo slankstelio) masažas

2,0

88 MASAŽAS

Eil. Masažo procedūrų apimtis Nr.

Sąlyginiai masažo procedūros vienetai

18. Segmentinių priestuburinių kaklo-krutinės sričių masažas 3,0

19. Liemens nugarinio paviršiaus (kaklo nugaros pusės paviršiaus, nugaros, juosmens-kryžmens) masažas

2,5

20. Kojos (pėdos, blauzdos, šlaunies) masažas 1,5

21. Apatinės galūnės (pėdos, blauzdos, šlaunies, sėdmenų ir juosmens-kryžmens) masažas

2,0

22. Klubo sąnario ir sėdmenų masažas 1,0

23. Kelio sąnario (viršutinės blauzdos dalies, kelio sąnario ir apatinės šlaunies dalies) masažas

1,0

24. Čiurnos sąnario (proksimalinės pėdos dalies, čiurnos sąnario ir apatinės blauzdos dalies) masažas

1,0

25. Pėdos ir blauzdos masažas 1,0

26. Bendrasis masažas (kūdikiams ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams) 3,0

27. Bendrasis masažas (suaugusiems žmonėms) 4,0

Pastaba. Vienas masažo vienetas atitinka 10 minučių. Į šį laiką įeina masažo procedūros trukmė, laikas skirtas ligonio nusirengimui bei apsirengimui, perėjimui iš vieno kabineto į kitą. Norint sužinoti tikrąjį masažui skirtą laiką, turime vienetus paversti minutėmis ir atimti iš jų 2-3 minutes. Toks masažavimui skirto laiko skaičiavimas, kai nėra nurodyta konkreti liga, yra įprastas masažo praktikoje.

8.8 Kūno paviršiaus pakitimų įvertinimas prieš masažo procedūrą

Masažuotojas prieš kiekvieną masažo procedūrą turi apžiūrėti ligonį, įvertinti jo audinių būklę, jų jautrumą, jaudrumą. To­kia apžiūra turėtų būti atliekama prieš kiekvieną masažo procedūrą, ypač prieš pirmąją. Labai svarbu yra teisingai nusta­

tyti paciento vegetacinės nervų sistemos ti­pą. Įvertindamas audinių būklę, masažuo­tojas apklausia, apžiūri, palpuoja pacientą. Visa tai padeda tiksliai dozuoti masažo gi­lumą, intensyvumą.

Vegetacinės nervų sistemos tipo įvertini­mui Birkmeyer, Conrad, Kretschmer ir kt. siūlo tokią lentelę:

ATSKIRŲ KUNO DALIŲ MASAŽAS 89

2 lentelė. Vegetacinės nervų sistemos tipo {vertinimas

Eil. Nr. Stebėjimo objektas Vegetacinės reguliacijos tipas

Simpatikotonikas Parasimpatikotonikas

1 Kūno išvaizda grakštus kresnas

2 Plaukai sausi, blizga minkšti, linkę riebaluotis

3 Veidas blyškus, įtemptas rausvas, putlus

4 Dermografirmos baltasis raudonasis

5 Kūno reljefas poodis išreikštas menkai poodis gerai išreikštas

6 Raumenys tonusas sustiprėjęs tonusas susilpnėjęs

7 Burnos gleivinė burna sausa burna drėgna

8 Kraujo apytaka pulsas pagreitėjęs pulsas sulėtėjęs

9 Kvėpavimo dažnis pagreitėjęs sulėtėjęs

10 Jaudrumas sustiprėjęs susilpnėjęs

11 Nagai lūžinėjantys elastingi

12 Judrumas judesiai greiti judesiai lėti

13 Jautrumas šilumai sustiprėjęs nejautrus

14 Jautrumas šalčiui nejautrus sustiprėjęs

15 Prakaitavimas sustiprėjęs nežymus

16 Nuovargis greitai pavargsta pavargsta negreitai

17 Miego trukmė miega trumpai miega ilgai

18 Sugebėjimas atsipalaiduoti greitas lėtas

Simpatikotonikus masažuoti reikia švel­niai, greitai, poveikį nuosekliai stiprinti.

Parasimpatikotonikams adekvatus yra stiprus, lėtas masažas. Masažo jėgą jiems ga­lima stiprinti tik labai nežymiai.

Išoriniai pokyčiai audiniuose byloja apie patologinius pakitimus tuose vidaus orga­nuose, kurie įnervuojami iš to paties nuga­

ros smegenų segmento, kaip ir paviršiniai audiniai.

Nustatęs paviršinių audinių pakitimus, masažuotojas turi juos pažymėti ant kontū­rinio kūno paviršiaus žemėlapio atitinka­mos vietos.

Pažymėjimai daromi sutartinėmis spalvo­mis. Pakitimai odoje žymimi mėlyna spal-

90 MASAŽAS

va, raumenyse - raudona, jungiamajame au­dinyje - geltona, antkaulyje - ruda, pride­dant raides O; J. A; R; A. (O - oda, J. A. -jungiamasis audinys, R - raumenys, A. - ant-kaulis).

Odos pakitimai. Juos sukelia patologiniai viscerokutaniniai refleksai. Padidintas odos jaudrumas gali pasireikšti:

1. odos skausmingumu (paviršutinė hy-peralgezija), tai skausmo jutimas tam tik­ruose ribotuose plotuose be jokio prisilieti­mo, be to gali būti juntamas niežulys arba deginimas;

2. odos jaudrumu prisilietimui (paviršinė hiperestezija), net lengvas odos suėmimas j raukšlę gali sukelti stiprų skausmą;

3. padidėjusiu odos tonusu (odos hyper-tonusas), tokiais atvejais būna stipriai iš­reikštas, plintantis į šalis raudonasis der-mografizmas, odos paburkimas.

Odos zonos, reaguojančios į reflektorinį vidaus organų dirginimą, vadinamos Za-charjino-Haedo zonomis.

Jungiamojo audinio pakitimai. Pastaro­jo, kaip refleksogeninio vegetacinės nervų sistemos organo reikšmė iki šiol nėra visiš­kai aiški. Jis yra išsidėstęs sluoksniais, be aiškių ribų pereinančiais vienas į kitą.

Sergant įvairiomis ligomis, kūno paviršiu­je atsiranda jungiamojo audinio pakitimai, kurie gali būti matomi, pračiuopiami, o pa­dirginus specialiu ištempimo būdu ir junta­mi tarsi įdrėskimas arba įpjovimas. Norint išsiaiškinti jungiamojo audinio pakitimus, pirštais yra tikrinamas jo sluoksnių paslan­kumas, kuris žmogui sergant gali būti susil­pnėjęs arba visiškai išnykęs.

Tais atvejais būna audinių įtempimas, pa­burkimas juntamos jungiamojo audinio zo­

nos, besišliejančios prie odos arba raume-ninių fascijų.

Jungiamojo audinio zonos prie odos atsi­randa kūdikiams, ir vaikams (kol raumenų reljefas dar galutinai nesusiformavęs), ser­gant periferiniais paralyžiais, poliartritais.

Palpuojant tas vietas yra švelniai braukia­ma didžiuoju ir bevardžiu pirštais paraver-tebraliai. Ties jungiamojo audinio zona pirštas užkliūva, juntamas šiugždėjimas ar­ba šiurkštumas.

Dažniau atsiranda gilieji jungiamojo au­dinio plotai (Beninhofo linijos) tarp po­odžio ir raumeninių fascijų. Jie gali būti ma­tomi ir juntami palpuojant kaip virvės pavidalo juostos arba apvalūs įtraukimai, įdubimai.

Galima pateikti tokią giliųjų jungiamojo audinio zonų, atitinkančių įvairius vidaus organus schemą:

1. Šlapimo pūslės zona - 0,5 cm diamet­ro apatinėje kryžkaulio srities dalyje; pa­cientai skundžiasi kojų ir kelių šalimu, šla­pimo pūslės jautrumu;

2. kojų arterijų zona - virvės formos įtrau­kimas pakenktos pusės sėdmenų srityje; pa­cientai skundžiasi dvilypio raumens skaus­mais, traukuliais, spazmais (mėšlungiu);

3. pirmoji žarnyno zona - juostinis įtrau­kimas, prasidedantis nuo kryžkaulio vidu­rinės išorinės dalies įstrižai žemyn į išorę; pacientai skundžiasi vidurių užkietėjimais;

4. kojų venų ir limfmazgių zona - juosti­nis įtraukimas 10 cm žemiau klubakaulio skiauterės, lygiagrečiai jai nuo kryžkaulio vidurio šlaunies link; pacientai skundžiasi kojų tinimu, gali būti trofinės opos;

5. lytinių organų zona - plokščias įdubi­mas, įtraukimas tarp kryžkaulio-klubakau-

ATSKIRŲ KUNO DALIŲ MASAŽAS 91

lio sąnario; moterys skundžiasi dismenorė-ja (mėnesinių sutrikimais);

6. antroji žarnyno zona - plokščias įtrau­kimas kryžkaulio srityje maždaug klubakau-lių skiauterių lygyje, virš lytinių organų zo­nos, beveik tokio pat pločio kaip ji; pacientai skundžiasi polinkiu į viduriavimą;

7. kepenų ir tulžies pūslės zona - plokš­čias įtraukimas dešinėje krūtinės ląstos pu­sėje, pacientai sakosi netoleruoją riebaus maisto;

8. širdies ir skrandžio zonos - didelis plokščias įtraukimas kairėje krūtinės ląstos pusėje, ligoniai skundžiasi pilnumo jausmu skrandyje, funkciniais širdies sutrikimais;

9. galvos zona - įtraukimas tarp menčių, pacientai skundžiasi galvos skausmais;

10. rankos zona - plokščias įtraukimas ant mentės nesveikoje pusėje; pacientai skun­džiasi žasto skausmais.

Jungiamojo audinio zonas besišliejančias prie fascijų nustatome dviem būdais: 1) tai plokščiojo odos postūmio, 2) ir odos raukš­lės metodikos.

Plokščiasis odos postūmis atliekamas abiejų rankų keturiais pirštais, simetriškai, lyginant vieną ir kitą puses. Oda atstumia­ma statmenai kaulo kraštui taip, kad ji pa­siektų pastarąjį.

Postūmis daromas tokia eile: uodegikau-lis, kryžkaulio klubakaulio sąnarys, kluba-kaulių lankai, užpakalinis krūtinės ląstos pa­viršius ties šonkaulių lankais, mentės.

Naudojantis odos raukšlės metodika nykščiu ir likusiais keturiais pirštais oda su­imama į raukšlę ir elastingai atitraukiama. Pakenktos pusės raukšlė būna storesnė.

Apžiūrint, palpuojant pacientą, pasiklau-siame apie jo pojūčius, tačiau nesistengia­

me jam ko nors įteigti. Apžiūrint reikia nu­statyti ne tik diagnostines zonas, t. y. tokias, kurios atitinka nustatytą diagnozę bet ir te­rapines zonas, t. y. tokias, kurios susidaro papildomai dėl patologinių procesų įtakos.

Visos šios zonos tampa terapinėmis zo­nomis, t. y. tokiomis, kurias reikia gydyti. Gydymo kurso eigoje jungiamojo audinio zonų įtempimas sumažėja, tačiau, būdamos vegetacinės nervų sistemos išraiška, jos iš­lieka ir baigus gydymo kursą.

Jungiamojo audinio zonos geriausiai ma­tomas nugaroje, keičia jos reljefą. Nustatęs jas, masažuotojas negali imtis atsakomybės nustatinėti diagnozę, kadangi šios zonos ga­li susidaryti ir dėl funkcinių sutrikimų. Pas­tarieji gali predisponuoti organinius susir­gimus, tačiau gali būti ir dėl vegetacinės nervų sistemos labilumo.

Refleksogeninės jungiamojo audinio zo­nas nustatė 1948 m. Leube ir Dičke.

Pakitimai raumenyse. Pakitimus raume­nyse sukelia patologiniai visceromotoriniai ir viscerovisceraliniai refleksai. Juos nusta­tė Mackenzie (Makenzi). Dar kartais jie va­dinami Makenzi zonomis. Skirtingai nuo pakitimų odoje, raumenų pakitimai yra gi­lieji. Jie gali pasireikšti:

1. raumenų skausmais (gilioji hyperalge-zija) arba jų nuovargiu, lydimu skausmo;

2. padidintu taktiliniu raumenų jautrumu (gilioji hiperestezija) t. y. jautrumu prisilie­timui: atkėlus raumenį arba jį pastūmus at­siranda skausmai;

3. padidintu raumenų tonusu (hypertonu-su); raumenų tonuso padidėjimas gali būti ribotame plote arba išplitęs plokštumoje; pavienio raumens tonuso padidėjimą tikri­name lygindami simetrines vietas;

92 MASAŽAS

4. juostų formos raumenų sukietėjimai, pastarieji atsiranda, jei hipertonusas trunka ilgą laiką; gali būti matoma tvirta virvė arba ji apčiuopiama maigant;

5. miogelozė - tai kraujo apytakos sutri­kimas raumenyje, kai jame susikaupia me­džiagų apykaitos produktai, šlakai; jos pri­gimtis gali būti dvejopa - raumeniui per-vargus nuo didelių fizinių krūvių, pvz., sporte arba refleksogeninės kilmės, susijusi su kokio nors vidaus organo pakenkimu; miogelozė pračiuopiama, kai daromas gi­lusis trynimas; tai ribotas raumens sukietė-jimas, kurį galima pastumti į šoną.

Periosto pakitimai. Šiuos pakitimus gali sukelti mechaninės priežastys (stiprus raumens susitraukimas, spaudimas), bet jie gali būti ir dėl refleksinio poveikio. Visce-roperiostalinį refleksą nustatė P. Fogleris ir H. Krausas 1955 m. (R. Vogler ir H. Krauss).

Periosto pakitimai pasireiškia: padidinto jautrumo tašku antkaulyje, tai gali būti pa-burkimas, įdubimas. Jeigu pirštais stipriai spausime antkaulį, pvz., kryžkaulio srityje, tai pacientas jaus stiprų, nors ir pakenčiamą skausmą. Tokie skausmingi taškai pažymi­mi kontūriniame žemėlapyje, kuriame žy­mimi odos jungiamojo audinio, bei raume­nų pakitimai.

IX. Bendrasis masažas

Dabar bendrasis klasikinis (gydomasis) masažas atliekamas tokia seka: 1) nugara ir pečių lankas, 2) nugarinis kojų paviršius; 3) priekinis kojų paviršius; 4) pilvas; 5) krūtinė; 6) prie­kinis kaklo paviršius; 7) rankos. Galvos masažas į bendro masažo procedūrą neįeina.

Šis masažas yra daromas pagal medicinos nurodymus nusilpusiems ligoniams, neuraste­nikams, esant sumažėjusiam darbingumui.

Nugaros masažas atliekamas abiem rankomis, uždedant jas ties kryžmens šonais ir slenkant aukštyn. Taikomas glostymas krumpliais, lyginimu, kaitaliojant su apimančiu nenutrūkstančiu glostymu. Trynimas - spiralinis, pjovimas. Trinama iš apačios į viršų ir priešingai.

Specialiai stengiamasi paveikti sritį, esančią tarp dvyliktojo šonkaulio ir klubinės skiau­terės.

Nugara maigoma įvairiais būdais, taikoma nenutrūkstanti ir nutrūkstanti vibracija-ka-pojimas, plekšnojimas (silpniau tarpmentyje).

Kaklo sritis glostoma, trinama spiraliniu trynimu. Kojų masažas yra pradedamas nuo kulno ir masažuojama į viršų, apimant ir sėdmenų

sritį. Taikomas apimantis nenutrūkstantis glostymas, pusiau žiedinis trynimas, kuris kaita­liojamas su glostymu. Po paruošiamojo masažo atskirai masažuojami visi segmentai, sten­giantis pamasažuoti kai kuriuos raumenis arba jų grupes. Be to, rekomenduojama „nusiur­biamojo masažo" metodika ir pradedama masažuoti nuo aukščiau esančių segmentų: sėdmens, šlaunies, pėdos. Taikomi visi masažo būdai, priklausomai nuo tikslo. Ypatingas dėmesys skiriamas vietoms, kur raumenys pereina į sausgysles, nes čia esti dažnesni pato­loginiai pakitimai, atsiradę dėl medžiagų apykaitos sutrikimų (A. Verbos, 1966). Masa­žuojant priekinį kojos paviršių, iš pradžių taip pat daromas paruošiamasis masažas, po to masažuojamos atskiros sritys, esant reikalui, ir sąnariai. Šis procedūros etapas yra baigia­mas taikant kapojimą arba mechaninę vibraciją atskiriems kojų segmentams. Masažas baigiamas visos kojos glostymu ir aktyviais pratimais visiems sąnariams.

94 M A S A Ž A S

Pilvo masažas daromas gerai atpalaida­vus pilvo raumenis. Taikomas plokščias žie­dinis glostymas, iš pradžių smiliumi ir di­džiuoju pirštais apie bambą, po to didinant ratus pereinama prie glostymo abiejų rankų delnais. Taikomas trynimas, esant nutuki­mui - maigymas, vibracija pasiūbuojant pil­vą iš viršaus j apačią ir į šonus. Masažas bai­giamas glostymu. Vidaus organai masažuo­jami pagal medicinos nurodymus.

Masažuojant krūtinės ląstą, taikomas glos­tymas, pakratymas, lengvas plekšnojimas. Žmonėms, kurie neserga širdies ir krauja­gyslių sistemos ligomis, galima daryti ka­pojimą.

Kaklas masažuojamas švelniu glostymu.

Masažuojant rankas, priklausomai nuo tikslo, taikomi visi masažo būdai. Iš pra­džių glostoma ir trinama, pradedant nuo pirštų galų ir baigiant pečių lanku. Galima masažuoti viena ranka, antrąja laikant pa­ciento ranką už riešo. Po to ranka 4-5 kar­tus pakratoma ir masažuojami atskiri jos segmentai, didesnį dėmesį skiriant stambes­nėms raumenų grupėms.

Ranka masažuojama taip pat nusiurbia­mojo masažo principu: pečių lankas, žas-tas, dilbis, plaštaka. Sąnariai masažuojami tik pagal specialius nurodymus.

Rankos masažas yra baigiamas visos ran­kos glostymu, pakratymu ir aktyviais fizi­niais pratimais visiems sąnariams.

X. Gydomasis masažas

10.1. Masažas gydant judamojo aparato ligas ir traumas Judamojo aparato ligų ir traumų atvejais masažas padeda sumažinti skausmą audinių

paviršiuje, išvengti kontraktūrų, sąaugų, reikšmingiau taikyti kineziterapiją. Jis taikomas esant įvairiems raumenų, sausgyslių, antkaulio, sąnarių, kaulų ligoms bei traumoms.

10.1.1. Masažas gydant raumenų ligas Raumenų traukuliai. Jie įvyksta dėl raumenų pervargimo, jiems ilgai, intensyviai dir­

bant. Dažniausiai nukenčia blauzdos dvilypis raumuo. Jis pradeda trūkčioti, drebėti. Masažo tikslas: 1) nuskausminti; 2) atpalaiduoti; 3) pagerinti kraujotaką; 4) atstatyti darbingumą. Masažo metodika. Pacientas guli kniūpsčias. Masažuojamas nugarinis kojos paviršius,

pradžioje virš pakenkimo vietos, t. y. šlaunis. Taikomas plokščias paviršutinis, gilusis, ap­imantis nenutrūkstantis, nutrūkstantis glostymas, trinama išilginiu, skersiniu būdu, pjovimu, maigoma atkėlimu, išilginiu, skersiniu maigymu. Po to masažuojama pakenktoji vieta - blauz­da. Taikomi įvairūs glostymo būdai, trynimas - spiralinis, pastumdymas ir kt. Po to taikomas išilginis, skersinis maigymas, raumenų purtymas, pakratymas. Smūgiuojamieji masažo bū­dai tokie, kaip padaužymas, kapojimas - netaikomi. Galima masažuoti šiltame vandenyje.

Ūmus raumens spazmas. Jis gali įvykti atliekant staigų judesį. Susitraukia pavienės raumens skaidulos, pradeda stipriai skaudėti.

Masažo tikslas: 1) nuskausminti; 2) atpalaiduoti; 3) atstatyti funkciją.

96 M A S A Ž A S

Masažo metodika. Pradžioje masažuoja­ma taikant įvairius masažo būdus virš pa­kenkimo vietos, po to masažuojama skaus­mingoji vieta. Taikomas plokščias paviršu­tinis glostymas, išilginis, skersinis, spirali­nis trynimas, o pačioje skausmingiausioje vietoje - žiedinis trynimas. Galima taikyti lengvą purtymą ir nenutrūkstančią vibraci­ją. Gerą efektą duoda masažas šiltame 38°C vandenyje. Masažo trukmė 5-10 min.

Ūmus miozitas. Tai raumens uždegimas, pasireiškiantis raumens pabrinkimu, skaus­mingumu judesių metu ir palpuojant.

Masažo tikslas: 1) sumažinti pabrinkimą; 2) nuskausminti; 3) gerinti raumens mitybą. Masažo metodika. Pirmomis dienomis

taikomas tausojantis masažas galūnei, tuo pat metu intensyviai darant segmentinį ma­sažą paravertebraliai.

Esant kojų raumenų uždegimui, pirmo­mis dienomis masažuojama juosmens sritis ir švelniai glostoma, trinama, vibruojama koja, pradedant nuo šlaunies. Kitomis die­nomis taikomas jau ir maigymas kartu su nenutrūkstančia vibracija. Masažo trukmė 10-15 min.

10.1.2. Masažas po raumenų traumų Mikrotraumos. Jos įvyksta pastoviai

traumuojant vieną ir tą pačią kūno dalį, pa­sireiškia pavienių raumens skaidulų įtrū­kimu.

Masažo tikslas: 1) pagerinti kraujotaką; 2) sumažinti audinių paburkimą, skaus­

mus; 3) pagreitinti funkcijos atsistatymą.

Masažo metodika. Pradžioje daromas pa­ruošiamasis masažas, taikant glostymą, try­nimą, lengvą maigymą. Jeigu pastoviai trau-muojamos kojos, tai po paruošiamojo masažo daromas kelio, čiurnos sąnarių ma­sažas. Pamasažavus sąnarį, masažuojami jį supantys raumenys, sausgyslių prisitvirtini-mo vietos. Masažo intensyvumas priklauso nuo skausmo stiprumo. Jeigu jis nežymus, tai galima taikyti glostymą, trynimą pirštų pagalvėlėmis, lengvą maigymą. Masažas bai­giamas visos galūnės glostymu. Jo trukmė 5-10 min.

Raumenų sumušimas. Jis įvyksta kritus arba gavus smūgį, kurio pasėkoje trūksta smulkios kraujagyslės, susidaro didesni ar mažesni kraujo išsiliejimai, audiniai patins­ta, skauda. Kartais tose vietose susikaupia didesnis kraujo kiekis (hematomos).

Masažo tikslas: 1) nuskausminti; 2) pagerinti kraujo ir limfos tekėjimą; 3) pagreitinti kraujosruvų rezorbciją (su­

sigėrimą). Masažo metodika. Jeigu nėra hematomų,

masažas pradedamas praėjus 1-2 dienoms po traumos. Pradžioje daromas nusiurbia­masis masažas, t. y. masažuojama virš pa­kenktos vietos. Taikomi visi masažo būdai, išskyrus padaužymą, kapojimą. Po to masa­žuojama sumuštoji vieta. Taikomas plokš­čias žiedinis glostymas, spiralinis trynimas pirštų pagalvėlėmis arba delno pagrindu (jei­gu masyvus raumenynas).

Jeigu yra hematoma, tai pradžioje gydy­mo įstaigoje daroma jos punkcija (kraujo išsiurbimas) ir toje vietoje uždedamas spau­džiamasis tvarstis. Masažuojama virš pa­kenktos vietos. Traumuotoji vieta pradeda-

GYDOMASIS MASAŽAS 97

ma masažuoti po 2-3 dienų. Masažo truk­mė 10-15 min.

Raumenų įtrūkimas ir nutrūkimas. Jis įvyksta stipraus raumens susitraukimo me­tu, jeigu šis veiksmas sutinka pasipriešini­mą, arba patempus atsipalaidavusį raume­nį. Ligonis jaučia aštrų skausmą, sutrinka funkcija.

Masažo tikslas: 1) pagerinti raumens mitybą; 2) greitinti jo regeneraciją, rezorbciją; 3) nuskausminti; 4) atstatyti funkciją. Masažo metodika. Esant nežymiam rau­

mens įtrūkimui, daromas nusiurbiamasis masažas virš pakenkimo vietos esančių sri­čių, taikant įvairius glostymo, trynimo bū­dus, maigymą. Pakenktoji sritis tik glosto­ma. Jeigu yra susidariusi hematoma, tuo­met pradžioje gydytojas atlieka punkciją, uždeda spaudžiamą tvarstį. Tais atvejais pa­kenkimo vieta keletą dienų nemasažuoja­ma. Esant didesnio laipsnio raumens įtrū­kimui, jei raumens galva dar nėra pilnai nu­trūkusi, galūnė imobilizuojama 3-jų savai­čių laikotarpiui. Tais atvejais daromas para-vertebralinių (priestuburinių) sričių seg­mentinis masažas. Jeigu pakenkta ranka, masažuojama kaklo-krūtinės sritis, jeigu koja - masažuojama juosmens-kryžmens sritis. Be to daromas ir sveikos galūnės ma­sažas. Tokia pati metodika taikoma ir po operacijos, esant pilnam raumens nutrūki­mui. Pakenktosios rankos ir kojos masažas pradedamas tiktai nuėmus gipsą. Masažuo­ti pradedama pagal nusiurbiamojo masažo metodiką. Masažo trukmė 10-15 min. Kur­sas -10-15 procedūrų.

10.1.3. Masažas esant sausgyslių traumoms ir jų ligoms

Sausgyslių ligų priežastimi dažniausiai bū­na dažnos mikrotraumos, pastoviai dirgi­nančios sausgysles jų prisitvirtinimo prie kaulo vietose.

Paratenonitas. Tai uždegimas audinių, esančių apie sausgyslę. Jis gali būti ūmus arba chroninis. Jo priežastis - dažnos mik­rotraumos.

Masažo uždaviniai: 1) nuskausminti; 2) gerinti mitybą; 3) slopinti uždegiminį procesą. Masažo metodika. Ji priklauso nuo to,

kokia sausgyslė yra pažeista. Jeigu yra kul­no sausgyslės uždegimas, pradžioje ligonis guli ant pilvo ir masažuojamas nugarinis šlau­nies paviršius, taikant įvairius glostymo, try­nimo, maigymo, vibracijos būdus, po to ma­sažuojama blauzda. Tuomet ligoms gulasi ant nugaros ir masažuojamas čiurnos sąna­rys iš priekio. Taikomas žiedinis apimantis glostymas, pusiau žiedinis trynimas, spira­linis trynimas pasunkinta ranka, štrichavi-mas, ypač raiščių prisitvirtinimo vietose, žie­dinis trynimas kulkšnims. Pamasažuojamas ir priekinis pėdos paviršius. Po to ligonis vėl gulasi ant pilvo ir masažuojama kulno sausgyslė. Taikomas žnyplinis glostymas, žnyplinis trynimas nykščiu ir keturiais pirš­tais kartu arba pakaitomis tai nykščiu, tai keturių pirštų pagalvėlėmis. Be to, taikomas trynimas abiejų rankų nykščių pagalvėlėmis, pereinant į jų pagrindą. Procesui pradėjus rimti, taikomas žnyplinis ir skersinis mai-gymas. Procedūros trukmė 10-15 min.

Tendinitas. Tai sausgyslės uždegimas. Dažniausiai pažeidžia kulno sausgyslę ir iš-

98 MASAŽAS

sivysto dėl dažnai pasikartojančių jos trau­mų. Tendinitas labai susilpnina sausgyslės atsparumą ir ji gali plyšti.

Masažo tikslas: 1) nuskausminti; 2) gerinti mitybą; 3) slopinti uždegiminį procesą. Masažo metodika. Pradžioje masažuoja­

ma blauzda. Taikomas plokščias paviršuti­nis, apimantis nenutrūkstantis glostymas, spi­ralinis, pusiau žiedinis trynimas, išilginis pjo­vimas, briauninis šukuotinis trynimas. Po to maigoma išilginiu ir skersiniu maigymu, žnypliniu glostymu glostoma kulno sausgys­lė ir dvilypis blauzdos raumuo. Tuomet tai­komas kulno sausgyslės žnyplinis trynimas nykščiu ir keturiais pirštais iš karto arba pa­kaitomis, pasunkinta ranka. Taip pat taiko­mas spiralinis trynimas abiejų nykščių pa­galvėlėmis, išilginis trynimas nykščių pagal­vėlėmis, pereinant į jų pagrindą. Visi trynimo būdai yra kaitaliojami su žnypliniu glosty­mu. Masažo trukmė 10-15 min.

Tendovaginitas. Tai sausgyslinių makščių uždegimas. Dažniausiai jis pakenkia blauz­dos priekinio šeivinio raumens arba riešo lenkiamojo paviršiaus sausgyslines makštis.

Masažo uždaviniai: 1) nuskausminti; 2) pagerinti limfos nutekėjimą; 3) slopinti uždegiminį procesą; 4) atstatyti funkciją. Masažo metodika. Esant priekinio šeivi­

nio raumens tendovaginitui yra masažuoja­mas priekinis kojos paviršius. Pradžioje ma­sažuojama šlaunis, taikant įvairius glostymo, trynimo, maigymo, vibracijos būdus, po to kelio sąnarys ir tik po to pakenktoji sritis, t. y. blauzdos šoninis paviršius. Jis glosto­

mas plokščiuoju paviršutiniu glostymu, tri­namas spiraliniu būdu keturių pirštų pagal­vėlėmis, pirštakauliais, delno pagrindu, mai­gomas nykščio pagalvėle, pirštakauliais. Po to taikoma nenutrūkstanti vibracija pasun­kinta ranka. Masažas baigiamas plokščiuo­ju paviršutiniu glostymu iki kelio.

Esant riešo lenkiamojo paviršiaus tendo­vaginitui, masažuojama priekinis rankos paviršius, pradžioje žastas, po to dilbis. Tai­koma glostymas, trynimas, maigymas, ne­nutrūkstanti vibracija. Po to glostomas ir trinamas riešo sąnarys, taikant žiedinį ap­imantį glostymą, žnyplinį trynimą. Pa­kenktos srities masažas pradedamas po 3-5 dienų nuo susirgimo pradžios. Proce­dūros trukmė 15-20 min.

Diupitreno kontraktūra. Tai delno apo-neurozės randinis susiraukšlėjimas, dėl ku­rio palaipsniui pradeda vystytis vienos ku­rios nors rankos (dažniau dešiniosios) pirštų lenkiamoji kontraktūra, retais atvejais abie­jų rankų. Dažniausiai aponeurozė pakenkia bevardžio ir mažylio pirštų sritis. To prie­žastis gali būti trauma, sukėlusi alkūninio nervo neuritą, dažnos mikrotraumos, susi­jusios su profesiniu tos srities pertempimu, pavyzdžiui, smuikininkams, pianistams, kartais priežastis neaiški. Susirgimo pra­džioje atsiranda tipiški mazginiai aponeu-rozės sukietėjimai, po to pirštakaulių del-nakaulinė kontraktūra.

Masažo tikslas: 1) neleisti kontraktūrai progresuoti; 2) stengtis ištempti susiraukšlėjusią apo-

neurozę; 3) gerinti delno mitybą. Masažo metodika. Pradžioje daromas

segmentinis kaklo ir nugaros srities para-

GYDOMASIS MASAŽAS 99

vertebralinių zonų masažas, taikant klasi­kinius ir specialiuosius segmentinio masa­žo būdus. Po to masažuojamas žastas, dilbis ir plaštaka. Labai atidžiai masažuojamas delnas. Taikomas glostymas lyginant, kartu ir patrinant. Toliau trinama spirališkai ke­turių pirštų pagalvėlėmis, nykščiais, piršta-kauliais. Taikomas žnyplinis ir skersinis del­no raumenų maigymas. Procedūra baigiama visos rankos glostymu. Kartu yra daromi ir lenkimo-tiesimo pratimai per pirštakauli-nius bei delnakaulinių-pirštakaulinius sąna­rius, stengiantis didinti tiesimą, ištempti kontraktūrą. Masažo trukmė 10-15 min. Kursas 20 procedūrų, po mėnesio vėl pa­kartoti.

10.1.4. Masažas sergant antkaulio ligomis

Periostitai. Tai ūmūs arba chroniniai ant­kaulio uždegimai, dažnai pasitaikantys sportininkams. Trauminių periostitų atve­jais uždegimas paliečia ne tik antkaulį, bet ir kortikalinį kaulo sluoksnį raumenų pri-sitvirtinimo vietose. Sportininkams dažnai yra pažeidžiamas blauzdikaulis, rečiau šei-vikaulis.

Masažo tikslas: 1) gerinti mitybą; 2) mažinti audinių paburkimą; 3) slopinti uždegiminį procesą. Masažo metodika. Masažuojamas prie­

kinis kojos paviršius. Pradžioje masažuoja­mos šlaunys, apimančiu nenutrūkstančiu glostymu, įvairiais trynimo būdais, po to maigoma išilginiu ir skersiniu maigymu. Po to masažuojamas kelio sąnarys. Sulenkus ko­ją per kelio sąnarį, pamasažuojamas blauz­dos užpakalinis paviršius glostant, maigant, purtant. Tada masažuojami priekinis ir šo­

ninis blauzdos paviršiai. Taikomas plokš­čias paviršutinis glostymas, spiralinis tryni­mas keturių pirštų pagalvėlėmis ir delno pa­grindu, maigymas pirštakauliais. Po to masažuojamas priekinis pėdos paviršius, tai­kant apimantį nutrūkstantį glostymą, tryni­mą štrichuojant nykščiais. Masažas baigia­mas plokščiuoju paviršutiniu glostymu nuo pirštų galų iki kelio sąnario. Po to taikomi pasyvūs pratimai čiurnos ir kelio sąnariams. Masažo trukmė 10-15 min.

Epikondilitas. Ši liga pasitaiko sporti­ninkams tenisininkams, gimnastams, tin-klininkams. Dėl dažnų traumų sutrinka mi­tyba išorinio žastikaulio gumburo, o t. p. ir prie jo prisitvirtinančių raumenų. Jau­čiamas skausmingumas toje vietoje, riboti judesiai peties sąnaryje, greitas visos ran­kos nuovargis.

Masažo tikslas: 1) slopinti uždegimą; 2) nuskausminti; 3) greitinti funkcijos atsistatymą. Masažo metodika. Ligonis sėdi, masažuo­

jamoji ranka padėta ant plokščio volelio, su­lenkta per alkūnę 90° kampu. Pradžioje ma­sažuojama priestuburinė sritis kaklo-krūti-nės sritis. Taikomi klasikinio ir segmentinio masažo būdai: glostymas lyginimu, įgręži-mas, pjovimas ir kt. Po to masažuojami pe­čių lankai, taikant apimantį nutrūkstantį glos­tymą, pusiau žiedinį trynimą, spiralinį tryni­mą, apeinant apie mentę, skersinį maigymą. Po to taikomas lengvas išilginis trynimas ir išilginis maigymas visai nugarai ir nenutrūks­tanti vibracija pasunkinta ranka. Po to yra masažuojamas peties sąnarys ir deltinis rau­muo. Peties sąnarys yra glostomas žiediniu apimančiu glostymu, deltinis raumuo - žnyp-

100 M A S A Ž A S

liniu glostymu. Peties sąnarys yra masažuo­jamas trinant spiraliniu trynimu pasunkinta ranka, žnypliniu trynimu, pakaitom tai tri­nant žastikaulio galvą iš priekio, tai nugarinį peties sąnario paviršių. Trinant žastikaulio galvą masažuojamojo ranka dedama už nu­garos, o trinant nugarinį sąnario paviršių -ant priešingo peties. Taip pamasažuojami priekinis ir nugarinis peties sąnario kapsulės paviršiai. Po to yra masažuojamas didysis krūtinės raumuo iš priekio. Taikomas spira­linis trynimas keturių pirštų pagalvėlėmis, delno pagrindu, pjovimas. Po to nykščio pa­galvėle yra trinami skausmingi taškai. Masa­žas baigiamas plokščiuoju žiediniu peties są­nario glostymu. Procedūros trukmė 20 min.

10.1.5. Masažas sergant sąnarių ligomis

Artritai. Tai sąnarių uždegimai. Jų prie­žastimi gali būti infekcinės ligos arba daž­nos mikrotraumos. Jie pasireiškia sąnario skausmais, patinimu, sustingimu, audinių, esančių apie sąnarį, temperatūros pakilimu. Masažas indikuotinas, sergant chroniniais nespecifiniais (reumatoidiniais) arba trau­miniais artritais.

Masažo tikslas: 1) malšinti skausmą; 2) gerinti aplinkinių audinių kraujo ir lim­

fos apytaką; 3) neleisti vystytis raumenų atrofijai, su­

sidaryti kontraktūroms. Masažo metodika. Svarbi vieta tenka ne

tik masažui, bet ir gydymui padėtimi. Masa­žuoti pradedama poūmiu laikotarpiu. Pra­džioje yra daromas segmentinis refleksoge-ninių zonų masažas (kaklo-krūtinės arba juosmens-kryžmens srities). Po to masažuo­jami raumenys, esantys virš ir žemiau sąna­

rio. Jiems yra taikomi įvairūs glostymo, try­nimo, maigymo būdai. Pats sąnarys pradžio­je tiktai paglostomas. Jis pradedamas masa­žuoti, kai šiek tiek atslūgsta jo patinimas ir vietinis temperatūros pakilimas. Taikomas žiedinis apimantis glostymas ir įvairūs tryni­mo būdai. Tai spiralinis trynimas, štrichavi-mas. Pradžioje trynimas pradedamas trinant toliau nuo sąnario nutolusius audinius. Taip pagerėja limfos nutekėjimas iš sąnario ert­mės. Trynimas štrichuojant daromas lėtai, pa­sluoksniui darant poveikį odai, poodžiui, fas-cijai. Energingas trynimas nerekomenduoja­mas, nes gali padaugėti sąnarinio skysčio. Toliau masažuojama sąnarinė kapsulė ir raiš­čių prisitvirtinimo vietos, kurios trinamos žiediniu trynimu. Masažuojant sąnarius la­bai svarbu žinoti vietas, kuriose sąnarinė kap­sulė geriausiai prieinama masažui. Tokios vietos yra: riešo nugarinis paviršius, alkūnės -grožio duobė, peties sąnario priekinis kap­sulės paviršius ant žastikaulio galvos, kai ran­ka dedama už nugaros (sėdint) ir užpakali­nis paviršius iš nugaros pusės, kai ranka už­dėta ant priešingo peties. Čiurnos sąnario kapsulė geriausiai prieinama iš abiejų kulno sausgyslės pusių, kelio sąnario - po kelio gir­nele (sulenkus koją per kelį 45° kampu), klu­bo sąnario iš nugaros pusės tarp sėdimojo gumburo ir didžiojo gūbrio.

Jeigu yra daugybinis sąnarių uždegimas, masažas pradedamas nuo mažiau skausmin­gų sąnarių. Raumenims, kurių yra padidin­tas tonusas (jie yra sutraukti), taikomas glos­tymas, nenutrūkstanti vibracija, lengvas trynimas. Atrofiškiems raumenims - glos­tymas, energingas trynimas, maigymas įvai­riais būdais, įskaitant pažnaibymą. Smūgia-vimas ligos pradžioje nerekomenduojamas.

GYDOMASIS MASAŽAS 101

Sergant reumatoidiniu poliartritu, masa­žas pradedamas daryti praėjus 3-4 savai­tėms po ligos paūmėjimo, esant trauminiam artritui po 5-6 dienų.

Masažas baigiamas pasyviais, vėliau akty­viais judesiais per sąnarį. Jo trukmė 10-15 min. kas antrą dieną. Kursas 10-15 pro­cedūrų.

Artrozės. Tai chroninės sąnarių ligos. Jas sąlygoja buvusios traumos, kraujotakos su­trikimai sąnariuose. Artrozės gali vystytis įvairiuose sąnariuose: kelio, čiurnos, klu­bo, alkūnės.

Masažo tikslas: 1) gerinti mitybą; 2) sustabdyti progresuojančią sąnario de­

generaciją; 3) atstatyti jo funkciją; 4) gerinti raumenų trofiką, tonusą ir jėgą. Masažo metodika. Kelio sąnario artrozė.

Pradžioje daromas segmentinis juosmens-kryžmens srities masažas. Po to ligonis gul­domas ant nugaros ir masažuojama šlaunis. Taikomas apimantis nenutrūkstantis glos­tymas abiem rankomis, nutrūkstantis, išil­ginis, skersinis, spiralinis trynimas, pjovi­mas, išilginis ir skersinis maigymas. Po to masažuojamas kelio sąnarys. Taikomas plokščias ir apimantis žiedinis glostymas, pusiau žiedinis trynimas, pjovimas, spirali­nis, žnyplinis trynimas. Skausmingose vieto­se trinama delno pagrindu. Trynimo jėga pri­klauso nuo masažuojamos vietos jautrumo.

Čiurnos sąnario artrozė. Masažo pradžio­je ligonis guli ant nugaros, masažuojamas priekinis pėdos paviršius, pirštai. Taiko­mas glostymas, trynimas štrichuojant nykš­čiais. Po to masažuojamas čiurnos sąnarys. Glostoma žiediniu apimančiu glostymu, tri­

nama abiejų rankų nykščių pagalvėlėmis, tai­komas žiedinis trynimas kulkšnims, pusiau žiedinis trynimas čiurnai, spiralinis tryni­mas. Po to ligonis gulasi kniūpsčias. Masa­žuojamas nugarinis blauzdos paviršius tai­kant įvairius glostymo, trynimo, maigymo būdus. Po to masažuojama kulno sausgyslė, glostant žnypliniu glostymu, trinant žnypli-niu trynimu, abiejų rankų nykščiais išilgai ir ratukais, nykščių pagalvėlėmis, pereinant į jų pagrindą. Baigiama plokščiuoju pavir­šutiniu blauzdos glostymu.

Alkūnės sąnario artrozė. Siuo atveju pats alkūnės sąnarys nemasažuojamas. Masažas daromas tokia seka. Pradžioje masažuoja­mos kaklo-krūtinės srities paravertebrali-nės zonos klasikiniais ir specialiojo segmen­tinio masažo būdais. Po to masažuojamas pečių lankas, žastas, dilbis. Masažuojamas nugarinis ir priekinis rankos paviršius. Tai­komi įvairūs glostymo, trynimo, maigymo būdai. Masažas baigiamas visos rankos glos­tymu ir pasyviais judesiais riešo, alkūnės ir peties sąnariuose.

Klubo sąnario artrozė (koksartrozė). Ma­sažas pradedamas segmentiniu juosmens-kryžmens srities masažu. Taikomi įvairūs klasikinio ir segmentinio masažo trynimo būdai. Po to glostomi, trinami, maigomi sėdmeniniai raumenys. Tuomet ligonis gu­lasi ant sveiko šono ir šioje padėtyje masa­žuojamas klubo sąnarys. Taikomas plokš­čias žiedinis glostymas, spiralinis trynimas, štrichavimas, pusiau žiedinis trynimas, pjo­vimas, kaitaliojant su glostymu, aplinkiniai audiniai pamaigomi. Masažas baigiamas plokščiuoju žiediniu glostymu ir nenutrūks­tančia vibracija. Po to atliekami pasyvūs ju­desiai klubo sąnaryje.

102 MASAŽAS

10.1.6. Ankilozuojantis spondiloartritas (morbus Strumpell-Piere-Marie-Bechterev)

Tai - progresuojanti stuburo liga. Stubu­ras iš lėto deformuojasi, susidaro kifozė krū­tinės dalyje, o juosmeninės dalies lordozė pail­gėja. Visi stuburo judesiai iš pradžių būna riboti, vėliau visai išnyksta. Atsiranda nuga­ros raumenų nuovargis, raumenys esti įtemp­ti, skauda nugarą, juosmenį kartais kojas.

Masažas pradedamas poūmiu ir lėtiniu periodu. Jis skiriamas kartu su gydomąja kūno kultūra, plaukimu.

Masažuojama nugara, pilvas, krutinės ląs­ta, skaudančios kojos, rankos.

Masažo tikslas: 1) pagerinti kraujotaką; 2) sustiprinti raumenis ir pagerinti jų to­

nusą; 3) pašalinti skausmus raumenyse ir juos

sustiprinti. Masažas taikomas, jeigu būna riboti pe­

čių ir klubo sąnarių judesiai. Iš pradžių skiriamas nediferencijuotas nu­

garos masažas, po to po truputį atskirai ma­sažuojamos visos ligotos sritys.

Procedūros trukmė -15-20 minučių, kur­sui skiriama iki 20-25 procedūrų. Pakarto­tinis masažas - po 3-4 savaičių. Jeigu ligo­nis gydomas purvu, rekomenduotina tokia procedūrų eilės tvarka: purvas-gydomoji kūno kultūra-masažas.

10.1.7. Masažas sergant skoliozėmis

Skoliozė yra liga, kuri negydoma progre­suoja. Sergant skolioze, stuburas iškrypsta frontalinėje plokštumoje ir atsiranda šon-kaulinė kupra. Pagal iškrypimo dydį sko­liozė skirstoma į keturis laipsnius. Išgaub­toje krūtinės ląstos pusėje raumenys esti

ištempti ir jų jėga silpnesnė negu įgaubtos pusės, kur raumenys sutrumpėję bei tampa stipresni.

Masažo tikslas: 1) pagerinti limfotaką ir kraujotaką; 2) sustiprinti nugaros raumenis; 3) normalizuoti raumenų tonusą; 4) sumažinti skausmus; 5) sustiprinti pilvo raumenis. A. Reizmanas ir F. Bogrovas siūlo skolio-

zes masažuoti diferencijuotai. 1 laipsnio skoliozių nugaros masažas ne­

diferencijuotas, o II ir III laipsnio - dife­rencijuotas. Taikomi visi ištemptų raume­nų masažo būdai ir švelni vibracija sutrum­pėjusių raumenų pusėje, šonkaulinės kupros lengvas padaužymas ir paspaudimas.

Masažo eilės tvarka - nugara, šonas, pilvas.

Ligonio padėtis: a) gulint ant pilvo, rankos ištiestos išilgai

liemens arba sulenktos prieš krūtinę, galva tiesiai arba atgręžta į priešingą nuo šonkau­linės kupros pusę; b) gulint ant išgaubto šo­no, viena ranka po galva, kita sulenkta prieš krūtinę; c) gulint ant nugaros, rankos išil­gai liemens, po galva maža pagalvė.

Nugaros masažas iš pradžių esti bendras -paviršutinis ir gilus glostymas. Masažuoto­jas stovi šalia masažuojamos srities. Šonkau­linės kupros sritis masažuojama tonizuojan­čiais judesiais: glostymu, trynimu, maigymu, vibracija ir padaužymu pirštais (stipriai dau­žyti negalima). Turi būti stiprinamas trape­cinis (vidurinė ir apatinė dalys) bei rombi­nis raumenys, todėl masažuotojas aktyviai priartina mentę prie stuburo, ranka prilai­ko atitrauktą atgal petį arba padeda volelį peties fiksacijai. Tokioje padėtyje masažuo-

GYDOMASIS MASAŽAS 103

jamos tarpumentės ir mentės srityse. Viršu­tinę trapecinio raumens dalį reikia atpalai­duoti lengva vibracija.

Po to nugariniu delno paviršiumi su išties­tais pirštais spaudžiami deformuoti, atsiki­šę šonkauliai, ranka juda šoniniu paviršiu­mi, spausdama ir lygindama kuprą. Taip pat spaudžiami šonkauliai išilgai kupros. Pas­kui masažuotojas pereina į kitą pusę ir ma­sažuoja krūtinės ląstą ten, kur šonkauliai su­artėję, tarpšonkauliniai tarpai susiaurėję, o raumenys susitraukę.

Norint, kad raumenys atsipalaiduotų ir tarpšonkauliniai tarpai praplatėtų, reikia, jog pirštai galėtų prasiskverbti į gilumą ir ištemptų raumenis. Masažuotojas ranka tu­ri užčiuopti mentės kampą, todėl atliekami judesiai peties sąnaryje tai keliant, tai nulei­džiant ranką. Susilpnėjusiems peties sąna­rio ir mentės raumenims paveikti naudoja­mi masažo būdai, stiprinantys raumenis.

Kadangi dubens padėtis yra įstriža - jis iškilęs įgaubtoje stuburo pusėje, šonkauli-nis lankas priartėja prie klubakaulio spar­no. Tokiais atvejais raumenys esti susitrau­kę ir reikalingas atpalaiduojantis masažas, kuris padėtų padidinti tarpą tarp klubakau­lio sparno ir šonkaulinio lanko. Todėl li­gonis paguldomas ant šono, masažuotojas stovi veidu į ligonį, viena jo ranka padeda­ma ant apatinio krūtinės ląstos krašto, ki­ta - ant klubakaulio sparno krašto, raume­nys sustumiami ir ištempiami. Po to klu­bakaulio kraštas apimamas ir tempiamas žemyn.

Tai padarius, ligonis paguldomas ant pil­vo. Masažuotojas stovi prie juosmeninio iškrypimo. Pradedama nuo atpalaidavimo būdų, toliau seka trynimas, maigymas, pa-

daužymas pirštais, volavimas pirštais. Pas­kui visa nugara glostoma lyginimo būdu.

Ligonis guli ant nugaros. Sergant skolio-ze, būna krūtinės ir pečių lanko raumenų kontraktūra. Reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti šiuos raumenis bei atstatyti teisin­gą peties padėtį. Ten, kur šonkauliai atsiki­ša, spaudžiama ir slystant koreguojama jų padėtis, o toliau seka raumenų stiprinimo masažu būdai. Stiprinami silpni pilvo rau­menys. Procedūros trukmė - 20-30 minu­čių. Masažo kursas - 20 procedūrų.

Po skoliozių operacijos masažas skiria­mas praėjus 15-20 dienų. Iš pradžių esti lengvas glostymas, trynimas, vibracija nepa-liečiant rando. Po 30 dienų dar taikomas maigymas ir padaužymas atsikišusių šon­kaulių vietose. Paskui prisideda pilvo ir ko­jų masažas. Kojos masažuojamos dėl to, kad paimtas transplantantas iš blauzdikaulio. Procedūros trukmė - 20-25 minutės.

Būtina kartu skirti koreguojančią gim­nastiką.

10.1.8. Masažas esant sąnarių traumoms

Kelio sąnario sumušimas. Esant sąna­rių sumušimams dažnai sąnario ertmėje su­sikaupia kraujas, ypač kelio sąnaryje.

Pradžioje gydytojas atlieka punkciją. Po to dedamas spaudžiamasis tvarstis.

Masažo tikslas: 1) pagreitinti sąnaryje susikaupusio skys­

čio susigėrimą; 2) malšinti skausmą; 3) neleisti išsivystyti raumenų atrofijai. Masažo metodika. Pradžioje daromas juos-

mens-kiyžmens srities segmentinis masažas, po to masažuojama šlaunis. Taikomi įvairūs glostymo, trynimo, maigymo būdai. Po to

104 M A S A Ž A S

masažuojama blauzda. Nuėmus spaudžiamą tvarstį, pradedamas kelio sąnario masažas. Pradžioje daromas žiedinis apimantis glos­tymas. Po to trinami minkštieji audiniai, esan­tys apie sąnarį spiraliniu trynimu, štrichavi-mu. Sąnario masažas tęsiamas sulenkus koją per kelio sąnarį 45° kampu. Šioje padėtyje kelias glostomas plokščiuoju žiediniu glos­tymu, trinamas štrichavimu, pastumdymu, spiraliniu trynimu; nykščiu ir smiliumi tri­namas sąnarinis plyšys, stengiantis išstumti skystį iš sąnario ir neleisti jam sugrįžti atgal. Toje padėtyje paglostoma, patrinama, pamai-goma ir kojos nugarinis paviršius. Masažas baigiamas vėl ištiesus koją, jos priekinio pa­viršiaus plokščiuoju paviršutiniu glostymu. Procedūros trukmė 10-15 min. Kursas 10-15 procedūrų.

Masažas, esant čiurnos, riešo, alkūnės, peties sąnarių raiščių pakenkimams. Esant raiščių patempimui, daliniui įtrūki­mui sąnarys patinsta, deformuojasi. Jude­siai tampa riboti, skausmingi.

Masažo tikslas: 1) malšinti skausmą; 2) gerinti skysčių rezorbciją; 3) greitinti funkcijos atsistatymą. Masažo metodika. Pirmomis po traumos

dienomis sąnarys yra patinęs, todėl pradžio­je jis nemasažuojamas. Esant čiurnos sąna­rio raiščių pakenkimui, masažas pradeda­mas nuo šlaunies priekinio paviršiaus, kuris masažuojamas įvairiais glostymo, trynimo, maigymo būdais. Po to masažuojamas prie­kinis blauzdos paviršius ir tik po to čiurna ir priekinis pėdos paviršius. Taikomas glos­tymas, štrichavimas, spiralinis trynimas, žie­dinis trynimas apie kulkšnis. Štrichuojant patrinamos raiščių prisitvirtinimo vietos.

Esant riešo, alkūnės sąnarių raiščių paken­kimams, masažas pradedamas nuo kaklo-krūtinės srities priestuburinių zonų segmen­tinio masažo. Po to masažuojami žastas, dilbis, taikant įvairius glostymo, trynimo, maigymo būdus. Masažuojamas nugarinis ir priekinis rankos paviršiai. Po to pereina­ma prie pakenktojo sąnario masažo. Sąna­rys masažuojamas švelniai, tausojančiai, tai­kant žiedinį apimantį glostymą, žnyplinį trynimą. Masažas baigiamas visos rankos glostymu ir pasyviais, vėliau aktyviais jude­siais per visus sąnarius. Masažo trukmė 10-15 min.

Peties sąnario raiščių pakenkimas būna labai retai, nes judesių amplitudė per šį są­narį yra labai plati, o pats sąnarys gerai ap­saugotas jį supančių stambių raumenų. Pa­grindinis jo raiščių pakenkimo požymis -skausmas judesių metu. Masažo metodika panaši kaip esant epikondilitui.

Esant pilnam visų šių sąnarių raiščių nu­trūkimui, kuris būna labai retai, pradžioje yra daroma operacija, po to taikoma imo-bilizacija ir tik po jos - masažas. Masažuo­jant tais atvejais daug dėmesio skiriama kontraktūrų likvidavimui, raumenų tonu­so atstatymui. Tuo tikslu taikomas maigy-mas ištempim, pažnaibymu ir didelis dė­mesys skiriamas pasyviems, vėliau akty­viems judesiams.

Masažas, esant kelio sąnario raiščių pa­kenkimui. Gali būti šoninių arba kryžmi­nių raiščių pakenkimas. Šoninių raiščių pa­kenkimas būna nevisiškas arba visiškas trūkimas, kartais tik patempimas. Kryžmi­niai raiščiai dažniausiai visiškai nutrūksta. Esant visiškam raiščių nutrūkimui, pradžio­je yra daroma operacija, po kurios seka

GYDOMASIS MASAŽAS 105

imobilizacija gipsiniu tvarsčiu. Esant dali­niam raiščių pakenkimui t. p. kartais deda­mas gipsinis tvarstis, longetė arba plastma­sinis tutoras. Nuėmus longetę arba tutorą, galima daryti masažą.

Masažo tikslas: 1) malšinti skausmą; 2) gerinti rezorbciją, kraujo ir limfos apy­

taką; 3) neleisti vystytis kontraktūroms bei rau­

menų atrofijai. Masažo metodika. Pradžioje yra daromas

juosmens-kryžmens srities segmentinis re-fleksinis masažas. Po to masažuojamas šlau­nies priekinis paviršius, taikant įvairius glos­tymo, trynimo, maigymo būdus. Daug dėmesio yra skiriama maigymui, siekiant iš­vengti keturgalvio raumens atrofijos. Po šlau­nies paglostomas kelio sąnarys ir masažuo­jama blauzda, t. p. taikomas glostymas, trynimas, maigymas. Po to masažuojamas kelio sąnarys. Glostoma plokščiuoju ir ap­imančiu žiediniu glostymu, trinami audi­niai, esantys apie sąnarį, spiraliniu trynimu, pastumdymu, palaipsniui vis artėjant prie sąnario. Vėlesnių procedūrų metu trinamos raiščių prisitvirtinimo vietos, sąnarys ma­sažuojamas ir sulenkus koją per kelį 45° kampu, trinamas sąnarinis plyšys. Šioje pa­dėtyje pamasažuojamas ir nugarinis blauz­dos bei šlaunies paviršius. Masažas baigia­mas visos kojos nenutrūkstančia vibracija bei glostymu. Po to seka pasyvūs lenkimo-tiesimo judesiai per kelio sąnarį. Masažo trukmė 15-20 min.

Panašiai daromas masažas ir po operaci­jos, nuėmus imobilizacija. Tais atvejais dau­giau dėmesio skiriama nusilpusių, hipot-rofiškų raumenų tonuso atstatymui bei

kontraktūrų ištempimui. Taikomas maigy­mas ištempiant, pažnaibant, daug dėmesio skiriama pasyviems, vėliau aktyviems ju­desiams.

Masažas, esant kelio sąnario meniskų pakenkimui. Tai viena iš dažniausių kelio sąnario traumų, dažnai einanti su kryžmi­nių raiščių trūkimu. Gerą gydymo efektą duoda tik operacinis gydymas, po kurio są­narys yra imobilizuojamas.

Masažo uždaviniai: 1) nuskausminti; 2) mažinti patinimą; 3) gerinti rezorbciją, audinių mitybą; 4) gerinti raumenų tonusą; 5) greitinti funkcijos atsistatymą. Masažo metodika. Ankstyvas masažo tai­

kymas malšina skausmus, padeda greičiau rezorbuotis kraujosruvoms, padidėjusiam sąnarinio skysčio kiekiui.

Nuėmus gipsinį tvarstį pirmomis dieno­mis masažas turi būti daromas švelniai, tau­sojant, kad nesustiprėtų skausmas, nebūtų traumuojami audiniai. Pradžioje masažuo­jama šlaunis, taikomas glostymas, maigy­mas. Po to masažuojama blauzda. Kelio są­narys paglostomas žiediniu apimančiu glostymu. Po 2-3 dienų jau pradedamas ma­sažuoti ir kelio sąnarys, taikant spiralinį try­nimą, štrichavimą. Tuo metu šlaunies mai­gymas intensyvinamas, tačiau padaužymas ir kapojimas netaikomi. Galima taikyti ir elektrinę stimuliaciją šlaunies raumenims. Masažo trukmė 10-15 min.

Po chirurginių menisko operacijų darant masažą būtina atsižvelgti į operacijos pobū­dį, pooperacinio periodo ypatumus bei or­ganizmo reaktyvumą.

106 M A S A Ž A S

10.1.9. Masažas, esant kojų ir rankų kaulų lūžiams

Masažo tikslai ir metodikos, įvykus ran­kų arba kojų kaulų lūžiams priklauso nuo lūžio, imobilizacijos pobūdžio ir gydymo etapo.

Masažo tikslai pirmame gydymo laiko­tarpyje:

1) malšinti skausmą; 2) mažinti audinių patinimą; 3) greitinant kraujo ir limfos apytaką, pa­

greitinti išsiliejusio kraujo rezorbciją. Masažo metodika. Esant uždariems kau­

lų lūžiams masažas yra taikomas, pradedant jau 2-ąja diena po lūžimo, net esant gipsui arba skeletiniam tempimui.

Jeigu galūnė yra imobilizuota gipsinia­me tvarstyje, pradžioje yra daromas segmen­tinis refleksinis masažas. Lūžus rankos kau­lams, masažuojama nuo Th2 iki C7 nugaros slankstelio, o lūžus kojos kaulams - nuo L5 iki Th8. Jeigu fiksuojantis tvarstis apima ir šią sritį, tai jame padaromas langelis, pro kurį vibruojama elektrovibratoriumi. Po to masažuojama sveikoji galūnė, kurios masa­žas refleksiškai veikia pakenktąją galūnę, malšindamas skausmus, gerindamas mity­bą, mažindamas audinių įtempimą.

Taikant leukoplastinį arba skeletinį tem­pimą, šiame etape t. p. daromas segmenti­nis masažas, po to masažuojama sveikoji ga­lūnė, atliekant pasyvius ir aktyvius pratimus visiems sąnariams. Masažuojant pakenktą­ją galūnę, pavyzdžiui, esant lūžusiam blauz­dikauliui, visų pirma masažuojamos priei­namos šlaunies vietos, pirmiausiai atkrei­piant dėmesį į padidėjusį raumenų tonusą. Jo sumažinimui galima naudoti švelnią elek-trovibraciją. Kartais masažuotojas net gali

padėti plaštaką tarp masažuojamos kūno da­lies irvibratodo.

Masažuojant rankomis, taikomas nenu­trūkstantis ir nutrūkstantis glostymas, spi­ralinis trynimas ir lengvas maigymas, kaita­liojant jį su glostymu. Masažo metu būtina sekti raumenų tonusą. Jam padidėjus, rei­kia sušvelninti masažą, sutrumpinti arba nu­traukti procedūrą.

Masažo tikslai antrame gydymo laiko­tarpyje:

1) pagreitinti kaulinio rumbo susidarymą; 2) neleisti išsivystyti raumenų atrofijai ir

sąnarių kontraktūroms. Masažo metodika. Esant gipso tvarsčiui,

pradedant antrąja savaite, lūžus dilbio arba blauzdos kaulams ir trečiąja, lūžus žastikau-liui arba šlaunikauliui, taikoma švelni me­chaninė vibracija lūžimo vietoje. Tuo tikslu gipse yra išpjaunamas langelis ir vibruoja­ma skersine bei išilgine kryptimis. Esant su­lėtintai kaulų konsolidacijai, galima vibruoti net 2-3 kartus per dieną.

Be to rekomenduojamas ir energingas svei­kosios galūnės masažas, siekiant refleksinio poveikio ir, jeigu lūžę kojos kaulai, stiprinti atraminę sveikosios kojos funkcija.

Esant kojos kaulų lūžiams ir siekiant iš­vengti kelio sąnario kontraktūros bei išlai­kyti normalią keturgalvio raumens funk­ciją, gipse ties kelio sąnariu padaromas langelis, pro kurį masažuojamas sąnarys, atliekami pasyvūs girnelės judesiai. Ligo­niui rekomenduojama keletą kartų dieno­je siųsti impulsus pakenktosios galūnės raumenims (įsivaizduoti judesį), t. y. atlikti ideomotorinius pratimus.

Esant leukoplastiniam arba skeletiniam tempimui, intensyviau masažuojami nepa-

GYDOMASIS MASAŽAS 107

kenktieji audiniai virš ir žemiau lūžio vie­tos, atliekant švelnų glostymą, trynimą, ne­nutrūkstančią vibraciją lūžio vietoje.

Masažo tikslai trečiajame gydymo lai­kotarpyje:

1) toliau skatinti arba slopinti kaulinio rumbo vystymąsi;

2) atstatyti pakenktosios galūnės funkciją; 3) nutraukti sąaugas; 4) šalinti susidariusias kontraktūras; 5) atstatyti atrofuotų arba hipertonuse

esančių raumenų funkciją. Masažo metodika. Nuėmus gipsą arba

tempimą, nereikėtų nuo pirmųjų dienų pra­dėti energingo ir ilgai trunkančio masažo, ypač jei jis nebuvo taikytas pirmųjų gydymo etapų metu.

Nuėmus imobilizaciją, galūnė būna pati­nusi dėl limfos stazės. Energingas masažas gali sukelti poodines kapiliarines kraujos-ruvas, padidinti skausmą, patinimą.

Pradžioje yra rekomenduojamas atitinka­mų refleksinių zonų segmentinis masažas, po to masažuojama sveikoji galūnė, tuomet daromas pažeistos galūnės masažas virš lū­žio vietos, lūžio vieta ir sritis esanti žemiau lūžio.

Masažuojant sveikąją galūnę, daug dėme­sio skiriama tai sričiai, kuri yra simetriška lūžio vietai. Taikomi įvairūs glostymo, try­nimo, maigymo būdai.

Masažuojant pažeistą galūnę virš lūžio vie­tos yra taikomas paviršutinis ir gilusis glos­tymas, spiralinis trynimas, štrichavimas, pa-stumdymas, pjovimas, išilginis ir skersinis maigymas, nutrūkstanti ir nenutrūkstanti vibracija. Jeigu yra šlaunikaulio lūžimas, pra­džioje yra masažuojama juosmens-kiyžmens sritis ir sėdmenys, lūžus blauzdos kaulams -

šlaunis, lūžus žastikauliui - pečių lankas ir peties sąnarys, lūžus dilbio kaulams - žastas.

Masažuojant lūžio vietą yra taikoma plokščias paviršutinis ir žiedinis glostymas, spiralinis, pusiau žiedinis trynimas, štricha­vimas, pjovimas, išilginis ir skersinis mai­gymas, volavimas, maigymas suspaudžiant, sąaugų su kauliniu rumbu ištempimas. Esant silpnai kaulų konsolidacijai, galima taikyti padaužymą, punktavimą, kapojimą. Visi šie būdai atliekami ritmiškai, kaitalio­jant juos su glostymu. Esant padidėjusiam kauliniam rumbui, taikomas tiktai glosty­mas, nenutrūkstanti vibracija arba ši sritis visai nemasažuojama.

Esant raumenų hipotrofijai, taikomas sti­muliuojantis maigymas pažnaibant, sustu-miant, ištempiant greitu tempu, kitais bū­dais. Esant raumenų kontraktūroms, taiko­ma daug ir įvairių glostymo, trynimo būdų, lėtas raumens maigymas ištempiant, redre-sacija t. y. lankstymas, stengiantis nutraukti sąaugas.

Esant sumažintam sąnarių paslankumui, taikomas jų glostymas ir audinių, esančių apie sąnarį spiralinis, žnyplinis trynimas, štrichavimas, sutrumpėjusius raiščius sten­giamasi ištempti, ištemptieji raiščiai glos­tomi ir trinami.

Žemiau lūžio esantis segmentas masažuo­jamas įprastiniais glostymo, trynimo, mai­gymo būdais.

Masažas baigiamas plokščiuoju paviršu­tiniu visos rankos arba kojos glostymu, ne­nutrūkstančia vibracija, pakratymu, pasy­viais ir aktyviais judesiais. Procedūros truk­mė 15-20 min. Kursas 15-20 procedūrų.

Gydant kaulų lūžius, masažas yra derina­mas su kineziterapija.

108 M A S A Ž A S

10.1.10. Trofiniai minkštųjų audinių pakitimai po įvairių traumų, jų gydymas masažu

Kartu su funkcijos sutrikimais, esant trau­miniams pakenkimams, gali būti ir trofiniai audinių pakenkimai. Jie gali būti tiek pačio­je pakenkimo vietoje, tiek ir atokiau nuo jos. Oda gali netekti elastingumo, suplonėti arba priešingai tapti šiurkščia, standžia, sunkiai suimama į raukšlę. Bandant suimti pakitu­sią odą, ligonis gali jausti aštrų skausmą. Pa­kitimai gali būti ir poodiniame audinyje. Ja­me gali atsirasti ovalo arba apskritimo formos įvairaus dydžio sukietėjimai (nuo lęšiuko iki žirnio dydžio). Taip pat pakinta ir raumenų konsistencija. Jie gali prarasti savo minkštu­mą, elastingumą, pasidaryti įtempti ir sukie­tėję. Raumenų tonusas gali būti pakitęs neto­lygiai ir pasireikšti kaip atskirų skaidulų spastinis susitraukimas (miofascikulitas). Šių skaidulų palpacija sukelia skausmą. Jei­gu raumeninių skaidulų hipertonusas trun­ka ilgesnį laiką, atsiranda fizikocheminiai raumeninio audinio pakitimai, kurie junta­mi kaip riboti sukietėjimai, primenantys kremzlinį audinį (miogeliozės). Esant judė­jimo aparato audinių pakenkimams, ypač ko­jų, beveik visada stebima limfos ir veninio kraujo stazė.

Masažo tikslas: 1) atstatyti audinių mitybą; 2) pagerinti galūnės funkciją. Masažo metodika. Masažo būdų ir me­

todikos pasirinkimas priklauso nuo minkš­tųjų audinių pakenkimo pobūdžio. Siekiant pagerinti limfos ir veninio kraujo nutekė­jimą, visais atvejais rekomenduojamas nu­siurbiamasis masažas. Pradžioje taikomas paviršutinis plokščias ir apimantis nenu­

trūkstantis glostymas, kartu taikant ir spi­ralinį trynimą įvairiomis kryptimis. Ma­sažo judesiai yra plačios amplitudės. Po pa­ruošiamojo nusiurbiamojo masažo perei­nama prie detalaus atskirų segmentų ma­sažo. Tam tikslui didelis dėmesys kreipia­mas odos mitybos, jos tonuso, elastingumo pagerinimui. Yra taikomas plokščias pa­viršutinis glostymas, maigymas suspau­džiant, švelnus pažnaibymas. Tais atvejais, jei yra odos sukietėjimai (dermatofibrozė) ir randinės sąaugos paviršinių audinių su gilesniais, taikomas sustūmimas-ištempi-mas, pažnaibymas, kaitaliojant juos su ap­imančiu nenutrūkstančiu glostymu. Odos mitybos pagerinimui kartu su masažu gali būti taikomi įvairūs vitaminizuoti kremai, turintys A, E, F vitaminų. Tose vietose, kur yra apčiuopiami miogelioziniai mazgeliai, daromas žiedinis trynimas smiliaus ir di­džiojo pirštų pagalvėlėmis bei nenutrūks­tantis maigymas paspaudžiant, kaitaliojant su glostymu. Šių masažo būdų intensyvu­mas priklauso nuo masažuojamųjų audi­nių būklės ir jų jautrumo.

10.1.11. Bigės masažas Po kojos ar rankos amputacijos, bigė ruo­

šiama protezavimui. Šis paruošimas gali trukti iki metų. Tam, kad būtų galima pro­tezuoti, bigė turi būti taisyklinga, lygi, ne­skausminga, galas padengtas minkštais au­diniais, kurie nepaburkę, oda įtempta, ran­das siauras, raumenų funkcija išlikusi.

Ruošiant bigę protezavimui, didelė reikš­mė tenka masažui ir kineziterapijai.

Masažo tikslas: 1) malšinti skausmus; 2) stiprinti išlikusius raumenis;

GYDOMASIS MASAŽAS 109

3) nutraukti susidariusias sąaugas; 4) didinti bigės atsparumą. Masažo metodika. Pradžioje daromas

segmentinis refleksinis masažas, jeigu am­putuota ranka - nuo Th 2 iki C 7 nugaros slankstelio iš apačios į viršų ir jeigu ampu­tuota koja - nuo Th 8 iki Q . Taikomi įvairūs klasikiniai bei specialieji segmentinio ma­sažo būdai. Po to masažuojama sveikoji ga­lūnė. Darant jos masažą yra siekiama reflek­siškai paveikti amputuotą galūnę. Masažas yra daromas nusiurbiamojo masažo princi­pu. Jeigu amputuota blauzda, tai sveikojoje kojoje pradžioje masažuojama šlaunis. Ta sritis, kuri yra simetriška amputuotajai, ma­sažuojama labai švelniai, taikant daug ir įvai­rių glostymo būdų, lengvą išilginį trynimą. Šis masažas padeda slopinti fantominius skausmus (t. y. jausmą, kad skauda tos vie­tos, kurios iš tikrųjų yra amputuotos). Seg­mentinis ir sveikosios galūnės masažas gali būti daromas jau tada, kai amputuotoji ga­lūnė dar nemasažuojama.

Bigės masažas pradedamas tuoj po siūlų nuėmimo. Esančios apie siūlę granuliacijos nėra kontraindikacijos masažui. Tiesiog kol randas nėra pilnai sugijęs ir sustiprėjęs, pir­mą savaitę jis nemasažuojamas.

Darant masažą taikomi įvairūs glostymo, trynimo, maigymo būdai juos tarpusavyje kaitaliojant. Daug dėmesio skiriama mai-gymui. Taikomas išilginis, skersinis maigy-mas, sustūmimas, ištempimas, pažnaiby-mas, įterpiant tarp jų padaužymą, kapojimą. Labai svarbu yra stiprinti išlikusius raume­nis. Jeigu amputuota šlaunis viduriniame trečdalyje, yra stiprinama jos pritraukimo ir tiesimo funkcija. Jeigu koja amputuota žemiau kelio, reikia stiprinti šlaunies ke-

turgalvį raumenį. Jeigu ranka amputuota vi­duriniame žasto trečdalyje, stiprinamas žas-to atitraukimas, deltinis raumuo, tai leidžia išvengti jo atrofijos.

Bigės galas yra masažuojamas taikant plokščią žiedinį glostymą, spiralinį trynimą, štrichavimą, pastumdymą, skersinį maigy-mą pirštų galais, pažnaibymą, kapojimą, stengiamasi nutraukti sąaugas tarp odos ir gilesnių audinių.

Kartu su masažu rekomenduojama daryti ideomotorinius pratimus (siųsti motorinius impulsus, įsivaizduojant lenkimą, tiesimą), daryti raumenų įtempimo, atpalaidavimo pratimus. Pratimai turi būti daromi ir svei-kajai galūnei. Amputuotai galūnei yra daro­mi ir pasyvūs pratimai per išlikusius sąna­rius. Pratimai daromi kasdien 3-5 kartus.

Vėliau yra daromi pratimai bigės atspa­rumui didinti. Tai padaužymas mediniu plaktuku, spaudimas į įvairaus kietumo daiktus: vatos, veltinio, smėlio pagalvėles, medį. Toliau ligonis pratinamas vaikščioti su protezu, daromi pratimai lygsvarai.

Masažo trukmė pradžioje 5-10 min, vė­liau 15-20 min.

Kontraindikacijos masažui: 1) aukšta temperatūra; 2) ūmus tromboflebitas; 3) pūliuojantis židinys; 4) kauzalginiai skausmai bigėje.

10.1.12. Masažas esant plokščiapadystei

Plokščiapadystė - tai vidinio pėdos skliau­to nusileidimas. Ji gali būti įgimta ir įgyta. Įgimta plokščiapadystė būna dėl įgimto rau­menų ir jų sausgyslių silpnumo, įgyta - dėl sunkaus fizinio darbo, svorių kilnojimo, la­bai padidėjus kūno svoriui. Kūdikiai gimsta

110 MASAŽAS

su plokščia pėda, tačiau iki dvejų trejų metų amžiaus, vidinis pėdos skliautas pakyla. Jei­gu to neįvyksta, žmogus lieka plokščiapadis. Tokie žmonės greitai pavargsta, jaučia kojų skausmus.

Taikant masažą kartu su kineziterapija ankstyvoje vaikystėje, galima išgydyti plokš-čiapadystę arba bent sumažinti jos laipsnį. Vyresnio amžiaus asmenims masažas pade­da sumažinti kojų nuovargį, skausmus.

Masažo tikslas: 1) stiprinti nusilpusius raumenis; 2) pagerinti kraujo ir limfos apytaką; 3) malšinti blauzdos ir pėdos skausmus. Masažo metodika. Pradžioje yra masa­

žuojamas priekinis blauzdos ir pėdos pa­viršius, ligoniui gulint ant nugaros. Masa­žas pradedamas plokščiuoju paviršutiniu pėdos ir blauzdos glostymu iki kelio. Po to priekinis ir šoninis blauzdos paviršiai yra trinami išilginiu, spiraliniu trynimu, pa-stumdymu. Taikomas skersinis maigymas (šoniniam blauzdos kraštui), be to, maigo­ma prispaudžiamaisiais būdais - nykščiu, pirštakauliais. Priekinis pėdos paviršius pa­glostomas, atidžiai masažuojamas nykštys ir jo sausgyslė. Ji trinama spiraliniu tryni­mu, štrichavimu. Taip pat trinamas ir vidi­nis pėdos skliautas. Po to pacientas yra gul­domas ant pilvo ir masažuojamas nugarinis blauzdos paviršius ir padas. Blauzda yra masažuojama taikant įvairius glostymo, try­nimo būdus ir ypač maigymą. Taikomas iš­ilginis, skersinis blauzdos raumenų mai­gymas.

Masažuojant padą yra taikomas glostymas lyginant kartu ir patrinant (ypač jei pacien­tas yra vyresnis). Po to taikomas gilus spira­linis trynimas abiejų rankų nykščiais, pirš­

takauliais. Išoriniam pėdos skliautui taiko­mas žnyplinis maigymas, vidiniam - sker­sinis. Be to, išorinis ir vidinis pėdos skliau­tai patrinami krumpliais, paspaudžiant, tarsi gilinant vidinį ir išorinį skliautus. Padas ma­sažuojamas pakaitomis su blauzda. Masa­žas baigiamas blauzdos padaužymu, kapo­jimu ir plokščiuoju paviršutiniu glostymu. Kartu su masažu taikoma daug įvairių kine-ziterapijos būdų.

10.1.13. Masažas, esant „X" ir „O" formos blauzdoms

Blauzdų iškrypimas būna dėl persirgto ra-chito. Esant „O" formos blauzdoms, suglau­dus pėdas, tarp kelių lieka tarpas, esant „X" formos blauzdoms - suglaudus kelius pė­dos nesusiglaudžia. Pradėjus masažą anks­tyvoje vaikystėje, galima ištaisyti arba suma­žinti šį defektą.

Masažo tikslas: 1) padėti ištaisyti arba bent pagerinti kojų

formą; 2) gerinti audinių trofiką. Masažo metodika. Masažuojama yra pė­

dos, blauzdos, kelių sąnariai ir viršutinė šlaunų dalis. Masažas pradedamas plokš­čiuoju paviršutiniu priekinio kojos pavir­šiaus glostymu. Po to taikomas išilginis, pusiau žiedinis trynimas, pastumdymas, pjovimas, skersinis maigymas, o šoniniam blauzdos paviršiui - maigymas prispau-džiant. Masažuojant kelio sąnarį, esant „O" formos blauzdoms, išoriniai raiščiai yra iš­tempti. Jie yra trinami spiraliniu trynimu, štrichavimu, tuo tarpu vidiniai raiščiai yra sutrumpėję, juos stengiamasi ištempti. Esant „X" formos kojoms, vidiniai kelio sąnario raiščiai yra stiprinami, o išorinius

GYDOMASIS MASAŽAS 111

stengiamasi ištempti. Masažas baigiamas plokščiuoju paviršutiniu glostymu, visos blauzdos nenutrūkstančia vibracija.

10.2. Masažas sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis

10.2.1. Širdies ir kraujagyslių sistemos nervinės kilmės ligų masažas

Dažniausiai širdies neurozę sukelia dien-cefalinė patologija, simpatinės kilmės gan-glionitai. Būna skausmų širdies plote, atsi­randa aritmijų, vazomotorinių pakitimų, jaučiamas širdies plakimas normalaus šir­dies darbo metu ir kt.

E. Sorokina ir N. Bielaja siūlo tokiais at­vejais masažuoti taip: ligonis guli ant nuga­ros, nuo širdies viršūnės lengvai glostoma, trinama ratu širdies pagrindo link. Tai da­roma kas antrą dieną arba kasdien nuo 4 iki 12 minučių. Kursą sudaro 10-12 procedū­rų. Masažo metu ligoniai nusiramina, daro­si mieguisti, jiems praeina skausmai.

Esant aritmijoms, dusuliui daromas ma­sažas širdies plote ir kairiosios mentės sri­tyje: lengvas glostymas, trynimas, plekšno-jimas, kartu energingas raumenų maigymas, spaudimas su lengva vibracija krūtinkaulio ir šonkaulių susijungimo vietose iš kairės. Po tokio masažo nyksta aritmijos, rečiau pa­sitaiko arba visai išnyksta ekstrasistolės, pailgėja diastolė ir stiprėja sistolė.

A. Verbovas siūlo ligoniui sėdint 3-5 mi­nutes masažuoti jo širdies plotą. Jo nuomo­ne, galima taikyti vibraciją aparatu, prade­dant nuo stambių kaklo kraujagyslių iš abiejų pusių širdies link ir, pridėjus aparato galvutę, širdies plote 4-5 tarpšonkaulyje. Procedūros trukmė - 2-3 minutės.

Tachikardijos atvejais - nutrūkstanti vib­racija: kapojimas tarpmenčio arba C7 kete-rinės ataugos plekšnojimas. Kartais pataria­ma delnais švelniai, ritmiškai suspausti krūtinės ląstą (pagal aksiliarinę liniją šon-kaulinio lanko kraštą), delnai slenka kardi­nės ataugos kryptimi. Suspaudimą pradėti iškvėpimo metu. Tai kartojama 8-10 kartų.

Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių sutrikimų atvejais tinka švelnus apykakli-nės zonos masažas.

10.2.2. Masažas sergant miokardo distrofija

Miokardo distrofijų atvejais atsiranda biocheminių pakitimų širdies raumenyse. Tai būna dėl avitaminozių, intoksikacijų, endokrininių pakitimų, fizinio ir protinio pervargimo.

Masažo metodika: nugaros masažas -plokščias ir apimantis nenutrūkstantis glos­tymas abiejų rankų delnais nuo kryžiaus ky­lant aukštyn iki pažastų ir raktikaulių. Del­niniu II-V pirštų paviršiumi pusiau žiedinis trynimas remiantis nykščiais, kurie laiko­mi iš dešinės ir kairės nuo keterinių ataugų. Trynimas kartojamas 5-10 kartų, po to 2-3 kartus glostoma. Toliau seka gilus nenu­trūkstantis nugaros raumenų grėblinis glos­tymas, trynimas pjovimo būdu, išilginis ir skersinis maigymas, nutrūkstanti vibracija, kapojimas ir plekšnojimas, viskas pakaito­mis su glostymu. Masažuojant kapojimo ir plekšnojimo būdu tarpmentyje reikia dirbti atsargiai. Kraujo apytakos 1-ojo laipsnio ne­pakankamumo metu galimas krūtinės ląs­tos suspaudimas arba lengvas kapojimas bei plekšnojimas širdies plote. Rekomenduoti­na C7 keterinės ataugos elektrovibracija, nu­siurbiamasis kojų, po to rankų masažas.

112 M A S A Ž A S

Procedūros trukmė - po 20-25 minutes kasdien. Iš viso kursą sudaro 15-25 minu­tes kasdien. Iš viso kursą sudaro 15-20 pro­cedūrų, kursas kartojamas po 3-4 mėnesių. Masažą būtina derinti su kineziterapija.

10.2.3. Masažas esant širdies ydai

Širdies ydų atsiradimo priežastis dažniau­siai būna reumatas.

Indikacijos masažui: normali temperatū­ra ir kraujo analizė, neaktyvus reumato pro­cesas tarp paūmėjimo periodų.

Yra autorių, kurie siūlo pradėti masažą kartu su kineziterapija tik nurimus ūmi­niam periodui. Šiuo laikotarpiu atlieka­mas švelnus nusiurbimas (tik kojų) masa­žas po 3-5 minutes kiekvienai kojai kas antrą dieną.

Masažas pradedamas nugaros priestubu-rinėse srityse nuo Lp-Th^, Th5-Th 2 , C7-C3 plokščiu glostymu, trynimu. Maigomi nu­garos raumenys, trapecinis raumuo ir kai­riojo peties raumenys, atliekamas plekšno-jimas, krūtinės ląstos sukratymas. Paskui masažuojama širdies plote - paviršutinis ir gilus glostymas, delniniu pirštų paviršiumi trinamas krūtinkaulis ir tarpšonkauliniai tarpai, taip pat trinamas kairysis apatinis krūtinės ląstos kraštas ir kairės pusės krūti­nės ląstos raumenys, po to masažuojami krū­tinės raumenys. Baigiama kojų ir rankų ma­sažu ir pasyviais bei aktyviais kojų, rankų judesiais visuose sąnariuose. Kojos masa­žuojamos 3-4 minutes, rankos - 2-3 minu­tes. Masažo trukmė -15-20 minučių. Pro­cedūrų skaičius - 12-15, geriau skirti kas antrą dieną.

10.2.4. Masažas sergant hipotonija Pirminės hipotonijos metu sutrinka cen­

triniai mechanizmai, reguliuojantys šilumą ir kraujagyslių tonusą.

Liga pasireiškia žemu kraujospūdžiu, ben­dru silpnumu, greitu nuovargiu, galvos skausmais, kartais ir skausmais širdies plo­te, galvos svaigimu, neatsparumu fiziniam krūviui.

Rekomenduojamas apykaklinės zonos masažas (neliečiant galvos plaukuotosios dalies). Masažo judesiai greitesni. Būtina kartu skirti gydomąją kūno kultūrą, taikant I. Tiomkino pasiūlytą metodiką.

Kai hipotoninę ligą lydi stuburo osteo­chondrozė, masažuojama dar ir nugara.

10.2.5. Masažas sergant hipertonija Hipertonija žmonės serga dažnai. Ji atsi­

randa dėl centrinės nervų sistemos pertem­pimų, kuriuos sąlygoja ilgai trunkančios psi­chinės traumos. Ypač pavojingos hipertoni­nės ligos komplikacijos: miokardo infarktas, insultas, inkstų sklerozė

Masažas skiriamas I, IIA ir IIB stadijose. Negalima masažuoti pakilus kraujospūdžiui ir kai ligonio savijauta pablogėja dėl dina­minio kraujo apytakos sutrikimo.

Masažas pagerina centrinės nervų siste­mos funkcinę būklę, kraujo apytaką, suma­žina kraujagyslių sienelėse nervinį raume-ninį dirglumą.

Rekomenduojamas galvos, kaklo ir apy­kaklinės zonos masažas. Priklausomai nuo savijautos, ligonis masažo metu sėdi arba gu­li. Pradedama nuo segmentų Tlis-Tl^ ir CV Q priestuburinių sričių plokščiu giliu glos­tymu, trynimu ir maigymu. Po to delniniu pirštų paviršiumi maigomos speninės atau-

GYDOMASIS MASAŽAS 113

gos ir pakaušiniai gumburai, kaitaliojant su kaklo ir apykaklinės zonos glostymu. Toliau masažuojama plaukuotoji galvos dalis. At­liekamas grėblinis glostymas ir trynimas, gal­vos odos sustūmimas ir ištempimas įvairio­mis kryptimis. Paskui ligonis šiek tiek atlošia galvą, remdamasis į masažuotojo krūtinę, ir glostymu, maigymu masažuojama kakta, aki­duobės bei smilkiniai. Masažas baigiamas galvos, kaklo ir apykaklinės zonos glostymu.

Skausmingos būna speninės ataugos, sri­tis tarp antakių ir vidurinė viršugalvio sri­tis. Šias vietas patartina lengvai glostyti ir švelniai vibruoti.

Procedūros trukmė - 10-15 minučių. Kursui skiriama 20 procedūrų.

10.2.6. Masažas sergant širdies ischemine liga ir miokardo infarktu

Ischeminė širdies liga ir miokardo infark­tas pasitaiko dažnai, nemažas procentas pa­cientų nuo šių ligų miršta. Todėl moksli­ninkai ieško efektyvių jų gydymo ir profi­laktikos būdų.

Pastaraisiais dešimtmečiais ligoniams, sergantiems miokardo infarktu, jau anks­tyvose stadijose skiriama kineziterapija ir masažas.

Dozuoti fiziniai krūviai kartu su masažu normalizuoja nervų, kraujagyslių ir kitų sis­temų funkcijas, gerina bendrą kraujo ir ko­ronarinių kraujagyslių apytaką, medžiagų bei audinių apykaitą. Masažas padeda paša­linti stazę, palengvina kairiosios širdies pu­sės darbą. Dar svarbu, kad masažas sukelia ligoniui malonias emocijas, padeda nugalė­ti baimę ir abejones dėl ateities.

Indikacijos: įvairios lokalizacijos miokar­do infarktas, pirminiai ir pakartotiniai.

Masažas pradedamas, kai pagerėja ligo­nio savijauta: išnyksta skausmai, širdies rit­mo sutrikimai ir dusulys ramybėje, tampa normalus leukocitų skaičius, eritrocitų nu­sėdimo greitis, kraujospūdis, gerėja elektro­kardiogramos rodikliai.

Kai miokardo infarkto forma lengva, ma­sažas pradedamas 2-5 dieną, kai ji viduti­nio sunkumo -12-15 dieną, o kai infarkto apimtas didelis miokardo plotas - tik 20-25 dieną.

Gydymo ligoninėje etapas. Ligonis guli ant nugaros, masažuojama lovoje. Delni­niu pirštų paviršiumi masažuojama nuga­rinė pėdos dalis, čiurnos, kelių sąnariai pa­kaitomis su glostymu. Po to - lengvas ran­kų glostymas, švelnus plaštakos, riešo, alkūnės sąnarių žiedinis trynimas pakaito­mis su glostymu. Plokščias šoninių krūti­nės ląstos paviršių glostymas delnais. Kai ligoniui leidžiama atsigulti ant dešiniojo šono, masažuojama nugara ir juosmuo. Švelniai glostomos ir trinamos priestubu-rinės, juosmens-kryžmens sritys ir sėdme-niniai raumenys. Masažo trukmė - iki 7 minučių kasdien.

Gydymo, išėjus iš l igoninės, etapas. Masažuojami refleksiškai pakitę audiniai, atitinkantys nugaros smegenų segmentus nuo C2-C4, Thj-Thg. Iš pradžių masažuoja­ma nugara arba apykaklinė sritis ligoniui sėdint, po to - širdies sritis ligoniui gulint ant nugaros pakėlus galvūgalį, sulenktus ke­lius, po kuriais padedamas volelis. Per pir­mąsias procedūras masažuotojas nustato jautrias odos zonas, sustandėjimus raume­nyse. Per pirmąsias 3-4 procedūras masažo judesiai turi būti švelnūs, ypač masažuojant jautrias sritis ir taškus. Tempas lėtas arba

114 M A S A Ž A S

vidutinis, judesiai eina pagal ir prieš limfos tėkmę. Pradedama nuo dešiniosios kūno pu­sės. Tik po 3-4 procedūrų galima masažuoti skaudančius taškus - glostant, trinant, ištem­piant, sustumiant, nenutrūkstama stabilia ir labilia vibracija. Kiekvienas skaudantis taš­kas masažuojamas iki 1-2 minučių.

Nugara masažuojama glostant ir trinant priestuburines dalis iš apačios aukštyn, pla­čiuosius nugaros bei kaklo raumenis. Grėb-liniu trynimu masažuojami tarpšonkauliniai tarpai nuo Th 2 -Th g krūtinkaulio stuburo link, trinama kairioji mentė ir tarpumentė, maigomi nugaros raumenys bei viršutinės trapecinių raumenų dalys.

Apykaklinė sritis masažuojama glostant ir trinant pakaitomis tai viena, tai kita ran­ka priestuburines dalis pečių sąnarių link nuo C 2-Th 2 . Trynimas krumpliais išilgai ir spirale kaitaliojamas su glostymu. Išilginis maigymas atliekamas stumiant volelį nuo C 2-C 4, skersinis trapecinio raumens maigy­mas kaitaliojamas su glostymu. Kaklo ir nu­garos viršutinės dalies glostymas daromas nuo kaklo leidžiantis žemyn. Lengvas žie­dinis trynimas delniniu II-IV pirštų pavir­šiumi atliekamas nuo nugarinės kaklo da­lies, viršutinės nugaros dalies žemyn pažastų link. Baigiama glostant nugarinę kaklo da­lį, viršutinę nugaros dalį pažastų link. Iš prie­kio taikomas plokščias paviršutinis ir gilus glostymas abiejų rankų delnais nuo krūtin­kaulio pečių link. Trynimas delniniu II-IV pirštų paviršiumi daromas nuo krūtinkau­lio pečių link, baigiama glostant priekinę viršutinę krūtinės ląstos dalį nuo krūtinkau­lio pečių link.

Širdies sritis, krūtinkaulis ir šonkaulinis lankas glostomi, trinamas ir maigomas di­

dysis krūtinės raumuo, kairiojo peties lan­ko raumenys, delnu atliekama nenutrūks­tanti lengva širdies srities vibracija nuo po-raktinės duobės, išilgai priekrūtinkaulinės srities ir V-VI šonkaulių aukštyje delnas slysta aplenkdamas pieno liauką pažasties link.

Kai ligoniui masažuojama širdies sritis, jis neturi sulaikyti kvėpavimo.

Po masažo procedūros ligoniui rekomen­duotina pailsėti ne mažiau kaip 40 minučių.

Masažo procedūros trukmė tokia: ji pra­dedama nuo 3-4- procedūrų po 10 minučių, po to 15 minučių kasdien arba kas antrą die­ną, iš viso 15 procedūrų.

Sergantiems kardioskleroze, lėtine ische­mine liga taikomas tausojantis, nestiprus masažas. Masažas neturi sukelti skausmų, nes tai gali refleksiškai paveikti vegetacinę nervų sistemą ir sukelti miokardo ischemi­ją. Nerekomenduotina naudotis vibromasa-žu, nes vibracija atliekama ranka.

Indikacijos masažui sergant ischemine šir­dies liga, miokardo infarktu:

1) masažas apykaklinės zonos ir širdies plote skiriamas rekonvalescencijos fazėje, persirgus miokardo infarktu ir esant kraujo apytakos I ir II laipsnio nepakankamumui; poinfarktine kardioskleroze, lydima hiper­toninės ligos, be kraujo apytakos nepakan­kamumo požymių arba su I, II laipsnio ne­pakankamumu;

2) masažas nugaros ir širdies plote skiria­mas persirgus miokardo infarktu, esant I -II laipsnio koronariniam nepakankamumui, poinfarktine skleroze, lydima stuburo ir krūtinės dalių osteochondrozės, be kraujo apytakos nepakankamumo požymių arba esant I, II laipsnio nepakankamumui;

GYDOMASIS MASAŽAS 115

3) lengvas nusiurbiantis kojų masažas nuo 2-6 dienos skiriamas ūmaus miokardo in­farkto metu, atidžiai sekant ligonio hemo­dinamiką.

10.2.7. Masažas sergant periferinių kraujagyslių ligomis

Dažniausiai pasitaikančios periferinių kraujagyslių ligos - tai ateroskleroziniai ar­terijų pakitimai, obliteruoj antys endarteri-tai, trombangitai, funkcinės angiodistonijos ir varikoziniai venų išsiplėtimai. Tai - lėti­nės ligos, kurių metu dažniausiai nukenčia kojų kraujagyslės.

Gydymui naudojami kompleksiniai me­todai: medikamentai, gydomoji kūno kul­tūra, pratimai vandenyje, fizioterapija ir masažas.

Kai yra polinkis trombozėms atsirasti, ne­rekomenduojamas kojų arba rankų masa­žas, patartinas tik segmentinis. Indikacijos segmentiniam masažui: aterosklerozinis ko­jų ar rankų arterijų užakimas, angiospazmai (Reino liga ir kt.), kojų varikozinių venų išsiplėtimas, trofiniai odos pakitimai, nedi­delė opa, tromboflebitai be komplikacijų, buvę flebitai.

10.2.7.1. Masažo metodika sergant kojų arterijų ligomis

Ligonis guli, masažuojamos priestuburi-nės sritys nuo apatinių segmentų kylant aukštyn S5-S!, L!-L5, Th 1 2 -Th 1 0 plokščiu paviršutiniu ir giliu glostymu, spiraliniu try­nimu delniniais pirštų paviršiais, krum­pliais, pjovimu, išilginiu maigymu, sustūmi-mu, nenutrūkstama vibracija, plekšnojimu, sukratymu. Kojų masažas: pėdų glostymas, priekinio blauzdų ir šlaunų paviršiaus plokš­

čias bei apimantis glostymas, sąnarių glos­tymas ir trynimas delniniais pirštų paviršiais. Masažuotojas pasyviai lanksto visus sąna­rius. Ligonis atlieka kvėpavimo pratimus. Procedūros trukmė -15 minučių. Gydymo kursas - 15 procedūrų, kurios atliekamos kas antrą dieną.

10.2.7.2. Masažo metodika sergant rankų kraujagyslių ligomis

Ligonis sėdi remdamasis galva. Masažuo­jami segmentai Th^Th^ C7-C3, pradedant nuo žemiau esančių segmentų ir kylant aukš­tyn plokščiu nugarinės kaklo dalies, galvos sukamojo raumens ir viršutinių trapecinio raumens dalių, nugaros plačiojo raumens glostymu, trynimu. Taip pat masažuojamos mentės ir pomentinės sritys, šiose vietose taikoma ir vibracija.

Rankų masažas: apimantis žastų ir pečių glostymas, trynimas delniniu pirštų paviršiu­mi ir krumpliais, riešų ir alkūnės sąnarių žie­dinis trynimas. Atskirai masažuojamas del-tinis raumuo. Procedūros trukmė - 15 mi­nučių, kursui skiriama 10-15 procedūrų, kurios atliekamos kas antrą dieną.

10.2.7.3. Masažo metodika sergant kojų venų ligomis

Ligonis guli ant pilvo. Masažuojamos priestuburinės nugaros segmentų S 3-S 1 ? L5-L 1 ? Th 1 2 -Th 1 0 sritys. Masažas pradedamas nuo sveikos kojos. Segmentai masažuojami, kaip aprašyta sergant kojų arterijų ligomis.

Kojų masažas: apimantis glostymas, nenu­trūkstantis arba grėblinis, aplenkiant variko-zinius mazgus, pėdų grėblinis glostymas, švel­nus blauzdų ir šlaunų volavimas bei nenu­trūkstanti vibracija delnais. Ciurnos, kelių ir

116 MASAŽAS

klubo sąnarių glostymas ir trynimas. Masa­žuotojas pasyviai lanksto visus sąnarius. Li­gonis atlieka kvėpavimo pratimus.

Kontraindikacijos: maigymas, kapojimas ir plekšnojimas. Jeigu yra raumenų, odos tro­fikos pakitimų, masažuojamos tik nugaros smegenų segmentų sritys. Procedūros truk­mė -15 minučių, kursą sudaro maždaug 15 procedūrų, kurios atliekamos kas antrą die­ną. Rekomenduojama gydomoji kūno kultū­ra, hidromasažas.

10.3. Masažas sergant virškinimo organų ligomis

10.3.1. Masažas sergant lėtiniu gastritu

Lėtinis gastritas yra nespecifinis skrandžio gleivinės uždegimas, kuriuo sergant ligoniui pakinta sekrecinė, motorinė ir ekskrecinė funkcijos. Lėtinį gastritą gali lydėti padidė­jęs, normalus ir sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.

Masažas skiriamas kartu su kitomis gydy­mo priemonėmis.

Masažas veikia neuroreguliacinį aparatą. Nuo masažo pagerėja skrandžio motorinė ir sekrecinė veikla, pagyvėja kraujo apytaka pilvo ertmėje. Masažuojamos segmentinės priestuburinės nugaros, kaklo zonos, pilvas ir pilvo raumenys.

Štai kokį gastrito, esant sumažėjusiam rūgštingumui, masažą yra pasiūlęs V.

Riuminas. Ligonis sėdi: elektrovibratoriu-mi vibruojama skrandžio sritis. Iš pradžių procedūra trunka 10-15 minučių, po to pra­tęsiama iki 15-20 minučių, vibracijos daž­nis - 100 hercų, amplitudės svyravimai -0,3 mm. Skiriama 15-20 procedūrų, jos at­liekamos kasdien, stacionare net du kartus

per dieną. Kiti autoriai siūlo segmentinį ma­sažą Th-j-Thg kairiojoje priekinėje krūtinės ląstos pusėje.

Gastrito, esant padidintam rūgštingumui, masažas atliekamas pagal O. Glaser ir A. Dalicho iš kairiosios pusės. Masažuoja­ma priestuburinė sritis Th 9 -Th 5 ir prieapa-tinės mentės krašto, C4-C3 iš kairės, prieky­j e - T h 4 - T h 5 sritis.

Rekomenduotina skirti gydomąją kūno kultūrą. Ji pagerina sekrecinę skrandžio funkciją. Taikomi pratimai, kurie stiprina visą organizmą, ypatingas dėmesys skiria­mas pratimams, stiprinantiems pilvo rau­menis. Pratimai atliekami įvairiose padėty­se: gulint, sėdint, stovint - 20-30 minučių prieš valgį.

10.3.2. Masažas esant nusileidusiam skrandžiui

Masažuotojas turi žinoti skrandžio ribas. Siūloma greitai atlikti nenutrūkstančią vib­raciją punktavimu skrandžio srityje, taip pat sukratymą. Ligoniui gulint ant kairiojo šo­no, sulenktais pirštais reikia suimti skrandį iš apačios ir sukratyti jį. Rekomenduotina gydomoji kūno kultūra, kad sustiprėtų pil­vo raumenys.

10.3.3. Masažas sergant žarnyno ligomis

Rekomenduojama prieš masažą 10-15 minučių šildyti pilvą elektrine pagalvėle. Po to atlikti segmentinį masažą pagal O. Glaser ir A. Dalicho.

Esant vidurių užkietėjimui, reikia delni­niu III-IV pirštų paviršiumi pagal laikro­džio rodyklę švelniai glostyti aplink bam­bą, iš lėto didinant ratą ir apimant visą pilvą. Tai daroma 2-3 kartus per dieną, kiekvieną

GYDOMASIS MASAŽAS 117

sykį po 2-3 minutes. Rankos turi būti šil­tos. Ligoniui patartina pačiam taip glostyti pilvą defekacijos metu. Šitaip jis sustiprins odos-žarnyno refleksą.

Esant atonijai, taikomas lėtas, nenutrūks­tantis paspaudimas pagal storosios žarnos eigą, po to vibracija punktavimu, lengvas ka­pojimas, delnais reikia lengvai siūbuoti pil­vą išilgai ir skersai. Rekomenduojama vib­ruoti kryžmens sritį 3-5 minutes.

Taip pat reikia taikyti gydomąją kūno kul­tūrą - pratimus pilvo presui ir kojoms su­stiprinti, kitus bendrus stiprinančius pra­timus.

Po apendicito ir išvaržos operacijų reko­menduojama 3-5 paras 1-3 kartus per die­ną daryti bendrą masažą 15-25 minutes, iš viso atlikti 6-12 procedūrų.

Masažuojamos: 1) kojos ir rankos; 2) krū­tinės ląsta ir kaklas; 3) pilvas; 4) nugara.

Masažuojant krūtinės ląstą, ligonis guli su­lenktomis kojomis. Taikomas plokščias ap­imantis krūtinės ląstos glostymas, tarpšon-kaulinių raumenų trynimas, krūtinės rau­menų maigymas ir vibracija. Masažuojant pilvą - trynimas ir tekšnojimas pirštų galais pagal storosios žarnos eigą, įstrižųjų pilvo raumenų trynimas ir maigymas. Kadangi yra pooperacinės siūlės, negalima atlikti plokš­čio glostymo ir trynimo.

Kontraindikacijos pilvo masažui: po apen­dicito, išvaržos operacijų, po inksto pašali­nimo dėl vėžio, po storosios žarnos rezek­cijos, kai susiformuoja dirbtinė išangė.

Kontraindikacijos masažui pagal Verbovą: 1) skrandžio ir žarnyno ligų ūmaus ir po-

ūmio laikotarpio dienomis; 2) skrandžio ir žarnyno ligos, kai ligonis

linkęs kraujuoti;

3) ūmūs pilvo organų uždegimai; 4) pilvaplėvės ir žarnyno tuberkuliozė; 5) gerybiniai ir piktybiniai pilvo organų

navikai.

10.3.4. Masažas sergant opa

Indikacijos masažui: poūmi ir lėtinė li­gos eiga.

O. Glaser ir A. Dalicho rekomenduoja segmentinį masažą. Sergant skrandžio opa, masažuojama nugara iš kairės pusės nuo Q iki Th 9-Th 1 0 , iš priekio - pakrūtinys ir krū­tinės ląsta nuo Th 5 iš kairės. Sergant dvylika­pirštės žarnos opa, masažuojama nugara nuo Q iki Th 2 iš abiejų pusių, pakrūtinys ir krūti­nės ląsta nuo Th 5 iš abiejų pusių. Procedū­ra - švelni, ji trunka iš pradžių 8-10 minu­čių, paskui pratęsiama iki 20-25 minučių. Masažuojant nugarą taikomas plokščias gi­lus glostymas, trynimas (ypač išoriniu delno paviršiumi, pjovimas), lengvas išilginis mai­gymas. Atsargiau masažuojama tarpumentė (sergant skrandžio opa - iš kairės, o sergant dvylikapirštės žarnos opa - iš dešinės pusės). Jeigu palpuojant jaučiamas padidintas rau­menų tonusas, galima švelniai atlikti nenu­trūkstančią vibraciją. Daromas krūtinės ląs­tos masažas, iki šonkaulinio lanko atlieka­mas trynimas tarpšonkaulių ir šonkaulių prisitvirtinimo prie krūtinkaulio vietose. Pa­krūtinys masažuojamas glostymu, trynimu nespaudžiant pilvo organų. Tiesiųjų pilvo raumenų masažas atliekamas paviršutiniu glostymu nuo bambos apatinio šonkaulinio lanko link, po to trynimu. Procedūra baigia­ma krūtinės ląstos apatinės dalies bei pakru­tink) glostymu. Tiesiųjų pilvo raumenų ma­sažas atliekamas delniniu III ir IV pirštų paviršiumi nuo išorinio krašto, suartinant

118 M A S A Ž A S

pirštus ir atsargiai suspaudžiant tiesiuosius raumenis tarp pirštų. Pirštai slenka lygiagre­čiai tiesiųjų raumenų. Masažo tempas labai ramus, lėtas arba vidutinis: ligoniui turi būti malonu, procedūra jam turi sukelti mieguis­tumą, jos metu turi sumažėti skausmai, o už­baigus procedūrą jie turi visai išnykti.

Poūmiu laikotarpiu arba kol ligą lydi komplikacijos, masažuojama nugara, o po 2-3 procedūrų atsargiai pradedamas masa­žuoti pakrūtinys ir pilvas.

10.3.5. Masažas sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis

Masažas yra kompleksinio gydymo dalis, jis ypač efektyvus, kai dėl gretutinių ligų kontraindikuotinos įvairios šiluminės pro­cedūros.

Masažo tikslas: sumažinti skausmus, pa­gerinti kraujotaką ir tulžies pūslės motori­nę funkciją.

O. Glaser ir A. Dalicho nuomone, seg­mentinis masažas efektyvus šiais atvejais:

1) esant funkciniams kepenų ir tulžies pūs­lės sutrikimams;

2) tulžies akmenligei; 3) lėtiniams tulžies pūslės uždegimams; 4) kartojantis skausmams, pašalinus tul­

žies pūslę; 5) persirgus hepatitu. Kontraindikacijos

masažui: 1) ūmios kepenų ir tulžies pūslės ligos; 2) pūlingi tulžies pūslės uždegimai; 3) supančių tulžies pūslę audinių užde­

gimai; 4) pilvaplėvės uždegimas; 5) kasos uždegimas. Ligonis guli ant pilvo, galva atgręžta į kai­

rę, rankos atpalaiduotos - guli išilgai lie­

mens. Masažas pradedamas nuo C 3 -C 4 ir Th 6-Th 1 0 . Taikomas glostymas, trynimas ir maigymas. Jeigu apčiuopiamas padidėjęs raumenų tonusas tarp mentės ir stuburo, tai masažo judesiai turi būti švelnesni, atlieka­mas glostymas, paviršutinis trynimas ir ne­nutrūkstanti vibracija. Sumažėjus raume­nų tonusui, galima masažuoti jau šiek tiek intensyviau. Plekšnojimas ir kapojimas kon-traindikuoti. Nugaros masažo trukmė - 1 0 -15 minučių. Po to ligonis apsiverčia ant nu­garos ir masažuojama dešinioji krūtinės ląs­tos pusė nuo Th6 ir pakrūtinys. Masažo judesiai švelnūs - glostymas ir trynimas. Ma­sažuojamas šonkaulinio lanko kraštas. Pro­cedūros trukmė - 5-7 minutės. Pakrūtinys masažuojamas taip, kaip aprašyta sergant opalige. Kepenų masažas atliekamas taip: švelnus glostymas iš kairės į dešinę vartų ve­nos link, spiralinis šonkaulinio lanko, apati­nio kepenų krašto trynimas, švelni nenutrūk­stanti vibracija pirštų galiukais, švelni kepe­nų srities vibracija delnu, lengvas kepenų sukratymas. Visa tai trunka 5-7 minutes.

Tulžies pūslė taip pat masažuojama švel­niu glostymu, trynimu ir nenutrūkstančia vibracija. Masažas baigiamas pilvo ir krūti­nės ląstos dešiniosios pusės glostymu.

10.4. Masažas sergant centrinės ir periferinės nervų sistemos ligomis

10.4.1. Masažas sergant veido nervo uždegimu

Veido nervo uždegimas būna periferinės ir centrinės kilmės. Periferinės kilmės neu­ritas dažniausiai esti vienos pusės, dėl jo at­siranda vienos veido pusės mimikos raume-

GYDOMASIS MASAŽAS 119

nų parezė arba paralyžius. Centrinės kilmės neuritas pažeidžia apatinę veido nervo ša­ką. Jis pasireiškia suplokštėjusia lūpų-nosies raukšle, burnos asimetrija, lūpų ju­desių sutrikimu.

Ligoniai labai sielojasi dėl atsiradusio kos­metinio defekto.

Masažas, kineziterapija ir gydymas padė­timi indikuotini:

1) kai neuritas infekcinės kilmės; 2) po operacijų, pašalinus auglį, kuris bu­

vo suspaudęs nervą; 3) išgydžius ūmų vidurinės ausies užde­

gimą, dėl kurio prasidėjo veido nervo už­degimas.

Visi šie metodai taikomi gydant ūmią sta-diją nuo pat pirmųjų dienų bei ligos laiko­tarpiu ir atsiradus tokioms komplikacijoms, kaip kontraktūros arba sinkinezės (paraly­žiuoti raumenys negali atlikti atskiro jude­sio, tačiau šis judesys atliekamas nevalingai tada, kai kartu juda sveikas raumuo).

Pirmąją ligos savaitę paralyžiuota veido pusė nemasažuojama. Gydoma padėtimi, masažuojama apykaklinė zona ir atsargiai sveikoji veido pusė, skiriama gydomoji kū­no kultūra.

Masažo tikslai: 1) pagerinti veido, kaklo ir apykaklinės

srities kraujo apytaką; 2) atstatyti mimikos raumenų funkciją; 3) išvengti konraktūrų ir sinkinezių susi­

darymo, o joms atsiradus - jas sušvelninti; 4) atstatyti teisingą tarimą. Sunkių ligų atvejais, kai būna sunku išgy­

dyti neuritą, reikia stengtis išmokyti ligonį nuslėpti mimikos defektus.

Būtina atkreipti dėmesį į mimikos rau­menų ypatumus: esant normaliai būklei,

abiejų veido pusių raumenys juda kartu, o esant veido nervo paralyžiui, juda tik svei­koji pusė, kuri smarkiai perkreipia veidą -patraukia raumenis į sveikąją dalį, ypač juo­kiantis, kalbant.

Pirmąją ligos savaitę ligonis mokomas at­palaiduoti sveikos veido pusės raumenis ra­mybės būklėje ir kalbant (sumažinti persi-kreipimą arba visai nejudinti sveikos veido pusės raumenų, nesijuokti). Rekomenduo­jamas gydymas padėtimi:

1) miegoti ant nesveiko šono, šiek tiek pa­traukus veido raumenis aukštyn;

2) kramtyti abiem pusėmis; 3) 3-4 kartus per dieną po 15 minučių

sėdėti palenkus galvą į nesveiką pusę ir pri­laikant veidą nugarine delno puse, atsirė­mus alkūne į stalą;

4) užrišti veidą skarele, išlyginant svei­kos veido pusės raumenis ir patraukiant ne­sveikos veido pusės raumenis iš apačios į viršų. Prieš veidrodį patikrinti veido simet-riškumą.

Kai ligos pradžioje ligonis dar negali ak­tyviai pajudinti paralyžiuotų raumenų, ma­sažuotojas pasyviai, viena ranka padaro tuos judesius, o ligonis tuo pačiu metu daro tuos judesius sveikąja veido puse. Šie judesiai tu­ri būti simetriški, todėl masažuotojas kita ranka neleidžia sveikos veido pusės raume­nims per stipriai susitraukti. Sveikstant, di­dėjant nesveikos veido pusės raumenų jė­gai, masažuotojas apsunkina paretinių raumenų judesius ir, stiprindamas juos, pri­laiko sveikos pusės raumenis. Taip atstato­mi simetriški mimikos raumenų judesiai.

Masažas pradedamas nuo kaklo ir apykak­linės zonos. Masažo metodika priklauso nuo ligonio kraujospūdžio - jeigu jis padidėjęs,

120 M A S A Ž A S

masažuojama kaip hipertoninės ligos atve­jais, jeigu per mažas - kaip gydant hipotoni-nę ligą.

Po to masažuojamas veidas. Masažuotojas sėdi priešais ligonį. Iš pradžių ligonis moko­mas atpalaiduoti veidą. Galimajam padėti labai lengvai, nenutrūkstamai vibruojant del­niniu II, III ir IV pirštų paviršiumi sveikąją veido pusę, pradedant kakta, paskui - skruos­tą, smakrą. Masažo kryptis - nuo kaktos vi­durio ausies link, nuo nosies pagrindo ir skruostų viršutinės dalies žandikaulio apati­nio kampo link, nuo nosies sparnelio ir apa­tinės skruosto dalies žandikaulių limfinių liaukų link. Šie judesiai kartojami 1-2 kar­tus sveikojoje veido pusėje. Tik 7-osios pro­cedūros metu atsargiai masažuojama ir ne­sveikoji veido pusė. Atkreipiamas dėmesys į sveikos pusės atpalaidavimą, kad būtų suma­žinta veido asimetrija ramybės būklėje.

Masažo būdai: glostymas, trynimas, leng­vas maigymas ir tausojanti vibracija.

Kaktos masažas: lengvas, net glamonė­jantis, plokščias glostymas. Masažuojami kaktos ir smilkinio raumenys, nuo kaktos vi­durio - smilkinių link, nuo antakių - galvos plaukuotosios dalies link. Po to seka lengvas trynimas spirale, maigymas nykščiu ir smi­liumi, kad atsirastų raukšlės keliant anta­kius. Ligonis, masažuotojui padedant, kelia antakius nesveikoje pusėje, o sveikoje - anta­kis spaudžiamas žemyn. Po to - lengvas glos­tymas. Maigymo metu pirštai yra virš anta­kių, bet neliečia plaukų. Maigymas ramybės būklėje (veidas nejuda) - lengvi pažnaiby-mai. Paskui pradedama nenutrūkstanti vib­racija, lengvai, greitai paspaudžiant II-III pirštais. Akiduobės masažuojamos ligoniui užmerkus akis. Nesveikoje pusėje padeda­

ma užmerkti akį ir prilaikoma 30 sekundžių. Po to prašoma 3 kartus iš eilės atsimerkti, kartoti tai 2 kartus. Vėliau masažuojamas žiedinis akies raumuo nuo smilkinio, apati­nio akiduobės krašto - nosies link, po to vir­šutiniu akiduobės kraštu - smilkinio link.

Skruostų paviršutinis masažas atliekamas delniniu II-V pirštų paviršiumi: gilus try­nimas ir maigymas. Glostymas - nuo no­sies aukštyn, skruostinio lanko, ausų, smil­kinių, lūpų kampų link. Trynimas II-V pirštais nuo apatinio žandikaulio nosies link. Svarbu atkreipti dėmesį į nosies-lūpų raukšlę, kuri masažuojama nuo lūpų nosies link, ją suspaudžiant tarp nykščio ir smi­liaus. Po to ligonis išpučia ir atpalaiduoja žandus, palenkia galvą žemyn, įkvepia oro ir iškvėpdamas taria: „pr...", „fr..." virpin­damas lūpas. Nosis masažuojama nuo no­sies galo tarpuakio link glostymu ir tryni­mu. Po to ligonis išplečia nosies sparnelius.

Pasmakrės masažas - taip pat glostoma, trinama, maigoma nuo pažandinės dalies -į pasmakrės duobutę ir lūpų kampų link delniniu II-V pirštų paviršiumi. Jeigu oda sudribusi, fiksuojamas lūpų kampas, tada masažo judesių kryptis - į priešingą lū­pų kampą. Veido nervo vibracija - taškinė, trumpalaikė (tik aprimus ūmiam periodui).

Ausų kaušelių masažas daromas nykščiu ir smiliumi, apimant kaušelį iš vidaus ir iš­orės, pradedant ausies kaušeliu ir kylant aukštyn - glostant ir lengvai trinant vidinę ausies dalį, po to - išorinę. Maigoma suspau­džiant ausies kaušelį tarp pirštų.

Kiekvienos masažo procedūros pabaigo­je ligonis prieš veidrodį, ir masažuotojui pri­žiūrint, stengiasi atlikti arba atlieka šiuos judesius:

GYDOMASIS MASAŽAS 121

1) suraukia kaktą (skersai ir išilgai anta­kių esančios raukšlės, lūpų padėtis neturi keistis);

2) tris kartus užmerkia akis neatsimerk­damas (lūpų kampai nepakyla);

3) pakelia lūpų kampus aukštyn (akys ne­užsimerkia);

4) ištempia lūpas j šalis (judesys nedide­lės apimties);

5) ištempia lūpų kampus žemyn (kaklo raumenys nejuda);

6) patraukia apatinę lūpą žemyn (pasiro­do apatiniai dantys);

7) patraukia apatinę lūpą aukštyn (viršu­tinė lūpa uždengia apatinę);

8) įtraukia lūpų kampus į burnos vidų (akys neužsimerkia);

9) išpučia sveiko žando pusę arba pučia atsargiai iš vienos žando pusės į kitą (lūpų kampai turi būti simetriški);

10) paslepia lūpas tarp dantų; 11) tempia viršutinę lūpą ant apatinės; 12) priartina lūpų kampus vieną prie kito

(mažasis bučinys); 13) švilpia arba bando švilpti (neužsi­

merkdamas); 14) stengiasi tarti ilgąsias balses a, e, y, ū

ir priebalses b, n, m; 15) sukanda dantis ir išsišiepia; 16) išpučia nosies sparnelius; 17) liežuviu siekia tai viršutinę, tai apati­

nę lūpas; 18) taria „fr", „pr", „vo", „ko" ir panašius

skiemenis. Pratimai atliekami simetriškai, kiekvienas

kartojamas 4-5 kartus iš eilės, akims - 2-3 kartus. Per dieną tai padaroma 2-3 kartus.

Masažas ir gydomoji kūno kultūra skiria­ma kasdien ir atliekama 2-3 savaites. Vei­

do masažo trukmė - nuo 5 iki 12 minučių. Jeigu masažas neefektyvus, jis nutraukiamas 10-čiai dienų, o kineziterapija tęsiama. Po to vėl pakartotinai masažuojama iki 20 pro­cedūrų.

Jeigu atsiranda kontraktūra arba sinergi-niai lūpų kampų judesiai užmerkiant akis, arba judinant lūpas - vokų trūkčiojimas (masažo judesiai turi būti labai švelnūs), vei­das nemasažuojamas. Prieš masažą reko­menduojamos šiluminės procedūros, pavyz­džiui, soliuksas.

Kontraindikacijos masažui: 1) veido nervo neuritas dėl naviko prieš

operaciją; 2) veido nervo neuritas sergant ūmiu pū­

lingu vidurinės ausies uždegimu.

10.4.2. Masažas sergant trišakio nervo neuralgija

Liga pasireiškia ūmiais ir labai skausmin­gais priepuoliais vienoje veido pusėje pagal trišakio nervo eigą.

Masažas skiriamas poūmiu laikotarpiu, nurimus skausmams. Masažuojama lengvu glostymu, trynimu, vibracija. Pirmųjų pro­cedūrų metu tik lengvai glostoma ir trina­ma. Tik po 4-5 procedūrų galima lengvai vibruoti trišakio nervo šakelių išėjimo į odą vietose: antakiduobinį nervą, kuris yra vidi­niame antakio trečdalyje, poakiduobinį ner­vą, kuris yra 0,5 cm žemiau akiduobės kraš­to, jos vidurį, apatinio žandikaulio nervą, kuris yra už 2,5 cm virš apatinio žandikau­lio krašto viduriniame žandikaulio linijos trečdalyje. Visi šie taškai vibruojami paei­liui. Tai daroma 3 dienas. Masažas neturi sukelti skausmų. Jis skiriamas kasdien, trun­ka 6-7 minutes. Kursą sudaro 15-20 pro-

122 M A S A Ž A S

cedūrų. Po 2 mėnesių toks kursas kartoja­mas. Masažas skiriamas prieš fizioterapiją arba praėjus 30 minučių po jos.

10.4.3. Masažas sergant pakaušio nervo neuralgija

Sergant šia liga, esti pakaušio skausmai, apimantys ir mentę.

Ligonio galvos padėtis būna priverstinė, padidėja kaklo raumenų tonusas.

Masažas skiriamas poūmiu laikotarpiu, nurimus skausmams. Masažuojamas pakau­šis ir nugarinė kaklo dalis. Pirmomis die­nomis masažuojama lengvai glostant ir tri­nant odą. Tik po 3-4 dienų galima atsargiai maigyti, vibruoti didžiojo ir mažojo pakau­šio nervų išėjimo į paviršių vietas. Didysis pakaušio nervas surandamas už pakauškau-lio gumburo, mažasis pakaušio nervas - už speninės ataugos.

Abu nervai vibruojami iš eilės, t. y. kas­dien po vieną. Masažas neturi sukelti skaus­mų. Kasdien masažuojama po 6-7 minutes, išviso 15 procedūrų.

Rekomenduotina kartu skirti ir kinezite-rapiją.

10.4.4. Masažas sergant kaklo ir krūtinės stuburo dalių osteochondroze

Tarpslankstelinių diskų pakitimai suke­lia radikulitus. Jais labai dažnai serga ir jau­ni žmonės, kurie ilgai būna nedarbingi. Kai liga negydomąjį dažnai kartojasi. Gydymas skiriamas kompleksiškai. Svarbus vaidmuo tenka gydomajai kūno kultūrai ir masažui.

Masažo tikslai: 1) pagerinti kraujo ir limfos apytaką kak­

lo, nugaros ir rankų srityse; 2) sumažinti skausmus;

3) stiprinti hipotrofinius rankos raumenis; 4) mažinti kaklo, pečių juostos raumenų

tonusą. Masažas indikuotinas poūmioje kaklo

osteochondrozės stadijoje su įvairiais sin­dromais, pavyzdžiui, peties-mentės periar-tritas, užpakalinis kaklo simpatinis sindro­mas ir kiti.

Masažuojama priklausomai nuo kliniki­nio sindromo: ranka, nugarinė kaklo dalis, apykaklinė zona. Kai skauda krūtinę ir prie­kinę krūtinės dalį, masažuojama nugaros smegenų segmentų Th 6-Thj ir C7-C3 srity­se. Sergant kaklo osteochondroze su peties-mentės periartrito sindromu, masažas pra­dedamas nuo rankos. Ligonis sėdi, ranka sulenkta per alkūnę 165-170° kampu, pa­dėta ant masažo stalo. Masažuojami pirštai, po to nugarinė plaštakos sritis, riešas, dil­bis, alkūnės sąnaris, žastas, deltinis raumuo ir didysis krūtinės raumuo - glostymu, try­nimu, nenutrūkstančia nervų ir nervinių ka­mienų vibracija. Ši vibracija neturi sukelti skausmų. Paskui masažuojama nugara (li­gonis guli ant pilvo). Masažuojama glostant, trinant ir nenutrūkstamai vibruojant odą, raumenis, tarpšonkaulinius nervus. Tik nu­rimus skausmui, masažuojami priestuburi-niai taškai kaklo ir krūtinės dalies srityse.

Skaudama krūtinės pusė masažuojama li­goniui gulint ant nugaros. Masažuojamas di­dysis krūtinės raumuo, priekinis dantytasis raumuo, išoriniai tarpšonkauliniai raume­nys - glostymu, trynimu - ir tarpšonkauli­niai nervai - glostymu, trynimu bei nenu­trūkstančia vibracija.

Apykaklinė zona masažuojama ligoniui sėdint. Esant raumenų hipertonusui, masa­žo judesiai turi būti švelnus, tausojantys - ir

GYDOMASIS MASAŽAS 123

glostant, ir trinant. Esant hipotrofijai, ma­sažo judesiai būna intensyvesni.

Sergant kaklo osteochondroze ir esant nu­garos pusės, kaklo simpatiniam sindromui, masažuojamas pakaušis, kaklas ir apykakli-nė zona. Kol ligonis skundžiasi galvos svai­gimu, kaklas masažuojamas labai švelniu glostymu. Tik praėjus galvos svaigimui, kak­lą galima masažuoti glostymu ir trynimu.

10.4.5. Masažas sergant juosmens ir kryžmens osteochondroze

Indikacijos masažui: infekcinės ir toksi­nės kilmės juosmens ir kryžmens radikuli­tai, degeneraciniai juosmens ir kryžmens slankstelių ir tarpslankstelinių diskų paki­timai (diskozės, Šmorlio išvaržos, diskopa-tijos, spondiliozės, spondiloartritai ir kt.), potrauminiai juosmens ir kryžmens radiku­litai, radikulitai atsiradę dėl perkrovos, už­degiminių procesų mažajame dubenyje ir kt.

Masažo tikslai: 1) pagerinti kraujotaką ir limfos apytaką

juosmens ir kojų srityse; 2) sumažinti skausmus; 3) sustiprinti hipotrofinius raumenis (sėd­

menų, šlaunų ir blauzdos); 4) sumažinti ilgųjų nugaros raumenų to­

nusą. Juosmuo, kryžmuo, sėdmuo, skaudanti

koja masažuojami įvairiais glostymo būdais, trynimu, vibracija. Koja masažuojama pra­dedant pirštais, kiekviena dalis atskirai: pė­da, čiurna, blauzda, kelio sąnaris, šlaunis, sėdmuo, kojos nervai, priekinis ir nugarinis paviršius. Nugara masažuojama nuo S3-S!, L^-Lj, Th 1 2 -Th n , kylant nuo apatinių dalių aukštyn, delniniu II-IV pirštų paviršiumi glostant priestuburines dalis išilgai, spirale,

trinant mažylio pakyla, pjovimu, vibruojant išilgai. Glostoma ir trinama apatinė krūti­nės dalis. Priestuburinių dalių masažas turi būti diferencijuotas priklausomai nuo rau­menų įtampos. Įtampai sumažinti masažo judesiai turi būti lengvi, švelnūs, glostoma ir trinama lengvai spaudžiant. Kitoje pusėje raumenys masažuojami glostymu, trynimu ir vibracija. Atskirai vibruojami jautrūs taš­kai: prie stuburo tarpslankstelinių skersi­nių ataugų, IV-V juosmeninių slankstelių, klubo kryžmens sąnarių, kryžkaulio skersi­nių ataugų srityje, nervinių kamienų ir ner­vų išėjimo vietose.

Kojos masažuojamos šitaip: iš pradžių -priekinis paviršius, po to nugarinis - glos­tant, trinant ir vibruojant nervus bei nervi­nius kamienus. Kojų raumenys masažuoja­mi diferencijuotai: kai esti stiprūs skausmai, raumenys tik glostomi, o atrofiniai ir hipot-rofiniai raumenys glostomi ir ypač trinami įvairiais trynimo būdais.

Masažo procedūra turi sumažinti skaus­mus. Todėl per pirmąsias 2-4 procedūras masažuojama tik įvairiu glostymu, truputį spaudžiant odą ir poodinį sluoksnį. Skau­dančių taškų nereikia liesti.

Po 2-4 procedūrų, sumažėjus skausmams, galima diferencijuotai masažuoti raume­nis - ne tik glostyti, bet ir trinti, vibruoti. Tik po 4-5 procedūrų masažuojami nervai ir nerviniai kamienai. Iš lėto masažas inten­syvėja: paviršutinis glostymas papildomas giliu glostymu, trynimas po truputį stiprėja, vibracija greitėja.

Rekomenduotina masažo procedūrą pra­dėti tausojančiais judesiais, po 2-3 minučių pradėti masažuoti stipriau, atsižvelgiant į li­gonio būseną, ir užbaigti mažinant masažo

124 M A S A Ž A S

judesių intensyvumą. Procedūros trukmė -nuo 5 iki 15 minučių. Masažas vyresniems žmonėms turi būti ne toks stiprus, kaip jau­nesniems.

Masažo trukmė: per pirmąsias 2-3 pro­cedūras - 5-6 minutės, vėliau - iki 20 mi­nučių. Skiriama iki 20 procedūrų, kurios atliekamos kasdien.

Juosmeninę kryžmens osteochondrozę būtina gydyti kompleksiškai - kartu su gy­domąja kūno kultūra, fizioterapinėmis pro­cedūromis.

10.4.6. Masažas sergant tarpšonkaulinių nervų neuralgija

Indikacijos masažui: tarpšonkaulinių ner­vų neuralgijos persirgus gripu, po intoksi­kacijų, dėl pleurito, dėl stuburo ir šonkau­lių traumų.

Susirgus prasideda priepuoliniai skaus­mai nugaros ir krūtinės ląstos šonų pavir­šiuose. Didžiausias skausmas esti prie stu­buro, tarp šonkaulių pažastinėje linijoje, prie krūtinkaulio.

Ligonis sėdi. Masažuojamos priestuburi-nės nugaros dalys - plačiais štrichais glos­tomi, trinami, vibruojami, vėl glostomi ir trinami tarpšonkauliniai tarpai nuo krūtin­kaulio stuburo link, glostomas ir trinamas krūtinkaulis. Po to - nenutrūkstanti krūti­nės ląstos priekinės ir šoninės sričių vibra­cija, skaudančių taškų vibracija pirštų pa­viršiumi. Ligonis kvėpuoja krūtine.

Jeigu ligonis neturi temperatūros ir nė­ra pakitimų kraujyje, masažas skiriamas anksti.

Masažo trukmė -10-15 minučių. Proce­dūros atliekamos kasdien arba kas antrą die­ną, iš viso jų skiriama 10.

10.4.7. Masažas sergant šlaunies odos nervo neuralgija

Ši neuralgija atsiranda dėl distrofinių juos-meninės stuburo dalies pakitimų: osteo­chondrozės, spondiloartrozės, intoksikaci­jų, infekcijų, medžiagų apykaitos sutrikimų.

Masažuojamas ligonis guli. Masažas pra­dedamas nuo juosmeninių nugaros smege­nų segmentų LHU, kylant aukštyn iki Th 1 2 -T h H priestuburinių sričių glostant, trinant mažylio pakyla, pjovimu, štrichavimu, pu­siau žiediniu trynimu, maigant išilgai, sker­sai, vibruojant nenutrūkstamai, plekšnojant. Po to glostomi ir trinami šonkauliniai lan­kai, klubikaulio skiauterė, klubo sąnariai.

Skaudamos kojos masažas pradedamas nuo pėdos ir kylama aukštyn - glostoma, trinama ir maigoma. Šlaunis masažuojama plokščiu ir apimančiu glostymu (paviršuti­niu ir giliu), nenutrūkstančia vibracija del­nu, lengvu trynimu delniniu pirštų paviršiu­mi ir mažylio pakyla, štrichavimu, nenu­trūkstančia vibracija delnu, plekšnojimu.

Masažas neturi sukelti skausmų. Jude­sių intensyvumas priklauso nuo ligonio sa­vijautos.

Masažo procedūros trukmė -10-15 mi­nučių. Masažuojama kas antra diena. Gydy­mo kursas -10 procedūrų.

10.4.8. Masažas sergant galvos smegenų kraujotakos ligomis

Galvos smegenų kraujagyslių ligos suda­ro 30-50% visų širdies kraujagyslių siste­mos ligų. Sunkiausia komplikacija yra in­sultas. Medicinos literatūroje pažymima, kad 80% persirgusių miokardo infarktu vėl grįž­ta į darbą, o iš persirgusių insultu būna dar­bingi tik 20%.

GYDOMASIS MASAŽAS 125

Insultai būna hemoraginiai ir ischeminiai. Po insultų būna kojų arba rankų paralyžių ar parezių. Jie yra centrinės kilmės, nes nu­kenčia motoriniai galvos smegenų centrai ir jų pravedamieji takai. Raumenų tonusas galūnėse padidėja, atsiranda sinkinezių, stip­riai išreikštų sausgyslinių refleksų, patolo­ginių refleksų.

Rankose būna padidėjęs pirštų lenkėjų, nykščio ilgojo lenkėjo, lenkėjų ir pritraukia­mųjų bei nugręžiamųjų raumenų, dilbio nu-gręžiamųjų raumenų ir lenkėjų, pritraukia­mųjų ir nuleidžiančio petį raumens (ypač didžiojo krūtinės raumens) sukamojo rau­mens tonusas. Kojose esti padidėjęs lenkėjų ir atgręžiančių pėdą raumenų, šlaunies ir blauzdos tiesėjų, pritraukiamųjų ir sukan­čiųjų šlaunį į išorę raumenų tonusas.

Tiesėjai rankose ir lenkėjai kojose būna ištempti, hipotrofiški.

Masažo tikslas: 1) sumažinti spastinių raumenų refleksiš­

ką dirglumą, raumenines kontraktūras; 2) sustiprinti ištemptus atrofinius rau­

menis; 3) pagerinti juose kraujo ir medžiagų apy­

kaitą; 4) atgaivinti judesius; 5) pagerinti bendrą organizmo tonusą.

Masažuojant priekinį paviršių, ligonis guli ant nugaros, po keliais padėtas volelis. Ma­sažuojant išorinį kojos paviršių, ligonis guli ant sveiko šono, o masažuojant nugarinį pa­viršių, jis guli ant pilvo, po galva ir po pilvu padėtos pagalvės, po čiurnos sąnariais - vo­lelis. Masažuojama šitaip: kojos priekinis paviršius, pradedant nuo proksimalinių da­lių (šlaunis, blauzda, pėda, pirštai), didysis krūtinės raumuo, ranka (žastas, dilbis, plaš­

taka, pirštai, ypatingas dėmesys skiriamas peties sąnariui), išorinis kojos paviršius, nu­garinis kojos paviršius, priestuburinės nu­garos smegenų segmentų sritys - Ss-S^ L5-U, Th 1 2 -Th 1 0 ir Th 2-Th„ Cr-C3.

Prieš pradedant masažuoti, reikia išmoky­ti ligonį kuo geriau atpalaiduoti raumenis ir padėti jam tai padaryti. Pradedama nuo svei­kos kojos. Kai ligonis išmoksta atpalaiduoti sveikos kojos raumenis, jam geriau sekasi at­palaiduoti ir paralyžiuotosios. Masažuotojas gali padėti sukratymais, pasyviais judesiais. Koją, laikant pėdą, galima pakratyti, ją ke­liant ir nuleidžiant, po to pasupti į šalis; ran­ką - spaudžiant peties sąnario galvutę, sukti nedidelės amplitudės ratukais peties sąnary­je. Norint sumažinti dilbio raumenų tonusą, trinamos sausgyslės aplink alkūnės sąnarį.

Kai yra didelis blauzdų tiesėjų tonusas, ma­sažuotojas stovi iš šonų ir deda rankas delni­niu II-V pirštų paviršiumi ant pakinklio ir spaudžia sausgysles, po to sulenkia ligonio koją ties klubo ir kelio sąnariais. Paskui spau­džia girnelę ir stengiasi sukti koją į vidų. Po to 2-3 kartus sulenkia ir ištiesia koją ties ke­lio sąnariu. Pėdai atpalaiduoti masažuotojas atsargiai masažuoja ir pakrato Achilo saus­gyslę. Prieš atlikdamas judesius, ligonis turi įkvėpti oro, o darydamas judesius - iškvėpti.

Paralyžiuotų kojų arba rankų masažas turi būti diferencijuotas. Raumenys su padidintu tonusu masažuojami švelniai, įvairiai glos­tant ir trinant lėtu tempu (lėtas tempas maži­na tonusą), o ištempti, hipotrofiški ir silpnes­ni raumenys - intensyvesniais glostymo ir trynimo judesiais, greitesniu tempu (greites­nis tempas didina raumenų tonusą). Yra au­torių, kurie dar siūlo švelnų išilginį ir skersi­nį maigymą bei žnaibymą ištemptiems

126 M A S A Ž A S

raumenims. Kiekvienas masažo judesys kar­tojamas 3-4 kartus. Masažas, gydymas padė­timi, kineziterapija pradedama anksti - 2 -10 dieną po įvykusio insulto. Pirmos masažo procedūros lengvos. Gulinčiam ant nugaros ligoniui masažuojamos tik proksimalinės ko­jų ir rankų dalys. Nuo 4-5 procedūros masa­žuojamos visos kojų ir rankų dalys, didysis krūtinės raumuo, ligonis jau paverčiamas ant sveiko šono. Jau nuo 6-8 procedūros, ligo­niui gulint ant sveiko šono, masažuojami juos­muo bei nugara. Ant pilvo ligonis paguldo­mas praėjus 2 mėnesiams po insulto.

Teisingi masažo judesiai sumažina padi­dintą raumenų tonusą ir sinkinezes.

Masažo procedūra iš pradžių trunka nuo 5 iki 10 minučių, vėliau - iki 15-20 minu­čių. Procedūros atliekamos kasdien, iš viso 20-25 kartus. Rekomenduotina skirti gy­domąją kūno kultūrą praėjus 30 minučių po masažo procedūros.

Masažas skiriamas pakartotinai po vieno mėnesio. Per pirmuosius metus po insulto galima skirti masažą su vieno mėnesio per­trauka tarp kursų iki šešių kartų.

Masažo metodika tausojanti, bet judesiai iš lėto intensyvėja, ypač masažuojant ištem­pus, silpnesnius ir hipotrofiškus raumenis.

Dėl įvairių priežasčių (galvos traumos, reumato, hipertoninės ligos, gimdymo trau­mos ir kt.) gali įvykti paralyžius.

Visų spastinių paralyžių masažo metodi­ka vienoda.

10.4.9. Masažas vangių arba periferinių paralyžių atvejais

Centrinės ir periferinės nervų sistemos li­gos bei traumos, kurios pažeidžia periferinį motorinį neuroną, pasireiškia vangiais arba

periferiniais paralyžiais. Jiems esant, labai greitai atrofuojasi raumenys, sumažėja rau­menų tonusas, išnyksta refleksai, atsiranda kontraktūrų.

Masažas kartu su gydomąja kūno kultūra yra svarbi kompleksinio gydymo dalis.

Masažo tikslas: 1) pagerinti audinių trofiką, kraujotaką ir

limfos apytaką; 2) padidinti raumenų tonusą, pagerinti

raumenų susitraukimo funkciją; 3) pagerinti pažeisto nervo laidumą; 4) pagerinti jo funkcijos atsistatymą. Ypač

sudėtinga masažo metodika gydant vaikus, sergančius arba persirgusius poliomielitu. Sergant poliomielitu, pažeidžiama arba vi­sa raumenų grupė, arba vienas raumuo, kar­tais pavienės jo skaidulos. Be to, ligos reiš­kinių gali būti vienoje rankoje, vienoje kojoje arba abiejose kojose, kartais gali nukentėti lenkėjas, kartais tiesėjas. Vadinasi, masažas turi būti diferencijuotas. Todėl prieš prade­dant masažuoti reikia tiksliai žinoti, kurie raumenys sveiki ir kurie paralyžiuoti.

Paralitinėje poliomielito stadijoje masa­žas skiriamas pirmomis paralyžiaus dieno­mis. Geriausiai prieš masažą skirti šilumi­nes procedūras. Masažas būna bendras, ju­desiai lėti, ritmiški, plačiai apimantys kūno dalis. Taikomas plokščias nenutrūkstantis glostymas ir trynimas. Taip pat masažuoja­mos pažeistos nugaros smegenų segmentų sritys. Prie stuburo jos švelniai glostomos ir trinamos. Masažas neturi sukelti skaus­mo. Po to masažuotojas pasyviai lanksto visus sąnarius. Lankstyti reikia atsargiai, nepertempiant sąnarinių kapsulių. Proce­dūra trunka 10-15 minučių. Ji atliekama kasdien.

GYDOMASIS MASAŽAS 127

Poliomielito sveikimo stadijoje masažas esti diferencijuotas. Pradedama nuo priestu-burinių sričių. Jeigu paralyžiuotos kojos, masažuojama nuo S5-S1, L^-L^ Th1 2_n, jei­gu rankos - nuo Th 2-C 4. Taikomas paviršuti­nis ir gilus glostymas, trynimas mažylio pa­kyla (pjovimas), maigymas (skersinis ir iš­ilginis, sustūmimas), nenutrūkstanti ir nutrūkstanti vibracija. Plačiais masažo štri­chais atliekamas bendras viso kūno masa­žas glostant, trinant ir vibruojant. Po to ma­sažuojami atskiri paralyžiuoti raumenys: plokščias ir apimantis nenutrūkstantis ir nu­trūkstantis glostymas, negilus trynimas del­niniu pirštų paviršiumi (pjovimas), švelnus išilginis maigymas (paspaudimas, volioji-mas, pažnaibymas, sustūmimas), vibracija (nenutrūkstanti, plekšnojimas, nedidelės amplitudės ir lėtu tempu pakratymas, su-kratymas, išilginė vibracija delnu). Atskirai glostomi ir trinami sausgyslės ir sąnariai, nerviniai kamienai glostomi, trinami ir vib­ruojami (nenutrūkstanti vibracija delniniu pirštų paviršiumi išilgai pažeisto nervo). At­skirai masažuojami paralyžiuotų raumenų antagonistai. Baigęs masažuoti, masažuoto­jas lanksto paralyžiuotus sąnarius, o ligonis aktyviai lanksto sveikus sąnarius.

Procedūra trunka 20-25 minutes ir atlie­kama kasdien.

Poliomielito liekamųjų reiškinių stadijo­je masažas esti diferencijuotas. Prieš masa­žą skiriamos šiluminės procedūros. Masa­žas pradedamas nuo priestuburinių sričių, pažeistų nugaros smegenų segmentų. Tinka visi masažo būdai. Iš lėto masažo judesiai intensyvėja. Paretiniai raumenys intensyviai masažuojami visais būdais. Paretinių kojų ar rankų sąnariai glostomi delniniais pirštų

paviršiais, trinami, po to masažuotojas pa­syviai lanksto sąnarius. Nerviniai kamienai masažuojami glostant, trinant išilgai ir sker­sai ir vibruojant pagal nervo eigą.

Procedūros trukmė - 20-30 minučių. Ji atliekama kasdien arba kas antrą dieną, iš viso 20-25 kartus.

Kitos etiologijos vangūs paralyžiai masa­žuojami taikant visus masažo būdus pareti-niam raumenynui: glostymą, trynimą, mai-gymą, vibraciją. Atskirai vibruojamas ner­vinis kamienas ir pagal nervo eigą. Masažo pabaigoje masažuotojas pasyviai lanksto pa­retinęs galūnės sąnarius.

Procedūros trukmė -15-20 minučių. Ma­sažo kursą sudaro 15-20 procedūrų.

10.4.10. Masažas sergant poliradikuloneuri-tais (polineuritais)

Ligą sukelia infekcijos, intoksikacijos, pro­fesinės ligos (dažnas rankų sušalimas, ilga­laikė vibracija). Susirgus pakyla temperatū­ra, atsiranda simetriniai, vangūs rankų ir ko­jų distalinių dalių paralyžiai arba parezės, pažeidžiami plaštakos ir pėdos tiesiamieji raumenys, prasideda jų atrofija, hipotonija, sumažėja jėga. Gan greit susidaro riešo ir čiurnos sąnarių kontraktūros. Ligonius var­gina kojų ir rankų skausmai, sutrinka jų odos jautrumas, ypač skauda palpuojant nervinius kamienus.

Norint išvengti kontraktūrų, ūmiame li­gos periode rekomenduotina ramybė ir gy­dymas padėtimi. Nukritus temperatūrai, ski­riama gydomoji kūno kultūra (pasyvūs ju­desiai ir kvėpavimo pratimai).

Masažas skiriamas poūmiame ligos peri­ode. Jo metodika ir intensyvumas priklau­so nuo bendros ligonio būklės ir vietinių

128 M A S A Ž A S

pakitimų (skausmo pažeistoje kojoje ar ran­koje, raumenų tonuso).

Per pirmąsias dvi procedūras taikomas plokščias nenutrūkstantis glostymas ir try­nimas. Pradedant trečiąja procedūra, ma­sažas atliekamas diferencijuotai. Paretiniai raumenys masažuojami nenutrūkstančiu ir nutrūkstančiu apimančiu glostymu, try­nimu. Jeigu masažas nesukelia skausmų, galima atsargiai pamaigyti (skersai ir išil­gai), atlikti paspaudimus, nenutrūkstamai vibruoti, sukratyti ir papurtyti. Nepažeisti raumenys masažuojami taikant visus ma-sažavimo būdus. Kiekvienas kojos ar ran­kos nervas masažuojamas atskirai. Po ma­sažo rekomenduotina atlikti pasyvius pra­timus, tačiau lankstyti koją ar ranką per sąnarį reikia atsargiai, nepertempiant są-narinės kapsulės.

Masažo trukmė - 15 minučių. Kursas -iki 25 procedūrų.

10.4.11. Masažas esant diencefaliniams sindromams

Diencef aliniai sindromai atsiranda po in­jekcijų, intoksikacijų, traumų ir kitų paken­kimų, pažeidžiančių hipotaliaminę sritį. Klinika labai įvairi. Neretai atsiranda dien-cefalinės krizės, kurių metu būna dusulys, dažnas pulsas (iki 130 tvinksnių per minu­tę), skausmai širdies plote ir įvairūs kiti simptomai.

Gydymas turi būti kompleksinis. Skiria­ma gydomoji kūno kultūra ir masažas. Ma­sažas tausojantis, kas antrą dieną, praėjus dviem dienoms po krizės. Masažuojama apykaklinė zona. Masažuojant stebima li­gonio savijauta. Masažo trukmė - 5-12 mi­nučių. Kursas -10-12 procedūrų.

10.4.12. Masažas sergant migrena Migrena (galvos gėla) pasireiškia galvos

skausmų priepuoliais. Gydoma įvairiais fi­ziniais metodais, taip pat ir masažu. Masa­žuojama galva, kaklas ir apykaklinė zona. Masažo trukmė -10-15 minučių, procedū­ros atliekamos kasdien, iš viso jų skiriama 10-15.

10.5. Masažas sergant lėtinėmis nespecifinėmis kvėpavimo sistemos ligomis

Lėtinėmis nespecifinėmis kvėpavimo sis­temos ligomis serga nemažai žmonių, ir jų vis daugėja. Gydomoji kūno kultūra, fizi­niai gydymo metodai ir masažas efektyviai padeda gydyti šias ligas.

Indikacijos masažui: lėtinės nespecifinės kvėpavimo sistemos ligos, pavyzdžiui, lėtinis bronchitas, plaučių emfizema, pneumoskle-rozė, bronchinė astma (tarp priepuolių) ir kt.

Kontraindikacijos masažui: ūmi ligos sta­dija, kai pakyla temperatūra, pakitimai kraujyje, bronchektazija audinių irimo III laipsnio fazėje, pulmokardialinis nepakan­kamumas, ūmi ir poūmė plaučių tuberku­liozės stadija, ūmi eksudacinio pleurito sta­dija, navikai ir kitos bendros kontraindika­cijos masažui.

Masažo tikslas: 1) normalizuoti kraujo ir limfos apytaką; 2) pašalinti bronchospazmą; 3) pagreitinti infiltratų ir eksudato re­

zorbciją; 4) atstatyti krūtinės ląstos ir diafragmos

paslankumą; 5) pagerinti plaučių audinių elastingumą; 6) paskatinti atsikosėjimą (jeigu yra

skreplių).

GYDOMASIS MASAŽAS 129

Masažo metodika. Ligonis guli arba sė­di. Masažui naudojami visi masažo judesiai: glostymas, trynimas, maigymas ir vibracija. Pradedamos masažuoti nugaros priestubu-rinės dalys L^Lj, Th 9-Th 3, C4-C3 paviršuti­niu ir giliu glostymu, žiediniu būdu trinant delniniais pirštų paviršiais, štrichuojant, pjaunant, maigant - išilgai sustumiant ir iš­tempiant, paspaudžiant, nenutrūkstamai vibruojant, punktuojant. Po to platusis nu­garos raumuo ir trapecinis raumuo masa­žuojami taikant visus masažo būdus. Platu­sis nugaros raumuo masažuojamas nuo apa­čios slenkant pažastų link, o trapecinis raumuo - nuo pakaušio pečių link. Paskui masažuojami sukamieji galvos raumenys žnypliniu glostymu, maigymu, nenutrūks­tančia vibracija pirštų galais. Po to masa­žuojamas tarpumentė, sritys virš menčių del­niniais pirštų paviršiais ir delnais glostant, trinant, pjaunant, nenutrūkstamai vibruo­jant. Paskui pradedamos masažuoti antrak-tikaulinės ir poraktikaulinės sritys. Masa­žuojama nuo krūtinkaulio raktikaulio-krū-tinkaulio sąnario link glostant, trinant ir nenutrūkstamai vibruojant. Po to masažuo­jamas krūtinkaulinis raktikaulio ir petinis raktikaulio sąnarys glostant delniniais pirš­tų paviršiais - žiediniais judesiais porakti-kaulių ir pažastų link, trinant sąnarines kap­sules, nenutrūkstamai vibruojant sąnarius. Toliau masažuojami didieji krūtinės ir prie­kiniai dantytieji raumenys glostant, trinant, maigant ir vibruojant; tarpšonkauliniai tar­pai nuo krūtinkaulio stuburo link. Diafrag­ma masažuojama delnais nenutrūkstama vibracija ir paspaudimu nuo krūtinkaulio stuburo link pagal X-XII šonkaulių eigą. Netiesioginis plaučių masažas daromas ne­

nutrūkstamai vibruojant ir spaudžiant plau­čių srityse iš nugaros pusės ir iš priekio. Šir­dies masažas atliekamas nenutrūkstamai vibruojant širdies plote, švelniai ritmiškai paspaudžiant virš širdies ir apatinio krūtin­kaulio trečdalio srityje, suspaudžiant krūti­nės ląstą pažastinėje linijoje ties V-VI šon­kauliu. Krūtinės ląstos sukratymas atlieka­mas iškvėpimo metu. Po masažo ligonis atlieka kvėpavimo pratimus.

Masažo procedūros trukmė -15-20 mi­nučių. Kursą sudaro 12-15 procedūrų, kurios atliekamos kasdien arba kas antrą dieną.

10.6. Masažas pooperaciniame laikotarpyje

Masažo taikymas pooperaciniame laiko­tarpyje yra tikslingas jau vien todėl, kad li­gonio, kuris eina operuotis, organizme li­gos pasėkoje jau yra susidarę daugelis ne tik organinių, bet ir funkcinių sutrikimų, nu­krypimų nuo normos. Operacija, t. y. chi­rurginė intervencija, savo ruožtu sukelia su­trikimus, tam tikram laikotarpiui susilpnina organizmo apsaugines reakcijas. Be to, pir­mosiomis po operacijos dienomis kyla kom­plikacijų, susijusių su ligonio nejudrumu.

Indikacijos masažui: įvairios chirurginės intervencijos intratrachealinėje narkozėje.

Kontraindikacijos masažui: 1) ūmus kardiovaskulinis nepakankamu­

mas; 2) plaučių arterijos embolija; 3) plaučių pabrinkimas (edema); 4) ūmus inkstų arba kepenų funkcijos ne­

pakankamumas; 5) ūmios ir stipriai išreikštos alerginės re­

akcijos.

130 MASAŽAS

Masažo tikslai po visų operacijų: 1) pakelti bendrą organizmo tonusą; 2) atstatyti širdies-kraujagyslių sistemos

funkciją; 3) pašalinti narkozės liekamuosius reiš­

kinius, skatinti atsikosėjimą; 4) skatinti regeneracinius procesus; 5) skatinti žarnyno funkcijos atsistatymą; 6) išvengti pooperacinių komplikacijų,

tokių kaip pneumonijos, tromboflebitai, embolijos, pragulos. Kai kurie autoriai, kaip L. Kuničevas, pirmąją masažo procedūrą rekomenduoja atlikti tuoj po operacijos, li­goniui dar tebegulint ant operacinio stalo. Ligonis masažuojamas pooperacinėje pa­latoje.

Procedūrą sudaro 3 dalys: 1) paruošiamoji (tai plokščias ir apiman­

tis glostymas); 2) pagrindinė (trynimas, maigymas, vib­

racija); 3) baigiamoji (sukratymas, glostymas). Masažo metodika. Masažuojamasis guli

ant nugaros arba ant šono, kojos per kelius šiek tiek sulenktos, po jomis pakištas vole­lis. Masažas pradedamas nuo pėdų. Taiko­mas čiurnos plokščias, apimantis ir žiedi­nis apimantis glostymas. Po to trinama visa koja iki kirkšnies. Po trynimo - maigymas, šlaunies purtymas. Po to ligonis sulenkia ko­ją per kelio sąnarį ir stengiamasi pamasa­žuoti užpakalinį kojos paviršių. Taikomas blauzdos užpakalinio paviršiaus glostymas, maigymas, purtymas. Po to masažuojamos rankos. Parenkant masažo būdus reikia at­sižvelgti į ligonio būklę ir jo pozą. Kojos ir rankos masažuojamos po visų operacijų.Ta-čiau yra ir specialios masažo metodikos po krūtinės ląstos ir pilvo operacijų.

Masažas po torakalinių operacijų. Verta dėmesio yra V. Dubrovskio siūloma metodi­ka. Masažuotojas stovi ligoniui iš dešinės. Pradžioje švelnus plokščias paviršutinis vi­sos krūtinės glostymas, po to švelnus grėbli-nis tarpšonkaulinių tarpų glostymas ir tryni­mas, glostant ir trinant krūtinkaulio link. Po to abiejų rankų keturių pirštų pagalvėlėmis yra trinamas krūtinkaulis nuo kardinės atau­gos aukštyn, raktikaulio link. Ta pačia kryp­timi daroma ir nenutrūkstanti vibracija. Po to rekomenduojama švelniai pamaigyti di­džiuosius krūtinės raumenis. Tada daromi krūtinės ląstos suspaudimai kartu su kvėpa­vimo pratimais. Tuo metu viena ranka fik­suoja operacinį randą, antroji dedama krūti­nės ląstos šoninėje dalyje. Įkvėpimo metu ši ranka slysta stuburo link, o iškvėpimo metu atgal į pirmykštę padėtį ir suspaudžia krūti­nės ląstą. Po to ranka, fiksavusi operacinį ran­dą dedama ant krūtinės ląstos šono ir iškvė­pimo metu ji suspaudžia krūtinės ląstą. Po to abiem rankom suspaudžiama krūtinės ląsta pažastų srityje. Vėliau pereinama prie įstri­žojo masažo. Viena ranka, pavyzdžiui kai­rioji, yra kairės pusės pažasties duobėje, de-šinioji - dešinės pusės krutinės ląstos apatinėje dalyje ties šonkaulių lanku. Iškvė­pimo metu abi rankos suspaudžia krūtinės ląstą. Po to rankų padėtis keičiama. Visais atvejais, kai suspaudžiama krūtinės ląsta, spaudimo jėga turi būti stipresnė iškvėpimo pabaigoje. Po kiekvieno krūtinės ląstos su­spaudimo 15-20 sek. poilsis. Daromi prati­mai atsikosėjimui. Suėmus operacinį randą, ligonis prašomas pakosėti.

Po torakalinių operacijų dar yra reikalin­gas kaklo, pilvo, kai kada ir nugaros masa­žas. Jeigu ligonis guli, ant nugaros masažuo-

GYDOMASIS MASAŽAS 131

jant kaklą po mentėmis turi būti pakištas volelis, galva šiek tiek atlošta. Masažuojant kaklo užpakalinį paviršių yra siekiama nu­gara, o masažuojant šoninius jo paviršius -pečių lankai, galvos sukamieji raumenys. Kaklas masažuojamas trumpai, nes ligoniui gali pradėti svaigti galva.

Po to masažuojamas pilvas, taikomi tokie masažo būdai: 1) plokščias žiedinis pavir­šutinis glostymas; 2) gilusis glostymas pa­gal storosios žarnos eigą; 3) trynimas sker­sinis, spiralinis pjovimas; 4) skersinis mai-gymas pagal laikrodžio rodyklę, tiesiųjų ir įstrižųjų pilvo raumenų maigymas; 5) punk-tavimas pirštų galais; 6) nenutrūkstanti vib­racija pasunkinta ranka.

L. Kuničevas rekomenduoja ligoniams po torakalinių operacijų daryti paraverteb-ralinį segmentinį masažą 3-čio, 7-to kaklo ir 1-o, 5-to juosmens slankstelių srityse. Tais atvejais ligonis guli ant šono. Taiko­mas plokščias paviršutinis glostymas, lygi­nimas, štrichavimas, trynimas delno pa­grindu ir nenutrūkstanti vibracija išilgai stuburo. Be to yra trinama menčių sritis, juosmens-kryžmens sritis, sėdmenys.

Kai ligonis gali sėdėti, jam galima pama­sažuoti ne tik paravertebralines sritis, bet ir kitas nugaros dalis, patrinti tarpšonkauli-nius tarpus, lengvai pamaigyti. Plekšnojimas, padaužymas, kapojimas yra daromi dažnu ritmu, nedidele jėga, siekiant pagerinti atsi­kosėjimą. Masažo trukmė, priklausomai nuo operacijos sunkumo, svyruoja nuo 15-20 min. Kursas 6-12 procedūrų.

Masažas po pilvo ertmės operacijų. Jis daromas ligoniui gulint ant nugaros, sulenk­tomis kojomis maksimaliai atpalaidavus pil­vo raumenis. Taikomas plokščias paviršuti­

nis žiedinis glostymas pagal laikrodžio ro­dyklę viena ranka, antroji ranka fiksuoja po­operacinį randą per uždėtą ant jo tvarstį. Po glostymo - spiralinis trynimas viena ranka, štrichavimas, pilvo įstrižųjų raumenų mai­gymas, lengvas plekšnojimas.

Ligoniui gulint ant šono yra masažuoja­mos paravertebralines sritys Thr-Th 1 2, L 2 -L5, S i -S 5 . Šiomis sritims taikomas glosty­mas, įvairūs trynimo būdai, tarp jų delno pagrindu, sustūmimas-ištempimas, nenu­trūkstanti vibracija lėtu tempu. Be to masa­žuojama ir menčių sritis, trapeciniai nuga­ros platieji raumenys, tarpšonkauliniai tarpai, juosmens-kryžmens sritis, sėdmenys.

Ligoniui gulint ant nugaros prieš pilvo ma­sažą dar gali būti masažuojama krūtinė, tai­koma jos glostymas, trynimas, krūtinės di­džiųjų raumenų maigymas, krūtinės ląstos suspaudimai, įstrižinis masažas, pratimai at­sikosėjimui, kvėpavimo pratimai.

10.7. Masažas sergant ginekologinėmis ligomis

Sergant ginekologinėmis ligomis yra tai­komas išorinis segmentinis ir vidinis (vagi-nalinis) masažas. Vaginalinį masažą gali at­likti akušerė arba gydytojas ginekologas.

Indikacijos masažui: klimakteriniai su­sirgimai, chroninis tubų uždegimas, disme-norėja, gimdos raiščių suaugimai.

Masažo metodika: Segmentinis masažas yra daromas paravertebralinėse zonose Th 1 0_i2, Lx_5, Si_ 5, slankstelių srityse. Taiko­mi tokie būdai: plokščias paviršutinis ir gi­lusis glostymas, trynimas-štrichavimas, pa-stumdymas, pjovimas, maigymas-volioji-mas, sustūmimas, vibracija-plekšnojimas, punktavimas, purtymas. Galima taikyti ir

132 M A S A Ž A S

specialiuosius segmentinio masažo bū­dus. Klasikiniais būdais masažuojama nu­garos priestuburinės sritys ir kitos nugaros sritys. Po to masažuojami sėdmenys. Glos­tymas -plokščias ir apimantis, krumpliais, trynimas-pjovimas, pusiau žiedinis, pa-stumdymas, briauninis-šukuotinis, maigy-mas, purtymas, dubens sukratymas. Taip pat taikomas energingas juosmens-kryžmens srities masažas. Pilvo masažas: glostymas, purtymas, sukratymas.

Kai kurie autoriai, kaip L. Kuničevas re­komenduoja sergant klimakteriniais sutri­kimais masažuoti kaklą ir veidą, kadangi šių sričių masažas teigiamai veikia funkcinius sutrikimus.

Procedūros trukmė 10-15 min. Gydymo kursas 10-15-20 procedūrų. Sergant kli­makteriniais sutrikimais, masažą reikia de­rinti su kineziterapija.

Esant kai kurioms ginekologinėms li­goms, kaip menstruaciniai vėlavimai arba jų ciklo sutrikimai, taikomas vibracinis aparatinis masažas gaktos srityje, o t. p. Thu _n ir slankstelių srityje, kryžkau­lio srityje.

Atliekant vidinį (vaginalinį) masažą du dešinės rankos pirštai, tai smilius ir didysis, apmauti pirštine ir patepti vazelinu, yra įve­dami į makštį. Ligonė sėdi ant ginekologi­nės kėdės arba ant stalo krašto sulenktomis ir praskėstomis kojomis. Masažuotojas yra tarp jų. Jo kairioji ranka glosto pilvo sieną ir, didinant spaudimą, trina ir maigo gimdą, kurią du dešinės rankos, įvestos į makštį, pirštai laiko pakėlę. Procedūros trukmė 2 -3 min, kursas 10-12 procedūrų.

Kontraindikacijos vaginaliniam masa­žui: gimdos ir jos priedų augliai, ūmūs ir po-ūmiai vidinių ir išorinių lytinių organų už­degimai, trichomoninis kolpitas ir uretritas, menstruacijos, skausmai dubens srityje.

10.8. Netikėtos reakcijos masažo metu ir jų pašalinimas

Nežiūrint to, kad mes apžiūrėjome ligo­nį ir įvertinome jo būklę, masažuojant gali atsirasti įvairūs nemalonūs pojūčiai, ku­rie neišnyksta, sumažinus masažo intensy­vumą. Todėl masažuotojas turi žinoti apie tokias reakcijas ir kaip elgtis jų atvejais (3 lentelė).

3 lentelė. Pašalinės reakcijos masažo metu ir priemonės jų pašalinimui

Eil. Nr.

Masažuojamoji kuno dalis Pašalinės reakcijos Priemonės pašalinių reakcijų pašalinimui

1. V - juosmeninio slankstelio sritis

Skausmai ir parestezijos kojoje Masažuoti ties didžiuoju šlaunikaulio gūbriu ir sėdimuoju gumburu

2. Mentė Parestezijos tos pusės rankoje (nutirpimas, skruzdėlių lakstymo jausmas, badymas)

Masažuoti pažasties duobėje

3. Pažasties duobė Nemalonūs pojūčiai širdies srityje

Masažuoti apatinę kairės pusės krūtinės dalį

GYDOMASIS MASAŽAS 133

Eil. Nr.

Masažuojamoji kuno dalis Pašalinės reakcijos Priemonės pašalinių reakcijų pašalinimui

4. Kaklo sukamasis raumuo Galvos skausmai, svaigimas, nuovargio jausmas, sąmonės netekimas

Kaktos masažas (esant migrenai), trapecinio raumens masažas, akių obuolių paspaudimas

5. VII - kaklo slankstelis, jo pabrinkimas

Pykinimas, noras vemti Intensyvus trynimas apatinio mentės kampo iš vidinės pusės

6. Nugara Trapecinio raumens tonuso padidėjimas ir krūtinės didž. raum. ties raktikaulio ir krūtinkaulio kraštu

Visos priekinės krūtinės ląstos masažas

7. Sritis tarp stuburo ir kairės mentės

Nemalonūs pojūčiai širdies plote iki stenokardijos priepuolio imtinai

Kairės pusės krūtinės ląstos masažas

8. Didž. krūtinės raumens sritis ties krūtinkaulio-raktikaulio sąnariu

Nemalonūs pojūčiai širdies plote iki stenokardijos priepuolio imtinai

Glostymas ir trynimas apatinės krūtinės ląstos kairėje pusėje

9. Tarpšonkauliniai raumenys esant jų pakitimams

Nusiskundimai nemaloniais pojūčiais krūtinės srityje

T p.

10. Uodegikaulio sritis Kolapso galimybė, pykinimas Plačiosios šlaunies fascijos masažas, t. p. juosmens srities masažas

11. Kryžkaulis (dubuo), nugara sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis

Tulžies pūslės akmenligės priepuolis

Masažuoti Th2_3 sritį, kairę mentę ir kairę apatinės ląstos pusę

12. Juosmens sritis Buki skausmai šlapimo pūslės srityje, spaudimas apatinėje pilvo dalyje

Apatinės pilvo dalies masažas, lengvas juosmens masažas

13. Sritis virš sėdynkaulio Skausmas juosmens srityje L5 ir Th 1 0

14. Klubinė skiauterė ir sritis tarp Th 1 0 ir L, esant paburkimams

Nusiskundimai šlapimo pūslės funkcijos sutrikimu

Lengvas šlaunies susitraukian­čiųjų raumenų masažas

15. Krūtinkaulis šonkaulių prisitvirtinimo vietose

Troškulys, spaudimo jausmas, pykinimas

Stuburo kaklinės dalies masažas

16. Apatinė kryžkaulio dalis Galvos skausmai pakaušio srityje, stiprus prakaitavimas

Klubakaulio skiauterių ir pilvo masažas, t. p. kaklo slankstelių ir kryžkaulio klubakaulio srities masažas

17. Th 1 0 - paravertebraliai Inkstų kolika Intensyviai masažuoti Th3_4 srityje tarp menčių

XI. Taškinis masažas

Taškinis masažas - tai senas gydymo metodas, kurį naudoja rytų medikai jau nuo II m. e. amžiaus. Tai metodas, kuris jungia akupunktūrą ir masažą. Taškinio masažo metu pirštų galais masažuojami aktyvūs taškai, - tai biologiškai aktyvūs taškai (BAT).

Šis metodas plačiai taikomas rytuose, ypatingai gydant vaikus ir ligonius, kurie jautriai reaguoja į gydymą adatomis.

Rytų medicinos tradiciniai gydymo metodai (jie mūsų krašte vadinami netradiciniais) plačiai paplito visame pasaulyje.

Taškinis masažas yra refleksoterapijos rūšis. Veikiant pirštu BAT, impulsai kyla į centri­nę nervų sistemą ir gaunama ne tik atsakomoji nervų sistemos reakcija spaudymui pirštu, bet ir refleksiškai susijusiuose vidaus organuose, vegetacinėje nervų sistemoje. Atsiranda odos visceralinis refleksas.

Klinikinė praktika ir eksperimentai rodo, kad darant taškinį masažą organizme susidaro ryškūs pakitimai: pagerėja kraujo apytaka, reguliuojama vidaus sekrecijų liaukų veikla, gerėja medžiagų apykaita, sumažėja skausmai, nervinė įtampa, raumenų tonusas, taip pat raminama arba stimuliuojama vegetacinė nervų sistema.

Mokslininkai įrodė, kad BAT pasižymi šiomis savybėmis: sąlyginai žema elektros varža, aukštu elektros potencialu, padidinta ultravioletinių spindulių absorbcija, padidinta odos temperatūra, prakaitavimu, medžiagų apykaita, skausmingumu.

Masažuojant BAT, turi atsirasti reakcija į spaudimą. Ji gali pasireikšti įvairiai: raume­nų gėla, plėšimo, tirpimo jausmu, skausmu, silpnu tarsi elektros srovės, šilumos arba skruzdėlių bėgimo jausmu. Tie pojūčiai gali atsirasti ne tik spaudomoje vietoje, bet ir toli nuo jos, pavyzdžiui, masažuojant tašką juosmens srityje, reakcija į spaudimą atsiranda kojose.

Nuo BAT dirginimo pobūdžio priklauso raminantis arba jaudinantis efektas. Taškinio masažo principas atitinka akupunktūros ir prideginimo principus. Akupunktū­

ra atliekama adata, arba prideginama „pelynų" cigarete, o taškinis masažas atliekamas

136 M A S A Ž A S

pirštais. Iš viso yra aprašyta apie 700 taškų. Apie 150 jų naudojami dažniausiai. Šie taš­kai išdėstyti pagal meridianus. Iš viso yra 12 porinių ir 2 svarbiausi meridianai, 15 antrinių, 8 „stebuklingi", tarp kurių yra vie­nas priekinis ir vienas nugarinis meridia­nai. Pagal rytų medicinos teoriją, šitais me­ridianais cirkuliuoja gyvybinė energija, kuri pereina iš vieno meridiano į kitą.

Susirgus sutrinka cirkuliuojančios ener­gijos gamyba ir veikla, vienur jos būna per daug, o kitur - per mažai. Ši teorija siejasi su įrodytais mūsų laikais bioritmais. Rytų medicinos teorija teigia, kad viskas gamtoje tarpusavyje susiję. Žmogus yra gamtos da­lis, jį veikia klimatas, metų laikai, saulė, mė­nulis, žemė. Vadinasi, žmogaus būklė pri­klauso nuo visatos.

Žmogaus organizme yra bendra visuma. Organizme tarp savęs susiję ir fiziologiniai bei patologiniai reiškiniai. Teorija Jn" ir Jan" mano, kad visur yra priešingas pra­das ir viskas gamtoje vyksta pagal šį dėsnį. Antai grupei ,jan"priklauso aktyvus, grei­tas, viršutinis, padidinta funkcija, patinas; grupei Jn" - silpnas, pasyvus, apatinis, lė­tas, sulėtinta funkcija, patelė. Jn" ir Jan" formuojasi „savyje", bet yra tarp savęs su­siję. Dalelytė Jan" būna Jn"-e ir, priešin­gai, Jn" dalelytė būna Jan"-e. Normalioje būklėje tarp Jn" ir Jan" būna visiška pu­siausvyra. Kai pusiausvyra sutrinka, atsi­randa patologija.

Pagal anatominį požymį Jan" priklauso oda, nugara, kojų ir rankų išoriniai pavir­šiai, Jn" priklauso vidiniai organai, krūti­nės ir pilvo paviršius, kojų bei rankų vidi­niai paviršiai. Pagal fiziologinį požymį Jan" priklauso tulžies pūslė, skrandis, plonoji ir

storoji žarnos, šlapimo pūslė, trys liemens dalys (jų funkcija yra įsiurbimas, virškini­mas, išskyrimas), Jn" priklauso kepenys, šir­dis, blužnis, plaučiai, inkstai. Jie išsaugo or­ganizme visas vertingas medžiagas.

Patologijoje Jan" sindromas pasireiškia aukšta temperatūra, veido ir liežuvio hipe­remija, neramumu iki euforijos, stipriu bal­su, troškuliu, tamsios spalvos šlapimu, vi­durių užkietėjimu, dažnu ir paviršutinišku pulsu bei kt.

Jn" sindromas pasireiškia šalčio krėti-mu, išbalusiu veidu ir liežuviu, ramia būse­na, tyliu balsu, viduriavimu, šviesiu šlapi­mu, lėtu ir giliu pulsu, blogu kontaktu su gydytoju.

Jn" ir Jan" patologijoje pasireiškia įvai­riais sindromais, pavyzdžiui, „išorinis" ir „vidinis", „atšalimas" ir „karščiavimas", „tuščias" ir „pilnas". Jn" ir Jan" požy­miai naudojami diagnozei nustatyti, gy­dymui.

Su teorija Jn" ir Jan" susijusi penkių ele­mentų teorija „u-sin". Be to, yra dar keletas teorijų, viena jų - „dzin-lo" - apie meridia­nus arba kanalus, ties kuriais yra taškai.

Įsisavinus visas Rytų medicinos teorijas, galima teisingai pradėti gydymą taikant akupunktūrą, prideginimą ir taškinį ma­sažą.

Gavaa Luvsan nurodo, kad taškinį ma­sažą turi atlikti gydytojas. Kiti autoriai, pavyzdžiui, V. Ibragimova, V. Dubrovskij, F. R. Baras (F. R. Bahr) mano, kad kiekvie­ną žmogų galima išmokyti atlikti taškinį masažą. Bet kiekvienu atveju atskirai rei­kia pasitarti su gydytoju, mokančiu taškinį masažą. Be to, ne visus BAT taškus galima spaudyti.

TAŠKINIS MASAŽAS 137

Kontraindikacijos taškiniam masažui: ūmus uždegiminis procesas, aukšta tempe­ratūra, kraujavimas, kraujo ligos, pūlingi procesai, infekcinės kilmės arba neaiškios etiologijos odos ligos, kraujagyslių trom­bozė, miokardo infarktas, aktyvus tuber­kuliozinis procesas, osteomielitas, ūmus širdies bei kraujagyslių nepakankamumas, išreikštos psichinės ligos, toli pažengusi galvos smegenų kraujagyslių sklerozė, II ir III stadijos hipertoninė liga, augliai, nėštu­mas ir kt.

11.1. Biologiškai aktyvių taškų išsidėstymas

Taškus galima surasti pagal anatominius topografinius požymius (gumburėlius, raiš­čius, raumenis, kaulus ir kt.), kurie pavaiz­duoti 53 ir 54 pav. Ne visada pakanka anato­minių orientyrų. Tada naudojamas individu­alus cunis, t. y. atstumas tarp dviejų trečiojo piršto vidurinio pirštakaulio raukšlių, mote­rims - sulenkus dešinę ranką, vyrams - kai­rę ranką (55 pav.). Visas mūsų kūno sritis sąlygiškai galima suskirstyti į proporcingus cunius, kurie priklauso nuo žmogaus sudėji­mo ir būna nuo 1 iki 3 cm (56 pav.).

Pagal lokalizaciją pavaizduoti svarbiausi biologiškai aktyvūs taškai, kiekvienas taš­kas pažymėtas numeriu (57,58,59,60 pav.).

11.2. Taškinio masažo metodika

Pagal savo poveikį taškai skirstomi: 1) bendro veikimo taškus, kurie reflek­

siškai veikia centrinės nervų sistemos funk­cinę būseną (103,126 ir kt.);

2) segmentinius taškus, kurie išsidėstę pa­gal nugaros smegenų inervaciją;

3) spinalinius taškus, kurie išsidėstę pa­gal vidurinę stuburo liniją ir priestuburines linijas;

4) lokalius taškus, kurie yra ties raumeni­mis, raiščiais, sąnariais.

Taškinio masažo metodas: trynimas, glos­tymas, spaudymas, vibracija, gnaibymas, dūris, pastūmimas, smeigimas (61a, 61b, 61c, 62 pav.).

Glostymas. Nykščio arba didžiojo piršto delniniu paviršiumi daromi sukamieji (ro­taciniai) judesiai.

Trynimas. Trinama nykščio arba didžio­jo piršto delniniu paviršiumi pagal laikro­džio rodyklę.

Maigymas (spaudymas). Vieno arba abiejų nykščių galais maigoma (spaudžia­mi) simetriški taškai. Taip pat tinka didžio­jo piršto ir smiliaus galai. Daromi žiedi­niai, sukamieji judesiai. Iš pradžių lėtai ir silpnai, paskui iš lėto vis stipriau, kol atsi­randa atsakomoji reakcija - tarsi plėšimo jausmas, o paskui vis silpniau.

Gnaibymas (gnybis). Gnaiboma trimis dešinės rankos pirštais (smiliumi, nykščiu ir didžiuoju pirštu). Oda biologiškai akty­vių taškų vietoje suimama į klostę ir maigo­ma (spaudžiama, sukama). Masažuojama greitai su trumpomis pertraukomis, karto­jama 3 ^ kartus. Masažavimo vietoje atsi­randa tirpimo, plėšimo jausmas.

„Dūris". Greitai badoma smiliaus arba nykščio galu.

Vibracija. Greitai vibruojama nykščio ar­ba didžiojo piršto galu. Pirštas neatitrau­kiamas.

Nuo dirginimo pobūdžio priklauso ra­minantis arba jaudinantis efektas. Rami­nantis atliekamas nepertraukiamai, lėtai,

138 MASAŽAS

53 pav. Biologiškai aktyvių taškų anatominiai orientyrai Vaizdas iš priekio: 1 - priekinė (sąlygiška) vidurinė linija, 2 - skruostinis lankas, 3 - ausies kaušelis, 4 - ausies kramslys, 5 - raktikaulis, 6 - galvos sukamasis raumuo, 7 - antraktikaulinė duobė, 8 - poraktikaulinė duobė, 9 - jungo įlanka, 10 - krūtinkaulio rankena, 11 - krūtinkaulio kardinę atauga, 12 - žasto priekinis paviršius, 13 - alkūnės įlinkis, 14 - dilbio priekinis paviršius, 15 - stipinkaulio ylinė atauga, 16 - rankos pirštakauliai, 17 - viršutinė raktikaulio šakė, 18 - nugarinis plaštakos paviršius, 19 - šlaunikaulis, 20 - girnelė, 21 - vidinis medialinis blauzdos paviršius, 22 - blauzdikaulis, 23 - blauzdikaulio vidinis kraštas, 24 - vidinė kulkšnis, 25 - pėdos viršus, 26 - pirmojo padikaulio pagrindas, 27 - antrojo padikaulio galva, 28 - pėdos skliautas, 29 - vidurinė raktikaulio linija, 30 - šeivikaulis

54 pav. Biologiškai aktyvių taškų anatominiai orientyrai Vaizdas iš nugaros pusės: 31 - priešingos pusės (sąlygiška) vidurinė linija, 32 - mentės antdyglinė duobė, 33 - mentės podyglinė duobė, 34 - žastikaulis, 35 - alkūnkaulis, 36 - riešas, 37 - šlaunies užpakalinis paviršius, 38 - pakinklis, 39 - blauzdos užpakalinis paviršius, 40 - šoninė (išorinė) kulkšnis, 41 - kalninė (Achilo) sausgyslė, 42 -kojos nykštys, 43 - kojos mažasis pirštas, 44 - šonkauliai, 45 - slankstelių keterinės ataugos, 46 - dubuo

TAŠKINIS MASAŽAS 139

55pav. Individualus cunis

A

56pav. Svarbiausių kuno linijų proporcingi cuniai:

A - vaizdas iš priekio, B - galva iš nugaros pusės, C - vaizdas iš šono

57pav. Svarbiausi galvos ir kaklo biologiškai aktyvūs taškai

giliai. Sukamieji judesiai daromi nestumiant odos. Vibruojama lėtai, iš lėto vis stipriau, neatitraukiant piršto, padaroma pauzė ir vėl vibruojama.

Raminantis būdas taikomas vaikams rau­menų atpalaidavimui, skausmų metu ir kt. Vienam taškui poveikis daromas nuo 1 iki 2 minučių.

Jaudinantis taškinis masažas atliekamas stipriai ir trumpai maždaug 20-30 sekun­džių. Po kiekvieno veiksmo pirštas greitai atitraukiamas. Kartojama 3-4 kartus.

Taškinis masažas turi būti individualiai dozuojamas ir pritaikomas, nes kiekvienas žmogus reaguoja į masažą savaip.

Negalima masažuoti pažastų, kirkšnių sri­čių, krūtų, stambių kraujagyslių, limfmazgių ir kt. Pilvas masažuojamas ligoniui iškvėpus.

140 MASAŽAS

58pav. Svarbiausi biologiškai aktyvus taškai. 59pav. Svarbiausi biologiškai aktyvus taškai. Vaizdas iš nugaros pusės Vaizdas iš priekio

TAŠKINIS MASAŽAS 141

61 pav. Taškinio masažo technika:

a -glostymas rankos didžiuoju pirštu riešo sąnario srityje, b - „gnybis" dilbio srityje, c - kojos taško vibracija didžiuoju pirštu

142 MASAŽAS

62pav. Taškinio masažo technika:

„gnybis " šlaunies srityje

Gydant ūmines ligas, masažuojama kas­dien, lėtines - kas antrą arba trečią dieną.

Masažo kursą sudaro 10-15 seansų su 1-2 mėnesių pertraukomis tarp kursų.

Pirmųjų seansų metu masažuojami 3-5 taškai, jie keičiami. Pirmieji seansai trum­pi. Jeigu nuo 3-5 masažo seansų nebūna efekto, tęsti neverta. Reikia pasitarti su gy­dytoju.

11.3. Kai kurių ligų ir sindromų gydymas taškiniu masažu

Blauzdų raumenų mėšlungis. Masažuo­jami taškai 141,142 ir juosmens segmenti­niai taškai.

Miozitai. Masažuojami bendri taškai - 30, 32,33,35. Kai skauda juosmenį ir kryžme-nį, masažuojami simetriniai taškai: 40,41,

42,43, 51,52, 53, 54, 55,56,57,58, 59, 60, 62. Kai skauda nugarą - 29,35,37,38,39, 46,47. Kai skauda rankas - 107,108,110, 113,114,115; kai skauda kojas-118,119, 120,126,127 taškai.

Masažas pradedamas nuo lokalių taškų, po to masažuojami atokesni taškai. Masa­žas -jaudinamasis.

Juosmens ir kryžmens radikulitas. Ma­sažuojami juosmens ir kryžmens taškai, jei­gu skausmai plinta į koją, tai ir kojos taškai. Tai bus 40-43, 50-60, 62, 141-144, 147.

Sėdmeninio nervo neuralgija. Masažuo­jami 51, 53-55, 119, 126, 142, 144, 147 taškai. Masažuojama kasdien arba kas antrą dieną.

Pleksitas. Masažuojami 30,32,36,37,38, 44, 103, 106, 107, 113 taškai. Tai daroma kasdien.

Peties ir mentės periarteritas. Masažuo­jami 34-39, 44, 45 taškai.

Lėtinis bronchitas. Masažuojami 28,32, 36, 46, 68, 73, 87, 89, 125,126 taškai.

Sloga. Masažuojami 1, 18, 30, 38, 103, 107,113 ir 11,12 taškai.

Lėtinis tonzilitas. Masažuojami 28, 30, 32, 36, 37, 44, 46, 96,137,139 taškai. Ma­sažuojama kasdien 2-3 savaites.

Kraujavimas iš nosies. Masažuojami 1, 18,30,32,35,36,38,74,103,106,107,142 taškai. Raminamasis būdas.

Dantų skausmai. Svarbiausias taškas -116. Taip pat tinka 103,104,108,122,138, 15,16, 20, 23, 25, 26, 29 taškai.

Galvos skausmai. Kaktos srityje -1 ,24 , 122,125; smilkinių srityje - 5,24,116; pa­kaušio srityje - 4,30,32,147 taškai.

Miego sutrikimas. Masažuojama 61,91, 117,126,133 taškai.

XII. Segmentinis masažas

Fiziologinį šio masažo pagrindą sudaro tai, kad visas žmogaus organizmas yra vieninga visuma, kiekvienas sutrikimas yra ne tik vietinis procesas, bet ir viso organizmo liga. Bet koks vietinis patologinis židinys iššaukia pakitimus tose srityse, kurios turi funkcinį, re-fleksinį ryšį su pakenktuoju organu, t. y. įnervuojamos iš tų pačių nugaros smegenų seg­mentų. Yra įrodyta, kad veikiant įvairiais fiziniais faktoriais, tarp jų ir masažu, atitinkamo­se kūno paviršiaus vietose yra paveikiami vidaus organai, pagerėja jų mityba, sekrecinė veikla ir kitos gyvybiškai svarbios funkcijos.

Jau 1889 m. rusų klinicistas G. Zacharjinas (Zacharjin) aprašo, kad žmogui susirgus vidaus organų ligomis, atsiranda tam tikrų pakitimų odoje ir tai padeda nustatyti diagnozę.

O. Glaser ir W. Dalicho rašo, kad pirmasis šį fenomeną 1896 m. aprašė anglas H. Hedas (H. Haed), kuris pastebėjo, kad susirgus vidaus organui, tam tikroje odos srityje jaučiamas jautrumas šilumai, šalčiui, prisilietimui. 1917 m. I. Makenzis (I. Mackenzie) nurodė, kad atsiranda pakitimų ir raumenyse. 1948 m. H. Leube ir E. Dičke aprašo pakitimus jungia­majame audinyje, ryšium su vidaus organų patologija, o 1955 m. P. Fogler ir H. Kraus (P. Vogler ir H. Krauss) randa pakitimų ir antkaulyje.

Vidiniai mūsų organizmo ryšiai egzistuoja dėka tokių refleksų, kaip: tarp vidaus organų ir odos (viscerokutaninių arba sensorinių), vidaus organų ir jungiamojo audinio, vidaus organų ir antkaulio (visceroperiostalinių), vidaus organų ir raumenų (visceromotorinių), vienų vidaus organų su kitais (viscerovisceralinių).

Vidaus organų ir odos refleksai. Sergant krūtinės angina arba ištikus miokardo infark-tui, labai dažnai ligonis jaučia skausmą, tirpimą kairėje rankoje, peties bei mentės srityse. Galimas ir atvirkštinis refleksinis procesas, kai patologiniai procesai odoje sukelia skaus­mus vidaus organuose, pvz., esant platiems užpakalinio šlaunų paviršiaus nudegimo plo­tams, atsiranda šlapimo pūslės skausmai.

Vidaus organų ir raumenų refleksai. Be pakitimų odoje esant įvairiems vidaus organų susirgimams gali būti išreikštas skeleto raumenų įtempimas. Pvz., esant kepenų ir tulžies

144 M A S A Ž A S

takų ligoms, gali būti refleksinis trapecinių, pilvo tiesiųjų ir nugaros plačiųjų raumenų įtempimas. Be to, sergant pleuritais, t. y. plau­čių plėvės uždegimais, gali būti tarpšonkau-linių raumenų įtempimas, galvos sukamojo raumens įtempimas.

Vidaus organų ir jungiamojo audinio refleksai. Daugelis autorių nurodo ypatin­gą ryšį tarp vidaus organų ir jungiamojo au­dinio, kuris ypač pasižymi refleksogeninė-mis savybėmis. Reaguojant į vidaus organų pakitimus, keičiasi ir jungiamojo audinio elastingumas, didėja jo įtempimas, atsiran­da įtraukti arba iškilę plotai. Įtemptas jun­giamasis audinys priešinasi masažuojan­čiam pirštui, kuris tarsi įstringa audinyje, užkliūva už jo, jaučia pasipriešinimą arba šiurkštumą.

Vidaus organų ir antkaulio refleksai. Šie pakitimai pasireiškia kaip riboti pakilę ir sukietėję voleliai, kuriuos paspaudus jaučia­mas skausmas. Tokie sukietėjimai kartais būna ant šonkaulių esant širdies kraujagys­lių sistemos ligoms, be to šonkaulinio lan­ko srityje, sergant chroninėmis kepenų, tul­žies pūslės ir skrandžio ligomis.

Vienų vidaus organų ryšis su kitais. Esant vienų vidaus organų pakenkimui, atsiranda pakitimai ir kituose. Pvz., kraujospūdžio pa­

didėjimas lėtina širdies susitraukimus, ke­penų ligos gali iššaukti kraujo apytakos su­trikimus, spaudžiant akies obuolius, sulėtė­ja širdies ritmas.

Nustatymas segmentiškai refleksinių ryšių tarp visų žmogaus kūno dalių, padėjo pagrin­dus refleksiniam segmentiniam masažui. Šis masažas yra taikomas įvairių ligų ir traumų gydymui. Darant šį masažą yra masažuoja­mos priestuburinės nugaros sritys, iš kurių išeina nervinės šaknelės, duodančios atšakas į kūno paviršių ir vidaus organus, plotai, ku­riuose yra gausu jungiamojo audinio, o t. p. visi refleksiškai pakitę audiniai.

Norint sėkmingai pritaikyti segmentinį masažą, reikia žinoti segmentinę vidaus or­ganų inervaciją, t. y. iš kokio nugaros sme­genų segmento išeinantys nervai įnervuoja kokį vidaus organą (4 lentelė).

Segmentinio refleksinio masažo tikslas: 1. Paveikti visas refleksiškai pakitusias

sritis; 2. Atskirai masažuoti odos, poodinio jun­

giamojo audinio, raumenų, antkaulio paki­timus jiems adekvačiais būdais, parinktais atsižvelgiant į audinių būklę;

3. Masažavimo būdus dozuoti ir parink­ti individualiai, atsižvelgiant į ligonio re­akciją.

4 lentelė. Segmentinė vidaus organų inervacija

Eil. Organas Nugaros smegenų segmentas Nr.

1. Širdis, kyl. aortos dalis kaklo 3 ^ ; krūtinės 1-8;

2. Plaučiai ir bronchai " 3-4; " 3-9;

3. Skrandis " 3 ^ ; " 5-9;

SEGMENTINIS MASAŽAS 145

Eil. Organas Nugaros smegenų segmentas Nr.

4. Žarnynas " 3-Ą; " 9; juosmens 1

5. Tiesioji žarna krūtinės 11-12; juosmens 1-2;

6. Kepenys, tulžies pūslė kaklo 3^t; krūtinės 9-10;

7. Kasa 3-4; " 7-8;

8. Blužnis 3_4; " 8-9;

9. Inkstai ir šlapimtakiai 1; " 10-12;

10. Šlapimo pūslė ir lytiniai organai krūtinės 11; juosmens 3; kryžkaulio2-3;

Kaip matyti iš lentelės, aktyviausios re-fleksogeninės zonos yra viršutinė, tai kaklo ir viršutinės krūtinės ląstos sritis bei apati­nė, tai juosmens-kryžmens zona.

12.1. Viršutinė refleksogeninė zona

Sprando, pakaušio, pečių lanko, viršuti­nė krūtinės ląstos iš nugaros ir priekio sri­tis (apykaklinė zona).

Sergant daugeliu ligų, o taip pat esant įvai­riems laikiniems funkciniams sutrikimams ir negalavimams, yra atliekamas apykakli-nės srities masažas. Masažuojant šią zoną galima daryti teigiamą refleksinį poveikį galvos smegenims, širdžiai, plaučiams, ke­penims. Ją tikslinga masažuoti esant padi­dintam kraujo spaudimui, sutrikus miegui, norint pagerinti rankų kraujotaką.

Ši sritis apima užpakalinį kaklo paviršių nuo plaukų šaknų, pečių lankus, tarpumen-tę, viršutinę nugaros dalį iki menčių apa­čios ir priekinę krūtinės dalį iki pažastų.

Šie nugaros smegenų segmentai turi glau­džius ryšius su vegetacinės nervų sistemos simpatinių kamienų kakline dalimi, kaklo

srities priestuburiniais miego arterijų maz­gais ir klajoklio nervo kakline dalimi.

Todėl masažuodami šią zoną galime tei­giamai paveikti anksčiau minėtų organų ir viršutinės kūno dalies, rankų funkcinę būklę.

Apykaklinės srities masažas. Pradžioje taikomas plokščias paviršutinis

glostymas, kartu glostant ir kaklo priekinį paviršių, glostymas lyginant, plokščias gilu­sis glostymas. Toliau taikomi įvairūs tryni­mo būdai, atkreipiant dėmesį į trapecinių raumenų kraštą bei tarpmenčio srities try­nimą. Po to maigoma išilginiu maigymu, vo-liojimu, sustūmimu, ištempimu, pažnaiby-mu. Daug dėmesio skiriama užpakalinio kaklo paviršiaus maigymui, kuris gali būti žnyplinis ir skersinis, pečių lankų maigy­mui. Po to taikoma vibracija - nenutrūks­tanti, kartais (pagal indikacijas) plekšnoji-mas, kapojimas.

Masažuojamasis visą šį laiką sėdi pasidė­jęs galvą ant sulenktų rankų, volelio arba pagalvėlės.

Po to masažuojama priekinio krūtinės ląs­tos paviršiaus viršutinė dalis. Tam tikslui

146 M A S A Ž A S

masažuojamasis guldomas ant nugaros, daž­niausiai ant už jo sėdinčio masažuotojo ke­lių. Taikomas plokščias paviršutinis glosty­mas pažastų link, lengvas štrichavimas abiejų rankų keturių pirštų pagalvėlėmis, kuris kar­tojamas keletą kartų pakaitomis su glosty­mu. Išilginis maigymas, pažnaibymas, ne­nutrūkstanti vibracija, visi masažo judesiai daromi pažastų link. Į išilginį maigymą dar galima įterpti spiralinį krūtinkaulio ir rak­tikaulio srities trynimą.

Masažo procedūra baigiama dar kartą pa-maigant ir pavibruojant nugarinę apykaklės srities dalį.

12.2. Apatinė refleksogeninė zona Juosmens kryžmens zona ir jos ma­

sažas. Šiai zonai priklauso juosmens kryžmens

sritis, sėdmenys iki sėdmeninės raukšlės, viršutinė šlaunų sritis ir apatinė pilvo dalis. Šios srities masažas turi refleksinį poveikį į funkcinę žarnyno, mažojo dubens (lytinių organų) ir kojų būklę. Jis gali teigiamai veik­ti uždegiminius procesus mažajame dube­nyje, stimuliuoti hormoninę lytinių liaukų veiklą, o taip pat gerinti kojų mitybą po trau­mų bei esant kraujagyslių pakitimams.

Šios srities masažas pradedamas plokščiuo-ju paviršutiniu sėdmenų, juosmens kryžmens srities glostymu iki šonkaulių lankų, apiman­čiu nenutrūkstamu glostymu lyginimu. Po to taikomas spiralinis trynimas priestuburinių, kryžmens srities bei klubakaulių kraštų. Kryžmens srities trynimas nykščių pagalvė­lėmis, grėblinis trynimas žvaigžde arba sau­le, spiralinis trynimas aštuoniuke, briauni-nis šukuotinis kryžmens ir sėdmenų tryni­mas, pjovimas juosmens-kryžmens srities ir

sėdmenų. Po to išilginis ir skersinis apatinės ilgųjų raumenų dalies maigymas, skersinis ir išilginis jų voliojimas, skersinis sėdmenų maigymas abiem rankomis ir pasunkinta ran­ka sėdmenų plekšnojimas, padaužymas, ka­pojimas ir nenutrūkstanti vibracija bei glos­tymas visos masažuojamosios srities.

Čia aprašytas viršutinės ir apatinės reflek-sogeninių zonų masažas taikant klasikinius masažo būdus, tačiau šalia jų galima taikyti ir specialiuosius segmentinio masažo būdus.

12.3. Specialieji segmentinio masažo būdai

Darant segmentinį refleksinį masažą yra masažuojami refleksiškai pakitę audiniai, o t. p. priestuburinės sritys tų nugaros segmen­tų, kurie įnervuoja atatinkamą vidaus orga­ną. Segmentinės vidaus organų inervacijos lentelė pateikta anksčiau. Joje nurodytus nu­garos smegenų segmentus galima masažuoti klasikinio masažo būdais, taikant paviršuti­nį ir gilų glostymą, išilginį trynimą, priestu­burinių sričių štrichavimą, pjovimą, išilginį ir skersinį maigymą, išilginį voliojimą, punk-tavimą, kapojimą, nenutrūkstančią vibraciją.

Tačiau norėdami stipriau paveikti atitin­kamus segmentus, daugelis autorių naudoja specialiuosius segmentinio masažo būdus.

Specialieji trynimo būdai: 7. Įgręzimas. Jis atliekamas keturiais kurios nors ran­

kos pirštais. Ranka uždedama ant stuburo taip, kad nykštys būtų vienoje stuburo pusė­je, o likusieji pirštai kitoje. Nykštys yra atra­ma, o keturi pirštai daro sraigtinius jude­sius stuburo link. Galima trinti nykščiu, tuo­met keturi pirštai yra atrama. Tiek keturis pirštus, tiek ir nykštį galima pasunkinti kita

SEGMENTINIS MASAŽAS 147

ranka. Trinama iš apačios į viršų, nuo vieno segmento prie kito (63a pav. 63b pav.).

2. Pjovimas. Maksimaliai atlenkus nykščius, yra trina­

ma vidinėmis delnų briaunomis priestubu-rinės nugaros sritys, pradedant nuo apačios ir einant į viršų. Tarp masažuotojo rankų yra trinama odos raukšlė (64 pav.).

3. Keterinių ataugų trynimas. Šis trynimas yra daromas suimant keteri-

nę ataugą tarp abiejų rankų smilių ir didžių­jų pirštų ir trinama sukant ratukus. Galima trinti suimant keterinę ataugą tarp nykščių ir smilių. Taip judama nuo vienos keterinės ataugos prie kitos (65 pav.).

4. Trynimas sustūmimu. Šis būdas turi keletą variantų: a) slinkimas. Abiejų rankų delnai dedami

63apav. Įgręžimas prie pat stuburo lygiagrečiai jam ir sustu-

63b pav. Įgręžimas su pasunkinta plaštaka 64 pav. Pjovimas

148 MASAŽAS

65pav. Keterinių ataugų trynimas

66pav. Trynimosustumimu„a"variantas, slinkimas

miamos raukšlės lygiagrečiai stuburui. Po to rankos juda iš apačios į viršų, darydamos judesius, panašius į išilginį trynimą, bet ne-paleisdamos odos raukšlės; (66 pav.).

b) trynimas daromas nykščiu ir smiliumi ridenant odos raukšlę aukštyn ir atitinka iš­ilginį voliojimą (67 pav.);

c) abi rankos dedamos vienoje stuburo pu­sėje (artimesnėje). Nykščiai atlenkiami 90° kampu ir prispaudžiami prie nugaros ilgojo raumens, kiti pirštai guli lengvai ant nuga­ros. Nykščiai lengvais spiraliniais judesiais, spaudimu volioja nugaros ilgąjį raumenį stu­buro link, nuo apačios į viršų, nuo vieno prie kito segmento (68 pav., 69 pav.);

d) viena ranka dedama lygiagrečiai stu­burui, o antroji virš jos skersine kryptimi ir viena daro trynimą išilgine, o antroji skersi­ne kryptimi sustumdamos odą (70 pav.).

5. Pomentinės srities trynimas. Masažuojamasis gulėdamas ant pilvo, de­

da ranką sau ant juosmens delnu į viršų. Ma­sažuotojas tolimesne ranka pakelia jo petį, kad pakiltų mentė, o artimesne ranka trina pomentinę sritį keturių pirštų pagalvėlėmis, nykščiu bei vidine ir išorine delnų briauno­mis. Šią sritį galima masažuoti ir ligoniui sė­dint (71 pav.).

Specialieji maigymo būdai: 1. Maigymas nugręziant. Abi rankos dedamos už stuburo. Ranka

esanti arčiau galvos, suima audinius į raukš­lę, ir užlenkia juos ant žemiau esančios ran­kos nykščio (72 pav.).

2. Spaudimas. Jis atliekamas abiejų rankų nykščiais. Jie

dedami vienas vienoje stuburo pusėje, kitas kitoje lygiagrečiai jam ir maigoma spaudžiant ir darant judesį iš apačios į viršų ir atgal. Šį būdą galima atlikti ir kumščiais (73 pav.).

3. Gnybis. Jis atliekamas nugaros ilgiesiems raume­

nims. Raumuo suimamas tarp smiliaus ir di-

SEGMENTINIS MASAŽAS 149

67pav. Trynimo sustūmimu „b" variantas

68pav. Trynimo sustūmimu „c" variantas (artimesnė pusė)

69 pav. Trynimo sustūmimu „ c " variantas (tolimesnė pusė)

70pav. Trynimo sustūmimu „d" variantas

71 pav. Pomentinės srities trynimas

džiojo pirštų, sugnybiamas ir paleidžiamas. Judesį galima daryti tiesiais arba sulenktais pirštais (74a, b pav.). Be to, jį galima pritai­kyti ir masažuojant pečių lanko raumenis. Galima masažuoti iš karto abi puses. Tuo­met abiejų rankų nykščiai dedami viršuje -

150 M A S A Ž A S

73 pav. Maigymaspaspaudimu nykščiais

vienas vienoje stuburo pusėje, kitas kitoje, o likusieji pirštai - apačioje. Gnybis daromas suėmus odos raukšles iš abiejų stuburo pu­sių ir pasukant jas stuburo link (75 pav.).

Vibracija. Segmentiniame masaže vibracija daž­

niausiai daroma kaip nenutrūkstanti vib­racija, pasunkinta ranka. Be to segmenti­niam masažui priskiriama ir krūtinės ląstos suspaudimas, kuris yra daromas kartu su kvėpavimo pratimais - suspaudžiama iš­kvėpimo metu. Krūtinės ląstos bei dubens 74b pav. Gnybis tiesių pirštų galais

SEGMENTINIS MASAŽAS 151

75 pav. Gnybis abiem rankomis (abipusis)

sukratymą kai kas t. p. priskiria segmenti­niam masažui.

12.4. Aplink mentę esančių audinių masažavimas

Ligonis sėdi arba guli. Masažuotojas stovi iš dešinės ligonio pusės. Kaire ranka fiksuo­jama dešinioji pečių juostos pusė, o dešinės rankos II-IV pirštais, pradedant nuo pla­čiojo nugaros raumens prisitvirtinimo vie­tos, trinama mentės išorinio krašto link, pa­gal išorinį kraštą iki apatinio mentės kampo. Po to trinama nykščiu palei vidinį mentės kraštą. Paskui atliekamas trapecinio rau­mens viršutinės dalies trynimas ir maigy-mas iki pakaušio. Taip pat masažuojami ap­link kairiąją mentę esantys audiniai.

Atsipalaidavus aplink mentę esantiems raumenims, kairės rankos nykščiu ir smi­liumi apimamas apatinis mentės kampas ir

stipriu judesiu pakeliama mentė, o dešinės rankos pirštais masažuojama po mente nuo kampo palei medialinį kraštą.

12.5. Tarpšonkaulinių tarpų masažavimas

Ligonis sėdi. Masažuotojas yra už ligonio nugaros. Pradedama masažuoti nuo krūtin­kaulio stuburo link, trinama tarpšonkauli-niai tarpai spiraliniais judesiais ir glostymu. Jeigu padidėjęs raumenų tonusas, tai dar at­liekama vibracija silpnai spaudant.

12.6. Krūtinės ląstos masažavimas ir suspaudimas

Ligonis sėdi. Masažuotojo rankos guli ly­giagrečiai šonkauliams. Pradedama nuo krū­tinkaulio stuburo link, glostant ir trinant tarpšonkaulinius tarpus. Po to atliekamas spaudymas. Įkvėpimo metu rankos slysta nuo krūtinkaulio stuburo link, iškvėpimo metu krūtinkaulio link. Iškvėpimo pabai­goje krūtinės ląsta suspaudžiama. Masaža­vimas baigiamas vibracija: masažuotojas už­deda dešinę ranką ant apatinės krūtinkaulio dalies ir ranka vibruojama slysta į viršų pa­kaitomis dešinio ir kairio peties link.

12.7. Nugaros masažas Ligonis guli arba sėdi. Masažuoti prade­

dama abiem rankomis klasikinio masažo bū­dais: glostymu, trynimu, maigymu nuo juos­mens stuburo kaklinės dalies link. Po to seka specialūs segmentinio masažo būdai: įgrę-žimas, pjovimas, slinkimas, volavimas, stu­buro keterinių ataugų tarpo masažavimas taip pat nuo juosmens, kylant į viršų. Paskui masažuojami audiniai aplink mentę, trape­cinio raumens viršutinė dalis. Masažas bai-

152 MASAŽAS

giamas raumenų sukratymu arba vibracija nuo juosmens kylant į viršų per visą nugarą.

12.8. Kojų ir rankų masažas Iš pradžių masažuojamos priestuburinės

sritys atitinkamai rankų segmentams Q - Q, Th^-Th*;, kojų segmentams T h H - T h 1 2 , L x -L5, S!-S5. Po to masažuojamos iš pradžių kojų ar rankų proksimalinės dalys, po to -distalinės atliekant trynimą, vibraciją.

Segmentinis masažas pradedamas nuo nu­garos spiralinių šaknelių į odos paviršių iš­ėjimo vietų ir slenkama nuo vieno segmen­to prie kito, kylant iš apačios į viršų. Taip pat daroma nuo vieno įtempto raumenų sluoksnio ir slenkama giliau į sekantį audi­nių sluoksnį.

Pirmųjų seansų metu vengiama liesti jaut­rius taškus. Tik pasiekus audinių atsipalai­davimą nugaros srityje, galima tęsti prieki­nės kūno dalies masažavimą.

Ypač svarbus segmentinio masažavimo būdas - dozavimas. Viskas priklauso nuo masažuotojo gabumų. Masažuotojas turi atsižvelgti į ligonio organizmo būklę. Jeigu ligonis jautrus, tai rekomenduotina pradėti nuo silpno masažavimo. Po masažo neturi atsirasti įtemptų naujų refleksinių zonų.

O. Glaser ir W. Dalicho rekomenduoja tokius nurodymus:

1) masažuojant juosmenį ir apatinį krūti­ninį segmentą, gali atsirasti nemalonūs pojū­čiai šlapimo pūslės srityje. Atsiradus jiems, masažuojama apatinė pilvo dalis virš gaktos;

2) masažuojant nugarą, gali atsirasti rau­menų įtampa tarp kaklo ir krūtinės ląstos (pirmiausia tarp raktikaulio ir krūtinkau­lio). Pamasažavus priekinę krūtinės ląstą, viskas praeina;

3) masažuojant mentę virš ar po mentės dyglių, gali atsirasti rankų tirpimas, niežėji­mas. Tai pranyksta stipriai masažuojant pažastų srityje;

4) stipriai masažuojant pakaušį ir kaklo segmentus, atsiranda galvos skausmai, py­kinimas, svaigimas, silpnumas. Vokų ir kak­tos glostymas pašalina šituos reiškinius;

5) masažuojant nugarą kairėje pusėje tarp mentės krašto ir stuburo, ligoniai, sergantys stenokardija, gali pajusti skausmus. Masa­žuojant šalia krūtinkaulio iš kairės ir apati­nę kairę krūtinės dalį, nemalonūs reiškiniai praeina;

6) masažuojant kairę pažastį, gali atsiras­ti nemalonių pojūčių širdyje, kurie praeina masažuojant kairę apatinę krūtinės dalį;

7) skrandžio ligų metu labiausiai išreikš­tas refleksogeninės zonos taškas yra žemiau mentės dyglio. Jį galima masažuoti tik pra­ėjus įtempimui po apatiniu mentės kampu. Jeigu šios taisyklės nepaisoma, atsiranda skausmai skrandyje. Norint juos pašalinti, masažuojama kairė apatinė krūtinės ląstos pusė krūtinkaulio link;

8) trinant audinius šonkaulių prisijungi­mo prie krūtinkaulio vietose, gali atsirasti pykinimas ir vėmimas. Tai pranyksta ma­sažuotojui giliai glostant C7 srityje. Plačiau apie tai trečioje lentelėje.

Taikant segmentinį masažą, reikia gerai žinoti refleksogeninės zonas, be to, kiekvie­ną kartą jas patikrinti pirštais, nes ne visi segmentai pažeidžiami. Beje, jie keičiasi pri­klausomai nuo ligos stadijos, organizmo re­aktyvumo. Todėl masažavimo metu reikia visuomet patikrinti refleksogeninės zonas.

Pateikiamos kai kurių ligų refleksinių zo­nų schemos (76,77,78 ir 79 pav.).

SEGMENTINIS MASAŽAS 153

76 pav. Refleksinių pakitimų schema sergant stuburo ligomis (pagal Glaser ir Dalicho, 1982):

1 - odos refleksiniai pakitimai, 2 - jungiamojo audinio refleksiniai pakitimai, 3 - raumenų refleksiniai pakitimai

77 pav. Refleksinių pakitimų schema sergant kojų ir rankų kraujagyslių ligomis

78 pav. Refleksinių pakitimų schema esant juosmens irkryžmens skausmams

79 pav. Refleksinių pakitimų schema sergant plaučių ir pleuros ligomis

XIII. Kosmetinis masažas

Naudojamas veido ir kaklo odos priežiūrai: profilaktiškai, kad oda nesuglebtų ir nesen­tų, taip pat gydymui.

Fiziologinis masažo veikimas aprašytas anksčiau. Kontraindikacijos skiriant kosmetinį masažą: ūmus veido odos uždegimas, pūliniai,

ūmi raudonųjų spuogų forma, pūslelinė, kontagiozinis moliuskas, grybelinės ligos, plokš­čios karpos, sutrūkusi ir sudrėkusi oda, ūmus veido nervo uždegimas, III laipsnio hiperto­ninė liga ir kitos sunkios somatinės ligos.

Masažą skiria gydytojas kosmetologas. Masažo kursas -15-20 seansų, kas antrą dieną arba du kartus per savaitę. Kursai kartojami 2-3 kartus per metus.

Prieš masažą veido ir kaklo oda ištrinama losjonu, po to 2-3 minutėms uždedamas karštas kompresas. Nuėmus kompresą, tolygiai uždedamas atitinkamas kremas pagal ma­sažo linijas (80 pav.).

Masažuotoja rankas taip pat patepa kremu. Rankos juda ritmiškai, švelniai ir lėtai. Abi rankos dirba vienodai. Iš pradžių masažuojamas kaklo nugarinis paviršius: 1) pusiau sulenktais delnais apimamas kaklas nuo speninių ataugų ir tolygiai glostant

slenkama pečių ir nugaros link, delnai sueina prie menčių kampų. Kartojama 3-4 kartus; 2) kaklo raumenų maigymas: abiejų rankų nykščiai delniniu paviršiumi uždedami 2 cm

iš abiejų stuburo pusių 7-to kaklo slankstelio aukštyje, žiediniais judesiais nykščiai slenka iki kaukolės pagrindo ir baigiama II-V pirštų delniniu paviršiumi slenkant speninių atau­gų link. Tokie pat judesiai kartojami nugariniu II-V pirštų (sulenktų į kumštį) paviršiumi;

3) trapecinio raumens maigymas: žiediniais judesiais nugariniu II-V pirštų (sulenktų į kumštį) paviršiumi nuo peties sąnarių šoniniais kaklo paviršiais slenka speninių ataugų link;

4) trapecinio raumens pjovimas ir kapojimas išorinėmis delnų briaunomis nuo peties sąnarių speninių ataugų link. Baigiama kaklo glostymu. Visi judesiai kartojami ?>-Ą kartus.

156 MASAŽAS

80 pav. Veido masažo linijos

Veido masažas: 1) judesiai, gerinantys kraujo nutekėjimą

venomis: II-V pirštų delniniai paviršiai fik­suojami po apatiniu žandikauliu, o nykš­

čiai - iš abiejų pusių virš nosies. Tuo pačiu metu nykščiai, glostydami skruostikaulius, nusileidžia, o II-IV pirštai kyla apatinio žandikaulio kampo link ir nusileidžia že­myn kaklo šoniniais paviršiais iki pečių (81 pav.);

2) krutinės ir kaklo priekinio paviršiaus glostymas atliekamas visų pirštų delniniu paviršiumi nuo apatinio krūtinkaulio kraš­to apatinio žandikaulio link. Po to pirštai slenka iki smakro vidurio ir fiksuoja smak­rą lengvu paspaudimu taip, kad II pirštai gula po apatine lūpa, o III-V pirštai - po smakru, po to grįžtama prie ausų spenelių (82 pav.);

3) smakro glostymas - plaštakos nusilei­džia nuo apatinio žandikaulio kampo iki smakro vidurio. Išskėsti pirštai apima smak­rą ir viršutinę lūpą. Smiliai uždedami virš

81 pav. Judesiai, gerinantys venų kraujotaką

82 pav. Krutinės ir kaklo priekinio paviršiaus glostymas

KOSMETINIS MASAŽAS 157

k 83pav. Smakro glostymas

84pav. Žiedinis burnos raumens glostymas

85 pav. Poakių glostymas

viršutinės lūpos, III pirštai - smakro duo­butėje, IV ir V pirštai - po smakru su leng­vu paspaudimu, po to plaštakos grįžta prie ausų kaušelių (83 pav.);

4) žiedinis burnos raumens glostymas at­liekamas II ir III pirštų delniniu paviršiu­mi nuo ausies kaušelio kramslio lengvai slenkant skruostais pakaitomis kaire ir de­šine ranka. II pirštas glosto odą virš viršu­tinės lūpos, o III pirštas - po apatine lūpa, pirštai susitinka lūpų kampuose ir iš ten kyla į viršų ausies kaušelio kramslio link (84 pav.);

5) poakių glostymas. Glostoma lengvai, be spaudimo, III ir IV pirštai nusileidžia nuo nosies, slenka viršutiniu skruostikau­liu smilkinių link, kur kartu ir II pirštais paspaudžia odą (85 pav.);

6) vokų glostymas. Glostoma kartu abiem rankomis, IV pirštų delniniais paviršiais nuo

158 MASAŽAS

86pav. Vokų glostymas

smilkinių apatinius vokus iki vidinių akių kampų ir toliau viršutinius vokus. Glosty­mas nepertraukiamas, baigiamas „aštuoniu­ke" (glostymas IV pirštais) (86 pav.);

7) žiedinių akių raumenų glostymas. Pra­dedama nuo smilkinių palei apatinį voką iki vidinio akies kampo ir toliau po anta­kiais. Antakio pradžioje III pirštas gula virš antakio švelniai fiksuodamas, po to rankos vėl grįžta smilkinių link, III ir IV pirštai susitinka (87 pav.);

8) vingiuotas žiedinių akių raumenų glos­tymas. Toks pat kaip anksčiau aprašytas, tik vietoj švelnios fiksacijos - vingiuotas glos­tymas virš antakio (88 pav.);

9) kaktos ir smilkinių glostymas. Atlie­kamas keturių pirštų delniniu paviršiumi. Pradeda dešine ranka nuo kaktos vidurio į dešinę smilkinių link ir atgal. Po to nuo smil­kinių pirštai slysta tarpuakio link, kur susi-

88pav. Vingiuotas žiedinių akių raumenų glostymas

KOSMETINIS MASAŽAS 159

89pav. Kaktos ir smilkinių glostymas

k A 90pav. Vingiuotas kaktos glostymas

91 pav. Krutinės ir šoninių kaklo paviršių trynimas

tinka ir pakaitomis glosto kaktą nuo anta­kių iki plaukų augimo linijos (89 pav.);

10) vingiuotas kaktos glostymas atlieka­mas kaip anksčiau aprašyta, tik glostoma vingiuotai (90 pav.);

Glostymas baigiamas delnais vingiuo­jant pagal masažo linijas nuo kaktos vidu­rio smilkinio link, nuo nosies smilkinių link, nuo lūpų kampų iki ausų kramslio, nuo smakro vidurio ausų kaušelio spene­lių link. Nuo ausų kaušelio spenelių delnai slenka žemyn šoniniais kaklo paviršiais iki krūtinkaulio.

Krūtinės ir šoninių kaklo paviršių tryni­mas pradedamas nuo apatinio krūtinkaulio krašto. II-V pirštų delniniu paviršiumi tri­nama spirale raktikaulio vidurio link, kak­lo šoniniu paviršiumi iki ausies kaušelio spe­nelio (91 pav.).

160 MASAŽAS

92pav. Smakro ir žiedinio lupų raumens trynimas

93 pav. Nosies raumenų trynimas

Smakro ir žiedinio lūpų raumens trynimas pradedamas po smakru, trinant spirale lūpų kampų liniją smakro duobutės link, po to lū­pų kampų link iki viršutinės lūpos vidurio, slenkant ant nosies sparnelių. Nuo nosies sparnelių kyla smilkinių link (92 pav.).

Nosies raumenų trynimas. Abiejų rankų II-V pirštais apimamas ir fiksuojamas smak­ras, I pirštais žiediniais judesiais trinami no­sies speneliai, nosies nugaros link (93 pav.).

Kaktos raumenų trynimas. II-V pirštais apimamas ir fiksuojamas smakras, po to pirštai kyla iki tarpuakio ir nuo kaktos vi­durio, nuo antakių spirale slenka plaukų link bei nuo kaktos vidurio smilkinių link. Ma­sažuojami smilkiniai, po to pirštai nusilei­džia iki ausų kaušelių vidurio ir vėl kyla iki kaktos vidurio, po to slysta iki apatinio žan­dikaulio vidurio (94 pav.).

94 pav. Kaktos raumenų trynimas

KOSMETINIS MASAŽAS 161

Veido stuksenimas (stakato). Plaštakos ky­la prie kaktos vidurio. Sulenktų II-V pirštų delniniais paviršiais spirale stuksenama nuo kaktos vidurio smilkinių link, po to - aplink akis, vėl per smilkinius, nosies sparnelius au­sies kaušelio kramslio link, lūpų kampų, au­sies kaušelio spenelio, smakro pusėn, aplink smakrą. Po to rankos grįžta atgal ta pačia tvar­ka iki kaktos vidurio (95 pav.).

Kaktos ir skruostų raumenų trynimas. Nuo kaktos vidurio II-V pirštais spirale tri­nama visa kakta smilkinių link, trinami ir smilkiniai. Po to slenkama nosies spenelių link, kurie trinami III pirštais ir judama vir­šutinės lūpos link. Pradedama masažuoti ir II pirštais, slenkama spirale apatinio žandi­kaulio vidurio link, iš čia II—IV pirštai kyla spirale skruostų lateraliniu paviršiumi smil­kinių link (96 pav.).

96pav. Kaktos ir skruostų raumenų trynimas

95pav. Veido stuksenimas 97pav. Vibracinis skruostų glostymas

162 MASAŽAS

Vibracinis skruostų glostymas. Masa­žuojama delnais. II pirštai - virš viršutinės lūpos, III pirštai - po apatine lūpa, IV-V -po apatiniu žandikauliu. Rankos slenka smilkinių link, po to ausų kaušelių kram-slių link, baigiama prie ausų kaušelių spe­nelių. Baigiant švelniai fiksuojama.Vibra­cinis glostymas yra vienkartinis (97 pav.).

Banguojantis smakro ir skruostų glos­tymas. Tai lyg vibracinio glostymo tęsinys. Sulenktu dešiniu delnu apimamas kairysis skruostas nuo ausies kaušelio spenelio ir banguojančiu judesiu glostoma smakro link, apimamas smakras ir masažuojamas dešinysis skruostas dešinio ausies kaušelio spenelio link, taip pat pakaitomis masa­žuojama kaire ranka. Nuo smakro vidurio rankos kyla ausų kaušelių spenelių link (98 pav.).

98pav. Banguojantis smakro ir skruostų glostymas

Banguojantis smakro maigymas. Pirštų padėtis: I pirštai po apatine lūpa, II-V - ap­ima smakro apačią. 1 ir II-V pirštai lyg iš­verčia smakro minkštuosius audinius, t. y. II-V kyla į viršų, I pirštai paeiliui slenka žemyn, kartojama 2-3 kartus. Masažavimas baigiamas banguojančiais judesiais apatinio žandikaulio kraštu ausų spenelių link (99 pav.).

Smakro ir skruostų raumenų maigy­mas. Masažuojama pagal masažo linijas, pra­dedama nuo smakro vidurio. Kairės rankos pirštai apima odą, poodinius audinius ir lyg „perduoda" juos dešinės rankos pirštams, o kairės rankos pirštai apima tolesnę sritį. Maigoma ausų link, ir nuo čia kairioji ran­ka pradeda nuo kairiojo lūpų kampo ir ju­desiai kartojami ausies kramslių link, po to nuo nosies sparnelių ausų kaušelio vidurio

99pav. Banguojantis smakro maigymas

KOSMETINIS MASAŽAS 163

100 pav. Smakro ir skruostų raumenų maigymas

101 pav. Žiedinis smakro raumenų maigymas

link. Taip pat maigoma iš dešinės veido pu­sės. Kartojama po 3 kartus (100 pav.).

Žiedinis smakro raumenų maigymas Nugariniu sulenktų pirštų paviršiumi ne­

nutrūkstamu žiediniu maigymu masažuo­jama pasmakrė, po to - nuo smakro vidurio apatinio žandikaulio kraštu ausų spenelių link. Kartojama 3 kartus (101 pav.).

Smakro ir skruostų raumenų žnybčioji-mas (maigymo variantas). Ištiesti galiniai ir viduriniai pirštakauliai sulenkiami į kumštį. I ir II-V pirštų pirštakauliai nuga­riniu paviršiumi pagal masažo linijas žnyb-čioja trimis kryptimis: 1) nuo apatinio žan­dikaulio krašto lūpų kampo link; 2) nuo apatinio žandikaulio krašto skruostų vidu­rio link; 3) nuo apatinio žandikaulio skruos­tų lateralinio paviršiaus vidurio link. Bai­giama slenkant žiediniais žnybčiojimais

102 pav. Smakro ir skruostų raumenų žnybčiojimas

164 MASAŽAS

lūpų kampų link ir atgal apatinio žandikau­lio kampo link. Kiekviena kryptimi žnyb-čiojimas kartojamas tris kartus (102 pav.).

Akių išorinių kampų, smilkinių, kaktos ir lūpų odos bei raumenų žiedinis tryni­mas. Išskėstais II ir III kairės rankos pirš­tais šiek tiek išlyginama ir fiksuojama deši­niojo ausies kampo oda (II pirštas prie antakio galo, o III - prie apatinio akiduo­bės krašto). Delniniu dešinės rankos IV piršto paviršiumi lengvai trinama tarp kai­rės rankos II ir III piršto. Po to pirštai slysta kaktos link, kur II pirštas fiksuoja odą prie plaukų, o III pirštas - virš antakių. Nuo kak­tos vidurio kairės rankos II ir III pirštai nu­sileidžia j tarpuakį, po to vėl kyla kairiąja kaktos puse smilkinių link. Paskui fiksuoja kairįjį išorinį akies kampą ir slysta kairiojo

103 pav. Akių išorinių kampų, smilkinių, kaktos ir lūpų odos bei raumenų žiedinis trynimas

lūpų kampo link. Visur, kur fiksuojama oda, dešiniosios rankos IV pirštų žiedu trina 8 kartus fiksuotas sritis. Veidas trinamas vie­ną kartą (103 pav.)

Nosies-lūpų, tarpuakio, kaktos ir išori­nių akies kampų raukšlių skersinis žnai­bymas. I-II ištiestų pirštų delniniu pavir­šiumi nuo apatinės nosies-lūpų raukšlės kylant aukštyn žnaiboma taip, kad II pirštas tartum pakelia odą, o I pirštas ją prispau­džia prie II piršto. Kartojama 3 kartus. Po to pirštai slysta šoniniu nosies paviršiumi iki tarpuakio ir skersai pažnaibo tarpuakio raukšlę. Paskui pirštai slysta kaktos viduriu iki plaukų augimo linijos. Iš čia II pirštai, pasukti nagais vienas prieš kitą, pažnaibo tris kaktos raukšles smilkinių link. Kaktos raukšlės žnaibomos vieną kartą. Toliau žnai-

104pav. Nosies-lūpų, tarpuakio, kaktos ir išorinių akies kampų raukšlių skersinis žnaibymas

KOSMETINIS MASAŽAS 165

105 pav. Odos ir raumenų paspaudimas trišakio nervo išėjimo į paviršių vietose

bomos išorinės akių kampų raukšlės - žnai­bymo kryptis: žemyn, į šonus ir į viršų. Kar­tojama 3 kartus (104 pav.).

Odos ir raumenų paspaudimas trišakio nervų šakų išėjimo i paviršių vietose. Nuo smakro vidurio delnai apima veidą. II-V pirš­tai trumpais paspaudimais kelia odą aukštyn ir pirštų delniniu paviršiumi giliai spaudžia smakrinį nervą (žemiau lūpų kampų), kilda­mi aukštyn. Taip pat spaudžiamas poakiduo-binis nervas. Toliau spaudžiamas antakiduo-binis nervas (pirmajame antakių trečdalyje). Po to rankos kyla iki plaukų augimo linijos. Kartojama 2 kartus (iš viso 16 paspaudimų). Paskui spaudžiama nuo smakro vidurio smil­kinių link, žemiau lūpų kampų, skruostų vi­duryje, smilkinių srityje ir nuo smakro vidu­rio, žemiau lūpų kampų ausų kaušelių spenelių link. Kartojama 2 kartus (105 pav.).

106 pav. Nutrukstantiej i paspaudimai

Nutrūkstantieji paspaudimai. II pirštai padedami po apatine lūpa, III-V - po smak­ru. Paspaudžiamą ir pirštai staigiai pakelia­mi, po to II pirštai padedami virš viršutinės lūpos, III - po apatine lūpa, IV-V - po smak­ru ir taip pat paspaudžiamą, po to pirštai stai­giai pakeliami. Taip pat delnais paspaudžia­mas viršutinis viršutinio žandikaulio kraštas ir smilkiniai. Kartojama 3 kartus (106 pav.).

Veido stuksenimas (stakato). Ištiestais pirštais stuksenama nuo smilkinių kaktos vi­durio link ir atgal, per skruostinius lankus nosies sparnelių link, po to ausies kaušelio vidurio link, lūpų kampų link, nuo lūpų kam­pų ausies spenelių ir smakro link. Paskui to­kia pat tvarka pirštai kyla į viršų iki kaktos vidurio (107 pav.).

Veido glostymas. Šoniniu II-V pirštų pa­viršiumi, plaštakos šiek tiek pasuktos į vidų, I pirštai glaudžiami po IV pirštais. Pradeda-

166 MASAŽAS

109pav. Kaklo skersinis žnaibymas 110 pav. Žiedinis kaklo raumenų maigymas

KOSMETINIS MASAŽAS 167

111 pav. Smakro trynimas

ma nuo kaktos vidurio smilkinių link, nuo nosies sparnelių per skruostus kramslių link, nuo nosies sparnelių ausų spenelių link. Glos­tymas baigiamas smakro srityje. II pirštai su­sitinka po lūpa, I-V pirštai - po smakru, ran­kos kyla ausų spenelių link, po to nusileidžia šoniniu skruostų paviršiumi iki raktikaulių vidurio. Veido masažas baigiamas priekinės kaklo dalies masažu. Glostomas kaklas ir smakras, spirale trinami krūtinės ir kaklo raumenys (108 pav.).

Kaklo skersinis žnaibymas. Žnaiboma I ir II pirštų galinių pirštakaulių delniniu pa­viršiumi, kiti pirštai sulenkiami į kumštį. Pradedama nuo kaklo pagrindo vidurinės dalies nugarinės dalies link palei 3 horizon­talias linijas (prie kaklo pagrindo, per kak­lo vidurį ir prie viršutinės dalies). Atlieka­mi 3~Ą žnaibymai kiekvienoje linijoje. Taip

112 pav. Smakro stuksenimas

pat žnaiboma ir palei 3 vertikalias linijas (priekinėje kaklo dalyje ir abiejose šoninė­se, iki ausų spenelių (109 pav.).

Žiedinis kaklo raumenų maigymas. Mai­goma sulenktų pirštų nugariniu paviršiumi. Pradedama nuo krūtinkaulio krašto rakti­kaulių vidurio link ir rankos kyla šoniniu kaklo paviršiumi (110 pav.).

Smakro trynimas. Trinama ištiestų pirš­tų šoniniu paviršiumi po smakru į abi pu­ses (masažuojama pjovimu), pradedama per vidurį - į kairę, grįžtama atgal - į de­šinę (111 pav.).

Smakro stuksenimas. Atpalaiduotų pirš­tų delniniu paviršiumi nutrūkstančiais ju­desiais stuksenama nuo smakro vidurio į de­šinę ir į kairę. Kartojama 3-4 kartus. Išties­tais pirštais stuksenama 3 kartus iš dešinės į kairę pusę (112 pav.).

168 MASAŽAS

113 pav. Smakro srities paspaudimas

Smakro srities paspaudimas. Pusiau su­lenktais delnais (arba vienas delnas uždeda­mas ant kito) apimamas smakras ir paspau­džiamas. Per smakro vidurį rankos išsiskiria ir kyla, paspaudžiamą lūpų kampų link ir vėl nuo smakro vidurio apatinio žandikaulio vi­durio link bei nuo smakro vidurio ausų spe­nelių link. Masažas baigiamas glostymu to­mis pačiomis kryptimis (113 pav.).

Lengvas tekšnojimas po smakru. Ran­kos pakaitomis II, III, IV pirštais lengvai takšnoja nuo kairiojo apatinio žandikaulio kampo dešiniojo kampo link. Kartojama 3 kartus (114 pav.).

114pav. Lengvas tekšnojimas po smakru

Smakro ir kaklo glostymas. Abiejų ran­kų delnais pakaitomis glostoma nuo kaklo pagrindo apatinio žandikaulio link (iš deši­nės į kairę). Prie smakro vidurio viena ranka slysta į kairę, kita - į dešinę pusę ausų spene­lių link ir nusileidžia šoniniais kaklo pavir­šiais raktikaulių link. Kartojama 2-3 kartus.

Šitaip baigiamas higieninis kosmetinis masažas.

Dabar plačiai naudojami įvairūs elektri­niai, mechaniniai, hidro, baro ir ultragarsi­niai masažo prietaisai arba jų deriniai. Ma­sažas aparatais gali būti atliekamas atskirai arba derinamas su masažu rankomis.

XIV Masažavimas aparatais

Dabar plačiai naudojami įvairūs elektriniai, mechaniniai, hidro, baro ir ultragarsiniai masažo prietaisai arba jų deriniai. Masažas aparatais gali būti atliekamas atskirai arba derinamas su masažu rankomis.

14.1. Vibracinis masažas ir jo prietaisai Vibraciniai reiškiniai plačiai paplitę gamtoje. Su jais žmogus susiduria kasdien ir visur.

Vibruoja troleibusai, automobiliai, traukiniai, laivai, lėktuvai, staklės, konvejeriai, venti­liatoriai, grąžtai, kavai malti mašinėlės, dulkių siurbliai, ypač - televizoriai, radijo apara­tai, šaldytuvai ir kt. Visą dieną žmogaus organizmą veikia įvairaus intensyvumo ir dažnio virpesiai. Žmogus prie to pripranta ir dažnai mažai skiria tam dėmesio. Tačiau tai iki tam tikro laiko. Tokie krūviai nėra labai jau nekalti. Vibracijos poveikis organizmui yra galin­gas specifinis dirgiklis. Esant pakankamai intensyviai ir ilgai trunkančiai vibracijai, orga­nizme stebimi ir tam tikri pakitimai. Susergama net vibracine liga. Ja dažnai serga žmonės, ilgai dirbę su intensyvios vibracijos prietaisais, pavyzdžiui, su pneumo plaktukais. Todėl mokslininkai, konstruktoriai ir technikai nuolat ieško būdų, kaip mažinti vibracijos inten­syvumą, jos poveikį žmogaus organizmui. Tinkamai panaudota vibracija gali turėti ir tei­giamą poveikį.

Vibracija - tai mechaniniai švytuokliniai judesiai. Jos metu kūnas periodiškai praeina pro nuolatinę, stabilią padėtį pasvirdamas į vieną ar kitą pusę. Švytuokliniams judesiams būdingi kinetiniai ir dinaminiai rodikliai. Vienas tokių požymių - tai judesio amplitudė ir švytuoklinių judesių dažnis.

Vibracinis masažas aparatais - tai gydymo virpesiais metodas. Virpesiai gaunami iš spe­cialių aparatų arba mechaniškai.

Kadangi vibracija tiesiogiai veikia žmogaus odą, buvo manoma, kad ir jos poveikis yra lokalus, sukeliantis vibracijos vietoje padidintą kraujo ir medžiagų apykaitą. Vėliau nusta­tyta, kad vibracija, kaip ir masažas, turi ne tik lokalų poveikį, bet veikia organus, esančius

170 M A S A Ž A S

toliau nuo masažuojamos vietos. Į vibraciją reaguoja visas organizmas.

Literatūroje nėra vieningos nuomonės pa­renkant optimalius vibracinio masažo pa­rametrus (dažnį, amplitudę, trukmę). Fizio­loginis vibracinio masažo poveikis, kaip tik ir priklauso nuo šių parametrų bei nuo lo­kalios ar bendros kūno vibracijos.

Vibracinis masažas dažniausiai prade­damas esant 30-50 Hz virpesių dažniui ir iš lėto didinant juos iki 150-170 Hz daž­nio. Procedūros trukmė -10-15 minučių. Vienos kūno dalies masažas trunka ne il­giau kaip 2-3 minutes. Procedūros atlie­kamos kasdien arba kas antrą dieną. Pro­cedūrų kiekis nustatomas individualiai, priklausomai nuo patologinio proceso in­tensyvumo, masažuojamojo amžiaus, kan­trumo procedūrai. Po 8-10 procedūrų da­roma 2-3 savaičių pertrauka. Vibromasa-žas efektyvus tada, kai masažuojamasis pats atlieka papildomus judesius, keičia kūno padėtį ir kt.

Efektyvus ir kombinuotas masažas, tai yra masažo rankomis ir vibracija derinys. Me­chaninė vibracija, daranti stiprų poveikį, ypač papildo ir pagerina fiziologinį masažo rankomis efektą. Po masažo rankomis (glos­tymo, trynimo, maigymo) gali būti naudo­jamas vibracinis masažas, pavyzdžiui, 1-2 minutes pneumovibromasažas. Procedūra baigiama masažuojant rankomis. Galima viena ranka atlikti masažą rankomis, kita -aparatu, naudojant vibratorių.

Daugelio dešimtmečių mokslininkų dar­bais įrodyta, kad masažas vibracija, esant įvairioms ligoms, patologiniams procesams yra efektyvi gydymo bei profilaktikos prie­monė, todėl nuolat buvo tobulinama šio ma­

sažo technika, tikslinamos metodikos, ieš­koma naujų būdų virpesiams gauti.

Vibraciniai aparatai skirstomi pagal ga­limybę veikti visą kūną (vibracinė kėdė, lo­va, platforma) ir aparatus veikiančius lo­kaliai, masažuojančius atskiras kūno dalis. Viso kūno vibratoriai praktiškai naudoja­mi mažai.

Dabar vibromasažo praktikoje plačiai pa­plitusi grupė aparatų, kurių pagrindą suda­ro maitinamas iš elektros tinklo - elektro-variklis su pritvirtintu ant ašies diržu. Vib­racijos amplitudę reguliuoja pacientas pagal vibracinio diržo įtempimą.

14.1.1. Įvairūs masažo prietaisai

Masažo prietaisas „Sportas" AM-2. Vibracijos dažnis - 45-50 Hz. Amplitudė -nuo 2-3 mm iki 12 mm. Vibracija į masa­žuojamąją kūno dalį perduodama per platų diržą. Procedūros trukmė - 9-15 minučių. Masažą pradedame pacientui stovint. Iš pra­džių masažuojama nugara ir juosmuo (3-5 minutes), po to - sėdynė ir dubuo (3-5 mi­nutes). Sėdint masažuojamos kojos ir pėdos (3-5 minutes).

Geromis eksploatacinėmis savybėmis pa­sižymi tos grupės elektromagnetinis masa­žo aparatas „Samson" (115 pav.).

Prietaisai „Tonusas" AMS-1 ir „Tonu­sas" AMP-1. Šie prietaisai skleidžia aukšto dažnumo virpesius. Prietaisai „Tonusas" ga­minami su dviem dažnuminiais režimais (AMS-1, AMP-1) ir vienu režimu (AMS-1.1, AMP-1.1). Virpesių dažniai dviejų re­žimų prietaisuose yra 1500 ir 2500 virpesių per minutę. Vieno režimo prietaise - 2000 virpesių per minutę (116a pav.). Virpesiai minkštu elastingu diržu perduodami į ap-

MASAŽAVIMAS APARATAIS 171

775pav. Masažo aparatas „ Samsonas "

nuogintą kūno dalį. Šie virpesiai sukelia ma­lonų šilumos pojūtį. Specialus diržo audi­nys skleidžia mikrosroves, kurios kartu su mechaniniais virpesiais duoda maksimalų efektą (116b pav.).

Panašūs aparatai plačiai naudojami ir užsienyje. Jie naudojami kaip masinio ma­sažo priemonė, pavyzdžiui, Vienoje (Aust­rija) poilsio ir parodų parke, Pietų ir Šiau­rės Amerikos viešbučiuose, Japonijos sa­natorijose.

Elektrinis vibromasažo prietaisas VPM-1 arba VPM-3. Prietaisas naudojamas loka­liam masažui. Gali būti panaudotas ir ma-sažavimuisi. Prietaisas turi įvairių antgalių, kurie dažniausiai pritaikomi kosmetiniam masažui (117 pav.). Pusiau sferinis antgalis naudojamas atskirų raumenų grupių ir saus­gyslių masažui. Masažas pradedamas žemo dažnio vibracija, kuri iš lėto didinama, pa-

116a pav. Prietaisas „ Tonusas "AMS-1

sukant reguliatoriaus rankenėlę prieš laik­rodžio rodyklę.

Pilvo, juosmens, kojų masažas atliekamas gulint, kitų kūno dalių masažas - sėdint. Ma­sažo judesiai atliekami lėtai, prietaiso ant­galio nereikia labai spausti prie kūno. Vib­racijos poveikis didėja didinant atstumą nuo kūno iki antgalio. Jautrios kūno vietos ma­sažuojamos naudojant minkštus antgalius, kartu reguliuojant masažo intensyvumą ir trukmę.

Higieninio masažo trukmė - 15-20 mi­nučių. Atskirų raumenų grupių masažo trukmė - 2-3 minutės.

Elektrinis vibromasažo prietaisas „El-vo". Šiuo prietaisu 100 Hz dažnio vibracija perduodama į masažuojamą kūno dalį. To­kių antgalių yra keturi, juos galima keisti.

Nugaros, pilvo, rankų ir kojų masažui re­komenduojamas plokščias, nelygaus pavir-

172 MASAŽAS

MASAŽAVIMAS APARATAIS 173

117pav. Vibromasažo prietaisas VPM-1

118pav. Vibromasažo prietaisas VPM-1

siaus antgalis arba toks pat su speneliais. Kaklo, galvos masažui naudojamas danty­tas antgalis (118 pav.).

Masažo įrenginys. Bereduktorinis liniji­nis elektromagnetinis variklis, kurios judan­ti šerdelė vienu galu kinetiškai sujungta su elastingais dantytais skridinukais, kitu ga­lu - su plokštele masažui. Tai sudaro pagrin­dinį masažo bloką. Masažo įrenginys tvirti­namas prie sienos. Įvairūs šarnyrai ir traukės leidžia laisvai manipuliuoti masažo bloku,

119pav. Masažo įrenginys

120 pav. Prietaisas PEM-1

keisti masažo bloko padėtis. Elektroninis bloko valdymo pultas reguliuoja masažo skritulių apsisukimų dažnį ir jėgą. Keičiant masažo bloko antgalių padėtį, galima atlik­ti ne tik vibracinį masažą, bet ir glostymą bei trynimą (119 pav.).

Prietaisas PEM-1 UXL 4.2. Skiriamas ko­jų, rankų, nugaros, liemens, pilvo savimasa-žui. Prietaisas naudojamas medicinos ir sporto įstaigose, namie (120 pav.).

Elektromagnetinis prietaiso variklis su­keliantis švytuoklinius judesius, veikia vib­ratorių, kuris, betarpiškai kontaktuodamas

174 MASAŽAS

121 pav. Vibromasažo prietaisas

122 pav. Įrenginys raumenų ir sausgyslių

masazavimui

123 pav. Prietaisas biologiškai aktyvių taškų

masažui

su kunu, jį masažuoja. Prietaisas turi du dar­bo režimus. Vibracijos dažnis reguliuojamas nuo 50 iki 100 Hz.

Elektrinis vibracinio masažo prietaisas. Korpuse įtaisytas elektros virpesių transfor­mavimo į mechaninius virpesius keitiklis. Keitiklio paviršiuje yra skrituliukais užpil­dyti grioveliai-išėmos. Paviršius padengtas elastinga membrana. Įjungus variklį, keitik­lis juda, skrituliukai sukasi ir vibruoja veik­dami membraną. Dėl didoko antgalio pa­viršiaus, membranos išorėje vibraciją gana didelė (121 pav.).

Įrenginys raumenų ir sausgyslių masa­žui. Tai stalo tipo uždara dėžė. Stalo pavir­šiuje yra stačiakampė išpjova, padengta elas­tinga medžiaga. Dėžės šone yra valdymo pultas.

Masažo metu pacientas guli ant minkšto stalo paviršiaus (122 pav.). Masažuojamoji kūno dalis padedama ant išpjovos. Dėžės vi­duje yra reguliuojamas rėmas sujudančiu įtaisu. Įtaise ant atraminių svertų ir guolių pritaisytas būgnas su trimis skrituliais, ku­rie yra ties stalo išpjova. Elektros variklis per perdavimo sistemą suka būgną ir skri­tulius, 6-7 apsisukimų per minutę greičiu, paeiliui mikrosmūgiais veikia masažuoja­mąją kūno dalį. Skritulių smūgių jėga yra reguliuojama. Būgnas dėl specialaus įtaiso juda per visą stalo išpjovos ilgį. Procedūros trukmė kontroliuojama specialaus taimerio.

Įrenginys biologiškai aktyvių taškų ma­sažui. Šis įrenginys naudojamas tik masa-žavimuisi. Ebonitiniai skridinukai įtaisyti į elektrai laidžią medžiagą. Medžiagos galuo­se - rankenėlės. Viduryje - izoliacinis in­tarpas šuntuoj ančiai grandinei sudaryti (123 pav.) Susidaręs elektrostatinis laukas

MASAŽAVIMAS APARATAIS 175

apima daugelį žmogaus biologiškai aktyvių taškų. Dėl biologiškai aktyvių taškų elek­tros varžos, susidaro uždara kontūrinės sro­vės grandinė: skridinys, rankenėlė, žmogaus ranka, biologiškai aktyvūs taškai.

Prietaisas taškiniam masažui. Tai elek­tros varikliukas, kuris vibruodamas perduo­da virpesius Edisono plunksna su kauliniu antgaliu į masažuojamąją kūno dalį.

N. Preobraženskis ir A. Svetlajevas (1959 m.) elektrovibracijai panaudojo elek-troskustuvo varikliuką. Jo inkaro gale pri­tvirtintas antgalis skleidžia 50 Hz dažnio ir iki 1,5 mm amplitudės virpesius.

Darbui galima naudoti ir elektroskambu-čio principu veikiantį elektromagnetą, prie kurio tvirtinami vibraciją perduodantys ant­galiai.

Sis prietaisas, panaudojus specialius ant­galius, gali būti taikomas burnos ertmei ma­sažuoti.

14.2, Vibracinio-vakuuminio masažo prietaisai

Šių prietaisų darbas pagrįstas vibracijos ir vakuumo deriniu, kuris turi didelį ir visa­pusišką poveikį žmogaus organizmui.

Naudojami aparatai EMA-1 ir EMA-2. Tai originalios konstrukcijos N. Vasiljevo sukurti prietaisai (1976 m.).

Prietaisą sudaro iš tinklo maitinamas elek­tros variklis, cilindrai, stūmokliai ir gumi­nės žarnos su įvairiais savos konstrukcijos antgaliais-vibratoriais. Prietaiso konstruk­cija, keičiant antgalius, padeda atlikti mecha­ninį arba vibrovakuuminį masažą. Prietaiso veikimo principas - tai įvairaus spaudimo oro perdavimas iš cilindro per gumines žar­nas į guminius antgalius. Prietaisai yra vieno

arba dviejų cilindrų, galinčių masažuoti dviem vibratoriais. Vibracijos dažnis - nuo 5 iki 50 Hz (124 pav.).

Nepertraukiamais kontaktiniu būdu per­duodamais virpesiais, pagal limfos tekėji­mo kryptį, atliekamas atskiros kūno dalies masažas. Masažas gali būti atliekamas ver­tikaliai, horizontaliai, ratu. Prispaudus vib­ratorių prie kūno 0,2-1 kg jėga ir traukiant jį kūno paviršiumi ?>-A cm/sek. greičiu, imi­tuojamas glostymas rankomis. Prispaudus 2-4 kg jėga ir traukiant 5-10 cm/sek. grei­čiu - trynimas, o prispaudus 5-9 kg jėga ir traukiant 2-3 cm/sek. greičiu - maigymas. Masažuoti pradedama nuo nugaros spran­do link (3 min.), kojų iš apačios į viršų (4 min.), krūtinės (1 min.), rankų iš viršaus žemyn (3 min.) ir baigiant masažuojami pil­vo raumenys (4 min.).

124pav. Prietaisas EMA-2

176 MASAŽAS

Vibracinio masažo prietaisas. Prietaisą sudaro plastmasinė kasetė, kurioje įtvirtin­tas judamas rotorius ir elektrovariklis. Roto­riaus ašies galuose radialiai išdėstyti keturi kronšteinai su voleliais. Apatinėje atramos dalyje tarp strypelių ištemptas elastingas ele­mentas. Prie elektros variklio pritvirtintas sraigtas, kuris per korpuse esančią angą siur­bia orą variklio aušinimui.

Masažo įrenginyje gali būti įtaisytas ir re­guliuojamas šildymo elementas. Todėl ma­sažuojant kūnas gali būti ir šildomas. Oras įrenginyje sušildomas iki reikiamos tempe­ratūros ir sraigtu paduodamas į masažuoja­mąją kūno dalį.

Babijo aparatas. Mechaninio masažo stacionarinis prietaisas yra pagamintas M. Babijo (1969). Jo panaudojimas pa­prastas ir nereikalauja tokių didelių fizi­nių jėgų bei įgūdžių, kaip masažas ranko­mis (125 pav.). Šio aparato privalumas, kad masažą galima atlikti tiek vertikaliais, tiek horizontaliais judesiais. Juo atliekamas ne tik vibracinis masažas, bet ir klasikiniai

125 pav. Babijo aparatas

masažo rankomis būdai: glostymas, try­nimas.

Aparato konstrukcija nesudėtinga: stove-lis, rėmas, elektrovariklis, reduktorius ir 7 antgalių rinkinys.

Šiuo aparatu ypač sėkmingai, geriau negu patyrusio masažuotojo rankomis, gali būti atliekamas trynimas. Gydant sąnarius, try­nimas yra svarbiausias masažavimo būdas. Jeigu rankomis jautriau, švelniau, diferen­cijuotai galime atlikti masažą, tai šiuo prie­taisu galime masažuoti didesnes raumenų grupes. Masažas rankomis švelniais, glos­tančiais judesiais sėkmingai gali būti panau­dotas po masažo aparatu. Trukmė - 12-15 min.

Babijo aparatu, prijungus specialų antga­lį, galime atlikti ir taškinį masažą.

14.3. Mechaninis masažas, jo prietaisai

14.3.1. Padų masažas

Žmogaus paduose yra daug biologiškai aktyvių taškų, glaudžiai susijusių su vidaus organais. Masažas tiesiogiai veikia pado zo­nas, atitinkančias įvairius vidaus organus (126 pav.). Pado taškų dirginimas gerina bendrą organizmo būseną, atskirų organų veiklą, šalina nuovargį ir nervinę įtampą. La­bai efektyvus pado masažas atliekamas vaikščiojant basomis, ypač nelygiu pagrin­du, kuris (pripratus) gali būti net ir iš aštrių akmenukų. Toks masažas žinomas labai se­niai. Jau senovės Graikijoje vaikščiojimas basom buvo tapęs savotišku kultu. Spartos ir Atėnų jaunuoliai mokyklose visus metus vaikščiodavo basi. Teisę apsiauti jie gauda­vo nuo 18 metų. Garsieji senovės filosofai

MASAŽAVIMAS APARATAIS 177

Plutarchas, Sokratas, Seneka vaikščiojo ba­si ir net per aštrius akmenis. XIX a. vokie­čių mokslininkas Sebastijanas Kneipas (1821-1897) skelbė vaikščiojimą basomis daugelio ligų profilaktikai ir gydymui. Da­bar „pagal Kneipą" vien tik VFR gydoma daugiau kaip 50-tyje kurortų.

Dabar padų masažui kuriami įvairūs prie­taisai, takeliai, bateliai.

Masažinė avalynė. Čekoslovakai gamina specialią avalynę „Magnetik", skirtą kraujo apytakai gerinti, raumenų nuovargiui šalin­ti, net galvos skausmams (migrenos priepuo­liams) malšinti. Rekomenduojamos avaly-

D

126 pav. Aktyvieji pėdos taškai atitinkantys įvairius vidaus organus:

1 - kankorėžinė liauka, 2 - hipofizė, 3 - ausys, 4 - kaktinis antis, 5 - akys, 6 - pailgosios smegenys, 7 - gerklė, 8 - kaklas, 9 - skydliaukė, 10- porinė skydliaukė, 11-plaučiai, 12-širdis, 13 - kepenys, 14- tulžies pūslė, 15- skrandis, 16- kasa, 17 - blužnis, 18 - antinksčių liauka, 19- antinksčiai, 20 - inkstai, 21 - skersinė-gaubtinė žarna, 22 - stuburo slanksteliai, 23 - kylančioji žarna, 24 - storoji žemyn einanti žarna, 25 - plonosios žarnos, 26 - akloji žarna, 27- apendiksas, 28 - žemyn einanti žarna, 29 - strėnos, 30 - keliai, 31 - priešinės liaukos, gimdos, tiesiosios žarnos atsipalaidavimo sritis, 32 - moteriškų lytinių organų atsipalaidavimo sritis, 33 - šono sritis nuo talijos iki klubų

178 M A S A Ž A S

nės vidpadis yra specialios formos, su iški­limais, kurie liečia tam tikrus kojos pado taškus. Be to, sandaluose įtaisyti pastovūs magnetai, sukuriantys magnetinį lauką apa­tinėje kojos dalyje.

Mūsų pramonė gamina basutes, kurių pa­do vidinė dalis padengta 0,3-0,5 cm ilgio danteliais. Dantelių paviršius - pusiau sfe­rinis. Jie gerai veikia aktyviuosius pado taš­kus (127 pav.).

127pav. Avalynė irmaniežaspadų masažui:

a - batai, b - basutės, c - maniežas

128 pav. Takelis pado masažui „ Kolibris "

Takelis pado masažui „Kolibris". Atsi­stojęs ant platformos, kurios pagrindą suda­ro laisvai besisukantys lygiu paviršiumi skri­dimai ir laikydamasis už specialios atramos, pacientas eina ir bėga vietoje bei tuo pat me­tu masažuoja padus (128 pav.). Masažuotis galima ir sėdint. Procedūros pradžioje, tol, kol pripranta padai, masažuojamasi dviem būdais:

1) čiuožiant žemyn iš pradžių viena koja, o vėliau abiem;

2) keičiant čiuožimo žingsnį, nepakėlus padų, ridenant juos pirmyn ir atgal per skri­dimus.

Galima daryti ir kitus pratimus. Vėliau einama ir bėgama vietoje. Pratimus gali­ma atlikti basomis arba apsiavus bateliais minkštu ir lygiu padu.

Tobulinant šio prietaiso efektyvumą, prie atramos pritvirtinamas vibromasažo prie­taisas „Tonusas-AMP-1" (J. Damanskas ir A. Saulytienė). Tai efektyvus masažo prie­taisų derinys, padedantis tuo pat metu atlik­ti atskirų kūno dalių vibromasažą ir padų mechaninį masažą.

Padų masažo skridimai. Reguliarus pa­dų masažas šiuo prietaisu apsaugo nuo plok-

MASAŽAVIMAS APARATAIS 179

729pav. Įrenginys pado masažui

ščiapadiškumo, gerai šalina nuovargį. Ypa­tingai šis masažas rekomenduojamas protinį darbą dirbantiems žmonėms. Tai paprasta ir efektyvi organizmo atstatymo priemonė. Pa­dų masažas iš pradžių atliekamas sėdint, vė­liau - stovint. Masažuojame padus nuo pirš­tų iki kulnų ir priešingai, ridenant prietaiso skridimais. Iš pradžių nestipriai spaudžiant, vėliau - stipriau padais spaudžiant skridinius galima masažuoti vieną padą arba abu kartu.

Po masažo rekomenduojama kelis kartus sulenkti ir ištiesti kojų pirštus. Masažą kar­toti 2-3 kartus, 15 minučių.

Plokščiapadiškumui išvengti, pėdų masa­žas atliekamas derinant jį su specialiais pra­timais, pavyzdžiui:

1) kojos pirštais pakelti nuo grindų įvai­rius daiktus;

2) kojos pirštais siekiant kulną keltis turi išsilenkti, o kojos pirštai yra tiesūs;

3) tiesinti ir sulenkti pėdą; 4) daryti judesius ratu. Įrenginys pado masažui. Įrenginį sudaro

išgaubtas stačiakampis rėmas, kuriame ant lygiagrečių ašių šachmatine tvarka įtaisyti laisvai besisukantys dantyti skridinukai. Įrenginys turi atsilenkiantį su skersiniais iš­kilimais dangtelį, kuris nejudančia gumine plokštele jungiasi su masažuojančia įrengi­mo dalimi (129 pav.).

130 pav. Įrenginys pado raumenų reabilitacijai

Pacientas, uždėjęs padą ant skridinukų, ri­dena juos pirmyn ir atgal. Skridinukai, rie­dėdami ant guminės plokštelės nelygaus pa­viršiaus, sukelia gerai juntamą pado vibra­ciją. Išgaubtas įrenginio masažuojamosios dalies paviršius gerai priglunda prie pacien­to pado paviršiaus ir tai padidina masažo poveikį.

Įrenginys pado raumenų reabilitacijai. Šiame įrenginyje oro srovė masažuoja pa­do, pirštų raumenis ir pėdos lanko jautrias zonas (130 pav.).

Oras elektros varikliu įsiurbiamas į spe­cialų įtaisą ir per platformos kanalų siste­mą dirgina pado jautrias zonas, gerina rau­menų relaksaciją ir poilsį.

Masažo kilimėlis. Kilimėlio paviršius pa­dengtas 2 cm ilgio, 0,5 cm skersmens spyg­liais. Spyglių paviršius - pusiau sferinis. Iš viršaus spygliai padengti minkšta plastma­sės danga (131 pav.).

180 M A S A Ž A S

131 pav. Masažo kilimėlis

Kilimėlis masažuoja padus juo vaikščio­jant ir bėgiojant. Jis gali būti įdedamas į spe­cialų apavą arba taikomas bėgančiame ta-kelyje-trebante. Kilimėliu galima masažuoti ir atsigulus ant jo.

Panašūs kilimėliai gaminami ir nedengtu paviršiumi.

14.3.2. Įvairių kūno dalių mechaninis masažas

Masažinis takelis. Sis takelis naudoja­mas įvairių kūno dalių masažui. Jo popu­liarumas susijęs dar ir su tuo, kad juo gali naudotis įvairaus amžiaus žmonės namų sąlygomis. Tai gana efektyvi masažo prie­monė.

Masažinis takelis gali būti vienos ir dvi­ejų eilių. Geresnis dviejų eilių takelis. Skri­dimai gali būti lygiu paviršiumi ir figūriniai (gerai turėti abu). Masažas pradedamas ir baigiamas ant takelio su lygiu paviršiumi. Masažo viduryje naudojame takelį su figū­riniais skridimais (132 pav.). Šį masažą de­riname ir su masažu rankomis. Iš pradžių daromas masažas rankomis, kurio metu kū­nas paruošiamas gilesniam masažui. Po to masažuojama takeliu ir procedūra baigia­ma vėl masažui rankomis. Tokio masažo

132pav. Masažo takelis

trukmė -15-20 min, 50% masažo trukmės skiriama masažui rankomis.

Masažo jėga reguliuojama masažinio ta­kelio spaudimu. Iš pradžių judesiai esti leng­vi, švelnūs, nesukeliantys skausmo. Masa­žas trunka neilgai. Masažas griežtai drau­džiamas esant venų išsiplėtimui, sergant tromboflebitais.

V. Glaščenko (1974 m.) pagamino dvi­ejų eilių masažo takelį, kuriame skridinu-kai įtvirtinti ne lygiagrečiai, bet tam tikru kampu. Judant takeliui į priekį, oda skri-dinukais sugnybiama, o judant atgal - išly­ginama. Tai padidina masažo efektyvumą (133 pav.).

Masažo takelių skridinukai pagaminti iš medžio arba plastmasės. Tai leidžia juos pa­naudoti masažavimui maudantis duše, vo­nioje, ežere arba jūroje. Toks masažo deri­nys ypač efektyvus.

Masažavimosi procedūra

Savimasažo metodika, naudojantis ma-sažiniu takeliu yra maždaug tokia. Masažo seansas pradedamas nuo nugaros. Pradžio-

MASAŽAVIMAS APARATAIS 181

133 pav. V. Glaščenko masažo takelis

je takelis laikomas lygiagrečiai stuburui, jo vieną rankenėlę laiko viršutinė ranka, o ant-rąją - ranka esanti ties sėdmenimis. Masa-žuojamasi spaudžiant skridimus prie nuga­ros, išilgai jos. Kiekvienai nugaros pusei darome po 5-7 judesius aukštyn-žemyn. Masažuojantis galima keisti pozą - tai leng­vai pasilenkiant į priekį, tai vėl atsitiesiant.

Po to nugara masažuojama skersai - da­rant judesius iš kairės į dešinę ir priešingai. Masažuojamasi pradedant juosmens-kryž-mens sritimi ir kylant į viršų iki pažastų. Taip daromi 5-8 judesiai, pauzė ir vėl 5-8 judesiai.

Po to masažinis takelis permetamas iš viršaus per pečius, juos apjuosiant, ir masa­žuojama viršutinė nugaros dalis, mentės, pe­čių lankai. Daromi 5-8 judesiai, kartojama 3 kartus.

Po to masažuojami šoniniai liemens pa­viršiai. Tuo tikslu, besimasažuoj antis pasi­suka tai į dešinę, tai į kairę. Daro 5-7 jude­sius kiekvienai pusei, kartoja po 3 kartus.

Po to masažuojami trapecinių raumenų kraštai nuo kaklo šono iki peties sąnario,

deltinio raumens ir atgal. Taip daromi 3-5 judesiai, kartojama 3 kartus. Toliau masa­žuojamas kaklas, jis glostomas skersai, pra­dedant nuo plaukuotosios galvos dalies iki pečių lankų. Kaklas masažuojamas trumpais brūkšneliais. Viso daromi 5-6 judesiai, kar­tojami 3 kartus. Masažuojantis rekomenduo­jama palenkti galvą į priekį, atgal į šonus. Kaklo ir pečių lankų masažas duoda teigia­mus rezultatus, esant kaklo osteochondro­zei, o taip pat jos profilaktikos tikslais.

Krūtinė masažuojama skersai ir išilgai, da­rant 4-6 judesius ir kartojant juos 2-3 kar­tus. Didieji krūtinės raumenys masažuoja­mi tik vyrams.

Sėdmenų ir juosmens kryžmens masažas. Jis pradedamas nuo sėdmeninių raukšlių, masažuojama skersai ir einama iki juos-mens-kryžmens srities. Kiekvienos pusės sėdmuo gali būti masažuojamas ir įstrižine kryptimi.

Šlaunies masažas pradedamas nuo užpa­kalinio šlaunies paviršiaus. Besimasažuojan-tysis sėdi ant kėdės, kojos sulenktos per kelių sąnarius. Galima užpakalinį šlaunies pavir­šių masažuotis ir stovint. Masažuojamoji ko­ja sulenkta per kelio sąnarį stačiu kampu ir pastatyta ant kokio nors paaukštinimo arba suoliuko. Šiose padėtyse galima masažuotis ir šoninius bei priekinius šlaunies paviršius. Išorinis šlaunies paviršius, kur yra stipri pla­čioji šlaunies fascija yra masažuojamas stip­riai, o vidinis šlaunies paviršius - švelniai. Kiekvienam šlaunies paviršiui daromi 7-8 judesiai, kartojami 3 kartus.

Blauzdos masažas pradedamas nuo užpa­kalinio blauzdos paviršiaus, tai yra nuo dvi­lypio raumens masažo. Besimasažuojanty-sis sėdi, masažuojamoji koja sulenkta per

182 MASAŽAS

134 pav. Įrenginys žmogaus darbingumui gerinti

kelio sąnarį ir pastatyta ant žemo suoliuko. Užpakalinį blauzdos paviršių galima masa­žuotis ir stovint.

Šoninis blauzdos paviršius dažniausiai masažuojamas sėdimoje padėtyje, koja su­lenkta per kelio sąnarį ir šiek tiek atstatyta į priekį. Daroma 7-9 masažo judesiai, karto­jama 3 kartus.

Pilvo masažas masažiniu takeliu daromas sėdint arba stovint. Pradedama nuo apati­nės pilvo dalies ir einama į viršų. Masažuo­jant skersine kryptimi daromi 6-7 judesiai, kartojami kas 3 kartus. Pakeitus rankų pa­dėtį, pilvą galima pasimasažuoti ir išilgine kryptimi. Daromi 2-3 judesiai, pakartoja­ma 2 kartus.

Įrenginys žmogaus darbingumui didin­ti. Įrenginį sudaro elastiški diržai-plokš-telės, ant kurių pritvirtintos nerūdijančio metalo 0,1-1 cm ilgio adatėlės. Adatėlių skaičius ant diržo yra įvairus, nuo 0,5 iki 16

135 pav. Kuznecovo aplikatorius

vienetų viename cm. Diržai turi reguliuoja­mus užsegimus.

Prieš procedūros pradžią, diržai-plokšte-lės padedamos adatėlėmis į viršų ant pusiau minkšto paviršiaus. Pacientas atsargiai iš sė­dimos padėties gulasi ant diržų, kurie įtem­pus yra užsegami sagtimis. Priklausomai nuo paciento organizmo, skiriama proce­dūros trukmė ir dažnis (134 pav.).

Adatinis Kuznecovo aplikatorius. Tai daug plastmasinių (su aštriais dantukais)

MASAŽAVIMAS APARATAIS 183

modulių, įtvirtintų į polietileną arba į me­džiagą (135 pav.).

Modulių tarpai yra įvairūs. Žmogus, ge­rai pakeliantis skausmą, naudoja aplikato-rių su tarpeliu 8-6 mm. Dirgliems žmo­nėms skiriami aplikatoriai su tarpeliu 6-4-2 mm. Panašūs aplikatoriai naudojami ir vaikams.

Aplikatoriaus dydis turi atitikti masažuo­jamąją kūno dalį. Aplikatorius naudojamas šalinant nuovargį, didinant darbingumą ir gydymo tikslais.

Mechaninio masažo prietaisas. Tai 30-40 cm ilgio ir 3 cm storio cilindras, kurio galuose yra skritulių formos sustorėjimai. Cilindro formos korpusas - spiralinis, ne­lygus. Jame daug iškilimų ir įdubimų. Ci­lindras gali būti padarytas iš įvairios me­džiagos: medžio, metalo, plastmasės, ke­ramikos. Uždėjus cilindrą ant kūno ir jį ridenant, masažuojame kūną (136 pav.).

Prietaisas raumenims treniruoti ir at­palaiduoti. Tai cilindro formos 40-50 cm ilgio prietaisas. Cilindro galuose ant guolių įtaisyti skridiniai su rankenomis. Laisvai be­sisukančios galvutės-skridinukai įtaisyti ant lygiagrečių elastingų strypelių. Masažas at­liekamas dviem būdais:

136 pav. Mechaninio masažo prietaisas

137pav. Prietaisas raumenims treniruoti ir atpalaiduoti

1) jei pirštu prispausime skridinuką, tai galvutės apie savo ašį nesisukinės ir masažo poveikis bus nedidelis;

2) atleidus pirštą, galvutės sukasi apie sa­vo ašį, o tai sustiprina masažo poveikį, rau­menį veikia minkštos pulsuojančios bangos (137 pav.).

Įrenginys treniruotei ir nugaros masa­žui. Prietaisą sudaro masažo įrenginys ir ve-loergometras. Judanti masažo įrenginio da­lis kinetiškai sujungta su reguliuojančiu pedalą mechanizmu. Sukant pedalus, atlie­kamas atskirų kūno dalių masažas. Be krū­vio raumenims, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemoms, atliekamos dar ir nu­garos raumenų masažas (138 pav.).

Savimasažo prietaisas. Tai vaikiško žaislo mėnulio savaeigio tipo valdomas (te-lemetrine sistema) iš atskiro valdymo blo­ko prietaisas. Originalios sistemos ratai be judėjimo į priekį ir atgal bei posūkių, atlie­ka ir raumenų maigymą. Prietaiso gale įrengtas tvorelės tipo antgalis atlieka try­nimo veiksmą. Norint sustiprinti raumenų masažą, įrenginį galima apkrauti svorio plokštelėmis (139 pav.)

Įrenginys gimnastikos pratimams ir raumenų masažui. Jis sudarytas iš verti­kalaus stovo, sujungto su rėmų platforma, galinčio keisti pasvirimo kampą. Viename rėmo galų įtaisytas fiksatorius, kitame -skridiniai. Ant rėmo platformos įtaisytos rankenos, o platformos paviršius padeng-

184 M A S A Ž A S

138 pav. Įrenginys treniruotei ir nugaros masažui

139pav. Savimasažo prietaisas

140pav. Įrenginys gimnastikos pratimams ir raumenų masažui

tas laisvai besisukančiais guminiais skri­dimais (140 pav.).

Pastačius rėmą tinkamu kampu vertika­laus stovo atžvilgiu, pacientas atlieka įvai­rius gimnastikos pratimus. Tuo pat metu, dirbant raumenims, skridimai masažuoja kūną.

Dviguba prietaiso paskirtis padeda pratęs­ti mankštą, kadangi tuo metu daromas rau­menų masažas gerina kraujo apytaką, grei­čiau pašalinami metabolizmo produktai.

Prietaisas raumenų masažui. Prietaisą sudaro šakutės tipo su rankenėle rėmelis, ant kurio priekinės minkštos ašelės pritvir­tinti pastovūs disko formos ir besisukantys rutulio formos elementai. Disko formos ele­mentai truputį didesni negu rutuliniai. Ele­mentai gali būti iš įvairios medžiagos (me­talo, plastmasės, medžio arba iš keramikos). Prietaisu braukoma masažuojamąsias kūno dalis (141 pav.).

Elektromasažo prietaisas EM-14/220. Jis skiriamas mechaniniam ir šiluminiam įvairių kūno dalių masažui. Originali prie­taiso konstrukcija padeda atlikti svarbiau­sius masažo būdus - trynimą ir maigymą.

MASAŽAVIMAS APARATAIS 185

141 pav. Prietaisas raumenų masažui

142pav. Elektromasažo prietaisas EM-14/220

143 pav. Elektromasažuoklis EMS-10/220

Be to, juo galima paveikti masažuoja­mąją dalį infraraudonaisiais spinduliais (142 pav.).

Priklausomai nuo intensyvumo, masažas gali būti tonizuojantis, raminantis ir higie­ninis. Tonizuojančio masažo metu prietai­so nespaudžiame ir darome 2-3 judesius per sekundę. Raminančio masažo metu - spau­džiame vidutiniškai, masažuojame sulėtin­tu tempu (1 judesys per 2-3 sekundes). Hi­gieninis masažas rekomenduojamas norint pagerinti bendrą organizmo būklę. Jis deri­namas su fiziniais pratimais, atliekamas prieš juos arba po jų. Higieninis masažas taip pat gali būti tonizuojantis arba rami­nantis, atliekamas bet kuriuo dienos metu, bet ne vėliau kaip 2-3 valandas prieš miegą. Jis gali būti sėkmingai naudojamas prieš tre­niruotę arba varžybas.

Masažas gali būti lokalus ir bendras. Ben­dras kūno masažas atliekamas pradedant nuo pėdų ir slenkant kojomis, dubeniu, lie­meniu, nugara, rankomis, pečių juosta, bai­giamas pilvo ir krūtinės masažavimu. Ma­sažuojant atskiras kūno dalis, daroma 12-20 judesių. Bendro masažo trukmė (nuo 5 iki 30 minučių) parenkama individualiai. Ma-sažavimo kryptys tos pačios, kaip ir atlie­kant masažą rankomis.

Rutulinis elektromasažuoklis EMS-10/ 220. Originalios konstrukcijos buitinis prietaisas, kuriuo galima atlikti vieną svar­biausių masažo būdų - trynimą. Atlieka­mas per masažuojamą kūno dalį judant be­sisukantiems skrituliams. Prietaise įmon­tuotas šildymo elementas, kuris teikia ma­sažo šiluma poveikį. Prietaisas naudojamas kosmetiniam masažui, raumenų skausmus malšinti.

186 M A S A Ž A S

Atskiros kūno dalys (rankos, kojos, du­buo, juosmuo, nugara) masažuojamos po 5 minutes. Prieš naudojant prietaisą, minutę atliekamas masažuojamosios kūno dalies glostymas delnu (143 pav.).

14.4. Elektrostimuliacinis masažas ir jo prietaisai

Pastaraisiais metais medicinoje atstatant raumenis sergantiems įvairiomis neurolo­ginėmis ligomis, po įvairių traumų, iškilus raumenų atrofijos pavojui, sportinėje prak­tikoje ugdant fizines ypatybes, ypač jėgą, sportininkų reabilitacijai po sunkių fizinių krūvių plačiai taikoma raumenų elektrosti-muliacija. Kai kurie raumenų elektrostimu-liacijos principu veikiantys prietaisai sėk­mingai pradėti naudoti masažui.

Įrenginys raumenų stimuliacijai-masa-žui. Šakutės tipo rėmas su rankenėle, kurio viduje ant skirtingų ašelių yra įtaisyti du elek­trai laidžios medžiagos voleliai. Volelių pa­viršius - dantytas. Voleliai laidais sujungti su elektrostimuliatoriumi, generuojančiu si-nosoidalinius impulsus (144 pav.).

144 pav. Įrenginys raumenų stimuliacijai-masažui

Voleliai pridedami prie odos. Iš lėto didi­nant srovės stiprumą, surandame dydį, ku­ris sukelia neskausmingą raumens susitrau­kimą. Voleliai pro masažuojamą kūno dalį ridenami pirmyn ir atgal 2-10 mm/sek. grei­čiu. Elektros srovė, tekėdama tai vienu vo­leliu, tai kitu išilgai raumens skaidulų sklei­džia dirginančias bangas.

Programuojamas įrenginys kojų treni­ruotei ir masažui. Įrenginį sudaro pagrin­das ir šarnyrais sujungta platforma, kurioje įrengtas kojų pritvirtinimo įtaisas. Platforma glaudžiai sujungta su mazgu, kuris elektros varikliu mechaniškai ją lanksto. Platformoje įmontuotas tenzodaviklis. Elektrinė įrengi­nio dalis turi stiprintuvą, potenciometrą, in­dikatorių ir elektros impulsų generatorių (145 pav.).

Prieš masažą ant blauzdų ir pėdos tiesia­mųjų raumenų tvirtinami elektrodai. Plat­forma patogiai priglaudžiama prie pacien­to pado, kurią spausdamas pacientas žiūri į indikatorių ir spaudžia maksimalia jėga. Po to spaudimo jėga sumažinama 0,6-0,8 karto.

145 pav. Įrenginys kojų raumenims treniruoti ir masažuoti

MASAŽAVIMAS APARATAIS 187

146pav. Vibrodinas

Iš lėto didinant stimuliuojamą srovę, su­randame dydį, kuris sukelia raumens ne­skausmingą susitraukimą, po to 5-10% sti­muliuojamos srovės dydį mažiname.

Masažuojama padais lankstant platfor­mą 20°-50° kampu 10-20 kartų per minu­tę. Jeigu pacientas padais sumažina spau­dimą į platformą, tai stimuliuojamų im­pulsų amplitudė padidėja. Stimuliuojami pėdų lenkėjai priverčia raumenis dirbti už­programuota jėga. Jeigu padų spaudimas į platformą didesnis negu nustatyta jėga, raumenų dirginimas elektros impulsais nu­traukiamas.

Vibrodin (VFR). Tai masažo aparatas, ku­ris vienu metu atlieka vibromasažą ir odos dirginimą elektros srove (146 pav.).

Masažas atliekamas dviem dažnumais (1-5 Hz ir 90-100 Hz). 1-5 Hz virpesių dažnumas taikomas stimuliuojant raumenų susitraukimą, t. y. darant raumenų gimnas­tiką. 90-100 Hz dažnumas taikomas šali-

nant spazmus, sukietėjimus. Žemo dažnu­mo interferuota elektros srovė perduodama antgaliu, kuriame įmontuoti 4 elektrodai. Tai nesukelia žymesnio odos sudirginimo. Procedūra teikia pacientui malonų pojūtį. Srovės dirginantį veikimą sumažina vibra­cijos pojūtis, o tai padeda žmogaus organiz­mui pakęsti didesnę elektros srovę, kuri pra­siskverbia giliau į organizmą.

Dirginančios srovės ir vibromasažo kom­pleksas yra efektyvus ir per trumpą laiką duoda gerų rezultatų. Esant tokiam dirgini­mui, žymiai pagerėja kraujotaka, intensyvė­ja limfos cirkuliacija. Tai yra efektyvi profi­laktikos ir gydymo priemonė.

14.5. Pneumo, baro ir masažo ultragarsu prietaisai

Prietaisai pneumo masažui. Pneumo ma­sažas - tai padidinto arba sumažinto spau­dimo oro bangos poveikis masažuojamajai vietai. Kompresoriumi įvairaus spaudimo oras per specialų antgalį tiekiamas į masa­žuojamą kūno vietą. Pirmasis pneumoma-sažą panaudojo V. Tombijas savo sukurtu prietaisu „Ritmoguper". Vėliau prietaisas

188 MASAŽAS

147pav. Baro masažo įrenginys

buvo tobulinamas. Šios grupės prietaisai naudojami ir stomatologinėje praktikoje, gy­dant ausų, nosies, gerklės ligas. Ausų gydy­mui naudojamas Delstanco pneumomasa-žo aparatas. Tai metalinis cilindras, kuriame stūmokliu suspaudžiamas oras. Cilindras gumine žarnele sujungtas su plastmasiniu antgaliu, kuris įstatomas į ausį.

Kravčenkos baromasažo prietaisas . Baromasažas atliekamas naudojant V. Krav­čenkos aparatą (147 pav.). Oro įsiurbi­mas ir išmetimas atliekamas oro siurbliu. Minimalus slėgis kameroje yra 66,6 kPa (500 mm/Hg stulpelio), maksimalus -106,6 kPa (800 mm/Hg stulpelio), tempe­ratūra - ne didesnė kaip +40°C. Masažas atliekamas kaitaliojant kompresiją ir de­kompresiją ne daugiau kaip 3 kartus. Pir­mu atveju seanso trukmė - 20 minučių, an­tru - 6 minutės.

Dekompresijos metu masažuojamoje kū­no dalyje stipriai išsiplečia kraujagyslės, ypač sustiprėja kraujotaka, odos temperatū-

148pav. Ultragarsinis masažas

ra pakyla iki + 1,5°+3°C. Tai pagerina me­džiagų apykaitos procesus audiniuose. De­kompresijos zonoje didėja ląstelių aktyvu­mas. Kompresija gerina veninio kraujo nutekėjimą, greičiau pašalina metabolizmo produktus.

Gydant sunkias kojų ar rankų traumas, teigiamas efektas pasiekiamas po 5-6 pro­cedūrų.

Prietaisas masažui ultragarsu. Masažas ultragarsu atliekamas pasinaudojant ultragar­so, fizioterapine aparatūra (148 pav.). Rei­kalingas aukšto dažnumo elektros generato-

M A S A Ž A V I M A S APARATAIS 189

rius ir pjezoelektrinis keitiklis. Žinoma, kad ultragarso virpesiai atsimuša nuo ploniausio (0,001 mm) oro sluoksnio, todėl, atliekant masažą, reikalingas geras aparato galvutės kontaktas su žmogaus oda. Todėl naudoja­mas vazelinas, lanolinas ir kiti tepalai. Apa­rato darbo dažnis - nuo 880 iki 2950 k/Hz, galvutės plotas - 0,5-10 cm. Procedūros truk­mė - 2-5 minutės. Masažas atliekamas lė­

tais judesiais išilgine kryptimi ir ratais. Užsienio šalių pramonė gamina dar daug

ir kitų prietaisų masažui aparatais. Visi šie prietaisai pagrįsti anksčiau aprašytais vib­racijos, elektros, pneumo, ultragarso, rau­menų elektrostimuliacijos, mechaniniais ir kitais efektais.

Ypač daug prietaisų gaminama galvos ir kosmetiniam masažui.

XV. Hidromasažas

15.1. Vandens ir šilumos poveikis žmogaus organizmui Vanduo ir šiluma yra labai paplitę fiziniai faktoriai Žemėje ir glaudžiai susiję su žmogaus

organizmo nervine, kraujotakos sistemomis, medžiagų apykaitos procesais, endokrininių liaukų veikla ir kt.

Atitinkamai dozuojant, atsižvelgiant į organizmo būklę bei reaktyvumą, vanduo ir šilu­ma pagerina organizmo veiklą, trofinius procesus, sukelia gydomuosius efektus.

Vanduo labiausiai paplitusi medžiaga Žemėje. Hidrosfera (Žemės vandens apvalkalas) sudaro 1,5 milijardų km, padengia apie 3/4 Žemės paviršiaus. Vanduo sudaro ir 65% žmo­gaus organizmo masės, yra svarbiausias komponentas medžiagų apykaitos procese.

Vanduo turi ypatingą reikšmę visiems gyviems organizmams, nes tai svarbiausia terpė jų ryšiui su aplinka. Vanduo yra svarbiausias faktorius Žemės geologiniam ir biologiniam formavimuisi. Vandenyje atsirado pirmi gyvi organizmai, ilgame evoliucijos kelyje išlipę į sausumą, tačiau išlaikę ryšį su vandeniu.

Vanduo yra ir universalus skiedėjas. Jame tirpsta svarbūs gyvybiniams procesams chemi­niai junginiai, dujos ir kitos medžiagos. Vandenyje vyksta elektrinė druskų ir rūgščių diso­ciacija. Jis yra biologinis dirgiklis, nuolat veikiantis žmogų jo kasdieniniame gyvenime. Vandens vaidmuo svarbus ir organizmo apsauginiams mechanizmams. Jis, veikdamas sa­vo temperatūra organizmą, keičia termoreguliacijos procesus, audinių trofinę funkciją, pašalina iš organizmo medžiagų apykaitos produktus.

Šiluminė energija pasižymi dideliu biologiniu aktyvumu. Organizmo gyvybinius proce­sus lydi nenutrūkstamas šilumos susidarymas. Šiluma daro stiprų poveikį organizmo ener­getiniam balansui, o tai sukelia atsakomąsias reakcijas.

Tam tikroms organizmų rūšims būdinga specifinė temperatūra, kuri turi didelę įtaka tų organizmų gyvybinių procesų eigai. Žmogus yra šiltakraujis gyvūnas. Jis išlaiko sąlyginai vienodą savo kūno temperatūrą. Normali žmogaus kūno (pažasties) temperatūra yra +36,6°C, Yra ir topografinių žmogaus odos temperatūros skirtumų (149 pav.). Žmogaus

192 MASAŽAS

149pav. Žmogaus huno temperatūros žemėlapis

kūno temperatūra priklauso ir nuo paros lai­ko: dieną (12-16 vai.) yra aukščiausia, apie 4 vai. ryto - žemiausia (26°C). Organizmo temperatūros kitimai priklauso nuo energi­jos išnaudojimo - šilumos atidavimo ir šilu­mos gamybos, medžiagų apykaitos procesų intensyvumo.

Organizmo termoreguliacija yra fizinė ir cheminė. Fizinė reguliacija esti tuomet, kai organizmo šilumos atidavimas vyksta ją iš­

kvepiant, išspinduliuojant, išprakaituojant. Pastarosios vaidmuo, atiduodant šilumą, pa­kankamai didelis. Cheminė šilumos regu­liacija - tai organizmo fiziologinių procesų visuma, kuri susidaro vykstant medžiagų apykaitai.

Kiekvienas iš išorės gautas šilumos per­teklius skatina organizmą pastovios tempe­ratūros išlaikymui didinti šilumos atidavi­mą ir priešingai.

Vandens ir šilumos, kaip gydomųjų fakto­rių, tarpusavio ryšys yra labai didelis. Van­duo - svarbus šilumos nešėjas, bet ne vie-

HIDROMASAŽAS 193

nintelis. Juo gali būti ir gydomasis purvas, ozokeritas, parafinas, smėlis, durpės, mo­lis, oras, šviesa, elektra. Anksčiau išvardy­tos terpės dažniausiai yra skiriamos šildy­mui. Vanduo gali būti naudojamas ir šildy­mui, ir šaldymui.

Sąveikaujant kūnams, turintiems įvairias temperatūras, tarp jų vyksta šiluminės ener­gijos kitimai. Įvairių terpių temperatūros dirgiklių stiprumas priklauso nuo jų fizinių savybių: nuo šilumos talpumo, laidumo ir gebėjimo išlaikyti šilumą. Nuo šių terpių sa­vybių ypač priklauso organizmo dirginimas ir atsakomoji organizmo reakcija.

Šilumos talpumas - šilumos kiekis, ku­ris reikalingas duotajai terpei sušildyti 1°C. Šilumos laidumas - medžiagos gebėjimas atiduoti savo šilumą. Dėl savo fizinių savy­bių vanduo yra labai patogus laidininkas šilumai perduoti. Iš visų kietų ir skystų ši­lumos agentų didžiausią šilumos talpumą turi vanduo. Todėl jis gali akumuliuoti di­delį kiekį šilumos, net du kartus daugiau sugerti šilumos negu gydomasis purvas ir greičiau perduoti ją organizmui. Pasižy­mintis didele konvekcija ir dideliu šilumos laidumu vanduo greitai atšąla, atiduodamas šilumą panardintam jame kūnui. Vanduo yra 28-30 kartų laidesnis šilumai negu oras. Todėl, kai oro temperatūra yra +20°C, mes nejaučiame šalčio, o esant tokiai tem­peratūrai vonioje - būna šalta. Naudojant šią vandens savybę, dirginant organizmo termoreguliacinius mechanizmus, galima perduoti arba atimti iš organizmo didelį kie­kį šilumos.

Hidromasažas pagrįstas šiluminiu (termi­niu), mechaniniu (hidrostatiniu) ir chemi­niu poveikiu.

Vandens šiluminis poveikis organizmui pri­klauso nuo vandens temperatūros. Vandens procedūros skirstomos į šaltas - vandens temperatūra iki + 18°C, pusiau šaltas - +20°, +33°C, šiltas - +37°, +39°C ir karštas, kai vandens temperatūra esti didesnė negu +40°C.

Indiferentinės vandens procedūros, ypač vonios, veikia raminančiai, mažina kraujo­spūdį, širdies tvinksnių dažnį. Šiltas ir ypač karštas vanduo iš pradžių sukelia trumpa­laikį odos kraujagyslių susitraukimą. Vėliau vyksta jų išsiplėtimas, aktyvi hiperemija, t. y. šilumos pojūtis, prakaitavimas, pulso ir kvė­pavimo padažnėjimas, arterinio kraujo­spūdžio mažėjimas. Vidaus organų lygiuo­sius raumenis šilto vandens procedūros vei­kia raminančiai, malšina skausmą, didina liaukų sekrecinę veiklą. Raminančiai vei­kia ir centrinę nervų sistemą. Vadinasi, van­dens šilumos poveikis organizmui yra dide­lis, bet reikia labai atsargiai elgtis su juo, ypač nesveikiems žmonėms.

Kiekvieną vandens procedūrą lydi ir me­chaninis poveikis, kurį sukelia vandens judė­jimas. Tai dušo srovė, ypač „Šarko", vandens judėjimas sukulinėse voniose, vandens srovė povandeninio masažo metu. Panašus povei­kis yra ir jūros bangų, vandens srovės upėse, kaskadose. Mechaninis vandens srovės po­veikis tonizuoja, treniruoja ir, priklausomai nuo temperatūros, grūdina organizmą.

Mechaniškai vanduo veikia organizmą dar ir hidrostatiniu slėgiu į pasinėrusio žmogaus kūną. Tai ryšku maudantis baseinuose, eže­ruose ir net vonioje. Pilnoje vandens vonioje kojų hidrostatinis slėgis būną 40-60 cm van­dens stulpo, pilvo ir krūtinės - 5-15 cm van­dens slėgio. Toks hidrostatinis spaudimas

194 MASAŽAS

spaudžia kraujagysles, krūtinės ląstą ir to pa­kanka, kad keistųsi kvėpavimas, kraujota­ka. Tai palengvina veninės kraujotakos ir limfos tekėjimą atliekant masažo veiksmus.

Pagal hidrodinamikos dėsnius kūnas van­denyje praranda 9/10 savo svorio, susidaro lyg ir „nesvarumo" sąlygos. Tai padeda ge­riau atsipalaiduoti žmogui, ypač atliekant masažą vandeniu.

Vandens mechaninio dirginimo sustipri­nimas gali pakeisti atsakomąją organizmo reakciją į temperatūros dirgiklį. Pavyzdžiui, atliekant masažą sroviniu dušu, esant 2-3 atmosferų vandens slėgiui, vanduo gali būti ir žemesnės temperatūros (+30°C). Tačiau, nežiūrint į žemą vandens temperatūrą, atsi­randa ryški hiperemija. Periferinių krauja­gyslių išsiplėtimas vyksta labai greitai, nors žema vandens temperatūra savaime negali sukelti tokios odos kraujagyslių reakcijos. Kuo didesnis vandens spaudimas, tuo ryš­kiau tai pasireiškia.

Cheminis vandens dirginimo faktorius priklauso nuo cheminės vandens sudėties, tai yra nuo ištirpusių jame mineralinių drus­kų ir dujų. Masažuojant gėlu vandeniu, che­minis vandens poveikis yra silpnas, masa­žuojant mineraliniu, jūros vandeniu, vaistų ir dujų (sieros vandenilio, angliarūgštės ir kt.) voniose cheminis dirginimas yra reikš­mingas.

Vanduo sustiprina ir geriau transformuo­ja masažo poveikį organizmui. Pavyzdžiui, povandeniniu masažu mes galime paveikti gilesnes raumenų grupes, kurių masažas ran­komis dažniausiai nepaveikia. Dėl stipraus vandens mechaninio poveikio į audinius, kartu su hidrostatiniu ir šilumos poveikiu, atsiranda ir tam tikras terapinis efektas.

15.2. Dušai Masažas dušais atliekamas veikiant kūną

įvairios formos, temperatūros ir slėgio (spaudimo) vandens srovėmis. Masažas du­šais pagrįstas mechaniniu ir terminiu van­dens poveikiu. Iš visų masažo vandeniu pro­cedūrų mechaninis vandens srovės poveikis labiausiai efektyvus dušuose.

Gydymo dušais katedros VK-3, VI, VK-811. Šie prietaisai plačiai naudojami masa-žavimui vandeniu. Tai - vamzdžių sistema skirta vandens tiekimui (150 pav.). Joje įrengti du rezervuarai-maišytuvai, šalto ir šilto vandens maišymui. Vandens tempera­tūra ir spaudimas reguliuojami valdymo pul­te (skyde) įmontuotais manometrais ir ter­mometrais. Jame įmontuotos rankenėlės atskiriems maišytuvams, ir atskiriems du­šams. Nuo kiekvieno maišytuvo į dušo pul­tą pravestas vamzdis, ant kurio uždėta 30-40 cm guminė žarna (rankovė) su metaliniu

150pav. Gydymo dušais katedra VK-3

HIDROMASAŽAS 195

antgaliu. Vandens srovė švirkščiama pro me­talinio 1-1,5 cm skersmens antgalio skylę.

Pritekamaisiais vamzdžiais į pultą atite­ka šaltas (iš vandentiekio) ir karštas (iš ka­tilinės) vanduo. Jis maišomas ir nutekamieji vamzdžiai tiekia tam tikros temperatūros ir slėgio vandenį į atskirus dušus.

Vandens gydymo katedra leidžia kaitalio­ti dušus:

a) pagal formą ir srovės kryptį; 2) pagal mechaninio poveikio intensyvu­

mą - lietaus, adatinį, kylantį, cirkuliacinį, srovinį (Šarko), škotišką, vėduoklinį, dušus;

c) pagal vandens temperatūrą - šaltą iki +18°C, šiltoką (+20°-+33°C), indife-rentinį (+34°-+36°C) ir karštą (daugiau +40°C);

d) pagal vandens spaudimą: žemo spau­dimo (iki 1 atm.), vidutinio (1,5-2 atm.), aukšto spaudimo (2,5-4 atm.);

e) pagal poveikio lokalizaciją - vietinį ir bendrą.

Dulkinis dušas. Jame žmogaus kūną vei­kia vandens dulkės, kurios susidaro tiekiant vandenį į specialų antgalį - dulkintuvą. Tai kamuolio formos su mažomis skylutėmis antgalis. Vandens lašai krinta ant žmogaus kūno. Mechaninis šio dušo poveikis yra ne­

didelis, didesnis yra vandens temperatūros poveikis.

Lietaus dušas. Tai vandens srovė per spe­cialų tinklelį daloma į atskiras sroveles, ku­rios krisdamos iš 2-3 m aukščio masažuoja kūną. Mechaninis šio dušo veikimas yra stip­resnis. Vandens srovės krinta vertikaliai, ar­ba nedideliu kampu.

Adatinis dušas. Tai lietaus dušo varian­tas. Į lietaus dušo antgalio skylutes įsukami šiaurėj antys metaliniai 5-7 cm ilgio vamz­deliai, kurių skylutės 0,5-1 mm ir yra ma­žesnės negu lietaus dušo. Atskirų vandens srovelių poveikis odai primena adatos dū­rius. Vandens srovės slėgis lietaus ir adati­niame duše -1-1,5 atm. Vandens tempera­tūra +25°-+36°C. Procedūros t rukmė-2-5 minutės. Masažo kursas - 10-12 pro­cedūrų kasdien arba kas antrą dieną (151a, b, c pav.).

Cirkuliarinis dušas. Tai apskritas nar­velis, kurio sienos padarytos iš vertikalių vamzdžių, viršuje sujungtų žiedu arba lie­taus dušo antgaliu (152 pav.). Vamzdžių pa­viršiuje, nukreiptame į narvelio vidų, yra mažų skylučių, pro kurias bėga vanduo. Ma-sažuojama horizontaliomis plonomis van­dens čiurkšlėmis. Vanduo iššvirkščiamas pa-

151 pav. Dušo antgaliai: a - dulkinis, b - lietaus, c - adatinis

196 MASAŽAS

152pav. Cirkuliarinis dušas

didintu spaudimu (1-1,5 atm.) ir, sukelda­mas adatos dūrio pojūtį, primena adatinį du­šą. Cirkuliacinio dušo mechaninis poveikis yra stiprus. Vandens temperatūra procedū­ros metu gali būti iš lėto mažinama (nuo +36°-+37°C iki +25°-+26°C). Procedū­ros trukmė - 2-5 minutės. Masažas atlieka­mas kasdien arba kas antrą dieną, kursas -15-20 procedūrų.

Srovinis Šarko dušas. Tai labai efekty­vus masažavimo vandeniu būdas. Iš specia­lios katedros trumpa, metaliniu antgaliu žar­na, esant vandens slėgiui 2,5-3,5 atm., atstumu 3-3,5 m, vandens srovė nukreipia­ma į masažuojamą žmogų (153 pav.). Van­dens temperatūra iš lėto mažinama nuo +36°, +37°Ciki +15°, +20°C. Masažo truk­mė - 1-3,5 minutės kasdien. Masažo kur­sas -12-15 procedūrų.

153 pav. Šarko dušas

HIDROMASAŽAS 197

154pav. Vėduoklinis dušas

Šis įrenginys leidžia masažuoti kompak­tine (anksčiau aprašyta), vėduokline sro­vėmis arba dviem kontrastinėmis srovėmis. Vėduoklinis dušas: ant srovinio dušo me­talinio antgalio uždėjus specialų antgalį ar­ba pirštu prispaudus srovę, masažuojama vėduokline srove. Šio dušo mechaninis po­veikis yra mažesnis (154 pav.). Vandens temperatūra - +20°-+32°C. Procedūros trukmė - 1,5 minutės. Atliekant masažą sroviniu arba vėduokliniu dušu, galima kai­talioti vandens slėgį ir srovės formą. Re­komenduotina tokia metodika:

1) vėduokliniu dušu 1-2 kartus apipila­me visą masažuojamojo kūną;

2) kompaktine srove lėtai, pradedant ko­jomis, iš nugaros pusės masažuojame vieną koją iki dubens, vėliau - kitą, kartojame 2 -3 kartus;

3) lėtai vėduokliniu dušu apipilame nu­garą;

4) kompaktinė srovė nukreipiama į vie­ną, o vėliau į kitą ištiestą ranką, kartojama 2-3 kartus;

5) pradedant nuo juosmens kompaktinė srovė nukreipiama masažuoti vieną, vėliau kitą šoną. Tą patį kartojame veidu pasukę pacientą į srovę.

Šiais dušais masažuojama paeiliui visas kūno dalis (išskyrus galva), ilgiau tas kūno dalis, kuriose yra didesnis raumenų ir rie­balų sluoksnis, taip pat sąnarius. Reikia veng­ti nukreipti srovę į jautrias kūno vietas (vei­dą, kaklą, širdies sritį, lytinius organus). Masažas gali būti ir lokalus, skirtas skauda­mai vietai masažuoti.

Škotiškas-kontrastinis dušas - tai yra dviejų srovinių dušų derinys su skirtingo­mis vandens temperatūromis. Šio dušo stip­rus mechaninis poveikis derinamas su in­tensyviu terminiu poveikiu. Karštą ir šaltą vandenį leidžiame paeiliui arba iš vienos žarnos leidžiame karštą, iš kitos - šaltą van­denį. Abi srovės esti vienodo vandens spau­dimo (2-3 atm.).

Procedūros metodika analogiška Šarko dušo metodikai. Iš pradžių masažuojama 30-40 sekundžių karštu (+37°-+45°C) vandeniu, vėliau -15-20 sekundžių šaltu vandeniu ( + 10°--h25°C). Šitaip kontras­tinis vanduo keičiamas 4-6 kartus, 1-3 mi­nutes. Pirmosiomis dienomis masažas pra­dedamas esant mažam vandens tempera­tūrų skirtumui (+2°--h3°C). Po truputį šį skirtumą didiname, siekdami maksimalaus skirtumo. Procedūrą atliekame kasdien ar­ba kas antrą dieną. Kursas - 15-20 pro­cedūrų.

198 M A S A Ž A S

155pav. Kylantis dušas

Kylantis dušas. Tai tarsi lietaus dušas, tik jo tinklelis nukreiptas ne į apačią, bet j vir­šų. Virš tinklelio pritvirtintas trikojis su sė­dyne, ant kurios atsisėda pacientas. Kylan­čio dušo vanduo patenka i tarpvietę, todėl toks dušas yra vadinamas tarpvietiniu. Van­dens temperatūra būna įvairi, priklausomai nuo ligos. Jeigu sergama hemorojumi, ski­riamas vėsus kylantis dušas, jeigu impoten­cija - šaltas, dubens organų uždegimai - šil­tas. Šilto dušo trukmė - 3-5 minutės, šalto -2-3 minutės (155 pav.).

15.3. Povandeninis masažas Vibracinio povandeninio masažo įren­

giniai. Šis masažas atliekamas specialiose voniose arba nedideliame baseine su apara­tu „Volna". Mechaniniai 10-20 Hz virpe­siai per vandens sluoksnį perduodami į ma­sažuojamąją kūno dalį. Procedūros truk­mė - 12-15 minučių (156 pav.).

Šis masažas pranašesnis negu kiti vibraci­nio masažo būdai, nes ritmiški vandens vir­pesiai labiau adekvatūs dirgikliai organiz­mui negu mechaniniai ir, perduoti per vandenį, jie apima didesnę kūno dalį. Todėl tokio masažo poveikis yra fiziologiškesnis, lengviau dozuojamas. Vandenyje susidaro nesvarumo būsena, o tai padeda geriau atsi­palaiduoti. Reikia stengtis, kad šis atsipa­laidavimas būtų kuo gilesnis.

Vonios gali būti gėlo, mineralinio vandens arba su įvairiais ištirpintais priedais. Tuo­met be mechaninio, hidroterminio, hidros­tatinio poveikio atsiranda dar ir cheminis.

Povandeninį masažą dar galima atlikti ir aparatu ETN „Universal" (VFR), Akvavib-ron (Lenkija).

Povandeninis dušas-masažas. Šis masa­žo būdas žinomas seniai, plačiau aprašytas A. Horscho (Berlynas, 1936). Jis buvo tai­komas gydant kaulų lūžius ir sąnarių ligas.

Dabar tai plačiai naudojamas masažas vandeniu. Jis taikomas gydant traumas, at­statant judamojo aparato sutrikimus, gydant periferinės nervų sistemos, širdies ir krau­jagyslių sistemų bei kitas ligas.

156 pav. Vibracinis povandeninis dušas

HIDROMASAŽAS 199

157pav. Povandeninis dušas-masažas

Masažas atliekamas specialiose voniose arba mikrobaseinuose (2x1x0,8 m) specia­liu povandeninio masažo aparatu, kuriame įmontuotas išcentrinis siurblys (157 pav.). Siurblys siurbia iš vonios gėlą arba minera­linį vandenį ir pagal pasirinktą spaudimą (1-5 min.) per guminę žarną su keičiamais metaliniais antgaliais masažuoja. Aparate yra keturi metaliniai antgaliai su įvairaus skersmens skylėmis (7,8,9 ir 11 mm). Nau­jo modelio aparatai turi net aštuonis antga­lius. Kai kurie jų yra kastuvėlio formos (30x3 mm) arba su mažomis skylutėmis (lietaus dušas). Tai sumažina vandens sro­vės spaudimą į masažuojamąją kūno dalį. Dažniausiai naudojami aparatai yra „ETN Universal", „UWM Tangentor-8".

Vandens temperatūra vonioje turi būti +35°, +37°C. Masažas pradedamas po 5 mi­

nučių ramiai pagulėjus vonioje. Masažo truk­mė -15-20 minučių, procedūra atliekama kasdien arba kas antrą dieną, gydymo kur­sas -15-20 procedūrų.

Mechaninis vandens srovės stiprumas re­guliuojamas įvairios formos antgaliais arba keičiant srovės kampą. Masažo intensyvu­mas gali būti reguliuojamas priartinus arba atitolinus vandens srovę, arba keičiant van­dens spaudimą. Masažuojant nugarą, dube­nį vandens spaudimas yra 2-5 atm.

Pastaraisiais metais Lietuvoje plačiai nau­dojamos čekoslovakų Chiranos firmos po­vandeninio masažo vonios (Chirana-VOD 40.3). Tai didokos - 200x1850x570 cm, 1400 litrų talpos vonios. Jose galima atlikti masažą vandens srove, sūkurinį vandens ma­sažą, galima ir į vandens srovę, atidarius oro ventilį, pūsti oro srovę. Pastaroji dėl oro bur­buliukų sukelia vandens srovės vibraciją ir dar labiau pagerina masažo efektą.

200 M A S A Ž A S

158pav. Povandeninis sukulinis masažas

Masažuojama tokiais būdais, kurie pri­mena masažą rankomis: glostymą, tryni­mą, vibraciją. Masažas atliekamas ratais, pagal laikrodžio rodyklę, nuo periferijos į centrą, pradedamas gulint ant pilvo nuo pė­dų, kojų.

Povandeninio masažo variantas yra ir po­vandeninis sūkurinis masažas. Jis atliekamas

159 pav. Sukurinė vonia VOD-41

specialiose cilindrinėse voniose, kur centri­nis siurblys sukelia vandens srovę tarsi ra­tais. Pacientą po vandeniu veikia vibruojan­ti, sumaišyta su oru, sūkurinė vandens srovė (158 pav.).

Sūkurinės vonios VOD-41 (Čekoslova­kija). Jos naudojamos rankų masažui. Ma­sažo efektas pasiekiamas vandens masės sūkuriais vonioje, kurias sukelia specialus sraigtas. Masažo efektyvumą galime padi­dinti įleidus į cirkuliuojantį vandenį oro (159 pav.).

15.4. Kitos hidromasažo priemonės

Įrenginys įvairių kūno dalių povande­niniam masažui. Įrenginys leidžia derinti hidromasažą su gimnastikos pratimais. Mažame baseine-vonioje yra įrengta judan­ti kėdė-platforma. Gulto pagrindas sujung­tas su vandens spaudimo reguliatoriumi (160 pav.). Pacientas sėda į kėdę-platfor-mą ir sulenktomis kojomis remiasi į atra­mą. Ištiesiant kojas, kėdė rieda atgal, van­duo per specialius antgalius masažuoja kūną. Sulenkiant kojas, platforma, veikia­ma spyruoklės, juda į priekį.

160 pav. Įrenginys įvairių kuno dalių povandeniniam masažui

H I D R O M A S A Ž A S 201

161 pav. Masažo pirštinė

Masažas rankomis vandenyje. Tai de­rinys masažo rankomis ir savimasažo su šilto vandens procedūra vonioje arba ba­seine. Vanduo gali būti paprastas, mine­ralinis arba su įvairiomis priemaišomis. Jame atliekami klasikiniai masažo bū­dai: glostymas, trynimas, maigymas, pa-daužymas. Masažui naudojamos įvairios specialios pirštinės ir specialūs prietaisai (161 pav.).

Perlų pavidalo vandens masažo vo­nios. Šiose voniose oras spaudžiamas 101— 202 kPa (1-2 atm.) kompresoriumi per specialų tinklelį-kilimėlį arba guminius vamzdelius su daugybe mažų skylučių (1000-1500). Judančio oro burbuliukai, kurie nusėda ant odos perlo dydžio grūde­liais, švelniai masažuoja kūną (162 pav.).

Labai nesudėtinga perlo pavidalo van­dens vonią pasidaryti namie. Per visą vo­nios ilgį po grotelėmis įtaisomi 4-5 0,2-0,5 mm skersmens vamzdeliai su daugybe skylučių. Vamzdelių atstumas vienas nuo kito - 8-10 cm. Visi jie sujungti kolekto­riumi, ant kurio glaudžiai uždedama dul­kių siurblio žarna. Vonioje ištirpinamos pušų ekstrakto, jūros druskos, dilgėlių už­pilo ir kiti mišiniai. Pacientas gula ant gro­telių ir įjungiamas dulkių siurblys. Išeinan­tis iš vamzdelių oras masažuoja kūną. Procedūros trukmė -10-20 minučių.

Hidromasažo kilimėlis gydant stuburo ligas. Skirtingai negu vienos plokštumos tinklelis-kilimėlis perlo tipo vandens vo­niose gali būti naudojamas dviejų plokštu­mų tinklelis-kilimėlis. Plokštumos stovi 110° kampu viena greta kitos. Tai padeda atlikti tiesioginį stuburo masažą. Kilimė­lyje yra iki 2100 skylučių, kurios yra 1 mm skersmens oro išėjimui.

Hidromasažo antgaliai burnos ertmei masažuoti. I. Novikovas (1964), A. Co-pikovas (1976) sukonstravo antgalius bur­nos ertmės hidromasažui. Veikiant vandens spaudimui iki 2 atm. per 150 vnt., 0,3 mm

162 pav. Perlinė masažo vonia

202 M A S A Ž A S

163pav. Prietaisas burnos ertmės hidromasažui 164pav. Antgaliai veido hidromasažui

skersmens skylutės masažuoja burnos ert­mę (163 pav.).

Hidromasažo antgaliai veido masažui. A. Copikovas ir A. Kosolapovas (1977) pa­siūlė antgalį-irigatorių ir antgalį šepetėlį veido masažui. Antgalyje-irigatoriuje šach­matų tvarka išdėstyta daug 0,3 mm sker­smens skylučių, pro kurias vandens srovė

masažuoja veidą. Antgalyje-šepetėlyje sky­lutės yra tarp šepetėlio šerių. Tai padeda atlikti švelnų veido hidromechaninį masa­žą (164 pav.).

Bangavimo įrengimai ir kaskados. Pas­taraisiais metais mažuose baseinuose įren­giami prietaisai, galintys sukelti palyginus didelį vandens bangavimą. Išcentrinis siur­blys (5-6 atm. slėgimu) per specialų antga­lį, esantį 20-30 cm gilumoje nuo vandens paviršiaus, sukelia jūros bangas primenantį bangavimą. Vandens bangos, sūkuriai gerai masažuoja kūną.

165pav. Kaskados

H I D R O M A S A Ž A S 203

Kai kuriose pirtyse, uždaruose baseinuo­se ir net atviro tipo baseinuose įrengiamos kaskados. Tai vandens srovė, krintanti iš 2-4 m aukščio, kuri masažuoja pacientą. Išcentrinis vandens siurblys pakelia van­denį į reikiamą aukštį, iš kurio vanduo krin­ta žemyn. Pacientai, palindę po krintančio vandens srove, yra masažuojami (165 pav.).

Atviro tipo baseinuose kaskadas galima padaryti užtvenkus upelio vandenį.

Kaskadinės maudykles yra originali hid-romasažo rūšis, nes derinama vandens tem­peratūra, krintančio vandens mechaninis veikimas, vandens vibracija. Esant kaska­doms atvirame ore, veikia dar ir saulės spin­duliai, natūrali hidrojonizacija. Jonizuotas oras su optimaliu teigiamų ir neigiamų jo­nų santykiu gerina nervų sistemos veiklą, miegą, didina organizmo atsparumą per­sišaldymui. Jonizacijos gydomasis efek­tas dar padidėja, kai pacientas atlieka spe­cialius kvėpavimo pratimus, autogenines treniruotės elementus. Teigiamai veikia kaskadinių maudyklių aplinka, vandens čiurlenimas, ritmiškai krintanti vandens srovė ir kt.

Maudantis po kaskadomis atvirame ore, ryški ir klimatinių veiksnių įtaka organiz­mui, kurie grūdina, treniruoja termoadap-tacinius mechanizmus, aktyvina apsaugi­nes organizmo jėgas.

166 pav. Vonia pėdoms

Vonia pėdoms. Ji naudojama kompleksi­niam padų masažui, veikiant juos vandens srove, vibracija ir infraraudonaisiais spin­duliais.

Vonelės korpuse įmontuoti šildymo ele­mentai. Tai įtaisas formuojantis infraraudo-nąjį spinduliavimą, du vibratodai, perduo­dantys vibraciją į vonelės dugną, ir įrengi­nys vandens srovės reaktyvinei generacijai (166 pav.).

Vonelės dugno paviršius nelygus - danty­tas, stimuliuojantis aktyviuosius pado taškus.

Infraraudonaisiais spinduliais pašildytas oras maišomas su šiltu vandeniu ir stipria srove pučiamas į kojos padą. Procedūros me­tu vibratodų sukeltas pulsuojantis vandens bangavimas ir karštas, pašildytas infraraudo­naisiais spinduliais vanduo, veikia paciento kūną, šildo jį, gerina medžiagų apykaitą.

XVI. Masažas pirtyje

16.1. Įvairios pirtys Ypač efektyviai masažas atliekamas pirtyje. Vandens terminės procedūros ir masažas

pirtyje yra žinomi nuo neatmenamų laikų daugelyje pasaulio šalių. Kipro saloje buvo rasti civilizacijos pėdsakai, kurioje gyventa tūkstantį metų prieš seno­

sios Elados klestėjimą. Be rūmų baseinų, gerų kelių buvo rastos ir pirtys. Senovės inkai statė kupolo formos pirtis iš molio ir vulkaninio stiklo. Garams gauti naudojo įkaitusius akmenis. Senovės Meksikoje buvo žinoma šiluminė procedūra - įlįsti į įkaitintą šieno kupetą. Ir dabar šias procedūras naudoja Uralo totorių šeimos sirgdamos reumatu.

Šilto vandens procedūros buvo plačiai paplitę Rytų liaudies medicinoje. Senovės indų šventuosiuose raštuose, parašytuose 1500 m. pr. m. e., nurodoma, kaip naudotis karštomis voniomis ar karštais šaltiniais įvairių ligų gydymui.

Kaire demonstruojamos akmenyje iškaltos vonios-kušetės masažui ir pirties procedū­roms, kuriomis naudodavosi Egipto faraonai. Masažuojamasis guldavo į pašildytą vonią-kušetę, kurią pakaitomis apliedavo šiltu, karštu ir šaltu vandeniu, o masažuotojas įvairiais būdais trindavo, maigydavo, masažuodavo gulintįjį.

Ypatingą reikšmę pirtys, kaip sveikatingumo, gydymo, fizinio išsivystymo tobulinimo priemonė, turėjo senovės Graikijoje ir Romos imperijoje. Didelį dėmesį pirties procedū­roms skyrė senovės mąstytojai Galenas ir Hipokratas. Jie teigė, kad ypač vyresnio amžiaus žmogaus organizmą reikia drėkinti ir šildyti. Jie rekomendavo pirtį kaip daugelio tuo metu žinomų ligų gydymo priemonę.

317 m. pr. m. e. Romoje buvo pastatyti nuostabūs to meto romėnų kūriniai - akvedukai. Jais kasdien į Romą patekdavo 1 milijonas kubinių litrų vandens, pusė tiek, kiek gauna dabartinė Roma. Akvedukai tiekė vandenį 11 didelių termų ir 856 miesto pirtims.

Romos imperatoriai, vildamiesi išsikovoti kuo didesnį liaudies pasitikėjimą, statė puoš­nias pirtis -termas. 215 m. Antonijaus Karakalos termos stebino savo dydžiu ir puošnu­mu. Jos užėmė daugiau kaip 12 ha plotą. Vienu metu jose galėjo maudytis 2500 žmonių.

206 M A S A Ž A S

Prie termų esančiuose soduose, terasose bu­vo galima pasiklausyti dainininkų, muzi­kantų, poetų, oratorių, bibliotekose paskai­tyti knygų. Termų aikštelėse vykdavo spor­tinės varžybos, įvairūs žaidimai, būdavo rengiamos parodos ir parduodami meno kū­riniai.

Imperatorius Diokletianas pastatė dar di­desnes ir puošnesnes termas. Jose buvo 3000 maudyklių, 3 baseinai, o vienu metu galėjo maudytis 3500 žmonių. Vienas baseinas bu­vo gigantiškas - 1,5x1,5 kilometro!

Termose buvo galima atlikti garines, sau­so oro ir šaltas procedūras. Imperatoriškos termos turėjo dideles vonias su šaltu, pus-šilčiu bei karštu vandeniu. Pasikaitinę 5-8 minutes garinėje, romėnai nerdavo į basei­ną su šiltu, vėliau pusšilčiu, o galiausiai -šaltu vandeniu. Šis metodas dabar vadina­mas kontrastinėmis voniomis, kurios sėk­mingai padeda susigrąžinti jėgas pavargus nuo didelių fizinių bei emocinių krūvių, pa­deda grūdintis. Po maudymosi buvo galima rinktis masažą, mankštą arba pasyvų poilsį.

Turtingi romėnai maudydavosi du kartus per dieną. Nė viena pasaulio tauta neišnau­dodavo tiek daug vandens, kiek romėnai (500-600 litrų per parą vienam gyventojui). Dabartinėje Maskvoje vienam gyventojui per parą tenka 700 litrų vandens, o šis rodiklis yra vienas iš didesnių lyginant su kitų pa­saulio šalių vandens sunaudojimo rodikliais. Jau senovės Romoje buvo savotiškas kūno sveikatos ir švaros kultas. Romėnai manė, kad fizinė švara yra neatskiriama bendros kultūros dalis. Manyta, kad maudymosi pro­cedūrų formos bei jų paplitimo laipsnis pa­rodo tam tikros žmonių grupės ar valstybės kultūros lygį.

Žlugus Romos imperijai, pirtys ilgam iš­nyko iš romėnų gyvenimo. Krikščionybės plitimas neskatino medicinos vystymosi, tad nebuvo ir pirčių.

Tuo metu arabų šalyse buvo tęsiamos termodinaminės vandens procedūros. Di­dieji Rytų mokslininkai Ar-Razi (350-929 m. m.) ir Abu Ali ibn Sina (Avicena) (980-1037 m. m.), pratęsdami Hipokrato ir Galeno mokymus, parengė originalius ligonių gydymo metodus. Pavyzdžiui, Avi-cenos darbuose randame rekomendacijų, kaip naudoti gamtinius šaltinius žmogaus sveikatai gerinti, higienai palaikyti. Buvo kalbama apie kūno švaros svarbą, išsamiai pateikiama, kaip naudotis pirtimi ir masa­žu. Arabų mokslininkų idėjos padėjo plisti pirtims ir masažui Persijoje, Turkijoje, Bu-charoje, Armėnijoje, Gruzijoje ir kitur.

Airių gydytojas Rudolfas Batneris su­konstravo pirtį, remdamasis senovės romė­nų termos pavyzdžiu. Batneris atsisakė ne­reikalingos prabangos, siekė maksimalaus pirties sveikatingumo efekto. Ši procedūra -tai trys įėjimai paeiliui į patalpas, kuriose yra 25-28 ir 50-60 laipsnių Celsijaus tem­peratūrų oras. Patalpų grindys dengtos aky­tomis plytomis, per kurias kartu su karštu oru vienu vamzdžiu tiekiamas ir šaltas oras. Patalpų sienos karštos, šildomos specialiais vamzdžiais. Procedūros metu šiurkščia vil­none pirštine atliekamas savimasažas. Po procedūros apsipilama šiltu, paskui šaltu vandeniu arba plaukoma baseine. Šis pirčių variantas dabar plačiai paplitęs daugelyje Europos šalių.

Japonijoje pirtys taip pat labai populia­rios. Jose lankomasi ne tik dėl higienos. Prie daugelio pirčių įrengti restoranai, kino sa-

M A S A Ž A S P I R T Y J E 207

lės, skaityklos, sodai, gėlynai, akvariumai. Kai kurie politikai pasinaudoja pirtimis sa­vo priešrinkiminiams mitingams.

Japoniška pirtis (juro, ofuro) - tai pasy­vus judėjimas tam tikrame inde, kuris pri­pildomas karšto vandens. Dažniausiai tam naudojamos medinės statinės, pripildytos vandens, iš apačios šildomos krosnele. Kar­tais į statines pridedama įkaitintų pjuvenų arba ryžių atliekų, į kurias primaišyta kva­pių medžiagų. Nepripratęs žmogus tokią procedūrą neretai sunkiai ištveria. Statinėje su karštu vandeniu sėdima 8-12 minučių. Pulsas tuo metu siekia 140 tvinksnių per minutę.

Plačiai naudojamos ofuro yra kitokios. Jos prasideda nusirengimo kambariu, kuriame yra keletas nedidelių kavinių. Muilinimosi kambaryje yra baseinas su tekančiu maž­daug 50 laipsnių C šilumos vandeniu. Ap­link baseiną išdėstyti maždaug 3 litrų tal­pos indai su vandeniu, skirtu apsiplovimui prieš įeinant į baseiną. Baseine japonai sėdi 30-40 minučių, iki pasmakrės pasinėrę van­denyje. Išlipę iš vandens, jie sėda ant grindų greta baseino ir specialia pirštine masažuo­ja kūną.

Japonai labai didžiuojasi savo pirtimis, jos yra svarbi jų sveikatos, grūdinimosi, gydy­mosi ir ligų profilaktikos priemonė. Šios pirtys taip pat yra paplitusios Rytų Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose.

Rytų-turkiškos pirtys plačiai paplitusios Turkijoje, Irane, Sirijoje, Egipte, Irake, Li­bane, Tunise ir Vidurinės Azijos respubli­kose. Rytų pirtys labai panašios į romėniš­kąsias termas. Tai aiškinama tuo, kad daugelis šių šalių kadaise priklausė Romos imperijai.

Rytų pirtys statomos pagal „rankos del­no" principą. Pirties patalpos primena 5 ran­kos pirštus: kiekvienas pirštas - pirties ni­ša. Jos prasideda rankos dilbiu - nusirengi­mo kambariu ir priepirčiu. Čia telpa 20-30 žmonių. Didelėse pirtyse - 5 ar 6 kartus dau­giau. Procedūra prasideda patalpoje, kur oro temperatūra 28-34 laipsniai C. Čia sėdima, šildomasi, priprantama prie aukštesnės tem­peratūros. Rytų pirčių grindys šildomos, jos yra ir garų šaltinis. Toliau pereinama į at­skiras nišas. Jų yra penkios. Pereinant iš vie­nos nišos į kitą, kyla oro temperatūra - net iki 70-100 laipsnių C. Lyg delno vidurys, pirties centre yra didelis kambarys, kuria­me įrengti įkaitinti akmeniniai gultai. Tur­kiškose pirtyse nesimaudoma visiškai nusi­rengus, klubai apjuosiami rankšluosčiu. Ant įkaitintų akmeninių gultų gulima dažniau­siai ant pilvo, prakaituojama. Stipriai išpra­kaitavus, daromas masažas. Pradžioje ma­sažuojama galva - kakta, smilkiniai; vėliau -kaklas, pečiai, rankos, pirštai, krūtinė, pil­vas, kojos. Iš šalies žiūrint atrodytų, jog ma­sažistas įnirtingai muša kumščiais savo pa­cientą, čiumpa jį už rankos ar kojos, ją suka, sėda ant paciento, mindo jį kojomis ir pan. Tačiau pacientas nesiskundžia, nes ši pro­cedūra jam teikia malonumą (167 pav.)

Po masažo - prausimasis. Iš pradžių smar­kiai muilinamasi, prausiamasi kempine. Turkai tam naudoja pirštines iš arklio plau­kų. Kai tokia pirštine trinamas kūnas, atro­do, lyg būtų trinamas purvo sluoksnis, ta­čiau tai nėra purvas, tai - atgyvenusios odos raginis sluoksnis. Muilas atskiedžiamas spe­cialiame inde, ir kūnas padengiamas storu jo sluoksniu. Paskui žmogus švariai nusi­prausia ir maudosi baseine. Iš pradžių lipa į

208 MASAŽAS

šalto vandens baseiną, vėliau - į šaltesnio ir visai šalto.

Rytų pirtys nėra tokios turtingos kaip se­novės Graikijos ar Romos. Tipiškos Rytų pirtys dabar išlikę Bucharoje, Taškente, Tbi­lisyje ir kai kuriuose kituose Artimųjų Rytų miestuose. Bucharos pirtys - šių pirčių pa­vyzdys. Nusileidę trimis laipteliais žemyn, jūs atsiduriate nusirengimo kambaryje. Nu­sileidę laipteliais šiek tiek toliau, atsiduria­te muilinimosi ir garų patalpose. Muilini-mosi patalpos turi daugybę nišų, kuriose maudomasi ir ilsimasi. Siame skyriuje pir-tininkai-masažistai prausia ir masažuoja po­ilsiautoją. Masažas dažniausiai atliekamas kojomis. Dabartinėse Alma-Atos, Tbilisio, Taškento pirtyse masažas atliekamas tik ko­jomis. Po tojus patenkate į garinimosi sky­rių ir į ne tokį karštą kambarį, kuriame to­liau prakaituojate. Šilumą ir garus tiekia didelis sienoje įmontuotas katilas su vande­niu. Verdančio vandens garai į patalpas pa­tenka specialiomis angomis.

167pav. Rytietiškas masažas pirtyje

Centrinėje Amerikoje gyvenančios indė­nų Actekų gentys taip pat turėjo pirtis. At­kasant jų buvusios šalies sostinę, rasti pira­midžių, didingų šventyklų griuvėsiai. Šios piramidės buvusios didesnės už garsiąsias Egipto piramides, buvo statomos viduryje ežerų ant specialių polių. Šie statiniai turė­jo gerą vandentiekį, akvedukus ir ištaigin­gas pirtis. Actekų pirtys buvo kūrenamos galingomis krosnimis, jomis stebisi net ir dabartiniai statytojai. Krosnių oro tempe­ratūra siekdavo net 3000 laipsnių C, tad jo­se actekai galėdavo lieti lydinius iš įvairaus metalo. XVI a. actekų karalius Montesuma II siuntė Ispanijos karaliui veidrodžius, išlietus iš platinos.

Taip pat savotiškas pirtis rengdavo Šiau­rės Amerikos indėnai. Nedideliame vig­vame (indėniškoje palapinėje) indėnai iškasdavo duobę, į kurią pridėdavo akme­nų. Akmenys būdavo įkaitinami ugnimi ir šlakstomi vandeniu, tuomet palapinėje sė­dinčius žmones apgaubdavo karštų garų de-

M A S A Ž A S P I R T Y J E 209

besys. Išsikaitinę indėnai maudydavosi šal­tame vandenyje.

Gvinėjos kaimuose pirtims naudojamas karštas smėlis. Iš šakų ir medžio padaro­mas paklotas, jis apipilamas smėliu. Karšta Afrikos saulė įkaitina šį nesudėtingą įrengi­nį. Po kaitinimosi žmonės taip pat apsipila vandeniu.

Suomiai naudojasi sauna jau apie 2 tūks­tančius metų. Sunkios gamtinės sąlygos Suo­mijoje verčia žmones įtemptai ir daug dirb­ti, tad saunos tapo plačiai paplitusios kaip higieninė bei jėgų atstatymo priemonė. Na­cionaliniame epe „Kalevala" atsispindi, kad sauna suomių gyvenime buvo labai svarbi.

Vaikai gimdavo saunoje, nuotaka prieš te­kėdama būtinai pabūdavo saunoje, senius atnešdavo į sauną numirti. Saunos buvo ir grybų, linų bei kitų žemės ūkio produktų džiovinimo vieta. Senovės suomiai sauną lai­kydavo šventa vieta. Akmenų apšlakstymas vandeniu kai kuriems suomiams yra tarsi aukojimo ceremonija. Suomių žodis „ga­ras", reiškiantis garsus, susidarančius ant įkaitusių akmenų išpylus vandenį, reiškė ir „dvasią" ar net „gyvenimą". Saunoje suomiai elgėsi kilniai. Riksmas, triukšmas ar net ir keikimasis buvo draudžiamas, nusikaltusieji būdavo baudžiami.

Pastaraisiais metais pasaulyje ir Lietuvo­je plinta šis pirčių variantas. Tai iš dalies todėl, kad šių pirčių įrengimas labai papras­tas. Pačioje Suomijoje saunų yra keletas rū­šių. Saunos pirmtakas - tai patalpa, kuri vi­sa ar jos pusė būdavo po žeme. Manoma, kad tokios saunos būdavo žmonėms dar gy­venant olose. Dabartinė tipiška sauna - tai statinys iš rąstų, būtinai statomas prie ežero ar upės. Kampe yra žaizdras, pridėtas ak­

menų. Prie sienos statomi suolai, ant kurių žmonės sėdi arba guli. Įkūrus žaizdrą, ak­menys įkaista iki raudonumo. Po to, kai su­dega malkos ir išsisklaido dūmai, į patalpą renkasi žmonės. Oro temperatūra siekia 70-100 laipsnių C. Po kiek laiko ant akmenų užpilama vandens, kad plūstelėtų karšto oro banga. Tačiau garų koncentracija greitai ma­žėja, kadangi patalpoje yra sausa. Kai kurie besimaudantys naudoja ir vantą. Po šių pro­cedūrų atsišaldoma, lendamą į ežerą, upę ar sniegą.

Šių dienų Suomijoje saunos yra prie kiek­vieno namo, prie gamyklų, viešbučių, spor­tinių bazių, mokyklų ir kt. Statistiniais duo­menimis, Suomijoje saunų yra daugiau negu lengvųjų automobilių. Trys žmonės iš ketu­rių reguliariai naudojasi sauna. Kiekvienai šalies saunai tenka po keturis gyventojus. 1987 m. duomenimis saunų šalyje buvo tiek pat, kiek ir televizorių. Suomiai įrodinėja, kad sauna sustiprina kūną ir pakelia dvasią, kad saunos turi įtakos Suomijos ekonomi­kos, meno, kultūros ir sporto laimėjimams. Yra tarptautinė saunos mėgėjų draugija, lei­džiamas savas žurnalas „Sauna", vyksta tarp­tautinės saunų parodos, tarptautiniai kon­gresai.

Rusų tautos istorijoje pirtis, kaip efekty­vi, sveikatą palaikanti ir gerinanti higienos priemonė, daug reiškia žmonių gyvenime. Arabų keliautojas Ibn Dasta, keliavęs po Rusiją X a. rašo, kad rusai labai mėgsta kai­tintis pirtyse, po to maudytis eketėse, trintis sniegu, kad kaimų pirtys įrengtos žeminėse ten pat, kur gyvena žmonės.

Rusiškos pirtys pirmą kartą yra paminė­tos 945 m. Lavrentevskos metraštyje. Rašo­ma, kad rusai labai mėgo šias pirtis. Jose

210 MASAŽAS

būdavo 2 patalpos: priepirtis ir garinė. Dū­mams išeiti būdavo įrengiamas kaminas -vadinamosiose „baltosiose pirtyse". Buvo ir „juodųjų pirčių", kuriose nebuvo kamino dūmams, jie išeidavo pro garinėje įrengtą specialią angą. Tokias pirtis dažniausiai sta­tydavo taigos medžiotojams, bet pasitaiky­davo jų ir kai kuriose gyvenamose vietose.

Apie mūsų tautos pomėgį pirtims byloja daugybė istorinių faktų, literatūros kūrinių, mokslinių darbų. XIX a. Europoje paplito vadinamosios rusiškos pirtys. Jos būdavo statomos ir Lietuvoje. Dažniausiai tai buvo rąstų namelis, statomas toliau nuo gyvena­mųjų pastatų, prie upės ar ežero. Garinėje stovėdavo iš akmenų sukrauta krosnis su ka­minu („baltoji pirtis") arba be kamino -(„juodoji pirtis"). Šalia krosnies buvo stato­mas kubilas, į kurį, kad sušiltų vanduo, bu­vo metami įkaitę akmenys. Vėliau pirtyse buvo įrengtos krosnys, ant kurių šildydavo vandenį. Įkaitusius akmenis apipylus van­deniu po patalpą akimirksniu pasklisdavo garai ir žmonės, užsilipę ant gultų, kaitin-davosi drėgnuose garuose. Kartais akmenys būdavo apliejami kvapniomis medžiagomis (alumi ar gira).

Mėgo pirtį ir Lietuvos žmogus. Kaip suo­mių, rusų, taip ir lietuvių tautosakoje daž­nai minima pirtis. Su pirtimi susiję daug padavimų, pasakojimų, prietarų ir pan. Daž­nai pasakų velniai, laumės ar raganos rink­davosi į pirtis. Kaimo merginos Joninių iš­vakarėse pirtyse burdavo. Jose būdavo sle­piamas maistas, grūdai, o spaudos draudimo metais - knygos. Pirtyse vykdavo šeimos su­siėjimai, jose gydydavosi, gimdydavo. Pirty­se rūkė mėsą, džiovino kailius, laikydavo alų, girą, rauginamą sulą.

Jau XIII-XIV a. vokiečių kronikos ir ru­sų metraščiai mini, kad lietuviai statėsi pir­tis, mėgo jose pertis, vanotis. Apie lietuvių pirtis rašė S. Daukantas, K. Jablonskis. 1536 m. Vilniaus miestas turėjo privilegiją statyti viešąsias pirtis.

Lietuviams pirtis buvo ne paprasta prau­simosi vieta, maudymasis joje panėšėjo į sa­votišką šventę, atsipalaidavimo nuo seno ir nusiteikimo naujam vieta. Pakuriama ji bū­davo po įvairių sunkių darbų: rugiapjūtės, kūlimo, talkų, šeštadieniais, prieš šventes. Po pirties visi gerdavo alų, girą, valgydavo.

Pastaruoju metu sporto praktikoje, kuror­tuose vis dažniau naudojamasi mikropirti-mis. Pramonė gamina nedideles kilnojamas pirtis - tokias kaip „pirtis lagamine" ir kt.

Pirtys skirstomos pagal 4 pagrindinius faktorius: temperatūrą, drėgmę, oro sudėtį garinėje ir maudymosi procedūros pobūdį.

16.2. Garinė pirtis Šiai grupei priskiriamos ir Rytų turkiš­

kos pirtys. Jose didelė drėgmė - iki 100%, palyginti žema temperatūra (50-60 laips­nių C). Garinės pirtys dažniausiai lankomos dėl higienos ir svorio numetimo. Prieš įei­nant į garinę, būtina gerai nusiprausti, 12-20 min. pabūti muilinimosi skyriuje. Pirmą kartą įėjus į garinę, reikia pabūti 6-8 min., kol išsiskiria pirmas prakaitas. Po ilgos (18-20 min.) pertraukos į garinę įeinama antrą kartą, ten temperatūra - jau aukštesnė. Pa­būti reikia 8-10 min. Kiti įėjimai į garinę galimi tik po būtino 15-20 min. poilsio.

Naudotis vanta šiose pirtyse nepatartina, nes ji stipriai veikia širdies-kraujagyslių, kvė­pavimo sistemas, o masažo efektas nėra di­delis. Šių pirčių garinėse sėdima ant šuoliu-

M A S A Ž A S P I R T Y J E 211

kų ir atliekamas paprasčiausias savimasa-žas, panaudojami įvairiausi gramdukai, kad ir paprasčiausias plastmasės muilinės dang­telis. Išėjus iš pirties, būtina pagulėti užsi­klojus paklodę, nes dar kurį laiką išsiskiria prakaitas. Gausus garas šiose pirtyse atsi­randa užpylus karšto vandens ant sienų, grin­dų, arba įkaitintus akmenis įleidžiant į in­dus su verdančiu vandeniu. Žmonės garinė­se sėdi ant pakylų arba specialiose nišose.

Šiuolaikinė technika leidžia užpildyti ga­rines garais per įvairias šildymo sistemas. Da­bartinėse pirtyse garas gali būti leidžiamas į garines per specialų vamzdį ir kranelį. Šiose pirtyse prie grindų susikaupia tiek daug ga­ro, kad nesimato greta stovinčio žmogaus.

Didelė drėgmė teigiamai veikia epidermį, stipriai sumirkydama, todėl galima lengvai pašalinti apmirusias odos ląsteles, tuo pa­čiu didinant odos elastingumą. Tačiau kvė­pavimas karštu drėgnu oru sudaro alveolė­se didelę kondensato koncentraciją, o tai apsunkina deguonies pasisavinimą, neigia­mai veikia smegenų veiklą, apsunkina šir­dies veiklą. Todėl maudytis šiose pirtyse ga­li tik visiškai sveiki, užsigrūdinę asmenys ir ne ilgiau kaip pusantros valandos.

16.3. Sauso oro arba suomiškos pirtys

Šios pirtys buvo žinomos jau senovės grai­kų ir romėnų. Suomiškomis jos vadinamos todėl, kad suomiai šioms pirtims suteikia savotišką ritualinį charakterį, patobulino jų įrengimus, panaudodami įvairius šiuolaiki­nius kaitinimo aparatus ir kontrolinę apa­ratūrą. Suomiškų pirčių bruožas - didelė oro temperatūra (90-120 laipsnių C) ir ma­ža drėgmė (3-15%). Saunos patalpa buvo

statoma iš medinių rąstų - su kaitinimosi kambariu viduryje, su atskiru įėjimu bei iš­ėjimu būtinai į vandens telkinį (upę, ežerą, dirbtinę vandens saugyklą). Dabar tokios pirtys statomos tik kaimo vietovėse. Šiuo­laikinės suomiškos pirtys turi vieną įėjimą, elektrinį kaitinimo įrengimą, pagalbines pa­talpas hidroprocedūroms, masažui ir treni­ravimosi kambarį.

Suomiškų pirčių išskirtinis bruožas -lengvai pakeliama aukšta temperatūra. Taip yra dėl to, kad intensyviai išsiskirdamas prakaitas odos paviršių gerai atšaldo, ir apie jį susidaro plonas žemesnės tempera­tūros oro sluoksnis. Tuo įsitikinti nesun­ku, pakanka stipriau mostelėti ranka arba papūsti į odos paviršių, ir iškart suardoma apsauginė oro sluoksnio plėvė, tuoj pat pa-jaučiamas karštis.

Pagrindinis organizmo termoreguliacinis mechanizmas ima veikti karšto oro šilumą perduodant per plaučius kraujui, tai sukelia termoreguliacinius procesus. Sausas oras pašalina iš plaučių nereikalingą drėgmę, o tai naudinga kosint ar gydantis peršalimo pasekmių likučius. Veikiant šiluminiam dir­ginimui, odos temperatūra sauso oro pirty­se per 10 min. pakyla vidutiniškai 40,2 laips­nio C, o po 20 min. ji būna tik 40,4 laipsnio C. Pirmosiomis minutėmis odos tempera­tūra kyla staiga, greitai įsijungus organizmo termoreguliaciniams mechanizmams, pra­kaito išskiria mažai. Pakilus odos tempera­tūrai iki 39-40 laipsnių C, organizmo tem­peratūra mažai kinta. Tuo tarpu garinėse pirtyse perkaitimo galimybė didesnė, nes odos temperatūra siekia 41^42 laipsnius C.

Suomiškose pirtyse esant didelei oro tem­peratūrai (iki 100 laipsnių C), smarkiai iš-

212 M A S A Ž A S

džiūsta gleivinė. Tai gali sukelti kvėpavimo takų epitelio susiraukšlėjimą arba apmiri­mą ir turėti neigiamų pasekmių. Neigiamai sauna veikia odą ir tada, kai riebalinių liau­kų veikla sulėtėjusi, o taip dažnai atsitinka vyresnio amžiaus žmonėms.

Klasikinis suomiškų pirčių variantas. Maudomasi vakare, nusileidus saulei. Pri­silaikoma griežtai nustatytos tvarkos. Pra­džioje kūnas gerai nuprausiamas. Nusišluos-toma sausai ir, įsisupus į sausą paklodę, ei­nama į garinę, gulama ant apatinio gulto. Kaitinimosi trukmė - 8-10 min. Po to išsi­maudomą po dušu ir vėl sausai nusišluosto-ma. Po privalomo 10-12 min. poilsio, įsi­supus į sausą paklodę kartojamas kaitini-masis tik jau aukštesnėje temperatūroje. Tarp kaitinimosi procedūrų garinė išdžio­vinama, o besimaudantis atsipalaiduoja, ge­ria gaivinančius gėrimus.

Prie pirties procedūrų palengva reikia pri­prasti. Pirmosiomis savaitėmis 4-5 kartus reguliariai apsilankius pirtyje, kaitinamasi ne daugiau kaip du kartus. Po 1-1,5 mėn. procedūrų galima kaitintis tris kartus. Po 3^4 mėn. reguliaraus pirties lankymo, kai pirtis tampa neatskiriama tavo gyvenimo da­limi, sukaupiamas savas patyrimas, sava me­todika, kaitinimosi patalpoje galima apsi­lankyti ir 4 kartus. Dėl kai kurių priežasčių, ypač dėl ligos, 2-3 kartus praleidus maudy­mąsi reikia vėl pradėti nuo adaptacinio pe­riodo, kuris gali būti ir trumpesnis negu pra­džioje.

16.4. Rusiška pirtis Oro temperatūra pakankamai aukšta (70-

90 laipsnių C), oro drėgmė palyginus nedi­delė kaitinimosi patalpoje oro kvapams pa­

įvairinti naudojamos aromatingos žolės, vaistažolės. Nemaža oro temperatūra, nedi­delė drėgmė padeda gerai sušilti, išprakai­tuoti ir kartu per daug nedirgina, nedžiovi­na kvėpavimo takų ir odos. Pagal organizmo termoreguliacinio mechanizmo įsijungimą ši pirtis yra tarpinė tarp garo ir sauso oro pirties.

Oro drėgmė ir kaitra kaitinimosi patal­poje reguliuojama pagal tai, kiek vandens užpilama ant įkaitintų akmenų. Į pilamą ant akmenų vandenį pridedama įvairių vaista­žolių, kvapnių žolių ekstraktų, medaus, gi­ros, tabako ar alaus. Tai suteikia orui malo­naus aromato ir gydomai veikia organizmą. Kvapai ir lakiosios medžiagos kartu su karš­tu oru praplečia galvos kraujagysles, gerina kraujotaką, vyksta kvėpavimo takų inhalia­cija, gerai pasisavinamas deguonis, pailsi nervų sistema.

Tokiam vandeniui paruošti imamas karšto vandens indas ir į jį pilamos kvapiosios me­džiagos. Į trijų litrų indą vandens pilame 50 g giros ar alaus, arba dedame pasirinktinai pu­sę arbatinio šaukštelio medaus, gabaliuką cukraus, 7-10 lašų mėtų aliejaus, pusę arba­tinio šaukštelio eukalipto aliejaus, vieną ar­batinį šaukštelį tirpios kavos, mėtų, ramunė­lių, trauktinės. Gerų gydomųjų savybių ir ma­lonaus kvapo turi vandenyje ištirpintas spygliuočių ekstraktas, kurį galima nusipirkti vaistinėse. Šiuo mišiniu aplieti akmenys skleidžia malonų spygliuočių kvapą, pašali­na nuovargį po fizinių bei psichinių krūvių, raminamai veikia nervų sistemą, teigiamai veikia sergant širdies-kraujagyslių sistemos ligomis. Moksliniai tyrimai parodė, kad to­kia patirtis savo kompleksišku poveikiu pra­noksta kitas pirtis.

M A S A Ž A S P I R T Y J E 213

Prieš einant į kaitinimosi patalpą, ypač miesto pirtyje, nusimaudoma po dušu. Jokiu būdu negalima plauti galvos, kad kaitinantis galva neperkaistų. Nusiprausus sausai nusi-šluostoma. Odos drėgmė trukdo išsiskirti prakaitui. Kaitinimosi metu reikia stengtis nubraukti prakaitą. Tam, kaip minėta, gali­ma panaudoti plastmasinį muilinės viršelį ar pan. Naudinga galvą pridengti kepure arba specialia skrybėle. Kaitinimosi patalpoje ant pakylos geriau gulėti negu sėdėti. Gulint kait­ra lygiau veikia kūną, kadangi oro tempera­tūra būna nevienoda net toje pačioje lentyno­je. Geriausiose pirtyse temperatūros skirtu­mas tarp galvos ir kojų stovint siekia net 20 laipsnių C. Tai neigiamai veikia kūno termo­reguliaciją, stipriai kaista galva. Be to, gulint geriau atsipalaiduoja raumenys. Suomiai tvir­tina, kad kai kaitinamasi vertikaliai, neigia­mas pirties poveikis padvigubėja. Žinoma, kad gulint ir pulsas 8-10 tvinksnių per mi­nutę yra mažesnis negu sėdint. Jeigu nėra kaip kaitintis gulint, sėdama kojas sulenkus po sa­vimi -turkiškai. Pasikaitinę neskubėkite iš­eiti iš kaitinimosi patalpos, pasėdėkite apa­čioje ant apatinio gulto. Kaip ir įeinant į kai­tinimosi patalpą reikalingas laipsniškumas, taip ir baigus kaitintis toks laipsniškumas bū­tinas. Be to, baigus kaitintis, dar išsiskiria pra­kaitas. Todėl dar pasėdimą, nubraukiant pra­kaitą. Kaitinimosi patalpoje nepatartina kal­bėtis, reikia kuo labiau atsipalaiduoti, susikaupti procedūrai.

16.5. Vanta - pagrindinė masažo pirtyje priemonė

Jau senovės Meksikos indėnai tam nau­dojo aukštas kvapnias žoles. Senovėje ma­sažui buvo naudojamos beržo, ąžuolo, kle­

vo plonos šakelės. Dabar tam naudojamos įvairių medžių šakelės su lapais. Be vantos naudojimo pirtyje metodikos, svarbus ir tin­kamas jos paruošimas. Vantos - tai įvairių medžių šakelės su lapais, žolės. Jų įvairovė priklauso nuo pomėgio, gydymo tikslų, ga­limybių jas įsigyti. Štai Gruzijoje sėkmingai naudojamos eukalipto medžio vantos, ku­rių nėra pas mus.

Vantos šakelės būna ką tik nupjautos - ža­lios ir džiovintos. Žalios vantos paruošimas pirčiai paprastas. Ją reikia gerai nuplauti, ir vanta paruošta. Mirkyti žalios vantos nerei­kia, nes ji tampa sunki, greitai įkaista ir de­gina odą.

Sudėtingiau paruošti sausą vantą. Kad pa-ruoštumėte vantą žiemai, kad jos lapeliai ge­rai laikytųsi, išliktų kvapnūs, reikia tam tik­rų įgūdžių. Medžio šakutės vantai pjauna­mos arčiau žemės. Čia medžio lapai yra stambesni ir geriau žiemą laikosi. Nupjau­tas šakutes paliekame 1-2 dienoms pavėsy­je pamiškėje arba parnešę namo. Kai šaku­tės apvysta, jos parenkamos pagal dydį. Vie­ni pirties mėgėjai mėgsta trumpas, apie 45 cm vantas, kiti ilgas - 60 cm vantas. Van­tos kotas neturi būti storas, todėl nulaužo­mos nereikalingos šakutės. Geriausia šaku­tes surišti virve arba medicininiu tvarsčiu. Negalima vantų rišti vielomis, nes metalas pirtyje greitai įkaista ir gali nudeginti ran­kas. Paruoštos vantos sudedamos į krūvas, kad gerai išdžiūtų, susiplotų, ir laikomos ge­rai vėdinamoje patalpoje. Patogu vantas lai­kyti šieno kupetoje, kur jos ilgai lieka kvap­nios ir neperdžiūva.

Mūsuose dažniausiai naudojamos beržinės vantos. Šios vantos rišamos vasaros pradžio­je (birželio, liepos mėn.), kai beržo lapai pa-

214 M A S A Ž A S

kankamai sustiprėja. Beržo lapai turi daug eterinio aliejaus, raugo medžiagų, vitamino C, provitamino A ir kt.

Ąžuolų lapų vanta stipresnė, lapai ne taip greitai nubyra. Ąžuolų vantos ruošiamos rugpjūčio mėnesį, lapai turi daug raugo me­džiagų. Lapų nuovirai, kaip žinia, naudoja­mi daugelio ligų gydymui, pvz. gydyti egze­mas, stipriai prakaituojančias kojas ir pan. Ąžuolinė vanta palengvina vanojimosi pro­cedūrą, nes ne taip stipriai degina odą.

Dilgėlių vanta sveika sergant reumatu, skaudant sąnariams, juosmeniui. Kad dil­gėlės stipriai „nedegintų", svarbu jas tinka­mai paruošti. Prieš vanojimąsi, vanta 1-2 min. pamerkiama į karštą vandenį, po to 3 ^ min. - į šaltą vandenį. Tai kartojama du kartus. Jei norima, kad dilgėlės „degintų", dilgėlinė vanta iš karto 1-3 sekundėms pa­merkiama į karštą vandenį ir tuomet ja va-nojamasi. Prieš naudojantis tokia vanta, rei­kia 5-7 min. pabūti kaitinimosi patalpoje, arba 2-4 min. pasivanoti beržine ar ąžuoli­ne vanta. Dilgėlių vanta plakamasi iš lėto, lyg specialiai dilginant odą.

Pušų vanta. Prieš naudojantis šia vanta, ją reikia 10-15 min. pavirinti, kad vandenyje suminkštėtų spygliai. Vanotis galima po to, kai oda pirtyje gerai įkaista ir tampa elastin­ga. Nerekomenduojama vanotis pušų vanta, jei oda yra jautri.

Vantoms naudojami ir kiti medžiai - lie­pa, kadagys, riešutas, lauro šakelės. Kad ne­nubyrėtų lapeliai, ir vanta liktų kvapni, svarbu ją tinkamai paruošti atėjus į pirtį. Pradžioje vanta gerai nuplaunama ir 15-20 min. merkiama į indą su šiltu vandeniu. Po to į tą indą pripilama karšto vandens ir jis užvožiamas kitu indu padarant vantai

savotišką mini pirtį. Taip vanta laikoma 10-15 min. Vantos paruošimą taip pat galima pradėti namuose. Ėjimo į pirtį išvakarėse vanta apliejama šiltu vandeniu, vėliau - karš­tu, po to vanduo nukratomas ir vanta deda­ma į polietileninį maišelį. Kitą dieną atvy­kus į pirtį ankstesnė procedūra kartojama. Taip pat galime vantą visai nakčiai pamerk­ti šalto vandens kibire. Jei vanta sudžiūvusi, o mirkymui laiko nėra, siūlomas greitas pa­ruošimo būdas. Vantą trumpai pamirkome karštame vandenyje. Po to 1-3 sekundėms padedame ant įkaitusių akmenų. Kad neap­sviltų, ją sukinėjame. Taip kartojame 2-3 kartus, ir po poros minučių vanta tampa tin­kama naudotis. Kai vanta išmirksta, vanduo inde tampa tamsiai žalias. Šiuo vandeniu, jį dar atskiedus karštu, galime aplaistyti kaiti­nimosi patalpos sienas, užpilti ant įkaitusių akmenų. Garas tampa aromatingas. Baigus maudytis pirtyje, šiuo vandeniu rekomen­duojama išsiplauti galvą, mat beržo lapų trauktinė stiprina plaukų šakneles, naikina pleiskanas.

Medžio šakelių vanta, veikiama kaitini­mosi patalpos karščio, išskiria daugiau ar mažiau gydomųjų medžiagų - fitoncidų, ete­rinių aliejų ir kt. Fitoncidai pasižymi bakte-ricidinėm savybėm, o eteriniai aliejai, pate­kę ant odos, gerina medžiagų apykaitą, kelia jos tonusą, stabdo odos senėjimą. Po vanoji­mosi oda tampa rausva, įgauna jaunos, svei­kos odos spalvą. Masažas vanta stiprina ne tik odos, bet ir gilesnių audinių kraujotaką, dėl to smarkiai išsiskiria prakaitas, pašali­namos nereikalingos medžiagos, vyksta in­tensyvi medžiagų apykaita.

E. Šimkūnaitė 1988 m. rašo, kad lietuvių liaudies masažo praktikoje karšto masažo

MASAŽAS P I R T Y J E 215

pagalbininkė - vanta. „Dažniausiai vantos būdavo beržinės, rištos tuo metu, kai beržų lapai jau išaugę, bet dar kvapnūs, truputį lip­nūs. Tuo metu ir šakos būna liaunos ir tvir­tos. Geros vantos bet kaip neišdžiovinsi, tik pastogėje, kad šviesa nepatektų, kad oras lengvai pertrauktų. Būtinai reikia vantą ko­tu aukštyn pakabinti. Beržinė vanta smagi vanotis, paplaka odą, padirgina, tačiau ne­skaudžiai, kartu ir padezinfekuoja, susidė­vėjusį odos raginį sluoksnį gerai nuvalo, kar­tu ir sušvelnina. Sveikai odai šito gana, pa­kanka ir truputėlį pavargusiai, o dėl inkstų negalavimo daugiau tenka jai pasidarbuoti. Kai oda labai jautri, skridinti, sausaliepinė vanta tikdavo kai labai gausiai prakaituo­janti ar per daug besiriebaluojanti - tada ąžuolinėmis vanodavo. Kartais niežti, nors niežų ir nėra, nors nesužalota, labai jautri bet kokiam išorės poveikiui. Tokią odą kie­čio vantomis vanodavo. Gluosninė vanta praversdavo, jei dedervinės įsimesdavo. Ne­jautriai, lyg apmirusiai odai vantą surišdavo iš daugiamečių smulkiagraižių bajorų, kar­tais net usnių ir kadagių. Abi pastarosios lyg ir jungtis tarp adatų terapijos ir išorinės, nes po dygių vanojimų dažniausiai vartoda­vo tepalus" (E. Šimkūnaitė. Masažas liau­dies medicinoje. - „Mokslas ir gyvenimas", 1985.).

Vantos būdavo vilgomos karštu vandeniu, bet labai dažnai ir beržo pelenų šarmu, įvai­rių vaistažolių nuovirais. Vienomis vanto­mis vanodavo visą kūną, kitomis - tik tam tikras vietas, pvz.: paparčio lapų vantomis -skaudamus sąnarius, jeigu skausmo priežas­timi laikė nušalimus ar jau įsimetusį reu­matą. Po kaitinimosi būdavo apsipilama šal­tu vandeniu ar maudomasi upėje, ežere.

Maudymosi šiose pirtyse klasikinį varian­tą sudaro trys etapai. Pirtis kūrenama berži­nėmis malkomis 3-4 valandas. Atskirai ruo­šiami indai šaltam ir šiltam vandeniui. Iškūrenta pirtis drėkinama karštu vandeniu, išbandoma, išvėdinama ir 20-30 min. pa­liekama be žmonių. Grindys kaitinimosi pa­talpoje išklojamos eglišakiais arba kadagio šakomis ir iš viršaus uždengiamos paklode. Antrasis etapas - garo ir vantų paruošimas. Kai vantos išmirkytos ir paruoštos vanoji-muisi, o besimaudantys, prisikvėpavę miš­ko kvapų, pradeda prakaituoti, prasideda trečiasis etapas - vanojimasis.

16.6. Vanojimasis Besimaudantis gula ant pilvo ir dar 2-

3 min. kiek įmanoma atsipalaidavęs šildo­si. Įeina vanotojas su 4 vantomis ir šalto van­dens indu. Vanotojas šaltas vantas deda po besikaitinančiojo galva ir kojomis. Dvi ki­tas iškelia iki lubų ir mojuodamas jas įkaiti­na. Po to keli mostai karštomis vantomis išilgai besivanojančiojo, ir pradedama gu­lintįjį nuo nugaros iki kulnų ir atgal švel­niai vantomis glostyti. Grįžtant atgal, viena vanta braukiamas vienas, o kita - kitas šonas. Taip daroma 3^4 kartus.

Glostymas vanta palengva virsta mušimu vanta. Vantos minkštuoju galu atliekami greiti mušimo judesiai. Viena vanta dirba­ma - mušama, kita iškelta prie lubų - šil­doma. Mušimas atliekamas nuo nugaros iki kulnų ir atgal. Tai kartojama 3-4 kartus. Kū­no mušimo veiksmai pabaigiami glostymo judesiais, tačiau greitesniais negu procedū­ros pradžioje.

Masažo vanta glostymo ir mušimo veiks­mai derinami su karšto oro kompresais. Pa-

216 M A S A Ž A S

lubėje įkaitintos karšto oro vantos po 2-3 mušimo judesių 1-2 sekundėms prispaudžia­mos prie nugaros raumenų - taip padaromas karštas kompresas. Vėliau tai atliekama su juosmens, sėdynės, kojų bei pėdų raumeni­mis. Norint stipriau paveikti kelių sąnarius (kad padidėtųjų elastingumas, būtų atstatyta sutrikusi funkcija), uždėjus karštą vantą ant sąnarių, keliais spyruokliniais judesiais su­lenkiama koja kol kulnas pasiekia sėdmenis.

Jei skauda juosmenį, masažuojant abi van­tos dedamos ant skaudamos vietos ir tuo pat metu jos išskiriamos: viena vanta braukiama galvos link, kita - kojų link. Masažas karto­jamas 4-6 kartus ir baigiamas paglostymo veiksmu. Po vanojimosi, ta pačia vanta arba specialia šiurkščia pirštine daromas kūno masažas trinant. Trynimas vanta atliekamas taip: viena ranka (dažniausiai kaire) vanta imama už koto, kita ranka prie kūno spau­džiame priekinę vantos dalį. Triname nuga­rą, juosmenį, dubenį ir kitas kūno vietas. Ma­sažo kryptys - tokios kaip ir rankinio masažo. Vantos padėtos po galva ir kojomis kartkar­tėm atšaldomos šaltame vandenyje. Masažas baigiamas glostant kūną šaltame vandenyje atšaldytomis darbinėmis vantomis.

Jeigu masažuojamasis ir masažuotojas ne­pavargo, toliau masažuojami krūtinė ir pil­vas. Paduodama daugiau garų ir karščio. Gu­lama ant nugaros, šaltos vantos dedamos ant veido ir kojų. Kartojamos ankstesnės masa­žo vanta procedūros pradedant pėdomis, klubais, pilvu, vengiant tų krūtinės vietų, kur yra širdis. Pirmas seansas trunka 4-8 min., po kaitinimosi procedūros ilsimasi, geria­ma arbata, gira. Kad nekaistų rankos, masa­žuotojas dėvi pirštines. Judesiai vanta daro­mi ratu, smūgiai derinami su aplikacijomis

ir mostais vantomis virš kūno, išilgai kūno. Jeigu nepakanka šilumos, tai ji gaunama at­likus kelis greitus mostus vanta išilgai kū­no, arba pakeliant vantą prie lubų, kur ji nuo karštesnio oro įkaista.

Po antro kaitinimosi seanso, trunkančio 6-10 min., labiau užsigrūdinę besimaudan-tieji ryžtasi šaltoms procedūroms. Vieno se­anso metu kaitinamasi 2-3 kartus. Kaip ir suomiškoje pirtyje, reikia 1-1,5 mėn. skirti adaptaciniam periodui, kurio metu kaitini­mosi procedūrų kiekis ir trukmė yra riboti. Jei turima tik viena vanta, tai masažuojama taip pat, kaip ir nurodyta, tik kartkartėm gal­va ir kojos sumirkomos šaltu vandeniu. Van­ta džiovinama palubėje.

Atėję į pirtį po sunkaus protinio ar fizinio darbo, nuvargę, neskubėkite pradėti kaitin­tis. Tam reikia pasiruošti. Įmerkite kojas į šiltą, paskui į karštesnį vandenį ir po 10-15 min. jau galėsite pradėti kaitintis. Jei pir­tyje nėra masažisto ar draugo, galinčio at­likti masažą, jį darome patys. Gulame ant nugaros, kaitiname į viršų pakeltą vieną, o po to kitą koją. Lėtais judesiais vantomis glostome koją nuo kulno link dubens karto­dami 3-4 kartus. Jeigu temperatūra žema, tai įkaitiname vantą palubėje. Masažuoja­me krūtinę, glostome, pradėdami nuo du­bens, pilvą, krūtinę ir šonus. Kartojame tai 5-7 kartus. Vanojamasi skersai pilvo 4-5 kartus. Ranka pakeliama aukštyn ir nuo del­no link peties vanojamasi 4-6 kartus. Nuga­rą, krūtinę, dubenį galime vanoti ir gulėda­mi ant šono. Galime masažuotis sėdėdami arba stovėdami. Baigę masažą glostymo veiksmais, toliau taip pat nuosekliai atlie­kame jį mušimo veiksmais. Procedūra bai­giama glostymu.

M A S A Ž A S P I R T Y J E 217

Atliekant savimasažą vanta, yra tam tikrų sunkumų. Ne visuomet išsikaitinus pakaks jėgų savimasažui. Patys nepasieksime visų kūno dalių: nugaros, juosmens, tačiau, at­likdami savimasažą, galime geriau dozuoti krūvį, masažo jėgą, vienus raumenis galime masažuoti stipriau, kitus - silpniau, masa­žuotis vienokiais ar kitokiais judesiais.

Pirtyje, be masažo vanta, sėkmingai gali būti paties ar masažuotojo atliekamas ma­sažas rankomis. Jau senovės Graikijoje ma­sažas pirtyje buvo labai paplitęs ir laikomas pagrindine priemone sveikatai išsaugoti ir žmogaus fizinėms savybėms sutvirtinti. Graikai prieš varžybas sportininkus mau­dydavo pirtyse, ištepdavo aliejais ir masa­žuodavo. Romos imperatoriaus Marko Au­relijaus rūmų gydytojas Klaudijus Galenas rekomendavo masažą pirtyse sergant reu­matu, patyrus traumų, gerinant sveikatą.

Rusijoje masažą rankomis pirtyse dary­davo žiniuonys, kaulų taisytojai. Procedū­roms naudodavo įvairias vaistažolių trauk­tines, medaus, sviesto, meškos ar vilko taukų mišinius.

Rytų šalyse rankinis masažas buvo būtina pirčių procedūra. Masažas buvo atliekamas rankomis ir kojomis. Toks masažas daro­mas ir dabar. Rankinis masažas atliekamas muilinimosi patalpoje. Suolas turi būti šil­tas, jį apipilame karštu vandeniu. Prieš ma­sažą išsimuiliname rankas, kad delnai ge­riau slystu kūnu. Masažas atliekamas pagal rankinio masažo principus. Naudojami pa­grindiniai rankinio masažo būdai: glosty­mas, trynimas, maigymas ir 1.1.

Pastaruoju metu dažnai pasitaiko mišrūs saunos ir rusiškos pirties variantai. Suo­miškoje pirtyje ant akmenų pilamas vanduo,

įvairios kvapiosios medžiagos, vanojamasi vantomis, o rusiškos pirtys statomos su elek­tros šildytuvais ir tam panaudojamos įvai­rios patalpos.

16.7. Grūdinimasis Jeigu nutarėte maudytis eketėje po pir­

ties - siūlome keletą patarimų. Prieš mau­dymąsi eketėje reikia paruošti kaitinimosi patalpą, gerai ją išdžiovinti. Eketę daryti to­liau nuo vandens srovės, 1,3-1,6 m gylyje, dugnas lygus, geriausiai smėlėtas. Nusileis­ti ir išlipti iš eketės reikia kopėtėlėmis. Pri­ėjimą prie eketės padengiame lentomis, šiau­dais arba šienu. Prie eketės einame apsiavę, be galvos apdangalo. Nusileisti į eketę rei­kia palengva, ramiai. Prie eketės būtinai tu­ri būti dar koks žmogus, kad prireikus galė­tų suteikti pagalbą. Prieš įlendant į eketę, reikia gerai pasikaitinti kaitinimosi patal­poje ne mažiau kaip du kartus. Eketėje bū­name trumpai, neilgiau kaip pusę minutės. Galva į šaltą vandenį nekišama. Išsimaudę eketėje apsivelkame šiltu chalatu ir greitai grįžtame į kaitinimosi patalpą, ten kaitina-mės iki pirmo prakaito. Sušilę pailsime. Per vieną seansą kartoti procedūrų eketėje ne­rekomenduojama.

Prieš trinantis sniegu taip pat reikia pasi­ruošti. Trynimosi vieta turi būti švari, be jo­kių nereikalingų, ypač aštrių daiktų. Tryni-muisi geriausiai tinka ką tik prisnigtas minkštas sniegas. Trinantis stengiamasi ne­stovėti vietoje, geriausiai - judėti. Trynimą-si pradedame nuo rankų, liemens. Galvos neliečiame.

Šalto vandens procedūros sėkmingai tai­komos daugelyje pasaulio šalių. Vokiečių mokslininkas S. Kneipas (1821-1897) su-

218 M A S A Ž A S

galvojo labai veiksmingus gydymo vande­niu būdus. Ypatingą dėmesį skyrė šalto van­dens procedūroms. Žmonėms, kurie iš tik­rųjų dar yra sveiki, tačiau jaučiasi ne itin puikiai, greitai pavargsta, išsenka, yra apa­tiški, blogos nuotaikos, dirglūs, suirzę, S. Kneipo kursas yra tikrų tikriausias išga­nymas. Profilaktika pagal S. Kneipą pade­da išvengti daugelio ligų.

Savo gydomajam darbui šalto vandens procedūras sėkmingai naudojo G. Jėgeris (1987 m.), G. Krausas (1988 m.) ir kt.

K. Dineika 1984 m. Druskininkų gydomo­sios fizinės kultūros ir klimatoterapijos par­ke įvairių ligų gydymui ir profilaktikai sėk­mingai naudojo vandens procedūras, ypač vėsias (20-14 laipsnių C) kaskadines mau­dykles po atviru dangumi. Parengė specia­lius gydymosi būdus, daug dėmesio skirda­mas šalto vandens procedūroms.

Reguliarus pirties lankymas 3-5 kartus padidina organizmo atsparumą įvairiems peršalimams. Šilto ir šalto dirgiklio kaita gerina organizmo adaptacines galimybes. Pirtyje šalti dirgikliai įvairūs. Nepasiruošu­siems - tai trumpas pabuvimas šalto oro pa­talpoje, o įpratusiems - maudymasis šalto vandens baseine, sniege, apsipylimai šaltu vandeniu. Pratintis prie šaltų procedūrų rei­kia palaipsniui. Pirmosiomis dienomis po pirmo kaitinimosi pakanka ir šilto dušo, ar­ba 2-3 min. pabūti šalto oro patalpoje. Po

antro ir trečio kaitinimosi pakanka ir trum­po šaltoko dušo. Paskui gerai išsitriname šiurkščiu rankšluosčiu ir apsivelkame šiltą chalatą. Pirmaisiais grūdinimosi mėnesiais šaltą dirgiklį po truputį stipriname. Trina-me visą kūną šaltu ir drėgnu rankšluosčiu, apsipilame šaltu vandeniu kojas. Vos išėję iš kaitinimosi patalpos, 2-3 kartus po 10-15 sekundžių pabūname po šaltu dušu. 10-12 kartų išsimaudę pirtyje, ir palaipsniui pri­pratę prie šaltų procedūrų, galime trumpam nerti į šaltą vandenį. Išlipę gerai išsitriname šiurkščiu rankšluosčiu ir gerai sušylame nors ir kaitinimosi patalpoje.

Žmogaus adaptacines sistemas reikia nuolat treniruoti. Jeigu dėl tam tikrų prie­žasčių nutraukiama grūdinimosi procedū­ra, viskas pradedama vėl iš naujo, adapta­cinės žmogaus galimybės grįžta į ankstesnę būklę. Maudymasis eketėje, sniege stipriai paveikia visą žmogaus organizmą, ypač šir­dies, kraujagyslių sistemą. Todėl čia reikia konsultuotis su gydytoju. Populiarios lite­ratūros straipsniai ir „žinovų" patarimai, dažniausiai nepagrįsti moksliniais stebėji­mais bei duomenimis gali padaryti daug žalos besimaudančiam. Ypač jei organiz­mas negaluoja ar net turima temperatūros. Kategoriškai draudžiamos pirties procedū­ros jei žmogus peršalęs, serga gripu. Kai­tintis galima tik visiškai pasveikus, po 4-5 dienų.

XVII. Masažas ir fiziniai pratimai

Masažo metu masažuojamasis dažniausiai būna pasyvus. Jis neeikvoja energijos, tik yra mechaniškai ir termiškai veikiamas vandens, šilumos, masažuotojo rankų arba specialiųjų prietaisų. Tačiau, jeigu masažo, jo pauzių metu duosime raumenims ir sąnariams fizinį krūvį, pajusime dar didesnį masažo poveikį.

Minėjome, kad masažo metu būtina gerai atsipalaiduoti. Ypač padeda vandens hidrosta­tinis slėgis ir šiltas vanduo, bet raumenis atpalaiduoti reikia mokėti. Į tai, deja, beveik nekreipiama dėmesio. Dauguma žmonių mano, kad pakanka kiek įmanoma stipriau įtempti raumenis ir po to jie atsipalaiduos savaime, pasyviai. Deja, ne. Kartais žmogui atrodo, kad jis visiškai atsipalaidavo, bet miotonometru galima nustatyti, kad raumenys dar neatsipa­laidavo. Įrodyta, kad raumenų įtampa ir atsipalaidavimas turi būti lygiaverčiai, tarytum vienas kitą atsverti. Geras raumenų atpalaidavimas kartu su masažu greitai ir efektyviai atstato nuvargusius raumenis.

Sugebėjimą gerai atsipalaiduoti galima lavinti specialiais pratimais. Gali būti panaudoti ir atskiri autogeninės treniruotės elementai. Geresniam atsipalaidavimui turi įtakos kojų ir rankų sulenkimas per sąnarius, pavyzdžiui, gulint ant nugaros geras rankų raumenų atpalai­davimas pasiekiamas tada, kai ranka nuo kūno atitraukiama 45° ir per alkūnę sulenkiama 110°, o peties sąnaryje - 95-100°. Koja atpalaiduojama, kai ji nukreipiama į šoną 35° kampu, o ties kelio sąnariu sulenkiama 140° kampu. Raumenų atpalaidavimui trukdo masažo atliki­mas šaltomis rankomis šaltu prietaisu, grubūs, sukeliantys skausmą, judesiai, masažuojamo­jo kvėpavimo sulaikymas, kalbėjimasis, nemasažuojamų kūno dalių atšalimas.

Fizinius pratimus, atliekamus masažo metu, skirstome į pasyviuosius ir aktyviuosius. Pasyvūs pratimai - tai pratimai, kuriuos daro ne pats pacientas, bet masažuotojas. Šie

pratimai ypač efektyvūs sergant judamojo aparato ligomis. Pasyvių pratimų poveikyje grei­čiau išnyksta periartikuliariniuose audiniuose atsiradę eksudatai, gerėja raumenų elastin­gumas, sąnarių paslankumas. Pasyvūs gimnastikos pratimai taikomi ir gydant sergančiuo­sius padidintu raumenų tonusu.

220 M A S A Ž A S

Pasyvių judesių amplitudė ir kryptis pri­klauso nuo anatominės sąnario sandaros, įmanomų judesių skaičiaus jame. Atliekant pasyvius pratimus, masažuotojas fiksuoja kojos ar rankos segmentą viena ranka suim-damas jį prie sąnario, kita - kuo toliau. Pra­timus jis atlieka ritmiškai, lėtu tempu, iš lė­to didindamas judesio amplitudę ir dažnį. Pasyvių gimnastikos pratimų intensyvumas ir įvairumas kinta procedūrų metu. Kurso pradžioje daromi pratimai vienoje plokštu­moje, maža amplitude ir lėtu tempu. Po tru­putį didiname judesių amplitudę, jų tempą ir tuo pačiu judesiai tampa sudėtingesni. Pa­syvius pratimus reikia daryti ritmiškai, ne­sukeliant skausmo.

Aktyvūs pratimai - pacientas atlieka juos pats, be pašalinės pagalbos. Tokie pratimai yra svarbiausi kineziterapijos pratimai. Kompleksinėje atstatomojoje terapijoje ma­sažo procedūros dažnai derinamos su spe­cialiomis gydomosios gimnastikos pratybo­mis, fiziniais pratimais.

Jeigu paciento judesiai ypač riboti, fizi­niai pratimai gali būti atliekami dar ir ma­sažuotojui padedant. Iš pradžių dėl nepa­kankamo audinių elastingumo, didelės sąnarių trinties ir kitų priežasčių aktyvių ju­desių atlikimo greitis ir įtempimo jėga bū­na nedideli. Be to, reikia įvertinti ir greitą pažeisto nervinio raumeninio aparato nuo­vargį. Tokiais atvejais aktyvūs fiziniai prati­mai yra atliekami padedant masažuotojui. Aktyvių pratimų atlikimo technika panaši į pasyvių pratimų techniką.

Prieš pradedant aktyviuosius pratimus, būtina atlikti pasyvių pratimų kursą, tai yra gerai paruošti raumenis, sausgysles ir sąna­rius stipresniems, aktyvesniems pratimams.

Kartais masažą tikslinga derinti su įtem­pimo pratimais. Raumenų įtempimą ir at­palaidavimą reikia mokėti derinti. Izomet-riniai (statiniai) pratimai papildo dinami­nius jėgos pratimus ir taikomi atskiroms raumenų grupėms, arba visai raumenų sis­temai. Kartais masažo, ypač jo pertraukos metu, masažuojamasis turi stengtis įtempti savo raumenis, aktyviai priešintis masažuo­tojui. Priklausomai nuo to, kokia kūno da­lis masažuojama, periodiškai įtempiami rankų, kojų ir liemens raumenys. Po trum­po raumenų įtempimo reikia juos gerai at­palaiduoti, ypač po visos masažo procedū­ros. Tais atvejais galima net kelias minutes ramiai pagulėti giliai kvėpuojant.

Daugelyje Vakarų šalių, ypač JAV, popu­liari tapo statinio raumenų tempimo siste­ma (Stretching). Ši sistema iš dalies pagrįs­ta jogų sistemos elementais.

Tempimo pratimai, plačiai naudojami kū­no kultūroje, gali būti sėkmingai panaudoti masažo ir masažavimosi metu (146 pav.). Keisdami tempimo kryptį, galime paveikti daugelį raumenų grupių. Tempimas, pasi­tempimas - tai natūralus žmogaus poreikis. Kiekvienas žinom, kaip malonu ryte pabu­dus ar po ilgo gulėjimo pasitempti.

Tempimo metu vyksta trumpalaikė raume­nų įtempimo ir atsipalaidavimo kaita, o tai padeda žmogui per trumpą laiką gerai pail­sėti, sumažina emocinę-psichinę įtampą.

Tikslinga masažą derinti ir su tempimo pratimais. Jie didina sąnarių paslankumą, daro juos elastingesniais. Patartina daug kar­tų kartoti įvairius spyruoklinius judesius, pa­vyzdžiui, siūbuoti liemenį (stuburas darosi paslankesnis), daryti įtūpstą, paeiliui kiek­viena koja darant spyruoklinius judesius (tin-

MASAŽAS IR FIZINIAI PRATIMAI 221

ka klubų ir kelių sąnariams), pritūpimus ant abiejų kojų arba paeiliui ant kiekvienos. Šiuos pratimus galima daryti prieš masažą, masažo metu arba po jo. Tempimo pratimai neturi būti skausmingi, kadangi tais atvejais refleksiškai reaguoja raumenų apsauginis mechanizmas.

Ypatingai gerai dera fiziniai pratimai ir masažas vandens procedūrų metu. Todėl jie plačiai naudojami sanatorijose. Jau van­dens judėjimas braidant, plaukiant veikia odą kaip lengvas raminantis masažas. Oda tampa elastingesnė, stangresnė, pagražėja jos spalva, ji tartum atjaunėja. Energingai ir greitai plaukiant, vanduo masažuoja au­dinius, atsiveria atsarginiai kapiliarai, rau­menys geriau aprūpinami krauju, pagerėja medžiagų apykaita. Tad sergantiems rau­menų atrofija ypač rekomenduojamas gy­domasis plaukimas.

Atlikdamas fizinius pratimus vandenyje, žmogus be masažo dar susiduria ir su van­dens pasipriešinimu, kuris kaip koks gim­

nastikos įrankis „apkrauna" raumenis. Tai savotiška gimnastika, kuri be teigiamo po­veikio kraujotakai, gerai veikia nervų, kvė­pavimo, širdies ir kitas organizmo sistemas.

Pratimai vandenyje ir masažas padeda stiprėti raumenims, gerina sąnarių paslan­kumą, raiščių elastingumą. Tai ypač reikš­minga sergant įvairiais artritais, kurie ypač kamuoja milijonus žmonių. Teisingai pa­rinkti fiziniai pratimai sulėtina ligos eigą ir sąnarių „kaulėjimą".

Labai efektingas masažas vandenyje yra jūros bangų mušimas. Tačiau reikia nema­žai fizinių jėgų, norint išsilaikyti prieš ban­gas. Jūros bangos daro didelį mechaninį ir cheminį poveikį žmogaus organizmui.

Vandenyje naudinga atlikti specialius pra­timus kvėpavimo sistemai tobulinti, krūti­nės ląstos paslankumui gerinti, pilnam, gi­liam kvėpavimui pasisavinti. Vandens hid­rostatinis slėgis suspaudžia krūtinės ląstą, o specialūs kvėpavimo pratimai gerai formuo­ja tarpšonkaulinius raumenis.

Literatura

Bagdonas J. Fizinė terapija ir jos dėstymas uni­versitete, žurnalas „Medicina", 1935 m., Nr. 7.

Dineika K., Labanauskas K. Fizinė kultūra -sveikatos šaltinis. Valstybinė politinės ir moks­linės literatūros leidykla. Vilnius, 1959 m.

Dineika K. Gydomoji fizinė kultūra. Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Vil­nius, 1961 m.

Dineika K. Moters grožis, sveikata. Leidykla „Mintis". Vilnius, 1975 m.

Dubrovskis V. Taškinis masažas. Leidykla „Mokslas". Vilnius, 1989 m.

Gasparkienė O., Labanauskas K. Sportinis ma­sažas. Vilnius, 1961 m.

Gasparkienė O., Valužienė N. Sportinis masa­žas. LVKKI leidybinė grupė. Kaunas, 1986 m.

Jasudėnas V., Pikčiūnas J. Pirtis ir sveikata. Vilnius, 1985 m.

Jėgeris G. Vanduo daro stebuklus. Vilnius, 1987 m.

Masažo kursai. Žurnalas „Medicina", 1921 m., Nr. 2, žurnalas „Medicina", 1937 m., Nr. 12.

Pūdymaitis O. Masažas. Žurnalas „Medicina", 1939 m, Nr. 2.

Sucharevas V. ir kiti. Fizioterapija, masažas ir gydomoji fizinė kultūra. Vilnius, 1976 m.

Cordes J. Ch., Arnold W., Zeibig B. Physiothe­rapie. Massage. VEB Verlag Volks und Ge­sundheit, Berlin, 1983.

Gläser O., Dalicho W. A. Segmentmassage. VEB Georg Thieme, Leipzig, 1972.

Hemann A., Haschke W., Krug H., Leutert G., Lindemann M., Zett L. Massage in Bild und Wort. VEB Verlag Volk und Gesundheit, Berlin, 1971.

Katsusuke Serizawa, M. D. Rsubo. Japan Pub-lications, Inc., Tokyo, Japan, 1976.

Kohlrausch W. Reflexzonenmassage in Mus-cular und Bindegewebe, Stuttgart, 1955.

Андреева В. M., Белая H. А. Влияние массажа на показатели электрической активности коры головного мозга у боль­ных радикулитом. - в. кн.: Лечебная физкультура при заболеваниях и по­вреждениях центральной и перифе­рической нервной системи. - М . , 1965, с. 83-84.

Белая Н. А. Руководство по лечебному массажу. - М., Медицина, 1983.

224 M A S A Ž A S

Бирюков А. А. Массаж, - М.: ФиС, 1988.

Бирюков А. А., Пейсахов Н. М. Изме­нение психофизических показателей при исследовании разных приемов спор­тивного массажа. - Теор. и прак. физ. культуры, 1979, No 8, с. 21-24.

Буровых А. Н., Фаун А. М. Восстанов­ление работоспособности с помощью массажа и бани. - М., 1985.

Бретмен С. Нетрадиционная Медици­на. - Санкт-Петербург, Питер, 1997.

Васичкин В. И. Справочник по масса­жу. - Ленинград: Медицина, Ленин­градское отделение, 1996.

Вербов А. Ф. Основы лечебного масса­жа. - М.: Медицина, 1966.

ГалицкийА.В. Щедрый жар. - Журнал „Физкультура и здоровие". М., 1986.

Грановская П. Б. Труды VI Всесоюз­ного съезда анатомов, гистологов и эм­бриологов 3 / 8 - 1 4 июня 1958 г . /Харь­ков, 1961, Т. I .e. 757-761.

Динейка К. Дыхание, движение, здоро­вие. - Вильнюс: Минтис, 1966.

Дубровский В. И. Основы сегментар­ного рефлекторного массажа. - М.: ФиС, 1982.

Дубровский В. И. Применение масса­жа при травмах и заболеваниях у спорт­сменов. - Ленинград: Лениниградское отделение, 1986.

Дубровский В. И. Лечебный массаж. -М. Медицина, 1995.

Залмаитов А. С. Тайная мудрость че­ловеческого организма. - Л., 1966.

Ибрагимов В. С. Точечный массаж. - М., 1983.

Карпова Н. И. Вибрация и нервная сис­тема. - Л . : 1976.

Краус Г. Физиотерапия для дома. - Бер­лин, 1988.

Куничев Л. А. Лечебный массаж. - Л., 1983.

Справочник по медицинской косметике под редакцией А. Ф. Ахабадзе Москва, „Медицина", 1975, с. 179-199.

Стасенков В. К., Васильева В. Е. Теория и практика физической культуры, 1952, N0 4, с. 268-272.

Штеренчерц А., Белая Н. А. Массаж для взрослых й детей. - Киев, 1994.

Тюрин А. М., Васичкин В. И. Техника массажа. - Ленинград, Медицина, Ле­нинградское отделение, 1988.

Тюрин А. М. Массаж традиционный и не­традиционный. - Санкт-Петербург, Пи­тер, 1997.

Федоров А. Л. Основы вибрационного спортивного массажа. - М., 1969.

Фокин В. Н. Массаж традиционный вос­точный, - М.: ФАИР, 1997.

Фокин В. Н. Массаж восточный и евро­пейский. - М.: ФАИР, 1997.

Юшкевич Т. П., Васюк В. Е., Була­нов В. А. Тренажеры в спорте. - М., 1989.

Turinys

Įvadas 3 L Masažo istorija. J. Finkelšteinaitė 5

1.1. Filosofiniai K. Dineikos darbų aspektai, masažo taikymas jo darbuose. N. Valužienė 9

II. Masažavimo aparatais istorŲa./. Damanskas 13 III. Masažo rūšys ir sistemos. N. Valužienė 15 IV. Higieniniai reikalavimai masažo patalpai, masažuotojui ir masažuojamajam.

N. Valužienė, J. Damanskas 21 4.1. Reikalavimai masažo patalpai, kurioje masažuojama rankomis ir

aparatais 21 4.2. Reikalavimai hidromasažo patalpai 22 4.3. Reikalavimai masažuotojui 22 4.4. Reikalavimai masažuojamajam ir pačiai masažo procedūrai 23 4.5. Saugumo technikos reikalavimai masažavimui aparatais 23

V. Masažo poveikis žmogaus organizmui. N. Valužienė 25 5.1. Masažo poveikis nervų sistemai 26 5.2. Masažo poveikis odai 26 5.3. Masažo poveikis raumenims, raiščiams ir sausgyslėms 27 5.4. Masažo įtaka kraujo ir limfos sistemoms 28 5.5. Masažo įtaka medžiagų apykaitai ir vidaus organams 29

VI. Gydomojo (klasikinio) masažo būdai, jų klasifikacija. N. Valužienė 31 6.1. Glostymas 31 6.1.1. Pagrindiniai glostymo būdai 32 6.1.2. Pagalbiniai glostymo būdai 33 6.1.3. Glostymo taisyklės 34 6.2. Trynimas 35

226 M A S A Ž A S

6.2.1. Pagrindiniai trynimo būdai 35 6.2.2. Pagalbiniai trynimo būdai 36 6.2.3. Trynimo taisyklės 38 6.3. Maigymas 38 6.3.1. Pagrindiniai maigymo būdai 38 6.3.2. Pagalbiniai maigymo būdai 40 6.3.3. Maigymo taisyklės 43 6.4. Vibracija 43 6.4.1. Pagrindiniai vibracijos būdai 43 6.4.2. Pagalbiniai vibracijos būdai 44 6.4.2. Vibracijos taisyklės 48 6.5. Judesių (pratimų) taikymas masažo metu. N. Valužienė 49

VII. Indikacijos ir kontraindikacijos skiriant masažą. /. Finkelšteinaitė 57 VIII. Atskirų kūno dalių masažas. N. Valužienė 61

8.1. Galvos masažas 61 8.1.1. Galvos plaukuotosios dalies masažas 61 8.1.1.1. Galvos masažavimo taisyklės 62 8.1.2. Veido masažas 62 8.1.2.1. Veido masažavimo taisyklės 64 8.1.3. Kaklo masažas 65 8.1.3.1. Kaklo masažavimo taisyklės 66 8.2. Krūtinės masažas 66 8.2.1. Krūtinės masažas 66 8.2.2. Tarpšonkaulinių nervų masažas 68 8.2.3. Krūtų masažas 68 8.2.4. Krūtinės masažavimo taisyklės 68 8.3. Pilvo masažas 69 8.3.1. Pilvo sienos masažas 69 8.3.2. Pilvo ertmės organų masažas 69 8.3.3. Saulės rezginio masažas 71 8.3.4. Pilvo masažavimo taisyklės 71 8.4. Nugaros masažas 72 8.4.1. Nugaros masažavimo taisyklės 74 8.5. Viršutinių galūnių masažas 74 8.5.1. Pirštų ir plaštakos masažas 75 8.5.2. Riešo sąnario masažas 76 8.5.3. Dilbio masažas 76 8.5.4. Alkūnės sąnario masažas 77 8.5.5. Žasto ir pečių lanko raumenų masažas 77 8.5.6. Peties sąnario masažas 78 8.5.7. Svarbiausių rankos nervinių kamienų masažas 79 8.5.8. Rankos masažavimo taisyklės 79

T U R I N Y S 227

8.6. Apatinių galūnių masažas 80 8.6.1. Pirštų ir pėdos masažas 81 8.6.2. Čiurnos sąnario masažas 81 8.6.3. Blauzdos masažas 82 8.6.4. Kelio sąnario masažas 83 8.6.5. Šlaunies masažas 83 8.6.6. Sėdmenų masažas 85 8.6.7. Klubo sąnario masažas 85 8.6.8. Svarbiausių nervinių kamienų masažas 85 8.6.9. Kojų masažavimo taisyklės 86 8.7. Masažo procedūrų apimtis ir trukmė 86 8.8. Kūno paviršiaus pakitimų įvertinimas prieš masažo procedūrą.

N. Valužienė 88

IX. Bendrasis masažas. N. Valužienė 93 X. Gydomasis masažas. /. Finkelšteinaitė. N. Valužienė 95

10.1. Masažas, gydant judamojo aparato ligas ir traumas 95 10.1.1. Masažas gydant raumenų ligas. N. Valužienė 95 10.1.2. Masažas po raumenų traumų. N. Valužienė 96 10.1.3. Masažas, esant sausgyslių traumoms ir jų ligoms. N. Valužienė 97 10.1.4. Masažas sergant antkaulio ligomis. N. Valužienė 99 10.1.5. Masažas sergant sąnarių ligomis. J. Finkelšteinaitė, N. Valužienė 100 10.1.6. Ankilozuojantis spondilartritas (morlus Strumpell-Piere-Marie-Bechterev)

ir jo masažas. / Finkelšteinaitė 102 10.1.7. Masažas sergant skoliozėmis. / Finkelšteinaitė 102 10.1.8. Masažas esant sąnarių traumoms. N. Valužienė 103 10.1.9. Masažas, esant kojų ir rankų kaulų lūžiams. / Finkelšteinaitė, N. Valužienė 106 10.1.10. Trofiniai minkštųjų audinių pakitimai po įvairių traumų ir jų gydymas

masažu. N. Valužienė 108 10.1.11. Bigės masažas. J. Finkelšteinaitė 108 10.1.12. Masažas, esant plokščiapadystei. N. Valužienė 109 10.1.13. Masažas, esant „x" ir „o" formos blauzdoms. N. Valužienė 110 10.2. Masažas sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. / Finkelšteinaitė 111 10.2.1. Širdies ir kraujagyslių sistemos nervinės kilmės ligų masažas.

J. Finkelšteinaitė 111 10.2.2. Masažas sergant miokardo distrofija. J. Finkelšteinaitė 111 10.2.3. Masažas esant širdies ydai. / Finkelšteinaitė 112 10.2.4. Masažas sergant hipotonija. / Finkelšteinaitė 112 10.2.5. Masažas sergant hipertonija. / Finkelšteinaitė 112 10.2.6. Masažas sergant širdies ischemine liga ir miokardo infarktu.

J. Finkelšteinaitė 113 10.2.7. Masažas sergant periferinių kraujagyslių ligomis. / Finkelšteinaitė 115 10.2.7.1. Masažo metodika sergant kojų arterijų ligomis. / Finkelšteinaitė 115

228 M A S A Ž A S

10.2.7.2. Masažo metodika sergant rankų kraujagyslių ligomis. /. Finkelšteinaitė 115 10.2.7.3. Masažo metodika kojų venų ligų atvejais. /. Finkelšteinaitė 115 10.3. Masažas sergant virškinimo organų ligomis. /. Finkelšteinaitė 116 10.3.1. Masažas sergant lėtiniu gastritu. 7. Finkelšteinaitė 116 10.3.2. Masažas esant nusileidusiam skrandžiui./. Finkelšteinaitė 116 10.3.3. Masažas sergant žarnyno ligomis. J. Finkelšteinaitė 116 10.3.4. Masažas sergant opa./. Finkelšteinaitė 117 10.3.5. Masažas sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis. /. Finkelšteinaitė 118 10.4. Masažas sergant centrinės ir periferinės nervų sistemos ligomis.

/. Finkelšteinaitė 118 10.4.1. Masažas sergant veido nervo uždegimu./. Finkelšteinaitė 118 10.4.2. Masažas sergant trišakio nervo neuralgija. /. Finkelšteinaitė 121 10.4.3. Masažas sergant pakaušio nervo neuralgija. /. Finkelšteinaitė 122 10.4.4. Masažas sergant kaklo ir krūtininės stuburo dalių osteochondroze.

/. Finkelšteinaitė 122 10.4.5. Masažas sergant juosmens ir kryžmens osteochondroze. /. Finkelšteinaitė 123 10.4.6. Masažas sergant tarpšonkaulinių nervų neuralgija. /. Finkelšteinaitė 124 10.4.7. Masažas sergant šlaunies odos nervo neuralgija. /. Finkelšteinaitė 124 10.4.8. Masažas sergant galvos smegenų kraujotakos ligomis. /. Finkelšteinaitė 124 10.4.9. Masažas vangių arba periferinių paralyžių atvejais. /. Finkelšteinaitė 126 10.4.10. Masažas sergant poliradikuloneuritais (polineuritais). / Finkelšteinaitė 127 10.4.11. Masažas esant diencefaliniams sindromams./. Finkelšteinaitė 128 10.4.12. Masažas sergant migrena./. Finkelšteinaitė 128 10.5. Masažas sergant lėtinėmis nespecifinėmis kvėpavimo sistemos ligomis.

/. Finkelšteinaitė 128 10.6. Masažas pooperaciniame laikotarpyje. N. Valužienė 129 10.7. Masažas sergant ginekologinėmis ligomis. N. Valužienė 131 10.8. Netikėtos reakcijos masažo metu ir jų pašalinimas. N. Valužienė 132

XI. Taškinis masažas. /. Finkelšteinaitė 135 11.1. Biologiškai aktyvių taškų išsidėstymas 137 11.2. Taškinio masažo metodika 137 11.3. Kai kurių ligų ir sindromų gydymas taškiniu masažu 142

XII. Segmentinis masažas. /. Finkelšteinaitė, N. Valužienė 143 12.1. Viršutinė refleksogeninė zona. N. Valužienė 145 12.2. Apatinė refleksogeninė zona. TV. Valužienė 146 12.3. Specialieji segmentinio masažo būdai. /. Finkelšteinaitė, N. Valužienė 146 12.4. Aplink mentę esančių audinių masažavimas. /. Finkelšteinaitė 151 12.5. Krūtinės ląstos masažavimas ir suspaudimas. /. Finkelšteinaitė 151 12.6. Nugaros masažas. /. Finkelšteinaitė 151 12.7. Kojų ir rankų masažas. /. Finkelšteinaitė 152

XIII. Kosmetinis masažas./. Finkelšteinaitė 155

T U R I N Y S 229

XIV. Masažavimas aparatais. 7. Damanskas 169 14.1. Vibracinis masažas ir jo prietaisai 169 14.1.1. Įvairūs masažo prietaisai 170 14.2. Vibracinio vakuuminio masažo prietaisai 175 14.3. Mechaninis masažas, jo prietaisai 176 14.3.1. Padų masažas 176 14.3.2. Įvairių kūno dalių mechaninis masažas 180 14.4. Elektrostimuliacinis masažas ir jo prietaisai 186 14.5. Pneumo, baro ir masažo ultragarsu prietaisai 187

XV. Hidromasažas. /. Damanskas 191 15.1. Vandens ir šilumos poveikis žmogaus organizmui 191 15.2. Dušai 194 15.3. Povandeninis masažas 198 15.4. Kitos hidromasažo priemonės 200

XVI. Masažas pirtyje. /. Damanskas 205 16.1. Įvairios garo pirtys 205 16.2. Garinė pirtis 210 16.3. Sauso oro arba suomiškos pirtys 211 16.4. Rusiška pirtis 212 16.5. Vanta - pagrindinė masažo pirtyje priemonė 213 16.6. Vanojimasis 215 16.7. Grūdinimasis 217

XVII. Masažas ir fiziniai pratimai. /. Damanskas 217 Literatūra 223

UDK 615.8 Fi247

Finkelšteinaitė, Judita Fi247 Masažas : [praktinis vadovas] / J. Finkelšteinaitė,

N. K. Valužienė, J. Damanskas. - 4-asis leid. - Vilnius : Avicena II, 2008. - 232 p. : iliustr.

Bibliogr.: p. 223-224 ISBN 978-9955-598-00-8

Knygoje aprašomas masažo poveikis žmogaus or­ganizmui, gydomojo masažo būdai, atskirų kūno dalių masažas.

Praktinis vadovas skiriamas masažo specialistams, aukštųjų bei vidurinių medicinos mokslų studentams, kosmetologams.

UDK 615.8

ISBN 978-9955-598-00-8